2012-06-02 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, birželio 2 d., 2012 m. Nr. 128 (1327)

diena.lt TV heROjus

2,50 Lt NEt 38 PROGRA

PaleisTas iš anTsvorio kalėjimo

2012 m. birže lio

2 d.

MOs

+ SavaitėS horoskop as ir Kryžiaž odiS KuLiNariJa tortilijų suktinukai

Taikiklyje

Kur veda širdis

bibLiOTeKa durys į laimę

KiNO FO Te Moteriš ko pavy Lis do

Šiandien priedas sukeltas karas

Tur­tin­ges­nis už svei­kuo­sius Mūsų ne­rei­kia išs­kir­ti, ne­rei­kia iš mūsų šai­py­tis ar ma­ny­ti, kad nie­ko ne­su­ge­ba­me. Taip apie sa­ve ir sa­vo li­ ki­mo bro­lius kal­ ba klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tis Kęstu­tis Gumb­rys. Sėkmin­ gai kar­jerą da­ran­tis vy­ras – įro­dy­mas, kad blo­giau­sia, ką ga­li­ma pa­da­ry­ti gy­ ve­ni­me, tai nu­leis­ti ran­kas.

8p.

Miestas

Vil­nius jiems ta­po ant­rai­siais na­mais Jie skir­tin­gi ir Vil­niu­je at­si­dūrė ne­vie­no­do­mis ap­lin­kybė­mis. Ta­ čiau juos sie­ja meilė Lie­tu­vos sos­ ti­nei. Kaip gy­ve­na mūsų mies­te il­gam įsikūrę už­sie­nie­čiai? 2p.

Miestas

A.Kaušpė­das – garbės pi­lie­tis „Ma­niau, tai la­biau po­li­tikų ti­tu­ las“, – nu­ste­bo mu­zi­kan­tas ir ar­ chi­tek­tas Algirdas Kaušpė­das iš­ girdęs, kad jį siū­lo­ma pa­skelb­ti Vil­niaus garbės pi­lie­čiu.

4p.

i.pepceviciute@diena.lt

Jautė­si toks vie­nin­te­lis

10

Ekonomika

Nau­jas pir­ki­nys – nau­jas mai­še­lis Ko­le­gos: K.Gumb­riui ne­sun­ku bend­rau­ti nei su gir­din­čiais, nei su klau­sos ne­ga­lią, kaip ir jis, tu­rin­čiais ben-

d­ra­dar­biais. Dažnas po­kal­bis neap­siei­na ir be po­kštų.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Lie­tu­va: ana­pi­lin iš­ke­lia­vo ti­kin­čiųjų pamėg­tas nuo­dėmklau­sys J.Tu­nai­tis.

šiandien Pasaulis

Ka­ra­lienės Elž­bie­tos II val­dy­mo 60-me­tis: iššū­kiai, pa­ki­li­mai ir nuo­smu­kiai.

12p.

Ne kartą su E.Ma­siu­liu alaus gėrėme, kalbė­jomės, bet rea­lių re­zul­tatų tai kol kas ne­davė.

Li­be­ralų ir cent­ro sąjun­gos pir­mi­nin­kas Al­gis ­ Čap­li­kas

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė

K.Gumb­rys šiuo me­tu bend­rovė­ je „Ri­mi Lie­tu­va“ eina kai­no­da­ ros asis­ten­to pa­rei­gas. Jo ko­le­gos bend­ra­darbį ver­ti­na la­bai tei­gia­mai: „Kęstu­tis pas mus jau pa­darė kar­ jerą. La­bai ge­rai tvar­ko­si. La­bai mie­ las žmo­gus, vi­sad ma­ lo­nu su juo bend­rau­ti.“

PORTReTas

Tiražas 35 950

Šeštadienis

Ma­rius Jam­ pols­kis laimės paukštę pa­stvėrė tik­rai ne už uo­de­ gos, o už grakš­ čių sparnų. Da­ bar jam – sėkmės me­tas. Ir ne vien dėl to, kad ne­se­ niai sa­vo šir­dies drau­gei 26 metų Re­na­tai Uzial­ kai­tei ak­to­rius ir TV laidų vedė­jas įteikė su­žadė­tu­ 19p. vių žiedą.

6p.

Sportas

Kai ku­rie Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­ro he­ro­jai įvar­dy­ti iš anks­to. Pa­vyzd­žiui, iš visų čem­pio­ na­to da­ly­vių dau­giau­sia rung­ty­nių sa­vo rink­tinė­je su­žaidęs is­panų 18p. var­ti­nin­kas Ikeras Ca­sil­la­s.

TV diena

TV3 pro­jek­to „Šok ir lieknėk“ nu­ galė­to­jas To­mas Tra­cevs­kis sa­ko su­pratęs, ką reiš­kia būti leng­vam, gra­žiam, svei­kam ir lai­min­gam.

31-ų vy­ras gy­ve­nimą at­si­kra­čius 32 ki­log­ramų ­ly­gi­na su išs­va­jo­tu pa­ lei­di­mu į laisvę.

Gy­ven­to­jai, su­da­ry­da­mi tau­py­ mo planą, ne­krei­pia dėme­sio į smul­kmenas, o vers­las iš jų už­ dir­ba mi­li­jo­nus. Ge­riau­sias to pa­ vyz­dys – pir­ki­nių mai­še­liai. 9p.

Me­nas ir pra­mo­g os

Kny­gos da­bar bus ne to­kios gra­žios Va­kar ne­tikė­tai mirė gar­sus gra­fi­ kas, dau­gybės knygų me­ni­nis re­ dak­to­rius Ro­mual­das Oran­tas – ori­gi­na­lus, sa­vi­tos pa­saulė­jau­tos me­ni­nin­kas.

25p.

2

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

miestas

Vil­niu­je už­sie­nie­čius ža­vi Jie skir­tin­gi ir Vil­niu­je at­si­dū­rė ne­vie­no­do­mis ap­lin­ky­bė­mis. Ta­ čiau juos sieja mei­lė Lie­tu­vos sos­ti­nei. Vie­ni čia iš­mo­ko ver­ tin­ti re­tai pa­si­ro­dan­čią sau­lę, ki­tus įkve­pia pa­žin­tis su mū­sų ša­ lies is­to­ri­ja.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Nusp­ren­dė lik­ti Lie­tu­vo­je

Cris­tia­na Bar­bie­ra­to Vil­niu­je gy­ ve­na jau de­vy­ne­rius me­tus, dės­to ita­lų kal­bą. „Lie­tu­vo­je at­si­ra­dau ir at­si­tik­ti­ nai, ir ne vi­sai. Ne­pa­sa­ky­čiau, kad daug ži­no­jau apie šią ša­lį, ta­čiau čia bu­vo drau­gų, ga­vau pa­siū­ly­mą dirb­ti ir dve­jiems me­tams at­vy­kau į Vil­nių. Bent jau taip iš pra­džių ma­ niau, kad at­vyks­tu dve­jiems me­ tams“, – pri­si­mi­nė Cris­tia­na.

Pir­mie­ji Lie­tu­vo­je pra­leis­ti me­tai ne­bu­vo leng­vi. Paš­ne­ko­vei, ne­mo­ kan­čiai nei lie­tu­vių, nei ang­lų kal­ bos, bu­vo sun­ku bend­rau­ti su ap­ lin­ki­niais. Ta­čiau po dve­jų me­tų, kai pa­gal su­tar­tį ji jau ga­lė­jo grįž­ ti į Ita­li­ją, vis­kas pa­si­kei­tė. „Tuos dve­jus me­tus pa­grin­di­nis bar­je­ras bu­vo kal­ba, o ka­dan­gi la­bai mėgs­tu bend­rau­ti, tai man bu­vo la­ bai su­dė­tin­ga kliū­tis. Ir štai po dve­jų me­tų, kai iš­mo­kau lie­tu­vių kal­bos, ga­lė­jau iš­va­žiuo­ti. Bet ko­dėl? Iš­ va­žiuo­ti tuo­met, kai jau mo­ki kal­ bą, bū­tų bu­vu­si tik­ra ne­są­mo­nė. Tik tuo­met ir pra­si­dė­jo nau­jo gy­ve­ni­mo eta­pas. Iš­mo­ku­si lie­tu­vių kal­bos, su­ge­bė­jau įver­tin­ti sa­vo gy­ve­ni­mo čia gro­žį“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vė.

Da­bar jos gy­ve­ni­mas mū­sų sos­ ti­nė­je at­ro­do ga­na įpras­tas: dar­bas, na­mai, pa­si­vaikš­čio­ji­mai, sa­vait­ga­ liai su drau­gais, iš­vy­kos į už­mies­tį.

„Kal­ba yra la­bai svar­bus bar­je­ ras ir as­pek­tas. Jei­gu no­ri vi­sa­ver­ tiš­kai bend­rau­ti, tu­ri mo­kė­ti kal­ bą. Kol ne­mo­kė­jau lie­tu­vių kal­bos, su vie­nais bend­rau­da­vau ang­liš­kai, su ki­tais – pran­cū­ziš­kai“, – pri­si­ mi­nė V.Eyot.

To­kios pat nuo­mo­nės lai­ko­si ir į Vil­nių iš Aust­ri­jos sa­va­no­riau­ ti Ho­lo­kaus­to mu­zie­ju­je prieš me­ tus at­vy­ku­si Na­di­ne Tauch­ner. Jai, kaip ir dau­ge­liui ne­se­niai į sos­ti­ nę at­vy­ku­sių už­sie­nie­čių, iki ga­

Ga­vau pa­siū­ly­mą dirb­ti ir dve­jiems me­tams at­vy­kau į Vil­nių. Bent jau taip iš pra­džių ma­niau, kad at­vyks­tu dve­ jiems me­tams.

Paž­vel­gė iš vir­šaus

lo ne­pa­vyks­ta įveik­ti kal­bos bar­je­ ro. Tie­sa, mer­gi­na pri­pa­žįs­ta, kad dau­gu­ma vil­nie­čių ga­na ne­blo­gai kal­ba ang­liš­kai ar bent jau su­ge­ba šia kal­ba mi­ni­ma­liai su­si­šne­kė­ti. „Du mė­ne­sius mo­kiau­si lie­tu­vių kal­bos, ta­čiau ma­no ži­nios la­bai pa­vir­šu­ti­niš­kos. Tad lie­tu­viš­kai su­ si­kal­bė­ti su žmo­nė­mis ne­ga­lė­čiau, bet par­duo­tu­vė­je, pa­šte ar pa­na­ šio­se įstai­go­se daž­niau­siai pa­kan­ ka ges­tų“, – tei­gė N.Tauch­ner.

Bend­ra­vo su už­sie­nie­čiais

Nuo 2004 m. Vil­niu­je gy­ve­nan­ tis pran­cū­zas Vo­lo­dia Eyot taip pat sėk­min­gai įvei­kė kal­bos bar­je­rą. Iš pra­džių, kol gy­ve­no tik su Vil­niu­je be­si­mo­kan­čiais už­sie­nie­čiais stu­ den­tais, bend­ra­vo vien su jais. Ta­ čiau šiuo me­tu vy­ras pui­kiai kal­ba lie­tu­viš­kai.

Mū­sų pa­šne­ko­vei Lie­tu­vos sos­ ti­nė­je la­biau­siai pa­tin­ka se­na­mies­ tis. Čia mer­gi­na gy­ve­na, pra­lei­džia dau­giau­sia lai­ko. „Įdo­mūs ir pa­sta­tai ana­pus Bal­ to­jo til­to, jie mo­der­nūs ir tuo gra­ žūs. O so­vie­ti­niai dau­gia­bu­čiai, aiš­ku, neįs­pū­din­gi“, – pa­brė­žė ji.

Sos­ti­nė­je mer­gi­na pra­leis dar ke­ lis mė­ne­sius, o pa­skui grįš į tė­vy­ nę. Ar ji no­rė­tų il­gė­liau pa­gy­ven­ti Lie­tu­vos sos­ti­nė­je? Ar šis mies­tas mer­gi­ną taip su­ža­vė­jo, kad ji ne­ga­ lės jo pa­mirš­ti?

No­rė­da­ma bū­ti vi­siš­kai at­vi­ra, N.Tauch­ner pri­si­pa­ži­no: „Ko ge­ro, ne. Vil­nius gra­žus, ypač va­sa­rą. Ja­ me daug par­kų, daug ža­lu­mos. Čia yra kur va­ži­nė­ti dvi­ra­čiu. Ta­čiau tai ne­di­de­lis mies­tas. Tai nė­ra Vie­na, Lon­do­nas ar Ber­ly­nas. Me­tai yra op­ti­ma­lus lai­ko tar­pas, ku­rio pa­ kan­ka Vil­niui pa­žin­ti, ne­ži­nau, ar no­rė­čiau čia lik­ti il­giau.“

Pa­ma­tė vis­ką, ką no­rė­jo

N.Tauch­ner ne­si­gai­li, kad sa­va­no­ riau­ti at­vy­ko bū­tent į šį mies­tą. Iki tol ji ne­tu­rė­jo su­pra­ti­mo, kaip at­ ro­do Lie­tu­va ir Vil­nius. Da­bar ji ne­tgi lin­ku­si Vil­nių dėl se­na­mies­ čių pa­na­šu­mo pa­ly­gin­ti su Aust­ri­ jos mies­tu Gra­cu.

Šak­nys: V.Eyot Lie­tu­va ir Vil­nius nė­ra vi­siš­kai sve­ti­mas re­gio­nas.

Vi­siš­kai ki­taip į Vil­nių žvel­gia Cris­tia­na. At­ro­dy­tų, jos gy­ve­ni­mą vi­siš­kai už­val­džiu­si ru­ti­na. Kaip ir dau­ge­lis vil­nie­čių, ji daug dir­ ba: skai­to pa­skai­tas Ita­lų kul­tū­ ros ins­ti­tu­te, Užu­pio gim­na­zi­jo­je, Dai­lės aka­de­mi­jo­je. Ta­čiau yra da­ ly­kų, ku­rių Cris­tia­na nie­ka­da ne­ pa­mirš­ta, – net pra­lei­du­si de­vy­ ne­rius me­tus Vil­niu­je ji ne­nus­to­ja ža­vė­tis šiuo mies­tu, kas­dien at­ran­ da ką nors nau­jo. „La­bai mėgs­tu fo­tog­ra­fuo­ti. Vi­ suo­met tu­riu su sa­vi­mi fo­toa­pa­ra­tą.

Ei­da­ma per mies­tą po dar­bo ar išė­ ju­si pa­si­vaikš­čio­ti sa­vait­ga­liais kas­ kart su­ran­du nuo­sta­bių, iki šiol ne­ ma­ty­tų vie­tų“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Ypač Cris­tia­nai Vil­nius pa­tin­ ka iš vir­šaus. Ji dar ne­spė­jo ap­si­ lan­ky­ti aukš­čiau­sia­me se­na­mies­ čio sta­ti­ny­je – Šv. Jo­nų baž­ny­čios

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Pas­ta­bu­mas: Cris­tia­na (nuotr.) net po de­vy­ne­rių me­tų, pra­leis­tų Vil­niu­je,

var­pi­nė­je, ta­čiau la­bai pa­mė­go į mies­tą žvelg­ti iš Ber­nar­di­nų baž­ ny­čios pa­lė­pės. „Daž­nai žmo­nės ei­na, sku­ ba ir žiū­ri tik sau po ko­jo­mis. O aš mėgs­tu žiū­rė­ti į vir­šų ar­ba iš vir­ šaus ma­ty­ti mies­tą“, – pa­sa­ko­jo Cris­tia­na.

Pa­sa­ko­ja apie is­to­ri­ją

Ita­lą, pa­sak Cris­tia­nos, sun­ku nu­ ste­bin­ti ar­chi­tek­tū­ros ar­ba is­to­ri­ jos pa­mink­lais. Pa­ti Ita­li­ja yra tar­si vie­nas is­to­ri­jos pa­mink­las. Vis dėl­ to Vil­niu­je gy­ve­nan­ti mo­te­ris į Lie­ tu­vos sos­ti­nės sta­ti­nius žvel­gia ne ma­žiau su­si­do­mė­ju­si, nei į Ro­mos Ko­li­zie­jų ar Pi­zos bokš­tą. „Ita­li­ja pil­na pa­mink­lų, ta­čiau jei­gu pas ma­ne at­va­žiuo­ja drau­ gų iš Ita­li­jos, vi­suo­met tu­riu ką jiems pa­ro­dy­ti Vil­niu­je. Ir la­biau man rū­pi ne vie­nas ar ki­tas pa­sta­ tas, bet pa­sta­tas kaip Lie­tu­vos is­ to­ri­jos ženk­las. Per ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lus sten­giuo­si ita­lams pa­ pa­sa­ko­ti ma­žai ži­no­mą Lie­tu­vos is­to­ri­ją, ypač nau­jau­sių­jų lai­kų is­ to­ri­ją“, – tei­gė Cris­tia­na.

Mo­te­ris bū­ti­nai pa­mi­nė­jo so­viet­ me­čiu ateiz­mo mu­zie­ju­mi bu­vu­sią Šv. Ka­zi­mie­ro baž­ny­čią, Ber­nar­di­ nų baž­ny­čią, ku­ri dar prieš 20 me­tų bu­vo Dai­lės aka­de­mi­jos san­dė­lys. „Vil­n iu­j e yra daug nuo­s ta­ bių da­ly­kų, at­spin­din­čių lie­tu­vių tau­tos is­to­r i­j ą. Čia pat Vil­n iu­ je – Auš­ros var­tų Die­vo Mo­ti­na, Lie­t u­vos glo­b ė­ja. Taip pat ne­ daug kas ži­no, kad ant­ra­me Auš­ ros var­tų aukš­te ant sie­nos ka­bo ve­lio­nio po­pie­žiaus Jo­no Pau­liaus II ke­pu­rės: vie­na bal­ta – po­pie­ žiaus ir vie­na rau­do­na – kar­di­ no­lo. Abi jas po­pie­žius yra pa­do­

va­no­jęs šven­to­vei“, – pa­sa­ko­jo Cris­tia­na.

Ap­lan­ko KGB mu­zie­jų

Dar vie­nas svar­bus ob­jek­tas Cris­ tia­nos ke­ly­je – KGB mu­zie­jus. Paš­ ne­ko­vės nuo­mo­ne, šio­je vie­to­je tu­ rė­tų ap­si­lan­ky­ti kiek­vie­nas, nes bū­tent čia ga­li­ma su­pras­ti, ko­kia tvir­ta ir ryž­tin­ga yra lie­tu­vių tau­ta. „Ži­nau, kad ne vi­si lie­tu­viai mėgs­ta čia ei­ti, nes ši vie­ta pri­me­ na skau­džius jū­sų tau­tos pus­la­ pius, ta­čiau vi­suo­met čia at­ve­du į sve­čius at­vy­ku­sius ita­lus. Nors tai keis­tai skam­ba, ir gal šis žo­dis ne vi­sai tin­ka­mas, man gra­žu pa­ma­ ty­ti, kaip lie­tu­vių ko­va už tė­vy­nę su­ta­po su ko­va už re­li­gi­nę lais­vę.

Ma­ne la­bai ža­vi ši vie­ny­bė“, – lie­ tu­vius gy­rė pa­šne­ko­vė.

Ta­me pa­čia­me mu­zie­ju­je, pa­ sak Cris­tia­nos, ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir tai, kaip lie­tu­viai, ne­pai­sy­da­mi vi­ sų pa­ti­ria­mų sun­ku­mų, troš­ko gy­ ven­ti. „Ita­lai ma­žai ži­no apie trė­mi­ mus į Si­bi­rą. O čia jie su­ži­no, kad lie­tu­viai vi­sais lai­kais troš­ko gy­ ven­ti. Net bū­da­mi už tūks­tan­čių ki­lo­met­rų nuo na­mų, gy­ven­da­mi at­šiau­rio­mis są­ly­go­mis, jie ne­pa­ mir­šo sa­vo tra­di­ci­jų, sa­vo is­to­ri­jos.

Ly­giai kaip na­mie reng­da­vo krikš­ ty­nas, ves­tu­ves. Ir tarp lie­tu­vių sa­ vi­žu­dy­bių bū­da­vo ge­ro­kai ma­žiau nei tarp ki­tų tau­ty­bių iš­trem­tų žmo­nių“, – tei­gė Cris­tia­na.

Lie­tu­vą pa­si­rin­ko at­si­tik­ti­nai

Vo­lo­dia nuo pat sa­vo at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą aki­mir­kos lin­kęs vis­ką šiek tiek mis­ti­fi­kuo­ti. Dok­to­ran­ tū­rą Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­te pla­nuo­jan­tis stu­di­juo­

3

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

miestas

is­to­ri­ja ir mė­ly­nas dan­gus Ko Lie­tu­vo­ je ga­li trūk­ti ita­lui? Ko ge­ ro, sau­lės ir ši­ lu­mos. Sau­lės mū­sų ša­ly­ je kar­tais il­gi­ si ir Cris­tia­na.

Ta­čiau šis il­ge­ sys neuž­go­žia no­ro gro­žė­tis gam­ta.

ne­nus­to­ja ža­vė­tis mies­to gro­žiu ir ne­re­tai fo­tog­ra­fuo­ja.

ti pran­cū­zas į Lie­tu­vą pir­mą kar­tą at­vy­ko prieš aš­tuo­ne­rius me­tus ir nuo to lai­ko čia ap­si­sto­jo. „La­bai ge­rai pri­si­me­nu sa­vo pir­ mą kar­tą Lie­tu­vo­je. Lėk­tu­vas nu­si­ lei­do Vil­niu­je 2004 m. sau­sio 31 d. vi­dur­nak­tį. At­vy­kau čia ga­vęs pen­ kių mė­ne­sių sti­pen­di­ją mo­ky­tis lie­tu­vių kal­bos. No­rė­da­mas gau­ti šią sti­pen­di­ją da­ly­va­vau kon­kur­ se ir... pra­lai­mė­jau. Iš vi­sų pre­ten­ den­tų į de­šimt vie­tų bu­vau vie­ nuo­lik­tas. Ta­čiau vie­nas žmo­gus at­si­sa­kė ga­li­my­bės vyk­ti į Lie­tu­vą, ir tuo­met vie­toj jo pa­kliu­vau aš. Tai ste­buk­las“, – pra­dė­jo sa­vo pa­sa­ko­ ji­mą V.Eyot. „Ku­rį lai­ką su­si­ra­ši­nė­jau su Vo­ ro­ne­žo uni­ver­si­te­tu, siū­liau­si dės­ ty­ti pas juos pran­cū­zų kal­bą, ta­

čiau šis pro­jek­tas ne­pa­vy­ko. Ta­da ga­vau pa­siū­ly­mą ir at­vy­kau į Vil­ nių“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

Pa­mė­go ba­ra­kų gy­ve­ni­mą

Vo­lo­dia Pran­cū­zi­jo­je Sor­bo­nos uni­ver­si­te­te bu­vo bai­gęs is­to­ri­ jos ma­gist­ro stu­di­jas, ta­čiau pra­ mo­kęs lie­tu­vių kal­bos nu­spren­dė stu­di­juo­ti is­to­ri­ją Vil­niaus uni­ver­ si­te­te. „Gy­ve­nau tik­rą stu­den­tiš­ką gy­ ve­ni­mą. 1,5 me­tų pra­lei­dau Sau­lė­ te­kio bend­ra­bu­čiuo­se, kur gy­ve­na dau­gu­ma už­sie­nie­čių. Tai bu­vo la­ bai sim­pa­tiš­ka pub­li­ka. Iš pra­džių dau­giau­sia ir bend­ra­vau tik su už­ sie­nie­čiais“, – dės­tė pa­šne­ko­vas.

Da­bar V.Eyot il­ges­niam lai­kui ap­si­sto­jo Nau­ja­mies­ty­je.

Lai­kas: N.Tauch­ner pa­žin­tis su Vil­niu­mi už­tru­ko me­tus.

Cris­tia­nos Bar­bie­ra­to nuo­tr.

„Yra dve­ji skir­tin­gi Nau­ji­nin­ kai. Ana­pus ge­le­žin­ke­lio tik­rai ne­ sau­gu, la­bai pra­sta pub­li­ka. Ta­čiau šio­je pu­sė­je, ša­lia Bur­biš­kių miš­ ko, la­bai sau­gu. Čia vi­si vie­ni ki­tus pa­žįs­ta, vi­si bend­rau­ja, la­bai ma­ lo­nūs žmo­nės. Ir man pa­čiam ne kar­tą tek­da­vo vi­du­ry nak­ties grįž­ ti na­mo, bet jau­čiau­si vi­siš­kai sau­ gus. Nie­kas ir nie­ka­da ne­bu­vo man nė pu­sės žo­džio pa­sa­kęs“, – ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Lan­ko­si Kal­nų par­ke

žu nak­tį ste­bė­ti žie­mą, kai sny­gu­ riuo­ja ir bal­tos dė­mės lei­džia­si ant že­mės juo­da­me fo­ne“, – dės­tė pa­ šne­ko­vas.

Sau­lės, pa­sak Vo­lo­dios, trūks­ ta ne­bent lie­tu­viš­kam mais­tui. Jis pa­ta­ria lie­tu­viams ga­mi­nant nau­ do­ti dau­giau „sau­lė­tų“ pro­duk­tų: kin­ka­nų, ža­lių­jų cit­ri­nų, man­da­ri­ nų. O mais­tas tu­rė­tų bū­ti ne toks rie­bus.

Me­tai yra op­ti­ma­lus lai­ko tar­pas, ku­rio pa­kan­ka Vil­niui pa­ žin­ti, ne­ži­nau, ar no­ rė­čiau čia pa­si­lik­ti il­giau.

Pa­sak V.Eyot, kal­bė­da­mi apie Vil­ nių dau­ge­lis, ko ge­ro, pa­sa­ky­tų tą pa­tį. Vi­siems pa­tin­ka se­na­mies­ tis, Nau­ja­mies­čio ra­jo­nas. Daug kas ža­vi­si au­ten­tiš­ka Vil­niaus ar­ chi­tek­tū­ra. „Man la­bai pa­tin­ka vi­sas re­gio­ nas. O Vil­niu­je pa­tin­ka se­no­vės dva­sia. Šio mies­to praei­tis yra ža­ vin­ga jau nuo Ge­di­mi­no lai­kų“, – pa­sa­ko­jo Vo­lo­dia.

Ta­čiau vie­na vie­ta V.Eyot Vil­niu­ je yra ypa­tin­ga. Tai Kal­nų par­kas, ku­rį jis va­di­na šven­tuo­ju kal­nu. Čia jis mėgs­ta atei­ti pa­si­vaikš­čio­ti, su­ dė­lio­ti į vie­tas sa­vo min­tis. „Čia yra ir Tri­jų Kry­žių kal­nas.

Vi­sa ši vie­ta, esan­ti pa­čio­je sos­ ti­nės šir­dy­je, yra neį­ti­ki­mai ra­mi, to­dėl ir vi­są par­ką va­di­nu šven­ tuo­ju kal­nu. Atei­nu čia pa­si­vaikš­ čio­ti, ne­re­tai ir nak­tį“, – pa­sa­ko­ jo V.Eyot.

„Žie­mą man pa­tin­ka val­gy­ti ce­ pe­li­nus, ta­čiau taip ir ne­prip­ra­ tau prie lie­tu­viš­ko mais­to. Mes, pran­cū­zai, mėgs­ta­me il­gai val­gy­ti, o Lie­tu­vo­je mais­tas yra so­tus. Jo grei­tai pri­si­val­gai ir tuo­met ma­lo­ nu­mai iš­ga­ruo­ja. Ma­nau, kad lie­ tu­viš­kam mais­tui trūks­ta sau­lės.

Ta­čiau že­mė­je au­gan­čios dar­žo­ vės Lie­tu­vo­je ypač ska­nios, la­bai mėgs­tu ri­di­kė­lius, ska­nios bul­vės.

Ir la­bai patinka šal­ti­barš­čiai, nes bu­ro­kė­liai ska­nūs“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vas.

Ne­val­go lie­tu­viš­ko mais­to

Įver­ti­no gam­tos gro­žį

Nors V.Eyot tė­vy­nė­je sau­lės ge­ro­ kai dau­giau nei pas mus, ši­lu­mos jis vi­siš­kai ne­pa­siilgs­ta. Grei­čiau prie­šin­gai. Jį ža­vi tam­sa ir ypač il­ gi žie­mos va­ka­rai. „La­bai mėgs­tu tam­są ir il­gas nak­tis. O ypač gra­

O ko Lie­tu­vo­je ga­li trūk­ti ita­lui?

Ko ge­ro, sau­lės ir ši­lu­mos. Sau­lės mū­sų ša­ly­je kar­tais il­gi­si ir Cris­ tia­na. Ta­čiau šis il­ge­sys neuž­go­ žia no­ro gro­žė­tis gam­ta. „Ita­li­ jo­je la­bai daž­nai ge­ras oras, ir tu

ne­krei­pi į tai dė­me­sio. Tai at­ro­do sa­vai­me su­pran­ta­ma. O čia vis­ką pra­de­di ver­tin­ti ki­taip. Kai tris sa­vai­tes bū­na ap­si­niau­kę ir iš­ len­da sau­lu­tė, la­bai ja džiau­gie­si, jau­ti jos ši­lu­mą ta­ry­tum iš nau­ jo. Lie­tu­vos gam­ta iš­mo­kė ma­ne džiaug­tis to­kiais, at­ro­dy­tų, pa­ pras­tais da­ly­kais“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė.

Dar vie­nas gam­tos ste­buk­las, ža­ vin­tis už­sie­nie­tę, – dan­gus. Lie­ tu­vo­je jis, pa­sak Cris­tia­nos, la­bai mė­ly­nas. „Be Vil­niaus, Lie­tu­vo­je esu ap­ lan­kiu­si daug vie­tų: Ni­dą, Kry­žių kal­ną, Dzū­ki­jos miš­kus ir eže­rus. Ir ga­liu pa­sa­ky­ti, kad čia la­bai gra­žus dan­gus. Jis bū­na toks mė­ly­nas, jog, ro­dos, yra ar­čiau ta­vęs, ir to­dėl tie­ siog ga­li dur­ti į jį pirš­tu ir pa­siek­ti.

To­dėl fo­tog­ra­fuo­da­ma taip pat esu pa­da­riu­si ne­ma­žai dan­gaus nuo­ trau­kų. O la­biau­siai mėgs­tu fo­ tog­ra­fuo­ti sau­lė­ly­džius“, – kalbė­ jo pa­šne­ko­vė. Į Ita­li­ją – tik ato­sto­gų

Da­bar Cris­tia­na į Ita­li­ją su­grįž­ta tik kar­tą per me­tus – ato­sto­gų. Ir jau po ke­lių sa­vai­čių vėl sku­ba at­gal į Lie­tu­vą, nes Vil­niu­je – jos na­mai. „Kai grįž­tu į Ita­li­ją ato­sto­gų ir šiek tiek pa­bū­nu, vėl jau­čiu tą no­rą va­žiuo­ti į Lie­tu­vą. Vėl no­riu grįž­ti čia, val­gy­ti ce­pe­li­nų.

Lie­tu­viai ma­ne iš­mo­kė pa­trio­ tiz­mo ir tė­vy­nės mei­lės. Nie­ka­da anks­čiau ne­kreip­da­vau dė­me­sio, kad ita­lų kal­ba yra gra­ži, nie­ka­da tiek ne­si­gi­li­nau į Ita­li­jos is­to­ri­ją.

Sa­vo pa­vyz­džiu, sa­vo tė­vy­nės mei­ le lie­tu­viai pri­ver­tė ir ma­ne la­biau do­mė­tis sa­vo gim­ti­ne“, – šyp­so­jo­ si moteris.

4

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

miestas

22p.

D.Vinokurovas – stereotipus laužantis plaukų stilistas.

Me­ras – pir­mas prie lėkš­tės

Gaus „me­da­lį“

Sos­ti­nė­je va­kar pra­si­dė­jo Ra­mio­jo van­de­ny­no / Azi­jos ša­lių vir­tu­vių die­nos. Vil­niaus Ro­tu­šės aikš­tė­je, nors li­jo, vi­sam sa­vait­ga­liui įkur­ti Ry­tų Azi­jos ša­lių na­cio­na­li­nių vir­ tu­vių pa­vil­jo­nai.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba Al­ gir­dui Kauš­pė­dui ke­ti­na su­teik­ti Vil­ niaus mies­to gar­bės pi­lie­čio var­dą. „Tik­rai? Ma­niau, tai la­biau po­li­ti­kams ski­ria­mas ap­do­va­no­ji­mas...“ – nu­ste­bo žy­mus mu­zi­kan­tas ir ar­chi­tek­tas.

„Į šven­tę at­vy­ko pro­fe­sio­na­ lūs meist­rai iš In­di­jos, Ja­po­ni­jos, Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų, Ki­ ni­jos, Ko­rė­jos ir Tai­lan­do, taip pat ge­riau­si Lie­tu­vos vi­rė­jai. Sos­ti­nės cent­ras kve­pės Ry­tų Azi­ja ir bus ga­li­ma pa­ra­gau­ti pa­čių eg­zo­tiš­ kiau­sių pa­tie­ka­lų, ku­rių kai­na ne­ tu­rė­tų vir­šy­ti 12 li­tų“, – sa­kė Vil­ niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas.

Jis aikš­tė­je ap­si­lan­kė dar prieš ofi­ cia­lų ren­gi­nio ati­da­ry­mą ir su­sku­bo ra­gau­ti, ką mū­sų mies­to gy­ven­to­ jams siū­lo iš Azi­jos at­vy­kę vi­rė­jai.

Tra­di­ci­nę Tai­lan­do vir­tu­vę pri­ sta­to spe­cia­liai į Lie­tu­vą at­vy­ kę iš­skir­ti­nių ir vi­sa­me pa­sau­ly­je ver­ti­na­mų tai­lan­die­čių res­to­ra­nų vi­rė­jai, ki­nų vir­tu­vės pa­vil­jo­ne na­ cio­na­li­nių pa­tie­ka­lų sa­vi­tu­mą at­ sklei­džia pro­fe­sio­na­lūs še­fai iš Ki­ ni­jos Guan­džou mies­to.

Ja­po­nų su­šių ga­mi­ni­mo su­bti­ly­ bes vil­nie­čiams de­monst­ruo­ja ja­ po­nų na­cio­na­li­nio „Cher­ry Blos­ som“ fes­ti­va­lio vy­riau­sia­sis su­šių še­fas Ken­sa­ku Yos­hi­da.

Pie­tų In­di­jos vir­tu­vę, ku­rios dau­gu­ma val­gių be­veik ne­si­ski­ria

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Gur­ma­nas: Azi­jos vir­tu­vės ska­nės­tų pir­ma­sis su­sku­bo ra­gau­ti sos­ti­

nės me­ras A.Zuo­kas.

nuo to, kas In­di­jo­je bu­vo ga­mi­na­ma prieš 500 me­tų, rep­re­zen­tuo­ja In­ di­jos res­to­ra­nų ku­li­na­ri­jos vir­tuo­ zai. Vil­niu­je įsi­kū­ręs in­dų res­to­ ra­nas pri­sta­to po­pu­lia­rius Šiau­rės In­di­jos val­gius.

Ro­tu­šės aikš­tė­je taip pat pri­sta­ to­ma jū­rų gė­ry­bė­mis ir ry­žių įvai­ ro­ve pa­si­žy­min­ti Ko­rė­jos na­cio­na­ li­nė vir­tu­vė. Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų ku­li­na­ri­ją, ku­riai įta­kos tu­rė­jo įvai­rių ša­lių kul­tū­ros, rep­ re­zen­tuo­ja vi­rė­jai ir su­pa­žin­di­na

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

su Ra­mio­jo van­de­ny­no re­gio­nui bū­din­gu mais­tu.

Spe­cia­liai Ro­tu­šės aikš­tė­je su­ konst­ruo­tas rin­gas, ku­ria­me vyks muai tai meist­rų iš Ko­pen­ha­gos ir Vil­niaus pa­si­ro­dy­mai. Juos pa­pil­ dys jo­gos ir tai či už­siė­mi­mai, Ry­tų dvi­ko­vų: ko­bu­do, ai­ki­do, ving tsun, kung fu, su sa­mu­ra­jų fi­lo­so­fi­ja sie­ ja­mo ken­do, ka­ra­tė, Viet­na­mo niat nam ir ko­rė­jie­tiš­ko tek­von­do pa­ro­ do­mo­sios pro­gra­mos.

„Ne­ži­nau, ar aš ver­tas, la­bai ne­ ti­kė­ta, – nu­ste­bin­tas ir steng­da­ ma­sis su­si­kaup­ti kal­bė­jo A.Kauš­ pė­das. – Ma­niau, kad toks var­das bū­na su­si­jęs su aki­vaiz­džiai Vil­ niui dir­ban­čiais žmo­nė­mis, pa­ vyz­džiui, me­rais...“

Jei­gu taip pa­ger­bia­ mas fak­tas, kad bū­ tent čia pra­si­dė­jo tas dai­nin­gas iš­si­ lais­vi­ni­mas nuo so­ vie­tų oku­pa­ci­jos, tuo­met – ge­rai.

VD inf.

Gru­pės „An­tis“ ly­de­ris pri­pa­ ži­no į to­kius da­ly­kus, kaip ti­tu­lai, gar­bin­gi var­dai ar me­da­liai, žiū­ rin­tis su šio­kia to­kia iro­ni­ja. „Dai­na­vo­me kaž­ka­da vie­no­je dai­no­je: „Duo­kit me­da­lį – mė­ly­ną ža­lią.“ Gal­būt to­kia ini­cia­ty­va ki­ lo dėl to, kad šie­met „Ro­ko mar­

šams“ su­kan­ka dvi­de­šimt me­tų.

Pir­mo­jo „Ro­ko mar­šo“ kon­cer­ tas įvy­ko bū­tent Vil­niu­je, bu­vu­ sia­me „Di­na­mo“ sta­dio­ne. Jei­gu taip pa­ger­bia­mas fak­tas, kad bū­ tent čia pra­si­dė­jo tas di­dy­sis, ne prie­var­ti­nis, o dai­nin­gas iš­si­lais­ vi­ni­mas nuo so­vie­tų oku­pa­ci­jos, tuo­met – ge­rai“, – sa­kė Lie­tu­vos Są­jū­džio ta­ry­bos na­rys.

Mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das, A.Kauš­pė­do ma­ny­mu, su­tei­kia mo­ra­li­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų: bū­ ti pa­vyz­džiu vi­suo­me­nės aky­se, bū­ti la­biau pa­si­tem­pu­siam, vi­ suo­me­niš­kes­niam ir la­biau at­ si­da­vu­siam bend­ruo­me­nei, kiek įma­no­ma pa­dė­ti Vil­niui. „Esu ga­vęs pa­na­šų ap­do­va­no­ ji­mą Kau­ne už nuo­pel­nus Kau­no mies­tui ir bend­ruo­me­nei (San­ ta­kos gar­bės ženk­lais me­ro ap­ do­va­no­ja­mi Kau­nui ir Lie­tu­vai nu­si­pel­nę kau­nie­čiai, A.Kauš­ pė­das ap­do­va­no­tas 2012 m. ko­ vą – red. pa­st.). Pats bū­da­mas vil­nie­tis, Kau­ne ne­ma­žai pra­ gy­ve­nau, esu pa­sta­tęs ten li­go­ ni­nių. Kau­no gy­ve­ni­me taip pat ban­dau ak­ty­viai da­ly­vau­ti, kaip ir Vil­niaus“, – pa­sa­ko­jo ar­chi­ tek­tas.

Į kar­je­rą ve­da tin­k Rū­ta Gri­go­ly­tė Ar vieš­bu­čio res­to­ra­ne tik­rai pri­ va­lo bū­ti pa­ties­tos tik bal­tos stal­ tie­sės, jei pa­čiam vieš­bu­čio sa­vi­ nin­kui la­biau pa­tik­tų juo­da ar mar­ ga? Ko­dėl vie­ni vieš­bu­čiai vos iš­gy­ ve­na, o ki­ti au­ga tar­si ant mie­lių? „Sve­tin­gu­mo fi­lo­so­fi­ja“

Žmo­nes dirb­ti vieš­bu­čiuo­se ruo­ šian­čių aukš­tų­jų mo­kyk­lų spe­ cia­lis­tai tei­gia, jog tik at­ro­do, kad pra­dė­ti dar­bą vieš­bu­ty­je ga­ li­ma atė­jus ko­ne iš gat­vės. Iš tie­ sų ir šio­je sri­ty­je la­bai svar­bus iš­ si­la­vi­ni­mas.

Su tuo su­tin­ka ir sos­ti­nės vieš­ bu­čių šei­mi­nin­kai. Jie tei­gia, kad kon­ku­ren­ci­nė­je ko­vo­je ge­riau bran­ges­nis, bet sa­vo rei­ka­lą iš­ ma­nan­tis spe­cia­lis­tas.

Tad vis dau­giau žmo­nių, ypač jau­nų, ku­riuos vi­lio­ja so­li­di kar­ je­ra pres­ti­ži­niuo­se pa­sau­li­nio gar­so vieš­bu­čiuo­se, su­vo­kia šių stan­dar­tų iš­ma­ny­mo ver­tę ir sa­ vo ke­lią į sėk­mę pra­de­da nuo tin­ ka­mo iš­si­la­vi­ni­mo. „No­rin­čių dirb­ti vieš­bu­čiuo­se yra tik­rai daug, dip­lo­muo­tų spe­ cia­lis­tų taip pat ne­ma­žai. Ta­čiau to­kių pro­fe­sio­na­lų, ku­rie iš­ma­ ny­tų ne tik vieš­bu­čio ad­mi­nist­

Po­žiū­ris: tu­riz­mo sri­ties spe­cia­lis­tams neuž­ten­ka tie­siog bū­ti pa­

slau­giems, kad bū­tų lai­ko­mi sve­tin­gais pa­gal vi­suo­ti­nai pri­pa­žin­tus stan­dar­tus. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

5

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

– ne mė­ly­ną, ne ža­lią

Už „Alio, ma­ma“ ka­lės 4 me­tus Vil­niaus mies­to 1-asis apy­lin­kės teis­mas už su­kčia­vi­mus te­le­fo­nu ka­lė­ti nu­tei­sė bu­vu­sį Aly­taus pa­ tai­sos na­mų ka­li­nį. Anks­čiau ne kar­tą teis­tas 20-me­tis tu­rės ka­lė­ti ket­ve­rius me­tus.

Staig­me­na: apie Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos spren­di­mą A.Kauš­pė­das ne­ži­no­jo.

Min­dau­go Ažu­ši­lio nuo­tr.

Lie­tu­vių – ma­žu­ma Vil­niaus mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das nuo 1996 m. su­tei­kia­mas už ypa­tin­gus nuo­pel­nus Lie­tu­vos Res­pub­li­kai ir Vil­ niaus mies­tui. Gar­bės pi­lie­čiui įtei­kia­ mas auk­su deng­tas me­da­lis (dai­li­nin­ kė Skais­tė Ži­lie­nė), ku­ria­me pa­vaiz­duo­ tas Vil­niaus mies­to her­bas. Taip pat įtei­ kia­mas liu­di­ji­mas, ku­ris re­gist­ruo­ja­mas mies­to Gar­bės pi­lie­čių kny­go­je.

Vil­niaus gar­bės pi­lie­čio var­dą iki šiol yra ga­vę dau­giau ne­lie­tu­vių kil­mės as­me­nų.

Iki šių me­tų mies­to gar­bės pi­lie­čiais jau yra pa­skelb­ti: Is­lan­di­jos eko­no­mis­ tas, po­li­ti­kas, dip­lo­ma­tas Jónas Bald­ vi­nas Han­ni­bals­so­nas (1996 m.), 40asis JAV pre­zi­den­tas ir 33-iasis Ka­li­ for­ni­jos gu­ber­na­to­rius Ro­nal­das Wil­ so­nas Rea­ga­nas (1996 m.), vio­lon­če­li­ nin­kas, di­ri­gen­tas, me­ce­na­tas Mstis­ la­vas Leo­pol­do­vi­čius Rost­ro­po­vi­čius (2000 m.), lie­tu­vių ka­ta­li­kų dva­si­nin­ kas Ka­zi­mie­ras Va­si­liaus­kas (2000 m.), lie­tu­vių kil­mės len­k ų ra­šy­to­

jas, poe­tas, li­te­ra­tū­ros moks­li­nin­kas Czes­ła­was Mi­łos­zas (2001 m.), bu­vęs JAV Kong­re­so pir­mi­nin­kas Joh­nas Den­nis Has­ter­tas (2001 m.), Lie­tu­vos poe­tas, dra­ma­tur­gas, ver­tė­jas, vi­suo­ me­nės vei­kė­jas Jus­ti­nas Mar­cin­ke­ vi­čius (2002 m.), JAV po­li­to­lo­gas, so­ cio­lo­gas, vals­ty­bės vei­kė­jas Zbig­nie­ was Brze­zińs­kis (2003 m.), ma­te­ma­ ti­kas, il­giau­siai Vil­niaus uni­ver­si­te­to rek­to­riaus pa­rei­gas ėjęs Jo­nas Ku­bi­ lius (2006 m.).

