2012-06-05 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

ANTRADIENIS, birželio 5, 2012

130 (19 431)

Kaina 1,30 Lt

Skai­tik­lis už­mi­nė mįs­lę Klai­pė­die­tės ban­dy­mai įro­dy­ti van­ dens tie­kė­jams, kad skai­tik­lis su­ ka­si per grei­tai ir ro­do ne­tiks­ lius duo­me­nis, bai­gė­si dar di­des­niais nuo­sto­liais.

Mo­te­ris skun­dė­si, jog ne tik ge­ro­kai per­mo­ kė­jo už van­de­nį, bet ir tu­rė­jo at­ly­gin­ti ža­lą už su­ge­du­sį įren­gi­nį, nors tai at­si­ti­ko ne dėl jos kal­tės.

„Klai­pė­dos“ ak­ci­ja: 1 + 3 Va­sa­ros pre­nu­me­ra­tą 2013-ie­ siems pa­skel­bęs dien­raš­tis „Klai­ pė­da“ ir šie­met pa­ren­gė pa­trauk­ lų pa­siū­ly­mą ka­vi­nėms, ba­rams, res­to­ra­nams bei vieš­bu­čiams – ak­ ci­ją „1 + 3“.

m.skiriute@kl.lt

Įren­gi­nys su­ko­si per grei­tai

4

Ža­la: at­ve­jai, kai dėl ne­tin­ka­mų oro są­ly­gų su­gen­da van­dens skai­tik­lis, – ne­re­ti. Kai taip nu­tin­ka, var­to­to­jas

tie­kė­jui pri­va­lo at­ly­gin­ti nuo­sto­lius.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė ti­ki­no, kad trūks­ta pa­jė­gų vyk­dy­ti nuo­la­ti­nius pa­tik­ri­ni­mus, ar į plia­žą žmo­nės at­si­ve­da gy­vū­nų.

8p.

Mil­da Ski­riu­tė

63 me­tų Li­li­jos Pe­re­ver­tai­lo­vos na­ me, esan­čia­me Tau­ra­lau­ky­je, šal­to van­dens skai­tik­lį bend­ro­vė „Klai­ pė­dos van­duo“ įren­gė prieš ket­ve­ rius me­tus. Vie­no­je spin­to­je bu­vo su­mon­tuo­ti ir pen­ki kai­ my­nų įren­gi­niai.

„Ne­ga­li­me atei­ti į pa­plū­di­mį ir lauk­ti, kol ateis šuo.“

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Už­si­sa­kiu­sie­ji dien­raš­tį ar­tė­jan­ tiems me­tams gaus pa­pil­do­mus tris eg­zemp­lio­rius – tai reiš­kia, kad vos už 132 li­tus, pri­dė­jus PVM, vi­ sus me­tus kas ry­tą ne vie­nas, o net ke­tu­ri „Klai­pė­dos“ laik­raš­čiai bus pri­sta­ty­ti nu­ro­dy­tu ad­re­su. „To­kią ak­ci­ją siū­lo­me jau ke­le­tą me­tų, tad šią tra­di­ci­ją tę­sia­me ir šie­met, – kal­bė­jo dien­raš­čio „Klai­ pė­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė Mi­la­na Ma­či­jaus­kie­nė. – Tad ra­gi­ na­me ka­vi­nių ir vieš­bu­čių at­sto­vus su­skub­ti pa­si­nau­do­ti šia iš­ties pa­ trauk­lia ak­ci­ja – ji vyks tik iki bir­ že­lio 30-osios.“ Nea­be­jo­ti­nai pre­nu­me­ruo­ti laik­ raš­tį da­bar – eko­no­miš­ kai nau­din­ga.

2

2

ANTRADIENIS, birželio 5, 2012

miestas

„Klai­pė­dos“ ak­ci­ja: 1 + 3 Pre­nu­me­ra­ta prii­ma­ma „Klai­pė­dos“ re­dak­ci­jo­je, Nau­jo­jo

So­do g. 1A, „K cent­ras“ „Klai­pė­dos“ sky­riu­je PC „Ak­ro­po­

lis“, Tai­kos pr. 61 In­ter­ne­tu www.kl.lt, www.pre­nu­

me­ra­ta.lt Pa­ve­di­mu į UAB „Die­na Me­dia

News“ (įm. k. 133348410), a.s. LT60 7010 4000 1046 7777 AB Ūkio ban­ kas Per „Klai­pė­dos“ pla­tin­to­jus, tel. (8

46) 39 77 14 Bib­lio­te­kų sky­riuo­se (Deb­re­ce­no

Po­zi­ci­ja: I.Za­lec­kis jau­čia­si įskau­din­tas, nes, kaip pa­ts sa­ko, jį val­džia

iš­me­tė į gat­vę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

I.Za­lec­kis ieš­ko tie­sos Iš Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo pa­rei­gų at­leis­tas Ire­ni­jus Za­lec­kis sa­vi­val­ dy­bei pa­tei­kė staig­me­ną – jis rei­ka­lau­ja at­ly­gin­ti dėl nei­gia­mų iš­gy­ve­ni­mų pa­tir­tą 10 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nę ža­lą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je gau­tas teis­mo pra­ne­ši­mas, kad priim­ tas ir bus nag­ri­nė­ja­mas I.Za­lec­kio pra­šy­mas pa­nai­kin­ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­mo­na­vi­čiū­tės ko­vo mė­ne­sį pa­si­ ra­šy­tą įsa­ky­mą dėl val­di­nin­ko per­ kė­li­mo į Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus

10 – tiek tūkst. li­tų neturtinės žalos iš savivaldybės prisiteisti ketina I.Za­lec­kis. vy­res­nio­jo spe­cia­lis­to pa­rei­gas.

Teis­mas taip pat tu­rės įver­tin­ ti, ar dėl to­kio įsa­ky­mo I.Za­lec­kio pa­tir­ta ne­tur­ti­nė ža­la iš­ties sie­kia 10 tūkst. li­tų, nes tiek kler­kas no­ ri pri­si­teis­ti.

I.Za­lec­kis teis­mo taip pat pra­šė, kad bū­tų pa­nai­kin­tos jam ne­pa­ lan­kios spe­cia­lios val­di­nin­kų ver­ ti­ni­mo ko­mi­si­jos iš­va­dos. Tuo­met ko­mi­si­ja jį įver­ti­no nei­gia­mai ir pa­ siū­lė skir­ti į že­mes­nes pa­rei­gas, o J.Si­mo­na­vi­čiū­tė to­kia re­ko­men­ da­ci­ja ir pa­si­nau­do­jo. To­kį pra­šy­ mą teis­mas at­me­tė.

Dar vie­nas I.Za­lec­kio pa­gei­da­ vi­mas teis­mui – tol, kol vyks by­ los nag­ri­nė­ji­mas, už­draus­ti sa­vi­

val­dy­bei skelb­ti kon­kur­są iš­rink­ti nau­ją Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­ riaus ve­dė­ją. Šis pra­šy­mas teis­mo taip pat bu­vo neiš­girs­tas. „Tie­są sa­kant, ne­si­do­miu tuo by­li­nė­ji­mu­si, vis­ką tvar­ko ad­vo­ka­ tas. Be to, nė­ra ir ko by­li­nė­tis, juk aš vie­nas kaip pirš­tas, o prieš ma­ ne ir sa­vi­val­dy­bės val­džia, ir po­li­ ci­ja, ir ži­niask­lai­da“, – op­ti­mis­tiš­ kai ne­bu­vo nu­si­tei­kęs I.Za­lec­kis.

Pak­laus­tas, ko­dėl tuo­met ap­ skri­tai krei­pė­si į teis­mą, val­di­nin­ kas tvir­ti­no, kad jei ne­ko­vo­siąs, tai jam pra­dės kuo­lą ant gal­vos ta­šy­ti. „Gy­ven­ti iš kaž­ko rei­kia. Vie­šo­sios tvar­kos sky­riu­je al­ga yra 1,5 tūkst. li­tų. Tuos pi­ni­gus, ži­no­te, kur ga­ li­te pa­dė­ti. Gy­ven­ti man iš kaž­ko juk rei­kia – esu neį­ga­lus, tu­riu ne­ pil­na­me­tį vai­ką, rei­kia mo­kė­ti pa­ sko­lą. To­dėl ir pra­šau 10 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo. Man 52 me­tai, 12 iš jų iš­dir­bau Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­ju, o ta­da iš­me­tė į gat­vę. Esu rea­lis­tas ir su­pran­tu, kad 100 tūkst. li­tų nie­ kas ne­pri­teis“, – nuo­skau­dą lie­jo I.Za­lec­kis.

Pir­ma­sis teis­mo po­sė­dis vyks bir­že­lio pa­bai­go­je.

Be­je, nuo ko­vo pra­džios, kai I.Za­lec­kis bu­vo per­kel­tas į Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus vy­res­nio­jo spe­cia­lis­to pa­rei­gas, jo­se neiš­dir­ bo nė die­nos – iš pra­džių jis tu­rė­jo ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­mą, o pa­ skui pa­siė­mė il­ga­lai­kes ato­sto­gas.

Pak­laus­tas, ar jo sie­kis yra grįž­ti va­do­vau­ti Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riui, I.Za­lec­kis bu­vo la­ko­niš­ kas: „Net ne­ži­nau, juk vie­nas ne­ pa­dirb­si“.

g. 22, Kal­nu­pės g. 13, Kau­no g. 49, Kre­ tin­gos g. 61, Lau­ki­nin­kų g. 42–18, Tai­ kos pr. 81A, Šau­lių g. 3–18, Til­žės g. 9, Vin­gio g. 11–1, Mo­lo g. 60) In­for­ma­ci­jos tel. (8 46) 39 77 14

Kaip pa­ti­ki­no M.Ma­či­ 1 jaus­kie­nė, dau­giau to­ kių pa­lan­kių kai­nų bei pa­siū­ly­mų

šie­met ne­be­bus. „Ši ak­c i­ja skir­ta tiems, ku­r ie rū­pi­na­si sa­vo klien­tais, – vi­sus ki­tus me­tus jū­sų ka­vi­nės ar vieš­ bu­čio lan­ky­to­jai prie ka­vos puo­ de­lio ar pie­tau­da­mi ga­lės su­ži­no­ti ak­tua­liau­sias Klai­pė­dos, Lie­tu­

Tra­di­ci­ja: ato­kvė­pio mi­nu­tę ka­vi­nė­se klai­pė­die­čiai mie­lai pra­skaid­ri­

na skai­ty­da­mi „Klai­pė­dą“.

vos ir pa­sau­lio nau­jie­nas, kiek­ vie­ną die­ną skai­ty­to­jus džiu­gins vis ki­tas prie­das apie uos­tą, na­ mus ir svei­ka­tą, eko­no­mi­ką, kul­ tū­r ą bei pra­m o­gas, o šeš­ta­d ie­ niais – net du te­mi­niai lei­di­niai „Va­ka­rė“ ir „TV die­na“ su vi­sos sa­vai­tės te­le­vi­zi­jos pro­gra­ma“, – var­d i­jo „Klai­p ė­d os“ rin­ko­d a­ros pro­jek­tų va­do­vė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Be tra­di­ci­nių sa­vai­ti­nių dien­raš­ čio prie­dų, kar­tu su „Klai­pė­da“ lei­ džia­mi ir spe­cia­li­zuo­ti žur­na­lai ak­ tua­lio­mis te­mo­mis.

Vien šie­met išė­jo pen­ki to­kie lei­di­niai: „Kur stu­di­juo­ti“, „Vers­ lo ly­de­riai 2012“, „Me­tų klai­pė­ die­tė“, „Svei­ka­ta“ bei „Va­sa­ros gi­das“. „Klai­pė­dos“ inf.

Kvar­ta­lui tvar­ky­ti – 150 mln. li­tų

Lau­ki­mas: te­ri­to­ri­jai tarp Kau­no ir Ban­gų gat­vių komp­lek­siš­kai su­tvar­ky­ti bus skir­ta mi­li­jo­nai li­tų, ta­čiau tik

po ke­le­rių me­tų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vie­nam uos­ta­mies­čio kvar­ta­lui, esan­čiam tarp Kau­no ir Ban­gų gat­ vių bei Ši­lu­tės plen­to ir Tai­kos pro­ spek­to, komp­lek­siš­kai su­tvar­ky­ti bus skir­ta apie 150 mln. li­tų. Ta­čiau šie pi­ni­gai ne­taps tie­sio­gi­ne pa­ra­ ma dau­gia­bu­čius na­mus be­si­re­no­ vuo­jan­tiems gy­ven­to­jams.

2007–2013 m. ES lė­šų pro­gra­ma­ vi­mo lai­ko­tar­piu di­de­lis dė­me­sys ir gau­sios lė­šos bu­vo skir­tos su­tvar­ ky­ti re­gio­nų cent­rus, ki­taip ta­riant, pa­grin­di­nius ma­žes­nių­jų sa­vi­val­ dy­bių mies­tus. „Ta­čiau Vy­riau­sy­bė pa­jau­tė, kad di­die­ji mies­tai li­ko nu­skriaus­ti. To­ dėl Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja mums at­siun­tė gai­res ir pa­tys tu­rė­jo­me su­ kur­ti kri­te­ri­jus, pa­gal ku­riuos teks at­rink­ti kvar­ta­lus, ku­riems 2014– 2020 m. pro­gra­ma­vi­mo lai­ko­tar­ piu ati­teks in­ves­ti­ci­jos“, – aiš­ki­no

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ves­ti­ci­ jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Ri­čar­das Zul­cas.

Kri­te­ri­jai, ku­riais va­do­vau­jan­tis bu­vo at­rink­ti komp­lek­siš­kai tvar­ ky­ti­ni kvar­ta­lai, yra la­bai įvai­rūs, pro­ble­mos iš­nag­ri­nė­tos įvai­riais pjū­viais – nuo nu­si­kals­ta­mu­mo ly­gio ir de­mog­ra­fi­nės si­tua­ci­jos iki pa­sta­tų su­si­dė­vė­ji­mo ly­gio. „Pa­gal šiuos kri­te­ri­jus nu­spren­ dė­me, jog la­biau­siai tvar­ky­ti­nas kvar­ta­las yra tarp Kau­no ir Ban­gų gat­vių. Jis Klai­pė­do­je pa­sta­ty­tas pa­ts pir­mas, to­dėl ir nu­si­dė­vė­ji­mo ly­gis la­bai aukš­tas. Be to, gy­ven­to­ jai sens­ta, vi­suo­me­ni­nės inf­rast­ ruk­tū­ros būk­lė vis pra­stes­nė. Dar vie­na prie­žas­tis – kvar­ta­le yra to­ kių ob­jek­tų kaip griū­van­ti Fut­bo­lo mo­kyk­la, ap­leis­ta 2-oji van­den­vie­ tė“, – tei­gė R.Zul­cas.

Jo žo­džiais, vi­suo­me­ni­niams ob­ jek­tams rei­kia įpūs­ti dva­sios, kad at­si­ras­tų nau­jos veik­los. „To­dėl ir kal­ba­ma apie komp­lek­si­nį kvar­ta­lo

at­nau­ji­ni­mą – ne tik kie­mų as­fal­ ta­vi­mą ar vai­kų žai­di­mų aikš­te­lių įren­gi­mą, bet ir su­kū­ri­mą veik­los, ku­ri ga­lė­tų pa­ska­tin­ti ir jau­nus, ir pa­gy­ve­nu­sius žmo­nes ak­ty­viau da­ly­vau­ti vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ ni­me“, – tvir­ti­no de­par­ta­men­to di­rek­to­rius. Šia­me kvar­ta­le gy­ve­nan­tys klai­ pė­die­čiai ti­kė­jo­si, jog ne­ma­ža da­lis ES skir­tų lė­šų ati­teks ir dau­gia­bu­ čių na­mų re­no­va­ci­jai, to­dėl jie da­ bar at­me­ta pa­siū­ly­mus mo­der­ni­ zuo­ti sa­vo na­mus. „Gai­rė­se, pa­gal ku­rias tu­ri bū­ ti skirs­to­mi pi­ni­gai, dau­gia­bu­čių na­mų re­no­va­ci­jos ne­nu­ma­ty­ta.

Bet mes ga­li­me su­kur­ti mo­ty­va­ci­nę sis­te­mą, pa­vyz­džiui, su­tvar­ky­ti re­ no­vuo­to dau­gia­bu­čio na­mo gy­ve­ na­mą­ją ap­lin­ką. Juk tai taip pat yra in­ves­ti­ci­ja“, – pa­brė­žė R.Zul­cas.

To­dėl jis gy­ven­to­jams pa­ta­rė pa­ lauk­ti aiš­kes­nės tvar­kos, ta­čiau re­ no­va­ci­jai pra­dė­ti reng­tis, do­mė­tis jos kai­na.

3

ANTRADIENIS, birželio 5, 2012

miestas Iš­da­li­jo pi­ni­gus

Abi­tu­rien­tai lai­kė eg­za­mi­ną

Dau­giau rū­ky­mo vie­tų

Sa­vi­val­dy­bė­je iš­da­ly­ti pi­ni­ gai mies­to kul­tū­ri­nio sa­vi­tu­mo puo­se­lė­ji­mo bei kul­tū­ri­nių pa­ slau­gų ge­ri­ni­mo pro­jek­tams da­li­nai fi­nan­suo­ti. 48 pro­jek­ tams iš­da­ly­ta 249,5 tūkst. li­tų.

Su­mos sie­kia nuo 1,7 tūkst. iki 9 tūkst. li­tų. Ga­vė­jai už šiuos pi­ ni­gus or­ga­ni­zuos ren­gi­nius, leis me­no lei­di­nius.

Va­kar abi­tu­rien­tai lai­kė vals­ ty­bi­nį in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gi­jų eg­za­mi­ną. Jį bu­vo pa­si­rin­ kę 126 moks­lei­viai. Į eg­za­mi­ną neat­vy­ko 14 abi­tu­rien­tų. Tarp jų dau­giau­sia anks­tes­nių­jų lai­dų moks­lei­viai, pro­fe­si­nių ir suau­ gu­sių­jų mo­kyk­lų auk­lė­ti­niai.

Mies­te bu­vo su­da­ry­ti pen­ki eg­ za­mi­nų cent­rai.

Šie­met Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se bus įreng­ta dau­giau rū­ky­mo vie­ tų. Smil­ty­nė­je jų bus 9, Meln­ra­ gė­je ir Gi­ru­liuo­se – 10. Iš pa­sta­ rų­jų yra įreng­ta pu­sė. Ki­tos bus įreng­tos ar­ti­miau­siu me­tu. Per­ nai iš vi­so jų bu­vo 12. Anot val­di­ nin­kų, rū­ky­mo vie­tos pa­si­tei­si­ no, dėl jų ma­žė­ja ir šiukš­li­ni­mas plia­žuo­se.

Kark­lė­je mašinos nevažinės

Dienos telegrafas

Klai­pė­dos ra­jo­no sa­ vi­val­dy­bės Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jo­je nu­spręs­ta ap­ri­bo­ti au­to­mo­bi­lių eis­mą Kark­lės kai­me.

Nafta. Gegužę bendrovė „Klaipėdos nafta“ į terminalo talpyklas perkrovė 298 tūkst. tonų naftos produktų – 2,6 karto mažiau nei pernai tą patį mėnesį. Bendrovės preliminarios pajamos šių metų gegužę siekė 8,1 mln. litų – 37 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Įmonės preliminarios pajamos per penkis mėnesius išaugo iki 59,7 mln. litų ir yra 1 proc. didesnės nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Po vie­tos gy­ven­to­jų skun­dų, kad va­sa­rą poil­siau­to­jai sa­vo au­to­mo­ bi­lius sten­gia­si pa­lik­ti kuo ar­čiau jū­ros, vie­tos bend­ruo­me­nė pa­pra­ šė pa­sta­ty­ti Kark­lės kai­mo gat­ve­lė­ se eis­mą drau­džian­čius ženk­lus. Šiai min­čiai pri­ta­rė ir Pa­jū­rio re­ gio­ni­nis par­kas. „Vi­suo­se ke­liu­kuo­se, ve­dan­čiuo­ se prie jū­ros, bus pa­sta­ty­ti eis­mą drau­džian­tys ženk­lai. Poil­siau­to­ jai šią vie­tą pa­mė­go to­dėl, kad tai vie­nin­te­lis ruo­žas, kur yra li­kęs ne­ mo­ka­mas au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mas.

Pa­lan­go­je ir Klai­pė­do­je už pa­lik­ tas ma­ši­nas rei­kia mo­kė­ti“, – sa­kė Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jos va­do­vas Da­rius Ni­cius.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja anks­ čiau bu­vo priė­mu­si spren­di­mą šio­se Kark­lės gat­ve­lė­se pa­sta­ty­ti ženk­lus, drau­džian­čius sta­ty­ti au­ to­mo­bi­lius. „Išei­tų, kad va­žiuo­ti ga­li, o sta­ ty­ti ne­ga­li. Pats žmo­gus jau ne­su­ si­gau­do, ar ga­li jis įva­žiuo­ti jū­ros link ve­dan­čiu ke­liu, ar ne“, – pa­ ste­bė­jo D.Ni­cius.

Ne vie­nus me­tus tru­kęs chao­sas Kark­lės kai­me tu­rė­tų iš­si­spręs­ti.

Dis­ku­si­jų ga­li iš­kil­ti tik dėl ke­liu­ko,

Ateitis: mo­der­ni­za­vus Kark­lės ke­lią, tu­rė­tų bū­ti įreng­tos trys au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės.

ve­dan­čio Kark­lės ka­pi­nai­čių link, nes juo pa­jū­rį no­ri pa­siek­ti žve­jai.

Ga­li bū­ti, kad jiems teks pa­si­rū­pin­ ti spe­cia­liais lei­di­mais. „Žmo­nės ga­lės pri­va­žiuo­ti prie Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ jos lan­ky­to­jų cent­ro ar­ba prie čia esan­čios ka­vi­nės ir aikš­te­lė­je pa­lik­ ti au­to­mo­bi­lį. Te­rei­kės pe­rei­ti „Žil­ vi­čio“ sto­vyk­los te­ri­to­ri­ją ir, no­rint pa­siek­ti ka­pi­nai­tes, jų lan­ky­to­jams dau­giau pro­ble­mų neiš­kils“, – ti­ ki­no D.Ni­cius.

Prie Kark­lės ka­pi­nai­čių au­to­mo­ bi­lius pa­lik­ti yra drau­džia­ma. „Žve­jų po­rei­kiai ne­bus ap­ri­bo­ti.

Spe­cia­li­zuo­tam trans­por­tui ar­ba žve­jų au­to­mo­bi­liams par­ko di­rek­ ci­ja iš­duo­da spe­cia­lius lei­di­mus. Jie

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Da­rius Ni­cius:

Vi­suo­se ke­liu­kuo­ se, ve­dan­čiuo­se prie jū­ros, bus pa­ sta­ty­ti eis­mą drau­ džian­tys ženk­lai.

ga­lės ra­miai nu­si­ga­ben­ti sa­vo įran­ gąą prie jū­ros“, – sa­kė D.Ni­cius.

Poil­siau­to­jai sa­vo au­to­mo­bi­ lius ga­lės pa­lik­ti prie pa­grin­di­nio Kark­lės ke­lio, o pa­jū­rį pa­siek­ti – tik pės­tu­te.

„Po­li­ci­ja ma­no, kad mes esa­me nu­si­tei­kę prieš var­guo­lius ir pa­ lai­ko­me mi­li­jo­nie­rius“, – ste­bė­jo­ si par­ko va­do­vas.

Atei­ty­je Kark­lės ke­lias bus re­ konst­ruo­tas ir gal­būt jau ki­tais me­ tais čia at­si­ras au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lių. „Bai­gia­mas tech­ni­nis pro­jek­tas ir „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ įgy­ ven­dins šio ke­lio re­konst­ruk­ci­ ją. Tuo­met tu­rė­tų at­si­ras­ti trūks­ ta­mas dvi­ra­čių ta­ko ruo­žas, bus įreng­tas ir pės­čių­jų ta­kas“, – sa­ kė D.Ni­cius.

Mo­der­ni­za­vus Kark­lės ke­lią, tu­ rė­tų bū­ti įreng­tos trys au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės ir ke­lio ap­ švie­ti­mas.

Už įdar­bin­tą žmo­gų – pa­ska­ti­ni­mas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dar­bo bir­žo­je no­ri­ma įves­ti dar­ buo­to­jų ska­ti­ni­mo pro­gra­mą. Ti­ ki­ma­si, kad ta­da jie la­biau steng­ sis įdar­bin­ti ar iš­siųs­ti į mo­ky­mus už­si­re­gist­ra­vu­sius be­dar­bius.

Pa­siū­ly­mą, kad Dar­bo bir­žo­je rei­ kia dar­buo­to­jų ska­ti­ni­mo pro­gra­ mos, pa­tei­kė So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja.

Ta­čiau kol kas nė­ra aiš­ku, kaip dar­buo­to­jai bū­tų mo­ty­vuo­ja­mi ge­ riau dirb­ti. „Mū­sų veik­la yra orien­ tuo­ta į spe­cia­lis­tų re­zul­ta­tus. Ska­ ti­ni­mo pro­gra­ma tik­rai rei­ka­lin­ga.

Da­bar vi­si spe­cia­lis­tai gau­na vie­ no­dą at­ly­gi­ni­mą už dar­bą, nors

vie­nas gal sten­gia­si ma­žiau, ki­ tas – dau­giau. At­si­ra­dus ska­ti­ni­ mo pro­gra­mai, spe­cia­lis­tai steng­ tų­si kuo grei­čiau ir ope­ra­ty­viau su­ras­ti klien­tui vie­tą dar­bo rin­ko­ je“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos te­ri­to­ri­ nės dar­bo bir­žos di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jas And­rius Ado­mai­tis.

Jo tei­gi­mu, ge­riau­sias pa­ska­ti­ni­ mas dar­buo­to­jui bū­tų prie­das prie at­ly­gi­ni­mo. Ta­čiau tam rei­kia lė­šų – tu­ri bū­ti fon­das. „Kaip ga­lė­tu­me ska­tin­ti dar­ buo­to­jus, dar nė­ra aiš­ku. Gal tai bus vie­ša pa­dė­ka. Var­di­niam laik­ ro­džiui ar prie­dui jau rei­kia lė­šų“, – ko­men­ta­vo A.Ado­mai­tis.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Klai­pė­dos te­ri­ to­ri­nė bir­ža įdar­bi­no 597 žmo­nes.

Iš jų mies­te – 300.

Posėdis. Antradienį 10 val. Palangoje vyks aštuntas Lietuvos ir Kazachstano tarpvyriausybinės prekybinio ir ekonominio bendradarbiavimo komisijos posėdis. Jame bus svarstoma ne tik kaip dar labiau suintensyvinti krovinių pervežimą geležinkeliais, jų pakrovimą Klaipėdos uoste, bet ir kiti aktualūs klausimai, tarp jų – tolesnio bendradarbiavimo perspektyvos.

Posėdyje dalyvaus Kazachstano užsienio reikalų atsakingasis sekretorius Rapilis Žošybajevas ir ūkio ministras Rimantas Žylius.

Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės metrikacijos skyriuje užregistruotos 8 klaipėdiečių mirtys. Mirė Ana Meijor (g. 1924 m.), Igor Mocnenko (g. 1927 m.), Feliksas Žemaitis (g. 1928 m.), Ttatjana Stepanova (g. 1930 m.), Justina Virginija Barkienė (g. 1938 m.), Sergej Drupp (g.

1948 m.), Gražina Jonaitytė (g. 1955 m.), Stasys Turskis (g. 1989 m.).

Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Feliksas Žemaitis, Igor Mocnenko, Justina Virginija Barkienė, Ttatjana Stepanova.

Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 8 moterys. Gimė 7 mergaitės ir 1 berniukas.

Greitoji. Vakar iki 18 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 66 iškvietimų. Daugiausia klaipėdiečiai skundėsi širdies ritmo sutrikimais.

Buvo ir melagingų iškvietimų.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

=2?@<;.9< C.1F/6;6;8< Nuo birželio 6 dienos 7 val. iki birželio ?268.9.C6:.6'

9 dienos 18 val. dėl šilumos tinklų rekonstrukcijos darbų bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems pastatams:

■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, administravimas); ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

Taikos pr. 10, 12, 12a,14.

Sausio g. 1, 3, 5, 7.

■ darbuotojų paieška15-osios ir atrankos kontrolė;

1.?/< =</Ï16@'

■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių organizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas; Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei inicijavimas.

Informacija tel. (8 46) 410 869.

Nuo­mo­nė: ma­no­ma, kad at­si­ra­dus ska­ti­ni­mo pro­gra­mai Dar­bo bir­

žos spe­cia­lis­tai įdar­bin­tų ir į mo­ky­mus nu­siųs­tų dau­giau be­dar­bių.

Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.

Á:<;¼ @6Ï9<' ■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas.

Gyvenimo aprašymą siųsti

4

ANTRADIENIS, birželio 5, 2012

miestas PRO MEMORIA

FELIKSAS ŽEMAITIS

Skai­tik­lis už­mi­nė mįs­lę Komentaras

1928 – 2012

Liud­mi­la Vait­ku­vie­nė

Lie­tu­vos met­ro­lo­g i­jos ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos ap­skri­t ies sky­r iaus vir­ši­n in­kė

V 2012 m. birželio 2 d., eidamas 85-uosius metus, po ilgos ir nepagydomos ligos mirė technikos mokslų daktaras, nusipelnęs respublikos inžinierius Feliksas Žemaitis.

Jis gimė Griškabūdės kaime, Sasnavos valsčiuje, ūkininkų šeimoje. Mokėsi kaimo pradžios mokykloje, baigė Marijampolės vidurinę mokyklą.

Studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete Statybos fakultete, o jį baigęs įgijo statybos inžinieriaus specialybę. 1952 m. jis pradėjo dirbti Kauno statybos-montavimo kolonoje darbų vykdytoju, o 1954 m. buvo perkeltas dirbti į Klaipėdą, kur ėjo statybos-montavimo kolonos vyriausiojo inžinieriaus pareigas. Nuo 1959 iki 1967 m. jis dirbo Klaipėdos miesto savivaldybėje, Kapitalinės statybos skyriaus viršininku, o nuo 1967 m. jis buvo paskirtas į naujai statomos Vakarų laivų remonto įmonės statybos direktoriaus pareigas. Šias pareigas jis ėjo iki 1974 m., kai jam buvo pasiūlyta dirbti Vilniuje ir dirbti vadovaujančias pareigas tuometinėje Kaimų statybos ministerijoje. Darbo veiklą jis baigė 1988 m. ir išėjo užtarnauto poilsio dėl staiga užklupusios sunkios ligos.

Dvidešimt metų, kuriuos F.Žemaitis visada laikė svarbiausiais gyvenime, jis atidavė naujų Klaipėdos objektų statyboms. Būdamas labai darbštus ir apdovanotas gerais organizaciniais sugebėjimais jis visada buvo vertinamas kaip aukštos kvalifikacijos specialistas.

Už pastangas diegiant naujus statybos metodus ir techninės pažangos naujoves F.Žemaičiui suteiktas Respublikos nusipelnusio inžinierius garbės vardas.

Kartu su aktyvia darbine veikla F.Žemaitis derino ir mokslinę veiklą. Neakivaizdžiai baigęs aspirantūrą jis apsigynė parengtą technikos mokslų kandidato darbą, o 1993 m. jam suteiktas technikos mokslų daktaro laipsnis.

F.Žemaitis užaugino sūnų ir dukrą.

Mus paliko talentingas inžinierius statybininkas, kurio ilgai nepamirš buvę kurso draugai ir bendradarbiai.

Atsisveikinimas su velioniu vyks Joniškės laidojimo namuose, Joniškės g. 36, birželio 5 d. nuo 12 iki 14 val. Laidotuvės įvyks Lėbartų kapinėse, birželio 5 d.

Grupė draugų

Prob­le­ma: L.Pe­re­ver­tai­lo­va ne­sup­ra­to, ko­dėl su­nau­do­ja tiek daug van­dens ir įta­rė, kad jos skai­tik­lis ro­do

ne­tiks­liai. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

1

Klai­p ė­d ie­t ė pa­sa­ko­jo, kad jai vi­sa­da ki­lo įta­ri­ mas, kad skai­tik­lio rod­me­nys nė­ra tiks­lūs. Mo­te­ris tvir­ti­no pa­ste­bė­ju­ si, jog su­nau­do­ja per daug van­dens.

Pa­sak L.Pe­re­ver­tai­lo­vos, ji gy­ve­na vie­na, o skai­tik­lis ro­dy­da­vo, kad iš­ nau­do­jama 10–15 kub. met­rų van­ dens per mė­ne­sį. Su­var­to­to šal­to van­dens vi­dur­kis per mė­ne­sį pus­ ket­vir­tų me­tų lai­ko­tar­piu vir­ši­jo 13 kub. met­rų. „Ne­sup­ra­tau, ko­dėl su­nau­do­ju tiek daug van­dens. Dar­žų juk ne­ lais­tau, o gy­ve­nu vie­na. Ke­lis kar­ tus pa­ti ban­džiau iš­siaiš­kin­ti, ar skai­tik­lis ro­do tiks­liai. Pri­py­liau van­dens į 5 lit­rų tal­pos plas­ti­ki­nę ta­rą. Skai­tik­lis ro­dė 6,5 lit­ro“, – pri­si­mi­nė klai­pė­die­tė.

ran­tu, kaip jie ga­lė­jo iš­mes­ti ma­no skai­tik­lį, jei aš ne­su­ti­kau su pa­tik­ ri­ni­mo iš­va­do­mis? Tai ke­lia įta­ri­ mų“, – pa­ste­bė­jo klai­pė­die­tė.

Pa­sak mo­ters, po po­ros die­nų iš bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ ji ga­vo gra­si­na­mą laiš­ką. Ja­me bu­vo ra­šo­ma, kad ne­su­mo­kė­ju­si už su­ ga­din­tą skai­tik­lį klai­pė­die­tė bus įtrauk­ta į sko­li­nin­kų są­ra­šą.

ri­ni­me“, – tei­gė va­do­vas. Pa­sak D.Alek­sand­ro­vo, meist­rai jam pa­sa­ ko­jo, kad mo­te­ris pa­tik­ri­ni­mo me­ tu el­gė­si nea­dek­va­čiai – ji esą su­kė­ lė skan­da­lą, kad skai­tik­lis su­ge­dęs.

Va­do­vas pa­brė­žė, kad įren­gi­nio su­ ša­li­mo fak­tas bu­vo įro­dy­tas.

Di­rek­to­rius ti­ki­no, kad jam pa­ čiam bu­vo įdo­mūs mo­ters įta­ri­mai, kad skai­tik­lis ro­do ne­tiks­lius pa­ro­ dy­mus. Dėl to bu­vo iša­na­li­zuo­ti jos pa­teik­ti van­dens su­var­to­ji­mo duo­ me­nys. „Paaiš­kė­jo, kad mo­te­ris tiek su se­ nuo­ju, tiek su nau­juo­ju skai­tik­liu su­ nau­do­ja pa­na­šų kie­kį van­dens. Ne­ ra­do­me prie­žas­čių, kad jo su­var­to­ta per daug, nors 13 kub. met­rų vie­nam žmo­gui yra ne­ma­žai. Ky­la klau­si­mas, ar tik­rai žmo­gus gy­ve­na vie­nas, kaip tvir­ti­na. Ma­nau, kad ne“, – svars­tė va­do­vas.

Dan­ge­ras Alek­sand­ro­vas:

Nau­do­jo per ma­žai van­dens?

Iš še­šių su­ša­lo vie­nas

Per­nai lapk­ri­tį mo­te­ris krei­pė­si į įmo­nę „Klai­pė­dos van­duo“, kad ši pa­tik­rin­tų skai­tik­lį. „Ma­nęs pa­klau­sė, ar no­riu da­ ly­vau­ti pa­tik­ri­ni­me. Pa­sa­kiau, kad taip. At­va­žia­vau su­tar­tu lai­ku, ta­ čiau su­ži­no­jau, kad skai­tik­lis bu­vo pa­tik­rin­tas be ma­nęs“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris.

L.Pe­re­ver­tai­lo­vai bu­vo paaiš­ kin­ta, kad skai­tik­lis yra su­ša­lęs ir ne­tin­ka­mas nau­do­ti. Klai­pė­die­tės bu­vo pa­pra­šy­ta pa­si­ra­šy­ti ant pa­ tik­ri­ni­mo ak­to. „Pa­ra­šiau, kad su iš­va­do­mis ne­su­ tin­ku, nes įren­gi­nys bu­vo pa­tik­rin­tas be ma­nęs“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Po pa­tik­ri­ni­mo L.Pe­re­ver­tai­lo­va su­lau­kė pra­šy­mo iš įmo­nės „Klai­ pė­dos van­duo“ už su­ša­lu­sį skai­tik­ lį su­mo­kė­ti 160 li­tų. Mo­te­ris su tuo ne­su­ti­ko. Įta­ri­mų jai su­kė­lė ir tai, kad spe­cia­lio­je dė­žė­je yra še­ši skai­ tik­liai, o su­ša­lo tik vie­nin­te­lis jos. „Kuo aš čia dė­ta, jei skai­tik­ lis ne­tin­ka­mas nau­do­ti? Jei ma­ no skai­tik­lis su­ša­lo, tai ir ki­ti pen­ ki tu­rė­jo su­šal­ti. Be to, ir to šal­čio tuo­met ne­bu­vo. O įren­giant apie jį iš­vis nie­kas neuž­si­mi­nė. Jei bū­tų su­ša­lęs, ma­nau, jis net ne­bū­tų su­ kę­sis“, – dės­tė klai­pė­die­tė.

Su­lau­kė grės­min­go laiš­ko

Iš pra­džių mo­te­ris bend­ro­vei „Klai­pė­ dos van­duo“ at­si­sa­kė mo­kė­ti už su­ge­ du­sį skai­tik­lį. L.Pe­re­ver­tai­lo­va dėl jo krei­pė­si į vie­ną įmo­nės va­do­vų. „Su­si­ti­ki­mo me­tu jis pa­pra­šė sa­ vo dar­buo­to­jų at­neš­ti ma­no skai­ tik­lį, kad pa­žiū­rė­tų, ar šis bu­vo su­ ša­lęs. Ta­čiau pa­val­di­nys pa­sa­kė, kad iš jo li­ko tik kor­pu­sas. Ne­sup­

13 kub. met­rų vie­ nam žmo­gui yra ne­ ma­žai. Ky­la klau­ si­mas, ar tik­rai žmo­gus gy­ve­na vie­ nas, kaip tvir­ti­na.

Ma­nau, kad ne.

„Nu­si­bo­do ner­vin­tis, nuė­jau ir su­mo­kė­jau. Svars­čiau ga­li­my­bę kreip­tis į teis­mą, bet ne­no­rė­jau ga­ din­tis svei­ka­tos, nors ma­nau, kad bū­čiau lai­mė­ju­si. Van­den­tie­ki­nin­ kai ne­bū­tų ga­lė­ję įro­dy­ti, kad skai­ tik­lis tik­rai su­ša­lo. Įren­gi­nį juk jie iš­me­tė“, – tei­gė var­to­to­ja.

Pen­si­nin­kė ne­slė­pė, kad 160 li­tų jai – di­de­li pi­ni­gai. „Vie­ni nuo­sto­liai – ir už van­de­nį per­mo­kė­jau, ir už skai­tik­lį dar te­ko su­mo­kė­ti“, – guo­dė­si mo­te­ris.

Var­to­to­ją kal­ti­na me­lu

Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ Par­ da­vi­mų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Dan­ge­ras Alek­sand­ro­vas tvir­ti­no, kad si­tua­ci­ja jam ži­no­ma. Su mo­ te­ri­mi jis bend­ra­vo ir pa­ts. „Kai var­to­to­ja at­vy­ko pas ma­ne, ji tvir­ti­no, kad ne­da­ly­va­vo skai­tik­ lio pa­tik­ri­ni­me. O meist­rai tei­gė, kad mo­te­ris bu­vo. Įren­gi­nys išar­ dy­tas prie jos. Pak­vie­tus meist­ rus, var­to­to­ja pra­dė­jo „mė­ty­tis“, ar da­ly­va­vo, ar ne­da­ly­va­vo pa­tik­

D.Alek­sand­ro­vas pa­sa­ko­jo, kad at­ ve­jų, kai įreng­tas skai­tik­lis su­gen­ da dėl šal­čio, pa­si­tai­ko la­bai daž­nai.

Daž­niau taip bū­na su įren­gi­niais, ku­rie su­mon­tuo­ti se­nų pri­va­čių na­ mų rū­siuo­se. Spe­cia­lio­se dė­žu­tė­se įreng­ti skai­tik­liai su­šą­la re­čiau, nes jos daž­niau­siai bū­na ap­šil­tin­tos.

Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, taip pat nie­ko nuo­sta­baus, kad su­ša­lo tik vie­nas iš še­šių spin­to­je įreng­tų skai­tik­lių.

Anot va­do­vo, ga­li bū­ti, kad dė­ žu­tė bu­vo ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­ ta, neį­jung­tas šil­dy­mas, o mo­te­ris var­to­jo ma­žiau van­dens nei ki­ti.

Dėl to ir ga­lė­jo su­šal­ti jos skai­tik­ lis. Ta­čiau iš ata­skai­tos ma­ty­ti, kad L.Pe­re­ver­tai­lo­va tik­rai su­nau­do­jo ne­ma­žai van­dens. D.Alek­sand­ro­ vas aiš­ki­no, kad, tie­kė­jui įren­giant skai­tik­lį, var­to­to­jas pa­gal su­tar­ tį įsi­pa­rei­go­ja rū­pin­tis jo ap­sau­ ga. Tai nu­ma­to ir tei­sės ak­tai. Nu­ ma­ty­ta, kad var­to­to­jas įren­gi­nį tu­ri ap­sau­go­ti ir nuo su­ša­li­mo.

Jei skai­tik­lis su­ša­lo ar bu­vo ki­ taip su­ga­din­tas, var­to­to­jas, ku­ris juo nau­do­ja­si, tu­ri at­ly­gin­ti ža­lą.

Bū­na, kad ir per­kais­ta

Anot va­do­vo, tas pa­ts skai­tik­lis nau­do­ja­mas daug kar­tų ir daug me­ tų. Įren­gi­nys va­lo­mas, tvar­ko­mas, at­lie­ka­ma jo met­ro­lo­gi­nė pa­tik­ra ir nau­do­ja­mas tol, kol su­si­dė­vi. Dėl to rei­ka­lau­ja­ma at­ly­gin­ti ža­lą. „Vis­kas pri­klau­so nuo žmo­gaus.

Var­to­to­jai ži­no, kad skai­tik­lį rei­kia sau­go­ti nuo šal­čio“, – pa­brė­žė va­ do­vas.

an­dens skai­t ik­l iai tu­r i bū­ ti įreng­t i pa­t al­p o­s e, ku­ rio­s e tem­p e­r a­t ū­r a yra ne že­m es­n ė nei 5 laips­n iai ši­l u­m os. Prie­š in­g u at­v e­j u vi­d aus vamz­d y­n uo­s e ir įren­g i­n y­j e esan­ tis van­d uo ga­l i už­š al­t i. Dėl to ga­l i su­t rik­t i van­d ens tie­k i­m as ir su­g es­ ti skai­t ik­l is. Mo­kė­t i už to­k ių ava­r i­j ų lik­v i­d a­v i­m ą ir su­g a­d in­t us skai­t ik­ lius tu­r i pa­t al­p ų sa­v i­n in­k as, tai nu­ ma­t y­t a bend­ro­vės ir klien­t ų su­t ar­t y­ se. Vi­s iš­k ai įma­no­m a, kad su­š al­t ų tik vie­n as skai­t ik­l is. Te­k an­t is van­d uo už­š ą­l a ir esant že­mes­nei tem­p e­r a­t ū­ rai, o sto­v in­t is – vy­r au­j ant ir aukš­tes­ nei. No­r int to iš­veng­t i, skai­t ik­l io su­ mon­t a­v i­m o vie­to­j e rei­k ia pa­l ai­k y­t i rei­k ia­m ą tem­p e­r a­t ū­r ą. Įren­g i­n io pa­ suo­s e įspė­j a­m a, kad jį rei­k ia sau­g o­ ti nuo už­š a­l i­m o, nes le­d as šį daik­t ą ne­p a­t ai­s o­m ai su­g a­d i­n a. Ta­č iau apa­ ra­to sa­v i­n in­k as yra van­d ens tie­k ė­ jas. Pa­s as yra pas jį, tad var­to­to­j as ne vi­s a­d a ga­l i su­s i­p a­ž in­t i su ke­l ia­m ais rei­k a­l a­v i­m ais. Su­š a­l ęs skai­t ik­l is ga­ li su­k tis per grei­t ai, per lė­t ai ar vi­ siš­k ai su­s to­t i. Kai var­to­to­j ai krei­p ia­ si į mus ki­lus gin­č ui su tie­kė­j u, mes pa­t ys ne­g a­l i­m e pa­t ik­r in­t i skai­t ik­l io.

Ga­l i­me da­ly­v au­t i, kai pa­t ik­r ą at­l ie­k a tie­kė­j as. Kai ki­l o gin­č as, įmo­n ė ga­l ė­ jo pa­s i­k vies­t i mus. Nep­r ik­l au­s o­m a eks­p er­t i­z ė kai­n uo­j a ne­m a­ž us pi­n i­ gus. Pas­t a­r uo­s ius dve­j us me­t us nu­ si­s kun­d i­m ų dėl ne­t iks­l iai ro­d an­č ių skai­t ik­l ių ne­s a­m e ga­v ę. Pap­r as­t ai esant to­k iems skun­d ams daž­n iau­ siai paaiš­kė­j a, kad skai­t ik­l is pa­ž eis­ tas dėl var­t o­t o­j o kal­t ės. Tai nu­s ta­ čius, žmo­n ės at­s ii­m a pre­ten­z i­j as.

Ką da­ry­ti, jei su­ge­ do skai­tik­lis Jei var­to­to­jas įta­ria, kad skai­tik­

lis vei­kia ne­tiks­liai, pir­miau­sia tu­ri kreip­tis į van­dens tie­kė­ją, ku­ris at­ lie­ka įren­gi­nio būk­lės kont­ro­lę.

At­lie­kant tik­ri­ni­mo pro­ce­dū­ras,

ga­li da­ly­vau­ti ir pa­ts var­to­to­jas.

Jei var­to­to­jas ne­su­tin­ka su spe­cia­

lis­to iš­va­do­mis, jis ga­li kreip­tis į Met­ ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­ją. Ši ga­li tar­pi­nin­kau­ti dėl ne­prik­lau­

so­mos eks­per­ti­zės at­li­ki­mo.

Ją pa­pras­tai at­lie­ka Lie­tu­vos ener­

ge­ti­kos ins­ti­tu­tas.

Jei eks­per­ti­zės iš­va­dos pa­tvir­tins

tie­kė­jo iš­va­das, už eks­per­ti­zę teks mo­kė­ti pa­čiam var­to­to­jui. Prie­šin­ gu at­ve­ju ji nie­ko ne­kai­nuos.

Dėl skai­tik­lių pa­si­tai­ko ir la­bai keis­ tų si­tua­ci­jų. D.Alek­sand­ro­vas pa­sa­ ko­jo, kad vie­na įmo­nė kas sa­vai­tę kvies­da­vo­si dėl su­ša­lu­sio įren­gi­nio. „Skai­tik­lis at­ro­dė lyg su­ša­lęs. Pir­ mas po­žy­mis – įren­gi­nio iš­si­pū­ti­mas.

Ja­me at­si­ra­dęs le­das iš­lanks­to plas­ ti­ką. Įmo­nei pra­dė­jo­me aiš­kin­ti, kad įsi­jung­tų šil­dy­mą. Jos at­sto­vai tvir­ti­ no, kad tai yra pa­da­rę. Paaiš­kė­jo, kad skai­tik­lis ne su­ša­lęs, o su­vi­ręs nuo karš­čio. Spe­cia­lus lai­das taip įkai­ti­no vamz­dį, kad iš­si­ly­dė įren­gi­nio plas­ti­ kas“, – tei­gė D.Alek­sand­ro­vas.

5

antradienis, birželio 5, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Įta­ria­mi iš­švais­tę 1,7 mlrd. li­tų

Sei­mo va­do­vė Ire­na De­gu­tie­nė ne­pa­siū­lė il­ga­me­ čiam Vy­riau­sio­sios rin­ki­mų ko­mi­si­jos (VRK) pir­mi­nin­kui Ze­no­nui Vai­gaus­kui lik­ti šio­se pa­rei­go­ se dar vie­nai ka­den­ ci­jai. Į VRK va­do­vus pa­siū­ly­tas nau­jas kan­di­da­tas.

Lie­tu­vos Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pa­tei­kė nau­jų įta­ri­mų bu­vu­siems na­cio­na­li­zuo­to bank­ru­tuo­jan­čio ban­ko „Sno­ras“ va­do­vams bei ak­ ci­nin­kams – Vla­di­mi­rui An­to­no­ vui ir Rai­mon­dui Ba­ra­naus­kui.

Re­kor­das: Z.Vai­gaus­kas VRK va­do­va­vo 18 me­tų.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Rinkimų prievaizdo kadencija baigta Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pa­mai­nos ieš­ko­jo se­niai

Sei­mo pir­mi­nin­kė ku­rį lai­ką svars­ tė, kas pa­keis dau­ge­lį me­tų VRK va­do­vau­jan­tį Z.Vai­gaus­ką.

I.De­gu­tie­nė jau anks­čiau lei­do su­pras­ti, kad grei­čiau­siai ne­teiks jo kan­di­da­tū­ros dar vie­nai va­do­ va­vi­mo VRK ka­den­ci­jai. „As­me­niš­kai apie tai svars­tau jau nuo praė­ju­sio ru­dens. To­dėl, kad ar­tė­jant rin­ki­mams VRK dar­ be at­si­ran­da ir nau­jų iš­šū­kių. Pa­ ga­liau pa­tys daž­nai kri­ti­kuo­ja­me ir kal­ba­me apie pa­žei­di­mus, kai ne­ su­lau­kia­me jo­kios VRK reak­ci­jos, ji jo­kių veiks­mų ne­da­ro, tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms pa­lie­ka. Ma­tyt, po­ ky­čiams sa­vai­me atei­na lai­kas“, – yra sa­kiu­si ji.

Va­kar ji su­si­ti­ko pa­si­kal­bė­ti su Z.Vai­gaus­ku. Po­kal­bio tu­ri­nio ne­ ko­men­ta­vo nei vie­na, nei ki­ta ša­lis.

Ta­čiau dar ry­te pa­sie­kė neo­fi­ cia­li in­for­ma­ci­ja, kad I.De­gu­tie­nė per su­si­ti­ki­mą ne­pa­siū­lė Z.Vai­ gaus­kui VRK pir­mi­nin­ku pa­dir­ bė­ti dar vie­ną ket­ve­rių me­tų ka­ den­ci­ją.

sės de­par­ta­m en­te. „Pa­s iū­ly­m as bu­vo tik­rai la­bai ne­ti­kė­tas. Ma­ lo­n u, kai ta­vo dar­b ą taip gerai įver­ti­na, pri­si­me­na, kaip dir­bau Sei­me. Ki­ta ver­tus, at­sa­ko­my­bės naš­ta nau­ja­me dar­be, jei­gu bū­siu pa­skir­tas, bus la­bai di­de­lė ir iš­ šū­kių daug“, – dien­raš­čiui sa­kė kan­di­da­tas.

A.Ka­sins­kas tvir­ti­no ne­ži­nąs, kas pa­siū­lė jo kan­di­da­tū­rą I.De­gu­tie­ nei.

Aud­rius Ka­sins­kas:

Pa­siū­ly­mas bu­vo tik­ rai la­bai ne­ti­kė­tas.

Ma­lo­nu, kai ta­vo dar­ bą taip gerai įver­ti­na, pri­si­me­na, kaip dir­ bau Sei­me.

Šio pa­rei­gū­no kan­di­da­tū­rą Sei­ mo na­riams I.De­gu­tie­nė tu­rė­tų pri­sta­ty­ti dar šią sa­vai­tę. Ti­ki­ma­ si, kad iki bir­že­lio vi­du­rio par­la­ men­ta­rai bal­suos dėl A.Ka­sins­ko pa­sky­ri­mo VRK va­do­vu.

Ne­ti­kė­tas pa­siū­ly­mas

Po­piet at­skrie­jo ži­nia, kad kan­di­ da­tu į nau­juo­sius VRK pir­mi­nin­ kus pa­si­rink­tas ne­par­ti­nis Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Tei­sės de­par­ ta­men­to Tei­sė­kū­ros sky­riaus va­do­ vas Aud­rius Ka­sins­kas.

Sei­mo pir­mi­nin­kės sek­re­to­ria­tas pra­ne­šė, kad kan­di­da­tas į VRK pir­ mi­nin­kus „yra įgi­jęs Vil­niaus uni­ ver­si­te­to vien­pa­ko­pių tei­sės stu­di­jų dip­lo­mą, spe­cia­li­za­vo­si tarp­tau­ti­ nės ir ES tei­sės sri­ty­je“.

A.Ka­sins­kas ku­rį lai­ką yra dir­ bęs ir Sei­m o kan­ce­l ia­r i­jos Tei­

Va­do­vau­ja nuo 1994-ųjų

Anks­čiau bū­ta neo­fi­cia­lių ži­nių, kad I.De­gu­tie­nei sun­kiai se­ka­si ieš­ko­ti kan­di­da­tų į VRK va­do­vus.

To­dėl esą bu­vo ne­men­ka ti­ki­my­ bė, kad Z.Vai­gaus­kas dar ga­li pa­si­ lik­ti šia­me po­ste.

Da­bar­ti­nio ko­mi­si­jos va­do­vo dar­bu pa­ten­kin­ti to­li gra­žu ne vi­ si po­li­ti­kai.

Ne­pa­si­ten­ki­ni­mą de­monst­ra­ vo įvai­rių po­li­ti­nių par­ti­jų – tiek val­dan­čių­jų, tiek opo­zi­ci­nių – at­ sto­vai.

Praė­ju­sią sa­vai­tę jiems pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl be­veik 1,7 mlrd. li­tų ver­tės „Sno­ro“ tur­to pa­si­sa­vi­ni­ mo. Ge­gu­žės pra­džio­je iš­duo­ta­me or­de­ry­je A.Ba­ra­naus­kas ir V.An­ to­no­vas bu­vo kal­tin­ti iš­švais­tę 700 mln. li­tų, o per­nai lapk­ri­čio 22 d. – 987 mln. li­tų.

Vil­niaus mies­to 2-asis apy­lin­ kės teis­mas pa­ten­ki­no ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio pra­šy­ mą V.An­to­no­vui ir R.Ba­ra­naus­ kui skir­ti suė­mi­mą pa­gal nau­jus įta­ri­mus.

Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras pa­si­ra­ šė nau­jus Eu­ro­pos areš­to or­de­rius įta­ria­mie­siems. „V.An­to­no­vas ir R.Ba­ra­naus­kas pri­pa­žin­ti įta­ria­mai­siais dėl pikt­ nau­džia­vi­mo, ban­ko „Sno­ras“ di­ de­lės ver­tės – apie 1,7 mlrd. li­tų – tur­to pa­si­sa­vi­ni­mo, bend­ri­ nin­ka­vi­mo, veik­los or­ga­ni­zuo­to­ je gru­pė­je, dėl ap­gau­lin­go ban­ko „Sno­ras“ bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos tvar­ky­mo or­ga­ni­za­vi­mo ir ži­no­ mai ne­tik­rų do­ku­men­tų su­klas­

to­ji­mo bei jų pa­nau­do­ji­mo“, – pra­ne­šė pro­ku­ra­tū­ra.

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Bau­ džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ta­ men­to vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Si­mo­nas Slap­šins­kas tei­gė, kad nau­jas, iš­sa­mes­nis, Eu­ro­pos areš­ to or­de­ris ga­li pa­grei­tin­ti bu­vu­sių na­cio­na­li­zuo­to bank­ru­tuo­jan­čio ban­ko „Sno­ras“ ak­ci­nin­kų iš­da­vi­ mą: „Aš ma­nau, kad kuo de­ta­liau Eu­ro­pos areš­to or­de­ry­je nu­ro­do­ mos ink­ri­mi­nuo­ja­mos vei­kos, tuo pa­pras­čiau tu­rė­tų bū­ti nag­ri­nė­ja­ mas ši­tas klau­si­mas. Tai su­ma­ži­ na tam tik­rų klau­si­mų iš gy­nė­jų ga­li­my­bę.“ „Tik da­bar yra ži­no­ma ga­lu­ti­ nė su­ma, ir aš ma­nau, kad ki­tų po­ky­čių jau ne­bus – tai ga­lu­ti­nis Eu­ro­pos areš­to or­de­ris, ku­ris yra iš­duo­tas“, – pri­dū­rė jis.

Ge­gu­žės pa­bai­go­je „Sno­ro“ ad­ mi­nist­ra­to­riaus pra­šy­mu Jung­ ti­nės Ka­ra­lys­tės teis­mas nu­ro­ dė areš­tuo­ti iki 492 mln. eu­rų (1,699 mlrd. li­tų) ver­tės bu­vu­ sio di­džiau­sio ban­ko ak­ci­nin­ko, šiuo me­tu Lon­do­ne gy­ve­nan­čio Ru­si­jos vers­li­nin­ko V.An­to­no­ vo, tur­tą.

Teis­mas by­los nag­ri­nė­ji­mą tęs bir­že­lio 15 d. „Klaipėdos“, BNS inf.

Z.Vai­gaus­kas VRK va­do­vau­ja nuo 1994-ųjų bir­že­lio. Į šias pa­rei­gas jį pa­siū­lė ta­da Sei­mo pir­mi­nin­ku bu­ vęs Čes­lo­vas Jur­šė­nas. Į VRK va­do­vus Z.Vai­gaus­kas bu­ vo dar kar­tą siū­ly­tas 1996, 2000, 2004 ir 2008 m. Nors Z.Vai­gaus­kas vi­suo­met bu­vo lai­ko­mas kai­rių­jų par­ti­jų at­sto­vu, vis dėl­to 2000 m. bū­tent jo kan­di­da­tū­rą į VRK pir­mi­ nin­kus pa­si­rin­ko Tė­vy­nės są­jun­ gos ly­de­ris, tuo­me­tis Sei­mo va­do­ vas Vy­tau­tas Lands­ber­gis.

At­rinks bur­tų ke­liu

Sei­mas ne­tru­kus iš nau­jo su­for­ muos VRK, ku­ri pri­žiū­rės rengi­ mąsi spa­lį vyk­sian­tiems par­la­men­ to rin­ki­mams. Nuo šiol VRK tu­rė­tų dirb­ti ne­ma­žai nau­jo­kų, o sen­bu­vių skai­čių lems bur­tai.

Sei­mo pir­mi­nin­kei kan­di­da­tų į VRK na­rius jau yra pa­siū­lęs tei­sin­ gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­ šius, Lie­tu­vos tei­si­nin­kų drau­gi­ja, dau­gia­man­da­tė­je apy­gar­do­je man­ da­tų ga­vu­sios par­ti­jos.

Pa­gal įsta­ty­mą iš tei­sin­gu­mo mi­ nist­ro ir Tei­si­nin­kų drau­gi­jos pa­ teik­tų aš­tun­tu­kų bur­tų ke­liu į VRK na­rius bus at­rink­ta po ke­tu­ris.

VRK ket­ve­riems me­tams su­da­ ro Sei­mas. Nau­jie­ji na­riai tu­ri bū­ ti pa­skir­ti iki ei­li­nių Sei­mo rin­ki­ mų die­nos li­kus ne ma­žiau kaip 120 die­nų ir ne dau­giau nei 140.

VRK na­rių pa­rei­gos ne­su­de­ri­na­ mos su pa­rei­go­mis ki­to­se rin­ki­mų ar re­fe­ren­du­mo ko­mi­si­jo­se, taip pat su kan­di­da­to į Sei­mo na­rius, kan­di­da­to į pre­zi­den­tus ir jo pa­ti­ kė­ti­nio, kan­di­da­tų į sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rius ir jų at­sto­vų, rin­ki­ mų ar re­fe­ren­du­mo ste­bė­to­jų sta­ tu­su, taip pat su Lie­tu­vos pi­lie­čių ini­cia­ty­vi­nės gru­pės re­fe­ren­du­mui su­reng­ti na­rio sta­tu­su.

At­nau­ji­no: bu­vu­siems „Sno­ro“ sa­vi­nin­kams V.An­to­no­vui (kairėje)

ir R.Ba­ra­naus­kui iš­ra­šy­tas nau­jas, iš­sa­mes­nis, Eu­ro­pos areš­to or­ de­ris. Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Ypa­tin­go­jo pro­ku­ro­ro ne­bus Sei­mo Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­ mi­te­tas bend­ru su­ta­ri­mu pri­pa­ ži­no, kad par­la­men­ta­ro Sau­liaus Sto­mos re­gist­ruo­tos pa­tai­sos dėl ypa­tin­go­jo pro­ku­ro­ro de­par­ta­ men­to stei­gi­mo ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai.

Ko­mi­te­to nuo­mo­ne, siū­ly­mas nea­ ti­tin­ka Kons­ti­tu­ci­jos 118 straips­ nio, ku­ris nu­ma­to, kad „iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą or­ga­ni­zuo­ja ir jam va­do­vau­ja, vals­ty­bi­nį kal­ti­ni­ mą bau­džia­mo­sio­se by­lo­se pa­lai­ ko pro­ku­ro­ras“. Ana­lo­giš­ką iš­va­ dą dėl šio Sei­mo na­rio re­gist­ruo­to pro­jek­to bu­vo pa­tei­kęs ir Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­ tas. S.Sto­ma siū­lė Ge­ne­ra­li­nė­

je pro­ku­ra­tū­ro­je steig­ti ypa­tin­ go­jo pro­ku­ro­ro de­par­ta­men­tą, o spe­cia­lie­siems pro­ku­ro­rams pa­ ves­ti ty­ri­mus, su­si­ju­sius su Sei­ mo na­riais, mi­nist­rais, tei­sė­jais, pro­ku­ro­rais, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­ jų va­do­vais.

Par­la­men­ta­ro siū­ly­mu ypa­tin­ go­jo pro­ku­ro­ro de­par­ta­men­tas tu­rė­jo tir­ti ir „iš­skir­ti­nės reikš­ mės by­las, su­ke­lian­čias vi­suo­ me­nės su­si­do­mė­ji­mą“, taip pat ko­rup­ci­jos, or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ ta­mu­mo by­las. Įvai­rūs po­li­ti­kai jau anks­čiau tei­kė siū­ly­mus Lie­tu­vo­je steig­ti ypa­tin­go­jo pro­ku­ro­ro ins­ti­tu­tą, ta­čiau vi­si jie bu­vo at­mes­ti. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

antradienis, birželio 5, 2012

nuomonės

Mies­tą dre­bins cho­rų fes­ti­va­lis

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

„Sno­ro“ iš­švais­ty­mas ir po­li­ti­ka Stasys Gudavičius

P

o to, kai praė­ju­sią sa­vai­ tę Sei­mo lai­k i­no­ji ko­ mi­si­ja, apie ke­tu­r is mė­ ne­s ius ty­r u­s i „Sno­ro“ bank­ro­to ap­l in­k y­b es, pa­skel­b ė bai­g u­si sa­vo dar­bą ir ne­va priė­ mu­si iš­va­das, be­je, ne­pa­lan­k ias Lie­t u­vos ban­k ui ir Vy­r iau­sy­bei, su­si­da­rė pai­ni tei­si­nė si­tua­ci­ja.

For­ma­liai žiū­rint, Sei­mo lai­k i­no­ji ko­mi­si­ja prieš­pas­ku­ti­nia­me sa­vo po­sė­dy­je bal­sa­vo už kiek­v ie­ną iš­va­dų punk­tą. Vi­siems jiems lyg ir pri­tar­ta. Ta­čiau pa­sku­t i­n ia­me po­sė­dy­je neį­v y­ko ga­lu­t i­n is bal­ sa­v i­mas dėl vi­sų iš­va­dų priė­m i­ mo. To­dėl da­l is ko­m i­si­jos na­r ių, pri­k lau­san­čių val­dan­čia­jai koa­ li­ci­jai, sa­ko, kad jos fak­tiš­kai nė­ra

Ne­pa­neig­ti­na, kad po­ li­ti­nio po­bū­džio ko­ mi­si­jos iš­va­dos yra nau­din­gos į Lon­do­ną pa­bė­gu­siems pa­grin­ di­niams „Sno­ro“ ak­ci­ nin­kams. pa­tvir­tin­tos. Tai­g i, jų nė­ra.

Ne­p ai­s ant to, Sei­mo po­s ė­d žių sek­re­to­r ia­tas lei­do ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kui Va­len­ti­nui Ma­zu­ro­niui įre­gist­ruo­ti nu­ta­ri­mo pro­jek­tą dėl šios ko­mi­si­jos iš­va­dų. Nu­ta­ri­mu, ku­r į pla­nuo­ja­ma teik­t i Sei­mui, kons­ta­t uo­ja­ma, kad lai­k i­no­ji ty­ ri­mo ko­m i­si­ja sa­vo dar­bą bai­gė ir priė­mė iš­va­das, ku­r ios pa­tvir­ ti­na­mos vi­sų par­la­men­ta­r ų bal­ sa­vi­mu.

Ta­čiau šis nu­ta­r i­mas įre­g ist­r uo­ tas tik ly­g iai pu­sės iš dvy­li­kos ko­ mi­si­jos na­r ių var­du. O kvo­ru­mas – dau­g iau kaip pu­sė bal­sų. Jo per pa­sku­t i­n į po­sė­d į ne­bu­vo, to­dėl ne­v i­siš­kai aiš­k u, ką svars­t ys ir dėl ko bal­suos Sei­mas. Dėl še­šių ko­m i­si­jos na­r ių pa­reikš­tos nuo­ mo­nės, kad „Sno­ras“ bu­vo na­cio­ na­l i­z uo­tas sku­bo­tai ir ne­pa­kan­ ka­mai pa­g rįs­tai?

Koks bus to­kio Sei­mo priim­to nu­ ta­ri­mo tei­si­nis sta­tu­sas? Pa­reikš­ tas ne­tie­sio­g i­nis ne­pa­si­ti­kė­ji­mas Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­m i­ nin­ku Vi­tu Va­si­liaus­ku, gal­būt ir prem­je­r u And­r iu­m i Ku­bi­l iu­m i

bei fi­nan­sų mi­n ist­re Ing­r i­da Ši­ mo­ny­te? Juk bū­tent šie trys aukš­ ti pa­rei­g ū­nai yra lai­ko­mi pa­g rin­ di­n iais „Sno­ro“ ban­ko na­cio­na­l i­ za­vi­mo vyk­dy­to­jais.

O gal tos iš­va­dos pa­v irs tik dar vie­nu po­l i­t i­n iu pa­š ū­ka­v i­mu ar­ tė­jant Sei­mo rin­k i­mams?

Tik­r iau­siai vi­są šį tei­si­n į raiz­ga­ lą dar tu­rės pa­narp­l io­t i Sei­mo Eti­kos ir pro­ce­dū­r ų ko­mi­si­ja. Į ją pa­ža­dė­jo kreip­t is val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos at­sto­vai.

Jei­gu Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ ja im­sis šio rei­ka­lo, ji tu­rė­tų la­bai ati­džiai skai­ty­ti vi­sus vei­kian­čius įsta­ty­mus ir pa­sa­ky­ti – ar Sei­mas ga­li svars­ty­ti to­kias „pu­siau skus­ tas, pu­siau lup­tas“ iš­va­das, ku­rias pa­tvir­ti­no ne dau­gu­ma ko­mi­si­jos na­rių, o tik ly­g iai pu­sė jų.

Eti­kos sar­gai ga­l i nu­sta­t y­t i, kad to­k iu bū­du lyg ir pa­tvir­tin­tos ko­ mi­s i­jos iš­va­dos – tei­s iš­kai nie­ kam ti­k u­sios. Ta­da ke­l ių mė­ne­ sių ko­m i­si­jos dar­bas baig­sis vi­ siš­ku nu­liu.

Tie­sa, par­la­men­ta­r ų dau­g u­ma ga­l i ne­pai­sy­t i Eti­kos ir pro­ce­ dū­r ų ko­mi­si­jos nei­g ia­mos nuo­ mo­nės ir vis tiek svars­ty­t i iš­va­ das, bal­suo­t i už jų pri­pa­ž i­n i­mą tei­sė­to­mis. Tik, at­ro­do, to­k iu at­ ve­ju Sei­mas ga­li pa­leis­ti dar vie­ ną tei­s i­n io ni­h i­l iz­mo dži­ną iš bu­te­l io.

Ne­pa­neig­ti­na, kad po­li­ti­nio po­bū­ džio ko­m i­si­jos iš­va­dos yra nau­ din­gos į Lon­do­ną pa­bė­g u­siems pa­g rin­d i­n iams „Sno­ro“ ak­ci­n in­ kams Vla­d i­m i­r ui An­to­no­v ui ir Rai­mon­dui Ba­ra­n aus­k ui. Be­j e, Lie­t u­vos ge­ne­ra­l i­nė pro­k u­ra­t ū­ ra yra pa­reiš­ku­si jiems nau­jų įta­ ri­mų dėl 1,7 mlrd. li­t ų iš­švais­t y­ mo ir pa­si­ra­šiu­si Eu­ro­pos areš­to or­de­rius juos suim­ti.

Ga­l i­ma nea­be­jo­t i, kad lauk­da­m i Lon­do­no teis­mo spren­d i­mo dėl ekst­ra­d i­c i­j os V.An­to­no­vas bei R.Ba­ra­naus­kas itin ati­d žiai skai­ to Sei­mo lai­k i­no­s ios ko­m i­s i­jos iš­va­das ir pa­si­nau­dos jo­se esan­ čio­mis sau nau­din­go­mis nuo­sta­ to­mis.

O jei­g u vi­sas Sei­mas pa­t vir­t in­ tų tas iš­va­das, jų tei­si­nė reikš­mė dar la­biau išaug­tų ir bu­vę „Sno­ro“ ak­ci­n in­kai ga­lė­t ų dar so­l i­d žiau reikš­t is Lon­do­no teis­me, ti­kė­da­ mie­si įti­k in­ti jį, kad „Sno­ro“ na­cio­ na­li­za­vi­mas ir bank­ro­tas esą bu­ vo po­li­ti­nis su­si­do­ro­ji­mas.

Jei­g u tai pa­v yk­t ų, Lie­t u­vos tei­ sin­gu­mui V.An­to­no­vas ir R.Ba­ra­ naus­kas lik­t ų ne­pa­sie­k ia­m i. Gal to ir no­rė­jo Sei­mo lai­k i­no­sios ko­ mi­si­jos na­riai, pa­tvir­ti­nę sa­vo iš­ va­das?

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

1500 – tiek cho­ristų da­ly­vių tu­ rė­tų da­ly­vau­ti Klai­pė­do­je vyk­sian­čia­me fes­ti­va­ly­je. Šie­met šis ren­gi­nys vyks jau try­lik­ tą kar­tą. Fes­ti­va­lis ke­liau­ja per Lie­tu­ vos mies­tus, jis jau yra bu­vęs ir Klai­ pė­do­je.

Fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai ir ren­gė­jai yra Lie­tu­vos liau­dies kul­tū­ros cent­ ras, Lie­tu­vos cho­rų są­jun­ga, Klai­ pė­dos cho­ri­nė bend­ri­ja „Au­ku­ras“, Klai­pė­dos J.Ka­čins­ko mu­zi­kos mo­ kyk­la, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė. Lie­ tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja šį fes­ti­ va­lį įtrau­kė į prio­ri­te­ti­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros ren­gi­nių są­ra­šą.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Apie dai­nų šven­tę ty­li

Grei­tai bus 60 me­tų, kai dai­nuo­ju cho­re. Da­bar ruo­šia­mės Klai­pė­dos mies­to dai­nų šven­tei, ku­ri vyks bir­ že­lio 10 d. Va­sa­ros est­ra­do­je. Nu­ma­ to­mos ei­ty­nės per vi­są mies­tą. Daug re­pe­tuo­ja­me. Mums tai bus la­bai svar­bus įvy­kis. Ta­čiau spau­do­je kal­ ba­ma tik apie džia­zo fes­ti­va­lį. Ne­ sup­ran­tu, ko­dėl mies­to sa­vi­val­dy­bės už kul­tū­rą at­sa­kin­gi žmo­nės apie šią dai­nų šven­tę nu­ty­li? Kam be­pa­sa­kau apie bū­sian­čią šven­tę, vi­si ti­ki­na apie ją nie­ko ne­gir­dė­ję. Ir ne­nuos­ta­bu, juk apie ją ne­skel­bia­ma.

