Penktadienis, gegužės 25 d., 2012 m. Nr. 121 (1320)
Dviračių pardavėjų optimizmas atsar gus – atsitiesti trukdo gamintojų didinamos kainos. Ekonomika 9p.
TAik
iklyJE šeštadieni s TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
sausio 23 d.,
2010 m.
Drama diena.lt Tiš Lt kelionėsakakulinar2,00 Tomazga inės
nr. 15 (671)
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
KULINA
NEt 37
PROGRA MOs
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
jo Dievas“
Salotos „Vi RIJA si namie“
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
BIBLIO
DetektyvųvTEKA ingiai
gegužės 26 d.
Prieš balsavimą dėl neliečiamybės panaikinimo V.Matuzas liejo tulžį ant žiniasklaidos ir oponentų. Lietuva 8p.
diena.lt
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
8p. MieStaS
Idėja, verta „Kristoforo“
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“
Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
TV HEROJU S
(Ne)sugr įžusi
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
„Irmanto sriubos“ be Irmanto Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
PORTRETA S Tira
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Darbas užsieny je – tik miražas
Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika
STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
+
KiNOFO KelionėTeLis į 1969-u osius
Sava horosk itėS opas ir Kryžiažo diS
Seimo gėdos miestas neplaus žas 35 630
1,30 Lt
Prieisime prie to, kad Sei mas ir Vyriausybė – tas pats kas vaikų darželis: jeigu moki gražiai dai nuoti, tai gali ir valdyti.
Seimo narys Julius Veselka
6p.
Miestas
2p.
Trinkelių ieškos policija
Miestas Pabaisa: fontanui prie Seimo – 25 metai. Lig šiol jo niekas neremontavo. To neketinama daryti ir šiemet – per brangu. Simono Švitros nuotr.
Ištiesti pagalbos ranką Seimui? Nė už ką, juk pinigų neturime patys. Tokį atsa kymą parlamento kanceliarijai, daugybę metų dejuojančiai dėl apleisto fontano, siunčia Artūro Zuoko vadovaujama savivaldybė. Nebent Seimas miestui atriektų 6 mln. litų.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Merai nepadėjo
„Ir gėda, ir skausmas dėl to fonta no. Jis – miesto nuosavybė. Prašė me padėti ir remontuoti visų prieš tai buvusių merų, su A.Zuoku bu vau susitikęs kelis kartus, bet – nieko“, – taip jau ne vienus metus dūsauja parlamento kanceliarijai vadovaujantis Jonas Milerius.
Tilto skulptūros – pavojingos Justinas Argustas Aiškėj a, kodėl taip ūmai mies to mer as Artūr as Zuok as Žal io jo tilto skulptūrų renovacijai at riekė net ketv irtį mil ij on o litų. Kolūk ieč ius, stud ent us, raud o narmiečius ir darbin inkus vaiz duoj anč ios skulptūr os – jau pa vojingos.
Grėsmė: ant Žaliojo tilto stovinčios sovietinės skulptūros – labai prastos
būklės, tad bet kada gali nugriūti.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Iš Rusijos grįžusio Vilniaus mero A.Zuoko pranešimas apie skubią Žaliojo tilto skulptūrų rekonstruk ciją, pasirodo, ne buvo be pagrindo.
2
1987-aisiais skulptoriaus Ge dimino Karaliaus suprojektuo tas fontanas Nepriklausomybės aikštėje neveikia jau ketverius me tus. Iš dolomito plokščių sukonst ruotame fontane ir keturkampėje jo centre stovinčioje piramidėje – šiukšlės ir laužynas. Prieš kelerius metus jį dar labiau nuniokojo prie Seimo siautėję riaušininkai – lupo fontano plokštes ir laidė į Seimo langus.
2
4p.
Žmones gąsdina eižėjančios sienos Vien i Ant akalnyj e, Smėlio gatvėj e, esanč ios Generolo Jono Žem aič io Liet uvos karo akadem ij os pastat ai švyt i nauj umu, kit i pal ikt i griūt i. Gyventojai nerimauja, kad vieno iš pastatų siena užgrius ant praeivių. Pasirodo, tokie nuogąstavimai – ne be pag rindo: pastat as nen audoj a mas, tad niekas jo ir nep riž iūr i.
2
penktADIENIS, gegužės 25, 2012
miestas Vilniaus skveruose suskambo kankliai Vilniuje vakar prasidėjo tradicinis 40-asis tarp tautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Iki sekmadienio vakaro truksiančio šių metų festivalio programoje – beveik 50 įvairių renginių. Festivalio dalyviai koncertuos Rotušės aikštėje, Šv. Kotrynos ir Šv. Jonų bažnyčiose, klu be „Propaganda“, Lietuvos teatro, muzikos ir ki no muziejaus, Vilniaus universiteto, prezidentū ros kiemuose, Nacionalinio dramos teatro, Vil niaus universiteto Teatro, Dailės akademijos Go tikos salėse, o sekmadienį – Vilniaus senamies čio kiemuose, skveruose, aikštėse. Simono Švitros nuotr.
Trinkelių ieškos policija Vilniaus policija pradėjo ikiteis minį tyrimą dėl granito ir bazal to trinkelių, kurios dingo po sosti nės Gedimino prospekto rekonst rukcijos.
Ikiteisminis tyrimas trečiadienį pradėtas dėl didelės vertės sve timo turto vagystės. Į pareigūnus kreipėsi Vilniaus miesto savival dybės administracija. Jos pareiš kime nurodoma, kad pasigesta beveik 8,8 tūkst. kv. m trinkelių, kurių vertė – daugiau kaip 1,14 mln. litų. Sostinės policijos pareigūnai, pradėję ikiteisminį tyrimą, tikri na ir tikrins visus viešojoje erdvė je minimus atvejus, susijusius su dingusiomis trinkelėmis, kaip tei giama pranešime. Planuojama ap klausti visus Gedimino prospekto rekonstrukcijoje dalyvavusius ir už rekonstrukciją atsakingus as menis.
Ikiteisminį tyrimą kontroliuo ja ir koordinuoja Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra. Apie din gusias Gedimino prospekto trin keles Vilniaus miesto meras Ar tūras Zuokas pranešė balandžio viduryje lankydamasis Seimo An tikorupcijos komisijos posėdyje. Jis tuomet tvirtino, kad iš pagrin dinės sostinės gatvės – Gedimino prospekto – iš viso buvo išimta apie 16 tūkst. kv. m senųjų bazal to trinkelių, o apie 9 tūkst. jų yra dingę. A.Zuoko duomenimis, rekonst ruodama įvairius objektus savival dybė panaudojo 5 tūkst. kv. m se nųjų plytelių, dar 1,2 tūkst. kv. m sveikų plytelių saugomos. „Nerandame, kur buvo išvežtos trinkelės vykdant trečiąjį etapą“, – tvirtino meras. Trečiuoju etapu rekonstruo tas Gedimino prospekto ruožas nuo Vasario 16-osios gatvės iki
Žvėryno tilto. A.Zuoko teigimu, už Gedimino prospekto rekonst rukciją buvo atsakinga savival dybės įmonė „Vilniaus kapitali nė statyba“. Buvęs šios įmonės direktoriaus pavaduotojas, dabartinis aplinkos viceministras Stanislovas Šriūbė nas tuomet sakė esąs nustebęs dėl tvirtinimo, kad pradingo būtent trečiuoju etapu išimtos trinkelės. „Buvo išvežta į vieną krūvą – arba į „Grindos“ smėlio sandė lį, arba į troleibusų parką Viršu liškėse. Krūvos ten buvo didelės, kaip jūs atskyrėte – čia pirmo, čia antro, čia trečio etapo, negaliu pa sakyti“, – tvirtino S.Šriūbėnas. Jis pabrėžė, kad savivaldybei rangovas privalėjo pateikti visas pažymas, ką, kur išvežė. Gedimi no prospekto rekonstrukcija Vil niuje vyko 2002–2009 m. Ji kai navo apie 20 mln. litų. VD, BNS inf.
Seimo gėdos mi Fontanas – miesto nuo 1 savybė, tad Seimo kan celiarija, jei ir turėtų, lėšų šio ob
jekto remontui skirti negalėtų. Tai būtų neteisėta. „Nebent pasikeistų fontano sta tusas. Išeitis – praplėsti vadinamą sias raudonąsias linijas, kad fonta nas priklausytų mums. Nuo tada jau visos problemos – ant mūsų galvos. Bet tai tik svarstymai“, – kalbėjo Seimo kancleris, ilgametis parlamento darbuotojas. Juk Seimas lig šiol kai kuriuos miestui priklausančius suoliukus Nepriklausomybės aikštėje remon tuoja savo lėšomis, nors tai turėtų daryti miestas. „Aišku, fontanas – gėda ir Sei mui, ir miestui turėtų būti šiuo metu. O 2013 m., kai Lietuva pir mininkaus ES, bus negražu ir vi sai Lietuvai, kai pirmininkaujan čią rodys tokiame fone“, – kodėl kuo skubiau reikia imtis fontano remonto, aiškino J.Milerius. Artimiausiu metu jis planuo ja dar vieną susitikimą su miesto A.Zuoku – gal meras pasiūlys ko kių išeičių? Reikia daug milijonų
Tačiau J.Mileriaus optimizmą šal do merijos valdininkai. Dar prieš metus skelbta, kad fontano re konstrukcija gali kainuoti tik apie keletą milijonų litų. Dabar aiški nama apie tris sykius didesnę su mą – 6 mln. Miesto ūkio ir transporto direk toriaus pavaduotojas Antanas Mi
kalauskas aiškina, kad fontanas nė sykio nebuvo kapitališkai remon tuojamas. Čia viskas susidėvėję. „Ir fontano baseino hidroizolia cija, ir prakiuręs vamzdynas, taip pat subyrėjusi baseino pirami dė, sugedęs siurblys, seni vandens purkštukai ir t. t., todėl reikia kapi talinio remonto arba jį rekonstruo ti“, – aiškino valdininkas.
Česlovas Juršėnas:
Gyvenimas yra daug platesnis nei gražu mas aplink Seimą. A.Mikalauskas priminė, kad sa vivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ parengė pasiūlymus, kaip sutvar kyti Nepriklausomybės fontaną. „Pagal skaičiavimus reikėtų apie 6 mln. litų Nepriklausomybės aikštės fontanui sutvarkyti. Šiais metais lėšų fontanui tvarkyti nenumaty ta“, – nukirto A.Mikalauskas. Var gu ar ką nors naujo pasakys miesto meras A.Zuokas – juk miesto sko los siekia beveik 900 mln. litų. Pinigai – nebent kitąmet
Išeitis – nebent kitų metų biudže tas. Jį planuojant, galima skirti pi nigų būtent šio objekto remontui. Tačiau apie tai bus galima disku tuoti tik vasaros pabaigoje. Bent apie tai pagalvoti siūlo Seimo vi cepirmininkas Česlovas Juršėnas.
Rūšių – tūkstančiai Tyrimai: pastaruoju metu visi ieško neva dingusių Gedimino prospekto trinkelių, tačiau nebekalba apie
tai, kas kaltas dėl nekokybiškos prospekto rekonstrukcijos.
Simono Švitros nuotr.
Išvadą turi, bet dar tyli Kariuomenės vadas generolas lei tenantas Arvydas Pocius sako tu rįs specialistų išvadą apie prieš mėnesį kariniame dalinyje Vil niuje įvykusį sprogimą, per kurį vienas karys žuvo ir dar vienas buvo sužeistas.
„Turiu, bet tai nėra galutinė iš vada. Jau turiu mūsų specialistų pateiktą išvadą, bet kol proku ratūra nepaskelbė savo rezulta tų, negaliu komentuoti“, – ket virtad ien į žurn al istams sak ė A.Pocius. Inc id ent ą tir ianč ios Viln iaus apygard os prok urat ū ros vyriausiasis prokuroras Ra mut is Jancev ič ius taip pat tei gė, kad įvyk io kom ent uot i kol kas negali.
„Kol kas nieko negaliu pasakyti, neturime dar galutinių išvadų. Esa me priklausomi nuo ekspertų, o kai jie duos išvadą, tada mes ir pasaky sim“, – BNS sakė prokuroras. Per sprogimą tarnybinėse pa talpose Lietuvos didžiojo kuni gaikščio Gedimino štabo batalio ne Vilniuje balandžio 18 d. žuvo 36 metų karys Laimonas Blėdis, dar vienas karys per sprogimą buvo sužeistas. Abu jie – kariai išminuotojai iš Juozo Vitkaus inžinerijos bata liono Sprogmenų neutralizavimo kuopos. Iškart po įvykio kariuo menė negalėjo tiksliai atsaky ti, kas ir kokiomis aplinkybėmis sprogo. VD, BNS inf.
„Į fontano piramidę yra įėjimas, todėl būtų nuostabu tai išnaudoti. Piramidės viduje galėtų būti įrengtas informacijos centras ar kavinė. Žmonės galėtų gerti kavą ir matyti, kaip iš viršaus krinta van duo“, – taip pernai fontano rekonstrukci jos planus braižė miesto vyriausiasis ar chitektas Mindaugas Pakalnis. Ar, įgyvendinus fontano restauracijos
planus, pasikeistų objekto išvaizda? „Kadangi tai kultūros paveldas, visiš kai keisti fontano išvaizdos nevalia. Žinoma, būtų galima keisti fontano purkštukus, būtų pakeistas baseinas“, – 2011-ųjų lapkritį kalbėjo M.Pakalnis. Beje, tąsyk skaičiuota, kad fontaną at naujinti kainuotų keletą milijonų litų, o darbai užtruktų apie metus.
Tilto skulptūros – Merijoje prieš porą sa 1 vaičių skubiai sudaryta speciali komisija ir nuspręsta pa
Nelaimė: per sprogimą Lietu
vos didžiojo kunigaikščio Gedi mino štabo batalione vienas ka rys žuvo, kitas buvo sužeistas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
tikrinti skulptūrų būklę, kurioms gi iš jų gali prireikti remonto. „Kom is ija dar kart ą apž iūr ėjo Žaliojo tilto skulptūras ir kons tatavo, kad jos yra itin pras tos, avarinės, būklės ir kelia pavojų, todėl reikia kuo skubiau jas tvar kyti“, – paaišk in o Miesto ūkio departam ento vad ovas Virg in i jus Pauža.
Valdininkas nurodė, jog A.Zuo ko paminėtą sumą – 250 tūkst. li tų – nuspręsta skirti iš Miesto ūkio ir transporto departamentui skirtų lėšų „kitiems nenumatytiems dar bams“. „Tokios lėšos numatomos kas met, ir šiemet jos bus naudoja mos šioms skulptūroms tvarkyti. Kiek tai kainuos, paaiškės įvyk džius viešojo pirkimo procedū ras“, – dėst ė vald in inkas. Kad skulptūros yra avarinės būklės,
3
penktADIENIS, gegužės 25, 2012
miestas Vilniaus skveruose suskambo kankliai
iestas neplaus
Erdvės: taip Seimo fontanas atrodo iš vidaus. Siūlyta čia įrengti ka
vinę, bet jokie darbai taip ir nepradėti.
