TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gegužės 24 d., 2012 m. Nr. 120 (1319)
Vaikų akivaizdoje – orgijos
diena.lt
1,30 Lt
Gavę duomenis apie dingusių vaikų skaičių pradėjome raginti institucijas ieškoti vaikų. Bet tie raštai vaikšto, o vaikų vis tiek nėra. Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė Ona Gustienė
6p.
Miestas
3p.
Botanikos sode – turininga vasara
Menas Griuvena: apleistas buvusios žydų mokyklos ir vaikų darželio pastatas Naujininkuose – puiki vieta siaubo filmui kurti. Gedimino Bartuškos nuotr.
Orgijos, alkoholis, išmatos, gaisrai – tokius vaizdus kasdien stebi vaikai. Naujinin kuose esančios Brolių gatvės gyventojai šiurpsta nuo pastate vaiduoklyje vyks tančių sambūrių. Su situacija bandoma kovoti skundais, bet šie taip ir nutyla gi liuose valdininkų stalčiuose.
Rūta Grigolytė
r.grigolytė@diena.lt
Pašiurpę visi aplinkiniai
Brolių g. 16 pastate patalpos ištuštė jo 2011 m., kaip pasakojo Brolių g. 18 įsikūrusiame lopšelyje-darželyje „Pabiručiai“ dirbanti auklėtoja Rita. Pastatas suniokotas stebinan čiu tempu: per savaitę, anot gy ventojų, išnešiota viskas, kas jame buvo. Per porą mėnesių išdaužy
Mažiausios kainos kaina Viešųjų pirkimų situacija medici nos srityje – liūdna ir tragiška. Šie met visų ligoninių, poliklinikų ir ki tų medicinos įstaigų vykdytų vie šųjų pirkimų pagrindinis pirkimo kriterijus buvo mažiausia kaina.
Medikai nenoriai, bet pripažįsta, jog dėl tokių viešųjų pirkimų la biausiai kenčia ligoniai, nes gydy mo įstaigos negali užtikrinti, kad bus naudojama geriausia medici ninė įranga. Pasirinkimas: ligoninės dažnai perka ne tokią įrangą, kurios labiausiai
reikia, o tą, kuri yra pigiausia.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Plačiau skaitykite
Tema
8
tas ir apdegęs jis tapo gatvės šmė kla. Langų ir butelių šukėmis nu kloti visi pastato pasieniai, šalia mėtosi apdegę skudurai ir lentos. Viduje – dar kraupiau. Žengdamas nuodėguliais, tuščiais buteliais, šukėmis ir kažkokiomis galbūt gulėti naudojamomis draiskano mis nuklotais koridoriais bei kam bariais, pagauni save kartojant vie nintelę mintį: „Kad tik lavono rasti netektų.“
2
13p.
Galimybė menininkams Tarpt aut in iam e men o proj ekt e „CreArt“ dalyvauj ant ys Viln iaus ir Kaun o dail in ink ai turės puik ią gal imybę savo darb us pris tat yt i Europ os šalys e. „Stengs imės, kad mūsų dail in ink ai išvaž iuotų į ki tas proj ekte dalyvauj anč ias šal is, pristatytų savo kūrybą ir šalį, pa sis emtų pat irt ies“, – sako proj ekto rengėj ai.
2
KetvirtADIENIS, Gegužės 24, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vaikų akivaiz
Motinystė stiprina Indrė Pepcevičiūtė
Šalia liūdnų dar neseną 1 vaikų buvimą liudijančių ženklų, t. y. sąsiuvinių, mažų bate
i.pepceviciute@diena.lt
Trečiadienį sostinės Rotušėje būsimoms mamoms skambėjo garsių šalies atlikėjų dainos, bu vo sekamos pasakos, koncerta vo naujai suburtas mamyčių cho ras. O Rotušės aikštėje savo gami niais prekiavo tėvystės atostogų išėję tėveliai.
lių ir besimėtančios vaikiškos kup rinės, – krūvos išmatų. „Baisu, kas ten dedasi. Prisiren ka ir asocialų, ir jaunimėlio, dau žosi... Kiek kartų ten jau gaisrinė važiavo, ir policijos reidą mačiau. Mūsų name gyvena vien pensinin kai ir visai jauni žmonės: vieni bijo skųstis, antriems nerūpi“, – šalia apleisto buvusio darželio pasta to Brolių gatvėje gyvenanti mote ris pasakojo nesijaučianti saugi to kioje kaimynystėje. Situacija ypač kelia nerimą gre ta vaiduoklio esančio lopšelio-dar želio „Pabiručiai“ darbuotojams ir darželį lankančių vaikų tėvams. „Dabar, pavasarį, bent jau krū mai sužėlė, o anksčiau vaikai viską matydavo. Atbėgdavo ir pasakoda vo mums, kad ten geriama, atlieka mi gamtiniai reikalai. Ir orgijų esa me matę, rodos, ir vienas lavonas ten rastas, – šiurpo lopšelio-dar želio „Pabiručiai“ auklėtoja Rita. – Skundų yra rašę ir tėvai, ir šalia esančio lenkų darželio darbuotojai, tačiau situacija nejuda iš vietos.“
Susirinko 400 mamų
Vakar Vilniaus rotušės salė bu vo sausakimša. Čia susirinko 400 besilaukiančių moterų. Kai kurios jų atsivedė jau turimas atžalas. Būsimoms mamytėms koncerta vo grupė „69 danguje“, vaikų an sambliai, buvo dainuojamos lop šinės ir sekamos pasakos. Tradiciškai septintą pavasarį būsimoms mamoms skirtą šven tę surengė idėjos autorė, rengi nio organizatorė Seimo narė Agnė Zuokienė. Į šventę susirinkusių mamyčių laukė staigmena. Sce noje pirmą kartą pasirodė vos per dvi savaites specialiai šiam ren giniui susibūręs keturiolikos bū simų mamų choras „Balionėlis“. Dainavimo subtilybių mamas mo kė Deivydas Zvonkus. Chorui baigus savo pasirodymą, scenoje pasirodė šventės inicia toriai Agnė ir Artūras Zuokai. A.Zuokienė džiaugėsi, kad kas met mamyčių, norinčių atvykti į šią šventę, tik daugėja. Šiemet, pasak jos, net šimtui jų teko pasa kyti „ne“, nes visos norinčios ne būtų tilpusios.
Nešė, ką rado
Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato Naujininkų policijos
tiek jos prieigose.
O kalbėdama apie motinystę ir savo išgyvenimus A.Zuokienė pri sipažino: „Motinystė man leido suprasti, kokia esu stipri. Manau, kad kiekviena jūsų pagimdžiusi pajusite, kaip tai jus sustiprins.“ Tėvų amatų mugė
Vilnius – idealus miestas
Dar tebevykstant šventiniam kon certui Vilniaus Rotušės aikštėje prasidėjo pirmoji Lietuvoje šei mos amatų mugė. Joje 50 mamų
Dabar, pavasarį, bent jau krūmai sužėlė, o anksčiau vaikai vis ką matydavo. Atbėg davo ir pasakodavo mums, kad ten geria ma, atliekami gamti niai reikalai. „Buvo skundų, kad ten landžioja visokie asmenys, ne tik asocialūs, bet ir jaunimėlis. Renkasi, stiklus daužo. Pastatas tuščias, yra kur pasėdėti užsislaptinus. Pradžio je nešė iš ten, ką rado, pjaustė ra diatorius“, – apie pastatą vaiduoklį pasakojo nuovados viršininkas. Apleistame pastate būna ir žmo nių sveikatai bei gyvybei pavojingų situacijų. 2011 m. gegužę keturio likmetį darželio teritorijoje, pjau nant elektros kabelį, traumavo elektros srovė. Paauglys dėl veido bei rankų nudegimų buvo paguldy tas į ligoninę. 2011 m. birželį į dar želio teritoriją skubėjo ugniagesiai: pranešta, kad iš pastato virsta dū
Smagu: motinystės džiaugsmas vakar sklido tiek pačioje Rotušėje,
ir tėvų, kurie šiuo metu yra išė ję vaiko priežiūros atostogų, par davinėjo įvairius savo rankų dar bo gaminius. Mugę visai šeimai smagiu renginiu pavertė Vilniaus miesto ugdymo įstaigų vaikų kon certas, „Ekodaiktų“ poilsio ir žai dimų kampas, kitos akcijos. Ant Rotušės aikštėje nusidrie kusių prekystalių buvo įvairiau sių dirbinių, kuriuos, augindamos vaikus, gamina pačios mamos. Tai ir vaikiški drabužėliai, ner tos kepurytės, natūralių pluoštų daugkartinės sauskelnės, natū ralūs muilai ir kremai, arbatų mi šiniai, auskarai, segės ir kiti pa puošalai.
Vaikams auginti sąlygos čia idealios. Daug parkų, žalu mos, gana neskubus gyvenimo tempas.
nuovados viršininkas Darius Na vys patvirtino, kad sulaukia skun dų dėl šio pastato.
Naują idėją dar žindančioms ma moms nusprendė pasiūlyti kelių mėnesių kūdikį auginanti Domi nyka. Ji mugėje pristatė maitinimo
Simono Švitros nuotr.
skraistę, skirtą naudoti žindant. „Viešoje vietoje mamai maitinti vaiką – diskomfortas. Šios skrais tės suteikia patogumo tiek mamai, tiek mažyliui ir netrikdo aplinki nių“, – dėstė produkto autorė. Natūraliais muilais prekiau janti Elvyra sakė pradėjusi juos gaminti, nes norėjosi alternaty vos kosmetikos priemonėms – ko nors natūralesnio. Šį amatą sa vo pomėgiu vadinanti dviejų vai kų mama prisipažino, kad mažie ji atima daug laiko, tad prie muilų gamybos galinti prisėsti tik vaka rais ar net naktimis. Prašnekusi apie vaikus ir miestą, Elvyra tei gė, kad Vilnius yra idealus mies tas mažyliams auginti. „Sąlygos čia idealios. Daug parkų, žalumos, gana neskubus gyvenimo tempas. Manau, kad Vilniuje ekologinė ir emocinė aplinka yra puiki“, – sa kė pašnekovė.
Žala: šalia pastato vaiduoklio esančio lopšelio-darželio auklėtiniai prisižiūri
3
KetvirtADIENIS, Gegužės 24, 2012
miestas
5p.
Speciali komisija sutinka, kad būtų panaikinta V.Matuzo teisinė neliečiamybė.
doje – orgijos mai. Pastate gaisrą galbūt sukėlė ten apsistoję benamiai. D.Navio teigimu, pastaruoju metu incidentų pastato teritorijo je mažėja. „Pastarąjį kartą nedidelis in cidentas užfiksuotas prieš porą mėnesių. Bendrai dėl šios vietos gauta apie dešimt pranešimų“, – sakė D.Navys. Prašymai – perniek?
Naujininkų seniūnui Benediktui Ci tovičiui atostogaujant niekas kitas seniūnijoje nepanoro komentuo ti situacijos. „Nėra kompetentingų asmenų. Kreipkitės į savivaldybės viešųjų ryšių atstovus“, – „Vilniaus dienos“ žurnalistams tepasiūlė se niūnijos atstovė. „Prašėme pagalbos B.Citovičiaus – nieko neatsakė, nepadėjo. Kreipė mės į Seimo pirmininkę Ireną De gutienę, iš to – taip pat jokios nau dos. Nebežinome, iš kur pagalbos tikėtis, niekas į mūsų skundus ne reaguoja. Jūs pirmieji atsiliepėte“, – nusivylusi kalbėjo lopšelio-darželio direktorė Stasė Gibavičienė. Naujininkų policijos nuovados viršininko D.Navio teigimu, dėl apleisto pastato policija taip pat raštu ne kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administra ciją, bet atsakymo nesulaukė.
Veikė žydų mokykla Brolių g. 16 veikusios „Menachemo namų“ vidur inės mok yklos ir dar žel io steigėja yra Viln iaus miesto žydų religinė bendruomenė „Chas sidie Chabad Lubavitch“. „Menachemo namų“ direktoriaus pavaduotoja Aušra Bal iuk ynaitė aišk ino, kad anksčiau bendr uo menės nuomotas pastatas 2010 m. spalio 25 d. perduotas Kultūros mi nisterijos Bendrųjų reikalų skyriui. Vilniaus miesto savivaldybės Eko nomikos ir investicijų departamen to Turto valdymo skyriaus vedėja Laura Jagusinsk ienė teigė, kad pa statas dabar prik lauso Vast ybės turto fondui. „Reik ia jų klaust i, kodėl nepriž iūr i savo turto. Pastatas yra privatizuo jamų sąraše“, – istor ijos mazgą pa dėjo narplioti L.Jagusinsk ienė. Valstybės turto fondo referentė tei gė, kad generalinė direktorė Aurelija Jakaitienė yra labai užsiėmusi, ir pa prašė klausimus atsiųsti raštu, o at sakysiantys dievagojosi tą pačią die ną. Klausimai nusiųsti, o atsakymai vis dėlto atidėti vėlesniam laikui.
Gamta: japoniškam sodui įrengti prireikia ne tik kruopštumo, bet ir gamtos pagalbos.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Į sodą plūsta lankytojai Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vilniaus universiteto Botanikos sodas Kairėnuose tampa ne tik lietuvių, bet ir užsieniečių turiz mo traukos centru. Atšilus orams kai kuriomis dienomis čia sulau kiama tūkstančių lankytojų. Darbai – į pabaigą
Bene didžiausia šio sezono Bota nikos sodo naujiena – jau baigia mas įrengti japoniškas sodas. Nuo 2003 m. projektuoti, o 2008 m. ru dens įrengti pradėtas sodas oficia liai bus atidarytas birželio 9 d., kai bus pasodinti visi numatyti augalai. Toliau beliks sulaukti, kol, augalams augant, japoniškas sodas įgaus vis subtilesnių peizažo bruožų. „Sodas jau beveik baigtas. Pada ryta viskas, ką galėjo padaryti žmo gaus ranka, dabar į pagalbą teks pa sitelkti laiką ir gamtą. Lieka laukti, kol suaugs augalai ir atsiskleis tik rasis sodo grožis. Turės praeiti ne vieni ir ne dveji metai, tačiau re zultatas tikrai atpirks kantrybę“, – dėstė VU Botanikos sodo atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Taip pat šiuo metu vyksta pa rengiamieji darbai prieš rytoj prasidėsiančią mugę „Lietuvos žiedai“. Vilniečiai ir miesto sve čiai savaitgalį taip pat galės apsi lankyti jaunimo džiazo festivaly je „Flora Jazz 2012“. „Iš viso per metus skaičiuojame apie 20 dide lių ir, ko gero, dar tiek pat mažes nių renginių. Tad Botanikos sodas, nuo tada, kai plačiajai publikai bu vo atidarytas 2000-aisiais, tikrai nesnaudžia. Tie, kam patinka ren giniai – atkeliauja į renginius, be sidomintiems augalais taip pat yra ką pamatyti – šiuo metu žydi da lis raganių, vilkdalgiai, dalis rodo dendrų“, – pasakojo D.Ryliškis. Žmonių vis daugėja
Vasaros režimu daugmaž prieš tris savaites pradėjęs dirbti Botanikos sodas savaitgaliais sulaukia per pusantro tūkstančio lankytojų. O iš viso pernai sode apsilankė be maž 60 tūkst. žmonių. „Pastaraisiais metais lankytojų skaičius kasmet padidėja 10 tūkst. Žinoma, daugiausia apsilanko sa vaitgaliais, darbo dienomis žmonių būna mažiau – 100–200. O šiemet
daugiau lankytojų ėmė rastis jau pirmaisiais pavasario mėnesiais“, – kalbėjo D.Ryliškis. Pasak Botanikos sodo atstovo spaudai, yra buvę atvejų, kai so de per dieną apsilankydavo apie 5 tūkst. žmonių. Tačiau, anot D.Ry liškio, komfortiškai žmonės jau čiasi tuomet, kai jų būna ne dau giau kaip 2–3 tūkst. Vilioja užsieniečius
Vis dažniau į Botanikos sodą už suka ir užsieniečių. Apie galimybę pasigrožėti gamta, retais augalais jie sužino iš Turizmo informaci jos centro. Čia kasmet išplatina ma tūkstančiai lankstinukų anglų, rusų ir lenkų kalbomis. „Galima pasidžiaugti, kad tam pame ir tarptautinės traukos cent ru. Neretai čia galima išgirsti kal bant rusiškai, angliškai, atvyksta ir nemažai ne europiečių. Iš eg zotinės aprangos galima spręsti, kad žmogus atkeliavęs iš toli. Nėra tikslios statistikos, kiek sode apsi lanko užsieniečių, bet, sprendžiant iš išdalijamų lankstinukų skaičiaus, jų turėtų būti keli tūkstančiai per metus“, – skaičiavo D.Ryliškis.
