TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, gegužės 30 d., 2012 m. Nr. 125 (1324)
Komisijos dėl N.Venckienės neliečiamybės pirmi ninkė V.Baltraitienė tikisi apklausti ir pačią teisėją. Lietuva 5p.
diena.lt
Automobilį kasko draudžiantys vai ruotojai neturėtų nustebti, jei drau dikai paklaustų ir apie darbo vietą. Ekonomika 9p.
Stichijos smūgis Italijai: ko nesugriovė pirmas drebėjimas, pribaigė antras. Pasaulis 12p.
Rajono miškai – sostinės šiukšlinė
1,30 Lt
Natūralu ir normalu, kad reikės pasirinkti vieną iš dviejų. Su Tvarkos ir teisingumo partija į Seimą kandidatuojantis Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius
7p.
Miestas
2p.
Ryga menkės, Vilnius nesikeis Vakar Balt ijos šal ių nek ilnojamojo turto invest icijų forume pristatytos trijų Balt ijos valst ybių sost in ių gy ventojų skaič iaus prog nozės. Jos skelbia, jog 2030 m. Viln iuje ir Ry goje bus tiek pat – apie 560 tūkst. – gyventojų. Taip atsit iks dėl to, kad Rygoje gyventojų mažės, o viln ie čių skaičius nesikeis.
Miestas Derlius: Vilniaus rajono miškai garsėja ne tik miško gėrybėmis, bet ir šiukšlių gausa. Simono Švitros nuotr.
Padangos, plastikinės automobilių de talės, sudaužyti žibintai, šiferio lakštai ir paprastos buitinės atliekos. Tokiomis „gėrybėmis“ gali pasigirti arčiausiai sos tinės esančios Vilniaus rajono pamiškės.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vienas didelis sąvartynas
Apie sąvartyną Vilniaus rajono Zu jūnų kaimo prieigose klausinėjan čius žurnalistus vietos gyventojai tikino, kad vienas toks objektas čia išnyko visai neseniai. Marija pri sistačiusi moteris, paklausta apie sąvartyną, iš pradžių taip pat pa
rodė ranka į čia pat Zujūnų karjero pašonėje žaliuojančią pievelę. „Štai čia buvo sąvartynas, bet per pavasa rinę talką čia viską sutvarkė ir žolytę pasėjo. O daugiau sąvartynų pas mus nėra“, – tikino moteris, tačiau išgir dusi, kad ieškoma nelegalių sąvar tynų, tik mostelėjo ranka. – Ai, tai čia visur vienas didelis sąvartynas. Ypač daug šiukšlių miške. Į jį sunkvežimiais veža.“
2
3p.
Liaudies meistrus mokys verslo
2
TrečiADIENIS, Gegužės 30, 2012
miestas
Rajono miškai – sostinės šiukšlinė Mūšį su šiukšlintojais 1 Vilniaus rajone pralai mi visi – ir rajono valdžia, ir Ap
linkos apsaugos agentūra, ir sava noriai. Sutvarkius vieną nelegalų sąvartyną, po kurio laiko atsiran da naujas. Šiukšlintojai ieško vis įmantresnių, vis sunkiau pasie kiamų vietų. Teršiami privatūs miškai, plytgaliai ir šiferio nuo laužos beriami ir į geomorfologi nes griovas, susiformavusias prieš daugelį metų. Į moteriškės nurodytą miškelį užsukusius žurnalistus iš pradžių pasitiko krūvos padangų, tačiau, braunantis gilyn, „gėrybių“ tik daugėjo. Ėmė rastis netgi „spe cializuotų“ sąvartynų: krūva len gvųjų automobilių degalų bakų, už keliasdešimties metrų – salono apdailos detalių, rankenėlių, tepalų bakelių. Atsiranda spontaniškai
Kiek tokių spontaniškų sąvartynų atsiranda, kiek jų pavyksta užfik suoti ir sunaikinti, tiksliai pasakyti negali niekas. Net Vilniaus rajono aplinkos apsaugos agentūros vedė jas Mykolas Bekasėnas pripažįsta: kovoti su tokiu gyventojų nesąmo ningu elgesiu be galo sunku. „Spontaniškų sąvartynų skaičius visuomet išauga prieš akcijas „Da rom“. Žmonės tikisi, kad šiukšles kas nors išveš, todėl gabena jas ir meta ten, kur buvo laikinos aikš telės. Visiškai neseniai užfiksavo me vieną tokią aikštelę Lavoriškių miestelyje, Zujūnuose esame ap tikę bent tris aikšteles. Prie Avi žienių sugavome žmones, kurie jau buvo atvažiavę, išvertę į duobę ir ruošėsi užkasti statybines atlie kas. Privertėme juos šiukšles susi rinkti ir nuvežti priduoti į normalų sąvartyną“, – pastarųjų dienų įvy kius nupasakojo M.Bekasėnas. Kovoja su sodininkais
Atranka: kai kurios Zujūnų miškelio vietos primena specializuotus
sąvartynus – jose tik tam tikros rūšies šiukšlės.
Simono Švitros nuotr.
Didžiausia Vilniaus rajono proble ma, pasak M.Bekasėno, – sodų gy ventojai iš sostinės. Rūpesčių taip pat kelia atsitiktiniai turistauto jai. Dauguma jų nuniokoja aplinką, kur galbūt dar atvyks ne kartą ir ne du.
„Tai jau taisyklė. Kur sodai – ten pilna šiukšlių. Prišiukšlinta ir pa miškėse, ir prie ežerų. Orai atšy la ir visi miestiečiai skuba valgyti šašlykų į gamtą, į Vilniaus rajoną. Prisiperka mieste produktų, o pa kuotes kažkodėl nori išmesti čia pat, kur poilsiauja. Bet jei paval gei, pabuvai gryname ore, būk ge ras – susitvarkyk po savęs ir vežk į miestą, į konteinerį“, – piktino si Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas. Dalis poilsiautojų šiukšles vis dėlto susirenka, tačiau į miestą jų gabenti nesiruošia – sukrauna į ar timiausiose viešojo transporto sto telėse esančias šiukšliadėžes. „Toks poelgis taip pat neetiškas. Tokios šiukšliadėžės pastatytos smulkioms šiukšlėms – nuorūkai, pažymėtam bilietui, cigarečių pa keliui išmesti, tačiau ne didžiuliam šiukšlių prikrautam maišui. Paskui kelininkai pyksta, nes būtent jie tas šiukšles išveža. Jiems tai grynas nuostolis“, – dėstė M.Bekasėnas.
Ai, tai čia visur vienas didelis sąvartynas. Ypač daug šiukšlių miške. Į jį sunkveži miais veža.
vertėme tada juos savo šiukšles išgabenti ten, kur reikia“, – prisi minė M.Bekasėnas. Savo gyventojus sutramdė
Pasak M.Bekasėno, palyginti su ankstesniais metais, nelegaliai iš metamų statybinių šiukšlių su mažėjo bemaž penkis kartus. Ti kimasi, kad, nuo šių metų gegužės 1 d. įsigaliojus privalomam mokes čiui už šiukšlių išvežimą, turėtų gerokai sumažėti ir vietos gyven tojų išmetamų šiukšlių. „Anksčiau juk būdavo taip, jog žmogus dievagodavosi ir įrodinėda vo, kad pas jį šiukšlių nėra. Negami na jis šiukšlių, ir viskas, tad ir išvežti jam jų nereikia. Dabar, įvedus mo kesčius, šiukšlių turbūt atsiras pas visus“, – teigė M.Bekasėnas. Dienraščio žurnalistų kalbintas Zujūnų seniūnas Ruslanas Adaš kevičius patvirtino, kad iki gegužės 1 d. sutartis su šiukšlių vežėjais bu vo sudarę daugmaž 50 proc. gy ventojų. „Birželio pradžioje jau turėtų bū ti pirmieji naujosios tvarkos rezul tatai. Visaip buvo – ir pyko žmo nės, ir agresyvumo būta. Tačiau visiems paaiškinome, nustatėme mokesčius, kurie apskaičiuojami priklausomai nuo asmens turimo būsto ploto, ir tikimės, kad šiukš lių palaukėse bei pamiškėse gero kai sumažės“, – vylėsi R.Adaške vičius.
Teko gaudyti pačiam
Agentūros vedėjas pasidžiaugė, kad šiuo metu vis mažiau bėdų aplin kosaugininkams kelia statybinin kai. Iš didesnes statybas vykdan čių įmonių reikalaujama pristatyti pažymas, kad jie atliekas išvertė ne kur nors pamiškėje, o nuvežė į specialų sąvartyną. Mažesnes sta tybas stengiamasi kontroliuoti sa vo jėgomis. „Atsimenu atvejį, kai viena įmo nė, rodos, iš Utenos, tvarkė Žalgi rio ligoninę. Jie įsigudrino šiukšles vežti į Vilniaus rajoną. Bėrė beveik prie mano namų. Pamačiau nuva žiuojančią mašiną, nuėjau prie tos šiukšlių krūvos ir žiūriu, kad ten įvairūs kvitai tarp šiukšlių mėto si su tos ligoninės rekvizitais. Pri
Nepaiso taisyklių
Zujūnų seniūnas patikino, kad vil niečiai ir sodų gyventojai jo seniū nijoje nėra patys rimčiausi šiukš lintojai. Neretai bėdų čia pridaro savi žmonės. Neskuba tvarkytis ir privačių namų savininkai. „Tas miškelis, kuriame jūs buvo te, yra privati valda. Savo teritoriją mes sutvarkėme, o ten tvarkyti ne galime. Tai yra žmonių nuosavybė. Jie patys turėtų pirmi parodyti ini ciatyvą, galbūt kreiptis pagalbos. O šiaip neretai žmonės šiukšles me ta į pamiškes ne todėl, kad būtinai nori mišką sugadinti. Tiesiog jie nežino, kad yra sąvartynas, kuris tas šiukšles priima“, – apibendri no seniūnas.
Sumenkusi Ryga nebelenks Vilniaus Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Vakar Baltijos šalių nekilnojamojo turto investicijų forume pristaty tos trijų Baltijos valstybių sostinių gyventojų skaičiaus prognozės. Jos skelbia, kad 2030 m. Vilniuje ir Rygoje bus tiek pat gyventojų.
Vilniaus meras Artūras Zuokas, va kar dalyvaudamas Baltijos šalių ne kilnojamojo turto investicijų foru me, pristatė prognozes, kaip keisis trijų Baltijos valstybių sostinių gy ventojų skaičius. Remiantis mies tų prognozėmis, 2030 m. Vilniaus ir Rygos gyventojų skaičius bus vienodas. Esą Vilniaus gyventojų skaičius ateityje išliks stabilus, o, Latvijos universiteto prognozėmis, Rygos sostinės gyventojų skaičius tenden cingai mažės. Taigi 2030 m. Rygo je ir Vilniuje gyvens tiek pat – apie
560 tūkst. – žmonių. Kad šios pro gnozės realios, sakė ir „Vilniaus pla no“ direktoriaus pavaduotojas, vyr. architektas-urbanistas Mindaugas Pakalnis. Pasak jo, visos trys Bal tijos šalys, ypač Latvija, susiduria su labai didelėmis demografinėmis problemomis. Pašnekovo teigimu, Rygoje gyventojų skaičius yra smar kiai nukritęs. „Latvių profesorių daryta pro gnozė buvo šiek tiek švelnesnė. Bet jie neį vert in o dab artinės migracijos, be to, prognozė bu vo daryta prieš ekonominę kri zę. Tai, ką pamatėme tyrinėdami Viln iaus miestą, tiesa, Viln iu je dar ne taip, bet Lietuvos mas teliu, demografinė kreivė dar la biau nukritusi. Kadangi Latvijos sostinėje padėtis ir anksčiau bu vo prasta, per pastaruosius keletą metų ji turėjo pablogėti“, – aiš kino vyr. architektas-urbanistas M.Pakalnis.
Remiantis miestų prognozėmis, Talino gyventojų skaičius mažės nedaug. 2030-aisiais Estijos sos tinėje, kaip prognozuojama, gy vens apie 390 tūkst. žmonių. „Apskritai Europoje Baltijos re gionas šias demografinės duo bės problemas yra labiausiai pa jutęs. Tik estai yra tai pripažinę ir labai aiškiai deklaravę savo doku mentuose, t. y. kad Talino gyven tojų skaičius mažės, o didėjimą gali lemti tik migracija, – sakė M.Pa kalnis. – Pas mus ši tema nėra ta bu, bet šalies politikos, kaip elgtis, kai gyventojų skaičius šitaip mažė ja, neturime, „Lietuvos pažangos strategija 2030“ į tuos klausimus visai neatsako. Analogiškai yra ir Latvijoje – tas pats nutylėjimas, bent jau viešojoje erdvėje ši infor macija sunkiai prieinama.“ Architekto-urbanisto teigimu, šie rod ikl iai skaič iuojam i ats i žvelgiant į gimstamumą, bet ne
Pastovumas: Lietuvos sostinės gyventojų skaičius svyruoja tik labai
nedaug.
įvertinama migracija, kuri padarė labai didelę įtaką. Rygoje padėtis blogesnė nei Viln iuje, nes ten nėra pakankamai gyventojų, ku rie gyventų kitur, bet atvažiuotų į Rygą. Vilniuje, pasak jo, taip ge rai todėl, kad žmonės keliasi čia gyventi.
Simono Švitros nuotr.
„Užtat mūsų sostinės gyventojų skaičius nemažėja, turime gana tolygiai išvystytą kraštą, ir dabar vyksta procesas, kai žmonės mig ruoja į Vilnių. Latviai šito neturi, o tie, kurie migravo, jau yra Rygoje“, – liūdną kaimynų padėtį piešė pa šnekovas.
3
trečiADIENIS, gegužės 30, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Bandymai eina į pabaigą
Kuo daugiau žmo nių supažindinti su lietuviškais ama tais ir skatinti pačių amatininkų vers lumą. Tokius tiks lus kelia vakar sosti nėje pristatyto pro jekto iniciatoriai.
Vilniaus nuotekų valykloje bai giami naujųjų dumblo apdoroji mo įrenginių bandymai. Visu pa jėgumu gaminti elektros ir šilumi nę energiją iš pūdytuvuose apdo rojant dumblą išgautų dujų rengia masi liepos viduryje.
Dilema: amatininkai turi pasirinkti, gaminti serijinius pigesnius dirbinius ar brangesnius kokybiškus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Amatininkus mokys verslo Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Menininkai ir vadybininkai
Vilniaus senamiesčio atnaujini mo agentūra su Vilniaus amati ninkų asociacija pristatė projektą „Amatininkystės naujovės verslo politikoje“. Vilnių dalyvauti programoje pakvietė Florencijos savivaldybė. Projektu bus siekiama gaivinti ir skatinti amatininkystę, tobulin ti amatininkų verslumo įgūdžius, užmegzti ryšius su Europos šalių amatininkais. Vilniaus dailiųjų amatų asocia cijos prezidentės Indrės Rutkaus kaitės teigimu, amatininkai da bar susiduria su dilema – gaminti serijinius pigesnius dirbinius ar brangesnius kokybiškus. „Lietuviai galbūt neturi pinigų tiems brangesniems kūriniams pirkti, o dėl turistų yra kita bėda – nėra geros rinkodaros, nėra vys tomos geros reklamos“, – amati ninkų verslo problemas vardijo I.Rutkauskaitė. Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų depar tamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas pritarė, kad amatų srityje būtina vystyti rinkodarą. „Amatininkai įdeda dvasios į kūrinius, bet juos dar reikia ir parduoti“, – sakė jis. „Reikia pa simokyti verslo skatinimo amatų srityje. Juk amatininkai – ne eko nomistai, daug dalykų jiems tie siog būtų nauja“, – pritarė Vil niaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriaus pareigas laikinai einanti Jūratė Raugalienė. Šiuo metu nemažai amatininkų dirba su verslo liudijimais. „Ama tininkai, kurie yra įstoję į asocia ciją kaip fiziniai asmenys, dirba su verslo liudijimais, vykdo in dividualią veiklą arba dirba pagal
autorines sutartis. Daug amati ninkų yra įkūrę viešąsias įstaigas arba uždarąsias akcines bendro ves ir yra įstoję į asociaciją kaip juridiniai asmenys. Amatinin kų organizacijos dirba keliomis kryptimis: jos turi tautinio pavel do sertifikatą ir pristato tautodai lę, taip pat pristato tam tikrus lai kotarpius, tokius kaip viduramžiai ar Renesansas, ir yra sekcija ama tininkų, kurie pristato šiuolaiki nius gaminius pagal poreikį“, – aiškino Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos prezidentė.
Indrė Rutkauskaitė:
Lietuviai galbūt netu ri pinigų tiems bran gesniems kūriniams pirkti, o dėl turistų yra kita bėda – nėra geros rinkodaros. M.Skarupskas pridūrė, kad ama tininkams padaryta 50 proc. nuo laida verslo liudijimams įsigyti. „Amatininkas nėra vien tas, ku ris savo rankomis sukuria dirbinį. Jis yra ir savo darbų vadybininkas, ir veiklos organizatorius, ir stu dentų praktikos vadovas, moky tojas“, – sakė I.Rutkauskaitė. Žingsnis po žingsnio
Galerijos-dirbtuvės „Meno niša“ juvelyrė Marytė Gurevičienė pro jekto pristatymo konferencijoje pasidalijo amatininkų pečius sle giančiais rūpesčiais. „Susikūrus auksakalių gildi jai, buvo sunku gauti patalpas. Jas remontuoti turėjome iš savo lėšų. Kultūra juk nėra ta sritis, kur da romas „biznis“, ji reikalauja su pratimo ir palaikymo. Žingsnis po žingsnio gavome truputėlį pa
ramos, kad pastato išvaizda bū tų bent patrauklesnė. Tačiau vi sa kita gula ant mūsų pečių, o mus palaiko tik vis dar rusenan tis entuziazmas. Kartais jaučiame nuovargį ir nusivylimą, kad dėme sio skiriama labai mažai“, – sakė M.Gurevičienė. Juvelyrė pasakojo, kad turi tam tikrą privilegiją mokėti „labai mažytę“ patalpų nuomą, tačiau tūkstantinės sąskaitos už šildymą ir kitas paslaugas džiaugtis nelei džia. „Tai yra buitis, bet ji labai skaudi. Nelabai kam esame Lietu voje įdomūs, nors esame įdomūs atvažiuojantiems iš užsienio“, – sakė menininkė. Nepakankama, M.Gurevičienės įsitikinimu, yra ir edukacinių pro gramų plėtra. „Žmonės gali ateiti, jiems papasakojame, kaip viskas daroma, tačiau kas iš to? Jie nori prisiliesti, patys išbandyti amatą, o kiekvienas prisilietimas kainuo ja. Mokykloms taip pat neskiria ma lėšų būtent tokiems dalykams. Tačiau tikiuosi, kad reikalai pasi taisys. Jeigu savivaldybė mus ma tys kaip vėliavėlę, kuri ne tik puo selėja, bet ir propaguoja Vilniaus kultūrą, manau, kad viskas bus
gerai“, – viltinga gaidele kalbą už baigė juvelyrė. Arčiau žmogaus
Projekto įgyvendinimo laikotar piu Lietuvos amatininkai stengsis pasimokyti iš kuo daugiau užsie nio šalių gerosios praktikos pa vyzdžių, lankysis kitų šalių me nininkų ir amatininkų dirbtuvėse; bus organizuojami teminiai vizi tai, rengiami mokymo seminarai, amatų atgaivinimo istoriniuose miestuose planai. Per trejus me tus bus surengti aštuoni tarptau tiniai teminiai seminarai. Vilniaus dailiųjų amatų asocia cijos prezidentė I.Rutkauskaitė vylėsi, kad projektas padės vykdy ti asociacijos uždavinius vienyti ir reprezentuoti amatų atstovus. Ar timiausiuose asociacijos planuose – įkurtuvės ir mugė. „Asociacija planuoja įsikurti Savičiaus gatvėje, buvusiose gale rijos „Aukso avis“ patalpose. Jose bus įkurtas Vilniaus amatų cent ras. Be to, rugpjūtį organizuojama Baltramiejaus mugė, kurioje ama tai reprezentuojami per miestie tišką kultūrą“, – artimiausius planus vardijo I.Rutkauskaitė.
Prieš savaitę buvo išbandytos ir pradėjo veikti dvi dumblo džio vyklos. Visi kiti svarbiausi dumblo apdorojimo įrenginiai – pūdytuvai ir termohidrolizės įrenginiai – jau taip pat veikia. Išbandyta bei pa leista ir naujoji katilinė – jos katilai jau visu pajėgumu gamina garą. Prasidėjus nuolatinei eksploa tacijai, susidariusios biodujos bus nuolat tiekiamos į katilinėje esan čius garo katilus ir naudojamos elektros energijai gaminti ar pa talpoms šildyti. Apdorotas džio vyklose išdžiovintas dumblas bus perkeliamas į dumblo saugyklas, o vėliau galės būti panaudotas že mės ūkyje. Bendrovės „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimo direktoriaus pavaduotojo Lino Didriko teigi mu, šiuo metu baigiami montuo ti papildomi įrenginiai, dengiamas dumblo sandėliavimo aikštelės stogas. „Birželį projektas bus pateiktas įvertinti valstybinei komisijai, o vasaros viduryje, tikimės, naujieji dumblo apdorojimo įrenginiai jau veiks“, – sakė L.Didrikas. Vilniaus nuotekų valykloje per parą išvaloma apie 113 tūkst. kubi nių metrų nuotekų, todėl kasdien susidaro apie 200 tonų nusausin to nuotekų dumblo. Dalis susida rančio dumblo kompostuojama, o perteklinis nusausintas dumblas išvežamas į laukus. Kadangi nė ra pakankamai plotų, kuriems jis būtų reikalingas, be to, dumblo iš vežimas priklauso nuo meteoro loginių sąlygų, dumblas kaupiasi nuotekų valyklos dumblo saugoji mo aikštelėje. Pradėjus veikti naujiems dumb lo apdorojimo įrenginiams Vil niuje bus itin efektyviai išspręstas dumblo tvarkymo klausimas. Nu matoma, kad per parą liks tik 40 kub. metrų džiovinto dumblo. VD inf.
Informacija apie projektą 2012–2014 m. įgyvendinamam pro jektui iš Europos regioninio plėtros fondo skiriama 125 tūkst. eurų (apie 430 tūkst. litų).
valdybių asociacija (Bulgarija), Bur gaso savivaldybė (Bulgarija), Barselo nos prekybos rūmai (Ispanija), Aakto universiteto meno ir dizaino mokyk la (Suomija), Rygos savivaldybė (Lat vija), Airijos amatų taryba, Budapeš to įmonių agentūra (Vengrija), Slova kijos pramonės ir prekybos rūmai, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra. Projektas INNOCR AFTS yra Europos teritorinio bendradar biavimo tikslo programos INTER RED IVC dalis.
Projekte „Amatininkystės naujovės verslo politikoje“ (INNOCRAFTS) da lyvauja 15 partnerių – institucijų iš 11 Europos šalių: Florencijos savival dybė (Italija), Toskanos savivaldy bių asociacija (Italija), Prancūzijos nacionalinis menų ir amatų institu tas, Reimso savivaldybė (Prancūzi ja), Andalūzijos paveldo visuomeni nis fondas (Ispanija), Bistricos savi Vilniaus dailiųjų amatų asociacija valdybė (Rumunija), Regiono savi vienija 21 narį.
Eksp ert as: nuotek ų
val ykl os darbo kokybę neseniai įvertino ir miesto meras Artūras Zuokas.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
4
TrečiADIENIS, gegužės 30, 2012
miestas
Baksnoja į merijos valdininkus Visuomenininkai, kuriems gresia atsakomybė už susirinkimų organi zavimo tvarkos pažeidimą, mano, kad Vilniaus miesto savivaldybės valdininkai piktnaudžiavo tarny bine padėtimi ir turi būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Tokius pareiškimus Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo posėdyje va kar padarė visuomenininkai Alvydas Medalinskas ir Bronislovas Genzelis. „Toliau žiūrėsime, koks bus spren dimas birželio 19 d. Jie – pareigūnai, visuomenės ir piliečių tarnai. Savi valdybė įsivedė leidimų sistemą, ra šo, kad suderino, kai organizatoriai sako, kad nesutinka, kad nevary kit mūsų į purvyną, tai žemina ren ginį. Jie nepasidomėjo, kad nesau gi teritorija, kur vielos, kuoliukai. Jie
neatliko savo pareigų, galbūt kenkė, kliudė mums atlikti pilietinę akciją“, – po teismo posėdžio žurnalistams sakė A.Medalinskas.
Savivaldybė įsivedė leidimų sistemą, rašo, kad suderino, kai or ganizatoriai sako, kad nesutinka, kad neva rykit mūsų į purvyną, tai žemina renginį. Administracinę bylą nagrinė janti teisėja Virginija Liudvinavi čienė nusprendė iš sostinės savi valdybės išsireikalauti įrodymus, kad Sąjūdžio iniciatyvinės grupės
nariai gavo pažymėjimus apie ren ginį. Be to, savivaldybė kitam teis mo posėdžiui, kuris vyks birželio 19 d., turės pateikti dokumentus dėl kito tądien vykusio mitingo. Visuomenininkai turėjo leidimą kovo 17 d. rengti mitingą prie Sei mo, automobilių stovėjimo aikš telėje, nuo 15 iki 17 val. Tačiau jų organizuotas mitingas vyko nuo 14 val. Tą pačią dieną protesto ak ciją rengė ir į Lietuvos lenkų mo kyklų streiko komitetą susibūrę lenkų tautinių mažumų atstovai. Jie surengė protesto eitynes nuo Seimo iki Vyriausybės bei mitingą prieš Švietimo įstatymą – reikala vo atsisakyti vienodų brandos eg zaminų. Jų mitingas vyko pirmoje dienos pusėje.
Piketas: visuomenininkai teisiami už tai, kad kovo 17 d. prie Seimo mi
VD, BNS inf.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
tingavo nenustatytu laiku.
Gelbėtojai jau ruošiasi Vilniaus miesto savivaldybė nuo birželio 1 d., penktadienio, skelbia maudymosi sezono pradžią. Sa vivaldybė iš viso prižiūri penkis miesto paplūdimius – Žaliųjų eže rų, Salotės, prie Neries Žirmūnuo se, Valakampių pirmąjį ir antrąjį.
Merijos Viešųjų ryšių skyrius pra nešė, kad juose penktadienį pradės dirbti gelbėtojai. Kaip teigiama pra nešime, maudymosi sezonui šiais metais jau pasiruošta: visuose pa plūdimiuose išvalytas dugnas, atvež ta ir paskleista apie 1,1 tūkst. kubinių metrų smėlio, pastatyta 10 informa cinių stendų, 60 naujų šiukšliadė žių, 13 šiukšlių konteinerių, išvaly ti ir dezinfekuoti visi lauko tualetai, suremontuoti šeši krepšinio stovai, atnaujinti tinkliukai, nupirkti ir pa kabinti aštuoni tinklinio tinklai. Šiais metais paplūdimys Žirmū nuose 100 metrų praplatintas į vieną ir kitą pusę, išvalytos pakrantės, sutvarkytas įvažiavimo kelias, įrengta mobili prieplauka. Valakam pių pirmajame paplūdimyje įreng tas atskiras paplūdimys vaikams. Taip pat nupirkta dešimt naujų paplūdimio skėčių, penki nau ji gelbėjimo ratai, penkios gelbėji mosi liemenės, penki megafonai, 17 aprangos komplektų gelbėtojams. Atlikta visų motorinių valčių bei variklių, irklinių valčių registracija ir techninė apžiūra. Šiais metais, kaip ir pernai, pa plūdimiuose dirbs 17 gelbėtojų, kasdien budės po du kiekviename paplūdimyje. Vilniaus miesto sa vivaldybė teigia dar svarstysianti, ar nereikėtų priimti daugiau gelbė tojų. Kaip ir kasmet, sudaryta su tartis su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratori ja dėl vandens tyrimų paplūdimių maudyklose. Anot savivaldybės, vanduo paplūdimiuose atitinka nustatytas higienos normas. VD, BNS inf.
17
gelbėtojų
šiemet, kaip ir pernai dirbs paplūdimuose.
5
TrečiADIENIS, gegužės 30, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Sprendimai – po teisėjos apklausos Seimo laikinosios komisijos, kuri spręs, ar turi būti panaikinta Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės tei sinė neliečiamybė, vadovė Virginija Baltraitienė apie jai tekusį darbą kol kas kalba labai atsargiai.
s.gudavicius@diena.lt
– Kada komisija rinksis į po sėdį? – dienraštis paklausė V.Balt raitienės. – Turėtume susirinkti po kiek dau giau nei savaitės – birželio 7 d., ketvirtadienį.
– O kodėl antrasis posėdis tik birželio 7-ąją? – Matot, norime, kad posėdyje da lyvautų visi komisijos nariai arba bent dauguma jų. Šią savaitę Sei me nevyksta plenariniai posėdžiai, mažiau dirba ir komitetai. Todėl nemažai Seimo narių yra išvykę į apygardas dirbti su rinkėjais ir grįš tik kitą savaitę, į numatomus ple narinius posėdžius. Tada ir bus ga lima surengti efektyvesnį komisijos posėdį, kuriame dalyvautų daugu ma jos narių, o ne vienas kitas. Be to, apie tai, kad birželio 7 d. vyks laikinosios komisijos posėdis, pra nešėm į jį kviečiamiems asmenims. – Kas tai turėtų būti? – Kviečiame prokuratūros atstovus ir pačią teisėją N.Venckienę. – Ji žadėjo atvykti? – Dar neturime atsakymo, bet ti kimės, kad atvyks. Kol kas nebuvo gauta jokios informacijos, kad būtų kokių nors priežasčių neatvykti. – O neatsitiks taip, kad teisėja naudosis įvairiais būdais vil kinti procesą, neatvykdama į jūsų vadovaujamos komisijos posėdžius? – Nenorėčiau komentuoti galimy bių, kas būtų, jeigu būtų. Mes kvie čiame ir tikimės, kad atvyks vi si kviečiami. Bus atsižvelgiama ir į tas priežastis, kurias nurodys neat vykstantys asmenys. Gal tai tikrai bus pateisinamos priežastys, todėl
Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) jau pasiekia pirmieji skun dai dėl galimo rinkėjų papirkinė jimo.
Trečiadienį posėdyje VRK bal suos, ar pripažinti pažeidimu Seimo nario Mindaugo Basčio įsteigtą prizą žvejų varžybose Ša kių ežere „Karpių loterija“. Šias žvejų varžybas organizuoja Še šupės euroregiono turizmo in formacijos centras kartu su pri vačia bendrove. Žvejys, pagavęs specialiu že tonu pažymėtą karpį, žetoną gali išsikeisti į prizą. Vieną iš 100 litų vertės piniginių prizų yra įsteigęs Seimo narys socialdemokratas M.Bastys – dėl jo ir skundžiamasi VRK. Skundas gautas elektroniniu paštu iš neprisistačiusio asmens. Kaip BNS sakė skundą su dar bo grupe nagrinėjęs VRK pirmi ninko pavaduotojas Pavelas Kuja lis, darbo grupė teikia sprendimo projektą, kad Seimo narys įsteig damas tokį prizą rinkėjų nepapir kinėja. „Mūsų vertinimu, papirki mo čia nėra, bet komisija balsuos, kaip nuspręs, toks sprendimas ir bus priimtas“, – sakė VRK pirmi ninko pavaduotojas. Taip pat VRK yra gavusi du gy ventojų skundus dėl asociacijos „Linas Publicum“ veiklos Šiau liuose. Gyventojai skundžiasi, kad
Stasys Gudavičius
– Tai bus pirmasis posėdis? – Ne, jau antrasis. Pirmasis įvyko praėjusią savaitę, kai tik komisija buvo sudaryta. Tai buvo darbinis, reglamentinis, arba procedūrinis, posėdis, skirtas aptarti, ką ir kaip darysime artimiausiu metu.
Užkliuvo prizas žvejams asociacija remia įvairius konkursus, dalija prizus, dovanėles, nemo kamai veža į turgų, taip pat plati na lankstinukus, kuriuose prista tant asociaciją daugiausia dėmesio skiriama vienam asmeniui – vers lininkui Linui Andruliui.
Pavelas Kujalis:
Mūsų vertinimu, papirkimo čia nė ra, bet komisija bal suos, kaip nuspręs, toks sprendimas ir bus priimtas. Lietuvos socialdemokratų par tija L.Andrulį yra iškėlusi kandi datu į Seimą Šiaulių kaimiškojo je apygardoje. Skundus parašę asmenys ma no, kad platinami lankstinukai yra politinės kampanijos dalis, o kandidatą pristatančios asocia cijos veiklą, susijusią su prizais ir t. t., sako esant rinkėjų papir kinėjimu. Pasak P.Kujalio, dėl šių skun dų sprendimo projektas dar ne paruoštas, laukiama papildomos informacijos. BNS inf.
Neapsieis: Seimo komisijos dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės
panaikinimo vadovė V.Baltraitienė abejoja, ar bus įmanoma priimti sprendimą neapklausus pačios teisėjos. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
negalima iš anksto smerkti tų, ku rie neatvyksta laiku. Tikėsimės, kad atvyks vėliau. – Ar komisija galėtų priimti kokį nors sprendimą be pačios teisė jos, kurios likimas sprendžia mas, dalyvavimo, jos pateiktų paaiškinimų, atsakymų į už duotus klausimus? – Nežinau, komisijoje mes turėsime pasižiūrėti, įvertinti situaciją, jei gu susidarytų tokia, kad teisėja il gą laiką pas mus neateina. Bet manau, kad vargu ar komisi jai būtų galima tokiu atveju priimti kokį nors sprendimą – rekomenduo ti Seimui panaikinti teisinę nelie čiamybę arba jos nepanaikinti. Vis tiek, matyt, turėtų būti išklausyta ta pusė. Bent jau iki šiol taip visuo met dirbo visos analogiškos laiki nosios tyrimo komisijos dėl teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Aš pati dar mąstau apie savo darbą, nes prasidėjo visokios versijos dėl jo. – Užteks vienos šios teisėjos apklausos? – Spręsime pagal situaciją. Gali būti, kad ir užteks. – Seimas nustatė, kad laikino ji komisija turi iki birželio 20 d. pateikti išvadą dėl N.Venc kienės teisinės neliečiamybės. Spėsite? – Žiūrėsim. Tikimės, kad spėsim.
– O gal netgi pavyktų ir greičiau apsispręsti, kaip buvo su Seimo nario Vito Matuzo neliečiamy be, – buvo duotas laikas iki bir želio 15-osios, bet apsispręsta gerokai greičiau? – Gali būti visaip. Juk gali būti, kad komisijos nariai jau birželio 7 d. nuspręs, jog jiems viskas aišku ir galima priimti tam tikrą spren dimą. Bet gali būti, kad neuž teks laiko ir iki birželio 20-osios. Daug priklauso nuo to, kaip pa vyks dirbti, apklausti kviečiamus pareigūnus, surinkti visą būtiną informaciją, su ja susipažinti, ko misijoje padiskutuoti apie visa tai, ką sužinojome. Žodžiu, kol kas sunku ką nors konkrečiai pasakyti, kol neįvyko tas birželio 7-ąją rengiamas po sėdis. Tik kai jis įvyks, turbūt galė sime ką nors konkrečiau matyti ir komentuoti. – Kaip vertintumėte kai kurių N.Venckienės šalininkų kalbas, kad komisijos pirmininke neva paskirta netinkama Seimo na rė, iš anksto angažuota komisi jai užduotu klausimu? – Nenorėčiau komentuoti pareikštų nuomonių. Aš pati dar mąstau apie savo darbą, nes prasidėjo visokios ver sijos dėl jo. Todėl nenoriu nieko komentuoti, kol komisija nesusi rinko į savo darbinius posėdžius. Viskas priklauso nuo komisijos – kaip ji daugumos balsais nu spręs, taip ir bus. Komisija turi kuo kruopščiau ir objektyviau at likti savo darbą. Tai ir bus siekia ma padaryti.
Pretenzija: neprisistatęs asmuo M.Bastį apskundė dėl 100 litų dydžio
prizo.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Prezidentė didžiuojasi Lietuva Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva gali didžiuotis dėl to, kaip ji įveikė ekonomikos nuosmukį.
Po susitikimo su Vilniuje viešinčiu Maltos prezidentu George’u Abe la Prezidentė priminė, kad Lietu va ėmėsi skubių taupymo prie monių ir 2009–2010 m. apkarpė išlaidas suma, kuri prilygo 12 proc. bendrojo vidaus produkto. „Lietuva sugebėjo susitvarky ti pati, be jokios finansinės pa galbos, išorinės paramos. Dabar jaučiamės stiprūs, patyrę ir iš
didūs. Žinoma, situacija Europo je dar neišspręsta. Atsipalaiduoti visiems per anksti“, – sakė Prezi dentė, atsakydama į Maltos žur nalistės klausimus. Siekdama suvaldyti krizę, Lie tuva griežtų taupymo priemonių ėmėsi anksčiau nei dauguma ki tų Europos šalių. Šalies ekono mika 2009 m. smuko beveik 15 proc. Kuklus 1,4 proc. augimas sugrįžo 2010 m., o pernai bend rasis vidaus produktas padidėjo 6 proc. Šiemet tikimasi 2,5 proc. augimo. VD, BNS inf.
6
TrečiADIENIS, gegužės 30, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Tuščios diskusijos dėl darbo santykių
Violeta Juodelienė
P
aklaus ęs viešų disk u sijų, kur iom is sąlyč io taškų ieško (ar bent jau teoriškai bando ieškoti) darbdav ių organ izacijų ir profe sinių sąjungų atstovai, nenorom prisimen i sov ietmečiu itin mėg tą pol it inės propagandos žanrą – plakatą. Riebus burž ujus su mil ijonų pri kimštais maišais ir sulysę darbi ninkai – it trys plokščią žemę lai kantys drambl iai iš senųjų vedų. Šalia – piešinys, agituojantis siek ti neį manomų darbo rez ultatų, penkmečio planus įgyvend int i per tris dienas, kaip sakoma vie nu ano meto kalambūru.
Lietuvą savo verslo stra teginiuose planuose įsi rašę užsieniečiai suge ba įkelti koją į mūsų ša lį nepaisydami net esą prasto Darbo kodekso. Tok ios prim it yv ios asociacijos iliustr uoja disk usijas, kur iom is bandoma suplakt i vandenį su aliejum i teig iant, kad toks miši nys – aukščiausio oktaninio skai čiaus degalai verslo varikliui. Kam naudinga provokuoti tokius beprasm ius ginčus? Kai du pe šasi, trečias laim i. Trečiojo vaid menį šiuo atveju atl ieka Vyr iau sybė. Pol it ik ai gal i brūkštelėt i riebų pliusą savo užduočių sąraše prie eilutės, kur ioje kalbama apie pa stangas pagerinti verslo aplinką, leidž iant jam tapti konkurencin gesn iam pas aulyje, sąlygas in vestuoti. Ar tos pastangos duos vaisių ir ar apskritai gal i atnešti būdamos bergždž ios – tai, atrodo, valdž iaž mog iams net nesvarbu. Lyg iai kaip ir nesvarbu, bus ar ne pa keistas Darbo kodeksas ir kaip iš esmės, skatinant kurti laik iną sias darbo vietas, įmanoma gero
kai pakelt i šal ies ūkio lygį. Svar biausia – imituoti veiklą. Apie tai, kad Lietuvoje darbo san tyk iai galėtų būti lankstesn i, po tencialūs investuotojai išties už simena – tačiau tik po to, kai pa žer ia galybę kitų verslo atmos ferą gadinančių veiksnių: mokes čių sistemos nestabilumą, viešo jo pirk imo neskaidr umą, kor up ciją, biurokrat iją. Tik tok ių pa stabų dideli ir maži valdžios žmo nės labai mėgsta neg irdėti. Valdž ios piramidėje šiltai įsikūrę saliamonai nemato ir permainų, atsirandančių dėl tų pačių inves tuotojų. Lietuvą savo verslo stra teginiuose planuose įsirašę užsie niečiai sugeba įkelt i koją į mūsų šalį nepaisydam i net esą prasto Darbo kodekso. O ją įkėlę įneša nemenkos sumaišt ies į tą pačią darbo rinką, kur ioje, prisim inus vieną plakatų, turėtų būti vien nosį krapštantys veltėdž iai. Puikus tok ios sumaišties pavyz dys susijęs su didelėmis užsienio bendrovėmis, per porą metų Lie tuvoje įkūrusiom is padal in ius. Į Lietuvą atėjusios ieškoti ne kokių pigių grioviakasių, bet informaci jos ir ryšių technolog ijų specia listų, šios įmonės it kok ia juodoji skylė iš tautinės rinkos susiurbė didelę dalį jų. Siurbtų dar dau giau, tik pasiū la pasirodė esant i per menka. Pasaul in io lyg io įmon ių reikala vimus atit inkant ys special istai, žinoma, neatsirado per naktį – pas naujuosius darbdav ius jie, susig undę ne tiek vos didesnė mis algom is, kiek vakar iet iška motyvacine sistema, tobulinimo si galimybėmis, atėjo iš kitų Lietu vos įmonių. Štai šios aukšto lyg io ir labai pa tyr usius special ist us išt ies pra rado per naktį, o rytą ėmė suk ti galvą, kur rast i gerų konkretaus verslo specifi ką išmanančių dar buotojų, kuriais netampama vien baigus universitetą. Sumaištis, kurią sukėlė vos pora investuotojų, iliustratyvi. Ji kalba ne apie kokią pigią darbo jėgą, ku ria Liet uva niekada nenur ungs Kinijos, bet nišines šakas, kuriose produktus kuria perspektyviau sia intelektuali darbo jėga. Šis pa vyzdys gana aišk iai parodo, ku ria linkme galėtų keist is sant y kiai darbo rinkoje ir kok ie pavo jai laukia tautinio verslo, jei jis no ri išlikti konkurencingas.
Atvirumas: energetikos ministras teigia, kad Lenkijai durų prisidėti prie naujos elektrinės projekto niekas neužtrenkė.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Laukia politinių sprendimų
L
ietuvos energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė, kad Lenkija laukia politinių sprendimų Lietuvoje, kad ga lėtų prisijungti prie naujos atominės elektrinės (AE) projekto Visagine.
Dalyvavimas būtų reikšmingas
2011 m. pabaigoje Lenkija pasitraukė iš projekto. Jį Lietuva toliau tęsė su partneriais Latvijoje bei Estijoje ir su strategine partnere – Japonijos kor poracija „Hitachi“. „Iš tikrųjų Lenkija laukia, kad Lie tuva suteiktų koncesiją šitam projek tui ir pagal tai jie vėl grįžtų į derybas. Lenkija sustabdė veiksmus, nepa sitraukė, ji laukia, kokie bus Lietu vos Seimo sprendimai, ir yra pasi ruošusi, turi didelį interesą. 2016 m. bus daug griežtesni aplinkosau gos standartai, galbūt Lenkija tikisi, ir mes juos paremiam, kad tie stan dartai nebūtų tokie griežti, kad būtų galima laipsniškai atsisakyti anglių naudojimo, bet vis tiek Šiaurės Rytų Lenkijoje elektros trūksta“, – inter viu lenkų kalba transliuojančiai radi jo stočiai „Znad Wilii“ antradienį sa kė A.Sekmokas. Anot jo, Lietuvai svarbu, kad Len kija prisijungtų prie Visagino AE projekto. Ministro teigimu, Lenkijos sprendimas grįžti į naujos AE pro jektą „duotų projektui dar platesnį regioninį pobūdį“. „Lenkijos dalyvavimas, be abejo, būtų labai reikšmingas, tai pabrėžia ir Europos Komisija“, – sakė A.Sek mokas. Investicijų apsaugos sutartis
Anot jo, koncesijos sutartis su „Hi tachi“ iš esmės yra investicijų ap saugos sutartis, o kiekvienas inves tuotojas nori pažiūrėti, kokiomis sąlygomis jo investicija ateitų į Lie
tuvą. Tai mažiausiai šimtai milijonų eurų: „Derybos su latviais ir estais tęsiamos, nes jiems taip pat svar bu sąlygos – turi būti garantijos, kad investicijos bus saugios ir neš naudą investuotojams.“ Ministras pabrėžė, kad Lietuva yra atvira ir kviečia dalytis žiniomis, pa tyrimu, „Hitachi“ technologijomis, net jei Lenkija vis dėlto nutartų ne dalyvauti projekte.
Arvydas Sekmokas:
Lenkijos dalyvavimas, be abejo, būtų labai reikšmingas, tai pabrėžia ir Europos Komisija. „Esame labai atviri, prašome daly vauti, esame pasiruošę dalytis žinio mis, patirtimi, technologiniais atra dimais, kuriuos „Hitachi“ atvežtų. Mes turime bendradarbiauti su Len kija kaip su gera kaimyne. Turi būti bendra europinė energetikos rinka. Aš per forumą (Katovicuose, Lenkijoje, – BNS past.) aiškiai pasakiau, kad mes tiesiame ranką Lenkijai prisijungti prie mūsų, dalyvauti mūsų projek tuose. Mes pasiruošę dalytis žinio mis, pasiruošę, turėdami generaci jos šaltinius, tiekti elektrą į Lenkiją. Tai buvo labai palankiai priimta“, – kalbėjo energetikos ministras. Derybas gali atnaujinti
Energetikos ministras neseniai sa kė neabejojantis, kad Lenkija svarsto galimybę grįžti į naujos AE Lietuvo je projektą. Ministro teigimu, Len kijai ypač svarbu užsitikrinti elekt
ros energijos generacijos pajėgumus Šiaurės Rytų regione, ir tai gali būti viena priežasčių prisijungti prie Vi sagino AE projekto. A.Sekmokas anksčiau teigė, kad sprendimas stabdyti dalyvavimą nau jos AE projekte 2011 m. pabaigoje buvo priimtas Lenkijos energetikos bend rovės „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE), o ministerija tam nepritarė. PGE viceprezidento Paulo Skow ronskio teigimu, įmonė gali atnaujin ti derybas, jei Lietuva būtų nusitei kusi pakeisti verslo sąlygas, kuriomis Lenkijos bendrovei siūloma dalyvauti Visagino AE projekte. Anksčiau Len kija norėjo gauti 1000 megavatų ga lios būsimoje naujoje AE. Šiuo metu Lietuva numato statyti vieną reakto rių, kurio galia – 1350 megavatų. VD, BNS inf.
Seime prasidėjo svarstymai Liet uvos Seimas pradėjo svarst yt i naujos AE koncesijos sutart ies pro jektą ir kit iems projektams įgyven dint i svarbių dok umentų paketą, kurį priėmus, vėliausiai iki biržel io 28 d. planuojama pasirašyt i konce sijos sutartį su Japonijos korporacija „Hitachi“ siek iant įgyvend int i maž daug 16–18 mlrd. litų vertės projektą. Konces ijos sut art ies projekt as nu mato, kad strateg inei invest uotojai Japon ijos korporacijai „Hitachi“ tu rėtų tekt i 20 proc. naujos branduo linės elektrinės valdymo įmonės ak cijų. Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, Latvijai turėtų atitekti 20 proc., o Es tijai – 22 proc. būsimos AE valdymo įmonės akcijų. Naują AE tik im as i pas tat yt i iki 2020–2022 m.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
TrečiADIENIS, gegužės 30, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Domina sekimo nauda
Jei, siekiant išsau goti nykstančias kaimo mokyklas, joms būtų sumažin ti reikalavimai tapti gimnazijomis, tai paveiktų mokymosi jose kokybę. Tuo įsitikinęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) nu rodė Specialiųjų tyrimų tarny bai (STT) iki birželio pateikti in formaciją, kaip keitėsi operaty vinė veikla priėmus įstatymo pa taisas, kurios palengvino sekimą.
Nuostoliai: moksleivių skaičius pastaraisiais metais mažėja visose kaimo vietovėse.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Menkesni reikalavimai – ne išeitis Pirmadienį Kėdainių rajone su rengtoje konferencijoje apie kai mo mokykloms kylančius iššūkius dalyvavęs Švietimo ir mokslo mi nisterijos vadovas pripažįsta, kad kaimo mokyklų išlikimo problema aktuali visos šalies mastu. Anot jo, tai lemia demografinė padėtis, o valdžios įstaigos, atsižvelgdamos į tai, kaimo mokykloms skiria di desnį finansavimą. „Kartais gerai tiesiogiai išsiaiš kinti, ar išties kaimas skriaudžia mas, nes ir valstybė, ir savival dybės tikrai vadovaujasi nuostata, kad kuo mažesnis vaikas, tuo mo kykla arčiau namų. Aišku, jei pa lygintume kaimo ir miesto mo kyklų finansavimą, neretai kaimo mokyklas lankantys mokiniai fi nans uojam i dvig ubai daug iau. Todėl natūralu, kad liūdna maty ti uždaromas mokyklas, bet vals tybė atitinkamą dėmesį skiria per finansavimą“, – BNS sakė G.Ste ponavičius.
Gintaras Steponavičius:
Kartais gerai tiesio giai išsiaiškinti, ar išties kaimas yra skriaudžiamas. Pasak ministro, kitas konferen cijoje aptartas klausimas – mo kymosi kaimo mokyklose kokybė, kaip ypač vyresnių klasių moki niams ir kaimuose, ir miestuose
sudaryti vienodas galimybes laiky ti baigiamuosius egzaminus ir sto ti į aukštąsias mokyklas. G.Stepo navičiaus teigimu, svarstoma, kad jei būtų sumažinti reikalavimai kaimo mokykloms tapti gimnazi jomis, galėtų nukentėti mokymo si kokybė. „Vyksta diskusija, ar turėtų būti nuleista kartelė akredituojant gim nazijas, vidurinio ugdymo progra mas kaimuose. Dabar tam, kad gimnazijos kaimuose veiktų, reikia turėti dvi vienuoliktas klases, ir vie nas iš siūlymų yra tai supaprastin ti bei padaryti, kad užtektų vienos vienuoliktos klasės. Bet tokiu atve ju akcentuojame, kad sunku nesant tam tikro mokinių skaičiaus užtik rinti pasirenkamųjų dalykų skaičių, kalbų ar kitų dalykų mokytis su stiprintai, o ne vien bendrąjį kur są išklausyti“, – kalbėjo jis. „Natūralu, kad paprastinami kai mų gimnazijų reikalavimai paveikia kokybę“, – pridūrė ministras.
Anot G.Steponavičiaus, kaimo mokyklų mažėja visoje Lietuvoje, išskyrus kelias savivaldybes. „Kaimo mokyklų išlikimo te ma aktuali visos Lietuvos mas tu, išskyrus turbūt Vilnių ir dar dvi savivaldybes, bet didžioji kai mo mokyklų uždarymo banga yra praėjusi. Pastaraisiais metais bu vo uždaroma tik po keliolika mo kyklų“, – teigė ministras. „Galėčiau pasakyti, kad nėra vieno specifin io rajono, nes visoje Lietuvoje mokinių mažėja. Galima sakyti, šiandien klausimas yra la biau ne apie mokyklų uždarymą, o apie pertvarkymą, nes iki 2015 m. nebeliks vidurinių mokyklų. Ir bū tent tokių vidurinių mokyklų kai me išsigryninimas – tapimas arba gimnazija, arba pagrindine moky kla, arba progimnazija – yra dis kusijų klausimas. Tokių mokyklų yra apie 100“, – kalbėjo G.Stepo navičius.
s.gudavicius@diena.lt
Su opozicine Tvarkos ir teisingumo partija į naująjį Seimą ketina kandi datuoti Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius.
Jis tikino jau esąs šios partijos na rys, nes įstatymai to nedraudžia Lietuvos banko valdybos nariams. Tačiau jeigu bus patvirtintas kan didatu į Seimą, V.Geralavičius ke tina atsisakyti pareigų centriniame šalies banke. Antradienį Tvarkos ir teisingu mo partija paskelbė, kad jos valdy bai buvo pristatytas partijos kan didatų abėcėlinis sąrašas naujos kadencijos Seimo rinkimuose, ku rie vyks šių metų spalio 14 d. Sąra še yra daugiau kaip 170 pavardžių. Valdyboje taip pat pritarta nuo statai, kad kand id at us į rink i mus vestų ir sąraše pirmu nume riu būtų partijos lyderis, 2004 m. apkaltos proceso būdu iš prezi
dento pareigų pašalintas Rolan das Paksas. Tiesa, jis galės kandidatuoti į Seimą tik tuo atveju, jeigu Konsti tucinis Teismas iki rinkimų neiš nagrinės bylos dėl neseniai priim to įstatymo, atveriančio jam kelią į parlamentarus, atitikties Kons titucijai arba jeigu išnagrinės, bet pripažins šį įstatymą konstituciš kai pagrįstu. Galutinį kandidatų sąrašą ir jų eiliškumą sąraše partijos tary ba patvirtins savo posėdyje, kuris turėtų įvykti rugpjūčio pradžio je Kaune. Abėcėliniame Tvarkos ir teisin gumo kandidatų sąraše įrašyta ir nuo 2004 m. pavasario Lietuvos banko valdyboje dirbančio V.Ge ralavičiaus pavardė. Jis dienraščiui aiškino, kad yra Tvarkos ir teis ing um o part ijos narys, todėl natūralu, jog parti ja sprendžia, ar jo pavardę įrašyti į galutinį kandidatų sąrašą. „Jo kie įstatymai nedraudžia Lietu
Nedraudžia: pasak V.Geralavičiaus, centrinio banko vadovas dėl jo da
lyvavimo partijos veikloje jokių pretenzijų nereiškia.
vos banko valdybos nariams da lyvaut i pol it inėje veikl oje, būti part ijų nar iais“, – paaišk in o V.Geralavičius. Pasak Lietuvos banko valdybos nario, nei centrinio banko valdy bos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, nei kiti aukšti šalies pareigūnai nė ra reiškę kokių nors pretenzijų dėl jo buvimo partijos nariu ir galimo kandidatavimo į Seimą.
Arvydas Anušauskas:
Akivaizdu, kad beprasmio popie rizmo, kai atskirai reikėjo kreiptis dėl kiekvienos kortelės, sumažėjo.
VD, BNS inf.
Iš Lietuvos banko veršis į Seimą Stasys Gudavičius
Tvirtindamas STT metinę veik los ataskaitą Seimo komitetas kartu nurodė pateikti informa ciją apie operatyvinės veiklos pokyčius, susijusius su 2011 m. gegužės ir liepos mėnesiais įsi galiojusiais Operatyvinės veiklos įstatymo pakeitimais, ir problemas, su kuriomis susidurta. Komiteto sprendime dėl STT metinės veiklos ataskaitos taip pat nurodoma pateikti informa ciją apie tarnyboje vykdomą ope ratyvinės veiklos vidaus kontrolę. Seimo praėjusių metų gegužę priimtomis pataisomis iš dalies pakeista telefoninių pokalbių klausymosi ir kito slapto seki mo sankcionavimo tvarka. Pagal pataisas teisėjas leidžia kreip tis nebe dėl konkretaus telefo no numerio, o dėl asmens. Todėl turėjo sumažėti teisėjų ir proku rorų darbo krūviai, nes anksčiau sankcijos reikėjo prašyti dėl at skiro telefono numerio.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
V.Geralavičius pranešė, kad tuo atveju, jeigu rugpjūtį partija pa tvirtins jį kandidatu į būsimą Sei mą, jis atsisakys darbo Lietu vos banko valdyboje: „Natūralu ir normalu, kad reikės pasirinkti vie ną iš dviejų.“ Tačiau ir šiaip šiam pareigūnui liko mažai laiko iki ka dencijos pabaigos – V.Geralavičius Lietuvos banko valdybos narys bus iki kitų metų pavasario.
„Tiesiog norime palyginti, kaip keitėsi operatyvinių prie monių naudojimas, ir prašo me STT pateikti tokius duome nis. Akivaizdu, kad beprasmio popierizmo, kai atskirai reikėjo kreiptis dėl kiekvienos kortelės, kiekvieno telefono sankcijos, su mažėjo“, – BNS sakė NSGK pir mininkas Arvydas Anušauskas. Klausiamas, ar STT atstovai išsakė ir kokių nors dėl naujo sios sankcionavimo tvarkos ki lusių problemų, komiteto vado vas atsakė neigiamai. Prieš porą metų Europos Ko misijos (EK) paskelbti skaičiai dėl 2008 m. Lietuvoje pateiktų prašymų vykdyti operatyvi nę veiklą sukėlė kai kurių poli tikų pasipiktinimą dėl esą šaly je vykstančio masinio sekimo. EK tada skelbė, kad teisėsauga į operatorius dėl duomenų patei kimo per 2008 m. kreipėsi dau giau nei 85 tūkst. kartų. Tuomet Seimo NSGK vadovas A.Anušauskas ir kitų institu cijų vadovai tvirtino, jog pateikti skaičiai keliskart išpūsti dėl skai čiavimo metodikos, nes dėl vie no asmens buvo kreipiamasi ir į kelis operatorius, taip pat jei se kamasis naudoja keletą to paties operatoriaus telefono numerių. VD, BNS inf.
9
trečiaDIENIS, gegužės 30, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,13 %
1,1
+0,50 %
–0,22 %
Rekordinė viešinimo kaina Lietuvos perėjimo prie skaitmeninės televi zijos reklamai Susisiekimo ministerija per 15 pastarųjų mėnesių išleido apie 7,4 mln. li tų. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2011 m. ir pirmą šių metų ketvirtį Susisie kimo ministerija tapo viešinimo paslaugų pirkimo rekordininke. Ji įsigijo 13,2 mln. li tų vertės paslaugų. Skaitmeninės televizijos reklamai transliuoti išleista 4,9 mln. litų, o ją sukurti kainavo dar 2,5 mln. litų.
mln. litų pritraukė Finansų ministerija, išplatinusi taupymo lakštų emisiją.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3487 DB svaras sterlingų 1 4,3211 JAV doleris 1 2,7527 Kanados doleris 1 2,6921 Latvijos latas 1 4,9482 Lenkijos zlotas 10 7,9481 Norvegijos krona 10 4,5843 Rusijos rublis 100 8,5807 Šveicarijos frankas 1 2,8732
pokytis
+0,5616 % +0,5351 % +0,5626 % +0,6844 % +0,0566 % –0,0805 % +0,0044 % –0,2720 % +0,0941 %
bo pobūdį.
„Shutterstock“ nuotr.
Draudžiantis vien stažo nepakanka Domisi darbo vieta
Anksčiau draudžiant automobi lį kasko bendroves domindavo tik klientų vairavimo stažas ir įvairūs transporto priemonės duomenys, o šiandien jos gali prašyti ir išsa mesnių duomenų apie klientą. Dienraščio skaitytojas Karolis P. (tikras vardas ir pavardė redakci jai žinomi) pasakojo, jog gegužės pradžioje, kai ieškojo draudimo bendrovės, kad savo automobilį apdraustų kasko, buvo nustebin tas susidomėjimu jo asmenine in formacija. Karolis P. sakė susirūpinęs, ko dėl vienos draudimo bendrovės atsakymas užtruko. Pasiteira vęs savo brokerio jis sužinojo, kad draudimo bendrovė per brokerį domisi kliento darboviete. Draudimo bendrovės pabrėžia, kad papildoma ir išsami informa cija padeda įvertinti veiklos rizi kas. Bendrovės „Ergo Lietuva“ Civilinės atsakomybės, nelaimin gų atsitikimų, transporto priemo nių ir sveikatos draudimo skyriaus vadovas Rimvydas Pocius pabrė žė, kad draudimas nėra papras tas verslas. Anot jo, tai ne įmokų rinkliava, o gebėjimas sudėtingoje finansinėje ir konkurencinėje ap linkoje tinkamai vykdyti prisiim tus įsipareigojimus.
Dyzelinas
Dujos
4,90
4,59
2,47
„Kvistija“
4,84
4,53
2,45
„Vakoil“
4,84
4,54
2,47
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
91,19 dol. už 1 brl. 107,15 dol. už 1 brl.
Lietuvos Vyriausybė patvirtino priemones, kurios užtikrins, kad Europos Komisija (EK) nestabdy tų europinės paramos išmokėji mo šaliai. Taip Vyriausybė atvėrė kelią birželį gauti maždaug 265,5 mln. eurų, arba 916,7 mln. litų, pa ramą.
Rizika: klientams, norintiems apdrausti automobilį kasko, gali tekti nurodyti ir duomenis apie savo dar
l.mrazauskaite@diena.lt
A 95
„Statoil“
Atvėrė kelią gauti paramą
Savo automobilį draudžiantys kasko neturėtų nustebti, jei draudimo bendrovės pasiteirau tų apie jų darbo vie tą ar pajamas. Nors šios bendrovės tiki na, kad tokie duo menys įtakos įmo kos dydžiui neturi.
Lina Mrazauskaitė
Vakar Tinklas
„Atsakingas ir profesionalus ri zikų valdymas, teigiamas draudi mo išmokų ir valdymo sąnaudų bei pasirašomų draudimo įmo kų santykis – pagrindas sėkmin gai draudimo veiklai užtikrinti“, – sakė R.Pocius.
Rimvydas Pocius:
Išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai drau džiami brangūs au tomobiliai, gali bū ti pasiteirauta ir apie asmens pajamas. Kuo daugiau duomenų
R.Pociaus teigimu, siekdama tin kamai įvertinti prisiimamą drau dimo riziką bendrovė taiko išsamią rizikos vertinimo metodiką. Prieš sudarant sutartį vertinamos visos aplinkybės, galinčios turėti įta kos draudžiamojo įvykio atsitiki mo tikimybei bei šio įvykio nuostolio dydžiui. „Vertinamas ne tik draudžia mos transporto priemonės rizi kingumas, pavyzdžiui, kokio se numo draudžiamas automobilis, koks jo darbinis tūris ir pan. Do mimasi ir apie automobilį drau džiantį vairuotoją, pavyzdžiui, kiek laiko jis vairuoja automobi
lį, kuriame mieste ir pan. Klien to veiklos pobūdis taip pat kartais gali turėti įtakos draudimo rizi kai“, – sakė pašnekovas. Jo teigimu, kasko vairuoto jai draudžiasi savanoriškai, no rėdami apsisaugoti nuo netikėtų nuostolių. Todėl su klientų ne mokumo problema, anot jo, su siduriama retai. Draudimo sutar tis įsigalioja tik sumokėjus įmoką, todėl draudimo bendrovės klientų nekredituoja. Vis dėlto draudimo bendroves gali sudominti ir klien tų finansinė padėtis. „Išskirtiniais atvejais, pavyz džiui, kai draudžiami brangūs au tomobiliai, gali būti pasiteirauta ir apie asmens pajamas. Pastebime, kad įmokas dažniausiai pradelsia ma sumokėti tiesiog pamiršus lai ku tai padaryti“, – sakė R.Pocius. Anot pašnekovo, draudimo bendrovė gali atsisakyti drausti kas ko, jei nėra galimybės apskaičiuoti draudimo riziką ir ją įvertinti. Lemia įmokos dydį
„Lietuvos draudimo“ Gyvento jų turto draudimo skyriaus vado vas Andrius Gimbickas sakė, kad prieš sudarydamos draudimo su tartį draudimo bendrovės siekia kuo tiksliau įvertinti kliento riziką ir visas su tuo susijusias aplinky bes. Anot jo, remiantis šiais duo menimis apskaičiuojama kliento įmoka, kuri kiekvienam yra indi
viduali ir priklauso nuo daugybės skirtingų aplinkybių. „Kuo daugiau duomenų klientas pateikia draudikams, tuo tiksliau galima įvertinti jo riziką ir apskai čiuoti individualią įmoką konkre čiu atveju. Todėl prieš sudarydami draudimo sutartį, ypač jei klientas draudžiasi pirmą kartą ir jo rizika dar nežinoma, draudikai stengiasi įvertinti kuo daugiau aplinkybių“, – sakė A.Gimbickas. Anot pašnekovo, draudėjams pa tariama draudimo bendrovei pa teikti visapusišką informaciją, nes nuo to pastebimai gali sumažėti draudimo įmoka: „Be jokios abejo nės, draudikai netikrina, ar klien to pateikti duomenys yra teisingi, nes pats draudėjas atsakingas už teisingos informacijos pateikimą. Draudėjas gali pasirinkti nepateikti draudikui neprivalomos informa cijos. Atsitikus įvykiui, draudikai visuomet įvertina visus aspektus, taip pat tuos, kurie susiję su klai dingai pateiktais duomenimis.“ Draudimo bendrovės BTA direk toriaus pavaduotojas Gintaras Mar kevičius sakė, kad teikdama kasko paslaugas ir nustatydama kainas bendrovė taiko daug įvairių krite rijų, susijusių su vairuotojo patir timi, gyvenamąja vieta ar įvairiais automobilio techniniais duomeni mis. „Tačiau kliento finansinė pa dėtis nėra kriterijus, lemiantis kas ko paslaugos kainą“, – teigė jis.
Lietuva nuo šiol EK deklaruos ir prašys apmokėti sąskaitas dukart dažniau nei iki šiol – kas du mėne sius, arba šešis kartus per metus. EK prašymu kiekvienas mokėjimo prašymas bus mažesnės apimties. Finansų ministrės patarėja Rasa Jakilaitienė sakė, kad taip siekiama patikslinti išlaidų deklaravimo EK tvarką. Esant neištaisytų pažeidi mų, Finansų ministerija ar kita at sakinga institucija galės nedekla ruoti tų išlaidų, kurių tinkamumo deklaruoti negali patvirtinti. „Norime užbėgti už akių pana šiems atvejams ir nesklandumams, kokie buvo šiais metais, EK sustab džius 163 mln. eurų paramos išmo kėjimą“, – sakė R.Jakilaitienė. Pasak jos, dabar atsakingos mi nisterijos pirmiausia privalo atlik ti būtinus veiksmus, susijusius su pažeidimais, ir tik tuomet iš sąra šo išbraukti netinkamas EK dekla ruoti išlaidas. Nuo šiol tokios išlai dos bus išbrauktos vos įtarus, kad įgyvendinant projektą buvo pada ryta klaidų. Finansų ministerija naują – maž daug 265 mln. eurų – mokėjimo prašymą pagal Sanglaudos skati nimo veiksmų programą EK keti na pateikti iki birželio 15 d. 2010 m., panaudojant maždaug 26 mln. litų iš 2,8 mlrd. litų para mos, Valstybės kontrolė nustatė pa žeidimų. Todėl paramos išmokėji mas Europos regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų projektams bu vo laikinai sustabdytas. Nebuvo pa tenkintas paskutinis pernai gruodį pateiktas Lietuvos prašymas dėl 163 mln. eurų, arba 562,8 mln. litų. BNS, VD inf.
916,7
mln. litų
paramą Vyriausybė tikisi gauti birželį.
10
trečiadienis, gegužės 30, 2012
sportas
L.Asadauskaitė: „Labiau pasitikiu savimi“ Londono olimpi nėse žaidynėse dalyvaus du Lie tuvos šiuolaiki nės penkiakovės meistrai – Laura Asadauskaitė ir pa saulio taurės var žybų finale šeštąją vietą užėmęs Jus tinas Kinderis.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Trūko draugų
Paraiška: rengdamasi olimpinėms žaidynėms L.Asadauskaitė iškovojo pasaulio taurę.
pentathlon.org nuotr.
ticija prieš Londono olimpines žaidynes? – Kiekvienos varžybos yra skirtin gos. Šiuolaikinė penkiakovė – spor to šaka, kurioje prognozuoti sunku. Čia daugelį dalykų lemia ir sėkmė. Po šių varžybų įgijau daugiau pa sitikėjimo savo jėgomis kai kurioms rungtims. Manau, kad man būtent dabar reikėjo šios pergalės.
Konkurentės nenustebino
– Kokių rezultatų tikėjotė pla netos taurės finalo varžybose? – paklausėme L.Asadauskaitės, Kinijos mieste Čegdu iškovojusios pasaulio taurę. – Vienintelis tikslas buvo pasitik rinti savo jėgas, jokių didelių už mojų. Tai buvo vienos ramiausių ir lengviausių varžybų. Viskas pui kiai sekėsi – fechtavimą, plaukimą ir jojimą laimėjau su nemažu ato trūkiu nuo varžovių, todėl nereikė jo labai greitai bėgti. Nejaučiau jo kios įtampos. Dabar supratau, kad ramybė puikiai nuteikia svarbiems startams. – Gal ne visos pagrindinės kon kurentės startavo? – Buvo visos, kurios ir turėjo būti finale, tačiau aš labai gerai pasiro džiau pirmose trijose rungtyse. Tai lėmė nesunkią mano pergalę. Šiuo metu penkiakovėje nėra nė vienos sportininkės, kuri galėtų nustebin ti. Visos varžovės jau gerai pažįs tamos ir kol kas nė viena stebuklų neparodė.
Šiuolai kinė pen kiakovė – sporto šaka, ku rioje pro gnozuo ti sunku. Čia dau gelį daly kų lemia ir sėkmė.
Bendražygiai: J.Kinderis (dešinėje) apgailestavo, kad į Londono olim
piadą neprasibrovė Pekino žaidynių vicečempionas E.Krungolcas.
– Prieš išvykdama į Kiniją mi nėjote, kad jus kamuoja kojos skausmai. Kaip dabar jaučiatės? – Šiokių tokių bėdų, manau, tu ri visi sportininkai. Šįkart viskas buvo gerai. Vienintelis rūpestis – sunki aklimatizacija. Iki šiol keistai
Gedimino Bartuškos nuotr.
jaučiuosi. Skridome labai ilgai, ke lionė nebuvo lengva. Vis dėlto esa me pripratę ir startuojame tokiomis sąlygomis, kokios yra. – Ar galima pasaulio taurės fi nalą pavadinti generaline repe
– Iki šiol jums prasčiau sekėsi jojimo varžybose. Šįkart pavy ko išvengti problemų? – Vienas mano tikslų buvo gerai pa sirodyti jojimo rungtyje, kad įgyčiau pasitikėjimo. Anksčiau man tikrai nesisekdavo. Dabar džiaugiuosi, kad Kinijoje viskas susiklostė puikiai. – Kaip ruošitės olimpinėms žaidynėms? – Planuoju dalyvauti keliose ko mercinėse varžybose ir Europos čempionate. Dar nesu pasiekusi geriausios savo sportinės formos. Sieksiu jos, bet tai nebus žūtbūtinė užduotis, nes bet kada galima pa tirti traumą.
J.Kinderis tvirtino, kad per pasau lio taurės finalą labiausiai pasige do kolegų. „Jau prieš šias varžybas turė jau sukaupęs reitingo taškų, kurių būtų užtekę kelialapiui į Londo ną, tačiau nenorėjome rizikuo ti, – kalbėjo penkiakovininkas. – Šeštoji vieta užtikrino vietą žaidynėse. Pagaliau galima pra dėti ruoštis svarbiausiam startui. Sunkiausia šįkart buvo būti vie nam, be savo kolegų. Tai, kad ne buvo Edvino Krungolco, atsiliepė ir mano treniruotėms. Gaila, kad jis man nebepadės. Niekada nesi jaučiau Edvino ar Andrejaus Zad neprovskio šešėlyje. Tiesiog visa da yra svarbus palaikymas. Dabar esu vienas. Laukimas ir nežinia varžybose truputį veikia. Pap rasčiau, kai yra su kuo pakalbė ti. Žinau, kad ir Londone bus pa našiai, bet bent jau aklimatizacija bus paprastesnė.“ Netobulas lazeris
Jaunoji Gintarė Venčkauskaitė, Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) vadovų vadin ta olimpine viltimi, pasaulio tau rės finale užėmė paskutinę – 36ąją – vietą. Pasak LŠPF pezidento Viktoro Majausko, merginai pritrūko pa tirties. Paklaustas, ar baigėsi problemos ir skundai dėl lazerinių šautuvų, federacijos vadovas atsiduso. „Manau, kad naujieji pistoletai – pripratimo dalykas. Be to, tech nologija nėra tobula. Jeigu sau lė šviečia tiesiai į taikinį, lazeris veikia blogiau. Kitas dalykas, kad pistoletus pradėjo gaminti kelios firmos, visi prisipirko skirtingų, todėl ne visada ginklai veikdavo per varžybas. Kartais būdavo, kad sportininkai atsiveždavo austriš ką pistoletą, o taikiniai – vokiški. Kildavo nemažai nesusipratimų. Tikimės, kad iki olimpinių žai dynių viskas išsispręs“, – svars tė LŠPF vadovas.
Moksleivių lygoje stipriausi – vilniečiai Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Vakar Kaune nuleista 2011–2012 m. „Manijos moksleivių krepšinio ly gos“ sezono uždanga – apdovano ti geriausi ir perspektyviausi šalies jaunieji krepšininkai, jų treneriai, mokyklų vadovai.
„Šis sezonas buvo varginamai il gas, tačiau praėjo labai sklandžiai. Man au, kad net rūko nei ger ų emocijų, nei įspūdingų pergalių. Tikiu, kad geriausiems žaidėjams įteikti apdovanojimai bus impul sas dar stipriau siekti užsibrėžto tikslo. Norėtume, kad mokslei vių krepšinio lygoje išaugę talen tai ateityje papildytų nacionalinės rinktinės gretas“, – kalbėjo Lie tuvos moksleivių krepšinio lygos (MKL) direktorius Dainius Čiup rinskas.
Šį sezoną moksleivių lygoje do minavo sostinės krepšinio mokyk lų atstovai. Š.Marčiulionio krep šinio akademijos (KA) auklėtiniai laimėjo net 5 iš šešių šio sezono įvairaus amžiaus grupių turnyrus. Absoliutiems krepšinio mokyklų reitingo lyderiams skirtą taurę at siėmė akademijos vyriausiasis tre neris Šarūnas Sakalauskas. Merginų grupėje nepralenkiamos buvo Vilniaus krepšinio mokyk los (KM) atstovės. Sezono žvaigž de tapo šios mokyklos perlas Da lia Belickaitė. Diliaros Velišajevos auklėtinė susirinko šūsnį indivi dualių apdovanojimų. Gynėja bu vo išrinkta naudingiausia merginų turnyro žaidėja, atliko daugiausia rezultatyvių perdavimų, perėmė daugiausia kamuolių, taikliausiai metė dvitaškius bei buvo išrinkta į geriausių žaidėjų simbolinį pen ketą.
Nugalėtojai: Š.Marčiulionio KA
Artūro Morozovo nuotr.
vyriausiojo trenerio Š.Sakalausko rankose – krepšinio mokyklų rei tingo lyderiams skirtas trofėjus.
geriausia merginų komandos tre nere. Jos vadovaujama Vilniaus KM antroji ekipa šiemet laimėjo moks leivių lygos varžybas, nors varžė si su metais vyresnėmis krepšinin kėmis. Tarp vaikinų toks pat prizas įteiktas Š.Marčiulionio KA trene riui Tomui Purliui. Įvertinimo sulaukė ir A.Sabonio krepšinio mokyklos auklėtiniai. Su
„Žalgirio“ jaunimo komanda šie met Eurolygos jaunimo koman dų finalo turnyre dalyvavę Tomas Dimša ir Marius Grigonis išrinkti į MKL geriausiųjų žaidėjų penketą. Su jais į simbolinę rinktinę pateko Š.Marčiulionio KA lyderis Edvinas Šeškus, Tadas Sedekerskis iš Klai pėdos V.Knašiaus KM bei Martynas Varnas iš Kauno KM „Aisčiai“.
Žvaigždė: šį sezoną Moksleivių krepšinio lygoje ryškiai spindėjo D.Be
lickaitė.
D.Belickaitė jau yra pravėrusi ir Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) duris – šį sezoną su Vil niaus „Kibirkšties-Tichės-IKI“ komanda tapo šalies vicečempio ne. Neliko be apdovanojimo ir jos trenerė. Lietuvos moterų krepši nio rinktinės stratego Algirdo Pau lausko žmona D.Velišajeva išrinkta
11
trečiadienis, gegužės 30, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Pirmauja „Arabela“
Lietuvos kiokušin karatė rinktinė į sa vaitgalį Antverpe ne (Belgija) vyksian tį Europos čempio natą išvyksta nusi teikusi dvejopai: moterų ekipa – stip ri kaip niekada, o at sinaujinusi vyrų ko manda važiuoja semtis patirties.
Kauno mariose pūtęs itin silpnas ir nepastovus vėjas privertė bu riuotojus lūkuriuoti, kada jie ga lės startuoti trečiajame „ASUS RS280 jachtų klasės taurės“ etape.
Favoritė: daugkartinė Europos čempionė M.Čiuplytė – Lietuvos rink
tinės lyderė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Į Belgiją – medalių ir kelialapių į Vilnių Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
„Pasiruošimas čempionatui vyko tradiciškai: surengėme kelias sto vyklas, kurias galima būtų pava dinti varžybų imitacija. Turėjome du tikslus. Norėjome imituoti var žybų dieną, kadangi jos vyksta visą dieną nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro. Tai yra psichologinis karas, nes sportininkai gali varžybas pra dėti labai stipriai, o baigti visiškai sunykę, – kalbėjo rinktinės treneris Paulius Klapatauskas. – Kitas tiks las buvo galutinai suformuoti rink tinę. Po to, kai rinktinę paliko penki tituluočiausi vyrai, ją teko formuoti iš jaunesnių sportininkų.“ Lietuvos sportininkams Europos čempionate bus keliami keli tiks lai – iškovoti medalius, o kartu ir kelialapius į pasaulio čempionatą, kuris kitais metais vyks kitais Vil niuje. „Pirmų dviejų vietų laimėto jos tarp moterų iš karto pateks į pa saulio pirmenybes, trečią kelialapį gaus sportininkė, kurios reitingai bus aukščiausi. Tarp vyrų keliala pius gaus visi keturi prizininkai“, – pasakojo rinktinės vadovas Ro mas Vitkauskas. Jis pasidžiaugė, kad šiuo metu net šeši sportininkai savo katego rijose patenka į stipriausiųjų treje tukus. „Jeigu Europos čempionate
jie pateks tarp aštuonių stipriau siųjų, manau, kad jie užsitikrins vietą pasaulio čempionate“, – sa kė R.Vitkauskas.
Jaunoji karta gal dar ir nesugebės ge rai pasirodyti Euro pos čempionate, ta čiau tai bus didelis žingsnis į priekį jų karjeroje.
Į Europos čempionatą ne kovo ti dėl titulų, o padėti atsinaujinu siai rinktinei važiuos ir savo spor tinę veiklą dėl traumų sustabdę penkis kartus Europos čempionas Donatas Imbras, Andžejus Mi levskis, Darius Gudauskas, Dmit rijus Aleksandrovas ir Mindaugas Pavilionis. „Kadangi kitas pasau lio čempionatas vyks Lietuvoje, tikimės, kad vyrai savo karjeroms dar nepadėjo taško ir jiems sukir bės noras grįžti ant tatamio“, – vy lėsi R.Vitkauskas. Puikiai žinantis, kas yra ko vos Senojo žemyno pirmenybėse, D.Imbras pasidžiaugė naująja Lie tuvos rinktine. „Lietuvos čempio
natas parodė, kad konkurencija yra labai didelė – visos kovos nuo pus finalių vyko su dviem pratęsimais. Tai mane nudžiugino. Mūsų jaunoji karta gal dar ir nesugebės gerai pa sirodyti Europos čempionate, ta čiau tai bus didelis žingsnis į prie kį jų karjeroje, – kalbėjo karatistas. – Tikiuosi, kad geriausius rezulta tus parodys mūsų rinktinės senie ji vilkai ir moterys.“ R.Vitkausko teigimu, moterų rinktinė yra labai sustiprėjusi. „Kai kurios merginos važiavo stovyk lauti į Tailandą. Merginos, kurios pateko į rinktinę, yra to vertos“, – pabrėžė rinktinės vadovas. Sunkiai suskaičiuojanti, kiek kartų teko triumfuoti Europos čempionatuose, neginčijama mo terų rinktinės lyderė Margari ta Čiuplytė sakė esanti puikios sportinės formos. „Mano sporti nė forma jau ketverius ar šešerius metus yra stabiliai gera, tačiau kar tais kovojant prasčiau dirba galva, – šypsojosi sportininkė. – Viskas priklauso nuo to, koks bus psicho loginis nusiteikimas. Jau esu įpra tusi, kad, likus vos kelioms savai tėms iki kelionės, mano nuotaika būna bloga – niekas nepavyks ta. Galėčiau tai pavadinti sportine depresija prieš varžybas, tačiau pa skutinėmis dienomis viskas susto ja į savo vietas.“
Pagal taisykles, pučiant silpnes niam nei 2 m/s vėjui, RS-280 jachtų varžybos nevykdomos. Meteorologai neprognozavo bu riuotojams palankių oro sąlygų, tačiau visi penki trečiojo etapo plaukimai įvyko. Tokiomis oro sąlygomis aukš čiaus ią meistr išk um ą pad e monstravo jachtos „Ragano sis-Finasta“ įgula, vadovaujama kapitono Sauliaus Pajarsko. Per visus penkis plaukimus įgula su rinko 11 taškų ir tapo „ASUS RS280 jachtų klasės taurės“ trečio jo etapo nugalėtoja. Antrojoje vietoje – vienu taš ku daugiau surinkusi kapitono Raimondo Šiugždinio komanda
su jachta „Arabela“, trečiojo je pozicijoje – jachta „Hornas“ (kapitonas Šarūnas Abraitis) su 22 taškais. Pagal varžybų taisykles anu liavus du blogiausius rezultatus iš jau įvykusių dvylikos „ASUS RS-280 jacht ų klas ės taur ės“ plaukimų, bendroje įskaitoje po trijų etapų pirmauja „Arabela“ (14 tšk.). Kitose pozicijose – „Ragano sis-Finasta“ (16), „Knygų klubas“ (kapitonas Gediminas Sirvidas, 39), „Horn“ (40), „Alfeta“ (kapi tonas Aidas Margis, 41), „Barta“ (kapitonas Giedrius Tomas Jar malavičius, 49), „Yamayo“ (ka pitonas Paulius Jeršovas, 52) ir „Presto“ (kapitonas Darius An tanavičius, 71). Ketvirtasis „ASUS RS-280 jach tų klasės taurės“ etapas birželio 9–10 d. vyks Kauno mariose. VD inf.
Sėkmė: „ASUS RS-280 jachtų klasės taurės“ varžybų 3-iąjį etapą
laimėjo „Raganosio-Finastos“ įgula.
12
trečiADIENIS, gegužės 30, 2012
pasaulis
1,4 mln.
ekstazio tablečių – didžiausia narkotikų siunta per 10 metų – konfiskuota Indonezijoje.
Smurtas prieš balsavimą
Suėmė teroristus
Demonstrantai, įtūžę, kad pernai nuvers to Egipto autoritarinio lyderio Hosni Mu barako paskutinysis premjeras pateko į prezidento rinkimų antrąjį turą, pirmadie nį nusiaubė ir padegė jo rinkimų kampani jos būstinę Kaire. Buvęs oro pajėgų vadas Ahmedas Shafiqas, kuris H.Mubaraką yra pavadinęs sektinu pavyzdžiu, antrajame ture susigrums su islamistinės Musulmo nų brolijos kandidatu Mohamedu Mursi.
Danijoje areštuoti du iš Somalio kilę 18 ir 23 metų broliai, kurie įtariami rengę są mokslą įvykdyti teroro aktą. Slapta klau santis jų pokalbių buvo užfiksuota, kad jie kalbasi apie metodus, taikinius ir skir tingus ginklų tipus. Vienas įtariamųjų bu vo kovotojų mokymo stovykloje Somalyje, kurią rengia su „Al Qaeda“ siejama isla mistų kovotojų grupuotė „Al Shabab“. Įta riamieji turi Danijos pilietybę.
Liepsnose žuvo vaikų Gaisras, pirmadienį kilęs didžiu lio prekybos centro vaikų prie žiūros skyriuje Kataro sostinė je Dohoje, kurioje gyvena daug imigrantų, nusinešė 19 gyvybių, tarp jų – trynukų iš Naujosios Ze landijos ir dešimties kitų vaikų.
Keturi iš žuvusių vaikų buvo Is panijos piliečiai, o Paryžius pra nešė, kad žuvo vienas trejų metų prancūzų vaikas. Naujosios Zelandijos premjeras Johnas Key pareiškė, kad trynukų, kuriems taip pat veikiausiai buvo treji metai, žūtis yra didelė tra gedija. Naujosios Zelandijos ra dijas nurodė, jog per gaisrą žu vo Lillie, Jacksonas ir Willsheris Weekesai.
Pirmasis dalykas, kurį išgirdau, buvo labai švelnus gais ro pavojaus signa las, kuris, kalbant sąžiningai, priminė durų skambutį.
Per gaisrą prekybos centre „Vil laggio“ žuvo iš viso 19 žmonių, iš jų 13 vaikų – septynios mergai tės bei šeši berniukai – ir ketu rios vaikų prižiūrėtojos. Per šį in cidentą taip pat žuvo du civilinės saugos pareigūnai. Internete paskelbtuose vaiz do įrašuose matomi juodi dūmai, besiveržiantys iš prabangiame Dohos rajone įsikūrusio prekybos centro, kuriame dominuoja Ve necijos tema; taip pat gelbėjimo tarnybų automobiliai, skubantys į nelaimės vietą.
Gaisras pirmiausia įsiplieskė vaikų priežiūros centre. Ugnia gesiams teko praardyti stogą, kad pasiektų spąstuose atsidūrusius žmones, nes laiptai buvo sugriu vę. Katare gyvenantis žurnalis tas iš Naujosios Zelandijos Ta rekas Bazley sakė, kad jis su savo dviem vaikais buvo šiame preky bos centre, kai įsiplieskė gaisras, tačiau jie ištrūko nenukentėję. „Iš jo veržėsi tiek dūmų, kad atrodė, jog 30 garvežių pučia dū mus virš prekybos centro“, – T.Bazley pasakojo Naujosios Ze landijos radijui. Tačiau jis pabrėžė, kad parei gūnai per vangiai reagavo į prieš gaisrinę signalizaciją, taip pat skundėsi dėl planavimo ir žmo nių evakuacijos koordinavimo stygiaus. „Pirmasis dalykas, kurį išgir dau, buvo labai švelnus gaisro pavojaus signalas, kuris, kalbant sąžiningai, priminė durų skam butį“, – sakė jis. Kataro sveikatos apsaugos mi nistras Khaledas al Qahtani nuro dė, kad visos aukos žuvo uždusu sios nuo dūmų, taip pat nukentėjo 17 kitų žmonių – daugiausia ug niagesių. 125 tūkst. kvadratinių metrų ploto prekybos centras „Villag gio“ buvo atidarytas 2006 m. Ja me įrengtas kanalas, kuriame lan kytojai plukdomi originaliomis Venecijos gondolomis. Didelių naftos ir dujų ištek lių turintis Kataras, kuriame gy vena mažiau nei 2 mln. žmonių, daugiausia užsieniečių, yra viena turtingiausių valstybių pasaulyje, vertinant pagal vienam gyvento jui tenkančias pajamas; jis nusi leidžia tik mažyčiam Lichtenš teinui. BNS inf.
Tyrimas: speciali komisija aiškinasi, ar priešgaisrinė sistema pre
kybos centre veikė tinkamai.
„Reuters“ nuotr.
Nelaimė: naujas žemės drebėjimas be pastogės paliko dar daugiau žmonių.
AFP nuotr.
Naujas stichijos smūgis
Žmonės bėgo į gatves iš parduotuvių ir biurų Milane, Bolonijo je ir kituose Šiaurės Italijos miestuose, kai šį regioną antrą kartą per mėnesį supurtė pražūtingas žemės drebėjimas. Mirtis ir panika
Emilijos-Romanijos regioną va kar supurtęs stiprus žemės dre bėjimas nusinešė mažiausiai pen kiolikos žmonių gyvybę ir sukėlė paniką tarp gyventojų, kurių dau gelis tebėra įsikūrę palapinių mies teliuose po ankstesnių požeminių smūgių, sugriovusių jų namus ge gužės 20 d. Gelbėtojai baiminasi, kad au kų sąrašas ilgės, nes po griuvėsiais dar liko žmonių. 5,8 balo žemės drebėjimo epi centras buvo už 40 kilometrų į šiaurę nuo Bolonijos ir už 60 ki lometrų į rytus nuo Parmos, o jo židinys buvo 9,6 kilometro gyly je, kaip nurodė JAV geologijos tar nyba. Požeminiai smūgiai, prasidėję 9 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku, buvo justi didelėje Šiaurės ir Cent rinės Italijos dalyje. Pizos mies te, kuriame yra garsusis pasviręs bokštas, buvo prevenciškai eva kuoti biurai. Žmonės bėgo į gatves iš parduotuvių ir biurų Milane, Bo lonijoje ir netoli Prancūzijos sienos esančiame Aostos slėnyje. Kaip pranešama, sutriko trau kinių eismas Bolonijos ir Mode nos apylinkėse, o mokyklos ir kiti viešieji pastatai buvo uždaryti ne
tgi toliau į pietus esančioje Floren cijoje. „Jutome labai stiprų drebėjimą“, – sakė Bolonijos gyventoja Raffael la Besola.
Pizos mieste, kuria me yra garsusis pa sviręs bokštas, buvo prevenciškai eva kuoti biurai.
Griuvo bažnyčios
Tai jau antras stichijos smūgis Šiaurės Italijai šį mėnesį. Gegu žės 20 d. per 6 balų žemės drebė jimą žuvo septyni žmonės ir bu vo sugriauta šimtai pastatų, tarp jų senovinių bažnyčių ir pilių, o tūkstančiai gyventojų buvo pri versti miegoti palapinėse lauke. 89iose laikinose stovyklose tebesiglaudžia maždaug 7 tūkst. žmonių, kurie neteko pastogės. Italijos žiniasklaida nurodė, kad naujausi požeminiai smūgiai su griovė daugiau pastatų. Mirandolos mieste XVI a. katedros, apgadintos per pirmąjį žemės drebėjimą, sto gas vakar visiškai sugriuvo.
Kitame rajone griūvant bažny čiai žuvo vienas kunigas. Šimtamilijoniniai nuostoliai
Dėl stichijos milžiniškų nuosto lių patyrė ne tik Italijos kultūrinis bei religinis paveldas, bet ir nacio nalinio pasididžiavimo – parme zano – gamintojai. Maždaug 400 tūkst. sūrio ritinių buvo sugadin ta, kai gegužės 20 d. žemės drebė jimas sugriovė saugyklas, kuriuo se jie buvo laikomi. Gamintojai neteko maždaug 10 proc. visų savo atsargų, o pinigine išraiška – maždaug 250 mln. eurų. Jie tikisi apgadintą produkciją par duoti bent pusvelčiui. Nors Italija dabar spaudžiama skolų, premjeras Mario Monti pa žadėjo Emilijos-Romanijos regio nui suteikti visą reikalingą pagal bą. „Nor iu vis us užt ikr int i, jog valstybė padarys viską, ką priva lo ir gali, kad atgaivintų regioną, kuris yra toks ypatingas, svarbus ir produktyvus“, – žadėjo politi kas. Emilijos-Romanijos regionas garsėja ne tik parmezanu, bet ir Parmos kumpiu bei „Ferrari“ au tomobiliais. BNS, newsru.com, „The Daily Mail“ inf.
13
TrečiADIENIS, gegužės 30, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Ieško filmo apie Radvilas kūrėjų
Lietuvos dai lės muziejus kviečia į Vilniaus pa veikslų gale rijoje atida romą parodą „Liaudies meno met raštininkė“ ir kultūros vakarą, skir tą Akvilės Mikėnaitės gimimo 100-mečiui.
Kultūros bei Švietimo ir moks lo ministerijos antrą kartą skel bia konkursą sukurti dokumen tinį filmą ar serialą, skirtą Jono Radvano herojiniam epui „Rad viliada“.
Misija: tirti, fiksuoti ir rinkti liaudies meną – toks buvo A.Mikėnaitės gyvenimo tikslas.
Organizatorių nuotr.
Lietuvių liaudies meno metraštininkės palikimas Buvimą įprasmina darbas
„Gerai būtų, kad galėtum palikti tą kultūrinį klodą, kurį sukaupei per gyvenimą. Tada kitas tobulėtų ne gaišdamas laiko, juk žmogaus am žius trumpas. Gal ir teisybė, kad buvimą žemėje įprasmina dar bas, kūryba, be jų būtų baisiai ny ku ir tuščia“, – rašė A.Mikėnaitė, dėstytoja, muziejininkė, visą sa vo amžių paskyrusi liaudies me nui tyrinėti ir puoselėti. A.Mikėnaitė gimė 1912 m. ato kiame Skardupio vienkiemyje, Ak nystos valsčiuje, Lietuvos ir Lat vijos pasienyje. Jokūbo ir Teklės Mikėnų šeimoje buvo jauniausia. Be jos, augo du broliai ir sesuo. Vyriausiasis, Jonas, – karininkas, lakūnas bandytojas, pokario me tais – žinomas keramikas, Juozas – garsus skulptorius, sesuo Liu da – nuoširdi kaimo moteris, il gus metus saugojusi Mikėnų šei mos židinį, puoselėjusi ir tvarkiusi tėviškę, į kurią vis sugrįždavo iš sisklaidžiusi šeima. Lietuvišką pradžios mokyklą Ak vilė lankė Aknystoje. 1927–1931 m. mokėsi valstybinėje latvių gimna zijoje Subatėje. Artimiausia širdžiai buvo literatūra. Labai mėgo poeziją, ypač J.Rainio. Studijuoti išsvajotą literatūrą Rygoje sutrukdė lėšų stygius. 1932 m. pavasarį išvy ko į Kauną pas brolius, pragyveni mui užsidirbdavo dėstydama lat vių kalbą, o rudenį įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Humanitari nių mokslų fakultetą, pasirinko vi suotinės istorijos specialybę. Universitete klausėsi žinomų kultūros veikėjų paskaitų – L.Kar sav in o, P.Gal aunės, I.Jonyn o, A.Šapokos, A.Janulaičio, E.Volte rio, J.Puzino, J.Baltrušaičio, V.Se zemano ir kitų. Kartu lankė pa minklų apsaugos kursus, juose susipažino su savo būsimu vy
ru Stasiu Vaitkumi, studijavusiu Kauno meno mokykloje. Dar stu dijų metais, kartą besilankydama M.K.Čiurlionio galerijoje, susi žavėjo liaudies skulptūra. Pirmasis įspūdis buvo postūmis nudirbti daugelį darbų šioje srityje. Su begaline šiluma ji visada kalbėjo apie dievukus: rūpintojėlius, jur gius, izidorius, apie agotas ir mari jas, taip panašias į Žemaitijos kai mo moteris, sustingusias sielvarte ar nuleidusias galvas, romiai su dėjusias rankas ant krūtinės.
Akvilė Mikėnaitė:
Gerai būtų, kad galė tum palikti tą kultū rinį klodą, kurį su kaupei per gyvenimą. Tada kitas tobulėtų negaišdamas laiko. Atidavė save liaudies menui
Neatsitiktinai ir diplominis dar bas buvo apie liaudies skulptūrą. 1940 m., baigusi universitetą, pa siliko jame dirbti, dėstė Vilniaus dailės akademijoje. Tuomečio Vil niaus valstybinio dailės muziejaus direktoriaus L.Karsavino pakvies ta 1944 m. pradėjo dirbti Liaudies meno skyriaus vedėja. Darbui muziejuje A.Mikėnaitė paskyrė daugiau kaip penkiasde šimt metų. O pradėjo karo nunio kotose patalpose radusi 149 liaudies meno eksponatus. Dirbo viską, ko tik reikėjo muziejui. 1948–1983 m. vadovavo daugumai muziejaus rengiamų ekspedicijų, skersai išil gai išvažinėjo visą Lietuvą. Tai buvo didelis darbas, ir tiks las buvo aiškus – tirti, fiksuoti bei
rinkti liaudies meną: keičiantis gy venimo būdui reikėjo skubėti iš saugoti bent dalelę senosios ma terialinės kultūros. Parengė keletą ekspozicijų ir didelių parodų.
Pirmą kartą konkursas skelbtas pernai, paraiškų laukta iki gruodžio 20 d., o šiuo metu filmas jau turė jo būti sukamas. Kultūros minis terijos Profesionalaus meno sky riaus vyriausioji specialistė Irma Pužauskaitė pirmadienį BNS sa kė, kad konkursas neįvyko dėl ne pakankamos paraiškų kokybės. „Praėjusį kartą šiam konkur sui buvo pateiktos trys paraiškos, ir vertinimo komisija nusprendė, kad jos yra nepakankamos ko kybės, kad trūksta edukacinės vertės ir sisteminio požiūrio į „Radviliados“ veiksmą ir idė jų sklaidą visuomenėje“, – sakė I.Pužauskaitė. Atsižvelgiant į tai, šįkart pa koreguotos konkurso sąlygos: jis padalytas į dvi dalis – parengia muosius ir gamybos darbus, kurių kiekvienai duodami vieni metai. Tai dvigubai ilgiau nei pirmąkart numatyta darbų trukmė. I.Pužauskaitės teigimu, iš pra džių buvo numatyta, kad sau sį bus paskelbti nugalėtojai ir per metus filmas bus pagamintas. „Kadangi buvo pastebėta, kad vis dėlto reikia dviejų etapų, pir
maisiais metais vyks parengia mieji darbai, o kitais metais – gamyba“, – aiškino Kultūros ministerijos specialistė. Konkurso sąlygose nurodyta, kad filmo kūrėjai turės aktuali zuoti vieną reikšmingiausių XVI a. Lietuvos lotyniškosios literatū ros veikalų. J.Radvanas herojinį epą „Radviliada“ sukūrė 1592 m. Jis pasakoja apie Radvilos Rudojo gyvenimą ir žygius. Šis filmas didele dalimi bus fi nansuojamas valstybės lėšomis, pagal 2010 m. pabaigoje kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų pasirašytą susitarimą dėl televi zijos filmų ar serialų aktualiomis Lietuvos istorijos ir kultūros te momis kūrimo. Ministerijos nu mato sumokėti ne mažiau kaip 20 proc. projekto išlaidų. Šio filmo kūrimą po pusę mi lijono finansuos abi ministerijos, dar mažiausiai 20 proc. šios su mos įsipareigoja skirti kūrėjai. Pagal ministrų susitarimą kas met planuojama paremti po vieną pilnametražį televizinį kūrybinės dokumentikos filmą arba 3–5 se rijų televizinį kūrybinės doku mentikos filmą apie iškilią Lietu vos kultūros asmenybę, kultūros, istorijos įvykį ar reiškinį. Pernai gruodį įvyko pirmojo šio projekto filmo „Česlovo Mi lošo amžius“ premjera. VD, BNS inf.
Erudiciją atspindi darbai
Įvairiapusis talentas ir plati erudi cija atsispindi jos darbuose: drauge su kolegomis sudarė keletą serijos „Lietuvių liaudies menas“ albumų, parašė biografinę apybraižą apie Marcę Katiliūtę (1963 m.), pa rengė muziejaus rinkinių katalo gus „Juostos“ (1967 m.), „Lietu vių liaudies raižiniai“ (1970 m.), „Lietuvių liaudies geležinės kulto ir memorialinių paminklų viršū nės“ (1970 m.), „Lietuvių liaudies baldai“ (1992 m.). Rankraštyje liko jos viso gyveni mo darbas – katalogas „Tradicinė XIX–XX a. pirmos pusės lietuvių liaudies skulptūra“, taip pat kata logai „XIX a. antros pusės siuvinė tos bažnytinės vėliavos“, „K.Šimo nio liaudies meno piešiniai“. Pasak parodos kuratorių, „ši pa roda – apie kuklų žmogų ir jo tylų darbą, iš šalies nelabai pastebimą. Savo darbą A.Mikėnaitė mėgo, su prato jo aukštą paskirtį. Dirbda ma valandų neskaičiavo, savęs ne tausojo. Ji priklausė muziejininkų idealistų kartai, kuriems muziejus buvo šventovė.“ Parodos atidarymo renginyje da lyvaus Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, pa rodos kuratorės Dalia BernotaitėBeliauskienė, Žydrė Petrauskaitė, Daiva Beliūnienė. VD inf.
Kas? Parodos „Liaudies meno metraštininkė“ atidar ymas. Kada? Šiandien 17 val. Kur? Vilniaus paveikslų galerijoje, Didžioji g. 4.
Trūkumai: praėjusį kartą buvo pateiktos trys paraiškos sukurti fil
mą, tačiau komisija nusprendė, kad jos nepakankamos kokybės.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Arenoje šėls 5 tūkst. žmonių Birželio 12-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyksiančiame JAV sun kiojo roko grupės „Marilyn Man son“ koncerte jo rengėjai tikisi su laukti apie 5000 žiūrovų.
Iki koncerto likus porai savaičių, bilietų į koncertą dar buvo, šiuo metu jų kaina siekia iki 190 litų. Anot koncertą rengiančios agentūros BDG, antrą kartą į Lie tuvą atvykstančios grupės pasi rodymas – naujausio koncertų turo „Hey Cruel World... Tour“ dalis. Tai bus vienintelis grupės pasirodymas Baltijos šalyse. Kontroversiškai vertinama gru pė, kurios vienintelis nuolatinis
narys yra Brianas Warneris, ži nomas tokiu pat kaip grupės pa vadinimas slapyvardžiu, susikūrė 1989 m. Per karjerą grupė par davė per 50 mln. įrašų, ji tris kar tus buvo nominuota prestižiniams „Grammy“ apdovanojimams ir laimėjo „Billboard“, NME, MTV apdovanojimus. Turas „Hey Cruel World... Tour“ yra 13-asis per grupės is toriją. Jis skirtas naujam albumui „Born Villain“ reklamuoti. Pirmą kartą „Marilyn Manson“ Lietuvoje koncertavo 2003-iųjų gegužę. Koncertas buvo sureng tas Vilniaus „Žalgirio“ stadione. VD, BNS inf.
14
trečiADIENIS, gegužės 30, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Trakų pilyje. Kada? Rugpjūčio 24 d. 19 val. Kiek? 62–202 litai.
Kur? Klube „Studio 9“, Gedimino pr. 9. Kada? Birželio 1 d. 19 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? Nemokamai.
Šokių muzikos himnai
Vakarėlis prieš atostogas Albumo pristatymas
Atrodo, mūsų šalyje jau spėjo sugroti visi svarbiausi didžėjai, ta čiau „Swedish House Mafia“ iki šiol vis aplenkdavo mūsų šalį, lauk dami dar geresnio pasiūlymo ir prabangiausios renginio erdvės. Šią komandą drąsiai galima vadinti populiariausių šokių muzikos himnų kūrėjais pastaraisiais metais.
Renginių serija „Disco Mafia Social Club“ ruošiasi vasaros atosto goms. Vakarėlių tradicijoms ir gyvai skambančiai šokių muzikai skirtas projektas atsisveikins iki rudens ir ta proga sostinės klu binėtojų publikai pristatys estų synth-pop grupę „Zebra Island“. Jiems talkins būrys Lietuvos didžėjų.
Kur? Ūkio banko teatro arenoje, Olimpiečių g. 3. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 20–25 litai.
Kur? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 33–203 litai.
Vilniuje bus pristatytas pirmasis ir kol kas vienintelis tapytojo Jo no Daniliausko darbų albumas. Albume publikuojami geriausi menininko 30-ies metų kūrybinį kelią atspindintys paveikslai – daugiau nei 280 tapybos ir pastelės technika atliktų darbų. Tapy tojo pasaulio herojai – sodai ir jų gyventojai.
Kur? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 14 litų.
Kur? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. Kada? Iki birželio 30 d. Kiek? Nemokamai.
J.Ivanauskaitės pjesės pastatymas
Nauja fortepijono muzikos žvaigždė
Netikėtas požiūris į internetą
Pastelės darbų paroda
Pjesė „Bomba, arba Ariel“ – vienas paskutiniųjų rašytojos Jurgos Ivanauskaitės kūrinių – pub likuota jau po mirties. Tai sukrečianti, maištin ga istorija apie tikėjimą. Dabar ši pjesė – teatro scenoje.
Pasirodymas legendiniame F.Chopino pianistų konkurse Varšuvoje 2010 m. Ingolfui Wunderiui buvo pirmoji rimta galimybė įrodyti savo meist riškumą tarptautiniu mastu, ir jis ja sėkmingai pasinaudojo.
Užfiksuoti jaunatvišką energiją ir parodyti inter neto, socialinių tinklų galią nebanaliu būdu – štai ką nusprendė padaryti režisierius Davidas Du sa juostoje „Piktybės gėlės“. Į vaidybinį filmą jis įkomponavo „YouTube“ vaizdus.
Parodoje „Pastelė 2012“ pristatomi įvairių auto rių darbai, sukurti pastelės technika. Ekspozici joje vyrauja žanrų ir stilių įvairovė – nuo prieška rio realistinių portretų iki šiuolaikinių vaizdinių abstrakcijų.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k). 11.00 „Toks gyvenimas“ su Zita Kelmickaite. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 12.15 Duokim garo (k). 14.15 Ypatingas atvejis (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“ (Kanada, 2007 m.). 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Krašto spalvos. 19.20 „Giminės. Po dvidešimties metų“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.55 Verslas. 21.00 Kultūra. 21.05 Sportas. 21.10 Orai. 21.15 Teisė žinoti. 22.10 Loterija „Perlas“. 22.15 Atvira Lietuvos universitetų žinių lyga „Lyderiai“. Didysis finalas. 23.15 Vakaro žinios. 23.20 Sportas. 23.25 Orai. 23.30 „Senis“ (N-7) (k).
LTV 18.45 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (7) (k). 7.20 „Agentas Šunytis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 Lietuvos balsas. Finalinės kovos (k). 12.10 Nuo... Iki... (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.40 „Agentas Šunytis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (8). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Meilės miestas“. 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Farai (N-7). 20.25 Karamelinės naujienos (N-7). 21.00 KK2 (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Vakaro seansas. Veiksmo f. „Ašmenys. Trejybė“ (JAV, 2004 m.) (N-14). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 1.30 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK 21.30 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Nuotykių komedija „Tėčio pagrobimas“ (JAV, 2009 m.). 12.40 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Viešnios iš praeities“ (8). 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Likimo galia“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Gyvenimas yra gražus. 20.10 „Be namų“ (3). 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Trileris „Kas aš?“ (Kanada, JAV, 2009 m.). 0.55 „Kaltės kaina“. 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
TV3 19.10 val.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Auksarankiai“ (N-7) (k). 8.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 9.00 „Užkalnio 5“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Prajuokink mane“ (k). 12.30 „Sumaištis dėl kengūrų“ (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 „Milijonieriai“ (k). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Tylos riba“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 „Karo vilkai. Likvidatoriai“ (N-14). 22.25 „Belaisvis“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.40, 0.45 Lietuva– Venesuela–Londonas. 8.00, 14.45 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7).
BTV 20.25 val.
10.00 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10 „Uraganas „Katrina“. Liudininkų akimis“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Šaltojo karo paslaptys“ (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti. 1.00 Dok. f. „Uraganas Katrina. Liudininkų akimis“ (2) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Mariupolio „Azovmaš“–Maskvos CSKA. 15.25, 17.15 Šešių nacijų regbio turnyras. 19.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Rygos VEF. 21.15 Automoto. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00 Futbolo dievai. J.Cruyffas. 22.30 Sportas LT. Kauno dviračių maratonas 2012. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
lietuvos ryto tv 21.55 val.
15
TrečiADIENIS, gegužės 30, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Rūmus papildė moksleivių kūrinys Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos Dailės sky riaus moksleivių ir jų mokytojos Julijos Ikamaitės-Mindaugienės keraminis ma ketas „Vilniaus Aukštutinė ir Žemu tinė pilys XVI a. viduryje“ papildė Val dovų rūmų ekspoziciją.
siūlo darbą
VšĮ „Versli Lietuva“ skelbia nereikalingo, netinkamo (negalimo) naudoti turto pardavimą viešajame aukcione. Aukcione bus parduodama:
Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 965642
nekilnojamasis turtas, statyba UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje ir Kaune reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, mūrininkai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kont. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414. 965514
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi santechnikai-montuotojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 414, 8 659 38 598. 965506
Turto pavadinimas
Kiekis
Automobilis „Volkswagen Passat“, degalai – benzinas; 1 2004 m. 7546,00 Lt rida – 200 846 km; spalva – sidabrinė Automobilis „Volkswagen Passat“, degalai – benzinas; 1 2003 m. 8036,00 Lt rida – 147 744 km; spalva – sidabrinė Aukcionas vyks 2012-06-15 16 val. VšĮ „Versli Lietuva“ įstaigos biure, A.Goštauto g. 40A, Vilniuje. Neįvykus šiam aukcionui, antrasis vyks tuo pačiu adresu 2012-06-20 16 val. Atsakingas asmuo, norint apžiūrėti parduodamą turtą, – Violeta Jonikienė, 8 683 99 113. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma per 3 darbo dienas, įskaitant aukciono dieną, grynaisiais į kasą arba pavedimu į atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke, Nr. a. s. LT34 7044 0600 0729 1073.
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
UAB „IRDAIVA” reikalingi mūrininkai dirbti Vilniuje ir Kaune. Kontakt. tel. 8 659 38 414, 8 659 38 437, 8 659 38 480.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
962184
Kūrinys eksponuojamas parodoje „Valdovų rūmų lobynas: Lietuvos ir Europos paveldo klodai“. Įspūdingas pilių maketas su kurtas 2011 m. respublikiniam mokyklų konkursui „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pi lių takais“, kuris surengtas Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės parko draugijos, jos pirminin ko Algimanto Birbilo iniciatyva. „Čiurlioniukams“ buvo patikėta ypatinga užduotis – sukurti Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės reprezentacinio centro XVI a. vi duryje atvaizdą.
Buvo įdomu lipdyti ir stengtis įgyven dinti tokį didelį kūrinį, pasisėmiau daug naujų istori nių žinių. Valdovų rūmų muziejaus di rektoriaus pavaduotoja, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė, priim dama vertingą dovaną, priminė kultūrologo Vytauto Kavolio mintį: „Jeigu tauta tik stato pa minklus savo istorijai, tai yra mi rusi tauta.“ Pasak dr. J.Karpavičienės, esmi nis maketo kūrybos aspektas yra tai, kad istorija buvo rekonstruo ta vaikų rankomis, širdimi ir protu. Tai, kad vaikai domisi savo krašto praeitimi, puoselėja istorinę at mintį, rodo, jog Lietuva turi ateitį. Pasak mokytojos J.IkamaitėsMindaugienės, užduotis pasi rodė įdomi, tad, atsižvelgdama į vaikų kūrybinį potencialą, entu ziazmą ir pagarbą mūsų šalies is torijai, drąsiai ėmėsi įgyvendin ti projektą. „Dėl galutinio rezultato, ku rį šiandien matome, aš turėjau begalę abejonių. Ir kaip mokyto jai, ir kaip šio sumanymo koor dinatorei reikėjo matyti visumą: geografinę, maketo, mastelio, kad
visi atskirai daromi statiniai har moningai susijungtų į tam tikrą idėją ir vaizdą, – pasakojo J.Ika maitė-Mindaugienė. – Buvo abe jonių, kaip pavyks tai įgyvendin ti, nes vaikai dirbo tik nujausdami galutinį rezultatą.“ Pasak mokytojos, sudėtingiau sia buvo surinkti medžiagą, nes vaikams neužtenka tik pamaty ti istorinę knygą. Vykstant tokiam jungtiniam procesui reikia atrinkti, išgryninti bei susisteminti infor maciją ir paprastai, suprantamai, žaismingai vaikus supažindinti su Renesanso dvasia ir Žygiman to Augusto laikų Vilniaus grožiu, kad būtų smagu tai įkūnyti. Vai kai yra labai smalsūs ir imlūs nau jai informacijai. Vis dėlto tokiuose projektuose labai svarbi edukaci ja, t. y. reikia plėsti žinias, perpras ti konkrečios epochos dvasią. Kornelija Žalpytė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos septintokė, tokia me projekte dalyvavo pirmą kartą ir tuo labai didžiuojasi. Ji kūrė ke raminį maketą – Radvilų rūmus. „Buvo įdomu lipdyti ir stengtis įgyvendinti tokį didelį kūrinį, pa sisėmiau daug naujų istorinių ži nių, jų ieškojau istorinėse knygo se, – pasakojo moksleivė. – Vaikai, kurie mėgavosi darbu po pamokų ir šeštadieniais, dirbdavo sunkiai, ilgai, bet smagiai. Mane traukė ši veikla, patiko ir pati kūryba bei sąlytis su istorija. Šiuo mano dar bu labai domėjosi ir mane palaikė mama.“ J.Ikamaitės-Mindaugienės tei gimu, tokie teminiai jungtiniai projektai yra naudingi ir jaunimui, ir suaugusiesiems: galima dalytis informacija, susivienyti ir įgyven dinti svarbias bei įdomias idėjas. Jauni žmones, dalyvaudami to kio pobūdžio projektuose, išnau doja savo kūrybines galimybes ir patiria didelį pasitenkinimą kaip menininkai. Jie jaučia, kad išma no tai, ką daro, ir labai atsakingai į tai žiūri. VD inf.
paslaugos buitinės technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951185
Pagaminimo Pradinė metai pardavimo kaina
KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ! Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos
Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina – nuo 1871 lito asmeniui
Savona–Ibiza–Barselona–Marselis 4 naktų kruizo kaina – nuo 990 litų asmeniui
Egiptas–Izraelis–Jordanija 7 naktų kruizo kaina – nuo 1750 kitų asmeniui
Ispanija–Italija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina – nuo 1198 litų asmeniui
Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
parduoda Vargina prakaitavimas? ODOREX Extra Dry Lotion (50 ml) – tai neįtikėtinai veiksminga priemonė nuo gausaus prakaitavimo ir nemalonaus kūno kvapo. Tepamas tik 1–3 kartus per savaitę / mėnesį suvilgius vatos tamponėlyje. Bekvapis, skaidrus, švelnus naudoti. Tinka Jam ir Jai. Nepalieka dėmių ant rūbų, kliniškai įrodyta, kad suteikia ilgalaikę apsaugą nuo prakaito ir kvapo. Tinka pažastų, delnų, kojų pėdų ir kitų kūno vietų prakaitavimui naikinti. Kaina 40 Lt. Siunčiama į visus miestus! Tel. 8 607 33 897, e. paštas losijonas@gmail.com. 965567
perKa UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953108
Įvairūs Kita Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085) 2012 06 11 10 val. atliks Liudviko Arbačiausko sklypo, kad. Nr. 4103/0100:2112, esančio Pikutiškių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4103/0100:0149, savininkus dalyvauti suderinant bendras ribas. 965455
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 05 17 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1159 patvirtintas žemės sklypų, esančių SB „Pakalnutė“ teritorijoje, sklypo kadastrinis Nr. 0101/0139:1342, Vilniaus m., ir sklypo Nr. 1258 (kadastrinis Nr. 0101/0139:1258), Bubilo g. 10, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.
KELIONĖS AUTOBUSU Lietuvos ir Žiemgalos (Latvija) pilys ir dvarai 06 23 – 95 Lt Raketinė bazė Žemaitijoje 06 30 – 85 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė-pažintinė) – nuo 1290 Lt Kroatija – nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas – nuo 619 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ RYGOS Tailandas (pažintinė-poilsinė) – nuo 5218 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE „Pasaka“ – nuo 550 Lt „Top Fun“ – 640 Lt „Raganė“ – 550 Lt „Energetikas“ – 600 Lt
965242
STOVYKLOS UŽSIENYJE Ukrainoje „Pribrežnyj“ – 60 Lt dienai Kryme „Saliut“ – 1699 Lt Bulgarijoje – 1699 Lt Kroatijoje – 2149 Lt Juodkalnijoje 0 1899 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje – 1790 Lt LĖKTUVO BILIETAI* Baku – nuo 1050 Lt Maljorka – nuo 500 Lt *kainos į abi puses
KELTų BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Į Baltarusiją – nuo 85 Lt
e j u i n l Vi A RS U K ON K TO
S A V
FO
„Laimingas žmogus – tai aš!“ – 600 Lt „Trimitas“ – 520 Lt „Mažieji Laukystos piratai“ – 370 Lt „Holivudo akademija“ – 599 Lt „Mes jėga“ – 450 Lt „Žaidimų galaktika“ – 450 Lt „Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą“ – 450 Lt „Avataro nuotykiai kartu“ – 450 Lt „Mes šampinjonai“ – 450 Lt „Aplink pasaulį per 7 dienas“ – 499 Lt „Mano pasaulis“ – 595 Lt „Kitas variantas“ – 359 Lt „Dodi“ – 550 Lt (500 Lt iki 06 01)
S
A R A
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją BESTOGIU AUTOBUSU draugų kompanijai!
Užduotis: „čiurlioniukams“ buvo patikėtas ypatingas darbas – su
kurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reprezentacinio centro XVI a. viduryje atvaizdą. Organizatorių nuotr.
Konkursas vyksta portale
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje bus gana vėsu ir lietinga. Šiandien temperatūra sieks 11–16 laipsnių šilumos, daug kur trumpai palis. Ketvirtadienio naktį žymesnio lietaus nenumatoma, vietomis galimos šalnos iki 2 laipsnių šalčio. Dieną daug kur trumpai palis, sušils iki 12–17 laipsnių.
Šiandien, gegužės 30 d.
+13
+13
+13
Telšiai
Šiauliai
+13
Klaipėda
Panevėžys
+11
Utena
+14
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
4.51 21.42 16.51 15.08 1.02
151-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 215 dienų. Saulė Dvynių ženkle.
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +19 Brazilija +27 Briuselis +21 Dublinas +18 Kairas +32 Keiptaunas +19 Kopenhaga +15
Londonas +24 Madridas +31 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +25 Oslas +15 Paryžius +23 Pekinas +29
orai vilniuje Šiandien
Praha +22 Ryga +14 Roma +25 Sidnėjus +17 Talinas +14 Tel Avivas +28 Tokijas +23 Varšuva +17
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+14
Alytus
2–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+11
+14
+12
+4
4
+12
+15
+13
+6
3
+12
+16
+12
+7
4
1431 m. Žana d’Ark per Šimtametį karą vadovavusi prancūzų kariuomenei mūšyje su anglais buvo apkaltinta erezija ir sudeginta ant laužo. 1609 m. gimė Danielius Kleinas, kunigas, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorius. 1640 m. mirė flamandų baroko tapytojas Peteris Paulas Rubensas. 1778 m. mirė prancūzų rašytojas ir filosofas Voltaire’as . 1826 m. gimė Zigmantas
penktadienį 1958 m. gimė švedų grupės „Roxette“ vokalistė Marie Fredriksson.
prizas Šią savaitę laimėkite Susan Elizabeth Phillips knygą „Auksinė mergaitė“ iš „Romantikės kolekcijos“.
Fler Savagar – gražiausia moteris pasaulyje... Visiems, tik ne sau. Ji gyvena gaubiama paslapčių, kurių raktas glūdi praeityje. Fler teko anksti subręsti, gyvenimas jai negailėjo išbandymų. Džeikas Koranda – puikus rašytojas ir kraują kaitinantis Holivudo aktorius. Talentingas, priekabus, irzlus, jis negali pakęsti švytinčių „auksinių mergaičių“. Bet Fler turi kažką, kas priverčia jį pažvelgti atidžiau. Bjaurusis ančiukas, nenutuokiantis, kad jau virto gulbe. Ir kietas vyrukas, ekranų žvaigždė. Ar išdrįs du, regis, visiškai vienas kitam netinkami įsimylėjėliai sudužusių svajonių šalyje paklausyti širdies?
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 5 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Ferdinandas, Joana, Jomilė, Normantas, Vyliaudas, Žaneta
horoskopai
ketvirtadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+14
+14
3
4
5
6
7
8
9
Sierakauskas, 1863 m. sukilimo sukilėlių vadas. 1936 m. gimė lietuvių kilmės amerikiečių aktorė Rūta Lee. 1955 m. gimė muzikologė, vargonininkė Jūratė Landsbergytė. 1967 m. gimė Serbijos krepšinio treneris Aleksandras Trifunovičius. 1976 m. gimė Slovėnijos krepšininkas Radoslavas Nesterovičius. 1980 m. gimė anglų futbolininkas Stevenas Gerrardas.
Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas, galimi emocionalūs pokalbiai, tad pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Šiandien pravers gebėjimas susitarti, padorumas, tiesumas ir principingumas. Jautis (04 21–05 20). Sulauksite pagyrų ir įvertinimo darbe, mokymo įstaigoje. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Vėžys (06 22–07 22). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Liūtas (07 23–08 23). Dėl savo gyvenimo ar aplinkinių žmonių elgesio jausitės prislėgtas. Per kivirčą galimas emocijų protrūkis. Pirmoje dienos pusėje venkite iliuzijų ir neapgaudinėkite savęs. Mergelė (08 24–09 23). Sėkminga diena bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis ir šeima. Jausite jų supratimą. Beje, jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas. Svarstyklės (09 24–10 23). Emocijos trukdys įgyvendinti planus ir projektus. Pasimankštinkite, palįskite po dušu, pakvėpuokite grynu oru, kuo greičiau atsikratykite įtampos, ir viskas susitvarkys. Skorpionas (10 24–11 22). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite kitų žmonių darbo metodus ir būdus. Skirsis jūsų ir autoritetingo žmogaus požiūris į vertybes ir tai jus trikdys. Atsargiau vertinkite įvairius dalykus, įdėmiau pažvelkite į susidariusią situaciją. Ožiaragis (12 22–01 20). Labai energingas laikotarpis, tinkantis planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite. Vandenis (01 21–02 19). Nespręskite estetinių klausimų, neanalizuokite vertybių, nes tam šiuo metu jūsų sugebėjimų nepakanka. Bet ir miegoti nevalia – reikia mokytis, mąstyti, kurti naujas idėjas. Žuvys (02 20–03 20). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Turėsite pakankamai laiko ir jėgų seniai atidėliotiems planams įgyvendinti.