2012-05-28 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, geguŞės 28, 2012

www.kl.lt

Lietuva 7p.

Pasaulis 9p.

lĹŤdĹžiu Ĺł antp Laiveli ir kast, kaip Ĺ ieme kĹĄrs triu met, no atidaryir mingai tinÄ—s laivytas turis nas, jam zo bos se i nepasitinkama ni uosVie ta. g lairen pildyti teliai per nepradeda ti pravais, ki ku, kada ir neaiĹĄ lÄ…. k dÄ—s vei

a_ ab Ă˜V\ [b\ a\ :N CVQ ZN[

ti ir

uĹžsimerkzdins mĹŤsĹł PraĹĄÄ— leidimo gram

be negavo. aĂ­] aV• nienÄ—. uostelio nematyti, kaip kino A.Čės dirbama aĂ– Xb_  [b dinÄ—je aiĹĄ Tiktelyje tą“, – tai tik vi rijos ir ĹĄĹł maĹžiausiai. kÄ—s grun ntosios uos s darbams akvato „Šve sÄ…na ri tokiem Ĺžinau, nes kis paaiĹĄ aĹĄ ka, ku – KlaipÄ—-ja dalyje, kurtĹł darbĹł kie tavimus. techni TÄ… ÄŻrangÄ… jÄ… viesakovai ci lik ma uosrasis at timetrinius ĹžiĹŤrÄ—jau orÄ…, o uĹž rĹł uosto direk ]Ă› Q\ WR V_ 9 netinka. tas ap mu. Po mano ba nio jĹŤrĹł jĹŤ no blogÄ… cija: 8YNV ĹĄy atlikus dos valstybi Ĺ ventosios kaip eksper moti pra ta li- dos valstybiniorangovus. ď Ž Situa lik nuo vÄ—s rÄ— pÄ— pa ro taga u sakÄ— Klai rekto gi ÄŻran vo buriuo- – nerangum nos bend cijĹł ji atsi Şų vancijos di nÄ— komen visa bran ma to direk rida Čėsnie kÄ… „Alvetos rekomenda – aiĹĄkino macialistas sargo, liai“, – neri ďŹ Ai uostui paskutinÄŻ gra geguŞės 18 ĹĄiÄ… techniką“, gilinimo spe dos kimo va bertas. kÄ™ „KlaipÄ— tis kiniĹł tyta tutis vo, kad buvo patei dens tel tojas Ro sios ÄŻstaigos cius. tas Ma ris tvarvo numa KÄ™stu karjerai“ gal jÄŻ dar bu uostelÄŻ su- Vytautas Gri uostelyje, ku rengus, Vidman kl.lt VieĹĄo s“ direktorius uostePa sios pasi met v.matutis@ dienÄ…. linti Ĺ ventosios Ĺ vento kamai ne jachtkluba gÄ—, kad ĹĄie Jis ne visÄ… po ant ir tin ta si uĹžli baigti gi ku. – ankĹĄ to piliavietÄ—s Taletas tei atidarytas. neveikÄ— renkamÄ—s Ir komas direkcija tar rÄ… uostas po uoste ta. sa tartu lai vienÄ… rytÄ… mogi- lis dar nebus 2010 metais, to Pilies lies uos ry buva pi pra da Uos nai tos dos Per dienĹł ir „Kiek me, kas pa nesilaiKlaipÄ— yra 106 vie ti, o kruizi- sezonÄ… veikÄ— do grÄ—blio. veikÄ— vos 10 kas neaiĹĄja govai ir atro kumo kol analizuo graďŹ ko ran baseine vams ĹĄvartuodinÄ—je dalyje 2011-aisiais. uostelis lyg riausiĹł barĹža, atidary Ĺ iemet sio lai ÄŻvai liai nalo vi naujau problema, kad tÄ… gruntÄ… ÄŻ vo uĹžneĹĄtas. dÄ—s veikti. ve niams „Vizua Ä?iau yra dar tos pirpra lo kas bendro vĹł termi truo nekÄ—. IĹĄki ri plukdyti iĹĄ saugios lai- ku, kada jis sutartÄŻ su niĹł lai vietos. tas, ta bĹŤti skeldaug, kad sie- baig kmenĹł. RekonstinÄ—s, kur nukus ria jie tu tÄ™, neatitinka dÄ—l Lietu– dar 56 laivĹł tiek Nutrau jerai“, turÄ—s ti. UĹž mogismul antroji kran To nÄ—: tĹł pra „Šiemet juos talpin versti stapriekran kalavimĹł. administra- „Alvetos kar konkursas. ji ir Čėsnie 70 vie planuojame kur rei jas pri lies mo tyta apie Airida vybos gios laivybos ti. Rangovai biamas nau beĹžinau tas esame kino Pi . Ĺ iemet bo tik tinÄ™. Atjach do dir sau reitu- ma s laivams kran mynĹł nau “, – aiĹĄ vos nieÄ?iĹł Bar gal Ä?iÄ… kai tuvas jos sĹł kad pa upÄ—je niam tĹł, ir tre mĹŤ Vilius leido nÄ—s kyti me nuo jos ĹĄaliĹł Lie ir Rango sinorÄ— truoti dovas cija ne sutvar tyti Da ti ĹĄyti lei- Atsilieka tĹł PraĹĄÄ— rekons 30 vietĹł. Ne tĹł brangios barŞą uosto va tinÄ—s Bal kartÄ… pranÄ—. riniĹł jach vÄ— dĹžiais. ti ir nemaĹžadÄ—jo jachtĹł ir dar Tarp ry pat turinti jĹŤ telius, atroPilies uos- siras dar tybvietÄ—s sto bet kas atsi- Ĺžo nie s mus bar rk vi Ä?ius. nevĹł. da A.Čė la ka po sevi taip vĹł uos sparĹĄalia sta nes joms gali mu, jau giniĹł lai – tikino dienÄ… uĹžsime p be leidimo di- va, moginiĹł lai Estija, kuri ĹĄaJo teigi 350 pramo ÄŻ vandenÄŻ. dimo“, geguŞės 23 letas.

Uosto pra pÄ— dos jachtos, kai ti per gÄ— K.Ta ntÄ… jĹŤdĹžiausiai.Skandinavijos jai TaÄ?iau paĹžadĹł dozÄ—s traukti su te stovi netgi nenuleis te bus pro- tikti“, – tei tas ir KlaiIki re- tyti, do skur gia nu dins gru Ĺžai nau uos rink vykdomĹłapsisprendÄ— jerai“ Ĺ ven- Ä?iausiai Ĺžen turi nema Dalis jĹł kad Pilies kai 2010 ratorius. trejiems gramz Ne pa si liĹł ne tik telis Apie tai, bÄ—ta jau seniau,KlaipÄ—dos lubo ope rekcija „Alvetos kar ir eksploa- liĹł pavyzdĹžiu, giniĹł uoste lies roje. jachtk cijos ĹĄis uos kal mo mo tas Pi kyti rove ni pra li mo tvar gi tĹł ruk robend t blemĹł, kons bĹŤt liks vo iĹĄnuo je. pradÄ—tas uostelio s. ÄŻrengne, bet ir atski tosios metais bas SmiltynÄ— go KlaipÄ—- metams bu bendrovei. Gal naujas. ĹžodĹžiai tartÄŻ.

Tali ir siil lu ti ji tuse. vimo su vas dirbo tik nistracijos jachtk tojai jau pa ĹĄio jachtk- jachtĹł uosto o gal bus se salo bus atlik matytĹł ta nes „Rango vybos admi tÄ… jĹŤroje jie ratorius, Buriuo lubo, norÄ—tĹł Nu tartÄŻ dar lai ĹĄis ope tei k jachtas, tyvos Pagal su Ĺželio 1 dienos. kus savai vo Saugios gramzdinti grun dos jachtseine statyti perspek Ĺ ventobir ma. Li go blÄ—sta rÄ—jo iki silaiko gal ran lis leidimo iĹĄkilo ir lubo ba te nÄ—ra vietĹł.bo rekonst- Ĺ ventojoje ďŹ kĹł ne ÄŻplaukos gos, pa da blemos lu Pilies uos dos jachtk sumontuota DidelÄ—s pro Ĺ io uostelio nio gy- gra termino pabai valyta tik treÄ? ta, tas telyje. ir projekti „KlaipÄ— buvo iĹĄ si iki sios uos yra baig nas. Uos skaitas mo laimÄ—ju rukcija nupirktas kra ruktĹŤra tu- kanalo valy konkursÄ… ti- ata jerai“ kal kymo Infrast suomenÄ—s ÄŻranga, lio palai vetos kar vi puikiai. atrodo ti naudojama tas net ne- bendrovÄ— „Al rÄ—tĹł bĹŤ s. TaÄ?iau uos klube nÄ—ra poreikiamsidaryti. Jacht at galvoja N cVR N _N[ Q cV `N Q U a\` [R

W Ă­ _f WR WNP VR ab c\` ]N

Ĺ iandien priedas

Val­diť­kos ÄŻmo­nÄ—s – lo­bis Kai ku­rio­se sa­vi­val­ dy­bÄ—s ÄŻmo­nė­se, ku­ rios di­vi­den­dais ir tant­je­mo­mis ga­lė­tĹł pil­dy­ti mies­to biu­ dĹže­tÄ…, prii­ma­mi su lo­gi­ka pra­si­len­ kian­tys spren­di­ mai – nors pa­ja­mos ma­Şė­ja, dar­buo­to­ jams nu­ma­ty­tas di­ des­nis at­ly­gi­ni­mĹł fon­das, jam pi­ni­gĹł bus ieť­ko­ma klai­ pė­die­Ä?iĹł ki­ťe­nė­se. ÄŽ jÄŻ ga­li pre­ten­duo­ti ir vie­nas sa­vi­val­dy­ bÄ—s va­do­vĹł.

12

„Sei­me rei­kia nau­do­tis tuo, ką tu­ri­me.“

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas Al­gis ÄŒap­li­kas ma­ no, kad ĹĄi ins­ti­tu­ci­ja ne­pa­kan­ka­mai iť­nau­do­ja sa­vo ga­li­my­bes.

Gatvėje – po­li­ci­jos spąs­tai As­ta Alek­sė­jō­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Neb­lai­vōs, be do­ku­men­tų, ne­pri­ si­se­gę sau­gos dir­Şų, kal­ban­tys mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu – nė vie­nas ne­draus­min­gas vai­ruo­to­jas ne­ prasp­rō­do pro pa­rei­gō­nų su­reng­ tą uŞ­kar­dą.

v.spuryte@kl.lt

UŞk­liu­vo tur­gus

4

Kaina 1,30 Lt

6p.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Mies­to ta­ry­ba yra nu­sta­Ä?iu­si, jog vi­sos sa­vi­val­dy­bÄ—s kont­ro­liuo­ja­ mos ÄŻmo­nÄ—s pri­va­lo su­da­ry­ti sa­ vo tre­jĹł me­tĹł veik­los pla­nus. Juos iť­vy­dÄ™ val­di­nin­kai to­kiĹł pla­nĹł bu­vo ĹĄo­ki­ruo­ti.

ta

sireng

i nepa

-XY Ya c ZNabaV`_Vb` ?RQNXa\ ` :NabaV` CVQZN[aN " aRY % #%# ! Ya ddd Wb_N

Dar vienos beprasmÄ—s ĹžudynÄ—s ar Suomijos visuomenÄ— serga?

IKA

JĹŞRA

Âź@ % 424B 162;6@ =6?:.

D.Montvydo rezultatai „Eurovizijoje“: puikus pasirodymas, 70 balĹł, 14-ta vieta.

123 (19 424)

11

RUBR

„„Iť­si­su­ki­nė­ja: di­des­nį Nau­jo­jo tur­gaus bend­ro­vės at­ly­gi­ni­mų fon­dą pa­tvir­ti­nęs V.Kar­ma­no­vas nei­gia, kad tai

su­si­ję su jo pla­nais va­do­vau­ti ťiai įmo­nei.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šeť­ta­die­nį po pie­tų di­dŞiu­lės Klai­ pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­jė­ gos Ši­lu­tės plen­te su­ren­gė rei­dą.

Per pu­sant­ros va­lan­dos pa­tik­rin­ta dau­giau nei 300 au­to­mo­bi­lių.

Pa­rei­gō­nai au­to­mo­bi­lius stab­ dė pa­si­rink­ti­nai, nes ki­taip vie­no­ je jud­riau­sių Klai­pė­dos gat­vių bō­tų su­si­da­riu­sios au­to­mo­bi­lių spōs­tys.

Per pu­sant­ros va­lan­dos bu­vo su­ra­ ĹĄy­ti 22 pro­to­ko­lai uĹž ÄŻvai­rius Ke­liĹł eis­mo tai­syk­liĹł pa­Şei­di­mus. Tie­ sa, dÄ—l smuk­liĹł nu­si­Şen­gi­mĹł pa­rei­ gō­nai bau­dĹł vai­ruo­to­jams ne­sky­rÄ—, ta­Ä?iau ÄŻspė­jo, jog pri­va­lu lai­ky­tis tai­syk­liĹł.

2

2

PIRMADIENIS, gegužės 28, 2012

miestas Dienos telegrafas

Me­ras. Šian­dien Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas 9 val. po­sė­džiaus su sa­vo pa­va­duo­to­jais ir ad­mi­nist­ra­ci­ jos va­do­vais. Nuo 14 val. bend­raus su gy­ven­to­jais te­le­fo­nu. Skam­bin­ti me­rui ga­li­ma tel. 39 60 01.

Gatvėje – po­li­ci­jos spąs­tai

Ma­ža­me­tei – pa­vo­jin­ga in­fek­ci­ja As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Gim­ta­die­nis. Ši­lu­tės mies­tas sa­vait­ga­lį šven­tė 501-ąjį mies­to gim­ta­die­nį. Mies­ te vy­ko įvai­rūs ren­gi­niai, skam­bė­jo kon­ cer­tai. Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės va­do­ vai mies­tui do­va­no­jo skulp­tū­rą – „Žu­vis ant til­to“.

Klas­tin­ga li­ga ne­ri­mą sė­ja ir uos­ ta­mies­ty­je. Klai­pė­dos vai­kų li­go­ ni­nė­je gy­do­ma aš­tuon­me­tė mer­ gai­tė, ku­riai diag­no­zuo­ta me­nin­ go­ko­ki­nė in­fek­ci­ja.

Tai jau tre­čias šie­met me­nin­go­ ko­ki­nės in­fek­ci­jos at­ve­jis uos­ta­ mies­ty­je. Ma­žo­ji klai­pė­die­tė, pa­ sak ar­ti­mų­jų, blo­gai pa­si­ju­to nak­tį į tre­čia­die­nį. Mer­gai­tei stai­ga pa­ki­

Spor­tas. Pa­lan­go­je šį sa­vait­ga­lį jau sep­ ty­nio­lik­tą­jį kar­tą vy­ko tūks­tan­čius smal­ suo­lių pri­vi­lio­jan­tis fes­ti­va­lis „Spor­tas vi­ siems“. Kas­met jo ren­gi­niuo­se da­ly­vau­ ja maž­daug 9 tūkst. svei­kos gy­ven­se­nos pro­pa­guo­to­jų.

6

Gais­ras. Sek­ma­d ie­n io nak­t į Klai­p ė­ dos ra­jo­ne, Rin­k ų kai­me ki­lus gais­r ui sa­va­va­l iš­ka­me sta­t i­ny­je ap­t ik­tas ne­ nus­t a­t y­tos ly­t ies žmo­gaus la­vo­nas.

Per gais­rą nu­ken­tė­jo I. J., gi­mu­si 1963 m. Mo­te­r is dėl kū­no nu­de­g i­mo pa­gul­ dy­ta į li­go­n i­nę. Gais­ro prie­žas­t is nu­ sta­t i­nė­ja­ma. Ženk­lai. Šeš­ta­die­nį apy­var­to­je pa­si­ro­ dė du nau­ji pa­što ženk­lai iš se­ri­jos „Pa­ sau­lio pa­vel­do ob­jek­tai“. Juo­se pa­vaiz­ duo­ta Kur­šių ne­ri­ja. Vie­na­me iš nau­jų­ jų pa­šo ženk­lų vaiz­duo­ja­mos ko­pos, ki­ ta­me – et­nog­ra­fi­nė pa­jū­rio žve­jo so­dy­ ba Kop­ga­ly­je. Kiek­vie­no ženk­lo ti­ra­žas – 100 tūkst., no­mi­na­li­nė ver­tė – 3 li­tai.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 4 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Vac­la­va Pla­ta­kie­ nė (g. 1948 m.), Ja­ni­na Bu­ga­naus­kie­nė (g.

1950 m.), Ju­rij Ar­tem­jev (g. 1955 m.), Igor Oreš­ko (g.1971 m.).

Nau­ja­gi­miai. Per sa­vait­ga­lį pa­gim­dė 13 mo­te­rų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai, tarp jų – dvy­niai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 15.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 35 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si šir­dies rit­mo su­tri­ki­mais, pa­ki­lu­siu krau­ jos­pū­džiu.

– tiek žmonių Lietuvoje pernai mirė nuo me­nin­ go­ko­ki­nės in­fek­ci­jos.

Užkarda: šeš­ta­die­nio po­pie­tę Ši­lu­tės plen­te gau­sios po­li­ci­jos pa­jė­gos pa­tik­ri­no ke­lis šim­tus vai­ruo­to­jų.

Pa­sak Klai­pė­dos ke­lių 1 po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ ko Ra­mū­no Ši­dei­kio, pre­li­mi­na­

rūs rei­do re­zul­ta­tai ro­do, kad klai­ pė­die­čiai vai­ruo­to­jai ke­ly­je el­gia­si ne­tvar­kin­gai. „Dėl vai­ra­vi­mo ne­blai­viam su­ra­ šy­tas pro­to­ko­las tik vie­nam dvi­ra­ ti­nin­kui. Ta­čiau pa­ste­bė­jo­me, kad šeš­ta­die­nį ne­blai­vius vy­rus au­to­ mo­bi­liais ve­žė jų žmo­nos. Tarp pa­ sta­rų­jų ne­blai­vių ne­pa­si­tai­kė“, – ti­ki­no R.Ši­dei­kis.

Du vai­ruo­to­jai, vie­nas jų mo­to­ cik­li­nin­kas, trans­por­to prie­mo­nes šeš­ta­die­nį vai­ra­vo be vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo.

Ki­tas mo­to­c ik­l o vai­r uo­to­jas bu­vo nu­baus­tas už chu­li­ga­niš­ką vai­ra­vi­mą. Še­ši vai­ruo­to­jai prie vai­ro sė­do šiek tiek iš­gė­rę, ta­čiau

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

gir­tu­mas ne­vir­ši­jo leis­ti­nos nor­ mos. Nuo­bau­dos su­si­lau­kė mo­ bi­l iuo­j u te­l e­fo­n u kal­b ė­j ęs vai­ ruo­to­jas. „Aš­tuo­ni vai­ruo­to­jai ne­tu­rė­ jo au­to­mo­bi­lio tech­ni­nės ap­žiū­ ros ta­lo­no. Ke­tu­riems vai­ruo­to­ jams skir­tos bau­dos dėl tam­sin­tų au­to­mo­bi­lių lan­gų. Pa­si­tai­kė, kad vai­ruo­to­jai ne­tu­rė­jo ci­vi­li­nės at­sa­ ko­my­bės drau­di­mo“, – sa­kė Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas.

Pa­rei­gū­nai ste­bė­jo, ar sau­gos dir­žus ma­ši­no­se se­ga­si ne tik vai­ ruo­to­jai, bet ir ke­lei­viai. Šį kar­tą rei­das su­reng­tas Ši­lu­ tės plen­te, ne­to­li po­sū­kio į Du­by­ sos gat­vę. Ta­čiau pra­ne­ša­ma, kad to­kio po­bū­džio rei­dų mies­te vyks ir dau­giau. Apie jų vie­tas ir lai­ką nein­for­muo­ja­ma.

Ra­mū­nas Ši­dei­kis:

Pa­ste­bė­jo­me, kad šeš­ta­die­nį ne­blai­ vius vy­rus au­to­mo­ bi­liais ve­žė jų žmo­nos.

lo itin aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra – iki 41 laips­nio karš­čio. Išk­vies­ti me­di­ kai mer­gai­tę sku­biai nuvežė į Klai­ pė­dos vai­kų li­go­ni­nę. Šiuo me­tu mer­gai­tė sveiks­ta. Apie me­nin­go­ ko­ki­nės in­fek­ci­jos at­ve­jį pra­neš­ta Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­rui bei mo­kyk­lai, ku­rią lan­kė li­go­niu­kė.

Per­nai Klai­pė­dos ap­skri­ty­je už­ re­gist­ruo­ti 9 me­nin­go­ko­ki­nės in­ fek­ci­jos at­ve­jai. Mir­ties at­ve­jų ne­ bu­vo. Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro duo­me­ni­mis, per 2011 me­ tus nuo me­nin­go­ko­ki­nės in­fek­ci­ jos ša­ly­je mi­rė 6 žmo­nės, tarp jų – 5 ma­ža­me­čiai.

Me­nin­go­ko­ki­nė in­fek­ci­ja – tai ūmi bak­te­ri­nė in­fek­ci­ja, ku­rios sun­kiau­sios kli­ni­ki­nės for­mos – žai­bi­nis sep­sis ar pū­lin­gas me­nin­ gi­tas. Ją su­ke­lia bak­te­ri­jos, va­di­na­ mos me­nin­go­ko­kais, jų yra dau­giau nei 20 pa­der­mių.

Tech­ni­ka neį­vei­kia pe­rau­gu­sios žo­lės Pri­žiū­rė­to­jai ne­sku­ba šie­nau­ti dau­gia­bu­čių na­mų kie­mų. Ne­ma­ žo­je da­ly­je jų žo­lė pe­rau­gu­si ir sie­kia ke­lius. Mies­to ne­puo­šia apau­gu­sios gat­vių ski­ria­mo­sios juos­tos ar kelk­raš­čiai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė tvir­ti­no, kad na­mų val­ doms šie­nau­ti kie­mus nu­ro­dy­mas duo­tas praė­jus sa­vai­tei, kai pra­dė­ tos šie­nau­ti vie­šo­sios erd­vės. „Nu­ro­dy­mas šie­nau­ti kie­mus duo­tas jau se­niai. Na­mų val­dos dar­ bus at­lik­ti vė­luo­ja. Vaiz­das tik­rai nė­ra gra­žus“, – tei­gė I.Ša­ka­lie­nė.

Anot ve­dė­jos, ski­ria­mų­jų juos­tų šie­na­vi­mas už­tru­ko, nes dėl ren­ gi­nio rei­kė­jo šie­nau­ti prie Va­sa­ros est­ra­dos, o orai žo­lei aug­ti bu­vo la­ bai pa­lan­kūs. „Nep­la­na­vo­me, kad pir­ma rei­kės tvar­ky­ti Va­sa­ros est­ra­dos priei­gas.