Slėpėsi nakvynės namuose Jaunimo nakvynės namuose Vil niuje pasieniečiai sulaikė šešis ne legalius imigrantus iš Gruzijos.
šiurpių vaizdų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Mokslo kongresas Vilniuje vakar prasidėjo dvylikta sis Pasaulinis aplinkos sveikatos kongresas, kurio pagrindinė tema – naujosios technologijos, sveikas žmogus ir aplinka. Toks renginys pirmą kartą vyksta ne tik Lietuvo je, bet ir Rytų Europoje.
Kas antrus metus vykstantis pa saulinis kongresas yra vienas svar biausių renginių aplinkos sveikatos srityje. Į kongresą Vilniuje planavo atvykti apie 600 medikų, moksli ninkų, tyrėjų. „Džiugu, kad pa saulio visuomenės sveikatos spe cialistų akys krypsta į Lietuvą. Tai neeilinės svarbos renginys visai Lietuvos visuomenės sveikatai –
galimybė ne tik pristatyti mokslo ir praktikos pasiekimus tarptauti niu lygiu, bet ir reprezentuoti savo šalį“, – teigė sveikatos apsaugos vi ceministras Audrius Klišonis. Didžiausią dėmesį kongreso da lyviai skirs naujųjų technologijų daromai įtakai – kaip aplinką ir visuomenę keičia genų inžinerija, lazerinės technologijos, nanotech nologijos. Taip pat bus diskutuo jama dėl triukšmo, elektromagne tinės spinduliuotės įtakos, poveikio sveikatai vertinimo, oro ir vandens taršos įtakos sveikatai. Kongreso uždarymas numatytas sekmadienį. VD, BNS inf.
Valstybės sienos apsaugos tarny ba (VSAT) pranešė, kad Vilniaus rinktinės Sienos kontrolės sky riaus pareigūnai patikrino vie nus sostinėje veikiančius jauni mo nakvynės namus. Pasieniečių duomenimis, juose galėjo būti ap sistoję nelegalių imigrantų. Jaunimo nakvynės namuo se pasieniečiai aptiko ir sulaikė čia apsistojusius šešis gruzinus. 34-erių, 35-erių ir du 37-erių už sieniečiai turėjo Gruzijos pasus. Juose nebuvo Šengeno valstybių vizų ir spaudų, žyminčių teisėtą atvykimą į Šengeno erdvę. 44-erių gruzinas teturėjo savo šalyje išduotą vairuotojo pažymė jimą. Dar vienas sulaikytasis visai neturėjo dokumentų ir prisistatė esantis 45-erių Gruzijos pilietis. Visus šešis nelegalius imigran tus pasieniečiai uždarė į areštinę. VSAT Vilniaus rinktinėje trečia dienį priešpiet buvo sprendžia mas klausimas, ar dėl neteisėto
valstybės sienos perėjimo pradėti ikiteisminį tyrimą. Manoma, kad jaunimo nakvynės namuose gru zinai buvo apsistoję laikinai ir lau kė patogaus momento iš Lietuvos vykti į Vakarų Europą. 34-erių gruzinas 2010 m. pa baigoje jau buvo įkliuvęs Lietu vos pasieniečiams. Tuomet jis pasiprašė prieglobsčio Lietuvo je ir 2010 m. gruodžio 1-ąją buvo apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre (URC) Pab radėje. Jo prašymas dėl prieglobs čio 2011 m. kovo 1 d. buvo atmes tas ir priimtas sprendimas gruziną išsiųsti iš Lietuvos. Šį sprendimą URC gyventojas apskundė ir taip išsaugojo prie globsčio prašytojams suteiktą tei sę 24 valandoms išeiti iš centro teritorijos. 2011 m. kovo 16 d. šis Gruzijos pilietis parai išėjo iš URC ir į jį nebegrįžo, matyt, supratęs, kad jo skundas bus atmestas. Kai pasieniečiai jį antradienį su laikė jaunimo nakvynės namuose, užsienietis turėjo neseniai išduotą Gruzijos piliečio pasą. VD, BNS inf.
Tiltas: mūsų šalis Gruzijos pilie
čiams dažniausiai būna tik trum pa stotelė keliaujant į Vakarus.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
4
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
„Vilniaus energijos“ veiksmų netirs Konkurencijos taryba nerado pa grindo pradėti tyrimą, ar Prancū zijos koncerno „Dalkia“ valdoma šilumos tiekimo bendrovė „Vil niaus energija“ galėjo piktnau džiauti dominuojančia padėtimi, pernai kitoms įmonėms perduo dama šilumos punktų priežiūrą.
Taryba, gavusi Valstybinės ener getikos inspekcijos skundą, at sisakė pradėti tyrimą, neradusi pagrindo įtarti, kad įmonė galė jo pažeisti Konkurencijos įstaty mą, kaip rašoma tarybos paskelb tame nutarime. Valstybinė energetikos inspek cija dar sausį pateiktame skun de aiškino, kad „Vilniaus energi ja“ per itin trumpą laiką – pernai spalio 20–30 d. – perdavė visų iki tol prižiūrėtų 4,44 tūkst. daugia bučių namų šilumos punktų prie žiūrą bendrijoms ir administrato riams – tai sudarė apie 67 proc. visų miesto punktų. Daugeliu at vejų jie buvo perduoti įmonėms, kurios nebuvo pasirengusios jų prižiūrėti. „Per tokį trumpą laiką šie as menys negalėjo įgyti papildomų žmogiškųjų, technologinių ir ki tokių išteklių. Be to, „Vilniaus energija“ nesiaiškino, ar šilumos punktus perimantys asmenys gali prižiūrėti šilumos punktus, ar turi atitinkamus atestatus“, – skunde rašė Valstybinė energeti kos inspekcija. Ji taip pat nurodė, kad, per duodama šilumos punktus, įmo nė galėjo pakeisti juose nustaty tą šildymo režimą į vartotojams nenaudingą – išjungti ekonomi nį režimą ir nustatyti maksima lią leistiną patalpų oro tempera tūrą. „Vilniaus energija“ Konkuren cijos tarybai aiškino, kad abso liuti dauguma šilumos punktų yra automatiniai – nereikia re guliuoti jokio darbo režimo, nes
įrenginiai, priklausomai nuo lau ko oro temperatūros, patys užtik rina nustatytą šildymo sistemos vandens temperatūrą, kaip rašo ma tarybos išvadose.
Nėra jokių patikimų duomenų ir dėl to, kad „Vilniaus ener gija“ būsimiems ši lumos punktų pri žiūrėtojams galėjo taikyti kokį nors spaudimą. Konkurencijos taryba įvertino jau anksčiau atlikto Kainų komi sijos tyrimo duomenis, kad dau giabučiuose namuose tiek pernai spalį, tiek lapkritį pastatų šilu mos punktų priežiūra faktiškai rūpinosi tie patys asmenys, ku rių šiuo metu yra apie 500. „Nėra jokių patikimų duome nų ir dėl to, kad „Vilniaus ener gija“ būsimiems šilumos punktų prižiūrėtojams galėjo taikyti ko kį nors spaudimą perimti šilumos punktus, taip pat nėra įrodymais patvirtintos informacijos, kad „Vilniaus energija“ galėjo per duoti kokiu nors būdu išderintus ar sugadintus šilumos punktus“, – rašoma tarybos išvadose. „Vilniaus energijos“ veiksmus anksčiau tyrė ir Kainų komisija – ji vertino perdavimo įtaką pernai lapkritį padidėjusiam šilumos su vartojimui ir nustatė, kad įmonė neteisingai taikė šilumos kainas. Nuo pernai lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Prezidentės inicijuo tos Šilumos ūkio įstatymo patai sos, „Vilniaus energija“ šilumos punktų priežiūrą perdavė dau giabučius namus administruo jančioms bendrovėms. VD, BNS inf.
Komunikacija: per akcijos „Būkime pažįstami“ renginius gyventojai gali ne tik domėtis namo priežiūros
klausimais, išdėstyti savo problemas, bet ir pasivaišinti arbata, geriau susipažinti su savo namo priežiūros vadybininku. Simono Švitros nuotr.
Daugiabučių prižiūrėtojai kviečia bendrauti Vilniuje jau įpusėjo pastatų administravimo įmonės „City Servi ce“ rengiama akcija „Būkime pažįstami“. Jai vykstant daugiabu čių gyventojai raginami iš arčiau pažinti savo namų administ ratorius. Aleksandras Koreika Kviečia pasivaišinti arbata
Vykdydami akciją „City Servi ce“ ir jos antrinių įmonių vadybi ninkai siekia artimiau susipažinti su savo klientais, įsigilinti į jiems rūpimus klausimus ir tiesiog pa bendrauti. Kasdien skirtingose Vilniaus vietose daugiabučių gyventojams dalijama informacija apie jų būs tu besirūpinančią įmonę ir kvie čiama pasivaišinti puodeliu arba tos, sausainiais. Namo priežiūros vadybininkus į darbą ir po darbo namo skubantys vilniečiai galėjo sutikti įvairiau siuose mikrorajonuose – Lazdy nuose, Karoliniškėse, Antakalny je ir kitur. Antrinės „City Service“ įmonės „Karoliniškių būstas“ di rektorius Darius Zabarskas dien raščiui teigė, kad tokio pobūdžio akcija vyksta pirmą kartą. „Sumanėme šią akciją, nes nori me, kad administratoriai būtų ar čiau žmonių. Žinoma, įmonė kas met gyventojams surengia nemažai švenčių – Užgavėnes, Kalėdas, kitų renginių. Tačiau šitokio pobūdžio sumanymas įgyvendinamas pirmą kartą – kai žmonės bendrauja tie siogiai, gali išsakyti savo pageida vimus, pasidalyti savo rūpesčiais“, – dėstė D.Zabarskas. Pildo prašymus vietoje
Apsigynė: Konkurencijos taryba nerado įrodymais patvirtintos in
formacijos, kad „Vilniaus energija“ galėjo perduoti kokiu nors būdu išderintus ar sugadintus šilumos punktus. Gedimino Bartuškos nuotr.
Daugmaž gegužės viduryje prasi dėjusią akciją sumanytojai tęs iki birželio vidurio. Per tą laiką pla nuojama sutikti kuo daugiau žmo nių prie jų namų. Dienraščio žur nalistų Karoliniškių mikrorajone kalbinti „Karoliniškių būsto“ va dybininkai Vladislava ir Andrius
pasakojo, kad per valandą sulau kiama 20–30 susidomėjusių gy ventojų. „Iki šiol bendravimas dažniausiai vykdavo tik su namų aktyvistais ar ba įgaliotiniais. Tačiau norėtųsi, kad kuo daugiau žmonių mus pažin tų, žinotų, kur kreiptis įvykus ava rijai ar kitu rūpimu namo priežiūros klausimu. Specialiai dalijame kny geles, kuriose nurodyti visi reika lingi kontaktiniai duomenys. Juk ne kiekvienas žino, kur reikia skambinti pratrūkus vamzdžiui, ir dar mažiau žmonių žino, kad mūsų avarinės tar nybos skambučių centras veikia visą parą“, – kalbėjo Vladislava.
Įmonė kasmet gy ventojams surengia nemažai švenčių – Užgavėnes, Kalėdas, kitų renginių. Tačiau šitokio pobūdžio su manymas įgyvendi namas pirmą kartą.
Bene kas trečias žmogus, paraga vęs „Karoliniškių būsto“ arbatos, čia pat prisėsdavo užpildyti pra šymo dėl remonto daugiabutyje. „Didžiausia problema – vamz dynai. Dėl jų žmonės dažniausiai ir kreipiasi. Daug jų yra senų, turi būti keičiami, bet kol neįvyksta di desnė nelaimė, žmonės ir nesikrei pia. Džiaugiamės, kad šitas mūsų pasirodymas gatvėje tapo papildo ma dingstimi kreiptis dėl remon to“, – teigė „City Service“ vadybi ninkas Andrius.
Staigmena: karoliniškiečiai džiau-
gėsi vaišinami arbata.
Iniciatyva sulaukė sėkmės
Iš viso „Karoliniškių būstas“ šiuo metu prižiūri 167 daugiabučius na mus, daugiau kaip 9100 butų. Akci jos organizatoriai įsitikinę, kad jei gu bent kas dešimtas žmogus gaus lankstinuką ir jį perskaitys, itin pa gerės administratorių ir gyventojų bendradarbiavimas, taip pat namo administravimo kokybė. „Iki šiol žmonėms namo admi nistratorius buvo kažkas tolima, na, kaip daiktas. Net žinodamas mano mobiliojo telefono nume rį žmogus kartais bijo skambin ti, nes nėra manęs gyvai matęs. O pabendravus viskas pasikeičia. Tad tikimės, kad po šios akcijos paslau gų kokybė ir abipusis bendravimas pagerės“, – vylėsi Vladislava.
5
ketvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
V.Matuzą siūlo išduoti
Dėl teisėjos kreipėsi į Seimą
Seimo laikinoji komisija trečiadienį pa tvirtino rezoliucijos projektą su siūly mu parlamentui tenkinti generalinio pro kuroro Dariaus Valio prašymą leisti pa traukti baudžiamojon atsakomybėn kon servatorių Vitą Matuzą. Nusprendė bendru sutarimu
Kaip BNS patvirtino komisijos na rys Laimontas Dinius, toks spren dimas uždarame komisijos posė dyje priimtas bendru sutarimu. Rezoliucijos projektas ketvirtadie nį turi būti teikiamas Seimui ir kad būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras. Antradienį balsuojant dėl princi pinės pozicijos šeši komisijos nariai buvo už tai, kad prokuroro prašy mas būtų tenkinamas, balsavusių prieš nebuvo, o susilaikė trys ko misijos nariai konservatoriai. Ko misijos pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras tuomet paskelbė nebalsuosiąs, kad nekiltų abejonių dėl jo nešališkumo. Generalinis prokuroras prieš porą savaičių kreipėsi į Seimą su prašymu leisti V.Matuzą patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar ki taip suvaržyti jo laisvę, nes parla mentarui norima pateikti įtarimus sukčiavimu, piktnaudžiavimu tar nybine padėtimi ir dokumentų klastojimu. Įtarimus neigia
V.Matuzas metamus įtarimus nei gia, byloje prisipažinusių įtariamų jų parodymus sako esant išgautus grasinimais ir spaudimu, o pačią bylą tvirtina esant bandymu susi doroti su juo kaip partijos atstovu ir pačia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. O teisėsaugos atstovai tvirtina dar praėjusių metų lapkritį turė ję operatyvinės informacijos dėl galbūt nusikalstamos V.Matuzo veiklos. Generalinės prokuratūros Orga nizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas komisijai sakė, kad tuomet gavus STT surink tą medžiagą svarstyta, ar kreip tis į parlamentą dėl V.Matuzo ne liečiamybės, tačiau nuspręsta, kad dar būtina patikrinti duome
Generalinis prokuroras Darius Va lys vakar pasirašė kreipimąsi į Sei mą su prašymu panaikinti Kauno apygardos teismo teisėjos Nerin gos Venckienės teisinę neliečia mybę.
nis, gautus atliekant operatyvi nę veiklą. Prokurorai tvirtina, kad per ikiteisminį tyrimą gauti duo menys leidžia pagrįstai manyti, jog V.Matuzas, žinodamas, kad Seimo nariui draudžiama bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kito kia privačia veikla, kuria siekiama pelno, organizavo bendrovei „Pa nevėžio energija“ vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų piktnaudžia vimą tarnybine padėtimi, sudarant išskirtines sąlygas „ŽilVyčių“ koo peratinei bendrovei neteisėtu bū du laimėti „Panevėžio energijos“ 2010–2011 m. organizuotus keturis biokuro viešuosius pirkimus, ku rių bendra vertė be pridėtinės ver tės mokesčio (PVM) siekia daugiau kaip 17,5 mln. litų.
