PIRMAS miesto dienraĹĄtis
penkTADIENIS, geguŞės 25, 2012
www.kl.lt
121 (19 422)
=2;8A. 162;6@ 424B Âź@ "
pramog
?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›
KlaipÄ—
doje – kō Kla
PrieĹĄ balÂsaÂviÂmÄ… dÄ—l neÂlieÂÄ?iaÂmyÂbÄ—s paÂnaiÂkiÂniÂmo V.MaÂtuÂzas lieÂjo tulÂŞį ant ĹžiÂniaskÂlaiÂdos ir opoÂnenÂtĹł.
Lietuva 7p.
EuÂroÂpos liÂkiÂmas priÂklauÂso nuo to, ar paÂvyks A.MerÂkel ir F.Hollande‘ui suÂsiÂtarÂti.
Pasaulis 10p.
sÄ…spie tis
Ĺ iandien priedas
NeÂtoÂli keÂlio Klai pÄ—da–Palanga ap siÂgyÂveÂnÄ™ nauÂjaÂku riai buÂvo ĹĄoÂkiÂruo ti paÂskliÂduÂsios in forÂmaÂciÂjos, kad jis taps auÂtoÂmaÂgistÂra le, kuÂria bus gaÂliÂma lÄ—kÂti diÂdeÂliu greiÂÄ?iu, o ÄŻvaÂĹžos ÄŻ kaiÂrÄ™ bus paÂnaiÂkinÂtos. KeÂlio priÂĹžiĹŤÂrÄ—ÂtoÂjai tiÂkiÂno, kad keÂlias bus re konstÂruoÂjaÂmas, ta Ä?iau gyÂvenÂtoÂjai dis komÂforÂto tikÂrai ne paÂjus.
ParengÄ—
Kaina 1,30 Lt
Rita Bo
Ä?iulytÄ—
„SeÂnaÂmiesÂtyÂje krauÂjas tuÂri pulÂsuoÂti laisÂvai.“ KlaiÂpÄ—Âdos meÂro paÂvaÂduoÂtoÂjas VyÂtauÂtas ÄŒeÂpas paÂsiÂsaÂkÄ— uĹž tai, kad TilÂtĹł gatÂve auÂtoÂbuÂsai vaÂĹžiÂnÄ—ÂtĹł ir saÂvaitÂgaÂliais.
2p.
RÄ—ÂmiÂmui – reÂkorÂdiÂnÄ— suÂma MilÂda SkiÂriuÂtÄ— m.skiriute@kl.lt
Ĺ ÄŻ seÂzoÂnÄ… KlaiÂpÄ—ÂdoÂje iĹĄÂmoÂkÄ—Âta re korÂdiÂnÄ— suÂma komÂpenÂsaÂciÂjĹł uĹž ĹĄil dyÂmÄ… ir karĹĄÂtÄ… vanÂdeÂnÄŻ. Tam diÂde lÄ—s ÄŻtaÂkos tuÂrÄ—Âjo ypaÄ? ĹĄalÂti orai ir lyg ant mieÂliĹł iĹĄauÂguÂsi ĹĄiÂluÂmos kaiÂna.
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ— v.spuryte@kl.lt
SuÂĹžiÂnoÂjo neÂtyÂÄ?ia
4
gidasĹł
indust rijĹł
zai „BĹŤsimo no kĹŤrybinÄ—s veiks atjero kĹŤ jo KultĹŤros fab dirbtuvÄ—s rybiniai tys ir sprendi riko interva bus pri riantai“, kuriĹłmai: krypsta tu sukur tyti 19 val. Dirb rezultatai tuviĹł meriant Klaiti darbai taps pa terjerÄ…, pÄ—dos kultĹŤros grindu kuo premijo jĹł autoriai bus fabriko inmis. paskatin Ten pat ti rybinin 14 val. vyks kĹł pasi grei dÄ—tas vers matymai tieji kĹŤlas?“ „Kuo Ä?ia viams „KĹŤno bei paskaita da 18 val. kal KlaipÄ—dos bos skaity lymas“. nĹł fakul univer re (K.Do teto Mokoma siteto MeJaunimo nelaiÄ?io g. 4) jame teatuos dys spek teatras nemo tamiesÄ?io ka rabutis“ taklio „Pauk mai paroĹĄ Masals premjerÄ… (reĹž.tyno bendkis). Valenti nas Iki ĹĄiol V.Masals vadinÄ™si „tru pe p.s.“, aktoriai kio vadovau ja dos jau matuojasi nau mi jaunieji ni jÄ… kasdienismo teatro – rĹŤ – KlaipÄ—bÄ…. Atkak kiant gau darbas ir as lus ke mus, anotsius kasdieny zÄ—, aplenmaestro bÄ—s gundypadeda V.Masals iĹĄ pat pade vengti kraĹĄtu kio, ti bet kokiosda suvokimas, numĹł. Taip bÄ—ti Ĺžmo sistemos tiks jog pirminis ď Ž Vardas: VXV V\ las gui NX a\ _VNV ZN Y cN QV [ – pagelatskleis savo as Ă? `V  a_b ti ab\ WN ` me V [Nb WĂ– “ 8 ]R ] ` • C : kai siste nybÄ—s spalvas.graĹžiausias N `NY` XV\ cN ma valio „IK YNV ]Ă› Q vimo ÄŻran virsta savitiks Kas kita, \` WNb [ lo plÄ—to RA savaitė“ V Z\ aRNa Q\ cNb WN ZV WNb V.Masals kiu. Apie tai liu formaren ti _\ “ _Ă [VR WV – deome dizainÄ… ir po ginys siĹŤO Ă– ď Ž Tende jaunimo kio vadovauja naujausias nÄ… pu ncijos „Publikai mo Klai tvirtÄ… draubei padÄ—ti jiems liarĹłjÄŻ viZVR` Ă˜V\ QV : N[a SR` aV c ketina pÄ— no bend teatro spektak vien uĹžmegz gNV [R _VNV ORV N YV\ ]\ QVb lis „Pauk dos ra Ant „IK gystÄ™. ti jas, aktualias ÄŻvaizme pristatyti Z\ `N c raviÄ?iaus butis“. Min ĹĄty XĂ _f O ne ap \ X\ YRX bet ir Ĺžvilg dĹžio ten dau lekcijas RA Mada“ V [Ă&#x; XR YVĂ– ]_N PV WN` ]_V Ĺžvelgs viĹĄtĹł fa vienaveiksmÄ™ go Nastapo den pri `aN QR QN[ a suo Ä?io dizai statys Ĺžinomi diumo ko- kÄ—tos medĹžia telÄ—ti ÄŻ ateitÄŻ – ci- kurian vilnietÄ— Ag f` WĂş X\ af` V [\ ZV b\` pats teat tojĹł kasdie dramÄ… apie gos, kon nÄ— uostamies- turistiniai neriai YR T\` V ` aN nybÄ™ re ro vado ceptua neti- drabu ti elegantiĹĄkus DeveikytÄ—, bei kĹŤ Ĺži \` aV [Ă›` nograďŹ lĹŤs fuĹžius rybinÄŻ apmÄ…sty sprendimai jos auto vas, kostiumĹł savo keliÄ… su mentais. su tradiciniĹł moteriĹĄkus ma iĹĄvysti kom KĹŤrybi ir rÄ— – Re deĹĄimt mams, kokia teikia peno py nata Val scemeÄ?io ki niĹł indus ma futuris Konceptualius nimĹł ele- sijos bei ĹžiĹŤro petentingos Ä?ik. Mados – Savo tinÄŻ po to, – sa da bus po komivĹł iĹĄrink jĹł festi sprendi sius kon ir trilÄ— ruoĹžtu va Rytoj 19 videomeno profesio kÄ— J.SutkutÄ—. jÄ… demonstruos kÄŻ ir beribÄ™ fan mus, Like“ kurso klipus. tus geriauvavimas ĹĄou savaitė“ lis „IKRA na ini Marius ta darymas val. – „IKRA savo dar mados festiva lams dalyVepĹĄta, ambicingas kĹŤ zi- mĹł bei ciatoriaus klai Anot „IKRA pre savaitÄ—s“ liuo bĹł di „Švy tarp rÄ—jas videome pÄ—dieÄ?io ten zai se, pri ja tauti neriĹł (Naujo turio me sta vie lingÄ… im uĹžduotapti kas ďŹ lji pulsÄ… kurtymas suteikia ĹĄas 2012“ lau konkurso „Ha nio jaunĹłjĹł jo ArĹŤno Eimu no projektĹł ĹĄou „IK Uosto g. 3). Pub nĹł doke“ kĹŤ lio, vaiz rÄ—jams ga- dos bitus reatÄ— renginiu. meÄ?iu ti.“ RA do klipĹł rÄ—injekcijos“ Janina Zibire Baltija trum itin aktua kiniĹł vaiz Mada“ ir pir likos laukia SaviĹĄkius lus va, mo pu gebÄ—jimas kĹŤkon do „Mamy tÄ™ jo muziklipĹł fes lÄ—tinÄ—, kurso laiko Like“ ap KlaipÄ—dos paĹžins iĹĄ brai tiva do mentuo Ĺžinoma stilis gerbÄ—jĹł nu- pasakoti visÄ… atkarpÄ… vaizdais per iĹĄ braiĹžo: publika saviĹĄ Ĺžo istorijÄ… „IKRA vanojimĹł ce lio „IKRA pra tÄ— ir eks ti mÄ—gs pamirĹĄ pair dedantys nikuos savaitę“ Klai remonija. rastingÄ… fantasmago kius paĹžins Kristina Valan tanti drabuĹžiĹł peri- ciaty tamÄ… ÄŻspĹŤdÄŻ, padaryti nejĹł mados KĹŤ pÄ— riĹĄ va tad ko Ä?iĹŤ kĹŤ ĹĄou pri doje kÄ… ir kont- levizijos rybi sie legos rÄ—ja to naujÄ…ja simaty statys pramo tÄ— bei ne vie inibulÄ—jimÄ… kiama skatin mas. Fes ir videomeno vai- itin pla niĹł sprendimĹł iĹĄ sostinÄ—s. tiumĹł kĹŤrÄ—ja ti ĹĄio Ĺžan sumany Aina Zin scenos kos- vius aprengÄ™s ginio projek no tetus: nuo kiÄ…, ar spektras ÄŽÄ—jimas Lietuvoje. ro to tas dizai tivalio uĹždary pa- pasitikÄ— Ä?iu chai Ind pra ÄŻ ďŹ nali deome mui jimÄ… pel ktiĹĄkĹł ir klien – drabuĹžiĹł ka dvelkian kaitÄ—, jau- Faustos Gaidy rÄ—s Giedrai daly- ginÄŻ – no, mu nÄŻ fes no ty tÄ—s due efektin niusiĹł Ä?iÄ… lini linijÄ… – tĹł nÄ—. vakarui ĹĄou. KlaipÄ— zikos ir vi- kasdienai iki tas, ku tÄ—s ir „Tike su bilietais, ku tivalio rengus an spren niĹł Aud Ne fantazi do ta“. riuos pla jĹł, ÄŻgyvendimĹł tis: tiekliks pamirĹĄta ronÄ— Benetie- niĹł medĹžia samblius iĹĄ ne riantis bei jĹł ÄŻsikurs pajĹŤrio je vienam tĹł netikÄ—Ä?iau tina KlaipÄ— gĹł. ko sio ir stiprio tradicikolekci legĹł iĹĄ sosti dizaineriĹł Anot renginio mis priemo din- kĹł dra pat stilingĹł, ji lydustrijĹł dos regiono kĹŤ nÄ— nÄ—s jĹł kiek bu Lietuvo ir per pastaruo drabuĹžiĹł ninkÄ—s ir dizai sumanytojos mis. ĹĄiuosyk ĹžiĹł kĹŤrÄ—ja Ing ir praktiĹĄ- Pristatys ge metĹł spa asociacija IK rybiniĹł inme je ne rida Rai Pirmasis riausius kli interp kiniĹł vaiz sukurtĹł origi sius metus tÄ—s, ÄŻvairovÄ— pui rÄ—s Jurgos Sut ni- vyro ganizaci lÄŻ ÄŻkurta visuo RA – 2011 pus muziki vaidme retuos ĹĄiuolai lienÄ— pĹł kuja, vie meni niĹł kon nis, o jau pirmojo do klipĹł gale naliĹł muzi- kaip kĹŤrybiniĹł kiai atspindi ki mados uostamiesÄ?io rija. Fi riaus, kĹŤrybiniĹł nosios nius sufleruokursas „IKRA vaizdo kli- tektĹŤros, infornijanti dizaino, nÄ— orin dizaine kar industri nalinis mo kuris aprÄ—piadustrijĹł sekto- Petreikis ris Raimun tos kÄ— po ja pavadini Like“, kaip jĹł, reklamos, maciniĹł tech archiprista aktua jĹł festime pu mas, pa nologikino, me scenos bei pra lijas, technolo nÄ…, gyveni- vardÄ… preten tys ÄŻ vakaro int das lo „Fa liariausio so si di me teljĹł, nĹł muzikos, moninÄŻ duo ce ir kitĹł mastelÄŻ, gijĹł paĹžangÄ… apatiniĹł drabu janÄ?iÄ… Ĺžais rigos sukur book“ galimycialinio tink- kultĹŤriniĹł kĹŤrybi indust mingĹł tiems vaiz ĹžiĹł kolek savitumÄ…. bes tau Aktua rijĹł sek niĹł bei tieÄ?iĹł stovus ir kĹŤry liarinti. do klipams toriĹł atsaros se liausias pava cijÄ…. popu- jĹŤrio. KĹŤrybi bines ÄŻmones sario ir zono spal moras, KompiuterinÄ— niĹł in iĹĄ paneti gra lis vavas bei kirpimus dimai – Lie kÄ—ti techniniaiďŹ ka, hu- nau„IKRA savaitė“ dustrijĹł festi vajosios tuvos suma sprennustebin mas visuo organizacijos nytas kaip ti. Vaka kĹŤrÄ—jai turi kuo ro metu ti kasme menei ir pre prisistatybus ga tenduo Ä?iu ren lija tapginiu.
ÄŽ PaÂlanÂgÄ… ves auÂtostÂraÂda?
„VisÂkÄ… daÂro dÄ—l poÂnĹł, kad jie grei Ä?iau iĹĄ VilÂniaus ar KauÂno paÂsiek tĹł PaÂlanÂgÄ…, o paÂprasÂti ĹžmoÂnÄ—s, pa siÂstaÂtÄ™ naÂmus neÂtoÂli keÂlio, nieÂkam neÂrĹŤÂpi“, – apÂmauÂdo neÂslÄ—ÂpÄ— gyÂve naÂmĹłÂjĹł naÂmĹł bendÂriÂjos „BruzÂdei lyÂno valÂdos“ pirÂmiÂninÂkÄ— JoÂliÂta PaÂkuÂlieÂnÄ—.
rybiniĹł
ipÄ—dos jos (IKRA regiono kĹŤ ry tyje vyk ) iniciatyva nuobiniĹł indust rijĹł aso s antra cia valis „IK tantis pirma sis kĹŤry dienio uosta ciRA savai miesbiniĹł in sius ren tė“ pub dus ginius. Su nau likÄ… kvi jo eÄ?ia ÄŻ bai trijĹł festiĹ iandien teatro prem je giamu ro Cafe“ 9–16 val. ka ra oviros di (TiltĹł g. 1) vinÄ—je „Vedar
11
„„NuomonÄ—: P.KauÂÄ?iÂkas raÂmiÂno gyÂvenÂtoÂjus, kad keÂlias KlaipÄ—da–Palanga greitÂkeÂliu tikÂrai neÂtaps, nes greÂta jo
yra gyÂvenÂvieÂÄ?iĹł, tad greiÂtis riÂboÂjaÂmas.
VyÂtauÂto PetÂriÂko monÂtaÂĹžas
Ĺ ieÂmet iki ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂno paÂbaiÂgos – baÂlanÂdĹžio 20 dieÂnos – komÂpen saÂciÂjoms uĹž ĹĄiÂluÂmÄ… ir karĹĄÂtÄ… vanÂdeÂnÄŻ soÂciaÂliai remÂtiÂniems asÂmeÂnims uos taÂmiesÂÄ?io valÂdĹžia iĹĄÂleiÂdo per 5 mln. li tĹł. LengÂvaÂtĹł suÂlauÂkÄ— 9 407 ĹĄeiÂmos. UĹžÂperÂnai 5 mln. liÂtĹł komÂpenÂsa ciÂjoms ĹĄilÂdyÂmui ir karĹĄÂtam vanÂde niui uĹžÂteÂko viÂsiems meÂtams. PaÂra mos suÂlauÂkÄ— 8 145 ĹĄeiÂmos. PerÂnai komÂpenÂsaÂciÂjoms buÂvo iĹĄÂ leisÂta diÂdesÂnÄ— suÂma – per 6 mln. liÂtĹł. Jas gaÂvo 9 079 ĹĄeiÂmos. Klai pÄ—Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ—s SoÂciaÂliÂnÄ—s pa raÂmos skyÂriaus veÂdÄ—Âja AudÂroÂnÄ— Lie syÂtÄ— tvirÂtiÂno, kad pirÂmÄ…ÂjÄŻ ĹĄiĹł meÂtĹł ketÂvirÂtÄŻ komÂpenÂsaÂciÂjĹł gaÂvÄ—ÂjĹł skai Ä?ius ir jiems paÂskirsÂtoÂma suÂma geÂroÂkai iĹĄauÂgo.
3
2
penkTADIENIS, gegužės 25, 2012
miestas
Eismas Tiltų gatve – ir savaitgaliais Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Tiltų gatve ir savaitgaliais bei per valstybines šventes važiuos vie šasis transportas – po ilgų diskusi ją taip galiausiai vakar nusprendė miesto tarybos nariai. Nuomonės išsiskyrė
Sprendimo projektas, kurį patvir tinus Tiltų gatvė miesto autobu sams ir maršrutiniams taksi ne bus uždaryta ir savaitgaliais, gimė Klaipėdos mero Vytauto Grub liausko iniciatyva. „Man įtakos tikrai niekas neda rė, jokie verslininkai. Tačiau sulau kiau nemažai gyventojų skambučių bei prašymų atidaryti Tiltų gatvę ir savaitgaliais, nes taip lengviau pa tekti į senamiestį. Todėl ir krei piausi į savivaldybės administraci ją, kad būtų parengtas atitinkamas sprendimo projektas“, – teigė uos tamiesčio vadovas. Vakar dėl Tiltų gatvės miesto ta rybos posėdyje užvirė tikras žodžių karas, nes beveik kiekvienas tary bos narys norėjo pasisakyti, o poli tikų nuomonės kardinaliai skyrėsi. Vieni emocingai gynė Tiltų gatvę nuo autobusų ir maršrutinių taksi, o kiti tvirtino, jog senamiestyje ir taip per daug eismo ribojimų. Svajojo apie alėją
„Senamiestį reikia atidaryti vi siškai, nes su tokiais eismo riboji mais stumiame žmones iš jo lauk. Senamiestyje kraujas turi pulsuoti laisvai“, – vaizdžiai kalbėjo Klai pėdos mero pavaduotojas Vytau tas Čepas.
