TODÄ–L, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinÄ—s
antradienis, birĹželio 5 d., 2012 m. Nr. 130 (1329)
IlÂgaÂmeÂtis VyÂriauÂsioÂsios rinÂkiÂmĹł koÂmiÂsiÂjos vaÂdo vas Z.VaiÂgausÂkas ĹĄiĹł rinÂki mĹł ÄŻ SeiÂmÄ… neÂbepÂriÂĹžiĹŤÂrÄ—s. LieÂtuÂva 4p.
MoÂteÂrĹł rinkÂtiÂnÄ—s treÂne ris A.PauÂlausÂkas paÂsi genÂda diÂdesÂnio atÂsarÂgi niĹł krepÂĹĄiÂninÂkiĹł inÂdÄ—Âlio. SporÂtas 10p.
diena.lt
1,30 Lt
„DaÂnos“ lÄ—kÂtuÂvo ka tastÂroÂfa – NiÂgeÂriÂjoÂje di dĹžiauÂsia per paÂstaÂruo sius du deÂĹĄimtÂmeÂÄ?ius. Pasaulis 12p.
ParÂko „ťvenÂta karÂvė“ priÂsiÂkels
Kol tÄ—Âvai atÂsiÂpeiÂkÄ—s, toÂkiĹł liÂgĹł proÂtrĹŤÂkis tik diÂdÄ—s, o karÂtu su juo dauÂgÄ—s ir mir ties atÂveÂjĹł. GyÂdyÂtoÂja DaiÂva RazÂmuÂvieÂnÄ— apie skieÂpų baiÂmÄ™
9p.
Miestas
2p.
PraÂneÂĹĄiÂmai dÄ—l smurÂto – kasÂdien Nuo praÄ—ÂjuÂsiĹł meÂtĹł gruoÂdĹžio viÂdu rio LieÂtuÂvoÂje ÄŻsiÂgaÂlioÂjÄ™s ApÂsauÂgos nuo smurÂto arÂtiÂmoÂje apÂlinÂkoÂje ÄŻsta tyÂmas tuÂrÄ—Âjo paÂĹžaÂboÂti smurÂtauÂjan Ä?ius asÂmeÂnis. TaÂÄ?iau VilÂniaus raÂjo no poÂliÂciÂjos koÂmiÂsaÂriaÂto paÂreiÂgĹŤÂnai apÂkrauÂti darÂbu – praÂneÂĹĄiÂmai apie smurÂto atÂveÂjus arÂtiÂmoÂje apÂlinÂkoÂje fikÂsuoÂjaÂmi kiekÂvieÂnÄ… dieÂnÄ….
MiesÂtas „„AtÂgiÂmiÂmas: kaĹžÂkaÂda meÂniÂninÂkĹł ypaÄ? mÄ—gÂtoÂje „RoÂtonÂdoÂje“ kiÂtais meÂtais vÄ—l tuÂrÄ—ÂtĹł skamÂbÄ—Âti inÂteÂlekÂtuaÂlios disÂkuÂsiÂjos.
„RoÂtonÂda“. UĹžÂtenÂka vien ĹĄio paÂvaÂdiÂniÂmo, kad seÂnieÂji sosÂtiÂnÄ—s inÂteÂliÂgenÂtai nuÂgrimz tĹł ÄŻ salÂdĹžius priÂsiÂmiÂniÂmus. PasÂtaÂraiÂsiais meÂtais apÂleisÂtas kaÂviÂnÄ—s paÂstaÂtas jau ne truÂkus po saÂvo skliauÂtais kvies nauÂjĹłÂjĹł laiÂkĹł vilÂnieÂÄ?ius. PaÂreikĹĄÂta nauÂjĹł ÄŻtaÂriÂmĹł
RĹŤÂta GriÂgoÂlyÂtÄ—
r.grigolyte@diena.lt
AtiÂdaÂrys paÂvaÂsaÂrÄŻ
„VilÂniaus dieÂnos“ ĹžiÂnioÂmis, „Ro tonÂda“ duÂris tuÂrÄ—ÂtĹł atÂverÂti kiÂtĹł meÂtĹł paÂvaÂsaÂrÄŻ. PlaÂnuoÂjaÂma, kad kaÂviÂnÄ— Ä?ia veiks ne tik vaÂsaÂrÄ…, kaip seÂniau, bet viÂsus meÂtus. Jau dauÂgiau nei deÂĹĄimtÂmeÂtÄŻ paÂsta tas stoÂvi neÂbeÂnauÂdoÂjaÂmas, apÂleisÂtas.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
Jam reiÂkaÂlinÂgas kaÂpiÂtaÂliÂnis reÂmonÂtas, jaÂme nÄ—Âra koÂmuÂniÂkaÂciÂjĹł, vanÂdens ir elektÂros. PaÂvilÂjoÂnas priÂklauÂso Vil niaus miesÂto saÂviÂvalÂdyÂbei ir yra iĹĄÂ nuoÂmoÂtas bendÂroÂvei „GaiÂrė“, val dĹžiuÂsiai kaÂviÂnÄ™ „PiÂlies meÂnė“. BendÂroÂvÄ—s vaÂdoÂvas AlÂfonÂsas AmbÂraÂzas „VilÂniaus dieÂnai“ prieĹĄ treÂjus meÂtus saÂkÄ—, kad gaÂliÂmyÂbes resÂtauÂruoÂti ir atÂgai vinÂti kaÂviÂnÄ™ suÂstabÂdÄ—
4p.
/6? 296< % 1 @B
@=206.9B@ =?621.@
2
2p.
KonÂcerÂtai pieÂtauÂjanÂtiems
2
antrADIENIS, birželio 5, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Parko „šventa karvė sunkmetis – esą visi 1 projektai jau buvo pa daryti, statybų leidimai gauti, bet
Skaičiai: per penkis mėnesius, kai galioja įstatymas, policija visoje Lie
tuvoje gavo 11 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje.
Vytauto Petriko nuotr.
Smurto bangų įstatymas neslopina Nuo praėjusių metų gruodžio vidu rio įsigaliojęs Apsaugos nuo smur to artimoje aplinkoje įstatymas tu rėjo pažaboti smurtaujančius as menis, tačiau Vilniaus rajono poli cijos komisariato pareigūnai tvir tina pranešimų apie smurto atve jus artimoje aplinkoje fiksuojantys kiekvieną dieną.
Kaip teigiama policijos pranešime, šį savaitgalį, birželio 1–3 d, dėl smurto artimoje aplinkoje pareigūnai pra dėjo septynis ikiteisminius tyrimus: tris dėl grasinimo nužudyti ar sun kiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ar ba žmogaus terorizavimo, vieną dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ir tris dėl fizinio skausmo sukėlimo ar ne žymaus sveikatos sutrikdymo. Įstatymu įtvirtinta, kad nusta čius smurto šeimoje atvejį taiko mos tokios apsaugos priemonės: smurtautojas įpareigojamas laiki nai išsikelti, jei jis gyvena su smur
tą patyrusiu asmeniu; smurtauto jas įpareigojamas nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebend rauti, neieškoti ryšių su juo. Policijos departamento duomeni mis, per penkis mėnesius, kai galio ja įstatymas, policija visoje Lietuvoje gavo 11 tūkst. pranešimų dėl smur to artimoje aplinkoje, pradėta 3800 ikiteisminių tyrimų, 1910 atvejų at sisakyta tokius tyrimus pradėti. Moterų organizacijų atstovės sa ko, kad įstatymas buvo reikalingas, tačiau jis nėra iki galo įgyvendina mas ir neišsprendžia daugelio problemų, pirmiausia – smurto preven cijos. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas numato, kad kiekvienas smurto artimoje aplin koje atvejis turi visuomeninę reikš mę ir kiekvienu atveju pradedamas ikiteisminis tyrimas be nukentėju sio asmens skundo. VD, BNS inf.
ekonominė situacija neleido pra dėti darbų. Beveik septyniolika metų vei kusi „Pilies menė“ neseniai buvo uždaryta, o jos vadovas A.Ambra zas prisipažino, kad artimoje atei tyje imsis panašaus verslo. Nors su pačiu A.Ambrazu „Vil niaus dienai“ susisiekti nepavyko, dienraščio žiniomis, „artima atei tis“ jau išaušo. Bus ne tik kavinė
Vasaros kavinė „Rotonda“ su projektuota ir pastatyta 1954– 1956 m. Projekto autorius – ar chitektas Gediminas Valiuškis, buvęs vyriausiasis miesto archi tektas, 1974 m. su kolegomis ga vęs Lenino premiją už Lazdynų mikrorajono suprojektavimą. Pa gal Renesanso laikų parko archi tektūros pastatų komponavimo principus pastatyta kavinė – vie nintelis tokios architektūros pa statas Vilniuje. „Ar bus atkurtas autentiškas „Rotondos“ interjeras, kokia ka vinės atmosfera bus kuriama, priklausys nuo pačių savininkų sprendimo, tačiau žadama sukur ti patrauklų ir draugišką interje rą. Taip pat suplanuota, kad ka vinėje veiks informacijos centras, vyks edukaciniai projektai, tačiau tuo rūpinsis nuomininkai“, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Eko nomikos departamento direkto rius Vytautas Grinius.
Senus gerus laikus prisimenan tys vilniečiai norėtų, kad būtų at kurta kavinė ir jai būdinga atmos fera. Tiesa, dar „tebegyva“ kavinė pastaraisiais metais jau prarado normalią išvaizdą – susidėvėjo, apkiužo, buvo prišnerkšta.
Domantas Razauskas:
Tai paskutinės die nos, kada jis apleis tas, paskutinė pro ga pasidžiaugti šiuo vaiduokliu.
„Aš antakalnietis, o mes į se namiestį labai retai eidavome. Vis dėlto „Rotondoje“ buvau po rą kartų, kai jau buvo jos gyvavi mo pabaiga ir griuvimo pradžia: kavinė jau buvo apgriuvusi, pro
stiklinį langelį įpildavo kokio gė rimo, kavos. Paprastai jeigu ką pa siimdavome, tai nusinešdavome ir sėsdavome ant suoliuko parke. Kai „Rotonda“ užsidarė, trumpam at sidarė kavinukė netoliese – perė jome tenai arba į kavinę „Pas Erlic ką“. O apskritai tais laikais kavinių pasirinkimas buvo nedidelis, daž niausiai eidavome į „Tauro ragą“, – pasakojo buvęs didžėjus, žino mas žurnalistas ir televizijos laidų vedėjas Arnas Klivečka. Tuo metu jaunosios kartos at stovai, Jaunimo sode pripratę ma tyti liūdną apleistą pastatą, jaučia poreikį atsisveikinti su vaiduok liu. „Tai paskutinės dienos, kada jis apleistas, paskutinė proga pasi džiaugti šiuo vaiduokliu“, – juo kėsi muzikantas, poetas Domantas Razauskas, birželio viduryje šia me pastate ir jo prieigose sureng siantis vieną iš festivalio „Tebūnie naktis“ programos koncertų.
