2012-05-26 Kauno diena

Miestas

2p.

Kau­no sma­rag­di­nė ža­lias­ka­rė įtrauk­ta­ į Guin­nes­so­ re­kor­dų kny­gą –­ tai 17 re­kor­das,­ su­si­jęs su Lie­tu­va.

Pasaulis

10p.

A.Tsipras gali dėkoti krizei, kuri iškėlė jį į Graikijos politikos olimpą. Tik ar ­ pavyks įvykdyti ­ duotus pažadus?

Aukštyn žemyn 19p. Šiandien su „Kauno diena“ –

Los An­dže­lo ­ triukšmą ir ­ spūstis iškeitė ­ į spalvingą ­ gyvenimą ­ Kaune.

TV diena

Šeštadienio

Gegužės 26, 2012 Nr. 122 (19681) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Pa­sau­li­nė žvaigž­dė iš Kau­no dau­gia­bu­čio

Ae­rod­ro­mas su­priešino Kup­čins­kus Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Vie­šo­sios įstai­gos „S.Da­riaus ir S.Gi­ rė­no ae­rod­ro­mas“ ir jos stei­gė­jos sa­vi­val­dy­bės konf­lik­tas gi­lė­ja. Skir­ tin­go­se ba­ri­ka­dų pu­sė­se at­si­dū­rė Sei­mo na­rys Ry­tas Kup­čins­kas ir jo sū­nus, Kau­no me­ras And­rius Kup­ čins­kas. Pas­ta­rą­jį avia­to­riai ko­ne­ vei­kia, o par­la­men­ta­rą gi­ria.

„Sa­vi­val­dy­bė teis­me at­si­dū­rė pel­ ny­tai“ – taip pa­va­din­tą pra­ne­ši­ mą šią sa­vai­tę iš­pla­ti­no aerod­ro­mo pa­sam­dy­ta vie­šų­jų ry­šių agen­tū­ra. „Kau­no mies­to ta­ry­bos kaip stei­gė­jo kom­pe­ten­ci­ja ap­si­ri­bo­ja tei­se skir­ti vie­šo­sios įstai­gos di­rek­to­rių“, – tei­ gia­ma pa­reiš­ki­me, nu­ro­dant mies­ to po­li­ti­kams ne­si­kiš­ti į ae­rod­ro­mo rei­ka­lus.

2

Dienos citata „Jau­čiau­si pa­ky­lė­tas ir ta­ da, kai ma­čiau, kaip tau­ re džiau­gė­si jos lai­mė­to­jai, ko­man­dos ka­pi­to­nas Ma­ rius Ža­liū­kas“, –

Pri­va­tu: apie I.Laur­so as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą, prie­šin­gai nei apie vers­lo žings­nius, pa­sie­kia la­bai šykš­čios ži­nios.

Ge­riau­siu va­do­vu Eu­ro­po­je pri­pa­žin­tas vers­li­nin­kas Il­ja Laur­sas au­go ti­pi­nia­ me Kau­no dau­gia­bu­ty­je, mo­kė­si ti­pi­nė­ je mo­kyk­lo­je, ka­sė lys­ves ti­pi­nia­me ko­ lek­ty­vi­nia­me so­de ir iki šiol šia­me so­de kas­met šven­čia sa­vo gim­ta­die­nius.

Arū­nas Damb­raus­kas

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

Kei­čia pa­sau­lį

JAV žur­na­las „Ti­me“ iš­rin­ko 10 vers­lų, ku­rie pa­keis pa­sau­lį, – į šį de­šim­tu­ką įtrauk­ta ir pro­gra­mas mo­bi­lie­siems te­le­fo­nams pla­ti­nan­ti bend­ro­vė „Get­Jar“, ku­rios pa­grin­di­ nis sa­vi­nin­kas yra lie­tu­vis olan­diš­ka

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

pa­var­de I.Laur­sas. Jis su­lau­kė iš­skir­ ti­nio pri­pa­ži­ni­mo ne tik už At­lan­to, bet ir ir Se­na­ja­me že­my­ne: Eu­ro­pos vers­lo laik­raš­čių aso­cia­ci­ja, jun­gian­ti 52 svar­biau­sius Eu­ro­pos vers­lo laik­ raš­čius (taip pat ir gar­sius JAV lei­di­ nius „Wallst­reet Jour­nal“, „Fi­nan­ cial Ti­mes“ ir kt.), I.Laur­sui sky­rė ap­do­va­no­ji­mą „Eu­ro­pos me­tų va­do­vas 2011“.

4

sa­kė bu­vęs „Hearts“ puo­lė­jas­ Ed­ga­ras Jan­kaus­kas, ku­ris Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę iš­ko­vo­jo 2006 m.

15p.

2

Šeštadienis, gegužės 26, 2012

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

27

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,17

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0 10

200

mg/m3

Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Sma­rag­di­nė eg­ Guin­nes­so rek Įver­ti­ni­mas: avia­to­riai par­la­men­ta­rą R.Kupčinską gi­ria, kad jis glo­bo­ja ae­rod­ro­mą, o merą A.Kup­čins­ką

ko­ne­vei­kia.

Tomo Raginos, Redo Vilimo (BFL) nuo­tr.

Ae­rod­ro­mas su­priešino Kup­čins­kus Gin­čas tarp vie­šo­sios 1 įstai­gos ir jos stei­gė­jo sa­vi­val­dy­bės ki­lo dėl dvie­jų pa­sta­

tų. Mies­to ta­ry­ba nu­spren­dė pe­ rim­ti pa­sta­tą, ku­ria­me vei­kia se­ niū­ni­ja ir po­li­ci­jos nuo­va­da. Tai įsiu­ti­no ae­rod­ro­mo va­do­vus, ku­rie ap­skun­dė sa­vi­val­dy­bę teis­mui. „Jei taip leng­vai ga­li­ma nu­ra­šy­ ti kul­tū­ros pa­vel­dą dėl vi­suo­me­ ni­nių po­rei­kių, tai gal ta­da rei­kia nu­griau­ti Kau­no pi­lį ir vie­to­je jos pa­sta­ty­ti dau­giaaukš­tį su vaiz­du į san­ta­ką?“ – vie­šų­jų ry­šių agen­tū­ ros pa­reng­ta­me pra­ne­ši­me tvir­ ti­na „S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no ae­ rod­ro­mo“ di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Rau­bic­kas.

Eu­ge­ni­jus Rau­bic­kas:

Me­ro A.Kup­čins­ ko žo­džiai nea­ti­ tin­ka dar­bų.

Me­ras: pa­tar­čiau pa­ty­lė­ti

Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas ste­bė­jo­si, kad sa­vi­val­dy­bės įsteig­ tos įstai­gos va­do­vas iš­puo­liams prieš sa­vi­val­dy­bę pa­si­tel­kė vie­šų­ jų ry­šių agen­tū­rą. „Jie pra­dė­jo to­ kią kam­pa­ni­ją? Tai jau dau­giau nei keis­ta. Perf­ra­za­vus vie­ną Pran­cū­ zi­jos pre­zi­den­tą, di­rek­to­rius pra­ lei­do ge­rą pro­gą pa­ty­lė­ti“, – pik­ ti­no­si me­ras.

A.Kup­čins­kas at­me­tė kal­ti­ni­ mus, kad sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai esą ne­si­rū­pi­na ae­rod­ro­mu ir tu­ri ko­ kių nors už­slėp­tų in­te­re­sų. „Pa­gal ga­li­my­bes at­si­žvel­gia­me į kiek­vie­nos įstai­gos lū­kes­čius“, – tei­gė jis.

Sū­nus tė­vui ne­pri­ta­ria

Tarp nuo­lat pa­lai­kan­čių­jų ae­rod­ ro­mą yra ir me­ro tė­vas, Sei­mo na­ rys Ry­tas Kup­čins­kas. E.Rau­bic­ kas jį api­bū­di­no kaip „nuo­sek­liai be­si­rū­pi­nan­tį ir ko­vo­jan­tį už is­ to­ri­nio pa­vel­do iš­sau­go­ji­mą po­li­ ti­ką“. „Jis iš­ties at­sto­vau­ja ne as­ me­ni­niams, bet vi­suo­me­ni­niams in­te­re­sams. O me­ro A.Kup­čins­ko žo­džiai nea­ti­tin­ka dar­bų“, – rė­žė E.Rau­bic­kas.

Kau­no me­ras, pa­klaus­tas, ar skir­tin­ga jo ir tė­vo po­zi­ci­ja dėl ae­ rod­ro­mo ne­su­kels šei­mi­nio konf­ lik­to, sa­kė, kad jam nie­kas ne­truk­ do tu­rė­ti sa­vo nuo­mo­nę. „Kaž­ko­dėl vi­siems at­ro­do, kad skir­tin­gos ma­no ir tė­vo nuo­mo­ nės ga­li tu­rė­ti ko­kios nors įta­kos mū­sų san­ty­kiams. Ma­no pa­rei­gos yra ki­tos nei tė­vo – aš at­sto­vau­ju mies­to in­te­re­sams ir jais rū­pi­nuo­ si“, – aiš­ki­no me­ras.

Se­imo na­rys R.Kup­čins­kas tvir­ ti­no, kad se­niai rū­pi­na­si ae­rod­ro­ mo te­ri­to­ri­niu vien­ti­su­mu. „Ne­ su įsi­gi­li­nęs į šį pa­sta­tų pe­rė­mi­mo konf­lik­tą, bet, ma­tyt, ae­rod­ro­ mo di­rek­to­riaus ar­gu­men­tai tu­ ri pa­grin­do, jam ge­riau ma­ty­

ti, ar ne­bus pa­kenk­ta šio ob­jek­to in­te­re­sams, ne­pa­žeis­tas sta­ti­nių komp­lek­so vien­ti­su­mas“, – pa­ reiš­kė par­la­men­ta­ras.

R.Kup­čins­ko ne­trik­do ki­to­ kia sū­naus po­zi­ci­ja. „Mes dir­ba­ me skir­tin­gus dar­bus ir aš ne­si­ do­miu, ko­kia jo nuo­mo­nė vie­nu ar ki­tu klau­si­mu. Ypač pa­sta­ruo­ju me­tu, kai ma­no dar­bot­var­kė Sei­ me ga­na įtemp­ta“, – tei­gė jis.

Plu­ša iš idė­jos?

Vie­šų­jų agen­tū­rų pa­slau­gos pa­ pras­tai kai­nuo­ja ne­ma­žus pi­ni­gus, to­dėl jo­mis daž­niau­siai nau­do­ja­ si di­des­nės kom­pa­ni­jos. Pa­vyz­ džiui, pa­si­ra­šius il­ga­lai­kę su­tar­tį, kai agen­tū­ros pa­slau­gų rei­kia daž­ niau, vi­du­ti­niš­kai mo­ka­mas nuo 2 tūkst. iki 5 tūkst. li­tų per mė­ne­ sį abo­nen­ti­nis mo­kes­tis. Re­dak­ci­ jos duo­me­ni­mis, pa­vie­niai agen­ tū­rų ren­gia­mi pra­ne­ši­mai spau­dai kai­nuo­ja apie tūks­tan­tį ar dau­giau li­tų.

E.Rau­bic­kas tvir­ti­no, kad ae­ rod­ro­mui agen­tū­ros pa­slau­gos nie­ko ne­kai­nuo­ja, esą bend­ro­vė „Sop­his­ti­ca­ted Pro­jects“ pa­de­da įstai­gai už dy­ką, no­rė­da­ma pri­si­ dė­ti prie pa­vel­do ap­sau­gos. „Mus daug kas ge­ra­no­riš­kai pa­ lai­ko. Įs­tai­ga įkur­ta kaip avia­to­rių ju­dė­ji­mas, sie­kiant iš­sau­go­ti is­ to­ri­nį ae­rod­ro­mą. Tik val­di­nin­kai įsi­vaiz­duo­ja, kad mes esa­me nuo­ mi­nin­kai, o jie – šei­mi­nin­kai“, – tvir­ti­no E.Rau­bic­kas.

Kau­ną puo­šu­si Ka­ lė­dų eg­lu­tė, su­kur­ ta iš plas­ti­ki­nių bu­ te­lių, nuo šiol Guin­ nes­so re­kor­dų kny­ go­je pui­kuo­sis kaip aukš­čiau­sia skulp­ tū­ra iš plas­ti­ki­nių bu­te­lių. Tai „Kau­no die­nai“ pa­tvir­ti­no jos kū­rė­ja teks­ti­li­ nin­kė Jo­lan­ta Šmid­ tie­nė.

Idė­ja: ne­tra­di­ci­nis spren­di­mas Kau­n

Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

„Ket­vir­ta­die­nį su­lau­kė­me pra­ne­ši­ mo ir svei­ki­ni­mo pa­štu. Guin­nes­so re­kor­dų kny­gos va­do­vy­bė pa­tvir­ ti­no, kad re­kor­das įre­gist­ruo­tas.

Mū­sų eg­lu­tė pri­pa­žin­ta aukš­čiau­ sia skulp­tū­ra iš plas­ti­ki­nių bu­te­ lių. Vi­sus ofi­cia­lius, re­kor­dą pa­ tvir­ti­nan­čius ser­ti­fi­ka­tus tu­rė­tu­me gau­ti ar­ti­miau­siu me­tu“, – džiau­ gė­si J.Šmid­tie­nė.

Teks­ti­li­nin­kė pa­sa­ko­jo, kad tu­ ri min­čių, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti pa­grin­di­nė Kau­no ža­lias­ka­rė ar­ tė­jan­čią žie­mą. „Pla­nų ne­no­riu at­skleis­ti, nes dar ne­ži­nau, ar juos pa­vyks įgy­ven­din­ti“, – sa­kė me­ni­ nin­kė. „Guin­nes­so re­kor­dų kny­gos at­ sto­vai pra­šė pa­ro­dy­ti ir anks­ čiau at­lik­tus dar­bus“, – už­si­mi­nė J.Šmid­tie­nė.

Dar praė­ju­sių me­tų gruo­dį Guin­ nes­so re­kor­dų kny­gos ren­gė­jai su­ si­do­mė­jo ori­gi­na­liu, iš 42 tūkst. plas­ti­ki­nių bu­te­lių, su­tvir­tin­tų 150 tūkst. va­di­na­mų­jų už­trauk­tu­kų, pa­ ga­min­tu kū­ri­niu. Ta­da J.Šmid­tie­nė re­kor­dų fik­suo­to­jams iš­siun­tė vi­ sus bū­ti­nus do­ku­men­tus, pa­raiš­ką,

Jo­lan­ta Šmid­tie­nė:

Re­kor­das įre­gist­ruo­ tas. Mū­sų eg­lu­tė pri­ pa­žin­ta aukš­čiau­sia skulp­tū­ra iš plas­ti­ki­ nių bu­te­lių. pri­dė­jo eg­lės nuo­trau­kų ir fil­muo­tą me­džia­gą. Per­nai 13 m aukš­čio Kau­ no eg­lė pri­pa­žin­ta gra­žiau­sia Lie­ tu­vo­je. Ori­gi­na­lus kū­ri­nys taip pat su­lau­kė JAV, Is­pa­ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Ita­li­jos, Ai­ri­jos, Len­ki­jos, Ško­ti­jos bei ki­tų ša­lių ži­niask­lai­dos bei di­ zai­ne­rių bend­ruo­me­nių dė­me­sio.

3

Šeštadienis, gegužės 26, 2012

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

g­lu­tė – kordų kny­goje

V.Na­ru­še­vi­čie­nės duk­ros mįs­lė: gy­va, bet kur gy­ve­na – neaiš­ku Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­ba (VVTAĮT) va­ kar pra­ne­šė, kad Vo­kie­ti­jos tei­ sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos duo­me­ni­ mis, nu­žu­dy­to­sios Vio­le­tos Na­ru­ še­vi­čie­nės duk­ra yra gy­va ir svei­ ka, ta­čiau neišsk­lai­dė įta­ri­mų, kad mer­gai­tė ga­li bū­ti glo­bos na­ muo­se.

nui pa­do­va­no­jo re­kor­dą.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Lie­tu­va – Guin­nes­so re­kor­dų kny­go­je Šiuo me­t u Guin­nes­so re­kor­dų kny­ go­je ga­l i­ma ras­t i še­šio­l i­ka re­kor­dų, su­si­ju­sių su mū­sų ša­l i­mi.

mo­bi­lį. Tai ga­liū­nas at­li­ko per 14,44 sek. Ma­ši­na svė­rė 397 kg.

Dar vie­nas Ž.Sa­vic­ko re­kor­das –

Žmo­gaus barz­dos pa­kel­tas di­džiau­

sias svo­ris yra 63,2 kg. Tai pa­da­rė An­ ta­nas Kont­ri­mas, pa­kė­lęs 10 cm nuo že­mės to­kio svo­rio mer­gi­ną.

dvie­jų 150 kg svar­me­nų ne­ši­mas 20 m. Re­kor­di­nis lai­kas – 7,55 sek.

Grei­čiau­siai nu­vers­tas „Fin­ga­lo

kū­rė Gin­ta­ras Ka­ro­sas iš 2903 pa­ nau­do­tų te­le­vi­zo­rių ir ji uži­ma 3135 kv. m plo­tą.

pirš­tas“. Tai ga­liū­nų rung­tis, kai rei­ kia kuo grei­čiau ver­ti­ka­liai pa­sta­ty­ti ant že­mės gu­lin­tį 200 kg svo­rio ir 5 m ci­lind­ro for­mos stul­pą, o pa­skui jį nu­ vers­ti. Ž.Sa­vic­kas užtruko 23,76 sek.

Pir­ma­sis sėk­min­gas Sia­mo dvy­

Grei­čiau­siai pa­sta­ty­ta ke­tur­vie­tė

nių, suau­gu­sių gal­va, at­sky­ri­mas. Vi­ li­ja ir Vi­ta­li­ja Ta­mu­le­vi­čiū­tės gi­mė 1987 m. lie­pos 30 d. Dvi mer­gai­tės bu­ vo suau­gu­sios gal­vo­mis ir sme­ge­ni­ mis. 1989 m. lie­pos 6 d. dak­ta­ras Alek­ san­de­ris Ko­no­va­lo­vas at­li­ko sėk­min­ gą at­sky­ri­mo ope­ra­ci­ją, po jos mer­gi­ nos bu­vo iš­siųs­tos į JAV to­les­niam gy­dy­mui, po ku­rio jos abi svei­kos grį­žo į Lie­tu­vą.

pa­la­pi­nė. Per dvi mi­nu­tes ir sep­ty­ nias se­kun­des tai pa­vy­ko pa­da­ry­ti ko­man­dai, su­da­ry­tai iš de­vy­nių bri­ tų ir lie­tu­vės Ol­gos Il­juš­čen­ko. Re­kor­ das pa­siek­tas Lon­do­ne 2011 m.

Di­džiau­sia TV skulp­tū­ra. Ją su­

Mo­te­rų de­šimt­ko­vė­je su­rink­ta dau­

giau­sia taš­kų. Tai pa­da­rė leng­vaat­le­ tė Aust­ra Sku­jy­tė. Ji 2005 m. ba­lan­ džio 14–15 d. JAV vy­ku­sio­se var­žy­ bo­se su­rin­ko 8366 taš­kus.

Grei­čiau­siai nu­bė­gęs 1000 my­lių

ma­ra­to­ną (vy­ras) yra bė­gi­kas iš Lie­ tu­vos Pet­ras Sil­ki­nas. Jis tra­so­je už­ tru­ko 11 die­nų 13 va­lan­dų 54 mi­nu­tes ir 58 se­kun­des. Tai jis pa­da­rė 1998 m.

Aust­ra­li­jo­je vy­ku­sio­se var­žy­bo­se.

Il­giau­siai iš­lai­kęs pa­kel­tą 465 ki­log­

ra­mų svo­rį žmo­gus – Žyd­rū­nas Sa­vic­ kas. Tai įvy­ko 2011 m. ko­vo 25 d. Ita­li­ jo­je. Žyd­rū­nas be­veik pu­sės to­nos svo­rį pa­kė­lė ir iš­lai­kė 36,6 sek.

To­liau­siai nu­neš­ti 300 kg naš­čiai –

dar vie­nas Ž.Sa­vic­ko re­kor­das. Ita­li­jo­ je jis juos nu­ne­šė 70 m.

Il­giau­sias at­stu­mas įveik­tas jė­gos

ait­va­ru per 24 val. 2011 m. lapk­ri­tį JAV lie­tu­vis Ri­mas Kin­ka nu­skrie­jo 504,8 km. R.Kin­ka tu­rė­jo tik dvi trum­pas per­trau­kė­les, o mak­si­ma­lus ait­va­ro grei­tis sie­kė 58 km/val.

Di­džiau­sia in­for­ma­ti­kos pa­mo­ka –

1934 da­ly­viai iš še­šio­li­kos ša­lių, tarp ku­rių bu­vo ir Lie­tu­va. Šį pro­jek­tą or­ ga­ni­za­vo In­di­jos Koim­ba­to­rės mies­to me­nų ir moks­lo ko­le­džas 2006 m.

Pir­ma­sis pia­ni­no kon­cer­tas ka­tei. Jį

su­kūrė lie­tu­vių kom­po­zi­to­rius Min­ dau­gas Pie­čai­tis. Kū­ri­nys, ku­ria­me or­kest­ras pri­ta­ria vaiz­do įra­še ka­tei, spau­dan­čiai pia­ni­no kla­vi­šus, de­ biu­ta­vo Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je 2009 m.

Pir­ma­sis pe­sa­pa­lo pa­sau­lio čem­

pio­n a­t as Hel­s in­k y­j e, Suo­m i­j o­j e 1992 m. Ja­me da­ly­va­vo sep­ty­nios ša­ lys, tarp jų ir Lie­tu­va. Pe­sa­pa­lo dar ži­ no­mas kaip suo­miš­kas beis­bo­las.

Grei­čiau­siai dvi­ra­čiu 500 m įvei­kė

Ž.Sa­vic­kas grei­čiau­siai įvei­kė 20 m

at­stu­mą, prie pe­čių pri­si­ri­šęs au­to­

Si­mo­na Kru­pec­kai­te, ku­ri at­va­žia­vo per 33,296 sek. Len­ki­jo­je, 2009 m.

Pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad mer­gai­tę ap­lan­kė ir su ja bend­ra­vo Vo­kie­ti­ jos vai­ko tei­sių ap­sau­gos dar­buo­ to­jos.

VVTAĮT di­rek­to­rė Ode­ta Tar­vy­ die­nė į Vo­kie­ti­ją krei­pė­si dar me­tų pra­džio­je, kai pa­skli­do gan­dai, kad mer­gai­tė gy­ve­na vai­kų glo­bos na­ muo­se, o ne su tė­vu.

Ta­čiau VVTAĮT ne­skel­bia, o gal ir ne­bu­vo in­for­muo­ta, kur ir su kuo ne­pil­na­me­tė šiuo me­tu gy­ve­ na. Neaiš­ku ir tai, ko­dėl in­for­ma­ ci­ja apie V.Na­ru­še­vi­čie­nės duk­rą at­siųs­ta tik įsi­ki­šus Lie­tu­vos už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jai (URM).

VVTAĮT į Vo­kie­ti­ją šie­met krei­pė­

Tam­sa: O.Tar­vy­die­nė kol kas

nie­ko ne­ži­no apie Na­ru­še­vi­čiū­ tės gy­ve­ni­mo sa­ly­gas. BFL nuo­tr.

si du kar­tus (va­sa­rį ir ba­lan­dį), ta­ čiau ne­ga­vo jo­kio at­sa­ky­mo. To­dėl pa­gal­bos pra­šy­ta iš URM. Ši pa­ pra­šė tar­pi­nin­kau­ti Lie­tu­vos am­ ba­sa­dos Vo­kie­ti­jo­je. „Kol kas pla­čiau nie­ko pa­ko­ men­tuo­ti ne­ga­liu. Lau­kia­me ofi­ cia­laus pra­ne­ši­mo. Ži­nias, ku­rias pa­skel­bė­me, ga­vo­me elekt­ro­ni­ niu pa­štu iš mū­sų am­ba­sa­dos Vo­ kie­ti­jo­je, o ją in­for­ma­vo Vo­kie­ti­jos tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja“, – sa­kė

VVTAĮT di­rek­to­rė O.Tar­vy­die­nė.

Vo­kie­čiai pa­ti­ki­no, kad ar­ti­miau­ siu me­tu at­siųs­tas ofi­cia­lus at­sa­ ky­mas. Ti­ki­ma­si, kad jis bus iš­sa­ mes­nis.

Pri­mi­nus, kad į Vo­kie­ti­ją bu­ vo kreip­ta­si no­rint įsi­ti­kin­ti, kad V.Na­ru­še­vi­čie­nės duk­ra gy­ve­na su tė­vu, o ne glo­bos na­muo­se, tar­ny­ bos va­do­vė kol kas apie mer­gai­tės gy­ve­na­mą­ją vie­tą nie­ko ne­ga­lė­ jo pa­sa­ky­ti.

O.Tar­vy­die­nės tei­gi­mu, jei­gu Lie­tu­vos pi­lie­ty­bę tu­rin­tis vai­kas pa­ten­ka į glo­bos na­mus Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se, vi­sa­da pra­ne­ ša­ma mū­sų ša­lies ins­ti­tu­ci­joms. „Dar ne­bu­vo to­kio at­ve­jo, kad mums ne­pra­neš­tų“, – ti­ki­no di­ rek­to­rė.

Pak­laus­ta, ar ga­li ga­ran­tuo­ti, kad mer­gai­tė nė­ra vai­kų na­muo­ se, O.Tar­vy­die­nė ne­bu­vo už­tikt­ rin­ta. „100 pro­c. aš jums ne­ga­liu garan­tuo­ti. Vis dėl­to pra­ktiš­kai ne­pa­si­tai­kė at­ve­jo, kad ne­pra­neš­ tų, jei­gu vai­kas Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­ly­je ne­ten­ka tė­vų glo­bos“, – tei­ gė O.Tar­vy­die­nė.

4

šeštadienis, gegužės 26, 2012

tema

Pa­sau­li­nė žvaigž­dė iš Ka „Il­ja Laur­sas: žmo­gus, 1 kei­čian­tis pa­sau­lį“, „Il­ja Laur­so pa­ta­ri­mai vers­li­nin­kams“,

„Il­ja Laur­sas pri­sta­tys mo­bi­lio­ jo pa­sau­lio ten­den­ci­jas Da­vo­so fo­ ru­me“ – to­kios ant­raš­tės apie šį 36-erių vy­rą jau spė­jo su­kur­ti įmag­ne­tin­tą au­reo­lę.

Ta­čiau ži­nios iš as­me­ni­nio I.Laur­so pa­sau­lio la­bai šykš­čios.

Jis ne­si­ro­do va­ka­rė­liuo­se, ne­siau­ tė­ja nak­ti­niuo­se klu­buo­se, ne­si­ fo­tog­ra­fuo­ja prie sa­vo nau­jo au­to­ mo­bi­lio. Net­gi ne­skel­bia jo mar­kės.

Tik pra­si­ta­rė, kad nuo sa­vo na­mų Vil­niu­je iki biu­ro at­va­žiuo­ja per še­ šias mi­nu­tes.

Kau­ne gi­męs, vai­kys­tę ir paaug­ lys­tę čia pra­lei­dęs vers­li­nin­kas „Kau­no die­nai“ pa­sa­ko­jo apie sa­ vo šei­mą, apie iš­min­ties paieš­kas, sėk­mės pa­slap­tis, są­ži­nin­gą vers­lą ir pa­ra­dok­sa­lias iš­va­das ste­bint pro­ tin­gų ir pa­ty­ru­sių žmo­nių el­ge­sį.

– Lie­tu­vo­je ga­na po­pu­lia­rios dis­ku­si­jos apie tam tik­rą rung­ ty­nia­vi­mą tarp Vil­niaus ir Kau­ no. Ar jums, kaip bu­vu­siam kau­nie­čiui, to­kios dis­ku­si­jos at­ro­do ak­tua­lios? – „Kau­no die­ na“ pa­klau­sė I.Laur­so.

– Kai bu­vau maž­daug de­šim­ties me­tų, vyk­da­vo gin­čai, kas yra ge­ res­ni: kal­nie­čiai ar „pa­par­čiai“. „Pa­par­čiai“ – tai Kau­no ra­jo­nas prie bu­vu­sios „Pa­par­čio“ par­duo­ tu­vės, kur gy­ve­no ma­no šei­ma. Vie­ ni sa­ky­da­vo: mes esa­me kie­tes­ni, nes pas mus yra par­duo­tu­vė „Pa­ par­tis“, mo­kyk­la su ba­sei­nu, su ge­ra spor­to sa­le. Kal­nie­čių ra­jo­ne gy­ve­nan­tie­ji at­rėž­da­vo: nie­ko pa­ na­šaus – kie­tes­ni yra kal­nie­čiai, nes ten dau­giau nau­jų na­mų ir ra­ jo­nas spar­čiai ple­čia­si.

Jei vi­siš­kai at­vi­rai, tai ta dis­ku­ si­ja apie Vil­nių ir Kau­ną man pri­ me­na dis­ku­si­ją apie „pa­par­čius“ ir kal­nie­čius. Kai paau­gi, su­vok­ti, kad kal­nie­čiai ir „pa­par­čiai“ yra vi­su­mos, ku­ri va­di­na­si Kau­nas, da­lis. Tas su­vo­ki­mas atei­na tuo­ met, kai pra­de­di va­ži­nė­ti tro­lei­ bu­su ir mies­tą imi ma­ty­ti kaip vi­

su­mą. Kai įsi­gy­ji pir­mą as­me­ni­nį au­to­mo­bi­lį, kaip vi­su­mą imi ma­ ty­ti jau vi­są Lie­tu­vą. Stu­den­ta­vi­ mo lai­kais tris ar ke­tu­ris kar­tus per sa­vai­tę va­ži­nė­da­vau tarp Vil­ niaus ir Kau­no. Kau­nas ir Vil­nius man ta­po ta pa­čia erd­ve. Kai per­ sė­dau į lėk­tu­vus, vie­na vi­su­ma ta­ po Vil­nius ir Lon­do­nas, nes psi­cho­ lo­giš­kai šiuo­se mies­tuo­se jau­čiuo­si be­veik vie­no­dai. O kaž­ka­da ma­čiau di­džiu­lį skir­tu­mą tarp Kal­nie­čių ir „pa­par­čių“...

Gim­ta­die­niai – prie La­pių

– Skai­čiau, kad per me­tus įvai­ riuo­se pa­sau­lio vieš­bu­čiuo­ se pra­lei­džia­te apie 250 die­nų.

Gal toks gy­ve­ni­mo bū­das jus jau su­for­ma­vo kaip kos­mo­po­ li­tą ar vis dėl­to jau­čia­te emo­ci­ nes, dva­si­nes są­sa­jas su ta ap­ lin­ka, ku­rio­je išau­go­te?

– Be­ke­liau­da­mas su­pra­tau, kad Lie­tu­va – tai ta vie­ta, ku­rio­je, bent jau ar­ti­miau­siu me­tu no­rė­čiau gy­ ven­ti. Sen­ti­men­tai yra la­bai stip­ rūs. Net­gi ir at­si­ri­bo­jus nuo sen­ti­ men­tų, ga­li­ma sa­ky­ti, kad Lie­tu­va yra aukš­tos gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ša­lis.

Tu­riu gal­vo­je ne eko­no­mi­nę ge­ro­vę, bet ap­lin­kos ypa­tu­mus, san­ty­kius su žmo­nė­mis. Esu išau­gęs to­je ap­ lin­ko­je, čia yra ma­no tė­vai, drau­ gai ir čia leng­viau­sia su­kur­ti sta­bi­ lų kom­for­to jaus­mą.

Man pa­tin­ka bū­ti prie eže­rų, pa­ tin­ka rink­ti gry­bus. To­kį kom­for­ tą, to­kį su­si­lie­ji­mą su ap­lin­ka ki­tur bū­tų sun­ku su­kur­ti. Tai aiš­kiai su­ vo­ki, kai pa­ra­gau­ji ki­to­kios kul­tū­ ros. Nors ki­to­je ap­lin­ko­je ga­li bū­ti daug gro­žio, bliz­ge­sio, bet vis dėl­ to aiš­kiai su­vo­ki, kad tai ne ta­vo ap­lin­ka. Gal po 20 ar 30 me­tų prie to ga­li pri­pras­ti, bet ar ver­ta sa­ ve ar­dy­ti ir ban­dy­ti bū­ti tuo, kuo ne­si. Dar­bo sfe­ro­je tuos skir­tu­mus ne­sun­ku to­le­ruo­ti, nes pro­fe­si­nis bend­ra­vi­mas yra su­pa­na­šė­jęs vi­ sa­me pa­sau­ly­je.

– Ar daž­nai bū­na­te Kau­ne?

– Ge­gu­žės mė­ne­sį bu­vau po­rą kar­ tų. Lan­kiau­si Kau­no kli­ni­ko­se,

kur gy­dau spor­tuo­jant pa­tir­tą ke­ lio trau­mą. Kau­ne, be­je, la­bai ge­ri gy­dy­to­jai. Ki­ta ap­si­lan­ky­mo pro­ga bu­vo daug links­mes­nė. Tė­vų ko­lek­ ty­vi­nia­me so­de La­pė­se tra­di­ciš­kai šven­tė­me ma­no ir tė­vo gim­ta­die­ nius: aš gi­męs ge­gu­žės 2-ąją, o tė­ vas – ge­gu­žės 5 d. Į šią šven­tę su­ si­ren­ka gi­mi­nės, drau­gai ir bu­vę bend­rak­la­siai. Ko­lek­ty­vi­nia­me so­ de vai­kys­tė­je pra­leis­da­vau va­sa­ ras ir daug sa­vait­ga­lių. Man čia ir da­bar pa­tin­ka, nes yra tven­ki­ nių, miš­kas, kur ga­li­ma pauo­gau­ ti ir pa­gry­bau­ti.

Nu­ken­tė­jo nuo sprog­me­nų

– Pa­pa­sa­ko­ki­te apie sa­vo šei­ mą.

– Ma­no šei­ma nė­ra iš­skir­ti­nė. Iš pra­džių gy­ve­no­me ne­to­li „Pa­par­ čio“ par­duo­tu­vės esan­čia­me pen­ kiaaukš­ty­je, pa­skui Kal­nie­čių ra­ jo­ne. Lan­kiau 20-ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. Išs­kir­ti­nu­mas gal­būt ga­ lė­tų bū­ti tai, kad abu tė­vai dir­bo su elekt­ro­ni­ne pra­mo­ne su­si­ju­sio­ se įmo­nė­se. Tė­vas – tuo­me­čia­me Kau­no ra­di­jo tech­ni­kos moks­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­te, ma­ma – pa­na­ šaus pro­fi­lio įmo­nė­je ne­to­li da­bar­ ti­nio Kau­no au­to­mo­bi­lių tur­gaus.

Kai man bu­vo maž­daug pen­ke­ri, jų dar­bo­vie­tė­se ap­ti­kau tai, ką bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti pir­mai­siais kom­ piu­te­rių pro­tė­viais. Jie bu­vo pa­na­ šūs į di­džiu­les dė­žes, bet jais jau ga­lė­jo­me žais­ti. Tai bu­vo pir­ma­sis ma­no su­si­ža­vė­ji­mas kom­piu­te­riais.

Su bro­liu iš­nau­do­da­vo­me kiek­vie­ ną pro­gą atei­ti pas tė­vus į dar­bą ir pa­žais­ti.

– Ar tas po­mė­gis ne­truk­dė moks­lui mo­kyk­lo­je?

– Bu­vau ga­na pa­vyz­din­gas mo­ki­ nys, vi­sa­da gau­da­vau ge­rus pa­žy­ mius. Tad tė­vams dėl moks­lų pro­ ble­mų ne­kė­liau. Ta­čiau bu­vau la­bai smal­sus ir vis­ką no­rė­da­vau iš­ban­ dy­ti. Kar­tą iš­ban­džiau sprog­me­nų re­cep­tą, ir tė­vai ma­ne ra­do gu­lin­ tį lo­vo­je. Bu­vau sku­biai nu­vež­tas į Kau­no kli­ni­kas.

Bliz­gi pra­ban­ga – sve­ti­ma

– Ar bu­vo koks nors api­brėž­tas eta­pas, pa­da­ręs stip­rią tei­gia­ mą įta­ką jū­sų vers­lui?

– La­bai stip­rus po­stū­mis bu­vo iš­ ma­nių­jų te­le­fo­nų „iP­ho­ne“ at­si­ra­ di­mas. Mo­bi­lio­sios ap­li­ka­ci­jos, ties ku­rio­mis kon­cent­ra­vo­si „Get­Jar“, iki „iP­ho­ne“ at­si­ra­di­mo bu­vo be­ veik ne­ži­no­mos, jos bu­vo lai­ko­mos be­veik ne­sup­ran­ta­mu da­ly­ku. Po „iP­ho­ne“ at­si­ra­di­mo bu­vo mes­tas mi­li­jar­das do­le­rių į rin­ko­da­rą: pa­ pras­tam žmo­gui la­bai grei­tai bu­vo paaiš­kin­ta, kas yra ap­li­ka­ci­jos, ko­ kia jų nau­da, kaip jas ga­li­ma at­si­ siųs­ti į sa­vo mo­bi­lų­jį te­le­fo­ną. Bu­ vo su­kur­ta la­bai di­de­lė vers­lo ni­ša.

Mū­sų au­gi­mas po „iP­ho­ne“ at­si­ra­ di­mo pa­dvi­gu­bė­jo.

Pers­pek­ty­vos: pir­mie­ji žings­niai į to­li­mas aukš­tu­mas.

Il­ja Laur­so as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Jus as­me­niš­kai pa­kvie­tė į pa­ sau­lio eko­no­mi­kos fo­ru­mą Da­ vo­se, kur su­si­ren­ka ne tik di­ džiau­si vers­lo au­to­ri­te­tai, bet ir įta­kin­giau­sių vals­ty­bių va­do­ vai. Mū­sų ša­lies va­do­vai kvie­ ti­mo į šį fo­ru­mą ne­su­lau­kia jau ke­le­rius me­tus. Ar to­kie pri­pa­ ži­ni­mo ženk­lai ne­su­ke­lia pa­

Ly­gin­ti Kau­no ir Vil­niaus ne­ma­tau pra­smės.

Tai pa­na­ šu į tai, kaip mes vai­kys­tė­ je Kau­ne ly­gi­no­me, koks ra­jo­ nas kie­tes­ nis – Kal­ nie­čių ar „Pa­par­ čio“.

Kuk­lus: auk­so obuo­lius nuo sa­vo veik­los me­džio ski­nan

gun­dos su­si­reikš­min­ti, pa­si­ duo­ti pui­ky­bei?

– Apie pui­ky­bę aš tu­riu sa­vo teo­ ri­ją, ku­rią su­si­da­riau ste­bė­da­mas žmo­nes. Pui­ky­bės iš­ves­ti­nės yra bliz­ge­sys, įmant­rūs au­to­mo­bi­liai, dra­bu­žiai ir pa­na­šūs da­ly­kai. Pa­gal pri­gim­tį kiek­vie­nam žmo­gui bū­din­ ga ieš­ko­ti sa­vi­raiš­kos bū­dų, ku­rie leis­tų pa­siek­ti pri­pa­ži­ni­mą – tiek vi­di­nį, tiek išo­ri­nį, so­cia­li­nį. Toks sie­kis yra už­ko­duo­tas ins­tink­tuo­ se. Ir tai, ma­nau, ge­rai, nes ver­čia žmo­gų da­ry­ti kaž­ką dau­giau, nei sė­dė­ti. Yra žmo­nių, ku­rie pri­pa­ži­ ni­mo po­rei­kį pa­ten­ki­na pro­fe­si­nė­je veik­lo­je ar kur­da­mi me­no kū­ri­nius.

Esu pa­ste­bė­jęs, kad žmo­nės, ku­rie sa­vo sa­vi­raiš­kos po­rei­kį rea­li­zuo­ja rim­tais, at­sa­kin­gais už­siė­mi­mais, ne­tu­ri sie­kio iš­si­skir­ti bliz­ge­siu ki­ to­se sri­ty­se, nes sa­vi­raiš­kos troš­ki­ mą jie jau yra pa­ten­ki­nę. Jei ma­tai, kad žmo­gus di­džiuo­ja­si, pui­kuo­ja­si au­to­mo­bi­liu ar dra­bu­žiais, tai ro­do, kad to žmo­gaus dva­si­nis ly­gis yra ga­na plokš­čias. Ma­nau, kad žmo­ gus pa­si­ren­ka pui­ka­vi­mą­si aukš­ čiau­siu jam priei­na­mu ly­giu.

Tu­rė­jo nai­vių įsi­ti­ki­ni­mų

– Ko­kie žmo­nės, moks­lai, pa­ tir­tis for­ma­vo jū­sų pa­sau­lė­ žiū­rą?

– Ma­no nuo­mo­ne, kny­gos, mo­kyk­ los, uni­ver­si­te­tai duo­da pu­sę iš­ min­ties, o vi­sa ki­ta su­ran­di pa­ts. Ar

daug ži­no­me pro­tin­gų žmo­nių, ku­ rie bū­tų su­si­ste­mi­nę, su­do­ku­men­ ta­vę sa­vo pa­tir­tį ir iš­sa­miai ją pa­ tei­kę mums? Ma­no gal­va, di­džio­ji da­lis pa­tir­ties atei­na ste­bint gy­ ve­ni­mą, žmo­nių el­ge­sį. Ypač daug duo­da bend­ra­vi­mas su įdo­miais žmo­nė­mis. Bend­rau­jant vyks­ta kei­ti­ma­sis pa­tir­ti­mi, min­ti­mis, tad kuo daž­niau bend­rau­ji su pro­tin­ gais žmo­nė­mis, tuo dau­giau įsi­sa­ vi­ni ver­tin­gų min­čių ir to­bu­lė­ji.

– Su ko­kiais žmo­nė­mis daž­niau ten­ka bend­rau­ti – su įdo­miais ar at­virkš­čiai?

– Ven­giu skirs­ty­ti žmo­nes į įdo­mius ir neį­do­mius. Anks­čiau nai­viai ti­kė­ jau, kad žmo­gus yra ra­cio­na­li bū­ty­bė, ku­ri, priim­da­ma spren­di­mus, va­do­ vau­ja­si pro­tu, lo­gi­ka, mąs­ty­mu. Vė­ liau su­vo­kiau, kad žmo­nės daž­niau­ siai ne­siel­gia ra­cio­na­liai. Sup­ra­tau: gy­ve­ni­me ir vers­le va­do­vau­tis prie­ lai­da, kad ki­tas žmo­gus elg­sis ra­cio­ na­liai, mi­ni­ma­liai yra nai­vu, mak­ si­ma­liai – pa­vo­jin­ga. Su­vo­kiau, kad žmo­nės el­gia­si ne pa­gal lo­gi­kos dės­ nius. Ir tai, be­je, yra ge­rai, nes taip žmo­nės ne­pa­ten­ka į lo­gi­nius spąs­ tus. Net pa­sa­ko­se sa­ko­ma: el­kis taip, kaip pa­ta­ria šir­dis.

Iš­ma­nio­ji in­tui­ci­ja

– Įsi­vaiz­da­vau, kad gy­ve­na­te ir sa­vo pla­nus ku­ria­te rem­da­ma­ sis ra­cio­na­lio­mis įžval­go­mis.

5

šeštadienis, gegužės 26, 2012

tema

u­no dau­gia­bu­čio

n­tis I.Laur­sas ti­ki­na, kad sėk­mės paukš­tė daž­niau­siai spur­da at­si­tik­ti­nu­mo ran­ko­se.

– Esu įsi­ti­ki­nęs, kad imp­ro­vi­za­ci­ ja yra stip­res­nis vers­lo įran­kis nei pla­na­vi­mas. Ne­ma­nau, kad žmo­ gus lo­giš­kai, ra­cio­na­liai ga­li nu­ ma­ty­ti, kaip klos­ty­sis ap­lin­ky­bės. Šach­ma­tai tu­ri 64 va­di­na­mą­sias ląs­te­les ir 32 fi­gū­ras. Skai­čiai la­bai konk­re­tūs ir tik­rai ne­di­de­li. No­rint nu­ma­ty­ti, ko­kios kom­bi­na­ci­jos ga­li vyk­ti po tri­jų, ke­tu­rių ėji­mų, šach­ ma­tų žai­di­mą rei­kia stu­di­juo­ti apie 10 me­tų, nes yra mi­li­jo­nai va­rian­ tų. Tik maž­daug po 10 me­tų įma­ no­ma pa­sa­ky­ti, kas ga­li vyk­ti to­je len­to­je po ke­lių ėji­mų. O gy­ve­ni­mas už šach­ma­tų len­tą mi­li­jo­nus kar­ tų įvai­res­nis: vie­toj 64 ląs­te­lių bus mi­li­jo­nai, vie­toj 32 fi­gū­rų – de­šim­ tys tūks­tan­čių. Be to, nuo­lat kei­ čia­si žai­di­mo tai­syk­lės. Tad ky­la klau­si­mas: jei šach­ma­tuo­se ne­ga­ li­ma nu­ma­ty­ti ke­le­to ėji­mų į prie­ kį, kaip bū­tų įma­no­ma tuos ėji­mus nu­ma­ty­ti gy­ve­ni­me? Da­rau iš­va­dą, kad at­ski­ro žmo­gaus pro­tas ir jo su­ kaup­ta in­for­ma­ci­ja yra tiek sta­tis­ tiš­kai ne­reikš­min­ga, kad am­bi­ci­jos svei­ku pro­tu nu­ma­ty­ti, kaip plė­sis vers­las, in­dust­ri­ja, vi­suo­me­nė, po­ li­ti­ka, yra ne­rea­lios. Tie­siog žmo­gui tai nė­ra duo­ta.

