PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012
125 (19 426)
Kaina 1,30 Lt
Karklei – botelių šmėkla? Rytoj Klaipėdos ra jono taryba nu spręs, ar kartu su Lietuvos žuvinin kystės produktų ga mintojų asociaci ja statys žvejams prieplauką Karklėje. Jau pasigirdo prie kaištų, kad vos ke lių įmonių patogu mui bus išleista de šimtys milijonų li tų, krantinė taps pri vati ir pasikartos bo telių istorija.
„Kiekvieną dieną sužinome, kad kažkur kažkas dingo.“ Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad vagių padaromi nuostoliai miestui yra labai dideli.
4p.
Pėstieji – prieš įžūlius dviratininkus
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Žvejų laivams nėra vietos
Patys žvejai prisimena valstybinius planus pajūryje turėti net šešias nedideles jiems skirtas prieplau kas. Vis dėlto dauguma žvejybinių įmonių laivelių iki šiol grūdasi Da nės upėje. Planai šiaurinėje Karklės kaimo dalyje pastatyti žvejų prieplauką ne kartą strigo. Tačiau poveikio ap linkai vertinimo ataskaitai jau pri tarta, o ketvirtadienį rajono tary ba nuspręs, ar pasirašyti sutartį su Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija. „Taryba turi apsispręsti, ar kartu su asociacija teiksime paraišką dėl prieplaukos statybos finansavimo. Kad prieplaukos reikia, regis, lyg ir nebediskutuojama – juk žvejai turi deginti benziną norėdami iškrau ti savo sugautas žuvis. Tuo, kad priekrantės žvejų laiveliai laikomi Danės upėje, nepatenkinta uosta miesčio valdžia“, – aiškino Klaipė dos rajono tarybos narys, Turizmo tarybos pirmininkas Al girdas Liaudanskis.
4
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Prasidėjus dviračių sezonui, pa daugėjo pėsčiųjų ir dviratininkų konfliktų – jie vieni kitus kaltina neatsargiu elgesiu. Traumų šiame „fronte“ neišvengia ir vaikai. Prieš moterį – keiksmais
Planai: Klaipėdos rajono tarybos narys A.Liaudanskis puoselėja viltį, kad Karklėje pastačius žvejų prieplau
ką čia atsiras degalinė, viešbučiai ir kavinės.
Vytauto Petriko fotomontažas
Debreceno gatvėje gyvenanti Olga Čichonina pasibaisėjo įžūliu dvira tininkų elgesiu. Moteris pasakojo, kad praėjusią savaitę su ketverių metų anūke lai ką leido pėsčiųjų ir dviratininkų ta ke, vedančiame nuo buvusio „Ne ringos“ prekybos centro iki Pempininkų.
8
2
TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012
miestas
Bendruomenėms skyrė pinigų www.kl.lt PRISTATO:
RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI
Informavo: Klaipėdos bendruomenių tarybos vakar rinkosi į pirmąjį posėdį, kurio metu buvo supažindin
tos su numatyta veikla.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vietos bendruomenėms uostamiesčio valdžia paskirstė daugiau nei pusę mili jono litų. Juos tinkamai paskirstyti turin čios bendruomenių tarybos vakar rinkosi į pirmąjį posėdį. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Tarybose – iki 15 žmonių
PALAIKYKITE SAVO DARBDAVĮ − balsuokite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d. Gegužės 31 d. Rūpestingiausios įmonės apdovanojimai vyks tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje „Švyturio“ arenoje.
DAUGIAUSIA BALSŲ SURINKUSIŲ ĮMONIŲ SEPTYNETUKAS: 1. UAB „Klaipėdos duona”
11 185
2. UAB „Elektrifikacijos paslaugos“
7 234
3. UAB „Gridins Group LT“
4 214
4. UAB KJKK BEGA
3 320
5. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ 2 285 6. UAB „Avitelos prekyba“
2 281
7. UAB „Arijus“
2 003 Gegužės 29 d. 16 val. duomenys PROJEKTO PARTNERIAI:
Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo
Posėdis buvo daugiau informa cinis. Taryboms buvo aiškinama, kaip šios turės dirbti. Klaipėdos savivaldybės Sociali nių reikalų departamento direktorė Audra Daujotienė pabrėžė, kad pi nigų įsisavinimui laiko ne per dau giausia – septyni mėnesiai. Todėl per šią savaitę vietos bend ruomenių tarybų buvo paprašyta išsirinkti pirmininkus, jų pavaduo tojus ir posėdžių sekretorius. Kadangi Klaipėdoje nėra seniū nijų, į bendruomenes miestas su skirstytas pagal rinkimų apygardas – Baltijos, Marių, Danės ir Pajūrio. Pirmųjų trijų tarybas sudaro po 15 narių, Pajūrio – 13, nes joje gyve na mažiau žmonių. Kviečia teikti pasiūlymus
Iš viso gyvenamosioms vietovėms paskirstyta 515 tūkst. litų. Danės bendruomenei atseikėta 148 tūkst. 180, Marių – 140 tūkst. 917, Balti jos – 141 tūkst. 280, Pajūrio – 84 tūkst. 623. Anot A.Daujotienės, pinigai paskirstyti pagal tam tik
Audra Daujotienė:
Projektai turi apim ti kuo daugiau žmo nių, kad viskas nea titektų vienam kiemui.
rus kriterijus: teritorijoje gyvenan čių žmonių skaičių ir veiklos tinka mumą. „Projektai turi apimti kuo dau giau žmonių, kad viskas neatitek tų vienam kiemui. Galima rengti aikšteles, organizuoti vaikų poilsį, renginius, gerinti aplinkos kokybę. Jei taryba apsispręs, galima padėti
ir sunkiai besiverčiančiam žmogui. Vargu ar pinigus bus galima nau doti stogų remontui ar sienų šilti nimui“, – pabrėžė direktorė. A.Daujotienės teigimu, paraiš kas, kam skirti pinigus, gali teikti visi gyventojai, organizacijos. Tai reikia padaryti savivaldybėje. Teikti pasiūlymus, kam panaudo ti pinigus, galima iki birželio 20 die nos. Klaipėdiečių prašoma konkre čiai nurodyti, ką reikia padaryti, pateikti aprašymą, orientacinę dar bų kainą, jei turi – eskizus. Gautas paraiškas savivaldybės specialistai paskirstys ir perduos bendruomenių taryboms. Šios tu rės nuspręsti, kokie projektai ati tinka bendruomenės lūkesčius ir kuriems skirti finansavimą. Pinigai – savivaldybės sąskaitoje
Pabrėžiama, kad tarybos sprendi mus turės priimti viešai. Išrinkus projektą, atitinkami savivaldybės departamentai pradės ruošti kon kurso sąlygas. Darbams ar paslau gai įsigyti bus organizuojami vie šieji pirkimai. „Šios lėšos yra valstybės. Pini gai bus specialioje savivaldybės sąskaitoje, o ne pervesti bendruo menių taryboms. Savivaldybė or ganizuos ir viešuosius pirkimus. Jei pinigai per septynis mėnesius nebus įsisavinti, juos reikės grą žinti valstybei“, – aiškino A.Dau jotienė. Kaip dirba bendruomenių ta rybos, prižiūrės speciali komisija, kurią sudarys savivaldybės depar tamentų vadovai.
Erkės rado pirmąsias aukas Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Uostamiestyje užregistruotos pir mosios erkių aukos. Jomis tapo vaikas ir kariškis. Klaipėdiečiams nustatyta Laimo liga.
Aštuonerių berniukas kraujasiur bių platinama liga užsikrėtė tėvų sodyboje Klaipėdos rajone. 33 me tų vyrui erkė įsisiurbė per pratybas miškuose. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilak tikos ir kontrolės skyriaus vyriau
sioji specialistė Vilija Pečkauskienė pastebėjo, kad Laimo liga dažniau nustatoma moterims nei vyrams. Pasak specialistės, kol kas nėra užfiksuotas erkių aktyvumo paki limas. Manoma, kad tam įtakos tu ri gana vėlyvas pavasaris bei šiuo metu atvėsę orai. Pernai pirmasis erkių aktyvumo pikas prasidėjo gegužės pradžioje. Šiemet žmonės aktyviau nei įprasta skiepijasi nuo kraujasiurbių platinamos ligos – erkinio encefa lito. Per kovo ir balandžio mėne sius pasiskiepijo apie 250 klaipė diečių. Jų gretos sparčiai gausėja.
Pernai per tą patį laikotarpį pa siskiepijusių skaičius buvo dar di desnis ir siekė daugiau nei 600. Dar visai neseniai skiepus apsau gai nuo erkinio encefalito rinkda vosi vos daugiau nei 150 uosta miesčio gyventojų. Specialistė priminė, kad visiška apsauga nuo erkinio encefalito įgy jama po trečiojo skiepo. Po pirmosios vakcinos antrą kart skiepijama po mėnesio, nors prireikus galima ir po dviejų sa vaičių. Po pirmojo skiepo apsau ga siekia 70–80 proc., po antrojo – apie 95 proc.
3
TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012
miestas Susibūrė parodai
Paskutinis skambutis
Pradėjo rengti planą
„Fotoklubas 50 mm“ atidarė jungtinę uostamiesčio fotografų bendruomenės parodą „Gatvėje“. Joje 10 neprofesionalių fotografų pristato 18 savo darbų, kuriuose užfiksuotas neįprastas objektas – gatvė. Klaipėdos miesto viešosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Ja nonio g. 9) paroda bus eksponuo jama iki birželio 12 d.
Šiandien Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje 14 kartą abiturientams vyks Paskutinis skambutis. Į šventę susirinks vi si uostamiesčio abiturientai. Šie met paskutinis skambutis nu skambės 2879 moksleiviams ir profesinių mokyklų auklėtiniams. Pernai mokyklas baigė per 3 tūkst. abiturientų.
Aplinkos ministerija pradėjo rengti pajūrio juostos žemyni nės dalies paplūdimių rekreaci jos planą. Jis apims pliažus nuo Klaipėdos uosto šiaurinio molo iki sienos su Latvija. Planas pa dės išsaugoti pajūrio kraštovaiz dį, reguliuoti turistų srautus, su darys palankias sąlygas visuo menei naudotis pajūriu.
Ateinanti vasara keis grafikus Viešasis ir vandens transportas nuo bir želio 1-osios pradės judėti vasaros ritmu. Daugiau autobu sų važiuos į pajū rį, dažniau kursuos keltai į Smiltynę.
Sveikins. Trečiad ien į 13 val. miesto meras Vytautas Grubliauskas su per gale Europos čempionate sveik ins sportinių šokių kolektyvą „Žuvėdra“. Posėdis. Trečiadienį 16 val. savivaldy bėje vyks Trišalės tarybos posėdis. Jo metu bus aptarta darbo rinkos padė tis Klaipėdoje. Verslas. Trečiad ien į 17.30 val. sav i valdybėje vyks Smulkiojo ir vidutinio verslo darbinės grupės susit ik imas. Jo metu bus aptarta smulkiojo verslo paslaugų ir prekybos sektoriaus plėt ra mieste. Konferencija. Ketvirtadienį 11 val. LCC tarptautiniame universitete vyks pro jekto „Tapk“ programos „Tu ir aš – kar tu mes galia“ baigiamoji konferencija. Programoje „Tu ir aš – kartu mes galia“ dalyvavo 669 moksleiv ių. Jie buvo skatinami daryti gerus darbus ir dau giau laiko skirti savanoriškai veiklai.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Nuo birželio 1 d. iš Klaipėdos bus organizuojami du nauji priemies tiniai maršrutai – Turgus–Plikiai– Jokūbavas ir Atgimimo aikštė–Ra dailiai–Šimkai. Pirmasis bus pažymėtas 25, ant rasis – 26 numeriu. Autobusuose, kurie kursuos šiais maršrutais, ga lios naujovė – zoniniai terminuoti bilietai. Pokyčiai laukia ir 24 marš ruto Klaipėda–Karklė. Nuo birže lio 1 d. šio maršruto autobusai va žiuos ne iš „Atgimimo“ stotelės, o iš Pirmosios Melnragės ir kursuos dažniau nei dabar. Anot viešo sios įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pava duotojo Andriaus Samuilovo, kiti pakeitimai tradiciniai. Nuo birželio 1 d. bus atidarytas vasarinis marš rutas 4A. Taip pat dažniau kursuos į pajūrį vežantys 4, 6 maršrutų au tobusai.
Tvarka: esant daug žmonių keltai į Smiltynę ir iš jos plaukia nesivadovaudami grafikais.
A.Samuilovo teigimu, vasarą il giau autobusai važiuos tik masinių renginių metu. Vykdyti naktinius nuolatinius maršrutus nėra lėšų. Nuo birželio 1 d. dažniau kur suos ir keltai į Smiltynę. Iš Šiau rės rago jie pradės plaukti kas pus valandį. Dažniau keltai plauks ir iš naujosios perkėlos – maždaug kas 20 min. Smiltynės perkėlos klientų ap tarnavimo direktorius Kęstu tis Mickevičius pabrėžė, kad die nomis, kai yra labai daug žmonių, tiek naujojoje, tiek senojoje perkė loje keltai plauks be grafiko.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Smiltynėje jau kur suoja traukinukas. Jo maršrutas tradi cinis – nuo perkė los iki Lietuvos jūrų muziejaus. „Iš Šiaurės rago į Smiltynę pa prastai kelia vienas keltas. Kai yra daug žmonių, paleidžiame du ir dirbame be grafiko. Naujojoje per kėloje, esant daug mašinų, trys keltai plaukia be grafiko“, – tvir
tino K.Mickevičius. Smiltynėje jau kursuoja traukinukas. Jo maršrutas tradicinis – nuo perkėlos iki Lietu vos jūrų muziejaus. Nuo birželio 1 d. naujovės laukia ir poilsiautojų Palangoje. Centri nėje miesto dalyje reikės mokė ti rinkliavą už automobilių sto vėjimą. Paplūdimių prieigose – teritori joje nuo Vytauto gatvės jūros link – reikia mokėti 3 litus už valandą, mieste – nuo Vytauto gatvės į ry tus – 2 litus. Rinkliava už automobilių stovė jimą Palangoje renkama iki rugp jūčio 31 d.
Ledų prekeiviai į gatves nesiskubina Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Įsibėgėjant vasarai sezoninė pre kyba ledais centrinėse Klaipėdos gatvėse vis dar vangi.
„Žmonės išsiima leidimus, o jau kada pradės prekiauti – jų reika las, mes tiems dalykams įtakos neturime“, – teigė savivaldybės Licencijų, leidimų ir vartotojų tei sių apsaugos skyriaus vedėjo pava duotojas Rimantas Armonas. Valdininkas spėjo, jog prekeiviai nesiskubina, veikiausiai laukdami gerokai šiltesnių orų. „Iki birželio vidurio pas mus va sara tradiciškai neprasideda, matyt, iki tol daug kas ir neplanuoja pradėti veiklos, laukia garantuoto oro. Tie siog žmonės nenori rizikuoti – vis dėlto tai greitai gendanti produkci ja“, – kalbėjo R.Armonas.