V.Matuzas piktnau džiavo Seimo na rio tarnybine padė timi už medžiokles nemokėdamas mo kesčių ir klastojo do kumentus apie su medžiotus žvėris.
Sekė: teisėsaugos atstovai tvirtina dar praėjusių metų lapkritį turėję
informacijos dėl galbūt nusikalstamos V.Matuzo veiklos.
Sudarė išskirtines sąlygas
Taip pat įtariama, kad tuo pačiu laikotarpiu Seimo narys organi zavo Panevėžio miškų urėdijos urėdo ir urėdijos viešojo pirkimo komisijos piktnaudžiavimą tarny bine padėtimi sudarė išskirtines sąlygas žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“ neteisėtu būdu laimėti dar vieną – miško valymo ūkinių paslaugų – pirkimo konkursą, ku rio vertė siekė 63,265 tūkst. litų. Anot prokuratūros, yra pa kankamas pagrindas įtarti, kad V.Matuzas organizavo „ŽilVyčių“ kooperatinei bendrovei atstovau jančių asmenų veiksmus, 2011 m. apgaule gaunant ES struktūrinio
fondo ir Lietuvos valstybės biu džeto paramos lėšas – iš viso 680 tūkst. litų. Be to, Seimo narys įtariamas organizavęs Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjos piktnaudžiavimą tarnyba, kai buvo sudarytos iš skirtinės sąlygos nesilaikant teisės aktų reikalavimų „ŽilVyčių koo peratinei bendrovei“ išsinuomoti 73 valstybinės žemės ūkio paskir ties sklypus Panevėžio rajone. Nemokėjo už medžiokles
Taip pat įtariama, kad, dalyvau damas Panevėžio miškų urėdijos organizuojamose profesionalio
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
se medžioklėse, V.Matuzas pikt naudžiavo Seimo nario tarnybi ne padėtimi nemokėdamas už jas privalomų mokesčių ir klasto jo dokumentus apie sumedžiotus žvėris bei sumokėtus mokesčius. Generalinis prokuroras teigė, kad įtarimai šioje byloje pateik ti jau 22 asmenims. Pasak D.Va lio, dauguma įtariamųjų duodami parodymus visiškai arba iš dalies pripažino savo kaltę. Įtarimai piktnaudžiavus tarny ba dėl galbūt neskaidrių „Pane vėžio energijos“ viešųjų pirkimų šioje byloje yra pateikti Seimo na rio žmonai Danutei Matuzienei. BNS inf.
Viešumo pageidauja ne visi Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Kas dėjosi Seimo Antikorupci jos komisijoje, kai ši tyrė Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovybės atleidimą, vi suomenė greičiausiai nesužinos. Prokurorai, saugumo darbuoto jai, buvęs ministras leidimo vie šinti posėdžių stenogramas ne duoda.
Ko saugumo pareigūnų, prokuro rų, Lietuvos banko valdybos pir mininko Vito Vasiliausko ir vi daus reikalų ministro Raimundo
Palaičio prieš gerą mėnesį klausi nėjo Seimo Antikorupcijos komi sijos nariai? Kokius atsakymus jie gavo? Ar prieš televizijos kameras pasakodami apie komisijos posė džius bei aukštų pareigūnų atsa kymus jie neperlenkė lazdos ir ne melavo? Į šiuos klausimus aiškaus atsa kymo lig šiol nėra. Regis, tai ne berūpi ir, atrodo, karštuose komi sijos posėdžiuose prakaitavusiems asmenims bei institucijoms. Pavyzdžiui, itin smarkiai savo tiesą įrodinėjęs liberalcentristas Raimundas Palaitis atsakymo, ar leidžia paviešinti posėdžio, kuria
me jis atsakinėjo į komisijos narių klausimus, stenogramą, lig šiol nedavė. Lygiai taip pat elgiasi ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas, išti kimas Prezidentės sąjungininkas V.Vasiliauskas. Iš Valstybės sau gumo departamento (VSD) ir Ge neralinės prokuratūros atstovų dėl stenogramų viešinimo atsakymų Seimas negavo iki šiol. „Taip, matyt, vilkinamas laikas. Nepasakoma nei „taip“, nei „ne“. Greičiausiai laukiama, kada ši vi sa istorija galutinai išsikvėps. Tai padaryti reikėjo prieš gerą mėne sį“, – samprotavo Antikorupci
jos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis. Leidimą paviešinti tai, ką kalbė jo Antikorupcijos komisijoje, yra davę tik pagrindiniai šios istori jos herojai – buvę FNTT vadovai Vitalijus Gailius bei Vytautas Gir žadas, Prezidentės patarėjas Jonas Markevičius ir keli asmenys, ko misijos nariams paaiškinę, kaip veikia poligrafas. Tiesa, sutikimą viešinti ste nogramą leido ir, kai kurių poli tikų nuomone, vėjus komisijos nariams šnekėjęs dienraščio „Lie tuvos rytas“ vyriausiasis redakto rius Gedvydas Vainauskas.
Kaip BNS teigė Seimo vicepirmi ninkas Algis Čaplikas, šis genera linio prokuroro prašymas pasiekė parlamentą ir bus įtrauktas į ket virtadienio Seimo posėdžių dar botvarkę. Pagal Seimo statutą generali nio prokuroro prašymas leisti pa traukti teisėją arba Seimo narį bau džiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę turi būti svars tomas artimiausiame parlamento posėdyje. Panaikinti N.Venckienės imu nitetą prašoma per ikiteismi nius tyrimus gavus duomenų apie N.Venckienės galbūt padarytas nu sikalstamas veikas. Kaip BNS trečiadienį sakė Ge neralinės prokuratūros Viešųjų ry šių skyriaus vadovė Rūta Dirsienė, Generalinė prokuratūra yra gavusi du Vilniaus apylinkės prokuratū ros prašymus naikinti teisėjos ne liečiamybę, atliekant du ikiteismi nius tyrimus. Anot Generalinės prokuratūros, per ikiteisminius tyrimus surink ti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teis mo patalpose viešai pažemino tei singumą vykdantį teismą, nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teis mo 2011 m. gruodžio 16 d. spren dimo, kuriuo buvo įpareigota sku biai perduoti globojamą mergaitę šios motinai Laimutei Stankūnai tei, o šiemet gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendi mą, taip pat piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuž dydama vaiką. Be to, įtariama, kad panaudoda ma fizinį smurtą teisėja pasiprieši no policijos pareigūnui. Konstitucija numato, kad Lietu voje teisėjas negali būti patrauk tas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip su varžyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų – be prezidento su tikimo. Teismų įstatymas taip pat nu stato, kad teisėjas gali atsaky ti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip su varžyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – prezidento sutiki mu. Dėl teisėjo laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras. Praėjusio ketvirtadienio rytą Kauno rajone, Garliavoje, mirusio Drąsiaus Kedžio ir L.Stankūnai tės dukra, kurią pastaruoju metu globojo teta N.Venckienė, vykdant teismo sprendimą, dalyvaujant beveik pustrečio šimto pareigūnų, buvo perduota motinai. Kai mergaitė buvo perduota, po licija pranešė, kad vaiko atžvilgiu prievartinių veiksmų neatliko, bet sulaikė 36 žmones, kurie nevykdė pareigūnų reikalavimų. BNS inf.
6
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
nuomonės
13p.
Baleto primarijus N.Juška grįžta į sceną.
Vaikų toliau ieško kalbomis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
D
Iždą pildo Rusijos ranka? Justinas Argustas
K
aip miesto ižde rast i pin ig ų, nors jų lig šiol ten nebuvo? Žinoma, reik ia vykt i į Rusiją ir pin ig ų ūmai atsiras! Tačiau į di džiąją kaimynę nukel iaut i tur i ne bet kas, o Viln iaus meras Ar tūras Zuokas. Dar kovą už miesto ūkį atsak ing i mer ijos klerkai, pak laust i, tvar kys Žaliojo tilto skulptūras ar leis joms supūti, atšaudavo maždaug taip: „Jūs juokaujate? Pin ig ų vos randame joms nuvalyt i, nes jos dažnai išterl iojamos.“
Žinia, jei projektą laimi na pats meras A.Zuo kas – pasiseks. Užten ka prisiminti „Mask vos namų“ statybas Vil niuje. Išm int im i ir prot ingais sprend i mais, pav yzd žiui, keist i rolet us nuo saulės, jei kompiuterio ekra nas aptemsta, garsėjant ys mer i jos darbuotojai maloniai aišk ino: ko jūs tik itės, jei mieste net nė ra už ką pakeist i dar Stal ino lai kus menančių suol iuk ų, vedan čių link pag rind in io miestą rep rezent uojančio objekto – pačios Gedimino pil ies! Štai taip bene pusę met ų bylojo sostinės mer ijos klerkai. Tačiau prieš porą dienų visų nuo stabai išaiškėjo, kad pinigų kultū ros paveldo objekt ui – Žal iajam tiltui ir ant jo pastatytoms skulp tūroms – rekonstruoti yra. Sunku suprast i – daug ar mažai. A.Zuo kas su jam būdinga iškilmių nuo taika pranešė, kad biud žete tam skirta net ketv irt is mil ijono lit ų. Tai reišk ia, kad remontas prasi dės dar šiemet. Tok ią džiug ią ži nią gausiai miest iečių bendr uo menei A.Zuokas paskelbė vos grį žęs iš Sankt Peterburgo, kur, be ki ta ko, skelbėsi derinęs dujų kainą Lietuvai. Smulkmena, bet apie 250 tūkst. lit ų, skirt ų Žal iojo tilto skulpt ū roms sut vark yt i, lig šiol nepasa
koja nė vienas šalt in is: nei biu džeto dok umentai, nei mero ar administracijos direktoriaus raš tai. Jų mer ijos vald in inkai ieško jau kelias dienas. Aiškėja, kad su rasti kelis popierius 20-ies aukš tų dangoraiž yje – keblu. Netg i jei merui talk ina devyni patarėjai ir dar septyni propagandininkai. Štai taip paprastai ir išspręstas Žal iojo tilto skulpt ūr ų lik imas – iš ketaus pagaminti Stalino „nau jieji sovietiniai žmonės“ prisikels naujam gyvenimui. „Gal spės net iki revoliucijos met inių lapkrit į?“ – mer ijos kul isuose jau šaiposi dešinieji. Kovos trim it ai iš kons ervato rių stov yklos jau aid i: „Mes tik rai priešinsimės!“ Nejaug i vasa rį kiekvieną įtartiną A.Zuoko su dar yto biud žeto eilutę narstę konservator iai bus ką nors pra žiūrėję. Prieš kelis mėnesius buvęs kultū ros viceministras mūsų dienraš tyje juodai šaip ėsi: Žal iojo tilto skulpt ūras Viln ius galėt ų pado vanot i Rusijai ir taip pasveik int i par inktąjį šios šal ies prez identą Vladimirą Putiną. Sakytume, pra našišk i žod žiai. Ar gal i būt i dar geresnė dovana kai kur iais Sta lino metodais atv irai besižav in čiam prez identui nei blizgantys ir švyt int ys tautos vado projek tuoti „ateities žmonės“ Vilniuje? Gal net dar šiemet? Bet iki svar bių Liet uvai reng in ių kit ąmet, kai Liet uva pirm in inkaus ES, – tai jau tikrai! Ką ten sulūžę soviet met į menantys suoliukai ar duo bėtos gatvės, apšiuręs Brežnevo laikų riaušininkų aplaužytas fon tanas prie parlamento – spindinti „švelni“ stalininė egzotika pačioje miesto širdyje yra puikus reginys aukštiems užsienio svečiams. Ką jau ten prie pat tilto stov int i XVIII a. Šv. Rapolo barok inė baž nyčia – juk jos net pavad in imo niekas než ino. Ant tilto užkeltos raudonarmiečio, kolūk ietės, stu dento ir kit ų Stal ino kurt ų „nau jųjų žmon ių“ skulpt ūros į mal dos namus žvelg ia tikrai neatsi tikt inai. Jei nug riaut i negal ime – bent „paskandinsime architektū riškai“, svarstė sov iet ų ideologai ir buvo velniškai teisūs. Žin ia, jei projekt ą laim ina pat s meras A.Zuokas – pasiseks. Už tenka prisiminti „Maskvos namų“ statybas Vilniuje. Tai – irg i vieno prieš daug metų vykusio A.Zuo ko ir Maskvos mero susit ik imo Maskvoje rezultatas.
augiau kaip 3 tūkst. mokyk linio amžiaus vaikų, kurie taip ir nepasirodė mokyk lose, pasigenda Švietimo ir mokslo ministerija. Tačiau, Seimo Narkomanijos ir alkoholizmo pre vencijos komisijos pirmininkės Vin cės Vaidevutės Margevičienės teigi mu, valstybinės institucijos vis dar neturi efektyvaus būdo ieškoti šių vaikų.
tais apie dingusius vaikų namų auk lėtinius nepraneša jų administracija, nenorėdama prarasti vaikui skiria mų pinigų. Kai kuriais atvejais vai kai pabėga iš namų – taip, jos nuo mone, yra dėl to, kad vaikai jaučiasi nelaimingi ir nemylimi. „Daugeliu atvejų tai problemos šeimoje, bet ne ekonominė krizė, o greičiau jau meilės krizė šeimoje“, – svarstė ji.
Nepadaryta dar daug
Ona Gustienė:
„Darbo grupė kreipėsi į Vidaus rei kalų ministeriją, kad būtų paskelb ta tarptautinė paieška, bet ministe rija to negali, nes turi kreiptis tėvai, o jei jie nesirūpina, nėra kam ir kreip tis“, – apie teisinius vaikų paieškos keblumus kalbėjo Seimo narė. Ji taip pat priminė, kad Lietuva iki šiol nėra ratifikavusi ES konvencijos dėl pre kybos žmonėmis, Vidaus reikalų mi nisterijoje (VRM) neįsteigtas tuo rū pintis turinčio konsultanto etatas. „Nuo 2001 m. gauname ES kon vencijos įgyvendinimo ataskaitas ir primenama, kad valstybė privalo pa sirūpinti ir turi būti viena valstybi nė institucija, kuri rūpintųsi viskuo, kas susiję su dingusiais vaikais, pre kyba žmonėmis, narkomanija, prostitucija. Daug ko nesame padarę, nors tai kelia susirūpinimą“, – teigė V.V.Margevičienė. Akcija iš nevilties
Siekiant atkreipti dėmesį į šias problemas gegužės 25 d. rengiamas Tarp tautinės be žinios dingusių vaikų dienos minėjimas: 14 val. nuo V.Ku dirkos aikštės Seimo link pajudės ei tynės, o 15 val. pirmųjų Seimo rūmų fojė vyks koncertas ir veiks piešinių paroda. Dingusių žmonių šeimų paramos centro vadovė Ona Gustienė sakė, kad ši akcija organizuojama iš ne vilties. „Gavę duomenis apie dingusių vaikų skaičių pradėjome raginti ins titucijas ieškoti vaikų: rašėme raštus Švietimo ir mokslo, Vidaus reikalų, socialinių reikalų ministerijoms, Sei mo pirmininkei. Bet tie raštai vaikšto, persiunčiami iš institucijos į institu ciją, o vaikų vis tiek nėra. Kreipėmės ir į Prezidentę, susitikome su jos pa tarėjais, jie ištisą valandą linksėjo galvomis, kad tai tikrai baisu. Raštai persiųsti Valstybės kontrolei, vasa rį gavome atsakymą, kad mūsų pa tirtis naudinga ir mes daug dirbame, bet nė vieno žodžio nė apie vieną dingusį vaiką“, – piktinosi O.Gus tienė ir retoriškai klausė, kada vals tybė galų gale suskaičiuos savo ma žuosius piliečius. O.Gustienės teigimu, vaikų dingi mo priežastys įvairios: kartais tėvai mokyklinio amžiaus vaikus išsive ža į užsienį ir to nedeklaruoja, kar
Tie raštai vaikšto, per siunčiami iš instituci jos į instituciją, o vai kų vis tiek nėra.