Į prisiminimus leidosi miesto tarybos narė Ramunė Staševičiū tė. Ji pasakojo, jog kai prieš kelias dešimtis metų atsikraustė gyven ti į Klaipėdą ir eidavo Tiltų gatve, visada svajodavo, kad ji būtų skir ta tik pėstiesiems. Ji pažėrė ir skaičių – prieš kele rius metus atliktos gyventojų ap klausos rezultatus. Tuomet 57 proc. apklaustų klaipėdiečių pa sisakė už tai, kad Tiltų gatvė tap tų pėsčiųjų alėja. Prireiks remonto
Transporto skyriaus vedėjas Ri mantas Mockus pateikė kito kius skaičius. Kai buvo parengtas sprendimo projektas dėl viešojo transporto eismo Tiltų gatve ir sa vaitgaliais, Klaipėdos savivaldybės interneto svetainėje buvo klausia ma žmonių nuomonės, ar jie pri taria, kad pagrindine senamiesčio gatve autobusai bei maršrutiniai taksi važiuotų ne tik darbo die nomis. Apklausoje savo nuomonę pareiškė 294 žmonės. 68 proc. esą pasisakė neigiamai, o 26 tokiam sprendimui nepritarė. „Reikia pripažinti, jog per 20 metų nepadarėme nieko, kad pa statytume naują tiltą per Danę ir tuomet nuo automobilių, viešojo transporto galėtume išgelbėti Tiltų gatvę. Todėl dabar nebereikia lau žyti iečių, o leisti viešojo transpor to eismą Tiltų gatve ir savaitgaliais. Nepamirškime, kad kitais metais remontuosime Pilies tiltą, tad visas eismas bus nukreiptas Tiltų gatve, o po to jai, matyt, prireiks remon to“, – į ateitį žvelgė Klaipėdos me ro pavaduotojas Artūras Šulcas.
Nepatinka: sprendimui leisti viešajam transportui Tiltų gatve važiuo
ti ir savaitgaliais labiausiai priešinosi ten gyvenantys klaipėdiečiai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Tvarka: už neparduotus butus privaloma mokėti nekilnojamojo turto mokestį, tačiau jis Klaipėdoje mažes
nis nei už kitus komercinius objektus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Verslininkai gavo lengvatų Nors į miesto biudžetą surenkama vis mažiau nekilnojamojo turto mokesčio, politikai nesiryžo panaikinti lengvatų, taikomų neparduotiems butams. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Spaudė laikas
Įstatymai įpareigoja miesto tarybą iki birželio 1 dienos nustatyti ne kilnojamojo turto mokesčio tarifus ateinantiems metams, todėl vakar uostamiesčio politikai ir ėmėsi šio klausimo. Iki šiol nekilnojamojo turto tari fas Klaipėdoje buvo 0,8 proc. mo kestinės turto vertės, o netvarko mam, apleistam ar naudojamam ne pagal paskirtį nekilnojamajam tur tui taikytas 1 proc. Lengvatų buvo išsiprašę nekil nojamojo turto vystytojai – bend rovės, kurios pastatė daugiabučius namus, tačiau nesugebėjo parduoti juose įrengtų butų. Kadangi nepar duotų butų statusas yra negyvena moji patalpa, už juos reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį. Verslininkai prieš dvejus metus kreipėsi į miesto valdžią, kad to kiems butams būtų taikomas ma žesnis nekilnojamojo turto mo kesčio tarifas. Suprasdami sunkią nekilnojamojo turto vystytojų pa dėtį, politikai tuomet pritarė, kad neparduotiems butams būtų taiko mas 0,3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės tarifas.
Pasipylė prašymai
Tačiau šįkart miesto tarybos narių buvo paprašyta nekilnojamojo tur to mokesčio tarifų, įsigaliosiančių nuo kitų metų, nebediferencijuo ti – visam turtui taikyti 0,8 proc., o apleistam 1 proc. tarifą.
je ekspromtu gimė pateikto spren dimo projekto papildymas punktu, kad 0,3 proc. tarifas taikomas tinka mais naudoti pripažintiems, bet ne parduotiems butams, jei jie nenau dojami ekonominei ar kitai veiklai. Sprendimo nekoreguos
0,3 proc. tarifas tai komas tinkamais naudoti pripažin tiems, bet nepar duotiems butams, jei jie nenaudojami ekonominei ar kitai veiklai.
Tokiam sprendimo projektui jau buvo pritarę Finansų ir ekonomikos komiteto nariai, nes esą nebuvo gau ta nekilnojamojo turto vystytojų pra šymų dėl lengvatų. Tačiau kai toks politikų sprendimas buvo paviešin tas žiniasklaidoje, pasipylė versli ninkų prašymai taikyti 0,3 proc. ne kilnojamojo turto mokesčio tarifą neparduotiems butams. Todėl vakar vykusiame miesto tarybos posėdy
Kai kurie politikai pageidavo spren dimo projektą atidėti, kad būtų ga lima dar padiskutuoti dėl lengva tų. Tokie pageidavimai ir liko tik pageidavimais, kai Finansų ir tur to departamento direktorė Aldona Špučienė priminė, jog sprendimą dėl tarifų reikia priimti iki birželio 1 dienos, nes priešingu atveju ki tais metais visam nekilnojamajam turtui teks taikyti mažiausią – 0,3 proc. tarifą. Be to, sprendimo ne bus galima koreguoti. Todėl galiausiai politikai nuspren dė, jog visam nekilnojamajam turtui, už kurį privaloma mokėti mokesčius, kitais metais taikyti 0,8 proc., apleis tam – 1 proc., o neparduotiems bu tams – 0,3 proc. tarifą. Šiųmečiame miesto biudžete suplanuotos nekil nojamojo turto pajamos – 22,1 mln. litų, arba 6,4 proc. visų pajamų. Pernai Klaipėdoje surinkta 23,7 mln. nekilnojamojo turto mokes čių, o 2010-aisiais – beveik 27,5 mln. litų.
3
penkTADIENIS, gegužės 25, 2012
miestas Dovanojo organus
Renka stebuklą
Vyks pristatymas
Naktį iš trečiadienio į ketvirta dienį iš Klaipėdos universiteti nės ligoninės pasieniečių sraig tasparnis į Vilniaus Santariškių klinikas perskraidino donoro or ganus. Paaukoti sunkią traumą patyrusio vyro organus sutiko jo artimieji. Vakar rytą Santariš kių klinikose buvo atlikta orga nų persodinimo operacija.
Kuršių nerija – vienas iš objektų, pretenduojančių tapti Baltijos jū ros regiono stebuklu. Iš viso kon kurse jų dalyvauja 60. Tarp ob jektų yra ir Vilniaus senamiestis bei Trakai. Išsakyti nuomonę ga li kiekvienas internetinėje svetai nėje www.6-bsr-wonders.net/in dex.php. Balsavimas vyks iki ge gužės 31 dienos.
Penktadienį 19 val. kavinėje Til tų gatvė 1 specialistams bei vi siems besidomintiesiems bus pristatyti šią savaitę surengtų kūrybinių dirbtuvių „Būsimojo Kultūros fabriko interjero kūry biniai sprendimai: kryptys ir va riantai“ rezultatai – fabriko fir minio stiliaus bei interjero preli minari koncepcija.
Rėmimui – rekordinė suma
Dienos telegrafas Sueig a. Penkt ad ien į 13 val. sav ival dyb ės pos ėd žių salėj e vyks pirmoji Klaip ėdos sen iūnaič ių sueiga. Jiems bus įteikt i paž ymėjimai, suteikt a in formacija apie sen iūnaič io visuome ninę veikl ą.
Daugiausia pinigų tam 1 reikėjo vasarį, kai spau dė dideli šalčiai ir buvo išaugusi
Viz it as. Penkt ad ien į 14 val. miesto mer as Vyt aut as Grubl iausk as sus i tiks su Suom ijos amb as adore MarjaLiis a Kiljunen.
šilumos kaina. Vien per šį mėnesį kompensacijoms reikėjo 2 mln. litų – dvigubai daugiau nei sausį.
9 407 – tiek klaipėdiečių šeimų šiemet buvo kompensuojamos išlaidos už šildymą.
„Kompensacijų dydis priklau so nuo oro temperatūros, sunau dotos šilumos kiekio, jos kainos, žmonių pajamų. Pastarosios nuo sezono nepriklauso. Kompensa cijos už šilumą žmonėms skiria mos, kai sąskaita už šildymą vir šija 20 proc. pajamų“, – pasakojo A.Liesytė. Anot ved ėj os, tik ėt in a, kad kit ąm et komp ens ac ij ų aug im o neb us. „Pagal Socialinės apsaugos ir dar bo ministerijos statistiką yra laisvų darbo vietų. Bedarbių skaičius ne didėja. Nemanau, kad kitąmet oro temperatūra taip pat būtų žemesnė. Gal ir kompensacijų gavėjų skaičius stabilizuosis. Nebent gali padidė ti šilumos kaina. Prognozuojama, kad ji didės 4 proc. Tačiau tuomet didės ne gavėjų skaičius, o kompen sacijoms reikalinga pinigų suma“, – tvirtino A.Liesytė.
Sport as. Penkt ad ien į Pal angoje pra sided a fest iv al is „Sport as vis iems“. Jis truks iki sekmad ien io. Fest ival io reng in iai vyks ne tik kurorto centr i niame stad ione, bet ir kitos e miesto vietos e.
Pramoga: klaipėdiečiai ir poilsiautojai drąsiai gali pradėti maudynių sezoną.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jūros vanduo švarus Poilsiautojai be jokios baimės gali pradėti maudynių sezoną. Atlikti tyrimai parodė, kad jūros vanduo ties uostamiesčio pa plūdimiais yra švarus. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Šiandien uostamiesčio pliažuo se prasideda vasaros sezonas. Bu dėti pradės poilsiautojų saugumą užtikrinantys gelbėtojai. Šio sezo no metu jų dirbs 77. Prieš vasaros sezono pradžią tra diciškai buvo atlikti jūros vandens tyrimai. Mėginiai prieš kelias die nas buvo paimti iš trijų vietų – Smiltynės, Antrosios Melnragės ir Girulių. Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji ins pektorė Nina Gendvilienė tvirtino, jog visi tyrimai geri. Normas virši
Mėginiai prieš ke lias dienas buvo paimti iš trijų vietų – Smiltynės, Antro sios Melnragės ir Gi rulių. jančios taršos nenustatyta. „Poil siautojai ir klaipėdiečiai jūroje gali maudytis be jokios baimės“, – pa brėžė N.Gendvilienė. Anksč iau mėg in iai tyr im ams būdavo imami iš daugiau vietų. Tačiau jų skaičių nuspręsta su
mažinti. „Tyrimai brangūs. Per metus susidaro solidi suma. Hi gienos norma leidžia tikrinti ma žiau vietų. Juolab kad tyrimai ki tose vietose nėra labai svarbūs. Atlikome trejų metų monitorin gą. Paaiškėjo, kad tuo pačiu metu atlikti tyrimai vienodi tiek Klai pėdoje, tiek Neringoje, tiek Pa langoje. Jūra juk ta pati“, – pasa kojo N.Gendvilienė. Pastaraisiais metais jūroje ties uostamiesčio paplūdimiais gerokai viršijančios taršos nebuvo užfik suotos. N.Gendvilienė prisiminė, kad tarybiniais laikais užterštu mas buvo didelis. „Dabar nėra įmonių, kurios ter šalus išmestų į jūrą. Be to, tais lai kais būdavo daugiau lietaus nuo tekų nutekėjimų“, – tvirtino vyriausioji inspektorė. Paprastai didesnė tarša maudyk lėse būna, kai jūra rami ir vyrauja karšti orai. Labiausiai ją užteršia poilsiautojai, kurie tingi nueiti iki tualeto.
Mit ing as. Šešt ad ien į 13 val. Liet u vos pil ieč iai protest uos ir išreikš sa vo pil iet inę poz ic ij ą ne tik Viln iuj e, Kaune, bet ir Klaip ėdoj e, Atg im imo aikštėje. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il in ės metr ik ac ij os skyr iuj e užreg istr uo tos 5 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Zo sė Andr iušk ienė (g. 1919 m.), Česlo vas Lev ick as (g. 1932 m.), Vaclovas Monstv il as (g. 1935 m.), Aleks and ra Kilt inav ič ienė (g. 1935 m.), Romas Alekna (g. 1960 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Bronė Poc ienė, Aleks andra Kilt i nav ič ienė, Adelė Drom ant ienė, Ro mas Alekna. Jon iškės kap inės. Šiand ien laidoja mas Česlovas Lev ick as. Nauj ag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 10 moter ų. Gimė 5 merg aitės ir 5 bern iuk ai. Greitoj i. Vak ar iki 17 val. greitos ios pagalb os med ikai sulaukė 50 išk vie timų. Klaip ėd ieč iai daug iausia skun dės i šird ies ritmo sut rik im ais, pilvo skausmais, pat irtom is traumom is.
Kolegijoje – renginių maratonas Laima Laukaitytė Sėkmingi, mąstantys, kūrybingi – tokiu šūkiu besivadovaujanti So cialinių mokslų kolegija surengė išskirtinę mokslo metų pabaigos šventę.
Vakar kolegijoje vykusioms mokslo metų pabaigtuvėms išskirtinumo suteikė gausybė renginių, vykusių nuo ankstyvo ryto iki vėlumos. Kaip pastebėjo kolegijos direkto rė Gabija Skučaitė, renginiai vaini kuoja visų metų aktyvų darbą. Renginyje „Kolegijos diena 2012“ pasirašytos šešios bendradarbiavi mo sutartys – su Klaipėdos miesto
savivaldybe, Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, asociacija „Mano miestas Klaipėda“, Lietuvos mar ketingo asociacija, advokatų ir tei sininkų kontoromis. Pastarosios įsteigė dvi vardines stipendijas geriausiems kolegijos absolventams. Tikimasi, kad pasirašytos bend radarbiavimo sutartys suteiks dau giau išskirtinumo, o kolegijos auk lėtiniams – dar didesnių galimybių tobulėti. Vakar vyko ir nacionalinio kon kurso „Versl o gen ij us“ fin al as, kur iam e dalyvavo daug iau nei pus ė šimto moksl eiv ių iš visos Lietuvos.
Šiuo Socialinių mokslų kolegi jos organizuojamu konkursu sie kiama paskatinti moksleivių vers lumo ugdymą diegiant inovatyvius mokymo metodus ir keliant moky tojų kvalifikaciją. Konkurse užsiregistravo 117 ko mandų, renginio etapai prasidėjo dar vasario mėnesį. Konkurso „Ge nijai“ laimėtojams atiteko 1000 li tų prizas. Mokslo metų pabaiga kolegijoje taip pat suvienija būsimus, esamus ir buvusius studentus – vakare visi jie rinkosi į absolventų susitikimą. Šventinius dienos renginius vainikavo jaunuomenės diskoteka naktiniame klube.
Sutartys: kolegijos vadovė pasirašė bendradarbiavimo sutartis su skir
tingomis institucijomis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
penkTADIENIS, gegužės 25, 2012
miestas
www.kl.lt PRISTATO:
RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI
Tendencija: kelyje Klaipėda–Palanga intensyviausias eismas – vasarą.
Vytauto Petriko nuotr.
Į Palangą ves autostrada? Pirmininkė tvirtino, jog 1 tada, kai buvo rekonst ruojamas Palangos plentas, panai
BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.
KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ ” TITULĄ:
UAB „Arijus“ UAB „Avitelos prekyba“ UAB KJKK BEGA UAB „Edrija“ UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ Sodo centras „Frezija” UAB „Gridins Group LT“ AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Klaipėdos duona” AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ BĮ Klaipėdos miesto globos namai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka
AB „Klaipėdos nafta“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“ AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB KRATC UAB LINTEL UAB „Mars Lietuva“ UAB „Orion Global Pet“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ UAB „Ramusis pamarys“ AB Smiltynės perkėla UAB „Solorina“ AB TEO LT UAB „Vakarų konstrukcijos“ AB Vakarų laivų gamykla UAB „Vaterlinija“ UAB VOLTAS
PROJEKTO PARTNERIAI: Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo
kinta ir negrąžinta įvaža į Žaliojo slėnio gyvenvietę, ji nusprendė pa sidomėti, kada ir kaip bus rekonst ruojamas už Palangos plento besi tęsiantis kelias Klaipėda–Palanga. Be to, moteris įvertino ir tai, jog artėja rinkimai, tad rekonstrukci jai gali atsirasti pinigų. J.Pakulienė teigė, kad paskambi no į įmonę „Klaipėdos regiono ke liai“, ją nukreipė kalbėti su atsa kingu už kelią žmogumi. „Gaila, neužsirašiau jo vardo ir pavardės. Tas žmogus man paaiš kino, jog kelias Klaipėda–Palanga tikrai bus rekonstruojamas, sta tomos dvi dviejų lygių sankryžos, naikinamos įvažos į kairę ir didi namas leistinas greitis. Kitaip ta riant, kelias taps autostrada. O kas nors ar pagalvojo apie mūsų vaikų saugumą?“ – tokiais planais pikti nosi J.Pakulienė.
Bijo dėl vaikų
„Bruzdeilyno valdos“ vienija trijų kvartalų gyventojus. Šiose gyven vietėse yra apie 220 sklypų, ku riuose jau pastatyti ar vėliau bus statomi namai, nes detalieji planai patvirtinti. Naujų kvartalų turėtų atsirasti abiejose kelio Klaipėda– Palanga pusėse. „Mane informavo, jog įvažos į kairę bus paliktos tik ties Karkle ir Nemirseta. Pati gyvenu už poros kilometrų nuo Karklės Palangos link. Vadinasi, tam, kad važiuo dama iš Klaipėdos galėčiau patekti namo, turėsiu riedėti ne vieną pa pildomą kilometrą. Gaila ir laiko, ir pinigų. Be to, iki mūsų, ištikus ne laimei, daug ilgiau važiuos greitoji, ugniagesiai, policininkai“, – teigė J.Pakulienė. Tačiau jai didžiausią nerimą kelia vaikų saugumas, kaip jiems reikės pareiti namo, kai iš au tobuso išlips stotelėje. „Ar vaikai lips per atitvarus? Kiek turėsime žuvusiųjų? Man paaiški no, kad vaikus turi vežioti mokyk linis autobusiukas. Bet jis neveža. Be to, važiuoja pagal grafiką, o vai kai lanko būrelius, tad prisiderin ti prie jo neįmanoma“, – galimas problemas vardijo bendrijos pir mininkė.
