2012-05-30 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012

125 (19 426)

Kaina 1,30 Lt

Kark­lei – bo­te­lių šmėk­la?

Ry­toj Klai­pė­dos ra­ jo­no ta­ry­ba nu­ spręs, ar kar­tu su Lie­tu­vos žu­vi­nin­ kys­tės pro­duk­tų ga­ min­to­jų aso­cia­ci­ ja sta­tys žve­jams prie­plau­ką Kark­lė­je.

Jau pa­si­gir­do prie­ kaiš­tų, kad vos ke­ lių įmo­nių pa­to­gu­ mui bus iš­leis­ta de­ šim­tys mi­li­jo­nų li­ tų, kran­ti­nė taps pri­ va­ti ir pa­si­kar­tos bo­ te­lių is­to­ri­ja.

„Kiek­vie­ną die­ną su­ži­no­me, kad kaž­kur kaž­kas din­go.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no, kad va­gių pa­da­ro­mi nuo­sto­liai mies­tui yra la­bai di­de­li.

4p.

Pės­tie­ji – prieš įžū­lius dvi­ra­ti­nin­kus

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Žve­jų lai­vams nė­ra vie­tos

Pa­tys žve­jai pri­si­me­na vals­ty­bi­nius pla­nus pa­jū­ry­je tu­rė­ti net še­šias ne­di­de­les jiems skir­tas prie­plau­ kas. Vis dėl­to dau­gu­ma žve­jy­bi­nių įmo­nių lai­ve­lių iki šiol grū­da­si Da­ nės upė­je.

Pla­nai šiau­ri­nė­je Kark­lės kai­mo da­ly­je pa­sta­ty­ti žve­jų prie­plau­ką ne kar­tą stri­go. Ta­čiau po­vei­kio ap­ lin­kai ver­ti­ni­mo ata­skai­tai jau pri­ tar­ta, o ket­vir­ta­die­nį ra­jo­no ta­ry­ ba nu­spręs, ar pa­si­ra­šy­ti su­tar­tį su Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja. „Ta­ry­ba tu­ri ap­si­spręs­ti, ar kar­tu su aso­cia­ci­ja teik­si­me pa­raiš­ką dėl prie­plau­kos sta­ty­bos fi­nan­sa­vi­mo.

Kad prie­plau­kos rei­kia, re­gis, lyg ir ne­be­dis­ku­tuo­ja­ma – juk žve­jai tu­ri de­gin­ti ben­zi­ną no­rė­da­mi iš­krau­ ti sa­vo su­gau­tas žu­vis. Tuo, kad prie­kran­tės žve­jų lai­ve­liai lai­ko­mi Da­nės upė­je, ne­pa­ten­kin­ta uos­ta­ mies­čio val­džia“, – aiš­ki­no Klai­pė­ dos ra­jo­no ta­ry­bos na­rys, Tu­riz­mo ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Al­ gir­das Liau­dans­kis.

4

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pra­si­dė­jus dvi­ra­čių se­zo­nui, pa­ dau­gė­jo pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų konf­lik­tų – jie vie­ni ki­tus kal­ti­na neat­sar­giu el­ge­siu. Trau­mų šia­me „fron­te“ neiš­ven­gia ir vai­kai.

Prieš mo­te­rį – keiks­mais

Pla­nai: Klai­pė­dos ra­jo­no ta­ry­bos na­rys A.Liau­dans­kis puo­se­lė­ja vil­tį, kad Kark­lė­je pa­sta­čius žve­jų prie­plau­

ką čia at­si­ras de­ga­li­nė, vieš­bu­čiai ir ka­vi­nės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Deb­re­ce­no gat­vė­je gy­ve­nan­ti Ol­ga Či­cho­ni­na pa­si­bai­sė­jo įžū­liu dvi­ra­ ti­nin­kų el­ge­siu.

Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad praė­ju­sią sa­vai­tę su ket­ve­rių me­tų anū­ke lai­ ką lei­do pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų ta­ ke, ve­dan­čia­me nuo bu­vu­sio „Ne­ rin­gos“ pre­ky­bos cent­ro iki Pem­pi­ninkų.

8

2

TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012

miestas

Bend­ruo­me­nėms skyrė pi­ni­gų www.kl.lt PRISTATO:

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

In­for­ma­vo: Klai­pė­dos bend­ruo­me­nių ta­ry­bos va­kar rin­ko­si į pir­mą­jį po­sė­dį, ku­rio me­tu bu­vo su­pa­žin­din­

tos su numatyta veik­la.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vie­tos bend­ruo­me­nėms uos­ta­mies­čio val­džia pa­skirs­tė dau­giau nei pu­sę mi­li­ jo­no li­tų. Juos tin­ka­mai pa­skirs­ty­ti tu­rin­ čios bend­ruo­me­nių ta­ry­bos va­kar rin­ko­si į pir­mą­jį po­sė­dį.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ta­ry­bo­se – iki 15 žmo­nių

PALAIKYKITE SAVO DARBDAVĮ − balsuokite portale www.KL.lt iki gegužės 30 d.

Gegužės 31 d. Rūpestingiausios įmonės apdovanojimai vyks tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje „Švyturio“ arenoje.

DAUGIAUSIA BALSŲ SURINKUSIŲ ĮMONIŲ SEPTYNETUKAS: 1. UAB „Klaipėdos duona”

11 185

2. UAB „Elektrifikacijos paslaugos“

7 234

3. UAB „Gridins Group LT“

4 214

4. UAB KJKK BEGA

3 320

5. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)“ 2 285 6. UAB „Avitelos prekyba“

2 281

7. UAB „Arijus“

2 003 Gegužės 29 d. 16 val. duomenys PROJEKTO PARTNERIAI:

Skulptūrėlė „Angelas sargas“, sukurta menininko Sergejaus Plotnikovo

Po­sė­dis bu­vo dau­giau in­for­ma­ ci­nis. Ta­ry­boms bu­vo aiš­ki­na­ma, kaip šios tu­rės dirb­ti.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­ nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Aud­ra Dau­jo­tie­nė pa­brė­žė, kad pi­ ni­gų įsi­sa­vi­ni­mui lai­ko ne per dau­ giau­sia – sep­ty­ni mė­ne­siai.

To­dėl per šią sa­vai­tę vie­tos bend­ ruo­me­nių ta­ry­bų bu­vo pa­pra­šy­ta iš­si­rink­ti pir­mi­nin­kus, jų pa­va­duo­ to­jus ir po­sė­džių sek­re­to­rius.

Ka­dan­gi Klai­pė­do­je nė­ra se­niū­ ni­jų, į bend­ruo­me­nes mies­tas su­ skirs­ty­tas pa­gal rin­ki­mų apy­gar­das – Bal­ti­jos, Ma­rių, Da­nės ir Pa­jū­rio.

Pir­mų­jų tri­jų ta­ry­bas su­da­ro po 15 na­rių, Pa­jū­rio – 13, nes jo­je gy­ve­ na ma­žiau žmo­nių.

Kvie­čia teik­ti pa­siū­ly­mus

Iš vi­so gy­ve­na­mo­sioms vie­to­vėms pa­skirs­ty­ta 515 tūkst. li­tų. Da­nės bend­ruo­me­nei at­sei­kė­ta 148 tūkst.

180, Ma­rių – 140 tūkst. 917, Bal­ti­ jos – 141 tūkst. 280, Pa­jū­rio – 84 tūkst. 623. Anot A.Dau­jo­tie­nės, pi­ni­gai pa­skirs­ty­ti pa­gal tam tik­

Aud­ra Dau­jo­tie­nė:

Pro­jek­tai tu­ri apim­ ti kuo dau­giau žmo­ nių, kad vis­kas nea­ ti­tek­tų vie­nam kie­mui.

rus kri­te­ri­jus: te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­nan­ čių žmo­nių skai­čių ir veik­los tin­ka­ mu­mą. „Pro­jek­tai tu­ri apim­ti kuo dau­ giau žmo­nių, kad vis­kas nea­ti­tek­ tų vie­nam kie­mui. Ga­li­ma reng­ti aikš­te­les, or­ga­ni­zuo­ti vai­kų poil­sį, ren­gi­nius, ge­rin­ti ap­lin­kos ko­ky­bę.

Jei ta­ry­ba ap­si­spręs, ga­li­ma pa­dė­ti

ir sun­kiai be­si­ver­čian­čiam žmo­gui.

Var­gu ar pi­ni­gus bus ga­li­ma nau­ do­ti sto­gų re­mon­tui ar sie­nų šil­ti­ ni­mui“, – pa­brė­žė di­rek­to­rė.

A.Dau­jo­tie­nės tei­gi­mu, pa­raiš­ kas, kam skir­ti pi­ni­gus, ga­li teik­ti vi­si gy­ven­to­jai, or­ga­ni­za­ci­jos. Tai rei­kia pa­da­ry­ti sa­vi­val­dy­bė­je.

Teik­ti pa­siū­ly­mus, kam pa­nau­do­ ti pi­ni­gus, ga­li­ma iki bir­že­lio 20 die­ nos. Klai­pė­die­čių pra­šo­ma konk­re­ čiai nu­ro­dy­ti, ką rei­kia pa­da­ry­ti, pa­teik­ti ap­ra­šy­mą, orien­ta­ci­nę dar­ bų kai­ną, jei tu­ri – es­ki­zus.

Gau­tas pa­raiš­kas sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai pa­skirs­tys ir per­duos bend­ruo­me­nių ta­ry­boms. Šios tu­ rės nu­spręs­ti, ko­kie pro­jek­tai ati­ tin­ka bend­ruo­me­nės lū­kes­čius ir ku­riems skir­ti fi­nan­sa­vi­mą.

Pi­ni­gai – sa­vi­val­dy­bės są­skai­to­je

Pab­rė­žia­ma, kad ta­ry­bos spren­di­ mus tu­rės priim­ti vie­šai. Iš­rin­kus pro­jek­tą, ati­tin­ka­mi sa­vi­val­dy­bės de­par­ta­men­tai pra­dės ruoš­ti kon­ kur­so są­ly­gas. Dar­bams ar pa­slau­ gai įsi­gy­ti bus or­ga­ni­zuo­ja­mi vie­ šie­ji pir­ki­mai. „Šios lė­šos yra vals­ty­bės. Pi­ni­ gai bus spe­cia­lio­je sa­vi­val­dy­bės są­skai­to­je, o ne per­ves­ti bend­ruo­ me­nių ta­ry­boms. Sa­vi­val­dy­bė or­ ga­ni­zuos ir vie­šuo­sius pir­ki­mus.

Jei pi­ni­gai per sep­ty­nis mė­ne­sius ne­bus įsi­sa­vin­ti, juos rei­kės grą­ žin­ti vals­ty­bei“, – aiš­ki­no A.Dau­ jo­tie­nė.

Kaip dir­ba bend­ruo­me­nių ta­ ry­bos, pri­žiū­rės spe­cia­li ko­mi­si­ja, ku­rią su­da­rys sa­vi­val­dy­bės de­par­ ta­men­tų va­do­vai.

Er­kės ra­do pir­mą­sias au­kas Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je už­re­gist­ruo­tos pir­ mo­sios er­kių au­kos. Jo­mis ta­po vai­kas ir ka­riš­kis. Klai­pė­die­čiams nu­sta­ty­ta Lai­mo li­ga.

Aš­tuo­ne­rių ber­niu­kas krau­ja­siur­ bių pla­ti­na­ma li­ga už­si­krė­tė tė­vų so­dy­bo­je Klai­pė­dos ra­jo­ne. 33 me­ tų vy­rui er­kė įsi­siur­bė per pra­ty­bas miš­kuo­se.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­

sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­li­ja Peč­kaus­kie­nė pa­ste­bė­jo, kad Lai­mo li­ga daž­niau nu­sta­to­ma mo­te­rims nei vy­rams.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, kol kas nė­ra už­fik­suo­tas er­kių ak­ty­vu­mo pa­ki­ li­mas. Ma­no­ma, kad tam įta­kos tu­ ri ga­na vė­ly­vas pa­va­sa­ris bei šiuo me­tu at­vė­sę orai.

Per­nai pir­ma­sis er­kių ak­ty­vu­mo pi­kas pra­si­dė­jo ge­gu­žės pra­džio­je. Šie­met žmo­nės ak­ty­viau nei įpras­ta skie­pi­ja­si nuo krau­ja­siur­bių pla­ti­na­mos li­gos – er­ki­nio en­ce­fa­ li­to. Per ko­vo ir ba­lan­džio mė­ne­ sius pa­si­skie­pi­jo apie 250 klai­pė­ die­čių. Jų gre­tos spar­čiai gau­sė­ja.

Per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį pa­ si­skie­pi­ju­sių skai­čius bu­vo dar di­ des­nis ir sie­kė dau­giau nei 600.

Dar vi­sai ne­se­niai skie­pus ap­sau­ gai nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to rink­da­ vo­si vos dau­giau nei 150 uos­ta­ mies­čio gy­ven­to­jų.

Spe­cia­lis­tė pri­mi­nė, kad vi­siš­ka ap­sau­ga nuo er­ki­nio en­ce­fa­li­to įgy­ ja­ma po tre­čio­jo skie­po.

Po pir­mo­sios vak­ci­nos ant­rą­ kart skie­pi­ja­ma po mė­ne­sio, nors pri­rei­kus ga­li­ma ir po dvie­jų sa­ vai­čių. Po pir­mo­jo skie­po ap­sau­ ga sie­kia 70–80 pro­c., po ant­ro­jo – apie 95 pro­c.

3

TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012

miestas Su­si­bū­rė pa­ro­dai

Pas­ku­ti­nis skam­bu­tis

Pra­dė­jo reng­ti pla­ną

„Fo­tok­lu­bas 50 mm“ ati­da­rė jung­ti­nę uos­ta­mies­čio fo­tog­ra­fų bend­ruo­me­nės pa­ro­dą „Gat­vė­je“.

Jo­je 10 ne­pro­fe­sio­na­lių fo­tog­ra­fų pri­sta­to 18 sa­vo dar­bų, ku­riuo­se už­fik­suo­tas neįp­ras­tas ob­jek­tas – gat­vė. Klai­pė­dos mies­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos Me­no sky­riu­je (J.Ja­ no­nio g. 9) pa­ro­da bus eks­po­nuo­ ja­ma iki bir­že­lio 12 d.

Šian­dien Klai­pė­dos laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­ly­je 14 kar­tą abi­tu­rien­tams vyks Pas­ku­ti­nis skam­bu­tis. Į šven­tę su­si­rinks vi­ si uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tai. Šie­ met pa­sku­ti­nis skam­bu­tis nu­ skam­bės 2879 moks­lei­viams ir pro­fe­si­nių mo­kyk­lų auk­lė­ti­niams.

Per­nai mo­kyk­las bai­gė per 3 tūkst. abi­tu­rien­tų.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pra­dė­jo reng­ti pa­jū­rio juos­tos že­my­ni­ nės da­lies pa­plū­di­mių rek­rea­ci­ jos pla­ną. Jis apims plia­žus nuo Klai­pė­dos uos­to šiau­ri­nio mo­lo iki sie­nos su Lat­vi­ja. Pla­nas pa­ dės iš­sau­go­ti pa­jū­rio kraš­to­vaiz­ dį, re­gu­liuo­ti tu­ris­tų srau­tus, su­ da­rys pa­lan­kias są­ly­gas vi­suo­ me­nei nau­do­tis pa­jū­riu.

Ateinanti va­sa­ra keis gra­fi­kus Vie­ša­sis ir van­dens trans­por­tas nuo bir­ že­lio 1-osios pra­dės ju­dė­ti va­sa­ros rit­mu.

Dau­giau au­to­bu­ sų va­žiuos į pa­jū­ rį, daž­niau kur­suos kel­tai į Smil­ty­nę.

Svei­kins. Tre­čia­d ie­n į 13 val. mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas su per­ ga­le Eu­ro­pos čem­pio­na­te svei­k ins spor­ti­nių šo­kių ko­lek­ty­vą „Žu­vėd­ra“.

Po­sė­dis. Tre­čia­die­nį 16 val. sa­vi­val­dy­ bė­je vyks Tri­ša­lės ta­ry­bos po­sė­dis. Jo me­tu bus ap­tar­ta dar­bo rin­kos pa­dė­ tis Klai­pė­do­je.

Vers­las. Tre­čia­d ie­n į 17.30 val. sa­v i­ val­dy­bė­je vyks Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo dar­bi­nės gru­pės su­si­t i­k i­mas.

Jo me­tu bus ap­tar­ta smul­kio­jo vers­lo pa­slau­gų ir pre­ky­bos sek­to­riaus plėt­ ra mies­te.

Kon­fe­ren­ci­ja. Ket­vir­ta­die­nį 11 val. LCC tarp­tau­ti­nia­me uni­ver­si­te­te vyks pro­ jek­to „Tapk“ pro­gra­mos „Tu ir aš – kar­ tu mes ga­lia“ bai­gia­mo­ji kon­fe­ren­ci­ja.

Prog­ra­mo­je „Tu ir aš – kar­tu mes ga­lia“ da­ly­va­vo 669 moks­lei­v ių. Jie bu­vo ska­ti­na­mi da­ry­ti ge­rus dar­bus ir dau­ giau lai­ko skir­ti sa­va­no­riš­kai veik­lai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo bir­že­lio 1 d. iš Klai­pė­dos bus or­ga­ni­zuo­ja­mi du nau­ji prie­mies­ ti­niai marš­ru­tai – Turgus–Plikiai– Jokūbavas ir At­gi­mi­mo aikštė–Ra­ dailiai–Šimkai.

Pir­ma­sis bus pa­žy­mė­tas 25, ant­ ra­sis – 26 nu­me­riu. Au­to­bu­suo­se, ku­rie kur­suos šiais marš­ru­tais, ga­ lios nau­jo­vė – zo­ni­niai ter­mi­nuo­ti bi­lie­tai. Po­ky­čiai lau­kia ir 24 marš­ ru­to Klaipėda–Karklė. Nuo bir­že­ lio 1 d. šio marš­ru­to au­to­bu­sai va­ žiuos ne iš „At­gi­mi­mo“ sto­te­lės, o iš Pir­mo­sios Meln­ra­gės ir kur­suos daž­niau nei da­bar. Anot vie­šo­ sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jo And­riaus Sa­mui­lo­vo, ki­ti pa­kei­ti­mai tra­di­ci­niai. Nuo bir­že­lio 1 d. bus ati­da­ry­tas va­sa­ri­nis marš­ ru­tas 4A. Taip pat daž­niau kur­suos į pa­jū­rį ve­žan­tys 4, 6 marš­ru­tų au­ to­bu­sai.

Tvar­ka: esant daug žmo­nių kel­tai į Smil­ty­nę ir iš jos plau­kia ne­si­va­do­vau­da­mi gra­fi­kais.

A.Sa­mui­lo­vo tei­gi­mu, va­sa­rą il­ giau au­to­bu­sai va­žiuos tik ma­si­nių ren­gi­nių me­tu.

Vyk­dy­ti nak­ti­nius nuo­la­ti­nius marš­ru­tus nė­ra lė­šų.

Nuo bir­že­lio 1 d. daž­niau kur­ suos ir kel­tai į Smil­ty­nę. Iš Šiau­ rės ra­go jie pra­dės plauk­ti kas pus­ va­lan­dį. Daž­niau kel­tai plauks ir iš nau­jo­sios per­kė­los – maž­daug kas 20 min.

Smil­ty­nės per­kė­los klien­tų ap­ tar­na­vi­mo di­rek­to­rius Kęs­tu­ tis Mic­ke­vi­čius pa­brė­žė, kad die­ no­mis, kai yra la­bai daug žmo­nių, tiek nau­jo­jo­je, tiek se­no­jo­je per­kė­ lo­je kel­tai plauks be gra­fi­ko.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Smil­ty­nė­je jau kur­ suoja trau­ki­nu­kas.

Jo marš­ru­tas tra­di­ ci­nis – nuo per­kė­ los iki Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus. „Iš Šiau­rės ra­go į Smil­ty­nę pa­ pras­tai ke­lia vie­nas kel­tas. Kai yra daug žmo­nių, pa­lei­džia­me du ir dir­ba­me be gra­fi­ko. Nau­jojo­je per­ kė­lo­je, esant daug ma­ši­nų, trys kel­tai plau­kia be gra­fi­ko“, – tvir­

ti­no K.Mic­ke­vi­čius. Smil­ty­nė­je jau kur­suoja trau­ki­nu­kas. Jo marš­ru­tas tra­di­ci­nis – nuo per­kė­los iki Lie­tu­ vos jū­rų mu­zie­jaus.

Nuo bir­že­lio 1 d. nau­jo­vės lau­kia ir poil­siau­to­jų Pa­lan­go­je. Cent­ri­ nė­je mies­to da­ly­je rei­kės mo­kė­ ti rink­lia­vą už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą.

Pap­lū­di­mių priei­go­se – te­ri­to­ri­ jo­je nuo Vy­tau­to gat­vės jū­ros link – rei­kia mo­kė­ti 3 li­tus už va­lan­dą, mies­te – nuo Vy­tau­to gat­vės į ry­ tus – 2 li­tus.

Rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mą Pa­lan­go­je ren­ka­ma iki rugp­ jū­čio 31 d.