– O kas tuo­met duo­ta, no­rint su­si­kur­ti sėk­min­gą gy­ve­ni­mo stra­te­gi­ją?

– Žmo­gui ge­ne­tiš­kai duo­ti la­bai iš­ ma­nūs įran­kiai – ins­tink­tas ir in­

tui­ci­ja. In­tui­ci­ja – tai in­for­ma­ci­jos ap­do­ro­ji­mas pa­są­mo­nės lyg­me­ny­ je ir at­sa­ky­mo pa­tei­ki­mas ne pro­ tui, bet jaus­mams. Kai ke­liau­ji per miš­ką, ne­skai­čiuo­ji sa­vo ju­dė­ji­mo kam­po, nuo­lat ne­mąs­tai, kaip elg­ tis, kad ne­su­sib­rai­žy­tum į ša­kas, neįk­ris­tum į grio­vį, neat­sit­renk­tum į me­dį. Ei­da­mas nea­na­li­zuo­ji sa­vo rau­me­nų įtem­pi­mo, ne­gal­vo­ji, kaip pa­suk­ti pė­dą, kaip pa­lenk­ti gal­vą.

Il­ja Laur­sas:

Jei ma­tai, kad žmo­ gus pui­kuo­ja­si au­ to­mo­bi­liu ar dra­bu­ žiais, tai ro­do, kad to žmo­gaus dva­si­nis ly­gis yra ga­na plokš­čias.

Nes jei ban­dy­tum gal­vo­ti apie kiek­ vie­ną įma­no­mą ju­de­sį, nu­lūž­tum kaip per­krau­tas kom­piu­te­ris. Ačiū Die­vui, yra toks me­cha­niz­mas kaip pa­są­mo­nin­gas mąs­ty­mas, ku­ris lei­ džia ap­do­ro­ti la­bai di­de­lį kie­kį in­ for­ma­ci­jos ir iš­spjau­na spren­di­mą per jaus­mus. Ta­čiau in­tui­ci­ja tu­ri trū­ku­mą – jos spren­di­mas yra apy­ tiks­lis. Tai ne­bus at­sa­ky­mas, kaip du­kart du yra ke­tu­ri. Bet maž­daug

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

toks – ma­žiau ne­gu de­šimt. Tam tik­ra pa­klai­da yra ta kai­na, ku­rią su­mo­ka­me už daug di­des­nio kie­kio in­for­ma­ci­jos ap­do­ro­ji­mą.

Sėk­mė – ne­nus­pė­ja­ma

– Mi­nė­jo­te, kad žmo­nės ne­lin­ kę elg­tis ra­cio­na­liai. Di­džiu­les vers­lo kom­pa­ni­jas val­dan­tys va­do­vai, su ku­riais jums ten­ ka bend­rau­ti, tur­būt yra ra­cio­ na­lūs?

– Ne kar­tą įsi­ti­ki­nau, kad to­kius žmo­nių veiks­mus sun­ku pro­gno­ zuo­ti. Daž­nai ten­ka dirb­ti su mo­ bi­lių­jų tech­no­lo­gi­jų ope­ra­to­riais.

Pa­vyz­džiui, prieš pa­teik­da­mas sa­ vo vers­lo pa­siū­ly­mą dviem di­džiau­ siems ope­ra­to­riams, da­rau prie­ lai­dą, kad mi­li­jar­di­nes apy­var­tas tu­rin­čiai kom­pa­ni­jai tu­ri va­do­vau­ ti pa­ty­ręs ir pro­tin­gas žmo­gus. Bet daž­nai bū­na, kad pa­klau­sus vie­no ko­kio nors prin­ci­pi­nio klau­si­mo, iš dvie­jų la­bai pa­na­šio­mis są­ly­go­mis dir­ban­čių va­do­vų su­lau­ki vi­siš­ kai skir­tin­go po­žiū­rio. Pa­vyz­džiui, prieš ke­le­tą me­tų klaus­da­vau, ar mo­bi­lio­sios ap­li­ka­ci­jos yra svei­ ka jū­sų vers­lui, ar ne. Ir gau­da­vau du vi­siš­kai prie­šin­gus at­sa­ky­mus.

Ten­ka da­ry­ti iš­va­dą, kad spren­di­ mo ko­ky­bės ga­ran­ti­ja – pa­na­šiai, kaip me­tant mo­ne­tą. Ma­nau, kad elg­tis ra­cio­na­liai, pla­nuo­tai nė­ra taip efek­ty­vu, kaip re­mian­tis in­ tui­ci­ja ir ins­tink­tu.

Ne­nuo­ra­ma: I.Laur­sas nuo paaug­lys­tės pa­si­žy­mė­jo smal­su­mu.

– Išei­tų, kad neį­ma­no­ma su­pla­ nuo­ti ir vers­lo sėk­mės?

– Ma­nau, kad 90 pro­c. da­ly­kų, ku­ rie at­si­tin­ka gy­ve­ni­me, daž­nai ne­ prik­lau­so nuo mū­sų pa­stan­gų. Su tuo rei­kia su­si­tai­ky­ti ir la­bai aiš­kiai tai su­pras­ti. Sėk­mę le­mia su­si­klos­ čiu­sios ap­lin­ky­bės, ku­rių di­džia­jai da­liai tu ne­tu­ri jo­kios įta­kos. Kar­ tais su­si­klos­to taip, kad at­si­du­ ri rei­kia­mo­je vie­to­je rei­kia­mu lai­ku su rei­kia­mu pro­duk­tu ir su tin­ka­mu ko­lek­ty­vu.

Aiš­ku, gy­ve­ni­me eg­zis­tuo­ja sėk­ mės ti­ki­my­bės, ku­rias ga­li­ma mak­ si­ma­li­zuo­ti. Tai ga­li­ma pa­ly­gin­ti su žve­jy­ba: jei no­ri pa­gau­ti kar­pį, ne­gau­dai jo vo­nio­je, bet ei­ni prie eže­ro, kur ti­kie­si esant žu­vų. Už­ me­ti meš­ke­rę ir tuo­met jau daug kas for­tū­nos ran­ko­se – kar­pis ar­ ba pra­ris jau­ką, ar­ba pra­plauks pro ša­lį.

Apie svies­to pa­kai­ta­lus

– Ar te­ko mo­ky­tis iš sa­vo klai­ dų?

– Kai su­pran­ti, kad apie 90 pro­c. sėk­mės pri­klau­so ne nuo pa­ties ta­ vęs, bet nuo ap­lin­ky­bių, ku­rioms tu pa­ts ne­ga­li da­ry­ti įta­kos, pra­de­ di ki­taip žiū­rė­ti į ne­sėk­mę – ne­be­ su­vo­ki jos kaip kra­cho ar įro­dy­mo, kad tu nie­ko ne­su­ge­bi ar pa­na­šiai. Čia kaip ru­le­tė­je. Jei žais­da­mas ru­ le­tę ne­pa­tai­kai pa­sta­ty­ti, to ne­prii­ mi kaip ka­tast­ro­fos, bet žiū­ri kaip į

vi­siš­kai na­tū­ra­lų, su­pran­ta­mą da­ ly­ką. Pa­na­šiai ir su vers­lu: tu­rė­jau ne­ma­žai pro­jek­tų, ku­rie neiš­gy­ve­ no. Ne­ti­kiu, kad žmo­gus iš kar­to ga­li nu­ma­ty­ti sėk­mę – vi­sa­da at­si­ ras ne­ži­no­mų fak­to­rių.

– Ar vers­lo sėk­mė ga­li bū­ti su­ si­ju­si su vers­lo są­ži­nin­gu­mu?

– Kiek­v ie­n as vers­l i­n in­k as tu­ ri pa­s i­r in­k i­m ą elg­t is są­ž i­n in­gai ar­ba ne. Žmo­nės daž­nai yra lin­ kę siek­ti trum­pa­lai­kės nau­dos, ir tai daž­nai su­si­ję su ne­są­ži­nin­gu vers­lu. Ki­to­kiam po­žiū­riui rei­kia pa­t ir­t ies ir iš­m in­t ies. Pap­ras­ tas pa­v yz­dys. Tor­t ą ga­l i­m a pa­ ga­min­ti la­bai ne­ko­ky­biš­ką, iš la­ bai pi­gių me­džia­gų: vie­toj svies­to nau­do­ti pa­kai­ta­lus ir pan. Trum­ pa­lai­kė nau­da bus, bet il­ga­lai­kės nau­dos ne­bus, nes pa­ra­ga­vęs ne­ ko­ky­biš­ko tor­to pir­kė­jas ne­be­sug­ rįš. Ki­tas bū­das – ga­min­ti tor­tą iš aukš­t os ko­k y­b ės, bet ge­ro­kai bran­ges­nių me­džia­gų. Pa­ga­mi­ni­ mas bus daug bran­ges­nis, o pel­ nas – ma­žes­nis. Ko­ky­biš­ko tor­to ga­min­to­jas už­dirbs li­tą, o ne­ko­ ky­biš­ko – 20 li­tų. Bet at­si­ras il­ ga­lai­kės nau­dos per­spek­ty­va. Jei pir­kė­jas su­pran­ta, kad ta­vo tor­ tas yra ska­nes­nis, ko­ky­biš­kes­nis, tai tą li­tą ko­ky­biš­ko tor­to ga­min­ to­jas gaus vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, ir il­gai­niui tas pel­nas bus di­des­nis už trum­pa­lai­kę nau­dą.

6

šeštadienis, gegužės 26, 2012

savaitė

Fil­mas – it mal­da už sėk­mę

Kitoks žvilgsnis

Spor­te tarp per­ga­ lės ir pra­ lai­mė­ji­mo nė­ra di­de­ lio skir­ tu­mo – tik kaip ta­ve ver­ti­na ap­ lin­ki­nis pa­sau­lis.

Ta­das Kaz­laus­kas

P

„Eu­ro­vi­zi­jos“ virs­mai ir verks­mai

Poetas Kęstutis Navakas

N

ė­ra daug to­k ių kon­ kur­sų, ku­riuos vi­si su­ tar­t i­nai keik­t ų, ta­čiau vi­si su­tar­ti­nai ir žiū­rė­ tų. „Eu­ro­vi­z i­ja“ čia aiš­kus ly­de­ris, prieš ją bur­no­ja kas tik ne­t in­g i, ta­čiau grįž­ta na­mo, už­si­dangs­to lan­gus, kad kai­my­nai ne­si­juok­tų, įsi­jun­gia ir žiū­ri. Bet kai­my­nai ne­ si­juoks, nes jie ir pa­tys žiū­r i. Net keis­ta, kad „Eu­ro­vi­zi­ja“ ta­pu­si to­ kiu ma­si­niu reiš­ki­niu, ne­tgi ma­si­ ne psi­cho­ze. Dai­nos ten daž­niau­ siai silp­nos ar­ba vi­du­t i­nės, re­tai ka­da da­ly­v iams pa­si­se­ka vi­s a­ ver­tė tarp­tau­t i­nė kar­je­ra, to­dėl šio kon­k ur­so ke­l ia­mas su­si­do­ mė­ji­mas šiek tiek spor­t i­n io po­ bū­d žio: lai­mė­s i­me ar ne­lai­mė­ si­me, jei lai­mė­si­me – ko­k ią vie­tą ir kiek taš­k ų per­sva­ra. Ir – kas tų taš­k ų mums ne­pa­gai­lės.

Šie­me­tis kon­kur­sas pa­ lie­ka la­bai pra­stą įspū­ dį, va­di­na­ma­sis eu­ro­ vi­zi­nis stan­dar­tas ver­ čia tik grau­džiai šyp­so­ tis, ste­bint tuos be­si­vai­ pan­čius pe­ri­fe­ri­nius at­ li­kė­jus.

Kau­ne „Eu­ro­v i­z i­ja“ tu­r i gi­les­nes tra­d i­ci­jas nei ki­tur Lie­tu­vo­je, ka­ dai­se vi­si ją žiū­rė­da­vo „per len­ kus“. Nuo 1977-ųjų ga­l io­ju­si tai­ syk­lė įpa­rei­go­da­vo da­ly­vius dai­ nuo­t i sa­vo na­cio­na­l i­nė­m is kal­ bo­m is, to­dėl tuo­me­čiai kon­k ur­ sai neat­ro­dė to­k ie uni­fi ­k uo­t i, be to – dvel­kė lais­vo­sios Eu­ro­p os dva­sia. Da­bar, kaip ma­to­me, be­ veik vi­si ne tik dai­nuo­ja ang­liš­kai, bet ir pa­var­des pa­kei­čia į „la­biau įpras­tas pa­sau­l iui“. Do­na­to Mont­ vy­do vir­ti­mas Do­ny Mon­tell dar ne toks ku­rio­zi­nis kaip at­ve­jis su Sas­ha Son. Pas­ta­ra­sis, pa­ma­tęs, jog jo sla­py­var­d is ang­l iš­kai reiš­

ir­mo­jo fil­mo apie Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­ti­nės už­ku­li­sius „Mes už... Lie­tu­vą!“ re­ži­sie­ rius And­rius Le­ka­vi­čius pri­ si­pa­žįs­ta: „Tai bu­vo vie­nas iš mo­ men­tų gy­ve­ni­me, kai gar­siai pa­sa­kai min­tį, ku­ri rea­liai ta­vo gal­vo­je dar nė­ra net nor­ma­liai su­si­for­ma­vu­si. O vė­liau ne­ti­kė­tai ji tam­pa rea­ly­be.“ Iki fil­mo prem­je­ros, ge­gu­žės 31-osios, di­džių­jų ša­lies mies­tų ki­ no teat­ruo­se li­kus ma­žiau nei sa­vai­ tei, A.Le­ka­vi­čius at­sklei­dė fil­mo kū­ ri­mo už­ku­li­sius.

kia sū­nų, o ru­siš­kai – sap­ną, žai­ biš­kai ta­po Sas­ha Song, o tai jau skam­ba be­veik ko­rė­jie­tiš­kai.

Lie­tu­va sa­vo le­gen­do­mis api­pin­ tą ke­lią kon­kur­se pra­dė­jo 1994-ai­ siais ir iš­syk „kos­mo­nau­to kos­tiu­ mu“ pa­s i­puo­š ęs Ovi­d i­jus Vyš­ niaus­kas ta­po ab­so­liu­čiu aut­sai­ de­r iu. Nu­l is taš­k ų. Nu­si­v y­l i­mas bu­vo toks di­de­lis, kad dai­nų kraš­ to en­tu­ziaz­mas nu­ste­bin­ti Eu­ro­ pą din­go pen­ke­r iems me­tams.

Vė­liau se­kė­si pa­na­šiai. Ge­riau­siai, ži­no­ma, „LT Uni­ted“ (6 vie­ta), po jų – Eve­li­nai Sa­šen­ko ir „Skamp“. Ta­ čiau kon­kur­so tink­la­la­py­je ESC­ to­day esa­ma tei­g ian­čių­jų (be­je, ne­l ie­t u­v ių), jog ge­r iau­sia Lie­t u­ vos kon­kur­si­nė dai­na bu­vo Ais­ tės Smil­ge­vi­čiū­tės „Straz­das“.

Po kiek­v ie­no kon­k ur­so lie­t u­v ių aist­ros (ir tei­g ia­mos, ir nei­g ia­ mos) ver­ž ia­si per kraš­t us. Dau­ gy­be ko­men­ta­r ų už­pi­la­mas ne tik mi­nė­tas ESC­to­day, bet ir „Del­ fi“. Pa­ž y­mė­t i­na, kad ne tik lie­t u­ viš­ka­sis, bet ir lat­v iš­kas bei es­ tiš­kas (ypač kai pa­sta­r ie­ji lie­t u­ vių „ne­p a­re­m ia“). Po są­ly­g iš­ko „LT Uni­ted“ trium­fo es­t ų in­ter­ nau­tai, ran­k io­da­m i lie­t u­v ių kal­ bos ži­n ias, ga­vo ra­min­t i įsi­smar­ ka­v u­sius lie­t u­v ius. Vie­nas jų ra­ šė tie­siai švie­siai: „Ko jūs čia at­va­ rot į mū­sų „Del­fi“? Sė­dė­k it pas sa­ ve Lie­tu­vo­je ir links­min­ki­tės.“ Bet kur jau čia nu­sė­dė­si, kai džiaugs­ mas – nuo jū­ros iki jū­ros, o „kiu­le­ mia­jos“ vėl ba­lų ne­sky­rė. Pa­t ys lie­t u­v iai dau­g iau­sia ba­lų ski­r ia išim­t i­nai po­so­v ie­t i­nėms vals­t y­ bėms (pen­ke­t u­kas pa­gal mū­sų bal­sų skai­čių: Ru­si­ja, Lat­vi­ja, Uk­ rai­na, Gru­zi­ja, Es­ti­ja), o gau­na (čia dėl su­pran­ta­mų prie­žas­čių ne­pri­ dė­k im Ai­r i­jos ir Jung­t i­nės Ka­ra­ lys­tės) iš lat­vių bei gru­zi­nų.

Kaip bus šį­syk – pa­ma­ty­si­me va­ ka­re. Kol kas vis­kas ge­rai. Lie­tu­ vos dai­na ne­blo­ga, D.Mont­v y­ das ją dai­nuo­ti su­ge­ba, yra ar­tis­ tiš­kas, ele­gan­tiš­kas, pa­trauk­lus ir tik­rai jo­kios gė­dos ne­da­ro. Pats šie­me­tis kon­kur­sas pa­lie­ka la­bai pra­stą įspū­dį, va­di­na­ma­sis eu­ro­ vi­zi­nis stan­dar­tas ver­čia tik grau­ džiai šyp­so­tis, ste­bint tuos be­si­ vai­pan­čius pe­ri­fe­ri­nius at­li­kė­jus (nors tarp jų – pa­ts En­gel­ber­tas Hum­per­dic­kas!). Tuo ge­riau mū­ sų rep­re­zen­tan­tui. Vi­sai ga­li bū­ ti, kad O.Vyš­niaus­ko li­ki­mas jam ne­gre­sia. Ruoš­ki­tės, es­tų in­ter­nau­ tai! Jei vėl mums pa­šykš­tė­sit ba­lų, mes vėl at­va­ry­sim į jū­sų „Del­fi“.

informacija:

302 250

– Ką jums as­me­niš­kai reiš­kia krep­ši­nis?

– Bū­da­mas aš­tuo­ne­rių ne­ty­čia ry­te pa­ma­čiau le­gen­di­nę lai­dą „Krep­ši­ nio pa­sau­ly­je“, ku­ri bu­vo skir­ta Mi­ chae­lui Jor­da­nui. Tuo­met ro­dė vi­sus įspū­din­giau­sius krep­ši­nio ge­ni­jaus me­ti­mus. Tą pa­čią die­ną su­si­ra­dau krep­ši­nio aikš­te­lę ir pra­šiau, kad ma­ ne priim­tų žais­ti, nes sa­vo ka­muo­lio dar ne­tu­rė­jau. Vė­liau tą va­sa­rą vy­ ko Bar­se­lo­nos olim­pia­da, kur mū­ sų rink­ti­nė pui­kiu pa­si­ro­dy­mu vi­sam lai­kui įskie­pi­jo mei­lę krep­ši­niui.

– Ra­ga­vo­te žur­na­lis­to duo­nos, ren­gė­te TV re­por­ta­žus Eu­ro­ly­ gos lai­doms apie krep­ši­nį.

– Pir­mą kar­tą su ka­me­ra su­si­ti­kau stu­di­juo­da­mas žur­na­lis­ti­ką uni­ver­ si­te­te. Vė­liau ke­le­tą kar­tų da­ly­va­vau ki­no kū­ry­bi­nė­se dirb­tu­vė­se „Va­sa­ros ME­DIA stu­di­ja“. Ten su tarp­tau­ti­ nė­mis ko­man­do­mis kū­rė­me trum­ pa­met­ra­žius fil­mus ir klau­sė­mės pa­ skai­tų. Iš tie­sų ga­liu sa­ve va­din­ti sa­va­moks­liu pra­kti­ku.

– Per pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus ne­ma­žai lai­ko pra­lei­do­te Ma­lai­ zi­jo­je.

– Bė­gau nuo šal­tos lie­tu­viš­kos žie­ mos. Jei rim­tai, stu­di­ja­vau rek­la­mos kū­ry­bos ma­gist­rą – pra­dė­jau 2010ųjų pa­bai­go­je, šie­met bai­giau. Per tą lai­ko­tar­pį Kva­la Lum­pū­re te­ko bend­ ra­dar­biau­ti vyk­dant įvai­rius kū­ry­bi­ nius pro­jek­tus.

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

ga­liai rink­ti­nę pa­lai­kys dar karš­čiau.

apie ki­no fil­mo ko­mu­ni­ka­ci­ją ir tuo me­tu su­si­ti­kau su drau­gu ki­no pro­ diu­se­riu Ai­du Avi­ži­niu. Dis­ku­ta­vo­ me, kas su­do­min­tų Lie­tu­vos žiū­ro­ vus atei­ti į ki­no teat­rus.

Tai vy­ko 2010 m. ge­gu­žę. Ta­da ne­ti­ kė­tai ir gi­mė fil­mo idė­ja. Pri­si­mi­niau, kad Lie­tu­vo­je vyks Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­na­tas, tad rei­kia kur­ti fil­mą apie Lie­tu­vos na­cio­na­li­nę rink­ti­nę. Iš­ kart su­si­ti­ko­me su krep­ši­nio rink­ti­nės at­sto­vu spau­dai Li­nu Ku­ni­gė­liu ir prie šios idė­jos dir­bo­me dve­jus me­tus.

– Kas bu­vo ne­ti­kė­ta sto­vint prie fil­ma­vi­mo ka­me­ros, gal­būt krep­ ši­nin­kų gy­ve­ni­mas pa­si­ro­dė vi­ sai ki­toks?

– Fil­muo­da­mi su ko­man­da kon­cent­ ra­vo­mės į tai, kas vyks­ta ša­lia aikš­te­ lės ir net ša­lia spor­to are­nų – dau­giau sten­gė­mės pa­ro­dy­ti ki­tą krep­ši­nin­kų pu­sę. Lie­tu­vos ži­niask­lai­do­je daž­ niau­siai pa­ro­do­ma fa­sa­di­nė jų gy­ve­ ni­mo pu­sė – krep­ši­nin­kai aikš­te­lė­je per rung­ty­nes ar­ba po jų bend­rau­jan­ tys su žur­na­lis­tais. Man, vi­sų pir­ma, kaip krep­ši­nio sir­ga­liui, įdo­mu, kas vyks­ta, kai ka­me­ros iš­jun­gia­mos. Bet taip pa­pras­tai to neiš­vy­si. To­dėl fil­me „Mes už... Lie­tu­vą!“ žiū­ro­vams tu­rė­ tų bū­ti įdo­miau­si krep­ši­nio rink­ti­nės už­ku­li­siai ir gy­ve­ni­mas „iš vi­daus“.

– Kaip gi­mė idė­ja re­ži­suo­ti juos­ tą apie Lie­tu­vos rink­ti­nę?

– Tai bu­vo vie­nas tų mo­men­tų gy­ve­ ni­me, kai gar­siai pa­sa­kai min­tį, ku­ri rea­liai ta­vo gal­vo­je dar nė­ra net su­ si­for­ma­vu­si. Ra­šiau ma­gist­ro dar­bą

– Kaip se­kė­si bū­ti ne­ma­to­miems ir ne­drums­ti krep­ši­nin­kams ra­ my­bės – juk jiems la­bai svar­bu nu­si­teik­ti var­žy­boms, o kai ap­ link fil­muo­ja ka­me­ros?

– Tu­riu sa­vo nuo­mo­nę apie krep­ši­nin­ kų ra­my­bę. Kai ku­rių spor­to funk­cio­ nie­rių ir ne­tgi tre­ne­rių aki­mis mū­sų krep­ši­nin­kai at­ro­do lyg po­rce­lia­ni­ nės lė­lės. Ma­nau, tai už­si­li­ku­sio po­ so­vie­ti­nio mąs­ty­mo pa­da­ri­nys. Pran­ cū­zai ir vo­kie­čiai fil­mus apie fut­bo­lą per pa­sau­lio čem­pio­na­tus kū­rė sa­vo­ se ša­ly­se. Prieš vi­sas rung­ty­nes, net fi­na­lą, dra­bu­ži­nė­je bu­vo po dvi ka­ me­ras vi­sai ša­lia, pa­vyz­džiui, le­gen­ di­nio Zi­ne­di­ne’o Zi­da­ne’o. Ir tai ne­ sut­ruk­dė pran­cū­zams tap­ti pa­sau­lio čem­pio­nais. Mums fil­muo­ti už­draus­ to­se zo­no­se, pa­vyz­džiui, dra­bu­ži­nė­ je, pro­ce­dū­ri­nia­me ka­bi­ne­te, pa­dė­jo

302 230

242

– Ar įsi­vaiz­da­vo­te, kad pir­ma­ sis jū­sų su­kur­tas fil­mas bus apie krep­ši­nį?

– To­kio tiks­lo – su­kur­ti fil­mą apie krep­ši­nį – ne­tu­rė­jau. Aiš­ku, bu­vo vi­ so­kių po­kal­bių su drau­gais prie bo­ ka­lo alaus, kad rei­kia kur­ti fil­mą apie krep­ši­nį, o pa­grin­di­nį vaid­me­nį at­lik­ tų Ro­lan­das Kaz­las. Pa­me­nu, kaž­ka­ da moks­lei­vių var­žy­bo­se pa­čiam te­ko prieš jį žais­ti, „kab­lius“ kai­re ran­ka jis ge­rai mė­tė, ma­nau, ir ak­to­rių at­ ran­ką pe­rei­tų.

reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Įk­vė­pi­mas: A.Le­ka­vi­čius mano, kad po fil­mo krep­ši­nio sir­

Platinimo tarnyba: 302

Prenumeratos skyrius: 302

Tomo Lukšio (BFL) nuo­tr.

rink­ti­nės per­so­na­las – rink­ti­nės at­ sto­vas spau­dai ir fil­mo vyk­do­ma­sis pro­diu­se­ris Li­nas Ku­ni­gė­lis ir ma­sa­ žuo­to­jas Ai­das Bu­ze­lis. Li­nas fil­ma­vo pa­si­ta­ri­mus dra­bu­ži­nė­je, o Ai­dui te­ko spe­cia­lios už­duo­tys, kai per tre­ni­ruo­ tes fil­ma­vo­me prie jo krū­ti­nės pri­tvir­ tin­ta ka­me­ra.

– Prask­leis­ki­te fil­mo kū­ri­mo už­ ku­li­sius: ko­kie bu­vo iš­šū­kiai, kas jus la­biau­siai su­ža­vė­jo?

– Sun­kiau­sia bu­vo tai, kad krep­ši­ nin­kams šis fil­mas ne­bu­vo svar­biau­ sias da­ly­kas. Pir­miau­sia, jie rū­pi­no­si krep­ši­niu, sa­vo žai­di­mu, pa­skui šei­ ma, vai­kais ir t.t. Jie ne­ga­lė­jo skir­ti mums tiek lai­ko, kiek mes no­rė­jo­me.

Ta­čiau vi­si bu­vo la­bai ge­ra­no­riš­ki ir vi­sas rink­ti­nės ko­lek­ty­vas la­bai pa­dė­ jo ku­riant ši­tą fil­mą. O la­biau­siai su­ ža­vė­jo ge­ro­sios krep­ši­nin­kų sa­vy­bės, ku­rios ypač iš­ryš­kė­jo pra­dė­jus su jais bend­rau­ti ir ma­tant juos ko­ne kiek­vie­ ną die­ną. Be­si­ruo­šian­čius var­žy­boms, šven­čian­čius per­ga­lę ar nu­si­tei­kian­ čius ko­vai po skau­daus pra­lai­mė­ji­ mo. Ma­nau, kad tai rei­kia pa­ma­ty­ti vi­siems Lie­tu­vos rink­ti­nės ger­bė­jams.

Nea­be­jo­ju, kad po mū­sų fil­mo jie rink­ ti­nę pa­lai­kys dar karš­čiau.

– Eu­ro­pos čem­pio­na­tas Lie­tu­ vos rink­ti­nei ne­bu­vo toks, ko­kio ti­kė­jo­si vi­si sir­ga­liai, – užim­ta penk­ta vie­ta. Kas ga­lė­tų pa­ska­ tin­ti lie­tu­vius atei­ti į šį fil­mą?

– Tur­būt bu­vo­me vie­nin­te­liai žmo­nės iš ša­lies, ku­rie ma­tė, kaip at­si­da­vę vy­rai dir­bo ir kaip at­sa­kin­gai rink­ti­ nė ruo­šė­si čem­pio­na­tui Lie­tu­vo­je. Tai fil­mas su uni­ver­sa­lia ži­nia – bū­da­mi kar­tu, mes stip­res­ni. Ši is­to­ri­ja vyks­ta krep­ši­nio aikš­te­lė­je, bet jos ži­nią ga­ li­ma per­kel­ti ir į ki­tas gy­ve­ni­mo sri­ tis. Mes ti­ki­me, kad tai is­to­ri­ja, ku­ ri įkvėps vi­sus ją pa­ma­čiu­sius. Spor­te tarp per­ga­lės ir pra­lai­mė­ji­mo nė­ra di­ de­lio skir­tu­mo – tik kaip ta­ve ver­ti­na ap­lin­ki­nis pa­sau­lis. To­dėl atei­da­mi į šį fil­mą lie­tu­viai pa­ro­dy­tų, kad ti­ki sa­vo rink­ti­ne ir jos sėk­me Lon­do­no olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se. Juk iš es­mės tai bus ta pa­ti ko­man­da, to­dėl toks pa­lai­ky­mas, ma­nau, jai bus svar­bus.

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Stasys Gudavičius –

(8 5) 219 1381

PASAULIS:

SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383

Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

EKONOMIKA:

FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269

Jolita Žvirblytė –

(8 5) 219 1374

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė – 302 263 Laima Žemulienė – (8 5) 219 1374 Ratai: Arūnas Andriuškevičius – 302 260 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 23 030.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

ŠeštADIENIS, gegužės 26, 2012

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

At­leis teisė­jus Teisėjų ta­ry­ba penk­ta­dienį nu­ tarė pa­tar­ti Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei (nuotr.) at­leis­ti 22 ša­lies teismų pir­mi­nin­kus, pa­si­ bai­gus pa­sky­ri­mo į šias pa­rei­gas ter­mi­nui. Dek­re­tu dėl teisėjų at­ lei­di­mo į Teisėjų ta­rybą kreipė­si ša­lies va­dovė.

D.Gry­baus­kaitė taip pat pra­ šė Teisėjų ta­ry­bos pa­tar­ti dėl Lai­mos Gar­ne­lienės at­lei­di­ mo iš Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­ mo Baud­žiamųjų bylų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­reigų, pa­si­bai­gus pa­sky­ri­mo į šias pa­rei­gas lai­kui.

Teisėjų ta­ry­ba pri­tarė L.Gar­ ne­lienės at­lei­di­mui. Pre­zi­dentė dek­re­tu į šias pa­rei­gas siū­lo Lie­ tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo Baud­ žiamųjų bylų sky­riaus teisėją Aloyzą Kruopį.

Nuo 1995-ųjų Lie­tu­vos ape­ lia­c i­n ia­m e teis­m e dir­ban­t i L.Gar­ne­lienė nuo 1999 m. va­sa­ rio ėjo šio teis­mo Baud­žiamųjų bylų sky­riaus pir­mi­nin­ko pa­ rei­gas.

Pa­reigų ne­ten­ka ir nuo 1999ųjų spa­lio Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui va­do­vau­jan­tis Artū­ras Šums­kas. Kan­di­da­tas į šias pa­ rei­gas dar ne­nu­ma­ty­tas.

Taip pat bus kei­čia­mi Vil­niaus mies­to 1-ojo apy­linkės ir Šiau­lių mies­to apy­linkės teismų pir­mi­ ninkų pa­va­duo­to­jai.

Be va­dovų lie­ka Vil­niaus mies­to 4-asis apy­linkės teis­ mas, Kau­no ra­jo­no apy­linkės, Šiau­lių, Drus­ki­ninkų, Pa­lan­gos, Rad­vi­liš­kio, Ig­na­li­nos, Ute­nos, Šal­či­ninkų, Kre­tin­gos, Šir­vintų, Plungės, Ra­sei­nių, Jur­bar­ko, Uk­mergės, Ku­piš­kio, Ša­kių, Kel­ mės, Biržų ir Za­rasų ra­jonų apy­ linkės teis­mai.

Na­cio­na­linė teismų ad­mi­nist­ ra­ci­ja skelbė, kad Vil­niaus mies­to 1-asis apy­linkės teis­mas, Vil­niaus mies­to 2-asis apy­linkės teis­mas, Vil­niaus mies­to 3-ia­sis apy­linkės teis­mas ir Vil­niaus mies­to 4-asis apy­linkės teis­mas reor­ga­ni­zuo­ja­ mi su­si­jun­gi­mo būdu į naują ju­ ri­dinį as­menį – Vil­niaus mies­to apy­linkės teismą.

Nuo rugsė­jo 1 d. ke­tu­rių Vil­ niu­je vei­kian­čių apy­linkės teis­ mų teisės ir pa­rei­gos pe­rei­na po reor­ga­ni­za­ci­jos veik­sian­čiam Vil­niaus mies­to apy­linkės teis­ mui. Kau­no ra­jo­no apy­linkės teis­mas jun­gia­mas su Kau­no mies­to apy­linkės teis­mu.

Dve­jus me­tus dir­bu­si Lie­tu­vos is­to­rikų ko­ man­da nu­statė per tūkstantį lie­tu­vių, ku­rie da­ly­va­vo žydų ho­lo­kaus­te Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­ tais, ta­čiau be teis­mi­ nio įver­ti­ni­mo sąra­šo vie­šai ne­skelbs.

At­si­jo­jo: pro­fe­sio­nalūs is­to­ri­kai per­žiūrė­jo 4268 mi­ni­mas pa­var­des žmo­nių, ku­rie galė­jo būti su­si­ję su žu­

dynė­mis. Spe­cia­lis­tams at­li­kus ty­rimą sąra­še li­ko 1034 as­me­nys.

Dėl žydų žu­dikų tar­sis su pro­ku­ro­rais „Jie laikė ginklą“

Vyk­dant ty­rimą ne­ras­ta jo­kių įro­ dymų, kad prie žydų žu­dy­mo būtų pri­si­dėję su so­vietų oku­pa­ci­ja ko­ voję par­ti­zanų va­dai. Gyvų įta­riamų ho­lo­kaus­to vyk­dy­tojų Lie­tu­vo­je ne­ bėra. Kaip in­ter­viu BNS sakė Lie­tu­ vos gy­ven­tojų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ ci­jos ty­ri­mo cent­ro va­dovė Te­resė Bi­rutė Bu­raus­kaitė, šiuo me­tu vyk­ do­mi bai­gia­mie­ji ty­ri­mo dar­bai, o nu­sta­ty­ti sta­tis­ti­niai duo­me­nys turėtų būti vie­šai pa­skelb­ti bir­že­lio pa­bai­go­je. Pa­tik­ri­nu­si Iz­rae­lio in­ ter­ne­to sve­tainė­je skelb­tas ta­riamų

4268 žyd­šaud­žių pa­var­des, pen­kių is­to­rikų ko­man­da nu­statė, kad žu­ dynė­se da­ly­va­vo 1034 as­me­nys. „Pro­fe­sio­nalūs is­to­ri­kai per­žiūrė­ jo 4268 mi­ni­mas pa­var­des žmo­nių, ku­rie, sąrašą pa­skel­bu­sių nuo­mo­ ne, ga­li būti su­si­ję su žu­dynė­mis.

Po mūsų spe­cia­listų ty­ri­mo li­ko 1034 as­me­nys“, – in­ter­viu BNS sa­ kė T.B.Bu­raus­kaitė. „Tai tie as­me­ nys, ku­rie laikė ginklą. Be­veik vi­si, ku­rie bu­vo kal­ti­na­mi, aiš­ki­na, kad jie tik kon­vo­ja­vo, o ki­ti žudė. Bet tai yra ne­tie­sa, nes še­šias va­lan­das šau­dy­ti vie­nas žmo­gus ne­ga­li tie­

Aukų – be­veik 200 tūkst. Žydų žu­dynės Lie­t u­vo­je pra­si­dėjo jau pir­mo­sio­m is So­v ietų Sąjun­gos ir na­c ių Vo­k ie­t i­jos ka­ro die­no­m is 1941 m. bir­že­lio pa­bai­go­je. Be­veik vi­ si pro­v in­ci­jos žy­dai bu­vo su­va­r y­t i į ge­t us ir nu­ž u­dy­t i iki 1941 m. lapk­r i­ čio vi­du­rio.

te­ko pa­t ir­t i. So­v ietų vyk­dy­t i žu­dy­ mai, trėmi­mai į Si­birą ir ki­tos skriau­ dos bent iš pra­d žių dalį lie­tu­v ių pa­ vertė Vo­kie­ti­jos ša­li­nin­kais, su na­cių bei so­vietų ka­ru bu­vo sie­ja­mos vil­tys at­kur­ti Lie­tu­vos vals­tybę.

1943 m. oku­pa­cinė vald­ž ia nu­tarė lik­vi­duo­ti ir did­ž iųjų Lie­tu­vos mies­ tų ge­tus. Iš vi­so iki na­cių oku­pa­ci­jos pa­bai­gos bu­vo nu­ž u­dy­ta apie 195 tūkst. Lie­tu­vos žydų, ka­ro pa­bai­gos su­laukė 5–10 pro­c. Lie­tu­vos žydų.

O dau­gu­ma žydų bi­jo­jo na­cių Vo­k ie­ ti­jos puo­l i­mo ir glaudė­si prie so­v ietų, ša­ly­je iš­po­pu­liarė­jo an­ti­ž y­diš­kos nuo­tai­kos ir ste­reo­ti­pai, bol­še­vizmą va­di­nant žydų vald­ž ia.

Na­ciams į ho­lo­kaus­to vyk­dymą Lie­ tu­vo­je pa­vy­ko įtrauk­ti palyginti daug lie­tu­vių ad­mi­nist­ra­ci­jos įstaigų ir vie­ tos gy­ven­tojų. Šis fak­tas iš da­l ies aiš­k i­na­mas bru­ ta­l ia so­vie­t i­ne oku­pa­ci­ja, ku­r ios Va­ karų ir Vi­du­r io Eu­ro­pos ša­l ims ne­

Kaip tei­g ia is­to­ri­kas Arū­nas Bub­nys, nors „ga­lu­ti­nis žydų klau­si­mo spren­ di­mas“ bu­vo suor­ga­ni­zuo­tas ir ini­ci­ juo­tas na­cių, be ak­ty­vaus da­lies lie­ tu­v ių ad­m i­n ist­ra­ci­jos ir vie­tos gy­ ven­tojų tal­k i­n in­ka­v i­mo jo ne­būtų pa­v ykę įgy­ven­d in­t i taip spar­čiai ir to­k iu mas­tu.

siog fi­ziš­kai“, – kalbė­jo cent­ro ge­ ne­ra­linė di­rek­torė.

Te­resė Bi­rutė Bu­raus­kaitė:

Be­veik vi­si, ku­rie bu­vo kal­ti­na­mi, aiš­ki­na, kad jie tik kon­vo­ja­vo, o ki­ti žudė.

Bet tai yra ne­tie­sa.

Is­to­ri­nis ty­ri­mas

Pa­sak jos, iš­lie­ka neaiš­ku, ko­ kiu pa­grin­du bu­vo su­da­ry­tas se­ niai in­ter­ne­te esan­tis ta­riamų ho­ lo­kaus­to da­ly­vių sąra­šas, kai ku­rių pa­vard­žių ne­pa­vy­ko ras­ti ap­skri­tai jo­kiuo­se ar­chy­vuo­se.

T.B.Bu­raus­kaitės tei­gi­mu, ne­sant tei­si­nio įver­ti­ni­mo sąrašą skelb­ ti būtų ne­tei­sin­ga. Be­veik vi­si ja­me esan­tys as­me­nys bu­vo teis­ti so­viet­ me­čiu. „Mūsų ty­ri­mas yra is­to­ri­nis.

No­rint pa­skelb­ti tą sąrašą, reikėtų ir teis­mi­nio ty­ri­mo. Ne­ga­li­me im­tis to­kios funk­ci­jos. Da­bar ne­prik­lau­ so­mos Lie­tu­vos tei­si­nin­kai turėtų iš­tir­ti. Tu­ri­me nu­si­tei­kimą pa­dis­ ku­tuo­ti su Ge­ne­ra­li­ne pro­ku­ratū­ra, galbūt jie su­kurtų grupę, ku­ri iš­tirtų mūsų duo­me­nis apie tuos 1034 as­ me­nis“, – kalbė­jo T.B.Bu­raus­kaitė.

Ji pa­brėžė, kad, bai­gus šį pirmąjį etapą, ty­ri­mas bus tęsia­mas to­liau, tik­ri­nami duo­me­nys apie vei­ku­ sias po­li­ci­nes ins­ti­tu­ci­jas. Ma­no­

ma, kad kitų metų pa­bai­go­je bai­gus visą darbą sąra­šas ga­li pa­dvi­gubė­ti, tuo­met galbūt bus krei­pia­ma­si į už­ sie­ny­je esan­čius ty­ri­mo cent­rus.

Par­ti­zanų vadų nėra

Anot T.B.Bu­raus­kaitės, per ty­rimą, pra­dėtą 2010 m., ne­gau­ta jo­kių duo­menų, kad prie žydų žu­dy­nių galė­jo pri­si­dėti Lie­tu­vos par­ti­zanų pa­si­prie­ši­ni­mo so­vietų oku­pa­ci­jai va­do­vybė. „Par­ti­zanų vadų sąra­še nėra. Nėra ab­so­liu­čiai jo­kių duo­ menų“, – kalbė­jo T.B.Bu­raus­kaitė.

Jos nuo­mo­ne, iš sąra­še esan­čių žmo­nių dau­ge­lis ne­galė­jo da­ly­vau­ti par­ti­zanų pa­si­prie­ši­ni­me, nes dau­ gu­ma iš jų bu­vo nu­teis­ti pra­si­dėjus ant­ra­jai so­vietų oku­pa­ci­jai. „Kai kur – Iz­rae­lio spau­do­je, Wiesentha­ lio cent­re – sklan­do kal­bos, kad vos ne vi­si Lie­tu­vos par­ti­za­nai bu­vo su tuo su­si­ję. Par­ti­zanų bu­vo ne ma­ žiau kaip 50 tūkst., o žu­dikų – apie 2 tūkst.“, – sakė cent­ro va­dovė.

T.B.Bu­raus­kaitės tei­gi­mu, nėra duo­menų, kad nors vie­nas iš sąra­ še esan­čių as­menų te­bebūtų gy­vas ir gy­ventų Lie­tu­vo­je. „Mes esa­me kal­ ti­na­mi, kad ne­ke­lia­me baud­žiamųjų bylų, bet mes ne­tu­ri­me kam kel­ ti. Mes ne­tu­ri­me in­for­ma­ci­jos apie dar Lie­tu­vo­je kokį nors te­be­gy­ve­ nantį žyd­šaudį“, – BNS sakė ji. Ty­ ri­mo ko­man­do­je dir­bo du Gy­ven­ tojų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro spe­cia­lis­tai ir trys iš ša­lies pa­sam­dy­ti pro­fe­sio­nalūs is­to­ri­kai.

BNS inf.

Kauno kolegijoje atnaujintos verslo studijos

KD, BNS inf.

Patraukli mokomoji video medžiaga, realių verslo situacijų analizė ir kūrybiškų sprendimų paieška, studentų laiką taupančios ir kelis studijų dalykus integruojančios praktinės užduotys – būtent taip nuo šiol žinių apie verslą semiasi Kauno kolegijos studentai.

Gegužės mėnesį Kauno kolegijoje baigiamas įgyvendinti ES ir LR valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas „Verslo vadybos, prekybos vadybos, maisto pramonės verslo vadybos studijų programų konkurencingumo didinimas, taikant inovacijas“ (VP1-2.2-ŠMM-07-K-01-012), vykdytas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2

prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“. Projekto vertė – 768 875 litų. Įgyvendinant projektą atnaujintos 3 studijų programos. Projekto veiklos buvo orientuotos į dėstytojų kompetencijų tobulinimą, naujų metodų taikymą, integruotų užduočių rengimą ir vertinimą, pagrįstą studijų rezultatais. Įgyvendinant projektą dėstytojai tobulino dalykines ir pedagogines kompetencijas, dalyvavo profesionalų organizuojamuose mokymuose apie integruotų modulių rengimo ir dėstymo ypatumus, į problemą orientuotų mokymo(si) priemonių vadybininkams rengimo specifiką, vertinimo sistemos tobulinimą. Projekte aktyviai dalyvavo ir studentai, vertindami bandomąsias užduotis, metodinę medžiagą ir kitas

Realios verslo situacijos gvildenamos per paskaitas.

priemones. Taip pat parengta 14 naujų studijų programų dalykų, kuriuos studentai galės rinktis studijuodami laisvai pasirenkamuosius ir alternatyviuosius dalykus.

Projektą inicijavęs Kauno kolegijos Verslo vadybos fakultetas siekė padi-

dinti studijų programų konkurencingumą šalies ir tarptautiniu mastu. „Parengę ir realizavę šį projektą siekėme suteikti studijoms naujumo, unikalumo ir išskirtinumo“, – pabrėžia projekto vadovė Dalia Ilevičienė.

Užs. 959346

8

ŠeštADIENIS, gegužės 26, 2012

lietuva

Len­kai siū­lo skai­ty­ti tai­syk­les Len­ki­jos ke­lių su­ si­sie­ki­mo ins­pek­ ci­jos at­sto­vas Al­vi­ nas Ga­jad­hu­ras pa­ reiškė, kad ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai tu­ri ži­no­ti už­sie­ny­je ga­ lio­jan­čias tai­syk­les, ypač jei ve­ža vai­kus.

„Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­ ja dėl Lie­tu­vos am­ba­sa­dos no­tos šian­dien iš­siuntė laišką dėl minė­ to in­ci­den­to Su­si­sie­ki­mo, sta­tybų ir jūrų ūkio mi­nis­te­ri­jai su pra­šy­ mu pa­teik­ti tie­sio­ginį mi­nis­te­ri­ jos at­sa­kymą Lie­tu­vai“, – sa­ko­ma nau­jienų agentū­rai PAP at­si­ųsta­me Len­ki­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ ri­jos at­sa­ky­me.

Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos at­sto­ vas Mi­ko­la­jus Kar­pins­kis sakė, kad pa­si­domės šiuo in­ci­den­tu, su­si­pa­ žinęs su Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ ri­jos laiš­ko tu­ri­niu.

Sąly­gos bu­vo klai­kios

Su­laikė: dėl ne­su­mokė­to ke­lių mo­kes­čio Len­ki­jos pa­reigūnų su­lai­ky­ta­me au­to­bu­se 23 moks­lei­viai bu­vo pri­

Prie­kaiš­tus at­metė

To­kią po­zi­ciją Len­ki­jos pa­reigū­ nas iš­sakė po to, kai Lie­tu­vos am­ ba­sa­da Var­šu­vo­je Len­ki­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jai įteikė notą, ku­ ria pa­ra­gi­no nuo­dug­niai ir ob­jek­ ty­viai iš­tir­ti Len­ki­jos pa­reigūnų veiks­mus, kai jie ge­gužės 18-osios naktį su­laikė vai­kus iš Lie­tu­vos ve­ žantį au­to­busą. Kaip ra­šo nau­jienų agentū­ra PAP, A.Ga­jad­hu­ro nuo­ mo­ne, Lie­tu­vos vežėjų ir eks­kur­si­ jos or­ga­ni­za­to­rių el­ge­sys bu­vo vi­ siš­kai neat­sa­kin­gas. „Jei­gu va­žiuo­ja į už­sienį, tu­ri ži­no­ ti pri­va­lo­mas tai­syk­les ki­to­se ša­ly­se, o ypač pri­va­lo lai­ky­tis šių tai­syk­lių vež­da­mi vai­kus, kad šie ne­pa­tirtų ne­rei­ka­lin­go stre­so“, – PAP sakė jis.

vers­ti pra­leis­ti naktį ne­to­li Var­šu­vos esan­čio­je aikš­telė­je, kur ne­bu­vo jo­kios pa­stogės ar tua­le­to.

Pa­sak A.Ga­jad­hu­ro, tik­ri­nant lie­tu­vių au­to­busą paaiškė­jo, kad jis per ke­lias die­nas sep­ty­nis kar­tus pra­va­žia­vo per elekt­ro­ni­nius ke­ lių mo­kes­čių rin­ki­mo var­tus „Via­ toll“ ne­su­mokėjęs ke­lių mo­kes­čio.

Jis teigė, kad už kiek­vieną mo­kes­ čio ne­su­mokė­ji­mo at­vejį ski­ria­ma 3 tūkst. zlotų bau­da, todėl šiuo at­ ve­ju bend­ra su­ma su­da­ro 21 tūkst. zlotų (apie 16,6 tūkst. litų).

Laukė pi­nigų

„Vai­ruo­to­jai kor­telė­je ne­turė­jo lė­ šų bau­dai su­mokė­ti“, – sakė at­ sto­vas. Jis ti­ki­no, kad ins­pek­to­riai

Ge­di­mi­no Sa­vic­kio (BFL) nuo­tr.

pa­si­ūlė or­ga­ni­za­to­riui nu­vež­ti vai­ kus į vieš­butį, kad šie galėtų ra­miai per­nak­vo­ti, ta­čiau lie­tu­viai tai pa­ da­ry­ti at­si­sakė.

A.Ga­jad­hu­ras pa­brėžė, kad su­ lai­kyta trans­por­to prie­monė, pri­ klau­san­ti už­sie­nio vežėjų bend­ro­ vei, ne­ga­li iš­va­žiuo­ti iš kont­rolės vie­tos, kol ne­su­mokė­ta bau­da. „Ins­pek­to­riai prie au­to­bu­so bu­ vo nuo 20 iki 1.30 val. vie­tos lai­ku.

Laukė, kol į kor­telę bus per­ves­tos lėšos. Ins­pek­to­riai taip pat davė sa­vo mo­bi­liųjų te­le­fonų nu­me­rius, kad tuo me­tu, kai vai­ruo­to­jas turės pi­nigų bau­dai su­mokė­ti, jie grįžtų.

O 6.30 val. pa­skam­bi­no vie­nas vai­ ruo­tojų ir pa­sakė, kad tu­ri pi­nigų, ta­čiau paaiškė­jo, jog ga­li su­mokė­ti tik 15 tūkst. zlotų. Ins­pek­to­riai pa­ ėmė šiuos pi­ni­gus ir nu­va­žia­vo pas ant­rąjį vai­ruo­toją – šis su­mokė­ jo li­ku­sius 6 tūkst., o ta­da au­to­bu­ sas galė­jo iš­va­žiuo­ti“, – pa­sa­ko­jo A.Ga­jad­hu­ras.

Domė­sis in­ci­den­tu

Len­ki­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­ te­ri­ja PAP pra­nešė pa­pra­šiu­si Su­ si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­ ti at­sa­kymą į Lie­tu­vos am­ba­sa­dos ket­vir­ta­dienį įteiktą notą.

Dėl ne­su­mokė­to ke­lių mo­kes­čio Len­ki­jos pa­reigūnų su­lai­ky­ta­me au­to­bu­se 23 Ute­nos Aukš­ta­kal­nio pro­gim­na­zi­jos 5–8 kla­sių moks­ lei­viai bu­vo pri­vers­ti pra­leis­ti nak­ tį ne­tin­ka­mo­mis sąly­go­mis ne­to­li Var­šu­vos esan­čio­je aikš­telė­je, kur ne­bu­vo jo­kios pa­stogės ar tua­le­to.

Len­ki­jo­je su­lai­ky­tu au­to­bu­su va­žia­vu­sių vaikų ke­lionės va­do­ vas Vy­tau­tas Kras­nic­kas penk­ta­ dienį pa­reiškė ke­ti­nan­tis by­linė­tis su Len­ki­jos teisė­sau­ga ar kreip­tis į ES teis­mus dėl galbūt ne­teisė­to su­ lai­ky­mo ir oru­mo pa­žei­di­mo.

Ta­čiau, Lie­tu­vos so­cia­linės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos (SA­ DM) tei­gi­mu, kol kas ne­ga­li­ma skubė­ti teis­ti, o jei paaiškėtų, kad kal­ta Lie­tu­va, reikėtų tai pri­pa­žin­ ti ir ne­spręsti pro­ble­mos tarp­tau­ ti­niu ly­giu.

BNS inf.

Kro­vi­niai bėgiais judės grei­čiau And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Įmo­nių kon­sor­ciu­mas su „Kau­no til­tais“ prie­ša­ky­je pra­dėjo vyk­dy­ ti vieną did­žiau­sių Nep­rik­lau­so­ mos Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ruktū­ros pro­jektų – Vil­niaus ge­ le­žin­ke­lių ap­link­ke­lio sta­ty­bas.

Pra­sidė­jo Ky­viš­kių sto­ty­je

Apie 20 km nuo sos­tinės nu­to­ lu­si Ky­viš­kių ge­le­žin­ke­lio sto­ tis, ko ge­ro, dar nėra ma­čiu­si tiek daug gar­bingų sve­čių vie­nu me­tu.

Penk­ta­die­nio po­pietę čia į ofi­cia­lią Vil­niaus ge­le­žin­ke­lio ap­link­ke­lio sta­ty­bos darbų pra­džią at­vy­ko su­ si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­ lis, „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Sta­sys Dai­lyd­ka, „Kau­no tiltų“ val­dy­bos pir­mi­nin­ kas Ne­ri­jus Ei­du­ke­vi­čius ir kitų re­ konst­ruk­ci­jo­je da­ly­vau­sian­čių įmo­ nių at­sto­vai. Da­lis sve­čių į šventę at­vy­ko spe­cia­liu trau­ki­niu.

Per dve­jus me­tus, iki 2014 m. bir­že­lio, „Kau­no til­tai“ drau­ge su „Pa­nevė­žio ke­liais“, „Mit­ni­ja“, Len­ki­jos įmo­ne „Trakc­ja Tilt­ra“ ir Lat­vi­jos bend­ro­ve „Be­lam-Ri­ga“ pla­nuo­ja re­konst­ruo­ti ge­le­žin­ke­ lių ap­link­kelį, be­si­tęsian­ti nuo Val­čiūnų iki Ky­viš­kių ge­le­žin­ke­lio sto­ties, ir nu­ties­ti dar vie­nus bė­ gius. Ši­taip bus ge­ro­kai su­ma­žin­ tas kro­vi­ni­nių trau­ki­nių srau­tas per mies­to centrą, pa­didės ap­link­ke­ liu va­žiuo­jan­čių trau­ki­nių grei­tis, nes jis iki šiol ne­vir­ši­jo 80 km per va­landą.

Be to, šis ge­le­žin­ke­lio ruo­žas yra tarp­tau­ti­nio ge­le­žin­ke­lio ko­ri­do­

riaus da­lis, ku­riuo į Lie­tuvą pa­ten­ ka ne­ma­ža da­lis kro­vi­nių iš Bal­ta­ ru­si­jos ir Ru­si­jos.

Iš vi­so bus at­nau­jin­ta 24,5 km ge­le­žin­ke­lių, o bend­ra pro­jek­to kai­ na – be­veik 217 mln. litų. Tai stam­ biau­sias „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ in­ves­ti­ci­nis pro­jek­tas ir did­žiau­sias pro­jek­tas, kurį įgy­ven­din­ti ėmėsi „Kau­no til­tai“ su par­tne­riais. Ofi­ cia­liai šis pro­jek­tas va­di­na­si „IXB ko­ri­do­riaus Vil­niaus ap­link­ke­lio Kyviškės–Valčiūnai ant­ro­jo ke­lio sta­ty­ba“.

Sta­sys Dai­lyd­ka:

Ka­dai­se šis ruo­žas bu­vo pa­sta­ty­tas ka­ri­ niams tiks­lams, da­bar jis taps la­bai svar­bia ge­le­žin­ke­lių da­li­mi.

Pa­matė sim­bo­linį ženklą

Be ant­ros ge­le­žin­ke­lio li­ni­jos sta­ ty­bos ir se­no­sios re­konst­ruk­ci­jos, taip pat bus išplės­tos Ky­viš­kių ir Val­čiūnų ge­le­žin­ke­lio sto­tys, re­ konst­ruo­ti til­tai, pra­lai­dos, įreng­ ta nau­ja sig­na­li­za­ci­ja, at­nau­jin­ti elekt­ros tie­ki­mo ir te­le­ko­mu­ni­ka­ cijų tink­lai. Taip pat šia­me ruo­ že bus įreng­tas pėsčiųjų via­du­kas.

Pa­lei ge­le­žin­kelį taip pat at­si­ras be­ veik 5 km il­gio triukš­mo slo­pi­ni­mo sie­nutė, bus pa­so­din­ta med­žių.

Per ofi­cia­lios darbų pra­džios šventę pro šalį pra­riedėję va­go­nai su už­ra­šu „Vi­sa­da lai­ku“ įkvėpė

pro­jek­to įgy­ven­din­to­jus. Su­si­rin­ ku­siems kalbė­da­mas „Lie­tu­vos ge­ le­žin­ke­lių“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius S.Dai­lyd­ka pa­si­džiaugė, kad tokį di­delį ir su­dėtingą pro­jektą ėmė­ si įgy­ven­din­ti be­maž ga­lin­giau­sia Lie­tu­vo­je sta­tybų grupė su „Kau­ no til­tais“ prie­ša­ky­je. „Štai mes ma­to­me šį vi­sai at­si­ tik­ti­nai čia pra­va­žia­vusį sąstatą, ant ku­rio va­gonų bu­vo už­ra­šas „Vi­sa­da lai­ku“. To pa­ties ti­kimės ir iš sta­ty­ tojų. Ka­dai­se šis ruo­žas bu­vo pa­sta­ ty­tas ka­ri­niams tiks­lams, da­bar jis taps la­bai svar­bia ge­le­žin­ke­lių da­ li­mi. Džiau­giuo­si, kad to­kia ga­lin­ ga grupė, ve­da­ma „Kau­no tiltų“, pra­dės įgy­ven­din­ti tokį gran­dio­zinį pro­jektą“, – kalbė­jo S.Dai­lyd­ka.

Pa­linkė­jo sklan­daus dar­bo

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras E.Ma­siu­lis teigė, kad tai yra did­žiau­sias per Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mybę inf­ rast­ruktū­ros pro­jek­tas, ir tvir­ti­ no esąs ra­mus ži­no­da­mas, ko­kios rim­tos įmonės įgy­ven­di­na šį su­ ma­nymą. „Man sma­gu ma­ty­ti čia su­si­rin­ ku­sius Lie­tu­vos vers­lo ly­de­rius, ku­rie su­si­būrė į kon­sor­ciumą, va­ do­vau­jamą „Kau­no tiltų“. Tai ne­ leid­žia abe­jo­ti šio pro­jek­to sėkme“, – kalbė­jo E.Ma­siu­lis.

Mi­nist­ras taip pat pa­linkė­jo skland­žių sta­ty­bos darbų ir teigė, kad šis su­ma­ny­mas la­bai to­lia­re­giš­ kas. „Lin­kiu ran­go­vams skland­žiai įgy­ven­din­ti pro­jektą ir no­riu pa­ brėžti, kad šis ruo­žas yra la­bai svar­ bus, nes juo ju­da ne­ma­žai kro­vi­nių Bal­ta­ru­si­jos kryp­ti­mi ir srau­tai nuo­ lat didė­ja. Tad re­konst­ravę ap­link­

Įam­ži­no: įvy­kiui at­min­ti Lie­tu­vos me­ni­nin­kai sto­ties priei­go­se ant grin­

di­nio ply­te­lių su­kūrė pa­veikslą su dar­bus vyk­dan­čių įmo­nių pa­va­di­ni­ mais.

And­re­jaus Žu­kovs­kio nuo­tr.

kelį būsi­me pa­si­ruošę per­vež­ti dar dau­giau“, – sakė E.Ma­siu­lis.

Pa­žadė­jo gerą re­zul­tatą

Į šventę at­vykęs „Kau­no tiltų“ val­ dy­bos pir­mi­nin­kas N.Ei­du­ke­vi­čius teigė, kad įmo­nei yra di­delė garbė pri­si­dėti prie did­žiau­sio per visą Nep­rik­lau­so­mos Lie­tu­vos lai­ko­ tarpį pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo.

Pa­sak N.Ei­du­ke­vi­čiaus, ka­dai­se di­de­lis pa­sau­lis dėl įvai­rių inf­ra-

st­ruktū­ros pro­jektų tam­pa vis ma­ žes­nis ir to­kios įmonės kaip „Kau­ no til­tai“ su ma­lo­nu­mu pri­si­de­da prie šio „ma­ži­ni­mo“. „Ne­kalbė­siu daug ir ne­si­kar­to­ siu. Džiau­giamės, kad mums pa­ tikė­jo to­kius dar­bus. Pa­sa­ky­siu tik, kad to­kie pro­jek­tai yra la­bai svar­ būs, ir pa­ža­du, jog viską pa­da­ry­si­ me lai­ku, ko­ky­biš­kai ir tvar­kin­gai.

Grei­čiau, tie­siau, ko­ky­biš­kiau“, – pa­ti­ki­no N.Ei­du­ke­vi­čius.

9

ŠeštaDIENIS, gegužės 26, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,03 %

37,1 pro­c.

– tiek šių metų pirmą ket­virtį, pa­ly­gin­ti su per­nai, pa­daugė­jo laisvų dar­bo vietų.

–0,43 %

–0,30 %

kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika

Dar­bo už­mo­kes­tis mažė­jo

€

Vi­du­ti­nis mėne­si­nis dar­bo už­mo­kes­ tis Lie­tu­vo­je, neats­kai­čius mo­kes­čių ir ne­įskai­tant in­di­vi­dua­liųjų įmo­nių, šie­ met pirmą ket­virtį bu­vo 2138,1 li­to ir, pa­ly­gin­ti su ket­vir­tu 2011 m. ket­vir­čiu, su­mažė­jo 1,7 pro­c. Vals­tybės sek­to­riu­ je bru­to dar­bo už­mo­kes­tis mažė­jo 2,5 pro­c. ir su­darė 2267,5 li­to, pri­va­čia­ja­ me sek­to­riu­je mažė­jo 1 pro­c. ir siekė 2057,8 li­to.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3222 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3064 JAV do­le­ris 1 2,7441 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6780 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9457 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9245 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5781 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6831 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,7113 % +0,3425 % +0,7490 % +0,5255 % –0,0849 % +0,1036 % +0,4740 % –0,0506 % –0,0209 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,60

2,47

„Va­koil“

4,86

4,56

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

90,44 dol. už 1 brl.

106,66 dol. už 1 brl.

Kaip lie­tu­viai ta­po „App­le“ da­li­mi Bro­liai Ai­das ir Sau­ lius Dai­lidės ge­riau nei Lie­tu­vo­je yra ži­no­mi Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­tijų Ku­per­ti­no mies­te įsikū­ru­sio­je cent­ rinė­je „App­le“ būstinė­je. Prieš pen­ke­ rius me­tus lie­tu­vių su­kur­ta nuo­traukų re­da­ga­vi­mo pro­gra­ma „Pi­xel­ma­tor“ vis la­biau ža­vi­si vi­so pa­sau­lio „App­le“ var­to­to­jai.

mums pa­si­sekė, nes mūsų nuo­ traukų re­da­ga­vi­mo pro­gra­ma var­ to­to­jams pa­si­rodė pa­trauk­liau­sia ir ge­riau­sia iš visų kitų dau­ge­lio pro­gramė­lių“, – pa­sa­ko­jo S.Dai­lidė.

Kai „Pi­xel­ma­tor“ pro­gra­ma ta­ po po­pu­lia­ri tarp „App­le“ kom­ piu­te­rių var­to­tojų, „App­le“ va­do­ vybė bro­lius Dai­li­des pa­si­kvietė į sve­čius JAV. „Mus pa­si­so­di­no ir pa­sakė: „Mums pa­tin­ka tai, ką jūs da­ro­te. Mes jums siū­lo­me pri­si­ jung­ti prie mūsų ar­ba jūs da­ry­ki­te tai, ką no­ri­te, ir mums tai vis tiek la­bai pa­tiks.“ Nors mes sva­jo­jo­me dirb­ti „App­le“, bet taip pat norė­ jo­me gy­ven­ti Lie­tu­vo­je, todėl su­ kandę dan­tis at­sakė­me pa­si­lik­ti.

Ta­čiau prie­š pen­ke­rius me­tus mū­ sų priim­tas spren­di­mas bu­vo ge­ ras, nes jau da­bar esa­me „App­le“ da­lis ir tu­ri­me ga­li­mybę gy­ven­ ti bei dirb­ti Lie­tu­vo­je. Skir­tu­mas tas, kad mums rei­kia la­bai steng­tis ge­rai dirb­ti, kad iš­lai­ky­tu­me drau­ giš­kus san­ty­kius su „App­le“. Svar­ bu ne­nu­vi­lti, iš­lai­ky­ti aukštą lygį ir dirb­ti pro­fe­sio­na­liai, kaip tai jie da­ ro JAV“, – kalbė­jo S.Dai­lidė.

Pi­ni­gai – ne svar­biau­si

Jo­li­ta Žvirb­lytė

j.zvirblyte@diena.lt

Sėkmė: vie­no iš nuo­traukų re­da­ga­vi­mo pro­gra­mos „Pi­xel­ma­tor“ kūrėjų S.Dai­lidės tei­gi­mu, vers­lu­mas pri­

klau­so nuo pa­si­tikė­ji­mo sa­vi­mi.

Kas­dien au­ga

„App­le“ e. par­duo­tuvė­je kas­dien įsi­gy­da­mi nuo­traukų re­da­ga­vi­mo pro­gramą „Pi­xel­ma­tor“ pirkė­jai iš vi­so pa­sau­lio ne­gai­li ko­men­tarų, ku­riuo­se ap­stu liaup­sių ir kūrė­ jams nau­dingų pa­stabų. „Nuos­ta­bi, leng­vai val­do­ma ir la­bai in­tui­ty­vi“, – ra­šo vie­nas nau­jas „Pi­xel­ma­tor“ var­to­to­jas. Ki­tas, jau ne pir­mus me­tus nuo­trau­kas re­da­guo­jan­tis lie­tu­vių su­kur­tu įran­kiu, gi­ria kū­ rėjus pa­to­bu­li­nus anks­čiau jį er­zi­ nu­sius da­ly­kus. Tre­čias ne­sle­pia, kad trūkumų dar yra, bet pro­gra­ ma daug ža­dan­ti ir jis lau­kia naujų „Pi­xel­ma­tor“ ver­sijų.

Dau­giau­sia lie­tu­vių su­kur­tos pro­gra­mos „Pi­xel­ma­tor“ var­to­ tojų yra JAV, Vo­kie­ti­jo­je, Prancū­ zi­jo­je, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Kas­dien vi­sa­me pa­sau­ly­je nau­ do­ja­ma „Pi­xel­ma­tor“ nuo­traukų re­da­ga­vi­mo pro­gra­ma kas­dien to­ bu­li­na­ma sos­tinės Šiaurės Mies­ te­ly­je įsikū­ru­sia­me bend­rovės „Pi­xel­ma­tor Team“ biu­re. Šian­ dien var­to­tojų iš­sa­ky­tos pa­sta­bos ir pro­gra­muo­tojų at­lik­ti pa­to­bu­li­ ni­mai die­nos šviesą iš­vys po maž­ daug pus­me­čio ar metų.

Su­žavė­jo vaiz­dai

Neat­si­tik­ti­nai bro­liai su­kūrė nuo­ traukų re­da­ga­vi­mo pro­gramą. Su­ si­žavė­ji­mas ko­ky­biš­ka gra­fi­ne sąsa­ja jiems ki­lo dar 1997 m., kai pirmą kartą sa­vo gy­ve­ni­me iš­vy­ko „App­le“ kom­piu­terį. „Pirmąjį „App­le“ kom­piu­terį mums lauk­tu­vių iš Da­ni­jos par­vežė tėtis. Mus užbūrė gra­žus ek­ra­nas.

Tuo me­tu vi­si kai­my­nai nau­do­jo­si DOS ope­ra­cinės sis­te­mos kom­piu­ te­riais ir mo­kyk­lo­je įsi­jungę kom­ piu­te­rius ma­ty­da­vo­me tik bal­tas rai­des mėly­na­me fo­ne, o na­muo­ se jau turė­jo­me ga­li­mybę grožė­tis ryš­kiais vaiz­dais kom­piu­te­rio ek­ ra­ne. Nors Da­ni­jo­je 1997-ai­siais tas kom­piu­te­ris jau bu­vo tech­no­ lo­giš­kai pa­senęs, mums prie­š dau­ giau nei de­šimt metų Lie­tu­vo­je tai at­rodė ste­buk­las“, – pa­sa­ko­jo vie­ nas „Pi­xel­ma­tor“ kūrėjų S.Dai­lidė.

Paš­ne­ko­vas ne­slėpė, kad nei vi­ du­rinė mo­kyk­la, nei vers­lo va­dy­bos stu­di­jos uni­ver­si­te­te ne­bu­vo vers­ lo įkvėpi­mo šal­ti­nis. „Tuo me­tu paaug­lius su­žavė­jo tie­siog „App­le“ ir jų šūkis „Think dif­fe­rent“. Mes pa­bandė­me gal­vo­ti ki­taip ir ta­po­me

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„App­le“ da­li­mi“, – teigė pa­šne­ko­ vas. Anot jo, vers­lu­mo re­cep­tas pa­ pras­tas – tiks­las, jo įgy­ven­di­ni­mas ir pa­si­tikė­ji­mas sa­vi­mi.

Dau­giau­sia lie­tu­vių su­kur­tos pro­gra­mos „Pi­xel­ma­tor“ var­to­ tojų yra JAV, Vo­kie­ ti­jo­je, Prancū­zi­jo­je, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Iš po­rei­kio sau

Tuo me­tu dar moks­lei­viams bro­ liams Dai­lidėms vien gra­žius pa­ veiks­liu­kus ro­dan­čio kom­piu­te­rio neuž­te­ko. Jie pa­stebė­jo, kad nėra ga­li­mybės šiuo kom­piu­te­riu rink­ti lie­tu­viš­kas rai­des, ir pa­bandė pa­tys su­kur­ti to­kią pro­gramą. „Nau­ja „App­le“ ope­ra­cinė sis­ te­ma „Mac OS“ pa­si­rodė 2000 m.

Pir­mas dar­bas, kurį su bro­liu pa­ darė­me, – par­davė­me nau­jai ope­ ra­ci­nei sis­te­mai su­kurtą pro­gramą, leid­žian­čią „App­le“ kom­piu­te­

riuo­se ra­šy­ti lie­tu­viš­ko­mis, lat­ viš­ko­mis ir es­tiš­ko­mis raidė­mis.

Tai darė­me iš po­rei­kio sau“, – pa­ sa­ko­jo S.Dai­lidė. Pir­mos sa­vo su­ kur­tos kom­piu­te­rinės pro­gra­mos tei­ses lie­tu­viai par­davė vie­nai aust­ ralų bend­ro­vei – ši nuo kiek­vie­no pro­gra­minės įran­gos, ku­ri bu­vo įkai­no­ta 45 JAV do­le­riais, par­da­vi­ mo kūrėjams mokė­jo po 5 JAV do­ le­rius. Per mėnesį bro­liai už­si­dirb­ da­vo apie 50 JAV do­le­rių. „Ne­tikė­jo­me, kad sėdėda­mi prie kom­piu­te­rio ga­li­me už­dirb­ti. Kai pra­dėjo­me gau­ti pa­jamų, tai už­ka­ bi­no, nes ne­norė­jo­me ei­ti grio­vių kas­ti“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas.

Pa­si­rin­ko „App­le“ ir Lie­tuvą

Bro­lių Dai­lid­žių bend­ra­vi­mas ir bend­ra­dar­bia­vi­mas su „App­le“ va­ do­vais pra­si­dėjo 2007 m., kai bu­ vo su­kur­ta nuo­traukų re­da­ga­vi­ mo pro­gra­ma „Pi­xel­ma­tor“. Kol „App­le“ at­si­ra­do „Pi­xel­ma­tor“, nuo­trau­koms re­da­guo­ti var­to­to­jai nau­do­jo „Pho­tos­hop“ pro­gramą ir dau­gelį kitų pro­gramė­lių, ku­rias su­kūrė to­kie pa­tys ne­ži­no­mi žmo­ nės kaip ir bro­liai Dai­lidės. „Bet

Pirmąjį mi­li­joną bro­liai Dai­lidės už­dir­bo ne­prabė­gus nė me­tams nuo „Pi­xel­ma­tor“ pa­si­ro­dy­mo rin­ko­je. Ta­čiau Lie­tu­va apie jau­ nuo­sius mi­li­jo­nie­rius su­ži­no­jo tik dau­giau nei prie­š me­tus, kai „Pi­ xel­ma­tor“ pro­gra­ma bu­vo pra­dėta pre­kiau­ti „App­le“ e. par­duo­tuvė­ je ir per pir­mas 20 dienų šios pro­ gra­minės įran­gos bu­vo par­duo­ta už 1 mln. JAV do­le­rių.

Apie tur­tus bro­liai kal­ba ne­no­ riai, jie la­biau nei pi­ni­gus iš­ke­lia tai, ką pa­tys yra su­kūrę. „Mes ne­ no­ri­me būti ži­no­mi kaip tur­tin­gi, bet apie sa­vo įdomų darbą ga­li­me pa­pa­sa­ko­ti la­bai daug“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.

Pa­sie­ki­mus liu­di­ja dau­gybė ap­ do­va­no­jimų, iš ku­rių svar­biau­sias – per­nai va­sarą gau­tas „App­le De­ sign Award“. Tei­gia­ma, kad tai yra la­biau­siai visų „Mac“ pro­gra­minės įran­gos kūrėjų išs­va­jo­tas ap­do­va­ no­ji­mas. Vie­nas nau­jes­nių ap­do­ va­no­jimų – „App­le“ pri­pa­ži­ni­mas, kad prie­š naują „Pi­xel­ma­tor“ ver­ siją (iš­leis­ta per­nai lapk­ritį) yra ge­ riau­sia 2011 m. „Mac“ pro­gra­ma.

Už­dirb­tus pi­ni­gus bro­liai in­ves­ tuo­ja vėl į „Pi­xel­ma­tor“ ir nau­jus pro­jek­tus. Vie­nas to­kių – „iP­hon“ ir „iPad“ var­to­to­jams su­kur­tas žai­ di­mas „Flapc­raft“.

Pak­laus­tas, ar yra min­čių atei­ty­ je par­duo­ti „Pi­xel­ma­tor“, S.Dai­lidė at­kir­to: „Mums la­bai pa­tin­ka mūsų dar­bas, no­ri­me lik­ti lais­vi ir tik pa­ tys spręsti, ką ir kaip veik­ti. Pa­lie­ ka­me sau ga­li­mybę su­kti vers­lo vai­ rą į bet ku­rią pusę.“

10

šeštadienis, gegužės 26, 2012

12p.

Latvija skelbiasi įveikusi krizę ir mažina mokesčius.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Jau­nuo­lis, ku­riam į ran­kas nu­kri­to a Kaip vos per dve­ jus me­tus iš men­ kai kam ži­no­mo po­ li­ti­ko tap­ti žmo­gu­ mi, ku­riam ga­li bū­ ti pa­ti­kė­tas Grai­ki­ jos li­ki­mas? 37 me­ tų Ale­xis Tsip­ras ga­li dė­ko­ti kri­ zei. O gal ne tik jai?

Tor­pe­da: A.Tsip­ras ir jo va­do­vau­ja­ma par­ti­ja „Sy­ri­za“ ne­ti­kė­tai įsi­ver­žė į Grai­ki­jos po­li­ti­kos pa­dan­gę.

Nuo fut­bo­lo prie po­li­ti­kos

Šio jau­nuo­lio, kaip daž­nai jis va­ di­na­mas Grai­ki­jo­je, va­do­vau­ja­ma kai­rio­ji par­ti­ja „Sy­ri­za“ – da­bar vie­na įta­kin­giau­sių po­li­ti­nių jė­ gų Grai­ki­jo­je. O A.Tsip­ras – vie­nas įta­kin­giau­sių po­li­ti­kų.

Nors pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus šį po­li­ti­ką daž­niau bu­vo ga­li­ma iš­ vys­ti Atė­nų gat­vė­se ei­nant pro­tes­ tuo­to­jų ko­lo­nos prie­ky­je su gar­ sia­kal­biu, da­bar jis sė­di gre­ta kitų ša­lies po­li­ti­kais ka­bi­ne­te, ku­ria­me spren­džia­mas vi­sos ša­lies li­ki­mas.

Kaip ašt­riais teiginiais gar­sė­ jan­tis po­li­ti­kas už­ka­ria­vo grai­ kų šir­dis? Ge­ras klau­si­mas. Ži­no­ ma, A.Tsip­ras nė­ra iš kel­mo spir­tas.

Pa­sak A.Tsip­rą pa­žįs­tan­čių žmo­ nių, jis – ge­ras de­ry­bi­nin­kas, pro­ tin­gas, ra­mus, bet kar­tais aist­rin­ gas ir pa­si­ti­kin­tis sa­vi­mi. Ta­čiau dau­ge­lis su­tin­ka, kad grai­kai bal­ sa­vo ne už jį, o prieš ki­tus.

Ki­ta ver­tus, dau­ge­lis grai­kų ma­ no, kad po­li­ti­ko slap­tas gink­las – am­žius. A.Tsip­ras – jau­niau­sias iš vi­sų Grai­ki­jos par­ti­jų ly­de­rių, to­dėl dau­ge­liui jis sim­bo­li­zuo­ja tam tik­rą kai­tą po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je.

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo pro­tes­tų

A.Tsip­ras gi­mė Atė­nuo­se, praė­jus trims die­noms po to, kai Grai­ki­jo­ je žlu­go nuo 1974 m. ša­lį val­džiu­si ka­ri­nė chun­ta.

Tsip­rų šei­mo­je ne­bu­vo po­li­ti­kų, o vai­kys­tė­je ir paaug­lys­tė­je A.Tsip­ ras la­biau mė­go fut­bo­lą nei po­li­ti­ ką. Jis bu­vo aist­rin­gas Atė­nų klu­bo „Pa­nat­hi­nai­kos“ ger­bė­jas, ne­pra­ lei­do nė vie­nų šios ko­man­dos na­ mų sta­dio­ne žais­tų rung­ty­nių.

Tie­sa, spor­tu Ale­xis do­mė­jo­si neil­gai. 1991 m. Grai­ki­jos de­ši­nių­jų vy­riau­sy­bei pa­skel­bus apie ne­po­ pu­lia­rią švie­ti­mo re­for­mą A.Tsip­ ras kar­tu su ki­tais bend­ra­moks­liais da­ly­va­vo ma­si­niuo­se pro­tes­tuo­se.

Per šiuos pro­tes­tus mo­ki­niai užė­ mė da­lį ša­lies mo­kyk­lų ir už­si­ba­ri­ ka­da­vo jo­se.

Tuo me­tu 17 me­tų Ale­xis va­do­va­ vo sa­vo mo­kyk­los užė­mi­mui. Vai­ kai čia gy­ve­no, val­gė, mie­go­jo, sa­ vo kla­ses jie bu­vo už­rė­mę suo­lais ir kė­dė­mis. Pro­tes­tas tę­sė­si ke­lis mė­ ne­sius.

Matt­hew Tsi­mi­ta­kis pa­sa­ko­jo, kad A.Tsip­rą su­ti­ko mo­kyk­lo­je, kai šis va­do­vo bend­ra­moks­liams. „Jis ga­lė­jo ras­ti komp­ro­mi­są tarp tų vi­sų šim­to tūks­tan­čių mo­ki­nių, ku­rie net ne­la­bai ži­no­jo, dėl ko pro­ tes­tuo­ja“, – sa­kė M.Tsi­mi­ta­kis. „Jis ge­rai ži­no­jo, kas vyks­ta švie­ ti­mo sis­te­mo­je. Ma­nau, jis bū­tų de­rė­ję­sis su vy­riau­sy­be ir jis vie­ nin­te­lis ga­lė­jo su­si­kal­bė­ti su spau­ da“, – pri­dū­rė M.Tsi­mi­ta­kis.

Ga­liau­siai stu­den­tams pa­vy­ ko gau­ti nuo­lai­dų iš vy­riau­sy­bės,

o A.Tsip­ras tai priė­mė kaip as­me­ ni­nę per­ga­lę.

Bai­gęs mo­kyk­lą A.Tsip­ras įsto­ jo į Na­cio­na­li­nį tech­ni­kos uni­ver­ si­te­tą Atė­nuo­se, ja­me stu­di­ja­vo ci­ vi­li­nę in­ži­ne­ri­ją. Ta­čiau jo ry­šiai su po­li­ti­ka dau­giau ne­nut­rū­ko.

Po stu­di­jų jis pri­si­jun­gė prie ra­ di­ka­liai nu­si­tei­ku­sių kai­rių­jų ir ža­ lių­jų stu­den­tų koa­li­ci­jos, vė­liau įsi­trau­kė į sa­vi­val­dos rin­ki­mus.

2006 m. at­sto­vau­da­mas nau­jai su­ si­kū­ru­siai par­ti­jai „Sy­ri­za“ jis da­ ly­va­vo Atė­nų sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos rin­ki­muo­se.

Re­zul­ta­tai bu­vo stul­bi­nan­tys.

Nau­ja kai­rio­ji po­li­ti­nė jė­ga su­ge­bė­ jo lai­mė­ti tre­čią vie­tą rin­ki­muo­se.

El­pi­da Ziou­va, dir­ban­ti Atė­nų sa­vi­val­dy­bė­je, tei­gė, kad A.Tsip­ ras su­ge­bė­jo pa­trauk­ti ne tik par­ ti­jos na­rių, bet ir elek­to­ra­to dė­me­ sį, nes bu­vo kuk­lus, ta­čiau aiš­kiai sie­kian­tis tiks­lų.

Be to, pa­sak val­di­nin­kės, jis mo­ kė­jo bend­rau­ti su žmo­nė­mis kaip ly­gus su ly­giais. Užuot po Atė­nus laks­tęs pra­ban­giais li­mu­zi­nais, kaip dau­ge­lis Grai­ki­jos po­li­ti­kų, jis mė­go va­ži­nė­ti mo­to­ro­le­riu. „Nie­kas ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti nė vie­no pik­to žo­džio apie jį. Jis daž­ nai lan­ky­da­vo­si įvai­riuo­se Atė­nų ra­jo­nuo­se ir ban­dė megz­ti tie­sio­ gi­nį ry­šį su vie­tos žmo­nė­mis, – pa­ sa­ko­jo mo­te­ris. – Jo bend­ra­vi­mas

rin­kė­jams pri­mi­nė se­nus lai­kus, kai žmo­nės krei­pė­si į po­li­ti­kus tie­siog var­dais ir jiems ga­lė­jo tie­sio­gi­ai už­ duo­ti klau­si­mų.“

Nie­kas ne­ga­lė­jo pa­ sa­ky­ti nė vie­no pik­ to žo­džio apie jį.

Kri­ti­ka ir pa­gy­ros

Praė­jus vos ket­ve­riems me­tams A.Tsip­ras pa­skir­tas va­do­vau­ti par­ ti­jai „Sy­ri­za“ na­cio­na­li­niuo­se rin­ ki­muo­se. Tuo me­tu 34 me­tų po­ li­ti­kas bu­vo jau­niau­sias iš visų Graikijos par­ti­jų ly­de­rių.

2010 m. par­ti­jai ne­pa­vy­ko lai­ mė­ti daug po­stų par­la­men­te, ta­ čiau pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus A.Tsip­ras nuo­sek­liai kri­ti­ka­vo vy­ riau­sy­bės po­li­ti­ką ir de­ry­bas su tarp­tau­ti­niais kre­di­to­riais ES, Eu­ ro­pos cent­ri­niu ban­ku ir Tarp­tau­ ti­niu va­liu­tos fon­du. Jis pa­brė­žė, kad biu­dže­to iš­lai­dų ma­ži­ni­mas – žlu­gu­si po­li­ti­ka. „Grei­tai tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai mums lieps at­si­sa­ky­ti de­mok­ra­ti­jos“, – yra sa­kęs A.Tsip­ras. Tie­sa, A.Tsip­ ras bu­vo kal­ti­na­mas smur­ti­nių de­ monst­ra­ci­jų Atė­nuo­se kurs­ty­mu. „Jis vi­suo­met sa­kė, kad žmo­nės tu­ri tei­sę pro­tes­tuo­ti prieš ne­tei­

sin­gą kar­py­mo po­li­ti­ką, ku­ri bu­vo pri­mes­ta, – pa­sa­ko­jo dr. Vas­si­lis Mo­nas­ti­rio­tis, Grai­ki­jos po­li­ti­kos eks­per­tas iš Lon­do­no eko­no­mi­ kos mo­kyk­los. – Jis neat­sit­rau­kė net tuo­met, kai dau­ge­lis žmo­nių ir net ži­niask­lai­da ėmė kal­bė­ti, kad jis ska­ti­na ne­ra­mu­mus.“ Ga­liau­siai kri­ti­kos ban­ga A.Tsip­ rui su­stip­rė­jo, kai šis nuo­la­tos kai­ šio­jo pa­ga­lius į ra­tus ki­tiems po­ li­ti­kams, ban­dan­tiems su­da­ry­ti koa­li­ci­ją po pir­ma­lai­kių rin­ki­mų.

Po­li­ti­kas daž­niau­siai kal­tin­tas po­ pu­liz­mu. „Jo ži­nia rin­kė­jams – po­pu­lis­ti­ nė. Jis sa­ko sa­vo ša­li­nin­kams, kad už­baigs tau­py­mą, ta­čiau kar­tu iš­ lai­kys Grai­ki­ją eu­ro zo­no­je, tačiau tai la­bai sun­kiai įma­no­ma“, – pa­ brė­žė eko­no­mis­tė Mi­ran­da Xa­fa.

Ta­čiau il­ga­me­tis par­ti­jos „Sy­ ri­za“ na­rys ir A.Tsip­ro drau­gas Yian­nis Bour­geois at­rė­žė, kad kal­ ti­ni­mai po­pu­liz­mu ne­pag­rįs­ti. Kal­ ba­ma, pa­sak jo, ne apie pa­si­trau­ ki­mą iš eu­ro zo­nos, o apie nau­jas de­ry­bas dėl kar­py­mo. „Tai – šmeiž­to kam­pa­ni­ja. Jis juk sa­kė, kad jo ir par­ti­jos tiks­las nė­ra pa­lik­ti eu­ro zo­ną“, – sa­kė Y.Bour­ geois.

Ne­pai­sant kal­ti­ni­mų, ku­riuos ir pa­ts A.Tsip­ras vi­suo­met nei­gė, po­ li­ti­kas ta­po sim­bo­liu vi­siems, ku­ rie no­ri pa­keis­ti da­bar val­džio­

11

šeštadienis, gegužės 26, 2012

pasaulis Muš­ty­nės ­ par­la­men­te

Įtar­ti­na ­ kom­pa­ni­ja

Ap­lan­kys ­ drau­gą

Uk­rai­nos par­la­men­te vy­ kę de­ba­tai ket­vir­ta­die­nį vir­ to chao­su, kai de­šim­tys įsta­ ty­mų lei­dė­jų su­si­mu­šė dėl vie­no tei­sės ak­to. Pre­zi­den­to Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­čiaus par­ti­ jos na­riai ki­bo į at­la­pus opo­ zi­ci­jos vei­kė­jams dėl įsta­ty­ mo, ku­ris leis­tų iš­plės­ti ru­sų kal­bos var­to­ji­mą.

Bu­vęs JAV pre­zi­den­tas ir vals­ty­bės sek­re­to­rės Hil­la­ry Clin­ton vy­ras Bil­las Clin­to­nas, anks­čiau pa­gar­sė­jęs ro­ma­nu su Bal­tų­jų rū­mų pra­kti­kan­te Mo­ni­ca Le­wins­ky, vėl at­si­dū­rė ži­niask­lai­dos dė­me­sio cent­re, kai vie­na­me lab­da­ros va­ka­rė­ ly­je nu­si­fo­tog­ra­fa­vo su po­rnož­vaigž­dė­mis.

Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas (de­ši­nė­je) atei­ nan­tį ket­vir­ta­die­nį vyks į kai­ my­nę Bal­ta­ru­si­ją, o šis vi­zi­ tas bus jo pir­mo­ji ke­lio­nė į už­sie­nį po to, kai šis ly­de­ris grį­žo į Krem­lių is­to­ri­nei tre­ čiai ka­den­ci­jai. Penk­ta­die­nį V.Pu­ti­nas su­si­tiks su Vo­kie­ti­ jos ir Pran­cū­zi­jos va­do­vais.

au­kso ga­ba­las

Grai­kai ne­no­ri išei­ti Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Grai­kas Va­ge­lis Ale­xand­ra­kis šiuo me­tu gy­ve­na Švei­ca­ri­jo­je, bet su jau­du­liu ste­bi įvy­kius sa­vo ša­ly­je. Jis tvir­tai ti­ki, kad Grai­ki­ ja ga­li iš­si­kaps­ty­ti nei­šei­da­ma iš eu­ro zo­nos, ir ap­gai­les­tau­ja, kad jo ša­lis da­bar aso­ci­juo­ja­si ne su sau­le, is­to­ri­ja ir olim­pi­nė­mis žai­ dy­nė­mis, o su sko­lo­mis ir ki­to­mis fi­nan­si­nė­mis ne­gan­do­mis.

– Pas­ta­ro­sio­mis sa­vai­tė­mis iš Grai­ki­jos at­ke­liau­ja vis nau­jų blo­gų ži­nių ir niū­rių pro­gno­ zių. Ko­kių emo­ci­jų ir pa­mąs­ ty­mų jos su­ke­lia? Ar ne­jau­čia­ te bai­mės dėl sa­vo vals­ty­bės atei­ties? – dien­raš­tis pa­klau­sė V.Ale­xand­ra­kio.

– Ži­no­te, blo­gas nau­jie­nas gir­di­ me jau pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus, to­dėl spė­jo­me pri­pras­ti. Po rin­ki­ mų pa­dė­tis ta­po dar su­dė­tin­ges­ nė, mes ne­ži­no­me, kas bus to­liau.

Ir jei­gu Grai­ki­jai vis dėl­to teks pa­ lik­ti eu­ro zo­ną, mes ne­ži­no­me, ko­ kie bus pa­da­ri­niai.

34

– At­ro­do, kad Grai­ki­ja tu­ri tik dvi išei­tis: tęs­ti griež­to tau­py­ mo po­li­ti­ką ir gau­ti fi­nan­si­nę pa­ra­mą ar­ba nu­trauk­ti tau­ py­mą ir išei­ti iš eu­ro zo­nos.

Koks sce­na­ri­jus, jū­sų as­me­ni­ ne nuo­mo­ne, bū­tų ge­res­nis? O gal­būt ma­to­te tre­čią išei­tį?

– Ma­nau, kad mes ga­li­me lik­ti eu­ ro zo­no­je be to­kių griež­tų tau­py­mo prie­mo­nių, ko­kių ima­ma­si da­bar.

Jos ga­li bū­ti švel­nes­nės, nes da­ bar dau­ge­liui žmo­nių la­bai sun­ ku. Tu­riu daug drau­gų, ku­rie yra be­dar­biai, nors tu­ri ge­rą iš­si­la­ vi­ni­mą ir pa­tir­ties. Ki­tiems ma­ no pa­žįs­ta­miems smar­kiai su­ma­ ži­no at­ly­gi­ni­mus, mo­kes­čiai yra be­pro­tiš­ki, kai­nos išau­go. Net­gi žmo­nėms, ku­rie gau­na at­ly­gi­ni­ mus, sun­ku su­dur­ti ga­lą su ga­lu.

Ti­kiu, kad mums rei­kia tam tik­rų re­for­mų, bet jos ne­tu­rė­tų bū­ti to­ kios griež­tos. Juo la­biau kad to­kios griež­tos prie­mo­nės ne­veiks­min­gos.

Mes ma­to­me tai ne tik Grai­ki­jo­je, bet ir Is­pa­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, Por­tu­ ga­li­jo­je. Kad iš­bris­tu­me iš kri­zės, mums rei­kia ne tik tau­py­ti, bet ir ska­tin­ti eko­no­mi­kos au­gi­mą.

Ti­kiu, kad mes tik­rai tu­rė­tu­me lik­ti eu­ro zo­no­je. Jau­čiuo­si esąs tik­ras eu­ro­pie­tis ir ma­nau, kad tu­ ri­me bū­ti kar­tu su Eu­ro­pa.

A.Tsip­ras buvo jauniausias iš visų Graikijos par­ti­jų ly­de­rių.

– Ar tau­py­mo prie­mo­nės pa­ lie­tė jus as­me­niš­kai?

– Tik­riau­siai ne, nes jau ku­rį lai­ ką ne­gy­ve­nu Grai­ki­jo­je. Bet ma­tau sa­vo drau­gų ir ar­ti­mų­jų pa­vyz­ džius. Kai ku­rie žmo­nės anks­čiau

„Scan­pix“ nuo­tr.

je esan­čius po­li­ti­kus. O ap­klau­sos ro­do, kad jis tu­ri vi­sas ga­li­my­ bes lai­mė­ti atei­nan­čius pa­kar­to­ti­ nius rin­ki­mus. Jei taip nu­tiks, sa­vo de­ry­bi­nin­ko ta­len­tą po­li­ti­kas ga­ lės pa­de­monst­ruo­ti prie de­ry­bų su tarp­tau­ti­niais kre­di­to­riais sta­lo. Ir vis­gi kri­ti­kai pa­brė­žia abe­jo­jan­tys, kad jau­nuo­liui pa­vyks. „Mes ne­ži­no­me, koks jis ge­ ras de­ry­bi­nin­kas ir kiek jis ga­li pa­ siek­ti Eu­ro­pos fo­ru­me kal­bė­da­mas su Vo­kie­ti­jos, Pran­cū­zi­jos ar cent­ ri­nio ban­ko va­do­vais“, – per­spė­ jo V.Mo­nas­ti­rio­tis. Ta­čiau po­li­ti­ko drau­gas Y.Bour­geois at­rė­žė: „Grai­ ki­jos žmo­nės tu­rė­jo per­ne­lyg daug ne­vy­ku­sių de­ry­bi­nin­kų. Mes ma­to­ me re­zul­ta­tus – ša­lis griū­va. Leis­ ki­me pa­ban­dy­ti ki­tiems.“

nė val­džios ir vi­suo­me­nės są­vei­kos sis­te­ma. Po­li­ti­kai iš dvie­jų pa­grin­ di­nių ša­lies par­ti­jų da­vė, o vi­suo­ me­nė ėmė, mai­nais už tai žmo­nės to­le­ra­vo lė­šų švais­ty­mą, ko­rup­ci­ją ir ki­tas val­džios klai­das. „Kri­zė su­lau­žė šį su­si­ta­ri­mą. Val­ džia ne­be­tu­ri pi­ni­gų, kad iš­lai­ky­tų vi­suo­me­nę ra­mią. Tai­gi, su­si­dur­ta su di­le­ma. Iš vie­nos pu­sės, ši sis­te­ma ve­da į bank­ro­tą, iš ki­tos – nė­ra kam jos pa­keis­ti. Dar vie­nas as­pek­tas – tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai pra­ran­da pa­si­ti­kė­ji­mą grai­kų eli­tu, ku­ris yra su­si­komp­ro­mi­ta­vęs. Ne­rei­kia bū­ ti ge­ram ora­to­riui, kad pa­lenk­tu­mei vi­suo­me­nę į sa­vo pu­sę. Tą A.Tsip­ras ir da­ro“, – sa­kė S.Ly­ge­ras.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Nė­ra iš ko rink­tis?

59 me­tų Stav­ras Ly­ge­ras, in­te­lek­ tua­las ir ko­men­ta­to­rius, pa­ban­dė paaiš­kin­ti, ko­dėl grai­kai pa­ti­kė­jo jau­nuo­ju po­li­ti­ku A.Tsip­ru. Pa­sak jo, dau­ge­lis „Sy­ri­zos“ rė­mė­jų var­ gu ar ti­ki, jog par­ti­ja tu­ri ko­kį pla­ ną, ką da­ry­ti. „Grai­ki­jos tra­ge­di­ja ta, kad vi­ suo­me­nė ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo. Dau­ ge­lis žmo­nių ma­to A.Tsip­rą kaip vie­nin­te­lę al­ter­na­ty­vą“, – pa­brė­ žė S.Ly­ge­ras.

Kaip pa­brė­žia S.Ly­ge­ras, iki pat kri­zės Grai­ki­jo­je do­mi­na­vo spe­ci­fi­

metų

gau­da­vo 2 tūkst. eu­rų (6900 li­tų) at­ly­gi­ni­mą, o da­bar gau­na 800 eu­rų (2760 li­tų) ir dar tu­ri mo­kė­ ti dau­giau mo­kes­čių. Kai kas dar tu­ri pa­sko­las. O dėl ne­dar­bo, ke­ li ma­no drau­gai tu­ri ma­gist­ro ir ne­tgi dak­ta­ro laips­nius, bet ne­ga­ li su­si­ras­ti dar­bo ir jau­čia­si la­bai nu­si­vy­lę.

Ma­nau, kad vals­ty­ bės, ne­prik­lau­san­ čios eu­ro zo­nai, ga­ li tik džiaug­tis, nors jos ir­gi tu­ri bė­dų dėl de­fi­ci­to ir sko­lų.

– Ar pa­lai­ko­te tau­tie­čius, ku­ rie ren­gia smur­ti­nius pro­tes­ tus ir riau­šes?

– Tik­rai ne. Ne­ma­nau, kad smur­ tas pa­dės išei­ti iš su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos. Ki­ta ver­tus, su­pran­tu jų jaus­mus. Jie jau­čia­si be­vil­tiš­ kai, ne­tu­ri ko pra­ras­ti ir ne­ga­li iš­ gy­ven­ti to­kio­mis są­ly­go­mis.

– Grai­ki­ja ta­po vi­sos Eu­ro­pos gal­vos skaus­mu. Ar ke­liau­da­ mas už Grai­ki­jos ri­bų ne­pa­ ju­to­te ki­tų eu­ro­pie­čių krei­vų žvilgs­nių ar ne­pa­si­ten­ki­ni­mo?

– Prieš kri­zę, kai lan­ky­da­vau­si už­sie­ny­je ir pa­sa­ky­da­vau, kad esu grai­kas, žmo­nės šyp­so­da­vo­si ir įsi­vaiz­da­vo Grai­ki­ją kaip eg­zo­tiš­ ką bei sau­lė­tą ša­lį, ku­ri aso­ci­juo­ ja­si su is­to­ri­ja ir olim­pi­nė­mis žai­ dy­nė­mis. Jie ža­vė­jo­si Grai­ki­ja ir jos kul­tū­ra. Da­bar gir­džiu tik klau­si­ mus apie kri­zę. Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas tai pat jun­ta­mas, ke­le­tą kar­tų te­ko su­si­dur­ti su nei­gia­mu drau­gų vo­ kie­čių el­ge­siu.

Bet ir mes ne­sa­me vi­siš­kai pa­ ten­kin­ti vo­kie­čiais, nes jie mums sko­lin­gi ne­ma­žai pi­ni­gų, ne­su­mo­ kė­jo ka­ro re­pa­ra­ci­jų. Ta sko­la su­ da­ro maž­daug 200 mlrd. eu­rų.

– Tik­riau­siai tai ne­tu­rė­tų jū­sų guos­ti, bet lie­tu­viai ge­rai su­ pran­ta grai­kus, nes pa­tys gy­ ve­na smar­kiai su­si­ver­žę dir­ žus...

– Ma­nau, kad vals­ty­bės, ne­prik­ lau­san­čios eu­ro zo­nai, ga­li tik džiaug­tis, nors jos ir­gi tu­ri bė­dų dėl de­fi­ci­to ir sko­lų. Dar la­biau pa­si­se­kė toms ša­lims, ku­rios ga­li pa­čios priim­ti spren­di­mus ir de­ val­vuo­ti sa­vo va­liu­tą, kad stip­ rin­tų kon­ku­ren­cin­gu­mą. Štai Is­ lan­di­ja, nors ne­prik­lau­so ES, de­val­va­vo va­liu­tą ir da­bar jau­čia­ si daug ge­riau nei anks­čiau. De­ val­va­ci­ja pa­dė­tų ir mums, bet mes ne­ga­li­me jos im­tis, nes esa­me eu­ro zo­nos da­lis.

12

šeštadienis, gegužės 26, 2012

pasaulis Nau­jų rū­šių de­šim­tu­kas Di­džiu­lis šim­ta­ko­jis, čiau­din­ti Bir­mos ­ be­ždžio­nė, pa­ra­zi­ti­nė vaps­va ir or­chi­dė­ ja, žy­din­ti tik nak­ti­mis, pa­te­ko į per­nai at­ ras­tų svar­biau­sių nau­jų rū­šių de­šim­tu­ ką. Ari­zo­nos uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nis rū­ šių ty­ri­nė­ji­mo ins­ti­tu­tas „ly­de­rius“ iš­rin­ko iš 2 tūkst. au­ga­lų ir gy­vū­nų rū­šių. Į de­šim­ tu­ką taip pat pa­te­ko mik­ros­ko­pi­nis kir­mi­ nas, gy­ve­nan­tis pu­sant­ro ki­lo­met­ro gy­ly­ je po že­me Pie­tų Af­ri­kos auk­so ka­syk­lo­ je, žyd­ras ta­ran­tu­las, taip pat jau iš­mi­ręs į kak­tu­są pa­na­šus dyg­liuo­tas vabz­dys, gy­ ve­nęs prieš 500 mln. me­tų.

Bež­džio­nių in­va­zi­ja De­ly­je In­di­jos sos­ti­nė De­lis ken­čia nuo be­ždžio­nių. Ma­ža to, kad jų čia die­na iš die­nos dau­gė­ja, be­ždžio­ nės jau tam­pa ne­val­do­mos.

Plėš­rūs gy­vū­nė­liai

Dau­ge­lis eu­ro­pie­čių neį­si­vaiz­ duo­ja did­mies­čių be ba­lan­džių.

De­lio gy­ven­to­jai – be be­ždžio­ nių. Mae­ve’as O’Con­no­ras, ap­si­ lan­kęs De­ly­je, pa­sa­ko­jo, kad vie­ na be­ždžio­nė jam įsi­ki­bo į ran­ką, o ki­ta už­šo­ko ant nu­ga­ros.

Pa­sak vy­ro, prie­šin­tis bu­vo pa­ vo­jin­ga, nes be­ždžio­nių bu­vo dau­giau. Šios su­si­spie­tė ap­link jį.

Vis­kas tru­ko 15 se­kun­džių. Iš kup­ ri­nės din­go mais­tas. „Tu­rė­jau dau­giau daik­tų su sa­ vi­mi, ta­čiau jos pui­kiai suuo­dė, kad vie­no­je kup­ri­nių bu­vo švie­ žios duo­nos, – sa­kė M.O’Con­ no­ras. – Jos bu­vo la­bai ty­lios, vis­ką da­rė la­bai grei­tai ir efek­ ty­viai.“ De­ly­je be­ždžio­nių po­pu­lia­ci­ja per pa­sta­ruo­sius me­tus au­ga kaip ant mie­lių. Tuo su­si­rū­pi­no ir In­ di­jos sos­ti­nės pa­rei­gū­nai. In­di­jos aukš­čiau­sia­sis teis­mas nu­ro­dė, kad be­ždžio­nių skai­čius tu­ri bū­ ti ri­bo­ja­mas. „Nuo 2007 m. be­ždžio­nių skai­ čius išau­go 13 tūkst.“, – pa­brė­žė R.B.S.Tya­g, De­lio mies­to ve­te­ri­ na­ri­jos spe­cia­lis­tas.

Pa­sak pa­rei­gū­nų, be­ždžio­nių dau­gė­ja, nes jos ge­rai pri­si­tai­ko did­mies­ty­je. Čia žmo­nės jas še­ria, be to, pa­gal se­nas tra­di­ci­jas ant­ra­ die­niai ir šeš­ta­die­niai lai­ko­mi be­ ždžio­nių šė­ri­mo die­na.

R.B.S.Tya­gis sa­kė, jog jam keis­ ta, kad De­lio gy­ven­to­jai, ku­rie pa­ tys še­ria be­ždžio­nes, skun­džia­si, kad šios va­gia jų dra­bu­žius. Nors R.B.S.Tya­gi va­do­vau­ja­ma ve­te­

ri­na­ri­jos ins­ti­tu­ci­ja pa­pra­šė, kad ap­lin­kos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai pa­dė­tų su­si­tvar­ky­ti su be­ždžio­ nė­mis, šie at­kir­to, jog mies­te gy­ ve­nan­čios be­ždžio­nės – ne jų rei­ ka­las. „Ši pro­ble­ma, re­gis, nie­ka­da ne­bus iš­spręs­ta, kol žmo­nės šers be­ždžio­nes, – pa­brė­žė R.M.Shuk­ la, mies­to ap­lin­kos prie­žiū­ros va­ do­vas. – Mes gau­sy­bę kar­tų ra­ gi­no­me žmo­nes ne­šer­ti gy­vū­nų, ta­čiau pa­dė­tis ne­si­kei­čia.“

Praė­ju­sį mė­ne­sį nu­ kri­tęs nuo sto­go vos neuž­si­mu­šė 14-me­ tis. Ir šį kar­tą dėl in­ ci­den­to bu­vo kal­tos be­ždžio­nės.

rios plin­ta įkan­dus. Net val­džios pa­rei­gū­nai neap­sau­go­ti nuo be­ ždžio­nių iš­puo­lių. Jų ne­re­tai ga­ li­ma pa­ma­ty­ti prie In­di­jos par­la­ men­to pa­sta­to, sy­kį gy­vū­nai bu­vo pa­te­kę į prem­je­ro re­zi­den­ci­ją, Gy­ ny­bos mi­nis­te­ri­ją, jos va­ži­nė­ja au­ to­bu­sais, met­ro, įsi­brau­na į pri­va­ čias val­das.

Roo­pi Sa­ran, De­lio gy­ven­to­ja, pa­sa­ko­jo, kad be­ždžio­nės va­gia sal­dai­nius vai­kams iš ran­kų. Mo­ te­ris sten­gia­si, kad jos kie­me šių gy­vū­nų ne­bū­tų. „Mes sė­di­me sa­vo na­muo­se kaip nar­ve. Juo­kin­ga, ta­čiau mes esa­me kaip zoo­lo­gi­jos so­de, o jos šei­mi­nin­kau­ja lau­ke“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris.

Iš­si­gel­bė­ji­mas – lan­gū­rai?

Plėš­rū­nės: De­lio gy­ven­to­jus pik­ti­na, kad mies­te dau­gė­ja be­ždžio­nių,

Tie­sa, kai ku­rie De­lio gy­ven­to­jai įsi­gud­ri­no at­bai­dy­ti be­ždžio­nes kva­pais, ku­rie šioms ne­ma­lo­nūs.

Tie­sa, kai kva­pas iš­si­sklai­do, gy­ vū­nai grįž­ta.

Ki­tas bū­das – dau­ge­lis gy­ ven­to­jų su­ma­nė, kad nuo re­ zus be­ždžio­nių jiems ga­li pa­dė­ ti iš­si­va­duo­ti lan­gū­rai – di­de­lės be­ždžio­nės, ku­rios ke­lia pa­vo­jų įpras­toms.

Pa­sak Ama­ro Sing­ho, lan­gū­rų pri­žiū­rė­to­jo, „jų kir­tis toks stip­ rus, kad jis ga­li sa­vo prie­ši­nin­ką nu­tėkš­ti apie pusantro metro“.

A.Sing­has sa­ko, kad da­bar mies­te jis pri­žiū­ri 65 lan­gū­rus, ku­rie gy­ ve­na įvai­riuo­se na­muo­se. Už vie­ no lan­gū­ro nuo­mą jis per mė­ne­sį gau­na 200 do­le­rių.

Tie­sa, ve­te­ri­na­ri­jos eks­per­tas R.B.S.Tya­gi pa­brė­žė, kad lan­gū­rai tie­siog ver­čia be­ždžio­nes ke­liau­ ti į ki­tų na­mų kie­mus ir pro­ble­mos ne­spren­džia. Vis dėl­to mies­to val­ džia fi­nan­suo­ja be­ždžio­nių gau­dy­ to­jus. Jiems prieš ke­le­rius me­tus bu­vo mo­ka­ma po 5 do­le­rius už pa­ gau­tą gy­vū­ną, da­bar – 12 do­le­rių.

Tie­sa, šios pa­stan­gos – per­niek.

Dau­ge­lis gau­dy­to­jų sa­ko, kad be­ ždžio­nės per lai­ką įsi­gud­ri­no ne­ pak­liū­ti į spąs­tus. Val­džia į pa­gal­bą net pa­si­kvie­tė pro­fe­sio­na­lius me­ džio­to­jus iš Pie­tų In­di­jos, ta­čiau ir šiems ne­pa­vy­ko De­lio ap­sau­go­ti nuo be­ždžio­nių ant­plū­džio.

Dau­ge­lis su­gau­tų be­ždžio­nių bu­vo ga­be­na­mos į re­zer­va­tą pie­ ti­nia­me De­ly­je, ta­čiau vie­tos gy­ ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad jos leng­vai iš ten iš­trūk­da­vo.

Ka­li, ku­ris gy­ve­na ma­ža­me na­ me ne­to­li re­zer­va­to, pa­sa­ko­jo, kad jo jau­nes­nio­ji duk­tė bu­vo su­kan­ džio­ta ir jai rei­kė­jo kreip­tis į me­di­ kus. Po to­kio be­ždžio­nių iš­puo­lio šio prie­mies­čio vy­rai ėmė sau­go­ ti vai­kus, nes gy­dy­mas li­go­ni­nė­je dau­ge­liui sun­kiai įkan­da­mas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„The New York Ti­mes“ inf.

ta­čiau pa­tys jas še­ria.

Bež­džio­nės žu­di­kės

2007 m. De­lio mies­to me­ro pa­va­ duo­to­jas žu­vo po to, kai iš­kri­to iš bal­ko­no jį ap­spi­tus be­ždžio­nėms. Šis in­ci­den­tas suak­ty­vi­no kal­bas, kad be­ždžio­nės mies­to gy­ven­to­ jams ke­lia pa­vo­jų.

Praė­ju­sį mė­ne­sį nu­kri­tęs nuo sto­go vos neuž­si­mu­šė 14-me­tis.

Ir šį kar­tą dėl in­ci­den­to bu­vo kal­ tos be­ždžio­nės. „Bež­džio­nės ne­re­tai kan­džio­ ja žmo­nes ir šios žaiz­dos ga­li bū­ ti rim­tos, – pa­sa­ko­jo Ant­ho­ny S.Fau­ci, Na­cio­na­li­nio aler­gi­jų ir in­fek­ci­jų ins­ti­tu­to eks­per­tas. – Jos ga­na pro­tin­gos, kad pul­tų žmo­nes į vei­dą.“ Be to, be­ždžio­nės, pa­sak aler­ go­lo­gų, ga­li ne­šio­ti įvai­rius vi­ru­ sus. Pa­sak A.S.Fau­ci, daž­nai jos per­ne­ša įvai­rias odos li­gas, ku­

Kai eu­ro zo­no­ je tvy­ro ne­sta­bi­lu­ mas, o ES ša­lys ma­ ži­na vals­ty­bės iš­lai­ das, Lat­vi­ja skel­bia įvei­ku­si kri­zę ir nuo tau­py­mo re­ži­mo pe­rei­na prie mo­ kes­čių ma­ži­ni­mo.

Realybė: ne visi Latvijos gyventojai

Lat­vi­ja skelbi Prem­je­ras trykš­ta op­ti­miz­mu

„Ma­žė­jan­tys ne­dar­bo ro­dik­liai, pa­ ma­žu au­gan­tys at­ly­gi­ni­mai, di­dė­ jan­čios in­ves­ti­ci­jos ir fak­tas, kad Lat­vi­jos eko­no­mi­ka jau ant­rą ket­ vir­tį iš ei­lės au­ga spar­čiau­siai ES, – vi­sa tai ro­do, kad fi­nan­sų kri­zė įveik­ta“, – in­ter­viu Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos na­cio­na­li­niam trans­liuo­to­ jui BBC sa­kė Lat­vi­jos mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas Val­dis Domb­rovs­kis.

Prem­je­ras ti­ki­no, kad sėk­mę lė­mė tos pa­čios prie­mo­nės, ku­rias ne­ sėk­min­gai ban­do dieg­ti Grai­ki­ja.

Bet ne vi­si Lat­vi­jo­je yra to­kie op­ ti­mis­tiš­ki, kaip vy­riau­sy­bės va­do­ vas. Eko­no­mis­tai at­krei­pia dė­me­ sį, kad ne­dar­bas sie­kia 16 pro­c., o kas de­šim­tas gy­ven­to­jas gy­ve­na že­miau skur­do ri­bos.

Ma­ža to, eko­no­mi­kai aug­ti ga­ li truk­dy­ti kva­li­fi­kuo­tos dar­bo jė­ gos sto­ka, nes dėl kri­zės ša­lį pa­li­ko tūks­tan­čiai ge­rų spe­cia­lis­tų.

Nuos­to­lius kom­pen­suos au­gi­mas

At­si­sa­ky­ti da­lies biu­dže­to pa­ja­mų su­ma­ži­nus mo­kes­čius pa­siū­lė Lat­ vi­jos fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, ku­ri pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus vyk­dė vi­siš­ kai prie­šin­gą po­li­ti­ką. Bū­tent Fi­ nan­sų mi­nis­te­ri­ja anks­čiau iš­rei­ ka­la­vo pa­di­din­ti pri­dė­ti­nės ver­tės (PVM) ir pa­ja­mų mo­kes­čius.

Da­bar pla­nuo­ja­ma PVM jau šie­ met su­ma­žin­ti nuo 22 iki 21 pro­c., o pa­ja­mų mo­kes­tį per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus – nuo 25 iki 20 pro­c.

Vy­riau­sy­bė tei­gia taip sie­kian­ ti su­ma­žin­ti struk­tū­ri­nio ne­dar­ bo ri­zi­kas ir še­šė­li­nės eko­no­mi­kos mas­tą. Be to, su­ma­žin­tas pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­tis pa­dės su­val­ dy­ti inf­lia­ci­ją.

Siū­lo­mi pa­kei­ti­mai ša­lies biu­ dže­tui šie­met kai­nuos 30 mln. do­ le­rių, o ki­tą­met – 150 mln. do­le­ rių. Bet vy­riau­sy­bė įsi­ti­ki­nu­si, kad nuo­sto­lius pa­dės kom­pen­suo­ti au­ gan­tis bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP). „Da­bar mū­sų pa­dė­tis uni­ka­li, nes bend­ras eko­no­mi­nis ak­ty­vu­mas ES kren­ta, o dau­gu­ma ša­lių iš­gy­ve­na kre­di­to rei­tin­gų ma­žė­ji­mą. Mū­ sų ša­liai, prie­šin­gai, jis bu­vo pa­ di­din­tas, – tei­gė V.Domb­rovs­kis.

– Lat­vi­ja di­so­nuo­ja vi­sos Eu­ro­pos fo­ne. Šie­met mums pro­gno­zuo­ja­ mas spar­čiau­sias eko­no­mi­kos au­ gi­mas vi­so­je ES.“ Iš tie­sų, makroe­ko­no­mi­niai ro­ dik­liai įkve­pia op­ti­miz­mo. Per­ nai Lat­vi­jos BVP išau­go 5,5 pro­c., nors eks­per­tai pro­gno­za­vo tik 3–4 pro­c. au­gi­mą. Vals­ty­bė su­rin­ko 16 pro­c. dau­giau mo­kes­čių, biu­dže­to de­fi­ci­tas su­ma­žė­jo dau­giau nei du kar­tus, pra­mo­nės pro­duk­ci­ja išau­ go 8,5 pro­c., maž­me­ni­nė pre­ky­ba – 11,7 pro­c.

Pa­dė­jo vi­di­nė de­val­va­ci­ja

Lat­vi­jos va­do­vų op­ti­miz­mui ne­ truk­do nei Pie­tų Eu­ro­pos pro­ble­ mos, nei būgš­ta­vi­mai dėl vi­sos eu­ro

13

šeštadienis, gegužės 26, 2012

pasaulis Nau­jų rū­šių de­šim­tu­kas

Eko­no­mis­ tai at­krei­pia dė­me­sį, kad ne­dar­bas sie­kia 16 pro­c., o kas de­šim­tas gy­ven­to­jas gy­ve­na že­ miau skur­ do ri­bos.

pajuto, kad šalies ekonomika auga sparčiausiai visoje ES.

„Reuters“ nuotr.

iasi įvei­kusi kri­zę zo­nos atei­ties. Prem­je­ras V.Domb­ rovs­kis su ame­ri­kie­čiu eko­no­mis­tu An­der­su Os­lun­du net pa­ra­šė kny­gą „Kaip Lat­vi­ja įvei­kė fi­nan­sų kri­zę“. „Įvyk­dy­tos re­for­mos bu­vo įver­ tin­tos ir tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu. Fi­ nan­sų rin­kos jau yra įsi­ti­ki­nu­sios ša­lies sta­bi­lu­mu, o Pa­sau­lio ban­ko ty­ri­mas „Doing Bu­si­ness 2012“ pa­ ro­dė, kad Lat­vi­ja uži­ma aukš­tą 21 vie­tą“, – tei­gė V.Domb­rovs­kis.

Pa­sak prem­je­ro, Lat­vi­jos eko­no­ mi­kai pa­dė­jo tai, kad ša­lis iš­sau­go­jo na­cio­na­li­nės va­liu­tos kur­są ir įvyk­ dė va­di­na­mą­ją vi­di­nę de­val­va­ci­ją. „Išė­jo­me iš kri­zės kon­so­li­da­ vę biu­dže­tą ir įvyk­dę struk­tū­ri­nes re­for­mas, – sa­kė V.Domb­rovs­kis. – To­kia po­li­ti­ka pa­dė­jo Lat­vi­jai per ma­žiau nei tre­jus me­tus iš vals­ty­ bės, la­biau­siai nu­ken­tė­ju­sios nuo kri­zės, virs­ti ES spar­čiau­siai eko­ no­miš­kai au­gan­čia ša­li­mi, kur ga­ my­bos ir eks­por­to mas­tas jau vir­ ši­jo ikik­ri­zi­nį ly­gį.“ Mi­nė­ta vi­di­nė de­val­va­ci­ja bu­vo įvyk­dy­ta ge­ro­kai su­ma­ži­nus vals­ty­ bės iš­lai­das. To­kį me­cha­niz­mą ne­ sėk­min­gai ban­do tai­ky­ti Grai­ki­ja.

Ge­gu­žės pra­džio­je rei­tin­gų agen­ tū­ra „Stan­dard & Poor’s“ Lat­vi­ jos rei­tin­gą pa­di­di­no nuo BB– iki BBB+. Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF), ku­ris kar­tu su ki­to­mis or­ga­ ni­za­ci­jo­mis Lat­vi­jai sky­rė 4,5 mlrd. eu­rų kre­di­tą, pa­di­di­no ša­lies eko­ no­mi­kos šių me­tų au­gi­mo pro­gno­zę nuo 3,5 pro­c.

Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je pro­gno­zė, mi­nė­ta TVF ir Lat­vi­jos vy­ riau­sy­bės su­si­ra­ši­nė­ji­muo­se, te­ sie­kė 2,5 pro­c. Pe­si­miz­mą tuo me­tu lė­mė ne­sta­bi­lu­mas eu­ro zo­no­je, bet iki šiol Lat­vi­jai pa­vy­ko iš­veng­ti su juo su­si­ju­sių bė­dų. „Taip, ES yra mū­sų stam­biau­sia pre­ky­bos par­tne­rė, bet mes nuo šio re­gio­no pri­klau­so­me ma­žiau nei ki­tos ES na­rės, – sa­kė „DnB Nord ban­ka“ eko­no­mis­tas Pe­te­ris Strau­ ti­nis. – Mes pre­kiau­ja­me ir su ki­ to­mis ša­li­mis bei Ru­si­ja, o mū­sų pa­grin­di­nės par­tne­rės ES – pir­ miau­sia Skan­di­na­vi­ja ir Vo­kie­ti­ja.

Tai nė­ra tos ša­lys, ku­rios da­bar iš­ gy­ve­na sun­kiau­sius lai­kus.“ Pro­ver­žiui prie­lai­dų ne­ma­to

Ta­čiau tiek Lat­vi­jos vy­riau­sy­bė, tiek tarp­tau­ti­niai eks­per­tai tu­ri pa­grin­do ne­ri­mau­ti.

Sa­vo pa­sta­ro­jo­je ata­skai­to­je apie Lat­vi­jos makroe­ko­no­mi­nę pa­dė­tį TVF at­krei­pė dė­me­sį į aukš­tą ne­ dar­bo ly­gį ir di­džiu­lį skai­čių žmo­ nių, at­si­dū­ru­sių už skur­do ri­bos.

Dar­bo ieš­ko 16,3 pro­c. gy­ven­to­jų, 9 pro­c. tu­ri ne­pa­si­tu­rin­čių sta­tu­są, t. y. už­dir­ba ma­žiau nei 180 do­le­ rių (495 li­tus) per mė­ne­sį. Vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis 2011 m. pa­bai­go­ je sie­kė 640 do­le­rių (1760 li­tų).

Pa­sak eko­no­mis­tų, pa­dė­tis ge­rės tik su­kū­rus nau­jų dar­bo vie­tų, o tai pri­klau­so nuo Lat­vi­jos vers­li­nin­kų sėk­mės eks­por­to rin­ko­se, in­ves­ti­ci­

jų srau­to ir vie­tos ban­kų ak­ty­vu­mo.

Ta­čiau ir čia ga­li kil­ti sun­ku­mų. „Da­bar Lat­vi­jos vers­li­nin­kų kon­ ku­ren­cin­gu­mo ly­gis yra ga­na že­mas, – BBC tei­gė eko­no­mi­kos moks­ lų dak­ta­ras Ul­dis Uo­sis. – Lat­vi­jo­je ga­mi­na­ma pro­duk­ci­ja tu­ri ma­žą ar­ ba vi­du­ti­nę pri­de­da­mą­ją ver­tę. To­ kių pro­duk­tų rin­ko­je kon­ku­ren­ci­ja la­bai di­de­lė, sun­ku su­ras­ti sa­vo ni­ šą, ma­žiau erd­vės ma­nev­ruo­ti.“ Be to, pa­sak U.Uo­sio, į Eu­ro­ pą grį­žo kri­zė, ir da­bar jau kal­ba­ ma ne tik apie ke­le­tą Pie­tų Eu­ro­ pos vals­ty­bių. „Tai ro­do, kad ar­ti­miau­siu me­ tu ne­ga­lė­si­me kal­bė­ti apie ak­ty­vią plėt­rą“, – kons­ta­ta­vo eks­per­tas.

Anot jo, Lat­vi­jos at­ve­ju rei­kė­tų at­si­žvelg­ti ir į spe­ci­fi­nius vi­di­nius veiks­nius, to­kius kaip mil­ži­niš­kos sko­los pri­va­čia­ja­me ir vals­ty­bi­nia­ me sek­to­riuo­se. „Nei pri­va­tu­sis sek­to­rius, nei vals­ty­bė ne­ga­li sau leis­ti plės­tis, o be jų jo­kie pro­ver­žiai neį­ma­no­mi“, – tei­gė U.Uo­sis.

Ma­ža to, Lat­vi­ją pa­li­ko daug kva­ li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų. „Jau da­bar vers­li­nin­kai skun­ džia­si, kad nė­ra in­ži­nie­rių, nė­ra tech­no­lo­gų. Tai reiš­kia, jog ne­ga­ li bū­ti jo­kių in­ves­ti­ci­jų į tech­no­ lo­gi­jas, nes jų tie­siog ne­bus kam pri­žiū­rė­ti, – sa­kė U.Uo­sis. – To­dėl ne­ma­nau, kad Lat­vi­ja pa­siek­tų ko­ kių nors eko­no­mi­nių pro­ver­žių.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Žu­di­kas ras­tas po 30 me­tų Vie­nas vy­ras pri­si­pa­ži­no už­du­si­ nęs ber­niu­ką, ku­ris 1979 m. din­go pa­ke­liui į mo­kyk­lą ir ku­rio din­gi­ mas su­kė­lė siau­bą tė­vams vi­so­je Ame­ri­ko­je, o po­li­ci­ją glu­mi­no tris de­šimt­me­čius.

Eta­no Pat­zo din­gi­mas taip šo­ ki­ra­vo vi­suo­me­nę, kad jis iš­kart ta­po di­dė­jan­čios bai­mės dėl vai­ kų sau­gu­mo sim­bo­liu.

Jis bu­vo pir­ma­sis iš dau­ge­lio din­gu­sių vai­kų, ku­rių at­vaiz­dai bu­vo skel­bia­mi ant pie­no pa­ke­lių su pra­šy­mu su­teik­ti in­for­ma­ci­jos apie juos. Ber­niu­ko din­gi­mo die­ na – ge­gu­žės 25-oji – ta­po Na­ cio­na­li­ne din­gu­sių vai­kų die­na.

Niu­jor­ko po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Ray Kel­ly per spau­dos kon­fe­ren­ ci­ją sa­kė, kad toks Ped­ro Her­nan­ de­zas pri­si­pa­ži­no už­du­si­nęs Eta­ ną prieš 33 me­tus rū­sy­je vie­no­je Man­ha­ta­no ba­ka­lė­jos krau­tu­vė­ je, ku­rio­je dir­bo. Šis pri­si­pa­ži­ni­mas yra pri­bloš­ kia­mas per­si­lau­ži­mas by­lo­je, ku­ rios ne­pa­vy­ko iš­spręs­ti vie­nam ge­riau­sių ša­lies po­li­ci­jos de­par­ ta­men­tų ir ku­ri pra­dė­jo da­bar­ti­ nę su­ne­ri­mu­sių tė­vų erą.

Pa­sak R.Kel­ly, P.Her­nan­de­zo pri­si­pa­ži­ni­mas tru­ko tris va­lan­ das, o pa­skui, tre­čia­die­nio va­ka­ rą, jis nu­ve­dė Niu­jor­ko po­li­ci­jos de­par­ta­men­to de­tek­ty­vus į nu­si­ kal­ti­mo vie­tą, kur tuo me­tu bu­vo ba­ka­lė­jos par­duo­tu­vė ir kur da­bar par­da­vi­nė­ja­mi aki­niai.

Jis ty­rė­jams pa­pa­sa­ko­jo, kad pa­ža­dė­jęs so­dos van­dens nu­vi­ lio­jo še­šia­me­tį E.Pat­zą, ku­ris pir­ mą kar­tą pa­ts vie­nas tu­rė­jo įsės­ti į mo­kyk­los au­to­bu­są. „Ta­da šis jį nu­si­ve­dė į par­duo­ tu­vė­lės rū­sį, ten jį už­du­si­no ir kū­ną įdė­jo į plas­ti­ki­nį mai­šą, pa­ skui iš­me­tė su šiukš­lė­mis“, – sa­ kė R.Kel­ly.

Pa­sak po­li­ci­jos vir­ši­nin­ko, P.Her­nan­de­zas yra ve­dęs ir tu­ri paaug­lę duk­rą. Jis yra JAV pi­lie­tis, jo­kių įra­šų apie teis­tu­mą ar pra­si­ žen­gi­mus ne­tu­rė­jo, anks­čiau šio­ je by­lo­je ne­bu­vo įta­ria­mas. Nu­si­ kal­ti­mo mo­ty­vai ne­nus­ta­ty­ti.

Po­li­ci­ja dė­me­sį į jį at­krei­pė stai­ga at­nau­ji­nu­si paieš­ką, kai po­li­ci­nin­kai ir FTB agen­tai praė­ ju­sį mė­ne­sį rau­sė ki­tą Man­ha­ta­ no rū­sį.

Dau­giau kaip tris de­šimt­me­ čius nuo tei­sė­sau­gos slaps­tę­sis P.Her­nan­de­zas tik­riau­siai ne­be­ pa­kė­lė kal­tės jaus­mo.

Jis šei­mai ir ki­tiems žmo­nėms pa­sa­kė, kad pa­da­rė la­bai blo­gą da­ly­ką – Niu­jor­ke nu­žu­dė vai­ ką. De­tek­ty­vai, ku­rie ap­klau­ sė P.Her­nan­de­zą, ma­no, kad jis gai­li­si. „Žu­di­kas, re­gis, ma­no, kad tai bu­vo pa­leng­vė­ji­mas“, – pri­dū­rė R.Kel­ly.

Iš pra­džių ty­ri­mas bu­vo pri­ kaus­tęs Niu­jor­ko ir vi­sos ša­lies dė­me­sį, po­li­ci­ja vyk­dė paieš­kas vi­sa­me So­he, kur gy­ve­no E.Pat­zas, ir kli­ja­vo pla­ka­tus su din­gu­sio vai­ko – links­mo vei­do ber­niu­ko su ne­di­de­le pra­dan­te ir tie­siais smė­lio spal­vos plau­kais – at­vaiz­du.

Pri­si­mi­ni­mai apie šią žmog­ žu­dys­tę Niu­jor­ke taip iki ga­lo ir ne­bu­vo iš­blė­sę, o praė­ju­sį mė­ ne­sį juos stai­ga at­gai­vi­no in­ten­ sy­vi paieš­kos ope­ra­ci­ja, ku­ri bu­ vo vyk­do­ma ste­bint dau­gy­bei ži­niask­lai­dos at­sto­vų. Vis dėl­to tuo me­tu tik­rin­ta­me rū­sy­je nie­ ko ne­ras­ta.

Nu­teis­tas vai­kų prie­var­tau­to­ jas José Ra­mo­sas, ku­ris il­gą lai­ ką bu­vo pa­grin­di­nis by­los įta­ria­ ma­sis, dėl šio nu­žu­dy­mo nie­ka­da ne­bu­vo ap­kal­tin­tas. Jis sa­vo kal­ tę nei­gė.

BNS inf.

Au­ka: po­li­ci­ja ne­si­ti­ki, kad ka­da nors bus ras­ti E.Pat­zo pa­lai­kai.

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas Mes teisūs, todėl ir laimėjo

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus, kai nu­si­pir­ kau „Hearts“ klu­bą ša­ly­je, ku­rio­je gi­mė fut­bo­las, pir­mai­siais ma­no val­dy­mo me­tais ko­man­da, ne­ pai­sant išanks­ti­nio tei­sė­jų nu­si­ sta­ty­mo, ne­ti­kė­tai vi­siems iš­ko­ vo­jo Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę ir ant­ rą­ją vie­tą šios ša­lies čem­pio­na­te.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas

Edin­bur­go „Hearts“ klu­bo sa­v i­n in­kas

Gran­dai – kaip iš kie­mo

Pir­mą kar­tą pa­ma­čiau, kaip tei­sė­ jai, su­siė­mę už gal­vų, bė­go į aikš­tės vi­du­rį, o pa­si­pik­ti­nę sir­ga­liai mė­tė į juos ge­le­ži­nius „fun­tus“, kai Sau­ liui Mi­ko­liū­nui bu­vo pa­ro­dy­ta rau­ do­na kor­te­lė.

Po sėk­min­go star­to ša­lies čem­ pio­na­te pra­si­dė­jo or­ga­ni­zuo­ta disk­re­di­ta­vi­mo kam­pa­ni­ja ir klu­bo grio­vi­mas, o ma­ne, kaip klu­bo sa­ vi­nin­ką, iš did­vy­rio pa­ver­tė be­pro­ čiu. Jei­gu ne­nor­ma­lus juos nu­ga­lė­ jo, tai kas jie?

Pui­kūs žai­dė­jai, kaip S.Pres­ley, P.Hart­ley, jau­nie­ji C.Gor­do­nas, A.Webs­te­ris, klu­bo fut­bo­lo aka­de­ mi­jos (šie­met jai Ško­ti­jo­je su­teik­tas eli­ti­nis sta­tu­sas už pro­fe­sio­na­lu­mą ir dar­bo ko­ky­bę) auk­lė­ti­niai bu­vo nie­kam ne­rei­ka­lin­gi ir net ne­tu­ rė­jo su­tar­čių. Kai į juos at­krei­piau dė­me­sį ir net pen­ke­riems me­tams pra­tę­siau su­tar­tis, ma­ne pra­dė­jo kri­ti­kuo­ti.

Pas­ta­rai­siais me­tais „Hearts“ sie­ kė ir sie­kia ge­rų re­zul­ta­tų L.Wal­ la­ce’o, K.Ber­rio, E.Johns­so­no, A.Dri­ve­rio, P.McDo­nal­do, M.Ri­ dzar­do, R.McGo­wa­no, D.Pričinenka, D.Temp­le­to­no ir ki­tų žai­ dė­jų dė­ka.

Sėk­min­gai ir lai­ ku pa­kvie­čiau pa­ ty­ru­sius fut­bo­li­nin­

Fiasko: R.Mur­do­cho melo kam-

panija prieš „Hearts“ žlugo.

kus E.Jan­kaus­ką, T.Fi­są, ku­rie su R.Ška­ce­liu kū­rė ste­buk­lus. Iš­ rek­la­muo­ti „Cel­tic“ ir „Ran­gers“ klu­bai jau pir­ma­me čem­pio­na­to ra­ te per rung­ty­nes su „Hearts“ pra­ lei­do įvar­čius, bu­vo be­jė­giai, at­ro­dė kaip kie­mo ko­man­dos ir be tei­sė­jų pa­gal­bos ne­su­ge­bė­jo gar­bin­gai pa­ si­prie­šin­ti.

Po to, kai ba­ra­kus pri­me­nan­čiuo­ se sta­dio­nuo­se net sos­ti­nė­je Edin­ bur­ge žiū­ro­vų lan­ko­mu­mas nuo 40 pro­c. pa­ki­lo iki 100 pro­c., ži­niask­ lai­da se­zo­ną pa­va­di­no Ro­ma­no­vo re­vo­liu­ci­ja.

At­kir­tis pro­vo­ka­to­riams

Bet po to­kios sėk­mės spau­dos nuo­ mo­nė pa­si­kei­tė ir pra­si­dė­jo or­ga­ni­ zuo­ta Ru­per­to Mur­do­cho kam­pa­ ni­ja, ku­riai „Cel­tic“ ge­rai mo­kė­jo už rek­la­mą, o tas me­lu ir šan­ta­žu ne­si­dro­vė­jo at­si­ly­gin­ti ideo­lo­giš­ kai žlug­dy­da­mas „Hearts“ – kaip ka­re.

Tam tiks­lui bu­vo su­kur­tos sir­ ga­lių gru­pės, ku­rių nuo­mo­nes tik ir pub­li­ka­vo. Iš tik­rų­jų tie žmo­ nės bu­vo ne sir­ga­liai, o ži­niask­lai­ dos pro­vo­ka­to­riai. Žur­na­lis­tai ir­gi ne­si­dro­vė­jo už­siim­ti pro­vo­ka­ci­jo­ mis, įkal­bi­nė­jo fut­bo­li­nin­kus da­ ly­vau­ti jo­se. Pri­si­me­nu, kai klu­ bo, ku­rio 99 pro­c. ak­ci­jų pri­klau­so man, ak­ci­nin­kų su­si­rin­ki­me du fo­ to­ko­res­pon­den­tai už­si­dė­jo ru­siš­ kas ke­pu­res ir imi­ta­vo muš­ty­nes, ap­gau­di­nė­da­mi vi­są pa­sau­lį. Taip ne­gerb­ti sa­vęs ir skai­ty­to­jų, ku­ riems kas­dien me­luo­ja, – pa­na­šu į gy­vu­lius.

Pa­si­ro­do, vi­sos Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos ži­niask­lai­dos ne­prik­lau­so­ma nuo­mo­nė eg­zis­tuo­ja tik teo­riš­kai, rek­la­mos kli­puo­se, skir­tuo­se nai­ vuo­liams. Nuo­mo­nė per­ka­ma už pi­ni­gus, kaip ir tai­syk­lės vers­le, kul­tū­ro­je, spor­te, po­li­ti­ko­je. Ta­da aš su­pra­tau: teks ko­vo­ti dėl iš­gy­ ve­ni­mo – ne tik fut­bo­lo aikš­tė­je su šiuo or­ga­ni­zuo­tu me­lu, ku­rį už­sa­ ko fut­bo­lo ma­fi­ja. Su ja bū­tų ga­li­ ma su­si­tai­ky­ti ir su­si­tar­ti, kaip da­

Etapas: V.Romanovui tapus „Hearts“ savininku, Edinburgo klubas pradėjo rašyti naujus savo istorijos puslapiu

ro folk­sai, rik­sai, an­der­to­nai ir ki­ti, bet aš pa­si­rin­kau ko­vą, pa­va­di­nęs juos be­ždžio­nė­mis, o jų šei­mi­nin­ ką – Maug­liu.

Mes ga­di­no­me krau­ ją ma­fi­jai, ku­ri no­ rė­jo mus iš­mes­ti į že­mes­nę ly­gą. Iš­gy­ ve­no­me neį­ti­ki­mo­ mis są­ly­go­mis.

Ste­biuo­si, kad ta­da aš ne­suk­ly­ dau ir lai­ku su­ki­lau. Bu­vo su­kur­tas ma­no, kaip ne­nor­ma­laus, įvaiz­dis, to­dėl kad aš ne­no­rė­jau gy­ven­ti pa­ gal Maug­lio džiung­lių tai­syk­les. Šian­dien ma­no pa­vyz­džiu pra­ dė­jo su­kil­ti tei­sė­jai, pa­pras­ti žmo­ nės, po­li­ti­kai, bu­vę šios pyk­čio sis­ te­mos ver­gai. Jie su­pra­to, kad taip gy­ven­ti ne­ga­li­ma. Pri­si­me­nu, kaip gel­to­no­ji spau­da įky­riai ir ne­mo­ka­ mai lin­do po žai­dė­jų no­si­mis, vos ne dra­bu­ži­nė­je fut­bo­li­nin­kai bu­vo žur­na­lis­tų pa­ruo­šia­mi prieš kiek­ vie­nas rung­ty­nes. Vi­si iš­da­vi­kai, agen­tai, at­leis­ti tre­ne­riai, ne­rei­

ka­lin­gi žai­dė­jai, bu­vę klu­bo dar­ buo­to­jai ta­po te­le­vi­zi­jos žvaigž­dė­ mis, sir­ga­liai bu­vo su­jung­ti į keis­tas gru­pes ir da­ly­va­vo me­lo kam­pa­ni­ jo­je prieš mū­sų klu­bą.

Džen­tel­me­nai – va­gys

Ta­da nu­ta­riau pa­keis­ti klu­bo rin­ ko­da­rą. Pra­dė­jau nuo di­rek­to­rių ta­ry­bos pir­mi­nin­ko D.Folk­so ir di­ rek­to­riaus vun­der­kin­do F.An­der­ to­no, ku­riuos te­ko atleisti.

Vė­liau per te­le­vi­zi­ją Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos par­la­men­to – pa­sau­lio de­mok­ra­ti­jos sim­bo­lio – fo­ne pa­si­ sa­kė lor­das D.Folk­sas, bu­vęs „He­ arts“ klu­bo di­rek­to­rių ta­ry­bos pir­ mi­nin­kas, ku­ris kei­kė ma­ne. Net aš, žiū­rė­da­mas tą šou, kar­to­ja­mą kas va­lan­dą vi­so­se nau­jie­nų lai­ do­se, pa­ti­kė­jau, koks aš blo­gas ir griau­nu sa­vo klu­bą.

Tuo me­tu tre­ne­rio asis­ten­tas įžū­liai agi­ta­vo žai­dė­jus ne­pra­tęs­ti su­tar­čių su klu­bu. Ga­vau in­for­ma­ ci­jos, kad už ma­no nu­ga­ros vyks­ ta po­kal­biai apie tre­ne­rio ir pen­kių žai­dė­jų pe­rė­ji­mą į Glaz­gą. Du at­si­ dū­rė „Cel­tic“ klu­be, bet abu su­ge­ bė­jo par­duo­ti. A.Webs­te­ris at­si­dū­rė „Ran­gers“ eki­po­je, bet ir jis dau­ giau „žai­dė“ ant at­sar­gi­nių suo­lo.

Taip se­na fir­ma ko­vo­jo su sa­vo

ne­kom­pe­ten­ci­ja, pirk­da­ma ma­no žai­dė­jus per tre­čią klu­bą. Ypač jie įklim­po su And­riu­mi Ve­lič­ka, ku­rį nu­pir­ko per Nor­ve­gi­jos klu­bą. Per dve­jus me­tus jis su­žai­dė vos vie­ nas rung­ty­nes ir neį­mu­šė nė vie­ no įvar­čio.

Aš dar ti­kė­jau są­ži­nin­gu­mu ir tvar­kin­gu­mu tų žmo­nių, ku­rie sa­ ve va­di­no džen­tel­me­nais iš Glaz­ go, kad jie su­mo­kės už žai­dė­jus ir už tre­ne­rį. Pa­gal rin­kos kai­nas tai bū­tų su­da­rę 30 mln. sva­rų. Vien C.Gor­do­nas bu­vo par­duo­tas už 9 mi­li­jo­nus. Man pa­sa­kė, kad iki ma­no atė­ji­mo į „Hearts“ klu­bą šie džen­tel­me­nai nie­kam ne­mo­kė­jo, o tik vo­gė žai­dė­jus. Ne­pai­sant to, aš pri­ver­čiau juos mo­kė­ti klu­bui, klu­ bas pra­dėjo už­dirb­ti, iš vi­so ga­vo­ me dau­giau kaip 60 mln. li­tų, par­ da­vę fut­bo­li­nin­kus.

R.Ška­ce­lis, per pu­sę me­tų įmu­ šęs 16 įvar­čių, per to­kį lai­ko­tar­pį ga­lė­jo tap­ti vi­sos Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos re­zul­ta­ty­viau­sių fut­bo­li­nin­kų re­kor­di­nin­ku.

Ta­čiau, pa­si­da­vęs iš­da­vi­kams, per ket­ve­rius me­tus įmu­šė vos du įvar­čius. Li­kęs be kont­rak­to, grį­ žo, pa­si­pra­šė į „Hearts“ ko­man­dą ir šį se­zo­ną įmu­šė 18 įvar­čių. Man bu­vo gai­la šio ta­len­tin­go fut­bo­li­

15

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

sportas Kau­na­si ­ ir lie­tu­viai

Iš­da­lys ­ mi­li­jo­nus

Li­ko trys ­ pre­ten­den­tai

Grai­ki­jos krep­ši­nio čem­pio­na­ to fi­na­le Ša­rū­no Ja­si­ke­vi­čiaus (nuo­tr.) at­sto­vau­ja­mas Atė­ nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ 81:79 įvei­ kė Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“ klu­ bą su Mar­ty­nu Ge­ce­vi­čiu­mi ir iš­ly­gi­no se­ri­ją iki tri­jų per­ga­ lių 1:1. Lie­tu­viai pel­nė po 8 taš­ kus. Pir­mą­jį ma­čą „Olym­pia­ kos“ lai­mė­jo 84:76.

Len­ki­jo­je ir Uk­rai­no­je vyk­sian­ čio Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­ na­to fi­na­lo tur­ny­ro pri­zų fon­ dą su­da­rys 196 mln. eu­rų.

Prieš ket­ve­rius me­tus rink­ti­ nėms bu­vo iš­da­ly­ti 184 mln. eu­rų. Šį kar­tą kiek­vie­na per­ ga­lė įver­tin­ta 1 mln. eu­rų, o čem­pio­nai už­dirbs 23,5 mln. eu­rų.

2020-ųjų olim­pi­nės žai­dy­nės vyks Mad­ri­de, To­ki­ju­je ar­ba Stam­bu­le. Tai paaiš­kė­jo po to, kai Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­ mi­te­tas (IOC) iš mies­tų kan­di­ da­tų są­ra­šo iš­brau­kė Azer­bai­ dža­no sos­ti­nę Ba­ku ir Ka­ta­ro sos­ti­nę Do­hą. Rin­ki­mų nu­ga­ lė­to­jas bus pa­skelb­tas 2013ųjų rug­sė­jį.

ome zo­ną – re­mian­tis to­kiais žai­dė­jais ku­ria­ma Ško­ti­jos rink­ti­nė, ku­riai at­sto­va­vo ir 5 „Hearts“ fut­bo­li­ nin­kai. A.Dri­ve­ris pa­te­ko į jau­ ni­mo rink­ti­nę. C.Gor­ do­ną pa­vy­ko iš­trauk­ti iš šios ban­dos ran­kų ir iš­ gel­bė­ti. Šis var­ti­nin­kas pa­da­rė ge­rą kar­je­rą Ang­li­jos „Pre­mier“ ly­go­je.

Apie jį ir apie kiek­vie­ną fut­bo­li­ nin­ką ga­li­ma pa­pa­sa­ko­ti iš­ti­sas is­ to­ri­jas.

E.Jan­kaus­kas: „Hearts“ klu­bui jau­čiu daug sen­ti­men­tų“ vų, bet mums pa­si­se­kė 11 m bau­di­ nių lo­te­ri­jo­je. Ta per­ga­lė – ne­pa­ mirš­ta­ma.

– Ką jūs la­biau­siai įsi­mi­nė­te po var­žy­bų?

– Sta­dio­ne šė­lo­me su ke­lio­mis de­ šim­ti­mis tūks­tan­čių ko­man­dos ger­bė­jų, po to at­vi­ru au­to­bu­su va­ži­nė­jo­me Edin­bur­go gat­vė­mis.

At­ro­dė, kad į jas išė­jo vi­si Ško­ti­jos sos­ti­nės gy­ven­to­jai, kad jiems ta die­na vir­to is­to­ri­ne šven­te ir nie­ko ne­bu­vo svar­biau už ša­lies fut­bo­ lo tau­rę. At­mos­fe­ra bu­vo fan­tas­ tiš­ka. Jau­čiau­si pa­ky­lė­tas ir tada, kai ma­čiau, kaip tau­re džiau­gė­ si jos lai­mė­to­jai, ko­man­dos ka­ pi­to­nas Ma­rius Ža­liū­kas. Liū­dė­jo tik tie Edin­bur­go gy­ven­to­jai, ku­ rie pa­lai­ko „hib­sus“. Jiems at­ro­ dė, kad bū­tų bu­vę ge­riau pra­lai­ mė­ti pus­fi­na­ly­je ne­gu fi­na­le sa­vo am­ži­niems kon­ku­ren­tams – „He­ arts“ fut­bo­li­nin­kams.

„Bar­ce­lo­ną“ gel­bė­jo tei­sė­jas

us.

nin­ko, pra­ra­du­sio auk­si­nius sa­vo kar­je­ros me­tus ir di­de­lius pi­ni­ gus. Te­gu jis pa­dė­ko­ja sa­vo agen­ tui, ku­ris už pa­slau­gas vė­liau pra­ ki­šo G.Bur­ley į Ško­ti­jos rink­ti­nės vy­riau­sio­jo tre­ne­rio po­stą, bet ji ne­su­ge­bė­jo su­si­tvar­ky­ti su Lie­tu­ vos na­cio­na­li­ne ko­man­da.

P.Hart­ley su 14 įvar­čių per se­

Kai klu­bo tre­ne­ris, di­rek­to­rius ir agen­tai su ju­ri­di­ne kon­to­ra, ku­riai mo­ka klu­bas, gy­nė di­rek­to­riaus in­te­re­sus ir, kaip ant­pirš­tis tur­gu­ je, vik­riai nu­trau­ki­nė­jo kont­rak­tus, ren­gė by­las prieš mus teis­mui, aš kar­čiai su­pra­tau, kad klu­bą griau­ na iš vi­daus.

Suo­kal­bis bu­vo rez­ga­mas tarp žai­dė­jų, spau­da ir ra­di­jas prieš kiek­vie­nas rung­ty­nes vien­bal­siai neuž­si­čiaup­da­mi pa­sa­ko­jo ne­bū­tus da­ly­kus. Vie­nas ra­di­jo žur­na­lis­tas is­te­ri­kuo­da­mas pra­kal­bo net ru­siš­ kai. Rei­kė­jo gal­vo­ti ne apie re­zul­ta­ tus, o kaip iš­sau­go­ti klu­bą ir iš­gy­ ven­ti šio­se džiung­lė­se.

Te­ko im­tis ne­po­pu­lia­rių spren­ di­mų, keis­ti ško­tų spe­cia­lis­tus lie­ tu­viais ir vie­toj iš­da­vi­kų tre­ne­rių skir­ti pra­de­dan­tį tre­ne­rio kar­je­rą Val­dą Iva­naus­ką. Vie­nu me­tu te­ ko pa­skir­ti net ne tre­ne­rį, o ūk­ve­dį A.Ko­ro­boč­ką. Tarp kit­ko, jam pa­ de­dant „Hearts“ su­žai­dė ne­blo­ gą drau­giš­ką ma­čą su „Bar­ce­lo­na“ ir su­rin­ko į sta­dio­ną re­kor­di­nę 60 tūkst. žiū­ro­vų mi­nią.

Tos rung­ty­nės pa­vy­ko, bet jas tei­ sė­jas su­ga­di­no. Jis sky­rė 11 m bau­ di­nį į „Hearts“ var­tus, nors Aud­rius Kša­na­vi­čius vos pri­si­ lie­tė prie var­žo­vo.

16

Autoritetas: M.Žaliūkas – „Hearts“ kapitonas ne vien per varžybas.

Karjera: E.Jankausko sportinių pergalių kolekcijoje yra ir su „Hearts“

iškovotų trofėjų.

Al­vy­das Sta­niu­lis Ste­bė­jęs per te­le­vi­zi­ją Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rės fi­na­lo rung­ty­nes, bu­vęs „Hearts“ puo­lė­jas Ed­ga­ras Jan­kaus­kas jau­di­no­si ne ma­žiau nei prieš še­še­rius me­tus, kai pa­ dė­jo „šir­dims“ iš­ko­vo­ti šį gar­bin­ gą tro­fė­jų.

„Pa­lai­kau vi­sas ko­man­das, ku­rio­ se pra­lei­dau sa­vo kar­je­ros me­tus. „Hearts“ klu­bui jau­čiu daug sen­ ti­men­tų. Tą sal­dų per­ga­lės sko­nį jau esu pa­ty­ręs ir ži­nau, kad vi­so­ se ša­ly­se di­de­lė gar­bė tap­ti tau­rės tur­ny­ro nu­ga­lė­to­ju. Vis dėl­to šios var­žy­bos Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je – iš­skir­ti­nės, jos tu­ri di­des­nę reikš­ mę ne­gu ki­to­se vals­ty­bė­se“, – tei­ gė daug fut­bo­lo tro­fė­jų iš­ko­vo­jęs E.Jan­kaus­kas.

– Ed­ga­rai, pa­ly­gin­ki­te šių me­ tų „Hearts“ per­ga­lę 5:1 prieš „Hi­ber­nian“ eki­pą ir 2006ujų sėk­mę, kai tik po 11 m bau­ di­nių se­ri­jos 4:2 bu­vo įveik­ ta tre­čio­sios ly­gos vie­nuo­li­kė „Gret­na“, – pa­pra­šė­me E.Jan­ kaus­ko.

– Pa­gal­vo­jau: ar šį se­zo­n ą „Hearts“ ko­man­da yra pa­jė­ges­ nė ne­gu ma­no lai­kų, ar ji tie­siog

Aliaus Koroliovo (BFL) nuotr.

taip įspū­din­gai su­žai­dė fi­na­le? O gal „Hi­ber­nian“ eki­pa su­si­lpnė­ ju­si? Ne­pai­sant to, fi­na­las yra fi­ na­las. Ma­nau, kad per šią prin­ci­ pi­nę dvi­ko­vą nu­blan­ko vi­sa abie­jų Edin­bur­go klu­bų der­bių is­to­ri­ja. „Hearts“ lai­mė­jo pel­ny­tai, įti­ki­ na­mai, tau­rė – pa­ti­ki­mo­se ran­ ko­se ir, kaip bu­vęs „šir­džių“ žai­ dė­jas, tuo di­džiuo­juo­si.

„Hearts“ lai­mė­ jo pel­ny­tai, įti­ki­ na­mai, tau­rė – pa­ ti­ki­mo­se ran­ko­se ir, kaip bu­vęs „šir­ džių“ žai­dė­jas, tuo di­džiuo­juo­si.

2006-ųjų fi­na­le mes bu­vo­me lai­ko­mi fa­vo­ri­tais, bet sa­vo pra­ na­šu­mą įro­dė­me sun­kiai. Pag­rin­ di­nis rung­ty­nių lai­kas ir pra­tę­si­ mas pa­si­bai­gė ly­gio­sio­mis – 1:1. „Gret­nos“ fut­bo­li­nin­kai nie­kuo mums ne­nu­si­lei­do, jie ko­vo­jo net ne šim­tu, o šim­tu pen­kias­de­šimt pro­cen­tų sa­vo ga­li­my­bių, tar­si tai bū­tų svar­biau­sios jų gy­ve­ni­mo rung­ty­nės. Bu­vo daug aist­rų, ner­

– 2006-ai­siais ta­po­te ir Ško­ ti­jos vi­ce­čem­pio­nais. Tai – di­ de­lis lai­mė­ji­mas, ku­rį ga­lė­jo pa­siek­ti tik la­bai va­lin­ga, mo­ ty­vuo­ta ko­man­da. Juk Glaz­ go „Cel­tic“ ir „Ran­gers“ vi­ sais bū­dais sten­gė­si iš­veng­ti „Hearts“ kon­ku­ren­ci­jos.

– Mėgs­tu sa­ky­ti, kad Ško­ti­jo­je, kaip ir Is­pa­ni­jo­je, vyks­ta du čem­ pio­na­tai: vie­nas – vi­soms ko­man­ doms, o ant­ra­sis – tik dviem pa­ jė­giau­sioms. Tais me­tais mums pa­vy­ko įsi­terp­ti tarp abie­jų Glaz­ go klu­bų ir su­griau­ti la­bai il­gą jų dvi­val­dys­tę.

Ko­dėl dau­ge­lį me­tų „Cel­tic“ ir „Ran­gers“ klu­bai iš­lai­ko Ško­ti­ jos fut­bo­lo mo­no­po­lį sa­vo ran­ko­se, ga­li bū­ti šim­tas klau­si­mų ir tiek pat at­sa­ky­mų. Tai le­mia ne tik šių klu­ bų tra­di­ci­jos, struk­tū­ra, bet ir ki­ ti da­ly­kai. Ki­tos ko­man­dos jau­čia­si tar­si nykš­tu­kai prieš šiuos fut­bo­lo mil­ži­nus, tu­rin­čius dau­giau­siai jė­ gos ne tik sta­dio­nuo­se, bet ir už jų ri­bų. Ne­no­rė­čiau ko­men­tuo­ti tei­sė­ jų dar­bo, bet jie vi­sa­da pa­lai­kė tas ko­man­das. Tei­sė­jai ži­no­jo: jei­gu jie su­klys „Cel­tic“ ar­ba „Ran­gers“ nau­dai, nie­kas ne­kels di­de­lio vė­ jo. Ta­čiau jie neiš­vengs spau­di­mo, jei švilps ne Ško­ti­jos fut­bo­lo mil­ži­ nų nau­dai. Abu Glaz­go klu­bai tu­ ri ir ži­niask­lai­dos pa­lai­ky­mą, to­dėl sun­ku ką nors pa­keis­ti.

Kai žai­džiau „Hearts“ klu­be, jo sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas ne­ven­gė kon­tak­tų su spau­dos at­ sto­vais ir drą­siai pa­reikš­da­vo sa­ vo nuo­mo­nę apie Ško­ti­jos fut­bo­lo pa­dė­tį. Ško­ti­jo­je pa­ma­čiau įdo­ mių da­ly­kų, o 2005–2006 m. se­ zo­ną la­biau­siai įsi­mi­niau.

16

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

sportas

Mes teisūs, todėl ir laimėjome Ta­čiau tei­sė­jas ne­sky­rė 15 11 m bau­di­nio į „Bar­ce­lo­ nos“ var­tus, kai Is­pa­ni­jos ko­man­

dos fut­bo­li­nin­kas ran­ka su­stab­dė ka­muo­lį po A.Kša­na­vi­čiaus pra­ si­ver­ži­mo. Net tarp­tau­ti­niu ly­giu „Hearts“ ko­man­da bu­vo žu­do­ma.

Iš­šū­kis ma­fi­jai

Aš ne­no­riu pri­min­ti, kaip at­si­ra­do Ru­si­jos tei­sė­jas J.Bas­ka­ko­vas, ku­ ris prieš ma­čą Grai­ki­jo­je at­vi­rai pa­ reiš­kė: „Aš jus už­ka­siu.“ Ir įvyk­dė sa­vo gra­si­ni­mą – nu­žu­dė „Hearts“ ko­man­dą. Ne­no­riu pa­sa­ ko­ti, kaip tei­sė­jai ir pa­gal ko­kį prin­ ci­pą yra ma­fi­jos už­sa­ko­mi it pro­sti­ tu­tės, ku­rias pa­tei­kia su­te­ne­ris.

Ta­me ma­če net grai­kai, sir­gę už sa­vo klu­bą, išė­jo iš sta­dio­no, kai

pa­ma­tė far­są ir ci­niz­mą. Per dve­ jas rung­ty­nes su AEK mū­sų žai­dė­ jai ga­vo net tris rau­do­nas kor­te­les.

Po to ko­man­do­je at­si­ra­do net 9 lie­tu­viai, o pa­grin­das – fut­bo­lo aka­ de­mi­jos jau­ni­mas. Ne­pai­sant to, mes ga­di­no­me krau­ją ma­fi­jai, ku­ri no­rė­jo mus iš­mes­ti į že­mes­nę ly­gą. Iš­gy­ve­ no­me neį­ti­ki­mo­mis są­ly­go­mis.

Sup­ra­tę, kad mū­sų neiš­mes į že­ mes­nę ly­gą, nes tei­sė­jai su­ki­lo ir po skan­da­lo bei ka­ro su „Cel­tic“ pa­ga­ liau ta­po lais­vi, mū­sų prie­šai sten­ gė­si lik­vi­duo­ti li­cen­ci­jas, ren­gė ei­ li­nį suo­kal­bį ko­man­do­je.

Eki­pą su­vie­ni­jo ka­pi­to­nas

Šie­met vi­sas Edin­bur­gas šven­ tė „Hearts“ klu­bo trium­fą Ško­ti­ jos fut­bo­lo tau­rės tur­ny­re. Per­ga­lė

pus­fin ­ a­ly­je prieš „Cel­tic“ ir fi­na­ le su aki­vaiz­džiai silp­nais „Hib­ sais“ bu­vo įma­no­ma tik pa­ti­riant kra­chą R.Mur­do­cho me­lo im­pe­ri­ jai, tei­sė­jams iš­si­lais­vi­nant iš fut­ bo­lo ma­fij­ os ver­gi­jos ir kai nau­ja­ sis „Hearts“ tre­ne­ris su­pra­to, kad R.Ška­ce­lis ir S.San­ta­na – di­die­ ji žai­dė­jai, tiek me­tų ne­pas­te­bė­ti ki­tų tre­ne­rių, bet ku­riais aš ti­kė­ jau ir mo­kė­jau ge­rus pi­ni­gus. Ši per­ga­l ė pa­s iek­ta ko­m an­d os ka­pi­to­no Ma­riaus Ža­liū­ko, ku­ris, ne­pai­sy­da­mas vi­so­kių suo­kal­bių, su­ge­bė­jo su­vie­ny­ti ko­man­dą ir ją ves­t i į tik­r ą mū­š į, bei vi­s ų žai­ dė­j ų, ne­pa­s i­d a­v u­s ių prie­š i­n in­ kų pro­vo­ka­ci­joms ir iš­sau­go­ju­sių žai­di­mo kon­cent­ra­ci­ją, dė­ka.

Man te­ko ko­vo­ti dviem fron­tais –

2007-ieji: per „Hearts“ ir „Barcelonos“ dvikovą teisėjai įžvelgė tik

A.Kšanavičiaus (balti marškinėliai) pražangą, bet pro pirštus žiūrėjo į kai kuriuos ispanų ekipos taisyklių pažeidimus.

su R.Mur­do­cho ži­niask­lai­da Ško­ti­ jo­je ir iš­kry­pė­lių ži­niask­lai­da Lie­ tu­vo­je. Kai tik ki­lo triukš­mas, kad „Hearts“ klu­be vė­luo­ja at­ly­gi­ni­mai, tuoj pat iš­kry­pė­lių ži­niask­lai­da pa­ kar­to­jo šį triukš­mą Lie­tu­vo­je. Ta­čiau kai mes du kar­tus iš­ko­vo­jo­me Ško­

ti­jos fut­bo­lo tau­rę ir pri­zi­nes vie­tas šios ša­lies čem­pio­na­te, Lie­tu­vos vi­ suo­me­nės in­for­ma­vi­mo prie­mo­nės lyg nie­ko ne­ma­tė ir ne­gir­dė­jo.

Ma­tyt, jie su­kur­ti iš vie­no mėš­lo, ir su šiuo pyk­čiu teks nuo­lat ko­vo­ti są­ži­nin­giems žmo­nėms.

Is­to­ri­nė auk­si­nių šir­džių per­ga­lė Au­ri­mas Bud­rai­tis Ma­rius Ža­liū­kas ir Ar­vy­das No­vi­ ko­vas praė­ju­sį sa­vait­ga­lį šven­tė: su Edin­bur­go „Hearts“ eki­pa lai­mė­ ję Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę, jie pa­pil­dė ki­tų Lie­tu­vos fut­bo­li­nin­kų – Ed­ga­ ro Jan­kaus­ko, Dei­vi­do Čes­naus­kio ir Sau­liaus Mi­ko­liū­no, 2006-ai­siais iš­ko­vo­ju­sių šį tro­fė­jų, kom­pa­ni­ją.

Di­dy­sis fi­na­las

„Siau­bin­gai jau­di­nuo­si to­kio­ se spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­se“, – po pus­va­lan­džio at­sa­ky­mų į žur­na­lis­ tų klau­si­mus, li­kus dviem die­noms iki di­džio­jo fi­na­lo, sa­kė „Hearts“ ka­pi­to­nas M.Ža­liū­kas.

Di­džiuo­ju fi­na­lu šis ma­čas bu­vo pa­va­din­tas prieš pu­sant­ro mė­ne­ sio, kai paaiš­kė­jo, kad po 116 me­tų per­trau­kos su­si­tiks dvi stip­riau­sios Edin­bur­go ko­man­dos – „Hearts“ ir „Hi­ber­nian“. „Mū­sų lau­kia svar­biau­sia dvi­ ko­va per klu­bo is­to­ri­ją. Taip, mes sep­ty­nis kar­tus iš­ko­vo­jo­me Ško­ ti­jos tau­rę, ta­čiau lai­mė­ti ją, fi­na­le įvei­kus „Gret­ną“, nė­ra tas pa­ts, kas

le­mia­mo­se rung­ty­nė­se nu­ga­lė­jus „Hi­ber­nian“, – apie bū­si­mas var­ žy­bas kal­bė­jo „Hearts“ sir­ga­liai.

Iš­pir­ko vi­sus bi­lie­tus

Jau ži­no­da­ma, kas žais fi­na­le, Ško­ ti­jos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja (ŠFF) rung­ ty­nes nu­spren­dė su­reng­ti ne Edin­ bur­ge, o Glaz­go „Hamp­den Park“ sta­dio­ne.

Pri­gal­vo­ta įvai­r iau­s ių to­k io spren­di­mo ver­si­jų, ta­čiau ŠFF paaiš­ki­no, kad toks bū­das – pa­ pras­čiau­sias no­rint kel­ti Ško­ti­jos eko­no­mi­ką. Ne­rei­kia bū­ti di­de­liu ma­te­ma­ti­ku, kad su­pras­tum, jog iš šio vie­nin­te­lio ma­čo vals­ty­bė už­ dir­bo krū­vą pi­ni­gų: už­sa­ky­ti pa­pil­ do­mi 700 au­to­bu­sų, 80 trau­ki­nių ir iš­pirk­ti 58 000 bi­lie­tų 52 000 vie­tų tu­rin­čia­me sta­dio­ne. „Hearts“ fut­bo­li­nin­kai dėl to, kad teks ke­liau­ti į Glaz­gą, ne­su­ko sau gal­vos. Li­kus dviem die­noms iki svar­biau­sio šio se­zo­no, o dau­gu­mai – ir kar­je­ros ma­čo, jie po­kštau­da­ mi spar­dė ka­muo­lį sa­va­ja­me „Ty­ ne­cast­le“ sta­dio­ne. Apie tak­ti­nes gud­ry­bes ne­bu­vo jo­kių kal­bų, tik,

su­kau­pus tei­gia­mų emo­ci­jų, pa­si­ reng­ti fi­na­lui. „Mes ruo­šia­mės įpras­tai. Bū­ čiau blo­gas tre­ne­ris, jei sa­ky­čiau, kad bet ku­rios ki­tos rung­ty­nės nė­ ra to­kios svar­bios. Jau­čia­me ge­ro­ kai di­des­nį ažio­ta­žą, di­des­nį dė­ me­sį, ta­čiau tai tik­rai ne­reiš­kia, kad steng­si­mės la­biau nei per bet ku­rias ki­tas rung­ty­nes. Mes vi­sa­ da sten­gia­mės lai­mė­ti“, – ba­na­lia

Marius Žaliūkas:

Nie­kas nė ne­sva­jo­jo apie ge­res­nę se­zo­no pa­bai­gą.

fra­ze pa­sku­ti­nį in­ter­viu prieš di­ dį­jį fi­na­lą bai­gė sir­ga­lių mėgs­ta­ mas „Hearts“ tre­ne­ris po­rtu­ga­las Pau­lo Ser­gio.

Iš­gir­dęs šiuos žo­džius, „šir­džių“ sen­bu­vis M.Ža­liū­kas nu­si­šyp­so­jo: „Ne­tie­są sa­kė tre­ne­ris. Tai ne­bus įpras­tos rung­ty­nės. Mes juk ma­

to­me, kaip mies­tas lau­kia šio ma­ čo – vien dėl to pri­va­lė­si­me steng­ tis dar la­biau.“ Lin­kė­ji­mai iš vir­šū­nės

Am­ži­no­jo ru­dens mies­te pa­sku­ti­ nis ry­tas išau­šo stip­riai vė­juo­tas ir ap­si­niau­kęs. Tai „šir­džių“ tre­ne­ rių šta­bą pri­ver­tė pa­keis­ti pla­nus ir prieš pat iš­vy­ką į Glaz­gą leng­ vą tre­ni­ruo­tę su­reng­ti ne lau­ke, o „Hearts“ aka­de­mi­jos deng­ta­me ma­nie­že. „Nie­kas ne­per­sis­ten­gė, nes tre­ ne­ris ak­cen­ta­vo poil­sį ir ra­my­bę.

Sten­gia­mės at­si­ri­bo­ti nuo bet ko­ kių įtam­pą ke­lian­čių veiks­nių. Ne­ ži­nau, ar žai­siu, bet to la­bai la­bai no­riu“, – po tre­ni­ruo­tės kal­bė­jo A.No­vi­ko­vas. Kaip vė­liau paaiš­ kė­jo, jam neat­si­ra­do vie­tos tarp 15 rung­ty­nėms re­gist­ruo­tų žai­dė­jų (tiek jų ga­li­ma re­gist­ruo­ti Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rės tur­ny­re). „A.No­vi­ko­vas yra ge­ras žai­dė­ jas, bet jo po­zi­ci­jo­je žai­džia Da­vi­ das Temp­le­to­nas ir And­rew Dri­ ve­ris, ku­rių nu­kon­ku­ruo­ti jis kol kas ne­su­ge­ba“, – dar ne­ži­no­da­ mas tre­ne­rio spren­di­mo tei­gė po ke­tu­rių mė­ne­sių per­trau­kos į Ško­ ti­ją at­vy­kęs klu­bo sa­vi­nin­kas Vla­ di­mi­ras Ro­ma­no­vas. „Ne­be­tu­riu tiek lai­ko, kad ga­lė­čiau sek­ti kiek­vie­ną jų žings­nį. Ki­ta ver­tus, da­bar vis­kas pa­pras­čiau nei anks­čiau – yra ko­man­da, tre­ne­ris. Bet tai ne­ reiš­kia, kad „Hearts“ man ne­beį­do­ mus. Kaip ga­li bū­ti neį­do­mus sa­vas kū­di­kis?“ – tę­sė V.Ro­ma­no­vas.

Pat­vir­tin­da­mas sa­vo žo­džius, klu­bo sa­vi­nin­kas, kaip ir kiek­vie­ną kar­tą, už­si­vil­ko kil­tą (ško­tų tau­ti­nį dra­bu­žį), už­ko­pė į uo­lė­tą aukš­čiau­ sią Edin­bur­go vir­šū­nę – ka­ra­liaus Ar­tu­ro sos­tą ir, iš­tie­sęs ran­kas, kaip gar­sia­ja­me „Ti­ta­ni­ke“, pa­lin­ kė­jo sa­vo ko­man­dai sėk­mės.

Skam­biau­sias se­zo­no akor­das

Šventė: „Hearts“ futbolininkų pergale džiaugėsi tūkstančiai Edinburgo gyventojų.

„Scanpix“ nuotr.

Li­kus 100 mi­nu­čių iki fi­na­lo pra­ džios, „Hearts“ fut­bo­li­nin­kus ve­žęs au­to­bu­sas priar­tė­jo prie „Hamp­den Park“ are­nos, kur juos pa­si­ti­ko tūks­tan­čiai ger­bė­jų. „Ma­čiau Ška­ce­lį! Jis le­gen­da, šian­dien bus ge­riau­sias“, – ora­

ku­lo su­ge­bė­ji­mus prieš ma­čą de­ monst­ra­vo jau­na­sis „šir­džių“ sir­ ga­lius. Jis bu­vo tei­sus: du įvar­čius pel­nęs če­kas Ru­dol­fas Ška­ce­lis bu­ vo pri­pa­žin­tas nau­din­giau­siu fi­na­ lo žai­dė­ju.

Le­gio­nie­rius iš Če­ki­jos bu­vo vie­ nin­te­lis žai­dė­jas, ku­riam iš­kel­ti į vir­šų Ško­ti­jos tau­rę ne­bu­vo nau­ jie­na. Prieš še­še­rius me­tus jis žai­ dė Val­do Iva­naus­ko tre­ni­ruo­ja­mo­ je ko­man­do­je. „Ne­ga­li­ma šio ma­čo ly­gin­ti su 2006-ai­siais, nes tai – dvi skir­tin­ gos is­to­ri­jos. Šie­met mes tau­rę lai­ mė­jo­me rung­ty­nė­se, per ku­rias vi­są lai­ką dik­ta­vo­me var­žo­vams sa­vo są­ ly­gas. Jaus­mas – fan­tas­tiš­kas. Mes iš­gel­bė­jo­me se­zo­ną, ku­ris, rei­kia pri­pa­žin­ti, ne­bu­vo mums itin ge­ras.

Sva­jo­jo­me apie ke­lia­la­pį į Čem­pio­nų ly­gą, ta­čiau ir šis pa­sie­ki­mas mū­sų ger­bė­jams – ne ma­žiau pui­kus“, – grį­žęs su ko­man­da į „Ty­ne­cast­le“ sta­dio­ną kal­bė­jo R.Ška­ce­lis. „Nie­kas nė ne­sva­jo­jo apie ge­res­ nę se­zo­no pa­bai­gą. Bu­vo taip ge­ra, kad net ap­si­ver­kiau. Jaus­mas iš­ties ne­rea­lus“, – pri­ta­rė če­kui su drau­ gais iš Lie­tu­vos į klu­bo se­zo­no už­ da­ry­mą at­vy­kęs M.Ža­liū­kas. Šven­tė vi­sas mies­tas

Sau­lė­tą ge­gu­žės 20-osios ry­tą Ško­ ti­jos fut­bo­lo tau­rės lai­mė­to­jai bu­vo pa­kvies­ti į Edin­bur­go me­ri­jos ren­ gi­nių sa­lę, skir­tą ypa­tin­goms pro­ goms pa­mi­nė­ti. „Hearts“ eki­pą pa­svei­ki­no Edin­ bur­go mies­to me­ras Geor­ge’as Grub­bas ir vie­nas klu­bo va­do­vų Da­vi­das Sout­her­nas. Po svei­ki­ni­ mų ir vai­šių ko­man­dos lau­kė at­vi­ ras au­to­bu­sas bei sir­ga­lių pa­ra­das.

Dau­giau nei 100 tūkst. žmo­nių, ne­ši­ni klu­bo vė­lia­vo­mis ir pa­si­ puo­šę vyš­ni­nė­mis „Hearts“ spal­ vo­mis, už­tvin­dė Edin­bur­go gat­ves, o fut­bo­li­nin­kus ve­žęs au­to­bu­sas su ką tik iš­ko­vo­ta tau­re lė­tai va­žia­ vo į „Ty­ne­cast­le“ sta­dio­ną. Edin­ bur­gie­čiai trau­kė per­ga­lės dai­nas, skan­da­vo „Hearts“, V.Ro­ma­no­ vo, P.Ser­gio ir vi­sų fut­bo­li­nin­kų var­dus, plo­jo ir džiau­gė­si per­ga­le.

Ren­gi­nį fil­ma­vo vi­sos pa­grin­di­nės Ško­ti­jos te­le­vi­zi­jos.

18

šeštADIENIS, gegužės 26, 2012

sportas

Bar­me­nė at­si­gau­na prie bi­liar­do sta­lo Kau­ne vyks­tan­čio­ se bi­liar­do „Olym­ pic-On­li­ne Bal­ti­jos Pu­lo Ly­gos“ (OOBPL) var­žy­bo­se da­ly­vau­ja ti­tu­luo­ ta vieš­nia – Eu­ro­ pos pu­lo čem­pio­nė Ma­ri­ka Poik­ki­jo­ki.

Komentarai To­mas Brik­ma­nis

Lie­tu­vos pu­lo fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas

P

ulo čempionės M.Poik­k i­jo­k i vi­z i­tas – neei­l i­n is įvy­k is. Ži­ nau, ko­kio aukš­to ly­gio spor­ ti­n in­kė yra Ma­r i­ka, ma­čiau jos pa­si­ro­dy­mą šių me­tų Eu­ro­pos pir­ me­ny­bė­se. Kol kas re­tai į Lie­tu­vą už­su­ ka pu­lo eli­to žvaigž­dės.

Ne­rin­ga Rim­še­lie­nė

Lie­tu­vos mo­te­rų bi­liar­do ly­gos pre­zi­den­tė

T

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@kaunodiena.lt

M.Poik­ki­jo­ki vi­zi­tas – staig­me­na var­žy­bų or­ga­ni­za­to­riams bei da­ly­ viams. Suo­mė bu­vo tris kar­tus iš­ rink­ta ge­riau­sia Eu­ro­pos pu­lo me­tų žai­dė­ja. Šie­met ko­vą Liuk­sem­bur­ ge vy­ku­sia­me Eu­ro­pos čem­pio­na­ te ji iš­ko­vo­jo du me­da­lius: auk­so – „pool-9“ var­žy­bo­se, si­dab­ro – „pool-8“.

– Ko­kios prie­žas­tys lė­mė, kad pu­las jums ta­po ne tik po­mė­ giu, bet ir gy­ve­ni­mo da­li­mi? – pa­klau­sė­me M.Poik­ki­jo­ki.

– Da­ly­vau­da­vau įvai­rių ko­man­ di­nių spor­to ša­kų var­žy­bo­se, man se­kė­si ga­na ge­rai, ta­čiau nė vie­ na ma­nęs ne­su­ža­vė­jo taip, kaip bi­liar­das. Kai at­ra­dau pu­lą, ma­ ne pri­bloš­kė šio žai­di­mo iš­šū­kiai ir pa­si­ten­ki­ni­mas, ku­rį su­ke­lia kiek­ vie­nas sėk­min­gas mu­ši­mas. Vir­pu­ liu­kas ir jau­du­lys, pa­ti­ria­mas tur­ ny­ruo­se, ver­tė ma­ne su­grįž­ti vėl ir vėl. Ne­pa­jė­giau at­si­spir­ti ho­biui, ku­ris man tei­kė tiek daug ma­lo­nių po­jū­čių.

Vir­šū­nė: Eu­ro­pos čem­pio­na­te iš­ko­vo­tas auk­so me­da­lis – kol kas aukš­čiau­sias M.Poik­ki­jo­ki pa­sie­ki­mas.

Eu­ro­pos pu­lo fe­de­ra­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

– Ka­da pra­dė­jo­te pro­fe­sio­na­lės kar­je­rą?

– Ne­su įsi­ti­ki­nu­si, kad ga­lė­čiau va­ din­ti sa­ve pro­fe­sio­na­lia žai­dė­ja, nes vis dar dir­bu bar­me­ne, iš pu­lo ne­ pa­vyks­ta už­si­dirb­ti už­tek­ti­nai pi­ ni­gų. Pir­ma­sis rim­tes­nis tur­ny­ras, ku­ria­me da­ly­va­vau, – 2004-ai­siais vy­kęs Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­ tas. Tuo me­tu man bu­vo vos sep­ty­ nio­li­ka.

gia­mų emo­ci­jų, vi­sas jas rei­kia iš­ gy­ven­ti ir iš jų pa­si­mo­ky­ti.

16–18 me­tų, bet am­žiaus vi­dur­kis sie­kia apie 30 me­tų.

Net jei šį žai­di­mą žais­tu­mė­te ke­lis de­ šimt­me­čius, jūs vi­sa­ da tu­rė­si­te dar daug ko iš­mok­ti.

– Kuo jus la­biau­siai ža­vi ši spor­to ša­ka?

– Ko ge­ro, iš­šū­kiais. Net jei šį žai­di­ mą žais­tu­mė­te ke­lis de­šimt­me­čius, jūs vi­sa­da tu­rė­si­te dar daug ko iš­ mok­ti. Pu­las taip pat at­sklei­džia ir daug nau­jų žai­džian­čio­jo cha­rak­ te­rio bruo­žų, per var­žy­bas nie­ka­da ne­bū­na nuo­bo­džių aki­mir­kų. Nors žai­di­mas ne vi­sa­da tei­kia vien tei­

– Ar bi­liar­das po­pu­lia­rus Suo­ mi­jo­je?

– Ma­no ša­ly­je ka­ra­liau­ja le­do ri­ tu­lys, ta­čiau pu­las po­pu­lia­rė­ja ga­ na spar­čiai. Prieš pen­ke­rius me­tus vai­ki­nų čem­pio­na­te bu­vo tik vie­ nas po­gru­pis, šiuo me­tu – jau ke­tu­ ri. Mo­te­rų ly­go­je – šiek tiek dau­giau nei 30 žai­dė­jų, pu­sė iš jų yra ak­ty­ vios spor­ti­nin­kės. Jau­niau­sioms –

– Ku­ris pu­lo žai­di­mas jums ar­ čiau­siai šir­dies?

– Tik­riau­siai „pool-9“, nes jis – ag­re­sy­viau­sias iš vi­sų. Jį žai­džiant ga­li­ma lais­viau iš­ban­dy­ti kai ku­ riuos nau­jus, su­dė­tin­ges­nius mu­ ši­mus. Sun­kiau­sias – „14+1“, nes vie­nu me­tu rei­kia gal­vo­ti apie dau­ gy­bę ele­men­tų.

– Ko rei­kia kiek­vie­nam žai­dė­ jui, kad jis tap­tų čem­pio­nu?

– Ga­li­ma daug tre­ni­ruo­tis, bū­ti pui­kios fi­zi­nės for­mos, ta­čiau ga­ liau­siai vis­ką le­mia psi­cho­lo­gi­nė iš­ tver­mė. Žai­džiant aukš­čiau­siu ly­giu ta­len­tų skir­tu­mai yra to­kie ne­di­de­ li, kad ga­li­ma sa­ky­ti, jog lai­mi tas, ku­ris su­ge­ba iš­lai­ky­ti blai­vų pro­tą.

ai, kad M.Poik­ki­jo­ki da­ly­vau­ ja var­žy­bo­se Lie­tu­vo­je, – iš­ skir­t i­n is įvy­k is. Ti­k iu, kad mū­s ų spor­t i­n in­k ių mo­t y­ va­ci­ja bus mak­si­ma­li. Žai­d žiant su stip­res­ne var­žo­ve vi­s a­ da yra ko pa­s i­mo­k y­t i. Juk dau­g iau pa­t ir­t ies pa­s i­s e­m ia­m a ne iš per­g a­ lių, bet bū­tent iš ne­s ėk­m ių, ku­r ios grū­d i­na.

– Kiek kar­tų per sa­vai­tę tre­ni­ ruo­ja­tės?

– Bi­liar­di­nė­je sten­giuo­si ap­si­lan­ ky­ti 4–5 kar­tus per sa­vai­tę ir tre­ ni­ruo­tėms skir­ti 1–4 va­lan­das per die­ną, ta­čiau ne vi­sa­da tai pa­vyks­ ta. Bū­na sa­vai­čių, kai tre­ni­ruo­juo­si tik du kar­tus po ke­lias va­lan­das.

– Ko­dėl nu­spren­dė­te iš­mė­gin­ ti jė­gas Bal­ti­jos pu­lo ly­gos var­ žy­bo­se? Kaip apie jas su­ži­no­ jo­te?

– Apie šį tur­ny­rą in­for­ma­vo ma­no rė­mė­jai. Pui­ku, kai tu­riu ga­li­my­bę da­ly­vau­ti tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se, ku­rios vyks­ta ga­na ar­ti na­mų – bus leng­viau spor­tą su­de­rin­ti su dar­bu.

Ban­dy­siu žais­ti taip, kaip ge­riau­siai su­ge­bu. Vi­soms var­žo­vėms lin­kiu sėk­mės. Pa­sis­teng­si­me, kad šį tur­ ny­rą il­gai pri­si­min­tu­me.