„Reikia pagalvoti ir žiūrėti, ko kios galimybės. Nors ir negra žu, bet gyventi galima. Aš žiū riu į fontano remontą teigiamai, bet atsargiai. Kai biudžeto pro jektas „eis“ į Vyriausybę, reikia
Simono Švitros nuotr.
apsvarstyti, ar mes galime sau leisti ką nors daryti“, – siūlė par lamentaras. Tačiau čia pat pridūrė: „Gyve nimas yra daug platesnis nei gra žumas aplink Seimą.“
Komentaras Vitas Karčiauskas
Kult ūros paveldo departamento Vil niaus padal in io vadovas
F
ontanas prie Seimo nėra joks paveldo objektas. Kaip kultū ros vertybė yra saugoma pa ti Nepr iklausomyb ės aikš tė (architektas Algimantas Nasvytis), nes ji susijusi su istoriniais Sausio įvy
kiais, o pats fontanas – joks paveldo objektas. Jis tikrai atrodo baisiai. Man dėl to liūdna, bet nei jo konstrukcija yra saugoma, nei jis turi kokių nors ver tingų ypatybių. Kaip galėjo Seimas pasistatyti naują posėdžių salę, taip gali elgtis ir su fontanu – niekas ne draudžia su juo ką nors daryti ir jį taisyti arba perstatyti.
pavojingos skelbta ir anksč iau. Tark im e, pern ai rud en į. Šių met ų kov ą miesto valdininkai dienraščiui aiškino, jog pinigų skulptūrų re montui nėra. „Kovą patikrinimas dar nebu vo atliktas, todėl lėšų konkrečiai Žaliojo tilto skulptūroms tvarky ti ir nebuvo numatyta“, – taip šį atvejį išaiškino V.Pauža. 1952 m. ant Žaliojo tilto užkel tų skulptūrinių grupių „Pramonė ir statyba“, „Žemės ūkis“, „Tai
kos sargyba“ ir „Mokslo jauni mas“ autoriai – lietuviai; jos, kaip ir pats tiltas, įtrauktos į kultūros vertybių sąrašą. Beje, per patikrinimą paaiš kėjo, kad pavojingas ir dar vie nas sovietmečio reliktas – Juo zo Mikėno skulptūra „Pirmosios kregždės“ (1964 m.), stovinti ša lia Nacionalinės dailės galerijos. Šios skulptūros būklė – taip pat avarinė, ją taip pat ruošiamasi suremontuoti.
Po kratų užvirė emocijos Prancūzijos koncerno „Dalkia“ valdomoje centralizuotai šilumą tiekiančioje bendrovėje „Vilniaus energija“ ir su ja susijusiose įmonė se atliktos kratos sukėlė emocingą reakciją.
„Nesiimu nieko vertinti, nes kai daromi kokie nors dokumentų poė miai ar kratos, be abejo, įmonių va dovų reakcija tokiais atvejais būna labai emocinga“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premje ras Andrius Kubilius. Jis atsisakė vertinti koncerno „Icor“ valdybos pirmininko And riaus Janukonio teiginius, kad „šį skandalą“ užsakė politikai ir jis esą yra naudingas Prezidentei Da liai Grybauskaitei. „Pasirinkta tokia viešųjų ryšių taktika, ir ji manęs nestebina“, – teigė A.Kubilius. Įtariant, jog Prancūzijos koncer no „Dalkia“ valdoma centralizuo tai šilumą tiekianti bendrovė „Vil niaus energija“, įsigydama kuro, galėjo dirbtinai didinti šilumos kainą, praėjusią savaitę atlikta apie 20 kratų aštuoniose su ja susijusio se įmonėse. Teigiama, kad kratos susijusios su įmonės kuro pirkimo ir kitomis sutartimis, taip pat su 15-os metų Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartimi. Kratos taip pat atliktos „Vilniaus energijai“ bioku rą tiekiančiose įmonėse, įskaitant koncerno „Icor“ valdomą biokuro tiekimo įmonę „Bionovus“, „Axis Industries“ bei „Icor“. „Icor“ valdybos pirmininkas, „Vilniaus energijos“ valdybos na rys A.Janukonis teigia, kad Finan sinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kratos – politinis užsakymas. „Aukščiausių šalies pareigūnų rankomis daroma viskas, kad mū sų valstybė liktų brangių impor tuojamų gamtinių dujų vartotoja. Neatsitiktinai puolimo sulaukė bū tent mūsų įmonių grupė, kuri yra
biokuro diegimo Lietuvos šilumos ūkyje pradininkė.
Andrius Kubilius:
Pasirinkta tokia vie šųjų ryšių taktika, ir ji manęs nestebina.
Esame puikus taikinys, siekiant parodyti, kad biokuro verslu Lie tuvoje užsiimti nėra pati geriausia mintis. Tai signalas potencialiems investuotojams: biokuro verslas – pavojingas, jį plėtojant laukia dide lės bėdos. Matyt, šio skandalo bur
bulas bus pučiamas tol, kol to reikės šiuo metu Lietuvą valdančioms po litinėms jėgoms. Lietuvai „pasirin kus“ dujų kelią, ši tema praras ak tualumą ir šis politinis tyrimas, jo rezultatai bus pamiršti“, – praėju sią savaitę aiškino A.Janukonis. 2002 m. Vilniaus miesto šilumos ūkis 15-ai metų buvo išnuomotas koncernui „Dalkia“, kurio įkurta antrinė įmonė „Vilniaus energija“ įsipareigojo iki 2017 m. į Vilniaus šilumos tinklus investuoti apie 579 mln. litų. Iki 2010 m. vasaros pra džios įmonė teigė atlikusi beveik visas investicijas – 518,2 mln. litų, iš jų 274,4 mln. litų investuota iš vilniečių mokėto šildymo tarifo. VD, BNS inf.
Pajudino: bendrovė „Vilniaus energija“ galėjo dirbtinai didinti šilumos
kainą. Tai įtardami pareigūnai atliko kratas iš viso 9 įmonėse.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Google“ projektui – žalia šviesa JAV interneto milžinei „Google“ tikriausiai pavyks susitarti su Lie tuvos pareigūnais dėl galimybės šalyje įgyvendinti „Street View“ projektą, kurį ji tikisi pradėti jau šią vasarą. Lietuvos teisingumo vi ceministras teigia, kad teisinis pagrindas galėtų būti tas, jog „Google“ įmonės veikia ES erdvėje.
„Pavyko rasti išeitį. Dar liko ke letas neatsakytų detalių, bet išei tis rasta, ir manau, kad „Google“ projektas bus vykdomas. Spren dimas yra remtis ES direktyvomis, suprantant, kad veikiame bendroje ES erdvėje, asmens duomenų ap
saugos reikalavimai yra bendri ir bet kur priežiūra bei kontrolė turi būti įgyvendinta“, – ketvirtadie nį po susitikimo su „Street View“ projekto vadovu Ulfu Spitzeriu žurnalistams Vilniuje sakė Tomas Vaitkevičius. „Be abejo, norėtume Lietuvo je pasiūlyti „Street View“. Manau, kad dar turime įvertinti kelias de tales, bet galiu pasakyti, jog viskas atrodo labai palankiai. Kai išgirsime sprendimą, tuomet ir paskelbsime datą. Techniškai esame pasiruošę pradėti. Šiuo metu važinėjame Lat vijoje ir Estijoje, tad galėtume pra dėti gana greitai – jei išspręsime šią
problemą, tai būtų jau šią vasarą“, – žurnalistams kalbėjo U.Spitze ris. Jo teigimu, techniškai pradėti fotografuoti Lietuvoje būtų galima jau šių metų vasarą. Lietuvos duomenų apsaugos ins pekcija dėl „Street View“ projekto veiklos praėjusią savaitę „Google“ pasiūlė įsteigti atstovybę Lietuvoje. Tačiau, anot Teisingumo minis terijos pareigūno, „Google“ atsto vybę steigti „bendrovei yra sudė tinga“. T.Vaitkevičius teigė, jog „Google“ jau kitą savaitę gali atsa kyti, ar Lietuvoje duomenis rinktų veikdama per ES įmonę. VD, BNS inf.
4
PenktADIENIS, Gegužės 25, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Reikalauja atsakomybės Kazokiškių bendruomenė ketina reikalauti valdininkų, neteisėtai išdavusių leidimą naudoti Kazo kiškių sąvartyną šalia Elektrėnų, atsakomybės.
Seimo Aplinkos apsaugos komite to vadovas priekaištauja aplinkos ministrui, kuris esą nesistengė spręsti Kazokiškių sąvartyno veiklos problemos. Kazokiškių bendruomenei at stovaujančios advokatės Ramunės Dulevičienės teigimu, veiksmų imtis skatina teismo sprendi mas, kad tiek 2007-aisiais, tiek 2011 m. sąvartyno veiklos leidi mai buvo išduoti neteisėtai.
Jonas Šimėnas:
Jeigu ministras ne gali prisiimti atsa komybės, tai privalo padaryti jį skirian tys asmenys.
„Kazokiškių bendruomenė neapsiribos vien šiuo procesu Lie tuvoje, taip pat visą šitą situaciją pagarsins tarptautinėms instituci joms, pvz., Ženevos Orhuso kon vencijos priežiūros komitetui, ir Lietuvoje mes tikrai reikalausime tam tikrų pareigūnų atsakomybės, įskaitant ir baudžiamąją“, – ketvirtadienį Seime surengto je spaudos konferencijoje kalbė jo teisininkė. Seimo Aplinkos apsaugos ko miteto pirmininko Jono Šimėno teigimu, komitetas Kazokiškių problemą svarstė penkis kartus, tačiau posėdžiai nė karto nedo mino aplinkos ministro Gedimi no Kazlausko. „Tai rodo jo poziciją, todėl nu tarėme kreiptis dėl ministro at sakomybės, nes iš esmės atliekų tvarkymas yra Aplinkos ministe
rijos atsakomybė. Jeigu ministras negali prisiimti atsakomybės, tai privalo padaryti jį skiriantys as menys: Prezidentė, premjeras ir iš dalies Seimo pirmininkė“, – pik tinosi J.Šimėnas. Jis pabrėžė, kad komitetas šią savaitę nutarė kreiptis į Prezi dentę Dalią Grybauskaitę, Sei mo vadovę Ireną Degutienę ir premjerą Andrių Kubilių su pra šymu spręsti aplinkos ministro atsakomybės klausimą. Šią sa vaitę teismas patenkino Kazo kiškių bendruomenės ir Lietu vos Sąjūdžio reikalavimus ginče su aplinkosaugininkais dėl taršos leidimo, suteikiančio teisę veikti Kazokiškių sąvartynui. Vilniaus apygardos administracinis teis mas nutarė, kad per 9 mėnesius sąvartyno naudotojai turės gau ti naują aplinkosaugininkų lei dimą, o jei to padaryti nepavyks – jį uždaryti. 2010 m. spalį Lietuvos vyriau siasis administracinis teismas pa naikino 2007 m. rugsėjį Aplinkos apsaugos departamento išduotą taršos leidimą ir sprendimo vyk dymą atidėjo metams – iki 2011 m. spalio 18 d., tačiau ir po to Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo cent ras Kazokiškių sąvartyno veiklos nenutraukė, nes Aplinkos apsau gos departamentas suteikė nau ją leidimą. Tačiau pareiškėjai mano, kad jis neturėjo teisės suteikti naują lei dimą, nes nebuvo atliktos nau jos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, neparengta Kazo kiškių sąvartyno poveikio svei katai ataskaita, netirtas poveikis gyventojų sveikatai. Kazokiškių sąvartynas šiuo metu yra beveik užpildytas, todėl planuojama jį plėsti – atidaryti naują atliekų saugojimo aikštelę. Sąvartynas oficialiai atidary tas 2007 m. lapkritį. Investicijos į sąvartyno, atitinkančio visus ES keliamus reikalavimus, statybas ir įrangą siekė 27,7 mln. litų. Pa gal planą sąvartyne per 20 metų turi būti sukaupta beveik 6 mln. tonų atliekų. Į Kazokiškių sąvartyną atliekos vežamos iš viso Vilniaus regiono. Alternatyvų jam kol kas nėra, ir jei tektų jį uždaryti, Vilniaus re gione kiltų nepaprastoji padėtis – sostinėje susikauptų tūkstančiai tonų šiukšlių. VD, BNS inf.
Saugumas: ši tvora, Lietuvos karo akademijos atstovo nuomone, turėtų apsaugoti praeivius, jei pastatas vis
dėlto griūtų.
Kariūnų kaimynus baugina yrančios pastato sienos Vieni Antakalnio Smėlio gatvėje esančios Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pastatai švyti naujumu, kiti palikti griūti. Gyventojai nerimauja, kad vieno iš pastatų siena užgrius ant praeivių. Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
„Vilniaus dienai“ paskambinęs Smėlio gatvės gyventojas Jonas sakė kreipęsis ir bendruoju pagal bos telefonu, ir į avarinę tarnybą, ir į Antakalnio seniūną, bet visi tik vieni kitiems problemą permetinė jo. Neapsikentęs ir baimindamasis, kad galinti griūti siena neužmuštų praeivių, senjoras kreipėsi į žurna listus. „Tik laiko klausimas, kada ji nugrius“, – baiminosi Antakalnio gyventojas. Nenuostabu, kad gyventojui sunkiai sekėsi ieškoti pagalbos. Bendrovės „City Service“ antrinės įmonės „Antakalnio ūkis“ atstovai sakė nebeprižiūrintys šio pastato, nes jis nebenaudojamas.
Kazokiškių sąvartyno veiklos leidimai buvo išduoti neteisėtai.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Lietuvos karo akademijos nuro dytu Statinių priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Elenos Piepolienės telefonu pasiekti ne pavyko gerą pusdienį. Vėliau te lefonu atsiliepė vyras ir prisistatė Daliumi. Jis atsisakė pasakyti sa vo pavardę ir sakė „esantis vietoj E.Piepolienės“. „Kas jums davė mano numerį?“ – piktokai klausė Dalius. Paaiški nus, kad telefono numeris nuro dytas Lietuvos karo akademijos interneto svetainėje ir jokių de tektyvinių paieškų dėl to nereikėjo imtis, vyras nepanoro komentuoti situacijos. „Su žiniasklaida bendrauja tik mūsų atstovai spaudai. Viso gero“, – pokalbį baigė nežinomas akademi jos darbuotojas.
Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vyresnioji specialistė Irena Gata veckienė sutrikusi kalbėjo, kad tai – ne jų reikalas. „Mes nekompe tentingi atsakinėti. Nežinau net, ką jums patarti“, – nutęsė spe cialistė. Paklausus, kieno reika las bus, jeigu siena grius ir užmuš žmogų, I.Gataveckienė vis dėlto suskubo ieškoti, kas galėtų pako mentuoti situaciją. Rado – Stati nių priežiūros skyrius viršininką kapitoną Liną Venckų. Pasirodo, greitai šios problemos išspręsti nežadama. L.Venckus sa kė, kad prieš porą mėnesių Vyriau sybei pateikti dokumentai pripa žinti pastatą fiziškai susidėvėjusiu ir nebetinkamu naudoti. „Tada, kai Vyriausybė patvirtins, kreipsimės į ministeriją, kad skirtų lėšų pastatui nugriauti. Labai opti mistiniu variantu viskas bus baigta rudenį, – sakė L.Venckus. – Gyven tojai jokiu būdu negali bijoti, kad sie na užvirs, nes tai yra mūsų teritori ja, pastatas yra už mūsų tvoros, tarp šaligatvio ir tvoros dar yra tam tikras atstumas, priėjimas prie pastato ri botas. Pastatas nėra tiek nestabilus, kad griūtų ar keltų pavojų.“
Įsigeidė Lukiškių aikštės Vilniaus miesto savivaldybė tei gia ragin ant i Vyriausybę priim ti sprend imą dėl Luk išk ių aikš tės sut vark ym o ir aikštės skly po valdymo perdavimo savival dybei.