Policija dramos nemato
V.V.Margevičienės teigimu, norint užtikrinti efektyvesnę dingusių vai kų paiešką, svarbu priimti papildo mus aktus ir potvarkius. Taip pat, jos nuomone, reikėtų keisti socialinių išmokų už vaiką išmokėjimo tvarką. Nuo 2006 m. Seimas Tarptauti nę be žinios dingusių vaikų dieną – gegužės 25-ąją – įtraukė į atmintinų dienų sąrašą. Vyriausybė, balandį vykusiame pasitarime aptarusi nesimokančių vaikų problemą analizavusios darbo
grupės išvadas, pagalbos nustatant daugiau kaip 3 tūkst. vaikų gyvena mąją vietą teigė besitikinti iš polici jos. Tačiau tuo metu pagalbos pra šymą gavęs Policijos departamentas (PD) į jį nebuvo atsakęs. „Jie kažkur yra, neaiški jų buvimo vieta. Sutelktos papildomos pastan gos savivaldybėse su policija ieško ti tų vaikų gyvenamosios vietos. Tai nereiškia, kad skelbiama paieška, nes skelbti paiešką tikrai yra juridiškai gana komplikuotas dalykas, patys tė vai turi skelbti arba teismo sprendi mu galima skelbti vaiko paiešką“, – prieš mėnesį žurnalistams yra sakęs ministro pirmininko kancleris Deivi das Matulionis. PD atstovas Ramūnas Matonis BNS yra tvirtinęs, kad pareigūnai kol kas nėra pateikę atsakymo į minėtą pagalbos prašymą, nes „toks darbas reikalauja labai daug lėšų, yra ir ki tų niuansų“. Pasak policijos atstovo, nereikė tų dramatizuoti dabartinių skaičių, nes dauguma nesimokančių vaikų tikriausiai su tėvais išvykę į užsienį, bet šie to nedeklaravę. Klausiamas, ar tarp nesimokančių negali būti nusikalstamais tikslais išvežtų vaikų, D.Matulionis BNS yra sakęs: „Mes labai tikimės, kad tik rai tokių nebus, bet garantuoti šim tu procentų negalime, dėl to ir vyk doma ta nuodugni paieška.“ VD, BNS inf.
Stumdosi: Vyriausybė tikisi, kad mokyklos nelankančių vaikų ieškos poli
cija, tačiau pareigūnai teigia, kad tai ne tik jų rūpestis.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,77 %
500
mln. litų
siekiančią paskolą „Sodra“ šiemet ketina imti iš banko.
Pensijų neberibos Trečiadienį Vyriausybė nu sprendė, kad nuo rugsėjo ne bus papildomai mažinamos valstybinės pensijos dirban tiems žmonėms. Taip pat nu tarta, kad nebebus mažinamos pirmo ir antro laipsnio valstybi nės pensijos, nukentėjusiųjų as menų, pareigūnų, karių, teisėjų valstybinės pensijos.
Vyriausybė pritarė tai numa tančioms įstatymo pataisoms, jos bus teikiamos Seimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, taip bus įvykdytas šių metų vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutari mas, kuris tam tikras Laikinojo išmokų perskaičiavimo ir mokė jimo įstatymo nuostatas pripa žino antikonstitucinėmis.
Nuo šių metų ru dens turės būti pa didintos valsty binių pensijų bei socialinių draudi mo pensijų maksi malios ribos. Nuo 2010 m. valstybinės pen sijos yra sumažintos 5–20 proc., atsižvelgiant į jų dydį, ir ši nuo stata galioja iki 2013 m. sausio 1 d. Dirbantiems pensijų gavėjams pensijos yra sumažintos papil domai, priklausomai nuo drau džiamųjų pajamų, kaip prane šė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Ryšių su visuome ne skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė. Vyriausybė siūlo, kad dirban tiems šių pensijų gavėjams nuo rugsėjo 1 d. jos nebebūtų papil domai mažinamos. Be to, tu rės būti padidintos valstybinių pensijų bei socialinių draudimo pensijų maksimalios ribos. Atsisakius Konstitucijai prieš taraujančių valstybinių pensijų apribojimų, šiemet papildomai reikės apie 4,5 mln. litų iš biu džeto. Pirmo ir antro laipsnių, nu kentėjusių asmenų, pareigū nų ir karių, taip pat mokslinin kų valstybinės pensijos dydis bei tam pačiam asmeniui priskirtos socialinio draudimo pensijos bendra suma negalės viršyti 1,5 užpraeito ketvirčio šalies vidu tinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio. Nuo 2010 m. pradžios šis dydis buvo sumažintas iki 1,3 darbo užmokesčio dydžio. BNS inf.
–0,58 %
–1,62 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
produkcijos kainos augo labiausiai
€
Lietuvoje pramonės produkcijos kainų in dekso šuolis per metus – didžiausias Bal tijos valstybėse. Balandį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, parduota Lietuvos pramonės produkcija pabrango 5,7 proc., Latvijos – 4 proc., Estijos – 2,6 proc. Šių metų balandį, palyginti su kovu, Lietuvos gamintojai kainas sumažino 0,2 proc., Latvijos ir Estijos – padidino atitin kamai 0,9 ir 0,2 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,3460 DB svaras sterlingų 1 4,2917 JAV doleris 1 2,7237 Kanados doleris 1 2,6640 Latvijos latas 1 4,9499 Lenkijos zlotas 10 7,9163 Norvegijos krona 10 4,5565 Rusijos rublis 100 8,6875 Šveicarijos frankas 1 2,8752
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+1,9656 % +0,4165 % +0,8516 % +0,2257 % +0,0283 % –1,0413 % +0,2266 % +0,0968 % +0,0383 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,92
4,61
2,47
„Kvistija“
4,87
4,57
2,47
„Vakoil“ 4,88 4,58 2,47 Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
94,48 dol. už 1 brl. 111,94 dol. už 1 brl.
Išmokų už pieną tikisi anksčiau Dėl sunkumų pieno sektoriuje šiemet tiesiogines išmokas pie no gamintojams planuojama išmokėti anksčiau nei įprasta. Ge ras žinias temdo tai, kad išmokos šiais metais gali smarkiai su mažėti. Šiais metais didžioji papildo mų nacionalinių išmokų dalis bus skirta gyvulininkystei, kaip sakė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direk torius Rimantas Krasuckis. Anot jo, vien išmokoms už kvotinį pie ną planuojama skirti 68,5 mln. li tų, arba 50 litų už toną. Bet tai yra 30 proc. mažiau nei pernai. R.Krasuckis patikino, kad minis terija pradėti mokėti išmokas jau yra techniškai pasiruošusi: „Jeigu labai reikėtų, galbūt galėtume mo kėti avansus pareiškėjams po bir želio 15 d.“ Jo teigimu, pagal teisės aktus iki birželio 15 d. bus priimamos pa raiškos, o išmokos turi būti pradė tos mokėti po liepos 10 d. Žemės ūkio ministerijos Tiesio ginių išmokų skyriaus vedėjo pa vaduotojo Antano Karbausko tei gimu, Lietuva kol kas nėra gavusi Europos Komisijos leidimo išmo
kėti papildomas tiesiogines išmo kas. Tačiau leidimą tikimasi gauti artimiausiu metu. „Laukiame patvirtinimo iš Eu ropos Komisijos. Kai jį turėsime, oficialiai kreipsimės į Vyriausybę ir prašysime skirti lėšų išmokoms. Jų šiais metais maksimaliai gali bū ti skiriama iki 117 mln. litų. Pagal teisės aktus tiesioginės išmokos iš valstybės biudžeto kasmet turi būti nuosekliai mažinamos, o nuo 2013 m. jų mokėti nebebus galima“, – sakė A.Karbauskas. Pasak jo, šie met išmokamų lėšų dydis priklau sys nuo biudžeto galimybių. Lietuvos pieno perdirbimo įmo nės įvairių pieno produktų pavi dalu eksportuoja daugiau kaip 50 proc. viso perdirbamo pieno, o 37 proc. viso eksporto sudaro ekspor tas į trečiąsias šalis. Todėl šalies pieno ūkio veiklos rezultatai labai priklauso nuo užsienio prekybos pieno produktais sąlygų.
Lietuvos pieno perdirbėjų sun kumus byloja sandėliuose susida ręs pieno produktų, ypač sviesto ir fermentinio sūrio, perteklius. Pasak Vilkyškių pieninės vado vo Gintaro Bertašiaus, bendrovė ankstesniais metais apskritai ne turėdavo sviesto atsargų. Tačiau šiemet sviestą tenka krauti spe cialiai išsinuomotuose sandėliuo se Klaipėdoje. Porą tūkstančių tonų sviesto su kaupė ir bendrovė „Rokiškio pie nas“, o pernai šis produktas san dėliuose apskritai neužsigulėdavo. Bendrovė „Pieno žvaigždės“ pro duktų atsargas taip pat skaičiuoja tūkstančiais tonų. „ES net atnaujino sandėlių są naudų subsidijas. Juk produktų perteklius – ne tik Lietuvos, bet ir visos ES rūpestis“, – sakė bendro vės „Rokiškio pienas“ vadovas Da lius Trumpa. BNS, VD inf.
Paskirstymas: šiais metais di
džioji papildomų nacionalinių iš mokų dalis bus skirta gyvulinin kystei, taigi ir pieno gaminto jams. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
8
ketvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
tema
Mažiausios kainos kaina: trin
Viešųjų pirkimų situacija medicinos srityje – liūdna ir tragiška. Šiemet visų ligoni nių, poliklinikų ir kitų medicinos įstaigų vykdytų viešųjų pirkimų pagrindinis pirkimo kriterijus buvo mažiausia kaina. Jolita Žvirblytė
j.zvirblyte@diena.lt
Perka kuo pigiau
Kai paaiškėjo, kad sostinės Gedimi no prospekte išklotos juodojo ba zalto trinkelės neatlaiko lietuviškų žiemų ir dalį jų jau reikia keisti, iš karto konstatuota: milijonus kaina vusios trinkelės nekokybiškos. Kal tų imta ieškoti tarp trinkeles kloju sių bendrovių ir techninius viešųjų pirkimų aprašus tvirtinusių valdi ninkų. Tačiau visi jie bruka uode gas ir teigia, kad viešųjų pirkimų taisyklėms nenusižengta. Suprask, ko paprašėt, tai ir gavot. Tai tik vienas iš daugelio pavyz džių, nuolat besikartojančių įvai riose ūkio srityse, pradedant sta tybų sektoriumi ir baigiant itin jautria medicinos sritimi. Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) duomenimis, Lietuvoje 97 proc. vi sų viešųjų pirkimų pagrindinis ver tinimo kriterijus – mažiausia kai na. Kitose ES šalyse (imant vidurkį) mažiausios kainos kriterijus svar biausias 33 proc. viešųjų pirkimų. Per pirmą šių metų ketvirtį vie šųjų pirkimų apimtis medicinos srityje siekė beveik 126 mln. litų, už šią sumą 94 perkančiosios orga nizacijos sudarė 965 medicininės įrangos ir kitų priemonių pirkimo sutartis. Visų pirkimų pasiūlymo vertinimo kriterijus buvo mažiau sia kaina. Kiniškos vienkartinės priemonės
Ką reiškia mažiausia kaina medi cinos srityje, net koktu fantazuo ti. Nors medikai apie tai kalba ne noriai, vis dėlto prisipažįsta, kad praktikoje pasitaiko įvairiausių ne sklandumų. Nacionalinės medikų asocia cijos prezidentas Dalius Raman
čionis sakė, kad medicinos įstai goms nuolat taupant sunkumų patiria tiek medikai, tiek pacien tai. „Žmonės negauna tokių me dicininių paslaugų, kokias galėtų gauti. Medicinos įstaigos neįsigy ja pačių naujausių technologijų“, – liūdnai teigė pašnekovas.
vienkartinės medicinos priemonės kiniškos“, – neslėpė S.Klebečkai tė. Pasak jos, ne visi pardavėjai net pretenduoja tapti tokių konkursų laimėtojais, nes jų atstovaujamos ES gamintojų prekės būna tiesiog per brangios. Gali, jei turi už ką
Audrius Dedela:
Medicinos srityje už kiekvieną išleistą li tą turėtų būti verti nama saugumas, ko kybė, atsekamumas, patikimumas, il gaamžiškumas.
Pasak jo, technologijų požiū riu Lietuvos medicina nėra stipriai nutolusi nuo ES šalių, tačiau Lie tuvoje juntama labai didelė medi cininių paslaugų kokybės takosky ra tarp didžiųjų medicinos centrų ir mažesnių miestų bei miestelių sveikatos priežiūros įstaigų. Medicinine įranga, reagentais ir kitais reikmenimis prekiaujančios bendrovės „Labochema“ parda vimo vadovė Sonata Klebečkaitė nesistebėjo, kodėl kartais medici noje naudojamos priemonės nėra kokybiškos. „Kai skelbiamas vie šas konkursas, pasiūlymas teikia mas pagal parengtą prekės aprašy mą, reikia tik užpildyti lenteles su kainomis. Kadangi visuomet pra šoma pateikti kuo mažesnę kainą, pardavėjai ją gali pasiūlyti, tik tuo met prekės kokybė būna prastesnė. Neretai gali būti pasiūlomi kokios nors konkrečios įrangos analogai, o
Nacionalinės medikų asociacijos prezidento D.Ramančionio teigi mu, netgi jeigu yra susiformavusi pirkimo remiantis mažiausia kai na praktika, medicinos įstaigos įsi gyja ir geros įrangos bei kokybiškų priemonių. „Viskas priklauso nuo to, koks prekės aprašymas bus pateik tas viešam konkursui. Todėl labai svarbu, kad medikai kuo daugiau bendrautų su užsienio kolegomis, lankytųsi užsienio gydymo įstai gose, parodose, kur susipažintų su naujausiomis medicinos technolo gijomis“, – sakė pašnekovas. Pasak S.Klebečkaitės, labai daž nai medicinos įstaigoms medici ninės įrangos gamintojų atsto vai Lietuvoje gali pasiūlyti kur kas kokybiškesnės, efektyvesnės įrangos nei perka perkančiosios organizacijos. „Nors perkama per viešojo pirkimo konkursą, medi cinos įstaigoms nuolat siunčiame komercinius pasiūlymus, kuriuo se pristatome tai, ką naujo galime jiems parduoti. Taip vyksta sa votiškas švietimas, tačiau pasa kyti, kad situacija gerėja, nega lėčiau. Viskas priklauso nuo to, kiek perkančiosios organizaci jos turi lėšų“, – teigė bendrovės „Labochema“ pardavimo vadovė S.Klebečkaitė. Siekti kokybės sunku
Viešojo pirkimo konkursuose da lyvaujančios medicinine įran
ga prekiaujančios bendrovės ne slepia, kad jiems nėra tekę teikti pasiūlymų, pagrįstų ekonominio naudingumo kriterijumi. Tačiau teigiama, kad tuomet, kai perkan čioji organizacija bando pakelti kokybės kartelę, kyla ginčai, rašo mi skundai, kad pažeidžiami kon kurso reikalavimai, netaupoma lė šų ir pan. „Pirkimo būdas remiantis ma žiausios kainos kriterijumi turi dvi medalio puses. Viena medalio pusė yra kokybė. Kai norima nusipirk ti kokybiškų priemonių, konkursai dažnai užsitęsia dėl skundų, pre tenzijų svarstymo, kurių esmė yra konkurencijos ribojimas. To pada rinys – laiku negaunama gydymo priemonių. Kita pusė – kaina. Ma žiausios kainos kriterijų atitinkan tis pateiktas pasiūlymas gali atitik ti visus standartus ir direktyvas, tačiau nebūti kokybiškas. Nes pa gal tuos pačius standartus ir direk tyvas gamintojai deklaruoja atitiktį tik mažumai reikalavimų, o kai ku rių šalių požiūris į standartus, di rektyvas ar sertifik atus yra labai liberalus ir formalus“, – teigė vie nos prekybos medicinine įranga ly derių Lietuvoje bendrovės „Inter lux“ Viešųjų pirkimų ir kokybės skyriaus vadovas Audrius Dedela. Pasak jo, kitaip tariant, tai tas pa ts kaip į naują automobilį pilti 92 markės benziną. „Tokios pačios paskirties prie monės, atitinkančios tą patį stan dartą ar direktyvą, skirsis vienos nuo kitų: vienos bus daug sauges nės, kokybiškesnės ir modernesnės nei kitos“, – pabrėžė pašnekovas. A.Dedelos teigimu, medicinos sri tyje už kiekvieną išleistą litą turėtų būti vertinamas ir saugumas, ko kybė, atsekamumas, patikimumas, ilgaamžiškumas.
