Penktadienis, birželio 1 d., 2012 m. Nr. 127 (1326) TV he
ROjus šeštadieni s TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
sausio 23 d.,
2010 m.
PaleisT diena.lt as 2,00 Lt anTsvorioiš kalėjimo
nr. 15 (671)
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“
Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
+
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
jo Dievas“
8p. MieStaS
Idėja, verta „Kristoforo“
Taikiklyj e
Kur ved a širdis
Sėkmė: žemės
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
montažas
27p.
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
Savaitė S horosk op ir Kryžiažoas diS
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
NEt 38
PROGRA MOs
„Mane išgelbė
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
d.
Ispanijos premjerui M.Rajoy tenka nuolat aiškinti, kad padėtis šalyje kontroliuojama. Pasaulis 12p.
birželio 2
Ministras D.Jankauskas dar nežino, ar buvo pažeistos Garliavos mergaitės teisės. Lietuva 8p.
diena.lt
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
„Irmanto sriubos“ be Irmanto Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
KuLiNar tortilijų su iJa ktinukai
bibLiOTeK durys į a laimę
Darbas užsieny je – tik miražas
Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
1,30 Lt
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
KiNO MoterišFOTeLis ko pavy sukeltas do karas
Išmaniojo Vilniaus vizija PORTReTa s Tira žas 35 950
„Snoro“ tango nepavyko sušokti, nes neatvyko vie na iš pusių. Ir muzika bu vo užsakyta netinkama. Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius
7p.
Miestas
3p.
Išmoktos pamokos Gaisro Tytuvėnų bažnyčioje ir vie nuolyne pamokos, reg is, nenuėjo veltui. Artimiausiu metu ketinama paruošti sostinės kultūros paveldo objektų apsaugos nuo gaisrų planą. Kaip didž iausia problema įvardija mos siauros sost inės senamiesčio gatvelės, kuriomis būtų sunku atva žiuoti iki užsiliepsnojusių objektų.
Menas Matrica: anot sostinės mero, kone visos miesto teikiamos paslaugos iki 2015-ųjų bus suskaitmenintos, o kiekvienas miestietis net turės elekt
roninį Vilniaus raktą.
Po trejų metų vilniečiams automobilio techninis pasas, ID kortelė, viešojo trans porto kortelės ir daugelis kitų dabar mums įprastų daiktų bus visiška atgyvena. Gy venimą mieste valdysime mobiliaisiais prietaisais, o sostinė taps išmaniuoju Vil niumi, kurį valdys išmanusis meras.
Tomo Avižinio montažas
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Žmonės jau pasiruošę
Tokią ateities viziją regi sostinės meras Artūras Zuokas, vakar ati daręs dviejų dienų progreso kon ferenciją „Login 2012“. Apie jau ir taip nuostabų Vilnių, o ateityje – išmaniausią miestą, paprastais žodžiais ir turėdami labai didelių am bicijų „Išmaniųjų miestų“ disku
sijoje mintimis ir planais dalijo si A.Zuokas, „Omnitel“ paslaugų valdymo vadovas Jonas Davalga ir keliautojas, programėlės „TV ke lionės“ herojus Martynas Starkus. Visi sutiko, kad išmanusis mies tas pirmiausia yra išmanūs žmo nės. A.Zuokas sakė besižavin tis jaunimu ir vyresnio amžiaus žmonėmis, kurie dirba nešiojamai siais kompiuteriais, naudoja „ipadus“
2
13p.
„Hamletas“ – vis dar gyvas
2
PenktADIENIS, birželio 1, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Prieš elektrines piketavo „gandrai“ Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Prieš atominių elektrinių statybą prie Rusijos ambasados sostinė je protestavę žalieji persirengę gandrais suko ratus aplink šios ambasados pastatą. Nori referendumo
Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjunga, Lietuvos žaliųjų judė jimas „Atgaja“ ir kiti žalieji prie Rusijos ambasados protesta vo prieš atominių elektrinių sta tybą Lietuvos pasienyje – Astra ve (Baltarusijoje) ir Kaliningrado srityje (Rusijoje). Keliolika protestuotojų atsi nešė plakatus su užrašais „Ato minė jėgainė – pavojus“, „Ato minės energijos? Ačiū nereikia“. Į pievelę priešais Rusijos amba sadą buvo išridentos trys ryš kiai geltonos statinės su radia cijos ženkliukais. Taip pat buvo išskleisti du dideli juodi trans parantai. Viename iš jų puikavo si užrašas rusų kalba „Atominė elektrinė. Ačiū, nereikia“. Kita me užrašas lietuvių kalba skelbė „Ne Baltarusijos AE“.
Tomas Tomilinas:
Gandrai simboli zuoja tai, kad Lietu va – vis dar ekologiš ka valstybė. Nežinia, kaip bus, kai mūsų pašonėje atsiras ato minės elektrinės.
Minioje šmėžavo du gandrų kostiumais pasipuošę akcijos da lyviai. Jie ragino prisijungti prie idėjų konkurso – ant čia pat iš tiestos daržo plėvelės nupaišyti Vilniaus evakuacijos planą, kurio prireiktų įvykus avarijai Astravo atominėje elektrinėje. „Gandrai simbolizuoja tai, kad Lietuva – vis dar ekologiška vals tybė. Nežinia, kaip bus, kai mūsų pašonėje atsiras atominės elekt rinės. Beje, mes esame ir prieš Vi sagino atominės elektrinės sta tybas, nes ji kels grėsmę mūsų kaimynams latviams ir baltaru
siams. Todėl reikalaujame, kad būtų paskelbtas referendumas dėl atominės elektrinės statybos Lie tuvoje“, – pabrėžė vienas iš akcijos organizatorių Tomas Tomilinas. Solidarizavosi su baltarusiais
Tuo pat metu prieš atominę ener getiką Minske protestavo ir Bal tarusijos žalieji. Ir Lietuvos, ir Baltarusijos sostinėje vykstančios akcijos sutapo su naujai išrinkto Rusijos prezidento Vladimiro Pu tino vizitu Baltarusijoje. „Rusija finansuoja ši baltarusių projektą ir V.Putinas per savo vi zitą galbūt lankysis Astrave, kur kyla šis monstras. Tad mes, kaip ir mūsų kolegos Baltarusijoje, šį protestą skiriame būtent tam vi zitui“, – teigė „Atgajos“ vadovas Linas Vainius. Protestuotojai tikino, kad tik susivienijus visų suinteresuotų valstybių žaliesiems bus įmano ma pasiekti gerų rezultatų ir su stabdyti pavojingas statybas. „Nors elektrinė planuojama tik už 30 km nuo Lietuvos sienos, žmonės yra gana pasyvūs. Mūsų čia susirinko apgailėtinai mažai. Manau, kad turėtume imti pa vyzdį iš Rusijos žaliųjų. Jiems yra pavykę sustabdyti projektų, ku rių baigtumas buvo 90 proc. O šie projektai, prieš kuriuos mes pro testuojame, dar net nėra norma liai įgyvendinami. Kol kas mes juos laikome tik propagandiniais ir tikime, kad juos dar galima su stabdyti“, – tikino T.Tomilinas. „Nuplasnojo“ į ambasadą
Kai buvo nubraižytas Vilniaus evakuacijos planas, akcijos daly viai nusprendė priartėti prie Ru sijos ambasados, tačiau ties tilte liu per tvenkinį buvo sustabdyti čia budinčių policijos pareigūnų. Tuomet, pakrantėje sustatę statines ir išskleidę plakatus, or ganizatoriai nusprendė į ambasa dos prieigas išsiųsti „gandrus“. „Juk gandrai gali skristi?“ – re toriškai klausė organizatoriai. „Paskraidę“ aplink ambasadą „gandrai“ sėkmingai sugrįžo į protestuotojų būrį ir pažadėjo, kad protesto akcijos bus tęsia mos ir ateityje, kol bus galutinai atsisakyta minties statyti atomi nes elektrines. Iš Rusijos ambasados pas pro testuotojus niekas neišėjo.
Diskutavo: „Išmaniųjų miestų“ diskusijoje (iš dešinės) meras A.Zuokas, „Omnitel“ paslaugų valdymo vadovas
Vilnių.
Išmaniojo Vilniaus
ar išmaniuosius tele 1 fonus sėdėdami ka vinėse, o ne kontorose.
„Tai rodo, kad žmonės jau yra iš manūs, gali naudotis šiuolaikinė mis technologijomis, kurios pa spartina sprendimus ir leidžia dirbti ten, kur norime“, – įsiti kinęs meras. Miesto valdžios požiūriu, kaip teigė jis, siekiama, kad visos šiuo laikinės technologijos būtų naudo jamos miestui tvarkyti, gyvento jams į miesto tvarkymą įtraukti ir kad visas biurokratinis procesas bū tų kuo trumpesnis, kad valdžia būtų arčiau paprasto vilniečio. „Trumpai tariant, kad geriau ir patogiau būtų mums mūsų gerame mieste gyven ti“, – kalbėjo A.Zuokas. „Omnitel“ paslaugų valdymo vadovo nuomone, sąvoka „išma nusis miestas“ susideda iš daugelio dalykų. Pasak jo, miestui didžiąją vertę sukuria išmanioji visuomenė, išmanusis verslas, išmanioji švieti mo sistema, išmanioji valdžia arba savivalda, į tai įeina ir menas, me dicina. „Iš savo srities galiu pasa kyti, kad išmanieji telefonai gyven tojams leidžia tam tikrus dalykus, paslaugas, informaciją gauti tie siog paspaudus mygtuką“, – apie šiandien didelį vaidmenį žmonių gyvenime vaidinančius išmaniuo sius telefonus sakė J.Davalga. Svarbu norėti naudotis
Tikslai: protestuotojai tikino, kad tik susivienijus visų suinteresuotų
valstybių žaliesiems bus įmanoma sustabdyti elektrinių statybas.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
M.Starkaus teigimu, svarbiau sias dalykas yra noras ir pastangos tapti tuo išmaniuoju miestu. Kai technologijos sparčiai eina pir myn, žmonės kartais nebespėja, o kai nebespėja, jiems darosi baisu. „Dėl išmaniųjų technologijų – galimybės yra, svarbu, kad būtų noras jas išnaudoti ir jomis nau dotis“, – kalbėjo keliautojas. Tuo metu meras prisiminė 2004–2005 m., kai Vilnius tapo pirmuoju miestu, įkūrusiu e. vi
cemero pareigybę. „Labai patogus e. vicemeras. Atlyginimo mokėti jam nereikia, jis nepatenka į jokius skandalus, spauda apie jį nerašo, „Žmonių“ fotografas jo nefotog rafuoja. Tačiau jūs galite jam rašy ti ir jums bus atsakyta“, – pasakojo A.Zuokas. Jis taip pat išreiškė nu sivylimą dėl sukurto ir vėliau su naikinto atskiro e. departamento. „Tada buvau labai nusivylęs, nes Vilnius buvo įdiegęs daug šiuo laikiškų sprendimų: miesto fi nansams tvarkyti, biurokratiniam aparatui mažinti. Pasirodo, visas programas labai lengva apeiti. Jei žmogus turi galimybę, bet išma niosiomis programomis nesinau doja, jos tampa nereikalingos“, – sakė meras.
Artūras Zuokas:
Labai patogus e. vi cemeras. Atlyginimo mokėti jam nereikia, jis nepatenka į jokius skandalus, spauda apie jį nerašo. Ambicingi miesto planai
Kad galėtume Vilnių vadinti išma niuoju miestu, dar reikia nemažai nuveikti. Projektas „Smart Vil nius“ skirtas pasitelkus naująsias technologijas patogiai ir interak tyviai miesto paslaugoms vilnie čiams ir sostinės svečiams teikti. Planuojama, kad projektas apims ne tik elektronines naujoves, susi jusias su miesto transportu, bet ir visų Vilniaus savivaldybės teikiamų paslaugų perkėlimą į elektroninę erdvę bei mobiliąsias programėles, nemokamo interneto zonų įkūrimą mieste, išmaniojo energijos varto jimo skatinimą ir t. t.
Savivaldybės interneto porta le jau veikia 35 internetu teikiamų paslaugų platforma, kur gyventojai gali patys leidimus išsirašyti, dekla ruoti gyvenamąją vietą, yra miesto problemų registras, interaktyvusis žemėlapis, kuriame galima matyti miesto detaliuosius planus, statybų leidimus, situaciją sostinės keliuo se ir kitą aktualią informaciją. Disk us ijoje „Smart Cit ies“ A.Zuokas pristatė pradedamą kur ti patogią ir funkcionalią mobiliąją transporto programėlę. „Svarbiausia šiemet planuoja ma pristatyti miesto naujovė, ku rios dar neturi nė vienas Europos miestas, – išmaniesiems telefo nams skirta m. transporto programėlė, kurią naudojant bus gali ma sumokėti už viešąjį transportą, automobilių stovėjimą, iškviesti taksi, ateityje – išsinuomoti mies to dviračių ir elektrinių dviračių naudojant programėlę „e. oranži nis“, – sakė sostinės meras. Pritardamas merui ir ateities planams, J.Davalga teigė: „Drąsiai galime kelti sau tikslą, kad Vilnius taptų išmaniausiu miestu pasau lyje. Drąsiai konkuruosime ir su Amsterdamu, ir su Dubajumi.“ Pasak jo, pas mus technologijų infrastruktūra net per gera. Labai išplėtota interneto, mobiliojo ry šio infrastruktūra, Lietuvoje jau parduota daugiau kaip 0,5 mln. iš maniųjų telefonų, visuomenė gana atvira naujovėms. Galimybių pasi naudoti visomis naujovėmis, „Om nitel“ atstovo teigimu, dar nėra tiek daug, bet visa tai įgauna pagreitį. Pasauliniu mastu pagal interne to infrastruktūrą daugeliu atžvilgiu esame pirmoje antroje vietoje, o pa gal interneto spartą – pirmi. Kas stabdo realizaciją?
Taigi tiek daug jau pasiekėme ir dar tiek daug gražių idėjų prieš akis. Klausimas, kas kiša koją, kad visos
3
PenktADIENIS, birželio 1, 2012
miestas
15p.
Restauruojamuose Sapiegų rūmuose – malonios staigmenos.
Misija – nė vieno žuvusio Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Gaisro Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne pamokos, regis, ne nuėjo veltui. Artimiausiu metu ketinama paruošti sostinėje esan čių kultūros paveldo objektų ap saugos nuo gaisrų planą. Problema – siauros gatvės
J.Davalga ir keliautojas M.Starkus dalijosi mintimis apie šiandienį ir ateities
vizija jos išvystų dienos šviesą? Mero įsi tikinimu, pirmiausia tai yra žmo nių jaučiama naujovių baimė. „Kita vertus, daug kam patogu, kad reikia išleisti atskirą „Sodros“, vairuotojo pažymėjimo kortelę, ko kį kitą dokumentą. Turint omeny, kad esame išmanioji technologijų šalis ir turime tam visas prielaidas, gal mums trūksta tokio rimto at stovavimo Vyriausybėje. Kad bū tų e. ministerija, kuri konsoliduotų visas savivaldybių ir Vyriausybės iniciatyvas“, – svarstė A.Zuokas. Didžiausi stabdžiai yra įpročiai ir stereotipai, kaip įsitikinęs J.Daval ga. Pasak jo, lietuviai – gana kon servatyvi tauta, bet supratę, kad viena ar kita technologija teikia akivaizdžią naudą, jie stveria ją, ji tampa populiari. „Tam reikia laiko, bet kuo visuomenė bus atviresnė, tuo greičiau galėsime konkuruo ti su bet kuo“, – sakė „Omnitel“ paslaugų valdymo vadovas. M.Starkus kaip vieną mūsų pra našumų įvardija tai, kad esame maža tauta. Keliautojo teigimu, visame pasaulyje žmonės negali patikėti, kad mūsų yra vos 3 mln., kaip kokiame Kinijos priemiestyje ar kaime. Kad mes turim savo isto riją, kalbą ir kad išliekame nepra ryti didžiųjų šalių. „Pagrindinis atsakymas – ka dangi esi mažas, turi labai grei tai judėti, taikytis prie naujovių. Didžiųjų šalių gyventojai gali leis ti sau mokėti tik vieną kalbą, o lie tuvis moka po dvi tris ar net ketu rias. Reikia suprasti, kad, norėdami judėti pirmyn, privalome domėtis tuo, kas vyksta aplink“, – aiškino M.Starkus. Netolima ateitis
Daugeliui vilniečių automobilio techninis pasas, ID, viešojo trans porto kortelės ir daugelis kitų daik tų bus atgyvena, kaip teigė miesto meras.
