Miestas
4p.
Miegančius kauniečius išgąsdino kylančio krovininio lėktuvo gausmas.
Ekonomika
8p.
Kalbos apie euro zonos žlugimą gyventojų nuo indėlių eurais neatbaido.
Pasaulis
9p.
Kanų festivalis nusilenkė amžinoms vertybėms: triumfavo M.Haneke’s juosta apie meilę.
Bosnijoje sutuoktiniai aštuonerius metus vergovėje laikė jauną vokietę.
15p.
Antradienis gegužės 29, 2012 Nr. 124 (19683) Kaunodiena.lt 2 Lt
Gimtadienio dovana – oro baliono avarija
Politikai nepaiso įstatymų Mantas Lapinskas Vyriausybės atstovė Kauno ap skrityje Rasa Noreikienė šią sa vaitę kreipsis į teismą, kad savival dybei būtų užkirstas kelias už 350 tūkst. litų įsigyti apie 15 proc. „Ro muvos“ akcijų. Kur nuplauks pinigai?
Kauno politikai nusprendė nepai syti Vyriausybės atstovės Rasos Noreikienės reikalavimo atšaukti įstatymams prieštaraujantį spren dimą dėl „Romuvos“ akcijų išpir kimo. Septyniolika miesto tarybos na rių nusprendė, kad jiems galima nepaisyti įstatymų, keturi susilai kė, o dar devyniolika ne dalyvavo balsavime.
2
Dienos citata „Nesinorėtų burti iš kavos tirščių. Balsavimo rezulta tai gali būti labai ant ribos“, –
Nepasisekė: didžiausias Lietuvoje oro balionas subliūško, keleivių krepšys sulūžo, žmonės atsidūrė ligoninėje.
Sekmadienio vakarą prie Kauno įvyku si oro baliono avarija užminė mįslių. Ba lionas trenkėsi į namo sieną. Kai kuriems keleiviams lūžo kaulai, sutrenktos sme genys. Ar būtina buvo rengti komercinį skrydį nepalankiu oru?
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Staigmena 50-mečio proga
Petras Sirgedas, sekmadienį skri dęs balionu su žmona, šią pra mogą įsimins ilgam. Iškylą oro balionu penkiasdešimtmetį šven čiančiam vyrui padovanojo sūnus Domas. Kaune didžiausiu Lietu
Tomo Raginos nuotr.
voje oro balionu skrido 12 skry džio paslaugą nusipirkusių žmo nių. Balionas iš Neries ir Nemuno santakos pakilo apie 20.30 val., kai jau artinosi audra. Po maž daug valandos jis nukrito neto li Rokų. Į Kauno klinikas nuvežti septyni žmonės su kojų, rankų lū žiais, pilvo sumušimais, nubrozdinimais.
3
Konstitucijos pataisos, kad šeima sukuriama tik sudarius santuoką, vienas aktyviausių rėmėjų Seimo narys Rimantas Dagys nėra užtikrintas, kad per balsavimą šią nuostatą palaikys dauguma parlamentarų.
7p.
2
Antradienis, gegužės 29, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
19
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0 0,56
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
23
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Kauniečiai šliejasi prie A.Zuoko Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
Į Seimą žygiuojančios sosti nės mero Artūro Zuoko partijos „Taip“ kandidatų sąrašą papil dys kai kurie „Vieningo Kauno“ nariai.
Buvęs Kauno vicemeras Povi las Mačiulis teigė, kad judėjimas „Vieningas Kaunas“ yra sulau kęs ne vieno pasiūlymo, tačiau A.Zuoko partijos pasiūlymas pa sirinktas dėl kelių priežasčių. „A.Zuokas turi visuomeninę organizaciją, ir mes turime vi suomeninę organizaciją. Paste bėjome, kad sprendžiant miesto
ūkinius klausimus mūsų judė jimo nuostatos dažnai sutampa su „Taip“ veikimu“, – Kauno dienai“ sakė į Seimą su Vilniaus mero partija nusprendęs žygiuo ti P.Mačiulis. Ambicijų patekti į Seimą šiuo metu neslepia 3–5 „Vieningo Kauno“ nariai. „Vieningo Kauno“ lyderiai Irena ir Visvaldas Matijo šaičiai rinkimuose nedalyvaus. Apie bendrus planus su judėji mu „Vieningas Kaunas“ patvir tino ir A.Zuokas. Portalui delfi .lt Vilniaus meras tvirtino, kad nėra kalbos apie „Vieningo Kauno“ su jungimą su „Taip“, tačiau kai ku rie Kauno politikai jau pakviesti į „Taip“ kandidatų sąrašą.
Ignoruoja: miesto tarybos nariai nekreipia dėmesio į Vyriausybės atstovės teikimus.
Artūro Morozovo nuotr.
Politikai nepaiso įstatymų Kryptis: buvusio Kauno vicemero P.Mačiulio (nuotr. kairėje) ir A.Zuo
ko keliai susikirto pakeliui į Seimą. Artūro Morozovo, Simono Švitros nuotr.
Miesto politikų neįtiki 1 no ir ūkio viceministro Giedriaus Kadziausko nuomonė,
suderinta su Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus tarnyba, kad akcijos negali būti perkamos. 350 tūkst. litų – tiek Kauno sa vivaldybė žada atseikėti verslinin kui Ramūnui Šalūgai už 15,4 proc. „Romuvos“ akcijų. Viceministro G.Kadziausko pa teikiamame rašte konstatuojama: akcininkas, turintis 84,6 proc. ak cijų, gali be jokių trukdžių keis ti bendrovės statusą į viešosios įstaigos. Taip pat pabrėžiama, kad tokiu atveju nereikia sudaryti su tarties tarp akcininkų, o kiekvieno dalininko įnašo vertė tampa lygi iki pertvarkymo turėtų akcijų vertei. Šiuo atveju R.Šalūga už savo tu rimas 15,4 proc. akcijų gautų kiek daugiau nei 88 tūkst. litų, bet ne savivaldybės derybų grupės išsi derėtus 350 tūkstančius.
Iš aštuonių mano ku ruojamų savivaldy bių tik Kau no miesto taip nepai so mano sprendimų.
Keista: R.Noreikienę stebina, kad ignoruodami įsta
tymus Kauno politikai bando įtikti verslininkui.
Problemos – tik Kaune
Vyriausybės atstovė Kauno apskri tyje R.Noreikienė vakar patvirti no, kad jau rengiamas ieškinys ir bus kreiptasi į teismą. Ji neabejo jo, kad teismas pritaikys laikinąsias apsaugos priemones, todėl su „Ro muvos“ akcijoms nebus galima at likti jokių sandorių. „Iš aštuonių mano kuruojamų savivaldybių tik Kauno miesto taip nepaiso mano sprendimų. Ypač tai jaučiasi dabar. Kitos savivaldybės, kurioje būtų tiek problemų, išskir ti negalėčiau. Bendraujame su vi sų savivaldybių atstovais, pasitai ko klaidų, tačiau jos ištaisomos dar iki tarybos posėdžio pradžios. Su tokiu pasipriešinimu kaip Kaune niekur kitur nesusidūriau“, – sa kė R.Noreikienė. Vyriausybės atstovė sakė nesup rantanti, kodėl Kauno savivaldybė bando įtikti verslininkui, bet ne paiso Lietuvos įstatymų. Laimėjo ne vieną bylą
R.Noreikienė šią kadenciją ne kar tą kreipėsi į teismą dėl įstatymams
prieštaraujančių miesto politikų sprendimų. Kauno apygardos ad ministraciniame teisme savivaldy bė pralaimėjo bylą dėl tarybos ko legijos kompetencijos. Teismas, kaip ir Vyriausybės at stovė R.Noreikienė, konstatavo, kad kolegija negali svarstyti deta liųjų planų, nes ji – tarybos, o ne administracijos direktoriaus pata riamasis organas. „Politikai prisiėmė visą planų tvirtinimą sau ir taip gaišina ad ministracijos laiką. Jie planams pritaria arba nepritaria ir tik tada administracijos direktorius pasira šo arba ne. Mane spaudė ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldy bių komitetas, kad žiūrėčiau, ko kias nesąmones daro Kauno poli tikai su savo įsteigta kolegija. Bylą laimėjome, yra suformuota teismų praktika ir visi tai žino, bet vis tiek kiekvieną kartą kauniečiai skun džia sprendimus aukštesniam teis mui“, – piktinosi R.Noreikienė. Savivaldybė šį sprendimą ap skundė Vyriausiajam administra
Redo Vilimo (BFL) nuotr.
ciniam teismui, kur bylos nagri nėjimas gali užtrukti dar ilgą laiką, o kolegija ir toliau priims sprendi mus. Dar viena Vyriausybės atstovės laimėta byla prieš Kauno savival dybę – administracijos direkto riaus rezervo fondo naudojimas. Teismas nustatė, kad šį fondą pri valo skirstyti tik administracijos direktorius. Dabar šiuos pinigus skirsto iš valdančiosios daugu mos politikų sudaryta kolegija, o vėliau – miesto tarybos Biudžeto ir finansų komitetas. Tik vėliau tai daryti gali direktorius. R.Noreik ien ė neab ejoja, kad pirm os ios instanc ij os teism o sprendimą savivaldybė taip pat apskųs. Vyriausybės atstovė prisimi nė, kad analogiška situacija buvo ir su praėjusios kadencijos politi kais, kurie per visų lygių teismus bylinėjosi su jos tarnyba, kad Kau ne nebūtų seniūnaičių. Bylą savi valdybė pralaimėjo, o šiemet Kau ne išrinkti ir seniūnaičiai.
3
Antradienis, gegužės 29, 2012
Miestas
Gimtadienio dovana – oro baliono avarija Skrydį balionu tėvui pa 1 dovan oj ęs D.Sirged as pasakojo, kad prieš kelerius me
tus pats su žmona skrido su pilo tu Gintautu Mockaičiu, tik tą kartą balionas buvęs kitas. Kelionė pati ko, tad tokį pat puikų skrydį D.Sir gedas jubiliejaus proga nutarė pa dovanoti tėvui. „Dabar tėvas, neprarasdamas humoro jausmo, juokauja, kad to kia dovana aš norėjau su juo su vesti visas sąskaitas, – tarė D.Sir gedas. – O mamai, regis, ne taip linksma.“ P.Sirgedas ir jo žmona buvo tarp tų laimingųjų, kurie per oro baliono avariją beveik nepatyrė sužalojimų. Tačiau išgyveno didelį stresą. Kaupėsi grėsmingi debesys
„Audros debesys matėsi iš karto. Dar paklausiau piloto, ar tai nebus problema, tačiau pastarasis atsakė, kad ne“, – „Kauno dienai“ pasako jo P.Sirgedas. Vakar, komentuodamas situa ciją per radiją, oro baliono pilotas G.Mockaitis, vadinamas labiausiai patyrusiu pilotu Lietuvoje, teigė, kad debesų prieš pakeliant balio ną į orą jis nepastebėjęs. Ar pilo tas, surinkęs klientus komerciniam skrydžiui, sakė tiesą? „Žmonės susirinko, laukėme apie 20 minučių, kol pilotas tvar kė kažkokius popierius, kaip su pratau, susijusius su skrydžių val dymo bokšteliu. Pripūtus balioną negalėjome pakilti dėl skrendan čio pro šalį lėktuvo. Juodi debesys pradėjo kauptis dar tirščiau. Tada ir pakilome“, – pasakojo balionu skridęs P.Sirgedas. Vyras teigė, kad pakilus aukštyn į balioną ėmė barbenti lietus. Jis prisiminė piloto žodžius: „Jei ga lėčiau, tuoj pat nuleisčiau balio ną žemėn.“ Bet tam trukdė smar kus vėjas. Paskutinis instruktažas
Blaškomas oro balionas iš pradžių praskrido virš Šilainių, vėliau pa suko VI forto link, o paskui atsidū rė virš Rokų. „Supratau, kad pilotas visą lai ką ieškojo, kur nusileisti, ir sa kė, kad leisis artimiausioje pievo je. Sėkmingai praskridome aukštos įtampos liniją Rokuose. Čia pilotas balioną pabandė nuleisti lygiame lauke, tačiau vėjas nubloškė mus į tvenkinį, kurio paviršiumi balionas
Tėškėsi: krepšį su keleiviais sustabdė tik namo siena.
ėmė vilkti keleivių krepšį su mu mis“, – pasakojo P.Sirgedas. „Pasiekę tvenkinio krantą jau manėme, kad sustosime, tačiau vėjas netikėtai sustiprėjo ir tren kė keleivių krepšį į namo sieną“, – kraupią akimirką prisiminė oro ba liono keleivis. „Kalbos, kad kai kurie kelei viai spėjo išlipti, – pramanas, nes viskas vyko labai greitai, balionas tikrai nebuvo sustojęs“, – tvirtino P.Sirgedas. Nesmarkiai nukentėjęs vyras tei gė, kad kalčiausi šioje istorijoje as menys, davę leidimą balionui pa kilti. Kalbėdamas apie pilotą, P.Sirge das pabrėžė, kad iš jo gavo profe sionalių komandų, kaip elgtis prieš smūgį į žemę, – kur laikytis, kurias kūno vietas užsidengti. Savo srities asas
Nukritęs oro balionas priklauso oreivių klubui „Antis“. Klubo va dovas G.Mockaitis sekmadienį pi lotavęs balioną, kolegų oreivių lai komas vienu geriausių savo srities specialistų. Didžiausios Lietuvoje oro balionų organizacijos VšĮ „Oreivystės cent ras“, kuri yra ir vienintelė Lietuvoje oro balionų pilotų mokymo orga nizacija, plėtros direktorius ir pa tyręs pilotas instruktorius Aurimas Vengrys teigė neabejojantis, kas ši nelaimė – atsitiktinumas, nutikęs nelemtai sutapus aplinkybėms. „Statistiškai oro balionas – vie na saugiausių oro transporto prie
Tomo Raginos nuotr.
monių. Tačiau tai dar ne garantija, kad nelaimė niekada neįvyks. Sek madienį ir buvo tas įvykis, kuris vi sai oreivių bendruomenei yra labai nemalonus“, – sakė A.Vengrys. Jo teigimu, G.Mockaitis – labai gerbiamas pilotas instruktorius, vienas pirmųjų oreivių Lietuvo je, daugkartinis šalies čempionas, Europos ir pasaulio čempionatų dalyvis.
Juodi debesys pradėjo kauptis dar tirščiau. Tada ir pakilome. Negali suvokti
„Akivaizdu, kad pakilus ar prieš pakylant oro sąlygos tapo nepa lankios skrydžiui. Neabejoju, kad pilotas darė viską, kad nusileistų kuo greičiau ir saugiau, bet balio nas skrido virš miesto, o čia nedaug galimybių gerai nusileisti“, – kal bėjo A.Vengrys. „Audra yra audra, ir jei pilo tas horizonte mato kokių nors jos požymių, skrydį atšaukia. Tai ne pavydėtina situacija pilotui ir ke leiviams. Negaliu niekaip suvokti šios situacijos, nes nemanau, kad pilotas, turintis tokią patirtį, lįstu ten, kur nereikia – taip rizikuoja dažniau jaunesni ir mažiau patyrę oreiviai“, – stebėjosi A.Vengrys. Vakar žiniasklaidoje pasirodė ir kitų oreivystės specialistų ko
Pagalba: septyni nukentėjusieji išvežti į ligoninę.
mentarų. Dauguma jų įsitikinę, kad kaupiantis akivaizdžios aud ros debesims balionas neturėjo teisės pakilti. Dėl galimų srydžio taisyklių pa žeidimų pradėtas tyrimas. Bus ver tinami avariją patyrusio oro balio no piloto G.Mockaičio veiksmai, aiškinamasi, kodėl artėjant audrai jis ryžosi kilti į orą su keleiviais. Skrydis oro balionu buvo komer cinis. Suma, kurią sumokėjo kelei viai, – per 3000 litų. Gal čia ir sly pi atsakymas? Nežino, kaip paveiks verslą
Skrydžiai oro balionu – gan bran gi pramoga. Paprastai tokio skry džio kaina Kaune, Vilniuje ar Tra kuose svyruoja nuo 250 iki 300 litų žmogui. „Labai dažnai žmonės mus ver čia skristi, nors sąlygos būna ir blogos, sakydami, kad jie nieko nebijo. Bet jei iškyla nors nedi delė abejonė dėl oro, neskrenda me“, – tvirtino pilotas instrukto rius A.Vengrys. Vien a skaud žiaus ių nel aim ių Lietuvoje įvyko prieš septynio lika met ų. Tad a per oro bal io nų švent ę Viln iaus Ving io par ke žuvo Vaidotas Daunys – meno ir kult ūros leid in ių „Krantai“, „Regnum“ ir „Naujoji Romuva“ redaktorius. A.Vengrys negalėjo įvertinti, ko kį poveikį gan nepigiam oro ba lionų skrydžių verslui turės sek madienio avarija šalia Kauno. Jo teigimu, žmonės skambindami
visada klausia, ar balionu skristi yra saugu. Gamtos šėlsmo kont roliuoti neįmanoma, tačiau skry džiams balionu yra privalomas ci vilinės atsakomybės draudimas ir specialus keleivių draudimas. Gyvuoja nerašyta oreivių taisyk lė, kad, atsitikus panašiai nelaimei, įvykį analizuoja visa bendruome nė – tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip siekiama išvengti panašių si tuacijų ateityje. Pradėti tyrimai
„Tyrimą dėl šio įvykio pradėjo Su sisiekimo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyrius. Kas gresia pilotui, pasakyti sunku. Viskas paaiškės ištyrus aplinky bes. Egzistuoja specialios taisyk lės, kaip pilotuoti oro balionus ir dirižablius, kurie yra labai jautrūs oro sąlygoms“, – kalbėjo Civilinės aviacijos administracijos direkto rius Kęstutis Auryla. Jo teigimu, kol kas per anks ti vertinti, kokios priežastys lėmė, kad didžiausias Lietuvoje oro ba lionas patyrė avariją. K.Auryla taip pat pripažino, kad G.Mockaičio, kaip oreivio, rei tingas – itin aukštas, nors minė to baliono valdymas dėl jo talpos ir dydžio – taip pat vienas sudė tingiausių iš visų šalyje naudoja mų balionų. Kauno miesto Panemunės po licijos komisariate pradėtas iki teisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsar gumo.
4
Antradienis, gegužės 29, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Vaikų darželio daugiabutyje nebus Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Pirmąjį vaikų darželį daugiabu tyje norėjusi įkurti viena versli ninkė atsimušė į gyventojų sie ną. Butą išsinuomojusi moteris ne tik neįkūrė darželio, bet buvo iškraustyta iš būsto. Įvykio aplin kybes aiškinasi policija. Neleido pradėti verslo
Šilainiuose, Šarkuvos gatvė je Reda Steikūnienė penkeriems metams praėjusių metų lapkritį išsinuomojo butą, kuriame pla navo atidaryti darželį. Buto sa vininkai žinojo apie šiuos planus, tačiau teigia, kad buvusi nuomi ninkė privalėjo savo verslo planus derinti su kaimynais. To nebuvo padaryta.
Reda Steikūnienė:
Mūsų neiškėlė iš buto, o buvo įvyk dytas įsilaužimas ir apiplėšimas. „Kaimynai mus atakavo, kad su ta moterimi nutrauktume nuo mos sutartį. Vasarį atsitiktinai sužinojome, kad ji „Kauno ener gijai“ skolinga 1600 litų. Tada iš siaiškinome, kad nemokėta ir už vandenį, elektrą“, – „Kauno die nai“ sakė buto savininko žmona, nenorėjusi viešai skelbti savo pa vardės.
tyti iš buto – iki gegužės 17 d.“, – pasakojo moteris. Dabar nuomininkės bute jau nebėra, likę tik jos daiktai. Ants tolė surašė visą jos turtą, o buto savininkai pakeitė spynas. „Mes turėjome teisę nutraukti nuomos sutartį. Ji turėjo per du mėnesius išsikraustyti, bet to ne padarė. Be to, dar reikalauja, kad sumokėtume jos paimtą paskolą, grasina mums teismais“, – tikino buto savininkė. Ji patvirtino, kad nuominin kė vis dėlto sumokėjo visas sko las, yra likusi kelių dešimčių litų skola administratoriams. Žada bylinėtis
Buto nuomininkė R.Steikūnie nė įsitikinusi, kad buto savinin kai užsiėmė savivale. „Mūsų neiškėlė iš buto, o buvo įvykdytas įsilaužimas ir apiplė šimas. Šiuo metu policijoje yra užvesta byla, viską aiškinsis pa reigūnai. Norime, kad visas ši tas konfliktas būtų sprendžiamas teisiniu keliu“, – pasakojo R.Stei kūnienė. Verslininkės teigimu, nuomos sutartis pasirašyta penkeriems metams ir yra galiojanti. „Bu to savininkai turbūt blogai skaitė sutartį, nes jos nutraukti jie netu rėjo teisės. Nebent pateiktų įro dymų, kad mes nevykdėme kaž kokių įsipareigojimų. Anot buto savininkų, mes nemokėjome mo kesčių, tačiau tai jie dar turės įro dyti teisme“, – pasakojo nuomi ninkė. Tikrina pareiškimą
Pakeitė spynas
Vasario 22 d. nuomininkei buvo išsiųstas pranešimas, kad ji susi mokėtų skolas, nes priešingu at veju bus nutraukta nuomos su tartis. „Kadangi iš jos nesulaukėme jokio atsako, kovo 7 d. išsiuntėme jai raštą, kad nutraukiame sutar tį, nes ji nemoka jokių mokesčių. Ji turėjo mums atsakyti, kada iš sikraustys, bet vėl buvo tyla. Tada kreipėmės į antstolę, kuri išsiun tė jai pakartotinį raginimą. Ji per du mėnesius privalėjo išsikraus
Kauno apskrities vyriausiojo po licijos komisariato atstovas spau dai Kęstutis Kasciukevičius pa tvirtino, kad R.Streikūnienės pareiškimą priėmė Šilainių poli cijos nuovados pareigūnai. „Šiuo metu tikrinami pareiš kime nurodyti duomenys. Pas kui bus sprendžiama, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Moteris buto savininkus kaltina savavaldžiavi mu. Bus aiškinamasi, ar jie galė jo patys be nuomininko sutikimo įeiti į butą, pakeisti spynas“, – sakė policijos atstovas.
Nemažai miestie čių vakar anks tų rytą puolė išsi gandę prie lan gų, kai arti jų sto gų praskrido krovinius į Afri ką iš Karmėlavos gabenantis griau džiantis orlaivis.
Maršrutas: iš Karmėlavos anksti ryte pakilęs krovininis lėktuvas išskrido į
Kongą.
airforce.ru nuotr.
Lėktuvas išvertė iš lovų kauniečius Saulius Tvirbutas
s.tvirbutas@kaunodiena.lt
Išgąsdino griausmas
Anksti ryte vakar ne vieno Kauno mikrorajono gyventojai buvo pri žadinti griaudėjančio didžiulio lėk tuvo, rėžusio dangų visai netoli na mų stogų. Nuo dangų skrodžiančio triukšmo kai kuriuose kiemų pra dėjo kaukti automobilių signaliza cijos. Socialiniuose tinkluose, porta le kaunodiena.lt miestiečiai puolė dalytis savo įspūdžiais. „Gyvenu Partizanų gatvės gale. Garsas tik rai buvo nežmoniškai didelis. Lėk tuvas skrido taip žemai, kad atro dė, jog savo pilvu nubraukys ant namų esančias antenas“, – teigė viena skaitytoja. Gaudesys labiausiai išgąsdino Dainavos mikrorajono gyventojus. Orlaivio gaudesys prižadino arba nuginė prie langų jau atsikėlusius ir daugelio kitų miesto vietų gy ventojus. Neįprastas triukšmas at kreipė žmonių dėmesį užmiestyje: Garliavoje, Mastaičiuose. Išskrido į Afriką
Kauno oro uosto generalinio direk toriaus asistentė Kristina Česnaitė „Kauno dienai“ pasakojo, kad kro vininis lėktuvas „IL–76“ iš Kar
mėlavos pakilo 6.25 val. „Jis buvo techniškai tvarkingas. Galbūt dėl giedro oro garsas buvo stipresnis nei paprastai“, – svarstė ji. Lėktuvas krovinius gabeno į Af riką, Kongo Respubliką. Orlaiviu naudojosi bendrovė „Hoptrans“. Dažniausiai bendrovė užsakovams organizuoja brangios elektroninės technikos gabenimą. Paskambinus į bendrovę, jos atstovė sakė nega linti komentuoti situacijos be ak cininko žinios, o jis išvykęs į už sienį.
Lėktuvui būtina tam tikra pakilimo trajektorija – jis juk negali statmenai šauti į viršų. Kauno skrydžių valdymo centro direktorius Kęstutis Jurkėnas aiš kino, kad virš Kauno lėktuvai pri valo skristi ne žemiau kaip 500 m aukštyje. Jei orlaivis planuoja leis tis netoli miesto esančiame oro uoste ar pakyla iš jo, leidžiama šios taisyklės nesilaikyti. „Lėktuvui būtina tam tikra pa kilimo trajektorija – jis juk negali statmenai šauti į viršų. Pilnai pri krauti sunkūs krovininiai lėktuvai
kyla arba leidžiasi lėkšta trajektori ja, reikiamą aukštį pasiekia po daug ilgesnės distancijos nei keleiviniai, todėl ir šiuo atveju žmonėms galėjo pasirodyti, kad jis skrenda per že mai“, – kalbėjo jis. K.Jurkėno teigimu, dauguma lėktuvų stengiasi aplenkti gyve namuosius kvartalus, tačiau kro vininiai orlaiviai yra mažiau ma nevringi. Siūlo nebijoti
Rusų gaminami lėktuvai „IL–76“ gali skraidinti iki 40 t krovinių. Kauno oro uoste kyla bei leidžiasi ir dar didesni lėktuvai: „AN–124 „Ruslan“ ir „Boing 747“. Jie gali gabenti iki 100 t daiktų. „Daugiausia Kauno oro uoste skraido keleiviniai lėktuvai, o kro vininiai jau tampa egzotika. Kau niečiai neturėtų bijoti, jei kuris jų praskrenda garsiai gausdamas. Ry tais, kai miestas dar tylus, garsas atrodo stipresnis“, – sakė K.Jur kėnas. Daugiausia krovinių per Kauno oro uostą buvo gabenama 2001 m. – 9,5 tūkst. tonų, o pernai – 4,2 tūkst. Užtat keleivių skaičius nuo praė jusio dešimtmečio pradžios padi dėjo įspūdingai: 2001-aisiais jų buvo tik 20 tūkst., o pernai – 872,6 tūkst.
Sukčius apsimetė FNTT pareigūnu Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Tariami Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigū nai savo sąskaitas pildo patiklių senolių santaupomis. Dažniausiai aferistai sukčiauja telefonu, tačiau kai kurie išdrįsta paskambinti ir į vienišo žmogaus duris.
Pasipriešino: namo gyventojai stojo mūru, kad daugiabutyje nebū
tų įkurtas vaikų darželis.
Artūro Morozovo nuotr.
77-erių kaunietė ne iš karto susipra to buvusi apmulkinta sukčiaus. Į jos buto duris pasibeldęs vyras prisistatė FNTT pareigūnu. Tariamai rūpestin gas dorų piliečių sergėtojas pranešė moteriai nemalonią žinią. Esą turi ma duomenų, kad kažkas naudoja
si jos sąskaita banke. Pareigūnu pri sistatęs sukčius paaiškino kaunietei, kad vienintelis būdas pričiupti nu sikaltėlius – atiduoti jam mokėjimo kortelę, prisijungimo kodus – viską, kas padėtų tariamam tyrimui. Patik li moteris taip ir padarė. Apie tai, kad jos sąskaita ištuš tėjo 57 tūkst. litų, moteris suprato visai neseniai. O nusikaltėliai ne menkas santaupas iš sąskaitos šla vė jau nuo gegužės 9-osios. Dar bavosi sukčiai iš peties. Kadangi daugelis bankų yra nustatę limi tą, kokią sumą galima paimti kartą per dieną, tai jiems teko naudotis ne tik bankomatais, o ir elektroni ne bankininkyste.
Negailestingi: sukčių nestabdo,
kad tai – senolių viso gyvenimo santaupos. Gedimino Bartuškos nuotr.
5
AntrADIENIS, gegužės 29, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Rinksis Europos vadovai Tapo įtariamuoju ES vadovai mažiausiai tris kartus rinksis į savo susitikimus, kai Lietuva 2013-ųjų antrą pusmetį pirmininkaus Bendrijai. Bent vienas šių susitikimų vyks Vilniuje. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Vyriausybė pirmadienį aptarė tar pinstitucinį Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES planą ir prelimi narų kalendorių. Kaip numatoma preliminariame kalendoriuje, vienas svarbiausių renginių Lietuvai pirmininkaujant turėtų būti ES narių ir Rytų partne rystės šalių vadovų susitikimas Vil niuje 2013 m. lapkričio 28 ir 29 d. Lietuva aktyviai siekia kaimy nių Rytuose suartėjimo su ES, ta čiau pastaraisiais metais šios programos sėkmė kelia vis dau giau abejonių, ypač dėl ES kriti kuojamo Baltarusijos ir Ukrainos valdžios elgesio. Vis dėlto programa tęsiama. Pagal ją kas dvejus metus ES pirminin kaujančioje valstybėje rengiamas Bendrijos ir Rytų Europos valstybių vadovų susitikimas. Pastarasis toks vyko pernai rudenį Lenkijoje. Planuojama, kad ES narių ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitiki mas Vilniuje bus surengtas atsta tytoje Valdovų rūmų dalyje. Numatoma, kad po metų bus baigta bent dalis Valdovų rūmų, kurie jau daugiau kaip dešimtmetį
atkuriami šalia sostinės Arkikated ros. Užbaigtojoje muziejaus dalyje galės būti surengti kai kurie aukšto rango pirmininkavimo renginiai. Premjeras Andrius Kubilius jau pasirašė potvarkį, kuriuo sudarė Valdovų rūmų pritaikymo Lietu vos pirmininkavimui ES 2013-ųjų antrą pusmetį darbo grupę. Aukšto rango pareigūnų specia liai vyriausybinei komisijai vado vauja ministro pirmininko kancle ris Deividas Matulionis. Be to, ES vadovai 2013-ųjų ant rą pusmetį turėtų susirinkti į dar du eilinius susitikimus. Jie bus su rengti Briuselyje, pirmininkaujant Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentui. Paprastai eiliniai EVT susitikimai rengiami kasmet kovą, birželį, rug sėjį ir gruodį. Todėl Lietuvai pirmi ninkaujant ES tokie susitikimai vyks 2013 m. rugsėjį ir gruodį. Tikslias numatomų eilinių susitikimų datas Lietuvos valdžia iki šių metų liepos 1 d. suderins su EVT prezidentu Her manu van Rompuy, kuris, tikėtina, išliks šiame poste ir kitąmet. EVT susirenka ir į neeilinius su sitikimus. Kiek jų bus 2013-ųjų antrą pusmetį, dar neaišku. Pir mininkavimo pradžioje 2013 m.
Seimo narys konservatorius Vi tas Matuzas tapo įtariamuoju – penktadienį Panevėžio apygar dos prokuratūra jam įteikė raš tišką pranešimą apie įtarimus dėl sukčiavimo, piktnaudžiavi mo tarnybine padėtimi ir doku mentų klastojimo.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
liepos 5 d. į Lietuvą turėtų atvykti visa Europos Komisija, vėlesniais mėnesiais numatomi neformalūs ES ministrų susitikimai. 2013 m. spalį turėtų vykti tei singumo ir vidaus reikalų mi nistrų susitikimas su Rusija, taip pat numatomos kelios aukščiau sio lygio konferencijos ir Baltijos jūros regiono strategijos metinis forumas. Šiuo metu ES pirmininkauja Da nija, liepą pusmečiui prie ES vairo stos Kipras. 2013 m. pirmą pusmetį šios pareigos patikėtos Airijai.
Panevėžio apygardos prokuratū ros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus pro kuroras Rimantas Vagrys BNS va kar sakė, kad parlamentaras kol kas neapklaustas. „Tegu susipažįsta su įtarimais, dar turi susirasti advokatą, tada apklausime. Įtarimai gana pla tūs“, – BNS sakė pareigūnas. Anot jo, V.Matuzas tapo 23-iuoju įtariamuoju šiame ikiteisminia me tyrime. Apie ikiteisminio tyrimo pa baigą, R.Vagrio teigimu, kalbėti dar anksti. Jis neprognozavo, ka da byla galėtų būti baigta. V.Matuzas įtarimų sulaukė tuoj po to, kai Seimas ketvirtadienį patenkino generalinio prokuroro prašymą leisti minėtą parlamen tarą patraukti baudžiamojon at sakomybėn ar kitaip suvaržyti jo laisvę. Prokurorai tvirtina, jog per ikiteisminį tyrimą gauti duome nys leidžia pagrįstai manyti, kad V.Matuzas, žinodamas, jog Sei mo nariui draudžiama bet kokia forma užsiimti verslu, komerci ja ar kitokia privačia veikla, ku ria siekiama pelno, organizavo
bendrovei „Panevėžio energi ja“ vadovaujančių ir atsakingų darb uotojų piktn audž iav imą tarnybine padėtimi, kai sudarė išskirtines sąlygas „ŽilVyčio“ koop erat in ei bendrovei ne teisėtu būdu laimėti „Panevėžio energijos“ 2010–2011 m. organi zuotus keturis biokuro viešuo sius pirkimus, kurių bendra ver tė be pridėtinės vertės mokesčio siekia daugiau kaip 17,503 mln. litų.
Rimantas Vagrys:
Tegu susipažįsta su įtarimais, dar turi susirasti advokatą, tada apklausime. Tai tik vienas iš V.Matuzui pa teiktų įtarimų. Įtarimai piktnaudžiavus tar nyba dėl galbūt neskaidrių „Pa nevėžio energijos“ viešųjų pir kimų šioje byloje yra pateikti Seimo nario žmonai Danutei Ma tuzienei. V.Matuzas metamus įtarimus neigia, byloje prisipažinusių įta riamųjų parodymus sako išgavus grasinimais ir spaudimu, o pačią bylą tvirtina esant bandymu susi doroti su juo kaip partijos atstovu ir pačia Tėvynės sąjunga-Lietu vos krikščionimis demokratais. BNS inf.
6
antradienis, gegužės 29, 2012
nuomonės
Kaip įveikti nusirašinėjimą?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Andrius Agafonovas Tyr imų inst ituto „Social Dynam ics Internat ional“ part ner is
Patetiką keičia bevertės skrajutės Stasys Gudavičius
T
ai buvo ambicingas planas. Bet niekas netikėjo, kad jį pavyks įgyvendinti. Ir jis iš tikrųjų nepavyko. Nepaisant to, užsispyrusiai nenorima pripažinti, kad ambicijos buvo tuščios. „2011-aisiais iš šešėlio ištrauksime milijardą!“ – garsiai šaukė valdžiažmogiai maždaug prieš metus pusantrų. Visi girdėjo šį ambicingą pareiškimą, nors vėliau jį ir bandyta neigti ar negrabiai koreguoti. Lygiai taip pat visi žino, kad šis planas faktiškai baigėsi fiasko. Atsigaunant ekonomikai ir didėjant gyventojų pajamoms, sumažėjus nedarbui, įvedus kasos aparatus maistu prekiaujančiuose turguose, sugriežtinus muitinės taisykles iš šešėlio pernai į dienos šviesą pavyko ištraukti geriausiu atveju ne daugiau kaip 0,5 mlrd. litų.
Atsirado kitų „kovos su šešėliu“ formų ir būdų. Kai kurie jų panašūs į rinkimų populizmo persunktą propagandinį agitbrigadų pasirodymą. Tai pripažino ir pati finansų ministrė Ingrida Šimonytė bei kiti Vyriausybės atstovai. Todėl, matyt, šiemet jau privengiama garsiai, bet tuštokai skambančių pareiškimų apie šešėlinėje ekonomikoje cirkuliuojančių šimtų milijonų ar kelių milijardų „išbalinimą“. Tačiau atsirado kitų „kovos su šešėliu“ formų ir būdų. Kai kurie jų panašūs į rinkimų populizmo persunktą propagandinį agitbrigadų pasirodymą. Anądien premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė I.Šimonytė ir kiti aukšti Vyriausybės atstovai gerokai nustebino į darbą skubėjusius vilniečius. Nusimetę dalykinius kostiumus valdžios atstovai užsivilko sniego baltumo marški-
P
rasidėjus brandos egzami nams ir sesijoms, aukštosio se mokyklose vėl suaktyvė jo diskusijos dėl akademinės etikos, arba paprasčiau – nusiraši nėjimo. Tačiau šiose diskusijose ma tome tik siūlymus, kaip apribo ti galimybes nusirašinėti ir nubausti nusirašinėtojus, bet retas imasi deta lesnės problemos analizės.
nėlius su žaliais ir juodais užrašais „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui!“ Praeiviams ir automobilių vairuotojams dalytos skrajutės, raginančios nepirkti kontrabandinių degalų, rūkalų ir alkoholio, sąžiningai mokėti mokesčius. Šį žaidimą žmonės sutiko labai skirtingai. Vieni (beje, mažesnioji dalis) sakė, kad gyventojai greičiausiai neliks abejingi, kai pats premjeras parodo jiems dėmesį, prašo nepalaikyti šešėlinės ekonomikos ir kartu informuoja apie žalą, kurią visiems atneša neskaidrioji jos dalis. Bet dauguma piktinosi, kad, užuot dirbęs tiesioginį ir realų darbą, siekdamas pagerinti visų šalies žmonių gyvenimą, Vyriausybės vadovas užsiima tuščia agitacija, žaidžia politinius žaidimus. Štai viena skeptiška internete išdėstyta nuomonė apie šią akciją: „Valdžios žmonės kalba apie skaidrumą, apie kovą su šešėliu, bet patys stato labai brangią, bet dar neaišku, ar efektyvią atominę elektrinę, viešuosiuose pirkimuose už prekes ir paslaugas permoka nuo dviejų iki penkių kartų. Ir taip toliau. Įvestų tvarką, realiai imtų kovoti su šešėliu ir korupcija, nereikėtų štai tokios „pakazuchos“, kokią čia jie surengė miesto gatvėse.“ Dar viena gana paradoksaliai šmaikšti nuomonė: „Reklamos, skrajučių ar spaudos platinimas, dalijimas yra darbas. Ar buvo sudarytos darbo sutartys, ar skrajutes ministrai platino „juodai“, tai yra prisidėdami prie tos pačios šešėlinės ekonomikos, su kuria taip neva nuožmiai kovoja?“ O štai irgi šmaikštumo nestokojantis įkandimas premjerui: „Įdomu, ar A.Kubilius įteikė skrajutę dėl būtinybės kovoti su korupcija... Vitui Matuzui?“ Žodžiu, tikrai ne vieną suerzino ši propagandinė akcija, akivaizdžiai skirta artėjantiems Seimo rinkimams. Tikriausiai panašių iki spalio vidurio sulauksime dar ne vienos. Kažin ar tuo metu, kai premjeras ir jo ministrai vaikšto gatvėmis, dalydami visokias skrajutes, kas nors yra daroma, kad imtų realiai tirpti iki ketvirtadalio ekonomikos užimantis šešėlis? Garsiai šaukti kiekvienas moka. O dirbti siekdamas tikslų, kuriuos taip balsingai deklaravo? O vyriškai prisiimti atsakomybę, jeigu patetiški planai sužlunga?
informacija:
302 250
Simptominiai sprendimai
Studentų apklausos rodo, kad atsira dus palankiai progai daugiau nei 80 proc. pasinaudotų galimybe nusira šyti. Juolab kad galimybių tai pada ryti tik daugėja. Štai beveik nepas tebimą ryšio įrangą galima įsigyti už mažiau nei 200 litų. Tada belieka su sirasti draugą, kuris padėtų kolekty viai išlaikyti egzaminą. Nesąžiningam elgesiui per egzami nus sustabdyti siūloma keletas rimtų ir gana veiksmingų priemonių. Viena jų – filmuoti egzaminą, kad būtų ga lima peržiūrėti vaizdo įrašą, kilus įta rimų dėl sukčiavimo. Tačiau tai rei kalauja ne tik papildomo laiko, bet ir piniginių investicijų, o, pavyzdžiui, brandos egzaminų atveju, yra be veik neįmanoma. Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nese niai paskelbė kovą su minėtu kolek tyviniu egzaminų laikymu naudojant nepastebimą ryšio įrangą. Nusirašinėjimo problemą reikia spręsti ne bandant užkirsti tam ke lią techniškai, o identifikuojant to priežastį ir ją pašalinant. Priežas čių, kodėl yra nusirašinėjama, pri rašyta tiek, kad netilptų ir į keletą straipsnių, tačiau visos jos – pavir šutiniškos. Pačios populiariausios: visi taip daro, mokyklų reikalavimai neatitinka realybės, tai paprasčiau sias būdas išlaikyti egzaminą. Priežastys – kažkur giliau
Tikroji problemos priežastis sly pi kur kas giliau. Pasinaudokime „Toyotos“ bendrovėje sukurtu pen kių „Kodėl?“ metodu, kuris plačiai naudojamas daugumoje šiuolaiki nių įmonių būtent tikrajai proble mos priežasčiai nustatyti. Žinant problemą, tereikia klausti, kodėl ji egzistuoja (iki penkių kartų). Pavyzdžiui, kodėl studentai ar moki niai nusirašinėja? Todėl, kad: (1) ne mato naudos; (2) nauda neakcentuo jama; (3) nauda nėra apibrėžta arba apibrėžimas pasenęs; (4) pasikeitu sios aplinkybės. Kadangi aplinkybės nėra tai, ką galime pakeisti, tai pagrin dinė nusirašinėjimo priežastis yra ne teisingai apibrėžta nauda, kurią gauna ar suvokia studentai ar moksleiviai. Štai pavyzdys – vidurinė mokyk la. Joje vis dar mokoma daugiausia
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
pažįsta ir klasikinius paruoštukus, ir naujausių technologijų sprendimus.
„Shutterstock“ nuotr.
faktų, kurie prieinami iš bet kurios pasaulio vietos mobiliuoju telefo nu, turinčiu interneto naršyklę ir ry šį. Tai yra pasikeitusios aplinkybės. Taigi kodėl reikia atmintinai moky tis Afrikos valstybes ir jų sostines, jei prireikus tokį faktą galima suži noti greičiau nei per minutę?
reklamos auditorijai gali nekilti aso ciacijų tarp sąžiningo mokymosi ir problemų susirasti ar išlaikyti darbo vietą. Juolab kad tai nėra visada ga liojanti taisyklė. Dar viena tokių rek lamų neveiksnumo problema – kar tais reikalavimai tikrai prasilenkia su galima nauda. Nusirašinėjimo problemą reikia spręsti ne techninėmis priemonėmis ir ne socialinėmis reklamomis. Pir miausia reikia persvarstyti, ar kiek viena švietimo sistemoje egzistuo janti doktrina (vis dar) neša naudą ir jei taip – konkrečiai ją apibrėžti. To kios apibrėžtys turi būti diegiamos moksleiviams ar studentams kar tu su pačia doktrina. Žinoma, nau dos persvarstymas taip pat reiškia tam tikras reformas ir būtinybę at sisakyti vieno ar kito dalyko, todėl tai vis atidėliojama.
Nusirašinėjimo pro blemą reikia spręs ti ne bandant užkirsti tam kelią techniškai, o identifik uojant to priežastį ir ją pašali nant.
Šioje vietoje mes naudos irgi ne matome, bet jei kalbame apie Euro pos valstybes ir sostines, moksleiviui kyla tas pats klausimas. Tad tokiu at veju reikia nurodyti konkrečius atve jus, kai tokius faktus žinoti yra nau dinga. Tarkime, kalbant apie ES ir jos Parlamentą Briuselyje, kiekvie nas ES priklausančios šalies gyven tojas turi žinoti, kad Briuselis žymus ne tik dėl kopūstų tokiu pavadinimu, bet yra Belgijos sostinė. O Belgija yra nedidelė valstybė Europos vakaruo se, besiribojanti su Vokietija, Pran cūzija ir Nyderlandais. Būtina nurodyti, kad tokių žinių gali prireikti dalyvaujant bet kokio se diskusijose ar net darbo pokalby je, o to nežinojimas rodo prastą išsi lavinimo lygį. Nauda ir komunikacija
Įdomu, kad socialinės reklamos, nu kreiptos prieš nusirašinėjimą, iš da lies pataiko į problemos esmę, nes jos dažniausiai akcentuoja nusiraši nėtojų karjeros problemas. Tačiau tai – per didelis minties šuolis ir tokios
Pirmieji žingsniai
Vis dėlto reformos ne tik verčia šio to atsisakyti, bet ir kuria naują poreikį. Štai mokyklose, be dalykinių kom petencijų, pavyzdžiui, matematikos ar užsienio kalbų, turi būti mokoma ir bendrųjų kompetencijų. Bendro sios kompetencijos apima dauge lį kasdienio gyvenimo įgūdžių, nuo bendravimo iki sveikos gyvensenos. Šios nuostatos jau diegiamos Lietu vos mokyklose, tačiau tai nepadaro ma per naktį ar metus. Aukštosios mokyklos taip pat bus priverstos keistis. Mokymo sistema turi tapti lankstesnė, kad adekvačiai reaguotų į pasikeitusius poreikius. Gan įdomų sprendimą siūlo Stan fordo universiteto profesorius Hen ry Etzkowitzius. Jo manymu, reikia mokyti ne tik specialybės dalykų, bet ir užsienio kalbų bei kultūros ir ino vacijų bei verslumo. Taip absolven tai įgytų bendresnių kompetencijų ir būtų pasiruošę kurti vertę globa liame ir nuolat besikeičiančiame pa saulyje.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Technika: nusirašinėjimo šalininkams nėra nepriimtinų metodų – jie pri
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 269 302 269
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
302 260
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
antrADIENIS, gegužės 29, 2012
lietuva
Sunkios šalininkų paieškos Konstitucijos pataisos dėl šeimos susiejimo su santuoka šalinin kai pripažįsta, kad kol kas jiems trūksta pajėgų Seime šiai patai sai patvirtinti. Todėl vis atidėliojamas balsavimas dėl pagrindi nio šalies įstatymo pakoregavimo. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš čionių demokratų frakcijos narys Rimantas Dagys.
Gali būti „ant ribos“
Seimo nariai jau gegužės vidury je turėjo pirmą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, nustatančios kitokį šeimos teisinį supratimą, pri ėmimo. Toks balsavimas netgi buvo įrašytas į vienos plenarinių posėdžių dienos darbotvarkę, tačiau pasku tiniu momentu išbrauktas. Pripa žinta, jog nei tame posėdyje, nei vėlesniuose nebuvo susirinkę pa kankamai Seimo narių, kad pataisa surinktų reikiamą balsų skaičių. Bet ir dabar Konstitucijos patai sos šalininkai nėra dar tikri, ar bir želį, kai balsavimą dėl jos numato ma vėl įtraukti į darbotvarkę, jau bus surinkta pakankamai balsų. „Sakyčiau, šansai yra 50 ir 50. Sunkoka būtų prognozuoti ir nesi norėtų burti iš kavos tirščių. Balsa vimo rezultatai gali būti labai „ant ribos“, – spėjo vienas didžiausių Konstitucijos pataisos rėmėjų Sei mo Socialinių reikalų ir darbo ko miteto pirmininkas, valdančiosios
Nusisuko prasidėjus diskusijoms
Politikas atkreipė dėmesį, kad pa rengtąjį Konstitucijos pataisos pro jektą dėl kitokio šeimos teisinės sampratos įtvirtinimo parėmė dau giau parlamentarų, nei jų reikėtų priimti pačią pataisą – apie šimtą. „Jeigu visi pasirašiusieji projektą dalyvautų balsavime ir balsuotų už, tuomet Konstitucija būtų ne sunkiai ir greitai pakoreguota“, – minėjo R.Dagys. Tačiau jis pripažino, kad Seime prasidėjus diskusijoms dėl Konstitu cijos pataisos dalis pirminį projektą parėmusių nusisuko nuo jo. Tarp tokių buvo kai kurie socialdemokra tai. Keli šios partijos atstovai sutiko su parengtąja Konstitucijos pataisa, bet vėliau Socialdemokratų partija priėmė sprendimą neparemti jos. Todėl dauguma projektą pasira šiusių socialdemokratų ir kai ku rių kitų partijų atstovų nebeketina balsuoti dėl jo priėmimo. „Būtent
dėl tokios pasikeitusios kai kurių kolegų pozicijos ir negalima kol kas prognozuoti balsavimo baigties“, – pridūrė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas. Abejoja, ar surinks balsų
R.Dagys tikisi, kad pirmasis bal savimas dėl Konstitucijos patai sos galėtų įvykti birželio pirmą ar ba antrą savaitę. „Bet kuriuo atveju reikėtų, kad jis būtų surengtas dar iki Seimo pavasario sesijos pabai gos, tai yra iki liepos. Tada antrasis balsavimas galėtų vykti rugsėjį ar ba spalį – irgi dar šiame Seime“, – kalbėjo politikas. R.Dagys sutiko, kad, nepavykus surinkti reikiamo balsų skaičiaus Konstitucijos pataisai priimti, ji bū tų atidėta mažiausiai metams, tai yra jau kitam Seimui apsispręsti. Tačiau konservatoriai vargu ar turės dau gumą būsimame parlamente, todėl jie bandys priimti Konstitucijos pa taisą dar per šio Seimo kadenciją. Pasak parlamentaro, Seimo Tei sės ir teisėtvarkos komitetas yra įsipareigojęs dar paieškoti kitokios,
Nuostata: pagal pateiktąjį projektą šeima būtų sukuriama tik sudarius
santuoką.
galbūt kiek švelnesnės Konstituci jos pataisos formuluotės, kuri neer zintų daugumos Seimo narių ir už tikrintų pakankamą balsų skaičių. Be to, Seimo valdyba ir sekreto riatas bandys rasti tokį parlamen to plenarinį posėdį, kuriame da lyvautų gana daug parlamentarų – kad jie nebūtų išvykę į koman diruotes. Tačiau Konstitucijos pataisai dėl šeimos teisinio statuso prieštaraujanti socialdemokratė Mari
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
ja Aušrinė Pavilionienė netiki, kad konservatoriams ir jų šalininkams pavyks surinkti 94 Seimo narių balsus, būtinus pataisai priimti. Socialdemokratė priminė, kad po svarstymo už šią pataisą balsavo vos daugiau kaip šešios dešimtys parla mentarų. „Gal dar kokias dvi dešim tis papildomų balsų galima bandyti surankioti, vos ne prievarta liepiant dalyvauti balsuojant. Tačiau bal sų vis tiek turėtų pritrūkti ir pataisa turėtų būti atmesta“, – spėjo ji.
ES parama skatina kaimo turizmą Eglė Pakalnytė Kaimo turizmas yra vienas populiariausių ne žemės ūkio verslų kaime, turintis didžiulį augimo potencialą, todėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje numatyta daug dėmesio skirti šiai veiklai skatinti, o kartu ir puoselėti kultūros paveldą, lietuviškas tradicijas.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) neseniai Kaune organizuotas seminaras „Parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ ir „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ susidomėjusiems ūkininkams, kaimo gyventojams pristatė šių priemonių aktualijas. Ministerija laukia paraiškų
Seminaro dalyvius labiau domino priemonė „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, kurios projektams finansuoti šiemet yra numatyta 30 mln. litų. Jeigu paraiškų bus gauta gerokai daugiau, bus taikomi pirmumo kriterijai, atsirenkant, kuriuos projektus finansuoti. Gyventojai, norintys gauti paramą, dar turi laiko – paraiškų pateikimo termino pabaiga yra gegužės 31 d. „Šiemet gal ir pavėlavome į traukinį, nespėsime parengti paraiškos, bet ruošiamės ateičiai. Tikimės, kad ši programa bus ir 2014 m., tad savo projektą galėsime parengti vėliau. Kaimo turizmo versle nesu naujokas, todėl norėtume praplėsti veiklą geografiškai. Sodybą turime Aukštaitijoje, norėtume koją įkelti į Dzūkiją“, – dalyvavimo seminare motyvus vardijo Romualdas Pulis, sodybos „Mindūnų kempingas“, esančios Molėtų rajone, savininkas.
Daugiausia klausimų seminaro pranešėjos sulaukė dėl kriterijų, kuriuos privalo atitikti paraišką teikiantys asmenys: ar reikalingas verslo liudijimas, ar būtina buhalterinė apskaita ir t. t. „Parengti paraišką kokiam nors didesniam projektui šiais metais tikrai nespėsime. Seminare dalyvaujame, kad gautume daugiau informacijos. Apmąstysime ir kitais metais pretenduosime į paramą“, – sakė seminaro dalyvė Jūratė Augustinavičienė, sodybos „Šušvė“ Kėdainių rajone savininkė.
Siekiant padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę, skatinama jungti tradicines žemės ūkio veiklas ir paslaugas turistams.
Reikalavimai paramai gauti
ŽŪM Kaimo plėtros departamento l. e. Alternatyvios veiklos skyriaus vedėjo pareigas Regina Voverytė seminaro dalyviams priminė, kad pagal supaprastintą tvarką paramos gali prašyti tik veikiantys subjektai. Norintys naujai pradėti verslą, susijusį su kaimo turizmu, nepriklausomai nuo prašomos paramos dydžio, į šią ES programos paramą gali pretenduoti tik pagal vadinamąją didžiąją tvarką. „Norime paskatinti tuos verslininkus, kurie jau ne pirmus metus sukasi kaimo turizmo veikloje, kad plėstųsi, savo klientams galėtų pasiūlyti daugiau paslaugų“, – teigė vedėja R.Voverytė. Tokiu
būdu kaimo gyventojai galėtų užsitikrinti ilgalaikių darbo vietų ir papildomų pajamų. Siekiant padidinti kaimo turizmo paslaugų įvairovę, skatinama jungti tradicines žemės ūkio veiklas ir paslaugas turistams: poilsiautojams tiekti šviežius, ūkyje užaugintus produktus, siūlyti rekreacines paslaugas. Šios programos pareiškėjai gali būti ūkininkai arba kaimo gyventojai, kurie ne mažiau kaip 3 metus iki paramos paraiškos pateikimo nuolatinę gyvenamąją vietą deklaruoja kaimo vietovėje. Kaime didės užimtumas
Kaimo plėtros programos III krypties priemonės „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“ pagrindinis tikslas – gerinti gyvenimo kokybę ir didinti užimtumą kaime, plėtojant kaimo turizmą, kuris sukuria papildomų pajamų šaltinį. Pagal šią priemonę remiamos dvi veiklos sritys: kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose, ir turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas bei plėtra (išskyrus miško vietovėse). „Šiandien atvykau į seminarą susirinkti visos mane dominančios informacijos, nes paraišką planuoju pateikti tik kitais metais, bet sužinojau, kad dar nežinoma, ar bus pinigų kitais metais šiai programai finansuoti“, – sakė minėta priemone susidomėjęs Paulius Rasimavičius, sodybos „Vilaitė“ Prienų rajone savininkas. Finansavimo tvarka
Lėšos priemonei įgyvendinti skiriamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir bendrojo finansavimo lėšų, numatytų šalies biudžete. Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant tik į tinkamas finansuoti projekto išlaidas. Finan-
Tvarka: Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje didžiulis dėmesys ski-
riamas kaimo turizmui skatinti, kultūros paveldui ir tradicijoms puoselėti. Tomo Raginos nuotr.
suojama nuo 25 proc. iki 65 proc. visų šių išlaidų, o išlaidos, tiesiogiai susijusios su tradiciniais sertifikuotais amatais, – iki 75 proc. Didžiausia paramos suma vienam projektui priklauso nuo veiklos srities: pagal veiklos sritį „Kaimo turizmo skatinimas, įskaitant amatų plėtrą kaimo turizmo sodybose“, vadovaujantis supaprastinta tvarka, prašoma suma negali viršyti 150 tūkst. litų, o didžiajam projektui gali būti skiriama iki 690 560 litų paramos. Pagal veiklos sritį „Turistinių stovyklų kaimo vietovėse įkūrimas ir plėtra (išskyrus miško vietovėse)“ –
iki 207 168 litų paramos, o jeigu prašoma pagal supaprastintą tvarką – iki 75 tūkst. litų. Pareiškėjas dėl paramos gali kreiptis pagal abi priemonės veiklos sritis. Tokiu atveju maksimali paramos suma bendram projektui negali viršyti 690 560 litų, iš jų paramos suma stovyklavietei įkurti arba plėtrai negali viršyti 207 168 litų. Užs.963389
8
antrADIENIS, gegužės 29, 2012
ekonomika kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Graikijos bėdos lietuvių negąsdina Bankai tikina, kad šalyje sklandančios spėlionės dėl euro zonos ateities jų klientų veiksmams įtakos nedaro. Jų teigi mu, pastaruoju metu indėliai eurais atsii mami tik dėl natūralių priežasčių. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Kas penktas darbuotojas Lietu voje yra motyvuotas ir darbe jaučiasi gerai. Tačiau dažniau siai pasitaikantis darbuotojų ti pas yra atsiskyrėliai, kurių dar binė aplinka neskatina ir kurie apie darbą žiūri negatyviai.
kitomis valiutomis dėl to, kad taupo studijoms užsienyje ar kelionėms“, – sakė A.Armonaitė-Glodienė.
Pokyčių nepajuto
Netylant kalboms apie Graikijos pasitraukimą iš ES ir galimą euro zonos žlugimą, pasigirdo įspėjimų, kad bankuose laikyti savo santau pas eurais – rizikinga. Tačiau ana litikai neįprastos grėsmės neįžvel gia, o bankai tikina klientų panikos nepastebėję. DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas užtikrino, kad pastaruoju metu ryškių pokyčių, susijusių su indėlių valiuta, bankas nepajuto. O indėliai eurais, anot jo, klientų nebaugina – metų pradžio je jų skaičius augo net sparčiau nei indėlių litais. „Vienintelius pokyčius pajuto me metų pabaigoje, kai buvo suju dimas dėl Graikijos padėties. Tuo metu buvo padaugėję indėlių do leriais ir Norvegijos kronomis. Ta čiau dabar tokio sujudimo nėra, tad indėlių stabiliai daugėja“, – teigė A.Vilkancas. Ūkio banko atstovė ryšiams su visuomene Auksė Armonaitė-Glo dienė taip pat sakė, kad didesnių pokyčių pastaruoju metu nepaste bima. Anot jos, pastaraisiais metais tendencijos beveik nepakito: dau giausia santaupų vis dar laikoma li tais – valiuta, kuria gaunamos pa jamos ir patiriamos išlaidos. „Jei prieš vasarą indėliai eurais ir pasiimami, tai neretai būna su siję su atostogų kelionėmis, o ne su baime dėl euro ateities. Kai kurie žmonės renkasi indėlius eurais ar
Graikų sprendimas išstoti iš ES sumažin tų visuomenės pasi tikėjimą euru, tačiau didesnių pavojų eu rui kaip valiutai tai nesukeltų.
Grėsmės neįžvelgia
SEB banko prezidento patarėjo Gi tano Nausėdos teigimu, tendencija atsiimti indėlius eurais nėra įgavu si plataus masto, tad visuomenė je esama daugiau kalbų nei realių veiksmų. Vis dėlto, pašnekovo ma nymu, šnekoms kilti nedidelis pa grindas yra. „Kalbos nekyla be pagrindo. Tie siog formuojantis tam tikriems nea pibrėžtumams – o Graikijos situa cija atrodo ypač sudėtinga – iš karto daromos išvados, neva Graikijos pasitraukimas iš ES sužlugdys euro zoną. Natūraliai svarstoma, kas nu tiks eurui“, – sakė G.Nausėda. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad net išsipildžius pesimistiškiau siems scenarijams euro zonos žlu gimo tikimybė yra ne tik politiškai, bet ir ekonomiškai menkai pagrįs ta. Anot jo, net ir kelių šalių pasi traukimas iš euro zonos nepradan gins euro kaip valiutos.
Ramybė: ekonomistai kalbas dėl pavojaus bankuose laikyti santaupas
eurais vertina kaip nepagrįstas ir bankų klientus ragina šių šnekų ne klausyti. „Shutterstock“ nuotr.
„Swedbank Markets“ tarnybos vadovas Lietuvoje Tomo Andre jausko manymu, graikų sprendimas išstoti iš ES visuomenę daugiau pa veiktų psichologiškai: žmonės pra dėtų manyti, kad euras – ne „šventa karvė“. Tačiau jis pabrėžė, jog rea lus graikų išstojimo poveikis eko nomikai būtų ne toks reikšmingas, kaip manoma. Pašnekovo teigimu, graikai sudaro tik apie 1,5 proc. vi sos ES ekonomikos. Riziką siūlo išskaidyti
Nors bankai rizikos laikyti indėlius eurais sako neįžvelgiantys, bankas „Nordea“, kaip sakė „Nordea Bank Lietuvos“ komunikacijos vadovas
Vaidotas Cucėnas, dalį savo san taupų rekomenduoja laikyti ir kita valiuta. Taip, anot jo, rizika išskai doma: „Galima pritaikyti lietu višką patarlę, kuri sako, kad visų kiaušinių laikyti vienoje pintinėje nedera. Tačiau nereikėtų pamiršti įvertinti visų valiutų rizikos.“ V.Cucėnas pasakojo, kad dide lės vertės indėlius – daugiau nei 100 tūkst. eurų – bankuose laikan tys žmonės pastaraisiais mėnesiais skaido į kelias valiutas ir taip suma žina riziką. Anot pašnekovo, indė lius būdinga skaidyti į litus, dole rius ir eurus, taip pat pasiturintiems klientams bankas pasiūlo indėlius laikyti skandinaviška valiuta.
Pirmą kartą sukurta ekonominio modeliavimo programa Lietuvoje ir Latvijoje Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir vadybos fakultetas nuo š.m. rugsėjo 1 d. studentams ir verslininkams pasiūlys naujai sukurtą „Regionų ir verslo plėtros ekonominio modeliavimo programą“. Programa sudaryta naudojant algoritmą, kurį suprojektavo KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Jurgita Bruneckienė, dalyvaudama projekte. Projekte dalyvavo Kauno technologijos universitetas (pagrindinis partneris), Liepojos universitetas, Klaipėdos universitetas.
plėtros skatinimo metodologinių pagrindų kūrimas (LT-LV)“. Projektas buvo inicijuotas 2010 m., jo veiklos buvo orientuotos į bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje. Projekte buvo siekiama spręsti dviejų Lietuvos–Latvijos pasienio regionų (Klaipėdos apskrities ir Kuržemės regiono) bei gretutinio regiono (Kauno apskrities) verslo plėtros problemas ir didinti verslo skatinimo priemonių efektyvumą. Regionų ir verslo plėtros ekonominio modeliavimo programa, parengta remiantis tyrimais, kurie buvo atlikti rengiant Lietuvos ir Latvijos pasienio regionų verslo augimą skatinančių veiksnių nustatymo metodiką, atliekant pasienio regionų verslo subjektų poreikių analizę ir kuriant Lietuvos–Latvijos pasienio verslo augimo skatinimo strategiją.
Verslo augimo skatinimo strategiją Naujovė parengta įgyvendinant Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos 2007–2013 m. finansuotą projektą „Regionų verslo
Indeksų skaičiavimo metodika Pirmą kartą sukurta ekonominio modeliavimo programa tiek Lietuvoje, tiek ir Latvijoje, leidžianti automatiškai skaičiuoti indeksus ir rangus, taip
Darbas neskatina
pat leidžianti kiekvienam tyrėjui susikurti savo asmeninį tyrimą ir remiantis juo atlikti regiono ekonominę ir socialinę bei verslo plėtros analizę, atsižvelgiant į savo tyrimo specifiką. „Programa atspindi pasaulyje plačiai taikomas ir žinomas ekonominės analizės priemones. Pavyzdžiui, Pasaulio ekonomikos forumo konkurencingumo indeksą, „Transparency International“ korupcijos suvokimo indeksą. Programa atlieka daug nuobodžių skaičiavimų už tyrėją“, – sako projekto vadovė KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto profesorė habilituota daktarė Žaneta Simanavičienė. Verta naudotis šia programa Neretai verslininkai, mokslininkai, net ir studentai, priimdami sprendimus, turi atsižvelgti į daugybės skirtingų rodiklių tendencijas. Naudojantis sukurta Regionų ir verslo plėtros ekonominio modeliavimo programa, sprendimų priėmimas lengvėtų, kadangi pateikiamas rezultatas (Indeksas) išreiškiamas viena reikšme. Ši progra-
ma taip pat gali būti naudojama kaip strateginio planavimo priemonė, kuri pasitelkiama priimant sprendimus dėl regiono ar visos šalies regionų plėtros didinimo ir atliekant taikomų strategijų ar įgyvendinamų projektų efektyvumo analizę. „Kuriant Regionų ir verslo plėtros ekonominio modeliavimo programą, buvo siekiama, kuo didesnio jos funkcionalumo. Pavyzdžiui, ji susieta su „Microsoft Excel“ programa, todėl visus „Excel“ duomenis galima importuoti ir eksportuoti, o tai palengvina duomenų suvedimą ir tolesnę jų analizę. Taip pat norėčiau paminėti, kad, naudojantis programa, galima plėtoti ir tarptautinį bendradarbiavimą, nes joje yra įdiegtos lietuvių, anglų ir latvių kalbos“, – apie programos galimybes pasakojo KTU Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Jurgita Bruneckienė. Daugiau informacijos: Žaneta Simanavičienė, Kauno technologijos universitetas, tel. (8 37) 300 589, e.paštas zaneta.simanaviciene@ktu.lt. Užs. 964728
Tai rodo rinkos tyrimų bend rovės TNS LT vykdomas šalies darbuotojų lojalumo indekso tyrimas. Lietuva pagal darbuotojų lo jalumo indeksą atsilieka ir nuo Europos, ir nuo Baltijos šalių vi durkio. Indeksas šiuo metu sie kia 47, kai Europos vidurkis yra 58, o bendras Baltijos valstybių indeksas – 62. Nuo 2005 m., kai pastarąjį kartą šalies mastu buvo vykdytas toks tyrimas, Lietuvoje šis rodiklis sumažėjo 1 proc. „Motyvuoti ir įsitraukę dar buotojai sukuria ne tik papildo mą vertę įmonei, bet daro tei giamą įtaką jai augti bei veiklos rezultatams. Mūsų atliktas ty rimas atskleidė, kad negatyviai įmonės atžvilgiu nusiteikę, ne motyvuoti ir atsiriboję darbuo tojai yra ne tik neišnaudoti įmo nės ištekliai – tokie darbuotojai aktyviai kuria aplinką, kuri de motyvuoja ir jų kolegas“, – sakė TNS LT vyresnioji projektų va dovė Jurgita Račkytė-Vilimė.
Negatyviai nusi teikę darbuotojai demotyvuoja ko legas. TNS LT duomenimis, di džiausią neigiamą įtaką dar buotojų lojalumo indeksui Lie tuvoje turi kolegų motyvacijos vertinimas. Darbuotojai šalyje jį įvertino 3 balais iš 5 galimų. Paklausti apie bendrą pasiten kinimą darbo vietoje, 27 proc. darbuotojų teigė, kad darbas juos visiškai arba labai tenkina. Dau giau negu pusė arba 55 proc. ap klaustųjų sakė, kad darbas juos tiesiog tenkina, o 18 proc. tvirti no, jog dabartinis darbas įmonėje ar organizacijoje jų netenkina. Tyrimas rodo, kad dažniau siai pasitaikantis darbuotojų ti pas šalyje yra atsiskyrėliai, ku rie šiuo metu sudaro 51 proc. visų dirbančių. Per septyne rius metus jų labai padaugėjo – 2005 m. jų buvo tik 33 proc. Atsiskyrėlių tipui priskiriami nepatenkinti ir nuo bendrovės atsiskyrę darbuotojai, kurių neskatina darbinė aplinka. Jie apie darbą dažniausiai atsilie pia negatyviai ir nėra orientuoti į aukštus rezultatus nei įmonei siekiant strateginių tikslų, nei atlikdami kasdienius darbus. 28 proc. darbuotojų priskiria mi žmonių grupei, kuri yra labai orientuota į saugumą ir savo už duotis atlieka, tačiau menkai kreipia dėmesį į savo įmonės sėkmę ar gerus tiesioginių ko legų rezultatus. Per septynerius metus tokių darbuotojų gru pė sumažėjo beveik per pusę – tuomet jų buvo 52 proc. BNS, KD inf.
9
antrADIENIS, gegužės 29, 2012
pasaulis Stojo prieš etikos komisiją
Kas kaltas dėl žudynių?
Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras To ny Blairas vakar buvo apklaustas žiniask laidos etikos tyrimo komisijos, sudarytos dėl telefoninio šnipinėjimo verslo magna to Ruperto Murdocho žiniasklaidos impe rijoje „News Corporation“. 59 metų politi kas, kuris vadovavo Jungtinės Karalystės vyriausybei nuo 1997 iki 2007 m., yra vie no iš šio įtakingo žiniasklaidos magnato vaikų krikštatėvis.
Jungtinių Tautų derybininko Kofi Annano vakarykštį vizitą į Siriją aptemdė šešta dienio žudynės Hulos mieste, kurios nusi nešė mažiausiai 108 žmonių gyvybę. Tarp žuvusiųjų buvo 49 vaikai ir 34 moterys, iš kurių daugelis buvo sudraskytos artileri jos sviedinių sprogimų arba nušautos iš arti. Vakarai dėl šio incidento pasmerkė Damasko vyriausybę, o Rusija pareiškė, kad dėl jo kaltos abi konflikto šalys.
nos nerado. Patikrinti atidžiau juos privertė mobiliuoju telefonu padaryta nuotrauka.
AFP nuotr.
Aštuoneri metai vergovėje – žiniasklaidai sakė policijos at stovas Admiras Arnautovičius. – Jie su ja elgėsi nežmoniškai ir kan kino.“ Pora buvo suimta gegužės 17 d., bet policija sekmadienį sakė nega linti atskleisti daugiau šios bylos detalių. Pareigūnai pranešė, kad mergina, kurios vardas nenuro domas, buvo išvežta į saugius na mus ir yra gydoma. Pakinkė ir juokėsi
S.Makaličius sakė prisimenantis, kad vokietė mergaitė rodydavosi Karavlasio kaime su savo motina
ir dviem seserimis, tačiau per daug nekreipė dėmesio į jų atvykimą. „Tuo metu padėjau jiems (Ma rinkovičiams – red. past.) statytis namą ir neatkreipiau dėmesio“, – pasakojo S.Makaličius.
Jie laikė ją uždary tą ir neleido mergai tei nei bendrauti su kitais žmonėmis, nei lankyti mokyklos. Jie su ja elgėsi nežmoniš kai ir kankino.
3096 dienos pragare Aštuonerius metus vergovėje laiky tos vokietės istorija daugeliui primi nė austrės Nataschos Kampusch pa grobimą. 1998 m. kovo 2 d. liudininkai matė, kaip Vienos priemiestyje nepa žįstami vyrai į mokyklą einančią 10metę įgrūdo į baltą furgoną ir išsivežė nežinoma kryptimi. Aštuonerius me tus ji buvo laikoma dingusia be žinios. Visą šį laiką mergaitę slaptame kam baryje savo namuose laikė Wolfgan gas Priklopilas. Pagrobėjas periodiš kai leisdavo jai pasivaikščioti namo kieme, duodavo jai knygų. Per vieną tokių pasivaikščiojimų 2006 m. rugp jūčio 23 d. mergina pasinaudojo tuo, kad W.Priklopilas kalbėjo telefonu, ir pabėgo pas kaimynus. Šie nedelsda mi iškvietė policiją. Pagrobėjas, suži nojęs, kad mergina pabėgo, nusižudė šokęs po traukiniu. Savo pagrobimo istoriją N.Kampusch papasakojo au tobiografinėje knygoje „3096 dienos“, kuri buvo išleista 2011 m.
atliko Italijos teisėsauga tirdama parduotų futbolo rungtynių skandalą.
Vokiečių aviatorius, apstulbinęs Kremlių 1987 m. gegužę, kai nutū pė šalia Raudonosios aikštės Mask voje, sakė padėjęs paspartinti po kyčius Sovietų Sąjungoje.
Liudininkas: S.Makaličius ir anksčiau mėgino įspėti policiją, bet prieš metus atvykę pareigūnai mergi
Vienas kaimynas, kuris apie šią šeimą pranešė policijai, pasakojo matęs, kad sutuoktiniai su mer gina, kuriai dabar 19 metų, elgė si kaip su gyvuliu. Milenko Marinkovičius ir jo žmona Slavojka buvo suimti sa vo namuose viename kaime šiau rės vakariniame Tuzlos regione, kai policija anksčiau šį mėnesį ga vo jų kaimyno Seado Makaličiaus pranešimą. „Jie laikė ją uždarytą ir neleido mergaitei nei bendrauti su kitais žmonėmis, nei lankyti mokyklos,
kratų
Žygdarbis dar gyvas
Bosnijoje ir Herce govinoje sulaikyta sutuoktinių pora, kuri, kaip įtariama, aštuonerius metus vergovėje laikė jau ną vokietę ir vertė ją valgyti kiaulių pa šarą, traukti arklinį vežimą.
Mergina saugi ir gydoma
30
„Kai vėl ją pamačiau gegužės 15 d., nufotografavau mobiliuoju telefonu ir nuvykau pranešti po licijai“, – aiškino vyras. Neigia kaltinimus
Įtariamojo brolis Miko Marinko vičius, grįžęs iš Austrijos, kur gy vena, sekmadienį AFP Karavlasyje sakė, kad šie kaltinimai išgalvoti. „Mes su ja nesielgėme blogai, – teigė jis. – Tai bus įrodyta.“ Mergi nos motina taip pat neigė bet kokį netinkamą elgesį. „Visa tai melas. Mes čia gerai gyvename. Tie žmo nės viską išsigalvojo“, – sakė ji. Šaukė ir verkė
Tik po kelerių metų vyras pa matė merginą valgančią moliūgus ir kukurūzus, kuriais sutuoktiniai šerdavo kiaules. S.Makaličius prisiminė kartą matęs, kaip pora buvo įkinkiusi ją traukti arklinio vežimo, kuriame jie sėdėjo. „Jie pakinkė ją vietoj arklio ir juokėsi“, – sakė vyras. Pasak S.Makaličiaus, šie sutuoktiniai ki lę iš romų šeimos, kurioje keli bro liai gyveno kartu, dažnai keliauda vo į Vokietiją ir Austriją. Padėjo nuotrauka
S.Makaličius sakė mėginęs įspėti policiją anksčiau. „Tačiau kai policija atvyko, šie ją labai gerai paslėpė“, – pridū rė jis. Pastaruoju metu kaimynas šios mergaitės nebuvo matęs apie me tus – sutuoktiniai teigė, kad ji Vo kietijoje.
Vietos žiniasklaida pranešė, kad ši mergaitė su savo motina vokiete į Bosniją iš Vokietijos atvyko prieš aštuonerius metus. Jos motina kelerius metus gyve no tai Karavlasyje, tai Vokietijoje, o kai buvo suimti mergaitės „glo bėjai“, ji tuo metu buvo kaime. Kaip pranešama, merginos mo tina galbūt buvo užregistravusi fiktyvią santuoką su Milenko Ma rinkovičiumi, kad jis gautų leidi mą gyventi Vokietijoje. Pareigūnai žiniasklaidai sakė ra dę mergaitę miške, o jos fizinė ir psichologinė būklė buvo bloga. Ji svėrė vos 40 kg, jokių asmens do kumentų neturėjo. Žiniasklaida taip pat nurodė, jog mergina galėjo būti lytiškai išnau dojama, nes kaimynai ją girdėjo šaukiant ir verkiant. Žmonės įta rė, kad ją galėjo išnaudoti Marin kovičių šeimos draugai, kurie daž nai pas juos lankydavosi. BNS, „Euronews“ inf.
43 metų Mathias Rustas, vakar mi nint 25-ąsias jo skrydžio metines, Rusijos dienraščiui „Komsomols kaja pravda“ sakė, kad išskrido į Maskvą per Geležinę uždangą, nes troško Šaltojo karo pabaigos. „Norėjau pasiųsti žinią žmonijai, tai ir padariau“, – aiškino jis. Norėdamas susitikti su tuomečiu Sovietų Sąjungos lyderiu Michai lu Gorbačiovu, paauglys pilotas iš Vakarų Vokietijos išsinuomotą lengvąjį lėktuvą „Cessna“ nutup dė netoli Šv. Vasilijaus Palaiminto jo katedros 1987 m. gegužės 28 d. Dėl šio akibrokšto jis buvo nu teistas kalėti ketverius metus, ta čiau buvo paleistas, išbuvęs kalė jime tik kiek ilgiau nei metus. „Norėjau imtis aktyvaus vaid mens persitvarkyme ir tikėjausi, kad M.Gorbačiovas padarys ma ne šio judėjimo dalimi“, – sakė M.Rustas, turėdamas omenyje re formų procesą, pradėtą paskutinio Sovietų Sąjungos vadovo. „Man buvo svarbiausia nuskristi į Maskvą ir pasiųsti savo žinią pasau liui. Žvelgdamas atgal tebemanau, kad laimėjau, nes atlikau tai, ko nie kas nesitikėjo“, – aiškino lakūnas ir pridūrė, jog jam pasisekė, kad lėktu vo nenumušė sovietų pajėgos. Jis teigė dažnai susimąstantis apie savo poelgį ir klausiantis savęs, ar galėtų padaryti tai dar kartą. „Manau, kad šiandien nebedrįs čiau to padaryti. Kad iškrėstum šį tą panašaus, turi būti jaunesnis nei 20 metų ir nežinoti, kas yra bai mė“, – sakė buvęs aktyvistas. M.Rustas dabar dirba analitiku vienoje Šveicarijos finansų įmonių, o vienu metu lošė pokerį. Šiuo me tu jis išsiskyręs, tačiau buvo dukart vedęs – pirmiausia lenkę, o antro ji jo žmona buvo indė. BNS inf.
Bausmė: M.Rustas buvo nuteis
tas kalėti ketverius metus, ta čiau po metų buvo paleistas.
AFP nuotr.
10
antrADIENIS, gegužės 29, 2012
sportas „Olympiakos“ pirmauja 2:1
Lietuvis – 138-ojoje vietoje
V.Rimšaitė – jau olimpietė
Graikijos krepšinio čempio nato finale Martyno Gece vičiaus (nuotr.) atstovau jamas Pirėjo „Olympiakos“ klubas 84:72 nugalėjo Atė nų „Panathinaikos“ ekipą su Šarūnu Jasikevičiumi ir serijoje iki trijų pergalių pir mauja 2:1. Lietuviai pelnė po 6 taškus.
„Giro d’Italia“ lenktynėse JAV ekipos „Garmin-Barracuda“ narys Ramūnas Navardaus kas (nuotr.) tarp 157 finišavu siųjų dviratininkų užėmė 138ąją vietą. Lietuvis buvo lyde ris po 4-ojo ir 5-ojo etapų. Nu galėjo R.Navardausko koman dos draugas kanadietis Ryde ris Hesjedalas.
Didžiojoje Britanijoje sureng to pasaulio mažųjų dvira čių (BMX) čempionato mote rų elito grupės kroso varžybo se 10-ąją vietą tarp 48 sporti ninkių užėmė ir kelialapį į Lon dono olimpines žaidynes iško vojo Vilma Rimšaitė (nuotr.). Aukso medalį pelnė prancūzė Magalie Pottier.
NHL lygoje – netikėtas finalas Dainiui Zubrui iki svajonės tet rūksta vieno žingsnio: Šiaurės Amerikos nacionalinės ledo ritu lio asociacijos (NHL) lygoje rung tyniaujantis lietuvis kausis Sten lio taurės finale.
Vos šeštąją vietą Rytų konferencijoje po reguliariojo sezono užėmęs Nau jojo Džersio „Devils“ klubas, kuriam atstovauja D.Zubrus, atkrintamo siose varžybose iš savo kelio paša lino visus varžovus. Konferenci jos finale krito Niujorko „Rangers“ ekipa, kurią „Devils“ serijoje iki ke turių pergalių įveikė 4:2. Šeštosiose rungtynėse prirei kė pratęsimo, tačiau pergalę 3:2 šventė D.Zubraus komanda. Dai nius šiame mače ant ledo praleido kiek daugiau nei 19 minučių, atli ko rezultatyvų perdavimą, dusyk metė į varžovų vartus ir išvengė baudos minučių. Iš viso per 18 šio sezono atkrin tamųjų rungtynių 33-ejų metų lietuvis įmušė 3 įvarčius, atliko 6 rezultatyvius perdavimus ir gavo 14 baudos minučių. „Devils“ po devynerių metų pertraukos ir penktą kartą NHL istorijoje tapo pajėgiausia Rytų konferencijos komanda. Anks čiau Naujojo Džersio ledo rituli ninkai Rytų konferencijoje trium favo 1995, 2000, 2001 ir 2003 m. Stenlio taurę „velniai“ yra iško voję 1995, 2000 ir 2003 m.
NHL pirmenybių Stenlio taurės varžybų finale „Devils“ ledo ritu lininkai žais su Vakarų konferenci jos čempionu Los Andželo „Kings“ klubu, kuris finalo serijoje 4:1 nu galėjo Finikso „Coyotes“ ekipą. Reguliarųjį sezoną „karaliai“ baigė vos aštuntoje pozicijoje, ta čiau tai nesutrukdė jiems nužy giuoti iki pat finalo ir įveikti vi sas tris stipriausias konferencijos komandas: „Kings“ ant menčių paguldė Vankuverio „Canucks“, Sent Luiso „Blues“ ir Finikso „Coyotes“. „Devils“ eliminavo Floridos „Panthers“, Filadelfijos „Flyers“ ir Niujorko „Rangers“. „Šį sezoną nukovėme daug stiprių ekipų. Dabar laukia dar vienas mūšis, kuris, galima sa kyti, niekuo nesiskirs nuo anks tesnių dvikovų“, – pasiduoti eu forijai nebuvo linkęs „Devils“ treneris Peteris DeBoeris. D.Zubrus Stenlio taurės finale jau žaidė prieš 15 metų, kai 1997 m. atstovavo Filadelfijos „Flyers“ klubui ir 0:4 pralaimėjo Detroito „Red Wings“ ekipai. NHL Stenlio taurės finalo se rija prasidės rytoj, Naujojo Džer sio „Prudential Center“ areno je. „Finalą pradėsime namuose ir manau, kad tai mums bus di džiulis pranašumas“, – optimiz mo nestokojo „Devils“ atstovau jantis rusas Ilja Kovalčiukas. KD inf.
Karjera: D.Zubrus po ilgokos pertraukos vėl kausis Stenlio taurės
finale.
„Reuters“ nuotr.
Paraiška: rengdamasi olimpinėms žaidynėms A.Skujytė pagerino asmeninį septynkovės rekordą. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Prieš olimpiadą – viltingi lengvaatlečių pasiekimai Pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai intensyviai rengiasi Londo no olimpiadai – prizines vietas tarptautinėse varžybose užė mė Virgilijus Alekna, Airinė Palšytė, asmeninį rekordą pagerino daugiakovininkė Austra Skujytė. Hengele (Olandija) įvykusiose tra dicinėse, Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos (IAAF) „World Challenge“ kategoriją turinčio se „Fanny Blankers-Koen“ žaidy nėse dukart olimpinis čempionas V.Alekna nusviedė diską 65,62 m ir užėmė 2-ąją vietą. Sėkmingiausias buvo trečiasis Lietuvos atleto metimas. Nugalė jo dukart pasaulio čempionas ir šio sezono lyderis vokietis Robertas Hartingas – 68,13 m, trečias buvo olandas Erikas Cadee – 65,49 m. Šių žaidynių disko metimo re kordas – 69,57 m – nuo 2005-ųjų tebepriklauso V.Aleknai. Moterų varžybose 25 cm asmeni nį rekordą pagerino Zinaida Send riūtė – 62,74 m. Lietuvę aplenkė tik Lenkijos disko metikė Žane ta Glanc – 64,71 m. Trečiąją vie tą užėmė kita Lenkijos lengvaatletė Joanna Wisniewska – 59,50 m. IAAF „World Challenge“ varžy bose Rabate (Marokas) A.Palšytė į aukštį iššoko 187 cm ir buvo tre čia. Nugalėjo Pekino olimpiados čempionė belgė Tia Hellebaut – 196 cm, antrąją vietą užėmė bul
garė Venelina Veneva-Matejeva – 193 cm. Povilas Mykolaitis į tolį nušoko 7 m 55 cm. Tai geriausias rezulta tas Lietuvoje šį sezoną.
Austra Skujytė:
Konkurencija bu vo didelė, varžo vės – stiprios, todėl džiaugiuosi pasiek tu rezultatu.
Gecise (Austrija), „Hypo Mee ting“ daugiakovių varžybose, daly vavo dauguma stipriausių planetos septynkovininkių ir dešimtkovi ninkų. A.Skujytė surinko 6 493 taškus ir, 58 taškais pagerinusi asmeninį septynkovės rekordą, užėmė ket virtąją vietą. Lietuvei geriausiai sekėsi rutulio stūmimo rungtis (16,49 m – 1-oji vieta) ir šuoliai į aukštį (191 cm – 1–3 vietos). Viso
se rungtyse, išskyrus 200 m bėgi mą, Austra pasiekė geriausius Lie tuvos sezono rezultatus. „Šios varžybos – generalinė re peticija prieš olimpiadą, – sakė A.Skujytė. – Savo pasirodymą ver tinu labai gerai. Konkurencija buvo didelė, varžovės – stiprios, todėl džiaugiuosi pasiektu rezultatu.“ Nugalėjo pasaulio vicečempio nė britė Jessica Ennis. Ji surinko 6 906 taškus ir 75 taškais pageri no Sidnėjaus olimpiados čempio nei Denisei Lewis priklausiusį Di džiosios Britanijos rekordą. Antrąją vietą užėmė pasaulio čempionė rusė Tatjana Černova – 6 774 taškai, trečia liko ukrainie tė Liudmila Josipenko – 6 501 taš kas. Olimpinė čempionė ukrainietė Natalija Dobrynska su 6 311 taškų – tik devinta. Dešimtkovininkų varžybas lai mėjo belgas Hansas van Alphenas – 8 619 taškų. Pekino olimpia dos bronzos medalio laimėtojas ir 2009-ųjų pasaulio vicečempionas kubietis Leonelis Suarezas buvo penktas – 8 289 taškai. KD inf.
11
antrADIENIS, gegužės 29, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
sportas
Iš krepšinio salės – į egzaminą
Jon av os „Triob et“–Lietuvos
Kaune vyksiančiam pasaulio vaikinų jaunių (iki 17 metų) krepšinio čempionatui besi rengianti Lietuvos rinktinė pradėjo kontrolinių rungtynių maratoną.
jaunių (iki 17 metų) rinktinė 84:69 (26:13, 26:17, 18:15, 14:24). P.Vaitiekū nas 20 taškų, I.Daukšys 14/E.Šeškus 16, Ž.Jurgutis 14, L.Grabauskas 13.
Statistika
Birštono „JAZZ-Diremta“–Lietu
Marius Bagdonas
vos jaunių (iki 17 metų) rinktinė 98:81 (27:19, 24:32, 26:18, 21:12). T.Mic kevičius 26, R.Ruzgaitis 19, A.Oladi mejis 18/E.Serkevičius 19, H.Sapry kinas 14, L.Motiejūnas 11.
m.bagdonas@diena.lt
Pirmieji du bandymai nedžiuginan tys – pralaimėta Nacionalinėje krep šinio lygoje (NKL) ir Regionų krepši nio lygoje (RKL) rungtyniaujančioms ekipoms. Trenerio Pauliaus Juodžio vadovaujami jauniai Kaune 69:84 nusileido Jonavos „Triobet“ krepši ninkams ir 81:98 pripažino Birštono „JAZZ-Diremtos“ pranašumą.
Rinktinės kandidatai Lukas Grabauskas, Ernestas Serke vičius, Pijus Mykolait is (visi – Kau no Sabon io KC), Ryt is Pipiras, Lu kas Motiejūnas, Norbertas Giga, Žy gimantas Ūselis (visi – Vilniaus KM), Edvinas Šeškus, Deividas Kumelis, Karolis Ražukas, Gediminas Žalalis (visi – Viln iaus Š.Marčiul ion io KA), Žydrūnas Jurgutis, Haroldas Sapry kinas, Paulius Šak inis (visi – Klaipė dos V.Knašiaus KM), Erikas Kubilius (Palangos SM).
Paulius Juodis:
Gynėjų grandis mūsų komandoje ir bus stip riausia, o aukštų, tvir tų žaidėjų trūksta. „Treniruočių stovykloje buvo 17 žaidėjų, mačui su jonaviškiais re gistravome 10 krepšininkų, kitiems leidome pailsėti. Su birštoniečiais nežaidė kitas septynetas. Turime nemažai panašaus pajėgumo krep šininkų, ypač didelė konkurencija tarp atakuojančiųjų gynėjų. Gynė jų grandis mūsų komandoje ir bus stipriausia, o aukštų, tvirtų žaidė jų trūksta“, – pasakojo rinktinės vyriausiasis treneris P.Juodis. Po šių rungtynių kandidatų į pa
Patikrinimas: pasak P.Juodžio, kontrolinės rungtynės atskleidė rinktinės problemas. Tomo Raginos nuotr.
grindinę sudėtį sumažėjo iki penkio likos. Už darbą treniruočių stovyklose buvo padėkota A.Sabonio krepšinio centro (KC) auklėtiniams Aidui Ka valiauskui ir Ričardui Verbickui. „Tai buvo tik žvalgybinio pobū džio rungtynės, tad ir rezultatais pasidžiaugti negalime. Abu mačai atskleidė pagrindines mūsų pro
blemas. Daug rūpesčių turime tuo met, kai reikia kovoti su fiziškai pa jėgiais varžovų vidurio puolėjais, tačiau galime tai kompensuoti dar niais komandiniais veiksmais. Pa matėme savo trūkumus, tad dabar galėsime daugiau dėmesio skir ti žaidimo kokybei gerinti“, – dvi kovas apibendrino P.Juodis.
Po trijų nesėkmių – pergalė
Kaimynės: lietuvės Rygoje atsirevanšavo Latvijos krepšininkėms. delfi.lv nuotr.
Europos čempionato atrankos var žyboms besirengianti Lietuvos mo terų krepšinio rinktinė laimėjo pir mąsias kontrolines rungtynes.
Mūsų šalies komanda Rygoje 79:74 įveikė Latvijos nacionalinę ekipą,
Statistika Latvija–Lietuva 74:79 (16:29, 25:14, 14:20, 19:16). K.Karkl inia 17 tašk ų (4 klaidos), A.Putn in ia 15 (6 atkovo ti kamuol iai), L.Jansonė 14/G.Pet ronytė 24 (10 atkovot ų kamuol ių), G.Paugaitė 14 (11 atkovot ų kamuo lių), M.Solopova 11.
kuriai gegužės 20-ąją Panevėžyje pralaimėjo 74:77. Be to, iki šiol lietuvės dukart – 23 d. 46:74 bei 24 d. 50:54 – Druski ninkuose nusileido ir Rimanto Gri go treniruojamai Baltarusijos rink tinei. Lietuvos krepšininkių gretose Rygoje nebuvo Rasos Žemantaus kaitės-Matlašaitienės, Gintarės Mažionytės ir Eglės Tarasevičiū tės – jos buvo likusios Druskinin kuose, kur dirbo pagal individua lų planą. Nuo pirmųjų minučių į priekį iš siveržusios lietuvės pirmavo beveik visas rungtynes. Per pirmąjį kėlinį mūsiškės pataikė 11 dvitaškių me timų iš 14. Latvės buvo perėmu
sios iniciatyvą antrajame kėlinyje – 33:31, bet mūsų rinktinė nesutri ko ir vėl diktavo aikštės šeiminin kėms savo sąlygas – 56:46. Ket virtajame kėlinyje Latvijos ekipa buvo priartėjusi 71:70, tačiau išly ginti nesugebėjo. Latvijos atstovės prasčiau mė tė tritaškius – atitinkamai 3/13 (23 proc.) ir 3/7 (42 proc.) ir pralaimėjo kovą dėl kamuolio – 26:29. „Mums nepavyko užkirsti kelio varžovių aukštaūgėms, kurios be veik 20 taškų pelnė antraisiais ban dymais“, – pripažino latvių strate gas Aigaras Neripas. Kontrolinių rungtynių seriją Lie tuvos krepšininkės pratęs gegužės 27-ąją Rygoje su Latvijos rinktine, o birželio 1 ir 2 d. Helsinkyje išmė gins jėgas su suomėmis. Pirmąsias Europos čempionato atrankos C grupės rungtynes mū siškės žais birželio 13-ąją Kauno sporto halėje su Olandijos ekipa. KD inf.
13 – šią birželio dieną Lietuvos krepšininkės pradės Europos čempionato atrankos varžybas.
Po rungtynių rinktinės kandida tai gavo dvi laisvas dienas – šian dien ryte jie laikys dešimtokams privalomą matematikos egzaminą, o vakare vėl rinksis į treniruočių stovyklą. Kaune septyniolikmečių rinktinė sportuos iki šeštadienio. 17-mečių pasaulio čempionatas birželio 29–liepos 8 d. vyks Kauno
„Žalgirio“ arenoje. Turnyre daly vaus 12 komandų: Lietuva, JAV, Ar gentina, Kanada, Egiptas, Kinija, Pietų Korėja, Australija, Ispanija, Kroatija, Čekija ir Prancūzija. Mūsų vaikinai A grupėje susi tiks su Ispanijos, Kroatijos, Kana dos, Argentinos ir Pietų Korėjos ekipomis.
12
Antradienis, gegužės 29, 2012
14p.
Kaip išsirinkti gerus ledus?
sveikata@diena.lt Redaktorė Violeta Juodelienė
sveikata
Liga, pavagi
Mantą grėsminga liga užklupo, kai jam tebuvo dvylika metų. Gintarė susirgo įpusėjusi 10 klasę. Opinis kolitas yra ne tik fiziškai ir emociškai varginantis, bet ir pri verčiantis ligą slėpti nuo aplinkinių. Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Lydėjo skausmas ir silpnumas
Mantas viduriuoti dieną naktį pra dėjo būdamas vos dvylikos me tų. Kai negalavimas nesiliovė dvi savaites, jo priežasčiai nustatyti imtasi rimtesnių tyrimų. Tą kartą priežastis taip ir nebuvo rasta, ta čiau viduriavimas liovėsi. Po pusmečio viskas atsinauji no. Tik viduriuoti paauglys ėmė jau daug stipriau ir su krauju. Pa galiau buvo nustatyta ir diagno zė: opinis kolitas, tai yra storosios žarnos gleivinės ir pogleivio užde gimas su paviršiniu išopėjimu. Tai liga, apie kurią neretai gė dijasi pasakoti net ir ja sergantys suaugusieji, o ką jau kalbėti apie tai, kaip jaučiasi į jos pinkles pa kliuvę paaugliai. Tokių ligonių gy venimą apsunkina ne tik sekinan tys simptomai, bet ir visuomenėje vyraujantis požiūris, kad viduria vimas yra nerimtas negalavimas. „Kai tik sūnus atsigulė į ligoninę, medikai sakė, kad vaikas per gra žiai ir per sveikai atrodo, jog sirgtų žarnyno ligomis. Bet įtarimai pasi tvirtino. Sūnus ir toliau jautėsi la bai blogai, ėmė silpti, stipriai krito svoris, kankino skausmai“, – pa sakojo kauniečio mama Jurgita. Tikėjosi, kad galės išsimiegoti
Poveikis: negydomos uždegiminės žarnyno ligos ima diktuoti ir kasdienybę, ir ateities planus.
„Shutterstock“ nuotr.
Moteris prisiminė, kad, nustačius diagnozę, sūnus tikėjosi greitai pa sveikti ir vylėsi, kad galės ramiai išmiegoti visą naktį. Dėl viduria vimo jam tekdavo keltis 4–5 kar tus per naktį. „Viduriavimas vaiką išvargi no ir emociškai, ir fiziškai. No rėjau, kad surastų ligą ir greičiau pagydytų. Buvo šokas, kai sužino jau, kad nuo šios ligos vaistus teks gerti visą gyvenimą“, – apgailes tavo Jurgita. Jai kėlė nerimo ir tai, kad gydoma buvo hormoniniais vaistais, moteris baiminosi, kaip į savo savijautą, pa čią ligą reaguos sūnus, kai ūgtelės. Nuo ligos pradžios praėjus ketve riems metams Mantas, pasak ma mos, jaučiasi gana gerai. Mantui per tris operacijas buvo pašalinta ir storoji, ir tiesioji žarna. Medikai perspėjo, kad tai gali turė
ti įtakos paciento lytiniam gyveni mui bei vaisingumui. „Kol kas dar anksti spręsti, ar tam nepakenkta. Tikiuosi, kad viskas bus gerai“, – vylėsi moteris. Stengiasi valgyti tik po pamokų
Pasak Manto mamos, sūnus šiuo metu didžiausią diskomfortą jaučia dėl nuolatinės įtampos, kad bet ka da gali prireikti į tualetą, ir dėl li kusių didelių pooperacinių randų ant pilvo. „Jeigu prireikus jis skubiai ne nueina į tualetą, ima skaudėti pil vą. Aišku, labai dažnai reikia keisti ir apatinius drabužius, nes jie būna sutepami“, – pasakojo Jurgita. Paauglys vengia pieno produktų, kai kurių vaisių, pavyzdžiui, kriau šių. Tam, kad per pamokas reikėtų kuo mažiau lakstyti į tualetą, Man tas per pusryčius ir per pietus tik vos vos užkanda. Sočiau valgo po pamokų, būdamas namuose. Paauglio laisvalaikiui liga daug įtakos neturėjo, nors dėl jos yra fi ziškai silpnesnis nei bendraamžiai. Kaip ir anksčiau, vaikinas nemažai laiko praleidžia prie kompiuterio, važinėjasi dviračiu.
Sūnus vylėsi, kad galės ramiai išmie goti visą naktį. Dėl viduriavimo jam tekdavo keltis 4–5 kartus per naktį. Nerado priežasties
Šešiolikmetės Gintarės patirtis daug trumpesnė nei Manto. Liga jai savo nagus parodė tik prieš pusme tį, tačiau netrukus buvo nustatytas vidutinio neįgalumo lygis. Paaug lei nuolat raižo, pučia pilvą, o per priepuolius viduriuoja krauju. Visa tai – opinio kolito padariniai. Viskas prasidėjo nuo to, kad moksleivei pradėjo skaudėti nuga rą. Ir taip stipriai, kad net prireikė vaistų nuo skausmo. Vėliau paki lo nedidelė temperatūra. „Gerklės neskaudėjo, kraujo tyrimai nerodė jokio uždegimo“, – stebėjosi mer gaitės mama Sandra.
13
Antradienis, gegužės 29, 2012
sveikata Muzikinis čiulptukas neišnešiotukams
Riebus maistas naudingas diabetikams?
JAV rinkoje pasirodė čiulptukas, galintis padėti neišnešiotiems kūdikiams išmokti žįsti. Gerokai anksčiau laiko gimę kūdikiai dėl nepakankamai išsivysčiusios nervų sistemos nemoka vienu metu žįsti, ryti ir kvėpuoti. Floridos valstijos universiteto mu zikos terapijos profesorė Jayne Standley dar prieš dešimtmetį išrado elektroninį čiulptuką. Kai čiulpdamas kūdikis jį suspau džia, iš jo ima sklisti maloni lopšinė. Ilgi klinikiniai tyrimai paro dė, kad ši naujovė padeda mažyliams išmoksti žįsti pustrečio karto greičiau nei paprastai. Dėl to neišnešiotieji ligoninėje gali būti laikomi vidutiniškai penkiomis dienomis trumpiau.
Antrojo tipo diabetu sergantiems asmenims yra naudinga val gyti riebų, bet mažai angliavandenių turintį maistą. Tai parodė dvejus metus trukę Linkopingo universiteto mokslininkų Hanso Guldbrando ir Frederiko Nystromo tyrimai. Švedų mokslininkai padalijo tyrime dalyvavusius ligonius į dvi grupes, kurių vienai teko valgyti riebų, mažai angliavandenių turintį maistą, kitai – neriebius dietinius patiekalus. Po pusės metų gliukozės kiekis pirmųjų ligonių kraujyje sumažėjo nuo 58,5 iki 53,7 mmol/l. Be to, jų kraujyje padidėjo vadinamojo gerojo cholesterolio kie kis. Antrosios grupės narių būklė statistiškai liko nepakitusi.
ianti paauglystės džiaugsmą Po kelių savaičių jos dukrai pra dėjo pūsti vidurius. Taip raižyda vo pilvą, kad tėvai nusprendė po rą dienų neleisti į mokyklą. Užuot pagerėjus savijautai, Gintarė ėmė viduriuoti. Medikai, į kuriuos kreipėsi, paskyrė gerųjų žarnyno bakterijų, C vitamino ir aktyvin tos anglies. Gydytojų rekomenduotos prie monės buvo bevaisės. Viduriavi mas ne tik nesumažėjo, bet mer gaitė pradėjo ir tuštintis krauju. Grįžusiai iš tualeto Gintarei būda vo taip silpna, kad turėdavo pri gulti. Dar kartą nuvyko į ligoni nę. Paimtas išmatų pasėlis nerodė nieko blogo. Tuomet pagalbos nu spręsta ieškoti kitur. Diagnozė šokiravo
Kauno sveikatos mokslų universi teto Vaikų ligų klinikos gastroente rologės Rūtos Kučinskienės ištarta diagnozė Gintarę su mama šokira vo. „Tai mano vienturtė. Didelių sveikatos problemų niekada netu rėjo. Kai pasakė, kad reikės tvarkyti dokumentus negalios dydžiui nu statyti, pritrūkau žodžių“, – prisi minė Sandra. Joms buvo baisu ir tai, kad ši liga gydoma prednizolonu, nuo kurio ligonis tiesiog išsipučia: per kelias savaites šešiolikmetė priaugo net 8 kilogramus. R.Kučinskienė, ištyrusi Gintarę, apgailestavo, kad į ją nesikreipta iš karto, kol žarnynas buvo pažeistas tik prie išangės. Diagnozavus ligą, ši jau buvo pažeidusi pusę storosios žarnos. Moteris gailisi iš karto neį vertinusi viduriavimo grėsmės. Kai buvo paprašyta atnešti išma tų tyrimui, laboratorijos darbuo toja buvo abstulbusi. Indelyje bu vo beveik vien kraujas. Pamokose gurgia pilvas
Dukters ligą pavyko suvaldyti, ta čiau mamai neramu, kad neišsivys tytų žarnyno vėžys. „Tai yra už degimo liga, kai žarnyne atsiveria opos ir dėl to labai padidėja rizika susirgti vėžiu“, – aiškino moteris. Didžiausia kasdienė proble ma jos dukrai – nuolatiniai pilvo spazmai ir pilvo pūtimas. Gintarė yra pasakojusi, kad dėl ligos nuo lat tenka pakliūti į nemalonias si tuacijas. Įsivaizduokite situaciją, kai per pamoką būna tylu ir stai ga garsiai ima gurgti pilvas. Nori si prasmegti skradžiai žemę, nors iš klasės draugų ir pedagogų mergina sulaukia tik palaikymo. Viduriavimą Gintarė gali kontro liuoti, trumpam sulaikyti. Iš karto jai nebūtina bėgti į tualetą. Be to, Gintarė ir anksčiau buvo jautri, bet dabar tapo dar jautresnė.
Išeina kada panorėjusi
Neseniai moksleivei vėl buvo pasi kartoję priepuoliai, kai viduriuoja ma su krauju. Mama sakė manan ti, kad juos sukėlė stresas, kuris neišvengiamas ruošiantis egzami nams. „Esu labai dėkinga mokytojams. Jie žino, kad mergaitė serga sun kia liga ir stengiasi padėti. Jeigu per pamoką prasideda skausmai, ji gali iš karto nesiklaususi išei ti iš klasės“, – dėkinga mokyto
jams mama. Mergina turi skirti ypatingą dėmesį maistui. „Pavyz džiui, stengiamės riboti šviežias daržoves. Maistas turi būti ter miškai apdorotas tam, kad slen kant suvirškintam maistui būtų kuo mažiau dirginamos ir pažei džiamos žarnų sienelės“, – pasa kojo Sandra. Prieš susirgdama Gintarė mė go žaisti tinklinį, savo ateitį keti no sieti su sporto pedagogika. Da bar tai liks tik svajonė.
Komentaras Limas Kupčinskas
Profesor ius, Lietuvos gastroenterolog ų draug ijos prez identas
J
ei įprastinės UŽL gydymo prie monės neduoda efekto, išsivys to sunkios ligos komplikacijos: virškinamojo trakto susiaurė jimas arba obstrukcija (žarnų susiau rėjimas, nepraeinamumas), žarnos sienelės prak iur imas, pūl in iai, suvė
žėjimas, malabsorbcijos sindromas. 80 proc. sergančiųjų žarnyno užde gimo ligomis dėl komplikacijų tenka atlikti operacijas, o net iki 70 proc. iš jų reikal inga pakartot inė chir urg inė intervencija. Krono liga sergančiųjų mirtingumo rizika yra 50 proc. dides nė nei bendrojoje popul iacijoje. Nuo ankstyvos mirties ir ligos komplikaci jų gali apsaugoti efektyvus gydymas inovatyviais biologiniais vaistais.
Sterilaus gyvenimo palydovai Sergančiųjų uždegiminė mis žarnyno ligomis ypač padaugėjo industrinė se Vakarų ša lyse, kur vi suomenė gy vena nuo lat dirbtinai švarinamoje aplinkoje.
Jurgita Šakienė Kalbintų pacientų pasakojimai – tipinės istorijos, atskleidžiančios, kaip sunkios uždegiminės žarnų ligos daro įtaką fizinei ir dvasinei žmonių gyvenimo kokybei, keičia ateities planus ir svajones.
Anot LSMU Kauno klinikų Gast roenterologijos klinikos docen tės Aidos Žvirblienės, sergančių jų uždegiminėmis žarnų ligomis amžius Lietuvoje jaunėja. „Ma noma, kad Lietuvoje apie 10 proc. šios ligos atvejų tenka vaikams. Kuo žmogus jaunesnis, tuo ligos eiga sunkesnė, lydima komplika cijų, agresyvesnė, piktybiškes nė“, – sakė pašnekovė. – Į ką šiems paaugliams, jų artimiesiems reikėtų atkreip ti dėmesį? – Pastaraisiais metais vykdomi moksliniai tyrimai atskleidė daug naujų duomenų ne tik apie gene tinių, bet ir aplinkos veiksnių įta ką šioms ligoms atsirasti ir vys tytis. Šių susirgimų dažnis ypač pakito pastaraisiais dešimtme čiais pradėjus keistis, modernėti žmonių gyvenimo būdui, mitybai, higienai. Epidemiologinių studi jų rezultatai rodo, kad sergančių jų uždegiminėmis žarnyno ligomis ypač padaugėjo industrinėse Va karų šalyse, kur visuomenė gyve na nuolat dirbtinai švarinamoje aplinkoje. Besivystančiose šaly se, kuriose yra labai didelis žmo nių tankis, blogesnės sanitarinės sąlygos, šios ligos – itin retos. Tad šiuo atveju svarbiausia lai kytis sveikos gyvensenos ir svei kos mitybos principų. Mityba ligos paūmėjimų ir ramybės lai kotarpiais, po operacijos skiria si. Šiuos skirtumus išsamiai ga lima aptarti su gastroenterologu ir dietologu. Nereikėtų vaikytis liaudyje populiarių organizmo, žarnyno valymo būdų, nesitikėti,
Viltis: anot doc. A.Žvirblienės, laiku diagnozavus ir gydant opinį kolitą bei Krono li
gą, pacientai gali gyventi visavertį gyvenimą.
kad plačiai atliekami maisto ne toleravimo testai ir jų teigiamos rekomendacijos išgydys uždegi minę žarnyno ligą. – Kodėl, kalbant apie opinį ko litą, kartu kalbama ir apie Kro no ligą? – Uždegiminės žarnų ligos – lė tinės autoimuninės virškinamojo trakto ligos. Šios ligos dar vadina mos idiopatinėmis uždegiminėmis žarnų ligomis, nes iki šiol nėra vi siškai aiškios šių ligų priežastys ir išsivystymo mechanizmai. Šių li gų grupei priskiriamos dvi: opinis kolitas ir Krono liga, kurios diag nozuojamos remiantis klinikinių, radiologinių, endoskopijos ir his tologijos tyrimų duomenimis. Opi
Manoma, kad Lietuvoje uždegiminėmis žarnyno ligomis gali sirgti apie
2000 žmonių
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
nis kolitas – lėtinis storosios žar nos uždegimas, kuriam būdingas paviršinių gleivinės opų atsiradi mas. Krono liga – lėtinė, uždegi minė žarnų liga, galinti pažeisti bet kurią virškinamojo trakto da lį, tačiau būdingiausia pažeidimo vieta yra klubinė ir akloji žarnos. – Kokie yra šių ligų simptomai? – Pagrindiniai šioms ligoms bū dingi aktyvaus uždegimo simpto mai: lėtinis viduriavimas, tuštini masis su krauju, pilvo skausmai, karščiavimas, sąnarių skausmai, svorio kritimas. Simptomų inten syvumas gali varijuoti nuo leng vo iki sunkaus laipsnio. Krono li gos klinika yra nepaprastai įvairi ir priklauso nuo to, kokios virškina mojo trakto dalys yra pažeistos. – Kaip greitai jos progresuoja? Kuo šios ligos yra pavojingos, kas gresia, jei šios ligos negy domos, kokios galimos komp likacijos? – Ligos progresavimas priklauso nuo ligos eigos, sunkumo formos, gydymo veiksmingumo. Teisingai ir sėkmingai gydant, ligos progresavi mo galima išvengti. Negydant liga
progresuoja, gali išsivystyti įvairių komplikacijų (toksinis žarnos iš siplėtimas, masyvus kraujavimas, žarnų nepraeinamumas, žarnos perforacija, fistulių, pūlinių forma vimasis, sepsis), kurios gali sukelti priešlaikinę mirtį. Opinis kolitas yra storosios žarnos vėžio rizikos veiks nys. Sergant Krono liga, vėžio pavo jus didėja, kai liga trunka ilgiau kaip 15 metų, ypač jei ja suserga jaunas žmogus. Sėkmingai gydant, sureti nami ligos atkryčiai, todėl pacientai gali gyventi visavertį gyvenimą. – Sergant uždegiminėmis žar nyno ligomis išsivysto ne tik virškinamojo trakto pakitimų bet ir kitų organų: odos, akių, sąnarių – pažeidimų? – Sergant opiniu kolitu ir Krono li ga galimi kitų organų bei jų sistemų pažeidimai: kaulų ir sąnarių (artri tas), odos ir gleivinės (mazginė eri tema, gangreninė pioderma, burnos aftos), akių (uveitas, konjunktyvi tas, skleritas, episkleritas), kepenų ir tulžies išskyrimo (pirminis skle rozuojantis cholangitas, riebali nė hepatozė, kepenų cirozė, lėtinis autoimuninis hepatitas, tulžies la takų adenokarcinoma).
14
Antradienis, gegužės 29, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Ledų smagurio atmintinė Atšilus orams, vis dažniau sma guriaujame ledais. Vasarą jais prekiaujama ne tik prekybos centruose, bet ir kioskuose, lau ko prekyvietėse. Kaip išsirinkti ledus, kad smaguriavimas nesi baigtų apsinuodijimu ar alergi jos priepuoliu? Ar nėra alergenų?
„Rinkdamiesi ledus vartotojai tu ri atkreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis šie produktai laiko mi, ar jie nepraradę formos ir iš vaizdos“, – primena Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.