Kliūtys: teismas yra nusprendęs, kad tiek 2007-aisiais, tiek 2011 m.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Savivaldybės rašte Vyriausybei teigiama, kad Lukiškių aikštė je turi būti įamžintas Lietuvos laisvės kovotojų atminimas, to dėl būtina kuo skubiau paskirs tyti atsakomybę įgaliotoms ins titucijoms, numatyti finansavimą darbams atlikti“, – skelbiama sa vivaldybės pranešime. 2012 m. gegužę–liepą numatyta baigti rengti teritorijos tarp Gedi mino prospekto, J.Tumo-Vaižgan to, Lukiškių bei Vasario 16-osios gatvių detalųjį planą ir suformuo ti sklypą. Todėl, anot savival
dybės, Vyriausybė turi apsispręsti dėl būsimo žemės sklypo valdyto jo ir Lukiškių aikštės darbų orga nizatoriaus. Kultūros ministerija
patvirtino neprieštaraujanti, kad Lukiškių aikštės sklypą perimtų Vilniaus miesto savivaldybė. VD, BNS inf.
Ragina: sostinės savivaldybės teigimu, Vyriausybė turi apsispręsti dėl
būsimo žemės sklypo valdytojo ir Lukiškių aikštės darbų organizato riaus. Gedimino Bartuškos nuotr.
6
penktADIENIS, gegužės 25, 2012
nuomonės
Amžiaus kartelės nenuleis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
S
iūlymas leisti jaunesniems as menims kandidatuoti į Seimą neįveikė pirmojo barjero par lamente. Ketvirtadienį pirmą kartą balsuojant dėl Konstitucijos pataisos, kuria mažinamas amžiaus cenzas kandidatams į Seimą, neuž teko projekto rėmėjų balsų, kad pa taisa būtų svarstoma toliau.
Į Seimą – su realybės vėzdu Lukas Miknevičius
N
ekalt ink veidrod žio, jei snuk is kreivas. Ši lab ai tiesmuk ai iš reikšt a ties a, rodos, sunk iai suvok iama kai kur iems mūsų Seimo nar iams. Tuo dar kartą buvo gal ima įsit ik int i ste bint vakar ykšt į parlamento po sėd į, kur iame buvo balsuojama dėl korupcija įtar iamo konserva tor iaus Vito Matuzo nel iečiamy bės panaik inimo.
Tegu ponas Matuzas ei na į teismą ir ten paaiš kina, kas užsakė politi nį susidorojimą ir kaip susidorojimo užsako vai paveikė generalinį prokurorą. Seimo narių Mišrios grupės atsto vas Mantas Varaška įsijautęs ste bėjosi, kodėl šią Seimo kadenciją taip padaugėjo Generalinės pro kurat ūros kreipimųsi dėl vieno ar kito parlamentaro neliečiamy bės panaik in imo. Esą reik ia aiš kintis, kur slypi to priežastys. M.Varaškos kalbos potekstė aki vaizd i – daug uma prašymų dėl teisinės nel iečiamybės panaik i nimo yra bandymai susidorot i su pol it in iais oponentais ir nie kas daug iau. Bet gal M.Varaškai vertėt ų apsidair yt i Seimo salėje ir bent šiek tiek kritiškiau įvertin ti kai kur iuos savo kolegas? Tuo met nereikėtų stebėtis, kodėl ge neral in is prok uroras nuolat pri verstas žert i įtar imus iš Seimo tribūnos. Į tą pač ią „nuskriaustojo“ dūdą pūtė ir pats pag rindinis spektak lio herojus V.Matuzas: esu skaid rus kaip krištolas, byla – aišk iai politinė. Neišlaikė net Seimo pirm in inkė Irena Degutienė. Ji pareiškė, kad kom isijos, svarsčiusios V.Mat u zo nel iečiamyb ės panaik in imo klausimą, veikloje pasigedo po lit inių vertinimų. „Iš tiesų norėjosi galbūt daug iau laik inosios tyr imo kom isijos to pol it in io vert in imo, nes V.Mat u zas būtent ir sako, kad čia toks
pol it in is jo apkalt in imas. Bet lai kinosios tyr imo kom isijos išva da yra tok ia, kok ia yra“, – kalbėjo I.Degutienė. Žinoma, I.Deg ut ienei nelengva, kai vienam įtak ing iaus ių kon servator ių part ijos veikėjų gre sia kalėjimo gultas, bet kuo čia dėt i pol it in iai vert in imai? Teg u ponas Mat uzas eina į teismą ir ten paaišk ina, kas užsakė pol it i nį susidorojimą ir kaip susidoroji mo užsakovai paveikė generalinį prok urorą, kad šis kreipėsi į Sei mą. Nes jei V.Matuzas kalba apie susidorojimą, tai pirmiausia ir tu rėtų atsakyti būtent į šiuos klau simus. Tik gal ima laž int is, kad neatsakys. Panevėž yje – rink im inėje V.Ma tuzo tvirtovėje – jau sen iai puse lūpų buvo kalbama, kad buv u sio Aukštait ijos sost inės mero, dabart in io parlamentaro veikla, švelniai tariant, ne visai atitinka įstatymus. Dabar ir prokurorai sako surinkę pakankamai įrodymų, kad galė tų pag rįstai manyt i, jog V.Mat u zas, „žinodamas, kad Seimo na riui draud žiama bet kok ia forma užsiimti verslu, komercija ar kito kia privačia veikla, kur ia siek ia ma pelno, organizavo bendrovei „Panevėžio energija“ vadovaujan čių ir atsak ing ų darbuotojų pikt naud žiav imą tarnybine padėt i mi – sudarė išskirt ines sąlygas „ŽilVyčių“ kooperat inei bendro vei neteisėtu būdu laimėti „Pane vėž io energ ijos“ 2010–2011 m. or gan iz uot us ket ur is biok uro vie šuosius pirk imus, kur ių bendra vertė be pridėtinės vertės mokes čio siek ia 17 503 040 litų“. Ir tai tik vienas iš V.Matuzui mes tų įtarimų. Juokingiausiai, bet, ge riau pagalvojus, dėsningai šiame sąraše atrodo įtarimai, kad parla mentaras „dalyvaudamas profe sionaliose med žioklėse piktnau džiavo Seimo nario tarnybine pa dėtimi nemokėdamas už jas pri valomų mokesčių ir klastojo do kumentus apie sumedžiotus žvė ris bei sumokėtus mokesčius“. Kieno šit ie laukai? Mark izo Ka rabaso. Kieno šit ie žvėr ys? Vito Matuzo? Kai pasijunt i karal ium i ar bent jau mark izu, ima atrodyt i, kad ir laukai tavo, ir žvėrys, ir valstybės pin ig us gal i dėl iot i į tas kišenes, kurių savininkai labiau patinka. Tik šis kreivo veidrod žio vaiz das net ur i nieko bendra su rea lybe. Užtat taip ir skauda, kai iš Seimo tribūnos realybės vėzdu snuk ius ima lyg int i general in is prokuroras.
Skatintų pilietiškumą
Už pagrindinio šalies įstatymo pa keitimą balsavo 76 Seimo nariai, sep tyni buvo prieš, 21 susilaikė. Kad bū tų galima tęsti Konstitucijos keitimo procedūrą, projektą palaikyti turėjo ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Konstitucijos pataisa numatė, kad į parlamentą būtų galima kandida tuoti nuo 23 metų vietoj dabar nu matyto 25 metų cenzo. Pataisos iniciatorius Darbo parti jos atstovas Vytautas Gapšys siūlė, kad kandidatų amžiaus cenzas būtų mažinamas iki 21 metų, tačiau svars tant pagrindiniame Teisės ir teisėt varkos komitete nutarta siūlyti am žiaus kartelę nuleisti šiek tiek mažiau – iki 23 metų.
„Labai keista, kai mes žmonėms rinkti tautos atstovus leidžiame nuo 18 metų, o teisę būti išrinktiems ri bojame nuo 25-erių. Ribojame ne tik tų jaunų žmonių teisę, tačiau ribo jame ir visos tautos teisę rinkti tuos jaunus, naujai mąstančius žmones, atvirus žmones, progresyvius žmo nes, kuriuos jie nori rinkti“, – už Konstitucijos keitimą agitavo Tvar kos ir teisingumo partijos atstovas Andrius Mazuronis. Anot jo, taip būtų skatinamas jaunimo pilietiš kumas. „Iš šios pataisos kritikų girdžiu iš principo tik vieną pagrindinį argu mentą – kad pririnksime nekom petentingų, nemokšų, nepatyrusių į Seimą ir tada bus bėda, valstybė su grius ir Seimo reitingai labai kris. Išeikite dabar į gatvę ir paklauskite žmonių, kokie dabar yra Seimo na riai išrinkti ir koks yra dabar Seimo reitingas“, – kalbėjo jis. Jaunimo nepadaugėtų
Mišrios Seimo narių grupės narys Mantas Varaška tvirtino, kad Kons titucijos pakeitimas realios padė
ties nepakeis. Jis abejojo, ar dėl dve jų metų verta keisti pagrindinį šalies įstatymą. „Net ir esant dabartinei Konstitu cijos normai partijų rinkimų į Seimą sąrašuose asmenis, kurie būtų sulau kę 25 metų, ypač pirmosiose sąrašo eilėse, matyt, galime skaičiuoti vie netais. Pagrindinis klausimas parti jų atstovams ir vadovams, kurių daug susirinkę šioje salėje: ar iš tiesų toks Konstitucijos pakeitimas – amžiaus sumažinimas iki 23 metų – realiai ką nors pakeis? <...> Ar neliks tas nusta tymas deklaratyvus, o kandidatų są rašus kaip turėjome su vidurkiu 45– 50 metų, taip ir turėsime ateinančius 10–20 metų?“ – svarstė M.Varaška. V.Gapšys sakė, kad leidimas anks čiau kandidatuoti į parlamentą yra duoklė jauniems žmonėms ir atei ties kartoms.
Andrius Mazuronis:
Išeikite dabar į gatvę ir paklauskite žmo nių, kokie dabar yra Seimo nariai išrinkti ir koks yra dabar Sei mo reitingas.
„Manau, kad neatsiras daug tokių, kurie ryšis eiti į politiką, bet tie, ku rie ryšis, jau bus apsisprendę dėl sa vo norų, dėl savo pašaukimo“, – ti kino Darbo partijos atstovas. Virstų vaikų darželiu
Pataisa: sprendimo iniciatoriai siūlė, kad į parlamentą būtų galima kandi
datuoti nuo 23 metų vietoj dabar numatyto 25 metų cenzo.
V.Gapšio duomenimis, 13-oje ES ša lių amžiaus cenzas kandidatuojant į parlamento Žemuosius rūmus yra 18 metų, aštuonios šalys, įskaitant Lietuvos kaimynes Lenkiją ir Latvi ją, taiko 21 metų cenzą, dvi šalys yra nustačiusios 23 metų cenzą. Tik ke turios, tarp jų – ir Lietuva, yra pasi rinkusios 25 metų ribą. „Prieisime prie to, kad Seimas ir Vyriausybė – tas pats, kas vaikų dar želis: jeigu moki gražiai dainuoti, tai gali ir valdyti. Vis dėlto valdymas yra du dalykai – išsilavinimas ir patirtis. Pasakykite, kokią patirtį žmogus tu ri būdamas 23 metų? Prie Smetonos net iš šokių išvarydavo, jeigu būda vo mažiau kaip 20 metų“, – pareiš kė Tvarkos ir teisingumo partijos at stovas Julius Veselka. Konstitucijos pataisos Seime tu ri būti svarstomos ir dėl jų balsuo jama du kartus, per kiekvieną priė mimą už jas turi balsuoti ne mažiau kaip 94 Seimo nariai. Tarp pirmojo ir antrojo priėmimo daroma ne mažes nė kaip trijų mėnesių pertrauka. VD, BNS inf.
Vytauto Petriko nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktadienis, gegužės 25, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Nusiteikusi kovingai
Kauno apygardos teismo Civilinių by lų skyriaus teisė jai Neringai Venc kienei gresia įtari mai demonstravus nepagarbą teismui, nevykdžius teismo sprendimų, truk džius antstolei atlik ti pareigas, piktnau džiavus globėjos tei sėmis.
Partiją neseniai įsteigusi prezi dento Algirdo Mykolo Brazaus ko našlė Kristina Brazauskienė (nuotr.) pareiškė, kad jai turės būti sumokėta visa priklausan ti renta.
Terminas: speciali Seimo komisija N.Venckienės neliečiamybės klau
simą turėtų išnagrinėti iki birželio 20 d.
Tomo Raginos nuotr.
Likimą spręs komisija Sudarė komisiją
Prokurorai teigia surinkę užtek tinai duomenų, kad galėtų teisė jai pateikti įtarimus pagal penkis Baudžiamojo kodekso straipsnius: dėl trukdymo antstolio veiklai, pa sipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkci jas atliekančiam asmeniui, nepa garbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dėl piktnaudžiavimo tėvų, glo bėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis. Dėl šių galimų veikų prokurorai prašo Seimo leidimo patraukti tei sėją baudžiamojon atsakomybėn ir kitaip suvaržyti jai laisvę, nes pagal Konstituciją teisėjai Lietuvoje turi teisinę neliečiamybę. Šį kreipimąsi parlamentarams perskaitė generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis, šiuo metu laikinai einantis gene ralinio prokuroro pareigas. Išklausęs Generalinės prokura tūros atstovo pranešimą, Seimas sudarė laikinąją komisiją pareng ti rezoliucijos projektui, ar tenkin ti generalinio prokuroro prašymą. Dvylikos narių komisija sudaryta 68 parlamentarams balsavus už, devyniems prieš ir septyniems su silaikius. Komisijos pirmininke paskirta Darbo partijos narė Virginija Balt raitienė, pavaduotoju – konserva torius Stasys Šedbaras. Komisijai pavesta rezoliucijos projektą pa rengti iki birželio 20 d. Apie bausmes dar nekalba
Vėliau atsakydamas į žurnalistų klausimus D.Raulušaitis sakė, kad kol kas per anksti svarstyti, kokių bausmių N.Venckienė gali sulaukti dėl minėtų veikų. „Klausimas yra ankstyvas, visų pirma turėtų būti atliktas ikiteis minis tyrimas, jei byla bus perduo ta teismui, ten ir bus nuspręsta, kokios nuobaudos“, – sakė D.Rau lušaitis.