Le­dų pre­kei­viai į gatves ne­si­sku­bi­na Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Įsi­bė­gė­jant va­sa­rai se­zo­ni­nė pre­ ky­ba le­dais cent­ri­nė­se Klai­pė­dos gat­vė­se vis dar van­gi.

„Žmo­nės iš­sii­ma lei­di­mus, o jau ka­da pra­dės pre­kiau­ti – jų rei­ka­ las, mes tiems da­ly­kams įta­kos ne­tu­ri­me“, – tei­gė sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­ sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­ duo­to­jas Ri­man­tas Ar­mo­nas.

Val­di­nin­kas spė­jo, jog pre­kei­viai ne­si­sku­bi­na, vei­kiau­siai lauk­da­mi ge­ro­kai šil­tes­nių orų. „Iki bir­že­lio vi­du­rio pas mus va­ sa­ra tra­di­ciš­kai ne­pra­si­de­da, ma­tyt, iki tol daug kas ir ne­pla­nuo­ja pra­dė­ti veik­los, lau­kia ga­ran­tuo­to oro. Tie­ siog žmo­nės ne­no­ri ri­zi­kuo­ti – vis dėl­to tai grei­tai gen­dan­ti pro­duk­ci­ ja“, – kal­bė­jo R.Ar­mo­nas.

Dienos telegrafas

Paš­ne­ko­vo duo­me­ni­mis, uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­bė yra iš­da­vu­si 13 lei­di­mų se­zo­ni­nei le­dų pre­ky­ bai. Vie­ną jų – pre­kiau­ti pri­va­čio­ je val­do­je bei 12 – įvai­rio­se mies­to vie­šo­sio­se erd­vė­se.

Kai ku­rie pre­kei­viai lei­di­mus iš­ siė­mė jau nuo ge­gu­žės 1-osios, da­ lis – nuo mė­ne­sio vi­du­rio, ge­gu­žės 19-osios, taip pat – nuo bir­že­lio 1-osios.

Pa­sak sa­vi­val­dy­bės at­sto­vo, ir šie­met po­pu­lia­rios tra­di­ci­nės, praei­vių ne­sto­ko­jan­čios mies­to vie­tos, kaip an­tai ties Bir­žos til­tu, per­kė­la į Smil­ty­nę, Se­ną­ja tur­ga­ vie­te ir pa­na­šios, vis dėl­to di­džio­ ji da­lis lei­di­mų iki šiol iš­duo­ta pre­ kiau­ti pa­plū­di­miuo­se.

R.Ar­mo­nas nea­be­jo­ja, jog pa­gei­ dau­jan­čių­jų už­siim­ti se­zo­ni­ne le­dų pre­ky­ba il­gai­niui at­si­ras dau­giau.

Per­nai to­kiai veik­lai bu­vo iš­duo­ti 22 lei­di­mai.

Se­mi­na­ras. Ket­vir­ta­die­nį nuo 9 iki 13 val. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja ren­gia pro­jek­to „Port In­teg­ra­ tion“ se­mi­na­rą „Jū­ri­nis trans­por­tas ir uos­tų veik­la: dau­gia­rū­šio trans­por­to ir pa­slau­g ų veik­la“, ku­ria­me bus pri­sta­ ty­ti Lie­tu­vos trans­por­to po­li­ti­kos for­ ma­v i­mo ir įgy­ven­d i­n i­mo klau­si­mai, Ru­si­jos trans­por­to vys­ty­mo ir kon­ku­ ren­cin­g u­mo as­pek­tai, dis­k u­tuo­ja­ma lo­g is­t i­kos cent­r ų, ant­že­m i­n io trans­ por­to plėt­ros klau­si­mais.

Akcija. Ketvirtadienį bus minima Pa­ saulinė diena be tabako. Šia proga Klai­ pėdos gatvėse praeiviams bus dalina­ mos popierinės gėlės. Tai bus daroma nuo 12 val. Manto gatvės ruože nuo At­ gimimo aikštės iki M.Mažvydo alėjos ir prie prekybos centro, esančio Tai­ kos prospektas 61.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 5 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Va­lys Stat­kus (g. 1925 m.), Jo­nas Ma­ci­jaus­kas (g. 1927 m.), Gri­go­ rij Ni­ki­tin (g. 1938 m.), Ge­nė Pan­cy­re­va (g.

1938 m.), Ni­na Sin­co­va (g. 1949 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Egi­di­jus Mu­ri­nas, Ire­na Te­re­sė­lė Gal­ di­kie­nė, Tat­ja­na Ku­dak­ti­na, Ni­na Sin­ co­va, Jo­nas Ma­ci­jaus­kas.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Va­lys Stat­kus.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Tra­di­ci­ja: at­ši­lus orams dau­ge­lis gai­vi­na­mų gar­dė­sių su­si­gun­do įsi­gy­

ti tie­siog gat­vė­je.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 52 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si psi­chi­kos ir šir­dies rit­mo su­tri­ki­ mais. Me­di­kai į pa­gal­bą sku­bė­jo ir ban­ džiu­siems nu­si­žu­dy­ti as­me­nims.

4

trečiadienis, gegužės 30, 2012

miestas

Kark­lei – bo­te­lių šmėk­la?

1

Jei ta­ry­ba ne­pri­tars siū­ly­ mui da­ly­vau­ti šia­me pro­ jek­te, žve­jų aso­cia­ci­ja te­gaus 80 pro­c. fi­nan­sa­vi­mo.

Pa­jū­ry­je – de­ga­li­nė ir vieš­bu­tis

Kark­lė­je nu­ma­to­ma sta­ty­ti kran­ti­nę su dviem mo­lais, ku­rių aukš­tis sieks pust­re­čio met­ro, o il­gis vir­šys šim­ tą met­rų.

Al­fon­sas Bar­gai­la:

Svar­bu, kad ga­lė­ čiau čia įkel­ti vie­ ną ko­ją, ta­da vis­ kas pa­ju­dės. Ga­lės bū­ti ir de­ga­li­nė, vie­tos at­si­ras ir jach­ti­nin­kams.

„Ura­ga­ni­niai vė­jai pa­ro­dė, kad že­ mes­nių kran­ti­nių neap­si­mo­ka sta­ty­ti.

Kol kas mes ti­ki­mės sėk­mės bent pir­ ma­ja­me eta­pe, ku­riam rei­kės apie 10 mln. li­tų. Iš vi­so šios inf­rast­ruk­tū­ros su­tvar­ky­mui rei­kė­tų apie 24–25 mln. li­tų“, – aiš­ki­no Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Al­fon­sas Bar­gai­la.

Priep­lau­ko­je bū­tų įreng­tos žu­vų san­dė­lia­vi­mo pa­tal­pos, le­do ge­ne­ ra­to­rius, ku­rio rei­kia švie­žių žu­vų iš­sau­go­ji­mui. „Yra min­čių, kad šio­je vie­to­je lai­ vams rei­kė­tų de­ga­li­nės. Ne­ma­nau, kad ji ga­lė­tų bū­ti skir­ta vi­suo­me­nės po­rei­kiams, ta­čiau ka­žin ar pa­vyks čia pa­sta­ty­ti au­to­ma­ti­nę de­ga­li­nę.

Lai­vų ba­kų už­pil­dy­mui rei­kia ma­ žiau­siai dvie­jų žmo­nių. Ta­čiau de­ ga­li­nė ga­lė­tų dirb­ti nu­sta­ty­to­mis va­lan­do­mis“, – tvir­ti­no A.Liau­ dans­kis.

Esą ša­lia prie­plau­kos no­rė­tų įsi­ kur­ti ir ka­riš­kiai su ste­bė­ji­mo bokš­ te­liu, nors žve­jų prie­plau­kai iš­skir­ tas tik apie 80 arų skly­pas. Kal­ba­ma ir apie vie­tą pa­jū­rio gel­bė­to­jams. „Kaip vys­ty­sis ši te­ri­to­ri­ja, kai at­ si­ras prie­plau­ka, dar tik mąs­to­ma, ir tai pri­klau­sys nuo ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bės stra­te­gi­jos. Ma­ny­čiau, kad ta inf­rast­ruk­tū­ra ga­lė­tų išaug­ti. Ma­no nuo­mo­ne, gre­ta prie­plau­kos tu­rė­tų bū­ti for­muo­ja­mi skly­pai su nor­ma­ liu pri­va­žia­vi­mo ke­liu. O juo­se ga­lė­ tų at­si­ras­ti ap­gy­ven­di­ni­mo ir mai­ti­ ni­mo pa­slau­gas tei­kian­tys ob­jek­tai“, – vi­zi­jas dės­tė A.Liau­dans­kis. Že­mės no­ri dar dau­giau

Ra­jo­no ta­ry­bos na­rys ti­ki­si, kad pa­ skel­bus kon­kur­są to­kio­je iš­skir­ti­ nė­je vie­to­je teik­ti poil­sio ir ap­gy­ ven­di­ni­mo pa­slau­gas no­rin­čių­jų bū­tų ap­stu. „Priep­lau­ka bus, tad ko­dėl neat­ vyk­ti žmo­gui iš ki­tos Lie­tu­vos pu­ sės sa­vo lai­vu? Bus ga­li­ma ir pa­si­ plau­kio­ti, ir ap­si­gy­ven­ti. Jei be sa­vo lai­vo, vie­tos žve­jai ga­lė­tų siū­ly­ti mė­ gė­jams žve­jams to­kias pa­slau­gas“, – svars­tė A.Liau­dans­kis.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad ša­lia žve­jų prie­ plau­kos pla­nuo­ja­moms ap­gy­ven­di­ ni­mo ir mai­ti­ni­mo pa­slau­goms rei­ kė­tų dau­giau nei 2 ha plo­to skly­po. „Da­lis te­ri­to­ri­jos įei­na į vals­ty­bi­nį miš­ką, to­dėl to­kiam pro­jek­tui rei­kės Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo. Ta­čiau vis­ kas įma­no­ma, jei bus ini­cia­ty­va“, – ti­ki­no V.Liau­dans­kis.

Opo­nen­tų nuo­gąs­ta­vi­mus, jog ra­jo­no val­džia į pri­va­ti­nin­kų ran­kas ati­duos itin gar­dų pa­jū­rio juos­tos kąs­ne­lį, V.Liau­dans­kis at­rė­mė ti­ kin­da­mas, kad ra­jo­no po­li­ti­kai sa­vo žings­nius pri­va­lės ge­rai ap­gal­vo­ti. „Juk tai vie­šo­sios pa­slau­gos. Ta­ ry­ba ir tu­rės gal­vo­ti, kad ne­pa­si­ kar­to­tų Prei­los bo­te­lių is­to­ri­ja. Pats svar­biau­sias da­ly­kas, kad čia neat­ si­ras­tų gy­ve­na­mo­sios sta­ty­bos“, – tei­gė A.Liau­dans­kis.

Komentaras

Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė Sei­mo na­rė

N Gam­to­sau­ga: D.Ni­cius žve­jų prie­plau­ka džiau­gia­si, bet ža­da prie­šin­

tis, jei re­zer­va­to pa­šo­nė­je kas nors pla­nuos poil­si­nes.

Gre­sia kran­tų ero­zi­ja

Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ja kol kas ne­būgš­tau­ja dėl to­kių ra­jo­ no po­li­ti­kų pla­nų. „Kol ne­ma­to­me šių pla­nų do­ ku­men­tų, ne­ma­nau, kad ver­tė­ tų skam­bin­ti pa­vo­jaus var­pais. Kol kas pri­tar­ta tik dėl žve­jų prie­plau­ kos sta­ty­bos. Mū­sų ne­džiu­gi­na žve­ jų tech­ni­ka pa­jū­ry­je, ku­ria jie tam­po sa­vo lai­vus. Mums tik ne­ra­mu dėl to, kad dėl šios kran­ti­nės ga­li pra­dė­ti ir­ ti kran­tai“, – tvir­ti­no Pa­jū­rio re­gio­ ni­nio par­ko di­rek­ci­jos va­do­vas Da­ rius Ni­cius.

Ta­čiau D.Ni­cius kri­ti­ka­vo ki­tą ra­jo­no val­džios už­mo­jį – ne­to­li dar vo­kie­čių sta­ty­tų ka­ri­nių įtvir­ti­ni­mų lie­ka­nų įreng­ti kem­pin­gą. „Ga­li­my­bių stu­di­ja šio­je vie­to­je nu­ma­to ga­li­my­bę kem­pin­gui. Spe­ cia­lis­tai sa­ko, kad tai bū­tų idea­ liau­sia vie­ta, juk Klai­pė­da pa­si­sta­tė kem­pin­gą prie ge­le­žin­ke­lio. O ra­ jo­nas ne­tu­ri jo nė vie­no. Ta­čiau čia yra vals­ty­bi­nis miš­kas ir tam rei­kia Vy­riau­sy­bės pri­ta­ri­mo“, – kal­bė­jo A.Liau­dans­kis.

Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­ rius D.Ni­cius ti­ki­no, jog ap­lin­ko­sau­ gi­nin­kai sa­vo nuo­mo­nę gins svars­tant to­kių gran­dio­zi­nių sta­ty­bų pla­nus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Jei vie­to­je žve­jų kran­ti­nės at­ si­ras pri­va­tūs ko­te­džai, ne­ma­nau, kad tai bus ga­li­ma įtei­sin­ti. Žiū­rė­ si­me tech­ni­nį pro­jek­tą, kiek ir ko­ kių sta­ti­nių jie no­rės. Ne­gi kran­ti­ nė­je bus trys lai­ve­liai, o poil­si­nė­je mie­gos trys šim­tai žmo­nių? Poil­ sia­vi­mui yra nu­ma­ty­tos ki­tos vie­ tos, apar­ta­men­tų čia tik­rai ne­bus“, – ža­dė­jo D.Ni­cius.

Jis pa­ste­bė­jo, kad pro­jek­tuo­ja­mo­ je prie­plau­ko­je ne­bus įma­no­ma pri­ si­švar­tuo­ti jach­toms, nes nu­ma­ty­ta per ma­ža grimz­lė.

Mi­li­jo­nai – de­šim­čiai įmo­nių?

Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­jos va­do­vas A.Bar­gai­la ti­ki­no, kad ry­toj ta­ry­bai bus pa­siū­ly­ta per­pus su aso­cia­ci­ja val­dy­ti bū­si­mą prie­plau­ką. „Gau­nant to­kiam ob­jek­tui ES lė­ šų fi­nan­sa­vi­mą, bū­ti­na są­ly­ga, kad pen­ke­rius me­tus kran­ti­nė ne­ga­lės bū­ti pri­va­ti­zuo­ja­ma. Mes ti­ki­mės, kad prie­plau­ko­je tilps 30–50 ne­di­ de­lių lai­ve­lių. Šiuo me­tu prie­kran­ tė­je žve­jo­ja 56 žve­jy­bi­nės įmo­nės“, – aiš­ki­no A.Bar­gai­la. Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas Vac­lo­vas Pet­kus ti­ki­no, jog ties Kark­le žve­jo­ja 5–6

et nea­be­jo­ju, kad po pen­ ke­rių me­tų ši kran­ti­nė taps pri­va­ti ir ka­ž in ar bet ku­ris mir­t in­ga­sis lais­vai jo­je ga­ lės švar­tuo­tis. Jei ES nu­ma­to tik pen­ke­ rių me­tų ap­ri­bo­ji­mą, vals­ty­bė ga­li pa­rei­ ka­lau­ti, kad šis ter­mi­nas bū­tų il­ges­nis.

Vals­ty­bė iš­vis ga­l i griež­t in­t i rei­ka­la­vi­ mus dėl jos lė­šų pa­nau­do­ji­mo, bet nie­ kas to ne­da­ro. Aš ma­nau, kad Prei­los bo­ te­lių is­to­ri­ja čia tik­rai ga­li pa­si­kar­to­ti. Jei taip ne­nu­tiks, po ko­kių 5-6 me­tų ga­lė­siu nu­siim­ti ke­pu­rę ir nu­si­lenk­ti. Dau­gy­bė pa­na­šių is­to­ri­jų tik ir pa­ro­do, kad vos pri­va­ti­nin­kui įkė­lus ko­ją pa­si­nau­do­ja­ ma ES lė­šo­mis ir pa­si­da­ro­mi di­džiu­liai biz­n iai. Pri­si­m in­k i­me bo­te­l ių is­to­r i­ją, kai žve­jais bu­vo tik pri­si­deng­ta, o pa­sta­ čius pa­sta­tus jiems vie­tos taip ir neat­si­ ra­do. Mū­sų vals­ty­bė­je vi­si jachtk­lu­bai pa­virs­ta apar­ta­men­tais. Pas mus daik­ tai va­di­na­mi ne tais pa­va­di­ni­mais, nei jie yra. Juk iš įsta­ty­mo net bu­vo iš­brauk­ tas rei­ka­la­vi­mas pa­sta­tus nau­do­ti pa­ gal pa­skir­t į. Tai kas man pa­ža­dės, kad ši žve­jų prie­plau­kos ad­mi­nist­ra­ci­ja ir ka­ vi­nė po ko­kių ke­lių me­tų ne­taps vi­sai ki­ tos pa­skir­ties?

žve­jų įmo­nės, iki pat Klai­pė­dos mo­ lo žve­jo­ja apie 10 įmo­nių. „Pla­nuo­ja­me, kad žve­jams ne­rei­ kės ve­žio­ti sa­vo lai­mi­kio, taip su­ma­ žės jų iš­lai­dos, o prie­plau­ko­je bus aikš­te­lė žu­vims iš­krau­ti“, – ti­ki­no A.Bar­gai­la.

Pir­mu eta­pu ža­da­ma pa­sta­ty­ ti mo­lą ir kran­ti­nes, o 2014–2020 me­tais ti­ki­ma­si pa­sta­ty­ti ad­mi­nist­ ra­ci­nius pa­sta­tus, žve­jų įran­gos san­ dė­lius ir le­do ge­ne­ra­to­rių. „Jei pri­va­tus sek­to­rius in­ves­tuos, ga­li at­si­ras­ti ir ka­vi­nė ar vieš­bu­tis.

Ta­da Kark­lė taps trau­kos cent­ru.

O da­bar ten net par­duo­tu­vės nė­ra, žie­mą au­to­bu­sai ne­va­žiuo­ja. Svar­ bu, kad ga­lė­čiau čia įkel­ti vie­ną ko­ ją, ta­da vis­kas pa­ju­dės. Ga­lės bū­ti ir de­ga­li­nė, vie­tos at­si­ras ir jach­ti­ nin­kams“, – ža­dė­jo A.Bar­gai­la.

Uostamiestyje jau dings­ta ir plas­ti­ki­nės gro­te­lės Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pės­tie­ji, vaikš­čio­da­mi ša­li­gat­ viais ir ta­kais, tu­rė­tų bū­ti la­bai ati­ dūs, kad neįk­ris­tų į at­vi­rą ka­na­li­ za­ci­jos šu­li­nį. Dėl jų dang­čių va­ gių ypač ken­čia mies­to biu­dže­tas.

Mies­te jau ėmė ding­ti ir plas­ti­ki­nės gro­te­lės.

At­vi­ras šu­li­nys ant­ra­die­nį bu­vo ne­to­li „Se­no­jo tur­gaus“ au­to­bu­sų sto­te­lės. Į jį bu­vo įkiš­tas pa­ga­lys, ant ku­rio už­riš­ta įspė­ja­mo­ji juos­ ta. Taip siek­ta at­kreip­ti pės­čių­jų dė­me­sį.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­ riaus Liud­vi­ko Dū­dos, va­gys vis dar daž­nai nugvelbia me­ta­li­nius ka­na­li­ za­ci­jos šu­li­nių dang­čius, gro­te­les. „Kiek­vie­ną die­ną su­ži­no­me, kad kaž­kur kaž­kas din­go. Dang­ čiai vis dar po­pu­lia­rūs, nes už

juos mo­ka­mi pi­ni­gai. Aso­cia­lūs žmo­nės juos pa­va­gia, par­duo­da, o gau­tus pi­ni­gus pra­ge­ria“, – ne­ slė­pė di­rek­to­rius.

Dėl pa­vog­tų me­ta­li­nių dang­čių ir gro­te­lių sa­vi­val­dy­bė pa­ti­ria daug nuo­sto­lių. Vie­nais me­tais jie sie­kė apie 60 tūkst. li­tų.

Vie­nas me­ta­li­nis dang­tis kai­nuo­ ja 500–600 li­tų, gro­te­lės pi­ges­nės – 150 li­tų.

Siek­da­ma iš­veng­ti va­gys­čių, mies­to val­džia da­lį lie­taus ka­na­ li­za­ci­jos gro­te­lių pa­kei­tė plas­ti­ki­ nė­mis. To­kių mies­te yra ke­li šim­ tai. Ta­čiau L.Dū­da pa­sa­ko­jo, kad dings­ta ir jos. „Ma­tyt, nak­tį va­gia ir ne­su­si­gau­ do. Plas­ti­ki­nės gro­te­lės kai­nuo­ja ne ką ma­žiau nei me­ta­li­nės – 120 li­tų.

Ta­čiau jos il­giau iš­lie­ka sa­vo vie­to­ je“, – tvir­ti­no di­rek­to­rius.