Senoji atmosfera
Anksčiau „Rotonda“ buvo mėgs tama bohemos atstovų susitiki mo vieta: joje rinkdavosi rašyto jai, dailininkai ir Dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akade mija) studentai, kiti menininkai. Jie visą dieną galėdavo praleisti kalbėdamiesi laisvamaniškomis temomis, o prireikus – per parką pasprukti nuo milicijos. Vienas žymiausių Lietuvos pro zininkų, poetas, eseistas, vertėjas Jurgis Kunčinas (1947–2002 m.) „Rotondą“ vadino „šventa karve, kuri tiesiog palikta likimo valiai“.
Nykuma: daugiau nei dešimt metų „Rotondos“ pastatas stovi nebenaud
Gyvos muzikos pertraukėlė Indrė Pepcevičiūtė
Pramoga: kiekvieną darbo
dieną, vidurdienį, S.Moniuš kos skverelyje pusvalandį skambės gyva muzika.
Simono Švitros nuotr.
i.pepceviciute@diena.lt
Ramunė Butkutė:
Nuo šiol visą vasarą vilniečiai ga lės savo popietes leisti linksmiau. Kiekvieną darbo dieną 12 val. jie kviečiami užsukti į Stanislavo Mo niuškos skverelį paklausyti „Pietų muzikos gyvai“.
Žmonės mėgsta atsi nešę savo pietus, gė rimus pasėdėti čia, paklausyti muzikos, pabendrauti.
Trečią vasarą projektą inicijuojan tys Vilniaus mokytojų namų dar buotojai siūlo miestiečiams per pietų pertrauką ne lėkti į tvankias kavines, o pasiėmus lauknešėlį ar kavos pasimėgauti grynesniu oru ir gyva muzika. „Ši erdvė jau tapo populiari, nes čia muzikuojama. Žmonės mėgsta atsi nešę savo pietus, gėrimus pasėdėti čia, paklausyti muzikos, pabendrauti“, – sakė Vilniaus mokytojų namų rengi nių vadybininkė ir šio projekto kurato
rė Ramunė Butkutė. Moteris pridūrė, kad pati džiaugiasi, jog sostinėje yra dar viena muzikinė erdvė, kur gali ma per pietus smagiai praleisti lai ką, vidurį dienos paklausyti gyvos muzikos nemokamai. Tuo, žinoma, džiaugiasi ir klausytojai: vieni tie siog sėdintys skverelyje, kiti – už sukantys specialiai. „Puikus sumanymas. Ir praėjusią vasarą užsukdavome pasiklausyti.
3
antrADIENIS, birželio 5, 2012
miestas
6p.
Prezidentė išvardijo svarbiausius darbus.
vė“ prisikels Bohemos žmonių pamėgta vieta Bet daugiausia ateidavo nuo Kated ros. Snobai, pižonai, diletantai, mei lės kank iniai, už elgesį, „nesuderi namą su tar ybin io studento var du“, iš universiteto ir kitur pašalinti vaikinai bei merginos, nepripažin ti poetai ir poetės, knygų perparda vinėtojai, nerimtos mergaitės ir ap sišaukėliai aktoriukai. Ko tik čia ne buvo! Gal tikrai reikėjo pak lausyt rūstaus ir talentingo poeto Algirdo ir suteikt „Rotondai“ Pasaulio bam bos vardą. Čia dar ateidavo: ligos nepribaigt i džiov in inkai, Gork io gatvės „iškasenos“, saugumo žmo nės civiliais kostiumėliais, 5-ojo de šimtmečio graž uolės, Džonsonas, Begbis, Doloresa Lust, pabėgėl iai iš Bokšto gatvės kazematų ir Salo mėjos Nėries vidurinės mokyklos, nuvargę, bet graž ūs ten isin inkai (tie tik trumpam!), pak lydę tur is tai, moksleivių ekskursijos, spaus
tuvės darbininkai, atsitiktiniai už klydėl iai (Nik ul inas, Žanas Marė, Alicija Majevska), buvę Pilsudskio legionieriai, buvę Stalino kariai, bu vę gulago kaliniai. Nesakau, kad ši tie žmonės niek ur kitur neidavo, bet „Rotonda“ turėjo savo traukos lauką ir kiekvienas jų čia gaudavo bent jau cafe nature! Bet daug kam toji „Rotonda“ tiesiog karvė ant kelio, tai kas, kad šventa! Dabar „Rotonda“ tiesiog palikta liki mo valiai! Jau niekas jos nebeper dažo, pavasariais nebevelka pato bulintų stalų su pririštom kėdutėm, grindys noriai pūva, o ir ne tik grin dys. Bet ji tebeboluoja iš tolo, tebeš viečia dulsva spalva ir, kirsdamas kelią į kurį nors Vilnelės tiltą, vis tiek imi ir atsimuši į josios tiek regė jusias sienas... Iš Jurgio Kunčino apsakymo „Rotonda“ (1996 m.)
Suma: atkurti Užutrakio dvaro parką kainavo beveik 10 mln. litų.
Parkas pasitinka draudimais Užutrakyje baigiamas atkurti pran cūzų kraštovaizdžio architekto Édouard’o André parkas. Tačiau žengiant į parką pasitinka daugy bė draudžiamųjų ženklų: jame ne galima sėdėti ant žolės, vedžioti šunų, važiuoti dviračiu.
dojamas, apleistas. Jame nėra komunikacijų, vandens ir elektros. Gedimino Bartuškos nuotr.
pietaujantiems Būtinai, kai tik bus laisvesnė po pietė, užsuksime ir šiemet. Smagu gyvos muzikos klausytis dieną“, – įspūdžiais dalijosi su drauge skve relyje popietę leidžianti Agnė. Birželiui jau sudarytas visas at likėjų sąrašas. Projekto kuratorė pasakojo, kad pirmais metais šia me projekte dalyvauti kvietė vi sus norinčius, o dabar jie jau turi muzikantų bazę. „Didžiausią da lį atlikėjų sudaro dainuojamosios poezijos atstovai. Šiais metais jų gretos pasipildė klasikinės mu zikos atstovais, šokėjais, vokalis tais, įvairių kitų žanrų atlikėjais“, – pristatė pašnekovė. Nors oras vasariška šiluma dar nelepina, be jokios abejonės, mu zika sušildo visada. Tie, kurie no rite pusvalandžio gaivaus atokvė pio, nepamirškite S.Moniuškos skverelio.
Birželio 5–8 d. koncertai 5 d. Vilniaus J.Tallat-Kelpšos
konservatorijos merginų choras „Viva“. 6 d. „Singing Hindi Zahra“, Milda Arčikauskaitė ir Rūta Dirsytė. 7 d. Šarūnas Mačiulis. 8 d. Vokalinis ansamblis „Prisi minimai“.
Kas? Gyva muzika kasdien. Kur? S.Moniuškos skverelyje, prie Šv. Kotr ynos bažnyčios, Vilniaus g. 30. Kada? Kiekvieną darbo dieną 12 val. Kiek? Nemokamai.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Parko vadovai sako, kad iš tikrųjų nenori varžyti lankytojų, bet turi atsižvelgti į visus. Trakų istorinis nacionalinis par kas per keletą metų atkūrė É.André parką Užutrakyje, kuriame žy mus prancūzų kraštovaizdžio ar chitektas sodino retus, tačiau ne sukultūrintus ir nelepius augalus, turėjusius atlaikyti atšiaurų Lietu vos klimatą. Į parką grįžo čia prieš šimtą metų augusios rožės, lauki niai serbentai. „Labai keista, kad atsivežėme čia tai, kas čia jau augo ir kas jau ne beauga Lietuvoje, nes tai pasida rė nebepopuliaru. Tarkime, aplink rūmus atsodinome persiškas aly vas, kurios ne tiek puošnios, kiek kvapnios. Lietuvoje neberadome, kas jas dar augintų, tai teko daug jų atsivežti iš užsienio tik dėl to, kad ten jas dar augina. Senovinių rožių atsivežėme iš užsienio, nes vėlgi Lietuvoje nelabai jos augina
mos. Tai yra seno dalyko sugrįži mas į jo istorinę vietą“, – naujienų laidai „Panorama“ sakė Trakų is torinio nacionalinio parko direkto rius Gintaras Abaravičius. Pasak parko vadovo, dažnas lan kytojas, išvydęs Lietuvoje išnyku sius augalus, sako taip pat ieško siąs, kur jų įsigyti.
Vestuvininkai čia ir gi gali ateiti, bet ne turėtų savo džiaugs mu, savo šampanu gąsdinti ir vaikyti kitų.
É.André kurtas parkas užima 25 hektarus – pusiasalį tarp Galvės ir Skaisčio ežerų. Visur įrengta infor macinių lentų, kuriose – parko is torija ir daugybė draudimo ženklų. Parko vadovas sako, kad daugelis jų skirti reprezentacinei erdvei – Dia nos, Bakcho parteriams, ežero te rasai. „Iš tikrųjų ir su šunimi galima, tik tiek, kad reikėtų su pavadė
liu; be jokios abejonės, jeigu šune liui kas nors netyčia įvyksta, reikia turėti maišelį. Šalia dvaro gulinėti negalima dėl to, kad žmonėms no rėtųsi pamatyti tą žalią plotą šva rų, neužterštą, taip pat dėl tech nologinių dalykų – po savaitgalio išgulėtose vietose tiesiog su šukom reikia kelti žolę, ją nušienauti. Ne galima laipioti ant skulptūrų, ger ti, triukšmauti. Ne dėl to, jog šitas objektas toks šventas, kad jame negalima nieko daryti, tiesiog šitame objekte yra daug skirtingo statuso, skirtin go kultūrinio išsilavinimo žmo nių, kurių interesai turi sutapti. Vestuvininkai čia irgi gali ateiti, bet neturėtų savo džiaugsmu, sa vo šampanu gąsdinti ir vaikyti ki tų, pavyzdžiui, motinų su vežimė liais“, – teigė G.Abaravičius. Atkurti Užutrakio parką kainavo beveik 10 mln litų: išvalyti tvenki niai, atkurtos skulptūros, įreng ta laistymo sistema, takai – į šiuos susigeria lietaus vanduo ir netelk šo balos. Vadovas sakė, kad liko sutvarky ti tik šiaurinę parko dalį – atkurti čia stovėjusią virtuvę ir įrengti jo je cukrainę su terasa. VD, lrt.lt inf.
