2012-05-29 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, geguŞės 29, 2012

www.kl.lt

124 (19 425)

.;A?.16 2;6@ 424 B Âź@ &

`cRVXNaN-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRc VĂ˜VR[Ă›

sveikata

Paciento baimÄ—

AtkaklĹŤs pa sireikalau cientai savo reik lumu gali ti, kad net iĹĄtaptĹł ne mokamos mo paslaugos sukandÄ™ kamomis. O ĹĄtai ty dantis uĹž gydymo lieji kantriai sumoka paslaugas dvigubÄ… kainÄ….

Mo­to­cik­li­nin­kai uos­ta­mies­Ä?io cent­re vaĹžinÄ—ja ne­le­ga­liai.

Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sų dėl ťei­mos sam­pra­tos ini­cia­to­riai ne­ran­da pa­kan­ka­mai ťa­li­nin­kų.

Miestas 3p.

Lietuva 5p.

Skie­pų bai­mė pri­ťau­kia vai­kų netektis.

Sandra

– į naudą

9

gydykla i

Lu

koĹĄiĹŤtÄ— s.lukosiu te@kl.lt

Gydymo papildomas ÄŻstaiga taip pat UĹž dĹŤrÄŻ – teikia pi paslaugas, nemoka KlaipÄ—die nigai uĹž kurias Ligo tÄ— Leoka di kienÄ— uĹž „Konstitu niĹł kasa. savo pini ja Macijaus- kad cijo vaistĹł ir gus nusi gydymas je nÄ—ra paraĹĄyta, laĹĄiniĹł sis pir atÄ—jusi ÄŻ temas, ta ko vyriausioji yra nemokamas“, Klai ĹžiĹŤros cent pÄ—dos sveikatos Ä?iau ĹžmonÄ—s kar gydytoja pastebi, – prie- nÄŻ kad tais iĹĄkrai suĹžinojo, ro procedĹŤrĹł ka po pagrin teisÄ—s ak bine kad uĹž kiek tÄ…. diteks sumo Ji paaiĹĄki vienÄ… infu tÄ… no, kÄ—ti zi L.Macijaus beveik po 15 litĹł. jÄ… dymo paslau jog nemokamĹł gygĹł tvarkÄ… kienÄ— riausybÄ— kad jai iĹĄ nustato ir kuklios pen suskaiÄ?iavo, nisterija. Sveikatos apsaugos Vypildomai sijos tektĹł pa mimoteris per kloti 75 litus. 77 pametĹł televizijÄ… jusi, kad buvo girdÄ—gy Jei laĹĄines bĹŤti nemo dymo paslaugos turÄ—tĹł kamos. mus vais ar leidĹžiaMoteris tus tuacija bu minÄ—jo, jog pana ĹĄeimos gy skiria ĹĄi sivo kilusi dy kambinu ir pernai. si PasĹĄios paslau tojas, Ĺžinojo, kad ÄŻ LigoniĹł kasÄ… ji esÄ… nemoka gos yra nemokama. ĹĄi paslauga turÄ—tĹł sumos, o jei bĹŤti TaÄ?iau, pa skiria gydy to kÄ— vis tiek cientÄ—s teigimu, me at tantas ar jas konsulĹĄines, kol sisakÄ— jai pastaty diba ti laĹĄi pats pagei Ĺžmogus ÄŻsitikinusi, nesumokÄ—s. Pa cientÄ— dauja ĹĄios kia ne gy kad gydymo ÄŻstai paslaugos ga dyti, o tik pasipinigau sie– tenka suti. simo Pa ĹžeidimĹł neapti

kÄ—ti.

ko KlaipÄ—dos centro vy sveikatos prie ĹžiĹŤros riausioji gydytoja VenckienÄ— Lo cientei ne paaiĹĄkino, kad ĹĄiai reta Konfliktas kartojasi paslaugos priklauso nemo pa- KlaipÄ—dos kamos te – pagal mo KontrolÄ—s ritorinÄ—s ligoniĹł bĹŤklÄ™ jai kasos ĹĄiĹł laĹĄiniĹł ters sveikatos skyriaus Dabravals ve esÄ… nerei Paslauga kis taip pat dÄ—jas Saulius kia. apie cientas pa tampa mokama, kai bu ts jos pa- mo minÄ—tÄ…jÄŻ koniktÄ… vo girdÄ—jÄ™s Pasak L.Venc pageidauja. ÄŻstaigos ir tarp gydykienÄ—s, dÄ—l cientÄ—s ÄŽ gydymo pacientÄ—s. ĹĄios paskundo gy Ä?iÄ… ÄŻstaigÄ… ÄŻstaigas kontroliuo tikrinÄ™s medicini dymo ÄŻstaigÄ… pa nai. Tuomet cientÄ— kreipÄ—si jannis audi ĹžeidimĹł ir tas padÄ—l teikia mĹł paslau buvo teisĹŤs. nustatyta, jog me pernustatÄ—. gĹł nedikai Ĺ iemet ta ja vÄ—l kar pati situa Tokia pa tojasi. ti situaci ciir pernai. ja buvo iĹĄ VedÄ—jas pa ki PacientÄ— tuomet krei lusi tei neprik tvirtino, kad pa si ne tik ÄŻ cienKlaipÄ—dos lau niĹł kasÄ…, teritorinÄ™ pÄ—- slaugos. Jei sÄ— nemokamos bet ir Sei palaĹĄines ar mo narÄ™, ligo- vaistus tos apsau leidĹžia ski Sveikagos ĹĄios paslau ria ĹĄeimos gydy mus „NeiĹĄken ministerijÄ…. to jei skiria gos yra nemokamos,jas, sisiĹŤliau tusi iĹĄ savo pinigĹł gy mo das“, – ne teriai apmokÄ—ti pa- arba Ĺžmogusdytojas konsultan o iĹĄlai- pa slÄ—pÄ— L.Venc tas slaugos – pats pageidauja kienÄ—. ĹĄios tenka susi IĹĄkraipo mokÄ—ti. tei Atliko ty Gydymo sÄ—s aktus rimÄ… ÄŻstaigos va KontrolÄ—s kad jie ne dovÄ— pati sky linkÄ™ lau Ĺžyti ÄŻstaty kino, kad kartais riaus vedÄ—jas su imti pini gus, tiko, mĹł at L.Venckie jeigu nepriklauso. ir kaina siekian kaklĹŤs ir bet ko kia tys ÄŻrody pacientai cientui kar nÄ— paaiĹĄkino, kad ti savo tie iĹĄlo tam tikras tais tenka sumokÄ— pa- visada sutin ĹĄia labiau nei ty sÄ… lie ti uĹž dy kan moka Ligo paslaugas, kuriĹł mo paslau tys mokÄ—ti uĹž ji, neapgyniĹł kasa gas. Nere ja, nÄ—ra draus ar tas privalo ba pacientas – kad Ĺžmogus sumo tai paaiĹĄkÄ—tos draudi kÄ—jo tie muoju svei mu. ka- kÄ— siogiai gydymo ÄŻstai dvigubai damas pri valomÄ…jÄŻ gai ir mosveikatos draudimÄ…. ď Ž Piktna

Ĺ iandien priede

Pa­sa­Şas mi­rė neuŞ­gi­męs

10

Kaina 1,30 Lt udĹžiauja:

XN_aNV` ]NPVR[

a\ ]_N \ZN `b Z\XÛaV

b af_VZ\ [b\

a_NbXĂ– Xb_V\` WNZ [R

a [R_RVXVN

 @UbaaR_`a \PX• [b\a

_

„Kons­ti­tu­ci­jo­je nė­ra pa­ra­ťy­ ta, kad gy­dy­mas yra ne­mo­ ka­mas.“ Pa­cien­tĹł in­terp­re­ta­ci­jas dÄ—l mo­ka­mĹł pa­slau­gĹł at­rė­mÄ— Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­Şiō­ros cent­ro va­do­vÄ— Lo­re­ta Venc­kie­nÄ—.

9p.

Ď pa­ro­dą – ir pirk­ti, ir ra­gau­ti Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pir­mą­kart uos­ta­mies­ty­je vyk­sian­ ti Va­ka­rĹł Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­ mĹł pa­ro­da kvie­Ä?ia klai­pė­die­Ä?ius ne tik smal­sau­ti, bet ir de­gus­tuo­ ti, pirk­ti, ma­Şa to, pa­si­nau­do­ti pa­ trauk­lio­mis nuo­lai­do­mis.

„„Ga­ran­ti­jos: ar­ti­miau­siu me­tu ba­tų meistrai, siu­vė­jai ir pre­kei­viai iť Buities rōmų ne­bus iť­va­ro­mi.

Pla­nas vie­to­je Bui­ties rō­mų Her­kaus Man­to gat­vė­je su­kur­ti pra­ ban­gų pre­ky­bos, pra­mo­gų ir iť­skir­ti­nių gy­ve­na­mų­jų apar­ta­ men­tų pa­sa­Şą mi­rė. Bui­ties rō­muo­se dir­ban­tys Şmo­nės, prie­ťin­ gai nei Os­ta­po Ben­de­rio vi­zi­jo­mis pa­ti­kė­ję Va­siu­kų gy­ven­to­jai, dŞiau­gia­si, kad ro­Şi­niai pla­nai griau­ti pa­sta­tą Şlugo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vi­zi­ja ap­rė­pė vi­są kvar­ta­lą

No­ras at­gai­vin­ti prieť po­rą ťim­tų me­tų bu­vu­sį Vil­hel­mo mies­tą, ke­ tin­tą pa­va­din­ti pa­sa­Şu, su­bliōť­ko.

4

Ge­gu­Şės 31-Ä…jÄ…, ket­vir­ta­die­nÄŻ, „Švy­tu­rio“ are­no­je pra­si­dė­sian­ Ä?ia­me ren­gi­ny­je sa­vo veik­lÄ…, pro­ duk­ci­jÄ… bei pa­slau­gas pri­sta­tys per 100 ĹĄa­lies ir uŞ­sie­nio ÄŻmo­niĹł – nuo smul­kių­jĹł ga­min­to­jĹł iki di­dĹžių­jĹł kom­pa­ni­jĹł.

Kaip pa­ti­ki­no Vers­lo pa­sie­ki­mĹł pa­ro­dÄ… or­ga­ni­zuo­jan­Ä?iĹł Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nÄ—s ir ama­tĹł rō­ mĹł ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vik­to­ras Kro­lis, ja sie­kia­ma at­liep­ti ÄŻvai­ria­ ly­pius po­rei­kius, tad ren­gi­nys bus pa­trauk­lus ir pa­pras­ tiems var­to­to­jams.

2

2

ANTRADIENIS, gegužės 29, 2012

miestas

Į pa­ro­dą – ir pirk­ti, ir ra­gau­ti „Kol nė­ra tęs­ti­nės tra­ 1 di­ci­jos, ži­no­ma, sun­ko­ ka įsi­vaiz­duo­ti, ko­kio tai po­bū­džio

ren­gi­nys, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

– Ta­čiau no­riu pa­brėž­ti, jog tai tik­ rai ne­bus spe­cia­li­zuo­ta, vien vers­lo at­sto­vams skir­ta pa­ro­da.“

www.kl.lt PRISTATO:

5

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

– tiek li­tų kainuos įėjimas į renginį. Štai ren­gi­nio lan­ky­to­jai ga­lės pa­si­gar­džiuo­ti bei „iš pir­mų ran­ kų“ įsi­gy­ti duo­nos, ban­de­lių, py­ ra­gų ir įvai­rių ke­pi­nių, sū­rių, ki­tų pie­no pro­duk­tų, na­tū­ra­lių, iš lie­tu­ viš­kų vai­sių ir uo­gų spaus­tų sul­čių, pa­gal se­ną­sias liau­dies me­di­ci­nos tra­di­ci­jas ga­mi­na­mų ar­bat­žo­lių, ar­mė­niš­kų vy­nų.

Sa­vo pro­duk­ci­ją, pa­slau­gas pri­ sta­tys bei pa­lan­kio­mis kai­no­mis siū­lys ir bal­di­nin­kai, teks­ti­li­nin­ kai, sta­ty­bų, būs­to įren­gi­mo, ju­ve­

Renginys: kviesdamas klaipėdiečius ir miesto svečius į parodą V.Krolis

akcentuoja, jog tai ne­bus spe­cia­li­zuo­ta, vien vers­lo at­sto­vams skir­ta pa­ro­da.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ly­ri­kos įmo­nės, SPA cent­rai, ke­lio­ nių agen­tū­ros, vieš­bu­čiai.

O dėl stu­d i­j ų neap­s isp­ren­d ę abi­tu­rien­tai tu­rės ga­li­my­bę tie­ sio­g iai pa­b end­rau­t i su aukš­t ų­ jų mo­kyk­lų at­sto­vais. Lan­ky­to­jų pa­to­gu­mui dar­bo die­no­mis – ket­

vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį – pa­ro­ da veiks nuo 10 iki 19 val., šeš­ta­ die­nį – iki 15 val. Įė­ji­mas į ren­gi­nį kai­nuos 5 li­tus, stu­den­tams, pen­si­nin­kams, vai­ kams bei neį­ga­lie­siems – ne­mo­ ka­mai.

Privalomi egzaminai – išbandymas de­šim­to­kams Abi­tu­rien­tų eg­za­mi­ nų se­si­ja per­si­py­nė su de­šim­to­kų ži­nių pa­tik­ra. Ji šie­met ta­ po pri­va­lo­ma.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

PALAIKYKITE SAVO DARBDAVĮ − balsuokite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.

Gegužės 31 d. Rūpestingiausios įmonės apdovanojimai vyks tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje „Švyturio“ arenoje.

DAUGIAUSIA BALSŲ SURINKUSIŲ ĮMONIŲ SEPTYNETUKAS: 1. UAB „Klaipėdos duona”

4373

2. UAB „Gridins Group LT“

3984

3. UAB KJKK BEGA

2908

4. UAB „Elektrifikacijos paslaugos“

2676

5. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ 2223 6. UAB „Avitelos prekyba“

1929

7. UAB „Arijus“

1735 Gegužės 28 d. 16 val. duomenys PROJEKTO PARTNERIAI:

Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

Ki­ta­tau­čiai raš­tu lai­kė sa­vo gim­tų­ jų kal­bų eg­za­mi­nus. Her­ma­no Zu­ der­ma­no gim­na­zi­jo­je gim­to­sios vo­kie­čių kal­bos eg­za­mi­ną lai­kė 42 de­šim­to­kai. Ru­sa­kal­bių mo­kyk­lo­ se gim­to­sios kal­bos ži­nių pa­tik­ro­je da­ly­va­vo 103 moks­lei­viai.

Prieš ke­lias die­nas 1 555 de­šim­to­ kai lai­kė gim­to­sios lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­ną, o 329 – vals­ty­bi­nės lie­ tu­vių kal­bos. Kar­tu su jais sa­vo ži­ nias pa­si­tik­ri­no du kur­tie­ji. Šiuo me­tu tik­ri­na­mi de­šim­to­ kų dar­bai. Ka­da paaiš­kės re­zul­ta­ tai, pri­klau­so nuo kiek­vie­nos mo­ kyk­los. Šiandien 1 879 de­šim­to­kai lai­kys ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ną. Jis baigs pa­grin­di­nio ug­dy­mo ži­nių pa­tik­rą, ku­ri šie­met pir­mą kar­tą bu­vo pri­va­lo­ma.

Kaip sa­kė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­ rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­ nė, pri­va­lo­mi de­šim­to­kų eg­za­mi­nai vyks­ta sklan­džiai gal ir dėl to, kad ir anks­tes­niais me­tais dau­gu­ma jų sa­ vo no­ru pa­si­tik­rin­da­vo ži­nias. Abi­ turientams tęsiasi brandos egza­ minų sesija. Vals­ty­bi­nis ru­sų kal­bos eg­za­mi­nas praėjusį savaitgalį bu­ vo pa­sku­ti­nis, ku­rį moks­lei­viai lai­kė šeš­ta­die­nį. Nuo bir­že­lio 1-osios eg­ za­mi­nai vyks dar­bo die­no­mis.

Truk­mė: pa­grin­di­nė bran­dos eg­za­mi­nų se­si­ja tę­sis iki bir­že­lio 18 die­nos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bran­dos eg­za­mi­nai vals­ty­bi­nis ir mo­kyk­li­nis lie­tu­vių

vals­ty­bi­nis bio­lo­gi­jos – bir­že­lio 11 d.

kal­bos – bir­že­lio 1 d.

mo­kyk­li­nis mu­zi­ko­lo­gi­jos (I da­lis) –

in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos – bir­že­

bir­že­lio 12 d.

lio 4 d.

vals­ty­bi­nis is­to­ri­jos – bir­že­lio 13 d.

mo­kyk­li­nis dai­lės – bir­že­lio 5 d.

mo­kyk­li­nis mu­zi­kos – bir­že­lio 14 d.

vals­ty­bi­nis ma­te­ma­ti­kos – bir­že­lio 6 d.

mo­kyk­li­nis mu­zi­ko­lo­gi­jos (II da­lis) –

mo­kyk­li­nis gim­to­sios kal­bos (len­kų,

bir­že­lio 14 d.

ru­sų, vo­kie­čių) – bir­že­lio 7 d.

vals­ty­bi­nis che­mi­jos – bir­že­lio 15 d.

vals­ty­bi­nis geog­ra­fi­jos – bir­že­lio 8 d.

vals­ty­bi­nis fi­zi­kos – bir­že­lio 18 d.

3

ANTRADIENIS, gegužės 29, 2012

miestas Kvie­čia vaikš­čio­ti

Atp­luk­dė kro­vi­nius

Til­tų gat­ve – nuo ru­dens

Klai­pė­die­čiai, pa­mė­gę šiau­rie­tiš­ ką ėji­mą bei no­rin­tys pa­to­bu­lin­ ti įgū­džius, kvie­čia­mi į tre­ni­ruo­ tę. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­ro ren­gia­ma tre­ni­ruo­tė vyks uos­ta­mies­čio Va­sa­ros est­ra­ dos ta­ko pra­džio­je (prie suo­liu­kų iš Lie­po­jos g. pu­sės). Šiau­rie­tiš­ko ėji­mo ger­bė­jai ren­ka­si ge­gu­žės 30 d. 16 val.

Klai­pė­dos uos­tą sau­giai pa­sie­kė pir­mie­ji iš Af­ga­nis­ta­no iš­ve­da­mų NA­TO Tarp­tau­ti­nių sau­gu­mo pa­ ra­mos pa­jė­gų mi­si­jo­je da­ly­vau­ jan­čių Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ ti­jų (JAV) kon­tei­ne­riai su ne­ka­ri­ niais kro­vi­niais. Iš vi­so bu­vo at­ ga­ben­ti 76 kon­tei­ne­riai, ku­rie to­ liau jū­ros trans­por­tu bus pluk­do­ mi į JAV.

Mies­to ta­ry­ba nu­spren­dė sa­vait­ ga­liais Til­tų gat­vę at­ver­ti vie­ša­ jam trans­por­tui. Ta­čiau ka­da tai bus, dar neaiš­ku. Vis­kas paaiš­ kės pa­ren­gus sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės įsa­ky­mą.

Tai ža­da­ma pa­da­ry­ti iki sa­vai­tės pa­bai­gos. Grei­čiau­siai Til­tų gat­ve sa­vait­ga­liais au­to­bu­sams bus lei­ džia­ma va­žiuo­ti nuo ru­dens.

Palei Danę – nau­jas dvi­ra­čių ta­kas Dvi­ra­ti­nin­kai Klai­ pė­do­je jau ne­tru­kus ga­lės rie­dė­ti nau­ ju ta­ku – 7 km il­gio tra­sa bus nu­ties­ta pa­lei Da­nės upę.

Mu­gė. Ant­ra­die­nį 16 val. pre­ky­bos cent­ re, esan­čia­me Tai­kos pro­spek­te 141, du­ ris at­vers pre­ky­bos mu­gė, ku­rio­je sa­vo su­kur­tus pro­duk­tus ir pa­slau­gas siū­lys uos­ta­mies­čio gim­na­zi­jo­se, vi­du­ri­nė­se ir pro­fe­si­nė­se mo­kyk­lo­se be­si­mo­kan­ tys moks­lei­viai. To­kio ti­po mu­gė Lie­tu­ vo­je ren­gia­ma pir­mą kar­tą. Ji truks sa­ vai­tę.

Ak­ci­ja. Ket­vir­ta­die­nį bus mi­ni­ma Pa­ sau­li­nė die­na be ta­ba­ko. Šia pro­ga Klai­ pė­dos ir Ne­rin­gos gat­vė­se praei­viams, o Pa­lan­go­je bei Kre­tin­go­je mo­kyk­lo­ se bus da­li­ja­mos po­pie­ri­nės gė­lės. Pa­ jū­ry­je pla­nuo­ja­ma iš­da­ly­ti 4 tūkst. po­ pie­ri­nių gė­lių. Klai­pė­do­je jos bus da­li­ ja­mos nuo 12 val. Man­to gat­vė­je – ruo­ že nuo At­gi­mi­mo aikš­tės iki M.Maž­vy­ do alė­jos ir prie pre­ky­bos cent­ro, esan­ čio Tai­kos pro­spek­te 61.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė šio dvi­ra­čių ta­ko tie­si­mui ga­vo be­maž 6 mln.

ES pa­ra­mą. To­dėl bu­vo pa­skelb­tas kon­kur­sas, jau at­plėš­ti pa­siū­ly­mų vo­kai ir su­da­ry­ta pre­li­mi­na­ri kon­ kur­san­tų ei­lė. „Po 15 die­nų, jei nie­ kas ei­lės neaps­kųs, tu­rė­si­me nu­ga­ lė­to­ją. Da­ro­me vis­ką, kad pro­jek­tas bū­tų įgy­ven­din­tas“, – tei­gė Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pro­jek­tų sky­ riaus ve­dė­ja Elo­na Jur­ke­vi­čie­nė.

Dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­kas tu­rė­ tų bū­ti nu­ties­tas vie­no­je gra­žiau­sių Klai­pė­dos vie­tų – Da­nės slė­ny­je.

Rek­rea­ci­nis ta­kas su­pro­jek­tuo­ tas dar 2008 me­tais. Pa­gal tech­ ni­nį pro­jek­tą dvi­ra­čių ta­kas tu­rė­tų

Tra­sa: dvi­ra­ti­nin­kai nu­ties­tu nau­ju ta­ku ga­lės va­žiuo­ti pa­lei Da­nės upę.

bū­ti nu­ties­tas Da­nės upės slė­nio te­ri­to­ri­jo­je nuo Bir­žos til­to pie­ti­ nės kran­ti­nės iki Lie­pų gat­vės til­ to per upę ir šiau­ri­ne kran­ti­ne nuo Lie­pų gat­vės til­to iki Pa­lan­gos ke­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lio. Nu­ma­ty­ta nu­ties­ti 7 km 237 m il­gio tra­są.