Pa­sak L.Dū­dos, me­ta­li­nių ka­na­ li­za­ci­jos dang­čių plas­ti­ki­niais pa­ keis­ti ne­ga­li­ma. Va­žiuo­ja­mo­jo­

je da­ly­je jie neat­lai­ky­tų trans­por­to svo­rio. „Nau­jus šu­li­nių dang­čius de­da­ me su vy­riais, kad ne­ga­lė­tų leng­vai nuim­ti“, – tei­gė di­rek­to­rius.

L.Dū­da tvir­ti­no, jog pa­gal­bos kreip­ta­si ir į po­li­ci­ją. Bu­vo pra­šo­ ma, kad pa­tru­liuo­da­mi pa­rei­gū­ nai at­kreip­tų dė­me­sį į ka­na­li­za­ci­ jos šu­li­nius. „Kol pa­tru­lius ma­to, nei­ma. Vos šie nu­va­žiuo­ja, pa­va­gia. Ato­kes­ nė­se vie­to­se pa­va­gia­ma ypač daug šu­li­nių dang­čių“, – pa­ste­bė­jo di­ rek­to­rius.

L.Dū­da spė­jo, kad il­ga­pirš­čiai neap­siei­na be trans­por­to: „De­šimt šu­li­nių dang­čių ne­paim­si ir ne­nu­ si­ne­ši“.

Di­rek­to­rius tvir­ti­no, kad po­li­ci­ja ban­dė ieš­ko­ti dang­čių su­pirk­tu­vė­ se, bet ne­sėk­min­gai. „Ma­tyt, ne­ša į ne­le­ga­lias. Ten su­kau­pia, o pa­skui ve­ža į le­ga­lias“, – spė­jo L.Dū­da.

Vagia: me­ta­li­nius ka­na­li­za­ci­jos dang­čius ilgapirščiai pa­si­sa­vi­na ypač

daž­nai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

5

TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012

miestas

Nu­ties 90 ki­lo­met­rų nau­jo van­den­tie­ko Per pu­sant­rų me­tų Klai­pė­dos ra­jo­ne bus nu­ties­ta 90 ki­lo­met­rų nau­jų van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lų. Prie bend­ros sis­te­mos ga­lės pri­si­jung­ti uos­ta­mies­čio pa­šo­nė­je esan­čio­se gy­ven­vie­tė­se įsi­kū­rę žmo­nės.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šiuo me­tu dar­bai vyks­ta vi­su pa­jė­ gu­mu. Vie­nas ran­go­vų dir­ba Lab­ ren­ciš­kė­se. Į čia esan­tį pri­si­jun­gi­ mo taš­ką prie mies­to van­den­tie­kio bus pa­jung­tos Ka­lo­tės ir Pur­ma­lių gy­ven­vie­tės.

Dar­bai bai­gia­mi ir ke­tu­rio­se gat­ ve­lė­se prie bu­vu­sio že­mės ūkio tech­ni­ku­mo.

Ki­ti ran­go­vai dir­ba Gin­du­liuo­se ir Slen­giuo­se. Tink­lai tie­sia­mi ir Do­vi­luo­se. Dar­bai taip pat vyks­ta Ja­kuo­se ir Sud­man­tuo­se.

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Leo­nas Ma­ kū­nas tvir­ti­no, kad šis pro­jek­tas la­ bai di­de­lis.

Už­bai­gus jį Klai­pė­dos pa­šo­nė­ je esan­čios gy­ven­vie­tės ga­lės pri­ si­jung­ti prie bend­ros mies­to van­ den­tie­kio ir nuo­te­kų sis­te­mos.

Bend­ra pro­jek­to ver­tė sie­kia 36 mln. li­tų. Įgy­ven­di­nus jį, bus nu­ ties­ta 90 ki­lo­met­rų van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lų. Tai pla­nuo­ja­ma

Leo­nas Ma­kū­nas:

Pap­ras­tai treč­da­lis gy­ven­to­jų pri­si­jun­ gia grei­tai, nes la­ bai no­ri. Treč­da­lis leng­vai pa­ra­gin­ti, li­ku­sius rei­kia pa­ spaus­ti. pa­da­ry­ti per pu­sant­rų me­tų. Ta­ čiau, anot L.Ma­kū­no, dar­bai ga­ li už­truk­ti.

Ju­da: šiuo me­tu dar­bai in­ten­sy­viai vyks­ta Lab­ren­ciš­kė­se.

„Ne­tin­ka­mu lai­ku, tik praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je, bu­vo pa­si­ra­šy­tos su­tar­tys. Taip nu­ti­ko, nes vė­la­vo pi­ni­gų sky­ri­mas. Su­tar­ties įgy­ven­ di­ni­mui duo­da­ma pu­sant­rų me­tų. Į juos pa­ten­ka dvi žie­mos ir vie­ na va­sa­ra. Grės­mė, kad dar­bai ga­li bū­ti neuž­baig­ti lai­ku, yra, bet la­bai ne­di­de­lė“, – vy­lė­si L.Ma­kū­nas.

Anot va­do­vo, vie­ni gy­ven­to­jai no­ri pri­si­jung­ti prie bend­ro mies­ to tink­lo, ki­ti – ne. „Nuo­mo­nės skir­tin­gos. Pap­ras­ tai treč­da­lis gy­ven­to­jų pri­si­jun­gia grei­tai, nes la­bai no­ri. Treč­da­ lis leng­vai pa­ra­gin­ti, li­ku­sius rei­ kia pa­spaus­ti“, – pa­sa­ko­jo L.Ma­ kū­nas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Va­do­vas tvir­ti­no, jog vyk­dant pro­jek­tą prie bend­ro tink­lo bus pri­jung­ti nau­ji in­di­vi­dua­lių na­mų kvar­ta­lai, ku­rie tu­ri sa­vo grę­ži­nius.

Su kai ku­riais vys­ty­to­jais dėl to jau su­tar­ta.

Se­no­sio­se gy­ven­vie­tė­se to­kių kvar­ta­lų nė­ra. Pri­si­jun­gi­mas pri­ klau­so nuo gy­ven­to­jų.

6

trečiadienis, gegužės 30, 2012

nuomonės

Ne­ty­liu, kai man skau­da

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

K Dar­be­lis dėl pliu­so Violeta Juodelienė

P

ak­lau­sius vie­š ų dis­k u­ si­jų, ku­r io­m is są­ly­č io taš­k ų ieš­ko (ar bent jau teo­riš­kai ban­do ieš­ko­ti) darb­da­v ių or­ga­n i­za­ci­jų ir pro­fe­ si­nių są­jun­g ų at­sto­vai, ne­no­rom pri­si­me­n i so­v iet­me­čiu itin mėg­ tą po­l i­t i­nės pro­pa­gan­dos at­r i­bu­ tą – pla­ka­tą.

Rie­bus bur­ž u­jus su mi­l i­jo­nų pri­ kimš­tais mai­šais ir su­ly­sę dar­bi­ nin­kai – it trys plokš­čią že­mę lai­ kan­t ys dramb­l iai iš se­nų­jų ve­ dų. Ša­l ia – pie­ši­nys, agi­t uo­jan­t is siek­t i neį­ma­no­mų dar­bo re­z ul­ta­ tų, penk­me­čio pla­nus įgy­ven­din­ ti per tris die­nas, anot vie­no ano me­to ka­lam­bū­ro.

Lie­tu­vą sa­vo vers­ lo stra­te­gi­niuo­se pla­ nuo­se įsi­ra­šę už­sie­ nie­čiai su­ge­ba įkel­ ti ko­ją į mū­sų ša­lį ne­ pai­sy­da­mi ir esą pra­ sto Dar­bo ko­dek­so.

To­k ios pri­m i­t y­v ios aso­c ia­c i­j os iliust­r uo­ja dis­k u­s i­jas, ku­r io­m is ban­do­ma su­plak­ti van­de­nį su alie­ ju­m i, tei­g iant, kad toks mi­ši­nys – aukš­čiau­sio ok­ta­n i­n io skai­čiaus de­ga­lai vers­lo va­rik­liui.

Kam nau­din­ga pro­vo­kuo­ti to­k ius be­pras­mius gin­čus? Kai du pe­ša­si, tre­čias lai­mi. Tre­čio­jo vaid­me­ny­je šiuo at­ve­ju yra Vy­riau­sy­bė.

Po­l i­t i­k ai ga­l i brūkš­te­lė­t i rie­bų pliu­są sa­vo už­duo­čių są­ra­še ties ei­lu­te, ku­r io­je kal­ba­ma apie pa­ stan­gas ge­r in­t i vers­lo ap­l in­k ą, lei­d žiant jam tap­ti la­biau kon­ku­ ren­cin­g u pa­sau­ly­je, są­ly­gas in­ ves­ti­ci­joms.

Ar tos pa­s tan­gos at­neš vai­s ių ir ar ap­skri­tai ga­l i at­neš­t i bū­da­ mos bergž­d žios – tai, pa­na­šu, val­ džiaž­mo­g iams net ne­svar­bu. Ly­ giai kaip ir ne­svar­bu, bus ar ne pa­ keis­tas Dar­bo ko­dek­sas ir kaip iš es­mės ska­t i­nant kur­t i lai­k i­ną­sias dar­bo vie­tas įma­no­ma ge­ro­kai pa­

kel­ti ša­lies ūkio ly­g į. Svar­biau­sia – imi­tuo­ti veik­lą.

Apie tai, kad Lie­tu­vo­je dar­bo san­ ty­k iai ga­lė­t ų bū­t i lanks­tes­n i, po­ ten­cia­lūs in­ves­t uo­to­jai iš­t ies už­ si­me­na – ta­čiau tik po to, kai pa­že­ ria ga­ly­bę ki­tų vers­lo at­mos­fe­rą ga­ di­nan­čių veiks­nių: mo­kes­čių sis­te­ mos ne­sta­bi­lu­mą, vie­šų­jų pir­ki­mų ne­skaid­ru­mą, ko­rup­ci­ją, biu­rok­ra­ ti­ją. Tik to­k ių pa­sta­bų di­de­li ir ma­ ži val­d žios žmo­nės la­bai mėgs­ta ne­g ir­dė­ti.

Val­d žios pi­ra­m i­dė­je šil­tai įsi­k ū­rę sa­l ia­mo­nai ne­ma­to ir per­mai­nų, at­si­ran­dan­čių dėl tų pa­čių in­ves­ tuo­to­jų. Lie­t u­vą sa­vo vers­lo stra­ te­g i­niuo­se pla­nuo­se įsi­ra­šę už­sie­ nie­čiai su­ge­ba įkel­ti ko­ją į mū­sų ša­ lį ne­pai­sy­da­mi ir esą pra­sto Dar­bo ko­dek­so. O įkė­lę įne­ša ne­men­kos su­maiš­t ies į tą pa­čią dar­bo rin­ką, ku­rio­je, pri­si­mi­nus vie­ną pla­ka­tų, tu­rė­t ų bū­t i vien no­sį krapš­tan­tys vel­tė­d žiai.

Pui­k us to­k ios su­maiš­t ies pa­v yz­ dys su­si­jęs su per po­rą me­t ų Lie­ tu­vo­je pa­da­l i­nius įkū­ru­sio­mis di­ de­lė­m is už­sie­n io kom­pa­n i­jo­m is.

Atė­ju­sios ieš­ko­da­mos Lie­t u­vo­je ne ko­k ių pi­g ių grio­v ia­ka­sių, bet in­for­ma­ci­jos ir ry­šių tech­no­lo­g i­ jų spe­cia­l is­t ų, šios įmo­nės it ko­ kia juo­do­ji sky­lė iš tau­t i­nės rin­ kos su­siur­bė di­de­lę jų da­l į. Siurb­ tų dar dau­giau, tik pa­siū­los pa­si­ro­ dė esant per men­kos.

Pa­sau­l i­n io ly­g io kom­pa­n i­jų rei­ka­ la­v i­mus ati­t in­kan­t ys spe­cia­l is­tai, ži­no­ma, neat­si­ra­do per nak­t į – pas nau­juo­sius darb­da­vius jie, su­si­gun­ dę ne tiek vos di­des­nė­mis al­go­mis, kiek va­ka­rie­tiš­ka mo­ty­va­ci­ne sis­ te­ma, to­bu­l i­n i­mo­si ga­l i­my­bė­m is, atė­jo iš ki­tų Lie­tu­vos įmo­nių. Štai pa­sta­ro­sios aukš­to ly­g io ir la­ bai pa­t y­r u­sius spe­cia­l is­t us iš­t ies pra­ra­do per nak­t į, o ry­tą ėmė su­ kti gal­vą, kur ras­t i ge­r ų, konk­re­ taus vers­lo spe­ci­fi ­ką iš­ma­nan­čių dar­buo­to­jų, ku­r iais ne­t am­pa­ma vien bai­gus uni­ver­si­te­tą.

Su­maiš­t is, ku­r ią su­kė­lė vos po­ra in­ves­t uo­to­jų, iliust­ra­t y­v i. Ji kal­ ba ne apie pi­g ią dar­bo jė­gą, ku­r ia Lie­tu­va nie­ka­da ne­nu­r ungs Ki­n i­ jos, bet ni­ši­nes ša­kas, ku­rio­se pro­ duk­tus ku­ria per­spek­ty­viau­sia in­ te­lek­tua­li dar­bo jė­ga. Šis pa­vyz­dys aiš­k iai pa­ro­do, ku­ria link­me ga­lė­ tų re­for­muo­t is san­t y­k iai dar­b o rin­ko­je ir ko­k ie pa­vo­jai lau­k ia tau­ ti­n io vers­lo, jei jis no­r i iš­l ik­t i kon­ ku­ren­cin­gas.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Į Pa­lan­gą – kuo di­des­niu grei­čiu

Pers­kai­čiau V.Spu­ry­tės straips­nį „Į Pa­lan­gą ves au­tost­ra­da?“ („Klai­ pė­da“, 2012 05 25) ir apė­mė siau­ bas. Kaip ga­li kaž­ko­kios nu­su­su­sios gy­ven­vie­tės gy­ven­to­jai sa­vo no­rus dik­tuo­ti vi­sai Lie­tu­vai? Juk ne tik pa­tys di­džiau­si ša­lies po­nai va­žiuo­ ja į Pa­lan­gą. Lie­tu­vos žmo­nės tu­ri tei­sę grei­čiau vyk­ti į ku­ror­tą, juo­ lab kad čia yra nu­ties­tas pui­kiau­ sias dvie­jų eis­mo kryp­čių ke­lias. Ši au­tost­ra­da – ge­res­nė už Vilniaus– Kauno greit­ke­lį. Tad ko­dėl ten lei­ džia­mas 110 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­tis, o čia – tik 90? Vėl ma­to­me dvi­gu­bus stan­dar­tus, ku­rie pas mus vi­sur akis ba­do, pra­de­dant po­li­ti­ka ir bai­giant tei­sė­sau­ga. Bai­ki­te vie­ną kar­tą tas ne­są­mo­nes! Greit­ke­lis tam ir yra, kad ga­lė­tum grei­tai va­žiuo­ ti. Ir ne­rei­kia ten jo­kių įva­žų į kai­rę

Neuž­mir­šo: prie Ke­džių na­mo Gar­lia­vo­je bu­dė­jo ir ne­ma­žai klai­pė­die­čių,

ku­rie iki šiol ne­ga­li pa­mirš­ti to, kas įvy­ko ge­gu­žės 17-ąją.

„Ats­to­vė­si­me“. Ji link­te­lė­jo pri­tar­ da­ma.

Su ki­ta „pa­tvo­ri­ne“ – ko­vo­to­ja Auš­ri­ne – ty­liai su­kal­bė­jo­me mal­dą.

Lau­kė­me. Ne­ži­nau, kaip bus. Kaip D.? Kaip ma­no duk­re­lė? Kas jai at­ si­tiks? Ar ji pri­si­me­na, ko mo­kiau?

Kas man bus?

Sto­vė­jo­me prie pat du­rų: gal su­ spaus, gal gal­vą per­skels, gal su­žeis?

Ką dar ga­li­ma bū­tų pa­da­ry­ti?

O jie ei­na, ar­tė­ja, gink­luo­ti nuo gal­vos iki ko­jų. To­kie tam­sūs ir bai­ sūs, pik­ti. Gal tu­rė­jo anks­ti kel­tis ir neiš­si­mie­go­jo?

Bai­gė­si mū­sų gink­lai: mal­da ir him­nas. At­si­dū­riau tar­si mės­ma­lė­je.

Rai­bu­lia­vo vis­kas ap­lin­kui, ma­čiau tik at­si­tik­ti­nius vaiz­dus: štai Die­vo at­vaiz­dą nu­me­tė ir dar pa­spy­rė, gir­ džiu klyks­mą kaž­kie­no, de­jo­nes.

Stai­ga pa­ma­tau sa­vo duk­rą. Ji puo­ la prie po­li­ci­nin­kų, su­dė­ju­si ran­ke­ les tar­si mal­dai, šau­kia: „Ką jūs da­

ro­te?“ Pa­na­šiai kaip D.: „Jūs žmo­nės ar ne?“ Reak­ci­jos jo­kios. Gal tik­rai ne žmo­nės?

Kad man iš­su­ko ran­ką, pa­ju­tau daug vė­liau. Ma­čiau že­me vel­ka­mą mo­te­rį (tai Eve­li­na). Puo­liau šauk­ti, kad pa­kel­tų ją. Reak­ci­jos jo­kios. Ėjo­me prie jų, po­li­ci­nin­kų, vy­ rų, tė­vų, kaž­kie­no vai­kų. Ban­dė­ me ape­liuo­ti į są­ži­nę ir klaus­ti, ar jie tu­ri vai­kų, ar tu­ri mo­ti­nas, kas juos pa­gim­dė. Ban­džiau sa­ky­ti, kad jiems pa­tiems nė­ra la­bai ge­ra gy­ven­ti to­ kio­je Lie­tu­vo­je.

Iš­gir­dau vie­nos mo­ters pa­rei­gū­ nams skir­tą trum­pą mo­ra­lą: „Da­bar jūs try­pia­te mus ba­tais. Ateis die­na, kai atei­si­te ba­si. Ką ta­da mums pa­ sa­ky­si­te?“ Ma­ne tai kaip žai­bu tren­kė. Taip, ateis to­kia die­na, bet bus la­bai vė­lu.

Iš­si­ve­džiau sa­vo duk­rą au­to­mo­bi­ lio link, kad ne­gir­dė­tų D. klyks­mo.

pu­sę, tai tik su­kels dau­gy­bę ava­ri­jų.

Apie tai ne­ga­li bū­ti nė kal­bos. La­bai ge­rai, kad „Klai­pė­dos re­gio­no ke­lių“ di­rek­to­rius Pet­ras Kau­či­kas ne­pa­si­ duo­da akip­lė­šiš­koms pro­vo­ka­ci­joms ir at­sto­vau­ja vi­sų ša­lies gy­ven­to­jų, o ne kaž­ko­kios pra­si­gy­ve­nu­sios šut­ vės in­te­re­sams. La­bai džiu­gu, kad dar yra to­kių šau­nių vals­ty­bės įmo­ nių va­do­vų.

mies­tas tik­rai pa­gra­žė­jęs, ypač Her­kaus Man­to gat­vė. Net ne­pa­ly­ gin­si su tuo, kas bu­vo so­vie­ti­niais me­tais, kai mies­tas bu­vo pil­kas ir niū­rus. Da­bar cent­re bent iš pa­žiū­ ros ver­da gy­ve­ni­mas, ma­ty­ti daug jau­ni­mo. Tai yra Klai­pė­dos at­gi­mi­ mo po­žy­mis.

Eve­li­na, Gargž­dai

Gė­dos ne­pa­da­rys

Kar­tais ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­se ten­ka pa­klau­sy­ti mū­sų Klai­pė­dos me­ro Vy­ tau­to Grub­liaus­ko kal­bų. Kiek­vie­nas pri­pa­žins, kad taip pa­kal­bė­ti, kaip jis, ga­li la­bai re­tas žmo­gus. Me­ras vi­sa­ da su­ran­da „kam­pą“ ir su­ge­ba įžvelg­ ti to­kius da­ly­kus, ku­rių ki­ti pa­pras­ čiau­siai ne­pa­ma­to. Tas žmo­gus tik­rai jo­kios gė­dos nie­kur ne­pa­da­rys.

Ka­zys P.

Vi­da

Al­bi­nas

Pa­sas – vi­sam gy­ve­ni­mui

Ne­sup­ran­tu, ko­dėl kas de­šimt me­tų rei­kia keis­ti pa­sus ir mo­kė­ti 150 li­ tų. Ma­no pa­so ga­lio­ji­mo lai­kas bai­ gia­si šie­met. Tai ne­gi aš jau tu­rė­jau nu­mir­ti? Pa­sas tu­rė­tų bū­ti ne­ter­mi­ nuo­tas. Juk gi­mi­mo liu­di­ji­mą iš­ra­šo vi­sam gy­ve­ni­mui. Ta­ry­bi­niais lai­ kais pa­sas ga­lio­jo vi­są gy­ve­ni­mą. Jei žmo­gus po 60 me­tų la­bai pa­si­kei­čia, tai ant­rą nuo­trau­ką pri­kli­juo­ja. Tai ne­pa­gar­ba ir Lie­tu­vos pi­lie­čiams, ir pa­sui, ir žmo­nių tei­sei. Iš do­ku­men­ to vers­lo ne­rei­kė­tų da­ry­ti.