4
antradienis, birželio 5, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Įtariami iššvaistę 1,7 mlrd. litų Lietuvos Generalinė prokuratūra pateikė naujų įtarimų buvusiems nacionalizuoto bankrutuojančio banko „Snoras“ vadovams bei ak cininkams – Vladimirui Antono vui ir Raimondui Baranauskui.
Praėjusią savaitę jiems pareikšti įtarimai dėl beveik 1,7 mlrd. litų vertės „Snoro“ turto pasisavini mo. Gegužės pradžioje išduotame orderyje A.Baranauskas ir V.An tonovas buvo kaltinti iššvaistę 700 mln. litų, o pernai lapkričio 22 d. – 987 mln. litų. Vilniaus miesto 2-asis apylin kės teismas patenkino generalinio prokuroro Dariaus Valio prašy mą V.Antonovui ir R.Baranaus kui skirti suėmimą pagal naujus įtarimus. Generalinis prokuroras pasira šė naujus Europos arešto orderius įtariamiesiems. „V.Antonovas ir R.Baranauskas pripažinti įtariamaisiais dėl pikt naudžiavimo, banko „Snoras“ di delės vertės – apie 1,7 mlrd. litų – turto pasisavinimo, bendri ninkavimo, veiklos organizuoto je grupėje, dėl apgaulingo banko „Snoras“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo ir žino mai netikrų dokumentų suklas
tojimo bei jų panaudojimo“, – pranešė prokuratūra. Generalinės prokuratūros Bau džiamojo persekiojimo departa mento vyriausiasis prokuroras Simonas Slapšinskas teigė, kad naujas, išsamesnis, Europos areš to orderis gali pagreitinti buvusių nacionalizuoto bankrutuojančio banko „Snoras“ akcininkų išdavi mą: „Aš manau, kad kuo detaliau Europos arešto orderyje nurodo mos inkriminuojamos veikos, tuo paprasčiau turėtų būti nagrinėja mas šitas klausimas. Tai sumaži na tam tikrų klausimų iš gynėjų galimybę.“ „Tik dabar yra žinoma galuti nė suma, ir aš manau, kad kitų pokyčių jau nebus – tai galutinis Europos arešto orderis, kuris yra išduotas“, – pridūrė jis. Gegužės pabaigoje „Snoro“ ad ministratoriaus prašymu Jung tinės Karalystės teismas nuro dė areštuoti iki 492 mln. eurų (1,699 mlrd. litų) vertės buvu sio didžiausio banko akcininko, šiuo metu Londone gyvenančio Rusijos verslininko V.Antono vo, turtą. Teismas bylos nagrinėjimą tęs birželio 15 d. VD, BNS inf.
Seimo vadovė Irena Degutienė nepasiūlė ilgame čiam Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkui Zenonui Vaigauskui likti šiose pareigo se dar vienai kaden cijai. Į VRK vadovus pasiūlytas naujas kandidatas.
Rekordas: Z.Vaigauskas VRK vadovavo 18 metų. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Rinkimų prievaizdo kadencija baigta Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Pamainos ieškojo seniai
Atnaujino: buvusiems „Snoro“ savininkams V.Antonovui (kairėje)
ir R.Baranauskui išrašytas naujas, išsamesnis, Europos arešto or deris. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Ypatingojo prokuroro nebus Seimo Teisės ir teisėtvarkos ko mitetas bendru sutarimu pripa žino, kad parlamentaro Sauliaus Stomos registruotos pataisos dėl ypatingojo prokuroro departa mento steigimo gali prieštarauti Konstitucijai.
Komiteto nuomone, siūlymas nea titinka Konstitucijos 118 straips nio, kuris numato, kad „ikiteis minį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltini mą baudžiamosiose bylose palai ko prokuroras“. Analogišką išva dą dėl šio Seimo nario registruoto projekto buvo pateikęs ir Seimo kanceliarijos Teisės departamen tas. S.Stoma siūlė Generalinė
je prokuratūroje steigti ypatin gojo prokuroro departamentą, o specialiesiems prokurorams pa vesti tyrimus, susijusius su Sei mo nariais, ministrais, teisėjais, prokurorais, valstybės instituci jų vadovais. Parlamentaro siūlymu ypatin gojo prokuroro departamentas turėjo tirti ir „išskirtinės reikš mės bylas, sukeliančias visuo menės susidomėjimą“, taip pat korupcijos, organizuoto nusikals tamumo bylas. Įvairūs politikai jau anksčiau teikė siūlymus Lietuvoje steigti ypatingojo prokuroro institutą, tačiau visi jie buvo atmesti. VD, BNS inf.
Seimo pirmininkė kurį laiką svars tė, kas pakeis daugelį metų VRK vadovaujantį Z.Vaigauską. I.Degutienė jau anksčiau leido suprasti, kad greičiausiai neteiks jo kandidatūros dar vienai vado vavimo VRK kadencijai. „Asmeniškai apie tai svarstau jau nuo praėjusio rudens. Todėl, kad artėjant rinkimams VRK dar be atsiranda ir naujų iššūkių. Pa galiau patys dažnai kritikuojame ir kalbame apie pažeidimus, kai ne sulaukiame jokios VRK reakcijos, ji jokių veiksmų nedaro, teisėsaugos institucijoms palieka. Matyt, po kyčiams savaime ateina laikas“, – yra sakiusi ji. Vakar ji susitiko pasikalbėti su Z.Vaigausku. Pokalbio turinio ne komentavo nei viena, nei kita šalis. Tačiau dar ryte pasiekė neoficia li informacija, kad I.Degutienė per susitikimą nepasiūlė Z.Vaigauskui VRK pirmininku padirbėti dar vie ną ketverių metų kadenciją. Netikėtas pasiūlymas
Popiet atskriejo žinia, kad kandi datu į naujuosius VRK pirminin kus pasirinktas nepartinis Vidaus reikalų ministerijos Teisės depar tamento Teisėkūros skyriaus vado vas Audrius Kasinskas. Seimo pirmininkės sekretoriatas pranešė, kad kandidatas į VRK pir mininkus „yra įgijęs Vilniaus uni versiteto vienpakopių teisės studijų diplomą, specializavosi tarptauti nės ir ES teisės srityje“. A.Kasinskas kurį laiką yra dir bęs ir Seimo kanceliarijos Teisės departamente.
„Pasiūlymas buvo tikrai labai netikėtas. Malonu, kai tavo darbą taip gerai įvertina, prisimena, kaip dirbau Seime. Kita vertus, atsako mybės našta naujame darbe, jeigu būsiu paskirtas, bus labai didelė ir iššūkių daug“, – dienraščiui sakė kandidatas. A.Kasinskas tvirtino nežinąs, kas pasiūlė jo kandidatūrą I.Degutie nei.
Audrius Kasinskas:
Pasiūlymas buvo tikrai labai netikė tas. Malonu, kai tavo darbą taip gerai įver tina, prisimena, kaip dirbau Seime.
Šio pareigūno kandidatūrą Sei mo nariams I.Degutienė turėtų pristatyti dar šią savaitę. Tikima si, kad iki birželio vidurio parla mentarai balsuos dėl A.Kasinsko paskyrimo VRK vadovu. Vadovauja nuo 1994-ųjų
Anksčiau būta neoficialių žinių, kad I.Degutienei sunkiai sekasi ieškoti kandidatų į VRK vadovus. Todėl esą buvo nemenka tikimy bė, kad Z.Vaigauskas dar gali pasi likti šiame poste. Dabartinio komisijos vadovo darbu patenkinti toli gražu ne vi si politikai. Nepasitenkinimą demonstra vo įvairių politinių partijų – tiek valdančiųjų, tiek opozicinių – at stovai.
Z.Vaigauskas VRK vadovauja nuo 1994-ųjų birželio. Į šias pareigas jį pasiūlė tada Seimo pirmininku bu vęs Česlovas Juršėnas. Į VRK vadovus Z.Vaigauskas bu vo dar kartą siūlytas 1996, 2000, 2004 ir 2008 m. Nors Z.Vaigauskas visuomet buvo laikomas kairiųjų partijų atstovu, vis dėlto 2000 m. būtent jo kandidatūrą į VRK pirmi ninkus pasirinko Tėvynės sąjun gos lyderis, tuometis Seimo vado vas Vytautas Landsbergis. Atrinks burtų keliu
Seimas netrukus iš naujo sufor muos VRK, kuri prižiūrės rengi mąsi spalį vyksiantiems parlamen to rinkimams. Nuo šiol VRK turėtų dirbti nemažai naujokų, o senbuvių skaičių lems burtai. Seimo pirmininkei kandidatų į VRK narius jau yra pasiūlęs teisin gumo ministras Remigijus Šima šius, Lietuvos teisininkų draugija, daugiamandatėje apygardoje man datų gavusios partijos. Pagal įstatymą iš teisingumo mi nistro ir Teisininkų draugijos pa teiktų aštuntukų burtų keliu į VRK narius bus atrinkta po keturis. VRK ketveriems metams suda ro Seimas. Naujieji nariai turi bū ti paskirti iki eilinių Seimo rinki mų dienos likus ne mažiau kaip 120 dienų ir ne daugiau nei 140. VRK narių pareigos nesuderina mos su pareigomis kitose rinkimų ar referendumo komisijose, taip pat su kandidato į Seimo narius, kandidato į prezidentus ir jo pati kėtinio, kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir jų atstovų, rinki mų ar referendumo stebėtojų sta tusu, taip pat su Lietuvos piliečių iniciatyvinės grupės referendumui surengti nario statusu.