Klausiamas, kodėl į Seimą kreip tasi tik dabar, kai vienas galimų įta rimų – dėl dar 2010 m. pasakytų žodžių, D.Raulušaitis tvirtino, kad iki šiol laukta reikiamų duomenų. „Sprendimą priima generali nis prokuroras ir man nelabai etiš ka būtų komentuoti jo sprendi mus. Paties generalinio prokuroro ne kartą buvo minėta, kad siekia ma surinkti visus duomenis, kad tas sprendimas būtų priimtas, ir kai kurie duomenys, konkrečiai ta riant, semiotinė specialistų išvada, gauta tik prieš keletą savaičių. O vė liau dar kilo būtinybė bei poreikis šį sprendimą priimti ir pastarųjų metų įvykių kontekste. Taip ir susiklostė, kad tas sprendimas buvo priimtas, kai buvo priimtas“, – kalbėjo gene ralinio prokuroro pavaduotojas.
Darius Raulušaitis:
Visų pirma turėtų bū ti atliktas ikiteisminis tyrimas, jei byla bus perduota teismui, ten ir bus nuspręsta, ko kios nuobaudos. Klausiamas, ar Seimo nariai ga lės susipažinti su pareigūnų fil muota medžiaga, kaip buvo per duodama mergaitė, D.Raulušaitis sakė, kad sprendimą dėl ikiteismi nio tyrimo medžiagos priima bylą tiriantis prokuroras. „Sprendimus dėl leidimo susi pažinti su ikiteisminio tyrimo duo menimis, matyt, ir tuo įrašu, nes jis, jei dar netapo, tai taps ikiteisminio tyrimo medžiagos dalimi, turės priimti tuos tyrimus organizuojan tys prokurorai“, – pabrėžė Genera linės prokuratūros atstovas. Mažiausiai trys tyrimai
N.Venckienės pavardė figūruoja mažiausiai trijuose Kauno ir Vil
niaus prokuratūrų atliekamuose ikiteisminiuose tyrimuose. Generalinė prokuratūra yra ga vusi du Vilniaus apylinkės proku ratūros prašymus naikinti teisėjos neliečiamybę, atliekant du ikiteis minius tyrimus – dėl nepagarbos teismui ir teismo sprendimo ne vykdymo. Šie tyrimai vėliau su jungti į vieną. Be to, Kauno apygardos proku ratūra gegužės 17 d. pradėjo dar du ikiteisminius tyrimus dėl pasi priešinimo pareigūnui ir trukdymo antstoliui vykdyti teismo sprendi mą bei piktnaudžiavimo globėjo teisėmis. Kaip nurodoma kreipimesi, per ikiteisminius tyrimus surink ti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teis me viešai užgauliai pažemino tei singumą vykdantį teismą. Cituoja teisėjos žodžius
Kreipimesi cituojami N.Venckienės žodžiai: „Čia ne pabaiga, aš nety lėsiu ir tuo niekas nesibaigs. Jūs pamatysit, praeis du, penki metai ir viskas išlįs. Tegu jie negalvoja, kad jie dabar užgesino viską, bū dami korumpuoti, kyšininkai, ir iškrypėlių klaną gindami, čia taip nebus.“ Tokiais žodžiais, kaip teigiama kreipimesi, N.Venckienė užgau liai pažemino teisingumą vykdan tį teismą – Panevėžio apylinkės teismo kolegiją: pirmininką Vytau tą Krikščiūną ir kolegijos nares Ri tą Bilevičienę bei Daivą Gadliaus kienę. Teismas tuomet nutraukė baudžiamąją bylą dėl galimos pe dofilijos vieninteliam kaltinama jam Andriui Ūsui mirus. Taip pat teigiama, kad šiemet gegužės 17 d. N.Venckienė trukdė antstolei vykdyti teismo sprendi mą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką. BNS inf.
„Man atrodo, tai kvailiai, kurie nežino, kad yra įstatymas ir kad jį reikia vykdyti. Tačiau jie mano esantys aukščiau įstatymo. Mi nistrą, kuris ignoruoja įstatymą, reikia su vilko bilietu vyti iš mi nistro kėdės, kad jis niekada nebe galėtų dirbti valstybės tarnyboje. Kol kas mano renta kapsi kažkam į kišenę. Bet jie man turės sumokė ti viską. Tai sakė ir Lietuvos Pre zidentė“, – interviu rusų kalba leidžiamam laikraščiui „Litovskij Kurjer“ sakė K.Brazauskienė. K.Brazauskienė prašymą skir ti prezidento našlės rentą, kuri siekia apie 6 tūkst. litų, Sociali nės apsaugos ir darbo ministerijai pateikė dar 2010 m. vasarą. Nors K.Brazauskienė yra sakiu si neturinti draudžiamųjų paja mų, abejonių dėl rentos kilo, nes politikė valdo didelės vertės tur tą. Sprendimą dėl rentos skyrimo turi priimti Vyriausybė. Jei renta K.Brazauskienei būtų paskirta, ją tektų mokėti skaičiuojant nuo 2010-ųjų liepos.
Vytauto Petriko nuotr.
Tačiau dėl Prezidento valsty binės rentos įstatymo atitikties Konstitucijai į Konstitucinį Teis mą 2011 m. kreipėsi grupė Sei mo narių. Jiems kilo abejonių, ar valstybinė našlės renta gali būti skiriama neatsižvelgiant į prašan čiojo amžių, gaunamas pensijas ar nuolatines pensinio pobūdžio išmokas, ar neturi būti atsižvelg ta į asmens turimą turtą, santuo kos trukmę, nuopelnus valstybei ir kitas sąlygas. Premjeras Andrius Kubilius yra sakęs, kad Vyriausybė dėl rentos skyrimo K.Brazauskienei apsi spręs sulaukusi Konstitucinio Teismo išaiškinimo. BNS inf.
Dėl sulaikytų vaikų – nota Lenkijai Lietuvos ambasada Varšuvoje ketvirtadienį Lenkijos užsienio reikalų ministerijai išsiuntė no tą, raginančią nuodugniai ir ob jektyviai ištirti Lenkijos parei gūnų veiksmus gegužės 18-osios naktį sulaikant vaikus iš Lietuvos vežusį autobusą.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, dėl nesumokėto ke lių mokesčio Lenkijos pareigūnų sulaikytame autobuse vaikai bu vo priversti praleisti naktį netin kamomis sąlygomis. Kaip teigiama pranešime, ga vus i kel ion ės organ izator ių pranešimą apie įvykį, Lietu vos ambasada dar gegužės 18 d. dėl informacijos apie autobu so sulaikymą kreipėsi į Lenkijos transporto inspekciją. Ši institu cija ambasadą tąkart informavo, kad sulaikydami autobusą ins pektoriai elgėsi pagal nustatytas procedūras. Žiniasklaida šią savaitę pra nešė, kad iš ekskursijos Lenkijo je grįžtantys 23 Utenos Aukšta kalnio progimnazijos moksleiviai buvo priversti praleisti naktį ne toli Varšuvos esančioje aikštelė je, kur nebuvo jokios pastogės ir tualeto. Lenkijos pareigūnai teigia, kad buvo pažeista elektroninio ke lių mokesčio tvarka, nes autobu sas pro septynerius šios sistemos vartus apie 60 kilometrų važiavo nesumokėjęs kelių mokesčio. Skola sudarė maždaug 30 zlotų. Autobusas sulaikytas, kol bus su mokėta 21 tūkst. zlotų bauda. Vairuotojai buvo įsitikinę, kad šioje sąskaitoje dar turėjo būti pi nigų, bandė paklausti pareigūno,
Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
ar pati sistema nesuklydo, bet pa siaiškinti nebuvo leista. Lenkijos pareigūnas nurodė vykti į Sedlcių miestelį, iki ku rio buvo apie 100 kilometrų, nes tik ten yra banko kortelių skaity tuvas, ir automobilių saugojimo aikštelėje laukti, kol bus sumo kėta bauda. Ten keliautojai atsidūrė apie 1 val. nakties. Vaikams ir juos ly dintiems asmenims buvo nuro dyta išlipti iš autobuso. Ekskursijos vadovas buvo iš kvietęs policijos pareigūnus ir prašė padėti antisanitarinėmis są lygomis laikomiems vaikams, bet tie skėstelėjo rankomis ir išvyko. Šalčininkų autobusų parko va dovai, telefonu gavę žinią apie skirtą 21 tūkst. zlotų baudą, per pusvalandį į vairuotojų sąskai tą pervedė pinigus, bet ši banko operacija užtruko iki 3 val. Pasak turizmo agentūros „Ke lionių laikas“ gido Vytauto Kras nicko, tik 10 val. ryto atsirado pareigūnai, kurie galėjo paim ti pinigus. BNS inf.
8
penktADIENIS, gegužės 25, 2012
lietuva
Seimas atrišo rankas prokurorams Seimas vakar patenkino generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti pa traukti baudžiamojon atsakomybėn konservatorių Vitą Matuzą. Kalba apie susidorojimą
Už tai, kad V.Matuzą būtų leista patraukti baudžiamojon atsako mybėn, suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę, balsavo 79 Seimo nariai, prieš buvo vienas, keturi parla mentarai susilaikė. Už balsavo vi sų frakcijų atstovai, taip pat pusė konservatorių. Apie pusė konser vatorių frakcijai balsuojant neda lyvavo, ir keli jų atstovai vieninte liai buvo prieš arba susilaikė. Norint priimti rezoliuciją dėl Seimo nario imuniteto panaikini mo, už ją balsuoti turi ne mažiau kaip 71 Seimo narys. Generalinis prokuroras prieš porą savaičių kreipėsi į Seimą su prašymu leisti V.Matuzą patraukti baudžia mojon atsakomybėn ar kitaip suvar žyti jo laisvę, nes parlamentarui no rima pateikti įtarimus sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėti mi ir dokumentų klastojimu. V.Matuzas metamus įtarimus neigia, byloje prisipažinusių įtaria mųjų parodymus sako esant išgau tus grasinimais ir spaudimu, o pačią bylą tvirtina esant bandymu susi doroti su juo kaip partijos atstovu ir pačia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionimis demokratais. Jaučiasi jau nuteistas
Ketvirtadienį kalbėdamas Seime prieš balsuojant dėl jo teisinės ne
liečiamybės panaikinimo konser vatorius V.Matuzas kartojo nepa daręs nusikaltimų, dėl kurių jam norima pateikti įtarimus, o pačią bylą sakė esant politinę. Kalbė damas Seimo posėdyje V.Matuzas taip pat apgailestavo jau esąs pada rytas nusikaltėliu žiniasklaidoje.
Kęstutis Masiulis:
Ši istorija nemalo ni visiems, nes me ta šešėlį visiems mums, politinio pa saulio žmonėms.
„Konstitucija garantuoja nekal tumo prezumpciją, tačiau šiuo at veju, man atrodo, ji negalioja. Aki vaizdžiai esu padarytas nusikaltėliu, esą susikrovęs milijonus, suorga nizavęs naują grupuotę, šantažu ir grasinimais neva privertęs nusi kalsti ne vieną verslininką arba val dininką“, – sakė V.Matuzas. „Nekvestionuoju žiniasklaidos laisvės, bet, švelniai tariant, liūd na, kai joje atliekamas ir ikiteismi nis tyrimas, ir teismas. Liūdna, kai netgi prokurorams užduotys for
muluojamos per žiniasklaidą“, – pridūrė V.Matuzas. „Nepadariau nė vieno nusikalti mo, kuriuo buvau apkaltintas. Esu visiškai ramus prieš savo sąžinę ir piliečius“, – tvirtino parlamenta ras ir kartu aiškino, jog parodymai prieš jį, duoti liudytojų, buvo iš gauti spaudimu. Tvirtindamas, jog byla politinė, V.Matuzas spėjo, kad, panaikinus jo neliečiamybę, jis su antrankiais būtų išvestas iš Seimo, o vėliau byla būtų nutraukta pri trūkus įrodymų, tačiau su juo kaip politiku jau būtų susidorota. „Nesilaikau Seimo nario kėdės, nesislepiu už teisinio imuniteto ir galiu numatyti, kaip jį panaikinus viskas klostysis – nenustebčiau, jei čia pat už Seimo durų dėl šou man būtų uždėti antrankiai, tačiau po kurio laiko būčiau paleistas, kaip buvo paleista mano žmona, beje, po to spektaklio teisėsauga ir prokuro rai nieko daugiau ir nenuveikė. Esu įsitikinęs, kad prieš rinkimus įvyktų viešas mano teismo procesas, o po rinkimų jis baigtųsi taip, kaip ir dau gelis kitų užsakytų atvejų, – tyrimas nutrauktas nesurinkus pakankamai įrodymų. Būtų klasikinė politinė by la“, – kalbėjo V.Matuzas. Gynyba nenustebino
Dėl balsavimo motyvų kalbėjęs Seimo narių Mišrios grupės atsto
vas Mantas Varaška pabrėžė, kad generalinio prokuroro kreipimųsi dėl neliečiamybės ypač padaugėjo šią kadenciją, ir kalbėjo apie būti nybę fiksuoti, kiek tokių prašymų vėliau pasirodo buvę pagrįsti. „Jei mes žiūrėtume praėjusią ka denciją, tokių teikimų buvo vos ke li, palyginti su šia Seimo kadencija. Mes tokių teikimų turime daugiau negu dešimt, dalis jų buvo atmes tų, teikimai dėl Evaldo Lemen tausko, Petro Gražulio, Kazimiero Uokos, dalis patenkinti. Ne kartą iškeltos abejonės dėl tokių genera linio prokuroro teikimų, ir kadangi tų teikimų dinamika yra didėjanti, reikia vis rimčiau kelti klausimus – kaip baigėsi tokių ikiteisminių ty rimų rezultatai, įtarimai virsta kal tinimais ar ne, bylos baigiamos ar ne“, – kalbėjo M.Varaška. O konservatorius Edmundas Pu pinis, dirbęs rezoliucijos projektą parengusioje komisijoje, ją kaltino atsainiai pažiūrėjus į klausimą dėl V.Matuzo neliečiamybės ir galimų politinių šios bylos aspektų. Tvar kos ir teisingumo partijos atstovas Egidijus Klumbys tvirtino, jog aiš kinimai, esą tai yra politinis perse kiojimas, – įprasta ir suprantama gynybinė pozicija, tačiau vieninte lė vieta, kur galima apsiginti ir įro dyti savo nekaltumą, yra teismas. BNS inf.
Pasiteisinimai: V.Matuzas va
kar kaltino žiniasklaidą, politi nius oponentus, bet ne save.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
9
penktadienis, gegužės 25, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
24
proc.
paaugs dujų kaina šalies vartotojams nuo šių metų liepos.
Investavo daugiau
€
Šiemet pirmą ketvirtį Lietuvoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota per 2,5 mlrd. litų – 11,7 proc. daugiau nei pernai sausį– kovą. Daugiau nei pusę visų investuotų lė šų sudarė investicijos į pastatų ir inžineri nių statinių statybą, daugiau nei 40 proc. – į mašinas, įrenginius ir transporto prie mones. Gyvenamiesiems pastatams sta tyti ir pirkti šiemet buvo skirta 16 proc. vi sų investicijų.