Vy­tau­tas

Dvo­kas – ne nuo rap­sų

Gy­ve­nu pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je, ku­ rios gy­ven­to­jai skun­džia­si dėl dvo­ ko. Pub­li­ka­ci­jo­je „Dvo­ko ata­kos ne­ si­liau­ja“ („Klai­pė­da“, 2012 05 31) bend­ro­vės „Mes­til­la“ ga­my­bos di­ rek­to­rė pa­sa­ko­ja, kad smar­vė sklin­ da dėl rap­sų sėk­lų. Ta­čiau ne­ma­nau, jog toks dvo­kas ga­li plis­ti nuo jų. Čia tu­ri bū­ti kaž­ko­kie che­mi­ka­lai. Aiš­ ki­na, kad ap­si­nuo­dy­ti ne­ga­li­ma, bet, jei žmo­nės ve­mia, juos py­ki­na, tai jau yra ap­si­nuo­di­ji­mas. Gy­ven­to­jai dvo­ ku skun­džia­si jau ne­ma­žai me­tų. Tai

Tra­di­ci­ja: cho­ri­nės mu­zi­kos ren­gi­niai Lie­tu­vo­je nuo se­no su­si­lau­kia dau­

gy­bės žiū­ro­vų dė­me­sio.

Fes­ti­va­lio ren­gė­jų nuo­tr.

Į fes­ti­va­lį ke­ti­na at­vyk­ti per 1,5 tūkst. ber­niu­kų ir jau­nuo­lių iš vi­sos Lie­tu­vos. Fes­ti­va­lio me­tu vyks du kon­cer­tai: 13 val. kon­cer­tas Klai­pė­ dos laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­ly­je. Šia­me kon­cer­te da­ly­vaus ber­niu­kų jau­nu­čių cho­rai iš vi­sos Lie­tu­vos; 18.30 val. vyks kon­cer­tas Klai­pė­dos Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čio­je (da­ly­vaus ber­niu­kų ir jau­nuo­lių cho­ rai iš Vil­niaus – „Ąžuo­liu­kas“ (va­do­ vas pro­f. Vy­tau­tas Miš­ki­nis), iš Kau­ no – „Var­pe­lis“ (va­do­vas Ksa­ve­ras Plan­čiū­nas), iš Šiau­lių – „Da­gi­lė­ lis“ (va­do­vas Re­mi­gi­jus Ado­mai­tis),

iš Klai­pė­dos – „Gin­ta­rė­lis“ (va­do­vas Juo­zas Ku­bi­lius) ir Klai­pė­dos ka­me­ ri­nis or­kest­ras (va­do­vas Min­dau­gas Bač­kus).

Vi­sų fes­ti­va­lio ren­gė­jų ir or­ga­ni­za­ to­rių bei Klai­pė­dos mies­to cho­ri­nės bend­ri­jos „Au­ku­ras“ ta­ry­bos var­du nuo­šir­džiai kvie­čiu vi­sus klai­pė­die­čius ir mies­to sve­čius, fes­ti­va­lio rė­mė­jus ir da­ly­vius į Lie­tu­vos ber­niu­kų cho­ rų fes­ti­va­lio „Lie­tu­vos ber­niu­kai prieš smur­tą ir nar­ko­ma­ni­ją“ ren­gi­nius.

ga­lė­tų neim­ti tų sėk­lų. Rei­kė­jo ta­da tą ele­va­to­rių nor­ma­liai su­tvar­ky­ti.

Vers­li­nin­kai vi­sa­da no­ri di­džiau­sios nau­dos ma­žiau­sio­mis są­nau­do­mis.

Kai pra­si­de­da sta­ty­bos ir vyks­ta dis­ ku­si­jos, spe­cia­lis­tai vi­sa­da kal­ba ta­ ria­mą­ja nuo­sa­ka: „Taip ne­tu­rė­tų bū­ ti. Nie­ko blo­go ne­tu­rė­tų at­si­tik­ti“.

Va­di­na­si, spe­cia­lis­tas ne­sup­ran­ta to da­ly­ko, apie ku­rį kal­ba­ma. Da­bar ken­čia­me nuo to dvo­ko. Jei ga­myk­la ne­su­ge­ba su­si­tvar­ky­ti, te­gu gy­ven­to­ jams duo­da ke­fy­ro, kad šie iš­veng­tų ap­si­nuo­di­ji­mo.

mirš­ta nuo vė­žio, pa­ly­gin­ti su ki­tais Lie­tu­vos mies­tais. Vi­są lai­ką įsi­vaiz­ da­vau, kad Klai­pė­da pa­ts šva­riau­sias, ge­riau­sias mies­tas. Tie uos­tai, che­ mi­jos fab­ri­kai, paaiš­kė­jo, nie­ko ge­ro ne­duo­da. Vi­sos vil­tys nuė­jo šu­niui ant uo­de­gos.

Eu­ge­ni­ja

Iš­gąs­di­no už­pu­to­ju­sios gat­vės

Vaikš­čio­jau po lie­taus praė­ju­sią sa­ vai­tę mies­te. Man su­kė­lė ne­ri­mą tai, kad vi­sa va­žiuo­ja­mo­ji gat­vės da­lis už­pu­to­jo. Taip bu­vo ne vie­no­je vie­to­ je, o vi­sa­me mies­te. At­ro­dė taip, lyg kaž­kas bū­tų iš­py­lęs mui­luo­tą van­de­ nį iš skal­bi­mo ma­ši­nos. Ne­sup­ra­tau, ar čia lie­tus kaž­koks ypa­tin­gas bu­vo, ar mū­sų gat­vės tiek už­terš­tos. To­kie da­ly­kai tik­rai ke­lia ne­ri­mą.

Re­gi­man­tas

Pas­kai­tos ži­nios nu­liū­di­no

La­bai nu­si­mi­niau, kad aš gy­ve­nu Klai­pė­do­je. Bu­vo pa­sku­ti­nė Tre­čio­ jo am­žiaus uni­ver­si­te­to pa­skai­ta.

Jos me­tu bu­vo pa­sa­ko­ja­ma apie vė­ žį. Pa­si­ro­do, Klai­pė­do­je oras už­terš­ tas la­biau­siai, čia dau­giau­sia žmo­nių

Doc. Al­gir­das Šums­kis Klai­pė­dos mies­to cho­ri­nės bend­ri­jos „Au­ku­ras“ ta­ry­bos pir­mi­nin­kas

Joa­na

Švie­žių žu­vų tur­gui ne­prib­ren­do

Iš­gir­dau, kad Klai­pė­do­je prie kran­ ti­nių par­da­vi­nė­ja švie­žias žu­vis. Su­ ma­niau ir aš jų įsi­gy­ti. At­si­kė­liau anks­tų ry­tą ir nuė­jau. Ta­čiau vaiz­ das nu­liū­di­no. Jo­kių lai­ve­lių taip ir ne­ma­čiau. At­va­žia­vo vie­na ma­ši­na, ku­ri par­da­vi­nė­jo le­du ap­dė­lio­tas žu­ vis. Te­bu­vo vie­nas pir­kė­jas. Par­da­vi­ nė­ja­mos bu­vo tik­rai ne to­kios žu­vys, ko­kių aš ti­kė­jau­si įsi­gy­ti. Aki­vaiz­du, kad Klai­pė­da dar ne­prib­ren­do švie­ žių žu­vų tur­gui.

Ai­das

Dvel­kia su­si­ta­ri­mais

Pas­kai­čiau, ką apie įmo­nių lei­džia­mą dvo­ką sam­pro­tau­ja mies­tie­čių svei­ka­ ta tu­rin­tys rū­pin­tis val­di­nin­kai. Ma­ ne juo­ki­na jų aiš­ki­ni­mas, kad po dar­bo jie ne­ga­li tik­rin­ti, ar mies­tie­čiai nuo­ di­ja­mi. Juk ga­li­ma pa­dir­bė­ti po dar­bo va­lan­dų, o pa­skui paim­ti lais­vą die­ ną. Man pa­na­šiau, kad val­di­nin­kai tu­ri su­si­ta­ri­mų su to­mis ga­myk­lo­mis.

An­ta­nas Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

J

au bir­že­lio 9 d. Klai­pė­do­je ren­ gia­mas tra­di­ci­nis Lie­tu­vos ber­ niu­kų cho­rų fes­ti­va­lis-ak­ci­ ja „Lie­tu­vos ber­niu­kai prieš smur­tą ir nar­ko­ma­ni­ją“.

Fes­ti­va­lis pa­rem­tas uni­ka­lia pa­ sta­ro­jo de­šimt­me­čio Lie­tu­vos ber­ niu­kų cho­ri­nio ju­dė­ji­mo plėt­ros pa­ tir­ti­mi bei tra­di­ci­jo­mis, ku­rios tam­pa pa­vyz­džiu pa­sau­lio vals­ty­bių cho­ri­ niam są­jū­džiui.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ANTRADIENIS, birželio 5, 2012

lietuva

Lo­ši­mų įsta­ty­mas – ant ope­ra­ci­nio sta­lo Ką rei­kė­tų iš­pjau­ti, o ką gy­dy­ti? Taip tar­si ko­kie chi­rur­gai, pa­lin­kę ties Azar­ti­nių lo­ ši­mų įsta­ty­mu, svars­to Sei­mo na­riai, pa­ si­šo­vę to­bu­lin­ti, jų tei­gi­mu, pa­se­nu­sį do­ ku­men­tą. Sa­vo min­ti­mis jie pa­si­da­li­jo ir su „Klaipėda“.

Arū­nas Damb­raus­kas

a.dambrauskas@kaunodiena.lt

Pas­kui per­mai­nas

Anot Sei­mo na­rio Eri­ko Ta­ma­šaus­ ko, da­ly­vau­jan­čio nau­jo­jo Azar­ti­nių lo­ši­mų įsta­ty­mo pro­jek­to ren­gi­mo dar­bo gru­pės veik­lo­je, to­bu­lin­ti įsta­ty­mą ver­čia be­si­kei­čian­tis pa­ sau­lis, nau­jos tech­no­lo­gi­jos, at­vė­ ru­sios ga­li­my­bes loš­ti in­ter­ne­te, ir ant že­mės įsteig­tų lo­ši­mo vie­tų to­ bu­lė­ji­mas. „Ga­li­my­bė loš­ti in­ter­ne­te se­ na­ja­me įsta­ty­me vi­siš­kai ne­bu­vo nu­ma­ty­ta ir reg­la­men­tuo­ta. Per pa­sta­ruo­sius me­tus at­si­ra­do ir už­ mas­kuo­tų lo­ši­mo bū­dų. Tarp to­kių – vi­deo­lo­te­ri­jų ter­mi­na­lai: at­seit čia par­da­vi­nė­ja­mi bi­lie­tai lo­te­ri­ joms, ta­čiau iš es­mės tai yra tas pa­ts, kas ir lo­ši­mo ka­te­go­ri­jos au­ to­ma­tai. Ta­čiau lo­te­ri­jų ter­mi­na­ lai vi­siš­kai ne­reg­la­men­tuo­ti. To­kie ter­mi­na­lai sto­vi kai ku­rio­se Vil­ niaus vie­to­se, nie­kas ne­ži­no, kiek ir kur jų yra, tad jie yra pa­lik­ti be kont­ro­liuo­jan­čių ins­ti­tu­ci­jų prie­ žiū­ros“, – sa­kė E.Ta­ma­šaus­kas.

Pa­sak dar­bo gru­pės va­do­vo Sei­ mo na­rio Juo­zo Ole­kos, dar­bo gru­ pės na­riai do­mė­jo­si, kaip spar­čiai be­si­vys­tan­čio lo­ši­mų vers­lo po­ ky­čiai reg­la­men­tuo­ja­mi Lat­vi­jo­ je, Es­ti­jo­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je.

Kaip re­gu­liuo­ti ant že­mės esan­čių lo­ši­mo vie­tų veik­lą, pa­ro­dė pa­sta­ ro­sios ša­lies pa­tir­tis, o nuo­to­li­nių lo­ši­mų re­gu­lia­vi­mo pa­vyz­dys pa­ si­sko­lin­tas iš es­tų. „Šio­je ša­ly­je iš in­ter­ne­ti­nių lo­ ši­mų or­ga­ni­za­to­rių rei­ka­lau­ja­ma, kad jie bū­tų su­sie­ti su tuo ope­ ra­to­riu­mi, ku­ris sa­vo ne­kil­no­ja­ mą­jį tur­tą yra in­ves­ta­vęs Es­ti­jo­je.

Dar vie­na svar­bi ap­lin­ky­bė: ser­ve­ ris ar­ba su­bser­ve­ris tu­ri bū­ti Es­ti­ jo­je, kad jį bū­tų ga­li­ma pa­tik­rin­ti.

Nau­jo­jo įsta­ty­mo pro­jek­tas to­kias pa­čias nuo­sta­tas siū­lo įtvir­tin­ti ir Lie­tu­vo­je – to­kiu bū­du į biu­dže­tą bū­tų su­ren­ka­ma pa­pil­do­mų lė­šų.

Da­bar pi­ni­gai už in­ter­ne­ti­nius lo­ ši­mus iš­plau­kia už Lie­tu­vos ri­bų“, – pa­brė­žė J.Ole­kas. Žir­gų spor­to to­ta­li­za­to­rius

Ti­ki­na­ma, kad nau­ju biu­dže­to pa­ ja­mų šal­ti­niu ir vers­lo plėt­ros im­ pul­su tu­rė­tų tap­ti nau­ja­ja­me įsta­ ty­me nu­ma­ty­tas žir­gų spor­to to­ta­li­za­to­riaus įtei­si­ni­mas. „Šią pa­sau­ly­je pa­pli­tu­sią lo­ši­ mo rū­šį į įsta­ty­mą nu­spren­dė­me įtrauk­ti dar ir to­dėl, kad at­si­ras­tų ga­li­my­bė plė­to­ti Lie­tu­vo­je žir­gi­ nin­kys­tę. Nu­ma­tė­me, jog 8 pro­c. nuo pa­ja­mų bū­tų skir­ta žir­gi­nin­ kys­tei plė­to­ti. Tai pa­dė­tų at­nau­ jin­ti ir hi­pod­ro­mų inf­rast­ruk­tū­rą, at­si­ras­tų nau­jų dar­bo vie­tų. Da­bar žir­gų spor­to to­ta­li­za­to­rius in­ter­ ne­te eg­zis­tuo­ja ne­le­ga­liai. Sie­kia­ me, kad tai bū­tų ofi­cia­lu ir le­ga­lu“, – pa­brė­žė E.Ta­ma­šaus­kas.

Nau­ją­jį įsta­ty­mą ku­rian­čių par­ la­men­ta­rų už­mo­jus kai ku­rie jų ko­ le­gos ver­ti­na ga­na skep­tiš­kai. Tarp to­kių – Sei­mo biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­rys Al­gi­man­tas Sa­la­ ma­ki­nas. „Šiuo me­tu tu­ri­me du nau­jus Lo­ši­mų įsta­ty­mo pro­jek­tus: vie­ nas reng­tas Žil­vi­no Šil­ga­lio, ki­tas – Dai­niaus Bud­rio va­do­vau­ja­mos gru­pės. Vie­nas pro­jek­tas jau yra pa­teik­tas Sei­me, ki­tas dar lau­kia pa­tei­ki­mo. Tai ga­na pa­ra­dok­sa­li ir pai­ni si­tua­ci­ja, kai ten­ka nag­ri­nė­ ti du įsta­ty­mo pro­jek­tus, su­si­ju­ sius su ta pa­čia veik­los sri­ti­mi. Iš tie­sų ne­tu­riu su­pra­ti­mo, ko­dėl da­ bar rei­kė­tų nag­ri­nė­ti nau­jus Lo­ši­ mų įsta­ty­mo pro­jek­tus – juk lo­ši­ mai Lie­tu­vo­je vyks­ta. Tie­sa sa­kant, ne­ži­nau, kaip jie ten vyks­ta – as­ me­ni­nės pa­tir­ties ne­tu­riu“, – sa­ kė A.Sa­la­ma­ki­nas.

Vizija: kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje žirgų sporto totalizatorius irgi galėtų būti įteisintas.

vi­sų pa­sta­bas“, – paaiš­ki­no E.Ta­ ma­šaus­kas.

Tarp aut­sai­de­rių

Sie­kia ob­jek­ty­vu­mo

Pa­sak J.Ole­ko, se­nas įsta­ty­mas jau yra ati­trū­kęs nuo rea­ly­bės, tu­rin­tis gau­sy­bę spra­gų, pro ku­rias į še­šė­li­ nę zo­ną te­ka pi­ni­gai, nors jie tu­rė­tų pa­pil­dy­ti vals­ty­bės biu­dže­tą. „Šiuo me­tu ga­lio­jan­tis Lo­ši­mų įsta­ty­mas priim­tas dau­giau kaip prieš de­šimt me­tų. Kur­da­mi nau­ jo įsta­ty­mo pro­jek­tą at­si­žvel­gė­me į da­bar­ti­nę si­tua­ci­ją lo­ši­mų vers­lo sek­to­riu­je, įsi­gi­li­no­me į pa­dė­tį ki­ to­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se. Jei įsta­ty­ mas Sei­me bus pa­lan­kiai įver­tin­tas, at­si­ras tin­ka­ma ba­zė lo­ši­mų vers­ lui re­gu­liuo­ti ir plė­to­ti pa­gal Eu­ ro­pos Są­jun­gos ša­ly­se iš­to­bu­lin­tus stan­dar­tus. Po įsta­ty­mo priė­mi­ mo, vers­lui įsi­bė­gė­jus, tu­rė­tų ge­ ro­kai pa­gau­sė­ti įplau­kų į biu­dže­ tą“, – ti­ki­na J.Ole­kas.

Abe­jo­nių dėl nau­jų įsta­ty­mo pro­ jek­tų tu­rin­tis Sei­mo biu­dže­to ir fi­ nan­sų ko­mi­te­to na­rys Sau­lius Bu­ ce­vi­čius nuo­gąs­tau­ja, kad Lo­ši­mų įsta­ty­mą ku­ria ke­lios dar­bo gru­pės ir ma­no, kad šios ka­den­ci­jos Sei­ mas ga­li ne­bes­pė­ti įsi­gi­lin­ti į įsta­ ty­mo niuan­sus.

Ar ga­li bū­ti, kad įsta­ty­mo pro­ jek­t ą ren­g ian­č ioms at­s ki­roms gru­pėms įta­ką da­ro sa­vo in­te­re­ sų sie­kian­čios tam tik­ros lo­bis­ti­ nės gru­pės?

E.Ta­ma­šaus­ko tei­gi­mu, to­kios prie­lai­dos ne­tu­ri pa­grin­do. „Ma­nau, kad gan­dus apie ta­ria­ mas įta­kas ga­li skleis­ti ne­le­ga­lių in­ter­ne­ti­nių lo­ši­mų or­ga­ni­za­to­riai.

Gan­dų sklei­dė­jai tu­rė­tų įvar­dy­ ti, ko­kiai lo­bis­ti­nei gru­pei tas įsta­ ty­mas ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mas. No­riu pa­ti­kin­ti, kad to­kie gan­dai ir įta­ri­ mai yra ne­pag­rįs­ti. Įs­ta­ty­mo ren­ gi­mo gru­pė bend­ra­dar­bia­vo ab­ so­liu­čiai su vi­sų le­ga­liai dir­ban­čių ir li­cen­ci­jas bei lei­di­mus tu­rin­čių ope­ra­to­rių at­sto­vais, jie da­ly­vau­ da­vo ir dar­bo gru­pės po­sė­džiuo­ se. Nuo­dug­niai svars­tant įsta­ty­ mo pro­jek­tą, bu­vo at­si­žvel­gia­ma į

Pa­sak E.Ta­ma­šaus­ko, se­na­sis įsta­ ty­mas tu­rė­jo dar vie­ną la­bai di­de­ lę spra­gą: ja­me ne­bu­vo nu­ma­ty­tos prie­mo­nės, ga­lin­čios ap­sau­go­ti žmo­nes nuo per di­de­lio įsi­trau­ki­ mo į lo­ši­mus. „Lie­tu­vo­je iš įvai­rių tri­bū­nų ne­ ven­gia­ma pa­kal­bė­ti apie lo­ši­mų da­ro­mą me­na­mą ar­ba rea­lią ža­ lą, ta­čiau daž­niau­siai to­kie tei­gi­ niai pa­si­žy­mi spe­ku­lia­ty­vu­mu, nes ne­pa­rem­ti iš­sa­miais lo­ši­mų pa­pli­ ti­mo ty­ri­mais. Nau­ja­ja­me įsta­ty­me ši spra­ga bus pa­ša­lin­ta. Nu­ma­ty­ta ne re­čiau kaip kas pen­ke­rius me­ tus reng­ti vi­sa­pu­siš­kus ty­ri­mus ir, tik iša­na­li­za­vus ty­ri­mų duo­me­nis, at­si­ras pa­grin­do da­ry­ti iš­va­das apie ga­li­mą žai­di­mų ža­lą vi­suo­me­nei.

Tuo­met bus pa­grįs­tai spren­džia­ma, ar įsta­ty­mą rei­kia griež­tin­ti, ar rei­ kia nu­ma­ty­ti nau­jas prie­mo­nes, ar ga­li­ma pa­lik­ti vis­ką taip, kaip yra.

Taip el­gia­si ge­rai iš­plė­to­tą lo­ši­mų vers­lą tu­rin­tys bri­tai, ir tai pa­si­tei­ si­na. Nors Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, žiū­rint Eu­ro­pos mas­tais, yra dau­ giau­sia žai­džian­čių, bet čia yra ma­ žiau­siai pri­klau­so­my­bę žai­di­mams tu­rin­čių žmo­nių – tik 0,6 pro­c. nuo suau­gu­sių­ gy­ven­to­jų, vy­res­nių nei 18 me­tų“, – apie ge­rą­ją pa­tir­tį pa­ sa­ko­jo par­la­men­ta­ras.

Kaip „Klaipėdai“ sa­kė Kau­no tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to (KTU) Eko­no­mi­kos ir tarp­tau­ti­nės pre­ ky­bos ka­ted­ros ve­dė­jas, so­cia­li­nių (eko­no­mi­kos) moks­lų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius Vy­tau­tas Snieš­ka, re­ mian­tis sta­tis­ti­niais duo­me­ni­mis, lo­ši­mo vers­las Lie­tu­vo­je, pa­ly­gin­ ti su ki­to­mis ša­li­mis, yra tarp aut­ sai­de­rių, ir tai aiš­kus sig­na­las, kad rei­kia keis­ti įsta­ty­mus. „Aki­vaiz­du, kad be ko­ky­biš­ko Lo­ši­mų įsta­ty­mo rin­ka ga­li nu­slys­ti į še­šė­li­nės eko­no­mi­kos zo­ną. Toks pro­ce­sas iš da­lies ir vyks­ta. Ma­to­ me, kad la­bai spar­čiai au­ga su­si­ do­mė­ji­mas in­ter­ne­ti­nė­mis lo­ši­mo for­mo­mis, jos ak­ty­viai smel­kia­si į

in­ter­ne­ti­nę erd­vę – iš­len­da įvai­ riais at­si­ran­dan­čiais lan­gais, ku­ riuos sun­ku už­da­ry­ti. To­kius žai­ di­mus siū­lan­čios bend­ro­vės daž­nai yra įre­gist­ruo­tos va­di­na­mo­sio­se of­šo­ri­nė­se zo­no­se. Tai su­da­ro kliū­ tis Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tam vers­ lui ir ne­pri­si­de­da prie ša­lies eko­ no­mi­kos plė­to­ji­mo“, – pa­ste­bė­jo moks­li­nin­kas.

V.Snieš­ka pa­brė­žė, kad Eu­ro­pos aso­cia­ci­jos EU­RO­MAT duo­me­ni­ mis, vie­nam mi­li­jo­nui gy­ven­to­jų Lie­tu­vo­je lo­ši­mo ir pra­mo­gų au­ to­ma­tų, pa­sta­ty­tų ne ka­zi­no, ten­ ka 704 vie­ne­tai, o Eu­ro­po­je – 2689 vie­ne­tai. To­kie duo­me­nys at­sklei­ džia lo­ši­mo vers­lo per­spek­ty­vas mū­sų ša­ly­je.