5
antradienis, birželio 5, 2012
Lietuva
Lošimų įstatymas – ant operacinio stalo Ką reikėtų išpjauti, o ką gydyti? Taip tarsi kokie chirurgai, palinkę ties Azartinių lo šimų įstatymu, svarsto Seimo nariai, pa sišovę tobulinti, jų teigimu, pasenusį do kumentą. Savo mintimis jie pasidalijo ir su „Vilniaus diena“. Arūnas Dambrauskas a.dambrauskas@diena.lt
Paskui permainas
Anot Seimo nario Eriko Tamašaus ko, dalyvaujančio naujojo Azartinių lošimų įstatymo projekto rengimo darbo grupės veikloje, tobulinti įstatymą verčia besikeičiantis pa saulis, naujos technologijos, atvė rusios galimybes lošti internete, ir ant žemės įsteigtų lošimo vietų to bulėjimas. „Galimybė lošti internete se najame įstatyme visiškai nebuvo numatyta ir reglamentuota. Per pastaruosius metus atsirado ir už maskuotų lošimo būdų. Tarp tokių – videoloterijų terminalai: atseit čia pardavinėjami bilietai loteri joms, tačiau iš esmės tai yra tas pats, kas ir lošimo kategorijos au tomatai. Tačiau loterijų termina lai visiškai nereglamentuoti. Tokie terminalai stovi kai kuriose Vil niaus vietose, niekas nežino, kiek ir kur jų yra, tad jie yra palikti be kontroliuojančių institucijų prie žiūros“, – sakė E.Tamašauskas. Pasak darbo grupės vadovo Sei mo nario Juozo Olekos, darbo gru pės nariai domėjosi, kaip sparčiai besivystančio lošimų verslo po kyčiai reglamentuojami Latvijo je, Estijoje, Didžiojoje Britanijoje. Kaip reguliuoti ant žemės esančių lošimo vietų veiklą, parodė pasta rosios šalies patirtis, o nuotolinių lošimų reguliavimo pavyzdys pa siskolintas iš estų. „Šioje šalyje iš internetinių lo šimų organizatorių reikalaujama, kad jie būtų susieti su tuo ope ratoriumi, kuris savo nekilnoja mąjį turtą yra investavęs Estijoje. Dar viena svarbi aplinkybė: serve ris arba subserveris turi būti Esti joje, kad jį būtų galima patikrinti. Naujojo įstatymo projektas tokias pačias nuostatas siūlo įtvirtinti ir Lietuvoje – tokiu būdu į biudžetą būtų surenkama papildomų lėšų. Dabar pinigai už internetinius lo šimus išplaukia už Lietuvos ribų“, – pabrėžė J.Olekas. Žirgų sporto totalizatorius
Tikinama, kad nauju biudžeto pa jamų šaltiniu ir verslo plėtros im pulsu turėtų tapti naujajame įsta tyme numatytas žirgų sporto totalizatoriaus įteisinimas. „Šią pasaulyje paplitusią loši mo rūšį į įstatymą nusprendėme įtraukti dar ir todėl, kad atsirastų galimybė plėtoti Lietuvoje žirgi ninkystę. Numatėme, jog 8 proc. nuo pajamų būtų skirta žirginin kystei plėtoti. Tai padėtų atnau jinti ir hipodromų infrastruktūrą, atsirastų naujų darbo vietų. Dabar žirgų sporto totalizatorius inter nete egzistuoja nelegaliai. Siekia me, kad tai būtų oficialu ir legalu“, – pabrėžė E.Tamašauskas.
Naująjį įstatymą kuriančių par lamentarų užmojus kai kurie jų ko legos vertina gana skeptiškai. Tarp tokių – Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Algimantas Sala makinas. „Šiuo metu turime du naujus Lošimų įstatymo projektus: vie nas rengtas Žilvino Šilgalio, kitas – Dainiaus Budrio vadovaujamos grupės. Vienas projektas jau yra pateiktas Seime, kitas dar laukia pateikimo. Tai gana paradoksali ir paini situacija, kai tenka nagrinė ti du įstatymo projektus, susiju sius su ta pačia veiklos sritimi. Iš tiesų neturiu supratimo, kodėl da bar reikėtų nagrinėti naujus Loši mų įstatymo projektus – juk loši mai Lietuvoje vyksta. Tiesa sakant, nežinau, kaip jie ten vyksta – as meninės patirties neturiu“, – sa kė A.Salamakinas.
Vizija: kaip ir daugelyje šalių, Lietuvoje žirgų sporto totalizatorius irgi galėtų būti įteisintas.
visų pastabas“, – paaiškino E.Ta mašauskas. Tarp autsaiderių
Siekia objektyvumo
Pasak J.Oleko, senas įstatymas jau yra atitrūkęs nuo realybės, turintis gausybę spragų, pro kurias į šešėli nę zoną teka pinigai, nors jie turėtų papildyti valstybės biudžetą. „Šiuo metu galiojantis Lošimų įstatymas priimtas daugiau kaip prieš dešimt metų. Kurdami nau jo įstatymo projektą atsižvelgėme į dabartinę situaciją lošimų verslo sektoriuje, įsigilinome į padėtį ki tose Europos valstybėse. Jei įstaty mas Seime bus palankiai įvertintas, atsiras tinkama bazė lošimų vers lui reguliuoti ir plėtoti pagal Eu ropos Sąjungos šalyse ištobulintus standartus. Po įstatymo priėmi mo, verslui įsibėgėjus, turėtų ge rokai pagausėti įplaukų į biudže tą“, – tikina J.Olekas. Abejonių dėl naujų įstatymo pro jektų turintis Seimo biudžeto ir fi nansų komiteto narys Saulius Bu cevičius nuogąstauja, kad Lošimų įstatymą kuria kelios darbo grupės ir mano, kad šios kadencijos Sei mas gali nebespėti įsigilinti į įsta tymo niuansus. Ar gali būti, kad įstatymo pro jekt ą reng ianč ioms ats kiroms grupėms įtaką daro savo intere sų siekiančios tam tikros lobisti nės grupės? E.Tamašausko teigimu, tokios prielaidos neturi pagrindo. „Manau, kad gandus apie taria mas įtakas gali skleisti nelegalių internetinių lošimų organizatoriai. Gandų skleidėjai turėtų įvardy ti, kokiai lobistinei grupei tas įsta tymas galėtų būti taikomas. Noriu patikinti, kad tokie gandai ir įtari mai yra nepagrįsti. Įstatymo ren gimo grupė bendradarbiavo ab soliučiai su visų legaliai dirbančių ir licencijas bei leidimus turinčių operatorių atstovais, jie dalyvau davo ir darbo grupės posėdžiuo se. Nuodugniai svarstant įstaty mo projektą, buvo atsižvelgiama į
Pasak E.Tamašausko, senasis įsta tymas turėjo dar vieną labai dide lę spragą: jame nebuvo numatytos priemonės, galinčios apsaugoti žmones nuo per didelio įsitrauki mo į lošimus. „Lietuvoje iš įvairių tribūnų ne vengiama pakalbėti apie lošimų daromą menamą arba realią ža lą, tačiau dažniausiai tokie teigi niai pasižymi spekuliatyvumu, nes neparemti išsamiais lošimų papli timo tyrimais. Naujajame įstatyme ši spraga bus pašalinta. Numatyta ne rečiau kaip kas penkerius me tus rengti visapusiškus tyrimus ir, tik išanalizavus tyrimų duomenis, atsiras pagrindo daryti išvadas apie galimą žaidimų žalą visuomenei. Tuomet bus pagrįstai sprendžiama, ar įstatymą reikia griežtinti, ar rei kia numatyti naujas priemones, ar galima palikti viską taip, kaip yra. Taip elgiasi gerai išplėtotą lošimų verslą turintys britai, ir tai pasitei sina. Nors Didžiojoje Britanijoje, žiūrint Europos mastais, yra dau giausia žaidžiančių, bet čia yra ma žiausiai priklausomybę žaidimams turinčių žmonių – tik 0,6 proc. nuo suaugusių gyventojų, vyresnių nei 18 metų“, – apie gerąją patirtį pa sakojo parlamentaras. Kaip „Vilniaus dienai“ sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjas, sociali nių (ekonomikos) mokslų daktaras, profesorius Vytautas Snieška, re miantis statistiniais duomenimis, lošimo verslas Lietuvoje, palygin ti su kitomis šalimis, yra tarp aut saiderių, ir tai aiškus signalas, kad reikia keisti įstatymus. „Akivaizdu, kad be kokybiško Lošimų įstatymo rinka gali nuslysti į šešėlinės ekonomikos zoną. Toks procesas iš dalies ir vyksta. Mato me, kad labai sparčiai auga susi domėjimas internetinėmis lošimo formomis, jos aktyviai smelkiasi į
internetinę erdvę – išlenda įvai riais atsirandančiais langais, ku riuos sunku uždaryti. Tokius žai dimus siūlančios bendrovės dažnai yra įregistruotos vadinamosiose ofšorinėse zonose. Tai sudaro kliū tis Lietuvoje registruotam vers lui ir neprisideda prie šalies eko nomikos plėtojimo“, – pastebėjo mokslininkas. V.Snieška pabrėžė, kad Europos asociacijos EUROMAT duomeni mis, vienam milijonui gyventojų Lietuvoje lošimo ir pramogų au tomatų, pastatytų ne kazino, ten ka 704 vienetai, o Europoje – 2689 vienetai. Tokie duomenys atsklei džia lošimo verslo perspektyvas mūsų šalyje. Ketina įteisinti pokerį
Naujajame įstatyme numatyta įtei sinti komercinį pokerį. „Šį žaidimą Lietuvoje buvo ban doma įteisinti maždaug prieš še šerius metus, tačiau komercinio pokerio turnyrai pas mus nera do vietos, ir tas traukinys nukelia vo į Estiją, kuri svetingai jį priėmė. Estijoje sėkmingai organizuoja mi komercinio pokerio turnyrai – suvažiuoja daug lošėjų, ir valsty bė sulaukia papildomų finansinių įplaukų. Beje, Lietuvoje yra įtei sintas keistai skambantis sporti nis pokeris. Supratome, kad visoje Europoje į tokią sporto rūšį žiūrima su šypsena. Akivaizdu, kad daug naudingiau ir išmintingiau poke rį yra reglamentuoti kaip lošimo, o ne kaip sporto rūšį“, – dalijosi pa stebėjimais E.Tamašauskas. Pasak V.Snieškos, kokia krypti mi Lietuvoje pasuks lošimo vers las, priklausys nuo Lošimų įstaty mo kokybės. „Protinga kryptis – tai legalaus lošimų verslo skatinimas. Tai su darys sąlygas valstybės pajamoms didinti, pridėtinei vertei kurti, pri trauks turistų lėšų, plėtos lošimų industrijos technikos gamybą, su darys galimybes eksportuoti ją į ki tas šalis. Jei naujojo įstatymo nu matomos galimybės bus atmestos,
mėgstančių lošti žmonių lėšos pra smegs šešėlinėje rinkoje, o Lietu voje eilinį kartą bus stebimasi, ko dėl ekonomika neklesti taip, kaip „protingesnėse“ šalyse“, – pro gnozavo profesorius. Impulsas smulkiajam verslui
Pasak KTU profesorės habilituotos daktarės Žanetos Simonavičienės, priėmus naują įstatymą lošimo sri tyje atsirastų daugiau skaidrumo. „Reikia, kad būtų sukurtos sąly gos normaliai konkurencijai, nesu darant palankesnių sąlygų kokioms nors ypač aktyvioms lobistinėms grupėms. Tenka dažnai būti užsie nio šalyse – užsienyje kiekvieno je kavinukėje gali rasti vieną ar du lošimo automatus. Esu įsitikinusi, kad panašiai turėtų būti ir Lietu voje. Manau, kavinių lankytojams tokie automatai yra tikrai reikalin gi, leidžiantys paįvairinti laisva laikį. Čia yra ir verslo niša. Kavi nės labai sunkiai gyvena, tai būtų šioks toks jų veiklos palaikymas, šioks toks papildomas uždarbis, atsirastų didesnis automatų po reikis. Tokius automatus būtų ga lima pradėti montuoti ir Lietuvoje – tai yra naujos verslo galimybės“, – svarstė Ž.Simonavičienė. J.Olekas pabrėžė, kad įstaty me numatytos veiksmingos pre vencijos priemonės, saugojančios nuo neigiamo azartinių lošimų po veikio. „Aišku, kad lošimai pavieniams asmenims sukelia ir rimtų pro blemų. Nevaldomą potraukį šiai laisvalaikio pramogai jaučiantys žmonės griauna savo gyvenimus, šeimas, tačiau kiek tokių asme nų yra Lietuvoje, tiksliai nenus tatyta. Įstatyme numatyta, kad galimos grėsmės periodiškai bus tiriamos pagal Europoje ištobu lintas metodikas. Atskirai apibrė žiami ir saugikliai, kurie užtikrins, kad valstybė iš lošimų gaus ne tik mokestinės naudos, tačiau visuo menė bus apsaugota nuo pernelyg didelio neigiamo poveikio“, – pa brėžė J.Oleka.
