2012-05-29 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gegužės 29 d., 2012 m. Nr. 124 (1323)

Misija – įkurti darželį

diena.lt

1,30 Lt

Šios var­žy­bos – ge­ne­ra­linė re­pe­ti­ci­ja prie­š olim­piadą.

As­me­ninį re­kordą pa­ge­ri­nu­si dau­gia­ko­vi­ninkė Aust­ra Sku­jytė

10p.

Miestas

2p.

Bi­lie­tai kvie­čia į Klaipėdą Sos­t inės vie­š o­j o trans­p or­to ke­lei­ viai nu­s te­b o ant vien­k ar­t i­n ių bi­ lietų iš­v ydę rek­l a­m as, kvie­č ian­ čias į Klaipė­d o­j e vyk­s ian­č ius ren­g i­n ius. Aso­c ia­c i­j a „Klaipė­d os džia­z o fes­t i­v a­l is“ ir pro­j ek­to va­ dovė In­g a Grub­l iaus­k ienė rek­l a­ mos idėją sakė nu­s i­ž iūrė­j u­s i nuo pro­j ek­to „Vil­n ius – Eu­ro­p os kultū­ ros sos­t inė“.

Di­le­ma: ne­ma­žai tėvų įsi­ti­kinę, kad tik pri­va­čia­me dar­že­ly­je jų vai­kas bus tin­ka­mai pri­žiūrė­tas. Ta­čiau re­tas su­si­mąsto apie ug­dy­mo ko­kybę –

juk pri­va­čių dar­že­lių šiuo po­žiū­riu nie­kas ne­kont­ro­liuo­ja.

Eilės ir ne vi­sa­da ge­ra vals­ty­bi­nių vaikų dar­že­lių re­pu­ta­ci­ja ver­čia tėvus ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vos. Vi­si ke­liai daž­niau­siai ve­da vie­na kryp­ti­mi – į pri­vatų dar­želį.

Bet ar tik­rai ver­ta rink­tis pri­va­čią vaikų prie­žiūrą?

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Įstai­ga vie­nam vai­kui

Sos­tinė­je kaip ir ki­tuo­se Lie­tu­ vos did­mies­čiuo­se iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo sri­ty­je eg­zis­tuo­ja ta pa­ ti pro­ble­ma – vals­ty­bi­nių vaikų dar­že­lių trūku­mas. Pak­lau­sa ge­ro­ kai vir­ši­ja pa­si­ūlą. Tad vis dau­giau ini­cia­ty­vių vil­nie­čių ryž­ta­si steig­ ti pri­va­čius vaikų dar­že­lius. Vie­ni

juos ku­ria sa­vo ir pa­žįstamų vai­ kams, ki­ti – siek­da­mi įgy­ven­din­ ti Lie­tu­vo­je dar ne­girdė­tas ug­dy­ mo pra­kti­kas.

Va­kar to­kie vil­nie­čiai bu­vo kon­ sul­tuo­ja­mi sos­tinės sa­vi­val­dybė­ je. Pas­kai­tas jiems skaitė tei­si­nin­ kai, fi­nan­si­nin­kai, eko­no­mis­tai, ug­dy­mo spe­cia­lis­tai. Į kon­sul­ta­ ci­jas at­ėju­si vil­nietė Jūratė pen­ ke­rius me­tus dir­bo vie­ nos mo­kyk­los di­rek­to­re.

Su­tik­tuvės: iš „Eu­ro­vi­zi­jos“ grįžęs D.Mont­vy­das iš­kart pa­te­ko į ar­

timųjų glėbį. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Nuo vai­kystės dainų kon­kur­su be­ si­ža­vin­tis jau­na­sis at­likė­jas ne­ si­kuk­li­no, bet ir ne­si­gyrė. Jo ma­ ny­mu, tik­ra­sis nu­galė­ji­mas yra dai­nuo­ti to­kiai mil­ži­niš­kai au­di­to­ ri­jai, o užim­ta vie­ta ne­la­bai svar­bi. „Į „Eu­ro­vi­ziją“ nuo pat mažų die­

5p.

Nau­ja šei­mos sam­pra­ta strin­ga

2

Pa­vargęs, bet lai­min­gas Į Lie­tuvą iš Azer­baid­ža­no sos­ tinės Ba­ku grįžęs at­likė­jas Do­na­ tas Mont­vy­das sakė esąs la­bai lai­ min­gas. „Įgi­jau ne­įkai­no­ja­mos pa­ tir­ties“, – gru­pelės pa­lai­kan­čių žmo­nių su­tik­tas džiaugė­si at­likė­ jas, „Eu­ro­vi­zi­jos“ dainų kon­kur­se užėmęs ke­tu­rio­liktą vietą.

lIETUVA

nų žiūrė­jau la­bai pa­gar­biai ir ma­no nuo­monė su­da­ly­va­vus ne­pa­si­keitė.

Jau būda­mas vai­kas sa­kiau, kad no­ riu ten su­da­ly­vau­ti. Tai jūs pa­sa­ky­ ki­te, ar man ge­rai sekė­si, – juokė­si Do­na­tas pa­klaus­tas, kaip ver­ti­na sa­ vo pa­si­ro­dymą. – Jei­gu jums pa­ti­ko, žiū­ro­vams pa­ti­ko – vis­kas ge­rai.“ Pak­laus­tas, ką pir­miau­sia nu­ veiks grįžęs į tėvynę, D.Mont­vy­das juokė­si, kad „grius į lovą kregž­du­ te“ ir pa­si­stengs at­gau­ti kon­kur­sui paau­ko­tas jėgas.

Plačiau skaitykite

Menas ir pramogos

13

PaSAULIS

9p.

Vo­kietė ver­ga­vo Bos­ni­jo­je Bosnijoje ir Hercegovinoje sulai­ kyta sutuoktinių pora, kuri, kaip įtariama, aštuonerius metus ver­ govėje laikė jauną vokietę ir ver­ tė ją valgyti kiaulių pašarą, trauk­ ti arklinį vežimą. „Jie su ja elgė­ si nežmoniškai ir kankino. Mer­ gaitės niekur neišleisdavo“, – apie neįtikimo žiaurumo atvejį žinias­ klaidai pasakojo vietos policijos atstovai.

2

antrADIENIS, gegužės 29, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Misija – įkurti Šiuo me­tu mo­te­ris yra 1 išė­ju­si vai­ko prie­žiū­ros ato­sto­gų. Idė­ja steig­ti pri­va­tų dar­

Ere­liai: dau­giau­sia Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų dėl leis­ti­no grei­čio vir­ši­ji­mo nu­sta­to­ma Šal­či­nin­kų ra­

jo­ne.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Pa­žei­dė­jų ty­kos slap­čia Vil­niaus ap­skri­ty­je po­li­ci­nin­kai im­sis, anot jų, efek­ty­ves­nių prie­ mo­nių grei­čiui kont­ro­liuo­ti – pa­ tru­liuos spe­cia­liais po­li­ci­jos ženk­ lais ne­pa­žy­mė­tais au­to­mo­bi­liais.

Tai pa­rei­gū­nai da­rys Šal­či­nin­kų, Šven­čio­nių, Šir­vin­tų, Elekt­rė­nų, Uk­mer­gės, Tra­kų ir Vil­niaus ra­jo­ nuo­se, kaip pra­ne­šė Vil­niaus ap­ skri­ties vy­riau­sia­sis po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­tas. Šiuo­se au­to­mo­bi­liuo­se įreng­ta mo­der­ni vaiz­do ir grei­čio fik­sa­ vi­mo įran­ga, ku­ria bus fik­suo­ja­ mi leis­ti­no grei­čio vir­ši­ji­mo, pa­ vo­jin­go ir chu­li­ga­niš­ko vai­ra­vi­mo at­ve­jai, ki­ti Ke­lių eis­mo tai­syk­ lių pa­žei­di­mai. Re­mian­tis sta­tis­ ti­niais duo­me­ni­mis, dau­giau­sia

Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų dėl leis­ti­no grei­čio vir­ši­ji­mo nu­ sta­to­ma Šal­či­nin­kų ra­jo­ne. Šal­č i­n in­k ų ra­jo­n o po­l i­c i­jos ko­mi­sa­ria­to pa­tru­liai, vyk­dy­da­ mi eis­mo sau­gu­mo prie­žiū­rą ra­ jo­no ke­liuo­se, praė­ju­sią sa­vai­tę nu­sta­tė 49 Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus, iš jų aš­tuo­nis leis­ti­ no grei­čio vir­ši­ji­mo at­ve­jus, du pa­vo­jin­go ir chu­li­ga­niš­ko vai­ra­ vi­mo at­ve­jus. Dvie­jų mo­to­ri­nių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­ jai ir du dvi­ra­ti­nin­kai trans­por­ to prie­mo­nes vai­ra­vo bū­da­mi ne­ blai­vūs.

Anot po­li­ci­jos, grei­čio vir­ši­ji­ mas ta­po šeš­ta­die­nį ke­ly­je Sližū­ nai–Gerviškės ki­lu­sio eis­mo įvy­ kio prie­žas­ti­mi.

Aš­tuo­nio­lik­me­tis S.J., gi­męs 1993 m., ne­pa­si­rin­ko sau­gaus grei­čio, ne­su­val­dė au­to­mo­bi­lio, nu­va­žia­vo nuo ke­lio ir at­si­tren­kė į me­dį. Per eis­mo įvy­kį nu­ken­tė­jo sep­ty­nio­lik­me­tė ke­lei­vė. Ji pa­ty­rė su­mu­ši­mus ir nu­broz­di­ni­mus, gy­ do­si na­muo­se.

Au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jui diag­ no­zuo­ti sun­kūs kū­no su­ža­lo­ji­ mai, jis gy­do­mas Res­pub­li­ki­nė­je Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­ nė­je.

Dėl šio įvy­kio po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­te pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, eis­mo prie­žas­tis – ne­pa­ty­ręs vai­ ruo­to­jas vir­ši­jo leis­ti­ną grei­tį ir neį­ver­ti­no si­tua­ci­jos.

VD, BNS inf.

Bi­lie­tai – rek­la­mos plo­tas Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Vil­nie­čiai, be­si­nau­do­jan­tys vie­ šuo­ju trans­por­tu, nu­ste­bo ant vien­kar­ti­nių bi­lie­tų iš­vy­dę rek­ la­mas, kvie­čian­čias į Klai­pė­do­je vyk­sian­čius ren­gi­nius.

Mai­nai: Vil­nius ant bi­lie­tų Klai­

pė­do­je rek­la­ma­vo „Kul­tū­ros sos­ti­nės“ pro­jek­tą, o klai­pė­die­ čiai vil­nie­čiams ant bi­lie­tų pra­ ne­ša apie Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lį.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Aso­cia­ci­ja „Klai­pė­dos džia­zo fes­ ti­va­lis“ ir pro­jek­to va­do­vė In­ ga Grub­liaus­kie­nė rek­la­mos idė­ ją sa­kė nu­si­žiū­rė­ju­si nuo pro­jek­to „Vil­nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ ti­nė 2009“ ren­gi­nių, kai šie rek­la­ muo­ti ant trans­por­to bi­lie­tų Klai­ pė­do­je. „Ma­nau, tai yra gra­ži ir pro­tin­ ga in­for­ma­ci­jos sklai­da. Klai­pė­ die­čiai ge­rai ži­no apie šį fes­ti­va­lį, o vil­nie­čiai, ma­nau, ne­la­bai. Ma­

nau, to­kia rek­la­ma yra ge­ra pra­kti­ka. Ki­tuo­se mies­tuo­se ne­si­rek­ la­muo­ja­me, pa­ban­dė­me Vil­niu­je“, – pa­sa­ko­jo I.Grub­liaus­kie­nė.

Tie­sa, mies­to biu­dže­to ši rek­la­ mos kam­pa­ni­ja vis dėl­to ne­pa­pil­ dė – ji įvyk­dy­ta mai­nų prin­ci­pu.

Pro­jek­to va­do­vė sa­kė, kad fes­ti­ va­lio or­ga­ni­za­to­riai uos­ta­mies­ty­je ti­ki­si ne­ma­žai sve­čių ne tik iš ki­tų Lie­tu­vos mies­tų, bet ir iš Es­ti­jos, Nor­ve­gi­jos, Šve­di­jos, ki­tų ša­lių. „Su­lau­kė­me ne­ma­žai skam­bu­ čių, žmo­nės klau­si­nė­ja, do­mi­si“, – ti­ki­no I.Grub­liaus­kie­nė.

18-asis Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis uos­ta­mies­ty­je vyks bir­ že­lio 1–3 d. Ja­me gros Lie­tu­vos, Olan­di­jos, Nor­ve­gi­jos, JAV, Vo­ kie­ti­jos, Bul­ga­ri­jos, Ru­si­jos, Jung­ ti­nės Ka­ra­lys­tės mu­zi­kan­tai.

Nars­tys V.Mi­lė­no in­te­re­sus Vy­riau­sio­ji tar­ny­bi­nės eti­kos ko­ mi­si­ja (VTEK) šian­dien svars­tys, ar vie­šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­ sų ne­su­pai­nio­jo bu­vęs Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rius, sos­ti­nės ta­ry­ bos na­rys, so­cial­de­mok­ra­tas Vy­ tau­tas Mi­lė­nas (nuo­tr.).

Anot VTEK, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­ba nu­ro­dė, kad V.Mi­lė­nas, nu­ sto­jęs ei­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­rei­gas, ne­praė­jus vie­niems me­ tams, įsi­dar­bi­no di­rek­to­riaus pa­ta­ rė­ju sa­vi­val­dy­bės kont­ro­liuo­ja­mo­ je įmo­nė­je – bend­ro­vė­je „Grin­da“.

Kaip skelb­ta ži­niask­lai­do­je, mies­ to gat­ves pri­žiū­rin­čios bend­ro­vės „Grin­da“ di­rek­to­riaus pa­ta­rė­jo al­ ga – apie 8 tūkst. li­tų neats­kai­čius mo­kes­čių. Šias pa­rei­gas V.Mi­lė­nas ei­na maž­daug me­tus. Jis „Grin­do­je“ įsi­dar­bi­no praė­jus po­rai mė­ne­sių po to, kai ne­te­ko sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus po­sto.

Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai jis va­do­va­vo dve­jus me­tus. Iš šio po­sto at­si­sta­ty­di­no, kai per­nai va­sa­ rį vy­ku­siuo­se sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bų rin­ki­muo­se bu­vo iš­rink­tas į Vil­ niaus ta­ry­bą.

VD, BNS inf.

že­lį jai ki­lo tuo­met, kai sū­nui neat­ si­ra­do vie­tos pa­si­rink­ta­me vals­ty­ bi­nia­me dar­že­ly­je. „Kai vai­kui bu­vo trys mė­ne­siai, nu­spren­dė­me jį už­re­gist­ruo­ti į dar­ že­lį, ta­čiau ga­vo­me at­sa­ky­mą, kad vie­tų nė­ra. Ne­no­rė­jo­me leis­ti bet kur, tad ap­skai­čia­vo­me, jog ver­ ta pa­ban­dy­ti kur­ti pri­va­tų dar­že­lį.

Yra mū­sų vai­kas, ne­ma­žai drau­gų, pa­žįs­ta­mų taip pat tu­ri at­ža­lų“, – kal­bė­jo Jū­ra­tė.

Ta­čiau ge­ri no­rai at­si­tren­kė į rea­ly­bės sie­ną. Šiuo me­tu mo­te­ris su­ka gal­vą, kaip iš­spręs­ti opiau­sią vi­sų pri­va­čių dar­že­lių kū­rė­jų pro­ble­mą – ras­ti tin­ka­mas pa­tal­pas. „Jei­gu šiuo me­tu ras­tu­me fi­nan­ sa­vi­mą pa­tal­poms, dar­že­liui įkur­ ti ir vi­siš­kai su­for­muo­ti man pa­ kak­tų dvie­jų mė­ne­sių. Ma­nau, kad jau ru­de­nį jis pra­dė­tų funk­cio­nuo­ ti. Dir­bau mo­kyk­los di­rek­to­re, tad ne­tu­rė­čiau sun­ku­mų or­ga­ni­zuo­da­ ma. Juk dar­že­lis – tas pat, kas mo­ kyk­la, tik daug ma­žes­nis“, – tei­gė mo­te­ris.

Siū­lo nau­ją pro­jek­tą

Na­ta­li­ja pri­si­sta­čiu­si vie­no­je sos­ ti­nės aukš­tų­jų mo­kyk­lų so­cia­li­nį dar­bą stu­di­juo­jan­ti mer­gi­na taip pat tu­ri pla­nų sa­vo ži­nias rea­li­zuo­ti pra­kti­ko­je. Paš­ne­ko­vė tei­gė gir­dė­ ju­si ne pa­čių ge­riau­sių at­si­lie­pi­mų apie ug­dy­mą vals­ty­bi­niuo­se vai­kų dar­že­liuo­se.

Na­ta­li­ja at­sklei­dė, kad jos vai­kų dar­že­ly­je bū­tų ug­do­mi ne tik vai­ kai, ta­čiau ir jų tė­ve­liai. Ne­va jau šiuo me­tu yra toks po­rei­kis. „Yra žmo­nių, ku­rie no­rė­tų su sa­ vo at­ža­la nuei­ti į mo­kyk­lė­lę, ko­kias nors pa­mo­kė­les ir pa­bū­ti su vai­ku, jį ste­bė­ti. Ta­čiau vai­kų dar­že­liai ne­la­bai ga­li ir gal ne­la­bai no­ri su­ teik­ti to­kią ga­li­my­bę. Ma­no min­tis yra ug­dy­ti ir tė­vus, ir vai­kus. Idė­ ja la­bai aiš­ki, da­bar be­lie­ka įgy­ven­ din­ti ją pra­ktiš­kai“, – kal­bė­jo Na­ ta­li­ja. Įvyks na­tū­ra­li at­ran­ka

Pri­va­taus vai­kų dar­že­lio „Klau­ ža­da“ va­do­vė Vil­ma Gri­go­rai­tie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad pa­ts gy­ve­ni­mas at­ rinks, kas dar­že­lį kur­ti ima­si nuo­ šir­džių tiks­lų ve­da­mas, o kas ieš­ko tik pel­no. Apie 20 me­tų pe­da­go­gi­ nį dar­bą dir­bu­si mo­te­ris vai­kų dar­ že­lį įkū­rė prieš me­tus. Šian­dien ja­ me ug­do­ma apie 20 vai­kų. „Jei­gu kas nors atei­na į šią sri­ tį kaip vers­li­nin­kas, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jam čia nie­ko nei­šeis. Jei­gu sė­ dė­si ir skai­čiuo­si pel­ną, la­bai grei­tai teks bank­ru­tuo­ti. Tai sri­tis, ku­ri tu­ri tau pa­tik­ti. Čia vis­kas pri­klau­so nuo žmo­gaus. Jei­gu tu no­ri kur­ti dar­že­lį, tu­ri ryž­to, po­ten­cia­lo, rim­tų kliū­čių nė­ra. Ži­no­ma, nu­ken­čia as­me­ni­niai fi­nan­sai, su­ma­žė­ja dė­me­sio šei­mai“, – pa­brė­žė V.Gri­go­rai­tie­nė.

Pas­kai­ta: apie pri­va­taus dar­že­lio ste

to­jams pa­ta­ri­mus da­li­jo tei­si­nin­kai,

tis pa­tir­ties, tai­ky­ti ją čia. Daug kas pri­klau­so nuo va­do­vo, kaip jis im­ sis ini­cia­ty­vos. Nus­ta­ty­tos hi­gie­nos nor­mos nė­ra to­kios bai­sios. Vis­kas tik­rai ne­sun­kiai įvyk­do­ma. Kiek­vie­ nas dar­že­lio va­do­vas tu­ri su­si­kon­ cent­ruo­ti ne į pi­ni­gus ar mais­tą, o į tai, kas svar­biau­sia, – į ug­dy­mo ko­ ky­bę“, – pa­brė­žė mo­te­ris.

Vil­ma Gri­go­rai­tie­nė:

Yra la­bai ge­rų vals­ ty­bi­nių ir tuo pat me­ tu la­bai pra­stų pri­va­ čių vai­kų dar­že­lių.

Ne­lin­ku­si V.Gri­go­rai­tie­nė kri­ti­ kuo­ti ir vals­ty­bi­nių dar­že­lių. Grei­ čiau at­virkš­čiai – vals­ty­bi­niai dar­ že­liai yra la­biau kont­ro­liuo­ja­mi, juo­se vei­kia dau­giau sau­gik­lių. Jos nuo­mo­ne, pri­va­tūs ir vals­ty­bi­niai dar­že­liai tu­rė­tų at­si­dur­ti vie­no­je, o ne prie­šin­go­se ba­ri­ka­dų pu­sė­se. „Yra la­bai ge­rų vals­ty­bi­nių ir tuo pat me­tu la­bai pra­stų pri­va­čių vai­ kų dar­že­lių. Pas­ta­rie­siems pa­kan­ ka pa­tiems pa­si­tvir­tin­ti ug­dy­mo pro­gra­mą – tai reiš­kia, kad nie­kas ne­kont­ro­liuo­ja, kaip ta pro­gra­ma vyk­do­ma. Yra ge­rų dar­že­lių, ku­rie re­mia­si gar­siau­sių pa­sau­lio pe­da­ go­gų pa­tir­ti­mi, ta­čiau yra ir ne­ma­ žai di­le­tan­tų, ku­rie ne­tu­ri jo­kio su­ vo­ki­mo apie ug­dy­mą. To­kiu at­ve­ju jau pa­tys tė­vai tu­ri su­pras­ti ir at­si­ rink­ti“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vė.

Ra­gi­na bend­ra­dar­biau­ti

Pa­sak V.Gri­go­rai­tie­nės, šiuo me­tu Lie­tu­vo­je su­da­ry­tos vi­sos są­ly­gos no­rin­tiems kur­ti dar­že­lį: yra ga­ li­my­bė gau­ti pa­ra­mą, bend­ra­dar­ biau­ja­ma su už­sie­nio vals­ty­bė­mis, o ir hi­gie­nos nor­mos ne­bė­ra to­kios griež­tos. „Da­bar pui­kūs lai­kai, kai ga­li sa­ve iš­reikš­ti. Ga­li­ma vyk­ti į už­sie­nį sem­

Tai­ko mo­der­nias sis­te­mas

Ga­jus ste­reo­ti­pas, kad vi­sa­me pa­ sau­ly­je pa­pli­tu­sios Mon­tes­so­ri, Wal­dor­fo ug­dy­mo sis­te­mos Lie­tu­ vo­je yra tai­ko­mos tik pri­va­taus ug­ dy­mo įstai­go­se ir kad jos yra pa­čios ge­riau­sios. V.Gri­go­rai­tie­nė įsi­ti­ki­ nu­si, jog ne vi­suo­met skam­bus pa­ va­di­ni­mas yra ge­riau­sia vai­kui.