Eilinis pacientas gali net nesup rasti, kad gauna prastes nės koky bės me dicinines paslau gas.
Situacija: medi
sai be gydymo.
Brangiau, geriau, mažiau
Pasak Nacionalinės medikų asocia cijos prezidento D.Ramančionio, vi sas pasaulis eina ekonominio nau dingumo kryptimi, tik juo pasukti vis dar sunkiai sekasi Lietuvai. „Medicinos praktikoje pastebėta, kad gali būti naudojamas branges nis vaistas, bet jo dozės yra mažes nės, jo sunaudojama mažiau, todėl toks vaistas, be abejonės, efekty vesnis. Deja, bet Lietuvoje daž niausiai perkami pigesni vaistai, kurių dozės daug didesnės, todėl išleidžiama daug daugiau pinigų. Ekonominio naudingumo kriteri jus sveikatos srityje yra labai svar bus“, – teigė D.Ramančionis.
Komentarai
Marius Endzinas „NORDIA BAUBLYS & Partners“
V
iešųjų pirk imų įstatymas leid žia perkančiajai orga nizacijai pasir inkt i, pagal kokį kriterijų vertins jai pa teiktus pasiūlymus: ar pasiūlymai bus vert inam i pagal ekonom in į naud in gumą, ar pagal mažiausią kainą. Ten ka pripaž int i, kad Lietuvoje absol iu ti dauguma pirkimų vyksta vertinant pasiūlymus pagal pastarąjį kriterijų, t. y. atsižvelgiama tik į tai, kuris iš pateik tų pasiūlymų pigiausias. Kaip rodo praktinė patirtis, ne visuo met pigiausias pasiūlymas yra pats ge riausias – dažnai mažiausia kaina reiš kia ir prastesnę kokybę, be to, dažnai tiekėjai, itin sumažinę pasiūlymo kai ną, vėliau nebenori arba tiesiog nebe
pajėg ia kok ybiškai vykdyt i pirk imo sutart ies, o atskirais atvejais ir bank rutuoja. Tokia situacija vertintina nei giamai, nes perkančiajai organizacijai tenka ieškoti naujų alternatyvų. Vert inant pasiūlymus pagal ekono min io naud ing umo kriter ijų, turėt ų būt i atsiž velgta ne vien į kainą, bet į kur kas daugiau su perkamu objektu susijusių aplinkybių (Viešųjų pirkimų įstatymas numato pavyzd in į vert in tinų kriter ijų sąrašą: tai kok ybė, kai na, techniniai privalumai, estetiniai ir funkciniai, aplinkosaugos duomenys, eksploatavimo išlaidos, veiksming u mas, garant inė priež iūra ir techn inė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikas arba užbaig imo laikas). Atit in kamai perkančiajai organizacijai eko nominio naudingumo kriterijaus pa sir ink imas galėt ų reikšt i gal imyb ę geriausiomis sąlygomis išsirinkti tik rai tai, ko jai labiausiai reikia. Todėl šio kriterijaus dažnesnis naudojimas ver tintinas teigiamai. Kita vertus, pasiūlymų vertinimas pa gal daugelį sudedamųjų aspektų reiš kia kur kas sudėtingesnę pirkimo pro cedūrą. Juk kvalifi kuotai parengti iš
anksto aiškius ir skaidrius daugelio as pektų įvertinimo parametrus, pagrįsti jų tarpusavio lyginamąjį svorį, o vėliau skaidriai įvertinti kiekvieną pasiūlymą pagal visus šiuos kokybinius paramet rus yra kur kas sudėtingiau nei tiesiog visus gautus pasiūlymus išrikiuoti pa gal kainą. O nesant aiškaus pagrindi mo pirkimo dokumentuose, didėja tiek grėsmė sulaukti tikrinančių institucijų dėmesio, tiek teisminių ginčų su tiekė jais tikimybė. Matyt, čia ir slypi atsaky mas, kodėl Lietuvoje mažiausios kai nos kriterijus toks populiarus. Šiame kontekste būt ų gal ima teig ia mai vertinti ES institucijų iniciatyvas keisti viešojo pirkimo konkursų teisi nį reg ul iav imą ir skat int i perkančią sias organizacijas pirkt i vadovaujan tis būtent ekonom in io naud ing umo kriterijumi. Viena vertus, kai pačiose perkančiosiose organizacijose trūksta suinteresuotumo arba iniciatyvos at likti sudėtingesnį, tačiau leidžiantį įsi gyti maksimaliai poreikius atitinkan čias prekes ar paslaugas pirkimą – toks paskatinimas iš aukščiau gali tapti pui kiu akstinu tiek tikslingai leidžiant vie šąsias lėšas, tiek skatinant konkurenci
ją bei inovacijomis grįstą ekonomiką. Antra vertus, teisės aktų keitimas ES mastu, tikėtina, bus siejamas su papil domais perkančiųjų organizacijų mo kymais ir kompetencijos ugdymu, o tai irgi negali būti vertinama neigiamai.
Rimantas Remeika Sveikatos apsaugos min ister ijos kancler is
S
tatistika, rodanti, kad šiemet sveikatos srityje neįvyko nė vieno viešojo pirkimo, kuris buvo organizuojamas remian tis ekonominio naudingumo kriteri jumi, nėra visiškai tiksli. Viešųjų pirki mų tarnyba neadministruoja privačių medicinos įstaigų pirkimų, taip pat ma žaverčių ir už sutaupytas lėšas atliktų valstybinių medicinos įstaigų pirkimų.
Sakyti, kad viešojo pirkimo būdu per kama medicininė įranga ir kitos prie monės yra pigiausios rinkoje, nes per kamos rem iant is maž iausios kainos kriterijumi, negalima. Viskas priklau so nuo perkamo daikto techninio ap rašo. Tad kokios įrangos ar priemonių medicinos įstaigai reikia, tokių ji ir nu siperka. Žinoma, prašoma, kad gamin tojai siūlyt ų kuo pigesn ius gal imus variantus. Tačiau kartelę pakelia pa ti perkančioji organ izacija. Todėl ga mintojai tarpusav yje konk ur uoja ir siūlo kainą, už kurią perkančioji orga nizacija galėtų pirkti. Žinoma, tokia situacija nėra nei gera, nei bloga. Mano nuomone, opt ima lus var iantas. Visuomet vyksta dis kusijos, kaip tai galėtų būti patobulin ta. Galbūt kaip šiuo metu vaistus, taip ir tam tikrą įrangą bei priemones me dicinos įstaigos galėtų pirkti centrali zuotai. Žinoma, įranga, kuri reikalinga universitet inei ligon inei, nėra tinka ma ambulator ijai, todėl central iz uo tai galėtų pirkt i tam tikros įstaigos ir tam tikrą įrangą. Kada tai galėtų įvyk ti, pasakyti negaliu, vyksta diskusijos, svarstymai.
9
ketvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
tema
nkeles pakeisi, sveikatos – ne
97 proc.
visų viešųjų pirkimų vertinimo kriterijus Lietuvoje – mažiausia kaina.
Viešųjų pirkimų apimtis
icinos įstaigos įrangą ir priemones priverstos pirkti už kuo mažesnę kainą, nes antraip esą prasideda teisiniai ginčai, o pacientams iškyla rizika likti vi . „Shutterstock“ nuotr.
Pasak pašnekovo, Lietuvoje ban dyta sukurti bendrą vaistų pirki mo sistemą, bet jos efekto medi kai nejaučia. Teigiama, kad tokiu būdu – centralizuotai – galėtų būti perkama ir tam tikra įran ga bei priemonės, tačiau šią idėją esą atsakingos valdžios instituci jos stumdo ne ant posėdžių stalų, o tik stalčiuose. „Kiek gali bels ti į tas pačias duris, kai tavęs nie kas negirdi. O jeigu ir girdi, tai nie ko nenori daryti“, – apgailestavo D.Ramančionis. Bijo rizikuoti
Medicinos įstaigos nedrįsta pripa žinti, kad viešojo pirkimo konkur
sų organizavimas pagal mažiausios kainos kriterijų lemia prastesnę pa slaugų kokybę. Kaip sakė Kauno klinikų Viešų jų pirkimų grupės vadovė Diana Jančaitienė pasiūlymų vertinimas pagal mažiausios kainos kriteri jų nereiškia perkančiosios organi zacijos prievolės įsigyti pigiausiai pasiūlytą prekę, paslaugą ar dar bus. „Viešųjų pirkimų įstatymas labai išsamiai reglamentuoja pir kimo procedūras nuo pirkimo pa skelbimo iki sutarties sudarymo. Kainos įvertinimas yra paskutinis veiksnys pasiūlymų vertinimo pro cedūroje. Tam, kad pasiūlymas bū tų įrašytas į pasiūlymų eilę, jis turi
atitikti visus reikalavimus, nusta tytus pirkimo dokumentuose“, – sakė ji. D.Jančaitienės nuomone, paslaugų teikimo kokybei įtakos gali turėti ne pirkimas pagal ma žiausios kainos kriterijų, o netin kamos kokybės prekių, paslaugų ar darbų naudojimas. Todėl medicinos įstaigos teigia, kad stengiasi suformuoti tokius viešojo pirkimo konkurso reikala vimus, kad būtų įsigyjamos koky biškos prekės. Tačiau Santariškių klinikų Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Žydrūnas Pavlauskas pri pažino, kad pirkti pagal ekonomi nio naudingumo kriterijų tiesiog nerizikuojama. „Neretai tokius
ekonominio naudingumo viešuo sius konkursus lydi teisminiai gin čai, o pacientai laukti įrangos ir priemonių negali. Medicinos sritis yra tokia sritis, kurioje reikia čia ir dabar“, – sakė jis. Pastebi ne visi
Kad medicinos įstaigos taupo, pa stebi ir akylesni pacientai. Lietu vos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augus tinienės nuomone, taupymas ne gali būti vertinamas vienareikš miškai. „Suprantama, kad sunkmečiu sveikatos priežiūrai, kaip ir kitoms sritims, buvo skirta mažiau lėšų.
Metai
Suma (mlrd. litų)
2011 2010 2009 2008 2007 2006 2005 2004
12,8 10,9 9 13,5 13,3 11 8,6 6,5 Šaltinis: Viešųjų pirkimų tarnyba
Labai matyti, jog stengiamasi, kad pacientai gautų tai, kas jiems tik rai reikalinga. Galbūt ne pačių nau jausių technologijų priemonės, bet svarbu, kad žmogus nepaliekamas be nieko. Tačiau taupymas me dicinos srityje turi ir juodą pusę. Taupant netgi nepaskiriami būtini tyrimai, žmonės gydomi aklai“, – atkreipė dėmesį pašnekovė. V.Augustinienės teigimu, žmo nės medikais pasitiki, todėl ne žinodami, kas jiems priklauso, neišdrįsta ir pareikalauti, o tuo medicinos įstaigos naudojasi. To dėl eilinis pacientas gali net nesup rasti, kad gauna prastesnės koky bės medicinines paslaugas.
10
sportas
ketvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
12p.
Kas taps H.Mubarako įpėdiniu Egipto prezidento poste?
Europiečių jėgas patikrins ir brazilai Artėjant Europos futbolo čem pionato finalo turnyrui, jame dalyvausiančios nac ion al in ės vienuolikės kontroliniams ma čams renkasi skirtingų lygių var žovus.
Klagenfurte (Austrija) susitiko mūsų kaimynai – lenkai ir lat viai. Mačą 1:0 (0:0) laimėjo Len kijos komanda. Įvartį antrajame kėlinyje (81 min.) įmušė Arturas Sobiechas. Lenkų gretose nebuvo kelių pa grindinių žaidėjų, tarp jų – Lu doviko Obraniako, Damieno Per quiso, Dariuszo Dudkos, Roberto Lewandowskio, Jakubo Błaszc zykowskio, Wojciecho Szczęsny, Lukaszo Piszczeko. Olandijos rinktinė 2:3 (2:2) pra laimėjo Čempionų lygos finali ninkei Miuncheno „Bayern“ eki pai. Nugalėtojams įvarčius pelnė Tonis Kroosas (17 min.), Nilsas
Petersenas (28) ir Mario Gomezas (87), pralaimėjusiesiems – Janas Huntelaaras (18) ir Luciano Nar singhas (20). Artimiausiu metu įvyks kelio lika kontrolinių rungtynių. Ge gužės 29-ąją Nione (Šveicarija) susikaus Lietuvos ir Rusijos vie nuolikės. Mūsų šalies komandai dėl įvairių priežasčių nepadės senbuviai Marius Stankevičius, Tomas Danilevičius, Deividas Šemberas, Edgaras Česnauskis, Giedrius Arlauskis. Gegužės 25-ąją žais Kroati ja–Estija, Rusija–Urugvajus, 26 d. susitiks Čekija–Izraelis, Da nija–Brazilija, Anglija–Norvegi ja, Vokietija–Šveicarija, Graiki ja–Slovėnija, Olandija–Bulgarija, Lenkija–Slovakija, Portugalija– Makedonija, Airija–Bosnija ir Hercegovina, 27 d. varžysis Pran cūzija–Islandija. VD inf.
Kandidatai į Lietuvos futbolo rinktinę Vart in ink ai: Ž.Karč em arsk as
(„Gaziantepspor“, Turkija), S.Kle vinskas (Maskvos „Torpedo“, Ru sija) ir E.Zubas (Panevėžio „Ekra nas“). Gyn ėj ai: T.Kij ansk as (Kielc ų „Kor on a“, Lenk ij a), A.Klim av ič ius (Akt ob ės „Akt ob e“, Kaz achst a nas), V.Andr iušk ev ič ius (Gdans ko „Lec hia“, Lenk ij a), T.Mik uck is („Nižnij Novgorod“, Rusija), A.Jan kausk as, E.Vaitk ūn as ir G.Freid geim as (vis i – Viln iaus MFD „Žal gir is“) bei V.Bor ovsk is (Mar ij am polės „Sūduva“).
Saugai: D.Česnauskis (Baku „Baki“, Azerbaidžanas), R.Radavičius („Ek ranas“), M.Panka (Lodzės „Widzew“, Lenkija), K.Ivaškevičius (Tel Avivo „Bnei Yehuda“, Izraelis), S.Mikoliū nas (Kijevo „Arsenal“, Ukraina), L.Pili baitis (Dėro ETO, Vengrija), M.Papšys („Příbram“, Čekija), G.Vičius (Karagan dos „Šachtior“, Kazachstanas), D.Pet rauskas (Pakruojo „Kruoja“), T.Elio šius („Sūduva“), V.Šilėnas ir M.Kuk lys (abu – „Žalgiris“). Puolėjai: D.Šernas (Liublino „Zag
łębie“, Lenkija) ir D.Matulevičius („Žalgiris“).
Ginta rė atliko žygdar bį – per dvejus metus tiek pasiek ti nėra lengva.
Talentas: G.Venčkauskaitė – kylanti Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės žvaigždutė.
Pasaulio taurės finalas – ne vien olimpinė žvalgyba Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacija (LŠPF), išlydėjusi tris savo sportininkus į pasaulio taurės varžybų finalą, tikisi tre čiojo olimpinio kelialapio. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Skirtingos užduotys
Kinijos mieste Čengdu startuos Laura Asadauskaitė, Gintarė Venč kauskaitė ir Justinas Kinderis. „Gyvename laukimu. Pirmadie nį žinosime, kiek mūsų sportinin kų vyks į olimpines žaidynes“, – sakė LŠPF generalinis sekretorius Viačeslavas Kalininas. Apie sportininkų tikslus kalbė jęs LŠPF prezidentas Viktoras Ma jauskas pabrėžė, kad pasaulio tau rės finale svarbiausia – žvalgyba. „Pagrindinė Lauros užduotis – įvertinti savo būsimas konku rentes, su kuriomis teks susitik ti olimpiadoje, bei gerai pasirody ti jojimo rungtyje, nes viename iš etapų šį sezoną ji nukrito nuo žir go“, – teigė V.Majauskas. „Gintarės rezultatai geri, turint galvoje, kad jai dar tik devyniolika metų. Jeigu Kinijoje ji pateks į stip riausiųjų dvidešimtuką, gali būti, kad turėsime tris olimpiečius“, – pridūrė LŠPF vadovas. Pateisino lūkesčius
Sėkmė: lenkams (balta apranga) pavyko pralaužti latvių gynybą. AFP nuotr.