Dienos telegrafas
Pašnekovo duomenimis, uosta miesčio savivaldybė yra išdavusi 13 leidimų sezoninei ledų preky bai. Vieną jų – prekiauti privačio je valdoje bei 12 – įvairiose miesto viešosiose erdvėse. Kai kurie prekeiviai leidimus iš siėmė jau nuo gegužės 1-osios, da lis – nuo mėnesio vidurio, gegužės 19-osios, taip pat – nuo birželio 1-osios. Pasak savivaldybės atstovo, ir šiemet populiarios tradicinės, praeivių nestokojančios miesto vietos, kaip antai ties Biržos tiltu, perkėla į Smiltynę, Senąja turga viete ir panašios, vis dėlto didžio ji dalis leidimų iki šiol išduota pre kiauti paplūdimiuose. R.Armonas neabejoja, jog pagei daujančiųjų užsiimti sezonine ledų prekyba ilgainiui atsiras daugiau. Pernai tokiai veiklai buvo išduoti 22 leidimai.
Seminaras. Ketvirtadienį nuo 9 iki 13 val. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengia projekto „Port Integra tion“ seminarą „Jūrinis transportas ir uostų veikla: daugiarūšio transporto ir paslaug ų veikla“, kuriame bus prista tyti Lietuvos transporto politikos for mav imo ir įgyvend in imo klausimai, Rusijos transporto vystymo ir konku rencing umo aspektai, disk utuojama log ist ikos centr ų, antžem in io trans porto plėtros klausimais. Akcija. Ketvirtadienį bus minima Pa saulinė diena be tabako. Šia proga Klai pėdos gatvėse praeiviams bus dalina mos popierinės gėlės. Tai bus daroma nuo 12 val. Manto gatvės ruože nuo At gimimo aikštės iki M.Mažvydo alėjos ir prie prekybos centro, esančio Tai kos prospektas 61. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės metri kacijos skyriuje užregistruotos 5 klaipė diečių mirtys. Mirė Valys Statkus (g. 1925 m.), Jonas Macijauskas (g. 1927 m.), Grigo rij Nikitin (g. 1938 m.), Genė Pancyreva (g. 1938 m.), Nina Sincova (g. 1949 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Egidijus Murinas, Irena Teresėlė Gal dikienė, Tatjana Kudaktina, Nina Sin cova, Jonas Macijauskas. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Valys Statkus. Naujagimiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 4 berniukai.
Tradicija: atšilus orams daugelis gaivinamų gardėsių susigundo įsigy
ti tiesiog gatvėje.
Redakcijos archyvo nuotr.
Greitoji. Vakar iki 16.30 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 52 iškvie timų. Klaipėdiečiai daug iausia skun dėsi psichikos ir širdies ritmo sutriki mais. Medikai į pagalbą skubėjo ir ban džiusiems nusižudyti asmenims.
4
trečiadienis, gegužės 30, 2012
miestas
Karklei – botelių šmėkla? 1
Jei taryba nepritars siūly mui dalyvauti šiame pro jekte, žvejų asociacija tegaus 80 proc. finansavimo. Pajūryje – degalinė ir viešbutis
Karklėje numatoma statyti krantinę su dviem molais, kurių aukštis sieks pustrečio metro, o ilgis viršys šim tą metrų.
Alfonsas Bargaila:
Svarbu, kad galė čiau čia įkelti vie ną koją, tada vis kas pajudės. Galės būti ir degalinė, vietos atsiras ir jachtininkams.
„Uraganiniai vėjai parodė, kad že mesnių krantinių neapsimoka statyti. Kol kas mes tikimės sėkmės bent pir majame etape, kuriam reikės apie 10 mln. litų. Iš viso šios infrastruktūros sutvarkymui reikėtų apie 24–25 mln. litų“, – aiškino Lietuvos žuvininkys tės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila. Prieplaukoje būtų įrengtos žuvų sandėliavimo patalpos, ledo gene ratorius, kurio reikia šviežių žuvų išsaugojimui. „Yra minčių, kad šioje vietoje lai vams reikėtų degalinės. Nemanau, kad ji galėtų būti skirta visuomenės poreikiams, tačiau kažin ar pavyks čia pastatyti automatinę degalinę.
Laivų bakų užpildymui reikia ma žiausiai dviejų žmonių. Tačiau de galinė galėtų dirbti nustatytomis valandomis“, – tvirtino A.Liau danskis. Esą šalia prieplaukos norėtų įsi kurti ir kariškiai su stebėjimo bokš teliu, nors žvejų prieplaukai išskir tas tik apie 80 arų sklypas. Kalbama ir apie vietą pajūrio gelbėtojams. „Kaip vystysis ši teritorija, kai at siras prieplauka, dar tik mąstoma, ir tai priklausys nuo rajono savival dybės strategijos. Manyčiau, kad ta infrastruktūra galėtų išaugti. Mano nuomone, greta prieplaukos turėtų būti formuojami sklypai su norma liu privažiavimo keliu. O juose galė tų atsirasti apgyvendinimo ir maiti nimo paslaugas teikiantys objektai“, – vizijas dėstė A.Liaudanskis. Žemės nori dar daugiau
Rajono tarybos narys tikisi, kad pa skelbus konkursą tokioje išskirti nėje vietoje teikti poilsio ir apgy vendinimo paslaugas norinčiųjų būtų apstu. „Prieplauka bus, tad kodėl neat vykti žmogui iš kitos Lietuvos pu sės savo laivu? Bus galima ir pasi plaukioti, ir apsigyventi. Jei be savo laivo, vietos žvejai galėtų siūlyti mė gėjams žvejams tokias paslaugas“, – svarstė A.Liaudanskis. Jis įsitikinęs, kad šalia žvejų prie plaukos planuojamoms apgyvendi nimo ir maitinimo paslaugoms rei kėtų daugiau nei 2 ha ploto sklypo. „Dalis teritorijos įeina į valstybinį mišką, todėl tokiam projektui reikės Vyriausybės nutarimo. Tačiau vis kas įmanoma, jei bus iniciatyva“, – tikino V.Liaudanskis. Oponentų nuogąstavimus, jog rajono valdžia į privatininkų rankas atiduos itin gardų pajūrio juostos kąsnelį, V.Liaudanskis atrėmė ti kindamas, kad rajono politikai savo žingsnius privalės gerai apgalvoti. „Juk tai viešosios paslaugos. Ta ryba ir turės galvoti, kad nepasi kartotų Preilos botelių istorija. Pats svarbiausias dalykas, kad čia neat sirastų gyvenamosios statybos“, – teigė A.Liaudanskis.
Komentaras
Aurelija Stancikienė Seimo narė
N Gamtosauga: D.Nicius žvejų prieplauka džiaugiasi, bet žada priešin
tis, jei rezervato pašonėje kas nors planuos poilsines.
Gresia krantų erozija
Pajūrio regioninio parko direkcija kol kas nebūgštauja dėl tokių rajo no politikų planų. „Kol nematome šių planų do kumentų, nemanau, kad vertė tų skambinti pavojaus varpais. Kol kas pritarta tik dėl žvejų prieplau kos statybos. Mūsų nedžiugina žve jų technika pajūryje, kuria jie tampo savo laivus. Mums tik neramu dėl to, kad dėl šios krantinės gali pradėti ir ti krantai“, – tvirtino Pajūrio regio ninio parko direkcijos vadovas Da rius Nicius. Tačiau D.Nicius kritikavo kitą rajono valdžios užmojį – netoli dar vokiečių statytų karinių įtvirtinimų liekanų įrengti kempingą. „Galimybių studija šioje vietoje numato galimybę kempingui. Spe cialistai sako, kad tai būtų idea liausia vieta, juk Klaipėda pasistatė kempingą prie geležinkelio. O ra jonas neturi jo nė vieno. Tačiau čia yra valstybinis miškas ir tam reikia Vyriausybės pritarimo“, – kalbėjo A.Liaudanskis. Pajūrio regioninio parko direkto rius D.Nicius tikino, jog aplinkosau gininkai savo nuomonę gins svarstant tokių grandiozinių statybų planus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Jei vietoje žvejų krantinės at siras privatūs kotedžai, nemanau, kad tai bus galima įteisinti. Žiūrė sime techninį projektą, kiek ir ko kių statinių jie norės. Negi kranti nėje bus trys laiveliai, o poilsinėje miegos trys šimtai žmonių? Poil siavimui yra numatytos kitos vie tos, apartamentų čia tikrai nebus“, – žadėjo D.Nicius. Jis pastebėjo, kad projektuojamo je prieplaukoje nebus įmanoma pri sišvartuoti jachtoms, nes numatyta per maža grimzlė. Milijonai – dešimčiai įmonių?
Lietuvos žuvininkystės produk tų gamintojų asociacijos vadovas A.Bargaila tikino, kad rytoj tarybai bus pasiūlyta perpus su asociacija valdyti būsimą prieplauką. „Gaunant tokiam objektui ES lė šų finansavimą, būtina sąlyga, kad penkerius metus krantinė negalės būti privatizuojama. Mes tikimės, kad prieplaukoje tilps 30–50 nedi delių laivelių. Šiuo metu priekran tėje žvejoja 56 žvejybinės įmonės“, – aiškino A.Bargaila. Žuvininkystės tarnybos direkto riaus pavaduotojas Vaclovas Petkus tikino, jog ties Karkle žvejoja 5–6
et neabejoju, kad po pen kerių metų ši krantinė taps privati ir kaž in ar bet kuris mirt ingasis laisvai joje ga lės švartuotis. Jei ES numato tik penke rių metų apribojimą, valstybė gali parei kalauti, kad šis terminas būtų ilgesnis. Valstybė išvis gal i griežt int i reikalavi mus dėl jos lėšų panaudojimo, bet nie kas to nedaro. Aš manau, kad Preilos bo telių istorija čia tikrai gali pasikartoti. Jei taip nenutiks, po kokių 5-6 metų galėsiu nusiimti kepurę ir nusilenkti. Daugybė panašių istorijų tik ir parodo, kad vos privatininkui įkėlus koją pasinaudoja ma ES lėšomis ir pasidaromi didžiuliai bizn iai. Prisim ink ime botel ių istor iją, kai žvejais buvo tik prisidengta, o pasta čius pastatus jiems vietos taip ir neatsi rado. Mūsų valstybėje visi jachtklubai pavirsta apartamentais. Pas mus daik tai vadinami ne tais pavadinimais, nei jie yra. Juk iš įstatymo net buvo išbrauk tas reikalavimas pastatus naudoti pa gal paskirt į. Tai kas man pažadės, kad ši žvejų prieplaukos administracija ir ka vinė po kokių kelių metų netaps visai ki tos paskirties?
žvejų įmonės, iki pat Klaipėdos mo lo žvejoja apie 10 įmonių. „Planuojame, kad žvejams nerei kės vežioti savo laimikio, taip suma žės jų išlaidos, o prieplaukoje bus aikštelė žuvims iškrauti“, – tikino A.Bargaila. Pirmu etapu žadama pastaty ti molą ir krantines, o 2014–2020 metais tikimasi pastatyti administ racinius pastatus, žvejų įrangos san dėlius ir ledo generatorių. „Jei privatus sektorius investuos, gali atsirasti ir kavinė ar viešbutis. Tada Karklė taps traukos centru. O dabar ten net parduotuvės nėra, žiemą autobusai nevažiuoja. Svar bu, kad galėčiau čia įkelti vieną ko ją, tada viskas pajudės. Galės būti ir degalinė, vietos atsiras ir jachti ninkams“, – žadėjo A.Bargaila.
Uostamiestyje jau dingsta ir plastikinės grotelės Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pėstieji, vaikščiodami šaligat viais ir takais, turėtų būti labai ati dūs, kad neįkristų į atvirą kanali zacijos šulinį. Dėl jų dangčių va gių ypač kenčia miesto biudžetas. Mieste jau ėmė dingti ir plastikinės grotelės.
Atviras šulinys antradienį buvo netoli „Senojo turgaus“ autobusų stotelės. Į jį buvo įkištas pagalys, ant kurio užrišta įspėjamoji juos ta. Taip siekta atkreipti pėsčiųjų dėmesį. Anot Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direkto riaus Liudviko Dūdos, vagys vis dar dažnai nugvelbia metalinius kanali zacijos šulinių dangčius, groteles. „Kiekvieną dieną sužinome, kad kažkur kažkas dingo. Dang čiai vis dar populiarūs, nes už
juos mokami pinigai. Asocialūs žmonės juos pavagia, parduoda, o gautus pinigus prageria“, – ne slėpė direktorius. Dėl pavogtų metalinių dangčių ir grotelių savivaldybė patiria daug nuostolių. Vienais metais jie siekė apie 60 tūkst. litų. Vienas metalinis dangtis kainuo ja 500–600 litų, grotelės pigesnės – 150 litų. Siekdama išvengti vagysčių, miesto valdžia dalį lietaus kana lizacijos grotelių pakeitė plastiki nėmis. Tokių mieste yra keli šim tai. Tačiau L.Dūda pasakojo, kad dingsta ir jos. „Matyt, naktį vagia ir nesusigau do. Plastikinės grotelės kainuoja ne ką mažiau nei metalinės – 120 litų. Tačiau jos ilgiau išlieka savo vieto je“, – tvirtino direktorius. Pasak L.Dūdos, metalinių kana lizacijos dangčių plastikiniais pa keisti negalima. Važiuojamojo
je dalyje jie neatlaikytų transporto svorio. „Naujus šulinių dangčius deda me su vyriais, kad negalėtų lengvai nuimti“, – teigė direktorius. L.Dūda tvirtino, jog pagalbos kreiptasi ir į policiją. Buvo prašo ma, kad patruliuodami pareigū nai atkreiptų dėmesį į kanalizaci jos šulinius. „Kol patrulius mato, neima. Vos šie nuvažiuoja, pavagia. Atokes nėse vietose pavagiama ypač daug šulinių dangčių“, – pastebėjo di rektorius. L.Dūda spėjo, kad ilgapirščiai neapsieina be transporto: „Dešimt šulinių dangčių nepaimsi ir nenu sineši“. Direktorius tvirtino, kad policija bandė ieškoti dangčių supirktuvė se, bet nesėkmingai. „Matyt, neša į nelegalias. Ten sukaupia, o paskui veža į legalias“, – spėjo L.Dūda.
Vagia: metalinius kanalizacijos dangčius ilgapirščiai pasisavina ypač
dažnai.
Vytauto Petriko nuotr.