Ar­ti­miau­siu me­tu ski­ria­mo­sios juos­tos bus nu­šie­nau­tos. Pir­miau­

sia šie dar­bai bus at­lik­ti pa­grin­di­ nė­se, o vė­liau ša­lu­ti­nė­se gat­vė­se“, – aiš­ki­no ve­dė­ja. Įmo­nės „Ci­ty Ser­vi­ce“, ku­riai pri­klau­so še­šios dau­gia­bu­čius na­ mus ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ro­ vės, at­sto­vas Vi­lius Mac­ko­nis tvir­ ti­no, kad kie­mai šie­nau­ja­mi.

Anot jo, nu­ro­dy­mas iš sa­vi­val­dy­ bės at­lik­ti šiuos dar­bus gau­tas tik praė­ju­sį pir­ma­die­nį. Dar­bus ke­ti­ na­ma baig­ti iki bir­že­lio 8 d. Žo­lę pjau­na 14 žmo­nių, ją ren­ka – 40. „Kai ku­rių mū­sų ad­mi­nist­ruo­ ja­mų na­mų kie­mai jau nu­šie­nau­ti.

Ki­tuo­se dar­bai trun­ka il­giau. Pir­ miau­sia šie­nau­ja­me ma­to­miau­sias vie­tas“, – tei­gė V.Mac­ko­nis.

Vie­šą­sias mies­to erd­ves pri­žiū­ rin­čios įmo­nės di­rek­to­rius Ge­ di­mi­nas Va­la­ši­nas pa­sa­ko­jo, kad ski­ria­mą­sias juos­tas bai­gia­ma šie­

nau­ti. Anot jo, di­džiau­sia pro­ble­ ma tai, kad per vė­lai bu­vo duo­tas nu­ro­dy­mas šie­nau­ti. „Vis­kas vyks­ ta ne taip grei­tai kaip no­rė­tų­si. Žo­lė pe­rau­gu­si, tan­ki. Tech­ni­ka gen­da.

Dėl to vis­kas ir už­si­tę­sė. Dal­gių gal ne­rei­kės“, – tvir­ti­no va­do­vas.

Anot G.Va­la­ši­no, žo­lę rei­kė­jo pra­dė­ti šie­nau­ti sa­vai­te anks­čiau.

Vi­sas mies­tas nu­šie­nau­ja­mas per dvi sa­vai­tes. Taip yra nu­ma­ty­ta ir su­tar­ty­je. Nu­šie­na­vus ski­ria­mą­ sias juos­tas, žo­lė bus pjau­na­ma par­kuo­se. Šie­met Klai­pė­dos aikš­ tės, skve­rai, par­kai, kie­mai bus šie­ nau­ja­mi re­čiau nei anks­čiau. Šiems dar­bams trūks­ta lė­šų. „Keis­ta, kad ma­ž i mies­te­ liai ran­da pi­ni­gų šie­na­vi­mui, o mes ne­tu­ri­me. Tau­py­ti ga­li­ma po mies­to gim­ta­die­nio“, – pa­ste­bė­ jo va­do­vas.

Su­žė­lė: prie kai ku­rių dau­gia­bu­čių na­mų žo­lė šiemet dar nebuvo pjauta.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

PIRMADIENIS, gegužės 28, 2012

miestas Lai­kė eg­za­mi­ną

Vy­ras pa­de­gė žmo­ną

Mi­tin­ge rin­ko pa­ra­šus

Šeš­ta­die­nį uos­ta­mies­čio abi­tu­ rien­tai lai­kė vals­ty­bi­nį ru­sų kal­ bos eg­za­mi­ną. Iš 96 tu­rė­ju­sių eg­ za­mi­ną lai­ky­ti moks­lei­vių neat­vy­ ko 10. Ke­tu­ri iš jų bu­vo ne­pri­leis­ti prie eg­za­mi­no, še­ši neat­vy­ko dėl ne­ži­no­mų prie­žas­čių. Dau­giau­sia tai suau­gu­sių­jų mo­kyk­los auk­lė­ ti­niai. Nesk­lan­du­mų lai­kant šį eg­ za­mi­ną neuž­fik­suo­ta.

Klai­pė­do­je, Lie­po­jos gat­vė­je šei­ my­ni­nio ki­vir­čo me­tu su­tuok­ti­nis pa­de­gė žmo­ną. Neb­lai­vus 51-erių vy­ras api­py­lė 49-erių žmo­ną de­ giu skys­čiu ir pa­de­gė. Mo­te­riai ap­de­gė kai­rė au­sis, vei­das, kak­ las, kai­rio­ji krū­ti­nės pu­sė, nu­ga­ra, dil­biai. Įta­ria­ma­sis ne­blai­vus S.U. už­da­ry­tas į areš­ti­nę, jam nu­sta­ty­ tas 2.36 pro­m. gir­tu­mas.

Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos At­gi­mi­mo aikš­tė­je 300 mies­tie­čių su­si­ rin­ko į Kau­no tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­nės pa­lai­ky­mo mi­tin­gą.

Vie­nas se­ny­vas klai­pė­die­tis iš­ plė­šė iš mo­ters ran­kų lai­ko­mą pla­ka­tą su prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus nuo­trau­ka ir jį su­plė­ šė. Ren­gi­nio da­ly­viai rin­ko pa­ra­ šus po pe­ti­ci­jomis.

Mieste duris atvers Klaipėdos licėjus Komentaras

Uostamiestyje atidaroma nauja bendrojo lavinimo mokykla – Klaipėdos licėjus. Ja tapo buvusi „Universa Via“ pagrindinė mokykla.

Virginija Kazakauskienė Savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vedėja

A Pamoka: krimsti fizikos mokslus aštuntokams padeda mokytojas Marius Žadvydas.

Justė Labutytė Džiugina pasiekimais

Ką reiškia licėjus? Tarptautinių žodžių žodyne aiškinama, kad taip buvo įvardijamos Aristotelio mokyklos. Vėliau licėjais Europoje ir Amerikoje vadintos aukštą ugdymo lygį turinčios vidurinės mokyklos.

Kodėl „Universa Via“ pagrindinė mokykla reorganizuota į licėjų?

Per 17 veiklos metų ji išaugo į aukštą ugdymo kokybę teikiančią mokymo įstaigą, kurios specializacija – gabių vaikų ugdymas.

Tai rodo čia besimokančiųjų pasiekimai ir laimėjimai. Esant tokiai mažai mokinių bendruomenei – kiekvienos klasių grupės turi po dvi nedideles mokinių klases, mokykla kasmet džiaugiasi mokinių įvairių mokomųjų dalykų aukštais pasiekimais.

Vien šiemet „Universa Via“ mokiniai pirmąsias vietas laimėjo šalies ir miesto chemijos olimpiadose, miesto fizikos olimpiadoje, matematikos konkurse „Kengūra“ respublikoje, miesto anglų kalbos bei geografijos olimpiadose, rusų ir vokiečių kalbų tarptautiniame šalies konkurse „Kengūra“, raiškiojo skaitymo bei kituose konkursuose.

Aukštiems mokymosi rezultatams mokykloje įtakos turi prioritetine ugdymo sritimi tapęs protinių gebėjimų lavinimas bei daug metų mokykloje plėtojama mokymo diferencijavimo ir individuali-

zavimo sistema. Ji padeda atliepti kiekvieno mokinio įgytus akademinius pasiekimus, gebėjimus, socialinę ir psichologinę brandą.

Tai sudaro galimybę kiekvienam mokiniui mokytis maksimaliai išnaudojant savo intelekto galimybes: gebantiems daugiau – mokytis peržengiant bendrosios mokymo programos ribas, papildant ją sudėtingesnio pobūdžio užduotimis, o kuriems sunkiau sekasi – mokytis savo tempu, siekiant programos minimumo, nepatiriant streso.

Ypatingas dėmesys gabių vaikų ugdymui, aukšti jų pasiekimai, intelektualinė ir materialinė mokymo bazė leido „Universa Via“ pretenduoti tapti aukštą ugdymo kokybę užtikrinančia įstaiga ir, gavus Švietimo ministerijos pritarimą, reorganizuotis į Klaipėdos licėjų.

Atsisakoma ydingos tradicijos

Mokykloje mokymas organizuojamas pagal Švietimo ministerijos patvirtintą vidurinės mokyklos ugdymo programą, taip pat realizuojama gabių vaikų ugdymo programa.

Komplektuojamos pradinio ugdymo (I–IV), pagrindinio ugdymo (V–VIII) ir gimnazinės pakopos (IX–XII) klasės.

Nuo pirmosios klasės pagilintai mokoma anglų kalbos ir matematikos. Taip pat pradinėse klasėse organizuojamos teatrinio meno pamokos.

Nuo V klasės mokiniai turi galimybę mokytis 3 užsienio kalbas.

Nuo VI klasės papildomai galima pasirinkti pagilintas geografijos, nuo VII klasės pagilintas chemijos, biologijos ir fizikos mokymo programas.

V–VIII klasėse pagrindinių dalykų mokymas organizuojamas formuojant diferencijuotas mobilias grupes pagal moksleivių mokymosi rezultatus, taip sudaromos sąlygos mokiniams užtikrinti maksimalų mokymosi krūvį pagal jų galimybes.

Gimnazinės pakopos klasėse mokymas organizuojamas vado-

Per 17 veiklos metų „Universa Via“ išaugo į aukštą ugdymo kokybę teikiančią mokymo įstaigą, kurios specializacija – gabių vaikų ugdymas.

vaujantis nuostata, jog mokiniai visą pagalbą mokymuisi turi gauti mokykloje per pagilintus dalykų modulius ir teikiamas konsultacijas, atsisakant susiformavusios ydingos tradicijos – valstybiniams egzaminams ruoštis padedant korepetitoriams.

Mokykloje dirba aukščiausią kvalifikacinę kategoriją bei sėkmingo pedagoginio darbo patirtį turintys puikios profesinės repu-

tacijos pedagogai, gebantys žinių siekiantiems mokiniams sukurti papildomų galimybių gilintis į patinkančią sritį.

Ypatingas dėmesys – gabiems

Mokykloje ypatingas dėmesys skiriamas gabių vaikų ugdymui. Mokslininkės Aidos Šimelionienės tyrimų rezultatai rodo, kad kuo aukštesnis vaiko intelektas, tuo daugiau laiko mokykloje jis praleidžia tuščiai, nes standartinėse mokyklose mokymas orientuotas į vidutinį mokinį. Dažniau individualios pagalbos gali sulaukti silpnai besimokantys mokiniai nei talentingi.

Pastariesiems reikalingas individualus mokymas, kurį užtikrinti gali tik ypatingą mokytojo talentą ir pakankamai žinių turintis pedagogas bei išskirtinė socialinė aplinka, kurią pirmiausiai sukuria patys motyvuoti ir žinių siekiantys mokiniai. „Universa Via“ nuo pat veiklos pradžios ypatingą dėmesį skiria gabiems, motyvuotiems vaikams. Tokius vaikus siekiama pastebėti jau pradinėje mokykloje.

Jiems mokytojai rengia individualias ugdymo programas, o pasiekimams fiksuoti taiko mokyklos pedagogų sukurtą skalių metodą.

Nuo penktos klasės tokie mokiniai gali lankyti mokykloje veikiantį Gabių vaikų ugdymo centrą, individualius įvairių mokomųjų dalykų užsiėmimus, kurių metu atlieka jiems įdomias, aukštesnę nei vidu-

r tokio pobūdžio mokykla reikalinga Klaipėdai, parodys laikas. Tačiau naujovės ir iniciatyvos visada sveikintinos. Juo labiau kad apie gabiems vaikams skirtos mokyklos steigimą jau diskutavome kartu su politikais, šios gairės numatytos ir Klaipėdos savivaldybės 2012–2015 m. bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkymo bendrajame plane. Diskusijų metu buvo kalbama apie įvairių pakraipų mokyklas, ir būtent „Universa Via“ siūlyta steigti atitinkamą skyrių, klases gabiems moksleiviams. Galiausiai ši mokykla tam turi gerą potencialą, augimą. Brandos egzaminų požiūriu rezultatų dar vertinti negalime, nes mokymo įstaiga dar neišaugino tos laidos, bet „Universa Via“ moksleivių pasiekimai įvairiose olimpiadose, konkursuose metai iš metų yra labai geri. Manau, kad mokykla tikrai turi patrauklumą, čia nedidelės klasės, todėl pedagogai gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam vaikui. Sveikintina ir tai, kad į licėjaus gimnazijos klases pusę moksleivių žadama priimti nemokamai. Tad į mokyklą gali patekti ir tie gabūs vaikai, kurių šeimos gyvena ne itin pasiturinčiai.

tinę intelektualinę brandą atitinkančias užduotis. Į gimnazinės pakopos klases priimami tik žinių siekiantys bei aukštus mokymosi pasiekimus turintys mokiniai.

Tokia mokymuisi motyvuota mokinių bendruomenė sukuria palankią atmosferą pažintiniam aktyvumui bei aukštiems mokymosi rezultatams siekti.

Priimami ir be mokesčio

Ateinančiais mokslo metais mokiniai priimami į I–VIII bei gimnazinės pakopos IX–XII klases.

Priimant mokinius į I–VIII klases, tikrinamos lietuvių bei anglų kalbų, taip pat matematikos žinios. Į gimnazinės pakopos klases priimami moksleiviai, turintys aukštus mokymosi pasiekimus bei gerai išlaikę patikrinamuosius matematikos, lietuvių, anglų kalbų ir fizikos, chemijos testus.

Aukščiausius pasiekimus turintys mokiniai į gimnazinės pakopos klases priimami be mokesčio už mokslą.

4

pirmadienis, gegužės 28, 2012

miestas

Val­diš­kos įmo­nės – lo­bis 1

Daug klaus­tu­kų su­kė­lė bend­ro­vės „Nau­ja­sis tur­ gus“, ku­rios 100 pro­c. ak­ci­jų val­do sa­vi­val­dy­bė, tre­jų me­tų veik­los pla­ nas. Ja­me, anot Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Fi­nan­sų ir tur­to de­par­ta­men­ to di­rek­to­rės Al­do­nos Špu­čie­nės, nu­ma­ty­ta, jog šie­met dar­bo už­mo­ kes­čio fon­das tu­ri di­dė­ti 19 pro­c., nors pa­ja­mos praė­ju­siais me­tais su­ ma­žė­jo be­veik treč­da­liu. „Kai pa­ja­mos ma­žė­ja, tik­rai ne­ lo­giš­ka di­din­ti iš­lai­das. Per kri­ zę dar­bo už­mo­kes­čio au­gi­mo tik­rai ne­tu­rė­tų bū­ti. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­ vi­čiū­tė sa­vo įsa­ky­mu su­da­rė dar­bo gru­pę, ku­ri nag­ri­nės sa­vi­val­dy­bės kont­ro­liuo­ja­mų įmo­nių tre­jų me­ tų veik­los stra­te­gi­jas ir pla­nus. Dar ne vi­sos bend­ro­vės juos pa­tei­kė, o iš pa­teik­tų­jų bū­tent už­kliu­vo „Nau­ja­ sis tur­gus“, – tei­gė A.Špu­čie­nė.

At­ly­gi­ni­mai pa­di­dė­jo

Tre­jų me­tų „Nau­jo­jo tur­gaus“ veik­ los pla­ną pa­tvir­ti­no bend­ro­vės val­ dy­ba, ku­riai pir­mi­nin­kau­ja sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­ no­vas. Jau ku­rį lai­ką sa­vi­val­dy­bės ku­lua­ruo­se ne­ty­la kal­bos, kad jis ke­ti­na pa­si­trauk­ti iš po­li­ti­nio po­sto ir užim­ti bend­ro­vės „Nau­ja­sis tur­ gus“ di­rek­to­riaus kė­dę. Svars­to­ma, jog bū­tent dėl to ir pa­di­din­tas šios bend­ro­vės dar­bo už­mo­kes­čio fon­ das – ten pra­dė­jęs dirb­ti V.Kar­ma­ no­vas gaus di­des­nį at­ly­gi­ni­mą. „Tai to­kie gan­dai, kad net ko­ men­tuo­ti ne­no­riu. Nie­kas di­rek­to­

rių at­ly­gi­ni­mo ne­di­dins. Di­des­nis dar­bo už­mo­kes­čio fon­das nu­ma­ ty­tas to­dėl, kad Vy­riau­sy­bė ren­gia­ si pa­di­din­ti mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą.

Ma­no ži­nio­mis, „Nau­ja­ja­me tur­ gu­je“ dir­ba 48 žmo­nės, ku­rie gau­ na mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą, to­dėl tiek ir rei­kia di­din­ti dar­bo už­mo­kes­čio fon­dą“, – tvir­ti­no V.Kar­ma­no­vas.

Šie­met dar­bo už­ mo­kes­čio fon­das tu­ri di­dė­ti 19 pro­c., nors pa­ja­mos praė­ ju­siais me­tais su­ ma­žė­jo be­veik treč­da­liu.

Ta­čiau pa­teik­to­je „Nau­jo­jo tur­ gaus“ at­ly­gi­ni­mų len­te­lė­je ne­ma­ ty­ti, kad bend­ro­vė­je yra žmo­nių, ku­rie už­dir­ba tik mi­ni­ma­lų at­ly­ gi­ni­mą. Nu­ro­do­ma, kad bend­ro­ vės va­do­vai per mė­ne­sį po­pie­riu­ je už­dir­ba 6 tūkst. li­tų, tar­nau­to­jai – 1,7 tūkst. li­tų, ins­pek­to­riai – be­ veik 1,4 tūkst. li­tų, dar­bi­nin­kai – apie 1,5 tūkst. li­tų, sar­gai – 1 tūkst. li­tų, o va­ly­to­jai – 974 li­tus.

At­ly­gi­ni­mai, pa­ly­gin­ti su praė­ ju­siais me­tais, pa­di­dė­jo. Su­ma­žė­ jo tik va­ly­to­jų al­gos. Įver­tins iš­lai­das

V.Kar­ma­no­vas ne­nei­gė, jog bend­ ro­vės pa­ja­mos su­ma­žė­jo. Tai esą lė­mė su­ma­žė­jęs pre­kei­vių skai­čius,

nes įve­dus ka­sos apa­ra­tus da­lis jų pa­si­trau­kė iš šios veik­los. „Rink­lia­vos už pre­ky­bos vie­tą įkai­niai bu­vo pa­tvir­tin­ti dar 2008 m. pra­džio­je ir jie ne­ki­to. Ta­čiau lie­pą ta­ri­fai vis tiek val­dy­bo­je tu­ rės bū­ti per­žiū­rė­ti, nes di­dė­ja dar­ bo už­mo­kes­čio fon­das, iš­lai­dos ener­ge­ti­niams iš­tek­liams, to­dėl vis­kas tu­rės bū­ti įver­tin­ta“, – tei­ gė V.Kar­ma­no­vas.

Vi­sai ki­to­kius skai­čius ir sam­pro­ ta­vi­mus pa­tei­kė lai­ki­nai „Nau­jo­jo tur­gaus“ di­rek­to­rės pa­rei­gas ei­nan­ ti Zi­nai­da Kar­pa­lo. Jos tei­gi­mu, šie­ met ir ki­tais me­tais bend­ro­vės dar­ buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čio fon­das di­dė­ja ne 19 pro­c., o 0,6 pro­c. „To­ kį di­dė­ji­mą nu­ma­tė­me, nes kils mi­ ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas. Al­gų mes tik­ rai ne­di­di­na­me ir praė­ju­siais me­tais dar tru­pu­tį su­tau­pė­me. Mū­sų pa­ja­ mos taip pat ne­ma­žė­ja, me­tus bū­ tu­me bai­gę pel­nin­gai, ta­čiau pi­ni­ gus su­ri­jo „Sno­ro“ bank­ro­tas, už­tat mū­sų ba­lan­sas ir yra mi­nu­si­nis“, – aiš­ki­no Z.Kar­pa­lo.

Nu­si­ženg­tų įsta­ty­mui?

Nors V.Kar­ma­no­vas ne­no­rė­jo kal­ bė­ti apie tai, kad ren­gia­si užim­ ti „Nau­jo­jo tur­gaus“ di­rek­to­riaus kė­dę, tai – vie­ša pa­slap­tis. Kai ku­ riems sa­vi­val­dy­bės tar­nau­to­jams net ki­lo įta­ri­mų, ar toks V.Kar­ma­ no­vo kar­je­ros šuo­lis ne­kve­pia vie­ šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­lik­tu.

Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­ja iš Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės tar­nau­to­jų su­lau­kė ano­ni­mi­ nio pa­klau­si­mo, ar V.Kar­ma­no­vas,

Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­liuo­ja­mos įmo­nės UAB „Poil­sio par­kas“ – 97,9 pro­c. ak­ci­jų UAB Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras – 85,02 pro­c. ak­ci­jų UAB „Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­kas“ – 100 pro­c. ak­ci­jų UAB „Vil­mi­na“ – 100 pro­c. ak­ci­jų UAB „Gat­vių ap­švie­ti­mas“ – 100 pro­c. ak­ci­jų AB „Klai­pė­dos van­duo“ – 94,3 pro­c. ak­ci­jų AB „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ – 75,2 pro­c. ak­ci­jų UAB „Nau­ja­sis tur­gus“ – 100 pro­c. ak­ci­jų UAB „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“ – 70,4 pro­c. ak­ci­jų UAB „Bal­tic car ser­vi­ce Klai­pė­da“ – 49 pro­c. ak­ci­jų AB „Klai­pė­dos lai­vų re­mon­tas“ – 0,002 pro­c. ak­ci­jų UAB „Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos val­dy­mo bend­ro­vė“ – 0,02

pro­c. ak­ci­jų

jei užim­tų „Nau­jo­jo tur­gaus“ di­rek­ to­riaus pa­rei­gas, ne­nu­si­ženg­tų Vie­ šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­ri­ni­mo vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mui.

At­sa­ky­mas bu­vo vie­na­reikš­mis – as­muo, ku­ris kont­ro­lia­vo bend­ro­vę, bu­vo jo val­dy­bos pir­mi­nin­ku, vie­ nus me­tus, nu­sto­jęs bū­ti vals­ty­bės tar­nau­to­ju, ne­ga­li jai va­do­vau­ti.

Gau­na mi­li­jo­nus li­tų

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė yra suin­te­ re­suo­ta, kad jos kont­ro­liuo­ja­mos įmo­nės dirb­tų pel­nin­gai, nes tuo­ met biu­dže­tas pa­si­pil­do mi­li­jo­nais li­tų. Bend­ro­vių val­dy­bos spren­ džia, ar pel­no da­lį skir­ti di­vi­den­ dams ir at­ly­giui už dar­bą val­dy­bo­ je ir ste­bė­to­jų ta­ry­bo­je.