6
antrADIENIS, birželio 5, 2012
nuomonės
Išvardijo svarbiausius darbus
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
T
„Snoro“ iššvaistymas ir politika
Stasys Gudavičius
P
o to, kai praėjusią savai tę Seimo laikinoji komi sija, apie keturis mėne sius tyrusi „Snoro“ bank roto aplinkybes, paskelbė baigu si savo darbą ir neva priėmusi iš vadas, beje, nepalankias Lietuvos bankui ir Vyriausybei, susidarė gana paini teisinė situacija. Formal iai žiūr int, Seimo laik ino ji komisija priešpaskutiniame sa vo posėdyje balsavo už kiekvie ną išvadų punktą. Visiems jiems lyg ir pritarta. Tačiau paskutinia me posėdyje neįv yko galut in is balsavimas dėl visų išvadų priė mimo. Todėl dal is kom isijos na rių, prik laus anč ių valdanč iajai koal icijai, sako, kad jos fakt iškai nėra patvirtintos. Taig i, jų nėra.
Nepaneigtina, kad poli tinio pobūdžio komisi jos išvados yra naudin gos į Londoną pabėgu siems pagrindiniams „Snoro“ akcininkams. Nepaisant to, Seimo posėdžių sek retoriatas leido komisijos pirminin kui Valentinui Mazuroniui įregist ruoti nutarimo projektą dėl šios ko misijos išvadų. Nutarimu, kurį pla nuojama teikti Seimui, konstatuo jama, kad laikinoji tyrimo komisi ja savo darbą baigė ir priėmė išva das, kurios patvirtinamos visų par lamentarų balsavimu. Tačiau šis nutar imas įreg istr uo tas tik lygiai pusės iš dvylikos ko misijos narių vardu. O kvorumas – daug iau kaip pusė balsų. Jo per paskut in į posėd į nebuvo, todėl nev isiškai aišk u, ką svarst ys ir dėl ko balsuos Seimas. Dėl šešių kom isijos nar ių pareikštos nuo monės, kad „Snoras“ buvo nacio nal iz uotas skubotai ir nepakan kamai pag rįstai? Koks bus tokio Seimo priimto nu tarimo teisinis statusas? Pareikš tas netiesiog inis nepasitikėjimas Lietuvos banko valdybos pirmi ninku Vitu Vasil iausku, galbūt ir
premjer u Andr ium i Kubil ium i bei finansų min istre Ingr ida Ši monyte? Juk būtent šie trys aukš ti pareig ūnai yra laikomi pag rin din iais „Snoro“ banko nacional i zavimo vykdytojais. O gal tos išvados pav irs tik dar vienu pol it in iu pašūkav imu ar tėjant Seimo rink imams? Tikr iausiai visą šį teisin į raizga lą dar turės panarpl iot i Seimo Etikos ir procedūr ų komisija. Į ją pažadėjo kreipt is valdančiosios koalicijos atstovai. Jeigu Etikos ir procedūrų komisi ja imsis šio reikalo, ji turėtų labai atidžiai skaityti visus veikiančius įstatymus ir pasakyti – ar Seimas gali svarstyti tokias „pusiau skus tas, pusiau luptas“ išvadas, kurias patvirtino ne dauguma komisijos narių, o tik lyg iai pusė jų. Etikos sargai gal i nustat yt i, kad tok iu būdu lyg ir patvirtintos ko misijos išvados – teisiškai nie kam tik usios. Tada kel ių mėne sių kom isijos darbas baigsis vi sišku nuliu. Ties a, parlament ar ų daug uma gal i nepaisyt i Etikos ir procedū rų kom isijos neig iamos nuomo nės ir vis tiek svarst yt i išvadas, balsuot i už jų pripaž in imą tei sėtomis. Tik, atrodo, tok iu atveju Seimas gali paleisti dar vieną tei sinio nihilizmo džiną iš butelio. Nepaneigt ina, kad pol it in io po būd žio kom is ij os išvados yra naud ingos į London ą pab ėg u siems pag rindiniams „Snoro“ ak cin inkams Vlad im ir ui Antono vui ir Raimondui Baranausk ui. Beje, Lietuvos Generalinė proku ratūra yra pareiškusi jiems naujų įtarimų dėl 1,7 mlrd. litų iššvaisty mo ir pasirašiusi Europos arešto orderius dėl jų suėmimo. Galima neabejoti, kad laukdami Londono teismo sprendimo dėl ekstrad icijos V.Antonovas bei R.Baranauskas itin atidžiai skaito Seimo laikinosios komisijos išva das ir pasinaudos jose esančiomis sau naudingomis nuostatomis. O jeig u visas Seimas pat virt in tų tas išvadas, jų teisinė reikšmė dar labiau išaugtų ir buvę „Snoro“ akcin inkai galėt ų dar sol id žiau reikšt is Londono teisme, tikėda miesi įtikinti jį, kad „Snoro“ nacio nalizavimas ir bankrotas esą bu vo politinis susidorojimas. Jeigu tai pavyktų, Lietuvos teisin gumui V.Antonovas ir R.Baranaus kas liktų nepasiekiami. Gal to ir no rėjo Seimo laikinosios komisijos nariai, patvirtinę savo išvadas?
rečiaisiais kadencijos me tais Prezidentė Dalia Gry bauskaitė svarbiausiais sa vo darbais vadina kovą su korupcija bei monopolijomis, ener getinio savarankiškumo užtikrini mą, teismų ir teisėsaugos instituci jų pertvarką. Vakar paskelbtoje valstybės vado vės veiklos ataskaitoje teigiama, kad D.Grybauskaitės teiktos ir Seimo priimtos įstatymo pataisos, kurio mis buvo uždrausta juridiniams as menims finansuoti partijas, padeda kovoti su korupcija. Stiprinant konkurenciją šilumos ūkyje, sudarytos sąlygos mažinti ši lumos kainas – šilumos tiekėjai at skirti nuo administratorių. Prezidentūros teigimu, vetavus Atliekų įstatymą buvo sustabdy tas monopolijų įsigalėjimas atliekų tvarkymo srityje. Skaidrumą užtik rins nustatyta pareiga viešinti visus pirkimus nepriklausomai nuo pasi rinkto būdo. Tarp svarbiausių Prezidentės ata skaitoje minimi šie darbai: pakeista teisėjų atrankos bei vertinimo siste ma ir pradėta teismų pirmininkų ro tacija. „Dar šiemet keisis 30 teismų vadovų, paskirti 22 nauji teisėjai, 5 teisėjai atleisti už teisėjo vardo pa žeminimą, vienas teisėjas už korup ciją patrauktas baudžiamojon atsa komybėn“, – teigiama prezidentūros pranešime. Remiantis juo, Baudžiamojo pro ceso kodekso pataisos nebeleis vil kinti bylų, sudėtingose bylose bus galima paskirti valstybės gynėją, Baudžiamojo kodekso pataisos padės nubausti neteisėtai praturtėjusius. „Intensyviai vykdomi strategi niai energetikos projektai ir energe tikos sistemos integracija į Vakarus – vykdomas Suskystintų gamtinių dujų terminalo projektas, parafuo
Trečiąkart: šį ketvirtadienį D.Gry
bauskaitė atsistos į Seimo tribū ną perskaityti metinio pranešimo apie vidaus ir užsienio politiką.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
ta koncesijos sutartis su strateginiu Visagino atominės elektrinės inves tuotoju, tiesiama „NordBalt“ elekt ros jungtis, sukurta elektros biržos „Nord Pool Spot“ prekybos zona“, – svarbiausius darbus vardija D.Gry bauskaitė. Plečiant energijos išteklių rin ką įsteigta dujų birža ir numatoma įkurti biokuro biržą, per vizitą Katare derėtasi su potencialiais suskystintų dujų tiekėjais. Kaip teigiama pranešime, Prezi dentei remiant, laiku priimtas 2012 m. biudžetas, „pažabojęs neefektyvų iš laidavimą bei leidęs užtikrinti vals
tybės finansų stabilumą“. Kartu at kurtos senatvės pensijos ir sudarytos galimybės dar šiais metais didinti mi nimalų mėnesinį atlyginimą. Tarp svarbiausių nurodomų darbų yra šie: užtikrintos konkrečios NATO saugumo garantijos, tai yra patvir tinti Baltijos šalių gynybos planai, neribotam laikui pratęsta NATO oro policijos misija, užtikrinta Lietuvos interesus atitinkanti priešraketinės gynybos sistema, Vilniuje įsteigtas Energetinio saugumo centras taps NATO kompetencijos centru. „20 proc. išaugo NATO šalių įgy vendinamo krovinių tranzito per Lie tuvą į Afganistaną mastai“, – teigia ma pranešime. Jame rašoma, kad Lietuvos siekis aukščiausius branduolinės saugos reikalavimus taikyti visoms atomi nėms elektrinėms (iš jų – Kalining rade ir Astrave) tapo visos ES siekiu. „Prezidentei paraginus, užtikrin tas sklandus ikimokyklinio ugdy mo finansavimas, patvirtina stu dijų tikslinio finansavimo tvarka ir priimta Švietimo įstatymo nuostata, kad švietimo įstaigų steigėjas tobu linant mokyklų tinklą privalo tartis su mokyklos bendruomene“, – ra šoma valstybės vadovės veiklos ata skaitoje. Taip pat teigiama, kad Preziden tės iniciatyva priimtas Savanoriškos veiklos įstatymas ir pradėtas rengti Nevyriausybinių organizacijų įsta tymas. Šį ketvirtadienį D.Grybauskai tė Seime skaitys metinį pranešimą, kuriame, kaip įpareigoja Konstitu cija, apžvelgs padėtį Lietuvoje, ša lies vidaus ir užsienio politiką. Tai bus jau trečias šalies vadovės meti nis pranešimas. D.Grybauskaitė prezidento parei gas eina nuo 2009 m. liepos 12 d. VD, BNS inf.