Uos­ta­mies­tis tar­si at­gims­ta

Au­gus­ti­nas

Te­ko su­grįž­ti į Klai­pė­dą po aš­tuo­ ne­rių me­tų. Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad

Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

ai man skau­da, ne­ty­liu nie­ ka­da, jau to­kio bū­do esu.

Tik šį kar­tą bu­vo vis­kas ki­ taip. Už­čiau­pė? Iš­gąs­di­no?

Ne, jo­kiu bū­du. Tik ži­nau, jei su­ge­ bė­siu iš­leis­ti ko­kį nors gar­są, tai bus klyks­mas. Toks pat klyks­mas, už­fik­ suo­tas įra­še Gar­lia­vos štur­mo me­tu, yra ir ma­no 12-me­tės duk­ters, pa­si­ ry­žu­sios gin­ti drau­gę tą pa­čią ge­gu­ žės 17-ąją. „Ma­my­te, mes ap­si­ka­bin­si­me su D. ir mū­sų nie­kas neatp­lėš“. Taip nai­viai da­bar skam­ba jos žo­džiai, kad net su­ke­lia šyp­se­ną. Tuo­met aš ją pa­drą­si­nau, kad taip ir da­ry­tų.

O da­bar sa­ky­čiau: „Sau­go­kis, duk­ ry­te, ga­li ta­ve gu­mi­ne kul­ka su­žeis­ti Lie­tu­vos po­li­ci­ja“. Ver­ty­bes, ku­rias tu­rė­jo­me iki šiol, te­ko dar kar­tą pa­ sver­ti. Iš es­mės jos pa­si­kei­tė tą­dien tarp 6 ir 8 va­lan­dos ry­to.

Ge­gu­žės 17-osios iš­va­ka­rė­se su­ si­dė­jo­me daik­tus, kruopš­čiai at­rin­ ko­me rū­bus, vis­ką iki smulk­me­nų pa­sver­da­mi ir ap­gal­vo­da­mi, nes ne­ ži­no­jo­me, gal teks ir be­lan­gė­je pa­ sė­dė­ti.

Sa­vo duk­rai paaiš­ki­nau, ką rei­kė­ tų da­ry­ti ir kaip elg­tis, jei leis­tų du­ jas ar pju­dy­tų šu­ni­mis ar­ba areš­tuo­tų ma­ne. Vi­są ma­no „inst­ruk­ta­žą“ ji iš­ klau­sė ra­miai. Ruo­šė­mės ka­rui. Bai­ mės jaus­mas bu­vo tik dėl D., kad tik jos ne­pag­rob­tų. Į Klo­nio gat­vę at­va­žia­vo­me tru­pu­ tį po tri­jų. Mes mie­go­jo­me au­to­mo­ bi­ly­je, kai iš­gir­do­me, kad blo­kuo­ja­ mi ke­liai. Pa­si­lei­do­me bėg­ti na­mų link. Te­ko gar­bė at­si­sto­ti ant pa­ties slenks­čio.

Su­si­ki­bo­me ran­ko­mis. Prie­šais ma­ne sto­vė­ju­si mo­te­ris Gre­ta vis at­si­suk­da­vo, ta­ry­tum klaus­da­ma, kas bus. Ty­liai, bet tvir­tai pa­sa­kiau:

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 800. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TrečiADIENIS, gegužės 30, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Spren­di­mai – po teisė­jos ap­klau­sos Sei­mo lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos, ku­ri spręs, ar tu­ri būti pa­nai­kin­ta Kau­no apy­gar­dos teis­mo teisė­jos Ne­rin­gos Venc­kienės tei­ sinė ne­lie­čia­mybė, va­dovė Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tienė apie jai te­kusį darbą kol kas kal­ba la­bai at­sar­giai.

s.gudavicius@diena.lt

– Ka­da ko­mi­si­ja rink­sis į po­ sėdį? – dien­raš­tis pa­klausė V.Balt­ rai­tienės.

– Turė­tu­me su­si­rink­ti po kiek dau­ giau nei sa­vaitės – bir­že­lio 7 d., ket­vir­ta­dienį.

– O kodėl ant­ra­sis po­sėdis tik bir­že­lio 7-ąją?

– Ma­tot, no­ri­me, kad po­sėdy­je da­ ly­vautų vi­si ko­mi­si­jos na­riai ar­ba bent dau­gu­ma jų. Šią sa­vaitę Sei­ me ne­vyks­ta ple­na­ri­niai po­sėdžiai, ma­žiau dir­ba ir ko­mi­te­tai. Todėl ne­ma­žai Sei­mo na­rių yra iš­vykę į apy­gar­das dirb­ti su rinkė­jais ir grįš tik kitą sa­vaitę, į nu­ma­to­mus ple­ na­ri­nius po­sėdžius. Ta­da ir bus ga­ li­ma su­reng­ti efek­ty­vesnį ko­mi­si­jos po­sėdį, ku­ria­me da­ly­vautų dau­gu­ ma jos na­rių, o ne vie­nas ki­tas.

Be to, apie tai, kad bir­že­lio 7 d. vyks lai­ki­no­sios ko­mi­si­jos po­sėdis, pra­ nešėm į jį kvie­čia­miems as­me­nims.

– Kas tai turėtų būti?

– Kvie­čia­me pro­ku­ratū­ros at­sto­vus ir pa­čią teisėją N.Venc­kienę.

– Ji žadė­jo at­vyk­ti?

– Dar ne­tu­ri­me at­sa­ky­mo, bet ti­ kimės, kad at­vyks. Kol kas ne­bu­vo gau­ta jo­kios in­for­ma­ci­jos, kad būtų ko­kių nors prie­žas­čių neat­vyk­ti.

– O neat­si­tiks taip, kad teisė­ja nau­do­sis įvai­riais būdais vil­ kin­ti pro­cesą, neat­vyk­da­ma į jūsų va­do­vau­ja­mos ko­mi­si­jos po­sėdžius?

– Ne­norė­čiau ko­men­tuo­ti ga­li­my­ bių, kas būtų, jei­gu būtų. Mes kvie­ čia­me ir ti­kimės, kad at­vyks vi­ si kvie­čia­mi. Bus at­si­žvel­gia­ma ir į tas prie­žas­tis, ku­rias nu­ro­dys neat­ vyks­tan­tys as­me­nys. Gal tai tik­rai bus pa­tei­si­na­mos prie­žas­tys, todėl

Sta­sys Gu­da­vi­čius Su opo­zi­ci­ne Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­ja į naująjį Seimą ke­ti­na kan­di­da­tuo­ti Lie­tu­vos ban­ko val­ dy­bos na­rys Vai­die­vu­tis Ge­ra­la­vi­ čius (nuotr.).

Sta­sys Gu­da­vi­čius

– Tai bus pir­ma­sis po­sėdis?

– Ne, jau ant­ra­sis. Pir­ma­sis įvy­ko pra­ėju­sią sa­vaitę, kai tik ko­mi­si­ja bu­vo su­da­ry­ta. Tai bu­vo dar­bi­nis, reg­la­men­ti­nis, ar­ba pro­cedū­ri­nis, po­sėdis, skir­tas ap­tar­ti, ką ir kaip da­ry­si­me ar­ti­miau­siu me­tu.

Iš Lie­tu­vos ban­ko ver­šis į Seimą

Neap­sieis: Sei­mo ko­mi­si­jos dėl N.Venc­kienės tei­sinės ne­lie­čia­mybės

pa­nai­ki­ni­mo va­dovė V.Balt­rai­tienė abe­jo­ja, ar bus įma­no­ma priim­ti spren­dimą neapk­lau­sus pa­čios teisė­jos. Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

ne­ga­li­ma iš anks­to smerk­ti tų, ku­ rie neat­vyks­ta lai­ku. Tikė­simės, kad at­vyks vėliau.

– Ar ko­mi­si­ja galėtų priim­ti kokį nors spren­dimą be pa­čios teisė­ jos, ku­rios li­ki­mas sprend­žia­ mas, da­ly­va­vi­mo, jos pa­teiktų paaiš­ki­nimų, at­sa­kymų į už­ duo­tus klau­si­mus?

– Ne­ži­nau, ko­mi­si­jo­je mes turė­si­me pa­si­žiūrė­ti, įver­tin­ti si­tua­ciją, jei­ gu su­si­da­rytų to­kia, kad teisė­ja il­ gą laiką pas mus nea­tei­na.

Bet ma­nau, kad var­gu ar ko­mi­si­ jai būtų ga­li­ma to­kiu at­ve­ju priim­ti kokį nors spren­dimą – re­ko­men­duo­ ti Sei­mui panai­kin­ti tei­sinę ne­lie­ čia­mybę ar­ba jos nepa­nai­kin­ti. Vis tiek, ma­tyt, turėtų būti išk­lau­sy­ta ta pusė. Bent jau iki šiol taip vi­suo­ met dir­bo vi­sos ana­lo­giš­kos lai­ki­ no­sios ty­ri­mo ko­mi­si­jos dėl tei­sinės ne­lie­čia­mybės pa­nai­ki­ni­mo.

Aš pa­ti dar mąstau apie sa­vo darbą, nes pra­si­dėjo vi­so­kios ver­si­jos dėl jo.

– Už­teks vie­nos šios teisė­jos ap­klau­sos?

– Spręsi­me pa­gal si­tua­ciją. Ga­li būti, kad ir už­teks.

– Sei­mas nu­statė, kad lai­ki­no­ ji ko­mi­si­ja tu­ri iki bir­že­lio 20 d. pa­teik­ti iš­vadą dėl N.Venc­ kienės tei­sinės ne­lie­čia­mybės.

Spėsi­te?

– Žiūrė­sim. Ti­kimės, kad spėsim.

– O gal ne­tgi pa­vyktų ir grei­čiau ap­si­spręsti, kaip bu­vo su Sei­mo na­rio Vi­to Ma­tu­zo ne­lie­čia­my­ be, – bu­vo duo­tas lai­kas iki bir­ že­lio 15-osios, bet ap­si­spręsta ge­ro­kai grei­čiau?

– Ga­li būti vi­saip. Juk ga­li būti, kad ko­mi­si­jos na­riai jau bir­že­lio 7 d. nu­spręs, jog jiems vis­kas aiš­ku ir ga­li­ma priim­ti tam tikrą spren­ dimą. Bet ga­li būti, kad neuž­ teks lai­ko ir iki bir­že­lio 20-osios.

Daug pri­klau­so nuo to, kaip pa­ vyks dirb­ti, ap­klaus­ti kvie­čia­mus pa­reigū­nus, su­rink­ti visą būtiną in­for­ma­ciją, su ja su­si­pa­žin­ti, ko­ mi­si­jo­je pa­dis­ku­tuo­ti apie vi­sa tai, ką su­ži­no­jo­me. Žod­žiu, kol kas sun­ku ką nors konk­re­čiai pa­sa­ky­ti, kol ne­įvy­ko tas bir­že­lio 7-ąją ren­gia­mas po­ sėdis. Tik kai jis įvyks, turbūt galė­ si­me ką nors konk­re­čiau ma­ty­ti ir ko­men­tuo­ti.

– Kaip ver­tin­tumė­te kai ku­rių N.Venc­kienės ša­li­ninkų kal­bas, kad ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ke ne­va pa­skir­ta ne­tin­ka­ma Sei­mo na­ rė, iš anks­to an­ga­žuo­ta ko­mi­si­ jai už­duo­tu klau­si­mu?

– Ne­norė­čiau ko­men­tuo­ti pa­reikštų nuo­mo­nių.

Aš pa­ti dar mąstau apie sa­vo darbą, nes pra­si­dėjo vi­so­kios ver­ si­jos dėl jo. Todėl ne­no­riu nie­ko ko­men­tuo­ti, kol ko­mi­si­ja ne­su­si­ rin­ko į sa­vo dar­bi­nius po­sėdžius.

Vis­kas pri­klau­so nuo ko­mi­si­jos – kaip ji dau­gu­mos bal­sais nu­ spręs, taip ir bus. Ko­mi­si­ja tu­ri kuo kruopš­čiau ir ob­jek­ty­viau at­ lik­ti sa­vo darbą. Tai ir bus sie­kia­ ma pa­da­ry­ti.

Jis ti­ki­no jau esąs šios par­ti­jos na­ rys, nes įsta­ty­mai to ne­draud­žia Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos na­riams.

Ta­čiau jei­gu bus pa­tvir­tin­tas kan­ di­da­tu į Seimą, V.Ge­ra­la­vi­čius ke­ ti­na at­si­sa­ky­ti pa­reigų cent­ri­nia­ me ša­lies ban­ke.

Ant­ra­dienį Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo par­ti­ja pa­skelbė, kad jos val­dy­bai bu­vo pri­sta­ty­tas par­ti­ jos kan­di­datų abėcė­li­nis sąra­šas nau­jos ka­den­ci­jos Sei­mo rin­ki­ muo­se, ku­rie vyks šių metų spa­ lio 14 d. Sąra­še yra dau­giau kaip 170 pa­vard­žių.

Val­dy­b o­j e taip pat pri­tar­ ta nuo­sta­tai, kad kan­di­da­tus į rin­ki­mus vestų ir sąra­še pir­mu nu­me­riu būtų par­ti­jos ly­de­ris, 2004 m. ap­kal­tos pro­ce­so būdu iš pre­zi­den­to pa­reigų pa­ša­lin­tas Ro­lan­das Pak­sas.

Tie­sa, jis galės kan­di­da­tuo­ ti į Seimą tik tuo at­ve­ju, jei­gu Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas iki rin­ kimų neiš­nag­rinės by­los dėl ne­ se­niai priim­to įsta­ty­mo, at­ve­ rian­čio jam ke­lią į par­la­men­ta­rus, ati­tik­ties Kons­ti­tu­ci­jai ar­ba jei­gu iš­nag­rinės, bet pri­pa­žins šį įsta­ tymą kons­ti­tu­ciš­kai pa­grįstu.

Ga­lu­tinį kan­di­datų sąrašą ir jų ei­liš­kumą sąra­še par­ti­jos ta­ry­ba pa­tvir­tins sa­vo po­sėdy­je, ku­ris turėtų įvyk­ti rugpjū­čio pra­džio­ je Kau­ne.

Abėcė­li­nia­me Tvar­kos ir tei­sin­ gu­mo kan­di­datų sąra­še įra­šy­ta ir nuo 2004 m. pa­va­sa­rio Lie­tu­vos

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

ban­ko val­dy­bo­je dir­ban­čio V.Ge­ ra­la­vi­čiaus pa­vardė.

Jis dien­raš­čiui aiš­ki­no, kad yra Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos na­rys, todėl natū­ra­lu, jog par­ti­ja sprend­žia, ar jo pa­vardę įra­šy­ti į ga­lu­tinį kan­di­datų sąrašą. „Jo­ kie įsta­ty­mai ne­draud­žia Lie­tu­ vos ban­ko val­dy­bos na­riams da­ ly­vau­ti po­li­tinė­je veik­lo­je, būti par­t ijų na­r iais“, – paaiš­k i­n o V.Ge­ra­la­vi­čius.

Pa­sak Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos na­rio, nei cent­ri­nio ban­ko val­ dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­ liaus­kas, nei ki­ti aukš­ti ša­lies pa­ reigū­nai nėra reiškę ko­kių nors pre­ten­zijų dėl jo bu­vi­mo par­ti­ jos na­riu ir ga­li­mo kan­di­da­ta­vi­ mo į Seimą.

V.Ge­ra­la­vi­čius pra­nešė, kad tuo at­ve­ju, jei­gu rugpjūtį par­ti­ja pa­ tvir­tins jį kan­di­da­tu į būsimą Sei­ mą, jis at­si­sa­kys dar­bo Lie­tu­ vos ban­ko val­dy­bo­je: „Natū­ra­lu ir nor­ma­lu, kad reikės pa­si­rink­ ti vieną iš dviejų.“ Ta­čiau ir šiaip šiam pa­reigū­nui li­ko ma­žai lai­ko iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos – V.Ge­ra­ la­vi­čius Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos na­rys bus iki kitų metų pa­va­sario.

Skundikui užk­liu­vo pri­zas žve­jams Vy­riau­siąją rin­kimų ko­mi­siją (VRK) jau pa­sie­kia pir­mie­ji skun­ dai dėl ga­li­mo rinkėjų pa­pir­kinė­ ji­mo.

Tre­čia­dienį po­sėdy­je VRK bal­ suos, ar pri­pa­žin­ti pa­žei­di­mu Sei­mo na­rio Min­dau­go Bas­čio įsteigtą pri­zą žvejų var­žy­bo­se Ša­ kių eže­re „Kar­pių lo­te­ri­ja“. Šias žvejų var­žy­bas or­ga­ni­zuo­ja Še­ šupės eu­ro­re­gio­no tu­riz­mo in­ for­ma­ci­jos cent­ras kar­tu su pri­ va­čia bend­ro­ve. Žve­jys, pa­gavęs spe­cia­liu že­ to­nu pa­žymėtą karpį, že­toną ga­li iš­si­keis­ti į pri­zą. Vieną iš 100 litų vertės pi­ni­ginių pri­zų yra įsteigęs Sei­mo na­rys so­cial­de­mok­ra­tas M.Bas­tys – dėl jo ir skund­žia­ma­si VRK. Skun­das gau­tas elekt­ro­ni­niu pa­štu iš ne­pri­sis­ta­čiu­sio as­mens.

Kaip BNS sakė skundą su dar­ bo gru­pe nag­rinėjęs VRK pir­mi­ nin­ko pa­va­duo­to­jas Pa­ve­las Ku­ja­ lis, dar­bo grupė tei­kia spren­di­mo pro­jektą, kad Sei­mo na­rys įsteig­ da­mas tokį pri­zą rinkėjų ne­pa­pir­ kinė­ja. „Mūsų ver­ti­ni­mu, pa­pir­ki­ mo čia nėra, bet ko­mi­si­ja bal­suos,

kaip nu­spręs, toks spren­di­mas ir bus priim­tas“, – sakė VRK pir­mi­ nin­ko pa­va­duo­to­jas.

Taip pat VRK yra ga­vu­si du gy­ ven­tojų skun­dus dėl aso­cia­ci­jos „Li­nas Pub­li­cum“ veik­los Šiau­ liuo­se. Gy­ven­to­jai skund­žia­si, kad aso­cia­ci­ja re­mia įvai­rius kon­kur­sus, da­li­ja pri­zus, do­vanė­les, ne­mo­ ka­mai ve­ža į turgų, taip pat pla­ti­ na lanks­ti­nu­kus, ku­riuo­se pri­sta­ tant aso­cia­ciją dau­giau­sia dėme­sio ski­ria­ma vie­nam as­me­niui – vers­ li­nin­kui Li­nui And­ru­liui.

Lie­tu­vos so­cial­de­mok­ratų par­ ti­ja L.And­rulį yra iškė­lu­si kan­di­ da­tu į Seimą Šiau­lių kai­miš­ko­jo­ je apy­gar­do­je.

Skun­dus pa­rašę as­me­nys ma­ no, kad pla­ti­na­mi lanks­ti­nu­kai yra po­li­tinės kam­pa­ni­jos da­lis, o kan­di­datą pri­sta­tan­čios aso­cia­ ci­jos veiklą, su­si­ju­sią su pri­zais ir t. t., sa­ko esant rinkėjų pa­pir­ kinė­ji­mu.

Pa­sak P.Ku­ja­lio, dėl šių skun­ dų spren­di­mo pro­jek­tas dar ne­ pa­ruoš­tas, lau­kia­ma pa­pil­do­mos in­for­ma­ci­jos.

BNS inf.

8

trečiadienis, gegužės 30, 2012

užribis

Atė­jo ei­lė kal­bė­ti „bosui“ Me­tus nag­ri­nė­ja­ma Dak­ta­rų gau­jos by­la priar­tė­jo prie kul­mi­na­ci­jos – šiandien ke­ti­ na­ma ap­klaus­ti gru­puo­tės va­dei­va va­di­ na­mą Hen­ri­ką Dak­ta­rą bei iki šiol su pa­rei­ gū­nais ne­bend­ra­vu­sį Ro­lan­dą Za­vec­ką.

Su­si­bū­ri­mai: ta­kas nuo bu­vu­sio „Ne­rin­gos“ pre­ky­bos cent­ro iki Pem­

pi­nin­kų po­pu­lia­rus ir tarp dvi­ra­ti­nin­kų, ir tarp pės­čių­jų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pės­tie­ji – prieš įžū­lius dvi­ra­ti­nin­kus Ma­ža­me­tė taip pat va­žia­ 1 vo dvi­ra­tu­ku. „Mū­sų ra­jo­ ne nė­ra žai­di­mo aikš­te­lės, tik tas ta­

kas. To­dėl ir išė­jau čia pa­si­va­ži­nė­ti su anū­ke“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tė.