Tei­sės ak­tai įpa­rei­go­ja, kad val­ di­nin­kams ir po­li­ti­kams už dar­

bą sa­vi­val­dy­bės kont­ro­liuo­ja­mų įmo­nių val­dy­bo­se ir ste­bė­to­jų ta­ ry­bo­se skir­ti pi­ni­gai bū­tų per­ve­da­ mi į mies­to biu­dže­tą. Už praė­ju­sius me­tus tant­je­mas į mies­to biu­dže­tą per­ve­dė tik „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ ir Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­ mo cent­ras. „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ su­mo­kė­jo 48 tūkst. li­tų, o Klai­pė­ dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ ras – 8 tūkst. li­tų. „Ki­tos įmo­nės ar­ba dir­bo ne­pel­ nin­gai, ar­ba val­dy­mo or­ga­nai priė­ mė spren­di­mą tant­je­mų ne­mo­kė­ ti“, – paaiš­ki­no A.Špu­čie­nė.

Kur kas la­biau mies­to biu­dže­tą pil­do di­vi­den­dai. Praė­ju­siais me­ tais iš „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ jų su­lauk­ta 5,871 mln. li­tų, „Nau­jo­jo tur­gaus“ – 300 tūkst. li­tų, „Gat­vių ap­švie­ti­mo“ – 7 tūkst. li­tų.

5

PIRMADIENIS, gegužės 28, 2012

miestas

Bir­žos til­tą gel­bė­jo nuo rū­džių Am­ži­ną mei­lę sim­ bo­li­zuo­jan­čios jau­ na­ve­džių pa­ka­bin­ tos spy­nos ken­kia Bir­žos til­tui. Rū­dys nuo jų per­si­me­ta ir ant sta­ti­nio konst­ ruk­ci­jų, ku­rias kart­ kar­tė­mis rei­kia nu­ šveis­ti.

www.kl.lt PRISTATO:

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

Dar­bas: va­kar bu­vo ša­li­na­mos rū­dys nuo Bir­žos til­to.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šio dar­bo pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis ėmė­si til­tą pri­žiū­rin­čios bend­ro­vės „Via­du­kas“ dar­buo­to­jai. Bend­ro­vės tech­ni­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Miš­ kū­nas tvir­ti­no, kad tai tik kos­me­ ti­nis re­mon­tas – rū­dys nuo Bir­žos til­to va­lo­mos ret­kar­čiais. „Iš pra­džių pa­žeis­tų vie­tų ne­si­ ma­to. Kai jos iš­len­da, nu­va­lo­me, su­tvar­ko­me, pa­da­žo­me, kad to­liau

ne­rū­dy­tų“, – tvir­ti­no va­do­vas.

Anot A.Miš­kū­no, til­tui ken­kia ne tik žie­mą pi­la­mi che­mi­ka­lai, bet ir ka­ban­čios spy­nos. Jos ga­di­na sta­ ti­nio konst­ruk­ci­jas. „Jei spy­nos ka­bė­tų ra­miai, tuo­ met jo­kių rū­pes­čių ne­kil­tų. Ta­čiau nuo trans­por­to vib­ra­ci­jos jos ju­da, tran­ko­si ir taip pa­žei­džia tu­rėk­lus.

Be to, kai ku­rios spy­nos yra su­rū­di­ ju­sios. Rū­dys nuo jų per­si­me­ta ant tu­rėk­lų“, – tei­gė va­do­vas.

Už­per­nai sa­vi­val­dy­bė bu­vo nu­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Už­per­nai sa­vi­val­dy­ bė bu­vo nu­ro­džiu­si nu­ka­bin­ti nuo til­to tu­rėk­lų su­rū­di­ju­sias spy­nas. ro­džiu­si nu­ka­bin­ti nuo til­to tu­ rėk­lų su­rū­di­ju­sias spy­nas. Nu­ka­ bin­tos spy­nos lai­ko­mos bend­ro­vės san­dė­ly­je.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“ – atvirų durų diena BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ ” TITULĄ:    

Atviri: „Bega“ jau ne pirmus metus kviečia klaipėdiečius savo akimis pamatyti, kaip dirba ši uosto kom-



panija.



Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ birželio 2 d., šeštadienį, rengia tradicinę atvirų durų dieną Klaipėdos miesto visuomenei. Į ją kviečiami visi klaipėdiečiai ir miesto svečiai su šeimomis, vaikais.

Nors gana didelė dalis klaipėdiečių dirba uoste ar yra su juo susiję, nemažai jų dar stokoja informacijos, kas vyksta už uosto tvoros ar netgi ja piktinasi.

Neretai nežinojimas gimdo ir tam tikrus mitus apie uosto veiklą ar jos poveikį.

Siekdama daugiau atverti uosto vartus plačiajai visuomenei bei suteikti jai visą trūkstamą informaciją, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ jau ne pirmus metus rengia atvirų durų dienas.

Šiemet šis renginys iš dalies sutaps su Klaipėdos „Švyturio“ arenoje gegužės 31 – birželio 2 d. vyksiančia Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų paroda, kurioje bus ir kompanijos „Bega“ stendas. Taigi susipažinti su kompanijos veikla bus galima tiek atvykus į parodą, tiek apsilankius pačioje bendrovės teritorijoje.

Kompanija „Bega“ lankytojų lauks birželio 2 d., šeštadienį, 10, 11 ir 12 val. prie centrinių įvažiavimo vartų (Nemuno g. 2, už parduotuvės „Iris“). Bus suformuotos trys grupės, kiekvienai jų bus surengta ekskursija po kompaniją, sudaryta galimybė pabendrauti su bendrovės vadovais ir darbuotojais, bus pristatyta veikla, krovos procesai, technika ir technologijos, atsakyta į klausimus.

Vaikams parengta speciali programa – pasivažinėjimas geležinkelio lokomotyvu bei krovos technikos apžiūra.

Užs. 964107

Informacija KAS? Atvirų durų diena Klaipėdos

jūrų krovinių kompanijoje „Bega“.

KUR? Svečiai laukiami prie cen-

trinių KJKK „Bega“ įvažiavimo vartų (Nemuno g. 2, už parduotuvės „Iris“).

KADA? Birželio 2 d., šeštadienį, grupės formuojamos 10, 11 ir 12 val.

   







UAB „Arijus“ UAB „Avitelos prekyba“ UAB KJKK BEGA UAB „Edrija“ UAB „Elektrifikacijos paslaugos“ Sodo centras „Frezija” UAB „Gridins Group LT“ AB „Klaipėdos baldai“ UAB „Klaipėdos duona” AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ AB „Klaipėdos laivų remontas“ BĮ Klaipėdos miesto globos namai Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka

                 

AB „Klaipėdos nafta“ LKAB „Klaipėdos Smeltė“ AB „Klaipėdos“ viešbutis UAB „Krasta Auto Klaipėda“ UAB KRATC UAB LINTEL UAB „Mars Lietuva“ UAB „Orion Global Pet“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Pineka“ UAB „Ramusis pamarys“ AB Smiltynės perkėla UAB „Solorina“ AB TEO LT UAB „Vakarų konstrukcijos“ AB Vakarų laivų gamykla UAB „Vaterlinija“ UAB VOLTAS

PROJEKTO PARTNERIAI: Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

6

pirmadienis, gegužės 28, 2012

nuomonės

Ar rei­kia Sei­mo ko­mi­si­jos?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ab­sur­do teat­re – des­pe­ra­tiš­kos sce­nos

Saulius Pocius

K

on­ser­va­to­r iai vėl li­pa ant to pa­t ies pri­dvė­ su­sio ark­l iu­ko ir mė­ gi­na ant jo dar kar­tą šuo­liuo­ti į val­d žios olim­pą. Praė­ ju­sį tre­čia­die­nį iš­di­džiai pa­skelb­ ta, kad su­da­ro­ma ko­m i­si­ja de­r y­ boms su Ru­si­ja dėl So­vie­tų Są­jun­ gos oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­g i­ni­mo.

Ge­r iau­s ią ša­l ies šach­ma­t i­n in­k ą sa­vo gar­bės le­g io­ne tu­rin­ti par­ti­ja

O kas pa­sa­kė, kad dar 2000-ai­siais priim­tas įsta­ty­mas dėl oku­pa­ ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo jau ta­da bu­vo ab­sur­ diš­kas? Dau­ge­lis ra­ cio­na­liau mąs­tan­čių po­li­ti­kų vi­sus tuos 12 me­tų ty­lė­jo. ga­lė­jo nu­ma­ny­ti, kuo pa­si­baigs to­ kie bra­vū­riš­ki spren­di­mai. Si­tua­ci­ ja at­ro­dy­tų ge­ro­kai rim­čiau, jei bū­ tų pa­skelb­ta, pa­vyz­džiui, apie pra­ de­da­mą uni­ta­z ų re­for­mą ir su­da­ ro­mą ko­m i­si­ją vi­siems jiems su­ skai­čiuo­ti.

Ki­t a ver­t us, o kas pa­s a­kė, kad dar 2000-ųjų pa­bai­go­je priim­ tas įsta­ty­mas dėl oku­pa­ci­jos ža­ los at­ly­g i­ni­mo jau ta­da bu­vo ab­ sur­d iš­kas? Dau­ge­l is ra­cio­na­l iau mąs­tan­čių po­l i­t i­k ų vi­sus tuos 12 me­t ų ty­lė­jo ir taip su­tei­kė ga­l i­ my­bę avan­t iū­r is­t ų gru­puo­tėms bet ka­da mes­te­lė­t i ši­tą pra­ž i­lu­sį ar­g u­men­tą, sie­k iant įpras­tą kar­ tą su­si­ran­g y­t i į pa­sau­l io tei­suo­ lių po­zą.

Ko­dėl to­kia ko­mi­si­ja ne­bu­vo su­da­ ry­ta prieš me­tus, o to mos­to pri­rei­ kė bū­tent da­bar?

Kai po įvy­kių Gar­lia­vo­je, rei­ka­la­vi­ mų pa­nai­k in­ti N.Venc­k ie­nės imu­ ni­te­tą žmo­nės ėmė rink­tis į mi­tin­ gus ir pro­tes­tuo­ti, be­jė­g iš­ko­se po­ zi­ci­jo­se at­si­dū­r u­sios val­d žios jė­ gos ne­su­gal­vo­jo nie­ko ki­ta, kaip stai­ga iš­trauk­ti ženk­lą, ku­ris anks­ čiau su­vie­ny­da­vo de­ši­nių­jų pa­žiū­ rų elek­to­ra­tą.

Ta­čiau šį­syk si­tua­ci­ja vi­sai ki­to­kia nei prieš 12 me­t ų, kai tuo kon­so­l i­ duo­jan­čiu ma­sa­lu dar bu­vo ga­li­ma pa­mo­juo­ti, kaip ne­mo­ka­mai pa­sal­ din­t u ries­tai­n iu. Da­bar tai ne tik ne­be­vei­k ia, bet ir su­ke­l ia tam tik­ rą iro­ni­ją, pa­na­šiai kaip mė­gi­ni­mai pa­de­monst­ruo­ti vis tą pa­tį di­din­gą triu­ką su jū­r ų kiau­ly­tė­m is, ku­r io kiek­v ie­ną­kart vis ne­pa­v yks­ta at­ lik­ti. De­ši­nių­jų jė­gos šį­syk su­ski­lo, – da­lis tų pa­žiū­rų rin­kė­jų emig­ra­vo į N.Venc­kie­nės pu­sę, nes nie­kaip ne­ ga­lė­jo at­leis­ti val­džio­je esan­tiems kon­ser­va­to­r iams, ku­r ie iš­d i­d žiai žvel­gė į smur­tą Gar­lia­vo­je ir nie­ko ne­da­rė. Net įžval­g ūs V.Lands­ber­ gio per­spė­ji­mai apie tai, kad ne­ga­ li­ma lik­ti tų įvy­kių nuo­ša­lė­je, neiš­ ju­di­no prie so­taus gy­ve­ni­mo ir sa­ vo­sios di­dy­bės pri­pra­t u­sių par­t i­ jos de­le­guo­tų val­džios bon­z ų. Nu­ to­li­mas nuo pa­pras­tų žmo­nių, po­ grin­d i­n iai krebž­de­s iai da­l i­jan­t is vie­šų­jų pir­ki­mų gro­bį, ne­su­ge­bė­ji­ mas at­sa­ky­ti į klau­si­mus dėl pe­do­ fi­li­jos by­los ap­nuo­gi­no tai, ką anks­ čiau den­gė ža­v iais šū­k iais ir bliz­ gan­č iais ženk­l iu­k ais ap­s ags­t y­t i par­ti­niai ku­li­sai. Su sa­vo rin­kė­jais šiuo at­ve­ju li­ko tik V.Lands­ber­g is, o dau­gy­bė jam tar­si pri­jau­čian­čių­ jų kon­for­miz­mo rū­muo­se nu­si­po­ sė­džia­vo iki ab­sur­do. Jei mė­gin­si­ me žvelg­t i bent tru­pu­t į aky­l iau, taps aiš­k u, kad to­k iu įtemp­tu mo­ men­t u kel­t i ža­los at­ly­g i­n i­mo vė­ lia­vą – ap­gai­lė­ti­nas spren­di­mas. O kad tai tik­rai ab­sur­diš­kas žings­nis, ne­tru­ko paaiš­kė­ti ir tarp­tau­ti­nė­se erd­vė­se.

Jau ki­tą die­ną Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Ta­ry­bos pir­mi­n in­ko pir­ma­sis pa­ va­duo­to­jas Alek­sand­ras Tor­ši­nas pa­siū­lė Lie­tu­vai So­vie­tų Są­jun­gos oku­pa­ci­jos pa­da­ry­tą ža­lą at­ly­gin­ti SSRS lai­k ų rub­liais. „Siū­lau iš­mo­kė­t i rei­ka­lau­ja­mą 31 mi­li­jar­do do­le­rių su­mą pa­gal kur­ są 90 cen­t ų už rub­l į. So­v ie­t i­n ių rub­l ių te­be­t u­r i­me tiek, kad ne­ž i­ no­me, kur dė­t i“, – tvir­t i­no A.Tor­ši­ nas, ko­men­tuo­da­mas spren­d i­mą su­da­r y­t i Lie­t u­vo­je ko­m i­si­ją, ku­r i reng­sis de­ry­boms su Ru­si­ja.

To­k ios iro­ni­jos ir to­k io pa­si­ty­čio­ji­ mo iš mū­sų vals­ty­bės dar nė­ra bu­ vę. Bjau­riau­sia, kad mes pa­tys dar kar­t ą už­s i­ro­vė­me ant to pa­t ies grėb­lio. Ir prie­žas­tis Ru­si­jai čia vi­ siš­kai aiš­ki, – pa­ts A.Tor­ši­nas ne­slė­ pė, kad ko­mi­si­jos su­da­ry­mas neį­ vyk­do­mam rei­ka­lui – ne kas ki­ta, o ar­tė­jan­čių rin­ki­mų Lie­tu­vo­je gri­ ma­sa. Juk se­niai aiš­ku, kad nie­kas nie­ka­da jo­k ios ža­los ne­mo­kės.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

tei­sės. Ta­čiau praė­ju­sią sa­vai­tę du kar­tus to­kios ko­mi­ si­jos su­da­ry­ti ne­pa­vy­ko – pir­mą kar­tą siū­ly­mas ini­cia­ to­riams bu­vo grą­žin­tas to­bu­lin­ti, o ant­rą kar­tą Sei­mo na­rių dau­gu­ma ne­su­ti­ko šio klau­si­mo įtrauk­ti į dar­ bot­var­kę. Ar rei­kia su­da­ry­ti Sei­mo ko­mi­si­ją įvy­kiams Gar­lia­vo­je tir­ti?

Už

Prieš

Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tie­nė, Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kė: – Sei­mo ko­mi­si­jos tik­rai nė­ra nie­ko blo­go, jos rei­ka­lin­gos tam, kad kaž­kas paaiš­kė­tų. Ko­mi­si­jų iš­va­dos yra la­biau po­li­ti­nis ir mo­ra­li­nis įvy­kių ver­ti­ni­mas, tai nė­ra teis­mo nu­tar­tis ar koks nors spren­di­mas. Ko­mi­si­jos dėl Gar­lia­ vos įvy­kių su­da­ry­mą pa­lai­ky­čiau. Ta­čiau, ma­no nuo­mo­ ne, tu­rė­tų bū­ti su­for­mu­luo­ti šiek tiek ki­to­kie klau­si­mai.

Ma­nau, kad rei­kia aiš­kin­tis prie­žas­tis, ko­dėl per tiek me­ tų nie­kas neiš­siaiš­ki­no, kas kal­tas, o Lie­tu­va šian­dien su­ prie­šin­ta, pa­si­da­li­ju­si į dvi sto­vyk­las ir da­lis žmo­nių, de­ ja, tai pa­nau­do­ja sa­vo as­me­ni­niams tiks­lams. Va­di­nu, kad tai yra pa­sek­mė vi­so to pro­ce­so, ku­ris tru­ko ne vie­nus me­tus. O tir­ti tai, ar bu­vo pa­žeis­tos vai­ko, tei­sė­jos tei­ sės, ar nau­do­tas smur­tas, tu­ri po­li­ci­ja. Ma­nau, kad ji yra ga­vu­si abie­jų pu­sių skun­dus.

Al­gis Čap­li­kas, Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas: – Kiek Sei­me ko­mi­si­jų bū­da­vo su­da­ro­ma, nie­ka­da nie­ko ne­pa­da­ry­da­vo ge­ro ir nau­jo. Jos, de­ja, pa­virs­ta kai ku­rių po­li­ti­kų ga­li­my­be pa­si­rek­la­muo­ti, pa­si­reikš­ti. Be abe­jo­ nės, Gar­lia­vos is­to­ri­jo­je rei­kia kaž­kaip la­biau pa­si­gi­lin­ ti, ta­čiau esu nu­si­tei­kęs skep­tiš­kai ir abe­jo­ju, ar ko­mi­si­ja pa­dės, nes iš ar­ti ma­tau, kaip žmo­nės tie­siog no­ri pa­si­ rek­la­muo­ti. Ma­no siū­ly­mas pa­pras­tes­nis. Sei­me yra So­ cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo, Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tai, ku­rie ga­li at­lik­ti tuos pa­čius ty­ri­mus be di­de­lio triukš­ mo, už­tat rim­tus ir tik­rus. Ko­mi­si­ja bū­tų tik po­li­ti­ka­vi­ mas ir spe­ku­lia­ci­ja vai­ko ne­lai­me. Be to, ko­mi­si­ja – tai lai­ko bei pi­ni­gų są­nau­dos. Sei­me rei­kia nau­do­tis tuo, ką tu­ri­me. O tu­ri­me ko­mi­te­tų. Tad rei­kia tik no­ro bei ini­ cia­ty­vos ir ty­ri­mą ga­li­ma pra­dė­ti.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Se­na­mies­tį – pės­tie­siems!

Pas­kai­čiau apie no­rą skelb­ti Žve­jų gat­vę pės­čių­jų ir no­riu pa­sa­ky­ti sa­ vo nuo­mo­nę. Ma­nau, se­na­mies­tis tu­ri bū­ti vi­sas pa­lik­tas pės­tie­siems.

Se­na­mies­tis – ma­žas, au­to­mo­bi­liai jo ne­puo­šia. Kai tau va­žiuo­ja ant kup­ros, vaikš­čio­ji­mas yra šiaip sau ma­lo­nu­mas. Už­ten­ka to, kad au­to­ bu­sai va­žiuo­ja Til­tų gat­ve. Gy­ven­ to­jai vis dėl­to tu­rė­tų iš­lai­ky­ti ga­li­ my­bę ma­ši­no­mis pri­va­žiuo­ti prie na­mų. Bet tik­rai ne kiek­vie­nas pa­ no­rė­jęs su­ki­nė­tis siau­ro­mis gat­ ve­lė­mis su ma­ši­no­mis. Ži­nau, kad lie­tu­viai ga­li bal­suo­ti kaip tik no­ ri. Jei pa­da­ry­tu­me ap­klau­są, ar rei­ kia iš­pjau­ti vi­sus me­džius, nea­be­ jo­ju, kad dau­ge­lis pa­si­sa­ky­tų, kad rei­kia.

Ir­ma

Alų ge­ria nuo ma­žens

Praė­ju­sią die­ną sto­vint ei­lė­je par­ duo­tu­vė­je priė­jo du gal ko­kių 9 ar 10

me­tų ber­niu­kai. Jie pa­pra­šė nu­pirk­ ti alaus. Bu­vau pa­krau­pęs, kad to­kie pyp­liai jau ge­ria alų. Aš at­si­sa­kiau pa­da­ry­ti ko pra­šo­mas. O ki­tas gal bus nuo­lai­des­nis? Bai­su, kai al­ko­ho­ lį pra­de­da var­to­ti to­kie vai­kai. Svar­ biau­sia – be jo­kių komp­lek­sų suau­ gu­sio vy­ro pra­šo nu­pirk­ti alaus.

vo, kai iš Klai­pė­dos mer­gai­tę iš­si­ve­žė vo­kie­tis. Nė vie­nam iki šiol ne­rū­pi, kaip ji ten gy­ve­na, ar kas ne­skriau­ džia jos. Ko­kie jie ko­vo­to­jai? Jų Sei­ me tiek tik­rai ne­rei­kia. Vie­nas no­sį krapš­to, ki­tas mer­gų ieš­ko ar ma­ši­ nų in­ter­ne­te dai­ro­si.

Ge­no­vai­tė

Re­mi­gi­jus

Ga­na to pa­mi­ši­mo

Tra­ge­di­ją nau­do­ja sa­vi­rek­la­mai?

Su­ži­no­jau, jog tas S.Sto­ma pa­lie­ ka kon­ser­va­to­rius. Bū­tų ge­rai, kad to­kie žmo­nės vi­sai išei­tų iš par­la­ men­to. Juk dar pa­me­na­me, kaip jis tą ža­liaa­kę vi­lio­jo. Da­bar jis pa­ts di­ džiau­sias ko­vo­to­jas už Gar­lia­vos mer­gai­tę. Mes nė vie­nas ne­ži­no­ me, kaip ten yra, te­lie­ka lauk­ti, ka­da vis­kas išaiš­kės. S.Sto­ma ir­gi va­žia­vo į Gar­lia­vą. Pas­kui, kai pra­dė­jo gun­ dy­tis ža­lio­mis aki­mis, kvie­tė tą mer­ gi­ną į Pa­lan­gą. Žur­na­lis­tė jo kar­tą klau­sė, ar į Gar­lia­vą ne­va­žiuos. Ta­da jis at­sa­kė, kad ten be­pro­čių kom­pa­ ni­ja ir nė­ra ko ten va­žiuo­ti. Da­bar jis vėl di­džiau­siu ko­vo­to­ju de­da­si. Tai reiš­kia tik vie­ną – ar­tė­ja Sei­mo rin­ ki­mai. To­kia pat smarki ir A.Stan­ci­ kie­nė. Te­gu jie vi­si at­sa­ko, kur bu­

Kiek ga­li­ma gal­vo­ti už ki­tus ir sirg­ ti sve­ti­mo­mis li­go­mis. Da­bar kiek­ vie­nas Lie­tu­vo­je ži­no, kaip pa­sielg­ti su aš­tuon­me­te mer­gai­te. O sa­vo bė­ das ar iš­si­spren­džia? Kiek­vie­ną die­ ną po­li­ci­ja ski­ria be­si­mu­šan­čius su­ tuok­ti­nius, vai­kai ma­to gir­tus tė­vus, ku­rie tai plie­kia­si, tai my­li­si. Tai kur kas di­des­nė bė­da, nes nie­kas jų ne­gi­ na, jie au­ga kas­dien luo­ši­na­mi ir ža­ lo­ja­mi. Pas­kui pa­tys ne ką ge­riau el­ gia­si. Ma­nau, mums vi­siems ver­tė­tų ap­si­ra­min­ti ir la­biau pa­si­ti­kė­ti blai­ viu pro­tu. O dar ko mums rei­kia, tai la­biau pa­ste­bė­ti tai, kas vyks­ta gre­ ta, kai­my­nys­tė­je, ir pa­dė­ti ar­ti­miems žmo­nėms.