Baltarusijos rublis 10000 3,3222 DB svaras sterlingų 1 4,3064 JAV doleris 1 2,7441 Kanados doleris 1 2,6780 Latvijos latas 1 4,9457 Lenkijos zlotas 10 7,9245 Norvegijos krona 10 4,5781 Rusijos rublis 100 8,6831 Šveicarijos frankas 1 2,8746
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,7113 % +0,3425 % +0,7490 % +0,5255 % –0,0849 % +0,1036 % +0,4740 % –0,0506 % –0,0209 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,91
4,61
2,47
„Kvistija“
4,85
4,55
2,47
„Vakoil“ 4,88 4,58 2,47 Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
91,07 dol. už 1 brl. 106,41 dol. už 1 brl.
Dviračių verslas iš sunkmečio važiuoja lėtai Per krizę dviračių pardavimas smuko tris kartus, tačiau šiemet rinkoje jau tikimasi pagyvėjimo. Prekybininkams tai reikštų išsigelbėjimą, nes vis didėjančią dviračių savikainą jie priversti užsimesti ant savo pečių. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Rinka patyrė nuosmukį
Dviračių sezonas šiais metais, pa lyginti su praėjusiais, prasidė jo anksčiau, kaip teigė parduotu vių „Vasarė“ Klaipėdos padalinio vadovė Monika Rimaitė. Nemažai dviračių buvo parduota jau kovą. Lietuvos dviračių asociacijos prezidentas Algimantas Pauliukai tis pasakojo, kad krizė paliko nei giamų pėdsakų visose verslo šako se, tačiau bene labiausiai ji smogė dviračių verslui. Anot jo, krizės metais dviračių apyvarta, palygin ti su laikotarpiu prieš krizę, smuko net tris kartus. „Taip tikriausiai nutiko dėl to, kad didelė dalis judrių žmonių – potencialių pirkėjų – išvyko į už sienį. Dabar jie sėkmingai dvira čius perka Europoje. Joje dviračių pardavimas nukrito nesmarkiai, tik apie 10 proc.“, – sakė A.Pau liukaitis. Be to, pašnekovo teigimu, žmo nių perkamoji galia sumažėjo, todėl jie stengėsi taupyti ir ieškojo nau dotų dviračių ar remontavo jau tu rimus: „Parduotų dviračių skaičius sumažėjo, bet dviračių detalių ir servisų paklausa labai išaugo.“ A.Pauliukaitis patikino, kad rin ka po truputį atsigauna, nors Lie tuva, palyginti su Baltijos šalimis,
pernai buvo vienintelė, kurioje ofi cialus dviračių pardavimas dar ma žėjo. Vis dėlto pašnekovas prognozavo, kad šiais metais dviračių verslas patirs lūžį ir pardavimas po truputį pradės augti.
Algimantas Pauliukaitis:
Didelė dalis judrių žmonių – potencialių pirkėjų – išvyko į už sienį. Dabar jie sėk mingai dviračius per ka Europoje. Tač iau dvirač ių pard uot uv ių didžiuosiuose šalies miestuose „Dviratis Tau“ vadybininkas Žil vinas Balčiūnas patikino paklau sos smukimo nepajutęs. Pastaruo ju metu vis populiarėję dviračiai ir šiais metais parduodami aktyviau nei pernai. Anot jo, šiais metais dviračių pardavimas, palyginti su praėjusiais, augo 10–15 proc. Prisitaikė prie augimo
Anot A.Pauliukaičio, dviračių kai nos rinkoje yra smarkiai nukritu sios. Geri, brangūs dviračiai par duodami palyginti nebrangiai, be to, jiems taikomos įvairios nuolai dos ir akcijos. Vis dėlto pašneko
vas neslėpė, kad nors parduotuvėse dviračių kainos nedidelės, jų savi kaina smarkiai didėja. „Kiekvienais metais gaminto jų nustatytos kainos augo viduti niškai 10–13 proc. Tačiau preky bininkai jų taip nekėlė – prisitaikė prie rinkos, kad neatbaidytų pir kėjų“, – sakė A.Pauliukaitis. Anot jo, verslininkai buvo priversti su balansuoti savo biudžetą bei su mažinti išlaidas ir taip kompen suoti kainų skirtumus. Prekybininkai tvirtina, kad dvi račių kainos parduotuvėse kasmet kyla 3–5 proc., ir jau nebepamena meto, kai jos mažėjo. „Dviračių kainos padidėjo, bet dažniausiai ir jų komplektacija būna šiek tiek geresnė. Anoks čia ir augimas“, – sakė M.Rimaitė. Renkasi ne pigiausią
Ž.Balčiūnas pasakojo, kad pigiau sias dviratis suaugusiam žmo gui parduotuvėje kainuoja apie 1,2 tūkst. litų. Tačiau, anot pašnekovo, gyventojai linkę dviračiui išleisti ir daugiau pinigų – vidutiniškai už jį sumoka 1,7 tūkst. litų. A.Pauliukaitis taip pat pasakojo, kad pastaruoju metu dviračių pir kėjai pasidalijo į dvi grupes. Pa sak jo, mažai pajamų turintys gy ventojai dviračius dažniau perka prekybos tinkluose ir turguje, o pasiturintys ir norintys geresnės
Balansas: dėl brangstančių žaliavų dviračių gamintojai kasmet smar
kiai padidina produkcijos kainas, tačiau prekybininkai dviračių kainą priversti kelti tik nedaug. Karolio Kavolėlio (BFL) nuotr.
kokybės žvalgosi į specializuotas parduotuves ir brangesnius dvi račius: „Vidutinis pirkėjas rinko je tarsi išnyko.“ A.Pauliukaitis taip pat patikino, kad rinka įtempta jau trejus metus, nes į ją pradėjo plūsti labai brangūs dviračiai įtartinai žemomis kaino
mis: „Matyti, kad įvairiais nelega liais būdais Danijoje, Olandijoje, Vokietijoje įsigyti dviračiai gabe nami į Lietuvą ir čia parduodami turguje bei internetu, kur kontrolės mažiausia.“ Jis pabrėžė, kad kont rolė jau sustiprinta, tad nelegalios prekybos atvejų sumažėjo.
Elektroninės studijų priemonės atveria naujas galimybes studentams Lietuvos sveikatos mokslų universitete Elektroninių paslaugų Lietuvos bendrojoje viešojoje erdvėje ir sveikatos priežiūros sistemoje nuolat daugėja. Didėja ir specialistų, gebančių dirbti su elektroninėmis sistemomis, poreikis. Tačiau elektroninių paslaugų ir sistemų sveikatos priežiūroje, bendrai vadinamų „e. sveikatos“ terminu, dėstymas universitetų ir kolegijų tradicinėse sveikatos priežiūros studijų programose iki šiol neišplėtotas, neretai apsiribojama pavieniais pasirenkamaisiais dalykais ar moduliais. Siekdamas suteikti visuomenės sveikatos, slaugos ir reabilitacijos programų studentams galimybių įgyti e. sveikatos informacijos sistemų naudojimo įgūdžių, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas per dvejus metus vykdytą
projektą „Visuomenės sveikatos, slaugos ir reabilitacijos praktinio mokymo centro sukūrimas“ sukūrė Sveikatos informacijos sistemų simuliatorių, skirtą studijoms. Šio projekto tikslas – sukurti tokią elektroninę sistemą, kuri leistų ne tik susipažinti su sveikatos priežiūros įstaigose naudojamomis informacijos sistemomis ir jų veikimo principais, tačiau ir turėti galimybę kurti specialius studijų procesui reikalingus mokomuosius scenarijus ir situacijas, leidžiančius kryptingai mokytis studentams aktualių dalykų nesukeliant grėsmės pacientų sveikatai ar jų duomenų saugumui. Mokymo aplinkoje atliekami veiksmai, nors ir tikroviški, yra visiškai atskirti nuo veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų sistemų.
Mokomąjį simuliatorių, kurį kūrė specialiai tam suburta analitikų ir programuotojų komanda, sudaro 19 modulių, apimančių paciento kelią nuo registravimosi iki reabilitacijos, išrašymo iš ligoninės ar nukreipimo tolesnių šeimos gydytojo konsultacijų, taip pat pačios įstaigos administravimą ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Naujovė yra tai, kad simuliatoriuje naudojami ne tik šiuo metu ligoninėse patvirtinti klasifikatoriai (tokie, kaip 10 versijos Tarptautinis ligų klasifikatorius, arba TLK-10), bet ir užsienyje specialistų priimti, tačiau Lietuvoje dar nepaplitę (pavyzdžiui, Tarptautinis funkcinių būklių klasifikatorius ar Slaugos veiksmų klasifikatoriai) taip pat iki šiol Lietuvoje ligoninių informacinėse sistemose dar nenaudo-
ti slaugos, reabilitacijos, profilaktinių programų moduliai. Tai ne tik išplečia studijų galimybes, bet taip pat gali būti puikus įrankis ir moksliniuose tyrimuose ar praktinėje veikloje. Nors simuliatorius buvo kuriamas visuomenės sveikatos, slaugos ir reabilitacijos programoms, ateityje jis gali būti papildytas galimybėmis, naudingomis kitoms universitete vykdomoms studijų programoms: medicinos, farmacijos, odontologijos, biochemijos, genetikos ar sveikatos psichologijos. Naujoms mokymo priemonėms panaudoti studijų programose reikės kūrybiško dėstytojų požiūrio ir nemažai žinių, todėl projekte vykdyti dėstytojų mokymai, kurių metu supažindinta su simuliatoriaus galimybėmis ir panaudo-
jimo studijose būdais, taip pat bandomoji studentų praktika, skirta studentų nuomonei apie šios mokymo priemonės patrauklumą ir naudingumą įvertinti. Projektą finansuoja ES Socialinis fondas ir Lietuvos Respublika, projektas vykdomas pagal Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“. Projekto vykdymo laikotarpis – nuo 2010 m. balandžio iki 2012 m. gegužės. Užs. 963485
10
penktADIENIS, gegužės 25, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
„Devils“ klubas perėmė iniciatyvą Dain iaus Zubr aus ats tov auj a mą Naujojo Džersio „Devils“ ko mandą nuo Stenlio taurės var žyb ų fin al o skir ia vos vien as žingsnis.
Penktosiose Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritulio lygos (NHL) Rytų konferencijos finalo rungtynėse „Devils“ ledo rituli ninkai svečiuose 5:3 (3:1, 0:1, 2:1) nugalėjo Niujorko „Rangers“ eki pą ir serijoje iki keturių pergalių išsiveržė į priekį 3:2. Pirmąjį serijos mačą Naujojo Džersio komanda išvykoje var žovams pralaimėjo 0:3, tačiau antrosiose rungtynėse svečiuose iškovojo pergalę 3:2. Trečiąjį su sitikimą namuose „Devils“ pra
laimėjo 0:3, o ketvirtajame mače triumfavo 4:1. Šeštąsias rungtynes „Devils“ ir „Rangers“ žais šiandien. Regulia riajame sezone Naujojo Džersio ir Niujorko klubai tarpusavyje žai dė šešis mačus ir pasidalijo po tris pergales. „Rangers“ ledo ritulininkai Rytų konferencijos finale žaidžia pirmą kartą nuo 1997 m., o „De vils“ – pirmą kartą nuo 2003-ių jų, kai trečią kartą iškovojo Sten lio taurę. NHL Vak ar ų konferenc i jos čempionu tapo ir pirmasis į Stenlio taurės varžybų finalą jau iškopė Los Andželo „Kings“ klubas.
Kaune pagerbti Lietuvos ranki nio čempionai ir prizininkai – ge riausios vyrų ir moterų koman dos, žaidėjai ir žaidėjos, jų trene riai.
VD, BNS inf.
Įvertinimas: kaunietis V.Drevinskas ir vilnietė D.Aleksandravičiūtė – nau
dingiausi šalies rankinio sezono žaidėjai.
Finalas: „Rangers“ žaidėjai stabdė D.Zubrų (Nr. 8) ir neleistinais
būdais.
AFP nuotr.
V.Janušaitis – septintas Vienas Lietuvos plaukimo rink tinės lyderių kaunietis Vytautas Janušaitis Vengrijoje vykstan čiame 31-ajame Europos čempio nate (50 m baseine) užėmė 7-ąją vietą.
200 m kompleksiniu būdu V.Ja nušaitis nuplaukė per 2 min. 02,08 sek. ir finale aplenkė tik italą Federico Turrini – 2 min. 02,50 sek. Pusfinalyje Lietu vos plaukiko rezultatas – 2 min. 00,75 sek. Aukso medalį iškovojo Euro pos rekordą pagerinęs vengras Laszlo Csechas – 1 min. 56,66
sek. Antrąją vietą užėmė bri tas Jamesas Goddardas – 1 min. 57,84 sek., trečias finišavo aust ras Markusas Roganas – 1 min. 59,39 sek. Greičiau už V.Janušaitį plaukė ir Izraelio atstovas Galas Nevo – 1 min. 59,74 sek., švedas Simojus Sjoedingas – 2 min. 00,70 sek. ir vengras Davis Verraszto – 2 min. 01,70 sek. 2008-aisiais Olandijoje įvyku siame Europos čempionate V.Ja nušaitis 200 m kompleksiniu bū du nuplaukė per 2 min. 00,17 sek. ir iškovojo bronzos medalį. VD inf.
Rankinio lyderiai išsidalijo trofėjus Naudingiausiuoju Lietuvos vyrų rankinio lygos (LVRL) čempionato žaidėju pripažintas Kauno „Grani to-Gajos-Kario“ snaiperis Vaidas Drevinskas. Jis tapo ir rezultatyviausiu ran kininku, be to, apdovanotas ir ge riausio kairiojo pusiau krašto žai dėjo prizu. V.Drevinskas teigė, kad per sezo ną pelnyti 173 įvarčius jam padė jo sukaupta patirtis aukščiausio ly gio varžybose ir šalia buvę žmonės: „Ne paskutinį vaidmenį mano žai dime atliko ir komandos draugai, padėjo ir treneriai. Visiems jiems esu dėkingas.“ Naudingiausia Lietuvos moterų rankinio lygos (LMRL) čempionato žaidėja pripažinta Daiva Aleksand ravičiūtė (Vilniaus „Šviesa-Eglė“). Trečią kartą iš eilės šalies čem pionu tapusio Klaipėdos „Žemai
273
įvarčius LMRL čempionate pelnė panevėžietė S.Kazlauskaitė.
Prizininkai LVRL: 1. Klaipėdos „Žemaitijos dragūnas“, 2. Kauno „Granitas-GajaKarys“, 3. Kauno „Lūšis“.
Varžovai: V.Janušaitis (kairėje) ne pirmą kartą kovėsi su Europos
rekordininku L.Csechu.
AFP nuotr.
Tomo Raginos nuotr.
LMRL: 1. Kauno rajono „Garlia va-SM“, 2. Kauno „ACME–Žalgiris“, 3. Vilniaus „Eastcon AG-Vilniaus kolegija“.