Anot O.Či­cho­ni­nos, jos anū­ kė va­žia­vo dvi­ra­tu­ku pu­se, skir­ ta dvi­ra­ti­nin­kams. Ta­ku va­žia­vo ir ke­li 18–20 me­tų jau­nuo­liai. Mo­te­ ris pa­sa­ko­jo, kad vie­nas jų stai­ga nu­ver­tė dvi­ra­tu­ką my­nu­sią mer­ gai­tę. „Vi­sa lai­mė, kad anū­kė bu­vo su šal­mu, to­dėl sun­kių su­ža­lo­ji­mų iš­ven­gė“, – tvir­ti­no mo­te­ris.

Užuot at­si­pra­šęs jau­nuo­lis ėmė klai­pė­die­tę ko­ne­veik­ti. Mo­te­ris bu­vo pri­vers­ta iš­klau­sy­ti la­vi­ną keiks­ma­žo­džių. „Rė­kė, kad ma­ no anū­kė ne­ga­li va­žiuo­ti dvi­ra­ti­ nin­kams skir­to­je zo­no­je. Bet juk ji taip pat bu­vo su dvi­ra­tu­ku – ma­ ža­sis eis­mo da­ly­vis“, – sam­pro­ta­ vo O.Či­cho­ni­na.

Daž­niau ken­čia praeiviai

Klai­pė­die­tės ma­ny­mu, vy­res­ni žmo­nės tu­rė­tų at­sar­giau va­ži­nė­ ti dvi­ra­čiais. „Dvi­ra­čių ta­kas – ne lenk­ty­nių tra­sa. Rei­kė­tų bū­ti at­sar­ges­niems ir ati­des­niems“, – pa­ste­bė­jo mo­te­ris.

Pas­ta­ruo­ju me­tu uos­ta­mies­čio po­ li­ci­ja su­lau­kia dau­giau pra­ne­ši­mų apie ne­lai­mes, ku­rias su­ke­lia dvi­ra­ ti­nin­kai. Per sa­vai­tę to­kių bū­na bent du. Ta­čiau ma­no­ma, kad įvy­kių ga­ li bū­ti ir dau­giau, tik žmo­nės ge­ra­ no­riš­kai su­si­ta­ria ir ne­si­krei­pia į pa­ rei­gū­nus. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ra­ci­nės veik­los po­ sky­rio vir­ši­nin­ko Min­dau­go Džer­ mei­kos tei­gi­mu, daž­niau­siai dėl pa­ tir­tų su­ža­lo­ji­mų krei­pia­si pės­tie­ji. „Tai la­biau­siai pa­žei­džia­ma eis­ mo gran­dis, bet daž­niau­siai jie pa­tys bū­na kal­ti dėl įvy­kio. O ir pės­t ie­s iems nie­kaip ne­ga­l i­m a įskie­py­ti, kad ne­vaikš­čio­tų dvi­ra­ ti­nin­kų ta­kais. Ži­no­ma, kai ku­riais at­ve­jais bū­na kal­ti ir dvi­ra­ti­nin­kai. Šiais lai­kais dvi­ra­čiai iš­vys­to di­de­lį

grei­tį, to­dėl ky­la di­des­nis pa­vo­jus“, – pa­sa­ko­jo pa­rei­gū­nas.

Tu­ri už­tik­rin­ti sau­gu­mą

M.Džer­mei­ka pa­brė­žė, kad tiek pės­tie­ji, tiek dvi­ra­ti­nin­kai tu­ ri kreip­ti dė­me­sį į ke­lio ženk­lus ir ho­ri­zon­ta­lų ženk­li­ni­mą.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nuosp­ren­dis – per gim­ta­die­nį?

Va­kar Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­ mas, nag­ri­nė­jan­tis Kau­no nu­si­ kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo, va­di­na­mo Dak­ta­rų gau­ja, by­lą bai­gė liu­dy­to­ jų ap­klau­są.

Ke­lių as­me­nų pri­si­kvies­ti ne­pa­ vy­ko, to­dėl nu­spręs­ta ap­siei­ti be jų pa­ro­dy­mų. Pa­na­šu, kad es­mi­ nių ap­lin­ky­bių šie liu­dy­to­jai ne­ bū­tų at­sklei­dę. Ga­li bū­ti, jog ad­ vo­ka­tai tu­rės pra­šy­mų, ku­rie ga­li už­vil­kin­ti by­los nag­ri­nė­ji­mą, ta­ čiau ti­ki­ma­si, kad teis­mas spren­ di­mą pa­skelbs dar šie­met. Gal­būt teis­mo nuo­spren­dis su­taps su 55uo­ju H.Dak­ta­ro gim­ta­die­niu gruo­ džio vi­du­ry­je.

E.Aba­riaus ne­nau­dai

Min­dau­gas Džer­mei­ka:

Jei 8 ar 10 me­tų vai­ kas vie­nas dvi­ra­čiu va­ži­nė­ja ne kie­mo te­ri­to­ri­jo­je, tė­vus ga­li­ma baus­ti už ne­ prie­žiū­rą. „Rau­do­nos trin­ke­lės dar ne­by­lo­ ja, kad tai dvi­ra­čių ta­kas“, – tvir­ti­ no pa­rei­gū­nas.

Pa­rei­gū­nas pri­mi­nė, kad be suau­gu­sių­jų prie­žiū­ros ke­liais, ta­ kais dvi­ra­čiu ga­li va­žiuo­ti ne jau­ nes­ni nei 14 me­tų as­me­nys. Dvy­li­ ka­me­čiai tą da­ry­ti ga­li tik iš­klau­sę spe­cia­lius kur­sus. Dar jau­nes­ni tu­ri va­ži­nė­ti kar­tu suau­gu­siai­siais. „Jei 8 ar 10 me­tų vai­kas vie­nas dvi­ra­čiu va­ži­nė­ja ne kie­mo te­ri­to­ri­ jo­je, tė­vus ga­li­ma baus­ti už ne­prie­ žiū­rą, – tei­gė pa­rei­gū­nas. – Ly­din­ tis suau­gęs as­muo vai­kui tu­rė­tų nu­ro­dy­ti, kaip rei­kia elg­tis, už­tik­ rin­ti ne­pil­na­me­čio as­mens sau­gu­ mą“, – pa­brė­žė pa­rei­gū­nas.

Apk­laus­ti du pa­sku­ti­niai liu­dy­to­ jai. Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je gy­ve­nan­ tis Va­le­ri­jus Skrip­ka pa­sa­ko­jo apie tai, kaip pa­dė­jo pa­žįs­ta­mam vers­li­ nin­kui at­gau­ti gau­jos atim­tą bran­ gų mer­se­de­są.

Liu­dy­to­jas pa­ži­no­jo H.Dak­ta­ ro de­ši­nią­ją ran­ką Egi­di­jų Aba­rių. Šis priė­mė sa­vo na­muo­se ka­li­ning­ ra­die­čius ir kal­bė­jo­si te­le­fo­nu su žmo­nė­mis, ku­rie rei­ka­la­vo už au­ to­mo­bi­lį iš­pir­kos. Po to au­to­mo­bi­ lis grį­žo šei­mi­nin­kui.

Ki­tas liu­dy­to­jas – Sta­nis­lo­vas Nar­ke­vi­čius, ku­rio liu­di­ji­mas ga­ li pa­kenk­ti E.Aba­riui, ti­ki­no, kad pa­rei­gū­nų bu­vo ver­čia­mas kal­bė­ti da­ly­kus, ku­rių ne­bu­vo. Vy­ras ti­ki­ no bu­vęs spau­džia­mas mo­ra­liai, o ap­klau­sos tę­sė­si nuo 9 val. ry­to iki ant­ros nak­ties.

Fil­mai nu­kė­lė į praei­tį

Teis­me ant­ra­die­nį bu­vo ir sma­gių aki­mir­kų – žiū­rė­ti „Vi­li­jos“ res­to­ ra­no, H.Dak­ta­ro gim­ta­die­nio bei Dei­vio Ga­nu­saus­ko ves­tu­vių vaiz­ do įra­šai.

Ro­man­tiš­ka mu­zi­ka, vai­šė­mis nu­krau­ti sta­lai, puokš­tės gė­lių ir dvi­de­šim­čia me­tų jau­nes­ni kal­ti­ na­mie­ji pri­kaus­tė vi­sų teis­mo sa­lė­ je bu­vu­sių žmo­nių žvilgs­nius. Net nuo­bo­džiau­jan­tys po­li­ci­nin­kai su­ si­do­mė­jo šiais vaiz­dais. Di­džio­ji da­ lis šiuo­se po­bū­viuo­se da­ly­va­vu­sių

vy­rų jau se­niai gu­li po ve­lė­na. Kai ku­rių jų mo­te­rys liu­di­jo teis­me. Šiuos įra­šus per­žiū­rė­ti pra­šy­ ta sie­kiant įro­dy­ti, kad R.Za­vec­kas juo­se ne­da­ly­va­vo. Kaip jie pa­dės gin­tis šiam tei­sia­ma­jam nuo kal­ ti­ni­mų, tu­rė­tų paaiš­kė­ti šian­dien, kai jam bus su­teik­ta tei­sė duo­ti pa­ ro­dy­mus.

Pas­ku­ti­nis kal­bės H.Daktaras

La­biau­siai lau­kia­ma H.Dak­ta­ro kal­bos. Jo po­zi­ci­ja jau aiš­ki, ją pa­ grin­di­niu gau­jos žmo­gu­mi va­di­na­ mas kal­ti­na­ma­sis ne kar­tą jau iš­sa­

Iš­kal­ba: vaiz­din­gais pa­ly­gi­ni­mais

Ga­li bū­ti, jog ad­ vo­ka­tai tu­rės pra­ šy­mų, ku­rie ga­ li už­vil­kin­ti by­los nag­ri­nė­ji­mą, ta­čiau ti­ki­ma­si, kad teis­ mas spren­di­mą pa­ skelbs dar šie­met.

ku­rių – ir žmog­žu­dys­tė, šis vy­ras ne­nei­gė juo­se da­ly­va­vęs, bet kaip įma­ny­da­mas sten­gė­si ti­kin­ti ne­ mi­nė­jęs H.Dak­ta­ro.

Iš­kal­bin­gas vy­ras ne­gai­lė­jo spal­ vin­gų iš­si­reiš­ki­mų. „Esu asi­las ži­ lais an­ta­kiais, kad pa­si­ra­šiau to­ kį pro­to­ko­lą, no­rė­jau, kad grei­čiau iš­leis­tų iš to ka­bi­ne­to, – žars­tė iro­ ni­ją R.Lan­tu­chas. – Jų klau­si­mai to­kie, kaip Bib­li­ja, – ku­rį la­pą be­ ver­si, vis tiek rei­kia au­ko­ti baž­ny­ čiai. Aš čia pa­gal to­kius pa­ro­dy­mus at­ro­dau kaip an­ge­las, tik šū­dus nu­ pur­ty­ti ir – į dan­gų.“ „Tai kas da­bar kal­tas, kad aš čia sė­džiu: tu, kad pa­si­ra­šei, ar pa­rei­ gū­nai, kad ta­ve įkal­bė­jo?“ – pa­ klau­sęs to­kių kal­bų šo­ko iš vie­tos H.Dak­ta­ras.

kė. Pa­sak šio kau­nie­čio, di­džiau­sia pa­da­ry­ta nuo­dė­mė – ne­le­ga­lus spi­ ri­to im­por­tas ir pre­ky­ba fal­si­fi­kuo­ ta deg­ti­ne.

H.Dak­ta­ras yra mi­nė­jęs, kad kal­ti­ni­mai nu­žu­džius dau­gy­bę žmo­nių, or­ga­ni­za­vus nu­si­kals­ta­ mą gau­ją, įgi­jus jos veik­lai gink­lų, ėmus iš nu­si­kal­tė­lių duok­lę į bend­ rą ka­są bei nau­do­jus šiuos pi­ni­gus sėb­rams už gro­tų pa­lai­ky­ti bei pa­ rei­gū­nams pa­pirk­ti esą vi­siš­ka ne­ tie­sa ir Kęs­tu­čio Mar­tu­ze­vi­čiaus, pra­var­de Šam­pa­ni­nis, gau­jos tei­ gia­ma min­tis. Šie kur kas jau­nes­ni, daž­niau­siai smur­ti­niais nu­si­kal­ti­mais pi­ni­gų pra­si­ma­ny­da­vę ir ne vie­ną žmo­gų nu­žu­dę vy­rai ga­vo pa­rei­gū­nų pa­ ža­dą at­leis­ti nuo baus­mių, jei liu­ dys prieš H.Dak­ta­rą ir ar­ti­miau­sius jam as­me­nis.

Liu­di­ji­mas pra­links­mi­no

Ant­ra­die­nio po­pie­tę apie ink­ri­ mi­nuo­ja­mus nu­si­kal­ti­mus teis­ mui kal­bė­jo vie­nas šam­pa­ni­nių – Rim­gau­das Lan­tu­chas. Kal­ti­na­ mas sep­ty­niais nu­si­kal­ti­mais, tarp

R.Lan­tu­chas ban­dė įti­kin­ti teis­ mą, kad prieš H.Dak­ta­rą liu­di­jo ne sa­vo no­ru.

Neiš­sit­ry­nė iš at­min­ties

R.Lan­tu­chas pa­sa­ko­jo pa­ty­ręs la­ bai sun­kią gal­vos trau­mą, po ku­ rios jo at­min­tis smar­kiai šlu­buo­ja, ta­čiau die­nos, kai K.Mar­tu­ze­vi­čius pa­smau­gė jo vai­kys­tės drau­gą Ar­ vy­dą Mu­čins­ką, pra­var­de Ma­čial­ ka, nie­ka­da ne­pa­mir­šiąs. Šis bu­vęs va­gis ir nar­ko­ma­nas ir su­si­pai­nio­ jęs su K.Mar­tu­ze­vi­čiaus žmo­na.

Ma­čial­ka bu­vo žiau­riai mu­ša­ mas „Vi­lul­los“ spor­to sa­lė­je, o pa­ skui nu­vež­tas į miš­ką. Jam ma­tant vy­rai paei­liui ka­sė duo­bę, pa­skui Šam­pa­ni­nis A.Mu­čins­ką pa­smau­ gė ir už­ka­sė.

Liu­dy­da­mas R.Lan­tu­chas vi­są kal­tę su­ver­tė K.Mar­tu­ze­vi­čiui.

Net­ru­kus po A.Mu­čins­ko nu­žu­ dy­mo Šam­pa­ni­niu va­di­na­mas vy­ ras din­go. Tik per­nai lie­pą jis su­lai­ ky­tas Lon­do­ne.

9

trečiaDIENIS, gegužės 30, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,13 %

1,1

+0,50 %

–0,22 %

Re­kor­di­nė ­ vie­ši­ni­mo kai­na Lie­tu­vos pe­rė­ji­mo prie skait­me­ni­nės te­le­vi­ zi­jos rek­la­mai Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja per 15 pa­sta­rų­jų mė­ne­sių iš­lei­do apie 7,4 mln. li­ tų. Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bos duo­me­ni­mis, 2011 m. ir pir­mą šių me­tų ket­vir­tį Su­si­sie­ ki­mo mi­nis­te­ri­ja ta­po vie­ši­ni­mo pa­slau­gų pir­ki­mo re­kor­di­nin­ke. Ji įsi­gi­jo 13,2 mln. li­ tų ver­tės pa­slau­gų. Skait­me­ni­nės te­le­vi­zi­jos rek­la­mai trans­liuo­ti iš­leis­ta 4,9 mln. li­tų, o ją su­kur­ti kai­na­vo dar 2,5 mln. li­tų.

mln. li­tų pri­trau­kė Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, iš­pla­ti­nu­si tau­py­mo lakš­tų emi­si­ją.

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3487 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3211 JAV do­le­ris 1 2,7527 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6921 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9482 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9481 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5843 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5807 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8732

pokytis

+0,5616 % +0,5351 % +0,5626 % +0,6844 % +0,0566 % –0,0805 % +0,0044 % –0,2720 % +0,0941 %

bo po­bū­dį.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Drau­di­kams – ne­ti­kė­ti klau­si­mai Do­mi­si dar­bo vie­ta

Anks­čiau drau­džiant au­to­mo­bi­ lį kas­ko bend­ro­ves do­min­da­vo tik klien­tų vai­ra­vi­mo sta­žas ir įvai­rūs trans­por­to prie­mo­nės duo­me­nys, o šian­dien jos ga­li pra­šy­ti ir iš­sa­ mes­nių duo­me­nų apie klien­tą.

Dien­raš­čio skai­ty­to­jas Ka­ro­lis P. (tik­ra­s var­das ir pa­var­dė re­dak­ci­ jai ži­no­mi) pa­sa­ko­jo, jog ge­gu­žės pra­džio­je, kai ieš­ko­jo drau­di­mo bend­ro­vės, kad sa­vo au­to­mo­bi­lį ap­draus­tų kas­ko, bu­vo nu­ste­bin­ tas su­si­do­mė­ji­mu jo as­me­ni­ne in­ for­ma­ci­ja.

Ka­ro­lis P. sa­kė su­si­rū­pi­nęs, ko­ dėl vie­nos drau­di­mo bend­ro­vės at­sa­ky­mas už­tru­ko. Pa­si­tei­ra­ vęs sa­vo bro­ke­rio jis su­ži­no­jo, kad drau­di­mo bend­ro­vė per bro­ke­rį do­mi­si klien­to dar­bo­vie­te.

Drau­di­mo bend­ro­vės pa­brė­žia, kad pa­pil­do­ma ir iš­sa­mi in­for­ma­ ci­ja pa­de­da įver­tin­ti veik­los ri­zi­ kas. Bend­ro­vės „Er­go Lie­tu­va“ Ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės, ne­lai­min­ gų at­si­ti­ki­mų, trans­por­to prie­mo­ nių ir svei­ka­tos drau­di­mo sky­riaus va­do­vas Rim­vy­das Po­cius pa­brė­ žė, kad drau­di­mas nė­ra pa­pras­ tas vers­las. Anot jo, tai ne įmo­kų rink­lia­va, o ge­bė­ji­mas su­dė­tin­go­je fi­nan­si­nė­je ir kon­ku­ren­ci­nė­je ap­ lin­ko­je tin­ka­mai vyk­dy­ti pri­siim­ tus įsi­pa­rei­go­ji­mus.

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,59

2,47

„Apoil“

4,88

4,58

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

91,19 dol. už 1 brl.

107,15 dol. už 1 brl.

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no prie­mo­nes, ku­rios už­tik­rins, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja (EK) ne­stab­dy­ tų eu­ro­pi­nės pa­ra­mos iš­mo­kė­ji­ mo ša­liai. Taip Vy­riau­sy­bė at­vė­rė ke­lią bir­že­lį gau­ti maž­daug 265,5 mln. eu­rų, ar­ba 916,7 mln. li­tų, pa­ ra­mą.

Ri­zi­ka: klien­tams, no­rin­tiems ap­draus­ti au­to­mo­bi­lį kas­ko, ga­li tek­ti nu­ro­dy­ti ir duo­me­nis apie sa­vo dar­

l.mrazauskaite@diena.lt

A 95

At­vė­rė ke­lią gau­ti pa­ra­mą

Sa­vo au­to­mo­bi­lį drau­džian­tys kas­ko ne­tu­rė­tų nu­steb­ti, jei drau­di­mo bend­ro­vės pa­si­tei­rau­ tų apie jų dar­bo vie­ tą ar pa­ja­mas. Nors šios bend­ro­vės ti­ki­ na, kad to­kie duo­ me­nys įta­kos įmo­ kos dy­džiui ne­tu­ri.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

Vakar Tink­las

„At­sa­kin­gas ir pro­fe­sio­na­lus ri­ zi­kų val­dy­mas, tei­gia­mas drau­di­ mo iš­mo­kų ir val­dy­mo są­nau­dų bei pa­si­ra­šo­mų drau­di­mo įmo­ kų san­ty­kis – pa­grin­das sėk­min­ gai drau­di­mo veik­lai už­tik­rin­ti“, – sa­kė R.Po­cius.

Rim­vy­das Po­cius:

Išs­kir­ti­niais at­ve­jais, pa­vyz­džiui, kai drau­ džia­mi bran­gūs au­ to­mo­bi­liai, ga­li bū­ ti pa­si­tei­rau­ta ir apie as­mens pa­ja­mas.