Skai­čiuo­ti­na šio pro­jek­to ver­ tė – per 7 mln. li­t ų. „Kol kon­ kur­s as ne­p a­s i­b ai­g ęs, ne­ga­l iu

įvar­dy­ti, ko­kia yra ma­žiau­sia pa­ siū­ly­mo kai­na“, – E.Jur­ke­vi­čie­nė neatsk­lei­dė, už kiek sta­ty­bi­nin­ kai pa­si­ren­gę nu­ties­ti nau­ją dvi­ ra­čių ta­ką.

Bai­ke­riai mies­to cent­re lai­go ne­le­ga­liai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nors mo­to­cik­li­nin­kams jau be­veik pu­sę me­tų lei­džia­ma va­žiuo­ti ir Man­to gat­ve, ta­čiau ke­lio ženk­lai, drau­džian­tys šių trans­por­to prie­ mo­nių eis­mą, iki šiol ne­nuim­ti.

Re­mon­tas. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­re at­lik­tas ka­pi­ta­li­nis re­ mon­tas, įsi­gy­ti bal­dai ir kom­piu­te­ri­nė tech­ni­ka. Tai pa­ge­rins įstai­gos tei­kia­ mų pa­slau­gų ko­ky­bę. Dar­bai kai­na­vo 1 mln. 27 tūkst. li­tų.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Lai­ma Mar­ti­na­vi­čie­nė, Gri­go­ri Ka­lu­ gin, Jad­vy­ga Jo­ni­kie­nė.

Liud­vi­kas Dū­da:

nuim­ti eis­mą drau­džian­tys ke­lio ženk­lai“, – ap­gai­les­ta­vo mo­to­cik­ li­nin­kai.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja spren­ di­mą leis­ti mo­to­cik­li­nin­kams va­

Vai­kai. Penk­ta­die­nį nuo 14.30 iki 18 val.

I.Si­mo­nai­ty­tės g. 24 (vi­di­nis Klai­pė­dos Nau­ja­kie­mio suau­gu­sių­jų gim­na­zi­jos kie­mas), ant I.Si­mo­nai­ty­tės kal­no, prie tven­ki­nio ša­lia Reik­ja­vi­ko gat­vės, vyks ren­gi­nys „Šuo­lis į va­sa­rą“, skir­tas Tarp­ tau­ti­nei vai­kų gy­ni­mo die­nai pa­mi­nė­ ti. Jo me­tu ma­žie­ji ga­lės iš ar­čiau su­si­ pa­žin­ti su įvai­rio­mis spe­cia­lio­sio­mis tar­ny­bo­mis, jų dar­bo ypa­tu­mais, tu­rės ga­li­my­bę iš­ban­dy­ti, ką reiš­kia bū­ti vie­ nos ar ki­tos tar­ny­bos ko­man­dos na­riu.

Vyks kon­cer­tas.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 9 klai­p ė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Jev­ge­n i­ ja Uko­lo­va (g. 1913 m.), Ivan Šin­ka­ren­ ko (g. 1926 m.), Adol­fas Pu­k ins­kas (g.

1927 m.), Da­nu­tė Ja­šins­k ie­nė (g. 1928 m.), Jad­vy­ga Jo­ni­kie­nė (g. 1933 m.), Va­ len­t i­nas Venc­k ū­nas (g. 1936 m.), Gri­ go­r i Ka­lu­g in (g. 1938 m.), Egi­d i­jus Mu­ ri­nas (g. 1954 m.), Lai­ma Mar­t i­na­vi­čie­ nė (g. 1963 m.).

„Jei mus su­stab­dys po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai ir skirs bau­dą už tai, kad va­ žiuo­ja­me ten, kur drau­džia­ma, jie bus tei­sūs. Gai­la, kad mies­to val­ džia, ku­ri pa­ti nu­spren­dė leis­ti mo­to­cik­li­nin­kams va­žiuo­ti Man­ to gat­ve, ne­pa­si­rū­pi­na, kad bū­tų

Ži­nau, kad yra duo­ tas nu­ro­dy­mas pa­ ga­min­ti nau­ją ke­ lio ženk­lą, ta­čiau ko­ man­dos kar­tais pa­si­ klys­ta.

Dienos telegrafas

Drau­di­mas: Man­to gat­vė­je iki šiol te­bes­to­vi ke­lio ženk­las, drau­džian­tis mo­to­cik­lų eis­mą.

žiuo­ti Man­to gat­ve priė­mė šių me­tų va­sa­rį. Ko­mi­si­jos na­riai, at­si­ žvel­gę į mo­to­cik­li­nin­kų pa­gei­da­vi­ mą, su­tei­kė jiems ban­do­mą­jį lai­ko­ tar­pį – lei­do va­žiuo­ti Man­to gat­ve iki ru­dens, o jei iki tol ne­bus gaus­ ta nu­si­skun­di­mų, tuo­met bai­ke­riai pa­grin­di­ne mies­to gat­ve ga­lės va­ žiuo­ti vi­sus me­tus. Ta­čiau Man­ to gat­vė­je ties san­kry­ža su Vy­tau­to gat­ve iki šiol sto­vi ženk­las, drau­ džian­tis ne tik kro­vi­ni­nio trans­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

por­to, bet ir mo­to­cik­lų eis­mą. „Mums nie­kas ne­da­vė ko­man­ dos to ženk­lo nuim­ti, o sa­va­va­ liš­kai elg­tis ne­ga­li­me“, – tvir­ti­no bend­ro­vės „Gat­vių ap­švie­ti­mas“, ku­ri at­sa­kin­ga ir už gat­vių ženk­li­ ni­mą Klai­pė­do­je, di­rek­to­rius Al­gi­ man­tas Lau­ri­na­vi­čius.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tei­gė, jog nu­ro­ dy­mas Man­to gat­vė­je nu­ka­bin­ti

mo­to­cik­li­nin­kų eis­mą drau­džian­tį ženk­lą tik­rai yra duo­tas. „Bė­da ta, kad ten yra dvi­gu­bas ke­lio ženk­las, drau­džian­tis ne tik mo­to­cik­li­nin­kų, bet ir kro­vi­ni­nio trans­por­to eis­mą. Jei jį nu­ka­bin­si­ me, tuo­met cent­re pra­dės va­ži­nė­ti sunk­ve­ži­miai. Ži­nau, jog yra duo­ tas nu­ro­dy­mas pa­ga­min­ti nau­ją ke­ lio ženk­lą, ta­čiau ko­man­dos kar­tais pa­si­klys­ta. Bet vis­kas bus su­tvar­ ky­ta“, – ža­dė­jo L.Dū­da.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­len­ti­nas Venc­kū­nas, Da­nu­tė Ja­šins­ kie­nė, Jev­ge­ni­ja Uko­lo­va.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 3 ber­ niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 63 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais. Me­di­kai į pa­ gal­bą sku­bė­jo ir vie­šo­sio­se erd­vė­se gu­ lin­tiems ne­blai­viems as­me­nims.

4

antradienis, gegužės 29, 2012

miestas

Pa­sa­žas mi­rė neuž­gi­męs Prieš ke­le­tą me­tų bai­mę 1 dėl ga­li­my­bės dirb­ti įpras­ to­je vie­to­je jau­tę Klai­pė­dos ama­ti­

nin­kai da­bar ne­be­si­bai­mi­na, kad dėl pra­si­de­dan­čių sta­ty­bų bus pri­vers­ti ieš­ko­ti nau­jos dar­bo vie­tos.

Bu­vu­siuo­se pla­nuo­se Vil­hel­mo pa­sa­žas tu­rė­jo pra­ry­ti aš­tun­ta­ja­ me praė­ju­sio am­žiaus de­šimt­me­ ty­je pa­sta­ty­tus Bui­ties rū­mus bei ke­lis ki­tus sta­ti­nius, su­for­muo­ sian­čius iš­ti­są kvar­ta­lą.

Bū­ta pla­nų įreng­ti dvie­jų aukš­tų po­že­mi­nį ga­ra­žą 350-iai au­to­mo­ bi­lių, po­že­mi­nę pe­rė­ją į ki­tą gat­vės pu­sę, tri­jų aukš­tų su man­sar­do­mis pa­sta­tuo­se įreng­ti pra­ban­gias par­ duo­tu­ves, SPA cent­rus. Vie­ną de­ vy­nių aukš­tų pa­sta­tą už­si­brėž­ta skir­ti biu­rams. Šia­me pa­sa­že tu­rė­ jo at­si­ras­ti ypač pra­ban­gūs bu­tai.

Pės­čių­jų alė­ja, deng­ta stik­lo sto­ gu, tu­rė­jo su­jung­ti pa­ra­le­li­nes Her­ kaus Man­to ir Šau­lių gat­ves.

Kal­bė­jo apie sa­vi­nin­ko baig­tį

Kai ku­riuos pa­sta­tus bū­si­mo­jo pa­ sa­žo vie­to­je įsi­gi­jo ir pro­jek­tą vys­ty­ ti ke­ti­no dvi Švei­ca­ri­jos kom­pa­ni­jos: „Swi­ka­pi­tal SA“ ir „Mon­te­ron SA­ GL“. Jos ta­po vie­nin­te­liais bend­ro­vės „Vil­hel­mo pa­sa­žas“ ak­ci­nin­kais.

Pro­jek­tas tu­rė­jo tap­ti kū­nu 2009 me­tais.

Vi­sas šis pla­nas la­biau­siai jau­ di­no Bui­ties rū­muo­se dir­ban­čius ama­ti­nin­kus bei pre­kei­vius. Ke­ le­rius me­tus jie gy­ve­no bai­min­ da­mie­si, kad pa­tal­pų nuo­mos su­tar­tis, tra­di­ciš­kai su­da­ro­ma pus­ me­čiui, ga­li bū­ti ne­pra­tęs­ta.

Ma­ty­da­mi, kad ke­ti­ni­mai griau­ti rū­mus ne­ju­da iš vie­tos, žmo­nės iš lū­ pų į lū­pas pa­sklei­dė gan­dus, jog vie­ nas ak­ci­nin­kų mi­rė ir pro­jek­tas su­ sto­jo dėl to, kad ne vie­ne­rius me­tus ban­do­ma da­ly­tis jo pa­lik­tą tur­tą.

To­kių gan­dų ne­pat­vir­ti­no bend­ ro­vės Vers­lo val­dy­mo biu­ro di­rek­to­ rė Ind­ra Moc­ke­vi­čie­nė. Ši bend­ro­vė ad­mi­nist­ruo­ja, val­do ir rū­pi­na­si Bui­ ties rū­mų pa­sta­tu bei pa­tal­pų nuo­ ma juo­se. „To­kios kal­bos vi­siš­kai ne­pag­rįs­ tos, – ti­ki­no I. Moc­ke­vi­čie­nė. – Pers­ pek­ty­vų iš­kraus­ty­ti pa­tal­pas nuo­ mo­jan­čius ir ten dir­ban­čius žmo­nes nė­ra. Su vi­sais nuo­mi­nin­kais yra su­ tar­tys, to­dėl jei ir bus nu­trauk­ta ku­ ri nors jų, bus pai­so­ma su­tar­ties są­ ly­gų. Ka­dan­gi nė­ra pla­nų pa­sta­te ką nors nau­jo da­ry­ti, ke­ti­ni­mų iš­kel­din­ ti nuo­mi­nin­kus taip pat nė­ra.“

Lieps­nos: ba­lan­džio pa­bai­go­je užsidegusios po­ros met­rų plo­to pa­gal­bi­nės pa­tal­pos įva­rė bai­mės, kad pa­

sta­tą no­ri­ma su­pleš­kin­ti.

Bai­mi­no­si griū­ties nuo gais­ro

Šie­met ba­lan­džio pa­bai­go­je Bui­ties rū­mų pa­gal­bi­nė­se pa­tal­po­se plyks­ te­lė­jęs gais­ras pri­ver­tė čia dir­ban­ čius žmo­nes vėl pra­dė­ti kal­bė­ti apie bū­si­mą pa­sta­to li­ki­mą.

Jau ku­ris lai­kas sa­vo dar­bo vie­to­se jie jaus­da­vo ne­ži­nia iš kur at­sklin­dan­ čius ga­mi­na­mo mais­to kva­pus. Vie­ną die­ną at­sklis­da­vo troš­kin­tų ko­pūs­tų, ki­tą – ke­pa­mos mė­sos tvai­kas.

Tik ta­da, kai pa­sta­te at­si­ra­do dū­ mų, o į kie­mą at­sku­bė­jo ug­nia­ge­siai, ta­po aiš­ku, jog kva­pai net vir­šu­ti­nį aukš­tą pa­siek­da­vo per ven­ti­lia­ci­ jos an­gas. Po­ros kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to prie­sta­te, ku­ria­me se­nes­niais lai­kais va­ly­to­jai lai­ky­da­vo šluo­tas ir kas­tu­vus, bu­vo ap­si­gy­ve­nęs žmo­ gus. Jis čia ne tik mie­go­da­vo, bet ir ga­min­da­vo­si mais­tą.

Spė­ja­ma, kad be­na­mio bu­vei­ ne vir­tu­sį san­dė­liu­ką pa­de­gė ne jis pa­ts, o pa­rū­ky­ti at­bė­gan­tys Vy­tau­ to Di­džio­jo gim­na­zi­jos mo­ki­niai.

Be­je, di­džio­ji dau­gu­ma čia nuo suau­gu­sių­jų be­si­sle­pian­čių rū­ka­ lių yra mer­gai­tės.

Per ke­le­tą pa­sta­rų­jų me­tų rū­ka­ liai du­kart pa­de­gė šiukš­lių kon­tei­ ne­rius, pri­si­glau­du­sius prie Bui­ties rū­mų. Ug­nia­ge­sių ma­ši­nų si­re­nas gir­dė­jo ir dū­mų tvai­ką jau­tė vi­si, bet ne vi­si su­pra­to, kas de­ga.

To­dėl tarp šia­me pa­sta­te dir­ban­ čių žmo­nių vėl pa­skli­do kal­bos, kad rū­mus sie­kia­ma su­de­gin­ti ty­čia.

I.Moc­ke­vi­čie­nė ti­ki­no, jog pa­sta­ tas, nors ir pa­sta­ty­tas prieš ke­tu­ ris de­šimt­me­čius, ne­griū­va ir nė­ ra blo­gos būk­lės. „Sug­riū­ti jam pa­vo­jaus tik­rai nė­ ra. Sup­ran­ta­ma, jis ne­ga­li ly­gin­tis

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

su ne­se­niai pa­sta­ty­tais pa­sta­tais, bet mes jį pri­žiū­ri­me. Ski­ria­me jam kur kas dau­giau ati­du­mo, dė­me­sio ir rū­pes­čio nei ki­tiems mū­sų ad­ mi­nist­ruo­ja­miems pa­sta­tams dėl

Kęs­tu­tis De­me­rec­kas:

Pats Vil­hel­mo mies­ to pa­va­di­ni­mas bū­ tų pa­puo­šęs uos­ta­ mies­čio gy­ve­ni­mą.

Tu­rė­jo at­gim­ti gar­ sus res­to­ra­nas „San Su­si“, ku­ria­me bu­vo so­das, kė­gel­ba­nas, ka­ba­re­tas.

kes­čių. Mat jiems iš­da­li­ja­ma iš­ lai­dų už bend­rų­jų erd­vių – laip­tų, ho­lų – šil­dy­mą naš­ta.

Ne­pai­sant to, bėg­ti iš Bui­ties rū­ mų nei ba­tų tai­sy­to­jai, nei siu­vė­ jai ne­si­ruo­šia. Jų lo­gi­ka pa­pras­ta – klai­pė­die­čiai nuo se­no įpra­tę, kad čia ga­li­ma ras­ti meist­rus, ku­rie ne tik pa­siūs rū­bą, bet ir jį pa­tai­sys.

Net ge­riau­sias sa­vo ama­to ži­no­vas sun­kiai pri­si­jau­ki­na klien­tus nau­jo­ je vie­to­je. Be to, į Her­kaus Man­to gat­vės 36 nu­me­riu pa­žy­mė­tus rū­ mus žmo­nės už­su­ka ne tik pas pa­ žįs­ta­mus meist­rus. Čia yra dau­gy­ bė pre­ky­vie­čių ir ke­lios dė­vė­tų rū­bų par­duo­tu­vės, tad meist­rų daž­nai pra­šo­ma pa­tai­sy­ti įsi­gy­tą dra­bu­žį.

Di­de­lius mo­kes­čius meist­rai kom­ pen­suo­ja kel­da­mi kai­nas už dar­bą. „Nuo­mi­nin­kų kai­ta yra la­bai ma­ža.

Sten­gia­mės su­kur­ti įvai­riau­sių pa­ slau­gų ra­tą, kad čia už­su­kę žmo­nės ga­lė­tų jų gau­ti kuo dau­giau. La­biau­siai vers­li­nin­kų gei­džia­mos yra pir­ma­ja­me aukš­te esan­čios pa­tal­pos. Juos čia vi­ lio­ja vit­ri­ni­niai lan­gai. To­dėl kar­tais net bū­na kon­kur­sas pir­ma­me aukš­te esan­čių pa­tal­pų nuo­mai. Žo­džiu, kol kas pa­sta­to pa­skir­ties keis­ti ne­ke­ti­na­ ma“, – ti­ki­no I.Moc­ke­vi­čie­nė.

Ne­su­ba­lan­sa­vo no­rų su ga­li­my­bė­mis

jo am­žiaus“, – ti­ki­no bend­ro­vės Vers­lo val­dy­mo biu­ro di­rek­to­rė.

Vi­lio­ja vit­ri­ni­niai lan­gai

Pas­ta­te sa­vo dar­bo vie­tai pa­tal­ pas nuo­mo­jan­tys žmo­nės ne­sle­ pia mo­kan­tys ne­ma­žus nuo­mos mo­kes­čius bei esą pri­slėg­ti ne­ma­ žų ko­mu­na­li­nių pa­tar­na­vi­mų mo­

Pa­na­šu, kad di­din­gas pro­jek­tas, apie ku­rį ne­ma­žai kal­bė­ta, ku­rio bi­jo­ta ir ti­kė­ta­si, ne­beat­gims. „Į trau­ki­nį su šiuo pro­jek­tu pa­ vė­luo­ta. Jis jau pa­se­no ir ta­po ne­ beak­tua­lus“, – trum­pai paaiš­ki­no Bui­ties rū­mus ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ro­vės va­do­vė.

Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius, bu­ vęs mies­to gal­va, ta­da, kai ke­tin­ta

vys­ty­ti gran­dio­zi­nį Vil­hel­mo pa­sa­ žo pro­jek­tą, pri­si­mi­nė, kad tai bu­ vo la­bai gra­ži, ta­čiau pra­si­len­kian­ ti su rea­ly­be vi­zi­ja. „Pa­me­nu pro­jek­to pri­sta­ty­mą. Tai bu­vo įspū­din­ga vi­zi­ja. Tu­rė­jo vyk­ti gran­dio­zi­niai per­tvar­ky­mai. Pa­na­ šu, kad jo ini­cia­to­riai ne­su­ba­lan­sa­vo no­rų su ga­li­my­bė­mis. Kaip su­pra­ tau, jie ti­kė­jo­si da­li­nio fi­nan­sa­vi­mo.

Vers­lo pla­nas kiek­vie­nu at­ve­ju tu­ri bū­ti la­bai pa­grįs­tas ir ap­skai­čiuo­tas. Žmo­nės, ku­rie atei­na su in­ves­ti­ci­jo­ mis į mies­tą, ne vi­sa­da ap­skai­čiuo­ja ir įver­ti­na po­rei­kius, – tei­gė 10 me­tų Klai­pė­dos me­ru bu­vęs R.Ta­raš­ke­vi­ čius. – Tai tik­rai ne vie­nin­te­lis at­ve­ jis, kai gra­žios idė­jos li­ko po­pie­riu­je.

Kiek pa­me­nu, se­na­mies­ty­je esan­tis pre­ky­bos cent­ras „Pa­jū­ris“ taip pat tu­rė­jo tap­ti ypa­tin­gu vers­lo trau­kos cent­ru bei gy­ve­na­mo­sio­mis pa­tal­ po­mis. De­ja, šian­dien ten – pi­ges­ nių pre­kių pre­ky­vie­tė. Tai dar vie­nas rea­ly­bės pa­vyz­dys, kai no­rai ne­su­ tam­pa su ga­li­my­bė­mis.“ R.Ta­raš­ke­vi­čius kri­ti­ka­vo ir bu­ vu­sį sie­kį Vil­hel­mo pa­sa­že sta­ty­ ti itin pra­ban­gius bu­tus. Su sta­ty­ bų vers­lu su­si­jęs eks­me­ras ti­ki­no, kad Klai­pė­dai la­biau­siai rei­kia ne bran­gių būs­tų, o eko­no­mi­nės kla­ sės bu­tų už priei­na­mą kai­ną. „Mies­te yra ne vie­nas bu­tas, ku­ rio kai­na svai­gi­na di­džiu­liais skai­ čiais, ta­čiau jie vis dar sto­vi ne­ par­duo­ti. Už­tat bu­tai ke­liuo­se eko­no­mi­nės kla­sės na­muo­se bu­ vo kaip­mat iš­graibs­ty­ti“, – aiš­ki­ no R.Ta­raš­ke­vi­čius.

Ga­lė­jo at­gai­vin­ti praei­tį

Ka­dan­gi Vil­hel­mo pa­sa­žas bu­vo tik pro­jek­tas, apie jį ga­li­ma kal­bė­ti tik teo­riš­kai.

Mies­to praei­ties ži­no­vas Kęs­tu­tis De­me­rec­kas, ren­gęs is­to­ri­nę stu­di­ ją apie bu­vu­sį tarp da­bar­ti­nių Her­ kaus Man­to, Šau­lių ir S.Dau­kan­to gat­vių kvar­ta­lą, ma­no, kad pla­nas bu­vo ge­ras. „Pla­nai bu­vo gra­žūs. Pats Vil­hel­ mo mies­to pa­va­di­ni­mas bū­tų pa­ puo­šęs uos­ta­mies­čio gy­ve­ni­mą. Tu­ rė­jo at­gim­ti gar­sus res­to­ra­nas „San Su­si“, ku­ria­me bu­vo so­das, kė­gel­ ba­nas, ka­ba­re­tas. Pri­si­me­nant gra­ žias iš­klo­ti­nes, šian­dien tik­rai gai­la, kad pra­ras­ta ga­li­my­bė tu­rė­ti to­kį ob­ jek­tą. Juo la­biau jog ke­tin­ta at­gai­vin­ ti ne­ma­žai is­to­ri­nės at­min­ties da­ly­ kų“, – dėl žlu­gu­sio pro­jek­to ne­slė­pė ap­gai­les­ta­vi­mo K.De­me­rec­kas.