3

antrADIENIS, gegužės 29, 2012

miestas

6p.

Lietuva sieks susigrąžinti gabiausius užsienyje universitetus baigusius jaunuolius.

i darželį

So­dą pri­sta­to Ta­li­ne Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės Es­ti­jos sos­ti­nė­je Ta­li­ne nuo ge­gu­žės 25 d. vyks­ta tarp­tau­ti­nis gė­lių fes­ti­va­lis „Lil­le­fes­ti­val“. Į fes­ti­va­lį, glo­bo­ja­ mą Ta­li­no mies­to me­ro, jau ant­ rus me­tus iš ei­lės pa­kvies­ti ir vil­ nie­čiai.

Šių­me­tės or­ga­ni­za­to­rių pa­siū­ly­ tos te­mos – „Feng Shui so­de“ bei „Švie­sa ir spal­va“.

Vil­niaus mies­to es­te­ti­kos ir kraš­to­vaiz­džio spe­cia­lis­tai pa­si­ rink­tą te­mą „Feng Shui so­de“ su­ sie­jo su ini­ci­juo­ta ja­po­niš­ko so­do Vil­niu­je kū­ri­mo pra­džia. Su nau­ jai pla­nuo­ja­mo Lie­tu­vos sos­ti­nė­je ja­po­niš­ko so­do kon­cep­ci­ja jau ga­ li su­si­pa­žin­ti gė­lių fes­ti­va­lio lan­ ky­to­jai.

Fes­t i­va­ly­je da­ly­va­v u­s ių Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Mies­

Iki fes­ti­va­lio pa­bai­ gos sti­li­zuo­tus gė­ly­ nus sau­gos ap­sau­gos bend­ro­vės, o pri­žiū­ rės pro­fe­sio­na­lūs Ta­li­no par­ko „Kad­ riorg“ so­di­nin­kai. to es­te­ti­kos spe­cia­lis­tės Do­vi­lės Iva­n aus­k ie­n ės, pro­jek­to au­to­ riaus ir tarp­tau­ti­nio ly­gio bon­sų eks­per­to Kęs­tu­čio Pta­kaus­ko bei ki­tų kraš­to­vaiz­džio spe­cia­lis­tų pro­fe­sio­na­liai pa­reng­ta eks­po­ zi­ci­ja bei bon­sų for­ma­vi­mo pro­ ce­sas su­lau­kė di­de­lio da­ly­vių ir lan­ky­to­jų dė­me­sio. Iš vi­so fes­ ti­va­ly­je pri­sta­ty­ti 29 pro­jek­tai,

ku­riuos pa­ren­gė sa­vi­val­dy­bių ir or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­vai iš Pran­cū­ zi­jos, Ma­ke­d o­n i­jos, Veng­r i­jos, Vo­kie­ti­jos, Ru­si­jos, Suo­mi­jos ir Es­ti­jos.

Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dy­ bės pri­sta­ty­ta eks­po­zi­ci­ja Ta­li­ne bus de­monst­ruo­ja­ma iki 2012 m. rugp­jū­čio 25 d., kai bus ofi­cia­liai už­da­ry­tas fes­ti­va­lis ir ap­do­va­no­ ti ori­gi­na­liau­sių ir ko­ky­biš­kiau­sių eks­po­zi­ci­jų nu­ga­lė­to­jai. Iki fes­ti­ va­lio pa­bai­gos sti­li­zuo­tus gė­ly­nus sau­gos ap­sau­gos bend­ro­vės, o pri­ žiū­rės pro­fe­sio­na­lūs Ta­li­no par­ko „Kad­riorg“ so­di­nin­kai.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės kvie­čia vil­nie­čius ir mies­to sve­ čius ap­lan­ky­ti Ta­li­ną ir pa­si­gro­ žė­ti ja­po­niš­ku so­du, ku­rį su­kū­rė ir įren­gė mū­sų mies­to at­sto­vai.

VD inf.

ei­gi­mą mąs­tan­tys vil­nie­čiai va­kar bu­vo kon­sul­tuo­ja­mi sa­vi­val­dy­bė­je. Gy­ven­ eko­no­mis­tai, ug­dy­mo spe­cia­lis­tai.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

„Kiek­vie­na sis­te­ma yra kuo nors ge­ra, bet ne­ma­nau, kad vi­sos sis­ te­mos ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mos šim­ tu pro­cen­tų. Pa­vyz­džiui, ar prieš šim­tą me­tų su­kur­ta Mon­tes­so­ri sis­te­ma ga­li bū­ti 100 pro­c. tai­ko­ ma šian­die­niams vai­kams? Juk mes kei­čia­mės, to­bu­lė­ja­me“, – svars­tė V.Gri­go­rai­tie­nė.

Paš­ne­ko­vės nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­ je var­gu ar yra tai­ko­ma Wal­dor­fo sis­te­ma to­kia, ko­kia ji tu­rė­tų bū­ ti iš tik­rų­jų. „Juk tai vi­sa fi­lo­so­fi­ja. Pa­gal šią sis­te­mą, ku­ri sa­vy­je tu­ri daug tau­ tiš­ku­mo ele­men­tų, tė­vai tu­rė­tų at­ si­sa­ky­ti kom­piu­te­rių, te­le­vi­zo­riaus.

Ta­čiau var­gu ar tai įma­no­ma šian­ dien“, – svars­tė mo­te­ris.

Prob­le­mos lie­ka bend­ros

Be­si­ku­rian­tys pri­va­tūs vai­kų dar­ že­liai pir­miau­sia su­si­du­ria su to­mis pa­čio­mis pro­ble­mo­mis. Vi­si no­ rin­tys im­tis šios veik­los pir­miau­ sia tu­ri su­ras­ti pa­tal­pas, ku­rio­se įsi­kur­tų bū­si­mas dar­že­lis. Tuo­met Vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras su­ ra­šo pa­tal­poms ke­lia­mus rei­ka­la­ vi­mus. Rei­kė­tų su­si­da­ry­ti ir pre­ li­mi­na­rų tė­vų, ku­rie no­rė­tų leis­ti vai­kus į jū­sų dar­že­lį, są­ra­šą. „Dau­gu­ma nau­jai stei­gia­mų ne­ vals­ty­bi­nių dar­že­lių va­do­vų jums pa­sa­kys tą pa­tį – di­džiau­sia pro­ble­ma yra pa­tal­pos. Ka­dan­gi vis­ką da­rė­me iš sa­vo pi­ni­gų, mums ne­ bu­vo to­kių pro­ble­mų kaip pa­sko­

los, ta­čiau ki­tiems tai – svar­bus žings­nis“, – tei­gė V.Gri­go­rai­tie­nė.

Ska­tins įvai­ro­vę

Dien­raš­čio kal­bin­ta Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos Švie­ti­mo ap­rū­ pi­ni­mo cent­ro at­sto­vė Vi­gi­li­ja Gu­ daus­ky­tė pa­pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu la­bai svar­bi iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pro­ble­ma yra di­de­lis jo­kių la­vi­ni­ mo įstai­gų ne­lan­kan­čių iki­mo­kyk­li­ nio am­žiaus vai­kų skai­čius. Vil­niu­je iš 35 tūkst. vai­kų na­muo­se auk­lė­ja­ ma apie 24 tūkst. vai­kų, iš jų apie 9 tūkst. yra vy­res­ni nei 1 me­tų. „Yra vai­kų, ku­rie į dar­že­lius nea­ tei­na dėl įvai­rių prie­žas­čių. Šiuo me­tu mū­sų cent­ras ėmė­si vyk­dy­ ti pro­gra­mą, ku­rios tiks­las – su­ do­min­ti vai­kus ir jų tė­ve­lius, pa­ ska­tin­ti nau­jų dar­že­lių, ne­bū­ti­nai pri­va­čių, kū­ri­mą­si, esa­mų to­bu­lė­ ji­mą, plės­ti priei­na­mu­mą. Taip pat ruo­šia­mės kel­ti pe­da­go­gų kva­li­fi­ ka­ci­ją“, – dės­tė V.Gu­daus­ky­tė.

Paš­ne­ko­vė tei­gė ti­kin­ti, kad dar­ že­lių įvai­ro­vė ir po­pu­lia­ru­mas Lie­ tu­vo­je atei­ty­je tik augs. Dėl ini­cia­ty­ vių žmo­nių ims ras­tis nau­jų for­mų, dar­že­liai taps dar pa­trauk­les­ni. „Pasaulyje yra la­bai įvai­rių dar­ že­lių, ko­kių pas mus dar nė­ra. Pa­ vyz­džiui, Skan­di­na­vi­jo­je po­pu­ lia­rūs lau­ko dar­že­liai, yra miš­ko dar­že­lių. Tai nau­jo ti­po dar­že­liai, ir vie­tos Lie­tu­vo­je jiems tik­rai at­si­ ras“, – op­ti­mis­tiš­kai kal­bė­jo V.Gu­ daus­ky­tė.

Pa­si­ro­dė: es­te­ti­kos ir kraš­to­vaiz­džio spe­cia­lis­tai pa­si­rink­tą te­mą „Feng Shui so­de“ su­sie­jo su ini­ci­juo­ta

ja­po­niš­ko so­do Vil­niu­je kū­ri­mo pra­džia.

Sa­vi­val­dy­bės nuo­tr.

No­ri pa­mink­lo po­pie­žiui Sa­vait­ga­lį Vil­niu­je su­si­rin­kę po­ pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II var­du pa­va­din­tų mo­kyk­lų at­sto­vai su­ bran­di­no idė­ją Lie­tu­vos sos­ti­nė­ je pa­sta­ty­ti pa­mink­lą prieš sep­ty­ ne­rius me­tus mi­ru­siam Ka­ta­li­kų baž­ny­čios va­do­vui.

„Bend­ruo­me­nė, sve­čiai nu­ta­rė, kad mo­kyk­lai rei­kė­tų pa­mink­ lo. At­min­tis dy­la, ne­ma­tant žmo­ gaus. Nors tai bu­vo di­de­lis žmo­ gus, į mo­kyk­lą atei­na vis nau­jos kar­tos ir tą at­mi­ni­mą rei­kė­tų įam­ žin­ti“, – BNS pir­ma­die­nį sa­kė Vil­ niaus Jo­no Pau­liaus II pro­gim­na­ zi­jos di­rek­to­rė Ja­ni­na Vy­soc­ka.

Pa­sak di­rek­to­rės, ti­ki­ma­si, kad pa­mink­las prie pro­gim­na­zi­jos, ku­ rio­je dės­to­ma len­kų kal­ba, ga­lė­tų at­si­ras­ti iki 2014 m., kai mo­kyk­ la švęs dvi­de­šimt­me­tį. Pir­miau­ sia ke­ti­na­ma kreip­tis dėl lei­di­mo į Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bę.

Be­j e, sos­t i­n ės sa­v i­val­dy­b ė prieš po­rą me­tų jau yra svars­ čiu­si ga­li­my­bę mies­te pa­sta­ty­ti pa­mink­lą Jo­nui Pau­liui II. Tuo­ met kal­bė­ta, kad jis ga­lė­tų iš­kil­ti Ba­zi­li­jo­nų gat­vė­je prie­šais Auš­ ros var­tus.

Vil­niu­je jau yra ir Jo­no Pau­liaus II skve­ras. Po­pie­žiaus var­du pa­ va­din­ta aikš­te­lė prieš Šv. Pet­ro ir

Po­vi­lo baž­ny­čios. Tie­sa, šiuo me­ tu ten dau­giau­sia vie­tos uži­ma vil­ nie­čių au­to­mo­bi­liai, o skve­rą dau­ giau­sia lan­ko len­kų tu­ris­tai.

Sa­vait­ga­lį į fo­ru­mą Vil­niu­je su­ si­rin­ko per 300 at­sto­vų iš dau­giau kaip 90 mo­kyk­lų, pa­va­din­tų Jo­no Pau­liaus II var­du. Dau­giau­sia to­ kių mo­kyk­lų yra Len­ki­jo­je, ta­čiau jų taip pat yra Vo­kie­ti­jo­je, Uk­rai­ no­je, ki­to­se ša­ly­se.

Len­kas po­pie­žius Jo­nas Pau­ lius II Ka­ta­li­kų baž­ny­čiai va­do­ va­vo nuo 1978 iki 2005 m. 1993iai­siais rug­sė­jį po­pie­žius lan­kė­si Lie­tu­vo­je.

VD, BNS inf.

Vai­kų dar­že­lių sta­tis­ti­ka Lie­tu­vo­je yra 230 tūkst. iki­mo­kyk­li­ nio am­žiaus vai­kų, iš jų dar­že­lių ne­ lan­ko 110 tūkst. (60–70 tūkst. yra iki 1 me­tų).

Vi­du­ti­niš­kas mė­ne­sio mo­kes­tis vals­ ty­bi­nia­me dar­že­ly­je – 200, pri­va­čia­ me – 1000 li­tų.

Vil­niu­je – 35 tūkst. vai­kų, 24 tūkst. ne­lan­ko (15 tūkst. iki 1 me­tų).

Di­džiau­sias dar­že­lių lan­ko­mu­mas iš ES vals­ty­bių yra Es­ti­jo­je. Ten iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gas lan­ko 95,6 pro­c. vai­kų.

Lie­tu­vo­je yra 650 vai­kų dar­že­lių, iš jų apie 40 – pri­va­tūs. Vil­niu­je yra 130, iš jų pri­va­čių – apie 25.

Ma­žiau nei Lie­tu­vo­je (apie 75 pro­c.) lan­kan­čių vai­kų dar­že­lius yra tik Ai­ ri­jo­je, Suo­mi­jo­je ir Len­ki­jo­je.

Įam­ži­no: Jo­no Pau­liaus II var­du pa­va­din­tas skve­ras nau­do­ja­mas kaip au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

4

AntrADIENIS, gegužės 29, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Ta­po įta­ria­muo­ju Ly­de­riai rink­sis Vil­niu­je Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Vi­ tas Ma­tu­zas ta­po įta­ria­muo­ju – penk­ta­dienį Pa­nevė­žio apy­gar­ dos pro­ku­ratū­ra jam įteikė raš­ tišką pra­ne­šimą apie įta­ri­mus dėl su­kčia­vi­mo, pikt­naud­žia­vi­ mo tar­ny­bi­ne pa­dėti­mi ir do­ku­ mentų klas­to­ji­mo.

Pa­nevė­žio apy­gar­dos pro­ku­ratū­ ros Or­ga­ni­zuotų nu­si­kal­timų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus pro­ ku­ro­ras Ri­man­tas Vag­rys BNS va­ kar sakė, kad par­la­men­ta­ras kol kas neapk­laus­tas. „Te­gu su­si­pažįs­ta su įta­ri­mais, dar tu­ri su­si­ras­ti ad­vo­katą, ta­da ap­klau­si­me. Įta­ri­mai ga­na pla­ tūs“, – BNS sakė pa­reigū­nas.

Anot jo, V.Ma­tu­zas ta­po 23-iuo­ju įta­ria­muo­ju šia­me iki­teis­mi­nia­ me ty­ri­me.

Apie iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­ baigą, R.Vag­rio tei­gi­mu, kalbė­ti dar anks­ti. Jis ne­prog­no­za­vo, ka­ da by­la galėtų būti baig­ta.

V.Ma­tu­zas įta­rimų su­laukė tuoj po to, kai Sei­mas ket­vir­ta­dienį pa­ten­ki­no ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pra­šymą leis­ti minėtą par­la­men­ tarą pa­trauk­ti baud­žia­mo­jon at­ sa­ko­mybėn ar ki­taip su­var­žy­ti jo laisvę.

Pro­ku­ro­rai tvir­ti­na, jog per iki­teis­minį ty­rimą gau­ti duo­me­ nys leid­žia pa­grįstai ma­ny­ti, kad V.Ma­tu­zas, ži­no­da­mas, jog Sei­ mo na­riui draud­žia­ma bet ko­kia for­ma už­siim­ti vers­lu, ko­mer­ci­ ja ar ki­to­kia pri­va­čia veik­la, ku­ ria sie­kia­ma pel­no, or­ga­ni­za­vo

bend­ro­vei „Pa­nevė­žio ener­gi­ja“ va­do­vau­jan­čių ir at­sa­kingų dar­ buo­tojų pikt­naud­žia­vimą tar­ ny­bi­ne pa­dėti­mi, kai su­darė išs­kir­ti­nes sąly­gas „Žil­Vy­čio“ koo­pe­ra­ti­nei bend­ro­vei ne­teisė­tu būdu laimė­ti „Pa­nevė­žio ener­gi­ jos“ 2010–2011 m. or­ga­ni­zuo­tus ke­tu­ris bio­ku­ro vie­šuo­sius pir­ki­ mus, ku­rių bend­ra vertė be pri­ dėtinės vertės mo­kes­čio sie­kia dau­giau kaip 17,503 mln. litų.

Ri­man­tas Vag­rys:

Te­gu su­si­pažįs­ta su įta­ri­mais, dar tu­ri su­si­ras­ti ad­vo­katą, ta­da ap­klau­si­me.

Tai tik vie­nas iš V.Ma­tu­zui pa­ teiktų įta­rimų. Įta­ri­mai pikt­naud­žia­vus tar­ ny­ba dėl galbūt ne­skaid­rių „Pa­ nevė­žio ener­gi­jos“ viešųjų pir­ kimų šio­je by­lo­je yra pa­teik­ti Sei­mo na­rio žmo­nai Da­nu­tei Ma­ tu­zie­nei.

V.Ma­tu­zas me­ta­mus įta­ri­mus nei­gia, by­lo­je pri­si­pa­ži­nu­sių įta­ riamųjų pa­ro­dy­mus sa­ko iš­ga­vus gra­si­ni­mais ir spau­di­mu, o pa­čią bylą tvir­ti­na esant ban­dy­mu su­si­ do­ro­ti su juo kaip par­ti­jos at­sto­vu ir pa­čia Tėvynės sąjun­ga-Lie­tu­ vos krikš­čio­ni­mis de­mok­ra­tais.

BNS inf.

ES va­do­vai ma­žiau­siai tris kar­tus rink­sis į sa­vo su­si­ti­ki­mus, kai Lie­tu­va 2013-ųjų ant­rą pus­metį pir­mi­nin­kaus Bend­ri­jai.

Bent vie­nas šių su­si­ti­kimų vyks Vil­niu­je.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Vy­riau­sybė pir­ma­dienį ap­tarė tar­ pins­ti­tu­cinį Lie­tu­vos pa­si­ren­gi­mo pir­mi­nin­kau­ti ES planą ir pre­li­mi­ narų ka­len­do­rių.

Kaip nu­ma­to­ma pre­li­mi­na­ria­me ka­len­do­riu­je, vie­nas svar­biau­sių ren­gi­nių Lie­tu­vai pir­mi­nin­kau­jant turėtų būti ES na­rių ir Rytų par­tne­ rystės ša­lių va­dovų su­si­ti­ki­mas Vil­ niu­je 2013 m. lapk­ri­čio 28 ir 29 d.

Lie­tu­va ak­ty­viai sie­kia kai­my­ nių Ry­tuo­se suartė­ji­mo su ES, ta­ čiau pa­sta­rai­siais me­tais šios pro­gra­mos sėkmė ke­lia vis dau­ giau abe­jo­nių, ypač dėl ES kri­ti­ kuo­ja­mo Bal­ta­ru­si­jos ir Uk­rai­nos vald­žios el­ge­sio.

Vis dėlto pro­gra­ma tęsia­ma. Pa­gal ją kas dve­jus me­tus ES pir­mi­nin­ kau­jan­čio­je vals­tybė­je ren­gia­mas Bend­ri­jos ir Rytų Eu­ro­pos vals­ty­bių va­dovų su­si­ti­ki­mas. Pas­ta­ra­sis toks vy­ko per­nai ru­denį Len­ki­jo­je.

Pla­nuo­ja­ma, kad ES na­rių ir Rytų par­tne­rystės ša­lių va­dovų su­si­ti­ki­ mas Vil­niu­je bus su­reng­tas at­sta­ ty­to­je Val­dovų rūmų da­ly­je.

Nu­ma­to­ma, kad po metų bus baig­ta bent da­lis Val­dovų rūmų, ku­rie jau dau­giau kaip de­šimt­metį

at­ku­ria­mi ša­lia sos­tinės Ar­ki­ka­ted­ ros. Už­baig­to­jo­je mu­zie­jaus da­ly­je galės būti su­reng­ti kai ku­rie aukš­to ran­go pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­niai.

Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius jau pa­si­rašė po­tvarkį, ku­riuo su­darė Val­dovų rūmų pri­tai­ky­mo Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES 2013-ųjų ant­rą pus­metį dar­bo grupę.

Aukš­to ran­go pa­reigūnų spe­cia­ liai vy­riau­sy­bi­nei ko­mi­si­jai va­do­ vau­ja mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­ ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis.

Be to, ES va­do­vai 2013-ųjų ant­ rą pus­metį turėtų su­si­rink­ti į dar du ei­li­nius su­si­ti­ki­mus. Jie bus su­ reng­ti Briu­se­ly­je, pir­mi­nin­kau­jant Eu­ro­pos Va­dovų Ta­ry­bos (EVT) pre­zi­den­tui.

Pap­ras­tai ei­li­niai EVT su­si­ti­ki­mai ren­gia­mi kas­met kovą, bir­želį, rug­ sėjį ir gruodį. Todėl Lie­tu­vai pir­mi­ nin­kau­jant ES to­kie su­si­ti­ki­mai vyks 2013 m. rugsėjį ir gruodį. Tiks­lias nu­ma­tomų ei­li­nių su­si­ti­kimų da­tas Lie­tu­vos vald­žia iki šių metų lie­pos 1 d. su­de­rins su EVT pre­zi­den­tu Her­ ma­nu van Rom­puy, ku­ris, tikė­ti­na, iš­liks šia­me po­ste ir kitą­met.

EVT su­si­ren­ka ir į neei­li­nius su­ si­ti­ki­mus. Kiek jų bus 2013-ųjų ant­rą pus­metį, dar neaiš­ku. Pir­ mi­nin­ka­vi­mo pra­džio­je 2013 m.