­ka­mas iš­si­la­vi­ni­mas ra­vi­mo da­ly­kus, bet ir iš­ma­ny­ tų bend­rą sve­tin­gu­mo fi­lo­so­fij­ ą, ge­bė­tų ja va­do­vau­tis kiek­vie­ ną dar­bo aki­mir­ką, la­bai trūks­ ta. Tu­ri­me su­vok­ti, kad vieš­bu­ čio dar­buo­to­jai at­sto­vau­ja ne tik darb­da­viui, bet ir sa­vo mies­tui, ša­liai. Ir tai tu­ri įta­kos kiek­vie­ nam iš mū­sų, vi­sai vi­suo­me­nei“, – tvir­ti­no „Le Me­ri­dien Vil­lon“ per­so­na­lo di­rek­to­rė Sta­nis­la­va Bruch. Įvy­ko reikš­min­gų po­ky­čių

Šiai min­čiai pri­ta­rė taip pat Tarp­ tau­ti­nės tei­sės ir vers­lo aukš­to­sios mo­kyk­los (TTVAM) at­sto­vai, tu­ riz­mo bei vieš­bu­čių sri­ties spe­cia­ lis­tus ren­gian­tys nuo 1999-ųjų. „Nors mū­sų tu­riz­mo ir vieš­ bu­č ių ad­m i­n ist­ra­v i­m o stu­d i­ jų pro­gra­ma vi­suo­met bu­vo la­bai po­pu­lia­ri, o mū­sų ab­sol­ven­tai ne­ si­skun­džia ne­ga­lin­tys ras­ti dar­bo, su­vo­kia­me, kad šio­je sri­ty­je, ir ne tik Lie­tu­vo­je, per pa­sta­rą­jį lai­ką įvy­ko reikš­min­gų po­ky­čių. Kaž­ ka­da rin­kos po­rei­kis bu­vo „sku­ biai ir daug“, da­bar aukš­čiau­ sios kla­sės vieš­bu­čiai jau dai­ro­si tik la­bai pro­fe­sio­na­lių dar­buo­to­ jų. Kar­tais pro­fe­sio­na­lu­mo įgy­ ja­ma dir­bant už­sie­ny­je. Ta­čiau tai bran­gus, ne­la­bai efek­ty­vus ir ne vi­suo­met pa­ti­ki­mas bū­das. Juk pro­fe­sio­na­lu­mas su­vo­kia­mas ne tik kaip bū­ti­nų ži­nių ir ge­bė­ji­mų

pa­ke­tas, bet ir kaip žmo­gaus mąs­ ty­mo bū­das, iš­ti­sa sve­tin­gu­mo fi­ lo­so­fi­ja“, – aukš­to­sios mo­kyk­los po­zi­ci­ją ko­men­ta­vo TTVAM di­ rek­to­rė Gi­ta­na Jur­ge­lai­tie­nė, pa­ klaus­ta apie TTVAM ga­li­my­bes pa­dė­ti tu­riz­mo ir vieš­bu­čių vers­ lui Lie­tu­vo­je.

„Iš sa­vo pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad toks pra­na­šu­mas šian­die­nė­je dar­bo rin­ko­je ab­sol­ven­tams su­tei­ kia ga­li­my­bę ne tik kad neieš­ko­ti dar­bo, bet iš dau­ge­lio pa­siū­ly­mų iš­si­rink­ti priim­ti­niau­sią“, – tei­gė G.Jur­ge­lai­tie­nė.

Teo­ri­nių ži­nių ne­pa­kan­ka

Iš­kart du dip­lo­mai

Pa­sak jos, su vers­li­nin­kais mo­kyk­ la bend­ra­dar­biau­ja nuo­lat, to­dėl tik­rai ži­no, kas šian­dien jiems ak­ tua­lu, ką ga­li­ma pa­to­bu­lin­ti stu­ di­jų pro­gra­mo­se. „O dėl vieš­bu­čių lū­kes­čių ir po­rei­kių – į vie­ną iš mū­sų stu­di­ jų pro­gra­mų, pa­gal ku­rią stu­den­ tai mo­ky­sis jau nuo rug­sė­jo 1-o­ sios, įdie­gė­me vi­sa­me pa­sau­ly­je pri­pa­žin­tus vieš­bu­čių pra­mo­nės spe­cia­lis­tų ren­gi­mo stan­dar­tus“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Mi­ni­ma Tu­riz­mo in­dust­ri­jos ir vieš­bu­čių val­dy­mo pro­gra­ma skir­ta aukš­čiau­sio ly­gio vieš­bu­ čių dar­buo­to­jams, ku­rie iš es­mės ir su­ku­ria vieš­bu­čio pres­ti­žą bei pri­pa­ži­ni­mą, pa­reng­ti. Anot pa­šne­ko­vės, pa­ti svar­biau­sia ži­nia yra tai, kad ją bai­gę stu­den­tai įgis net du dip­lo­mus: TTVAM su­tei­kia­mą pro­fe­si­nio ba­ka­lau­ro bei Ame­ri­ kos vieš­bu­čių ir ap­gy­ven­di­ni­mo švie­ti­mo ins­ti­tu­to (angl. – Ame­ ri­can Ho­tel & Lod­ging Edu­ca­tio­ nal Ins­ti­tu­te).

Nors Lie­tu­vo­je ne­trūks­ta ir to­kių darb­da­vių, ku­riems tin­ka tik „pi­ gūs“ ir leng­vai pa­kei­čia­mi dar­ buo­to­jai, pa­ma­žu ir mū­sų ša­ly­ je at­si­ran­da tu­riz­mo sek­to­riaus „gran­dų“, ku­riems per­so­na­lo dar­ bo ko­ky­bė itin svar­bi.

Lie­tu­vos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tės Eval­dos Šiš­kaus­kie­nės tei­gi­mu, pro­fe­ sio­na­lų rei­kia ir Lie­tu­vos ka­pi­ ta­lo vieš­bu­čiams, ku­rie eu­ro­pi­ na­me kon­teks­te uži­ma la­bai ge­rą vie­tą. „Jie yra pa­ly­gin­ti nau­ji, sve­ čiai juos ver­ti­na pui­kiai. Ta­čiau la­bai svar­bu, kad į juos atei­tų dirb­ti pra­kti­kos jau įgi­ję jau­ni žmo­nės, o ne tu­rin­tys vien teo­ ri­n ių ži­n ių. To­d ėl džiu­g u, kad tarp aukš­tų­jų mo­kyk­lų at­si­ran­ da to­kių, ku­rios su­ge­ba grei­tai rea­guo­ti į kin­tan­čias rin­kos są­ ly­gas“, – tei­gė E.Šiš­kaus­kie­nė.

Ji taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad Lie­tu­va tam­pa lyg ir kad­rų kal­ve, ku­ri pa­ruo­šia spe­cia­lis­tus dirb­ ti už­sie­ny­je.

Kaip nu­ro­do­ma teis­mo pra­ne­ši­me, V.B. nu­teis­tas už tai, kad, veik­da­ mas bend­ri­nin­kų gru­pė­je, nuo praė­ju­sių me­tų ge­gu­žės vi­du­rio iki praė­ju­sių me­tų lie­pos pa­bai­gos, pri­si­sta­ty­da­mas ta­ria­mai nu­ken­tė­ ju­sių as­me­nų gi­mi­nai­čiu, de­vy­nis kar­tus iš pen­si­jos su­lau­ku­sių as­ me­nų ar ma­ža­me­čių vai­kų ap­gau­ lės bū­du įgi­jo įvai­rių pi­ni­gų su­mų ar ju­ve­ly­ri­nių pa­puo­ša­lų, bui­ti­ nės tech­ni­kos. Vie­nam nu­ken­tė­ ju­sia­jam pa­da­ry­ta ža­la sie­kė nuo 2 tūkst. iki 38 tūkst. li­tų.

Teis­mo nuo­spren­dy­je skel­bia­ma, kad per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą ne­nus­ ta­ty­ti as­me­nys iš Ma­ri­jam­po­lės ir Aly­taus pa­tai­sos na­mų skam­bin­ da­vo šiems nu­ken­tė­ju­siems, pri­ si­sta­ty­da­vo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais, pra­neš­da­vo, kad nu­ken­tė­ju­sių­ jų gi­mi­nai­tis su­ža­lo­jo ki­tą as­me­ nį, to­dėl jam rei­kia at­si­ly­gin­ti. Ta­ ria­mas pa­rei­gū­nas pa­sa­ky­da­vo, kad pi­ni­gų at­vyks pa­siim­ti esą su­ža­lo­ to žmo­gaus gi­mi­nai­tis. Kar­tą bu­ vo pri­si­sta­ty­ta Lie­tu­vos am­ba­sa­ dos Nor­ve­gi­jo­je dip­lo­ma­tu.

Tris kar­tus pa­rei­gū­nais ap­si­me­ tę te­le­fo­ni­niai su­kčiai nu­ken­tė­ju­ sie­siems pa­dik­ta­vo raš­te­lio teks­tą,

kad nu­ro­dy­ta pi­ni­gų su­ma yra su­ mo­kė­ta, o tą do­ku­men­tą pa­si­ra­šy­ da­vo pi­ni­gų paim­ti at­vy­kęs V.B. Per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­li­kus ra­ šy­se­nos eks­per­ti­zę, bu­vo nu­sta­ty­ta, kad šiuos raš­te­lius pa­si­ra­šė V.B. Jis paaiš­ki­no, kad praė­ju­sių me­ tų ko­vą išė­jo iš pa­tai­sos na­mų, kur at­li­ko baus­mę už ana­lo­giš­kus su­kčia­vi­mus.

Po ke­lių mė­ne­sių jam pa­skam­bi­ no esą ne­pa­žįs­ta­mas vy­ras iš pa­ tai­sos na­mų ir pa­siū­lė vėl už­siim­ ti te­le­fo­ni­niu su­kčia­vi­mu: ei­ti pas žmo­nes nu­ro­dy­tais ad­re­sais at­ siim­ti pi­ni­gų ar ki­tų ver­tin­gų daik­ tų už ne­bū­tus įvy­kius. Anot kal­ ti­na­mo­jo, to­kį su­kčia­vi­mo bū­dą pa­tys nu­teis­tie­ji va­di­na „Alio, ma­ ma“. Kal­ti­na­ma­sis teis­mo po­sė­dy­ je be­veik vi­sus su­kčia­vi­mo at­ve­jus pri­pa­ži­no.

VD, BNS inf.

38

tūkst. li­tų

siekė didžiausia vienam nukentėjusiajam padaryta žala.

6

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 2, 2012

Lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Lie­tu­vių kal­bą įtvir­tins vi­sur Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ ros ko­mi­te­to (ŠMKK) pir­mi­nin­ kas kon­ser­va­to­rius Va­len­ti­nas Stun­dys sa­ko, kad nau­jos re­dak­ ci­jos Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­ mas įtvir­tins lie­tu­vių kal­bą vi­so­ se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­se.

Sei­mas Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­ mo nau­jos re­dak­ci­jos pro­jek­tą ir su juo su­si­ju­sius Vie­tos sa­vi­val­ dos įsta­ty­mo, Vals­ty­bi­nės kal­bos ins­pek­ci­jos įsta­ty­mo ir Ad­mi­nist­ ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so at­ski­rų straips­nių pa­kei­ti­mus ki­ tą sa­vai­tę pla­nuo­ja svars­ty­ti ple­ na­ri­nia­me po­sė­dy­je, kaip pra­ne­ šė Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja.

Va­len­ti­nas Stun­dys:

Priė­mus šias pa­ tai­sas, bus su­kur­ta vien­ti­sa vals­ty­bi­nė kont­ro­lės sis­te­ma.

Pa­sak V.Stun­džio, nau­ja­sis įsta­ty­mas įtvir­ti­na lie­tu­vių kal­ bos funk­cio­na­vi­mą vi­so­se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­se, reg­la­men­tuo­ ja vals­ty­bi­nės kal­bos tvar­ky­

bą, kont­ro­lę ir at­sa­ko­my­bę už šio įsta­ty­mo pa­žei­di­mą. „Pro­jek­te iš­sa­miau ir konk­re­ čiau, jei ly­gin­tu­me su da­bar ga­ lio­jan­čiu įsta­ty­mu, nu­sta­to­mos lie­tu­vių kal­bos var­to­ji­mo nor­mos įvai­rio­se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­ se: vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių ins­ ti­tu­ci­jų veik­lo­je, jų san­ty­kiuo­se su ju­ri­di­niais ir fi­zi­niais as­me­ni­ mis, ap­ta­ria­mi rei­ka­la­vi­mai, kaip ap­tar­nau­ti var­to­to­jus ir juos in­ for­muo­ti, vie­šų­jų už­ra­šų nor­mos ir ki­ta“, – kon­ser­va­to­rių iš­pla­tin­ ta­me pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­mas par­ la­men­ta­ras.

V.Stun­dys pa­brė­žė, jog įsta­ty­ me įtvir­ti­na­ma, kad kiek­vie­nas Lie­tu­vos pi­lie­tis tu­ri mo­kė­ti ir gerb­ti lie­tu­vių kal­bą, kad kiek­vie­ nas as­muo tu­ri tei­sę var­to­ti lie­ tu­vių kal­bą ir ja gau­ti in­for­ma­ci­ją vi­so­se vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­ty­se, nea­pe­liuo­da­mas į šią tei­sę.

Ki­tuo­se šio pa­ke­to tei­sės ak­tuo­ se siū­lo­ma įtvir­tin­ti nau­ją vals­ty­ bi­nės kal­bos var­to­ji­mo ir tai­syk­ lin­gu­mo kont­ro­lės sis­te­mą. „Da­bar ją su­da­ro du sa­va­ran­ kiš­ki, jo­kiais val­dy­mo san­ty­kiais ne­su­sie­ti lyg­me­nys – vals­ty­bės, t. y. Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­pek­ci­ja, ir sa­vi­val­dy­bių, t. y. sa­vi­val­dy­bių kal­bos tvar­ky­to­jai. To­kia są­ran­ ga neuž­tik­ri­na kont­ro­lės vi­suo­ ti­nu­mo, ko­ky­bės ir efek­ty­vu­mo.

Priė­mus šias pa­tai­sas, bus su­ kur­ta vien­ti­sa vals­ty­bi­nė kont­ ro­lės sis­te­ma ir Vals­ty­bi­nė kal­bos ins­pek­ci­ja sa­vo funk­ci­jas vyk­dys per te­ri­to­ri­nius pa­da­li­nius“, – sa­kė V.Stun­dys.

Pa­sak ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko, to­kia san­da­ra yra pa­grįs­tos dar­ bo, mo­kes­čių, ap­lin­kos ap­sau­gos, sta­ty­bos, kul­tū­ros pa­vel­do ir ki­tų sri­čių kont­ro­lės ins­ti­tu­ci­jos.

BNS inf.

Nu­krau­ja­vome smar­kiau­siai Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį iš Bal­ti­ jos ša­lių dau­giau­sia gy­ven­to­jų su­ ma­žė­jo Lie­tu­vo­je, o ma­žiau­siai gy­ ven­to­jų skai­čius kei­tė­si Es­ti­jo­je.

Pro­cen­ti­ne skai­čiaus iš­raiš­ka Lie­ tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je gy­ven­to­jų su­ ma­žė­jo pa­na­šiai, apie 13 pro­c.

Pre­li­mi­na­riais per­nai vy­ku­sio vi­suo­ti­nio gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, nuo 2001 iki 2011 m.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo dau­giau nei 400 tūkst.

Kaip ro­do Sta­tis­ti­kos de­par­ ta­men­to duo­me­nys, 2011 m. ko­ vo 1 d. Lie­tu­vo­je bu­vo be­veik 3,54 mln. gy­ven­to­jų, o 2011 m. ša­ly­je bu­vo 3,48 mln. žmo­nių. Tad gy­ ven­to­jų skai­čius per de­šimt­me­tį su­ma­žė­jo apie 13 pro­c.

Es­ti­jo­je nuo praė­ju­sių me­tų gruo­džio iki šių me­tų ko­vo vy­ ku­sio gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­ me­ni­mis, šio­je ša­ly­je gy­ve­na 1,29 mln. gy­ven­to­jų. Pa­ly­gin­ti su anks­tes­nio gy­ven­to­jų su­ra­šy­ mo duo­me­ni­mis, Es­ti­jo­je gy­ven­ to­jų per de­šimt­me­tį su­ma­žė­jo 75 tūkst., tai yra jų šiuo me­tu gy­ve­ na apie 5,5 pro­c. ma­žiau.

Lat­vi­jo­je per­nai vy­ku­sio vi­suo­ ti­nio gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo pre­li­ mi­na­riais duo­me­ni­mis, gy­ven­to­jų per de­šimt­me­tį šio­je ša­ly­je su­ma­ žė­jo maž­daug 13 pro­c. Lat­vi­jo­je 2011 m. gy­ve­no 2,067 mln. žmo­ nių, 309 tūkst. ma­žiau nei 2001 m. su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis.

VD, BNS inf.

Emig­ra­ci­ja: per pa­sta­ruo­sius

10 me­tų mū­sų ša­ly­je gy­ven­to­ jų su­ma­žė­jo apie 13 pro­c.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Šian­dien Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je bus pa­šar­vo­tas Vil­ niaus vys­ku­pas eme­ri­tas Juo­zas Tu­nai­tis. Jis pri­si­ me­na­mas kaip ti­ kin­tie­siems itin at­si­ da­vęs dva­si­nin­kas.

Ne­tek­tis: 84-uo­sius ėju­sio vys­ku­po eme­ri­to J.Tu­nai­čio gy­vy­bė li­go­ni­

nė­je už­ge­so nak­tį į penk­ta­die­nį.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ana­pi­lin iš­ke­lia­vo jautrus nuo­dėmk­lau­sys Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Dar prieš ke­lias die­nas pra­neš­ta, kad 84-uo­siuos ei­nan­tis J.Tu­nai­ tis dėl sun­kios li­gos pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nės rea­ni­ma­ci­jos skyrių. Bu­ vo tei­gia­ma, kad vys­ku­po svei­ka­ta ga­na sun­kios būk­lės ir pa­ma­žu vis silp­nė­ja. Nak­tį į penk­ta­die­nį J.Tu­ nai­čio gy­vy­bė už­ge­so.

Jo dė­me­sys pa­gy­ve­ nu­siai pa­ra­pi­jie­tei, el­ge­tai ar aukš­tiems as­me­nims vi­siš­kai ne­si­sky­rė.

Ve­lio­nis bus pa­šar­vo­tas šian­dien Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ros Šv. Ka­zi­mie­ ro kop­ly­čio­je. Lai­do­tu­vių šv. Mi­šios bus au­ko­ja­mos pir­ma­die­nį, bir­že­lio 4 d., 12 val. Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ro­je.

At­siž­vel­giant į pa­ties J.Tu­nai­ čio pa­gei­da­vi­mą, jis bus pa­lai­do­ tas prie Vil­niaus Šv. Kry­žiaus At­ ra­di­mo (Kal­va­ri­jų) baž­ny­čios.

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­ jos pra­ne­ši­me J.Tu­nai­tis va­di­na­ mas švie­siu ku­ni­gu: „Jis sa­vo gy­ ve­ni­mą dos­niai ati­da­vė vi­siems, ku­riuos jam siun­tė Vieš­pats. Tai mal­dos vy­ras, stip­ry­bės sė­mę­sis iš Eu­cha­ris­ti­jos, uo­laus Li­tur­gi­nių va­lan­dų kal­bė­ji­mo, kas­die­nio ro­ži­ nio mal­dos; varg­šų tė­vas, guo­dęs, šel­pęs, pa­dė­jęs dau­gy­bei žmo­nių, ku­rie nuo­la­tos bel­dė­si į jo du­ris ir dos­nią šir­dį pa­ra­mos bei pa­gal­bos; iš­ti­ki­mas bi­čiu­lis, my­lė­jęs ir puo­ se­lė­jęs drau­gys­tę; Vil­niaus ar­ki­

vys­ku­po pa­gal­bi­nin­kas, rū­pes­tin­ gai ėjęs jam pa­ti­kė­tas pa­rei­gas.“ Vys­ku­pas J.Tu­nai­tis bu­vo žmo­ gus, tar­si suau­gęs su Vil­niaus ar­ ki­ka­ted­ra ba­zi­li­ka. „Vi­są il­gą dva­ si­nin­ko gy­ve­ni­mą, net ir ta­pęs vys­ku­pu, jis bu­vo ypač rū­pes­tin­ gas nuo­dėmk­lau­sys. Kas sek­ma­ die­nį, nė pus­ry­čių ne­val­gęs, sės­ da­vo į klau­syk­lą ir lik­da­vo jo­je iki vi­dur­die­nio ar net ir po­pie­tės, kol ti­kin­čių­jų ei­lė pa­ga­liau iš­tirp­da­ vo“, – ra­šo­ma Vil­niaus ar­ki­vys­ku­ pi­jos ku­ri­jos pra­ne­ši­me. „Ne vie­nas yra liu­di­jęs, kad bū­ tent vys­ku­po J.Tu­nai­čio dė­ka su­vo­ kė tik­rą­ją iš­pa­žin­ties ir as­me­ni­nio dva­si­nio va­do­va­vi­mo pra­smę. Ti­ kin­čių­jų mė­gsta­mas nuo­dėmk­lau­ sys bu­vo ge­riau­sias pa­vyz­dys konf­ rat­rams, ypač jau­niems ku­ni­gams, kaip svar­bu kant­riai iš­klau­sy­ti kal­ čių ir abe­jo­nių sle­gia­mą žmo­gų, ko­kios vil­ties tei­kia pa­guo­dos žo­ dis iš dva­si­nin­ko lū­pų. Tuo ga­lė­ jo įsi­ti­kin­ti kiek­vie­nas, su pa­čiais įvai­riau­siais rei­ka­lais į jį krei­pę­sis Šv. Mi­ka­lo­jaus kle­bo­ni­jo­je anks­tes­ niais ar Ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­jo­je pa­ sta­rai­siais de­šimt­me­čiais. Vys­ku­ pas J.Tu­nai­tis ga­lė­jo pra­leis­ti pie­tus ar va­ka­rie­nę, ta­čiau nė vie­nam nė­ ra pa­sa­kęs: atei­ki­te ry­toj, priė­mi­ mo va­lan­dos bai­gė­si“, – neei­li­nę as­me­ny­bę pri­si­me­na ku­ri­ja. „Jo dė­me­sys pa­gy­ve­nu­siai pa­ ra­pi­jie­tei, el­ge­tai ar aukš­tiems as­ me­nims vi­siš­kai ne­si­sky­rė – kiek­ vie­ną priim­da­vo kaip my­li­mą ir svar­bų krikš­čio­nių bend­ruo­me­ nės na­rį. Bend­ruo­me­nės pa­brė­ži­ mas, žvilgs­nis į žmo­nių san­ty­kius per bend­ruo­me­nės pri­zmę bu­vo iš­ skir­ti­nis vys­ku­po J.Tu­nai­čio bruo­ žas“, – pri­du­ria­ma pra­ne­ši­me.

60 metų tarnystės J.Tu­nai­tis gi­mė 1928 m. spa­lio 25

d. Ro­kiš­kio ra­jo­ne, Sa­lų pa­ra­pi­jos Da­vai­niš­kio kai­me, vals­tie­čių Juo­ zo Tu­nai­čio ir Ma­ri­jos Jur­ge­lio­ny­ tės šei­mo­je. Bu­vo pir­ma­sis vai­kas, tu­rė­jo ke­tu­ris bro­lius ir se­se­rį.

Mo­kė­si Sa­lų pra­džios mo­kyk­lo­je,

vė­liau Ro­kiš­kio gim­na­zi­jo­je, ją 1949 m. bai­gė auk­so me­da­liu. 1949–1950 m. stu­di­ja­vo Vil­niaus uni­ver­si­te­ to Fi­zi­kos ir ma­te­ma­ti­kos fa­kul­te­te ma­te­ma­ti­ką ir ast­ro­no­mi­ją.

1950 m. įsto­jo į Kau­no ku­ni­gų se­

mi­na­ri­ją. Ją bai­gęs 1954 m. rug­sė­jo 12 d. vysk. Ka­zi­mie­ro Pal­ta­ro­ko bu­ vo įšven­tin­tas ku­ni­gu.

Dir­bo Pa­lū­šės, Dūkš­to, Du­bi­čių,

Vil­niaus Šv. Mi­ka­lo­jaus pa­ra­pi­jo­se.

Nuo 1980 m. bir­že­lio pa­bai­gos ėjo

Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos ku­ri­jos no­ ta­ro, tri­bu­no­lo tei­sė­jo, o vė­liau – ofi­ cio­lo pa­rei­gas.

1989 m. bir­že­lį ta­po Vil­niaus ar­ki­

vys­ku­pi­jos ku­ri­jos kanc­le­riu.

Po­pie­žius Jo­nas Pau­lius II 1991 m.

ge­gu­žės 8 d. J.Tu­nai­tį no­mi­na­vo ti­ tu­li­niu Sa­su­ros vys­ku­pu ir pa­sky­ rė Vil­niaus ar­ki­vys­ku­po aug­zi­lia­ ru. Vys­ku­pu kon­sek­ruo­tas 1991 m. ge­gu­žės 19 d.

1992 m. ko­vą Vil­niaus ar­ki­vys­ku­

pas met­ro­po­li­tas Aud­rys Juo­zas Bač­kis pa­sky­rė vysk. J.Tu­nai­tį Vil­ niaus ar­ki­vys­ku­po ge­ne­ra­li­niu vi­ ka­ru. Šias pa­rei­gas ėjo iki 2010 m. ko­vo.

Nuo 2010 m. ko­vo 4 d. bu­vo vys­

ku­pas eme­ri­tas, bet ir to­liau ėjo tri­ bu­no­lo ofi­cio­lo pa­rei­gas.

8

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

savaitės interviu

Li­be­ra­lų vie­ny­bė grimz­ta į mig­lą Trims opo­zi­ci­nėms par­ti­joms pa­skel­bus apie ke­ti­ni­mus nau­jos ka­den­ci­jos Sei­me su­da­ry­ti val­dan­čią­ją koa­li­ci­ją Li­be­ra­lų ir cent­ro są­jun­gos (LiCS) pir­mi­nin­kas Al­ gis Čap­li­kas pri­si­mi­nė jau dau­ge­lį me­tų svars­to­mą, bet dėl po­li­ti­kų am­bi­ci­jų neį­ gy­ven­di­na­mą li­be­ra­lių po­li­ti­nių jė­gų vie­ ny­bės idė­ją.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

– Ko­dėl stai­ga vėl pri­si­mi­nėt LiCS ir Li­be­ra­lų są­jū­džio su­si­ vie­ni­ji­mo ar bent bend­ra­dar­ bia­vi­mo per atei­nan­čius Sei­mo rin­ki­mus idė­ją? Kas to­kio at­si­ ti­ko, kad iš es­mės jau pa­lai­do­ta min­tis vėl grį­žo į po­li­ti­nę dar­ bot­var­kę?

– O ji nie­ka­da ir ne­bu­vo pa­mirš­ta.

Te­be­tu­rim vil­ties, kad anks­čiau ar vė­liau gy­ve­ni­mas pri­vers ją pri­si­ min­ti ir įgy­ven­din­ti.

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis, ži­nia, bu­vo vie­nas po­li­ti­nis įvy­kis, ku­ris pri­ver­tė vėl pa­gal­vo­ti apie po­li­ti­nių jė­gų vie­ny­bę, apie bend­ra­dar­bia­vi­ mą. Trys opo­zi­ci­nės par­ti­jos – so­ cial­de­mok­ra­tai, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos – pa­si­ra­ šė ke­ti­ni­mų pro­to­ko­lą dėl bend­ra­ dar­bia­vi­mo ar­tė­jant nau­jo­jo Sei­mo rin­ki­mams ir dėl pla­nų joms da­ly­ vau­ti for­muo­jant nau­ją val­dan­čią­ją dau­gu­mą bū­si­ma­me par­la­men­te.

To­kio da­ly­ko ne­ga­li ne­pas­te­bė­ ti – trys par­ti­jos vie­šai dek­la­ruo­ja ryž­tą bend­ra­dar­biau­ti ir for­muo­ti nau­ją val­džią.

Tai ska­ti­na vi­sas ki­tas par­ti­jas dar kar­tą ob­jek­ty­viai įver­tin­ti sa­ vo vie­tą ir po­zi­ci­jas po­li­ti­nė­je sis­ te­mo­je, mo­bi­li­zuo­tis, pa­svars­ty­ti apie bend­ra­dar­bia­vi­mą, pa­gal­vo­ti apie per­spek­ty­vas. Kuo mes blo­ges­ ni už tas tris opo­zi­ci­nes par­ti­jas?

– Jūs ti­ki­te, kad tas tri­jų par­ti­ jų su­si­ta­ri­mas nuo­šir­dus, rim­ tas ir tik­rai bus įgy­ven­din­tas?

Juk vis­kas pri­klau­sys nuo Sei­ mo rin­ki­mų re­zul­ta­tų. O jie ga­li bū­ti ir to­kie, kad ku­riam nors iš tų tri­jų su­si­ta­ri­mo da­ly­vių at­si­ vers ki­to­kios po­li­ti­nės per­spek­ ty­vos ir su­si­ta­ri­mas na­tū­ra­liai ne­teks pra­smės?

– Ma­nau, kad tas su­si­ta­ri­mas yra ga­na rim­tas po­li­ti­nis fak­tas. Aiš­ ku, vis­kas pri­klau­sys nuo rin­kė­jų spren­di­mo po kiek dau­giau nei šim­ to die­nų. Jie tik­rai ga­li „su­dė­lio­ti“ nau­ją Sei­mą taip, kad gims ki­to­kia val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja, nei svars­to tos trys opo­zi­ci­nės par­ti­jos, pa­si­ra­šiu­ sios su­si­ta­ri­mą.

Ir vis dėl­to tas su­si­ta­ri­mas tu­rės ne­men­kų po­li­ti­nių pa­da­ri­nių. Nes juos vi­sa­da su­ke­lia po­zi­ci­jų su­de­ ri­ni­mas prieš rin­ki­mus ir dek­la­ra­ vi­mas, kad bus bend­ra­dar­biau­ja­ ma po jų.

– Ko­d ėl so­c ial­d e­m ok­ra­t us, Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­jas pa­va­di­no­te po­pu­ lis­ti­nė­mis?

– Nes jos ir yra po­pu­lis­ti­nės, pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus la­bai

silp­nai vei­ku­sios opo­zi­ci­jo­je. Daug triukš­ma­vo, ma­žo­kai konst­ruk­ty­ viai vei­kė, nors to­mis eko­no­mi­nės kri­zės są­ly­go­mis, ku­rias iš­gy­ve­no­ me, de­rė­jo ro­dy­ti dau­giau konst­ ruk­ty­vu­mo, už­siim­ti ne vien de­ ma­go­gi­ja ir pa­ga­lių kai­šio­ji­mu į ra­tus.

Da­bar jos gal­būt tel­kia jė­gas, imi­ tuo­da­mos ta­ria­mą stip­ry­bę ir ryž­ tą paim­ti val­džią. Tai rim­tas sig­ na­las LiCS bei Li­be­ra­lų są­jū­džiui.

Jei­gu šios dvi li­be­ra­lų par­ti­jos ne­ si­vie­nys ir to­liau atims vie­na iš ki­ tos bal­sus, ga­li at­si­tik­ti taip, kad po rin­ki­mų Sei­me ne­be­bus jė­gos, ku­ri de­ra­mai gin­tų li­be­ra­lias idė­jas ir de­mok­ra­ti­ją.

– O ką į tai at­sa­ko Li­be­ra­lų są­ jū­dis?

– Nie­ko. Jų po­zi­ci­ja ne­pa­si­kei­tė.

Lie­ku op­ti­mis­tas.

Lai­ko dar yra, ga­li­ my­bių su­si­tar­ti ir­gi.

Du­rys su­si­ta­ri­mams pa­siek­ti dar neužt­renk­tos.

– Bū­ta pra­ne­ši­mų, kad šią sa­ vai­tę da­ly­vau­si­te Ma­ri­jam­po­ lė­je su­reng­ta­me V.Adam­kaus kny­gos pri­sta­ty­me ir per šią ke­ lio­nę dar kar­tą ap­tar­si­te ga­li­ my­bes vie­ny­tis su Li­be­ra­lų są­ jū­džiu. Toks po­kal­bis įvy­ko?

– Nu­vy­kau į Ma­ri­jam­po­lę, bet pa­si­kal­bė­jo­me tik su pre­zi­den­tu V.Adam­ku­mi. Nie­ko iš Li­be­ra­lų są­ jū­džio va­do­vy­bės ne­bu­vo. Pre­zi­den­ tas pa­kar­to­jo sa­vo nuo­mo­nę, kad pa­vie­niai, ne­stip­rūs li­be­ra­lai yra pa­ts tas „gro­bis“ tiek kon­ser­va­to­ riams, tiek so­cial­de­mok­ra­tams, tiek ki­tiems po­li­ti­niams opo­nen­tams.

– Koks ka­den­ci­ją bai­gu­sio pre­ zi­den­to Val­do Adam­kaus vaid­ muo ban­dant įgy­ven­din­ti li­be­ ra­lių po­li­ti­nių jė­gų vie­ny­bės idė­ją?

– Pre­zi­den­tas V.Adam­kus jau prieš ke­le­rius me­tus iš­kė­lė šią min­tį ir nuo­sek­liai, ak­ty­viai ją rė­mė bei te­ be­re­mia. Per­nai ru­de­nį jis gar­siai pa­kar­to­jo šią idė­ją.

– V.Adam­kus ga­lė­tų tap­ti su­si­ vie­ni­ju­sios li­be­ra­lios par­ti­jos vė­lia­vi­nin­ku, gal net jos va­do­ vu?

– Ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas nuo­lat pri­me­na po­li­ti­kams apie jų at­sa­ko­my­bę, apie tai, kad ne­tu­ri bū­ti švais­to­mas po­li­ti­nis po­ten­cia­ las, apie bend­ra­dar­bia­vi­mo ir vie­ ny­bės bū­ti­ny­bę. Jo­kių są­ly­gų dėl va­ do­va­vi­mo su­si­vie­ni­ju­siai par­ti­jai jis nie­ka­da ne­kė­lė ir ne­ke­lia.

V.Adam­kaus idė­ja – vie­nin­ga, stip­ri li­be­ra­li po­li­ti­nė jė­ga, ku­ri tu­ ri reikš­min­gos įta­kos Lie­tu­vos po­li­ ti­niam gy­ve­ni­mui.

De­ja, šios idė­jos įgy­ven­di­ni­mas nė­ra pa­ju­dė­jęs iš mir­ties taš­ko.

– Kas dėl to kal­tas?

– Ne kar­tą esu su­si­ti­kęs, kal­bė­jęs su Li­be­ra­lų są­jū­džio pir­mi­nin­ku Eli­ gi­ju­mi Ma­siu­liu ir ki­tais tos par­ti­ jos va­do­vy­bės at­sto­vais. Ne kar­tą alaus gė­rė­me, kal­bė­jo­mės, bet rea­ lių re­zul­ta­tų tai kol kas ne­da­vė.

Li­be­ral­cent­ris­tai daug sy­kių vie­ šai dek­la­ra­vo, kad yra pa­si­ren­gę ieš­ko­ti bū­dų ir for­mų bend­ra­dar­ biau­ti su Li­be­ra­lų są­jū­džiu.

– Jie prieš bend­ra­dar­bia­vi­mą, prieš vie­ni­ji­mą­si?

– Gal pa­sa­ky­kim taip – at­sar­giai, skep­tiš­kai ver­ti­na to­kią ga­li­my­bę.

Man at­ro­do, kad tai po­li­ti­nė klai­ da. Li­be­ra­lios par­ti­jos tu­rė­tų ne­si­ va­do­vau­ti vien am­bi­ci­jo­mis, o, rea­ liai įver­ti­nu­sios si­tua­ci­ją, vie­ny­tis.

La­bai ap­gai­les­tau­ju, kad bent kol kas yra taip, kaip yra. Bet da­rau vis­ką, kad bū­tų ki­taip. Lie­ku op­ ti­mis­tas. Lai­ko dar yra, ga­li­my­bių su­si­tar­ti ir­gi. Du­rys su­si­ta­ri­mams pa­siek­ti dar neužt­renk­tos.

– Kur du ne­su­si­ta­ria, tur­būt tre­čias lai­mi. Šiuo at­ve­ju – Ar­ tū­ras Zuo­kas ir jo par­ti­ja?

– Ne­sup­ran­tu, ko­dėl sa­ko­ma, kad du ne­su­si­ta­ria? Mes nuo­lat kar­to­ ja­me, jog esa­me at­vi­ri ir no­ri­me su­ si­tar­ti, bet ki­ta pu­sė to kaž­ko­dėl ne­ no­ri da­ry­ti. Jei­gu ki­ta pu­sė ne­no­ri, tai ne du ne­su­si­ta­ria, o tie­siog vie­ nas ne­no­ri su­si­tar­ti. O dėl A.Zuo­ ko po­li­ti­nių per­spek­ty­vų – ne­bū­čiau toks jau la­bai tik­ras, kad ta par­ti­ ja su­lauks bent kiek di­des­nės rin­kė­ jų pa­ra­mos.

– Gal Li­be­ra­lų są­jū­džiui ne­pa­ tin­ka, kad į sa­vo gre­tas pri­glau­ dė­te Arū­ną Va­lins­ką ir jo ša­li­ nin­kus?

– Ne­ži­nau, ar jiems tai ne­pa­tin­ka.

Ki­ta ver­tus, po­li­ti­ko­je rei­kia bend­ra­dar­biau­ti at­si­ri­bo­jant nuo as­ me­niš­ku­mų ar as­me­ny­bių, ku­rios to­je po­li­ti­ko­je da­ly­vau­ja. Vie­nam ne­pa­tin­ka vie­nas, ki­tam ki­tas. Tai jau pa­na­šu į vai­kų dar­že­lį, o ne į vals­ty­bės mas­to po­li­ti­ką. Ma­ža, kas ten kam ga­li ne­pa­tik­ti.

– Pa­vo­jus aki­vaiz­dus, kad į nau­ ją­jį Sei­mą ne­pa­teks nei vie­na, nei ki­ta li­be­ra­li par­ti­ja?

– Ma­nau, kad mes tik­rai pa­tek­si­ me. O dėl Li­be­ra­lų są­jū­džio – ne­ ga­ran­tuo­ju.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371

Ne­su­si­kal­ba: LiCS pir­mi­nin­kas A.Čap­li­kas tei­gia, kad jo va­do­vau­ja­ma

par­ti­ja pa­si­ren­gu­si tar­tis dėl bend­ra­dar­bia­vi­mo su Li­be­ra­lų są­jū­džiu, bet šis kaž­ko­dėl to ne­no­ri.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,73 %

–1,37 %

4

pro­c. smu­ko ša­lies naujų lengvųjų au­to­mo­bi­lių rin­ka šie­met, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais.

–0,26 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Įves­tas ­ pa­galvės mo­kes­tis

€

Nuo penk­ta­die­nio poil­sis Pa­lan­ go­je pa­bran­go, nes at­vy­ku­sių į ku­ rortą lau­kia mo­kes­tis už au­to­mo­bi­ lių stovė­jimą kai ku­rio­se gatvė­se ir va­di­na­mo­ji pa­galvės rink­lia­va – mo­ kes­tis už nau­do­jimą­si ku­ror­to inf­ rast­ruktū­ra. Už kiek­vieną nak­vynę Pa­lan­gos sve­čias turės su­mokė­ti li­ tą. Toks mo­kes­tis jau įves­tas Drus­ ki­nin­kuo­se.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3354 DB sva­ras ster­lingų 1 4,3119 JAV do­le­ris 1 2,7851 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7095 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9442 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,8677 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5843 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4465 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8743

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,7203 % –0,2060 % +0,6069 % +0,3333 % +0,0061 % –0,6553 % –0,0741 % –0,9150 % –0,0139 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,87

4,57

2,47

„Kvis­ti­ja“

4,82

4,52

2,45

„Va­koil“

4,84

4,54

2,47

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

82,94 dol. už 1 brl.

98,01 dol. už 1 brl.

Tau­py­da­mi pa­mirš­ta smulk­me­nas Gy­ven­to­jai, su­da­ry­da­mi tau­py­mo planą, kol kas ne­krei­pia dėme­sio į smul­kias iš­lai­ das, o ša­lies vers­las iš jų už­dir­ba mi­li­jo­ nus. Be­ne ge­riau­sias to pa­vyz­dys – iš pir­ mo žvilgs­nio men­kai te­kai­nuo­jan­tys pir­ki­ nių mai­še­liai.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Su­sik­rau­na kal­nus pi­nigų

Be­ne kiek­vieną­kart ap­si­pir­kus pre­ ky­bos cent­re gy­ven­to­jo stal­čiuo­se gre­ta de­šim­ties kitų at­si­gu­la nau­jas pir­ki­nių mai­še­lis. Pre­ky­bos tink­lai pa­ste­bi, kad prekėms su­si­dėti skir­ tų mai­še­lių par­da­vi­mas ne­kin­ta ar­ ba kin­ta ne­daug. Nors gy­ven­to­jai jau la­biau dai­ro­si eko­lo­giškų mai­ še­lių, ei­da­mi ap­si­pirk­ti dar daž­nai juos pa­mirš­ta na­mie.

Kaip sakė bend­rovės „Ma­xi­ma LT“ at­stovė ry­šiams su vi­suo­me­ ne Ol­ga Ma­laš­ke­vi­čienė, pre­ky­bos tink­le pir­ki­nių mai­še­lių par­da­vi­ mas ne­kin­ta jau po­rą metų. Anot jos, šie­met, kaip ir per­nai, per mė­ nesį par­duo­da­ma dau­giau nei 1,5 mln. di­de­lių plas­ti­ki­nių mai­še­lių.

Pre­ky­bos tink­lo „Nor­fa“ at­sto­vo spau­dai Da­riaus Ry­liš­kio tei­gi­mu, per mėnesį vi­so­je Lie­tu­vo­je „Nor­ fa“ par­duo­da apie 1 mln. plas­ti­ki­ nių mai­še­lių, iš jų maž­daug pusė – di­de­li. Jų pa­klau­sa, anot pa­šne­ ko­vo, taip pat iš­lie­ka sta­bi­li.

Vis dėlto bend­rovės „Ri­mi Lie­tu­ va“ viešųjų ry­šių va­dovė Ra­min­ta Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė pa­ti­ki­no, kad tink­le par­duo­damų plas­ti­ki­nių mai­ še­lių skai­čius nuo 2009 m. pra­dėjo mažė­ti, o la­biau­siai – apie 10 pro­c.

– jų su­mažė­jo per 2010-uo­sius. „Tuo me­tu pirkė­jai ypač pra­dėjo domė­tis po­vei­kiu ap­lin­kai, todėl mes pa­si­ūlėme rin­kai naujų ap­linką tau­so­jan­čių mai­še­lių. Pirkė­jai pir­ko dau­giau daug­kar­ti­nių mai­še­lių ar­ ba plas­ti­ki­nius nau­do­jo ke­letą kar­ tų. Ma­no­me, kad tam įta­kos turė­jo ir tau­pu­mas, ku­rio iš­mokė krizė, ir vis dau­giau in­for­ma­ci­jos, kaip ga­li­ ma tau­so­ti ap­linką“, – sakė R.Sta­ nai­tytė-Čes­nu­lienė. Anot jos, šiais me­tais nu­pirktų mai­še­lių skai­čius iš­li­ko toks pat kaip per­nai.

Gy­ven­tojų įpro­čiai ir vos 30 cen­ tų kai­nuo­jan­tys mai­še­liai pre­ky­bos tink­lams at­ne­ša did­žiu­lius pi­ni­gus.

Per mėnesį po 1,5 mln. di­de­lių mai­ še­lių par­duo­dan­tys pre­ky­bos tink­ lai už­dir­ba 450 tūkst. litų, ar­ba 5,4 mln. litų per me­tus.

Kei­čia į eko­lo­giš­kus

Nors pirkė­jai se­nus mai­še­lius dar neap­dai­riai pa­lie­ka na­mie, o prie

kasų daž­nai per­ka nau­jus, į eko­lo­ giją jie žiū­ri jau at­sa­kin­giau. Sa­vo so­cia­linę at­sa­ko­mybę ro­do ir pre­ ky­bos tink­lai.

O.Ma­laš­ke­vi­čienės tei­gi­mu, pre­ ky­bos cent­ruo­se „Ma­xi­ma“ siū­lo­mi išs­kir­ti­nai eko­lo­giš­ki, iš ku­kurūzų krak­mo­lo pa­ga­min­ti, pir­ki­nių mai­ še­liai yra vis po­pu­lia­res­ni. Anot pa­ šne­kovės, šie­met per pir­mus ke­tu­ris mėne­sius pre­ky­bos tink­las jų par­ davė 65 pro­c. dau­giau nei per tą pa­tį lai­ko­tarpį per­nai. Ji tvir­ti­no, kad ža­ da­ma at­nau­jin­ti ir klien­tams siū­lo­ mus daug­kar­ti­nius mai­še­lius.

O.Ma­laš­ke­vi­čienė pa­ti­ki­no, kad pre­ky­bos tink­le ir mai­še­liai pir­ki­ niams su­si­dėti, ir ne­mo­ka­mi vien­ kar­ti­niai prekėms fa­suo­ti skir­ti mai­še­liai yra su EPI prie­du, t. y. ne­ ken­kia gam­tai ir grei­čiau suy­ra. Eko­ lo­giš­kus – grei­tai yran­čius – mai­še­ lius, anot D.Ry­liš­kio, jau po­rą metų siū­lo ir pre­ky­bos tink­las „Nor­fa“.

Įpro­čiai: gy­ven­to­jai dar nepra­tę pir­ki­nių mai­še­lių nau­do­ti ke­lis­kart.

liai vis tiek ne­suy­ra vi­siš­kai – jie suy­ra į daug mažų ga­balė­lių, o tai gam­tai ken­kia dar la­biau“, – sakė R.Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė.

Pre­ky­bos tink­lai ža­da ieš­ko­ti pa­to­ges­nių, mai­še­lių formų, o ne mais­to pre­kių par­duo­tuvė­se jau ga­ li­ma įsi­gy­ti pir­ki­nių krep­šių su ra­ tu­kais. Jie ša­ly­je tarp pirkėjų tam­ pa vis po­pu­lia­res­ni.

Pradė­ti tau­py­ti nuo smulk­menų

Ode­ta Blo­žienė:

Smulk­menų mūsų gy­ve­ni­me yra daug ir gy­ven­to­jai ne­pas­kai­čiuo­ja, kad joms per me­tus iš­leid­žia ne­men­kas su­mas.