Alfredo Pliadžio nuotr.
Daugiau nei dvejus metus G.Venč kauskaitę treniruojančio Henri ko Eismonto teigimu, tikimybė, kad jo auklėtinė iškovos kelialapį
į olimpines žaidynes, nėra maža. „Kai tik pradėjome treniruotis, pa stebėjau, kad ši mergina gali siekti aukštumų. Dabar galiu drąsiai pa sakyti, kad Gintarė atliko žygdarbį – per dvejus metus tiek pasiekti nė ra lengva. Tokiai sporto šakai, kaip šiuolaikinė penkiakovė, tai – fan tastika!“ – sakė H.Eismontas. Treneris pabrėžė, kad G.Venč kauskaitei geriausiai sekasi bėgimo, šaudymo ir plaukimo rungtys. „Kiek prasčiau ji fechtuojasi. Ši rungtis reikalauja nemažai praktikos ir patirties. Kaip jaučiuosi, kad ma no auklėtinė – vos per vieną žingsnį nuo olimpinio kelialapio? To manęs paklauskite po pasaulio taurės finalo varžybų“, – juokėsi H.Eismontas. Padeda patarimais
L.Asadauskaitė prieš kelionę į Ki niją pripažino, kad aukštų tikslų pasaulio taurės finale sau nekelia, nes mintyse – tik olimpiada. „Noriu išmėginti jėgas, o kaip viskas susiklostys, taip jau ir bus. Dabar nesu geriausios sportinės formos, šiek tiek skauda koją, to dėl didelių vilčių šį kartą nepuo selėju. Tačiau olimpinėms žai dynėms ruošiuosi be atokvėpio“, – teigė penkiakovininkė. Jos nuomone, G.Venčkauskaitė turi galimybių prasibrauti į olim
Jauniai renkasi į antrąją stovyklą Pasaulio vaikinų jaunių (iki 17 me tų) čempionatui besirengianti Lie tuvos rinktinė šiandien Kaune pra dės antrąją treniruočių stovyklą.
Kandidatų į pagrindinę sudėtį sąra šas sutrumpėjo – iš 21 žaidėjo liko 17. Po treniruočių stovyklos Nidoje vyriausiasis treneris Paulius Juodis už darbą padėkojo Gyčiui Brazaus kui iš Vilniaus krepšinio mokyklos
(KM), Domui Budriui iš Vlado Kna šiaus KM, Tautvydui Kliučinykui iš Marijampolės žaidimų sporto mo kyklos (ŽSM) ir Vladislovui Ra zumnovui iš Kauno KM „Aisčiai“. „Gerai padirbėjome, oras buvo ge ras, sąlygos – dar geresnės, – džiau gėsi P.Juodis. – Ką planavome, tą Nidoje ir padarėme. Žaidėjai buvo suskirstyti į 2 grupes. Tie, kurie ne seniai baigė čempionatus, žaidė fi
nalo ketvertuose, dirbo pagal specia lią programą. Visi kiti įvykdė fizinio pasirengimo programą ir dar pasi mokė kai kurių taktinių dalykų.“ Treniruodamiesi Kaune septy niolikmečiai sužais ir pirmąsias kontrolines rungtynes – gegužės 26 ir 27 d. KM „Aisčiai“ sporto sa lėje planuoja išmėginti jėgas su Birštono „JAZZ-Diremta“. Pasaulio čempionatas birželio
piadą. „Gintarė – perspektyvi sportininkė. Varžybos Kinijoje – paskutinis šansas, – sakė L.Asa dauskaitė. – Kartais jai patariu, tačiau ir ji pati puikiai žino, ką turi padaryti, kad išvengtų dažniausiai pasitaikančių klaidų.“ Džiaugiasi jaunimu
V.Majauskas apgailestavo, kad ne pasisekė Pekino žaidynių vicečem pionui Edvinui Krungolcui, kuris neiškovojo teisės dalyvauti Lon dono olimpiadoje. „Edvinas stengėsi iš visų jėgų, tačiau amžius irgi tarė savo žo dį. 39-eri – tai riba, kai praside da sportinės karjeros saulėlydis. Norėjome, kad E.Krungolcas kar jerą baigtų po olimpinių žaidynių, – kalbėjo LŠFP prezidentas. – Šie met mūsų minimalūs siekiai – kad L.Asadauskaitė ir J.Kinderis pa tektų į stipriausių olimpiečių de šimtukus.“ V.Majauskas džiaugėsi, kad vis daugiau jaunuolių domisi šiuolai kine penkiakove. „Prieš savaitę jaunimo varžybo se sulaukėme beveik šimto dalyvių. Daug merginų, vaikinų – šiek tiek mažiau, bet populiarumas didėja, turime gerų trenerių, todėl ateity je tikimės dar geresnių rezultatų“, – vylėsi LŠPF vadovas.
Kandidatai
29–liepos 8 d. vyks Kauno „Žalgi rio“ arenoje. Turnyre dalyvaus 12 komandų: Lietuvos, JAV, Argenti nos, Kanados, Egipto, Kinijos, Ko rėjos, Australijos, Ispanijos, Kroa tijos, Čekijos ir Prancūzijos. A grupėje mūsų šalies krepši ninkai susitiks su ispanais, kroa tais, kanadiečiais, argentiniečiais ir korėjiečiais. VD inf.
L.Grabauskas, E.Serkevičius, R.Ver bick as, P.Mykol ait is, A.Kaval iaus kas (vis i – A.Sab on io KC), R.Pipi ras, L.Mot iej ūn as, N.Gig a, Ž.Ūse lis (vis i – Viln iaus KM), E.Šešk us, D.Kumel is, K.Raž uk as, G.Žal al is (visi – Š.Marč iul ion io KA), Ž.Jurg u tis, H.Sapr yk inas, P.Šak in is (vis i – V.Knaš iaus KM) ir E.Kubil ius (Pa langos SM).
11
ketvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Jaunojo golfo talento varžybų įtampa netrikdo Sostinių golfo klube surengtas Lietuvos golfo federacijos (LGF) taurės turnyras pateikė nemažai staigmenų. Gediminas Grėsius Prisipažino suklydę
Po pirmosios varžybų dienos abso liučiu lyderiu tapęs Kimmo Kemp pis iš Suomijos, atrodo, būtų ne palikęs jokių vilčių lietuviams (jis žaidimą baigė smūgiavęs 70 kar tų!), tačiau situacija pasikeitė iš esmės, kai suomis ir dar du žaidė jai – Pierre’as Norgrenas ir Donatas Puodžiukynas – turnyro vyriausia jam teisėjui Gediminui Mamkui pri sipažino netyčia pažeidę taisykles. Paprašytas pamokyti, kaip ge riau būtų galima atlikti trumpą žemą smūgį, K.Kemppis ir su juo buvę P.Norgrenas bei D.Puodžiu kynas netrukus susivokė, kad pa gal taisykles tarp skirtingų raundų draudžiama treniruotis ar išban dyti kamuoliuko ridenimo aikšte les ten, kur vyksta varžybos. Todėl, laikydamiesi garbingo žaidimo principų, jie pasikonsul tavo su vyriausiuoju varžybų tei sėju G.Mamkumi ir už taisyklių pažeidimą save diskvalifikavo. Mindaugas Markevičius kolegas ir teisėjus nustebino smūgiu, kuris golfo pasaulyje vadinamas „eagle“: PAR5 lauke iš 150 m muštas ka muoliukas sustojo ridenimo aikš telėje ir, po kelių akimirkų pradė jęs riedėti nuo kalno atgal, įriedėjo tiesiai į duobutę.
Sėkmė lydėjo trylikametį vilnietį Gediminą Markevičių – 162 smū giai. Jis laimėjo pirmąjį LGF rei tingų turnyrą, LGF Didžiąją taurę ir pagrindinio rėmėjo – verslo tei sės advokatų kontorų grupės „Tri niti“ – prizą. Antrąją vietą užėmė vos vieną kart daugiau už nugalėtoją smū giavęs A.Sadauskas (163), trečiąją – Olegas Martyniukas (165).
– Iškovojai specialų dienraš čio „Kauno diena“ prizą – kny gą „Legendiniai „Žalgirio“ vy rai“ su Arvydo Sabonio, taip pat mėgstančio golfą, autog rafu. Ar šis prizas suteikė tavo pergalei papildomos vertės? – Taip! Žinau, kad A.Sabonis žai džia golfą, ir man smagu, kad turė siu jo autografą, o gal kada nors ir susitiksiu su juo.
Rolandas Dovidaitis:
– Kokia pozicija šio sezono LGF reitinge tave tenkintų? – Noriu patekti į geriausiųjų de šimtuką.
Turnyras įrodė, kad golfas – garbingas džentelmenų žaidi mas. Tai ir puikus pavyzdys mūsų jau najai žaidėjų kartai.
Olimpine Lietuvos golfo viltimi vadinamas G.Markevičius šį sezo ną laimėjo visus keturis turnyrus, kuriuose dalyvavo. „Šis turnyras įrodė, kad golfas – garbingas džentelmenų žaidimas. Tai ir puikus pavyzdys mūsų jau najai žaidėjų kartai“, – sakė LGF prezidentas Rolandas Dovidaitis. Nori tapti profesionalu
Trylikamečio triumfas
Iš varžybų pasitraukus K.Kemp piui, dėl LGF taurės užvirė įnir tinga kova. Antrąją turnyro die ną nugalėtojas nebuvo aiškus iki pat paskutinio lauko. Žaidimą prie 18-osios duobutės galėjo stebė ti visi varžybų dalyviai ir sirga liai. Tai sustiprino azartą ir padi dino įtampą.
– Ar, užėmęs žemesnę vietą, būtum labai nusivylęs? – pa klausėme G.Markevičiaus. – Norėjau laimėti, bet būčiau džiau gęsis ir kita prizine vieta, nes var žybos buvo atkaklios, o oro sąlygos – neidealios, nes karšta. Be to, buvo sunku psichologiškai – varžovai tik ir laukė mano klaidų. Džiaugiuosi atlai kęs spaudimą, tai pravers ateityje.
– Visi penki LGF reitingo tur nyrai vyks skirtinguose Lietu vos aikštynuose. Ar yra aikšty nas, kuriame planuoji pasiekti geriausią rezultatą? – Manau, kad visuose galiu ge rai pasirodyti, nes neužsibūnu vie name, todėl nėra didelio skirtumo. Galbūt mėgstamiausias aikštynas – Sostinių golfo klubo, nes jo koky bė labai gera. – Kiek laiko skiri treniruo tėms? – 8 valandas per dieną – šešis ar ba septynis kartus per savaitę. Žaidžiu per savaitę penkis ar še šis kartus. – Ar yra pergalė, kurią dažniau siai prisimeni? – Vaikų golfo pasaulio čempiona te esu užėmęs antrąją vietą. Aikš tynas buvo neįprastas, stiprūs var žovai, todėl labai džiaugiausi tapęs prizininku. – Kokie tavo ateities tikslai? – Noriu būti profesionalus golfo žaidėjas.
Statistika LGF Didžioji taurė Vyrai: 1. G.Markevičius (162 smūgiai); 2. A.Sadauskas (162); 3. O.Martyniukas (165).
Moterys: 1. A.Martinkėnaitė (180 smūgių); 1. L.Drazdauskienė (185); 3. I.Česnakienė (213).
LGF Mažoji taurė Vyrai (HCP 0-18, „Stroke Play Net“): 1. G.Markevičius (138 smūgiai) 2. L.Pajeda (142) 3. E.Gedminčius (144).
Vyrai (HCP 18,1-35,9, „Stroke Play Net“): 1. V.Katkevičius (125 smūgiai); 2. V.Kukarskas (145); 3. A.Krisas (147).
Moter ys (HCP 0-35,9, „Stroke Play Net“): 1. I.Česnakienė (147 smūgiai); Lyderis: jaunasis G.Markevičius šį sezoną dar nepatyrė nesėkmės kar
tėlio.
Artūro Šostako nuotr.
2. L.Drazdauskienė (153); 3. V.Vyšniauskienė (154).
Tikslas: V.Alekna kaupia jėgas Londono olimpiadai.
Vytenio Jurevičiaus (BFL) nuotr.
V.Alekna įrodė, kad dar turi parako Dukart olimpinis čempionas Vir gilijus Alekna pagerino asmeni nį šio sezono rezultatą ir sugrį žo į pirmąjį pasaulio disko meti kų dešimtuką.
Atvirose Kauno miesto lengvosios atletikos pirmenybėse V.Alekna trečiuoju bandymu nuskraidino diską 66,64 m. Ankstesnis ge riausias vilniečio rezultatas bu vo 65,72 m. Antrąją vietą užėmė kaunie tis Andrius Gudžius – 60,59 m. Trečiojoje pozicijoje buvo klai pėdietis Aleksas Abromavičius – 56,07 m. Pirmasis atletas, šį sezoną nu metęs diską toliau nei 70 m, –
dukart pasaulio čempionas vo kietis Robertas Hartingas. Jis gegužės 19-ąją Halėje (Vokie tija) surengtose varžybose nusvie dė įrankį 70,31 m. Po to R.Hartin gas blykstelėjo ir Turnove (Čekija) gegužės 22-ąją – 70,66 m. Turnove, per tradicinį Ludvi ko Daneko memorialą, savo ge riausią sezono rezultatą pasie kė ir olimpinis čempionas estas Gerdas Kanteris – 66,32 m. Šį nuo 1999-ųjų rengiamą tur nyrą kelis kartus yra laimėjęs ir V.Alekna. Lietuviui priklauso L.Daneko memorialo disko meti mo rekordas, pasiektas 2008-ai siais – 71,25 m. VD inf.
12
KetvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
pasaulis Taksi streikas
Bausmė chirurgui
Žvanga ginklai
Prieš vyriausybės planus panaikinti taksistų licenci jas protestuojantys vairuo tojai iš ryto keletui valandų blokavo kelias pagrindines Lenkijos sostinės Varšu vos gatves ir tiltus. Panašūs protestai vyko ir kituose Lenkijos miestuose, tarp jų Vroclave ir Gdanske.
Chirurgas Shakeelas Afridis, kurį buvo užverbavusi ameri kiečių Centrinė žvalgybos val dyba ir kuris turėjo padėti su rasti Osamą bin Ladeną, buvo nuteistas už išdavystę ir jam paskirta 33 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuteistasis taip pat turės sumokėti 320 tūkst. rupijų (9500 litų) baudą.
Rusija pirmą kartą sėkmingai iš bandė naują tarpžemyninę ba listinę raketą, kuri gali pralauž ti šiuo metu NATO plėtojamas gynybos sistemas. Toks prane šimas pasirodė mažiau nei sa vaitė po to, kai NATO oficia liai suaktyvino pirmąjį raketinės gynybos skydo etapą, kuriam griežtai nepritaria Kremlius.
Susėdo prie derybų stalo Iranas ir tarptautinė bendruo menė žengė derybų keliu. Va kar abi pusės susėdo prie stalų Bagdade.
Irano vyriausiasis derybininkas branduoliniais klausimais Saee das Jalili buvo optimistiškai nu siteikęs. Jis pabrėžė, kad iš derybų ti kisi naujo puslapio santykiuose su stipriausiomis pasaulio vals tybėmis. „Kadangi šių derybų pagrin das – bendradarbiavimas, sep tynių valstybių derybos apims tarptautinius, regioninius ir branduolinius klausimus, ir mes viliamės, kad tai bus naujos eros pradžia“, – sakė S.Jalili. Derybose su Iranu dalyvauja JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Bri tanija, Prancūzija ir Vokietija. Iranas, jau įsileidęs į šalį TATENA ekspertus, pareiškė, jog mainais į reikalavimą stab dyti daugiausia abejonių kelian čias programos dalis jis prašys, kad tarptautinė bendruomenė sušvelnintų sankcijas. Kartu Teheranas kartoja, jog branduolinė programa – taiki, nors tarptautinė bendrija įta ria, kad ja maskuojamas ban dymas pasigaminti branduoli nių ginklų. Iranas smarkiai išplėtė sa vo programą ir pradėjo sodrin ti uraną iki 20 proc. – lygio, nuo kurio techniškai nebėra labai to li ir iki 90-ies proc., reikalingų branduoliniam ginklui. Dėl tos priežasties Jungtinių Tautų Saugumo Taryba įvedė daugiau sankcijų Iranui. Papil domi JAV ir ES suvaržymai Ira no naftos sektoriui turi įsigalio ti liepos 1 d. BNS inf.