Leduose yra gana daug baltymų, rie balų ir angliavan denių, ypač reika lingų augančiam organizmui. Ant valgomųjų ledų etiketės turi būti pateikta informacija apie jų sudėtį. Pagal reikalavimus le dų sudėtis aprašoma mažėjan čia sudedamųjų dalių seka. Anot specialistės, renkantis ledus ka vinėse reikia atidžiau domėtis, iš ko jie pagaminti, ar sudėtyje nė ra alkoholio. „Alergiški žmonės turėtų at kreipti dėmesį į pateiktą informa ciją apie alergizuojančias medžia gas arba jų pėdsakus“, – atkreipė dėmesį A.Greičiuvienė. „Vartotojai turi atkreipti dė mesį į informaciją etiketėje – jei skoniui naudojami natūra lūs produktai – džemai, sultys, uogos, vaisiai, etiketėse rašo ma „braškiniai“, „avietiniai“ ar kt. O jei naudojami nenatūralūs, sintetiniai aromatai, tada žymi ma „braškių skonio“ ar „kivių skonio“ ir kt.“,– pastebėjo spe cialistė.
Nauda: suvalgyta ledų porci
ja gali pakeisti įprastą stiklinę pieno. „Shutterstock“ nuotr.
Manipuliacijos su plombyru
Valgomieji ledai skirstomi į gru pes, kurių kiekvienai keliami tam tikri reikalavimai. Pagrindiniai jų – atitinkamas riebumas, pie no baltymų ir sausųjų medžiagų kiekiai. Pagal riebumą ledai skirstomi į grietininius, pieniškus, vaisinius (šerbetus) ir plombyrą. Jei į ledus dedama tik pieno riebalų ir bal tymų – ant jų etikečių paprastai rašoma „grietininiai ledai“, „pie niški ledai“. Tokių ledų riebu mas gali būti nuo 8 iki 2,5 proc., o pieno baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 proc. Kitoms grupėms priklausan čiuose leduose pieno riebalai ir baltymai gali būti pakeisti kito mis maistinėmis medžiagomis. Šerbetų grupei priklausančiuose leduose riebalų visai nėra. Plombyras – tai riebūs valgo mieji ledai, tradiciškai gaminti iš riebios grietinėlės, tačiau da bar griežtų reikalavimų šiai rū šiai jau nėra, pieno riebalus vis dažniau pakeičia augaliniai alie jai ir riebalų mišiniai, todėl per kant plombyru vadinamus ledus reikėtų atkreipti dėmesį į jų su dėtį. Ne vien skanu – ir naudinga
Leduose yra gana daug balty mų, riebalų ir angliavandenių, ypač reikalingų augančiam orga nizmui. Juose yra ir žmogui bū tinų amino rūgščių, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, fosforo, magnio ir kt.). Suvalgyta ledų porcija gali pa keisti vaikų nelabai mėgstamą įprastą stiklinę pieno. Geriausiai tam tinka grietininiai arba pie niški ledai, nes jų sudėtyje pie no riebalai ir baltymai negali bū ti pakeisti jokiais kitais augalinės kilmės produktais. Dažnai galima įsigyti ledų, ku rių sudėtyje yra augalinių rie balų. Vietoje pieno jų gamyboje naudojamas vanduo ir pieno bei išrūgų milteliai, stabilizatoriai ir kt. maistinės medžiagos. Todėl nereikėtų susivilioti vien ryškių spalvų pakuotėmis su gražiais paveikslėliais, o pastudijuoti in formaciją apie produkto sudėtį. „Reikia pripažinti, jog varto tojai dažnai skundžiasi, kad eti ketėse informacija sunkiai įskai toma ar prieinama tik išpakavus ledus. Šias iš vartotojų gautas pa stabas visuomet stengiamės per duoti gamintojams“, – komenta vo A.Greičiuvienė. Pasak specialistės, reikia ne pamiršti, kad ledai – šaltas pro duktas, todėl, nenorint persišal dyti, reikėtų palaipsniui pratinti savo organizmą prie didesnių le dų kiekių. A.Greičiuvienės teigimu, lai kant ledus netinkamomis sąlygo mis, jie praranda formą, o tai pir mas ir aiškiausias požymis, kad produktai gali būti nekokybiški. Todėl specialistė nerekomenduo tų pirkti deformuotų, minkštų le dų, taip pat ištirpusių ir užšaldy tų iš naujo. KD inf.
Skaisčiau pašvie tus saulei, dermato venerologai sulau kia pirmųjų nuo jos nukentėjusiųpa cientų. Saulės au komis kartais tam pa ir tam tikrus vais tus vartojantys arba tam tikrų augalų pri silietimams alergiš ki žmonės.
Rizika: degintis saulėje labiausiai nesveika šviesaus gymio žmo
nėms.
Karolio Kavolėlio (BFL) nuotr.
Saulės vonių susargdinti Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@diena.lt
siame odos plote matosi smulkus bėrimas. Odą niežti, degina.
Sukelia diskomfortą
Sulaukia sodininkų
Respublikinės Klaipėdos ligoninės Odos ir venerinių ligų poliklinikos vedėja dermatovenerologė Aldona Kajutytė paaiškino, kad pastaruo ju metu dėl odos nudegimų saulė je vis dažniau kreipiasi ne paplūdi mių mėgėjai. Dažniausiai pagalbos prireikia tiems, kurie išsirengę darbuojasi sode arba ilgiau pavaikščioja gat vėmis. Tad nuo saulės nukenčia atviros kūno vietos: rankos, veidas bei iškirptės sritis. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad šiose vietose oda būna gana jautri. Šaltuoju metų laiku nuo kaitresnių spindulių atpratęs veidas bei kitos kūno vietos ilgiau pabuvus lauke jautriau reaguoja į saulę, nes tik jai šviečiant gaminasi melaninas, ap saugantis odą. Po šalto pavasario jo dar nebū na spėję pasigaminti. Būtent todėl taip staiga ir nudegama. Šiuo metu dažnai pacientams nustatomi fotodermatitai – alergi nės reakcijos, sukeltos saulės spin dulių. Šiems žmonėms paraudu
A.Kajutytė pasakojo, jog kartais pakanka šiltnamyje dirbančiam žmogui prisiliesti prie kokio auga lo, pasikasyti odą, kad ši vėliau nei giamai sureaguotų į saulės poveikį. Nepageidaujamą odos reakciją kai kuriems sukelia kremas ar vartoja mi vaistai: antibiotikai, migdomie ji, raminamieji.
Dažniausiai pagal bos prireikia tiems, kurie išsirengę dar buojasi sode. Gydytoja atkreipia dėmesį, kad nudegti galima ir ilgai nesikaiti nant saulėje – pakanka lauke pasi vaikščioti vos 20 minučių, kad na mo žmogus grįžtų raudonu veidu bei nosimi. A.Kajutytė paaiškino, kad taip jautriai reaguoja šviesiaodžiai bei šviesiaplaukiai. Jie iškart nudega raudonai.
Lieka pigmentinių dėmių
A.Kajutytė pastebi, kad odos nu degimus kartais išprovokuoja pa tys žmonės. Į saulę atsukusi veidą ant suoliuko sėdinti moteris – to kį vaizdą mieste dažnai galima pa matyti pavasarį. „Tokioje „mirtinoje“ pozoje pa sėdėjus valandą, pirmiausia nu svyla labiausiai atsikišusios veido dalys: nosis, smakras, kakta“, – pasakojo gydytoja. Kadangi moterys būna pasi tepusios kremu ar pudra, po to kių saulės vonių lieka pigmenti nių dėmių. Nors dermatitai gana greitai praeina, tačiau po to gali tekti ilgai vengti saulės ir leisti odai pailsėti. A.Kajutytė greičiau nudegan tiems žmonėms lauke patarė ge riau judėti, taip pat vengti pa sivaikščiojimų vidurdienį. Tam labiau tinkamas laikas iki 11 val. ir po 15 val., kai saulė nėra tokia ak tyvi ir žalojanti. Gydytoja priminė, jog atsargūs saulėje turėtų būti vartojantys tam tikrus vaistus, sergantys endokri ninėmis, skydliaukės ligomis, vilk lige, taip pat turintys apgamų, pig mentinių dėmių žmonės.
Kaip padėti sau ir kitam, jei įgėlė bitė Sušilus orams, daug laiko pralei džiame soduose, sodybose, prie vandens telkinių. Ką daryti, kad buvimo gamtoje neapkartintų pa vojingi vabzdžių, pirmiausia bičių, vapsvų, įgėlimai?
Sveikatos mokymo ir ligų preven cijos centro Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė perspėja, kad reakci ja į įgėlimą gali būti dvejopa: nor mali ir alerginė. Įgėlus vabzdžiui, visada reikia stebėti, ar nekyla alerginių reakci jų, kurios gali progresuoti iki ana filaksinio šoko. Įgėlus į burną ar ryklę, gali staiga sutinti kvėpavi mo takai ir žmogus gali uždusti. Atpažinti bitės įgėlimą galima pagal šiuos simptomus: stiprus aštrus skausmas įgėlimo vietoje; įgeltos vietos paraudimas, patini
mas; niežti kūno odą; bitės įkan dimo vietoje likęs geluonis. Sunkėjant alerginei reakcijai, ga li atsirasti dusulys, veido tinimas, pasunkėti kvėpavimas, dilgėlinis viso kūno bėrimas, nukristi krau jospūdis. Ką daryti tokiu atveju? Pasireiškus alerginei reakcijai pir miausia reikia mažinti skausmą ir patinimą bei pasirūpinti, kad nu kentėjęs žmogus patektų į gydy mo įstaigą. Svarbu skubiai ištraukti bitės ge luonį, jo nespaudžiant pirštais ar pincetu, bet nubraukiant elektro nine kortele ar bukąja peilio gelež tės dalimi, nes suspaudus geluo nį į įgelto žmogaus organizmą gali patekti dar daugiau nuodų. Nu maukite nuo įgeltos galūnės žie dus, laikrodžius, apyrankes, nuse kite papuošalus. Skausmą ir tinimą sumažinkite uždėję ant įkandimo
vietos šaltą kompresą, ledo ar šal dytuvo kameroje sušaldytų maisto produktų ir laikykite mažiausiai 10 minučių. Duokite išgerti antihista mininių vaistų. Jei patinimas plinta arba sunkėja simptomai, kvieskite greitąją medicinos pagalbą ar patys vežkite į artimiausią ligoninę. Jeigu organizmo reakcija labai stipri, ryškėja anafilaksinio šo ko požymiai, brangi kiekviena se kundė. Kol atskubės medikai, nu raminkite nukentėjusįjį. Jei žmogus sąmoningas, padėkite jam patogiai atsigulti ar atsisėsti. Jeigu žmogus dūsta, pasodinkite, kad būtų leng viau kvėpuoti. Jeigu jaučia silp numą, svaigsta galva, paguldykite ir kojas pakelkite aukščiau už gal vą. Jei nukentėjusysis netenka są monės ir nustoja kvėpuoti, atlikite dirbtinį kvėpavimą. KD inf.
15
antradienis, gegužės 29, 2012
menas ir pramogos
Sugrįžo litvakų rabinai Kauno įvairių tautų kultūros centre atida ryta pirmoji parodų ciklo „Istorija. Atmin tis. Dabartis“ ekspozicija „Litvakų rabinų portretai“ – unikalus indėlis į Lietuvos kultūrinį gyvenimą.
Originalūs: rabinų portretai skiriasi ne tik spalva, bet ir juose pavaizduotų žmonių dvasinis palikimas skir
tingas.
Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Antros tokios nėra
XX a. pradžioje kai kurie religinių meno vaizdinių tyrinėtojai manė, kad neegzistuoja žydų dailė, nes Antrasis Dievo įsakymas drau džia vaizduoti Dievą, kurti stabus, juos garbinti. Minėtas įsakymas il gą laiką buvo klaidingai interpre tuojamas. Mat Antrasis Dievo įsa kymas draudžia ne vaizduojamąjį meną, o stabmeldystę – žmogaus sukurtų meno objektų pavertimą kulto dalimi, jų garbinimą. Šiomis dienomis į Įvairių tau tų kultūros centrą atkeliavo da lis Kauno choralinėje sinagogoje „Ohel Jakov“ nuolat eksponuoja mos daugiau kaip 100 litvakų rabi nų portretų kolekcijos. Anot parodą pristačiusios žydų paveldo kultūros tyrinėtojos Asios Gutermanaitės, tai – unikali ko lekcija, nes tokios antros pasaulyje nėra. Kauno žydų religinės bend ruomenės vadovo Maušos Bai rako sukaupta portretų kolekci ja atskleidžia Lietuvos visuomenei istoriškai vertingą informaciją apie valstybės teritorijoje XVIII–XX a. gyvenusius ir dirbusius rabinus. Ryškios asmenybės
„Kai plačiai paskleidžiau idėją su kaupti litvakų rabinų portretų ko lekciją, man iš viso pasaulio pra dėjo plaukti šių žydų išminčių nuotraukos, piešiniai, prisimini mai apie juos. Nutapyti minėtų ra
binų portretus pasiūliau kauniečiui dailininkui Kęstučiui Milkevičiui, kurio ne vieną man patikusį dar bą jau buvau įsigijęs“, – prisiminė daugiau nei dešimties metų senu mo įvykius M.Bairakas. Dešimtmetį iki pat mirties K.Milkevičius tapė rabinų portre tus, kiekvienam parinkdamas vis kitą spalvinį sprendimą, tačiau vi sus tarsi išplukdydamas, anot me notyrininkės Violetos Jasevičiūtės, iš rembrantiškos aplinkos. Šie realistiniai, gilaus estetinio prado portretai pakylėti nuo kas dienybės – į tai atkreipė dėmesį į parodą užsukęs kaunietis Algiman tas Šaltis. „Pasižiūriu į portretą – ir iš karto matau asmenybę. Kokios skvarbios akys, koks proto gilu mas jose... Tai begaliniai dvasingų žmonių portretai“, – tvirtai pasa kė A.Šaltis. Pastabus kaunietis teisus – tai pačių išmintingiausių žydų, gy venusių mūsų šalies teritorijoje ir žydų bendruomenės vadintų Toros mokytojais, portretai.
Įstatymo laužytojų, ir teismų, ku riuose sprendimų teisė priklau so rabinams – patiems išmintin giausiems žydų bendruomenės nariams. Kai 70-aisiais mūsų eros metais buvo sugriauta antroji žydų šventykla, rabinai tapo ir dvasiniais bendruomenių vadovais. Rabinai buvo ir tebėra rengiami specialiose mokyklose – ješivose. Jų buvo apstu ir Lietuvos Didžio sios Kunigaikštystės teritorijo je (pirmuosius žydus į LDK pasi kvietė Vytautas Didysis). Pačios garsiausios veikė Voložine, Mire, Rodūnėje, Kelmėje, Telšiuose, Pa nevėžyje, Kaune.
Pasižiūriu į portre tą – ir iš karto ma tau asmenybę. Ko kios skvarbios akys, koks proto gilumas jose... Kas tas „kahane“?
Rabinas – Toros mokytojas
Anot A.Gutermanaitės, klysta tie, kurie galvoja, jog rabinai – tai žy dų šventikai. Rabinas – tai Toros – žydų Įstatymo mokytojas. Prisi minkime žinomą kreipinį į Kristų „Rabi“, t.y. „Mokytojau“. Pasak A.Gutermanaitės, pir muoju rabinu reikėtų laikyti pa tį Mozę, kuris užrašęs Dievo pa diktuotą Įstatymą, o žydai sutiko jo laikytis. Suprantama, radosi ir
Rabinas Natanas Hirša Finke lis (1849–1927) – vienas iškiliau sių lietuviškų ješivų kūrėjų, tačiau pirmąją naujo tipo ješivą Lietuvos teritorijoje, Voložine, 1802 m. įkūrė rabinas Chaimas Voložinietis, Vil niaus Gaono (gaonas – genialus ra binas) mokinys. Anot A.Gutermanaitės, nemažai rabinų rašė knygas, būta ir ypatin gos rabiniškosios literatūros rūšies – responsų rinkinių. Rabinai – žy
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
dų teisės autoritetai – į jas sudėda vo įvairiausius tautiečių klausimus ir savo atsakymus. Rabinai buvo samdomi sinago gos darbuotojai. Jie atlikdavo si nagogoje tas apeigas, kur buvo reikalingos jų žinios, pavyzdžiui, sutuokdavo poras. Mat šis įvykis žydų gyvenime glaudžiai susijęs su teisinėmis žiniomis. Beje, prie kai kurių rabinų pavar dės kartais galima pamatyti žodį „kahane“ – tai reiškia, kad šis as muo kilęs iš Mozės brolio Aarono giminės. Kariuomenės kapelionas
Abraomas Dov Beras Kahane Ša piro (1870–1943) Lietuvoje tarpu kariu buvo žinomas kaip vyriau sias Lietuvos rabinas, t.y. Lietuvos rabinų sąjungos pirmininkas. Tai daugiau reprezentacinės pareigos, kurioms priklausė, pavyzdžiui, žy dų reikalais eiti pas Lietuvos prezi dentą ar palaiminti žydų pradinės mokyklos (joje dabar veikia Kauno J.Naujalio muzikos gimnazija) ker tinį akmenį, kaip atsitiko 1930 m. rugsėjo 8-ąją. Rabinas Šapiro žinomas ir tuo, kad tarpukariu pritarė Kauno cho ralinėje sinagogoje „Ohel Jakov“ rengtiems mokamiems rimtosios muzikos koncertams, nors daugu ma Kauno rabinų anuomet buvo nepatenkinti tokiu sprendimu.
Įdomus ir rabino Šmuelio Abos Sniego (1887–1944) portretas, kuriam neįprastų spalvų suteikia jo titulas – Lietuvos kariuomenės žydų kapelionas. Jis priimdavo žy dų karių priesaiką, organizuodavo jiems religines šventes, rūpinosi jų lavinimu. Tarpukario Lietuvos ka riuomenėje tikybai, nepriklauso mai nuo konfesijos, buvo skiriamas didelis dėmesys, nes vyravo nuo stata: kas ištikimas savo tikėjimui – bus ištikimas ir tėvynei. Įamžino batsiuvys
Tai, kad iki šių dienų žinoma apie daugelį Lietuvos rabinų, reikė tų dėkoti raseiniškiui batsiuviui Moišei Markovičiui, kuris, beje, nemokėdamas rašyti galėjo skai tyti. Būtent jis vaikščiojo už batų au lo užsikišęs pieštuką ir nešiojosi sąsiuvinį, į kurį prašydavo pažįs tamų žmonių surašyti jo išgirstą kurio nors rabino gyvenimo isto riją. Surinkęs jų daugybę, sudarė ir 1910 m. išleido rabinų biografi jų rinkinį. Išmintimi spindi Vilniaus ir Kau no Gaonų portretai. Parodoje Vil niaus Gaono (1720–1797) portretas – anksčiausias pagal laikotarpį gy venusio rabino portretas, o rabino Efraimo Ošrio (1914–2003), nuo mirties išsigelbėjusio Kauno geto slėptuvėje, – vėliausias.
kas: paroda „Litvakų rabinų portretai“. kur: Kauno įvairių tautų kultūros centre (Šv.Gertrūdos g. 58). kada: veikia iki birželio 3 d.
Auksinė Kanų palmės šakelė – meilę aukštinančiai juostai duota šiame filme“, – auditorijai sakė 70-metis M.Haneke. Kalbėdamas vertinimo komisijos vardu, dizaineris Jeanas Paulis Gaul tier sakė, kad E.Riva ir J.L.Trintig nant’as perteikė „didžiausią emoci ją iš visų filmų, kuriuos matėme“.
Kanų kino festivalyje „Auksine palmės šakele“ vainikuota austro Michaelio Haneke’s juosta „Mei lė“ – skaudi istorija apie vyrą ir jo mirštančią žmoną.
Šios juostos aktoriai prancūzai, 81 metų kino legenda Jeanas Loui sas Trintignant’as ir filmo „Hiro šima, mano meile“ žvaigždė, 85 metų Emmanuelle Riva, nustebino svarbiausią pasaulio kino festiva lį istorija apie Žoržą ir Aną, mylin čią porą, kurios ryšį išbando mo ters patirtas insultas. Ši antra per trejus metus M.Ha neke’i skirta „Auksinė palmės ša kelė“ patvirtino jo, kaip turbūt svarbiausio Europoje dirbančio ki no režisieriaus, statusą. Prieš trejus metus M.Hane ke’s „Auksinę palmės šakelę“ ga vo už nespalvotą filmą „Balta juos ta“, kurioje nagrinėjamas viename Vokietijoje Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse išsikerojęs pyktis ir ku rį kai kas laiko alegorija apie nacių žiaurumo ištakas. Prancūzų kalba
Šis filmas iliustruo ja pažadą, kurį davė me vienas kitam.
Žvaigždės: pagrindinius vaidmenis M.Heineke’s (viduryje) filme „Mei
lė“ sukūrė kino legendos J.L.Trintignant’as ir E.Riva.
pastatyta „Meilė“, kurią kritikai vadina šedevru, žymi režisieriaus kelionę į jam visai naują teritoriją – jis labiau garsėja šaltų sielos pa slapčių atskleidimais. Rami M.Haneke’s kamera fik suoja intymias Anos fizinio ir pro tinio nykimo detales, Žoržui tesint
„Scanpix“ nuotr.
savo pažadą rūpintis ja namuose iki pat pabaigos. Režisierius apdovanojimą skyrė savo žmonai, kurią vedė prieš 30 metų. „Šis filmas iliustruoja pa žadą, kurį davėme vienas kitam, jeigu kuris nors iš mūsų atsidurtų tokioje situacijoje, kokia pavaiz
Italų režisieriaus Nanni Moret ti vadovaujama žiuri, kuri vertino 22 filmus iš viso pasaulio, visus ap dovanojimus, išskyrus vieną, skyrė europiečiams. Geriausiu Kanų aktoriumi bu vo paskelbtas 46 metų danas Mad sas Mikkelsenas, kuris Thomo Vin terbergo psichologiniame trileryje „Medžioklė“ vaidina vyrą, neteisin gai apkaltinamą vaiko tvirkinimu. Dvi jaunos rumunės, Cosmina Stratan ir Cristina Flutur, pasida
lijo geriausios aktorės apdovanoji mą už vaidmenis Cristiano Mungiu filme „Anapus kalvų“ apie jauną vienuolę ir jos draugę, tampančią mirtino egzorcizmo auka. Antrasis pagal svarbą festivalio Didysis prizas atiteko italo Matteo Garrone tragikomedijai „Realybė“ apie žavų pardavėją, trokštantį tapti realybės televizijos žvaigžde. Jį vaidina kalinamas buvęs mafi jos žudikas. Neapoliečiui Aniel lo Arenai buvo leista filmuotis pa gal išleidimo dienai programą, bet į Prancūzijos Žydrąjį krantą jis ne galėjo atvykti. Kanų veteranas Kenas Loachas at siėmė trečią pagal svarbą Žiuri pri zą už komediją su liūdesio gaidele „Angelo dalis“ apie jauną nusikaltė lį, kuris atranda savyje jo gyvenimą pakeitusį talentą degustuoti viskį. Vienintelė išimtis tarp laureatų iš Europos yra meksikietis Carlosas Reygadas, kuris buvo paskelbtas ge riausiu režisieriumi – už savo mįs lingą dramą „Šviesa po tamsos“. KD, BNS inf.
16
antradienis, gegužės 29, 2012
menas ir pramogos
Prasideda muzikos gurmanų vasara Pirmasis birželio sekmadienis šie met pažymėtas Pažaislio muzikos festivalio ženklu. Koncertu Pažais lio vienuolyno kieme prasidėsian ti geros muzikos vasara jau septy nioliktą kartą dovanos meloma nams įstabių reginių.
Jau tradicija pirmajame festivalio koncerte išgirsti Lietuvos valsty binį simfoninį orkestrą, prie pul to stovint jo meno vadovui ir vyr. dirigentui Gintarui Rinkevičiui. Iš raiškingas G.Rinkevičiaus mostas duris į Pažaislio muzikos festiva lio garsų pasaulį šiemet atvers jau vienuoliktą kartą. Kaip jau įprasta, greta vieno ryš kiausių Lietuvos orkestrų scenoje išgirsime darnų Kauno valstybinį chorą (meno vadovas ir vyr. diri gentas Petras Bingelis). Šiems ko lektyvams talkins ryškiausi Lietu vos operos solistai, žinomi ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Festivalio atidarymo vakarą Pa žaislio vienuolyno erdvėmis sklis
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Ste ponas Mackevičius. Teisingi atsakymai: MAŽASIS BROLIUKAS (pirm.), ĖRIUKAI IR VILKIUKAI (antr.), MEDŽIOTOJAS (treč.), VANDENS ČIURKŠLĖ (ketv.), RAUDONAS POMIDORAS (penkt.).
Šią savaitę laimėkite Noros Roberts knygą „Žiniuonė“.
Magija yra. Kas galėtų tuo abejoti, jei yra vaivorykštė ir laukinės gėlės, vėjo muzika ir žvaigždžių tyla? Visi, kurie yra mylėję, patyrė stebuklą. Tai tokia paprasta ir tokia nuostabi mūsų gyvenimo dalis. Esama žmonių, kuriems duota daugiau, kurie buvo pasirinkti naudotis palikimu, perduodamu iš kartos į kartą per amžių amžius. Bunas Sojeris nesitikėjo, kad apsigyvens kaimynystėje moters, kuri bus panaši į jo kuriamų istorijų heroję. Anastasija Donovan dvelkė žaviu moteriškumu, galinčiu išmušti iš vėžių ir pakerėti kiekvieną vyrą...
Kryžiažo dį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 5 d.
soprano Lilijos Gubaidulinos, me cosoprano Ievos Prudnikovaitės, tenoro Vaido Vyšniausko ir boso Liudo Mikalausko balsai.
Garsioji „Gloria“, A.Vivaldi kūrinių ka taloge žymima RV 589, tebuvo atrasta 1939 m.
Koncerto pradžioje skambėsian tis Antonio Vivaldi sukurtas vėly vojo italų baroko muzikos šedevras „Gloria“ koncertui parinktas neat sitiktinai. Italų genijaus kūrinys tu rėtų puikiai derėti su vienu puikiau sių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės Rytų Europoje lai komu Pažaislio bažnyčios ir vienuo lyno ansambliu, kurį projektavo ita lų architektas, A.Vivaldi amžininkas Giovanni Battista Frediani.
A.Vivaldi, gyvenęs XVII–XVIII a. sandūroje, buvo italų dvasinin kas, kompozitorius, smuikininkas, garsėjęs nepaprastu kūrybingumu, o dėl savo rusvų plaukų vadintas raudonuoju kunigu. A.Vivaldi mu zika pagal savo laiką yra inovaty vi, laužanti tradicines schemas. Ne veltui šis kompozitorius laikomas vienu iš tų, kurie paskatino baro ko muziką evoliucionuoti į klasi kinį stilių. Kartu A.Vivaldi gebėjo kurti nea kademinę muziką, kuria žavėjo si ne tik siauras intelektualų ratas, bet ir plačioji publika. Tiesa, rusų kompozitorius Igoris Stravinskis yra pasakęs, kad A.Vivaldi ne sukū rė šimtus koncertų (jų buvo daugiau nei 400), bet šimtą kartų perrašė tą patį koncertą. Ar tai tiesa, tespren džia klausytojai, kurių puikūs Pa žaislio muzikos festivalio atlikėjai tikrai nenuvils. Įdomu, kad didžioji A.Vivaldi kū rybos dalis buvo iš naujo atrasta tik pirmojoje XX a. pusėje. Ir ši garsioji
„Gloria“, A.Vivaldi kūrinių katalo ge žymima RV 589 (iš viso kompo zitorius yra sukūręs tris „Glorios“ variantus), tebuvo atrasta 1939 m. Nuo to laiko prasidėjo šio kūri nio triumfo žygis per visą pasaulį. „Gloria“ dažnai atliekama per įvai rias liturgines šventes, įvairios šio kūrinio interpretacijos užfiksuo tos daugiau nei šimte kompakti nių plokštelių. Tai, ko gero, vienas populiariausių šio kompozitoriaus kūrinių po žymiojo instrumentinių koncertų ciklo „Keturi metų lai kai“. Iš 12 dalių susidedančio kū rinio muzika netgi buvo panaudo ta dviejuose kino filmuose. Greta barokinės muzikos per lo klausytojai išgirs nuostabiau sius vokalinio meno šedevrus iš Vincenzo Bellini, Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti, Jacques Offen bacho operų. Daugelyje šių kūrinių skambus orkestro tutti atlieps ga lingiems solistų ir choro balsams. Koncerto pabaigoje išgirsime ir lengvesnio žanro opusų: duetų iš
operečių, neapolietiškų dainų, o jei dėkingos publikos aplodismentai reikalaus biso – ruoškimės siurp rizams. KD inf.
Koncerto solistai Lilija
Gubaidulina Sėkm ing a Ta džikistane užau gus ios totor ių kilmės operos sol istės karj e ra did žiojoje scenoje prasidėjo po to, kai 2010 m. ji tapo Lietuvos tele vizijos muzik inio projekto „Trium fo arka“ nugalėtoja. Puik us balsas ir nepriekaišt inga vokalo techn i ka leido sol istei įsit virt int i Liet u vos muzikos pasaulyje. Nuo to lai ko vis dažniau koncertuoja įvairio se prestiž inėse salėse, dainuoja su ger iausiais Liet uvos orkestrais ir dir igentais, kur ia vaidmen is ope ros spektakliuose. Ieva Prudnikovaitė Iš garsios muzi kų šeimos kilu si operos sol is tė, prieš met us suk ūrusi šeimą su žymiu dir igentu Modestu Pit rėnu, sūpuoja pirmag imę dukrą, bet tai netrukdo solistei toliau likti muzikos įvykių sūkuryje. 2009 m. už ypač ryškų debiutą Georges Bi zet operoje „Karmen“ Ieva buvo iš rinkta „Metų operos soliste“ ir pelnė „Operos Švyturio“ apdovanojimą. Pastaruoju metu solistę dažniau bu vo galima išgirsti dainuojant Eseno (Vokietija) operos teatre. Vaidas Vyšniauskas Dainininkas, už sienyje žinomas Krist ian Bene dikt vardu, yra kel ių respubl i kin ių konk ursų laureatas ir tarp taut in į pripaž in imą tur int is teno ras. Dar studijų metais solistas de biutavo Liet uvos nacional in iame operos ir baleto teatre, o 2006 m. – Estijos nacionalinėje operoje. Nuo tada šis dainininkas neatsiejamas nuo Liet uvos ir Est ijos kult ūr in io gyvenimo. Liudas Mikalauskas Publ ikos numy lėt in is yra Kau no valst ybin io muz ik in io teat ro sol ist as, taip pat reng ia vaidmenis Lietuvos na cionaliniame operos ir baleto teat re, Klaipėdos valstybiniame muzi kin iame teatre ir Did žiajame Poz nanės S.Mon iuškos operos teat re. Sol istas yra 12 konk ursų lau reatas, dalyvavo bene visuose di džiuosiuose Lietuvos muzikos fes tival iuose, koncertavo su kone vi sais ryšk iausiais Lietuvos ir Lenk i jos orkestrais. Šiuo metu klausyto jus dažnai džiug ina autor in iai šio atlikėjo projektai.
kas: XVII Pažaislio muzikos festivalio atidarymo koncertas. kur: Pažaislio vienuolyno kieme. kada: Birželio 3 d. 19 val.
17 3
antraDIENIS, gegužės 29, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 17 Paslaugos ������������������������������������������ 17, 18 Parduoda � ����������������������������������������� 18, 19 Perka � ����������������������������������������������������������� 19 Įvairūs � �����������������������������������������19, 20, 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis ������������������������������������������������ 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Kviečia mokytis ���������������������������������� 21 Kviečia � ����������������������������������������������� 20, 21 Studijos ir mokslai � ��������������������������� 21 Pamesta � ���������������������������������������������������� 21 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Siūlome sezoninius darbus Kaune ir pajūryje (nuo 16 metų). Savanorių pr. 241, tel. 8 624 00 637. info@itc.lt.
DARBo skelbimai
963710
Siūlo darbą
Siuvimo įmonei UAB „Netmira“ reikalingos siuvėjos (-ai). Tel. 8 656 79 872, (8 37) 328 119.
Aktyviai besiplečiančiai prekybinei įmonei skubiai reikalingi vadybininkų padėjėjai. Galima be patirties. Uždarbis po apmokymų nuo 1200 Lt. Tel. 8 685 43 970.
Skubiai siūlome darbą sparčiai, kvalifikuotai drabužių siuvėjai-taisytojai (visa diena). Pageidautina panašaus darbo patirtis. Tel. 8 673 06 774.
963483
963593
961341
Autoservisas Kaune ieško automobilių šaltkalvio remontininko (atlyginimas nuo 2000 Lt, atskaičius mokesčius). Tel. (8 37) 337 939, 8 699 91 219. 960294
Autoservisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, šaltkalviai. Tel. 8 698 02 939. 960399
Darbai sandėliuose – TESCO, DHL, fabrikuose, viešbučiuose; žemės ūkis; slauga Anglijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Kipre, Olandijoje. Tel. 8 675 86 523, www.ppv.lt. 963541
Dėmesio, taksiste! Nusipirk išreklamuotą taksi telefono numerį, suburk grupę ir dirbkite be dispečerinės, nepriklausomi nuo firmos. Kreipkis. Pakonsultuosiu. Padėsiu gauti numerių. Tel. 8 646 46 366. 964275
Dirbti bare reikalingi studentai (darbas kas trečią naktį). Tel. 8 698 00 955. 962251
Elektros prekių parduotuvei reikalingi: vadybininkai-pardavėjai ir reklamos vadybininkas (-ė). Kviečiame į pokalbį birželio 5 d. 11 val. (su savimi turėti savo CV). UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19. Tel. 8 650 58 456. 964204
Ieškomi plataus profilio statybos darbininkai. Kontaktinis tel. (8 37) 324 181.
965073
Maršrutinio taksi vairuotojui. Darbas Kaune 3-iuoju maršrutu. Tel. 352 368. 903831
Metalo gaminių įmonei reikalingi suvirintojai šaltkalviai ir metalo gaminių dažytojai. Kreiptis UAB „Plieno lankas“, Draugystės g. 19, tel. 8 698 29 144, 8 671 19 319. 962302
Reikalinga pardavėja (-as)-barmenė (-as) parduotuvėje-bare. Patirtis būtų privalumas. Tel. 8 695 14 714, 8 650 16 564. 963582
Reikalinga virėja kavinėje, darbas nuo 6.30 iki 16 val., poilsio dienos – šeštadienis, sekmadienis ir švenčių dienos. Tel. 8 612 25 017.
964009
Reikalingi aliuminio balkonų ir plastikinių langų montuotojai. Tel. 8 600 22 708. Kaunas.
Statybos įmonei reikalingas statybos darbų VADOVAS (VYKDYTOJAS). Skambinkite tel. 8 620 84 733. 962807
Sunkvežimių servisui reikalingas automobilių šaltkalvis-elektrikas, automobilių šaltkalvis. Tel. 8 685 08 970. 962709
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (E kategorija), geras atlyginimas. Tel. 8 620 77 579. 962778
UAB „Tebesa“ priima į darbą siuvėjas (-us) siūti vienasiūle siuvimo mašina. Darbo patirtis būtina. Darbas Neries kr. 16. Teirautis darbo val. tel. 265 821. 956682
UAB „Terra animalis“ reikalingas krautuvo vairuotojas, prekių surinkėjas ir „palečių“ išvežimui paruošėjas (patirtis – privalumas). Darbo vieta – Zapyškis, Kauno r. (į ir iš darbo vežame įmonės transportu). Darbas su skeneriu, pamainomis. Tel. 8 698 58 066. 965135
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 950699
Reikalinga Nuolatiniams pervežimams Lietuvoje (prekių išvežiojimas po prekybos centrus) ilgalaikių sutarčių pagrindu reikalingos transporto įmonės, turinčios atvėsintą (0 – 6°C) transportą 18 pll, 21 pll arba gilaus šaldymo (–18°C) 18 pll, 21 pll ir 33 pll talpos transportą. Kreiptis tel. 8 698 71 720. 949617
Ieško darbo Gipskartonio montuotojas ieško darbo. Patirtis 10 m. Tel. 8 604 68 642. 961704
Paslaugos Medikų
963450
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt.
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
935865
Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt. 956638
Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882. 963948
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 938279
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 953592
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692. 956057
Sąnarių, nugaros skausmai, artritas? Osteoporozė? Odos problemos, dermatitas? Išbandykite Poltavos bišofitą. V. Lašo g. 3, prie Klinikų (adresas keisis!) Tel. (8 37) 211 844.
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
960490
961231
Sezoniniai darbai jaunimui Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, kambarinėms, Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje (be vokiečių k.) – motelių valytojoms. Olandijoje – mėsos, žuvies fabrikuose. E. formų kelionei į JAV pildymas, mokesčių grąžinimas. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
963756
„Biofirst“ klinikoje dirbančios ENDOKRINOLOGĖS Audronės Rutkauskienės profesinio domėjimosi kryptys: skydliaukės ligos, cukrinis diabetas, antinksčių ligos, hipofizės ligos, metaboliniai sutrikimai (osteoporozė, metabolinis sindromas), ginekologinė endokrinologija (menstruacinio sindromo sutrikimai, hiperandrogenizmas, klimakterinis laikotarpis). Studentų g. 37,| tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 964212
Alkoholizmo, narkomanijos gydymas. Išblaivinimas, pagirių ir abstinencijos gydymas. Kvalifikuota anonimiška pagalba. „Gintarinė klinika“, Baltų pr. 137F, tel. (8 37) 366 574, 8 634 47 298.
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 949906
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Automobilinio bokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 959540
Autoservisas „Pilotas“ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310. 956442
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI. 950061
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (CE kategorija, patirtis būtina, RUS ir BY vizos būtų privalumas). Tel. 8 686 70 121.
Efektyvi anonimiška pagalba klinikoje „Neuromeda“ ir paciento namuose. Išblaivinimas, priklausomybių gydymas, kodavimas. Tel. 8 613 42 780. www.neuromedicina.lt.
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.
Transporto įmonei reikalingas transporto vadybininkas (-ė), turintis patirties. CV siųsti rivaisa@mail.lt. Tel. 8 687 45 405. Konfidencialumą garantuojame.
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
958671
962468
952900
949572
956073
949253
962371
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Buitinės technikos remonto
KLASIKINIS MASAŽAS – sveikatai stiprinti, organizmo funkcijoms atkurti ir normalizuoti, stabdyti senėjimo procesus. 1 min. kaina 1 Lt. Tel. 8 611 40 061.
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
963326
963696
944385
960345
Reikalingi autovežio vairuotojai trumpiems reisams. Geros darbo sąlygos, laiku mokamas atlyginimas. Tel. 8 674 56 399. Restoranų tinklas „Bajorų kiemas“ ieško virėjų, indų plovėjų, virtuvės darbuotojų. Tel. 8 611 29 129.
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
962478
963234
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 962833
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 986. 949456
Skalbimo mašinų ir mikrobangų krosnelių taisymas. Skubus iškvietimas, suteikiama garantija. Atvykstame į namus. Tel. 8 671 49 521, e. paštas remontas@smr.lt. 964373
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951163
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908. 953013
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 965038
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 964389
Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 959946
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 927435
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, Wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 962338
Kompiuterių taisymo paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 655 88 600. 961457
Profesionalus kompiuterių taisymas, supirkimas, spausdintuvų kasečių pildymas, programinės įrangos tvarkymas. Įsikūrę Kauno „Akropolyje“. Tel. 8 657 80 449. 958799
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. taisymą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 955323
Statybos, remonto
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt. 947685
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
955896
Aliuminio balkonai – tiesiai iš gamintojo! Balkonų stiklinimas, plastikiniai langai, šarvuotos durys. UAB „Limpaka“ tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441. 959358
Apdaila apie langus, duris. Santechnikos, elektros remontas. Vidaus ir lauko darbai – staliaus, dažymo ir tinkavimo. Meistro konsultacija. Tel. 8 699 54 577. 963527
Apdaila. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas, palėpių įrengimas ir šiltinimas. Tel. 8 630 40 405. 964050
Atliekame elektros montavimo darbus (gedimų šalinimas). Tel. 8 605 80 072. Gipskartonio montavimo darbai. Tel. 8 687 11 123. 963217
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 932426
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
958001
„RUNESA“ siūlo LANGUS, ŠARVUOTAS DURIS į butus ir namus (sandarumas 42 dB), stiklina BALKONUS. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641. 956335
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 proc. nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 964564
AKCIJA! AUTOKRANO NUOMA. Tel. 362 127, 8 687 39 361.
962485
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 961408
Atliekame parketo ir grindų šlifavimo be dulkių bei lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 605 13 469. 963263
Atliekame santechnikos darbus. Katilų, šildomų grindų, šildymo, vandentiekio, nuotekų sistemų montavimas ir renovacija. Garantija. Tel. 8 600 61 309. 957040
Nukelta į 18 p.
18 2
antraDIENIS, geguŞės 29, 2012
klasifikuoti skelbimai KaminĹł ÄŻdÄ—klai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. LatakĹł valymas. Garantija. Be poilsio dienĹł. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
Paslaugos Statybos, remonto Atliekame santechnikos, elektros, staliaus darbus. Meistro iĹĄkvietimas ÄŻ namus. Tel. 8 682 06 662, 8 602 44 898. 960321
Atliekame visus grunto kasimo, stumdymo, iĹĄveĹžimo ir lyginimo darbus. VeĹžame ĹžvyrÄ…, smÄ—lÄŻ, ĹžvyrÄ… betonavimui, juodĹžemÄŻ, skaldÄ…. Tel. 8 614 05 241. 957528
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mĹŤrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 957970
Atlieku buto remonto darbus. Ĺ iltinu sienas iĹĄ vidaus, daĹžau, kloju parketÄ…, plyteles, montuoju santechnikÄ…, pertvaras. 20 metĹł darbo patirtis. Tel. 8 650 39 361. 961675
Santechnikas-suvirintojas atlieka santechnikos ir suvirinimo darbus. Gaminu ir remontuoju kietojo kuro katilus. Tel. 8 675 23 666.
KietĹłjĹł baldĹł gamyba: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, svetainÄ—s, jaunuolio baldai, spintos ir kt. Tel. 8 698 43 448 nuo 8 iki 21 val.
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, dĹŤmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt.
Santechnikos darbai: voniĹł, kriaukliĹł, WC keitimas, plastikiniĹł vamzdĹžiĹł montavimas. Smulkus remontas. Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 459 120, 8 603 27 090.
NestandartiniĹł baldĹł gamyba. Protingomis kainomis. www.dainiausbaldai.lt. Tel. 8 678 33 560.
Kaminų įdėklai, pristatomieji kaminai, įvairōs prijungimai, alkōnės. Gamyba, prekyba, montavimas. Senjorams – nuolaida. Tel. 8 699 65 991.
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KaminĹł mĹŤrijimas. StogĹł dengimas. Tel. 8 619 29 430.
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.
946935
950804
958127
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, veĹžame savivarÄ?iais ĹžvyrÄ…, skaldÄ…, juodĹžemÄŻ. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas bei kelius ÄŻ statybĹł aikĹĄteles. Tel. 8 699 77 162. 957941
Kasu ĹĄulinius, vietinÄ™ kanalizacijÄ…. Valau ir gilinu ĹĄulinius. Surandu vandens gyslÄ…. AtveĹžu ĹĄuliniĹł Ĺžiedus. Tel. 8 606 29 150, 8 645 31 863.
Automobilinio bokĹĄtelio nuoma (15 m aukĹĄÄ?io). Pjauname, genime medĹžius. Ĺ laitiniĹł stogĹł dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
Kasu ĹĄulinius, vietinÄ™ kanalizacijÄ…. Valau ir gilinu ĹĄulinius. Surandu vandens gyslÄ…. Suorganizuoju ĹžiedĹł atveĹžimÄ…. Tel. 8 676 67 428.
955415
Be dulkiĹł kokybiĹĄkai ĹĄlifuojame, lakuojame, restauruojame parketÄ…, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
950743
Betonuojame grindis, atliekame paruoĹĄiamuosius darbus. Dirbame vokiĹĄka ÄŻranga BMS. GaraĹžai, sandÄ—liai. Garantija. Tel. 8 671 15 807. 947853
Darbai aukĹĄtyje. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 601 37 177.
959813
DaĹžau, glaistau, tapetuoju, lyginu, dedu laminatÄ…, suku gipskartonÄŻ. StaĹžas 22 m. Nuperku ir atveĹžu medĹžiagas. Tel. 8 646 98 428, 779 732. 959563
DaĹžytoja daĹžo, glaisto, tapetuoja, dekoruoja, dengia sienas vidaus, reljefiniu, Venecijos struktĹŤriniu tinku. Aliejiniais daĹžais nedaĹžo. Tel. 8 674 94 683. 961659
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręŞiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737. 961983
Dengiame ir remontuojame plokĹĄÄ?iuosius stogus ir garaĹžus prilydomÄ…ja danga. Suteikiama garantija iki 15 m. Tel. 459 279, 8 676 34 684 kasdien 8–22 val. 961110
Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 955552
DrenaĹžo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo ÄŻrengimĹł montavimas. MedĹžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentacijÄ…. Tel. 8 674 13 881. 964463
DrenaĹžo, vandentiekio, buitiniĹł nuotekĹł, lietaus kanalizacijos, siurbliniĹł ÄŻrengimas, melioracijos darbai. Aplinkos tvarkymas, trinkeliĹł klojimas, tvorĹł ir vejos ÄŻrengimas. www.henkesta.lt. Tel. 8 685 33 173. 958705
Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiĹĄkai. Suteikiame garantijÄ…. Tel. 8 651 73 760, 8 603 95 199. 959352
Elektros darbai. Apsaugos, videosistemos. Taupaus apĹĄvietimo sprendimai. NedidelÄ—s kainos, kokybÄ—, garantijos. Tel. 8 687 98 087. 949279
Elektros instaliacija, senos instaliacijos renovacija, gedimĹł ĹĄalinimas. Elektros prietaisĹł prijungimas. DraugiĹĄkos kainos. Tel. 8 647 77 683. 950654
Gaminame iĹĄ metalo laiptus, laiptinÄ—s duris, vartus, stumdomuosius vartus, tvoras, kaltinius gaminius, prancĹŤziĹĄkus balkonus. Tel. 8 675 16 865. 957000
Gaminu faneruotas ir medines duris (nuo 400 Lt), langus, palanges, laiptus, pakopas. Atlieku smulkius staliaus, santechniko darbus. Tel. 8 675 23 666. 961066
GERAS PASIŪLYMAS! Beťviniai 6 kamerų PVC langai: virtuvės langas (1520x1430) – 529 Lt; kambario langas (2300x1430) – 779 Lt, balkono durys+vitrina (780x2300, 1520x1430) – 899 Lt. Kainos nurodytos su montavimo darbais, vidaus ir lauko palangėmis. Tel. 8 612 21 480, langupro@gmail.com. 949924
Greitai ir kokybiĹĄkai remontuojame daugiabuÄ?iĹł namĹł laiptines. Turime 10 metĹł patirtÄŻ. Dirbame uĹž prieinamÄ… kainÄ…. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162. 965032
GRINDŲ BETONAVIMAS Kaune ir aplink Kauną. Konsultuojame, tiekiame medŞiagas, suteikiame garantiją. Tel. 8 678 19 899, e. paťtas a.gudziunas@gmail.com. 955136
956023
950028
964407
AtveĹžame Ĺžvyro, smÄ—lio, skaldos, atsijĹł, juodĹžemio, betono gaminiĹł. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 950785
961072
961868
952671
Klojame trinkeles. DrenaĹžas, valymo ÄŻrenginiai. Betonuojame pamatus, atramines sienutes, perdangas. Technikos nuoma. www.peiveris.lt. Tel. 8 600 22 703.
952569
KokybiĹĄki gaminiai iĹĄ metalo Jums pagal uĹžsakymÄ…: vartai, tvoros, durys, laiptai, voljerai, grotos, armatĹŤrĹł lankstymas, rostverkĹł gamyba. Tel. 8 657 88 778. 964402
Meistrai mĹŤrija, tinkuoja, betonuoja, daĹžo, klijuoja plyteles, atlieka santechnikos, staliĹł, elektros darbus. Taikome nuolaidas. Tel. 736 068, 8 648 97 426.
948614
Skardinimo darbai. SienĹł, stogĹł dengimas skarda. ÄŽvairiĹł lankstiniĹł, lietaus ir vÄ—dinimo sistemĹł gamyba ir montavimas. Tel. 8 656 72 272. 957806
Skardos lankstiniĹł gamyba. Lietaus nubÄ—gimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456. 951945
Ĺ laitiniĹł stogĹł dengimas, rekonstrukcija. Skardinimo paslaugos. FasadĹł ĹĄiltinimas, apdaila. Tel. 8 683 51 009. Giedrius. www.renovuojam.lt. 952405
StogĹł dengimas, ĹĄiltinimas. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034. 959767
Terasos. ÄŽrengiame medines ir betonines terasas, ÄŻvairius stogus. Statome tvoras. Hidroizoliuojame rĹŤsius. Tel. 8 611 05 656. www.statybugama.lt. 961367
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiťkai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448. 948387
951891
964493
Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 964584
Taisome minkĹĄtuosius baldus, aptraukiame nauju gobelenu, remontuojame lankstus. Smulkus kietĹłjĹł baldĹł remontas ir surinkimas. Tel. 8 671 20 013, 440 922. 959067
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 956872
FinansĹł, audito BuhalterinÄ—s apskaitos tvarkymas. Apleistos apskaitos sutvarkymas. ParuoĹĄimas bankroto procedĹŤrai. Tel.8 603 88 801. 963466
Kitos „AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 947449
TROCAL, KOOMERLING plastikiniai langai, balkonĹł stiklinimas, ĹžaliuzÄ—s, roletai. Nuolaidos. SavanoriĹł pr. 284A. Tel. 337 777, www.sostineslangai.lt.
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.
MĹŤrijame, betonuojame, tinkuojame, glaistome, daĹžome. ÄŽrengiame ĹĄildomas grindis, galutinai sumontuojame santechnikÄ… ir ĹĄildymo sistemÄ…. Klojame plyteles, dedame parketÄ…. Tel. 8 610 21 048.
UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ…ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990.
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, akmensgaminiai@gmail.com.
MĹŤrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. trinkeliĹł klojimas. FasadĹł ĹĄiltinimas. StogĹł dengimas. Tel. 8 646 16 479.
Vonios kambario ir ĹĄildymo sistemĹł ÄŻrengimo ir rekonstrukcijos darbai: santechnika, plytelÄ—s, staliaus darbai ir kt. Darbo patirtis ir kokybÄ—. Tel. 8 645 88 241.
Visi apĹželdinimo darbai. ÄŽrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285.
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius (universalĹŤs, tinka mĹŤro ir kitiems darbams, lengvai surenkami). Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt.
Ĺ˝emÄ—s kasimo, pamatĹł, drenaĹžo, tranĹĄÄ—jĹł bei gręŞimo darbai (20, 30, 40 cm skersmens) mini ekskavatoriumi „Kubota“. VeĹžu ĹžvyrÄ…. Tel. 8 685 43 966.
964224
Metalo gaminiai: laiptai, turÄ—klai, ÄŻvairios metalo konstrukcijos. Tel. 341 750, 8 699 15 875, e. paĹĄtas metalas@zebra.lt. 948748
964326
958479
945454
Oro kondicionieriai, ťilumos siurbliai – PANASONIC, TOSHIBA, FUJI. Vėdinimas. Pardavimas, montavimas, aptarnavimas. www.taupussildymas.lt. Tel. 8 612 23 258. 962033
Pamatai. Ďrengiame visų tipų pamatus. Betonuojame perdangas, grindis, tvoras. GręŞiame gruntą poliams iki 7 m. Tel. 8 611 05 656. www.statybugama.lt. 961359
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ—n. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 948195
PastatĹł ĹĄiltinimas putĹł polistirenu, akmens vata. Dedame struktĹŤrinÄŻ tinkÄ…. DaugiabuÄ?iĹł laiptiniĹł remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953. 963316
PastatĹł ĹĄiltinimas, struktĹŤrinio-dekoratyvinio tinko dÄ—jimas, tinkavimas kalkiniu skiediniu. Tel. 8 685 01 565. 964634
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiťka kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt. 959799
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 949984
PlokĹĄÄ?iĹłjĹł stogĹł dengimas, ĹĄiltinimas ir renovacija. IlgametÄ— patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt. 950526
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 961714
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258. 960008
Santechnikas keiÄ?ia kanalizacijos, vandentiekio vamzdynus, stato WC, duĹĄus, vonias, gyvatukus. Garantija. Tel. 8 604 95 971. 961686
961797
941857
964429
949511
959283
964077
958946
Vidaus ÄŻrangos APSAUGOS SIGNALIZACIJA namams, sodyboms, butams, garaĹžams. Vaizdo stebÄ—jimo sistemos. Tel. 8 675 04 304, e. paĹĄtas olsantra@gmail.com.
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Parduodamas 15 a sklypas Jonavos g. su leidimu statybai, paskirtis – gyvenamoji/komercinė (antra eilė nuo Jonavos g.), ir 600 kv. m pastato projektu. 1 a kaina 35 000 Lt. Tel. 8 656 49 999.
949746
„DnB bĹŤstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt.
Ďvairios durys pigiau. Didelis spalvų, modelių pasirinkimas. Naujiena – stogeliai, terasos. Dirba kvalifikuoti specialistai. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.
1 kambario 30 kv. m tvarkingÄ… butÄ… StudentĹł g. (9/1 a.). Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 659 73 173.
959951
940569
964476
Roletai, ĹžaliuzÄ—s gamintojo kainomis. Matavimas, montavimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 8 616 29 180, e. paĹĄtas vaidas@fajetonas.lt.
1 kambario butÄ… E.OĹžeĹĄkienÄ—s g., Centre (II a. plytĹł name, b. pl. 35, gyv. pl. 24, virtuvÄ— 6 kv. m, autonominis ĹĄildymas, plastikiniai langai, ĹĄarvuotos durys, signalizacija). Tinkamas komercinei veiklai. Kaina 87 000 Lt. Tel. 425 506, 8 698 86 009. 964411
13 ir 15 a namĹł valdos sklypus Rokuose, M.KrupaviÄ?iaus g. Ĺ alia nauji namai, tvenkinys, iki LaisvÄ—s al. 6 km. Tel. 8 684 38 226. 964206
BaldĹžiĹł Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ—je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ—. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904. 964351
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 949486
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068. 950915
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 964060
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame spyruokles, porolonÄ…. Pensininkams – 10% nuolaida. Tel. 366 454, 8 671 24 083. 964585
964301
Atliekame ĹžemÄ—s, pastatĹł kadastrinius matavimus, topografinius planus, detaliuosius planus, rengiame statiniĹł ÄŻteisinimo dokumentus. Tel. 8 687 19 540, (8 37) 222 696, info@georaimonda.lt. 944740
Domina parduodami butai, namai, sodybos, sklypai Kaune arba ĹĄalia Kauno. SiĹŤlyti ÄŻvairius variantus. Tel. 8 657 53 810, Martynas. 945714
DviejĹł kambariĹł butÄ… Centre, E.OĹžeĹĄkienÄ—s g. (bendr. pl. 45 kv. m, keturiĹł aukĹĄtĹł plytinio namo IV a.). Galimas keitimas. Tel. 8 675 14 636.
964412
962589
958849
964296
Antstolis M.Petrovskis skelbia AngelÄ—s RamonienÄ—s turto pardavimÄ… iĹĄ 2-ĹłjĹł varĹžytyniĹł. Parduodama 295/1464 d. ĹžemÄ—s sklypo, 0,1464 ha (un. Nr. 440008842286). 1/4 d. gyvenamojo namo, b. pl. 123,64 kv. m, garaĹžas, Kranto 12-oji g. 17, Kaunas. DÄ—l turto apĹžiĹŤros kreiptis ÄŻ VirginijĹł RamonÄ…, tel. 8 636 56 610, ar antstolÄŻ M.PetrovskÄŻ, tel. (8 37) 227 214. Turto varĹžytynÄ—s vyks 2012 06 28 14 val. A.MickeviÄ?iaus g. 56–18, Kaunas. VarĹžytyniĹł dalyviai privalo ÄŻmokÄ—ti ÄŻ antstolio depozitinÄ™ sÄ…skaitÄ… Nr. LT697044060003715993, SEB bankas 10 proc. parduodamo turto kainos – 4200 Lt. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ… turtÄ…, iki varĹžytyniĹł privalo praneĹĄti antstoliui M.Petrovskiui, A.MickeviÄ?iaus g. 56–18, Kaunas, tel. (8 37) 227 214, ir pateikti tai patvirtinanÄ?ius dokumentus.
KambarÄŻ bendrabutyje. Parduodu „Ford“ ir „Renault“. Pigiai remontuojame butus ir laiptines, dirbame dviese. Keisiu maĹĄinÄ… ÄŻ sodÄ…. Tel. 733 559 20–22 val.
IĹĄ sausos Ä…Ĺžuolo, skroblo, klevo, uosio medienos gaminame laiptus, duris, palanges. Tel. 8 612 12 003, 392 244.
958547
962054
Antstolis M.Petrovskis skelbia Alinos KrivoĹĄÄ?enkienÄ—s turto pardavimÄ… iĹĄ 1-ĹłjĹł varĹžytyniĹł, parduodamas 3 kambariĹł butas (b. pl. 59,76 kv. m, VIII a.) RasytÄ—s g. 14–50, Kaune. DÄ—l turto apĹžiĹŤros kreiptis ÄŻ A.KrivoĹĄÄ?enkienÄ™, tel. 8 606 78 342, VytautÄ… KrivoĹĄÄ?enko, tel. 8 608 13 318, ar antstolÄŻ M.PetrovskÄŻ tel. (8 37) 227 214. Turto varĹžytynÄ—s vyks 2012 06 28 11 val. A.MickeviÄ?iaus g. 56–18, Kaunas. PradinÄ— pardavimo kaina 100 000 Lt. VarĹžytyniĹł dalyviai privalo ÄŻmokÄ—ti ÄŻ antstolio depozitinÄ™ sÄ…skaitÄ… Nr. LT697044060003715993, SEB bankas 10 proc. parduodamo turto kainos – 10 000 Lt. Parduodamo turto nuosavybÄ—s apribojimai: turto areĹĄtas. Visi suinteresuoti asmenys, turintys teises ÄŻ parduodamÄ… turtÄ…, iki varĹžytyniĹł privalo praneĹĄti antstoliui M.Petrovskiui, A.MickeviÄ?iaus g. 56–18, Kaunas, tel. (8 37) 227 214, ir pateikti tai patvirtinanÄ?ius dokumentus.
963398
parduoda
959511
Vidaus ir ťarvuotos durys, laminuotos, faneruotos, medinės – uŞ maŞiausią kainą. Spalvų, raťtų įvairovė. Montavimas. Garantija. Tel. 8 616 50 545.
Naujos statybos dviejĹł, trijĹł kambariĹł butus Kaune (dalinÄ— arba visa apdaila, autonominis ĹĄildymas, Ĺžidinys, vieta automobiliui, puiki kokybÄ—, gera kaimynystÄ—, ĹĄalia PC, iĹĄvystyta infrastruktĹŤra, maĹži mokesÄ?iai). Paskutiniai pasiĹŤlymai. Dirbame ir ĹĄeĹĄtadienÄŻ. Tel. 8 698 09 808.
130 kv. m namÄ… P.DovydaiÄ?io g., Ĺ˝aliakalnyje (2005 m. statybos, 3 a sklypas). Kaina 215 000 Lt. Tel. 8 650 17 565. 959606
Nerangiai 2 ir 3 kambariĹł butus NoreikiĹĄkÄ—se naujame name (autonominis ĹĄildymas dujomis, dalinÄ— apdaila, galima su garaĹžu, 3,3 a ĹžemÄ—s). Tel. 8 656 47 866.
964562
Parduoda Garliavos apyl., Ilgakiemyje, 150 a ĹžemÄ—s ĹŤkio paskirties sklypÄ… (70 x 185 m), greta nauji namai. Tel. 8 684 38 226. 964208
Parduodamas 2 k. butas Baltijos g. (9/7 a., mĹŤrinis namas, bendras plotas 50 kv. m). Kaina 110 000 Lt. Tel. 8 600 45 311. 963199
Parduodamas 2 k. butas M.GimbutienÄ—s g. (5/4 a., mĹŤrinis namas, bendras plotas 34 kv. m). Kaina 45000 Lt. Tel. 8 611 52 632. 963197
Parduodamas namas VilijampolÄ—je, Pikulo g. (bendr. pl. 250 kv. m, 5,5 a). Kaina 400 000 Lt. Tel. 8 698 21 958.
962516
Parduodamas vieno kambario butas (bendr. pl. 27 kv. m, rĹŤsys 45 kv. m). Kaina 42 000 Lt. Tel. 8 655 00 948. 964500
Parduodu TAKSI verslÄ… su veikianÄ?iais telefonĹł numeriais, generaline licencija, radijo daĹžniais, kompetencijos paĹžymÄ—jimu. Tel. 8 618 84 422, 333 555. 964197
2 a. mĹŤrinÄŻ nebaigtÄ… ÄŻrengti namÄ…, ĹŤkinÄŻ pastatÄ… su garaĹžu. 8 a ĹžemÄ—s Garliavoje (geroje vietoje). Tel. 8 608 29 972.
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mÄ—n. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
2 kambariĹł butÄ… Ĺ˝.Ĺ anÄ?iuose (3 a. mĹŤrinio namo II a., bendr. pl. 36 kv. m, po remonto, yra signalizacija, autonominis ĹĄildymas, internetas). Tel. 8 674 64 821.
Pigiai tvarkau dokumentus namams ir kt. objektams ÄŻteisinti, keiÄ?iu paskirtÄŻ. Rengiu detaliuosius planus. Tel. 8 676 92 771. olegasmas@mail.ru.
8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ—ĹžutÄ—, kelias). Tel. 8 676 22 944.
Ĺ iltÄ… neÄŻrengtÄ… namÄ… RamuÄ?iuose, visos komunikacijos, alfaltuotas akligatvis, suformuotas 13 a sklypas. Tel. 8 686 34 114.
MĹŤrinÄŻ namÄ… GervÄ—nupyje, Kauno r. (bendr. pl. 45 kv. m, 7,4 a ĹžemÄ—s sklypas, name ÄŻvesta elektra, vanduo, WC lauke, uĹž 100 m autobuso stotelÄ—). Kaina 48 000 Lt. Tel. 220 455, 8 614 84 500.
Žemės sklypus: prie Rumťiťkių – 1 ha; Raudondvario sen., Miťkinių k. – 2,3 ha (ribojasi su keliu ir miťku, vaizdinga vieta, tinka sodyboms). Tel. 8 656 47 866.
Skubiai parduodamas 10 a namĹł valdos sklypas Kauno r., IrÄ—niĹĄkÄ—se, PaparÄ?iĹł g. 4. ÄŽvaĹžiavimas iĹĄ ArtojĹł g. Tel. 8 647 12 545.
Skubiai parduodamas 22 a sklypas su nebaigtu statyti 1008 kv. m metaliniu angaru. Taikos pr. 104G. Tel. 8 686 36 823, 8 698 03 728.
956245
960212
964081
956652
963784
948216
949214
963444
964563
956181
193
antraDIENIS, gegužės 29, 2012
klasifikuoti skelbimai Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.
parduoda
951444
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Skubiai parduodamas 2 k. butas Biržų g., Žaliakalnyje (bendr. pl. 36 kv. m, 2 a. medinio namo II a., euroremontas, šildomas elektra ir kietuoju kuru). Kaina 59 000 Lt. Tel. 8 600 67 665.
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 928662
Parduodu malkas: uosio, beržo, ąžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraižas maišuose. Tel. 8 630 41 245. 958397
961538
Sodą su mediniu namuku (bendr. pl. 79 kv. m) SB „Judrė“, 6 a žemės sklypas. Kaina 57 000 Lt. Tel. 8 650 61 795, 8 645 34 655. 964484
Vieno aukšto plytinį namą su mansarda Žaliakalnyje, Biržų g. (1991 m., bendr. pl. 224 kv. m, 8,21 a žemės). Tel. 8 677 72 467. 964480
Vieno kambario butą Petrašiūnuose (b. pl. 30 kv. m, 5/2 a. plytiniame name, šarvuotos durys, rakinama laiptinė, maži mokesčiai). Be tarpininkų. Tel. 8 682 59 500. 963716
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butą Jonavoje, Panerių g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvė 5 kv. m, WC ir pusvonė kartu, balkonas, remontas, naujai renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d. 946805
Vieno kambario butą Veisiejuose (3 a. mūrinio namo III a., bendr. pl. 40 kv. m, su nauja buitine technika ir baldais), šalia – Ančios ežeras. Tel. 8 684 38 226.
Perka
964082
Geromis kainomis superka automobilius, mikroautobusus, visureigius. Gali būti daužti ar su defektais. Išsiveža. Tel. 8 620 24 539. 937349
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt. 952146
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 939903
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 939682
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 939979
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
Nauja ir nukainota buitinė technika (orkaitės, šaldytuvai ir t.t.), virtuvės reikmenys. Atidavus seną buitinę techniką – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
936796
939757
939606
821521
Statybinės medžiagos
957887
962496
Maisto prekės Bulves, morkas, burokėlius, svogūnus, šviežius ir raugintus kopūstus, raugintus agurkus. Pristatau į vietą, rašau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393. 947494
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 961923
Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglių. Taikomos nuolaidos. Tel. 8 683 13 463. 950870
Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
960598
Malkas – lapuočių, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraižų. Atvežame nemokamai. Tel. 8 621 44 130. 964423
Nebrangiai parduodu malkas, trinkelėmis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126. 936001
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 960693
Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos maišuose. Tel. 8 610 67 001. 945631
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992. 952458
Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.
955728
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.
956474
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 947634
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
919892
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali būti bendrabutyje). Tel. 8 600 40 550, 8 676 22 262. Nebrangiai pirksiu namą Kaune ar Kauno r. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 8 609 96 653, 8 614 22 030. Perku tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 300 915, 8 614 21 023. 964078
Įvairūs Nuomoja
Aliuminio, vario, bronzos, nichromo, nerūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, akumuliatorius, elektros variklius. Kreiptis Elektrėnų g. 8, 8.30–17 val., tel. 8 686 83 409.
„IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
904016
962851
Automobilių supirkimo įmonė perka visų markių automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.
0–24 val. atvežame žvyro, smėlio, skaldos juodžemio, durpių, mėšlo. Savikroviu išvežame gruntą, šakas, statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 640 10 444.
960122
952303
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
Atgabename žvyro, smėlio, skaldos, juodžemio ir t.t. iki 20 tonų. Savivarčių nuoma, išrašome sąskaitas. Tel. 8 612 56 216.
940625
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 919980
964349
Išsinuomoja 964056
Gabenimai
955952
Atvežame GAZ-53 savivarčiu: juodžemio, smėlio, žvyro, atsijų, skaldos, kompostinių, durpių. Išvežame šiukšles. Tel. 343 278, 8 699 83 319. 962135
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749. 952807
Atvežame molio, žvyro, statybinio laužo, juodžemio. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 951695
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116.
Atvežame smėlio, žvyro, juodžemio, skaldos. „Bobcat“ nuoma. Tel. 8 657 68 660.
Įmonė perka mišką. Atsiskaito iš karto. Rengia miškotvarkos projektus. Tel. 8 618 28 211.
Atvežu 5–11 kub. m žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, atsijų, juodžemio. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815.
962726
962331
Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio iki 5 kub. m. BOBCAT paslaugos. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 699 30 078. 961196
959379
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 949337
Perka įvairią žemę Lietuvoje, gali būti nedirbama, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, moka geriausią kainą. Tel. 8 652 56 600. 910372
964482
928466
Paskolos
964613
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 950618
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902. 961972
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com. 952484
948409
Buriu TARO kortomis. Individuali astrologinė prognozė. Tel. 8 671 79 447. 963692
Gegužės mėn. kačių ir šunų vakcinacija prieš PASIUTLIGĘ – tik 5 Lt. V.Krėvės pr. 97A, tel. 460 002; Raudondvario pl. 184–7, tel. 330 342; Pramonės pr. 14, „Urmas“, Žalioji galerija, 4 salė, 17 vieta, tel. 707 723. 950974
962620
Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com.
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.
Kiti
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083.
936295
Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno arba dviejų kambarių butą Kaune, ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498.
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Kelionės
Pirksiu kol. sodą su nameliu arba sodo sklypą Kaune arba Kauno r. Tel. 308 866, 8 676 22 528.
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688.
951493
962096
Paimsiu pakeleivius į Ispaniją, 2–3 žmones. Tel. 8 627 34 672.
Išnuomojamas kambarys ir virtuvė, be patogumų, pagyvenusiam asmeniui. 50 Lt/ mėn. Tel. 8 608 85 887.
939537
Sausas ąžuolines lentas 50 mm storio. Pjauname statybinę medienę pagal užsakymus. Tel. 8 618 89 125.
964319
Savikroviu (20 t, 6x6) išvežu statybinį laužą, žemes. Atvežu žirgų mėšlo, statybinio laužo, molio sklypui pakelti, žemių aplinkai tvarkyti. Tel. 8 638 33 222.
Perku žemės grąžinimo dokumentus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 939830
Parduodame įvairią statybinę medieną. Priimame užsakymus. Tel. 8 687 30 551.
952058
Perku nedidelį namą arba dalį namo. Gali būti apleistas. Tel. 8 650 51 581.
964079
964211
Sklypą (1,4 ha, ribojasi su tvenkiniu) Pociūnuose, 2011 m. pripažintoje gražiausioje kaimo gyvenamojoje vietovėje. Tel. 8 659 79 940.
Perkame žemės ūkio paskirties žemę. Panevėžio, Pasvalio, Biržų, Kėdainių apskrityse. Siūlyti nuo 3 hektarų. Tel. 8 618 05 112.
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Pabrangimas nuo 15 proc./mėn. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“. 948163
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 948255
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 948134
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 948112
UAB „LANIGERA“ praneša apie planuojamą prekybos paskirties pastato statybą T.Masiulio g. 16E, Kaune. Techninis projektas ruošiamas vadovaujantis statinio projektavimo užduotimi, specialiaisiais architektūriniais reikalavimais, techninėmis projektavimo sąlygomis ir privalomųjų TP rengimo dokumentų bei pagrindinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sąrašu. Planuojamas statinio projektavimo ir statybos terminas 2012 08 01–2013 03 01. Projektuotojas UAB „Rusnė“, Miško g. 30–78, Kaunas. Projekto vadovas Algimantas Mačionis, tel. (8 37) 320 365. Su projektu galima susipažinti 2012 06 10 11 val. UAB „Rusnė“ patalpose, Miško g. 30–78, Kaune. Reikalavimas: STR 1.05.06:2010; IX skyrius, 65 straipsnis. 964509
Nukelta į 20 p.
20 2
antraDIENIS, gegužės 29, 2012
klasifikuoti skelbimai kviečia
Įvairūs Kauno rajono savivaldybės taryba 2012 m. gegužės 24 d. vykusiame posėdyje priėmė šiuos sprendimus: TS-211 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio 2013 m. tarifo nustatymo Kauno rajono teritorijoje, dėl nenaudojamų ir ne pagal paskirtį naudojamų arba apleistų ar neprižiūrimų patalpų ir statinių nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“; TS-216 „Dėl dviračių trasų per Akademijos, Ringaudų ir Kačerginės seniūnijas specialiojo plano patvirtinimo“; TS-217 „Dėl UAB „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainų nustatymo“; TS-218 „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 22 d. sprendimo Nr. TS-64 „Dėl UAB „Giraitės vandenys“ geriamojo vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo ir pardavimo kainų nustatymo, Kauno rajono valdybos 1999 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. 377 pripažinimo netekusiu galios“ 1 punkto pripažinimo netekusiu galios“; TS-224 „Dėl Kauno rajono mokyklų valgyklų teikiamų paslaugų organizavimo ir apskaitos tvarkos aprašo patvirtinimo“; TS-229 „Dėl specialiojo plano tvirtinimo“; TS-232 „Dėl Kauno r. sav. Alšėnų sen. Bijūnų k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5247/0010:265, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; TS-233 „Dėl Kauno r. sav. Babtų sen. Muniškių k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5203/0006:427, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; TS-237 „Dėl Kauno r. sav. Ringaudų sen. Mitkūnų k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5250/0010:483, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymo“; TS-238 Dėl Kauno r. sav. Ringaudų sen. Ringaudų k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5250/0010:996, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; TS-239 „Dėl Kauno r. sav. Užliedžių sen. Giraitės k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5283/0006:676, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymo“. 964744
kviečia
„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
213
antraDIENIS, gegužės 29, 2012
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
Pramogos, šventės, laisvalaikis
UAB „Rivona“ praneša apie planuojamą Skuodo gatvės rekonstrukciją Kaune. Techninis projektas ruošiamas vadovaujantis statinio projektavimo užduotimi, techninėmis projektavimo sąlygomis ir privalomųjų TP rengimo dokumentų bei pagrindinių normatyvinių statybos techninių dokumentų sąrašu. Planuojamas Skuodo gatvės rekonstrukcijos projektavimo ir statybos terminas 2012 07 01–2012 12 01. Projektuotojas UAB „Rusnė“, Miško g. 30–78, Kaunas. Projekto vadovas – Algimantas Mačionis, tel. (8 37) 320 365. Su projektu galima susipažinti 2012 06 10 10 val. UAB „Rusnė“ patalpose, Miško g. 30–78, Kaune. Reikalavimas: STR 1.05.06:2010; IX skyrius, 65 straipsnis.
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Mokymai Vokiečių, anglų, norvegų, prancūzų, italų, ispanų, rusų kalbų kur sai. Grupės suaugusiesiems, moksleiviams, vaikams. Ruošiame abitūros ir IELTS egzaminams. Vertimai, kuriuos tvirtina notaras. Daugiau informacijos tel. 209 008, 8 600 82 843. Mus rasite Savanorių pr. 3 (šalia Laisvės alėjos). www.glorialingua.lt. 956556
Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Nuomojame kemperius-prikabinamuosius namelius. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com. 956501
964507
Šokiai, dainavimas
informuoja „BERŽELIO“ BIBLIOTEKA Taikos pr. 113B Gegužės 30 d. 15 val. – diskusija „Fizinis akty vumas – svarbus veiksnys vyresnio amžiaus žmonių sveikatai”. Kūno kultūros akademi jos dėstytoja Kristina VISAGURSKIENĖ prista tys vykdyto tyrimo apie Dainavos bendruo menės vyresnio amžiaus žmonių sveikatą ir fizinį aktyvumą rezultatus. Bus aptariamos ry tinių mankštų ir šiaurietiško vaikščiojimo po reikio ir organizavimo problemos. Pilietinės bendruomenės centras „Dainava”, Kūno kultūros akademija PASISEMKIME SVEIKATOS GĖRIU Gegužės 31 d. 18 val. Panemunės bendruomenės namuose (Vaidilos g. 27) Panemunės bendruomenės centras ir žolinčiai kviečia kartu švęsti Kaimynų dieną PASI SEMKIME SVEIKATOS GĖRIU. Programoje skambės naminio choro dainos, žolinčiai vaišins arbata ir salotomis „Kaimynėlis”. Pasimokysime, kaip sveikiau gyventi.
KAUNO BERNIUKŲ CHORINIO DAINAVIMO MOKYKLA „VARPELIS“ priima mokytis berniukus: 4–5 metų – ankstyvojo mokymo klasėje, 6 metų – priešmokyklinėje klasėje, 7–9 metų – 1 klasėje; dainininkus: 7–9 metų – į jaunučių chorą; 9–18 metų – į koncertinį berniukų ir jaunuolių chorą „Varpelis“. Pagrindinis priėmimas vyks gegužės 31 d. 9–17 val. Tel. 320 486, D.Poškos g. 4, www.varpelis.com.
Sportas Kauno Centro sporto mokykla kviečia 6–14 m. moksleivius į vasaros už siėmimus, kurių tikslas išmokyti vaikus plaukti, stiprinti sveikatą ir ska tinti aktyvų poilsį. I pamaina – birželio 4–22 d., II pamaina – birželio 25–liepos 13 d. Užsiėmimai vyks darbo dienomis 10 ir 11 val. mokyklos plaukimo baseinuose. Plaukti mokys mokyklos plaukimo specialistai. Užsiėmimo trukmė 45 min. Vienos pamainos (15 užsiėmimų) kaina 62 Lt. Registracija ir išsamesnė informacija tel. 422 854, adresas Miško g. 960474
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA
Malta 3* HB – nuo 1045 Lt (asm.) Rodas 3* HB – nuo 1149 Lt (asm.) Kosas 3* AI – nuo 1234 Lt (asm.) Maljorka 2* HB – nuo 1099 Lt (asm.) Kipras 3* HB – nuo 1329 Lt (asm.) Įsigykite dabar – daug pigiau! Įmanomos ir kitokios kelionės datos, kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt Kelionės iš Kauno rugsėjo mėn.
kempingas/poilsiavietė „Viktorija“
Čižikų k., Vištyčio sen., Vilkaviškio r., tel. 8 698 70 328, (8 342) 47 521, (8 342) 20 126.
PASIŪLYMO KAINA: KAMBARIUOSE SU TUALETU IR DUŠU SUAUGUSIAJAM – 240 Lt; vaikams: iki 3 m. – nemokamai, nuo 4 iki 10 m. – 120 Lt; nuo 11 iki 16 m. – 168 Lt.
POILSIS SU ŠEIMA NUO PIRMADIENIO IKI PENKTADIENIO PRIE VIŠTYČIO
E. paštas stovyklavieteviktorija@gmail.com.
958787
Firma „Vėberis“ Didysis rëmëjas
Informacinis partneris
APLANKYKIME DVARUS: birželio 2 d. – ZYPLIŲ; 9 d. – ŽEMAITKIEMIO; 16 d. – TAUJĖNŲ; 23 d. – PLUNGĖS.
Pagrindiniai rëmëjai:
Kauno Rotušė, II–V 12–17 val. Tel. 8 689 54 571, (8 37) 424 282.
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË
Birželio 3 d., sekmadiená, 19 val. Paþaislio vienuolyne LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevièius
Kelionių AgentūrA „RM travel“
Baltosios naktys! Autobusu į Sankt Peterburgą birželio 14–18 d., 499 Lt (ekskursijos, nakvynė, pusryčiai, muziejų bilietai). Tel. 8 686 82 818, 222 936, 8 652 81 888.
Festivalio dienraðtis
4 naktų kruizo kaina nuo 990 Lt asm. Ispanija–Italija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina nuo 1198 Lt asm. Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina nuo 1871 Lt asm. Egiptas–Izraelis–Jordanija 7 naktų kruizo kaina nuo 1750 Lt asm. Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
EŽERO POILSIAVIETĖJE „VIKTORIJA“.
Festivalá pristato
PRADEDAMASIS KONCERTAS
KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ! Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos Savona–Ibiza–Barselona–Marselis
Kviečia
2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d.
Festivalá remia:
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
948475
XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS
Festivalio bankas
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: LILIJA GUBAIDULINA (sopranas) IEVA PRUDNIKOVAITË (mecosopranas) VAIDAS VYÐNIAUSKAS (tenoras) LIUDAS MIKALAUSKAS (bosas)
Dirigentas GINTARAS RINKEVIÈIUS Antonio Vivaldi – Gloria Arijos ir ansambliai ið Vincenzo Bellini, Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti, Jacques Offenbach, Paul Abraham operø ir opereèiø Bilietø kaina: 20, 30 Lt
Savaitės poilsis: Pervalkoje, Palangoje. Informacija www.veberis.com.
Kviečia mokytis Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos, vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4. 949503
Studijos ir mokslai KAUNO GEDIMINO SPORTO IR SVEIKATINIMO VIDURINĖ MOKYKLA
Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Pažaislio vienuolyne 2 val. prieš koncertà. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Informuojame, kad troleibusai iki stotelës„Kauno marios“ vyks iki 22 val. Informaciniai rëmëjai:
Rëmëjai:
Teikia pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą ir laukia aktyvių, sportuojančių, besirūpinančių savo sveikata 1–12 klasių mokinių. Čia dirba kvalifikuotų mokytojų ir specialistų komanda. Ypatingas dėmesys skiriamas mokyklos bendruomenės visapusiškam ugdymui(si), saugumui ir sveikatos stiprinimui. Mokykloje veikia pailgintos dienos grupė, yra plati būrelių pasiūla. Mokykla sudaro sąlygas mokytis mokiniams, siekiantiems sportinio meistriškumo. Jiems suderinamas tvarkaraštis su treniruočių grafiku, stovyklomis ir varžybomis. Laukiame Jūsų! Mūsų adresas Aukštaičių g. 78, Kaunas, tel./faks. (8 37) 425 564.
Partneriai:
Pamesta INIT ÁMONIØ GRUPË
Informuojame, kad 2012 05 27 buvo pavogtas Kaune įregistruotos įmonės UAB „Heyday Projects“, įmonės kodas 302300412, apvalus firminis antspaudas, todėl be įmonės vadovo parašo jį laikyti negaliojančiu. 965049
Pamestą mokinio pažymėjimą serija MP, Nr. 1115774, išduotą 2011 m. Kauno Julijanavos katalikiškos vidurinės mokyklos 5A klasės mokiniui Ernestui Šalčiui, laikyti negaliojančiu. 963685
22
antradienis, gegužės 29, 2012
kas, kur, kada teatras
Amžinąjį atilsį
Liubomiras GRADAUSKAS
Dėl ilgamečio Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos vadovo profesoriaus Liubomiro Gradausko mirties nuoširdžiai užjaučiame žmoną Dalią, sūnus Tomą ir Paulių su šeimomis bei artimuosius. LSMU Radiologijos klinika
(1929–2012) Gyvenimas negailestingas, Nežiūri amžiaus, nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia Brangiausius mums ir artimiausius iš visų. Liubomiras Gradauskas gimė 1929 m. birželio 10 d. Butkūnų kaime, tuomečiame Jonavos valsčiuje. 1952 m. baigė Kauno medicinos institutą (KMI) ir nuo tų pačių metų iki 1955 m. dirbo Respublikinėje Romainių tuberkuliozės sanatorijoje, 1955–1961 m. Respublikinėje Kauno klinikinėje ligoninėje (dabar LSMU Kauno klinikos) chirurgu. 1961–1964 m. studijavo aspirantūroje, tuo metu Lietuvos eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute parašė medicinos daktaro disertaciją apie griaučių rentgenotomografinius tyrimus, kurią 1968 m. apgynė Vilniaus universitete. Nuo 1967 m. L.Gradauskas dirbo KMI (vėliau Kauno medicinos akademijoje) iki pat išėjimo į pensiją 2001 m. Per šį 34 metų darbo laikotarpį jis dirbo Rentgenologijos ir radiologijos katedros asistentu (1967–1977 m.), Rentgenologijos ir radiologijos katedros docentu ir vedėju (1977–1983 m.), Anesteziologijos, reanimatologijos ir radiologijos katedros radiologijos sektoriaus vadovu (1983–1989 m.), Radiologijos ir onkologijos katedros docentu (1989–1991 m.), Radiologijos klinikos profesoriumi ir vadovu (1991–1994 m.), Radiologijos klinikos profesoriumi (1994–2001 m.). Visą savo gyvenimą, dirbdamas Radiologijos klinikoje, profesorius L.Gradauskas susiejo su klinikine, moksline ir pedagogine veikla, domėjosi įvairiomis radiologinės diagnostikos sritimis – ypač skeleto radiologija, konsultavo ligonius, dirbo mokslinį darbą. Profesoriaus L.Gradausko paskaitos ir vedami praktiniai užsiėmimai studentams buvo labai mėgstami dėl profesoriaus išskirtinių oratorinių sugebėjimų, taisyklingos ir išpuoselėtos lietuvių kalbos, puikiai pateiktos mokslinės ir klinikinės radiologinės informacijos. Profesorius L.Gradauskas pasižymėjo ypatinga erudicija bei tolerancija, buvo ypač mėgstamas bendradarbių ir studentų, išugdė daug gabių gydytojų radiologų bei mokslininkų. Profesorius L.Gradauskas vadovavo disertaciniams darbams, buvo daktaro disertacijų recenzentas ir oponentas, išspausdino daugiau kaip 130 mokslinių darbų Lietuvos ir užsienio leidiniuose, buvo žurnalo „Medicina“ redakcinės kolegijos narys. Profesorius L.Gradauskas buvo Kauno krašto radiologų draugijos pirmininkas (1977– 1991 m.), Lietuvos radiologų asociacijos viceprezidentas (1977–1997 m.), o nuo 1999 m. – ir Lietuvos radiologų asociacijos Garbės narys. L.Gradauskas taip pat buvo aktyvus Lietuvos gydytojų sąjungos narys, Europos radiologų asociacijos narys. Profesoriaus darbai skeleto radiologinės diagnostikos srityje buvo pripažinti Europoje, nes profesorius nuo 1993 m. buvo Europos kaulų-raumenų sistemos radiologijos draugijos narys, pirmininkavo daugelyje tarptautinių radiologijos kongresų užsienio šalyse: Austrijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir kt. Išėjęs į pensiją prof. L.Gradauskas nepamiršo savo ilgamečių ryšių su LSMU Radiologijos klinika, nuolat domėjosi klinikos veikla, konsultavo gydytojus ir rezidentus, padėdavo organizuoti kvalifikacijos tobulinimo kursus gydytojams bei radiologijos technologams, neatsisakydavo skaityti paskaitų ir mokslinių pranešimų. Profesorius L.Gradauskas buvo ypač gerbiamas žmogus ne tik Radiologijos klinikoje, bet ir kitų Medicinos universiteto bendruomenės narių už savo išskirtinę toleranciją ir pagarbą žmogui, už nuolatinį etikos principų laikymąsi, už gebėjimą perteikti mokslines ir klinikines žinias mažesnę patirtį turintiems kolegoms, už subtilų humoro jausmą ir visas pačias geriausias žmogiškąsias savybes. Daugumai dabartinės Radiologijos klinikos darbuotojų ar Kauno krašto radiologų profesorius L.Gradauskas buvo pirmasis mokytojas ir globėjas, negailintis savo jėgų ir laiko žengiant pirmuosius žingsnius diagnostikos srityje, ruošiant mokslinius darbus ar dirbant pedagoginį darbą. Profesorius L.Gradauskas buvo pirmojo Lietuvoje radiologijos vadovėlio „Radiologijos pagrindai“ (2005 m.) sumanytojas, jo ištakų iniciatorius bei bendraautoris. Šis vadovėlis 2008 m. buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos premija. Profesorius L.Gradauskas buvo Žmogus, su kurio pavarde asocijavosi Lietuvos, ypač Kauno, radiologų pasiekimai bei darbai, jis buvo šių darbų įkvėpėjas, puoselėtojas ir aukštos kokybės garantas, padėjęs tvirtus pamatus šiuolaikiniams Radiologijos klinikos veiklai ir pasiekimams. Profesoriaus L.Gradausko pavardė amžinai bus pačiomis didžiausiomis raidėmis įrašyta LSMU Radiologijos klinikos istorijoje. Profesorius buvo žmogus iš didžiosios raidės – pavyzdys puikaus specialisto, kvalifikuoto pedagogo, nuoširdaus, teisingo ir labai GERO ŽMOGAUS. LSMU Radiologijos klinika ir Kauno krašto radiologų draugija niekada nepamirš vieno iškiliausių Lietuvos radiologų. LSMU Radiologijos klinika Kauno krašto radiologų draugija Profesoriaus palaikai pašarvoti Kauno laidojimo namuose, S.Žukausko g. 3B. Velionio lankymas gegužės 29 d. nuo 15 val. Urna su palaikais išnešama gegužės 30 d. 10.30 val. Laidotuvės Petrašiūnų kapinėse. Šv. Mišios už velionį bus aukojamos gegužės 30 d. 11 val. antrojoje (mažojoje) Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos bažnyčioje (Aukštaičių g. 6).
Mirus Liubomirui GRADAUSKUI, nuoširdžiai užjaučiame velionio šeimą ir artimuosius. Telydi Jus paguoda ir dvasios stiprybė. BSB „Dabartis“ gyventojai
Mirus Kauno krašto radiologų draugijos ilgamečiam pirmininkui bei Lietuvos radiologų asociacijos garbės nariui profesoriui Liubomirui Gradauskui, šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno krašto radiologų draugija bei Lietuvos radiologų asociacija.
Birutę IVAŠKIENĘ skaudžią netekties valandą, mirus vyrui, nuoširdžiai užjaučia Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos bendruomenė.
Skaudžią netekties valandą, mirus Tėveliui, VšĮ Kauno Dainavos poliklinikos medicinos registratorę Mariją Klimavičiūtę nuoširdžiai užjaučia poliklinikos administracija ir bendradarbiai.
Liūdną netekties valandą dėl mylimos mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame Aleksandro Stulginskio universiteto Studijų skyriaus vedėją Steponą Raudonių ir jo artimuosius. Aleksandro Stulginskio universiteto bendruomenė Netekties ir liūdesio valandą nuoširdžiai užjaučiame Agroenergetikos katedros docentą Kęstutį Venslauską ir jo šeimą dėl mylimo tėvelio mirties. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto darbuotojai ir Agroenergetikos katedros kolektyvas „Liūdinga“. Laidojimas, mirusiųjų paėmimas iš namų ir gydymo įstaigų. Kremavimas 488 Lt (kaina gali keistis priklausomai nuo Lenkijos zloto kurso lito atžvilgiu pirkimo dieną). Mirusiųjų parvežimas iš užsienio. Platus gedulo drabužių, reikmenų ir atributikos pasirinkimas. Užsakymų priėmimas – 24 val. per parą be poilsio dienų M.Daukšos g. 37, Vytauto pr. 47. Šarvojame Vytauto pr. 44A, S.Žukausko 3B, Radvilėnų pl. 15A, V.Krėvės pr. 95A, Aleksoto bažnyčioje. Tel. (8 37) 200 839, 8 633 33 399. 950845
Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo paslaugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 944848
KREMAVIMAS LIETUVOJE. Metalistų g. 3, Kėdainiai. Tel. (8 347) 55 560, 8 613 30 996. E. paštas administracija@krematoriumai.lt www.krematoriumai.lt
948330
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Taikos pr. 34A, Kaunas; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 955451
Paminklų, antkapių, tvorelių gamyba iš įvairių spalvų granito. Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Prekiaujame įvairaus storio poliruotomis švediško granito plokštėmis. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granitine plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granitinės skaldos. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, tel. 8 614 41 608. www.gransta.lt. 950166
ŠILAINIŲ PAMINKLAI
PAMINKLAI: didelė granito spalvų įvairovė; liejame pamatus, dedame trinkeles; paminklų restauravimas; atvežame ir sumontuojame. Mus rasite Šilainių turguje, 43 paviljone. Tel. 8 676 25 966. PREKIAUJAME IŠSIMOKĖTINAI. 959575
SK E L B I M
AI
SKELBIM
AKCIJA
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR
1 SKELBIMĄ!
AI
Kauno diena
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Gegužės 29 d. 18 val. – Sofi Aksanen. APSIVALYMAS. Vienos dalies drama. Rež. Jonas Jurašas. Rūtos salė. Gegužės 30 d. 18 val. – PREMJERA! Eugene Scribe. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė komedija. Rež. Raimundas Banionis. Rūtos salė.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Gegužės 30 d. 18 val. – D.Fo, F.Rame. VIENA NAMUOSE. Monokomedija. Rež. A.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Gegužės 29 d. 19 val. – Užupio dramos teatro gastrolės. HIROSIMA, MANO MEILE, pagal M.Duras. Rež. Ramūnas Abukevičius.
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Gegužės 29 d. 18 val. – komedija NUODĖMIŲ MIESTAS. Režisierius O.Šapošnikovas. Gegužės 30 d. 18 val. – komedija DAKTARAS. Režisierius A.Večerskis. Gegužės 31 d. 18 val. – komedija DAKTARAS. Režisierius A.Večerskis.
renginiai M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Petrausko g. 31
Gegužės 29 d. 15 val. – vokalinės muzikos koncertas. Dalyvaus Vytauto Didžiojo universiteto muzikos akademijos dainavimo katedros doc. Danieliaus Vėbros studentai Asta Mikelionytė, Paulius Bagdonas, koncertmeistrė Greta Drenseikaitė. Programoje – G.Verdi, G.Puccini, G.Donizetti, F.Leharo, W.A.Mozarto, E.Griego, A.Bražinsko, B.Dvariono ir kitų kompozitorių kūriniai. Koncerto vedėjas – doc. D.Vėbra. Birželio 1 d. 16.30 val. – jaunųjų atlikėjų koncertas Tėvo dienai. Dalyvauja A.Kačanausko muzikos mokyklos mokytojos J.Varnaitės-Bliuvienės ir Vilniaus „Ąžuoliuko” bei LMTA muzikos mokyklų mokiniai. Įėjimas su muziejaus bilietais.
J.TUMO-VAIŽGANTO MEMORIALINIS MUZIEJUS Aleksoto g. 10-4
Gegužės 29 d. 17 val. – tradicinis poezijos vakaras FILOSOFIJA, POEZIJA IR LAKŠTINGALOS. Poetinio meno kontroversijos pagal Daivą Po. Naujos Daivos Po knygos ir Jaro Ramūno CD knygos teksto poetiniam fraktalui pristatymas. Dalyvaus knygos autorė Daiva Po, kompozitorius ir rašytojas Ramūnas Jaras, literatūrologė Ramutė Dra genytė, literatūrologas dr. Ramutis Karma lavičius, filosofas Andrius Konickis, vertėja Lili Ame, kūrybinio mąstymo lektorė Inga Uus, aktorė Kristina Kazakevičiūtė, techni nis redaktorius ir matematikas Rimantas Leitanas, poetai Skaidrius Kandratavičius, Gvidas Latakas, Darius Rakauskas ir Linvy das Krivickas.
P.STULGOS LIETUVIŲ TAUTINĖS MUZIKOS INSTRUMENTŲ MUZIEJUS L.Zamenhofo g. 4, www.muzikos-instrumentu-muziejus.lt
Gegužės 30 d. 18 val. muziejaus Didžiojoje salėje vyks edukacinis užsiėmimas „Lietuvių tradiciniai šokiai. Moki nemoki, nori – šok!”
RAUDONDVARIO KULTŪROS CENTRAS Instituto g. 1A, Raudondvaris
Birželio 1 d. 19 val. – autorinis Ilonos Pa pečkytės kūrybinės veiklos 30-mečio vaka ras-koncertas LAIŠKAS. Dalyvaus saksofoni ninkas Petras Vyšniauskas, aktorius Petras Venslovas, perkusininkas Tomas Dobrovols kis, styginių kvartetas, vokalinis kvartetas, gitaristas Arūnas Zabulionis, šokio teatras „Aura“ ir kt. Koncertas nemokamas.
23
antradienis, gegužės 29, 2012
kas, kur, kada PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Birželio 1 d. 15 val. – VDA Kauno dailės fakulteto RETROSPEKTYVINĖS PARODOS, skirtos aukštųjų dailės kursų 90-mečiui Kaune paminėti, atidarymas. Kauno meno mokyklos reikšmė Kauno ir visos Lietuvos meno istorijai jau seniai neginčijama – ją galima vadinti pirmąja nacionaline mokykla, lietuviškos profesio naliosios dailės tradicijos židiniu. Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas, būdamas tiesioginiu Kauno meno mokyk los tradicijų sekėju, šį pavasarį mini Kauno meno mokyklos 90-ies metų jubiliejų. Retrospektyvinėje parodoje, apimančioje 90-ies metų laikotarpį, eksponuojami dar bai reprezentuoja ilgametį jaunųjų meni ninkų indėlį į Kauno meno istoriją, atspindi savitas kūrybines paieškas. Pirmąjį Kauno meno mokyklos laikotar pį pristato tapybos, skulptūros, grafikos darbai ir piešiniai. Eksponuojami ir jau chrestomatiniai kūriniai, ir tik muziejų fonduose saugoti, mažai rodyti darbai. 1940–1991 m. laikotarpį parodoje repre zentuoja daugiausia taikomosios dailės kūriniai iš privačių kolekcijų, atspindintys to laikotarpio Kauno meno istorijos kelią. Naujausi parodos eksponatai iš VDA Kauno dailės fakulteto fondų atstovauja šių dienų meno tendencijoms.
VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJAUS SODELIS Birželio 2 d. 17.10–17.40 val., 3 d. 16-16.30 val. – Europos tautų muzika. Kauno miesto karilionininko Giedriaus Kuprevičiaus atlie kami varpų muzikos koncertai.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Vyrai juodais drabužiais 3“ 3D – iki 31 d. 15.15*, 17.30, 19.45, 22** val. (*išsk. 30; **išsk. 31 d.). „Černobylio dienoraščiai“ – iki 31 d. 13, 19.30, 21.40 val. „Legendinis vikingas Toras“ 3D (liet. k.) – iki 31 d. 11.25, 13.20 val. „Diktatorius“ – iki 31 d. 12.10, 14.10, 16.10, 18.10, 20.10, 22.10 val. „Ko laukti, kai laukies“ – iki 31 d. 12, 14.15, 16.30, 18.45, 21 val. „Nakties šešėliai“ – iki 31 d. 17, 19.15, 21.30 val. „Keršytojai“ – 31 d. 22 val. „Kung Fu Triušis“ – iki 31 d. 11.15 val. „Gatvės šokiai 2“ 3D – 30 d. 15.30 val. „Amžinai tavo“ – iki 31 d. 15, 17.15 val. „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istori ja“ (liet. k.) – iki 31 d. 14.45 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ (liet. k.) – iki 31 d. 12.45 val.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“(N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k). 11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k). 13.00 Europos vidury (k). 13.45 Pulsas (k). 14.15 Vieša paslaptis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Ypatingas atvejis. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Dienos tema. 21.30 Europos vidury. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Pinigų karta. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (9). 6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (6) (k). 7.20 „Agentas Šunytis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Mano vyras gali (k). 11.40 „Havajai 5.0“ (7) (N-7) (k). 12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.40 „Agentas Šunytis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (7). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Meilės miestas“. 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Abipus sienos. 20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Vakaro seansas. Kriminalinis trileris „Nuopuolis“ (JAV, 1993 m.) (N-7). 0.55 „Specialioji Los Andželo policija“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
DATOS (gegužės 29 d.) 12.30 „Aukso ieškotojų kelias“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Nerealu!“ 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7). 21.25 Mistinis drama „Šeštasis pojūtis“ (JAV, 1999 m.) (N-7). 23.40 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.45 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.15 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 „Keliautojai – laiko valdovai“. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 8.45 Krikščionio žodis (rusų k.). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Auksinė Agathos Christie kolekcija. „Puaro“ (N-7). 13.15 Mūsų miesteliai. Gruzdžiai (1996 m.). 14.30 Teatro popietė. Kauno dramos teatro spektaklis. Antanas Keturakis. „Amerika pirtyje“ (1, 2) (k). 16.10 Poetinis muz. pasakojimas „Valdovų kelias“ (k). 16.55 Žinios (k). 17.10 Miesto kodas. 17.25 Pasaulio panorama (k). 17.55 „Keliautojai – laiko valdovai“. 18.25 Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrai. Lietuvos dainų šventė. 2007 m. (4). 20.00 Vilniaus knygų mugė 2012. Naujausios „Nemuno“ ir „Naujosios Romuvos“ poezijos knygos. 20.30 Veronika (1985 m.). 21.25 Ekologinis trileris „Bermudų trikampis Šiaurės jūroje“ (Vokietija, 2011 m.) (N-7). 0.00 Panorama. Verslas. Kultūra. Sportas. Orai. (k). 0.40 Pinigų karta.
9.20 Teleparduotuvė. 9.35 Tavo augintinis. 10.05 „Išlikimas“. 10.55 „Robinas iš Šervudo“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Mano vaikinai“. 14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Robinas iš Šervudo“. 16.00 „Išlikimas“. 17.00 „Medikopteris“. 18.00 „Kaulai“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Mano vaikinai“. 21.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 21.30 Kriminalinė drama „Lemiamas taškas“ (D.Britanija, JAV, 2005 m.). 0.00 „CSI Majamis“. 1.00 „Medikopteris“.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Vyrai juodais drabužiais 3“ 3D (premjera) – iki 31 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.45, 21.15 val. IŠANKSTINIS SEANSAS. „Mes už Lietuvą“ (liet. k.) – 31 d. 19 val. Radio Centro draugų seansas. „Bernvakaris Australijoje“ – 30 d. 19.30 val. LNK kino startas. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – 1 d. 19 val. „Diktatorius“ – iki 31 d. 12.30, 14.30, 16.45, 19, 21.30 val. „Ko laukti, kai laukies“ – iki 31 d. 12.45, 15.15, 17.45, 20.15 val. „Nakties šešėliai“ – iki 31 d. 13, 15.30, 18.15, 21 val. „Legendinis vikingas Toras“ 3D (liet. k.) – iki 31 d. 12, 13.30, 15.45 val. „Keršytojai“ 3D – iki 31 d. 15, 17.30 (sean sas nevyks 30, 31 d.), 20.45 val. „Gatvės šokiai 2“ 3D – iki 31 d. 11.30, 18 val. „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istori ja“ – iki 31 d. 14 val. „Profas“ – iki 31 d. 19.15, 21.45 val. „Neliečiamieji“ – 29 d. 20.30 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 31 d. 10.45 val. „Gatvės šokiai“ – iki 31 d. 16.30 (seansas nevyks 29 d.) val. „Loraksas“ (liet. k.) – iki 31 d. 10.30 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ (liet. k.) – iki 31 d. 10.15 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „Melancholi ja“ – 29 d. 16.40 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami. Bilieto kaina 7 Lt.
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Komedija „Čiuožėja“ (JAV, 2005 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Viešnios iš praeities“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. sportas. orai. 19.10 Gyvenimas yra gražus. 20.10 „Be namų“ (2). 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Veiksmo trileris „Klastotė“ (JAV, Honkongas, 1998 m.). 0.50 „Kaltės kaina“. 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k). 8.00 Skanus pokalbis (k). 9.00 Sekmadienio rytas (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k).
8.05 Teleparduotuvė. 8.40 „Drakonų kova Z“ (N-7). 9.40 „Muča Luča“. 10.00 „Sedrikas“. 10.30 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 11.00 Būk mano meile! (N-7). 12.00 „Teresa“. 13.00 „Intrigų dvaras“. 14.00 „Laukinė širdis“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai (N-7). 17.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7). 18.00 „Dvigubas gyvenimas“ (N-7). 19.00 „Laukinis gyvenimas“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Specialiųjų tyrimų skyrius“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Laiškanešys“ (JAV, 1997 m.). 0.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
10.25 „Linksmieji traukinukai“. 10.40 Senoji animacija. 11.15 Nomeda. 12.05 „Meilės konvejeris“. 13.00 „Aistrų verpetai“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 17.00 „Meilės konvejeris“. 18.00 „Moteris be praeities“. 19.00 „Aistrų verpetai“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.35 Nomeda. 21.25 „Moterys meluoja geriau“. 22.25 „Moteris be praeities“.
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 20.30, 0.30 Lietuva– Venesuela– Londonas. 8.00 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.45 Negaliu tylėti. 15.45, 16.10 Dok. f. „Uraganas „Katrina“. Liudininkų akimis“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Reporteris. 20.45 Lietuvos ir Rusijos nacionalinių futbolo rinktinių draugiškos rungtynės. Tiesioginė transliacija iš Šveicarijos. 22.45 Lietuva tiesiogiai. 23.20 Super L.T. 23.55 Reporteris. Orai. 0.45 Dok. f. „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (1) (N-7).
9.00 Žinios (k). 9.20 Drama „Hercogienė“ (N-7). 11.10 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.40 Komedija „Trotskis“ (N-7). 13.35 Telelaikraštis. 15.55 Komiška drama „Atviras kelias“ (N-7). 17.30 Nuoga tiesa (k). 18.00 Žinios. 18.30 „Nenuorama Seidė“. 19.30 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.20 Gyvenimas be stresų. 20.30 Kai Lietuvos nebuvo. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Veiksmo f. „Niekada nepasiduok“ (N-14). 23.15 Žinios (k). 23.35 Trileris „Gyvatė“ (N-14).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.00 „Sedrikas“. 10.30 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 11.00 „Būk mano meile“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Intrigų dvaras“. 14.00 „Laukinė širdis“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (k). 16.30 Daktaras Ozas. Šeimos gydytojo patarimai. 17.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Muzika. 21.00 Veiksmo f. „Laiškanešys“. 0.30 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (k).
8.00 Fantastinis f. „Salos apgyvendinimas 1“ (Rusija, 2009 m.). 10.05 Drama „Kasandros prakeiksmas“ (D.Britanija, JAV, 2007 m.). 11.55 Nuotykių komedija „Transamerika“ (JAV, 2005 m.). 18.00 Drama „P. S. Myliu tave“ (JAV, 2007 m.). 20.10 Komedija „Miego mokslas“ (Prancūzija, 2006 m.). 22.05 Drama „Išminuotojų būrys“ (JAV, 2008 m.). 0.20 Komedija „Žakas ir Miri kuria porno“ (JAV, 2008 m.).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Sportas LT. Tarptautinis R.Tamulio bokso turnyras. 14.15 Sportas LT. Lietuvos tradicinės karatė čempionatas. 15.15 Šešių nacijų regbio turnyras. Airija–Prancūzija. 17.00 Šešių nacijų regbio turnyras. Anglija–Prancūzija. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kazanės UNIKS. 21.15 „Škotijos taurės“ finalas. Edinburgo „Hearts“–Edinburgo „Hibernian“. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
Tarptautinė Jungtinių Tautų taikos saugotojų diena 1917 m. gimė 35- asis JAV prezidentas Johnas F.Kennedy. 1956 m. gimė amerikiečių dainininkė LaToya Jackson. 1958 m. gimė aktorė Annette Bening. 1975 m. gimė Melanie Brown, buvusios britų popgrupės „Spice Girls“ narė. 1978 m. gimė Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro primabalerina Miki Hamanaka-Paulauskas. 1984 m. gimė amerikiečių krepšininkas Carmelo Anthony. 1987 m. gimė lengvaatletė Lina Andrijauskaitė.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Su malonumu prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis gali kilti nesutarimų ar net agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas. Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ko norite iš gyvenimo. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Dvyniai (05 21–06 21). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną galite gailėtis. Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų gerą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais. Liūtas (07 23–08 23). Galite sulaukti darbo pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite savo gebėjimams tobulinti. Palanki diena dirbti komandoje. Mergelė (08 24–09 23). Iškils sunkumų, nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai vargu ar suteiks pasitenkinimo. Svarstyklės (09 24–10 23). Sveika nuovoka padės bendraujant su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas. Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai, kuriuos tenka priimti darbe, gali prieštarauti jūsų įsitikinimams. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs ir šiek tiek irzlus. Užsispyręs įrodinėsite savo tiesas ir tai gali tapti nesutarimų priežastimi. Todėl verčiau patylėkite, nesikiškite į svetimus ginčus ir išvengsite konfliktų. Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite emocinę įtampą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Vandenis (01 21–02 19). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Žuvys (02 20–03 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Nespręskite svarbių klausimų, tvarkykite tik būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus, o ateityje laukia geresni laikai.
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje bus permainingi orai. Šiandien galimas lietus su perkūnija, temperatūra bus 13–23 laipsniai šilumos. Trečiadienio naktį dar gali palyti su perkūnija, o dieną bus sausiau ir vėsiau. Naktį numatoma 5–8, dieną 13–16 laipsnių šilumos.
Šiandien, gegužės 29 d.
+19
+13
Telšiai
+19
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+20
Utena
+21
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
4.52 21.41 16.49 13.47 1.43
150-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 216 dienų. Saulė Dvynių ženkle.
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +21 Brazilija +27 Briuselis +22 Dublinas +20 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +15
Londonas +20 Madridas +29 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +25 Pekinas +29
orai kaune šiandien
Praha +22 Ryga +13 Roma +23 Sidnėjus +16 Talinas +13 Tel Avivas +33 Tokijas +24 Varšuva +23
+21
+22
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+23
Alytus
1–5 m/s
Vardai Algedas, Erdvilė, Magdelena, Mažrimas, Teodozija.
Audra vartė medžius
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+18
+21
+18
+13
5
+12
+16
+14
+8
6
+12
+17
+15
+10
2
rytoj
poryt
Atogrąž ų audra „Beryl“ vakar užk lu po JAV pietr yt inę pak rantę su ura ganui beveik prilygstančia jėga, var tydama med žius ir elektros stulpus. „Beryl“ centras anksti pirmadienį bu vo maždaug 60 km į rytus nuo Džek sonv il io Flor idoje, pranešė Majamy je įsik ūręs Nacionalinis uraganų ste bėjimo centras. „Beryl“ vėjo greitis sie kė 110 km per val., audra judėjo į vaka rus 11 km per val. greičiu ties Floridos ir Džordžijos valstijų riba. Meteorologai sako, kad audra vėliau slinks virš Flo ridos ir Džordžijos, o paskui vėl pasuks pakrantės link ir į Atlantą. BNS inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Grįžo užsikrėtęs „Eurovizijos“ virusu Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Į Lietuvą iš Azerbaidžano sosti nės Baku grįžęs atlikėjas Donatas Montvydas sakė esąs labai laimin gas. „Įgijau neįkainojamos patir ties“, – grupelės palaikančiųjų
sutiktas džiaugėsi atlikėjas, „Eu rovizijos“ dainų konkurse užėmęs keturioliktą vietą. Daug kalbų šiemet sukėlė tai, kad Lietuvą menkai tepalaikė šalys kai mynės. Latvija Lietuvai skyrė ke turis balus, Rusija – penkis, Balta rusija – aštuonis. 12 balų lietuviui
atidavė gruzinai. „Keista, kad kai mynai taip mažai už Lietuvą bal savo. Kitų šalių atstovai irgi klau sė, kodėl kaimynai taip kukliai mus vertina, ką mes prisidarę. Nežinau, kodėl taip yra. Galbūt išties vaka rėjame, pradedame vertinti muzi ką, o Balkanų šalys turi tas verty bes – palaiko kaimynus“, – sakė atlikėjas, „Eurovizijoje“ dalyvavęs kaip Donny Montell. Nuo vaikystės dainų konkursu besižavinčio jaunojo atlikėjo ma nymu, tikroji pergalė yra dainuo ti tokiai milžiniškai auditorijai, o užimta vieta nelabai svarbu.
Į „Euroviziją“ nuo pat mažų dienų žiū rėjau labai pagarbiai ir mano nuomonė po dalyvavimo ne pasikeitė. „Į „Euroviziją“ nuo pat mažų dienų žiūrėjau labai pagarbiai ir mano nuomonė po dalyvavimo ne pasikeitė. Jau būdamas vaikas sa kiau, kad noriu ten dalyvauti. Tai jūs pasakykite, ar man gerai sekė
si, – juokėsi Donatas, paklaustas, kaip vertina savo pasirodymą. – Jeigu jums patiko, žiūrovams pati ko – vadinasi, viskas gerai.“ Lietuvos delegacijos vadovas Audrius Giržadas patarė atlikėjui nesivaržyti – vis dėlto pusfin alyje jis užėmė trečią vietą. „Esu linkęs į „Euroviziją“ va žiuoti dar ne kartą, – atsklei dė D.Montvydas. – Dar nespėjau įvertinti būsimų konkurso sąly gų pokyčių, apie kuriuos kalbė ta Lietuvos televizijoje, bet, ma nau, su geromis galvomis viskas bus gerai.“
Namie: oro uoste ąžuolo lapų vainiku padabintas D.Montvydas nuo žurnalistų neslėpė norįs sugrįžti į „Eu
roviziją“.
Gedimino Bartuškos nuotr.