R.Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė pa­sa­ ko­jo, kad už­sa­ky­da­mas mai­še­lius pre­ky­bos tink­las ieš­ko kuo pa­ lan­kes­nių gam­tai spren­dimų. To­ dėl nuo 2009 m. vi­si mai­še­liai bu­ vo pa­keis­ti į pa­ga­min­tus iš 33 pro­c. per­dirb­tos med­žia­gos. „Domė­jomės ir suy­ran­čiais mai­ še­liais, ta­čiau pa­si­kon­sul­tavę su gam­to­sau­gi­nin­kais ir at­likę ty­ri­ mus pa­matė­me, kad to­kie mai­še­

Gy­ven­to­jai dar ne­sup­ran­ta, kad, nau­do­da­mi tuos pa­čius mai­še­lius daug kartų, at­neštų nau­dos ne tik gam­tai, bet ir sa­vo ki­še­nei. „Daug­kar­ti­nių mai­še­lių nau­do­ji­ mas Lie­tu­vo­je dar nėra daž­nas reiš­ ki­nys, nors jį pro­pa­guo­ja net pa­ tys pre­ky­bos cent­rai. Kal­bant apie metų biud­že­tus, smul­kias iš­lai­das gy­ven­to­jai pri­ski­ria prie „įvai­rių iš­laidų“ ar­ba „smulk­menų“. Ta­ čiau smulk­menų mūsų gy­ve­ni­me yra daug ir gy­ven­to­jai ne­pas­kai­ čiuo­ja, kad joms per me­tus iš­leid­ žia ne­men­kas su­mas“, – sakė ban­ ko „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to va­dovė Ode­ta Blo­žienė.

Kartą per sa­vaitę ap­si­pirk­da­mi ir prie kasų įsi­gy­da­mi vis po vieną di­ delį pir­ki­nių mai­šelį gy­ven­to­jai per me­tus iš­leid­žia apie 16 litų.

Ta­čiau, kaip sakė O.Blo­žienė, gy­ven­to­jai pa­pras­tai ap­si­per­ka daž­niau nei kartą per sa­vaitę, juo­ lab kad vienąkrt ap­si­pirk­da­mi įsi­ gy­ja ir po­rą di­de­lių mai­še­lių. Tai­gi iš­lai­dos šiai smulk­me­nai, anot jos, per me­tus ga­li siek­ti ir 50 litų.

Ma­lo­numų at­si­sa­ky­ti sun­ku

Nau­jas mai­še­lis per kiek­vieną ap­ si­pir­kimą – tik vie­na iš dau­ge­lio ne­tau­pu­mo ap­raiškų. O.Blo­žienės

tei­gi­mu, gy­ven­tojų ki­še­nes taip pat ga­na smar­kiai iš­tuš­ti­na bu­te­liuo­se par­duo­da­mas van­duo, be ku­rio gy­ ven­to­jai galėtų ir ap­siei­ti. „Lie­tu­vo­je van­duo iš čiau­po yra ga­na ko­ky­biš­kas, ta­čiau gy­ven­to­jai daž­nai ne­pa­gai­li po­ros litų van­de­ niui bu­te­ly­je“, – sakė ji.

Anot pa­šne­kovės, pa­sta­ruo­ju me­tu taip pat vis po­pu­lia­riau tam­ pa pirk­ti kavą iš­si­neš­ti, nors kas­ dien už ją mokė­da­mi vi­du­ti­niš­kai 6 li­tus gy­ven­to­jai per me­tus iš­leid­žia dau­giau nei 2 tūkst. litų: „Ži­no­ma, kai ku­rių ma­lo­numų žmo­gus ne­ no­ri at­si­sa­ky­ti. Ta­čiau smul­kios iš­lai­dos yra to­kios di­delės, kad jų at­si­sa­kius gal būtų ga­li­ma ir ato­sto­goms su­tau­py­ti.“ O.Blo­žienė sakė pa­stebė­ju­si, kad daž­nai gy­ven­to­jai ne tik ne­įver­ti­na smul­kių iš­laidų – jie per­ka vie­to­se, kur prekės bran­gesnės nei pre­ky­bos cent­ruo­se, pa­vyzd­žiui, de­ga­linė­se.

Ne­mo­ka pla­nuo­ti fi­nansų

O.Blo­žienė pa­ti­ki­no, kad ne­su­ gebė­ji­mas ar ne­no­ras įver­tin­ti iš­ laidų smulk­me­noms nėra vien lie­ tu­viams būdin­gas bruo­žas. Ta­čiau ji pa­brėžė, kad iš kitų ša­lių gy­ ven­tojų lie­tu­viai iš­sis­ki­ria tuo, jog kalbė­da­mi apie gau­na­mas pa­ja­ mas pa­pras­tai gal­vo­ja apie mėne­ sio, o ne metų už­darbį. „Va­karų ša­ly­se įpras­ta skai­čiuo­ti metų at­ly­gi­nimą, nes me­tai yra se­ zo­niš­ki, todėl mūsų iš­lai­dos kiek­ vieną mėnesį smar­kiai ski­ria­si. Jau vien iš­lai­dos šil­dy­mo se­zo­nu yra la­ bai skir­tin­gos“, – sakė O.Blo­žienė.

Anot jos, Lie­tu­vo­je ir ša­ly­se kai­ mynė­se fi­nan­si­nis raš­tin­gu­mas ne­bu­vo ug­do­mas, todėl gy­ven­to­jai nėra pra­tę domė­tis sa­vo fi­nan­sais.

Vytauto Liaudanskio nuo­tr.

O.Blo­žienės tei­gi­mu, vi­sai ne­se­ niai at­lik­ta stu­dentų ap­klau­sa ro­ do, kad net palyginti ma­žas pa­ja­ mas – 615 litų – tu­rin­tys stu­den­tai ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kiek pi­nigų iš­leid­žia pa­grin­dinėms reikmėms. Pa­ na­šios ten­den­ci­jos, anot pa­šne­ kovės, vy­rau­ja ir namų ūkiuo­se.

Todėl O.Blo­žienė gy­ven­to­jams re­ ko­men­da­vo bent metų pra­džio­ je su­si­da­ry­ti me­tinį biud­žetą, iš­ si­kel­ti trum­pa­lai­kius ir il­ga­lai­kius fi­nan­si­nius tiks­lus.

65

pro­c.

šie­met išau­go eko­lo­giškų mai­še­lių pa­klau­sa pre­ky­bos cent­ruo­se.

10

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

tema

Pomė­gis: K.Gumb­rys – aist­rin­gas bou­lin­go žaidė­jas. Ilgą laiką žaidęs kaip mėgėjas, da­bar jis su­ka spor­ti­nin­ko ke­liu.

Tur­tin­ges­nis už svei­kuo­si Iš Šven­čio­nių ra­jo­no ki­ 1 lęs 35 metų vy­ras gy­ve­na ir dir­ba Vil­niu­je. Gimė jis, kaip pa­

ts sakė, svei­kas, bet būda­mas tre­ jų smar­kiai su­si­rgo. Tiks­lios li­gos diag­nozės gy­dy­to­jai ne­nus­tatė, bet ji pa­kenkė ta­da dar vai­ko klau­sai.

Be klau­sos apa­ra­to jis gir­di la­bai silp­nai. Su aiš­kiai kal­ban­čiu žmo­ gu­mi ga­li šiek tiek bend­rau­ti skai­ ty­da­mas jam iš lūpų.

Vai­kystė­je K.Gumb­rys ne­šio­jo klau­sos apa­ratą, lankė gir­din­čiųjų mo­kyklą. Ka­dan­gi gy­ve­no kai­me, mo­kyk­la ma­ža, moks­lei­vių taip pat ne­daug, ap­lin­ki­nių pa­šaipų ar ne­sup­ra­ti­mo ne­pa­tyrė. Ta­čiau ne­ slėpė vi­du­je jautę­sis la­bai blo­gai. „Mo­ky­da­ma­sis mo­kyk­lo­je vi­ sa­da ma­mai de­juo­da­vau, kad esu toks vie­nin­te­lis ne­gir­din­tis vi­sa­me pa­sau­ly­je“, – į pri­si­mi­ni­mus grįžo jau­nas vy­ras.

Baigęs de­vy­nias kla­ses jis iš­vy­ko stu­di­juo­ti į sos­tinę – į Vil­niaus kur­ čiųjų pro­fe­sinę mo­kyklą. „Kai įsto­ jau į kur­čiųjų pro­fe­sinę mo­kyklą, pa­ma­čiau, kad to­kių yra dau­giau.

Ta­da su­pra­tau, kad ma­ma, sa­ky­ da­ma, jog ne­su toks vie­nin­te­lis, bu­ vo tei­si. Bend­rau­jant su ki­tais, tu­ rin­čiais ne­ga­lią, paaiškė­jo, kad vi­si taip ma­ny­da­vo, iki su­­ti­ko to­kių kaip jie“, – sakė K.Gumb­rys.

Ky­la kar­je­ros laip­tais

Yra žmo­nių, su ku­riais bend­rau­ da­mas jau­ti jų gerą aurą ir op­ti­ mis­tinį po­žiūrį į gy­ve­nimą. Toks

pa­si­rodė esąs ir K.Gumb­rys. Pro­ fe­sinė­je mo­kyk­lo­je jis stu­di­ja­vo bat­siu­vio amatą. Kurį laiką tuo ir už­siėmė. Ta­čiau vėliau pa­ju­to no­ rįs siek­ti dau­giau. Įsto­jo dar kartą – į ma­ke­tuo­to­jo spe­cia­lybę. Baigęs moks­lus įsit­raukė į ES pro­jektą tar­ pi­nin­kau­ti įdar­bi­nant kur­čiuo­sius Vil­niu­je. „Dir­bo­me dvie­se: gir­din­tis as­ muo bend­rau­da­vo su va­do­vais, aš – su dar­bo ieš­kan­čiais kur­čiai­ siais. Po­ri­nin­kas pa­sa­ky­da­vo, kur yra laisvų dar­bo vietų, ten ei­da­vau su kur­čiuo­ju ir vertė­jau­da­vau jam bend­rau­jant su per­so­na­lu. Dirb­da­ mas ta­me pro­jek­te bend­ra­dar­bia­ vau ir su „Ri­mi“, at­ves­da­vau čia klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių“, – kaip pra­dėjo sa­vo kar­jerą, pa­sa­ ko­jo pa­šne­ko­vas.

Pro­jek­tui pa­si­bai­gus, at­si­ra­dus laisvų dar­bo vietų mūsų rin­ko­je 2009 m. K.Gumb­rys su­laukė pa­ si­ūly­mo iš „Ri­mi Lie­tu­vos“ va­dovų dirb­ti Per­so­na­lo sky­riu­je. Spe­cia­ li­za­ci­ja – dar­bas su ne­ga­lią tu­rin­ čiais žmonė­mis. Vy­ras pa­dėda­vo jiems įsi­dar­bin­ti „Ri­mi“ par­duo­ tuvė­se vi­so­je Lie­tu­vo­je. „Dve­jus su pu­se metų dir­bau Per­so­na­lo sky­riu­je. Eko­no­mi­ka su­sto­jo, naujų dar­buo­tojų ne­be­ reikė­jo. Ta­da man pa­si­ūlė asis­ ten­to darbą Kai­no­da­ros sky­riu­je.

Iki šiol čia ir dir­bu“, – sakė pa­ šne­ko­vas. Pak­laus­tas, ar šios pa­ rei­gos reiš­kia, kad vis ky­la kar­je­ ros laip­tais, šyp­so­da­ma­sis at­sakė:

„Pa­na­šiai. Svar­biau­sia, kad ne­ kren­tu že­myn.“ Di­delė aist­ra bou­lin­gui

Dar­bas bend­rovė­je – pa­grin­di­nis.

Ta­čiau, be jo, jau­nas vy­ras tu­ri ir kitų veiklų. Vie­na jų – dar­bas ne­ vy­riau­sy­binė­je or­ga­ni­za­ci­jo­je „Gu­ bo­ja“, ku­ri or­ga­ni­zuo­ja sto­vyk­las pro­to ne­ga­lią tu­rin­tiems vai­kams.

Ren­gia­mos va­sa­ros sto­vyk­los prie jūros, ki­tuo­se mies­tuo­se. „Kai va­sarą pa­sii­mu ato­stogų, daž­nai būna taip, kad per jas va­ žiuo­ju dirb­ti su tais vai­kais“, – kaip vie­nas dar­bas kei­čia kitą, pa­sa­ko­ jo K.Gumb­rys.

Lais­va­laikį leid­žia kaip ir vi­ si: drau­gai, kny­gos, fil­mai, mėgsta ke­liau­ti. Ta­čiau did­žiąją dalį lais­vo lai­ko ski­ria sa­vo aist­rai – bou­lin­ gui. Ilgą laiką žaidęs kaip mėgėjas, Kęstu­tis prie­š dve­jus su pu­se me­ tų, nu­sprendęs, kad no­ri žais­ti kaip spor­ti­nin­kas, pra­dėjo lan­ky­ti bou­ lin­go tre­ni­ruo­tes ir da­bar jau da­ly­ vau­ja Lie­tu­vos bou­lin­go fe­de­ra­ci­jos var­žy­bo­se. Žaid­žia jis su gir­din­ čiais, ta­čiau ku­ria­si ir kur­čiųjų ko­ man­dos. „Žaid­žian­čių kur­čiųjų dar la­ bai ne­daug. Sa­vo pa­vyzd­žiu no­riu jiems pa­ro­dy­ti, kad ga­li­ma žais­ti tokį žai­dimą kaip bou­lin­gas, no­riu, kad kuo dau­giau jų į tai įsit­rauktų ir vi­siems galė­tu­me pa­ro­dy­ti, kad ir Lie­tu­vo­je ga­li būti gerų bou­lin­go žaidėjų tarp kur­čiųjų“, – sakė pa­ šne­ko­vas.

Pa­de­da­mas tre­ne­rio, jis pra­ dėjo or­ga­ni­zuo­ti ir bou­lin­go var­ žy­bas kur­tie­siems. Tarp kur­čiųjų K.Gumb­rys kol kas yra ly­de­ris, nors, jo tei­gi­mu, jau at­si­ran­da vie­nas ki­ tas stip­res­nis žaidė­jas. Žaid­žia jis ir su vie­nais, ir su ki­tais, ta­čiau ne­ slėpė, kad di­desnė pa­tir­tis ir mo­ty­ va­ci­ja yra žaid­žiant su gir­din­čiais.

Kęstu­tis Gumb­rys:

Kai esi vie­nas tarp dau­ge­lio kitų, yra šiek tiek ne­drąsu.

Ta­čiau po tru­putį ap­si­pran­ti tiek tu, tiek ap­lin­ki­niai. „Jų ly­gis aukš­tes­nis, at­si­ran­da di­des­nis no­ras juos pa­si­vy­ti. Bet ti­ kiuo­si, kad žaid­žian­tys kur­tie­ji ne­ truks pa­si­vy­ti ma­ne ir ta­da jau bus sma­gu kon­ku­ruo­ti tar­pu­sa­vy­je“, – džiaugs­min­gai kalbė­jo per sa­vaitę

du tris kar­tus tre­ni­ruo­tes lan­kan­ tis vy­ras.

Su kur­čiai­siais – gestų kal­ba

Kalbė­da­mas apie darbą K.Gumb­ rys teigė nie­kad ne­jutęs va­dovų ar kitų dar­buo­tojų prie­šiš­ku­mo. Pa­ sak jo, natū­ra­lu, kad iš pra­džių vi­ siems ten­ka su­si­dur­ti su sun­ku­ mais. „Kai esi vie­nas tarp dau­ge­lio kitų, yra šiek tiek ne­drąsu. Ta­čiau po tru­putį ap­si­pran­ti tiek tu, tiek ap­lin­ki­niai. Va­do­vai sten­gia­si pa­ ge­rin­ti dar­bo sąly­gas, kad kur­tie­ji ge­rai jaustų­si“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Anks­čiau bu­vo sun­kiai įsi­vaiz­ duo­ja­ma, kad ne­gir­din­tis žmo­ gus galėtų dirb­ti ka­si­nin­ko darbą.

Ta­čiau pa­matę, kad tam yra vi­sos sąly­gos, kad ne­rei­kia nie­ko bi­jo­ti, tuo pa­tikė­jo ir pa­tys klau­sos ne­ga­ lią tu­rin­tys žmonės. Pa­tikė­jo ir tuo pa­si­da­li­jo su ki­tais. Taip lai­kui bė­ gant no­rin­čių dirb­ti par­duo­tuvė­se at­si­ra­do vis dau­giau.

Dar­be Kęstu­tis bend­rau­ja su žmonė­mis, todėl vi­sad ne­šio­ ja klau­sos apa­ratą. Kai su­si­tin­ka su kur­čiai­siais, apa­ra­tas jam tam­ pa ne­be­rei­ka­lin­gas. „Būda­mas tarp kur­čiųjų, norė­da­mas pailsė­ti nuo triukš­mo, jį iš­sii­mu. Bend­rau­ja­me gestų kal­ba“, – sakė pa­šne­ko­vas.

Be­je, galbūt ne vi­siems te­ ko girdė­ti, kad yra ir tarp­tau­tinė gestų kal­ba. Tik štai kur­tie­siems, K.Gumb­rio tei­gi­mu, bend­rau­ ti už­sie­nio kal­ba su girdinčiaisiais ne­leng­va.

11

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

tema

Ne­tikė­tos si­tua­ci­jos darbe išp­ro­vo­kuo­ja ge­ru­mo pro­trūkius Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Kaip rea­guos klien­tai, iš­vydę juos ap­tar­nau­jantį klau­sos ne­ga­lią tu­ rintį as­menį? O kaip elg­sis per­so­ na­las, su­si­dūręs su to­kiais ko­le­ go­mis? To­kios baimės ly­di darb­ da­vius. Ta­čiau pra­kti­ka ro­do, kad jos vi­sai be pa­grin­do.

„Reikė­jo ma­ty­ti, kaip tas žmo­ gus pa­si­keitė. Puolė at­si­pra­šinė­ ti, ta­po ne­pap­ras­tai mie­las, – šyp­so­da­ma­si kalbė­jo bend­rovės viešųjų ry­šių va­dovė. – Nu­si­ tei­ki­mo prie­š juos tik­rai nėra, jie ne­pra­šo išs­kir­ti­nio dėme­sio, tik kar­tais pa­si­tai­ko to­kių ko­miškų si­tua­cijų.“ Dau­gu­mai tai – pir­mas dar­bas

Ne­ri­mas dėl bend­ra­vi­mo

ius

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Jau lie­tu­viš­kai bend­rau­da­mas tu­ri sek­ti ki­to žmo­gaus kalbą, jo min­tis. Tai klau­sos ne­ga­lią tu­rin­ tiems žmonėms ga­na sun­ku. Todėl su už­sie­nie­čiais mums daug pa­ pras­čiau bend­rau­ti raš­tu“, – teigė kai­no­da­ros asis­ten­tas.

2006-ųjų pa­bai­go­je kar­tu su Lie­ tu­vos ne­įga­liųjų aso­cia­ci­ja bend­rovė „Ri­mi Lie­tu­va“ pra­dėjo vys­ty­ ti pro­jektą – į dar­bo rinką įtrauk­ ti klau­sos ne­ga­lią tu­rin­čius žmo­ nes. Pag­rin­di­nis įmonės tiks­las, kaip teigė bend­rovės viešųjų ry­ šių va­dovė Ra­min­ta Sta­nai­tytėČes­nu­lienė, bu­vo įdar­bin­ti klau­ sos ne­ga­lią tu­rin­čius žmo­nes, juos in­teg­ruo­ti į vi­suo­menę.

Taip pat pa­mo­ky­ti vi­suo­menę, pa­da­ry­ti ją ge­resnę ir to­le­ran­tiš­ kesnę. Viešųjų ry­šių va­dovė pa­ sa­ko­jo, kad pra­džia ne­bu­vo leng­ va tiek klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tiems žmonėms, tiek per­so­na­lui ir įmonės va­do­vams. „Ne­bu­vo taip, kad jie čia la­bai norė­jo dirb­ti. Tiesą sa­kant, nie­ kas ne­si­veržė. Iš pra­džių jie kaip tik bu­vo la­bai ne­drąsūs, svarstė, kaip juos čia priims, kaip reikės su ki­tais dirb­ti ir bend­rau­ti“, – sakė R.Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė. To­kius pat klau­si­mus sau kėlė ir įmonės va­do­vai, ki­ti dar­buo­to­jai. Kaip reikės su jais elg­tis, kaip jiems išaiš­ kin­ti už­duo­tis? „Taip jau yra, kad žmonės ne­ ži­no, kaip elg­tis. Per­so­na­las bu­ vo mo­ko­mas, bu­vo or­ga­ni­zuo­ja­ mi ne­mo­ka­mi gestų kal­bos kur­sai, mūsų dar­buo­to­jai su jais už­siim­ da­vo. Įdar­bi­no­me vieną, ant­rą, sep­ty­nis, de­šimt, jie pra­dėjo tar­ pu­sa­vy bend­rau­ti ir ra­gin­ti vie­ nas kitą, kad ateitų, nes čia ga­li­ ma dirb­ti, ga­li­ma in­teg­ruo­tis, nėra at­skir­ties“, – pa­čią pra­džią pri­si­ minė viešųjų ry­šių va­dovė.

Da­bar bend­rovės „Ri­mi Lie­tu­va“ pre­ky­bos cent­ruo­se ne­ga­lią tu­ rin­tys žmonės su­da­ro apie 5 pro­c. visų dar­buo­tojų. Bėgant lai­kui vi­ si ap­si­pra­to. Pa­tys klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tys žmonės, va­dovės tei­gi­mu, pa­ju­to, kad ga­li čia atei­ti ir ne­liks ne­sup­ras­ti, kodėl ieš­ko­si dar­bo pre­ky­bos cent­re. Tie­sa, kai­ta čia vyks­ta to­kia pa­ti, kaip ir vi­sur ki­ tur. Kai ku­rie jau ne­be­dir­ba, yra at­ėję naujų. Paš­ne­kovė sakė, kad dau­gu­mai ne­įga­liųjų ši dar­bo vie­ ta bu­vo pir­mo­ji. „Kai ku­rie gar­baus am­žiaus žmonės čia dir­bo pirmą sa­vo gy­ ve­ni­me darbą. Bu­vo ir to­kių, ku­rie ne­mokė­jo nei skai­ty­ti, nei ra­šy­ti. Įdar­bi­no­me juos salė­je“, – pa­sa­ko­ jo R.Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė. Ta­čiau ap­si­pratę ir pa­matę, jog yra prii­ ma­mi, to­le­ruo­ja­mi, jie džiaugė­si ir sakė, kad pa­čiam už­si­dirb­ti pi­nigų yra kur kas sma­giau ne­gu gy­ven­ti iš pa­šalpų.

Du­rys at­vi­ros vi­siems

Šiuo ke­liu „Ri­mi Lie­tu­va“ judė­ ti pra­dėjo, nes norė­jo būti so­cia­ liai at­sa­kin­ga įmonė. Priim­ti dirb­ ti ne­ga­lią tu­rin­čius žmo­nes bu­vo vie­nas pirmųjų jos žings­nių. „Iš pra­džių mums ši idė­ja ir­ gi at­rodė ne­rea­li – kaip ga­li dirb­ ti ne­gir­din­tis žmo­gus ka­so­je, kai dar­bas rei­ka­lau­ja girdė­ti ir kalbė­ ti. Bet ta­da bu­vo no­ras pa­da­ry­ti ką nors ge­ra, t. y. ne tik įdar­bin­ ti tuos žmo­nes, bet ir vi­suo­menę iš­mo­ky­ti to­le­ran­ci­jos, kad priimtų viską taip, kaip yra“, – sakė R.Sta­ nai­tytė-Čes­nu­lienė.

Ne­bu­vo taip, kad jie čia la­bai norė­jo dirb­ti. Tiesą sa­kant, nie­kas ne­si­veržė.

To­kios pra­kti­kos pa­vyzd­žių, kai pre­ky­bos cent­ruo­se įdar­bi­na­mi ne­ga­lią tu­rin­tys žmonės, Eu­ro­po­ je ne­daug. Mūsų ša­ly­je „Ri­mi Lie­ tu­va“ vei­kiau­siai pir­mo­ji pra­dėjo taip tiks­lin­gai įdar­bin­ti žmo­nes. „Man sun­ku kalbė­ti apie Eu­ropą, nes da­bar ne­tu­riu duo­menų. Ži­ no­ma, per tiek metų daug kas pa­ si­keitė. Ta­čiau prie­š ke­letą metų pas mus at­va­žiavę švedų žur­na­

lis­tai bu­vo la­bai nu­ste­bin­ti, kai pa­matė, kad net Šve­di­jo­je to nėra.

O šve­dai juk garsė­ja sa­vo so­cia­li­ ne at­sa­ko­my­be“, – kalbė­jo viešųjų ry­šių va­dovė.

Pre­ky­bos cent­ruo­se bu­vo įdar­ bin­ta ir gir­din­čių, ta­čiau judė­ji­ mo ne­ga­lią tu­rin­čių žmo­nių. Ka­sa bu­vo pra­pla­tin­ta, pri­tai­ky­ta, kad jo­je būtų ga­li­ma dirb­ti ve­žimė­ ly­je sėdin­čiam as­me­niui. Ki­tas bend­rovės žings­nis bu­vo ne­įga­ liųjų vie­tos au­to­mo­bi­lių stovė­ji­ mo aikš­telė­je. Bu­vo agi­tuo­ja­ma jų neužs­ta­ty­ti, fo­tog­ra­fuo­ti pa­žeidė­ jai ir pan. Kalbė­da­ma apie ateitį pa­šne­kovė teigė, kad vi­siems žmonėms du­rys čia at­vi­ros. Ir ne tik tiems, ku­rie ieš­ko­si dar­bo. „Ga­vo­me ne­re­gio žmo­gaus laišką. Jis ra­šo, kad ke­ti­na kel­tis gy­ ven­ti į Vil­nių ir ke­lia mums klau­ simą, kaip jam reikės ap­si­pirk­ti to­kia­me di­de­lia­me pre­ky­bos cent­ re kaip „Hy­per Ri­mi“. Di­rek­torė jam at­rašė, kad prii­ma­me vi­sus, jei turė­si­te ko­kių nors pa­gei­da­ vimų, kreip­kitės, ra­si­me žmogų, ku­ris pa­dės jums ap­si­pirk­ti, jei reikės, pa­lydės ir iki ar­ti­miau­sios vie­ šo­jo trans­por­to sto­telės ar išk­vies tak­si. Žmo­gus li­ko nu­ste­bin­tas ir sakė: „Ga­liu ra­miai kel­tis gy­ven­ti į jūsų miestą“, – pa­vyzd­žiu, kad pa­ dėti yra nu­si­teikę vi­siems, po­kalbį baigė R.Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė.

Dar trūksta to­le­ran­ci­jos

Sa­ve jau­nas vy­ras linkęs va­din­ ti op­ti­mis­tu, at­kak­liu ir tu­rin­čiu tikslų, ku­riuos sie­kia įgy­ven­din­ ti. Tie­sa, bu­vo lai­kas, kai pa­si­tikė­ ji­mo sa­vi­mi trūko, bet dirb­da­mas įvai­riuo­se dar­buo­se, bend­rau­da­ mas su įvai­riais žmonė­mis po tru­ putį jo įgi­jo.

Ne pa­slap­tis, kad ne­ga­lią tu­rin­ tys žmonės yra šiek tiek jaut­res­ ni, kad ne vi­sa­da ži­no­me, kaip rei­ kia su jais bend­rau­ti. Pak­laus­tas, ar pa­si­gen­da ko nors iš vi­suo­menės, Kęstu­tis sakė, jog to­le­ran­ci­jos vis dar ma­žai. „Man la­bai trūksta sveikų žmo­ nių to­le­ran­ci­jos. No­riu, kad jie į ne­įgalųjį žiūrėtų kaip į sau lygų.

Kar­tais įsi­vaiz­duo­ja­ma, kad ne­įga­ lie­ji daug ko ne­ga­li, ne­su­ge­ba, kad jiems vi­sad rei­kia pa­dėti, jų gailė­ ti“, – nu­si­vy­li­mo ne­slėpė vy­ras.

Ne­rei­kia į ne­ga­lią tu­rin­čius žmo­ nes žiūrė­ti su pa­šai­pa. Neį­ga­lu­sis ir­gi yra žmo­gus, tik tu­ri sa­vo ne­ ga­lią, kaip sakė K.Gumb­rys. „Yra toks ne­įga­liųjų po­sa­kis: esa­me tru­ putį tur­tin­ges­ni už svei­kuo­sius, nes tu­ri­me sa­vo ne­ga­lią“, – nu­si­šyp­so­ jo pa­šne­ko­vas.

Aps­tul­bi­no pirkėjų reak­ci­ja

Paš­ne­kovė pa­minė­jo ir kitą faktą, ku­ris, be abe­jonės, taip pat kėlė daug klau­simų. Ko­kią kor­telę už­ ka­bin­ti klau­sos ne­ga­lią tu­rin­tiems ka­so­je dir­ban­tiems žmonėms?

Kaip rea­guos pirkė­jai? „Ne pa­ slap­tis, kad prie kasų žmonės tam­ pa bai­siai reiklūs ir kar­tais ne­la­bai ma­lonūs. Bet būtent pirkėjų reak­ ci­ja mus la­biau­siai ir ap­stul­bi­no, – sakė R.Sta­nai­tytė-Čes­nu­lienė. – Su­lauk­da­vo­me elekt­ro­ni­nių laiškų, ku­riuo­se žmonės ra­šy­da­vo pa­ dėkas. Kad yra su­žavė­ti, ne­si­tikė­ jo, jog Lie­tu­vo­je tai įma­no­ma, jog vi­sa­da eis čia ap­si­pirk­ti vien dėl to, kad pa­si­rodė­me esan­tys to­kie mo­dernūs.“ Apie tai kalbė­da­ma pa­šne­kovė pri­si­minė vieną si­tua­ciją su ga­ na pik­tu pirkė­ju. Jos pa­sa­ko­ji­ mu, ga­na ne­pa­ten­kin­tas vy­riš­kis stovė­jo ka­so­je, kažką burbė­jo sau pa­nosė­je, ne­va klaus­da­mas par­ davė­jos, o ne­su­laukęs at­sa­ky­mo ją už­si­puolė, esą, ar ne­gir­di, ką tau sa­kau. Mer­gi­na pa­rodė jam sa­vo ženk­liuką, ku­ria­me pa­ra­šy­ ta, kad ji ne­gir­di.

Dia­lo­gas: klau­sos ne­ga­lią žmonės tu­rin­tys mūsų vi­suo­menė­je dar daž­nai lie­ka už dar­bo rin­kos bor­to vien

dėl to, kad svei­kie­ji ne­mo­ka ar nėra mo­ko­mi su jais bend­rau­ti.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

12

šeštadienis, birželio 2, 2012

14p.

Tamsus de­tek­ty­vas tarp šventų sie­nų.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Is­to­ri­nis ju­bi­lie­jus Ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II 60 me­tų val­do Jung­ti­nę Ka­ra­lys­tę. Ko tik per šiuos me­tus ne­bu­vo. Ta­čiau mo­nar­chi­ja iš­li­ko bri­tų sim­ bo­lis ir šį sa­vait­ga­lį ka­ra­lie­nės val­dy­mo su­kak­tį ša­lis ke­ti­na kaip rei­kiant at­švęs­ti.

Iš­kil­min­gas mi­nė­ji­mas

Ga­li mėg­ti bri­tų mo­nar­chus, ga­ li ne­mėg­ti. Ga­li va­din­ti juos svar­ biais, ga­li sa­ky­ti, kad jie – tik sim­bo­lis. Kiek žmo­nių, tiek nuo­ mo­nių.

Kad ir kaip bū­tų, ka­ra­lie­nę Elž­ bie­tą II tik­rai ži­no vi­sas pa­sau­lis. Ši mo­nar­chė – ant­ro­ji po Jung­ti­ nės Ka­ra­lys­tės ka­ra­lie­nės Vik­to­ri­ jos, šven­čian­ti dei­man­ti­nį val­dy­mo ju­bi­lie­jų. Taip pat ji – vie­na il­giau­ siai val­dan­čių mo­nar­chių pa­sau­ly­ je. Pir­mą­syk bri­tai dei­man­ti­nį ju­ bi­lie­jų šven­tė se­niai – tik 1897 m.

Ne­nuos­ta­bu, kad praė­jus dau­giau nei šimt­me­čiui Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė ruo­šia­si su trenks­mu pa­mi­nė­ti sa­ vo val­do­vės dei­man­ti­nes val­dy­mo me­ti­nes.

Re­gis, bri­tai bent jau trum­pam ke­ti­na pa­mirš­ti net ša­lies eko­no­ mi­nes bei so­cia­li­nes pro­ble­mas.

Ren­gi­nių gar­bin­gam ju­bi­lie­jui pa­mi­nė­ti ne­trūks. Iš­kil­mės pra­ si­de­da šian­dien ir tę­sis iki bir­že­ lio 5 d. Vi­sas šias die­nas nie­kas Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ne­dirbs. Šven­tės kul­mi­na­ci­ja – tūks­tan­ čio lai­vų pro­ce­si­ja Tem­zė­je, ryš­ kiau­sių po­pmu­zi­kos žvaigž­džių kon­cer­tas ir iš­kil­min­gas pa­ra­das.

Spė­ja­ma, kad pažiū­rė­ti ren­gi­nių bir­že­lio pra­džio­je į Lon­do­ną ga­li su­ gu­žė­ti dau­giau nei mi­li­jo­nas žmo­

nių. Ren­gi­niuo­se da­ly­vaus ka­ra­lie­ nė, taip pat ki­ti ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riai. An­tai prin­cas Wil­lia­mas ir jo žmo­na Cat­he­ri­ne bir­že­lio 5 d. da­ly­ vaus ka­rie­tų pro­ce­si­jo­je.

Žmo­nės vi­sa­da mėgs­ta žvelg­ti į tik­ rus, są­ži­nin­gus ir tvir­tus sim­bo­lius, ypač per kri­zę.

Ne­se­niai ap­skai­čiuo­ta, kad bri­ tai per ju­bi­lie­jų ke­ti­na iš­leis­ti net 823 mln. sva­rų ster­lin­gų. Tai be­veik du­kart dau­giau, nei žmo­nės ža­dė­ jo iš­leis­ti per neseniai vy­ku­sias ka­ ra­liš­ką­sias Wil­lia­mo ir Cat­he­ri­ne ves­tu­ves. Tuo­met bri­tai ža­dė­jo iš­ lei­sią 480 mln. sva­rų ster­lin­gų.

Kaip ro­do ap­klau­sa, 21 pro­c. bri­ tų ke­ti­na pirk­ti už­kan­džių, 17 pro­c. ne­gai­lės pi­ni­gų gė­ri­mams, dar 8 pro­c. bri­tų pa­si­ry­žę leis­ti pi­ni­ gus įvai­riems ju­bi­lie­jaus pro­ga su­ kur­tiems su­ve­ny­rams ir de­ko­ra­ci­ joms.

Nė­ra ko švęs­ti?

Tie­sa, ne vi­siems bri­tams at­ro­do, kad leis­ti pi­ni­gus

Ka­ra­lie­nės ga­lios Elž­bie­ta II yra Aust­ra­li­jos, An­tig­vos

ir Bar­bu­dos, Ba­ha­mų, Be­li­zo, Bar­ba­ do­so, Gre­na­dos, Ka­na­dos, Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos, Pa­pua Nau­jo­sios Gvi­nė­ jos, Sent Vin­sen­to ir Gre­na­di­nų, Sent Kit­so ir Ne­vio, Sent Lu­si­jos, Sa­lia­mo­ no Sa­lų, Tu­va­lu ir Ja­mai­kos ka­ra­lie­nė.

Be to, ji yra Ang­li­ko­nų baž­ny­čios va­ do­vė, vy­riau­sio­ji ka­ro pa­jė­gų va­dė ir Me­no sa­los lor­dė.

Per Elž­bie­tos II val­dy­mo me­tus Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je pa­si­kei­tė 12 mi­nist­rų pir­mi­nin­kų, o pa­ts pir­mas, su ku­riuo jai te­ko bend­rau­ti bu­vo Wins­to­nas Chur­chil­lis. Taip pat pa­si­ kei­tė 12 JAV va­do­vų ir 6 Ro­mos ka­ta­ li­kų baž­ny­čios va­do­vai.

Ka­ra­lie­nė Jung­ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je yra lai­ko­ma vyk­do­mo­sios val­džios gran­di­mi. Tei­sin­gu­mas vals­ty­bė­je vyk­do­mas jos var­du. Įs­ta­ty­mo pro­jek­tas, pe­rė­jęs vi­sus priė­mi­mo par­la­men­te eta­pus, siun­ čia­mas ka­ra­lie­nei, kad ši su­teik­tų jam

ka­ra­liš­ką­jį pri­ta­ri­mą, ir po to pro­jek­tas tam­ pa par­la­men­to priim­ tu įsta­ty­mu. Pa­gal kons­ti­tu­ci­nį pa­pro­ tį ka­ra­liš­ka­sis pri­ ta­ri­mas tei­kia­mas kiek­vie­nam par­la­ men­t o priim­t am įsta­ty­mui, o to­kio at­ve­jo, kad jis ne­ bū­tų bu­vęs su­teik­ tas, be­veik 300 me­tų nė­ra bu­vę.

Ka­ra­lie­nė tu­ri tei­sę ne­ pa­leis­ti par­la­men­to, nors to rei­ka­lau­ja mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Taip pat ji ga­li pa­skir­ti ki­tą prem­je­ rą sa­vo nuo­žiū­ra, pa­leis­ti vy­ riau­sy­bę ir at­šauk­ti prem­je­rą.

Ka­ra­lie­nė mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tei­ki­mu ski­ria ir Lor­dų rū­mų na­rius.

– lo­giš­ka, ypač at­si­žvel­giant į da­ bar­ti­nę ša­lies fi­nan­sų būk­lę.

An­tai Step­he­nas Ha­se­le­ras, mo­ nar­chi­jos kri­ti­kas, tvir­ti­na, kad ju­ bi­lie­jus jam – „ne­su­vo­kia­mas iš­lai­ da­vi­mas“, ypač tuo me­tu, kai ša­lis pa­te­ko į re­ce­si­ją. „Tai tik­rų tik­riau­sias Dis­nei­lan­ das. Ka­ra­lie­nė ke­ti­na plauk­ti bar­ža Tem­ze, dėl Die­vo mei­lės, su vi­sais fe­jer­ver­kais. Tai vai­kų žai­di­mai.

Ma­nau, kad tu­rė­tu­me bū­ti orūs, su­si­dū­rę su re­ce­si­ja. Ką mes ke­ti­ na­me švęs­ti?“ – pik­ti­no­si kri­ti­kas.

Kri­ti­kai tu­ri sa­vų ar­gu­men­tų pik­tin­tis, nes per me­tus mo­nar­ chi­jos iš­lai­ky­mas ge­ro­kai pa­plo­ni­ na bri­tų ki­še­nes.

Karališkoji šeima Didžiosios Bri­ tanijos mokesčių mokėtojams kai­ nuoja truputį daugiau nei 40 mln. svarų (apie 160 mln. litų) per metus – apie 0,75 svaro sterilngų, arba tris litus, vienam gyventojui. Tie­sa, no­ rė­da­mi ap­ra­min­ti kri­ti­kus eks­per­tai sa­ko, kad mo­nar­chi­jos nau­da ša­liai – di­des­nė nei iš­lai­dos.

Ne­se­niai bend­ro­vės „Brand Fi­ nan­ce“ ana­li­ti­kai pa­skel­bė su­skai­ čia­vę, kad ka­ra­liš­ko­sios šei­mos, kaip pre­kės ženk­lo, ver­tė – 44 mlrd. sva­rų ster­lin­gų.

Pa­sak jų, tik 18 mlrd. iš šios su­mos su­da­ro ka­ra­liš­ko­sios šei­mos tu­ri­mas tur­tas: ne­ kil­no­ja­ma­sis tur­tas, bran­ge­ ny­bės, me­no ver­ty­bės. 10 mlrd. įver­tin­ta ka­ra­liš­ ko­ji ko­lek­ci­ja, o mo­nar­ chų val­dos ver­ti­na­mos 7 mlrd. Iš jų 729 mln. ver­ta Korn­va­lio her­ co­gys­tė, 385 mln. – Lan­kas­te­rio he­ro­co­ gys­tė.

O ka­ra­liš­ko­ji šei­ma Di­ džia­jai Bri­ta­ni­jai už­dir­ba 26,4 mlrd. sva­rų ster­lin­ gų. Tai pa­si­reiš­kia per tu­riz­mą ir ki­tas vers­lo sri­tis, ku­rios už­dir­ba iš ka­ra­lys­tės įvaiz­džio.

Ne bliz­gu­čiai, o au­to­ri­te­tas

Ki­ta ver­tus, daž­nas bri­ tas skai­čiuo­ja ne iš­lai­das, o ver­ti­na ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos, kaip tra­di­ci­nio bri­tiš­ko sim­ bo­lio, ver­tę.

Ne­se­niai bri­tai ga­lė­jo džiaug­tis ne taip jau daž­nai pa­si­tai­kan­čio­ mis ka­ra­liš­ko­sio­mis ves­tu­vė­mis,

Šven­tė: bri­tai ke­ti­na su trenks­mu pa­mi­nė­ti ka­ra­lie­nės Elž­bie­tos II 60-ąsias

ku­rios kaip rei­kiant pa­di­di­no mo­ nar­chi­jos po­pu­lia­ru­mą. Šį mė­ne­sį at­lik­tos ap­klau­sos pa­ ro­dė, jog 80 pro­c. bri­tų no­ri, kad jų ša­lis ir to­liau lik­tų mo­nar­chi­ja.

Eks­per­tai sa­ko, jog ka­ra­liš­ko­ji šei­ma, ypač ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II, kon­so­li­duo­ja vi­suo­me­nę. „Žmo­nės vi­sa­da mėgs­ta žvelg­ti į tik­rus, są­ži­nin­gus ir tvir­tus sim­ bo­lius, ypač per kri­zę, – pa­brė­ žė Ro­ber­tas Hard­ma­nas, ne­se­niai pa­si­ro­džiu­sios ka­ra­lie­nės au­to­ biog­ra­fi­jos „Mū­sų ka­ra­lie­nė“ (angl.

– „Our Queen“) au­to­rius. – Žmo­ nės jau­čia, kad ji iš­gy­ve­no įvai­rias kri­zes, ne tik Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­ rą, ir ji iš­li­ko pa­ti­ki­ma. Keis­ta, kad vi­suo­met žval­go­mės, ką Jos Di­de­ ny­bė nu­vei­kė per tuos me­tus, o juk vien tai, kad ji iki šiol val­do, – pa­ sie­ki­mas.“ Ke­lias į sos­tą

Elž­bie­tos II as­me­ny­bė ir val­dy­mas nea­be­jo­ti­nai įeis į pa­sau­lio is­to­ri­ją.

Elž­bie­ta paaug­lys­tė­je bu­vo tre­ čio­ji ka­ra­liš­ko­sios šei­mos pre­ten­ den­tė į sos­tą, kaip da­bar jos anū­ kas prin­cas Har­ry.

Pir­ma­sis į sos­tą bu­vo jos dė­dė Vel­so prin­cas Eduar­das, ant­ra­sis – tė­vas, ku­ris ta­pęs ka­ra­liu­mi pa­si­ va­di­no Jur­gio VI var­du.

Tie­sa, iš pra­džių nie­kas ne­si­ti­kė­jo, kad Elž­bie­ta ga­lė­tų tap­ti ka­ra­lie­ne, nes prin­cas Eduar­das bu­vo jau­nas, tad ti­kė­ta­si, jog bū­tent jis su­si­lauks vai­kų, ku­rie pa­vel­dės sos­tą.

Kaip ir lauk­ta, 1936 m. mi­rus Elž­bie­tos se­ne­liui Jur­giui V, Eduar­

das pe­rė­mė sos­tą. Tuo me­tu Elž­ bie­ta ta­po ant­rą­ja sos­to pa­vel­dė­to­ ja po sa­vo tė­vo.

Ta­čiau ne­ti­kė­tai jos dė­dė Eduar­ das at­si­sa­kė sos­to ir ve­dė ame­ri­kie­ tę Wal­lis Simp­son. Po šio žings­nio ša­ly­je ki­lo kons­ti­tu­ci­nė kri­zė, po ku­rios aukš­čiau­sias ša­lies po­stas ati­te­ko Elž­bie­tos tė­vui.

Jur­gio VI šei­mo­je vy­riš­ko­sios gi­ mi­nės at­sto­vų ne­bu­vo, to­dėl pir­ mą­ja sos­to pa­vel­dė­to­ja bu­vo pri­ pa­žin­ta Elž­bie­ta.

Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais Elž­bie­tai ir ki­tiems ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riams bu­vo siū­lo­ma iš­ vyk­ti į Ka­na­dą, ta­čiau tam ta­da pa­ si­prie­ši­no Elž­bie­tos mo­ti­na. „Vai­kai nie­kur ne­ke­liaus be ma­ nęs, o aš ne­ke­liau­siu be ka­ra­liaus.

O ka­ra­lius nie­kuo­met ne­pa­liks ša­ lies“, – ta­da pa­reiš­kė ka­ra­lie­nė mo­ti­na.

Elž­bie­ta ne­bu­vo izo­liuo­ta. Per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą bū­si­mo­ ji mo­nar­chė įsto­jo į Mo­te­rų pa­ gal­bi­nę te­ri­to­ri­nę tar­ny­bą ir įgi­jo vai­ruo­to­jo bei me­cha­ni­ko kva­li­fi­ ka­ci­jas.

Praė­jus dve­jiems me­tams po ka­ ro Elž­bie­ta susituokė su sa­vo iš­ rink­tuoju, su ku­riuo bend­ra­vo nuo 13 me­tų, ka­riš­kiu Phi­li­pu. Po me­tų gi­mė sū­nus Char­le­sas.

Ta­čiau šei­my­ni­ne lai­me Elž­bie­tai ne­te­ko il­gai džiaug­tis. Jau­nos mo­ ters gy­ve­ni­mą aukš­tyn ko­jo­mis ap­ ver­tė tė­vo mir­tis.