Gy­ven­to­jams pa­ti­ko kom­pos­ta­vi­mo kon­tei­ne­riai Dar praė­ju­sią sa­vai­tę Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras (KRATC) pa­skel­bė apie Klai­pė­dos ir Ne­rin­gos mies­tų gy­ven­to­jams ne­mo­ka­mai da­li­ja­mus kom­pos­ta­ vi­mo kon­tei­ne­rius.

Per sa­vai­tę klai­pė­die­čiams jau spė­ ta iš­da­ly­ti per 250 na­mu­di­nių kom­ pos­ta­vi­mo kon­tei­ne­rių. „Uos­ta­mies­ty­je yra apie 4 tūkst. vie­ti­nės rink­lia­vos mo­kė­to­jų, ku­rie ga­lė­tų rū­šiuo­ti ir kom­pos­tuo­ti bio­ deg­ra­duo­jan­čias at­lie­kas. O kom­pos­ ta­vi­mo kon­tei­ne­rių uos­ta­mies­čiui skir­ta 1,6 tūkst. Iš jų jau apie penk­ ta­da­lis ati­duo­ta“, – tei­gė KRATC ko­ ky­bės ins­pek­to­rius Ju­lius Še­rei­va.

Ins­pek­to­rius pa­sa­ko­jo, kad prieš ke­le­tą me­tų Klai­pė­do­je pra­dė­jus na­ mu­di­nių kom­pos­ta­vi­mo kon­tei­ne­rių da­li­ji­mą, jų bu­vo pri­trūk­ta. Vis dėl­to tie, ku­rie tuo­met pa­ra­šė pra­šy­mus, kon­tei­ne­rius jau ga­vo ar­ba juos ne­ tru­kus gaus. „Ne­ga­li­me už­tik­rin­ ti, kad šie­met kom­pos­ta­vi­mo kon­ tei­ne­rių už­teks vi­siems no­rin­tiems.

Pir­mu­mo tei­sė su­tei­kia­ma tiems, ku­rie ne­tu­ri įsi­sko­li­ni­mų už vie­tos rink­lia­vą“, – pri­mi­nė J.Še­rei­va.

Klai­pė­dos mies­te ir Ne­rin­go­je na­mu­di­nius kom­pos­ta­vi­mo kon­ tei­ne­rius ga­li gau­ti tik fi­zi­niai as­ me­nys – in­di­vi­dua­lių na­mų sa­vi­ nin­kai ir so­di­nin­kai, ku­rie tu­ri so­do pa­sta­tus ir mo­ka vie­ti­nę rink­lia­vą.

Tie gy­ven­to­jai, ku­rie no­ri gau­ti kom­pos­ta­vi­mo kon­tei­ne­rius, tu­ ri kreip­tis į KRATC Vie­ti­nės rink­ lia­vos ad­mi­nist­ra­vi­mo sky­rių Klai­ pė­do­je, Ban­gų g. 11, Ne­rin­go­je – Tai­kos g. 45. Kon­tei­ne­rius ga­li­ ma pa­siim­ti dar­bo die­no­mis nuo 13 iki 16 va­lan­dos, o penk­ta­die­nį iki 15 va­lan­dos, už­pil­džius pra­šy­mą, pa­ tei­kus as­mens do­ku­men­to ko­pi­ją ir pa­si­ra­šius pa­nau­dos su­tar­tį.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie kom­ pos­ta­vi­mą ir kom­pos­ti­nių su­tei­ ki­mo tvar­ką ra­si­te www.kratc.lt rub­ri­ko­je „Kom­pos­ta­vi­mas“. Pa­ pil­do­ma in­for­ma­ci­ja ne­mo­ka­mu tel. 8 800 13344.

Ne­mo­ka­mai: Klai­pė­dos ir Ne­rin­gos mies­tų gy­ven­to­jai jau sku­ba pa­

KRATC inf.

KRATC nuo­tr.

siim­ti kom­pos­ta­vi­mo kon­tei­ne­rius.

5

antrADIENIS, gegužės 29, 2012

lietuva

Pa­si­ra­šiu­sių daug, bal­suo­jan­čių trūksta Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos dėl šei­mos su­sie­ji­mo su san­tuo­ka ša­li­nin­ kai pri­pažįs­ta, kad kol kas jiems trūksta pa­jėgų Sei­me šiai pa­tai­ sai pa­tvir­tin­ti. Todėl vis ati­dėlio­ja­mas bal­sa­vi­mas dėl pa­grin­di­ nio ša­lies įsta­ty­mo pa­ko­re­ga­vi­mo.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ga­li būti „ant ri­bos“

Sei­mo na­riai jau ge­gužės vi­du­ry­ je turė­jo pirmą kartą bal­suo­ti dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos, nu­sta­tan­čios ki­tokį šei­mos tei­sinį su­pra­timą, pri­ ėmi­mo. Toks bal­sa­vi­mas ne­tgi bu­vo įra­šy­tas į vie­nos ple­na­ri­nių po­sėdžių die­nos dar­bot­varkę, ta­čiau pa­sku­ ti­niu mo­men­tu išb­rauk­tas. Pri­pa­ žin­ta, jog nei ta­me po­sėdy­je, nei vėles­niuo­se ne­bu­vo su­si­rinkę pa­ kan­ka­mai Sei­mo na­rių, kad pa­tai­sa su­rinktų rei­kiamą balsų skai­čių.

Bet ir da­bar Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­ sos ša­li­nin­kai nėra dar tik­ri, ar bir­ želį, kai bal­sa­vimą dėl jos nu­ma­to­ ma vėl įtrauk­ti į dar­bot­varkę, jau bus su­rink­ta pa­kan­ka­mai balsų. „Sa­ky­čiau, šan­sai yra 50 ir 50.

Sun­ko­ka būtų pro­gno­zuo­ti ir ne­si­ norėtų bur­ti iš ka­vos tirš­čių. Bal­sa­ vi­mo re­zul­ta­tai ga­li būti la­bai „ant

ri­bos“, – spėjo vie­nas did­žiau­sių Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos rėmėjų Sei­ mo So­cia­li­nių rei­kalų ir dar­bo ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas, val­dan­čio­sios Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ratų frak­ci­jos na­rys Ri­man­tas Da­gys.

Nu­si­su­ko pra­si­dėjus dis­ku­si­joms

Po­li­ti­kas at­kreipė dėmesį, kad pa­ rengtąjį Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos pro­ jektą dėl ki­to­kio šei­mos tei­sinės sam­pra­tos įtvir­ti­ni­mo par­ėmė dau­ giau par­la­men­tarų, nei jų reikėtų priim­ti pa­čią pa­taisą – apie šimtą. „Jei­gu vi­si pa­si­ra­šiu­sie­ji pro­jektą da­ly­vautų bal­sa­vi­me ir bal­suotų už, tuo­met Kons­ti­tu­ci­ja būtų ne­ sun­kiai ir grei­tai pa­ko­re­guo­ta“, – minė­jo R.Da­gys.

Ta­čiau jis pri­pa­ži­no, kad Sei­me pra­si­dėjus dis­ku­si­joms dėl Kons­ti­tu­ ci­jos pa­tai­sos da­lis pir­minį pro­jektą par­ėmu­sių nu­si­su­ko nuo jo. Tarp to­kių bu­vo kai ku­rie so­cial­de­mok­ra­

tai. Ke­li šios par­ti­jos at­sto­vai su­ti­ko su pa­rengtą­ja Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa, bet vėliau So­cial­de­mok­ratų par­ti­ja pri­ėmė spren­dimą ne­pa­rem­ti jos.

Todėl dau­gu­ma pro­jektą pa­si­ra­ šiu­sių so­cial­de­mok­ratų ir kai ku­ rių kitų par­tijų at­stovų ne­be­ke­ti­na bal­suo­ti dėl jo pri­ėmi­mo. „Būtent dėl to­kios pa­si­kei­tu­sios kai ku­rių ko­legų po­zi­ci­jos ir ne­ga­li­ma kol kas pro­gno­zuo­ti bal­sa­vi­mo baig­ties“, – pri­dūrė Sei­mo So­cia­li­nių rei­kalų ir dar­bo ko­mi­te­to va­do­vas.

Abe­jo­ja, ar su­rinks balsų

R.Da­gys ti­ki­si, kad pir­ma­sis bal­ sa­vi­mas dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­ sos galėtų įvyk­ti bir­že­lio pirmą ar­ ba ant­rą sa­vaitę. „Bet ku­riuo at­ve­ju reikėtų, kad jis būtų su­reng­tas dar iki Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jos pa­bai­ gos, tai yra iki lie­pos. Ta­da ant­ra­sis bal­sa­vi­mas galėtų vyk­ti rugsėjį ar­ ba spalį – ir­gi dar šia­me Sei­me“, – kalbė­jo po­li­ti­kas.

Nuos­ta­ta: pa­gal pa­teiktąjį pro­jektą šei­ma būtų su­ku­ria­ma tik su­da­rius

san­tuoką.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

R.Da­gys su­ti­ko, kad, ne­pa­vy­kus su­rink­ti rei­kia­mo balsų skai­čiaus Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai priim­ti, ji bū­ tų ati­dėta ma­žiau­siai me­tams, tai yra jau ki­tam Sei­mui ap­si­spręsti. Ta­čiau kon­ser­va­to­riai var­gu ar turės dau­ gumą būsi­ma­me par­la­men­te, to­ dėl jie ban­dys priim­ti Kons­ti­tu­ci­jos

pa­taisą dar per šio Sei­mo ka­den­ciją.

Pa­sak par­la­men­ta­ro, Sei­mo Teisės ir teisėt­var­kos ko­mi­te­tas yra įsi­pa­ rei­gojęs dar paieš­ko­ti ki­to­kios, gal­ būt kiek švel­nesnės Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos for­mu­luotės, ku­ri neer­ zintų dau­gu­mos Sei­mo na­rių ir už­ tik­rintų pa­kan­kamą balsų skai­čių.

Grioviams tvarkyti – ES parama Justė Labutytė Žemės ūkio ministerija, siekdama pagerinti prastą melioracijos griovių techninę būklę ir suteikti daugiau paskatų ūkininkams bei juridiniams asmenims, parengė naują priemonę, kuria pasinaudojus, netvarkingi ir neprižiūrėti melioracijos grioviai nebekeltų ūkininkams rūpesčių. Juos sutvarkius būtų galima efektyviai išnaudoti nedirbamus žemės plotus, išsaugoti kraštovaizdį, jie suteiktų daugiau pridėtinės vertės ir padidintų žemės ūkio darbų našumą.

dalis negali būti mažesnė kaip 0,3 ha.

Taip pat, sutvarkius griovius, dar penkerius metus už jų priežiūrą paramos gavėjai pagal kitą priemonę gali gauti išmokas: po 517 litų už 1 ha griovio kasmet.

Parama – iki 50 tūkst. litų

Šių metų balandžio 5-ąją žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ įgyvendinimo taisyklės. Šios priemonės tikslas – padėti išspręsti melioracijos griovių priežiūros problemas ir taip pagerinti sausinimo sistemų veikimą ir kaimo vandentvarkos infrastruktūrą, puoselėjant bei išsaugant kraštovaizdį. Ūkininkams siūloma kompensuoti faktines tiesiogines išlaidas atliekant 1 ha melioracijos griovių priežiūrą. Didžiausia paramos suma vienam pareiškėjui – 50 tūkst. litų. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Pabrėžtina, kad finansinė parama bus skirta krūmams, medžiams ir kitai augalijai melioracijos griovių šlaituose bei dugne pašalinti, taip pat drenažo žiotims ir latakams išvalyti.

Melioracijos griovys ar jo dalis, kuriame bus vykdomos numatytos veiklos, turi būti valdomi pareiškėjo nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais. Tvarkyti privaloma griovio šlaitus iš abiejų pusių. Be to, siekiant gauti paramą, reikia tvarkyti ne mažiau kaip 1 ha melioracijos griovio šlaitų, o vientisa jų

Kęstutis Toleikis:

Turiu žemės, kurioje yra kanalų, jie apžėlę krūmais, žolėmis, tad melioracijos grioviai kelia didelių problemų.

Susirinkusieji pateikė įvairių klausimų

Besidomintys paramos galimybėmis su šiomis ir kitomis priemonės įgyvendinimo taisyklėmis gali susipažinti Žemės ūkio ministerijos inicijuojamuose pristatymuose. Valstybės žemės fondo Klaipėdos filialo darbuotojai Šilutėje, Gargžduose ir Kretingoje jau surengė susitikimus su rajono ūkininkais, atsakingais savivaldybių tarnautojais, kad išsamiai pakomentuotų šią naujovę ir atsakytų į aktualiausius klausimus.

Gargžduose per susitikimą susirinkusius žmones domino, ar į finansavimo programą gali būti įtraukti šalia regio-

Aktualu: lektorius R.Niklovas per susitikimą sulaukė įvairių renginio dalyvių klausimų.

ninio kelio besidriekiantys grioviai, kokios būtų galimybės pasinaudoti parama, jei melioracijos griovys valdomas ne vieno, o kelių ar keliolikos sklypų savininkų, taip pat prašyta paaiškinti, kokie yra reikalavimo išsaugoti kraštovaizdį kriterijai bei juridiniai sutarčių pasirašymo formalumai.

Susitikimo lektorius – Valstybės žemės fondo Melioracijos skyriaus Klaipėdos filiale inžinierius inspektorius Robertas Niklovas teigė, kad ši Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonė, kuriai šiemet skirta 10 mln. litų, daugeliui interesantų patraukli. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog pasinaudojus parama ,,Pelno nesiekiančios investicijos“ melioracijos grioviai turi būti prižiūrimi ir šienaujami 5 metus. Tai reiškia, kad įvykdęs įsipareigojimus pagal tai-

sykles, turi vykdyti „Melioracijos griovių tvarkymo“ veiklą, kuri yra nustatyta Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veikloje „Melioracijos griovių tvarkymas“.

Priemonė sulaukė susidomėjimo

Klaipėdos rajone ūkininkaujantis Kęstutis Toleikis prisipažino, kad šio susitikimo tema jam buvo itin aktuali. „Turiu žemės, kuriose yra kanalų, jie apžėlę krūmais, žolėmis, dar ir bebrai gana stipriai darbuojasi. Tad melioracijos grioviai kelia didelių bėdų. Žemė patvinsta, susidaro pelkės, nebeišeina įvažiuoti, nuimti derliaus. Visa tai reikalauja didelių finansų. Kažkaip bandome apsitvarkyti savo lėšomis, o dabar atsirado galimybė šiems darbams gauti ES

Vytauto Petriko nuotr.

finansavimą, todėl būtinai apsvarstysime galimybę pasinaudoti šia parama“, – pasakojo jaunasis ūkininkas.

Susitikime su Valstybės žemės fondo atstovu dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Deividas Marcinkevičius teigė, kad jį ir kitus kolegas labiausiai domino naujosios priemonės administravimo niuansai. „Vis dėlto – tai nauja programa, todėl labai svarbu, kad mes galėtume tinkamai pakonsultuoti į mus besikreipiančius interesantus. Taip pat pasitikslinome dėl sąmatų skaičiavimo, kitus specifinius dalykus, kuriuos turėsime atlikti“, – kalbėjo tarnautojas.

Užs.964134

6

antradienis, gegužės 29, 2012

nuomonės

Že­miš­kų iliu­zi­jų ver­pe­te

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pa­te­ti­ką kei­čia be­ver­tės skra­ju­tės Stasys Gudavičius

T

ai bu­vo am­b i­c in­g as pla­nas. Bet nie­kas ne­ti­ kė­jo, kad jį pa­vyks įgy­ ven­din­ti. Ir jis iš tik­r ų­jų ne­pa­v y­ko. Ne­pai­sant to, už­si­spy­ ru­s iai ne­no­r i­ma pri­pa­ž in­t i, kad am­bi­ci­jos bu­vo tuš­čios. „2011-ai­siais iš še­šė­lio iš­trauk­si­me mi­li­jar­dą!“ – maž­daug prieš me­tus pu­sant­r ų gar­siai šau­kė val­d žiaž­ mo­g iai. Vi­si gir­dė­jo šį am­bi­cin­gą pa­reiš­ki­mą, nors vė­liau jį ir ban­dy­ ta neig­ti ar ne­g ra­biai ko­re­guo­ti.

Ly­g iai taip pat vi­si ži­no, kad šis pla­nas fak­tiš­kai bai­gė­si fias­ko. At­

At­si­ra­do ki­tų „ko­vos su še­šė­liu“ for­mų ir bū­dų. Kai ku­rie jų pa­ na­šūs į rin­ki­mų po­pu­ liz­mu per­sunk­tą pro­ pa­gan­di­nį agitb­ri­ga­ dų pa­si­ro­dy­mą. si­gau­nant eko­no­mi­kai ir di­dė­jant gy­ven­to­jų pa­ja­moms, su­ma­žė­jus ne­dar­bui, įve­dus ka­sos apa­ra­t us mais­t u pre­k iau­jan­čiuo­se tur­g uo­ se, su­g riež­t i­nus mui­t i­nės tai­syk­ les, iš „še­šė­lio“ per­nai į die­nos švie­ są pa­vy­ko iš­trauk­ti ge­riau­siu at­ve­ ju ne dau­g iau kaip 0,5 mlrd. li­tų.

Tai pri­pa­ž i­no ir pa­t i fi­nan­sų mi­ nist­rė Ing­r i­da Ši­mo­ny­tė bei ki­t i Vy­riau­sy­bės at­sto­vai.

To­dėl, ma­tyt, šie­met jau pri­ven­gia­ ma tuš­to­kai skam­ban­čių pa­reiš­ ki­mų apie še­šė­l i­nė­je eko­no­mi­ko­ je cir­k u­l iuo­jan­čių šim­t ų mi­l i­jo­nų ar ke­lių mi­li­jar­dų „iš­ba­li­ni­mą“. Ta­ čiau at­si­ra­do ki­t ų „ko­vos su še­šė­ liu“ for­mų ir bū­dų. Kai ku­rie jų pa­ na­š ūs į rin­k i­mų po­pu­l iz­mu per­ sunk­tą pro­pa­gan­di­n į agitb­r i­ga­dų pa­si­ro­dy­mą.

Aną­d ien prem­je­ras And­r ius Ku­ bi­l ius, fi­nan­sų mi­n ist­rė I.Ši­mo­ny­ tė ir ki­ti aukš­ti Vy­riau­sy­bės at­sto­ vai ge­ro­kai nu­ste­bi­no į dar­bą sku­ bė­ju­sius vil­nie­čius. Nu­si­me­tę kos­ tiu­mus val­d žios at­sto­vai už­si­v il­ ko snie­go bal­t u­mo marš­k i­nė­l ius su ža­liais ir juo­dais už­ra­šais: „Šio­ je ša­ly­je nė­ra vie­tos še­šė­liui!“

Praei­viams ir au­to­mo­bi­lių vai­ruo­ to­jams da­ly­tos skra­ju­tės, ra­g i­nan­ čios ne­pirk­t i kont­ra­ban­d i­n ių de­ ga­lų, rū­ka­lų ir al­ko­ho­l io, są­ž i­n in­ gai mo­kė­ti mo­kes­čius. Šį žai­d i­mą žmo­nės ver­t i­no la­bai skir­t in­gai. Vie­n i (be­je, ma­žes­n io­ji da­lis) sa­kė, kad gy­ven­to­jai tik­riau­ siai ne­liks abe­jin­g i, kai pa­ts prem­ je­ras pa­ro­do jiems dė­me­sį, pra­šo ne­p a­l ai­k y­t i še­š ė­l i­nės eko­no­m i­ kos ir kar­tu in­for­muo­ja apie ža­lą, ku­r ią vi­siems at­ne­ša ne­skaid­r io­ji jos da­l is. Bet dau­g u­ma pik­t i­no­si, kad, užuo­t dir­bęs tie­sio­g i­n į ir rea­ lų dar­bą, siek­da­mas pa­ge­rin­ti vi­sų ša­l ies žmo­n ių gy­ve­n i­mą, Vy­r iau­ sy­bės va­do­vas už­sii­ma tuš­čia agi­ ta­ci­ja, žai­d žia po­li­ti­nius žai­di­mus. Štai vie­na skep­t iš­ka in­ter­ne­te iš­ dės­t y­ta nuo­mo­nė apie šią ak­ci­ją: „Val­džios žmo­nės kal­ba apie skaid­ ru­mą, apie ko­vą su še­šė­liu, ta­čiau pa­t ys sta­to la­bai bran­g ią, bet dar neaiš­k u, ar efek­t y­v ią, ato­m i­nę elekt­ri­nę, vie­šuo­siuo­se pir­k i­muo­ se už pre­kes ir pa­slau­gas per­mo­ ka nuo dvie­jų iki pen­k ių kar­t ų. Ir taip to­l iau. Įves­t ų tvar­ką, rea­l iai im­t ų ko­vo­t i su še­šė­l iu ir ko­r up­ci­ ja, ne­rei­kė­t ų štai to­k ios „pa­ka­z u­ chos“, ko­k ią čia jie su­ren­gė mies­ to gat­vė­se.“ Dar vie­na pa­ra­dok­sa­l iai šmaikš­t i nuo­mo­nė: „Rek­la­mos, skra­ju­čių ar spau­dos pla­ti­ni­mas, da­li­ji­mas yra dar­bas. Ar bu­vo su­da­r y­tos dar­ bo su­tar­tys, ar skra­ju­tes mi­nist­rai pla­t i­no „juo­dai“, tai yra pri­si­dė­da­ mi prie tos pa­čios še­šė­l i­nės eko­ no­m i­kos, su ku­r ia taip ne­va nuo­ žmiai ko­vo­ja?“ O štai ir­g i šmaikš­t u­mo ne­sto­ko­ jan­t is įkan­d i­mas prem­je­r ui: „Įdo­ mu, ar A.Ku­bi­l ius įtei­kė skra­ju­tę dėl bū­t i­ny­bės ko­vo­t i su ko­r up­ci­ ja... Vi­tui Ma­tu­zui?“ Žo­d žiu, tik­rai ne vie­ną suer­zi­no ši pro­pa­gan­di­nė ak­ci­ja, aki­vaiz­d žiai skir­ta ar­tė­jan­t iems Sei­mo rin­k i­ mams.