Rita Urnikienė:
Žaidėjos nenuleido rankų, kai buvo sun ku, sutelkė jėgas, ko vojo ir nugalėjo.
tijos dragūno“ strategas Artūras Juškėnas teigė, kad pergalę lėmė patirtis, puikūs komandos žaidė jų tarpusavio santykiai ir sunkus darbas. Pirmą kartą Lietuvos čempio nių titulą iškovojusios Kauno ra jono „Garliavos–SM“ ekipos vy riausioji trenerė Rita Urnikienė apie savo auklėtinių pergalę kal bėjo: „Kodėl laimėjome? Todėl, kad labai myl im e rank in į, kad toks buvo mūsų tikslas ir svajo nė. Žaidėjos nenuleido rankų, kai buvo sunku, sutelkė jėgas, kovojo ir nugalėjo.“ Lietuvos rankinio federacijos (LRF) prezidentas Edis Urbanavi čius padėkojo lygų vadovams, or ganizatoriams, sportininkams, tre neriams, komandų vadovams už įdomų sezoną. VD, Lietuvos rankinio lygos inf.
Geriausi žaidėjai Moterys
Vyrai
Nauding iausia žaidėja – Daiva Alek sandrav ičiūtė (Viln iaus „Šviesa-Eg lė“), rez ultat yv iausia – Simona Kaz lausk aitė (Panevėž io KKSC, 273 įvarčiai), vart in inkė – Vita Urbonai tė („ACM E-Žalg ir is“), kair iojo kraš to žaidėja – Jurg ita Daugėlaitė („Gar liava-SM“), dešiniojo krašto žaidėja – Edita Kairytė („Eastcon AG-Vilniaus koleg ija“), įžaidėja – Gintarė Onusai tytė („Garliava–SM“), kairiojo pusiau krašto žaidėja – Lina Abramauskai tė („ACME-Žalgiris“), dešiniojo pusiau krašto žaidėja – Greta Kavaliauskai tė („Eastcon AG-Viln iaus koleg ija“), linijos žaidėja – Indrė Mockevičiūtė („Garliava-SM“).
Naud ing iaus ias žaidėjas – Vaidas Drev inskas („Gran itas-Gaja-Kar ys“), rez ult at yv iaus ias – V.Drev insk as („Gran itas-Gaja-Kar ys“, 173 įvarčiai), vart in inkas – Vil ius Rašimas („Gra nit as-Gaja-Kar ys“), kair iojo krašto žaidėjas – Darius Jasinskas („Žemai tijos dragūnas“), dešiniojo krašto žai dėjas – Robertas Švedas („Gran itasGaja-Kar ys“), įžaidėjas – Benas Pet reik is („Žemait ijos drag ūnas“), kai riojo pusiau krašto žaidėjas – V.Dre vinskas („Gran itas-Gaja-Kar ys“), de šiniojo pusiau krašto žaidėjas – Arū nas Šrederis („Žemaitijos dragūnas“), linijos žaidėjas – Tadas Stankevičius („Žemaitijos drag ūnas“).
11
penktADIENIS, gegužės 25, 2012
sportas
Krepšininkės mokosi būti komanda Europos čempio nato atrankos var žyboms besiren gianti Lietuvos mo terų krepšinio rink tinė sužaidė trejas kontrolines rungty nes ir visas pralai mėjo, bet tragedijos neįžvelgia.
Apsiprato: A.Paulauskas džiaugiasi, kad jo auklėtinės vis labiau pasitiki savo jėgomis.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Stokoja patirties
Gegužės 20-ąją Panevėžyje lietu vės 74:77 pralaimėjo latvėms, o 23 ir 24 d. Druskininkuose 46:74 ir 50:54 – baltarusėms. „Salėje treniruojamės dešimt dienų. Per tiek laiko neįmanoma paruošti jaunos komandos rung tynėms su Baltarusijos rinktine. Viskam reikia laiko, – po trečio jo pralaimėjimo kalbėjo Lietuvos komandos vyriausiasis rinktinės treneris Algirdas Paulauskas. – Šį kartą vaizdas aikštėje buvo ge resnis nei anksčiau. Mes, kaip ir baltarusės, sprendžiame sudėties klausimus, dažnai keičiame krep šininkes, todėl išsimušame iš rit mo. Daugelis krepšininkių padarė išvadas, pradėjo tikėti savo jėgomis ir parodė, kad gali kovoti. Tai svar biausia. Mums trūksta patirties: komandoje yra dvi 1981 m. gimu sios krepšininkės, viena – 1987-ai siais, o likusios – 1989-aisiais ir vėliau. Jaunoms krepšininkėms to
kios rungtynės ir tokie pralaimėji mai yra labai naudingi.“ A.Paulauskas pridūrė, kad iki at rankos varžybų etapo dar yra šiek tiek laiko ir jis tikisi, kad rinktinė jam tinkamai pasiruoš.
Algirdas Paulauskas:
Nejaučiau jokios bai mės imtis darbo su rinktine. Juk galėjau atsisakyti, bet to ne padariau.
„Esu toks žmogus, kuris visa da žino, ką daro. Nejaučiau jokios baimės imtis darbo su rinktine. Juk galėjau atsisakyti, bet to nepada riau, nors žinojau, kad komandoje nebus labiausiai patyrusių krepši ninkių. Dabar belieka dirbti ir ti kėti žaidėjomis, kurios talentingos ir nori žaisti. Mums padėti gali tik laikas“, – kalbėjo treneris.
Po žingsnį – į priekį
Vidurio puolėjos Gintarės Petro nytės nuomone, dvejos rungtynės su baltarusėmis parodė visas silp niausias mūsų rinktinės vietas. „Didžiausias trūkumas – gyny ba. Dar bus daug treniruočių, to dėl reikia tikėtis, kad tobulėsime“, – sakė žaidėja. Pasak G.Petronytės, šiemet į ko mandą suburtos beveik visos per spektyviausios šalies jaunosios krepšininkės. „Turėsime šansą parodyti, ką sugebame. Pripažinsiu – trūksta senbuvių, tačiau negalime nieko pakeisti, – kalbėjo Gintarė. – Kai kurios naujokės dar jaučiasi nedrą siai, tačiau tai natūralu. Netrukus jos sutvirtės.“ Klaipėdos „Lemminkainen“ klu bo puolėja Inesa Visgaudaitė teigė, kad sunkiausia buvo žaisti pirmąsias kontrolines rungtynes su latvėmis. „Tada tikrai galėjome pasakyti, kad esame nesusižaidusios. Tre čiosios rungtynės parodė, kad žen giame į priekį – pagerėjo gynyba, viena kitą geriau suprantame. Ma
Karjera: Baltarusijos krepšininkes Europos čempionato atrankos varžyboms rengia R.Grigas. Gedimino Bartuškos nuotr.
nau, kad tampame komanda, nors iš šalies tai kol kas nelabai maty ti, – svarstė krepšininkė. – Dar per mažai stengiamės kovodamos dėl kamuolio, galėtume žaisti ag resyviau.“ Kauno „VIČI-Aisčių“ gynė ja Mantė Kvederavičiūtė pabrėžė, kad net neprofesionalia akimi ga lima pastebėti, jog rinktinei trūks ta susižaidimo. „Dar nespėjome apsiprasti vie noje komandoje, tačiau tikiuosi, kad gerės ne vien mano žaidimas“, – teigė krepšininkė ir pridūrė, kad po treniruočių prisėda prie knygų, nes Vytauto Didžiojo universitete – irgi karštymetis. Kaune – tarptautinis turnyras
Kontrolinių rungtynių seriją Lie tuvos krepšininkės pratęs gegužės 27-ąją Rygoje su Latvijos rinktine, o birželio 1 ir 2 d. Helsinkyje išmė gins jėgas su suomėmis. Birželio 6–8 d. Kaune rengiamas tarptautinis turnyras, kuriame lie tuvės susitiks su Latvijos, Švedijos ir Ispanijos komandomis.
Pirmąsias Europos čempionato atrankos C grupės rungtynes mū siškės žais birželio 13-ąją Kauno sporto halėje su Olandijos ekipa.
Statistika Lietuva–Latvija 74:77 (26:22,
13:22, 19:11, 16:22). G.Petronytė 16 taš kų (7 atkovoti kamuoliai), G.Gut kauskaitė 12 (4 klaidos), M.Solopo va, J.Bungaitė ir R.ŽemantauskaitėMatlašaitienė po 8/A.Putinina 17 (10 atkovotų kamuolių), S.Nieduola 15 (11 atkovotų kamuolių), L.Jansonė ir K.Karklinia po 14. Lietuva–Baltarusija 46:74 (12:18,
8:13, 13:31, 13:12). K.Vengrytė 11, G.Pet ronytė 9 (10 atkovotų kamuolių), G.Gutkauskaitė ir M.Solopova po 6/A.Veremejanka 14, T.Troina 13, J.Rycikova 12. Lietuva–Baltarusija 50:54 (8:12,
9:19, 18:14, 15:9). G.Gutkauskaitė, G.Petronytė (6 atkovoti kamuoliai) ir L.Svarytė (6 atkovoti kamuoliai) po 7, J.Bungaitė ir K.Alminaitė po 6/A.Veremejanka 15, A.Tarasova 12.
Pastangos: per antrąsias rungtynes su baltarusėmis efektyviu žaidimu pa
sižymėjo L.Svarytė.
12
penktADIENIS, gegužės 25, 2012
pasaulis Priėmė įstatymą
Ragina protestuoti
Studentų mitingas
Vengrijos parlamentas, kurio du trečdalius sudaro konser vatyviosios premjero Viktoro Orbáno partijos „Fidesz“ na riai, priėmė plačiai kritikuoto žiniasklaidos įstatymo lanks tesnę versiją. Šis įstatymas iš esmės yra pataisos, užtik rinančios žurnalistų naudoja mų šaltinių apsaugą.
Aleksejus Navalnas (nuotr.) po to, kai buvo paleistas po arešto dėl nepaklusimo poli cijai per vieną demonstraci ją prieš prezidentą Vladimirą Putiną, paragino rugsėjo pra džioje surengti didelius mitin gus visoje šalyje. Jis sakė pa dėsiantis ruoštis kitai masinei demonstracijai birželio 12 d.
Kanados policija paryčiais suėmė apie 400 žmonių Monrealyje, kai per nesank cionuotą studentų mitingą protestuotojai akmenimis ap mėtė pareigūnus. Demons- tracijos Monrealyje vyksta nuo vasario vidurio, protes tuojant dėl planų 82 proc. pa didinti mokesčius už mokslą.
Vaikė piketus Azerbaidžane policija vaikė pro testuotojus, kurie piktinasi Ilha mo Aliyevo valdymu.
Vakar protestuotojai surengė ne sankcionuotą mitingą, kurio laikas sutapo su Azerbaidžane vykstančiu „Eurovizijos“ dainų konkursu. Prie valstybinės televizijos sto ties – „Eurovizijos“ transliacijų partnerės – surengtame proteste dalyvavo dešimtys žmonių. Pasak opozicijos, buvo sulaikyti 30–35 žmonės. Tai patvirtino opozicijos aljanso „Visuomenės rūmai“ atsto vė Leila Mustafayeva. Pasak jos, tarp sulaikytųjų buvo dvi moterys, kurios laikė plakatą su užrašu „Norime visuomeninės te levizijos, o ne Ilhamo televizijos“. Tai buvo užuomina apie Azerbai džano prezidentą I.Aliyevą, kurio veikla ir kalbos dominuoja šalies naujienų laidose. Azerbaidžano vyriausybės pa sipiktinimą sukėlė ir tai, kad „Eu rovizijos“ konkurso dalyvė iš Šve dijos Loreen, laikoma galima jo laimėtoja, trečiadienį susitiko su žmogaus teisių aktyvistais. Azerbaidžanas tučtuojau pa smerkė „Eurovizijos“ „politizavi mą“. Prezidento administracijos aukšto rango pareigūnas Ali Hasa novas sakė, kad „Eurovizijai“ va dovaujanti Europos transliuotojų sąjunga turėtų neleisti tokių susi tikimų su grupėmis, nusistačiusio mis prieš Azerbaidžaną. Azerbaidžano pareigūnai nori „Eurovizija“ pasinaudoti kaip pro ga pelnyti tarptautinį pripažinimą energijos išteklių turtingai, dau giausia musulmoniškai ir 9,2 mln. gyventojų turinčiai šaliai. Tačiau šis popmuzikos šou atkreipė pre cedento neturintį dėmesį į pareiš kimus, kad I.Aliyevo vyriausybė so dina už grotų oponentus, persekioja žurnalistus ir varžo žodžio laisvę. BNS inf.
Spruko: prieš Azerbaidžano vado
vą I.Aliyevą protestuojantys opo zicijos veikėjai sulaukė atpildo.
AFP nuotr.
Kaip sako liaudies išmintis – geriausias sprendimas, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Ar tai įmanoma? Re gis, viskas priklau so nuo to, kaip susi tars Paryžius ir Ber lynas.
Porelė: kol kas F.Hollande’as ir A.Merkel kumščiuojasi, tačiau reikšmingus sprendimus jiems teks priim
ti kartu.
„Reuters“ nuotr.
ES lyderiai pažvangino kardais Mūšis dėl euroobligacijų
Deja, trečiadienį Briuselyje buvo karšta, o ir kiek neįprasta. Nors prieš kiekvieną viršūnių susitiki mą vykdavo Vokietijos ir Prancū zijos vadovų vadinamasis minisu sitikimas, šį kartą jo nebuvo. Trečiadienio susitikimas, kuris truko iki paryčių, buvo gan laisvo pobūdžio, nes svarbiausias vyks birželio pabaigoje. Per šį susitikimą veikiau buvo apsikeista pozicijomis, tačiau jo kie sprendimai nebuvo priimti. Daugiausia kalbėta apie tai, kaip praplėsti bendrą Europos taupy mo politiką naujais punktais – tokiais kaip darbo vietų kūrimo ir ekonomikos augimo. Vis dėlto daugiausia debatų su kėlė euroobligacijų klausimas. Eu roobligacijos leistų sujungti visų turtingų ir neturtingų euro zonos šalių skolas. Šios priemonės vyriausybėms leistų finansuoti investicijas, ku rios galėtų sukurti naujų darbo vietų artimiausiu laikotarpiu ir ilgainiui prisidėtų prie ekonomi kos augimo – taip būtų padėta ša lims, kurios priverstos labai bran giai skolintis. Ispanija ir Italija šiuo metu už nacionalines obligacijas moka penkiskart didesnes palūkanas negu Vokietija. Tačiau vokiečiai laikosi savo, kad tik griežta finansų drausmė gali padėti išgydyti euro zoną ka muojančią ligą. Berlynas baiminasi, kad eu roobligacijos Vokietijos mokesčių
mokėtojams reikštų nuolatinį įsi pareigojimą iš viešųjų lėšų šelpti ekonomiškai silpnesnes euro zo nos šalis.
Dauguma šalių sa kė palaikančios eu roobligacijas, netgi nepriklausančios eu ro zonai, pavyzdžiui, Didžioji Britanija.
Didžioji Britanija“, – sakė M.Mon ti. Nors Vokietijos laikysena nei giama, Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude’as Junckeris patvir tino, kad euroobligacijų klausimas grįžta prie derybų stalo. Kitas šaltinis Europos Komisi joje pabrėžė, jog „tabu, susijęs su euroobligacijomis, buvo atšauk tas“, ir pridūrė, kad F.Hollan de’as „atliko gerą ėjimą... Jis ži no, kad reikia nestumti per toli ir per greitai“. Pavojaus varpai?