Simono Švitros nuotr.
„Kiekvienas turėsite miesto rak tą, kuris leis jums prisijungti prie daugelio dalykų mieste, įskaitant ir savivaldybės duomenų bazės informaciją, tiesiog naudojantis išmaniuoju telefonu, – ateitį pie šė A.Zuokas ir pridūrė: – Išmanu mo Vilniuje po trejų metų bus dar daugiau negu dabar.“ Meras pasidžiaugė, kad šian dien ir vyresnieji vilniečiai vaikš to su „ipadais“, skaito laikraščius internete, o į susitikimą su me ru ateina ne su užrašų knygele, o su išmaniuoju telefonu. „Tikiuo si, po trejų metų tokių žmonių bus dar daugiau Lietuvoje, taip pat Vil niuje“, – vylėsi A.Zuokas. Po trejų metų bus patogu atskris ti į Vilnių, trečiadienį įsteigta na cionalinė oro linijų bendrovė „Air Lituanica“. Tiek vilniečiai, tiek ki tų miestų gyventojai daugelį įvairių paslaugų, informacijos galės gauti tada, kai jiems reikia, čia ir dabar, pavyzdžiui, jei reikės nusipirkti ka vos, galės pasižiūrėti, kur gali rasti 100 m atstumu esančią kavinukę. Važiuodami taksi matys, kiek kai nuoja kilometras, koks nuvažiuo tas atstumas ir pan. „Tai svarbu tiek mums, tiek at vykstantiems. Vilnius yra nuosta bus miestas, labai gražus, opti malus, turime unikalų senamiestį, senojo ir moderniojo Vilniaus pu siausvyrą. Manau, ateityje mū sų sostinė tikrai taps patraukli tiek vilniečiams, tiek užsienio sve čiams“, – viltis puoselėjo J.Davalga. Išmaniajam merui gerų idėjų, gražių iniciatyvų niekad netrūko. Aišku, dalis jų tokios ir liko, kitos, sutikime, įgavo realų pavidalą. Pa kartosime paties mero žodžius, kad iškabą užsikabinti lengva, bet iška ba be turinio – nėra gerai. Tad tikė kimės, kad tas turinys artimiau siais metais, kaip žada ir planuoja A.Zuokas, Vilnių pavers konkuren cingu išmaniuoju miestu.
Sostinėje bus įgyvendinamas ES remiamas projektas, kuris turės padėti apsaugoti kilnojamąsias ir nekilnojamąsias kultūros pa veldo vertybes galimų gaisrų at veju. Per projekto laikotarpį bus keičiamasi patirtimi gaisrų pre vencijos ir gaisrų gesinimo sri tyje, rengiami mokymo semina rai, ruošiami gaisrų prevencijos veikl os istor in iuose miest uose planai. Projektą įgyvendins viešoji įstaiga Vilniaus senamiesčio at naujinimo agentūra su Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėji mo valdyba. „Čia sujungiama gaisrinė sauga ir kultūros paveldo sauga. Svar biausi tikslai yra gaisrų preven cija ir kultūros paveldo gelbėji mas, saugojimas per gaisrą. Labai svarbu, kad patys pastatų šeimi ninkai žinotų, kaip elgtis kilus gaisrui, būtų pasiruošę, – prisi mindama skaudų degusios Ty tuvėnų bažnyčios atvejį, kai pra žuvo daug nesurašytų kultūrinių vertybių, sakė Jūratė Raugalienė, laikinai einanti Vilniaus sena miesčio atnaujinimo agentūros direktoriaus pareigas. – Tai susi ję su bažnyčiomis, muziejais, bib liotekomis, kitomis įstaigomis ir pastatais, kuriuose saugomos ne įkainojamos vertybės. Tikrai ne visuose objektuose yra pareng ti veiksmų planai, ką daryti gais ro atveju, kol dar neatvažiavo ug niagesiai: kaip apsaugoti, išnešti, rūšiuoti tas vertybes. Kol kas ne žinau tokių objektų skaičiaus, bet projekto įgyvendinimo laikotar piu, per trejus metus, manau, vi sus surašysime.“ Vilniaus apskrities priešgais rinės gelbėjimo valdybos viršinin ko Rimanto Steponavičiaus teigi mu, šių objektų administracijos privalo turėti tiek veiksmų kilus gaisrui planą, tiek kultūros ver tybių evakavimo planą. „Šiuo metu tie reikalavimai vykdomi, tik gal nustatoma tvarka yra tobulintina. Projektu bus sie kiama pasidalyti gerąja patirtimi. Jos perkėlimas į Lietuvos teisės aktus, žinoma, būtų naudingas“, – sakė R.Steponavičius. Pasak jo, kilus gaisrui kokiame nors paveldo objekte, daugiausia problemų sudarytų siauros sos tinės senamiesčio gatvelės, nes jose labai ribota judėjimo gali mybė.
Kliūtys: ugniagesiai nerimauja, kad siauromis sostinės senamies
čio gatvėmis būtų sunku privažiuoti prie kultūros paveldo objektų, jei juose atsitiktų kokia nelaimė. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Gaisrai – dėl nežinojimo
Vilniaus miesto savivaldybė je pristatytas naujas Gaisrų pre vencijos Vilniaus mieste priemo nių planas. Jo prioritetai – saugus žmonių elgesys, saugi aplinka bei gyventojų būstai ir operatyvi, kokybiška pagalba kilus gaisrui. Priemonių planą 2012–2014 m. įgyvendins Vilniaus miesto sa vivaldybės padaliniai ir Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėji mo valdyba. Programoje skiriama nemažai dėmesio gyventojų švie timui saugos srityje. „Vilniaus mieste kasmet įvyksta daugiau nei 2 tūkst. gaisrų. Did žiąją jų dalį, apie 80 proc., suda ro gaisrai, kylantys gyvenamosios paskirties pastatuose. Pagrindinė šių gaisrų priežastis būna neat sargus žmonių elgesys. Žūsta ne tik gaisrą sukėlę žmonės, bet ir niekuo dėti, gyventojai netenka brangaus turto. Žmones šviesti labai svarbu, nes jie nežino arba nenori žinoti, kas turi būti daro ma, kai kyla gaisras, ir kaip jo iš vengti“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto de partamento direktorius Henrykas Surovičius. Jo teigimu, švietimas turi pra sidėti nuo darželio ir pradinės mokyklos. „Jau nuo mažumės žmogus turi suprasti, kad tai ne žaidimas, o didelis pavojus“, – įsitikinęs H.Surovičius. Skaičiai bauginantys
„Su žmonių gelbėjimu, gaisrų gesinimu viskas, mano nuomo
Priešgaisrinė tarnyba Šiemet sukanka 210 metų, kai Vilniuje įkurta pirmoji ugniagesių komanda.
gijo pirmąjį gaisr inį automobilį. Dar keletą metų po to naudot i ir arkl ių XVIII a. pabaigoje Vilnius turėjo kelis tempiam i vež imai su įrank iais, gais rankinius siurblius. Į gaisro vietą pri rin iu bei rank in iu siurbl iais. valėjo vykt i miest iečiai su kibirais, Šiuo metu miestą nuo gaisrų saugo kabl iais ir kitais įrank iais. 1925 m. sept yn ios ugn iages ių komandos, Viln iaus ugn iages ių kom and a įsi kuriose dirba 320 ugniagesių.
ne, yra gerai, o štai prevencinių priemonių, priešgaisrinės pro filaktikos visai neremia valstybė – nėra skyrusi ir neskiria nė li to. 2010 m. gaisruose žuvo 233 žmonės, automobilių avarijo se – 299. Šiemet iki gegužės 31 d. gaisruose žuvo 89, autoava rijose – 98 žmonės. Skaičiai yra beveik susilyginę, tik prevenci jos keliuose programos remia mos valstybės mastu, o gaisruose – ne“, – piktinosi Vilniaus savi valdybės narys, ilgametis Prieš gaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų darbuotojas, buvęs di rektorius Kazys Zulonas. K.Zulonas nerimauja, kad, pre vencines programas vykdant tik savivaldybių lygmeniu, žūstančių keliuose ir gaisruose artimu metu skaičius visai susilygins. „Į programą įtraukta daug edu kacinių, švietimo projektų. Mū sų programos tikslas bei gais rinės saugos vizija kad Vilniaus mieste gaisruose nežūtų ir sunkių traumų nepatirtų nė vienas žmo gus“, – sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdy bos viršininkas R.Steponavičius. – Tiesa, mūsų, ugniagesių, nuo mone, Vilniuje turėtų būti dau giau ne tik edukacijos, bet ir pa čių gaisrinių.“ 2012 m. birželio 7 ir 8 d. vyks ugniagesių varžybos Vilniaus miesto savivaldybės pastate, ug niagesių pasirodymai vyks prie Baltojo tilto.
4
penktADIENIS, birželio 1, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Cigaretės virto kompostu
Apie dingusią merginą – kol kas jokių žinių
Valstybės sienos apsaugos tar nybos (VSAT) Vilniaus rinktinė je kelerius metus saugoti tūks tančiai pakelių kontrabandinių cigarečių virto kompostu.
Vilniaus policija ir artimieji dau giau nei savaitę ieško 19-metės Godos Kilaitės, kuri dingo išvyku si į universitetą.
Dingusios merginos mama Ingrida Kilienė ketvirtadienį viešai prane šė, kad paieška buvo vykdoma Ža liųjų ežerų rajone, apklausti visi sodų gyventojai. „Važinėjome autobusais ir klau sinėjome keleivių. Policija dirba, iš mūsų kasdien dirba po 20 žmonių. Nežinau, ką dar galime padaryti“, – rašo dingusios merginos mama. Bajoruose gyvenusi mergina stu dijavo Vilniaus universiteto Che mijos fakultete. 19 metų dukterį motina paskuti nį kartą matė praėjusio trečiadie nio popietę grįždama iš darbo. Pirmame kurse chemiją studijuo janti mergina pasakė, kad važiuoja į kursus Lietuvos edukologijos uni versitete, ir namo žadėjo parvykti maždaug 21 val. Tačiau ji negrįžo. Vilniaus policijos pareigūnai nu statė, kad tą vakarą nuo 20.30 iki 23 val. mergina viešuoju transpor tu arba taksi galėjo važiuoti į Ža liųjų Ežerų gatvę. Viena versijų – mergina galėjo dingti pakeliui į namus. Policija prašo atsiliepti as
Pastangos: policija „šukuoja“ apylinkes, kuriose galbūt buvo G.Kilaitė,
tačiau rezultatų nėra.
menis, važiavusius viešuoju trans portu Žaliųjų ežerų link ir galbūt mačiusius merginą, ir taksi vairuo tojus, galbūt vežusius G.Kilaitę. Dingusioji yra 1,7 m ūgio, vidu tinio kūno sudėjimo. Plaukai rus vi, buvo surišti į kuoduką. Tą die ną mergina dėvėjo šviesiai mėlynus džinsus, šviesiai rausvus trumpa
Antradienį pasieniečiai kartu su Ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų žiny bų atstovais dalyvavo neteisėtai į šalį mėgintų įvežti tabako gami nių naikinimo antrajame etape. Pasak VSAT, per šį etapą vie nos uždarosios akcinės bendro vės darbuotojai, stebimi komisi jos, specialia technika susmulkino 109 950 pakelių kontrabandinių baltarusiškų cigarečių. Per pirmąjį naikinimą, vyku sį prieš savaitę, tokiu pačiu būdu susmulkinti 137 079 pakeliai ci garečių. Daugiausia – įvairių rū šių „Fest“ ir „Minsk“.
Visas cigaretes, kurios virto kompostu, VSAT Vilniaus rink tinės pareigūnai įvairiomis ap linkybėmis buvo sulaikę 2010– 2012 m. ir jas saugojo tol, kol buvo priimtos atitinkamos teismų nu tartys, baudžiamieji įsakymai, prokuratūros pareigūnų nutari mai ar nutarimai administraci nių teisės pažeidimų bylose. VD, BNS inf.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
rankovius marškinėlius su užra šais priekyje. Avėjo šviesiai raus vus sportbačius. Turėjo tamsiai rudą kuprinę. Turinčių informacijos, kur šiuo metu gali būti dingusi mergina, prašoma paskambinti policijos te lefonu 112. VD, BNS inf.
Teikia teisinę pagalbą miestiečiams Vilniaus miesto savivaldybėje pirminė teisinė pagalba nuo me tų pradžios jau suteikta daugiau nei 1,5 tūkst. vilniečių.
„Vilniečiai pirminės teisinės pa galbos kreipiasi dažniausiai dėl skyrybų, vaikų išlaikymo, susi dariusių skolų už komunalines paslaugas, daugiabučių namų bendrijų ar administruojančių įmonių veiklos, neišmokamo darbo užmokesčio, atleidimo iš darbo. Dažnai kreipiamasi ir dėl administracinių nuobaudų ap skundimo, pavyzdžiui, padarius Kelių eismo taisyklių pažeidimų“, – sakė Teisinės pagalbos skyriaus vedėja Daiva Stalnionytė Gyventojai, norėdami gauti pirminę teisinę pagalbą, gali re gistruotis tel. (8 5) 211 2744. Priė mimo laikas paskiriamas ne vė
liau kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos. Per konsultaciją su savimi reikia turėti asmens dokumentą. Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, konsultacijos, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybės institucijoms, ren gimas, patarimai dėl ginčo spren dimo be teismo, veiksmai siekiant taikiai išspręsti ginčą ir parengti taikos sutartį. VD inf.
Geriausiai gyvena vilniečiai Vilniaus namų ūkių finansinė pa dėtis geriausia, nors sostinė yra brangiausias Lietuvoje miestas apsigyventi ir gyventi. Tai teigia didžiausio komercinio Lietuvos SEB banko ekspertė Julita Vara nauskienė.
„Pajamų suma, tenkanti vienam namų ūkiui Vilniuje, yra net du kartus didesnė negu Panevėžyje ar Šiauliuose. Kaunas pagal pa jamų rodiklį aplenkė Klaipėdą. Nors Kaune vidutinis darbo už mokestis mažesnis negu Klaipė doje, tačiau socialinių išmokų su ma, tenkanti vienam gyventojui, didesnė nei Klaipėdoje“, – ket virtadienį išplatintame komen tare teigė J.Varanauskienė. Vidutinį darbo užmokestį gau nantis Vilniaus gyventojas negalėtų nusipirkti vidutinio dydžio būsto, turi brangiausiai mokėti už nuomą, miesto transportą, tačiau gaunamų
pajamų vilniečiams užteko, kad su kauptų didžiausias santaupas. Dar bo užmokestis čia sudaro didesnę pajamų dalį, palyginti su kitais re gionais, todėl atsigaunant ekono mikai vilniečių pajamos augo spar čiausiai, kaip teigia ekspertė. Vidutinis darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) Vilniaus mieste yra didžiausias ir pasku tinį 2011 m. ketvirtį buvo 1935 li tai. Mažiausias vidutinis darbo užmokestis metų pabaigoje buvo Šiauliuose (1511 litų). VD, BNS inf.
6
penktADIENIS, birželio 1, 2012
nuomonės
Karinius mokymus baigę jaunuoliai – diskusijų įkaitai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
A V.Putino pirmųjų vizitų viražai
Julijanas Gališanskis
V
alst ybių vadov ų pir mieji viz it ai į kit as šal is pap rast ai de monstr uoja užsien io politikos prior itetus. Trečią Rusi jos prez idento kadenciją pradė jusio Vlad im iro Put ino pirmasis turas po užsienį rodo, kad jo inte resų krypt is nuo euroatlant inės erdvės pasuko prie Eurazijos.