56 me­tų Jur­gis VI mi­rė 1952-ai­ siais. Apie stai­gią tė­vo mir­tį Elž­ bie­ta su­ži­no­jo ato­sto­gau­da­ma Ke­

13

šeštadienis, birželio 2, 2012

pasaulis Krau­pus ­ nu­si­kal­ti­mas

B.Oba­ma ­ at­si­pra­šė

Ai­riai bus draus­min­gi

Ame­ri­kie­čio, ku­ris Flo­ri­do­je dan­ti­mis nu­plė­šė ki­tam vy­rui vei­dą, drau­gė sa­kė, kad jis tik­ riau­siai bu­vo vei­kia­mas nar­ ko­ti­kų ar vu­du ma­gi­jos. Nuo­ gą 31 me­tų Ru­dy Eu­ge­ne’ą Ma­ja­mio po­li­ci­nin­kai nu­šo­ vė šeš­ta­die­nį po to, kai jis nu­ grau­žė be­veik vi­są sa­vo au­kos – 65 me­tų be­na­mio – vei­dą.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma as­me­niš­ka­me laiš­ke sa­vo ko­le­gai Len­ki­jo­je pa­reiš­ kė sa­vo ap­gai­les­ta­vi­mą dėl ne­ty­čia pa­var­to­to ne­tei­sin­go po­sa­kio „len­kų mir­ties sto­ vyk­la“. Len­ki­jos ly­de­riai šią klai­dą pa­va­di­no įžei­džian­čia ir pa­reiš­kė, jog vien ap­gai­les­ ta­vi­mo ne­pa­kan­ka.

Ai­ri­jos vy­riau­sy­bė įsi­ti­ki­nu­ si, kad rin­kė­jai pri­ta­rė nau­ja­ jam ES fis­ka­li­nės draus­mės pa­ktui, rem­da­ma­si va­kar pa­ skelb­tais pre­li­mi­na­riais re­fe­ ren­du­mo bal­sų skai­čia­vi­mo re­zul­ta­tais. Jie ro­do, kad maž­ daug 60 pro­c. rin­kė­jų bal­sa­vo „taip“, rin­kė­jų ak­ty­vu­mas sie­ kė maž­daug 50 pro­c.

Kei­čia­si pa­sau­lis, kei­čia­si ka­ra­lie­nė Ko­kių tik įdo­mių fak­tų ne­ran­da­ ma apie 60 me­tų val­dy­mo ju­bi­lie­ jų šven­čian­čią Elž­bie­tą II.

val­dy­mo me­ti­nes.

ni­jo­je. Elž­bie­ta ką tik bu­vo bai­gu­si sun­kų vi­zi­tą po Sand­rau­gos ša­lis.

Grį­žus jai bu­vo su­teik­tas ka­ra­lie­ nės ti­tu­las, o 1953 m. bir­že­lio 2 d. įvy­ko ka­rū­na­ci­ja – pir­mo­ji trans­ liuo­ta per te­le­vi­zi­ją.

Skai­čiuo­ja­ma, kad ce­re­mo­ni­ ją vien Bri­tų sa­lo­se ste­bė­jo per 20 mln. žmo­nių, dar mi­li­jo­nai ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se. Ce­re­mo­ni­ja įvy­ko Vest­mins­te­rio aba­ti­jo­je. Bū­tent čia Elž­bie­ta su­si­tuo­kė su Phi­li­pu.

Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės val­do­vė Elž­bie­ta II yra iki šiol. 2011 m. ge­ gu­žę ji ta­po ant­ra il­giau­siai val­dan­ čia mo­nar­che ša­lies is­to­ri­jo­je ir pa­ ge­ri­no Jur­gio III re­kor­dą.

Tie­sa, Elž­bie­ta II dar neap­len­kė ka­ra­lie­nės Vik­to­ri­jos.

Jei 2015 m. rug­sė­jį Elž­bie­ta II dar bus ka­ra­lie­nė, ji taps il­giau­siai ša­lį val­dan­čia mo­nar­che per vi­są Jung­ ti­nės Ka­ra­lys­tės is­to­ri­ją.

Ne­ri­mau­ti dėl Elž­bie­tos svei­ka­ tos nė­ra prie­žas­čių. Ka­ra­lie­nė šie­ met ne­ma­žai va­ži­nė­jo po Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją, da­ly­va­vo su­si­ti­ki­muo­se su pa­val­di­niais, nors dėl gar­baus am­žiaus už­sie­nio ke­lio­nes ju­bi­lie­ jaus pro­ga pa­li­ko ki­tiems ka­ra­liš­ ko­sios šei­mos na­riams.

Mo­nar­chi­jos įvaiz­dis

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ti­ki­ma, kad kol bus gy­va Elž­bie­ta II, mo­nar­chi­ jos neiš­tiks jo­kia rim­ta kri­zė.

Prin­cas Char­le­sas, skir­tin­gai nei jo mo­ti­na, ne­lai­ko­mas dip­lo­ma­ tiš­ku ar nu­spė­ja­mu, ta­čiau bū­tent jį ir jo žmo­ną Ca­mil­lą bri­tai no­rė­tų ma­ty­ti sos­te.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Nors daž­nai įvai­rūs eks­per­tai kal­bė­jo, kad Ca­mil­la ga­li bū­ti nei­ gia­mai ver­ti­na­ma vi­suo­me­nė­je, esą bri­tai iki šiol my­li tik prin­ce­sę Dia­ną, o ir nau­jo­ji ka­ra­liš­ko­ji po­ra prin­cas Wil­lia­mas su žmo­na Cat­ he­ri­ne – po­pu­lia­rūs, ap­klau­sos pa­ ro­dė, kad toks eks­per­tų ver­ti­ni­mas yra klai­din­gas.

51 pro­c. ap­klaus­tų bri­tų no­rė­tų, kad nau­juo­ju ka­ra­liu­mi bū­tų prin­ cas Char­le­sas, o 40 pro­c. – kad jo sū­nus. Tie­sa, Char­le­sas la­biau my­ li­mas vy­res­nės kar­tos bri­tų, iš šių jam pir­me­ny­bę tei­kia net 60 pro­c. „Ca­mil­la la­bai daug dir­bo po to, kai iš­te­kė­jo už Char­le­so. Ji vi­suo­met lai­kė­si ato­kiau, daug dė­me­sio sky­rė lab­da­rai ir už­si­tar­na­vo bri­tų pa­lan­ ku­mą“, – pa­brė­žė bri­tų kon­ser­va­ to­rių par­ti­jos na­rė Ma­ry Mac­Leod.

Pa­ki­li­mai ir nuo­smu­kiai

Elž­bie­tos II val­dy­mo me­tais ne­ trū­ko iš­šū­kių, pa­ki­li­mų ir nuo­ smu­kių.

Po­li­ti­nė­je sri­ty­je, Elž­bie­tai gi­ mus, Bri­ta­ni­jos im­pe­ri­ja val­dė di­ džiu­les te­ri­to­ri­jas pa­sau­ly­je, o po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro jau ne­bu­ vo to­kia ga­lin­ga, kad ga­lė­tų dik­tuo­ ti žai­di­mo tai­syk­les.

Po­ka­ry­je ša­lies eko­no­mi­ka at­ si­ga­vo la­bai lė­tai, bu­vo pra­ras­tos svar­bios ko­lo­ni­jos, lė­tai au­go mo­ nar­chi­jos au­to­ri­te­tas.

Vis dėl­to, ne­pai­sant po­ky­čių pa­ sau­ly­je, Elž­bie­ta II su­ge­bė­jo iš­lai­ ky­ti ne tik sa­vo au­to­ri­te­tą, ta­čiau ir ap­skri­tai mo­nar­chi­jos svar­bą šiuo­ lai­ki­nia­me gy­ve­ni­me.

Aukš­čiau­si bri­tų po­li­ti­kai ne­si­ gin­či­ja, kad ka­ra­lie­nė jiems – pa­ vyz­dys ir au­to­ri­te­tas. „Kartais ne­tei­sin­gai su­pran­ta­ma mū­sų kons­ti­tu­ci­ja ir ne­pa­kan­ka­mai ver­ti­na­ma mū­sų ka­ra­lie­nė. Ji, vi­ suo­met at­si­da­vu­si, vi­suo­met tvir­ta ir vi­suo­met ger­bia­ma, yra iš­min­ties ir tęs­ti­nu­mo šal­ti­nis“, – yra tei­gęs bri­tų prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ro­ nas. – Per vi­są ma­no... ir dau­gu­ mos šios ša­lies žmo­nių gy­ve­ni­mą ji vi­suo­met bu­vo su mu­mis.“ Sun­kiau ka­ra­liš­ka­jai šei­mai se­kė­ si su­si­tvar­ky­ti su as­me­ni­nio ir vie­ šo gy­ve­ni­mo iš­šū­kiais, ku­rie ne­re­ tai su­si­pin­da­vo. Ka­ra­liš­ko­ji šei­ma ne sy­kį kri­ti­kuo­ta, kad gy­ve­na ki­ ta­me pa­sau­ly­je, nei vi­suo­me­nė, kad yra at­šiau­ri ir už­da­ra. Ši kri­ti­ ka ypač suin­ten­sy­vė­jo po prin­ce­sės Dia­nos žū­ties 1997 m. Pa­ry­žiu­je. Žu­vus Vel­so prin­ce­sei bu­vo jun­ ta­mas ne­pa­lan­ku­mas ka­ra­lie­nei, ji bu­vo kri­ti­kuo­ja­ma už tai, kad ne­da­ ly­va­vo vi­suo­ti­nė­se ge­du­lo ap­raiš­ko­ se. Ta­čiau ji nu­si­len­kė pro ša­lį ve­ža­ mam Dia­nos kars­tui ir tą aki­mir­ką, kaip tei­gia is­to­ri­kė Ka­te Wil­liams, įvy­ko per­si­lau­ži­mas. „Tai tik­rai ga­na neį­ti­ki­ma, kai pa­gal­vo­ji, ko­kia ne­po­pu­lia­ri ji bu­ vo mi­rus Dia­nai. Tų žmo­nių, ku­ rie bu­vo abe­jin­gi ar­ba jau­tė, kad Wind­so­rai vi­sai ne­be­te­ko pra­smės ir jų rei­kia at­si­sa­ky­ti, skai­čius pa­ si­kei­tė, – sa­kė is­to­ri­kė K.Wil­liams.

– At­ro­do, vi­sa Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja pir­mą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­lį išeis į gat­ves.“ Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Aps­kai­čiuo­ta, kad ka­ra­lie­nė per sa­vo val­dy­mo me­tus ga­vo 3,5 mln. ko­res­pon­den­ci­jos siun­tų, taip pat su­si­žė­rė dau­giau nei 404 tūkst. įvai­rių ap­do­va­no­ji­mų.

Elž­bie­ta II yra 600 lab­da­ros or­ ga­ni­za­ci­jų glo­bė­ja, per pa­sta­ruo­ sius 60 me­tų ji at­li­ko 261 ofi­cia­ lų vi­zi­tą, iš jų 96 – vals­ty­bi­nius, vie­šė­jo iš vi­so 116 vals­ty­bių.

Aust­ra­li­jo­je Elž­bie­ta II lan­kė­ si 16, Ka­na­do­je – 22, Ja­mai­ko­ je – 6, o Nau­jo­jo­je Ze­lan­di­jo­je – 10 kar­tų.

Pir­mo­jo ofi­cia­laus vi­zi­to Elž­ bie­ta II vy­ko 1947 m. kar­tu su sa­ vo tė­vu ir mo­ti­na.

Jos, kaip ka­ra­lie­nės, pir­ma­sis vi­zi­tas įvy­ko 1953 m. 1986 m. ji ta­po pir­mą­ja bri­tų ka­ra­lie­ne, ku­ri ap­si­lan­kė Ki­ni­jo­je.

Vie­nin­te­lį kar­tą ka­ra­lie­nei te­ko nu­trauk­ti vi­zi­tą, kai 1974 m. ša­ ly­je bu­vo pa­skelb­ti pir­ma­lai­kiai rin­ki­mai.

Elž­bie­tai II te­ko sku­biai par­ vyk­ti iš Aust­ra­li­jos. Vė­liau mo­ nar­chė grį­žo ir su vy­ru tę­sė ke­ lio­nę po In­do­ne­zi­ją.

2010 m. lapk­ri­tį ka­ra­lie­nė ta­ po so­cia­li­nio tink­la­la­pio „Fa­ce­ book“ var­to­to­ja. 2009 m. ji pri­ si­jun­gė prie „Twit­ter“ so­cia­li­nio tink­la­la­pio.

Tie­sa, nė vie­nas iš ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­rių pa­ts ne­ke­lia nau­jie­ nų į so­cia­li­nius tink­la­la­pius, tai už juos da­ro spe­cia­lūs dar­buo­to­jai.

Elž­bie­ta II bu­vo pir­mo­ji iš vi­sų Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės mo­nar­chų,

ku­ri pa­mi­nė­jo sa­vo dei­man­ti­nes ves­tu­ves.

Ka­ra­lie­nė – vie­nin­te­lė Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ku­ri ga­li va­ži­nė­ti ne­tu­rė­da­ma vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ ji­mo, ir ant jos au­to­mo­bi­lio nė­ra nu­me­rio.

Per sa­vo val­dy­mo me­tus ka­ra­ lie­nė ga­vo įvai­rių do­va­nų. Tarp jų bu­vo ir lau­ki­nių gy­vū­nų, ku­ rie įkur­din­ti Lon­do­no zoo­lo­gi­ jos so­de.

Ka­ra­lie­nė yra iš­siun­tu­si 540 tūkst. te­leg­ra­mų po­roms Jung­ti­ nė­je Ka­ra­lys­tė­je ir Tau­tų Sand­ rau­go­je, ku­rios šven­tė sa­vo dei­ man­ti­nes ves­tu­ves. Ka­ra­lie­nė ir jos vy­ras yra iš­siun­tę per 37,5 tūkst. ka­lė­di­nių at­vi­ru­kų.

Ka­ra­lie­nė yra pa­siun­tu­si ir svei­ ki­ni­mo laiš­ką „Apol­lo 11“ ast­ro­ nau­tams, taip pat Ba­kin­ga­mo rū­ muo­se su­si­ti­ku­si su pir­muo­ju kos­mo­se bu­vu­siu So­vie­tų Są­jun­ gos ast­ro­nau­tu Ju­ri­ju­mi Ga­ga­ri­nu ir pir­mą­ja mo­te­ri­mi kos­mo­se Va­ len­ti­na Te­reš­ko­va. Taip pat ji yra su­si­ti­ku­si su ame­ri­kie­čių ast­ro­ nau­tais Nei­lu Armst­ron­gu, Ed­wi­ nu Ald­ri­nu ir Mi­chae­lu Col­lin­su.

Ka­ra­lie­nė tra­di­ciš­kai nepradė­ jo bri­tų par­la­men­to tik du kar­tus per sa­vo val­dy­mą – 1959 ir 1963 m. Tuo me­tu ji lau­kė­si sa­vo vai­ kų prin­co Andrew ir prin­co Ed­ war­do.

Tik 5 Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės mo­ nar­chai yra val­dę dau­giau nei 50 me­tų. Tarp jų – Hen­ri­kas III, Eduar­das III, Jo­kū­bas VI iš Ško­ ti­jos, ku­ris vė­liau pa­si­va­di­no ka­ ra­liu­mi Jo­kū­bu I iš Ang­li­jos, Jur­gis III ir ka­ra­lie­nė Vik­to­ri­ja. „CTV.ca“, AFP inf.

Svetingumas: Bakingamo rūmus kasmet aplanko daugiau nei 50

tūkst. svečių.

„Reuters“ nuotr.

14

šeštadienis, birželio 2, 2012

pasaulis Erotikos paroda Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Grai­ki­jos sos­ti­nė­ je įvy­ko jau penk­ta ero­ti­kos pa­ro­da „Ero­tic Dream Sex“, ku­rios or­ga­ni­ za­to­riai ti­kė­jo­si at­gai­vin­ti grai­kų su­ si­do­mė­ji­mą ero­ti­nio po­bū­džio pro­ duk­ci­ja. Sek­so pra­mo­nė Grai­ki­jo­je taip pat pa­ty­rė kri­zės smū­gį, nes su­ ma­žė­jus pa­ja­moms ir išau­gus mo­ kes­čiams gy­ven­to­jai pra­dė­jo ma­žiau pi­ni­gų leis­ti ero­ti­niams žais­lams, po­rnog­ra­fi­jai ir sek­sua­liems apa­ti­ niams. Iš 400 in­ty­mių pre­kių par­ duo­tu­vių Atė­nuo­se li­ko tik 100.

Tamsus de­tek­ty­vas tarp šve Vos išau­šus ge­gu­žės 23-io­sios ry­tui Pao­lo Gab­rie­le at­si­svei­ki­no su žmo­na, ty­liai pra­ slin­ko pro tri­jų vai­kų mie­ga­mą­jį ir, kaip kas­ dien, išė­jo tar­nau­ti žmo­gui, ku­rį Ro­mos ka­ta­li­kai lai­ko Kris­taus vie­ti­nin­ku Že­mė­je.

Ju­das Is­ka­rio­tas

Bet die­nos pa­bai­go­je po­pie­žiaus Be­ne­dik­to XVI lio­ka­jus bu­vo iš­va­ din­tas iš­da­vi­ku ir pri­ly­gin­tas Ju­dui Is­ka­rio­tui.

Sim­pa­tiš­kas tam­siap­lau­kis 46 me­tų P.Gab­rie­le išė­jo iš sa­vo bu­ to ket­vir­to­jo de­šimt­me­čio Va­ti­ka­ no dau­gia­bu­ty­je, ku­ris pa­va­din­tas VII a. vie­nuo­lio šv. Egi­di­jaus var­ du. Įė­jęs pro Šv. Onos var­tus, sau­ go­mus sar­gy­bi­nių mė­ly­no­mis be­re­ tė­mis, jis praė­jo pro Šven­to­jo Sos­to pa­što tar­ny­bą Bel­ve­de­rio gat­vė­je, pa­su­ko į kai­rę, pa­ki­lo ak­me­ni­niais laip­tais, va­di­na­mais po­pie­žiaus Pi­ jaus X var­du, ir pa­sie­kė ne­di­de­lį Re­ ne­san­so lai­kų Siks­to V kie­me­lį. Čia jis iš­si­trau­kė rak­tą, ko­kį tu­ ri ma­žiau nei de­šimt žmo­nių, ir ati­da­rė lif­tą, ve­dan­tį tie­siai į as­ me­ni­nius po­pie­žiaus apar­ta­men­ tus Apaš­ta­lų rū­mų pa­sku­ti­nia­me aukš­te. Šiuo lif­tu ne­ga­li nau­do­tis net kar­di­no­lai.

P.Gab­rie­le, pa­žįs­ta­mų api­bū­ di­na­mas kaip ne­drą­sus, dro­vus ir san­tū­rus, da­bar at­si­dū­rė di­džiu­lio skan­da­lo epi­cent­re. Slap­tų Va­ti­ ka­no do­ku­men­tų nu­te­ki­ni­mu kal­ ti­na­mo vy­ro nuo­trau­ką spaus­di­no vi­so pa­sau­lio laik­raš­čiai. Do­ku­ men­tai, at­sklei­džian­tys Va­ti­ka­ne įsi­šak­ni­ju­sią ko­rup­ci­ją ir pa­žįs­ta­ mų pro­tek­ci­ją, su­dre­bi­no pa­čius Baž­ny­čios pa­ma­tus.

Vie­niems P.Gab­rie­le yra idea­lis­ tas, ku­ris no­rė­jo pa­da­ry­ti ga­lą ko­ rup­ci­jai Va­ti­ka­ne, o ki­tiems – pa­ pras­tas pės­ti­nin­kas tarp Va­ti­ka­no sie­nų vyks­tan­čio­je kar­di­no­lų ko­vo­ je dėl val­džios. „Pa­žįs­tu Pao­lo ir ne­ma­nau, kad jis bū­tų su­ge­bė­jęs pa­da­ry­ti ką nors pa­na­šaus be ki­tų pa­gal­bos, – nau­ jie­nų agen­tū­rai „Reu­ters“ sa­kė šal­ ti­nis, ne­no­rė­jęs skelb­ti sa­vo pa­ var­dės. – Aiš­ku, tai yra po­pie­žiaus iš­da­vys­tė, bet ne­ti­kiu, kad jis vei­ kė vie­nas.“ Pas­ku­ti­nė ke­lio­nė pa­pa­mo­bi­liu

Tą tre­čia­die­nio ry­tą P.Gab­rie­le, ap­si­vil­kęs juo­dą kos­tiu­mą ir bal­ tus marš­ki­nė­lius, užė­jo į po­pie­ žiaus apar­ta­men­tus ir nu­si­lei­do ko­ri­do­riu­mi pro po­nti­fi­ko as­me­ni­ nę kop­ly­tė­lę su stik­li­nė­mis lu­bo­mis ir bal­ta oda ap­trauk­tais klaup­tais.

Ruoš­da­mas po­pie­žiui pus­ry­ čius P.Gab­rie­le jau ži­no­jo, kad yra įta­ria­mas in­for­ma­ci­jos nu­te­ki­ni­ mu, nes ty­ri­mas bu­vo pra­dė­tas dar sau­sį. „Jis bu­vo ap­klaus­tas anks­čiau, bet rim­tų įkal­čių, ku­rie lei­do jį suim­ti, at­si­ra­do vė­liau“, – „Reu­ ters“ pa­sa­ko­jo vie­nas Va­ti­ka­no pa­ rei­gū­nas.

Tą sau­lė­tą ry­tą 10.30 val. Be­ne­ dik­tas XVI pro Var­pų ar­ką pa­pa­ mo­bi­liu įva­žia­vo į Šv. Pet­ro aikš­ tę pra­dė­ti sa­vai­ti­nės au­dien­ci­jos.

P.Gab­rie­le sė­dė­jo įpras­to­je vie­to­ je, vai­ruo­to­jo de­ši­nė­je. Jo ak­me­ni­ nis vei­das ne­ro­dė jo­kių emo­ci­jų.

Tai bu­vo jo pa­sku­ti­nis pa­si­va­ ži­nė­ji­mas šiuo sim­bo­li­niu au­to­ mo­bi­liu, ve­žio­jan­čiu as­me­nį, ku­rį pa­sau­lis pri­pa­žįs­ta ne tik kaip 1,2 mln. Ro­mos ka­ta­li­kų ly­de­rį, bet ir kaip Va­ti­ka­no mies­to vals­ty­bės su­ ve­re­ną.

Bu­te – gau­sy­bė įkal­čių

Vi­dur­die­nį agen­tai, va­do­vau­ja­mi 49 me­tų Va­ti­ka­no po­li­ci­jos va­do Do­me­ni­co Gia­ni, anks­čiau tar­na­ vu­sio Ita­li­jos slap­to­sio­se tar­ny­ bo­se ir drau­gų va­di­na­mo Mim­mo, pa­skam­bi­no į P.Gab­rie­le bu­to du­ ris ir užė­jo į vi­dų.

Žmo­nės, ku­rie pa­žįs­ ta P.Gab­rie­le, ne­ti­ki, kad mo­ty­vas ga­lė­jo bū­ti pi­ni­gai.

„Tai nė­ra pra­šmat­ni vie­ta – ke­ tu­ri kam­ba­riai, vo­nia ir vir­tu­vė“, – „Reu­ters“ pa­sa­ko­jo bu­te bu­vęs as­ muo, pa­gei­da­vęs lik­ti ne­ži­no­mas.

Bu­te pa­rei­gū­nai ra­do daug slap­ tų do­ku­men­tų, pri­klau­san­čių po­ pie­žiui. „Po nau­jie­nų apie Pao­lo areš­ tą vi­si pa­si­ju­to­me nu­stė­rę, su­tri­kę ir nu­liū­dę“, – nuo­tai­kas Va­ti­ka­ne api­bū­di­no vie­nas dar­buo­to­jas.

Va­ti­ka­nas ne­tu­ri ka­lė­ji­mo, to­dėl P.Gab­rie­le bu­vo už­da­ry­tas „sau­ gia­me kam­ba­ry­je“, ku­ria­me yra lo­ va ir ma­žas sta­las, Va­ti­ka­no po­li­ci­ jos sky­riu­je.

Po­sū­kis: P.Gab­rie­le (vi­du­ry­je) dar ne­se­niai bu­vo vie­nas ar­ti­miau­sių Be­ne­dik­to XVI ap­lin­kos žmo­nių, o da­bar Va­ti

bus jo li­ki­mas.

Nie­kas ne­sup­ran­ta mo­ty­vų

Vi­sus da­bar ka­muo­ja klau­si­mai: „Ko­dėl? Ko­kie mo­ty­vai? Kaip die­ vo­bai­min­gas ka­ta­li­kas ir iš­ti­ki­mas tė­vas ga­lė­jo iš­duo­ti žmo­gų, tu­rin­ tį Apaš­ta­lų ku­ni­gaikš­čio įpė­di­nio, Die­vo tar­nų tar­no ir ki­tų ti­tu­lų?“ Žmo­nės, ku­rie pa­žįs­ta P.Gab­rie­ le, ne­ti­ki, kad mo­ty­vas ga­lė­jo bū­ti pi­ni­gai. Jie tei­gia, kad lio­ka­jus, iki šiol kas­dien lan­kan­tis mi­šias po­ li­ci­jos nuo­va­do­je, ne­bū­tų ga­lė­jęs jų iš­leis­ti ne­su­kė­lęs įta­ri­mų, ne­ bent bū­tų pa­li­kęs dar­bą ar ne­tgi Ita­li­ją.

Ir ko­dėl 46 me­tų vy­ras su tri­mis vai­kais tu­rė­tų no­rė­ti at­si­sa­ky­ti pa­ pras­to, bet pa­to­gaus gy­ve­ni­mo Va­ ti­ka­ne? Nors Va­ti­ka­no dar­buo­to­ jai ne­gau­na di­de­lių at­ly­gi­ni­mų, jie mo­ka ma­žus nuo­mos mo­kes­čius ir tu­ri daug ki­tų pri­vi­le­gi­jų – ne­mo­ ka pa­ja­mų mo­kes­čio, o 0,4 kv. km mies­to vals­ty­bės par­duo­tu­vė­se ga­li nu­si­pirk­ti pi­gių de­ga­lų ir mais­to.

Po­pie­žiaus šei­ma

Ita­li­jos žur­na­lis­tas Gian­lui­gi Nuz­ zi, ku­ris pa­skel­bė slap­tus Va­ti­ka­no do­ku­men­tus, at­si­sa­ko at­skleis­ti

sa­vo šal­ti­nius ir tvir­ti­na, kad nie­ kam nie­ko ne­mo­kė­jo. Žmo­nės, pa­žįs­tan­tys P.Gab­rie­le, ku­ris kar­je­rą Va­ti­ka­ne pra­dė­jo nuo va­ly­to­jo pa­rei­gų, tei­gia ne­pas­te­bė­ ję jo­kių po­žy­mių, kad jis bū­tų bu­ vęs šan­ta­žuo­ja­mas ar­ba jo as­me­ ni­nis gy­ve­ni­mas kaip nors ki­taip bū­tų pri­ver­tęs jį nu­te­kin­ti do­ku­ men­tus.

Be P.Gab­rie­le, į po­pie­žiaus apar­ ta­men­tus ra­ki­na­mu lif­tu iš Siks­to V kie­me­lio dar ga­li pa­tek­ti po­nti­ fi­ko as­me­ni­niai sek­re­to­riai mon­ sin­jo­rai Geor­gas Gans­wei­nas ir Alf­re­das Xue­re­bas, taip pat ke­tu­ rios mo­te­rys iš ka­ta­li­kiš­kos bend­ ri­jos „Me­mo­res Do­mi­ni“ – Car­me­ la, Lo­re­da­na, Cris­tia­na ir Ros­sel­la. Šiai bend­ri­jai pri­klau­so neįš­ven­ tin­tos mo­te­rys, pa­na­šios į vie­nuo­ les, ku­rios ka­ta­li­kiš­kai or­ga­ni­za­ci­jai „Com­mu­nion and Li­be­ra­tion“ pri­ sie­kia lai­ky­tis skur­do, skais­ty­bės ir pa­klus­nu­mo įžadų.

P.Gab­rie­le fak­tiš­kai pri­klau­ sė va­di­na­ma­jai po­pie­žiaus šei­mai. Štai ko­dėl Be­ne­dik­tas XVI tre­čia­ die­nį taip liūd­nai ir kar­čiai kal­bė­ jo apie ki­lu­sį skan­da­lą.

„Mū­sų krikš­čio­niš­ka­me gy­ve­ni­ mo ke­ly­je daž­nai bū­na sun­ku­mų, ne­su­sip­ra­ti­mų ir kan­čių“, – vie­ šai sa­kė po­nti­fi­kas ir pri­dū­rė, kad žmo­gus pri­va­lo iš­lik­ti žmo­gu­mi ki­ lus konf­lik­tų, ypač sa­vo šei­mo­je.

As­me­ni­niai sek­re­to­riai ir ke­tu­ rios mo­te­rys, ku­rios rū­pi­na­si bui­ ti­niais rei­ka­lais, gy­ve­na po­pie­žiaus re­zi­den­ci­jo­je, o P.Gab­rie­le su šei­ma įsi­kū­rė at­ski­ra­me bu­te ne­to­li. „Jis gy­ve­no Va­ti­ka­ne, bet ne po­ pie­žiaus apar­ta­men­tuo­se, – „Reu­ ters“ sa­kė vie­nas Va­ti­ka­no pa­rei­ gū­nas. – Jis ga­lė­jo su­si­tik­ti su bet kuo tiek pa­čia­me Va­ti­ka­ne, tiek už jo ri­bų.“ De­mas­kuo­jan­tys laiš­kai

G.Nuz­zi at­si­sa­ko at­skleis­ti, ar ga­vo ko­kios nors in­for­ma­ci­jos iš P.Gab­ rie­le. Ži­no­mo žur­na­lis­to kny­go­je pa­teik­ta as­me­ni­nė Va­ti­ka­no ko­res­ pon­den­ci­ja. Kai ku­rie do­ku­men­tai liu­di­ja apie pro­tek­ci­ją ir ko­rup­ci­ją su­da­rant su­tar­tis su Ita­li­jos bend­ ro­vė­mis, kar­di­no­lų są­moks­lus ir konf­lik­tus Va­ti­ka­no ban­ke, ku­ris ofi­cia­liai va­di­na­mas Re­li­gi­nių rei­ ka­lų ins­ti­tu­tu.

1

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

4p.

Xvii Pažaislio muzikos festivalio programa.

Pazaislio vasara 2012

pramogualeja@kaunodiena.lt Redaktorė Violeta Juodelienė

„Pasakai – „Pažaislis“, ir nieko daugiau nebereikia pridurti, – nutyla Pažaislio muzikos festivalio meno vadovas Petras Bingelis.

– Mes turime tokią šventą vietą...“ Kiek vėliau vėl prabyla: „Ir jeigu ją dar galime pripildyti muzikos... Kokie mes laimingi, jau dėl to gera gyventi.“

Trau­ka: Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio ati­da­ry­mo kon­cer­tas dau­gy­bei me­lo­ma­nų reiš­kia, kad pra­si­de­da dar vie­na ge­ros mu­zi­kos va­sa­ra.

Tomo Raginos nuotr.

Mu­zi­ka, įpras­mi­nan­ti va­sa­rą En­ri­ka Strio­gai­tė e.striogaite@diena.lt

Mu­zi­ka die­viš­ko­je erd­vė­je

Prieš ke­lio­li­ka me­tų pir­mą­kart į Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lį at­vy­kęs smui­ko vir­tuo­zas Ye­hu­di Me­nu­hi­ nas, įžen­gęs į Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no erd­vę, su­si­kau­pęs ku­rį lai­ką vaikš­ čio­jo po ją ir stab­te­lė­jęs ty­liai iš­ta­ rė: „Jūs to­kie lai­min­gi, tu­ri­te Die­ vo pa­ly­tė­tą vie­tą.“ Pa­žais­lio vie­nuo­ly­nas dar prieš 18 me­tų pa­trau­kė bū­si­mo­jo mu­zi­kos fes­ti­va­lio su­ma­ny­to­jus. „Gast­ro­liuo­ da­mi po pa­sau­lį iš­gir­do­me ne vie­ną kon­cer­tą po at­vi­ru dan­gu­mi įspū­din­ gos gam­tos ir ar­chi­tek­tū­ros vie­to­se, – pri­si­me­na fes­ti­va­lio koor­di­na­to­rius Jus­ti­nas Krėpš­ta. – Grį­žus po ke­lio­ nių lik­da­vo kaž­koks il­ge­sys.“ Tas il­ge­sys, pro­fe­sio­na­lus mu­zi­ ki­nis iš­si­la­vi­ni­mas, pa­žin­tys ke­lio­ nė­se su gar­siais mu­zi­kais su­bran­ di­no fes­ti­va­lio min­tį – į kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tus po at­vi­ru dan­ gu­mi žmo­nes pa­kvies­ti va­sa­rą. „Mū­sų ša­lies kli­ma­tas toks, kad mes ir taip per­ne­lyg daug lai­ko pra­lei­džia­me už­da­ro­se pa­tal­po­se, – pa­ste­bi J.Krėpš­ta, – to­dėl va­sa­ra – lai­kas, kai ga­li­me pa­bū­ti gam­to­

je, ku­ri lie­tu­viui la­bai bran­gi.“ Juo la­biau kad gam­tos, ar­chi­tek­tū­ros ir mu­zi­kos sin­te­zė ga­li ne tik pa­pil­ dy­ti vie­na ki­tą, bet do­va­no­ti vi­siš­ kai nau­jų, uni­ka­lių – Pa­žais­lio mu­ zi­kos fes­ti­va­lio – įspū­džių.

Ye­hu­di Me­nu­hi­nas:

Jūs to­kie lai­min­gi, tu­ri­te Die­vo pa­ly­tė­ tą vie­tą.

Prieš 18 me­tų Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ ne su­ren­gę pir­mą­jį, dar ne fes­ti­va­lio, kon­cer­tą, į ku­rį žmo­nės plū­do tar­si į at­lai­dus, mu­zi­kos fes­ti­va­lio su­ma­ny­ to­jai su­pra­to: Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ ti­va­lio rei­kia to­li gra­žu ne tik jiems.

Ant suo­liu­kų, pa­tie­sa­lų, tie­siog ant žo­lės įsi­tai­sę žmo­nės su­si­kau­pę, nu­ ri­mę klau­sė­si. „O po to, re­gis, bu­vo ge­res­ni, kaž­kaip nu­skaid­rė­ję, ir kal­ bė­jo­si gal­būt vie­nas su ki­tu dau­ giau“, – šyp­te­lė­ja P.Bin­ge­lis.

At­ra­di­mo džiaugs­mas

Šiais me­tais Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ ti­va­lis ren­gia­mas jau sep­ty­nio­lik­tus

me­tus. „Taip, tai jau bran­dus fes­ti­ va­lis, Lie­tu­vos kul­tū­ros kon­teks­te tu­rin­tis sa­vo ni­šą, sa­vo klau­sy­to­ ją“, – džiau­gia­si J.Krėpš­ta. Mu­ zi­kos šven­tė jau se­no­kai yra nu­ skam­bė­ju­si to­li už Lie­tu­vos ri­bų, į fes­ti­va­lį va­žiuo­ja ge­ros mu­zi­kos klau­sy­to­jai iš vi­so pa­sau­lio. „Per­nai vis dėl­to kiek nu­ste­bo­me, kai Ša­kių ra­jo­ne, Zyp­lių dva­re, prieš kon­cer­tą iš­gir­do­me gy­vai be­si­šne­ ku­čiuo­jan­čius pran­cū­zus, – pri­si­ me­na P.Bin­ge­lis. – Ne­su­si­lai­kė­ me ne­pas­mal­sa­vę, kaip jie at­vy­ko į ga­na ato­kų Lie­tu­vos kam­pe­lį. Pa­ si­ro­do, pran­cū­zai kas­met pa­si­do­ mi fes­ti­va­lio mu­zi­ki­ne pro­gra­ma ir at­vy­kę į Lie­tu­vą su že­mė­la­piu ran­ ko­se su­si­ran­da fes­ti­va­lio kon­cer­tų vie­tas, taip ir pa­ke­liau­da­mi, ir pa­ klau­sy­da­mi ge­ros mu­zi­kos.“ „Kiek­vie­nais me­tais sten­gia­ mės ieš­ko­ti nau­jų erd­vių, – pa­ti­ki­ na J.Krėpš­ta, – sten­gia­mės neuž­si­ sė­dė­ti. Ki­ta ver­tus, mums ir pa­tiems sma­gu at­ras­ti nau­jų, kar­tais ir ne­ti­ kė­tų vie­tų, ku­rio­se su­skam­ba pui­ ki mu­zi­ka ir, be­je, bū­na dar ir taip, kad ta vie­ta, prieš tai bu­vu­si ap­leis­ ta, at­gy­ja, ją su­tvar­ko, su­re­mon­tuo­ ja, o drau­ge, kas itin sma­gu, pa­si­bel­ džia­me į nau­jų klau­sy­to­jų šir­dis.“

Neuž­gęs­tan­ti kū­ry­bos ug­nis

Kau­no sty­gi­nių kvar­te­to va­do­vas, vio­lon­če­li­nin­kas Sau­lius Bar­tu­lis, su kvar­te­tu fes­ti­va­ly­je da­ly­vau­jan­ tis taip pat jau sep­ty­nio­lik­tą kar­tą, pri­si­me­na: „Fes­ti­va­lio kū­ry­bi­nio ke­lio pa­čio­je pra­džio­je su kvar­te­ tu gro­jau Za­pyš­kio baž­ny­čio­je. Vi­ siems klau­sy­to­jams bu­vo eg­zo­tiš­ kas įvy­kis: pie­vo­je ga­no­si kar­vės, nuo­sta­bi gam­ta ir pui­kios akus­ti­ kos baž­ny­čios go­ti­ka.“ Pa­si­džiau­gęs, kad iki šių die­nų fes­ti­va­lio va­do­vai to­kių neįp­ras­tų erd­vių ra­do be­ga­lę, mu­zi­kan­tas pa­ ste­bė­jo: šie­met Kau­no kvar­te­tas su dai­ni­nin­ke No­ra Pet­ro­čen­ko kon­ cer­tuos nau­jo­je Pa­žais­lio fes­ti­va­lio erd­vė­je – Rau­dond­va­rio pi­ly­je.

Ka­dai­se nau­ja fes­ti­va­lio erd­vė bu­vo ir Kau­no pi­lis, ku­rią fes­ti­va­lio ren­gė­jai iš­va­lė ir pa­sta­tė pir­mą is­ to­ri­nį spek­tak­lį, taip pat su­trau­ku­sį mi­nias žmo­nių. „Šį­met bus pa­sta­ ty­tas pen­kio­lik­ta­sis is­to­ri­nis spek­ tak­lis, nes ma­to­me, kad jo žmo­ nėms la­bai rei­kia, – sa­ko J.Krėpš­ta.

Mi­nint Mai­ro­nio gi­mi­mo 150-ąsias gi­mi­mo me­ti­nes, is­to­ri­nis vai­di­ni­ mas bus pa­sta­ty­tas pa­gal Mai­ro­nio is­to­ri­nę dra­mą „Di­dy­sis Vytautas– karalius“.

Komentaras

Se­suo Li­di­ja Edi­ta Ši­cai­tė

P

a­ž ais­l io mu­z i­kos fes­t i­va­l is – tar­si dar vie­nas vie­nuo­ly­ no me­tų lai­kas, ku­ris iš­gy­ve­ na­mas kaip uni­ka­lus. Šio lai­ ko penk­li­nė­je pa­to­giai įsi­tai­so na­tos ir draus­min­gai lau­kia bū­ti pa­ža­din­tos su­bti­laus di­ri­gen­to ran­kos mos­to. Vie­ nuo­ly­no gy­ve­ni­mo rit­mas tar­si iš­tie­sia ran­ką mu­zi­kos gar­sų rit­mui ir drau­gau­ ja abu iš­ti­sus tris mė­ne­sius. No­rin­čiam ar no­rin­čiai pa­jus­ti šį lai­ką rei­kia at­si­ ver­ti ty­los ir gar­so su­si­ti­ki­mo aki­mir­ kos pa­jau­tai. Jo­je tel­pa ir die­viš­ko­sios, ir žmo­giš­ko­sios kū­ry­bos ki­birkš­tis... Fes­ti­ va­lio re­per­tua­ro kū­ri­niai, skam­ban­tys mū­sų vie­nuo­ly­no erd­vė­je, tar­si kurs­to fi­lo­so­fuo­ti apie tris lai­kus – praei­ties da­ bar­tį, da­bar­ties da­bar­tį ir atei­ties da­bar­ tį. Jie yra mū­sų sie­lo­se ir nie­kur ki­tur jų ne­ma­ty­ti. Praei­ties da­bar­tis yra kū­ ri­nio at­min­tis, at­si­ve­jan­ti mus iš ke­lių šimt­me­čių, da­bar­ties da­bar­tis – gir­di­ mas kū­ri­nys, o atei­ties da­bar­tis – gir­di­ mo gar­sų pa­sau­lio su­vo­ki­mas. Gi­mu­si fi­lo­so­fi­nė min­tis įsi­ka­bi­na į ba­ro­ko ar­ chi­tek­tū­ros abė­cė­lę – vin­giuo­tą li­ni­ją ir nu­sė­da baž­ny­čios kuo­ruo­se. Ir taip kar­ to­ja­si kas­met. Kar­to­tė užants­pau­duo­ja­ ma vie­nuo­ly­no var­po skam­be­siu.

2

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

Pažaislio

vasara 2012 Festivalio kronika: ryškiausios spalvos

Per še­šio­li­ka gy­va­vi­mo me­ tų Pa­žais­lio mu­ zi­kos fes­ti­va­ly­ je jau įvy­ko dau­ giau nei 500 ren­gi­nių.

Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio prie­ šis­to­rė sie­kia 1995-ųjų va­sa­rą, pa­ tį lie­pos pa­bai­gos karš­ty­me­tį, kai į Pa­žais­lio vie­nuo­ly­no šven­to­rių su­si­rin­ko apie 3000 mies­tie­čių ir mies­to sve­čių pa­si­klau­sy­ti mu­zi­ kos. Tą­syk Pet­ro Bin­ge­lio di­ri­guo­ ja­mas Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras su Lie­tu­vos na­cio­na­li­niu sim­fo­ni­niu or­kest­ru ir so­lis­tais Re­gi­na Ma­ ciū­te (sop­ra­nas), Ine­sa Li­na­bur­gy­ te (me­co­sop­ra­nas), Al­gir­du Ja­nu­tu (te­no­ras) ir Vla­di­mi­ru Prud­ni­ko­vu (bo­sas) at­li­ko Geor­go Fried­ri­cho Hände­lio ora­to­ri­ją „Me­si­jas“. Dau­ gy­bės klau­sy­to­jų dė­me­sys, ge­ra­ no­riš­ku­mas ir dė­kin­gu­mas įkvė­pė or­ga­ni­za­to­rius jau ki­tų me­tų va­sa­ rą su­reng­ti pir­mą­jį Pa­žais­lio mu­zi­ kos fes­ti­va­lį.

1996 m.

Bir­že­lio 2 d. Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ no kie­me su­skam­bę Lud­wi­go van Beet­ho­ve­no ora­to­ri­jos „Kris­tus Aly­vų kal­ne“ gar­sai pa­žy­mė­jo pir­ mo­jo Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio, o sy­kiu ir jo is­to­ri­jos pra­džią.

Lie­pos 6 d. Kau­no pi­ly­je bu­vo pa­ro­dy­ta Jus­ti­no Mar­cin­ke­vi­čiaus dra­ma „Min­dau­gas“, re­ži­suo­ta Ire­ nos Bu­čie­nės (1940–2001). Pag­ rin­di­nį vaid­me­nį su­kū­rė ak­to­rius Re­gi­man­tas Ado­mai­tis. Šis spek­ tak­lis pra­dė­jo is­to­ri­nių dra­mų, de­ di­kuo­tų Vals­ty­bės die­nai, tra­di­ci­ją Kau­no mies­te.

I fes­ti­va­ly­je įvy­ko 15 ren­gi­nių.

1997 m.

ES him­nu – Lud­wi­go van Beet­ho­ve­ no IX sim­fo­ni­ja ge­gu­žės 31 d. pra­si­ dė­jo II Pa­žais­lio muzikos fes­ti­va­lis.

Vei­ka­lą grie­žė gar­su­sis „Phil­har­ mo­nie der Na­tio­nen“ or­kest­ras, va­do­vau­jamas žy­maus pia­nis­to ir di­ri­gen­to Jus­to Frant­zo.

1997 m. lie­pos 3 d. pir­mą­syk Kau­ne lan­kė­si pa­sau­lio mu­zi­kos le­gen­da – lor­das Ye­hu­di Me­nu­hi­ nas (1916–1999). Jis di­ri­ga­vo Fran­ zo Schu­ber­to Mi­šias As-dur.

II fes­ti­va­ly­je įvy­ko 25 ren­gi­niai.

1998 m.

III Pa­žais­lio muzikos fes­ti­va­lį pra­ dė­jo iš­skir­ti­niai sve­čiai: BBC fil­ har­mo­ni­jos or­kest­ras iš Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, di­ri­guo­ja­mas Ya­no Pas­ ca­lio Tor­te­lier.

Rugp­jū­čio 2 d. pir­mą­syk Šv. Jur­ gio baž­ny­čio­je kon­cer­ta­vo Štut­gar­ to ka­me­ri­nis cho­ras ir Štut­gar­to ba­

ro­ko or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mi pa­sau­lio gar­se­ny­bės Frie­de­rio Ber­nius.

III fes­ti­va­ly­je įvy­ko 32 ren­gi­niai.

1999 m.