Tik­riau­siai pa­na­šių iki spa­lio vi­du­ rio su­lauk­si­me dar ne vie­nos.

Ka­žin ar tuo me­tu, kai prem­je­ras ir jo mi­n ist­rai vaikš­to gat­vė­mis, da­ ly­da­mi vi­so­kias skra­ju­tes, kas nors yra da­ro­ma, kad im­tų rea­liai tirp­ti iki ket­v ir­ta­da­l io eko­no­mi­kos uži­ man­tis še­šė­lis?

Gar­siai šauk­t i kiek­v ie­nas mo­ka.

Tik ka­ž in ar dir­ba siek­da­mas tiks­ lų, ku­riuos taip bal­sin­gai dek­la­ra­ vo. O vy­riš­kai pri­siim­ti at­sa­ko­my­ bę, jei­gu pa­te­tiš­ki pla­nai su­žlun­ga, taip pat ga­li pri­siim­ti to­li gra­ž u ne kiek­vie­nas.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

S

a­vait­raš­ty­je „Die Zeit“ pa­ma­ čiau pa­va­di­ni­mą „Mes esa­me Eu­ro­pa“. Kaip by­lo­ja paant­ raš­tė, tai – Eu­ro­pos Są­jun­gos nau­jo įkū­ri­mo ma­ni­fes­tas. Jį pa­si­ra­ šė 83 ži­no­mi Eu­ro­pos po­li­ti­kos, kul­ tū­ros ir me­no vei­kė­jai.

Tarp jų yra ne tik Eu­ro­pos Par­la­ men­to pre­zi­den­tas Mar­ti­nas Schul­ ze, bet ir No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tė li­ te­ra­tū­ros sri­ty­je Her­ta Müller, bu­vęs Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas Ri­char­das von Weizsäc­ke­ris, bu­vęs kanc­le­ris Hel­ mu­tas Schmid­tas, bu­vęs Eu­ro­pos Są­ jun­gos ta­ry­bos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Ja­vie­ras So­la­na, „Ga­ze­ta Wy­borc­ za“ lei­dė­jas Ada­mas Mich­nik, Če­ki­jos eksp­rem­je­ras Pet­ras Pit­har­tas, Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos eksp­re­zi­den­tas Jac­ques De­lors, Šve­di­jos Ka­ra­lys­tės am­ba­sa­do­ rė Ul­la Gud­mund­son, kom­po­zi­to­rius ir di­ri­gen­tas Pe­te­ris Ru­zic­ka, „Trans­pa­ ren­cy In­ter­na­tio­nal“ įkū­rė­jas Pe­te­ris Ei­ge­nas, ak­to­rė Sen­ta Ber­ger.

Ieš­ko­jau ir lie­tu­viš­kų var­dų. Vel­tui.

Pa­mi­nė­jau tik ke­le­tą Eu­ro­po­je gar­ sių pa­var­džių, ku­rios ga­lė­tų bū­ti ži­ no­mos ir pla­tes­niam mū­sų ra­tui skai­ ty­to­jų.

Ta­me ma­ni­fes­te yra reiš­kia­mas su­ si­rū­pi­ni­mas Eu­ro­pos atei­ti­mi, o ypač tais, ku­rie pa­keis bran­dos su­lau­ku­sią kar­tą. Teks­tą pa­si­ra­šiu­sie­ji tei­gia, kad ge­rai iš­si­moks­li­nęs Eu­ro­pos jau­ni­mas jau­čia gre­sian­tį vals­ty­bių bank­ro­tą ir dar­bo rin­kos žlu­gi­mą jų „eu­ro­pie­tiš­ ka­me li­ki­me“. Kas ket­vir­tas jau­nes­nis nei 25 me­tų eu­ro­pie­tis yra be­dar­bis.

Ten, kur jau­ni­mas at­si­du­ria keb­lio­ je si­tua­ci­jo­je ir pa­ke­lia bal­są, pra­de­ da­ma rei­ka­lau­ti so­cia­li­nio tei­sin­gu­ mo. Ar tai bū­tų Is­pa­ni­ja, Por­tu­ga­li­ja, Šiau­rės Af­ri­kos ša­lys ar Ame­ri­kos did­mies­čiai ir Mask­va. Di­dė­ja įtū­ žis, nu­kreip­tas į po­li­ti­kus, mil­ži­niš­ ko­mis su­mo­mis gel­bė­jan­čius ban­kus,

Di­dė­ja įtū­žis, nu­kreip­ tas į po­li­ti­kus, mil­ži­ niš­ko­mis su­mo­mis gel­bė­jan­čius ban­kus, bet pra­lo­šian­čius jau­ ni­mo atei­tį. bu­vo at­ver­tos vals­ty­bių sie­nos, pui­ kiai su­pra­to­me, jog ky­la rea­li grės­mė ta­pa­ty­bės iš­li­ki­mui.

Kas bu­vo da­ro­ma? Be­veik nie­ko.

Man at­ro­do, kad svar­biau­sia bū­ti eu­ro­pie­čiu Eu­ro­po­je, ži­no­ti, kas esi iš tie­sų. Ma­ni­fes­tą pa­si­ra­šiu­sie­ji klau­sia, ko­kia ver­tė be­si­vie­ni­jan­čio­je Eu­ro­po­je ten­ka ta­pa­ty­bei? Kur, jei­gu ne šei­mo­ je, mo­kyk­lo­je, ša­lia Lais­vės idė­jų tu­ rė­jo bū­ti įdieg­ta ir pa­gar­ba sa­vo tau­tai, kal­bai, pi­lie­ty­bei, re­li­gi­jai. Kaip ga­lė­ jo at­si­tik­ti, kad apie tai kal­bė­jo­me At­ gi­mi­mo me­tais, o pa­skui už­mir­šo­me ir at­si­kvo­šė­jo­me tik ta­da, kai Eu­ro­pos Są­jun­ga pra­dė­jo skam­bin­ti var­pais, jog yra pro­ble­mų dėl jau­ni­mo ne­dar­bo?

Be­je, apie ky­lan­tį pa­vo­jų ta­pa­ty­bei už­si­me­na ir ma­ni­fes­tą pa­si­ra­šiu­sie­ ji. So­cia­li­nis sau­gu­mas, at­si­ga­vu­sios rin­kos, po­li­ti­nės drau­gi­jos yra per ma­ža vie­nin­gai Eu­ro­pai. „Ar tai reikš­tų, kad Eu­ro­pa juo­kia­ si pa­ti iš sa­vęs?“ – klau­sia pa­si­ra­šiu­ sie­ji.

Koks ga­lė­tų bū­ti ke­lias? Kas Eu­ro­pą ga­lė­tų la­biau su­vie­ny­ti? Ži­no­ma, me­

Ne­rin­gai Venc­kie­nei ge­ne­ra­li­nis pro­ ku­ro­ras no­ri pa­nai­kin­ti ne­lie­čia­my­bę.

Vie­nin­te­lį da­ly­ką jam pa­sa­ky­siu – ne­ kask duo­bės ki­tam, nes pa­ts įkri­si!

pa­ry­čių cy­pa­vo, kly­ka­vo, dai­na­vo, su­ si­ner­vi­nau be ga­lo. Ry­tą rei­kia į dar­bą, o poil­sio – nė mi­nu­tės. Ta­me pa­čia­me komp­lek­se vi­są pa­rą bu­di po­li­ci­nin­kai.

Jie ne­re­tai išei­na į lau­ką pa­rū­ky­ti. Ne­gi ne­gir­di, kas pa­šo­nė­je de­da­si? Ne­ti­kiu.

Ta­čiau su­draus­min­ti triukš­ma­da­rių ne­ sku­ba. Lau­kia, kol gy­ven­to­jai pa­skam­ bins, pa­reiš­ki­mą pa­ra­šys. For­ma­lis­tai!

Taip yra to­dėl, kad dir­ba be idė­jos.

Ire­na

Alė

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Įk­ris į duo­bę pa­ts?

Nak­tį vis ūžia

Žar­dės pre­ky­bos cent­re vei­kia nak­ti­nė gė­ri­mų par­duo­tu­vė, imi­tuo­jan­ti ka­vi­ nę. Čia gė­ri­mų pri­si­pir­kę gir­tuok­liai sa­ vait­ga­liais nuo­lat triukš­mau­ja per­nakt.

Bet kai vie­ną tre­čia­die­nio nak­tį iki pat

Par­da­vė­ja el­gė­si ne­man­da­giai

Lan­kiau­si Deb­re­ce­no gat­vė­je esan­čio­je par­duo­tu­vė­je. Esu pa­gy­ve­nęs žmo­gus, įpu­sė­jęs aš­tun­tą de­šim­tį. Ap­si­pir­kau šio­je par­duo­tu­vė­je ir žiū­riu: alaus ak­ci­ ja. Gal­vo­ju, pa­siim­siu bu­te­liu­ką. Per dvi

nas, teat­ras. Jau­ni­mas. Ta­čiau bū­tent jau­ni­mas ne­tu­ri bend­ra­vi­mo su bend­ raam­žiais ki­to­se vals­ty­bė­se pa­tir­ties.

Iš to ky­la ki­tos blo­gy­bės, ra­di­ka­lūs ju­ dė­ji­mai, gam­tos nai­ki­ni­mas, ra­siz­mas, sun­kiai stab­do­mi pa­bė­gė­lių srau­tai.

Ką da­ro vo­kie­čiai? Vie­nam mė­ne­siui nuo va­sa­ros pra­džios į Ba­de­no-Viur­ tem­ber­go že­mę, re­mian­tis moks­lei­vių mai­nų pro­gra­ma, at­vyks­ta gru­pė 16– 17 me­tų mo­ki­nių iš Kroa­ti­jos, Ru­mu­ni­ jos, Ser­bi­jos ir Veng­ri­jos. Jie lan­kys ar­ ti­miau­sią gim­na­zi­ją ir pra­moks kal­bos. Šei­moms, ku­rios pa­si­ren­gu­sios priim­ ti moks­lei­vius, mo­ka­ma po 10 eu­rų per die­ną. Tuos pi­ni­gus iš pro­gra­mų ski­ria Vo­kie­ti­jos vy­riau­sy­bė ir Ba­de­no-Viur­ tem­ber­go že­mės fon­dai.

Va­sa­ra – kon­cer­tų ir fes­ti­va­lių me­ tas. Bet spė­ti į vi­sus fes­ti­va­lius, juo­ lab kad ir va­sa­ros olim­pi­nės žai­dy­nės tuo pat me­tu, sa­ko­te, neį­ma­no­ma? Įma­no­ma, jei tik no­ri­ma.

Sa­vait­raš­tis „Die Zeit“ kul­tū­ros prie­ de iš­spaus­di­no spal­vin­gą že­mė­la­pį ir ja­me su da­to­mis ap­ra­šė, kur vyks įvai­ rūs fes­ti­va­liai. Net iš­sky­rė tris kryp­ tis. Tu­ras iš piet­va­ka­rių į šiau­rės ry­tus pra­de­da­mas ro­ko fes­ti­va­liu Li­sa­bo­no­ je, už­suks jis ir į Bar­se­lo­ną, neap­lenks Bor­do vyk­sian­čio vy­no ir pi­ro­tech­ni­ kos fes­ti­va­lio, to­liau – į Miun­che­ną, Bres­lau, kur mu­zi­ka ne­truk­dys Eu­ro­ pos fut­bo­lui, dar vė­liau – Ry­ga ir šio mies­to fes­ti­va­lio tę­si­nys Suo­mi­jo­je.

Ki­ti siū­lo­mi fes­ti­va­liai – iš pie­tų į šiau­rę: Atė­nai, Pa­ler­mas, Ra­ve­na, Salz­bur­gas, Vo­kie­ti­jos Ru­ro (Ruhr­ ge­biet) sri­tis ir Os­las.

Tre­čia kryp­tis ve­da iš šiau­rės va­ka­rų į piet­ry­čius, o tai reiš­kia, kad fes­ti­va­ liai nu­si­drieks iš Kor­ko (Cork) į Edin­ bur­gą, Lon­do­ną, Ber­ly­ną, Vie­ną, o tu­ ro pa­bai­ga bus Ser­bi­jos mies­te Gu­ca. Štai toks ga­lė­tų bū­ti vie­nas ke­ lių, jun­gian­čių Eu­ro­pą. Tai tė­ra aki­ vaiz­dus įro­dy­mas, kad kil­nios me­no ir tai­kos idė­jos vi­sa­da lai­mi. Tai tė­ ra ma­žas žings­niu­kas be­si­vie­ni­jan­ čios Eu­ro­pos link. Ir la­bai ap­mau­du, kai šia­me kul­tū­ros fes­ti­va­lių ma­ra­to­ ne nė­ra Lie­tu­vos.

Ar ga­li bū­ti taip, kad mū­sų ša­lies ži­ no­mu­mo vi­zi­jos te­besk­lan­do vien tik po­li­ti­kų ir val­di­nin­kų ka­bi­ne­tuo­se? die­nas po stik­li­nę iš­ger­siu. Kai rei­kė­ jo su­si­mo­kė­ti, paaiš­kė­jo, kad alui jo­kia ak­ci­ja ne­tai­ko­ma. Par­da­vė­jos pa­pra­šiau paaiš­kin­ti si­tua­ci­ją. Jau­na mer­gi­na at­šo­ vė: kad ne­no­ri, ne­pirk. Ban­džiau su­gė­ din­ti, jog ne­ga­li­ma su gar­baus am­žiaus žmo­gu­mi taip kal­bė­ti, bet ši ne­si­klau­sė.

Ta­da paė­mė la­pe­lį, ant ku­rio pa­ra­šy­ta ak­ci­ja, ir nu­ne­šė prie ki­tos rū­šies alaus.

La­bai ne­man­da­gu, kai į anū­kes tin­kan­ ti mer­gi­na taip kal­ba su gar­baus am­ žiaus žmo­gu­mi. Pra­šiau, jog par­da­vė­ ja man pa­kvies­tų ve­dė­ją, ta­čiau aiš­ki­no, kad šios nė­ra. Pra­šiau duo­ti at­si­lie­pi­mų kny­gą, ta­čiau man bu­vo paaiš­kin­ta, kad di­rek­to­rė ją iš­si­ve­žė į na­mus.

Sta­nis­lo­vas Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

bet pra­lo­šian­čius jau­ni­mo atei­tį. Pa­ si­ra­šiu­sie­ji ma­ni­fes­tą pri­me­na ir bu­ vu­sio JAV pre­zi­den­to Joh­no F.Ken­ ne­dy žo­džius: „Nek­laus­ki­te, ką jū­sų ša­lis jums ga­li duo­ti, klaus­ki­te, ką jūs sa­vo ša­liai ga­li­te duo­ti“.

Teks­to pa­bai­go­je klau­sia­ma: koks mo­de­lis ga­lė­tų lai­duo­ti XXI am­žiaus Eu­ro­pos atei­tį? „Mū­sų at­sa­ky­mas: Eu­ro­pa yra po­li­ti­nių ir so­cia­li­nių idė­ jų la­bo­ra­to­ri­ja, kaip nie­kur ki­tur“, – tei­gia ma­ni­fes­tą pa­si­ra­šiu­sie­ji.

Ne­rei­kia bū­ti ypa­tin­gu iš­min­čiu­mi, jog su­pras­tu­mei, kad pa­sau­lį kre­čia ne tik ūkio, bet ir po­li­ti­nė kri­zė. Kai po il­gų „ge­le­ži­nės už­dan­gos“ me­tų

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, gegužės 29, 2012

aktualijos Įk­liu­vo ant­rą kar­tą

Už re­mon­tą – 0,5 mln. li­tų

Miš­ke – krau­pus ra­di­nys

Pak­ran­čių ap­sau­gos pa­sie­nie­ čiams ant­rą kar­tą šį mė­ne­ sį įkliu­vo du bal­ta­ru­siai, au­to­ mo­bi­liu „Ford Mon­deo“ ga­be­ nę kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių kro­vi­nį. Bal­ta­ru­siai 458 pa­ke­ lius „Prem­jer“ slė­pė šo­ni­nė­se ma­ši­nos du­re­lė­se. Už kont­ra­ ban­dos ga­be­ni­mą gre­sia nuo 5 iki 10 tūkst. li­tų bau­da.

Klai­pė­dos mo­kes­čių ins­pek­ ci­ja išaiš­ki­no Plun­gės raj. vei­ kian­čią bend­ro­vę, ku­ri siek­da­ ma iš­veng­ti mo­kes­čių 9 kar­ tus „re­mon­ta­vo“ tą pa­tį tech­ niš­kai tvar­kin­gą trak­to­rių ir už ne­va at­lik­tus re­mon­to dar­ bus su­mo­kė­jo apie 0,5 mln. li­ tų vers­lo liu­di­ji­mus tam tiks­lui įsi­gi­ju­siems as­me­nims.

Ši­lu­tės raj. po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­tas aiš­ki­na­si žiau­raus el­ge­ sio su gy­vū­nu at­ve­jį – miš­ke ras­tas pa­kar­tas šuo. Ne­gy­vas gy­vū­nas ap­tik­tas In­kak­lių kai­ mo ri­bo­se esan­čia­me miš­ke.

Pakartą avi­ga­nių veis­lės šu­ nį ra­do vie­tos gy­ven­to­jas sek­ ma­die­nį vaikš­ti­nė­da­mas po miš­ką.

Gink­luo­tas api­plė­ši­mas

Ke­tu­rių jau­nuo­ lių šė­lio­nės Plun­ gė­je pen­kio­lik­me­ čiui bai­gė­si dau­gy­ bi­niais kū­no nu­de­ gi­mais, kai vie­nas kom­pa­ni­jos drau­ gų šliūkš­te­lė­jo ben­ zi­no, o ki­tas už­žie­bė žieb­tu­vė­lį.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­do­je kau­kė­ti ir gink­luo­ti plė­ši­kai siau­tė­jo Tai­kos pro­spek­ te esan­čio­je de­ga­li­nė­je. Už­puo­li­ kų gro­bis – 500 li­tų.

Baus­mė: ko­kio at­pil­do su­lauks trys pen­kio­lik­me­tį pa­de­gę paaug­liai, pri­

klau­sys nuo to, kaip me­di­kai įver­tins nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­tos būk­lę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­deg­tas 15-me­tis pa­tei­kė ki­tą ver­si­ją As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Iš pra­džių nu­ken­tė­ju­sy­sis ap­lin­ ki­niams tei­gė, kad bu­vo pa­deg­tas ne­pa­žįs­ta­mų jau­nuo­lių. Po pa­ros po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai vis dėl­to su­ži­ no­jo, kas nu­ti­ko iš tie­sų.

Jau­nuo­lių bū­re­lis lai­ką lei­do Van­den­tie­kio gat­vė­je Plun­gė­je.

Vė­lų penk­ta­die­nio va­ka­rą kaž­kas iš jau­nuo­lių bu­vo at­si­ne­šęs plas­ti­ ki­nį bu­te­lį su ben­zi­nu. Esą vai­ki­nai no­rė­jo pa­si­va­ži­nė­to mo­to­ro­le­riu.

Iš­dy­kau­da­mi du pen­kio­lik­me­čiai ir du še­šio­lik­me­čiai esą pils­tė ben­ zi­ną ant as­fal­to ir jį pa­de­gi­nė­jo, čia pat ba­tais už­ge­sin­da­mi lieps­nas.

Vie­nu me­tu nu­ken­tė­ju­sį­jį su­ grie­bė drau­gas ir mė­gi­no pa­ro­dy­ ti im­ty­nių veiks­mus. „Iš jų pa­sa­ko­ji­mo spė­ja­me, kad tuo mo­men­tu vie­nas vai­ki­nas jį

lai­kė, o ki­tas, lyg pa­gąs­din­da­mas, šliūkš­te­lė­jo ben­zi­no. Vai­ki­nas vė­ liau tei­gė, jog ma­nė, kad bu­te­lis yra už­suk­tas“, – tvir­ti­no Plun­gės po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­ duo­to­jas Arū­nas Juo­zas Auš­kal­nis.

Neuž­suk­tą ben­zi­no bu­te­lį bu­vo pa­li­kęs pa­ts nu­ken­tė­ju­sy­sis. „Jei tai ir tie­sa, ko­dėl tre­čia­jam rei­kė­jo už­deg­ti žieb­tu­vė­lį?“ – pa­ ste­bė­jo A.J.Auš­kal­nis.

Stai­ga plyks­te­lė­ju­si lieps­na ap­si­ vi­jo jau­nuo­lio ran­kas ir kū­ną. Už­ge­ si­nus lieps­no­jan­čius rū­bus, vai­ki­nas pa­trau­kė na­mo. Tik nak­tį, ge­ro­kai po vi­dur­nak­čio, pen­kio­lik­me­čio tė­ vai iš­gir­do, kaip sū­nus ai­ma­nuo­ ja sa­vo kam­ba­ry­je. Pra­vė­rę jo du­ris, tė­vai iš­vy­do ap­de­gu­sį jau­nuo­lį.

Ar­ti­mie­ji sku­biai iš­kvie­tė grei­to­ sios me­di­ci­nos pa­gal­bos eki­pa­žą.

Vai­ki­nas bu­vo nu­ga­ben­tas į Klai­ pė­dos vai­kų li­go­ni­nę.

Pir­ma­die­nį paaug­lys per­vež­tas į Kau­no kli­ni­kas. „Po įvy­kio tris ne­pil­na­me­čius mes už­da­rė­me į areš­ti­nę, ta­čiau po pa­ros jie bu­vo pa­leis­ti“, – pa­tvir­ti­ no A.J.Auš­kal­nis.

Kol kas tei­gia­ma, kad nu­ken­tė­ju­ sio­jo būk­lė yra sta­bi­li, ta­čiau vai­ki­ nas nu­de­gė net 20 pro­c. kū­no. „Ko­kios at­sa­ko­my­bės su­lauks ši kom­pa­ni­ja, pri­klau­sys nuo to, kaip me­di­kai įver­tins nu­ken­tė­ju­sia­jam pa­da­ry­tą svei­ka­tos su­trik­dy­mą. Ši is­to­ri­ja tik by­lo­ja, kad vai­kys­tė­ je taip ir ne­bu­vo iš­mok­ta pa­mo­ka, kaip rei­kia elg­tis su deg­tu­kais“, – tvir­ti­no A.J.Auš­kal­nis.