Bėgdama nuo vilko Rusija gali užpulti ant meškos: nenorėdama būti Vakarų trečiuoju broliu, taps juo Kinijai. Apie tai, kad V.Putinas Vakarams atsuko nugarą, pol it ikos apž val gininkai prakalbo dar gegužės vi duryje, kai naujasis Rusijos prezi dentas atsisakė vykt i į Did žiojo ašt uoneto susit ik imą Jungt inė se Valstijose. Šią savaitę paaiškė jo, kad jis nepasirodys ir Londo no olimpin ių žaidyn ių atidar y mo ceremonijoje, kurioje lauk ia ma 120-ies valstybių vadov ų. Maskvą gąsd ina Vakar ų kurpia mi priešraket inės gynybos pla nai, erz ina griežta pozicija Sirijos klausimu. Kilus didelei krizei eu ro zonoje, Europos idėja tapo ne tok ia pat raukl i. Nusiv ylęs Vaka rais ir suvokęs, kad integr uot is į euroatlant inę erdvę nepav yks, V.Put inas suka savo kel iu, ban dydamas Rusijai grąžinti pasauli nio lyg io žaidėjos statusą per po sovietinės erdvės integraciją. Tai galėt ų paaišk int i, kodėl pir mam užsien io viz it ui V.Put inas pasir inko Minską. Beje, kai pir mąsyk užėmė prez idento postą 2000-aisiais, jis taip pat su pir mu viz it u nuv yko į Baltar usijos sostinę. Šiand ien Minskas Maskvai tapo dar svarbesn is. Rusija, Baltar u sija ir Kazachstanas sudarė Mui tų sąjungą ir taip žengė pirmą žingsn į ilgame kelyje link V.Pu tino svajonės – Euraz ijos sąjun gos. Kad gimtų visavertis ekono minis valstybių blokas, reikia tęs ti integraciją. Būtent apie ją vakar Minske V.Putinas kalbėjo su Bal tarusijos kolega Aliaksandru Lu
kašenka. Neturėjo likti nepalies ti ir klausimai dėl naujų paskolų, kurių taip trokšta Minskas, ir dėl Rusijos nuž iūrėtų stambių Balta rusijos pramonės objekt ų priva tizavimo. Aišk u, dur ų Europai neužtrenk si vien dėl ekonom in ių priežas čių. Vis dėlto ES yra svarbiausia Maskvos ekonom inė part nerė, jai tenka 53 proc. Rusijos užsie nio prek yb os. Daug iaus ia pre kiaujama su Vok iet ija ir Prancū zija – ten po viešnagės Minske šiandien ir pasuks V.Putinas. Tie sa, abiem valstybėms jis skirs tik vieną dieną. Aps ilank ymas Berlyne bus tik mandag umo viz it as, nes jok ių problemų Vok iet ijos ir Rus ijos sant yk iuose nėra, jok ių susit a rimų pasiraš yt i neplanuojama. O štai Par yž iuje V.Put ino lauk ia šioks toks išš ūk is – paž int is su naujuoju Prancūzijos prezidentu François Hollande’u, kuris žadėjo „įtik inti rusus“ imtis griežtų prie monių prieš Sir ijos rež imą. F.Hol lande’as tikriausiai nebus toks su kalbamas partneris, koks buvo jo pirmtakas Nicolas Sarkozy. Po Par yž iaus V.Put inas vėl pa suks į Ryt us. Nors svarbiausias Maskvos part ner is Centr inėj e Azijoje yra Kazachstanas, jį Rusi jos prezidentas aplankys pasku tin į, o iš prad žių nuv yks į Uzbe kiją. Ši šal is ribojasi su Afgan is tanu, kur į 2014 m. pal iks NATO vadovaujamos tarptaut inės pa jėgos ir kur is vėl gal i tapt i juoda dėme regiono žemėlapyje. Todėl Taškentas Maskvai taps svarbiu part ner iu kovoje su grėsmėm is, kylančiomis iš Pietų. Po to Rusijos prez idento lauk ia bene reikšm ing iausia stotelė – Pek inas. Čia jis dalyvaus Šan chajaus bendradarbiav imo or gan izacijos vadov ų susit ik ime. Ši organizacija laikoma tam tikra atsvara NATO, nors greičiau tik simbolinė. Rusija ir Kinija tarptautinėje are noj e dažn ai kalb a vienu bal su. Galbūt išd idumas neleid žia Maskvai to pripaž int i, bet ji su pranta, kad Kin ija šiand ien yra vien intelė real i atsvara Jungt i nėms Valst ijoms. Be to, Kin ijoje Rusijai atsiver ia puik ios ekono minės pers pekt yvos. Der yb os dėl rusišk ų dujų tiek imo į Kiniją jau pasiekė paskutinę stadiją, be liko susitarti dėl kainos. Tik ekspertai atk reipia dėmesį į Kin ijos ekonom inę, pol it inę bei demografi nę ekspansiją ir įspė ja, kad bėgdama nuo vilko Rusija gal i užpult i ant meškos: nenorė dama būti Vakar ų trečiuoju bro liu, taps juo Kinijai.
ukštosios mokyklos toliau teigia nematančios galimy bių pridėti papildomų balų stojantiems bazinius kari nius mokymus baigusiems jaunuo liams, nors tai padaryti ragino krašto apsaugos bei švietimo ir mokslo mi nistrai. Raginimų nepakanka
Kelių aukštųjų mokyklų vadovai BNS teigė, kad norint įgyvendinti tokį siekį neužtenka ministrų raginimo, o reikia keisti priėmimo į valstybės finansuojamas vietas taisykles reg lamentuojančius dokumentus. „Vis dėlto manome, kad, tik Švie timo ir mokslo ministerijai pakeitus prioritetinę eilę sudarančią tvarką ir numačius galimybę balų skirti pa pildomai, būtų pasiektas norimas rezultatas. Šį klausimą reiktų spręs ti ne universitetų, o valstybės lygiu“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Da niūnas. Tokios pat nuostatos laikėsi ir Lie tuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) studijų prorektorius Renal das Jurkevičius. Pasak jo, švietimo ir mokslo ministro įsakymu turėtų būti įtvirtinta, kam ir už ką gali būti ski riami papildomi balai.
Alfonsas Daniūnas:
Nesusišneka: G.Steponavičiaus ir
Šį klausimą reiktų spręsti ne universite tų, o valstybės lygiu.
Iškraipytų konkurenciją
„Turi būti ne tik aukštųjų mokyk lų valia, turi būti Švietimo ir mokslo ministerijos valia, nes esmė yra tai, kad nustatant taisykles valstybės fi nansuojamai vietai gauti labai svar bi Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija. Nes būtent ji pagal Moks lo ir studijų įstatymą nustato taisyk les, pagal kurias skirstomos valsty bės finansuojamos vietos. Bet koks papildomo balo pridėjimas nederi nant su Švietimo ir mokslo ministe rijos pozicija tik iškraipytų konku rencijos sąlygas“, – sakė jis. „Kitaip tariant, pirma ministeri ja turi apsispręsti, kad į balo formu lę, pagal kurią skiriamos valstybės finansuojamos vietos, tas balas būtų įskaitomas. Kaip respublikinių olim piadų laimėtojams – yra ministeri jos apsisprendimas tai daryti“, – tei gė R.Jurkevičius. LSMU prorektoriaus teigimu, aukštosios mokyklos gali daryti įta
aukštųjų mokyklų vadovų nuomo nė dėl galimybės skirti papildomų balų skiriasi. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
ką pridėdamos papildomą balą tik priimdamos į valstybės nefinansuo jamas vietas. Tačiau, pasak jo, aukš tosios mokyklos vengia kurti skirtin gas taisykles dėl priėmimo į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas, be to, stojantieji yra suinte resuoti studijuoti nemokamai. „Į nefinansuojamas vietas – taip, mes galime nusistatyti. Bet juk pir miausia mūsų vaikai, abiturientai varžosi dėl galimybės gauti valsty bės finansuojamą vietą ir šiuo at veju svarbiausia, kad tas balas būtų įtrauktas“, – teigė jis. Pačią idėją palaiko
Jis taip pat pabrėžė, kad dauguma universitetų jau yra patvirtinę šių metų priėmimo taisykles ir dabar jas keisti per vėlu. „Net ir Mokslo ir studijų įstatymas reikalauja sąlygas keisti likus dvejiems metams. Dabar, bijau, yra vėloka, nes nuo birželio 1-osios juk priėmimas prasideda. Bet to, aukštųjų mokyk lų senatai jau turbūt yra pasitvirti nę priėmimo taisykles, bent mūsų tai tikrai“, – sakė R.Jurkevičius.
Ir A.Daniūnas, ir R.Jurkevičius pa brėžė, kad jų atstovaujami universi tetai iš esmės palaiko siūlymą bazinių karinių mokymų dalyvius motyvuo ti pridedant papildomų balų stojant į aukštąsias mokyklas. „Kaip aukštoji mokykla mes palai kome tą idėją. Mes turbūt irgi palai kytume tą abiejų ministrų raginimą ir kvietimą pridėti po balą stojant“, – sakė R.Jurkevičius. „Vilniaus Gedimino technikos uni versitetas palaiko bazinius karinius mokymus ir idėją skirti papildomų balų stojantiesiems, išėjusiems tokius mokymus“, – teigė A.Daniūnas. Krašto apsaugos bei Švietimo ir mokslo ministerijų vadovai Rasa Juknevičienė ir Gintaras Stepona vičius antradienį kreipėsi į Lietuvos aukštąsias mokyklas su raginimu ba zinius karinius mokymus baigusiems jaunuoliams per stojamuosius pridė ti papildomą balą. „Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, aukštosios mokyklos yra autonomiškos, todėl gali įgyven dinti kai kurias įstatyme numatytas galimybes, pavyzdžiui, suteikti pir mumą norintiems įstoti į aukštąsias mokyklas privalomąją pradinę karo tarnybą ar bazinius karinius moky mus baigusiems jaunuoliams, pride dant jiems papildomą balą. Manome, kad toks jūsų apsisprendimas labai prisidėtų prie jaunuolių skatinimo savanoriškai atlikti karo tarnybą“, – rašoma ministrų kreipimesi. Beveik prieš mėnesį daugelis BNS apklaustų aukštųjų mokyklų nurodė neketinančios pridėti papildomų ba lų baigusiems bazinius karinius mo kymus, nes tai nenumatyta švietimo ir mokslo ministro įsakyme. VD, BNS inf.
Ministras: „Nieko keisti nereikia“ Antradienį G.Steponavičius BNS sakė, kad anksčiau norėta papildomą balą padaryti privalomą visoms aukšto sioms mokykloms, todėl šiai idėjai ne pritaręs ir jis. O dabar palikta laisvė uni versitetams savanoriškai apsispręs ti ir papildomų balų skyrimą stojan tiesiems karinių mokymų dalyviams aukštosios mokyklos gali numatyti be atskiro ministerijos reglamentavimo. „Iš mano pusės šio laiško atsiradimas susijęs ir su tuo, kad iš aukštųjų mo kyklų vadovų buvo nuskambėję, jog, norint pridėti papildomą balą, reikia keisti reglamentavimą. Šiuo laišku aiš kiai pasakome, kad nieko keisti nerei kia“, – aiškino G.Steponavičius.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt
VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Justinas Argustas – 219 1381 Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Stasys Gudavičius – 219 1390 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, birželio 1, 2012
lietuva
Kaktomuša dėl komisijos išvadų Valdantiesiems bei opozicijai taip ir nepavykus rasti bend ro sutarimo Seimą pasieks dvi skirtingos išvados dėl „Snoro“ bankroto aplinkybių ištyrimo.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Įregistravo sekretoriate
Tris mėnesius dirbusios, bet bendros nuomonės taip ir neradusios laikinosios banko „Snoras“ veiklos tyrimo komisijos pirmininkas opo zicinės Tvarkos ir teisingumo frak cijos seniūnas Valentinas Mazuro nis parlamento sekretoriate vakar įregistravo Lietuvos bankui bei Vy riausybei nepalankias komisijos iš vadas. Tačiau joms pritarė tik pusė komisijos narių. Visi jie priklauso opozicijai. Valdančiosios koalicijos atstovai komisijoje nesutiko su parengto mis išvadomis ir nedalyvavo bal suojant dėl jų. Įregistruotąsias išvadas jie vadina tik šešių iš dvy likos komisijos narių, priklausan čių opozicijai, nuomone. Seimui numatoma pateikti ir koalicijos at stovų poziciją. „Pasirašiau Seimo nutarimo pro jektą, kuriuo prašome Seimo pri pažinti, kad komisija baigė darbą ir teikia išvadas bei prašo Seimo jas svarstyti arba ne, priimti arba ne – ką nors su jomis daryti“, – sa kė komisijos pirmininkas V.Mazu ronis. „Kas nori, tas gali pasirašyti prie nutarimo projekto pridėtas išva das, jeigu nenori, tegu teikia savo atskirąją nuomonę“, – sakė bai gusios darbą „Snoro“ komisijos vadovas. Pasiskirstė po lygiai
Valdančiosios koalicijos atstovai tvirtina, kad Seimo laikinoji ko misija, tyrusi „Snoro“ bankroto aplinkybes, nepatvirtino jokių iš vadų, nes tam pritrūko balsų. Todėl esą visas Seimas neturės teisinio pagrindo svarstyti tik tas išvadas, kurias patvirtino opozici jai priklausantys komisijos nariai,
tarp jų ir pirmininkas V.Mazuro nis. Vakar spaudos konferencijo je valdančiosios koalicijos atstovai pareiškė savo nuomonę apie išva karėse įvykusį „Snoro“ komisijos galutinį posėdį, kuriame tvirtin tos galutinės šios komisijos darbo išvados.
Petras Auštrevičius:
Pasakyčiau taip – „Snoro“ tango nepavy ko sušokti, nes neat vyko viena iš pusių. Ir muzika buvo užsaky ta netinkama. „Mes iš tikrųjų prieš savaitę pe rėjome per visus atsakymų punk tus, balsavome, tačiau sutarėme paskutiniame posėdyje grįžti prie jų, pažiūrėti suredaguotą tekstą, dar kartą padiskutuoti dėl kai ku rių punktų ir tada tvirtinti galuti nes išvadas. Paskutiniojo komisijos posėdžio išvakarėse buvo paprašy ta visų narių pateikti savo pasiūly mus. Tėvynės sąjungos atstovas Jurgis Razma juos pateikė, bet prieš pat posėdį buvome informuoti, kad jų svarstyti nenumatoma. Po pus valandžio derybų telefonu kole gos sutiko dar šiek tiek padirbėti prie tų išvadų. Bet kai pamatėme,
kad įjungtas balsavimo buldoze ris, priimant politizuotas išvadas, nusprendėme ten nedalyvauti“, – spaudos konferencijoje ketvirta dienį kalbėjo Seimo Teisės ir tei sėtvarkos komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras. Jo nuomone, negalima saky ti, kad posėdyje likę šeši komisijos nariai, tarp jų ir komisijos vadovas, priėmė kokį nors galutinį doku mentą, kuris galėtų būti teikiamas Seimui svarstyti: „Manau, kad nė ra pagrindo svarstyti tą dokumen tą Seime, nes nėra jokių išvadų. Yra tik šešių komisijos narių iš dvylikos pareikšta nuomonė visais komisijai užduotais klausimais. Bet komisi jos darbo rezultato nėra. Nėra jokio baigiamojo dokumento.“ Jeigu, pasak jo, Seimas balsų dauguma plenariniame posėdy je nuspręstų pritarti tai šešių ko misijos narių pareikštai nuomo nei, tuomet neaišku, „kokios tai bus teisės galios dokumentas, kas tai bus, nes statutas tokios teisinės formos nenumato“. Kreipsis į etikos sargus
S.Šedbaras ir kiti valdančiosios koalicijos atstovai neatmetė, kad Seimo teisininkams bei Etikos ir procedūrų komisijai gali tekti spręsti šią dilemą ir pareikšti sa vo nuomonę dėl to, ar laikinoji ko misija „Snoro“ bankroto aplinky bėms tirti rezultatyviai baigė savo darbą. Valdantieji nesutinka su išva dose opozicijos balsais pareikšta nuomone, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė esą skubotai ir nepa kankamai pagrįstai pernai lapkri tį ėmėsi veiksmų nacionalizuojant „Snoro“ banką. Be to, pasak S.Šedbaro, „teisinis absurdas įrašyti, kad Lietuvos ban ko valdybos pirmininkas Vitas Va siliauskas esą viršijo savo įgalioji
Atsikratė: teikdamas komisijos išvadas V.Mazuronis pareiškė, kad prašo
„Seimo jas svarstyti arba ne, priimti arba ne – ką nors su jomis daryti“.
mus surasdamas laikinąjį „Snoro“ administratorių ir pasirašydamas su juo darbo sutartį“. Dirbo darniai, bet ne iki galo
„Mes komisijoje veikėme darniai, efektyviai iki to momento, kai bu vo pateiktos išvados. Nesutarimai prasidėjo tada. Dabar mes netu rime jokio galutinio dokumento“, – sakė Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius. „Pasakyčiau taip – „Snoro“ tan go nepavyko sušokti, nes neatvyko
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
viena iš pusių. Ir muzika buvo už sakyta netinkama“, – pridūrė jis. Konservatorius Rimantas Dagys teigė, kad opozicijos balsais patvir tintose išvadose gausu nelogišku mų: „Įvardijamas buvęs Lietuvos banko valdytojas, kuris nelabai kontroliavo procesų. Bet vėliau paminima, kad dabartinė centri nio banko vadovybė irgi veikė blo gai, nors būtent ji ėmėsi veiksmų, siekdama sutvarkyti padėtį „Sno re“ ir neleisti sugriūti visai šalies komercinių bankų sistemai.“
Buhalterinė apskaita – misija neįmanoma Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įvertinus partijų pateiktus finansinių ataskaitų rinkinius, ke turioms neįtakingoms partijoms gresia baudos už finansų tvarky mo pažeidimus.
Veikėjas: įtarimų VRK sukėlė ir Algirdo Paleckio vadovaujamas Socia
listinis liaudies frontas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Partijų finansų prievaizdams už kliuvo Lietuvos laisvės lyga, Lie tuvos rusų sąjunga, partija „Jauno ji Lietuva“ ir Socialistinis liaudies frontas, kaip BNS informavo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Pasak jo, dėl galimų pažeidimų VRK nariai artimiausiomis dieno mis šioms partijoms surašys admi nistracinių teisės pažeidimų proto kolus. Dėl baudų partijoms spręs teismas. Lietuvos laisvės lyga baudos ga li sulaukti, nes, pasak Z.Vaigausko, buhalterinės apskaitos dokumen tų beveik nevedė. Nors finansinės
operacijos buvo atliekamos gry naisiais pinigais, nėra tai liudijan čio kasos žurnalo ar panašiai. „Galima sakyti, kad Lietuvos laisvės lyga buhalterinės apskai tos dokumentų beveik nepateikė“, – BNS sakė Z.Vaigauskas. Lietuvos laisvės lyga ataskaitoje nurodo pernai turėjusi per 12 tūkst. litų pajamų, iš jų per 7 tūkst. litų surinko iš partijos nario mokesčio, 5 tūkst. litų gavo aukų. Lietuvos rusų sąjungai bauda gresia, nes partijos pinigus laikė ne tam skirtoje specialioje sąskaitoje, kaip numato įstatymas. Dėl tokio paties pažeidimo VRK užkliuvo ir partija „Jaunoji Lietuva“. Socialistinis liaudies frontas į VRK akiratį pateko, nes pinigus rinkimų užstatui surinko iš fizi nių asmenų, partijos narių, o vė liau tuos pinigus jiems grąžino.
Pagal įstatymą gautas aukas par tija turi naudoti partijos veiklai fi nansuoti. Pasak Z.Vaigausko, Socialistinio liaudies fronto surinktus pinigus traktuojant ne kaip fizinių asmenų auką partijai, o kaip suteiktą paskolą, vėl susiduriama su problema – partijos paskolas gali imti tik iš Lietuvoje registruotų bankų. Lietuvos rusų sąjunga ataskai toje nurodė pernai gavusi per 73,5 tūkst. litų, partija „Jaunoji Lietu va“ teigė pajamų išvis neturėjusi, o Socialistinis liaudies frontas dek laravo 45,6 tūkst. litų pajamų. Politinių partijų finansavimo tvarkos pažeidimai už politinės partijos apskaitą atsakingam as meniui ar politinės partijos pir mininkui užtraukia nuo 100 iki 3 tūkst. litų baudą. VD, BNS inf.
8
penktADIENIS, birželio 1, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Gintarinė suknelė stebino korėjiečius Lietuvos paviljone pasaulinėje parodoje „Expo 2012“ Pietų Korė joje pirmą kartą visuomenei pri statyta suknelė iš gintaro.
Suknelės kūrėjai menininkai Al gina ir Rolandas Žalimai tvirtino esantys labai maloniai nustebinti publikos dėmesio. „Jaučiamės labai pakylėtai, to kio susidomėjimo tikrai nesitikė jome. Visi, norintys išvysti suknelę, netilpo į salę, – pasakojo autoriai. – Žinojome, kad italams, kinams įdomus gintaras, bet ne sitikėjome, kad taip gintaru do mėsis korėjiečiai.“ Kūrėjai pasakojo, kad, kai tik sužinojo apie Lietuvos paviljono parodoje „Expo 2012“ temą „Gin taras“, nusprendė, jog tai būtų ideali vieta suknelei pristatyti. „Tuo metu suknelė dar tik bu vo kuriama, tačiau jau turėjome svajonę pristatyti ją gintarinia me paviljone. Atrodo neįtikima, kaip svajonės gali virsti realybe“,
– džiaugėsi R.Žalimas. Pasak kū rėjo, tai pirmasis jų darbų prista tymas Azijoje. Suknelę demonstravusi Lie tuvos paviljono gidė Rūta Saka lauskaitė tvirtino, kad ją apsivil kusi pajuto malonią šilumą ir ją apėmęs pojūtis, tarsi ji vaikščio tų Lietuvos pajūriu. Renginys sulaukė ne tik korė jiečių, bet ir kitų šalių atstovų bei Pietų Korėjos žiniasklaidos susi domėjimo – menininkus kalbino kelios nacionalinės Pietų Korėjos televizijos ir būrys žurnalistų. Kinijos paviljono atstovai kvie tė Žalimus dalyvauti jų paviljono renginyje birželį, tačiau kūrėjai tuo metu jau bus parvykę į Lietuvą. Suknelei menininkai sunaudojo 4,5 kg gintaro, dirbo apie 3 tūkst. valandų. Suknelė po gabalėlį ga minta rankomis senuoju lietuviš ku audimo būdu. Ši suknelė pre tenduoja būti įtraukta į pasaulio Guinnesso rekordų knygą. VD inf.
Išklausė: pasak R.Dagio, komiteto posėdyje buvo paneigti kai kurie gandai.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Dėl mergaitės teisių pozicijos neturi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kol kas neturi atsaky mo, ar nebuvo pažeistos vaiko teisės per Garliavos mergaitės perdavimo mamai operaciją. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pasikvietė institucijų atstovus Iššūkis: suknelei menininkai sunaudojo 4,5 kg gintaro, dirbo apie
3 tūkst. valandų.
Organizatorių nuotr.
Leido suimti trims mėnesiams Marijampolės rajono apylinkės teismas ligoninėje gydomam ne pilnametį dviratininką galbūt mirtinai sužalojusiam buvusiam Šakių rajono policininkui Vytau tui Demeniui vakar skyrė trijų mėnesių suėmimą.
Kardomoji priemonė įtariamajam paskirta išvakarėse, jis tame teis mo posėdyje nedalyvavo. Ketvirtadienį teismas nusta tė suėmimo termino trukmę, nes tai turėjo padaryti per dvi paras nuo suėmimo skyrimo. Medikai pateikė pažymą, kurioje katego riškai nurodyta, kad V.Demenius negali būti transportuojamas į teismą. Įtariamajam teisme at stovavo advokatas. Tragiškos avarijos bylos tyrimą kuruojantis Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros proku roras Saulius Striauša BNS sakė, kad teismo posėdis ketvirtadienį apie pietus vyko Marijampolės li goninėje. Jame dalyvavo suėmimą skyręs teisėjas, posėdžių sekreto rė ir advokatas. Pasak prokuroro, V.Deme nius prieštaravo, kad būtų suim
tas ir būtų nustatytas trijų mėne sių suėmimo laikotarpis. Jis prašė skirti švelnesnę kardomąją prie monę. Skirti trijų mėnesių suėmimą teismas nusprendė manydamas, kad buvęs policininkas gali daryti įtaką proceso dalyviams, gali bėgti ir slėptis nuo tyrimo ir teismo. Netrukus po teismo posėdžio V.Demenius buvo išvežtas į Kau no klinikas. Šios medicinos įstai gos medikai turėtų įvertinti jo sveikatos būklę. Vėlų sekmadienio vakarą par trenktas penkiolikmetis pirma dienį mirė ligoninėje. Pasak Policijos departamen to, pirmadienį 10.30 val. V.De menius buvo į Šakių ligoninę pri statytas ir paguldytas dėl širdies veikos sutrikimo. Tą pačią dieną įtariamasis pervežtas ir paguldy tas į Marijampolės ligoninę. Gy dymo įstaigoje V.Demenių saugo policijos pareigūnai. Pasak prokuroro S.Striaušos, įtariamasis davė parodymus pir madienį. Apklausos prokuroras nekomentuoja. VD, BNS inf.
Ketvirtadienį Seimo Socialinių rei kalų ir darbo komitetas pasikvietė atsakingų institucijų atstovus at sakyti į parlamentarų klausimus dėl mergaitės perdavimo Garlia voje ir jos dabartinės būklės. Posėdyje dalyvavo Vaiko tei sių apsaugos kontrolieriaus įstai gos atstovai, Kauno miesto ir Kau no rajono vaiko teisių apsaugos specialistai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai, kiti pareigūnai. Atsakingų institucijų atstovus komitetas pasikvietė praėjusią sa vaitę gavęs tokį Seimo seniūnų sueigos pavedimą. Seniūnų suei ga komitetui šį klausimą aiškin tis pavedė kaip alternatyvą siūly mui Seime kurti komisiją įvykiams Garliavoje tirti. Vaiko teisių apsaugos specialis tės, dalyvavusios uždarame komi teto posėdyje, jo rezultatų žurna listams nekomentavo. Tačiau komiteto vadovas Riman tas Dagys bei socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jan kauskas pabrėžė kol kas negalintys pasakyti, ar prieš dvi savaites, kai Garliavoje surengta mergaitės per davimo motinai Laimutei Stankū naitei operacija, galėjo būti pažeis tos vaiko teisės. Kita vertus, anot komiteto vado vo ir ministro, dabar nėra nerimą keliančios informacijos apie mer gaitės laikymo sąlygas arba jos psi chologinę būklę. Įspūdžių nekomentavo
„Komitetui buvo pateikta tam tik ra medžiaga, kurioje vertinama, ar
vykdant perdavimo operaciją ne buvo pažeistos vaiko teisės. Tos medžiagos negalima viešinti, bet galiu pasakyti, kad šiandien dar nesu gavęs apibendrinančio ar vie nareikšmiško atsakymo, ar vaiko teisės buvo pažeistos“, – sakė so cialinės apsaugos ir darbo minist ras D.Jankauskas.
Donatas Jankauskas:
Tos medžiagos ne galima viešinti, bet galiu pasakyti, kad šiandien dar nesu gavęs apibendrinan čio ar vienareikš miško atsakymo.
„Ne visą informaciją turime iš teisėsaugos, kuri irgi tiria mer gaitės perdavimo aplinkybes. Kai teisėsauga baigs tyrimą, tada ga lėsime padaryti išvadas“, – paaiš kino jis. Ministras nepanoro iš anksto komentuoti, koks iš turimos in formacijos jam susidaro įspūdis – perduodant mergaitę buvo pažeis tos vaiko teisės ar ne. „Socialinių reikalų ir darbo ko mitetas nesiruošė daryti jokių iš vadų, tik išklausė informaciją. Ne galime gauti ir pateikti visuomenei didžiosios dalies informacijos, nes ji arba konfidenciali, arba yra iki teisminio tyrimo objektas. Labiau siai dominanti informacija susiju si su teisėsaugos atliekamu tyrimu. Laukiame, kol jis baigsis“, – tvirti no komiteto vadovas R.Dagys.
Sėkmingai baigė pirmą klasę
Komiteto posėdyje atkreiptas dė mesys, kad nėra nerimą keliančios informacijos apie dabartinę mer gaitės būklę. „Esu pavedęs man atskaitingoms institucijoms, kad mane tuojau pat informuotų, jeigu būtų bet kokios nerimą keliančios informacijos. Bet tokios kol kas nėra. Specialistai dirba ir jie turi ne tik pareigą, bet ir visas būtinas žinias tam, kad ob jektyviai įvertintų mergaitės būk lę“, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovas. „Atsakingos institucijos mus patikino, kad mergaitės gyvenimo procesas dabar normalus, nėra ne rimą keliančių žinių dėl mergaitės laikymo sąlygų arba jos psicholo ginės būklės“, – ministrui pritarė R.Dagys. Pasak jo, Socialinių rei kalų ir darbo komitetas neturi ga limybės kontroliuoti ar gauti infor macijos iš teisėsaugos institucijų, tačiau gali gauti žinių iš vaiko tei sių apsaugos tarnybų. „Komiteto posėdyje buvo pa neigti kai kurie sklandę gandai – pavyzdžiui, kad antroji mergaitė yra kažkur dingusi arba kad prieš Garliavos mergaitę buvo naudoja mi kažkokie psichotropiniai vais tai“, – teigė R.Dagys. „Buvo patikinta, kad mergaitė sėkmingai baigė mokyklos pirmą ją klasę, jos vertinimai yra geri. Si tuacija normali. Su mergaite namie nuolat dirba mokytojai, psicholo gas, kuris ją pažįsta jau kelerius me tus“, – pridūrė komiteto vadovas. Paklaustas, ar rudenį mergai tė galės eiti į normalią mokyklą, R.Dagys atsakė: „Tai priklausys nuo mūsų visuomenės būklės ir nuo to, kaip vyks įvairūs tyrimai, susiję su šia istorija.“
9
penktADIENIS, birželio 1, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,65 %
84
+0,26 %
–0,12 %
Pensiją gavo kas trečias Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje bent vie nos rūšies pensiją gavo 941,2 tūkst. asmenų, arba kas trečias šalies gyventojas, kaip rodo išankstiniai Statistikos departamento duo menys. Pernai, palyginti su 2010 m., pensijų gavėjų skaičius šalyje padidėjo 3,4 tūkst., ar ba 0,4 proc. 2011 m. pabaigoje 708,5 tūkst. pensijų gavėjų gavo su senatve susijusias pensijas, iš kurių didžiausią dalį (85 proc.) sudarė „Sodros“ senatvės pensijos.
proc.
paslaugų sektoriaus įmonių vadovų nenumato paslaugų kainų pokyčių.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3354 DB svaras sterlingų 1 4,3119 JAV doleris 1 2,7851 Kanados doleris 1 2,7095 Latvijos latas 1 4,9442 Lenkijos zlotas 10 7,8677 Norvegijos krona 10 4,5843 Rusijos rublis 100 8,4465 Šveicarijos frankas 1 2,8743
pokytis
–0,7203 % –0,2060 % +0,6069 % +0,3333 % +0,0061 % –0,6553 % –0,0741 % –0,9150 % –0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,89
4,59
2,46
„Kvistija“
4,83
4,53
2,45
„Vakoil“
4,84
4,54
2,47
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
87,43 dol. už 1 brl. 103,03 dol. už 1 brl.
Į tinklaraščius žiūri atsainiai Nors tinklaraščiai verslui suteikia galimy bių nemokamai atkreipti į save dėmesį ir išugdyti potencialių vartotojų, šalyje ši priemonė neišnaudojama. Vis dėlto spe cialistai prognozuoja, kad lūžis įvyks, ir tai sieja su „Google“ pokyčiais.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Pastebima takoskyra
Didysis tinklaraščių proveržis šaly je pastebėtas prieš porą metų, kaip sakė interneto rinkodaros konsul tantas Evaldas Azbukauskas. Tink laraščių naudą, jo teigimu, greitai pastebėjo ir verslas, tačiau jis nau ją priemonę priima gana lėtai. To dėl šalies verslo pasaulyje, kitaip nei užsienyje, tinklaraščiai išnaudojami dar nepakankamai efektyviai. Interneto rinkodaros konsultan tas Marius Kuitniauskas sakė pa stebėjęs, kad kol kas verslo bandy mai rašyti tinklaraščius yra kuklūs. Tačiau užsienyje, anot jo, ši ni ša užpildyta labiau – tinklaraščių galimybėmis ypač naudojasi pra dedančios technologijų pakraipos įmonės. Lietuvoje šioje srityje taip pat pastebimas didesnis sukruti mas, tačiau tradicinis verslas, pa šnekovo teigimu, į tinklaraščius dar žvelgia gana atsainiai. Rinkodaros specialistas Džiugas Paršonis pabrėžė, kad tinklaraš čių srityje vis dar pastebima itin ryški takoskyra tarp inovatyvių ir sustabarėjusių bendrovių: „Jau nos bendrovės, kuriose susibū rę aktyvūs ir gerai visas socialinių technologijų galimybes išmanan tys žmonės, geba sukurti popu liarius ir įtakingus tinklaraščius. Tokių įmonių yra nemažai. Kita bendrovių grupė tinklaraščius tu ri, nes apie jų naudą išgirdo semi naruose ar perskaitė literatūroje, tačiau iš tikrųjų nežino, kaip juos vystyti, neturi tam kompetentin gų žmonių. Jų tinklaraščiai yra ge rokai apleisti.“ Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad verslo tinklaraščiai pagal savo įsi pareigojimą skaitytojui yra pana šūs į žiniasklaidą. Todėl naujų įrašų reguliarumas, jo manymu, yra bū tinas ir formuoja įmonės požiūrį į vartotoją: „Prieš sukuriant tink laraštį reikia turėti minčių ir idėjų mažiausiai pusmečiui, turint ome nyje, kad tinklaraštis bus pildomas ne rečiau kaip kartą per savaitę.“
Neišvengia reklamos
Dž.Paršonio teigimu, tinklaraštis verslo pasaulyje reiškia šiek tiek kitokią komunikacijos ir infor macijos pateikimo formą nei bendrovės tinklalapis. Pašnekovas pa brėžė, kad iš tinklaraščio paprastai tikimasi laisvesnių informacijos interpretacijų, o bendrovės tink lalapyje pateikiama sausa infor macija bei faktai ir analizės, kurių niekas neskaito.
Džiugas Paršonis:
Labai dažnai tinkla raščiuose pateikia mos paslaugų ir pro duktų sąsajos su gyvenimu ugdo var totojų suvokimą apie produktus. „Tinklaraštis visuomenei paaiš kina bendrovės viziją. Labai dažnai tinklaraščiuose pateikiamos paslaugų ar produktų sąsajos su gy venimu ugdo vartotojų suvokimą apie produktus. Kitaip tariant, tai yra papildomas rinkodaros ir ry šių su visuomene kanalas, būdas ugdyti poreikį arba net formuo ti visuomenę, tai ir daro didžiosios įmonės“, – sakė Dž.Paršonis. Vis dėlto E.Azbukauskas teigė pastebėjęs, kad verslo tinklaraščiai, kitaip nei asmeniniai, savo žavesį ir įtaką praranda dėl bendrovių siekio tiesiogiai pristatyti savo produkci ją ir paslaugas. Anot jo, šalyje dar pastebima tendencija, kad bendro vių tinklaraščiai yra paprasčiausia priemonė pasireklamuoti ir dėl to prarandama dalis auditorijos. Kaip vieną sėkmingiausių vers lo tinklaraščių pavyzdžių M.Kuit niauskas išskyrė IT bendrovės „Blue Bridge“ inicijuojamą tink laraštį įdebesis.lt. Anot jo, nors tinklaraštyje bendrovės „nėra nė kvapo“, visi žino, kad tai yra jos projektas.
Pokyčiai: prognozuojama, kad tinklaraščiai šalies verslo pasaulyje išpopuliarės po dvejų trejų metų.
„Šis tinklaraštis sukurtas ne įky riai reklamuoti, o visuomenei su pažindinti su „debesies“ technolo gijomis. Bendrovės vardas pasirodo tik retais atvejais, kai kalbama apie tam tikrus produktus“, – pasakojo M.Kuitniauskas. Įsitraukti turėtų ir vadovai
„Asmeniškumas tinklaraščiuo se yra visuomet gerai, nes tai rodo aktyvumą, o jis – didesnį įmonės patikimumą ir gerą jos reputaciją“, – sakė M.Kuitniauskas. Jis pabrė žė, kad asmeniniai darbuotojų įra šai sukuria daug artimesnį ryšį su skaitytoju, nei tai padarytų įmonės vardu pateikiami straipsniai. Todėl, pašnekovo teigimu, vie šinimosi per asmenybę strategiją pasirinkusiam verslui tinklaraštis yra pati geriausia priemonė asme niškam ryšiui su skaitytoju sukur ti. Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad net geri verslo lyderiai nebū tinai turi pakankamai gebėjimų ar charizmos, kad patrauktų skaity tojų dėmesį. „Lietuvoje kai kurių verslo grupių vadovai savo charizma ar anticha rizma – taip irgi pasitaiko – turi di delę įtaką tam, kaip matome vers lą ir koks mūsų asmeninis santykis
„Shutterstock“ nuotr.
su juo. Asmeninis vadovų tinkla raštis yra galimybė naujai atskleis ti įmonę“, – sakė Dž.Paršonis nea bejodamas, kad asmeniniai vadovų tinklaraščiai gali duoti daug naudos visai įmonei. Bene akivaizdžiausias pavyzdys, kad verslo lyderiai turi įtakos pardavimui, pašnekovo ma nymu, yra Steve’as Jobsas. Lūžį paskatins „Google“
M.Kuitniausko manymu, tinkla raščiai yra ypač efektyvi priemo nė komunikuoti su savo klientais IT rinkose. Tačiau jis pabrėžė, kad ši priemonė galėtų būti labiau iš naudojama ir kitur. „Pavyzdžiui, maisto pramonė yra aukso lobynas. Tarkime, duoną gaminanti bendrovė galėtų sukurti savo tinklaraštį su savo produkcijos receptais. Ji sakytų: „Kepkite duo ną, bet jei nusibos – ateikite pas mus ir pirkite dar skanesnę duo ną.“ Beveik kiekviena sritis galėtų turėti savo tinklaraščius“, – sakė M.Kuitniauskas. Jis ypač pasigen da tinklaraščių aktualia statybos ar automobilių remonto tematika. Vis dėlto pašnekovas neabejo jo, kad tinklaraščių poreikio lūžis įvyks. Anot jo, tam prireiks dvejų trejų metų ir tai ypač smarkiai lems
nauji paieškos sistemos „Google“ kokybiško turinio reikalavimai. M.Kuitniausko teigimu, jau nuo balandžio akcentuojama, kad įmo nių interneto puslapis turi būti ko kybiškas ir vartotojui teikti įdomią bei naudingą informaciją. Tik tokia informacija paieškų sistemoje už tikrins aukštesnę jų poziciją, paly ginti su visais tinklalapiais. „Tai turės labai didelę įtaką Lie tuvos verslui, nes norėdamas pa kilti paieškos sistemoje jis turės kurti tinklaraščius – tai bus vie nintelis pigus ir efektyvus būdas paskelbti kokybišką, tad ir skaito mą turinį. Todėl prognozuoju, kad per keletą metų verslo ar nišiniai tinklaraščiai turėtų labai išpopu liarėti“, – sakė M.Kuitniauskas. Pašnekovas pasakojo, kad turi nio kokybė bus nustatoma pagal tai, kiek skaitytojai dalijasi tink lalapio ar tinklaraščio straipsnių nuorodomis. Kadangi kokybiškas tinklaraščių turinys, anot jo, daž nai patenka į žiniasklaidą, tai ga rantuoja jo skaitomumą ir aukštą vietą „Google“ paieškos sistemo je: „Gausiau skaitomi tinklaraščiai paieškos sistemoje gali nukonku ruoti ir ne tokius įdomius verslo tinklalapius.“
10
penktADIENIS, birželio 1, 2012
sportas
Naujokai neleis senbuviam
Per pirmąją treniruočių stovyklą Druskininkuose Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė laikinai turės ne vieną, bet du kapitonus – jais vyriausiojo trenerio Kęstučio Kemzūros sprendimu tapo Linas Kleiza ir Mantas Kalnietis. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Į kovą – ne vien tankais
Naujų pareigų L.Kleiza ir M.Kalnie tis neteks tuomet, kai su komanda pradės treniruotis pagrindinis ka pitonas – Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Robertas Javtokas. Jis, kaip ir dar keli žaidėjai, prie rinktinės prisidės šiek tiek vėliau, o vakar Druskininkuose į darbą ki bo dvylika krepšininkų. – Treneri, koks įspūdis po pir mosios treniruotės? – žurnalis tai paklausė K.Kemzūros. – Įspūdis geras. Į stovyklą Druski ninkuose atvyko visi žaidėjai, kurie ir turėjo atvykti. Vėluoja tik Tadas Klimavičius, nes jis su šeima ato stogavo ir negalėjo laiku sugrįž ti. Pirmoji treniruotė – tradiciškai lauke. Atrodė, kad viskas bus leng viau, tačiau padarėme darbą, ku rį ir planavome. Vyrams pasakiau: norime, kad procesas vyktų kasdien. Rezultatų sieksime palaipsniui, juk per vieną dieną nieko nepadarysi me. Svarbu, kad per treniruotę visi buvome geros nuotaikos. – Stovykloje trūksta kelių žai dėjų. Kaip tai vertinate? – Norėčiau, kad jau visi būtų susi rinkę, tačiau padėtis yra tokia, kokia yra. Keli vyrai dar kaunasi dėl čem pionų titulų savo klubų nacionali niuose čempionatuose. Esame pasi ruošę tokiai situacijai, lauksime jų. Manau, kad vėliausiai prie rinkti nės prisijungs Rimantas Kaukėnas ir Jonas Mačiulis. Jie spės į mūsų sto vyklą Hjustone, kur būsime dešimt dienų. Žinome, kad jie bus puikios fizinės formos, nes bus ką tik baigę sezoną. Reikės juos supažindinti tik su deriniais ir – į mūšį. – Rinktinėje bus Linas Kleiza, Jonas Valančiūnas ir Šarūnas Jasikevičius. Galbūt yra sun kiau, kai komandoje – daugiau žaidėjų, kurie nevengia imtis iniciatyvos? – Kai eini į karą ir turi kariuo menėje lėktuvų, tankų, pėstinin
kų, lengviau kariauti negu tada, kai arsenale – vien tankai. Džiu gu, kad turime tokių žaidėjų. Mū sų užduotis – kuo geriau juos iš naudoti. – Matyti ir nemažai naujų vei dų. Ko tikitės iš debiutantų? – Didelių pastangų, noro ir ener gijos. Norėčiau, kad jie neleis tų snūduriuoti vyresniems žaidė jams, pamėgintų juos išstumti iš pagrindinio dvyliktuko. Jaunimas turi šansą. Pasiilgo rinktinės
L.Kleiza, pernai dėl traumos neda lyvavęs Europos čempionate, sa kė, kad jam visada malonu sugrįž ti į rinktinę. „Čia visai kitokia atmosfera nei klube, – kalbėjo krepšininkas. – Per tris savaites ir pailsėjau, ir in dividualiai sportavau su treneriu, bet krepšinio nebuvo. Netrukus paimsime kamuolį į rankas, pažiū rėsime, kaip seksis.“
Kęstutis Kemzūra:
Pirmoji treniruotė – tradiciškai lauke. At rodė, kad viskas bus lengviau.
L.Kleizos teigimu, žaidėjai, ku rie vėliau atvyks į rinktinę, turėtų be problemų įsilieti į darbą. „Suprantame, kad jie bus kiek pavargę, tačiau geros sportinės formos, o deriniai juk visur pana šūs. Su tokiais žaidėjais kaip Šaras (Š.Jasikevičius – red. past.) vis kas greitai perprantama“, – svars tė puolėjas. Pakl austas, ar ims is lyd er io vaidmens, L.Kleiza nusijuokė ir atsakė, kad laikas parodys. „Žiū rėsime, kaip klostysis rungtynės, kaip seksis žaisti. Kaip bus, taip bus, o baimės imtis iniciatyvos tikrai nejaučiu“, – tvirtino krep šininkas.
Naujokas nestokoja amibicijų
Karjer ą JAV stud ent ų krepš i nio lygoje baigęs Deividas Dulkys džiaugėsi kvietimu į nacionalinę rinktinę. „Per pirmąją treniruotę labai ge rai padirbėjome. Reikia tikėtis, kad visi čia patobulėsime, – kalbėjo krepšininkas. – Manau, kad turiu šansų patekti į pagrindinę sudėtį. Jeigu tuo netikėčiau, manęs čia ne būtų. Konkurencija – labai didelė, todėl reikės pasistengti.“ Po sunkaus sezono D.Dulkys il sėjosi tik savaitę. „Aš beveik visada sportuoju. Už tenka trumpos pertraukėlės apsi gydyti traumas ir šiek tiek atsipūs ti, po to vėl varau. Man atsibosta nieko neveikti. Pirmoje rinktinės treniruotėje jaučiau jaudulį, nes nežinojau, ko tikėtis. Tačiau ko mandos draugai – labai draugiški ir puikiai sutiko. Nereikėjo prisista tyti, visi apie mane žinojo. Asme niškai nė vieno Lietuvos krepšinin ko nepažinojau, buvau tik skaitęs apie juos, domėjausi, kaip jiems sekėsi žaisti“, – pasakojo D.Dul kys ir pridūrė, kad dėl naujo kont rakto kol kas nesuka galvos. „Dabar – tik darbas su rinktine. Reikalus dėl naujos sutarties pali kau savo agentui. Kai jis man pra neš kokių nors žinių, beliks pasira šyti“, – sakė D.Dulkys.
Sudėtis: pirmojoje treniruotėje dalyvavo dvylika krepšininkų, laukiama d
Padėkojo už svetingumą
Strategai: K.Kemzūra ir fizinio rengimo treneris E.Kandratavičius pareng
Vyrų krepšinio rinktinė įsikū rė Druskininkų viešbutyje „Grand SPA Lietuva“. Žalgiriečiai M.Kal nietis ir Paulius Jankūnas atvyko su šeimomis. Vakar Lietuvos krepšinio fede racijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis su koncerno „Achemos“ grupė“ ir „Grand SPA Lietuva“ va dovais pasirašė bendradarbiavimo sutartį. „Grand SPA Lietuva“ yra ofi cialus LKF ir visų šalies krepšinio rinktinių rėmėjų viešbutis. „Ačiū už svetingumą, kurį čia visada jaučia mūsų komandos“, – pabrėžė A.Sabonis. Nuo birželio 6-osios krepšinin kai persikels į Palangą.
Svetingumas: LKF prezidentas A.Sabonis buvo patenkintas, kaip Druskin
D.Zubrus nespėjo Naujojo Džersio „Devils“ klubas, kuriam atstovauja Dainius Zubrus, priverstas vytis savo varžovus: pir mose Šiaurės Amerikos Nacionali nės ledo ritulio lygos (NHL) Stenlio taurės finalo rungtynėse „velniai“ 1:2 nusileido Los Andželo „Kings“ ekipai. Prireikė pratęsimo
Varžovų aikštėje laimėję „kara liai“ serijoje iki 4 pergalių išsiver žė į priekį 1:0 ir perėmė namų aikš tės pranašumą. Šį sezoną „Kings“ ir „Devils“ re guliariajame sezone jau buvo susi
tikę du kartus ir abu sykius per gales – 3:0 ir 2:1 – šventė Naujojo Džersio klubas. Vis dėlto ši nepa lanki statistika Los Andželo ledo ritulininkų iš vėžių neišmušė. „Kings“ ekipa pirmosiose fina lo rungtynėse pirmavo 1:0, tačiau antro kėlinio pabaigoje „Devils“ žaidėjas rusas Antonas Volčenkovas rezultatą išlygino. Pergalingą įvar tį per pratęsimą, sužaidus 8 min. ir 13 sek., pelnė „Kings“ atstovaujan tis slovėnas Anžė Kopitaras. Aikštės šeimininkams akivaiz džiai trūko agresyvumo – į Jonat hano Quicko ginamus vartus jie
11
penktADIENIS, birželio 1, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
ms snūduriuoti
Atrankos barjeras lietuvėms – per aukštas Lietuvos moterų rankinio rink tinė aštuntą kartą iš eilės liko už Europos čempionato finalo tur nyro borto.