Bir­že­lio 6 d. su­reng­tas lor­do Y.Me­nu­ hi­no at­mi­ni­mui skir­tas kon­cer­tas, ku­ ria­me skam­bė­jo Var­šu­vos sim­fo­ni­nio or­kest­ro „Sin­fo­nia Var­so­via“ ir Kau­ no vals­ty­bi­nio cho­ro at­lie­ka­mos Fran­ zo Schuberto Ketvirtoji simfonija ir Gioa­chi­no Ros­si­ni „Sta­bat Ma­ter“.

Bir­že­lio 19 d. Šv. Jur­gio baž­ny­ čio­je grie­žė 1992 m. įkur­tas Ru­si­ jos ka­me­ri­nis or­kest­ras „Mask­vos so­lis­tai“. Or­kest­ro va­do­vas ir di­ri­ gen­tas Ju­ri­jus Baš­me­tas tą­syk pa­ si­ro­dė ir so­lis­to amp­lua.

IV fes­ti­va­ly­je įvy­ko 35 ren­gi­niai.

2007 m. bir­že­lio 3 d.

Pa­žais­lio vie­nuo­ ly­ne nu­skam­bė­ju­si „The Queen Symp­ho­ ny“ su­do­mi­no re­kor­ diš­kai daug klau­sy­ to­jų – be­veik 5 tūkst.

2000 m.

Bir­že­lio 3 d. Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čio­ je grie­žė žė­rin­tis ka­me­ri­nis or­kest­ ras „Mask­vos vir­tuo­zai“, di­ri­guo­ ja­mas Vla­di­mi­ro Spi­va­ko­vo.

Vals­ty­bės die­ną dau­giau ne­gu 5 tūkst. žiū­ro­vų Kau­no pi­lies priei­go­se ma­tė Vin­co My­ko­lai­čio-Pu­ti­no is­ to­ri­nę dra­mą „Val­do­vas“. Šis spek­ tak­lis bu­vo pa­sku­ti­nis , ku­rį dar spė­ jo su­sty­guo­ti re­ži­sie­rė I.Bu­čie­nė.

V fes­ti­va­ly­je įvy­ko 36 ren­gi­niai.

2001 m.

Bir­že­lio 1 d. Pa­žais­lio var­pai skel­ bė fes­ti­va­lio pra­džią. Giu­sep­pe Ver­ di ope­ros „Si­mo­nas Bo­ka­neg­ra“ kon­cer­ti­nį va­rian­tą at­li­ko Gin­ta­ ro Rin­ke­vi­čiaus di­ri­guo­ja­mas Lie­ tu­vos vals­ty­bi­nis or­kest­ras, dai­ na­vo Kau­no vals­ty­bi­nis simfoninis cho­ras, so­lis­tai Ire­na Mil­ke­vi­čiū­tė, Ro­ma­nas Mai­bo­ro­da, Ser­ge­jus La­ ri­nas.

Rugp­jū­čio 12 d. G.Ver­di „Re­ quiem“ iš­gir­do­me Pa­sau­lio fes­ ti­va­lio cho­ro, ku­ria­me gie­do­jo tūks­tan­tis dai­ni­nin­kų iš sep­ty­nių Eu­ro­pos ša­lių, in­terp­re­ta­ci­jo­je.

VI fes­ti­va­ly­je įvy­ko 38 ren­gi­niai.

2002 m.

Bir­že­lio 9 d. Piot­ro Čai­kovs­kio I kon­cer­tą for­te­pi­jo­nui su or­kest­ru b-moll skam­bi­no pia­nis­tas La­za­ ris Ber­ma­nas (1930–2005).

Bir­že­lio 20 d. prie di­ri­gen­to pul­to Pa­žais­lio šven­to­riu­je sto­ vė­jo žy­mus len­kų kom­po­zi­to­rius Krzysz­to­fas Pen­de­rec­kis. Viešė­ damas mūsų mieste jis diriga­ vo savo veikalą-simfoniją „Sep­ tyni Jeruzalės vartai“, kurį atliko Lietuvos nacionalinis orkestras, Kauno valstybinis choras ir ketu­ ri lenkų solistai.

VII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 28 ren­gi­niai.

2006 m.

Bir­že­lio 18 d. – pa­sau­li­nė prem­je­ ra: mu­zi­kų iš Šve­di­jos, Nor­ve­gi­jos, Es­ti­jos ir Lie­tu­vos at­lik­tas pro­jek­ tas „AB­BA in Symp­ho­ny“.

Lie­pos 2 d. tra­di­ci­nis spek­tak­ lis Kau­no pi­ly­je „Gies­mė apie Min­ dau­gą“, skirtas kompozicijos auto­ riaus ir režisieriaus Vytauto Gri­golio (1951–2006) atminimui. Sce­ni­nės adap­ta­ci­jos re­ži­sie­riaus amp­lua de­ biu­ta­vo Vy­tau­tas Rum­šas.

Gra­žios tra­di­ci­jos pra­džia – lie­ pos 9 d. su­reng­tas pir­ma­sis kon­ cer­tas „Jo­han­no Straus­so mu­zi­ka ant van­dens“ Jachtk­lu­be.

XI fes­ti­va­ly­je įvy­ko 40 ren­gi­nių.

2003 m.

Ge­du­lo ir vil­ties die­ną pir­mą­syk Kau­no klau­sy­to­jai iš­gir­do žy­mų­ jį gru­zi­nų kom­po­zi­to­riaus Gi­jos Kan­če­li kū­ri­nį „Styx“ al­tui, miš­ riam cho­rui ir or­kest­rui, ku­rį at­ li­ko Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, Kauno valstybinis choras ir altininkas Arūnas Stat­ kus, diriguojami Juozo Domarko.

Rugp­jū­čio 24 d. pir­mą­syk bu­vo su­reng­tas kon­cer­tas Kau­no si­na­ go­go­je. Skam­bė­jo kom­po­zi­to­riaus Gied­riaus Kup­re­vi­čiaus li­tur­gi­nė dra­ma smui­kui so­lo, cho­rui, vy­rų ir mo­te­rų ok­te­tams „Sep­ty­ni Do­ vy­do klau­si­mai ir rau­da“.

VIII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 34 ren­gi­niai.

2004 m.

Bir­že­lio 11 d. me­lo­ma­nai iš­gir­do Ai­ri­jos ka­me­ri­nį or­kest­rą, skam­ bi­no pia­nis­tas iš Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos Fing­hi­nas Col­lin­sas.

Bir­že­lio 12 d. Jo­ha­nes­so Brahm­ so „Vo­kiš­ko­jo Re­quiem“ ka­me­ ri­nę ver­si­ją at­li­ko pia­nis­tai Mū­ za Ru­bac­ky­tė ir Pier­re Réach, As­ta Krikš­čiū­nai­tė (sop­ra­nas) ir Vy­tau­ tas Juo­za­pai­tis (ba­ri­to­nas).

IX fes­ti­va­ly­je įvy­ko 37 ren­gi­niai.

2005 m.

Bir­že­lio 9 d. Pa­žais­lio muzikos fes­ti­va­ly­je sve­čiai iš Aust­ri­jos – il­gaam­žis sim­fo­ni­nis or­kest­ras „Tonkünst­ler“, ku­riam va­do­vau­ja cha­riz­ma­tiš­ka­sis di­ri­gen­tas Krist­ ja­nas Järvi (JAV/Estija).

Pir­mą kar­tą fes­ti­va­lio is­to­ri­jo­je or­kest­rui va­do­va­vo di­ri­gen­tė mo­ te­ris – rugp­jū­čio 9 d. Kau­no fil­ har­mo­ni­jo­je gir­dė­jo­me or­kest­rą iš Azi­jos – Hon­kon­go sin­fo­nie­tą, di­ ri­guo­ja­mą Yip Wing Sze. X fes­ti­va­ly­je įvy­ko 42 ren­gi­niai.

2009 m.

De­šimt mu­zi­kan­tų, vie­nas kon­ cer­ti­nis for­te­pi­jo­nas ir or­kest­ro skam­be­sys? Bir­že­lio 4 d. Kau­no vals­ty­bi­nė­je fil­har­mo­ni­jo­je į an­ samb­lio „The Bo­wed Pia­no En­ semb­l e“ kon­c er­t ą su­s i­r in­k u­ si pub­li­ka iš­gir­do ir pa­ti­kė­jo, kad ga­li bū­ti ir taip.

Bir­že­lio 21 d. Bab­ty­no-Že­mait­ kie­mio dva­re klau­sy­to­jai pir­mą­syk fes­ti­va­lio is­to­ri­jo­je iš­gir­do lū­pi­nę ar­mo­ni­kė­lę, ku­ria gro­jo vir­tuo­zas iš Ita­li­jos Gian­lu­ca Lit­te­ra su mū­ sų sty­gi­nių an­samb­liu „Ca­me­ra­ ta Klai­pė­da“ ir smui­ki­nin­ku V.Če­ pins­kiu.

XIV fes­ti­va­ly­je įvy­ko 32 ren­gi­niai.

2007 m.

Bir­že­lio 3 d. Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ne nu­skam­bė­ju­si „The Queen Symp­ ho­ny“, su­kur­ta pa­gal Fred­die Mer­ cu­ry ir gru­pės „Queen“ dai­nas, su­do­mi­no re­kor­diš­kai daug klau­ sy­to­jų – be­veik 5 tūkst. Sim­fo­ni­ją at­li­ko Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, Kau­no vals­ty­bi­nis cho­ras, so­lis­tai: Sau­lė Rin­ke­vi­čiū­tė (smui­kas), Rū­ta Rin­ke­vi­čiū­tė (for­ te­pi­jo­nas), Vi­ta Šiugž­di­nie­nė (vio­ lon­če­lė) ir di­ri­gen­tas Gintaras Rin­ ke­vi­čius.

Vi­s o­j e Eu­ro­p o­j e mi­n i­m as 400-asis ope­ros žan­ro gim­ta­die­nis at­si­spin­dė­jo ir Pa­žais­lio fes­ti­va­lio pro­gra­mo­je. Pir­mą kar­tą Kau­ne at­ lik­ta XVI a. ita­lų kom­po­zi­to­riaus Ora­zio Vec­chi mad­ri­ga­li­nė ko­me­ di­ja „Am­fi­par­na­sas“; Bab­ty­noŽe­mait­kie­mio dva­re nu­skam­bė­ jo Mi­ko Pet­raus­ko ope­ra „Bi­ru­tė“; jau­di­nan­čią ar­gen­ti­nie­čių jau­nos mo­ters is­to­ri­ją žiū­ro­vams pa­sa­ko­ jo As­to­ro Piaz­zol­los tan­go ope­ra „Ma­ria de Bue­nos Ai­res“.

XII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 37 ren­gi­niai.

2008 m.

Bir­že­lio 8 d. – su­kre­čian­ti Kar­men iš Ku­bos is­to­ri­ja. Mar­ti­no Gell­ne­ rio, Wer­ne­rio Stran­kos ir Kim Dud­ dy la­ti­no po­po­pe­ros „Car­men Cu­ ba­na“ (kon­cer­ti­nė ver­si­ja) prem­je­ra Lie­tu­vo­je, ku­rio­je da­ly­va­vo at­li­kė­ jai net iš 9 ša­lių.

Kla­si­kos gur­ma­nai su­lau­kė net dvie­jų aukš­čiau­sio ly­gio ka­me­ri­ nių or­kest­rų pa­si­ro­dy­mų – fes­ti­va­ ly­je kon­cer­ta­vo Er­mi­ta­žo ka­me­ri­ nis or­kest­ras (Ru­si­ja), di­ri­guo­ja­mas Sau­liaus Son­dec­kio ir „Ca­me­ra­ta Bern“ (Švei­ca­ri­ja).

XIII fes­ti­va­ly­je įvy­ko 39 ren­gi­niai.

2010 m.

Sa­vi­tai fes­ti­va­ly­je de­biu­ta­vo pub­li­ kai jau pa­žįs­ta­mas vie­nas gar­siau­ sių pa­sau­ly­je vio­lon­če­lės vir­tuo­zų Alek­sand­ras Knia­ze­vas iš Ru­si­jos.

Ap­vaiz­dos my­li­mas mu­zi­kas bir­ že­lio 4 d. pa­si­ro­dė var­go­ni­nin­ ko amp­lua ir pa­do­va­no­jo klau­sy­ to­jams Jo­han­no Se­bas­tia­no Ba­cho kū­ri­nių va­lan­dą.

Ypa­tin­gas fes­ti­va­lio ak­cen­tas – pa­sau­li­nė fla­men­ko aist­rą ir kla­si­ ki­nės mu­zi­kos sod­ru­mą jun­gian­ čio pro­jek­to prem­je­ra. Fla­men­ko mu­zi­kos meist­ro And­reaso Ma­rios Ger­me­ko pro­jek­tas bu­vo už­sa­ky­ tas Aust­ri­jos or­kest­ro, bet šį kar­tą juos ap­len­kė Kau­no mies­to sim­fo­ ni­nis or­kest­ras, di­ri­guo­ja­mas Mar­ ty­no Staš­kaus. Bir­že­lio 26 bei 27 d. klau­sy­to­jai ža­vė­jo­si pro­gra­ma, ku­ rio­je or­kest­ro skam­be­sys su­si­py­nė su ne­var­žo­mais fla­men­ko rit­mais, vo­ka­lu ir gai­va­lin­gu šo­kiu.

XV fes­ti­va­ly­je įvy­ko 36 ren­gi­niai.

2011 m.

Net sep­ty­n iuo­se kon­cer­t uo­ se skam­bė­jo or­kest­rų at­lie­ka­ma mu­zi­ka. Gre­ta ryš­kiau­sių Lie­tu­ vos ko­lek­ty­vų gir­dė­jo­me ir už­sie­ nio sve­čius: bir­že­lio 19 d. pa­si­ro­dė Tai­pė­jaus fil­har­mo­ni­jos or­kest­ras, o lie­pos pa­bai­go­je – Bal­ti­jos jau­ni­ mo fil­har­mo­ni­jos or­kest­ras, ku­riam va­do­va­vo K.Järvi.

Rugp­jū­čio 28 d. Pa­žais­lio vie­ nuo­ly­ne iš­gir­do­me dar vie­ną dra­ ma­tiš­ką is­to­ri­ją – Gia­co­mo Puc­ci­ni ope­ro­je „La Ron­di­ne“ (Kregž­du­tė) pa­grin­di­nius vaid­me­nis at­li­ko vieš­ nia iš JAV, sop­ra­nas Elai­ne Al­va­rez ir te­no­ras Ed­ga­ras Mont­vi­das.

XVI fes­ti­va­ly­je įvy­ko 37 ren­gi­niai.

3

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

Pažaislio

vasara 2012 Gin­ta­ras Ugians­k is

Ūkio Ban­ko Val­dy­bos pir­mi­nin­kas

D

žiau­g iuo­s i, kad Pa­ž ais­l io mu­z i­kos fes­t i­v a­l io ren­ gė­jai, me­n i­n in­k ai, kū­rė­jai su ne­blės­t an­č ia ener­g i­j a kas­met pa­s iū­lo iš­skir­t i­n ių ir įsi­m in­ ti­nų ren­g i­n ių, ku­r ie su­tei­k ia ga­l i­my­ bę tu­r i­n in­gai ir pra­s min­gai pra­leis­t i va­s a­r ą ne tik Kau­ne, Vil­n iu­j e, bet ir ma­žes­n iuo­s e ša­l ies mies­t uo­s e. Šis fes­t i­va­l io or­ga­n i­za­to­r ių už­si­brėž­

Al­vy­das To­mas Skė­rys

tas už­da­vi­nys yra ypač svar­bus sklei­ džiant ir pro­pa­g uo­jant aukš­to ly­g io me­ną bei mu­zi­ką vi­sos ša­lies mas­tu.

Sma­gu, kad jis sėk­min­gai ir nuo­sek­liai įgy­ven­di­na­mas.

Lin­kiu vi­siems ir šią va­sa­rą su Pa­žais­ lio mu­z i­kos fes­t i­va­l iu pa­jus­t i iš­skir­ ti­nės mu­zi­kos ir me­no tei­kia­mą dva­ si­nę at­gai­vą ir pa­t ir­t i neiš­d il­do­mų įspū­džių.

Lin­kiu vi­siems fes­ti­va­lio ren­gė­jams ir me­ni­nin­kams kū­ry­bi­nio įkvė­pi­mo ir po­lė­kio.

LE­XUS at­sto­vy­bių, UAB „Au­to­to­ja“ ir UAB „Mo­to­to­ja“ Lie­tu­vo­je val­dy­bos pir­mi­nin­kas

P

ir­miau­siai no­r iu pa­si­d žiaug­ ti, kad Pa­ž ais­l io mu­z i­kos fes­t i­va­l is jau sep­t y­n io­l ik­t ą va­s a­rą kvie­č ia mus į sa­vo ne­p ap­ras­t us pa­s i­ro­dy­mus, ren­g ia­ mus įvai­r io­se vie­to­se.

Tai – vie­n as di­d žiau­s ių Lie­t u­vo­ je vyks­t an­č ių kul­t ū­r i­n ių ren­g i­n ių, džiu­g i­n an­t is ir ste­b i­n an­t is lan­k y­

to­j us ne­p a­k ar­t o­j a­m ais kon­c er­t ais bei lei­d žian­t is vi­s uo­m e­n ei su­s i­p a­ žin­t i su įvai­r iais kū­r ė­j ais ir me­n i­ nin­k ais.

Mums la­b ai ma­lo­nu šiais me­t ais pri­ si­d ė­t i prie šio iš­s kir­t i­n io ren­g i­n io, tad lin­k i­me šiam mu­z i­kos fes­t i­v a­ liui ir atei­t y­j e iš­l ai­k y­t i sa­vo ver­t y­ bes, džiu­g in­t i mus sa­vo nau­j o­m is idė­j o­m is bei įvai­r ia­p u­s iais ir di­n a­ miš­k ais pa­s i­ro­dy­m ais. O lan­k y­to­ jams lin­k i­me pa­s i­s em­t i ge­ros nuo­ tai­kos ir ener­g i­j os.

Dėkojame

Festivalio bankas

festivalį pristato

didysis rėmėjas Festivalį remia:

Lietuvos respublikos kultūros ministerija

Festivalio dienraštis

informacinis partneris

Pagrindiniai rėmėjai:

Kauno miesto savivaldybė

informaciniai rėmėjai:

www.kaunodiena.lt rėmėjai:

Kauno rajono savivaldybė

Partneriai:

Arvydo baryso filmų kūrimo kompanija

4

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

Pažaislio

vasara 2012

Xvii Pažaislio muzikos festivalis PRADEDAMASIS KONCERTAS Birželio 3 d., sekmadienį, 19 val. Pažaislio vienuolyne LIETUVOS VALSTYBINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: Lilija Gubaidulina (sopranas) Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas) Vaidas Vyšniauskas (tenoras) Liudas Mikalauskas (bosas) Dirigentas Gintaras Rinkevičius Antonio Vivaldi – Gloria Arijos ir ansambliai iš Vincenzo Bellini, Giuseppe Verdi, Gaetano Donizetti, Jacques Offenbach, Paul Abraham operų ir operečių Bilietų kaina: 20, 30 Lt Birželio 8 d., penktadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistai – Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo laureatai: Justina Maria Doerup (smuikas) Stasys Makštutis (klarnetas) Artūras Šukys (klarnetas) Kristina Annamukhamedova (fortepijonas) Dirigentas Martynas Staškus Wolfgang Amadeus Mozart, Franz Krommer, Simas Šakenis, Camille Saint-Saëns, Felix Mendelssohn Bilietų kaina: 15, 20 Lt Birželio 9 d., šeštadienį, 16 val. Žemaitijos kolegijos Rietavo fakulteto salėje Lietuvos pirmosios muzikos mokyklos įkūrimo 140-osioms metinėms KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistai: Joana Gedmintaitė (sopranas) Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo laureatai: Stasys Makštutis (klarnetas) Artūras Šukys (klarnetas) Dirigentas Martynas Staškus Franz Krommer, Balys Dvarionas, Johann Strauss, Franz Lehár, Leonard Bernstein Įėjimas nemokamas Birželio 9 d., šeštadienį, 17 val. Zyplių dvare Ansamblis ALLA TRE Aušra Lukoševičiūtė (fleita) Algimantas Treikauskas (fleita) Aušra Bartkevičiūtė-Gelusevičienė (fortepijonas) Pierre Prowo, Georg Philipp Telemann, Samuel Wesley, Claude Debussy, Robert Schumann, Franz Doppler, Hector Berlioz Bilieto kaina 12 Lt Birželio 10 d., sekmadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Smuiko legenda Pierre Amoyal (smuikas, Prancūzija) Darius Mažintas (fortepijonas) Edvard Grieg, Robert Schumann, Fritz Kreisler, Jules Massenet, César Franck Bilietų kaina: 15, 20 Lt

Birželio 15 d., penktadienį, 17.30 val. Žiežmarių Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje Birželio 16 d., šeštadienį, 17 val. Jiezno Šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčioje Birželio 17 d., sekmadienį, 17 val. Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje Maironio 150-osioms gimimo metinėms KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

Birželio 30 d., šeštadienį, 19 val. Lietuvos liaudies buities muziejaus Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje FILADELFIJOS BERNIUKŲ CHORAS (JAV) Vadovas ir dirigentas Jeffrey R.Smith (JAV) Franz Schubert – Mišios G-dur Sakralinė JAV kompozitorių muzika ir spiričiueliai Bilieto kaina 12 Lt

Birželio 17 d., sekmadienį, 19 val. BabtynoŽemaitkiemio dvare Balalaikos genijus Aleksej Arkhipovskij (balalaika, Rusija)

Liepos 1 d., sekmadienį, 19 val. Pažaislio vienuolyno bažnyčioje Laudate pueri Dominum XVI ir XVII a. sandūros mišparų rekonstrukcija Zigmanto III Vazos rūmų koplyčioje Projekto muzikiniai vadovai: Maria Skiba (Lenkija-Vokietija), Darius Stabinskas, Gintautas Venislovas Choras ir konsortas BREVIS Choro solistai: Maria Skiba, Edita Bagdonaitė-Venislovienė, Vilija Mažintaitė, Kęstutis Jakeliūnas, Mindaugas Bargaila, Gintautas Venislovas, Modestas Jankūnas, Nerijus Masevičius Konsortas: Darius Stabinskas (sopraninė viola da gamba) Mateusz Kowalski (tenorinė viola da gamba, Lenkija) Robertas Bliškevičius (bosinė viola da gamba) Justyna Rekść-Raubo (bosinė viola da gamba, Lenkija) Frank Pschichholz (liutnia, teorba, Vokietija) Gösta Funk (vargonai, Vokietija)

Bilieto kaina 25 Lt

Įėjimas nemokamas

Birželio 20 d., trečiadienį, 19 val. „TonyResort“ poilsio ir pramogų parke Anupriškėse Johanno Strausso muzika prie ežero KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas Solistės: Elena Kalvaitytė-Vitkauskienė (sopranas) Jurgita Šalčiūtė (mecosopranas) Dirigentas Petras Bingelis Koncertą veda muzikologas Viktoras Gerulaitis Bilieto kaina 20 Lt

Liepos 5 d., ketvirtadienį, 21.30 val. Kauno pilyje Maironio 150-osioms gimimo metinėms

Dirigentas Petras Bingelis Maironio eiles skaito aktorius Rimantas Bagdzevičius Programoje – lietuvių kompozitorių chorinė muzika Maironio eilėmis Įėjimas nemokamas Birželio 16 d., šeštadienį, 17 val. Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Gaiviam garsų pavėsyje Sigutė Stonytė (sopranas) Viktoras Gerasimovas (sopranistas) Jurgis Karnavičius (fortepijonas) Georg Friedrich Händel, Wolfgang Amadeus Mozart, Balys Dvarionas, Jacques Offenbach, Giacomo Puccini, Henry Purcell, George Gershwin, Léo Delibes Bilieto kaina 15 Lt

Birželio 24 d., sekmadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Karmen, Karmen, Karmen Judita Leitaitė (mecosopranas) Rūta Mikelaitytė-Kašubienė (fortepijonas) Natalija Kovaliova (šokis) Manuel de Falla, Georges Bizet, Manuel Ponce, Rodrigo Sarsos, Xavier Romero Bilietų kaina: 10, 15 Lt Birželio 28 d., ketvirtadienį, 19 val. Kauno Šv. Apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje Skirta Maironiui LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Sergej Krylov KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Dirigentas Petras Bingelis Maironio eiles skaito prelatas Vytautas Vaičiūnas Programoje – Antonio Vivaldi sakralinė muzika Įėjimas nemokamas

Maironis – DIDYSIS VYTAUTAS–KARALIUS Režisierius Vytautas Rumšas Scenografė Virginija IdzelytėDautartienė Muziką pritaikė Antanas Kučinskas Šviesų dailininkas Gintautas Urba Režisieriaus asistentė Regina Garuolytė Garso režisierius Rimvydas Gaigalas Vaidmenis atlieka aktoriai: Vytautas – Evaldas Jaras Jogaila, lenkų karalius – Ramutis Rimeikis Kaributas, Jogailos brolis – Jonas Braškys Lengvenis, Jogailos brolis – Džiugas Siaurusaitis Švitrigaila, Jogailos brolis – Mindaugas Capas Sigizmundas, vokiečių (Romos) imperatorius – Irmantas Jankaitis Julijona, Vytauto žmona – Toma Vaškevičiūtė Sonka, Jogailos žmona – Ilona Kvietkutė Vasilisa Bielucha, Sonkos vyriausia sesuo – Jurga Kalvaitytė Spydka, Krokuvos vaivada – Šarūnas Puidokas Sepinskas, lenkas, Lietuvos kancleris – Vytautas Rumšas (jaun.)

Maldžykas, lenkas, Lietuvos valdininkas – Arūnas Vozbutas Zbignevas Olesnickis, Krokuvos vyskupas – Algirdas Gradauskas Goštautas, Lietuvos maršalka – Mantas Vaitiekūnas Popiežiaus legatas – Algirdas Butvilas Rusdorfas, kryžiuočių magistras – Albinas Arkauskas Kardininkų magistras – Mindaugas Jusčius

Dalyvauja: Senojo šokio trupė FESTA CORTESE Vadovė Alina Žutautaitė Nindziusiu asociacija Lietuvoje Vadovas Zenonas Urbonas Kovinis-istorinis klubas ANTIKOS KARYS Vadovas Jurijus Bykovas Kauno jojimo veteranų klubas Vadovas Stasys Laurinaitis Pirotechnikos firma BLIKAS Bilieto kaina 12 Lt Liepos 6 d., penktadienį, 18 val. Margininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje Maironio balsu VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS Audronė Vainiūnaitė (I smuikas) Artūras Šilalė (II smuikas) Girdutis Jakaitis (altas) Augustinas Vasiliauskas (violončelė) Solistas Liudas Mikalauskas (bosas) Jonas Mačiulis-Maironis, Juozas Naujalis, Česlovas Sasnauskas, Juozas Tallat-Kelpša, Giedrius Kuprevičius, Algimantas Bražinskas, Konradas Kaveckas, Valentinas Bagdonas Įėjimas nemokamas Liepos 8 d., sekmadienį, 18 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje Vengrų rapsodija Vengrijos valstybinis folkloro ansamblis Muzikinės dalies vadovas László Kelemen Vadovas, choreografas ir meno vadovas Gábor Mihályi Bilietų kaina: 15, 20 Lt Liepos 14 d., šeštadienį, 17 val. Skarulių Šv. Onos bažnyčioje BAROCK‘n‘Roll INTERNATIONAL BRASS QUINTET Willy Huppertz (trimitas, Nyderlandai) Waldemar Jankus (trimitas, Lietuva) Wilhelm Junker (valtorna, Vokietija) Thomas Lindt (trombonas, Vokietija) Bernhard Petz (tūba, Austrija) Johann Sebastian Bach, Antonio Vivaldi, Jean-Joseph Mouret, Velozzi Augelli, Eugène Bozza, Georg Friedrich Händel, Gioachino Rossini Įėjimas nemokamas Liepos 14 d., šeštadienį, 18 val. Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje KELNO CHORAS (Vokietija) Vadovas Wolfgang Siegenbrink NIURNBERGO FILHARMONIJOS CHORAS (Vokietija) Vadovas Gerhard Rilling Dirigentas Gerhard Rilling (Vokietija) Dalyvauja Wolfgang Siegenbrink (vargonai, Vokietija) Giovanni Pierluigi da Palestrina, Hans Leo Hassler, Alessandro Scarlatti, Johann Sebastian Bach, Felix Mendelssohn-Bartholdy, Anton Bruckner, Hogo Distler, Wolfgang Amadeus Mozart, Josef Rheinberger, Franz Liszt Įėjimas nemokamas Liepos 15 d., sekmadienį, 19 val. Pažaislio vienuolyne Premjera Lietuvoje!

Paul McCartney – Oratorija ECCE COR MEUM KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS

Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas KELNO CHORAS (Vokietija) Vadovas Wolfgang Siegenbrink NIURNBERGO FILHARMONIJOS CHORAS (Vokietija) Vadovas Gerhard Rilling KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Kauno berniukų choras VARPELIS Meno vadovas Ksaveras Plančiūnas Solistė Lauryna Bendžiūnaitė (sopranas) Dirigentas Jurij Serov (Rusija) Bilietų kaina: 20, 30 Lt Liepos 21 d., šeštadienį, 19 val. Šv. Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčioje Vytautas Sriubikis (fleita) Povilas Bingelis (fagotas) Roma Jaraminaitė (violončelė) Vaiva Eidukaitytė-Storastienė (klavesinas) Johann Sebastian Bach, Peteris Vasks, Olav Berg Įėjimas nemokamas Liepos 22 d., sekmadienį, 18 val. Kauno choralinėje sinagogoje Laiškai iš praeities Rafailas Karpis (tenoras) Darius Mažintas (fortepijonas) Mordechai Gebirtig, Yosef Kotliar, Alexander Olshanetsky, Chaya Chaytin (aranž. Vytautas Miškinis), Gabriel Grad, Israel Sherman, Maurice Ravel, žydų liaudies dainos Įėjimas nemokamas Liepos 28 d., šeštadienį, 18 val. Raudondvario pilyje KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS Karolina Beinarytė (I smuikas) Dalia Terminaitė (II smuikas) Eglė Lapinskė (altas) Saulius Bartulis (violončelė) Solistė Nora Petročenko (mecosopranas) Johann Sebastian Bach, Wolfgang Amadeus Mozart, Giovanni Battista Pergolesi, Georg Friedrich Händel Bilieto kaina 20 Lt Liepos 29 d., sekmadienį, 19 val. BabtynoŽemaitkiemio dvare Premjera!

Gervė – siela mana Irūna ir Marius Jampolskis Merūnas Vitulskis (tenoras) Anna Gerasimova-Umka (vokalas, Rusija) Saulius Bareikis (aktorius) Žilvinas Brazauskas (klarnetas) LUSH-BAND Kęstutis Lušas (fortepijonas) Ričardas Matyženok (bosinė gitara) Pranas Grišmanauskas (mušamieji) Arvydas Joffė (mušamieji) Liutauras Janušaitis (saksofonas) Programoje – Kęstučio Lušo kompozicijos ir Gintaro Patacko eilės Bilieto kaina 20 Lt Rugpjūčio 3 d., penktadienį, 18 val. M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Claude Debussy 150-osioms gimimo metinėms Nadežda Chadževa (mecosopranas, Rusija) Vasilij Bykov (fortepijonas, Rusija) Programoje – Claude Debussy vokalinė muzika Bilieto kaina 15 Lt

Rugpjūčio 3 d., penktadienį, 18 val. Žeimių dvare Vasaros sapnas Aistė Širvinskaitė (sopranas) Miglė Dikšaitienė (smuikas) Rūta Blaškytė (fortepijonas) Aleksandras Kačanauskas, Edvard Grieg, Felix Mendelssohn, Sergej Rachmaninov, Piotr Čaikovskij, Sergej Prokofjev, Johann Strauss, Luigi Denza, Igor Stravinskij, Richard Rodgers Bilieto kaina 10 Lt Rugpjūčio 4 d., šeštadienį, 18 val. Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje Algirdas Budrys (klarnetas) Irena Budrytė-Kummer (vargonai) Johann Sebastian Bach, Johann Christian Bach, César Franck, Karl Maria Weber, Julius Reubke Įėjimas nemokamas Rugpjūčio 5 d., sekmadienį, 19 val. Pociūnų aerodrome Mano širdis dainuoja Tau VDU Muzikos akademijos kamerinis orkestras AVANTI Vadovas Robertas Bliškevičius Solistės: Asta Krikščiūnaitė (sopranas) Rita Novikaitė (mecosopranas) Angelo Mariani, Fabio Campana, Camille Saint-Saëns, Jacques Offenbach, Vincenzo Bellini, Ruperto Chapi, Léo Delibes, Giuseppe Verdi, Felix Mendelssohn, Edward Elgar, Teisutis Makačinas

Maironio eiles skaito Rimantas Bagdzevičius (aktorius) Rugpjūčio 18 d., šeštadienį, 19 val. Birštono kultūros centre Operos triumfo valanda Gitana Pečkytė (sopranas) Mindaugas Zimkus (tenoras) Beata Vingraitė (fortepijonas) Programoje – Charles Gounod, Giuseppe Verdi, Giedriaus Kuprevičiaus, Franz Lehár, Emmerich Kalman, Friedrich von Flotow, Johann Strauss, Frederick Loewe arijos ir duetai iš operų, operečių, miuziklų Įėjimas nemokamas Rugpjūčio 19 d., sekmadienį, 19 val., Jachtklube Johanno Strausso muzika ant vandens LIETUVOS NACIONALINIS SIMFONINIS ORKESTRAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Juozas Domarkas Solistė Irena Zelenkauskaitė (sopranas) Dirigentas Juozas Domarkas Koncertą veda muzikologas Viktoras Gerulaitis Bilieto kaina 20 Lt Rugpjūčio 23 d., ketvirtadienį, 18 val.

Kauno valstybinėje filharmonijoje Klavišų burtininkas Miroslav Kultyšev (fortepijonas, Rusija) Frederic Chopin

Bilieto kaina 15 Lt

Bilietų kaina: 20, 30 Lt

Rugpjūčio 10 d., penktadienį, 18 val.

Tauragės kultūros centre Virtuozų susitikimas LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Sergej Krylov Solistai: Sergej Krylov (smuikas, Italija) Maxim Rysanov (altas, Didžioji Britanija) Wolfgang Amadeus Mozart, Franz Schubert, Franz Schubert-Dobrinka Tabakova, Leonid Desiatnikov

BAIGIAMASIS KONCERTAS

Bilietų kaina: 10, 15 Lt Rugpjūčio 11 d., šeštadienį, 17 val.

Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Nuostabiausi rusų vokalinės muzikos puslapiai Sabina Martinaitytė (sopranas) Andrius Apšega (baritonas) Mantas Gacevičius (baritonas) Audronė Eitmanavičiūtė (fortepijonas) Programoje – rusų romansai, operų arijos ir duetai Bilieto kaina 15 Lt Rugpjūčio 12 d., sekmadienį, 18 val.

Taujėnų dvare Džentelmenų duetas Vilhelmas Čepinskis (smuikas) Sergej Krinicin (gitara) Niccolo Paganini, Pablo de Sarasate, Franz Schubert, Astor Piazzolla, Máximo Diego Pujol, rusų kompozitorių romansai Bilieto kaina 20 Lt Rugpjūčio 15 d., trečiadienį, 15 val. Pažaislio vienuolyne Žolinių atlaidai Pažaislyje Dalyvauja KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Dirigentas Petras Bingelis

Rugpjūčio 26 d., sekmadienį, 18 val.

Pažaislio vienuolyne GALA sarsuela KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis Solistai: Raminta Vaicekauskaitė (sopranas) Andalūzijos lyrinio teatro (Ispanija) Tenorų trio: Luis Pacetti Antonio Torres Pablo Prados Dirigentas Modestas Pitrėnas Bilietų kaina: 20, 30 Lt Bilietus galima įsigyti visose bilietų platinimo bendrovės „Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar užsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; užsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose.

Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val.

Paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas.

Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 proc.: 1. Atsiskaitant Ūkio banko mokėjimo kortelėmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma.

2. Pateikus Ūkio banko mokėjimo kortelę Kauno valstybinės filharmonijos kasoje ir renginio vietoje.

3. Iki lojalumo kortelių turėtojams.

Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos.

15

šeštadienis, birželio 2, 2012

pasaulis Erotikos paroda

ventų sie­nų Be P.Gab­rie­le, į po­pie­žiaus apar­ta­men­tus ra­ki­na­mu lif­ tu ga­li pa­tek­ ti du po­nti­fi­ ko as­me­ni­niai sek­re­to­riai ir ke­tu­rios mo­ te­rys iš ka­ta­li­ kiš­kos bend­ri­ jos „Me­mo­res Do­mi­ni“.

Pas­kel­bė ma­nia­ko paieš­ką Pa­sau­li­nė po­li­ci­jos or­ga­ni­za­ci­ ja va­kar pa­skel­bė ieš­kan­ti vie­no ka­na­die­čio po­rnog­ra­fi­nių fil­mų ak­to­riaus, ku­ris, kaip įta­ria­ma, nu­žu­dė sa­vo šir­dies drau­gą, su­ ka­po­jo jo la­vo­ną ir iš­siun­ti­nė­jo jo ga­ba­lus pa­štu.

Ga­lė­jo pa­bėg­ti iš ša­lies

Į in­ter­ne­tą bu­vo įkel­tas šio šiur­ paus nu­žu­dy­mo vaiz­do įra­šas.

In­ter­po­las iš­pla­ti­no 29 me­tų Lu­kos Roc­co Mag­not­tos nuo­trau­ ką ir duo­me­nis po to, kai šio vy­ro paieš­ką pa­skel­bė Ka­na­da.

Apie šį nu­žu­dy­mą pir­mą­kart pra­neš­ta, kai į Ka­na­dos val­dan­ čio­sios Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos būs­ti­nę pa­štu bu­vo at­siųs­ta nu­ pjau­ta žmo­gaus pė­da.

Vė­liau Ota­vos pa­što biu­re ras­ tas siun­ti­nys su nu­pjau­ta ran­ka, o Mon­rea­ly­je ap­tik­tas nu­žu­dy­to­ jo lie­muo. Po­li­ci­jos nuo­mo­ne, šie pa­lai­kai pri­klau­so vy­rui, su ku­ riuo L.R.Mag­not­ta pa­lai­kė in­ty­ mius san­ty­kius ir ku­ris vei­kiau­ siai ta­po jo au­ka.

Pa­rei­gū­nai taip pat nu­ro­dė ma­ nan­tys, kad įta­ria­ma­sis ga­lė­jo pa­ bėg­ti iš ša­lies.

Rau­do­na­sis pra­ne­ši­mas

i­ka­no po­li­ci­jos nuo­va­dos kam­ba­rė­ly­je lau­kia, koks

Au­to­rius tei­gia, kad kny­ga, praė­ ju­sią sa­vai­tę pa­si­ro­džiu­si len­ty­no­ se ir Ro­mo­je jau be­veik vi­siš­kai iš­ par­duo­ta, re­mia­si kon­fi­den­cia­liais po­kal­biais su dau­giau nei de­šim­čia Va­ti­ka­no skun­di­kų.

Va­ti­ka­nas ne­gin­či­jo do­ku­men­tų au­ten­tiš­ku­mo, bet pa­reiš­kė, kad jų nu­te­ki­ni­mas yra da­lis „žvė­riš­ko“ puo­li­mo prieš po­pie­žių, o jų pub­ li­ka­vi­mas – nu­si­kals­ta­ma vei­ka.

Skan­da­las pra­si­dė­jo dar šių me­tų pra­džio­je, kai te­le­vi­zi­jos ty­ri­mų lai­ do­je, ku­rio­je da­ly­va­vo ir G.Nuz­zi, bu­vo pa­vie­šin­ti ar­ki­vys­ku­po Car­lo Ma­rios Vi­ganò laiš­kai Be­ne­dik­tui XVI ir Va­ti­ka­no vals­ty­bės sek­re­ to­riui kar­di­no­lui Tar­ci­sio Ber­to­ne.

C.M.Vi­ganò anks­čiau dir­bo Va­ti­ka­ no mies­to vals­ty­bės gu­ber­na­to­ra­to ge­ne­ra­li­niu sek­re­to­riu­mi, bet bu­vo iš­siųs­tas į Jung­ti­nes Vals­ti­jas kaip Va­ti­ka­no am­ba­sa­do­rius.

Laiš­kai ro­do, kad C.M.Vi­ganò bu­vo iš­trem­tas po to, kai at­sklei­dė ko­rup­ci­jos tink­lą, ku­ris su­si­jęs su sutartimis, su­da­ro­momis su Ita­li­ jos bend­ro­vė­mis. T.Ber­to­ne esą nu­bau­dė ar­ki­vys­ku­pą nu­ša­lin­da­ mas jį nuo pa­rei­gų, li­kus tre­jiems

AFP nuo­tr.

me­tams iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos, ir ne­pai­sy­da­mas pa­si­prie­ši­ni­mo iš­ siųs­da­mas jį į JAV. Lau­kia pro­ku­ro­ro spren­di­mo

Tu­rė­da­mas lei­di­mą į po­pie­žiaus as­me­ni­nius apar­ta­men­tus, P.Gab­ rie­le ga­lė­jo bent iš da­lies ma­ty­ ti konf­lik­tą, ku­ris ru­tu­lio­jo­si Va­ ti­ka­no ad­mi­nist­ra­ci­jo­je. Kai ku­rie šal­ti­niai tei­gia, kad lio­ka­jus ta­po pės­ti­nin­ku, ku­riuo pa­si­nau­do­jo žmo­nės, no­rin­tys pa­kenk­ti T.Ber­ to­ne.

Po areš­to P.Gab­rie­le pa­skam­bi­no se­nam mo­kyk­los drau­gui ir pa­mal­ džiam ka­ta­li­kui Car­lo Fus­co ir pa­ pra­šė bū­ti jo ad­vo­ka­tu.

Lio­ka­jaus li­ki­mą da­bar spręs Pie­ro An­to­nio Bon­ne­tas, Va­ti­ka­ no pro­ku­ro­ras. Jis tu­rės nu­spręs­ ti, ar žmo­gus, ku­riam bu­vo pa­ti­ kė­ti rak­tai nuo po­pie­žiaus lif­to, bus pa­trauk­tas į teis­mą už va­gys­ tę sun­ki­nan­čio­mis ap­lin­ky­bė­mis, vals­ty­bės va­do­vo do­ku­men­tų nu­ te­ki­ni­mą ir įsta­ty­mo, ga­ran­tuo­ jan­čio po­pie­žiaus kon­fi­den­cia­lu­ mą, pa­žei­di­mą.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

In­ter­po­las nu­ro­dė pa­skel­bęs va­ di­na­mą­jį rau­do­ną­jį pra­ne­ši­mą dėl L.R.Mag­not­tos paieš­kos vi­soms 190 ša­lių, pri­klau­san­čių šiai or­ ga­ni­za­ci­jai. „Pa­sau­ly­je nė­ra ša­lies, kur apie jį ne­bū­tų kal­ba­ma“, – tai Mon­ rea­lio po­li­ci­jos va­das Ia­nas Laf­ re­niè­re’as ket­vir­ta­die­nį sa­kė vi­ suo­me­ni­niam trans­liuo­to­jui CBC ir pri­dū­rė, jog po­li­ci­ja tu­ri įro­dy­ mų, kad jis pa­bė­go kaž­kur į Šiau­ rės Ame­ri­ką. „Dėl jo ki­lo daug aist­rų. Dėl jo ki­lo di­de­lis spau­di­mas, to­dėl ma­ no­me, kad jam bus sun­ku slaps­ty­ tis“, – pa­brė­žė pa­rei­gū­nas.

Pra­noks­ta blo­giau­sius koš­ma­rus

In­ter­ne­te iš­pla­tin­ta­me vaiz­do įra­ še ma­to­ma, kaip vie­nas vy­ras ke­lis kar­tus smo­gia ki­tam le­do smul­

kin­tu­vu ir su­ka­po­ja jo pa­lai­kus, fo­ne skam­bant mu­zi­kai iš fil­mo „Ame­ri­kos psi­cho­pa­tas“.

JAV ci­vi­li­nių by­lų ad­vo­ka­tas Ro­ ge­ris Ren­vil­le’is CBC sa­kė šį vaiz­ do įra­šą ap­ti­kęs praei­tą šeš­ta­die­ nį ir in­for­ma­vęs Jung­ti­nių Vals­ti­jų bei Ka­na­dos po­li­ci­ją. „Tai, ką pa­ma­čiau ta­me vaiz­do įra­še, pra­noks­ta blo­giau­sius koš­ ma­rus. Tai pa­na­šu į Jeff­rey Dah­ me­rio dar­bus“, – tei­gė jis, tu­ rė­da­mas ome­ny­je vie­ną gar­sų ame­ri­kie­tį žu­di­ką ma­nia­ką, su­ka­ po­da­vu­sį ir val­gy­da­vu­sį sa­vo au­ kų la­vo­nus.

Po­li­ci­ja nu­ro­dė, kad lie­muo pri­klau­sė bal­tao­džiam vy­rui, ta­čiau jį bu­vo sun­ku at­pa­žin­ti dėl trūks­ ta­mų kū­no da­lių.

Krau­jas ir mir­ties kva­pas

Po­li­ci­ja ty­ri­mą pra­dė­jo ant­ra­die­nį, kai Kon­ser­va­to­rių par­ti­jos būs­ti­ nės Ota­vo­je sek­re­to­rė pra­da­rė iš Mon­rea­lio at­siųs­tą pa­ke­tą ir iš­ kvie­tė po­li­ci­ją, pa­ma­čiu­si krau­jo dė­mes ir pa­ju­tu­si stip­rų dvo­ką.

Po ke­lių va­lan­dų ki­tas įtar­ti­nas siun­ti­nys bu­vo su­lai­ky­tas ne­to­li esan­čia­me Ka­na­dos pa­što siun­tų rū­šia­vi­mo biu­re. Ja­me bu­vo įdė­ta žmo­gaus ran­ka.