Kol kas drau­gą pa­de­gę vai­ki­nai aiš­ki­na, kad tai įvy­ko ne­ty­čia. „Ta­čiau mes ma­no­me, jog vai­ki­ nai pui­kiai su­pra­to, ką da­ro, ir tu­ rė­jo įver­tin­ti pa­sek­mes“, – ti­ki­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas.

Nuo plė­ši­kų nu­ken­tė­jo „Sta­toil“ tink­lo de­ga­li­nė, esan­ti Tai­kos pro­ spek­te. „Tai pir­mas toks at­ve­jis mū­sų tink­lo de­ga­li­nė­je. Trys gink­luo­ ti vy­riš­kiai į de­ga­li­nę įė­jo apie 2.20 val. ir, gra­sin­da­mi daik­tu, pa­na­ šiu į pis­to­le­tą, pa­rei­ka­la­vo ati­duo­ ti pi­ni­gus“, – pa­sa­ko­jo „Lie­tu­va Sta­toil“ svei­ka­tos, sau­gos ir ap­lin­ ko­sau­gos de­par­ta­men­to va­do­vas Val­das Lop­šai­tis.

Nak­tį iš sek­ma­die­nio į pir­ma­die­ nį de­ga­li­nė­je dir­bo vie­nas dar­buo­ to­jas. „Mes džiau­gia­mės, kad mū­sų dar­buo­to­jas fi­ziš­kai ne­nu­ken­tė­jo ir

Duk­rą nu­žu­dė ne­ty­čia

Kont­ras­t as: vie­to­je pro­ku­ro­ro

siū­ly­tos 14 me­tų ne­lais­vės baus­ mės po­rą me­tų at­vi­ro­jo­je ko­lo­ ni­jo­je tu­rė­sian­tis baus­mę at­lik­ti V.Ja­ra­mi­nas jaus­mų ne­ro­dė.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Stry­pu nio­ko­jo kai­my­no au­to­mo­bi­lį

Bai­mi­nę­sis, kad už pust­re­čio mė­ne­ sio duk­re­lės nu­žu­dy­mą bus nu­teis­ tas ka­lė­ti 14 me­tų, klai­pė­die­tis at­si­ kvė­pė – jam skir­ta be­veik sim­bo­li­nė baus­mė at­vi­ro­jo­je ko­lo­ni­jo­je.

kad nu­ken­tė­jo nuo per­pus jau­nes­ nio Sva­jū­no.

Tei­gia­ma, kad dvi­de­šimt­me­tis kai­my­no kie­me iš­dau­žė sto­vė­ju­ sio mik­roau­to­bu­so „Ford Tran­sit“ de­ši­nės pu­sės prie­ki­nių du­re­lių bei ga­li­nių du­rų de­ši­nės pu­sės stik­lus.

Jau­nuo­lis švais­tė­si me­ta­li­niu stry­ pu ir juo mė­gi­no su­duo­ti na­mo šei­ mi­nin­kui.

Kai­my­nui už­si­mo­jus stry­pu prieš na­mo šei­mi­nin­ką, šiam iš ran­kų iš­kri­to mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­ fo­nas. Ran­ko­mis vy­ras mė­gi­no at­ rem­ti stry­po smū­gį. Nuk­ri­tęs ant

30-me­tis Vy­tau­tas Ja­ra­mi­nas ne­ ty­čia, per neat­sar­gu­mą trau­ma­vo ma­žy­lę, nuo ko ši po sa­vai­tės li­go­ ni­nė­je mi­rė.

Vy­ras bu­vo li­kęs vie­nas su dviem sa­vo vai­kais, kol jo žmo­na ta­rė­si su ad­vo­ka­tu dėl sky­ry­bų. Po­ra ne­ra­do ki­to bū­do iš­gy­ven­ti, kaip įfor­min­ti iš­tuo­ką ir taip už­si­tik­rin­ti sau dau­ giau vals­ty­bės ski­ria­mų pa­šal­pų.

Per­nai lie­pos 8 die­ną vy­ras pa­ mai­ti­no duk­re­lę. Kai ma­žy­lė pra­ dė­jo verk­ti, V.Ja­ra­mi­nas ją pa­kė­lė už pa­žas­tų ir pa­pur­tė. Tuo me­ tu su­vib­ra­vo te­le­fo­nas. Stai­ga su­

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Su­si­py­ku­sių kai­my­nų ki­vir­čo pa­ sek­mės – iš­dau­žy­ti au­to­mo­bi­lio stik­lai, su­lau­žy­tas mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nas.

Kre­tin­go­je du vy­riš­kiai san­ty­kius aiš­ ki­no­si Tai­kos gat­vė­je. Pir­mi­niais duo­ me­ni­mis, kai­my­nai su­si­gin­či­jo dėl sko­lin­tų įran­kių. Ta­čiau ne­tru­kus ap­ si­žo­džia­vi­mas vir­to grum­ty­nė­mis.

Pa­reiš­ki­mą po­li­ci­jai pa­ra­šė 40me­tis Dai­nius, ku­ris paaiš­ki­no,

že­mės, te­le­fo­nas su­du­žo. Kre­tin­ giš­kis tiks­li­na, ko­kia ža­la jam bu­ vo pa­da­ry­ta.

Sa­vait­ga­lį nuo­sto­lių pa­ty­rė ir to pa­ties ra­jo­no Kre­ting­so­džio kai­ mo gy­ven­to­ja G.V. Mo­te­ris iš­kvie­ tė po­li­ci­ją, kai kaž­kas va­ka­re ak­me­ niu iš­mu­šė jos būs­to ant­ro­jo aukš­to lan­gą.

Paaiš­kė­jo, kad tą va­ka­rą kai­me siau­tė­jo de­šim­ties jau­nuo­lių kom­ pa­ni­ja. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­ tru­kus iš­siaiš­ki­no ak­me­nį į na­mą svie­du­sį jau­nuo­lį – 23-ejų Vai­das už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

šiuo me­tu jau­čia­si ge­rai. Mes su juo pa­lai­ko­me ry­šį ir ti­ki­mės, jog pa­ tir­ta įtam­pa ne­tu­rės pa­sek­mių jo svei­ka­tai. Jei rei­kės, mes bū­si­me pa­si­ren­gę su­teik­ti vi­są rei­ka­lin­gą psi­cho­lo­gi­nę pa­gal­bą“, – aiš­ki­no V.Lop­šai­tis.

Va­gys, ga­vę sa­vo gro­bį, pa­si­ša­li­ no ir de­ga­li­nės įran­gos ne­nio­ko­jo. „Mū­sų įmo­nė lai­ko­si po­li­ti­kos, kad to­kiais at­ve­jais dar­buo­to­jai kiek įma­no­ma veng­tų grum­ty­nių su to­kiais as­me­ni­mis. Mes sten­gia­ mės iš­sau­go­ti žmo­gų, kad tik bū­ tų kuo ma­žiau pa­sek­mių“, – tei­gė V.Lop­šai­tis.

Nors de­ga­li­nės te­ri­to­ri­ja yra ste­ bi­ma vaiz­do ka­me­rų, ta­čiau prieš in­ci­den­tą per­so­na­las ne­pas­te­bė­jo jo­kių įtar­ti­nų as­me­nų, ku­rie gal­ būt ga­lė­jo ruoš­tis nu­si­kal­ti­mui. „Vaiz­do įran­ga, ži­no­ma, pa­dės išaiš­ki­nant šį nu­si­kal­ti­mą“, – tvir­ ti­no įmo­nės at­sto­vas.

Liu­di­ji­mas: bu­vu­si V.Ja­ra­mi­no

žmo­na ti­ki­no, kad jis my­lė­jo abu vai­kus, su­ge­bė­jo jais rū­pin­tis ir ty­čia žu­dy­ti duk­re­lės ne­no­rė­jo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kda­ma­sis su vai­ku ran­ko­se, ma­žy­ lės gal­va tren­kė į sta­lo briau­ną. Ši trau­ma lė­mė kū­di­kio mir­tį.

Teis­mas ne­pa­lai­kė pro­ku­ra­tū­ros nuo­sta­tos, kad šis įvy­kis – ty­či­nė be­jė­gio vai­ko žmog­žu­dys­tė. Pro­ ku­ro­ras pra­šė kal­ti­na­mą­jį įka­lin­ti 14-ai me­tų.

Nuosp­ren­dy­je pri­min­ta, jog net pik­ta ant bu­vu­sio su­tuok­ti­nio mo­ te­ris aiš­ki­no, kad V.Ja­ra­mi­nas my­ lė­jo abu vai­kus, jais rū­pi­no­si ir ne­ ga­lė­jo ty­čia žu­dy­ti duk­ros.

Vy­ras nu­teis­tas dve­jiem me­tams ne­lais­vės už ne­ty­či­nę žmog­žu­dys­tę.

Jis tu­rės at­ly­gin­ti bu­vu­siai su­tuok­ ti­nei 30 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nę ža­lą, už ban­dy­mą gel­bė­ti ma­žy­lės gy­vy­ bę me­di­kams – per 11 tūkst. li­tų.

Po­ra po ne­lai­mės iš­si­tuo­kė ir drau­ge, pa­na­šu, ne­be­gy­vens. Bu­ vu­si V.Ja­ra­mi­no žmo­na į teis­mą atė­jo su ki­tu vy­ru, vy­res­nio­jo vai­ ko ji neau­gi­na.

8

antrADIENIS, gegužės 29, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3300 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2981 JAV do­le­ris 1 2,7373 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6738 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9454 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9545 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5841 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6041 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8705

–0,25 %

pokytis

+0,0240 % –0,2182 % –0,4582 % –0,1568 % –0,0020 % +0,4610 % +0,4955 % –0,7406 % –0,0835 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,60

2,47

„Apoil“

4,88

4,58

2,46

Du­jų kai­nų Lie­tu­vos na­mų ūkiams au­gi­ mas ant­rą 2011 m. pus­me­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2010 m., bu­vo vie­ nas di­džiau­sių iš 27 ES ša­lių. Du­jos ša­ ly­je bran­go 19,1 pro­c. ir šis kai­nų šuo­lis bu­vo penk­tas pa­gal dy­dį ES. Spar­čiau­siai du­jos bran­go Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je (27,2 pro­c.), o pi­go tik Ru­mu­ni­jo­je (0,1 pro­c.).

Vi­so­je ES du­jų kai­na per me­tus pa­ki­lo 12,6 pro­c.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+1,18 %

Du­jos bran­go ­ be­ne la­biau­siai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

–0,13 %

91,75 dol. už 1 brl.

107,80 dol. už 1 brl.

6,5 proc.

šie­met ša­ly­je pa­di­dė­jo maž­me­ni­nės pre­ky­bos apy­var­ta.

Eu­ro atei­ti­mi lie­tu­viai nea­be­jo­ja Ban­kai ti­ki­na, kad ša­ly­je sklan­dan­čios spė­lio­nės dėl eu­ro zo­nos atei­ties jų klien­tų veiks­mams įta­kos ne­da­ro. Jų tei­ gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu in­dė­liai eu­rais at­sii­ma­mi tik dėl na­ tū­ra­lių prie­žas­čių.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Po­ky­čių ne­pa­ju­to

Ne­ty­lant kal­boms apie Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mą iš ES ir ga­li­mą eu­ro zo­nos žlu­gi­mą, pa­si­gir­do įspė­ji­mų, kad ban­kuo­se lai­ky­ti sa­vo san­tau­ pas eu­rais – ri­zi­kin­ga. Ta­čiau ana­ li­ti­kai neįp­ras­tos grės­mės neįž­vel­ gia, o ban­kai ti­ki­na klien­tų pa­ni­kos ne­pas­te­bė­ję.

DNB ban­ko at­sto­vas spau­dai And­rius Vil­kan­cas už­tik­ri­no, kad pa­sta­ruo­ju me­tu ryš­kių po­ky­čių, su­si­ju­sių su in­dė­lių va­liu­ta, ban­kas ne­pa­ju­to. O in­dė­liai eu­rais, anot jo, klien­tų ne­bau­gi­na – me­tų pra­džio­ je jų skai­čius au­go net spar­čiau nei in­dė­lių li­tais. „Vie­nin­te­lius po­ky­čius pa­ju­to­ me me­tų pa­bai­go­je, kai bu­vo su­ju­ di­mas dėl Grai­ki­jos pa­dė­ties. Tuo me­tu bu­vo pa­dau­gė­ję in­dė­lių do­ le­riais ir Nor­ve­gi­jos kro­no­mis. Ta­ čiau da­bar to­kio su­ju­di­mo nė­ra, tad in­dė­lių sta­bi­liai dau­gė­ja“, – tei­gė A.Vil­kan­cas. Ūkio ban­ko at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Auk­sė Ar­mo­nai­tėGlo­die­nė taip pat sa­kė, kad di­des­ nių po­ky­čių pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ pas­te­bi­ma. Anot jos, pa­sta­rai­siais me­tais ten­den­ci­jos be­veik ne­pa­ ki­to: dau­giau­sia san­tau­pų vis dar lai­ko­ma li­tais – va­liu­ta, ku­ria gau­ na­mos pa­ja­mos ir pa­ti­ria­mos iš­ lai­dos. „Jei prieš va­sa­rą in­dė­liai eu­rais ir pa­sii­ma­mi, tai ne­re­tai bū­na su­ si­ję su ato­sto­gų ke­lio­nė­mis, o ne su bai­me dėl eu­ro atei­ties. Kai ku­ rie žmo­nės ren­ka­si in­dė­lius eu­rais ar ki­to­mis va­liu­to­mis dėl to, kad tau­po stu­di­joms už­sie­ny­je ar ke­ lio­nėms“, – sa­kė A.Ar­mo­nai­tėGlo­die­nė.

1,5 proc.

visos ES ekonomikos sudaro graikai.

„Nor­dea Bank Lie­tu­vos“ ko­mu­ ni­ka­ci­jos va­do­vas Vai­do­tas Cu­cė­ nas pa­ti­ki­no, kad klien­tai in­dė­ lius eu­rais iš ban­ko at­sii­ma tik dėl įpras­tų pra­kti­nių prie­žas­čių, o su pra­šy­mais pa­keis­ti san­tau­pų va­ liu­tą iš eu­rų į ki­tą ban­kas ne­su­si­ dū­ręs.

Grės­mės neįž­vel­gia

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jo Gi­ ta­no Nau­sė­dos tei­gi­mu, ten­den­ci­ja at­siim­ti in­dė­lius eu­rais nė­ra įga­vu­ si pla­taus mas­to, tad vi­suo­me­nė­ je esa­ma dau­giau kal­bų nei rea­lių veiks­mų. Vis dėl­to, pa­šne­ko­vo ma­ ny­mu, šne­koms kil­ti ne­di­de­lis pa­ grin­das yra.

Grai­kų spren­di­mas iš­sto­ti iš ES su­ma­žin­ tų vi­suo­me­nės pa­si­ ti­kė­ji­mą eu­ru, ta­čiau di­des­nių pa­vo­jų eu­ rui kaip va­liu­tai tai ne­su­kel­tų.

„Kal­bos ne­ky­la be pa­grin­do.

Tie­siog for­muo­jan­tis tam tik­riems nea­pib­rėž­tu­mams – o Grai­ki­jos si­ tua­ci­ja at­ro­do ypač su­dė­tin­ga – iš kar­to da­ro­mos iš­va­dos, ne­va Grai­ kijos pa­si­trau­ki­mas iš ES su­žlug­ dys eu­ro zo­ną. Na­tū­ra­liai svars­ to­ma, kas nu­tiks eu­rui“, – sa­kė G.Nau­sė­da.

Ta­č iau pa­š ne­ko­vas pa­b rė­ž ė, kad net iš­si­pil­džius pe­si­mis­tiš­ kiau­siems sce­na­ri­jams eu­ro zo­nos žlu­gi­mo ti­ki­my­bė yra ne tik po­li­ tiš­kai, bet ir eko­no­miš­kai men­ kai pa­grįs­ta. Anot jo, net ir ke­lių ša­lių pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos ne­pra­dan­gins eu­ro kaip va­liu­tos: „Ne­ma­žai vals­ty­bių eu­ro zo­no­ je pui­kiai tvar­ko­si ir tik­rai ne­su­ si­du­ria su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­ mis kaip Grai­ki­ja. To­dėl aš šne­kas la­biau ver­tin­čiau kaip psi­cho­lo­gi­ nius bau­bus.“ „Swed­bank Mar­kets“ tar­ny­bos va­do­vas Lie­tu­vo­je To­mas And­re­ jaus­kas pa­ti­ki­no apie jo­kius nuo­ gąs­ta­vi­mus ne­gir­dė­jęs. Juo­lab kad jiems kil­ti, pa­šne­ko­vo ma­ny­mu, nė­ra prie­žas­ties: na­cio­na­li­nė va­liu­ ta su­sie­ta su eu­ru, tad nė­ra di­de­lio

skir­tu­mo, ko­kia va­liu­ta ban­kuo­se in­dė­lius lai­ky­ti. „Vis ska­lam­bi­ja­ ma dėl eu­ro žlu­gi­mo ir tai yra ei­li­ nis kar­tas. Per­nai apie pa­vo­jų bu­vo kal­ba­ma vi­sus me­tus, ta­čiau nie­ko bai­saus ne­nu­ti­ko“, – sa­kė T.And­ re­jaus­kas. Jis pa­sa­ko­jo, kad praė­ju­ sių me­tų ru­de­nį gy­ven­to­jai į ban­ ką ma­siš­kai dė­jo in­dė­lius li­tais ar­ba kei­tė in­dė­lių va­liu­tą, ta­čiau ne­tru­ kus nu­si­ra­mi­no.

Va­liu­ta neiš­ga­ruos

T.And­re­jaus­ko ma­ny­mu, grai­kų spren­di­mas iš­sto­ti iš ES vi­suo­me­ nę dau­giau pa­veik­tų psi­cho­lo­giš­ kai: žmo­nės pra­dė­tų ma­ny­ti, kad eu­ras – ne „šven­ta kar­vė“. Ta­čiau jis pa­brė­žė, jog rea­lus grai­kų iš­sto­ ji­mo po­vei­kis eko­no­mi­kai bū­tų ne toks reikš­min­gas, kaip ma­no­ma.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, grai­kai su­da­ ro tik apie 1,5 pro­c. vi­sos ES eko­ no­mi­kos. „Net jei eu­ro zo­no­je kas nors at­ si­tik­tų, va­liu­ta ir vi­sos san­tau­pos juk neiš­ga­ruo­tų“, – sa­kė T.And­ re­jaus­kas. „Swed­bank“ vy­riau­sio­jo eko­ no­mis­to Ne­ri­jaus Ma­čiu­lio ma­ny­ mu, Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos su­kel­tų trum­pa­lai­kį ne­ri­mą fi­nan­sų rin­ko­se, bet jį po­li­ti­kai, Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas ir Tarp­ tau­ti­nis va­liu­tos fon­das ga­lė­tų ne­ sun­kiai su­val­dy­ti. „Dėl to tik pa­blo­gė­tų gy­ven­to­jų ir įmo­nių lū­kes­čiai bei bū­tų priim­ti spren­di­mai ma­žiau var­to­ti ir in­ves­ tuo­ti“, – sa­kė pa­šne­ko­vas ir pa­brė­ žė, kad ban­kas ypa­tin­gų pa­si­ruo­ ši­mo prie­mo­nių dėl ga­li­mos eu­ro kri­zės ne­siė­mė.

V.Cu­cė­nas taip pat pri­mi­nė, kad per di­džiau­sią pa­sau­lio ir Lie­tu­vos nuo­smu­kį li­to ir eu­ro san­ty­kis bu­ vo iš­lai­ky­tas ir ne­sus­vy­ra­vo. O tai, anot pa­šne­ko­vo, by­lo­ja apie pa­kan­ ka­mą va­liu­tų sta­bi­lu­mą. „Va­do­vau­juo­si tai­syk­le: jei­gu žmo­gus ti­ki, kad li­to ir eu­ro san­ty­ kis iš­liks ne­pa­ki­tęs, jis tau­py­ti tu­ rė­tų na­cio­na­li­ne va­liu­ta, o sko­lin­tis – eu­rais“, – sa­kė G.Nau­sė­da. Anot jo, ne­pa­vy­dė­ti­na Grai­ki­jos pa­dė­tis ne­su­nai­ki­na pa­grin­di­nių da­ly­kų: ne­kin­tan­čio li­to ir eu­ro san­ty­kio bei eu­ro kaip pi­ni­gi­nio vie­ne­to.

Ri­zi­ką siū­lo iš­skai­dy­ti

Nors ban­kai ri­zi­kos lai­ky­ti in­dė­lius eu­rais sa­ko neįž­vel­gian­tys, ban­kas

Ra­my­bė: eko­no­mis­tai kal­bas dėl pa­vo­jaus ban­kuo­se lai­ky­ti san­tau­pas

eu­rais ver­ti­na kaip ne­pag­rįs­tas ir ban­kų klien­tus ra­gi­na šių šne­kų ne­ klau­sy­ti. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Nor­dea“, kaip sa­kė V.Cu­cė­nas, da­lį sa­vo san­tau­pų re­ko­men­duo­ ja lai­ky­ti ir ki­ta va­liu­ta. Taip, anot jo, ri­zi­ka iš­skai­do­ma: „Ga­li­ma pri­ tai­ky­ti lie­tu­viš­ką pa­tar­lę, ku­ri sa­ko, kad vi­sų kiau­ši­nių lai­ky­ti vie­no­ je pin­ti­nė­je ne­de­ra. Ta­čiau ne­rei­ kė­tų pa­mirš­ti įver­tin­ti vi­sų va­liu­ tų ri­zi­kos.“ V.Cu­cė­nas pa­sa­ko­jo, kad di­de­ lės ver­tės in­dė­lius – dau­giau nei 100 tūkst. eu­rų – ban­kuo­se lai­ kan­tys žmo­nės pa­sta­rai­siais mė­ ne­siais skai­do į ke­lias va­liu­tas ir taip su­ma­ži­na ri­zi­ką. Ta­čiau pa­ pras­t us, ži­n ių ne­t u­r in­č ius gy­ ven­to­jus pa­šne­ko­vas ra­gi­no pa­ tiems ne­r i­z i­k uo­t i ir pir­m iau­s ia

pa­s i­kon­s ul­t uo­t i su ban­k ų spe­ cia­lis­tais. „In­dė­lio skai­dy­mas į ke­lias va­ liu­tas pri­klau­so nuo klien­to fi­nan­ si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, jo san­tau­ pų dy­džio ir va­liu­tos, ku­ria jis šiuo me­tu ban­ke lai­ko sa­vo lė­šas. Svar­ bu ir tai, in­dė­lis yra vi­so žmo­gaus gy­ve­ni­mo san­tau­pos ar tik jų da­ lis“, – sa­kė jis.