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

lie­pos 5 d. į Lie­tuvą turėtų at­vyk­ti vi­sa Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, vėles­niais mėne­siais nu­ma­to­mi ne­for­malūs ES mi­nistrų su­si­ti­ki­mai.

2013 m. spalį turėtų vyk­ti tei­ sin­gu­mo ir vi­daus rei­kalų mi­ nistrų su­si­ti­ki­mas su Ru­si­ja, taip pat nu­ma­to­mos ke­lios aukš­čiau­ sio ly­gio kon­fe­ren­ci­jos ir Bal­ti­jos jūros re­gio­no stra­te­gi­jos me­ti­nis fo­ru­mas. Šiuo me­tu ES pir­mi­nin­kau­ja Da­ ni­ja, liepą pus­me­čiui prie ES vai­ro stos Kip­ras. 2013 m. pirmą pus­metį šios pa­rei­gos pa­tikė­tos Ai­ri­jai.

5

antrADIENIS, gegužės 29, 2012

lietuva

Ban­do skai­čiuo­ti ša­li­nin­kus Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos dėl šei­mos su­sie­ji­mo su san­tuo­ka ša­li­nin­ kai pri­pažįs­ta, kad kol kas jiems trūksta pa­jėgų Sei­me šiai pa­tai­ sai pa­tvir­tin­ti. Todėl vis ati­dėlio­ja­mas bal­sa­vi­mas dėl pa­grin­di­ nio ša­lies įsta­ty­mo pa­ko­re­ga­vi­mo.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ga­li būti „ant ri­bos“

Sei­mo na­riai jau ge­gužės vi­du­ry­ je turė­jo pirmą kartą bal­suo­ti dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos, nu­sta­tan­čios ki­tokį šei­mos tei­sinį su­pra­timą, pri­ ėmi­mo. Toks bal­sa­vi­mas ne­tgi bu­vo įra­šy­tas į vie­nos ple­na­ri­nių po­sėdžių die­nos dar­bot­varkę, ta­čiau pa­sku­ ti­niu mo­men­tu išb­rauk­tas. Pri­pa­ žin­ta, jog nei ta­me po­sėdy­je, nei vėles­niuo­se ne­bu­vo su­si­rinkę pa­ kan­ka­mai Sei­mo na­rių, kad pa­tai­sa su­rinktų rei­kiamą balsų skai­čių.

Bet ir da­bar Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­ sos ša­li­nin­kai nėra dar tik­ri, ar bir­ želį, kai bal­sa­vimą dėl jos nu­ma­to­ ma vėl įtrauk­ti į dar­bot­varkę, jau bus su­rink­ta pa­kan­ka­mai balsų. „Sa­ky­čiau, šan­sai yra 50 ir 50.

Sun­ko­ka būtų pro­gno­zuo­ti ir ne­si­ norėtų bur­ti iš ka­vos tirš­čių. Bal­sa­ vi­mo re­zul­ta­tai ga­li būti la­bai „ant ri­bos“, – spėjo vie­nas did­žiau­sių Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos rėmėjų Sei­ mo So­cia­li­nių rei­kalų ir dar­bo ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas, val­dan­čio­sios Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­ čio­nių de­mok­ratų frak­ci­jos na­rys Ri­man­tas Da­gys.

Nu­si­su­ko pra­si­dėjus dis­ku­si­joms

Po­li­ti­kas at­kreipė dėmesį, kad pa­ rengtąjį Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos pro­ jektą dėl ki­to­kio šei­mos tei­sinės sam­pra­tos įtvir­ti­ni­mo par­ėmė dau­ giau par­la­men­tarų, nei jų reikėtų priim­ti pa­čią pa­taisą – apie šimtą. „Jei­gu vi­si pa­si­ra­šiu­sie­ji pro­jektą da­ly­vautų bal­sa­vi­me ir bal­suotų už, tuo­met Kons­ti­tu­ci­ja būtų ne­ sun­kiai ir grei­tai pa­ko­re­guo­ta“, – minė­jo R.Da­gys.

Ta­čiau jis pri­pa­ži­no, kad Sei­me pra­si­dėjus dis­ku­si­joms dėl Kons­ti­tu­ ci­jos pa­tai­sos da­lis pir­minį pro­jektą par­ėmu­sių nu­si­su­ko nuo jo. Tarp to­kių bu­vo kai ku­rie so­cial­de­mok­ra­ tai. Ke­li šios par­ti­jos at­sto­vai su­ti­ko su pa­rengtą­ja Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sa, bet vėliau So­cial­de­mok­ratų par­ti­ja pri­ėmė spren­dimą ne­pa­rem­ti jos.

Todėl dau­gu­ma pro­jektą pa­si­ra­ šiu­sių so­cial­de­mok­ratų ir kai ku­ rių kitų par­tijų at­stovų ne­be­ke­ti­na bal­suo­ti dėl jo pri­ėmi­mo. „Būtent dėl to­kios pa­si­kei­tu­sios kai ku­rių ko­legų po­zi­ci­jos ir ne­ga­li­ma kol kas pro­gno­zuo­ti bal­sa­vi­mo baig­ties“, – pri­dūrė Sei­mo So­cia­li­nių rei­kalų ir dar­bo ko­mi­te­to va­do­vas.

Ri­man­tas Da­gys:

Sun­ko­ka būtų pro­gno­ zuo­ti ir ne­si­norėtų bur­ ti iš ka­vos tirš­čių. Bal­ sa­vi­mo re­zul­ta­tai ga­li būti la­bai „ant ri­bos“.

Abe­jo­ja, ar su­rinks balsų

R.Da­gys ti­ki­si, kad pir­ma­sis bal­ sa­vi­mas dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­ sos galėtų įvyk­ti bir­že­lio pirmą ar­ ba ant­rą sa­vaitę. „Bet ku­riuo at­ve­ju reikėtų, kad jis būtų su­reng­tas dar

iki Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­jos pa­bai­ gos, tai yra iki lie­pos. Ta­da ant­ra­sis bal­sa­vi­mas galėtų vyk­ti rugsėjį ar­ ba spalį – ir­gi dar šia­me Sei­me“, – kalbė­jo po­li­ti­kas.

R.Da­gys su­ti­ko, kad, ne­pa­vy­kus su­rink­ti rei­kia­mo balsų skai­čiaus Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai priim­ti, ji būtų ati­dėta ma­žiau­siai me­tams, tai yra jau ki­tam Sei­mui ap­si­spręsti.

Ta­čiau kon­ser­va­to­riai var­gu ar tu­ rės dau­gumą būsi­ma­me par­la­men­ te, todėl jie ban­dys priim­ti Kons­ ti­tu­ci­jos pa­taisą dar per šio Sei­mo ka­den­ciją.

Pa­sak par­la­men­ta­ro, Sei­mo Tei­ sės ir teisėt­var­kos ko­mi­te­tas yra įsi­pa­rei­gojęs dar paieš­ko­ti ki­to­kios, galbūt kiek švel­nesnės Kons­ti­tu­ci­ jos pa­tai­sos for­mu­luotės, ku­ri neer­ zintų dau­gu­mos Sei­mo na­rių ir už­ tik­rintų pa­kan­kamą balsų skai­čių.

Be to, Sei­mo val­dy­ba ir sek­re­to­ ria­tas ban­dys ras­ti tokį par­la­men­ to ple­na­rinį po­sėdį, ku­ria­me da­ ly­vautų ga­na daug par­la­men­tarų – kad jie ne­būtų iš­vykę į ko­man­ di­ruo­tes.

Ta­čiau Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai dėl šei­mos tei­si­nio sta­tu­so prie­šta­rau­jan­ti so­cial­de­mok­ratė Ma­ri­ ja Auš­rinė Pa­vi­lio­nienė ne­ti­ki, kad kon­ser­va­to­riams ir jų ša­li­nin­kams pa­vyks su­rink­ti 94 Sei­mo na­rių bal­sus, būti­nus pa­tai­sai priim­ti.

So­cial­de­mok­ratė pri­minė, kad po svars­ty­mo už šią pa­taisą bal­sa­ vo vos dau­giau kaip še­šios de­šim­ tys par­la­men­tarų. „Gal dar ko­kias dvi de­šim­tis pa­pil­domų balsų ga­li­ ma ban­dy­ti su­ran­kio­ti, vos ne prie­ var­ta lie­piant da­ly­vau­ti bal­suo­ jant. Ta­čiau balsų vis tiek turėtų pri­trūkti ir pa­tai­sa turėtų būti at­ mes­ta“, – spėjo ji.

Nuos­ta­ta: pa­gal pa­teiktąjį pro­jektą šei­ma būtų su­ku­ria­ma tik su­da­rius

san­tuoką.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Ini­cia­ty­va gimė per­nai Val­dan­čiųjų kon­ser­va­to­rių ini­ci­juo­tu Kons­ti­tu­ci­jos 38 straips­nio pa­tai­sos pro­jek­tu siū­lo­ma nu­sta­ty­t i, kad šei­ ma ky­la ne tik iš san­tuo­kos, bet ir iš tėvų bei vaikų ry­šio, gi­mi­nystės. Pir­ me­nybė šiuo at­ve­ju ati­duo­da­ma šei­ mai su­kur­ti per san­tuo­kos ins­ti­tutą.

Pa­gal pa­teiktąjį pro­jektą šei­ma su­ku­ ria­ma su­da­rius san­tuoką, ku­ri su­da­ ro­ma lais­vu vy­ro ir mo­ters su­ta­ri­mu.

Taip pat siū­lo­ma Kons­t i­tu­ciją pa­pil­ dy­t i sa­k i­niu, kad „šei­ma taip pat ky­ la iš mo­ti­nystės ir tėvystės“.

Re­mian­tys pa­taisą po­li­ti­kai tei­gia, kad būti­na įtvir­tin­ti, jog vals­tybė pir­miau­ sia re­mia san­tuo­kos pa­grin­du su­da­ry­ tas šei­mas. Bet opo­nen­tai ne­su­tin­ka su šiuo ar­gu­men­tu ir tei­gia, kad esa­ ma Kons­ti­tu­ci­jos for­mu­luotė ga­li gy­ vuo­ti to­liau. No­rint priim­ti Kons­ti­tu­ ci­jos pa­taisą, rei­kia, kad Sei­mas bal­ suotų už ją du­kart. Kas­kart už tu­ri bal­suo­ti ne ma­žiau kaip du treč­da­liai

visų par­la­men­tarų – 94 Sei­mo na­riai.

Tarp abiejų bal­sa­vimų tu­ri būti pa­da­ ry­ta ne trum­pesnė nei trijų mėne­sių per­trau­ka. Šeimą su san­t uo­k a su­s ie­j an­t i pa­ tai­s a pa­teik­t a po to, kai Kons­t i­t u­ ci­n is Teis­m as (KT) per­n ai rugsė­ jį pa­s kelbė, kad 2008 m. priim­tos Vals­t y­binės šei­mos po­l i­t i­kos kon­ cep­c i­jos nuo­s ta­tos, šei­ma pri­p ažįs­ tan­č ios tik gy­ve­nan­č ius san­t uo­ko­ je žmo­nes, prie­š ta­rau­ja Kons­t i­t u­c i­ jai. KT pa­skelbė, kad šei­ma ga­l i bū­ ti su­k ur­t a ne tik san­t uo­kos pa­g rin­ du, o san­t y­k ių iš­raiš­kos for­ma kons­ ti­t u­ci­nei šei­mos sam­pra­tai es­m inės reikšmės ne­t u­r i. Šiuo me­t u Kons­t i­t u­ci­jos 38 straips­ nis sa­ko, kad šei­ma yra vi­suo­menės ir vals­tybės pa­grin­das, vals­tybė sau­ go ir glo­bo­ja šeimą, mo­ti­nystę, tėvys­ tę ir vai­kystę, o san­tuo­ka su­da­ro­ma lais­vu vy­ro ir mo­ters su­ta­ri­mu.

6

AntrADIENIS, gegužės 29, 2012

nuomonės

Ban­dys grąžin­ti pro­tus

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

L Eu­ras ir „Mo­no­po­lio“ žai­di­mas Stasys Gudavičius

A

nglų dien­raš­tis „Lon­ don Eve­n ing Stan­ dart“ eu­ro zo­nos gal­ vosūkį, ką da­r y­t i su Grai­k i­ja, nuo­lat ba­lan­suo­jan­čia ties ne­mo­k u­mo ri­ba, pa­ly­g i­no su po­pu­l ia­r iu „Mo­no­p o­l io“ sta­ lo žai­d i­mu. Pa­sak straips­n io au­ torės, šia­me žai­d i­me ne­re­tai su­ si­da­ro to­k ia si­tua­ci­ja, kai vie­nam žaidė­jui la­bai smar­k iai se­ka­si, jis pri­ren­ka daug tur­to ir pi­nigų, o li­ kę su­sėdę prie žai­di­mo sta­lo „nu­ si­g y­ve­na“, bank­r u­tuo­ja. Tuo­met tam­pa aki­vaiz­du, kad žai­d i­mas ne­tru­kus baig­sis.

Eu­ro zo­nos žlu­gi­mas reikštų, kad smar­kiai pa­didėtų nau­jos re­ce­si­ jos ban­gos ti­ki­mybė.

No­r int, kad jis tęstųsi, ly­de­r iui ten­ka svars­t y­t i, kaip pa­rem­t i at­ si­l ie­kan­čius – kre­d i­tais, per­lei­d i­ mais, tur­to do­va­no­ji­mais, at­lei­di­ mais nuo mo­kes­čių ir taip to­liau.

Pa­našūs pa­s i­r in­k i­mo gal­vosū­ kiai, kaip ra­šo „Lon­don Eve­n ing Stan­dart“ ap­ž val­g i­n inkė, da­bar kan­k i­na eu­ro zoną. Ar jai pri­ klau­s an­č ios tur­t in­gesnės ša­lys ban­dys tęsti žai­dimą su bank­ru­ tuo­jan­čia Grai­ki­ja – pa­mai­tins jos eko­no­miką vis nau­jais kre­di­tais, galbūt dalį jų nu­ra­šys? Ar šią Pie­ tų Eu­ro­pos vals­tybę iš­mes lauk iš bent jau iki šiol pres­ti­ž i­niu lai­ky­ to klu­bo ir taip su­kels pa­vojų, kad vi­sas eu­ro pro­jek­tas ims ir vieną ne­g ra­ž ią dieną su­g rius?

Tai­g i, ką da­ry­ti?

Bai­siau­sia, kad at­sa­ky­mo į šį gy­ vy­biš­kai svarbų klau­simą nei eu­ ro zo­na, nei vi­sa ES, tad ir Lie­tu­ va, ne­ran­da jau ga­na il­gai. Svars­ ty­mai, dis­k u­s i­jos, skai­č ia­v i­mai tęsia­si. Šis tas, ži­no­ma, pri­klau­sys ir nuo pa­čios Grai­k i­jos, ku­r io­je ne­t ru­

kus vėl bus su­reng­ti par­la­men­to rin­ki­mai. Jei­gu graikų rinkė­jai į vald­žios olimpą ga­lu­ti­nai išs­tums tuos, ku­rie pa­si­sa­ko prie­š tarp­tau­ ti­nių įsi­pa­rei­go­jimų lai­kymą­si ir griež­tas tau­py­mo prie­mo­nes, tuo­ met išei­tis ga­li būti vie­no­kia.

Bet jei­g u Grai­k i­ja ne­pra­ras svei­ ko pro­to ir to­liau pa­tvir­tins sa­vo norą lik­t i eu­ro zo­no­je ir lai­k y­t is pri­siimtų įsi­pa­rei­go­jimų, tuo­met galbūt bendrą ES va­liutą dar pa­ vyks iš­gelbė­ti.

Lie­t u­va ne tik jau dau­gelį metų ofi­cia­l iai dek­la­r uo­ja siekį įsto­t i į eu­ro zoną. Mūsų ša­l is yra įsi­pa­ rei­go­ju­si tai pa­da­ry­ti Sto­ji­mo į ES su­tar­ty­je. Tad no­ras įsi­ves­ti eurą įtvir­tin­tas kaip ofi­cia­lus Lie­tu­vos įsi­pa­rei­go­ji­mas.

O kas būtų, jei­g u eu­ras imtų ir žlugtų? Lie­t u­va ne tik kad ne­ taptų fi­nan­siš­kai stip­riau­sio, nors ir su tam tik­ro­m is pro­ble­mo­m is su­s i­du­r ian­č io klu­b o na­re. Eu­ ro zo­nos žlu­g i­mas reikštų, kad smar­k iai pa­didėtų nau­jos re­ce­si­ jos ban­gos ti­k i­mybė. Ši­to­kio stip­raus, jau ant­ro per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus, smūgio Lie­tu­vos eko­no­mi­ka ga­li ir neat­ lai­ky­ti.

Todėl ofi­cia­lu­sis Vil­n ius turėtų būti suin­te­re­suo­tas, kad eko­no­ minė griū­tis ne­pa­si­kar­totų. Ne tik Vil­n ius, bet ir ki­tos Eu­ro­pos bei pa­sau­lio sos­tinės to ne­norėtų.

Vis dėlto ne­ž i­n ia, kiek dar lai­ko bus ieš­ko­ma išei­čių iš su­dėtin­go „grai­k iš­ko­jo pa­to“ si­tua­ci­jos. Kaip ne­pas­kan­din­ti Grai­ki­jos, bet ir ne­ pra­ž u­dy­ti vi­so eu­ro klu­bo?

At­sa­k ymų paieš­kos ga­l i užt­r uk­ ti dar il­gai. Kai ku­rie skep­tiš­k iau nu­si­teikę ne­tgi pro­gno­zuo­ja, kad eu­ro klau­s i­mai iš­l iks ak­t ualūs net kitų metų ant­rą pus­metį, kai Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES. Jei­g u taip at­si­t iktų, Lie­tu­vos da­ bar svars­to­m a 2013-ųjų ant­ro pus­me­čio pir­m i­n in­ka­v i­mo pre­ li­m i­na­r i dar­bot­varkė nueitų šu­ niui ant uo­de­gos. Tektų visą dė­ mesį ir vi­sas pa­jėgas skir­t i eko­ no­m i­kos vien­t i­su­mui iš­sau­go­t i, fi­nan­si­n iams da­ly­kams ir ne­t gi 2014–2020 m. fi­nan­si­nei per­spek­ ty­vai ga­lu­ti­nai pa­tvir­tin­ti, nes ta­ da iš­kils pa­vo­jus, kad ji iki to lai­ko dar ne­bus su­de­rin­ta.

Lie­t u­vai tuo­met ateitų, kaip sa­ ko­ma, mak­si­ma­lių iš­ban­dymų ir did­ž iulės at­sa­ko­mybės me­tas.

ie­tu­vo­je pra­de­da­ma nau­ja pro­gra­ma, ku­ria bus sie­ kia­ma su­do­min­ti už­sie­nio aukštųjų mo­kyklų ab­sol­ven­ tus dar­bu Lie­tu­vos vie­ša­ja­me sek­to­ riu­je. Prog­ra­mos da­ly­viai – tik la­bai ge­rais įver­ti­ni­mais stu­di­jas už­sie­ny­ je baigę Lie­tu­vos pi­lie­čiai – galės 12 mėne­sių dirb­ti pa­si­rink­to­se ins­ti­tu­ ci­jo­se ir pri­tai­ky­ti sa­vo ži­nias pra­kti­ ko­je pa­gal įgytą iš­si­la­vi­nimą.

Jaunųjų pro­fe­sio­nalų pro­gramą „Kurk Lie­tu­vai“ ini­ci­ja­vo vie­šo­sios įstai­gos „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ir „Vers­li Lie­tu­va“. „Tai pir­mo­ji to­kio po­būdžio pro­ gra­ma Lie­tu­vo­je, ku­ri su­tei­kia rea­ lią ga­li­mybę ga­biam jau­ni­mui grįžti į gim­tinę ir būti nau­din­gam sa­vo ži­ nio­mis“, – pra­ne­ši­me spau­dai teigė prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius.

Ko­men­tuo­da­mas šią idėją žur­na­ lis­tams prem­je­ras pa­brėžė, kad pro­ gra­ma, be ki­ta ko, leis vals­tybės ins­ ti­tu­ci­jo­se dir­ban­tiems spe­cia­lis­tams „pa­jus­ti, kuo gy­ve­na la­bai grei­tai be­ si­kei­čian­tis glo­ba­lus pa­sau­lis“.

Pa­sak prem­je­ro, Lie­tu­va tarp­tau­ tinė­je are­no­je gi­ria­ma už jos žmo­ nių iš­si­la­vi­nimą ir gebė­ji­mus, todėl ypač svar­bu, kad pa­žan­giau­sias Lie­ tu­vos jau­ni­mas po stu­dijų už­sie­ny­ je grįžtų į Lie­tuvą ir pri­tai­kytų sa­vo ži­nias čia. Ūkio mi­nist­ro Ri­man­to Žy­liaus tei­ gi­mu, pa­gal šią pro­gramą priim­tiems sta­žuo­to­jams bus mo­ka­mi to­kie at­ ly­gi­ni­mai, kaip ir nuo­la­ti­niams vals­ tybės tar­nau­to­jams. „Prog­ra­ma tik­rai bus pa­trauk­li ne fi­nan­si­niu, o idė­ji­ niu at­žvil­giu“, – pir­ma­dienį žur­na­ lis­tams sakė R.Žy­lius. „Tie žmonės gaus at­ly­gi­nimą ir nu­ ma­to­me, kad kas tris mėne­sius bus ro­tuo­ja­mi gru­pelė­mis po mi­nis­te­ri­jas ar pa­vald­žias ins­ti­tu­ci­jas ir, kaip sa­ kiau, dirbs prie konk­re­čių pro­jektų, kur jų ži­nios, jų gebė­ji­mai galės pra­

Vil­tys: idė­jos au­to­riai ti­ki­si, kad nau­jo­ji pro­gra­ma pa­dės į Lie­tuvą grąžin­ti

už­sie­nio uni­ver­si­te­tus bai­gu­sius jau­nuo­lius.

vers­ti tam, kad pa­si­žiūrė­tu­me į pro­ble­ma­tiką iš ki­tos pusės. Tai yra ne taip, kaip tra­di­ciš­kai ban­do­me su­si­ do­ro­ti su vie­no­mis ar ki­to­mis pro­ble­mo­mis“, – teigė mi­nist­ras.

Ri­man­tas Žy­lius:

Prog­ra­ma tik­rai bus pa­trauk­li ne fi­nan­si­niu, o idė­ji­niu at­žvil­giu.