Po­li­ci­jos aki­ra­ty­je grei­tai at­si­ dū­rė Mon­rea­lis – ten vie­nas va­ly­ to­jas šiukš­lių krū­vo­je ra­do la­ga­mi­ ną, į ku­rį bu­vo įdė­tas nu­žu­dy­to­jo lie­muo. Po­li­ci­ja nu­ro­dė, kad lie­ muo pri­klau­sė bal­tao­džiam vy­ rui, ta­čiau jį bu­vo sun­ku at­pa­žin­ti dėl trūks­ta­mų kū­no da­lių. Šį in­ci­den­tą ti­rian­ti po­li­ci­ja ap­si­lan­kė apar­ta­men­tuo­se ne­to­ li vie­tos, kur bu­vo ras­tas lie­muo.

Iš­nar­šius pa­tal­pas ieš­kant įkal­čių, bu­vo ati­da­ry­tos šių apar­ta­men­tų du­rys ir lan­gai, sie­kiant iš­vė­din­ ti at­gra­sų mir­ties kva­pą, kaip ra­šo

Na­mai: šia­me bu­te Mon­rea­ly­je gy­ve­no ieš­ko­mas L.R.Mag­not­ta.

dien­raš­tis „Ot­ta­wa Ci­ti­zen“. Vie­ nas CBC žur­na­lis­tas, ku­rį pa­sta­to pri­žiū­rė­to­jas įlei­do į šiuos apar­ ta­men­tus, sa­kė ma­tęs krau­jo dė­ mių ant lo­vos čiu­ži­nio, ant ku­rio, pa­sak po­li­ci­jos, tik­riau­siai bu­vo nu­žu­dy­ta au­ka, taip pat ant ki­tų bal­dų ir ap­link vo­nios nu­te­ka­mą­ ją an­gą.

Pas­ku­ti­nia­me ži­no­ma­me vie­ ša­me ko­men­ta­re, pa­skelb­ta­me L.R.Mag­not­tos tink­la­raš­ty­je prieš du mė­ne­sius, ra­šo­ma: „Pa­sau­liui at­ro­do ne­šau­nu bū­ti ne­kro­fi­lu. Tai vel­niš­kai vie­ni­ša.“ Po­li­ci­ja ne­nu­ro­dė, kad ant au­ kos kū­no bū­tų bu­vę ras­ta ly­ti­nės prie­var­tos žy­mių.

Ka­čiu­kų kan­kin­to­jas

Ke­li tink­la­la­piai nu­ro­dė, kad L.R.Mag­not­ta ne­sėk­min­gai bai­gė kar­je­rą po­rno­fil­mų vers­le ir ver­ tė­si pro­sti­tu­ci­ja, taip pat esą kel­ da­vo į in­ter­ne­tą vaiz­do įra­šus, ku­ riuo­se ma­to­ma, kaip jis kan­ki­na ka­čiu­kus.

Pra­ne­ša­ma, jog L.R.Mag­not­ ta anks­čiau su­si­ti­ki­nė­jo su Kar­la Ho­mol­ka, ku­ri 1991 m. bu­vo nu­ teis­ta už bend­ri­nin­ka­vi­mą vyk­ dant žmog­žu­dys­tę, su­da­rius su­ si­ta­ri­mą su pro­ku­ro­rais by­lo­je dėl dvie­jų paaug­lių mer­gai­čių ir jos se­sers nu­žu­dy­mo.

K.Ho­mol­ka, duo­da­ma pa­ro­ dy­mus, ku­rie pa­dė­jo pa­siųs­ti jos vy­rą Pau­lą Ber­nar­do už gro­tų iki gy­vos gal­vos, tei­gė, kad bu­vo iš­ nau­do­ja­ma ir ne­no­rė­jo bend­ri­nin­ kau­ti jam vyk­dant šiur­pias žmog­ žu­dys­tes.

Ta­čiau vė­liau į vie­šu­mą iš­ni­rę vaiz­do įra­šai pa­ro­dė, kad ši mo­ te­ris bu­vo ak­ty­ves­nė nu­si­kal­ti­mų da­ly­vė ne­gu tvir­ti­no. K.Ho­mol­ka, 2005 m. pa­leis­ta iš ka­lė­ji­mo, per­ si­kė­lė gy­ven­ti į Mon­rea­lį.

2007-ai­siais duo­da­mas in­ter­ viu vie­nam To­ron­to laik­raš­čiui L.R.Mag­not­ta nei­gė pa­ži­no­jęs K.Ho­mol­ką, ku­ri, kaip pra­ne­ša­ ma, da­bar yra su­si­tuo­ku­si ir tu­ri tris vai­kus.

BNS inf.

„Scan­pix“ nuo­tr.

16

Šeštadienis, birželio 2, 2012

18p.

„Eu­ro 2012“ aist­ros – ne vien sta­dio­nuo­se.

sportas

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

A.Po­vi­liū­nas: „Kar­tų kai­ta – su Skep­ti­kai pro­gno­ zuo­ja, kad po Lon­ do­no olim­pia­dos mū­sų ša­lies spor­ tą grybš­te­lės kri­zė: kar­je­rą baigs ke­li ti­ tu­luo­ti ly­de­riai, o ly­ gia­ver­tės pa­mai­nos jiems esą kol kas ne­ ma­ty­ti. Op­ti­mis­tai, tarp jų – ir Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­tas Ar­tū­ras Po­vi­liū­nas, ma­no ki­ taip.

Vil­tys: LTOK pre­zi­den­tas A.Po­vi­liū­nas (trečias iš kairės) su 1-ųjų jau­ni­mo olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­li­nin­kais R.Maš­čins­ku, E.Pet­raus­ku, R.Kun­cai­čiu,

Ro­mas Po­de­rys r.poderys@diena.lt

– Pre­zi­den­te, kuo, jū­sų nuo­ mo­ne, Lie­tu­vos spor­tui bu­vo ypa­tin­gas lai­ko­tar­pis nuo Pe­ ki­no iki Lon­do­no žai­dy­nių? – pa­klau­sė­me A.Po­vi­liū­no.

– Pra­dė­čiau ne nuo to, kaip pa­si­ ren­gė­me šių me­tų olim­pia­dai ir ko iš jos ti­ki­mės, o nuo mū­sų jau­nų­jų spor­ti­nin­kų. Jie per praė­ju­sį ke­tur­ me­tį pui­kiai pa­si­ro­dė aukš­čiau­sio ly­gio var­žy­bo­se – 1-osio­se jau­ni­ mo va­sa­ros olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se ir dvie­juo­se Eu­ro­pos jau­ni­mo va­sa­ ros olim­pi­niuo­se fes­ti­va­liuo­se.

2010-ai­siais Sin­ga­pū­re su­reng­ to­je jau­ni­mo olim­pia­do­je mū­siš­ kiai iš­ko­vo­jo pen­kis me­da­lius, tris iš jų – auk­so, o ko­man­dų įskai­to­je Lie­tu­va tarp 204 ša­lių bu­vo 19-oji.

Tai – la­bai ge­ras re­zul­ta­tas, tu­rint gal­vo­je ir da­ly­vių skai­čių, ir di­de­ lę kon­ku­ren­ci­ją. Be to, bok­si­nin­kas Eval­das Pet­raus­kas ir irk­luo­to­jas Ro­lan­das Maš­čins­kas jau star­tuos ir Lon­do­ne.

Per­nai 11-aja­me Eu­ro­pos jau­ ni­mo va­sa­ros olim­pi­nia­me fes­ti­ va­ly­je blyks­te­lė­jo dar vie­na jau­

no­ji olim­pie­tė – tris vi­sų spal­vų me­da­lius iš­ko­vo­ju­si plau­ki­kė Rū­ ta Mei­lu­ty­tė.

Tai pa­tvir­ti­na, kad tu­ri­me ta­ len­tin­gų, per­spek­ty­vių jau­nuo­lių, sa­vo spor­to ša­kos ly­de­rių Eu­ro­po­ je ir pa­sau­ly­je. Įvar­dy­čiau ne vien me­da­li­nin­kus – daug mū­sų mer­gi­ nų ir vai­ki­nų bu­vo ne­to­li pri­zi­nin­ kų, pa­te­ko į pa­jė­giau­sių­jų aš­tun­ tu­kus, de­šim­tu­kus. Pa­žy­mė­čiau, kad jau­ni­mas gar­bin­gai tę­sia sa­vo pirm­ta­kų tra­di­ci­jas – esa­me stip­ rūs krep­ši­nio, leng­vo­sios at­le­ti­kos, šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės, bok­so, irk­la­vi­mo ir ki­to­se spor­to ša­ko­se, ku­rio­se lie­tu­viams ir anks­čiau se­ kė­si.

Tad klai­din­ga ma­ny­ti, kad kar­ tų kai­ta di­džia­jam Lie­tu­vos spor­ tui bus skaus­min­ga ir ne­tu­rė­si­me ko de­le­guo­ti į 2016-ųjų Rio de Ža­ nei­ro olim­pia­dą. Nea­be­jo­ju: taip tik­rai neat­si­tiks. Iš­ky­la nau­jų ly­ de­rių.

Ki­tas da­ly­kas – ba­zės, ir ne vien pro­fe­sio­na­lams. Pos­tū­mis po Eu­ ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­to šio­je sri­ty­je – aki­vaiz­dus, bet no­ rė­tų­si dau­giau kom­pak­tiš­kes­nių uni­ver­sa­lių are­nų, to­kių kaip Lat­

vi­jo­je ar Es­ti­jo­je, ku­rio­se iš­si­tek­tų ir ma­si­nio spor­to, svei­ka­tin­gu­mo pro­pa­guo­to­jai, en­tu­zias­tai. Ma­si­ nio spor­to ren­gi­niai ska­ti­na žmo­ nes do­mė­tis ir di­džiuo­ju spor­tu.

Bu­vo ir kar­čių, bet pa­tir­ties su­ tei­ku­sių pa­mo­kų. Pir­miau­sia tu­riu gal­vo­je Do­na­tos Rim­šai­tės is­to­ri­ją, nors ir ne­no­rė­čiau pla­čiau šia te­ ma kal­bė­ti. Juo la­biau kad pa­dė­tas taš­kas: Do­na­ta neiš­ko­vo­jo ke­lia­la­ pio į Lon­do­no olim­pia­dą. Esu įsi­ti­ ki­nęs: jei­gu D.Rim­šai­tė bū­tų li­ku­si Lie­tu­vo­je, ji bū­tų pa­te­ku­si į žai­dy­ nes ir pre­ten­duo­tų į me­da­lius. De­ ja, ji su­lau­žė duo­tą žo­dį ir vis­kas su­si­klos­tė ki­taip.

Tai, kad šiuo at­ve­ju Lie­tu­va tvir­tai lai­kė­si olim­pi­nės char­ti­ jos prin­ci­pų, ne­pa­si­da­vė nei po­ li­ti­niam spau­di­mui, nei jo­kioms už­ku­li­si­nėms pro­vo­ka­ci­joms, pa­ lan­kiai įver­ti­no tarp­tau­ti­nė spor­ to bend­ruo­me­nė, o ga­liau­siai ir pa­tys mū­sų opo­nen­tai pri­pa­ži­no pa­si­rin­kę ne­tin­ka­mą pro­ble­mos spren­di­mo bū­dą.

Ki­ta ver­tus, po Lon­do­no olim­ pia­dos su ge­riau­siais ša­lies spor­ ti­nin­kais pa­si­ra­šy­si­me su­tar­tis, ku­rio­se bus aiš­kiai api­brėž­ti abi­

pu­siai įsi­pa­rei­go­ji­mai – jų ir į juos in­ves­tuo­jan­čios vals­ty­bės.

– Vis la­biau ryš­kė­ja Lie­tu­vos olim­p i­n ės de­l e­ga­c i­jos, vyk­ sian­čios į Lon­do­no žai­dy­nes, kon­tū­rai. Ko pa­si­ge­si­te mū­sų rink­ti­nė­je, ku­rie nau­ji vei­dai la­biau­siai džiu­gi­na?

Kiek­vie­nas spor­ ti­nin­kas, įvei­kęs kas­kart vis sun­ kes­nius ir su­dė­tin­ ges­nius at­ran­kos bei kon­ku­ren­ci­jos bar­je­rus, nu­si­pel­ no vie­tos olim­pi­ nė­je rink­ti­nė­je.

– Kol kas di­de­lių staig­me­nų lyg ir nė­ra. Ma­lo­niai nu­ste­bi­no jau­na­ sis bok­si­nin­kas E.Pet­raus­kas, ku­ ris, pa­sak tre­ne­rio Vla­di­mi­ro Ba­ je­vo, pa­jė­gus ir su vy­rais ko­vo­ti dėl aukš­čiau­sių olim­pi­nių ap­do­

va­no­ji­mų. Įs­pū­din­gas šio vai­ki­no meist­riš­ku­mo ūg­te­lė­ji­mas. Sma­gu, kad pir­mą kar­tą olim­pi­nė­se žai­dy­ nė­se Lie­tu­vai at­sto­vaus gim­nas­tas vy­ras – Ro­kas Guš­či­nas, kad at­ ran­kos bar­je­rus įvei­kė bur­len­ti­nin­ kas Juo­zas Ber­no­tas, BMX dvi­ra­čių kro­so ly­de­rė Vil­ma Rim­šai­tė.

Vi­lia­mės, kad tu­rė­si­me dar vie­ ną de­biu­tan­tą – te­ni­si­nin­ką Ri­čar­ dą Be­ran­kį. Jau krei­pė­mės į Tarp­ tau­ti­nę te­ni­so fe­de­ra­ci­ją (ITF) dėl var­di­nio kvie­ti­mo jam į olim­pi­nes žai­dy­nes. ITF pre­zi­den­tas Fran­ces­ co Ric­ci Bit­ti ži­no ir Ri­čar­do ga­li­ my­bes, ir mū­sų lū­kes­čius. Ne­se­niai F.R.Bit­ti bu­vo iš­rink­tas Va­sa­ros olim­pi­nių spor­to ša­kų fe­de­ra­ci­ jų aso­cia­ci­jos (ASOIF) pre­zi­den­tu, šia pro­ga pa­svei­ki­no­me jį ir ar­ti­ miau­siu me­tu tu­rė­tu­me su­si­tik­ti Liuk­sem­bur­ge.

Gai­la, kad ne­pa­si­se­kė Pe­ki­no olim­pia­dos vi­ce­čem­pio­nui pen­ kia­ko­vi­nin­kui Ed­vi­nui Krun­gol­ cui – nors jį per­se­kio­jo trau­mos, pa­ty­ręs spor­ti­nin­kas la­bai sten­ gė­si pa­siek­ti už­si­brėž­tą tiks­lą.

– Ti­ki­ma­si, kad Lie­tu­vos olim­ pi­nę rink­ti­nę, įskai­tant vy­rų

17

Šeštadienis, birželio 2, 2012

sportas G.Buf­fo­nas – įta­ria­ma­sis?

V.Alek­na užė­mė 2-ąją vie­tą

D.Mo­tie­jū­nas ne­to­li auk­so

Ita­li­jo­je neats­lūgs­ta la­žy­bų skan­da­las, į ku­rį įklim­pę ke­ lių fut­bo­lo „Se­rie A“ ly­gos klu­ bų žai­dė­jai ir tre­ne­riai. Tarp dau­giau nei dvie­jų de­šim­čių įta­ria­mų­jų yra ir na­cio­na­li­nės rink­ti­nės fut­bo­li­nin­kų, vie­nas jų – var­ti­nin­kas Gian­lui­gi Buf­ fo­nas. Pats žai­dė­jas tai va­di­na pra­si­ma­ny­mu.

Leng­vo­sios at­le­ti­kos „Dei­ man­ti­nės ly­gos“ var­žy­bų 3-ia­ ja­me eta­pe Ita­li­jo­je du­kart olim­pi­nis čem­pio­nas Vir­gi­li­jus Alek­na (nuo­tr.) nu­me­tė dis­ką 66,31 m ir užė­mė 2-ąją vie­tą.

Lie­tu­vį ap­len­kė ira­nie­tis Eh­sa­ nas Ha­da­dis – 66,73 m. Tre­ čias bu­vo es­tas Ger­das Kan­ te­ris – 65,36 m.

Len­ki­jos vy­rų krep­ši­nio ly­ gos fi­na­le Do­na­to Mo­tie­jū­no (nuo­tr.) at­sto­vau­ja­mas Gdy­ nės „As­se­co Pro­kom“ klu­bas 79:71 nu­ga­lė­jo So­po­to „Trefl“ eki­pą su Sau­liu­mi Kuz­mins­ ku ir se­ri­jo­je iki ke­tu­rių per­ga­ lių pir­mau­ja 3:1. D.Mo­tie­jū­nas pel­nė 12 taš­kų ir at­ko­vo­jo 4 ka­muo­lius.

nau­jais ly­de­riais“ Jau­ni­mo pa­raiš­kos

Prog­no­zės – jau kuk­les­nės

10-asis Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­

pi­nis fes­ti­va­lis, 2009 m. Tam­pe­rė (Suo­mi­ja). Auk­so me­da­lis: Lie­tu­vos vai­ki­nų (iki 16 m.) krep­ši­nio rink­ti­nė.

Si­dab­ro me­da­liai: Gied­rė Gri­go­ny­ tė (plau­ki­mas), Žil­vi­nas Le­ka­vi­čius (dziu­do). Lie­tu­va ko­man­dų įskai­to­ je – 24-ojo­je vie­to­je (tarp 49 da­ly­va­ vu­sių ša­lių).

1-osios jau­ni­mo olim­pi­nės žai­

dy­nės, 2010 m. Sin­ga­pū­ras. Auk­ so me­da­liai: Ro­lan­das Maš­čins­ kas (irk­la­vi­mas), Eval­das Pet­raus­ kas (bok­sas), Ri­čar­das Kun­cai­tis (bok­sas). Bron­zos me­da­liai: Lau­ra Na­gins­kai­tė (dziu­do), Lu­kas Kont­ ri­ma­vi­čius (šiuo­lai­ki­nė pen­kia­ko­ vė). Lie­tu­va ko­man­dų įskai­to­je – 19-oje vie­to­je (tarp 204 da­ly­va­vu­ sių ša­lių).

11-asis Eu­ro­pos jau­ni­mo olim­

L.Na­gins­kai­te ir L.Kont­ri­ma­vi­čiu­mi.

Alf­re­do Plia­džio (BFL) nuo­tr.

krep­ši­nio ko­man­dą, Lon­do­ne tu­rė­tų su­da­ry­ti dau­giau nei 60 at­le­tų. Gal tai – op­ti­ma­lus, mū­sų ša­lies spor­to po­ten­cia­lą ati­tin­kan­tis skai­čius?

– Bus la­bai ge­rai, jei į žai­dy­nes de­le­guo­si­me apie 50 in­di­vi­dua­lių spor­to ša­kų at­sto­vų ir vy­rų krep­ ši­nio rink­ti­nę. Ko ge­ro, tai iš tie­ sų op­ti­ma­lus va­rian­tas. Pen­kių pa­sku­ti­nių va­sa­ros žai­dy­nių vi­ dur­kis – be­veik 61 olim­pie­tis. Iki šiol gau­s iau­s ia bu­vo 2008-ųjų olim­p i­n ė rink­t i­n ė – 71 spor­t i­ nin­kas: 59 – in­di­vi­dua­lių spor­to ša­kų ir 12 krep­ši­nin­kų, kuk­liau­ sia – 1992 m.: su krep­ši­nio rink­ ti­ne – 46 at­le­tai.

Ga­lu­ti­nę mū­sų rink­ti­nės su­dė­tį pa­tvir­tin­si­me lie­pos 13-ąją, bet jau ga­liu už­tik­rin­ti: į Lon­do­ną de­le­ guo­si­me vi­sus spor­ti­nin­kus, ku­rie bus iš­ko­vo­ję tei­sę da­ly­vau­ti olim­ pia­do­je. Kai ku­rios ša­lys ne­pai­so, kad at­le­tai bū­na įvyk­dę at­ran­kos nor­ma­ty­vus, ir jie lie­ka na­muo­se, jei­gu ma­no­ma, kad ne­pre­ten­duos į aukš­tas vie­tas. Mū­sų po­zi­ci­ja – ki­to­kia: kiek­vie­nas spor­ti­nin­kas, įvei­kęs kas­kart vis sun­kes­nius ir su­dė­tin­ges­nius at­ran­kos bei kon­

pi­nis fes­ti­va­lis, 2011 m. Tran­zo­nas (Tur­ki­ja). Auk­so me­da­liai: Lie­tu­vos vai­ki­nų (iki 15 m.) krep­ši­nio rink­ti­nė, Mo­des­ta Mo­raus­kai­tė (leng­vo­ji at­ le­ti­ka), Rū­ta Mei­lu­ty­tė (plau­ki­mas).

Si­dab­ro me­da­liai: Li­ve­ta Ja­siū­nai­ tė (leng­vo­ji at­le­ti­ka), Ro­ber­tas Tvo­ ro­ga­las (gim­nas­ti­ka), Da­nas Rap­ šys (plau­ki­mas), R.Mei­lu­ty­tė (plau­ ki­mas). Bron­zos me­da­liai: R.Mei­ lu­ty­tė (plau­ki­mas), Po­vi­las Da­ba­ šins­kas (leng­vo­ji at­le­ti­ka), Jus­ti­na Mi­kuls­ky­tė ir Ak­vi­lė Pa­ra­žins­kai­tė (te­ni­sas). Lie­tu­va ko­man­dų įskai­to­ je – 10-oje vie­to­je (tarp 49 da­ly­va­vu­ sių ša­lių).

JAV dien­raš­t is „USA To­day“ pro­ gno­z uo­ja, kad Lie­tu­vos spor­t i­n in­ kai Lon­do­no olim­pia­do­je iš­ko­vos 4 me­da­lius – po du si­dab­ro ir bron­ zos.

Olim­pi­n iais vi­ce­čem­pio­nais tu­rė­ tų tap­ti mū­sų krep­ši­nin­kai ir dvi­ra­ čių tre­ko meist­rė Si­mo­na Kru­pec­ kai­tė (sprin­to rung­ty­je), o tre­čio­sio­ se vie­to­se bū­tų bok­si­nin­kas Egi­di­ jus Ka­va­liaus­kas ir pen­kia­ko­vi­nin­ kė Lau­ra Asa­daus­kai­tė.

Ket­v ir­to­s ios vie­tos pra­n a­š au­j a­ mos ka­no­ji­n in­k ui Jev­ge­n i­jui Šuk­ li­nui, dvi­ra­t i­nin­kei S.Kru­pec­kai­tei (kei­ri­no rung­ty­je) ir dis­ko me­ti­kui Vir­g i­li­jui Alek­nai.

Ko­vo mė­ne­s į „USA To­day“ pro­ gno­za­vo, kad S.Kru­pec­kai­tė kei­r i­ no var­ž y­bo­se iš­ko­vos si­dab­rą, o sprin­te – bron­zą. Prog­no­zės krep­ ši­nin­kams, E.Ka­va­liaus­kui ir L.Asa­ daus­kai­tei bu­vo to­k ios pa­čios kaip ir da­bar.

Fa­vo­ri­tė: už­sie­nio spor­to eks­per­tų nuo­mo­ne, S.Kru­pec­kai­tė – vie­na

iš pa­grin­di­nių pre­ten­den­čių į XXX va­sa­ros olim­pi­nių žai­dy­nių me­da­lį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ku­ren­ci­jos bar­je­rus, nu­si­pel­no vie­ tos olim­pi­nė­je rink­ti­nė­je.

Kai ku­rie už­sie­nio spor­to eks­ per­tai pro­gno­zuo­ja mums du ar net sep­ty­nis me­da­lius, bet iš anks­ to skel­bia­mi konk­re­tūs skai­čiai – lyg raš­tas ant van­dens, nes per var­žy­bas ga­li įvyk­ti ne­ti­kė­čiau­sių da­ly­kų.

Kas ki­ta – kai Lie­tu­va įvar­di­ja­ ma kaip spor­to ša­lis, o jos spor­ti­ nin­kai yra tarp pa­grin­di­nių kan­di­ da­tų į olim­pi­nius ap­do­va­no­ji­mus, va­di­na­mi fa­vo­ri­tais, sa­vo spor­to ša­kų ly­de­riais, di­de­lių ga­li­my­bių var­žo­vais. Toks įver­ti­ni­mas – ir­ gi la­bai aukš­tas pri­pa­ži­ni­mas, ne bet kas jo nu­si­pel­no.

4

Lietuvos sportininkai yra dukart tapę olimpiniais čempionais.

Kar­je­ra: ke­lia­la­pio į Lon­do­ną neiš­ko­vo­jęs 2008 m. ge­riau­sias Lie­tu­vos spor­ti­nin­kas E.Krun­gol­cas gal­vo­ja

apie Rio de Ža­nei­ro olim­pia­dą.

In­gos Juo­dy­tės nuo­tr.

18

Šeštadienis, birželio 2, 2012

sportas M.Po­cius ­ tę­sia ko­vą

U.Bol­tas ­ įsi­bė­gė­jo

Tiks­las – žais­ti LKL pus­fi­na­ly­je

Is­pa­ni­jos ACB vy­rų krep­ši­ nio ly­gos pus­fi­na­ly­je Mad­ri­do „Real“ klu­bas su Mar­ty­nu Po­ ciu­mi 76:66 nu­ga­lė­jo Vi­to­ri­jos „Ca­ja La­bo­ral“ eki­pą ir iš­ly­gi­ no se­ri­ją iki tri­jų per­ga­lių 2:2.

Ki­ta­me pus­fi­na­ly­je „Bar­ce­lo­ na Re­gal“ krep­ši­nin­kai 2:1 pir­ ma­vo prieš „Va­len­sia Bas­ket“ ko­man­dą.

Ge­riau­sią 2012-ųjų se­zo­no pa­sau­ly­je 100 m bė­gi­mo re­ zul­ta­tą pa­sie­kė ja­mai­kie­tis Usai­nas Bol­tas, „Dei­man­ti­ nės ly­gos“ var­žy­bo­se Ita­li­jo­ je įvei­kęs nuo­to­lį per 9,76 sek.

Tris­kart olim­pi­niam čem­pio­ nui U.Bol­tui nuo 2009-ųjų pri­ klau­so šios rung­ties pla­ne­tos re­kor­das – 9,58 sek.

Pa­ne­vė­žio „Liet­ka­be­lio“ vy­rų krep­ši­nio klu­bas pra­tę­sė su­ tar­tį su Gin­ta­ru Leo­na­vi­čiu­mi, ku­ris dirbs vy­riau­siuo­ju tre­ ne­riu. Šie­met Bal­ti­jos krep­ši­ nio ly­gos „Iš­šū­kio“ tau­rę iš­ko­ vo­ju­siai pa­ne­vė­žie­čių ko­man­ dai ke­lia­mi aukš­ti tiks­lai – pa­ siek­ti Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos pus­fi­na­lį.

„Eu­ro 2012“ aist­ros – ne vien sta­dio­nuo­se Fut­bo­lo rink­ti­nės jau krau­na­si la­ga­mi­ nus – ki­tą sa­vai­tę Len­ki­jo­je ir Uk­rai­no­je pra­si­dės Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ ny­ras, bet kai ku­rie jo he­ro­jai įvar­dy­ti iš anks­to.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ang­lus sle­gia ne­ri­mas

Ge­gu­žės 29-oji bu­vo pa­sku­ti­nė die­na, kai še­šio­li­kos rink­ti­nių tre­ ne­riai tu­rė­jo ap­si­spręs­ti, ku­riuos 23 fut­bo­li­nin­kus ve­šis į var­žy­bas. Žai­ dė­jų są­ra­šai ga­lės bū­ti ko­re­guo­ja­mi tik to­kiu at­ve­ju, jei ku­ris nors fut­ bo­li­nin­kas iki tur­ny­ro pra­džios pa­ tirs trau­mą.

Vie­na ne­lai­min­gų­jų – Ang­li­ jos na­cio­na­li­nė ko­man­da. Roy’aus Hodg­so­no eki­pa pra­ra­do ne ei­li­nį ka­rį, o aikš­tės ge­ne­ro­lą: va­kar ofi­ cia­liai pa­skelb­ta, kad ko­ją per tre­ ni­ruo­tę su­si­žei­dęs Fran­kas Lam­ par­das pra­leis pir­me­ny­bes.

34-ąjį gim­ta­die­nį bir­že­lio vi­du­ry­ je švę­sian­čiam Lon­do­no „Chel­sea“ sau­gui šis se­zo­nas bu­vo vie­nas įsi­ min­ti­niau­sių per kar­je­rą. Su klu­bu jis pa­ga­liau lai­mė­jo Čem­pio­nų ly­gą ir troš­ko ge­rai pa­si­ro­dy­ti Eu­ro­pos čem­pio­na­te, bet me­daus sta­ti­nę ap­ kar­ti­no šaukš­tas de­gu­to – trau­ma. „Tai – di­de­lė ne­tek­tis, juo la­biau kad prieš ke­lias die­nas rink­ti­nę dėl trau­mos bu­vo pri­vers­tas pa­lik­ti ki­ tas vi­du­rio sau­gas Ga­ret­has Bar­ ry“, – krim­to­si R.Hogd­so­nas.

Be to, kol kas gy­do­si dar du ang­lų rink­ti­nės žai­dė­jai – puo­lė­jas Dan­ny Wel­bec­kas ir gy­nė­jas Gle­nas John­ so­nas.

Nuo­ga­lės pro­tes­tuo­ja

F.Lam­par­do trau­ma – vie­na pa­ grin­di­nių fut­bo­lo spe­cia­lis­tų temų, bet „Eu­ro 2012“ aist­ros kun­ ku­liuo­ja ir gre­ta sta­dio­nų.

Nau­ją ak­ci­ją su­ren­gė Uk­rai­nos fe­mi­nis­ti­nio ju­dė­ji­mo „Fe­men“ ak­ty­vis­tės. Ki­je­ve, kur vyks fi­na­lo rung­ty­nės, nuo­ga­lės įvyk­dė „pe­nių ata­ką“ prieš „Eu­ro 2012“ ta­lis­ma­ nus Sla­ve­ką ir Slav­ko. „Fe­men“ pro­tes­tuo­to­jų nuo­mo­ ne, Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas tė­ra prie­dan­ga sek­so tu­riz­mui. Jos ra­gi­na uk­rai­nie­čius slėp­ti sa­vo mo­ te­ris ir vai­kus nuo sek­so tu­ris­tų bei pe­do­fil­ ų.

Ru­si­jai – pir­ma­sis ti­tu­las

Nors iki pir­me­ny­bių pra­džios dar be­veik sa­vai­tė, Ru­si­ja jau džiau­ gia­si pir­muo­ju tro­fė­ju­mi – Na­ta­ li­ja Pro­ko­pen­ko iš­rink­ta gra­žiau­sia Eu­ro­pos čem­pio­na­to mer­gi­na.

Ne­to­li Frei­bur­go (Vo­kie­ti­ja) su­ reng­ta­me kon­kur­se var­žė­si 18–25 am­žiaus mer­gi­nos iš 16 pir­me­ny­ bė­se da­ly­vau­sian­čių ša­lių. Ko­mi­ si­jos na­riai bu­vo ne tik gro­žio in­ dust­ri­jos at­sto­vai, bet ir su fut­bo­lu su­si­ję as­me­nys – bu­vęs ar­bit­ras Wal­te­ris Esch­wei­le­ris ir Vo­kie­ti­ jos rink­ti­nės marš­ki­nė­lius praei­ ty­je vil­kė­jęs Tho­mas Lin­kė.

24-erių ru­sė nu­kon­ku­ra­vo Če­ ki­jai at­sto­va­vu­sią Liu­ci­ją Kuk­la­vą

Prizininkės: „Euro 2012“ gražuolės (iš kairės) – M.Weh­mer, N.Pro­ko­pen­ko ir L.Kuk­la­va.

ir Da­ni­jos gra­žuo­lę May­reen Weh­ mer. „Kai žiū­riu fut­bo­lą, man vi­sai tas pa­ts, ku­ri ko­man­da nu­ga­lės. Vi­ suo­met ver­ti­nu es­te­ti­nį šios spor­ to ša­kos gro­žį“, – pa­brė­žė N.Pro­ ko­pen­ko. Įs­pė­jan­tis fil­mas

Di­de­lį re­zo­nan­są su­kė­lė BBC te­le­ vi­zi­jos lai­dos „Pa­no­ra­ma“ pa­ro­ dy­tas do­ku­men­ti­nis fil­mas „Nea­ py­kan­tos sta­dio­nai“. Anot lai­dos ren­gė­jų, Eu­ro­pos čem­pio­na­to da­ ly­vių ir sve­čių Uk­rai­nos ir Len­ki­ jos sta­dio­nuo­se lau­kia krau­pi at­ mos­fe­ra.

Fil­mas pa­sa­ko­ja apie šių ša­lių spor­to are­no­se šei­mi­nin­kau­jan­ čius skus­ta­gal­vius, ku­riems fa­šis­ ti­niai ges­tai, ra­sis­ti­niai ir an­ti­se­mi­ ti­niai šū­kiai – kas­die­ny­bė.

Bu­vęs Ang­li­jos rink­ti­nės gy­nė­ jas juo­dao­dis So­las Camp­bel­las jau pa­ta­rė sir­ga­liams lik­ti na­muo­ se prie te­le­vi­zo­rių ek­ra­nų. Tei­gia­ ma, kad į Uk­rai­ną, kur čem­pio­na­tą pra­dės ang­lų rink­ti­nė, jau at­si­sa­ kė vyk­ti ke­lių šios ša­lies ko­man­dos juo­dao­džių žai­dė­jų šei­mos na­riai.

Po BBC lai­dos eks­cent­riš­ka­sis Ita­li­jos na­cio­na­li­nės rink­ti­nės puo­ lė­jas, iš Ganos kilęs Ma­rio Ba­lo­tel­ li pa­reiš­kė: „Už­muš­čiau tą, ku­ris į ma­ne mes­tų ba­na­ną. Jei neiš­veng­ si­me ra­siz­mo, išei­siu iš aikš­tės ir ke­liau­siu na­mo“.

Sta­tis­ti­kos ly­de­riai

Pa­tir­tis: is­pa­nas I.Ca­sil­la­s (su ka­muo­liu) – vie­nas „Eu­ro 2012“ re­kor­

di­nin­kų.

AFP nuo­tr.

euro.pubfoot.com nuotr.

Rink­ti­nėms pa­skel­bus ga­lu­ti­nes su­dė­tis, sta­tis­ti­kos mė­gė­jai kaip­ mat ėmė­si dar­bo.

Jie iš­siaiš­ki­no, kad la­biau­siai pa­ty­ru­si „Eu­ro 2012“ rink­ti­nė – Olan­di­jos vie­nuo­li­kė: kiek­vie­nas jos fut­bo­li­nin­kas vi­du­ti­niš­kai yra su­žai­dęs po 42 na­cio­na­li­nės eki­

Ne­pa­si­di­džia­vo: Pran­cū­zi­jos spor­to mi­nist­rė V.Four­ney­ron po kont­

ro­li­nių rung­ty­nių už­su­ko į sa­vo ša­lies fut­bo­li­nin­kų dra­bu­ži­nę ir pa­lin­ kė­jo jiems sėk­mės Eu­ro­pos čem­pio­na­te.

pos ma­čus. Ma­žiau­siai pa­ty­ru­sios – Len­ki­jos ir Pran­cū­zi­jos ko­man­ dos, jų žai­dė­jų są­skai­to­se – vi­du­ ti­niš­kai po 21 dvi­ko­vą.

Tarp 368 čem­pio­na­tui re­gist­ruo­ tų fut­bo­li­nin­kų dau­giau­siai rung­ ty­nių sa­vo ša­lies rink­ti­nė­je yra su­ žai­dęs is­pa­nų var­ti­nin­kas Ike­ras Ca­sil­la­s – 129.

Aukš­čiau­sios – Kroa­ti­jos ir Vo­kie­ ti­jos rink­ti­nės: jų žai­dė­jų ūgio vi­dur­ kis 185 cm. Ita­li­jos, Ru­si­jos ir Ai­ri­jos eki­pos – vy­riau­sios: žai­dė­jų am­ žiaus vi­dur­kis – 28 me­tai. Jau­niau­ sia – vie­na tur­ny­ro fa­vo­ri­čių Vo­kie­ ti­jos ko­man­da (vid. 24 me­tai).

Vy­riau­sias žai­dė­jas – 37-erių su­lau­kęs grai­kų var­ti­nin­kas Kos­ tas Chal­kias, o jau­niau­sias – 18me­tis olan­das Jet­ro Wil­lem­sas. Jei

šis gy­nė­jas išeis žais­ti, jis taps jau­ niau­siu vi­sų lai­kų Se­no­jo že­my­no pir­me­ny­bių fi­na­lo tur­ny­ro fut­bo­ li­nin­ku. Iki šiol re­kor­das pri­klau­so le­gen­di­niam bel­gui En­zo Sci­fo, ku­ ris Eu­ro­pos čem­pio­na­te de­biu­ta­vo su­lau­kęs 18 me­tų ir 115 die­nų.

37

metai

yra vy­riau­siam „Euro 2012“ žai­dė­jui grai­kui K.Chal­kiui.

19

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

Turkijoje labiausiai praverčia geri derybininko įgūdžiai.

20p.

Mo­te­riai rei­kia pa­si­duo­ti Ma­rius Jam­pols­kis laimės paukštę pa­stvėrė tik­rai ne už uo­de­gos, o už grakš­čių sparnų. 33 metų ki­no ir teat­ro ak­to­riui, TV laidų ir ren­gi­nių vedė­jui da­bar – sėkmės me­tas.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Sa­vo šir­dies drau­gei 26 metų Re­ na­tai Uzial­kai­tei M.Jam­pols­kis ne­se­niai įteikė su­žadė­tu­vių žie­ dą, o LNK te­le­vi­zi­jos „Žvaigžd­žių due­tuo­se“ su Irū­na Pu­za­rai­te ant­ rą kartą bu­vo pri­pa­žin­ti ge­riau­ siais. Vil­nie­čiui ne­trūksta darbų nei teat­re, nei te­le­vi­zi­jo­je. Po jų su drau­ge (da­bar – jau su­žadė­ti­ne) mie­lai at­si­pu­čia ke­lionė­se.

– Ma­riau, gy­ve­ni­mo sūpuo­ klės žmogų čia iš­ke­lia į laimės viršūnę, čia bloš­kia že­myn – į duo­bes, į gy­ve­ni­mo ir kūry­bos kri­zes. Da­bar jums – ypač lai­ min­gas eta­pas, – pra­dėjau po­ kalbį su po­pu­lia­riu ak­to­riu­mi.

– Tik taip ir būna. Kaip mes su­ pras­tu­me, kad esa­me lai­min­gi, jei ne­turė­tu­me su kuo pa­ly­gin­ti? Prieš tai, kai būna ge­rai, vi­sa­da yra bu­ vę la­bai blo­gai – tai yra dėsnis. Su tuo rei­kia su­si­tai­ky­ti ir tai rei­kia priim­ti. Tai nor­ma­lu. Esu dėkin­ gas Die­vui už vi­sas sa­vo ne­lai­mes ir ne­sėkmes. Ta­da pa­ti­riu did­žiulį laimės iš­g y­ve­ni­mo jausmą, nes pa­ly­gi­nu, kaip man bu­vo blo­gai ir kaip da­bar ge­rai. Jei iš­ti­sai bū­ tų ge­rai, to ne­pa­jus­čiau – tap­čiau drung­nas.

Ži­nau, kad tas klau­ si­mas – „Ar su­žadė­ tuvės iš rei­ka­lo?“ – neiš­ven­gia­mas. Ne, ne iš rei­ka­lo, ji ne­si­ lau­kia.

– Kuo už­sii­ma jūsų su­žadė­ tinė R.Uzial­kaitė? Kodėl nu­ sprendė­te pa­si­pirš­ti būtent po pu­santrų metų drau­gystės?

– Nes­kai­čia­vau lai­ko, ar tai turė­jo būti po pu­santrų metų, ar po me­ tų. Ma­nau, ne lai­kas tai le­mia, o san­ty­kiai, jaus­mai. Re­na­ta – dar ne­bai­gu­si stu­dijų. Nea­ki­vaiz­džiai Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­te stu­ di­juo­ja me­no­tyrą.

– Gal ji lau­kia­si?

– Ži­nau, kad tas klau­si­mas – „Ar su­žadė­tuvės iš rei­ka­lo?“ – neiš­ven­ gia­mas. Ne, ne iš rei­ka­lo, ji ne­si­lau­ kia. Bet ves­tu­vių da­tos dar nėra – tai at­vi­ras klau­si­mas.

Su­žadė­tu­vių žiedą iš­rin­kau pa­ts, pa­si­kliau­da­mas sa­vo in­tui­ci­ja. Yra toks ste­buk­lin­gas nu­me­ris – 118.

Pas­kam­bi­nus ta­ve su kai kuo su­jun­ gia, pa­skui tu su tuo žmo­gu­mi su­ si­tin­ki, pa­sa­kai, ko tau rei­kia. Taip ir bu­vo – ne­turė­jau pa­žįstamų ju­ ve­lyrų. Da­bar su­si­pa­ži­nau.

Re­na­tai tą žiedą įtei­kiau prie­š „Si­dab­ri­nių ger­vių“ va­karą, – ži­ no­jau, kad ji ten la­bai gra­žiai at­ro­ dys ir tas žie­das ten jai la­bai tiks.

– Ar iš tikrųjų Re­na­ta bu­vo jūsų guodė­ja, gy­ve­ni­mo ke­ly­je vi­siš­ kai at­si­tik­ti­nai su­tik­ta po sky­ rybų su dai­ni­nin­ke Ona Ko­lo­ bo­vai­te?

– Ne. Re­natą su­ti­kau po pa­kan­ ka­mo lai­ko, kai sa­vo vi­du­je bu­vau lais­vas ir ne­prik­lau­so­mas žmo­gus.

Ki­taip sun­ku pra­dėti nau­jus san­ty­ kius. Kiek­vie­ni san­ty­kiai – vi­sai ki­ ta rea­lybė, su sa­vo is­to­ri­ja ir pa­da­ ri­niais. Ro­dos, An­to­nas Če­cho­vas sakė, kad, gink, Die­ve, ne­ti­pi­zuo­ ki­me – kiek­vie­nas at­ve­jis yra at­ ski­ra tik­rovė. Tuo aš ti­kiu.

– Su Ona jus išs­kyrė tre­čias as­ muo?

– Jo­kiais būdais. Tie­siog baigė­ si jaus­mai. O tam būna dau­gybė prie­žas­čių.

– Ku­ri Re­na­tos sa­vybė jums pa­ ti ža­viau­sia?

– Besą­ly­giš­kas at­si­da­vi­mas žmo­ gui, su ku­riuo ji gy­ve­na. Tai yra jos pri­gim­ty­je. Be vi­sa ki­ta, ji – dar ir ūkiš­ka mer­gaitė, iš Vie­vio.

Val­gy­ti ska­niai ga­mi­na, tvar­ko­si.

O ma­no dar­bas – pa­da­ry­ti ją ka­ ra­lie­ne.

Aš klau­sau­si šir­dies. Ma­nau, būti­na kar­tu ap­si­gy­ven­ti su žmo­ gu­mi, kad pa­ma­ty­tum, kaip klos­to­ si tar­pu­sa­vio san­ty­kiai to­je terpė­je, kur yra bui­tis, o ne vaikš­čio­ti į pa­ si­ma­ty­mus pa­si­puo­šus. Tas lai­kas la­bai grei­tai praei­ na, o ki­tas – lie­ka.

20

Nuspręs­ta: ak­to­rius M.Jam­pols­kis sa­vo drau­gei R.Uzial­kai­tei jau pa­si­pir­šo ir įteikė su­žadė­tu­vių žiedą.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

20

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Prieš ato­sto­gas Tur­ki­j Kait­ri saulė, šil­ta jūra, pui­kus mais­tas poil­siau­jant Tur­ki­jo­je – ga­ran­tuo­ti. Tie­sa, tik nuo jūsų pa­čių kant­rybės ir su­gebė­jimų derė­tis pri­klau­so, ar vi­sa tai gau­si­te už rea­ lią, o ne dvi­gu­bai ar tri­gu­bai di­desnę kainą.

Lai­ma Že­mu­lienė Ke­me­ras (Tur­k i­ja)

Mo­terų žemė – bran­gesnė

Mi­si­ja: „Ma­nau, kad vy­ro už­duo­tis pa­da­ry­ti mo­terį lai­mingą, pa­vers­

ti ją ka­ra­lie­ne“, – sakė M.Jam­pols­kis.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Mo­te­riai rei­kia pa­si­duo­ti – Ar su­pa­žin­di­no­te 19 Re­natą su pen­kia­ me­čiu sa­vo sūnu­mi Do­vy­du?

– Be abe­jonės. Juo­du su­ra­do ben­ drą kalbą.

– Ar, pa­žiūrė­ju­si spek­tak­lius, ku­riuo­se vai­di­na­te, ji pa­sa­ko sa­vo nuo­monę, duo­da nau­ dingų pa­stabų?

– Kar­tais pa­sa­ko. Bet ji – vis tiek dau­giau ma­no fanė ne­gu kri­tikė.

Aiš­ku, tos pa­sta­bos pa­de­da. Mes esam kaip su­ger­tu­kai, viską imam iš ap­lin­kos. Kiek­vieną žvilgsnį, kiek­vieną at­si­dūsėjimą su­pran­ ta­me kaip in­for­ma­ciją, iš ku­rios ga­li­me gau­ti nau­dos.

– Apie 10 metų gy­ve­no­te san­ tuo­ko­je su žmo­na. Dau­ge­lis vy­ rų sa­ko, kad mo­te­rys – su­dėtin­ gi pa­da­rai. Ar iš tikrųjų taip?

– Mo­te­ris yra pa­slap­tis. Taip.

– Gal san­tuo­kos ir kitų drau­ gys­čių pa­tir­tis pa­dėjo tą pa­ slaptį at­ver­ti?