Ipo­li­tas Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

S

ei­me ne­ty­la triukš­mas dėl lai­ki­no­sios ko­mi­si­ jos ge­gu­žės 17-osios įvy­kiams Gar­lia­vo­je tir­ti su­da­ry­mo. Kai ku­rie sei­mū­nai sie­kia su­da­ry­ ti to­kią ko­mi­si­ją, ku­ri iš­siaiš­kin­tų, ar per­duo­ dant duk­rą Lai­mu­tei Stan­kū­nai­tei ne­bu­vo smur­tau­ja­ ma, ne­pa­žeis­tos vai­ko ir tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­nės

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 600. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, gegužės 28, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Lie­tu­va prie­kaištų Do­na­tui ne­tu­ri Nep­rie­kaiš­tin­gas Do­na­to Mont­ vy­do pa­si­ro­dy­mas, 70 balų ir 14 vie­ta. To­kie Lie­tu­vos re­zul­ta­tai šių metų „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­ so fi­na­le. Tarp­tau­tinį dainų kon­ kursą laimė­jo Šve­di­ja.

Skai­čiai: per pen­kis mėne­sius, kai ga­lio­ja įsta­ty­mas, po­li­ci­ja ga­vo 11 tūkst. pra­ne­šimų dėl smur­to ar­ti­mo­je

ap­lin­ko­je, pra­dėta 3800 iki­teis­mi­nių ty­rimų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­reigū­nai dūsta nuo krūvio Per pen­kis mėne­sius, kai ga­lio­ja Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mas, po­li­ci­jos pa­reigūnų dar­bo krūvis smar­kiai išau­go, o iš­tek­lių tam be­veik ne­skir­ta.

Pra­ne­šimų – tūkstan­čiai

„De­ra­mas po­li­ci­jos ap­rūpi­ni­mas tiek ma­te­ria­liai, tiek žmo­giš­kai­ siais iš­tek­liais – tai pro­ble­ma, ku­ri prii­mant šį įsta­tymą ne­bu­vo ir nė­ ra sprend­žia­ma de­ra­mu ly­giu. Kaip ma­to­me iš pa­teik­tos sta­tis­ti­kos, nu­ si­kals­ta­mu­mas Lie­tu­vo­je pa­didė­jo apie 12 pro­c. Vi­sas šis dar­bo krūvis po­li­ci­jos įstai­goms ir pa­reigū­nams ten­ka dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ ko­je“, – kon­fe­ren­ci­jo­je Sei­me sakė Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to Ri­zi­kos val­ dy­mo ir vi­daus kont­rolės sky­riaus vir­ši­nin­kas To­mas Bab­ra­vi­čius.

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to at­sto­vo duo­me­ni­mis, per pen­kis mėne­sius, kai ga­lio­ja įsta­ty­mas, po­li­ci­ja ga­vo 11 tūkst. pra­ne­šimų dėl smur­to ar­ti­ mo­je ap­lin­ko­je, pra­dėta 3800 iki­teis­ mi­nių ty­rimų, 1910 at­vejų at­si­sa­ky­ta to­kius ty­ri­mus pra­dėti. „Dar at­kreip­ čiau dėmesį, kad ši sta­tis­ti­ka ro­do tik apie pusę at­vejų, su­si­ju­sių su smur­tu ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je, į ku­riuos po­li­ci­ja rea­guo­ja“, – tvir­ti­no T.Bab­ra­vi­čius. „Pa­tikė­ki­te, Lie­tu­vos po­li­ci­ja dūsta nuo šio krūvio. Po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­tai nau­do­ja pa­sku­ti­nes lė­ šas, kad įsi­piltų ben­zi­no ir nu­vyktų į įvykį“, – kalbė­jo Po­li­ci­jos de­par­ ta­men­to at­sto­vas.

At­lie­ka vi­daus ty­ri­mus

Jis pa­brėžė, kad ir šią su įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mu su­si­ju­sią pro­blemą reikės spręsti.

Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to duo­me­ni­ mis, dau­gu­ma – 70 pro­c. – su smur­ tu ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je su­si­ju­sių nu­si­ kals­tamų veikų yra fi­zi­nio skaus­mo su­kėli­mas ir ne­žy­mus svei­ka­tos su­ trik­dy­mas, 24 pro­c. – gra­si­ni­mas nu­žu­dy­ti ir te­ro­ri­za­vi­mas, 6 pro­c. – ne­sun­kus svei­ka­tos su­trik­dy­mas. Be­ veik pu­se – apie 49 pro­c., ar­ba 5500, – at­vejų pa­reigū­nai nėra pri­ėmę jo­

kių pro­ce­si­nių spren­dimų to­kio­se by­lo­se. T.Bab­ra­vi­čiaus tei­gi­mu, po­ li­ci­jo­je at­lie­ka­mi vi­daus ty­ri­mai sie­ kiant nu­sta­ty­ti, kodėl taip nu­ti­ko.

Kalbė­da­mas apie ki­tas Ap­sau­ gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo bėdas pa­ reigū­nas at­kreipė dėmesį, kad net ir nu­baus­ti smur­tau­to­jai nie­kur ne­dings­ta, jie grįžta į sa­vo gy­ve­ namąją ap­linką. Ta­čiau šiuo me­tu jo­kių smur­tau­to­jo el­gesį kei­čian­čių pro­gramų ne­vyk­do­ma.

To­mas Bab­ra­vi­čius:

Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tai nau­do­ja pa­sku­ti­nes lėšas, kad įsi­piltų ben­ zi­no ir nu­vyktų į įvykį.

Nuos­ta­tos prie­šta­rau­ja ko­dek­sui

Kon­fe­ren­ci­jo­je da­ly­vavę Ge­ne­ra­ linės pro­ku­ratū­ros ir teismų at­sto­ vai pa­brėžė, kad gruodį įsi­ga­lio­jusį naują įsta­tymą būti­na su­de­rin­ti su Baud­žia­mo­jo ko­dek­so ir Baud­žia­ mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mo­mis.

Vil­niaus mies­to 3-io­jo apy­linkės teis­mo teisė­jas Ole­gas Šib­ko­vas tei­ gė, kad Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­ mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­me nu­ma­ty­ta nor­ma, jog baud­žia­mo­ji by­la pra­ de­da­ma ne­sant nu­kentė­ju­sio žmo­ gaus skun­do, prie­šta­rau­ja Baud­ žia­mo­jo ko­dek­so ir Baud­žia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­moms. „Šis nea­ti­ti­ki­mas da­bar apei­na­ mas taip, kad iš au­kos po­li­ci­jos pa­ reigū­nai be­veik vi­sa­da su­ge­ba gau­ti pa­reiš­kimą apie nu­si­kals­tamą vei­ ką. Tie­siog įkal­ba. Ar­ba po­li­ci­jos pa­reigū­nai yra pa­ruošę tokį įvy­ kio ap­žiū­ros aktą, kurį au­ka pa­si­

ra­šo. Ten yra sa­ki­nys „Aš su­tin­ku, kad būtų pra­dėtas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas“. Au­ka pa­si­ra­šo visą aktą iš esmės ne­ma­ty­da­ma ir ne­sup­ras­da­ ma, kad ji pa­davė pa­reiš­kimą dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pra­dėji­mo“, – pa­sa­ko­jo teisė­jas.

Jis taip pat at­kreipė dėmesį, kad kol kas ne­vyk­do­mas įsta­ty­mo rei­ ka­la­vi­mas su baus­me smur­tau­to­ jui skir­ti ir ap­sau­gos prie­mo­nes.

Ka­dan­gi nėra aiš­ki to­kių prie­mo­ nių tai­ky­mo tvar­ka, teis­mai to ne­ da­ro. Vie­toj ap­sau­gos prie­mo­nių daž­niau­siai ski­ria­mos kar­do­mo­ sios prie­monės, kaip nors ri­bo­jan­ čios smur­tau­to­jo veiks­mus.

Dar vie­na pro­ble­ma, anot teisė­ jo, – kad, tei­siant as­menį dėl fi­ zi­nio skaus­mo su­kėli­mo ar ne­žy­ maus svei­ka­tos su­trik­dy­mo (dėl to bylų iš­kel­ta dau­giau­sia), ne­ga­li­ma skir­ti su­ėmi­mo. „Jei­gu toks as­muo nea­tei­na į teismą, nėra jo­kių prie­mo­nių jo da­ ly­va­vi­mui teis­mo po­sėdy­je už­tik­ rin­ti“, – sakė O.Šib­ko­vas.

Jis pa­si­da­li­jo sa­vo pa­tir­ti­mi: vis neat­vyk­davęs į teis­mo po­sėdžius tei­sia­ma­sis bu­vo su­ras­tas ir at­ves­ din­tas. Ta­čiau jo ne­suė­mus, o tik įtei­kus jam šau­kimą at­vyk­ti į teis­ mo po­sėdį, jis vėl ja­me ne­pa­si­rodė.

Mo­terų or­ga­ni­za­cijų at­stovės per kon­fe­ren­ciją tvir­ti­no, kad įsta­ty­mas bu­vo rei­ka­lin­gas, ta­čiau jis nėra iki ga­lo įgy­ven­di­na­mas ir neišsp­rend­ žia dau­ge­lio pro­blemų, pir­miau­sia – smur­to pre­ven­ci­jos.

Ap­sau­gos nuo smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je įsta­ty­mas įsi­ga­lio­jo pra­ ėju­sių metų gruod­žio vi­du­ry­je. Ja­ me nu­ma­ty­ta ga­li­mybė smur­tau­toją iš­kel­din­ti iš namų ir užd­raus­ti jam kon­tak­tuo­ti su smurtą pa­ty­ru­siu as­me­niu. Do­ku­men­tas nu­ma­to, kad po­li­ci­jos pa­reigū­nai iki­teis­minį ty­ rimą pri­va­lo pra­dėti ir ta­da, kai nėra raš­tiš­ko au­kos pa­reiš­ki­mo. Anks­čiau pa­reigū­nai tvir­ti­no esan­tys be­jėgiai ko­vo­ti su smur­tu šei­mo­se, nes ne­ turė­jo teisės im­tis prie­mo­nių, jei ne­būda­vo raš­tiš­ko au­kos skun­ do, o ir trum­pam su­lai­ky­ti smur­ tau­to­jai pa­leis­ti iš areš­tinės grįžda­ vo į bend­rus sa­vo ir au­kos na­mus.

BNS inf.

„Pa­da­riau viską, ką galė­jau“, – po fi­na­lo ži­niask­lai­dai teigė D.Mont­ vy­das. Jis tvir­ti­no sa­vo pa­si­ro­dy­ mu likęs pa­ten­kin­tas.

Su to­kia at­likė­jo nuo­mo­ne su­ tin­ka ir dau­gu­ma lie­tu­vių, kon­ kur­so fi­na­lo trans­lia­ciją stebė­ ju­sių na­muo­se ar su­si­rin­ku­sių ka­vinė­se.

Lie­tu­vos at­sto­vui taškų at­ seikė­jo 14 iš visų 42 vals­ty­bių, ku­rios šie­met varžė­si kon­kur­se.

Dau­giau­sia – 12-os balų – mūsų ša­liai ne­pa­gailė­jo Gru­zi­ja ir taip

dar kartą pa­rodė, kad ją su Lie­ tu­va sie­ja ypa­tin­gi ry­šiai.

Be­je, ant­ra­ja­me kon­kur­so pus­ fi­na­ly­je D.Mont­vy­das pelnė 104 ba­lus ir užėmė 3 vietą. Šių­me­čio kon­kur­so fa­vo­ri­te lai­ ky­ta Šve­di­jos at­stovė Lo­reen su dai­na „Eup­ho­ria“ su­si­šlavė net 372 ba­lus. Šiais me­tais kon­kur­se at­si­sakė da­ly­vau­ti Len­ki­ja ir Armė­ni­ja, ta­ čiau su­grįžo Juod­kal­ni­ja.

Kas­me­tis „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­ nų kon­kur­sas šie­met – jau 57-as.

Lie­tu­va kon­kur­se da­ly­va­vo 13-ą kartą.La­biau­siai mūsų ša­lies at­ sto­vams pa­si­sekė 2006-ai­siais, kai Atė­nuo­se vy­ku­sia­me kon­kur­ se grupė „LT Uni­ted“ užėmė šeš­ tą vietą. „Klaipėdos“, BNS inf.

Vertinimai: lentelės viduryje likęs D.Montvydas lietuvių pasmerki-

mo nesulauks.

Finalo rezultatai 1. Švedija

Lietuvai balų skyrė 372 balai

2. Rusija

259

3. Serbija

214

4. Azerbaidžanas

150

5. Albanija

146

6. Estija

120

7. Turkija

112

8. Vokietija

110

9. Italija

101

10. Ispanija

97

11. Moldova

81

12. Rumunija

71

13. Makedonija

71

14. Lietuva

70

15. Ukraina

65

16. Kipras

65

17. Graikija

64

18. Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na 55 19. Airija

46

20. Islandija

46

21. Malta

41

22. Pranzūzija

21

23. Danija

21

24. Vengrija

19

25. Jungtinė Karalystė

12

26. Norvegija

„Scan­pix“ nuo­tr.

7

Gruzija Baltarusija Airija Jungtinė Karalystė Norvegija Bulgarija Rusija Latvija Malta Azerbaidžanas Estija Prancūzija Juodkalnija Olandija

12 8 7 7 6 5 5 4 4 4 3 3 1 1

Kaip balsavo Lietuva Azerbaidžanas Švedija Estija Malta Rusija Serbija Italija Vokietija Ukraina Turkija

12 balų 10 8 7 6 5 4 3 2 1

8

pirmADIENIS, gegužės 28, 2012

ekonomika

E. pi­ni­gai dar lau­kia sa­vo leidė­jo E. pi­ni­gai ša­lies rin­ko­je cir­ku­liuo­ja tik ne­ žy­miai, ta­čiau po metų ar ke­le­rių ti­ki­ma­ si lūžio. Spe­cia­lis­tai ma­no, kad e. pi­nigų vers­las ša­ly­je yra neuž­pil­dy­ta ni­ša, į ku­rią pre­ten­duos ir už­sie­nio bend­rovės.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Suš­vel­ni­no rei­ka­la­vi­mus

ES di­rek­ty­va pa­rem­tas tei­si­nis e. pi­nigų re­gu­lia­vi­mas Lie­tu­vos įsta­ ty­me at­si­ra­do ge­ro­kai vėliau, nei bu­vo pla­nuo­ta, – šių metų sausį.

Per šių metų ket­virtį ša­ly­je ne­su­ sikūrė nė vie­na li­cen­ci­juo­ta e. pi­ nigų įstai­ga, nors šio­kie to­kie po­ stūmiai rin­ko­je jun­ta­mi.

Anks­čiau ES di­rek­ty­va nu­matė, kad leis­ti e. pi­ni­gus ga­li tik kre­di­ to įstai­gos – spe­cia­li­zuo­ti ban­kai, kaip pa­sa­ko­jo ad­vo­katų kon­to­ros „Raid­la Le­jins & Nor­cous“ ad­vo­ katė Ak­vilė Bo­saitė. Ta­čiau, anot jos, pa­gal at­nau­jintą 2009 m. di­ rek­tyvą šią teisę įga­vo ir bend­ rovės, tu­rin­čios e. pi­nigų įstai­gos li­cen­ciją. Ša­ly­je ją nuo šių metų iš­ duo­da Lie­tu­vos ban­kas. „Pa­to­bu­ lin­ta­me e. pi­nigų re­gu­lia­vi­me nau­ ja ir tai, kad e. pi­ni­gus leid­žian­tis su­bjek­tas ga­li vyk­dy­ti ir kitą vei­ klą, ne­būti­nai su­si­ju­sią su mokė­ji­ mo pa­slau­go­mis. Tai pra­ple­čia ga­ lin­čių su­si­domė­ti e. pi­ni­gais ratą, nes anks­čiau e. pi­nigų lei­dy­bos ni­ ša vers­lui bu­vo per siau­ra“, – sa­ kė pa­šne­kovė.

Ga­li­mybė pa­pil­do­mai vers­tis ki­ ta veik­la, jos ma­ny­mu, su­ma­ži­ na bend­ro­vių ri­ziką bank­ru­tuo­ti: „Teik­da­ma do­ku­men­tus gau­ti e. pi­ nigų įstai­gos li­cen­ciją bend­rovė tu­ ri aiš­kiai nu­ro­dy­ti, kaip ji pa­dengs

ga­li­mus nuo­sto­lius ir pan. Tai­gi ki­ tos ly­giag­re­čiai vyk­do­mos veik­los pa­de­da gau­ti pa­jamų, ku­rias ga­li­ma in­ves­tuo­ti į e. pi­nigų verslą.“ Pa­raiškų ne­su­laukė

At­bai­dy­ti ša­lies verslą nuo nau­jos be­si­ku­rian­čios rin­kos, A.Bo­saitės ma­ny­mu, ga­li tik griež­ti rei­ka­la­vi­ mai. Jie, anot pa­šne­kovės, e. pi­nigų įstai­goms tai­ko­mi tik šiek tiek švel­ nes­ni nei kre­di­to įstai­goms. Pa­gal įsta­tymą Lie­tu­vos ban­kas li­cen­ciją ga­li iš­duo­ti tik ne­prie­kaiš­tingą re­ pu­ta­ciją tu­rin­tiems ir fi­nan­siš­kai pa­ti­ki­miems as­me­nims.

Lie­tu­vos ban­kas, kaip sakė Lie­tu­ vos ban­ko Prie­žiū­ros tar­ny­bos Kitų fi­nansų įstaigų prie­žiū­ros sky­riaus at­stovė As­ta Tau­ku­vienė, dar nėra gavęs nė vie­nos pa­raiš­kos gau­ti e. pi­nigų įstai­gos li­cen­ciją. Vis dėlto ji pa­ti­ki­no, kad ke­lios įmonės su­si­ domė­jimą pa­rodė, tad su jo­mis jau de­ri­na­mi rei­ka­la­vi­mai.

Kol ša­lies vers­li­nin­kai tik lūku­ riuo­ja ir ver­ti­na e. pi­nigų vers­lo per­spek­ty­vas, dau­giau nei me­tus su mokė­ji­mo įstai­gos li­cen­ci­ja vei­ kian­ti bend­rovė „Mo­ki­Pay“ jau ar­ ti­miau­siu lai­ku pla­nuo­ja kreip­tis į Lie­tu­vos banką dėl e. pi­nigų įstai­ gos li­cen­ci­jos. Bend­rovės vyk­do­ ma­sis di­rek­to­rius Min­dau­gas Rut­ kaus­kas pa­sa­ko­jo, kad do­ku­mentų ruo­ši­mas dėl ne­vi­siš­kai aiš­kaus jų tu­ri­nio užt­ru­ko apie tris ke­tu­ris mėne­sius.

IŠ APYVARTOS IŠIMAMI 1997 METŲ LAIDOS 10 IR 20 LITŲ BANKNOTAI

Lietuvos bankas praneša, kad nuo šių metų birželio 1 d. išima iš apyvartos 1997 m. laidos 10 ir 20 litų banknotus.

Iki tos dienos juos verta panaudoti mokėjimams ir atsiskaitymams, pakeisti į naujesnius banknotus komerciniuose bankuose.

Nuo birželio 1 d. tokie banknotai be apribojimo bus keičiami tik Lietuvos banko kasose Vilniuje (Totorių g. 2/8, Žirmūnų g. 151), Kaune (Maironio g. 25), iki šių metų pabaigos – ir Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16).

Daugiau informacijos

internete www.lb.lt arba tel.: (8 5) 268 0332, 268 0344, 268 0942

Nuo­sai­ku: ban­kai ir e. pi­nigų įstai­gos di­delės tar­pu­sa­vio kon­ku­ren­ci­jos ne­ža­da.

Anot pa­šne­ko­vo, nau­ja li­cen­ci­ ja leis bend­ro­vei teik­ti dau­giau pa­ slaugų nei da­bar. Nors bend­rovė „Mo­ki­Pay“ ver­ti­na­ma kaip e. pi­nigų pirm­takė ša­ly­je, ji kol kas ne­turė­jo visų e. pi­nigų įstai­gos po­žy­mių.

Prog­no­zuo­ja lūžį

A.Bo­saitė pro­gno­zuo­ja, kad lūžis e. pi­nigų rin­ko­je įvyks vos po ke­ le­rių metų. Be to, ji pa­brėžė, kad Bal­ti­jos ša­lių rin­ka pa­trauk­li taip pat už­sie­nio įmonėms, ir Lie­tu­ vos vers­li­nin­kai neuž­pil­dy­tos ni­ šos taip leng­vai neuž­leis. „Pir­mie­ siems vyk­dy­ti veiklą sun­kiau­sia ir bran­giau­sia, nes pro­duktą rei­kia įves­ti į rinką. Ma­nau, bend­rovės pir­miau­sia tu­ri in­ves­tuo­ti ne­si­ tikė­da­mos grei­tos grąžos, jos su­ lauks tik su­si­da­rius var­to­tojų kri­ ti­nei ma­sei“, – sakė ji.

A.Bo­saitė nea­be­jo­ja, kad su­si­ for­ma­vus vi­suo­menės įpro­čiams ša­lies e. pi­nigų įstai­gos per­ne­ lyg di­delės už­sie­nio įstaigų kon­ ku­ren­ci­jos ne­jus. Anot jos, vi­suo­ met ge­riau pa­si­tikė­ti sa­vo „kie­mo žaidė­jais“, nes įvy­kus ne­sklan­du­ mams pa­rei­ka­lau­ti sa­vo tei­sių yra daug leng­viau.

Kon­ku­ruo­ti ne­ža­da ir ban­kai.