Jis taip pat sakė, jog ti­ki­ma­si, kad sta­žuo­to­jus prii­man­čių vals­tybės ins­ti­tu­cijų pa­vyzd­žiu pa­seks ir pri­ va­tu­sis sek­to­rius.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Mi­nist­ras taip pat aiš­ki­no ne­ma­nan­ tis, kad už­sie­ny­je stu­di­ja­vu­sius tau­tie­ čius kvie­čian­tis su­grįžti pro­jek­tas nu­ ver­ti­na Lie­tu­vo­je gautą iš­si­la­vi­nimą.

R.Žy­liaus tei­gi­mu, sa­vo ša­ly­je stu­di­jas baigę spe­cia­lis­tai ga­li lais­vai siek­ti kar­ je­ros, da­ly­vau­ti įvai­riuo­se kon­kur­suo­se į vals­tybės tar­nybą, o stu­di­ja­vu­siems už­sie­ny­je rei­kia po­stūmio par­va­žiuo­ ti į Lie­tuvą, nes jie tu­ri pa­žin­čių, drau­ gų už­sie­ny­je. Į jaunųjų pro­fe­sio­nalų pro­gramą jau įsi­jungė Ūkio, Ap­lin­ kos, Fi­nansų, Kultū­ros, Tei­sin­gu­mo, Švie­ti­mo ir moks­lo, Už­sie­nio rei­kalų mi­nis­te­ri­jos, lau­kia­ma pa­tvir­ti­ni­mo ir iš kitų ins­ti­tu­cijų.

Stu­dentų at­ranką į ES lėšo­mis fi­ nan­suo­jamą „Kurk Lie­tu­vai“ pro­ gramą ke­ti­na­ma or­ga­ni­zuo­ti bent tre­jus atei­nan­čius me­tus. Šie­met, pir­mai­siais pro­gra­mos me­tais, at­ran­ kos ko­mi­si­ja dviem eta­pais iš­rinks 20 stu­dentų, ta­čiau, iš­band­žius vei­ki­mo mo­delį, kitą­met da­ly­vių skai­čių ke­ti­ na­ma di­din­ti, taip pat įtrauk­ti į pro­ gramą dau­giau vie­šo­jo sek­to­riaus ins­ ti­tu­cijų ir kvies­ti Lie­tu­vos aukštųjų mo­kyklų ab­sol­ven­tus, kaip tei­gia­ma Vy­riau­sybės pra­ne­ši­me spau­dai.

VD, BNS inf.

No­ri griež­tesnės at­ran­kos

P

o­li­ci­nin­kui, kaip įta­ria­ma, par­tren­kus vaiką ir pa­si­ša­ li­nus iš įvy­kio vie­tos, vi­daus rei­kalų mi­nist­ras Artū­ras Me­ lia­nas tei­gia, kad rei­kia su­griež­tin­ti pa­reigūnų at­ranką. „Rei­kia di­din­ti ir po­li­ci­jos žmo­nių mo­ty­va­ciją, ir so­cia­li­nes ga­ran­ti­jas, ir at­ly­gi­ni­mus, kad at­ran­ka būtų griež­ tesnė ir ten pa­tektų tik pa­tys ge­riau­si žmonės“, – pir­ma­dienį Vy­riau­sybė­je žur­na­lis­tams sakė mi­nist­ras.

Jis taip pat in­for­ma­vo, kad sek­ma­ dienį Ša­kių ra­jo­ne par­trenk­tas ne­pil­ na­me­tis yra ko­mos būse­nos. „Iš tikrųjų la­bai liūd­nas va­kar va­ka­re bu­vo įvy­kis, kai po­li­ci­jos pa­reigū­nas gal­ būt par­trenkė vaiką. Vai­kas, de­ja, li­

go­ninė­je, ko­mos būse­nos“, – pir­ma­ dienį ap­gai­les­ta­vo A.Me­lia­nas.

1997 m. gimęs dvi­ra­ti­nin­kas per ava­riją Ša­kių ra­jo­ne bu­vo sun­kiai su­ žeis­tas sek­ma­dienį apie 19.20 val., jis iš­vež­tas į Kau­no kli­ni­kas. Ava­riją, ku­ rio­je su­ža­lo­tas vai­kas, kaip įta­ria­ma, su­kėlė Ša­kių ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to Pat­ru­lių būrio va­das V.D., gimęs 1957 m. Jis taip pat įta­ria­mas pa­si­ša­ linęs iš įvy­kio vie­tos. Pir­ma­dienį jis su­lai­ky­tas dviem pa­roms. Nus­ta­ty­ta, kad eis­mo įvy­ky­je da­ly­vavęs au­to­mo­ bi­lis pri­klau­so jo duk­rai. „Be jo­kios abe­jonės im­simės pa­čių griež­čiau­sių prie­mo­nių, ki­taip ir bū­ ti ne­ga­li, po­li­ci­nin­ko at­žvil­giu, be jo­ kios abe­jonės, jei­gu pa­si­tvir­tins vi­si

tie įta­ri­mai“, – pir­ma­dienį teigė vi­ daus rei­kalų mi­nist­ras.

Jis sakė, kad dar neaiš­ku, ar pa­ reigū­nas jau­nuolį galė­jo par­trenk­ ti ne­blai­vus. „Kai bus at­lik­tas ty­ri­ mas, vi­sos tos galbūt sun­ki­nan­čios ap­lin­kybės bus įver­tin­tos. To­kiems žmonėms po­li­ci­jo­je tik­rai ne vie­ta ir ten­ka la­bai ap­gai­les­tau­ti, kad to­kių pa­si­tai­ko. Yra daug pa­reigūnų – apie 10 tūkst. po­li­ci­jos sis­te­mo­je dir­ba, ta­čiau kar­tais to­kių ne­lai­mingų da­ lykų at­si­tin­ka“, – dėstė mi­nist­ras. „Blo­giau­sias da­ly­kas – kad galbūt tas pa­reigū­nas, nors ir ne­dar­bo me­ tu, pa­si­ša­li­no iš įvy­kio vie­tos. Tai yra blo­gai“, – pa­brėžė jis.

VD, BNS inf.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397

212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

antrADIENIS, gegužės 29, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,13 %

6,5

–0,25 %

+1,18 %

Du­jos bran­go ­ be­ne la­biau­siai Du­jų kai­nų Lie­tu­vos na­mų ūkiams au­gi­ mas ant­rą 2011 m. pus­me­tį, pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2010 m., bu­vo vie­ nas di­džiau­sių iš 27 ES ša­lių. Du­jos ša­ ly­je bran­go 19,1 pro­c. ir šis kai­nų šuo­lis bu­vo penk­tas pa­gal dy­dį ES. Spar­čiau­siai du­jos bran­go Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je (27,2 pro­c.), o pi­go tik Ru­mu­ni­jo­je (0,1 pro­c.).

Vi­so­je ES du­jų kai­na per me­tus pa­ki­lo 12,6 pro­c.

proc.

šie­met ša­ly­je pa­di­dė­jo maž­me­ni­nės pre­ky­bos apy­var­ta.

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3300 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2981 JAV do­le­ris 1 2,7373 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6738 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9454 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9545 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5841 Ru­si­jos rub­lis 100 8,6041 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8705

pokytis

+0,0240 % –0,2182 % –0,4582 % –0,1568 % –0,0020 % +0,4610 % +0,4955 % –0,7406 % –0,0835 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,60

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,85

4,55

2,47

„Va­koil“

4,84

4,54

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

91,75 dol. už 1 brl.

107,80 dol. už 1 brl.

Grai­ki­jos bė­dos pa­ni­kos ne­ke­lia Ban­kai ti­ki­na, kad ša­ly­je sklan­dan­čios spė­lio­nės dėl eu­ro zo­nos atei­ties jų klien­tų veiks­mams įta­kos ne­da­ro. Jų tei­ gi­mu, pa­sta­ruo­ju me­tu in­dė­liai eu­rais at­sii­ma­mi tik dėl na­ tū­ra­lių prie­žas­čių.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Po­ky­čių ne­pa­ju­to

Ne­ty­lant kal­boms apie Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mą iš ES ir ga­li­mą eu­ro zo­nos žlu­gi­mą, pa­si­gir­do įspė­ji­mų, kad ban­kuo­se lai­ky­ti sa­vo san­tau­ pas eu­rais – ri­zi­kin­ga. Ta­čiau ana­ li­ti­kai neįp­ras­tos grės­mės neįž­vel­ gia, o ban­kai ti­ki­na klien­tų pa­ni­kos ne­pas­te­bė­ję.

DNB ban­ko at­sto­vas spau­dai And­rius Vil­kan­cas už­tik­ri­no, kad pa­sta­ruo­ju me­tu ryš­kių po­ky­čių, su­si­ju­sių su in­dė­lių va­liu­ta, ban­kas ne­pa­ju­to. O in­dė­liai eu­rais, anot jo, klien­tų ne­bau­gi­na – me­tų pra­džio­ je jų skai­čius au­go net spar­čiau nei in­dė­lių li­tais. „Vie­nin­te­lius po­ky­čius pa­ju­to­ me me­tų pa­bai­go­je, kai bu­vo su­ju­ di­mas dėl Grai­ki­jos pa­dė­ties. Tuo me­tu bu­vo pa­dau­gė­ję in­dė­lių do­ le­riais ir Nor­ve­gi­jos kro­no­mis. Ta­ čiau da­bar to­kio su­ju­di­mo nė­ra, tad in­dė­lių sta­bi­liai dau­gė­ja“, – tei­gė A.Vil­kan­cas. Ūkio ban­ko at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne Auk­sė Ar­mo­nai­tėGlo­die­nė taip pat sa­kė, kad di­des­ nių po­ky­čių pa­sta­ruo­ju me­tu ne­ pas­te­bi­ma. Anot jos, pa­sta­rai­siais me­tais ten­den­ci­jos be­veik ne­pa­ ki­to: dau­giau­sia san­tau­pų vis dar lai­ko­ma li­tais – va­liu­ta, ku­ria gau­ na­mos pa­ja­mos ir pa­ti­ria­mos iš­ lai­dos. „Jei prieš va­sa­rą in­dė­liai eu­rais ir pa­sii­ma­mi, tai ne­re­tai bū­na su­ si­ję su ato­sto­gų ke­lio­nė­mis, o ne su bai­me dėl eu­ro atei­ties. Kai ku­ rie žmo­nės ren­ka­si in­dė­lius eu­rais ar ki­to­mis va­liu­to­mis dėl to, kad tau­po stu­di­joms už­sie­ny­je ar ke­ lio­nėms“, – sa­kė A.Ar­mo­nai­tėGlo­die­nė.

1,5 proc.

visos ES ekonomikos sudaro graikai.

„Nor­dea Bank Lie­tu­vos“ ko­mu­ ni­ka­ci­jos va­do­vas Vai­do­tas Cu­cė­ nas pa­ti­ki­no, kad klien­tai in­dė­ lius eu­rais iš ban­ko at­sii­ma tik dėl įpras­tų pra­kti­nių prie­žas­čių, o su pra­šy­mais pa­keis­ti san­tau­pų va­ liu­tą iš eu­rų į ki­tą ban­kas ne­su­si­ dū­ręs.

Grės­mės neįž­vel­gia

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jo Gi­ ta­no Nau­sė­dos tei­gi­mu, ten­den­ci­ja at­siim­ti in­dė­lius eu­rais nė­ra įga­vu­ si pla­taus mas­to, tad vi­suo­me­nė­ je esa­ma dau­giau kal­bų nei rea­lių veiks­mų. Vis dėl­to, pa­šne­ko­vo ma­ ny­mu, šne­koms kil­ti ne­di­de­lis pa­ grin­das yra.

Grai­kų spren­di­mas iš­sto­ti iš ES su­ma­žin­ tų vi­suo­me­nės pa­si­ ti­kė­ji­mą eu­ru, ta­čiau di­des­nių pa­vo­jų eu­ rui kaip va­liu­tai tai ne­su­kel­tų. „Kal­bos ne­ky­la be pa­grin­do.

Tie­siog for­muo­jan­tis tam tik­riems nea­pib­rėž­tu­mams – o Grai­ki­jos si­ tua­ci­ja at­ro­do ypač su­dė­tin­ga – iš kar­to da­ro­mos iš­va­dos, ne­va Grai­ kijos pa­si­trau­ki­mas iš ES su­žlug­ dys eu­ro zo­ną. Na­tū­ra­liai svars­ to­ma, kas nu­tiks eu­rui“, – sa­kė G.Nau­sė­da.

Ta­č iau pa­š ne­ko­vas pa­b rė­ž ė, kad net iš­si­pil­džius pe­si­mis­tiš­ kiau­siems sce­na­ri­jams eu­ro zo­nos žlu­gi­mo ti­ki­my­bė yra ne tik po­li­ tiš­kai, bet ir eko­no­miš­kai men­ kai pa­grįs­ta. Anot jo, net ir ke­lių ša­lių pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos ne­pra­dan­gins eu­ro kaip va­liu­tos: „Ne­ma­žai vals­ty­bių eu­ro zo­no­ je pui­kiai tvar­ko­si ir tik­rai ne­su­ si­du­ria su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­ mis kaip Grai­ki­ja. To­dėl aš šne­kas la­biau ver­tin­čiau kaip psi­cho­lo­gi­ nius bau­bus.“ „Swed­bank Mar­kets“ tar­ny­bos va­do­vas Lie­tu­vo­je To­mas And­re­ jaus­kas pa­ti­ki­no apie jo­kius nuo­ gąs­ta­vi­mus ne­gir­dė­jęs. Juo­lab kad jiems kil­ti, pa­šne­ko­vo ma­ny­mu, nė­ra prie­žas­ties: na­cio­na­li­nė va­liu­ ta su­sie­ta su eu­ru, tad nė­ra di­de­lio

skir­tu­mo, ko­kia va­liu­ta ban­kuo­se in­dė­lius lai­ky­ti. „Vis ska­lam­bi­ja­ ma dėl eu­ro žlu­gi­mo ir tai yra ei­li­ nis kar­tas. Per­nai apie pa­vo­jų bu­vo kal­ba­ma vi­sus me­tus, ta­čiau nie­ko bai­saus ne­nu­ti­ko“, – sa­kė T.And­ re­jaus­kas. Jis pa­sa­ko­jo, kad praė­ju­ sių me­tų ru­de­nį gy­ven­to­jai į ban­ ką ma­siš­kai dė­jo in­dė­lius li­tais ar­ba kei­tė in­dė­lių va­liu­tą, ta­čiau ne­tru­ kus nu­si­ra­mi­no.

Va­liu­ta neiš­ga­ruos

T.And­re­jaus­ko ma­ny­mu, grai­kų spren­di­mas iš­sto­ti iš ES vi­suo­me­ nę dau­giau pa­veik­tų psi­cho­lo­giš­ kai: žmo­nės pra­dė­tų ma­ny­ti, kad eu­ras – ne „šven­ta kar­vė“. Ta­čiau jis pa­brė­žė, jog rea­lus grai­kų iš­sto­ ji­mo po­vei­kis eko­no­mi­kai bū­tų ne toks reikš­min­gas, kaip ma­no­ma.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, grai­kai su­da­ ro tik apie 1,5 pro­c. vi­sos ES eko­ no­mi­kos. „Net jei eu­ro zo­no­je kas nors at­ si­tik­tų, va­liu­ta ir vi­sos san­tau­pos juk neiš­ga­ruo­tų“, – sa­kė T.And­ re­jaus­kas. „Swed­bank“ vy­riau­sio­jo eko­ no­mis­to Ne­ri­jaus Ma­čiu­lio ma­ny­ mu, Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mas iš eu­ro zo­nos su­kel­tų trum­pa­lai­kį ne­ri­mą fi­nan­sų rin­ko­se, bet jį po­li­ti­kai, Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas ir Tarp­ tau­ti­nis va­liu­tos fon­das ga­lė­tų ne­ sun­kiai su­val­dy­ti. „Dėl to tik pa­blo­gė­tų gy­ven­to­jų ir įmo­nių lū­kes­čiai bei bū­tų priim­ti spren­di­mai ma­žiau var­to­ti ir in­ves­ tuo­ti“, – sa­kė pa­šne­ko­vas ir pa­brė­ žė, kad ban­kas ypa­tin­gų pa­si­ruo­ ši­mo prie­mo­nių dėl ga­li­mos eu­ro kri­zės ne­siė­mė.

V.Cu­cė­nas taip pat pri­mi­nė, kad per di­džiau­sią pa­sau­lio ir Lie­tu­vos nuo­smu­kį li­to ir eu­ro san­ty­kis bu­ vo iš­lai­ky­tas ir ne­sus­vy­ra­vo. O tai, anot pa­šne­ko­vo, by­lo­ja apie pa­kan­ ka­mą va­liu­tų sta­bi­lu­mą. „Va­do­vau­juo­si tai­syk­le: jei­gu žmo­gus ti­ki, kad li­to ir eu­ro san­ty­ kis iš­liks ne­pa­ki­tęs, jis tau­py­ti tu­ rė­tų na­cio­na­li­ne va­liu­ta, o sko­lin­tis – eu­rais“, – sa­kė G.Nau­sė­da. Anot jo, ne­pa­vy­dė­ti­na Grai­ki­jos pa­dė­tis ne­su­nai­ki­na pa­grin­di­nių da­ly­kų: ne­kin­tan­čio li­to ir eu­ro san­ty­kio bei eu­ro kaip pi­ni­gi­nio vie­ne­to.

Ri­zi­ką siū­lo iš­skai­dy­ti

Nors ban­kai ri­zi­kos lai­ky­ti in­dė­lius eu­rais sa­ko neįž­vel­gian­tys, ban­kas

Ra­my­bė: eko­no­mis­tai kal­bas dėl pa­vo­jaus ban­kuo­se lai­ky­ti san­tau­pas

eu­rais ver­ti­na kaip ne­pag­rįs­tas ir ban­kų klien­tus ra­gi­na šių šne­kų ne­ klau­sy­ti. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Nor­dea“, kaip sa­kė V.Cu­cė­nas, da­lį sa­vo san­tau­pų re­ko­men­duo­ ja lai­ky­ti ir ki­ta va­liu­ta. Taip, anot jo, ri­zi­ka iš­skai­do­ma: „Ga­li­ma pri­ tai­ky­ti lie­tu­viš­ką pa­tar­lę, ku­ri sa­ko, kad vi­sų kiau­ši­nių lai­ky­ti vie­no­ je pin­ti­nė­je ne­de­ra. Ta­čiau ne­rei­ kė­tų pa­mirš­ti įver­tin­ti vi­sų va­liu­ tų ri­zi­kos.“ V.Cu­cė­nas pa­sa­ko­jo, kad di­de­ lės ver­tės in­dė­lius – dau­giau nei 100 tūkst. eu­rų – ban­kuo­se lai­ kan­tys žmo­nės pa­sta­rai­siais mė­ ne­siais skai­do į ke­lias va­liu­tas ir taip su­ma­ži­na ri­zi­ką. Ta­čiau pa­ pras­t us, ži­n ių ne­t u­r in­č ius gy­ ven­to­jus pa­šne­ko­vas ra­gi­no pa­ tiems ne­r i­z i­k uo­t i ir pir­m iau­s ia

pa­s i­kon­s ul­t uo­t i su ban­k ų spe­ cia­lis­tais. „In­dė­lio skai­dy­mas į ke­lias va­ liu­tas pri­klau­so nuo klien­to fi­nan­ si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų, jo san­tau­ pų dy­džio ir va­liu­tos, ku­ria jis šiuo me­tu ban­ke lai­ko sa­vo lė­šas. Svar­ bu ir tai, in­dė­lis yra vi­so žmo­gaus gy­ve­ni­mo san­tau­pos ar tik jų da­ lis“, – sa­kė jis.

Anot pa­šne­ko­vo, in­dė­lius bū­din­ ga skai­dy­ti į li­tus, do­le­rius ir eu­rus, taip pat pa­si­tu­rin­tiems klien­tams ban­kas pa­siū­lo in­dė­lius lai­ky­ti skan­di­na­viš­ka va­liu­ta. Tie­sa, in­dė­ lių skan­di­na­viš­ka va­liu­ta da­lis dėl ga­li­mų svy­ra­vi­mų re­ko­men­duo­ja­ ma ne­di­de­lė, apie 20 pro­c.

8

AntrADIENIS, gegužės 29, 2012

sveikata sveikata.diena.lt

Ypa­tin­gas bu­rokė­lių sul­čių efek­tas Mu­zi­kan­tai, gro­jan­tys pu­čia­mai­ siais inst­ru­men­tais, prie­š pa­si­ ro­dymą turėtų iš­ger­ti bu­rokė­lių sul­čių – tai pa­dės il­giau su­lai­ky­ ti kvėpa­vimą.

Moks­li­ninkų at­lik­tas ty­ri­mas ro­ do, kad kon­cent­ruo­tos bu­rokė­lių sul­tys dėl sa­vo po­vei­kio ga­li būti nau­din­gas gėri­mas ir plau­ki­kams bei na­rams – šios dar­žovės sul­tys net iki 11 pro­c. ga­li prail­gin­ti lai­ ką, pra­leistą ne­įkvėpus. Šios sul­tys pa­de­da kūnui pa­ si­ro­dy­ti efek­ty­viau, nes su­dėty­ je tu­ri di­delį kiekį nit­ra­to, ku­ris, pa­tekęs į žmo­gaus or­ga­nizmą, su­ skai­do­mas į azo­to ok­sidą.

Pas­ta­ro­ji med­žia­ga pa­de­da rau­ me­nims dirb­ti to­kiu pat in­ten­sy­ vu­mu, ta­čiau nau­do­jant ma­žiau de­guo­nies. Tai reiš­kia, kad vie­ no at­si­kvėpi­mo mums už­ten­ka il­gesnį laiką.

Bu­rokė­lių sul­čių efektą ty­rinė­jo moks­li­nin­kai iš Cent­rinės Šve­di­ jos uni­ver­si­te­to ir Ek­se­te­rio uni­ ver­si­te­to.

Eks­pe­ri­men­tas, ap­ra­šy­tas „Kvėpa­vi­mo psi­cho­lo­gi­jos ir neu­ro­ bio­lo­gi­jos“ žur­na­le, at­skleidė, kad ty­ri­mo da­ly­viai, išgėrę 70 ml bu­rokė­lių sul­čių, po van­de­niu iš­

28

se­kundė­mis il­giau po van­de­niu iš­bu­vo ty­ri­mo da­ly­viai, gavę bu­rokė­lių sul­čių. bu­vo be­veik pu­se mi­nutės il­giau nei tie, ku­rie sul­čių ne­gėrė.