Kuo dau­giau duo­me­nų

R.Po­ciaus tei­gi­mu, siek­da­ma tin­ ka­mai įver­tin­ti pri­sii­ma­mą drau­ di­mo ri­zi­ką bend­ro­vė tai­ko iš­sa­mią ri­zi­kos ver­ti­ni­mo me­to­di­ką. Prieš su­da­rant su­tar­tį ver­ti­na­mos vi­sos ap­lin­ky­bės, ga­lin­čios tu­rė­ti įta­ kos drau­džia­mo­jo įvy­kio at­si­ti­ki­ mo ti­ki­my­bei bei šio įvy­kio nuo­sto­lio dy­džiui. „Ver­ti­na­mas ne tik drau­džia­ mos trans­por­to prie­mo­nės ri­zi­ kin­gu­mas, pa­vyz­džiui, ko­kio se­ nu­mo drau­džia­mas au­to­mo­bi­lis, koks jo dar­bi­nis tū­ris ir pan. Do­ mi­ma­si ir apie au­to­mo­bi­lį drau­ džian­tį vai­ruo­to­ją, pa­vyz­džiui, kiek lai­ko jis vai­ruo­ja au­to­mo­bi­

lį, ku­ria­me mies­te ir pan. Klien­ to veik­los po­bū­dis taip pat kar­tais ga­li tu­rė­ti įta­kos drau­di­mo ri­zi­ kai“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Jo tei­gi­mu, kas­ko vai­ruo­to­ jai drau­džia­si sa­va­no­riš­kai, no­ rė­da­mi ap­si­sau­go­ti nuo ne­ti­kė­tų nuo­sto­lių. To­dėl su klien­tų ne­ mo­ku­mo pro­ble­ma, anot jo, su­ si­du­ria­ma re­tai. Drau­di­mo su­tar­ tis įsi­ga­lio­ja tik su­mo­kė­jus įmo­ką, to­dėl drau­di­mo bend­ro­vės klien­tų ne­kre­di­tuo­ja. Vis dėl­to drau­di­mo bend­ro­ves ga­li su­do­min­ti ir klien­ tų fi­nan­si­nė pa­dė­tis. „Išs­kir­ti­niais at­ve­jais, pa­vyz­ džiui, kai drau­džia­mi bran­gūs au­ to­mo­bi­liai, ga­li bū­ti pa­si­tei­rau­ta ir apie as­mens pa­ja­mas. Pas­te­bi­me, kad įmo­kas daž­niau­siai pra­del­sia­ ma su­mo­kė­ti tie­siog pa­mir­šus lai­ ku tai pa­da­ry­ti“, – sa­kė R.Po­cius.

Anot pa­šne­ko­vo, drau­di­mo bend­ro­vė ga­li at­si­sa­ky­ti draus­ti kas­ ko, jei nė­ra ga­li­my­bės ap­skai­čiuo­ti drau­di­mo ri­zi­ką ir ją įver­tin­ti.

Le­mia įmo­kos dy­dį

„Lie­tu­vos drau­di­mo“ Gy­ven­to­ jų tur­to drau­di­mo sky­riaus va­do­ vas And­rius Gim­bic­kas sa­kė, kad prieš su­da­ry­da­mos drau­di­mo su­ tar­tį drau­di­mo bend­ro­vės sie­kia kuo tiks­liau įver­tin­ti klien­to ri­zi­ką ir vi­sas su tuo su­si­ju­sias ap­lin­ky­ bes. Anot jo, re­mian­tis šiais duo­ me­ni­mis ap­skai­čiuo­ja­ma klien­to įmo­ka, ku­ri kiek­vie­nam yra in­di­

vi­dua­li ir pri­klau­so nuo dau­gy­bės skir­tin­gų ap­lin­ky­bių. „Kuo dau­giau duo­me­nų klien­tas pa­tei­kia drau­di­kams, tuo tiks­liau ga­li­ma įver­tin­ti jo ri­zi­ką ir ap­skai­ čiuo­ti in­di­vi­dua­lią įmo­ką konk­re­ čiu at­ve­ju. To­dėl prieš su­da­ry­da­mi drau­di­mo su­tar­tį, ypač jei klien­tas drau­džia­si pir­mą kar­tą ir jo ri­zi­ka dar ne­ži­no­ma, drau­di­kai sten­gia­si įver­tin­ti kuo dau­giau ap­lin­ky­bių“, – sa­kė A.Gim­bic­kas.

Anot pa­šne­ko­vo, drau­dė­jams pa­ ta­ria­ma drau­di­mo bend­ro­vei pa­ teik­ti vi­sa­pu­siš­ką in­for­ma­ci­ją, nes nuo to pa­ste­bi­mai ga­li su­ma­žė­ti drau­di­mo įmo­ka: „Be jo­kios abe­jo­ nės, drau­di­kai ne­tik­ri­na, ar klien­ to pa­teik­ti duo­me­nys yra tei­sin­gi, nes pa­ts drau­dė­jas at­sa­kin­gas už tei­sin­gos in­for­ma­ci­jos pa­tei­ki­mą.

Drau­dė­jas ga­li pa­si­rink­ti ne­pa­teik­ti drau­di­kui ne­pri­va­lo­mos in­for­ma­ ci­jos. At­si­ti­kus įvy­kiui, drau­di­kai vi­suo­met įver­ti­na vi­sus as­pek­tus, taip pat tuos, ku­rie su­si­ję su klai­ din­gai pa­teik­tais duo­me­ni­mis.“ Drau­di­mo bend­ro­vės BTA di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Gin­ta­ras Mar­ ke­vi­čius sa­kė, kad teik­da­ma kas­ko pa­slau­gas ir nu­sta­ty­da­ma kai­nas bend­ro­vė tai­ko daug įvai­rių kri­te­ ri­jų, su­si­ju­sių su vai­ruo­to­jo pa­tir­ ti­mi, gy­ve­na­mą­ja vie­ta ar įvai­riais au­to­mo­bi­lio tech­ni­niais duo­me­ni­ mis. „Ta­čiau klien­to fi­nan­si­nė pa­ dė­tis nė­ra kri­te­ri­jus, le­mian­tis kas­ ko pa­slau­gos kai­ną“, – teigė jis.

Lie­tu­va nuo šiol EK dek­la­ruos ir pra­šys ap­mo­kė­ti są­skai­tas du­kart daž­niau nei iki šiol – kas du mė­ne­ sius, ar­ba še­šis kar­tus per me­tus.

EK pra­šy­mu kiek­vie­nas mo­kė­ji­mo pra­šy­mas bus ma­žes­nės apim­ties.

Fi­nan­sų mi­nist­rės pa­ta­rė­ja Ra­sa Ja­ki­lai­tie­nė sa­kė, kad taip sie­kia­ma pa­tiks­lin­ti iš­lai­dų dek­la­ra­vi­mo EK tvar­ką. Esant neiš­tai­sy­tų pa­žei­di­ mų, Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja ar ki­ta at­ sa­kin­ga ins­ti­tu­ci­ja ga­lės ne­dek­la­ ruo­ti tų iš­lai­dų, ku­rių tin­ka­mu­mo dek­la­ruo­ti ne­ga­li pa­tvir­tin­ti. „No­ri­me už­bėg­ti už akių pa­na­ šiems at­ve­jams ir ne­sklan­du­mams, ko­kie bu­vo šiais me­tais, EK su­stab­ džius 163 mln. eu­rų pa­ra­mos iš­mo­ kė­ji­mą“, – sa­kė R.Ja­ki­lai­tie­nė.

Pa­sak jos, da­bar at­sa­kin­gos mi­ nis­te­ri­jos pir­miau­sia pri­va­lo at­lik­ ti bū­ti­nus veiks­mus, su­si­ju­sius su pa­žei­di­mais, ir tik tuo­met iš są­ra­ šo iš­brauk­ti ne­tin­ka­mas EK dek­la­ ruo­ti iš­lai­das. Nuo šiol to­kios iš­lai­ dos bus iš­brauk­tos vos įta­rus, kad įgy­ven­di­nant pro­jek­tą bu­vo pa­da­ ry­ta klai­dų.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja nau­ją – maž­ daug 265 mln. eu­rų – mo­kė­ji­mo pra­šy­mą pa­gal Sang­lau­dos ska­ti­ ni­mo veiks­mų pro­gra­mą EK ke­ti­ na pa­teik­ti iki bir­že­lio 15 d.

2010 m., pa­nau­do­jant maž­daug 26 mln. li­tų iš 2,8 mlrd. li­tų pa­ra­ mos, Vals­ty­bės kont­ro­lė nu­sta­tė pa­ žei­di­mų. To­dėl pa­ra­mos iš­mo­kė­ji­ mas Eu­ro­pos re­gio­ni­nės plėt­ros ir Sang­lau­dos fon­dų pro­jek­tams bu­ vo lai­ki­nai su­stab­dy­tas. Ne­bu­vo pa­ ten­kin­tas pa­sku­ti­nis per­nai gruo­dį pa­teik­tas Lie­tu­vos pra­šy­mas dėl 163 mln. eu­rų, ar­ba 562,8 mln. li­tų.

BNS, „Klaipėdos“ inf.

916,7

mln. li­tų

paramą Vyriausybė tikisi gauti birželį.

10 12

TREÄŒIADIENIS, geguŞės 30, 2012 A?2š6.162;6@ 424B Âź@

rubrika PASAULIS

1,4 mln.

ekstazio tableÄ?iĹł – didĹžiausia narkotikĹł siunta per 10 metĹł – konfiskuota Indonezijoje.

@:B? A.@ =?62 /.9 @. C6 :¡

@BÂź :Âź A2 ?< ?6@ AB@

1R Z\[`a _N[ aNV Ă&#x;aĂ­ Ă? XNQ ]R_ [NV [b cR_` a\ 2TV] a\ Nb a\ _V aN _V [V\ Yf QR _V\ 5\` [V :b ON _N X\ ]N `Xb aV [f `V` ]_RZ WR _N` ]N aR X\ Ă&#x; ]_R gV QR[ a\ _V[ XV ZĂş N[a _Ă&#x2013; WĂ&#x; ab_Ă&#x2013; ]V_ ZN QVR [Ă&#x; [b `VNb OĂ&#x203A; V_ ]N QR TĂ&#x203A; W\ _V[ XV ZĂş XNZ ]N [V W\` OĂ­` aV [Ă? 8NV _R /b cĂ?` \_\ ]N WĂ&#x203A; TĂş cN QN` .U ZR QN` @UN SV ^N` Xb _V` 5 :b ON _N XĂ&#x2013; f_N ]N cN QV [Ă?` `RX aV [b ]N cfg Q Vb N[a _N WN ZR ab _R `b `V T_bZ` `b V` YN ZV` aV [Ă&#x203A;` :b `bY Z\ [Ăş O_\ YV W\` XN[ QV QN ab :\ UN ZR Qb :b_ `V

1N [V W\ WR N_R ab\ aV Qb V @\ ZN YV\ XV YĂ? % V_ ZR aĂş O_\ YVNV Xb _VR Ă&#x;aN _VN ZV _R[ TĂ? `Ă&#x2013; Z\X` YĂ&#x2013; Ă&#x;cfX Qf aV aR _\ _\ NX aĂ&#x2013; @YN] aN XYNb `N[ aV` WĂş ]\ XNY OVĂş Ob c\ b SVX `b\ aN XNQ WVR XNY ON `V N]VR ZR a\ Qb` aNV XV [Vb` V_ `XV_ aV[ Tb` TV[X YĂş aV ]b` CVR [N` Ă&#x;aN _VN ZĂş WĂş Ob c\ X\ c\ a\ WĂş Z\ Xf Z\ `a\ cfX Y\ WR @\ ZN Yf WR Xb _VĂ&#x2013; _R[ TVN `b  .Y >NR QNÂ&#x2022; `VR WN ZN V` YN ZV` aĂş X\ c\ a\ WĂş T_b ]b\ aĂ&#x203A;  .Y @UN ONOÂ&#x2022; Ă aN _VN ZVR WV ab _V 1N [V W\` ]V YVR af OĂ?

Liepsnose Ĺžuvo vaikĹł Gaisras, pirmadienÄŻ kilÄ&#x2122;s didĹžiulio prekybos centro vaikĹł prieĹžiĹŤros skyriuje Kataro sostinÄ&#x2014;je Dohoje, kurioje gyvena daug imigrantĹł, nusineĹĄÄ&#x2014; 19 gyvybiĹł, tarp jĹł â&#x20AC;&#x201C; trynukĹł iĹĄ Naujosios Zelandijos ir deĹĄimties kitĹł vaikĹł.

Keturi iĹĄ ĹžuvusiĹł vaikĹł buvo Ispanijos pilieÄ?iai, o ParyĹžius praneĹĄÄ&#x2014;, kad Ĺžuvo vienas trejĹł metĹł prancĹŤzĹł vaikas.

Naujosios Zelandijos premjeras Johnas Key pareiĹĄkÄ&#x2014;, kad trynukĹł, kuriems taip pat veikiausiai buvo treji metai, Şōtis yra didelÄ&#x2014; tragedija. Naujosios Zelandijos radijas nurodÄ&#x2014;, jog per gaisrÄ&#x2026; Ĺžuvo Lillie, Jacksonas ir Willsheris Weekesai.

Pirmasis dalykas, kurÄŻ iĹĄgirdau, buvo labai ĹĄvelnus gaisro pavojaus signalas, kuris, kalbant sÄ&#x2026;Ĺžiningai, priminÄ&#x2014; durĹł skambutÄŻ.

Per gaisrÄ&#x2026; prekybos centre â&#x20AC;&#x17E;Villaggioâ&#x20AC;&#x153; Ĺžuvo iĹĄ viso 19 ĹžmoniĹł, iĹĄ jĹł 13 vaikĹł â&#x20AC;&#x201C; septynios mergaitÄ&#x2014;s bei ĹĄeĹĄi berniukai â&#x20AC;&#x201C; ir keturios vaikĹł priĹžiĹŤrÄ&#x2014;tojos. Per ĹĄÄŻ incidentÄ&#x2026; taip pat Ĺžuvo du civilinÄ&#x2014;s saugos pareigĹŤnai.

Internete paskelbtuose vaizdo ÄŻraĹĄuose matomi juodi dĹŤmai, besiverĹžiantys iĹĄ prabangiame Dohos rajone ÄŻsikĹŤrusio prekybos centro, kuriame dominuoja Venecijos tema; taip pat gelbÄ&#x2014;jimo tarnybĹł automobiliai, skubantys ÄŻ nelaimÄ&#x2014;s vietÄ&#x2026;.

Gaisras pirmiausia ÄŻsiplieskÄ&#x2014; vaikĹł prieĹžiĹŤros centre. Ugniagesiams teko praardyti stogÄ&#x2026;, kad pasiektĹł spÄ&#x2026;stuose atsidĹŤrusius Ĺžmones, nes laiptai buvo sugriuvÄ&#x2122;. Katare gyvenantis Ĺžurnalistas iĹĄ Naujosios Zelandijos Tarekas Bazley sakÄ&#x2014;, kad jis su savo dviem vaikais buvo ĹĄiame prekybos centre, kai ÄŻsiplieskÄ&#x2014; gaisras, taÄ?iau jie iĹĄtrĹŤko nenukentÄ&#x2014;jÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;IĹĄ jo verĹžÄ&#x2014;si tiek dĹŤmĹł, kad atrodÄ&#x2014;, jog 30 garveĹžiĹł puÄ?ia dĹŤmus virĹĄ prekybos centroâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; T.Bazley pasakojo Naujosios Zelandijos radijui.

TaÄ?iau jis pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014;, kad pareigĹŤnai per vangiai reagavo ÄŻ prieĹĄgaisrinÄ&#x2122; signalizacijÄ&#x2026;, taip pat skundÄ&#x2014;si dÄ&#x2014;l planavimo ir ĹžmoniĹł evakuacijos koordinavimo stygiaus. â&#x20AC;&#x17E;Pirmasis dalykas, kurÄŻ iĹĄgirdau, buvo labai ĹĄvelnus gaisro pavojaus signalas, kuris, kalbant sÄ&#x2026;Ĺžiningai, priminÄ&#x2014; durĹł skambutÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; jis.

Kataro sveikatos apsaugos ministras Khaledas al Qahtani nurodÄ&#x2014;, kad visos aukos Ĺžuvo uĹždususios nuo dĹŤmĹł, taip pat nukentÄ&#x2014;jo 17 kitĹł ĹžmoniĹł â&#x20AC;&#x201C; daugiausia ugniagesiĹł.

125 tĹŤkst. kvadratiniĹł metrĹł ploto prekybos centras â&#x20AC;&#x17E;Villaggioâ&#x20AC;&#x153; buvo atidarytas 2006 m. Jame ÄŻrengtas kanalas, kuriame lankytojai plukdomi originaliomis Venecijos gondolomis.

DideliĹł naftos ir dujĹł iĹĄtekliĹł turintis Kataras, kuriame gyvena maĹžiau nei 2 mln. ĹžmoniĹł, daugiausia uĹžsienieÄ?iĹł, yra viena turtingiausiĹł valstybiĹł pasaulyje, vertinant pagal vienam gyventojui tenkanÄ?ias pajamas; jis nusileidĹžia tik maĹžyÄ?iam LichtenĹĄteinui.

BNS inf.

ď Ž Tyrimas: `]R PVN YV X\ ZV `V WN NV XV [N `V N_ ]_VR TNV` _V [Ă&#x203A; `V` aR ZN ]_R

Xf O\` PR[a _R cRV XĂ&#x203A; aV[ XN ZNV

 ?Rb aR_`Â&#x2022; [b\ a_

ď Ž NelaimÄ&#x2014;: [Nb WN` R ZĂ&#x203A;` Q_R OĂ&#x203A; WV ZN` OR ]N `a\ TĂ&#x203A;` ]N YV X\ QN_ QNb TVNb Z\ [VĂş

.3= [b\ a_

Naujas stichijos smĹŤgis

Ĺ˝monÄ&#x2014;s bÄ&#x2014;go ÄŻ gatves iĹĄ parduotuviĹł ir biurĹł Milane, Bolonijoje ir kituose Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italijos miestuose, kai ĹĄÄŻ regionÄ&#x2026; antrÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; per mÄ&#x2014;nesÄŻ supurtÄ&#x2014; praŞōtingas ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimas.

Mirtis ir panika

Emilijos-Romanijos regionÄ&#x2026; vakar supurtÄ&#x2122;s stiprus ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimas nusineĹĄÄ&#x2014; maĹžiausiai penkiolikos ĹžmoniĹł gyvybÄ&#x2122; ir sukÄ&#x2014;lÄ&#x2014; panikÄ&#x2026; tarp gyventojĹł, kuriĹł daugelis tebÄ&#x2014;ra ÄŻsikĹŤrÄ&#x2122; palapiniĹł miesteliuose po ankstesniĹł poĹžeminiĹł smĹŤgiĹł, sugriovusiĹł jĹł namus geguĹžÄ&#x2014;s 20 d.

GelbÄ&#x2014;tojai baiminasi, kad aukĹł sÄ&#x2026;raĹĄas ilgÄ&#x2014;s, nes po griuvÄ&#x2014;siais dar liko ĹžmoniĹł.

5,8 balo ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimo epicentras buvo uĹž 40 kilometrĹł ÄŻ ĹĄiaurÄ&#x2122; nuo Bolonijos ir uĹž 60 kilometrĹł ÄŻ rytus nuo Parmos, o jo Ĺžidinys buvo 9,6 kilometro gylyje, kaip nurodÄ&#x2014; JAV geologijos tarnyba.

PoĹžeminiai smĹŤgiai, prasidÄ&#x2014;jÄ&#x2122; 9 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku, buvo justi didelÄ&#x2014;je Ĺ iaurÄ&#x2014;s ir CentrinÄ&#x2014;s Italijos dalyje. Pizos mieste, kuriame yra garsusis pasvirÄ&#x2122;s bokĹĄtas, buvo prevenciĹĄkai evakuoti biurai. Ĺ˝monÄ&#x2014;s bÄ&#x2014;go ÄŻ gatves iĹĄ parduotuviĹł ir biurĹł Milane, Bolonijoje ir netoli PrancĹŤzijos sienos esanÄ?iame Aostos slÄ&#x2014;nyje.

Kaip praneĹĄama, sutriko traukiniĹł eismas Bolonijos ir Modenos apylinkÄ&#x2014;se, o mokyklos ir kiti vieĹĄieji pastatai buvo uĹždaryti ne-

tgi toliau ÄŻ pietus esanÄ?ioje Florencijoje. â&#x20AC;&#x17E;Jutome labai stiprĹł drebÄ&#x2014;jimÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; Bolonijos gyventoja Raffaella Besola.

Pizos mieste, kuriame yra garsusis pasvirÄ&#x2122;s bokĹĄtas, buvo prevenciĹĄkai evakuoti biurai.

Griuvo baĹžnyÄ?ios

Tai jau antras stichijos smĹŤgis Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italijai ĹĄÄŻ mÄ&#x2014;nesÄŻ. GeguĹžÄ&#x2014;s 20 d. per 6 balĹł ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimÄ&#x2026; Ĺžuvo septyni ĹžmonÄ&#x2014;s ir buvo sugriauta ĹĄimtai pastatĹł, tarp jĹł senoviniĹł baĹžnyÄ?iĹł ir piliĹł, o tĹŤkstanÄ?iai gyventojĹł buvo priversti miegoti palapinÄ&#x2014;se lauke. 89iose laikinose stovyklose tebesiglaudĹžia maĹždaug 7 tĹŤkst. ĹžmoniĹł, kurie neteko pastogÄ&#x2014;s.

Italijos Ĺžiniasklaida nurodÄ&#x2014;, kad naujausi poĹžeminiai smĹŤgiai sugriovÄ&#x2014; daugiau pastatĹł. Mirandolos mieste XVI a. katedros, apgadintos per pirmÄ&#x2026;jÄŻ ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimÄ&#x2026;, stogas vakar visiĹĄkai sugriuvo.

Kitame rajone griĹŤvant baĹžnyÄ?iai Ĺžuvo vienas kunigas. Ĺ imtamilijoniniai nuostoliai

DÄ&#x2014;l stichijos milĹžiniĹĄkĹł nuostoliĹł patyrÄ&#x2014; ne tik Italijos kultĹŤrinis bei religinis paveldas, bet ir nacionalinio pasididĹžiavimo â&#x20AC;&#x201C; parmezano â&#x20AC;&#x201C; gamintojai. MaĹždaug 400 tĹŤkst. sĹŤrio ritiniĹł buvo sugadinta, kai geguĹžÄ&#x2014;s 20 d. ĹžemÄ&#x2014;s drebÄ&#x2014;jimas sugriovÄ&#x2014; saugyklas, kuriuose jie buvo laikomi.