Planai – dvi sankryžos
Ją piktino atsakymas, kad kairėje esančias įvažas reikia naikinti, nes taip daroma visoje ES. „Kodėl ES turi mums diktuo ti sąlygas pagal didžiuosius Euro pos miestus? Juk kalbame apie 17 kilometrų priemiestinį kelią tarp Klaipėdos ir Palangos“, – dėl ab surdiškų reikalavimų niršo J.Pa kulienė. Valstybės įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas teigė, jog paskleista ži nia, kad kelias Klaipėda–Palan ga taps automagistrale, yra tik ne pagrįstas gandas. „Niekaip nesuprantu, kas tokias kalbas paleido, nes naikinti įvažas į kairę tikrai nėra svarstoma. Jei taip pasakė mūsų darbuotojas, tai jis pa sielgė labai neatsakingai arba galbūt ta moteris paskambino ne į mūsų įmonę“, – svarstė P.Kaučikas.
ti parašus, kad nebūtų panaikintos įvažos į kairę ir padidintas leisti nas greitis. Juos ketiname perduo ti Susisiekimo ministerijai“, – ryž tingai ginti savo teises nusiteikusi buvo J.Pakulienė. P.Kaučikas dar kartą nurami no gyventojus, jog kol kas nėra jo kių planų naikinti įvažas. Visgi jis pripažino, kad kai bus pastaty tos dviejų lygių sankryžos, įvažos į gyvenvietes taip pat bus perpla nuotos, tačiau visos jos bus pasie kiamos. „Kai parengsime rekonstrukci jos ir dviejų lygių sankryžų pro jektinius pasiūlymus, juos prista tysime Lietuvos automobilių kelių direkcijos techninei tarybai. Kai ji juos apsvarstys, tada ir turėtų bū ti duodama komanda rengti tech ninį projektą“, – eigą nupasakojo P.Kaučikas. Leistiną greitį padidins
Petras Kaučikas:
Niekaip nesupran tu, kas tokias kalbas paleido, nes naikinti įvažas į kairę tikrai nėra svarstoma.
Jo teigimu, kol kas tik rengiami projektiniai pasiūlymai, kaip re konstruoti kelią Klaipėda–Palanga. „Rengiame projektinius pasiūly mus dėl dviejų lygių sankryžų. Vie na jų planuojama ties Karkle, o kita – toje vietoje, kur susikerta keliai į Nemirsetą, Girkalius ir Kretinga lę. Bet dabar tikrai negaliu pasaky ti, kada ta rekonstrukcija prasidės – po trejų, penkerių ar dešimties metų“, – tvirtino direktorius. Kreipsis į ministeriją
J.Pakulienės teigimu, dėl kelio re konstrukcijos gyventojai susirūpi no būtent dabar, kol nėra parengtas projektas ir jis neatiduotas visuo menei svarstyti. „Tada jau bus per vėlu, nes nie kas nekeis jau parengto projek to. Su kaimynais svarstome rink
Nors netoli kelio Klaipėda–Palanga gyvenančius žmones džiugina, kad daugelyje jo vietų greitis yra ribo jamas iki 70 kilometrų per valandą, tačiau vairuotojus tai tiesiog siuti na. Daugelis jų norėtų, kad važiuoti būtų galima gerokai greičiau. „Daug greičio ribojimo ženklų buvo pristatyta, nes asfalto dan ga buvo labai prasta, provėžuota. Greitai važ iuojant buvo gal im a patekti į provėžą, nebesuvaldyti automobilio ir taip sukelti avari ją. Tačiau giliąsias provėžas per nai išlyginome, todėl dabar tikrai gal im a pagalvot i, kad greit į vėl galima padidinti iki 90 kilomet rų per valandą“, – teigė P.Kau čikas. Visgi jis pabrėžė, kad vairuotojai nesvajotų, jog keliu Klaipėda–Pa langa kada nors bus galima teisė tai lėkti 130 kilometrų per valan dą greičiu. „Automagistralės Vilnius–Klai pėda ruože Vilnius–Kaunas au tostrados juk beveik nėra. Tas ruožas yra greitkelis, kur leistinas greitis yra mažesnis nei automa gistralėje. Prie kelio esančios teri torijos tankiai apgyvendintos, daug įvažų į gyvenvietes, todėl ir grei tis ribojamas. Taip pat bus ir ke lyje Klaipėda–Palanga“, – žadėjo P.Kaučikas.
5
penkTADIENIS, gegužės 25, 2012
miestas
Siautėja ratuoti chuliganai Automobilių stovėjimo aikštelėje, esan čioje vadinamojo neįgaliųjų pliažo priei gose, tamsiu paros metu siaučia ratuo ti chuliganai. Apie jų pasivažinėjimus rytą byloja išdėliotų padangų žymės. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Viešosios įstaigos „Klaipėdos ke leivinis transportas“ Transpor to infrastruktūros skyriaus virši ninkas Česlovas Kveraga pasakojo, kad su tokia problema susiduria ma nuolat. „Naktimis čia renkasi kažkokie entuziastai. Nurenkame padan gas, o po nakties jos vėl išdėliotos aikštelėje. Nepatogumų tikrai kyla. Bet vartų juk nėra. Aikštelės neuž darysi. Vėl teks rinkti padangas“, – tvirtino Č.Kveraga. Manoma, kad naktimis į šią aikš telę pašėlti atvyksta ratuoti chuli ganai. Iš padangų jie pasidaro sla lomą. Apie įvairius jų triukus byloja ant asfalto dangos paliktos žymės. Tačiau Č.Kveraga teigė, kad pa ts savo akimis, kas vyksta aikštelė je naktimis, nematė.
Anot viršininko, kitose paplūdi mių prieigose esančiose aikštelėse tokių problemų nekyla. Klaipėdos kelių policijos biuro viršininkas Ramūnas Šideikis tvir tino, jog ši problema nėra nauja. Praėjusiais metais minėtoje aikšte lėje taip pat vyko panašūs dalykai. Keli vairuotojai buvo nubausti už chuliganišką ir pavojingą vairavi mą. Nuobaudos už šį nusižengimą griežtos. Tokiems įžūliems vairuo tojams gresia bauda nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. litų su teisės vairuoti atė mimu nuo 12 iki 24 mėnesių. „Tokie vairuotojų veiksmai – tai nepagarba visuomenei. Juk kyla pavojus. Vairuotojas gali nesuval dyti transporto priemonės ir at sitrenkti į žmones. Vasarą tokios vietos ypač lankomos“, – pabrė žė pareigūnas. Anot R.Šideikio, vasarą polici ja didelį dėmesį skiria pliažams ir
Ramūnas Šideikis:
Tokie vairuotojų veiksmai – tai nepa garba visuomenei. Juk kyla pavojus.
jų prieigoms. „Pareigūnai vasaros metu patruliuoja tiek vadinamaja me neįgaliųjų pliaže, tiek Melnra gėje. Tačiau jie ne visada gali „pa taikyti“ tuo metu, kai daromas toks pažeidimas. Pernai labai padėjo vi suomenė. Šiemet taip pat žmones kviečiame teikti informaciją apie tokius pažeidimus, pavyzdžiui, mobiliaisiais telefonais nufilmuoti pažeidimus. Taip bus lengviau su rinkti įrodymus“, – pabrėžė parei gūnas.
Radiniai: po nakties automobilių stovėjimo aikštelėje lieka išmėtytos
padangos.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
6
penktadienis, gegužės 25, 2012
nuomonės
Nereikia pasiduoti kenkėjams
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Į Seimą – su realybės vėzdu Lukas Miknevičius
N
ek alt ink veidrod žio, jei snukis kreivas. Ši la bai tiesmukai išreikš ta tiesa, reg is, sunk iai suvok iama kai kuriems mūsų Sei mo nar iams. Tuo dar kartą buvo galima įsitik inti stebint vakarykš tį parlamento posėdį, kuriame bal suota dėl korupcija įtariamo kon servatoriaus Vito Matuzo neliečia mybės panaik inimo.
Tegu ponas V.Matu zas eina į teismą ir ten paaiškina, kas užsakė politinį susidorojimą ir kokiu būdu susido rojimo užsakovai pa veikė generalinį pro kurorą. Seimo narių mišrios grupės atsto vas Mantas Varaška įsijautęs ste bėjosi, kodėl šią Seimo kadenciją taip padaugėjo General inės pro kuratūros kreipimųsi dėl vieno ar kito parlamentaro neliečiamybės panaik in imo. Esą reik ia aišk int is, kur slypi to priežastys. M.Varaškos kalbos potekstė aki vaizdi – dauguma prašymų dėl tei sinės neliečiamybės panaikinimo yra bandymai susidoroti su politi niais oponentais, ir nieko daugiau. Bet gal M.Varaškai vertėtų pasidai ryti po Seimo salę ir bent šiek tiek krit išk iau įvert int i kai kur iuos sa vo kolegas? Tuomet nereikėt ų stebėtis, kodėl generalinis proku roras nuolat priverstas žert i įtar i mus iš Seimo tribūnos. Į tą pač ią „nuskriaustojo“ dūdą pūtė ir pats pag rind in is spektak lio herojus V.Mat uzas: esu skaid rus kaip krištolas, byla – aišk iai politinė. Neišlaikė net Seimo pirm in inkė Irena Deg ut ienė, kur i pareiškė, kad komisijos, svarsčiusios V.Ma tuzo neliečiamybės panaik inimo klausimą, veikloje pasigedo politi nių vertinimų. „Iš tiesų norėjosi galbūt daug iau laik inos ios tyr imo kom is ijos to politinio vertinimo, nes V.Matuzas
būtent ir sako, kad čia toks pol it i nis jo apkaltinimas. Bet laikinosios tyrimo komisijos išvada yra tok ia, kok ia yra“, – kalbėjo I.Degutienė. Žinoma, I.Degutienei nelengva, kai vienam įtakingiausių konservato rių partijos veikėjų gresia kalėjimo gultas, bet kuo čia dėt i pol it in iai vert in imai? Teg u ponas V.Mat u zas eina į teismą ir ten paaišk ina, kas užsakė pol it in į susidorojimą ir kaip susidorojimo užsakovai pa veikė generalinį prokurorą, kad šis kreipėsi į Seimą. Jei V.Matuzas kal ba apie susidorojimą, tai pirmiau sia ir turėtų atsakyti būtent į šiuos klausimus. Tik, galima lažintis, kad neatsakys. Panevėž yje – V.Mat uzo rink imų tvirtovėje – jau sen iai puse lūpų buvo kalbama, kad buvusio Aukš tait ijos sost inės mero, dabart in io parlamentaro veikla, šveln iai ta riant, ne visai atitinka įstatymus. Dabar ir prok urorai sako sur inkę pakankamai įrodymų, kad galė tų pagrįstai manyti, jog V.Matuzas, „žinodamas, jog Seimo nariui drau džiama bet kok ia forma užsiimt i verslu, komercija ar kitok ia priva čia veikla, kur ia siek iama pelno, organ izavo bendrovei „Panevėž io energija“ vadovaujančių ir atsakin gų darbuotojų piktnaudžiavimą tar nybine padėtimi, sudarant išskirti nes sąlygas „ŽilVyčio kooperatinei bendrovei“ neteisėt u būdu laimė ti „Panevėž io energ ijos“ 2010–2011 m. organ iz uot us ket ur is biok uro viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė be pridėt inės vertės mokes čio siekia 17 mln. 503 tūkst. 40 litų“. Ir tai tik vienas iš V.Matuzui mes tų įtarimų. Juok ing iausiai, bet, ge riau pagalvojus, dėsn ingai šiame sąraše atrodo įtar imai, kad parla mentaras, „dalyvaudamas profe sional iose med žioklėse, piktnau džiavo Seimo nario tarnybine pa dėtimi nemokėdamas už jas priva lomų mokesčių bei klastojo doku mentus apie sumedžiotus žvėris ir sumokėtus mokesčius“. Kieno šit ie laukai? Mark izo Kara baso. Kieno šitie žvėrys? Vito Ma tuzo? Kai pasijunt i karal ius ar bent jau mark izas, ima atrodyti, kad ir lau kai tavo, ir žvėrys, ir valstybės pi nigus gali dėlioti į tas kišenes, ku rių savininkai labiau patinka. Tik šis kreivo veidrod žio vaiz das netur i nieko bendra su realy be. Užtat taip ir skauda, kai iš Sei mo tribūnos realybės vėzdu snu kius ima lyg int i general in is pro kuroras. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Andriaus Deltuvos karikatūra
sidaro įspūdis, kad tai pedofil ų įsaky mas. Įsakymas sunaikinti pagrindinę liudininkę – mažą mergaitę. Bet juk ji tą baisų košmarą prisi mins ir po 16, ir po 30 metų. Žinoma, jei jos niekas nenužudys. Kaip galima neprisiminti tokios perdavimo egze kucijos? Baisu. Dūžta stiklai, pjauna mos durys, o mergaitė išnešama kaip numirėlė. Ar tai nėra egzekucija? O kas jos užsakovai? Kodėl neprik lausomos Lietuvos tarnybos, kurios turi aiškintis kenkėjus, miega? Juk vi sos jos gauna algas iš mokesčių mo kėtojų pinigų. Nebeaišku, kam jos rei kalingos, kodėl yra tokios nerangios ir miega. Kodėl jos neieško tų, kurie at virai kenkia Lietuvai? Jie tyčiojasi iš dorų žmonių, klibina Lietuvos teisė saugą, nepriklausomos Lietuvos val
džią, daugelį emigrantų nustato prieš. Kenkia visai valstybei. Juk tokie įvykiai, kokie buvo Gar liavoje, žmones nuteikia pesimistiš kai. Žmonėms dreba širdys, o kenkėjai juokiasi ir trina rankomis, kad suke lia tokį triukšmą visoje šalyje. Nejaugi kaltieji nebus išaiškinti? Nejaugi? Kai kas smerkia Prezidentę Da lią Grybauskaitę. Aš nesmerkiu. Juk Lietuva ir parlamentinė, ir prezi dentinė valstybė. Ne visas galias tu ri Prezidentė. Parlamentas ir turėtų labai daug nuveikti, tačiau iš drąsių Seimo narių tyčiojamasi viešai, ieš koma „kabliukų“ jiems apjuodinti. Nepasiduokime, Lietuvos žmo nės, kenkėjams, netylėkime, rašyki me, kalbėkime. Birutė Venclovytė
Iš valdžios malonės nesulauksi
N
oriu sureaguoti į dienraščio „Klaipėda“ rubrikoje „Karš tas telefonas“ gegužės 4-ąją išspausdintą klaipėdietės žinutę „Kas nugenės šakas?“. Man užkliuvo moters žodžiai, kad savivaldybė negali apgenėti šviesą užstojančių medžių, nes neleidžia žalieji. Noriu paklausti, apie kokius žaliuosius kalbama. Ne kartą į mane ir kolegas kreipėsi miestiečiai, klausdami, ar mes nesa me žalieji, nes nešiojame į atlapą įseg tus žalius ženkliukus. Tačiau kiekvieną kartą žmones tenka nuvilti, atsakant, kad Klaipėdoje realiai nėra organizaci jos, kuri propaguotų žaliąsias idėjas. Tiesa, yra „Žvejonės“ klubas su vie nu nariu, vadovu gerbiamu Erlandu Paplauskiu. Prieš metus jame dar su kiojosi keletas studentų. Jie kažkodėl
karštas telefonas
397 728
išsivaikščiojo. Gal universiteto vado vybė pirštu pagrūmojo, o gal jiems pa tiems veikla ar neveikimas atsibodo? Gėda, kad trečias pagal dydį ša lies miestas, jo vadovų vaizduojamas kaip labai vakarietiškas, demokratiš kas ir patogus gyventi, neturi nė vie nos normalios žaliųjų organizacijos. Miesto valdžiai siūlyčiau nesi slapstyti už žaliųjų, kurių net nėra. Kažkodėl, kai žmonės per dienraš tį „Klaipėda“ skundžiasi triukšmu, dvoku, kitokia tarša, miesto vadovai nepasiunčia jų pas žaliuosius spręs ti problemų. Matyt, tokia apgailėti na padėtis valdžią tenkina. Saulės nematantiems Debreceno gatvės gyventojams tikriausiai nepade dama dėl lėšų nebuvo. Tikiuosi, jei pa vyks Klaipėdoje atkurti kažkada buvu sią liaudies kontrolę, tai pinigų duobių
remontui, šienavimui, medžių nuge nėjimui atsiras. Stengsiuosi, kad nee tatiniais liaudies kontrolieriais taptų per teismus kelią prasiskynę seniūnai čiai. Juos noriu pakviesti į miesto tary bos posėdžius. Tai būtų gera proga pra dėti darbą. Pasižiūrėti, kuo kvėpuoja jų vyresnieji broliai ir sesės, dirbantys už 700 litų, o kai kurie gal ir daugiau. Debreceno gatvės gyventojams pa tarčiau patiems imtis iniciatyvos ir, su kaimynais sutarus, vakarais po vieną ar keletą šakų pašalinti, kad į namus patektų saulė. Jei lauksite val džios malonės, apaksite. Galite parei kalauti valdininkų, kuriems jūsų pro blema atrodo nesvarbi, kompensacijų už dieną išdegintą elektrą. Gal tada reikalai pajudėtų iš mirties taško.
problemą, kad net nereikia kreiptis į gydytoją. Smagu sutikti tokius nuo širdžius ir šiltus žmones kaip ji.
Kur dingo žmonės?
Nijolė
telefonas@kl.lt
Džiugina slaugytojos darbas
Noriu pasidžiaugti savo gydymo įstai gos slaugytoja Džiuginta Volkoviene. Ji gera nuotaika užkrečia visą medi kų kolektyvą. Čia visa šeima gydomės dešimti metai. Anksčiau, kol nedirbo Džiuginta, kitos seselės būdavo piktos, susiraukusios, o kai pradėjo dirbti ši moteris, pasikeitė ir atmosfera. Visos gerokai pasitempė. Manau, jog slaugy tojos darbas ne mažiau svarbus nei gy dytojo. Kartais Džiuginta išsprendžia
Rožynas konkuruoja su kavine
Lietuvininkų aikštėje augo nuosta bus, ne vieno praeivio akį džiuginęs rožynas, kurį dabar baigia nustelbti pastatytas baisus karkasas. Nesup rantu, kam reikia sodinti gėles, jei gu jos nėra tinkamai prižiūrimos. Jos jau baigia apaugti piktžolėmis. Kodėl leidžiama tokią vietą užstatyti lauko kavinės karkasais? Ar negalėjo pasi rinkti kitos vietos?
Virgis Partaukas Liaudies kontrolierius
Savaitgalį teko apsilankyti Klaipė doje vykusiame laivų parade. Šven tė graži, įspūdinga. Ja tikrai gali di džiuotis uostamiestis. Tik, žinote, pasigedau daugiau žmonių. Pakal bėjome su kaimynais. Jiems irgi tai užkliuvo. Palyginti su ankstesniais metais, tokios šventės sutraukdavo tikrai daugiau žmonių. Gal daugelis jų į kokius sodus, daržus buvo išva žiavę. Gaila, kad žmonės nepasinau dojo galimybe pamatyti po Kuršių marias plaukiojančius laivus. Birutė
Antanas
Parengė Sandra Lukošiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
P
erskaičiau dienraštyje pub likuotą straipsnį „Lietuva žengia į krachą“ („Klai pėda“, 2012 05 22). Jis mane nuteikė pesimistiškai. Sakyčiau, kad Lietuva dar ne žengia į krachą, nors mane taip pat labai sukrėtė mergaitės iš plėšimas iš globėjos Neringos Venckienės ir senelių Kedžių. Abu mergaitės perdavimus mamai negaliu niekaip kitaip pavadinti, kaip egzekucija. Kur einu, ką darau, visur girdžiu vaiko klyksmą, pagalbos pra šymą. Negaliu miegoti naktimis. Ti kiu, kad klanas, kuris nekenčia neprik lausomos Lietuvos, tikrai nelaimės. Pažvelkime į Lietuvos istoriją. Ar mūsų šalis praeityje kada neatsitiesė nuo pavergėjų priespaudos? Pergalė visada būdavo Lietuvos ir po dešim čių, ir po šimto metų. Tikrai atsitie sime ir nugalėję blogus teisėsaugi ninkus bei pedofilų klaną. Teisėsaugoje yra ir labai gerų teisi ninkų. Tačiau nesuprantama, kodėl jie tokie bailūs ir nežinia kam patai kaujantys. Kaip galėjo teisėjas priimti sprendimą perduoti mergaitę mamai, jei neišnagrinėta pedofilijos byla? Su
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, gegužės 25, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Seimas atrišo rankas prokurorams
Kauno apygardos teismo Civilinių by lų skyriaus teisė jai Neringai Venc kienei gresia įtari mai demonstravus nepagarbą teismui, nevykdžius teismo sprendimų, truk džius antstolei atlik ti pareigas, piktnau džiavus globėjos tei sėmis.
Seimas vakar patenkino generali nio prokuroro Dariaus Valio pra šymą leisti patraukti baudžiamo jon atsakomybėn konservatorių Vitą Matuzą. Kalba apie susidorojimą
Terminas: speciali Seimo komisija N.Venckienės neliečiamybės klau
simą turėtų išnagrinėti iki birželio 20 d.
Tomo Raginos nuotr.
Likimą spręs komisija Sudarė komisiją
Prokurorai teigia surinkę užtek tinai duomenų, kad galėtų teisė jai pateikti įtarimus pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl trukdymo antstolio veiklai, pa sipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkci jas atliekančiam asmeniui, nepa garbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dėl piktnaudžiavimo tėvų, glo bėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis. Dėl šių galimų veikų prokurorai prašo Seimo leidimo patraukti tei sėją baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jai laisvę, nes pagal Konstituciją teisėjai Lietuvoje turi teisinę neliečiamybę. Šį kreipimąsi parlamentarams perskaitė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, šiuo metu laikinai einantis gene ralinio prokuroro pareigas. Išklausęs Generalinės prokura tūros atstovo pranešimą, Seimas sudarė laikinąją komisiją pareng ti rezoliucijos projektui, ar tenkin ti generalinio prokuroro prašymą. Dvylikos narių komisija sudaryta 68 parlamentarams balsavus už, devyniems prieš ir septyniems su silaikius. Komisijos pirmininke paskirta Darbo partijos narė Virginija Balt raitienė, pavaduotoju – konserva torius Stasys Šedbaras. Komisijai pavesta rezoliucijos projektą pa rengti iki birželio 20 d. Apie bausmes dar nekalba
Vėliau atsakydamas į žurnalistų klausimus D.Raulušaitis sakė, kad kol kas per anksti svarstyti, kokių bausmių N.Venckienė gali sulaukti dėl minėtų veikų. „Klausimas yra ankstyvas, visų pirma turėtų būti atliktas ikiteis minis tyrimas, jei byla bus perduo ta teismui, ten ir bus nuspręsta, kokios nuobaudos“, – sakė D.Rau lušaitis.
Klausiamas, kodėl į Seimą kreip tasi tik dabar, kai vienas galimų įta rimų – dėl dar 2010 m. pasakytų žodžių, D.Raulušaitis tvirtino, kad iki šiol laukta reikiamų duomenų. „Sprendimą priima generali nis prokuroras ir man nelabai etiš ka būtų komentuoti jo sprendi mus. Paties generalinio prokuroro ne kartą buvo minėta, kad siekia ma surinkti visus duomenis, kad tas sprendimas būtų priimtas, ir kai kurie duomenys, konkrečiai ta riant, semiotinė specialistų išvada, gauta tik prieš keletą savaičių. O vė liau dar kilo būtinybė bei poreikis šį sprendimą priimti ir pastarųjų metų įvykių kontekste. Taip ir susiklostė, kad tas sprendimas buvo priimtas, kai buvo priimtas“, – kalbėjo gene ralinio prokuroro pavaduotojas.
Darius Raulušaitis:
Visų pirma turėtų bū ti atliktas ikiteisminis tyrimas, jei byla bus perduota teismui, ten ir bus nuspręsta, ko kios nuobaudos. Klausiamas, ar Seimo nariai ga lės susipažinti su pareigūnų fil muota medžiaga, kaip buvo per duodama mergaitė, D.Raulušaitis sakė, kad sprendimą dėl ikiteismi nio tyrimo medžiagos priima bylą tiriantis prokuroras. „Sprendimus dėl leidimo susi pažinti su ikiteisminio tyrimo duo menimis, matyt, ir tuo įrašu, nes jis, jei dar netapo, tai taps ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, turės priimti tuos tyrimus organizuojan tys prokurorai“, – pabrėžė Genera linės prokuratūros atstovas. Mažiausiai trys tyrimai
N.Venckienės pavardė figūruoja mažiausiai trijuose Kauno ir Vil
niaus prokuratūrų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose. Generalinė prokuratūra yra ga vusi du Vilniaus apylinkės proku ratūros prašymus naikinti teisėjos neliečiamybę, atliekant du ikiteis minius tyrimus – dėl nepagarbos teismui ir teismo sprendimo ne vykdymo. Šie tyrimai vėliau su jungti į vieną. Be to, Kauno apygardos proku ratūra gegužės 17 d. pradėjo dar du ikiteisminius tyrimus dėl pasi priešinimo pareigūnui ir trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendi mą bei piktnaudžiavimo globėjo teisėmis. Kaip nurodoma kreipimesi, per ikiteisminius tyrimus surink ti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teis me viešai užgauliai pažemino tei singumą vykdantį teismą. Cituoja teisėjos žodžius
Kreipimesi cituojami N.Venckienės žodžiai: „Čia ne pabaiga, aš nety lėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs pamatysit, praeis du, penki metai ir viskas išlįs. Tegu jie negalvoja, kad jie dabar užgesino viską, bū dami korumpuoti, kyšininkai, ir iškrypėlių klaną gindami, čia taip nebus.“ Tokiais žodžiais, kaip teigiama kreipimesi, N.Venckienė užgau liai pažemino teisingumą vykdan tį teismą – Panevėžio apylinkės teismo kolegiją: pirmininką Vytau tą Krikščiūną ir kolegijos nares Ri tą Bilevičienę bei Daivą Gadliaus kienę. Teismas tuomet nutraukė baudžiamąją bylą dėl galimos pe dofilijos vieninteliam kaltinama jam Andriui Ūsui mirus. Taip pat teigiama, kad šiemet gegužės 17 d. N.Venckienė trukdė antstolei vykdyti teismo sprendi mą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką. BNS inf.
Už tai, kad V.Matuzą būtų leista patraukti baudžiamojon atsako mybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo vienas, keturi parla mentarai susilaikė. Už balsavo vi sų frakcijų atstovai, taip pat pusė konservatorių. Apie pusė konser vatorių frakcijai balsuojant neda lyvavo, ir keli jų atstovai vienin teliai buvo prieš arba susilaikė. Norint priimti rezoliuciją dėl Seimo nario imuniteto panaiki nimo, už ją balsuoti turi ne ma žiau kaip 71 Seimo narys. Generalinis prokuroras prieš porą savaičių kreipėsi į Seimą su prašymu leisti V.Matuzą pa traukti baudžiamojon atsakomy bėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę, nes parlamentarui norima pa teikti įtarimus sukčiavimu, pikt naudžiavimu tarnybine padėtimi ir dokumentų klastojimu. V.Matuzas metamus įtarimus neigia, byloje prisipažinusių įta riamųjų parodymus sako esant išgautus grasinimais ir spaudi mu, o pačią bylą tvirtina esant bandymu susidoroti su juo kaip partijos atstovu ir pačia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. Jaučiasi jau nuteistas
Ketvirtadienį kalbėdamas Seime prieš balsuojant dėl jo teisinės ne liečiamybės panaikinimo konser vatorius V.Matuzas kartojo nepa daręs nusikaltimų, dėl kurių jam norima pateikti įtarimus, o pačią bylą sakė esant politinę. Kalbė damas Seimo posėdyje V.Matuzas taip pat apgailestavo jau esąs pada rytas nusikaltėliu žiniasklaidoje. „Konstitucija garantuoja ne kaltumo prezumpciją, tačiau šiuo atveju, man atrodo, ji nega lioja. Akivaizdžiai esu padarytas nusikaltėliu, esą susikrovęs mili jonus, suorganizavęs naują gru puotę, šantažu ir grasinimais ne va privertęs nusikalsti ne vieną verslininką arba valdininką“, – sakė V.Matuzas. „Nekvestionuoju žiniasklaidos laisvės, bet, švelniai tariant, liūd na, kai joje atliekamas ir ikiteis minis tyrimas, ir teismas. Liūdna, kai netgi prokurorams užduotys formuluojamos per žiniasklai dą“, – pridūrė V.Matuzas. „Nepadariau nė vieno nusikal timo, kuriuo buvau apkaltintas. Esu visiškai ramus prieš savo są žinę ir piliečius“, – tvirtino par lamentaras ir kartu aiškino, jog parodymai prieš jį, duoti liudy tojų, buvo išgauti spaudimu. Tvirtindamas, jog byla politinė, V.Matuzas spėjo, kad, panaikinus jo neliečiamybę, jis su antrankiais būtų išvestas iš Seimo, o vėliau byla būtų nutraukta pritrūkus įrodymų, tačiau su juo kaip poli tiku jau būtų susidorota. „Nesilaikau Seimo nario kėdės, nesislepiu už teisinio imuniteto ir galiu numatyti, kaip jį panaiki nus viskas klostysis – nenusteb
čiau, jei čia pat už Seimo durų dėl šou man būtų uždėti antrankiai, tačiau po kurio laiko būčiau pa leistas, kaip buvo paleista mano žmona, beje, po to spektaklio tei sėsauga ir prokurorai nieko dau giau ir nenuveikė. Esu įsitikinęs, kad prieš rinkimus įvyktų viešas mano teismo procesas, o po rinki mų jis baigtųsi taip, kaip ir dauge lis kitų užsakytų atvejų, – tyrimas nutrauktas nesurinkus pakanka mai įrodymų. Būtų klasikinė poli tinė byla“, – kalbėjo V.Matuzas. Gynyba nenustebino
Dėl balsavimo motyvų kalbėjęs Seimo narių Mišrios grupės at stovas Mantas Varaška pabrėžė, kad generalinio prokuroro kreipi mųsi dėl neliečiamybės ypač pa daugėjo šią kadenciją, ir kalbėjo apie būtinybę fiksuoti, kiek to kių prašymų vėliau pasirodo bu vę pagrįsti. „Jei mes žiūrėtume praėjusią kadenciją, tokių teikimų buvo vos keli, palyginti su šia Seimo ka dencija. Mes tokių teikimų turi me daugiau negu dešimt, dalis jų buvo atmestų, teikimai dėl Eval do Lementausko, Petro Gražulio, Kazimiero Uokos, dalis patenkin ti. Ne kartą iškeltos abejonės dėl tokių generalinio prokuroro teiki mų, ir kadangi tų teikimų dinami ka yra didėjanti, reikia vis rimčiau kelti klausimus – kaip baigėsi to kių ikiteisminių tyrimų rezultatai, įtarimai virsta kaltinimais ar ne, bylos baigiamos, ar ne“, – kalbė jo M.Varaška. O konservatorius Edmundas Pupinis, dirbęs rezoliucijos pro jektą parengusioje komisijoje, ją kaltino atsainiai pažiūrėjus į klausimą dėl V.Matuzo neliečia mybės ir galimų politinių šios by los aspektų. Tvarkos ir teisingumo partijos atstovas Egidijus Klumbys tvirti no, jog aiškinimai, esą tai yra po litinis persekiojimas, – įprasta ir suprantama gynybinė pozicija, tačiau vienintelė vieta, kur gali ma apsiginti ir įrodyti savo ne kaltumą, yra teismas. „Kito ke lio, neatėmus imuniteto, nėra“, – sakė Seimo narys. BNS inf.
Pasiteisinimai: V.Matuzas va
kar kaltino žiniasklaidą, politi nius oponentus, bet ne save. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
8
penktadienis, gegužės 25, 2012
aktualijos Pasigedo piemens
Mirė vairuodamas
Iškrito per langą
Skuodo raj. Laivių k. gyvenan ti 51 m. moteris pranešė vie tos policijai apie vagystę iš jos ganyklos. Dingo elektri niu piemeniu vadinamo įren ginio laidai ir akumuliatorius. Savininkė žalą įvertino 360 li tų. Pernai tokių įrenginių ne teko daugybė Vakarų Lietuvos ūkininkų.
Vakar Gargžduose, Gamyk los g., nuo kelio nuvažiavo ir į betono stulpelius atsitrenkė įmonei priklausantis „Volks wagen Caddy“. Prie vairo ap tiktas negyvas 1950 m. gimęs klaipėdietis. Manoma, kad vy rui pablogėjo sveikata ir staiga ištiko mirtis, todėl nevaldoma mašina nuvažiavo nuo kelio.
Ankstų ketvirtadienio rytą per antrojo Laukininkų g. 44 na mo aukšto langą iškrito ir mirė 1934 m. gimusi moteris. Tos pa čios dienos vidurdienį Statybi ninkų pr. 6 name per penktojo aukšto langą iškrito 1971 m. gi męs vyras. Jis taip pat mirė nuo daugybės patirtų sužalojimų. Nelaimių aplinkybės tiriamos.
Policininkų Dėl trūkusio vamzdžio – šeimoje – smurtas 430 tūkst. litų žala Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Uostamiesčio pareigūnams teks aiškintis kolegų šeimos dramą. Po licijoje dirbanti moteris apskundė ekonominių nusikaltimų tyrėju dirbantį sutuoktinį prieš ją smur tavus.
Į Klaipėdos universitetinės ligo ninės Priėmimo skyrių šią savaitę kreipėsi uostamiesčio policijos Lo gistikos skyriaus darbuotoja. Ji no rėjo, kad medikai užfiksuotų, jog jai sumuštas veidas. Moteris medikams pareiškė, kad ją sumušė sutuoktinis, dirbantis
Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje. Nukentėjusiosios sužalojimas nežymus, ji gydoma ambulato riškai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybė ži no apie šios pareigūnų šeimos pro blemas. Šeimos nesantaika tęsiasi ne vieną dieną. Netoleruojantys smurto prieš moteris vadovai šį kartą linkę užstoti pavaldinį, nes įžvelgia ir moters kaltę dėl kilusio konflikto. Vidaus tyrimų tarnybos pareigū nams pavesta dėl šio įvykio atlikti tarnybinį patikrinimą.
Girti paaugliai išžagino moterį Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Vėlų vakarą Priekulėje užsiliku si ir šalia stotelės sulaukti ryto su galvojusi moteris tapo girtų vaiki nų auka. Ji buvo sumušta ir išža ginta.
56 metų moteris savaitgalį važiavo iš Šilutės į Klaipėdą. Pakeliui ji ga vo žinią, kad Priekulėje turės susi tikti su pažįstamu žmogumi. Po šio susitikimo nuėjusi į stotelę moteris suprato, kad joks autobusas į Klai pėdą nebevažiuos. Telefonu ji bandė susisiekti su artimaisiais, tačiau neatsirado ga linčiųjų pagelbėti, todėl moteris
nusprendė palaukti ryto stotelėje. Apie 22 valandą pro šalį ėjo du gerokai įkaušę vaikinai. Pastebė ję nepažįstamąją ją užkalbino, bet pokalbis neužtruko. Pirmą kartą matomą moterį jie sumušė ir abu išžagino. Paryčiais gulinčią ant žolės nukentėjusiąją rado pirmieji praeiviai. Moteris pateko į ligoninę. Me dikai konstatavo, kad jai į galvą smogta šešis kartus ir dėl to ji ga lėjo netekti sąmonės. 17-mečiai priekuliškiai sulaiky ti jau kitą dieną. Vienas jų – moki nys, kitas dirbo. Anksčiau neteisti ir kitaip įstaty mams nenusižengę vaikinai teismo laukia už grotų.
Atostogų metu gero kai išauga gyventojų patiriami nuostoliai trūkus vamzdžiams. Patirta žala po už pylimo gali siek ti kelis šimtus tūks tančių litų. Draudi kai ragina pasirūpin ti savo ir kaimynų turto saugumu.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Viena draudimo kompanijų šį mė nesį Neringoje vasarnamį tu rinčiam asmeniui dėl sprogusio vamzdžio išmokėjo rekordinio dy džio išmoką – daugiau kaip 430 tūkst. litų. Įmonės Turto draudimo depar tamento direktorius Tomas Nenar tavičius pasakojo, kad trijų aukštų poilsiui skirtame name dėl šalčio vamzdis sprogo vasarį. Kadangi vasarnamyje nebuvo nuolat gyvenančio žmogaus, pro blema laiku nebuvo pastebėta. Tad trečiajame aukšte pradėjęs tekėti vanduo per kelias dienas užtvindė visus aukštus. Anot T.Nenartavičiaus, tekan tis vanduo nepataisomai sugadino visą namų apdailą. Išbrinko, išsi klaipė bei atsiklijavo medžiu de koruotos sienos, mediniai laiptai ir grindys.
Žala: trūkę vamzdžiai gyventojams gali sukelti labai daug rūpesčių. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Atšoko elektros šakutės lizdai. Vanduo sugadino baldus ir šviestu vus. Vėliau viskas pradėjo pelyti. T.Nenartavičiaus teigimu, ka dangi problema nebuvo laiku pa stebėta, nuostoliai gerokai išaugo. Jis pabrėžė, kad itin didelius nuostolius dėl užliejimų klientai patiria tuomet, kai nelaimė atsi tinka jiems nebūnant namuose. Tekantis vanduo pastebimas, kai jau padaroma didelė žala. „Laiku nepastebėjus tekančio vandens, iš savo kišenės gali tekti remontuoti ir kaimynų butus“, – tvirtino T.Nenartavičius. Skaičiuojama, kad dėl užpyli mų vidutiniškai gyventojai pati ria apie 2 tūkst. litų nuostolių. Jie vis didėja.
Užliejimai dažniausiai kyla dėl darbų ir medžiagų defekto ar netin kamos techninės priežiūros. Neretai žalos registruojamos trūkus lanks čiosioms žarnelėms, atsilaisvinus plastikinėms detalėms, išsinėrus įvairiems sujungimams, žiemą dėl šalčio sprogus vamzdžiams. T.Nenartavičius prieš išvykstant atostogauti ir paliekant tuščius na mus patarė paprašyti, kad kas nors kartkartėmis užeitų ir pasižiūrėtų, ar viskas gerai. Anot jo, dėl išvykimo svarbu įspėti kaimynus ir paprašyti, kad pastebėję ką nors negero infor muotų. Tačiau patikimiausia ap sauga norint išvengti užpylimo – įvadinių vandens tiekimo ventilių užsukimas.
Po nakties išnešė vertybes Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Dvi paauglės, likusios nakvoti pas vos pažįstamą vyresnį vyrą, jį ap vogė. Jau po dienos įtariamosios ir pagrobti daiktai buvo surasti.
Tamsoje: moterys dažniausiai užkliūva išgėrusiems paaugliams.
Trečiadienį į Klaipėdos rajono poli ciją kreipėsi 24 metų Druikių kaimo gyventojas, pareiškęs, kad buvo ap vogtas pas jį nakčiai likusių viešnių.
Išvakarėse į jo namus atvažiavo bičiulis su dviem merginomis. Net rukus draugas išvažiavo, o paauglės liko šeimininko namuose nakvoti. Rytą jos pasiprašė nuvežamos į Klaipėdą. Jaunas vyras išleido viešnias uostamiestyje, o po pie tų grįžęs namo pasigedo trijų mo biliojo ryšio telefonų, kvepalų, 340 litų bei aukso papuošalų. Tą patį vakarą pareigūnai sulai kė įtariamąsias, kurios yra kilusios
iš Drevernos. Vienai jų – 15, o kitai viso labo 14 metų. Dalį daiktų jos tebeturėjo, o auk so papuošalai rasti lombarde. Policija apie šias merginas anks čiau duomenų neturėjo. Ši istorija pareigūnus sudomino keliais požiūriais. Policija aiškin sis, kodėl nepilnametės naktį nebu vo namuose, ką jos veikė suaugusio vyro name, kaip lombardo darbuo tojai iš paauglių priėmė vertybes.
9
penktadienis, geguŞės 25, 2012
ekonomika
DviÂraÂÄ?iĹł versÂlas iĹĄ sunkÂmeÂÄ?io vaÂĹžiuoÂja lÄ—Âtai Per kriÂzÄ™ dviÂraÂÄ?iĹł parÂdaÂviÂmas smuÂko tris karÂtus, taÂÄ?iau ĹĄieÂmet rinÂkoÂje jau tiÂkiÂmaÂsi paÂgyÂvÄ—ÂjiÂmo. PreÂkyÂbiÂninÂkams tai reikĹĄÂtĹł iĹĄÂsiÂgelÂbÄ—ÂjiÂmÄ…, nes vis diÂdÄ—ÂjanÂÄ?iÄ… dviÂraÂÄ?iĹł sa viÂkaiÂnÄ… jie priÂversÂti uĹžÂsiÂmesÂti ant saÂvo peÂÄ?iĹł. LiÂna MraÂzausÂkaiÂtÄ—
l.mrazauskaite@diena.lt
SeÂzoÂnas jau praÂsiÂdÄ—ÂjÄ™s
DviÂraÂÄ?iĹł seÂzoÂnas ĹĄiais meÂtais, pa lyÂginÂti su praÄ—ÂjuÂsiais, praÂsiÂdÄ—Â jo anksÂÄ?iau, kaip teiÂgÄ— parÂduoÂtu viĹł „VaÂsaÂrė“ KlaiÂpÄ—Âdos paÂdaÂliÂnio vaÂdoÂvÄ— MoÂniÂka RiÂmaiÂtÄ—. NeÂmaÂĹžai dviÂraÂÄ?iĹł buÂvo parÂduoÂta jau koÂvÄ…. KlaiÂpÄ—ÂdoÂje seÂzoÂnas viÂsuoÂmet pra siÂdeÂda ĹĄiek tiek vÄ—Âliau nei kiÂtuoÂse miesÂtuoÂse – birÂĹžeÂlÄŻ lieÂpÄ…. Tuo me tu parÂduoÂtuÂves uĹžÂplĹŤsÂta tuÂrisÂtai iĹĄ RuÂsiÂjos, BalÂtaÂruÂsiÂjos ir kiÂtĹł ĹĄaÂliĹł. „TuÂrisÂtai daĹžÂniauÂsiai bĹŤÂna ÄŻsiÂgiÂjÄ™ buÂtĹł PaÂlanÂgoÂje, NiÂdoÂje, NeÂrinÂgoÂje, KlaiÂpÄ—ÂdoÂje ir tam, kad neÂreiÂkÄ—ÂtĹł veŞ tis saÂvo dviÂraÂÄ?iĹł iĹĄ naÂmĹł, nuÂsiÂperÂka jĹł Ä?ia, o atoÂstoÂgĹł paÂbaiÂgoÂje juos pa lieÂka“, – paÂsaÂkoÂjo M.RiÂmaiÂtÄ—. RinÂka paÂtyÂrÄ— nuoÂsmuÂkÄŻ
LieÂtuÂvos dviÂraÂÄ?iĹł asoÂciaÂciÂjos preÂzi denÂtas AlÂgiÂmanÂtas PauÂliuÂkaiÂtis pa saÂkoÂjo, kad kriÂzÄ— paÂliÂko neiÂgiaÂmĹł pÄ—dÂsaÂkĹł viÂsoÂse versÂlo ĹĄaÂkoÂse, taÂÄ?iau beÂne laÂbiauÂsiai ji smoÂgÄ— dviÂraÂÄ?iĹł versÂlui. Anot jo, kriÂzÄ—s meÂtais dviÂra Ä?iĹł apyÂvarÂta, paÂlyÂginÂti su laiÂkoÂtarÂpiu prieĹĄ kriÂzÄ™, smuÂko net tris karÂtus. „Taip tikÂriauÂsiai nuÂtiÂko dÄ—l to, kad diÂdeÂlÄ— daÂlis judÂriĹł ĹžmoÂniĹł – po tenÂciaÂliĹł pirÂkÄ—ÂjĹł – iĹĄÂvyÂko ÄŻ uĹžÂsieÂnÄŻ. DaÂbar jie sÄ—kÂminÂgai dviÂraÂÄ?ius per ka EuÂroÂpoÂje. JoÂje dviÂraÂÄ?iĹł parÂdaÂvi mas nuÂkriÂto neÂsmarÂkiai, tik apie 10 proÂc.“, – saÂkÄ— A.PauÂliuÂkaiÂtis. Be to, paÂĹĄneÂkoÂvo teiÂgiÂmu, ĹžmoÂniĹł perÂkaÂmoÂji gaÂlia suÂmaÂŞėÂjo, toÂdÄ—l jie stenÂgÄ—Âsi tauÂpyÂti ir ieĹĄÂkoÂjo nauÂdoÂtĹł dviÂraÂÄ?iĹł ar reÂmonÂtaÂvo jau tuÂriÂmus. A.PauÂliuÂkaiÂtis paÂtiÂkiÂno, kad rin ka po truÂpuÂtÄŻ atÂsiÂgauÂna, nors LieÂ
tuÂva, paÂlyÂginÂti su BalÂtiÂjos ĹĄaÂliÂmis, perÂnai buÂvo vieÂninÂteÂlÄ—, kuÂrioÂje ofi ciaÂlus dviÂraÂÄ?iĹł parÂdaÂviÂmas dar ma ŞėÂjo. Vis dÄ—lÂto paÂĹĄneÂkoÂvas proÂgnoÂzaÂvo, kad ĹĄiais meÂtais dviÂraÂÄ?iĹł versÂlas paÂtirs lĹŤÂŞį ir parÂdaÂviÂmas po truÂpuÂtÄŻ praÂdÄ—s augÂti.
AlÂgiÂmanÂtas PauÂliuÂkaiÂtis:
DiÂdeÂlÄ— daÂlis judÂriĹł ĹžmoÂniĹł – poÂtenÂciaÂliĹł pirÂkÄ—ÂjĹł – iĹĄÂvyÂko ÄŻ uŞ sieÂnÄŻ. DaÂbar jie sÄ—k minÂgai dviÂraÂÄ?ius per ka EuÂroÂpoÂje.
taip neÂkÄ—ÂlÄ— – priÂsiÂtaiÂkÄ— prie rinÂkos, kad neatÂbaiÂdyÂtĹł pirÂkÄ—ÂjĹłâ€œ, – saÂkÄ— A.PauÂliuÂkaiÂtis. Anot jo, versÂliÂnin kai buÂvo priÂversÂti suÂbaÂlanÂsuoÂti sa vo biuÂdĹžeÂtÄ… bei suÂmaÂĹžinÂti iĹĄÂlaiÂdas ir taip komÂpenÂsuoÂti kaiÂnĹł skirÂtuÂmus. PreÂkyÂbiÂninÂkai tvirÂtiÂna, kad dvi raÂÄ?iĹł kaiÂnos parÂduoÂtuÂvÄ—Âse kasÂmet kyÂla 3–5 proÂc., ir jau neÂbeÂpaÂmeÂna meÂto, kai jos maÂŞėÂjo. Ĺ˝.BalÂÄ?iĹŤÂnas paÂsaÂkoÂjo, kad pi giauÂsias dviÂraÂtis suauÂguÂsiam Ĺžmo gui parÂduoÂtuÂvÄ—Âje kaiÂnuoÂja apie 1,2 tĹŤkst. liÂtĹł. TaÂÄ?iau, anot paÂĹĄneÂkoÂvo, gyÂvenÂtoÂjai linÂkÄ™ dviÂraÂÄ?iui iĹĄÂleisÂti ir dauÂgiau piÂniÂgĹł – viÂduÂtiÂniĹĄÂkai uĹž jÄŻ suÂmoÂka 1,7 tĹŤkst. liÂtĹł. KonÂkuÂrenÂciÂja neÂslĹŤgsÂta
TaÂÄ?iau dviÂraÂÄ?iĹł parÂduoÂtuÂviĹł di dĹžiuoÂsiuoÂse ĹĄaÂlies miesÂtuoÂse „Dvi raÂtis Tau“ vaÂdyÂbiÂninÂkas Ĺ˝ilÂviÂnas BalÂÄ?iĹŤÂnas paÂtiÂkiÂno paÂklauÂsos smu kiÂmo neÂpaÂjuÂtÄ™s. PasÂtaÂruoÂju me tu vis poÂpuÂliaÂrÄ—ÂjÄ™ dviÂraÂÄ?iai ir ĹĄiais meÂtais parÂduoÂdaÂmi akÂtyÂviau nei perÂnai. Anot jo, ĹĄiais meÂtais dviÂra Ä?iĹł parÂdaÂviÂmas, paÂlyÂginÂti su praÄ—Â juÂsiais, auÂgo 10–15 proÂc. PriÂsiÂtaiÂkÄ— prie auÂgiÂmo
Anot A.PauÂliuÂkaiÂÄ?io, dviÂraÂÄ?iĹł kai nos rinÂkoÂje yra smarÂkiai nuÂkriÂtu sios. GeÂri, branÂgĹŤs dviÂraÂÄ?iai par duoÂdaÂmi paÂlyÂginÂti neÂbranÂgiai, be to, jiems taiÂkoÂmos ÄŻvaiÂrios nuoÂlai dos ir akÂciÂjos. Vis dÄ—lÂto paÂĹĄneÂko vas neÂslÄ—ÂpÄ—, kad nors parÂduoÂtuÂvÄ—Âse dviÂraÂÄ?iĹł kaiÂnos neÂdiÂdeÂlÄ—s, jĹł saÂvi kaiÂna smarÂkiai diÂdÄ—Âja. „KiekÂvieÂnais meÂtais gaÂminÂtoÂjĹł nustatytos kaiÂnos auÂgo viÂduÂtiÂniĹĄÂkai 10–13 proÂc. TaÂÄ?iau preÂkyÂbiÂninÂkai jĹł
A.PauÂliuÂkaiÂtis taip pat paÂtiÂkiÂno, kad rinÂka ÄŻtempÂta jau treÂjus meÂtus, nes ÄŻ jÄ… praÂdÄ—Âjo plĹŤsÂti laÂbai branÂgĹŤs dviÂraÂÄ?iai ÄŻtarÂtiÂnai ĹžeÂmoÂmis kaiÂno mis: „MaÂtyÂti, kad ÄŻvaiÂriais neÂleÂgaÂ
liais bĹŤÂdais DaÂniÂjoÂje, OlanÂdiÂjoÂje, VoÂkieÂtiÂjoÂje ÄŻsiÂgyÂti dviÂraÂÄ?iai gaÂbe naÂmi ÄŻ LieÂtuÂvÄ… ir Ä?ia parÂduoÂdaÂmi turÂguÂje bei inÂterÂneÂtu, kur kontÂroÂlÄ—s maÂĹžiauÂsia.“ Jis paÂbrÄ—ÂŞė, kad kont roÂlÄ— jau suÂstipÂrinÂta, tad neÂleÂgaÂlios preÂkyÂbos atÂveÂjĹł suÂmaÂŞėÂjo. EkoÂnoÂmiÂnio paÂkiÂliÂmo meÂtais, kai auÂgo dviÂraÂÄ?iĹł paÂklauÂsa, speÂciaÂli zuoÂtos dviÂraÂÄ?iĹł parÂduoÂtuÂvÄ—s, kaip saÂkÄ— A.PauÂliuÂkaiÂtis, dyÂgo it gry bai po lieÂtaus. TaÂÄ?iau kriÂzÄ—s me tais skuÂboÂtai ÄŻkurÂtos parÂduoÂtuÂvÄ—s neÂtruÂkus praÂdÄ—Âjo bankÂruÂtuoÂti. Vis dÄ—lÂto ir per kriÂzÄ™ duÂris uĹžÂvÄ—Â ruÂsios dviÂraÂÄ?iĹł parÂduoÂtuÂvÄ—s ÄŻtam pos ypaÄ? reikĹĄÂminÂgai neÂsuÂmaÂĹžiÂno. M.RiÂmaiÂtÄ— paÂtiÂkiÂno, kad konÂku renÂciÂja dviÂraÂÄ?iĹł versÂle tik auÂga. M.RiÂmaiÂtÄ—s maÂnyÂmu, konÂkuÂren ciÂja auÂga dÄ—l diÂdÄ—ÂjanÂÄ?ios dviÂraÂÄ?iĹł paÂklauÂsos. DeÂgaÂlai brangsÂta, toÂdÄ—l dviÂraÂÄ?iai gyÂvenÂtoÂjams yra ne tik pra moÂga, bet ir transÂporÂto prieÂmoÂnÄ—.
KĹŤr ybins Ä—stovykla vasaro
1XR ELUĂĽHOLR G WRNLH EDQNQRWDL EH DSULERMLPR EXV NHLĂžLDPL WLN /LHWXYRV EDQNR NDVRVH 9LOQLXMH 7RWRULÇ? J äLUPÇŒQÇ? J .DXQH 0DLURQLR J LNL ĂŁLÇ? PHWÇ? SDEDLJRV Âą LU .ODLSĆĄGRMH 1DXMRML 8RVWR J
'DXJLDX LQIRUPDFLMRV
LQWHUQHWH ZZZ OE OW DUED WHO
abaus t s o u n e i Pr ero! Ĺž e o i g l i a P
+
JLBJ B W N klaut i su tov y gali s OBS JBJT BS T ÛFJNP aisiais! ar t im
StovyklautojĹł laukia:
,NL WRV GLHQRV MXRV YHUWD SDQDXGRWL PRNĆĄMLPDPV LU DWVLVNDLW\PDPV SDNHLVWL Ćł QDXMHVQLXV EDQNQRWXV NRPHUFLQLXRVH EDQNXRVH
liaÂvĹł dviÂraÂÄ?iĹł gaÂminÂtoÂjai kas met smarÂkiai paÂdiÂdiÂna proÂduk ciÂjos kaiÂnas, taÂÄ?iau preÂkyÂbiÂnin kai dviÂraÂÄ?iĹł kaiÂnÄ… priÂversÂti kelÂti tik neÂdaug. KaÂroÂlio KaÂvoÂlÄ—Âlio (BFL) nuoÂtr.
LAIMINGAS Şmogus – tai AŠ!
,ä $3<9$5726 ,ä,0$0, 0(7Ć&#x2039; /$,'26 ,5 /,7Ć&#x2039; %$1.127$,
/LHWXYRV EDQNDV SUDQHĂŁD NDG QXR ĂŁLÇ? PHWÇ? ELUĂĽHOLR G LĂŁLPD LĂŁ DS\YDUWRV P ODLGRV LU OLWÇ? EDQNQRWXV
Â&#x201E;Â&#x201E;BaÂlanÂsas: dÄ&#x2014;l brangsÂtanÂÄ?iĹł ĹžaÂ
r /FU TFQUZOJPT UFNJOĹ&#x2019;T m LĹ&#x201D;SZCJOĹ&#x2019;T BQMJOLPT QBTJSJOLUJOBJ â&#x20AC;&#x17E;Foto ir video meno dirbtuvÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Jaunieji ambasadoriaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;LyderystÄ&#x2014; ir verslumasâ&#x20AC;&#x153;, t.PLTMJOĹ&#x2019; FLTQFEJDJKB Ĺ&#x17D; HBNUĹ&#x2C6;i â&#x20AC;&#x17E;Senieji amataiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Teatrasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Podiumasâ&#x20AC;&#x153;! r .JV[JLMP BQJF -"*.Ĺ&#x2039; LĹ&#x201D;SJNBT r Ĺ?TJNJOUJOJ TVTJUJLJNBJ JS WFSUJOHJ QBUZSJNBJ r 0SJHJOBMVT GPUPEJFOPSBĂ&#x203A;UJT JS QBâZNĹ&#x2019;KJNBT LJFLWJFOBN %BVHJBV JOGPSNBDJKPT www.superstovykla.lt ir www.pailgioperlas.lt
r 3FOPWVPUJ OBNFMJBJ r %WJWJFĹ&#x160;JBJ LFUVSWJFĹ&#x160;JBJ LBNCBSJBJ r ,BNCBSJBJ TV QBUPHVNBJT r .BJUJOJNBT LBSUVT QFS EJFOĹ&#x2C6; r 1BNBJOPT USVLNĹ&#x2019; m EJFOPT Kelialapio kaina â&#x20AC;&#x201C; 600 Lt asmeniui. Kartu stovyklaujantiems ĹĄeimos nariams ir stovyklautojams, pasirinkusiems kelias stovyklos pamainas taikoma 15 proc. nuolaida!
3FHJTUSB D JK W JFUĹ? TL B KBV W ZLTUB BJĹ&#x160; JVT S J CPUBT 0SHBOJ[BUPSJVT VisuomenÄ&#x2014;s ekologijos institutas LaisvÄ&#x2014;s pr. 58-207, LT-05120 Vilnius Tel. +370 6839 7708 &M Q jolita.malinauskaite@ecoinstitute.eu www.ecoinstitute.eu
10
penktADIENIS, gegužės 25, 2012
pasaulis Priėmė įstatymą
Ragina protestuoti
Studentų mitingas
Vengrijos parlamentas, kurio du trečdalius sudaro konser vatyviosios premjero Viktoro Orbáno partijos „Fidesz“ na riai, priėmė plačiai kritikuoto žiniasklaidos įstatymo lanks tesnę versiją. Šis įstatymas iš esmės yra pataisos, užtik rinančios žurnalistų naudoja mų šaltinių apsaugą.
Aleksejus Navalnas (nuotr.) po to, kai buvo paleistas po arešto dėl nepaklusimo poli cijai per vieną demonstraci ją prieš prezidentą Vladimirą Putiną, paragino rugsėjo pra džioje surengti didelius mitin gus visoje šalyje. Jis sakė pa dėsiantis ruoštis kitai masinei demonstracijai birželio 12 d.
Kanados policija paryčiais suėmė apie 400 žmonių Monrealyje, kai per nesank cionuotą studentų mitingą protestuotojai akmenimis ap mėtė pareigūnus. Demons- tracijos Monrealyje vyksta nuo vasario vidurio, protes tuojant dėl planų 82 proc. pa didinti mokesčius už mokslą.
Vaikė piketus Azerbaidžane policija vaikė pro testuotojus, kurie piktinasi Ilha mo Aliyevo valdymu.
Vakar protestuotojai surengė ne sankcionuotą mitingą, kurio laikas sutapo su Azerbaidžane vykstančiu „Eurovizijos“ dainų konkursu. Prie valstybinės televizijos sto ties – „Eurovizijos“ transliacijų partnerės – surengtame proteste dalyvavo dešimtys žmonių. Pasak opozicijos, buvo sulaikyti 30–35 žmonės. Tai patvirtino opozicijos aljanso „Visuomenės rūmai“ atsto vė Leila Mustafayeva. Pasak jos, tarp sulaikytųjų buvo dvi moterys, kurios laikė plakatą su užrašu „Norime visuomeninės te levizijos, o ne Ilhamo televizijos“. Tai buvo užuomina apie Azerbai džano prezidentą I.Aliyevą, kurio veikla ir kalbos dominuoja šalies naujienų laidose. Azerbaidžano vyriausybės pa sipiktinimą sukėlė ir tai, kad „Eu rovizijos“ konkurso dalyvė iš Šve dijos Loreen, laikoma galima jo laimėtoja, trečiadienį susitiko su žmogaus teisių aktyvistais. Azerbaidžanas tučtuojau pa smerkė „Eurovizijos“ „politizavi mą“. Prezidento administracijos aukšto rango pareigūnas Ali Hasa novas sakė, kad „Eurovizijai“ va dovaujanti Europos transliuotojų sąjunga turėtų neleisti tokių susi tikimų su grupėmis, nusistačiusio mis prieš Azerbaidžaną. Azerbaidžano pareigūnai nori „Eurovizija“ pasinaudoti kaip pro ga pelnyti tarptautinį pripažinimą energijos išteklių turtingai, dau giausia musulmoniškai ir 9,2 mln. gyventojų turinčiai šaliai. Tačiau šis popmuzikos šou atkreipė pre cedento neturintį dėmesį į pareiš kimus, kad I.Aliyevo vyriausybė so dina už grotų oponentus, persekioja žurnalistus ir varžo žodžio laisvę. BNS inf.
Spruko: prieš Azerbaidžano vado
vą I.Aliyevą protestuojantys opo zicijos veikėjai sulaukė atpildo.
AFP nuotr.
Kaip sako liaudies išmintis – geriausias sprendimas, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Ar tai įmanoma? Re gis, viskas priklau so nuo to, kaip susi tars Paryžius ir Ber lynas.
Porelė: kol kas F.Hollande’as ir A.Merkel kumščiuojasi, tačiau reikšmingus sprendimus jiems teks priim
ti kartu.
„Reuters“ nuotr.
ES lyderiai pažvangino kardais Mūšis dėl euroobligacijų
Deja, trečiadienį Briuselyje buvo karšta, o ir kiek neįprasta. Nors prieš kiekvieną viršūnių susitiki mą vykdavo Vokietijos ir Prancū zijos vadovų vadinamasis minisu sitikimas, šį kartą jo nebuvo. Trečiadienio susitikimas, kuris truko iki paryčių, buvo gan laisvo pobūdžio, nes svarbiausias vyks birželio pabaigoje. Per šį susitikimą veikiau buvo apsikeista pozicijomis, tačiau jo kie sprendimai nebuvo priimti. Daugiausia kalbėta apie tai, kaip praplėsti bendrą Europos taupy mo politiką naujais punktais – tokiais kaip darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Vis dėlto daugiausia debatų su kėlė euroobligacijų klausimas. Eu roobligacijos leistų sujungti visų turtingų ir neturtingų euro zonos šalių skolas. Šios priemonės vyriausybėms leistų finansuoti investicijas, ku rios galėtų sukurti naujų darbo vietų artimiausiu laikotarpiu ir ilgainiui prisidėtų prie ekonomi kos augimo – taip būtų padėta ša lims, kurios priverstos labai bran giai skolintis. Ispanija ir Italija šiuo metu už nacionalines obligacijas moka penkiskart didesnes palūkanas negu Vokietija. Tačiau vokiečiai laikosi savo, kad tik griežta finansų drausmė gali padėti išgydyti euro zoną ka muojančią ligą. Berlynas baiminasi, kad eu roobligacijos Vokietijos mokesčių
mokėtojams reikštų nuolatinį įsi pareigojimą iš viešųjų lėšų šelpti ekonomiškai silpnesnes euro zo nos šalis.
Dauguma šalių sa kė palaikančios eu roobligacijas, netgi nepriklausančios eu ro zonai, pavyzdžiui, Didžioji Britanija.
Didžioji Britanija“, – sakė M.Mon ti. Nors Vokietijos laikysena nei giama, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris patvir tino, kad euroobligacijų klausimas grįžta prie derybų stalo. Kitas šaltinis Europos Komisi joje pabrėžė, jog „tabu, susijęs su euroobligacijomis, buvo atšauk tas“, ir pridūrė, kad F.Hollan de’as „atliko gerą ėjimą... Jis ži no, kad reikia nestumti per toli ir per greitai“. Pavojaus varpai?
Berlyno ir Paryžiaus akistata
Todėl pirmasis abiejų šalių lyde rių pasimatymas Briuselio korido riuose nebuvo lengvas. Po penkias valandas trukusių derybų François Hollande’as sakė norintis, kad eu roobligacijos – euro zonos skoli nimosi programa – būtų „įrašytos į darbotvarkę“. Jis argumentavo, kad euroobli gacijos leistų valstybėms „lengviau gauti finansavimą iš (finansų) rin kų“. Tačiau su tuo nesutiko Ange la Merkel ir dar kartą pabrėžė, kad svarbiausia – tvarkingi finansai. Šis Berlyno ir Paryžiaus ap sistumdymas gerokai apkarto A.Merkel, nes su Prancūzijos po zicija sutiko daugiau Europos vals tybių vadovų nei su Vokietijos. Italijos premjeras Mario Mon ti net pareiškė, kad „Prancūzijos poziciją palaiko dauguma“. „Dauguma šalių sakė palaikan čios euroobligacijas, netgi neprik lausančios euro zonai, pavyzdžiui,
Kitas sunkus klausimas – Graiki jos. Europos lyderiai pažadėjo, kad pagalba Atėnams nebus sustabdy ta. Vis dėlto esminis klausimas – sugebės graikai toliau vykdyti įsi pareigojimus ar ne? Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso apibendri no lyderių požiūrį: „Žinia, kurią pasiuntėme šiandien, aiški: palai kysime Graikiją, kol ji vykdys savo įsipareigojimus.“ Tačiau nuogąstavimų sukėlė pa sirodę neoficialūs pareiškimai, kad Europoje jau kalbama apie kont roliuojamą Atėnų pasitraukimą iš euro zonos. Vienas neįvardytas diploma tas, kurį citavo naujienų agentūra AFP, sakė, kad 16 euro zonos ša lių pareigūnams šią savaitę buvo nurodyta apsvarstyti, ką Graiki jos pasitraukimas reikštų jų eko nomikoms. Tiesa, čia pat jis pridūrė, kad tai nėra politinė žinia Graikijai, o normalus dalykas.
„Tai nereiškia, jog manome, kad tai nueis taip toli, – pabrėžė jis. – Iždo pareigūnai jau prieš metus kasėsi galvas, žvelgdami į įvairius scenarijus, kurie gali išsivystyti. Kalbant atvirai, būtų aplaidumas, jeigu jie nebūtų to atlikę.“ Tačiau buvęs Graikijos premje ras Lucas Papademas sukėlė sąmy šį rinkose, perspėjęs apie katastro fiškus padarinius, kurių euro zonos ekonomikai sukeltų Graikijos pasi traukimas. Kai kurie analitikai ap skaičiavo, kad toks scenarijus gali kainuoti pusę trilijono eurų. Graikijos laikinosios vyriausybės vadovas Panagiotis Pikrammenas sakė, jog Vokietijos kanclerė buvo „nustebusi ir nepatenkinta“, kad keliama Atėnų pasitraukimo iš eu ro zonos tema. Prancūzijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad kol kas niekas apie jokį pasitraukimą nekalba. „Jeigu pradėčiau viešai kalbėti apie Graikijos išėjimo hipotezes, tai reikštų, kad siunčiu signalą Graikijai ir rinkoms, – sakė F.Hol lande’as. – Aš renkuosi kreiptis į graikus ir sakyti: Prancūzija ir Eu ropa nori, kad pasiliktumėte euro zonoje.“ Tačiau padėtis Atėnuose to li gražu nerodo, kad Graikija tik rai vykdys visus įsipareigojimus. Priešingai, radikali kairioji partija „Syriza“, kuriai prognozuojamas geras rezultatas per ateinančius pakartotinius rinkimus, tvirtina, kad sieks persiderėti su kredito riais dėl taupymo programos. BNS, AFP, BBC inf.
11
penktadienis, gegužės 25, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
Klaipėdoje – kūrybinių industrijų sąspietis Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociaci jos (IKRA) iniciatyva nuo antradienio uostamies tyje vykstantis pirmasis kūrybinių industrijų festi valis „IKRA savaitė“ publiką kviečia į baigiamuo sius renginius. Su naujo teatro premjera
Šiandien 9–16 val. kavinėje „Ve ro Cafe“ (Tiltų g. 1) dar veiks at viros dizaino kūrybinės dirbtuvės „Būsimojo Kultūros fabriko inter jero kūrybiniai sprendimai: kryp tys ir variantai“, kurių rezultatai bus pristatyti 19 val. Dirbtuvių me tu sukurti darbai taps pagrindu ku riant Klaipėdos kultūros fabriko in terjerą, o jų autoriai bus paskatinti premijomis. Ten pat 14 val. vyks greitieji kū rybininkų pasimatymai „Kuo čia dėtas verslas?“ bei paskaita daly viams „Kūno kalbos skaitymas“. 18 val. Klaipėdos universiteto Me nų fakulteto Mokomajame teat re (K.Donelaičio g. 4) uostamiesčio Jaunimo teatras nemokamai paro dys spektaklio „Paukštyno bend rabutis“ premjerą (rež. Valentinas Masalskis). Iki šiol vadinęsi „trupe p.s.“, V.Masalskio vadovaujami jaunieji aktoriai matuojasi naują – Klaipė dos jaunimo teatro – rūbą. Atkaklus kasdienis darbas ir askezė, aplen kiant gausius kasdienybės gundy mus, anot maestro V.Masalskio, padeda išvengti kraštutinumų. Taip pat padeda suvokimas, jog pirminis bet kokios sistemos tikslas – pagel bėti žmogui atskleisti gražiausias savo asmenybės spalvas. Kas kita, kai sistema virsta savitiksliu forma vimo įrankiu. Apie tai – naujausias V.Masalskio vadovaujamo Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis „Paukšty no bendrabutis“. Mindaugo Nasta ravičiaus vienaveiksmę dramą apie vištų fasuotojų kasdienybę režisavo pats teatro vadovas, kostiumų ir sce nografijos autorė – Renata Valčik. Mados ir videomeno šou
Rytoj 19 val. – „IKRA savaitės“ už darymas „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3). Publikos laukia šou „IKRA Mada“ ir pirmojo muzi kinių vaizdo klipų festivalio „IKRA Like“ apdovanojimų ceremonija. „IKRA savaitę“ Klaipėdoje vai nikuos mados ir videomeno pa simatymas. Festivalio uždarymui sumanytas dizaino, muzikos ir vi deomeno šou. Klaipėdoje vienam vakarui įsikurs pajūrio dizainerių bei jų kolegų iš sostinės drabužių kolekcijų ir per pastaruosius metus Lietuvoje sukurtų originalių muzi kinių vaizdo klipų galerija. Finalinis pirmojo kūrybinių industrijų festi
Vardas: iki šiol vadinęsi „trupe p.s.“, V.Masalskio vadovaujami jaunieji
Tendencijos: ant festivalio podiumo savo kolekcijas pristatys žinomi uosta
valio „IKRA savaitė“ renginys siū lo plėtoti dizainą ir populiarųjį vi deomeną bei padėti jiems užmegzti tvirtą draugystę. Ant „IKRA Mada“ podiumo ko lekcijas pristatys žinomi uostamies čio dizaineriai bei kūrybinį kelią
apžvelgs vilnietė Agnė Deveikytė, kurianti elegantiškus moteriškus drabužius su tradicinių pynimų ele mentais. Konceptualius sprendimus, futuristinį polėkį ir beribę fantazi ją demonstruos ambicingas kūrėjas Marius Vepšta, tarptautinio jaunųjų dizainerių konkurso „Habitus Baltija 2012“ laureatė Janina Zibireva, „Ma dos injekcijos“ konkurso gerbėjų nu mylėtinė, žinoma stilistė ir eksperi mentuoti mėgstanti drabužių kūrėja Kristina Valančiūtė bei ne vieno te levizijos pramoginio projekto daly vius aprengęs Indrės Giedraitytės ir Faustos Gaidytės duetas, kuriantis efektingus ansamblius iš netradici nių medžiagų.
aktoriai matuojasi naują – Klaipėdos jaunimo teatro – rūbą.
Kūrybinių industri jų festivalis „IKRA savaitė“ pretenduo ja tapti kasmečiu renginiu. pradedantys jų kolegos iš sostinės. Kūrybinių sprendimų spektras – itin platus: nuo praktiškų ir klientų pasitikėjimą pelniusių sprendimų kasdienai iki fantazijų, įgyvendin tų netikėčiausiomis priemonėmis. Anot renginio sumanytojos meni ninkės ir dizainerės Jurgos Sutku tės, įvairovė puikiai atspindi mados kaip kūrybinių industrijų sekto riaus, kuris aprėpia meną, gyveni mo aktualijas, technologijų pažangą bei pramoninį mastelį, savitumą.
„Publikai ketiname pristatyti ne vien aktualias įvaizdžio tendenci jas, bet ir žvilgtelėti į ateitį – neti kėtos medžiagos, konceptualūs fu turistiniai sprendimai suteikia peno apmąstymams, kokia mada bus po dešimtmečio kito, – sakė J.Sutkutė. – Savo ruožtu profesionalams daly vavimas mados festivaliuose, viešas savo darbų pristatymas suteikia ga lingą impulsą kurti.“ Saviškius pažins iš braižo
Klaipėdos publika saviškius pažins iš braižo: fantasmagorišką ir kont rastingą šou pristatys scenos kos tiumų kūrėja Aina Zinčiukaitė, jau kią, archaika dvelkiančią lininių drabužių liniją – Audronė Benetie nė. Neliks pamiršta ir stiprioji ly tis: tiek pat stilingų, kiek ir praktiš kų drabužių kūrėja Ingrida Railienė šiuosyk interpretuos šiuolaikinius vyro vaidmenis, o jaunosios kartos uostamiesčio dizaineris Raimundas Petreikis pristatys į vakaro intrigos vardą pretenduojančią žaismingų apatinių drabužių kolekciją. Aktualiausias pavasario ir va saros sezono spalvas bei kirpimus
miesčio dizaineriai bei kūrybinį kelią pradedantys jų kolegos iš sostinės.
Pristatys geriausius klipus
Pirmasis muzikinių vaizdo kli pų konkursas „IKRA Like“, kaip sufleruoja pavadinimas, pasitel kė populiariausio socialinio tink lo „Facebook“ galimybes tautiečių sukurtiems vaizdo klipams popu liarinti. Kompiuterinė grafika, hu moras, netikėti techniniai spren dimai – Lietuvos kūrėjai turi kuo nustebinti. Vakaro metu bus gali
ma išvysti kompetentingos komi sijos bei žiūrovų išrinktus geriau sius konkurso klipus. Anot „IKRA Like“ iniciatoriaus klaipėdiečio fil mų bei videomeno projektų kūrė jo Arūno Eimulio, vaizdo klipų kū rėjams itin aktualus gebėjimas per trumputę laiko atkarpą vaizdais pa pasakoti visą istoriją ir padaryti ne pamirštamą įspūdį, tad naująja ini ciatyva siekiama skatinti šio žanro tobulėjimą Lietuvoje. Įėjimas į finalinį festivalio ren ginį – su bilietais, kuriuos platina „Tiketa“. Klaipėdos regiono kūrybinių in dustrijų asociacija IKRA – 2011 metų spalį įkurta visuomeninė or ganizacija, vienijanti dizaino, archi tektūros, informacinių technologi jų, reklamos, kino, medijų, muzikos, scenos menų ir kitų kūrybinių bei kultūrinių industrijų sektorių at stovus ir kūrybines įmones iš pa jūrio. Kūrybinių industrijų festiva lis „IKRA savaitė“ sumanytas kaip naujosios organizacijos prisistaty mas visuomenei ir pretenduoja tap ti kasmečiu renginiu. Parengė Rita Bočiulytė
12
penktadienis, gegužės 25, 2012
pramogų gidas R.Petroffo superrealizmas
Fotografo žvilgsnis į rūkus
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (KKKC) veikia per sonalinė Rodiono Petroffo superrealistinės tapybos paroda „Rebranding“ („Peržymėjimas“), kurioje jis pristato naujau sius darbus. Jų autorius gimė 1985-aisiais Klaipėdoje, baigė VDA Klaipėdos vizualiojo dizaino katedrą, nuo 2002-ųjų daly vauja įvairiose parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Rusi joje. Kartu su kitais aštuoniais jaunaisiais menininkais jis vie nintelis iš Klaipėdos, atstovaujantis Lietuvai tarptautinėje bie nalėje „Jaunieji Europos kūrėjai 2011/2013“. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Iki birželio 17 d. KAINA? 4, 2 Lt.
Vakar Lietuvos fotomenininkų sąjungos (LFS) Klaipėdos sky riaus fotografijos galerijoje atidaryta Jono Strazdausko jau spėjusio pagarsėti fotografijų ciklo „Žemaitijos rūkai“ paroda. Gimęs 1947-aisiais Žemaitijoje, J.Strazdauskas per savo gyve nimą padarė nemažai – surengė keliolika personalinių parodų, dalyvavo grupinėse su įžymiais fotografijos meistrais Lietuvo je ir pasaulyje, dirbo spaudai, dokumentikai, pagal galimybes – ir fotografijos menui, išleido tris fotoalbumus. Jo fotografijos darbų yra įsigiję galerijos, archyvai, muziejai. KUR? LFS Klaipėdos skyriaus galerijoje (Tomo g. 7). KADA? Iki birželio 29 d. KAINA? Nemokamai.
Senamiestyje – nau Klaipėdos senamiestyje, buvusio je Vydūno mokykloje, įsikūrę uos tamiesčio kūrėjai sekmadienį skel bia „Pirmą skambutį“.
Sentimentai: S.Viežbickio skulptūros eksponuojamos pasaulinėse parodose ir galerijose, bet jis niekuomet
nepamiršta gimtojo Vilniaus, į Lietuvą vis sugrįžta su savo parodomis.
Vieši žymus lenkų skulptorius Klaipėdoje svečiuo jasi garsus lenkų skulptorius Stefa nas Viežbickis. Jis šiandien Ievos Si monaitytės biblio tekoje atidarys sa vo parodą, kurioje – skulptūros, fotogra mos bei humoristi niai piešiniai.
je ir toliau tęstas Vilniaus bei Var šuvos dailės akademijose, apvaini kuotas pergalingu ąžuolų vainiku: jo kūriniai eksponuojami pasauli nėse parodose ir galerijose Italijo je, Prancūzijoje, Anglijoje, Rusijo je, Vokietijoje, Ispanijoje, JAV. Menininkas sukūrė maždaug 300 skulptūrų, neskaitant smulkių for mų, piešinių, iliustracijų ir kerami kos darbų.
Rūpi abiejų tautų ateitis
Stefanas Viežbickis:
Esu laisvos profesijos belaisvis.
Praplėtė meno sampratą
Kurti įkvepia muzika
„Esu laisvos profesijos belaisvis“, – sako skulptorius S.Viežbickis, gi męs Vilniuje, bet daugiau kaip 50 metų gyvenantis Varšuvoje. Jis skulptūrai atidavė visą savo gyvenimą. Šiame nelengvame ieš kojimų, atradimų ir nusivylimų ke lyje menininkas keliavo nuo vieno kūrinio prie kito, įdėdamas į juos savo mintis, patirtis, ilgesį, sva jones ir muziką. „Pagrindinis ma no kūrybos siužetas – muzika, kuri žavi mane savo laisvu kaip paukš čio skridimu ir tąja paslaptinga erdve, kurioje karaliauja“, – taip pats skulptorius apibrėžė muzikos vietą jo kūryboje. Kūrybinis skulptoriaus kelias, prasidėjęs Kauno dailės mokyklo
kiekvienas turi savitą charakterį ir skambesį. Savo kūrybą S.Viežbickis įtvir tino formos ir turinio harmoni ja, apibrėždamas terminą „menų kryžkelė“, jis praplėtė meno są vokos sampratą. Visas kūrybinis skulptoriaus kelias yra svarbus ir reikšmingas indėlis į Lenkijos, Lie tuvos ir viso pasaulio kultūrą.
S.Viežbickio kūriniai puošia Varšu vos, Vilniaus, Vroclavo filharmoni jas, F.Chopino asociacijos būstinę ir kitas kultūros įstaigas. Du kūriniai – „Andante“ (mar muras) ir „Interliudium“ (bron za), kuriuos skulptorius padova nojo Vilniaus filharmonijai, yra skirti M.KČiurlioniui. Pastarasis kaip dailininkas ir kompozitorius lenkų menininkui yra labai arti mas. M.K.Čiurlionio muzika yra vienas iš S.Viežbickio įkvėpimo šaltinių. Esama ir kitų – gimti nės peizažas, gimtojo miesto dvasia, išsaugoti vaikystės prisi minimai. S.Viežbickis meistriškai, tiesiog tobulai parenka ir jaučia medžia gą, su kuria dirba, ir puikiai sugeba atskleisti jos savitumą. Ar tai bū tų varlė, ar liūtas, ar žymaus me no pasaulio žmogaus portretas –
S.Viežbickis yra ne tik puikus skulptorius, bet ir žymus karika tūristas. Jo karikatūros šmaikš čios, socialiai aktualios ir pa sižymi savitu braižu. Dažnai karikatūras lydi įdomus, smagus tekstas. Yra išleista keletas jo ka rikatūrų knygų. Nors S.Viežbickis seniai gyve na Varšuvoje, tačiau Lietuva, Vil nius, jam yra labai svarbūs. Jis ste bi gyvenimą Lietuvoje, bendrauja su šionykščiais menininkais, po puliarina jų kūrybą. S.Viežbickiui be galo rūpi abiejų tautų ateitis, jų santykiai. Apie tai byloja skulptūra „Karališkas ąžuolas“, kur iš vieno kamieno išauga dvi tolygios šakos – viena turi Lenkijos simbolį Ere lį, o antroji – Lietuvos Vytį. Stefa nas aktyviai dalyvauja diskusijose dėl lietuvių kalbos grynumo ir rū pinasi jos ateitimi. S.Viežbickio vernisažas dalyvau jant autoriui – šiandien 16 val. I.Si monaitytės bibliotekos III aukš to hole (Herkaus Manto g. 25). Ta proga bibliotekos konferencijų sa lėje dainuos Nacionalinės premijos laureatė Asta Kriščiūnaitė (sopra nas), akompanuos Audronė Kisie liūtė. Parodos rėmėjai – Virginija ir Gintaras Končiai. Parengė Rita Bočiulytė
Buvusi Vydūno mokykla tapo kūry bine erdve. Čia jaunieji ir profesio nalūs menininkai ne tik vystys sa vo kūrybinę veiklą studijoje, bet ir vienysis bendriems sumanymams. Nutarta neatsiriboti nuo pastatų pirminės paskirties, ir menininkų bendruomenė pasivadino „Mokyk la“. Dizaineriai, muzikantai, tapyto jai, animatoriai, aktoriai, teatro ir ki no režisieriai, šokėjai kurs, dalysis ir keisis teigiama kūrybine energija. Šią dieną jau veikia „infoshopas“, kur galima keistis knygomis bib liotekoje-skaitykloje, „freeshope“ palikti nebereikalingą ar pasiimti būtiną daiktą, rūbą ir pan., rengia mos LUNI paskaitos, kino peržiū ros, įvairūs užsiėmimai. „Infosho pas“ – tai socialinis centras, taip pat naudojamas kaip politikos, subkul tūrų, meno informacijos keitimosi įvairiomis formomis (zinai, knygos, lipdukai) mazgas. Tad laukiamas kiekvienas, tvirtino šio „Mokyklos“ projekto organizatoriai Skaistė Ka zarauskaitė ir Linas Kutavičius. Pirmai pažinčiai su „Mokyk la“ publika kviečiama sekmadie nį. Bus galima apsilankyti Meno turgelyje, apžiūrėti Viktės Damb rauskaitės, Rolando Marčiaus, Tomo Kiaukos, Tomos Šlimai tės ir Dovydo Klimavičiaus dar bus dirbtuvėse. „Laisvasis teat ras“ rodys ištraukas iš spektaklio
Virsmas: buvusios Vydūno mokyklo
savo dirbtuves atvers jaunieji uostam
Bernardo-Marie Kolteso „Rober to Zucco“, o improvizuotoje kino salėje laukia pažintis su svečių ša lių spektaklių videodokumentika. L.Kutavičius pristatys savo švie sos instaliacijas, o koncerte ant
Choras dainuos sm Kitą savaitę Klaipėdos choras „Au kuras“, vadovaujamas ir diriguoja mas Alfonso Vildžiūno, pristatys naujai parengtą nuotaikingą edu kacinį projektą visai šeimai „Cho ras: smagiai ir spalvingai“.
Turbūt nėra žmogaus, kuris nors kartą gyvenime nebūtų girdėjęs choro dainavimo ar pats nebūtų dainavęs jame. Mūsų krašte cho rinis dainavimas turi labai senas ir gražias tradicijas. Net ir lietuvių tautos kultūros pasididžiavimas – Dainų šventė, kurios svarbiausias akcentas yra daugiatūkstantinio choro atliekamos dainos, – įrašy ta į pasaulio nematerialaus paveldo sąrašą. Chorai visada buvo svarbi įvairių švenčių, žymių istorinių da tų ir įvykių dalis. Daug žymių me nininkų savo muzikinį kelią pradė jo dainuodami chore. Nėra pasaulyje gyvesnio muzikos instrumento už chorą. Juk choras – tai žmonės, o kiekvienas jų – tai at
skira istorija ir savitas, vienintelis bei nepakartojamas tembras. Va dinasi, choras yra skambanti, nuo stabi žmogaus balso tembrų jūra. „Aukuro“ edukacinis projek tas „Choras: smagiai ir spalvin gai“ skirtas artimesnei pažinčiai su choru, jo struktūra bei skam besio specifika. Kas gali dainuoti chore ir kokiais balsais? Kodėl rei kalingas dirigentas? Kokią muzi ką choras gali atlikti? Į visus šiuos klausimus bus atskyta. Koncerte klausytojai išgirs, kad choras gali ošti kaip giria J.Guda vičiaus dainoje „Kur giria žaliuoja“, tapti vargonais J.S.Bacho Fugoje, liaudies orkestru V.Augustino dai noje „Trepute martela“ ar net teat ru Nijolės Sinkevičiūtės „Naktis tvartelyje“. „Aukuras“ pademonst ruos, kad choras sugeba zvimb ti kaip bitė N.Rimskio-Korsakovo „Kamanės skridime“ bei darniai suskambėti spiričiuelyje „Precious Lord“. Apie chorą ir visas jo spal
13
penktadienis, gegužės 25, 2012
pramogų gidas Jaunos mados karštinė
Laužyti standartus ir pasiduoti laiko tėkmei ragina jaunieji uostamiesčio menininkai, žadantys tikrą mados karštinę. Net tris drabužių kolekcijas klaipėdiečiams pristatys jaunieji dizai neriai iš E.Balsio menų gimnazijos: Santa Juknaitė (kolekcija „Nagualis“), Rimantė Rimgailaitė (kolekcija „Konstrukcija“) bei Deividas Katkus. S.Juknaitės kolekcijoje dominuos du pasau liai – gyvūnų ir žmonių. R.Rimgailaitė, inspiruota laiko ir erd vės sintezės, apeliuos į tikrąją madą – tą, kuri rodoma ant po diumo, ir tą, kurios dar niekas negali paliesti. KUR? „Kultūros namuose: menas ir kava“ (Tiltų g. 3). KADA? Gegužės 25 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.
uja kūrybinė erdvė Programa
Nuo 10 val. – meno turgus. 12 val. – atviros dirbtuvės: klasėje Nr. 6 – V.Dambrauskaitė. Pieši niai; klasėje Nr. 8 – R.Marčius. Tapyba; klasėje Nr. 12 – T.Kiauka. Tapyba; klasėje Nr. 25 – T.Šlimaitė. Tapyba; klasėje Nr. 33 – „infoshopas“; klasėje Nr. 36 – D.Klimavičius. Tapyba. 12–17 val. – kino salė: užsienio spektak lių retrospektyva klasėje Nr. 21. 13–13.40 val. klasėje Nr. 21 – Laisvasis teatras: išt raukos iš spektakl io B.-M. Kolteso „Roberto Zucco“.
os klasėse jau šį savaitgalį visuomenei miesčio menininkai.
žolės pasirodys muzikinės gru pės „Spectrum“, „The Gun“, „klA SKA fA“ bei „Hitkick“. Vakarą už baigs LUNI kinas. Skambutis skamba, teprasideda kūrybiniai pokyčiai!
14–17 val. – koncertas ant žolės. Daly vaus „Spectrum“, „The Gun“, „klA SKA fA“, „Hitkick“. 20 val. – klasėje Nr. 33 – „infoshopas“. LUNI kinas: dokumentinis filmas „The Yes Men Fix the World“ (anglų kalba). Šviesos instaliacijos – L.Kutavičiaus. Renginiai vyks „Mokykloje“ (Darž ų g. 18). Įėjimas į visus – laisvas.
magiai ir spalvingai
Kitoks: nuo 1993-iųjų gyvuojantis „Aukuro“ choras savo plačia ir įvairia
veikla laužo stereotipus, neva choras – rimtas ir nuobodus dalykas.
Darijos Vasiliauskienės nuotr.
vas klausytojams papasakos dauge liui iš „Žaismingos muzikos orkest ro“ koncertų jau pažįstama aktorė Evelina Lozdovskaja.
Koncertas visai šeimai „Choras: smagiai ir spalvingai“ – gegužės 31 d. 18 val. Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – po 15 Lt.
Muziejuje – reklamos paroda
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) parengtoje pa rodoje „Senoji reklama – praėjusių epochų ženklas“ apžvel giama vizualinė Klaipėdos miesto reklamos plėtra XIX a. pab. – XX a. pirmojoje pusėje bei XX a. pirmosios pusės spaudos reklama. Gatvių, pastatų vaizdai, užfiksuoti piešiniuose, atvi rukuose, fotografijose, leidžia susipažinti su vizualinės rekla mos pokyčiais, turėjusiais didelę reikšmę miesto vaizdo for mavimui. Pirmą kartą pristatomi žymaus Klaipėdos architekto H.Reissmano darbai architektūrinio dizaino srityje. KUR? MLIM (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Iki birželio 16 d. KAINA? 5, 2,5 Lt.
Džiazuos Vokiečių kultūros dienose 14-osios Vokiečių kultūros dienos šiandien Klaipėdoje ir rytoj Nido je kviečia į Alexanderio ir Maximi liano Blume (Vokietija) džiazo mu zikos koncertus.
A.Blume (g. 1961) laiko save tradi cinio JAV džiazo pianistų, tokių kaip Les McCannas, Ramsey’s Lewisas ar Gene’as Harrisas, pasekėju. Jie sa vo muzikinę patirtį kaupė pritarda mi gospelo chorams sekmadieniais per pamaldas, o vėliau pasižymėjo kaip pianistai, kurių atliekama mu zika apima bliuzą, bugi vugi ir fun ky stilius. Būtent šis derinys ir yra išskirtinis A.Blume kompaktinių plokštelių „Iceland Blues“ („Islan dijos bliuzas“, 2007 m.) bei „Am man“ (2009 m.) bruožas. Savame žanre A.Blume išsiskiria muzikine įvairove ir atlikimo meist riškumu. Laikui bėgant jis speciali zavosi atlikdamas kerinčią HarlemStride stiliaus pianistų ir bugi vugi stiliaus muziką. Jam ypač svarbu pro paguoti tradicinį džiazą. Išskirtinių gabumų bei darbštumo, menininko smalsumo ir muzikavimo džiaugsmo dėka A.Blume laikomas vienu geriau sių Rytų Vokietijos tradicinio džiazo atlikėjų. Jau 41 metus muzikuojantis atlikėjas kartu su kitais muzikantais yra įrašęs 50 kompaktinių plokštelių, pasirodęs televizijos laidose, gastro liavęs daugelyje pasaulio šalių.
Kartu: tėvas ir sūnus Alexanderis ir Maximilianas Blume dažnai mu
zikuoja drauge.
M.Blume (g. 1992) yra jauniau sias A.Blume sūnus. Jis 1996 m. pradėjo mokytis skambinti piani nu, būdamas šešerių – mušamai siais, o nuo 2000-ųjų – ir kompo zicijos. Maximilianas groja džiazą kartu su tėvu bei kitais muzikan tais, jau gastroliavo įvairiose Eu ropos, Amerikos bei Artimųjų Ry tų šalyse, kartu su kitais yra įrašęs 10 kompaktinių plokštelių. Be to, Maximilianas yra suvaidinęs keletą pagrindinių ir antraeilių vaidmenų televizijos filmuose. Savo dainavi mu jis sugeba sužavėti publiką. M.Blume laikomas vienu perspek
tyviausių Tiuringijos jaunųjų džia zo muzikos talentų. Alexanderio ir Maximiliano Blume džiazo muzikos koncertas gegužės 25 d. 17.30 val. vyks Klaipėdoje, Simono Dacho namų salėje (Jūros g. 7), o ge gužės 26 d. 18 val. jiedu pasirodys Ni doje, Thomo Manno memorialiniame muziejuje (Skruzdynės g. 17). Vokiečių kultūros dienas pajūry je jau 14-i metai organizuoja Klai pėdos vokiečių bendrija ir Simo no Dacho namai. Šiemet festivalis vyksta gegužės 3 – birželio 7 die nomis. Įėjimas į visus 15 jo rengi nių – nemokamas.
Koncertuos unikalus duetas Rytoj Palangoje koncertuos dviejų mušamųjų – marimbos ir vibrafo no – duetas. Unikaliame profesio nalių muzikų lietuvio Mariaus Šin kūno bei japonės Satoko Aoki pro jekte „Mallet duo“ susipins klasi kos, flamenko, latino ir standarti nio džiazo ritmai.
Koncerte skamb ės K.Jarretto, Ch.Corea, A.C.Jobimo, B.Godma no, S.Swallowo, S.Aoki bei japonų kompozitorių kūriniai. Vieno seniausių melodinių mu šamųjų grupės atstovų – marim bos ir jauniausio perkusijos šeimos atstovo – vibrafono tembras melo dingas kaip varpelių skambėjimas. Pasaulyje marimbos ir vibrafono duetų vos keli. Taip yra todėl, kad šie instrumentai, priešingai nei ki ti mušamieji, reikalauja išskirtinių techninių įgūdžių. Atsižvelgiant į jų savitas tembrines ir technines savybes, įvairiausių kūrinių atli kimo galimybės tiesiog neribotos – nuo senųjų laikų muzikos iki pat avangardistinių opusų. Projekto „Mallet duo“ įkvėpėjas – garsių Amerikos muzikantų ir kompozitorių Chick Corea ir Ga ry Burton duetas, kuriame skamba
vibrafonas ir fortepijonas. „Mallet duo“ („mallet“– medinis plaktu kas) jau pristatytas Vokietijos, Ja ponijos bei Lietuvos koncertų sa lėse, kur sulaukė išskirtinio džiazo, klasikinės ir eksperimentinės mu zikos gerbėjų dėmesio. Viešnia iš Japonijos S.Aoki – jau na perkusininkė, atliekanti akade minę, džiazo, eksperimentinę, Lo tynų Amerikos muziką. Muzikantė gimė Tokijuje, nuo trejų metų gro ja pianinu. Baigė Senzoku muzikos universitetą, įgydama perkusijos specialybę, taip pat Osakos me no universitetą. Marimbos atliki mo meno mokėsi pas Shoko Ara ya ir Makiko Sekido, vibrafono bei kompozicijos – pas Toshihiro Aka matsu. Satoko yra 20-ojo Japonijos perkusininkų asociacijos konkurso prizininkė. M.Šinkūnas, baigęs J.TallatKelpšos konservatoriją, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akade miją. Taip pat studijavo perkusi ją Lijono (Prancūzija) muzikos ir šokio akademijoje. Grįžęs į Lietu vą, pradėjo savarankiškai studijuo ti vibrafono meną, netrukus buvo pakviestas tęsti studijas Mičigano universitete (JAV). Respublikinių
Spektras: M.Šinkūno ir S.Aoki
projekte susipins klasikos, fla menko, latino ir standartinio džiazo ritmai.
ir tarptautinio konkurso laureatas M.Šinkūnas gyveno ir koncertavo Japonijoje. „Mallet duo“ koncertas – gegu žės 26 d. 20 val. „Ramybės“ kul tūros centre Palangoje (Vytautos g. 35). Bilietai – po 25 Lt.
14
penktadienis, gegužės 25, 2012
sportas Be Sabonių komandos
Žinomas dešimtukas
Baltarusėms pralaimėta
Šiandien 17 val. Klaipėdoje, Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) prasideda 36-asis K.Budrio taurės šeimų krepšinio turnyras. Pernai debiutavusi Sabonių šeima, šįmet vėl nutarė nedalyvauti. Pagrindiniais pretendentais laimėti varžybas laikomi Kasparavičiai iš Platelių.
Po „Klaipėdos snaiperio“ atrankos varžybų žinoma dešimt taikliarankių, kovosiančių finale: R.Kivilša, V.Naujokas, G.Prišmantas, M.Grigaitis, M.Lukauskas, G.Platūkis, R.Simanauskas, M.Runkauskas, D.Matutis ir V.Pažemeckas. Finalas vyks gegužės 27 d. Sporto rūmuose.
Europos krepšinio čempionato atrankos kovoms besirengianti Lietuvos moterų rinktinė Druskininkuose sužaidė dvejas kontrolines rungtynes su Rimanto Grigo treniruojama Baltarusijos komanda. Abu kartus mūsų ekipa turėjo pripažinti viešnių pranašumą – 46:74 ir 50:54.
Viešnagė Rusijoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos futbolo mokyklos 9-mečių, 11-mečių ir 14-mečių komandos viešėjo Kaliningrade. Susigiminiavusiame su Klaipėda mieste vyko tarptautinis turnyras, kuriame kiekvienoje amžiaus grupėje kovojo po šešias ekipas.
Trenerių Edmundo Gaigalo ir Vladimiro Ivanovo ugdomi 2003 metais gimę vaikai 5:0 įveikė Kaliningrado „Junost-2“ ir 7:3 – Svetlogorsko „Pioner“, 2:3 tačiau pralaimėjo šeiminininkų „Baltikos“ antrai ekipai. Surinkęs 6 taškus, uostamiesčio septynetukas pogrupyje užėmė antrąją vietą. Pusfinalyje klaipėdiečiai gražiu žaidimu 3:1 pranoko „Baltikos“ pirmąją komandą ir finale susitiko su „Junost-1“ jaunaisiais futbolininkais. Atkaklių rungtynių laikas baigėsi lygiosiomis 1:1. Baudinių serijoje 1:3 sėkmė lydėjo varžovus. Geriausiu turnyro puolėju pripažintas rezultatyviausiai žaidęs klaipėdietis Edvinas Rožinas – 6. 11-mečių jaunučių grupėje trenerių Raimondo Vainoro ir Prano
Ivaškevičiaus ugdoma komanda pogrupio varžybose vienodu rezultatu 7:0 įveikė „Junost-2“ bei „Pioner“ ekipas ir lygiosiomis (0:0) sužaidė su „Baltika-1“. Pelnę 7 taškus mūsų berniukai pogrupyje užėmė pirmąją vietą. Pusfinalyje jie 2:0 nesunkiai įveikė Zelenogradsko „Jantar“ komandą ir finale susirėmė su „Junost-1“ žaidėjais. Tačiau lemiamoje kovoje teko pripažinti varžovų pranašumą – 1:2. Geriausiu turnyro gynėju tapo klaipėdietis Kasparas Voropajevas. Ne taip sėkmingai rungtyniavo antroji klaipėdiečių komanda. Varžybose dėl 5-osios vietos ji 3:2 įveikė „Pioner“ bendraamžius. Geriausiu Klaipėdos antrosios komandos žaidėju organizatoriai pripažino Emilijų Golikovą. Neliko be medalių ir vyriausieji – 14-mečiai mūsų miesto futbolininkai, treniruojami E.Gaigalo ir V.Ivanovo. Pasiekę pergalę ir patyrę pralaimėjimą bei du kartus sužaidę lygiosiomis, uostamiesčio futbolininkai vieno rato turnyre surinko 5 taškus. Praleidusi į priekį „Junost-1“ (11 taškų) ir „Baltika-1“ (8 taškai) ekipas klaipėdiečių vienuolikė užėmė trečiąją vietą. Geriausiu mūsų komandos žaidėju pripažintas Markas Molotokas.
Prasidėjo lenktynės Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Jaunių dviratininkų tarptautinės lenktynės „Auksinės kopos“ vakar prasidėjo lengvu galvos skausmu organizatoriams. Į Klaipėdą atvyko ne dvi, o trys lenkų komandos.
Startas: varžybos tradiciškai prasidėjo individualiomis – prologo –
lenktynėmis.
Vytauto Petriko nuotr.
„Radome ir jiems nakvynę, – šypsojosi Lietuvos dviračių sporto federacijos generalinis sekretorius, varžybų vykdytojas Vaclovas Šiugždinis. – Tiesa, teks labiau papurtyti piniginę.“ Iš viso į keturias dienas trunkančias lenktynes, kurių prizų suma šiais metais, kaip ir ankstesniais, sieks apie 20 tūkst. litų, atvyko 16 ekipų. Penkios iš Lietuvos, trys iš Lenkijos, po dvi iš Latvijos ir Baltarusijos, po vieną iš Ukrainos, Suomijos ir Moldovos. „Apie tokį fondą gali pasvajoti bet kurių jaunių varžybų organizatoriai“, – džiaugėsi V.Šiugždinis. Vakar prologo etape nuo starto pakylos pedalus mynė 92 jauniai. Šiandien jie lėks į Nidą ir šiame kurorte dalysis pirmojo etapo laurus.
Klaipėdiečiams – Šveicarijos čempionato titulai Klaipėdiečiai – prizininkai
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Atvirame Šveicarijos jaunųjų karatė kiokušin atletų čempionate sėkmingai rungtyniavo pasiuntiniai iš Klaipėdos, parvežę į Lietuvą devynis medalius.
Kumitė (kovų) rungtyje čempiono titulą iškovojo daugkartinis Lietuvos pirmenybių nugalėtojas Edvinas Kontautas. Jis akivaizdžiai pranoko varžovus iš Norvegijos, Prancūzijos ir Lenkijos. Ne mažiau įspūdingai į auksinę viršūnę kopė Olegas Zemlianskis. Ketvirtfinalyje ir pusfinalyje jis oponentus nugalėjo pirma laiko, o finale pergalei prieš ukrainietį pasiekti jam pakako 30 sek. Neseniai Lietuvos čempionate gerai pasirodęs O.Zemlianskis iškovojo kelialapį į Europos jaunučių pirmenybes. Ilgai Šveicariją prisimins jauniausias klaipėdietis Arnas Balčinas. Pirmosiose kovose lengvai įveikęs du varžovus iš Vokietijos, sportininkas suklupo finale. A.Balčinas iškovojo pirmąjį trofėjų tarptautinėse varžybose. Penkis medalius Klaipėdos atletai pelnė kata (technikos demonstravimo) rungtyje.
Kata 1.Kasparas Karalis („Okinava“) 2.Jonas Gadeikis („Okinava“) 2.Dominykas Mockus („Okinava“) 2.Artūras Zavalnyj („Okinava“) 3.Olegas Zemlianskis („Shodan“) Kumitė 1.Edvinas Kontautas („Okinava“) 1.Olegas Zemlianskis („Shodan“) 2.Arnas Balčinas („Okinava“) 3.Kasparas Karalis („Okinava“)
Sugrįžtuvės: „Okinavos“ klubo sportininkų sėkme džiaugėsi jų vado-
vė Jurgita Činauskaitė-Četiner.
Antrus metus paeiliui šios Europos šalies čempionu tapo Kasparas Karalis. Trenerė Diana Mačiūtė malonia staigmena laikė Jono Gadeikio, pirmą kartą dalyvavusio tarp-
tautinėse varžybose, pasirodymą. Jis tarp 15 dalyvių iškovojo sidabro medalį. Išvykoje puikiai sekėsi keletą metų paeiliui Lietuvos varžybose ketvirtą vietą užimdavusiam Do-
Persvara: lengvai įveikęs varžo-
vus, čempionu tapo „Shodan“ kovotojas O.Zemlianskis.
minykui Mockui. 16 sportininkų varžybose jam pavyko patekti į finalą. Nedaug D.Mockui tetrūko ir iki aukso. Lemiamoje akistatoje šeimininkų atstovas buvo pranašesnis vos 3:2.
Trečiąjį vicečempiono vardą šioje rungtyje iškovojo Artūras Zavalnyj. Jį finale pranoko kitas Lietuvos atstovas iš Kauno. Abu jie atstovaus Lietuvai Europos čempionate, vyksiančiame birželio 1 d. Belgijoje. Šveicarijoje iš viso dalyvavo 260 sportininkų iš 13 šalių, net Japonijos ir Irano.
19
penktadienis, gegužės 25, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-
ma pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 29 d.
Avinas (03 21–04 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsite itin aktyvus. Tik pasistenkite netyčia neįskaudinti artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Jautis (04 21–05 20). Mėgausitės gyvenimu, noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena bendrauti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Vėžys (06 22–07 22). Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir nepervertinkite savo jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleiskite laiką. Šiandien viskas jūsų rankose. Svarstyklės (09 24–10 23). Bendraudamas patirsite emocinį konfliktą ir būsite įžeistas. Ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nė su kuo nesusipykti, nes susitaikyti bus tikrai sunku. Šaulys (11 23–12 21). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Ožiaragis (12 22–01 20). Bus sunku išreikšti mintis. Pamatysite, kad yra žmonių, kurie jums pavydi ir trukdo judėti pirmyn. Nesipriešinkite jiems, pasitraukite į šalį ir ramiai siekite savo tikslų. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Žuvys (02 20–03 20). Imsite manyti, kad jus supantys žmonės yra ne tokie, kokie dedasi. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Palankus metas intelektualiai kūrybai.
Orai
Savaitės pabaigoje bus vidutiniškai šilta, daug kritulių nenumatoma. Šiandien numatomi giedri ir sausi orai, dieną vyraus 16–21 laipsnio šiluma. Rytoj naktį numatoma 6–8 laipsniai, dieną kai kur gali trumpai palyti, bus vidutiniškai šilta – 19–20 laipsnių šilumos.
Šiandien, gegužės 25 d.
+18
+19
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+19
Šiauliai
Klaipėda
+19
Panevėžys
+18
Utena
+19
5.08 21.58 16.50
146-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 220 dienų. Saulė Dvynių ženkle.
Tauragė
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +22 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +19 Kairas +34 Keiptaunas +17 Kopenhaga +20
kokteilis Tvarkingas sukčius Vakar „Kokteilis“ rašė, kaip į parduotu vę buvo užsukęs ir draugu apsimesti norėjęs gudruol is. Vienam parduotu vės darbuotojų įtartinos išvaizdos pi liet is bandė atgaivinti atmint į, kaip jie bendravo mieste, pas paž įstamą kar tu šventė Naujuosius metus. Tok io viz ito tikslas – greitai pasisko lint i pinig ų, kuriuos esą reik ia skubiai atiduoti policininkams, sulaikiusiems šio svetel io automobil į. Aišk u, negai lėta pažado, kad tie du šimtai litų bus greitai grąž inti. Benderis prisipažino, kad ant tokio su kčiaus meškerės jis kartą užk ibo. „Esu ir aš panašiam tipui prieš porą mė nesių gatvėje davęs 20 litų, – pasakojo vyrišk is. – Na, tikrai buvo panašus į to kį vieną paž įstamą labai tolimos praei ties. Net šiand ien stebiuosi, kaip vir tuoziškai jis išnaudojo situaciją. Vėliau mintyse už tai jam parašiau dešimtuką. Matyt, ne pirmą kartą jis tok ia takt ika iškaulija pinig ų iš žmonių. Išsidavė, kai nueidamas prižadėjo būtinai paskam bint i. Žinau, kad jis mano telefono nu merio tikrai neturi. Mintyse įvertinda mas įvyk ius, supratau, kad apkvailino mane. Bet dėl 20 lit ų tingėjau vyt is ir paauklėti prie praeivių. Be to, skubėjau kažkur. Tai, matyt, pajuto sukčius, todėl pasisveikino su manimi. Bet jis nebuvo nei išgėręs, nei apiplyšęs. Tuomet būtų iš karto kilęs įtarimas.“
Londonas +24 Madridas +31 Maskva +15 Minskas +18 Niujorkas +23 Oslas +24 Paryžius +25 Pekinas +29
Praha +20 Ryga +17 Roma +25 Sidnėjus +16 Talinas +15 Tel Avivas +27 Tokijas +22 Varšuva +21
Vėjas
2–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+19
+18
Marijampolė
Vilnius
+18
Alytus
Vardai Almantas, Alvyra, Danutė, Evelina, Grigalius, Magdalena, Urbonas.
gegužės 25-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
16
19
18
15
5
17
17
15
13
4
15
18
17
15
4
rytoj
sekmadienį
1576 m. gimė Jonas Rė za, lietuv ių rašt ijos dar buotojas, mokytojas bei kunigas. Mirė 1629 m. 1622 m. pirmasis anglų laivas, plaukęs į Austra liją, sudužo į Monte Belo salos uolas į vakarus nuo žemyno: žuvo 97 iš 143 juo plaukusių žmonių. 1889 m. Kijeve Ukrai noje gimė rus ų aero naut ikos inž in ier ius ir sraigt asp arn io išradė jas Igoris Sikorskis. Mirė 1972 m.
1908 m. gimė Zenonas Ivinskis, istorikas, peda gogas. Mirė 1971 m. 1924 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komi tetas. 1935 m. JAV lengvaatle tis Jesse Owens varž y bose Mičigano valstijoje per 45 minutes pasiekė šešis pasaulio rekordus. 1989 m. Michailas Gor bačiovas išrinktas SSRS prezidentu. 1994 m. po dvidešimties metų, praleistų tremtyje,
Rusijos rašytojas Alek sandras Solženicynas iš Vermonto valstijos (JAV) išvyko į Rusiją. 1999 m. buv usio SSRS vadovo Nik itos Chruš čiovo sūnui – 63-ejų Ser gejui ir jo žmonai Valen tinai Golenko nutarta su teikti JAV pilietybę. 2011 m. infraraudonųjų spindul ių nuot raukos, kur ias iš palydovo nu fotogr af avo Amer ikos mokslininkai, padėjo su rasti 17 anksčiau nežino mų Egipto piramidžių.
Lady Gaga savo šou keisti neketina Popmuzikos superžvaigždė Lady Gaga teigia verčiau atšauksianti savo pasaulinių gastrolių koncertus, negu sutiksianti su pakeitimais, kurių reikalauja cenzoriai ir religinės organizacijos. Tai dainininkės vadybininkas paskelbė vakar, Azijoje kilus skandalams dėl jos šou.
Atlikėjos vadybininkas Troy Carteris pabrėžė, kad bet kokiu atveju niekas neįtiks religiniams konservatoriams, kurie smerkė Lady Gagą Pietų Korėjoje, Indonezijoje ir Filipinuose, jai pradėjus gastroles Azijoje. „Rengsime šou kaip suplanavę. Tai labai specifinis šou, labai specifiniai klausytojai“, – pridūrė jis. Konservatyvieji krikščionys Pietų Korėjoje, Filipinuose ir karingos islamiškosios organizacijos Indonezijoje provokuojančius šou rengiančią amerikietę dainininkę kaltino šventvagystėmis ir velnio garbinimu.
Indonezijos policija atsisakė išduoti leidimą Lady Gagos koncertui, kuris turėjo vykti Džakartoje birželio 3 d., kai kovotojų grupuotės pagrasino imtis smurto, tačiau koncerto organizatoriai sakė tebekovojantys, kad šis šou įvyktų. Pasak R.Carterio, šis įnirtingas pasipriešinimas yra veikiau atmetimas visko, kam atstovauja Lady Gaga, o ne jos sceninių kostiumų arba elgesio kritika. „Nemanau, kad tai susiję su Gaga tiek, kiek reikėtų. Žinote, tai lemia tiesiog didelis kultūrų ir kartų atotrūkis, – aiškino vadybininkas. – Susiduriate su įvairiais kitais dalykais – su politika, religija. Tai šiek tiek sudėtingiau, negu pakeisti jos kostiumus.“ Šią savaitę Filipinų cenzoriai pareiškė sieksiantys užtikrinti, kad Lady Gagos koncertas Maniloje neperžengtų išduoto leidimo, draudžiančio nuogybes, šventva-
Turas: Lady Gagos koncertas Lietuvoje turėtų įvykti rugpjūčio 21-ąją.
giškas kalbas ir veiksmus bei nepadorų elgesį, ribų. Šiandien dainininkė planuoja koncertuoti Bankoke, o vėliau vykti į Singapūrą. Žvaigždė, kurią JAV žurnalas „Time“ pripažino vie-
na iš 100 įtakingiausių mados ikonų, stulbino savo gerbėjus ekstravagantiškais drabužiais: pradedant suknele iš šviežios mėsos, baigiant kostiumu iš plastikinių burbulų. „Klaipėdos“, BNS inf.
VIKINGŲ LOTO Nr. 1002 2012 05 23
Tipas: tokiam prašeivai kažin ar
jūs atvertumėte piniginę.
Reikia patarti „Kuo išplauti metal inę 200 litr ų stati nę, kur ioje buvo dyzel inas, – klausia Vygantas. – Joje vėl iau turėtų būti pa kankamai švar us vanduo. Tiesa, ne maisto gamybai ar prausimuisi. Išde ginimo metodas netinka, nes ji neatvi ra – tik su dviem skylėmis vietoje išsu kamų kamščių. Gal yra kok ios chemi nės valymo med žiagos?“
Linksmieji tirščiai – Koks šito tipo bjaurus snuk is! – Tai mūsų naujasis viršininkas. – Tai aš ir sakau. Veidas nelabai gra žus, bet užtat kok ios simpatiškos ir iš raišk ingos akys. Česka (397 719; būkite atsargūs – jie žvilgčioja į jūsų rankinėse esančias pinigines)
AUKSO PUODAS – 9 613 232 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 141 409 Lt 11 21 23 42 44 47 Auksinis skaičius 45 Papildomi skaičiai 02 05 6 tarp jų auksinis sk. 9 613 232 Lt Lt (0 priz.) 6 skaičiai 2 141 409 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk 20 216 Lt (2 priz.) 5 skaičiai 9 704 Lt (5 priz.) 4 skaičius 150 Lt (429 priz.) 3 skaičiai 11 Lt (7 766 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (10969 priz.) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai. Prognozė: Aukso puode – 12 mln. Lt Didysis prizas – 4 mln. Lt