Kalbėsis: derybininkai susirin-
ko į Irako sostinę Bagdadą.
AFP nuotr.
Ar prezidento rinkimai Egipte – paskutinis taškas? Kas taps nuversto jo Hosni Mubarako įpėdiniu? Kaip jam pavyks susidoro ti su šalį kamuojan čiais rūpesčiais?
Reikšmė: regis, svarbiausia net ne tai, kas taps naujuoju Egipto vadovu, o tai, jog po ilgų H.Mubarako val
dymo metų šalies gyventojai tiki, kad jų balsas bus svarbus.
„Reuters“ nuotr.
Istoriniai rinkimai – lemtingas posūkis? Žmonės patenkinti
Atsakymai? Jų teks palaukti bent iki šiandienos vakaro, nes pirma sis rinkimų turas vyksta dvi dienas. Šį kartą prognozuoti kam nors per galę tolygu burti iš kavos tirščių. O visai neseniai buvo kitaip. Nenuostabu, kad pirmomis bal savimo valandomis prie balsadėžių nutįso ilgos žmonių eilės. Egiptie čiai pirmąsyk per pastaruosius dešimtmečius atidavė balsą už tą kandidatą, už kurį norėjo, o ne už kurį reikėjo. Valdant H.Mubarakui rinkimai Egipte dažniausiai tebuvo forma lumas. „Tai nuostabi diena Egip tui, – džiaugėsi Nehmedo Abdel Hadi, kuris balsavo Omaro Mark ramo mokykloje Kairo Šubros ra jone. – Dabar jaučiu, kad tai – mano šalis, ir jaučiuosi oriai.“ Kitame miesto pakraštyje Ra nia, vilkinti sportiniais drabužiais ir susirišusi plaukus į uodegą po beisbolo kepuraite, stovėjo eilėje pirmoji. „Tai pirmas kartas per vi są Egipto istoriją, kai renkame savo prezidentą“, – sakė ji, tačiau nesu tiko atskleisti „paslapties tarp jos ir balsadėžės.“ „Rytoj vyks didelis egzaminas – man maudžia paširdžius ir ne galiu užmigti“, – balsavimo išva karėse sakė 25 metų Warda, dir banti viename prabangiame Kairo sporto klube. „Šie rinkimai pakeis padėtį – kad ir kas ateitų, jis bi jos žmonių ir turės jų klausytis, – ją papildė 25 metų apatinio triko
tažo parduotuvės asistentė Hind Ahmed. – Visi mano draugai ir šeima nuolat kalba apie rinkimus. Tai pirmas kartas jų gyvenime, kai jie balsuos per prezidento rinki mus, nes šįkart rezultatai nėra ži nomi iš anksto.“ Įvairūs kandidatai
Rinkimuose jėgas bandė 12 įvai rių pažiūrų ir įsitikinimų politikų – tiek iš pasaulietinės stovyklos, tiek islamiškosios. Taip pat ietis rėmė senojo režimo šalininkai ir reformistai. Rinkimų favoritu laikytas Amras Mussa, buvęs šalies užsienio reikalų ministras, o dabar Arabų lygos vado vas. Taip pat geras galimybes laimė ti, kaip rodo apklausos, turi paskuti nis H.Mubarako paskirtas premjeras Ahmedas Shafiq as. Tiesa, abu kalti nami pernelyg glaudžiomis sąsajo mis su senuoju režimu. Be to, rimtu kandidatu laikomas Egipte įtakingos Musulmonų broli jos deleguotas kandidatas Moham medas Mursi. Jis varžysis su nuo saikių islamiškų pažiūrų Abdeliu Moneimu Abulu Fotouhu, kuris save laiko įvairių politinių jėgų re miama kompromisine figūra. Prognozuoti sunku
Vis dėlto niekas nesiima spėlio ti, kuo baigsis vakar prasidėję ir šiandien pasibaigsiantys rinkimai. Kaip rodo apklausos, daug rinkė jų yra neapsisprendę, kurį kandi datą palaikyti.
Prezidento rinkimai – paskutinis valdžios perdavimo Egipte žings nis po H.Mubarako režimo griū ties. Iki tol Egiptą prižiūrėjo val dančioji karinė taryba. Iš viso rinkimų teisę balsuoti Egipte turi per 50 mln. gyventojų. Egiptas – daugiausia gyventojų tu rinti arabų valstybė. Tačiau naujajam šalies vadovui, kad ir kas juo bus išrinktas, teks susidurti su nemenkais iššūkiais. Šalis iki šiol nėra vieninga, prastėjanti ekonominė ir socialinė pa dėtis piktina visuomenę, galiausiai trūksta stabilumo.
Tai pirmas kartas per visą Egipto isto riją, kai renkame savo prezidentą. Kad saugumo padėtis – nekokia, parodė ir incidentas, kai Kaire prie vienos rinkimų apylinkių buvo nu šautas policininkas, kuris pateko į dviejų kandidatų prezidento rinki muose šalininkų susišaudymą. Vis dėlto rinkimai, kaip tikimasi, turėtų užbaigti revoliucija ir krau jo liejimu paženklintą Egipto isto rijos laikotarpį. Rinkimų išvakarėse daugelis po litikų ir aktyvistų ragino žmones balsavimo dieną nelikti namie. „Pakilk, egiptieti, Egiptas ta ve šaukia“, – vienas karys šūkavo
per megafoną, cituodamas žodžius iš populiarios nacionalistų dainos, kurią sukūrė garsus kompozitorius Sayedas Darwishas. Valdančioji Ginkluotųjų pajėgų aukščiausioji taryba pakartojo sa vo ankstesnius raginimus aktyviai balsuoti, tačiau perspėjo dėl „pa žeidimų“. Karinė valdžia patikino, kad neketina toleruoti jokių balsa vimo pažeidimų. Tačiau, kad ir ką žada kariuo menė, daugelis mano, jog buvusio režimo šalininkai gali nesutikti taip lengvai perduoti valdžios. Stabilumas ar islamiškos vertybės?
Demokratiškais pripažintuose Egip to parlamento rinkimuose triuški namą pergalę pasiekė islamistiškos jėgos, todėl ir dabar spėjama, kad šalies vadovu egiptiečiai gali norėti matyti ne pasaulietinių pažiūrų as menį. Įtakingiausia islamistinė jėga šiuo metu yra Musulmonų brolija. Islamiškų jėgų kandidatai žadė jo islamu pagrįstą projektą, kuriuo būtų pasiekti revoliucijos tikslai, ir tai sukėlė pasaulietinės santvar kos šalininkų bei Egipto koptų ma žumos nuogąstavimus dėl asmens laisvių ir pelningo turizmo sekto riaus ateities. A.Shafiqas ir A.Mussa žadėjo iš saugoti stabilumą ir atkurti tvar ką, bet jų ryšiai su buvusiu režimu kelia nerimą, kad gali atsinaujinti protestai dėl įsivaizduojamo pavo jaus revoliucijai. BNS, BBC, CNN, AFP inf.
13
ketvirtADIENIS, gegužės 24, 2012
menas ir pramogos
Kūrėjams veria vartus į pasaulį Tarptautiniame meno projekte „CreArt“ dalyvaujantys Vilniaus ir Kauno dailininkai turės puikią galimybę savo darbus pristatyti Europos šalyse. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Du Lietuvos atstovai
„CreArt“ (meno ir kultūros kū rėjų miestų tinklas) yra Euro pos kultūrinio bendradarbiavi mo projektas, skirtas meniniam kūrybiškumui skatinti. 14 miestų ir miestų erdvių tinklas simboli zuoja Europos kultūros įvairovę ir turtingumą. Dalyvaujančių miestų skirtingas dydis, kultūrinės tradi cijos, geografinė padėtis, institu cinė plėtra ir socialinis bei ekono minis profilis. Šiame projekte dalyvaujančiai Lietuvai atstovaus du miestai – Vilnius ir Kaunas. „Pirmiausia da lyvauti projekte buvo pakviestas Kaunas, kuriam atstovauja viešoji įstaiga „Artkomas“. Projekto partneriai buvo supažindinti su dvi miesčio idėja, taip šiame projekte atsirado Vilniaus miestui atstovau sianti Vilniaus rotušė“, – kaip pro jekte atsirado du miestai, pasakojo projekto „CreArt“ vadovė, Rotušės valdytojo pavaduotoja Laima Ner kevičienė.
Vilniumi rūpinsis Rotušė
Šiame projekte šalies sostinei at stovaus ir projekto įgyvendinimu rūpinsis miesto Rotušė. Ji, L.Ner kevičienės teigimu, organizuoja daug įvairių renginių, parodų, tai yra jų kasdienis darbas, dėl to ir su sigundė dalyvauti projekte.
Stengsimės, kad mū sų dailininkai išva žiuotų į kitas projek te dalyvaujančias šalis, pristatytų savo kūrybą ir šalį, pasi semtų patirties. „Tai įdomu, norisi padaryti ką nors, kas išeitų ir už Lietuvos ribų. Stengsimės, kad mūsų dailinin kai išvažiuotų į kitas projekte da lyvaujančias valstybes, pristatytų savo kūrybą ir šalį, pasisemtų pa tirties, juk ne taip paprasta išvežti parodą svetur be jokio rėmimo“, – kalbėjo pašnekovė.
N.Juška grįžta Prieš pusmetį patirta trauma Neri jui Juškai, rodos, uždarė visas du ris į didžiąją sceną, tačiau jau šį sek madienį vienas garsiausių ir profe sionaliausių Lietuvos baleto artistų paneigs savo profesinę tragediją.
„Taip, pagaliau grįžtu į sceną – la bai jos pasiilgau“, – savo ryžtą ne pasiduoti negandoms trumpai ko mentavo N.Juška. Gegužės 27 d., sekmadienį, Ūkio banko teatro arenoje N.Juška pri stato savo baleto ir šokių mokyk los spektaklį „Sapnų karalystė“, kuriame su savo mokiniais pasiro dys ir pats. „Daktarai man dar nerekomen davo šokti, tačiau ir griežtai neuždraudė. Jie irgi bus salėje per spek taklį sekmadienį, tad jeigu kas...“ – šypsodamasis save ramino pri marijus. Baleto profesionalas užsimi nė, kokius judesius gydytojai jam griežtai uždraudė atlikti: „Būtų neprotinga, jei po tokios traumos
jau daryčiau didelius šuolius, at sispyrimus, tad nerizikuosiu. Ta čiau šokiui vis tiek atsiduosiu vi sa širdimi.“ Paklaustas apie galimą riziką ir ar nevertėtų dar šiek tiek palauk ti prieš lipant į sceną, Nerijus pri pažino: „Mūsų, baleto šokėjų, dar bas visada rizikingas. Trauma gali nutikti bet kada: scenoje, per repe ticiją... Tačiau svarbiausia yra pa sitikėti partneriu, o aš savąja partnere pasitikiu.“ „Sapnų karalystėje“ N.Juška po roje šoks su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primaba lerina Olga Konošenko. Taip pat spektaklyje pasirodys ir kiti žino mi baleto šokėjai bei apie 200 pri marijaus mažųjų mokinių. Paprašytas išduoti paslaptį, kaip jam sekasi užkariauti vaikų širdis ir būti geru mokytoju kiekvienam mažyliui, N.Juška akimirką pagal vojo ir su šypsena veide atšovė: „Tai yra Dievo dovana.“ VD inf.
Laimė: galimybę vėl šokti N.Juška vadina Dievo dovana.
Simono Švitros nuotr.
Prieš dvejus metus sumanytas projektas pradėtas šių metų gegu žę. Jo pabaiga numatyta 2017 m. balandį. Iš viso projekte dalyvauja dešimt Europos šalių: Ispanija – ji yra projekto koordinatorė, Jungti nė Karalystė, Nyderlandai, Lenki ja, Rumunija, Čekija, Lietuva, Ita lija, Austrija ir Norvegija. Per tuos penkerius metus pro jekte dalyvaujančių šalių dailininkų paveikslai didžiulėje bendroje pa rodoje keliaus po „CreArt“ mies tus, o 2017 m. Briuselyje vyks bai giamoji ir pati didžiausia paroda. „Atrinksime Vilniaus ir Vilniaus apskrities menininkus, jie daly vaus tarptautinėse parodose. Tu rėsime išrinkti ambasadorių – ge rai žinomą meno pasaulio žmogų, kuris per tuos penkerius metus at stovaus mūsų miestui, važinės į ki tose šalyse vykstančius renginius. Kasmet atrinksime po tris keturis menininkus, kurių darbai bus ve žami į užsienio šalis. Tokia Euro pos paroda su atrinktų dailininkų darbais 2014 m. vyks Vilniuje“, – kuo rūpinsis Rotušė, pasakojo pro jekto vadovė.
Susitikimai ir konferencijos
Projekte dalyvaujantys vietos me nininkai ves edukacinius užsiė mimus švietimo centruose, vyks įvairūs tris dienas truksiantys dailininkų seminarai Valjadolide, Sienoje ir Vilniuje. Projekte daly vaujančiose šalyse bus rengiami seminarai, susitikimai, konferen cijos dailininkams, vadybininkams, meno kuratoriams. Kasmetė Europos meninio kūry biškumo dienos šventė vyks projekte dalyvaujančiuose miestuose. Vilniu je ji planuojama 2015 m. Jos tikslas, pasak organizatorių, – vieną dieną per metus švęsti meninį kūrybišku mą muziejuose, viešose ir privačio se kultūros institucijose, galerijose ir kitose vietose, kuriose menininkai bendrauja su visuomene. „Iškelsime menininkus visoje Europoje. Apskritai toks projektas mūsų šalyje vyksta pirmą kartą. Jo informacinė sklaida bus vykdoma Europos mastu, pasitelkus televi ziją, internetą ir kitas žiniasklaidos priemones“, – projekto „CreArt“ naudą šaliai ir menininkams įvar dijo L.Nerkevičienė.
Programa: visose projekte daly
vaujančiose šalyse bus rengia mi seminarai, susitikimai, kon ferencijos dailininkams, vadybi ninkams, meno kuratoriams.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
14
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Prie Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro, Džiaugsmo g. 44. KADA? Šiandien 17.30 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. KADA? Nuo gegužės 24 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? 30–50 litų.
Sunkios temos
Puiki komedija
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija tęsia pamokų gam toje ciklą. Iš numatytų keturių renginių pirmasis, „Pavasaris miš ke, pavasaris ant palangės“, jau įvyko. Dabar parkų direkcija kvie čia į antrąjį renginį, pavadintą „Gamta ir pojūčiai“. Tai bus pamo ka gamtoje aštrių pojūčių mėgėjams.
Menininkas Adomas Danusevičius reflektuoja tokias temas kaip homoseksualumas, kitokio savijauta kosmopolitiškoje, tačiau tra diciniame tapatybių suvokime įkalintoje visuomenėje. Iš pažiū ros lengvi, akį hedonistiškai nuteikiantys darbai kuria dialogą su įvairiomis filosofinėmis teorijomis.
Valstybiniame jaunimo teatre – dramaturgo Michaelio Frayno 1982 m. parašyta pjesė „Triukšmas už kulisų“, kuri sulaukė ne vie no palankaus kritikų įvertinimo, žymiausias jų – populiaraus Di džiosios Britanijos dienraščio „Evening Standard“ apdovanojimas už geriausią metų komediją (1987 m.). „Spindesys“. Gedimino Žilinsko nuotr.
Pamokos gamtoje
KUR? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KADA? Šiandien 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. KADA? Nuo gegužės 24 d. KIEK? 5 litai.
KUR? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. KADA? Šiandien 19.10 val. KIEK? 12 litų.
KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. KADA? Iki birželio 8 d. KIEK? Nemokamai.
Teatro „Žaliasis žibintas“ jubiliejus
Portretuose – tik moterys
Sudėtingi psichologų Geriausios spaudos santykiai fotografijos
Sostinėje vyks Vilniaus kultūros centro rusų teatro „Žaliasis žibintas“ 20-ies metų kūrybinės veiklos jubiliejus. Kolektyvo nariai prisimins kū rybinės veiklos istoriją ir reikšmingiausius teat ro pasiekimus.
Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuo siuose Lietuvos dvaruose“ visus vilniečius kvie čia į tapytojos Natalijos Janekinos portretų pa rodą. Menininkės kurtuose portretuose – išim tinai tik moterys.
D.Cronenbergo filmas „Pavojingas metodas“ – psichologinis trileris apie audringus Karlo Gus tavo Jungo santykius su savo mokytoju Zigmun du Froidu, gydant komplikuotą seksualios rusai tės pacientės ligą.
Praėjusią savaitę paskelbtos geriausios praė jusių metų spaudos fotografijos pasakoja apie praėjusių metų Lietuvos politinį ir visuome ninį gyvenimą, gamtą, žmones, jų skausmus, džiaugsmus ir kasdienybę.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k). 11.00 „Forumas“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Diskusija dėl Vyriausybės ataskaitos. Tiesioginė transliacija iš LR Seimo. 13.30 Europos vidury (k). 14.15 Krašto spalvos (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“ (7). 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05, 0.05 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“. 20.25, 21.55 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15 Mūsų dienos – kaip šventė. 22.00 „Eurovizijos“ dainų konkursas, 2012 m. Antras pusfinalis. Dalyvauja Donatas Montvydas. Tiesioginė transliacija iš Baku. 0.00 Vakaro žinios.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (6). 6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (3) (k). 7.20 „Agentas Šunytis“ (8) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).
LTV 22.00 val.
8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova (k). 12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.40 „Agentas Šunytis“ (9). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (4). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 Telenovelė „Meilės miestas“ (1, 2) (JAV, 2011 m.). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Valanda su Rūta. 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Slapti reikalai“ (7) (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“ (N-7). 1.25 Sveikatos ABC (k).
13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Viešnios iš praeities“ (5). 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 Drama „Paveldėtojai“ (1, 2) (Kolumbija, 2011 m.). 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 „Naisių vasara“. 19.40 Paskutinė instancija. 20.30 Žvaigždė policininkas. 21.00 „Vyno kelias“. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Gyvenimas“. 23.00 „Nokautas“. 0.00 „Nokautas“. 1.00 „Kaltės kaina“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3
BTV
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Nuotykių f. „Andų paslaptis“ (JAV, Argentina, 1999 m.).
LNK 22.35 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Duok „labas“. 8.00 „Užkalnio 5“ (k). 9.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Mentai“ (N-7) (k).
TV3 16.40 val.
12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 21.25 Kriminalinis trileris „Įsibrovimas“ (JAV, 2011 m.) (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.00 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55, 14.30 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Teritorija. 11.05 Idėjos namams. 12.00 Lietuvos diena. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
BTV 19.25 val.
15.30 „Padūkėlis Eliotas“. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. f. „Išgelbėti. Čilės kalnakasių istorija“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 19.55 Dok. f. „Čigonai. Vaikystė be pasirinkimo“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.52, 0.57 Orai. 23.05 Premjera. Dokumentinis f. „Dingusios Indijos mergaitės“ (S).
SPORT1
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mažasis finalas. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 12.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Didysis finalas. Kazanės UNIKS–Maskvos CSKA. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXXVIII turo apžvalga. 14.30, 21.15 Adrenalinas. 15.00 Automoto. 15.30 Lietuvos krepšinio lyga. 3-iosios finalo rungtynės. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 17.15 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. Mažasis finalas. Prienų „Rūdupis“–„Kėdainiai“. 19.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Atalanta“. 21.45 Vimbldono legendos. B.Jean Kingas. 22.45 Olimpinės žaidynės. 23.15 Sportas LT. Lietuvos sambo čempionatas.
lietuvos ryto tv 23.05 val.
15
ketvirtadienis, gegužės 24, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Orkestras baigia sezoną Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras koncertų sezono pa baigai pasirinko senokai Lietu voje skambėjusį Benjamino Brit teno kūrinį „Karo Requiem“.
Didelės pajėgos – Valstybi nis simfoninis orkestras, Kau no valstybinis choras ir jaunių choras „Liepaitės“ – vos telpa mažoje Kongresų rūmų sceno je. Sezono pabaigai pasirinkęs didingą anglų kompozitoriaus B.Britteno muziką dirigentas Gintaras Rinkevičius sako, kad „Karo Requiem“ – vienas gra žiausių šio žanro kūrinių pasau lio muzikos lobyne. „Requiem“ B.Brittenas pa rašė 1961-aisiais per karą su sprogd intos got ik in ės baž nyčios atstatymo iškilmėms. Tradicines lotyniškąsias mi šias papildo per Pirmąjį pasau linį karą žuvusio poeto Wilfre do Oweno tekstai. „Jis sudėtingas atlikti, bet tik rai ne klausyti ir suvokti. Aišku, labai svarbu žinoti tekstą, ne tik kanonizuotą tekstą, bet ir tokias labai įtaigias W.Oweno eiles“, – kalbėjo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas G.Rinkevičius. Į šiandienos koncertą pa kviesti solistai Asmik Grigo rian, Algirdas Janutas ir Liudas Mikalauskas. Šiuo koncertu Lietuvos vals tybinis simfoninis orkestras baigs sezoną Kongresų rūmuo se. Tačiau birželį muzikantus dar išvysime muzikos vakaruo se Vilniaus paveikslų galerijos kieme. VD, lrt.lt inf.
Kur? Kongresų rūmuose. Kada? Šiandien 19 val. kiek? 32–102 litai.
Mažina mokesčius Lietuvoje stringant kino verslui, Vyriausybė trečiadienį posėdy je pritarė idėjai filmų rėmėjams suteikti pelno mokesčio lengva tą ir pritarė Pelno mokesčio įsta tymo pakeitimams.
Įstatymo pakeitimai bus teikia mi svarstyti Seimui. Siūloma, kad finansinės pa ramos filmo gamybai Lietuvoje suteikusios įmonės turėtų teisę iš apmokestinamųjų pajamų at skaityti (perkelti į sąnaudas) 75 proc. paaukotų lėšų, o mokėti ną pelno mokestį sumažinti vi sa paramos suma. Finansų ministerijos nuo mone, paramos filmui kurti su ma negali viršyti 20 proc. filmo biudžeto. Anot Finansų ministerijos, jeigu parama filmui viršytų 20 proc. filmo gamybos sąnaudų, pelno mokesčio lengvata bū tų nuostolinga valstybės biu džetui. VD, BNS inf.
Paslaugos Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 947053
Buitinės technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką - šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951183
Įvairūs Kita BIĮ „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduoda atsargas (įvairias kanceliarines prekes) už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 42 880 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki 2012 m. birželio 7 d. imtinai uždaruose vokuose bankroto administratoriui adresu UAB „SBS Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. Daugiau informacijos tel. (8 5) 206 0799, 8 611 51 518. 962827
Informuojame, kad š.m. birželio 22 d. 10 val. Pakovarniškių k., Migūnų seniūnijoje, Migūnų 5-oji g. 12 , SB „ Migūnai“, skl. Nr. 70, bus atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 415411020145, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo sklypo, kad. Nr. 415411020249, skl. Nr. 71, savininkę Antoniną Žukovskają Zilber atvykti į savo žemės sklypą dėl ribų suderinimo arba susisiekti su vykdytoja ir susitarti dėl ribų nustatymo ir suderinimo darbų. Rengėjas – UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“, vykdytoja Ema Kozyreva, Žalgirio g. 88-507, Vilnius, tel. 8 659 55 152, e. paštas gtdarbai@gmail.com. 962800
SB „ENERGIJA“ VISUOTINIS ATASKAITINIS SUSIRINKIMAS 2012 06 09 10 val. prie vandens bokšto. Registracija pradedama nuo 9.30 val. Nuo 12 val. TALKA!!! Dienotvarkė: 1. Bendrijos veiklos ataskaita už 2011 metus. 2. Revizijos ataskaita už 2011 metus. 3. Apšvietimo, kelių klausimas. 4. Nario mokesčių ir delspinigių klausimas. 5. 2012 m. pajamų-išlaidų sąmatos tvirtinimas. 6. Bendrijos revizijos narių rinkimai. 7. Bendrijos naujos įstatų redakcijos patvirtinimas. 8. Bendrijos adreso tvirtinimas. 9. Naujų narių priėmimas. 10. Kiti klausimai. Pagal LR sodininkų bendrijų įstatymą Bendrijos narys gali pasinaudoti išankstinio balsavimo teise, išankstinę nuomonę galima pareikšti nuo 2012 05 25 iki 2012 06 08 21 val., kreiptis tel. 8 610 19 722 arba 8 656 12 936. Su dienotvarkės projektais nuo 2012 05 25 galima susipažinti bendrijos stende, internetiniame puslapyje www.sbenergija.wee-
FO
bly.com, tel. 8 610 19 722 arba 8 656 12 936. Nesusirinkus Bendrijos narių kvorumui, pakartotinas susirinkimas ta pačia dienotvarke toje pačioje vietoje įvyks 2012 06 23 12 val. SB „ENERGIJA“ valdyba. 963119
Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., Mickūnų kadastro vietovėje, bus ženklinamos žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų ribos ir atliekami kadastriniai matavimai 2012 m. birželio mėn.: 7 d. 10 val. skl. 1522 – Kazimierui Rimgaudui Geigai, gretimas kad. Nr. 4152/2400:118 Kristinos Vaškevič; 13.30 val. skl. 1523 – Fiodorui Petrovui, gretimas kad. Nr. 4152/1800:147 Ivano Černiavskio, Nr. 4152/1800:14 Juzefo Sipovič; 14 val. skl. 1524/1,2 – Marijai Tomaševič, gretimas kad. Nr. 4152/1800:14 Juzefo Sipovič; 12 d. 10 val. skl. 1525 – Vilhelmui Šestakauskui, gretimas kad. Nr. 4152/1700:8 Lino Piečios, Nr. 4152/1700:600 Henriko Burbo; 19 d. 11 val. skl. 1533/1,2 – Antonijui Makovskiui, gretimi kad. Nr. 4152/1600:760 ir Nr. 4152/1600:763 Juzefos Šalkovskajos, Aldonos Lapinos ir Ir Vitold Šalkovskij; 21 d. 10 val. skl. 1534 – Zigmundui Vilkevič, gretimas kad. Nr. 4152/2100:64 Stanislavo Deinarovič. Prašom visus gretimų sklypų savininkus ir/ar paveldėtojus matavimo dieną dalyvauti matavimuose. Žemės sklypų ženklinimą vykdys UAB „Atspindys“ darbuotojai, Laisvės pr. 88, Vilnius, tel. (8 5) 275 0981, 8 656 28 500, info@atspindys.lt.
e j u i n l i V TO
K
K ON
VA
U
A RS
R A S
S
A
963152
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją BESTOGIU AUTOBUSU draugų kompanijai!
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU! LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU! KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu.
Kelionių organizatorius
Konkursas vyksta portale Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05 26) – 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) – nuo 1290 Lt Kroatija – nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas – nuo 619 Lt KELIONĖS IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt Tunisas nuo 770 Lt KELIONĖS IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt KELIONĖS IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt KELIONĖS IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE „Pasaka“ – nuo 550 Lt „Raganė“ – 550 Lt „Laimingas žmogus – tai aš!“ – 600 Lt „Top Fun“ – 640 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Anglų kalbos stovykla Estijoje – 1790 Lt Bulgarijoje – 1699 Lt Kroatijoje – 2149 Lt AVIABILIETAI* Baku – nuo 1050 Lt Maljorka – nuo 500 Lt *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Į Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Savaitės pabaigoje Lietuvoje vyraus sausi ir gana šilti orai, kaip prognozuoja Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien dieną bus 16–18 laipsnių šilumos. Rytoj temperatūra bus panaši: naktį numatoma 4–7, dieną – 17–18 laipsnių šilumos. Savaitgalį turėtų labiau sušilti.
Šiandien, gegužės 24 d.
+18
+20
+18
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+18
Panevėžys
+17
Utena
+17
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.58 21.33 16.35 7.42 0.13
145-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 221 diena. Saulė Dvynių ženkle.
+19
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +24 Brazilija +23 Briuselis +25 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +17 Kopenhaga +21
Londonas +27 Madridas +30 Maskva +17 Minskas +18 Niujorkas +23 Oslas +23 Paryžius +27 Pekinas +31
orai vilniuje Šiandien
Praha +23 Ryga +16 Roma +24 Sidnėjus +21 Talinas +15 Tel Avivas +27 Tokijas +24 Varšuva +22
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+18
Alytus
1–6 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+13
+19
+15
+6
4
+12
+18
+13
+6
4
+13
+19
+16
+7
2
1377 m. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis Algirdas. 1543 m. mirė moderniosios astrologijos pradininkas, lenkų astrologas Mikalojus Kopernikas. 1686 m. gimė vokiečių fizikas Danielis Fahrenheitas. 1819 m. gimė Didžiosios Britanijos ir Airijos karalienė, Indijos imperatorė Viktorija. 1940 m. gimė rusų poetas Josifas Brodskis. 1945 m. gimė rokenrolo
šeštadienį 1941 m. gimė dainininkas, dainų autorius, poetas Bobas Dylanas.
prizas Šią savaitę laimėkite Elizabeth Lowell knygą „Beatodairiška meilė“ iš „Romantikės kolekcijos“.
Džena Veiland sugebėjo išgyventi atšiaurioje Jutos teritorijoje tik pasikliaudama nuovokumu ir ištverme. Ji tokia pat drąsi ir laisva kaip Liuciferis, laukinis eržilas, kurį mergina gina nuo trokštančių jį sugauti vyrų. Tokių kaip Tajus Makenzis. Išplėšusi Tajų iš mirties gniaužtų ir slaugydama jį, Džena pamažu suvokia, kad nei Liuciferis, nei jos širdis nebėra saugūs. Dabar ji turi sekti paskui Tajų pavojingais atšiaurios, nederlingos žemės keliais, susiremti su indėnais maištininkais, gamtos stichijomis ir savo pačios troškimais.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 29 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
Vardai Gerardas, Gina, Joana, Vilmantas, Vincentas, Žaneta
horoskopai
penktadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+19
+19
2
3
4
5
6
7
karaliaus Elvio Presley žmona Priscilla Presley. 1950 m. gimė aktorius Remigijus Vilkaitis. 1953 m. gimė britų aktorius Alfredas Molina. 1960 m. gimė anglų aktorė, „Oskaro“ nominantė Kristin Scott-Thomas. 1973 m. gimė lietuvių balerina Živilė Baikštytė. 1974 m. mirė JAV džiazo virtuozas Duke’as Ellingtonas. 2009 m. mirė kompozitorius, dirigentas Jurgis Gaižauskas.
Avinas (03 21–04 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Gali kilti konfliktų su vaikais, bet būkite tokiose situacijose išmintingas ir atlaidus. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore. Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas priimti sprendimus. Pasikvieskite savo draugus ir vyresniuosius bičiulius, kad kartu su jais apsvarstytumėte ateities planus. Liūtas (07 23–08 23). Organizuotumas ir kruopštumas padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos, bet nepraraskite savitvardos. Nepraleiskite galimybės padaryti dvigubai daugiau nei įprasta. Mergelė (08 24–09 23). Būsite neįprastos nuotaikos. Tikėtina, kad pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Svarstyklės (09 24–10 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, geriau šiandien nespręskite svarbių klausimų. Skorpionas (10 24–11 22). Teisingai įvertinkite susidariusią padėtį, kritiškai pažvelkite ir į save. Ir atsipalaiduokite – jėgų dar tikrai prireiks. Susitvarkykite namus, iškuopkite seniai šluotą mačiusius kampus. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas savo svajonės, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Nebus lengva patenkinti visus norus ir troškimus, nes svarbu nesusipainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, tik būsite šiek tiek išsiblaškęs ir dėl to galit būti apkaltintas lengvabūdiškumu. Neįžeidinėkite kitų žmonių, nes galit įskaudinti arba galit gauti atgal. Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai manys, kad esate idealistas, bet aplinkiniai visiškai pritars jums. Žuvys (02 20–03 20). Sunkiai seksis reikšti savo mintis ir idėjas. Stengsitės vengti ginčų. Ir teisingai darysite, nes bet kokie veiksmai sulauks padarinių, todėl pasistenkite nusiteikti pozityviai.