4-ojoje atrankos grupėje pra laimėjusios Makedonijos ekipai 24:32, lietuvės jau nebepakils iš paskutinės – 4-osios – vietos. Vieną iš dviejų kelialapių į fina lo varžybas, kurios šiemet gruo dį vyks Olandijoje, jau užsitikri no Prancūzijos komanda, į antrąjį pretenduoja makedonės ir turkės. Paskutinį kartą Europos čempio nato finalo turnyre Lietuvos ranki ninkės dalyvavo 1996-aisiais. Atrankos turnyrą mūsų rinkti nė baigs birželio 3-iąją svečiuo se maču su prancūzėmis, ku rioms pirmojo rato susitikimą pralaimėjo 25:40. Tądien Skop jėje lemiamas rungtynes žais Makedonijos ir Turkijos ekipos. Dvikovą savo aikštėje turkės lai mėjo 36:28. Rezultatyviausia Lietuvos rink tinės atrankos turnyre žaidėja – Laima Bernatavičiūtė (nuotr.): per penkerias rungtynes ji pelnė 42 įvarčius.
dar septynių.
VD inf.
Statistika Lietuva–Makedonija 24:32 (14:14). Panevėžio arena. Įvarčiai: Laima Bernatavičiūtė 12, Živilė Jurguty tė ir Sonata Vijūnaitė po 3, Jurgita Daugėlaitė 2, Diana Šatkauskaitė, Auksė Vyšn iauskaitė, Daiva Bū tėnaitė ir Aud inga Kniubaitė po 1/Jelena Gjorg ijevska 7, Dragana Pečevska 6, Mirjeta Bajramoska ir Julija Nikolik po 5, Robertina Me čevska 3, Simona Grozdanoska 2, Nataša Mladenovska, Dušica Gjor gijevska, Biljana Crvenkoska ir Zo rica Despodovska po 1.
4-oji grupė Komanda
1. Prancūzija 2. Makedonija 3. Turkija 4. Lietuva
gė žaidėjams įvairių išbandymų.
n inkuose įsikūrė rinktinė.
Aprūpinti: gydytojų ir masažuotojų arsenale – viskas, ko
reikia krepšininkams. Tomo Tumalovičiaus (krepsiniosirdis.lt) nuotr.
Gerbėjai: jaunieji krepšinio aistruoliai savo autografų kolek
cijas papildė naujais įrašais.
Gedimino Bartuškos nuotr.
sutrukdyti slovėnui mušė vos 17 kartų, 16 iš jų „Kings“ vartininkas atrėmė. Vieno įvarčio neįskaitė
Apie tai, kad „Devils“ šį kartą ne nusipelnė pergalės, pripažino ir Naujojo Džersio ledo ritulininkų strategas Peteris DeBoeras. „Jei būtume laimėję, tai būtų bu vęs didžiulis netikėtumas. Nežaidė me taip, kad dėl šios nesėkmės būtų labai apmaudu“, – pripažino „vel nius“ treniruojantis kanadietis. D.Zubrus ant ledo praleido 21 min. ir sykį mušė ritulį į „Kings“ vartus. Lietuvis antrame kėlinyje
už smūgį alkūne varžovui gavo dvi baudos minutes. Trečio kėlinio 17ąją min. po Dainiaus pastangų ri tulys atsidūrė priešininkų vartuo se, bet teisėjas įvarčio neįskaitė. Beje, A.Kopitarui atliekant per galingą metimą, būtent D.Zubrus nesuskubo prie slovėno, o varti ninkas Martinas Brodeuras buvo bejėgis. Tikisi atsigriebti
Antrosios finalo rungtynės šeš tadienį vėl vyks Naujojo Džersio „Prudential Center“ arenoje, po to serija bus tęsiama Kalifornijoje.
Dabar „Devils“ gerbėjai viliasi, kad jų komanda pakartos atkrinta mųjų varžybų sėkmę: dviejose se rijose iki finalo Naujojo Džersio le do ritulininkai taip pat pralaimėjo pirmuosius mačus, tačiau galiau siai šventė pergales. „Nepademonstravome visų savo galimybių. Jau nuo dvikovos pra džios blaškėmės ir neradome sa vo žaidimo. Vis dėlto tai tik pirmo sios rungtynės. Privalome užmiršti šią dvikovą ir antrajam mačui pasi ruošti tinkamai“, – teigė „Devils“ atakų lyderis rusas Ilja Kovalčiukas. VD inf.
Pergalės
Lygiosios
Pralaimėjimai
Įvarčiai
Taškai
4 3 2 1
0 0 0 0
1 2 3 4
177:123 144:152 151:164 140:173
8 6 4 2
12
penktADIENIS, birželio 1, 2012
pasaulis Tragedija Sietle
Griežtas perspėjimas
Išaiškino maniaką
JAV Sietlo mieste vienas vy ras kavinėje šovė į penkis žmones. Trys asmenys mirė. Vėliau šaulys nužudė dar vie ną moterį ir šovė į save. Pa sak policijos, šaulys – 40 me tų Ianas Stawicki. Vyro siau tėjimo motyvai neaiškūs, bet įtariamojo brolis sakė, kad jis sirgo psichikos liga.
JT generalinis sekretorius Ban Ki-moonas perspėjo, kad civi lių gyventojų žudynės, tokios, kaip praėjusį penktadienį Hu los mieste, gali įstumti Siriją į niokojamą pilietinį karą. Ta čiau Rusija pareiškė, kad sa vo pozicijos dėl Sirijos nekeis, nors ją sukritikavo JAV valsty bės sekretorė Hillary Clinton.
Kanados policija atskleidė įta riamojo maniako, nužudžiusio žmogų, supjausčiusio jo lavoną dalimis ir išsiuntinėjusio paštu Otavos mieste, tapatybę. Tai Luka Rocco Magnotta, virtua lioje erdvėje pagarsėjęs iškry pėlis. Jis į valdančiosios Kon servatorių partijos būstinę at siuntė nupjautą žmogaus pėdą.
Rinkų dėmesio centre – Ispanija Graikijos problemos – rimtos. Bet ką daryti su Italija ir Ispanija? Ypač su Ispanija. Šalis vėl atsidūrė rinkų taikiklyje, nes ketvirto pagal dydį šalies banko „Bankia“ finansi niai reikalai, švelniai tariant, – nekokie. Palūkanos – virš debesų
Italijos ir Ispanijos skolinimosi palūkanų norma nuo pirmadienio vėl šoktelėjo. Šį kartą iki rekordi nių aukštumų. Palyginkime: Vokietijai rinkos nustato 1,37 proc. palūkanų nor mą, o Ispanijai – 6,41 proc. Tokio dydžio palūkanų normų Ispani ja nematė nuo to laiko, kai įsive dė eurą. Investuotojams nerimą sukė lė ketvirtas pagal dydį Ispanijos „Bankia“ bankas, o ir apskritai vi sas šalies bankų sektorius. Valstybės nacionalizuotas ban kas paprašė centrinės valdžios fi nansinės injekcijos, kuri siektų apie 19 mlrd. eurų. Iš kur gauti pi nigų? Ispanijos vyriausybės vadovas Mariano Rajoy ramino, kad šalis neketina prašyti euro zonos šalių pagalbos. „Ispanijos bankai negaus Euro pos gelbėjimo paketo“, – nukirto Ispanijos premjeras. Be to, jis pri dūrė, kad nerimas finansų rinkose pirmiausia susijęs ne su Ispanijos, o Graikijos problemomis. „Visi žino, jog Ispanija daro vis ką, kad sumažintų savo biudžeto deficitą. Tačiau Graikijos atveju yra daug nežinomųjų. Graikijos bank roto rizika ir galimas pasitraukimas iš euro zonos Ispanijai kelia didžiu lį pavojų“, – pabrėžė M.Rajoy. Europos stabilumo mechanizmas draudžia skolinti pinigus bankams gelbėti, nors įtakingos finansinės institucijos, tokios kaip Tarptau
tinis valiutos fondas, pabrėžia, jog taisyklės turėtų būti sušvelnintos ir bankai galėtų sulaukti pagalbos. Kol kas tokiam planui nepritaria Berlynas.
Graikijos bankroto rizika ir galimas pa sitraukimas iš euro zonos Ispanijai kelia didžiulį pavojų. Priežastis: Ispanijos ketvirto pagal dydį banko „Bankia“ problemos sukėlė nerimą rinkose, todėl palūkanų
Achilo kulnas – bankai?
Ispanija susiduria su keliomis problemomis. Pirma, Ispanijos bankai valdo apie 67 proc. valstybės sko los – tai kur kas daugiau, nei bet kurios euro zonos šalies bankas. Kadangi valstybės obligacijų vertė smunka, krinta ir bankų ka pitalo vertė. Maža to, preliminariai skaičiuo jama, kad Ispanijos bankuose dar nuo nekilnojamojo turto burbulo sprogimo laikų gali būti susikaupę apie 180 mlrd. eurų vertės blogų jų paskolų. „Ispanijos bankai į bėdą pateko dėl nekilnojamojo turto paskolų. Ši skylė tokia didelė, kad Ispanijos vy riausybei bus labai sunku išsaugoti bankus neatvėrus skylės biudžete“, – teigė analitikas Francis Lunas. Kitas svarbus dalykas tai, kad daugelis Ispanijos regionų smar kiai prasiskolinę ir vyriausybei tenka skolinti pinigų, tad biudže
norma Ispanijai vėl pakilo iki rekordinių aukštumų.
to skylė auga. Galiausiai Ispanija – ketvirta euro zonos šalis pagal eko nominį išsivystymą po Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos. Jei Europai tektų finansiškai gel bėti ispanus, reikalingų pinigų su ma gerokai viršytų tas sumas, kurios jau skirtos Graikijai, Por tugalijai ir Airijai kartu sudėjus. Maža to, palūkanų norma Ispani jai pamažu artėja prie pavojingų 7 proc. ribos. „7 proc. palūkanų norma Ispa nijai būtų pernelyg didelė naš ta“, – perspėjo Santiago Valverde, ekonomikos profesorius iš Grana dos universiteto, dirbantis konsul tantu Čikagos federaliniame rezer vo banke. Didelės sumos
Skaičiuojama, kad jei Ispanija ne begalėtų skolintis rinkose ir taptų
visiškai priklausoma nuo Europos pagalbos, ateinančius kelerius me tus reikėtų apie 500 mlrd. eurų. Ši suma neviršytų 700 mlrd. Eu ropos stabilizavimo mechanizmo fondo, kuris turėtų pradėti veikti šią vasarą. Vis dėlto neaišku, kaip grei tai šis mechanizmas ims veikti. Be to, jei Ispanijai prireiktų para mos, Europa jau neišgalėtų pagel bėti Italijai, kurios palūkanų norma taip pat siekia apie 6 proc. Pagalbos paketas smogtų ir Is panijai. Tokiu atveju vargu ar vy riausybė išvengs dar griežtesnio biudžeto karpymo. Kol kas toks scenarijus nesvarstomas, tačiau, palyginti su praėjusiais metais, Is panijos biudžeto defic itas padidė jo 26 proc. Tad daugelis analitikų skeptiš kai vertina Madrido galimybes per šiuos metus dabar esantį 8,5 proc.
„Reuters“ nuotr.
deficitą sumažinti iki 5,3 proc. Dar viena opi problema – nedarbas. Jis Ispanijoje siekia 24 proc. ir ky la. Šalies ekonomika yra sustojusi ir neauga. Reikia bendro sprendimo
Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi perspėjo, kad dabar tinė euro zonos sąranga yra „ne tvari“. „Kitas žingsnis – mūsų lyde riai turi iš esmės nuskaidrinti, ko kia yra euro zonos vizija tam tikrą skaičių metų nuo dabar. Kaip euras atrodys tam tikrą skaičių metų nuo dabar“, – sakė M.Draghi. ES ekonomikos komisaras Olli Rehnas pabrėžė, jog euro zonos ša lių lyderiai privalo imtis dar griež tesnių priemonių, kad krizė būtų suvaldyta. BBC, „Reuters“, „CNBC.com“ inf.
Vidurio Rytus atakuoja dar vienas virusas Kompiuterinis virusas „Flame“, pa skleistas Vidurio Rytuose, toks su dėtingas, kad už jo sukūrimą, pa sak ekspertų, neabejotinai atsakin ga daug išteklių galinti skirti šalis.
Visų akys netrukus nukrypo į JAV, tiksliau, į Nacionalinio saugumo agentūrą. Pasak ekspertų, „Flame“ – itin įmantrus virusas, pasižymintis su dėtingais gebėjimais šnipinėti, tarp jų – slapta įrašyti pokalbius. Ekspertų nuomone, „Flame“ – keliolika kartų sudėtingesnis
nei jo pirmtakai, kurių garsiau sias – „Stuxnet“, paskleistas Irane 2010 m. Šis virusas atakavo Irano urano sodrinimo centrą Natanze ir privertė sustoti centrifugas. Kitas virusas buvo „Duqu“. Pa sak ekspertų, jis buvo sudėtingas ir galėjo vogti informaciją. Iranas paskelbė, kad už viru sų sukūrimą atsakingos Jungti nės Valstijos ir Izraelis. Apie gali mą JAV dalyvavimą kuriant virusą prakalbo ir kibernetinio pasaulio atstovai. Pasak jų, tokio įmantraus viruso kaip „Flame“ paprasti pro
gramišiai nesukurtų. „To koks nors savo kambaryje sėdintis paauglys negalėjo sukurti. Jis didelis, sudė tingas ir skirtas duomenims vog ti, tačiau tuo pat metu jis geba ilgą laiką likti nepastebėtas“, – pabrėžė ekspertas Alanas Woodwardas. „Flame“ gali rinkti duomenis, nuotoliniu būdu pakeisti kompiu terių nustatymus, įjungti jų mik rofonus ir įrašyti pokalbius, daryti darbalaukio nuotraukas ir kopijuo ti internetinius pokalbius. Virusą aptiko rusų saugumo bendrovė „Kaspersky Labs“. Pa
sak įmonės atstovų, viruso mastas jiems nežinomas, nes jis labai su dėtingas. Kaip skelbiama, jam tirti reikėjo net pusės metų. Ekspertai mano, kad „Flame“ Vidurio Rytuose buvo paskleistas prieš penkerius metus. Manoma, kad šiuo virusu galėjo būti užkrės ti ne tik Irano, tačiau ir Sudano, Saudo Arabijos, Libano bei Egipto kompiuteriai. Tiesa, daug kas abejoja, kad Iz raelis galėtų skurti ką nors pana šaus, todėl visų akys nukrypo į JAV.
„Tai tikrai JAV“, – NBC naujie noms sakė vienas anonimu pano rėjęs likti ekspertas. Ekspertas Rogeris Cressey pa brėž ė, kad taik inys neab ej ot i nai yra Irano branduolinė programa. „Kad ir kas jį sukūrė, tai labai sofistikuotas žvalgybinis virusas, veikiantis visame regione, – sakė ekspertas. – Akivaizdu, kad Iranas – prioritetas.“ JAV pareigūnai atsisakė komen tuoti kalbas apie „Flame“. „Daily Mail“ inf.
13
penktadienis, birželio 1, 2012
menas ir pramogos
„Hamletas“ vis dar gyvas Garsiojo Londono „Globe“ (Gaublio – angl.) teatro scena atsiveria lietuviams. Rytoj ir sekmadienį ten bus vaidinama Eimunto Nekrošiaus režisuota Williamo Shakespea re’o tragedija „Hamletas“, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka žinomas muzikantas ir aktorius Andrius Mamontovas. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Bus suvaidinti trys „Hamleto“ spektakliai: rytoj du, o sekmadie nį – vienas. Balandžio 23-iąją – W.Shakes peare’o gimimo dieną – Londone prasidėjo didžiojo anglų drama turgo pjesių festivalis „Globe to Globe“. Tai – Londone vyksian čios 2012 m. olimpiados kultūrinės programos dalis. Šekspyriados fes tivalyje „Globe“ teatre dalyvauja 37 teatro trupės iš įvairių šalių. Prieš šias gastroles „Vilniaus dienos“ žurnalistė kalbėjosi su A.Mamontovu, kuriam režisierius E.Nekrošius metė iššūkį – patikė jo sudėtingą Danijos princo Ham leto vaidmenį. – Ar jaudinatės? Juk vaidinsi te ne paprastame, o ypatinga me teatre, kuriame dirbo ir ku riam pjeses rašė pats Williamas Shakespeare’as? – „Globe“ teatras – antra labai svarbių vietų, kur gali būti parody tas „Hamletas“. Prieš 10 metų jį ro dėme Danijoje, Elsinoro pilyje, da bar – W.Shakespeare’o teatre. Šios dvi vietos su ta pjese labiausiai su sijusios, – Elsinore vyksta pats pje sės veiksmas, o „Globe“ teatre dir bo pats W.Shakespeare’as. Manau, kad bus labai įdomios gastrolės, įdomi patirtis. Aišku, kad jaudulys atsiras. Ne todėl, kad vaidinsime „Globe“ teatre, o todėl, kad pagal jo taisykles spektaklis tu ri būti sutrumpintas – iš 3,5 valan dos ir trijų veiksmų jis turi pavirsti į du veiksmus po valandą. Todėl, kad žiūrovai „Globe“ teat re stovi. Tik balkonuose yra sėdimų vietų. Tai – teatras po atviru dangu mi. Nuo senų laikų buvo sumanyta, kad prastuomenė, vidurinė klasė ga lėtų ateiti į teatrą. Tie žmonės stovė davo apačioje, o balkonuose sėdėda vo turtingieji, aristokratai. Žiūrovai aplink sceną stovės iš trijų pusių – kaip „u“ raidė. Teatro taisyklės nu mato, kad žmogus per veiksmą ne gali išstovėti ilgiau kaip valandą. Mums, aišku, neleidžiama nau doti nei lietaus, nei ugnies. Pavyko išsiderėti dėl ledo lempos. Ją galė sime pakabinti. Didžioji spektak lio dalis bus akcentuota į tekstą – anglai nori girdėti W.Shakespeare’o tekstą kita kalba. – Bet toks vaidinimas bus kaip ir kitas, naujas spektaklis? – Yra šiokia tokia avantiūra. 15 metų vaidinamas spektaklis labai tvirtai įsirėžęs į atmintį. Vaidin damas nebegalvoji, kas bus toliau – daugiau mąstai apie kokius nors niuansus, vaidybos dalykus. O čia reikės galvoti, kas bus toliau, nes kai kurios scenos bus išmestos. Tai bus iškarpyta ir sutrumpinta spek taklio versija be tam tikrų elementų, kurie, mano manymu, labai svar būs. Daugiau kamuoja ne jaudu lys, o rūpestis, kaip tas spektaklis
atrodys, pavyks ar nepavyks tokia jo versija. Net repetuoti ten mums neleidžia – turėsime ateiti, suvaidinti ir tuoj pat išeiti. Taisyklės labai griežtos, anglai tą teatrą labai saugo – jis pusiau muziejus. – E.Nekrošiaus „Hamletui“ – 15 metų. Turbūt nėra paprasta vaidinti Hamletą ir senti kar tu su juo? Ar nejaučiate ženk lų, kad viskas – spektaklį reikia „užraukti“? – Kelis kartus apėmė toks jausmas. Ir su režisieriumi apie tai kalbėjo me, jau prieš gerus penkerius me tus jo klausiau, ką darysime. Visa da atrodo juokingai, kai Hamletą vaidina 50-mečiai aktoriai. Nors pasaulio teatro istorijoje daugiau sia taip ir būdavo, kad tą vaidmenį duodavo patyrusiems, pagyvenu
siems aktoriams. O pjesėje Hamle tas yra maždaug 29-erių. Kai pra dėjau repetuoti, man buvo 29-eri – buvau idealiai to paties amžiaus, kaip ir mano personažas. Tiesą sa kant, tikrai nemaniau, kad spek taklis taip ilgai tęsis. Gegužės 11 d. jam sukako 15 metų. „Hamletas“ pastatytas su labai didele meile, labai daug darbo įdė ta, labai geras jo kolektyvas, kuris per tuos metus dar labiau sutvirtė jo, susicementavo. Tai – irgi vienas tų veiksnių, kurie lemia, kad spek taklis vis dar gyvas. Kartais pa galvoji, jog jau reikia pabaigti, bet jį kur nors suvaidinam, ir jauti, kad jis vis dar veikia, vis dar gyvas. – Turbūt savo personažui su teikiate vis naujų spalvų ir pats šioje pjesėje atrandate ką nors naujo?
– Visada. Kiekviename spektak lyj e ką nors nauj o išs iaišk in u. Staiga kuris nors žodis, sakinys įgauna kitą reikšmę, negu iki šiol manei. Ir pačias spektaklio sce nas po kurio laiko pradedi suvok ti kitaip – atsiranda kitas ma tymas. Svarstai, režisieriaus čia buvo toks sumanymas ar tau taip atrodo? Laikui bėgant atsiranda visai ki toks požiūris į spektaklį – iš kitos pusės. Tai ir įdomiausia. Spektak lis – kintantis meno kūrinys, jis vi sada keičiasi, niekada nebūna kaip koks paveikslas visą laiką vienodas. Tie žmonės, kurie jį matė premje ros dieną ir dabar, pastebi didžiu lių skirtumų. – Gal „Hamletas“ taip ilgai gy vuoja todėl, kad jūs puikiai at liekate pagrindinį vaidmenį?
Pakeitimai: pagrindinį vaidmenį atliekantis A.Mamontovas šiek tiek apgailestavo, kad Londone teks rody
ti iškarpytą spektaklio versiją.
Dmitrijaus Matvejevo nuotr.
– Ne. Visų pirma – puiki spektaklio režisūra. Mano nuomone, tai vie nas puikiausių E.Nekrošiaus kūri nių. Antra, spektaklio kolektyvas, aktorių ansamblis. Jis puikiai vei kia, dera, geri tarpusavio santykiai ir darbe, ir gyvenime. Justi, kad yra kolektyvas. O tai – labai svarbu.
Net repetuoti ten mums neleidžia – tu rėsime ateiti, suvai dinti ir tuoj pat išei ti. Taisyklės labai griežtos, anglai tą teatrą labai saugo. – W.Shakespeare’as sukūrė ne mažai pjesių, jos visos populia rios, žinomos, statomos pasau lio teatruose. Bet garsiausios yra dvi – „Romeo ir Džuljeta“ ir „Hamletas“. Kaip manote, kur slypi „Hamleto“ sėkmės rak tas? Negi tas filosofinis Dani jos princo monologas „Būti ar nebūti“ pjesei suteikė nemir tingumo per amžių amžius? – Aš irgi galvojau, kodėl „Hamle tas“ toks populiarus. Kultas iš jo padarytas, jis iškeltas virš kitų kū rinių. Kaip ir filme, knygoje, taip ir pjesėje svarbiausia – pati istorija. Ji „užkabina“, kiekvienas atran da save tuose herojuose. „Hamle te“ susipina visų žanrų elementai – nuo detektyvo iki meilės istorijos, filosofijos. Pjesėje galima įžvelgti ir politikos, ir žmogiškosios dramos, ir melodramos. Tie vaiduoklių pa sirodymai – mistikos elementai. Kiekvienas šioje pjesėje gali atrasti savo mėgstamą žanrą. „Hamlete“ yra ir meilė, ir išda vystė, ir apgaulė, ir žmogžudystė. Yra visi elementai, kurie būtini me no kūriniuose. Ir tai sudėta į istori ją, kurioje tie elementai organiškai dera. Visi personažai šioje pjesėje miršta ne savo mirtimi. – Gal žinote, kokie ypatingi svečiai žiūrės jūsų spektaklį? – Žinau, kad ateis daug Londono lietuvių. Manau, ateis teatro kriti kų, žurnalistų – žmonių, kurie fes tivalį nušviečia, vertina. Galbūt ateis geras mano draugas Dexteris Fletcheris. Gal atsives porą savo gerų draugų aktorių. Turėtų ateiti Dalia (D.Fletcherio žmona režisie rė Dalia Ibelhauptaitė – red. past.). Kai būnu Londone, visada su Da lia susitinkame, – mudu ne tik mo kykloje buvome vienoje klasėje, bet ir darželyje – vienoje grupėje. Pa žįstami nuo ketverių metų. Londono gatvėse nuolat girdžiu „Laba diena“. Nėra buvę, kad, užėjus į restoraną ar kavinę, ma nęs nebūtų aptarnavę kalbėdami lietuviškai. Turiu tokią mėgsta mą „hamburgerinę“ šalia indiško maisto restorano, net ir ten prieina kas nors iš personalo ir sako „La ba diena“. Dexteris mane nusivedė į labai populiarų rytietišką restora ną. Prie durų stovinti administra torė pasisveikino lietuviškai ir pa kvietė užeiti. Londone tai jau net nebestebina. Daug kur gali susi kalbėti lietuviškai.
14
penktadienis, birželio 1, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
KUR? Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39. KADA? Birželio 3 d. 12 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Vilniaus rotušėje, Didžioji g. 31. KADA? Šiandien 17 val. KIEK? 18 litų.
KUR? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. KADA? Šiandien 19 val. KIEK? 18 litų.
Koncertas Tėvo dienai
Atraskime talentus
Žvėrių kelionė
Vilniuje vyks koncertas Tėvo dienai „Dovana Tėvui“. Jame daly vaus daugelio tarptautinių ir mūsų šalies konkursų laureatas cho ras „Ąžuoliukas“. Koncerte pasirodys visų amžiaus grupių jaunie ji dainininkai. Su „Ąžuoliuku“ koncertuos dainininkė Veronika Po vilionienė, kuri ir ves visą koncertą.
Sostinėje vyks praėjusiais metais atsiradęs ir didelio dėmesio su laukęs Neatrastų talentų festivalis. Pasak renginio organizatorių, šiemet savo sceninius gabumus atskleis dar didesnis būrys vai kų. Kaip ir pernai, festivalyje savo talentus demonstruos ir spe cialių poreikių bei negalią turintys vaikai.
Liūtas Aleksas, zebras Martis, žirafa Melmanas ir hipopotamė Glo rija vis dar puoselėja viltį grįžti į Niujorko zoologijos sodą ir visais įmanomais būdais ketina įgyvendinti savo svajonę. Pašėlusiems žvėreliams filme „Madagaskaras 3“ tenka kirsti Europą, kur ketver tukas prisijungia prie keliaujančio cirko.
KUR? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. KADA? Iki rugpjūčio 26 d. KIEK? 6 litai.
KUR? Vilniaus universiteto bibliotekoje, Universi teto g. 3. KADA? Iki spalio 1 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Birželio 3 d. 19 val. KIEK? 50–70 litų.
KUR? Užupio galerijoje, Užupio g. 3. KADA? Iki birželio 29 d. KIEK? Nemokamai.
Danijos meno žvaigždė
Kelionė aplink pasaulį
Naujas požiūris į pučiamuosius
Maži, bet meniški kūriniai
Sostinėje šiuo metu veikia visame pasaulyje išgarsėjusio šių dienų danų tapytojo, grafiko, skulptoriaus, kino kūrėjo, rašytojo, scenografo Pero Kirkeby raižinių, skulptūrų ir fotografijų paroda „Lignum Vitae“.
Vilniečiai pasitikti vasarą kviečiami kelione ap link pasaulį, prisimenant reikšmingiausius geog rafinius atradimus. Sostinėje veikia paroda „Su Merkatorium aplink pasaulį“ iš senosios kartog rafijos rinkinių.
Vilniaus festivalio koncerte – nuotaikingas Nor vegijos pučiamųjų instrumentų džiazo ansamb lio „The Brazz Brothers“ pasirodymas. Jo humo ru trykštančios interpretacijos provokuoja nau ją požiūrį į varinius instrumentus.
Parodoje „HD.U.O“ žiūrovai pamatys keturiolika naujausių Dano Tamašausko ir Ugnės BlažytėsTamašauskienės dueto sukurtų juvelyrikos dar bų. Kiekvienas jų darbas yra kaip mažas meno objektas.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 Pinigų karta (k). 11.00 „Akiračiai“. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus sąsiuvinis. 12.15 „Senis“ (N-7) (k). 13.30 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k) (subtitruota laida). 14.00 Bėdų turgus (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Vaikų gynimo dienai. Koncertas-akcija „Švarus pajūris“. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. Sportas. Orai. 21.15, 22.15 Duokim garo! Finalas. 22.10 Loterija „Perlas“. 23.15 Trileris „Varnas. Išsigelbėjimas“ (JAV, Vokietija, 2000 m.) (N-14).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (9) (k). 7.20 „Agentas Šunytis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7).
LTV 21.15 val.
9.45 Valanda su Rūta (k). 11.15 Farai (N-7) (k). 12.10 „Mentalistas“ (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Nugalėtoja“. 13.40 „Agentas Šunytis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Meilės miestas“. 17.40 Būk mano meile! (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.14 Sportas. 19.17 Orai. 19.19 Žvaigždžių duetai. Vaikų diena. Speciali laida Vaikų gynimo dienai. Dalyvauja Mia su sūnumi, M.Gelažnikas su dukra, V.Cololo su dukra, L.Kazlauskienė su dukra, R.Voitechovskaja su dukra, M.Jampolskis su tėčiu, J.Paulauskienė su dukra. 21.15 Veiksmo komedija „Kaip diena ir naktis“ (JAV, 2010 m.) (N-7). 23.30 Veiksmo trileris „Kulkų kruša“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 1.20 Siaubo trileris „Padaras“ (JAV, 1982 m.) (N-14).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 11.00 Šok ir lieknėk.
LNK 19.19 val.
13.40 „Viešnios iš praeities“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“ (2). 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Gyvenimas yra gražus. 20.10 Komedija „Šarlotės voratinklis“ (JAV, 2006 m.). 22.00 Kriminalinė komedija „Ar gali būti blogiau?“ (JAV, 2001 m.). 0.05 Komedija „Nevykėlių komanda“ (JAV, 2007 m.). 1.45 Nuotykių f. „Gelbėtojai. Havajietiškos vestuvės“ (JAV, 2003 m.).
18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Komiška parodija „Hitler Kaput!“ (Rusija, Ukraina, 2008 m.) (N-7). 23.25 Amerikietiškos imtynės (N-14). 0.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 1.30 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
BTV
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 Uraganų persekiotojai. Realybės dokumentika (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Venesuela– Londonas. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Ilgai ir laimingai. 14.45 Negaliu tylėti.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 „Milijonieriai“ (k). 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 „Gyvenimo spalvos“ (k). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 11.30 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 12.30 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.30 „Pragaro virtuvė“ (N-7). 15.30 „Amerikos talentai“. 16.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 17.30 Tausok. Keiskis. Keisk pasaulį. 18.00 Žinios.
TV3 20.10 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 14.30 val.
15.45, 16.10 Dok. f. „Vyras ir 20 jo vaikų“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 BBC pristato: „Jaunikliai“. 18.20 Super L.T. 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.37 Orai. 21.40 Lietuva–Venesuela– Londonas. 21.55 Vertas kinas. Istorinė drama „Karalienė“ (Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Italija, 2006 m.) (N-7). 0.05 „Zona“ (N-14).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–Kauno „Žalgiris“ . 15.20 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Gescrap Bizkaia“–„Zaragoza“. 17.10 Šešių nacijų regbio turnyras. Airija–Anglija. 19.15 Sportas LT. Jaunimo ir veteranų kultūrizmo čempionatas. 20.15 Sportas LT. Kauno dviračių maratonas 2012. 20.45 Olimpinės žaidynės. 21.15 Sporto metraštis. 21.25 Futbolo dievai. Raúlis. 21.55 Vimbldono turnyro legendos. B.Borgas ir J.McEnroe (1980 m.). 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
lietuvos ryto tv 17.20 val.