Ke­ti­na įtei­sin­ti po­ke­rį

Nau­ja­ja­me įsta­ty­me nu­ma­ty­ta įtei­ sin­ti ko­mer­ci­nį po­ke­rį. „Šį žai­di­mą Lie­tu­vo­je bu­vo ban­ do­ma įtei­sin­ti maž­daug prieš še­ še­rius me­tus, ta­čiau ko­mer­ci­nio po­ke­rio tur­ny­rai pas mus ne­ra­ do vie­tos, ir tas trau­ki­nys nu­ke­lia­ vo į Es­ti­ją, ku­ri sve­tin­gai jį priė­mė.

Es­ti­jo­je sėk­min­gai or­ga­ni­zuo­ja­ mi ko­mer­ci­nio po­ke­rio tur­ny­rai – su­va­žiuo­ja daug lo­šė­jų, ir vals­ty­ bė su­lau­kia pa­pil­do­mų fi­nan­si­nių įplau­kų. Be­je, Lie­tu­vo­je yra įtei­ sin­tas keis­tai skam­ban­tis spor­ti­ nis po­ke­ris. Sup­ra­to­me, kad vi­so­je Eu­ro­po­je į to­kią spor­to rū­šį žiū­ri­ma su šyp­se­na. Aki­vaiz­du, kad daug nau­din­giau ir iš­min­tin­giau po­ke­ rį yra reg­la­men­tuo­ti kaip lo­ši­mo, o ne kaip spor­to rū­šį“, – da­li­jo­si pa­ ste­bė­ji­mais E.Ta­ma­šaus­kas.

Pa­sak V.Snieš­kos, ko­kia kryp­ti­ mi Lie­tu­vo­je pa­suks lo­ši­mo vers­ las, pri­klau­sys nuo Lo­ši­mų įsta­ty­ mo ko­ky­bės. „Pro­tin­ga kryp­tis – tai le­ga­laus lo­ši­mų vers­lo ska­ti­ni­mas. Tai su­ da­rys są­ly­gas vals­ty­bės pa­ja­moms di­din­ti, pri­dė­ti­nei ver­tei kur­ti, pri­ trauks tu­ris­tų lė­šų, plė­tos lo­ši­mų in­dust­ri­jos tech­ni­kos ga­my­bą, su­ da­rys ga­li­my­bes eks­por­tuo­ti ją į ki­ tas ša­lis. Jei nau­jo­jo įsta­ty­mo nu­ ma­to­mos ga­li­my­bės bus at­mes­tos,

mėgs­tan­čių loš­ti žmo­nių lė­šos pra­ smegs še­šė­li­nė­je rin­ko­je, o Lie­tu­ vo­je ei­li­nį kar­tą bus ste­bi­ma­si, ko­ dėl eko­no­mi­ka ne­kles­ti taip, kaip „pro­tin­ges­nė­se“ ša­ly­se“, – pro­ gno­za­vo pro­fe­so­rius.

Im­pul­sas smul­kia­jam vers­lui

Pa­sak KTU pro­fe­so­rės ha­bi­li­tuo­tos dak­ta­rės Ža­ne­tos Si­mo­na­vi­čie­nės, priė­mus nau­ją įsta­ty­mą lo­ši­mo sri­ ty­je at­si­ras­tų dau­giau skaid­ru­mo. „Rei­kia, kad bū­tų su­kur­tos są­ly­ gos nor­ma­liai kon­ku­ren­ci­jai, ne­su­ da­rant pa­lan­kes­nių są­ly­gų ko­kioms nors ypač ak­ty­vioms lo­bis­ti­nėms gru­pėms. Ten­ka daž­nai bū­ti už­sie­ nio ša­ly­se – už­sie­ny­je kiek­vie­no­ je ka­vi­nu­kė­je ga­li ras­ti vie­ną ar du lo­ši­mo au­to­ma­tus. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad pa­na­šiai tu­rė­tų bū­ti ir Lie­tu­ vo­je. Ma­nau, ka­vi­nių lan­ky­to­jams to­kie au­to­ma­tai yra tik­rai rei­ka­lin­ gi, lei­džian­tys paį­vai­rin­ti lais­va­ lai­kį. Čia yra ir vers­lo ni­ša. Ka­vi­ nės la­bai sun­kiai gy­ve­na, tai bū­tų šioks toks jų veik­los pa­lai­ky­mas, šioks toks pa­pil­do­mas už­dar­bis, at­si­ras­tų di­des­nis au­to­ma­tų po­ rei­kis. To­kius au­to­ma­tus bū­tų ga­ li­ma pra­dė­ti mon­tuo­ti ir Lie­tu­vo­je – tai yra nau­jos vers­lo ga­li­my­bės“, – svars­tė Ž.Si­mo­na­vi­čie­nė.

J.Ole­kas pa­brė­žė, kad įsta­ty­ me nu­ma­ty­tos veiks­min­gos pre­ ven­ci­jos prie­mo­nės, sau­go­jan­čios nuo nei­gia­mo azar­ti­nių lo­ši­mų po­ vei­kio. „Aiš­ku, kad lo­ši­mai pa­vie­niams as­me­nims su­ke­lia ir rim­tų pro­ ble­mų. Ne­val­do­mą po­trau­kį šiai lais­va­lai­kio pra­mo­gai jau­čian­tys žmo­nės griau­na sa­vo gy­ve­ni­mus, šei­mas, ta­čiau kiek to­kių as­me­ nų yra Lie­tu­vo­je, tiks­liai ne­nus­ ta­ty­ta. Įs­ta­ty­me nu­ma­ty­ta, kad ga­li­mos grės­mės pe­rio­diš­kai bus ti­ria­mos pa­gal Eu­ro­po­je iš­to­bu­ lin­tas me­to­di­kas. Ats­ki­rai api­brė­ žia­mi ir sau­gik­liai, ku­rie už­tik­rins, kad vals­ty­bė iš lo­ši­mų gaus ne tik mo­kes­ti­nės nau­dos, ta­čiau vi­suo­ me­nė bus ap­sau­go­ta nuo per­ne­lyg di­de­lio nei­gia­mo po­vei­kio“, – pa­ brė­žė J.Ole­ka.

8

antradienis, birželio 5, 2012

užribis Iš­ly­dė­jo į pen­si­ją

ne­te­ko jau­čio

Gat­vė­je gra­si­no kir­viu

Tar­ny­bą po­li­ci­jos gre­to­se bai­ gė Klai­pė­dos ap­skr. VPK Nu­si­ kal­ti­mų ty­ri­mo biu­ro Smur­ti­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus vy­res­nio­ji ty­rė­ja ko­mi­sa­rė ins­ pek­to­rė Ja­ni­na Kliu­je­va. Ji bu­vo ap­do­va­no­ta II laips­nio po­li­ci­jos pa­si­žy­mė­ji­mo ženk­lu „An­ge­las Sar­gas“, I laips­nio ženk­lu „Už ne­prie­kaiš­tin­gą tar­ny­bą“.

Pir­ma­die­nio ry­tas Plun­gės raj., Baukš­ta­kių se­niū­ni­jo­je gy­ve­ nan­čiam vy­rui pra­si­dė­jo ne­ma­ lo­niai. Pie­vo­je, ku­rio­je per­nakt ga­nė­si jo gy­vu­liai, vy­ras ra­do pa­pjau­tą jau­tį. Šei­mi­nin­kas gal­ vi­ją įver­ti­no 1,2 tūkst. li­tų. Gy­ vu­liui bu­vo per­rėž­ta gerk­lė ir nu­pjau­tos au­sys. Sker­die­nos va­gys pa­grob­ti ne­spė­jo.

Sek­ma­die­nio vi­dur­die­nį Nai­ ku­pės ir Mi­ni­jos g. san­kry­žo­je du vy­rai pa­gra­si­no 27 m. klai­ pė­die­čiui kir­viu ir atė­mė iš jo mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­ną, rak­ tus nuo bu­to ir bu­te­lį alaus.

Pra­ras­tus daik­tus nu­ken­tė­ju­ sy­sis įver­ti­no 500 li­tų. Vie­nas už­puo­li­kų vy­rui pa­si­ro­dė pa­ žįs­ta­mas iš ma­ty­mo.

Nuk­ri­to ir su­si­ža­lo­jo Vėl no­ri kur­ti šu­nų plia­žą Uos­ta­mies­ty­je grįž­ dar­bi­nin­kas ta­ma prie idė­jos Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Anks­tų pir­ma­die­nio ry­tą ar­dy­da­ mas žiūrovų ložę uos­ta­mies­čio Teat­ro aikš­tė­je nu­kri­to ir sun­kiai su­si­ža­lo­jo, kaip įta­ria­ma, ne­le­ga­ liai įdar­bin­tas vai­ki­nas.

Ne­lai­mė įvy­ko apie pu­sę šeš­tos ry­ to. Nuo ar­do­mos įrenginio nu­kri­ to ir su­si­lau­žė šon­kau­lius bei ki­tus kau­lus iš Šal­či­nin­kų ra­jo­no Gu­de­lių kai­mo at­vy­kęs 1991 m. gi­męs Alek­ sand­ras R. Vai­ki­nas pa­te­ko į li­go­ni­nės Rea­ ni­ma­ci­jos sky­rių. Po nuo­dug­nes­ nių ty­ri­mų paaiš­kė­jo, kad jam lū­žo ran­kų kau­lai, su­muš­tas vi­sas kū­ nas. Me­di­kų tei­gi­mu, pir­ma­die­nį po pie­tų pa­vo­jaus jo gy­vy­bei ne­ bu­vo.

Klai­pė­dos ap­skri­ties dar­bo ins­ pek­ci­jos va­do­vo Arū­no Džiu­go duo­me­ni­mis, esa­ma įta­ri­mų, kad vai­ki­nas čia dir­bo ne­le­ga­liai. Įvy­kio vie­to­je ap­si­lan­kę ins­ pek­to­riai aiš­ki­no­si ne­lai­mės ap­ lin­ky­bes.

Apk­laus­ti vi­si ten dir­bę dar­ bi­nin­kai. Ban­dy­ta su­ži­no­ti, kas pa­sam­dė dar­bi­nin­kus sce­nai ar­ dy­ti. Įrenginius ar­dy­ti pra­dė­ta nak­ tį, po pa­sku­ti­nio­jo šių me­tų Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio kon­cer­to.

Aso­cia­ci­jos „Klai­pė­dos džia­ zo fes­ti­va­lis“ va­do­vė In­ga Grub­ liaus­kie­nė pa­tiks­li­no, kad su­si­ža­ lo­jęs dar­buo­to­jas bu­vo pa­sam­dy­tas įmo­nės „Žal­va­rio par­kas“.

Tad fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai dėl to nė­ra kal­ti ir nuo­šir­džiai už­jau­čia nu­ken­tė­ju­sį vai­ki­ną dėl įvy­kio.

įreng­ti šu­nų plia­ žą. To­kį pa­siū­ly­mą As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­mi­si­ja teiks sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šei­mi­nin­kams – įspė­ji­mai

Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė Na­tal­ja Is­ to­mi­na ne­slė­pė, kad iš klai­pė­die­ čių su­lauk­ta daug skun­dų dėl šu­nų ve­džio­ji­mo pa­plū­di­my­je. „Šu­nys pa­plū­di­my­je ve­džio­ja­mi ir da­bar, nors tai da­ry­ti drau­džia­ma.

Vie­ni au­gin­ti­nius at­si­ve­da kaip drau­ gus, ki­ti to­dėl, kad nė­ra jų kur ve­džio­ ti, tre­ti – dėl sau­gu­mo. Gal pa­plū­di­ my­je bū­tų ga­li­ma skir­ti zo­ną, į ku­rią šei­mi­nin­kai ga­lė­tų atei­ti su sa­vo au­ gin­ti­niais?“ – tei­gė N.Is­to­mi­na.

Toks pa­siū­ly­mas ir bus pa­teik­tas sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai.

Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas Vir­gi­ni­jus Ur­bo­nas tvir­ti­no, kad šu­nys pa­plū­ di­my­je ve­džio­ja­mi vis re­čiau. „Yra pa­sta­ty­ti ženk­lai, kad tai da­ ry­ti drau­džia­ma. Pa­ma­tę, įspė­ja­me šei­mi­nin­kus. Jei ne­pai­so ir įspė­ji­ mų, kvie­čia­me po­li­ci­ją“, – ti­ki­no V.Ur­bo­nas.

Hi­gie­nis­tai ne­pri­ta­rė

Ty­ri­mas: Dar­bo ins­pek­ci­ja aiš­ki­na­si, ar įran­gą mon­ta­vę dar­bi­nin­kai

bu­vo le­ga­liai įdar­bin­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Prieš ke­le­tą me­tų no­rė­ta įreng­ ti va­di­na­mą­jį šu­nų plia­žą. Ta­čiau tam pa­si­prie­ši­no Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­ tai. „Šu­nų eksk­re­men­tai liks smė­ ly­je, o vė­jas pus­to smė­lį. Su juo

Si­tua­ci­ja: šu­nys plia­že – daž­ni sve­čiai.

bak­te­ri­jos pa­tek­tų į ki­tą zo­ną, ten, kur žai­džia vai­kai. Neį­ma­no­ma vi­ siš­kai at­skir­ti pa­plū­di­mio zo­nos“, – tvir­ti­no V.Ur­bo­nas.

Ar ži­no­te, kas bus, kai vie­no­je vie­to­je su­si­rinks 50 šu­nų?

Jo ma­ny­mu, šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­te­lė ga­lė­tų at­si­ras­ti prieš­ko­ py­je. Ta­čiau vir­ši­nin­kas abe­jo­jo, ar šei­mi­nin­kai lai­ky­tų­si to­kios tvar­ kos. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ ka­tos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­ daus­kie­nė tei­gė, kad smė­lio ty­ri­mai nė­ra at­lie­ka­mi. Jos pa­val­di­niai vyk­ do tik epi­zo­di­nius pa­tik­ri­ni­mus dėl šu­nų ve­džio­ji­mo plia­že. „Už sa­ni­ta­ri­jos kont­ro­lę yra at­sa­ kin­gos dvi dar­buo­to­jos. Ne­tu­ri­me pa­jė­gų vaikš­čio­ti po pa­plū­di­mius ir lauk­ti, kol ateis šuo“, – pa­brė­ žė J.Asa­daus­kie­nė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žmo­nės bai­siau už šu­nis

Po­sė­džio da­ly­viai pa­ste­bė­jo, kad žmo­nės dau­giau pa­lie­ka šiukš­lių nei gy­vū­nai. „Smė­lis pil­nas nuo­rū­kų. Ja­me ga­li­ma ap­tik­ti ir mo­te­riš­kų, ir vy­ riš­kų da­ly­kė­lių. Įdo­mu, kiek žmo­ nių skun­dė­si tuo? Tik­riau­siai nė­ra nu­baus­ta nė vie­no“, – sam­pro­ta­vo vie­nas da­ly­vių.

Ta­čiau ne vi­si ko­mi­si­jos na­riai pri­ta­rė šu­nų plia­žo įkū­ri­mui. „Ar ži­no­te, kas bus, kai vie­no­je vie­to­je su­si­rinks 50 šu­nų? Tai la­bai ne­hi­gie­niš­ka. Juk jū­ra ta pa­ti, smė­ lis – taip pat“, – tvir­ti­no na­riai.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ja Ire­na Ša­ ka­lie­nė pa­brė­žė, kad šu­nų ve­džio­ ji­mo pro­ble­ma yra ne tik pa­plū­di­ my­je, bet ir vi­sa­me mies­te.

Per­nai šei­mi­nin­kams už šu­nų ve­džio­ji­mą ne­leis­ti­no­se vie­to­se ar ne pa­gal nu­ma­ty­tą tvar­ką su­ra­šy­ta 10 pro­to­ko­lų, šie­met – vie­nas. „Kol žmo­nės ne­sup­ras, kad rei­ kia lai­ky­tis tvar­kos, tol nie­ko ne­ bus“, – tei­gė ve­dė­ja.

Nuo pa­de­gi­mo nu­ken­tė­jo še­šios klaipėdiečių šei­mos Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nak­tį į pir­ma­die­nį prie Ma­lū­ni­nin­ kų gat­vės 1-ojo na­mo pa­deg­ti du vie­nai šei­mai pri­klau­san­tys au­to­ mo­bi­liai. Gais­ras iš­pli­to ir su­nio­ ko­jo dar tris ma­ši­nas bei pir­mo­jo aukš­to bu­to lan­gą.

Ma­lū­ni­nin­kų gat­vės 1-ojo na­mo pir­ma­me aukš­te gy­ve­nan­čios šei­mos au­to­mo­bi­liai „Volks­wa­ gen Toua­reg“ ir BMW su­lieps­no­ jo be­veik vie­nu me­tu apie 3 val. nak­ties.

Yra pa­grįs­tų įta­ri­mų, kad abu au­to­mo­bi­liai pa­deg­ti. Pir­ma­sis iš jų su­de­gė vi­siš­kai, ant­ra­jam ug­nis su­nio­ko­jo va­rik­lio dang­tį ir prie­ ki­nį lan­gą.

Nuo „Volks­wa­gen Toua­reg“ lieps­na per­si­me­tė ant „Chrys­ ler Voya­ger“, o nuo jo ant „Su­ba­ ru Fo­res­ter“. De­ši­nė­je nuo pa­deg­ tos ma­ši­nos lieps­no­jo „Au­di A6“, ku­rį ta­me pa­čia­me na­me gy­ve­nan­ tis sa­vi­nin­kas ke­ti­no par­duo­ti už 5 tūkst. li­tų. Ap­de­gė šio au­to­mo­bi­ lio kai­rė pu­sė, iš­du­žo lan­gai, ap­de­ gė sa­lo­nas, spro­go pa­dan­ga. „Su­ ba­ru Fo­res­ter“ ap­ga­din­tas de­ši­nės

pu­sės veid­ro­dė­lis, prie­ki­nis ži­bin­ tas. Stip­riai nu­ken­tė­jo ato­kiau sto­ vė­jęs tai pa­čiai šei­mai pri­klau­san­ tis BMW. Iš­de­gė va­rik­lio sky­rius, prie­ki­nis stik­las, spro­go pa­dan­ga.

Nuo šį au­to­mo­bi­lį apė­mu­sių lieps­ nų su­trū­ko ar­čiau­siai esan­čio bu­to lan­go stik­las, ap­rū­ko sie­na. Įvy­kį ti­ria ug­nia­ge­siai ir po­li­ ci­ja. Na­mo gy­ven­to­jai pri­si­mi­nė, kad ne­se­niai pa­deg­tų au­to­mo­bi­lių šei­mi­nin­kai pa­si­ge­do sa­vo šu­niu­ ko. Šei­ma gy­ve­na bu­te, įreng­ta­me vie­to­je bu­vu­sios par­duo­tu­vės „Al­ bat­ro­sas“, ku­rio­je ta­ry­bi­niais lai­ kais ap­si­pir­ki­nė­da­vo jū­rei­viai.

Pa­vo­jus: nak­tį nuo pa­deg­tų au­to­mo­bi­lių ug­nis per­si­me­tė ant gre­ta sto­

vė­ju­sių ma­ši­nų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

9

antrADIENIS, birželio 5, 2012

OMX Vilnius

OMX Riga

–0,93 %

5,4

–1,49 %

+0,22 %

Pir­mau­ja ­ pa­gal vers­lu­mą Švei­ca­ri­jo­je įsi­kū­ręs Tarp­tau­ti­nis va­dy­ bos plėt­ros ins­ti­tu­tas, tir­da­mas 59 vals­ ty­bių kon­ku­ren­cin­gu­mą, nu­sta­tė, kad Lie­tu­vos vers­lu­mo ro­dik­lis pa­ki­lo net 17 po­zi­ci­jų. Ša­lis iš 21 vie­tos pa­ki­lo į 4-ą.

Lie­tu­va ypač pa­si­žy­mi di­de­le nau­jai pra­ dė­tų vers­lų apim­ti­mi, iš­si­ski­ria kaip tu­ rin­ti dau­giau­sia jau­nų vers­li­nin­kų, taip pat vie­nu aukš­čiau­sių int­ra­vers­lu­mo (vers­lu­mo ki­tų įmo­nė­se) in­dek­sų.

mlrd. li­tų sie­kė Lie­tu­vos pra­dels­tų sko­lų po­rtfe­lis šių me­tų ge­gu­žės pa­bai­go­je.

ekonomika

OMX Tallinn

kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3192 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2754 JAV do­le­ris 1 2,7815 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6686 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9484 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,8379 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5396 Ru­si­jos rub­lis 100 8,1703 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8757

pokytis

–0,0632 % –0,4841 % –0,4189 % –1,1483 % +0,0505 % –0,3091 % –0,5760 % –0,9601 % +0,0452 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,86

4,56

2,46

„Apoil“

4,81

4,52

2,46

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

83,00 dol. už 1 brl.

97,75 dol. už 1 brl.

Nes­ku­ba su­si­ma­žin­ti pa­lū­ka­nų naš­tos Nau­ja vals­ty­bės siū­lo­ma prie­mo­nė – in­ ves­ta­vu­sioms įmo­nėms kom­pen­suo­ti pu­ sę paim­tų pa­sko­lų pa­lū­ka­nų – di­de­lio su­ si­do­mė­ji­mo dar ne­su­lau­kė. Nors vers­las pa­ra­mą ver­ti­na tei­gia­mai, iš val­džios ti­ki­ si efek­ty­ves­nių žings­nių.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Parama – 30 mln. li­tų

Nuo šių me­tų ge­gu­žės pa­bai­gos ga­li­my­be pa­si­nau­do­ti da­li­niu pa­ lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­mu ga­li smul­ kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo įmo­nės, ku­rios nuo šių me­tų ko­vo iki ki­tų me­tų ko­vo pa­si­ra­šė ar pa­si­ra­šys fi­ nan­sa­vi­mo su­tar­tis su ban­kais dėl in­ves­ti­ci­nės pa­sko­los ar su iš­per­ ka­mo­sios nuo­mos bend­ro­vė­mis dėl fi­nan­si­nės nuo­mos. Pu­sė pa­lū­ ka­nų joms bus kom­pen­suo­ja­ma iki 2015 m. rug­sė­jo pa­bai­gos.

Pa­ra­mai sky­ru­si 30 mln. vals­ ty­bė pla­nuo­ja da­lį pa­lū­ka­nų kom­ pen­suo­ti maž­daug šim­tui smul­kių bei vi­du­ti­nių įmo­nių už in­ves­ti­ci­ jas į ga­my­bos įran­gą ir įren­gi­nius, tech­no­lo­gi­nes li­ni­jas, sta­ty­bos, ki­ tą spe­cia­lią­ją tech­ni­ką ir pan.

Vis dėl­to įmo­nės pa­si­nau­do­ ti nau­jo­mis ga­li­my­bė­mis ne­sku­ ba. Ūkio mi­nis­te­ri­jos Vie­šų­jų ry­ šių ir pro­to­ko­lo sky­riaus at­sto­vė Rū­ta Mi­kė­nie­nė pa­tvir­ti­no, kad kol kas mi­nis­te­ri­ja ne­su­lau­kė nė vie­nos pa­raiš­kos dėl pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­ ci­jos.

Ski­ria­si tik pa­vi­da­las

Lie­tu­vos vers­lo darb­da­vių kon­fe­ de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Da­no Ar­laus­ko ma­ny­mu, pa­lū­ka­ nų kom­pen­sa­ci­ja by­lo­ja, kad vals­ ty­bė pa­ga­liau pe­rė­jo nuo mo­ra­li­za­ vi­mo ir šne­kų apie ino­va­ci­jų nau­dą prie konk­re­čios pa­gal­bos.

Vis dėl­to šią prie­mo­nę jis ver­ti­no dvip­ras­miš­kai, nes ji te­san­ti šiek tiek pa­keis­ta anks­tes­nės pa­ra­mos for­ma: „In­ves­ta­vę į tech­no­lo­gi­jas ga­vo ne­ ma­žai lė­šų iš struk­tū­ri­nių fon­dų, be to, jie ir anks­čiau ga­lė­jo da­li­nai kom­pen­suo­ti pa­lū­ka­nas per IN­VE­ GA ga­ran­ti­jas. Tie­siog da­bar konk­ re­čiai ak­cen­tuo­ja­mos ino­va­ci­jos.“ Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad siek­da­ ma mak­si­ma­laus re­zul­ta­to val­džia tu­rė­tų at­si­sa­ky­ti pel­no mo­kes­ čio, tai­ko­mo in­ves­ti­ci­joms. Ta­čiau jis sa­kė su­pran­tąs, kad to pa­da­ry­ti va­džia ne­si­ryž­ta dėl nuo­gąs­ta­vi­mo ne­su­rink­ti pa­kan­ka­mai lė­šų į vals­ ty­bės biu­dže­tą.

Ki­ta ver­tus, kaip sa­kė D.Ar­laus­ kas, at­si­sa­kius vien in­ves­ti­ci­jų ap­ mo­kes­ti­ni­mo smul­kios ir vi­du­ti­

nės įmo­nės nau­dos gau­tų ma­žai.

Anot jo, šioms įmo­nėms ne­pa­kan­ ka tu­ri­mo pel­no in­ves­tuo­ti, to­dėl da­li­nis pa­lū­ka­nų ap­mo­kes­ti­ni­mas su­ku­ria pa­lan­kes­nes są­ly­gas ino­ va­ci­joms sko­lin­tis iš ban­kų: „Da­ li­nis pa­lū­ka­nų neap­mo­kes­ti­ni­mas smul­kioms ir vi­du­ti­nėms įmo­nėms itin svar­bus, nes jos daug ką da­ro iš sko­lin­tų lė­šų.“ Pabrangins paskolas

Ta­čiau Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­ nan­sų de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Si­gi­tas Be­sa­girs­kas ne­slė­pė kri­ti­ kos dėl nau­jos pa­ra­mos prie­mo­ nės ir pa­brė­žė, kad vals­ty­bė vers­lo skau­du­lius ban­do gy­dy­ti ne­tei­sin­ gai. Paš­ne­ko­vas įsi­ti­ki­nęs, kad pa­ lū­ka­noms kom­pen­suo­ti skir­ti pi­ ni­gai ga­lė­tų bū­ti pa­nau­do­ja­mi efek­ty­viau – ne va­di­na­mo­sioms kos­me­ti­nėms prie­mo­nėms.

Si­gi­tas Be­sa­girs­kas:

Da­li­nis pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­mas dau­ giau pri­me­na pa­gal­ bos ran­ką ban­kams, o ne vers­lui. „Da­li­nis pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­ vi­mas dau­giau pri­me­na pa­gal­bos ran­ką ban­kams, o ne vers­lui. Jei­gu vals­ty­bė at­pi­gi­na ban­ko pro­duk­ tą, tai pir­miau­sia pa­de­da ban­kui, o ne tam, ku­ris per­ka pro­duk­tą. Įsi­ vaiz­duo­ki­me, vals­ty­bė nu­spren­džia kom­pen­suo­ti spau­dos vers­lo iš­lai­ das, sa­ky­da­ma, kad taip bus pra­ ple­čia­ma bei švie­čia­ma skai­ty­to­ jų au­di­to­ri­ja ir pan. Ta­čiau iš tie­sų tai yra tik vers­lo su­bsi­di­ja­vi­mas“, – sa­kė S.Be­sa­girs­kas.

Paš­ne­ko­vo ma­ny­mu, bet ko­kios su­bsi­di­jos iš­krei­pia rin­ką, kaip tai nu­ti­ko dėl IN­VE­GA pa­sko­lų. S.Be­ sa­girs­kas įsi­ti­ki­nęs, kad ban­kai dėl šios vals­ty­bės prie­mo­nės nea­be­ jo­ti­nai pa­bran­gins in­ves­ti­ci­nes pa­sko­las. To­dėl teo­riš­kai tei­gia­ ma prie­mo­nė, jo tvir­ti­ni­mu, ša­lies vers­lui di­de­lės nau­dos neat­neš: „Pa­ra­mos po­vei­kis bus toks ne­di­

Kom­pen­sa­ci­ja: iš ban­kų paė­mu­sios pa­sko­las in­ves­ti­ci­niams pro­jek­tams įmo­nės ga­lės ne­mo­kė­ti pu­sės pa­

lū­ka­nų.

de­lis, kad vals­ty­bė ga­lės ne­bent su­ kur­ti ko­kį nors tei­gia­mą šios prie­ mo­nės re­zul­ta­tą.“ Mi­nis­te­ri­jos ži­nio­mis, šiuo me­ tu me­ti­nė vi­du­ti­nė pa­lū­ka­nų nor­ ma smul­kia­jam vers­lui svy­ruo­ja tarp 5–6 pro­c.

Są­ly­gų ne­suš­vel­nins

D.Ar­laus­kas pa­brė­žė, kad kal­bant apie da­li­nį pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­ mą ne ma­žiau svar­bu ir tai, ar ban­ kai vers­lo įmo­nėms sko­lins no­riai, ar bus ir to­liau rei­ka­lau­ja­ma už­sta­ ty­ti vi­są tur­tą bei as­me­niš­kai lai­ duo­ti.

Paš­ne­ko­vas pa­brė­žė, kad ino­va­ci­ jos nė­ra grei­tai at­si­per­kan­tis da­ly­ kas – nau­jo­ves rei­kia tin­ka­mai pa­ reng­ti, o rea­li jų nau­da atei­na tik po il­go lai­ko. To­dėl, jo ma­ny­mu, la­bai svar­bu, ko­kiam lai­ko­tar­piui ban­ kai vers­lo įmo­nėms su­teiks kre­di­ tą: „Juk pa­sko­lą vis tiek kaip nors rei­kės grą­žin­ti – vals­ty­bė kom­pen­ suo­ja tik da­lį pa­lū­ka­nų. Be to, pa­ sta­ruo­ju me­tu ban­kams, tei­kian­ tiems pa­sko­lą, ne­pa­kan­ka įmo­nės vers­lo pla­no ar ži­no­ji­mo, kad ji in­ ves­tuo­ja į ino­va­ci­jas. Ban­kai rei­ka­ lau­ja konk­re­čių su­tar­čių.“ Ta­čiau DNB ban­ko Smul­kių ir vi­du­ti­nių įmo­nių ban­ki­nin­kys­tės sky­riaus va­do­vas Ne­ri­jus Mi­ko­liū­ nas pa­ti­ki­no, kad da­li­nis pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­mas tu­rės tei­gia­mos įta­kos in­ves­ti­ci­niams pro­ce­sams, nes įgy­ven­din­ti in­ves­ti­ci­nius pro­

jek­tus sko­lin­to­mis lė­šo­mis smul­ kioms ir vi­du­ti­nėms įmo­nėms taps pa­ste­bi­mai pi­giau. „Kaip ir iki šiol, teik­da­mi fi­nan­ sa­vi­mą įmo­nės plėt­rai ver­ti­na­me in­ves­ti­ci­jų at­si­per­ka­mu­mą ir įmo­ nės ge­ne­ruo­ja­mus pi­ni­gų srau­tus, t. y. ana­li­zuo­ja­me, ar bend­ro­vė ga­ lės vyk­dy­ti pri­sii­ma­mus įsi­pa­rei­ go­ji­mus iš sa­vo sėk­min­gos veik­los.

Vals­ty­bei kom­pen­suo­jant da­lį pa­ lū­ka­nų, įmo­nei su­ma­žė­ja pa­lū­ka­nų naš­ta. Taip pa­ge­ri­na­ma in­ves­ti­ci­jų grą­ža ir pa­leng­vi­na­mas įsi­pa­rei­go­ ji­mų vyk­dy­mas“, – sa­kė jis.

Anot N.Mi­ko­liū­no, in­ves­ti­ci­nės pa­sko­los tei­kia­mos vi­du­ti­niš­kai 5–7 me­tų lai­ko­tar­piui, ta­čiau šis ga­li siek­ti ir de­šimt­me­tį.

In­ves­tuo­ja jau drą­siau

Ūkio ban­ko Kre­di­to tar­ny­bos va­ do­vas Min­dau­gas Paš­vens­kas sa­ kė, kad ši pa­ra­mos prie­mo­nė vers­ lui at­ve­ria pla­tes­nes ga­li­my­bes, nes įmo­nės į da­li­nį pa­lū­ka­nų kom­pen­ sa­vi­mą ga­lės pre­ten­duo­ti net ir už vals­ty­bės ne­ga­ran­tuo­tas in­ves­ti­ci­ joms pa­nau­do­tas pa­sko­las. Ta­čiau jis pa­brė­žė, kad vers­lo plėt­ra vi­sa­ da tu­ri bū­ti ra­cio­na­li ir ge­rai ap­ skai­čiuo­ta. Ge­rai pa­reng­tus ir per­ spek­ty­vius in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus, anot M.Paš­vens­ko, ban­kai fi­nan­ suo­ja no­riai.

N.Mi­ko­liū­no tei­gi­mu, per­nai dėl eko­no­mi­nio nea­pib­rėž­tu­mo da­ lis vers­li­nin­kų bu­vo lin­kę ati­dė­ti

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

plėt­ros pla­nus atei­čiai, ta­čiau šie­ met pir­mo ket­vir­čio pa­bai­go­je ten­ den­ci­jos pra­dė­jo keis­tis. Anot jo, įgy­ven­din­ti in­ves­ti­ci­nius pro­jek­ tus ryž­ta­si vis dau­giau įmo­nių. „La­bai svar­bu ir tai, kad net ir per eko­no­mi­nį sunk­me­tį įvai­rio­se ūkio ša­ko­se daug bend­ro­vių dir­bo ga­ na sėk­min­gai ir kre­di­ta­vo­si ban­ke, o kai ku­rios bū­tent dėl sunk­me­čio sue­fek­ty­vi­no sa­vo veik­lą ir taip įgi­jo ban­ko pa­si­ti­kė­ji­mą“, – sa­kė jis.

Nors D.Ar­laus­kas nea­be­jo­jo, kad pa­lū­ka­nų kom­pen­sa­vi­mas įmo­nių naš­tą su­ma­žins, ta­čiau pa­brė­žė, kad pa­siim­ti pa­sko­las įmo­nėms ga­ li bū­ti taip pat sun­ku kaip ir iki šiol: „Vers­lo ap­lin­ka vi­siš­kai ne­pa­si­keis – tie­siog šiek tiek at­pigs pi­ni­gai. O ar di­dė­ja ga­li­my­bė gau­ti lė­šų in­ ves­ti­ci­joms – kol kas neaiš­ku. Į tai neat­sa­ko ir Ūkio mi­nis­te­ri­ja.“

30

mln. litų

Ūkio ministerija skirs verslui palūkanoms kompensuoti.

10

antrADIENIS, birželio 5, 2012

pasaulis Sun­kios ­ de­ry­bos

Ieš­ko ­ ma­nia­ko

Sker­dy­nės ­ Ber­ly­ne

Ru­si­jos ir ES ly­de­riai ap­ta­ rė ak­tua­liau­sias pro­ble­mas.

ES va­do­vai pa­brė­žė, kad Mask­va ir Briu­se­lis tu­ri ras­ti spren­di­mą dėl Si­ri­jos, o Ru­ si­jos va­do­vas Vla­di­mi­ras Pu­ ti­nas (dešinėje) iš­reiš­kė vil­ tį, kad Ru­si­ja ir ES pa­sku­bins be­vi­zio re­ži­mo įve­di­mo pro­ ce­są.

Pran­cū­zi­jos po­li­ci­ja nu­ro­ dė at­lie­kan­ti paieš­kas Pa­ ry­žiaus re­gio­ne, ku­ria­me gal­būt slaps­to­si bu­vęs po­r-­ nog­ra­fi­nių fil­mų ak­to­rius iš Ka­na­dos Lu­ka Roc­co Mag­ not­ta, nu­fil­ma­vęs, kaip nu­ žu­do sa­vo mei­lu­žį ki­ną ir su­ka­po­ja į ga­ba­lus jo la­ vo­ną.

Ber­ly­ne su­lai­ky­tas vy­ras, ku­ ris, kaip įta­ria­ma, po gin­čo nu­ žu­dė sa­vo žmo­ną ir su­ka­po­jo jos kū­ną ga­ba­lais. Vie­na in­ci­ den­to liu­di­nin­kė pa­sa­ko­jo, kad vy­ras, ku­ris, pa­sak jos, bu­vo tur­kas, už­li­po ant pen­kiaaukš­ čio na­mo sto­go lai­ky­da­mas vie­no­je ran­ko­je nu­pjau­tą mo­ ters gal­vą, o ki­to­je – pei­lį.

Gel­bė­ti gal­būt li­ku­ sius gy­vus, o gal ge­ riau nu­kri­tu­sia­me lėk­tu­ve paieš­ko­ ti ver­tin­gų daik­tų?

Di­džiau­sio Ni­ge­ri­jos mies­to var­guo­liai nu­ta­rė, kad ge­riau pa­plė­ši­kau­ti.

Chao­sas: lėk­tu­vas nu­kri­to į tan­kiai gy­ve­na­mą Ni­ge­ri­jos did­mies­čio La­go­so ra­jo­ną, to­dėl gel­bė­to­jams bu­vo sun­ku pra­si­brau­ti per smal­suo­lių ir

va­gi­šių mi­nią.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Lėk­tu­vas nu­šla­vė na­mą ir baž­ny­čią Užuot pa­dė­ję, plė­šė

Ni­ge­ri­ja – tur­tin­ga gam­ti­nių iš­ tek­lių ša­lis, ta­čiau vie­tos žmo­nės skurs­ta. Tra­giš­ka lėk­tu­vo ka­tast­ro­ fa pa­ro­dė tik­rą­jį šios ša­lies vei­dą.

Sek­ma­die­nį pa­va­ka­re di­džiau­sio ša­lies mies­to La­go­so var­guo­me­nės ra­jo­ne nu­kri­to oro li­ni­jų bendro­ vės „Da­na Air“ lėk­tu­vas „MD83“.

Juo iš sos­ti­nės Abu­džos skri­do 153 žmo­nės.

La­go­sas – di­džiau­sias mies­tas dau­giau­sia gy­ven­to­jų tu­rin­čio­je Af­ri­kos ša­ly­je. Mies­te gy­ve­na 17,5 mln. žmo­nių, o ša­ly­je – 160 mln.

Lai­ne­ris nu­kri­to tie­siai į tan­kiai gy­ve­na­mą did­mies­čio ra­jo­ną. Pa­sak liu­di­nin­kų, lėk­tu­vas rė­žė­si į baž­ny­ čią, spaus­tu­vę ir dvie­jų aukš­tų gy­ve­ na­mą­jį na­mą. In­ci­den­to vie­to­je ki­lo gais­ras, nu­nio­ko­ti ke­li na­mai. Ta­čiau pa­vo­jus vie­ti­nių neiš­gąs­di­no.

Net­ru­kus in­ci­den­to vie­tą ap­su­ po tūks­tan­čiai gy­ven­to­jų. Kai ku­ rie žval­gė­si gy­vų­jų, puo­lė ge­sin­ti lieps­nas, ki­ti ėmė­si ieš­ko­ti ver­tin­ gų daik­tų. Pa­sak vi­sa tai ma­čiu­sių, gel­bė­ji­mo tar­ny­bos ka­tast­ro­fos vie­to­je pa­si­ro­dė tik po 45 mi­nu­čių.

Per šį lai­ką ten spė­jo pa­si­dar­buo­ti dau­gy­bė „ma­ro­die­rių“.

Jie la­biau­siai gvie­šė­si pi­ni­gų ir mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nų.

Ki­lo su­si­rė­mi­mų

Mi­nios smal­suo­lių gel­bė­to­jams ta­ po ne­pe­rei­na­ma gy­vą­ja sie­na.

Ban­dy­da­mi pra­si­brau­ti pro mi­ nią gel­bė­to­jai su­si­dū­rė ir su ka­ riais, ku­rie ban­dy­da­mi sklai­dy­ti

mi­nią su­kė­lė chao­są. Ka­riai pa­ lei­do į dar­bą gu­mi­nius rim­bus, kumš­čius, o vie­nas me­tė į žmo­nes me­di­nę len­tą. Žmo­nės puo­lė bėg­ti ke­lio­mis kryp­ti­mis, tryp­da­mi sa­vo par­griu­ vu­sius kai­my­nus ir saugodamiesi, kad pa­tys nebūtų su­min­džio­ti.

Iš­gir­dau gar­sų trenks­mą. Pa­ma­ niau, kad tai spro­gi­ mas.

Ke­li vie­tos gy­ven­to­jai iš­vy­nio­jo gais­ri­nę žar­ną ne­šda­mi ją ant pe­ čių iš sunk­ve­ži­mio, pa­lik­to ant ke­ lio prie ne­lai­mės vie­tos.

Ta­čiau ka­riai iš pra­džių ne­lei­do pa­dė­ti gel­bė­to­jams. Paaiš­kė­jo, kad kvar­ta­le nė­ra van­dens, ku­riuo bū­ tų ga­li­ma ge­sin­ti lieps­nas. Kai ku­ rie gy­ven­to­jai ėmė ne­šti van­de­ nį bu­te­liais, ki­ti ban­dė ge­sin­ti ug­nį au­dek­lais.

Dar di­des­nis są­my­šis ki­lo, kai vie­nas sraig­tas­par­nis mė­gi­no nu­ tūp­ti mi­nios vi­du­ry­je. Jis kė­lė pe­ le­nų ir nuo­lau­žų de­be­sis, o žmo­ nės vėl bu­vo iš­blaš­ky­ti įvai­rio­mis kryp­ti­mis.

Tik ke­liems gel­bė­to­jų au­to­mo­ bi­liams pa­vy­ko pa­siek­ti ne­lai­mės vie­tą chao­so apim­ta­me ra­jo­ne.

O ir van­dens gais­ri­nin­kų sunk­ ve­ži­miuo­se ne­bu­vo pa­kan­ka­mai.

Tech­ni­nės pro­ble­mos?

Kol kas ne­lai­mės prie­žas­tys ti­ria­ mos, ta­čiau ke­lia­ma ver­si­ja, kad lai­ne­ris nu­kri­to dėl ge­di­mo, tik­ riau­siai va­rik­lio.

Vie­nas avia­ci­jos pa­rei­gū­nas sa­ kė, kad bu­vo ras­tas pi­lo­tų ka­bi­nos po­kal­bių įra­šy­mo įren­gi­nys, va­di­ na­mo­sios juo­do­sios dė­žės. Jos per­ duo­tos po­li­ci­jai.

Avia­ci­jos mi­nist­rės Stel­los Adae­ ze Oduah pra­ne­ši­me pa­skelb­ta, kad lai­ne­ris pra­ne­šė apie ne­pap­ras­tą­ją pa­dė­tį oro dis­pe­če­riams 15.43 val. vie­tos lai­ku, kai bu­vo už 20 ki­lo­ met­rų nuo La­go­so Mur­ta­los Mu­ ham­me­do tarp­tau­ti­nio oro uos­to.

Kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me, po ke­lių mi­nu­čių lai­ne­ris din­go iš ra­da­ro.

Ty­rė­jai kol kas at­me­tė oro są­ly­ gas kaip vie­ną in­ci­den­to prie­žas­ čių. Pa­sak jų, nors bu­vo ap­si­niau­kę, La­go­se ne­lai­mės va­lan­dą ne­li­jo.

Liu­di­nin­kų pa­sa­ko­ji­mai

Vie­ni liu­di­nin­kai sakė, kad lai­ne­ ris prieš nu­kris­da­mas svy­ra­vo, ki­ ti teigė, kad jis stai­giai smi­go že­ myn. „Aš tik pa­ma­čiau lėk­tu­vą – jis lei­do­si že­myn“, – pa­sa­ko­jo 23 me­ tų Gif­tas Oni­bo.

Tun­ji Da­wo­du sa­kė, kad smū­gis bu­vo la­bai stip­rus. „Bu­vau bei­šei­nąs iš baž­ny­čios apie 15.30 val., kai iš­gir­dau gar­sų trenks­mą. Pa­ma­niau, kad tai spro­ gi­mas. Ta­da di­džiu­lė lieps­na šo­vė iš pa­sta­to, į ku­rį įsi­rė­žė lėk­tu­vas“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

26 me­tų Yu­su­fas Ba­ba­tun­de pri­ dū­rė: „Jis svy­ra­vo ir svy­ra­vo. Pi­lo­ tas mė­gi­no jį su­val­dy­ti. Jis su­du­žo ir iš­kart už­si­lieps­no­jo.“ Ni­ge­ri­jos gel­bė­to­jai pa­tvir­ti­no, kad žu­vo vi­si lėk­tu­vu skri­dę ke­lei­ viai ir įgu­los na­riai, taip pat pra­ neš­ta, kad ga­lė­jo žū­ti dar 10 ant že­ mės bu­vu­sių žmo­nių. „Ma­no­me, kad jie žu­vo“, – pa­ klaus­tas, ar kas nors ga­lė­jo iš­si­gel­

bė­ti, at­sa­kė Ni­ge­ri­jos ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų ty­ri­mų biu­ro at­sto­vas Tun­ji Oke­tun­bi. Jis pri­dū­rė, kad ga­lu­ti­nis au­kų skai­čius paaiš­kės tik ­bai­gus „paieš­kas ir gel­bė­ji­mą“.

Ni­ge­ri­jos pre­zi­den­tas Good­luc­ kas Jo­nat­ha­nas pa­skel­bė tri­jų die­ nų na­cio­na­li­nį ge­du­lą. Jis pa­reiš­kė, kad ne­lai­mės prie­žas­tys tu­ri bū­ti kruopš­čiai iš­tir­tos.

BBC, AFP, „Dai­ly Mail“, BNS inf.

Ar Ni­ge­ri­jo­je sau­gu skrai­dy­ti?

Oro li­ni­jų bend­ro­vė „Da­na“, tu­rin­

ti iš vi­so 5 lėk­tu­vus, bu­vo lai­ko­ma pa­ ly­gin­ti sau­gia. 2008 m. veik­lą pra­dė­ju­ si įmo­nė pa­sta­ruo­ju me­tu per pa­rą su­ reng­da­vo iki 27 skry­džių. Tie­sa, praė­ju­ sį mė­ne­sį „Da­nos“ lėk­tu­vas at­li­ko ava­ ri­nį nu­si­lei­di­mą La­go­se, kai lėk­tu­ve ki­ lo tech­ni­nių pro­ble­mų.

Ni­ge­ri­jo­je tra­giš­kų avia­ka­tast­ro­fų per

pa­sta­ruo­sius me­tus neį­vy­ko. 2010 m.

JAV fe­de­ra­li­nė avia­ci­jos ad­mi­nist­ra­ ci­ja net su­tei­kė ša­liai pir­mą­ją ka­te­go­ri­ ją. Tai reiš­kia, kad di­džiau­sioms Ni­ge­ ri­jos oro bend­ro­vėms ga­li­ma tie­sio­giai skrai­dy­ti į Jung­ti­nes Vals­ti­jas.

Pas­ta­ruo­ju me­tu Ni­ge­ri­jos val­džia

sky­rė daug dė­me­sio oro trans­por­to sau­gu­mui. Ne­se­niai vy­riau­sy­bė pa­ skel­bė, kad vi­sa ša­lies te­ri­to­ri­ja jau yra ste­bi­ma ra­da­rų. Ta­čiau Ni­ge­ri­jo­je daž­ nai pa­si­tai­ko elekt­ros tie­ki­mo su­tri­ki­ mų, to­dėl ra­da­rai oro uos­tuo­se daž­ no­kai ne­vei­kia. Šeš­ta­die­nį Ga­no­je kro­vi­ni­nis Ni­ge­ri­

jos „Boeing 727“ lėk­tu­vas nu­lė­kė nuo ki­li­mo ir tū­pi­mo ta­ko, rė­žė­si į ke­lei­vi­ nį au­to­bu­są ir už­mu­šė ma­žiau­siai de­ šimt žmo­nių.

Di­džiau­sia avia­ka­tast­ro­fa Ni­ge­ri­jo­

je įvy­ko 1992 m. Ta­da ka­ri­nis lėk­tu­vas nu­kri­to į pel­kę ne­to­li La­go­so. Žu­vo 163 ka­riai, jų ar­ti­mie­ji ir įgu­los na­riai.

11

ANTRADIENIS, birželio 5, 2012

sveikata

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Kaip grąžinti gerąsias ašaras?

Beveik kas trečia moteris kenčia nuo sausėjančių akių.

Dėl to kalti, be kita ko, natūralūs organizmo hormoniniai pokyčiai. Akys sausėja nėščiosioms, žindančioms moterims, per menstruacijas ir menopauzę bei naudojant kontraceptinius preparatus.

Tėja Jokimaitė Kalti ir hormonai

Specialistai rekomenduoja moterims atkreipti dėmesį į akių būklę tokiais gyvenimo tarpsniais ir laiku kreiptis į gydytojus oftalmologus, kad liga nebūtų užleista ir neišsivystytų akių uždegimas, neatsirastų ragenos opų ar net regos sutrikimų. „Ašarų struktūra labai susijusi su hormonų svyravimais, nes normalią ašarų sekreciją palaiko estrogenų ir androgenų balansas, – sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių klinikos gydytoja dr. Jolanta Bendorienė. – Dėl pakitusio estrogenų kiekio per nėštumą pasikeičia ašarų plėvelės sudėtis, o po menopauzės, kai sumažėja androgenų, saugančių ašarų liauką ir akies obuolio paviršių nuo uždegimo, sutrinka ir ašarų sekrecija.“ Gydytojos teigimu, moterys turėtų nenumoti ranka į akių perštėjimą ar pojūtį, lyg jos būtų pilnos smėlio, nenurašyti šio diskomforto galbūt netinkamai tuo metu naudojamai akių kosmetikai, viliantis, kad pagerės ją pakeitus. Reikėtų būtinai pasikonsultuoti su šeimos gydytojais, kurie nukreips pas specialistus.

Prie vaistų nepriprantama

Pasak Lietuvos akių gydytojų draugijos valdybos narės gydytojos oftalmologės Daivos Šošienės, nereikia baimintis, kad akys pripras prie drėgmę atkuriančių preparatų ir juos reikės naudoti visą gyvenimą – Lietuvoje pradėta gydyti

Priežastys: dėl akių sausumo kalta ne tik sutrikusi ašarų liaukų veikla, darbas su kompiuteriu, bet ir hormonų pokyčiai bei vartojami vaistai.

preparatais, kurie veikia osmoprotekcijos principu. „Šiuo būdu gydant veikiami ne tik ligos simptomai – didinamas ašarų kiekis ar palaikoma akies paviršiaus drėgmė, bet sulaukiama ir ilgalaikio poveikio“, – aiškino specialistė.

Anot jos, neutralios organinės dalelės – osmoprotektoriai (L karnitinas ir eritritolis) – kaupiasi ląstelėse, didina ir išlaiko vandens koncentraciją jose bei neleidžia pasišalinti vandeniui iš epitelio. Tai sudaro sąlygas akies paviršiaus epitelio ląstelėms išgyventi ir likti nepažeistoms net ir padidėjus ašarų druskingumui.

D.Šošienės teigimu, svarbu, kad, gydant naujuoju metodu, organizmas skatinamas pats gaminti visas ašarų sudedamąsias dalis – lipidus, polisacharidus ir baltymus, t. y. aktyvias medžiagas, saugančias akį nuo infekcijų. „Ypač svar-

„Shutterstock“ nuotr.

būs baltymai, saugantys akį nuo infekcijų ir maitinantys rageną“, – sako specialistė.

Jolanta Bendorienė:

Ašarų struktūra labai susijusi su hormonų svyravimais, nes normalią ašarų sekreciją palaiko estrogenų ir androgenų balansas.

Negalavimo priežastys

„Ilgą laiką manyta, kad akys sausėja, nes nepakankamai gamina ašarų, tačiau vėliau paaiškėjo, jog sausų akių sindromas atsiranda net ir ašarų liaukoms norma-

liai funkcionuojant, tačiau pakitus bent vienam iš trijų ašarų plėvelės sluoksnių: gleiviniam (mucino), vandeniniam ar riebaliniam“, – pasakojo dr. J.Bendorienė.

Anot medikės, sausų akių sindromas prasideda nuo padidėjusio druskų kiekio ašaroje. „Tokias druskingas (hipertonines) ašaras lemia osmoso procesas, kai, esant didesnei nei fiziologinė druskų koncentracijai ašarų plėvelėje, vanduo palieka epitelio ląsteles ir jos dehidratuoja“, – aiškino dr.

J.Bendorienė.

Sausų akių sindromas dažniau vargina moteris, taip pat būdingas daugeliui žmonių senstant, tačiau prie šių natūralių veiksnių prisideda ir civilizacijos primestas gyvenimo būdas, varginantis akis: darbas kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas, buvimas kondicionuojamose patalpose, lęšių nešiojimas, kai kurių vaistų (kon-

traceptinių, antihistamininių preparatų, vaistų nuo slogos, kosulio, širdies ligų, antidepresantų ir kt.) vartojimas.

Gydyta dar Antikoje

Kaip gydyti išsausėjusias akis, sprendė dar Antikos gydytojai – siūlė akis drėkinti kiaušinio baltymu ar seilėmis. Pirmasis mokslu paremtas preparatas sausoms akims gydyti aprašomas 1894 m.

– rekomenduotas izotoninis natrio chlorido tirpalas.

Vėliau į šį tirpalą buvo dedama mucino, želatinos, celiuliozės, siekiant sutirštinti ašarų pakaitalus, kad jie ilgiau ir stabiliau laikytųsi ant akies paviršiaus, bei vitaminų, kad skatintų erozijų gijimą. Apie 1980 m., nustačius žalingą akių lašų konservantų poveikį akies obuolio paviršiui, buvo sukurtos dirbtinės ašaros be konservantų.

12

ANTRADIENIS, birželio 5, 2012

sveikata

ŽIV – ne kliū­tis moteriai gim­dyti Bu­vu­si nar­ko­ma­ nė ta­po psi­cho­lo­ ge. Taip kar­di­na­liai pa­keis­ti sa­vo gy­ve­ ni­mą mo­te­rį pri­ver­ tė diag­no­zė – žmo­ gaus imu­no­de­fi­ci­to vi­ru­sas (ŽIV).

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

At­kal­bi­nė­jo nuo gim­dy­mo

16 me­tų – bū­tent tiek lai­ko Tat­ja­na Žu­rav­lio­va yra už­si­krė­tu­si ŽIV. Li­ ga ją pri­ver­tė ge­ro­kai pa­ko­re­guo­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Sa­vo pa­tir­ti­mi pa­ si­da­ly­ti į Klai­pė­dą iš Ka­li­ning­ra­do at­vy­ku­si T.Žu­rav­lio­va pa­sa­ko­jo, jog pir­mą kar­tą nar­ko­ti­kų pa­ban­dė bū­ da­ma 14-kos. Dau­giau nei po de­ šimt­me­čio mo­te­ris su­ži­no­jo už­si­ krė­tu­si ŽIV. Bū­da­ma 28 me­tų Tat­ja­na kvai­ ša­lų at­si­sa­kė. Dar po ket­ve­rių me­ tų jos lau­kė staig­me­na. Mo­te­ris pa­ sto­jo, nors kiek anks­čiau gy­dy­to­jų ver­dik­tas bu­vo ne­gai­les­tin­gas – ji nie­ka­da ne­ga­lės tu­rė­ti vai­kų.

Ta­čiau vai­ko lau­ki­mas ne­bu­vo leng­vas. Tat­ja­na jau­tė di­džiu­lį ap­

Tvarka: prieš po­rą me­tų Lie­tu­vo­je bū­si­moms ma­moms įves­ta pri­va­lo­ma pa­tik­ra dėl ŽIV. Per nėš­tu­mą jos tik­ri­na­mos du kar­tus.

„Shutterstock“ nuotr.

Komentaras

Tat­ja­na ne­sle­pia, jog šis lai­kas jai bu­ vo vie­nas sun­kiau­ sių – bai­mi­no­si, kad duk­ros ŽIV tes­tas ga­ li bū­ti tei­gia­mas.

lin­ki­nių spau­di­mą. Ka­dan­gi mo­te­ ris jau aš­tuo­ne­rius me­tus sir­go ŽIV, gy­dy­to­jai siū­lė at­si­sa­ky­ti min­ties gim­dy­ti.

Me­di­kai ape­lia­vo ir į vy­res­nį gim­dy­vės am­žių. Mo­te­riai tuo­met bu­vo 32-eji. „Dak­ta­re, tik pa­sa­ky­ki­te, ką tu­ rė­čiau pa­da­ry­ti, kad su­ma­žin­čiau ri­zi­ką už­krės­ti vai­ką“, – prieš­ta­ ra­vi­mus at­rė­mė ji.

Kol mo­te­ris pa­sa­ko­jo sa­vo li­gos is­to­ri­ją, pri­glau­du­si au­sį prie du­ rų ma­mos klau­sė­si Tat­ja­nos sep­ tyn­me­tė duk­ra. Mer­gai­tė ne­ži­no, kad ma­ma ser­ga dau­ge­liui siau­bą ke­lian­čia li­ga. Nors Tat­ja­na įta­ria, jog duk­rai se­niai ne­bė­ra pa­slap­tis ma­mos diag­no­zė.

Dve­ji me­tai ne­ri­mo

Po ce­za­rio pjū­vio Tat­ja­nai gi­mė svei­ka, 3600 kg svė­ru­si duk­ra. Tad ji svei­kos duk­ros gi­mi­mą iki šiol va­ di­na di­džiau­siu Die­vo ste­buk­lu.

Nuo pir­mos gi­mi­mo die­nos mer­ gy­tei pro­fi­lak­tiš­kai bu­vo ski­ria­mi an­ti­vi­ru­si­niai vais­tai. Dve­jus me­ tus duk­ros svei­ka­ta bu­vo ste­bi­ma tar­si pro di­di­na­mą­jį stik­lą.

Tat­ja­na ne­sle­pia, jog šis lai­kas jai bu­vo vie­nas sun­kiau­sių – bai­ mi­no­si, kad duk­ros ŽIV tes­tas ga­ li bū­ti tei­gia­mas. Būgš­ta­vi­mai ne­ pa­sit­vir­ti­no.

Iri­na Grei­čie­nė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių moks­lų fa­ kul­te­to Svei­ka­tos moks­lų fa­kul­te­to So­cia­li­nių moks­lų ka­ted­ros do­cen­tė, gy­dy­to­ja psi­cho­lo­ gė, 12 me­tų dir­ban­ti su ŽIV in­fe­kuo­tai­siais

S Ga­li­my­bė: T.Žu­rav­lio­vai te­ko su­si­dur­ti su at­ve­jais,

kai pa­sto­ju­sios mo­te­rys nu­spren­džia at­si­sa­ky­ti kvai­ ša­lų.

„To­kių mo­te­rų kaip aš – daug“, – pa­ti­ki­no T.Žu­rav­lio­va.

Gim­ta­ja­me mies­te Tat­ja­na sle­ pia sa­vo vei­dą, bai­min­da­ma­si, kad žmo­nių nea­py­kan­ta ga­li at­si­suk­ti prieš jos duk­rą.

Vieš­nia pa­sa­ko­jo, kad Ka­li­ning­ ra­de ŽIV in­fe­kuo­tos mo­te­rys lin­ ku­sios slėp­ti diag­no­zę dėl pa­ti­ria­ mos disk­ri­mi­na­ci­jos. Me­di­kams jos aiš­ki­na, kad ne­si­lau­kia, o nuo aku­ še­rių-gi­ne­ko­lo­gų nu­sle­pia apie ŽIV. Ki­tos nu­ty­li ir apie kvai­ša­lų var­to­ji­ mą. Pa­sak T.Žu­rav­lio­vos, nei­gia­mas ap­lin­ki­nių po­žiū­ris ska­ti­na slėp­ti diag­no­zę ir neieš­ko­ti pa­gal­bos – to­ kia si­tua­ci­ja svei­kie­siems di­di­na ri­ zi­ką už­si­krės­ti pa­vo­jin­ga in­fek­ci­ja.

Da­bar stu­di­juo­jan­ti psi­cho­lo­gi­ją T.Žu­rav­lio­va pa­de­da to­kiems kaip ji – kon­sul­tuo­ja bei skai­to pa­skai­ tas ŽIV už­si­krė­tu­sioms mo­te­rims, lan­ko jas ka­lė­ji­muo­se. Ji taip pat pa­ste­bi, kad dau­gė­ja mo­te­rų, ku­ rioms diag­no­zė ŽIV ne­bė­ra kliū­ tis gim­dy­ti.

Si­tua­ci­ja: pa­sak V.Rau­bos, per me­tus uos­ta­mies­

ty­je gim­do vie­na ar dvi ŽIV in­fe­kuo­tos mo­te­rys.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Per pa­tik­rą – nau­ji at­ve­jai

Lie­tu­vo­je taip pat at­si­ran­da vis dau­giau ŽIV in­fe­kuo­tų mo­te­rų, ku­rios ryž­ta­si gim­dy­ti. Ta­čiau spe­ cia­lis­tų pa­ste­bė­ji­mu, jų nė­ra tiek daug, kiek kai­my­ni­nė­se vals­ty­bė­ se. Ma­no­ma, kad da­liai in­fe­kuo­ tų mo­te­rų ši diag­no­zė tie­siog nė­ ra nu­sta­ty­ta.

Prieš po­rą me­tų Lie­tu­vo­je bū­si­ moms ma­moms įves­ta pri­va­lo­ma pa­tik­ra dėl ŽIV. Per nėš­tu­mą jos tik­ri­na­mos du kar­tus.

Kaip pa­ste­bi Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­ti­nės li­go­ni­nės Aku­še­ri­jos-gi­ ne­ko­lo­gi­jos de­par­ta­men­to Nėš­ tu­mo pa­to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Vy­tau­tas Rau­ba, pri­va­lo­ma pa­tik­ ra pa­dė­jo išaiš­kin­ti ne­ma­žai nau­jų li­gos at­ve­jų, nors kai ku­rios mo­te­ rys net neį­ta­rė esan­čios šio vi­ru­so ne­šio­to­jos.

Gy­dy­to­jas pri­mi­nė, kad ŽIV ser­ gan­ti mo­te­ris ri­zi­kuo­ja šia li­ga už­ krės­ti ir nau­ja­gi­mį. Di­džiau­sia – apie 65 pro­c. – ti­ki­my­bė už­krės­ti

ky­la gim­dy­mo me­tu, apie 25 pro­c.

– na­tū­ra­liai mai­ti­nant kū­di­kį.

Bū­tent dėl šios prie­žas­ties ser­ gan­čioms ŽIV mo­te­rims at­lie­ka­ mas ce­za­rio pjū­vis, o gi­mus vai­kui ski­ria­mas pro­fi­lak­ti­nis gy­dy­mas.

To­kioms mo­ti­noms ne­pa­ta­ria­ma nau­ja­gi­mių mai­tin­ti krū­ti­mi.

Klai­pė­do­je per me­tus gim­do vie­ na ar dvi ŽIV in­fe­kuo­tos mo­te­rys.

Bū­tent uos­ta­mies­ty­je au­ga vie­nas iš dvie­jų ŽIV in­fe­kuo­tų vai­kų, ku­ riam mo­ti­na šią li­gą per­da­vė dar įsčio­se. Lie­tu­vo­je ži­no­mi du to­kie nau­ja­gi­miai.

u­ž i­no­j ę apie sa­vo diag­no­z ę, ŽIV in­fe­k uo­t ie­j i iš pra­d žių ją nei­g ia. Kai ku­r iems pri­rei­k ia ga­na il­go lai­ko, kol su tuo su­si­ tai­ko. Kol žmo­g us ši­to ne­p a­d a­ro, jam neį­m a­no­m a pa­dė­t i. Dau­g iau­s ia pro­ ble­mų jiems ke­l ia san­t y­k iai su ap­l in­ ki­n iais. In­fe­k uo­t ie­s iems ŽIV at­ro­do, kad vos išė­j us į gat­vę vi­s i ma­to, kuo jis ser­g a. Ki­t i net ar­t i­m iau­s iems žmo­ nėms ne­s a­ko, kuo ser­g a. Ser­g an­č ios šia li­ga mo­te­r ys yra la­biau pa­žei­d žia­ mos nei vy­r ai. In­fe­k uo­t ie­j i ŽIV tu­r i di­d žiu­l ių psi­c ho­l o­g i­n ių pro­b le­mų.

Jei toks žmo­g us krei­pia­s i į psi­c ho­lo­ gą, tai pri­lygs­t a did­v y­r iš­k u­mui. Va­ di­n a­s i, jis no­r i keis­t is ir bū­t i nau­d in­ gas. Li­g a me­t a iš­š ū­k į ge­ro­k ai keis­t i sa­vo gy­ve­n i­m ą. Kai ku­r ios ma­no pa­ cien­tės, su­ž i­no­ju­s ios apie ŽIV, bai­g ia moks­lus, su­k u­r ia šei­m as ir pa­g im­do svei­k us vai­k us. Ta­č iau esa­m a ir to­ kių, ku­r ioms leng­v iau gy­ven­t i nie­ ko ne­kei­č iant. Ap­l in­k i­n iai nei­g ia­ mai rea­g uo­j a į ŽIV in­fe­k uo­t uo­s ius, nes jiems trūks­t a in­for­m a­c i­j os apie šią li­g ą. Kuo jie dau­g iau ži­n o apie ŽIV, tuo pa­k an­tes­n i tam­p a.

Sta­tis­ti­ka Lie­t u­v o­j e

ŽIV per 1900 gy­ven­to­jų

Lat­vi­jo­je – per 5 000.

diag­n o­z uo­t a

Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je – per 7800 Nuo 2002 iki 2010 m. Lie­tu­vo­je gim­

dė 66 ŽIV in­fe­kuo­tos mo­te­rys Lie­tu­vo­je au­ga du ŽIV in­fe­kuo­ti vai­

Es­ti­jo­je – per 9 000.

kai, Lat­vi­jo­je – 50

13

ANTRADIENIS, birželio 5, 2012

sveikata

Klai­pė­die­čius kvie­čia vi­suo­ti­nės mankš­tos

Jovita Bajoriūnienė tiksliai prisimena, kada paskutinį kartą lankėsi pas odontologą. 1999 m. lapkričio 21-ąją.

Gydytojo kabinete ji praleido tik kelias minutes, nes vos įžengusi nual­ po. Iš baimės.

Kaip nugalėti odontologo baimę?

Grafikai

Va­sa­ros pra­džio­je star­tuo­ja ne­ mo­ka­mi svei­ka­ti­ni­mo už­siė­mi­ mai. Kas­met jie su­trau­kia ne­ma­ žai klai­pė­die­čių.

Viešosios mankš­tos neį­g a­l ių­j ų pa­plū­di­my­je

s.lukosiute@kl.lt

Vaistai: geriausia priemonė baimei įveikti – ramus pokalbis su odontologu.

„Shutterstock“ nuotr.

Baimė, baisesnė už skausmą Jurgita Šakienė j.sakiene@diena.lt

Nualpo, bet pažymą gavo

Įvairių apklausų duomenimis, dan­ tis profilaktiškai tikrinasi tik kas ketvirtas penktas lietuvis.

Apie 75–80 proc. pas gydytojus susiruošia tik pajutę dantų skaus­ mą, ir ne vienas vizitą linkęs atidė­ ti, o skausmą bando kęsti bent ke­ lias dienas.

26-erių J.Bajoriūnienė yra iš tų, kurie pas odontologą nebesilanko visai. „Dantis stengiuosi prižiū­ rėti, kad tik jie negestų. Bet vie­ nas krūminis yra visiškai išlūžęs.

Kelis kartus jį yra skaudėję. Dėjau kompresus ir praėjo. Jeigu skaus­ mas nepraeitų, nežinau, ką dary­ čiau. Eiti pas odontologą mirtinai bijau“, – neslėpė moteris.

Ji žino, kad odontologijos klini­ kose kai kuriais atvejais griebiama­ si ir narkozės. „Mano pažįstama taip vaikui dantis taisė, bet nežinau, kaip rei­ kėtų prisiversti įžengti į kabinetą ir atsisėsti į kėdę. Paskutinį kartą pas odontologą lankiausi, kai rei­ kėjo pažymos. Mama nuvilko be­ veik per prievartą. Iš karto nual­ pau, bet pažymą gydytojas išrašė“, – šyptelėjo moteris.

Teko laikyti trise

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Kita pašnekovė Rita Popovienė ne­ bijo odontologų, bet sprendžia di­ lemą, ką reikės daryti, jei vienam sūnų suskaus dantuką. Moteris au­ gina dvynius berniukus. Jiems tuoj bus penkeri.

Kai Rita prieš metus sumanė su vaikais nueiti profilaktiškai pasi­ tikrinti dantų, vienas sūnus į tai reagavo be jokios baimės. Jis, at­ ėjus laikui, ramiai sėdėjo odonto­ logo kėdėje bei vykdė visus gydy­ tojo nurodymus.

Kitas berniukas nesileido į kal­ bas. Nepadėjo nei aiškinimai, kaip vyksta dantukų apžiūra, kad rei­ kės tik atsisėsti į specialią kėdę ir išsižioti, nei pažadai, kad niekas

nieko dantukams nedarys. Bū­ tent jam vėliau kartą buvo supū­ liavęs dantukas. Medikai migdy­ ti atsisakė, pagalbą suteikė vaikui per prievartą. „Jis šaukė, rėkė, laikėme trise“, – prisiminė R.Popovienė.

Vaikai bijo, nes bijo tėvai

Anot psichologės Giedrės Gutau­ tės Klimienės, suaugusieji vizitą pas odontologą atidėlioja, net jei­ gu dantį skauda, dėl baimės. „Šiais laikais vizitai pas odon­ tologą nebėra tokie skausmin­

Giedrė Gutautė Klimienė:

Dažnai tėvai patys nejausdami užprogramuoja odontologų baimę savo vaikams, kadangi patys jų labai bijo. gi ir kankinantys nei anksčiau, ta­ čiau iki šiol yra išlikusi odontologų baimė, kuri siejasi būtent su tuo skausmu, kurį anksčiau patirdavo apsilankiusieji pas odontologą. Be to, baimę galima perimti iš tėvų ir ji gali būti labai gaji žmogui net ir su­ augus“, – aiškino psichologė.

Pasak specialistės, odontologo baimė dažnai yra tėvų jaučiamos odontologo baimės atspindys. „Vaikai labai gerai jaučia tėvų jausmus, tad žaibiškai perima tė­ vų nerimą, baimes, nejaukumą ir pan. Dažnai tėvai patys nejausda­ mi užprogramuoja odontologų bai­ mę savo vaikams, kadangi patys jų labai bijo. Odontologo baimė gali būti ir natūrali ko nors naujo, ne­ pažinto ir nepatirto baimė“, – pa­ sakojo G.G.Klimienė.

Suaugusiesiems įveikti baimę, anot specialistės, padėtų savia­ nalizė. „Svarbu būtų pamąsty­ ti, kiek iš tiesų jums skauda pas

odontologą? Jei tai ne skausmas, tuomet kas kelia tokią stiprią bai­ mę? Gal galima apie tai pakal­ bėti su odontologu? Gal jis gali vienaip ar kitaip atsižvelgti ir pri­ siderinti prie jūsų poreikių? Vien pasikalbėjus su odontologu, da­ lis baimės tikrai išsisklaidys. Be to, gali padėti gilus kvėpavimas, minčių nukreipimas kita linkme ir panašūs pratimai“, – patarė psichologė.

Bijantiesiems specialistai pata­ ria pas odontologą išsiruošti, kai ir pacientas, ir gydytojas turės dau­ giau laiko, todėl nereikės skubėti ir bus galima daugiau laiko skirti su­ sipažinimui, pokalbiui.

Jokiu būdu negalima sakyti vai­ kui, kad gydytojas nieko nedarys.

Kitą kartą jumis nebetikės. Patar­ tina nesikišti į gydytojo ir mažylio pokalbį, nes taip galima įnešti ne­ reikalingos sumaišties, O vaiką gali apimti dar didesnis nerimas.

Bando nugalėti pokalbiu

Privačių odontologijos kabinetų at­ stovai neneigė, kad kartais net ir ka­ riesas gydomas su narkoze, tačiau kalbėti apie konkrečius atvejus at­ sisakė.

Vienos klinikos atstovė spaudai Eglė Žemaitienė teigė, kad į šios medicinos įstaigos odontologus kreipiasi šimtai įvairaus amžiaus pacientų, tačiau jų baimes gydytojai bando nugalėti ne vaistais, o pokal­ biu. Pasak jos, narkozė taikoma tik psichikos negalią turintiems žmo­ nėms, ir tai labai retai. „Ir vaikų baimė nėra indikacija gy­ dyti dantukus su narkoze. Jeigu vai­ kas bijo, su juo ilgiau bendraujama ar kaip nors kitaip ši problema spren­ džiama. Narkozė taikoma tik tuo­ met, kai vaikui dar nėra trejų metų ir reikia taisyti labai daug dantukų arba yra koks nors bendrinis susirgimas“, – aiškino E.Žemaitienė.

Negydomus dantis ne tik skau­ da. Lėtinės infekcijos židinys gre­ sia bendromis organizmo ligomis, kenkia imunitetui.

Šią sa­vai­tę pra­si­de­da pir­ma­sis svei­ ka­ti­ni­mo už­siė­mi­mų eta­pas – gy­ ven­to­jai kvie­čia­mi į vie­šas mankš­ tas neį­ga­lių­jų pa­plū­di­my­je. Jas ves ki­ne­zi­te­ra­peu­tas Ta­das Jur­kus. Šie­met į vi­suo­ti­nes mankš­tas la­ biau no­ri­ma pri­vi­lio­ti klai­pė­die­čių šei­mas, ku­rios kar­tu ga­lė­tų ak­ty­ viai pra­leis­ti lai­ką gry­na­me ore.

Anks­tes­niais me­tais pir­me­ny­bė bu­vo tei­kia­ma vy­res­nio am­žiaus gy­ven­to­jams. „Svei­ka­ti­ni­mo mė­ ne­siai“ or­ga­ni­zuo­ja­mi šeš­tus me­ tus.

Ma­si­nius už­siė­mi­mus pa­plū­di­ my­je ly­dės mu­zi­ka. Jie vyks kar­tą per mė­ne­sį šeš­ta­die­niais. Juos taip pat ves ki­ne­zi­te­ra­peu­tas. Klai­pė­ die­čiai ga­lės rink­tis ir pi­la­teso už­ siė­mi­mus, ku­riuos ves tre­ne­ris Vy­ tau­tas Gruz­dys.

Or­ga­ni­za­to­riai paaiš­ki­no, kad išanks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja nė­ra svar­bi.

Jie pa­ti­ki­no, jog už­siė­mi­mai vyks ir dėl vie­no žmo­gaus.

Ne­mo­ka­mi svei­ka­ti­ni­mo už­siė­ mi­mai vyks dviem eta­pais – nuo bir­že­lio 5 iki rugp­jū­čio 31 die­nos ir nuo rug­sė­jo pra­džios iki gruo­džio.

bir­ž e­l io, lie­pos, rugp­j ū­čio mė­n e­siais: tre­čia­die­niais nuo 9 iki 11 val. šeš­ta­die­niais nuo 8.30 iki 11.30

val. re­g ist­ruo­j a­ma tel. 8 628 61160, tre­ne­ris Ta­das Jur­kus.

Ma­si­niai už­siė­mi­mai neį­ga­lių­jų pa­plū­di­my­je bir­že­lio 16 d. – nuo 9 iki 12 val. lie­pos 7 d. – nuo 9 iki 12 val. rugp­jū­čio 25 d. – nuo 9 iki 12 val.

Vie­ši pi­la­teso už­siė­mi­mai lau­ko sta­dio­ne (Bal­ti­jos pr. 18A) bir­ž e­l io, lie­pos mė­n e­siais: ant­ra­die­niais – nuo 10 iki 12 val. rugp­jū­čio 7 d. – nuo 10 iki 12 val.

re­g ist­ruo­ja­ma tel. 8 690 90190, tre­ne­ris Vy­tau­tas Gruz­dys. Tel. pa­si­tei­rau­ti 315 093 dar­bo die­no­ mis nuo 8 iki 17 val.

Pro­jek­tas „Svei­ka­ti­ni­mo mė­ne­ siai“ re­mia­mas Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Vi­suo­me­nės svei­ka­tos rė­mi­ mo spe­cia­lio­sios pro­gra­mos.

Sveikatai: jau šiandien klaipėdiečiai laukiami masinėse mankštose.

Ką byloja prakaito kvapas?

Prakaitas – tiksliau jo kvapas – tu­ ri didelę reikšmę žmogaus gyve­ nime. Pagal jį, sako mokslininkai, renkamės, su kuo bendrauti, mylė­ tis, kuo pasitikėti, jis gali sugadin­ ti karjerą. JAV mokslininkai pra­ kaito paslaptis panagrinėjo dar gi­ liau: aiškinosi, kaip prakaito kva­ pas keičiasi žmogui senstant.

Filadelfijos „Monell Chemical Sen­ ses Center“ neurobiologas Johanas Lundströmas su kolegomis priėjo išvadą, kad prakaitas – svarbus so­ cialinės informacijos skleidėjas – keičiasi kintant amžiui, tačiau vi­ sai ne taip, kaip dažnas galvoja.

Grupė savanorių penkias dienas turėjo miegoti mūvėdami vieno­ dais marškinėliais su specialio­ mis pagalvėlėmis po pažastimis.

Visi jie buvo suskirstyti į tris gru­

pes: jauni, vidutinio amžiaus ir se­ ni žmonės.

Kita savanorių grupė, uostydama pažastinukus, turėjo įvardyti, ar užuodžiamas kvapas yra malonus, ar ne ir ar tai greičiau jauno ar seno žmogaus kvapas. Tyrimo rezultatai gerokai nustebino: uostytojai tiks­ liai įvardijo, kuris prakaito kvapas yra seno, kuris – jauno žmogaus. Įdomu ir tai, kad vyresnių žmonių prakaitas buvo apibūdinamas kaip mažiau intensyvus ir mažiau ne­ malonus nei kitų dviejų amžiaus grupių atstovų. Anot mokslininkų, tai prieštarauja visuotinai paplitu­ siam stereotipui apie tipišką seno žmogaus kvapą. Tyrėjai neatmetė galimybės, kad atliekant analogiš­ ką tyrimą su burnos ar odos kvapu rezultatai būtų kitokie. „Klaipėdos“ inf.

14

antradienis, birželio 5, 2012

sportas

Prizininkai sutikti Klaipėdoje Pavargę, bet linksmi iš Belgijoje vykusio Europos karatė kiokušin čempionato grįžo Lietuvos garbę gynę klaipėdiečiai, „Shodan“ klubo nariai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pranašumas: svečiai (žalios ir

baltos spalvos marškinėliai) pagal visus rodiklius aplenkė klaipėdiečius.

Pralaimėta lyderiams Vieningame Baltijos regbio čempionate dar vieną nesėkmę patyrė Klaipėdos „Viesulo-Kuršių“ žaidėjai. Jie namie 25:72 (5:46). nusileido lyderiams Šiaulių „BaltRex“ regbininkams. Rezultatyviausiai tarp nugalėtojų žaidė 23 taškus pelnęs Vytaras Bloškys. Tarp klaipėdiečių daugiausia kartų pasižymėjo Donatas Streckis, surinkęs 15 taškų. „Klaipėdos“ inf.

Su didžiausia taure iš autobuso išlipo Senojo žemyno čempionu tarp vyrų tapęs Lukas Kubilius (svorio per 90 kg grupė), kiek mažesne Viktorija Mockutė, tarp jaunių merginų, svėrusių iki 60 kg, užėmusi pirmąją vietą.

Vicečempionės taure džiaugėsi Rita Kasparavičiūtė (iki 55 kg).

Dvi klaipėdietės užėmė trečiąsias vietas – Gintarė Tydikaitė (iki 55 kg) ir Vaida Neimantaitė (per 65 kg).

Tarp moterų čempione dar tapo „Okinavos“ klubo prezidentė Diana Mačiūtė (iki 55 kg).

Lietuvos rinktinės nariai su kaupu įvykdė iškeltus uždavinius. Suaugusiųjų grupėje mūsų sportininkai iškovojo 8 medalius, net penki iš jų – aukso, du – sidabro, vienas – bronzos. Jauniai kumitė (kovų) rungtyje laimėjo 13 medalių – 3 aukso, 4 sidabro ir 6 bronzos.

Laureatai: Klaipėdos karatė kovotojai parvežė įspūdingus trofėjus.

Medalių dalybos Talkšos ežere Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Šiauliuose vykusiose Lietuvos moksleivių irklavimo pirmenybėse įspūdingai kovojo Gediminas Girdvainis ir Jurgis Jurgelevičius.

Jie čempionais tapo tarp jaunučių, vėliau ir tarp jaunių.

Jaunučių, gimusių 1996 m. ir vėliau, varžybose jie keturvietės valties be vairininko irklus spaudė kartu su Roku Gedrimu ir Martinu Juzaičiu, o jaunių (gimusių 19941995 m.) pirmenybėse – su Mantu Muliuoliu ir Mantu Malakausku.

Trenerių Liudviko Mileškos, Tado Katlioriaus, Vyganto Viršilo ir Zigmo Gudausko auklėtiniai taip pat aukso medalius iškovojo dviviečių valčių be vairininkų varžybose.

Tarp jaunių pergalę šventė R.Gedrimas ir M.Juzaitis, tarp jau-

Pamaina: jaunieji uostamiesčio irkluotojai su iškovotais medaliais.

nučių – Simonas Mockus ir Martynas Bertulis. Čempione tapo Raminta Viržintaitė, kartu su kauniete Sonata Petrikaite, rungtyniavusi dviviete porine valtimi.

Į dviratininkų miestą nevyko uostamiesčio komandos lyderiai Kristijonas Bernotas ir Edvardas Babarskas. Jie intensyviai ruošiasi Europos jaunių čempionatui, vyksiančiam birželio 9-10 dienomis Slovėnijoje.

Klaipėdiečiai – prizininkai Jaunių grupė 3.Dovilė Gineitytė, Eisvė Stulpinaitė (dvi- (dvivietės porinės valtys) 1.Gediminas Girdvainis, Jurgis Jurgilevi- vietės valtys) 2.Raminta Viržintaitė (vienvietės valtys) čius, Mantas Muliuolis ir Mantas Malakaus- 3.Raminta Viržintaitė (vienvietės valtys) 2.Neda Janonytė, Augustė Patapaitė, Grekas (keturvietės valtys) 3.Karolis Šimaitis, Jonas Mockevičius, ta Kugelevičiūtė, Eisvė Stulpinaitė (ketur 1.Simonas Mockus, Martynas Bertulis Tautvydas Vaitekūnas, Žygimantas Dei- vietės valtys) (dvivietės valtys)

mantavičius (keturvietės valtys)

(dvivietės valtys)

(dvivietės valtys)

2.Dovilė Gineitytė, Eisvė Stulpinaitė (dvi 2.Mantas Muliuolis, Mantas Malakauskas 3.Karolis Šimaitis, Jonas Mockevičius vietės valtys) 2.Simonas Mockus, Martynas Bertulis, Jaunučių grupė

Kristijonas Kerekešas, Lukas Tučkus (keturvietės valtys) 2.Gintarė Kasnauskaitė, Julija Lėbaitė, Dovilė Gineitytė, Eisvė Stulpinaitė (keturvietės valtys) 2.Gerhardas Skonsmanas, Dovydas Donskis (dvivietės porinės valtys)

2.Kristijonas Kerekešas, Lukas Tučkus,

Benediktas Strazdauskas, Dalius Kazlaus-

1.Gediminas Girdvainis, Jurgis Jurgilevi- kas (keturvietės valtys)

čius, Rokas Gedrimas, Martinas Juzaitis (keturvietės valtys) 1.Rokas Gedrimas, Martinas Juzaitis (dvivietės valtys) 1.Raminta Viržintaitė, Sonata Petrikaitė

3.Kristijonas Kerekešas, Lukas Tučkus

(dvivietės valtys) 3.Tadas Mockevičius, Robertas Kulikaus-

kis, Gerhardas Skonsmanas, Edgaras Mila (keturvietės valtys)

Vytauto Liaudanskio nuotr.

19

antradienis, birželio 5, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Papirusas antradienis – Kelininkai trečiadienis – Manijokas ketvirtadienis – Kidnepingas penktadienis – Laukinukas Praėjusios savaitės laimėtoja – Danutė Urvalienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas.

Jautis (04 21–05 20). Šiandien tinkama diena spręsti senas problemas, galite būti įvertintas viršininko, tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus.

Dvyniai (05 21–06 21). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, jaukiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – nenusimato jokių nemalonių staigmenų.

Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi.

Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Bet jūs žinote, kad ateis kiti laikai, o kol kas teks tvarkyti aplinką ir užsiimti kitais neįdomiais dalykais.

Liūtas (07 23–08 23). Labai energingas laikotarpis, tinkamas planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Šiandien venkite alkoholio.

Mergelė (08 24–09 23). Daug galvosite apie prasmę. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi.

Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Pajusite emocinę įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką.

Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien nespręskite estetinių klausimų, neanalizuokite vertybių, nes nesate tam dar pasiruošęs. Bet ir miegoti nevalia – mokykitės, mąstykite, domėkitės naujais dalykais.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 12 d.

Fotografijų paroda veda Lietuvos kunigaikščių pėdomis Iki liepos 2-osios veiksiančioje fotografijų parodoje Klaipėdos miesto biblioteka kviečia į kelionę po Baltarusiją Lietuvos kunigaikščių pėdomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Pempininkų filiale (Taikos pr. 79/81A) eksponuojama Vyto Maneikio fotografijų paroda „Kelionė į Baltarusiją po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldą“.

Paroda paruošta po 2011 m. birželio 25 ir 26 dienomis vykusios kraštotyrininkų kelionės į Baltarusiją. Kelionės metu jos dalyviai

Vytas Maneikis ir Norbertas Stankevičius nuvažiavo maždaug 880 km. Keliavo maršrutu: Vilnius– Medininkai–Krėvos pilis–Minskas–Žyrovičių vyrų vienuolynas– cerkvė / tvirtovė Synkovičiuose (13 km nuo Slonino)–Baranovičiai– Nesvyžius–Miras–Naugardukas– Lyda–Medininkai–Vilnius.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė kiekvienam lietuviui kelia pasididžiavimą. Tai laikotarpis, kai Lietuva buvo viena didžiausių ir galingiausių valstybių Europoje. Ji sulaikė Aukso Ordos, o vėliau turkų skverbimąsi į Europos gilumą. Tai vienintelė bal-

tų valstybė, išlikusi nuo viduramžių iki mūsų dienų. Kelionės dalyviams aplankius Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir įsitikinus, kad dabartinėje Baltarusijoje yra išlikę daug įspūdingo protėvių palikimo, kilo mintis jį nufotografuoti ir surengti fotografijų parodą.

Joje pristatomos Krėvos, Nesvyžiaus ir Miro pilys, nuotraukose užfiksuotas Minskas, Naugardukas, Lyda ir ten esantis kultūros paveldas.

Parodos organizatorius – edukacinis-kultūrinis centras „Metidė“.

Rūsyje: Miro pilies požemiuose išlikusi patalpa, kurioje sudėti senovi-

„Klaipėdos“ inf.

Vytauto Maneikio nuotr.

niai virtuvės indai.

Orai

Artimiausiomis dienomis laikysis vėsūs orai, lietaus bus nedaug, kaip prognozuoja sinoptikai. Šiandien galimas trumpas lietus. Įdienojus sušils iki 16–18 laipsnių. Rytoj dieną gali kai kur trumpai palyti. Naktį prognozuojama 7–10 laipsnių šiluma, dieną bus 14–17 laipsnių šilumos.

Šiandien, birželio 5 d.

+15

+13

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+15

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+16

Utena

+16

4.55 22.13 17.18

157-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 209 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +14 Brazilija +27 Briuselis +14 Dublinas +11 Kairas +33 Keiptaunas +18 Kopenhaga +12

kokteilis Links­muo­lių juo­ke­liai Jau ku­r is lai­kas į vie­ną se­na­m ies­čio ba­rą už­su­kan­t ys klien­tai prie du­r ų stab­te­lė­ję šyp­te­li. Ir kaip ga­li žmo­gus su­si­tvar­dy­ti, jei vie­ni šmaikš­tuo­liai „R“ rai­dei nu­sku­to ko­je­lę ir ji li­ko „P“.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+13 +33 +18 +15 +20 +13 +17 +32

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+12 +13 +25 +16 +12 +27 +25 +17

Vėjas

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

lan­ky­to­jai ma­to vi­sai ki­to­kią in­ for­ma­ci­ją.

Ne­ga­li val­gy­ti ana­na­sų Al­do­na at­v i­ra­vo, kad nuo an­ta­n i­n ių obuo­l ių jai šim­pa dan­tys. „Ir ana­na­so dau­giau nei skil­te­lės ne­ga­ liu su­val­gy­ti, – skun­dė­si mo­te­ris, – nes jie švit­r i­na lie­ž u­v į, pa­na­šiai kaip nuo rau­ge­r iš­k io sal­dai­nių.“ Skai­t y­to­jai smal­su, ar taip jai vie­nai bū­na?

Ge­ros ži­nios apie aly­vuo­ges Ne­re­tai aly­vuo­gės par­duo­da­mos ne­ per­ma­to­mo­se pa­k uo­tė­se, tai­g i svar­ bu ži­no­t i šių vai­sių kie­k io žy­mė­ji­mą.

Jis ma­t uo­ja­mas ka­l ib­rais. Jei ren­ka­ tės di­des­nes aly­v uo­ges, ieš­ko­k i­te kuo ma­žes­n io ka­l ib­ro ko­do su skai­ čiais ir pa­svi­ruo­ju brūkš­niu. Jei no­ri­ te ma­žes­nių – rin­k i­tės di­des­nio ka­lib­ ro aly­vuo­ges.

Vi­siems pui­k iai ži­no­mas aly­v uo­g ių pro­duk­tas – alie­jus yra itin svar­bi Vi­ dur­že­mio vir­tu­vės da­l is. Ta­čiau žmo­ nės ją ver­ti­na ne tik kaip pa­pras­tą pa­ tie­ka­lų ing­re­dien­tą. Re­gio­no gy­ven­to­ jams aly­vuo­g ių alie­jus yra svei­ka­tos, ro­man­t iš­ko kai­mo gy­ve­n i­mo bei an­ ti­k i­nės kul­tū­ros sim­bo­l is.

Vir­tu­vė­je aly­vuo­g ių alie­jus ne­pa­mai­ no­mas dėl sa­vo il­go ga­l io­ji­mo lai­ko.

Aly­vuo­gės yra vie­nin­te­liai vai­siai, ku­ rių sul­tys (alie­jus) iš­lai­ko vi­sas sko­nio, aro­ma­to sa­vy­bes bei il­gą lai­ką ne­pra­ ran­da svar­bių A, E, D, K vi­ta­mi­nų. Nea­ ti­da­ry­tas aly­vuo­g ių alie­jus yra tin­ka­ mas nau­do­ti ke­le­tą me­tų.

Nu­girs­tas po­kal­bis Žmo­na vy­rui: – Eik į dar­žą, pa­lais­tyk gė­les.

– Tai­g i lie­tus ly­ja.

– Tai pa­siimk skė­t į!

Links­mie­ji tirš­čiai – Ona, kur tu pa­dė­jai ar­bat­žo­les?

– Tu nie­ka­da nie­ko ne­ran­di. Ar­bat­žo­ lės vais­ti­nė­lė­je, dė­žu­tė­je nuo drus­kos, ant ku­r ios už­ra­šy­ta „Ge­r ia­mo­ji so­da“. Čes­ka (397 719; ma­ne tai nuo šaš­ly­kų be­ria.

Dau­giau kaip sep­ty­nių ieš­mų ne­ga­liu val­gy­ti)

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

12

13

11

10

4

12

12

11

10

5

12

13

13

11

2

rytoj

1864 m. uždrausta spauda lietuviškais rašmenimis.

1867 m. atidaryta Vilniaus viešoji biblioteka.

Bibliotekos fondai buvo sudaryti iš rusų valdžios konfiskuotų privačių bibliotekų bei buvusios Vilniaus universiteto bibliotekos.

1894 m. gimė žinomas italų orientalistas, specializavęsis Tibeto ir budizmo tyrinėjimuose, Giuseppe Tucci.

Po 50 metų pasirodė reti Marilyn Monroe paskutinės fotosesijos ka­ drai, kuriems ekrano legenda po­ zavo nuoga.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Bonifacas, Elvyra, Marcė, Kantautas, Kantvydė

1921 m. gimė jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, poetas Vytautas Mačernis.

1934 m. Niujorke įvyko pirmasis formalus gatvės baikerių susitikimas.

1968 m. Los Andžele nušautas 42 metų JAV senatorius Robertas F.Kennedy.

1975 m. pirmą kartą po 1967 m. Izraelio ir arabų

Paskutinėje fotosesijoje – nuoga Fotografas Lawrence’as Schilleris legendinę gražuolę 1962 m. gegužės 23 d. įamžino nuogą baseine kino studijoje „Fox“, jos nebaigto filmo „Something’s Got To Give“ filmavimo aikštelėje.

Pribloškiamose nuotraukose M.Monroe gundomai žvelgia į kamerą, rankomis prisidengusi nuogą krūtinę, o paskui, vilkdamasi chalatą, parodo užpakaliuką.

L.Schilleris niekada neskelbė visų tos fotosesijos kadrų, bet dabar galiausiai publikavo juos naujoje savo knygoje „Marilyn ir aš“ (Marilyn & Me).

75 metų fotografas sako: „Šiose nuotraukose parodoma tikroji Marilyn Monroe, erzinanti jus, bet vis dėlto yra likę truputį paslapties. Aš buvau toks neatsargus, kad ji tapo neatsargi su manimi“.

Minėtas filmas niekada nebuvo užbaigtas – vėluodavusi ir nepatikima aktorė 1962-ųjų birželį buvo atleista, o jau tų metų rugpjūtį buvo rasta negyva savo namuose Los Andžele.

Vardai

birželio 5-ąją

ketvirtadienį

Re­zul­ta­tas: dėl vie­nos rai­de­lės

+17

+15

karo Sueco kanalas atidarytas tarptautinei laivybai.

2004 m. sulaukęs 93 metų, Los Andžele mirė 40-asis Amerikos prezidentas Ronaldas Reaganas, valdęs šalį nuo 1981 iki 1989 m.

2011 m. imperatoriaus Napoleono Bonaparte’o anglų kalbos mokymosi sąsiuviniai aukcione Prancūzijoje buvo parduoti už 93 tūkst. eurų (321 tūkst. litų).

Dėl prezidento žurnalistikos mesti neketina Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­to Fran­çois Hol­lan­de’o par­tne­rė Va­le­rie Trier­ wei­ler neat­si­sa­kys dar­bo žur­na­le „Pa­ris Match“, ta­čiau atei­ty­je ra­ šys ne po­li­ti­kos, o kul­tū­ros te­mo­ mis, pra­ne­šė jos darb­da­viai.

Du­kart iš­si­sky­ru­si tri­jų paaug­ lių mo­ti­na V.Trier­wei­ler neo­fi­cia­ lia pir­mą­ja Pran­cū­zi­jos po­nia ta­po po to, kai jos my­li­ma­sis, su ku­riuo ji pra­dė­jo drau­gau­ti 2007 m., šie­ met ge­gu­žės 6 d. lai­mė­jo pre­zi­den­ to rin­ki­mus.

Il­ga­me­tė po­li­ti­kos žur­na­lis­tė 47erių V.Trier­wei­ler nuo šiol ra­šys kul­tū­ros te­mo­mis: ruoš kny­gų ir me­no pa­ro­dų ap­žval­gas bei in­ter­ viu su svar­biais me­no žmo­nė­mis, sa­kė „Pa­ris Match“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Oli­vier Royan­tas. „Va­le­rie man sa­kė trokš­tan­ti lik­ti žur­na­lis­te, dirb­ti ir tęs­ti sa­vo dar­ bą“, – sa­kė O.Royan­tas ir pri­dū­rė, kad jos straips­niai žur­na­lo kul­tū­ ros pus­la­piuo­se pa­si­ro­dys „du ar tris kar­tus per mė­ne­sį“.

BNS inf.

Vilioklė: M.Monroe, vilkdamasi chalatą, parodė užpakaliuką.

Istorinis gaisras JAV Naujosios Meksikos valstiją siaubia miškų gaisrai. Nuo gegužės vidurio liepsnos pietinėje JAV valstijoje pelenais pavertė daugiau kaip 900 kv. km krūmynų plotą. Iš viso su liepsnomis kovoja apie 1,2 tūkst. ugniagesių.

Manoma, kad gaisrus sukėlė žaibo iškrova. Tiesioginio pavojaus gyventojams nėra. Šis gaisras yra didžiausias Naujosios Meksikos istorijoje ir šiuo metu didžiausias JAV. Praėjusių metų birželį per krūmynų gaisrus Naujojoje Meksikoje buvo sunaikinta daugiau kaip 630 kv. km plotas.

Pora: Prancūzijos prezidentas

F.Hollande’as ir V.Trierweiler kar­ tu jau penkerius metus.