Ty­ri­mo da­ly­viai, išgėrę bu­rokė­lių sul­čių, po van­de­niu iš­bu­vo vi­du­ti­ niš­kai 4:38 mi­nutės, o gavę iš­ger­ti pla­ce­bo panėrę ištvėrė trum­piau – apy­tiks­liai 4:10 mi­nutės, kaip ra­ šo­ma te­leg­raph.co.uk.

Tyrėjų ma­ny­mu, toks bu­rokė­lių sul­čių po­vei­kis ga­li būti nau­din­ gas ne tik na­rams, bet ir vi­siems, už­sii­man­tiems veik­la, ku­riai rei­ kia stip­rių plau­čių, žmonėms. Pa­ vyzd­žiui, plau­ki­kams, ope­ros dai­ ni­nin­kams, gro­jan­tiems va­ri­niais ir me­di­niais pu­čia­mai­siais inst­ ru­men­tais ir al­pi­nis­tams, ko­pian­ tiems į aukš­tas vir­šu­kal­nes.

VD, lrt.lt inf.

Nau­da: su­val­gy­ta ledų po­rci­ja ga­li pa­keis­ti vaikų ne­la­bai mėgstamą stik­linę pie­no.

Gai­vaus kąsnio pa­vo­jai At­ši­lus orams, vis daž­niau sma­gu­riau­ja­ me le­dais. Va­sarą jais pre­kiau­ja­ma ne tik pre­ky­bos cent­ruo­se, bet ir kios­kuo­se, lau­ ko pre­ky­vietė­se. Kaip iš­si­rink­ti le­dus, kad sma­gu­ria­vi­mas ne­si­baigtų ap­si­nuo­di­ ji­mu ar aler­gi­jos prie­puo­liu?

Ar nėra aler­genų?

Esen­ci­ja: bu­rokė­lių sul­čių po­vei­kis ga­li būti nau­din­gas ne tik na­rams,

bet ir vi­siems, už­sii­man­tiems veik­la, ku­riai rei­kia stip­rių plau­čių.­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Daug bėgio­si – il­giau gy­ven­si

Rink­da­mie­si le­dus var­to­to­jai tu­ri at­kreip­ti dėmesį į tai, ko­kio­mis sąly­go­mis šie pro­ duk­tai lai­ko­mi.

Bėgio­ji­mo ir gy­ve­ni­mo ko­kybės ryšį nu­sta­ty­ti siekę me­di­kai iš­tyrė sta­tis­ti­kos duo­me­nis, ku­riuo­se bu­vo smul­kiai ap­ra­šy­tas 2 tūkst.

Da­ni­jos bėgikų gy­ve­ni­mas.

Paaiškė­jo, kad kas­dien bent va­ landą pa­bėgioję ne tik jau­simės ge­riau, bet ir gy­ven­si­me il­giau.

Vy­riau­sia­sis ty­rimų kar­dio­lo­gas Pe­te­ris Sno­ras teigė, kad re­gu­lia­ rus bėgio­ji­mas tik­rai ga­li prail­ gin­ti gy­ve­nimą ir pa­ge­rin­ti gy­ve­ ni­mo ko­kybę. „Ga­li­me už­tik­rin­tai pa­sa­ky­ti, kad re­gu­lia­rus bėgio­ji­mas prail­ gi­na gy­ve­nimą. Dar vie­nas pra­ na­šu­mas yra tai, kad bėgio­ji­mas ne­rei­ka­lau­ja daug lai­ko ar il­go pa­ si­ruo­ši­mo“, – kalbė­jo me­di­kas.

VD inf.

„Rink­da­mie­si le­dus var­to­to­jai tu­ ri at­kreip­ti dėmesį į tai, ko­kio­mis sąly­go­mis šie pro­duk­tai lai­ko­mi, ar jie ne­pra­radę for­mos ir iš­vaiz­dos“, – pri­me­na Vals­ty­binės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos Ve­te­ri­na­ri­ jos sa­ni­ta­ri­jos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­listė An­to­ni­na Grei­čiu­vienė.

Ant val­gomųjų ledų eti­ketės tu­ri būti pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja apie jų su­ dėtį. Pa­gal rei­ka­la­vi­mus ledų su­dėtis ra­šo­ma mažė­jan­čia su­de­damųjų da­ lių se­ka. Anot spe­cia­listės, ren­kan­ tis le­dus ka­vinė­se rei­kia ati­džiau domė­tis, iš ko jie pa­ga­min­ti, ar su­ dėty­je nėra al­ko­ho­lio.

An­to­ni­na Grei­čiu­vienė:

Re­gu­lia­rus bėgio­ji­mas tiek mo­ terų, tiek vyrų gy­ve­nimą prail­gi­ na nuo pen­ke­rių iki še­še­rių metų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

„Aler­giš­ki žmonės turėtų at­ kreip­ti dėmesį į pa­teiktą in­for­ ma­ciją apie aler­gi­zuo­jan­čias med­ žia­gas ar­ba jų pėdsa­kus, – pabrėžė A.Grei­čiu­vienė. – Var­to­to­jai tu­ ri at­kreip­ti dėmesį į in­for­ma­ciją eti­ketė­je – jei sko­niui nau­do­ja­ mi natū­ralūs pro­duk­tai – dže­mai, sul­tys, uo­gos, vai­siai, eti­ketė­se ra­ šo­ma „braš­ki­niai“, „avie­ti­niai“ ar kt. O jei nau­do­ja­mi ne­natū­ralūs, sin­te­ti­niai aro­ma­tai, ta­da žy­mi­ ma „braš­kių sko­nio“ ar „ki­vių sko­nio“ ir kt.“

Ma­ni­pu­lia­ci­jos su plom­by­ru

Val­go­mie­ji le­dai skirs­to­mi į gru­pes, ku­rių kiek­vie­nai ke­lia­mi tam tik­ri rei­ka­la­vi­mai. Pag­rin­di­niai jų – ati­ tin­ka­mas rie­bu­mas, pie­no bal­tymų ir sausųjų med­žiagų kie­kis.

Pa­gal rie­bumą le­dai skirs­to­mi į grie­ti­ni­nius, pie­niš­kus, vai­si­nius (šer­be­tus) ir plom­byrą. Jei į le­dus de­da­mi tik pie­no rie­ba­lai ir bal­ty­ mai, ant jų eti­ ke­čių pa­pras­tai ra­š o­m a „grie­ ti­ni­niai le­dai“, „pie­niš­ki le­dai“.

To­kių ledų rie­bu­ mas ga­li būti nuo 8 iki 2,5 pro­c., o pie­no bal­tymų kie­kis tu­ri bū­ ti ne ma­žes­nis kaip 2,5 pro­c.

Ki­toms gru­ pėms pri­klau­ san­č iuo­se le­ duo­s e pie­n o rie­ba­lai ir bal­ty­ mai ga­li būti pa­ keis­ti ki­to­mis mais­ tinė­mis med­žia­go­mis. Šer­betų gru­pei pri­ klau­san­čiuo­se le­duo­se rie­balų vi­sai nėra.

Plom­by­ras – tai rie­ būs val­go­mie­ji le­dai, tra­ di­ciš­kai ga­min­ti iš rie­bios grie­tinėlės, ta­čiau da­bar griežtų šios rūšies rei­ ka­la­vimų ne­bėra – pie­no rie­ba­lus vis daž­niau pa­kei­ čia au­ga­li­niai alie­jai ir rie­ balų mi­ši­niai, todėl per­kant plom­by­ru va­di­na­mus le­dus reikėtų at­kreip­ti dėmesį į jų su­dėtį.

Ne vien ska­nu – ir nau­din­ga

Le­duo­se yra ga­na daug bal­tymų, rie­balų ir ang­lia­van­de­nių, ypač rei­ ka­lingų au­gan­čiam or­ga­niz­mui.

Juo­se yra ir žmo­gui būtinų ami­no rūgščių, mi­ne­ra­li­nių med­žiagų (kal­ cio, ka­lio, fos­fo­ro, mag­nio ir kt.).

Su­val­gy­ta ledų po­rci­ja ga­li pa­ keis­t i vaikų ne­l a­bai mėgstamą stik­linę pie­no. Ge­riau­siai tam tin­ ka grie­ti­ni­niai ar­ba pie­niš­ki le­dai, nes jų su­dėty­je pie­no rie­ba­lai ir bal­ty­mai ne­ga­li būti pa­keis­ti jo­ kiais ki­tais au­ga­linės kilmės pro­ duk­tais.

Daž­nai ga­li­ma įsi­gy­ti ledų, ku­ rių su­d ėty­je yra au­ga­l i­n ių rie­ balų. Vie­toj pie­no juos ga­mi­nant nau­do­ja­mas van­duo ir pie­no bei išrūgų mil­te­liai, sta­bi­li­za­to­riai ir ki­tos mais­tinės med­žia­gos. Todėl ne­reikėtų su­si­vi­lio­ti vien ryš­kių spalvų pa­k uotė­m is su gra­ž iais pa­veikslė­l iais, o pa­s tu­d i­j uo­ ti in­for­m a­c iją apie pro­d uk­ to su­dėtį. „Rei­kia pri­pa­žin­ti, jog var­ to­to­jai daž­nai skund­žia­si, kad eti­ketė­se in­for­ma­ci­ja sun­kiai įskai­to­ma ar priei­na­ma tik iš­ pa­ka­vus le­dus. Šias iš var­to­ tojų gau­tas pa­sta­bas vi­suo­met sten­giamės per­duo­ti ga­min­to­ jams“, – ko­men­ta­vo A.Grei­ čiu­vienė.

Pa­sak spe­cia­listės, rei­kia ne­pa­mirš­ti, kad le­dai – šal­tas pro­duk­tas, todėl, ne­no­rint per­ si­šal­dy­ti, reikėtų pa­ma­žu pra­ tin­ti sa­vo or­ga­nizmą prie di­ des­nio ledų kie­kio.

A.Grei­čiu­vienės tei­ gi­m u, ne­t in­ka­m o­ mis sąly­go­mis lai­ ko­mi le­dai pra­ran­da formą, o tai pir­mas ir aiš­kiau­sias po­žy­mis, kad pro­duk­tai ga­li bū­ ti ne­ko­ky­biš­ki. Todėl spe­cia­listė ne­re­ko­ men­duotų pirk­ti de­for­m uotų, minkštų le­ dų, taip pat i š ­t i r ­p u ­ sių ir už­ šal­dytų iš nau­jo.

VD inf.

9

antrADIENIS, gegužės 29, 2012

pasaulis Sto­jo prieš ­ eti­kos ko­mi­si­ją

Kas kal­tas ­ dėl žu­dy­nių?

Bu­vęs Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras To­ ny Blai­ras va­kar bu­vo ap­klaus­tas ži­niask­ lai­dos eti­kos ty­ri­mo ko­mi­si­jos, su­da­ry­tos dėl te­le­fo­ni­nio šni­pi­nė­ji­mo vers­lo mag­na­ to Ru­per­to Mur­do­cho ži­niask­lai­dos im­pe­ ri­jo­je „News Cor­po­ra­tion“. 59 me­tų po­li­ti­ kas, ku­ris va­do­va­vo Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės vy­riau­sy­bei nuo 1997 iki 2007 m., yra vie­ no iš šio įta­kin­go ži­niask­lai­dos mag­na­to vai­kų krikš­ta­tė­vis.

Jung­ti­nių Tau­tų de­ry­bi­nin­ko Ko­fi An­na­no va­ka­rykš­tį vi­zi­tą į Si­ri­ją ap­tem­dė šeš­ta­ die­nio žu­dy­nės Hu­los mies­te, ku­rios nu­si­ ne­šė ma­žiau­siai 108 žmo­nių gy­vy­bę. Tarp žu­vu­sių­jų bu­vo 49 vai­kai ir 34 mo­te­rys, iš ku­rių dau­ge­lis bu­vo su­dras­ky­tos ar­ti­le­ri­ jos svie­di­nių spro­gi­mų ar­ba nu­šau­tos iš ar­ti. Va­ka­rai dėl šio in­ci­den­to pa­smer­kė Da­mas­ko vy­riau­sy­bę, o Ru­si­ja pa­reiš­kė, kad dėl jo kal­tos abi konf­lik­to ša­lys.

nos ne­ra­do. Pa­tik­rin­ti ati­džiau juos pri­ver­tė mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu pa­da­ry­ta nuo­trau­ka.

AFP nuo­tr.

Aš­tuo­ne­ri me­tai ver­go­vė­je – ži­niask­lai­dai sa­kė po­li­ci­jos at­ sto­vas Ad­mi­ras Ar­nau­to­vi­čius. – Jie su ja el­gė­si ne­žmo­niš­kai ir kan­ ki­no.“ Po­ra bu­vo suim­ta ge­gu­žės 17 d., bet po­li­ci­ja sek­ma­die­nį sa­kė ne­ga­ lin­ti at­skleis­ti dau­giau šios by­los de­ta­lių. Pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad mer­gi­na, ku­rios var­das ne­nu­ro­ do­mas, bu­vo iš­vež­ta į sau­gius na­ mus ir yra gy­do­ma.

Pa­kin­kė ir juo­kė­si

S.Ma­ka­li­čius sa­kė pri­si­me­nan­tis, kad vo­kie­tė mer­gai­tė ro­dy­da­vo­si Ka­rav­la­sio kai­me su sa­vo mo­ti­na

ir dviem se­se­ri­mis, ta­čiau per daug ne­krei­pė dė­me­sio į jų at­vy­ki­mą. „Tuo me­tu pa­dė­jau jiems (Ma­ rin­ko­vi­čiams – red. pa­st.) sta­ty­tis na­mą ir neatk­rei­piau dė­me­sio“, – pa­sa­ko­jo S.Ma­ka­li­čius.

Jie lai­kė ją už­da­ry­ tą ir ne­lei­do mer­gai­ tei nei bend­rau­ti su ki­tais žmo­nė­mis, nei lan­ky­ti mo­kyk­los. Jie su ja el­gė­si ne­žmo­niš­ kai ir kan­ki­no.

3096 die­nos pra­ga­re Aš­tuo­ne­rius me­tus ver­go­vė­je lai­ky­ tos vo­kie­tės is­to­ri­ja dau­ge­liui pri­mi­ nė aust­rės Na­tas­chos Kam­pusch pa­ gro­bi­mą. 1998 m. ko­vo 2 d. liu­di­nin­kai ma­tė, kaip Vie­nos prie­mies­ty­je ne­pa­ žįs­ta­mi vy­rai į mo­kyk­lą ei­nan­čią 10me­tę įgrū­do į bal­tą fur­go­ną ir iš­si­ve­žė ne­ži­no­ma kryp­ti­mi. Aš­tuo­ne­rius me­ tus ji bu­vo lai­ko­ma din­gu­sia be ži­nios.

Vi­są šį lai­ką mer­gai­tę slap­ta­me kam­ ba­ry­je sa­vo na­muo­se lai­kė Wolf­gan­ gas Prik­lo­pi­las. Pag­ro­bė­jas pe­rio­diš­ kai leis­da­vo jai pa­si­vaikš­čio­ti na­mo kie­me, duo­da­vo jai kny­gų. Per vie­ną to­kių pa­si­vaikš­čio­ji­mų 2006 m. rugp­ jū­čio 23 d. mer­gi­na pa­si­nau­do­jo tuo, kad W.Prik­lo­pi­las kal­bė­jo te­le­fo­nu, ir pa­bė­go pas kai­my­nus. Šie ne­dels­da­ mi iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Pag­ro­bė­jas, su­ži­ no­jęs, kad mer­gi­na pa­bė­go, nu­si­žu­dė šo­kęs po trau­ki­niu. Sa­vo pa­gro­bi­mo is­to­ri­ją N.Kam­pusch pa­pa­sa­ko­jo au­ to­biog­ra­fi­nė­je kny­go­je „3096 die­nos“, ku­ri bu­vo iš­leis­ta 2011 m.

at­li­ko Ita­li­jos tei­sė­sau­ga tir­da­ma par­duo­tų fut­bo­lo rung­ty­nių skan­da­lą.

Vo­kie­čių avia­to­rius, ap­stul­bi­nęs Krem­lių 1987 m. ge­gu­žę, kai nu­tū­ pė ša­lia Rau­do­no­sios aikš­tės Mask­ vo­je, sa­kė pa­dė­jęs pa­spar­tin­ti po­ ky­čius So­vie­tų Są­jun­go­je.

Liu­di­nin­kas: S.Ma­ka­li­čius ir anks­čiau mė­gi­no įspė­ti po­li­ci­ją, bet prieš me­tus at­vy­kę pa­rei­gū­nai mer­gi­

Vie­nas kai­my­nas, ku­ris apie šią šei­mą pra­ne­šė po­li­ci­jai, pa­sa­ko­jo ma­tęs, kad su­tuok­ti­niai su mer­ gi­na, ku­riai da­bar 19 me­tų, el­gė­ si kaip su gy­vu­liu.

Mi­len­ko Ma­rin­ko­vi­čius ir jo žmo­na Sla­voj­ka bu­vo suim­ti sa­ vo na­muo­se vie­na­me kai­me šiau­ rės va­ka­ri­nia­me Tuz­los re­gio­ne, kai po­li­ci­ja anks­čiau šį mė­ne­sį ga­ vo jų kai­my­no Sea­do Ma­ka­li­čiaus pra­ne­ši­mą. „Jie lai­kė ją už­da­ry­tą ir ne­lei­do mer­gai­tei nei bend­rau­ti su ki­tais žmo­nė­mis, nei lan­ky­ti mo­kyk­los,

kra­tų

Žyg­dar­bis dar gy­vas

Bos­ni­jo­je ir Her­ce­ go­vi­no­je su­lai­ky­ta su­tuok­ti­nių po­ra, ku­ri, kaip įta­ria­ma, aš­tuo­ne­rius me­tus ver­go­vė­je lai­kė jau­ ną vo­kie­tę ir ver­tė ją val­gy­ti kiau­lių pa­ ša­rą, trauk­ti ark­li­nį ve­ži­mą.

Mer­gi­na sau­gi ir gy­do­ma

30

„Kai vėl ją pa­ma­čiau ge­gu­žės 15 d., nu­fo­tog­ra­fa­vau mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu ir nu­vy­kau pra­neš­ti po­ li­ci­jai“, – aiš­ki­no vy­ras.

Nei­gia kal­ti­ni­mus

Įta­ria­mo­jo bro­lis Mi­ko Ma­rin­ko­ vi­čius, grį­žęs iš Aust­ri­jos, kur gy­ ve­na, sek­ma­die­nį AFP Ka­rav­la­sy­je sa­kė, kad šie kal­ti­ni­mai iš­gal­vo­ti. „Mes su ja ne­siel­gė­me blo­gai, – tei­gė jis. – Tai bus įro­dy­ta.“ Mer­gi­ nos mo­ti­na taip pat nei­gė bet ko­kį ne­tin­ka­mą el­ge­sį. „Vi­sa tai me­las.

Mes čia ge­rai gy­ve­na­me. Tie žmo­ nės vis­ką iš­si­gal­vo­jo“, – sa­kė ji. Šau­kė ir ver­kė

Tik po ke­le­rių me­tų vy­ras pa­ ma­tė mer­gi­ną val­gan­čią mo­liū­gus ir ku­ku­rū­zus, ku­riais su­tuok­ti­niai šer­da­vo kiau­les.

S.Ma­ka­li­čius pri­si­mi­nė kar­tą ma­tęs, kaip po­ra bu­vo įkin­kiu­si ją trauk­ti ark­li­nio ve­ži­mo, ku­ria­me jie sė­dė­jo. „Jie pa­kin­kė ją vie­toj ark­lio ir juo­kė­si“, – sa­kė vy­ras. Pa­sak S.Ma­ka­li­čiaus, šie su­tuok­ti­niai ki­ lę iš ro­mų šei­mos, ku­rio­je ke­li bro­ liai gy­ve­no kar­tu, daž­nai ke­liau­da­ vo į Vo­kie­ti­ją ir Aust­ri­ją.

Pa­dė­jo nuo­trau­ka

S.Ma­ka­li­čius sa­kė mė­gi­nęs įspė­ti po­li­ci­ją anks­čiau. „Ta­čiau kai po­li­ci­ja at­vy­ko, šie ją la­bai ge­rai pa­slė­pė“, – pri­dū­ rė jis.

Pas­ta­ruo­ju me­tu kai­my­nas šios mer­gai­tės ne­bu­vo ma­tęs apie me­ tus – su­tuok­ti­niai tei­gė, kad ji Vo­ kie­ti­jo­je.

Vie­tos ži­niask­lai­da pra­ne­šė, kad ši mer­gai­tė su sa­vo mo­ti­na vo­kie­te į Bos­ni­ją iš Vo­kie­ti­jos at­vy­ko prieš aš­tuo­ne­rius me­tus.

Jos mo­ti­na ke­le­rius me­tus gy­ve­ no tai Ka­rav­la­sy­je, tai Vo­kie­ti­jo­je, o kai bu­vo suim­ti mer­gai­tės „glo­ bė­jai“, ji tuo me­tu bu­vo kai­me.

Kaip pra­ne­ša­ma, mer­gi­nos mo­ ti­na gal­būt bu­vo už­re­gist­ra­vu­si fik­ty­vią san­tuo­ką su Mi­len­ko Ma­ rin­ko­vi­čiu­mi, kad jis gau­tų lei­di­ mą gy­ven­ti Vo­kie­ti­jo­je.

Pa­rei­gū­nai ži­niask­lai­dai sa­kė ra­ dę mer­gai­tę miš­ke, o jos fi­zi­nė ir psi­cho­lo­gi­nė būk­lė bu­vo blo­ga. Ji svė­rė vos 40 kg, jo­kių as­mens do­ ku­men­tų ne­tu­rė­jo. Ži­niask­lai­da taip pat nu­ro­dė, jog mer­gi­na ga­lė­jo bū­ti ly­tiš­kai iš­nau­ do­ja­ma, nes kai­my­nai ją gir­dė­jo šau­kiant ir ver­kiant. Žmo­nės įta­ rė, kad ją ga­lė­jo iš­nau­do­ti Ma­rin­ ko­vi­čių šei­mos drau­gai, ku­rie daž­ nai pas juos lan­ky­da­vo­si.

BNS, „Eu­ro­news“ inf.