Gamintojai neteko maĹždaug 10 proc. visĹł savo atsargĹł, o pinigine iĹĄraiĹĄka â&#x20AC;&#x201C; maĹždaug 250 mln. eurĹł.

Jie tikisi apgadintÄ&#x2026; produkcijÄ&#x2026; parduoti bent pusvelÄ?iui.

Nors Italija dabar spaudĹžiama skolĹł, premjeras Mario Monti paĹžadÄ&#x2014;jo Emilijos-Romanijos regionui suteikti visÄ&#x2026; reikalingÄ&#x2026; pagalbÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;No riu vi sus uĹž tik rin ti, jog valstybÄ&#x2014; padarys viskÄ&#x2026;, kÄ&#x2026; privalo ir gali, kad atgaivintĹł regionÄ&#x2026;, kuris yra toks ypatingas, svarbus ir produktyvusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹžadÄ&#x2014;jo politikas.

Emilijos-Ro manijos re gionas garsÄ&#x2014;ja ne tik parmezanu, bet ir Parmos kumpiu bei â&#x20AC;&#x17E;Ferrariâ&#x20AC;&#x153; automobiliais.

BNS, newsru.com, â&#x20AC;&#x17E;The Daily Mailâ&#x20AC;&#x153; inf.

11

TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Kū­rė­jai siu­va­si bū­si­mų­jų na­mų rū­bą

Iliu­zi­ja: lo­pi­nė­lis ža­lu­mos tarp mū­ro sie­nų mal­ši­na gam­tos il­ge­sį.

Min­dau­go Me­le­nio ir And­riaus Ta­ma­šaus­ko vi­zua­li­za­ci­jos

Uos­ta­mies­čio kū­rė­jus po vie­nu spar­nu su­bur­sian­tis Klai­pė­dos kul­tū­ros fab­ri­kas in­dust­ri­nį dar­bo kos­tiu­mą kei­čia į jau­kų na­ mų rū­bą. Bū­tent bū­si­mų­jų na­mų vi­zi­ja įvai­rių sri­čių me­ni­nin­ kams dik­ta­vo idė­jas, kaip ga­lė­tų at­ro­dy­ti šio kū­ry­bi­nių vers­lų ir me­no in­ku­ba­to­riaus rep­re­zen­ta­ci­nės erd­vės.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Dė­me­sio cent­re – ves­ti­biu­liai

At­vi­ro­je kū­ry­bi­nė­je la­bo­ra­to­ri­jo­je „Bū­si­mo­jo Kul­tū­ros fab­ri­ko in­ter­ je­ro kū­ry­bi­niai spren­di­mai: kryp­ tys ir va­rian­tai“ plu­šė­ju­si jung­ti­nė ko­man­da bend­ra­min­čiams bei vi­ siems be­si­do­min­tiems pri­sta­tė ke­ tu­rių die­nų dar­bo re­zul­ta­tą.

Pro­jek­te da­ly­va­vo in­ter­je­ro di­zai­ ne­riai And­rius Ta­ma­šaus­kas, Min­ dau­gas Me­le­nis, gra­fi­kos di­zai­ne­ riai Emi­li­ja Lau­ži­kai­tė, Ed­mun­das Luk­mi­nas, fo­tog­ra­fė Li­na Me­le­nė, dai­li­nin­kas And­rius Mie­žis, skulp­ to­rius Ro­lan­das Rep­šys, o dirb­tu­ vėms va­do­va­vo ar­chi­tek­tas Vi­ta­li­ jus Jan­kū­nas.

Įvai­ria­ly­pę ko­man­dą su­bū­ręs tiks­las – su­kur­ti Kul­tū­ros fab­ri­ko ves­ti­biu­lių in­ter­je­ro vi­zi­ją. Ši erd­ vė – tar­si sta­ti­nio vi­zi­ti­nė kor­te­ lė, ji taps ir bend­ra vi­sų šio pa­sta­to „įna­mių“ su­si­ti­ki­mo vie­ta.

Tad M.Me­le­nio ir A.Ta­ma­šaus­ko su­kur­to­se tri­ma­tė­se vi­zua­li­za­ci­jo­ se siek­ta at­spin­dė­ti tiek čia įsi­kur­ sian­čių kū­ry­bi­nin­kų po­rei­kius, tiek kū­ry­bi­nės veik­los pri­gim­tį.

Tarp be­to­no – ve­jos sa­la

Pir­ma­sis in­ter­je­ro kū­rė­jų pri­sta­ ty­tos kon­cep­ci­jos įspū­dis – iš­gry­ nin­tos for­mos, sai­kas, erd­vės pra­ ban­ga.

In­ter­je­ro spren­di­muo­se iš­ryš­kė­ ja dia­lo­gas tarp se­na ir nau­ja – rau­ do­nų ply­tų konst­ruk­ci­ja ir mo­der­

nios de­ta­lės, ci­vi­li­za­ci­jos ir gam­tos – be­to­ni­nių plokš­tu­mų fo­ne tar­ si ink­liu­zas iš­ny­ran­ti ža­lios ve­jos sa­le­lė.

Ori­gi­na­laus di­zai­no bal­dai, švies­tu­vai čia taip pat ku­ria sa­ vi­tą, iš­skir­ti­nį erd­vės vei­dą bei ver­čia su­klus­ti – čia iš­ties „re­zi­ duo­ja“ ne­stan­dar­tiš­kai mąs­tan­ tys žmo­nės.

O se­no­jo fab­ri­ko trans­for­ma­ci­ ją į mo­der­nų kū­ry­bi­nių in­dust­ri­jų cent­rą, kū­rė­jų aki­mis, tu­rė­tų liu­ dy­ti sie­na per abu aukš­tus be­si­ drie­kian­ti švie­čian­ti juos­ta.

Dirb­tu­vių va­do­vas ar­chi­tek­tas V.Jan­kū­nas ma­no, jog įsi­klau­sius į ko­le­gų, ki­tų nea­be­jin­gų klai­pė­die­čių pa­sta­bas šis pro­jek­tas iš­vys die­nos švie­są.

12

Ki­taip: V.Jan­kū­nas, kaip ir ki­ti dirb­tu­vė­se da­ly­va­vę ko­le­gos, pri­sta­ty­

mui pa­si­rin­ko šmaikš­tų įvaiz­dį – dar­bi­nį kom­bi­ne­zo­ną.

Pro­jek­to or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

12

TREČIADIENIS, gegužės 30, 2012

namai rubrika

Kū­rė­jai siu­va­si bū­si­mų­jų na­mų rū­bą 11 „Pa­si­bai­gus kū­ry­bi­ nėms dirb­tu­vėms, no­rė­jo­si pa­teik­ To­bu­lu­mui ri­bų nė­ra

ti ko­ky­biš­ką dar­bą bei iš­sklai­dy­ti tą ne­ži­no­my­bės šy­dą, kaip ga­lė­tų at­ ro­dy­ti bū­si­mie­ji kū­ry­bi­nin­kų na­ mai“, – tei­gė ar­chi­tek­tas. V.Jan­ kū­no nuo­mo­ne, iš es­mės pro­jek­tą bū­tų ga­li­ma va­din­ti sėk­min­gu, ta­ čiau pa­šne­ko­vas ap­gai­les­ta­vo, jog į šių dirb­tu­vių ko­man­dos gre­tas neį­ si­lie­jo dau­giau kū­rė­jų.

– Ko­dėl kū­ry­bi­nė ko­man­da ap­ si­ri­bo­jo tik vie­nu pro­jek­tu?

– Tie­siog tar­pu­sa­vy­je dis­ku­tuo­da­ mi nu­spren­dė­me, kad lai­ko tar­pas – la­bai trum­pas, da­ly­vių skai­čius taip pat ne­di­de­lis, te­ko ap­si­spręs­ ti, ar ge­ne­ruo­ti tris es­ki­zi­nio lyg­ mens va­rian­tus, ar ge­riau pri­sta­ty­ti bend­rą ir iki ga­lo iš­baig­tą, konk­re­ tų ko­man­di­nį dar­bą – ko­ky­biš­ką tri­ma­tę vi­zua­li­za­ci­ją. Pa­si­rin­ko­me pa­sta­rą­jį va­rian­tą.

– Dirb­tu­vės bu­vo at­vi­ros vi­ siems kū­rė­jams. Kaip ma­no­te, ko­dėl šis pro­jek­tas neį­ga­vo pla­ tes­nio at­gar­sio?

– Ga­lė­čiau drau­giš­kai mes­ti ak­me­ nį į tuos žmo­nes, ku­rie daug kal­ba, bet kai rei­kia iš tie­sų im­tis ini­cia­ty­ vos, jų ne­be­lie­ka. Kaip or­ga­ni­za­to­ riai pa­da­rė­me ge­rą įdir­bį. Pro­jek­tas bu­vo pla­čiai nu­švies­tas tiek spau­ do­je, tiek in­ter­ne­te, žmo­nės bu­vo kvie­čia­mi ir as­me­niš­kai. Ta­čiau, pa­vyz­džiui, iš ma­no kvies­tų še­šių kū­rė­jų at­si­lie­pė tik vie­nas. To­dėl esu

STATINIŲ IR INŽINERINIŲ SISTEMŲ TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR APTARNAVIMAS S. Šimkaus g. 8, Klaipėda Tel. (8 46) 216 481 Mob. +370 614 19971 prieziura@inreal.lt

WWW.INREAL.LT/PRIEZIURA

Triu­kas: po­li­me­ri­nės epok­si­di­nės grin­dys su­ku­ria van­dens pa­vir­šiaus efek­tą. Min­dau­go Me­le­nio ir And­riaus Ta­ma­šaus­ko vi­zua­li­za­ci­jos

la­bai dė­kin­gas tiems žmo­nėms, ku­ rie pa­siel­gė vi­suo­me­niš­kai, au­ko­jo sa­vo lai­ką. Iš­ties pir­mi­nė kon­cep­ ci­ja bu­vo to­kia, jog su­si­rin­kus skir­ tin­gų sek­to­rių kū­rė­jams su­si­da­rys trys ke­tu­rios gru­pės, ku­rios pa­siū­ lys skir­tin­gus va­rian­tus, o po pri­ sta­ty­mo spe­cia­lis­tams, vi­suo­me­nei, dis­ku­si­jų, ver­tin­to­jų nuo­mo­ne, bus iš­rink­tas ge­riau­sias va­rian­tas.

– Ta­čiau kai nė­ra ga­li­my­bės pa­ si­rink­ti, ga­li su­si­da­ry­ti įspū­dis, kad šis pro­jek­tas jau sa­vai­me ne­kves­tio­nuo­ja­mas?

– Jo­kiu bū­du. Ir ren­gi­nio me­tu ak­ cen­ta­vo­me, kad pa­teik­tas dar­bas nė­ra kons­tan­ta. Tie­siog iš­sa­kė­me sa­vo idė­jas, o to­liau – dis­ku­tuo­ki­ me ir bend­ro­mis jė­go­mis kur­ki­me sa­vo kul­tū­ros fab­ri­ko – sa­vo na­ mų – in­ter­je­rą, o ne tū­no­ki­me at­ ski­ruo­se ka­bi­ne­tuo­se.

– Į ko­kias pa­sta­bas at­si­žvelg­si­te?

– Iš es­mės di­de­lių pa­sta­bų, prieš­ta­ ra­vi­mų ne­bu­vo, vei­kiau – drau­giš­ki pa­siū­ly­mai. Žmo­nės la­bai džiau­gė­ si, kad ap­skri­tai kaž­kas įvy­ko, kad ga­li­ma nu­ma­ty­ti ir sva­jo­ti, kas gi to­je erd­vė­je bus, kaip ji ga­lė­tų at­ro­ dy­ti. Ži­no­ma, į iš­sa­ky­tą nuo­mo­nę, pa­ste­bė­ji­mus at­si­žvelg­si­me. Tar­ki­ me, žmo­nėms iš es­mės pa­ti­ko idė­

ja, kad in­for­ma­ci­niuo­se sten­duo­se, lo­go­ti­puo­se ne­rei­kė­tų pa­bėg­ti nuo pa­sta­to praei­ties, kad juo­se tu­rė­tų at­si­spin­dė­tų fab­ri­ko sim­bo­li­ka.

Ta­čiau pri­sta­ty­ta­sis Kul­tū­ros fab­ri­ko lo­go­ti­pas kai ku­riems pa­si­ ro­dė per­ne­lyg fun­da­men­ta­lus, ag­ re­sy­vus, ne­su­si­jęs su kū­ry­ba.

Ma­ny­čiau, kad jis šiek tiek ko­re­ guo­sis – gal įgis švel­nes­nių li­ni­jų, bus me­niš­kes­nis, links­mes­nis, spal­ vin­ges­nis.

Tam tik­rų dis­ku­si­jų ki­lo ir dėl in­ ter­je­ro frag­men­tų. Pa­vyz­džiui, va­ di­na­mo­ji pie­ve­lė, ant ku­rios žmo­nės ga­lė­tų pri­gul­ti ar pri­sės­ti, įrė­min­ ta sta­čia­kam­pio for­mo­je, nors tu­ rė­jo­me ir ki­to­kią idė­ją – kad ji ga­ lė­tų bū­ti plas­tiš­ka, tar­si išau­gu­si iš grin­dų. Pa­si­ro­dė, kad ši pir­mi­ nė idė­ja ver­tin­to­jams bu­vo priim­ ti­nes­nė, nei mū­sų pa­teik­tas ga­lu­ ti­nis va­rian­tas. To­dėl ma­nau, kad šį mo­men­tą ir­gi ko­re­guo­si­me. Taip pat iš­dis­ku­ta­vo­me, jog ves­ti­biu­ly­je ga­lė­tų at­si­ras­ti koks gy­vas daik­tas – kaip an­tai in­te­rak­ty­vi sie­na, ant ku­rios bū­tų ga­li­ma už­ra­šy­ti sa­vo nuo­mo­nę, at­si­lie­pi­mus, pri­kli­juo­ji nuo­trau­ką ir pa­na­šiai.

Tai­gi rea­guo­da­mi į pa­sta­bas, pa­ siū­ly­mus, pro­jek­tą tik­rai to­bu­lin­si­ me, ma­ny­čiau, ta pro­ga su­reng­si­me ir dar vie­ną dis­ku­si­ją.

Ak­cen­tai: ne­stan­dar­ti­niam ob­jek­tui – ne­stan­dar­ti­niai bal­dai.

In­for­ma­ci­ja Klai­pė­dos cent­re esan­tis se­na­sis ta­

ba­ko fab­ri­kas – XX a. pr. in­dust­ri­nis ob­ jek­tas, ku­ris šiuo me­tu re­konst­ruo­ja­ mas į kū­ry­bi­nių vers­lų ir me­no in­ku­ ba­to­rių. Jo veik­los pra­džia nu­ma­ty­ta 2013-ai­siais.

Kul­tū­ros fab­ri­ko vi­zi­ja – kū­ry­bi­nių

vers­lų at­sto­vų ir me­ni­nin­kų sam­bū­ rio cent­ras, bei dar­bo vie­ta.

At­vi­ros in­ter­je­ro kū­ry­bi­nės dirb­tu­

vės – Klai­pė­do­je su­reng­to I kū­ry­bi­ nių in­dust­ri­jų fes­ti­va­lio „IK­RA sa­vai­ tė“ da­lis.

Jų me­tu per ke­tu­rias die­nas da­ly­

viai tu­rė­jo su­kur­ti Kul­tū­ros fab­ri­ko in­ for­ma­ci­nę iš­ka­bą, pir­mo­jo aukš­to ves­ ti­biu­liui skir­tus prii­ma­mo­jo sta­lą (bar­ je­rą), lau­kia­mo­jo bal­dus, sie­nos de­ko­ rą (skulp­tū­ros, gra­fi­kos spren­di­niai), švies­tu­vus bei pa­teik­ti ki­tus kū­ry­bi­ nius spren­di­mus.

Skel­bia­ma Kur­hau­zo res­tau­ra­vi­mo pra­džia Pa­lan­go­je de­šimt­me­tį mies­tie­čių bei sve­čių akis ba­dę Kur­hau­zo de­ gė­siai ne­tru­kus virs is­to­ri­ja – šian­ dien bus pa­skelb­ta ofi­cia­li ku­ror­to sim­bo­liu va­di­na­mo pa­sta­to res­tau­ ra­vi­mo pra­džia.

Pla­nai: ti­ki­ma­si, jog mer­din­tis Pa­lan­gos sim­bo­lis iki me­tų pa­bai­gos jau

at­gaus pir­mykš­tį išo­ri­nį vaiz­dą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Į at­gims­tan­čio sta­ti­nio sie­ną bus įmū­ry­ta sim­bo­li­nė kap­su­lė, ku­rio­ je bus pa­lik­ta ži­nia atei­ties kar­toms apie jo pri­si­kė­li­mą.

Pla­nuo­ja­ma, jog mū­ri­nės Kur­ hau­zo da­lies res­tau­ra­vi­mo dar­bai, ku­riuos at­liks kon­kur­są lai­mė­ju­ si uos­ta­mies­čio bend­ro­vė „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“, truks dve­jus me­tus. „Pir­ma­sis lau­kian­tis dar­bas – iš­ kuop­ti gais­ro pa­da­ri­nius. Ta­da jau pra­dė­si­me mū­rų, per­dan­gų, sto­ gų konst­ruk­ci­jų at­sta­ty­mą. Iki šių me­tų pa­bai­gos Pa­lan­gos sim­bo­lis jau tu­rė­tų at­gau­ti pir­mykš­tį išo­ri­nį

vaiz­dą. Vi­daus įren­gi­mo ir pa­sta­to gro­žy­bių at­kū­ri­mo dar­bai bus tę­ sia­mi ki­tą­met“, – pa­sa­ko­jo bend­ ro­vės di­rek­to­rius Al­das Kliu­kas.

Jis pa­brė­žė, kad res­tau­ra­to­riai pui­kiai su­pran­ta, koks reikš­min­ gas šis pa­sta­tas Pa­lan­gai, o kar­tu ir vi­sai Lie­tu­vai, tad bus sie­kia­ma iš­ sau­go­ti kuo dau­giau au­ten­tiš­kų de­ ta­lių, ku­rių ne­su­nai­ki­no Kur­hau­zą nu­siau­bu­si ug­nis ir il­gus me­tus už­ si­tę­su­si ne­ži­nia dėl jo atei­ties.

Pa­l an­gos kur­h au­zas su­d e­g ė 2002-ųjų rugp­jū­tį. Po il­gai tru­ku­ sių sa­vi­val­dy­bės gin­čų su pa­sta­ to bend­ra­sa­vi­nin­kiais 2011 m. prie sta­ti­nio bu­vo su­for­muo­tas 52,7 aro skly­pas, o šiais me­tais mū­ri­nės da­ lies res­tau­ra­ci­jos pir­ma­jam eta­pui nu­ma­ty­ta lė­šų.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ tas sky­rė 300 tūkst., iš Vy­riau­sy­bės

1,8

– tiek mln. li­tų siekia pas­ ta­to res­tau­ra­vi­mo pro­jek­ to pir­mo­jo eta­po ver­tė. gau­ta 700 tūkst., dar 400 tūkst. li­ tų tam nu­ma­tė Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­ bė. Me­tų pra­džio­je pa­reng­tas sa­vi­ val­dy­bei pri­klau­san­čios Kur­hau­zo da­lies res­tau­ra­ci­jos ir pri­tai­ky­mo pro­jek­tas (ar­chi­tek­tė – Lai­ma Šlio­ ge­rie­nė).

Pas­ta­to res­tau­ra­vi­mo pro­jek­ to pir­mo­jo eta­po ver­tė – maž­daug 1,8 mln. li­tų. „Klai­pė­dos“ inf.

13

trečiadienis, gegužės 30, 2012

sportas trečioji sėkmė

Pašalintas iš rinktinės

K.Lavrinovičiaus indėlis

Klaipėdos „Jambo“ vienuolikė, Joniškyje net 5:1 nugalėjusi „Taip-Žygio” ekipą, iškovojo trečią pergalę Lietuvos futbolo 2-osios lygos Vakarų zonos čempionate. Šeimininkai pirmieji pasiekė įvartį, tačiau tai tik supykdė klaipėdiečius. Po du įvarčius nugalėtojams pelnė A.Bačianskis ir E.Razonas.

20-metis saugas Adamas Ljajičius pašalintas iš Serbijos rinktinės už tai, kad prieš draugišką mačą su Ispanija (0:2) negiedojo šalies himno.

Musulmonų tikėjimą išpažįstantis ir mažumą religiniu aspektu komandoje sudarantis futbolininkas atsisakė giedoti dėl asmeninių priežasčių.

Italijos krepšinio čempionato atkrintamųjų varžybų pirmosiose pusfinalio rungtynėse Sienos „Montepaschi“ klubas namuose 91:68 (23:21, 31:17, 18:14, 19:16) pranoko Sasario „Banco di Sardegna“ ekipą.