– Kiek­vie­ni san­ty­kiai ban­do įmin­ ti pa­slaptį. San­ty­kiai, jaus­mai yra pa­slap­tis. Dau­gybė teo­rijų su­kur­ ta, kaip jaus­mai at­si­ran­da ir kaip jie dings­ta, bet nie­kas iš tikrųjų ne­ži­no. Tai, kas neap­čiuo­pia­ma, sten­gie­si įmin­ti visą gy­ve­nimą.

– Ke­lis la­pus to sto­ro sąsiu­vi­ nio jau at­vertė­te? Ką iš­siaiš­ki­ no­te apie mo­terį?

– Ne­ži­nau, kiek sto­ras yra tas sąsiu­vi­nis. Tie ke­li la­pai yra daug ar ma­žai. Kuo dau­giau aiš­ki­nuo­si, tuo la­biau su­pran­tu, kad ma­žiau ži­nau.

Gal mo­te­ris ir yra ta pa­slap­tis, ku­ ri ne­tu­ri būti įmin­ta. Nes jei­gu vy­ ras įmins mo­ters mįslę, įsi­vaiz­duo­ ju, kad ji jam bus ne to­kia įdo­mi.

– ...ir ją pa­liks?

– Ne, bus ne to­kia įdo­mi. Turės ma­ žiau mo­ty­va­ci­jos steng­tis dėl jos.

– Tai gal per šią drau­gystę, bū­ simą san­tuoką jūs steng­sitės tos mįslės ne­įmin­ti?

– Ne, steng­siuo­si įmin­ti. Juk čia ir yra vi­sas azar­tas. Bet ma­nau, kad

ir kiek steng­tu­mei­si, vis tiek jos ne­ įmin­si iki ga­lo. Bet steng­tis rei­kia.

– Dau­ge­liui vyrų svar­biau­sia, kad mo­te­ris būtų gra­ži.

– Man svar­biau­sia, kad mo­te­ ris jaustų­si ka­ra­lienė, kai būna su ma­ni­mi.

– Taip nu­si­že­mi­na­te prie­š ją?

– Aš mo­te­riai pa­si­duo­du.

– Tai – silp­nu­mo bruo­žas.

– Ne. Ma­no silp­nu­mas – ma­ no stip­rybė. Ma­nau, kad vy­ro už­ duo­tis pa­da­ry­ti mo­terį lai­mingą, pa­vers­ti ją ka­ra­lie­ne. Ir kai vy­ras ma­tys, kad ji ge­rai jau­čia­si, ir pa­ts ge­rai jau­sis. Jis jau­sis įpras­minęs sa­vo pa­stan­gas, sa­vo vy­riš­kumą.

– Gal per gy­ve­nimą jums pa­ vy­ko iš­siaiš­kin­ti, kas yra mei­ lė?

– Meilė yra dar­bas. Did­žiu­lis dar­ bas. Tai – da­vi­mas. Tu duo­di ir ne­ rei­ka­lau­ji, kad grąžintų. Meilė daž­ nai pai­nio­ja­ma su sa­vi­nin­kiš­ku­mu ir egoiz­mu. Meilė yra mokė­ji­mas žmo­ gų pa­leis­ti, jei­gu tu jį tik­rai my­li, bet ma­tai, kad jam be tavęs ge­riau.

Aš ne­kves­tio­nuo­ju žod­žio „mei­ lė“, nes se­niai sau esu į tai at­ sakęs. Aš gy­ve­nu. Ma­nau, ma­no pa­skir­tis šio­je žemė­je iš visų gy­ve­ ni­mo etapų su­si­rink­ti kiek įma­no­ ma dau­giau laimės tru­pi­nių.

Ne­ma­žai lie­tu­vių trau­kia poil­siau­ti į Vi­dur­že­mio jūros pa­krantė­se įsikū­ ru­sius Tur­ki­jos ku­ror­tus, kur jau ke­lio­li­ka metų ke­lio­nes or­ga­ni­zuo­ja „No­va­tu­ras“. Vie­ni ren­ka­si triukš­ mingą­sias An­ta­liją ir Ala­niją, ki­ti – ra­mes­nius Ke­me­ro, Be­le­ko mies­ te­lius. At­vykęs po dvejų trejų metų ten vi­sa­da ra­si ką nors nau­ja, – vie­ ti­niai pa­si­sten­gia dėl tu­ristų.

Mūsų kom­pa­ni­ja įsikūrė Ke­me­ re, Tau­ro kalnų pa­pėdėje. Gi­dai pa­sa­ko­jo, kad prie­š 25–30 metų Ke­me­ras bu­vo pa­pras­tas ne­di­de­ lis kai­me­lis, o dar ke­lio­li­ka me­ tų anks­čiau į jį ne­bu­vo net ke­lio – su­si­sie­ki­mas vyk­da­vo jūra.

Prie jūros esan­čios Ke­me­ro že­ mės – mo­terų. Kaž­ka­da tėvai tas ne­der­lin­gas, ak­me­nuo­tas že­mes už­ra­šy­da­vo duk­te­rims. Esą šios jau nuo aš­tuo­ne­rių de­vy­ne­rių me­ tų pa­la­pinė­se aus ki­li­mus, plo­nais pirš­te­liais juo­se rai­tys gra­žiau­sius raš­tus ir žiūrės į jūrą. O sūnums skir­da­vo daug der­lin­ges­nes že­mes ar­čiau kalnų. Sūnūs dirbs žemę, au­gins ir kirs mišką, nes jiems rei­ kės iš­mai­tin­ti šeimą.

Ta­čiau vis­kas ap­si­vertė aukš­tyn ko­jo­mis prie­š ke­lis de­šimt­me­čius, kai tur­kai užuodė pa­jūrio žemė­se at­si­ver­siant tu­riz­mo gyslą. Se­sers žemė ta­po ke­lio­li­ka, net ke­lias­de­ šimt kartų bran­gesnė už bro­lio. „Ta­čiau vy­rai nie­ka­da ne­pri­pa­ žins, kad Ke­me­ro vieš­bu­čiai sto­ vi ant mo­terų že­mių, – pa­sa­ko­jo gi­das Ra­mi­nas. – Tos mo­te­rys, jų šei­mos la­bai tur­tin­gos, jos gy­ve­na mies­te­lio pa­kraš­čiuo­se. Vie­nos sa­ vo že­mes pa­do­va­no­jo sūnums – jie čia pra­dėjo tu­riz­mo verslą, ki­tos su vy­rais tai val­do pa­čios.“ Iš jūros – tie­siai į dangų

Ekst­re­ma­lių po­jūčių išt­roš­ku­siems tu­ris­tams net ir Tau­ro kal­nai įvei­ kia­mi. Į Tah­ta­li kal­no vir­šu­kalnę,

esan­čią 2365 m virš jūros ly­gio, už­ ke­lia ne­to­li Ke­me­ro įreng­tas mo­der­ nus fu­ni­ku­lie­rius, ku­riuo tur­kai la­bai did­žiuo­ja­si. Turkų ir švei­carų įreng­ tas 4350 m il­gio lynų ke­lias „Olim­ pas“ – vie­nas did­žiau­sių pa­sau­ly­je.

Juo­kau­ja­ma, kad šiuo lynų ke­liu iš jūros ky­la­ma tie­siai į dangų.

Ta­čiau ke­lionė ant kal­no vir­šu­ kalnės ne­pa­si­bai­gia. Jei esa­te toks drąsus kaip De­da­las, nuo jos ga­li­te leis­tis pa­ras­par­niu ir links­mai sau skrai­dy­ti virš kalnų ir mies­te­lių. To­ kių drąsuo­lių bu­vo ne vie­nas. Ar ku­ ris nors jų ga­vo galą, ne­te­ko iš­girs­ti.

Po šios eks­kur­si­jos pie­tau­ti va­ žia­vo­me į Ulu­pi­nar par­ką. Res­to­ra­ nas ypa­tin­gas – ant upe­lio, gam­tos prie­globs­ty­je. Pa­žiūrė­si į vieną pu­ sę – nuo ak­menų krin­tan­tys kriok­ liai, į kitą – ba­seinė­liai, ku­riuo­ se knibž­da upė­ta­kiai. Ant upe­lio įreng­tos plat­for­mos su sta­le­liais ir suo­lais at­ro­do lyg pri­va­čios me­ nės. Kol iš­si­rink­si savąją, svar­bu ne­parg­riū­ti ant me­di­nių „ša­li­gat­ vių“ ir ne­įkris­ti į van­denį. Įei­da­mas į „menę“ pri­va­lai nu­si­mau­ti ba­tus ir tik ta­da pa­to­giai su­si­ran­gy­ti ant tur­kiš­ko ki­li­mo.

Kiek kas kai­nuo­ja Tur­ki­jo­je? Tai tiks­ liai ži­no tik Ala­chas, jei jis to­se žemė­se įtei­si­no pre­kybą.

Ka­dan­gi upe­ly­je gau­siai vei­sia­ si upė­ta­kiai, pa­grin­di­nis res­to­ra­ no pa­tie­ka­las ir yra kep­tas upė­ta­ kis. Kiek­vie­na po­rci­ja pa­tie­kia­ma at­ski­ra­me ke­taus in­de. Žūklės mėgėjams siū­lo­ma at­ski­ra eks­kur­si­ja – pamė­gin­ti laimę šia­ me upe­ly­je.

Ke­me­re ir jo apy­linkė­se įsikūrę poil­siau­to­jai pa­pras­tai ap­lan­ko ne­ to­li esan­čius Demrės ir My­ros mies­ te­lius. My­ra bu­vo vie­nas iš še­šių

Atos­to­gos: ne­ma­žai lie­tu­vių trau­kia

svar­biau­sių is­to­rinės Li­ki­jos miestų.

Ja­me ga­li­ma pa­ma­ty­ti uo­lo­se iš­kirs­ tus ka­pus, ku­rie – it ma­ži na­me­liai su lau­ko du­ri­mis. Kuo žmo­gus bu­vo tur­tin­ges­nis, tuo aukš­čiau ir ar­čiau Die­vo jam iš­kirs­da­vo kapą. Vi­sai ša­ lia ka­pi­nių – ge­rai iš­si­laikęs an­ti­ki­ nis graikų ir romėnų teat­ras.

Mies­tas nu­garmė­jo į jūrą

Ap­žiūrė­jus šias įžy­my­bes, pa­to­gu sėsti į jachtą ir leis­tis iki Ke­ko­vos sa­los, ku­rio­je bu­vo įsikūręs is­to­ rinės Li­ki­jos mies­tas. Šio­je eks­kur­ si­jo­je la­bai ma­lo­nios mau­dynės iš jach­tos.

Kvapą gniau­žia uo­lo­je iš­kal­ ti laip­tai, ve­dan­tys tie­siai į jūrą.

Lan­gai, žvel­gian­tys į dangų ar jū­ rą iš tūkstant­me­čius skai­čiuo­jan­ čios na­mo sie­nos. Prieš dau­gelį

– Bet tai – egoiz­mas.

– Taip. Ne­lai­min­gas žmo­gus ne­ ga­li pa­da­ry­ti ki­to lai­min­go. Mylė­ da­mas kitą, žmo­gus pri­va­lo mylė­ti ir sa­ve. Tuo aš ti­kiu ir da­bar taip gy­ve­nu.

– Kaip rea­guo­ja­te į tai, kai jus pa­va­di­na lo­ve­la­su?

– Nor­ma­liai. Rink­da­ma­sis ak­to­ riaus spe­cia­lybę, ži­no­jau ša­lu­tinį jos efektą – ap­kal­bas, rin­ko­da­ros ir ži­niask­lai­dos dėsnius. Ži­nau, kaip ku­ria­mos le­gen­dos ir kaip jos pa­nei­gia­mos. Per daug ge­rai tai ži­nau, kad iš vi­so į tai rea­guo­ čiau. Vie­nin­te­lis ma­no dar­bas – kar­tais per­spėti tėvus ir se­ne­lius, kuo tikėti ir kuo – ne.

Paslaugos: o štai ir tur­kiš­ka pir­tis – ha­ma­mas. Ke­me­ro tu­ris­tus į ją at­ve­ža au­to­bu­siu­kai.

21

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

jo­je pra­verstų de­rybų me­no pa­mo­kos

Pa­pil­do­ma: po pir­ties siū­lo­ma įvai­rių pro­cedūrų, tarp jų – ir ap­te­pi­

mas pur­vu.

poil­siau­ti į Vi­dur­že­mio jūros pa­krantė­se įsikū­ru­sius Tur­ki­jos ku­ror­tus, kur kait­ri saulė ir šil­ta jūra.

metų nu­griaudėjęs žemės drebė­ji­ mas sa­lo­je įsikū­rusį Ke­ko­vos mies­ tą nu­gramz­di­no į Vi­dur­že­mio jūros dugną. „Tik ge­rai įsi­žiūrė­kit, – į mik­ro­foną rėkė gi­das. – Van­de­ny­ je pa­ma­ty­si­te nu­sken­du­sio mies­to griuvė­sius, am­forų.“ Įtem­piu akis lyg lūšis per nak­ tinę med­žioklę, ta­čiau nu­sken­du­ sio mies­to ne­ma­tau. Gal jis nu­ grimz­do per gi­liai ir žmo­gaus akiai ta­po ne­įžvel­gia­mas? Už­tat iš van­ dens ky­šo sar­ko­fa­gas, ke­li ma­ty­ ti ant kal­vos ša­lia ne­di­de­lio žvejų kai­me­lio, kurį, anot gi­do, pamė­go dau­ge­lio kraštų me­ni­nin­kai.

Tur­ki­jo­je esan­čios Vi­dur­že­mio jū­ ros pa­krantės trau­kia an­ti­kos mė­ gėjus, ta­čiau tarp poil­siau­tojų jų – ne­daug. Iš Ke­me­ro jach­ta pa­to­gu pa­siek­ti ir ki­tus se­no­sios Li­ki­jos vals­ tybės mies­tus – Fa­selį ir Olimpą.

Fa­selį VII a. pr. Kr. įkūrė Ro­do sa­ los gy­ven­to­jai, ta­da jis bu­vo svar­ bus pre­ky­bi­nis mies­tas. Olim­pas įkur­tas vėliau – III a. pr. Kr. Iki ro­ mėnams pa­si­ro­dant šio­se vie­tovė­ se jis bu­vo pui­ki pi­ratų užuovė­ja.

Olimpą, kaip ir Ke­kovą, su­griovė žemės drebė­ji­mas. Šių miestų te­ri­ to­ri­jo­se iš­li­ko an­ti­kos laikų ant­ka­ pių ir sar­ko­fagų, ba­zi­li­kos, romėnų teatrų ir termų, ak­ve­dukų, im­pe­ra­ to­riaus Ad­ria­no vartų griuvė­siai.

Pir­mas įspūdis toks: pir­ty­je dau­ giau dar­buo­tojų nei klientų. Re­gis, viską sten­gie­si da­ry­ti lėtai – len­di po van­dens čiau­pu, pa­skui su­ki į sauną, ta­da – vėl po van­dens čiau­pu, pa­ skui tie­siog kai­fuo­ji ga­rinė­je pir­ty­ je, trau­ki į sa­ve ma­lo­nius pušų, mė­ tų kva­pus. Ta­čiau tur­kai sku­ba – be per­sto­jo re­gu­liuo­ja ne­di­de­lius (se­zo­ no pra­džia) klientų srau­tus, lyg čia būtų pa­grin­dinė Stam­bu­lo gatvė.

Nuš­veis­tas, iš­mui­lin­tas, nu­plau­ tas vi­su ūgiu iš­si­tie­si ant čiu­ži­nio, kad ha­ma­mo dar­buo­to­ja ant vei­do už­teptų pur­vo kaukę. Vos čia dir­ ban­ti rusė ją už­te­pa, kaip­mat pri­si­ sta­to ki­ta rusė ir siū­lo pe­di­kiūrą bei ma­ni­kiūrą už eu­rus ar­ba JAV do­le­ rius. Jei pa­si­rink­si abi pro­cedū­ras, pa­da­ry­sian­ti nuo­laidą, o jei ne­pa­ si­rink­si nė vie­nos, iš­gir­si „Tai ne­gi tau gai­la 20 do­le­rių už pe­di­kiūrą?“

Poil­siau­jant Tur­ki­ jo­je neap­si­lan­ky­ti tur­kiš­ko­je pir­ty­je – tas pat kaip būti Ro­ mo­je ir ne­pa­ma­ty­ti po­pie­žiaus.

Kai­nos kei­čia­si kaip oras

Pas­lau­gas siū­lo ir rusės

Poil­siau­jant Tur­ki­jo­je neap­si­lan­ky­ ti tur­kiš­ko­je pir­ty­je (ha­ma­me) – tas pat kaip būti Ro­mo­je ir ne­pa­ma­ty­ ti po­pie­žiaus. Pajū­rio ku­ror­tuo­se sklan­do kal­bos, kad ge­riau­sias ha­ ma­mas – Ke­me­re.

Tur­ki­jo­je pra­mo­gos, eks­kur­si­jos kai­nuo­ja ne­ma­žus pi­ni­gus. At­sis­ kai­ty­ti ga­li­ma įvai­riai: tur­kiš­ko­mis li­ro­mis, eu­rais, JAV do­le­riais. Ger­ ti tur­kišką kavą, švie­žiai spaus­tas apel­sinų sul­tis ar tur­ge­ly­je pirk­ ti mėlyną stik­linę akį, ap­sau­gan­čią

„Shutterstock“ nuotr.

nuo blo­gio ir nu­žiūrė­ji­mo, la­biau ap­si­mo­ka už tur­kiš­kas li­ras.

Vis dėlto kiek kas kai­nuo­ja Tur­ki­ jo­je? Tai tiks­liai ži­no tik Ala­chas, jei jis to­se žemė­se įtei­si­no pre­kybą. To­ dėl vos at­vy­kus poil­siau­ti ge­riau­sia iš­siaiš­kin­ti, ko no­ri, ką pirk­si ir kiek iš­si­keis­ti lirų. Jei ne­si­derė­si, tur­kas įsi­žeis, kad ne­no­ri su juo bend­rau­ ti. Jei derė­sies įžūliai ir stip­riai nu­ mu­ši kainą, tur­kas bus ne­pa­ten­kin­ tas – jo prekės ne­ver­ti­ni.

To­kia pat tur­kiškų saldė­sių – lu­ ku­mo – dėželė įvai­rio­se par­duo­ tuvė­se kai­nuo­ja skir­tin­gai. Par­duo­ tuvė­je ji kai­nuo­ja 10 tur­kiškų lirų, o An­ta­li­jos oro uos­te – 10 eurų. Oro uos­te vis­kas pa­si­rodė la­bai bran­gu.

Lu­ku­mas – kie­ta želė su įvai­riais rie­šu­tais ir si­ru­pu – kur kas ska­nes­ nis ne dėžutė­se, o su­spaus­tas į di­delį ap­vers­to ki­bi­ro for­mos kalną. Šis lu­ ku­mas – nor­ma­laus, o ne be­pro­tiš­ko sal­du­mo. To­kie „ki­bi­rai“ pui­kuo­ja­si ma­žo­se krau­tuvėlė­se ant pre­kys­ta­ lių. Jei tik nu­krei­pi į juos akis, kaip­ mat pri­si­sta­to šei­mi­nin­kas, pei­liu at­pjau­na riekę, pa­skui nu­ker­pa kąsnį di­delė­mis juo­do­mis žirklė­mis – ra­ gauk. Vie­nas – figų želė su pis­ta­ci­ jo­mis, ki­tas – ab­ri­kosų želė su laz­ dynų rie­šu­tais, tre­čias – ožkų pie­no želė su pis­ta­ci­jo­mis.

Kiek kai­nuo­ja? Krau­tuvėlė­se vyks­ta žai­biš­kos kainų me­ta­mor­ fozės. Ki­log­ra­mas to­kio lu­ku­mo kai­nuo­ja 28 JAV do­le­rius, po ke­ lių mi­nu­čių – jau 25, dar po ke­lių – 20. Ki­to­je krau­tuvėlė­je ki­log­ra­ mas „ki­bi­ri­nio“ lu­ku­mo kai­nuo­ja 25 tur­kiš­kas li­ras, o po ke­lių mi­nu­ čių kai­na nu­krin­ta iki 20-ies.

Lai­mos Že­mu­lienės nuotr.

Ekst­re­ma­lu: jei esa­te toks drąsus kaip De­da­las, nuo Tah­ta­li kal­no vir­

šu­kalnės ga­li­te leis­tis pa­ras­par­niu ir links­mai sau skrai­dy­ti virš kalnų ir mies­te­lių.

Res­to­ra­nas: tu­ris­tai mėgsta at­si­gau­ti ir pa­si­stip­rin­ti Ulu­pi­nar par­ko

res­to­ra­ne. Įei­da­mas į at­skirą „menę“ pri­va­lai nu­si­au­ti ba­tus.

Tu­riz­mo skai­čiai – įspūdin­gi Pietų An­t a­l i­jos tu­r iz­mo plėtros ir inf­rast­r uktū­ros val­dy­mo sąjun­gos (GA­TAB) Tu­r iz­mo plėtros ir ska­t i­n i­ mo va­dy­bi­n in­kas Ay­d i­nas Ay­t u­gas pa­pa­sa­ko­jo, kad Tur­k i­jo­je po­pu­l ia­ riau­si tie vieš­bu­čiai, ku­r iuo­se siū­lo­ ma pa­slau­ga „vis­kas įskai­čiuo­ta“. Per 2011 m. poil­sio se­zoną An­ta­l i­jos re­

gio­ne ilsė­jo­si 31 mln. tu­r istų. Anks­ čiau dau­g iau­s ia būda­vo vo­k ie­č ių, pa­sta­ruo­ju me­tu – rusų. Ke­me­re, ku­ ria­me yra 19 tūkst. gy­ven­tojų, per se­ zoną il­si­si 3 mln. tu­ristų. Juos ap­tar­ nau­ja 250 tūkst. per­so­na­lo dar­buo­ tojų. Per se­zoną iš tu­riz­mo Ke­me­ras už­dir­ba 3 mlrd. JAV do­le­rių.

22

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

Ste­reo­ti­pus lau­žan­tis žirk­lių Jei dar yra likę ste­ reo­tipų, Dmit­ri­jus Vi­no­ku­ro­vas juos su­griaus. Taip kal­ba­ ma apie pa­sau­ly­je ge­rai ži­nomą rusų kirpėją mo­de­liuo­ toją. Tuo įsi­ti­kin­ti jau po dviejų sa­vai­ čių galės ir vil­nie­čiai bei mies­to sve­čiai.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Po dviejų sa­vai­čių į Vil­nių at­vyks­ ta vi­sa­me pa­sau­ly­je ge­rai ži­no­mas kirpė­jas mo­de­liuo­to­jas, me­ni­nin­kas D.Vi­no­ku­ro­vas. Prieš 17 metų kar­ jerą pra­dėjęs meist­ras jau yra už­ ka­riavęs dau­ge­lio pa­sau­lio miestų sce­nas ir mi­li­jonų gerbėjų šir­dis.

Jis yra vie­nas gar­sio­jo ren­gi­nio „Al­ter­na­ti­ve Hair Show“ globėjų, bend­rovės „Wel­la Pro­fes­sio­nals“ naujų ten­den­cijų ir ko­lek­cijų kūrė­ jas, var­di­nių gro­žio centrų ir mo­ kyk­los Mask­vo­je įkūrėjas bei sa­ vi­nin­kas. Jo ko­lek­ci­jo­je – be­galės ap­do­va­no­jimų ir or­dinų už me­ no, ma­dos ir gro­žio po­pu­lia­ri­nimą bei sklei­dimą. Šu­kuo­senų meist­ras taip pat yra įsteigęs lab­da­ros fondą „Mes su ta­vi­mi“, skirtą leu­ke­mi­ja ser­gan­tiems vai­kams. D.Vi­no­ku­ro­ vo ku­ria­mi dar­bai yra be ga­lo no­ va­to­riš­ki ir išs­kir­ti­niai. Pa­sak sti­ lis­to gro­žio meistrų ko­man­dos, jis yra žmo­gus, ku­ris pa­da­ro grei­čiau, nei ki­ti su­gal­vo­ja.

Kas­met nuo­sta­bio­mis ko­lek­ci­jo­ mis ir šou pro­gra­mo­mis ste­bi­nan­tis meist­ras, pa­ts ku­rian­tis šu­kuo­se­ nas, ma­kia­žus, kos­tiumų es­ki­zus ir pa­si­ro­dymų vi­sumą, Lie­tu­vo­je pri­ sta­tys nau­jau­sius sa­vo dar­bus. Apie sa­ve, kūrybą ir gro­žio ten­den­ci­jas sti­lis­tas pa­pa­sa­ko­jo išs­kir­ti­nia­me in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“.

– Po­ne Vi­no­ku­ro­vai, pa­pa­sa­ko­ ki­te, kaip pra­si­dėjo jūsų kar­je­ ra? Ka­da pirmą kartą į ran­kas pa­ėmėte žirk­les ir su­pra­to­te, kad ši sri­tis – jūsų pa­šau­ki­mas?

– Ma­no kūry­bi­nis ke­lias la­bai įdo­ mus. Pir­mo­ji ma­no pro­fe­si­ja – pla­ taus pro­fi­lio siuvė­jas, siu­vinė­ji­mo mo­ky­to­jas. Man vi­suo­met bu­vo la­bai įdo­mu, kaip žmonės, pa­si­telkę ran­ kas, žirk­les ir šu­kas, per trumpą lai­ ką su­ku­ria še­dev­rus. Ir kai pa­te­kau į Via­čes­la­vo Mi­chai­lo­vi­čiaus-Zai­ce­vo ma­dos na­mus dirb­ti siuvė­ju, būtent

Stilistas: D.Vinokurovas teigė, kad pirmiausia mintyse susikuria vaizdinį, kaip turės atrodyti modelis, kokia šukuosena, makiažas, drabužiai, aksesuarai.

jis ir nulėmė ma­no būsimą sti­lis­ to spe­cia­lybę. Tuo me­tu jau turė­jau kirpė­jo įgūdžių. Ta­pau V.Mi­chai­lo­ vi­čiaus-Zai­ce­vo ma­dos namų sti­ lis­tu, daug iš­mo­kau iš maest­ro. Jis ma­to spalvą, ma­to ir visą vaiz­dinį, ir at­ski­rai kiek­vieną jo de­talę – tai la­bai svar­bu mūsų pro­fe­si­jo­je.

– Tai, ką da­ro­te, va­di­na­te sa­vo ta­ len­tu, Die­vo do­va­na ar vis dėlto te­ko įdėti daug dar­bo, kad at­si­dur­ tumė­te ten, kur šian­dien esa­te?

– Šiaip sau nie­ko ne­būna, nu­ėjau ilgą kūry­binį ke­lią. Bu­vo tiks­las ir no­ras to siek­ti, rea­li­zuo­ti kūry­binį po­ten­cialą. Daž­nai kūry­biš­kumą gau­na­me iš gam­tos. Tu­ri­me sau­ go­ti sa­vy­je tuos vaiz­di­nius, įgy­ ven­din­ti juos, leis­ti jiems gy­ven­ti. Žmo­gus tu­ri rea­li­zuo­ti sa­vo kūry­ binį po­ten­cialą, kiek tai įma­no­ma.

Man la­bai svar­bu per­teik­ti tą pa­ sau­lio vaiz­dinį, tą šiuo­lai­kinės es­ te­ti­kos vaiz­dinį, ne­su­de­ri­namų ele­

mentų de­ri­nius – per­teik­ti vi­sa tai vi­siems. Tam ir kūriau sa­vo verslą, kad turė­čiau kūry­binę laisvę.

– Nuos­ta­bius dar­bus pri­sta­tan­ čių me­ni­ninkų vi­sad no­ri­si pa­ klaus­ti: kas jus įkve­pia? Iš kur se­miatės idėjų?

– Vie­na­reikš­miš­ko at­sa­ky­mo nėra, bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad per tam tikrą ver­ty­bių per­ver­ti­nimą, per įspūdžius tų da­lykų, ku­rie vyks­ta ap­link, per iš­ ban­dy­mus, ku­rie at­si­ran­da gy­ve­ni­mo ke­ly­je. Įveik­da­mas ko­kius nors sun­ ku­mus to­bulė­ji. Ir kuo daž­niau per­ ver­ti­ni ver­ty­bes, kuo daž­niau kei­tie­si ir ban­dai su­pras­ti šį pa­saulį, atei­ti į jį su įdo­mio­mis min­ti­mis – tai ir įkve­ pia kur­ti. Skir­tin­gu lai­ko­tar­piu būna skir­tin­gi kūry­bos eta­pai. Pra­de­dant nuo ryš­kių blyks­nių, su­si­ju­sių su įsi­ mylė­ji­mo aki­mir­ko­mis, ir bai­giant ko­kiais nors ne­ga­ty­viais mo­men­tais, ku­rie ir­gi tu­ri įta­kos kūry­bai ir su­tei­ kia jai tam tik­ro at­spal­vio.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip ku­ria­mos nau­jos šu­kuo­se­nos. Jums tos idė­jos tie­siog gims­ta gal­vo­je ir pai­šo­te es­kizą?

– Sche­ma­tiš­kai pai­šau es­ki­zus. Vaiz­ di­niai gims­ta gal­vo­je, ta­da iš­si­ke­liu tikslą tai su­kur­ti, kad būtų ga­lu­ti­nis va­rian­tas – mo­de­lis ant po­diu­mo, prie so­fitų, esant pil­nai sa­lei. Ma­tau kos­tiu­mus, ba­tus, šu­kuo­seną, ak­se­ sua­rus. Kai su­si­ku­riu visą vaiz­dinį, pra­de­du įgy­ven­din­ti šią fan­tas­tinę sva­jonę. Pra­de­du ieš­ko­ti di­zai­ne­rių – batų, ak­se­suarų, pa­sti­šo. Ši­taip ir artė­ju prie vaiz­di­nio, kurį ma­čiau iš pra­džių. Net mu­ziką gird­žiu.

– Ar jums Mask­vo­je už­ten­ka erdvės, laisvės ir įkvėpi­mo? O gal tu­ri­te kitą mėgsta­miau­sią miestą?

– My­liu Maskvą ir turė­da­mas lais­ vo lai­ko išei­nu po ją pa­si­vaikš­čio­ ti. Ma­ne taip pat įkve­pia Lon­do­nas ir Pa­ry­žius. Lon­do­nas ne­tgi la­biau.

Ma­no ma­ny­mu, kūry­biš­kiau­si di­ zai­no, ar­chi­tektū­ros ir ne­tgi in­ter­ je­ro sri­ty­je yra būtent Lon­do­no di­ zai­ne­riai. Bet ir mes šiuo at­žvil­giu neat­si­lie­ka­me. Kas­met va­žiuo­ja­me į Lon­do­no „Al­ter­na­ti­ve Hair Show“. Šis pro­jek­tas yra lab­da­rin­gas, vi­sus už bi­lie­tus gau­tus pi­ni­gus To­ny Riz­ zo ski­ria leu­ke­mi­ja ser­gan­tiems vai­ kams. Ten sa­vo avan­gar­du ir kūry­ biš­ku­mu stul­bi­na­me net pa­ty­ru­sius šu­kuo­senų me­no meist­rus.

– Sa­vo darbą va­di­na­te dar­bu, gy­ve­ni­mo da­li­mi ar tie­siog gy­ ve­ni­mu?

– Galė­čiau pa­sa­ky­ti, kad su­si­tuo­ kiau su sa­vo pro­fe­si­ja, ir vis­kas, ką da­rau, – ma­no gy­ve­ni­mo pra­smė.

– Kaip api­būdin­tumė­te sa­ve kaip as­me­nybę? Koks jūs esa­te?

– Aš ga­na pa­žeid­žia­mas ir už­jau­ čian­tis žmo­gus. Man svar­bu vis­kas, kas vyks­ta ap­link. Kaip ir vi­si kūry­

23

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

meist­ras

. Paskui imasi šią svajonę įgyvendinti.

bos žmonės, esu švel­nios natū­ros.

Ge­rai jau­čiu net men­kiau­sias vib­ ra­ci­jas. No­riu būti op­ti­mis­tas, tikė­ ti, kad vis­kas bus ge­rai.

– Ką la­biau­siai mėgsta­te veik­ti?

– Pa­tin­ka laiką leis­ti už­mies­čio na­muo­se, už­siim­ti kraš­to­vaizd­žio di­zai­nu, mėgstu gamtą, ke­lio­nes.

Lais­va­lai­kiu lan­kau spor­to salę.

– Ką da­ro­te, kai nuo vis­ko pa­ vargs­ta­te?

– No­ri­si pa­būti ty­lo­je ar­ba iš­va­ žiuo­ti la­bai to­li, il­gai skris­ti lėktu­ vu, at­skris­ti į ko­kią šalį, pa­vyzd­ žiui, In­do­ne­ziją, ir ten nuo visų pa­si­slėpti.

– Koks jūsų gy­ve­ni­mo kre­do?

– Kaž­kas įdo­miai pa­sakė apie ma­ no kūrybą: „Jei­gu dar yra likę ste­ reo­tipų, tai Vi­no­ku­ro­vas juos su­ griaus.“ Lai­kau sa­ve no­va­to­riu­mi ir eks­pe­ri­men­ta­to­riu­mi. Mėgstu

Asmeninio archyvo nuotr.

nau­jai in­terp­re­tuo­ti da­ly­kus, kur­ti jų naują is­to­riją.

– Ką ma­no­te apie Bal­ti­jos ša­lis?

Ar į jas už­su­ka­te?

– Bal­ti­jos ša­lys vi­suo­met bu­vo šiuo­lai­kiš­kas kraš­tas ir dar so­viet­ me­čiu dik­tuo­da­vo ma­das. Džiau­ giuo­si, kad kūry­ba ne­tu­ri po­li­ti­kos ir mes ga­li­me keis­tis idė­jo­mis, kūri­ niais. Bal­ti­jos ša­ly­se tu­riu draugų – ži­nomų sti­listų, su jais bend­ra­dar­ biau­ja­me.

– At­vyks­ta­te į Vil­nių su vi­sa sa­ vo pro­gra­ma. Ar ga­li­te trum­pai ją pri­sta­ty­ti?

– Pa­ro­dy­si­me sa­vo vi­zi­tinę kor­telę – „mas­ter class“ su šou ele­men­tais, kur žmonės galės su­si­pa­žin­ti su šia pro­fe­si­ja ir pa­tir­ti es­te­tinį ma­lo­ numą. Tai bus nau­ja ko­lek­ci­ja. Su­ teik­si­me ga­li­mybę iš­mok­ti mūsų au­ to­ri­nių kir­pi­mo ir da­žy­mo tech­nikų, iš­ban­dy­ti mūsų kūri­nius pra­kti­ko­je.

D.Vi­no­ku­ro­vo šou ir se­mi­na­rai Vi­s a­me pa­s au­ly­je gar­s aus meist­ ro vi­z itą į Lie­t uvą or­ga­n i­z uo­ja Kir­ pėjų ir gro­ž io spe­cia­l istų aso­cia­ci­ ja su ren­g i­n io rėmėja „Wel­l a Pro­ fes­s io­n als“ kos­me­t i­kos ofi­c ia­l ia at­sto­ve Lie­t u­vo­je bend­ro­ve „Si­ro­ wa Vil­n ius“, ku­r i žiū­ro­vams ren­ gia spe­cia­l ią staig­meną. Kirpėjų ir gro­ž io spe­cia­l istų aso­cia­ci­jos pre­ zi­dentė Jo­lan­ta Ma­čiu­l ienė džiau­ gia­si šiuo D.Vi­no­k u­ro­vo ir jo kūry­ binės ko­man­dos vi­z i­t u. Pa­s ak jos, mūsų ša­l ies meist­rams tai pui­k i ga­l i­mybė pa­s i­s em­t i naujų idėjų, su­s i­p a­ž in­t i su nau­j au­s io­m is šu­ kuo­senų ten­den­ci­jo­m is.

D.Vi­no­ku­ro­vo nau­jau­s ių šu­kuo­ senų ten­den­cijų šou – bir­že­l io 15 d. 16.30 val. „Fo­rum Pa­la­ce“. „Mas­ter Class“ se­mi­na­ras – bir­že­ lio 16 d. 8 val. ir bir­že­lio 17 d. 17 val.

Vil­n iaus pa­slaugų vers­lo dar­buo­ tojų pro­fe­si­nio ren­g i­mo cent­re.

– Su­pa­žin­din­ki­te skai­ty­to­jus su šių metų ten­den­ci­jo­mis. Kas da­bar ma­din­ga – ko­kios for­ mos, spal­vos?

– Kaip vi­suo­met, yra ke­tu­rios kryp­ tys. Džiau­giuo­si, kad bend­rovė „Wel­la Pro­fes­sio­nals“ tei­kia mums in­for­ma­ci­jos apie iš­vaizdą ir tu­ri­ me ga­li­mybę orien­tuo­tis pa­gal ma­ dos kryp­tis, sa­ky­ki­me, per­teik­ti vie­ ną ar kitą iš­vaizdą sa­vo klien­tams.

Ke­tu­rios kryp­tys – tai ur­ba­nis­tinė, et­ninė, glamū­rinė ir ro­man­tinė. Šie­ met vie­na to­kių kryp­čių yra „Gra­ ce“ – iš­vaiz­da, ku­pi­na „biop­ra­ban­gos“, plau­kai – „pra­bangūs“.

Spal­vos natū­ra­lios, auk­sinės, smėli­ nės, pilkš­vai rus­vos, švie­siai ru­dos.

Ur­ba­nis­tinė kryp­tis „Ce­lest“ – tai kos­minės mer­gi­nos įvaiz­dis. Trum­pa šu­kuo­se­na ir la­bai gra­ži gal­vos for­ ma, kai plau­kai ne­tgi leng­vai pa­ brėžia gal­vos formą, kau­kolė tar­ si pra­tęsia­ma. Šį įvaizdį at­spin­di šviesūs at­spal­viai, ga­na šal­ti, kar­ tais ne­tgi me­ta­li­niai. „Bla­ze“ kryp­tis ki­lu­si iš Lo­tynų Ame­ri­kos, tam tik­ras et­noį­vaiz­dis. Kur nuo­sta­bus tan­go sti­lius, glotnūs, žvil­gan­tys plau­kai, sklas­ty­mai, ly­giai su­šu­kuo­ti plau­kai ar­ba leng­va ban­ga. Tai stip­rių mo­terų kryp­tis, ku­rios ne­bi­jo juo­dos spal­vos, eks­pe­ri­men­tuo­ti, de­rin­ti kont­ras­tiškų juodų ir rau­donų at­spal­vių. To­kia mo­te­ris pa­ti sa­vai­me jau yra gra­ži. „Ro­xy“ – toks leng­vas déjà vu, su­grįži­mas į aš­tuntąjį de­šimt­metį, bet šiuo­lai­kinė­mis aki­mis. Čia svar­ bu pri­si­min­ti to­kias tų laikų mūzas kaip Yo­ko Ono, Diana Ross ir, be abe­jo, Cher. Spalvų pa­letė la­bai ryš­ ki, emo­cin­ga, di­delė plaukų apim­tis, jie idea­liai iš­šu­kuo­ti. Vi­si įvaizd­žiai tu­ri pa­va­di­ni­mus, ir jei­gu at­kreip­si­ me dėmesį, tai yra mo­te­riš­ki var­dai, ku­rie trum­pai, bet tu­ri­nin­gai api­ būdi­na kiek­vieną ma­dos kryptį.

– Ko­kių klaidų da­ro mo­te­rys, rink­da­mo­si šu­kuo­seną? Į ką reikėtų at­kreip­ti dėmesį ją ren­ kan­tis?

– Rei­kia at­kreip­ti dėmesį į pro­por­ ci­jas. La­bai svar­bu, kad ir sti­lis­tas tai pa­stebėtų. Apkū­nioms mo­te­rims ne­re­ko­men­duo­ja­mos la­bai trum­pos šu­kuo­se­nos, o ne­di­de­lio ūgio mo­te­ riai – il­gi plau­kai. Ar­ba mo­te­rims, ku­rių smulkūs vei­do bruo­žai, pa­ lie­ku daug plaukų prie vei­do. Ne­ rei­kia nu­sta­ty­ti ka­nonų, bet rei­kia ži­no­ti figū­ros ypa­tu­mus ir iš­mok­ ti jaus­ti pro­por­ci­jas. Ir ži­no­ti, kaip es­te­tiš­kai tin­ka­mai su­kur­ti klien­ to įvaizdį.

Pažintis: pasisemti grožio paslapčių iš D.Vinokurovo galės ir vilniečiai.

– Kas kiek lai­ko reikėtų keis­ ti kirpėją? O gal to iš­vis ne­rei­ kia da­ry­ti?

– Ras­ti sau tin­kamą sti­listą – tas pat, kaip ras­ti sa­vo gy­dy­toją. Rei­ kia pa­si­tikė­ti sti­lis­tu ir kar­tu su juo lip­ti eks­pe­ri­mentų laip­tais. Ne­rei­ ka­lau­ti iš jo kon­ser­va­ty­vu­mo, su­ teik­ti jam ga­li­mybę kur­ti ir siū­ ly­ti jums įvai­rias ma­dos kryp­tis bei spren­di­mus. Šiuo­lai­ki­niai da­ žai ir pre­pa­ra­tai leid­žia būti įvai­ riam. Pre­pa­ra­tai tam­pa to­kie „iš­ manūs“, kad mums, sti­lis­tams, at­si­ve­ria dar pla­tes­ni ho­ri­zon­tai įdo­mes­niam ir gra­žes­niam klientų įvaizd­žiui su­kur­ti.

Rei­kia pa­si­tikė­ti sti­ lis­tu ir kar­tu su juo lip­ti eks­pe­ri­mentų laip­tais. Ne­rei­ka­lau­ ti iš jo kon­ser­va­ty­ vu­mo, su­teik­ti jam ga­li­mybę kur­ti.

– Ar iš šu­kuo­se­nos, plaukų spal­vos, sti­liaus ga­li­te pa­sa­ky­ ti, iš ko­kios ša­lies tas žmo­gus?

– Da­bar sie­nos nyks­ta. Esant šiuo­ lai­kinėms ga­li­mybėms, daž­niems skryd­žiams, žmo­gus išt­ri­na ste­reo­ tipą, kad tam tik­ra tau­ta tu­ri sa­vo

madą. Nors taip ga­li būti, bet ap­ skri­tai žiū­rint ma­da yra bend­ra. Aš už pa­sau­linę es­te­tiką.

– Ko­kioms įžy­mybėms esa­ te daręs šu­kuo­seną ir ku­rias norė­tumė­te su­šu­kuo­ti?

– Tektų il­gai var­dy­ti. Man svar­bu kur­ti įvaizdį. Ži­no­mi klien­tai nėra kūry­biš­ku­mo ro­dik­lis.

– Kurį ži­nomą pa­sau­ly­je žmo­ gų pa­va­din­tumė­te sti­lin­giau­ siu ir kodėl?

– To­kių daug. Yra daug ži­nomų mo­terų. Išs­kir­čiau lai­ko­tar­pius.

Ma­ri­lyn Mon­roe. Ma­don­na. La­dy Ga­ga – ji iškėlė il­gai šešė­ly­je bu­ vusį po­pu­lia­rio­jo me­no sluoksnį. Žmonėms būdin­ga eks­pe­ri­men­tuo­ ti, žais­ti tam tikrą kar­na­valą. O kai tai da­ro­ma taip vie­šai, išt­ry­nus sie­ nas, kaip tai pa­darė La­dy Ga­ga, ko­ dėl gi ne? Žmonėms tai pa­tin­ka.

– Ko rei­kia žmo­gui, kad jis būtų pa­trauk­lus ir ža­vin­gas?

– Pir­ma, ne­būti kon­ser­va­ty­viam, būti eks­pe­ri­men­ta­to­riu­mi, de­rin­ti ne­su­de­ri­na­mus da­ly­kus. Ant­ra, nai­ kin­ti ri­bas ir iš­gal­vo­tus ka­no­nus.

– Ko pa­linkė­tumėt tam, ku­riam svar­bu, kaip jis at­ro­do?

– Neeks­pe­ri­men­tuo­ti na­mie, o kreip­tis į spe­cia­listą. Ir nau­do­ti pro­fe­sio­na­lią pro­duk­ciją.

Mylimas: savo nuostabiomis kolekcijomis ir šou programomis kirpė-

jas modeliuotojas yra užkariavęs daugelio pasaulio miestų podiumus ir milijonų gerbėjų širdis.

24

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

Ne­kai­nuo­ja: K.Lau­kys sie­kia pa­ro­dy­ti, kad ir iš to, kas po ran­ka, ga­li­ma įdo­miai su­tvar­ky­ti sa­vo ap­linką.

Kęstu­čio Lau­kio nuo­tr.

Lie­tu­viš­ka­sis Ver­sa­lis su Saulės šven­tyk­la Anks­tyvą pa­va­sarį pen­si­nin­kas Kęstu­tis Lau­kys stvėrė kas­tuvą ir ėmė skros­ti velėną sa­vo so­dy­bos pa­kraš­ty­je. Net­ru­ kus pa­si­matė, kad tai ne lysvės, o vi­sai kas ki­ta.

Ve­re­ta Ru­pei­kaitė v.rupeikaite@diena.lt

Ant ku­po­lo – pi­ra­midė

Po ke­lių mėne­sių K.Lau­kio kūri­nys įgi­jo aiš­kes­nius ap­ma­tus, bet nu­ sa­ky­ti jo pa­skirtį ga­li tik pa­ts au­ to­rius. Lau­ke prie so­dy­bos, pa­sak šei­mi­nin­ko, bu­vo su­si­for­ma­vu­ si kup­ra. Žemė ne­der­lin­ga, sty­ro­ jo nu­pjautų med­žių kel­mai, kur­mių iš­raus­tos dir­vo­že­mio krūvos, ap­ link au­gan­čios lie­pos kitką stelbė. „Nei ten žem­dir­bys­te galė­jai už­ siim­ti, nei sodą veis­ti“, – paaiš­ki­ no 63-ejų vy­ras. Šią vietą jis bu­vo nu­matęs skir­ti poil­sio zo­nai.