L.Gri­ge­liui ne­pa­vy­ko per­ra­šy­ti is­to­ri­jos De­biu­to pa­grin­di­nė­se „Di­džio­jo kir­čio“ var­žy­bo­se Lau­ry­nui Gri­ ge­liui teks pa­lauk­ti – va­kar 20 me­ tų klai­pė­die­čiui ne­pa­vy­ko įveik­ti Pran­cū­zi­jos at­vi­rų­te­ni­so pir­me­ny­ bių „Ro­land Gar­ros“ tre­čio­jo kva­li­ fi­ka­ci­nio eta­po.

De­šim­čia me­tų vy­res­niam is­pa­nui Da­nie­liui Mu­no­zui-De La Na­vai 1:6, 1:6 nu­si­lei­dęs L.Gri­ge­lis ne­ pa­si­nau­do­jo is­to­ri­niu šan­su tap­ ti pa­jė­giau­siu Lie­tu­vos te­ni­si­nin­ ku. Jei bū­tų pir­mą kar­tą is­to­ri­jo­je pa­te­kęs į pa­grin­di­nes „Di­džio­jo kir­čio“ var­žy­bas, jis bū­tų pa­ki­lęs į ne­re­gė­tas aukš­tu­mas pa­sau­lio te­ ni­si­nin­kų kla­si­fi­ka­ci­jo­je ir ap­len­ kęs pir­mą­ją ša­lies ra­ke­tę Ri­čar­dą Be­ran­kį.

Be to, L.Gri­ge­lis ne­pa­si­nau­do­jo šan­su tap­ti pir­muo­ju lie­tu­viu, da­ ly­va­vu­siu pa­grin­di­nė­se Pran­cū­zi­ jos at­vi­ro­čem­pio­na­to var­žy­bo­se.

Mū­siš­kį įvei­ku­siam D.Mu­no­ zui-De La Na­vai tai bu­vo ket­vir­ ta­sis ban­dy­mas pa­tek­ti į „Ro­land

Gar­ros“ pa­grin­di­nį tur­ny­rą. Vi­si trys anks­tes­ni ban­dy­mai pa­si­bai­ gė ne­sėk­mė­mis.

Le­mia­mo­je dvi­ko­vo­je dėl is­to­ ri­nio ke­lia­la­pio is­pa­nas dik­ta­vo sa­vo są­ly­gas. Jau pir­ma­ja­me se­ te L.Gri­ge­lis ne­su­ge­bė­jo lai­mė­ ti nė vie­no sa­vo pa­da­vi­mo. Pa­ gal pa­na­šų sce­na­ri­jų su­si­klos­tė ir ant­ra­sis se­tas. Jo pra­džia lie­tu­viui nie­ko blo­go ne­ža­dė­jo – 1:1, ta­čiau ne­tru­kus vi­sus taš­kus už­tik­rin­ tais kir­čiais rin­ko D.Mu­no­zas-De La Na­vas.

Nu­ga­lė­to­jui ati­te­ko 25 ATP rei­ tin­go taš­kai ir 15 tūkst. eu­rų, L.Gri­ ge­liui – 16 ATP taš­kų ir 8 tūkst. eu­ rų če­kis. L.Gri­ge­lis šiuo me­tu ATP pro­fe­sio­na­lų rei­tin­ge uži­ma 189ąją vie­tą, jo var­žo­vas – 130-ąją.

Pir­m a­ja­m e at­ran­kos eta­p e L.Gri­ge­lis 1:6, 6:3, 6:4 įvei­kė 28 me­tų ar­gen­ti­nie­tį Ma­xi­mo Gon­za­ le­zą (ATP-188), o ant­ra­ja­me 6:4, 7:6 pa­lau­žė dar vie­ną šios ša­lies at­sto­vą 21 me­tų Fe­der­cio Del­bo­ nį (ATP-117).

Tai bu­vo pa­sku­ti­nis ant grun­ to vy­kęs L.Gri­ge­lio tur­ny­ras šį se­ zo­ną. Da­bar ant­ro­ji Lie­tu­vos ra­ke­ tė ke­liaus į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, kur ke­ti­na da­ly­vau­ti po dvie­jų sa­vai­ čių No­tin­ga­me ant žo­lės pra­si­dė­ sian­čio­se var­žy­bo­se. Šia­me tur­ny­re ke­ti­na da­ly­vau­ti ir R.Be­ran­kis, nuo ku­rio pa­sau­lio rei­tin­ge L.Gri­ge­lį jau te­bes­ki­ria tik 2 taš­kai.

KD inf.

8

tūkst.

– tiek eurų Prancūzijos atviro teniso čempionato atrankos varžybose uždirbo L.Grigelis.

Kon­ku­ren­tai: L.Gri­ge­lis (nuotr.) tu­ri ga­li­my­bių ATP rei­tin­ge ap­lenk­ti

R.Be­ran­kį.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

19

Šeštadienis, gegužės 26, 2012

aukštyn žemyn

22p.

Kokių įspūdžių turistui žada Šri Lanka?

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė

Už­mig­džiu­si vė­žį ame­ri­kie­tė vi­sam lai­kui per­si­kė­lė į Lie­tu­vą Sa­vo 50-ojo gim­ta­die­nio pro­ga ji pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me į no­sį įsi­vė­rė aus­ka­riu­ ką. La­bai no­rė­jo, kaip ji sa­ko, triukš­mo, ko nors to­kio, nes ma­nė, kad šios die­nos jau nie­ka­da ne­su­lauks.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

No­ri ge­ro triukš­mo

„Kai ma­ne gi­ria, kad įvei­kiau vė­ žį... – su­si­mąs­to 61 me­tų Ka­ri­lė Balt­ru­šai­ty­tė, – at­sa­kau ti­be­tie­čių vie­nuo­lio Yes­hi Don­de­no, ku­ris 20 me­tų bu­vo as­me­ni­nis Da­lai La­mos gy­dy­to­jas, žo­džiais: vė­žys vi­są lai­ ką gy­vas. Jį tik pa­vy­ko už­mig­dy­ti.

To­dėl kiek­vie­ną die­ną rei­kia su juo ko­vo­ti.“ Prieš ket­ve­rius me­tus iš JAV, Los An­dže­lo, ku­ria­me gi­mė, į Kau­ ną at­vy­ku­si gy­ven­ti lie­tu­vės duk­ ra švy­ti. K.Balt­ru­šai­ty­tė džiau­gia­ si kiek­vie­na gy­ve­ni­mo die­na. Dar vie­na po sun­kios ope­ra­ci­jos, aš­tuo­ ne­rius mė­ne­sius tru­ku­sio che­mo­ te­ra­pi­jos kur­so, ope­ra­ci­jos, dau­gy­ bės vais­tų.

Ji no­ri triukš­mau­ti. Šyp­te­lė­ju­ si po aki­mir­kos pa­tiks­li­na, kad tai nė­ra blo­gas triukš­mas. Tai – ra­ mus, švy­tin­tis, ge­ras gar­sas.

De­ta­lės: K.Balt­ru­šai­ty­tės na­mai

pil­ni eg­zo­tiš­kų daik­tų.

„Pen­si­nin­kė“, – pa­klaus­ta, kaip ją pri­sta­ty­ti, nu­si­kva­to­ja jau­nat­ viš­ka mo­te­ris, o jos no­sy­je su­bliz­ ga aus­ka­riu­kas, ant gal­vos su­ju­da ke­lios trum­pos ka­sy­tės.

Ir po to jau Ka­ri­lė pa­tiks­li­na: Los An­dže­le ji bu­vo Dai­lės gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja, tu­ri me­no pe­da­go­gi­kos ba­ka­lau­ro, Tau­to­sa­kos ir mi­to­lo­ gi­jos ma­gist­ro, na­tū­ra­lios svei­ka­ tos dok­to­ran­tū­ros laips­nius, mo­ ky­to­ja­vi­mo ser­ti­fik ­ a­tą.

Man pa­tin­ka gy­ve­ ni­mo triukš­mas.

Jau­čiuo­si kaip vai­ kas. Na­tū­ra­lus, tik­ ras, lai­min­gas. Tai yra da­lis gy­dy­mo te­ra­pi­jos.

Be pa­pū­gų – nė žings­nio

Pra­vė­rus se­no na­mo, esan­čio Kau­ no cent­re, bu­to du­ris pa­ten­ki tar­ si į mar­gą mu­zie­jų, ku­ria­me vis­ko la­bai daug.

Au­ga­lai, sim­bo­liš­ki at­vi­ru­kai, Da­ lai La­mos nuo­trau­kos, ti­be­tie­tiš­ki raš­me­nys, įvai­rias­pal­viai pa­veiks­ lai, vė­lia­vė­lės, žmo­gaus or­ga­nų pie­ši­niai, dip­lo­mai, spal­vo­ti ry­ tie­tiš­ki švies­tu­vai, se­nos kny­ gos ir aky­lai vis­ką ste­bin­ti ryš­ ki, mė­ly­nos ir gel­to­nos spalvų ara (ara­rau­na) veis­lės pa­pū­ga iš Pie­tų Ame­ri­kos, var­du Ru­na.

Ant dirb­ti­nio me­džio tu­pi dar vie­na – pil­ko­ji pa­pū­ga ža­ko iš Af­ ri­kos. Jos var­das Džia­zas. O ki­ta­ me kam­ba­ry­je – ža­lia Ama­zo­nės pa­pū­ga Či­na. „Be jų ne­bū­čiau va­žia­vu­si, – Ka­ ri­lė be­veik dve­jus me­tus rin­ko rei­ka­ lin­gus pa­ra­šus, kad šie trys pa­pū­gų pa­ti­nai ga­lė­tų bū­ti ga­be­na­mi į Lie­tu­ vą. – La­bai my­liu paukš­čius, pa­pū­ gas. Jos ener­gin­gos, links­mos, su­ke­ lia daug ge­rų emo­ci­jų ir juo­ko. Man pa­tin­ka gy­ve­ni­mo triukš­mas. Jau­ čiuo­si kaip vai­kas. Na­tū­ra­lus, tik­ras, lai­min­gas. Tai yra da­lis gy­dy­mo te­ra­pi­jos.“

20

Ener­gi­ja: Karilė sako, kad pa­pū­gos su­tei­kia ge­rų emo­ci­jų ir vai­kiš­ko na­tū­ra­lu­mo.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

20

Šeštadienis, gegužės 26, 2012

aukštyn žemyn

Už­mig­džiu­si vė­žį ame­ri­kie­tė vi­s K.Balt­ru­šai­ty­tė my­ 19 li gam­t ą, gy­v ū­n us.

Mums kal­ban­tis ki­ta­me kam­ba­ry­

je il­sė­jo­si trys šu­nys: du Ti­be­to ter­ je­rai Ti­ba ir Bliz­gė bei Rum­šiš­kė­se ras­ta ka­ty­tė Sam­ba. „O kai su Vil­niu­je gy­ve­nan­čia ma­ma per­si­kel­si­me į tė­ve­lio tė­viš­ kę Gir­džiuo­se, bū­ti­nai tu­rė­si­me ir ož­ky­tę“, – šyp­so­si Ka­ri­lė.

Pri­si­me­nant tam­są

Jos vei­das ap­si­niau­kia la­bai trum­ pai, kai ji pri­si­me­na tam­są. Taip be ak­cen­to lie­tu­viš­kai kal­ban­ti mo­te­ ris įvar­di­ja lai­ko­tar­pį, kai su­si­rgo krū­ties vė­žiu. „Pa­bu­dau vie­ną nak­tį pa­žas­ty­je ap­čiuo­pu­si gum­bą, – at­vi­rai pa­sa­ ko­ja Ka­ri­lė. – Tai bu­vo bai­sus lai­ ko­tar­pis, kai te­ko iš­tver­ti che­mo­ te­ra­pi­jos kur­sus. Slin­ko plau­kai, iš­gy­ve­nau sun­kią ope­ra­ci­ją. Bu­ vo bai­su ne dėl sa­vęs, o dėl duk­rų.

Au­gau be tė­vo, bu­vau iš­si­sky­ru­ si ir vie­na au­gi­nau vai­kus. Pir­mo­ji pra­dė­jo mo­ky­tis ko­le­gi­jo­je, jau­nes­ nia­jai te­bu­vo 12 me­tų. Ne­ga­lė­jau jų pa­lik­ti. Jei bū­čiau pa­ti pa­ni­ru­ si į tam­są ir jas ten įtrauk­čiau. Be to, ju­tau drau­gų pa­lai­ky­mą, pa­dė­jo vy­ro duk­ra Ai­da, ku­ri man at­siun­tė nuo­sta­bų laiš­ką ir kny­gą. To­kie da­ ly­kai vėl su­tei­kė jė­gų.“ Ka­ri­lė nu­ti­lo. Gir­dė­jo­si tik ti­be­ tie­tiš­ka me­di­ta­ci­nė mu­zi­ka. Mo­te­ris at­si­du­so ir vėl pla­čiai nu­si­šyp­so­jo: da­bar ge­riau­sia Los An­dže­lo lie­tu­ vių mo­kyk­lų mo­ky­to­ja pri­pa­žin­ tai duk­rai Vė­jū­nei 37-eri, ji lau­kia­ si vai­ke­lio. O sa­vait­ga­liais mu­zi­ką ku­rian­čiai ir uni­ver­si­te­te me­di­ci­nos cent­re dir­ban­čiai ki­tai duk­rai Au­rai ne­se­niai su­ka­ko 30 me­tų. „Li­ga yra kaip mo­ky­to­ja, – sa­vo mak­ro­bio­ti­kos mo­ky­to­jo žo­džius pa­kar­to­ja Ka­ri­lė. – Ji ma­ne iš­mo­kė

ko­vo­ti, mė­gau­tis gy­ve­ni­mu ir at­ve­ dė į Ry­tų, ti­be­tie­čių me­di­ci­ną.“ Da­lai La­mos gy­dy­to­jas

Ne, K.Balt­ru­šai­ty­tė ne­nei­gia šiuo­ lai­ki­nės me­di­ci­nos – Los An­dže­ le (ji ta­ria „Los An­ge­les“) jai bu­ vo sėk­min­gai at­lik­ta ope­ra­ci­ja. Bet Ka­ri­lė įsi­ti­ki­nu­si, kad mo­der­ni me­ di­ci­na tu­rė­tų har­mo­nin­gai suar­tė­ ti su ry­tie­čių iš­min­ti­mi.

Tai pri­pa­ži­no ir JAV me­di­kai. Kad kar­tais bū­ti­na at­lik­ti ope­ra­ci­jas, ne­ nei­gia ir Ti­be­to vie­nuo­lis – 20 me­ tų as­me­ni­niu Da­lai La­mos gy­dy­to­ ju bu­vęs In­di­jo­je gy­ve­nan­tis Yes­hi Don­de­nas, ku­ris po­rą kar­tų per me­ tus lan­ko­si kli­ni­ko­je Niu­jor­ke. „Su juo tu­rė­jau gar­bės bend­rau­ ti apie 30 mi­nu­čių, – pa­gar­biai pa­ me­na Ka­ri­lė. – Nus­te­bi­no tai, kad ga­vęs šla­pi­mo ir krau­jo ty­ri­mų re­ zul­ta­tus, pa­žiū­rė­jęs į akių vyz­džius, pa­si­klau­sęs pul­so, pa­si­tei­ra­vęs apie mie­gą ir sap­nus, jis tiks­liai, be jo­ kių apa­ra­tū­rų, api­bū­di­no, kur man skau­da, kas man yra.“ „Vė­žys ne­din­go, jis tik mie­ga“, – tuo­met per­spė­jo Yes­hi ir pa­ta­rė kuo ma­žiau val­gy­ti cuk­raus, pro­ duk­tų, ku­rie su­ke­lia rūgš­tin­gu­mą, ne­stre­suo­ti.

Be­veik ne­be­val­go mė­sos

„Tas žmo­gus – ma­žu­tis, ta­čiau jau­ti iš jo sklin­dan­čią la­bai stip­ rią ener­gi­ją ir ši­lu­mą“, – pa­si­da­li­ jo įspū­džiais apie Da­lai La­mos gy­ dy­to­ją Ka­ri­lė.

Jau ke­lio­li­ka me­tų K.Balt­ru­šai­ty­ tė sten­gia­si mai­tin­tis pa­gal mak­ro­ bio­ti­kos tai­syk­les ir Ti­be­to iš­min­tį.

Iš jos me­niu be­veik din­go mė­sa, bet moteris val­go daug dar­žo­vių, ge­ria daug ža­lio­sios ar­ba­tos. „Tie­sa, Lie­tu­vo­je la­bai ska­nu, to­ dėl kar­tais nu­si­žen­giu sau ir val­gau

mė­są ne tik per Ka­lė­das, – nu­si­kva­ to­ja mo­te­ris. – O sal­du­my­nai – ojo­ joj. Blo­gai da­rau, kad juos val­gau. Su tuo cuk­ru­mi žmo­ni­ja per 150 me­tų per to­li nuė­jo. Da­bar jį tu­rė­tų par­ duo­ti tik pa­gal gy­dy­to­jo re­cep­tą.“ La­bai pa­tin­ka Kau­ne

Ko­dėl ji at­va­žia­vo į Lie­tu­vą? Ka­ri­lė šyp­so­si. Tur­būt ge­nuo­se bu­vo už­ ko­duo­ta ma­mos nos­tal­gi­ja tė­vy­nei.

Prieš ke­lio­li­ka me­tų į Lie­tu­vą iš JAV grį­žo ma­ma, o da­bar – ji. „Man la­bai čia pa­tin­ka, la­bai, – ne­sle­pia su­si­ža­vė­ji­mo Kau­nu ang­lų kal­bos mo­kan­ti K.Balt­ru­šai­ty­tė. – Po tris va­lan­das kas­dien vaikš­tau su sa­vo šu­niu­kais. Su­kal­bu mant­ rą, ža­viuo­si par­kais, gam­ta, žmo­ nė­mis, ant gal­vos nu­kri­tu­siu la­pu, paukš­te­lių čiul­bė­ji­mu, upių čiur­le­ ni­mu, daug šyp­sau­si...“ „Taip, taip, rei­kia džiaug­tis gy­ve­ ni­mu ir ge­rai gal­vo­ti. Min­tis tu­ri ga­ lią. Nuo min­čių juk su­si­kū­rė ir mū­ sų pa­sau­lis“, – paaiš­ki­no Ka­ri­lė.

Bu­vo bai­ sus lai­ko­ tar­pis, kai te­ko iš­ tver­ti che­ mo­te­ra­ pi­jos kur­ sus. Slin­ko plau­kai, iš­gy­ve­nau sun­kią ope­ra­ci­ją.

Šu­kuo­se­na po che­mo­te­ra­pi­jos

Pa­si­tei­ra­vus apie jos neįp­ras­tą šu­ kuo­se­ną ir ka­sy­tes, mo­te­ris nu­si­ kva­to­jo. Ne, čia ne šu­kuo­se­na. Kai at­lie­kant che­mo­te­ra­pi­ją pra­dė­ jo slink­ti plau­kai, ji sau pa­si­ža­dė­jo ne­kreip­ti dė­me­sio į šu­kuo­se­ną. „Kar­tais bū­na pen­kios, kar­tais, kaip da­bar, – trys ka­sy­tės“, – nu­si­ šyp­so­jo Ka­ri­lė. Po to prunkš­te­lė­jo: „Įdo­miau­sia, kad gy­ve­nu virš gar­ saus gro­žio ir šu­kuo­se­nų sa­lo­no.“ O jos ryš­kūs, spal­vin­gi dra­bu­žiai?

Spal­vos – taip pat te­ra­pi­ja, gy­dy­ mas. Kaip ir pa­pū­giš­ko­ji, vėl juo­ kia­si mo­te­ris, jos gy­ve­ni­mo da­lis. „Pra­kal­bo­me apie spal­vas, pri­ si­mi­niau Los An­dže­lą, pie­ti­nį ra­ jo­ną, ku­ria­me dės­čiau, – min­ti­mis į JAV nu­kly­do Ka­ri­lė. – Ten siau­tė­

Al­sa­vi­mas: K.Baltrušaitytė džiau­gia­si kiek­vie­na gy­ve­ni

jo dvi juo­dao­džių gau­jos. Vie­ni vil­ kė­da­vo mė­ly­nais, ki­ti – rau­do­nais dra­bu­žiais. Tu­rė­jai at­sar­giai rink­tis spal­vas, nes net ir die­ną, vil­kė­da­ mas ne tais dra­bu­žiais ir pa­te­kęs ne į tą kvar­ta­lą, ga­lė­jai nu­ken­tė­ti.“

Jos gy­ve­ni­mo pie­ši­nys

O gal ši mo­te­ris dar ieš­ko ir neat­ ra­do sa­vęs? „Ieš­ko­ji­mas... – su­si­mąs­to Ka­ ri­lė. – Jo yra, bet man la­bai sma­ gu ste­bė­ti ir priim­ti vis­ką. Kai

Sap­nuo­da­mi žmo­nės ir mokosi, ir šnip En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

„Sap­ną ga­li­ma ne tik ap­ra­šy­ti, ana­li­zuo­ti, bet ir jį kont­ro­liuo­ti“, – tvir­ti­na žur­na­lis­tė, sap­nų spe­cia­ lis­tė, lek­to­rė ir pra­kti­kė Ri­ta Ba­ nie­nė, ne­se­niai iš­ver­tu­si gar­saus aust­ra­lų kil­mės ra­šy­to­jo apie sap­ nus Ro­ber­to Mos­so kny­gą „Tik trys da­ly­kai“.

Spra­gos: R.Ba­nie­nė, iš­ver­tu­si R.Mos­so kny­gą „Tik trys da­ly­kai“, įsi­ti­ki­

nu­si, kad Lie­tu­vo­je to­kių kny­gų per ma­žai.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

– Kny­gy­nuo­se pa­si­ro­dė jū­sų iš­ vers­ta kny­ga, ku­rios paant­raš­ tė „Sap­nai. Su­ta­pi­mai. Vaiz­ duo­tė“ jau ne­ma­žai pa­sa­ko apie kny­gos es­mę. Tai kny­ga apie sap­nus? Ar įma­no­ma juos ap­ ra­šy­ti?

– Ži­no­ma. R.L.Sti­ven­so­nas sa­vo ro­ma­nus ra­šė juos su­sap­na­vęs. Ir E.A.Poe, ir dau­ge­lis ki­tų me­ni­nin­ kų sa­vo kū­ry­bo­je re­mia­si sap­nais: tiek F.Fe­li­ni, L.Bu­nue­lis, tiek ta­ py­to­jai – S.Da­li, R.Marg­ri­te, tiek mu­zi­kai, net J.Le­no­nas sa­vo me­lo­ di­jas su­sap­nuo­da­vo. Šiuo­lai­ki­niai au­to­riai taip pat se­mia­si įkvė­pi­mo sap­nuo­se. Kaip tik tai R.Mos­sas ir ap­ra­šo. Jis sa­vo kny­go­je re­mia­si ar­ chy­vi­niais duo­me­ni­mis.

Sap­ne ga­li­me iš­girs­ti die­viš­kas me­lo­di­jas, užuo­sti kva­pus, pa­tir­ti

dva­si­nių nuo­ty­kių. Sap­nas kar­tais siun­čia mums svar­bią ži­nią, o kar­ tais tė­ra tik va­ka­rykš­čių įvy­kių su­ virš­ki­ni­mas.

R.Mos­sas pui­kiai mo­ka sap­nuo­ti, iš­si­kvies­ti sap­nus ir taip pat pui­kiai ra­šy­ti, nes jis gi­męs Aust­ra­li­jo­je, o, kaip ži­nia, se­nie­ji abo­ri­ge­nai gy­ ve­na sa­vo „dream­ti­me“ – sap­na­ lai­ky­je, kur šne­ka­si su pro­tė­viais, su sa­vo gi­mi­nės to­te­mi­niais gy­vū­ nais, jų sie­los skrai­do, jie pa­ti­ria vien­ti­su­mą su gam­ta, su pa­čiu bū­ ties šal­ti­niu.

Ro­ber­tas ne kar­tą yra ap­ra­šęs sa­vo biog­ra­fij­ o­je, kad bū­da­mas dar vai­kas, gy­ven­da­mas Aust­ra­li­jo­je, jis pa­ty­rė va­di­na­muo­sius išė­ji­mus iš kū­no – bu­vo ne­to­li mir­ties ir pa­ ty­rė įdo­mių iš­gy­ve­ni­mų, ir tas su­ ge­bė­ji­mas išei­ti, pa­lik­ti kū­ną iš­li­ko iki da­bar, su­lau­kus bran­daus am­ žiaus.

R.Mossas – vi­zio­nie­rius, bet la­ bai pra­ktiš­kas, ne­pai­nio­ja vi­zi­jų su tik­ro­ve, yra blai­vaus pro­to ir iš­lai­ ko pu­siaus­vy­rą tarp kū­ry­biš­ku­mo ir ra­cio­na­lu­mo.

– Tai­gi sap­nus, jei­gu jų ne­pa­ mirš­ta­me at­si­bu­dę, ga­li­ma ap­ ra­šy­ti, apie juos ga­li­ma ra­šy­ti.

O juos kont­ro­liuo­ti?

– JAV Sten­for­do ins­ti­tu­te moks­li­ nius ty­ri­mus apie są­mo­nin­gą sap­ na­vi­mą at­li­ko La Ber­žas, at­ro­do, prieš dau­giau kaip 20 me­tų. Sap­no val­dy­mo tech­ni­kos ži­no­mos se­no­ sio­se kul­tū­ro­se, tarp Si­bi­ro ša­ma­ nų, Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­kos in­dė­ nų, tarp žmo­nių, pra­kti­kuo­jan­čių sap­nų jo­gą: bu­dis­tų, dao­sų.

Są­mo­nin­gas sap­na­vi­mas šiais lai­kais nie­ko ne­ste­bi­na. Pa­žįs­tu Lie­tu­vo­je žmo­nių, pui­kiai įval­džiu­ sių šį me­ną, tik jie ne­sia­fiš­ uo­ja, nes sa­ko­ma: jei val­dai sa­ve, ga­li val­dy­ ti ir ap­lin­ką.

– Kaip jūs at­ra­do­te R.Mos­są ir jo kny­gą?

– R.Mo­ssą at­ra­dau se­niai, Lie­tu­vo­ je, per­skai­čiusi ru­sų kal­ba jo kny­ gą „Osoz­na­nny­je sno­vi­de­ni­je“ (liet. „Są­mo­nin­gi sap­nai“). Tai bu­vo prieš ke­lio­li­ka me­tų. Kny­ga man la­ bai pa­ti­ko, bet aš nė ne­ma­niau, kad su­si­pa­žin­siu su au­to­riu­mi, ne­tu­rė­ jau to­kio tiks­lo.

Bet taip su­si­klos­tė, kad 1999 m. pa­bai­go­je iš­vy­kau į JAV, Niu­jor­ką, ir kai ap­si­lan­kiau vie­na­me kny­gy­ ne, ne­ty­čia sa­vo skver­nu už­kliu­ džiau kaž­ko­kią kny­gą ir ji įkri­to man tie­siai į sterb­lę. Žiū­riu: vir­ še­ly­je ant­raš­tė: R.Moss „Drea­ming

21

Šeštadienis, gegužės 26, 2012

aukštyn žemyn

sam lai­kui per­si­kė­lė į Lie­tu­vą

i­mo die­na savo originaliuose spalvinguose namuose.

ieš­kai ir ne­ran­di, at­si­ran­da ne­ri­ mas. No­riu priim­ti, bet ne ko­vo­ti.

Nors be ko­vos gy­ve­ni­me neį­ma­ no­ma. Rei­kia iš­lai­ky­ti har­mo­ni­ ją ir ba­lan­są. Tur­būt tai ir yra vi­ sa pa­slap­tis?“

Iš Ry­tų ša­lių ji ap­lan­kė tik Ja­po­ ni­ją, kai į sa­vo ves­tu­ves pa­kvie­tė ke­lio­nę ap­mo­kė­ju­si stu­den­tė. Ti­ be­tas bū­tų nuo­sta­bu, bet K.Balt­ru­ šai­ty­tė bai­mi­na­si, kad ne­leis svei­ ka­ta – jos pra­sti plau­čiai.

Ka­dai­se mė­gu­si kla­jo­ti kaip či­go­ nė, at­ke­lia­vu­si į Kau­ną Ka­ri­lė jau­ čiau­si nuo­sta­biai ir nie­kur ne­be­ no­ri ke­liau­ti. Tie­sa, vėl no­ri grįž­ti į dai­lės pa­sau­lį. Kaip ji nu­pieš­tų sa­ vo gy­ve­ni­mą iki šios aki­mir­kos?

inėja, ir kuria muziką true“ (liet. „Sap­nai pil­do­si“). Nu­si­ pir­kau tą kny­gą, jo­je ra­dau R.Mos­ so tink­la­la­pį, elekt­ro­ni­nį pa­štą ir, praė­jus ku­riam lai­kui, at­ro­do, jau 2000 m., pa­ra­šiau jam laiš­ką. Jis pa­kvie­tė ma­ne į sa­vo se­mi­na­rą. Tas se­mi­na­ras vy­ko Stil­poin­to vie­nuo­ lių ka­ta­li­kių dva­si­nia­me cent­re už Niu­jor­ko. Taip mes su­si­pa­ži­no­me ir mū­sų drau­gys­tė tę­sia­si iki šiol.

Ro­ber­tas bu­vo ne­ to­li mir­ties ir pa­ty­ rė įdo­mių iš­gy­ve­ni­ mų, ir tas su­ge­bė­ji­ mas pa­lik­ti kū­ną iš­ li­ko iki da­bar.

JAV gar­sė­ja sap­nų au­to­ri­te­tais: čia gy­ve­na S.Krip­ne­ris, gar­sus sap­ nų ty­ri­nė­to­jas, P. Gar­fild, R.Bos­na­ kas, ku­ris kon­sul­tuo­ja Ho­li­vu­do sce­ na­ris­tus ir fil­mų kū­rė­jus, be­je, su juo ir­gi esu nea­ki­vaiz­džiai pa­žįs­ta­ma.

R.Mos­sas iš­si­ski­ria iš sa­vo ko­le­gų tuo, kad at­ra­do va­di­na­mą­jį ak­ty­vų sap­na­vi­mą, kai, ai­dint būg­no gar­ sams, žmo­gus nu­si­ra­mi­na ir pa­ny­ ra į leng­vą tran­so bū­se­ną, į tarps­nį

tarp snū­do ir būd­ra­vi­mo, ir ta bū­se­ na yra pa­ti kū­ry­bin­giau­sia, jo­je ga­ li­ma ras­ti įvai­rių re­sur­sų sa­vi­gy­dai, kū­ry­bai, po­zi­ty­viam mąs­ty­mui.

– Pris­ta­ty­ki­te kiek pla­čiau kny­ gos „Tik trys da­ly­kai“ au­to­rių.

Ko­dėl R.Mos­sas ėmė­si ban­dy­ mų įmin­ti sap­nų pa­slap­tį?

– Jis – ame­ri­kie­tis, ša­ma­nas ir pui­kus ra­šy­to­jas, gi­liai iš­ma­nan­ tis sap­nus, mo­kan­tis kur­ti vi­zi­jas ir ne­tgi pa­dė­ti tiems, ku­rie ne­sap­ nuo­ja, pa­ma­ty­ti tai, ko pa­sta­rie­ ji trokš­ta.

R.Mos­sas yra ži­no­mas ir pri­pa­žin­ tas vi­sa­me pa­sau­ly­je ra­šy­to­jas apie sap­nus, jo vi­sos kny­gos iš­vers­tos į ru­sų kal­bą, ne­tgi es­tai tu­ri iš­si­ver­tę jo kny­gų, tur­kai, ne­kal­bant apie vo­ kie­čius, šve­dus, če­kus, len­kus.

Tie­siog ėmiau­si vers­ti kny­gą „Tik trys da­ly­kai“, kad bū­tų už­pil­dy­ta spra­ga, nes to­kio po­bū­džio kny­gų Lie­tu­vo­je nė­ra. R.Mos­so kny­gos ne­ prik­lau­so va­di­na­ma­jam „New Age“ ju­dė­ji­mui, pra­si­dė­ju­siam JAV hi­pių lai­kais sep­tin­ta­jame de­šimt­me­ty­ je, kai bu­vo po­pu­lia­rus Kas­ta­ne­da, Ma­ha­ri­šis, LSD ir ha­ši­šas.

R.Mos­sas – is­to­ri­kas, re­mia­si do­ku­men­tais, ar­chy­vais, jo kny­go­ je ra­si­me W.Chur­chil­lio laiš­kų, ki­

tų ži­no­mų žmo­nių biog­ra­fi­jos fak­tų, su­si­ju­sių su sap­nais. Net­gi iš­trau­ kų iš laik­raš­čių. Kai Ame­ri­ko­je vy­ko pi­lie­ti­nis ka­ras, bu­vo žmo­nių, šni­ pi­nė­jan­čių sap­nuo­se, be­je, jų bu­ vo ir vi­du­ram­žiais, ir Re­ne­san­so lai­kais, ir tai fak­tai, o ne iš pirš­to lauž­tos is­to­ri­jos. R.Mos­sas yra hu­ ma­nis­tas ir jo tiks­las – su­grą­žin­ ti žmo­ni­jai pa­gar­bą sap­nams, ką pa­da­rė XX a. pra­džio­je Z.Froi­das, 1900 m. iš­lei­dęs kny­gą „Sap­nų aiš­ ki­ni­mas“ ir pir­ma­sis pra­dė­jęs sap­ nų te­ra­pi­ją.

Sap­nų pa­vyz­džių pil­na Bib­li­ja, ki­tų kul­tū­rų švent­raš­čiai, o pra­ na­šui Ma­ho­me­tui Die­vas kal­bė­ jo sap­nuo­se. Sap­nai – svar­bi mū­ sų gy­ve­ni­mo da­lis, nes mes treč­da­lį gy­ve­ni­mo pra­mie­ga­me ir pra­sap­ nuo­ja­me, to­dėl la­bai svar­bu pa­si­ do­mė­ti ir iš­siaiš­kin­ti, ką gi sap­nas no­ri mums pra­neš­ti. Man pa­tin­ka R.Mos­so „žai­biš­kas sap­nų aiš­ki­ni­ mo bū­das“ – tuo­met ne­rei­kia jo­kių sap­ni­nin­kų, ku­rie tik prieš­ta­rau­ja vie­ni ki­tiems ir daž­nai tė­ra men­ka­ ver­čiai, nors kai ku­rios bo­bu­tės ga­ li man pa­prieš­ta­rau­ti.

Džiu­gu, kad R.Mos­sas at­vyks­ ta į Lie­tu­vą ir „Švie­sos na­muo­se“ su­rengs kny­gos pri­sta­ty­mą bei se­ mi­na­rą.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

„Tai bū­tų tri­jų di­men­si­jų ka­ban­ tis pa­veiks­las. Neį­rė­min­tas, kad plaiks­ty­tų­si oro sro­vės. At­sis­pin­ dė­tų be­si­kei­čian­tys spal­vin­gi vaiz­ dai. Bū­tų ab­strak­čių fi­gū­rų, bet bū­ ti­nai nu­pieš­čiau ir au­ga­lų, gam­tos.

Ir su­kur­čiau kom­po­zi­ci­ją su pri­ kli­juo­to­mis plunks­no­mis. Vi­si, kas no­rė­tų, ga­lė­tų paim­ti po plunks­ną.

Ir ka­bo­tų var­pe­lis. Toks ra­mus, ge­ ras triukš­mas, kai pa­pu­čia ir al­suo­ ja vė­jas.“

22

Šeštadienis, gegužės 26, 2012

aukštyn žemyn

Šri Lan­kos me­niu: ry­žiai, karis, Po tris­de­šim­ties me­tų grį­žęs į Šri Lan­ką ke­liau­to­jas ir fo­tog­ra­fas Ed­mun­das Ko­ le­vai­tis šį­kart daug lai­ko pra­lei­do tarp žve­jų, gy­ve­no pas vie­ti­nius ir iš­ban­dė tra­ di­ci­nę in­dų me­di­ci­ną – ajur­ve­dą.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Eko­lo­giš­kas gy­dy­mas

„Dar nė iš vie­nos ke­lio­nės ne­grį­ žau taip pail­sė­jęs, – pri­si­pa­ži­no dau­giau nei 60 pa­sau­lio vals­ty­bių ap­ke­lia­vęs fo­tog­ra­fas E.Ko­le­vai­ tis. – Bend­ra­vau su drau­giš­kais, ge­ra­šir­džiais Šri Lan­kos gy­ven­to­ jais, gerėjausi gra­žia gam­ta. O ypač at­gai­vi­no sa­vai­tė, ku­rią pra­lei­dau pas ajur­ve­dos meist­rę.“

Mo­te­ris, su ku­ria su­si­drau­ga­vo E.Ko­le­vai­tis ir jo žmo­na Sta­sė, die­ no­mis dirb­da­vo įpras­to­je me­di­ci­ nos kli­ni­ko­je, o va­ka­rais gy­dy­da­vo pa­cien­tus ajur­ve­dos me­to­dais. „Ma­sa­žai, šil­to alie­jaus la­ši­ni­mas ant kak­tos, na­tū­ra­lūs pro­duk­tai.

Tai la­bai pa­dė­da­vo il­sė­tis, – pa­ sa­ko­jo E.Ko­le­vai­tis. – Ta gy­dy­to­ ja, už­sii­man­ti tra­di­ci­ne se­ną­ja in­dų me­di­ci­na, ne­nau­do­ja jo­kios che­ mi­jos. Pa­cien­tų ne­ga­la­vi­mus ji gy­ do tik eko­lo­giš­kais bū­dais.“ Bu­dos nu­švi­ti­mo šven­tė

Su gy­dy­to­jos šei­ma lie­tu­viai da­ly­ va­vo Bu­dos gi­mi­mo ir nu­švi­ti­mo die­nos šven­tė­je – Ve­sak. „Švęs­ti į di­des­nį mies­tą va­žia­ vo­me sunk­ve­ži­miu. Mo­te­rys sė­ dė­jo ga­le, sunk­ve­ži­mio kė­bu­le, o mes, vy­rai, – ka­bi­no­je“, – šyp­te­ lė­jo E.Ko­le­vai­tis. Į pa­grin­di­nę bu­dis­tų šven­tę, per ku­rią kaip nu­švi­ti­mo sim­bo­liai į dan­gų pa­lei­džia­mi tūks­tan­čiai įvai­rias­pal­vių ži­bu­rė­lių, trau­kė mi­ nios žmo­nių: pės­čio­mis, dvi­ra­čiais, trak­to­riais, mo­to­ro­le­riais, au­to­mo­ bi­liais. E.Ko­le­vai­čio kom­pa­ni­ja de­ šim­ties ki­lo­met­rų at­stu­mą įvei­kė per pust­re­čios va­lan­dos. „Žmo­nės vie­nas ki­tą vai­ši­no ka­ va, ar­ba­ta, le­dais, ry­žiais. Kai kur sto­vė­jo ir di­de­li ka­ti­lai su karš­tu mais­tu, – pa­ke­lė­se ma­ty­tus vaiz­ dus pa­sa­ko­jo fo­tog­ra­fas. – Be­je, šven­tyk­lo­je už­tru­ko­me tik apie 30 mi­nu­čių. Nors at­gal vėl ke­lia­vo­me pust­re­čios va­lan­dos, tai bu­vo įsi­ min­ti­nas lai­kas.“ Ša­lis, iš­sau­go­ju­si au­ten­ti­ką

Pir­mas pa­ras kau­nie­čiai gy­ve­no Ha­ba­ra­na kai­me­ly­je ne­to­li Si­gi­ri­jos mies­to. Ne­di­de­lia­me vie­no aukš­to apie 120 kv. m plo­to na­mu­ke pa­ke­ lė­je gy­ve­nan­ti šei­ma priė­mė la­bai drau­giš­kai, pa­si­ti­ko su lo­to­sais, o tre­jų ir sep­ty­ne­rių duk­re­lės šo­ko, dai­na­vo. „Jie la­bai lipš­nūs ir šil­ti žmo­ nės, – ti­ki­no kau­nie­tis ke­liau­to­ jas. – Dau­giau nei 70 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų – sin­ga­lai bu­dis­tai. Ti­ kė­ji­mas san­tū­rus, ta­čiau iš­lai­kęs tra­di­ci­jas.“ „Žmo­nės pa­slau­gu­mu, nuo­šir­ du­mu pri­mi­nė ta­jus, – pa­ly­gi­no E.Ko­le­vai­tis, – ta­čiau Tai­lan­das smar­kiai nu­nio­ko­tas tu­riz­mo, dau­ ge­ly­je ka­vi­nių – ru­siš­ki ar ang­liš­ki už­ra­šai, skam­ba ne­vie­ti­nė mu­zi­ka. Šri Lan­ka dar iš­sau­go­jo au­ten­tiš­ ku­mą ir nė­ra iš­le­pin­ta tu­ris­tų.“ Val­go ran­ko­mis

Žmo­nės: šri­lan­kie­čiai – drau­giš­

ki, šil­ti ir nuo­šir­dūs.

Lie­tu­viams skir­ta­me kam­ba­ry­je mie­go­ti bu­vo įreng­tas bal­da­ki­mas, ku­rį den­gė tink­le­lis nuo vabz­džių.

Tua­le­tas bu­vo prie vir­tu­vės, o jo du­rys ne­ra­ki­na­mos. Šei­mi­nin­ko žmo­na su se­se­ri­mi ga­mi­no val­gį ir su lie­tu­viais pus­ ry­čiau­da­vo, pie­tau­da­vo, va­ka­rie­

Šventė: pa­sak kau­nie­čio, Šri Lan­kos gy­ven­to­jų minimas Budos gimtadienis – įspūdingas reginys.

niau­da­vo prie vie­no sta­lo. Van­de­nį mais­tui pum­puo­da­vo iš šu­li­nio. „Šri Lan­ko­je val­gia­raš­ty­je do­mi­ nuo­ja ry­žiai, ka­ris, ko­ko­so drož­lės, kar­da­mo­nas. Pag­rin­di­niai pa­tie­ ka­lai – ke­tu­ri ar pen­ki. Šiek tiek viš­tos, dar­žo­vių, žu­vų, – aiš­ki­no E.Ko­le­vai­tis. – Kaip ir įpras­ta dau­ ge­liui Azi­jos ša­lių, mais­tą, taip pat ir ry­žius, šei­mi­nin­kai val­gė ran­ko­ mis. Vie­ti­nės mo­te­rys ne­var­to­ja al­ ko­ho­lio, net ir alaus.“

no dra­bu­žius“, – pa­sa­ko­jo E.Ko­ le­vai­tis.

Fo­tog­ra­fui la­bai pa­ti­ko še­šios die­nos, per ku­rias jis su žmo­na gy­ ve­no bun­ga­le ant In­di­jos van­de­ny­ no kran­to, daug lai­ko pra­lei­do tarp žve­jų.

Šri Lan­ka dar iš­ sau­go­jo au­ten­tiš­ ku­mą.

Su­ga­vo mil­ži­niš­ką ra­ją

Ki­ta kau­nie­čių gy­ve­na­mo­ji vie­ta Šri Lan­ko­je bu­vo ga­na pa­si­tu­ri­mai gy­ve­nan­čio sin­ga­lo na­mai Kan­di mies­te. Nuo kal­no kraš­to at­si­vė­rė fan­tas­tiš­kas vaiz­das į mies­tą. Šio na­mo šei­mi­nin­kas sve­čiams sky­rė ma­žiau lai­ko, o nuo­ma, ma­ tyt, bu­vo vie­nas iš jo vers­lų. „Jis tu­rė­jo ke­lis tar­nus, ku­rių vie­nas ga­mi­no val­gį, ki­tas – ly­gi­

Šri Lan­kos žve­jai mie­lai bend­ra­vo su už­sie­nie­čiais. Jie net pa­siū­lė pa­ rai ar sa­vai­tei ne­mo­ka­mai iš­plauk­ ti į van­de­ny­ną ne­di­de­liais lai­ve­liais kar­tu žve­jo­ti. „Ryš­kūs rau­do­ni tink­lai, čia pat da­ri­nė­ja­mi ryk­liai, tu­nai, dvi­ra­ čiais ar ra­tu­kais ve­ža­mos di­de­lės žu­vys, – ma­ty­tus pa­kran­tė­je vaiz­

dus pri­si­mi­nė ke­liau­to­jas. – Be­je, bu­vau liu­di­nin­kas, kai žve­jai pa­ga­ vo dau­giau nei to­ną sve­rian­čią ra­ją, ku­rios per va­lan­dą kab­liais ir tink­ lais taip ir neį­kė­lė į kran­tą.“ Tra­ge­di­jos dar nepamiršo

2004 m. gruo­džio 26-ąją 50 tūkst. Šri Lan­kos gy­ven­to­jų gy­vy­bę nu­ si­ne­šu­sį cu­na­mį, siau­tu­sį In­di­jos van­de­ny­no pa­kran­tė­je, ša­lis vis dar at­si­me­na.

Apie tai fo­tog­ra­fui pa­sa­ko­jo ir vai­ruo­to­jas. Apie ne­gy­vus kū­nus, apie trau­ki­nį, ku­rį kaip plunks­ne­ lę į van­de­ny­no gel­mes su tūks­tan­ čiu ke­lei­vių nu­si­tem­pė cu­na­mio gniauž­tai.

Cu­na­mio siau­tė­ji­mo vie­to­je gy­ve­ nęs vai­ruo­to­jas tuo me­tu bu­vo iš­vy­ kęs į ša­lies šiau­rę. Bai­sios tra­ge­di­ jos ne­lei­džia pa­mirš­ti ir li­kę gy­vie­ji, pra­ra­dę ar­ti­muo­sius, ir šio­je vie­to­je ja­po­nų pa­sta­ty­tas pa­mink­las.

23

Šeštadienis, gegužės 26, 2012

aukštyn žemyn

s, žu­vys, šyp­se­nos ir ajur­ve­da

Veiks­mas: žve­jų kai­me­ly­je – be­veik vien vy­rai.