Berlyno ir Paryžiaus akistata
Todėl pirmasis abiejų šalių lyde rių pasimatymas Briuselio korido riuose nebuvo lengvas. Po penkias valandas trukusių derybų François Hollande’as sakė norintis, kad eu roobligacijos – euro zonos skoli nimosi programa – būtų „įrašytos į darbotvarkę“. Jis argumentavo, kad euroobli gacijos leistų valstybėms „lengviau gauti finansavimą iš (finansų) rin kų“. Tačiau su tuo nesutiko Ange la Merkel ir dar kartą pabrėžė, kad svarbiausia – tvarkingi finansai. Šis Berlyno ir Paryžiaus ap sistumdymas gerokai apkarto A.Merkel, nes su Prancūzijos po zicija sutiko daugiau Europos vals tybių vadovų nei su Vokietijos. Italijos premjeras Mario Mon ti net pareiškė, kad „Prancūzijos poziciją palaiko dauguma“. „Dauguma šalių sakė palaikan čios euroobligacijas, netgi neprik lausančios euro zonai, pavyzdžiui,
Kitas sunkus klausimas – Graiki jos. Europos lyderiai pažadėjo, kad pagalba Atėnams nebus sustabdy ta. Vis dėlto esminis klausimas – sugebės graikai toliau vykdyti įsi pareigojimus ar ne? Europos Komisijos pirmininkas José Manuelis Barroso apibendri no lyderių požiūrį: „Žinia, kurią pasiuntėme šiandien, aiški: palai kysime Graikiją, kol ji vykdys savo įsipareigojimus.“ Tačiau nuogąstavimų sukėlė pa sirodę neoficialūs pareiškimai, kad Europoje jau kalbama apie kont roliuojamą Atėnų pasitraukimą iš euro zonos. Vienas neįvardytas diploma tas, kurį citavo naujienų agentūra AFP, sakė, kad 16 euro zonos ša lių pareigūnams šią savaitę buvo nurodyta apsvarstyti, ką Graiki jos pasitraukimas reikštų jų eko nomikoms. Tiesa, čia pat jis pridūrė, kad tai nėra politinė žinia Graikijai, o normalus dalykas.
„Tai nereiškia, jog manome, kad tai nueis taip toli, – pabrėžė jis. – Iždo pareigūnai jau prieš metus kasėsi galvas, žvelgdami į įvairius scenarijus, kurie gali išsivystyti. Kalbant atvirai, būtų aplaidumas, jeigu jie nebūtų to atlikę.“ Tačiau buvęs Graikijos premje ras Lucas Papademas sukėlė sąmy šį rinkose, perspėjęs apie katastro fiškus padarinius, kurių euro zonos ekonomikai sukeltų Graikijos pasi traukimas. Kai kurie analitikai ap skaičiavo, kad toks scenarijus gali kainuoti pusę trilijono eurų. Graikijos laikinosios vyriausybės vadovas Panagiotis Pikrammenas sakė, jog Vokietijos kanclerė buvo „nustebusi ir nepatenkinta“, kad keliama Atėnų pasitraukimo iš eu ro zonos tema. Prancūzijos prezidentas taip pat pabrėžė, kad kol kas niekas apie jokį pasitraukimą nekalba. „Jeigu pradėčiau viešai kalbėti apie Graikijos išėjimo hipotezes, tai reikštų, kad siunčiu signalą Graikijai ir rinkoms, – sakė F.Hol lande’as. – Aš renkuosi kreiptis į graikus ir sakyti: Prancūzija ir Eu ropa nori, kad pasiliktumėte euro zonoje.“ Tačiau padėtis Atėnuose to li gražu nerodo, kad Graikija tik rai vykdys visus įsipareigojimus. Priešingai, radikali kairioji partija „Syriza“, kuriai prognozuojamas geras rezultatas per ateinančius pakartotinius rinkimus, tvirtina, kad sieks persiderėti su kredito riais dėl taupymo programos. BNS, AFP, BBC inf.
13
penktadienis, gegužės 25, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Premija už debiutą – poetei I.Butkutei
Nacionalinėje dai lės galerijoje va kar atidaryta pir moji Lietuvoje tarp tautiniu mastu pri pažinto danų tapy tojo, grafiko, skulp toriaus, kino kūrė jo, rašytojo, scenog rafo Pero Kirke by kūrinių paroda „Lignum Vitae“.
„Poezijos pavasaris“ užsuko ir į Šiaulių rajoną. Naisiuose įteikta literatūrinė Zigmo Gėlės premi ja. 36-ąja premijos laureate tapo Ilzė Butkutė.
Vilnietė I.Butkutė apdovanota už pirmąjį poezijos rinkinį „Karava nų lopšinės“. Vertinimo komisija teigia, kad vertinti buvo pateikta keturių autorių kūryba. Išrink ta gryna poezijos kalba šnekanti I.Butkutės knyga.
Ilzė Butkutė: Grandas: P.Kirkeby darbai jau buvo demonstruojami žinomiausiose
Europos galerijose. Nuotraukoje – paveikslas „Arklys“.
Parodą lydės renginiai Specialiai Nacionalinei dailės gale rijai parengtoje ekspozicijoje gali ma išvysti P.Kirkeby grafikos dar bus iš Jorno muziejuje Silkeborge saugomo unikalaus jo raižinių rin kinio, bronzos skulptūras iš „Bo Bjerggaard“ galerijos Kopenhago je ir archyvinę medžiagą iš Orhu so dailės muziejaus „ARoS“. Tai 59 spalvoti ir nespalvoti raižiniai, dvi skulptūros ir 80 polaroido nuo traukų. Pasaulyje P.Kirkeby išgarsė jo ekspresyviais tapybos kūriniais, taip pat bendradarbiavimu su ži nomu režisieriumi Larsu von Trie ru kuriant jo filmų meninį įvaizdį. 2009 m. P.Kirkeby kūrybos retros pektyva buvo surengta „Tate Mo
dern“ muziejuje Londone, šiais metais – „Palais des Beaux-Arts“ Briuselyje.
P.Kirkeby išgarsėjo ekspresyviais tapybos kūriniais, taip pat bendradar biavimu su žinomu režisieriumi L.von Trieru. Paroda Nacionalinėje dailės ga lerijoje siekiama atverti P.Kirkeby kūrybos procesą – ypač domėji
mąsi struktūromis, atsiskleidžiantį per nuolatinį vieno motyvo karto jimą ir jo transformavimą. Išryški namas vienas būdingiausių – me džio – motyvas. Menininkas atidžiai tyrinėja me džių formas, faktūrą ir apskritai pa viršių, suteikia jiems antropomor fiškų bruožų, perkelia šiuos motyvus iš gamtos į kultūros erdvę. P.Kirkeby susidomėjimą struktūromis ir savitą meninį mąstymą paveikė geologijos studijos Kopenhagos universitete, kartu lankant alternatyviąją Ekspe rimentinę meno mokyklą. Studijų metais jis dalyvavo ekspedicijose į Grenlandiją, ten taip pat pasisėmė neišdildomų įspūdžių. VD inf.
Rodys ir filmus P.Kirkeby paroda Nacionalinėje dai lės galerijoje veiks iki rugpjūčio 26 d., o galerijos auditorijoje vyks ją lydin tys renginiai – filmai ir paskaitos. Gegužės 25 d., penktadienį, 18 val. Na cionalinės dailės galerijos auditorijo je Teresa Østergaard Pedersen, paro dos „Lignum Vitae“ kuratorė, skaitys paskaitą apie P.Kirkeby kūrybą. Po paskaitos bus rodomas meninin ko režisuotas filmas „Geologija: ar tai mokslas? Paprastas filmas“ (42 minu tės, 1980 m.). Šiame filme menininkas kartu su geologais keliauja po Daniją, Islandiją ir Grenlandiją – iki šiauriau
siai esančių teritorijų. Menininkas ir moksl in inkai reg istr uoja, renka uo lienų pavyzdžius, juos sistemina, bet, svarbiausia – jie stebi. Filme prisime namas vokiečių mokslininkas Alfre das Wegeneris, kuris XX a. pradžioje įrodė žemynų judėjimo teoriją. Jo at radimas kilo iš vaizduotės, patirties ir intuicijos. Taip ir atsiranda klausi mas, ar geologija – mokslas? Birželio 8 d., penktadien į, 18 val. Na cionalinės dailės galerijos auditorijo je parodos kuratorė dr. Milda Žvirbly tė skaitys paskaitą apie peizažo kaitą bei transformacijas Lietuvos šiuolai
kinėje dailėje ir šios dailės ryšius su P.Kirkeby kūryba. Po paskaitos bus rodomas rež isie riaus Jespero Jargilo (Danija) filmas „Per Kirkeby. Žiemos pasakojimas“ (48 minutės, 1996 m.). Režisierius J.Jargi las ir P.Kirkeby sukūrė humoro, švel numo ir išminties kupiną filmą. Žiūro vai kviečiami tapti slapčiausio proce so liudininkais – stebėti, kaip gimsta kūrinys. Filme fiksuojamas visas pro cesas, kaip menininkas tapo milžiniš ką šiuolaikinio meno muziejui skirtą drobę, – nuo koncepcijos, švarios dro bės iki galutinio rezultato.
Lady Gaga nieko nekeis Popmuzikos superžvaigždė Lady Gaga teigia verčiau atšauksianti sa vo pasaulinių gastrolių koncertus, negu sutiksianti su pakeitimais, ku rių reikalauja cenzoriai ir religinės organizacijos. Tai dainininkės va dybininkas paskelbė vakar, Azijo je kilus skandalams dėl jos šou.
Atlikėjos vadybininkas Troy Car teris pabrėžė, kad bet kokiu atve ju niekas neįtiks religiniams kon servatoriams, kurie smerkė Lady Gagą Pietų Korėjoje, Indonezijoje ir Filipinuose, jai pradėjus gastro les Azijoje. „Rengsime šou kaip suplanavę. Tai labai specifinis šou, labai spe cifiniai klausytojai“, – pridūrė jis.
Konservatyvieji krikščionys Pie tų Korėjoje, Filipinuose ir karingos islamiškosios organizacijos Indo nezijoje provokuojančius šou ren giančią amerikietę dainininkę kal tino šventvagystėmis ir velnio garbinimu. Indonezijos policija atsisakė iš duoti leidimą Lady Gagos koncer tui, kuris turėjo vykti Džakartoje birželio 3 d., kai kovotojų grupuo tės pagrasino imtis smurto, tačiau koncerto organizatoriai sakė tebe kovojantys, kad šis šou įvyktų. Pasak R.Carterio, šis įnirtingas pasipriešinimas yra veikiau atme timas visko, kam atstovauja Lady Gaga, o ne jos sceninių kostiumų arba elgesio kritika.
„Nemanau, kad tai susiję su Ga ga tiek, kiek reikėtų – žinote, tai lemia tiesiog didelis kultūrų ir kar tų atotrūkis, – aiškino vadybinin kas. – Susiduriate su įvairiais kitais dalykais – su politika, religija. Tai šiek tiek sudėtingiau, negu pakeis ti jos kostiumus.“ Šią savaitę Filipinų cenzoriai pareiškė sieksiantys užtikrinti, kad Lady Gagos koncertas Mani loje neperžengtų išduoto leidimo, draudžiančio nuogybes, šventva giškas kalbas ir veiksmus bei ne padorų elgesį, ribų. Šiandien dainininkė planuoja koncertuoti Bankoke, o vėliau vyk ti į Singapūrą. VD, BNS inf.
Viena yra premijos ir įvertinimai, o vi sai kita yra tas žmo giškasis veiksnys.
medis – pirmosios Z.Gėlės pre mijos laureatės pasodinta liepa. „Kai praeina beveik 40 metų, 30 metų, gal dar Dievas duos 50 me tų po to, kai tu pasodinai tą liepą, matai, kad viskas dingsta, laikas nuneša. Labai norisi ir labai rei kia turėti kokį nors moralinį ob jektą, į kurį norėtum atsiremt. Ir, labai keista, tai nėra vien žodžiai. Aš visada į Naisius važiuoju kaip į pažįstamą, artimą kraštą“, – sakė pirmoji Z.Gėlės premijos laureatė Vidmantė Jasukaitytė. Tragiško likimo poeto Z.Gėlės premija įsteigta 1977 m. Jos lau reatais yra tapę daug šiandien garsių poetų, tarp jų – Aidas Mar čėnas, Nijolė Miliauskaitė, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas. VD, lrt.lt inf.
„Tai nėra lengva poezija, nėra lengvas skaitalas, čia tas žodis vi sai netiktų. Bet, manyčiau, poezi jos sėkmę ir lemia ypatinga kalba, mokėjimas kalbėti labai įtaigiai“, – teigė vertinimo komisijos narė Džiuljeta Maskoliūnienė. Naisiuose į poezijos šventę „Tylios mano dainos“ susirinko ir ankstesnių metų Z.Gėlės pre mijos laureatai. Šių metų nuga lėtoja sako esanti nustebusi, kiek žmonių atėjo jos pagerbti. „Viena yra premijos ir įvertini mai, o visai kita yra tas žmogiš kasis veiksnys. Beprotiškai ge ra matyti tiek žmonių, kurie taip džiaugiasi ta knyga. Man tai yra neįtikima ir labai smagu“, – kal bėjo I.Butkutė. Sereikių kapinėse šventės daly Įvertinimas: I.Butkutė apdova viai aplankė Z.Gėlės kapą. Poetų nota už pirmąjį poezijos rinkinį giraitėje laureatė tradiciškai paso „Karavanų lopšinės“. Gedimino Bartuškos nuotr. dino liepaitę. Storiausias giraitės
Į kiną – su tėčiu Gegužę kino teatras „Pasaka“ skelbė šeimos mėnesiu ir kvie tė visus daugiau laiko praleisti drauge. Šią iniciatyvą užbaigs Tė čio dienos minėjimas kino teatre: žaislų turgelis ir Žaislų muziejaus ekspozicija.
Birželio 3 d. nuo 11 val. visame kino teatre vyks žaislų turgelis – blusturgis, kuriame dalyvauti kviečiami visi vaikai ir jų tėveliai. Gerus, bet pabodusius ar išaugtus žaislus, knygutes bei sporto prie mones vaikai už simbolinę kainą galės parduoti, pirkti, jais mainy tis ir kartu dalytis įspūdžiais apie jiems brangius daiktus. Kol kino teatro „Pasaka“ ko ridoriuose vyks mainai, Žaislų muziejus kvies mažuosius turge lio dalyvius apžiūrėti ir išbandyti dar tik kuriamo Žaislų muziejaus eksponatus. Apie seniausius, ži nomiausius, rečiausius, mažiau sius, o gal net didžiausius ir bran giausius žaislus papasakos patys Žaislų muziejaus įkūrėjai. Taip pat visos mamytės ir tė veliai, į kiną atėję su vaiku, Tėčio dienos proga filmo bilietą į bet kurį tos dienos seansą gaus ne
mokamai. Speciali šeimos akci ja bus taikoma bet kokio amžiaus tėvams ir bet kokio amžiaus vai kams, todėl tikimasi sulaukti ir šeimų, kurios atvyks su močiu tėmis bei seneliais. VD inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
14
penktadienis, gegužės 25, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Gegužės 26 d. 12 val. KIEK? 10 litų.