Rau­dond­va­ry­je augęs ir įvai­rias pro­fe­si­jas išmė­ginęs vy­ras da­bar gy­ve­na so­dy­bo­je ne­to­li Ma­ri­jam­ polės ir sa­vo ki­to­niš­ku po­žiū­riu į gy­ve­nimą, gamtą, žem­dir­bystę iš­ sis­ki­ria iš kitų, ta­po Pa­buktės kai­ mo įžy­my­be.

Vy­ras sim­bo­li­ne pa­var­de puo­ selė­ja gam­tinę žem­dir­bystę, ta­ čiau jis ne­nus­tygs­ta be pa­pil­do­mos veik­los. „Šovė min­tis iš at­lie­ka­mos žemės ką nors pa­da­ry­ti. Tad pra­ dėjau sta­ty­ti Saulės šven­tyklą“, – iš­pyš­ki­no K.Lau­kys. Pa­sak au­to­ riaus, tai hi­po­te­ti­nis pa­va­di­ni­mas, čia ne­bus at­lie­ka­mos pa­go­niš­kos ar ko­kios nors ki­to­kios apei­gos, va­ di­na­mo­ji šven­tyk­la neat­liks jo­kios funk­ci­jos, išs­ky­rus, tai, kad ji teiks pa­si­gėrėjimą.

Šven­tyk­lai skir­tas kvad­ra­ti­nis be­veik 8 arų dyd­žio skly­pas. Cent­ ri­nis šven­tyk­los taš­kas – ku­po­las, už­si­bai­gian­tis pi­ra­mi­de. „Iš vir­šaus žiū­rint, išei­na svas­ti­ka. Nuo ku­po­lo sklin­da spin­du­liai, tar­si aš­tuo­nios pa­go­niš­kos šventės, saulėgrį­žos ir ly­gia­die­niai“, – trum­pai kom­po­zi­ ciją nu­sakė au­to­rius.

Kęstu­tis Lau­kys:

Ry­tais vaikš­tau po sa­vo la­bi­rintą, šo­ kinė­ju, da­rau jo­gos pra­ti­mus. Čia gy­ve­nu.

Velė­nos ply­tos – kie­tos

Sta­ty­ba vyks­ta pa­leng­va, be pa­pil­ domų med­žiagų, tik iš to, kas po ko­jo­mis. Pen­si­nin­kas kas­tu­vu at­ ker­ta ga­balą velė­nos ir krau­na ant ku­po­lo. Pag­rindą ly­gi­na, da­ro nuo­ lydį, kad ne­telk­šotų ba­los. „Ku­po­ lo viršūnę nu­pjo­viau, nes ma­čiau, kad kūri­nys neiš­baig­tas. Ant vir­ šaus sta­tau ke­turb­riaunę pi­ra­midę, ji bus po­ros metrų aukš­čio“, - pla­ nais da­li­jo­si pa­šne­ko­vas.

Kas­tu­vu at­kirs­tas velė­nos ga­ ba­las – tar­si ply­ta, au­galų šak­nys prie­molį su­lai­ko, šis ne­by­ra. Kil­ di­nant jau ne­mažą pi­ra­midę, sta­

ty­to­jui ten­ka lip­ti ant ku­po­lo. „Ply­ tos ga­na kie­tos, iš­lai­ko“, – juokė­si K.Lau­kys. Ku­po­las pil­na­vi­du­ris, vi­du­je – žemė.

Vy­ras jau yra nu­matęs, kaip vi­sa tai ap­žel­din­ti. „Gal­vo­ju da­ry­ti dur­ pių, mo­lio mi­šinį, pri­pil­ti į jį sėklų ir ku­polą bei spin­du­lių ver­ti­ka­lius kraš­ tus „ap­tin­kuo­ti“, – iš­davė au­to­rius.

Jo įsi­ti­ki­ni­mu, su­vešė­jus žo­lei, ob­jek­ tai bus ap­sau­go­ti nuo ero­zi­jos.

Spin­du­liuo­se – lysvė­se – K.Lau­ kys pla­nuo­ja už­veis­ti gėly­nus, o kol kas į juos yra pa­sėjęs linų, mie­žių, gri­kių, avižų.

Re­zul­ta­tas: ne­der­lingą, ne­lygų dir­voną K.Lau­kys per ke­lis mėne­sius

pa­vertė Pa­buktės kai­mo „Ver­sa­liu“.

Neuž­si­daręs nuo smal­suo­lių

Apsk­ri­ti­mai, ku­riuo­se pa­so­din­ tos tu­jos, au­to­riaus aiš­ki­ni­mu, tė­ ra or­na­men­ti­ka, jie ne­tu­ri sim­bo­ linės reikšmės.

Ant ly­gaus šven­tyk­los pa­grin­do K.Lau­kys pla­nuo­ja už­pil­ti der­lin­go grun­to ir pa­sėti veją. Au­to­rius ma­ no, kad vis­kas tu­ri būti gy­va, tad net ne­turė­jo min­ties ant pa­grin­do pil­ti skal­dą ar ką nors pa­na­šaus. Šven­tyklą K.Lau­kys pra­dėjo sta­ ty­ti ba­landį ir triū­sia be­maž kiek­ vieną dieną. Kartu ten­ka pri­žiūrė­ti daržą, ku­ris yra pa­grin­di­nis K.Lau­ kio mais­to šal­ti­nis. „Jo­kių gy­vu­lių ne­lai­kau, tik šu­ nytį“, – pri­dūrė vy­ras.

Ką veiks Saulės šven­tyk­lo­je, au­to­ rius ne­sakė, esą tai jo as­me­ni­nis rei­ ka­las. „Ry­tais vaikš­tau po sa­vo la­bi­ rintą, šo­kinė­ju, da­rau jo­gos pra­ti­mus. Čia gy­ve­nu“, – juokė­si K.Lau­kys.

Iš­ra­din­go­jo pen­si­nin­ko kūri­niais ga­li grožė­tis ir at­si­tik­ti­niai smal­ suo­liai, K.Lau­kio so­dy­ba – be tvo­ rų. Šei­mi­nin­kas pa­ti­ki­no, kad kas tik no­ri ga­li atei­ti pa­sėdėti, pa­si­ vaikš­čio­ti. Ta­čiau kūry­bai jam pa­ gal­bi­ninkų ne­rei­kia. „Tai ma­no smėlio dėžė“, – šyp­so­jo­si gam­tos mylė­to­jas.

Įam­ži­no: sa­vo kūrinį iš vir­šaus K.Lau­kys nu­fo­tog­ra­fa­vo mo­bi­liuo­ju te­

le­fo­nu, įsi­lipęs į ne­to­li au­gantį mau­medį.

25

ŠeštADIENIS, birželio 2, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Išė­jo kny­gos me­ni­nin­kas Ne­su­laukęs 63 metų va­kar ne­ tikė­tai mirė gar­sus gra­fik ­ as, dau­ gybės knygų me­ni­nis re­dak­to­ rius ir iliust­ruo­to­jas Ro­mual­das Oran­tas.

Links­mybės: ren­gi­nių ma­ra­to­nas Tra­kuo­se neiš­sikvėps visą atei­nantį sa­vait­galį.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Tra­kai pa­si­tiks va­sarą

Karštą ir in­ten­syvų va­sa­ros se­zoną pra­ de­da Tra­kai. Bir­že­lio 8–10 d. se­no­jo­je sos­ tinė­je siaus mies­to šventė „Trakų va­sa­ra 2012“. Šventės rengė­jai pa­si­stengė, kad Tra­ kuo­se šio­mis die­no­mis ne­nuo­bod­žiautų įvai­riau­sio am­žiaus ir po­rei­kių pub­li­ka.

Tris die­nas ūšian­tis ren­gi­nių ir re­ gi­nių ma­ra­to­nas pa­teiks išs­kir­tinę staig­meną – Tra­kuo­se at­skleistą dar vieną Lie­tu­vos is­to­ri­jos pa­slaptį. Šventė­je bus pri­sta­ty­tas at­kur­tas did­žiau­sias Eu­ro­po­je Lie­tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­gaikš­tystės laikų upi­ nis pre­ky­bos lai­vas vy­tinė.

Teat­ra­li­zuo­tas vy­tinės pri­sta­ ty­mas „At­budę am­žiai“ su­kvies šventės da­ly­vius bir­že­lio 8 d. 21 val. pi­lies ap­žval­gos aikš­telė­je. Žiū­ro­vai ne­bus vien stebė­to­jai, jie galės da­ ly­vau­ti is­to­rinė­je ins­ce­ni­za­ci­jo­je.

Vy­tinė su bo­luo­jan­čia bu­re nuo šiol taps dar vie­nu trau­kos cent­ru Galvės eže­ro pa­krantė­je prie­šais pi­ lį. Se­na­sis pre­ky­bos lai­vas at­kur­tas pa­si­bai­gus ke­le­rius me­tus tru­ku­ siems is­to­ri­jos ty­ri­mams. Is­to­ri­jos

šal­ti­niai tvir­ti­na, kad ja­vus ir ki­tus kro­vi­nius Ne­mu­nu plukd­žiu­sios vy­tinės van­de­nis raižė XV–XIX a.

Yra ži­no­ma, kad Trakų pilį ir miestą pa­statęs Vy­tau­tas Di­dy­sis yra siun­ tęs še­šias vy­ti­nes į pa­galbą ap­siaus­ tiems ka­riams prie Gar­di­no.

At­kur­ta­me pre­ky­bos lai­ve, ku­rio il­gis – 23, plo­tis – apie 6 m, įreng­ta ir bus ple­čia­ma is­to­rinė lai­vy­bos eks­ po­zi­ci­ja, bus ren­gia­mi edu­ka­ci­niai už­siė­mi­mai vai­kams. Vy­tinę dau­giau nei per me­tus pa­statė vie­šo­ji įstai­ga Trakų kultū­ros cent­ras. Mil­ži­niš­ kas pre­ky­bi­nis bur­lai­vis pa­pildė šio cent­ro pra­mo­gi­nių laivų, plau­kio­ jan­čių Trakų eže­ruo­se, flo­tilę.

Bir­že­lio 9 d., šeš­ta­dienį, nuo pat ry­to mies­tas pri­si­pil­dys links­mo kle­ge­sio. Vyks tarp­tau­ti­nis fut­bo­lo

tur­ny­ras, spor­ti­nin­kai ban­dys išt­ vermę bėgda­mi mies­to gatvė­mis ir ap­link To­to­riš­kių ežerą, stip­ruo­ liai lenks ran­kas, kil­nos svars­čius ir kūjus. Star­tuos pėsčiųjų ir dvi­ ra­ti­ninkų žy­giai Bra­žuolės pi­lia­kal­ nio link, į Užut­ra­kio dva­ro so­dybą, Var­nikų bo­ta­ninį taką.

Ryš­kias­palvės da­ly­vių ir sve­čių ei­ tynės nuo Trakų kultū­ros rūmų per miestą pa­judės 13.30 val. Šv. Jo­ no Ne­po­mu­ko kop­lyts­tul­pio link.

14 val. šventę pra­dės ra­jo­no me­ras.

Kon­cer­tuos me­no mėgėjai, veiks Trakų vie­šo­sios bib­lio­te­kos pa­la­ pinė, ku­rio­je ne­trūks pa­žin­ti­nių pra­ mogų suau­gu­siems ir ma­žiems. Kul­ mi­na­ciją šventė pa­sieks 14.30 val.

Trakų sa­los pi­lies ap­žval­gos aikš­ telė­je, ku­rio­je nu­skambės tra­di­ci­ nio pu­čiamųjų inst­ru­mentų fes­ti­ va­lio „Ata­ta­ria vamzd­žiai“ fan­fa­ros.

Kla­si­kinės mu­zi­kos gerbė­jai 17 val. galės rink­tis į ki­ta­pus Galvės eže­ro bo­luo­jantį Užut­ra­kio dva­ rą pa­si­klau­sy­ti kon­cer­to „Nau­jie­ ji ope­ros gran­dai“. Tie, kam la­biau prie šir­dies gy­vas mies­to šur­mu­ lys, 19 val. ra­gaus Trakų se­niū­no žu­vienės. Į su­te­mas grimz­tan­čiam mies­tui užsnūs­ti ne­leis kon­cer­tas.

VD inf.

„Gervės“ nu­tūps „Skal­vi­jo­je“ Ne­se­niai Lie­tu­vos ki­no kūrėjams bu­vo įteik­ti reikš­min­gi kūry­bi­niai ap­do­va­no­ji­mai „Si­dab­rinės ger­ vės“. Iš­da­li­jus pri­zus ne­re­tai ne tik ki­no žiū­ro­vai, bet ir pa­tys kūrėjai ima kuždė­tis, kad ne ka­žin ką iš tų filmų yra matę.

„Skal­vi­jos“ ki­no cent­ras visą bir­želį ro­dys ciklą „Lek gervė, lek ger­velė“, ku­ris su­da­ry­tas iš „Gervė­mis“ no­ mi­nuotų ir įver­tintų filmų. Bir­že­lio 1 d. ciklą pra­dės Min­dau­go Sur­vi­ los il­ga­met­ra­žis do­ku­men­ti­nis fil­ mas „Ste­buklų lau­kas“ apie Bu­dos miš­ko ne­to­li Ka­rio­tiš­kių sąvar­ty­no gy­ven­to­jus. Fil­mas sa­vo no­mi­na­ci­ jo­je įver­tin­tas ge­riau­siai. Į vieną trum­pa­met­ra­žių do­ku­ men­ti­nių filmų pro­gramą su­dėti trys „Ger­vių“ no­mi­nan­tai – Gie­ drės Bei­no­riūtės „Spe­cia­listė“, Al­bi­nos Gri­niūtės „Naš­lai­ty­nas“ ir

Mi­ko Žu­kaus­ko bei Gin­tarės Va­le­ vi­čiūtės „Die­vas su­kūrė viską, išs­ ky­rus ki­limą“. Pas­ta­ra­sis pa­sa­ko­ ja apie dvi jau­nas mo­te­ris, ku­rios su­ge­ba priim­ti ne­pa­gy­domą ligą ir gy­ven­ti su ja. Šis fil­mas ir pelnė ap­do­va­no­jimą.

Dar iki ap­do­va­no­jimų re­per­tua­ re su­ko­si natū­ra­liai į pro­gramą „su­

kibę“ trys trum­pa­met­ra­žiai vai­dy­ bi­niai fil­mai „Trys vie­na­me“. Fil­mai „De­šimt prie­žas­čių“ (rež. And­rius Bla­že­vi­čius), „Lai­ki­nai“ (rež. Jūratė Sa­mu­lio­nytė) ir „Pas­ku­tinė me­daus mėne­sio die­na“ (rež. Ro­kas El­ter­ ma­nas) varžė­si skir­tin­go­se „Ger­ vių“ kategorijose. Ap­do­va­no­jimą pelnė A.Bla­že­vi­čius.

Net ke­tu­ris ap­do­va­no­ji­mus ga­ vo fil­mas „Mie­gan­čių dru­ge­lių tvir­ tovė“. Ja­ni­na La­pins­kaitė, su­kūru­si pa­grin­dinį Mo­ni­kos vaid­menį, „Ger­ vę“ at­si­ėmė kaip ge­riau­sia ak­torė. „Gervė“ įteik­ta ir epi­zo­di­nių ak­to­ rių an­samb­liui Mig­lei Po­li­ke­vi­čiū­tei, Gied­rei Gied­rai­ty­tei, El­zei Gu­da­vi­ čiū­tei, ku­rios įti­ki­na­mai su­vai­di­no pro­sti­tu­tes. Re­ži­sie­rius Al­gi­man­tas Pui­pa ap­do­va­no­tas už re­žisūrą, o fil­ mas „Mie­gan­čių dru­ge­lių tvir­tovė“ pri­pa­žin­tas ge­riau­siu metų fil­mu.

VD inf.

Dai­li­nin­kas gimė 1949 m. bir­že­lio 8 d. No­vo­si­birs­ko sri­ty­je. 1962– 1967 m. mokė­si Kau­no dailės mo­kyk­lo­je, tęsė stu­di­jas Vil­niaus dailės ins­ti­tu­to Gra­fik ­ os ka­ted­ ro­je. Nuo 1975 m. pra­dėjo bend­ ra­dar­biau­ti su Lie­tu­vos lei­dyk­lo­ mis. Baigęs stu­di­jas kūrė gra­fi­kos dar­bus, knygų iliust­ra­ci­jas.

R.Oran­tas dir­bo dai­li­nin­ku „Moks­lo“, „Va­gos“ lei­dyk­lo­se, bu­vo il­ga­me­tis Lie­tu­vos ra­šy­tojų sąjun­gos lei­dyk­los dai­li­nin­kas.

Nuo 1984 m. ėmė da­ly­vau­ti pa­ro­ do­se, bu­vo Lie­tu­vos kny­gos me­no kon­kursų or­ga­ni­za­to­rius ir da­ly­ vis, pelnė per 30 pre­mijų ir dip­ lomų res­pub­li­ki­niuo­se bei tarp­ tau­ti­niuo­se kon­kur­suo­se.

R.Oran­tas iš­ky­la kaip ori­gi­na­lus, sa­ vi­tos pa­saulė­jau­tos ir ne­tra­di­ci­nio, itin jaut­raus gra­fi­nio sti­liaus meist­ras. „Vi­sas R.Oran­to gy­ve­ni­mas ir kūry­ba bu­vo su­si­ję su kny­ga. Jis yra iliust­ravęs ir api­pa­vi­da­linęs dau­gybę knygų. Šiuo­lai­kinė­je lie­ tu­vių gra­fi­ko­je R.Oran­tas iš­ky­la kaip ori­gi­na­lus, sa­vi­tos pa­saulė­

Liū­de­sys: R.Oran­tas yra iliust­

ravęs dau­ge­lio šio me­to Lie­tu­ vos ra­šy­tojų kny­gas.

Dai­li­ninkų sąjun­gos nuo­tr.

jau­tos ir ne­tra­di­ci­nio, itin jaut­ raus gra­fi­nio sti­liaus meist­ras.

Dai­li­nin­ko me­ni­nis sti­lius ge­ riau­siai at­si­skleidė ori­gi­na­lio­se poe­zi­jos knygų iliust­ra­ci­jo­se. Sa­ vi­tas pie­ši­nio cha­rak­te­ris, ku­riam būdin­ga su­bti­lių tonų ir jaut­ rių li­nijų dar­na, ra­mi vaizdų rit­ mo slink­tis, sąmo­nin­gas pie­ši­nių neiš­baig­tu­mas, spe­ci­fi­nis jaut­rus, be­veik pun­tua­lis­ti­nis štri­cho po­ būdis leid­žia ne­klys­ta­mai at­pa­ žin­ti šio dai­li­nin­ko api­pa­vi­da­lin­ tas kny­gas“, – ra­šo­ma Lie­tu­vos dai­li­ninkų sąjun­gos ne­kro­lo­ge.

At­sis­vei­ki­ni­mas su ve­lio­niu – bir­že­lio 2 d. nuo 13 val. ir bir­že­lio 3 d. iki 13 val. lai­do­ji­mo na­muo­se „Nutrū­ku­si sty­ga“ (Ąžuo­ly­no g. 10, Vil­niu­je).

VD inf.

Pa­bi­ro pre­mijų Pa­nevė­žio ra­jo­ne Pu­zi­niš­kio dva­ re įteik­ta tra­di­cinė Gab­rielės Pet­ ke­vi­čaitės-Bitės li­te­ratū­ros pre­ mi­ja. Lau­rea­tu ta­po poe­tas ir ra­ šy­to­jas Hen­ri­kas Al­gis Čig­rie­jus (nuo­tr.).

Pre­mi­ja ra­šy­to­jui įteik­ta už no­ve­ lių knygą „Ir par­nešė apy­nio kva­ pą“. Ši pre­mi­ja tei­kia­ma už pro­zos kūrinį, ke­liantį mo­ra­li­nes, dva­si­ nes, hu­ma­nis­ti­nes idė­jas. Jas kė­ lė ir pa­ti ra­šy­to­ja. „Esu kiek su­glumęs. G.Pet­ ke­vi­čaitė-Bitė bu­vo ne­žmo­niš­ ko darbš­tu­mo žmo­gus, ne­pap­ ras­ta vi­suo­me­ni­ninkė, o su ma­no darbš­tu­mu – kaip čia pa­sa­kius.

Jau­čiaus vos ne­per­gerb­tas“, – kalbė­jo lau­rea­tas.

Pre­mi­jos steigė­jai sa­ko, kad H.A.Čig­rie­jaus kny­ga „Ir par­nešė apy­nio kvapą“ iš­rink­ta iš pen­kių kitų ra­šy­tojų kūri­nių. „Tai to­kia kny­ga, ku­ri tei­kia ma­lo­numą skai­tant, ne­rei­kia įdė­ ti daug pa­stangų gal­vo­jant, he­ro­ jai pa­va­din­ti ži­no­mais var­dais, vi­ sa kny­ga ra­šy­ta apie Pas­valį, apie tą kraštą, ku­ris ne­to­li Pu­zi­niš­kio.

G.Pet­ke­vi­čaitė-Bitė pa­ti bu­vo nea­be­jin­ga ši­tam kraš­tui, gy­ve­ no Jo­niškė­ly­je“, – teigė Pa­nevė­ žio ra­jo­no sa­vi­val­dybės bib­lio­te­ kos di­rek­torė Rūta Bag­do­nienė.

79 metų poe­tas ir ra­šy­to­jas, dau­giau­sia ra­šan­tis kai­mo gy­ve­ ni­mo te­mo­mis, šie­met ap­do­va­ no­tas ir Na­cio­na­li­ne kultū­ros ir me­no pre­mi­ja.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

„To­kios pro­zos ne­be­bus, ir tai dėsnin­ga, tai nor­ma­lu. Tad mes tu­ri­me puo­selė­ti, ką dar tu­ri­me, ką dar ga­li to­kie ra­šy­to­jai kaip H.A.Čig­rie­jus pri­si­min­ti, išt­ rauk­ti iš šitų jau­nystės, vai­kystės aruodų, šiek tiek idea­li­zuotų“, – kalbė­jo Ra­šy­tojų sąjun­gos na­rys Ai­das Marčė­nas.

H.A.Čig­rie­jus – jau 24-asis šios pre­mi­jos lau­rea­tas.

VD, lrt.lt inf.

26

šeštADIENIS, birželio 2, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt

PARDUODA

SIŪLO DARBĄ

Markizės (3x2,2 m, automatinis ir rankinis valdymas, 1000 Lt). Tel. 8 699 35 233.

962692

PERKA Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929898

ĮVAIRŪS Kita Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.

965645

UAB „IRDAIVA” reikalingi mūrininkai dirbti Vilniuje ir Kaune. Kontakt. tel. 8 659 38 414, 8 659 38 437, 8 659 38 480.

962186

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje ir Kaune reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, mūrininkai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel.

8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.

965516

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi santechnikai-montuotojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 414, 8 659 38 598.

965508

PASLAUGOS Buitinės technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

968035

Keis­tuo­liai: cha­riz­ma­tiš­kų vai­ki­nų ko­man­da „Freaks on Floor“ nė­

ra ei­li­nė rū­sio gru­pė, kar­tą per pus­me­tį su­gro­jan­ti sa­vo gi­mi­nėms.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Fes­ti­va­ly­je gros kop­ly­čio­je įra­šy­tą mu­zi­ką Lie­p os mė­n e­s į Anykš­č iuo­s e griau­dė­sian­tis „Vel­nio ak­muo“ priė­mė dar vie­ną ro­ko sce­nos gru­ pę. Karš­tą­jį sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos ro­ kui at­sto­vaus ener­gi­ja trykš­tan­tis fanko ir roko gyv­si­dab­ris – „Fre­ aks On Floor“.

„Nors ro­ko, kaip mu­zi­kos kryp­ties, ri­bos la­bai pla­čios, iki šiol fes­ti­va­ liui „Vel­nio ak­muo“ mes bu­vo­me ne tos svo­rio ka­te­go­ri­jos at­li­kė­jai. Šių me­tų fes­ti­va­lio nau­jo­vė ir pa­ siū­ly­mas pri­si­jung­ti prie ro­ko sce­ nos mus tik­rai nu­ste­bi­no. Ti­ki­me, kad „Vel­nio ak­mens“ ger­bė­jų ar­mi­ ja mus priims ir leis at­skleis­ti tai, ką mo­ka­me ge­riau­siai“, – kvie­ti­ mą su­gro­ti fes­ti­va­ly­je įver­ti­no gru­ pės ly­de­ris Jus­ti­nas Ja­ru­tis.

Anks­čiau „Freaks On Floor“ nea­ti­ti­ko „Vel­nio ak­mens“ stan­ dar­tų, ta­čiau šiais me­tais fes­ti­va­ lis pra­plė­tė sa­vo mu­zi­ki­nį spekt­rą.

Vil­nie­čių gru­pė nea­be­jo­ti­nai at­ lie­ka vie­nų iš svar­biau­sių lie­tu­viš­ ko ro­ko rep­re­zen­ta­to­rių vaid­me­nį.

Kad tai ne­tuš­ti žo­džiai, įro­do lū­ kes­čius pra­noks­tan­tys tri­ju­lės pa­ sie­ki­mai: ne sy­kį „Freaks On Flo­ or“ ta­po kon­kur­sų pri­zi­nin­kais, sa­va­ran­kiš­kai iš­lei­do du al­bu­mus ir jie bu­vo la­bai pa­lan­kiai priim­ti, su­ren­gė per 250 kon­cer­tų Lie­tu­ vo­je ir jau spė­jo sa­vo mu­zi­kos vi­ ru­są pa­skleis­ti už tė­vy­nės ri­bų.

Cha­riz­ma­tiš­kų vai­ki­nų ko­man­ da nė­ra ei­li­nė rū­sio gru­pė, kar­ tą per pus­me­tį su­gro­jan­ti sa­vo gi­ mi­nėms. Žiū­rin­tys te­le­vi­zo­rių jau tu­rė­jo įsi­dė­mė­ti pro­tar­piais lie­tu­ viš­ko­se rek­la­mo­se be­si­vai­de­nan­

čius „Freaks On Floor“ vai­ki­nus.

Be to, penk­me­tį skai­čiuo­jan­tis ko­ lek­ty­vas ne­ven­gia reng­ti ir priim­ti įvai­riau­sių iš­šū­kių, pa­vyz­džiui, su­ mano stu­den­tų pie­ši­nių kon­kur­ są, skir­tą gru­pės ant­ro­jo al­bu­mo „Hel­lo Girls!“ vir­še­liui su­kur­ti.

Jus­ti­nas Ja­ru­tis:

Ti­ki­me, kad „Vel­nio ak­mens“ ger­bė­jų ar­ mi­ja mus priims ir leis at­skleis­ti tai, ką mo­ka­me ge­riau­siai. „Freaks On Floor“ ku­ria­ma mu­ zi­ka – tai tik­ras, ašt­rus, ne­nuš­li­ fuo­tas al­ter­na­ty­vu­sis ro­kas, pa­gy­ vin­tas kau­lus iš­ju­di­nan­čiu fan­ku.

Gy­vi ko­lek­ty­vo pa­si­ro­dy­mai be­ne la­biau­siai at­spin­di nu­trūkt­gal­viš­ką vai­ki­nų pri­gim­tį ir ro­ke­riš­ką dva­ sią. Jau pir­mais akor­dais klau­sy­to­jo au­sį pri­si­jau­ki­nan­ti tri­ju­lė leng­vai įtrau­kia pub­li­ką į rit­mo, me­lo­di­jos ir veiks­mo sū­ku­rį. Per kon­cer­tus „Freaks On Floor“ pa­šėls­ta tik­rą­ ja to žo­džio pra­sme, o vi­sas pa­si­ro­ dy­mas tam­pa ener­gi­jos iš­kro­va tiek gru­pei, tiek klau­sy­to­jams.

Be­je, įdo­mus pa­ra­dok­sas: per­ nai sa­vo ant­rą­jį al­bu­mą įra­šę kop­ ly­čio­je Anykš­čiuo­se, šiais me­tais „Freaks On Floor“ grįž­ta į tą pa­tį kraš­tą su vie­su­lu siau­tė­ti vel­niš­ ka­me fes­ti­va­ly­je.

VD inf.

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

967358

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

952527

INFORMACIJA APIE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) IR PRIIMTĄ SPRENDIMĄ. 1. Plano rengimo organizatorius: Viktoras Junda, Ateities g. 21, 06326 Vilnius, tel. (8 5) 279 3762, faks. (8 5) 279 3762. 2. Plano pavadinimas, tikslas: sklypo Tarandės k., Vilniuje (kad. Nr. 0101/0171:1804), detalusis planas. Detaliojo planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius (padalyti sklypą), nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 3. Sprendimas dėl SPAV rengimo: planavimo organizatorius priėmė sprendimą neatlikti nagrinėjamos teritorijos detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV). 4. Pasiūlymų teikimo tvarka: susipažinti su SPAV atrankos dokumentu, motyvais, dėl kurių priimtas toks sprendimas, teikti pastabas ir motyvuotus pasiūlymus raštu galima plano rengėjui UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, 01108 Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo dienos.

968140

Informuojame, kad adresu Fazanų g. 3, Pikeliškių k., Riešės sen., Vilniaus raj. sav., skl. kad. Nr.4170/2103:116 ir adresu Raudondvario k., Riešės sen., Vilniaus raj. sav., skl. kad. Nr.4117/0300:619, atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Prašome gretimų žemės sklypų savininkus (kad.

Nr.4170/2103:117 ir Nr.4117/0300:5172) nuo 2012 06 02 iki 2012 06 09 kreiptis į UAB „Geo2“, Buivydiškių g. 4-30, Vilnius, tel. (8 5) 242 6342, 8 686 17 539, dėl ribų suderinimo. Tel. 8 686 17 539, e. paštas sarunas.linka@gmail.com.

969064

Pradedamas rengti sklypo Žemoji g. 107 (kad. Nr. 0101/0074:2057), Naujosios Vilnios seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 04 13 sutartis, reg. Nr. A615-41-(2.15.1.7-AD4). Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Numatoma vienbučio gyvenamojo namo statyba.

Planavimo organizatoriai - Igor Leontjev, Elena Leontjeva, Žemoji g. 107, Vilnius, tel. 8 699 87 737. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. paštas jurga@unitectus.lt. Projekto vadovė architektė Jurgita Kiaurakytė. Apie parengtą detaliojo plano dokumentą, susipažinimą su juo bei apie viešo svarstymo procedūros vietą ir laiką bus informuojama papildomai. Informaciją dėl teritorijos planavimo sprendinių teikia projekto vadovė architektė Jurgita Kiaurakytė, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. paštas jurga@unitectus.lt. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto organizatoriui arba rengėjui iki viešo projekto svarstymo pabaigos raštu.

968485

Pranešame, kad 2012 m. birželio 6 d.10 val. Lelikonių kaime, Želvos seniūnijoje, Ukmergės rajone, bus atliekami suprojektuoto žemės sklypo Nr. 325-1, savininkas Vitalijus Petriukštis, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad.

Nr. 8162/0002:0035, savininką Juozą Dainių Kanapienį atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“. Rengėjas – individuali S.Bumblausko įmonė ,,Matininkas’’, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

968345

Pranešame, kad 2012 m. birželio 7 d .12 val. Senasalio kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, bus atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 4180/0900:0008, sav.

Lijana Kanarskienė, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad.

Nr.4180/0900:0041, savininkų Veronikos Šematovič ir Kazimiero Šamatovičiaus paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas“. Rengėjas – individuali S.Bumblausko įmonė „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5)

27

šeštadienis, birželio 2, 2012

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

968344

Pranešame, kad Kramniškių kaime, Maišiagalos seniūnijoje, Vilniaus rajone, atliekami žemės sklypo, kad. Nr. 4132/1064:0530,

sav. Tadeušas Davliavičius, kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4132/0300:0415, savininko Stanislavo Savlevič paveldėtojus atvykti į individualią įmonę „Matininkas“ dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo. Kreiptis Rinktinės g.

55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

968342

Skl., kad. Nr. 4152/0200:0058, esančiam Vilniaus r., Mickūnų sen., Paliuliškių k., rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos

projektas ūkininko sodybos vietai parinkti.

Gretimo sklypo, kad. Nr. 0101/0150:62, savininkus kviečiame susipažinti su projekto sprendiniais. Projekto rengėjas UAB „BALTIJOS MATAVIMŲ ORGANIZACIJA“, Linkmenų g. 13, Vilnius, tel. 8 616 02 605.

968677

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Antalija, Turkija, 8 dienų poilsinė kelionė 3* viešbutis, viskas įskaičiuota – nuo 1073 Lt 4* viešbutis, viskas įskaičiuota – nuo 1102 Lt Varna, Bulgarija, 8 d. poilsinė kelionė 2* viešbutis, su pusryčiais –nuo 1099 Lt 3* viešbutis, viskas įskaičiuota nuo 1369 Lt Kreta, Graikija, 8 dienų poilsinė kelionė 2* viešbutis, su pusryčiais nuo 1115 Lt 3* viešbutis, viskas įskaičiuota nuo 1363 Lt Kuro mokestis – 120 Lt asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas.

Kelionių organizatorius

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt KELIONĖS AUTOBUSU Lietuvoje Joninės ant Rambyno kalno 06 23 – 99 Lt Raketinė bazė Žemaitijoje 06 30 – 85 Lt KELIONĖS AUTOBUSU Užsienyje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Ryga–Saremos sala– Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros – nuo 1197 Lt Kroatija – nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas – nuo 627 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės-poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 1440 Lt Izraelis–Egiptas – nuo 1678 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ RYGOS Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS Egiptas, Hurgada – nuo 1249 Lt Ispanija, Maljorka – 1809 Lt Turkija, Antalija – 1239 Lt Graikija, Kreta – 1079 Lt Bulgarija, Varna – 1229 Lt Portugalija, Algarvė – 1859 Lt Stovyklos Lietuvoje „Pasaka“ – nuo 550 Lt „Top Fun“ – 540 Lt „Raganė“ – 550 Lt „Energetikas“ – 600 Lt „Laimingas žmogus – tai aš!“ – 600 Lt „Trimitas“ – 520 Lt „Mažieji Laukystos piratai“ – 370 Lt „Holivudo akademija“ – 599 Lt „Mes jėga“ – 450 Lt „Žaidimų galaktika“ – 450 Lt „Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą“ – 450 Lt (iki 06 15 – 399 Lt) „Avataro nuotykiai kartu“ – 450 Lt „Mes šampinjonai“ – 450 Lt „Aplink pasaulį per 7 dienas“ – 499 Lt „Mano pasaulis“ – 595 Lt „Kitas variantas“ – 359 Lt „Dodi“ – 550 Lt Stovyklos UŽSIENYje Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ – 60 Lt dienai Kryme „Saliut“ – 1699 Lt Bulgarijoje – 1699 Lt Kroatijoje – 2149 Lt Juodkalnijoje – 1899 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje – 1790 Lt LĖKTUVO BILIETAI* Baku – nuo 1050 Lt Maljorka – nuo 500 Lt *

kainos į abi puses

KeltAI Joninės Baltijos jūroje („Tallink“ 3 dienų kruizas) – nuo 105 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt Į Baltarusiją – nuo 85 Lt

Orai

Savaitgalį Lietuvoje numatomi vėsūs ir lietingi orai. Šiandien protarpiais lis. Vėjas pietvakarių, vakarų, temperatūra dieną – 11–12 laipsnių šilumos.

Rytoj taip pat palis, naktį bus 4–8, dieną – 12–14 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje temperatūra truputį kils, kritulių bus mažiau.

Šiandien, birželio 2 d.

+11

+12

Telšiai

+11

Šiauliai

Klaipėda

+11

Panevėžys

+11

Utena

+11

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

4.48 21.46 16.58 19.25 3.12

154-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 212 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

+12

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +13 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +38 Keiptaunas +20 Kopenhaga +11

Londonas +16 Madridas +29 Maskva +17 Minskas +13 Niujorkas +26 Oslas +12 Paryžius +25 Pekinas +29

orai vilniuje Šiandien

Praha +18 Ryga +10 Roma +24 Sidnėjus +18 Talinas +11 Tel Avivas +29 Tokijas +24 Varšuva +13

Vėjas

5–10 m/s

DATOS (birželio 2 D.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+8

+12

+7

+4

4

+9

+14

+10

+3

6

+10

+16

+11

+8

3

sekmadienį

1840 m. gimė vienas reikšmingiausių britų rašytojų Thomas Hardy.

1882 m. mirė sukilėlių Italijoje, 1860 m. užėmusių Neapolį, vadas Giuseppe Garibaldi.

1904 m. gimė JAV ir olimpinis plaukimo čempionas ir aktorius Johnny Weissmulleris.

pirmadienį

1946 m. gimė švedų kino režisierius Lasse Hallströmas.

antradienį

+10

+18

+12

+6

2

+12

+11

1970 m. mirė automobilių kūrėjas ir lenktynininkas Bruce’as McLarenas.

1972 m. gimė britų aktorius Wentworthas Milleris.

Vilnius

Marijampolė

+11

Alytus

DATOS (birželio 3 D.) Tėvo diena Sąjūdžio diena 1875 m. mirė prancūzų kompozitorius Georges’as Bizet.

1899 m. mirė austrų kompozitorius ir dirigentas Johannas Strausas sūnus, valsų karalius.

1924 m. mirė čekų rašytojas Franzas Kafka.

1924 m. gimė lietuvių skulptorius Kazys Švažas.

1926 m. gimė amerikiečių bitnikų kartos poetas Allenas Ginsbergas.

1950 m. gimė amerikiečių dainininkė Suzie Quatro.

1952 m. gimė lietuvių kino kritikė Izolda Keidošiūtė.

1971 m. gimė Ghertas Kullamäe, Estijos krepšininkas, žaidęs ir Kauno „Žalgiryje“.

1986 m. gimė tenisininkas, antroji pasaulio raketė Rafaelis Nadalis.

2009 m. mirė bliuzo atlikėja, bliuzo karalienė Koko Taylor.

įvairenybės

Gast­ro­lės su krau­ju ir šau­tu­vais Ma­don­na sa­vo pa­sau­li­nes gast­ro­ les MDNA, ku­rios vyks 30-yje ša­lių, ket­vir­ta­die­nio va­ka­rą pra­dė­jo Tel Avi­vo sta­dio­ne „Ra­mat Gan“, pa­si­ telk­da­ma tam­sų ka­ta­li­kiš­ką įvaiz­ dį, krau­ją ir šau­tu­vus. „Šau­dė“ į žiū­ro­vus

Šou pra­dė­jo var­pų skam­be­sys ir vie­nuo­liai nuo­go­mis krū­ti­nė­mis bei tam­siai rau­do­nais dra­bu­žiais.

Jie prie­šais di­džiu­lį rau­do­ną kry­ žių mo­ja­vo auk­si­ne smil­kyk­le.

Gri­ga­liš­ka­sis gie­do­ji­mas vir­to heb­ra­jiš­ka mal­da; vie­nuo­liai pa­ ki­lo nuo grin­dų, žy­diš­ki bei ka­ ta­li­kiš­ki vaiz­di­niai mai­nė­si ir ga­ liau­siai efek­tin­gai pa­si­ro­dė pa­ti

„ma­te­ria­lio­ji mer­gi­na“. Ji at­li­ko „Girl Go­ne Wild“.

Per ki­tus du nu­me­rius – „Re­vol­ ver“ ir „Gang Bang“ – bu­vo gau­ siai eksp­loa­tuo­ja­ma gink­lų te­ma – po­pmu­zi­kos ka­ra­lie­nė ir jos šo­kė­jai ne kar­tą „šau­dė“ į žiū­ro­vus iš įvai­ rių gink­lų. „Pokšt, po­kšt, nu­šo­viau ta­ve, nu­šo­viau sa­vo mei­lu­žį į gal­vą“, – dai­na­vo ji, o ek­ra­ne už jos nu­ga­ros tiš­ko sme­ge­nys. Nu­me­rio pa­bai­go­ je Ma­don­na „nu­šo­vė“ vie­ną šo­kė­ją ir nu­svie­dė gink­lą ant grin­dų.

Pa­siun­tė tai­kos ži­nią

Po ke­lių dai­nų to­nas pa­si­kei­tė, dai­ni­nin­kė vir­to rau­do­nos ir bal­

tos spal­vų dra­bu­žiais vil­kin­čia or­ kest­ro šo­kė­ja, o mo­noch­ro­mi­nį nu­ me­rį „Vo­gue“, ku­ris try­nė ri­bą tarp ly­čių, at­li­ko vil­kė­da­ma nar­vą pri­ me­nan­čiu kor­sa­žu ir kū­gių for­mos lie­me­nė­le ant bal­tų marš­ki­nių, juo­dų kel­nių ir kak­la­raiš­čio.

Per per­trau­kė­les ji krei­pė­si į žiū­ ro­vus ir ra­gi­no iz­rae­lie­čius nu­ trauk­ti konf­lik­tą bei siek­ti tai­kos. „Sa­vo pa­sau­li­nėms gast­ro­lėms pra­dė­ti Iz­rae­lį pa­si­rin­kau dėl la­bai konk­re­čios ir svar­bios prie­žas­ties, – pa­skel­bė ji ir su­lau­kė aud­rin­ gų plo­ji­mų. – Ne­ga­li­te bū­ti ma­no ger­bė­jai ir ne­no­rė­ti tai­kos pa­sau­ ly­je. Vi­si mes krau­juo­ja­me ta pa­čia spal­va. Jei tai­ka bus čia, Ar­ti­muo­

siuo­se Ry­tuo­se, ga­lės bū­ti tai­ka ir vi­sa­me pa­sau­ly­je.“ Įgė­lė La­dy Ga­gai

Ma­don­na taip pat įgė­lė jau­nes­nia­ jai ko­le­gei La­dy Ga­gai. „Ji – tai ne aš!“ – su­dai­na­vo po­pmu­zi­kos ka­ra­lie­nė bai­gian­tis per­ dirb­tai „Exp­ress Your­self“, į ku­ rią bu­vo įtrauk­tas pa­vyz­dys iš La­ dy Ga­gos „Born This Way“.

Tą La­dy Ga­gos, ku­ri po­pmu­zi­ kos sce­no­je at­si­ra­do maž­daug prieš ket­ve­rius me­tus ir la­bai iš­po­pu­lia­ rė­jo, dai­ną dau­ge­lis ger­bė­jų ir kri­ ti­kų va­di­na la­bai pa­na­šia į Ma­don­ nos 9-ojo de­šimt­me­čio pa­bai­gos šo­kių mu­zi­kos kū­ri­nius.

Kon­cer­te – ant­plū­dis

Taik­da­rė: per per­trau­kė­les Ma­don­na krei­pė­si į žiū­ro­vus ir ra­gi­no iz­rae­lie­čius nu­trauk­ti konf­lik­tą bei siek­ti

Džiū­gau­jan­tys ger­bė­jai į sta­dio­ną „Ra­mat Gan“ ėmė plūs­ti iš kar­to po to, kai ke­tu­rios va­lan­dos prieš kon­cer­to pra­džią bu­vo ati­da­ry­ti var­tai. Į šou par­duo­ti vi­si 32 tūkst. bi­lie­tų.

32 me­tų iz­rae­lie­tis Car­mi­tas Zin­ da­ni švy­tė­jo iš džiaugs­mo. „Pap­ ras­čiau­siai nė­ra nie­ko di­des­nio už Ma­don­ną, pra­de­dan­čią pa­sau­li­nes gast­ro­les čia, Šven­to­jo­je že­mė­je. Ji – vie­na iš mū­sų“, – sa­kė jis. Įs­pū­din­gu šou pra­si­de­dan­čios 53-ejų Ma­don­nos gast­ro­lės yra pir­ mo­sios po tu­ro „Stic­ky and Sweet“ 2008 ir 2009 m.

Iš Iz­rae­lio ji vyks į Abu Da­bį, Eu­ro­pą, Šiau­rės ir Pie­tų Ame­ri­ką.

2013-ųjų pra­džio­je gast­ro­lės tu­rė­tų baig­tis Aust­ra­li­jo­je, kur dai­ni­nin­ kė nė­ra kon­cer­ta­vu­si dau­giau kaip 20 me­tų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

BNS inf.

tai­kos.

Vardai Šiandien: Adalgis, Auksė, Ąžuolas, Erazmas, Eugenijus, Marcelinas Rytoj: Dovilė, Karolis, Klotilda, Tamara, Tautkantas

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Kitaip vertinsite tai, kas gera nutiko jūsų gyvenime. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti bendraminčių, rėmėjų. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet poilsis greitai pašalins įtampą.

Dvyniai (05 21–06 21). Spinduliuosite meilę ir šilumą, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis dažnai sukelia nepagrįstą dosnumą, dėl kurio kitą dieną galite pasigailėti.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena užbaigti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį.

Esate kupinas energijos ir emocijų, tik nepraraskite savitvardos.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę – juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės, įkvėps ir suteiks naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų norams. Visa tai gali sugadinti dieną.

Užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę ir patyrinėti savo emocijas, vertybes, veiksmus.

Skorpionas (10 24–11 22). Norėsite pakeisti savo gyvenimo būdą arba pagerinti supančią aplinką, tačiau ši diena nepalanki spręsti lemtingus klausimus. Nepamirškite – svarbiausia ištvermė. Šaulys (11 23–12 21). Daug ginčysitės. Piktinkitės, bet nerodykite savo nuotaikos aplinkiniams. Jei sugebate susitvardyti, vadinasi, suprantate konfliktų pražūtingumą ir ne laiku ištartų žodžių padarinius.

Ožiaragis (12 22–01 20). Tikėtini emocijų protrūkiai. Kažkas jums argumentuotai prieštaraus. Neskubėkite pateikti išvadų. Nepalanki diena rezultatams apibendrinti ir naujiems planams rikiuoti.

Vandenis (01 21–02 19). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Pajusite nuoskaudą ir nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Žuvys (02 20–03 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus.