2012-05-31 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės gegužės 31 d., 2012 m. Nr. 126 (1325)

Vil­niaus mies­to teat­ras: rinkimai iš vieno dalyvio?

Sos­tinės sa­vi­val­dybė pa­skelbė kon­kursą Vil­niaus mies­to teat­ro var­dui laimė­ ti. Kon­kur­so da­ly­vių daug ne­lau­kia­ma: sąly­go­se – ne­ma­žai rei­ka­la­vimų ir įsi­ pa­rei­go­jimų. Šiuo me­tu sos­tinės teat­ro var­du did­žiuo­ja­si Os­ka­ro Kor­šu­no­vo teat­ras (OKT).

diena.lt

1,30 Lt

Jau rei­kia gal­vo­ti apie kitą pa­radą, lai­kas bran­gus.

200 litų baudą už ad­mi­nist­ra­cinį pa­žei­dimą per sek­sua­li­nių ma­ žumų ei­ty­nes su­ si­mokėjęs Sei­mo na­rys Ka­zi­mie­ras­ Uo­ka.

3p.

Miestas

3p.

Sta­ty­ti ma­šiną kai kur bus pi­giau Už au­to­m o­b i­l ių stovė­j i­m o vietų re­z er­v a­c iją Vil­n iu­j e kas mėnesį su­ren­k a­m a 150 tūkst. litų. Ši su­ ma atei­t y­j e mažės – vietų re­z er­ va­v i­m as kai ku­r io­s e zo­n o­s e sos­ tinėje turėtų pig­t i. Šiuo me­t u ruo­ šia­m as ta­r y­b os spren­d i­m o pro­ jek­t as, ku­r iuo kai ku­r io­s e vie­to­s e gel­to­n o­j i rink­l ia­vos zo­n a bus kei­ čia­m a į ža­l iąją.

Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

lietuva

Ka­den­ci­jos ne­ri­bo­ja­mos

„Tiesą sa­kant, aš ne­ma­tau kon­ku­ ren­ci­jos. Šis teat­ras – vie­nin­te­lis re­ per­tua­ri­nis ne­vals­ty­bi­nis teat­ras – su­ren­ka daug žiū­rovų, gast­ro­liuo­ja po už­sienį gar­sin­da­mas Vil­niaus mies­to vardą“, – sakė OKT / Vil­ niaus mies­to teat­ro me­no va­do­vas, re­ži­sie­rius Os­ka­ras Kor­šu­no­vas.

Kon­kur­se ga­li da­ly­vau­ti vi­si teat­ rai, ku­rie tu­ri teat­ro sta­tusą, išs­ky­ rus tuos, ku­rie gau­na nuo­la­ti­nes vals­tybės do­ta­ci­jas veik­lai vys­ty­ti.

2

5p.

Re­gi dar­bo pro­ku­ro­rams

Užduotys: Vilniaus miesto teatro vardas suteikiamas ne šiaip sau – jį gavęs teatras savo veikla turi prisidė­

ti prie sostinės kultūrinio įvaizdžio formavimo, miesto populiarinimo užsienyje.

Tomo Avižinio montažas

Piešti naktimis veja azartas Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Še­šiose vie­tose gra­fi­ti­nin­kai galės pieš­ti be sa­vi­val­dybės ži­nios. Ar tai reiš­kia, kad gra­fi­čių piešėjų dar­bas nak­ti­mis baig­tas? Pa­tys gatvės me­ ni­nin­kai ne­pa­ža­da, kad jų kūri­nių neat­si­ras ir ki­to­se mies­to vie­to­se.

Ne­puo­šia: gražūs pie­ši­niai pa­gy­vi­na miestą, niū­rias po­že­mi­nes per­

ėjas. Ta­čiau vie­nos ant kitų nu­pai­šy­tos ke­ver­zonės sie­noms gro­žio ne­ su­tei­kia. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

At­siž­velgė į pra­šy­mus

Šioks toks pa­lengvė­ji­mas gra­fi­ čių meist­rams – Vil­niaus mies­to

Ekonomika 7p.

sa­vi­val­dybė nu­statė še­šias vie­tas, ku­rio­se gra­fi­ti­nin­kai galės pieš­ ti le­ga­liai ir be spe­cia­laus lei­di­ mo. „At­siž­velgė­me į gra­fič­ ių piešė­ jų pra­šymą iš­rink­ti Vil­niu­je to­kias vie­tas, kur pieš­ti ga­li­ma iš kar­to, su sa­vi­val­dy­be ne­de­ri­nant lei­dimų.

To­kių vietų nu­ma­ty­ta še­šios, ta­čiau atei­ty­je jų tik­rai daugės“, – sakė Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas.

Tre­čia­die­nio vi­dur­dienį kai ku­rio­ se leis­ti­no­se pieš­ti vie­to­se jau dar­ba­vo­si gra­fi­ti­nin­kai.

2

Pa­leis­ti iš akių vis dar ne­no­ri Šian­dien ša­ly­je pirmą kartą mi­ni­ ma Lanks­čio­jo dar­bo sti­liaus die­ na. Nors ne­ma­žai lie­tu­vių yra pa­ si­ruošę vers­lui pa­si­ūly­ti dar­bo na­ mie ga­li­mybę, bend­rovės dar sun­ kiai ryž­ta­si pa­leis­ti kont­rolę iš sa­vo rankų. Mūsų ša­ly­je vis dar įpras­ta dar­buo­toją vi­suo­met turė­ti po ran­ ka ir nuo­lat jį pri­žiūrė­ti. Tačiau ap­ klausos rodo, kad dirbti namie norė­ tų apie 80 proc. lietuvių.

2

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

miestas

Vil­niaus mies­to teat­ras: rinkimai iš v Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės 1 ta­ry­bos spren­di­mu Vil­niaus mies­to var­do teat­ro ka­den­

ci­ja nu­ma­ty­ta tre­jiems me­tams. „Vil­niu­je yra ir, ma­no­me, atei­ty­ je kur­sis daug nau­jų įdo­mių teat­ rų, to­dėl ir bu­vo nu­spręs­ta Vil­niaus var­dą su­teik­ti ka­den­ci­jo­mis“, – sa­ kė Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė Re­nė Ja­ku­bė­nai­tė.

Tre­čią ka­den­ci­ją iš ei­lės Vil­niaus mies­to var­dą ga­vu­sio OKT / Vil­ niaus mies­to teat­ro ka­den­ci­ja bai­ gia­si 2013 m. bir­že­lio mė­ne­sį. Pa­gal kon­kur­so nuo­sta­tas nau­jas kon­ kur­sas skel­bia­mas li­kus me­tams iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos. Tie­sa, nė­ra nu­sta­ty­ta, kad tas pa­ts teat­ras ne­ga­ lė­tų pre­ten­duo­ti į nau­jas ka­den­ci­jas.

OKT / Vil­niaus mies­to teat­ras ža­da da­ly­vau­ti ir nau­ja­ja­me kon­kur­se.

Pa­tal­pos – tik ad­mi­nist­ra­ci­jai

Pa­si­ti­kė­ji­mas: O.Kor­šu­no­vas sa­ko net no­rė­da­mas ne­ga­lįs įžvelg­ti kon­ku­ren­ci­jos sie­kiant gau­ti Vil­niaus

mies­to teat­ro var­dą.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Is­to­ri­ja – ne­gau­si var­dų Mies­to teat­r ų tu­ri dau­ge­lis Eu­ro­pos ša­lių, kai ku­rio­se jų toks sta­tu­sas su­ tei­k ia­mas ne­ter­m i­nuo­tai. Lie­t u­vo­ je mies­to teat­ro tra­d i­ci­ja at­gai­v in­ ta pa­ly­gin­ti ne­se­niai. Vil­niaus mies­ to teat­ras sos­t i­nė­je vei­kė XVIII–XX a. Jis bu­vo įkur­tas 1785 m. ir iki 1789 m. spek­tak­lius ro­dė bu­vu­siuo­se Os­ ker­kų rū­muo­se, nuo 1796 m. iki 1845 m. – Ma­žuo­siuo­se Rad­vi­lų rū­muo­se.

1845–1922 m. Vil­niaus mies­to teat­ras vei­kė Vil­niaus ro­tu­šė­je.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais kaip Vil­n iaus mies­to teat­ras vei­kė Vil­ niaus vals­ty­bi­nis teat­ras (da­bar – Lie­ tu­vos na­cio­na­li­nis dra­mos teat­ras).

Kaip dau­g iau­sia gast­ro­l iuo­jan­t is už­ sie­ny­je, la­biau­siai rep­re­zen­tuo­jan­t is Lie­t u­vą ir gar­s i­nan­t is Vil­n iaus var­

dą nuo 2004 m. Vil­n iaus mies­to teat­ ro var­dą tu­r i OKT. Be OKT, 2004 m. į Vil­n iaus mies­to teat­ro var­dą pre­ten­ da­vo „El­f ų teat­ras“. 2006 m. Vil­n iaus mies­to teat­r u pre­ten­da­vo tap­t i Keis­ tuo­l ių teat­ras, Vil­n iaus se­na­m ies­čio teat­ras ir „El­f ų teat­ras“. 2009 m. kon­ kur­s e da­ly­va­vo „Do­m i­no“ teat­ras, „Ra­ga­n iu­kės teat­ras“, teat­ras „At­v i­ ras ra­tas“.

Kon­kur­są gau­ti Vil­niaus mies­ to teat­ro var­dą lai­mė­ju­siai įstai­ gai Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė kas­met biu­dže­te nu­ma­to do­ta­ci­ją.

Jos dy­dį siū­lo Kul­tū­ros, švie­ti­mo, spor­to ir jau­ni­mo rei­ka­lų ko­mi­te­ tas, tvir­ti­na sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba, ta­čiau at­skleis­ti su­mų sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vai ne­no­rė­jo.

Taip pat teat­rui pa­gal pa­nau­dos su­tar­tį tre­jiems me­tams su­tei­kia­mos ad­mi­nist­ra­ci­nės pa­tal­pos. „Teat­ro ad­mi­nist­ra­ci­jai pa­gal pa­nau­dą ski­ ria­mos pa­tal­pos ka­den­ci­jos lai­ko­ tar­piu, nors už jas teat­ras vi­sus mo­ kes­čius mo­ka iš sa­vo už­dirb­tų lė­šų“, – paaiš­ki­no R.Ja­ku­bė­nai­tė.

O.Kor­šu­no­vas įžvel­gia ir mo­ra­li­ nę Vil­niaus mies­to teat­ro var­do tu­ rė­ji­mo nau­dą.

„Sten­gia­mės at­liep­ti mies­te­lė­nų lū­kes­čius ir rū­pes­čius, ta­pa­ti­na­ me sa­ve su Vil­niu­mi, jo žiū­ro­vais.

Nors daug va­ži­nė­ja­me po už­sie­ nį, bet Vil­niaus žiū­ro­vas for­muo­ja mū­sų spek­tak­lių spe­ci­fik ­ ą“, – apie mies­to įta­ką teat­ro re­per­tua­rui pa­ sa­ko­jo O.Kor­šu­no­vas.

Os­ka­ras Kor­šu­no­vas:

Sten­gia­mės at­liep­ti mies­te­lė­nų lū­kes­čius ir rū­pes­čius, ta­pa­ti­na­ me sa­ve su Vil­niu­mi, jo žiū­ro­vais.

Re­ži­sie­rius tei­gė ne­jun­tan­tis jo­ kių teat­ro sta­tu­so nu­lem­tų veik­los ri­bo­ji­mų ar per di­de­lių įsi­pa­rei­go­ji­ mų, bet sa­kė su­si­du­rian­tis su ki­tais rū­pes­čiais. „Esa­me lais­vi. Sten­gia­ mės kiek ga­li­me, tu­ri­me daug re­ per­tua­ri­nių spek­tak­lių. Tik ne­ tu­ri­me nuo­la­ti­nės vie­tos, erd­vės.

Su­si­du­ria­me tik su to­mis pro­ble­ mo­mis, kai ne­ga­li­me vis­ko, ką no­ rė­tu­me, rea­li­zuo­ti dėl tam tik­rų ap­lin­ky­bių“, – la­bai su­bti­liai te­ pa­sis­kun­dė O.Kor­šu­no­vas.

Ak­tua­lus mies­tui re­per­tua­ras

Vil­niaus mies­to teat­ras, įgy­ven­ din­da­mas kul­tū­ros pro­gra­mas, ati­ tin­kan­čias Vil­niaus mies­to stra­te­ gi­nia­me pla­ne ke­lia­mas už­duo­tis, tu­ri įvai­rių įsi­pa­rei­go­ji­mų.

Pa­sak Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bės Kul­tū­ros sky­riaus vy­riau­sio­ sios spe­cia­lis­tės R.Ja­ku­bė­nai­tės, teat­ras tu­ri tu­rė­ti įdo­mų, no­va­to­

Piešti naktimis veja azartas Tie­sa, iš pra­džių vi­si 1 žur­na­lis­tus pa­si­ti­ko ne­drą­siai, tar­si dar kar­tą pa­si­tiks­

lin­da­mi, kad jau ga­li­ma pieš­ti le­ga­ liai. Po­že­mi­nė­je pe­rė­jo­je Kons­ti­tu­ ci­jos gat­vė­je, prie Lie­tu­vos vai­kų ir jau­ni­mo cent­ro, su­tik­tas Ar­nol­ das džiau­gė­si, kad mies­te at­si­ra­do dau­giau vie­tų, ku­rio­se bus ga­li­ma lais­vai pieš­ti. „Anks­čiau bu­vo tik vie­na to­kia vie­ta (ant Ne­ries upės prie­plau­kos – red. pa­st.) Vil­niu­je, da­bar jau še­ šios. La­bai ge­rai, kad taip pa­da­rė.

Ne­be­rei­kės nak­ti­mis laks­ty­ti“, – juo­kė­si vai­ki­nas. Va­di­na­si, nak­ti­mis ne­be­laks­tys ir ne­leis­ti­no­se vie­to­se ne­pai­šys? „Ne­ži­nau, pa­žiū­rė­sim“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vas.

Vis­ką le­mia azar­tas

Gra­žu, kai pie­ši­nys pa­na­šus į pie­ši­ nį ir tu­ri pra­smę. Ta­čiau dau­ge­ly­ je vie­tų – tik ke­ver­zo­nės. Jas gra­fi­ čių pie­šė­jai va­di­na „ta­gais“ (žy­mė, pa­ra­šas – angl.). „Tas jū­sų va­di­na­mas ke­ver­zo­nes pai­šo dvy­li­ka­me­čiai. Gra­fi­ti­nin­ kai to­kiais da­ly­kais neuž­sii­ma“, – paaiš­ki­no be­veik ket­ve­rius me­tus gra­fi­čius pie­šian­tis Ar­nol­das.

Po­že­mi­nė­je pe­rė­jo­je Os­lo gat­ vė­je, prie Res­pub­li­ki­nės Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės, tre­čia­

die­nio po­pie­tę dar­ba­vo­si du vai­ ki­nu­kai. Jie po­že­mi­nės da­lies sie­ ną da­žė gel­to­na spal­va. „Ruo­šia­me vie­tą sa­vo pie­ši­niams“, – sa­kė vie­ nas jų.

Il­gą lai­ką mies­to vie­šo­sios tvar­ kos ser­gė­to­jams gra­fi­čių pie­šė­jai bei va­di­na­mie­ji ta­ge­riai bu­vo ir te­bė­ra di­džiu­lė pro­ble­ma. „Vil­ niaus dienos“ kalbinti gra­f i­t i­ nin­kai ne­slė­pė, kad tai yra jų po­ mė­gis, džiau­gė­si at­si­ra­du­sio­mis leis­ti­no­mis pieš­ti vie­to­mis, ta­ čiau ne­nei­gė, kad nak­ti­niai laks­ ty­mai ne­si­bai­gė. „Tai yra ir azar­tas, ir no­ras pa­ puoš­ti mies­tą. O nak­tį lai­ko vi­sa­ da yra“, – klau­sia­mas, kas ska­ti­ na pieš­ti nak­tį, sa­kė prieš dve­jus me­tus gra­fi­čiais su­si­do­mė­jęs jau­ nuo­lis.

Leis­ti­nas lai­kas ir sim­bo­li­ka

Pa­žy­mė­ji­mus dėl su­de­rin­tos gra­fi­ čių pie­ši­mo vie­tos iš­duo­da Sau­gaus mies­to de­par­ta­men­to Ad­mi­nist­ra­ ci­nės veik­los sky­rius. Gra­fi­čius ga­ li­ma pieš­ti nuo 8 iki 22 val., ta­čiau pa­žy­mė­ji­me dėl su­de­rin­tos gra­fi­ čių pie­ši­mo vie­tos pie­ši­mo lai­kas ga­li bū­ti pa­pil­do­mai ap­ri­bo­tas.

Nu­ro­dy­to­se vie­to­se drau­džia­ma pieš­ti ne­cen­zū­ri­nius žo­džius, sim­ bo­lius, at­sa­kin­gų už Lie­tu­vos gy­

Džiau­gia­si: mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­skel­bus še­šias vie­tas, ku­rio­se gra­fi­ti­nin­kai ga­li pieš­ti neat­sik­lau­sę, pie­šė­jai

ven­to­jų rep­re­si­jas Vo­kie­ti­jos na­cio­ nal­so­cia­lis­tų ar­ba SSRS ko­mu­nis­tų par­ti­jos va­do­vų at­vaiz­dus, so­vie­ti­ nę, na­cis­ti­nę ar Lie­tu­vos SSR sim­ bo­li­ką; disk­ri­mi­na­ci­nius, ka­ro vaiz­dus, sim­bo­lius, už­ra­šus.

Taip pat vaiz­dus, už­ra­šus, sim­ bo­lius, ska­ti­nan­čius ar vaiz­duo­jan­ čius na­cio­na­li­nę ne­san­tai­ką, ly­gių tei­sių pa­žei­di­mus ar ki­taip įžei­ džian­čius žmo­nių oru­mą.

Drau­džia­ma gra­fi­čius pieš­ti rek­ la­mos tiks­lais, pa­žei­džiant Ne­ pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­gia­ mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­kio įsta­ty­mo, ki­tų įsta­ty­mų, Tvar­ky­mo ir šva­ros tai­syk­lių ir ki­tų tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mus.

Leis­ti­nos pieš­ti vie­tos Be leidimo galima piešti:

ant po­že­mi­nės pe­rė­jos Os­lo gat­vė­je,

ant Ne­ries upės prie­plau­kos, esan­

prie Res­pub­li­ki­nės Vil­niaus uni­ver­si­te­ ti­nės li­go­ni­nės (Šilt­na­mių g. 29), po­že­ mi­nės da­lies sie­nų;

čios tarp Ka­ra­liaus Min­dau­go ir Žir­mū­ nų til­tų (iš Olim­pie­čių gat­vės pu­sės), sie­nos;

ant pa­sta­to Sky­do g. 44A sie­nų.

esan­čių prie­šais Vil­niaus Mar­ty­no Maž­ vy­do pro­gim­na­zi­ją (Vy­dū­no g. 17A);

Ki­to­se Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės nu­ma­ty­to­se vie­to­se gra­fi­čius ga­li­ma pieš­ti tik ga­vus pa­žy­mė­ji­mą dėl su­ de­rin­tos gra­fi­čių pie­ši­mo vie­tos. To­ kie pa­žy­mė­ji­mai ga­li bū­ti iš­duo­ti dėl šių vie­tų:

ant po­že­mi­nės pe­rė­jos, esan­čios prie

po­že­mi­nės pe­rė­jos, esan­čios prie pa­

ant po­že­mi­nės pe­rė­jos prie Lie­tu­vos

vai­kų ir jau­ni­mo cent­ro (Kons­ti­tu­ci­jos g. 25) po­že­mi­nės da­lies sie­nų; ant Pi­lai­tės ried­len­čių par­ko sta­ti­nių,

Vin­gio par­ko, ša­lia S.Ko­nars­kio gat­vės, po­že­mi­nės da­lies sie­nų;

sta­to Lais­vės pr. 40, po­že­mi­nės da­lies sie­nos;

3

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

vieno dalyvio? riš­ką re­per­tua­rą, ta­čiau ne­pa­mirš­ ti ir lie­tu­vių bei už­sie­nio kla­si­kos. „Jis tu­ri gar­bin­gai at­sto­vau­ti Vil­ niaus mies­tui tarp­tau­ti­niuo­se fes­ ti­va­liuo­se, vie­šin­ti Vil­niaus mies­to var­dą“, – sa­kė spe­cia­lis­tė.

Nu­ma­to­ma, kad kon­kur­są lai­ mė­jęs teat­ras ren­gia pro­fe­sio­na­ lių aukš­to me­ni­nio ly­gio spek­tak­ lių, ak­tua­lių mies­tui, re­per­tua­rą.

Taip pat teat­ras tu­ri už­tik­rin­ti, kad spek­tak­liai bū­tų priei­na­mi įvai­ rių so­cia­li­nių gru­pių gy­ven­to­jams: vie­ną kar­tą per ket­vir­tį su­da­ro­mos są­ly­gos spek­tak­lį ap­lan­ky­ti so­cia­ liai rem­ti­niems gy­ven­to­jams.

Teat­ras at­sto­vau­ja Vil­niaus mies­ to kul­tū­rai tarp­tau­ti­niuo­se fes­ ti­va­liuo­se ir ki­tuo­se ren­gi­niuo­se, pa­lai­ko esa­mus ir už­mez­ga nau­ jus ry­šius su ki­tų mies­tų, su­si­gi­ mi­nia­vu­sių su Vil­niu­mi, teat­rais.

Mies­to teat­ras, bend­ra­dar­biau­da­ mas su sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ niais pa­da­li­niais, ren­gia ir įgy­ven­ di­na ne ma­žiau kaip dvi per me­tus mo­der­nias edu­ka­ci­nes pro­gra­mas, skir­tas Vil­niaus mies­to moks­lei­ viams. Teat­ras taip pat įsi­pa­rei­go­ ja da­ly­vau­ti mies­to or­ga­ni­zuo­ja­ muo­se di­džiuo­siuo­se ren­gi­niuo­se (Sos­ti­nės die­no­se, Ka­lė­dų ren­gi­ niuo­se).

Vil­niaus mies­to teat­ras sa­vo veik­ la tu­ri pri­si­dė­ti prie sos­ti­nės kul­tū­ ri­nio įvaiz­džio for­ma­vi­mo. Be to, jis ren­gia ir tei­kia pro­jek­tus gau­ti ES struk­tū­ri­nių bei ki­tų fon­dų ir pri­ va­čių rė­mė­jų fi­nan­si­nę pa­ra­mą.

Lai­mė­jęs kon­kur­są teat­ras įsi­pa­ rei­go­ja vi­suo­se ofi­cia­liuo­se do­ku­ men­tuo­se, rek­la­mi­nė­je me­džia­go­je ir ki­tur prie sa­vo pa­va­di­ni­mo var­ to­ti Vil­niaus mies­to teat­ro var­dą.

In­for­ma­ci­ja apie kon­kur­są Teat­rai, no­rin­tys da­ly­vau­ti kon­kur­ se, pri­va­lo pa­teik­ti pro­g ra­mas, ku­ rio­se tu­ri bū­ti nu­ma­ty­ta: konk­re­ti teat­ro veik­la tre­jų me­tų

lai­ko­tar­piu; teat­ro re­per­tua­ras, api­man­tis šių

die­nų ak­tua­li­jas ir kla­si­ki­nį pa­li­ki­ mą; at­sto­va­vi­mas Vil­niui tarp­tau­ti­

niuo­se fes­ti­va­liuo­se; da­ly­va­vi­mas edu­ka­ci­nė­je veik­lo­

je (pro­gra­mos da­lis, skir­ta Vil­niaus mies­to jau­ni­mui); pa­siū­ly­mai ir leng­va­tos įvai­rių

so­cia­li­nių gru­pių žiū­ro­vams; teat­ro ren­gi­nių skai­čius.

Kon­k ur­s o pro­g ra­m ų ver­t i­n i­m o ko­m i­s i­j a taip pat įver­t i­n a teat­ ro no­v a­to­r iš­k u­m ą, da­ly­v a­v i­m ą tarp­t au­t i­n iuo­s e pro­j ek­t uo­s e ir Vil­n iaus mies­to ren­g i­n iuo­s e, na­ cio­n a­l i­n ės dra­m a­t ur­g i­j os at­s i­ spin­d ė­j i­m ą re­p er­t ua­re, at­s i­ž vel­ gia į kri­t i­k ų bei teat­ro­lo­g ų pa­s ta­ rų­j ų dve­j ų me­t ų teat­ro veik­l os įver­t i­n i­mus.

Kon­k ur­s ą gau­t i Vil­n iaus mies­to teat­ro var­dą vyk­do Vil­niaus mies­ to sa­v i­val­dy­b ės me­ro po­t var­k iu su­da­ry­ta pen­k ių as­me­nų kon­k ur­ so pro­g ra­mų ver­t i­n i­mo ko­m i­si­ja.

Ją su­da­ro trys sa­vi­val­dy­bės at­sto­ vai ir du ne­prik­lau­so­mi teat­ro eks­ per­tai. Teat­r ų pa­siū­ly­tos pro­g ra­ mos ver­t i­na­mos pa­gal de­šim­t ies ba­lų sis­te­mą. Kon­k ur­so lai­mė­to­ ju lai­ko­mas teat­ras, su­r in­kęs dau­ giau­sia ba­lų.

Gel­to­no­sios zo­nos pa­ža­liuos Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tų re­zer­va­ci­ją Vil­niu­je kas mė­ne­sį su­ren­ka­ma 150 tūkst. li­tų. Ši su­ ma atei­ty­je ma­žės – vie­tų re­zer­ va­vi­mas kai ku­rio­se zo­no­se Vil­ niu­je pig­s.

Šiuo me­tu ruo­šia­mas Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­ mo pro­jek­tas, ku­riuo kai ku­rio­ se vie­to­se gel­to­no­ji rink­lia­vos zo­ na bus kei­čia­ma į ža­lią­ją, tai yra kai ku­rio­se vie­to­se vie­na va­lan­da kai­nuos ne du li­tus, o vie­ną. To­ se vie­to­se su­ma­žės ir rink­lia­va už re­zer­vuo­tas vie­tas.

Iš gel­to­no­sios zo­nos į ža­lią­ją ža­da­ma keis­ti šias sos­ti­nės vie­ tas: Tau­ro kal­ną, Ty­mo kvar­ta­lą, A.Straz­de­lio gat­vę, da­lį Upės gat­ vės, da­lį Rink­ti­nės gat­vės. „Da­bar Vil­niu­je yra su­da­ry­ tos 96 su­tar­tys dėl 522 re­zer­vuo­ tų vie­tų įvai­rio­se rink­lia­vos zo­no­ se. Per mė­ne­sį tai su­da­ro apie 150 tūkst. li­tų“, – sa­kė sa­vi­val­dy­bės įmo­nės „Su­si­sie­ki­mo pa­slau­gos“ Mies­to eis­mo de­par­ta­men­to va­ do­vė Dai­va Ka­mins­kai­tė. Šiuo me­tu vie­ti­nės rink­lia­vos dy­džiai už trans­por­to prie­mo­nės sto­vė­ji­mą at­ski­ro­se rink­lia­vos zo­ no­se Vil­niu­je ge­ro­kai ski­ria­si. Bal­ to­jo­je zo­no­je vie­tos re­zer­va­ci­ja mė­ne­siui kai­nuo­ja 125 li­tus, ža­lio­ jo­je – 170 li­tų, gel­to­no­jo­je – 330 li­tų, rau­do­no­jo­je – 500 li­tų, mė­ ly­no­jo­je – 700 li­tų.

Au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tas ga­li re­zer­vuo­ti įmo­nės, įstai­gos ir

po­že­mi­nės pe­rė­jos, esan­čios prie pa­

sta­to Lais­vės pr. 28, po­že­mi­nės da­lies sie­nos;

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

3) po­že­mi­nės au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės sie­nos; Ge­di­mi­no pro­spek­to po­že­mi­nės au­

po­že­mi­nės pe­rė­jos, esan­čios prie

to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės sie­nos;

pre­ky­bos cent­ro „Pa­no­ra­ma“ (Sal­to­niš­ kių g. 9), po­že­mi­nės da­lies sie­nos;

Ge­di­mi­no pro­spek­to po­že­mi­nės au­

po­že­mi­nių pe­rė­jų, esan­čių po Sa­va­

no­rių pro­spek­to žie­du, po­že­mi­nių da­ lių sie­nos;

to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės laip­ti­ nės, esan­čios tarp vieš­bu­čio „No­vo­tel“ ir par­duo­tu­vės „Za­ra“, sie­nos; Ge­di­mi­no pro­spek­to po­že­mi­nės au­

pa­ro­dų ir kon­fe­ren­ci­jų cent­ro „Li­tex­ po“ (Lais­vės pr. 5), sie­nos;

to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės laip­ti­nės, esan­čios prie Vin­co Ku­dir­kos aikš­tės ir vie­šo­jo trans­por­to sto­te­lės, sie­nos;

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­

vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės, esan­čios

nist­ra­ci­nio pa­sta­to (Kons­ti­tu­ci­jos pr.

prie pa­sta­to Pa­ber­žės g. 2, sta­ti­niai.

po­že­mi­nės pe­rė­jos, esan­čios ša­lia

522

re­zer­vuo­tos sto­vė­ji­mo vie­tos šiuo me­tu yra Vil­niu­je.

Rink­lia­va: kai ku­rio­se zo­no­se Vil­niu­je au­to­mo­bi­lius bus ga­li­ma sta­

ty­ti pi­giau.

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Vie­nas su­mo­kė­jo, ki­tas – ne 200 li­tų pi­ni­gi­ne bau­da už ad­mi­ nist­ra­ci­nį pa­žei­di­mą per sek­sua­ li­nių ma­žu­mų ei­ty­nes Vil­niu­je prieš dve­jus me­tus nu­baus­tas Sei­ mo na­rys Ka­zi­mie­ras Uo­ka su­mo­ kė­jo teis­mo skir­tą bau­dą.

jau pra­dė­jo jo­se dar­buo­tis.

or­ga­ni­za­ci­jos, už­sie­nio vals­ty­bių am­ba­sa­dos ir kon­su­la­tai, vals­ty­ bės biu­dže­ti­nės įstai­gos, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ ci­ja ir se­niū­ni­jos prie jų bu­vei­nės (veik­los) vie­tų.

Ta­čiau sto­vė­ji­mo vie­tos re­zer­ vuo­ja­mos ne­tai­kant rink­lia­vos prie am­ba­sa­dų iki pen­kių sto­vė­ ji­mo vie­tų, 5–15 met­rų il­gio ruo­ žuo­se prie vals­ty­bės įstai­gų, ins­ ti­tu­ci­jų, tar­ny­bų, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos ir se­ niū­ni­jų bu­vei­nės (veik­los) vie­tų.

Ta­čiau jo bend­ra­žy­gis Sei­mo na­ rys Pet­ras Gra­žu­lis ne­skun­dė teis­ mo pa­skir­tos nuo­bau­dos, ta­čiau ir mo­kė­ti jos ne­no­ri.

Abu par­la­men­ta­rai nu­baus­ti už po­li­ci­jos spe­cia­lio­sios juos­tos, ku­ ri ri­bo­jo įvy­kio vie­tos pe­ri­met­rą, pe­rė­ji­mą. Ba­lan­džio 17 d. skir­tos bau­dos ne­bu­vo ap­skųs­tos aukš­ tes­niam teis­mu, to­dėl teis­mo nu­ ta­ri­mai įsi­tei­sė­jo.

K.Uo­ka tre­čia­die­nį BNS sa­kė, kad bau­dą su­mo­kė­jo praė­ju­sią sa­ vai­tę. „Ne, ką čia, yra rim­tes­nių da­ly­kų. Ga­lu­ti­nis nu­si­sta­ty­mas – nie­ko ne­siaiš­kin­ti, nie­ko ne­si­ smul­kin­ti. Ei­na į prie­kį ir ruo­šia­si nau­jam pa­ra­dui ki­tais me­tais, tai ir mes ruo­šia­mės. Jau rei­kia gal­ vo­ti apie ki­tą pa­ra­dą, lai­kas bran­ gus. Ta­ria­mės daug or­ga­ni­za­ci­jų, vi­sos re­li­gi­nės kon­fe­si­jos“, – BNS sa­kė K.Uo­ka, pa­klaus­tas apie nuo­ bau­dos ap­skun­di­mą.

Pak­laus­tas, ar vėl lips per už­ tva­rą, jis at­sa­kė, kad pro­tes­to for­ ma bus aiš­ki pa­ra­do iš­va­ka­rė­se.

P.Gra­žu­lis tei­gė, kad pa­ts as­ me­niš­kai bau­dos ne­mo­kės. Ta­ čiau nu­ta­ri­mo skir­ti bau­dą taip pat ne­skun­dė, nors vie­nu me­tu bu­vo gal­vo­jęs apie tai. „Nei skun­džiau, nei mo­kė­jau, aš nė vie­no sa­va­no­riš­ko veiks­mo

ne­da­ry­siu, te­gu nu­skai­čiuo­ja per ant­sto­lius ar kaip, bet aš ne­mo­ kė­siu jo­kių bau­dų. Ma­no prin­ci­po rei­ka­las, pa­ts nei­siu ir ne­mo­kė­siu bau­dų“, – BNS sa­kė P.Gra­žu­lis.

Nors pra­lai­mė­jo by­lą, jis tei­gė jau­ čią­sis tei­sus ir lai­ko­si sa­vo nuo­ sta­tų, be to, ma­tąs, kad Lie­tu­vo­ je sun­ku ras­ti tei­sin­gu­mą. „Jūs pa­gal­vo­kit, ar aš tu­rė­čiau lai­ko. Dėl 200 li­tų kiek tų teis­ mų bū­na! Ir ant­ras da­ly­kas, tik­rai ne­lai­mė­siu. Pas­kam­bi­no tei­sė­jui

koks am­ba­sa­do­rius Ame­ri­kos ir pa­sa­kė, kad neiš­tei­sin­tų“, – kal­ bė­jo P.Gar­žu­lis.

Abu par­la­men­ta­rai bu­vo tei­sia­ mi tik dėl vie­no pa­žei­di­mo, nors po­li­ci­ja bu­vo su­ra­šiu­si tris ad­mi­ nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­ to­ko­lus. Be anks­čiau mi­nė­to už­ tva­ro pe­rė­ji­mo, par­la­men­ta­rai kal­tin­ti pa­si­prie­ši­nę po­li­ci­jai ir ne­vyk­dę po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų tei­ sė­tų rei­ka­la­vi­mų.

VD, BNS inf.

Žy­giai: per praė­ju­sias gė­jų ei­ty­nes „pa­si­žy­mė­ję“ K.Uo­ka ir P.Gra­žu­lis

sa­ko, kad ir vėl eis ko­vo­ti su sek­sua­li­nė­mis ma­žu­mo­mis.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

4

ketvirtadienis, geguŞės 31, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

UŞ­si­ma­nė ke­liau­ti į Bra­zi­li­ją Vi­sas ťių me­tų ko­man­di­ruo­tėms skir­tas lė­ťas iť­lei­du­sio Sei­mo Ap­ lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­ nin­kas Jo­nas Ši­mė­nas pra­ťo, kad par­la­men­to va­do­vy­bė jį iť­leis­tų į Bra­zi­li­ją, o su iť­vy­ka su­si­ju­sias iť­lai­das ap­mo­kė­tų iť at­sar­gi­nių lė­ťų.

J.Ĺ i­mė­nas krei­pė­si ÄŻ Sei­mo val­ dy­bÄ…, kad ĹĄi iť­leis­tĹł jÄŻ ÄŻ ko­man­ di­ruo­tÄ™ Rio de Ĺ˝a­nei­re bir­Şe­lio 15–17 d. Tuo me­tu ĹĄia­me Bra­zi­ li­jos mies­te vyks Jung­ti­niĹł Tau­tĹł ren­gia­mos aukť­Ä?iau­sio ly­gio kon­ fe­ren­ci­jos, skir­tos prieĹĄ 20 me­tĹł priim­tai dar­naus vys­ty­mo­si stra­ te­gi­jai, ren­gi­niai.

Jo­nas Ši­mė­nas:

Na, jei­gu nė­ra pi­ni­gų, tai ir ne­va­Şiuo­si­me.

Pir­mi­niais skai­Ä?ia­vi­mais, par­ la­men­ta­ro ko­man­di­ruo­tÄ— Sei­mui kai­nuo­tĹł per 5 tĹŤkst. li­tĹł. Ap­mo­ kė­ti ĹĄias iť­lai­das pra­ťo­ma iĹĄ at­sar­ gi­niĹł lė­ťų, nes ko­mi­te­tas ĹĄie­met ko­man­di­ruo­tÄ—ms skir­tus pi­ni­gus jau iť­lei­do.

Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas, kaip ir dau­gu­ma par­la­men­to ko­ mi­te­tų, ťie­met vi­siems me­tams

bu­vo ga­vÄ™s 15 tĹŤkst. li­tĹł. Pa­sak J.Ĺ i­mė­no, ĹĄi su­ma iť­leis­ta dviem ko­man­di­ruo­tÄ—ms ÄŻ Da­ni­jÄ…. „Na, jei­gu nė­ra pi­ni­gĹł, tai ir ne­ va­Şiuo­si­me“, – ant­ra­die­nÄŻ BNS sa­kÄ— ko­mi­te­to va­do­vas, pa­klaus­ tas apie ko­man­di­ruo­tÄ™ ÄŻ Bra­zi­li­jÄ….

Jo tei­gi­mu, prieť dvi­de­ťimt­me­tį Rio de Ža­nei­re bu­vo pa­tvir­tin­ta XXI a. dar­naus vys­ty­mo­si stra­te­gi­ja. „Mums tai pa­grin­di­nė stra­te­ gi­nė nuo­sta­ta, kaip tu­ri vys­ty­ tis Lie­tu­va. Da­bar bus kal­ba­ma apie ťios stra­te­gi­jos tęs­ti­nu­mą.

Tai kryp­tis, ku­ria tu­ri ei­ti Lie­tu­ va. Jei­gu nu­tar­si­me, kad Lie­tu­va tu­ri ei­ti ki­tu ke­liu, ga­li­me ir ne­va­ Ĺžiuo­ti“, – ko­man­di­ruo­tÄ—s svar­bÄ… aiť­ki­no J.Ĺ i­mė­nas.

Ki­ta ver­tus, jis pri­dō­rė, kad svar­biau­sias ne jo, o Pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės da­ly­va­vi­ mas ren­gi­ny­je.

Pre­zi­den­tÄ—s at­sto­vÄ— spau­dai Dai­ va Ul­bi­nai­tÄ— BNS pa­tvir­ti­no, kad vals­ty­bÄ—s va­do­vÄ— yra ga­vu­si kvie­ ti­mÄ… bir­Şe­lio 20–22 d. ap­si­lan­ky­ ti Bra­zi­li­jo­je vyk­sian­Ä?io­je Jung­ti­niĹł Tau­tĹł dar­naus vys­ty­mo­si ir pa­sau­ lio mo­te­rĹł ly­de­riĹł kon­fe­ren­ci­jo­je.

Anot jos, pla­nuo­ja­ma, kad D.Gry­ baus­kai­tė vyks į ren­gi­nį.

Iť vi­so ťie­met Sei­mo na­rių ko­ man­di­ruo­tėms su­pla­nuo­ta 1,15 mln. li­tų.

BNS inf.

„„Ne­si­kei­Ä?ia: ir to­liau ato­sto­gau­si­me 28 ka­len­do­ri­nes, o ne 20 dar­bo die­nĹł.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ne­su­ta­rė dėl ato­sto­gų Tri­ťa­lė ta­ry­ba ki­tą sa­vai­tę tu­rė­tų pa­teik­ti Vy­riau­sy­bei so­cia­li­ nių par­tne­rių su­de­rin­tą Dar­bo ko­dek­so pa­kei­ti­mų pro­jek­tą.

Pro­fe­si­niĹł są­jun­gĹł kon­fe­de­ra­ci­jos pir­mi­nin­kas Ar­tō­ras ÄŒer­niaus­kas BNS tei­gÄ—, jog vi­si pa­kei­ti­mai Vy­ riau­sy­bei ga­lė­tĹł bō­ti per­duo­ti ki­tÄ… sa­vai­tÄ™. Jis pa­tvir­ti­no, kad bend­ru su­ta­ri­mu ant­ra­die­nÄŻ bu­vo at­si­sa­ ky­ta keis­ti ato­sto­gĹł truk­mÄ—s skai­ Ä?ia­vi­mÄ…. „Su­tar­ta, kad ato­sto­gos ne­bus skai­Ä?iuo­ja­mos dar­bo die­no­mis.

Taip pat su­ta­rė­me, kad po pe­rei­ na­mo­jo 1,5 me­tĹł lai­ko­tar­pio, ku­ ris baig­tų­si 2013 m. gruo­dÄŻ, Ĺžmo­ gus ga­lÄ—s iť­nau­do­ti ne daugiau kaip per trejus metus sukauptas atosto­ gas ar­ba gau­ti uĹž jas kom­pen­sa­ci­ ją“, – sa­kÄ— jis.

Vy­riau­sy­bÄ— siō­lÄ— nu­sta­ty­ti 20 dar­bo die­nĹł vi­du­ti­nÄ™ kas­me­Ä?iĹł ato­sto­gĹł truk­mÄ™. Ĺ iuo me­tu ji yra 28 ka­len­do­ri­nÄ—s die­nos.

Anot A.ÄŒer­niaus­ko, Tri­ťa­lÄ— ta­ry­ ba su­ta­ria, kad dar­bo lai­ko ap­skai­ ta bō­tĹł pa­pras­tes­nÄ—, ta­Ä?iau komp­ ro­mi­so ne­su­ra­do dÄ—l dar­bo sa­vai­tÄ—s ir va­lan­dĹł.

Ta­ry­bos lai­ki­no­ji sek­re­to­rė Liud­ vi­ka Žir­kaus­kai­tė BNS tei­gė, kad dar tu­rės bō­ti per­Şiō­rė­tas neei­li­nio po­ sė­dŞio pro­to­ko­las ir su­lauk­ta so­cia­ li­nių par­tne­rių at­sto­vų pri­ta­ri­mo.

Tri­ťa­lÄ— ta­ry­ba anks­Ä?iau yra su­ta­ ru­si dÄ—l prin­ci­po, kad Vy­riau­sy­bei bus tei­kia­mi tik tie Dar­bo ko­dek­

so straips­niai, dėl ku­rių so­cia­li­niai par­tne­riai su­si­tars.

Lie­tu­vos Vy­riau­sy­bė po dis­ku­si­ jų su Tri­ťa­lės ta­ry­bos na­riais su­ti­ ko ne­be­sie­ti mi­ni­ma­lios mė­ne­si­ nės al­gos (MMA) di­di­ni­mo ir dar­bo san­ty­kių li­be­ra­li­za­vi­mo. Li­be­ra­les­ nių dar­bo san­ty­kių su­tar­ta siek­ti ska­ti­nant ko­lek­ty­vi­nes su­tar­tis.

Vy­riau­sy­bė siō­lo nuo lie­pos di­ din­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­si­nę al­gą (MMA) 50 li­tų, iki 850 li­tų, o nuo ki­tų me­tų – dar 50 li­tų, iki 900 li­ tų. Pro­fe­si­nių są­jun­gų ir darb­da­vių at­sto­vai siō­lo MMA 100 li­tų di­din­ ti jau nuo lie­pos.

BNS inf.

Vilniaus rajone pristatyta melioracijos grioviĹł tvarkymo programa Aleksandras Koreika Vilniaus rajono savivaldybÄ—je specialistai ir ĹŤkininkai buvo supaĹžindinti su Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos priemonÄ—s „Pelno nesiekianÄ?ios investicijos“ Melioracijos grioviĹł tvarkymo programa, kuria gyventojai skatinami tvarkyti savo teritorijoje esanÄ?ius prastos bĹŤklÄ—s melioracijos griovius. Programos bendrieji tikslai – iĹĄsaugoti kraĹĄtovaizdÄŻ, uĹžtikrinti tvarĹł ĹŤkininkavimÄ…, siekiant pagerinti sausinimo sistemĹł veikimÄ…, kaimo vandentvarkos infrastruktĹŤrÄ….

Skatins gaivinti sistemÄ…

Atsigaunantis Lietuvos ĹŤkis pastaraisiais metais neretai Ĺžavi ĹžaliuojanÄ?iais laukais. TaÄ?iau vis prasÄ?iau ĹĄiame fone atrodo tvarkinguose kvieÄ?iais, rugiais ir kitomis kultĹŤromis uĹžsÄ—tuose sklypuose nusidriekÄ™ melioracijos grioviai. AtrodytĹł, kad laikas juose sustojo prieĹĄ gerus 20 metĹł. Apie 70 proc. Lietuvoje esanÄ?iĹł melioracijos grioviĹł ĹĄiuo metu yra apleisti ir nepriĹžiĹŤrimi. UĹžtvankas juose ÄŻsirengÄ— bebrai, grioviĹł ĹĄlaitai apaugÄ™ ĹžolÄ—mis, krĹŤmais ar medĹžiais.

Siekiant iĹĄsaugoti kraĹĄtovaizdÄŻ ir pagerinti melioracijos bei sausinimo sistemĹł veikimÄ… nuo ĹĄiĹł metĹł pavasario ĹžemÄ—s ĹŤkio ministro ÄŻsakymu ima veikti nauja melioracijos grioviĹł tvarkymo programa.

Tai, pasak ministerijos atstovĹł, turÄ—tĹł paskatinti ĹŤkininkus tvarkyti, o tuos, kurie jau tvarkÄ—, dar geriau priĹžiĹŤrÄ—ti savo teritorijoje esanÄ?ius melioracijos griovius.

Skirs 10 mln. litĹł

ValstybÄ—s ĹžemÄ—s fondo Melioracijos skyriaus inĹžinierius-inspektorius Vytautas Ĺ˝iĹŤkas pristatydamas programÄ… pabrėŞė, kad ji gali tapti paskata gerai besitvarkantiems ĹŤkininkams. Maksimaliai vienas ĹŤkininkas galÄ—s gauti iki 50 tĹŤkst. litĹł paramos. IĹĄ viso programai 2012 m. vykdyti skirta 10 mln. litĹł. O paraiĹĄkas bus galima teikti iki liepos 10 d. „Ši programa labiau skirta estetiĹĄkai grioviams sutvarkyti. Ir jei ĹŤkininkas neleisdavo per daug ĹĄiam objektui apĹželti, neuĹžleido jo krĹŤmais, medĹžiais, susitvarkyti nebus sunku. Padavus paraiĹĄkÄ…, ÄŻ vietÄ… atvaĹžiuos specialistas, kuris pagal galiojanÄ?ius ÄŻkainius apskaiÄ?iuos konkreÄ?iam grioviui tvarkyti skiriamÄ… sumą“, – pasakojo V.Ĺ˝iĹŤkas.

Liucijana BinkeviÄ?:

Ĺ˝monÄ—s atgavo ĹžemÄ™ ir priÄ—mÄ— jÄ… kaip savo nuosavybÄ™, taÄ?iau melioracijos griovius jie ir toliau laiko valstybÄ—s nuosavybe.

Tvarkymo darbus ĹŤkininkas privalÄ—s atlikti savo lÄ—ĹĄomis ir vÄ—l kreiptis ÄŻ NacionalinÄ™ mokÄ—jimo agentĹŤrÄ…, kuri ÄŻvertinusi atliktus darbus iĹĄmokÄ—s pinigus. Pa-

ď Ž Ĺ˝iĹŤrovai: ]N`VXYNb`faV N]VR ZRYV\_NPVW\` T_V\cVĂş acN_XfZĂ– ]NTNY ]_\T_NZ\` ]_VRZ\[Ă?  =RY[\ [R`VRXVN[

Ă˜V\` V[cR`aVPVW\`• NacfX\ CVY[VNb` _NW\[\ `NcVcNYQfOĂ›` `]RPVNYV`aNV

reiťkėjai, teikiantys paramos paraiťkas dėl melioracijos griovių tvarkymo pagal priemonę, įsipareigoja vykdyti tęstinę melioracijos griovių tvarkymo veiklą, pagal kurią 5 metus uŞ 1 ha melioracijos griovio prieŞiōrą kasmet bus mokama 517 litų iťmoka. „Pagal ťią programą vienu metu turi bōti sutvarkoma ne maŞiau kaip 1 ha melioracijos griovių, t. y. apytikriai apie 1 km ilgio griovys iť abiejų pusių. Tad jei palei jōsų sklypą eina trumpesnis griovio ruoŞas, reiktų kooperuotis su kaimynais.

ParaiĹĄkÄ… gali atneĹĄti ir vienas ĹŤkininkas, taÄ?iau reikia ir kaimynĹł sutikimo“, – pabrėŞė V.Ĺ˝iĹŤkas.

Nelaiko savo nuosavybe

Renginyje dalyvavusi Vilniaus rajono savivaldybÄ—s Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio skyriaus vedÄ—ja Liucijana BinkeviÄ? dienraĹĄÄ?iui teigÄ— matanti daug ĹĄios programos pranaĹĄumĹł. Moteris vylÄ—si, kad seminare dalyvaujantys specialistai iĹĄ rajono savivaldybiĹł informuos ĹŤkininkus apie puikiÄ… perspektyvÄ… sutvarkyti nepriĹžiĹŤrimus savo ĹžemÄ—s plotus. „Ď ĹĄÄŻ renginÄŻ susirinko specialistai iĹĄ seniĹŤnijĹł, Ä?ia jie gaus informacijÄ…, o tuomet jau paÄ?iose seniĹŤnijose apsilankÄ™ ĹŤkininkai viskÄ… suĹžinos iĹĄ jĹł bei galÄ—s kreiptis dÄ—l paramos“, – sakÄ— L.BinkeviÄ?. Pasak vedÄ—jos, programa turÄ—tĹł pa-

@VZ\[\ cVa_\` [b\a_

dÄ—ti ĹžmonÄ—ms ÄŻsisÄ…moninti, kad melioracijos grioviai – taip pat jĹł ĹžemÄ—. „ŽmonÄ—s atgavo ĹžemÄ™ ir priÄ—mÄ— jÄ… kaip savo nuosavybÄ™, taÄ?iau melioracijos griovius jie ir toliau laiko valstybÄ—s nuosavybe. ĹŞkininkas svarsto taip: jei valstybÄ— nusausino ĹžemÄ™, ÄŻrengÄ— melioracijos griovius, tai tegul pati jais ir rĹŤpinasi. TaÄ?iau juk iĹĄ tikrĹłjĹł – tai taip pat ĹžmoniĹł nuosavybÄ— ir jie patys turi tais grioviais pasirĹŤpinti“, – teigÄ— L.BinkeviÄ?.

UĹžs.966443

5

KetvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

lietuva

Neaiš­kaus sta­tu­so iš­va­dos „Sno­ro“ griūtį ty­ru­si Sei­mo lai­ki­no­ji ko­mi­ si­ja įsi­ti­ki­nu­si, kad pro­ku­ro­rai turėtų pa­ si­domė­ti kai ku­rio­mis įtar­ti­no­mis šio ban­ ko žlu­gi­mo ap­lin­kybė­mis.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

kad val­dan­tie­ji „to­kiais būdais el­ gia­si ne­gar­bin­gai ir sa­bo­tuo­ja ko­ mi­si­jos darbą“.

Ap­kal­ti­no sa­bo­ta­žu

Prieš dau­giau kaip du mėne­sius su­da­ry­ta Sei­mo lai­ki­no­ji ko­mi­si­ ja „Sno­ro“ bank­ro­to ap­lin­kybėms iš­tir­ti, va­do­vau­ja­ma opo­zi­cinės Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos se­ niū­no Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio, va­kar pa­skelbė bai­gu­si darbą. „Re­gist­ruo­sim pa­reng­tas bei pa­ tvir­tin­tas iš­va­das ir at­sa­ky­mus į Sei­mo su­for­mu­luo­tus klau­si­mus“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sakė V.Ma­zu­ro­nis.

Jis pri­minė, kad jau prie­š sa­vaitę ko­mi­si­jos po­sėdy­je bu­vo ap­tar­ti vi­si at­sa­ky­mai į už­duo­tus 14 klau­ simų ir iš esmės jiems pri­tar­ta. Šįkart pa­sku­ti­nia­me ko­mi­si­jos po­sėdy­je norė­ta ap­svars­ty­ti tik ko­ rektū­ros klau­si­mus.

Ta­čiau še­ši iš dvy­li­kos ko­mi­si­jos na­rių, pri­klau­san­tys val­dan­čia­ jai koa­li­ci­jai, pa­rei­ka­la­vo svars­ty­ti kon­ser­va­to­riaus Jur­gio Raz­mos pa­ teik­tus pa­si­ūly­mus, kei­čian­čius jau pa­tvir­tintų at­sa­kymų esmę. „Su­ti­ko­me juos per­žiūrė­ti. Bet pri­ėjus prie šeš­to at­sa­ky­mo, kai pa­ tvir­ti­no­me anks­tesnę for­mu­luotę, val­dan­tie­ji pa­li­ko po­sėdžių salę teig­da­mi, kad jie ne­su­tin­ka su to­ mis nuo­sta­to­mis, prie ku­rių pri­ėjo ko­mi­si­ja. Todėl kreip­simės į Sei­ mą, kad svars­tytų mūsų pa­tvir­tin­ tas iš­va­das, nors ko­mi­si­ja ne­galė­jo iki ga­lo baig­ti sa­vo dar­bo“, – pri­ pa­ži­no V.Ma­zu­ro­nis.

Jis ir ki­ti opo­zi­ci­jai pri­klau­san­ tys ko­mi­si­jos na­riai ap­gai­les­ta­vo,

Suk­ri­ti­kuo­ti vald­žios veiks­mai

Val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai iš Sei­mo ko­mi­si­jos po­sėdžio išė­jo po to, kai bu­vo pa­tvir­tin­ta iš­va­da, kad Lie­tu­vos ban­kas ir Vy­riau­sybė ne­va „sku­bo­tai ir ne­pa­kan­ka­mai pa­grįstai pri­ėmė spren­di­mus dėl „Sno­ro“ na­cio­na­li­za­vi­mo ir vėles­ nio bank­ro­to“. Tai, ko­mi­si­jos nuo­ mo­ne, pri­vertė vals­tybę per­ne­lyg bran­giai sko­lin­tis di­de­les su­mas, rei­ka­lin­gas įsi­pa­rei­go­ji­mams ban­ ko indė­li­nin­kams, tu­rin­tiems ap­ draus­tus indė­lius, pa­deng­ti. „Vy­riau­sybė ne­dis­po­na­vo vi­ sa rei­kia­ma in­for­ma­ci­ja, kad galė­ tų adek­va­čiai priim­ti spren­di­mus“, – tei­gia Sei­mo ko­mi­si­ja.

Taip pat tvir­ti­na­ma, kad Lie­tu­ vos ban­kas „Snorą“ pri­žiūrė­jo ne­ tin­ka­mai, nes in­for­ma­ci­ja apie gal­ būt blogą šio ban­ko pa­dėtį bu­vo ži­no­ma dar 2009 m.

Kri­ti­kuo­ja­mi ir ko­mer­ci­nių ban­ kų pri­žiūrė­tojų gi­mi­nystės ry­šiai su ko­mer­ci­nių bankų dar­buo­to­ jais. Esą tai „galė­jo ir ga­li“ turė­ ti įta­kos cent­ri­nio ban­ko spren­di­ mams kont­ro­liuo­jant ban­kus.

Kreipė­si į pro­ku­ro­rus

„Bankų prie­žiū­ros sis­te­ma Lie­tu­ vo­je yra ga­na ge­ra ir nor­ma­liai dir­ ba. Ta­čiau, kal­bant konk­re­čiai apie ban­ko „Sno­ras“ kont­rolę, kons­ta­ tuo­ja­ma, kad ne­pa­kan­ka­mai griež­ tai bu­vo kont­ro­liuo­ja­mas ar galbūt rei­ka­lau­ja­mas vyk­dy­ti pa­gal ins­

Trūku­mas: kai ku­rie „Sno­ro“ griū­ties ap­lin­ky­bes ty­ru­sios ko­mi­si­jos na­riai tei­gia, kad ga­lu­ti­nio bal­sa­vi­mo

dėl su­griu­vu­sio kvo­ru­mo taip ir ne­bu­vo.

pek­ta­vi­mo iš­va­das su­da­rytų trū­ kumų ša­li­ni­mas“, – kalbė­jo V.Ma­ zu­ro­nis.

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis:

Val­dan­tie­ji pa­li­ko po­sėdžių salę teig­ da­mi, kad jie ne­su­ tin­ka su to­mis nuo­ sta­to­mis, prie ku­rių pri­ėjo ko­mi­si­ja. „Lie­tu­vo­je vei­kian­tys teisės ak­ tai su­da­ro prie­lai­das ban­kams veik­ti sta­bi­liai ir sau­giai, ta­čiau eg­zis­ta­vo ir eg­zis­tuo­ja nu­si­kals­ta­ mos vei­kos pa­vo­jai, nes ne­su­da­ry­ tos pa­kan­ka­mos sąly­gos efek­ty­viai pri­žiūrė­ti ko­mer­ci­nius ban­kus. Tai ir įrodė „Sno­ro“ is­to­ri­ja“, – pa­ brėžė ko­mi­si­jos va­do­vas.

Sei­mo lai­ki­no­ji ty­ri­mo ko­mi­si­ja kreipė­si į Ge­ne­ra­linę pro­ku­ratūrą su pra­šy­mu iš­nag­rinė­ti įta­ri­mus, kad Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ kas Vi­tas Va­si­liaus­kas galė­jo vir­šy­ti sa­vo tar­ny­bi­nius įga­lio­ji­mus, per­ nai spalį ir lapk­ritį pra­dėjęs ieš­ko­ ti lai­ki­no­jo „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­ riaus ir pa­skyręs Si­moną Freak­ley, nors dar ne­bu­vo ži­no­mi šio ban­ko ins­pek­ta­vi­mo re­zul­ta­tai.

Pro­ku­ro­rai esą turėtų pa­si­domė­ ti ir S.Freak­ley nu­sta­ty­tu 140 tūkst. eurų at­ly­gi­ni­mu bei tuo, kad lai­ki­ na­sis „Sno­ro“ ad­mi­nist­ra­to­rius tarp­tau­t i­n iams kon­s ul­tan­tams „galė­jo ne­pagrįs­tai iš­mokė­ti apie 5 mln. eurų“, nes to ne­su­de­ri­no su Lie­tu­vos ban­ko va­do­vy­be.

Ko­mi­si­ja sua­be­jo­jo ir bank­ro­to ad­mi­nist­ra­to­riui Nei­lui Coo­pe­riui nu­sta­ty­tu at­ly­gi­ni­mu. Įro­dymų ne­ga­vo

Anot V.Ma­zu­ro­nio, ko­mi­si­ja pa­ si­ge­d o do­k u­m entų, įro­d an­č ių, kad „Sno­ro“ tur­to „iš tiesų nėra“. „Jei­gu mes kal­ba­me apie ver­ty­bi­ nius po­pie­rius, konk­re­čių įro­dymų ar ko­kių nors do­ku­mentų, kad tie ver­ty­bi­niai po­pie­riai yra dingę ar dar kur nors, – šitų duo­menų ko­ mi­si­ja ne­ga­vo“, – tvir­ti­no po­li­ ti­kas. At­sa­ky­da­mi į klau­simą dėl po­li­tikų, ku­rie galė­jo pa­si­nau­do­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ti iš anks­to tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja dėl „Sno­ro“ pro­blemų ir at­siim­ ti indė­lius iš šio ban­ko, ko­mi­si­ jos na­riai kons­ta­ta­vo ne­gavę įro­ dymų, kad taip kas nors galė­jo pa­sielg­ti. Ko­mi­si­ja bu­vo in­for­ muo­ta, kad „Sno­re“ te­be­vyks­ ta ty­ri­mas dėl Sei­mo pir­mi­ninkės Ire­nos De­gu­tienės sūnui pri­klau­ san­čiai įmo­nei pa­da­ry­tos kre­di­to ir indė­lio užs­kai­tos jau po to, kai ban­kas bu­vo už­da­ry­tas. Kai ty­ri­ mas bus baig­tas, apie jo re­zul­ta­tus Sei­mas bus in­for­muo­tas.

V.Ma­zu­ro­nis tvir­ti­no, kad ko­mi­ si­jos iš­va­dos pa­reng­tos ob­jek­ty­viai.

Ki­tas ko­mi­si­jos na­rys so­cial­de­ mok­ra­tas Juo­zas Ole­kas sakė, kad „pa­punk­čiui pri­tar­ta vi­siems at­sa­ ky­mams į už­duo­tus klau­si­mus, to­ dėl ga­li­ma sa­ky­ti, jog pa­tvir­tin­ta 14 skir­tingų iš­vadų“.

Ta­čiau kon­ser­va­to­rius Sta­sys Šed­ba­ras teigė, kad ga­lu­ti­nio bal­ sa­vi­mo ko­mi­si­jo­je dėl su­griu­vu­sio kvo­ru­mo taip ir ne­bu­vo, todėl ne­ ga­li­ma sa­ky­ti, jog iš­va­dos pa­tvir­ tin­tos. Esą yra tik še­šių ko­mi­si­jos na­rių, pri­klau­san­čių opo­zi­ci­jai, pa­ reikš­ta nuo­monė. Šią di­lemą ga­li išspręs­ti Sei­mas, kai jam bus pri­sta­ty­ti V.Ma­zu­ro­ nio ir kitų opo­zi­ci­jai pri­klau­san­ čių ko­mi­si­jos na­rių pa­reng­ti at­ sa­ky­mai.

Agentūroje „Avenire“ startuoja e. verslo valdymo sistema Ryšių su visuomene agentūra „Avenire“ prisijungė prie projekto „Elektroninio verslo valdymo sistemos įdiegimas įmonėje“ (kodas VP2-2.1-ŪM02-K-02-104). Įmonėje įdiegta e. verslo valdymo sistema leis optimizuoti darbą – pagerinti paslaugų teikimą, pardavimo ir finansų administravimą. „Su e. verslo valdymo sistema tikimės efektyviau valdyti didelės apimties projektus ir dar sparčiau teikti paslaugas klientams. Pradiniame etape išnagrinėjome įmonės verslo procesus, įžvelgėme silpnąsias vietas ir nustatėme dar neišnaudotas galimybes. Šios įžvalgos ir konsultacijos su specialistais leido

sistemą pritaikyti būtent mūsų poreikiams. Judėjimas pirmyn kartu su informacinėmis technologijomis yra vienas iš mūsų sėkmingo verslo principų“, – teigia UAB „Avenire“ vykdomasis direktorius Žilvaras Zinkevičius.

E. verslo programinė įranga leidžia susisteminti ir valdyti didelę dalį įmonės procesų. Taip sukuriama galimybė vienoje vietoje administruoti visus klientams teikiamus užsakymus, sudarytas sutartis, aprašyti tiekėjus ir klientus, koordinuoti, planuoti ir analizuoti susijusius procesus.

Darbuotojų patogumui e. verslo sistemoje galima lengvai paruošti sąskaitas, kontroliuoti mokėjimus, nusistatyti automatinius priminimus, taip pat yra

integruota valiutų kursų sinchronizavimo galimybė. Sukaupta informacija gali būti analizuojama pagal nustatytus tikslus ir lyginama įvairiais pjūviais.

E. verslo valdymo sistema leidžia sparčiau aptarnauti klientus ir padidinti įmonėje vykstančių procesų efektyvumą.

E. verslo sistema diegiama trimis etapais. Pirmiausia analizuojami įmonės verslo procesai, vėliau atliekami sistemos projektavimo, programavimo ir galiausiai – diegimo darbai. Taip į vie-

ną sistemą sujungiamas paslaugų, finansų, klientų, duomenų, kokybės, pardavimo ir užsakymų valdymas.

Verslo procesų analizės etape vertinama įmonės situacija, nustatomi reikalavimai e. verslo valdymo sistemai sukurti, paruošiama sistemos architektūra, braižoma optimizuojamų veiklos procesų struktūra, nustatomi funkcionalumo parametrai.

Projektavimo etape išskiriamos veiksmų grupės, joms parenkami konkretūs įrankiai, sudaromi e. verslo valdymo sistemos reikalavimai. Remiantis šiais reikalavimais, projektuojama sistemos architektūra, atliekami programavimo darbai, kuriami ryšiai tarp sistemos elementų ir sąsa-

jos su kitomis programomis. Taip pat atliekami naujos valdymo sistemos paleidimo bandymai, testuojamos sukurtos funkcijos.

Paskutiniame – diegimo – etape kasdienės operacijos pritaikomos prie kliento verslo procesų, generuojamos statistinės ataskaitos, dubliuojamos bandomojo laikotarpio ir planuojamos kasdienės operacijos.

E. verslo programinė įranga yra nestandartinė ir diegiama tik įvertinus įmonės veiklos specifiką bei vidinius darbo procesus, todėl buvo atlikta darbuotojų apklausa, įvertinti pageidavimai, rekomendacijos. Vėliau darbuotojams bus teikiamos konsultacijos ir vykdomi mokymai.

Užs.965262

6

ketvirtadienis, gegužės 31, 2012

nuomonės

Pa­bė­gė­ki­me pa­skui tro­lei­bu­są

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

T

ą lie­tin­gą po­pie­tę „Vai­vo­ rykš­tės“ sto­te­lės pa­vil­jo­ne tro­lei­bu­so lau­kė ak­las vy­ras.

Bet tą­kart nau­ju­tė­lis tro­lei­ bu­sas pra­čiuo­žė to­lo­kai už pa­vil­jo­no.

Ak­la­sis, bels­da­mas laz­de­le į ša­li­gat­ vio kraš­tą, priė­jo tik iki ga­li­nių tro­ lei­bu­so du­rų. „To­kie rei­ka­la­vi­mai“

Ties svei­ko pro­to ri­ba Stasys Gudavičius

P

risiminkime: „...ir aš ten bu­vau, alų mi­dų gė­riau, per barz­dą var­vė­jo, bur­ noj ne­tu­rė­jau.“ Taip pa­ pras­tai bai­gia­si lie­tu­viš­kos ir dau­ gy­bė ki­tų pa­sau­l io tau­tų pa­sa­k ų.

Ku­rios, ži­nia, skir­tos vai­kams.

Gian­ni Ro­da­r i kny­go­je „Či­po­li­no nuo­t y­k iai“, ku­r ią ir­g i skai­to vai­ kai, ne vie­ną kar­tą mi­ni­ma, kaip kai ku­r ie he­ro­jai tu­r i ger­t u­ves, ku­pi­nas vy­no ar alaus, skir­to pa­ si­stip­r in­ti.

Įta­ką ne­pil­na­me­čiams da­ro ne pa­sa­kos, ku­ rio­se nykš­tu­kai ga­mi­ na sid­rą ar ge­ria kal­va­ do­są, o ne­sai­kin­gas al­ ko­ho­lio var­to­ji­mas ar­ti­ miau­sio­je ap­lin­ko­je.

Paaug­l ių die­v i­n a­mo­s e Ju­les’o Ver­ne’o ar Ro­ber­to Loui­so Ste­ ven­so­no kny­go­se iš­v is gau­sy­bė vi­so­k iau­sių nuo­ro­dų į al­ko­ho­l i­ nius gė­r i­mus. Pri­si­min­k i­me kad ir pi­ra­tų nuo­lat mau­k ia­mą ro­mą „Lo­bių sa­lo­je“.

Pa­sau­l i­nė li­te­ra­tū­ra ku­pi­na svai­ ga­lų. Nes pa­sau­l i­nė li­te­ra­tū­ra pa­ ro­do dau­gu­mą šio pa­sau­lio spal­ vų. Tarp jų – ir al­ko­ho­l i­n ius gė­ ri­mus. Ne­re­to­je vals­t y­bė­je alus, sid­ras, vy­nas pri­ski­r ia­m i net ne prie al­ko­ho­l i­n ių, o prie gai­v i­na­ mų­jų gė­r i­mų. Jie kad ir ne­d i­de­ liais kie­k iais, ta­č iau var­to­ja­m i prie pie­t ų sta­lo, be to, die­ną, ne tik va­ka­re.

To­dėl ste­bi­na Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­ jų spren­di­mai už­siim­ti tam tik­ra li­te­ra­tū­ros kū­r i­nių, ku­riuo­se mi­ ni­mas vy­nas ar alus, cen­z ū­ra.

Pas­kelb­ta, kad tūks­tan­t i­nę bau­ dą už al­ko­ho­lio rek­la­mą vai­kams skir­to­je kny­go­je „Miš­ko pa­sa­kos“ ga­vu­si lei­dyk­la „Al­ma lit­te­ra“ by­ li­nė­ja­si teis­muo­se. Vil­n iaus apy­ gar­dos ad­m i­n ist­ra­ci­n is teis­mas iš­n ag­r i­nė­j o lei­dyk­los skun­d ą. Šiuo skun­du lei­dyk­la pra­šo pa­ nai­k in­t i Nar­ko­t i­k ų, ta­ba­ko ir al­ ko­ho­l io kont­ro­lės de­par­ta­men­

to nu­ta­ri­mą, ku­riuo jai bu­vo skir­ ta 10 tūkst. li­tų bau­da už įsta­ty­mo pa­žei­di­mus.

De­par­ta­men­to nu­ta­r i­me tei­g ia­ ma, kad 2009 m. 9 tūkst. eg­zemp­ lio­rių ti­ra­žu iš­leis­to­je ita­lų ra­šy­to­ jo To­ny Wol­fo kny­go­je yra pa­teik­ ta al­ko­ho­l i­n ių gė­r i­mų rek­la­ma, skir­ta vai­kams ir paaug­liams iki 18 me­tų. To­je kny­go­je „nykš­tu­kas mo­ko ežiu­ką ga­min­ti sid­rą ir pa­ ta­ria, kaip su­šil­ti siurb­te­lė­jus kal­ va­do­so“.

Lei­dyk­la tei­g ia, kad bu­vo ne­pag­ rįs­t ai pri­pa­ž in­t a, jog kny­ge­lė­je yra pa­teik­ta al­ko­ho­l io rek­la­ma: „Nei moks­lo dar­bai, nei in­for­ma­ ci­n iai ar ki­t i lei­d i­n iai, ku­r iuo­se pa­tei­k ia­m i al­ko­ho­l io pro­duk­t ų ypa­t y­bių, var­to­ji­mo, ga­my­b os, pa­pli­t i­mo ar sta­t is­t i­n iai duo­me­ nys, nei me­no kū­ri­niai, ku­riuo­se at­si­spin­di al­ko­ho­lio pro­duk­tų ga­ my­ba ar var­to­ji­mas, sa­vai­me nė­ ra al­ko­ho­lio rek­la­ma. Kiek­vie­nu at­ve­ju tu­r i bū­t i įver­t in­tos vi­sos ap­lin­ky­bės.“ Teis­mas šio­je by­lo­je spren­d i­mą skelbs bir­že­l io 7 d. Nuo jo pri­ klau­sys, kaip atei­t y­je Lie­t u­vo­je bus ver­t i­na­m i kū­r i­n iai, ku­r iuo­ se vaiz­duo­ja­m i ar mi­n i­m i svai­ ga­lai.

Ko­vos su al­ko­ho­l i­n iais gė­r i­mais ir jų rek­la­ma apo­lo­ge­tų ar­gu­men­ tai kar­tais at­ro­do juo­k in­g i, at­si­ dū­rę ties svei­ko pro­to ri­ba. Ne­va vai­kams ga­li pa­da­ry­ti blo­gą įta­ką vien al­ko­ho­li­nio gė­ri­mo pa­mi­nė­ ji­mas kny­ge­lė­je.

To­kiu at­ve­ju de­rė­tų už­draus­ti ne tik alaus ar vy­no, bet ir ke­fy­ro, gi­ ros rek­la­mą ar­ba pa­m i­nė­ji­mus spau­do­je. Apsk­ri­tai šiuos gė­ri­mus tur­būt de­rė­tų par­duo­ti tik suau­ gu­sie­siems. Juk ke­fy­ras, gi­ra, kai ku­rie ki­ti gai­vi­nan­tys gė­ri­mai ir­ gi tu­ri ne­di­du­ką kie­kį laips­nių. Jie at­si­ran­da dėl vi­siš­kai na­tū­ra­laus fer­men­ta­ci­jos pro­ce­so, vyks­tan­ čio ga­mi­nant tuos gė­ri­mus.

Bet tik­r iau­s iai bū­t ų pa­s u­k io­t a pirš­t u prie smil­k i­n io tam, ku­r is rim­t u vei­du im­t ų siū­ly­t i draus­t i šių gė­ri­mų par­duo­ti vai­kams.

Nei­g ia­mą įta­ką ne­pil­na­me­čiams da­ro ne pa­sa­kos, ku­r io­se nykš­ tu­kai ga­m i­na sid­rą ar ge­r ia kal­ va­do­są, o ne­kul­tū­rin­gas ir ne­sai­ kin­gas al­ko­ho­lio var­to­ji­mas ar­ti­ miau­sio­je tų vai­k ų ap­lin­ko­je, pir­ miau­sia – šei­mo­je.

To­dėl pra­dė­ti de­rė­tų ne nuo kny­ ge­l ių vai­kams cen­z ū­ros ir tūks­ tan­t i­n ių bau­dų už „alų mi­dų gė­ riau“, bet nuo die­g i­mo vi­suo­me­ nei, kaip ne­pil­na­me­čiams išaiš­ kin­ti al­ko­ho­lio ža­lą.

Tai, ką iš­vy­dau vi­du­ry švie­sios die­ nos, ma­ne šo­ki­ra­vo. Pak­lau­siau vai­ ruo­to­jo iš stuo­mens ir iš lie­mens, ko­dėl jis taip keis­tai su­stab­dė tro­ lei­bu­są, juo­lab kad už jo vai­ruo­ja­mo tro­lei­bu­so jo­kios ki­tos trans­por­to prie­mo­nės sto­te­lė­je ne­bu­vo. Vai­ruo­ to­jas burb­te­lė­jo: „Da­bar to­kie rei­ka­ la­vi­mai su­sto­ti.“ Tai bu­vo pre­teks­tas pra­dė­ti do­mė­ tis nau­ją­ja vie­šo­jo trans­por­to su­sto­ ji­mo sto­te­lė­se tvar­ka – šių me­tų sau­ sio 25 d. sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos priim­to­mis Ke­lei­vių ir ba­ga­žo ve­ži­mo au­to­bu­sais ir tro­lei­bu­sais Vil­niaus mies­te tai­syk­lė­mis. Jų 9-as punk­ tas skel­bia, kad vie­ša­sis trans­por­tas „su­sto­ja pa­gal nu­ro­dy­tą ženk­li­ni­mą, o jam ne­sant au­to­bu­sas / tro­lei­bu­sas pri­va­lo su­sto­ti taip, kad tre­čio­sios au­ to­bu­so / tro­lei­bu­so du­rys ar­ba au­to­ bu­so / tro­lei­bu­so cent­ras bū­tų ties sto­te­lės ženk­lu“. Rei­ka­la­vi­mas įsak­ mus – „pri­va­lo su­sto­ti“ bū­tent taip.

Tro­lei­bu­sų vai­ruo­to­jai iš es­mės va­do­vau­ja­si pir­mą­ja nuo­sta­tos da­ li­mi (kur nu­ro­do­mos tre­čio­sios du­ rys). „Ar­ba“ dau­giau tai­ky­ti­nas kur kas kul­tū­rin­ges­niems au­to­bu­sų vai­ ruo­to­jams. Ženk­las ir pa­vil­jo­nas

Gal­būt to­kios tai­syk­lių nuo­sta­tos gi­ mė va­do­vau­jan­tis tuo, ko­kia sto­te­lė yra prie sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bės. Ten sto­te­lės ženk­las yra prieš pa­vil­jo­ną.

Ta­čiau sos­ti­nė­je to­kių ge­le­ži­nių stul­ pų su sto­te­lės ženk­lu iš­dės­ty­mas prie pa­vil­jo­nų la­bai įvai­rus: vie­nur prieš pa­vil­jo­ną, ki­tur ties pa­vil­jo­nu, dar ki­tur – net per ke­lis met­rus nuo pa­ vil­jo­no. Kai ku­riuos stul­pus kaip įbe­ to­na­vo so­viet­me­čiu, taip jie ir iš­li­ko iki šių die­nų. Bet tuo­met sto­te­lė­se

ne­bu­vo pa­sta­ty­tų ke­lei­viams skir­tų lau­ki­mo pa­vil­jo­nų. Šie pa­to­gūs pa­vil­jo­nai pa­sta­ty­ti sa­vi­val­dy­bės už­sa­ky­mu pa­gal kon­ fi­den­cia­lią su­tar­tį. Pa­vil­jo­nai skir­ti kul­tū­rin­giems ke­lei­viams pa­si­slėp­ti per lie­tų, snie­gą, per žvar­bų vė­ją čia ran­da­ma užuo­vė­ja. Jo­kia pa­slap­tis, jog vie­šuo­ju trans­por­tu dau­giau­sia nau­do­ja­si pa­gy­ve­nę žmo­nės, in­va­li­ dai. Bet da­bar pro be­veik vi­sus pa­vil­ jo­nus tro­lei­bu­sai, au­to­bu­sai pra­čiuo­ žia iki to mis­ti­nio ženk­lo.

Man­ding, taip pa­si­ty­ čio­ti iš vie­šo­jo trans­ por­to ke­lei­vių ga­lė­jo tik tie, ku­rie ne­va­ži­ nė­ja tro­lei­bu­sais, au­ to­bu­sais.

Tai­syk­lė­se įvar­dy­tas sto­te­lės ženk­ las, bet nė­ra nė žo­džio apie šiuo­lai­ ki­nius pa­vil­jo­nus sto­te­lė­se, ku­rie, man­ding, sos­ti­nė­je yra šim­te­rio­pai reikš­min­ges­ni nei kaip kur ir bet kaip įbe­to­nuo­ti me­ta­li­niai stul­pai su iš­ kel­tu sto­te­lės ženk­lu. Pa­vyz­džiui, to­ kių „iš­si­dir­bi­nė­ji­mų“ ne­te­ko ma­ty­ ti pas kai­my­nus Ry­go­je. O Pa­ry­žiu­je vai­ruo­to­jas net pa­de­da mo­te­riai įkel­ ti ba­ga­žą per pir­mą­sias du­ris.

Pir­ma­sis po­kal­bis sa­vi­val­dy­bė­je su šį klau­si­mą ku­ruo­jan­čiais as­me­ni­mis bu­vo klam­pus. Su­si­da­rė įspū­dis, jog to­kį klau­si­mą gal bū­tų ga­li­ma nag­ri­ nė­ti, jei bū­tų šim­tai vil­nie­čių skun­ dų, o čia at­si­ra­do kaž­koks Pi­ly­pas iš ka­na­pių ir tik truk­do. Be­je, no­rė­da­ mas konk­re­čiai pa­si­kal­bė­ti su as­me­ ni­mis, at­sa­kin­gais už šį vei­kos sek­ to­rių, te­le­fo­nu bu­vau „gai­nio­ja­mas“ pen­kiais ad­re­sais. „Pro­fe­sio­na­lios“ idė­jos

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės trans­ por­to idė­jų rin­ki­nį bū­tų ga­li­ma įra­ šy­ti į Lie­tu­vos re­kor­dų kny­gą. Tai ir met­ro, ir tram­va­jus, ir skrydžių ben­

drovė... Ne­se­niai bu­vo įgy­ven­di­na­ma ne­blo­ga va­ka­rie­tiš­ka tvar­ka – įlip­ti per pir­mą­sias du­ris. Per tą lai­ko­tar­ pį iš vie­šo­jo trans­por­to iš­ny­ko be­na­ mių sklei­džia­mas pra­kai­to ir šla­pi­mo dvo­kas, din­go gir­tuok­liai. Da­bar­ti­nės tai­syk­lės vėl su­grą­ži­no bu­vu­sius kva­ pus, gir­tus ke­lei­vius ir vie­šo­jo trans­ por­to pa­slau­ga tūks­tan­čiams ke­lei­vių ta­po kur kas pra­stes­nė.

Vie­ša­ja­me trans­por­te ne­ga­lią tu­ rin­tiems as­me­nims, ke­lei­viams su vai­kais vie­tos skir­tos sa­lo­no prie­ky­ je. Pa­gal da­bar­ti­nę su­sto­ji­mo tvar­ką toks žmo­gus, lau­kian­tis trans­por­to prie­mo­nės pa­vil­jo­ne, nuo jo iki vi­du­ ri­nių du­rų kar­tais pri­va­lo nu­kli­bikš­ čiuo­ti net de­šim­tį met­rų. Be to, ir nu­si­pirk­ti bi­lie­tą ga­li­ma tik prie vai­ ruo­to­jo ir tik trans­por­tui sto­vint sto­ te­lė­je. Kai pa­grin­di­nis ke­lei­vių lai­pi­ ni­mas vyks­ta pro tre­čią­sias (ga­li­nes) du­ris, šią pa­slau­gą vai­ruo­to­jai daž­nai at­lie­ka vai­ruo­da­mi trans­por­to prie­ mo­nę, o taip da­ry­ti yra drau­džia­ma.

Ky­la klau­si­mas, ku­rie sa­vi­val­dy­ bės spe­cia­lis­tai taip „pro­fe­sio­na­ liai“ ren­gė to­kį ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mo tvar­kos pro­jek­tą ir ko­dėl sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bos na­riai, tvir­tin­da­mi to­kio tu­ri­nio tai­syk­les, į tai pa­si­žiū­rė­jo pro pirš­tus. Man­ding, taip pa­si­ty­čio­ti iš vie­šo­jo trans­por­to ke­lei­vių ga­lė­jo tik tie, ku­rie ne­va­ži­nė­ja tro­lei­bu­sais, au­ to­bu­sais.

Kol sos­ti­nė­je ne­bu­vo nei „Su­si­sie­ ki­mo pa­slau­gų“, nei „Vil­niaus vie­ šo­jo trans­por­to“, to­kio pa­si­ty­čio­ji­ mo iš ke­lei­vių ap­tar­na­vi­mo tvar­kos sto­te­lė­se ne­bu­vo. Tad šian­die­ną ap­ tar­nau­jant ke­lei­vius sos­ti­nė­je re­gi­ me ne kul­tū­rą, o biu­rok­ra­ti­nę „chal­ tū­rą“.

Kol kas iš sa­vi­val­dy­bės at­sa­kin­gų dar­buo­to­jų ne­su­lau­kiu ar­gu­men­tuo­ tų at­sa­ky­mų į jiems pa­teik­tą klau­si­ mą: ko­dėl Vil­niaus mies­to ta­ry­ba, priim­da­ma šias tai­syk­les, at­me­tė su­ si­sie­ki­mo mi­nist­ro im­pe­ra­ty­vų rei­ ka­la­vi­mą – „ve­žė­jai pri­va­lo su­teik­ti mak­si­ma­lius pa­to­gu­mus“.

O re­zul­ta­tas, kaip ne­re­tai pas mus nu­tin­ka, – to­bu­lai at­bu­las.

Ar­vy­das Va­lio­nis

Už­da­vi­nys: kiek met­rų tu­ri paė­jė­ti ke­lei­viai nuo pa­vil­jo­no iki pir­mų­jų tro­lei­bu­so du­rų?

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386

MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 6000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,03 %

10,8

–0,08 %

–0,58 %

Sta­ty­bos ­ pa­bran­go

€

pir­mą šių me­tų ket­vir­tį išau­go trans­por­to, ap­gy­ven­di­ni­mo ir pa­slau­gų įmo­nių pa­ja­mos.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Dar­buo­to­jo no­ri po ran­ka Lanks­čio­jo dar­bo sti­liaus die­na Eu­ro­po­je ir JAV mi­ni­ma jau tre­čią kar­tą, ta­čiau Lie­tu­vo­je apie nuo­ to­li­nį dar­bą dar kal­ba­ma ne­drą­siai.

Bend­ro­vės „Mic­ro­soft Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Kris­ti­jo­nas Kai­ka­ris pa­brė­žė, kad Lanks­čio­ jo dar­bo sti­liaus die­nos mi­nė­ji­mas pa­dės at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į šio­je sri­ty­je pa­klo­tus pa­ma­tus.

Jo tei­gi­mu, nuo­to­li­nis dar­bas ne­ ga­li ap­siei­ti be tech­no­lo­gi­jų, ku­rios Lie­tu­vo­je yra ypač pa­žen­gu­sios, o vi­suo­me­nė – pa­si­ren­gu­si jo­mis nau­ do­tis: „Pa­ra­dok­sa­lu, kad tik ne­dau­ ge­lis ša­lies įmo­nių pa­si­nau­do­ja ga­ li­my­be dirb­ti lanks­čiai – tai ak­ty­viai da­ro tik IT ir ko­mu­ni­ka­ci­jų įmo­nės.

Juk Lie­tu­va yra tarp la­biau­siai tech­ no­lo­giš­kai iš­si­vys­čiu­sių ša­lių. Net 70 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų nuo­lat nau­do­ ja in­ter­ne­tą, o 95,5 pro­c. kom­piu­te­ rių tu­ri priei­gą prie in­ter­ne­to.“ Bal­ti­jos ša­ly­se bend­ro­vės at­lik­ ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad net 84 pro­c. įmo­nių tu­ri nuo­to­li­niu bū­du dir­ ban­čių dar­buo­to­jų, ir ši da­lis nuo­ lat au­ga. Be to, 3 iš 5 dar­buo­to­ jų ma­no, jog jiems ne­bū­ti­na bū­ti dar­bo­vie­tė­je, kad ga­lė­tų at­lik­ti sa­ vo dar­bus. „Dar­bo rin­ko­je su­lau­kė­me kar­ tos, ku­riai kom­piu­te­ris yra bū­ti­na prie­mo­nė. Šios kar­tos žmo­nių gre­ tos na­tū­ra­liai ple­čia­si – ma­no­ma, kad 2025 m. ji apims treč­da­lį dar­ buo­to­jų. Atė­ję į įmo­nę šie dar­buo­ to­jai dėl sa­vo spe­ci­fik ­ os kar­di­na­liai kei­čia dar­bo prin­ci­pus jo­je“, – sa­kė „Microsoft Lietuvos“ technologijų ekspertas Šarūnas Kon­čius.

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3596 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3208 JAV do­le­ris 1 2,7683 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7005 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9439 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9196 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5877 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5245 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8747

pokytis

+0,3255 % –0,0069 % +0,5667 % +0,3120 % –0,0869 % –0,3586 % +0,0742 % –0,6550 % +0,0522 %

Vaiz­do ka­me­ros, spe­cia­lūs ju­tik­ liai ke­lei­vio sė­dy­nė­se, tak­so­met­ ras ir plan­še­ti­niai kom­piu­te­riai.

Vi­sa tai neat­sie­ja­ma mo­der­naus tak­si au­to­mo­bi­lio da­lis. Toks au­ to­mo­bi­lis – ne sva­jo­nė, o rea­ly­bė.

to­jų, pa­leis­ti iš akių juos dar sun­kiai ryž­ta­si.

Tech­no­lo­giš­kai pa­jė­gi

Valiuta

Alek­sand­ras Zu­jū­nas

Prie­žiū­ra: nors 84 pro­c. įmo­nių tu­ri nuo­to­li­niu bū­du dir­ban­čių dar­buo­

l.mrazauskaite@diena.lt

De­ga­lų kai­nos Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,90

4,59

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,83

4,53

2,45

„Va­koil“

4,84

4,54

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

88,84 dol. už 1 brl.

104,39 dol. už 1 brl.

Vil­niu­je oficialiai pri­sta­ty­tas „iTak­si“

Šian­dien ša­ly­je pir­ mą kar­tą mi­ni­ma Lanks­čio­jo dar­bo sti­liaus die­na. Nors ne­ma­žai lie­tu­vių yra pa­si­ruo­šę vers­ lui pa­siū­ly­ti dar­bo na­mie ga­li­my­bę, bend­ro­vės dar sun­ kiai ryž­ta­si pa­leis­ ti kont­ro­lę iš sa­vo ran­kų.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

Valiutų kursai

Šiandien

Sta­ty­bos ba­lan­dį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­ mu 2011 m. mė­ne­siu, Lie­tu­vo­je pa­bran­ go 3,7 pro­c. Di­džiau­sią įta­ką bend­ra­jam sta­ty­bos są­nau­dų kai­nų po­ky­čiui tu­rė­jo 3,6 pro­c. išau­gu­sios sta­ty­bi­nių me­džia­gų ir ga­mi­nių kai­nos bei 4,9 pro­c. pa­di­dė­jęs dar­bo už­mo­kes­tis. Sta­ty­bos ma­ši­nų ir me­cha­niz­mų eksp­loa­ta­vi­mo dar­bo va­lan­ dos kai­na per me­tus pa­di­dė­jo 3,7 pro­c., pri­dė­ti­nės iš­lai­dos su­ma­žė­jo 0,6 pro­c.

proc.

diena.lt/naujienos/ekonomika

Kai­nuo­ja per bran­giai

Bend­ro­vės „Teo“ Tech­no­lo­gi­jų tar­ ny­bos va­do­vas Da­rius Didž­gal­vis pa­brė­žė, kad Lie­tu­vo­je vers­las tu­ ri ab­so­liu­čiai iš­skir­ti­nes tech­no­lo­ gi­jų ir in­ter­ne­to są­ly­gas. Anot jo, ša­lis pa­sau­ly­je pir­mau­ja pa­gal in­ ter­ne­to grei­ta­vei­ką, o Eu­ro­po­je – pa­gal švie­so­lai­di­nes tech­no­lo­gi­ jas. Tai, pa­sak pa­šne­ko­vo, pa­klo­ja tvir­tą pa­grin­dą dirb­ti na­mie.

Kris­ti­jo­nas Kai­ka­ris:

Pa­ra­dok­sa­lu, kad tik ne­dau­ge­lis ša­ lies įmo­nių pa­si­nau­ do­ja ga­li­my­be dirb­ti lanks­čiai. „Anks­čiau dar­buo­to­jai tu­rė­da­vo ei­ti į dar­bą, nes rei­kė­da­vo bend­ rau­ti su ko­le­go­mis, o prie sa­vo pro­gra­mų ir duo­me­nų jie priei­da­ vo tik dar­bo vie­to­je. Da­bar tai ga­li­ ma da­ry­ti nuo­to­li­niu bū­du“, – sa­ kė D.Didž­gal­vis.

Ta­čiau bend­ro­vės „Blue Brid­ge“ di­rek­to­rius Da­lius But­kus pa­brė­žė, kad tech­no­lo­gi­jos kai­nuo­ja daug.

To­dėl net tech­no­lo­gi­jo­mis be­si­do­ min­čios įmo­nės, pa­sak pa­šne­ko­vo, su­da­ry­ti ga­li­my­bės pro­duk­ty­viai dirb­ti na­mie nė­ra pa­jė­gios: „Ma­nau, kad vi­sos įmo­nės dau­giau ar ma­žiau nau­do­ja nuo­to­li­nio dar­bo ele­men­ tus, bet iki ga­lo jų neiš­nau­do­ja.“ Įs­ta­ty­mų kliū­tys

Vers­lo at­sto­vai pri­pa­žįs­ta, kad leis­ti pra­dė­ti dirb­ti nuo­to­li­niu bū­du ša­lis

del­sė ir dėl tam ne­pri­tai­ky­tos tei­ si­nės ba­zės. Bend­ro­vės „Om­ni­tel“ per­so­na­lo va­do­vė Ži­vi­lė Va­lei­šie­nė pa­sa­ko­jo, kad pa­ju­tu­si dar­buo­to­jų po­rei­kį dirb­ti na­mie bend­ro­vė tu­ rė­jo ieš­ko­ti bū­dų, kaip to­kią ga­li­ my­bę jiems su­teik­ti ne­pa­žei­džiant įsta­ty­mų. Anot jos, nuo­to­li­nį dar­bą tą­kart Dar­bo ko­dek­sas lei­do įvar­ dy­ti kaip „na­mu­di­nį dar­bą“.

Ta­čiau so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­ kas pa­brė­žė, kad tei­si­nė ba­zė per pa­sta­ruo­sius ke­le­tą me­tų la­bai pa­ si­kei­tė. Įs­ta­ty­muo­se jau įtvir­tin­ta „nuo­to­li­nio dar­bo“ są­vo­ka ir nuo­ to­li­nio dar­bo lai­ko ap­skai­ta, tad pa­grin­di­nės kliū­tys, kaip sa­kė jis, ne­beeg­zis­tuo­ja. Mi­nist­ras pa­brė­ žė, kad įsta­ty­mai šiuo me­tu vers­ lui lei­džia ge­ro­kai dau­giau, nei šis pa­si­nau­do­ja. „Dar yra dar­buo­to­jų svars­ty­mų, ar jie ne­bus nu­baus­ti, jei tie­sio­gi­nis dar­bo va­do­vas jų dar­bo lai­ku ne­ras prie dar­bo sta­lo“, – sa­kė D.Jan­ kaus­kas ir pa­brė­žė, kad ga­li­my­bės iki šiol neiš­nau­do­ja­mos dėl pa­si­ti­ kė­ji­mo ir įpro­čių sto­kos. Ž.Va­lei­šie­nė pri­pa­ži­no, kad, bend­ro­vė­je su­tei­kus ga­li­my­bę dirb­ ti nuo­to­li­niu bū­du, kiek­vie­nas dar­ buo­to­jas po­ky­čius iš­gy­ve­no skir­ tin­gai. „Sun­kiau­sia bu­vo va­do­vams, nes jie bi­jo iš ran­kų pa­leis­ti kont­ro­ lę“, – pa­sa­ko­jo Ž.Va­lei­šie­nė.

Mi­nėdama Lais­vo­jo dar­bo sti­ liaus die­ną ir ska­ti­ndama dar­bą na­mie, šian­dien bend­ro­vė „Teo“ su­tei­kė ga­li­my­bę ša­lies gy­ven­to­ jams ne­mo­ka­mai nau­do­tis in­ter­ ne­tu „Zeb­ra be­lai­dis“. No­rint tai pa­da­ry­ti, jiems te­rei­kės pri­si­jung­ ti var­du „Dir­bu“ ir įves­ti slap­ta­žo­ dį „Efek­ty­viai“.

Nau­jau­sia įran­ga ir elekt­ro­ni­nė­mis nau­jo­vė­mis ap­rū­pin­tas „iTak­si“ au­to­mo­bi­lis bu­vo pri­sta­ty­tas prie sos­ti­nės te­le­vi­zi­jos bokš­to. Vie­nas jo kū­rė­jų įmo­nės „Al­tas“ va­do­vas Ro­lan­das Gu­de­lis tei­gė, kad šia­ me au­to­mo­bi­ly­je su­mon­tuo­ta pa­ti nau­jau­sia ir pa­žan­giau­sia įran­ga, ku­ri tu­ri ga­ran­tuo­ti ke­lei­vio sau­ gu­mą, at­si­skai­ty­mų už va­žia­vi­mą skaid­ru­mą, są­ži­nin­gą tak­si dar­ buo­to­jų veik­lą. „Taip pat šios nau­jo­vės tu­rė­ tų ge­ro­kai su­ma­žin­ti tak­si įmo­ nių iš­lai­das. Ka­dan­gi kom­piu­te­ri­ zuo­ta tech­ni­ka pa­ti pa­rinks, ku­ris au­to­mo­bi­lis yra ar­čiau­siai klien­ to, bus tau­po­mi de­ga­lai. Taip pat bus kau­pia­ma ke­lio­nių sta­tis­ti­ka, ku­rią ana­li­zuo­jant bus ga­li­ma im­

5

tūkst. li­tų kainuotų pati būtiniausia „iTak­si“ įranga.

tis tam tik­rų per­mai­nų“, – tei­gė R.Gu­de­lis. Au­to­mo­bi­ly­je taip pat įreng­ti plan­še­ti­niai kom­piu­te­ riai ke­lei­viams. To­dėl tak­si klien­ tas ga­lės nar­šy­ti in­ter­ne­tą, su­ras­ ti in­for­ma­ci­jos apie mies­tą, sa­vo marš­ru­tą. Au­to­mo­bi­ly­je įdieg­tas „Me­zon“ in­ter­ne­to ry­šys taip pat rei­ka­lin­gas už­sa­ky­mams priim­ ti ir vyk­dy­ti. „Ži­no­ma, šia­me au­to­mo­bi­ly­je yra vi­sos įma­no­mos nau­jo­vės, ta­ čiau ne vi­sos jos pri­va­lo­mos. Bū­ ti­niau­sia įran­ga, pa­dė­sian­ti op­ti­ mi­zuo­ti iš­lai­das, kai­nuo­tų apie 5 tūkst. li­tų“, – tei­gė R.Gu­de­lis.

Mo­der­naus tak­si pro­jek­tas kur­ tas su Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai pa­val­džia įmo­ne – Te­le­cent­ru. „Šian­dien ma­tė­me pui­kų pa­ vyz­dį, kaip tu­rė­tų at­ro­dy­ti šiuo­ lai­k i­n iai tak­s i au­to­m o­b i­l iai.

Ti­ki­mės, kad mo­der­ni įran­ga su­ do­mins tak­si įmo­nes ir jos, ge­rin­ da­mos sa­vo pa­slau­gas, po tru­pu­ tį at­nau­jins sa­vo au­to­mo­bi­lius“, – sa­kė su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos kanc­le­ris To­mas Kar­pa­vi­čius.

Iš­sik­vies­ti nau­ją­jį tak­si bus ga­ li­ma ne tik tra­di­ciš­kai – te­le­fo­nu, ta­čiau ir SMS ži­nu­te ar in­ter­ne­tu.

In­di­vi­dua­lio­sios įmo­nės „Oryo“ va­do­vas ir vie­nas iš­ma­nio­jo tak­ si pra­di­nin­kų Lie­tu­vo­je And­rius Nor­kai­tis dien­raš­čiui pa­sa­ko­jo, kad šiuo me­tu sos­ti­nės gat­vė­mis rie­da tak­si au­to­mo­bi­liai, ku­riuos ga­li­ma iš­si­kvies­ti mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu. „Vil­niu­je pra­dė­jo­me sa­vo veik­ lą prieš ke­lias sa­vai­tes ir jau yra 15, dau­giau­sia in­di­vi­dua­liai dir­ ban­čių, tak­si vai­ruo­to­jų, ku­riuos ga­li­ma iš­si­kvies­ti trum­pą­ja ži­nu­ te“, – tei­gė A.Nor­kai­tis.

Nau­jo­vė: Va­ka­rų Eu­ro­po­je po­pu­lia­rus iš­ma­nu­sis tak­si pa­si­ro­dė ir

mū­sų ša­ly­je.

8

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

tema

H.P.Mins­kis – atei­ties eko Da­bar­ti­nė eko­no­ mi­nė lo­gi­ka ne­te­ ko lo­gi­kos. Grei­ čiau­siai bu­vo ne­lo­ giš­ka nuo pat pra­ džių, ir jos tei­gia­ mi re­zul­ta­tai te­bu­ vo imi­ta­ci­ja, pa­rem­ ta atei­ties kar­tų pra­ sko­li­ni­mu.

Kontrolė: H.P.Minskis teigė, kad finansų sistemos judėjimus ir bankų veiklą reikia nuolat prižiūrėti.

Ka­ro­lis Ur­bo­nas

Ty­r i­mų ins­t i­tu­to „So­cial Dy­na­m ics In­ter­na­t io­nal“ eko­no­m i­n ių ty­r i­mų gru­pės va­do­vas

„Iš prin­ci­po ne­sta­bi­li“

To­kios nuo­mo­nės lai­ko­si vie­nas iš­ki­liau­sių eko­no­mi­kos pro­fe­so­ rių Hy­ma­nas P.Mins­kis. Pa­sak jo, dėl be­ri­bio ir neat­sa­kin­go vals­ty­bių sko­li­ni­mo­si, nuo­sek­laus eko­no­mi­ kos sau­gik­lių grio­vi­mo dėl dar­vi­ nis­ti­nės lais­vo­sios rin­kos ir ab­so­ liu­čiai klai­din­go su­vo­ki­mo, kaip vei­kia eko­no­mi­ka, ban­kai ir fi­nan­sų sis­te­ma, mes pa­te­ko­me į šią kri­zę.

H.P.Mins­kio dar­bai ir pa­siū­ly­ mai, kaip tu­rė­tų bū­ti val­do­ma ir nuo­sek­liai plė­to­ja­ma eko­no­mi­ka, ta­po ypač po­pu­lia­rūs pra­si­dė­jus JAV ant­ri­nių būs­to pa­sko­lų kri­zei, ku­ri su­kė­lė ne­ra­mu­mus.

Eko­no­mis­tai ne­su­ta­ria dėl dau­ge­ lio es­mi­nių da­ly­kų, iš ku­rių vie­nas – ar eko­no­mi­ka yra iš es­mės sta­bi­ li ir „lin­ku­si“ ju­dė­ti link sta­bi­lu­mo, to­dėl bet koks jos vals­ty­bi­nis re­gu­ lia­vi­mas tik truk­do jai sta­bi­li­zuo­ tis, ar at­virkš­čiai – eko­no­mi­ka yra iš prin­ci­po ne­sta­bi­li ir nuo­lat svy­ ruo­ja, o vals­ty­bi­nis re­gu­lia­vi­mas ir kont­ro­lės me­cha­niz­mai yra pri­va­ lo­mas sau­gik­lis, sie­kiant už­tik­rin­ti, kad šių svy­ra­vi­mų amp­li­tu­dės (va­ di­na­mie­ji eko­no­mi­niai cik­lai) ne­di­ dė­tų ir bū­tų kont­ro­liuo­ja­mos.

H.P.Mins­kis bu­vo pa­sta­ro­sios min­ties ša­li­nin­kas. Jo idė­jos ir pa­ siū­ly­mai vis dar sie­kia atei­tį, nes šian­dien vy­rau­jan­čios po­li­ti­nės jė­gos yra taip įti­kė­ju­sios eko­no­ mi­nio dar­vi­niz­mo „efek­ty­vu­mu“,

kad ne­pas­te­bi es­mi­nių struk­tū­ri­nių eko­no­mi­kos pro­ble­mų.

H.P.Mins­kis su­kau­pė įvai­ria­pu­ siš­ką pa­tir­tį dirb­da­mas uni­ver­si­ te­tuo­se, ra­šy­da­mas di­ser­ta­ci­ją ir moks­li­nius dar­bus, ak­ty­viai da­ly­ vau­da­mas pri­va­čių fi­nan­sų ins­ti­ tu­ci­jų veik­lo­je, taip pat reng­da­mas ti­ria­mą­ją me­džia­gą vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms ir JAV fe­de­ra­li­nio re­ zer­vo val­dy­bai. Gar­siau­sias, ta­čiau tik­rai ne vie­nin­te­lis vei­ka­las bu­vo „Fi­nan­sų ne­sta­bi­lu­mo hi­po­te­zė“.

Jis sky­rė ypa­tin­gą dė­me­sį eko­no­ mi­kos svy­ra­vi­mams val­dy­ti ir gy­ ven­to­jų ge­ro­vei ap­sau­go­ti il­guo­ju lai­ko­tar­piu, taip pat pa­siū­lė ne­ stan­dar­ti­nių, bet la­bai įdo­mių bū­ dų eko­no­mi­niam nuo­smu­kiui su­ val­dy­ti. Ir, ži­no­ma, pa­ren­gė sa­vo il­ga­me­čiais ty­ri­mais pa­rem­tą il­ga­ lai­kę eko­no­mi­kos vys­ty­mo­si vi­zi­ją.

Vi­sur jis ak­cen­ta­vo, kad vals­ty­bė ir jos da­ly­viai yra neats­ki­ria­mi, to­dėl kal­bė­ti apie val­džios ga­lios ma­ži­ ni­mą rei­kia at­sar­giai. Svar­biau yra ieš­ko­ti bū­dų, kaip val­džios ad­mi­ nist­ra­ci­nio apa­ra­to veik­lą pa­da­ry­ti kuo efek­ty­ves­nę.

Ak­tua­lūs pa­siū­ly­mai

Dau­giau­sia dė­me­sio su­lau­ku­si H.P.Mins­kio ti­ria­mo­ji veik­la yra apie ban­ki­nin­kys­tę ir fi­nan­sų sis­te­ mą ap­skri­tai. Vi­sų akims kryps­tant į vie­ną po ki­to na­cio­na­li­zuo­ja­mus ne­mo­kius ban­kus, H.P.Mins­kio teo­ri­jos apie nee­fek­ty­vias fi­nan­sų sis­te­mos tai­syk­les ir pa­siū­ly­mai, kaip jas pa­keis­ti, yra kaip nie­kad ak­tua­lūs.

Kaip vie­ną di­džiau­sių fi­nan­sų rin­kos pro­ble­mų H.P.Mins­kis įvar­ di­jo tai, kad ban­kų veik­la yra pro­ cik­liš­ka, t. y. ky­lant eko­no­mi­kai, ban­kai ma­ži­na pa­lū­ka­nas, di­di­na pa­sko­lų po­rtfe­lį ir taip su­ke­lia fi­ nan­suo­ja­mo tur­to kai­nas (pri­si­ min­ki­me NT kai­nų bur­bu­lą Bal­ti­jos ša­ly­se) ir dar la­biau ska­ti­na eko­no­ mi­kos per­kai­ti­mą. Taip eko­no­mi­ka su­sto­ja, ta­čiau su­sto­ja la­bai aukš­ ta­me taš­ke, ku­ris yra nea­dek­va­ čiai smar­kiai išau­gęs ir ima kris­ti.

Tuo­met ban­kai vėl vei­kia pro­cik­ liš­kai – eko­no­mi­kai imant trauk­tis, jie ne­beiš­duo­da pa­sko­lų, ke­lia pa­ lū­ka­nas, o tai su­stip­ri­na tik kri­zę, nes įmo­nės tu­ri at­leis­ti dar­buo­to­ jus ir ma­žin­ti ki­tas są­nau­das.

Hymanas P.Minskis:

Bankų veikla iš esmės prisideda prie ekonominių ciklų amplitudės didėjimo, nes jie yra komerciniai ir siekia pelno.

Ir pa­gal to­kią lo­gi­ką mes gy­ve­na­ me jau dau­giau nei pus­šim­tį me­tų, kai au­gi­mą kei­čia ne­ri­bo­tas sko­li­ ni­mas ir iš­lai­da­vi­mas, o smu­ki­mą – tau­py­mas ir vi­siš­kas kre­di­ta­vi­ mo su­sto­ji­mas.

H.P.Mins­kis, jau anks­ti pa­ste­ bė­jęs šį vi­siš­kai ne­lo­giš­ką ir eko­ no­mi­ką des­ta­bi­li­zuo­jan­tį veiks­nį, pa­siū­lė vy­riau­sy­bėms kel­ti sko­li­ ni­mo­si stan­dar­tus ir keis­ti ban­kų sko­li­ni­mo­si vie­ni iš ki­tų tai­syk­les, sie­kiant su­ma­žin­ti va­di­na­mą­ją še­ šė­li­nę ban­ki­nin­kys­tę (ne­pai­nio­ti su še­šė­li­ne eko­no­mi­ka), ku­ri vyks­ta už ba­lan­so ri­bų.

Eko­no­mis­tas tei­gė, kad pi­ni­gai tė­ra su­si­ta­ri­mo ma­tas ir juos ga­li iš­leis­ti bet kas. Es­mi­nė pro­ble­ma yra pa­siek­ti, kad jie bū­tų pri­pa­ žįs­ta­mi kaip tin­ka­ma at­si­skai­ty­mo prie­mo­nė. Ne­sant jo­kių fi­zi­nių re­ zer­vų, t. y. kai va­liu­ta nė­ra pa­rem­ ta auk­su ar ki­tu „kie­tuo­ju tur­tu“, pi­ni­gai tė­ra sko­los raš­te­liai, ku­riais už­tik­ri­na­ma, kad jie yra vi­suo­ti­nai prii­ma­mi at­si­skai­ty­ti už pre­kes ir pa­slau­gas, ir yra spaus­di­na­mi (ar­ ba su­ku­ria­mi elekt­ro­ni­ne for­ma) cent­ri­nio ban­ko.

Pi­ni­gai ga­li ne­tek­ti ver­tės, jei reikš­min­ga eko­no­mi­kos da­ly­vių da­lis at­si­sa­kys juos pri­pa­žin­ti kaip priim­ti­ną at­si­skai­ty­mo prie­mo­nę ir ims nau­do­ti, pa­vyz­džiui, cuk­rų.

Tęs­da­mas to­liau, H.P.Mins­kis tei­ gė, jog ban­kų veik­la iš es­mės pri­si­ de­da prie eko­no­mi­nių cik­lų amp­li­ tu­dės di­dė­ji­mo, nes yra ko­mer­ci­niai ir sie­kia pel­no. O tai le­mia kon­ku­ ra­vi­mą dėl ge­res­nių kon­ku­ren­tų, są­ly­gų ge­ri­ni­mą pa­ki­li­mo lai­kais ir blo­gi­ni­mą per nuo­smu­kį.

Bankai pakursto krizę

Tai­gi to­kia pro­cik­liš­ka veik­la pa­di­ di­na vers­lo cik­lų svy­ra­vi­mus ir eko­

no­mi­kos ne­sta­bi­lu­mą. H.P.Mins­kio pa­grin­di­nė idė­ja yra tai, kad bū­tent ban­kų ir kre­di­ta­vi­mo veik­la yra fi­ nan­si­nio ne­sta­bi­lu­mo pa­grin­das, su­ku­rian­tis struk­tū­ri­nį eko­no­mi­ kos tra­pu­mą.

Per eko­no­mi­nį pa­ki­li­mą pel­no sie­kian­čios or­ga­ni­za­ci­jos ir ban­ kai tam­pa ypač op­ti­mis­tiš­ki, to­ dėl ima­si ri­zi­kuo­ti kur kas la­biau nei esant nor­ma­lioms są­ly­goms. Įmo­nės ima vis di­des­nes pa­sko­las ir taip pa­ski­ria vis di­des­nę atei­ties pa­ja­mų da­lį toms pa­sko­loms grą­ žin­ti. Ban­kai ir ki­ti sko­lin­to­jai su­ ma­ži­na pra­di­nių įna­šų (kar­tais iš­ vis pa­nai­ki­na, ar­ba pa­sko­li­na net ir juos) ir už­sta­to ko­ky­bės rei­ka­la­vi­ mus. Fi­nan­sų įstai­gos ima­si ino­va­ ci­jų ir fi­nan­si­nės in­ži­ne­ri­jos, taip apei­da­mos esa­mas nee­fek­ty­vias re­gu­lia­vi­mo ir prie­žiū­ros konst­ ruk­ci­jas, ku­rios ne­ga­li lanks­čiai ir grei­tai adap­tuo­tis prie šių įstai­ gų veik­los po­ky­čių. To­dėl lai­ki­nai su­ma­žė­ja šioms įstai­goms tai­ko­mi ap­sau­gos me­cha­niz­mai ir jos ga­li pri­siim­ti kur kas di­des­nę ri­zi­ką.

Sko­li­nin­kai nau­do­ja vis dau­giau išo­ri­nių fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių, t. y. nau­do­ja­si trum­pa­lai­kės nuo­mos, iš­per­ka­mo­sios nuo­mos ir ki­tomis pa­na­šio­mis trum­pa­lai­kė­mis sko­ los prie­mo­nė­mis, ku­rio­mis fi­nan­ suo­ja il­ga­lai­kį tur­tą, ir tu­ri nuo­lat kreip­tis į ki­tas fi­nan­sų įstai­gas, kad pa­si­sko­lin­tų tai sko­lai grą­žin­ti. Ki­ taip ta­riant, sko­li­na­si, kad grą­žin­ tų ki­tą pa­sko­lą. Taip mak­si­ma­liai išau­ga ne­mo­ku­mo ri­zi­ka, nes ga­ lų ga­le ne­bė­ra no­rin­čių ir ga­lin­čių

9

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

tema

o­no­mi­kos vi­zi­jos kū­rė­jas ma iš­lai­das (kur­da­ma dar­bo vie­tas vals­ty­bės įstai­go­se, duo­da­ma už­sa­ ky­mų pri­va­čioms įmo­nėms). Cent­ ri­nis ban­kas ga­li su­kur­ti lanks­čius me­cha­niz­mus, kaip ap­ri­bo­ti sko­ li­ni­mą per eko­no­mi­kos pa­ki­li­mą (kel­da­mas pra­di­nio įna­šo ir už­sta­ to rei­ka­la­vi­mus). Ta­čiau H.P.Mins­ kis at­sar­giai už­si­me­na, kad šiuo at­ ve­ju cent­ri­nis ban­kas tu­ri bū­ti la­bai lanks­tus, nes fi­nan­sų in­ži­ne­ri­ja yra la­bai pa­žen­gu­si ir bet ko­kius ap­ri­ bo­ji­mus apei­na su­kur­da­ma ino­va­ ty­vius spren­di­mus.

pra­džio­je va­di­na­muo­ju fi­nan­si­niu ka­pi­ta­liz­mu, kai įsi­vy­ra­vo in­ves­ ti­ci­niai ban­kai. Es­mi­nis šios epo­ chos bruo­žas bu­vo il­ga­lai­kių išo­ri­ nio fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių (pa­sko­lų) nau­do­ji­mas įsi­gy­jant bran­gų tur­tą.

H.P.Mins­kis tei­gia, kad tai bu­vo kur kas ri­zi­kin­ges­nė fi­nan­si­nė struk­tū­ ra, kuri pri­ve­dė prie Di­džio­sios dep­ re­si­jos. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro

Ži­no­ma, sta­bi­lu­mas ne­tru­ko su­ griū­ti, nes na­tū­ra­lus žmo­nių po­ lin­kis ri­zi­kuo­ti pri­ve­dė prie to, kad fi­nan­sų sis­te­ma bu­vo trans­ for­muo­ta į „pi­ni­gų val­dy­mo ka­ pi­ta­liz­mą“, kur do­mi­nuo­jan­tys fi­ nan­sų rin­kos žai­dė­jai ėmė „val­dy­ti pi­ni­gus“, t. y. ma­žai re­gu­liuo­ja­mos fi­nan­sų įstai­gos, kaip pen­si­jų ir ri­ zi­kos fon­dai, už­sie­nio fon­dai, uni­

Vyriausybė gali padėti stabilizuoti ekonomiką didindama mokesčius ir mažindama išlaidas pakilimo metu ir kaupdama rezervą galimo smukimo scenarijui.

Pla­tus po­žiū­ris

„Shutterstock“ nuotr.

pa­sko­lin­ti šiai fi­nan­si­nei pi­ra­mi­ dei deng­ti.

H.P.Mins­kis įvar­di­jo, kad toks el­ge­sys ne­ga­li pri­ves­ti prie nie­ko ki­to kaip prie kri­zės ir eko­no­mi­ kos su­sto­ji­mo bei smu­ki­mo. Vers­lo cik­lui įpu­sė­jant, eko­no­mi­kos tra­ pu­mas di­dė­ja ir taip su­ku­ria­mos vi­sos są­ly­gos kri­zei – var­to­to­jai nu­sto­ja im­ti trum­pa­lai­kes pa­sko­ las, nes pa­ste­bi, kad vis di­des­nę dar­bo už­mo­kes­čio da­lį rei­kia skir­ ti prieš tai pri­siim­tiems įsi­pa­rei­ go­ji­mams vyk­dy­ti, įmo­nės ma­žiau par­duo­da ir gau­na vis ma­žiau pa­ ja­mų. Ban­kai ima kel­ti pa­lū­ka­nas ir ma­žin­ti pa­sko­lų kie­kį, kai pa­ste­ bi di­dė­jan­tį ne­mo­kių klien­tų skai­ čių, įmo­nės pra­de­da at­leis­ti dar­ buo­to­jus, nes ne­beiš­ga­li mo­kė­ti ir pa­sko­lų, ir at­ly­gi­ni­mų. Taip įsi­su­ ka kri­zė, kai vie­nas ki­tą ska­ti­nan­ tys veiks­niai ima temp­ti eko­no­mi­ ką į dug­ną.

To­liau smun­ka pa­ja­mos ir au­ga ne­dar­bas, ima­mas iš­par­duo­ti tur­ tas (kil­no­ja­ma­sis ir ne­kil­no­ja­ma­sis), dėl to smun­ka kai­nos. Per šią Eu­ro­ pos kri­zę pa­ste­bi­mi Di­džią­ją dep­re­ si­ją su­kė­lę veiks­niai – tur­to kai­nos ne­pa­liau­ja­mai smun­ka, o įmo­nės bank­ru­tuo­ja vie­na po ki­tos.

Ta­čiau šiuos veiks­nius ga­li su­ stab­dy­ti koor­di­nuo­ti vy­riau­sy­bės ir cent­ri­nio ban­ko veiks­mai. Vy­ riau­sy­bė ga­li pa­dė­ti sta­bi­li­zuo­ti eko­no­mi­ką di­din­da­ma mo­kes­čius bei ma­žin­da­ma iš­lai­das per pa­ki­ li­mą ir kaup­da­ma re­zer­vą, jei eko­ no­mi­ka smuk­tų, ga­lė­tų jį nau­do­ti ma­žin­da­ma mo­kes­čius ir di­din­da­

H.P.Mins­kio dar­bai neap­si­ri­bo­ja tik fi­nan­sų rin­kos ana­li­ze. Jis taip pat pa­ra­šė daug svar­bių (nors ir ne taip pla­čiai ži­no­mų) dar­bų skur­do ir ne­dar­bo te­mo­mis. Dirb­da­mas Berk­lio uni­ver­si­te­te kar­tu su dar­bo rin­kos eko­no­mis­tais jis sie­kė su­ for­muo­ti stra­te­gi­ją, spren­džian­ čią ne­dar­bo klau­si­mus (užuo­t po­ le­mi­za­vęs apie so­cia­li­nės pa­ra­mos stra­te­gi­jas, kaip tai da­rė dau­gu­ma to me­to eko­no­mis­tų). H.P.Mins­ kis kri­ti­ka­vo tuo me­tu vyk­do­mą Ken­ne­dy ir John­so­no „Ka­ro prieš skur­dą“ pro­gra­mą teig­da­mas, kad ji pa­tirs fias­ko, jei ne­bus orien­ tuo­ta į dar­bo vie­tų su­kū­ri­mą. Jis pa­ro­dė, kad ki­lus kri­zei vy­riau­sy­ bė ga­li pa­siū­ly­ti vie­ną dar­bo vie­tą kiek­vie­nam že­miau skur­do esan­ čiam na­mų ūkiui (siū­ly­da­ma mi­ ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą), ir tai pa­kel­tų dau­giau nei dviejų treč­da­lių vi­sų že­miau skur­do esan­čių šei­mų gy­ ve­ni­mo ko­ky­bę aukš­čiau skur­do ri­bos. To­kia stra­te­gi­ja pa­di­din­tų pa­ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos ir su­ teik­tų pa­slau­gų kie­kį, o tai tie­sio­ giai pa­veik­tų BVP ki­li­mą dėl pa­ di­dė­ju­sios var­to­to­jų per­ka­mo­sios ga­lios.

To­kia sis­te­ma bū­tų efek­ty­vi tik tuo­met, jei vals­ty­bė elg­tų­si kaip pa­sku­ti­nės ga­li­my­bės įsi­dar­bin­ti da­vė­ja. Taip ji pri­si­dė­tų prie cent­ ri­nio ban­ko funk­ci­jos bū­ti pa­sku­ti­ ne sko­lin­to­ja (angl. – len­der of last re­sort) ko­mer­ci­niams ban­kams, kai jie pri­trūks­ta pi­ni­gų in­dė­li­nin­ kams spar­čiai at­sii­mant pi­ni­gus (o tai ga­li pri­ves­ti eko­no­mi­ką prie vi­ siš­ko kra­cho).

To­kia koor­di­nuo­ta vy­riau­sy­ bės ir cent­ri­nio ban­ko po­li­ti­ka yra gry­nai an­ti­cik­li­nė, t. y. ji vei­kia at­ virkš­čiai eko­no­mi­nio cik­lo kryp­čiai ir taip su­stab­do jo svy­ra­vi­mų stip­ ru­mą. Re­zul­ta­tas – kri­zė ne­pa­jun­ ta­ma taip smar­kiai, įmo­nės iš­lai­ko bent mi­ni­ma­lų par­da­vi­mą, žmo­ nės gau­na mi­ni­ma­liam pra­gy­ve­ni­ mui rei­ka­lin­gų pa­ja­mų ir ne­nus­to­ja var­to­ti, o po ku­rio lai­ko juos per­ sam­do pri­va­tu­sis sek­to­rius.

Il­ga­lai­kis vys­ty­ma­sis

Nors H.P.Mins­kio fi­nan­si­nio ne­sta­ bi­lu­mo hi­po­te­zė yra lai­ko­ma vers­ lo cik­lo teo­ri­ja, tarp jo pa­grin­di­nių dar­bų yra ir pa­siū­ly­mai dėl stra­te­ gi­jų, kaip vys­ty­ti il­ga­lai­kį eko­no­ mi­kos au­gi­mą. Pa­sak H.P.Mins­kio, ka­pi­ta­liz­mas pe­rė­jo ke­lis eta­pus, iš ku­rių kiek­vie­nas tu­rė­jo skir­tin­gas fi­nan­si­nes pa­ra­dig­mas.

XIX a. do­mi­na­vo ko­mer­ci­nis ka­ pi­ta­liz­mas, kai vy­ra­vo ko­mer­ci­nė ban­ki­nin­kys­tė – ban­kai teik­da­vo trum­pa­lai­kes pa­sko­las ir priim­da­ vo in­dė­lius. Tai bu­vo pa­keis­ta XX a.

kio mo­men­tu, nes sa­vo dar­buo­ se jis tiks­liai ap­ra­šė si­tua­ci­ją, prie ku­rios at­ves „pi­ni­gų val­dy­mo ka­ pi­ta­liz­mo“ pa­ra­dig­ma.

H.P.Mins­kio pa­grin­di­nė min­tis yra tai, kad rin­ką pri­žiū­rin­tys da­ly­ viai tu­ri vyk­dy­ti an­ti­cik­liš­ką koor­ di­nuo­tą po­li­ti­ką ir nuo­lat pri­žiū­rė­ti fi­nan­sų sis­te­mos ju­dė­ji­mus. Da­ bar­ti­nė­je eu­ro zo­nos di­le­mo­je ma­

įsi­vy­ra­vo nau­jas „pa­šal­pų vals­ty­bės ka­pi­ta­liz­mas“, kai fi­nan­sų įstai­gos bu­vo ap­ri­bo­tos dau­gy­bės tai­syk­lių.

Pri­va­čio­jo sek­to­riaus sko­los au­go lė­tai ir bu­vo ma­žos, ta­čiau vals­ty­ bių sko­los, li­ku­sios po ka­ro, bu­vo di­de­lės, o pi­ni­gai nau­do­ja­mi efek­ ty­viai ska­ti­nant na­mų ūkius ir pri­ va­tų­jį sek­to­rių. Sis­te­ma bu­vo sta­bi­ li ir re­tai pa­tir­da­vo šo­kų dėl to, kad vy­riau­sy­bė ir cent­ri­nis ban­kas vei­ kė koor­di­nuo­tai bei efek­ty­viai.

ver­si­te­tų lab­da­ros fon­dai – su di­ de­liais pi­ni­gų kie­kiais ėmė ieš­ko­ti di­džiau­sią grą­žą duo­dan­čių in­ves­ ti­ci­jų. Fi­nan­sų in­ži­ne­ri­jos ino­va­ ci­jos pa­ska­ti­no pri­va­taus ka­pi­ta­lo (įmo­nių ir šei­mų) sko­los au­gi­mą, o tai pa­kir­to fi­nan­sų sis­te­mos sta­bi­lu­mą.

Tai ga­lų ga­le at­ve­dė į da­bar vis dar ak­ty­vią ir ant­rą­ja ban­ga gra­si­ nan­čią kri­zę, pra­si­dė­ju­sią 2008 m. Šie me­tai dau­ge­lio va­di­na­mi Mins­

to­me vi­siš­ką šios tai­syk­lės ne­si­lai­ ky­mą – Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas vyk­do ne­nuo­sek­lius veiks­mus, o vi­di­niai Eu­ro­pos da­ly­viai (at­ski­ros ša­lys) ne­pa­si­da­li­ja ma­žė­jan­čio py­ ra­go ir dėl pa­čių su­kur­tų biu­rok­ra­ ti­nių ap­ri­bo­ji­mų ne­su­ge­ba priim­ti tei­sin­gų spren­di­mų. Lie­ka ti­kė­tis, kad H.P.Mins­kio idė­jos ir pa­siū­ ly­mai bus iš­girs­ti, ir ši kri­zė ne­ su­kels pa­sau­li­nės eko­no­mi­nės ka­ tast­ro­fos.

10

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

sportas

Ru­si­jos fut­bo­li­nin­kai ne­pri­ly­go mo­čiu­tėms Apie ne­va rea­lias ga­li­my­bes lai­mė­ti Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­ tą svai­čio­jęs Ru­si­jos rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Dic­kas Ad­vo­caa­tas nu­ri­jo kar­čią pi­liu­lę: mi­li­jo­ni­niais kont­rak­tais per­ver­tin­tos ru­sų žvaigž­dės neį­vei­kė ato­sto­gų nuo­tai­ka gy­ve­nan­čios Lie­tu­vos eki­pos.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Be­dan­tis fut­bo­las

Švei­ca­ri­jos Nio­no mies­te­ly­je įvy­ ku­sios drau­giš­kos rung­ty­nės pa­ si­bai­gė be įvar­čių. Ru­sai vi­są ma­ čą tu­rė­jo te­ri­to­ri­nę per­sva­rą, ta­čiau

Sta­tis­ti­ka Rusija–Lietuva 0:0. Nio­nas, 1 000 žiū­ro­v ų. Tei­sė­jas M.Ber­gon­zi (Ita­li­ ja). Įs­pė­tas T.Mi­kuc­k is (Lie­tu­va, 69 min.). Ko­man­dų su­dė­t ys: Ru­si­ja – I.Akin­fe­je­vas, A.Aniu­ko­vas, S.Ig­na­ še­vi­čius, R.Ši­ro­ko­vas (nuo 72 min.

I.Sem­šo­vas), I.De­n i­so­vas, K.Zir­ja­ no­vas (nuo 46 min. A.Dza­go­je­vas), M.Iz­mai­lo­vas (nuo 46 min. A.Ko­ko­ ri­nas), A.Ar­ša­v i­nas, A.Ker­ža­ko­vas (nuo 46 min. R.Pav­liu­čen­ka), A.Be­ re­z uc­k is, D.Kom­ba­ro­vas (nuo 46 min. J.Žir­ko­vas); Lie­tu­va – E.Šet­kus, A.Kli­ma­v i­čius, V.And­r iuš­ke­v i­čius (nuo 85 min. E.Vait­k ū­nas), T.Mi­ kuc­k is, V.Bo­rovs­k is, D.Čes­naus­k is (nuo 56 min. M.Pap­šys), S.Mi­ko­liū­ nas (nuo 71 min. T.Elio­šius), L.Pi­l i­ bai­tis (nuo 64 min. M.Pan­ka), G.Vi­ čius (nuo 49 min. R.Ra­da­v i­č ius), D.Šer­nas (nuo 81 min. D.Ma­tu­le­v i­ čius), A.Ve­lič­ka.

ypač pa­vo­jin­gų pro­gų prie Er­nes­to Šet­kaus var­tų taip ir ne­su­kū­rė.

Nau­jo­jo Lie­tu­vos rink­ti­nės vy­ riau­sio­jo tre­ne­rio Csa­bos Lasz­lo de­biu­tas neap­kar­to, be to, veng­ras lai­mė­jo tak­ti­nę dvi­ko­vą su daug ti­tu­luo­tes­niu ir la­biau pa­ty­ru­siu D.Ad­vo­caa­tu.

Csa­ba Lasz­lo:

Dis­cip­li­nuo­ti lie­tu­viai pa­ro­dė, kad ga­li sėk­ min­gai ko­vo­ti su bet kuo. „Pa­sie­kė­me ge­rą re­zul­ta­tą su ko­man­da, ku­ri da­ly­vaus Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­re ir ku­ ri žai­dė stip­riau­sios su­dė­ties. Ru­ sai bu­vo pa­kan­ka­mai mo­ty­vuo­ti, ta­čiau dis­cip­li­nuo­ti lie­tu­viai pa­ ro­dė, kad ga­li sėk­min­gai ko­vo­ti su bet kuo. Žai­dė­me taip, kaip pla­na­ vo­me per tre­ni­ruo­tes. Tu­rė­jo­me ke­lias ge­ras pro­gas ir dėl to la­bai džiau­giuo­si. Gai­la, kad jų neiš­nau­ do­jo­me. Tarp­tau­ti­nio ly­gio ma­čuo­ se to­kius šan­sus bū­ti­na rea­li­zuo­ti“, – sa­vo de­biu­tą ver­ti­no C.Lasz­lo.

Be Dei­vi­do Šem­be­ro, Ma­riaus Stan­ke­vi­čiaus, To­mo Da­ni­le­vi­čiaus ir Žyd­rū­no Kar­če­mars­ko žai­du­

si Lie­tu­vos rink­ti­nė ne­sto­ko­jo nei ryž­to, nei mo­ty­va­ci­jos. Po ma­čo fut­bo­li­nin­kai net su­lau­kė il­ga­me­ čio ko­man­dos ka­pi­to­no T.Da­ni­le­ vi­čiaus pa­gy­rų. Puo­lė­jas bu­vo at­ vy­kęs į Švei­ca­ri­ją ir šį ma­čą ste­bė­jo žiū­ro­vų tri­bū­no­se. „Vy­rai tik­rai ge­rai ko­vė­si aikš­tės vi­du­ry­je. Rung­ty­nės bu­vo ne­blo­go ly­gio, ma­čiau di­de­lį mū­siš­kių no­rą lai­mė­ti. Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je tu­rė­jo­ me ypač ge­rų pro­gų įmuš­ti įvar­tį, tik ne­pa­si­se­kė. Gai­la, kad pa­ts da­ ly­vau­ti ne­ga­lė­jau. Ti­kiuo­si, kad ki­ tai sto­vyk­lai bū­siu pa­si­ruo­šęs“, – kal­bė­jo rink­ti­nės ka­pi­to­nas.

Ti­kė­jo­si sau­sos per­ga­lės

Rung­ty­nių iš­va­ka­rė­se su­tar­ti­nai svars­tę, kiek sau­sų įvar­čių į lie­tu­ vių var­tus įmuš D.Ad­vo­caa­to ko­ man­da, va­kar Ru­si­jos žur­na­lis­tai iš­si­juo­sę plie­kė sa­vo tau­tie­čius. Ži­no­mas šios ša­lies fut­bo­lo eks­ per­tas Jev­ge­ni­jus Lov­če­vas sa­viš­kius pa­ly­gi­no su ne­se­niai „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­se at­sto­va­vu­sio­mis Bu­ra­no­vo kai­mo mo­čiu­tė­mis, bet ne fut­bo­li­nin­kų nau­dai. „Jos links­mes­nės ir šim­tą kar­ tą jau­nat­viš­kes­nės nei mū­sų iš­si­ kvė­pę žai­dė­jai. Aki­vaiz­du, kad Ru­ si­jos rink­ti­nei ne­pa­vyks­ta tin­ka­mai nu­si­teik­ti ko­vai su že­mes­nio ly­gio var­žo­vais“, – kir­to J.Lov­če­vas.

Pil­ku­ma: vie­na Ru­si­jos fut­bo­lo žvaigž­džių A.Ar­ša­vi­nas (bal­ta ap­ran­ga)

nie­kuo neiš­sis­ky­rė iš blan­kiai žai­du­sios sa­vo ša­lies rink­ti­nės.

AFP nuo­tr.

Pro ru­sų ap­žval­gi­nin­kų akis ne­ prasp­rū­do ir fak­tas, kad kuk­lia­me „Co­lov­ray“ sta­dio­ne rung­ty­nes ana­li­za­vo net ke­tu­ri plan­še­ti­niais kom­piu­te­riais ap­rū­pin­ti rink­ti­nės skau­tai. Vis dėl­to jų ma­te­ma­ti­nės ana­li­zės no­ri­mo re­zul­ta­to ne­da­ vė – blan­kiai rung­ty­nia­vę ir daž­ nai aikš­tės vi­du­ry­je kly­dę ru­sai ka­muo­lį var­tų link mu­šė ke­tu­ris sy­kius, o į var­tų sta­čia­kam­pį pa­ tai­kė vos kar­tą. „Pa­ma­tė­me, ko ne­tu­rė­tu­me ma­ ty­ti. To­kių rung­ty­nių pa­si­tai­ko, nie­ko bai­saus. Pag­rin­di­nis tiks­ las per rung­ty­nes su Lie­tu­va bu­vo įgy­ti rei­kia­mą fi­zi­nę for­mą. Įmuš­ti bu­vo svar­bu, bet ne­rei­kia pa­mirš­ ti, kad vi­si vie­nuo­li­ka var­žo­vų ko­ man­dos žai­dė­jų tik gy­nė­si. No­rint su­lau­žy­ti to­kią gy­ny­bą, rei­kia di­ de­lių pa­stan­gų“, – po ma­čo tei­si­ no­si D.Ad­vo­caa­tas.

Sir­ga­liai nu­si­vy­lė

Por­ta­lo cham­pio­nat.ru ap­žval­gi­ nin­kas Geor­gi­jus Čer­dan­ce­vas nea­ be­jo­ja, kad su eli­ti­nė­mis Eu­ro­pos fut­bo­lo eki­po­mis Ru­si­jos rink­ti­nė bus ki­to­kia, ta­čiau ar ne per anks­ti ša­lies fut­bo­lo są­jun­gos pre­zi­den­tas Ser­ge­jus Fur­sen­ka džiau­gė­si „Eu­ro 2012“ bur­tais?

A gru­pė­je ru­sai su­si­tiks ne su eli­ tu, bet su ko­vin­go­mis Eu­ro­pos vi­ du­ti­nio­kė­mis – Len­ki­ja, Grai­ki­ja bei Če­ki­ja. „Rung­ty­nės su Lie­tu­va aki­vaiz­ džiai iš­kren­ta iš Ru­si­jos rink­ti­nės pa­si­ruo­ši­mo Eu­ro­pos čem­pio­na­ tui kon­teks­to. Dau­gu­ma sir­ga­lių šį kar­tą sta­dio­ną pa­li­ko spjau­dy­ da­mie­si ir nu­si­vy­lę. Ne­ži­nau, koks tiks­las tie­sio­giai trans­liuo­ti to­kį pri­mi­ty­vų mū­siš­kių žai­di­mą per na­cio­na­li­nį te­le­vi­zi­jos ka­na­lą“, – svars­tė G.Čer­dan­ce­vas.

„Cal­cios­com­mes­se“ – nau­ja Ita­li­jos fut­bo­lo dė­mė Ne­se­niai su­lai­ky­tas ir ap­klaus­tas ant­ro­sios Ita­li­jos ly­gos žai­dė­jas iš „Pa­do­va“ eki­pos Oma­ras Mi­la­ net­to. Jis įta­ria­mas ma­ni­pu­lia­vi­ mu rung­ty­nių re­zul­ta­tais. Tei­gia­ ma, kad S.Mau­ri ir O.Mi­la­net­to tu­rė­jo kon­tak­tų su tarp­tau­ti­nė­mis nu­si­kal­tė­lių gru­puo­tė­mis. „Vi­si jie bu­vo su­lai­ky­ti dėl ry­šių su nu­si­kal­tė­lių gru­puo­te, ku­ri mė­ gi­no pa­si­pel­ny­ti la­žy­bo­se iš su­tar­ tų fut­bo­lo rung­ty­nių re­zul­ta­tų“, – ne­daug­žo­džia­vo Kre­mo­nos pro­ ku­ra­tū­ros at­sto­vas.

Ma­rius Bag­do­nas Ita­li­jos na­cio­na­li­nės rink­ti­nės vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Ce­sa­re Pran­del­ li to­kio pa­si­ren­gi­mo „Eu­ro 2012“ ba­ta­li­joms, ko ge­ro, neį­si­vaiz­da­vo net di­džiau­sia­me koš­ma­re – nau­ jas la­žy­bų skan­da­las iš­re­ti­no ir jo ka­riau­ną.

Kra­ta rink­ti­nės sto­vyk­lo­je

Sankt Pe­ter­bur­go „Ze­nit“ marš­ ki­nė­lius šį se­zo­ną vil­kė­jęs 25-erių gy­nė­jas Do­me­ni­ko Cris­ci­to pa­ sta­ruo­ju me­tu bu­vo už­si­tar­na­vęs C.Pran­del­li pa­si­ti­kė­ji­mą ir daž­ nai kvies­tas į rink­ti­nės tre­ni­ruo­ čių sto­vyk­las.

Po to, kai „Cal­cios­com­mes­se“ va­di­na­mas skan­da­las pa­sie­kė ir na­cio­na­li­nę ko­man­dą, tre­ne­ris nu­ spren­dė pa­keis­ti sa­vo pla­nus. Pir­ ma­die­nio ry­tą į „Squad­ra Az­zur­ra“ tre­ni­ruo­čių sto­vyk­lą Flo­ren­ci­jo­ je pa­si­bel­dė po­li­ci­ja ir D.Cris­ci­ to kam­ba­ry­je at­li­ko kra­tą. Ma­no­ ma, kad anks­čiau „Ge­noa“ gar­bę gy­nęs fut­bo­li­nin­kas yra įsi­vė­lęs į ša­lies fut­bo­lo bend­ruo­me­nę pur­ tan­tį la­žy­bų skan­da­lą. Be jo, Kre­ mo­nos pro­ku­ra­tū­ra su­lai­kė dar 18 as­me­nų, tarp jų ir Ma­riaus Stan­ke­

Tre­ne­rį iš­da­vė auk­lė­ti­nis

Įta­ri­mai: la­žy­bų skan­da­las kai­

na­vo D.Cris­ci­to vie­tą na­cio­na­li­ nė­je rink­ti­nė­je. „Scan­pix“ nuo­tr.

vi­čiaus ko­man­dos drau­gą – Ro­mos „La­zio“ ka­pi­to­ną Ste­fa­no Mau­ri.

Po­li­ci­ja neap­len­kė ir Ita­li­jos čem­ pio­no Tu­ri­no „Ju­ven­tus“ tre­ne­rio An­to­nio Con­te – 42-ejų spe­cia­ lis­tas kal­ti­na­mas ap­gau­di­nė­ji­mu.

Tei­gia­ma, kad pa­rei­gū­nai at­li­ko kra­tas 30-yje na­mų, ku­riuo­se gy­ve­ na žai­dė­jai, tre­ne­riai ir ad­mi­nist­ra­ ci­jos dar­buo­to­jai. 10 iš 19-os su­lai­ ky­tų as­me­nų žai­džia ar­ba anks­čiau rung­ty­nia­vo Ita­li­jos ke­tu­rio­se fut­ bo­lo ly­go­se – nuo aukš­čiau­sio­jo iki ket­vir­to­jo ša­lies di­vi­zio­no. Į pro­ku­ro­rų aki­ra­tį pa­te­kęs A.Con­te kal­ti­na­mas ne dėl su Tu­ ri­no ko­man­da su­si­ju­sių rung­ty­nių.

At­lie­ka­mas ty­ri­mas dėl įta­ri­mus su­kė­lu­sių ma­čų, kai A.Con­te dar dir­bo „Sie­nos“ tre­ne­riu ir at­ve­dė šią ko­man­dą į „Se­rie A“ ly­gą. Ma­ no­ma, kad jis ne­va ži­no­jo, kad bent

dvie­jų ma­čų re­zul­ta­tai bus su­klas­ to­ti, ta­čiau ne­siė­mė jo­kių veiks­mų.

To­kią in­for­ma­ci­ją po­li­ci­jai pra­ne­ šė bu­vęs stra­te­go auk­lė­ti­nis Fi­lip­ po Ca­rob­bio.

Dar pen­ki žmo­nės suim­ti Veng­ ri­jo­je. Jiems pa­teik­ti įta­ri­mai da­ ly­va­vus ne­le­ga­lių tarp­tau­ti­nių la­ žy­bų veik­lo­je. Jau anks­čiau bu­vo nu­baus­ti to­kie fut­bo­li­nin­kai kaip Ber­ga­m o „Ata­l an­tos“ ka­p i­to­ nas Cris­tia­no Do­ni, ku­riam skir­ta pus­ket­vir­tų me­tų disk­va­li­fik ­ a­ci­ja, ir bu­vęs Ita­li­jos rink­ti­nės puo­lė­jas Giu­sep­pe Sig­no­ri, su­spen­duo­tas pen­ke­riems me­tams.

Pa­da­rė išim­tį

Į skan­da­lą pa­te­ko ir „Ju­ven­tus“ gy­nė­jas Leo­nar­do Bo­nuc­ci, ta­čiau šiam rink­ti­nės kan­di­da­tui C.Pran­ del­li nu­spren­dė pa­da­ry­ti išim­tį ir, skir­tin­gai nei D.Cris­ci­to, įtrau­kė į ga­lu­ti­nę 23 fut­bo­li­nin­kų su­dė­tį. „Pa­dė­tis ne­pa­vy­dė­ti­na. C.Pran­ del­li kal­bė­jo­si su abiem žai­dė­jais, ad­vo­ka­tais ir ma­ni­mi. Jo spren­di­ mas pa­ša­lin­ti D.Cris­ci­to yra vi­siš­ kai su­pran­ta­mas, to­dėl fe­de­ra­ci­ja pa­lai­ko tre­ne­rio po­zi­ci­ją. L.Bo­ nuc­ci nu­spręs­ta pa­lik­ti, nes įro­ dy­mų, kad jis ga­lė­tų bū­ti prie to

pri­si­dė­jęs, nė­ra“, – su­si­da­riu­sią si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo Ita­li­jos fut­ bo­lo fe­de­ra­ci­jos vi­cep­re­zi­den­to pa­rei­gas ei­nan­tis praei­ty­je gar­sus šios ša­lies fut­bo­li­nin­kas De­met­rio Al­ber­ti­ni.

Prem­je­ras siū­lo išei­tį

Ita­li­jos fut­bo­lą la­žy­bų skan­da­las pur­to ne pir­mą kar­tą. Prieš še­še­ rius me­tus di­džiu­lį re­zo­nan­są su­ kė­lė „Cal­cio­po­li“ by­la, kai „Ju­ ven­tus“ ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui Lu­cia­no Mog­gi bu­vo pa­teik­ti kal­ ti­ni­mai dėl spau­di­mo tei­sė­jams ir jų skirs­ty­to­jams.

Tuo­met „Ju­ven­tus“ bu­vo iš­mes­tas į ant­rą­ją ša­lies ly­gą, o ne­nup­lau­na­ mų dė­mių te­ko ir ki­tiems ša­lies klu­ bams – „AC Mi­lan“, Ro­mos „La­zio“ ir Flo­ren­ci­jos „Fio­ren­ti­na“. Ša­lies įvaiz­džiui ken­kian­tiems skan­da­lams ne­li­ko abe­jin­gas Ita­ li­jos prem­je­ras Ma­rio Mon­ti. Vy­ riau­sy­bės va­do­vas pa­siū­lė kar­di­ na­lią išei­tį. „Svars­tau: gal bū­tų ge­rai su­stab­dy­ti mū­sų ša­lies klu­bų čem­pio­na­tą po­rai ar tre­jiems me­ tams? Ypač skau­du, kai są­ži­nin­gu­ mo, var­žy­mo­si pa­vyz­džiu tu­rin­tis bū­ti spor­tas virs­ta me­lu ir de­ma­ go­gi­ja“, – pa­reiš­kė M.Mon­ti.

11

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

sportas „Real“ ga­li lik­ti už bor­to

„Spurs“ ski­na per­ga­les

Ap­mau­di ne­sėk­mė

Is­pa­ni­jos ACB vy­rų krep­ši­ nio ly­gos pus­fi­na­ly­je Mad­ri­do „Real“ ko­man­da su Mar­ty­nu Po­ciu­mi sve­čiuo­se po pra­tę­si­ mo 79:82 pra­lai­mė­jo Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ eki­pai ir se­ri­jo­ je iki tri­jų per­ga­lių at­si­lie­ka 1:2.

M.Po­cius pel­nė 2 taš­kus. Ket­ vir­to­sios rung­ty­nės vyks šian­ dien Vi­to­ri­jo­je.

NBA Va­ka­rų kon­fe­ren­ci­jos fi­ na­le San An­to­ni­jaus „Spurs“ klu­bas 120:111 nu­ga­lė­jo Ok­la­ ho­mos „Thun­der“ krep­ši­nin­ kus ir se­ri­jo­je iki ke­tu­rių per­ ga­lių pir­mau­ja 2:0. Tre­čio­ji dvi­ ko­va vyks šian­dien Ok­la­ho­mo­ je. „Spurs“ per pa­sku­ti­niuo­ sius 33 ma­čus pa­ty­rė vos dvi ne­sėk­mes.

Len­ki­jos vy­rų krep­ši­nio ly­ gos fi­na­le Do­na­to Mo­tie­jū­no (nuo­tr.) at­sto­vau­ja­mas Gdy­ nės „As­se­co Pro­kom“ klu­ bas sve­čiuo­se 57:83 pra­lai­mė­ jo So­po­to „Trefl“ eki­pai, ta­čiau pir­mau­ja se­ri­jo­je iki ke­tu­rių per­ga­lių 2:1. D.Mo­tie­jū­no są­ skai­to­je – 11 taš­kų ir 5 at­ko­vo­ ti ka­muo­liai.

BMX vir­tuo­zės sva­jo­nė iš­si­pil­dė

Lie­tu­vos vy­rų krep­ ši­nio rink­ti­nės gy­ dy­to­jas Vy­te­nis Trum­pic­kas pa­tvir­ ti­no: na­cio­na­li­nės ko­man­dos kan­di­ da­tai pa­si­ren­gę kib­ ti į dar­bą, bet kai ku­ riems iš jų krū­viai di­ dės pa­ma­žu.

Man­tas Stan­ke­vi­čius Lie­tu­vos ma­žų­jų dvi­ra­čių (BMX) kro­so ly­de­rė Vil­ma Rim­šai­tė ne­ nus­te­bo iš­ko­vo­ju­si ke­lia­la­pį į Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes: pa­sak spor­ti­nin­kės, jis bu­vo ran­ ka pa­sie­kia­mas.

Tiks­lo sie­kė ty­liai

Rū­pes­tis: R.Jav­to­ko (su ka­muo­liu) al­kū­nėms – ypa­tin­gas na­cio­na­li­

nės eki­pos gy­dy­to­jų dė­me­sys.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Krep­ši­nin­kų lau­kia skir­tin­gi krū­viai Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

R.Jav­to­kas il­sė­sis il­giau

„Lė­ti­niai skaus­mai, smul­kios trau­ me­lės mū­sų ne­bau­gi­na. Vy­rai ga­ li ak­ty­viai spor­tuo­ti, tik kai ku­riems krū­vius teks di­din­ti pa­leng­va“, – me­ di­ci­ni­nio krep­ši­nin­kų pa­tik­ri­ni­mo re­ zul­ta­tus su­su­ma­vo V.Trum­pic­kas. Šian­dien Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai rink­sis į pir­mą­ją tre­ni­ruo­čių sto­ vyk­lą Drus­ki­nin­kuo­se ir pra­dės reng­tis Ve­ne­sue­lo­je vyk­sian­čiam olim­pi­niam at­ran­kos tur­ny­rui.

V.Trum­pic­kas pa­brė­žė, kad be­ne la­biau­siai ne­ra­mu dėl Kau­no „Žal­ gi­rio“ vi­du­rio puo­lė­jo Ro­ber­to Jav­ to­ko. „Jo al­kū­nės mums ne­duo­da ra­my­bės, ta­čiau džiau­gia­mės, kad Ro­ber­to trau­ma ne­prog­re­suo­ja. Al­ kū­nės bu­vo iš­ni­ru­sios, bet da­bar vis­kas – tik į ge­ra. Tre­ne­ris Kęs­tu­ tis Kem­zū­ra lei­do jam į tre­ni­ruo­tes at­vyk­ti vė­liau. Per se­zo­ną Ro­ber­ tui te­ko ne­ma­žas fi­zi­nis krū­vis, bu­ vo ne­di­de­lių už­de­gi­mų, to­dėl ne­ no­ri­me ri­zi­kuo­ti – te­gul jis il­gė­liau pail­si, pa­si­gy­do, kad ko­voms bū­tų pa­si­ruo­šęs 100 pro­cen­tų“, – tei­gė pa­ty­ręs rea­bi­li­to­lo­gas.

Tre­ni­ruo­tes in­di­vi­dua­li­zuos fi­ zi­nio ren­gi­mo tre­ne­ris Eval­das Kand­ra­ta­vi­čius.

Skry­džiai – skaus­mų pa­ly­do­vai

Vie­na pa­grin­di­nių krep­ši­nin­kus var­ gi­nan­čių bė­dų – nu­ga­ros skaus­mai. „Lė­ti­niai skaus­mai at­le­tus pra­

de­da ka­muo­ti, kai su­ma­žė­ja fi­zi­nis krū­vis. To­dėl pra­šė­me krep­ši­nin­kų ir per ato­sto­gas ne­pa­mirš­ti spor­ to, ta­čiau su­pran­ta­me, kad tai – ne įpa­rei­go­ji­mas. Nu­ga­ros jaut­riai rea­

Vy­te­nis Trum­pic­kas:

Jei­gu kaž­ku­ris žai­ dėjas ir pa­sun­kė­jo dviem ki­log­ra­mais, to tik­rai ne­pas­­te­ bėjau.

guo­ja ir į skry­džius lėk­tu­vu. Pas­ta­ rie­ji er­zi­na mus vi­sus, ta­čiau toks jau krep­ši­nin­kų gy­ve­ni­mas. Sun­ku ras­ti du ar tris ab­so­liu­čiai lais­vus mė­ne­sius at­gau­ti jė­gas, iš­si­gy­dy­ti vi­sas smul­kias, įsi­se­nė­ju­sias trau­ mas“, – svars­tė V.Trum­pic­kas.

Rink­ti­nės gy­dy­to­jas dar neap­žiū­ rė­jo po sun­kios trau­mos vėl rung­

ty­niau­jan­čio Sie­nos „Mon­te­pas­ chi“ gy­nė­jo Ri­man­to Kau­kė­no. „Ma­tė­me, kaip jis žai­džia. Tai ro­do, kad Ri­man­tas ne­tu­ri svei­ ka­tos pro­ble­mų. Džiu­gu, kad sun­ kią trau­mą pa­ty­ręs krep­ši­nin­kas po pus­penk­to mė­ne­sio grį­žo į aikš­tę. Šiuo­lai­ki­nės tech­no­lo­gi­jos lei­džia žai­dė­ją la­bai grei­tai pa­sta­ty­ti ant ko­jų po kryž­mi­nių raiš­čių ope­ra­ ci­jos“, – pa­sa­ko­jo V.Trum­pic­kas.

Anot pa­šne­ko­vo, ge­rai jau­čia­si ir ki­tas Sie­nos ko­man­dos lie­tu­vis – Jo­nas Ma­čiu­lis. „Mon­te­pas­chi“ me­di­kai at­li­ko vi­sus ty­ri­mus ir jo­kių bė­dų ne­ra­ do. Ita­lai pui­kiai įver­ti­no ir mū­sų dar­bą. Da­bar Jo­nas tre­ni­ruo­ja­si vi­ sa jė­ga, ta­čiau dėl le­gio­nie­rių li­mi­ to ne­žai­džia“, – tei­gė gy­dy­to­jas.

„Ke­lia­la­pis į žai­dy­nes man ne­bu­ vo ne­ti­kė­tas. Tu­rė­jau rea­lų šan­ są, ma­čiau, kad tarp var­žo­vių, ku­rios pa­sau­lio čem­pio­na­te ko­ vos dėl tei­sės vyk­ti į olim­pia­dą, esu vie­na stip­riau­sių, – kal­bė­ jo V.Rim­šai­tė. – Vis dėl­to mū­sų lenk­ty­nes ne vi­sa­da lai­mi pa­jė­ giau­sie­ji, to­dėl bi­jo­jau ne­sėk­mės.

Daž­nai per­ga­les le­mia star­to po­ zi­ci­ja, tak­ti­kos niuan­sai, tra­sos ypa­tu­mai, reak­ci­ja, ki­ti spe­ci­fi­ niai da­ly­kai.“ Bir­min­ga­me su­reng­to pa­sau­lio ma­žų­jų dvi­ra­čių kro­so čem­pio­na­ to mo­te­rų eli­to gru­pė­je 29-erių šiau­lie­tė V.Rim­šai­tė, ne­pai­sant griū­ties pus­fin ­ a­ly­je, užė­mė de­ šim­tą­ją vie­tą. Tai jai ga­ran­ta­vo ke­lia­la­pį į olim­pia­dą. „Ne­no­rė­jau gar­siai skelb­ti sa­ vo pla­nų, nes ne­pa­si­se­kus bū­ čiau nu­kry­žiuo­ta ir pa­smerk­ta“, – pri­dū­rė dvi­ra­ti­nin­kė, gy­ve­ni­ me mėgs­tan­ti va­do­vau­tis po­sa­ kiu „Ne­per­šo­kęs grio­vio ne­sa­ kyk op“.

Grės­min­gos var­žo­vės

„Į olim­pi­nį ke­lia­la­pį su­dė­jau daug ką. Paau­ko­jau as­me­ni­nį gy­ve­ni­ mą, pri­rei­kė ne­ma­žų in­ves­ti­ci­jų.

Vis­kas – di­džiau­siai ma­no sva­jo­ nei, – kal­bė­jo V.Rim­šai­tė. – Esu be ga­lo dė­kin­ga šei­mai, drau­ gams, rė­mė­jams. Jei­gu ne jie, ke­

lia­la­piu, ko ge­ro, džiaug­tų­si ku­ri nors var­žo­vė.“ Spor­ti­nin­kė tei­gė, kad ar­ti­ miau­siu me­tu su­da­rys pa­si­ren­ gi­mo žai­dy­nėms pla­ną. „Pir­miau­sia pa­reng­siu tre­ni­ ruo­čių gra­fik ­ ą. Lon­do­ne ne­kel­siu ne­rea­lių už­duo­čių. Ma­nau, jau vien tai, kad pa­te­kau į olim­pia­dą, yra di­de­lis pa­sie­ki­mas. Žai­dy­nė­se da­ly­vaus 16 dvi­ra­ti­nin­kių, dau­gu­ ma jų at­sto­vaus se­nas BMX tra­ di­ci­jas tu­rin­čioms ša­lims. Jų ko­ man­dos di­de­lės, su aukš­čiau­sio ly­gio spe­cia­lis­tų šta­bais ir tech­ ni­ka. Nes­lėp­siu, ma­no ga­li­my­bės nė­ra di­de­lės.“

Vil­ma Rim­šai­tė:

Ma­nau, jau vien tai, kad pa­te­kau į olim­ pia­dą, yra di­de­lis pa­ sie­ki­mas.

Be­veik be ato­kvė­pio

Po pa­sau­lio čem­pio­na­to į Lie­ tu­vą grį­žu­si V.Rim­šai­tė na­muo­ se neuž­si­bus – vyks į Pran­cū­zi­ ją, kur da­ly­vaus šios ša­lies BMX čem­pio­na­to tau­rės var­žy­bo­se. „Ats­to­vau­ju pran­cū­zų klu­bui „Pays de la Loi­re“. Tai ma­ne įpa­ rei­go­ja star­tuo­ti vi­suo­se Pran­cū­ zi­jos tau­rės eta­puo­se. Po čem­pio­ na­to Bir­min­ga­me spė­jau šiek tiek pra­si­blaš­ky­ti ke­lio­nė­je į Li­ver­pu­lį.

Nusp­ren­džiau taip pail­sė­ti prieš pa­si­ruo­ši­mą olim­pi­nėms žai­dy­ nėms. Lie­tu­vo­je su­si­tik­siu su ar­ ti­mai­siais, pa­bū­si­me kar­tu, nes vėl il­go­kai ne­si­ma­ty­si­me“, – sa­ kė olim­pie­tė.

D.Dul­kys – ga­lin­gas at­le­tas

V.Trum­pic­ką nu­ste­bi­no Lie­tu­vos rink­ti­nės de­biu­tan­to Dei­vi­do Dul­ kio fi­zi­nė for­ma. „Jo kū­no su­dė­ji­mas ir jė­ga man pa­da­rė di­de­lį įspū­dį. Se­no­kai ne­ ma­čiau taip ge­rai fi­ziš­kai pa­si­ren­ gu­sio krep­ši­nin­ko“, – sa­kė Kau­no kli­ni­kų spe­cia­lis­tas.

Pak­laus­tas, ar krep­ši­nin­kai per trum­pas ato­sto­gas priau­go svo­rio, V.Trum­pic­kas nu­si­juo­kė ir at­sa­kė, kad su to­kia pro­ble­ma jam dar ne­ te­ko su­si­dur­ti. „Jei­gu kaž­ku­ris ir pa­sun­kė­ jo dviem ki­log­ra­mais, to tik­rai ne­ pas­te­bė­jau“, – šyp­so­jo­si rink­ti­nės gy­dy­to­jas.

De­biu­tan­tė: V.Rim­šai­tė pir­mą kar­tą per sa­vo spor­ti­nę kar­je­rą da­ly­

vaus olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

12

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

pasaulis Baus­mė ­ ti­ro­nui

Ne­mo­ka ­ mo­kes­čių

Ka­riau­ti ­ ne­ke­ti­na

Jung­ti­nių Tau­tų Spe­cia­lu­sis teis­mas Sie­ra Leo­nei sky­rė bu­ vu­siam Li­be­ri­jos pre­zi­den­ tui Char­le­sui Tay­lo­rui 50 me­tų lais­vės atė­mi­mo. Jis pri­pa­žin­ tas kal­tu dėl mai­nais į va­di­na­ muo­sius kru­vi­nuo­sius dei­man­ tus teik­tos pa­gal­bos Sie­ra Leo­ nės su­ki­lė­liams, ku­rie nu­žu­dė ir su­luo­ši­no tūks­tan­čius žmo­nių.

Ne­se­niai duo­da­ma in­ter­viu bri­tų dien­raš­čiui „The Guar­ dian“ Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) va­do­vė Chris­ti­ne La­gar­de pa­ta­rė grai­kams mo­ kė­ti mo­kes­čius. Ta­čiau ži­niask­ lai­da juo­kia­si, kad pa­ti TVF bo­ sė ne­mo­ka jo­kių mo­kes­čių.

Neap­mo­kes­ti­na­ma nei Ch.La­ gar­de al­ga, nei prie­mo­kos.

Vo­kie­ti­ja ne­ma­to pa­grin­do svarstyti apie ka­ri­nių prie­mo­ nių pa­nau­do­ji­mą Si­ri­jo­je. Toks Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vo Mar­ti­no Schae­fe­rio pa­reiš­ki­mas pa­si­ro­dė praė­ jus die­nai nuo Pran­cū­zi­jos va­ do­vo pa­reiš­ki­mo, kad jis neat­ me­ta ka­ri­nės ga­lios pa­nau­do­ ji­mo ga­li­my­bės.

J.As­san­ge’ą bri­tai siun­čia į Šve­di­ją „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jo Ju­lia­no As­san­ge’o ša­ li­nin­kai, ma­tyt, dar il­gai sa­kys, kad Jung­ ti­nės Ka­ra­lys­tės teis­mai – ša­liš­ki. Kad ir kaip bū­tų, nie­ko ge­ro Bri­tų salose „Wi­ki­ Leaks“ va­das ne­pa­sie­kė.

Ne­pa­lan­kus nuo­spren­dis

Po to, kai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos aukš­ta­sis tei­sin­gu­mo teis­mas nu­ ta­rė, kad J.As­san­ge’as tu­ri bū­ti per­duo­tas Šve­di­jai, „Wi­ki­Leaks“ sie­lai li­ko vie­na ga­li­my­bė – Eu­ro­ pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas.

Bri­tų teis­mo nu­ta­ri­mas bu­vo aiš­ kus ir ka­te­go­riš­kas. „Pra­šy­mas dėl po­no As­san­ge’o ekst­ra­di­ci­jos bu­vo pa­teik­tas tei­sė­ tai, o jo ape­lia­ci­ja prieš ekst­ra­di­ci­ją ati­tin­ka­mai yra at­me­ta­ma“, – lem­ tin­gą nuo­spren­dį pa­skel­bė Aukš­to­ jo tei­sin­gu­mo teis­mo pir­mi­nin­kas Ni­cho­las Phil­lip­sas.

J.As­san­ge’as be­veik dve­jus me­ tus sie­kė iš­veng­ti ekt­ra­di­ci­jos į Šve­di­ją. Ta­čiau jam nė kar­to ne­ pa­si­se­kė. Že­mes­nės ins­tan­ci­jos Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos teis­mas iš pra­džių pa­tvir­ti­no J.As­san­ge’o ekst­ra­di­ci­ją per­nai va­sa­rį. Ape­lia­ci­niam teis­mui pa­teik­ta ape­lia­ci­ja bu­vo at­mes­ ta lapk­ri­tį. Ga­liau­siai J.As­san­ge’as už­si­tik­ri­no lei­di­mą kreip­tis į Aukš­ tą­jį tei­sin­gu­mo teis­mą. Bet ir ja­me lau­kė ne­sėk­mė.

Ne­pa­vy­ko įro­dy­ti

Tie­sa, tei­sė­jas N.Phil­lip­sas dar su­ tei­kė 14 die­nų lai­ko­tar­pį, per ku­rį J.As­san­ge’o ad­vo­ka­tai ga­li pa­teik­ti pra­šy­mą iš nau­jo nag­ri­nė­ti by­lą.

Vis dėl­to Bri­tų sa­lo­se, kur nuo 2010 m. gruo­džio kas­dien tu­rė­da­ vo re­gist­ruo­tis po­li­ci­jo­je ir ne­šio­ti elekt­ro­ni­nę se­ki­mo apy­ran­kę, „Wi­ ki­Leaks“ įkū­rė­jas, re­gis, pra­lai­mė­jo.

Tai­gi, jis ke­liaus į Šve­di­ją, ku­rios pro­ku­ro­rai ke­ti­na jį ap­klaus­ti dėl kal­ti­ni­mų sek­sua­liai prie­ka­bia­vus prie dvie­jų mo­te­rų.

Es­mi­nis J.As­san­ge’o ad­vo­ka­ tų ar­gu­men­tas bu­vo tai, kad šve­dų pro­ku­ro­ras ne­tu­rė­jo tei­sės iš­duo­ ti areš­to or­de­rį „Wi­ki­Leaks“ įkū­ rė­jui, nes or­de­ris ne­bu­vo san­kcio­ nuo­tas tei­sė­jo.

Ta­čiau pen­kių iš sep­ty­nių Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos aukš­to­jo tei­ sin­gu­mo teis­mo tei­sė­jų to­kios kal­ bos neį­ti­ki­no.

Tai ap­skri­tą pa­rą trun­kan­tis koš­ma­ ras, nes ži­no­me, kad jis ne­sau­gus ir kad di­džiau­sios pa­sau­ly­ je vy­riau­sy­bės grie­ žia ant jo dan­tį.

Ne­pa­si­se­kė: dve­jus me­tus „Wi­ki­Leaks“ sie­la va­di­na­mas po­rta­lo įkū­rė­jas J.As­san­ge’as bri­tų tei­sė­sau­gą ban­

Ga­liau­siai vi­si tei­sė­jai su­ti­ko, kad šve­dų pro­ku­ro­ras tu­rė­jo rei­ kia­mus tei­si­nius įga­lio­ji­mus ir ga­ lė­jo iš­duo­ti or­de­rį areš­tuo­ti J.As­ san­ge’ą.

Pats aust­ra­las teis­mo, ku­ris vy­ko pa­čia­me Lon­do­no cent­re, po­sė­dy­ je ne­da­ly­va­vo. Pa­sak jo rė­mė­jo Joh­ no Pil­ge­rio, jis „už­stri­go trans­por­ to spūs­ty­je“.

Kal­ti­ni­mai iš Šve­di­jos

„Wi­ki­Leaks“ su­kė­lė Va­šing­to­no įtū­žį po to, kai po­rta­las pa­vie­ši­no dau­gy­bę įslap­tin­tų ka­ri­nių ir dip­ lo­ma­ti­nių do­ku­men­tų.

Net­ru­kus Šve­di­jo­je dvi bu­vu­ sios „Wi­ki­Leaks“ po­rta­lo sa­va­no­ rės pra­si­ta­rė, kad J.As­san­ge’as prie jų sek­sua­liai prie­ka­bia­vo ir jos bu­vo

dė įti­kin­ti, kad jam Šve­di­jo­je mes­ti kal­ti­ni­mai – po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ti.

ver­čia­mos su juo my­lė­tis. Mo­te­rų ad­vo­ka­tas Clae­sas Borgströ­mas pa­ žė­rė kri­ti­kos bri­tų teis­mams, kad šie tiek lai­ko ati­dė­lio­jo ekst­ra­di­ci­ją. „Nie­kaip ne­ga­liu su­vok­ti, ko­dėl tiek lai­ko pri­rei­kė. Jie vis­ką tu­rė­jo nuo 2010 m. Su­tin­ku, kad tu­rė­jo bū­ ti at­lik­tos vi­sos pro­ce­dū­ros, ta­čiau tai tik­rai per il­gas lai­ko tar­pas. To­dėl kri­ ti­kuo­ju, nes tai pa­pil­do­mi rū­pes­čiai ma­no klien­tėms“, – sa­kė ad­vo­ka­tas.

Pats „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jas kal­ti­ ni­mus sek­sua­li­niu prie­ka­bia­vi­mu ka­te­go­riš­kai nei­gė, ta­čiau pri­pa­ ži­no, kad my­lė­jo­si su mer­gi­no­mis, ta­čiau bend­ru su­ta­ri­mu.

Taip pat jis pa­reiš­kė, kad kal­ti­ni­ mai prieš jį – po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ti, esą už jų ga­li sto­vė­ti JAV.

Va­šing­to­nas jau pa­reiš­kė, jog or­ga­ni­zuos ka­ri­nį tri­bu­no­lą ar­ mi­jos ser­ž an­t ui Brad­l ey Man­ nin­g ui, ku­r is, kaip ma­n o­m a, nu­te­k i­n o slap­t us do­k u­m en­t us „Wi­ki­Leaks“.

O „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­jas bai­mi­ na­si, kad jam JAV ga­li bū­ti iš­kel­ti kal­ti­ni­mai šni­pi­nė­ji­mu ir są­moks­ lo ren­gi­mu.

Jau­čia­si ne­sau­gus

Po teis­mo po­sė­džio Lon­do­ne su­si­ rin­ku­siems žur­na­lis­tams J.As­san­ ge’o mo­ti­na Chris­ti­ne sa­kė, kad jos sū­nus jau­čia­si ne­sau­gus. „Tai ap­skri­tą pa­rą trun­kan­tis koš­ma­ras, nes ži­no­me, kad jis ne­ sau­gus ir kad di­džiau­sios pa­sau­ly­

„Reu­ters“ nuo­tr.

je vy­riau­sy­bės grie­žia ant jo dan­ tį“, – sa­kė mo­te­ris prieš teis­mą.

Ji pri­d ū­r ė, kad sū­n ui ke­l ia­m i ne­pag­r įs­t i kal­t i­n i­m ai ir kad jis ga­li bū­ti „izo­liuo­tas nuo pa­sau­lio, vie­nu­tė­je, dar prieš jį ap­klau­siant ar­ba pa­tei­kiant jam kal­ti­ni­mus“. Šve­di­jos pro­ku­ro­rai ar­gu­men­ta­ vo, kad bri­tų spren­di­mas pa­ten­ kin­ti J.As­san­ge’o ape­lia­ci­ją reikš­ tų, kad su­triks spar­čiai vei­kian­ti Eu­ro­pos areš­to or­de­rių sis­te­ma, o tai tu­rė­tų pa­da­ri­nių vi­sa­me že­my­ ne. „Or­de­rius Šve­di­jo­je iš­duo­da pro­ ku­ro­ras. Taš­kas“, – sa­kė Šve­di­jos pro­ku­ra­tū­ros val­dy­bos at­sto­vė Ka­ rin Ro­san­der.

BBC, „Dai­ly Mail“, AFP, BNS inf.

Ar ai­riai mes iššūkį Eu­ro­pos taupymo planui?

Ai­riai bal­suo­ja re­fe­ren­du­me, ku­ ria­me spręs, pri­tar­ti Eu­ro­pos fi­nan­ si­nio sta­bi­lu­mo pa­ktui ar ne.

Kol kas prie šio pa­kto pri­si­jun­gė vi­ sos ES vals­ty­bės, iš­sky­rus Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją ir Če­ki­jos Res­pub­li­ką.

Pra­ha ir Lon­do­nas pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na per­leis­ti Briu­se­liui sa­vo fi­nan­sų kont­ro­lės. O ai­riai ke­ti­na sa­vo žo­dį tar­ti re­fe­ren­du­me.

Ai­ri­jos prem­je­ras En­da Ken­ny tvir­ti­no, kad ti­ki­si tau­tos pa­lai­ky­

mo. Apk­lau­sos ro­dė, jog ai­riai pa­ lan­kiai ver­ti­na pa­ktą, nors čia pat pa­brėž­ta, kad daug gy­ven­to­jų dar nė­ra ap­si­spren­dę. Tie­sa, dėl bend­ ros tau­py­mo po­li­ti­kos Eu­ro­po­je nuo­gąs­ta­vi­mų yra ne tik Ai­ri­jo­je.

Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as ža­dė­jo, kad jo prio­ri­ te­tas bus ne tik tau­py­mas, ta­čiau ir eko­no­mi­kos au­gi­mas, o grai­kai, ypač iš kai­rių­jų ša­lies par­ti­jų, ap­ skri­tai pa­reiš­kė, kad no­rė­tų per­si­ de­rė­ti su kre­di­to­riais dėl tau­py­mo

prie­mo­nių. Nau­jo­ji su­tar­tis taps pri­va­lo­ma, kai jai pri­tars 12 ES ša­ lių. Ai­ri­jos prieš­ta­ra­vi­mas ne­tu­rė­ tų tu­rė­ti po­vei­kio pa­ktui, nes ša­lis ne­tu­ri ve­to tei­sės, ta­čiau tai ap­ri­ bo­tų pa­čios Ai­ri­jos ga­li­my­bes sko­ lin­tis pi­ni­gų iš Eu­ro­pos sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mo.

Ai­riai 2010 m. lapk­ri­tį ga­vo 85 mlrd. eu­rų pa­gal­bos pa­ke­tą iš ES ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do. Da­ bar bai­mi­na­ma­si, kad ga­li pri­reik­ ti ir ant­ro­jo pa­ke­to. „Ma­no­me, kad

lais­vas priė­ji­mas prie Eu­ro­pos sta­ bi­lu­mo me­cha­niz­mo – bū­ti­nas.

Nors da­ro­me vis­ką, kad mums ne­ rei­kė­tų ant­ro­jo pa­ke­to, nie­kas ne­ ga­li bū­ti dėl nie­ko tik­ras“, – sa­kė vie­nos di­džiau­sių Ai­ri­jos opo­zi­ci­ nės par­ti­jos „Fian­na Fail“ at­sto­vas Seá­nas Ó Fearg­haí­las.

Jis pri­dū­rė: „Šios su­tar­ties ra­ti­ fi­ka­vi­mas leis su­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mo at­mos­fe­rą eu­ro zo­no­je, pri­ta­ri­mas ga­ran­tuo­tų Ai­ri­jos eko­no­mi­kai sta­ bi­lų au­gi­mą ir, ti­kė­ki­mės, si­tua­ci­

jos dar­bo rin­ko­je pa­ge­rė­ji­mą.“ Vis dėl­to nie­kas Ai­ri­jo­je nė­ra tik­ras, kaip baig­sis re­fe­ren­du­mas.

2008 m. Li­sa­bo­nos su­tar­tis ša­ ly­je bu­vo pa­tvir­tin­ta tik per ant­rą­ jį bal­sa­vi­mą, o šį kar­tą prem­je­ras E.Ken­ny įspė­jo, kad ant­ro­jo kar­to ne­bus. Pa­sak ko­men­ta­to­rių, re­fe­ ren­du­mas pa­ro­dys, ko­kios emo­ci­ jos vy­rau­ja vi­suo­me­nė­je. Ar ai­riai pa­var­go tau­py­ti, ar jiems vis dėl­to bai­mę ke­lia ša­lies atei­tis. „Deuts­che Wel­le“ inf.

13

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Tra­di­ci­ja: lab­da­rin­gos an­čiu­kų lenk­ty­nės vyks­ta vi­sa­me pa­sau­ly­je. Mū­sų sos­ti­nė­je jos ren­gia­mos Vil­nios upė­je.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Kie­no an­čiu­kas grei­čiau­sias?

Vil­niu­je aš­tun­tą kar­tą bus or­ga­ ni­zuo­ja­mos vi­sa­me pa­sau­ly­je po­ pu­lia­rios va­di­na­mo­sios an­čiu­kų lenk­ty­nės. Bir­že­lio 10 d. poil­sio ir pra­mo­gų cent­re „Bel­mon­tas“ į Vil­ ne­lę bus pa­leis­ta 500 gel­to­nų gu­ mi­nių an­čiu­kų.

Me­nas: mu­zie­ju­je veiks nuo­la­ti­nė dai­li­nin­ko dar­bų eks­po­zi­ci­ja, ku­

rio­je bus pri­sta­to­mas 791 jo kū­ri­nys.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

V.Ka­siu­lio mu­zie­jus du­ris at­vers po me­tų Pa­sau­ly­je ži­no­mo dai­li­nin­ko Vy­ tau­to Ka­siu­lio mu­zie­jus Vil­niu­ je tu­rė­tų bū­ti ati­da­ry­tas 2013-ųjų lie­pą, kai Lie­tu­va pra­dės pir­mi­ nin­kau­ti ES. Jam įkur­ti gau­ta 4 mln. li­tų ES pa­ra­ma.

Mu­zie­jaus ati­da­ry­mas įra­šy­tas į Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tą Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES kul­tū­ ri­nių ren­gi­nių pro­gra­mos pro­jek­ tą. V.Ka­siu­lio mu­zie­jaus kū­ri­mą bei ati­da­ry­mą Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES pra­džio­je pa­lai­ko ir ska­ti­na Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė. Apie tai pra­ne­ša Lie­tu­ vos dai­lės mu­zie­jus (LDM).

Mu­zie­jus du­ris at­vers A.Goš­ tau­to gat­vės 1-ame na­me. Ja­me pla­nuo­ja­ma įkur­ti Lie­tu­vai 2010 m. pa­do­va­no­tą ir Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­ju­je sau­go­mą ver­tin­giau­sių kū­ri­nių ko­lek­ci­ją, ku­rio­je yra 921 eks­po­na­tas. Čia bus pri­sta­to­ma ir as­me­ni­nės dai­li­nin­ko stu­di­jos Pa­ry­žiu­je ap­lin­ka.

V.Ka­siu­lis – vie­nas iš ne­dau­ge­lio lie­tu­ vių me­ni­nin­kų, su­ lau­ku­sių pri­pa­ži­ni­ mo pa­sau­ly­je.

Anot LDM, iš­skir­ti­nės ver­tės V.Ka­siu­lio dro­bių ko­lek­ci­ja tu­rė­ tų tap­ti nau­juo­ju Vil­niaus kul­tū­ ri­nės trau­kos cent­ru.

Mu­zie­ju­je, be nuo­la­ti­nės dai­ li­nin­ko dar­bų eks­po­zi­ci­jos, ku­ rio­je bus pri­sta­to­mas 791 jo kū­ ri­nys, veiks dar dvi pa­ro­dų sa­lės.

Jo­se bus eks­po­nuo­ja­mi Lie­tu­ vos emig­ran­tų me­ni­nin­kų dar­ bai. Taip pat bus įreng­tas kon­fe­ ren­ci­jų ir kul­tū­ros bei edu­ka­ci­jos

ren­gi­nių cent­ras, ku­ria­me vyks se­mi­na­rai ir su­si­ti­ki­mai.

Anks­ty­vie­ji dai­li­nin­ko kū­ri­niai yra daž­niau­siai bui­ti­nio žan­ro pa­veiks­lai – rea­lis­ti­niai, psi­cho­ lo­gi­niai, su hu­mo­ro ele­men­tais; yra tam­so­kų spalvų. Me­no­ty­ri­ nin­kai nu­ro­do, kad vė­les­niuo­ se dai­li­nin­ko dar­buo­se jun­ta­ ma Pa­ry­žiaus įta­ka, o pa­veiks­lai tam­pa mo­der­nis­ti­niai, jiems bū­ din­gas ly­riz­mas, de­ko­ra­ty­vu­mas, švie­sios sod­rios spal­vos, imp­ro­ vi­za­ci­ja.

Kom­po­zi­ci­jo­se daž­nai vaiz­ duo­ja­mi mu­zi­kan­tai, cir­ko ar­tis­ tai, šven­tie­ji – šv. Ka­zi­mie­ras ir šv. Pet­ras; jų fi­gū­ros abst­ra­huo­ tos, žais­min­gos, su­pin­tos ara­bes­ ko­mis. Vi­si šie per­so­na­žai ku­ria kar­na­va­lo at­mos­fe­rą.

V.Ka­siu­lis yra su­kū­ręs be­ga­ lę pie­ši­nių, pa­ste­lių, ak­va­re­lių, li­tog­ra­fi­jų, taip pat api­pa­vi­da­li­ no 1954-ųjų pran­cū­zų ki­no fil­mą „Dvi­gu­bas gy­ve­ni­mas“.

Me­ni­nin­ko kū­ri­nių ko­lek­ci­ją Lie­tu­vai pa­do­va­no­jo dai­li­nin­ko naš­lė Bro­nė Ka­siu­lie­nė. Ji ko­lek­ ci­ją per­da­vė su są­ly­ga, kad Vil­ niu­je bus įkur­tas nuo­lat vei­kian­tis na­cio­na­li­nio sta­tu­so V.Ka­siu­lio dai­lės mu­zie­jus.

V.Ka­siu­lis (1918–1995 m.) – vie­nas iš ne­dau­ge­lio lie­tu­vių me­ ni­nin­kų, su­lau­ku­sių pri­pa­ži­ni­mo pa­sau­ly­je.

Pa­ry­žiaus ir Niu­jor­ko mo­der­ nio­jo me­no mu­zie­jai, Pran­cū­zi­jos, JAV, Ka­na­dos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos, Šve­di­jos, Da­ni­jos, Švei­ca­ri­jos, Vo­kie­ti­jos, Ar­gen­ti­nos, Aust­ra­li­ jos ir ki­tų ša­lių dai­lės ga­le­ri­jos bei ko­lek­ci­nin­kai te­be­sau­go šio dai­li­ nin­ko, me­no kri­ti­kų va­din­to vie­ nu įdo­miau­sių XX a. ant­ros pu­ sės Pa­ry­žiaus mo­kyk­los ta­py­to­jų, kū­ri­nius.

VD, BNS inf.

Grei­čiau­sių an­čiu­kų šei­mi­nin­kams ati­teks so­li­dūs pri­zai, o vi­sos prieš lenk­ty­nes su­rink­tos lė­šos – vai­ kams, ku­riems rei­kia pro­fe­sio­na­ lių psi­cho­lo­gų pa­gal­bos.

Pa­sak ak­ci­jos „An­čiu­kų lenk­ty­ nės 2012“ va­do­vės As­tos Mil­vy­dai­ tės, pla­nuo­ja­ma, kad šie­met ren­gi­ nys bus re­kor­di­nis – į Vil­ne­lę bus pa­leis­ta pu­sė tūks­tan­čio an­čiu­kų.

Kiek­vie­nas an­čiu­ką įsi­gi­jęs žmo­ gus ga­lės lai­mė­ti pa­čių įvai­riau­sių

pri­zų: pra­de­dant po­pu­lia­rių žur­na­ lų pre­nu­me­ra­ta ir bai­giant ke­lio­ne į Stok­hol­mą kel­tu. „No­ri­me pa­ska­tin­ti žmo­nes kuo ak­ty­viau pri­si­dė­ti prie ak­ci­jos. Ir ne tik to­dėl, kad ga­li­ma lai­mė­ti pui­kių pri­zų, bet ir to­dėl, jog kiek­ vie­nas nu­pirk­tas an­čiu­kas pri­si­dės prie jau­nuo­lių, da­ly­vau­jan­čių pro­ jek­te „Atei­tis MA­NO ran­ko­se“, ug­ dy­mo. Kaip ir kiek­vie­nais me­tais iš su­rink­tų lė­šų vai­kams bus sam­do­ mi spe­cia­lis­tai, ku­rie pa­dės jiems la­vin­ti gy­ve­ni­mo įgū­džius, bus or­ ga­ni­zuo­ja­mos iš­vy­kos, ku­rios pa­ de­da pra­plės­ti vai­kų su­vo­ki­mą apie su­pan­tį pa­sau­lį“, – sa­kė A.Mil­vy­ dai­tė.

Bir­že­lio 10 d. Vil­niu­je į lenk­ty­ nes atė­ju­sių žmo­nių lau­kia di­de­lė

šven­tė. A.Mil­vy­dai­tė pa­brė­žė, kad ren­gi­nys skir­tas vi­sai šei­mai: per jį vyks pra­mo­gi­niai pa­si­ro­dy­mai, kon­cer­tas, lo­te­ri­jos, vai­kams skir­ti žai­di­mai ir links­my­bės.

An­č iu­k ų lenk­ty­n ės lab­d a­ros tiks­l ais or­ga­n i­z uo­ja­m os vi­sa­ me pa­sau­ly­je. Jos ypač po­pu­lia­ rios JAV, Va­ka­rų Eu­ro­pos ša­ly­se ir Piet­ry­čių Azi­jos vals­ty­bė­se. Vien JAV kas­met įvyks­ta šim­tai pa­na­ šių lenk­ty­nių, per ku­rias į van­de­ nį pa­lei­džia­mi mi­li­jo­nai an­čiu­kų.

Iki šiol di­džiau­sios an­čiu­kų lenk­ ty­nės bu­vo su­reng­tos 2009 m. Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je – „The Great Bri­tish Duck Ra­ce“ ren­gi­ny­je į van­de­nį bu­vo pa­leis­ta 205 tūkst. an­čiu­kų.

VD inf.

14

ketvirtADIENIS, gegužes 31, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

Kur? Mo­ky­to­jų na­mų kie­me­ly­je, Vil­niaus g. 39.

Ka­da? Bir­že­lio 1 d. 19 val. Kiek? 28 li­tai.

Kur? Ope­ros ir ba­le­to teat­re, A.Vie­nuo­lio g. 1.

Ka­da? Bir­že­lio 1 d. 19 val. Kiek? 30–180 li­tų.

Kur? Va­sa­ros te­ra­so­je, Vil­niaus g. 39.

Ka­da? Šian­dien 20 val. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

A.Ka­nia­vos kon­cer­tas

Mo­der­nus šo­kis iš JAV

Sce­no­je – J.Še­dui­ky­tė

Ka­len­do­ri­nė va­sa­ra pra­si­dės And­riaus Ka­nia­vos ir sun­kio­sios mu­ zi­kos or­kest­ro „Mu­sė“ kon­cer­tu. Cha­riz­ma­tiš­ka­sis jau­nys­te trykš­ tan­tis ak­to­rius ir dai­nų au­to­rius bei at­li­kė­jas kar­tu su bū­riu mu­zi­ kan­tų ger­bė­jus džiu­gins dau­ge­liui leng­vai at­pa­žįs­ta­mo­mis sa­vo dai­nų me­lo­di­jo­mis.

„Ai­ley II“ – šiuo me­tu vie­na po­pu­lia­riau­sių JAV šo­kio tru­pių, jun­ gian­ti ge­riau­sių jau­nų­jų ša­lies šo­kė­jų en­tu­ziaz­mą ir ta­len­tin­gų cho­reog­ra­fų kū­ry­bi­nes vi­zi­jas. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re tru­pė pri­sta­tys cho­reog­ra­fų Troy Po­wel­lo, Than­ go Dao ir Al­vi­no Ai­ley šo­kio pa­sta­ty­mus.

Į mies­tą grįž­ta ren­gi­nių se­ri­ja „TU­BORG Li­quid Soundt­rack“. Kas ant­rą ket­vir­ta­die­nį vyk­sian­čių kon­cer­tų cik­lą ge­gu­žės 31-ąją pra­ dės at­li­kė­ja Jur­ga Še­dui­ky­tė. Kon­cer­tų gry­na­me ore iš­siil­gu­siems mies­tie­čiams Jur­ga pri­sta­tys Mask­vo­je su­bren­du­sią ir šio mies­to nea­be­jo­ti­nai įkvėp­tą pro­gra­mą „Met­ro­No­mes“.

Kur? Šo­kio teat­re, T.Kos­ciuš­kos g. 11.

Ka­da? Bir­že­lio 23 d. 15 val. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Pra­džia – Ka­ted­ros aikš­tė­je.

Ka­da? Bir­že­lio 3 d. 11 val. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Na­cio­na­li­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je, Auš­ros Var­tų g. 5. Ka­da? Bir­že­lio 2 d. 19 val. Kiek? 70–150 li­tų.

Kur? Baž­ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­ju­je, Šv. My­ko­lo g. 9. Ka­da? Iki gruo­džio 1 d. Kiek? 5–10 li­tų.

Kon­kur­so lau­rea­tų kon­cer­tas

Kvie­čia į dvi­ra­čių žy­gį

M.Ru­bac­ky­tės ir or­kest­ro koncertas

auk­sa­ka­lys­tės eks­po­zi­ci­ja

Vil­niu­je vyks vai­kų bei jau­ni­mo šo­kių gru­pių ir an­samb­lių kon­kur­so „Aguo­nė­lė“ lau­rea­tų kon­ cer­tas. 19-asis kon­kur­si­nis fes­ti­va­lis ap­skrie­jo vi­ są Lie­tu­vą ir į šo­kio sū­ku­rį įtrau­kė tūks­tan­čius šo­ kė­jų, mu­zi­kan­tų, dai­ni­nin­kų.

Dvi­ra­čių en­tu­zias­tai „Ve­lo-Ci­ty“ kar­tu su Pa­vil­nių ir Ver­kių re­gio­ni­nių par­kų di­rek­ci­ja bei VšĮ „Svei­ kas mies­tas“ kvie­čia į dvi­ra­čių žy­gių cik­lo „Ve­lo sos­ti­nė“ ati­da­ry­mą, ku­ris vyks vaiz­din­go­se Ver­ kių par­ko apy­lin­kė­se.

Vil­niaus fes­ti­va­lio vieš­nia – Lie­tu­vos mu­zi­ki­nės kul­tū­ros am­ba­sa­do­re vi­sa­me pa­sau­ly­je ti­tu­luo­ ja­ma pia­nis­tė Mū­za Ru­bac­ky­tė. Sce­no­je ji pa­si­ ro­dys su Mask­vo­je 1930 m. įkur­tu P.Čai­kovs­kio sim­fo­ni­niu or­kest­ru.

Pa­ro­do­je „Vil­niaus sak­ra­li­nė auk­sa­ka­lys­tė“ pri­sta­ to­mas di­džiu­lis Vil­niaus auk­sa­ka­lių dir­bi­nių lo­ by­nas, kaup­tas baž­ny­čių zak­ris­ti­jo­se, ku­ris, kaip ir vis­kas Lie­tu­vo­je, smar­kiai nu­ken­tė­jo nuo is­to­ ri­jos vė­jų.

tv programa

LTV

6.00 Labas rytas.

9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k).

10.00 „Giminės. Po dvidešimties metų“ (k).

11.00 „Eurovizijos“ dainų konkursas 2012. Finalas (k).

14.50 Žinios.

15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7).

16.00 „Hartlando užuovėja“.

17.05 „Senis“ (N-7).

18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

18.35 Sportas.

18.40 Orai.

18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

19.25 „Giminės“ po premjeros.

20.25 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.55 Verslas.

21.00 Kultūra.

21.05 Sportas.

21.10 Orai.

21.15, 22.15 Mūsų dienos – kaip šventė.

22.10 Loterija „Perlas“.

22.45 Kelias į UEFA EURO 2012.

23.15 Vakaro žinios.

23.20 Sportas.

23.25 Orai.

23.30 „Senis“ (N-7) (k).

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.

LTV 22.45 val.

6.50 7.20 7.50 8.50 9.45

„Tomo ir Džerio nuotykiai“ (8) (k). „Agentas Šunytis“ (k). „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).

24 valandos (N-7). Žvaigždžių duetai 6. Lemiama kova.

Didysis finalas (k).

12.40 Karamelinės naujienos (N-7) (k).

13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“.

13.40 „Agentas Šunytis“.

14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (9).

14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

15.40 „Meilės miestas“.

17.40 Būk mano meile! (N-7).

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.14 Sportas.

19.17 Orai.

19.19 Valanda su Rūta.

21.00 KK2 (N-7).

21.30 Dviračio šou.

22.00 Žinios. Verslas.

22.19 Sportas.

22.23 Orai.

22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7).

22.35 „Mentalistas“ (N-7).

23.35 „Slapti reikalai“ (8) (N-7).

0.30 „Specialioji Los Andželo policija“.

1.25 Sveikatos ABC (k).

TV3 6.40 6.55 7.25 7.55

Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Biuras“.

LNK 19.19 val.

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Moterys meluoja geriau“.

11.00 Pasirink mane.

12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai.

13.10 „Bakuganas“.

13.40 „Viešnios iš praeities“ (9).

14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

15.10 „Simpsonai“.

15.40 Melodrama „Meilės prieglobstis“ (1) (Meksika, 2012 m.).

16.40 „Paveldėtojai“.

18.45 TV3 žinios, sportas, orai.

19.10 Gyvenimas yra gražus.

20.10 „Be namų“ (4).

21.00 Pasirink mane.

21.35 TV3 vakaro žinios, sportas, orai.

22.00 Kriminalinis serialas. „Aferistas“ (1) (JAV, 2009 m.).

23.00 Siaubo komedija „Įkandimas“ (Kanada, 2008 m.).

0.55 „Kaltės kaina“.

1.45 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.

BTV

6.30 Televitrina.

7.00 Žinios (k).

7.25 Duok „labas“ (k).

8.00 „Užkalnio 5“ (k).

9.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k).

10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.

11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.

11.30 „Mentai“ (N-7) (k).

12.30 „Ekstrasensai prieš nusikaltėlius“ (N-7).

TV3 15.40 val.

13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7).

15.30 „Amerikos talentai“.

16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

17.30 „Tylos riba“ (N-7) (k).

18.00 Žinios. Sportas. Orai.

18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7).

20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai.

20.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida.

21.25 Kovinis f. „Bunraku“ (JAV, 2009 m.)

(N-14).

0.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

1.05 „Galileo: norintiems žinoti“.

1.35 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė.

6.30 Ryto reporteris.

7.45 Lietuva–Venesuela–Londonas.

8.00 Negaliu tylėti.

8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7).

10.00 Super L.T. 10.35 Girių takais.

11.05 Idėjos namams.

12.00 Lietuvos diena.

13.00 Lietuva–Venesuela–Londonas.

13.15 TV parduotuvė.

13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

14.45 Negaliu tylėti.

15.45, 16.10 Dok. f. „Šaltojo karo paslaptys“ (N-7).

16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.

BTV 19.25 val.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.20 Super L.T. 18.55 Ilgai ir laimingai.

19.55 Dok. f. „Mažieji Afrikos rūkaliai“ (N-7).

21.00 Reporteris. Orai.

21.40 Lietuva–Venesuela–Londonas.

21.55 Lietuva tiesiogiai.

22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti.

0.05 Reporteris. Orai.

0.45 Lietuva– Venesuela–Londonas.

1.00 Dok. f. „Šaltojo karo paslaptys“ (N-7).

SPORT1

12.00 Televitrina.

13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +.

13.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP. 13.45 Futbolo dievai. M.Platini.

14.15 Adrenalinas.

14.45 Automoto.

15.15 Šešių nacijų regbio turnyras.

Anglija–Škotija.

17.15 Šešių nacijų regbio turnyras.

Prancūzija–Velsas.

19.15 Sportas LT. Atviras veteranų štangos spaudimo čempionatas.

19.45 Italijos „Serie A“ lyga. XXXVIII turo apžvalga.

20.30 Futbolo dievai. Pelé .

21.15 Adrenalinas.

21.45 Olimpinės žaidynės.

22.00 Sportas LT. Tarptautinis R.Tamulio bokso turnyras.

23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.

lietuvos ryto tv 19.55 val.

15

ketvirtADIENIS, gegužės 31, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

ninką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.

PASLAUGOS

965643

Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.

Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

947054

ĮVAIRŪS Kita BIĮ „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduoda atsargas (įvairias kanceliarines prekes) už didžiausią pasiūlytą, bet ne mažesnę nei 42 880 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki 2012 m. birželio 7 d. imtinai uždaruose vokuose bankroto administratoriui adresu UAB „SBS Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. Daugiau informacijos tel. (8 5) 206 0799, 8 611 51 518.

962828

Buitinės technikos remonto

Star­tas: „Hap­pyend­less“ vy­ru­kai ban­do iš­plauk­ti į pla­tes­nius tarp­tau­ti­nius van­de­nis.

Gru­pės ar­chy­vo nuo­tr.

„Hap­pyend­less“ va­sa­ra pra­si­dės Nor­ve­gi­jo­je Mu­zi­ką fil­mams, ani­ma­ci­niams fil­mu­kams, rek­la­moms, do­va­ noms, re­mik­sams ku­rian­tys „Hap­pyend­less“ ne­pa­mirš­ta ir pa­grin­di­nio sa­vo dar­žo, to­dėl su di­džiau­siu ma­lo­nu­mu pri­sta­to sing­lą „Bro­ken In­to Pie­ces“.

Nau­ją­jį sing­lą pri­sta­ty­ti vie­šai pa­ ska­ti­no ir tai, kad va­sa­rą ši kom­ pa­ni­ja la­bai daug kon­cer­tuos, ir ne tik Lie­tu­vo­je. O va­sa­ros se­zo­ ną „Hap­pyend­less“ ati­da­rys pa­ si­ro­dy­da­mi Nor­ve­gi­jo­je.

Apie tai ir dau­giau spe­cia­lia­me in­ter­viu su gru­pės bran­duo­liu: And­riu­mi Alien, Be­nua ir Sau­liu­ mi Prū­sai­čiu.

– Ko­kio­mis nau­jie­no­mis gy­ ve­na­te?

And­rius: – Atei­na lai­kas iš­leis­ti tre­čią al­bu­mą (šyp­so­si). Be­je, Sau­ lius pra­dė­jo ei­lė­raš­čius ra­šy­ti lie­ tu­vių kal­ba. Na, ir aiš­ku, ke­liau­ ja­me. Štai, bir­že­lio 1-ąją gro­si­me Nor­ve­gi­jo­je...

– Tai jau ne pir­mas jū­sų kar­tas Nor­ve­gi­jo­je. Kas la­biau­siai įsi­ mi­nė ten vie­šint anks­čiau?

And­rius: – Tur­būt tai, kad pi­ca Nor­ve­gi­jo­je yra bran­ges­nė už ba­ tus (juo­kia­si).

Ma­rius: – Aš dar ne­su ten bu­vęs, ta­čiau ka­da nors reiks ten nu­vyk­ ti ir pa­žve­jo­ti.

– Kur vyks jū­sų pa­si­ro­dy­mas?

And­rius: – Ber­ge­ne yra toks klu­ bas „Met­ro“. Ten spe­cia­liai mū­sų at­vy­ki­mo pro­ga vie­na poil­sio erd­vė bus per­da­ry­ta į kon­cer­tų sa­lę, taip pat bus pa­sta­ty­ta nau­ja sce­na ir vis­kas per­stum­dy­ta.

– Ko­kios pub­li­kos ti­ki­tės Nor­ ve­gi­jo­je?

And­rius: – Tai, be abe­jo, bus lie­ tu­viš­ka pub­li­ka. Ta­čiau ti­ki­mės, kad į kon­cer­tą už­klys ir nor­ve­gų, nes vie­na iš kon­cer­tų or­ga­ni­za­to­ rių yra nor­ve­gė ir ji jau ku­rį lai­ką

drums­čia van­de­nis kal­bė­da­ma apie mus tarp vie­tos mu­zi­kos my­lė­to­jų.

Ma­nau, gau­siau­siai su­si­rinks Lie­tu­vos jau­ni­mas, ku­ris dar nė­ ra pra­ra­dęs ry­šio su na­mais ir bent jau ži­no „Po­wer Fo­re­ver“. Or­ga­ni­ za­to­riai mums pa­sa­ko­jo, kad Ber­ ge­ne žiau­rus in­te­lek­tua­les­nių kon­ cer­tų ba­das. Ten tau­tie­čiai yra pri­vers­ti ei­ti į kai ku­rių lie­tu­vių kon­cer­tus, nors ne­ži­no nei jų dai­ nų, nei juos mėgs­ta ir ei­na vien dėl to, kad jie yra lie­tu­viai.

Ma­nau, gau­siau­siai su­si­rinks Lie­tu­vos jau­ni­mas, ku­ris dar nė­ra pra­ra­dęs ry­šio su na­mais ir bent jau ži­no „Po­wer Fo­re­ ver“.

– Ką ža­da­te nu­veik­ti Ber­ge­ne be to, kad su­gro­si­te kon­cer­tą?

Ma­rius: – Šį­kart į Nor­ve­gi­ją vyks­ta­me tik vie­nai die­nai, tad ne­ la­bai ką ir spė­si­me nu­veik­ti. Aiš­ ku, po kon­cer­to ti­ki­mės šau­naus va­ka­rė­lio.

And­rius: – Man at­ro­do, kad Ma­ rius vis dar ma­no, jog Ber­ge­ne kaip Lon­do­ne.

– Ne­se­niai kon­cer­ta­vo­te Lon­ do­ne. Kaip jums te­nykš­tė lie­ tu­vių pub­li­ka?

And­rius: – Tie, ku­rie klau­so­si mu­zi­kos, vi­sur yra to­kie pa­tys – nuo­šir­dūs. Daž­niau­siai ski­ria­si tik ta pub­li­kos da­lis, ku­ri mai­vo­si. Jų kon­cent­ra­ci­ja pri­klau­so nuo kiek­

vie­nos ša­lies, ra­jo­no ar net klu­bo.

Pa­si­kaps­čius gi­liau – mū­sų pub­ li­ka sve­tur yra kiek vy­res­nė. Lie­ tu­vo­je pir­mo­se ei­lė­se dau­giau­sia šo­ka moks­lei­viai. Jie, aiš­ku, tu­ri dau­giau­sia ener­gi­jos.

– Vie­ni Lon­do­ną mėgs­ta, ki­ ti ne – re­tai bū­na per vi­du­riu­ ką. Koks jū­sų san­ty­kis su šiuo mies­tu?

Ma­rius: – Ne­mėgs­tu did­mies­ čių. Ge­riau jau­čiuo­si ten, kur nė­ ra to­kių di­de­lių at­stu­mų. Vil­nius – idea­lus mies­tas. Į Lon­do­ną sma­gu at­va­žiuo­ti pa­si­links­min­ti.

And­rius: – Taip, ten kol kas tik­rai ne­no­rė­čiau gy­ven­ti, ta­čiau to ne­ ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, pa­vyz­džiui, apie Ber­ly­ną. Di­džiau­sią įspū­dį to­kiuo­se mies­tuo­se da­ro rin­kos dy­dis, klau­ sy­to­jų skai­čius ir mu­zi­ki­nės kul­ tū­ros di­na­mi­ka bei evo­liu­ci­ja. Tad to­kia­me mies­te dirb­ti mu­zi­kos sri­ ty­je tik­rai no­rė­čiau. Sau­lius Lon­ do­ne jau pa­gy­ve­no ir taip pat kol kas ne­no­rė­tų ten grįž­ti.

– Sau­liau, jū­sų dis­kog­ra­fi­jo­je yra to­kia dai­na „Lon­don Big Ci­ty“ – kas įkvė­pė?

Sau­lius: – Neiš­si­pil­džiu­sios sva­ jo­nės Lon­do­ne...

– Va­sa­ra – fes­ti­va­lių me­tas.

Ką pa­tar­tu­mė­te į mu­zi­kos fes­ ti­va­lius iš­si­ruo­šian­tiems pir­ mą kar­tą?

And­rius: – Ge­rai iš­si­mie­go­ti. Ne­ pa­mirš­ti au­sų kamš­tu­kų. Stra­te­ giš­kai pro­tin­gai pa­si­rink­ti pa­ la­pi­nės vie­tą. Prieš at­vyks­tant į fes­ti­va­lį su­si­pa­žin­ti su jo mu­zi­kos tu­ri­niu.

VD inf.

SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951186

SIŪLO DARBĄ Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybi-

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel.

(8 5) 276 2085) 2012 06 18 10 val. atliks J.Latvienės ir H.Sinkevič sklypo, proj.

Nr. 4184/0300:0055, esančio Grikienių k., Vilniaus r., kadastrinius matavimus ir sklypo formavimo pertvarkymo projekto derinimą. Kviečiame gretimo sklypo, kad.

Nr. 4103/0300:0077, J.Lukaševičiaus paveldėtojus dalyvauti suderinant bendras ribas.

966577

Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel.

(8 5) 276 2085) 2012 06 21 10 val. atliks O.Račkauskienės sklypo, kad. Nr. 0101/0113:7009, esančio Pagubės Sodų 28-oje g., Vilniaus m., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0113:7008, savininkę D.Naujokaitienę dalyvauti suderinant bendras ribas.

966575

KARŠČIAUSI KELIONIŲ PASIŪLYMAI KELIONIŲ ORGANIZATORIUS A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ!

Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos

Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina – nuo 1871 lito asmeniui

Savona–Ibiza–Barselona–Marselis 4 naktų kruizo kaina – nuo 990 litų asmeniui

Egiptas–Izraelis–Jordanija 7 naktų kruizo kaina – nuo 1750 kitų asmeniui

Ispanija–Italija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina – nuo 1198 litų asmeniui

Kaina pateikta iš išvykimo uosto.

Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

KELIONĖS AUTOBUSU Lietuvos ir Žiemgalos (Latvija) pilys ir dvarai 06 23 – 95 Lt Raketinė bazė Žemaitijoje 06 30 – 85 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė-pažintinė) – nuo 1290 Lt Kroatija – nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas – nuo 619 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ RYGOS Tailandas (pažintinė-poilsinė) – nuo 5218 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE „Pasaka“ – nuo 550 Lt „Top Fun“ – 640 Lt „Raganė“ – 550 Lt „Energetikas“ – 600 Lt

„Laimingas žmogus – tai aš!“ – 600 Lt „Trimitas“ – 520 Lt „Mažieji Laukystos piratai“ – 370 Lt „Holivudo akademija“ – 599 Lt „Mes jėga“ – 450 Lt „Žaidimų galaktika“ – 450 Lt „Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą“ – 450 Lt „Avataro nuotykiai kartu“ – 450 Lt „Mes šampinjonai“ – 450 Lt „Aplink pasaulį per 7 dienas“ – 499 Lt „Mano pasaulis“ – 595 Lt „Kitas variantas“ – 359 Lt „Dodi“ – 550 Lt (500 Lt iki 06 01) STOVYKLOS UŽSIENYJE Ukrainoje „Pribrežnyj“ – 60 Lt dienai Kryme „Saliut“ – 1699 Lt Bulgarijoje – 1699 Lt Kroatijoje – 2149 Lt Juodkalnijoje 0 1899 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje – 1790 Lt LĖKTUVO BILIETAI* Baku – nuo 1050 Lt Maljorka – nuo 500 Lt *kainos į abi puses

KELTŲ BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Į Baltarusiją – nuo 85 Lt

Orai

Artimiausiomis dienomis laikysis vėsūs orai, numatomi trumpi lietūs. Šiandien daug kur trumpai palis, oras sušils iki 12–16 laipsnių šilumos.

Penktadienio naktį ir dieną numatomi trumpi lietūs. Naktį temperatūra svyruos apie 5–8, dieną apie 14–17 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 31 d.

+12

+13

+13

Telšiai

Šiauliai

+14

Klaipėda

Panevėžys

+14

Utena

+12

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

4.50 21.43 16.53 16.32 1.22

152-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 214 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +18 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +17 Kairas +35 Keiptaunas +20 Kopenhaga +15

Londonas +22 Madridas +34 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +27 Oslas +15 Paryžius +22 Pekinas +28

orai vilniuje Šiandien

Praha +20 Ryga +14 Roma +24 Sidnėjus +18 Talinas +13 Tel Avivas +30 Tokijas +23 Varšuva +19

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+14

Alytus

1–6 m/s

DATOS

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+11

+15

+13

+6

3

+12

+16

+12

+5

4

+9

+13

+10

+4

7

šeštadienį

prizas Šią savaitę laimėkite Susan Elizabeth Phillips knygą „Auksinė mergaitė“ iš „Romantikės kolekcijos“.

Fler Savagar – gražiausia moteris pasaulyje... Visiems, tik ne sau. Ji gyvena gaubiama paslapčių, kurių raktas glūdi praeityje. Fler teko anksti subręsti, gyvenimas jai negailėjo išbandymų. Džeikas Koranda – puikus rašytojas ir kraują kaitinantis Holivudo aktorius. Talentingas, priekabus, irzlus, jis negali pakęsti švytinčių „auksinių mergaičių“. Bet Fler turi kažką, kas priverčia jį pažvelgti atidžiau.

Bjaurusis ančiukas, nenutuokiantis, kad jau virto gulbe. Ir kietas vyrukas, ekranų žvaigždė. Ar išdrįs du, regis, visiškai vienas kitam netinkami įsimylėjėliai sudužusių svajonių šalyje paklausyti širdies?

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 5 d.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

Vardai Angelė (Anelė), Gintautas, Petronėlė, Rimvilė

horoskopai

Pasaulinė nerūkymo diena / Pasaulinė diena be tabako Pasaulinė šviesiaplaukių diena 1556 m. gimė Jurgis tas Eastwoodas.

Radvila, LDK katali- 1948 m. gimė britų rokų bažnyčios veikė- ko grupės „Led Zepjas, kardinolas. pelin“ būgnininkas 1594 m. mirė italų Johnas Bonhamas. dailininkas Tinto- 1965 m. gimė ameriretto. kiečių aktorė Brooke 1809 m. mirė austrų Shields. kompozitorius Jo- 2001 m. Lietuva tasephas Haydnas. po 141-ąja Pasaulio 1923 m. gimė ameri- prekybos organizakiečių rašytojas Wal- cijos nare. tas Whitmanas.

2007 m. mirė akto1976 m. gimė airių aktorius Co1930 m. gimė ameri- rius, skaitovas Lailinas Farrellas. kiečių aktorius Clin- monas Noreika.

penktadienį

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą.

Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių.

Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

+15

+14

4

5

6

7

8

9

10

11

Avinas (03 21–04 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Tik atidžiai pasirinkite pokalbio temas, juk ne kasdien jūsų taip įdėmiai klausys.

Jautis (04 21–05 20). Tinkama diena užsiimti nauja veikla, ieškoti naujo hobio, žvalgytis po knygynus ar fonotekas. Popietę praleisite su puodeliu tikros kavos ir geru pašnekovu, tik sekite savo mintis.

Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas, su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu.

Vėžys (06 22–07 22). Ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite neigiamoms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų.

Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo jausmų ir gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Šiandien pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis.

Mergelė (08 24–09 23). Esate kupinas energijos ir ambicijų.

Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Būsite paskatintas vyresnio ar autoritetingo žmogaus, tik neužmikite ant laurų.

Svarstyklės (09 24–10 23). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Pamatysite, kad viskas yra truputį paprasčiau, nei atrodo. Branginkite tai, ką turite.

Skorpionas (10 24–11 22). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis.

Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių.

Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti nesutarimų ir su aplinkiniais. Nesijaudinkite – didelės žalos ši diena neatneš.

Ožiaragis (12 22–01 20). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių.

Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę. Nesustokite ir nepasiduokite apatijai.

Vandenis (01 21–02 19). Laukia be galo ilga diena. Esate linkęs svajoti, atitrūkti nuo realybės. Šiandien jūsų idėjos bus miglotos, nesiseks logiškai ir nuosekliai mąstyti. Nesijaudinkite, šis laikas žalos nepridarys. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų ir jaunų žmonių požiūriai išsiskirs.

Jums nepatiks supantys dalykai arba tai, ką jie simbolizuoja. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul viskas lieka taip, kaip yra.