Griežtesnė bausmė už artimojo nužudymą – teisėta Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
G
riežtesnės bausmės už ar timojo nužudymą ar su žal oj im ą nep rieštarauja Konstitucijai. Tai paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Asmenys, nužudę savo artimą gi minaitį ar šeimos narį arba sunkiai sutrikdę jo sveikatą, nėra tokioje pa čioje padėtyje kaip asmenys, padarę tokias pačias veikas, tačiau nesusi ję su nukentėjusiuoju šeimos ar ar timos giminystės ryšiais“, – pabrė žė KT.
„Asmenys, nužudę savo artimą gi minaitį ar šeimos narį, kėsinosi ne vien į žmogaus gyvybę, jo asmens neliečiamumą, bet ir į artimos gimi nystės santykius, šeimą, motinystę, tėvystę, vaikystę. Skirtingo pavojin gumo nusikaltimus žmogaus gyvybei ir sveikatai padariusiems asmenims nustatyta skirtinga baudžiamoji atsa komybė yra objektyviai pateisinama“, – savo išvadoje parašė Teismas. Anot KT, Seimas, patvirtindamas Baudžiamąjį kodeksą, diferencijavo atsakomybę už skirtingo pavojingu mo nusikaltimus. Todėl už nusikal timus, kuriais kėsinamasi ne vien į
žmogaus gyvybę, bet ir į kitas kons titucines vertybes, nustatyta atitin kamai griežtesnė baudžiamoji atsa komybė. Teismas savo nutarime nurodė, kad žmogaus gyvybė, jo asmens neliečia mumas, artimos giminystės santy kiai, šeima, motinystė, tėvystė, vai kystė yra konstitucinės vertybės. Tai leidžia nustatyti griežtą baudžiamą ją atsakomybę asmenims, kurie kė sinasi į artimųjų gyvybę ar sveikatą. „Tokia atsakomybė gali būti dife rencijuota atsižvelgiant į tokio kėsi nimosi pavojingumą“, – pabrėžiama nutarime.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
8
antrADIENIS, birželio 5, 2012
ekonomika
OMX Vilnius diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3192 DB svaras sterlingų 1 4,2754 JAV doleris 1 2,7815 Kanados doleris 1 2,6686 Latvijos latas 1 4,9484 Lenkijos zlotas 10 7,8379 Norvegijos krona 10 4,5396 Rusijos rublis 100 8,1703 Šveicarijos frankas 1 2,8757
pokytis
–0,0632 % –0,4841 % –0,4189 % –1,1483 % +0,0505 % –0,3091 % –0,5760 % –0,9601 % +0,0452 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,86
4,56
2,46
„Kvistija“
4,82
4,52
2,45
„Vakoil“
4,84
4,54
2,47
„Brent“ nafta
–1,49 %
OMX Tallinn
+0,22 %
Šveicarijoje įsikūręs Tarptautinis vady bos plėtros institutas, tirdamas 59 vals tybių konkurencingumą, nustatė, kad Lietuvos verslumo rodiklis pakilo net 17 pozicijų. Šalis iš 21 vietos pakilo į 4-ą. Lietuva ypač pasižymi didele naujai pra dėtų verslų apimtimi, išsiskiria kaip tu rinti daugiausia jaunų verslininkų, taip pat vienu aukščiausių intraverslumo (verslumo kitų įmonėse) indeksų.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
OMX Riga
Pirmauja pagal verslumą
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
–0,93 %
83,00 dol. už 1 brl. 97,75 dol. už 1 brl.
5,4
mlrd. litų siekė Lietuvos pradelstų skolų portfelis šių metų gegužės pabaigoje.
Neskuba susimažinti palūkanų naštos Nauja valstybės siūloma priemonė – in vestavusioms įmonėms kompensuoti pu sę paimtų paskolų palūkanų – didelio su sidomėjimo dar nesulaukė. Nors verslas paramą vertina teigiamai, iš valdžios tiki si efektyvesnių žingsnių. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Parama – 30 mln. litų
Nuo šių metų gegužės pabaigos galimybe pasinaudoti daliniu pa lūkanų kompensavimu gali smul kiojo ir vidutinio verslo įmonės, kurios nuo šių metų kovo iki kitų metų kovo pasirašė ar pasirašys fi nansavimo sutartis su bankais dėl investicinės paskolos ar su išper kamosios nuomos bendrovėmis dėl finansinės nuomos. Pusė palū kanų joms bus kompensuojama iki 2015 m. rugsėjo pabaigos. Paramai skyrusi 30 mln. vals tybė planuoja dalį palūkanų kom pensuoti maždaug šimtui smulkių bei vidutinių įmonių už investici jas į gamybos įrangą ir įrenginius, technologines linijas, statybos, ki tą specialiąją techniką ir pan. Vis dėlto įmonės pasinaudo ti naujomis galimybėmis nesku ba. Ūkio ministerijos Viešųjų ry šių ir protokolo skyriaus atstovė Rūta Mikėnienė patvirtino, kad kol kas ministerija nesulaukė nė vienos paraiškos dėl palūkanų kompensa cijos. Skiriasi tik pavidalas
Lietuvos verslo darbdavių konfe deracijos generalinio direktoriaus Dano Arlausko manymu, palūka nų kompensacija byloja, kad vals tybė pagaliau perėjo nuo moraliza vimo ir šnekų apie inovacijų naudą prie konkrečios pagalbos. Vis dėlto šią priemonę jis verti no dviprasmiškai, nes ji tesanti šiek tiek pakeista ankstesnės paramos forma: „Investavę į technologijas gavo nemažai lėšų iš struktūrinių fondų, be to, jie ir anksčiau galėjo dalinai kompensuoti palūkanas per INVEGA garantijas. Tiesiog dabar konkrečiai akcentuojamos inova cijos.“
Pašnekovas pabrėžė, kad siekda ma maksimalaus rezultato valdžia turėtų atsisakyti pelno mokes čio, taikomo investicijoms. Tačiau jis sakė suprantąs, kad to padaryti vadžia nesiryžta dėl nuogąstavimo nesurinkti pakankamai lėšų į vals tybės biudžetą.
Sigitas Besagirskas:
Dalinis palūkanų kompensavimas daugiau primena pa galbos ranką ban kams, o ne verslui.
Kita vertus, kaip sakė D.Arlaus kas, atsisakius vien investicijų ap mokestinimo smulkios ir viduti nės įmonės naudos gautų mažai. Anot jo, šioms įmonėms nepakan ka turimo pelno investuoti, todėl dalinis palūkanų apmokestinimas sukuria palankesnes sąlygas ino vacijoms skolintis iš bankų: „Da linis palūkanų neapmokestinimas smulkioms ir vidutinėms įmonėms itin svarbus, nes jos daug ką daro iš skolintų lėšų.“ Pabrangins paskolas
Tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir fi nansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas neslėpė kriti kos dėl naujos paramos priemo nės ir pabrėžė, kad valstybė verslo skaudulius bando gydyti neteisin gai. Pašnekovas įsitikinęs, kad pa lūkanoms kompensuoti skirti pi nigai galėtų būti panaudojami efektyviau – ne vadinamosioms kosmetinėms priemonėms. „Dalinis palūkanų kompensa vimas daugiau primena pagalbos
Kompensacija: iš bankų paėmusios paskolas investiciniams projektams įmonės galės nemokėti pusės pa
lūkanų.
ranką bankams, o ne verslui. Jeigu valstybė atpigina banko produk tą, tai pirmiausia padeda bankui, o ne tam, kuris perka produktą. Įsi vaizduokime, valstybė nusprendžia kompensuoti spaudos verslo išlai das, sakydama, kad taip bus pra plečiama bei šviečiama skaityto jų auditorija ir pan. Tačiau iš tiesų tai yra tik verslo subsidijavimas“, – sakė S.Besagirskas. Pašnekovo manymu, bet kokios subsidijos iškreipia rinką, kaip tai nutiko dėl INVEGA paskolų. S.Be sagirskas įsitikinęs, kad bankai dėl šios valstybės priemonės neabe jotinai pabrangins investicines paskolas. Todėl teoriškai teigia ma priemonė, jo tvirtinimu, šalies verslui didelės naudos neatneš: „Paramos poveikis bus toks nedi delis, kad valstybė galės nebent su kurti kokį nors teigiamą šios prie monės rezultatą.“ Ministerijos žiniomis, šiuo me tu metinė vidutinė palūkanų nor ma smulkiajam verslui svyruoja tarp 5–6 proc. Sąlygų nesušvelnins
D.Arlauskas pabrėžė, kad kalbant apie dalinį palūkanų kompensavi mą ne mažiau svarbu ir tai, ar ban kai verslo įmonėms skolins noriai, ar bus ir toliau reikalaujama užsta tyti visą turtą bei asmeniškai lai duoti. Pašnekovas pabrėžė, kad inova cijos nėra greitai atsiperkantis da lykas – naujoves reikia tinkamai parengti, o reali jų nauda ateina tik po ilgo laiko. Todėl, jo many mu, labai svarbu, kokiam laiko tarpiui bankai verslo įmonėms su teiks kreditą: „Juk paskolą vis tiek
kaip nors reikės grąžinti – valsty bė kompensuoja tik dalį palūkanų. Be to, pastaruoju metu bankams, teikiantiems paskolą, nepakan ka įmonės verslo plano ar žinoji mo, kad ji investuoja į inovacijas. Bankai reikalauja konkrečių sutar čių.“ Tačiau DNB banko Smulkių ir vidutinių įmonių bankininkystės skyriaus vadovas Nerijus Mikoliū nas patikino, kad dalinis palūkanų kompensavimas turės teigiamos įtakos investiciniams procesams, nes įgyvendinti investicinius pro jektus skolintomis lėšomis smul kioms ir vidutinėms įmonėms taps pastebimai pigiau. „Kaip ir iki šiol, teikdami finan savimą įmonės plėtrai vertiname investicijų atsiperkamumą ir įmo nės generuojamus pinigų srautus, t. y. analizuojame, ar bendrovė ga lės vykdyti prisiimamus įsiparei gojimus iš savo sėkmingos veik los. Valstybei kompensuojant dalį palūkanų, įmonei sumažėja palū kanų našta. Taip pagerinama in vesticijų grąža ir palengvinamas įsipareigojimų vykdymas“, – sa kė jis. Anot N.Mikoliūno, investicinės paskolos teikiamos vidutiniškai 5–7 metų laikotarpiui, tačiau šis gali siekti ir dešimtmetį. Investuoja jau drąsiau
Ūkio banko Kredito tarnybos va dovas Mindaugas Pašvenskas sa kė, kad ši paramos priemonė vers lui atveria platesnes galimybes, nes įmonės į dalinį palūkanų kompen savimą galės pretenduoti net ir už valstybės negarantuotas investici joms panaudotas paskolas. Tačiau
„Shutterstock“ nuotr.