Kšyštofas Lavrinovičius per 25 min. pelnė 19 taškų ir surinko net 29 naudingumo balus.

Pergalės sostinėje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vilniuje surengto „Sensei“ klubo karatė kiokušin čempionate sėkmingai rungtyniavo uostamiesčio „Tensho“ komandos nariai, laimėję dešimt medalių.

Dėmesys: V.Grubliauskas (kairėje) treneriui A.Juškėnui įteikė vertingą paveikslą.

Vytauto Petriko nuotr.

Sezono pabaigai – dovanų lietus Trečius metus paeiliui Lietuvos čempionais tapę Klaipėdos „Žemaitijos dragūno“ rankininkai sezoną baigė šventiniu vakaru, kurio metu ne tik sulaukė sveikinimų, bet ir patys padėkojo rėmėjams, padėjusiems siekti pergalių.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rankininkų kelią nužvelgė klubo vadybininkas Vygantas Vaišnoras, komandos prezidentas Egidijus Skarbalius verslininkams ir visiems kitiems, kurie padėjo „dragūnams“, įteikė nuotraukas ant drobių, kuriose buvo parašyta: „Jūs esate 8-asis žaidėjas“. „Rankininkai tarė žodį – laimėjo, dabar eilė tarti atsakomąjį žo-

dį Klaipėdos politikams“, – sakė meras Vytautas Grubliauskas, turėdamas omeny didesnį klubo finansavimą.

Ne visi rankininkai galės mėgautis atostogomis. Jonas Truchanovičius, Benas Petreikis, Karolis Stropus, Gražvydas Juška ir Tadas Stankevičius kartu su treneriu Artūru Juškėnu šiomis dienomis išvyks į Lietuvos rinktinės keturių dienų stovyklą Varėnoje. Po jos bus žinoma, kurie iš klaipėdiečių gins

Įspūdingai: vakaro metu sve-

čiai galėjo apžiūrėti laimėtą taurę, kuri tapo didžiausiu „dragūnų“ trofėjumi.

nacionalinės komandos spalvas svarbiose pasaulio čempionato atrankos rungtynėse su Lenkija. Birželio 9 d. susitikimas vyks Lietuvoje, po savaitės – pas kaimynus.

Kaip reikia skinti pergales, pavyzdį parodė jauniausias tarp klaipėdiečių Ugnius Mikalauskis. Svorio iki 30 kg grupėje rungtyniavęs 8-metis užėmė pirmą vietą ketvirtose varžybose paeiliui.

Tokia pat sėkmių grandine gali pasigirti ir Kęstutis Staponas, sostinėje šventęs įtikinamas pergales.

Varžovams neįveikiamu buvo ir 15-metis Erikas Tilvikas (per 70 kg), kovas laimėjęs žymia persvara.

Finale laimėti jėgų pristigo ir sidabro medaliais turėjo tenkintis Ernestas Bagočius, Andrius Nanaronis, Mantas Varanavičius ir Gediminas Kaminskas. Bronzos medaliais apdovanoti Lukas Kembrė, Greta Bagočiūtė ir Matas Vilimas.

Sostinėje kovojo apie 400 dalyvių iš 10 šalies klubų. Kuris geresnis, siekė įrodyti sportininkai nuo 5 iki 17 metų. Rezultatais patenkintas klubo vadovas Darius Glodenis sakė, kad prieš vasaros atostogas auklėtinių laukia nelengvas – meistriškumo egzaminas, po kurio sportininkai iškovos teisę ryšėti aukštesnio lygio diržus.

Varžybose: specialistai išvydo

nemažai aukšto lygio kovų.

19

trečiadienis, gegužės 30, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“.

Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių.

Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 5 d.

Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai, tad pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Šiandien pravers gebėjimas susitarti, padorumas, tiesumas ir principingumas.

Jautis (04 21–05 20). Sulauksite pagyrų ir įvertinimo darbe, mokymo įstaigoje. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Vėžys (06 22–07 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas.

Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių elgesio jausitės prislėgtas. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite savęs.

Mergelė (08 24–09 23). Sėkminga diena bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis ir šeima. Jausite jų supratimą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Emocijos trukdys įgyvendinti planus ir projektus. Pasimankštinkite, palįskite po dušu, pakvėpuokite grynu oru, kuo greičiau atsikratykite įtampos, ir viskas susitvarkys.

Skorpionas (10 24–11 22). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite kitų žmonių darbo metodus ir būdus. Skirsis jūsų ir autoritetingo žmogaus požiūris į vertybes ir tai jus trikdys. Atsargiau vertinkite įvairius dalykus, įdėmiau pažvelkite į susidariusią situaciją.

Ožiaragis (12 22–01 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite.

Vandenis (01 21–02 19). Nespręskite estetinių klausimų, neanalizuokite vertybių, nes tam šiuo metu jūsų sugebėjimų nepakanka. Bet ir miegoti nevalia – reikia mokytis, mąstyti, kurti naujas idėjas. Žuvys (02 20–03 20). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Turėsite pakankamai laiko ir jėgų seniai atidėliotiems planams įgyvendinti.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvo­ je bus gana vėsu ir lietinga. Šiandien temperatūra sieks 11–16 laipsnių šilu­ mos, daug kur trumpai palis. Ketvirtadienio naktį žymesnio lietaus nenu­ matoma, vietomis galimos šalnos iki 2 laipsnių šalčio. Dieną daug kur trum­ pai palis, sušils iki 12–17 laipsnių.

Šiandien, gegužės 30 d.

+13

+13

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+13

Šiauliai

Klaipėda

+13

Panevėžys

+11

Utena

+14

5.01 22.06 17.05

151-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 215 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+14

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +19 Brazilija +27 Briuselis +21 Dublinas +18 Kairas +32 Keiptaunas +19 Kopenhaga +15

kokteilis Lyg iš „Žvaigž­džių ka­rų“ Ano­kia pa­slap­tis, kad ne­tru­kus, bir­že­ lio 8-ąją, Len­ki­jo­je, o ki­tą die­ną – Uk­rai­ no­je pra­si­dės Eu­ro­pos fut­bo­lo pir­me­ ny­bės. Joms in­ten­sy­v iai ruo­šė­si abi vals­ty­bės. Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis ir per li­ku­sias ki­tas or­ga­ni­za­to­riai pri­sta­ to tai, kas lau­k ia į čem­pio­na­tą at­v yk­ sian­čių spor­ti­nin­k ų, aist­ruo­lių. Ži­n iask­lai­dai bu­vo pa­ro­dy­t i Char­ko­ vo nau­ji ke­lių po­li­ci­nin­kų, ly­dė­sian­čių au­to­bu­sus mo­to­cik­lais, kos­tiu­mai.

Be­re­g int šmaikš­t ie­ji so­cia­l i­n ių tink­ lų at­sto­vai tei­sėt­var­k i­nin­kus pa­krikš­ ti­jo de­san­t i­n in­kais iš kos­mo­so, ki­t i – hu­sa­rais. O mun­du­rai, anot hu­mo­ro mė­gė­jų, nu­ko­pi­juo­t i iš gar­sio­jo fil­mo „Žvaigž­d žių ka­rai“.

Pra­neš­ta, kad kiek­vie­ną ko­man­dų au­ to­bu­są ly­dės pa­tru­l i­nis au­to­mo­bi­lis ir ke­tu­r i mo­to­cik­lai.

Aky­lu­mas: to­kie mo­to­cik­lai su­ps

fut­bo­lo rink­ti­nių au­to­bu­sus.

po­l i­c i­n in­k ai iš „Žvaigž­džių ka­rų“ trauks žmo­ nių dė­me­sį.

Kos­t iu­m ai:

„Aš – vi­siš­kas idio­tas“ Ir ap­skri­tai Uk­rai­no­je ne­trūks­ta links­ mų nuo­t y­k ių. Kaip an­tai Dnep­ro­pet­ rovs­ke, ša­l ia vie­no di­d žiau­sių pre­k y­ bos cent­r ų, pa­sta­tė gi­gan­t iš­ką fut­bo­ lo ka­muo­l į. O du įkau­šę jau­nuo­liai pa­ ban­dė nu­spir­t i ge­ro­kai už juos aukš­ tes­n į eks­po­na­tą.

Vai­ki­nai bu­vo su­lai­ky­ti ir iš jų pa­rei­ka­ lau­ta at­ly­g in­t i pa­da­r y­tą 16 tūkst. JAV do­le­r ių ža­lą. Ka­dan­g i apie to­k ią su­ mą smar­kuo­l iai ga­l i tik sap­nuo­ti, pre­ ky­bos cent­ro at­sto­vai nu­spren­dė su­ reng­t i vie­š ą pre­ven­ci­n į at­gai­la­v i­mo bū­dą.

Abu jau­nuo­liai tu­rė­jo vi­są pa­rą sto­vė­ti ša­lia įžy­mio­jo ka­muo­lio, ant kak­lo už­ si­ka­bi­nę di­d žiu­l ius trans­pa­ran­tus su už­ra­šu: „Aš – vi­siš­kas idio­tas, su­dau­ žiau „Eu­ro-2012“ ka­muo­l į“.

Links­mie­ji tirš­čiai Ga­vo po­l i­ci­n in­kai nau­ją au­to­mo­bi­l į ir nu­spren­dė pa­tik­rin­ti, ar vis­kas vei­kia: – Švie­sos – vei­k ia, gar­so sig­na­las – vei­ kia, po­sū­kių sig­na­lai – vei­kia, ne­vei­kia, vei­k ia, ne­vei­k ia. Čes­ka (397 719; vyk­siu į Uk­rai­ną iš ar­ti pa­ma­ty­ti tuos „Žvaigž­džių ka­rų“ de­san­ti­nin­kus)

Londonas +24 Madridas +31 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +25 Oslas +15 Paryžius +23 Pekinas +29

Praha +22 Ryga +14 Roma +25 Sidnėjus +17 Talinas +14 Tel Avivas +28 Tokijas +23 Varšuva +17

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+14

+14

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

Vardai Ferdinandas, Joana, Jomilė, Normantas, Vyliaudas, Žaneta

gegužės 30-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

11

13

12

10

5

12

13

12

11

4

12

13

12

10

8

rytoj

penktadienį

1431 m. Jean­ne d’Arc, per Šim­ta­me­t į ka­rą va­do­va­ vu­si pran­c ū­z ų ka­r iuo­ me­nei mū­šy­je prieš ang­ lus ir pa­sie­k u­si per­ga­lę, bu­vo ap­kal­t in­ta ere­z i­ja ir su­de­gin­ta ant lau­žo.

1609 m. Til­žė­je gi­mė Da­ nie­l ius Klei­nas, ku­n i­gas, kal­bi­nin­kas, pir­mo­sios lie­ tu­vių kal­bos gra­ma­t i­kos au­to­rius. Mi­rė 1666 m.

1826 m. gi­mė Zig­man­tas Sie­ra­kaus­kas, 1863 m. su­ki­li­mo Lie­tu­vos su­ki­ lė­lių va­das.

1958 m. gi­mė šve­dų po­ pgru­pės „Ro­xet­te“ vo­ka­ lis­tė Ma­rie Fred­riks­son.

1962 m. Ta­r y­bų Są­jun­ go­je pir­mą kar­tą kon­cer­ ta­vo ame­r i­k ie­čių džia­ zo gru­pė, va­do­vau­ja­ma Ben­ny Good­man.

1963 m. ura­ga­no au­ko­ mis Pa­kis­ta­no ry­tuo­se ta­ po 10 tūkst. gy­ven­to­jų.

1973 m. po 32 me­t ų prieš­prie­šos Va­ka­rų Vo­ kie­t i­ja ir Če­kos­lo­va­k i­ ja nor­ma­li­za­vo tar­pu­sa­ vio san­ty­kius.

1994 m. Iz­rae­lis pa­lei­do šim­tus ne­lais­vė­je ka­lin­ tų pa­les­ti­nie­čių.

XVIII Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis. Li­ko 2 die­nos

I.But­ma­nas – nu­gink­luo­jan­tis sak­so­fo­nu XVIII Klai­pė­dos pi­ lies džia­zo fes­ti­va­lio sce­no­je – Ru­si­jos gran­das Igo­ris But­ ma­nas, sak­so­fo­nu nu­gink­la­vęs dvi ga­ lin­giau­sias pa­sau­lio vals­ty­bes.

Dau­ge­liui pro­tu ne­su­vo­kia­mas fak­ tas, kad ryš­kiau­sio ir bran­giau­sio Ru­si­jos džia­zo mu­zi­kan­to, ku­riam at­vi­ra kiek­vie­no pa­sau­li­nio fes­ti­va­ lio sce­na, kon­cer­tas Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­ly­je – ne­mo­ka­mas. „Mums iš­ties di­de­lė gar­bė, kad bran­giau­sias, mėgs­ta­miau­sias Ru­ si­jos džia­zo mu­zi­kan­tas, sak­so­fo­ nis­tas Igo­ris But­ma­nas, ku­ris sa­ vo gy­ve­ni­mą pa­šven­tė džia­zi­nės mu­zi­kos po­pu­lia­ri­ni­mui, ne­pa­ si­di­džia­vo ir su­ti­ko at­vyk­ti į mū­ sų fes­ti­va­lį. Jo mu­zi­ki­nės kar­je­ros ga­lė­tų pa­vy­dė­ti bet ku­ris Va­ka­ rų ša­lies džiaz­me­nas: dar gy­ve­ nant SSRS jam te­ko lai­mė gro­ti su gar­siau­siais JAV mu­zi­kan­tais, ku­ rie pa­ste­bė­jo ta­len­tin­gą jau­nuo­lį ir su­tei­kė jam ga­li­my­bę mo­ky­tis bei gro­ti JAV“, – džiau­gė­si fes­ti­va­lio va­do­vė In­ga Grub­liaus­kie­nė.

26 me­tų at­vy­kęs į JAV iš ša­lies, kur, anot pa­ties I.But­ma­no, jis – dvi­de­ šimt­me­tis vai­kė­zas – su­ža­vi iš­le­pin­ tą Niu­jor­ko pub­li­ką, tam­pa sce­nos pa­ži­ba ir nu­my­lė­ti­niu, kvie­čia­mu į pres­ti­ži­nes lai­das, gro­ti so­lo par­ti­ jas gar­siuo­se kvar­te­tuo­se, da­ly­vau­ti pro­jek­tuo­se su ki­tais žy­miais mu­zi­ kan­tais. Taip jau su­ta­po, kad jis ta­ po sa­vo­tiš­ku Šal­to­jo ka­ro pa­bai­gos skel­bė­ju, ne­są­mo­nin­gai nu­tie­su­siu ne tik mu­zi­ki­nius til­tus tarp Mask­ vos ir Niu­jor­ko. Ma­tyt, neat­si­tik­ti­

Faktai

Gabumai: I.But­ma­nas nutiesė ne tik muzikinius tiltus tarp Maskvos ir Niujorko.

nai vals­ty­bių suar­tė­ji­mo ryš­kiau­siu sim­bo­liu ta­po džia­zas, pa­ti de­mok­ ra­tiš­kiau­sia mu­zi­ka, ku­rio­je, anot pa­ties mu­zi­kan­to, įskie­py­ta ypa­tin­ga lais­vės dva­sia, ska­ti­nan­ti to­le­ran­ci­ją, įsi­klau­sy­mą ir su­pra­ti­mą. To­kiu sim­ bo­liu ga­lė­jo tap­ti tik ryš­kus ta­len­tas, ku­ris ir šian­dien džia­zo mu­zi­ką su­ vo­kia kaip ypa­tin­gą mi­si­ją, kaip kul­ tū­rų, pra­smių ir emo­ci­jų sin­te­zę, su­ bu­rian­čią mi­li­jo­nus žmo­nių. „Sa­vo ša­ly­je I.But­ma­nas de­da vi­sas pa­stan­gas, kvies­da­mas pa­ čius ge­riau­sius šios mu­zi­kos at­li­ kė­jus iš Va­ka­rų į sa­vo or­ga­ni­zuo­ja­ mus fes­ti­va­lius. Šiuo at­žvil­giu mes,

Klai­pė­dos fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai, esa­me bend­ra­min­čiai ir bend­ra­žy­ giai, nes at­lie­ka­me tą pa­čią mi­si­ ją – sten­gia­mės kas­met pri­sta­ty­ti ryš­kiau­sias pa­sau­li­nes džia­zo mu­ zi­kos žvaigž­des, kad Va­ka­rų Lie­ tu­vos klau­sy­to­jai at­ras­tų džia­zo tei­kia­mą vi­di­nės lais­vės už­tai­są ir ki­taip įver­tin­tų šią mu­zi­ką. Prieš I.But­ma­ną gal­vas nu­len­kė net ša­ lių pre­zi­den­tai. Ma­nau, jo pa­si­ro­ dy­mas pa­lenks ir di­džiau­sių skep­ ti­kų šir­dis, na, o me­lo­ma­nams tai bus di­džiu­lis gy­ve­ni­mo įvy­kis“, – vy­lė­si I.Grub­liaus­kie­nė. www.jazz.lt

I.But­ma­nas, sak­so­fo­no vir­tuo­zas, di­r i­ gen­tas, klu­bo sa­v i­n in­kas ir te­le­v i­z i­jos ve­dė­jas, yra ryš­k iau­sia džia­zo žvaigž­ dė Ru­si­jo­je.

Gi­mė 1961 m. Le­ning­ra­de (da­bar Sankt Pe­ter­bur­gas), o nuo 11 me­tų pra­dė­jo gro­ ti klar­ne­tu. 1976 m. įsto­jo į Rims­kio-Kor­ sa­ko­vo mu­zi­kos ko­le­džą, kur ant­rai­siais stu­di­jų me­tais kla­si­ki­nį klar­ne­tą iš­kei­tė į džia­zi­nį sak­so­fo­ną.

1983 m. gro­jo Ole­go Lundst­re­mo big­ ben­de – ge­riau­sia­me SSRS. Ki­tais me­tais Ni­kas Le­vi­novs­kis pa­kvie­tė jį pri­si­jung­ ti prie ge­rai ži­no­mos gru­pės „Al­leg­ro“, su ku­ria te­ko gro­ti tre­jus me­tus. So­vie­tų Są­ jun­go­je, ša­ly­je, ku­rio­je gy­ve­no 300 mi­li­ jo­nų gy­ven­to­jų, Igo­ris bu­vo ži­no­mas kaip ge­riau­sias te­no­ri­nis sak­so­fo­nis­tas.

1987 m. at­ke­lia­vęs į Ame­ri­ką, Ma­sa­čiu­ set­se, Berk­lio mu­zi­kos ko­le­dže pa­si­rin­ko at­li­ki­mo ir kom­po­zi­ci­jos spe­cia­ly­bę. Tuo me­tu, kai Igo­ris at­vy­ko į Jung­ti­nes Vals­ti­ jas, jau bu­vo įsi­kū­ręs ke­le­to gar­bin­giau­sių Ame­ri­kos džia­zo at­li­kė­jų „fa­nų“ klu­bas. Dar bū­da­mas SSRS Igo­ris bu­vo pa­kvies­tas gro­ ti su gast­ro­liuo­jan­čiais ame­ri­kie­čių mu­zi­ kan­tais – Dei­vu Bru­be­ku, Čik Ko­rėa, Pa­tu Me­te­ni, Ga­riu Bur­to­nu, Lui­su Bel­so­nu ir Gro­ve­riu Va­šing­to­nu jau­nes­niuo­ju, ku­ris pri­glau­dė mu­zi­kan­tą po sa­vo spar­nu.

I.But­ma­nas va­do­va­vo sa­vo pa­ties gru­pei su Rei­čel Z. Bos­to­ne pir­mau­jan­čia­me džia­zo klu­be „The Re­gat­ta­bar“ ir bu­vo pa­grin­di­nis so­lis­tas Bi­lio Tei­lo­ro kvar­te­te, Vol­te­rio Dei­vi­ so jau­nes­nio­jo kvar­te­te bei Mon­ti Alek­san­ de­rio kvin­te­te. Jis pa­si­ro­dė per „The To­day Show“, „Good Mor­ning Ame­ri­ca“ bei per dau­ gy­bę ki­tų tarp­tau­ti­nių pro­gra­mų.

1990 m. I.But­ma­nas su­gro­jo be­veik vi­ suo­se di­džiuo­siuo­se džia­zo fes­ti­va­liuo­se, to­kiuo­se kaip „JVC Jazz Fes­ti­val“ Niu­jor­ ke, „Bos­ton Glo­be Jazz Fes­ti­val“ Bos­to­ne, „Lio­nel Hamp­ton Jazz Fes­ti­val“ Ida­he bei „Fes­ti­val In­ter­na­tio­na­le de Jazz de Mont­ real“ Ka­na­do­je.

Tais me­tais Igo­ris per­si­kė­lė į Ru­si­ją ir ne­tru­kus ta­po „džia­zo til­tu tarp Mask­vos ir Niu­jor­ko“, į Ru­si­ją jis pri­trau­kė ir gro­jo kar­tu su Edžiu Go­me­zu, Le­niu Vai­tu, Džo­ nu Aberk­rom­biu, Džo Lo­ku bei dau­ge­liu ki­tų mu­zi­kan­tų.