43 me­tų Mat­hias Rus­tas, va­kar mi­ nint 25-ąsias jo skry­džio me­ti­nes, Ru­si­jos dien­raš­čiui „Kom­so­mols­ ka­ja pra­vda“ sa­kė, kad iš­skri­do į Mask­vą per Ge­le­ži­nę už­dan­gą, nes troš­ko Šal­to­jo ka­ro pa­bai­gos. „No­rė­jau pa­siųs­ti ži­nią žmo­ni­jai, tai ir pa­da­riau“, – aiš­ki­no jis.

No­rė­da­mas su­si­tik­ti su tuo­me­čiu So­vie­tų Są­jun­gos ly­de­riu Mi­chai­ lu Gor­ba­čio­vu, paaug­lys pi­lo­tas iš Va­ka­rų Vo­kie­ti­jos iš­si­nuo­mo­tą leng­vą­jį lėk­tu­vą „Cess­na“ nu­tup­ dė ne­to­li Šv. Va­si­li­jaus Pa­lai­min­to­ jo ka­ted­ros 1987 m. ge­gu­žės 28 d.

Dėl šio akib­rokš­to jis bu­vo nu­ teis­tas ka­lė­ti ket­ve­rius me­tus, ta­ čiau bu­vo pa­leis­tas, iš­bu­vęs ka­lė­ ji­me tik kiek il­giau nei me­tus. „No­rė­jau im­tis ak­ty­vaus vaid­ mens per­si­tvar­ky­me ir ti­kė­jau­si, kad M.Gor­ba­čio­vas pa­da­rys ma­ ne šio ju­dė­ji­mo da­li­mi“, – sa­kė M.Rus­tas, tu­rė­da­mas ome­ny­je re­ for­mų pro­ce­są, pra­dė­tą pa­sku­ti­nio So­vie­tų Są­jun­gos va­do­vo. „Man bu­vo svar­biau­sia nu­skris­ti į Mask­vą ir pa­siųs­ti sa­vo ži­nią pa­sau­ liui. Žvelg­da­mas at­gal te­be­ma­nau, kad lai­mė­jau, nes at­li­kau tai, ko nie­ kas ne­si­ti­kė­jo“, – aiš­ki­no la­kū­nas ir pri­dū­rė, jog jam pa­si­se­kė, kad lėk­tu­ vo ne­nu­mu­šė so­vie­tų pa­jė­gos.

Jis tei­gė daž­nai su­si­mąs­tan­tis apie sa­vo poel­gį ir klau­sian­tis sa­vęs, ar ga­lė­tų pa­da­ry­ti tai dar kar­tą. „Ma­nau, kad šian­dien ne­bed­rįs­ čiau to pa­da­ry­ti. Kad iš­krės­tum šį tą pa­na­šaus, tu­ri bū­ti jau­nes­nis nei 20 me­tų ir ne­ži­no­ti, kas yra bai­ mė“, – sa­kė bu­vęs ak­ty­vis­tas.

M.Rus­tas da­bar dir­ba ana­li­ti­ku vie­no­je Švei­ca­ri­jos fi­nan­sų įmo­nių, o vie­nu me­tu lo­šė po­ke­rį. Šiuo me­ tu jis iš­si­sky­ręs, ta­čiau bu­vo du­kart ve­dęs – pir­miau­sia len­kę, o ant­ro­ ji jo žmo­na bu­vo in­dė.

BNS inf.

Baus­mė: M.Rus­tas bu­vo nu­teis­

tas ka­lė­ti ket­ve­rius me­tus, ta­ čiau po me­tų bu­vo pa­leis­tas.

AFP nuo­tr.

10

antrADIENIS, gegužės 29, 2012

sportas „Olym­pia­kos“ pir­mau­ja 2:1

Lie­tu­vis – ­ 138-ojo­je vie­to­je

V.Rim­šai­tė – ­ jau olim­pie­tė

Grai­ki­jos krep­ši­nio čem­pio­ na­to fi­na­le Mar­ty­no Ge­ce­ vi­čiaus (nuo­tr.) at­sto­vau­ ja­mas Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“ klu­bas 84:72 nu­ga­lė­jo Atė­ nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ eki­pą su Ša­rū­nu Ja­si­ke­vi­čiu­mi ir se­ri­jo­je iki tri­jų per­ga­lių pir­ mau­ja 2:1. Lie­tu­viai pel­nė po 6 taš­kus.

„Gi­ro d’Ita­lia“ lenk­ty­nė­se JAV eki­pos „Gar­min-Bar­ra­cu­da“ na­rys Ra­mū­nas Na­var­daus­ kas (nuo­tr.) tarp 157 fi­ni­ša­vu­ sių­jų dvi­ra­ti­nin­kų užė­mė 138ąją vie­tą. Lie­tu­vis bu­vo ly­de­ ris po 4-ojo ir 5-ojo eta­pų. Nu­ ga­lė­jo R.Na­var­daus­ko ko­man­ dos drau­gas ka­na­die­tis Ry­de­ ris Hes­je­da­las.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je su­reng­ to pa­sau­lio ma­žų­jų dvi­ra­ čių (BMX) čem­pio­na­to mo­te­ rų eli­to gru­pės kro­so var­žy­bo­ se 10-ąją vie­tą tarp 48 spor­ti­ nin­kių užė­mė ir ke­lia­la­pį į Lon­ do­no olim­pi­nes žai­dy­nes iš­ko­ vo­jo Vil­ma Rim­šai­tė (nuo­tr.).

Auk­so me­da­lį pel­nė pran­cū­zė Ma­ga­lie Pot­tier.

NHL ly­go­je – ne­ti­kė­tas fi­na­las Dai­niui Zub­rui iki sva­jo­nės tet­ rūks­ta vie­no žings­nio: Šiau­rės Ame­ri­kos na­cio­na­li­nės le­do ri­tu­ lio aso­cia­ci­jos (NHL) ly­go­je rung­ ty­niau­jan­tis lie­tu­vis kau­sis Sten­ lio tau­rės fi­na­le.

Vos šeš­tą­ją vie­tą Ry­tų kon­fe­ren­ci­jo­je po re­gu­lia­rio­jo se­zo­no užė­męs Nau­ jo­jo Džer­sio „De­vils“ klu­bas, ku­riam at­sto­vau­ja D.Zub­rus, at­krin­ta­mo­ sio­se var­žy­bo­se iš sa­vo ke­lio pa­ša­ li­no vi­sus var­žo­vus. Kon­fe­ren­ci­ jos fi­na­le kri­to Niu­jor­ko „Ran­gers“ eki­pa, ku­rią „De­vils“ se­ri­jo­je iki ke­ tu­rių per­ga­lių įvei­kė 4:2. Šeš­to­sio­se rung­ty­nė­se pri­rei­ kė pra­tę­si­mo, ta­čiau per­ga­lę 3:2 šven­tė D.Zub­raus ko­man­da. Dai­ nius šia­me ma­če ant le­do pra­lei­do kiek dau­giau nei 19 mi­nu­čių, at­li­ ko re­zul­ta­ty­vų per­da­vi­mą, du­syk me­tė į var­žo­vų var­tus ir iš­ven­gė bau­dos mi­nu­čių.

Iš vi­so per 18 šio se­zo­no at­krin­ ta­mų­jų rung­ty­nių 33-ejų me­tų lie­tu­vis įmu­šė 3 įvar­čius, at­li­ko 6 re­zul­ta­ty­vius per­da­vi­mus ir ga­vo 14 bau­dos mi­nu­čių. „De­vils“ po de­vy­ne­rių me­tų per­trau­kos ir penk­tą kar­tą NHL is­to­ri­jo­je ta­po pa­jė­giau­sia Ry­tų kon­fe­ren­ci­jos ko­man­da. Anks­ čiau Nau­jo­jo Džer­sio le­do ri­tu­li­ nin­kai Ry­tų kon­fe­ren­ci­jo­je trium­ fa­vo 1995, 2000, 2001 ir 2003 m.

Sten­lio tau­rę „vel­niai“ yra iš­ko­ vo­ję 1995, 2000 ir 2003 m.

NHL pir­me­ny­bių Sten­lio tau­rės var­žy­bų fi­na­le „De­vils“ le­do ri­tu­ li­nin­kai žais su Va­ka­rų kon­fe­ren­ci­ jos čem­pio­nu Los An­dže­lo „Kings“ klu­bu, ku­ris fi­na­lo se­ri­jo­je 4:1 nu­ ga­lė­jo Fi­nik­so „Coyo­tes“ eki­pą.

Re­gu­lia­rų­jį se­zo­ną „ka­ra­liai“ bai­gė vos aš­tun­to­je po­zi­ci­jo­je, ta­ čiau tai ne­sut­ruk­dė jiems nu­žy­ giuo­ti iki pat fi­na­lo ir įveik­ti vi­ sas tris stip­riau­sias kon­fe­ren­ci­jos ko­man­das: „Kings“ ant men­čių pa­gul­dė Van­ku­ve­rio „Ca­nucks“, Sent Lui­so „Blues“ ir Fi­nik­so „Coyo­tes“. „De­vils“ eli­mi­na­vo Flo­ri­dos „Pant­hers“, Fi­la­del­fi­jos „Flyers“ ir Niu­jor­ko „Ran­gers“. „Šį se­zo­ną nu­ko­vė­me daug stip­rių eki­pų. Da­bar lau­kia dar vie­nas mū­šis, ku­ris, ga­li­ma sa­ ky­ti, nie­kuo ne­si­skirs nuo anks­ tes­nių dvi­ko­vų“, – pa­si­duo­ti eu­ fo­ri­jai ne­bu­vo lin­kęs „De­vils“ tre­ne­ris Pe­te­ris De­Boe­ris.

D.Zub­rus Sten­lio tau­rės fi­na­le jau žai­dė prieš 15 me­tų, kai 1997 m. at­sto­va­vo Fi­la­del­fi­jos „Flyers“ klu­bui ir 0:4 pra­lai­mė­jo Det­roi­to „Red Wings“ eki­pai.

NHL Sten­lio tau­rės fi­na­lo se­ ri­ja pra­si­dės ry­toj, Nau­jo­jo Džer­ sio „Pru­den­tial Cen­ter“ are­no­ je. „Fi­na­lą pra­dė­si­me na­muo­se ir ma­nau, kad tai mums bus di­ džiu­lis pra­na­šu­mas“, – op­ti­miz­ mo ne­sto­ko­jo „De­vils“ at­sto­vau­ jan­tis ru­sas Il­ja Ko­val­čiu­kas.

VD inf.

Kar­je­ra: D.Zub­rus po il­go­kos per­trau­kos vėl kau­sis Sten­lio tau­rės

fi­na­le.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Pa­raiš­ka: reng­da­ma­si olim­pi­nėms žai­dy­nėms A.Sku­jy­tė pa­ge­ri­no as­me­ni­nį sep­tyn­ko­vės re­kor­dą.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Prieš olim­pia­dą – vil­tin­gi lengvaatlečių pa­sie­ki­mai Pa­jė­giau­si Lie­tu­vos leng­vaat­le­čiai in­ten­sy­viai ren­gia­si Lon­do­ no olim­pia­dai – pri­zi­nes vie­tas tarp­tau­ti­nė­se var­žy­bo­se užė­ mė Vir­gi­li­jus Alek­na, Ai­ri­nė Pal­šy­tė, as­me­ni­nį re­kor­dą pa­ge­ri­no dau­gia­ko­vi­nin­kė Aust­ra Sku­jy­tė.

Hen­ge­le (Olan­di­ja) įvy­ku­sio­se tra­ di­ci­nė­se, Tarp­tau­ti­nės leng­vo­sios at­le­ti­kos fe­de­ra­ci­jos (IAAF) „World Chal­len­ge“ ka­te­go­ri­ją tu­rin­čio­ se „Fan­ny Blan­kers-Koen“ žai­dy­ nė­se du­kart olim­pi­nis čem­pio­nas V.Alek­na nu­svie­dė dis­ką 65,62 m ir užė­mė 2-ąją vie­tą.

Sėk­min­giau­sias bu­vo tre­čia­sis Lie­tu­vos at­le­to me­ti­mas. Nu­ga­lė­ jo du­kart pa­sau­lio čem­pio­nas ir šio se­zo­no ly­de­ris vo­kie­tis Ro­ber­tas Har­tin­gas – 68,13 m, tre­čias bu­vo olan­das Eri­kas Ca­dee – 65,49 m. Šių žai­dy­nių dis­ko me­ti­mo re­ kor­das – 69,57 m – nuo 2005-ųjų te­bep­rik­lau­so V.Alek­nai.

Mo­te­rų var­žy­bo­se 25 cm as­me­ni­ nį re­kor­dą pa­ge­ri­no Zi­nai­da Send­ riū­tė – 62,74 m. Lie­tu­vę ap­len­kė tik Len­ki­jos dis­ko me­ti­kė Ža­ne­ ta Glanc – 64,71 m. Tre­čią­ją vie­ tą užė­mė ki­ta Len­ki­jos leng­vaat­le­tė Joan­na Wis­niews­ka – 59,50 m.

IAAF „World Chal­len­ge“ var­žy­ bo­se Ra­ba­te (Ma­ro­kas) A.Pal­šy­tė į aukš­tį iš­šo­ko 187 cm ir bu­vo tre­ čia. Nu­ga­lė­jo Pe­ki­no olim­pia­dos čem­pio­nė bel­gė Tia Hel­le­baut – 196 cm, ant­rą­ją vie­tą užė­mė bul­

ga­rė Ve­ne­li­na Ve­ne­va-Ma­te­je­va – 193 cm.

Po­vi­las My­ko­lai­tis į to­lį nu­šo­ko 7 m 55 cm. Tai ge­riau­sias re­zul­ta­ tas Lie­tu­vo­je šį se­zo­ną.

Aust­ra Sku­jy­tė:

Kon­ku­ren­ci­ja bu­ vo di­de­lė, var­žo­ vės – stip­rios, to­dėl džiau­giuo­si pa­siek­ tu re­zul­ta­tu.

Gecise (Aust­ri­ja), „Hy­po Mee­ ting“ dau­gia­ko­vių var­žy­bo­se, da­ly­ va­vo dau­gu­ma stip­riau­sių pla­ne­tos sep­tyn­ko­vi­nin­kių ir de­šimt­ko­vi­ nin­kų.

A.Sku­jy­tė su­rin­ko 6 493 taš­kus ir, 58 taš­kais pa­ge­ri­nu­si as­me­ni­nį sep­tyn­ko­vės re­kor­dą, užė­mė ket­ vir­tą­ją vie­tą. Lie­tu­vei ge­riau­siai se­kė­si ru­tu­lio stū­mi­mo rung­tis (16,49 m – 1-oji vie­ta) ir šuo­liai į aukš­tį (191 cm – 1–3 vie­tos). Vi­so­

se rung­ty­se, iš­sky­rus 200 m bė­gi­ mą, Aust­ra pa­sie­kė ge­riau­sius Lie­ tu­vos se­zo­no re­zul­ta­tus. „Šios var­žy­bos – ge­ne­ra­li­nė re­ pe­ti­ci­ja prieš olim­pia­dą, – sa­kė A.Sku­jy­tė. – Sa­vo pa­si­ro­dy­mą ver­ ti­nu la­bai ge­rai. Kon­ku­ren­ci­ja bu­vo di­de­lė, var­žo­vės – stip­rios, to­dėl džiau­giuo­si pa­siek­tu re­zul­ta­tu.“ Nu­ga­lė­jo pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­ nė bri­tė Jes­si­ca En­nis. Ji su­rin­ko 6 906 taš­kus ir 75 taš­kais pa­ge­ri­ no Sid­nė­jaus olim­pia­dos čem­pio­ nei De­ni­sei Le­wis pri­klau­siu­sį Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos re­kor­dą.

Ant­rą­ją vie­tą užė­mė pa­sau­lio čem­pio­nė ru­sė Tat­ja­na Čer­no­va – 6 774 taš­kai, tre­čia li­ko uk­rai­nie­ tė Liud­mi­la Jo­si­pen­ko – 6 501 taš­ kas. Olim­pi­nė čem­pio­nė uk­rai­nie­tė Na­ta­li­ja Dob­ryns­ka su 6 311 taš­kų – tik de­vin­ta.

De­šimt­ko­vi­nin­kų var­žy­bas lai­ mė­jo bel­gas Han­sas van Alp­he­nas – 8 619 taš­kų. Pe­ki­no olim­pia­ dos bron­zos me­da­lio lai­mė­to­jas ir 2009-ųjų pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­nas ku­bie­tis Leo­ne­lis Sua­re­zas bu­vo penk­tas – 8 289 taš­kai.

VD inf.

11

antrADIENIS, gegužės 29, 2012

sportas

Iš krep­ši­nio sa­lės – į eg­za­mi­ną Kau­ne vyk­sian­čiam pa­sau­lio vai­ki­nų jau­nių (iki 17 me­tų) krep­ši­nio čem­pio­na­tui be­si­ ren­gian­ti Lie­tu­vos rink­ti­nė pra­dė­jo kont­ro­li­nių rung­ty­nių ma­ra­to­ną.

Sta­tis­ti­ka Jo­n a­v os „Trio­b et“–Lietuvos

jau­n ių (iki 17 metų) rink­t i­n ė 84:69 (26:13, 26:17, 18:15, 14:24).

P.Vai­tie­kū­nas 20 taš­kų, I.Dauk­šys 14 / E.Šeš­kus 16, Ž.Jur­gu­tis 14, L.Gra­ baus­kas 13.

Birš­t o­n o

„JAZZ-Di­r em­t a“– Lietu­v os jau­n ių (iki 17 metų) rink­ti­nė 98:81 (27:19, 24:32, 26:18, 21:12). T.Mic­ke­vi­čius 26, R.Ruz­gai­ tis 19, A.Ola­di­me­jis 18 / E.Ser­ke­vi­ čius 19, H.Sap­ry­ki­nas 14, L.Mo­tie­ jū­nas 11.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Pir­mie­ji du ban­dy­mai ne­džiu­gi­nan­ tys – pra­lai­mė­ta Na­cio­na­li­nė­je krep­ ši­nio ly­go­je (NKL) ir Re­gio­nų krep­ši­ nio ly­go­je (RKL) rung­ty­niau­jan­čioms eki­poms. Tre­ne­rio Pau­liaus Juo­džio va­do­vau­ja­mi jau­niai Kau­ne 69:84 nu­si­lei­do Jo­na­vos „Trio­bet“ krep­ši­ nin­kams ir 81:98 pri­pa­ži­no Birš­to­no „JAZZ-Di­rem­tos“ pra­na­šu­mą.

Rink­ti­nės kan­di­da­tai

Pau­lius Juo­dis:

Gy­nė­jų gran­dis mū­sų ko­man­do­je ir bus stip­ riau­sia, o aukš­tų, tvir­ tų žai­dė­jų trūks­ta. „Tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lo­je bu­vo 17 žai­dė­jų, ma­čui su jo­na­viš­kiais re­ gist­ra­vo­me 10 krep­ši­nin­kų, ki­tiems lei­do­me pail­sė­ti. Su birš­to­nie­čiais ne­žai­dė ki­tas sep­ty­ne­tas. Tu­ri­me ne­ma­žai pa­na­šaus pa­jė­gu­mo krep­ ši­nin­kų, ypač di­de­lė kon­ku­ren­ci­ja tarp ata­kuo­jan­čių­jų gy­nė­jų. Gy­nė­ jų gran­dis mū­sų ko­man­do­je ir bus stip­riau­sia, o aukš­tų, tvir­tų žai­dė­ jų trūks­ta“, – pa­sa­ko­jo rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris P.Juo­dis.

Po šių rung­ty­nių kan­di­da­tų į pa­

Pa­tik­ri­ni­mas: pa­sak P.Juo­džio, kont­ro­li­nės rung­ty­nės at­sklei­dė rink­ti­nės pro­ble­mas. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

grin­di­nę su­dė­tį su­ma­žė­jo iki pen­kio­ li­kos. Už dar­bą tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lo­se bu­vo pa­dė­ko­ta A.Sa­bo­nio krep­ši­nio cent­ro (KC) auk­lė­ti­niams Ai­dui Ka­ va­liaus­kui ir Ri­čar­dui Ver­bic­kui. „Tai bu­vo tik žval­gy­bi­nio po­bū­ džio rung­ty­nės, tad ir re­zul­ta­tais pa­si­džiaug­ti ne­ga­li­me. Abu ma­čai at­sklei­dė pa­grin­di­nes mū­sų pro­

ble­mas. Daug rū­pes­čių tu­ri­me tuo­ met, kai rei­kia ko­vo­ti su fi­ziš­kai pa­ jė­giais var­žo­vų vi­du­rio puo­lė­jais, ta­čiau ga­li­me tai kom­pen­suo­ti dar­ niais ko­man­di­niais veiks­mais. Pa­ ma­tė­me sa­vo trū­ku­mus, tad da­bar ga­lė­si­me dau­giau dė­me­sio skir­ ti žai­di­mo ko­ky­bei ge­rin­ti“, – dvi­ ko­vas api­bend­ri­no P.Juo­dis.

Ku­val­da pra­bi­lo apie per­trau­ką Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Ant­rą kar­tą jė­gas bok­so rin­ge pa­ tik­ri­nęs miš­rių ko­vos me­nų at­sto­ vas Ser­ge­jus Mas­lo­bo­je­vas-Ku­val­ da po ne­sėk­mės „Big­ger’s Bet­ter 12“ tur­ny­re pra­kal­bo apie svei­ka­ tos pro­ble­mas.

Vil­niaus „Sie­mens“ are­no­je įvy­ ku­sio­se var­žy­bo­se S.Mas­lo­bo­je­ vas pra­lai­mė­jo jau pir­mą­ją ko­vą – ket­virt­fin ­ a­ly­je taš­kais nu­si­lei­do 15 kg sun­kes­niam Lat­vi­jos at­sto­vui Kons­tan­ti­nui Glu­cho­vui, ku­ris po to lai­mė­jo dvi ko­vas, ta­po tur­ny­ro nu­ga­lė­to­ju ir su­si­žė­rė 15 tūkst. JAV do­le­rių.