5
TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012
miestas
Nuties 90 kilometrų naujo vandentieko Per pusantrų metų Klaipėdos rajone bus nutiesta 90 kilometrų naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Prie bendros sistemos galės prisijungti uostamiesčio pašonėje esančiose gyvenvietėse įsikūrę žmonės.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Šiuo metu darbai vyksta visu pajė gumu. Vienas rangovų dirba Lab renciškėse. Į čia esantį prisijungi mo tašką prie miesto vandentiekio bus pajungtos Kalotės ir Purmalių gyvenvietės. Darbai baigiami ir keturiose gat velėse prie buvusio žemės ūkio technikumo. Kiti rangovai dirba Ginduliuose ir Slengiuose. Tinklai tiesiami ir Doviluose. Darbai taip pat vyksta Jakuose ir Sudmantuose. Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Ma kūnas tvirtino, kad šis projektas la bai didelis. Užbaigus jį Klaipėdos pašonė je esančios gyvenvietės galės pri sijungti prie bendros miesto van dentiekio ir nuotekų sistemos. Bendra projekto vertė siekia 36 mln. litų. Įgyvendinus jį, bus nu tiesta 90 kilometrų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Tai planuojama
Leonas Makūnas:
Paprastai trečdalis gyventojų prisijun gia greitai, nes la bai nori. Trečdalis lengvai paraginti, likusius reikia pa spausti. padaryti per pusantrų metų. Ta čiau, anot L.Makūno, darbai ga li užtrukti.
Juda: šiuo metu darbai intensyviai vyksta Labrenciškėse.
„Netinkamu laiku, tik praėjusių metų pabaigoje, buvo pasirašytos sutartys. Taip nutiko, nes vėlavo pinigų skyrimas. Sutarties įgyven dinimui duodama pusantrų metų. Į juos patenka dvi žiemos ir vie na vasara. Grėsmė, kad darbai gali būti neužbaigti laiku, yra, bet labai nedidelė“, – vylėsi L.Makūnas.
Anot vadovo, vieni gyventojai nori prisijungti prie bendro mies to tinklo, kiti – ne. „Nuomonės skirtingos. Papras tai trečdalis gyventojų prisijungia greitai, nes labai nori. Trečda lis lengvai paraginti, likusius rei kia paspausti“, – pasakojo L.Ma kūnas.
Vytauto Petriko nuotr.
Vadovas tvirtino, jog vykdant projektą prie bendro tinklo bus prijungti nauji individualių namų kvartalai, kurie turi savo gręžinius. Su kai kuriais vystytojais dėl to jau sutarta. Senosiose gyvenvietėse tokių kvartalų nėra. Prisijungimas pri klauso nuo gyventojų.
6
trečiadienis, gegužės 30, 2012
nuomonės
Netyliu, kai man skauda
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
K Darbelis dėl pliuso Violeta Juodelienė
P
aklausius vieš ų disk u sijų, kur iom is sąlyč io tašk ų ieško (ar bent jau teoriškai bando ieškoti) darbdav ių organ izacijų ir profe sinių sąjung ų atstovai, nenorom prisimen i sov ietmečiu itin mėg tą pol it inės propagandos atr ibu tą – plakatą. Riebus burž ujus su mil ijonų pri kimštais maišais ir sulysę darbi ninkai – it trys plokščią žemę lai kant ys drambl iai iš senųjų ve dų. Šal ia – piešinys, agit uojant is siekt i neįmanomų darbo rez ulta tų, penkmečio planus įgyvendin ti per tris dienas, anot vieno ano meto kalambūro.
Lietuvą savo vers lo strateginiuose pla nuose įsirašę užsie niečiai sugeba įkel ti koją į mūsų šalį ne paisydami ir esą pra sto Darbo kodekso. Tok ios prim it yv ios asoc iac ij os iliustr uoja disk us ijas, kur iom is bandoma suplakti vandenį su alie jum i, teig iant, kad toks mišinys – aukščiausio oktan in io skaičiaus degalai verslo varikliui. Kam naudinga provokuoti tok ius beprasmius ginčus? Kai du pešasi, trečias laimi. Trečiojo vaidmenyje šiuo atveju yra Vyriausybė. Pol it ik ai gal i brūkštelėt i riebų pliusą savo užduočių sąraše ties eilute, kur ioje kalbama apie pa stangas ger int i verslo apl ink ą, leid žiant jam tapti labiau konku rencing u pasaulyje, sąlygas in vesticijoms. Ar tos pas tangos atneš vais ių ir ar apskritai gal i atnešt i būda mos bergžd žios – tai, panašu, val džiažmog iams net nesvarbu. Ly giai kaip ir nesvarbu, bus ar ne pa keistas Darbo kodeksas ir kaip iš esmės skat inant kurt i laik inąsias darbo vietas įmanoma gerokai pa
kelti šalies ūkio lyg į. Svarbiausia – imituoti veiklą. Apie tai, kad Lietuvoje darbo san tyk iai galėt ų būt i lankstesn i, po tencialūs invest uotojai išt ies už simena – tačiau tik po to, kai paže ria galybę kitų verslo atmosferą ga dinančių veiksnių: mokesčių siste mos nestabilumą, viešųjų pirkimų neskaidrumą, korupciją, biurokra tiją. Tik tok ių pastabų dideli ir ma ži vald žios žmonės labai mėgsta neg irdėti. Vald žios piram idėje šiltai įsik ūrę sal iamonai nemato ir permainų, atsirandančių dėl tų pačių inves tuotojų. Liet uvą savo verslo stra teg iniuose planuose įsirašę užsie niečiai sugeba įkelti koją į mūsų ša lį nepaisydami ir esą prasto Darbo kodekso. O įkėlę įneša nemenkos sumaišt ies į tą pačią darbo rinką, kurioje, prisiminus vieną plakatų, turėt ų būt i vien nosį krapštantys veltėd žiai. Puik us tok ios sumaišt ies pav yz dys susijęs su per porą met ų Lie tuvoje padal inius įkūrusiomis di delėm is užsien io kompan ijom is. Atėjusios ieškodamos Liet uvoje ne kok ių pig ių griov iakasių, bet informacijos ir ryšių technolog i jų special ist ų, šios įmonės it ko kia juodoji skylė iš taut inės rin kos susiurbė didelę jų dal į. Siurb tų dar daugiau, tik pasiūlos pasiro dė esant per menkos. Pasaul in io lyg io kompan ijų reika lav imus atit inkant ys special istai, žinoma, neatsirado per nakt į – pas naujuosius darbdavius jie, susigun dę ne tiek vos didesnėmis algomis, kiek vakarietiška motyvacine sis tema, tobul in imosi gal imybėm is, atėjo iš kitų Lietuvos įmonių. Štai pastarosios aukšto lyg io ir la bai pat yr usius special ist us išt ies prarado per nakt į, o rytą ėmė su kti galvą, kur rast i ger ų, konkre taus verslo specifi ką išmanančių darbuotojų, kur iais net ampama vien baigus universitetą. Sumaišt is, kur ią sukėlė vos pora invest uotojų, iliustrat yv i. Ji kal ba ne apie pig ią darbo jėgą, kur ia Lietuva niekada nenur ungs Kin i jos, bet nišines šakas, kuriose pro duktus kuria perspektyviausia in telektuali darbo jėga. Šis pavyzdys aišk iai parodo, kuria linkme galė tų reformuot is sant yk iai darb o rinkoje ir kok ie pavojai lauk ia tau tin io verslo, jei jis nor i išl ikt i kon kurencingas. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Į Palangą – kuo didesniu greičiu
Perskaičiau V.Spurytės straipsnį „Į Palangą ves autostrada?“ („Klai pėda“, 2012 05 25) ir apėmė siau bas. Kaip gali kažkokios nusususios gyvenvietės gyventojai savo norus diktuoti visai Lietuvai? Juk ne tik patys didžiausi šalies ponai važiuo ja į Palangą. Lietuvos žmonės turi teisę greičiau vykti į kurortą, juo lab kad čia yra nutiestas puikiau sias dviejų eismo krypčių kelias. Ši autostrada – geresnė už Vilniaus– Kauno greitkelį. Tad kodėl ten lei džiamas 110 kilometrų per valandą greitis, o čia – tik 90? Vėl matome dvigubus standartus, kurie pas mus visur akis bado, pradedant politika ir baigiant teisėsauga. Baikite vieną kartą tas nesąmones! Greitkelis tam ir yra, kad galėtum greitai važiuo ti. Ir nereikia ten jokių įvažų į kairę
Neužmiršo: prie Kedžių namo Garliavoje budėjo ir nemažai klaipėdiečių,
kurie iki šiol negali pamiršti to, kas įvyko gegužės 17-ąją.
„Atstovėsime“. Ji linktelėjo pritar dama. Su kita „patvorine“ – kovotoja Aušrine – tyliai sukalbėjome maldą. Laukėme. Nežinau, kaip bus. Kaip D.? Kaip mano dukrelė? Kas jai at sitiks? Ar ji prisimena, ko mokiau? Kas man bus? Stovėjome prie pat durų: gal su spaus, gal galvą perskels, gal sužeis? Ką dar galima būtų padaryti? O jie eina, artėja, ginkluoti nuo galvos iki kojų. Tokie tamsūs ir bai sūs, pikti. Gal turėjo anksti keltis ir neišsimiegojo? Baigėsi mūsų ginklai: malda ir himnas. Atsidūriau tarsi mėsmalėje. Raibuliavo viskas aplinkui, mačiau tik atsitiktinius vaizdus: štai Dievo atvaizdą numetė ir dar paspyrė, gir džiu klyksmą kažkieno, dejones. Staiga pamatau savo dukrą. Ji puo la prie policininkų, sudėjusi ranke les tarsi maldai, šaukia: „Ką jūs da
rote?“ Panašiai kaip D.: „Jūs žmonės ar ne?“ Reakcijos jokios. Gal tikrai ne žmonės? Kad man išsuko ranką, pajutau daug vėliau. Mačiau žeme velkamą moterį (tai Evelina). Puoliau šaukti, kad pakeltų ją. Reakcijos jokios. Ėjome prie jų, policininkų, vy rų, tėvų, kažkieno vaikų. Bandė me apeliuoti į sąžinę ir klausti, ar jie turi vaikų, ar turi motinas, kas juos pagimdė. Bandžiau sakyti, kad jiems patiems nėra labai gera gyventi to kioje Lietuvoje. Išgirdau vienos moters pareigū nams skirtą trumpą moralą: „Dabar jūs trypiate mus batais. Ateis diena, kai ateisite basi. Ką tada mums pa sakysite?“ Mane tai kaip žaibu trenkė. Taip, ateis tokia diena, bet bus labai vėlu. Išsivedžiau savo dukrą automobi lio link, kad negirdėtų D. klyksmo.
pusę, tai tik sukels daugybę avarijų. Apie tai negali būti nė kalbos. Labai gerai, kad „Klaipėdos regiono kelių“ direktorius Petras Kaučikas nepasi duoda akiplėšiškoms provokacijoms ir atstovauja visų šalies gyventojų, o ne kažkokios prasigyvenusios šut vės interesams. Labai džiugu, kad dar yra tokių šaunių valstybės įmo nių vadovų.
miestas tikrai pagražėjęs, ypač Herkaus Manto gatvė. Net nepaly ginsi su tuo, kas buvo sovietiniais metais, kai miestas buvo pilkas ir niūrus. Dabar centre bent iš pažiū ros verda gyvenimas, matyti daug jaunimo. Tai yra Klaipėdos atgimi mo požymis.
Evelina, Gargždai
Gėdos nepadarys
Kartais oficialiuose renginiuose tenka paklausyti mūsų Klaipėdos mero Vy tauto Grubliausko kalbų. Kiekvienas pripažins, kad taip pakalbėti, kaip jis, gali labai retas žmogus. Meras visa da suranda „kampą“ ir sugeba įžvelg ti tokius dalykus, kurių kiti papras čiausiai nepamato. Tas žmogus tikrai jokios gėdos niekur nepadarys. Kazys P.
Vida
Albinas
Pasas – visam gyvenimui
Nesuprantu, kodėl kas dešimt metų reikia keisti pasus ir mokėti 150 li tų. Mano paso galiojimo laikas bai giasi šiemet. Tai negi aš jau turėjau numirti? Pasas turėtų būti netermi nuotas. Juk gimimo liudijimą išrašo visam gyvenimui. Tarybiniais lai kais pasas galiojo visą gyvenimą. Jei žmogus po 60 metų labai pasikeičia, tai antrą nuotrauką priklijuoja. Tai nepagarba ir Lietuvos piliečiams, ir pasui, ir žmonių teisei. Iš dokumen to verslo nereikėtų daryti.
Uostamiestis tarsi atgimsta
Augustinas
Teko sugrįžti į Klaipėdą po aštuo nerių metų. Reikia pasakyti, kad
Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
ai man skauda, netyliu nie kada, jau tokio būdo esu. Tik šį kartą buvo viskas ki taip. Užčiaupė? Išgąsdino? Ne, jokiu būdu. Tik žinau, jei suge bėsiu išleisti kokį nors garsą, tai bus klyksmas. Toks pat klyksmas, užfik suotas įraše Garliavos šturmo metu, yra ir mano 12-metės dukters, pasi ryžusios ginti draugę tą pačią gegu žės 17-ąją. „Mamyte, mes apsikabinsime su D. ir mūsų niekas neatplėš“. Taip naiviai dabar skamba jos žodžiai, kad net sukelia šypseną. Tuomet aš ją padrąsinau, kad taip ir darytų. O dabar sakyčiau: „Saugokis, duk ryte, gali tave gumine kulka sužeisti Lietuvos policija“. Vertybes, kurias turėjome iki šiol, teko dar kartą pa sverti. Iš esmės jos pasikeitė tądien tarp 6 ir 8 valandos ryto. Gegužės 17-osios išvakarėse su sidėjome daiktus, kruopščiai atrin kome rūbus, viską iki smulkmenų pasverdami ir apgalvodami, nes ne žinojome, gal teks ir belangėje pa sėdėti. Savo dukrai paaiškinau, ką reikė tų daryti ir kaip elgtis, jei leistų du jas ar pjudytų šunimis arba areštuotų mane. Visą mano „instruktažą“ ji iš klausė ramiai. Ruošėmės karui. Bai mės jausmas buvo tik dėl D., kad tik jos nepagrobtų. Į Klonio gatvę atvažiavome trupu tį po trijų. Mes miegojome automo bilyje, kai išgirdome, kad blokuoja mi keliai. Pasileidome bėgti namų link. Teko garbė atsistoti ant paties slenksčio. Susikibome rankomis. Priešais mane stovėjusi moteris Greta vis atsisukdavo, tarytum klausdama, kas bus. Tyliai, bet tvirtai pasakiau:
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
TrečiADIENIS, gegužės 30, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Sprendimai – po teisėjos apklausos Seimo laikinosios komisijos, kuri spręs, ar turi būti panaikinta Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės tei sinė neliečiamybė, vadovė Virginija Baltraitienė apie jai tekusį darbą kol kas kalba labai atsargiai.
s.gudavicius@diena.lt
– Kada komisija rinksis į po sėdį? – dienraštis paklausė V.Balt raitienės. – Turėtume susirinkti po kiek dau giau nei savaitės – birželio 7 d., ketvirtadienį.
– O kodėl antrasis posėdis tik birželio 7-ąją? – Matot, norime, kad posėdyje da lyvautų visi komisijos nariai arba bent dauguma jų. Šią savaitę Sei me nevyksta plenariniai posėdžiai, mažiau dirba ir komitetai. Todėl nemažai Seimo narių yra išvykę į apygardas dirbti su rinkėjais ir grįš tik kitą savaitę, į numatomus ple narinius posėdžius. Tada ir bus ga lima surengti efektyvesnį komisijos posėdį, kuriame dalyvautų daugu ma jos narių, o ne vienas kitas. Be to, apie tai, kad birželio 7 d. vyks laikinosios komisijos posėdis, pra nešėm į jį kviečiamiems asmenims. – Kas tai turėtų būti? – Kviečiame prokuratūros atstovus ir pačią teisėją N.Venckienę. – Ji žadėjo atvykti? – Dar neturime atsakymo, bet ti kimės, kad atvyks. Kol kas nebuvo gauta jokios informacijos, kad būtų kokių nors priežasčių neatvykti. – O neatsitiks taip, kad teisėja naudosis įvairiais būdais vil kinti procesą, neatvykdama į jūsų vadovaujamos komisijos posėdžius? – Nenorėčiau komentuoti galimy bių, kas būtų, jeigu būtų. Mes kvie čiame ir tikimės, kad atvyks vi si kviečiami. Bus atsižvelgiama ir į tas priežastis, kurias nurodys neat vykstantys asmenys. Gal tai tikrai bus pateisinamos priežastys, todėl
Stasys Gudavičius Su opozicine Tvarkos ir teisingu mo partija į naująjį Seimą ketina kandidatuoti Lietuvos banko val dybos narys Vaidievutis Geralavi čius (nuotr.).
Stasys Gudavičius
– Tai bus pirmasis posėdis? – Ne, jau antrasis. Pirmasis įvyko praėjusią savaitę, kai tik komisija buvo sudaryta. Tai buvo darbinis, reglamentinis, arba procedūrinis, posėdis, skirtas aptarti, ką ir kaip darysime artimiausiu metu.
Iš Lietuvos banko veršis į Seimą
Neapsieis: Seimo komisijos dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės
panaikinimo vadovė V.Baltraitienė abejoja, ar bus įmanoma priimti sprendimą neapklausus pačios teisėjos. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
negalima iš anksto smerkti tų, ku rie neatvyksta laiku. Tikėsimės, kad atvyks vėliau. – Ar komisija galėtų priimti kokį nors sprendimą be pačios teisė jos, kurios likimas sprendžia mas, dalyvavimo, jos pateiktų paaiškinimų, atsakymų į už duotus klausimus? – Nežinau, komisijoje mes turėsime pasižiūrėti, įvertinti situaciją, jei gu susidarytų tokia, kad teisėja il gą laiką pas mus neateina. Bet manau, kad vargu ar komisi jai būtų galima tokiu atveju priimti kokį nors sprendimą – rekomenduo ti Seimui panaikinti teisinę nelie čiamybę arba jos nepanaikinti. Vis tiek, matyt, turėtų būti išklausyta ta pusė. Bent jau iki šiol taip visuo met dirbo visos analogiškos laiki nosios tyrimo komisijos dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Aš pati dar mąstau apie savo darbą, nes prasidėjo visokios versijos dėl jo. – Užteks vienos šios teisėjos apklausos? – Spręsime pagal situaciją. Gali būti, kad ir užteks. – Seimas nustatė, kad laikino ji komisija turi iki birželio 20 d. pateikti išvadą dėl N.Venc kienės teisinės neliečiamybės. Spėsite? – Žiūrėsim. Tikimės, kad spėsim.
– O gal netgi pavyktų ir greičiau apsispręsti, kaip buvo su Seimo nario Vito Matuzo neliečiamy be, – buvo duotas laikas iki bir želio 15-osios, bet apsispręsta gerokai greičiau? – Gali būti visaip. Juk gali būti, kad komisijos nariai jau birželio 7 d. nuspręs, jog jiems viskas aišku ir galima priimti tam tikrą spren dimą. Bet gali būti, kad neuž teks laiko ir iki birželio 20-osios. Daug priklauso nuo to, kaip pa vyks dirbti, apklausti kviečiamus pareigūnus, surinkti visą būtiną informaciją, su ja susipažinti, ko misijoje padiskutuoti apie visa tai, ką sužinojome. Žodžiu, kol kas sunku ką nors konkrečiai pasakyti, kol neįvyko tas birželio 7-ąją rengiamas po sėdis. Tik kai jis įvyks, turbūt galė sime ką nors konkrečiau matyti ir komentuoti. – Kaip vertintumėte kai kurių N.Venckienės šalininkų kalbas, kad komisijos pirmininke neva paskirta netinkama Seimo na rė, iš anksto angažuota komisi jai užduotu klausimu? – Nenorėčiau komentuoti pareikštų nuomonių. Aš pati dar mąstau apie savo darbą, nes prasidėjo visokios ver sijos dėl jo. Todėl nenoriu nieko komentuoti, kol komisija nesusi rinko į savo darbinius posėdžius. Viskas priklauso nuo komisijos – kaip ji daugumos balsais nu spręs, taip ir bus. Komisija turi kuo kruopščiau ir objektyviau at likti savo darbą. Tai ir bus siekia ma padaryti.
Jis tikino jau esąs šios partijos na rys, nes įstatymai to nedraudžia Lietuvos banko valdybos nariams. Tačiau jeigu bus patvirtintas kan didatu į Seimą, V.Geralavičius ke tina atsisakyti pareigų centrinia me šalies banke. Antradienį Tvarkos ir teisin gumo partija paskelbė, kad jos valdybai buvo pristatytas parti jos kandidatų abėcėlinis sąrašas naujos kadencijos Seimo rinki muose, kurie vyks šių metų spa lio 14 d. Sąraše yra daugiau kaip 170 pavardžių. Valdyb oj e taip pat pritar ta nuostatai, kad kandidatus į rinkimus vestų ir sąraše pirmu numeriu būtų partijos lyderis, 2004 m. apkaltos proceso būdu iš prezidento pareigų pašalintas Rolandas Paksas. Tiesa, jis galės kandidatuo ti į Seimą tik tuo atveju, jeigu Konstitucinis Teismas iki rin kimų neišnagrinės bylos dėl ne seniai priimto įstatymo, atve riančio jam kelią į parlamentarus, atitikties Konstitucijai arba jeigu išnagrinės, bet pripažins šį įsta tymą konstituciškai pagrįstu. Galutinį kandidatų sąrašą ir jų eiliškumą sąraše partijos taryba patvirtins savo posėdyje, kuris turėtų įvykti rugpjūčio pradžio je Kaune. Abėcėliniame Tvarkos ir teisin gumo kandidatų sąraše įrašyta ir nuo 2004 m. pavasario Lietuvos
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
banko valdyboje dirbančio V.Ge ralavičiaus pavardė. Jis dienraščiui aiškino, kad yra Tvarkos ir teisingumo partijos narys, todėl natūralu, jog partija sprendžia, ar jo pavardę įrašyti į galutinį kandidatų sąrašą. „Jo kie įstatymai nedraudžia Lietu vos banko valdybos nariams da lyvauti politinėje veikloje, būti part ijų nar iais“, – paaišk in o V.Geralavičius. Pasak Lietuvos banko valdybos nario, nei centrinio banko val dybos pirmininkas Vitas Vasi liauskas, nei kiti aukšti šalies pa reigūnai nėra reiškę kokių nors pretenzijų dėl jo buvimo parti jos nariu ir galimo kandidatavi mo į Seimą. V.Geralavičius pranešė, kad tuo atveju, jeigu rugpjūtį partija pa tvirtins jį kandidatu į būsimą Sei mą, jis atsisakys darbo Lietu vos banko valdyboje: „Natūralu ir normalu, kad reikės pasirink ti vieną iš dviejų.“ Tačiau ir šiaip šiam pareigūnui liko mažai laiko iki kadencijos pabaigos – V.Gera lavičius Lietuvos banko valdybos narys bus iki kitų metų pavasario.
Skundikui užkliuvo prizas žvejams Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) jau pasiekia pirmieji skun dai dėl galimo rinkėjų papirkinė jimo.
Trečiadienį posėdyje VRK bal suos, ar pripažinti pažeidimu Seimo nario Mindaugo Basčio įsteigtą prizą žvejų varžybose Ša kių ežere „Karpių loterija“. Šias žvejų varžybas organizuoja Še šupės euroregiono turizmo in formacijos centras kartu su pri vačia bendrove. Žvejys, pagavęs specialiu že tonu pažymėtą karpį, žetoną gali išsikeisti į prizą. Vieną iš 100 litų vertės piniginių prizų yra įsteigęs Seimo narys socialdemokratas M.Bastys – dėl jo ir skundžiamasi VRK. Skundas gautas elektroniniu paštu iš neprisistačiusio asmens. Kaip BNS sakė skundą su dar bo grupe nagrinėjęs VRK pirmi ninko pavaduotojas Pavelas Kuja lis, darbo grupė teikia sprendimo projektą, kad Seimo narys įsteig damas tokį prizą rinkėjų nepapir kinėja. „Mūsų vertinimu, papirki mo čia nėra, bet komisija balsuos,
kaip nuspręs, toks sprendimas ir bus priimtas“, – sakė VRK pirmi ninko pavaduotojas. Taip pat VRK yra gavusi du gy ventojų skundus dėl asociacijos „Linas Publicum“ veiklos Šiau liuose. Gyventojai skundžiasi, kad asociacija remia įvairius konkursus, dalija prizus, dovanėles, nemo kamai veža į turgų, taip pat plati na lankstinukus, kuriuose prista tant asociaciją daugiausia dėmesio skiriama vienam asmeniui – vers lininkui Linui Andruliui. Lietuvos socialdemokratų par tija L.Andrulį yra iškėlusi kandi datu į Seimą Šiaulių kaimiškojo je apygardoje. Skundus parašę asmenys ma no, kad platinami lankstinukai yra politinės kampanijos dalis, o kandidatą pristatančios asocia cijos veiklą, susijusią su prizais ir t. t., sako esant rinkėjų papir kinėjimu. Pasak P.Kujalio, dėl šių skun dų sprendimo projektas dar ne paruoštas, laukiama papildomos informacijos. BNS inf.
8
trečiadienis, gegužės 30, 2012
užribis
Atėjo eilė kalbėti „bosui“ Metus nagrinėjama Daktarų gaujos byla priartėjo prie kulminacijos – šiandien keti nama apklausti grupuotės vadeiva vadi namą Henriką Daktarą bei iki šiol su parei gūnais nebendravusį Rolandą Zavecką. Susibūrimai: takas nuo buvusio „Neringos“ prekybos centro iki Pem
pininkų populiarus ir tarp dviratininkų, ir tarp pėsčiųjų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pėstieji – prieš įžūlius dviratininkus Mažametė taip pat važia 1 vo dviratuku. „Mūsų rajo ne nėra žaidimo aikštelės, tik tas ta
kas. Todėl ir išėjau čia pasivažinėti su anūke“, – pasakojo klaipėdietė. Anot O.Čichoninos, jos anū kė važiavo dviratuku puse, skir ta dviratininkams. Taku važiavo ir keli 18–20 metų jaunuoliai. Mote ris pasakojo, kad vienas jų staiga nuvertė dviratuką mynusią mer gaitę. „Visa laimė, kad anūkė buvo su šalmu, todėl sunkių sužalojimų išvengė“, – tvirtino moteris. Užuot atsiprašęs jaunuolis ėmė klaipėdietę koneveikti. Moteris buvo priversta išklausyti laviną keiksmažodžių. „Rėkė, kad ma no anūkė negali važiuoti dvirati ninkams skirtoje zonoje. Bet juk ji taip pat buvo su dviratuku – ma žasis eismo dalyvis“, – samprota vo O.Čichonina. Dažniau kenčia praeiviai
Klaipėdietės manymu, vyresni žmonės turėtų atsargiau važinė ti dviračiais. „Dviračių takas – ne lenktynių trasa. Reikėtų būti atsargesniems ir atidesniems“, – pastebėjo moteris. Pastaruoju metu uostamiesčio po licija sulaukia daugiau pranešimų apie nelaimes, kurias sukelia dvira tininkai. Per savaitę tokių būna bent du. Tačiau manoma, kad įvykių ga li būti ir daugiau, tik žmonės gera noriškai susitaria ir nesikreipia į pa reigūnus. Klaipėdos kelių policijos biuro Administracinės veiklos po skyrio viršininko Mindaugo Džer meikos teigimu, dažniausiai dėl pa tirtų sužalojimų kreipiasi pėstieji. „Tai labiausiai pažeidžiama eis mo grandis, bet dažniausiai jie patys būna kalti dėl įvykio. O ir pėst ies iems niekaip negal im a įskiepyti, kad nevaikščiotų dvira tininkų takais. Žinoma, kai kuriais atvejais būna kalti ir dviratininkai. Šiais laikais dviračiai išvysto didelį
greitį, todėl kyla didesnis pavojus“, – pasakojo pareigūnas. Turi užtikrinti saugumą
M.Džermeika pabrėžė, kad tiek pėstieji, tiek dviratininkai tu ri kreipti dėmesį į kelio ženklus ir horizontalų ženklinimą.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nuosprendis – per gimtadienį?
Vakar Klaipėdos apygardos teis mas, nagrinėjantis Kauno nusi kalstamo susivienijimo, vadinamo Daktarų gauja, bylą baigė liudyto jų apklausą. Kelių asmenų prisikviesti nepa vyko, todėl nuspręsta apsieiti be jų parodymų. Panašu, kad esmi nių aplinkybių šie liudytojai ne būtų atskleidę. Gali būti, jog ad vokatai turės prašymų, kurie gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, ta čiau tikimasi, kad teismas spren dimą paskelbs dar šiemet. Galbūt teismo nuosprendis sutaps su 55uoju H.Daktaro gimtadieniu gruo džio viduryje. E.Abariaus nenaudai
Mindaugas Džermeika:
Jei 8 ar 10 metų vai kas vienas dviračiu važinėja ne kiemo teritorijoje, tėvus galima bausti už ne priežiūrą. „Raudonos trinkelės dar nebylo ja, kad tai dviračių takas“, – tvirti no pareigūnas. Pareigūnas priminė, kad be suaugusiųjų priežiūros keliais, ta kais dviračiu gali važiuoti ne jau nesni nei 14 metų asmenys. Dvyli kamečiai tą daryti gali tik išklausę specialius kursus. Dar jaunesni turi važinėti kartu suaugusiaisiais. „Jei 8 ar 10 metų vaikas vienas dviračiu važinėja ne kiemo teritori joje, tėvus galima bausti už neprie žiūrą, – teigė pareigūnas. – Lydin tis suaugęs asmuo vaikui turėtų nurodyti, kaip reikia elgtis, užtik rinti nepilnamečio asmens saugu mą“, – pabrėžė pareigūnas.
Apklausti du paskutiniai liudyto jai. Kaliningrado srityje gyvenan tis Valerijus Skripka pasakojo apie tai, kaip padėjo pažįstamam versli ninkui atgauti gaujos atimtą bran gų mersedesą. Liudytojas pažinojo H.Dakta ro dešiniąją ranką Egidijų Abarių. Šis priėmė savo namuose kalining radiečius ir kalbėjosi telefonu su žmonėmis, kurie reikalavo už au tomobilį išpirkos. Po to automobi lis grįžo šeimininkui. Kitas liudytojas – Stanislovas Narkevičius, kurio liudijimas ga li pakenkti E.Abariui, tikino, kad pareigūnų buvo verčiamas kalbėti dalykus, kurių nebuvo. Vyras tiki no buvęs spaudžiamas moraliai, o apklausos tęsėsi nuo 9 val. ryto iki antros nakties. Filmai nukėlė į praeitį
Teisme antradienį buvo ir smagių akimirkų – žiūrėti „Vilijos“ resto rano, H.Daktaro gimtadienio bei Deivio Ganusausko vestuvių vaiz do įrašai. Romantiška muzika, vaišėmis nukrauti stalai, puokštės gėlių ir dvidešimčia metų jaunesni kalti namieji prikaustė visų teismo salė je buvusių žmonių žvilgsnius. Net nuobodžiaujantys policininkai su sidomėjo šiais vaizdais. Didžioji da lis šiuose pobūviuose dalyvavusių
vyrų jau seniai guli po velėna. Kai kurių jų moterys liudijo teisme. Šiuos įrašus peržiūrėti prašy ta siekiant įrodyti, kad R.Zaveckas juose nedalyvavo. Kaip jie padės gintis šiam teisiamajam nuo kal tinimų, turėtų paaiškėti šiandien, kai jam bus suteikta teisė duoti pa rodymus. Paskutinis kalbės H.Daktaras
Labiausiai laukiama H.Daktaro kalbos. Jo pozicija jau aiški, ją pa grindiniu gaujos žmogumi vadina mas kaltinamasis ne kartą jau išsa
Iškalba: vaizdingais palyginimais
Gali būti, jog ad vokatai turės pra šymų, kurie ga li užvilkinti bylos nagrinėjimą, tačiau tikimasi, kad teis mas sprendimą pa skelbs dar šiemet.
kurių – ir žmogžudystė, šis vyras neneigė juose dalyvavęs, bet kaip įmanydamas stengėsi tikinti ne minėjęs H.Daktaro. Iškalbingas vyras negailėjo spal vingų išsireiškimų. „Esu asilas ži lais antakiais, kad pasirašiau to kį protokolą, norėjau, kad greičiau išleistų iš to kabineto, – žarstė iro niją R.Lantuchas. – Jų klausimai tokie, kaip Biblija, – kurį lapą be versi, vis tiek reikia aukoti bažny čiai. Aš čia pagal tokius parodymus atrodau kaip angelas, tik šūdus nu purtyti ir – į dangų.“ „Tai kas dabar kaltas, kad aš čia sėdžiu: tu, kad pasirašei, ar parei gūnai, kad tave įkalbėjo?“ – pa klausęs tokių kalbų šoko iš vietos H.Daktaras.
kė. Pasak šio kauniečio, didžiausia padaryta nuodėmė – nelegalus spi rito importas ir prekyba falsifikuo ta degtine. H.Daktaras yra minėjęs, kad kaltinimai nužudžius daugybę žmonių, organizavus nusikalsta mą gaują, įgijus jos veiklai ginklų, ėmus iš nusikaltėlių duoklę į bend rą kasą bei naudojus šiuos pinigus sėbrams už grotų palaikyti bei pa reigūnams papirkti esą visiška ne tiesa ir Kęstučio Martuzevičiaus, pravarde Šampaninis, gaujos tei giama mintis. Šie kur kas jaunesni, dažniausiai smurtiniais nusikaltimais pinigų prasimanydavę ir ne vieną žmogų nužudę vyrai gavo pareigūnų pa žadą atleisti nuo bausmių, jei liu dys prieš H.Daktarą ir artimiausius jam asmenis. Liudijimas pralinksmino
Antradienio popietę apie inkri minuojamus nusikaltimus teis mui kalbėjo vienas šampaninių – Rimgaudas Lantuchas. Kaltina mas septyniais nusikaltimais, tarp
R.Lantuchas bandė įtikinti teis mą, kad prieš H.Daktarą liudijo ne savo noru.
Neišsitrynė iš atminties
R.Lantuchas pasakojo patyręs la bai sunkią galvos traumą, po ku rios jo atmintis smarkiai šlubuoja, tačiau dienos, kai K.Martuzevičius pasmaugė jo vaikystės draugą Ar vydą Mučinską, pravarde Mačial ka, niekada nepamiršiąs. Šis buvęs vagis ir narkomanas ir susipainio jęs su K.Martuzevičiaus žmona. Mačialka buvo žiauriai muša mas „Vilullos“ sporto salėje, o pa skui nuvežtas į mišką. Jam matant vyrai paeiliui kasė duobę, paskui Šampaninis A.Mučinską pasmau gė ir užkasė. Liudydamas R.Lantuchas visą kaltę suvertė K.Martuzevičiui. Netrukus po A.Mučinsko nužu dymo Šampaniniu vadinamas vy ras dingo. Tik pernai liepą jis sulai kytas Londone.
9
trečiaDIENIS, gegužės 30, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,13 %
1,1
+0,50 %
–0,22 %
Rekordinė viešinimo kaina Lietuvos perėjimo prie skaitmeninės televi zijos reklamai Susisiekimo ministerija per 15 pastarųjų mėnesių išleido apie 7,4 mln. li tų. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2011 m. ir pirmą šių metų ketvirtį Susisie kimo ministerija tapo viešinimo paslaugų pirkimo rekordininke. Ji įsigijo 13,2 mln. li tų vertės paslaugų. Skaitmeninės televizijos reklamai transliuoti išleista 4,9 mln. litų, o ją sukurti kainavo dar 2,5 mln. litų.
mln. litų pritraukė Finansų ministerija, išplatinusi taupymo lakštų emisiją.
kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3487 DB svaras sterlingų 1 4,3211 JAV doleris 1 2,7527 Kanados doleris 1 2,6921 Latvijos latas 1 4,9482 Lenkijos zlotas 10 7,9481 Norvegijos krona 10 4,5843 Rusijos rublis 100 8,5807 Šveicarijos frankas 1 2,8732
pokytis
+0,5616 % +0,5351 % +0,5626 % +0,6844 % +0,0566 % –0,0805 % +0,0044 % –0,2720 % +0,0941 %
bo pobūdį.
„Shutterstock“ nuotr.
Draudikams – netikėti klausimai Domisi darbo vieta
Anksčiau draudžiant automobi lį kasko bendroves domindavo tik klientų vairavimo stažas ir įvairūs transporto priemonės duomenys, o šiandien jos gali prašyti ir išsa mesnių duomenų apie klientą. Dienraščio skaitytojas Karolis P. (tikras vardas ir pavardė redakci jai žinomi) pasakojo, jog gegužės pradžioje, kai ieškojo draudimo bendrovės, kad savo automobilį apdraustų kasko, buvo nustebin tas susidomėjimu jo asmenine in formacija. Karolis P. sakė susirūpinęs, ko dėl vienos draudimo bendrovės atsakymas užtruko. Pasiteira vęs savo brokerio jis sužinojo, kad draudimo bendrovė per brokerį domisi kliento darboviete. Draudimo bendrovės pabrėžia, kad papildoma ir išsami informa cija padeda įvertinti veiklos rizi kas. Bendrovės „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimin gų atsitikimų, transporto priemo nių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pabrė žė, kad draudimas nėra papras tas verslas. Anot jo, tai ne įmokų rinkliava, o gebėjimas sudėtingoje finansinėje ir konkurencinėje ap linkoje tinkamai vykdyti prisiim tus įsipareigojimus.
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,90
4,59
2,47
„Apoil“
4,88
4,58
2,46
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
91,19 dol. už 1 brl. 107,15 dol. už 1 brl.
Lietuvos Vyriausybė patvirtino priemones, kurios užtikrins, kad Europos Komisija (EK) nestabdy tų europinės paramos išmokėji mo šaliai. Taip Vyriausybė atvėrė kelią birželį gauti maždaug 265,5 mln. eurų, arba 916,7 mln. litų, pa ramą.
Rizika: klientams, norintiems apdrausti automobilį kasko, gali tekti nurodyti ir duomenis apie savo dar
l.mrazauskaite@diena.lt
A 95
Atvėrė kelią gauti paramą
Savo automobilį draudžiantys kasko neturėtų nustebti, jei draudimo bendrovės pasiteirau tų apie jų darbo vie tą ar pajamas. Nors šios bendrovės tiki na, kad tokie duo menys įtakos įmo kos dydžiui neturi.
Lina Mrazauskaitė
Vakar Tinklas
„Atsakingas ir profesionalus ri zikų valdymas, teigiamas draudi mo išmokų ir valdymo sąnaudų bei pasirašomų draudimo įmo kų santykis – pagrindas sėkmin gai draudimo veiklai užtikrinti“, – sakė R.Pocius.
Rimvydas Pocius:
Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai drau džiami brangūs au tomobiliai, gali bū ti pasiteirauta ir apie asmens pajamas. Kuo daugiau duomenų
R.Pociaus teigimu, siekdama tin kamai įvertinti prisiimamą drau dimo riziką bendrovė taiko išsamią rizikos vertinimo metodiką. Prieš sudarant sutartį vertinamos visos aplinkybės, galinčios turėti įta kos draudžiamojo įvykio atsitiki mo tikimybei bei šio įvykio nuostolio dydžiui. „Vertinamas ne tik draudžia mos transporto priemonės rizi kingumas, pavyzdžiui, kokio se numo draudžiamas automobilis, koks jo darbinis tūris ir pan. Do mimasi ir apie automobilį drau džiantį vairuotoją, pavyzdžiui, kiek laiko jis vairuoja automobi
lį, kuriame mieste ir pan. Klien to veiklos pobūdis taip pat kartais gali turėti įtakos draudimo rizi kai“, – sakė pašnekovas. Jo teigimu, kasko vairuoto jai draudžiasi savanoriškai, no rėdami apsisaugoti nuo netikėtų nuostolių. Todėl su klientų ne mokumo problema, anot jo, su siduriama retai. Draudimo sutar tis įsigalioja tik sumokėjus įmoką, todėl draudimo bendrovės klientų nekredituoja. Vis dėlto draudimo bendroves gali sudominti ir klien tų finansinė padėtis. „Išskirtiniais atvejais, pavyz džiui, kai draudžiami brangūs au tomobiliai, gali būti pasiteirauta ir apie asmens pajamas. Pastebime, kad įmokas dažniausiai pradelsia ma sumokėti tiesiog pamiršus lai ku tai padaryti“, – sakė R.Pocius. Anot pašnekovo, draudimo bendrovė gali atsisakyti drausti kas ko, jei nėra galimybės apskaičiuoti draudimo riziką ir ją įvertinti. Lemia įmokos dydį
„Lietuvos draudimo“ Gyvento jų turto draudimo skyriaus vado vas Andrius Gimbickas sakė, kad prieš sudarydamos draudimo su tartį draudimo bendrovės siekia kuo tiksliau įvertinti kliento riziką ir visas su tuo susijusias aplinky bes. Anot jo, remiantis šiais duo menimis apskaičiuojama kliento įmoka, kuri kiekvienam yra indi
viduali ir priklauso nuo daugybės skirtingų aplinkybių. „Kuo daugiau duomenų klientas pateikia draudikams, tuo tiksliau galima įvertinti jo riziką ir apskai čiuoti individualią įmoką konkre čiu atveju. Todėl prieš sudarydami draudimo sutartį, ypač jei klientas draudžiasi pirmą kartą ir jo rizika dar nežinoma, draudikai stengiasi įvertinti kuo daugiau aplinkybių“, – sakė A.Gimbickas. Anot pašnekovo, draudėjams pa tariama draudimo bendrovei pa teikti visapusišką informaciją, nes nuo to pastebimai gali sumažėti draudimo įmoka: „Be jokios abejo nės, draudikai netikrina, ar klien to pateikti duomenys yra teisingi, nes pats draudėjas atsakingas už teisingos informacijos pateikimą. Draudėjas gali pasirinkti nepateikti draudikui neprivalomos informa cijos. Atsitikus įvykiui, draudikai visuomet įvertina visus aspektus, taip pat tuos, kurie susiję su klai dingai pateiktais duomenimis.“ Draudimo bendrovės BTA direk toriaus pavaduotojas Gintaras Mar kevičius sakė, kad teikdama kasko paslaugas ir nustatydama kainas bendrovė taiko daug įvairių krite rijų, susijusių su vairuotojo patir timi, gyvenamąja vieta ar įvairiais automobilio techniniais duomeni mis. „Tačiau kliento finansinė pa dėtis nėra kriterijus, lemiantis kas ko paslaugos kainą“, – teigė jis.
Lietuva nuo šiol EK deklaruos ir prašys apmokėti sąskaitas dukart dažniau nei iki šiol – kas du mėne sius, arba šešis kartus per metus. EK prašymu kiekvienas mokėjimo prašymas bus mažesnės apimties. Finansų ministrės patarėja Rasa Jakilaitienė sakė, kad taip siekiama patikslinti išlaidų deklaravimo EK tvarką. Esant neištaisytų pažeidi mų, Finansų ministerija ar kita at sakinga institucija galės nedekla ruoti tų išlaidų, kurių tinkamumo deklaruoti negali patvirtinti. „Norime užbėgti už akių pana šiems atvejams ir nesklandumams, kokie buvo šiais metais, EK sustab džius 163 mln. eurų paramos išmo kėjimą“, – sakė R.Jakilaitienė. Pasak jos, dabar atsakingos mi nisterijos pirmiausia privalo atlik ti būtinus veiksmus, susijusius su pažeidimais, ir tik tuomet iš sąra šo išbraukti netinkamas EK dekla ruoti išlaidas. Nuo šiol tokios išlai dos bus išbrauktos vos įtarus, kad įgyvendinant projektą buvo pada ryta klaidų. Finansų ministerija naują – maž daug 265 mln. eurų – mokėjimo prašymą pagal Sanglaudos skati nimo veiksmų programą EK keti na pateikti iki birželio 15 d. 2010 m., panaudojant maždaug 26 mln. litų iš 2,8 mlrd. litų para mos, Valstybės kontrolė nustatė pa žeidimų. Todėl paramos išmokėji mas Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų projektams bu vo laikinai sustabdytas. Nebuvo pa tenkintas paskutinis pernai gruodį pateiktas Lietuvos prašymas dėl 163 mln. eurų, arba 562,8 mln. litų. BNS, „Klaipėdos“ inf.
916,7
mln. litų
paramą Vyriausybė tikisi gauti birželį.
10 12
TREÄŒIADIENIS, geguŞės 30, 2012 A?2š6.162;6@ 424B Âź@
rubrika PASAULIS
1,4 mln.
ekstazio tableÄ?iĹł – didĹžiausia narkotikĹł siunta per 10 metĹł – konfiskuota Indonezijoje.
@:B? A.@ =?62 /.9 @. C6 :¡
@BÂź :Âź A2 ?< ?6@ AB@
1R Z\[`a _N[ aNV Ă&#x;aĂ Ă? XNQ ]R_ [NV [b cR_` a\ 2TV] a\ Nb a\ _V aN _V [V\ Yf QR _V\ 5\` [V :b ON _N X\ ]N `Xb aV [f `V` ]_RZ WR _N` ]N aR X\ Ă&#x; ]_R gV QR[ a\ _V[ XV ZĂş N[a _Ă&#x2013; WĂ&#x; ab_Ă&#x2013; ]V_ ZN QVR [Ă&#x; [b `VNb OĂ&#x203A; V_ ]N QR TĂ&#x203A; W\ _V[ XV ZĂş XNZ ]N [V W\` OĂ` aV [Ă? 8NV _R /b cĂ?` \_\ ]N WĂ&#x203A; TĂş cN QN` .U ZR QN` @UN SV ^N` Xb _V` 5 :b ON _N XĂ&#x2013; f_N ]N cN QV [Ă?` `RX aV [b ]N cfg Q Vb N[a _N WN ZR ab _R `b `V T_bZ` `b V` YN ZV` aV [Ă&#x203A;` :b `bY Z\ [Ăş O_\ YV W\` XN[ QV QN ab :\ UN ZR Qb :b_ `V
1N [V W\ WR N_R ab\ aV Qb V @\ ZN YV\ XV YĂ? % V_ ZR aĂş O_\ YVNV Xb _VR Ă&#x;aN _VN ZV _R[ TĂ? `Ă&#x2013; Z\X` YĂ&#x2013; Ă&#x;cfX Qf aV aR _\ _\ NX aĂ&#x2013; @YN] aN XYNb `N[ aV` WĂş ]\ XNY OVĂş Ob c\ b SVX `b\ aN XNQ WVR XNY ON `V N]VR ZR a\ Qb` aNV XV [Vb` V_ `XV_ aV[ Tb` TV[X YĂş aV ]b` CVR [N` Ă&#x;aN _VN ZĂş WĂş Ob c\ X\ c\ a\ WĂş Z\ Xf Z\ `a\ cfX Y\ WR @\ ZN Yf WR Xb _VĂ&#x2013; _R[ TVN `b  .Y >NR QNÂ&#x2022; `VR WN ZN V` YN ZV` aĂş X\ c\ a\ WĂş T_b ]b\ aĂ&#x203A;  .Y @UN ONOÂ&#x2022; Ă aN _VN ZVR WV ab _V 1N [V W\` ]V YVR af OĂ?
Liepsnose Ĺžuvo vaikĹł Gaisras, pirmadienÄŻ kilÄ&#x2122;s didĹžiulio prekybos centro vaikĹł prieĹžiĹŤros skyriuje Kataro sostinÄ&#x2014;je Dohoje, kurioje gyvena daug imigrantĹł, nusineĹĄÄ&#x2014; 19 gyvybiĹł, tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; trynukĹł iĹĄ Naujosios Zelandijos ir deĹĄimties kitĹł vaikĹł.
Keturi iĹĄ ĹžuvusiĹł vaikĹł buvo Ispanijos pilieÄ?iai, o ParyĹžius praneĹĄÄ&#x2014;, kad Ĺžuvo vienas trejĹł metĹł prancĹŤzĹł vaikas. Naujosios Zelandijos premjeras Johnas Key pareiĹĄkÄ&#x2014;, kad trynukĹł, kuriems taip pat veikiausiai buvo treji metai, Şōtis yra didelÄ&#x2014; tragedija. Naujosios Zelandijos radijas nurodÄ&#x2014;, jog per gaisrÄ&#x2026; Ĺžuvo Lillie, Jacksonas ir Willsheris Weekesai.
Pirmasis dalykas, kurÄŻ iĹĄgirdau, buvo labai ĹĄvelnus gaisro pavojaus signalas, kuris, kalbant sÄ&#x2026;Ĺžiningai, priminÄ&#x2014; durĹł skambutÄŻ.
Per gaisrÄ&#x2026; prekybos centre â&#x20AC;&#x17E;Villaggioâ&#x20AC;&#x153; Ĺžuvo iĹĄ viso 19 ĹžmoniĹł, iĹĄ jĹł 13 vaikĹł â&#x20AC;&#x201C; septynios mergaitÄ&#x2014;s bei ĹĄeĹĄi berniukai â&#x20AC;&#x201C; ir keturios vaikĹł priĹžiĹŤrÄ&#x2014;tojos. Per ĹĄÄŻ incidentÄ&#x2026; taip pat Ĺžuvo du civilinÄ&#x2014;s saugos pareigĹŤnai. Internete paskelbtuose vaizdo ÄŻraĹĄuose matomi juodi dĹŤmai, besiverĹžiantys iĹĄ prabangiame Dohos rajone ÄŻsikĹŤrusio prekybos centro, kuriame dominuoja Venecijos tema; taip pat gelbÄ&#x2014;jimo tarnybĹł automobiliai, skubantys ÄŻ nelaimÄ&#x2014;s vietÄ&#x2026;.
Gaisras pirmiausia ÄŻsiplieskÄ&#x2014; vaikĹł prieĹžiĹŤros centre. Ugniagesiams teko praardyti stogÄ&#x2026;, kad pasiektĹł spÄ&#x2026;stuose atsidĹŤrusius Ĺžmones, nes laiptai buvo sugriuvÄ&#x2122;. Katare gyvenantis Ĺžurnalistas iĹĄ Naujosios Zelandijos Tarekas Bazley sakÄ&#x2014;, kad jis su savo dviem vaikais buvo ĹĄiame prekybos centre, kai ÄŻsiplieskÄ&#x2014; gaisras, taÄ?iau jie iĹĄtrĹŤko nenukentÄ&#x2014;jÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;IĹĄ jo verĹžÄ&#x2014;si tiek dĹŤmĹł, kad atrodÄ&#x2014;, jog 30 garveĹžiĹł puÄ?ia dĹŤmus virĹĄ prekybos centroâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; T.Bazley pasakojo Naujosios Zelandijos radijui. TaÄ?iau jis pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014;, kad pareigĹŤnai per vangiai reagavo ÄŻ prieĹĄgaisrinÄ&#x2122; signalizacijÄ&#x2026;, taip pat skundÄ&#x2014;si dÄ&#x2014;l planavimo ir ĹžmoniĹł evakuacijos koordinavimo stygiaus. â&#x20AC;&#x17E;Pirmasis dalykas, kurÄŻ iĹĄgirdau, buvo labai ĹĄvelnus gaisro pavojaus signalas, kuris, kalbant sÄ&#x2026;Ĺžiningai, priminÄ&#x2014; durĹł skambutÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; jis. Kataro sveikatos apsaugos ministras Khaledas al Qahtani nurodÄ&#x2014;, kad visos aukos Ĺžuvo uĹždususios nuo dĹŤmĹł, taip pat nukentÄ&#x2014;jo 17 kitĹł ĹžmoniĹł â&#x20AC;&#x201C; daugiausia ugniagesiĹł. 125 tĹŤkst. kvadratiniĹł metrĹł ploto prekybos centras â&#x20AC;&#x17E;Villaggioâ&#x20AC;&#x153; buvo atidarytas 2006 m. Jame ÄŻrengtas kanalas, kuriame lankytojai plukdomi originaliomis Venecijos gondolomis. DideliĹł naftos ir dujĹł iĹĄtekliĹł turintis Kataras, kuriame gyvena maĹžiau nei 2 mln. ĹžmoniĹł, daugiausia uĹžsienieÄ?iĹł, yra viena turtingiausiĹł valstybiĹł pasaulyje, vertinant pagal vienam gyventojui tenkanÄ?ias pajamas; jis nusileidĹžia tik maĹžyÄ?iam LichtenĹĄteinui. BNS inf.
ď Ž Tyrimas: `]R PVN YV X\ ZV `V WN NV XV [N `V N_ ]_VR TNV` _V [Ă&#x203A; `V` aR ZN ]_R
Xf O\` PR[a _R cRV XĂ&#x203A; aV[ XN ZNV
 ?Rb aR_`Â&#x2022; [b\ a_
ď Ž NelaimÄ&#x2014;: [Nb WN` R ZĂ&#x203A;` Q_R OĂ&#x203A; WV ZN` OR ]N `a\ TĂ&#x203A;` ]N YV X\ QN_ QNb TVNb Z\ [VĂş
.3= [b\ a_
Naujas stichijos smĹŤgis
Ĺ˝monÄ&#x2014;s bÄ&#x2014;go ÄŻ gatves iĹĄ parduotuviĹł ir biurĹł Milane, Bolonijoje ir kituose Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italijos miestuose, kai ĹĄÄŻ regionÄ&#x2026; antrÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; per mÄ&#x2014;nesÄŻ supurtÄ&#x2014; praŞōtingas ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimas. Mirtis ir panika
Emilijos-Romanijos regionÄ&#x2026; vakar supurtÄ&#x2122;s stiprus ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimas nusineĹĄÄ&#x2014; maĹžiausiai penkiolikos ĹžmoniĹł gyvybÄ&#x2122; ir sukÄ&#x2014;lÄ&#x2014; panikÄ&#x2026; tarp gyventojĹł, kuriĹł daugelis tebÄ&#x2014;ra ÄŻsikĹŤrÄ&#x2122; palapiniĹł miesteliuose po ankstesniĹł poĹžeminiĹł smĹŤgiĹł, sugriovusiĹł jĹł namus geguĹžÄ&#x2014;s 20 d. GelbÄ&#x2014;tojai baiminasi, kad aukĹł sÄ&#x2026;raĹĄas ilgÄ&#x2014;s, nes po griuvÄ&#x2014;siais dar liko ĹžmoniĹł. 5,8 balo ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimo epicentras buvo uĹž 40 kilometrĹł ÄŻ ĹĄiaurÄ&#x2122; nuo Bolonijos ir uĹž 60 kilometrĹł ÄŻ rytus nuo Parmos, o jo Ĺžidinys buvo 9,6 kilometro gylyje, kaip nurodÄ&#x2014; JAV geologijos tarnyba. PoĹžeminiai smĹŤgiai, prasidÄ&#x2014;jÄ&#x2122; 9 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku, buvo justi didelÄ&#x2014;je Ĺ iaurÄ&#x2014;s ir CentrinÄ&#x2014;s Italijos dalyje. Pizos mieste, kuriame yra garsusis pasvirÄ&#x2122;s bokĹĄtas, buvo prevenciĹĄkai evakuoti biurai. Ĺ˝monÄ&#x2014;s bÄ&#x2014;go ÄŻ gatves iĹĄ parduotuviĹł ir biurĹł Milane, Bolonijoje ir netoli PrancĹŤzijos sienos esanÄ?iame Aostos slÄ&#x2014;nyje. Kaip praneĹĄama, sutriko traukiniĹł eismas Bolonijos ir Modenos apylinkÄ&#x2014;se, o mokyklos ir kiti vieĹĄieji pastatai buvo uĹždaryti ne-
tgi toliau ÄŻ pietus esanÄ?ioje Florencijoje. â&#x20AC;&#x17E;Jutome labai stiprĹł drebÄ&#x2014;jimÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; Bolonijos gyventoja Raffaella Besola.
Pizos mieste, kuriame yra garsusis pasvirÄ&#x2122;s bokĹĄtas, buvo prevenciĹĄkai evakuoti biurai.
Griuvo baĹžnyÄ?ios
Tai jau antras stichijos smĹŤgis Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italijai ĹĄÄŻ mÄ&#x2014;nesÄŻ. GeguĹžÄ&#x2014;s 20 d. per 6 balĹł ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; Ĺžuvo septyni ĹžmonÄ&#x2014;s ir buvo sugriauta ĹĄimtai pastatĹł, tarp jĹł senoviniĹł baĹžnyÄ?iĹł ir piliĹł, o tĹŤkstanÄ?iai gyventojĹł buvo priversti miegoti palapinÄ&#x2014;se lauke. 89iose laikinose stovyklose tebesiglaudĹžia maĹždaug 7 tĹŤkst. ĹžmoniĹł, kurie neteko pastogÄ&#x2014;s. Italijos Ĺžiniasklaida nurodÄ&#x2014;, kad naujausi poĹžeminiai smĹŤgiai sugriovÄ&#x2014; daugiau pastatĹł. Mirandolos mieste XVI a. katedros, apgadintos per pirmÄ&#x2026;jÄŻ ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimÄ&#x2026;, stogas vakar visiĹĄkai sugriuvo.
Kitame rajone griĹŤvant baĹžnyÄ?iai Ĺžuvo vienas kunigas. Ĺ imtamilijoniniai nuostoliai
DÄ&#x2014;l stichijos milĹžiniĹĄkĹł nuostoliĹł patyrÄ&#x2014; ne tik Italijos kultĹŤrinis bei religinis paveldas, bet ir nacionalinio pasididĹžiavimo â&#x20AC;&#x201C; parmezano â&#x20AC;&#x201C; gamintojai. MaĹždaug 400 tĹŤkst. sĹŤrio ritiniĹł buvo sugadinta, kai geguĹžÄ&#x2014;s 20 d. ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimas sugriovÄ&#x2014; saugyklas, kuriuose jie buvo laikomi. Gamintojai neteko maĹždaug 10 proc. visĹł savo atsargĹł, o pinigine iĹĄraiĹĄka â&#x20AC;&#x201C; maĹždaug 250 mln. eurĹł. Jie tikisi apgadintÄ&#x2026; produkcijÄ&#x2026; parduoti bent pusvelÄ?iui. Nors Italija dabar spaudĹžiama skolĹł, premjeras Mario Monti paĹžadÄ&#x2014;jo Emilijos-Romanijos regionui suteikti visÄ&#x2026; reikalingÄ&#x2026; pagalbÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;No riu vi sus uĹž tik rin ti, jog valstybÄ&#x2014; padarys viskÄ&#x2026;, kÄ&#x2026; privalo ir gali, kad atgaivintĹł regionÄ&#x2026;, kuris yra toks ypatingas, svarbus ir produktyvusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹžadÄ&#x2014;jo politikas. Emilijos-Ro manijos re gionas garsÄ&#x2014;ja ne tik parmezanu, bet ir Parmos kumpiu bei â&#x20AC;&#x17E;Ferrariâ&#x20AC;&#x153; automobiliais. BNS, newsru.com, â&#x20AC;&#x17E;The Daily Mailâ&#x20AC;&#x153; inf.
11
TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Kūrėjai siuvasi būsimųjų namų rūbą
Iliuzija: lopinėlis žalumos tarp mūro sienų malšina gamtos ilgesį.
Mindaugo Melenio ir Andriaus Tamašausko vizualizacijos
Uostamiesčio kūrėjus po vienu sparnu subursiantis Klaipėdos kultūros fabrikas industrinį darbo kostiumą keičia į jaukų na mų rūbą. Būtent būsimųjų namų vizija įvairių sričių meninin kams diktavo idėjas, kaip galėtų atrodyti šio kūrybinių verslų ir meno inkubatoriaus reprezentacinės erdvės.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Dėmesio centre – vestibiuliai
Atviroje kūrybinėje laboratorijoje „Būsimojo Kultūros fabriko inter jero kūrybiniai sprendimai: kryp tys ir variantai“ plušėjusi jungtinė komanda bendraminčiams bei vi siems besidomintiems pristatė ke turių dienų darbo rezultatą. Projekte dalyvavo interjero dizai neriai Andrius Tamašauskas, Min daugas Melenis, grafikos dizaine riai Emilija Laužikaitė, Edmundas Lukminas, fotografė Lina Melenė, dailininkas Andrius Miežis, skulp torius Rolandas Repšys, o dirbtu vėms vadovavo architektas Vitali jus Jankūnas.
Įvairialypę komandą subūręs tikslas – sukurti Kultūros fabriko vestibiulių interjero viziją. Ši erd vė – tarsi statinio vizitinė korte lė, ji taps ir bendra visų šio pastato „įnamių“ susitikimo vieta. Tad M.Melenio ir A.Tamašausko sukurtose trimatėse vizualizacijo se siekta atspindėti tiek čia įsikur siančių kūrybininkų poreikius, tiek kūrybinės veiklos prigimtį. Tarp betono – vejos sala
Pirmasis interjero kūrėjų prista tytos koncepcijos įspūdis – išgry nintos formos, saikas, erdvės pra banga. Interjero sprendimuose išryškė ja dialogas tarp sena ir nauja – rau donų plytų konstrukcija ir moder
nios detalės, civilizacijos ir gamtos – betoninių plokštumų fone tar si inkliuzas išnyranti žalios vejos salelė. Originalaus dizaino baldai, šviestuvai čia taip pat kuria sa vitą, išskirtinį erdvės veidą bei verčia suklusti – čia išties „rezi duoja“ nestandartiškai mąstan tys žmonės. O senojo fabriko transformaci ją į modernų kūrybinių industrijų centrą, kūrėjų akimis, turėtų liu dyti siena per abu aukštus besi driekianti šviečianti juosta. Dirbtuvių vadovas architektas V.Jankūnas mano, jog įsiklausius į kolegų, kitų neabejingų klaipėdiečių pastabas šis projektas išvys dienos šviesą.
12
Kitaip: V.Jankūnas, kaip ir kiti dirbtuvėse dalyvavę kolegos, pristaty
mui pasirinko šmaikštų įvaizdį – darbinį kombinezoną.
Projekto organizatorių nuotr.
12
TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012
namai rubrika
Kūrėjai siuvasi būsimųjų namų rūbą 11 „Pasibaigus kūrybi nėms dirbtuvėms, norėjosi pateik Tobulumui ribų nėra
ti kokybišką darbą bei išsklaidyti tą nežinomybės šydą, kaip galėtų at rodyti būsimieji kūrybininkų na mai“, – teigė architektas. V.Jan kūno nuomone, iš esmės projektą būtų galima vadinti sėkmingu, ta čiau pašnekovas apgailestavo, jog į šių dirbtuvių komandos gretas neį siliejo daugiau kūrėjų. – Kodėl kūrybinė komanda ap siribojo tik vienu projektu? – Tiesiog tarpusavyje diskutuoda mi nusprendėme, kad laiko tarpas – labai trumpas, dalyvių skaičius taip pat nedidelis, teko apsispręs ti, ar generuoti tris eskizinio lyg mens variantus, ar geriau pristatyti bendrą ir iki galo išbaigtą, konkre tų komandinį darbą – kokybišką trimatę vizualizaciją. Pasirinkome pastarąjį variantą. – Dirbtuvės buvo atviros vi siems kūrėjams. Kaip manote, kodėl šis projektas neįgavo pla tesnio atgarsio? – Galėčiau draugiškai mesti akme nį į tuos žmones, kurie daug kalba, bet kai reikia iš tiesų imtis iniciaty vos, jų nebelieka. Kaip organizato riai padarėme gerą įdirbį. Projektas buvo plačiai nušviestas tiek spau doje, tiek internete, žmonės buvo kviečiami ir asmeniškai. Tačiau, pavyzdžiui, iš mano kviestų šešių kūrėjų atsiliepė tik vienas. Todėl esu
STATINIŲ IR INŽINERINIŲ SISTEMŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR APTARNAVIMAS S. Šimkaus g. 8, Klaipėda Tel. (8 46) 216 481 Mob. +370 614 19971 prieziura@inreal.lt
WWW.INREAL.LT/PRIEZIURA
Triukas: polimerinės epoksidinės grindys sukuria vandens paviršiaus efektą. Mindaugo Melenio ir Andriaus Tamašausko vizualizacijos
labai dėkingas tiems žmonėms, ku rie pasielgė visuomeniškai, aukojo savo laiką. Išties pirminė koncep cija buvo tokia, jog susirinkus skir tingų sektorių kūrėjams susidarys trys keturios grupės, kurios pasiū lys skirtingus variantus, o po pri statymo specialistams, visuomenei, diskusijų, vertintojų nuomone, bus išrinktas geriausias variantas. – Tačiau kai nėra galimybės pa sirinkti, gali susidaryti įspūdis, kad šis projektas jau savaime nekvestionuojamas? – Jokiu būdu. Ir renginio metu ak centavome, kad pateiktas darbas nėra konstanta. Tiesiog išsakėme savo idėjas, o toliau – diskutuoki me ir bendromis jėgomis kurkime savo kultūros fabriko – savo na mų – interjerą, o ne tūnokime at skiruose kabinetuose. – Į kokias pastabas atsižvelgsite? – Iš esmės didelių pastabų, priešta ravimų nebuvo, veikiau – draugiški pasiūlymai. Žmonės labai džiaugė si, kad apskritai kažkas įvyko, kad galima numatyti ir svajoti, kas gi toje erdvėje bus, kaip ji galėtų atro dyti. Žinoma, į išsakytą nuomonę, pastebėjimus atsižvelgsime. Tarki me, žmonėms iš esmės patiko idė
ja, kad informaciniuose stenduose, logotipuose nereikėtų pabėgti nuo pastato praeities, kad juose turėtų atsispindėtų fabriko simbolika. Tačiau pristatytasis Kultūros fabriko logotipas kai kuriems pasi rodė pernelyg fundamentalus, ag resyvus, nesusijęs su kūryba. Manyčiau, kad jis šiek tiek kore guosis – gal įgis švelnesnių linijų, bus meniškesnis, linksmesnis, spal vingesnis. Tam tikrų diskusijų kilo ir dėl in terjero fragmentų. Pavyzdžiui, va dinamoji pievelė, ant kurios žmonės galėtų prigulti ar prisėsti, įrėmin ta stačiakampio formoje, nors tu rėjome ir kitokią idėją – kad ji ga lėtų būti plastiška, tarsi išaugusi iš grindų. Pasirodė, kad ši pirmi nė idėja vertintojams buvo priim tinesnė, nei mūsų pateiktas galu tinis variantas. Todėl manau, kad šį momentą irgi koreguosime. Taip pat išdiskutavome, jog vestibiulyje galėtų atsirasti koks gyvas daiktas – kaip antai interaktyvi siena, ant kurios būtų galima užrašyti savo nuomonę, atsiliepimus, priklijuoji nuotrauką ir panašiai. Taigi reaguodami į pastabas, pa siūlymus, projektą tikrai tobulinsi me, manyčiau, ta proga surengsime ir dar vieną diskusiją.
Akcentai: nestandartiniam objektui – nestandartiniai baldai.
Informacija Klaipėdos centre esantis senasis ta
bako fabrikas – XX a. pr. industrinis ob jektas, kuris šiuo metu rekonstruoja mas į kūrybinių verslų ir meno inku batorių. Jo veiklos pradžia numatyta 2013-aisiais. Kultūros fabriko vizija – kūrybinių
verslų atstovų ir menininkų sambū rio centras, bei darbo vieta. Atviros interjero kūrybinės dirbtu
vės – Klaipėdoje surengto I kūrybi nių industrijų festivalio „IKRA savai tė“ dalis. Jų metu per keturias dienas daly
viai turėjo sukurti Kultūros fabriko in formacinę iškabą, pirmojo aukšto ves tibiuliui skirtus priimamojo stalą (bar jerą), laukiamojo baldus, sienos deko rą (skulptūros, grafikos sprendiniai), šviestuvus bei pateikti kitus kūrybi nius sprendimus.
Skelbiama Kurhauzo restauravimo pradžia Palangoje dešimtmetį miestiečių bei svečių akis badę Kurhauzo de gėsiai netrukus virs istorija – šian dien bus paskelbta oficiali kurorto simboliu vadinamo pastato restau ravimo pradžia.
Planai: tikimasi, jog merdintis Palangos simbolis iki metų pabaigos jau
atgaus pirmykštį išorinį vaizdą.
Vytauto Petriko nuotr.
Į atgimstančio statinio sieną bus įmūryta simbolinė kapsulė, kurio je bus palikta žinia ateities kartoms apie jo prisikėlimą. Planuojama, jog mūrinės Kur hauzo dalies restauravimo darbai, kuriuos atliks konkursą laimėju si uostamiesčio bendrovė „Pamario restauratorius“, truks dvejus metus. „Pirmasis laukiantis darbas – iš kuopti gaisro padarinius. Tada jau pradėsime mūrų, perdangų, sto gų konstrukcijų atstatymą. Iki šių metų pabaigos Palangos simbolis jau turėtų atgauti pirmykštį išorinį
vaizdą. Vidaus įrengimo ir pastato grožybių atkūrimo darbai bus tę siami kitąmet“, – pasakojo bend rovės direktorius Aldas Kliukas. Jis pabrėžė, kad restauratoriai puikiai supranta, koks reikšmin gas šis pastatas Palangai, o kartu ir visai Lietuvai, tad bus siekiama iš saugoti kuo daugiau autentiškų de talių, kurių nesunaikino Kurhauzą nusiaubusi ugnis ir ilgus metus už sitęsusi nežinia dėl jo ateities. Pal angos kurh auzas sud eg ė 2002-ųjų rugpjūtį. Po ilgai truku sių savivaldybės ginčų su pasta to bendrasavininkiais 2011 m. prie statinio buvo suformuotas 52,7 aro sklypas, o šiais metais mūrinės da lies restauracijos pirmajam etapui numatyta lėšų. Kultūros paveldo departamen tas skyrė 300 tūkst., iš Vyriausybės
1,8
– tiek mln. litų siekia pas tato restauravimo projek to pirmojo etapo vertė. gauta 700 tūkst., dar 400 tūkst. li tų tam numatė Palangos savivaldy bė. Metų pradžioje parengtas savi valdybei priklausančios Kurhauzo dalies restauracijos ir pritaikymo projektas (architektė – Laima Šlio gerienė). Pastato restauravimo projek to pirmojo etapo vertė – maždaug 1,8 mln. litų. „Klaipėdos“ inf.
13
trečiadienis, gegužės 30, 2012
sportas trečioji sėkmė
Pašalintas iš rinktinės
K.Lavrinovičiaus indėlis
Klaipėdos „Jambo“ vienuolikė, Joniškyje net 5:1 nugalėjusi „Taip-Žygio” ekipą, iškovojo trečią pergalę Lietuvos futbolo 2-osios lygos Vakarų zonos čempionate. Šeimininkai pirmieji pasiekė įvartį, tačiau tai tik supykdė klaipėdiečius. Po du įvarčius nugalėtojams pelnė A.Bačianskis ir E.Razonas.
20-metis saugas Adamas Ljajičius pašalintas iš Serbijos rinktinės už tai, kad prieš draugišką mačą su Ispanija (0:2) negiedojo šalies himno. Musulmonų tikėjimą išpažįstantis ir mažumą religiniu aspektu komandoje sudarantis futbolininkas atsisakė giedoti dėl asmeninių priežasčių.
Italijos krepšinio čempionato atkrintamųjų varžybų pirmosiose pusfinalio rungtynėse Sienos „Montepaschi“ klubas namuose 91:68 (23:21, 31:17, 18:14, 19:16) pranoko Sasario „Banco di Sardegna“ ekipą. Kšyštofas Lavrinovičius per 25 min. pelnė 19 taškų ir surinko net 29 naudingumo balus.
Pergalės sostinėje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Vilniuje surengto „Sensei“ klubo karatė kiokušin čempionate sėkmingai rungtyniavo uostamiesčio „Tensho“ komandos nariai, laimėję dešimt medalių.
Dėmesys: V.Grubliauskas (kairėje) treneriui A.Juškėnui įteikė vertingą paveikslą.
Vytauto Petriko nuotr.
Sezono pabaigai – dovanų lietus Trečius metus paeiliui Lietuvos čempionais tapę Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ rankininkai sezoną baigė šventiniu vakaru, kurio metu ne tik sulaukė sveikinimų, bet ir patys padėkojo rėmėjams, padėjusiems siekti pergalių.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Rankininkų kelią nužvelgė klubo vadybininkas Vygantas Vaišnoras, komandos prezidentas Egidijus Skarbalius verslininkams ir visiems kitiems, kurie padėjo „dragūnams“, įteikė nuotraukas ant drobių, kuriose buvo parašyta: „Jūs esate 8-asis žaidėjas“. „Rankininkai tarė žodį – laimėjo, dabar eilė tarti atsakomąjį žo-
dį Klaipėdos politikams“, – sakė meras Vytautas Grubliauskas, turėdamas omeny didesnį klubo finansavimą. Ne visi rankininkai galės mėgautis atostogomis. Jonas Truchanovičius, Benas Petreikis, Karolis Stropus, Gražvydas Juška ir Tadas Stankevičius kartu su treneriu Artūru Juškėnu šiomis dienomis išvyks į Lietuvos rinktinės keturių dienų stovyklą Varėnoje. Po jos bus žinoma, kurie iš klaipėdiečių gins
Įspūdingai: vakaro metu sve-
čiai galėjo apžiūrėti laimėtą taurę, kuri tapo didžiausiu „dragūnų“ trofėjumi.
nacionalinės komandos spalvas svarbiose pasaulio čempionato atrankos rungtynėse su Lenkija. Birželio 9 d. susitikimas vyks Lietuvoje, po savaitės – pas kaimynus.
Kaip reikia skinti pergales, pavyzdį parodė jauniausias tarp klaipėdiečių Ugnius Mikalauskis. Svorio iki 30 kg grupėje rungtyniavęs 8-metis užėmė pirmą vietą ketvirtose varžybose paeiliui. Tokia pat sėkmių grandine gali pasigirti ir Kęstutis Staponas, sostinėje šventęs įtikinamas pergales. Varžovams neįveikiamu buvo ir 15-metis Erikas Tilvikas (per 70 kg), kovas laimėjęs žymia persvara. Finale laimėti jėgų pristigo ir sidabro medaliais turėjo tenkintis Ernestas Bagočius, Andrius Nanaronis, Mantas Varanavičius ir Gediminas Kaminskas. Bronzos medaliais apdovanoti Lukas Kembrė, Greta Bagočiūtė ir Matas Vilimas.
Sostinėje kovojo apie 400 dalyvių iš 10 šalies klubų. Kuris geresnis, siekė įrodyti sportininkai nuo 5 iki 17 metų. Rezultatais patenkintas klubo vadovas Darius Glodenis sakė, kad prieš vasaros atostogas auklėtinių laukia nelengvas – meistriškumo egzaminas, po kurio sportininkai iškovos teisę ryšėti aukštesnio lygio diržus.
Varžybose: specialistai išvydo
nemažai aukšto lygio kovų.
19
trečiadienis, gegužės 30, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.
Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje. Dale Carnegie. „Lyderystės menas“. Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 5 d.
Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai, tad pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Šiandien pravers gebėjimas susitarti, padorumas, tiesumas ir principingumas. Jautis (04 21–05 20). Sulauksite pagyrų ir įvertinimo darbe, mokymo įstaigoje. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių elgesio jausitės prislėgtas. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite savęs. Mergelė (08 24–09 23). Sėkminga diena bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis ir šeima. Jausite jų supratimą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Svarstyklės (09 24–10 23). Emocijos trukdys įgyvendinti planus ir projektus. Pasimankštinkite, palįskite po dušu, pakvėpuokite grynu oru, kuo greičiau atsikratykite įtampos, ir viskas susitvarkys. Skorpionas (10 24–11 22). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite kitų žmonių darbo metodus ir būdus. Skirsis jūsų ir autoritetingo žmogaus požiūris į vertybes ir tai jus trikdys. Atsargiau vertinkite įvairius dalykus, įdėmiau pažvelkite į susidariusią situaciją. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite. Vandenis (01 21–02 19). Nespręskite estetinių klausimų, neanalizuokite vertybių, nes tam šiuo metu jūsų sugebėjimų nepakanka. Bet ir miegoti nevalia – reikia mokytis, mąstyti, kurti naujas idėjas. Žuvys (02 20–03 20). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Turėsite pakankamai laiko ir jėgų seniai atidėliotiems planams įgyvendinti.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvo je bus gana vėsu ir lietinga. Šiandien temperatūra sieks 11–16 laipsnių šilu mos, daug kur trumpai palis. Ketvirtadienio naktį žymesnio lietaus nenu matoma, vietomis galimos šalnos iki 2 laipsnių šalčio. Dieną daug kur trum pai palis, sušils iki 12–17 laipsnių.
Šiandien, gegužės 30 d.
+13
+13
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+13
Šiauliai
Klaipėda
+13
Panevėžys
+11
Utena
+14
5.01 22.06 17.05
151-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 215 dienų. Saulė Dvynių ženkle.
Tauragė
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +19 Brazilija +27 Briuselis +21 Dublinas +18 Kairas +32 Keiptaunas +19 Kopenhaga +15
kokteilis Lyg iš „Žvaigždžių karų“ Anokia paslaptis, kad netrukus, birže lio 8-ąją, Lenkijoje, o kitą dieną – Ukrai noje prasidės Europos futbolo pirme nybės. Joms intensyv iai ruošėsi abi valstybės. Pastarosiomis dienomis ir per likusias kitas organizatoriai prista to tai, kas lauk ia į čempionatą atv yk siančių sportinink ų, aistruolių. Žin iasklaidai buvo parodyt i Charko vo nauji kelių policininkų, lydėsiančių autobusus motociklais, kostiumai. Bereg int šmaikšt ieji social in ių tink lų atstovai teisėtvark ininkus pakrikš tijo desant in inkais iš kosmoso, kit i – husarais. O mundurai, anot humoro mėgėjų, nukopijuot i iš garsiojo filmo „Žvaigžd žių karai“. Pranešta, kad kiekvieną komandų au tobusą lydės patrul inis automobilis ir ketur i motociklai.
Akylumas: tokie motociklai sups
futbolo rinktinių autobusus.
pol ic in ink ai iš „Žvaigždžių karų“ trauks žmo nių dėmesį.
Kost ium ai:
„Aš – visiškas idiotas“ Ir apskritai Ukrainoje netrūksta links mų nuot yk ių. Kaip antai Dnepropet rovske, šal ia vieno did žiausių prek y bos centr ų, pastatė gigant išką futbo lo kamuol į. O du įkaušę jaunuoliai pa bandė nuspirt i gerokai už juos aukš tesn į eksponatą. Vaikinai buvo sulaikyti ir iš jų pareika lauta atlyg int i padar ytą 16 tūkst. JAV doler ių žalą. Kadang i apie tok ią su mą smarkuol iai gal i tik sapnuoti, pre kybos centro atstovai nusprendė su rengt i vieš ą prevencin į atgailav imo būdą. Abu jaunuoliai turėjo visą parą stovėti šalia įžymiojo kamuolio, ant kaklo už sikabinę did žiul ius transparantus su užrašu: „Aš – visiškas idiotas, sudau žiau „Euro-2012“ kamuol į“.
Linksmieji tirščiai Gavo pol icin inkai naują automobil į ir nusprendė patikrinti, ar viskas veikia: – Šviesos – veik ia, garso signalas – vei kia, posūkių signalai – veikia, neveikia, veik ia, neveik ia. Česka (397 719; vyksiu į Ukrainą iš arti pamatyti tuos „Žvaigždžių karų“ desantininkus)
Londonas +24 Madridas +31 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +25 Oslas +15 Paryžius +23 Pekinas +29
Praha +22 Ryga +14 Roma +25 Sidnėjus +17 Talinas +14 Tel Avivas +28 Tokijas +23 Varšuva +17
Vėjas
2–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+14
+14
Marijampolė
Vilnius
+14
Alytus
Vardai Ferdinandas, Joana, Jomilė, Normantas, Vyliaudas, Žaneta
gegužės 30-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
11
13
12
10
5
12
13
12
11
4
12
13
12
10
8
rytoj
penktadienį
1431 m. Jeanne d’Arc, per Šimtamet į karą vadova vusi pranc ūz ų kar iuo menei mūšyje prieš ang lus ir pasiek usi pergalę, buvo apkalt inta erez ija ir sudeginta ant laužo. 1609 m. Tilžėje gimė Da niel ius Kleinas, kun igas, kalbininkas, pirmosios lie tuvių kalbos gramat ikos autorius. Mirė 1666 m. 1826 m. gimė Zigmantas Sierakauskas, 1863 m. sukilimo Lietuvos suki lėlių vadas.
1958 m. gimė švedų po pgrupės „Roxette“ voka listė Marie Fredriksson.
1962 m. Tar ybų Sąjun goje pirmą kartą koncer tavo amer ik iečių džia zo grupė, vadovaujama Benny Goodman. 1963 m. uragano auko mis Pakistano rytuose ta po 10 tūkst. gyventojų. 1973 m. po 32 met ų priešpriešos Vakarų Vo kiet ija ir Čekoslovak i ja normalizavo tarpusa vio santykius. 1994 m. Izraelis paleido šimtus nelaisvėje kalin tų palestiniečių.
XVIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis. Liko 2 dienos
I.Butmanas – nuginkluojantis saksofonu XVIII Klaipėdos pi lies džiazo festivalio scenoje – Rusijos grandas Igoris But manas, saksofonu nuginklavęs dvi ga lingiausias pasaulio valstybes. Daugeliui protu nesuvokiamas fak tas, kad ryškiausio ir brangiausio Rusijos džiazo muzikanto, kuriam atvira kiekvieno pasaulinio festiva lio scena, koncertas Klaipėdos pilies džiazo festivalyje – nemokamas. „Mums išties didelė garbė, kad brangiausias, mėgstamiausias Ru sijos džiazo muzikantas, saksofo nistas Igoris Butmanas, kuris sa vo gyvenimą pašventė džiazinės muzikos populiarinimui, nepa sididžiavo ir sutiko atvykti į mū sų festivalį. Jo muzikinės karjeros galėtų pavydėti bet kuris Vaka rų šalies džiazmenas: dar gyve nant SSRS jam teko laimė groti su garsiausiais JAV muzikantais, ku rie pastebėjo talentingą jaunuolį ir suteikė jam galimybę mokytis bei groti JAV“, – džiaugėsi festivalio vadovė Inga Grubliauskienė. 26 metų atvykęs į JAV iš šalies, kur, anot paties I.Butmano, jis – dvide šimtmetis vaikėzas – sužavi išlepin tą Niujorko publiką, tampa scenos pažiba ir numylėtiniu, kviečiamu į prestižines laidas, groti solo parti jas garsiuose kvartetuose, dalyvauti projektuose su kitais žymiais muzi kantais. Taip jau sutapo, kad jis ta po savotišku Šaltojo karo pabaigos skelbėju, nesąmoningai nutiesusiu ne tik muzikinius tiltus tarp Mask vos ir Niujorko. Matyt, neatsitikti
Faktai
Gabumai: I.Butmanas nutiesė ne tik muzikinius tiltus tarp Maskvos ir Niujorko.
nai valstybių suartėjimo ryškiausiu simboliu tapo džiazas, pati demok ratiškiausia muzika, kurioje, anot paties muzikanto, įskiepyta ypatinga laisvės dvasia, skatinanti toleranciją, įsiklausymą ir supratimą. Tokiu sim boliu galėjo tapti tik ryškus talentas, kuris ir šiandien džiazo muziką su vokia kaip ypatingą misiją, kaip kul tūrų, prasmių ir emocijų sintezę, su buriančią milijonus žmonių. „Savo šalyje I.Butmanas deda visas pastangas, kviesdamas pa čius geriausius šios muzikos atli kėjus iš Vakarų į savo organizuoja mus festivalius. Šiuo atžvilgiu mes,
Klaipėdos festivalio organizatoriai, esame bendraminčiai ir bendražy giai, nes atliekame tą pačią misi ją – stengiamės kasmet pristatyti ryškiausias pasaulines džiazo mu zikos žvaigždes, kad Vakarų Lie tuvos klausytojai atrastų džiazo teikiamą vidinės laisvės užtaisą ir kitaip įvertintų šią muziką. Prieš I.Butmaną galvas nulenkė net ša lių prezidentai. Manau, jo pasiro dymas palenks ir didžiausių skep tikų širdis, na, o melomanams tai bus didžiulis gyvenimo įvykis“, – vylėsi I.Grubliauskienė. www.jazz.lt
I.Butmanas, saksofono virtuozas, dir i gentas, klubo sav in inkas ir telev iz ijos vedėjas, yra ryšk iausia džiazo žvaigž dė Rusijoje. Gimė 1961 m. Leningrade (dabar Sankt Peterburgas), o nuo 11 metų pradėjo gro ti klarnetu. 1976 m. įstojo į Rimskio-Kor sakovo muzikos koledžą, kur antraisiais studijų metais klasikinį klarnetą iškeitė į džiazinį saksofoną. 1983 m. grojo Olego Lundstremo big bende – geriausiame SSRS. Kitais metais Nikas Levinovskis pakvietė jį prisijung ti prie gerai žinomos grupės „Allegro“, su kuria teko groti trejus metus. Sovietų Są jungoje, šalyje, kurioje gyveno 300 mili jonų gyventojų, Igoris buvo žinomas kaip geriausias tenorinis saksofonistas. 1987 m. atkeliavęs į Ameriką, Masačiu setse, Berklio muzikos koledže pasirinko atlikimo ir kompozicijos specialybę. Tuo metu, kai Igoris atvyko į Jungtines Valsti jas, jau buvo įsikūręs keleto garbingiausių Amerikos džiazo atlikėjų „fanų“ klubas. Dar būdamas SSRS Igoris buvo pakviestas gro ti su gastroliuojančiais amerikiečių muzi kantais – Deivu Brubeku, Čik Korėa, Patu Meteni, Gariu Burtonu, Luisu Belsonu ir Groveriu Vašingtonu jaunesniuoju, kuris priglaudė muzikantą po savo sparnu. I.Butmanas vadovavo savo paties grupei su Reičel Z. Bostone pirmaujančiame džiazo klube „The Regattabar“ ir buvo pagrindinis solistas Bilio Teiloro kvartete, Volterio Deivi so jaunesniojo kvartete bei Monti Aleksan derio kvintete. Jis pasirodė per „The Today Show“, „Good Morning America“ bei per dau gybę kitų tarptautinių programų. 1990 m. I.Butmanas sugrojo beveik vi suose didžiuosiuose džiazo festivaliuose, tokiuose kaip „JVC Jazz Festival“ Niujor ke, „Boston Globe Jazz Festival“ Bostone, „Lionel Hampton Jazz Festival“ Idahe bei „Festival Internationale de Jazz de Mont real“ Kanadoje. Tais metais Igoris persikėlė į Rusiją ir netrukus tapo „džiazo tiltu tarp Maskvos ir Niujorko“, į Rusiją jis pritraukė ir grojo kartu su Edžiu Gomezu, Leniu Vaitu, Džo nu Aberkrombiu, Džo Loku bei daugeliu kitų muzikantų.