jis pabrėžė, kad verslo plėtra visa da turi būti racionali ir gerai ap skaičiuota. Gerai parengtus ir per spektyvius investicinius projektus, anot M.Pašvensko, bankai finan suoja noriai. N.Mikoliūno teigimu, pernai dėl ekonominio neapibrėžtumo da lis verslininkų buvo linkę atidėti plėtros planus ateičiai, tačiau šie met pirmo ketvirčio pabaigoje ten dencijos pradėjo keistis. Anot jo, įgyvendinti investicinius projek tus ryžtasi vis daugiau įmonių. „Labai svarbu ir tai, kad net ir per ekonominį sunkmetį įvairiose ūkio šakose daug bendrovių dirbo ga na sėkmingai ir kreditavosi banke, o kai kurios būtent dėl sunkmečio suefektyvino savo veiklą ir taip įgijo banko pasitikėjimą“, – sakė jis. Nors D.Arlauskas neabejojo, kad palūkanų kompensavimas įmonių naštą sumažins, tačiau pabrėžė, kad pasiimti paskolas įmonėms ga li būti taip pat sunku kaip ir iki šiol: „Verslo aplinka visiškai nepasikeis – tiesiog šiek tiek atpigs pinigai. O ar didėja galimybė gauti lėšų in vesticijoms – kol kas neaišku. Į tai neatsako ir Ūkio ministerija.“
30
mln. litų
Ūkio ministerija skirs verslui palūkanoms kompensuoti.
9
antrADIENIS, birželio 5, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Jei įgėlė bitė Atšilus orams daug laiko pralei džiame soduose, sodybose, prie vandens telkinių. Tačiau buvi mą gamtoje neretai apkartina įvairiausi vabzdžiai – uodai, bi tės, vapsvos. Vabzdžių įgėlimas dažniausiai būna skausmingas, o dauginiai įgėlimai gali sukelti stiprią organizmo reakciją. Tendencija: medikai sako, jog nereikia būti pranašu, kad nuspėtum, ko laukti ir toliau taip ignoruojant skie
pus.
Kasparo Krafto (BFL) nuotr.
Skiepų baimė prišaukia mirtį
Neseniai sostinėje nuo kokliušo mirė pusės metų kūdikis. Trage dija vos nenutiko ir uostamiestyje, kai vaikas dėl sunkios būklės pateko tiesiai į reanimacijos skyrių. Abiem atvejais tėvai savo vai kams norėjo gera ir nuo sunkių ligų bandė gydyti žolelėmis. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@diena.lt
Užplūdo nauja banga
„Jei tėvai toliau ignoruos skiepus, mirčių nuo vaikų ligų tik daugės“, – įsitikinusi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilakti kos skyriaus vedėja gydytoja Dai va Razmuvienė. Specialistė konstatuoja, kad mi nėtos tragedijos nėra atsitiktinės. Tokių liūdnų padarinių sulaukia ma dėl dabar Lietuvą užplūdusios naujos mados, kuri vadinasi sveika gyvensena. Tėvai atsisako skiepyti savo vaikus, gydo juos tik liaudies priemonėmis, taip stengdamiesi išvengti chemijos. D.Razmuvienė pastebi, kad žmo nės labiau linkę pasikliauti primi tyvia, moksliniais tyrimais nepatvirtinta po internetą klaidžiojan čia informacija, nei šimtus metų patikrinta specialia prevencija. Kiek anksčiau Europoje taip pat buvo kilusi panaši nesiskiepijimo banga. Pakeisti požiūrį žmones privertė tik mirčių nuo skiepais valdomų vaikų ligų protrūkis. Išgąsdino vakcina nuo gripo
Gydytoja įsitikinusi, kad nuo kok liušo mirusio kūdikio gyvybę bu vo galima išgelbėti, jei tėvai būtų jį paskiepiję. „Kūdikis mirė nuo vaikų ligos – kokliušo, kurį sukelia elementa ri bakterija. Taip nutiko todėl, kad neturėdami mokslinės informaci jos tėvai atėmė iš vaiko galimybę būti paskiepytam ne tik nuo šios vaikų ligos, bet ir nuo kitų infekci jų“, – baisėjosi ji. Pastaruosius kelerius metus Lie tuvoje ryškėja tendencija, kai vis daugiau tėvų atsisako skiepyti vai kus privalomomis valstybės kom pensuojamomis vakcinomis nuo 10 skirtingų ligų. Atsisakančių būrį papildo ir vy resni žmonės. D.Razmuvienė prisiminė, jog ši tend enc ija prad ėjo ryšk ėt i 2009 m. rudenį, kilus gripo pan demijai. Tuomet daugelis aptari
nėjo neigiamą vakcinos nuo gripo poveikį. „Bet apie tai kalbėjo ne medikai, o politikai ir kiti žmonės, neturin tys supratimo apie vakciną ir jos poveikį. Žmonės imlūs neigiamai informacijai, todėl dabar pasireiš kia sniego gniūžtės efektas“, – įsi tikinusi gydytoja.
Daiva Razmuvienė:
Kol tėvai atsipeikės, tokių ligų protrūkis tik didės, o kartu su juo daugės ir mirties atvejų. Ligų sparčiai daugėja
Paskatinti gripo pandemijos žmo nės susibūrė į judėjimus prieš skie pus. Tad per kelerius metus Lietu voje sparčiai daugėja gyventojų, atsisakančių skiepytis ar tai daryti savo vaikams. Prieš dešimtmetį tokių tėvų bu vo vos 120, o pernai jų skaičius Lie tuvoje šoktelėjo per 2 tūkst. D.Razmuvienė pastebi, kad tėvai labiausiai ignoruoja skiepus nuo tymų, raudonukės ir kiaulytės. Nepaskiepytų vaikų skaičius sparčiai didėja, tad rizika jiems užsikrėsti taip pat kyla. Šią grės mę padidina ir vis daugiau po pa saulį keliaujantys lietuviai. Pasak D.Razmuvienės, Europoje registruojama mirties nuo tymų at vejų, tad reali tikimybė, kad ši bak terija gali būti įvežta ir į mūsų šalį.
Lietuvoje sparčiai daugėja susirgimo kokliušu atvejų. Per ketu ris šių metų mėnesius nustatyti 37 šios ligos atvejai, o pernai per visus metus – 30. Protrūkis tik didės
„Kol tėvai atsipeikės, tokių ligų protrūkis tik didės, o kartu su juo daugės ir mirties atvejų“, – teigė gydytoja. Pasak D.Razmuvienės, skiepai ne vakar atrasti, tad žmonės seniai žinojo jų naudą – taip pavyko likviduoti raupus, poliomielitą. Specialistė tėvus ragino pasi kliauti tik patikrinta informaci ja, taip pat domėtis, iš kieno lūpų ji pateikiama. Kaip pavyzdį gydy toja paminėjo atvejį, kai medikas neigiamai kalbėjo apie skiepijimą nuo gripo. „Kaip vėliau paaiškėjo, apie tai savo nuomonę viešai išsakė kar diologas. Jis galbūt gerai išmano savo sritį, tačiau nėra kompeten tingas kalbėti apie skiepijimą“, – įsitikinusi D.Razmuvienė.
Sveikatos mokymo ir ligų pre vencijos centro Sveikatos moky mo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė perspėja, kad reakcija į įgėlimą gali būti dvejo pa: normali ir alerginė. Įgėlimais vadinamos žaizdelės, atsiran dančios pažeidžiant minkštuo sius audinius.
Svarbu skubiai pa šalinti bitės geluo nį, ne spaudžiant jį pirštais, bet nubrau kiant elektronine kortele ar buku pei lio geležtės galu.
Priklausomai nuo organizmo reakcijos, įgėlimai gali būti pavo jingi gyvybei ir net mirtini, jei lai ku nesuteikiama pagalba, ypač jei žmogus patiria sunkią alerginę reakciją. Įgėlus vabzdžiui, visa da reikia stebėti, ar kyla alerginė reakcija, kuri gali progresuoti iki anafil aksinio šoko. Įgėlus į burną ar ryklę, gali staiga sutinti kvėpa vimo takai ir žmogus gali uždusti. Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė sako, kad pa sireiškus alerginei reakcijai reikia mažinti skausmą bei patinimą ir pasirūpinti, kad nukentėjęs žmo gus patektų į gydymo įstaigą. Svarbu skubiai pašalinti bitės geluonį, ne spaudžiant jį pirš tais ar pincetu, bet nubraukiant
elektronine kortele ar buku peilio geležtės galu, nes suspaudus ge luonį į įgelto žmogaus organizmą gali patekti dar daugiau nuodų. Numaukite ar nusekite nuo įgel tos galūnės žiedus, laikrodžius, apyrankes, kitus papuošalus. Su mažinkite skausmą ir tinimą – ant įkandimo vietos uždėkite šaltą kompresą, ledo ar šaldytuvo ka meroje sušaldytų maisto produktų ir laikykite mažiausiai 10 minučių. Duokite išgerti antihistamininių vaistų. Paklauskite nukentėjusio žmogaus, ar šis turi su savimi adre nalino automatinį švirkštą, padėki te jam susišvirkšti į šlaunies ar pe ties raumenis. Jei patinimas plinta arba sunkėja simptomai, kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Jeigu pasireiškia labai stipri organizmo reakcija, ryškėja ana filaksinio šoko požymiai, brangi kiekviena sekundė. Kol atskubės medikai, nuraminkite nukentė jusįjį. Jei žmogus sąmoningas, padėkite jam patogiai atsigulti ar atsisėsti. Jeigu žmogus dūs ta, pasodinkite, kad būtų leng viau kvėpuoti. Jeigu jaučia silpnumą, svaigsta galva, paguldykite, o kojas padė kite aukščiau už galvą. Stebėkite ir įvertinkite gyvybinius požy mius: sąmonę, kvėpavimą, pul są, odos pokyčius. Jei nukentėju sysis netenka sąmonės ir nustoja kvėpuoti, atlikite dirbtinį kvėpa vimą (kas 30 krūtinės ląstos pa spaudimų – 2 įpūtimai). VD inf.