15
penktADIENIS, birželi0 1, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Sapiegų rūmų An takalnyje restaura cija prasidėjo ma loniomis staigme nomis. Projekto va dovas architek tas restauratorius Evaldas Purlys, pir mame rūmų aukš te, šalindamas tin ko sluoksnį, aptiko unikalų Sapiegų epochos ženklą – lentelę su lotynišku užrašu.
siūlo darbą Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 965644
statyba UAB „IRDAIVA“ dirbti Vilniuje ir Kaune reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, mūrininkai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414. 965515
UAB „IRDAIVA” reikalingi mūrininkai dirbti Vilniuje ir Kaune. Kontakt. tel. 8 659 38 414, 8 659 38 437, 8 659 38 480. 962185
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi santechnikai-montuotojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 414, 8 659 38 598. 965507
paslaugos UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 965736
didžiuliai rūmai kare pavargusį ramioje taikoje saugos. 1691 Viešpa ties metai“, – skelbia užrašas ant rastos lentelės.
Kultūros paveldo departamento nuotr.
Darbus lydi atradimai Rezidencijos klestėjimo laikais ji puošė rūmų fasadą. Puikiai išli kusioje lentelėje parašyta: „An takalnis nuo seno didvyrių poilsis. Iš griuvėsių pakilę didžiuliai rū mai kare pavargusį ramioje taiko je saugos. 1691 Viešpaties metai.“ Pasak E.Purlio, pastato viduje ši lentelė buvo įmūryta lenkmečiu, kai 1927–1928 m. vyko rūmų re konstrukcija. E.Purlys džiaugiasi ir neseniai aptiktais polichromijos elemen tais ant langokraščių bei autentiš ka tualetų sistema laiptinėse. Vie noje laiptinių ji gerai išsilaikiusi, kitoje išlikusi tik žemutinė dalis. Labiausiai restauratorių nustebi no šioje sistemoje panaudoti ke raminiai vamzdžiai su glazūruotu vidumi, liudijantys modernumą. E.Purlys teigia iki šiol nieko pa našaus to laikotarpio statiniuose neregėjęs. Kultūros paveldo departamen to, administruojančio Sapiegų rūmus, direktorė Diana Varnaitė sako, kad naujausi atradimai yra
Diana Varnaitė:
Nuosekliai atliekami tyrimai atskleidžia vis daugiau baroko vertės ir grožio. ypatingos vertės: „Juk restauruo jamas būtent rūmų raidos baroko periodas. Nuosekliai atliekami ty rimai atskleidžia vis daugiau ba roko vertės ir grožio. Sutvarkius rūmus ketinama paversti juos Viln iaus baroko centr u, kur is reprezentuotų šią kultūrą.“
Kadaise čia gyveno vieni galin giausių LDK didikų – Sapiegos, įta kingų politikų bei žymių karo vadų šeima, daug nusipelniusi ir krašto kultūrai. Antakalnyje Sapiegos įsi kūrė XVII a. pradžioje, kai tuome tis LDK kancleris Leonas Sapiega įsigijo palyginti dar nedidelį žemės sklypą. Vėliau pastatytus repre zentacinius Sapiegų rūmus supo 8 ha parkas, kartu su rūmais sudaręs bendrą barokinį ansamblį. Visa Sapiegų valda apėmė teri toriją nuo Neries upės vakaruose, Antakalnio kalvas, o rytuose ribo josi su Rokantiškių seniūnija, nusi driekusia prie Vilnios upės krantų. Pietuose Sapiegų žemės ribojo si su LDK didikų Pacų valdomis. Pritaikant Sapiegų rūmus vieša jai kultūrinio turizmo infrastruktū rai, numatyta išsaugoti pastato tūrį, barokinio laikotarpio planinę struk tūrą, skliautus, sienų konstrukciją, rūsius, jų skliautus ir struktūrą, sraigtines laiptines, baroko laiko tarpio fasadų dekorą ir jų liekanas. VD inf.
Muziejus atveria duris Septynerius metus rekonstruotas sovietinis Kernavės kultūros na mų pastatas virto archeologijos ir istorijos muziejumi. Jo vadovai sako, kad yra vieninteliai Lietuvo je muziejininkai, eksponuojantys tik tai, ką iškasė.
Kernavės kultūrinis rezervatas pra dėtas kasinėti 1979-aisiais, tačiau iki šių dienų ištirti tik 2 proc. vi sos jo teritorijos. Pasak archeo logų, daiktų, liudijančių, kad čia buvo viena seniausių pasaulio isto rinių vietovių, pakanka. Pirmieji gy ventojai, elnių medžiotojai, į Pajau tos slėnį atėjo 11 tūkst. metų prieš Kristų ir gyveno čia iki 1390-ųjų. Tuomet pirmoji Lietuvos sostinė Kernavė buvo sudeginta iki pamatų. „Tai yra pasaulio paveldo vie tovė, tokių priešistorinių vieto
vių yra tik 71 pasaulyje. Tarp jų ir Stounhendžas, piešiniai olose, ir Kernavė“, – sakė Valstybinio Ker navės kultūrinio rezervato direk cijos direktorius Saulius Vadišius. Kernavės istorija muziejuje pa teikiama rodant, kas yra kasinėjimų vieta, kokiais įrankiais naudojasi ar cheologai. Beje, Kernavę paskelbus pasaulio paveldo vietove, čia ka sinėjama vis mažiau, paviršius tik tiriamas specialia aparatūra. Istorikai atkūrė, kaip gyven vietė atrodė skirtingais laiko tarpiais, pavyzdžiui, XIV a., kai Kernavėje gyveno tuo metu la bai daug – 1200 – žmonių. Salė se yra informacijos ir apie tai, kas tuo metu svarbaus vyko kitose pa saulio vietose. Vaikai ir ne tik jie gali išbandyti savo reakciją medžiotojų ir vidu
ramžių mūšių žaidimuose, pasi tikrinti žinias, atlikdami virtua lius testus. Šalia archeologinių radinių pa teikiama vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kaip eksponatai buvo ga minami ar naudojami. Atkurti lai dojimų papročiai. Archeologijos ir istorijos mu ziejus moderniose patalpose įsi kūrė po septynerius metus tru kus ios sov ietm eč io kultūros namų pastato rekonstrukcijos. Dabar pastate yra ir edukacijos klasė, kur galima susipažinti su senaisiais amatais. Atnaujinta salė, įrengtos eks ponatų saugyklos ir restauravimo dirbtuvės. Pastato rekonstrukcijai valstybė skyrė 16 mln. litų. Mu ziejus duris atveria jau šiandien. VD, lrt.lt inf.
966881
Pranešame, kad yra rengiamas sklypo Tarandės k. (0101/0171:1778) detalusis planas. Organizatorė Rima Juselienė (tel. 8 615 39 982). Rengėjas AS „ARCHITEKA“ (tel. 8 670 79 966). Planavimo tikslas: pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą (vienbučių ir dvibučių namų statybai). 967571
Kelionių
Palikimas: „Antakalnis nuo seno didvyrių poilsis. Iš griuvėsių pakilę
tintas Jonatos Čerašovos nuosavybės teise valdomo žemės ūkio paskirties 16152 kv. m žemės sklypo (kad. Nr. 4103/0300:463), esančio Bukiškio kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas; vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas; planavimo organizatoriai Jonata Čerašova; rengėjas – UAB „Geovisata“, Kalvarijų g. 124, Vilnius, vykdytojas S.Čeponis, kvalifikacijos pažymėjimas Nr. FP-132), pagal kurį žemės sklypas dalijamas į du žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 463-1, kurio plotas 0,7082 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai; žemės sklypą Nr. 463-2, kurio plotas 0,7070 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė, būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 967357
perKa UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953109
Įvairūs Informuoju, kad 2012 m. gegužės 17 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2514 yra patvir-
SMILGYNĖS INDIVIDUALIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ SAVININKŲ BENDRIJOS NARIAMS! 2012 m. birželio 17 d. kviečiamas neeilinis visuotinis bendrijos narių susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Bendrijos įstatų pakeitimas. 2. Bendrijos valdybos narių rinkimai. 3. Bendrijos revizoriaus rinkimai. 4. Lietaus nuotekų šalia kelio įrengimo projekto tvirtinimas. 5. Kiti klausimai. Susirinkimas vyks Smilgų g. 8, Avižienių k., Vilniaus r. Susirinkimo pradžia – 18 val. Savo pasiūlymus prašom pateikti raštu prieš savaitę iki susirinkimo. PIRMININKAS. 965944
Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal anoniminiai alkoholikai gali padėti? Paskambink tel. 8 633 00 020. www.aaar.lt. 966048
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
KRUIZAI PO VIDURŽEMIO JŪRĄ! Neužmirštamos ir įspūdingos atostogos Savona–Ibiza–Barselona–Marselis 4 naktų kruizo kaina – nuo 990 litų asmeniui Ispanija–Italija–Prancūzija 5 naktų kruizo kaina – nuo 1198 litų asmeniui
Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina – nuo 1871 lito asmeniui Egiptas–Izraelis–Jordanija 7 naktų kruizo kaina – nuo 1750 kitų asmeniui Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
KELIONĖS AUTOBUSU Lietuvos ir Žiemgalos (Latvija) pilys ir dvarai 06 23 – 95 Lt Raketinė bazė Žemaitijoje 06 30 – 85 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai – 1397 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija (poilsinė-pažintinė) – nuo 1290 Lt Kroatija – nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas – nuo 619 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas – nuo 2423 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ RYGOS Tailandas (pažintinė-poilsinė) – nuo 5218 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt Graikija, Kreta – 99 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE „Pasaka“ – nuo 550 Lt „Top Fun“ – 640 Lt „Raganė“ – 550 Lt „Energetikas“ – 600 Lt
„Laimingas žmogus – tai aš!“ – 600 Lt „Trimitas“ – 520 Lt „Mažieji Laukystos piratai“ – 370 Lt „Holivudo akademija“ – 599 Lt „Mes jėga“ – 450 Lt „Žaidimų galaktika“ – 450 Lt „Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą“ – 450 Lt „Avataro nuotykiai kartu“ – 450 Lt „Mes šampinjonai“ – 450 Lt „Aplink pasaulį per 7 dienas“ – 499 Lt „Mano pasaulis“ – 595 Lt „Kitas variantas“ – 359 Lt „Dodi“ – 550 Lt (500 Lt iki 06 01) STOVYKLOS UŽSIENYJE Ukrainoje „Pribrežnyj“ – 60 Lt dienai Kryme „Saliut“ – 1699 Lt Bulgarijoje – 1699 Lt Kroatijoje – 2149 Lt Juodkalnijoje 0 1899 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje – 1790 Lt LĖKTUVO BILIETAI* Baku – nuo 1050 Lt Maljorka – nuo 500 Lt *kainos į abi puses
KELTų BILIETAI Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt, į Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Prasidedanti kalendorinė vasara šiluma nelepins. Šiandien daugelyje rajonų lis smarkiai, vietomis su perkūnija. Temperatūra bus 11–16 laipsnių šilumos. Šeštadienį protarpiais palis. Vėjas pietvakarių, vakarų, kai kur sieks 15–18 m/s. Naktį temperatūra 6–9, dieną 10–13 laipsnių šilumos.
Šiandien, birželio 1 d.
+12
+12
Telšiai
+13
Šiauliai
+14
Klaipėda
Panevėžys
+14
Utena
+12
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
4.49 21.45 16.56 17.58 1.44
153-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 213 dienų. Saulė Dvynių ženkle.
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +14 Brazilija +27 Briuselis +17 Dublinas +17 Kairas +36 Keiptaunas +20 Kopenhaga +14
Londonas +19 Madridas +34 Maskva +19 Minskas +19 Niujorkas +22 Oslas +12 Paryžius +22 Pekinas +29
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+12
Alytus
1–8 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+11
+15
+9
+7
5
+8
+12
+8
+4
6
+8
+14
+8
+3
5
šeštadienį
sekmadienį
Tarptautinė vaikų gynimo diena 1434 m. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila. 1803 m. gimė rusų kompozitorius Michailas Glinka. 1929 m. gimė grafikas Stasys Krasauskas. 1937 m. gimė JAV aktorius Morganas Freemanas. 1937 m. gimė Australijos rašytoja Colleen McCul1926 m. gimė JAV kino lough. žvaigždė Marilyn Mon1948 m. gimė poetė Onė roe (tikrasis vardas NorBaliukonytė. ma Jeane Mortenson). 1949 m. gimė LR Seimo
pirmininkė Irena Degutienė. 1973 m. gimė vokiečių supermodelis Heidi Klum. 1974 m. gimė Kanados dainininkė Alanis Morissette. 1980 m. gimė šokėjas, aktorius, režisierius Gytis Ivanauskas. 2006 m. mirė teatro režisierė ir pedagogė Dalia Tamulevičiūtė. 2008 m. mirė prancūzų mados dizaineris Yves’as Saint-Laurent’as.
Šią savaitę laimėkite Susan Elizabeth Phillips knygą „Auksinė mergaitė“ iš „Romantikės kolekcijos“.
Fler Savagar – gražiausia moteris pasaulyje... Visiems, tik ne sau. Ji gyvena gaubiama paslapčių, kurių raktas glūdi praeityje. Fler teko anksti subręsti, gyvenimas jai negailėjo išbandymų. Džeikas Koranda – puikus rašytojas ir kraują kaitinantis Holivudo aktorius. Talentingas, priekabus, irzlus, jis negali pakęsti švytinčių „auksinių mergaičių“. Bet Fler turi kažką, kas priverčia jį pažvelgti atidžiau. Bjaurusis ančiukas, nenutuokiantis, kad jau virto gulbe. Ir kietas vyrukas, ekranų žvaigždė. Ar išdrįs du, regis, visiškai vienas kitam netinkami įsimylėjėliai sudužusių svajonių šalyje paklausyti širdies?
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 5 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Galindė, Jogaila, Justinas, Juvencijus, Konradas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+15
+12
Praha +20 Ryga +15 Roma +24 Sidnėjus +18 Talinas +15 Tel Avivas +33 Tokijas +23 Varšuva +15
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Galvoje bus painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Jautis (04 21–05 20). Norėsite daug kalbėti, nes būsite kupinas idėjų. Tačiau reikėtų stabtelėti ir apsvarstyti planus. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Dvyniai (05 21–06 21). Būsite labai susikaupęs ir greitas. Kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus nepakankamai teisingi, todėl geriau pailsėkite ir nusiraminkite. Vėžys (06 22–07 22). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su įdomiais žmonėmis. Galbūt užmegsite pažintį, kuri ateityje jums bus labai svarbi. Nepraraskite pasitikėjimo savimi ir išspręsite visas problemas. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, norėsite atitrūkti nuo savo pareigų, rutinos. Draugai ir kolegos netrukdys jūsų fantazijoms, bet svajodamas vis dėlto nepamirškite realių įsipareigojimų, nes vėliau galite turėti rimtų nemalonumų. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks tolesnį jūsų gyvenimą. Pasijusite atskirtas nuo draugų, artimųjų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms, net ir nemalonioms. Svarstyklės (09 24–10 23). Ieškosite ko nors neįprasto, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Bet nesistenkite aprėpti to, kas neaprėpiama, juk nuosaikumas ir analizė dar niekam nepadarė gėdos. Skorpionas (10 24–11 22). Atsivėrusios naujos galimybės darbe neatitiks jūsų lūkesčių. Dėl savo jautrumo ir sąžiningumo galite suklysti. Norėdamas išvengti sukrėtimų ir įtampos sukaupkite dėmesį tik į esminius dalykus. Šaulys (11 23–12 21). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis, patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Galbūt taip jūs stengiatės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteikia naujų jėgų? Ožiaragis (12 22–01 20). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Vandenis (01 21–02 19). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Žuvys (02 20–03 20). Laikas patyrinėti savo idealus. Lengvai atskirsite vertingus dalykus nuo menkaverčių. Galite kurti ilgalaikius planus, nes sugebėsite teisingai spręsti sudėtingas problemas.