DNB ban­ko Pro­duktų plėtros de­ par­ta­men­to at­sto­vas Žil­vi­nas Mi­le­ rius pa­ti­ki­no, kad e. pi­nigų po­vei­kio mokė­ji­mo kor­te­lių nau­do­ji­mo daž­ nu­mui a r at­si­skai­tymų apy­var­ tai ban­kas ne­jun­ta: „Pag­rin­dinė to prie­žas­tis – kad bankų mokė­ji­mo kor­telės jau se­niai nėra tik at­si­skai­ ty­mo prie­monė. Šiuo me­tu be­veik vi­sos bankų mokė­ji­mo kor­telės jos sa­vi­nin­kui su­ku­ria pa­pil­domą ver­ tę, pvz., su­tei­kia įvai­rių nuo­laidų, ap­draud­žia nuo ne­lai­mingų at­si­ti­ kimų ir pan.“ M.Rut­kaus­kas pa­brėžė, kad e. pi­ni­gais pa­ver­čia­mi ar­ba gry­nie­ji, ar­ba pi­ni­gai iš mokė­ji­mo kor­te­lių: „Mūsų tiks­las e. pi­ni­gais pa­vers­ti gry­nuo­sius pi­ni­gus, tai­gi bet ko­kiu at­ve­ju šie pi­ni­gai at­si­du­ria bankų sis­te­mo­je ir ban­kams tai yra nau­ din­ga.“ Juo­lab kad šiuo me­tu at­ si­skai­ty­mai mokė­ji­mo kor­telė­mis su­da­ro ne­di­delę – vos 22 pro­c. – dalį visų at­si­skai­tymų.

Gra­si­na mo­kes­čių sis­te­mai

At­sis­kai­tant ne­di­delė­mis e. pi­nigų su­mo­mis mokė­to­jo ta­pa­tybė ne­ tik­ri­na­ma, tik pi­nigų tik­ru­mas, o at­si­skai­tant kre­di­to kor­te­le var­to­ to­jas sa­vo ta­pa­tybę tu­ri pa­tvir­tin­ ti vi­sa­da. „Dėl šios prie­žas­ties e. pi­nigų vers­le tam­pa skaus­min­gas pi­nigų plo­vi­mo ir te­ro­ristų fi­nan­ sa­vi­mo pre­ven­ci­jos klau­si­mas. At­ sis­kai­tant e. pi­ni­gais ga­li būti ne­ nus­ta­to­mas mokė­to­jo iden­ti­te­tas, o tai reiš­kia, jog to­kiu būdu pi­nigų plovė­jai „juo­dus“ pi­ni­gus ga­li pa­ vers­ti e. pi­ni­gais ir jais at­si­skai­ty­ti, taip pat at­si­skai­ty­ti pi­ni­gais iš ko­ le­gos ki­šenės“, – sakė pa­šne­kovė.

Do­man­tas Da­bu­lis:

Moks­li­nin­kai e. pi­ni­ gus ir e. verslą įvar­ di­jo kaip mo­kes­čių ter­mi­tus, ku­rie ga­li su­grauž­ti mo­kes­čių sis­te­mos pa­ma­tus.

Au­di­to, mo­kes­čių ir vers­lo kon­ sul­ta­cijų bend­rovės „KPMG Bal­ tics“ par­tne­ris Do­man­tas Da­bu­ lis pa­brėžė, kad neaiš­ki e. pi­nigų mokė­to­jo ta­pa­tybė tam­pa iššū­kiu ir mo­kes­čių rinkė­jams. „Įdo­mu tai, kad dar 2000 m. moks­li­nin­kai e. pi­ ni­gus ir e. verslą įvar­di­jo kaip mo­ kes­čių ter­mi­tus, ku­rie ga­li su­grauž­ti mo­kes­čių sis­te­mos pa­ma­tus ir ri­bo­ ti vals­tybės ga­li­my­bes su­rink­ti mo­ kes­čius“, – sakė jis.

Su­si­du­ria su iššū­kiais

Anot D.Da­bu­lio, iš fi­zi­nių par­duo­ tu­vių, tei­kian­čių ap­čiuo­pia­mas pre­ kes, mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riams pri­dėtinės vertės mo­kestį (PVM) su­rink­ti pa­pras­ta. Ta­čiau vis po­pu­ liarė­jan­tis vers­las e. erdvė­je daug mo­bi­les­nis: jis ga­li ne­turė­ti fi­zinės vie­tos ir veik­ti leng­va­tinė­se zo­no­se.

Todėl šio­je erdvė­je mo­kes­čius rink­ ti tam­pa su­dėtin­ga. „Ga­li­me turė­ti e. par­duo­tuvę, ku­rios ser­ve­riai vei­kia vie­no­je ju­ris­dik­ci­jo­je, e. par­duo­tuvę

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

val­dan­tis sa­vi­nin­kas ar įmonė – ki­to­ je ju­ris­dik­ci­jo­je, o pirkė­jas – dar ki­to­ je. Tam­pa neaiš­ku, ku­rio­je ju­ris­dik­ci­ jo­je mo­kes­čiai turės būti mo­ka­mi ar su­ren­ka­mi“, – sakė pa­šne­ko­vas.

Jis taip pat pa­brėžė, kad e. erdvė­je pra­dėta pre­kiau­ti neap­čiuo­pia­mo­ mis prekė­mis, pa­vyzd­žiui, mu­zi­ka.

Esant ga­li­my­bei e. par­duo­tuvė­je įsi­gy­ti prekę už e. pi­ni­gus be tar­ pi­nin­ko, t. y, neat­lie­kant ban­kinės ope­ra­ci­jos, duo­me­nis apie pir­kimą su­rink­ti tam­pa dar su­dėtin­giau.

Už­sie­nis jau svars­to

D.Da­bu­lis pa­sa­ko­jo, kad pa­sau­ly­je jau svars­to­ma, kaip e. pi­ni­gai pa­ keis mo­kes­čių sis­temą ir kaip vals­ tybės turėtų į tai rea­guo­ti: „Vie­na iš ga­li­my­bių yra su­si­tel­ki­mas į di­ desnį ap­čiuo­piamų da­lykų, pa­ vyzd­žiui, dar­bo už­mo­kes­čio ar tur­to, ap­mo­kes­ti­nimą. Taip ga­ li nu­tik­ti, jei vals­ty­bei taps sun­ku val­dy­ti ir kont­ro­liuo­ti e. pi­ni­gus.“ Taip pat, anot pa­šne­ko­vo, esa­ma pa­si­ūlymų už at­si­skai­tymą e. pi­ni­gais mokė­ti san­ty­ki­nai ne­di­delį mo­kestį ar­ba ap­mo­kes­tin­ti pa­tį e. pi­nigų iš­ lei­dimą. Ta­čiau šiuo klau­si­mu bend­ ros nuo­monės nėra, esą bai­mi­na­ma­ si, kad nau­ji mo­kes­čiai ar pa­si­kei­tu­si mo­kes­čių su­rin­ki­mo tvar­ka su­kurs dvi­gu­bo ap­mo­kes­ti­ni­mo grėsmę. „Ma­no­ma, kad atei­ty­je ga­li tek­ ti keis­ti ne tik pa­čią PVM skai­čia­ vi­mo tvarką, bet ir šio mo­kes­čio su­rin­kimą. Pa­vyzd­žiui, e. erdvė­je at­si­skai­tant e. pi­ni­gais da­lis mokė­ ji­mo už pa­slaugą ar prekę tektų par­davė­jui, o ki­ta da­lis pa­tektų iš­ kart į PVM su­rin­ki­mo sąskaitą“, – sakė D.Da­bu­lis.

22 proc.

visų atsiskaitymų sudaro atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis.

9

pirmADIENIS, gegužės 28, 2012

pasaulis Grai­kai ­ pyks­ta

Ne­ke­ti­na ­ nu­si­leis­ti

Lem­tin­ga ­ klai­da

Grai­ki­jos so­cia­listų ly­de­ris Evan­ge­las Ve­ni­ze­las ap­kal­ti­ no Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­ do (TVF) va­dovę Chris­ti­ne La­ gar­de ban­dant pa­že­min­ti kri­ zės iš­tiktą jo šalį ko­men­ta­ rais, kad grai­kai ven­gia mokė­ti mo­kes­čius. Sa­vo ko­men­ta­rus TVF va­dovė iš­sakė dien­raš­ty­je „The Guar­dian“.

Ira­nas pa­reiškė, kad ne­ma­ to pra­smės su­stab­dy­ti ura­ no sod­ri­nimą iki 20 pro­c., kaip rei­ka­lau­ja de­ry­bo­se da­ ly­vau­jan­čios įta­kin­gos pa­sau­ lio vals­tybės. Be to, Te­he­ra­nas pri­dūrė, kad iki 2014-ųjų pra­ džios pa­sta­tys naują ato­minę elekt­rinę, ku­ri bus jau ant­ro­ ji ša­ly­je.

Per NA­TO ant­skrydį Af­ga­nis­ ta­no ry­tinė­je Pak­ti­jos pro­vin­ ci­jo­je žu­vo aš­tuo­ni vie­nos šei­ mos na­riai, iš jų – še­ši vai­kai.

Tai sek­ma­dienį pra­nešė af­ ganų pa­reigū­nai. Ci­vi­lių žūtis Af­ga­nis­ta­ne yra itin opus klau­ si­mas, ne kartą ga­dinęs Ha­mi­ do Kar­zai ad­mi­nist­ra­ci­jos san­ ty­kius su JAV.

Ra­mią šalį vėl pa­ža­di­no šūviai Ra­mi ir tur­tin­ga ša­lis. Kodėl Suo­miją nuo­la­tos kaus­to šiurpą ke­lian­čios tra­ge­di­jos? Hiu­vinkės mies­to cent­re aš­tuo­nio­lik­me­tis nu­žudė du ir su­žeidė sep­ty­nis žmo­nes.

Ne pir­ma tra­ge­di­ja

Nie­kur Eu­ro­po­je, re­gis, ne­įvyks­ta tiek be­pras­mių žu­dy­nių kiek Suo­ mi­jo­je. Ne­nuos­ta­bu, jog ša­lies pre­ zi­den­tui Sau­li Nii­nistö te­ko kons­ ta­tuo­ti, kad kaž­kas „vi­suo­menė­je yra ne­ge­rai“.

2007 m. Suo­miją su­krėtė žu­ dynės Jo­ke­los vi­du­rinė­je mo­kyk­ lo­je. Tūsu­los ra­jo­ne esan­čio­je ug­ dy­mo įstai­go­je 18 metų stu­den­tas Pek­ka Eri­cas Au­vi­ne­nas nu­šovė 10 žmo­nių ir nu­si­šovė pa­ts. Po metų Kau­ha­jo­kio ku­li­na­ri­jos mo­kyk­los moks­lei­vis 22 metų Mat­ti Ju­ha­ ni Saa­ri nu­šovė de­vy­nis bend­ra­ moks­lius ir vieną mo­ky­toją, pa­ skui pa­ts nu­si­šovė.

Ata­kos nu­griaudė­jo kaip per­ kūnas iš gied­ro dan­gaus.

Iš­girdęs šūvius at­si­ su­kau ir pa­ma­čiau mo­terį, gu­lin­čią ant žemės, ta­da puo­liau bėgti. Šaudė nuo sto­go

Pras­lin­ko ket­ve­ri me­tai nuo vėliau­ sio koš­ma­ro, o suo­mius vėl su­krėtė tra­ge­di­ja. Ša­lies pie­tuo­se, už 50 ki­lo­ metrų nuo sos­tinės Hel­sin­kio, esan­ čia­me Hiu­vinkės mies­te, ku­ria­me gy­ve­na 45 tūkst. žmo­nių, šau­dy­ti nuo sto­go į ap­lin­kui esan­čius žmo­ nes ėmė 18 metų paaug­lys.

Jis nu­šovė 2 žmo­nes, o dar 7 su­ žeidė. Šau­lio tai­ki­nys bu­vo mies­to cent­re esan­tys res­to­ra­nai, ku­riuo­se būria­vo­si pa­si­links­min­ti at­ėję jau­ nuo­liai.

Po­li­ci­jos de­tek­ty­vas vy­res­ny­ sis ins­pek­to­rius Mark­ku Tuo­mi­ne­ nas pa­tvir­ti­no, kad in­ci­den­tas įvy­ko vėlai naktį apie 1.53 val. Už­puo­li­kas, ku­rio var­das ir pa­vardė ne­bu­vo pa­ vie­šin­ti, už­si­ropštė ant pa­sta­to sto­ go ne­to­li mies­to ge­le­žin­ke­lio sto­ties prie res­to­ra­no „Ama­ril­lo“ ir par­ duo­tuvės „S-mar­ket“, ta­da ne­si­ rink­da­mas ėmė šau­dy­ti į žmo­nes.

Pa­reigū­nai tvir­ti­no, kad per šau­ dymą žu­vo vie­na 18 metų mer­gi­na, o li­go­ninė­je vėliau mirė ir jos bend­ raam­žis. Jis bu­vo sun­kiai su­žeis­tas.

Kaip pra­neš­ta, žuvęs jau­nuo­lis bu­vo Suo­mi­jos beis­bo­lo ko­man­dos na­rys. Pa­sak pa­reigūnų, jis šventė per­galę vie­no­se var­žy­bo­se.

Va­ti­kaną su­krėtė slaptų duo­ menų nu­te­ki­ni­mo skan­da­las.

Jo cent­re – po­pie­žiaus vy­riau­ sia­sis lio­ka­jus.

Va­ti­ka­no po­li­ci­ja penk­ta­dienį su­ ėmė lio­kajų 46 metų Pao­lo Gab­ rie­le. Ma­no­ma, kad šis pa­sau­lie­tis galė­jo Ita­li­jos ži­niask­lai­dai nu­te­ kin­ti kon­fid ­ en­cia­lius do­ku­men­ tus ir laiš­kus, paim­tus iš po­nti­fi­ko as­me­ni­nių apar­ta­mentų.

Tie­sa, ofi­cia­liai Va­ti­ka­nas ne­ pra­nešė, kas kal­tas dėl duo­menų nu­te­ki­ni­mo, ta­čiau lei­di­nys „Il Fog­lio“ pa­skelbė, jog tai – po­pie­ žiaus lio­ka­jus, Va­ti­ka­ne dir­ban­tis nuo 2006 m. Kar­tu ži­niask­lai­da pa­brėžė, kad Be­ne­dik­tas XVI bu­ vo „nu­liū­din­tas ir su­krėstas“ šios „skaus­min­gos by­los“. Šven­to­jo Sos­to at­sto­vas Fe­ de­ri­co Lom­bar­di pa­tvir­ti­no, kad Va­ti­ka­no po­li­ci­ja at­lie­ka ty­rimą.

P.Gab­rie­le pri­klau­so ne­di­de­lei gru­pei žmo­nių, kas­dien dir­ban­čių Be­ne­dik­to XVI apar­ta­men­tuo­se. Į po­pie­žiaus pri­vatų ka­bi­netą ga­li pa­tek­ti tik ne­dau­ge­lis žmo­nių, iš jų vy­riau­sia­sis lio­ka­jus, ke­tu­rios vie­nuolės ir du Be­ne­dik­to XVI sek­re­to­riai – Geor­gas Gänswei­ nas bei Alf­re­das Xue­re­bas.

Dau­ge­lis kon­fi­den­cia­lių duo­ menų pa­si­rodė vi­sai ne­se­niai iš­ leis­to­je Gian­lui­gi Nuz­zi kny­go­je „Jo Šven­te­nybė“. Kny­go­je ga­li­ ma ap­tik­ti la­bai slaptų ir pri­va­ čių laiškų bei fak­sog­ramų.

Praeitą mėnesį po­pie­žius įstei­ gė spe­cia­lią kar­di­nolų ko­mi­siją, ku­riai bu­vo pa­ves­ta iš­tir­ti šį do­ ku­mentų nu­te­ki­ni­mo at­vejį. Va­ ti­ka­ne in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mas su­kėlė įnir­šio bangą.

Ne­ma­žai do­ku­mentų bu­vo su­ si­ju­sių su įta­ria­ma ko­rup­ci­ja.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Va­ti­ka­nas ban­ dė pa­ge­rin­ti sa­vo vardą – siekė iš­ veng­ti skan­dalų kre­čia­mo mo­kes­ čių ro­jaus re­pu­ta­ci­jos.

Iš 7 su­žeistųjų sun­kių su­žei­dimų pa­tyrė dar vie­nas as­muo, kaip pa­ tvir­tin­ta, 23 metų po­li­ci­jos pa­ reigūnė. Jos būklė sun­ki.

Pa­sak pa­reigūnų, į ją už­puo­li­kas pa­taikė, kai ši at­vy­ko į in­ci­den­to vietą pa­gal išk­vie­timą.

Mo­ty­vai ne­ži­no­mi

Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad tik pa­ si­gir­dus šūviams nie­kas ne­su­vokė, kas de­da­si.

Ja­ni Ku­ro­ne­nas sakė, kad „šūviai pa­si­pylė stai­ga“. „Žmonės puolė bėgti. Vie­no vei­de pa­ma­čiau bai­ sią žaizdą. Išk­vie­čiau greitąją“, – pa­sa­ko­jo dvi­de­šimt­me­tis.

San­te­ri Sil­ve­noi­ne­nas tvir­ti­no: „Iš­girdęs šūvius at­si­su­kau ir pa­ ma­čiau mo­terį, gu­lin­čią ant žemės, ta­da puo­liau bėgti.“ Po­li­ci­jos pa­reigū­nai nu­rodė, kad šau­lys vilkė­jo ka­muf­lia­ži­nius dra­ bu­žius. Anks­čiau teisė­sau­gai ne­bu­ vo ži­no­mas. Pa­sak pa­reigūnų, su­ lai­ko­mas už po­ros ki­lo­metrų ne­to­li Hiu­vinkės maž­daug po pen­kių va­ landų nuo šau­dy­mo ne­si­prie­ši­no.

Pa­reigū­nai pas už­puo­liką ra­do tris gink­lus. Lei­di­mo juos lai­ky­ ti vai­ki­nas ne­turė­jo. Kaip pra­nešė ži­niask­lai­da, įta­ria­ma­sis turė­ jo stam­baus ka­lib­ro šau­tuvą, kurį galė­jo paim­ti iš ku­rio nors drau­go.

Apie in­ci­den­to mo­ty­vus po­li­ci­ja ne­bu­vo lin­ku­si kalbė­ti. Po­li­ci­jos at­ sto­vas Sa­tu Koi­vu at­sakė, kad ty­ri­ mas vyks­ta ir „kol kas nėra ga­li­mybės ką nors tvir­tin­ti“. Tie­sa, pa­reigū­nai pri­dūrė, kad šau­lys vei­kiau­siai ne­ži­ no­jo, kas jo au­kos, ir veikė vie­nas. Šau­lys ne­bu­vo ekst­re­mis­tas

Daž­ni kraupūs in­ci­den­tai Suo­mi­ jo­je ir vėl su­kėlė kal­bas, kad ginklų lai­ky­mo tai­syklės turėtų būti su­ griež­tin­tos. Praė­ju­siais me­tais tai bu­vo pa­da­ry­ta.

Taip pat ypač daug dėme­sio skir­ ta sau­gu­mo su­stip­ri­ni­mui mo­kyk­ lo­se. Įreng­tos pa­pil­do­mos stebė­ ji­mo ka­me­ros, mo­kyk­los pa­talpų durų už­rak­tai pa­keis­ti į ne­per­šau­ na­mus, taip pat or­ga­ni­zuo­ti kur­sai ug­dy­mo įstaigų per­so­na­lui.

Vis­gi pa­gal ginklų skai­čių vie­nam žmo­gui Suo­mi­ja iš­lie­ka pa­sau­lio ly­derė. Ofi­cia­liai re­gist­ruotų gin­ klų sa­vi­ninkų Suo­mi­jo­je yra apie 650 tūkst. Se­nas med­žioklės tra­ di­ci­jas tu­rin­čio­je ša­ly­je iš vi­so gy­ ven­tojų yra 5,4 mln.

Šven­to­jo Sos­to pa­slap­tys

BNS inf.

Tra­ge­di­ja: per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus suo­mius šo­ki­ra­vo net ke­

lios siau­bin­gos žu­dynės.

Ra­mias Skan­di­na­vi­jos ša­lis per pa­sta­ruo­sius me­tus la­biau­siai su­ krėtė Nor­ve­gi­jos sker­di­ku va­di­na­ mo An­der­so Beh­rin­go-Brei­vi­ko iš­ puo­lis, per kurį žu­vo 77 žmonės.

Tie­sa, suo­mių pa­reigū­nai pa­ neigė, kad žu­dy­nes Hiu­vinkės mies­te suor­ga­ni­zavęs už­puo­li­

„Scan­pix“ nuo­tr.

kas bu­vo ekst­re­mis­tas. „Pa­sak jo draugų, šau­lys ne­bu­vo po­li­tiš­ kai ak­ty­vus, jis ne­si­va­do­va­vo jo­ kia ideo­lo­gi­ja“, – sakė Na­cio­na­li­ nio nu­si­kal­timų ty­ri­mo pa­reigū­nas Mi­ka Ihak­si­ne­nas, ku­ris va­do­vau­ ja ty­ri­mui.

AFP, „In­de­pen­dent“, „Dai­ly Mail“, BNS inf.

Ty­ri­mas: Va­ti­ka­no po­li­ci­ja ti­ria

duo­menų nu­te­ki­ni­mo skan­dalą.­

AFP nuo­tr.

Kurkime Jūsų šeimos tradicijas drauge!

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM).

Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt; Pavedimu į UAB „Diena Media News“(įm. k. 133348410) a.s. LT60 7010 4000 1046 7777 AB Ūkio bankas.

Mokėdami už prenumeratą būtinai nurodykite pavadinimą, pristatymo adresą ir telefoną.

Per „Klaipėdos“ platintojus tel. (8 46) 397 714.

Bibliotekose (Debreceno g. 22, Kalnupės g. 13, Kauno g. 49, Kretingos g. 61, Laukininkų g. 42−18, Taikos pr. 81A, Šaulių g. 3−18, Tilžės g. 9, Vingio g. 11−1, Molo g. 60).

Daugiau informacijos Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714.

Akcija vyksta iki birželio 30 d.

11

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 28, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Lai­ve­lių ant­plū­džiui ne­pa­si­reng­ta Šie­met, kaip ir kas­ met, nors triukš­ min­gai ir ati­da­ry­ tas tu­ris­ti­nės lai­vy­ bos se­zo­nas, jam tin­ka­mai ne­pa­si­ reng­ta. Vie­ni uos­ te­liai per­pil­dy­ti lai­ vais, ki­ti ne­pra­de­da ir neaiš­ku, ka­da pra­ dės veik­lą.

Si­tua­ci­ja: Klai­pė­do­je ir Lie­tu­vos pa­jū­ry­je jach­tos ne vi­sa­da ran­da vie­tą, kur „nu­tūp­ti“.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pi­lies uos­te – ankš­ta

Klai­pė­dos pi­lies uos­to pi­lia­vie­tės ba­sei­ne yra 106 vie­tos pra­mo­gi­ niams lai­vams švar­tuo­ti, o krui­zi­ nių lai­vų ter­mi­na­lo vi­di­nė­je da­ly­je – dar 56 vie­tos. „Šie­met lai­vų tiek daug, kad ne­ be­ži­nau kur juos tal­pin­ti. Už­sie­ nie­čių jach­tas esa­me pri­vers­ti sta­ ty­ti Da­nės upėje“, – aiš­ki­no Pi­lies jach­tų uos­to va­do­vas Vi­lius Bar­tu­ se­vi­čius.

Jo tei­gi­mu, jau da­bar Pi­lies uos­ te sto­vi per 350 pra­mo­gi­nių lai­vų.

Da­lis jų ne­tgi ne­nu­leis­ti į van­de­nį.

Apie tai, kad Pi­lies uos­te bus pro­ ble­mų, kal­bė­ta jau se­niau, kai 2010 me­tais pra­dė­tas tvar­ky­ti Klai­pė­dos jachtk­lu­bas Smil­ty­nė­je.

Bu­riuo­to­jai jau pa­siil­go Klai­pė­ dos jachtk­lu­bo, no­rė­tų šio jachtk­ lu­bo ba­sei­ne sta­ty­ti jach­tas, nes Pi­lies uos­te nė­ra vie­tų. „Klai­pė­dos jachtk­lu­bo re­konst­ ruk­ci­ja yra baig­ta, su­mon­tuo­ta įran­ga, nu­pirk­tas kra­nas. Uos­tas at­ro­do pui­kiai. Inf­rast­ruk­tū­ra tu­ rė­tų bū­ti nau­do­ja­ma vi­suo­me­nės po­rei­kiams. Ta­čiau uos­tas net ne­ gal­vo­ja at­si­da­ry­ti. Jachtk­lu­be nė­ra

sar­go, vi­sa bran­gi įran­ga pa­lik­ta li­ ki­mo va­liai“, – ne­ri­ma­vo bu­riuo­ to­jas Ro­ber­tas.

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos jachtklubas“ di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Ta­le­tas tei­gė, kad šie­met uos­te­ lis dar ne­bus ati­da­ry­tas. Jis ne vi­są se­zo­ną vei­kė 2010 me­tais, ne­vei­kė 2011-ai­siais. „Vi­zua­liai uos­te­lis lyg ir at­ro­do baig­tas, ta­čiau yra dar įvai­riau­sių smulk­me­nų. Re­konst­ruo­tos pir­ mo­ji ir ant­ro­ji kran­ti­nės, kur nu­ ma­ty­ta apie 70 vie­tų pra­mo­gi­ niams lai­vams. Šie­met pla­nuo­ja­me re­konst­ruo­ti ir tre­čią kran­ti­nę. At­ si­ras dar 30 vie­tų. Ne­si­no­rė­tų, kad ša­lia sta­tyb­vie­tės sto­vė­tų bran­gios jach­tos, nes joms ga­li bet kas at­si­ tik­ti“, – tei­gė K.Ta­le­tas.

Ne­pa­s i­r ink­tas ir Klai­p ė­d os jachtk­lu­bo ope­ra­to­rius. Iki re­ konst­ruk­ci­jos šis uos­te­lis tre­jiems me­tams bu­vo iš­nuo­mo­tas Pi­lies jach­tų uos­to bend­ro­vei. Gal­būt liks šis ope­ra­to­rius, o gal bus ir nau­jas. Šven­to­jo­je blės­ta per­spek­ty­vos

Di­de­lės pro­ble­mos iš­ki­lo ir Šven­to­ sios uos­te­ly­je. Šio uos­te­lio įplau­kos ka­na­lo va­ly­mo ir pro­jek­ti­nio gy­ lio pa­lai­ky­mo kon­kur­są lai­mė­ju­si bend­ro­vė „Al­ve­tos kar­je­rai“ kal­ti­

no blo­gą orą, o už­sa­ko­vai – Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja – nerangumu ran­go­vus.

Ai­ri­da Čės­nie­nė:

Ran­go­vas dir­bo tik žo­džiais. Pra­šė mū­sų už­si­merk­ti ir ne­ma­ ty­ti, kaip be lei­di­mo gramz­dins grun­tą jū­ ro­je.

Pa­gal su­tar­tį dar­bus at­lik­ti ji tu­ rė­jo iki bir­že­lio 1 die­nos. Nu­ma­ty­tų gra­fi­kų ne­si­lai­ko­ma. Li­kus sa­vai­tei iki ter­mi­no pa­bai­gos, pa­gal ran­go­vo ata­skai­tas bu­vo iš­va­ly­ta tik treč­da­lis

ak­va­to­ri­jos ir tai tik vi­di­nė­je uos­te­lio da­ly­je, kur są­na­šų ma­žiau­siai. Tik­ ra­sis at­lik­tų dar­bų kie­kis paaiš­kės at­li­kus ba­ti­met­ri­nius ma­ta­vi­mus.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos di­rek­to­rė Šven­to­sios uos­tui Ai­ri­da Čės­nie­nė ko­men­ta­ vo, kad pa­sku­ti­nį gra­fi­ką „Al­ve­tos kar­je­rai“ bu­vo pa­tei­kę ge­gu­žės 18 die­ną. Pa­gal jį dar bu­vo nu­ma­ty­ta baig­ti gi­lin­ti Šven­to­sios uos­te­lį su­ tar­tu lai­ku. „Kiek­vie­ną ry­tą ren­ka­mės ir ana­li­zuo­ja­me, kas pa­da­ry­ta. Ir nau­jau­sio gra­fi­ko ran­go­vai ne­si­lai­ kė. Iš­ki­lo pro­ble­ma, kad bar­ža, ku­ ria jie tu­ri pluk­dy­ti iš­kas­tą grun­tą į prie­kran­tę, nea­ti­tin­ka sau­gios lai­ vy­bos rei­ka­la­vi­mų. To­dėl Lie­tu­ vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ ci­ja ne­lei­do jos nau­do­ti. Ran­go­vai ža­dė­jo bar­žą su­tvar­ky­ti pa­gal rei­ ka­la­vi­mus ir dar kar­tą pra­šy­ti lei­ di­mo“, – ti­ki­no A.Čės­nie­nė.

Ta­čiau ge­gu­žės 23 die­ną po ne­ vyk­do­mų pa­ža­dų do­zės Uos­to di­ rek­ci­ja ap­si­spren­dė nu­trauk­ti su bend­ro­ve „Al­ve­tos kar­je­rai“ Šven­ to­sios uos­te­lio gi­li­ni­mo ir eksp­loa­ ta­vi­mo su­tar­tį. „Ran­go­vas dir­bo tik žo­džiais.

Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos lei­di­mo gramz­din­ti grun­tą jū­ro­je jie

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ne­ga­vo. Pra­šė mū­sų už­si­merk­ti ir ne­ma­ty­ti, kaip be lei­di­mo gramz­dins grun­tą“, – aiš­ki­no A.Čės­nie­nė. „Šven­to­sios uos­te­ly­je dir­ba­ma tech­ni­ka, ku­ri to­kiems dar­bams ne­tin­ka. Tą įran­gą aš ži­nau, nes kaip eks­per­tas ap­žiū­rė­jau ją vie­ nos bend­ro­vės pra­šy­mu. Po ma­no re­ko­men­da­ci­jų ji at­si­sa­kė nuo­mo­ti šią tech­ni­ką“, – aiš­ki­no ma­žų van­ dens tel­ki­nių gi­li­ni­mo spe­cia­lis­tas Vy­tau­tas Gri­cius. Šven­to­sios uos­te­ly­je, ku­ris tvar­ ko­mas tin­ka­mai ne­pa­si­ren­gus, Uos­to di­rek­ci­ja tar­si už­li­po ant grėb­lio. Per­nai va­sa­rą uos­tas po ati­da­ry­mo vei­kė vos 10 die­nų ir bu­ vo už­neš­tas. Šie­met kol kas neaiš­ ku, ka­da jis pra­dės veik­ti.

Nut­rau­kus su­tar­tį su bend­ro­ve „Al­ve­tos kar­je­rai“, tu­rės bū­ti skel­ bia­mas nau­jas kon­kur­sas.

At­si­lie­ka­me nuo kai­my­nų

Tarp ry­ti­nės Bal­ti­jos ša­lių Lie­tu­ va, taip pat tu­rin­ti jū­ri­nių jach­tų ir pra­mo­gi­nių lai­vų uos­te­lius, at­ro­ do skur­džiau­siai. Es­ti­ja, ku­ri spar­ čiau­siai žen­gia Skan­di­na­vi­jos ša­ lių pa­vyz­džiu, tu­ri ne­ma­žai nau­jai įreng­tų pra­mo­gi­nių uos­te­lių ne tik Ta­li­ne, bet ir at­ski­ro­ se sa­lo­se.

12

12

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 28, 2012

rubrika JŪRA Bran­giau­sias iš­kė­li­mas

Trans­por­to nuo­smu­kis

Di­džiau­sias lai­vas

Kom­pa­ni­ja „Ti­tan Sal­va­ge“ pra­ dė­jo lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ iš­ kė­li­mo ope­ra­ci­ją, ku­ri ver­ti­na­ ma 300 mln. JAV do­le­rių. Tai bus bran­giau­sia ka­da nors vyk­ dy­ta lai­vo kė­li­mo ope­ra­ci­ja. Ji tę­sis iki 2013 me­tų. Iš­kel­tą lai­ vą pla­nuo­ja­ma nu­temp­ti į ku­ rį nors Ita­li­jos uos­tą. Jis bus pjaus­to­mas į me­ta­lo lau­žą.

Su­ma­žė­jus kro­vi­nių, vi­so­je Lie­ tu­vos trans­por­to sis­te­mo­je ki­lo nuo­smu­kio ten­den­ci­jų. Ma­žiau kro­vi­nių krau­ta ne tik Klai­pė­dos uos­te, bet ma­žiau jų ga­ben­ta ir ge­le­žin­ke­liais. Per pir­muo­sius ke­tu­ris mė­ne­sius ge­le­žin­ke­liais ga­ben­ta 15,76 mln. to­nų, ar­ba net 9,1 pro­c. ma­žiau nei per­nai per tą lai­ką.

Nor­ve­gi­jos Hau­ge­sund sta­tyk­ lo­je į van­de­nį nu­leis­tas di­džiau­ sias ka­da nors bu­vęs vi­kin­gų lai­vas „Dra­ken Ha­rald Fair­hair“.

35 m il­gio ir 8 m plo­čio lai­vo tū­ ris – apie 70 to­nų. Ąžuo­li­nis lai­ vas, tu­rin­tis 300 kv. met­rų šil­ ki­nes bu­res ir pa­to­bu­lin­tą na­vi­ ga­ci­nę įran­gą, į pir­mą­jį rei­są iš­ plauks 2013 m. pa­va­sa­rį.

Prie „Al­bat­ro­so“ gims­t Pers­pek­ty­va: Šven­to­sios uos­te­lis ir šie­met kol kas ne­pra­dės veik­ti,

nes są­na­šos ka­na­le be­veik ne­pa­ju­din­tos.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Lai­ve­lių ant­plū­džiui ne­pa­si­reng­ta 11

Į kai ku­rias Sa­re­mo sa­ los vie­tas ga­li at­plauk­ti ne tik jach­tos, bet ir ne­di­de­li krui­ zi­niai lai­vai.

Lat­vi­jo­je kiek­vie­na­me ma­žes­ nia­me Bal­ti­jos jū­ros ar Ry­gos įlan­ kos uos­te­ly­je įreng­ta po ke­le­tą vie­ tų jach­toms priim­ti. Pa­ly­gin­ti di­de­lis jach­tų uos­tas, ku­ria­me su­mon­tuo­ta ir de­ga­lų pil­dy­mo ko­lo­nė­le, yra Pa­vi­ los­tė­je. Ry­go­je ša­lia se­na­mies­čio yra net sep­ty­nios jach­tų prie­plau­kos. „Prieš kri­zę Lat­vi­jos sos­ti­nė­je bu­vo jach­tų spūs­tis. Da­bar jų ge­ ro­kai su­ma­žė­jo – da­lis sa­vi­nin­kų lai­vus par­da­vė“, – aiš­ki­no jach­tų įran­gos par­duo­tu­vės ša­lia Dau­gu­ vos upės pre­ky­bi­nin­kas Ma­ris.

Es­mi­nis skir­tu­mas pra­mo­gi­nė­ je lai­vy­bo­je tarp Lie­tu­vos ir Lat­ vi­jos yra tai, kad Lat­vi­jo­je nė­ra vi­ daus van­dens lai­vų re­gist­ro, taip pat vi­daus van­dens ke­lių ir Lat­vi­ja ne­vyk­do su tuo su­si­ju­sių ES di­rek­ ty­vų. Pra­mo­gi­nis lai­vas Lat­vi­jo­je, kaip ir au­to­mo­bi­lis, re­gist­ruo­ja­mas ke­lių tar­ny­bo­se. Lai­vus ins­pek­tuo­ ja ke­lių po­li­ci­ja, o pra­mo­gi­nių lai­vų kva­li­fi­ka­ci­jos pa­žy­mė­ji­mus iš­duo­ da su sau­giu eis­mu Lat­vi­jo­je su­si­ ju­sios tar­ny­bos.

Pa­gal pra­mo­gi­niams lai­vams skir­tą inf­rast­ruk­tū­rą Lie­tu­va re­ gio­ne kol kas len­kia tik Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­tį. Ta­čiau ir šio­ je sri­ty­je jau ku­ria­mi pla­nai įreng­ti prie­plau­kas, ku­rios tal­pin­tų iki 1,4 tūkst. jach­tų ir pra­mo­gi­nių lai­vų.

Pa­čio­je Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je kas­ met į van­de­nį nu­lei­džia­ma apie 1250 pra­mo­gi­nių lai­ve­lių. Jų skai­ čių iki 2018 me­tų pla­nuo­ja­ma pa­ di­din­ti tri­gu­bai.

Yra ir neaiš­kių uos­te­lių

Lie­tu­va be­veik 100 ki­lo­met­rų il­gio pa­jū­ry­je tu­ri tik vie­ną jū­ri­nių jach­ tų uos­tą. Tai Pi­lies uos­tas Klai­pė­ do­je, ku­ris už­pil­dy­tas vi­sos ša­lies van­dens pra­mo­gų mė­gė­jų lai­vais.

Neat­si­tik­ti­nai di­de­lis, bet men­ kai pri­tai­ky­tas uos­te­lis išau­go Ši­ lu­tės ra­jo­no Mi­ni­jos kai­me. Čia lai­

vai ri­ša­mi ne­tgi prie me­džių, nes trūks­ta tin­ka­mų kran­ti­nių.

Prob­le­miš­ki yra Kur­šių ne­ri­jos ma­žie­ji uos­te­liai Kur­šių ma­rio­se.

Dau­gu­ma jų ne tik ne­sut­var­ky­ti, bet ir tei­siš­kai nea­pib­rėž­ti. „Iš da­lies taip yra dėl to, kad Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bė iki šiol ne­tu­rė­jo jo­kios te­ri­to­ri­jos Kur­šių ma­rio­se“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Eval­das Za­cha­re­vi­čius.

Jis ma­no, kad da­bar, kai Klai­pė­ dos mies­to ir ra­jo­no bei Ši­lu­tės ra­ jo­no sa­vi­val­dy­bės Ne­rin­gos sa­vi­ val­dy­bei per­da­vė da­lį ma­rių, bus su­tvar­ky­ti ir čia esan­tys uos­te­liai.

Prob­le­miš­kas iš­lie­ka ir nau­jai už ES pi­ni­gus pa­sta­ty­tas Dre­ver­nos uos­te­lis. Į jį dėl ma­žo gy­lio ne­ga­ li at­plauk­ti ne tik jū­ri­nės jach­tos, bet ir ma­žes­ni Kur­šių ma­rias rai­ žan­tys pra­mo­gi­niai lai­vai. Įp­lau­ ki­mo ka­na­lo gy­lis ne­sie­kia ir vie­ no met­ro.

Sta­tant šį uos­te­lį Klai­pė­dos ra­jo­ no val­džia tu­rė­jo vil­tį, kad jis bus įtrauk­tas į Lie­tu­vos vi­daus van­ dens ke­lius ir gi­li­na­mas bei va­ lo­mas vals­ty­bės biu­dže­to lė­šo­ mis. Ta­čiau taip neat­si­ti­ko. Vi­daus van­dens ke­lių prie­žiū­rai biu­dže­tas smar­kiai ap­ri­bo­tas. Pa­ly­gi­nti su si­ tua­ci­ja, ku­ri bu­vo anks­čiau, Lie­tu­ vos vi­daus van­dens ke­lių di­rek­ci­ja ma­žiau eksp­loa­tuo­ja vi­daus van­ dens ke­lių.

Di­džiu­lė ne­tek­tis Klai­pė­dai yra tai, kad ne­pra­de­da­mas sta­ty­ti jach­ tų ir pra­mo­gi­nių lai­vų uos­te­lis ša­lia Smel­tės pu­sia­sa­lio. Jį yra įsi­pa­rei­ go­ju­si pa­sta­ty­ti Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja už gau­tą že­mės skly­pą se­na­ja­me ne­baig­ta­ me uos­te­ly­je. Šiam uos­te­liui sta­ty­ ti yra nu­ma­ty­ta ir ES pa­ra­ma. Ta­ čiau vis­ką su­jau­kė Vy­riau­sy­bė, kai pa­si­šau­ta iš Uos­to di­rek­ci­jos paim­ti da­lį per­nykš­čio pel­no. Dėl to Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vy­bė bu­vo pri­vers­ ta pa­si­rink­ti nau­ją tak­ti­ką – ne­sta­ ty­ti so­cia­li­nių ar­ba sun­kiai at­si­per­ kamų ob­jek­tų.

Prie per­nai ru­de­nį ati­deng­to pa­mink­ lo iš­plau­ku­siems ir ne­grį­žu­siems jū­ri­ nin­kams ir lai­vams „Albatrosas“ gims­ta nau­jos tra­di­ci­jos.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ap­do­va­no­ti pir­mie­ji ve­te­ra­nai

Prie „Albatroso“ pir­mą kar­tą ap­ do­va­no­ti jū­ri­nin­kai ve­te­ra­nai, dau­ giau kaip 20 me­tų ati­da­vę jū­rai.

Prie „Al­bat­ro­so“ pa­ sa­ky­ti prie­sai­kos žo­džiai nu­skam­ba jaus­min­giau – tar­ si krei­pian­tis ir į iš­ plau­ku­sius, bet ne­ grį­žu­sius jū­ri­nin­kus.

Už są­ži­nin­gą dar­bą jū­ro­je ir jū­ ri­nių tra­di­ci­jų puo­se­lė­ji­mą pir­mie­ ji „Jū­ros veterano“ ženk­le­liai įteik­ti jū­rų ka­pi­to­nams Ei­mu­čiui As­ti­kui ir Ri­čar­dui Ma­ri­jo­nui Za­žec­kiui, boc­ma­nui Ri­man­tui Ra­gai­šiui, me­ cha­ni­kams Bo­ri­sui Zai­den­berg, To­

Prie­sai­ka: prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo bū­ria­vo­si Lie­t u­vos aukš­to­sios mo

je aplinkoje pirmą kartą prisiekė jūrai.

mui Araš­ke­vi­čiui, Vin­cen­tui Ro­mui Ti­jū­nė­liui, An­ta­nui Bar­tu­se­vi­čiui, Ka­zi­mie­rui Žvi­kui. Jie jū­rai ati­da­ vė nuo 20 iki 40 me­tų. Ka­pi­to­no E.As­ti­ko su lai­vy­ba su­si­jęs dar­bo sta­žas – ly­giai 50 me­tų. „Tra­di­ci­ja pra­dė­ta ir bus tę­sia­ma.

Klai­pė­do­je kas ant­ra šei­ma su­si­ju­si su jū­ra ir jū­ros vers­lu. Tu­ri­me pri­ si­min­ti ne tik tuos, ku­rių tarp mū­sų ne­bė­ra, bet ir tuos, ku­rie jū­rai ati­ da­vė gra­žiau­sius me­tus ir yra gar­ bin­gi Lie­tu­vos bei Klai­pė­dos žmo­ nės. To­kių yra net ke­li tūkstančiai“, – mi­nė­jo Jū­ros ve­te­ra­nų aso­cia­ci­jos va­do­vas Vy­tau­tas Pet­ru­lis.

Li­ki­mas: į pa­lik­tus tink­lus nuo­lat įsi­pai­nio­ja ir jū­ros gy­vū­nai.

Idė­ja ap­do­va­no­ti jū­ros ve­te­ra­ nus ki­lo V.Pet­ru­liui dis­ku­tuo­jant su Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­ mi­nin­ku Pet­ru Be­kė­ža. Iki de­šim­ ties jū­ros ve­te­ra­nų ženk­le­lių bus tei­kia­ma kiek­vie­na­me di­des­nia­me jū­ri­nia­me ren­gi­ny­je, taip pat jū­ri­ nin­kų ve­te­ra­nų as­me­ni­nių šven­čių pro­go­mis.

Te­gul vi­di­nis bal­sas su­lai­ko

Taip pat pir­mą kar­tą bū­ti iš­ti­ki­ miems jū­rai ir Lie­tu­vai kaip jū­rų vals­ty­bei pri­sie­kė Lie­tu­vos aukš­ to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los pir­ mo­jo kur­so stu­den­tai.

Pa­li­ki­mas: pa­mesti tra­li­niai tink­lai gaudo žu­vis.

13

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 28, 2012

JŪRA Te­ro­riz­mas lai­vuo­se

Si­la­me­jos pro­jek­tai

Krui­zų ly­de­riai

Iš oro uos­tų, met­ro ir ge­le­žin­ ke­lio sto­čių te­ro­riz­mas ga­li per­ si­kel­ti ir į ke­lei­vi­nius lai­vus. In­ ci­den­tas jau įvy­ko. Stok­hol­ mo uos­te iš Ru­si­jos kom­pa­ni­ jos kel­to „Prin­cess Anas­ta­sia“ bu­vo eva­kuo­ti vi­si ke­lei­viai, kai pa­skam­bi­nęs vy­riš­kis pra­ne­šė, kad kel­te pa­dė­ta bom­ba. Ap­žiū­ rė­jus kel­tą nie­ko ne­ras­ta.

Į Es­ti­jos Si­la­me­jos uos­tą nu­ma­ to­mos di­de­lės in­ves­ti­ci­jos ir ryš­ kūs po­ky­čiai. Šia­me uos­te pla­ nuo­ja­ma sta­ty­ti nau­ją kon­tei­ ne­rių ter­mi­na­lą su pri­va­žia­vi­mo ke­liais. Taip pat pla­nuo­ja­ma at­ gai­vin­ti ke­lei­vi­nės lai­vy­bos li­ni­ ją į Suo­mi­jos Kot­ką, įdieg­ti nau­ ją kel­tų li­ni­ją į ku­rį nors Ru­si­jos uos­tą.

Jū­ri­nio tu­riz­mo pa­ro­do­je Is­ pa­ni­jo­je jung­ti­nis Ko­pen­ha­ gos ir Mal­mės uos­tas pri­pa­ žin­tas ge­riau­siu Šiau­rės Eu­ro­ po­je, įskai­tant ir Bal­ti­jos jū­rą. Čia pra­si­de­da dau­gu­ma krui­ zi­nių marš­ru­tų į šį re­gio­ną. Ge­ riau­sio­mis krui­zų kom­pa­ni­jo­ mis pri­pa­žin­tos „Crui­se Li­nes“ ir „Star Clip­per“.

s­ta nau­jos tra­di­ci­jos

Pla­tins vo­kiš­kus po­pie­ri­nius jūr­la­pius Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Lie­tu­vo­je įsi­gy­ti po­pie­ri­nius jūr­la­ pius yra su­dė­tin­ga, jie bran­giai kai­ nuo­ja. Lie­tu­viš­ka­me in­ter­ne­te siū­ lo­mi jūr­la­piai, ku­rių vie­no kai­na – nuo 130 li­tų.

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­ja ir Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­li­nė jū­rų ir hid­rog­ra­fi­jos agen­tū­ra pa­si­ ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, pa­ gal ku­rią bus kei­čia­ma­si hid­rog­ra­ fi­niais pro­duk­tais.

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­jos hid­rog­ra­fų pa­teik­ti hid­ rog­ra­fi­niai duo­me­nys bus nau­do­ ja­mi Vo­kie­ti­jos fe­de­ra­li­nės jū­rų ir hid­rog­ra­fi­jos agen­tū­ros lei­džia­ muo­se po­pie­ri­niuo­se jūr­la­piuo­se. Šie jūr­la­piai pla­ti­na­mi Vo­kie­ ti­j os in­ter­n e­t i­n ia­m e lei­d i­n y­j e „bsh.de“.

o­kyk­los pir­ma­kur­siai, kurie šio­ .

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Pra­džia: pir­mą­jį „Jū­ros ve­te­ra­no“ ženk­le­lį Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­

mi­nin­kas P.Be­kė­ža ir Jū­ros ve­te­ra­nų aso­cia­ci­jos va­do­vas V.Pet­ru­lis įtei­kė jū­rų ka­pi­to­nui E.As­ti­kui.

„Aš, jau­nas at­gi­mu­sios Lie­tu­ vos sū­nus ir duk­ra, grįž­tu į Ta­ve, pa­si­ža­du bū­ti Tau iš­ti­ki­mas, Ta­ve my­lė­da­mas. Aš ži­nau, kad kiek­ vie­ną, kas ma­ne nuo Ta­vęs at­skir­ ti steng­tų­si, aš įveik­siu. Ta­vo van­ de­niu su­vil­gęs kak­tą, aš pra­re­giu skaid­rią atei­tį. Ma­tau, kaip ma­ no vai­kų vai­kai Ta­vo ban­gas lai­ vais aria, o Tu iš sa­vo gel­mių au­ ko­ji jiems neį­kai­no­ja­mus turtus“, – pir­ma­kur­sių lū­po­se skam­bė­jo prie­sai­kos žo­džiai.

Kai ku­rie „Jū­ros veterano“ ženk­ le­liais ap­do­va­no­ti jū­ri­nin­kai mi­nė­ jo, kad la­biau­siai no­rė­tų bū­ti jau­ni

ir kar­tu su pir­ma­kur­siais tar­ti prie­ sai­kos žo­džius. „Jei pla­nuo­si­te da­ry­ti ne­gar­bin­ gą dar­bą, pri­si­min­ki­te prie­sai­kos die­ną ir te­gul vi­di­nis bal­sas su­lai­ ko nuo ne­lem­to žingsnio“, – pir­ ma­kur­siams lin­kė­jo jū­rų ka­pi­to­nas Si­gi­tas Ši­le­ris.

Kurs ir ki­tas tra­di­ci­jas

Ga­li­ma pa­si­džiaug­ti, kad „Al­bat­ro­ so“ pa­mink­las įgy­ja gy­vas­ties.

Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­ tės mo­kyk­los di­rek­to­rius Vik­to­ras Sen­či­la pa­ste­bė­jo, kad Klai­pė­do­je prie „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo at­si­ra­

do la­bai pra­smin­ga vie­ta, kur pa­ sa­ky­ti prie­sai­kos žo­džiai nu­skam­ ba jaus­min­giau – tar­si krei­pian­tis į tuos maž­daug 300 Lie­tu­vos jū­ri­ nin­kų, ku­rie, pra­de­dant skai­čiuo­ ti nuo XX am­žiaus, iš­plau­kė ir ne­ beg­rį­žo iš jū­ros.

Ki­tais me­tais prie „Albatroso“ pa­mink­lo pla­nuo­ja­ma pra­dė­ti dar vie­ną nau­ją tra­di­ci­ją. Nu­ma­to­ ma teik­ti „Albatroso“ ap­do­va­no­ji­ mus už jū­ri­nės kū­ry­bos, kul­tū­ros, moks­lo plė­to­ji­mą, jū­ri­nių tra­di­ci­ jų sau­go­ji­mą ir sklei­di­mą, Lie­tu­ vos kaip jū­ri­nės vals­ty­bės įvaiz­ džio for­ma­vi­mą.

Pa­žin­tis: kiek­vie­nos ke­lio­nės van­de­niu pla­na­vi­mas pra­si­de­da nuo jūr­

la­pio stu­di­jos.

Va­sa­rą va­lys Bal­ti­jos jūrą nuo tink­lų Egi­di­jus Ba­ce­vi­čius Sek­da­mi len­ kų ir šve­dų pa­ vyz­džiu, Lie­tu­ vos moks­li­nin­ kai ren­gia ir šią va­sa­rą pla­nuo­ja­ ma pra­dė­ti įgy­ven­ din­ti Bal­ti­jos jū­ros va­ ly­mo nuo pa­mes­tų tink­ lų pro­jek­tą.

Di­de­lės tink­lų ne­tek­tys

Tai pir­mo­ji hid­rog­ra­fi­nė tar­ny­ba, su ku­ria Lie­tu­va pa­si­ra­šė bend­ra­ dar­bia­vi­mo su­tar­tį.

Net­ru­kus pla­nuo­ja­ma pa­si­ra­šy­ ti su­tar­tį su Nor­ve­gi­jos Ka­ra­lys­tės pa­sau­li­ne elekt­ro­ni­nių na­vi­ga­ci­nių jūr­la­pių pla­ti­ni­mo kom­pa­ni­ja PRI­ MAR (pri­mar.no). Šio pus­la­pio su­da­ry­to­jai skel­bia, kad tie­sio­giai elekt­ro­ni­nių jūr­la­ pių sis­te­ma (EC­DIS) ga­li­ma at­si­ siųs­ti per 8 tūkst. įvai­riau­sių jūr­ la­pių. Tarp­tau­ti­nė jū­rų or­ga­ni­za­ci­ja šią sis­te­mą re­ko­men­duo­ja kaip pa­ ti­ki­miau­sią. Šia sis­te­ma nau­do­ja­si ir pre­ky­bi­ nių lai­vų kom­pa­ni­jos, nes jūr­la­piai yra nuo­lat at­nau­ji­na­mi.

EC­DIS jūr­la­piai pa­to­gūs tuo, kad į elekt­ro­ni­nius na­vi­ga­ci­nius jūr­la­pius GPS („Glo­bal Po­si­tio­ning Sys­tem“) ir AIS (Au­to­ma­ti­nė iden­ti­fi­ka­vi­mo sis­te­ma) pa­gal­ba yra įke­lia­ma in­for­ ma­ci­ja apie lai­vo bu­vi­mo vie­tą.

Tink­lai jū­ro­je ie­ka dėl įvai­rių prie­žas­čių. Aud­ros nu­ne­ša prie­ kran­tės žve­jų tink­lus, pa­skan­di­na plū­du­riuo­jan­čios šiukš­lės. Vel­ka­mi jie daž­niau­siai pra­ran­da­mi už­ka­ bi­nus mo­re­ni­nius gūb­rius. Tink­ lų lie­ka­nos tam­pa gel­mių šmėk­lo­

mis. Į juos įkliū­va žu­vys, ran­da­ma paukš­čių, jū­rų kiau­lių, ruo­nių lie­ ka­nų. Ats­ki­ro­se Bal­ti­jos jū­ros da­ ly­se kvad­ra­ti­nia­me ki­lo­met­re yra nuo 110 iki 1 460 met­rų tink­lų lie­ ka­nų.

Dau­giau­sia jų – pa­grin­di­nė­se men­kių žve­jy­bos vie­to­se piet­va­ ka­rių ir piet­ry­čių Bal­ti­jo­je.

Lai­mi­kiai – įspū­din­gi

Pa­lik­tų tink­lų pra­žu­do­mų žu­vų kie­kius ap­skai­čia­vo Šve­di­jos jū­ rų žu­vi­nin­kys­tės ins­ti­tu­to moks­li­ nin­kai, ku­rie pust­re­čių me­tų vyk­ dė ty­ri­mus.

Ha­no įlan­ko­je (25-asis Bal­ti­jos kvad­ra­tas) dirb­ti­nai bu­vo pa­skan­ din­tas 55 mm tink­lai­čių rin­ki­nys. Jo lai­mi­kis ana­li­zuo­tas kiek­vie­ną mė­ ne­sį. Dau­giau­sia, kaip ir ti­kė­ta­si,

pa­kliu­vo at­lan­ti­nių men­kių, plekš­ nių, ma­žiau vė­gė­lių ir la­ši­šų.

Ban­dy­mą vykdę moks­li­nin­kai at­ li­ko skai­čia­vi­mus ir priė­jo šo­ki­ruo­ jan­čią iš­va­dą. Bal­ti­jo­je kas­met su­ nai­ki­na­ma apie 162 to­nos žuvų. Tai yra 1,3 kar­to tiek, kiek su­žve­jo­ja Lie­ tu­vos prie­kran­tės žve­jai vers­li­nin­kai ir mė­gė­jai kar­tu su­dė­jus.

Bal­ti­jos jū­ros ap­lin­kos ap­sau­gos ta­ry­ba („Hel­com“) pa­tvir­ti­no Bal­ ti­jos jū­ros ap­lin­kos ap­sau­gos val­ dy­mo stra­te­gi­jos iki 2020 me­tų įgy­ven­di­ni­mą.

Va­lys Lie­tu­vos van­de­nis

Nu­ma­ty­ta iš jū­ros ša­lin­ti nu­sken­du­ sius tink­lus. Šve­di­jo­je įsteig­tas gam­ to­sau­gos fon­das „Bal­tic Sea-2020“.

Su­kur­tas pa­mes­tų tink­lų trau­ki­mo iš gel­mių įren­gi­nys. Per va­lan­dą iš­

trau­kia­ma apie 265 met­rų tink­lo.

Jū­rai va­ly­ti nuo tink­lų lie­ka­nų šve­ dų moks­li­nin­kai pa­si­tel­kė ko­le­ gas iš Len­ki­jos ir Lie­tu­vos. Men­kių žūk­lės drau­di­mo lai­ko­tar­piu žve­ jams siū­lo­ma iš jū­ros dug­no trauk­ti šiukš­les ir ki­tus kliu­vi­nius.

Len­ki­jos ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai šios ša­lies prie­kran­tė­je pri­skai­čia­vo nuo 5 550 iki 10 tūkst. tink­lų.

Per­nai len­kai sa­vo jū­ros te­ri­to­ ri­nę da­lį va­lė lai­vu „Kol-111“. Iš dvie­jų la­biau­siai pri­šiukš­lin­tų jū­ ros prie­kran­tės plo­tų jie iš­kė­lė iki pen­kių to­nų tink­lų.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos pa­jū­rio ap­lin­kos pla­na­vi­mų ir ty­ ri­mų ins­ti­tu­te ren­gia­mas moks­li­ nis dar­bas apie šiukš­les Lie­tu­vos van­de­ny­se. Šią va­sa­rą pla­nuo­ja­ma trauk­ti iš van­dens pa­mes­tus tink­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

162

– tiek to­nų žu­vų kas­met Bal­ti­jos jū­ro­je su­nai­ki­na pa­mes­ti tink­lai.

lus. Iš gam­to­sau­gos fon­do „Bal­tic Sea-2020“ fi­nan­suo­ja­mas pro­jek­ tas bus vyk­do­mas iki 2013 me­tų ko­ vo. Lie­tu­vo­je la­ši­šų ir men­kių žūk­ la­vie­tė­se dau­giau­sia tink­lų pra­ras­ta aud­rin­gais 1993–2004 me­tais.

Lie­tu­vos iš­skir­ti­nė­je eko­no­mi­ nė­je zo­no­je ypač pa­vo­jin­gas 506 žve­jy­bos kvad­ra­tas. Ja­me ply­ti mo­re­ni­niai gūb­riai, kur pa­lai­do­ ta ne­ma­žai tink­lų. Da­lis tink­lų jau už­neš­ta nuo­sė­do­mis ir pa­vo­jaus ne­be­ke­lia.

14

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 28, 2012

JŪRA

Pran­cū­zas – po­lia­ri­nis džen­tel­me­nas Šie­met mi­ni­mos pran­cū­zų ke­liau­to­jo, po­ lia­ri­nių sri­čių ty­ri­nė­to­jo Jean-Baptiste‘o Char­cot 145-osios gi­mi­mo me­ti­nės. Pui­ kus jū­ri­nin­kas, va­din­tas po­lia­ri­niu džen­ tel­me­nu, iš­gar­sė­jo ty­ri­nė­da­mas šiau­rės ir pie­tų aši­ga­lius.

Ve­nan­tas But­kus Ko­dėl gi ne?

Dar bū­da­mas moks­lei­vis Jea­nas (vi­ sas var­das – Jean-Bap­tis­te Etien­ ne Au­gus­te Char­cot) pa­reiš­kė tė­ vui, kad no­rė­tų tap­ti jū­ri­nin­ku. Jo tė­vas, žy­mus Pa­ry­žiaus neu­ro­pa­ to­lo­gas, nu­spren­dė, kad sū­nus tu­ ri pa­si­rink­ti me­di­ko pro­fe­si­ją. Bai­ gęs stu­di­jas, J.Char­cot dir­bo tė­vo kli­ni­ko­je ir ne­si­lio­vė sva­jo­jęs apie jū­rų ke­lio­nes. Mi­rus tė­vui, jis nu­ si­pir­ko 8 met­rų il­gio bur­lai­vį, ku­ riuo pa­ty­rė pir­muo­sius iš­ban­dy­ mus jū­ro­je.

J.Char­cot bu­vo ne­blo­gas gy­dy­to­ jas, ta­čiau jis ne­kant­riai lauk­da­vo va­sa­ros, kad vėl ga­lė­tų pa­kel­ti bu­ res. Pa­ga­liau Jeanas nu­si­pir­ko rim­ tes­nį lai­vą – 20 met­rų il­gio ten­de­ rį (viens­tie­bis bur­lai­vis įstri­žo­mis bu­rė­mis). Jo stie­be iš­kė­lė juo­dai bal­tą vė­lia­vą su nu­pieš­tu klaus­tu­ ko ženk­lu. Lai­vą pa­va­di­no „Pour­ quoi–Pas? („Ko­dėl gi ne?“). To­kius žo­džius jis dar vai­kys­tė­je už­ra­šė ant sa­vo pir­mo­jo „lai­vo“ – dar­ži­ nė­je ras­tos dė­žės, ku­ria vos ne­nus­ ken­do kūd­ro­je. Vė­liau šis už­ra­šas, tar­si klau­sian­tis, ko­dėl gi ne­pa­ban­ džius mes­ti iš­šū­kį, pui­kuo­sis ant vi­sų į to­li­mas ke­lio­nes iš­si­ruo­šu­ sių J.Char­cot lai­vų bor­tų.

Pa­li­ki­mas – jū­ri­niams ty­ri­mams

Ta­pęs lai­vo sa­vi­nin­ku, J.Char­cot da­ly­vavo re­ga­to­se no­rė­da­mas ge­ riau iš­mok­ti val­dy­ti bur­lai­vį. Po ke­ le­rių me­tų jis nu­si­pir­ko dar di­des­ nį bur­lai­vį. Laivas bu­vo skir­tas ne pra­mo­gai, o eks­pe­di­ci­jai į at­šiau­ rias Fa­re­rų sa­las. Sep­ty­nių žmo­nių įgu­la, ne­skai­tant J.Char­cot my­li­mo pu­de­lio, per še­šias sa­vai­tes įvei­kė dau­giau kaip 2 tūkst. jūr­my­lių. Ap­ lan­ky­tos tarp Nor­ve­gi­jos ir Šiau­rės jū­rų esan­čios Šet­lan­dų sa­los, o vė­ liau Fa­re­rai. J.Char­cot kruopš­čiai iš­žval­gė šiuos ar­chi­pe­la­gus, su­da­ rė tų ra­jo­nų lo­ci­ją – sa­vo pir­mą­jį

moks­li­nį dar­bą jū­rei­vys­tės sri­ty­je.

Jį spaus­di­no Pran­cū­zi­jos jachtk­lu­ bo biu­le­te­nis, kur su­lauk­ta pa­lan­ kių at­si­lie­pi­mų.

Po šios ke­lio­nės J.Char­cot ap­si­ spren­dė: tė­vo su­kaup­tą tur­tą skirs jū­ri­niams ty­ri­mams ir nau­jų že­mių at­ra­di­mui. 1900-ie­ji ta­po svar­biu po­sū­kio taš­ku jo gy­ve­ni­me. Ga­ vęs val­džios pa­ve­di­mą pa­tik­rin­ti žve­jų li­go­ni­nes Is­lan­di­jo­je ir iš­tir­ti ban­gi­nių me­džiok­lės vers­lą, jo jau ant­ra­sis „Ko­dėl gi ne?“, 26 m il­gio šku­na, vėl pa­kė­lė bu­res. Ja J.Char­ cot pir­mą kar­tą per­kir­to po­lia­ri­ nį ra­tą, ap­lan­kė Is­lan­di­ją ir už 600 ki­lo­met­rų į šiau­rę nuo jos esan­čią Jan Ma­je­no sa­lą. Šios eks­pe­di­ci­jos ata­skai­ta iš­gar­si­no J.Char­cot kaip geog­ra­fą.

Tą­sa: penk­ta­sis „Pour­quoi-Pas?“ – 107 m il­gio Pran­cū­zi­jos moks­li­nių ty­ri­mų lai­vas, pa­sta­ty­tas 2004 m.

Prie An­tark­ti­dos kran­tų

Bai­gian­tis XIX a. ir pra­si­de­dant nau­ ja­jam, vi­du­ti­nės pla­tu­mos jau bu­vo at­ras­tos ir ap­ra­šy­tos. Bal­to­mis dė­ mė­mis li­ko tik po­lia­ri­niai ra­jo­nai.

1903 me­tais J.Char­cot ga­vo Pran­cū­zi­jos val­džios pa­siū­ly­mą va­do­vau­ti An­tark­ties eks­pe­di­ci­jai.

Jai bu­vo spe­cia­liai pa­sta­ty­ta bu­ri­nė mo­to­ri­nė bar­ken­ti­na „Fran­çais“.

Eks­pe­di­ci­ja tru­ko dve­jus me­tus.

J.Char­cot iš­ty­rė ir ap­ra­šė apie 1000 ki­lo­met­rų kran­to li­ni­jos bei par­si­ ve­žė 75 dė­žes ty­ri­mo duo­me­nų ir su­rink­tų eks­po­na­tų.

Su­rink­ta me­džia­ga bu­vo per­duo­ ta Na­cio­na­li­niam gam­tos is­to­ri­jos mu­zie­jui Pa­ry­žiu­je, kur sau­go­ma iki šiol.

1908–1910 m. J.Char­cot, rė­mė­jų ir sa­vo lė­šo­mis pa­sta­tęs nau­ją lai­ vą, ku­rį vėl pa­va­di­no „Pourquoi– Pas?“, iš­vy­ko į ant­rą­ją moks­li­ nę eks­pe­di­ci­ją An­tark­ty­je. Šį kar­tą jis ty­rė ir kar­tog­ra­fa­vo An­tark­ti­ dos pu­sia­sa­lį bei ki­tas ar­ti­mas sri­ tis. At­ra­do iki šiol ne­ži­no­mą sa­ lą, ku­rią sa­vo tė­vo gar­bei pa­va­di­no Šar­ko, taip pat ap­ti­ko il­giau­siai (iki 10 tūkst. me­tų) pa­sau­ly­je gy­ve­nan­

Jean-Bap­tis­te Char­cot:

Aš pa­sė­jau sa­vo tur­ tą van­de­ny­ne ir jis da­vė ge­rą der­lių.

Pra­džia: ant­ro­sios An­tark­ties eks­pe­di­ci­jos lai­vo pie­ši­nys Na­cio­na­li­nia­

me gam­tos is­to­ri­jos mu­zie­ju­je Pa­ry­žiu­je.

tį be­stu­bu­rių kla­sės gy­vū­ną – stik­ la­pin­tį. Šių eks­pe­di­ci­jų kas­die­ny­bė – aud­ros, rū­kai, po­van­de­ni­nės uo­los, ke­lią pa­sto­jan­tys led­kal­niai ir le­do lau­kai. Ne kar­tą eks­pe­di­ci­jos da­ly­ viai bu­vo at­si­dū­rę mir­ti­na­me pa­vo­ ju­je. Abie­jų An­tark­ties moks­li­nių eks­pe­di­ci­jų re­zul­ta­tai bu­vo aukš­ tai įver­tin­ti, jų va­do­vas J.Char­cot po ke­le­rių me­tų ta­po Pran­cū­zi­jos moks­lų aka­de­mi­jos na­riu.

At­mi­ni­mui – nau­jas lai­vas

Iš­gar­sė­jęs kaip drą­sus ke­liau­to­jas ir pa­sie­kęs moks­li­nės kar­je­ros ze­ni­

tą, J.Char­cot nė ne­gal­vo­jo at­si­svei­ kin­ti su jū­ros ke­lio­nė­mis. Vyks­tant Pir­ma­jam pa­sau­li­niam ka­rui, jis ta­ po ka­ri­nio lai­vo, ku­ris me­džio­jo po­ van­de­ni­nius prie­šo lai­vus, va­du. Po ka­ro vėl at­nau­ji­no sa­vo ke­lio­nes. Jis ty­ri­nė­jo ry­ti­nes Gren­lan­di­jos pa­ kran­tes, įsi­pa­rei­go­jo šio­je di­džiau­ sio­je pa­sau­lio sa­lo­je įreng­ti nau­ją po­lia­ri­nę sto­tį.