Anot pa­šne­ko­vo, in­dė­lius bū­din­ ga skai­dy­ti į li­tus, do­le­rius ir eu­rus, taip pat pa­si­tu­rin­tiems klien­tams ban­kas pa­siū­lo in­dė­lius lai­ky­ti skan­di­na­viš­ka va­liu­ta. Tie­sa, in­dė­ lių skan­di­na­viš­ka va­liu­ta da­lis dėl ga­li­mų svy­ra­vi­mų re­ko­men­duo­ja­ ma ne­di­de­lė, apie 20 pro­c.

9

ANTRADIENIS, gegužės 29, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Pa­cien­to bai­mė – į nau­dą gy­dyk­lai At­kak­lūs pa­cien­tai sa­vo reik­lu­mu ga­li iš­ si­rei­ka­lau­ti, kad net mo­ka­mos pa­slau­gos tap­tų ne­mo­ka­mo­s. O štai ty­lie­ji kant­riai su­kan­dę dan­tis už gy­dy­mo pa­slau­gas su­mo­ka dvi­gu­bą kai­ną.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Už dū­rį – pi­ni­gai

Klai­pė­die­tė Leo­ka­di­ja Ma­ci­jaus­ kie­nė už sa­vo pi­ni­gus nu­si­pir­ko vais­tų ir la­ši­nių sis­te­mas, ta­čiau atė­ju­si į Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­ žiū­ros cent­ro pro­ce­dū­rų ka­bi­ne­tą su­ži­no­jo, kad už kiek­vie­ną in­fu­zi­ją teks su­mo­kė­ti be­veik po 15 li­tų.

L.Ma­ci­jaus­kie­nė su­skai­čia­vo, kad jai iš kuk­lios pen­si­jos tek­tų pa­ pil­do­mai pa­klo­ti 75 li­tus. 77 me­tų mo­te­ris per te­le­vi­zi­ją bu­vo gir­dė­ ju­si, kad gy­dy­mo pa­slau­gos tu­rė­tų bū­ti ne­mo­ka­mos.

Mo­te­ris mi­nė­jo, jog pa­na­ši si­ tua­ci­ja bu­vo ki­lu­si ir per­nai. Pas­ kam­bi­nu­si į Li­go­nių ka­są ji esą su­ ži­no­jo, kad ši pa­slau­ga tu­rė­tų bū­ti ne­mo­ka­ma.

Ta­čiau, pa­cien­tės tei­gi­mu, me­di­ kė vis tiek at­si­sa­kė jai pa­sta­ty­ti la­ ši­nes, kol ši ne­su­mo­kės. Pa­cien­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad gy­dy­mo įstai­ga sie­ kia ne gy­dy­ti, o tik pa­si­pi­ni­gau­ti.

Gy­dy­mo įstai­ga taip pat tei­kia pa­pil­do­mas pa­slau­gas, už ku­rias ne­mo­ka Li­go­nių ka­sa. „Kons­ti­tu­ci­jo­je nė­ra pa­ra­šy­ta, kad gy­dy­mas yra ne­mo­ka­mas“, – vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja pa­ste­bi, kad žmo­nės kar­tais iš­krai­po pa­grin­di­ nį tei­sės ak­tą.

Ji paaiš­ki­no, jog ne­mo­ka­mų gy­ dy­mo pa­slau­gų tvar­ką nu­sta­to Vy­ riau­sy­bė ir Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­ja.

Jei la­ši­nes ar lei­džia­ mus vais­tus ski­ria šei­mos gy­dy­to­jas, šios pa­slau­gos yra ne­mo­ka­mos, o jei ski­ ria gy­dy­to­jas kon­sul­ tan­tas ar­ba žmo­gus pa­ts pa­gei­dau­ja šios pa­slau­gos – ten­ka su­ si­mo­kė­ti.

Pa­žei­di­mų neap­ti­ko

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Lo­re­ta Venc­kie­nė paaiš­ki­no, kad šiai pa­ cien­tei ne­prik­lau­so ne­mo­ka­mos pa­slau­gos – pa­gal mo­ters svei­ka­tos būk­lę jai šių la­ši­nių esą ne­rei­kia.

Pas­lau­ga tam­pa mo­ka­ma, kai pa­ cien­tas pa­ts jos pa­gei­dau­ja.

Pa­sak L.Venc­kie­nės, dėl šios pa­ cien­tės skun­do gy­dy­mo įstai­gą tik­ri­nęs me­di­ci­ni­nis au­di­tas pa­ žei­di­mų dėl tei­kia­mų pa­slau­gų ne­ nus­ta­tė.

To­kia pa­ti si­tua­ci­ja bu­vo iš­ki­lu­si ir per­nai. Pa­cien­tė tuo­met krei­pė­ si ne tik į Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nę li­go­ nių ka­są, bet ir Sei­mo na­rę, Svei­ka­ tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ją. „Neiš­ken­tu­si iš sa­vo pi­ni­gų pa­ si­siū­liau mo­te­riai ap­mo­kė­ti iš­lai­ das“, – ne­slė­pė L.Venc­kie­nė.

Konf­lik­tas kar­to­ja­si

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės li­go­nių ka­sos Kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­jas Sau­lius Dab­ra­vals­kis taip pat bu­vo gir­dė­jęs apie mi­nė­tą­jį konf­lik­tą tarp gy­dy­ mo įstai­gos ir pa­cien­tės. Į gy­dy­mo įstai­gas kont­ro­liuo­jan­ čią įstai­gą pa­cien­tė krei­pė­si ir per­ nai. Tuo­met nu­sta­ty­ta, jog me­di­kai bu­vo tei­sūs. Šie­met ta pa­ti si­tua­ci­ ja vėl kar­to­ja­si.

Ve­dė­jas pa­tvir­ti­no, kad pa­cien­ tei ne­prik­lau­sė ne­mo­ka­mos pa­ slau­gos. Jei la­ši­nes ar lei­džia­mus vais­tus ski­ria šei­mos gy­dy­to­jas, šios pa­slau­gos yra ne­mo­ka­mos, o jei ski­ria gy­dy­to­jas kon­sul­tan­tas ar­ba žmo­gus pa­ts pa­gei­dau­ja šios pa­slau­gos – ten­ka su­si­mo­kė­ti.

At­li­ko ty­ri­mą

Išk­rai­po tei­sės ak­tus

Gy­dy­mo įstai­gos va­do­vė pa­ti­ki­no, kad jie ne­lin­kę lau­žy­ti įsta­ty­mų ir im­ti pi­ni­gus, jei­gu ne­prik­lau­so.

L.Venc­kie­nė paaiš­ki­no, kad pa­ cien­tui kar­tais ten­ka su­mo­kė­ti už tam tik­ras pa­slau­gas, ku­rių neap­ mo­ka Li­go­nių ka­sa ar­ba pa­cien­tas nė­ra draus­tas pri­va­lo­muo­ju svei­ka­ tos drau­di­mu.

Kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­jas su­ti­ko, kad kar­tais at­kak­lūs ir bet ko­kia kai­na sie­kian­tys įro­dy­ti sa­vo tie­są pa­cien­tai iš­lo­šia la­biau nei ty­lie­ji, vi­sa­da su­tin­kan­tys mo­kė­ti už gy­ dy­mo pa­slau­gas. Ne­re­tai paaiš­kė­ ja, kad žmo­gus su­mo­kė­jo dvi­gu­bai – tie­sio­giai gy­dy­mo įstai­gai ir mo­ kė­da­mas pri­va­lo­mą­jį svei­ka­tos drau­di­mą.

10

Piktnaudžiauja: kartais paciento prašoma sumokėti už tyrimo nuotrauką, kurios jam net nereikia.

„Shutterstock“ nuotr.

10

ANTRADIENIS, gegužės 29, 2012

sveikata

Pa­cien­to bai­mė – į nau­dą gy­dyk­lai

Atšilus orams, vis dažniau smaguriaujame ledais. Vasarą jais prekiaujama ne tik prekybos centruose, bet ir kioskuose, lauko prekyvietėse. Kaip išsirinkti ledus, kad smaguriavimas nesibaigtų apsinuodijimu ar alergijos priepuoliu?

9

Gardu: suvalgyta ledų porcija ga­

li pakeisti vaikų nelabai mėgsta­ mą įprastą stiklinę pieno.

Smagurio atmintinė „Rinkdamiesi ledus vartotojai tu­ ri atkreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis šie produktai laikomi, ar jie nepraradę formos ir išvaizdos“, – primena Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinari­ jos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.

Ant valgomųjų ledų etiketės tu­ ri būti pateikta informacija apie jų sudėtį. Pagal reikalavimus ledų su­ dėtis aprašoma mažėjančia sude­ damųjų dalių seka. Anot specialis­ tės, renkantis ledus kavinėse reikia atidžiau domėtis, iš ko jie paga­ minti, ar sudėtyje nėra alkoholio. „Alergiški žmonės turėtų at­ kreipti dėmesį į pateiktą informa­ ciją apie alergizuojančias medžia­ gas arba jų pėdsakus“, – atkreipė dėmesį A.Greičiuvienė. „Vartotojai turi atkreipti dėme­ sį į informaciją etiketėje – jei sko­ niui naudojami natūralūs produk­ tai – džemai, sultys, uogos, vaisiai, etiketėse rašoma „braškiniai“, „avietiniai“ ar kt. O jei naudojami nenatūralūs, sintetiniai aromatai, tada žymima „braškių skonio“ ar „kivi skonio“ ir kt.“, – pastebėjo specialistė.

Valgomieji ledai skirstomi į gru­ pes, kurių kiekvienai keliami tam tikri reikalavimai. Pagrindiniai jų – atitinkamas riebumas, pieno bal­ tymų ir sausųjų medžiagų kiekiai.

Pagal riebumą ledai skirstomi į grietininius, pieniškus, vaisinius (šerbetus) ir plombyrą. Jei į ledus dedami tik pieno riebalai ir balty­ mai – ant jų etikečių paprastai ra­ šoma „grietininiai ledai“, „pieniš­ ki ledai“. Tokių ledų riebumas gali būti nuo 8 iki 2,5 proc., o pieno bal­

tymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 proc. Kitoms grupėms pri­ klausančiuose leduose pieno rieba­ lai ir baltymai gali būti pakeisti ki­ tomis maistinėmis medžiagomis. Šerbetų grupei priklausančiuose leduose riebalų visai nėra.

Plombyras – tai riebūs valgo­ mieji ledai, tradiciškai gaminti iš riebios grietinėlės, tačiau dabar griežtų reikalavimų šiai rūšiai jau nėra, pieno riebalus vis dažniau pakeičia augaliniai aliejai ir rieba­ lų mišiniai, todėl, perkant plom­ byru vadinamus ledus, reikėtų at­ kreipti dėmesį į jų sudėtį.

Leduose yra gana daug baltymų, riebalų ir angliavandenių, ypač rei­ kalingų augančiam organizmui.

Juose yra ir žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių medžiagų (kal­ cio, kalio, fosforo, magnio ir kt.).

Suvalgyta ledų porcija gali pakeis­ ti vaikų nelabai mėgstamą įprastą stiklinę pieno. Geriausiai tam tinka grietininiai arba pieniški ledai, nes jų sudėtyje pieno riebalai ir balty­ mai negali būti pakeisti jokiais kitais augalinės kilmės produktais.

Dažnai galima įsigyti ledų, kurių sudėtyje yra augalinių riebalų. Vie­ toje pieno jų gamyboje naudojamas vanduo ir pieno bei išrūgų milteliai, stabilizatoriai ir kt. maistinės me­ džiagos. Todėl nereikėtų susivilio­ ti vien ryškių spalvų pakuotėmis su gražiais paveikslėliais, o pastudijuoti informaciją apie produkto sudėtį.

Pasak specialistės, reikia nepa­ miršti, kad ledai – šaltas produktas, todėl, nenorint persišaldyti, reikė­ tų pamažu pratinti savo organizmą prie didesnių ledų kiekių. „Klaipėdos“ inf.

S.Dab­ra­vals­kis pa­ste­ bi ir tai, kad kai ku­rios gy­dy­mo įstai­gos, siek­da­mos iš­ veng­ti konf­lik­to su pa­cien­tu, kar­ tais ski­ria tam tik­ras pa­slau­gas, ku­ rios ne­prik­lau­sy­tų.

Ka­da rei­kia mo­kė­ti, o ka­da ne?

Toks klau­si­mas daž­nai ky­la ne vie­nam pa­cien­tui. Siek­da­mi pa­ dė­ti iš­siaiš­kin­ti šią si­tua­ci­ją, Klai­ pė­dos te­ri­to­ri­nė li­go­nių ka­sa at­li­ ko ty­ri­mą.

Pa­tik­ri­nę su li­go­nių ka­so­mis su­ tar­tis su­da­riu­sias gy­dy­mo įstai­gas, spe­cia­lis­tai aiš­ki­no­si, ar pa­cien­ tams rei­kia mo­kė­ti už pa­slau­gas, ku­rios tu­rė­tų bū­ti ne­mo­ka­mos. Į si­tua­ci­ją steng­ta­si pa­žvelg­ ti iš pa­cien­to po­zi­ci­jos – pa­grin­ di­nis dė­me­sys skir­tas pa­cien­tų in­ for­ma­vi­mui. Įė­jus į gy­dy­mo įstai­gą žiū­rė­ta, kur pa­ka­bin­ta in­for­ma­ci­ ja apie prie­mo­kas ar mo­ka­mas pa­ slau­gas.

Klai­pė­dos ir Tau­ra­gės ap­skri­ty­ se pa­tik­rin­tos 175 gy­dy­mo įstai­gos, iš jų – 37 uos­ta­mies­ty­je. Pa­žei­di­ mai ap­tik­ti 14-oje Klai­pė­dos gy­dy­ mo įstai­gų.

Siun­čia į vais­ti­nę

Ve­dė­jas pa­ste­bė­jo, kad ne­ma­žai li­ go­ni­nių nė­ra nu­si­sta­čiu­sios me­ to­di­kos, kaip ap­skai­čiuo­ti pi­ni­gų skir­tu­mą, jei pa­cien­tui siū­lo­mi ge­ res­ni vais­tai, nei pri­klau­sy­tų.

Va­do­vau­jan­tis įsta­ty­mais pa­ cien­tas tu­ri tei­sę rink­tis ge­res­nį vais­tą, nei ga­li pa­siū­ly­ti li­go­ni­nė.

Jis tu­rė­tų su­si­mo­kė­ti tik skir­tu­mą tarp li­go­ni­nės siū­lo­mo vais­to ir ge­ res­nio­jo.

Rea­liai si­tua­ci­ja bū­na to­kia, kad žmo­gui tie­siog įduo­da­mas re­cep­tas ir pa­siū­lo­ma pa­čiam įsi­gy­ti ge­res­ nių vais­tų. S.Dab­ra­vals­kis pa­tvir­ ti­no, jog dau­giau­sia skun­dų su­lau­ kia­ma bū­tent dėl to­kių mo­kė­ji­mų.

Gau­su nu­si­skun­di­mų ir dėl rei­ ka­la­vi­mo prieš ope­ra­ci­ją pa­čiam nu­si­pirk­ti ke­lis šim­tus kai­nuo­jan­ čius tam skir­tus pa­ke­tus.

Tarp pir­mi­nės svei­ka­tos prie­žiū­ ros įstai­gų in­for­ma­ci­jos apie prie­ mo­kas vie­šai ne­pa­tei­kė de­vy­nios.

12-oje gy­dy­mo įstai­gų pa­si­ges­ta pa­cien­tų pa­ra­šų dėl su­ti­ki­mo su­ si­mo­kė­ti už pa­slau­gas.

Kre­tin­go­je ir Pa­lan­go­je bu­vo ima­mi ne­tei­sė­ti mo­kes­čiai už ap­ si­lan­ky­mą pas šei­mos gy­dy­to­ją ar­ ba iš­ra­šo­mą siun­ti­mą Neį­ga­lu­mo ir dar­bin­gu­mo nu­sta­ty­mo tar­ny­bai.

Ne­di­de­lė­je am­bu­la­to­ri­jo­je Klai­pė­ do­je im­tas ne­tei­sė­tas mo­kes­tis už bend­rą krau­jo ty­ri­mą.

S.Dab­ra­vals­kio tei­gi­mu, po pa­ tik­rų si­tua­ci­ja kai ku­rio­se gy­dy­ mo įstai­go­se pa­ge­rė­jo – pa­žei­di­ mai bu­vo pa­ša­lin­ti. Įstaigos gud­rau­ja

Pa­sak ve­dė­jo, kai ku­rios gy­dy­mo įstai­gos yra lin­ku­sios gud­rau­ti. Jis pa­mi­nė­jo ne­se­niai gau­tą skun­dą, kai pa­cien­to pa­pra­šy­ta su­si­mo­kė­ti už kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos ty­ ri­mą. Iš tik­rų­jų jis tu­ri bū­ti at­lie­ka­ mas ne­mo­ka­mai.

Gy­dy­mo įstai­go­je vie­šai ma­to­ ma­me sten­de paaiš­kin­ta, kad so­ cia­liai draus­tiems pa­cien­tams,

Specialistas: S.Dab­ra­vals­kis ap­gai­les­tau­ja, kad pa­cien­tai ne­drįs­ta aiš­

kin­tis si­tua­ci­jos dėl mo­ka­mų pa­slau­gų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tu­rin­tiems II ly­gio spe­cia­lis­to siun­ ti­mą, kom­piu­te­ri­nės to­mog­ra­fi­jos ty­ri­mas ir įver­ti­ni­mas at­lie­ka­mas ne­mo­ka­mai.

50

– tiek skun­dų per ne­pil­ną pus­me­tį su­lau­ kė Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė li­go­nių ka­sa dėl mo­ka­mų pa­slau­gų.

Ta­čiau ki­tas sa­ki­nys aiš­ki­na, kad pa­cien­to pa­gei­da­vi­mu už at­lik­ to ty­ri­mo vaiz­dų su­rin­ki­mą ir pa­ da­ry­tą nuo­trau­ką rei­kia su­mo­kė­ ti 60 li­tų. „Ties žo­džiu „ne­mo­ka­mai“ tu­ ri bū­ti pa­dė­tas taš­kas. Pap­ras­tam žmo­gui rei­ka­lin­gas ty­ri­mo iš­ra­šas, o ne nuo­trau­ka. Juk Li­go­nių ka­sa mo­ka už kon­sul­ta­ci­ją“, – paaiš­ki­ no S.Dab­ra­vals­kis.

Bi­jo gy­dy­to­jų reak­ci­jos

Klai­pė­do­je per ne­pil­ną pus­me­ tį dėl mo­ka­mų pa­slau­gų su­lauk­ ta pus­šim­čio skun­dų. Ve­dė­jas ap­

gai­les­ta­vo, kad tik ne­di­de­lė da­lis žmo­nių ryž­ta­si ieš­ko­ti tei­sy­bės.

Tad gau­ti skun­dai tė­ra led­kal­nio vir­šū­nė.

Dau­gu­ma ieš­kan­čių­jų tei­sy­bės pa­gei­dau­ja lik­ti ano­ni­mais, ta­ čiau siek­da­ma ap­si­gin­ti nuo gy­dy­ mo įstai­gų prie­kaiš­tų dėl iš­gal­vo­tų skun­dų Li­go­nių ka­sa pra­šo nu­ro­ dy­ti sa­vo as­mens duo­me­nis.

Kai ku­rie pa­cien­tai pa­pa­sa­ko­ ti apie prie­mo­kas ryž­ta­si tik po to, kai bus iš­leis­ti iš li­go­ni­nės. „Žmo­nės bai­mi­na­si nei­gia­mos gy­dy­to­jų reak­ci­jos. To­kia ter­pė la­ bai pa­lan­ki gy­dy­mo įstai­goms“, – įsi­ti­ki­nęs Li­go­nių ka­sos at­sto­vas.

Pa­ta­rė nevengti klaus­ti

S.Dab­ra­vals­kis pa­ste­bi, kad konf­ lik­tai daž­nai ky­la dėl ne­su­si­kal­ bė­ji­mo. Tad gy­dy­mo įstai­go­se ap­ si­lan­kan­tiems žmo­nėms jis siū­lė ne­bi­jo­ti klaus­ti ir iš­siaiš­kin­ti si­ tua­ci­ją. „Jei su­tri­ko­te ar ne­ma­to­te in­for­ ma­ci­nio sten­do apie mo­ka­mas bei ne­mo­ka­mas pa­slau­gas, ši­to pa­si­ tei­rau­ki­te re­gist­ra­tū­ros dar­buo­ to­jų. Jei­gu jie neat­sa­ko į rū­pi­mus klau­si­mus ar­ba ne­pa­ro­do sten­do, kreip­ki­tės į ad­mi­nist­ra­ci­ją“, – pa­ ta­rė Li­go­nių ka­sos at­sto­vas.

Pa­sak S.Dab­ra­vals­kio, da­bar daž­niau nu­tin­ka taip, kad žmo­gus nie­ko neiš­siaiš­ki­nęs su­mo­ka už pa­ slau­gą, o ta­da atei­na aiš­kin­tis į Li­ go­nių ka­są.

11

ANTRADIENIS, gegužės 29, 2012

sveikata Ne­se­niai sos­ti­nė­ je nuo kok­liu­šo mi­ rė pu­sės me­tų kū­di­ kis. Tra­ge­di­ja vos ne­nu­ti­ko ir uos­ta­ mies­ty­je, kai vai­ kas dėl sun­kios būk­ lės pa­te­ko tie­siai į Rea­ni­ma­ci­jos sky­ rių. Abiem at­ve­jais tė­vai sa­vo vai­kams no­rė­jo ge­ra ir nuo sun­kių li­gų ban­dė gy­dy­ti žo­le­lė­mis.

Kosmetika su placenta – išskirtinė, bet pasiekiama kiekvienai

Situacija: specialistai piktinasi, kad pasikliaudami primityvia informacija tėvai atima iš vaikų galimybę

augti sveikiems.

„Shutterstock“ nuotr.

Skiepų mažės, mirčių daugės Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Užp­lū­do nau­ja ban­ga

„Jei tė­vai to­liau ig­no­ruos skie­pus, mir­čių nuo vai­kiš­kų li­gų tik dau­ gės“, – įsi­ti­ki­nu­si Užk­re­čia­mų­ jų li­gų ir AIDS cent­ro Imu­nop­ro­ fi­lak­ti­kos sky­riaus ve­dė­ja gy­dy­to­ja Dai­va Raz­mu­vie­nė.

Spe­cia­lis­tė kons­ta­tuo­ja, kad mi­ nė­tos vai­kų tra­ge­di­jos nė­ra at­si­ tik­ti­nės. To­kių liūd­nų pa­sek­mių su­lau­kia­ma dėl da­bar Lie­tu­vą už­ plū­du­sios nau­jos ma­dos, ku­ri va­ di­na­si „svei­ka gy­ven­se­na“. Tė­vai at­si­sa­ko skie­py­ti sa­vo vai­kus, gy­do juos tik liau­dies prie­mo­nė­mis, taip steng­da­mie­si iš­veng­ti che­mi­jos.

D.Raz­mu­vie­nė pa­ste­bi, kad žmo­ nės la­biau lin­kę pa­si­kliau­ti pri­mi­ ty­via, moks­li­niais ty­ri­mais ne­pat­ vir­tin­ta, po in­ter­ne­tą klai­džio­jan­čia in­for­ma­ci­ja, nei šim­tus me­tų pa­ tik­rin­ta spe­cia­lia pre­ven­ci­ja.

Kiek anks­čiau Eu­ro­po­je taip pat bu­vo ki­lu­si pa­na­ši ne­si­skie­pi­ji­mo ban­ga. Pa­keis­ti po­žiū­rį žmo­nes pri­ver­tė tik mir­čių nuo vai­kiš­kų, skie­pais val­do­mų li­gų pro­trū­kis.

Pas­ta­ruo­sius ke­le­rius me­tus Lie­ tu­vo­je ryš­kė­ja ten­den­ci­ja, kai vis dau­giau tė­vų at­si­sa­ko skie­py­ti vai­ kus pri­va­lo­mo­mis, vals­ty­bės kom­ pen­suo­ja­mo­mis vak­ci­no­mis nuo 10 skir­tin­gų li­gų.

Dai­va Raz­mu­vie­nė:

Kol tė­vai neat­si­pei­ kės, to­kių li­gų pro­ trū­kis tik di­dės, o kar­tu su juo dau­gės ir mir­ties at­ve­jų.

Iš­gąs­di­no gri­po vak­ci­na

Gy­dy­to­ja įsi­ti­ki­nu­si, kad nuo kok­ liu­šo mi­ru­sio kū­di­kio gy­vy­bę bu­ vo ga­li­ma iš­sau­go­ti, jei tė­vai bū­tų jį pa­skie­pi­ję. „Kū­di­kis mi­rė nuo vai­kiš­kos li­gos – kok­liu­šo, ku­rį su­ke­lia ele­men­ta­ri bak­te­ri­ja. Taip nu­ti­ko to­dėl, kad ne­ tu­rė­da­mi moks­li­nės in­for­ma­ci­jos tė­ vai atė­mė iš vai­ko ga­li­my­bę pa­si­skie­ py­ti ne tik nuo šios vai­kiš­kos li­gos, bet ir ki­tų in­fek­ci­jų“, – bai­sė­jo­si ji.

At­si­sa­kan­čių­jų ka­te­go­ri­ją pa­pil­ do ir vy­res­ni žmo­nėms.

D.Raz­mu­vie­nė pri­si­mi­nė, jog ši ten­den­ci­ja pra­dė­jo ryš­kė­ti 2009 me­tų ru­de­nį, ki­lus gri­po pan­de­ mi­jai. Tuo­met dau­ge­lis ap­ta­ri­nė­jo nei­gia­mą šios vak­ci­nos po­vei­kį. „Bet apie tai kal­bė­jo ne me­di­kai, o po­li­ti­kai ir ki­ti žmo­nės, ne­tu­rin­ tys su­pra­ti­mo apie vak­ci­ną ir jos

po­vei­kį. Žmo­nės im­lūs nei­gia­mai in­for­ma­ci­jai, tad da­bar pa­si­reiš­kia snie­go gniūž­tės efek­tas“, – įsi­ti­ki­ nu­si gy­dy­to­ja.

Li­gų spar­čiai dau­gė­ja

Įk­vėp­ti gri­po pan­de­mi­jos, žmo­ nės su­si­bū­rė į an­ti­vak­ci­ni­nius ju­ dė­ji­mus. Tad per ke­le­rius me­tus Lie­tu­vo­je spar­čiai dau­gė­ja at­si­sa­ kan­čių skie­py­tis ar tai da­ry­ti sa­vo vai­kams gy­ven­to­jų.

Jei prieš de­šimt­me­tį to­kių tė­vų bu­vo vos 120, tai per­nai jų skai­ čius Lie­t u­vo­je šok­te­l ė­jo per 2 tūks­tan­čius.

D.Raz­mu­vie­nė pa­ste­bi, jog tė­vai la­biau­siai ig­no­ruo­ja skie­pus nuo ty­mų, rau­do­nu­kės ir kiau­ly­tės.

Ne­pas­kie­py­tų vai­kų skai­čius spar­čiai di­dė­ja, tad ri­zi­ka jiems už­si­krės­ti taip pat ky­la. Šią grės­ mę pa­di­di­na ir vis dau­giau po pa­ sau­lį ke­liau­jan­tys lie­tu­viai.

Pa­sak D.Raz­mu­vie­nės, Eu­ro­ po­je re­gist­ruo­ja­mi mir­ties at­ve­jai nuo ty­mų, tad rea­li ti­ki­my­bė, kad ši bak­te­ri­ja ga­li bū­ti įvež­ta ir į mū­ sų ša­lį. Lie­tu­vo­je spar­čiai dau­gė­ ja kok­liu­šo at­ve­jų. Per ke­tu­ris šių me­tų mė­ne­sius nu­sta­ty­ti 37 šios li­gos at­ve­jai, kai per­nai per vi­sus me­tus – 30.

Prot­rū­kis tik di­dės

„Kol tė­vai neat­si­pei­kės, to­kių li­gų pro­trū­kis tik di­dės, o kar­tu su juo dau­gės ir mir­ties at­ve­jų“, – tei­gė gy­dy­to­ja.

Pa­sak D.Raz­mu­vie­nės, skie­pai ne va­kar at­ras­ti, tad žmo­nės se­niai ži­no­jo apie jų nau­dą – taip pa­vy­ko lik­vi­duo­ti rau­pus, po­lioe­me­li­tą.

Kas yra kok­liu­šas Kok­liu­šas – ūmi in­fek­ci­nė li­ga, ku­

riai bū­din­gi spaz­mi­niai ko­su­lio prie­ puo­liai. Jie itin pa­vo­jin­gi kū­di­kiams.

Su­sir­gus šia li­ga pir­mai­siais gy­ve­ni­ mo me­tais ga­li kil­ti pa­vo­jin­gų gy­ vy­bei komp­li­ka­ci­jų. Kok­liu­šas plin­ ta oro la­ši­niu bū­du. Kok­liu­šu ser­ga įvai­raus am­žiaus vai­kai, ypač grei­ tai už­si­kre­čia kū­di­kiai ir nau­ja­gi­miai Daž­niau­siai ser­ga ne­skie­py­ti ar ne­ tin­ka­mai pa­skie­py­ti vai­kai nuo 1 iki 5 me­tų.

Pra­džio­je kok­liu­šas nie­kuo ne­si­

ski­ria nuo ki­tų kvė­pa­vi­mo ta­kų li­gų: šiek tiek pa­ky­la tem­pe­ra­tū­ra, vai­kas pra­de­da ko­sė­ti. Li­ga vys­to­si pa­ma­ žu vis stip­rė­jant simp­to­mams. Il­gai­ niui ko­su­lys tam­pa prie­puo­li­niu.

Ser­gant kok­liu­šu, toks ko­su­lio prie­ puo­lis ga­li tęs­tis nuo ke­lių iki net ke­ lio­li­kos mi­nu­čių, ne­re­tai prie­puo­liai bai­gia­si vė­mi­mu. Po sun­kių il­ga­lai­ kių spaz­mi­nio ko­su­lio prie­puo­lių dėl sme­ge­nų hi­pok­si­jos ir kvė­pa­vi­ mo cent­rų per­dir­gi­ni­mo ga­li su­sto­ti kvė­pa­vi­mas.

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro inf.

Spe­cia­lis­tė tė­vus ra­gi­no pa­si­ kliau­ti tik pa­tik­rin­ta in­for­ma­ci­ja, taip pat do­mė­tis iš kie­no lū­pų ji pa­ tei­kia­ma. Kaip pa­vyz­dį gy­dy­to­ja pa­ mi­nė­jo at­ve­jį, kai me­di­kas pa­si­sa­kė nei­gia­mai prieš gri­po vak­ci­na­ci­ją. „Kaip vė­liau paaiš­kė­jo, apie tai sa­vo nuo­mo­nę vie­šai iš­sa­kė kar­ dio­lo­gas. Jis gal­būt ge­rai iš­ma­no sa­vo sri­tį, ta­čiau nė­ra kom­pe­ten­ tin­gas kal­bė­ti apie vak­ci­na­ci­ją“, – įsi­ti­ki­nu­si D.Raz­mu­vie­nė.

Sveikatos ir grožio namai „Beža“ Lietuvoje parduoda ypatingas grožio priemones. Viena jų ­- kosmetika su placentos ekstraktu iš Japonijos „Jukohbi“. Šią kosmetiką išbandė ir žinoma dainininkė, populiari Lietuvos talentų vertintoja Rūta Ščiogolevaitė. Rūta – dar jauna trisdešimtmetė moteris, tačiau ypač rūpinasi veido oda, nes sveika išvaizda yra būtina jos darbui.

Dainininkei svarbu ne tik gerai dainuoti, bet ir puikiai atrodyti. Menininkės veidas nuolat paryškinamas įvairiomis makiažo priemonėmis, kurias vakare reikia kruopščiai nuvalyti. Makiažui nuvalyti Rūta naudoja „Jukohbi“ toniką su placenta. Jis – švelnus, nealergizuoja jautrios odos, drėkina ir atgaivina ją. Šį poveikį suteikia ypatinga toniko sudėtis: „Jukohbi“ tonikas praturtintas placentos, hialiurono ir daugelio augalų ekstraktais. „Rinkdamasi grožį puoselėjančias priemones esu labai išranki ir įtari.

Apie kosmetiką su placenta girdėjau iš savo kolegių, draugių, tačiau maniau, kad aš dar per jauna brangiai kosmetikai. Išbandžiusi „Jukohbi“ veido valiklį, kremą, įsitikinau šių priemonių aukščiausia kokybė. Mano oda dabar tiesiog švyti,“ – pasakoja Rūta.

Dažnai moterys įsitikinusios, kad kosmetika su placenta yra brangi.

Taip, tai nėra pigi kosmetika, tačiau ilgalaikis jos poveikis, švytinti oda yra puikus rezultatas, kuriuo džiaugiasi „Jukohbi“ naudojančios moterys.

Užs. 962658

12

antrADIENIS, gegužės 29, 2012

pasaulis

30 kra­tų

at­li­ko Ita­li­jos tei­sė­sau­ga tir­da­ma par­duo­tų fut­bo­lo rung­ty­nių skan­da­lą.

Žyg­dar­bis dar gy­vas Vo­kie­čių avia­to­rius, ap­stul­bi­nęs Krem­lių 1987 m. ge­gu­žę, kai nu­tū­ pė ša­lia Rau­do­no­sios aikš­tės Mask­ vo­je, sa­kė pa­dė­jęs pa­spar­tin­ti po­ ky­čius So­vie­tų Są­jun­go­je.

43 me­tų Mat­hias Rus­tas, va­kar mi­ nint 25-ąsias jo skry­džio me­ti­nes, Ru­si­jos dien­raš­čiui „Kom­so­mols­ ka­ja pra­vda“ sa­kė, kad iš­skri­do į Mask­vą per Ge­le­ži­nę už­dan­gą, nes troš­ko Šal­to­jo ka­ro pa­bai­gos. „No­rė­jau pa­siųs­ti ži­nią žmo­ni­jai, tai ir pa­da­riau“, – aiš­ki­no jis.

No­rė­da­mas su­si­tik­ti su tuo­me­čiu So­vie­tų Są­jun­gos ly­de­riu Mi­chai­ lu Gor­ba­čio­vu, paaug­lys pi­lo­tas iš Va­ka­rų Vo­kie­ti­jos iš­si­nuo­mo­tą leng­vą­jį lėk­tu­vą „Cess­na“ nu­tup­ dė ne­to­li Šv. Va­si­li­jaus Pa­lai­min­to­ jo ka­ted­ros 1987 m. ge­gu­žės 28 d.

Dėl šio akib­rokš­to jis bu­vo nu­ teis­tas ka­lė­ti ket­ve­rius me­tus, ta­ čiau bu­vo pa­leis­tas, iš­bu­vęs ka­lė­ ji­me tik kiek il­giau nei me­tus. „No­rė­jau im­tis ak­ty­vaus vaid­ mens per­si­tvar­ky­me ir ti­kė­jau­si, kad M.Gor­ba­čio­vas pa­da­rys ma­ ne šio ju­dė­ji­mo da­li­mi“, – sa­kė M.Rus­tas, tu­rė­da­mas ome­ny­je re­ for­mų pro­ce­są, pra­dė­tą pa­sku­ti­nio So­vie­tų Są­jun­gos va­do­vo. „Man bu­vo svar­biau­sia nu­skris­ti į Mask­vą ir pa­siųs­ti sa­vo ži­nią pa­sau­ liui. Žvelg­da­mas at­gal te­be­ma­nau, kad lai­mė­jau, nes at­li­kau tai, ko nie­ kas ne­si­ti­kė­jo“, – aiš­ki­no la­kū­nas ir pri­dū­rė, jog jam pa­si­se­kė, kad lėk­tu­ vo ne­nu­mu­šė so­vie­tų pa­jė­gos.

Jis tei­gė daž­nai su­si­mąs­tan­tis apie sa­vo poel­gį ir klau­sian­tis sa­vęs, ar ga­lė­tų pa­da­ry­ti tai dar kar­tą. „Ma­nau, kad šian­dien ne­bed­rįs­ čiau to pa­da­ry­ti. Kad iš­krės­tum šį tą pa­na­šaus, tu­ri bū­ti jau­nes­nis nei 20 me­tų ir ne­ži­no­ti, kas yra bai­ mė“, – sa­kė bu­vęs ak­ty­vis­tas.

M.Rus­tas da­bar dir­ba ana­li­ti­ku vie­no­je Švei­ca­ri­jos fi­nan­sų įmo­nių, o vie­nu me­tu lo­šė po­ke­rį. Šiuo me­ tu jis iš­si­sky­ręs, ta­čiau bu­vo du­kart ve­dęs – pir­miau­sia len­kę, o ant­ro­ ji jo žmo­na bu­vo in­dė.

BNS inf.

tas ka­lė­ti ket­ve­rius me­tus, ta­ čiau po me­tų bu­vo pa­leis­tas.

AFP nuo­tr.

Kas kal­tas ­ dėl žu­dy­nių?

Bu­vęs Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras To­ ny Blai­ras va­kar bu­vo ap­klaus­tas ži­niask­ lai­dos eti­kos ty­ri­mo ko­mi­si­jos, su­da­ry­tos dėl te­le­fo­ni­nio šni­pi­nė­ji­mo vers­lo mag­na­ to Ru­per­to Mur­do­cho ži­niask­lai­dos im­pe­ ri­jo­je „News Cor­po­ra­tion“. 59 me­tų po­li­ti­ kas, ku­ris va­do­va­vo Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės vy­riau­sy­bei nuo 1997 iki 2007 m., yra vie­ no iš šio įta­kin­go ži­niask­lai­dos mag­na­to vai­kų krikš­ta­tė­vis.

Jung­ti­nių Tau­tų de­ry­bi­nin­ko Ko­fi An­na­no va­ka­rykš­tį vi­zi­tą į Si­ri­ją ap­tem­dė šeš­ta­ die­nio žu­dy­nės Hu­los mies­te, ku­rios nu­si­ ne­šė ma­žiau­siai 108 žmo­nių gy­vy­bę. Tarp žu­vu­sių­jų bu­vo 49 vai­kai ir 34 mo­te­rys, iš ku­rių dau­ge­lis bu­vo su­dras­ky­tos ar­ti­le­ri­ jos svie­di­nių spro­gi­mų ar­ba nu­šau­tos iš ar­ti. Va­ka­rai dėl šio in­ci­den­to pa­smer­kė Da­mas­ko vy­riau­sy­bę, o Ru­si­ja pa­reiš­kė, kad dėl jo kal­tos abi konf­lik­to ša­lys.

Bos­ni­jo­je ir Her­ce­ go­vi­no­je su­lai­ky­ta su­tuok­ti­nių po­ra, ku­ri, kaip įta­ria­ma, aš­tuo­ne­rius me­tus ver­go­vė­je lai­kė jau­ ną vo­kie­tę ir ver­tė ją val­gy­ti kiau­lių pa­ ša­rą, trauk­ti ark­li­nį ve­ži­mą.

Liu­di­nin­kas: S.Ma­ka­li­čius ir anks­čiau mė­gi­no įspė­ti po­li­ci­ją, bet prieš me­tus at­vy­kę pa­rei­gū­nai mer­gi­

nos ne­ra­do. Pa­tik­rin­ti ati­džiau juos pri­ver­tė mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu pa­da­ry­ta nuo­trau­ka.

AFP nuo­tr.

Aš­tuo­ne­ri me­tai ver­go­vė­je Mer­gi­na sau­gi ir gy­do­ma

Vie­nas kai­my­nas, ku­ris apie šią šei­mą pra­ne­šė po­li­ci­jai, pa­sa­ko­jo ma­tęs, kad su­tuok­ti­niai su mer­ gi­na, ku­riai da­bar 19 me­tų, el­gė­ si kaip su gy­vu­liu.

Mi­len­ko Ma­rin­ko­vi­čius ir jo žmo­na Sla­voj­ka bu­vo suim­ti sa­ vo na­muo­se vie­na­me kai­me šiau­ rės va­ka­ri­nia­me Tuz­los re­gio­ne, kai po­li­ci­ja anks­čiau šį mė­ne­sį ga­ vo jų kai­my­no Sea­do Ma­ka­li­čiaus pra­ne­ši­mą. „Jie lai­kė ją už­da­ry­tą ir ne­lei­do mer­gai­tei nei bend­rau­ti su ki­tais žmo­nė­mis, nei lan­ky­ti mo­kyk­los, – ži­niask­lai­dai sa­kė po­li­ci­jos at­ sto­vas Ad­mi­ras Ar­nau­to­vi­čius. – Jie su ja el­gė­si ne­žmo­niš­kai ir kan­ ki­no.“ Po­ra bu­vo suim­ta ge­gu­žės 17 d., bet po­li­ci­ja sek­ma­die­nį sa­kė ne­ga­ lin­ti at­skleis­ti dau­giau šios by­los de­ta­lių. Pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad mer­gi­na, ku­rios var­das ne­nu­ro­ do­mas, bu­vo iš­vež­ta į sau­gius na­ mus ir yra gy­do­ma.

Pa­kin­kė ir juo­kė­si

Baus­mė: M.Rus­tas bu­vo nu­teis­

Sto­jo prieš ­ eti­kos ko­mi­si­ją

S.Ma­ka­li­čius sa­kė pri­si­me­nan­tis, kad vo­kie­tė mer­gai­tė ro­dy­da­vo­si Ka­rav­la­sio kai­me su sa­vo mo­ti­na ir dviem se­se­ri­mis, ta­čiau per daug ne­krei­pė dė­me­sio į jų at­vy­ki­mą. „Tuo me­tu pa­dė­jau jiems (Ma­ rin­ko­vi­čiams – red. pa­st.) sta­ty­tis na­mą ir neatk­rei­piau dė­me­sio“, – pa­sa­ko­jo S.Ma­ka­li­čius.

Tik po ke­le­rių me­tų vy­ras pa­ ma­tė mer­gi­ną val­gan­čią mo­liū­gus ir ku­ku­rū­zus, ku­riais su­tuok­ti­niai šer­da­vo kiau­les.

S.Ma­ka­li­čius pri­si­mi­nė kar­tą ma­tęs, kaip po­ra bu­vo įkin­kiu­si ją

trauk­ti ark­li­nio ve­ži­mo, ku­ria­me jie sė­dė­jo. „Jie pa­kin­kė ją vie­toj ark­lio ir juo­kė­si“, – sa­kė vy­ras. Pa­sak S.Ma­ka­li­čiaus, šie su­tuok­ti­niai ki­ lę iš ro­mų šei­mos, ku­rio­je ke­li bro­ liai gy­ve­no kar­tu, daž­nai ke­liau­da­ vo į Vo­kie­ti­ją ir Aust­ri­ją.

Jie lai­kė ją už­da­ry­tą ir ne­lei­do nei bend­ rau­ti su ki­tais žmo­ nė­mis, nei lan­ky­ti mo­kyk­los. Jie su ja el­gė­si ne­žmo­niš­kai ir kan­ki­no.

Pa­dė­jo nuo­trau­ka

S.Ma­ka­li­čius sa­kė mė­gi­nęs įspė­ti po­li­ci­ją anks­čiau. „Ta­čiau kai po­li­ci­ja at­vy­ko, šie ją la­bai ge­rai pa­slė­pė“, – pri­dū­ rė jis.

Pas­ta­ruo­ju me­tu kai­my­nas šios mer­gai­tės ne­bu­vo ma­tęs apie me­ tus – su­tuok­ti­niai tei­gė, kad ji Vo­ kie­ti­jo­je. „Kai vėl ją pa­ma­čiau ge­gu­žės 15 d., nu­fo­tog­ra­fa­vau mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu ir nu­vy­kau pra­neš­ti po­ li­ci­jai“, – aiš­ki­no vy­ras.

Nei­gia kal­ti­ni­mus

Įta­ria­mo­jo bro­lis Mi­ko Ma­rin­ko­ vi­čius, grį­žęs iš Aust­ri­jos, kur gy­ ve­na, sek­ma­die­nį AFP Ka­rav­la­sy­je sa­kė, kad šie kal­ti­ni­mai iš­gal­vo­ti. „Mes su ja ne­siel­gė­me blo­gai, – tei­gė jis. – Tai bus įro­dy­ta.“ Mer­gi­

nos mo­ti­na taip pat nei­gė bet ko­kį ne­tin­ka­mą el­ge­sį. „Vi­sa tai me­las.