Apie Šri Lan­ką Šri Lan­kos De­mok­ra­ti­nė So­cia­lis­

ti­nė Res­pub­li­ka, Šri Lan­ka (iki 1972 m. ži­no­ma kaip Cei­lo­nas) – sa­la In­ di­jos van­de­ny­ne ir to pa­ties pa­va­ di­ni­mo jo­je įsi­kū­ru­si vals­ty­bė. Sa­la yra 55 km į piet­ry­čius nuo In­dos­ta­ no pu­sia­sa­lio.

Plo­tas – 65 610 kv. km.

Gy­ven­to­jų skai­čiuo­ja­ma apie 21

mi­li­jo­ną.

Lan­ka (skr. tvis­kan­ti že­mė) – is­to­

ri­nis-kul­tū­ri­nis Pie­tų Azi­jos re­gio­ nas, ži­no­mas nuo I tūkst. pr. m. e.

Apie 74 pro­c. gy­ven­to­jų yra in­

doeu­ro­pie­čių kil­mės sin­ga­lai bu­dis­ tai, šiau­rė­je gy­ve­na dar V a. imig­ra­ vę ta­mi­lai (18 pro­c.), pie­tuose sun­ kiai pa­sie­kia­mo­se aukš­tu­mo­se iš­li­ kę ke­li tūks­tan­čiai pir­mų­jų Šri Lan­ kos gy­ven­to­jų ve­dų – me­džio­to­jų, ku­riuos atei­viai sin­ga­lai ir ta­mi­lai nu­stū­mė į blo­giau­sias sa­los vie­tas.

Ed­mun­do Ko­le­vai­čio nuo­tr.

Pi­giau nei Lie­tu­vo­je Na­mo nuo­ma per mė­ne­sį kai­nuo­

ja apie 400 li­tų.

Vieš­b u­č io bun­g a­l as (at­s ki­r as

na­me­lis) prie van­de­ny­no kran­to su pus­ry­čiais ir va­ka­rie­ne dviem žmo­nėms Ko­le­vai­čių po­rai kai­na­ vo apie 150 li­tų už pa­rą.

Lit­ras ben­zi­no – 3,45 li­to.

Pu­sant­ro lit­ro van­dens – 1 li­tas.

Bu­te­lis alaus vieš­bu­čio ba­re – 5

li­tai.

So­tūs pie­tūs res­to­ra­nė­ly­je 10–15 li­tų.

Vei­das: Šri Lan­ko­je fo­tog­ra­fas E.Ko­le­vai­tis įam­ži­no daug žmo­nių.

Kas­die­ny­bė: mo­te­rys prau­sia­si vil­kė­da­mos dra­bu­žius.

24

šeštadienis, gegužės 26, 2012

menas ir pramogos „Poezijos pavasario“ vakaro kaune akimirkos

Vakar Maironio lietuvių literatūros mu­ ziejaus kiemelyje vyko „Poezijos pavasa­ rio“ laureatų apdovanojimo vakaras. „Ka­ daise galvojau, kad eilėraštis yra pats tva­ riausias statinys, kad galima atlaikyti gy­ venimo vėtras, laikantis jo įsikibus. Dabar galvoju, kad eilėraštis yra pats trapiausias daiktas pasaulyje, kad jį reikia saugoti kaip tai daro Čiurlionio karaliai savo pasakoje“, – sakė laureato ąžuolo lapų vainiku pa­ puoštas poetas Eugenijus Ališanka.

Evaldo Butkevičiaus nuotr.

D.Ka­jo­kas: ra­šy­ti poe­zi­ją – it Vi­si poe­tai se­ka pa­sa­kas kur­tiems asi­liu­ kams – be vil­ties bū­ti iš­girs­ti ir su­pras­ti. To­ kia yra poe­zi­jos pa­skir­tis, sa­ko kau­nie­tis poe­tas Do­nal­das Ka­jo­kas.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Iš­lei­dęs kū­ry­biš­kiau­sia 2011-ųjų kny­ga pri­pa­žin­tą ei­lė­raš­čių kny­gą „Kur­čiam asi­liu­kui“ šian­dien poe­ tas kryp­tin­gai dir­ba su pro­za – ra­ šo ro­ma­ną. Vis dėl­to poe­zi­ja, pa­ ties žo­džiais ta­riant, ta ypa­tin­gos su­kaup­ties me­tu su­gau­na­ma vib­ ra­ci­ja, ban­do­ma per­duo­ti žo­džiais, jo neap­lei­džia. To įro­dy­mas – nau­ jau­si D.Ka­jo­ko ei­lė­raš­čiai, pir­mą­ kart pub­li­kuo­ja­mi šian­dien „Kau­ no die­no­je“.

Va­kar, kul­mi­na­ci­nį fes­ti­va­lio „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris“ va­ka­rą, kai ąžuo­lo la­pų vai­ni­ku papuoštas Eu­ ge­ni­jus Ali­šan­ka, D.Ka­jo­kui įteik­ ta dien­raš­čio „Kau­no die­na“ pre­ mi­ja.

– Kaip ir kuo gy­ve­na­te, poe­te? Šyp­so­da­ma­sis mi­nė­jo­te, kad ta­po­te pro­fe­sio­na­las.

– Ne­se­niai iš tie­sų at­si­sa­kiau tar­ ny­bos ir pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me ga­ liu kur kas dau­giau lai­ko skir­ti tam, ką no­riu da­ry­ti, kur link links­ta vi­ sa ma­no esy­bė. Ži­no­ma, su­pran­tu ir šios si­tua­ci­jos ri­zi­kin­gu­mą, tam tik­rą dvi­ly­pu­mą.

Ne­se­niai sa­vo kny­go­je „Dy­ki­nė­ji­ mai“ už­ti­kau to­kius vie­no „per­so­ na­žo“ žo­džius: „Aš ne­si­jau­siu esąs kū­rė­jas, kol ma­nęs ne­pri­pa­žins ši­ tas mies­tas. Bet ir ta­da aš ne­si­jau­ siu esąs kū­rė­jas, kol ma­nęs ne­pri­ pa­žins ši­ta ša­lis. Ta­čiau ir ta­da aš vis dar ne­si­jau­siu kū­rė­jas, kol ma­ nęs ne­pri­pa­žins ši­tas pa­sau­lis. Ir ne­tgi ta­da aš ne­si­jau­siu kū­rė­jas, kol ma­nęs ne­pri­pa­žins pa­ts Aukš­čiau­ sia­sis. O ta­da, ačiū Die­vui, aš jau tik­rai ne­si­jau­siu esąs kū­rė­jas!“ Tai už­ra­šy­ta jau­nys­tė­je, o da­bar, pra­dė­jęs „pro­fe­sio­nau­ti“, ban­dau grįž­ti į tą na­tū­ra­lią ir mie­lą bū­se­ ną, t.y. ne­si­jaus­ti jo­kiu kū­rė­ju.

Eta­pas: D.Ka­jo­kas džiau­gia­si, kad at­si­kra­tęs tar­ny­bos prie­vo­lių ga­lįs grįž­ti į na­tū­ra­lią ir mie­lą bū­se­ną – ne­

si­jaus­ti jo­kiu kū­rė­ju.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

– Šių­me­tis „Poe­zi­jos pa­va­sa­ ris“ jau 48-asis. Ar at­si­me­na­ te šį fes­ti­va­lį ta­da, kai gal­būt sva­jo­jo­te ja­me skai­ty­ti sa­vo ei­ lė­raš­čius? Ar at­si­me­na­te, kai tuos ei­lė­raš­čius ja­me skai­tė­ te? Kaip jis kei­tė­si as­me­niš­kai jums, koks jis šian­dien?

– Anks­čiau jau­nas li­te­ra­tas ir­gi ga­lė­jo da­ly­vau­ti įvai­riuo­se „Poe­zi­jos pa­va­

sa­rio“ ren­gi­niuo­se, bet tik­tai ga­myk­ lo­se, mies­te­liuo­se ar tuo­me­čiuo­se ko­ lū­kiuo­se. Skai­ty­ti sa­vo ei­les, tar­kim, Lakš­tin­ga­lų slė­ny­je gel­tons­na­piams ne­leis­da­vo. Eg­zis­ta­vo tvir­ta hie­rar­ chi­ja. Ne­pa­me­nu, ka­da pir­mą kar­tą sa­vo teks­tus skai­čiau bū­tent slė­ny­ je, ma­nau, tai bu­vo tik po to, kai iš­ lei­dau pir­mą kny­gą. Bet kaž­ko­dėl šis fak­tas neįst­ri­go at­min­tin.

Ra­šant ei­lė­raš­tį ten­ ka pa­kel­ti di­des­nius krū­vius, kar­tais pri­ me­nan­čius žai­bo iš­ ly­džius. Pro­zos ener­ gi­ja te­ka kur kas to­ly­džiau, ne taip ri­ zi­kin­gai.

To­ji šven­tė vi­są­laik man pa­ti­ ko, gal ne tiek dėl pa­čios poe­zi­jos, kiek dėl to, kad jo­je ga­lė­jai su­tik­ti li­te­ra­tų iš ki­tų mies­tų, pa­si­šne­kė­ ti, pa­dis­ku­tuo­ti, pa­si­bū­ti. Pas­kui to­ji bi­čiu­liš­kai šur­mu­lin­ga at­mos­ fe­ra per­si­kė­lė į Poe­ti­nį Drus­ki­nin­kų ru­de­nį, bet po kiek lai­ko ir šis fes­ ti­va­lis suo­fi­cia­lė­jo, su­sve­tim­ša­lė­jo, da­bar abu jie man jau­kūs ir mie­li, vis dėl­to ne taip, kaip jau­nys­tė­je.

Me­tas ak­me­nis mė­ty­ti, me­tas juos rink­ti.

– Na, ir jū­sų pla­čiai pa­pli­tu­ si fra­zė, kad poe­zi­ja ra­šo­ma iki pen­kias­de­šim­ties me­tų... Iš­ ties – to­kiam lai­kui atė­jus pa­ ra­šė­te ro­ma­ną, bet jū­sų ei­lė­raš­ čių kny­ga „Kur­čiam asi­liu­kui“ iš­rink­ta kū­ry­biš­kiau­sia praė­ ju­sių me­tų kny­ga. Tai kaip­gi čia da­bar?

– Ro­ma­nas – ne poe­zi­ja, jį pa­ra­šyti, man re­gis, tru­pu­tu­ką leng­viau. Ra­ šyk, ra­šyk ir pa­ra­šy­si. Poe­zi­jos, jei tau ne­bus su­teik­ta bent šiek tiek ma­lo­nės, taip neiš­sė­dė­si, neišs­te­ nė­si.

Apie tą „iki pen­kias­de­šim­ties“...

Tie­są sa­kant, tai Juo­zo Mil­ti­nio min­tis, o ir ją teat­ro re­ži­sie­rius ar tik ne­bus nu­si­grie­bęs iš ko­kių pran­ cū­zų. J.Mil­ti­nis taip pa­sa­kė apie ak­ to­rių bran­dos am­žių. Man ši min­tis

25

šeštadienis, gegužės 26, 2012

menas ir pramogos „Poezijos pavasario“ vakaro kaune akimirkos

jaus­ti žai­bo iš­ly­dį pa­si­ro­dė itin tin­kan­ti poe­tams. To­ dėl į jū­sų klau­si­mą ban­dy­siu at­sa­ ky­ti tri­mis va­rian­tais: 1. Poe­tai ap­skri­tai mėgs­ta pri­šne­ kė­ti ne­bū­tų da­ly­kų, bet tai jie daž­ nai da­ro iš sma­gu­mo, ne iš rim­tų ke­ti­ni­mų. Tai, kas rim­ta, kas ne­su­ me­luo­ta, su­dė­ta į jų ge­riau­sius ei­ lė­raš­čius, o ne į pa­šne­ke­sius, an­ke­ tas ar in­ter­viu.

2. Aš iš ­tie­sų ma­nau, kad poe­tai pa­vei­kiau­sius, bran­džiau­sius teks­ tus pa­ra­šo iki 45–50 me­tų. Išim­ tys itin re­tos, ypač Va­ka­rų kul­tū­ros lau­ke. To­kios re­tos, kad aš jų be­maž ir ne­ži­nau.

3. Kad kar­tais vis dar ra­šau poe­ zi­ją, ku­rią kai kas pa­ste­bi, ga­liu paaiš­kin­ti ne­bent taip: ma­tyt, aš dar ne­su­lau­kiau pen­kias­de­šim­ties.

Vė­luo­jan­tis vys­ty­ma­sis.

Vi­si at­sa­ky­mų va­rian­tai tei­sin­gi.

Ir nė vie­nas.

– Ko­dėl kal­bė­jo­te – no­rė­jo­te kaž­ką pa­sa­ky­ti – kur­čiam asi­ liu­kui? Ar jis iš­gir­do? Ar jam kal­bė­da­mas ką nors nu­ty­lė­jo­ te, ar įma­no­ma bu­vo vis­ką kal­ bė­ti jo neį­žei­džiant, neįs­kau­di­ nant?

– Ne vien aš ir ne vien šio­je kny­go­ je kal­bė­jau kur­čiam asi­liu­kui. Vi­ si poe­tai se­ka pa­sa­kė­les vien jiems – kur­tiems asi­liu­kams. Net­gi tuo­ met, kai asi­liu­kai su­pra­tin­gai link­ čio­ja gal­vo­mis – at­seit iš­gir­do­me, su­pra­to­me... To­kia yra poe­zi­jos pa­skir­tis, kai poe­tų-šauk­lių, poe­ tų-tri­bū­nų me­tas praei­na, kai ban­ do­ma ar­ti­ku­liuo­ti ne vien po­li­ti­nes ar so­cia­li­nes pro­ble­mas, o pra­ver­ti žmo­gaus vi­di­nes du­re­les, pri­si­lies­ti prie eg­zis­ten­ci­nių erd­vių, prie pa­ ties bu­vi­mo slė­pi­nio.

Sup­ran­tu, tai grau­džios pa­stan­ gos. To­kios pat grau­džios, gal net ab­sur­diš­kos, kaip ir kuo nors iš pa­ sku­ti­nių­jų rū­pin­tis, nuo­šir­džiai ti­ kint, kad va – da­bar tai jau su­kur­ si­me švie­sią atei­tį, jos ra­my­bės, tei­sin­gu­mo ir gė­ry­bių už­teks ir mū­ sų vai­kams, ir anū­kams, ir proa­nū­ kiams!

At­sig­ręž­kim į sa­vo is­to­ri­ją – juk aki­vaiz­du, kad vis­kas neį­ti­ki­mai lai­ki­na, ne­tva­ru, ne­nus­pė­ja­ma net vie­nos ge­ne­ra­ci­jos gy­ve­ni­me, ką jau kal­bė­ti apie ne­to­lie­se, gal jau už ar­ ti­miau­sio kam­po lū­ku­riuo­jan­tį dar vie­ną is­to­ri­jos po­sū­kė­lį ar net dra­ ma­tiš­ką lū­žį. Tik ar ne­bū­tų šim­tą­ syk ab­sur­diš­kiau, jei­gu at­si­sa­ky­ tu­me šių ab­sur­diš­kų pa­stan­gų ir, me­ta­fo­riš­kai kal­bant, vi­si kaip vie­ nas nu­sto­tu­me kur­tiems asi­liu­kams sek­ti pa­sa­kė­les? Be iliu­zi­jų, bet su ek­le­zias­tiš­ka vil­ti­mi.

Klau­sia­te, ar ma­no asi­liu­kas neį­ si­žei­dė? Taip, aš daug ką nu­ty­lė­jau, bet ir nu­ty­lė­ji­mas, pau­zė – to­kia

pa­ti in­for­ma­ci­ja, sy­kiais gal ne­tgi tal­pes­nė. Tie­są sa­kant, nie­ko įžei­ daus aš jam ir ne­pa­sa­ko­jau. O jei ir bū­čiau pa­sa­ko­jęs, kaip jis įsi­žeis – juk kur­čias... Kaip ir aš, ku­riam ir jis ban­do šį tą pa­sa­ky­ti.

– Ne­sa­te ke­liau­nin­kas, da­bar kai per „Poe­zi­jos pa­va­sa­rį“ vi­ si poe­tai kur nors ke­liau­ja, jūs pa­pras­tai lie­ka­te na­muo­se, nes ke­liau­ti ga­li­ma ir nei­šei­nant iš na­mų? Bet­gi, sa­ko, nau­ji įspū­ džiai mai­ti­na kū­ry­bą? Kas mai­ ti­na jū­sų kū­ry­bą ir kas jo­je tei­ kia džiaugs­mą – juk pa­ra­šy­ti kny­gą nė­ra leng­va, tar­kim, pro­

***** kvai­lys – pu­sę am­žiaus gi­niau sa­ve bo­ta­gu! gry­nas juo­kas – ho-ho! bu­vo taip: va­ka­rė­jo ant pe­ties už­si­me­tęs lie­žu­vį už­vy­tas ska­li­kų mi­nu­tei su­sto­jau prie šerkš­no nu­mels­vin­to kin­ro­žių krū­mo ta pa­čia kryp­ti­mi pa­lei upę tur­se­no jau­nuo­lis kas trys žings­niai rit­min­gai ska­niai pa­si­pirs­čio­da­mas ir to­kia ne­ti­kė­tai mie­la pa­si­ro­dė man ši mu­zi­kė­lė se­no klo­nio dai­na vie­ni­šo­ji bet vis­gi! bet vis­gi! la­biau­siai į šir­dį įkrito tei­sin­gi jos žo­džiai: kvai­ly pu­sę am­žiaus gi­nęs sa­ve bo­ta­gu sto­vė­da­mas vie­toj gi ke­lią tą pa­tį nuei­si!

za – tai kas­die­nis var­gi­nan­tis dar­bas.

– Taip, esu ga­nė­ti­nai sės­lus. Nau­ ji įspū­džiai, jie – vi­sur ir vi­sa­da, ne vien geog­ra­fi­nė­se ke­lio­nė­se. Jei­ gu esi san­tar­vė­je su sa­vi­mi, sė­dėk prie lan­go, ir pro jį praeis vi­sas pa­ sau­lis.

Pa­ra­šy­ti kny­gą iš tie­sų nė­ra leng­ va. Bet jei­gu pro­za – „kas­die­nis var­gi­nan­tis dar­bas“, tai poe­zi­ja – gal ir ne kas­die­nis, bet dar sun­kes­ nis dar­bas. Ra­šant ei­lė­raš­tį ten­ka pa­kel­ti di­des­nius krū­vius, kar­tais pri­me­nan­čius žai­bo iš­ly­džius. Pro­ zos ener­gi­ja te­ka kur kas to­ly­džiau, ne taip ri­zi­kin­gai.

– Re­gis, pa­ts ba­na­liau­sias, bet vie­nas įdo­miau­sių klau­si­mų – kas yra poe­zi­ja? Ka­da su­pra­to­ te, kas ji yra?

– Abe­jo­ju, ar pa­sau­ly­je bu­vo, yra ar bus žmo­gus, su­pra­tęs, kas yra poe­zi­ja. Nors lai­ki­nos, dar­bi­nės api­brėž­tys, tie­sa, dau­giau in­tui­ ty­vios nei in­te­lek­tua­lios, ma­nau, eg­zis­tuo­ja. Tik jos rei­ka­lin­gos, gal net nau­din­gos tik­tai tam tik­ram gy­ve­n i­m o tarps­n iui, poe­t i­n iam eta­pui. Šiuo me­tu poe­zi­ja man la­ biau­siai pri­me­na sun­kiai su­gau­ na­mą vib­ra­ci­ją, ku­rią ypa­tin­gos su­kaup­ties ar są­mo­nės tam tik­ ros bū­se­nos me­tu pa­jun­ti ir ban­

Ga­ny­to­jas ne­di­de­lė ma­no tė­vy­nė ne­di­de­lis ma­no na­mu­kas į ant­pirš­tį tilp­tų avy­tė aš pa­ts ne­di­du­kas ga­nau ją, ji ska­bo la­pus prie tven­ki­nio mirks­tan­čio sau­lėj taip ge­ra, pa­sau­li, kad net ne­svar­bus tas ta­vo pa­sau­lis ***** at­šlu­ba­vo per aud­rą, prieš tai, žmo­nės kal­ba, pri­krė­tęs pa­sau­liui vi­so­kių ei­bių, ste­buk­lų žo­džiu pri­paš­ku­di­nęs pa­bel­dė į lan­gą, pa­skui pro du­ris sker­sas sker­sas, pa­pra­šė nak­vy­nės, va iš­trau­kė gy­va­tę iš užan­čio mo­suo­ja, dau­žo jos gal­vą grin­dys­na iš­nyk, gir­di, bur­tų laz­de­le, iš ma­no ran­kų – su­vi­sam su­vi­sam! toks dzū­kų mer­gai­tės vei­do, žy­do aki­mis, ori­gi­na­las, gal ir at­si­mels *****

dai per­duo­ti to­liau, bet jau žo­di­ nės struk­tū­ros pa­vi­da­lu. Ga­vai ir ati­da­vei – štai ir vi­sa bet ko­ kios kryp­ties kū­ry­ba. Tie­sa, bū­ti­ na vie­na są­ly­ga – kuo ma­žiau tą pra­dme­niš­ką, „gry­ną­ją“ vib­ra­ci­ją pa­žeis­ti ar iš­krai­py­ti. Nuo to pri­ klau­so ei­lė­raš­čio gy­vy­bė. Vis dėl­ to tai ir­gi tik tam tik­ram kū­ry­bos eta­pui su­si­kur­ta api­brėž­tis.

Apsk­ri­tai apie vi­sus ban­dy­mus api­brėž­ti, kas yra poe­zi­ja, aš sa­ ky­čiau taip, kaip ir prieš dvi­de­ šimt me­tų: poe­zi­ja – ne gal­vo­sū­kis.

Gal­vo­sū­kis – kas yra poe­zi­ja. O pa­ ti poe­zi­ja kur kas pa­na­šes­nė į gal­ vos­vai­gį.

***** ma­žas ar­ti­mų­jų ra­tas ma­žas ar­ti­mų­jų ra­tas, po tei­sy­bei – tik­tai ra­te­liūkš­tis bet vis tiek daug di­des­nis už aną, to­li­mų­jų, mil­ži­niš­ką

Cha­ro­nas ...ap­šviesk ma­ne, Vieš­pa­tie, ma­no ei­lė­mis. Da­nii­las Charm­sas

tie­siog ka­da nors gal vi­sai į pa­sau­lio pa­bai­gą pa­sku­ti­nį­syk irian­tis tuš­čio gy­ve­ni­mo pu­sėn imt ir iš­tar­ti: ap­šviesk ma­ne Vieš­pa­tie ma­no per­kel­tų­jų ei­lė­mis tie­siog ka­da nors aiš­ku jei ne­bus per­ne­lyg įžū­lu la­biau­siai pra­šy­čiau šiek tiek va­ka­rė­jant

ap­stul­bau o ap­stul­bęs su­lau­kiau pa­va­sa­rio

o da­bar­tės šiek tiek apie tai

kai leng­va vė­duok­le su­riš­ta iš gęs­tan­čių sau­lės dul­ky­čių

va­sa­ros ru­de­nio sau­sio spei­gų ko­vo le­do

ką ža­dė­jau – apie de­be­sis vir­šum gal­vos

nu­šluos­tai sa­ve it dul­kę nuo dul­kės

va po ši­tie­kos me­tų žiū­riu sau į špo­ką kaip jis uti­nė­jas

apa­ti­niai plau­kia vir­šu­ti­nai sto­vi

ty­čia ne­ty­čia pa­žvel­gi į nu­ri­mu­sį Stik­są

ant se­no dūz­ge­nan­čio kin­ro­žių krū­mo o sy­kiais

ne iš gy­ve­ni­mo vi­sa tai, si­gi­tai

kur at­si­spin­di iš­skri­du­si ger­vė ne­lyg baž­ny­čia se­niai ne­be­vei­kian­ti

gal ką pri­si­mi­nęs gal šiaip tik šyp­saus ir niū­niuo­ju: tur­senk pirst­ber­ni skuosk

va tuo­met imt ir nai­viai iš­tart kaip anas kad kvai­liu­kas ir – at­si­svei­kin­ti

26 2

šeštaDIENIS, gegužės 26, 2012

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������� 26, 27 Paslaugos � ��������������������������������������������������27

skelbimai

Parduoda ������������������������������������������28, 29 Perka � ������������������������������������������������������������ 29 Įvairūs ���������������������������������������������������������� 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis ����������������������������������������������� 30 Kviečia ������������������������������������������������29, 30 Atsiliepkite! � ���������������������������������������������27

skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Statybos įmonei reikalingas statybos darbų VADOVAS (VYKDYTOJAS). Skambinkite tel. 8 620 84 733.

962806

Tarptautinių pervežimų įmonei „Autolėkis“ reikalingi mechanikas, vairuotojai (turintys C ir CE kat., patirtis važinėjant po Europą būtina). Tel. 210 777.

957910

Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (CE kategorija, patirtis būtina, RUS ir BY vizos būtų privalumas). Tel. 8 686 70 121.

958670

Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (E kategorija), geras atlyginimas. Tel. 8 620 77 579.

962777

Tekstilės gamybos įmonė plečia savo veiklą Samyluose ir priims į darbą pagalbinius darbininkus (-es) dirbti prie siuvimo automatų. Patirtis nebūtina, apmokome. Teirautis tel. 8 672 53 888.

963259

Transporto įmonei reikalingas transporto vadybininkas (-ė), turintis patirties. CV siųsti rivaisa@mail.lt. Tel. 8 687 45 405. Konfidencialumą garantuojame.

962467

Transporto įmonei reikalingi tarptautinių gabenimų vairuotojai vairuoti automobilius-šaldytuvus (važiavimas po vieną ir po du). Reikalavimai: darbo patirtis, E kat. Tel. 8 685 83 888.

955528

Trikotažo įmonei reikalingos siuvėjos (-ai), narstytojos (-ai). Darbas viena pamaina. Siūlome visas socialines garantijas. Kreiptis Kėdainių g. 4, tel. (8 37) 361 872, 8 610 39 195.

963976

Tualetų valymas Vokietijoje (40 eurų per dieną, gyvenimas nemokamai). Tel. 0049 1713 132 099 nuo 18 val. (kalbėti rusiškai, vokiškai).

958518

Grožio ir terapijos centrui Kaune reikalingos kosmetikės, kirpėjos ir manikiūrininkės, turinčios darbo patirties. Kreiptis tel. 8 684 84 735.

963331

Įmonė UAB „Selita“ ir Ko ieško darbuotojo, turinčio neįgalumo grupę ir galinčio atlikti statybinius darbus. Darbo pobūdis – statybiniai darbai. Kreiptis tel. 8 620 93 940 nuo 8 iki 17 val.

962595

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kategoriją. Tel. 8 687 70 945.

964089

Siūlo darbą AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, pakuotojus, baldų apmušėjus, stalius, stalius-staklininkus. Darbas nuolatinis. Kreiptis Drobės g. 66, Kaunas, tel.

(8 37) 341 768.

962365

Besiplečiančiai įmonei, gaminančiai eksportui, reikalingi: kvalifikuoti baldų apmušėjai; siuvėjai, mokantys siūti odą, baldinius audinius; sukirpėjas; gaminių pakuotojas. Tel. 8 614 02 417.

962653

964365

Autoservisui Raudonvario plente reikalingi automobilių remonto meistrai. Tel. 8 670 70 310, 261 008.

963636

Autoservisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, šaltkalviai. Tel. 8 698 02 939.

960398

Baldų įmonei „Šeimos baldai“, gaminančiai baldus, reikalingas baldų surinkėjas, turintis patirties. Tel. 8 601 10 066.

964220

Elektros prekių parduotuvei reikalingi vadybininkai-pardavėjai ir reklamos vadybininkas (-ė). Kviečiame į pokalbį gegužės 30 d. 10–17 val. (su savimi turėti CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19. Tel. 8 650 58 456.

964202

961489

Reikalingas (-a) laiškanešys (-ė) Kauno mieste. Tel. 8 656 07 664. CV siųsti e. paštu kaunasbijusta@gmail.com.

964100

Darbas ekskavatorininkui su planiravimo kaušu (kelių taisymas). Tel. 8 620 53 004.

Reikalingas medkirtės operatorius. Tel. 8 659 77 803.

Drabužių taisymo siuvykloje Šilainiuose reikalinga siuvėja (-as), patogus darbo grafikas, atlyginimas nuo 1400 Lt. Tel. 8 612 18 149.

Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399.

964176

AB „Pramprojektas“ projektavimo darbams nuolat dirbti skubiai reikalingi projektuotojai: 1. Projektų vadovai. 2. Šilumos gamybos ir tiekimo bei elektrotechnikos projektų dalių rengėjai. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 223 355. K.Donelaičio g. 60–202, Kaunas.

Reikalingas (-a) ekspeditorius (-ė) pašto siuntoms išvežioti ir surinkti Kaune. Būtinas automobilis. Kreiptis tel. 8 699 46 887. CV siųsti info@bijusta.lt.

963674

EUROCASH1 dirbti Kaune ieško APSAUGOS DARBUOTOJŲ. Reikalavimai: vidurinis ir/arba aukštesnis išsilavinimas; sąžiningumas, atsakingumas; nepriekaištinga reputacija. PRIVALUMAI: apsaugos darbuotojo pažymėjimas, darbo patirtis. Tel. 8 659 38 353; www.eurocash1.lt.

962046

Gamybos įmonė, esanti Vilijampolėje, priima į darbą kepėją visai darbo dienai. Tel. (8 37) 360 708, 8 656 64 952.

962978

Gamybos įmonei, esančiai Vilijampolėje, reikalinga (-as) administratorė (-ius), mokanti (-is) dirbti apskaitos programa. Tel. 8 656 64 952, 8 699 24 399.

963523

Įmonė priima į darbą vėdinimo sistemų montuotojus. Tel. 8 672 11 239.

963621

960575

961230

Reikalingi patyrę „Bobcat“ krautuvo operatoriai (būtina C kategorija). Tel. 8 620 40 446, 8 682 28 445.

959000

Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.

963694

Sezoniniai darbai jaunimui Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, kambarinėms, Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje (be vokiečių k.) – motelių valytojoms. Olandijoje – mėsos, žuvies fabrikuose. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g.

29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.

963449

Siuvykla, dideliais kiekiais siuvanti trikotažinius gaminius, priima į darbą siuvėjas (-us) overlokininkes. Darbas viena pamaina. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 338 588, 8 615 71 100.

956907

Saugos tarnybai „Sankcija“ reikalingas apsaugos darbuotojas. Darbas prekybos centre. Kreiptis tel. (8 37) 386 980.

UAB „Arolita“ siūlo darbą pardavimo VADYBININKUI (-ei). Darbo pobūdis: *šilkografinės spaudos paslaugų pardavimas siuvimo įmonėms; *naujų klientų ir rinkų paieška; *klientų poreikius atitinkančių projektų vykdymas; *sąskaitų išrašymas. Reikalavimai: *sėkminga analogiško darbo patirtis; *anglų kalbos mokėjimas; *automobilis. Informacijos apie įmonę rasite www.arolita.lt.

Gyvenimo aprašymą siųsti info@arolita.lt.

962599

960784

Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354.

UAB „Medienos era“ ieško dažytojos-lakuotojos dirbti su pulverizatoriumi ir dažymo mašina, staliaus-staklininko, turinčio pažymėjimą, bei staliaus-surinkėjo Kaune. Būtina panašaus darbo patirtis. Tel. 8 686 58 532.

957856

Stabiliai dirbanti transporto kompanija priims į darbą transporto ir logistikos vadybininką. Reikalavimai: vienų metų patirtis dirbant su klientais EU; MS Office žinios; lietuvių, anglų ir rusų k. žinios; asmeninės savybės: komunikabilumas, pozityvumas, lankstumas, gebėjimas siekti tikslo. Tel. 8 618 17 007; razuma@razuma.lt.

962058

Statybos įmonė ieško patyrusių mūrininkų, komunikacijų klojėjų ir pagalbinių darbininkų. Tel. 8 686 93 879, e. paštas m.pilvelis@gmail.com.

953417

Statybos įmonei reikalingas MECHANIKAS, turintis darbo hidrauliniais prietaisais patirties. Tel. 8 656 53 357.

961898

Statybos įmonei reikalingas MECHANIZATORIUS dirbti poliakale. Darbas Baltarusijoje. Darbo užmokestis ne mažesnis kaip 3000 Lt (atskaičius mokesčius).

Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

961905

Statybos įmonei reikalingas MECHANIZATORIUS dirbti poliakale. Darbas Lietuvoje. Reikalavimas: traktoriaus ir savaeigės mašinos vairuotojo (traktorininko) pažymėjimas. Tel. 8 656 53 357.

961901

958955

UAB „Solotransa“ reikalingas vairuotojastiekėjas (CE kat.) dirbti Lietuvoje. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 23 820.

963543

UAB „Kauno pramontažas’’ reikalingas biuro darbuotojas. Reikalavimai: aukštasis (aukštesnysis) išsilavinimas; geras kompiuterinis išsilavinimas; mat. vertybių pajamavimo ir išlaidavimo patirtis; personalo apskaitos darbo patirtis. Tel. (8 37) 313 211, e. paštas buhalterija@kaunopramontazas.lt.

962357

UAB „Kauno pramontažas’’ reikalingas šaltkalvis-elektrikas (darbai prie automašinų ir įrengimų). Tel. (8 37) 313 311, 8 610 23 820, e. paštas info@kaunopramontazas.lt.

962518

UAB „IRDAIVA” reikalingi mūrininkai dirbti Vilniuje ir Kaune. Kontakt. tel. 8 659 38 414, 8 659 38 437, 8 659 38 480.

962192

UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai.

Apsaugos darbuotojo kursai išsimokėtinai. CV (nurodant pareigybę) siųsti kaunas@ekskomisarai.lt. Informacija tel. (8 37) 220 476.

944433

UAB „Požeminių linijų statyba“ reikalingas ekskavatorininkas. Visos socialinės garantijos, laiku mokamas atlyginimas. Skambinti tel. 8 698 36 581, 8 655 18 343.

956925

27 3

šeštaDIENIS, gegužės 26, 2012

klasifikuoti skelbimai DARBo skelbimai Siūlo darbą Užsienio kapitalo įmonių grupė, teikianti visapusiškas logistikos paslaugas, plečia savo veiklą ir šiuo metu ieško sandėlio darbuotojų dirbti Garliavoje 5 dienas per savaitę, slankiuoju grafiku. Darbo pobūdis: prekių rinkimas, jų išdėstymas į jiems skirtas vietas. Darbas sandėlyje –18 C temp. Aprūpiname šiltais darbo rūbais ir avalyne. Vasaros sezono metu gali dirbti studentai. Teirautis dėl darbo vietos tel. 8 620 67 202 arba 8 612 14 978 darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

Šveicariški skaitmeniniai „Phonak“ klausos aparatai – nuo 600 Lt. Kreiptis Savanorių pr. 139, Kaunas. Tel. (8 37) 207 392. www.klausosaparatai.lt

951139

960806

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

950697

Reikalinga

949616

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

949899

Patyrę meistrai kokybiškai ir nebrangiai remontuoja automobilių variklius, važiuoklę.

Yra galimybė atvykti, atsigabenti transporto priemonę. Tel. 8 602 98 953.

956608

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

Paslaugos Medikų

962369

Buitinės technikos remonto

Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas.

Tel. 8 613 42 780. www.neuromedicina.lt.

949571

GYDYMAS DĖLĖMIS – efektyvus sergant ginekologinėmis, urologinėmis ligomis, venų varikoze, hipertonija, parodontoze, migrena, klausos neuritu. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr.

284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

952818

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

944384

KLASIKINIS MASAŽAS – sveikatai stiprinti, organizmo funkcijoms atkurti ir normalizuoti, stabdyti senėjimo procesus. 1 min. kaina 1 Lt. Tel. 8 611 40 061.

963755

Skubiai ir nemokamai išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus.

Tel. 8

641 99 000 www.kaunakiemis.lt

Stemplės, skrandžio, dvylikapirštės žarnos, storojo žarnyno galinio segmento ir išangės ištyrimas bei gydymas, hemorojaus mazgų perrišimas, visos storosios žarnos ištyrimas videokolonoskopu, polipų šalinimas, vidaus ligų gydymas. Registracija I–V 9–15 val. tel. 314 717, Savanorių pr. 284, UAB „Endomeda” (SAM lic. Nr. 2103).

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

960801

„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba.

Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m.

Tel. 740 086, 8 609 07 201.

962476

AEG, „Beko“ ir kt. skalbyklių, šaldytuvų, mikrobangų, viryklių remontas, prijungimas. Atvykstu. Garantija iki 24 mėn. Taikome nuolaidas! Tel. 8 684 82 194.

963363

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

963232

Kompiuterininkų

959944

927433

2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.

955322

Profesionalus kompiuterių taisymas, supirkimas, spausdintuvų kasečių pildymas, programinės įrangos tvarkymas. Įsikūrę Kauno „Akropolyje“. Tel. 8 657 80 449.

958798

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Kaune, Savanorių pr. 192, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

933609

947406

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos.

Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

953833

Atliekame visus grunto kasimo, stumdymo, išvežimo ir lyginimo darbus. Vežame žvyrą, smėlį, žvyrą betonavimui, juodžemį, skaldą.

Tel. 8 614 05 241.

Statybos, remonto

958761

962694

Kasame tvenkinius. Buldozeriu stumdome žemes. Formuojame landšaftą. Pervežame spec. techniką. Tel. 8 679 46 767, e. paštas remda.uab@gmail.com.

962646

Kasu šulinius, vietinę kanalizaciją. Valau ir gilinu šulinius. Surandu vandens gyslą. Suorganizuoju žiedų atvežimą. Tel. 8 676 67 428.

952669

Kiemo vartai, turėklai, laiptai, stogeliai, balkonai, kiti nestandartiniai metalo gaminiai. www.suvirinam.lt; tel. 8 618 67 478.

962793

Klojame trinkeles. Drenažas, valymo įrenginiai. Betonuojame pamatus, atramines sienutes, perdangas. Technikos nuoma. www.peiveris.lt. Tel. 8 600 22 703.

956856

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Trinkelių klojimas. Fasadų šiltinimas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

Nuosavų namų durys: saugios, ypatingai šiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienų. Tel. 8 634 81 144.

963900

Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręžiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737.

961433

Dengiame naujus ir renovuojame senus stogus. Skardinimo darbai. Karkasinių namų statymas. Gipskartonio montavimas. Dailylenčių kalimas. Tel. 8 689 47 224.

961279

Dengiame, renovuojame ir remontuojame plokščius stogus prilydomąja MIDA danga. Ypatingi pasiūlymai bendrijoms. Tel. 8 614 14 430.

945438

Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.

960283

Drenažo, vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus, kanalizacijos, siurblinių įrengimas, melioracijos darbai. Aplinkos tvarkymas, trinkelių klojimas, tvorų ir vejos įrengimas. www.henkesta.lt. Tel. 8 685 33 173.

958702

Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiškai.

Suteikiame garantiją. Tel. 8 651 73 760, 8 609 83 349.

959350

Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.

959109

GRINDŲ BETONAVIMAS Kaune ir aplink Kauną. Konsultuojame, tiekiame medžiagas, suteikiame garantiją. Tel. 8 678 19 899, e. paštas a.gudziunas@gmail.com.

958908

945453

964370

Oro kondicionieriai, šilumos siurbliai – PANASONIC, TOSHIBA, FUJI. Vėdinimas. Pardavimas, montavimas, aptarnavimas. www.taupussildymas.lt. Tel. 8 612 23 258.

962032

Pastatų šiltinimas putų polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Daugiabučių laiptinių remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.

963314

Pastatų vidaus patalpų remontas, restauracija. Fasadų remontas, restauracija. Šlaitinių stogų remontas. Tel. 8 686 51 538, 8 687 11 109, 8 682 20 378

Vidaus įrangos

APSAUGOS SIGNALIZACIJA namams, sodyboms, butams, garažams. Vaizdo stebėjimo sistemos. Tel. 8 675 04 304, e. paštas olsantra@gmail.com.

962587

Baldžių Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

964058

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės komplektai, spintos, komodos, stumdomosios sistemos, sekcijos, lentynos, žur. staliukai. Tel. 8 683 90 946.

963827

Kietųjų baldų gamyba: virtuvės, prieškambario, svetainės, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.

951889

Šventėms Linksmas profesionalus muzikantas-vedėjas Jūsų šventėms Kaune. Tel. 8 686 97 021.

963681

Kitos ALADINO valykla valo: kilimus (apsiuva), čiužinių užvalkalus, BAUER patalynę, antklodes. Paimame nemokamai nuo 70 Lt. Dirbame I–V 8–19 val., VI 8–14 val. Utenos g.

21, tel. 8 601 01 432.

957079

943774

Pigiausiai gaminame plastikinius langus, šarvuotas duris, aliumininius balkonus.

Stikliname. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

958412

Plastikiniai langai, šarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.

949982

Profesionalus vonių restauravimas ekologiško marmuro papildais. 5 metų garantija. Tel. (8 37) 773 100, 8 670 06 048.

Daugiau info www.voniurestauravimai.lt.

958334

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

960290

Santechnikas-elektrikas taiso gedimus.

Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją, dušo kabinas, skalbykles, maišytuvus. Tel. 8 604 31 597.

960727

955134

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 16 m. Stipriausia GREEN-NANO ekodanga su akmeniu ir keramika. www.restauruok.lt.

Tel. (8 37) 440 201, 8 671 88 575.

Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas bei kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162.

Šlaitinių stogų dengimas, rekonstrukcija. Skardinimo paslaugos. Fasadų šiltinimas, apdaila. Tel. 8 683 51 009. Giedrius. www.renovuojam.lt.

957939

955758

958477

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

Būsto remontas, apdaila, plytelių klijavimas, dažymas, tapetavimas, grindų dėjimas. Tel. 8 683 90 946.

960564

UAB „Langų era“ siūlo aukštos kokybės plastikinius langus iš A klasės profilio VEKA. Lango kvadratinio metro kaina tik nuo 259 Lt. Taip pat siūlome balkonų stiklinimą, duris, roletus. Užsakius langą – 33 % nuolaida tinkleliams nuo uodų. Pasiūlymas galioja tik gegužės mėnesį. Tel. 8 609 77 366. E. p. info@languera.lt.

957180

Langų apdaila – nebrangiai ir kokybiškai.

Tel. 8 676 82 369.

Nuomojame fasadinius statybinius pastolius (universalūs, tinka mūro ir kitiems darbams, lengvai surenkami). Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt.

955413

949770

Vežame žvyrą, smėlį, juodžemį. Ekskavatoriuko paslaugos. Gręžiame pamatus, klojame vandentiekio, nuotekų sistemas Kaune ir Kauno r. Tel. 8 671 72 975.

952567

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

959424

Staliaus darbai. Gaminame laiptus, porankius, duris, lauko baldus, pavėsines, kubilus ir t.t. Tel. 8 610 31 210, 8 612 75 320.

Klojame trinkeles. Ruošiame pagrindus trinkelėms. Dedame vejos bortelius. Tel. 8 682 06 943.

Atlieku apdailos darbus: glaistau, dažau, tapetuoju. Tel. 8 682 49 165.

946933

Atliekame aplinkos tvarkymo darbus: trinkelių klojimas, tvorų statymas, apželdinimas. Įrengiame lietaus kanalizaciją, drenažą. Tel. 8 620 26 805.

Kasame šulinius, vietinę kanalizaciją. Pristatome ritinius, kanalizacijos dangčius. Dirbame greitai ir kokybiškai. Tel. 8 633 89 231.

Nestandartiniai metalo gaminiai iš juodojo ir nerūdijančio plieno: turėklai, laiptai, kiemo vartai, kalvystės darbai ir kt. Tel. 8 640 43 320.

950741

AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.

950323

959632

953455

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

Prekiaujame įvairiais kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511.

961406

Atliekame pamatų montavimo, mūro, stogų dengimo ir kitus statybos darbus. Namo 1 kv. m be vidaus apdailos kaina 1000 Lt su medžiagomis. Tel. 8 656 27 767.

957968

Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.

938062

961467

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 648 73 778.

Kviečiame į lieknėjimo-sveikatinimosi kursą ESU LIEKNAS, SVEIKAS IR LAIMINGAS. Metodikos pristatymas, užsiėmimų pradžia 2012 05 28. Metodika unikali, visiškai natūrali, be jokių maisto papildų. Rezultatai tikri ir ilgalaikiai. Tel. 8 670 97 959, www.laisvi.lt.

963754

957999

Atliekame įvairius apdailos darbus. Parketo, grindlenčių šlifavimas, gipskartonio plokščių montavimas, glaistymas, dažymas ir t.t.

Tel. 8 626 70 671.

957527

961034

961035

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.

„Biofirst“ klinikoje naujuoju „Siemens 3D“ aparatu suaugusiesiems ir vaikams atliekami pilvo bei dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių ir kt. echoskopiniai tyrimai. Echoskopuoja med. mokslų daktarė Gražina Labanauskaitė-Šliumbienė. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. „Biofirst“ klinikoje patyrusi psichiatrė KODUOJA esant PRIKLAUSOMYBĖMS NUO ALKOHOLIO, RŪKYMO ir kt. Taikomi tradiciniai ir natūralūs gydymo metodai. Studentų g. 37, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

952035

Atliekame elektros montavimo darbus (gedimų šalinimas). Tel. 8 605 80 072. Gipskartonio montavimo darbai. Tel. 8 687 11 123.

963215

960489

Nuolatiniams pervežimams Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) ilgalaikių sutarčių pagrindu reikalingos transporto įmonės, turinčios atvėsintą (0 – 6°C) transportą 18 pll, 21 pll arba gilaus šaldymo (–18°C) 18 pll, 21 pll ir 33 pll talpos transportą. Kreiptis tel. 8 698 71 720.

Atlieka fasadų šiltinimo darbus, dažo struktūriniais dažais. Tel. 8 653 39 495.

962072

952404

Įrengiame, pjauname ir aeruojame veją, genime gyvatvores. Tel. 8 610 41 308, www.dalgis.lt.

963684

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

957770

Remontuoju sodo ir daržo techniką: vejapjoves, traktorius, pjūklus, trimerius, kultivatorius ir t.t. Tel. 8 600 45 460, (8 37) 545 767.

944391

Visi apželdinimo darbai. Įrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285.

959282

Visos apželdinimo paslaugos: vejos įrengimas, aeravimas, pjovimas, priežiūra. Alpinariumai, baseinai, kriokliai, akmeniniai takeliai. Tel. 8 643 37 567.

960269

Atsiliepkite!

Prašom iki 2012 05 31 atsiliepti Kauno m.

Vasarvietės 10A, 14B, 12 sklypų savininkus/ įgaliotus asmenis dėl sklypų ribų Vasarvietės 10, 10B, 10C derinimo. UAB „MTL servisas“, Savanorių pr. 237–19, Kaunas, e. paštas mtlservis@gmail.com. Tel. (8 37) 793 445.

963949

28 2

šeštaDIENIS, gegužės 26, 2012

klasifikuoti skelbimai parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

Parduodu 4 k. butą Baltijos g. (5/3 a., b. pl.

78,55 kv. m, 2 balkonai, plastikiniai langai, šarvuotos durys, signalizacija, šalia vaikų darželis, vidurinė mokykla). Kaina 180 000 Lt. Tel. 8 607 32 518.

Ypatingas pasiūlymas! Beržiniai briketai – 360 Lt, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

Parduodu mūrinį sodo namą (125 kv. m, garažas, šulinys, 11 km iki Kauno, tinka gyventi žiemą, 6 a). Tel. 8 682 05 236.

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 656 86 202.

959055

Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.

936000

958377

„DnB būstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 617 60 000, e. paštas darius.morkunas@dnbbustas.lt.

960192

1 k. butą Žaliakalnyje, Saulės g. (10/9 a., bendr. pl. 21,42 kv. m, suremontuotas). Kaina 43 000 Lt. Be tarpininkų. Tel. 8 601 50 677.

959233

1 kambario butą Raudondvaryje, Atgimimo g.

Butas I a., 29 kv. m, visi patogumai, plastikiniai langai. Kaina 49 000 Lt. Tel. 8 615 23 443.

964191

1 kambario butą Vilijampolėje su kiemeliu. Trinkelės, nauja tvora, kapitalinis buto remontas, šildymas autonominis, maži mokesčiai, plotas 33 kv. m, po dalimi buto – rūsys, butui priklauso 1 a išpirktos žemės, papildomai 1 vieta automobiliui kieme, 1/3 ūkinio pastato.

Kaina 125 000 Lt. Tel. 8 676 77 672.

956211

10,28 a sklypą Artojų g., Garliavoje (yra projektas (b. pl. 194 kv. m), leidimas statybai, pamatai, elektra, kelias, komunikacijos vietinės). Kaina 72 000 Lt. Tel. 8 657 94 150.

959913

3 kambarių butą Kuršių g. 4, Šilainiuose (12/5 a., visiškai rekonstruotas, kapitališkai remontuotas, didelė sieninė spinta, šiltintas balkonas – oranžerija, atskiras koridorius, pagalbinė patalpa prie lifto, rūsys, su virtuvės baldais ir buitine technika, tuščias).

Be tarpininkų. Kaina 165 000 Lt. Galima derėtis. Tel. 8 606 96 555.

963187

3 kambarių butą Panerių g., Vilijampolėje (su baldais, buitine technika, po remonto). Kaina 137 000 Lt, be tarpininkų. Tel. 8 616 12 182.

963278

4 kambarių 78 kv. m butą P.Plechavičiaus g.

(5 a. blokinio namo 5 a., butas tvarkingas, daryta rekonstrukcija). Kaina 112 000 Lt. GEPARD NT. Tel. 8 685 74 775.

963952

5 a sklypą su vasarnamiu Panerių g., SB „Panerys“ (geras privažiavimas) ir mūrinį garažą Nendrių g. Kainos sutartinės. Tel. 381 123, 8 624 27 465.

963117

8 a sklypą Kleboniškio g. 1D (kaina 240 000 Lt) ir išskirtinės padėties 17 a sklypą Pikulo g. 65B, Kaune (kaina 170 000 Lt). Tel. 8 699 15 851.

956513

Dalį namo Čekiškės m., Kauno r. (bendr. pl.

38 kv. m, du kambariai, virtuvė, daliniai patogumai, ūkiniai pastatai, žemė). Kaina 42 000 Lt. Tel. 8 648 72 242.

950892

Du namų valdos sklypus prie Juragių, Tvarkiškių k., po 12 arų ir 2 a gatvės, pigiai. Tel. (8 37) 225 490, 8 608 51 012; www.musukvartalai.lt.

961734

Dviejų aukštų namą Babtų mstl. centre, ant Nevėžio kranto (bendr. pl. 247 kv. m, ūkinis pastatas, du garažai, 13,5 a žemės sklypas).

Tel. 8 699 19 508, 8 699 52 913.

944506

Garažą Kovo 11-osios g. 57A, šalia parduotuvės RĖDA (po visu garažu – rūsys, naujas stogas). Kaina 23 000 Lt. Tel. 8 652 32 401.

957234

963214

962722

964196

961537

Sutvarkytą keturių kambarių butą Ežerėlyje, Kauno r. (keturių aukštų mūrinio namo I a., su buitine technika ir baldais). Yra garažas.

Tel. 8 682 36 200.

963431

Parduodami žemės sklypai, esantys Armališkių g. 5C, Armališkių g. 5D, Armališkių g.

5G, Kaunas. Tel. 8 652 81 853, e. paštas arunaskazlauskas@gmail.com.

956764

962472

Statybinės medžiagos

963116

Vieno kambario butą Petrašiūnuose (b. pl.

30 kv. m, 5/2 a., plytiniame name, šarvuotos durys, rakinama laiptinė, maži mokesčiai). Be tarpininkų. Tel. 8 682 59 500.

963715

Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, remontas, naujai renovuotas).

Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d.

946804

2 kambarių butą Jonavoje (5/3 a. mūriniame name, b. pl. 50 kv. m, po kapitalinio remonto, gražioje vietoje). Arba keičiu į butą Kaune.

Siūlyti įvarius variantus. Tel. 8 612 76 052.

961889

Mūrinį 130 kv. m NAMĄ su pusrūsiu Išlauže, Prienų r. (ūkinis, 25 a sklypas, kaina 170 000 Lt), ir 2 kambarių BUTĄ Prienuose (I a., kaina 52 000 Lt). Tel. 8 606 48 476, 8 601 81 772.

959083

Nebrangiai gražioje vietoje, Balbieriškyje, parduodama sodyba su ūkiniais pastatais. Tel. 8 699 37 192.

962980

Parduodama sodyba Jonavos r., Keižonių k. (namas mūrinis, gyv. pl. 61 kv. m, 16 a žemės, sodas). Kaina 47 000 Lt. Tel. 8 655 39 844.

961089

961491

Buitinė technika

936794

945304

Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys.

Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

821608

Automobiliai ir detalės Nebrangiai parduoda: T-150, K-701 hidraulinius vairus su įdėjimo komplektais; priedus MAZ varikliams įdėti į T-150K traktorius; ratų dublius, stūmoklines grupes, kitas dalis, atsiunčiame; T-150K traktorius. Remontuojame visų kombainų pobūgnius, būgnus, sraiges, MAZ, K-701, DON, SMD, MTZ, T-40 variklius, pavarų dėžes, vairo kolonėles, reduktorius ir kitus mazgus. Tel. 8 614 01 994, 8 614 80 026. UAB „Meistrema“.

950756

946121

962764

Markizės (3x2,2 m, automatinis ir rankinis valdymas, 1 000 Lt). Tel. 8 699 35 233.

962688

951756

955936

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

Pjuvenų briketai. 960 kg paletė su pristatymu – nuo 400 Lt. Tel. 8 687 31 605.

952998

Prekiaujame kokybiška akmens anglimi sezoninėmis kainomis. UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816.

962324

Kitos prekės

Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas.

Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas.

Parduodu įvairių rūšių malkas (skaldytas, trinkelėmis, rąstukais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 924, e. paštas euruta66@gmail.com.

928661

Parduotuvė BALTARUSIŠKA APRANGA birželio 1 d. švęs 11 metų sukaktį.

Pirkėjų laukia nuolaidos ir siurprizai.

J.Jablonskio g. 17, Senamiestis, prieš fontaną. Tel. 207 303.

962659

Vieno aukšto su mansarda gyvenamąjį namą (b. pl. 90 kv. m), ūkinį pastatą su pokylių sale (b. pl. 120 kv. m), ūkinį pastatą, stalių dirbtuves (b. pl. 120 kv. m) Garliavoje (8,5 a sklypas, akligatvis). Tel. 8 685 79 433.

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

Drabužiai, avalynė

955106

Ieškote buitinės technikos? Gal jau turite išsirinkę tai, ko Jums reikia? Užsukite ar paskambinkite į „Buitex“ palyginti kainos, mes pasiūlysime Jums palankesnę kainą! „Buitex“, Taikos pr. 43; Vytauto pr. 1, tel. 8 614 70 570; www.buitex.

Parduodami 4 po 8 a žemės ūkio paskirties sklypai Rokeliuose (Kauno riba). 1 a kaina 3 000 Lt. Tel. 545 168, 8 606 57 246.

Parduodu ąžuolo ir uosio poilsio GULTUS (šezlongus). Tel. 8 618 03 563.

Tvarkingą sodybą 40 km nuo Kauno, 75 a aptvertas sklypas, 1997 m. 55 kv. m rąstinis namas, patogumai, 6 a tvenkinys, netoli Dubysa ir Ginėvė. Tel. 8 606 94281.

Parduodamas 14,34 a žemės sklypas Kaune, A.Žmuidzinavičiaus g. Įvestos visos miesto komunikacijos. Statybos leidimas. Kaina 120 000 Lt. Tel. 8 698 48 882.

962763

Baldai

962011

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

Parduodamas vieno kambario butas Ašigalio g. (butas pirmajame paaukštintame aukšte, šešių butų name, b. pl. 30 kv. m, suremontuotas, vanduo šildomas elektra, nėra gyvatuko). Nedideli mokesčiai. Kaina 67000 Lt. Tel. 8 677 92 554.

955727

Tvarkingą 1 kambario butą Dainavoje (bendr. pl. 30 kv. m, 4 a., šiltas, maži mokesčiai, pakeisti langai, elektros instaliacija, santechnika). Tel. 8 620 19 454.

Naujos statybos dviejų, trijų kambarių butus Kaune (dalinė arba visa apdaila, autonominis šildymas, židinys, vieta automobiliui, puiki kokybė, gera kaimynystė, šalia PC, išvystyta infrastruktūra, maži mokesčiai). Paskutiniai pasiūlymai. Dirbame ir šeštadienį. Tel. 8 698 09 808.

962514

958913

Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.

963783

Skubiai parduodamas 2 k. butas Biržų g., Žaliakalnyje (bendr. pl. 36 kv. m, 2 a. medinio namo II a., euroremontas, šildomas elektra ir kietuoju kuru). Kaina 59 000 Lt. Tel. 8 600 67 665.

961735

958465

952457

Parduodame uosio, ąžuolo, beržo malkas rąstais po 3 m ir trinkelėmis. Vežame po 10 arba 5 erdmetrius. Tel. 8 612 63 246, (8 37) 746 419.

Skubiai parduodamas 10 a namų valdos sklypas Kauno r., Irėniškėse, Paparčių g. 4. Įvažiavimas iš Artojų g. Tel. 8 647 12 545.

Parduodamas 1,5 k. butas Veisiejuose (36 kv. m, 4 a., reikalingas remontas). Kaina 15000 Lt. Tel. 8 635 56 732.

Parduodamas namas Vilijampolėje, Pikulo g. (bendr. pl. 250 kv. m, 5,5 a). Kaina 400 000 Lt. Tel. 8 698 21 958.

Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas.

Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992.

Parduodu TAKSI verslą su veikiančiais telefonų numeriais, generaline licencija, radijo dažniais, kompetencijos pažymėjimu. Tel. 8 618 84 422, 333 555.

Išparduodu ir perku įvairių plotų ir įvairios paskirties žemės ir sodų sklypus, sodybas, namus ir jų dalis. Tel. (8 37) 225 490, 8 608 51 012; www.musukvartalai.lt.

962052

960691

Parduodu sodą Jūrėje, SB „Dobilas“, su namuku. Kaina 25 000 Lt. Tel. 8 647 47 884.

Atvežame malkas miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 601 25 955, 8 601 26 268.

937531

Įvairias 3 m malkas. Miškavežio nuoma.

Tel. 8 612 18 535.

941099

PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–18 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246.

937386

Vakarinių tujų gyvatvorėms išpardavimas (aukštis 40–80 cm), kaina nuo 1 iki 3 Lt. Kalninės pušys – nuo 3 iki 5 Lt. Tel. 8 650 80 986.

960638

29 3

šeštaDIENIS, gegužės 26, 2012

klasifikuoti skelbimai Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

Parduoda

956720

Kitos prekės Šalia Vištyčio parduodamas žvyro karjeras.

Tel. 8 618 62 732.

Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213.

963587

958596

Vasaros kainomis! Durpių briketai, akmens anglys didmaišiuose. Tel. 8 605 68 711.

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Siūlyti nuo trijų hektarų. Tel. 8 618 05 112.

VĮ Kaišiadorių miškų urėdija skelbia pavasarinį malkų išpardavimą su nuolaida! Tik užsisakę malkas iki 2012 m. gegužės 31 d. galės jas nusipirkti už šias kainas: beržinės malkos (kub. m) – 96,80 Lt su PVM; juodalksninės malkos (kub. m) – 90,75 Lt su PVM; drebulinės, eglinės malkos (kub. m) – 78,65 Lt su PVM. Atvežimas Kaišiadorių ir Elektrėnų sav. gyventojams – 12 Lt (kub. m) su PVM, Kauno m. ir rajono gyventojams – 20 Lt (kub. m) su PVM. Dėl malkų kreiptis darbo dienomis 8–17 val. Daugiau informacijos www.kaismu.lt. Tel. (8 346) 67 636, e. paštas info@kaismu.lt.

Perku sovietinius garbės ir pagyrimo raštus, įvairius LTSR, SSRS AT, miestų tarybų narių ir kitus pažymėjimus. Tel. 8 640 43 155, e. paštas grw@takas.lt.

Perka

ŽŪ paskirties žemę. Gali būti su bendraturčiais, išnuomota, apleista. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 610 16 498.

963052

949418

952045

963617

939901

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

956468

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

898912

Tel..8 620 99 000 www.kaunakiemis.lt

Įvairūs Nuomoja Gražioje vietoje, A.Stulginskio g. 61, Vilijampolėje, nuomojamas arba parduodamas kioskas (šalia mokykla). Tel. 8 659 00 146.

962665

Nuomoju sodą vasaros sezonui Arlaviškėse, 25 km nuo Kauno. Yra mūrinis namas ir 6 a žemės. Tel. 8 687 84 264.

963537

960120

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

951491

Išsinuomoja Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune, ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.

964055

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

940624

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

919978

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

913462

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

947102

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

928640

Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

949335

948161

Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

961496

Kiti

Gegužės mėn. kačių ir šunų vakcinacija prieš PASIUTLIGĘ – tik 5 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel.

330 342; Pramonės pr. 14, „Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta, tel. 707 723.

963536

939755

Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.

950972

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.

939828

Paskolos

Informuojame, kad UAB „Palangos kempingas“ (įmonės kodas 152540575) akcininkai priėmė sprendimą pavadinimą pakeisti į UAB „Nuova Capital“, buveinės adresą iš Vytauto g. 8, Palanga, pakeisti į Vilniaus g.

56, Kaunas.

939977

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g.

187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

938499

956162

Perkame katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, el. variklius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

939604

Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

Sukarinta poilsinė stovykla prie jūros vaikams nuo 10 iki 18 metų, 7 dienos, 300 litų. Tel. 8 670 43 070; www.jurusaulys.lt.

939680

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g.

148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

Vizos

936247

Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.

937347

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

951708

Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

919890

Geromis kainomis superka automobilius, mikroautobusus, visureigius. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539.

Kelionės Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399

Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

962849

Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žemių, juodžemio. Nuomojame mini krautuvą BOBCAT. Išvežame statybinį laužą. Tel. 8 620 26 805.

958742

Atvežu 5–11 kub. m žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, atsijų. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.

961040

Dėmesio, taksiste! Nusipirk išreklamuotą taksi telefono numerį, suburk grupę ir dirbkite be dispečerinės, nepriklausomi nuo firmos. Kreipkis. Pakonsultuosiu. Padėsiu gauti numerių. Tel. 8 646 46 366.

964274

Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902.

961437

Savikroviu (20 t, 6x6) išvežu statybinį laužą, žemes. Atvežu žirgų mėšlo, statybinio laužo, molio sklypui pakelti, žemių aplinkai tvarkyti. Tel. 8 638 33 222.

962094

Lengvuosius automobilius su defektais, po avarijų, senus, surūdijusius, nevažiuojančius.

Sutvarkau dokumentus. Tel. 8 606 15 981.

Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt.

Tel. 8 687 48 399.

962785

951737

Perkame mišką su žeme, biržes išsikirsti Prienų regione. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 687 95 968.

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

953469

952483

Kviečia Baidarių, plaustų nuoma. Nakvynė ir poilsis prie Merkio upės Perlojos kaime arba prie Lavyso ežero. Tel. 8 699 96 845, 8 612 55 435, www.keruze.lt.

963511

Baltosios naktys! Autobusu į Sankt Peterburgą birželio 14–18 d., 499 Lt (ekskursijos, nakvynė, pusryčiai, muziejų bilietai). Tel. 8 686 82 818, 222 936, 8 652 81 888.

958785

Kauno moksleivių aplinkotyros centras kviečia 8–15 m. vaikus į dienos stovyklas birželio 11– 22 d. (darbo dienomis 9–16.30 val.). Stovyklų kainos: „Būkime sveiki“ – 260 Lt; „Kamanė“ – 160 Lt. Tel. (8 37) 390 064. www.aplinkotyroscentras.kaunas.lm.lt.

960171

30 2

šeštaDIENIS, gegužės 26, 2012

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ Ispanija–Italija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina nuo 1198 Lt asm.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt

Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina nuo 1871 Lt asm.

Egiptas–Izraelis–Jordanija 7 naktų kruizo kaina nuo 1750 Lt asm.

KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ!

Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos

Kaina pateikta iš išvykimo uosto.

Savona–Ibiza–Barselona–Marselis 4 naktų kruizo kaina nuo 990 Lt asm.

Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt

kempingas/poilsiavietė „Viktorija“ PASIŪLYMO KAINA: KAMBARIUOSE SU TUALETU IR DUŠU SUAUGUSIAJAM – 240 Lt; Čižikų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r.,

vaikams: iki 3 m. – nemokamai,

tel. 8 698 70 328,

nuo 4 iki 10 m. – 120 Lt;

(8 342) 47 521, (8 342) 20 126.

nuo 11 iki 16 m. – 168 Lt.

POILSIS SU ŠEIMA NUO PIRMADIENIO

XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS

IKI PENKTADIENIO PRIE VIŠTYČIO

E. paštas

EŽERO POILSIAVIETĖJE „VIKTORIJA“.

stovyklavieteviktorija@gmail.com.

Firma „Vėberis“ APLANKYKIME DVARUS: birželio 2 d. – ZYPLIŲ; 9 d. – ŽEMAITKIEMIO; 16 d. – TAUJĖNŲ; 23 d. – PLUNGĖS.

2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d.

Festivalio bankas

Festivalá pristato

Festivalá remia:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA

Festivalio dienraðtis

Didysis rëmëjas

Informacinis partneris

Kauno Rotušė, II–V 12–17 val.

Tel. 8 689 54 571, (8 37) 424 282.

Pagrindiniai rëmëjai:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË

PRADEDAMASIS KONCERTAS

Birželio 3 d., sekmadiená, 19 val.

Paþaislio vienuolyne LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevièius

KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: LILIJA GUBAIDULINA (sopranas) IEVA PRUDNIKOVAITË (mecosopranas) VAIDAS VYÐNIAUSKAS (tenoras) LIUDAS MIKALAUSKAS (bosas)

Dirigentas GINTARAS RINKEVIÈIUS Antonio Vivaldi – Gloria Arijos ir ansambliai ið Vincenzo Bellini, Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti, Jacques Offenbach, Paul Abraham operø ir opereèiø Bilietø kaina: 20, 30 Lt

Savaitės poilsis: Pervalkoje, Palangoje.

Informacija www.veberis.com.

Pramogos, šventės, laisvalaikis

Mokymai

Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kursai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt.

956555

Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą.

Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Nuomojame kemperius-prikabinamuosius namelius. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

956500

Dainavimas KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VARPELIS“ priima mokytis berniukus: 4–5 metų – ankstyvojo mokymo klasėje, 6 metų – priešmokyklinėje klasėje, 7–9 metų – 1 klasėje; dainininkus: 7–9 metų – į jaunučių chorą; 9–18 metų – į koncertinį berniukų ir jaunuolių chorą „Varpelis“. Pagrindinis priėmimas vyks gegužės 31 d. 9–17 val. Tel. 320 486, D.Poškos g. 4, www.varpelis.com.

Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Pažaislio vienuolyne 2 val. prieš koncertà.

Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams.

Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Informuojame, kad troleibusai iki stotelës„Kauno marios“ vyks iki 22 val.

Informaciniai rëmëjai:

Rëmëjai:

948473

Sportas Sveikatingumo ir jogos studija, Laisvės al. 59B (prie fontano), kviečia į jogos užsiėmimus, mankštas su kamuoliais ir GYMSTICK lazdomis. Tel. 8 688 24 182 – Natalija; 8 687 46 084 – Aurelija.

955577

Partneriai:

INIT ÁMONIØ GRUPË

Kauno Centro sporto mokykla kviečia 6–14 m. moksleivius į vasaros užsiėmimus, kurių tikslas išmokyti vaikus plaukti, stiprinti sveikatą ir skatinti aktyvų poilsį. I pamaina – birželio 4–22 d., II pamaina – birželio 25–liepos 13 d. Užsiėmimai vyks darbo dienomis 10 ir 11 val. mokyklos plaukimo baseinuose. Plaukti mokys mokyklos plaukimo specialistai. Užsiėmimo trukmė 45 min.

Vienos pamainos (15 užsiėmimų) kaina 62 Lt. Registracija ir išsamesnė informacija tel. 422 854, adresas Miško g. 3.

960472

31

šeštadienis, gegužės 26, 2012

kas, kur, kada Amžinąjį atilsį

teatras

Mirus docentui Benediktui MILUKUI (1931–2012), su giliu liūdesiu šeimą ir artimuosius užjaučia KTU Organinės chemijos katedros ir Cheminės technologijos fakulteto bendruomenė.

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži­ mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi­ mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re­ novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje – NEMOKAMAI. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukauko g. 3B, Perlojos g. 37, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsa­ kymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

946834

KREMAVIMAS LIETUVOJE. Metalistų g. 3, Kėdainiai.

Tel. (8 347) 55 560, 8 613 30 996.

E. paštas administracija@krematoriumai.lt. www.krematoriumai.lt.

948328

955379

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes grani­ to plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso­ je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Taikos pr. 34A, Kaunas; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, krema­ vimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

955449

Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų granito.

Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Prekiaujame įvai­ raus storio poliruotomis švediško granito plokštėmis. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Kar­ mėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt.

950164

PAMINKLAI: didelė granito spalvų įvairovė; liejame pamatus, de­ dame trinkeles; paminklų restauravimas; atvežame ir sumontuo­ jame. Mus rasite Šilainių turguje, 43 paviljone. Tel. 8 676 25 966.

PREKIAUJAME IŠSIMOKĖTINAI. 959573

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS, PAMINKLAI, ANTKAPIAI, TVORELĖS. Kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Kapo uždengimas akmens plokšte, plytelėmis, trinkelėmis; kapo tvar­ kymas po laidotuvių; pamatų įrengimas; paminklų, tvorelių res­ tauravimas. AKCIJA: paminklams iš ekspozicijos taikoma iki 20 proc. nuolaida. Kontaktai www.kapineta.lt, info@kapineta.lt, tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje”).

951422

„Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų par­ vežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributi­ kos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be po­ ilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Alek­ soto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399.

950843

kviečia

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Ge­gu­žės 27 d. 18 val. – PREMJERA! Eu­ge­ne Scri­be. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Is­to­ri­nė ko­me­di­ja. Rež. Rai­mun­das Ba­nio­nis. Rū­tos sa­lė.

Ge­gu­žės 29 d. 18 val. – So­fi Ak­sa­nen.

APSIVALYMAS. Vie­nos da­lies dra­ma. Rež.

Jo­nas Ju­ra­šas. Rū­tos sa­lė.

KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstu­čio g. 74A, www.ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt, in­fo@ka­me­ri­nis­te­at­ras.lt

Ge­gu­žės 27 d. 18 val. – D.Če­paus­kai­tė. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYSTĖ. Dvie­jų da­lių juo­do­ji ko­me­di­ja. Rež. S.Ru­bi­no­vas.

Ge­gu­žės 30 d. 18 val. – D.Fo, F.Ra­me.

VIENA NAMUOSE. Mo­no­ko­me­di­ja. Rež.

A.Ru­bi­no­vas.

KAUNO MAŽASIS TEATRAS

PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų per­ dirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g.

248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129.

ŠILAINIŲ PAMINKLAI

KAuno valstybinis dramos TEATRAS

M.Dauk­šos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.ma­za­sis­te­at­ras.lt

Gegužės 29 d. 19 val. – Užupio dramos teatro gastrolės. HIROSIMA, MANO MEILE pagal M.Duras. Rež. Ramūnas Abukevičius.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A

Ge­gu­žės 26 d. 12 val. Ma­žo­jo­je sce­no­je – ŽIRAFA SU KOJINĖMIS, rež. G.Rad­vi­la­vi­čiū­tė (spal­vo­ti drau­gų nuo­ty­kiai džiun­glė­se), nuo 5 metų.

16 val. – Kau­no ir Sankt Pe­ter­bur­go kū­ry­bi­ nis pro­jek­tas. PREMJERA – KELIONĖ SAULĖS LINK (is­to­ri­ja apie ke­lią, mu­zi­ką ir cir­ką.

Apie šven­tę ir kas­die­ny­bę mu­my­se ir ša­lia mū­sų...), mu­zi­ki­nis spek­tak­lis nuo 9 iki 99 metų. Au­to­rius ir re­ži­sie­rius Bo­ri­sas Kon­ stan­ti­no­vas. Dai­li­nin­kas Vik­to­ras An­to­no­ vas. Kom­po­zi­to­rius De­ni­sas Šad­ri­nas.

Ge­gu­žės 27 d. 12 val. Va­le­ri­jos ir Sta­sio Rat­ ke­vi­čių lė­lių mu­zie­ju­je – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiu­raus­kas (spek­tak­lis-žai­di­mas, ku­rį pa­de­da kur­ti vai­kai), nuo 3 metų.

16 val. – Ne­ok­la­si­ki­nio šo­kio te­at­ro RELEVE se­zo­no BAIGIAMASIS KONCERTAS.

VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. (8 37) 313 712 www.vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt

Ge­gu­žės 27 d. 12 val. – S.Iva­naus­kai­tė. PIE­ MENĖLĖ IR KAMINKRĖTYS (H.Ch.An­der­se­no pa­sa­kos mo­ty­vais).

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girs­tu­tis.lt

DOMINO TEATRAS Ge­gu­žės 27 d. 18 val. – ko­me­di­ja APIE KĄ KALBA VYRAI. Re­ži­sie­rius O.Ša­poš­ni­ko­vas.

Gegužės 29 d. 18 val. – komedija NUODĖ­ MIŲ MIESTAS. Režisierius O.Šapošnikovas.

Gegužės 30 d. 18 val. – komedija DAKTA­ RAS. Režisierius A.Večerskis.

Gegužės 31 d. 18 val. – komedija DAKTA­ RAS. Režisierius A.Večerskis.

V.ŠAPRANAUSKAS Gegužės 28 d. 19 val. – JUODOJO HUMO­ RO VAKARAS. Galioja gegužės 21 d. bilietai.

,,NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Ge­gu­žės 27 d. 12 val. – KATINĖLIS IR GAIDELIS. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

renginiai MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Ro­tu­šės a. 13

Ge­gu­žės 26 d. 13 val. – JAUNŲJŲ KŪRĖJŲ POPIETĖ. Ren­gi­ny­je sa­vo kū­ry­bos iš­trau­kas skai­tys Res­pub­li­ki­nio moks­lei­vių kū­ry­bos kon­kur­so da­ly­viai.

KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Ge­gu­žės 26 d. 16 val. – Tre­čio­jo tarp­tau­ ti­nio var­go­nų mu­zi­kos fes­ti­va­lio JUBILATE DEO kon­cer­tas. Da­ly­vau­ja tarp­tau­ti­nių kon­ kur­sų lau­re­at­ ė Na­ta­li­ja Už­vi (Ru­si­ja).

Ge­gu­žės 27 d. 16 val. – Tre­čio­jo tarp­tau­ ti­nio var­go­nų mu­zi­kos fes­ti­va­lio JUBILATE DEO bai­gia­ma­sis kon­cer­tas. Da­ly­vau­ja tarp­ tau­ti­nių kon­kur­sų lau­re­a­tas Ba­lys Vait­kus (Lie­tu­va). Įė­ji­mas ne­mo­ka­mas.

KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vy­tau­to pr. 79/Kęstu­čio g. 1

Ge­gu­žės 26 d. 13 val. – res­pub­li­ki­nis vy­res­nio am­žiaus žmo­nių cho­rų fes­ti­va­lis BROLIAI, SESĖS, UŽDAINUOKIM. Da­ly­vaus Pa­ne­vė­žio miš­rus cho­ras-klu­bas „Se­no­liai” (va­do­vė Vio­le­ta Ža­dei­kie­nė), Šiau­lių kul­tū­ros cen­tro miš­rus cho­ras „Šar­ ma” (va­do­vė Zi­na Kos­maus­kie­nė), Kau­no miš­rus cho­ras „Gau­da” (va­do­vė Ma­ri­ja Da­ lan­gaus­kie­nė), Kau­no kul­tū­ros cen­tro „Tau­ tos na­mai” miš­rus cho­ras „Ai­niai” (va­do­vas Min­dau­gas Šikš­nius, kon­cert­meis­te­rė Si­mo­ na Drun­gi­lai­tė). Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

KAUNO MAIRONIO UNIVERSITETINĖ GIMNAZIJA Gim­na­zi­jos g. 3

Ge­gu­žės 28 d. 15 val. kvie­čia da­ly­vau­ti is­to­ri­nės at­min­ties pa­mo­ko­je „DALIA GRIN­ KEVIČIŪTĖ – trem­ti­nė, gy­dy­to­ja, ra­šy­to­ja, di­si­den­tė”. Ren­gi­ny­je bus ati­da­ry­ta Da­lios Grin­ke­vi­čiū­tės, bu­vu­sios gim­na­zi­jos auk­lė­ ti­nės (tuo­met – Kau­no „Auš­ros” mer­gai­čių gim­na­zi­jos), au­di­to­ri­ja.

Ini­cia­to­riai ir ren­gi­nio glo­bė­jai – Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų mo­te­rų sam­bū­ris.

LPKTS Lais­vės al. 39, sa­lė­je

Ge­gu­žės 28 d. 16 val. – li­te­ra­tū­ri­nė po­pie­tė MŪSŲ ŠVIESUOLIAI. Su­si­tik­si­me su kny­gos „Slė­pi­nys sėk­lo­je” au­to­re Da­nu­te Kun­čie­ne ir ra­šy­to­ju, ak­ty­viu vi­suo­me­ni­nin­ku Pet­ru Za­bi­čiu, smui­ki­nin­ke Al­do­na Bal­trū­nie­ne.

Ren­gi­nio ve­dė­jas ak­to­rius Egi­di­jus Stan­ci­ kas. Or­ga­ni­za­to­riai – LPKTS Kau­no fi­lia­las ir Lie­tu­vos Są­jū­džio Kau­no sky­rius.

M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31

Gegužės 29 d. 15 val. – vokalinės muzikos koncertas. Dalyvaus Vytauto Didžiojo uni­ versiteto muzikos akademijos dainavimo katedros doc. Danieliaus Vėbros studentai Asta Mikelionytė, Paulius Bagdonas, kon­ certmeistrė Greta Drenseikaitė. Programoje – G.Verdi, G.Puccini, G.Donizetti, F.Leharo, W.A.Mozarto, E.Griego, A.Bražinsko, B.Dvariono ir kitų kompozitorių kūriniai.

Koncerto vedėjas – doc. D.Vėbra.

J.TUMO-VAIŽGANTO MEMORIALINIS MUZIEJUS Alek­so­to g. 10-4

Ge­gu­žės 29 d. 17 val. – tra­di­ci­nis po­ezi­jos va­ka­ras FILOSOFIJA, POEZIJA IR LAKŠTINGA­ LOS. Po­eti­nio me­no kon­tro­ver­si­jos pa­gal Dai­vą Po. Nau­jos Dai­vos Po kny­gos ir Ja­ro Ra­mū­no CD kny­gos teks­to po­eti­niam frak­ta­lui pri­sta­ty­mas. Da­ly­vaus kny­gos au­to­rė Dai­va Po, kom­po­zi­to­rius ir ra­šy­to­jas Ra­mū­nas Ja­ras, li­te­ra­tū­ro­lo­gė Ra­mu­tė Dra­ ge­ny­tė, li­te­ra­tū­ro­lo­gas dr. Ra­mu­tis Kar­ma­ la­vi­čius, fi­lo­so­fas An­drius Ko­nic­kis, ver­tė­ja Li­li Ame, kū­ry­bi­nio mąs­ty­mo lek­to­rė In­ga Uus, ak­to­rė Kris­ti­na Ka­za­ke­vi­čiū­tė, tech­ni­ nis re­dak­to­rius ir ma­te­ma­ti­kas Ri­man­tas Lei­ta­nas, po­etai Skaid­rius Kan­dra­ta­vi­čius, Gvi­das La­ta­kas, Da­rius Ra­kaus­kas ir Lin­vy­ das Kri­vic­kas.

kinas KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54

Gegužės 26 d. 13 val. – „Magiški fėjų Vink­ sių nuotykiai” (dubliuotas lietuviškai). Rež.

Iginio Straffi. Animacija. 14.45 val. – „Pa­ saulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo”. Drama. Bulgarija, Vokietija, Slo­ vėnija, Vengrija. Rež. Stephanas Komanda­ revas. Vilniaus tarptautinio kino festivalio „Kino pavasaris” konkursinėje programoje filmas pripažintas geriausiu, o pagrindinis aktorius Miki Manojlovičius gavo geriausio aktoriaus apdovanojimą. 16.45, 20.45 val.

– „Mano didysis O!” Romantinė komedija.

D.Britanija. Rež. Tanya Wexler. Vaidina: Maggie Gyllenhaal, Felicity Jones, Hughas Dancy, Rupertas Everettas, Jonathanas Pry­ ce. 18.45 val. – „Šokėja tamsoje”. Drama, miuziklas. Danija, Vokietija, Nyderlandai, JAV, D. Britanija, Prancūzija, Švedija, Suo­ mija, Islandija, Norvegija. Rež. Larsas von Trieras. Vaidina: Bjork, Catherine Deneuve, Davidas Morse, Peteris Stormare.

Gegužės 27 d. 13 val. – „Magiški fėjų Vinksių nuotykiai”. 14.45 val. – „Pasaulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo”.

16.45, 20.45 val. – „Mano didysis O!” 18.45 val. – „Šokėja tamsoje”.

Kitų kino teatrų repertuarai – priede „TV DIENA“

DATOS (gegužės 26 d.)

1799 m. gimė rusų poetas Aleksandras Puškinas.

1926 m. gimė džiazo legenda, trimitininkas, kompozitorius Milesas Davisas.

1940 m. Bolivijoje mirė lietuvių keliautojas, žurnalistas, rašytojas, visuomenės veikėjas Matas Šalčius.

1960 m. gimė Romas Ubartas, disko metikas, 1992 m. Barselonos vasaros olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtojas.

1964 m. gimė roko muzikantas Lenny Kravitzas.

2008 m. Italijoje žuvo dviratininkė, Lietuvos plento čempionė Zita Urbonaitė.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Pajusite dėkingumą viskam, kas jus supa. Dalykitės džiaugsmu ir meile su kitais, ypač su tais, kuriems jos trūksta. Raskite laiko pailsėti.

Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Galite įsimylėti ar sutikti žmogų, kuris jums padarys itin didelę įtaką. Saugokitės gražbyliaujančių žmonių, nes galite smarkiai apsigauti ir priimti netinkamą sprendimą.

Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima bei aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Tik nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant labai svarbi.

Vėžys (06 22–07 22). Nuo pat ryto lydės pakili nuotaika, malonus jaudulys, džiugins artimųjų, kolegų, draugų dėmesys. Tinkama diena priimti lemiamus gyvenimo sprendimus.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Dar geriau būtų aplankyti parodą, naujai pažvelgti į miestą ir pasisemti iš jo įkvėpimo bei naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti aplinkinių žmonių. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, klauskite intuicijos.

Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo arba diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus.

Skorpionas (10 24–11 22). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Neignoruokite savo norų. Šaulys (11 23–12 21). Gali būti, kad kas nors ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus sunku valdytis. Nė minutėlės neužsimirškite, kontroliuokite save, ir vakare reikalai ims gerėti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Ši diena nepalanki spręsti svarbius ir lemtingus klausimus. Aplinkiniai gali suabejoti jūsų veiklos tikslingumu, dėl to bus sunku susikaupti darbe. Nepamirškite – svarbiausia ištvermė.

Vandenis (01 21–02 19). Būsite optimistiškai nusiteikęs, viskas atrodys paprasta ir lengva. Pasiduokite emocijoms ir nesigailėsite, nes juk ne viską galima įvertinti tik šaltu protu. Žuvys (02 20–03 20). Savaitgalis nusimato itin darbingas, būsite kupinas energijos, norėsite nuveikti daugiau nei paprastai. Tik raskite laiko ir pailsėti – pasivaikščioti gryname ore, pasideginti saulutėje.

Orai

Šiandien vietomis silpnai palynos, vyraus 17–20 laipsnių šiluma. Sekmadienį taip pat kai kur trumpai palis. Naktį temperatūra bus 6–13, dieną 16–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, gegužės 26 d.

+17

+17

Telšiai

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+18

Utena

+18

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

4.55 21.36 16.41 9.59 1.04

147-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 219 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +23 Brazilija +27 Briuselis +25 Dublinas +19 Kairas +33 Keiptaunas +19 Kopenhaga +23

Londonas +24 Madridas +28 Maskva +20 Minskas +19 Niujorkas +30 Oslas +25 Paryžius +25 Pekinas +32

orai kaune šiandien

Praha +20 Ryga +17 Roma +24 Sidnėjus +18 Talinas +18 Tel Avivas +30 Tokijas +24 Varšuva +20

+19

+18

Vėjas

1–6 m/s

Vilnius

Marijampolė

+19

Alytus

Vardai Šiandien:

Algimantas, Eduardas, Milvydė, Nerimantas, Pilypas, Vilhelmina.

Rytoj:

Augustinas, Brunonas, Genadijus, Leonora, Virgaudas, Žymantė.

Vis ar­čiau mau­dy­nių se­zo­nas

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+20

+16

+12

2

+15

+17

+15

+13

2

+15

+17

+15

+13

2

rytoj

poryt

Va­s a­r iš­k ai dos­n i sau­l ė sėk­m in­g ai šil­d o Lie­t u­v os van­d ens tel­k i­n ius ir ar­t i­n a mau­dy­n ių se­z o­n o pra­d žią.

Va­k ar Tau­r ag­n o eže­r e van­d uo bu­ vo su­š i­l ęs iki 19 laips­n ių, To­to­r iš­k ių eže­r o ties Tra­k ais ir Kau­n o ma­r ių ties Dra­s ū­n iš­k iu – iki 20. Ne­m u­n as Drus­k i­n in­k uo­s e bu­v o su­š i­l ęs iki 19, Ne­r is Vil­n iu­j e, Šven­t o­j i Anykš­ čiuo­s e, Kur­š ių ma­r ios ties Ven­t e ir Ni­d a – iki 17 laips­n ių. Nuo mau­ dy­n ių at­g ra­s o tik Bal­t i­j os jū­r a: jos van­d ens ties Klai­p ė­d a tem­p e­r a­t ū­ ra – 11 laips­n ių, o Ni­d o­j e sie­k ia vos 9 laips­n ius.

KD inf., „Shutterstock“ nuo­tr.

įvairenybės

Dei­man­ti­nis karalienės Elžbietos II ju­bi­lie­jus

„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt

Mi­li­jo­nai žmo­nių Di­džio­jo­je Bri­ ta­ni­jo­je švęs ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II dei­man­ti­nį ju­bi­lie­jų. Mo­nar­chė mi­ni 60-ąsias val­dy­mo me­ti­nes ir ga­li džiaug­tis tuo, kad ka­ra­liš­ ko­ji šei­ma šiuo me­tu yra itin po­ pu­lia­ri.

Iš­kil­mių kul­mi­na­ci­ja vyks bir­ že­lio 2–5 d., su tūks­tan­čio lai­vų pro­ce­si­ja Tem­zė­je, ryš­kiau­sių po­ pmu­zi­kos žvaigž­džių kon­cer­tu ir iš­kil­min­gu pa­ra­du. Šia iš­ties is­to­ri­ne pro­ga, – Elž­ bie­ta II yra tik ant­ro­ji mo­nar­chė po ka­ra­lie­nės Vik­to­ri­jos, šven­čian­ ti dei­man­ti­nį val­dy­mo ju­bi­lie­jų, – bri­tams bu­vo su­teik­tos pre­ce­den­ to ne­tu­rin­čios dvi lais­vos die­nos po sa­vait­ga­lio.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad Tem­zės pa­ kran­tė­se ste­bė­ti lai­vų pa­ra­do bir­že­ lio 3 d. su­si­rinks mi­li­jo­nas žmo­nių.

Lai­vų pro­ce­si­jos cent­re bus puoš­ni ka­ra­lie­nės bar­ža, taip pat da­ly­vaus gar­lai­viai, buk­sy­rai, ka­te­riai ir is­to­ ri­niai lai­vai.

Ki­tą die­ną vi­sa­me pa­sau­ly­je bus už­deg­ta švy­tu­rių gran­di­nė, o ka­ ra­lie­nė už­degs švy­tu­rį ant sce­nos prie­šais Ba­kin­ga­mo rū­mus, ku­rio­ je jos gar­bei kon­cer­tuos to­kie mu­ zi­kan­tai kaip Pau­las McCart­ney. Ša­ly­je vyks ir ne to­kios for­ma­ lios šven­tės – žmo­nės rengs va­ ka­rė­lius gat­vė­se ir ban­dys at­kur­ti 1977 m. švęs­to si­dab­ri­nio ju­bi­lie­ jaus dva­sią.

Prin­cas Wil­lia­mas ir jo žmo­na Cat­he­ri­ne, ku­rie at­sto­vau­ja jau­ na­jai ka­ra­liš­kų­jų as­me­nų kar­tai, bir­že­lio 5 d. da­ly­vaus ka­rie­tų pro­ ce­si­jo­je.

Ak­ty­vu­mas: Elž­bie­ta II at­ro­do ge­ros svei­ka­tos, ta­čiau dėl gar­baus am­

žiaus už­sie­nio ke­lio­nes ju­bi­lie­jaus pro­ga pa­li­ko ki­tiems ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riams. „Scanpix“ nuo­tr.

Ju­bi­lie­jus, ku­ris mi­ni­mas po per­ nai įvy­ku­sių Wil­lia­mo ves­tu­vių, tik­riau­siai dar la­biau pa­di­dins ka­ ra­liš­ko­sios šei­mos po­pu­lia­ru­mą. Šį mė­ne­sį at­lik­tos ap­klau­sos pa­ro­dė, jog 80 pro­c. bri­tų no­ri, kad jų ša­lis ir to­liau lik­tų mo­nar­chi­ja.

Vi­so šio šur­mu­lio cent­re yra 86 me­tų mo­te­ris, ku­ri jau yra pro­se­ ne­lė ir ku­ri 1952 m. lan­kė­si Ke­ni­jo­ je, kai vie­ną ry­tą bu­vo pa­ža­din­ta ir iš sa­vo vy­ro prin­co Phi­li­po iš­gir­do, kad jos 56 me­tų tė­vas ka­ra­lius Jur­ gis VI mi­rė, o ji ta­po ka­ra­lie­ne.

Ji ka­rū­nuo­ta dau­giau nei po me­ tų, 1953-ių­jų bir­že­lio 2 d., Vest­ mins­te­rio aba­ti­jo­je.

Praė­j us še­š iems de­š imt­m e­ čiams pa­reng­ta pla­ti ju­bi­lie­jaus pro­gra­ma la­bai ski­ria­si nuo pir­ mo­jo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos dei­ man­t i­n io ju­b i­l ie­jaus 1897 m.

Ka­ra­l ie­n ė Vik­to­r i­ja tuo­m et dėl rai­šu­mo ne­ga­lė­jo už­lip­ti Šv. Pau­ liaus ka­ted­ros laip­tais, tad trum­ pos pa­dė­kos pa­mal­dos bu­vo su­ reng­tos lau­ke.

BNS inf.