Daž­nai te­ko plau­kio­ti aud­rin­go­ se šiau­rės At­lan­to pla­tu­mo­se. 1936 m. rug­sė­jo 16 d. jo „Pour­qui-Pas?“, už­klup­tas žiau­rios aud­ros, nu­sken­ do prie Is­lan­di­jos kran­tų kar­tu su vi­sa įgu­la. 69 me­tų J.Char­cot žu­

vo sa­vo sti­chi­jo­je, ku­ri jį vi­lio­jo vi­ są gy­ve­ni­mą. „Aš pa­sė­jau sa­vo tur­tą van­de­ny­ ne ir jis da­vė ge­rą der­lių“ – prieš lem­tin­gą­ją ke­lio­nę ra­šė J.Char­ cot, tu­rė­da­mas gal­vo­je, kad sun­ kiu dar­bu tė­vo su­kaup­tą tur­tą jis sky­rė ne pra­mo­gi­nių, o moks­li­nių ty­ri­mų lai­vų sta­ty­bai.

Pa­ger­biant jo at­mi­ni­mą ir nuo­ pel­nus moks­lui, 2004 me­tais Pran­ cū­zi­jo­je pa­sta­ty­tas nau­jas mo­ der­nus moks­li­nių ty­ri­mų lai­vas bu­vo pa­va­din­tas tuo pat var­du, kaip ir bu­vę ke­tu­ri J.Char­cot lai­vai –„Pour­quoi-Pas?“.

Ma­si­nė ruo­nių žū­tis Bal­ti­jo­je Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Tarp­t au­t i­n ės jū­r ų or­g a­n i­z a­c i­ jos „Ocea­na“ na­rai Bal­ti­jos jū­ro­ je prie Alan­do sa­lų ra­do ma­si­nę pil­kų­jų ruo­nių žū­ties vie­tą.

In­ci­den­tas: prie Alan­do sa­lų ras­ta dvy­li­kos pil­kų­jų ruo­nių žū­ties vie­ta.

„Ocea­na“ nuo­tr.

Jau­ni iki še­šių mė­ne­sių am­žiaus ruo­n iai ras­t i 7–11 met­r ų gy­ly­ je ša­lia uo­lė­to dug­no už 60 ki­lo­ met­rų nuo kran­to. Čia izo­l iuo­ta gy­ve­n o maž­d aug 25 ruo­n ių ko­l o­n i­ja. Ne­g y­v i ras­ ti 12 ruo­nių.

Nuo ko jie žu­vo, ne­n us­ta­ty­ ta. Ki­t i ko­l o­n i­j os ruo­n iai at­ro­ dė svei­k i.

Gy­vū­nai ge­rai mai­ti­no­si, o žu­ vu­sie­ji ne­bu­vo su­ža­lo­ti. „Ocea­na“ or­ga­ni­za­ci­ja iš­pla­ti­ no ke­le­tą ver­si­jų dėl ga­li­mos ruo­ nių žū­ties.

Vie­na jų, kad jau­ni ruo­niai ga­ lė­jo ap­si­nuo­dy­ti dumb­liais.

Neat­me­ta­ma ir vi­ru­si­nės li­gos pli­ti­mo ver­si­ja. Ji ne­tgi la­biau­siai ti­kė­ti­na.

Pa­na­šių at­ve­jų Bal­ti­jos ruo­nių po­pu­lia­ci­jo­je jau yra bu­vę.

XX am­ž iaus pra­d žio­je Bal­t i­ jos jū­ro­je gy­ve­no apie 90 tūkst. ruo­nių.

Praė­ju­sio am­žiaus aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­je skan­di­na­vai vyk­dė ruo­nių ap­skai­tą ir su­ra­do jų ste­

bė­ti­nai ma­žai – tik apie tris tūks­ tan­čius.

Gal­būt da­lies ruo­nių jie ne­ga­ lė­jo ma­ty­ti dėl ge­le­ži­nės už­dan­ gos su So­vie­tų Są­jun­ga.

Ma­no­ma, kad šiuo me­tu Bal­ti­ jos jū­ro­je pil­kų­jų ruo­nių po­pu­lia­ ci­ją su­da­ro apie 24 tūkst. šių gy­ vū­nų.

Toks ruo­n ių skai­č ius dar nė­ ra sau­gus. „Bal­ti­jos jū­ra yra blo­gos eko­lo­ gi­nės būk­lės. Ma­si­nės mir­tys pil­ kų­j ų ruo­n ių ko­l o­n i­jo­je tu­r i bū­t i tin­ka­mai iš­tir­tos“, – ko­men­ta­vo jū­r ų bio­l o­gas ir Bal­t i­jos „Ocea­ na“ pro­jek­to va­do­vas Pau­lo­ma­ ki Ha­na.

15

pirmadienis, gegužės 28, 2012

sportas Iš Vilniaus – be taškų

nugalėtojas – R.Vyšniauskas

Taurę laimėjo Kiūpeliai

Klaipėdos „Atlantas“, Vilniuje pralaimėjęs „Reo“ ekipai 0:3, Lietuvos futbolo A lygos čempionate patyrė devintąjį pralaimėjimą. Šeimininkai pergalingą persvarą susikrovė po pertraukos. 64-ąją ir 92-ąją min. įvarčius įmušė Soslanas Džiojevas, 81–ąją 11 m baudinį realizavo Tomas Ražanauskas.

Uostamiestyje surengtame Lietuvos sunkiosios atletikos čempionate tarp vyrų po ilgos pertraukos absoliučiu nugalėtoju pagal Sinklerio sistemos lentelę tapo Ramūnas Vyšniauskas – 393 taškai. Komandinėse varžybose pirmąsias dvi vietas užėmė Klaipėdos ekipos.

Treti – marijampoliečiai.

Kazimiero Budrio taurės šeimų krepšinio turnyrą pirmą kartą laimėjo klaipėdiečiai Kiūpeliai. Jie finale išplėšė pergalę žaisdami su Kasparavičiais iš Platelių – 43:41. Julius Kiūpelis tritaškį pelnė likus žaisti 16 sek. Bronzą iškovojo Kibildžiai iš Druskininkų. Ketvirti liko plungiškiai Venckai.

„Auksinėse kopose“ – lenko pergalė

Pagyvėjimas: dviračių lenktynės miesto gatvėmis – puikus reginys klaipėdiečiams.

Prizai: geriausiems sportininkams – M.Petrusevičiui, M.Lazarewicziui

ir K.Neilandui buvo įteikti naujutėlaičiai dviračiai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdoje vykusias devintąsias tarptautines daugiadienes jaunių dviratininkų lenktynes „Auksinės kopos“ laimėjo Lenkijos rinktinės narys Marekas Lazarewiczius. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Šalies kaimynės sportininkas nuo pirmosios varžybų dienos neslėpė, kad nori nugalėti. M.Lazarewiczius buvo greičiausias prologo rungtyje, surengtoje Šiaurės prospekte, ir pirmajame etape, kai dviratininkai lėkė į Nidą ir šiame miestelyje dar surengė aštuonių ratų varžybas.

Antrą vietą generalinėje įskaitoje užėmė lenkui ant kulnų lipęs panevėžietis Mantas Petrusevičius. Jį nuo nugalėtojo skyrė vos keletas sekundžių.

Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė latvis Kristas Neilandas.

Geriausiai pasirodžiusio klaipėdiečio prizas atiteko Ričardui Turskiui. „Kalnų karaliaus“ titulą, kuris suteikiamas geriausiai Neringos kalneliais skriejusiam sportininkui, iškovojo baltarusis Nikolajus Šu-

movas. Aktyviausiai rungtyniavusio dviratininko vardas atiteko lenkui Tomaszui Madrakui.

Tarp komandų pergalę šventė panevėžiečiai – „El – Eko Sport“ dviratininkai M.Petrusevičius, Airidas Videika, Titas Ūsas, Julius Vyšniauskas, Šarūnas Kuncevičius ir Rimvydas Degutis.

Keturias dienas trukusiose lenktynėse, kurių prizų suma, kaip ir ankstesniais metais, siekė apie 20 tūkst. litų., varžėsi 16 ekipų. Penkios iš Lietuvos, trys iš Lenkijos, po dvi iš Latvijos ir Baltarusijos, po vieną iš Ukrainos, Suomijos ir Moldovos. Iš viso pedalus mynė 92 jauniai. „Apie tokį fondą gali pasvajoti bet kurių jaunių varžybų organizatoriai, – džiaugėsi varžybų organizatorius Vaclovas Šiugždinis. – Nugalėtojui ir kitiems dviem prizininkams atiteko naujutėliai dviračiai, taip pat piniginės premijos.“

Tiesa, jis pyko, kad nepavyko išvengti nelaimės. Vakar per miesto centrinėse gatvėse vykusias žiedines lenktynes buvo partrenka neapdairiai į gatvę išėjusi moteris. Ji išvežta į ligoninę. Lengvai susižalojo ir etape pirmavęs Latvijos dviratininkas.

V.Šiugždinis apgailestavo, kad kasmet nutinka koks nors nemalonus įvykis. Praėjusiais metais buvo pavogti estų dviračiai, dar anksčiau baltarusių sportininką partrenkė automobilį vairavusi moteris.

2009-aisiais prie Palangos policininkai sustabdė visiškai girtą vairuotoją, atvykusį iš Kauno, kuris važiavo varžybų trasoje.

Antrą kartą per „Auksines kopas“ buvo surengtas šalies jaunių čempionatas. Visus medalius iškovojo panevėžiečiai.

Aukso – M.Petrusevičius, sidabro – A.Videika, bronzos – T.Ūsas.

23

pirmadienis, gegužės 28, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas.

Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus gali-

ma pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 29 d.

Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali nepritarti jūsų fantazijoms. Tikėtinas konfliktas dėl garbės.

Bijote, kad jus apgaus, todėl nepasitikite visais aplink. Per daug neatviraukite, neplepėkite, kalbėkite santūriai.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali nesutikti su jūsų idėjomis ir puikiais sumanymais. Gali iškilti nenumatytų problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus.

Dvyniai (05 21–06 21). Puikus laikas priimti sprendimus ir imtis protinės veiklos. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos pagerinti savo karjeros galimybes.

Vėžys (06 22–07 22). Galvosite, kad pasiekti ką nors reikšminga tiesiog neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos, tad teks užsiimti neįdomiais darbais.

Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkmingas laikas. Jums atrodys, kad gerai suprantate aplinkinių emocijas.

Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų.

Mergelė (08 24–09 23). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Susikaupęs ir pasitelkęs savo darbštumą įveiksite net pačias sunkiausias kliūtis.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų interesai prieštarauja jūsų vertybėms. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais žmonėmis.

Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais.

Skorpionas (10 24–11 22). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti savo pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Visi nemalonumai praeis ir jau rytoj galėsite užsiimti įprastais reikalais. Šaulys (11 23–12 21). Galite netyčia pakenkti aplinkiniams, jei nesugebėsite paaiškinti savo ketinimų.

Net jei kas nors nesutiks su jūsų idėjomis, nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kažkas argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite kantrus, neskubėkite pateikti išvadų ir apibendrinimų, tam nepalanki ši diena.

Vandenis (01 21–02 19). Gyvenimas ir net problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų emocingumas turės neigiamos įtakos jūsų veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ar per daug kategoriškas.

Orai

Savaitės pradžioje bus vidutiniškai šilta, daug kritulių nenumatoma. Šiandien bus giedri ir sausi orai, dieną vyraus 16–21 laipsnio šiluma.

Rytoj naktį numatoma 6–8 laipsniai, dieną kai kur gali trumpai palyti, bus vidutiniškai šilta – 19–20 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 28 d.

+18

+14

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+21

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+21

Utena

+19

5.04 22.03 16.59

149-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 217 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +22 Brazilija +27 Briuselis +25 Dublinas +20 Kairas +37 Keiptaunas +20 Kopenhaga +22

kokteilis Neob­jek­ty­vūs ver­ti­ni­mai „Na, nė­ra tei­sy­bės „Eu­ro­vi­z i­jos“ kon­k ur­ se“, – nie­kuo ne­nus­te­bi­nu­siu pa­si­pik­ti­ni­ mu va­kar „Kok­tei­lio“ ra­my­bę su­drums­tė Ele­na. – Kai­my­nai bal­suo­ja už kai­my­nus, nors tie ožių bal­sais me­ke­na. Mū­sų Do­ na­tas tik­rai tu­rė­jo užim­ti aukš­tes­nę vie­tą nei 14-ąją. Ir ge­rai dai­na­vo, ir gra­ž iai per­ si­ver­tė. Ta­čiau tai, paaiš­kė­jo, nė­ra svar­ biau­si kri­te­r i­jai kon­k ur­se. Ba­lus ren­ka tie, ku­rie tu­ri ge­rus kai­my­nus. O ko­kius kai­my­nus, spren­džiant pa­gal „Eu­ro­vi­zi­ ją“, tu­ri­me mes? Dau­giau­sia taš­kų – aš­tuo­ nis – mums sky­rė bal­ta­ru­siai, lat­viai – vos pen­kis, len­kai – nė vie­no, o štai gru­zi­nai, ku­rie nė­ra mū­sų kai­my­nai, – dvy­li­ka.“

Londonas +25 Madridas +28 Maskva +18 Minskas +20 Niujorkas +28 Oslas +19 Paryžius +25 Pekinas +29

Praha +21 Ryga +20 Roma +22 Sidnėjus +17 Talinas +20 Tel Avivas +34 Tokijas +22 Varšuva +22

Vėjas

Marijampolė

0–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+20

Vilnius

+21

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

12

14

14

13

4

13

13

12

10

4

11

12

11

9

8

rytoj

trečiadienį

1565 m. mi­rė LDK kanc­le­ ris ir Vil­niaus vai­va­da Mi­ ka­lo­jus Rad­vi­la Juo­da­sis.

1877 m. gi­mė Os­ka­ras Mi­la­šius, pran­cū­z ų kal­ ba ra­šęs lie­tu­vių kil­mės poe­tas.

1804 m. Na­p o­leo­n as Bo­n a­p ar­te’as pa­skelb­ tas Pran­cū­zi­jos im­pe­ra­ to­riu­mi.

1812 m. Bu­ka­reš­to su­tar­ ti­mi su Tur­ki­ja Ru­si­ja at­ si­sa­kė pre­ten­z i­jų į Mol­ da­v i­ją, ta­čiau ga­vo Be­ sa­ra­bi­ją.

1968 m. gi­mė aust­ra­ lų dai­ni­nin­kė Ky­lie Mi­ no­gue.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Ver­tas aukš­tes­nės vie­tos „Mū­sų Do­na­tas bent jau de­šim­tu­ke tik­ rai tu­rė­jo bū­t i. Gal net ir pri­z i­n in­k u, – ap­mau­dą lie­jo Jo­nas. – Ru­sų mo­čiu­ tės, ku­rios ne­dai­na­vo, o tik pa­si­krai­pė, užė­mė ant­rą vie­tą. Iki vi­siš­kos „lai­mės“ trū­ko tik tiek, kad jos bū­tų pir­mos. Bent jau ge­rai, kad šve­dė lai­mė­jo.“

Ner­vus ra­mi­na bly­nai Šią sa­vai­tę, kad po „Eu­ro­v i­z i­jos“ nu­ rim­t ų ner­vai, bū­t i­nai iš­si­kep­k i­te bul­ vi­nių bly­nų.

Jiems rei­k ia 500 g bul­vių, 1 kiau­ši­nio, 25 g kiau­l ių tau­k ų ar­ba alie­jaus, 35 g bruk­n ių uo­g ie­nės, 30 g grie­t i­nės ir drus­kos pa­gal sko­n į.

Bul­ves su­tar­k uo­k i­te, įkul­k i­te kiau­ši­n į, įber­k i­te drus­kos ir iš­mai­šy­k i­te. Kep­t u­ vė­je į įkai­t in­t us tau­k us šaukš­t u dė­k i­te bul­vių ma­sės, dar kiek pa­spaus­ki­te. Ap­ ke­pus vie­nai pu­sei, ap­vers­ki­te ir ap­kep­ ki­te ant­rą­ją. Bly­nus rei­kia vers­ti tik vie­ną kar­tą, ta­da jie bū­na švie­ses­nės spal­vos ir ska­nes­ni. Var­to­mi ke­le­tą kar­tų jie pri­si­ ge­ria tau­kų ir bū­na ne to­kie gar­dūs. Kiek­ vie­ną bly­no pu­sę kep­ti po 2–3 min.

Su bly­nais pa­tie­kia­ma grie­ti­nė ir mėgs­ta­ ma bruk­nių, span­guo­lių ar ki­ta uo­gie­nė.

Links­mie­ji tirš­čiai Ku­ni­gas pa­si­kvie­čia zak­ris­ti­jo­ną prie klau­syk­los, kad šis iš­pa­ž in­t į at­lik­tų.

Ku­ni­gas klau­sia: – Kas iš rū­sio va­g ia ma­no vy­ną?

– Ką sa­ko­te? Nie­ko ne­g ir­d žiu.

– Kas iš rū­sio va­g ia ma­no vy­ną?

– Ku­ni­gė­l i, gal pa­si­kei­čia­me vie­to­mis.

Kaž­kaip nie­ko ne­si­g ir­di.

Pa­s i­kei­č ia vie­to­m is. Zak­r is­t i­j o­n as klau­sia: – Kas mie­ga su ma­no žmo­na?

Ku­ni­gas: – Aha, tik­rai kaip čia nie­ko ne­si­g ir­di. Čes­ka (397 719; kad ir ko­kie bu­vo re­zul­ta­tai, mums D.Mont­vy­das – ge­riau­sias)

Klai­pė­do­je, „Švy­tu­rio me­nų do­ ke“ šeš­ta­die­nio va­ka­rą pri­sta­ty­tas ma­dos ren­gi­nys ne­pa­li­ko abe­jin­go gau­saus žiū­ro­vų bū­rio.

Jung­ti­nės uos­ta­mies­čio ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių pa­jė­gos pri­sta­tė 16os di­zai­ne­rių iš Klai­pė­dos bei Vil­ niaus ko­lek­ci­jas.

Klai­pė­die­čiai di­zai­ne­riai Ai­ na Zin­čiu­kai­tė, Ing­ri­da Rai­lie­nė, Aud­ro­nė Be­ne­tie­nė, Rai­mun­das Pet­rei­kis bei jų ko­le­gos iš Vil­niaus Ag­nė De­vei­ky­tė, Ind­rė Gied­rai­ty­ tė, Faus­ta Gai­dy­tė, Ja­ni­na Zi­bi­re­ va, Si­mo­na Sla­vins­kai­tė, Ra­sa Jar­ mo­la­vi­čiū­tė, Eri­ka Viz­gir­dai­tė, Liu­ci­ja Kva­šy­tė, To­mas Ba­ra­naus­ kas, Kris­ti­na Va­lan­čiū­tė, Ma­rius Vepš­ta, Me­li­ta Rus pri­sta­tė ko­ lek­ci­jas, ku­rių te­mų ir ins­pi­ra­ci­jų spekt­ras – nuo eko­no­mi­nės kri­zės iki kos­mo­so už­ka­ria­vi­mo. Di­zai­ ne­rių kū­ri­nius pa­pil­dė ju­ve­ly­rių iš pa­jū­rio Ju­li­jos Ba­teč­ko, Di­tės Dil­ gi­nie­nės ir Gied­rės Ko­lok­šans­ky­ tės dar­bai. „IK­RA Ma­dos“ su­ma­ny­to­ja bei vie­na pro­diu­se­rių Jur­ga Sut­ku­tė ti­ki­no, jog džiau­gia­si, kad ren­gi­ nys pa­vy­ko. „Bu­vo ma­ty­ti, kad au­to­riai su­ jun­gė įvai­rias tech­no­lo­gi­jas. Klai­ pė­die­čiams ypač pa­ti­ko vil­nie­ čio Ma­riaus Vepš­to ko­lek­ci­ja „Jie“, Kris­ti­nos Va­lan­čiū­tės ko­lek­ci­ ja „Nu­si­vy­lu­sių na­mų šei­mi­nin­kių maiš­tas“, – pa­ste­bė­jo ren­gi­nio su­ ma­ny­to­ja.

Ypač di­de­lės žiū­ro­vų sim­pa­ti­ jos su­lau­kė klai­pė­die­tės I.Rai­lie­ nės ko­lek­ci­jos „Vė­jo blaš­ko­mi, bet ne­si­blaš­kan­tys“. Še­šio­li­ka kos­tiu­ mų pri­sta­čiu­si au­to­rė ta­po pub­li­ kos nu­my­lė­ti­ne.

Ren­gi­nys „IK­RA Ma­da“ ta­po pa­ grin­di­niu bai­gia­muo­ju vi­są sa­vai­ tę vy­ku­sio fes­ti­va­lio „IK­RA sa­vai­ tė“ ak­cen­tu.

1976 m. Rie­ta­ve gi­mė lie­ tu­vių dvi­ra­ti­nin­kė, dau­ gia­die­nių dvi­ra­čių lenk­ ty­n ių „Tour de Fran­ce“ (1999 m.) nu­ga­lė­to­ja Dia­ na Ži­liū­tė.

1995 m. ma­ž iau­siai 1500 žmo­n ių žu­vo per že­mės dre­bė­ji­mą Ru­si­jos To­li­mų­ jų Ry­tų Sa­cha­li­no sa­lo­je.

1999 m. Leo­nar­do da Vin­ci pa­veiks­las „Pas­ku­ ti­nė va­ka­rie­nė“ bu­vo vėl eks­po­nuo­ja­mas Mi­la­ne po 22-jus me­tus tru­k u­ sios res­tau­ra­ci­jos.

teleloto Nr. 842 2012 05 27 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 54 478 (1 x 54 478) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 3 Lt

a.aleksejunaite@kl.lt

Rei­kia tu­rė­ti ge­rus kai­my­nus.

Augustinas, Germanas, Jogirdas, Jogmina, Justas, Kaunas, Rima

gegužės 28-ąją

Klaipėdoje – mados pliūpsnis Iš­va­da: ne­rei­kia mo­kė­ti dai­nuo­ti.

Vardai

§§ §§ 54 49 48 17 75 33 04 07 55 20 53 41 27 02 35 52 67 65 47 71 16 05 51 74 13 19 23 36 43 26 72 15 30 59 18 §§§ 70 08 06 40 60 §§ §§§ 66 12 46 29 28 §§§ §§§ §§§ 64 61 25 32 37 42 44

Spalvos: dizainerės A.Benetienės kolekcija „Paukščių pienas“ klaipė-

diečius pakerėjo lengvumu.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Papildomi prizai: „Škoda Fabia“ (TV) – Kristina Miliauskienė „Škoda Fabia“ – 0300695 „Chevrolet Spark“ – 0022115 1000 Lt – 0019538 Kvietimai į TV: 033*410, 005*394, 030*696.

5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 21 d.) – Daiva Jurčiukonienė iš Veisiejų 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 21 d.) – Dormidonas Motriuk iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 21 d.) – Romualdas Ivinskij iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 21 d.) – Viktoras Bivainis iš Šiaulių 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 21 d.) – Renata Batušan iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 21 d.) – Danutė Švelnienė iš Rokiškio 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 21 d.) – Motiejus Grigas iš Varėnos Prognozė: Aukso puode bus – 700 000 Lt