„Man ko­ją pa­ki­šo svei­ka­tos pro­ ble­mos. Be to, rin­ge bu­vau la­bai su­si­ kaus­tęs, tai man ne­lei­do stai­giai ata­ kuo­ti var­žo­vo, – po var­žy­bų kal­bė­jo Ku­val­da. – Pra­dė­jo maus­ti nu­ga­rą, o pir­ma­ja­me raun­de pa­da­riau neat­leis­ ti­ną klai­dą, lei­dau var­žo­vui pa­siųs­ti ma­ne į nok­dau­ną. Bū­tent ši klai­da, ma­nau, lė­mė dvi­ko­vos baig­tį.“ Pak­laus­tas, ar dar bus no­ro ženg­ ti į bok­so rin­gą, ko­vo­to­jas konk­re­ taus at­sa­ky­mo ne­pa­tei­kė. „Bok­sas man pa­tin­ka – tai ge­ra spor­to ša­ka, ta­čiau da­bar svar­biau­ sia – iš­si­gy­dy­ti trau­mas. Dar li­ko ke­lios var­žy­bos, o po se­zo­no pa­da­ ry­siu per­trau­ką, – sa­kė S.Mas­lo­bo­ je­vas. – Atė­jo me­tas rim­tai įver­tin­ ti sa­vo svei­ka­tos būk­lę.“ Ko­vo­to­jo tei­gi­mu, pir­miau­sias žings­nis – gy­dy­to­jų paieš­kos. „Lie­ tu­vo­je ar už­sie­ny­je, bet tu­riu su­ras­ti me­di­kus, ku­rie ga­li ma­ne pa­gy­dy­ti.

Mū­sų ša­ly­je ap­si­lan­kiau pas dau­gy­ bę spe­cia­lis­tų, klau­siau jų pa­ta­ri­mų, ta­čiau tai ne­pa­dė­jo. Ti­kiuo­si, kad da­bar pa­si­seks ir vėl ga­lė­siu grįž­ti į rin­gą“, – tei­gė klai­pė­die­tis.

15

tūkst.

Prob­le­mos: S.Mas­lo­bo­je­vui (de­ši­nė­je) ge­riau pa­si­ro­dy­ti su­truk­dė įsi­

se­nė­ju­sios trau­mos.

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

JAV dolerių prizą iškovojo „Big­ger’s Bet­ter 12“ turnyro nugalėtojas K.Glu­cho­vas.

Po rung­ty­nių rink­ti­nės kan­di­da­ tai ga­vo dvi lais­vas die­nas – šian­ dien ry­te jie lai­kys de­šim­to­kams pri­va­lo­mą ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ną, o va­ka­re vėl rink­sis į tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą. Kau­ne sep­ty­nio­lik­me­čių rink­ti­nė spor­tuos iki šeš­ta­die­nio.

17-me­čių pa­sau­lio čem­pio­na­tas bir­že­lio 29–liepos 8 d. vyks Kau­no

Lu­k as Gra­b aus­k as, Er­nes­t as Ser­ ke­v i­č ius, Pi­j us My­ko­l ai­t is (vi­s i – Kau­n o Sa­b o­n io KC), Ry­t is Pi­p i­ ras, Lu­k as Mo­t ie­j ū­n as, Nor­b er­ tas Gi­g a, Žy­g i­m an­t as Ūse­l is (vi­s i – Vil­n iaus KM), Ed­v i­n as Šeš­k us, Dei­v i­d as Ku­me­l is, Ka­ro­l is Ra­ž u­ kas, Ge­d i­m i­n as Ža­l a­l is (vi­s i – Vil­ niaus Š.Mar­č iu­l io­n io KA), Žyd­r ū­ nas Jur­g u­t is, Ha­rol­d as Sap­r y­k i­ nas, Pau­l ius Ša­k i­n is (vi­s i – Klai­p ė­ dos V.Kna­š iaus KM), Eri­k as Ku­bi­ lius (Pa­l an­gos SM).

„Žal­gi­rio“ are­no­je. Tur­ny­re da­ly­ vaus 12 ko­man­dų: Lie­tu­va, JAV, Ar­ gen­ti­na, Ka­na­da, Egip­tas, Ki­ni­ja, Pie­tų Ko­rė­ja, Aust­ra­li­ja, Is­pa­ni­ja, Kroa­ti­ja, Če­ki­ja ir Pran­cū­zi­ja.

Mū­sų vai­ki­nai A gru­pė­je su­si­ tiks su Is­pa­ni­jos, Kroa­ti­jos, Ka­na­ dos, Ar­gen­ti­nos ir Pie­tų Ko­rė­jos eki­po­mis.

12

AntrADIENIS, gegužės 29, 2012

menas ir pramogos

Ka­ra­lie­nei lin­ki ka­ra­liaus Be­si­ruoš­da­mi prie­š pat Ang­li­jos ka­ra­lienės gim­ta­dienį Lon­do­ne vyk­sian­čiam kon­cer­tui, „Liūd­ ni sli­bi­nai“ ša­lia drau­gams skir­ tos juo­dos duo­nos, ša­ko­čių, la­ ši­nių į la­ga­mi­nus de­da­si ir me­ dinį rūpin­tojėlį bei ku­ria svei­ki­ nimą ka­ra­lie­nei.

Kūry­bin­gie­ji grupės na­riai lin­ki jai ne­dy­lan­čios karū­nos, išei­ginės die­nos, per ku­rią ne­reikėtų nie­ kam mo­juo­ti, ir ka­ra­liaus. „Pa­ do­va­no­čiau Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­lie­nei ka­ra­lių. Man bai­su dėl silps­tan­čių vyrų tei­sių Eu­ro­po­je.

Ne­ga­na to, kad pa­tys vy­rai silps­ ta, dar ir jų teisės tą pa­tį da­ro“, – su­si­rūpinęs dėl mo­te­riškųjų ga­lių kalbė­jo „Liūdnų sli­binų“ na­rys Vai­das Kub­lins­kas.

Tarp grupės vyrų vis dau­giau vie­tos gau­nan­ti Aistė La­sytė ka­ra­lie­nei lin­ki, kad ne­nu­diltų karū­na, o Do­mi­ny­kas Vai­tiekū­ nas su užuo­jau­ta norėtų pa­do­va­ no­ti ka­ra­lie­nei poil­sio dieną, per ku­rią jai ne­reiktų mo­juo­ti nei iš bal­ko­no, nei iš au­to­mo­bi­lio.

Ge­gužės 30 d. klu­be „Fidl­lers El­bow“ sa­vo pa­si­ro­dymą su­ reng­sian­ti grupė ke­ti­na ne tik sa­vo mu­zi­ka lie­tu­viams pri­min­ti tėvynės liū­desį, bet ir ap­lan­ky­ ti ten gy­ve­nan­čius drau­gus, pa­ kvies­ti juos į lie­pos mėnesį vyk­ siantį Pa­sau­lio lie­tu­vių jau­ni­mo su­si­ti­kimą bei su­si­pa­žin­ti su bri­ tų mo­te­ri­mis, vy­rais ir vai­kais.

V.Kub­lins­kas pla­nuo­ja ap­si­ lan­ky­ti kny­gy­nuo­se ir pa­ry­mo­ ti prie Temzės – juk prie upės vi­sa­da min­tys su­ka­si, gal, kaip svars­to Vai­das, prie bri­tiš­kos upės ir min­tys bus ki­to­niš­kos.

D.Vai­tiekū­nas ža­da neap­lenk­ti po­pu­lia­riųjų Lon­do­no par­duo­ tu­vių iš­par­da­vimų, o A.La­sytė, kad ir ką pa­ma­tytų ar nu­veiktų lie­tu­vai­čių pamėg­ta­me mies­te, pa­si­ža­da ten ne­pa­si­lik­ti. Į Jung­tinę Ka­ra­lystę at­likė­jai taip pat krau­na­si sa­vo „Al­bu­mus, ra­gi­nan­čius tautą“, he­ro­jiš­kus „Liūdnų sli­binų“ fir­mi­nius marš­ kinė­lius ir me­dinį rūpin­tojėlį, ku­ ris sim­bo­liš­kai pri­mintų lie­tu­ viš­kus rūpes­čius. Tie­sa, „Liūd­ni sli­bi­nai“ kon­cer­te ke­ti­na skambė­ ti ne tik gimtą­ja kal­ba. Teat­ra­liš­ ko­ji grupė ruo­šia spe­cia­lią ang­liš­ kai at­lie­ka­mos dai­nos, ku­rią ski­ria „Eu­ro­vi­zi­jai“, prem­jerą.

VD inf.

Ka­nus su­jau­di­no juos­ta apie meilę Kanų ki­no fes­ti­va­ly­je sek­ma­dienį „Auk­si­ ne palmės ša­ke­le“ vai­ni­kuo­ta aust­ro Mi­ chae­lio Ha­ne­ke’s juos­ta „Meilė“ – skau­di is­to­ri­ja apie vyrą ir jo mirš­tan­čią žmoną.

Žvaigždės: pa­grin­di­nius vaid­me­nis fil­me „Meilė“ su­kūrė ki­no le­gen­

dos J.L.Trin­tig­nant’as ir E.Ri­va.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Šios juos­tos ak­to­riai – prancū­ zai 81 metų ki­no le­gen­da Jea­nas Louis Trin­tig­nant’as ir fil­mo „Hi­ ro­ši­ma, ma­no mei­le“ žvaigždė 85 metų Em­ma­nuel­le Ri­va – svar­ biau­sią pa­sau­lio ki­no fes­ti­valį nu­ ste­bi­no is­to­ri­ja apie Žoržą ir Aną, my­lin­čią po­rą, ku­rios ryšį iš­ban­do mo­ters pa­tir­tas in­sul­tas. Ši ant­ra per tre­jus me­tus M.Ha­ ne­ke’ei skir­ta „Auk­sinė palmės ša­kelė“ pa­tvir­ti­no jo, kaip turbūt svar­biau­sio Eu­ro­po­je dir­ban­čio ki­no re­ži­sie­riaus, sta­tusą.

Prieš tre­jus me­tus M.Ha­ne­ke „Auk­sinę palmės ša­kelę“ ga­vo už vi­siš­kai ki­tokį filmą – ne­spal­votą „Baltą juostą“, ku­rio­je nag­rinė­ja­mas vie­na­me Vo­kie­ti­jos kai­me Pir­mo­ jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­va­karė­se iš­si­ke­ rojęs pyk­tis ir kurį kai ku­rie lai­ko ale­ go­ri­ja apie na­cių žiau­ru­mo iš­ta­kas.

Prancūzų kal­ba pa­sta­ty­ta „Mei­ lė“, ku­rią kri­ti­kai va­di­na še­dev­ ru, žy­mi re­ži­sie­riaus ke­lionę į jam vi­sai naują te­ri­to­riją – jis la­biau garsė­ja šaltų sie­los pa­slap­čių at­ sklei­di­mais. Ra­mi M.Ha­ne­ke’es ka­me­ra fik­suo­ja in­ty­mias Anos fi­ zi­nio ir pro­ti­nio ny­ki­mo de­ta­les, Žor­žui te­sint sa­vo pa­žadą rūpin­ tis ja na­muo­se iki pat pa­bai­gos.

Abu ak­to­riai iš­kil­mingą ap­do­ va­no­jimų va­karą už­li­po į sceną at­siim­ti ap­do­va­no­ji­mo drau­ge su M.Ha­ne­ke.

Re­ži­sie­rius ap­do­va­no­jimą skyrė žmo­nai, ku­rią vedė prie­š 30 metų. „Šis fil­mas iliust­ruo­ja pa­žadą, ku­ rį davė­me vie­nas ki­tam, jei­gu ku­ ris nors iš mūsų pa­tektų į to­kią si­ tua­ciją, ko­kia pa­vaiz­duo­ta šia­me fil­me“, – au­di­to­ri­jai sakė 70-me­ tis M.Ha­ne­ke.

Kalbė­da­mas ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ jos var­du, di­zai­ne­ris Jea­nas Pau­

lis Gaul­tier sakė, kad E.Ri­va ir J.L.Trin­tig­nant’as per­teikė „did­ žiau­sią emo­ciją iš visų filmų, ku­ riuos matė­me“.

Ge­riau­siu Kanų ak­to­riu­mi bu­vo pa­skelb­tas 46 metų da­nas Mad­ sas Mik­kel­se­nas, ku­ris Tho­mo Vin­ter­ber­go psi­cho­lo­gi­nia­me tri­ le­ry­je „Med­žioklė“ vai­di­na vy­ rą, ne­tei­sin­gai ap­kal­ti­namą vai­ko tvir­ki­ni­mu.

Dvi jau­nos ru­munės, Cos­mi­na Stra­tan ir Cris­ti­na Flu­tur, pa­si­da­li­ jo ge­riau­sios ak­torės ap­do­va­no­jimą už vaid­me­nis Cris­tia­no Mun­giu fil­ me „Ana­pus kalvų“ apie jauną vie­ nuolę ir jos draugę, tam­pan­čią mir­ ti­no „eg­zor­ciz­mo“ au­ka.

Šis fil­mas iliust­ruo­ja pa­žadą, kurį davė­me vie­nas ki­tam.

Ant­ra­sis pa­gal svarbą fes­ti­va­ lio Di­dy­sis pri­zas ati­te­ko ita­lo Mat­teo Gar­ro­ne’s tra­gi­ko­me­di­jai „Rea­lybė“ apie žavų par­davėją, trokš­tantį tap­ti rea­lybės te­le­vi­zi­ jos žvaigž­de. Jį vai­di­na ka­li­na­mas buvęs ma­fij­ os žu­di­kas.

Kanų ve­te­ra­nas Ke­nas Loa­chas at­si­ėmė tre­čią pa­gal svarbą žiu­ ri pri­zą už ko­me­diją su liū­de­sio gai­de­le „An­ge­lo da­lis“ apie jauną nu­si­kaltėlį, ku­ris at­ran­da sa­vy­je jo gy­ve­nimą pa­kei­tusį ta­lentą de­ gus­tuo­ti viskį.

Vie­nin­telė išim­tis tarp lau­reatų iš Eu­ro­pos yra mek­si­kie­tis Car­lo­ sas Rey­ga­das, ku­ris bu­vo pa­skelb­tas ge­riau­siu re­ži­sie­riu­mi už sa­vo mįs­ lingą dramą „Švie­sa po tam­sos“.

VD, BNS inf.

Fes­ti­va­lis džiu­gins įdo­mia mu­zi­ka Fes­ti­va­lio „Mėnuo Juo­da­ra­gis“ rengė­jai džiau­gia­si pa­ga­liau pa­ kvietę į Lie­tuvą pa­čią žy­miau­sią uk­rai­nie­čių world mu­zi­kos grupę „Dak­ha Brak­ha“, ku­ri sce­no­je virs­ ta tik­ru pir­map­rad­žiu et­no­chao­su.

Sa­vi­tai re­konst­ravę jaus­min­gas sa­ vo tau­tos dai­nas „Dak­ha Brak­ha“ ku­ria ne­tikėtą, in­ty­mią ir naują mu­ziką, ku­ri tie­siog ati­ma žadą.

Pas­ta­rai­siais me­tais „Dak­ha Brak­ ha“ ta­po be­ne žy­miau­sia Uk­rai­nos po­stfolk­lo­ro gru­pe, ku­ri vi­sas va­ sa­ras pra­leid­žia ša­lies kultūrą pri­ sta­ty­da­ma gar­siau­siuo­se už­sie­nio fes­ti­va­liuo­se.

Verž­li ko­lek­ty­vo cha­riz­ma sly­pi pa­čio­se iš­ta­ko­se – „Dak­ha Brak­ ha“ 2004 m. įkūrė avan­gar­di­ nio teat­ro di­rek­to­rius Vla­dys­la­vas Troic­kas, o teat­ro pėdsa­kas iš­li­ko ryš­kus ir grupės pa­si­ro­dy­muo­se.

Beeks­pe­ri­men­tuo­da­mi su uk­rai­ nie­čių folk­lo­ru, „Dak­ha Brak­ha“ pa­si­tel­kia ir kitų ša­lių rit­mus – taip pa­brėžia au­ten­tiš­ko­se uk­rai­ nie­čių dai­no­se įaus­tus Rytų Eu­ro­ pos ir Va­karų Azi­jos mo­ty­vus.

Pats V.Troic­kas sa­ve va­di­na tik­ ru ra­di­ka­lu, nes mėgsta kūry­bo­je jung­ti tai, kas pa­pras­tai ne­de­ra, o sa­vo pa­grin­di­ne už­duo­ti­mi lai­ ko išp­ro­vo­kuo­ti ta­lentą at­si­ver­ti.

Už­de­gan­čią mu­ziką, ku­rią va­di­ na ur­ban-folk, ku­ria mul­tiinst­ru­ men­ta­lis­tas Mar­ko Ha­la­ne­vy­chius

ir trys ener­gin­gos da­mos – Iry­na Ko­va­len­ka, Ole­na Ci­buls­ka ir Ni­ na Ga­re­nets­ka.

Seną­ja uk­rai­nie­čių kal­ba „Dak­ha Brak­ha“ reiš­kia „duoti–imti“ – o juk tai du vie­nas nuo ki­to neat­sie­ ja­mi veiks­mai. Todėl grupė kūry­ binės ener­gi­jos se­mia­si iš tra­di­ci­jos gel­mių ir mar­go šian­die­nos pa­sau­ lio, kad ne­gailė­da­mi visą emo­cijų spektrą ati­duotų klau­sy­to­jams.

Tarp il­gai lauktų fes­ti­va­lio įžy­ my­bių – taip pat teat­ra­liš­ka neok­ la­si­kinės / neo­fol­ko mu­zi­kos le­ gen­da „Ata­ra­xia“ iš Ita­li­jos. Jau tre­čią de­šimt­metį gy­vuo­jan­ti gru­ pė jun­gia ar­cha­ji­nius inst­ru­men­tus su šiuo­lai­ki­ne mu­zi­ka ir kon­cer­

tuo­ja tik ypa­tingą au­ra tu­rin­čio­se, pa­slap­tin­go­se vie­to­se – o to­kia yra ir Za­ra­so sa­la, ku­rio­je vyks „Mėnuo Juo­da­ra­gis“. „Ata­ra­xios“ kūry­bo­je gau­su lo­tynų ir graikų mi­to­lo­gi­jos sim­bo­lių, o dainų žod­žiai pra­by­la skir­tin­go­mis se­novės kal­bo­mis.

Elekt­ro­ninės mu­zi­kos klau­sy­ tojų sapnų už­kalbė­ti at­vyks le­gen­ di­nis am­bient / dro­ne sce­nos ve­te­ ranų due­tas „Troum“ iš Brėme­no.

Jų hip­no­ti­zuo­jan­tys „sap­no at­vi­ ro­mis aki­mis“ pa­si­ro­dy­mai vi­sad yra pa­vo­jin­gai ar­ti tik­rovės – vi­sus gar­sus mu­zi­kan­tai ima iš gam­tos ir ap­lin­kos, ku­ria įvai­riau­siais akus­ ti­niais inst­ru­men­tais, ne­nau­do­da­ mi kom­piu­te­rinės „sin­te­ti­kos“.

Ana­pus ri­bos tarp slavų ir Ar­ timųjų Rytų skam­be­sio nu­skrai­dins pe­ter­bur­gie­čiai „Theo­dor Bas­tard“, et­ninės mu­zi­kos gel­mes su­drumstę šiuo­lai­ki­niu tam­sio­sios ban­gos, trip-hop skam­be­siu ir eg­zo­tiš­kais akus­ti­niais inst­ru­men­tais.

Vie­na pa­grin­di­nių šių metų fes­ ti­va­lio gru­pių – ai­rių pa­go­niš­ko­ jo juod­me­ta­lio did­vy­riai „Crua­ chan“, gy­vuo­jan­tys jau dau­giau kaip 20 metų.

VD inf.

Kas? Fes­ti­va­lis „Mėnuo Juo­da­ra­gis“.

Kur? Za­ra­so eže­ro­ sa­lo­je Za­ra­suo­se.

Ka­da? Rugpjū­čio 24–26 d.

Sa­vi­tu­mas: „Dak­ha Brak­ha“ ku­ria ne­tikėtą, in­ty­mią ir naują mu­ziką, ku­ri tie­siog ati­ma žadą.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

13

AntrADIENIS, gegužės 29, 2012

menas ir pramogos

Grįžo pa­vargęs, bet lai­min­gas Į Lie­tuvą iš Azer­baid­ža­no sos­tinės Ba­ku grįžęs at­likė­jas Do­na­tas Mont­vy­das sakė esąs la­bai lai­min­gas. „Įgi­jau ne­įkai­no­ja­mos pa­tir­ties“, – gru­pelės pa­lai­kan­čiųjų su­tik­tas džiaugė­si at­likė­jas, „Eu­ro­vi­zi­jos“ dainų kon­kur­se užėmęs ke­tu­rio­liktą vietą.

Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Pa­si­ge­do kai­mynų balsų

Daug kalbų šie­met su­kėlė tai, kad Lie­tuvą men­kai te­pa­laikė ša­lys kai­ mynės. Pri­me­na­me, kad Lat­vi­ja Lie­tu­vai skyrė ke­tu­ris ba­lus, Ru­si­ ja – pen­kis, Bal­ta­ru­si­ja – aš­tuo­nis.

12 balų lie­tu­viui ati­davė gru­zi­nai. „Keis­ta, kad kai­my­nai taip ma­žai už Lie­tuvą bal­sa­vo. Kitų ša­lių at­ sto­vai ir­gi klausė, kodėl kai­my­nai taip kuk­liai mus ver­ti­na, ką mes pri­si­darę. Ne­ži­nau, kodėl taip yra.

Galbūt iš­ties va­karė­ja­me, pra­de­ da­me ver­tin­ti mu­ziką, o Bal­ka­nai tu­ri tas ver­ty­bes – pa­lai­ko kai­my­ nus“, – sakė at­likė­jas, „Eu­ro­vi­zi­jo­ je“ da­ly­vavęs kaip Don­ny Mon­tell.

„Čia turėtų gal­vo­ti tie, ku­rie at­sa­ kin­gi už Lie­tu­vos už­sie­nio ry­šius, tik­rai ne mes“, – teigė D.Mont­vy­do pro­diu­se­ris Mar­ty­nas Ty­la.

Va­žiuotų dar kartą

Nuo vai­kystės dainų kon­kur­su be­si­ ža­vin­tis jau­na­sis at­likė­jas ne­si­kuk­ li­no, bet ir ne­si­gyrė. Jo ma­ny­mu, tik­ra­sis nu­galė­ji­mas yra dai­nuo­ ti to­kiai mil­ži­niš­kai au­di­to­ri­jai, o užim­ta vie­ta ne­la­bai svar­bu. „Į „Eu­ro­v i­z iją“ nuo pat ma­ žų dienų žiūrė­jau la­bai pa­gar­ biai ir ma­n o nuo­m onė su­d a­ly­ va­vus ne­pa­si­keitė. Jau būda­mas vai­kas sa­kiau, kad no­riu ten su­ da­ly­vau­ti. Tai jūs pa­sa­ky­ki­te, ar man ge­rai sekė­si, – juokė­si Do­na­ tas pa­klaus­tas, kaip ver­ti­na sa­vo

Dar vie­nas pri­zas Torūnė­je vy­ku­sia­me svar­biau­sia­ me dau­giau nei 20 metų gy­vuo­ jan­čia­me Len­ki­jos tarp­tau­ti­nia­me fes­ti­va­ly­je „Kon­takt“ Os­ka­ras Kor­ šu­no­vas (nuo­tr.) bu­vo pri­pa­žin­tas ge­riau­siu re­ži­sie­riu­mi. Me­ni­nin­ kas šį ti­tulą pelnė už spek­taklį pa­ gal M.Gor­kio pjesę „Dug­ne“.

Šių­me­čia­me fes­ti­va­ly­je „Kon­takt“ sa­vo spek­tak­lius rodė re­ži­sie­riai iš Bel­gi­jos, Olan­di­jos, Ai­ri­jos, Ru­si­ jos, Vo­kie­ti­jos, Ru­mu­ni­jos, Veng­ ri­jos. Da­ly­va­vo žy­miau­sias Lat­vi­ jos re­ži­sie­rius Al­vis Her­ma­nis su spek­tak­liu „Juo­das pie­nas“. „Len­ki­ja vi­suo­met la­bai domė­ jo­si lie­tu­vių teat­ru ir ypa­tingą dė­ mesį rodė OKT / Vil­niaus mies­ to teat­r ui“, – teigė re­ž i­s ie­r ius O.Kor­š u­n o­vas. – La­bai džiu­ gu, kad „Dug­ne“ bu­vo įver­tin­ tas Len­k i­jos pub­l i­kos, ypač po to, kai taip pa­lan­kiai čia bu­vo su­ tik­tas nau­jau­sias mūsų spek­tak­ lis „Mi­ran­da“.“ Į fes­ti­valį „Kon­takt“ OKT kvie­ čia­mas jau nuo 1991 m., kai bu­vo pa­ro­dy­tas pir­ma­sis O.Kor­šu­no­ vo teat­ro spek­tak­lis „Ten būti čia“.

Per fes­ti­va­lio gy­va­vi­mo me­tus jo sve­čiai galė­jo iš­vys­ti ne­ma­žai ir ki­ tų re­ži­sie­riaus spek­tak­lių: čia bu­ vo pa­ro­dy­tas „Va­sar­vid­žio nak­ties sap­nas“, „Vai­di­nant auką“, „Įsta­ bio­ji ir graud­žio­ji Ro­meo ir Džul­je­ tos is­to­ri­ja“, dau­ge­lis kitų.

Po to­kių sėkmingų pa­si­ro­dymų spek­tak­liai „Dug­ne“ ir „Mi­ran­da“ kvie­čia­mi ir kitų Len­ki­jos fes­ti­va­lių.

Ka­to­vi­cuo­se, fes­ti­va­ly­je „Ars Ca­ me­ra­lis Si­le­siae Su­pe­rio­ris“, lapk­ ri­čio 22 d. bus pa­ro­dy­ta „Mi­ran­da“, o lapk­ri­čio 23 d. – „Dug­ne“.

Ta­čiau tuo OKT / Vil­niaus mies­ to teat­ro gast­rolės ne­si­bai­gia. Jau ant­ra­dienį „Dug­ne“ ir „Mi­ran­dos“

Dmit­ri­jaus Mat­ve­je­vo nuo­tr.

ak­to­riai iš­vyks­ta į Šve­diją – į pres­ ti­žinį Berg­ma­no fes­ti­valį, vėliau – į Ja­ros­lavlį ir Minską. „Mi­ran­da“ dar lau­kia­ma Pla­to­no­vo fes­ti­va­ly­je Vo­ ro­ne­že, W.Sha­kes­pea­re’o fes­ti­va­ly­ je Noi­se ir „Eu­ro-sce­ne“ fes­ti­va­ly­ je Leip­ci­ge.

Ru­si­jos pla­tu­mas ap­lan­kys „Įsta­ bio­sios ir graud­žio­sios Ro­meo ir Džul­je­tos is­to­ri­jos“ trupė, o saulė­ tąją Is­pa­niją – „Ham­le­to“ ak­to­riai.

Ta­čiau turbūt įdo­miau­sia ke­lionė lau­kia „Va­sar­vid­žio nak­ties sap­ no“ kūry­binės grupės. Jų gast­ro­ lių marš­ru­tas nu­si­tęs net iki Si­bi­ro pla­tumų. Bir­že­lio vi­du­ry­je spek­ tak­lis bus ro­do­mas Kras­no­jars­ke, Ačins­ke ir Že­lez­no­gors­ke.

VD inf.

pa­si­ro­dymą. – Jei­gu jums pa­ti­ko, žiū­ro­vams pa­ti­ko – va­di­na­si, vis­ kas ge­rai.“ Lie­tu­vos de­le­ga­ci­jos va­do­vas Aud­rius Gir­ža­das pa­tarė at­likė­jui ne­si­var­žy­ti – vis dėlto pus­fin ­ a­ly­ je jis užėmė tre­čią vietą. „Esu lin­ kęs į „Eu­ro­vi­ziją“ va­žiuo­ti dar ne kartą, – at­skleidė D.Mont­vy­das.

– Dar ne­spėjau įver­tin­ti būsimų kon­kur­so sąlygų po­ky­čių, apie ku­ riuos kalbė­ta Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jo­je, bet, ma­nau, su ge­ro­mis gal­vo­mis vis­kas bus ge­rai.“ Ga­li­mybė rek­la­muo­tis

Lie­tu­vos at­sto­vas ma­no, kad kon­ kursą laimė­jo to ver­ta dai­na. Su­ rin­ku­si 372 taš­kus, „Eu­ro­vi­ziją“ nu­galė­jo Šve­di­jai at­sto­vau­jan­ti

Pa­lai­ky­mas: šei­ma ir drau­gai D.Mont­vydą pa­si­ti­ko su ąžuo­lo vai­ni­ku.­

ber­berų imig­rantų iš Ma­ro­ko duk­ ra Lau­reen.

D.Mont­vy­das sakė gerą­ja pra­sme pa­vy­din­tis kon­kursą laimė­ju­sios Šve­di­jos at­sto­vams: jie, pa­sak at­ likė­jo, turė­jo ge­ras sąly­gas po­pu­ lia­rin­ti sa­vo dainą, pui­kiai rep­re­ zen­tuo­ti sa­vo šalį. „Tai nuo­sta­bi ga­li­mybė ga­na pi­giai po­pu­lia­rin­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ti sa­vo šalį. Galė­tu­me pra­dėti nuo pusės mi­li­jo­no“, – ap­gai­les­tau­da­ mas, kad vals­tybė ne­re­mia da­ly­ va­vi­mo „Eu­ro­vi­zi­jo­je“, rei­kiamą sumą ša­liai ge­rai rep­re­zen­tuo­ ti įvar­di­jo M.Ty­la. „Ži­no­ma, jei­ gu dai­na pra­sta, ne­padės nei mi­ li­jo­nai, nei dūmai“, – juo­ka­vo D.Mont­vy­das.

14

antradienis, gegužės 29, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5.

KA­DA? Gegužės 30 d. 19 val. KIEK? 33–203 litai.

KUR? Vilniaus mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39.

KA­DA? Birželio 1 d. 19 val. KIEK? 27 litai.

KUR? Rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13.

KA­DA? Birželio 2 d. 19 val. KIEK? 28–38 litai.

Fortepijono stebuklas

A.Kaniava ir „Musė“

Šokio spektaklio premjera

Austrijoje gimęs pianistas Ingolfas Wunderis mokytis muzikos pradėjo sulaukęs ketverių. Dešimt metų jis lankė smuiko pamokas, tačiau sulaukęs keturiolikos atsiskleidė kaip neeilinis fortepijono talentas. Koncerto programoje – W.A.Mozarto, F.Chopino, F.Liszto kūriniai.

Aktoriaus, dainininko, tekstų autoriaus, kompozitoriaus ir režisieriaus Andriaus Kaniavos bei jo suburto sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ pasirodyme netrūks teatrinių gudrybių, nuoširdaus juoko ir plojimų. Koncerto programa – ne tik įvairių muzikos žanrų, bet ir menų – teatro, muzikos ir literatūros – sintezė.

„Aš visada norėjau kurti ir kuriu spektaklius apie istorines asmenybes. Gyvenimas yra spalvingas ir tenka perprasti visas jo paslaptis.

Mata Hari ir yra paslaptis“, – sako spektaklio režisierius ir choreografas Jurijus Smoriginas. „Vilniaus baleto“ premjeroje pagrindinius vaidmenis atliks Ineta Stasiulytė ir Deividas Meškauskas.

KUR? Šokio teatras, T.Kosciuškos g. 11.

KA­DA? Gegužės 30 d. 18 val. KIEK? 13 litų.

KUR? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3.

KA­DA? Gegužės 30 d. 19 val. KIEK? 20–40 litų.

KUR? Radvilų rūmų muziejuje, Vilniaus g. 24.

KA­DA? Iki birželio 3 d. KIEK? 3–6 litai.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30.

KA­DA? Birželio 5 d. 19 val. KIEK? 63–123 litai.

Jaunųjų Baleto šokėjų šventė

nerimstančiam žiūrovui

A.Motiejūno spalvų kelionės

D.Montvydo akustinis koncertas

M.K.Čiurlionio menų mokyklos baleto skyriaus baigiamasis koncertas – tai kasmetė šventė mokinių tėveliams, mokytojams, visiems baleto mylėtojams. Mokiniams tai atskaitos taškas, metų pasiekimų paroda, diplomantams – egzaminas ir žingsnis link didžiosios scenos.

Drama „Bomba, arba Ariel“ – vienas paskutiniųjų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės kūrinių. Pasak Užupio teatro režisierės Ritos Urbonavičiūtės, šis spektaklis skirtas nerimstančiam žiūrovui, kuris ieško kitokio meno, kuris skaito J.Ivanauskaitės kūrybą, supranta ir atpažįsta jos gelmes.

Minint Alfonso Motiejūno (1912–1979 m.) šimtąsias gimimo metines surengtoje parodoje eksponuojama tapyba, piešiniai, dokumentinė medžiaga, atskleidžianti kintantį tapytojo kelią. Spalvų paletę išgryninęs iki sodrių tonų jis tapo vienu ryškiausių lietuvių koloristinės tapybos atstovų.

Donatas Montvydas (Donny Montell) – vienas ryškiausių jaunosios kartos Lietuvos atlikėjų, savo talentu žavintis ne tik gimtosios šalies, bet ir užsienio publiką bei įvairių muzikos konkursų komisijas. Puikiai pasirodęs „Eurovizijos“ dainų konkurse D.Montvydas kviečia į akustinį koncertą.

tv programa

LTV

6.00 Labas rytas.

9.00 „Komisaras Reksas“(N-7) (k).

10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k).

11.00 „Ant svarstyklių“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida.

12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.).

12.15 Mūsų dienos – kaip šventė (k).

13.00 Europos vidury (k).

13.45 Pulsas (k).

14.15 Vieša paslaptis (k).

14.50 Žinios.

15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7).

16.00 „Hartlando užuovėja“.

17.05 „Senis“ (N-7).

18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

18.35 Sportas. Orai.

18.45 Ypatingas atvejis.

19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.55 Verslas.

21.00 Kultūra.

21.05 Sportas.

21.10 Orai.

21.15 Dienos tema.

21.30 Europos vidury.

22.10 Loterija „Perlas“.

22.15 Pinigų karta.

23.15 Vakaro žinios.

23.20 Sportas.

23.25 Orai.

23.30 „Senis“ (N-7) (k).

LTV 16.00 val.

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“ (9).

6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (6) (k).

7.20 „Agentas Šunytis“ (k).

7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).

8.50 24 valandos (N-7).

9.45 Mano vyras gali (k).

11.40 „Havajai 5.0“ (7) (N-7) (k).

12.40 Kažkas atsitiko (N-7) (k).

13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“.

13.40 „Agentas Šunytis“.

14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (7).

14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

15.40 „Meilės miestas“.

17.40 Būk mano meile! (N-7).

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.14 Sportas.

19.17 Orai.

19.19 Abipus sienos.

20.25 Neišgalvoti gyvenimai (N-7).

21.00 KK2 (N-7).

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

22.19 Sportas.

22.23 Orai.

22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7).

22.35 Vakaro seansas. Kriminalinis trileris „Nuopuolis“ (JAV, 1993 m.) (N-7).

0.55 „Specialioji Los Andželo policija“.

1.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).

LNK 17.40 val.

TV3

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

7.25 „Simpsonai“.

7.55 „Biuras“.

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“.

11.00 Komedija „Čiuožėja“ (JAV, 2005 m.).

12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

13.10 „Bakuganas“.

13.40 „Viešnios iš praeities“.

14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

15.10 „Simpsonai“.

15.40 „Likimo galia“.

16.40 „Paveldėtojai“.

18.45 TV3 žinios. sportas. orai.

19.10 Gyvenimas yra gražus.

20.10 „Be namų“ (2).

21.00 Pasirink mane.

21.35 TV3 vakaro žinios.

21.50 TV3 sportas.

21.55 TV3 orai.

22.00 „Liudininkai“.

23.00 Veiksmo trileris „Klastotė“ (JAV, Honkongas, 1998 m.).

0.50 „Kaltės kaina“.

1.40 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.

BTV

6.30 Televitrina.

7.00 Žinios (k).

7.25 „Tylos riba“ (N-7) (k).

TV3 21.00 val.

8.00 Skanus pokalbis (k).

9.00 Sekmadienio rytas (k).

10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.

11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.

11.30 „Gyvenimo spalvos“ (k).

12.30 „Aukso ieškotojų kelias“ (N-7) (k).

13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7).

15.30 „Amerikos talentai“.

16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

17.30 „Auksarankiai“ (N-7) (k).

18.00 Žinios. Sportas. Orai.

18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

19.25 „Nerealu!“ 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai.

20.25 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7).

21.25 Mistinis drama „Šeštasis pojūtis“ (JAV, 1999 m.) (N-7).

23.40 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

0.45 „Galileo: norintiems žinoti“.

1.15 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S)

Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė.

6.30 Ryto reporteris.

7.45, 13.00, 20.30, 0.30 Lietuva– Venesuela– Londonas.

8.00 Negaliu tylėti.

8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7).

10.00 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba.

11.05 Gongo Gangas.

12.00 Lietuvos diena.

13.15 TV parduotuvė.

BTV 19.25 val.

13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

14.45 Negaliu tylėti.

15.45, 16.10 Dok. f. „Uraganas Katrina.

Liudininkų akimis“ (1) (N-7).

16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti.

19.55 Reporteris.

20.45 Lietuvos ir Rusijos nacionalinių futbolo rinktinių draugiškos rungtynės.

Tiesioginė transliacija iš Šveicarijos.

22.45 Lietuva tiesiogiai.

23.20 Super L.T. 23.55 Reporteris. Orai.

0.45 Dok. f. „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (1) (N-7).

SPORT1

12.00 Televitrina.

13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +.

13.15 Sportas LT. Tarptautinis R.Tamulio bokso turnyras.

14.15 Sportas LT. Lietuvos tradicinės karatė čempionatas.

15.15 Šešių nacijų regbio turnyras.

Airija–Prancūzija.

17.00 Šešių nacijų regbio turnyras.

Anglija–Prancūzija.

19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Kazanės UNIKS. 21.15 „Škotijos taurės“ finalas. Edinburgo „Hearts“–Edinburgo „Hibernian“.

23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.

lietuvos ryto tv 15.45 val.

15

antradienis, gegužės 29, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ!

Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos Savona–Ibiza–Barselona–Marselis 4 naktų kruizo kaina – nuo 990 litų asmeniui Ispanija–Italija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina – nuo 1198 litų asmeniui Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina – nuo 1871 lito asmeniui Egiptas–Izraelis–Jordanija 7 naktų kruizo kaina – nuo 1750 kitų asmeniui Kaina pateikta iš išvykimo uosto.

Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt

Kelionių organizatorius

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt KELIONĖS AUTOBUSU Lietuvos ir Žiemgalos (Latvija) pilys ir dvarai 06 23 – 95 Lt Raketinė bazė Žemaitijoje 06 30 – 85 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė-pažintinė) – nuo 1290 Lt Kroatija – nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas – nuo 619 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ RYGOS Tailandas (pažintinė-poilsinė) – nuo 5218 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS Egiptas, Hurgada – nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Stovyklos Lietuvoje „Pasaka“ – nuo 550 Lt „Top Fun“ – 640 Lt „Raganė“ – 550 Lt „Energetikas“ – 600 Lt „Laimingas žmogus – tai aš!“ – 600 Lt „Trimitas“ – 520 Lt „Mažieji Laukystos piratai“ – 370 Lt „Holivudo akademija“ – 599 Lt „Mes jėga“ – 450 Lt „Žaidimų galaktika“ – 450 Lt „Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą“ – 450 Lt „Avataro nuotykiai kartu“ – 450 Lt „Mes šampinjonai“ – 450 Lt „Aplink pasaulį per 7 dienas“ – 499 Lt „Mano pasaulis“ – 595 Lt „Kitas variantas“ – 359 Lt „Dodi“ – 550 Lt (500 Lt iki 06 01) Stovyklos UŽSIENYje Ukrainoje „Pribrežnyj“ – 60 Lt dienai Kryme „Saliut“ – 1699 Lt Bulgarijoje – 1699 Lt Kroatijoje – 2149 Lt Juodkalnijoje – 1899 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje – 1790 Lt lėktuvo bilietai* Baku – nuo 1050 Lt Maljorka – nuo 500 Lt *kainos į abi puses

Keltų bilietai Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt; į Baltarusiją – nuo 85 Lt

Paslaugos Statybos ir remonto Betonuojame pramonines grindis. Tel. 8 648 45 994, e. paštas strongfloor@super.lt.

960407

skelbimai

Orai

Savaitės pradžioje Lietuvoje bus permainingi orai. Šiandien galimas lietus su perkūnija, temperatūra bus 14–21 laipsnis šilumos. Trečiadienio naktį dar gali palyti su perkūnija, o dieną bus sausiau ir vėsiau. Naktį numatoma 5–8, dieną 13–16 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 29 d.

+19

+13

Telšiai

+19

Šiauliai

+20

Klaipėda

Panevėžys

+20

Utena

+21

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

4.52 21.41 16.49 13.47 1.43

150-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 216 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +21 Brazilija +27 Briuselis +22 Dublinas +20 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +15

Londonas +20 Madridas +29 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +28 Oslas +17 Paryžius +25 Pekinas +29

orai vilniuje Šiandien

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+23

Alytus

1–5 m/s

DATOS

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+21

+18

+6

4

+10

+14

+12

+5

5

+16

+13

+8

2

trečiadienį

ketvirtadienį

+12

Tarptautinė Jungtinių Tautų taikos saugotojų diena 1917 m. gimė 35- sios britų popgruasis JAV preziden- pės „Spice Girls“ tas Johnas F.Ken- narė. nedy.

1978 m. gimė Lie1956 m. gimė ame- tuvos nacionalirikiečių dainininkė nio operos ir baleLaToya Jackson. to teatro primaba1958 m. gimė akto- lerina Miki Hamarė Annette Bening. naka-Paulauskas.

1967 m. gimė bri- 1984 m. gimė ametų grupės „Oasis“ rikiečių krepšininvokalistas ir gita- kas Carmelo Antristas Noelis Gal- hony. lagheris.

1987 m. gimė len1959 m. gimė anglų aktorius Ruper1975 m. gimė Me- gvaatletė Lina Antas Everettas. lanie Brown, buvu- drijauskaitė.

Šią savaitę laimėkite Susan Elizabeth Phillips knygą „Auksinė mergaitė“ iš „Romantikės kolekcijos“.

Fler Savagar – gražiausia moteris pasaulyje...

Visiems, tik ne sau. Ji gyvena gaubiama paslapčių, kurių raktas glūdi praeityje. Džeikas Koranda – puikus rašytojas ir kraują kaitinantis Holivudo aktorius. Talentingas, priekabus, irzlus, jis negali pakęsti švytinčių „auksinių mergaičių“.

Bet Fler turi kažką, kas priverčia jį pažvelgti atidžiau. Bjaurusis ančiukas, nenutuokiantis, kad jau virto gulbe. Ir kietas vyrukas, ekranų žvaigždė. Ar išdrįs du, regis, visiškai vienas kitam netinkami įsimylėjėliai paklausyti širdies?

birželio 5 d.

Praėjusios savaitės nugalėtojas – Zigmas Skaisgiris.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: reklama (pirmadienis), radiokompasas (antradienis), senatorius (trečiadienis), kibinai (ketvirtadienis), greitas šimtakojis (penktadienis).

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

Vardai Algedas, Erdvilė, Magdelena, Mažrimas, Teodozija

horoskopai

prizas

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių.

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį,

+21

+22

Praha +22 Ryga +13 Roma +23 Sidnėjus +16 Talinas +13 Tel Avivas +33 Tokijas +24 Varšuva +23

4

5

6

7

8

9

10

Avinas (03 21–04 20). Su malonumu prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, gali kilti nesutarimų ar net agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite emocijas.

Jautis (04 21–05 20). Aiškiai suvoksite, ko norite iš gyvenimo.

Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti.

Dvyniai (05 21–06 21). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną galite gailėtis.

Vėžys (06 22–07 22). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors gali pagirti jūsų gerą skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu, juk nesiruošiate apsiriboti jau esamais pasiekimais.

Liūtas (07 23–08 23). Galite sulaukti darbo pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite savo gebėjimams tobulinti. Palanki diena dirbti komandoje.

Mergelė (08 24–09 23). Iškils sunkumų, nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai vargu ar suteiks pasitenkinimo.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Sveika nuovoka padės bendraujant su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius ir padarykite išvadas.

Kad ankstesnės bėdos nebekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų.

Skorpionas (10 24–11 22).

Sprendimai, kuriuos tenka priimti darbe, gali prieštarauti jūsų įsitikinimams. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Esate labai įsitempęs ir šiek tiek irzlus. Užsispyręs įrodinėsite savo tiesas ir tai gali tapti nesutarimų priežastimi. Todėl verčiau patylėkite, nesikiškite į svetimus ginčus ir išvengsite konfliktų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite emocinę įtampą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką.

Vandenis (01 21–02 19). Jausite tiek šeimos, tiek draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas. Žuvys (02 20–03 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Nespręskite svarbių klausimų, tvarkykite tik būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus, o ateityje laukia geresni laikai.