KUR? Teatro sąjungoje, Teatro g. 8. KADA? Gegužės 28 d. 18 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Menų fabrike „Loftas“, Švitrigailos g. 29. KADA? Birželio 2 d. 22 val. KIEK? 48 litai.
Apie vyrą ir moterį
Spektaklis kels Lietuvą
Jis tikrai tai gali
Spektaklis „Pingvinai ir kiaušinis“ – tai atviras pasakojimas apie vy ro ir moters meilės istoriją. Abu jie įtartinai panašūs į imperatoriš kuosius pingvinus. Ilgai plaukioję pavieniui, jie kartą susitinka, nu sprendžia sukurti šeimą ir susilaukti vaikų. Pjesėje kalbama apie tai, kas tėvams Lietuvoje vis dar atrodo tabu.
Vilniuje įvyks literatūrinio spektaklio „Maironis. Prikelkime Lie tuvą mūsų“ premjera, skirta 150-osioms Maironio gimimo meti nėms paminėti. Šiuo spektakliu Teatro sąjunga užbaigia pavasa rio renginių ciklą. Į profesionalių scenos menininkų kūrybos va karus žiūrovai bus kviečiami naująjį rudens sezoną.
Pabandykite įsivaizduoti muzikos grupę, kuri skambėtų tarsi „Nir vanos“, „Beastie Boys“, „The Prodigy“ ir „Rage Against The Macine“ mišinys, ir viskas būtų rusų kalba. Skamba nerealiai ir nederan čiai, tačiau būtent tokiu muzikiniu prieskoniu dalijasi multime nininkas iš Maskvos – Noize MC.
KUR? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. KADA? Iki birželio 8 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus grafikos meno centre, Latako g. 3.. KADA? Iki birželio 12 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Prezidentūros kiemelyje, S.Daukanto a. 3. KADA? Gegužės 27 d. 11 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Birželio 14 d. 18 val. KIEK? 35–55 litai.
M.Jonučio gėlės
Laiką skaičiuoti galima įvairiai
Vaikų folkloro šventė
Emigracija ir tautinis identitetas
„Gėlės jau pakeliavo, pusmetį blaškėsi po Dani jos Karalystę, dalis paveikslų rodyti Kaune. Tad sostinėje viskas rodoma pirmąkart. Lyg ir nau jienos, bet temos, aišku, ne naujiena“, – apie pa rodą „Ir gėlės“ kalba Marius Jonutis.
Sostinėje pristatoma Marijos Marcelionytės-Pa liukės kūrybos paroda „Lygiai metai“, kurią su daro trys projektai, apmąstantys tris laiko skai čiavimo principus. Visi jie – apie metų suvokimą, pajautimą, paliktas žymes.
Jau 20-ą kartą sostinėje sušvis vaikų ir jaunimo folkloro šventė „Saulytė“. Simboliška, kad jubi liejinė „Saulytė“ sutampa su viena gražiausių ir gyvybingiausių tradicinių pavasario švenčių – Sekminėmis.
„Tapatybės, tautinio identiteto, savasties prara dimas – taip, „Išvarymas“ kalba apie tai. Tačiau kur kas svarbiau ne tai, apie ką spektaklis kalba, o kada“, – apie spektaklį „Išvarymas“ kalba reži sierius Oskaras Koršunovas.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Eurovizijos“ dainų konkursas, 2012 m. Antras pusfinalis. Dalyvauja Donatas Montvydas (k). 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k) (subtitruota laida). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“ (8). 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.05 Sportas. Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25, 22.10 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.15, 22.15 Duokim garo! 23.15 Kine kaip kine. 23.45 Lietuvių kino aukso fondas. Drama „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1984 m.).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (7). 6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (4) (k). 7.20 „Agentas Šunytis“ (9) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).
LTV 23.45 val.
8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Valanda su Rūta (k). 11.15 Farai (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.40 „Agentas Šunytis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (5). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Meilės miestas“ (3, 4). 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Nuotykių f. „Skorpionų karalius 2“ (Vokietija, JAV, Pietų Afrika, 2008 m.) (N-7). 23.30 Veiksmo f. „Nenugalimoji Džein“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 1.15 Siaubo trileris „Mirtina tyla“ (JAV, 2007 m.) (S).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 10.30 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Šok ir lieknėk 2012. 13.40 „Viešnios iš praeities“ (6). 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.
LNK 19.19 val.
15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Paveldėtojai“ (3). 18.35 Susitikime virtuvėje. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Nuotykių komedija „Naktis muziejuje“ (JAV, D.Britanija, 2006 m.). 21.25 Veiksmo trileris „Dingti per 60 sekundžių“ (JAV, 2000 m.). 23.50 Veiksmo f. „Nuotykių ieškotojas“ (JAV, 1996 m.). 1.35 Melodrama „Pykčio regimybė“ (JAV, Vokietija, D.Britanija, 2005 m.).
19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Komedija „Nasha Russia. Likimo kiaušai“ (Rusija, 2010 m.) (N-14). 23.15 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 0.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 1.20 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
19.00 Dokumentinis f. „Ledo žemė. Žaidimas su ugnimi“ (N-7). 20.00 Reporteris. Informacinė publicistinė laida. 20.27 Orai. 20.30 Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynės. Vilniaus „Žalgiris“–Panevėžio „Ekranas“. Tiesioginė transliacija iš Vilniaus. 22.35 „Zona“ (N-14). 0.35 „Uraganų persekiotojai“ (N-7).
BTV
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.55 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 Uraganų persekiotojai. Realybės dokumentika (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 TV parduotuvė. 13.30 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.30 Negaliu tylėti. 15.30 „Oskaro oazė“. 15.45, 16.10 Dok. f. „Čigonai. Vaikystė be pasirinkimo“ (N-7). 16.00 Žinios. 17.00 Žinios. 17.20 BBC pristato: „Jaunikliai“. 18.00 Žinios. 18.20 Super L.T.
9.00 Televitrina. 10.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 10.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Inter“–„Milan“. 12.00 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–Kauno „Žalgiris“. 15.30 Škotijos taurės finalas. Edinburgo „Hearts“–Edinburgo „Hibernian“. 17.15 DNB LKF taurės finalinis ketvertas. Didysis finalas. Kauno „Žalgiris“–Pasvalio „Pieno žvaigždės“. 19.15 Sportas LT. Kauno dviračių maratonas 2012. 19.45 Olimpinės žaidynės. 20.00 Vimbldono legendos. P.Samprasas. 21.15 Sporto metraštis. 21.25 Vimbldono legendos. V.Gerulaitis ir B.Borgas (1977 m.). 22.25 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup“ (Thruxton). 23.15 Futbolo dievai.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“ (k). 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Nerealu!“ (k). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7).
TV3 16.40 val.
BTV 20.25 val.
SPORT1
lietuvos ryto tv 20.30 val.
15
penktadienis, gegužės 25, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Kita
Karjera UAB „IRDAIVA“ reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414. 959174
UAB „IRDAIVA“ reikalingi mūrininkai dirbti Vilniuje ir Kaune. Kontakt. tel. 8 659 38 414, 8 659 38 437, 8 659 38 480. 962181
Paslaugos Statybos ir remonto Betonuojame pramonines grindis. Tel. 8 648 45 994, e. paštas strongfloor@super.lt.
960406
Antstolė Nemira Šiugždaitė skelbia žemės sklypo, bendras plotas 4,8011 ha, esančio Barūnėlių k., Nemenčinės sen., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausančio Angelei Laukaitienei, pirmąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 06 29 15 val. Konstitucijos pr. 15/5-74, Vilniuje. Pradinė kaina 95760 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 9576 Lt įnešti į antstolės Nemiros Šiugždaitės sąskaitą Nr. LT077044060000469161. Parduodamas turtas yra įkeistas ir areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolę. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstolei savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 963824
Kelionių 952526
Įvairūs Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal Anoniminiai Alkoholikai gali padėti? Paskambink tel. 8 633 00 020. www. aaar.lt. 946781
FO
Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2012 05 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2517 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4144/0400:0027, esančio Lavoriškių kaime, Lavoriškių sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius – Henrik Symonovič, rengėjas UAB „Baltijos matavimų organizacija“.
KRUIZAI Aliaska, Bahamai, Havajai, Kanada, Karibai, Viduržemio jūra, Panamos kanalas, Skandinavija, Pietų Amerika, Azija
963589
PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2012 05 21 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.-2533) patvirtintas žemės sklypo Nr. 4142/0800:160, esančio Verbuškių k, Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorė – Danuta Kurasevič, rengėja – UAB „Baltijos matavimų organizacija“.
e j u i Vi ln
VA
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
KELTŲ BILIETAI Iš Klaipėdos, Rygos, Talino uostų į Vokietiją, Švediją, Daniją, Suomiją, Norvegiją, Angliją, Airiją. KELTŲ BILIETAI INTERNETU!
963677
AS RS U NK KO TO
R SA
Kelionių organizatorius
Informuojame, kad yra rengiamas žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0300:0619, esančio Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Projekto rengėjas – UAB „Tiksli forma“, Vokiečių g. 24-12, Vilnius, tel. 8 699 07 149. Pasiūlymus teikti ir susipažinti su projektu galima viešo svarstymo metu 2012 m. gegužės 25–birželio 7 dienomis UAB “Tiksli forma” patalpose. 963918
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.
Karščiausi kelionių pasiūlymai
A
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją BESTOGIU AUTOBUSU draugų kompanijai! Konkursas vyksta portale
LĖKTUVŲ BILIETAI iš Klaipėdos, Vilniaus, Rygos oro uostų LĖKTUVŲ BILIETAI INTERNETU!
KELIONĖS Poilsio ir pažintinės kelionės lėktuvu ir autobusu.
Kelionių organizatorius
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje (05 26) – 95 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) – nuo 1290 Lt Kroatija – nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas – nuo 619 Lt KELIONĖS IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt Tunisas nuo 770 Lt KELIONĖS IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt KELIONĖS IŠ RYGOS: Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt KELIONĖS IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada – nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE „Pasaka“ – nuo 550 Lt „Raganė“ – 550 Lt „Laimingas žmogus – tai aš!“ – 600 Lt „Top Fun“ – 640 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Anglų kalbos stovykla Estijoje – 1790 Lt Bulgarijoje – 1699 Lt Kroatijoje – 2149 Lt AVIABILIETAI* Baku – nuo 1050 Lt Maljorka – nuo 500 Lt *kainos į abi puses KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Į Baltarusiją – nuo 85 Lt
skelbimai
Orai
Savaitės pabaigoje bus vidutiniškai šilta, daug kritulių nenumatoma. Šiandien numatomi giedri ir sausi orai, dieną vyraus 16–21 laipsnio šiluma. Rytoj naktį numatoma 6–8 laipsniai, dieną kai kur gali trumpai palyti, bus vidutiniškai šilta – 19–20 laipsnių šilumos.
Šiandien, gegužės 25 d.
+18
+18
+19
Telšiai
Šiauliai
+19
Klaipėda
Panevėžys
+18
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.57 21.35 16.38 8.48 0.41
146-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 220 dienų. Saulė Dvynių ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +22 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +19 Kairas +34 Keiptaunas +17 Kopenhaga +20
Londonas +24 Madridas +31 Maskva +15 Minskas +18 Niujorkas +23 Oslas +24 Paryžius +25 Pekinas +29
orai vilniuje Šiandien
+19
+18
Praha +20 Ryga +17 Roma +25 Sidnėjus +16 Talinas +15 Tel Avivas +27 Tokijas +22 Varšuva +21
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
Almantas, Alvyra, Danutė, Evelina, Grigalius, Magdalena, Urbonas
+18
Alytus
2–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+13
+19
+14
+7
4
+14
+19
+15
+9
2
+15
+21
+17
+8
2
horoskopai
Tarptautinė dingusių vaikų diena Tarptautinė Afrikos diena 1889 m. gimė rusų aeronautikos inžinierius ir sraigtasparnio išradėjas Igoris Sikorskis. 1908 m. gimė istorikas Zenonas Ivinskis. 1924 m. įkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. 1939 m. gimė britų aktorius Ianas McKellenas. 1955 m. gimė menotyri1962 m. gimė režisierius, ninkė Ramutė Rachleviaktorius, rašytojas Vyčiūtė. tautas V.Landsbergis. 1958 m. gimė vokiečių
šeštadienį
sekmadienį
roko grupės „Scorpions“ narys Klausas Meine. 1963 m. gimė Kanados aktorius Mike’as Myersas. 1969 m. gimė žurnalistas, visuomenės veikėjas Rytis Juozapavičius. 1969 m. gimė amerikiečių aktorė Anne Heche. 1976 m. gimė airių aktorius Cillianas Murphy. 2001 m. Erikas Weihenmayeris tapo pirmuoju aklu žmogumi, įkopusiu į Everestą.
prizas Šią savaitę laimėkite Elizabeth Lowell knygą „Beatodairiška meilė“ iš „Romantikės kolekcijos“.
Džena Veiland sugebėjo išgyventi atšiaurioje Jutos teritorijoje tik pasikliaudama nuovokumu ir ištverme. Ji tokia pat drąsi ir laisva kaip Liuciferis, laukinis eržilas, kurį mergina gina nuo trokštančių jį sugauti vyrų. Tokių kaip Tajus Makenzis. Išplėšusi Tajų iš mirties gniaužtų ir slaugydama jį, Džena pamažu suvokia, kad nei Liuciferis, nei jos širdis nebėra saugūs. Dabar ji turi sekti paskui Tajų pavojingais atšiaurios, nederlingos žemės keliais, susiremti su indėnais maištininkais, gamtos stichijomis ir savo pačios troškimais.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 29 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
6
Vardai
7
8
9
10
11
12
13
14
15
16
17
Avinas (03 21–04 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsite itin aktyvus. Tik pasistenkite netyčia neįskaudinti artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Jautis (04 21–05 20). Mėgausitės gyvenimu, noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena bendrauti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleisite laiką. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Vėžys (06 22–07 22). Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti kokia nors idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Tik nebūkite paviršutiniškas ir nepervertinkite savo jėgų. Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Puikiai praleiskite laiką. Šiandien viskas jūsų rankose. Svarstyklės (09 24–10 23). Bendraudamas patirsite emocinį konfliktą ir būsite įžeistas. Ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, tada nedelsdamas atsiprašykite. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nė su kuo nesusipykti, nes susitaikyti bus tikrai sunku. Šaulys (11 23–12 21). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Ožiaragis (12 22–01 20). Bus sunku išreikšti mintis. Pamatysite, kad yra žmonių, kurie jums pavydi ir trukdo judėti pirmyn. Nesipriešinkite jiems, pasitraukite į šalį ir ramiai siekite savo tikslų. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Žuvys (02 20–03 20). Imsite manyti, kad jus supantys žmonės yra ne tokie, kokie dedasi. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Palankus metas intelektualiai kūrybai.