Mes čia ge­rai gy­ve­na­me. Tie žmo­ nės vis­ką iš­si­gal­vo­jo“, – sa­kė ji. Šau­kė ir ver­kė

Vie­tos ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad ši mer­gai­tė su sa­vo mo­ti­na vo­kie­te į Bos­ni­ją iš Vo­kie­ti­jos at­vy­ko prieš aš­tuo­ne­rius me­tus.

Jos mo­ti­na ke­le­rius me­tus gy­ve­ no tai Ka­rav­la­sy­je, tai Vo­kie­ti­jo­je, o kai bu­vo suim­ti mer­gai­tės „glo­ bė­jai“, ji tuo me­tu bu­vo kai­me.

Kaip pra­ne­ša­ma, mer­gi­nos mo­ ti­na gal­būt bu­vo už­re­gist­ra­vu­si

fik­ty­vią san­tuo­ką su Mi­len­ko Ma­ rin­ko­vi­čiu­mi, kad jis gau­tų lei­di­ mą gy­ven­ti Vo­kie­ti­jo­je.

Pa­rei­gū­nai ži­niask­lai­dai sa­kė ra­ dę mer­gai­tę miš­ke, o jos fi­zi­nė ir psi­cho­lo­gi­nė būk­lė bu­vo blo­ga. Ji svė­rė vos 40 kg, jo­kių as­mens do­ ku­men­tų ne­tu­rė­jo. Ži­niask­lai­da taip pat nu­ro­dė, jog mer­gi­na ga­lė­jo bū­ti ly­tiš­kai iš­nau­ do­ja­ma, nes kai­my­nai ją gir­dė­jo šau­kiant ir ver­kiant. Žmo­nės įta­ rė, kad ją ga­lė­jo iš­nau­do­ti Ma­rin­ ko­vi­čių šei­mos drau­gai, ku­rie daž­ nai pas juos lan­ky­da­vo­si.

3096 die­nos pra­ga­re Aš­tuo­ne­rius me­tus ver­go­vė­je lai­ky­ tos vo­kie­tės is­to­ri­ja dau­ge­liui pri­mi­ nė aust­rės Na­tas­chos Kam­pusch pa­ gro­bi­mą. 1998 m. ko­vo 2 d. liu­di­nin­kai ma­tė, kaip Vie­nos prie­mies­ty­je ne­pa­ žįs­ta­mi vy­rai į mo­kyk­lą ei­nan­čią 10me­tę įgrū­do į bal­tą fur­go­ną ir iš­si­ve­žė ne­ži­no­ma kryp­ti­mi. Aš­tuo­ne­rius me­ tus ji bu­vo lai­ko­ma din­gu­sia be ži­nios.

Vi­są šį lai­ką mer­gai­tę slap­ta­me kam­ ba­ry­je sa­vo na­muo­se lai­kė Wolf­gan­ gas Prik­lo­pi­las. Pag­ro­bė­jas pe­rio­diš­ kai leis­da­vo jai pa­si­vaikš­čio­ti na­mo kie­me, duo­da­vo jai kny­gų. Per vie­ną to­kių pa­si­vaikš­čio­ji­mų 2006 m. rugp­ jū­čio 23 d. mer­gi­na pa­si­nau­do­jo tuo, kad W.Prik­lo­pi­las kal­bė­jo te­le­fo­nu, ir pa­bė­go pas kai­my­nus. Šie ne­dels­da­ mi iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Pag­ro­bė­jas, su­ži­ no­jęs, kad mer­gi­na pa­bė­go, nu­si­žu­dė šo­kęs po trau­ki­niu. Sa­vo pa­gro­bi­mo is­to­ri­ją N.Kam­pusch pa­pa­sa­ko­jo au­ to­biog­ra­fi­nė­je kny­go­je „3096 die­nos“, ku­ri bu­vo iš­leis­ta 2011 m.

BNS, „Eu­ro­news“ inf.

13

antradienis, gegužės 29, 2012

sportas

Žiūrovai nepažino R.Vyšniausko Po ilgos pertraukos – daugiau nei po trejų metų – oficialiose Lietuvos varžybose rungtyniavęs garsus sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas žiūrovus ir varžovus pribloškė savo išvaizda.

Komandos prizininkės Moterų 1.Klaipėda – 182 2.Telšiai – 174 3.Gargždai – 167 Vyrų 1.Klaipėda – 1 218 2.Klaipėda – 2 179 3.Marijampolė – 177 Jaunimo iki 20 m.

1.Klaipėda – 203 2.Panevėžys – 180 3.Telšiai – 175,5

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Jaunimo iki 23 m.

Į Klaipėdoje surengtą šalies sunkiosios atletikos čempionatą jis atvyko ataugusiais plaukais ir bent dvi savaites neskusta barzda.

Naujasis įvaizdis buvo laimingas. R.Vyšniauskas (svorio iki 105 kg grupė), nedalyvaujant pirmenybėse Aurimui Didžbaliui, pagal Sinklerio sistemos lentelę surinkęs 393 taškus tapo absoliučiu nugalėtoju.

35-erių R.Vyšniauskui ant kulnų lipo kitą dieną jaunuolių iki 23 metų čempionatą laimėjęs Marius Mickevičius (iki 85 kg). Ambicijų nestokojantis jaunasis stipruolis bandė laimėti prieš vyresnįjį ko-

1.Klaipėda – 205 2.Kaunas – 94 Pauzė: R.Vyšniauskas Lietuvos pirmenybėse pasiro-

dė po ilgos pertraukos.

mandos draugą, kuris jau buvo tarp žiūrovų. Jis pakartojo rezultatą, pasiektą prieš mėnesį Europos čempionate Turkijoje. Tačiau to buvo maža, kad aplenktų R.Vyšniauską.

M.Mickevičius pelnė vos vienu tašku mažiau – 292.

Trečią vietą absoliučioje įskaitoje užėmė jaunimo iki 20 metų pirmenybių stipriausias atletas Žygimantas Stanulis. Neseniai

Pretendentas: M.Mickevičiui nedaug trūko iki ab-

iš Gvatemaloje vykusio pasaulio jaunimo čempionato grįžęs sunkiaatletis pelnė 378 taškus.

Tarp moterų absoliučia nugalėtoja tapo klaipėdietė Aleksandra Stepanova – 212 taškų.

Net tris šalies rekordus pagerino mūsų miesto atstovė Kristina Krupelnikova (iki 63 kg) – išrovė 65 kg, išstūmė 76 kg štangą ir dvikovėje surinko 141 kg sumą.

K.Budrio taurė liko Klaipėdoje

Snaiperis: taikliausio krepšinin-

ko titulą iškovojo M.Grigaitis.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Kazimiero Budrio taurės šeimų krepšinio turnyrą pirmą kartą laimėjo klaipėdiečiai Kiūpeliai.

Jie finale po nuožmios kovos išplėšė pergalę žaisdami su šešiskart varžybų nugalėtojais Kasparavičiais iš Platelių – 43:41.

Plateliškiai buvo arti tikslo laimėti ir septintąjį sykį. Tačiau, likus žaisti 16 sek., Juliaus Kiūpelio tritaškis jiems buvo lemtingas. Per likusias sekundes Kasparavičiai bandė išsigelbėti, bet kelis kartus mestas kamuolys skriejo netaikliai.

Sėkmė: Kiūpeliai – taurės laimėtojai.

K.Budrio taurę pastarąjį kartą klaipėdiečiai buvo laimėję 1978aisiais. Ją iškovojo patys Budriai.

Bronza pirmą sykį atiteko Kibildžiams iš Druskininkų. Jie varžybose dėl 3-iosios vietos 46:38 nugalėjo plungiškius Venskus.

Iš viso 36-ajame turnyre kovojo aštuonios šeimos.

Po varžybų grupėse su Klaipėda atsisveikino Stoniai iš Švėkšnos, Pupiai iš Kauno, Kačerauskai

3.Panevėžys – 74

soliutaus nugalėtojo vardo.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

iš Šiaulių ir Šliogeriai iš Vilniaus.

Prieš finalą vyko tolimų metimų konkurso „Klaipėdos snaiperis“ baigiamosios varžybos. Į finalą pateko patyręs „Neptūno“ krepšininkas Marius Runkauskas ir „Gargždų-Bremenos“ ekipoje žaidžiantis klaipėdietis Marius Grigaitis. Po 25 metimų abu jie surinko po 19 taškų. Metant papildomus 10 kartų M.Grigaitis įveikė M.Runkauską 7:6.

Dar viena klaipėdietė Deimantė Piekutė (per 75 kg) pagerino stūmimo rekordą – 79 kg.

Vieną aukščiausią rezultatą pagerino jauna sunkiaatletė iš Telšių Monika Stončiūtė (iki 69 kg). Ji rovimo veiksmu iškėlė 62 kg štangą.

Po šio čempionato sudarytos dailiosios lyties atstovių rinktinės, kurios dalyvaus pasaulio ir Europos jaunių ir jaunimo čempiona-

tuose. Rugsėjo mėnesį kovos vyks Slovakijoje, o lapkritį – Izraelyje.

Nežinia gaubia, kas vienintelis iš vyrų atstovaus Lietuvai Londono olimpinėse vasaros žaidynėse. Anot nacionalinės rinktinės vyriausiojo trenerio Bronislavo Vyšniausko, po čempionato išliko keturi pretendentai vykti į Angliją – R.Vyšniauskas, M.Mickevičius, A.Didžbalis ir Donatas Anuškevičius.

19

antradienis, gegužės 29, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“.

Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių.

Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Reklama antradienis – Radiokompasas trečiadienis – Senatorius ketvirtadienis – Kibinai penktadienis – Greitas šimtakojis Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 5 d.

Avinas (03 21–04 20). Su malonumu prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, gali kilti nesutarimų ar net agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas.

Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ko norite iš gyvenimo.

Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti.

Dvyniai (05 21–06 21). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną galite gailėtis.

Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų gerą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais.

Liūtas (07 23–08 23). Galite sulaukti darbo pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite savo gebėjimams tobulinti. Palanki diena dirbti komandoje.

Mergelė (08 24–09 23). Iškils sunkumų, nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai vargu ar suteiks pasitenkinimo.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Sveika nuovoka padės bendraujant su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas.

Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų.

Skorpionas (10 24–11 22).

Sprendimai, kuriuos tenka priimti darbe, gali prieštarauti jūsų įsitikinimams. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs ir šiek tiek irzlus. Užsispyręs įrodinėsite savo tiesas ir tai gali tapti nesutarimų priežastimi. Todėl verčiau patylėkite, nesikiškite į svetimus ginčus ir išvengsite konfliktų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite emocinę įtampą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką.

Vandenis (01 21–02 19). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Žuvys (02 20–03 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Nespręskite svarbių klausimų, tvarkykite tik būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus, o ateityje laukia geresni laikai.

Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje bus permainingi orai. Šiandien galimas lietus su perkūnija, temperatūra bus 14–21 laipsnis šilumos. Trečiadienio naktį dar gali palyti su perkūnija, o dieną bus sausiau ir vėsiau. Naktį numatoma 5–8, dieną 13–16 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 29 d.

+19

+13

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+20

Utena

+21

5.03 22.04 17.01

150-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 216 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +21 Brazilija +27 Briuselis +22 Dublinas +20 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +15

kokteilis Kai­my­nai te­gul šė­ką pjau­na „Na, nė­ra tei­sy­bės „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­se.

Kai­my­nai bal­suo­ja už kai­my­nus, nors tie ožių bal­sais me­ke­na. Mū­sų Do­na­tas tik­ rai tu­rė­jo užim­t i aukš­tes­nę nei 14-ą vie­ tą“, – va­kar „Kok­tei­ly­je“ žai­bais svai­dė­si Ele­na.

Mo­te­riai pri­ta­rė ir Klai­pė­die­tė. „Do­na­tas pa­si­ro­dė la­bai ge­rai ir pri­va­ lė­jo bū­ti pir­mas, – tei­gė ji. – O kai­my­nus, ku­rie mū­sų ne­pa­lai­kė, rei­kia pa­siųs­ti šė­ ko pjau­ti ir ne­tu­rė­ti jo­kių rei­ka­lų su jais.

Esu pa­si­pik­t i­nu­si ir nu­ste­bu­si, kad ša­ lys kai­my­nės iš­ste­nė­jo vos po ke­le­tą ba­ lų, o ki­tos vi­sai nė vie­no ne­sky­rė. Gru­ zi­ja mums da­vė 12 ba­lų. Gru­z i­nai – šau­ nuo­liai, su­pran­ta, kas ge­rai dai­nuo­ja. Tai kam mums rei­ka­lin­gos to­kios ša­lys kai­ my­nės? Kad tik mes joms pa­dė­tu­me? O Do­na­tui lin­kiu sėk­mės. Jis pra­si­muš ir be ap­gai­lė­ti­nų kai­my­nų.“

Pa­tys ga­di­na­me san­ty­kius O Ire­na dėl blo­g ų san­ty­kių su kai­my­nais lin­ku­si kal­tin­ti pa­čius lie­tu­vius. „Mes ieš­ko­me ki­to­se vals­ty­bė­se ne­ga­ty­ vių įvy­kių. Džiau­gia­mės ga­lė­da­mi įgel­ti lat­viams, es­tams, ypač ru­sams ir bal­ta­ru­ siams. Ne­su skai­čiu­si tei­gia­mų straips­nių apie šias ša­lis. „Eu­ro­vi­zi­jos“ me­tu mes ro­ dė­me, kaip Azer­bai­dža­ne su­si­do­ro­ja­ma su riau­ši­nin­kais. Ar to rei­kė­jo?“ – re­to­riš­ kai klau­sė klai­pė­die­tė.

Įs­pū­dis: šių me­tų „Eu­ro­vi­zi­jo­je“

bu­vo daug ge­rų dai­nų.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Tai bū­t ų gal­vos skaus­mas Lie­t u­vai, jei Do­na­tas bū­t ų lai­mė­jęs „Eu­ro­v i­z i­ją“. Gal ir ge­rai, kad ne­bu­vo pir­mas.

Links­mie­ji tirš­čiai Sū­nus tė­vo klau­sia: – Tė­ti, o ko­dėl sau­lė taip ryš­kiai švie­čia?

– Vel­nias ją ži­no!

– Tė­ti, o ko­dėl mė­nu­lis di­des­nis nei ki­tos žvaigž­dės?

– Vel­nias jį ži­no!

– Tė­t i, ta­ve tur­būt var­g i­na ma­no klau­si­ mai?

– Ne, sū­nau, ne­var­gi­na. Kas, iš­sky­rus ma­ ne, tau vis­ką paaiš­kins? Čes­ka (397 719; bet už ką lie­tu­viai Azer­bai­dža­ no at­li­kė­jai sky­rė dau­giau­sia – 12 – taš­kų?)

Londonas +20 Madridas +29 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +25 Pekinas +29

Praha +22 Ryga +13 Roma +23 Sidnėjus +16 Talinas +13 Tel Avivas +33 Tokijas +24 Varšuva +23

Vėjas

1–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+21

+22

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

Vardai Algedas, Erdvilė, Magdelena, Mažrimas, Teodozija.

gegužės 29-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

12

13

11

9

3

10

11

11

9

7

11

13

11

9

4

rytoj

ketvirtadienį 1917 m. gi­mė 35-asis JAV pre­zi­den­tas John Ken­ne­dy.

1953 m. Nau­jo­sios Ze­lan­di­ jos al­pi­nis­tas Ed­mond Hil­ la­ry drau­ge su Ne­pa­lo šer­ pu pir­mie­ji pa­sau­ly­je įko­ pė į aukš­čiau­sią pa­sau­lio vir­šu­kal­nę – Eve­res­tą.

1959 m. gi­mė ang­lų ak­ to­rius Ru­pert Eve­rett.

1972 m. JAV pre­zi­den­tas Ri­chard Ni­xon ir SSRS ly­ de­ris Leo­ni­das Brež­ne­vas pa­si­ra­šė dek­la­ra­ci­ją, ku­ria pa­skelb­tas tai­kus sam­bū­ vis tarp abie­jų vals­ty­bių.

1985 m. 38 fut­bo­lo aist­ ruo­l iai žu­vo ir 375 bu­vo su­žeis­ti Briu­se­lio Hei­se­lio

sta­d io­ne įgriu­v us tri­bū­ noms prieš UE­FA tau­rių lai­mė­to­jų tau­rės tur­ny­ro fi­na­li­nes rung­ty­nes.

1989 m. Ja­po­n i­jos teis­ mo spren­d i­mu gy­dy­to­ jams su­teik­ta tei­sė vė­žio diag­no­zės at­ve­ju apie tai nein­for­muo­ti pa­cien­tų.

1990 m. Bo­ri­sas Jel­ci­nas iš­r ink­tas Ru­si­jos pre­z i­ den­tu.

1991 m. Kroa­t i­ja pa­s i­ skel­b ė ne­prik­lau­so­ma vals­ty­be, o po mė­ne­sio for­ma­l iai iš­sto­jo iš Ju­ gos­la­vi­jos su­dė­ties.

XVIII Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis. Li­ko 3 die­nos

Teat­ro aikš­tė­je ne­trūks ir svin­go

K

aip ir kas­met, fes­ti­va­ lis sten­gia­si pri­sta­ty­ ti kuo įvai­res­nius džia­ zo sti­lius, kad kon­cer­tai teik­tų džiaugs­mo kuo pla­tes­ niam žiū­ro­vų ra­tui. Mėgs­tan­tys jau­nat­viš­ką ener­gi­ją sklei­džian­ tį svin­gą, šio sti­liaus mu­zi­kos iš­girs tiek penk­ta­die­nį (bir­že­ lio 1 d.) tiek sek­ma­die­nį (bir­že­lio 3 d.). Pa­tys pir­mie­ji penk­ta­die­ nį Teat­ro aikš­tė­je pa­si­ro­dy­sian­ tys „Sec­ret Swing So­cie­ty“ ža­da klau­sy­to­jams tei­gia­mos ener­gi­jos už­tai­są. Vie­nas iš gru­pės įkū­rė­jų – gar­saus Lie­tu­vos sak­so­fo­nis­ to Pet­ro Vyš­niaus­ko sū­nus Do­ mi­ny­kas Vyš­niaus­kas pri­sta­to šį tarp­tau­ti­nį ko­lek­ty­vą.

– Kaip ki­lo idė­ja su­bur­ti to­kią tarp­tau­ti­nę, ener­gin­gai žais­ min­gą gru­pę?

– Tai nu­ti­ko stu­di­jų me­tu. Prieš ke­ le­tą me­tų Ams­ter­da­me, kaip ir kas­ met, ba­lan­džio mė­ne­sio pa­bai­go­ je vy­ko Olan­di­jos ka­ra­lie­nės die­nos gim­ta­die­nio šven­tė. Jos me­tu gat­ vės knibž­da veiks­mo, ka­na­lai pil­ni val­čių su oran­ži­ne spal­va ap­si­ren­ gu­siais be­si­links­mi­nan­čiais žmo­ nė­mis. Mies­te skam­ba įvai­ri gat­vės mu­zi­ka. Štai ir mes kar­tu su drau­ gais už­si­ma­nė­me pa­gro­ti gat­vė­je.

Mums vi­siems tai taip pa­ti­ko, kad po to kar­to nu­ta­rė­me su­bur­ti an­ samb­lį.

Nors be­veik vi­si stu­di­ja­vo­me džia­zo mu­zi­ką, ta­čiau kaž­kaip su­ge­bė­jo­me pa­mirš­ti, koks sma­ gu­mas sly­pi anks­ty­vo­jo džia­zo pa­pras­tu­me – Du­ke El­ling­to­ne, Djan­go Rein­hardt bei ki­tų anks­ ty­vų­jų džia­zo pra­di­nin­kų mo­ty­ vuo­se. Tar­si vėl iš nau­jo at­ra­do­ me šią mu­zi­ką.

– Kaip jūs re­pe­tuo­ja­te, ku­ria­te mu­zi­ką, kai gru­pės na­riai yra iš skir­tin­gų ša­lių?

Pir­mie­ji: penk­ta­die­nį Teat­ro aikš­tė­je fes­ti­va­lio kon­cer­ti­nę pro­gra­mą pra­dės „Sec­ret Swing So­cie­ty“, ku­ria­

me gro­ja ir lie­tu­vis D.Vyš­niaus­kas (pir­mas iš kai­rės).

– Pag­rin­di­nis bū­das iš­lai­ky­ti mū­sų an­samb­lį – tai vi­siems su­si­tik­ti vie­ no­je vie­to­je. O da­bar, kaip ži­no­ma, ke­liau­ti nė­ra la­bai su­dė­tin­ga. Trys iš mū­sų vis dar te­be­gy­ve­na Ams­ter­ da­me, sten­gia­si ne­nut­rauk­ti kon­ cer­ti­nės veik­los gro­da­mi drau­ge ar pa­si­kvies­da­mi ko­kį sve­čią. Kas ke­ le­tą mė­ne­sių pa­ts vyks­tu į Ams­ter­ da­mą, kur su­si­ti­kę re­pe­tuo­ja­me, iš­ moks­ta­me ke­lis nau­jus kū­ri­nius ir, ži­no­ma, kon­cer­tuo­ja­me.

– Ką jums reiš­kia da­ly­vau­ti ir kon­cer­tuo­ti XVIII Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­ly­je?

– Klai­pė­da man yra la­bai sa­ vas mies­tas, juo­lab kad čia gy­ve­ nau be­veik pen­ke­rius me­tus. Vi­ sa­da ma­lo­nu čia su­grįž­ti. Be ga­lo džiau­giuo­si, kad fes­ti­va­lio or­ga­ ni­za­to­riai šie­met mus pa­si­kvie­tė.

Esam dar ga­na jau­nas an­samb­lis.

Tai bus tre­čias kar­tas, kai gro­ja­ me di­de­lia­me džia­zo fes­ti­va­ly­je.

Su „Sec­ret Swing So­cie­ty“ lig šiol esa­me da­ly­va­vę „Reik­ja­vi­ko Jazz“, bei „Jazz Maast­richt“ ren­gi­niuo­ se, to­dėl iš­ties džiu­gu vėl su­lauk­ ti dė­me­sio iš dar vie­no rim­to džia­ zo mu­zi­kos fes­ti­va­lio.

– Ko jūs ir jū­sų gru­pė ti­ki­si iš Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio?

– Ti­ki­mės, kad oras bus ge­ras ir kad klai­pė­die­čiams pa­tin­ka se­nas ge­ras svin­gas. www.jazz.lt