Kaip atpažinti bitės įgėlimą? Įgėlimo vietoje juntamas stiprus
aštrus skausmas. Įgelta vieta parausta, patinsta. Niežti kūno odą. Bitės įkandimo vietoje lieka ge
luonis.
Kas yra kokliušas Kokliušas – ūmi infekcinė liga, ku riai būdingi spazminiai kosulio prie puoliai. Jie itin pavojingi kūdikiams. Susirgus šia liga pirmaisiais gyveni mo metais gali kilti pavojingų gyvy bei komplikacijų. Kokliušas plinta oro lašiniu būdu. Juo serga įvairaus amžiaus vaikai, ypač greitai užsikre čia kūdikiai ir naujagimiai. Dažniau siai serga neskiepyti ar netinkamai paskiepyti vaikai nuo 1 iki 5 metų. Pradžioje kokliušas niekuo nesiski ria nuo kitų kvėpavimo takų ligų: šiek tiek pakyla temperatūra, vai kas pradeda kosėti. Liga vystosi pa mažu vis stiprėjant simptomams. Il gainiui kosulys tampa priepuolinis. Sergant kokliušu, toks kosulio prie puolis gali tęstis nuo kelių iki net ke liolikos minučių, neretai priepuoliai baigiasi vėmimu. Po sunkių ilgalai kių spazminio kosulio priepuolių dėl smegenų hipoksijos ir kvėpavi mo centrų perdirginimo gali susto ti kvėpavimas.
Pavojus: kai kuriems itin alergiškiems žmonėms bitės įgėlimas ga
li baigtis mirtimi.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
10
Antradienis, birželio 5, 2012
Sportas
Azarto užtenka, patirties – ne Lietuvos moterų nacionalinei krep šinio rinktinei šian dien Kaune prasi dedanti treniruočių stovykla – paskuti nė prieš Europos čempionato atran kos varžybas.
– Kovosite su pajėgiomis Is panijos ir Latvijos ekipomis. Turbūt rungtynės su tokio ly gio varžovėmis bus puiki gene ralinė repeticija prieš pirmąją Europos čempionato atrankos dvikovą su olandėmis? – Dėl Latvijos ir Ispanijos ekipų pajėgumo nėra jokių abejonių, ta čiau ir Švedijos rinktinė bus kie tas riešutas. Šios šalies krepšinin kės prieš kelerius metus pasiekė skambių pergalių jaunių varžy bose, tad dabar tos pačios kartos krepšininkės jau pasibeldė ir į na cionalinės rinktinės duris. Turny ras Kaune bus labai įdomus, aukš to lygio.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Be to, Algirdo Paulausko, Lino Šal kaus ir Dalios Kurtinaitienės treni ruojama komanda dalyvaus Kaune vyksiančiame tarptautiniame tur nyre, kuriame išmėgins jėgas su Is panijos, Latvijos ir Švedijos krepši ninkėmis. Praėjusią savaitę lietuvės viešėjo Helsinkyje, kur sužaidė dve jas kontrolines rungtynes su Suo mijos rinktine ir pasidalijo po per galę – 65:85 ir 86:73. Po šios išvykos vyriausiasis treneris A.Paulauskas už darbą treniruočių stovyklose pa dėkojo puolėjoms Gintarei Mažio nytei ir Julitai Bungaitei. „Joms sekėsi prasčiau nei ki toms žaidėjoms. Dabar turime daugiau dėmesio skirti žaidimo kokybei, o per treniruotes dirbti su 16 krepšininkių gana sunku“, – savo apsisprendimą argumen tavo strategas. Kaune rinktinę pa pildys dėl mokslų Jungtinėse Vals tijose užtrukusi Kamilė Nacickaitė, taip pat į Helsinkį nevykusios Lau ra Svarytė, Giedrė Paugaitė ir Eglė Tarasevičiūtė. „Kai rungtyniauja 8–9 krepši ninkės, galime pasidžiaugti ge resniu žaidimu. Kai nusprendžiu leisti pasireikšti visoms 12 žaidėjų,
Lūkesčiai: A.Paulauskas tiki, kad atjaunėjusi Lietuvos rinktinė ateityje iškovos skambių pergalių.
nedaug kuo galime pasigirti. Broko dar nemažai, koją kiša ir jaunatviš kas azartas, ir susižaidimo stoka“, – vakar sakė A.Paulauskas. – Treneri, ar buvo naudinga iš vyka į Suomiją? – paklausėme Lietuvos rinktinės stratego. – Visos kontrolinės rungtynės su skirtingo lygio varžovėmis mūsų jaunai komandai labai naudingos. Suomijoje turėjome puikią progą patikrinti krepšininkes, išbandyti kelias naujoves. – Su suomėmis pasidalijote po pergalę. Ar pirmajame ma če Skandinavijos sportininkės jus nustebino, ar mūsų mergi nos nesužaidė taip, kaip iš tik rųjų gali?
Gedimino Bartuškos nuotr.
Algirdas Paulauskas:
Visos kontrolinės rungtynės su skir tingo lygio varžo vėmis mūsų jau nai komandai la bai naudingos. – Suomės kartu rungtyniauja jau šešerius metus, o mes – visiškai naujas kolektyvas. Daug gero tikė tis kol kas negalime, tačiau teigia mų poslinkių yra. Be to, pirmajame mače labai prastai dirbo rungtynių teisėjai. Vietos arbitrai akivaiz džiai palaikė šeimininkių rinktinę.
Antrajam mačui vadovavo žinoma Suomijos teisėja Karolina Ander son, tad ir tvarkos aikštėje buvo ge rokai daugiau. Ji gerai susitvarkė su savo užduotimis ir neleido įsivyrau ti chaosui. Kita nesėkmės priežas tis – mums teko verstis be vidurio puolėjos Kristinos Alminaitės. Šiai aukštaūgei paūmėjo angina, tad ji greičiausiai negalės rungtyniauti ir Kaune vyksiančiame turnyre. – Kokius uždavinius spręsite per artimiausias kontrolines rungtynes? – Komandą papildys K.Nacickaitė, tad bus įdomu pažiūrėti, kokios jos galimybės. Be to, Kaune jau dau giau dėmesio skirsime pačiam žai dimui, geresniam tarpusavio su pratimui.
– Kaune bus trečioji rinktinės treniruočių stovykla. Kas šiuo metu jums kelia didžiausią ne rimą? – Tai, kad dauguma mūsų žai dėjų kol kas stokoja tarptauti nių varžybų patirties. Kita ver tus, džiaugiuosi, kad galiu dirbti su puikiomis krepšininkėmis. Ma tau, kad kiekvieną dieną krepšinio aikštėje jos vis brandesnės. Šį sezo ną tuo ir skiriamės nuo kitų rink tinių, kad esame labai jaunas ko lektyvas. Žinau, kad nei iki šiol įvykusių kontrolinių rungtynių su baltarusėmis, latvėmis ir suomė mis, nei turnyro Kaune nepakaks, kad tinkamai pasirengtume Euro pos čempionato atrankai. Tačiau tikiu: jei sistemingai ir kruopščiai dirbsime, ateityje sulauksime ge rų rezultatų.
Turnyras Kaune Biržel io 6 d. 17 val. Švedija–Ispanija, 19.15 val. Lietuva–Latvija; 7 d. 17 val. Ispanija–Latvija, 19.15 val. Lietuva–Švedija; 8 d. 17 val. Švedija–Latvija, 19.15 val. Lietuva–Is panija.
Atrankos varžybų finišas kol kas nedžiugina Virš Lietuvos rankinio rinktinių – niūrūs debesys: moterys nepate ko į Europos pirmenybių finalo turnyrą, o pasaulio čempionato at rankos mačui besirengiančių vyrų gretas išretino traumos. Lietuvės – autsaiderės
Trenerių Andriejaus Perovo ir Ri tos Urnikienės vadovaujama šalies rankininkių ekipa paskutines Euro pos čempionato atrankos 4-osios grupės rungtynes svečiuose 26:38 pralaimėjo Prancūzijos komandai ir pasirodymą baigė autsaiderės pozicijoje. Kelialapius į finalo turnyrą iško vojo prancūzės ir 2-ąją vietą užė musios makedonės, kurios per le miamą dvikovą 26:24 palaužė Turkijos atstoves. Šiemet gruodžio 4–16 d. Apel dorno, Mastrichto ir Amsterdamo arenose finalininkių 16-uke taip pat varžysis Vokietijos, Vengrijos, Rumunijos, Serbijos, Juodkalnijos, Rusijos, Švedijos, Čekijos, Kroati jos, Danijos, Ukrainos, Ispanijos, Norvegijos rinktinės ir turnyro šei mininkė Olandijos komanda.
Neišvengė nuostolių
Lietuvos nacionalinė vyrų ranki nio rinktinė birželio 10 d. Vilniuje ir 17 d. Katovicuose žais su Lenki jos ekipa. Mačo nugalėtojai iškovos kelialapį į pasaulio čempionato fi nalo turnyrą, kuris kitąmet sausio 11–27 d. vyks Ispanijoje. Gintaro Savukyno ir Artūro Juš kėno treniruojama ekipa pirmąją treniruočių stovyklą surengė Va rėnoje, o šią savaitę dirbs Vilniuje. Paaiškėjo, kad dėl traumų su len kais negalės žaisti net 8 pagrindi nės sudėties rankininkai – Valdas Novickis, Aurelijus Sabonis, Re migijus Čepulis, Tomas Eitutis, Mindaugas Andriuška, Andrius Račkauskas, Povilas Babarskas ir Rolandas Bernatonis. Šiuo metu treniruojasi 17 kan didatų į rinktinę – šalies klubams ats tovaujantys Vil ius Raš im as (Kauno „Granitas-Gaja-Karys“), Aistis Pažemeckas, Vaidas Trai navičius, Skirmantas Plėta (visi – Vilniaus „Šviesa“), Tadas Stan kevičius, Jonas Truchanovičius, Karolis Stropus, Gražvydas Juška ir Benas Petreikis (visi – Klaipėdos
„Žemaitijos dragūnas“), Edvinas Vorobjovas (Kauno „Lūšis“) bei legionieriai – Arūnas Vaškevičius („Kadetten Schaffhausen“, Švei carija), Gintaras Cibulskis („BM. Ciudad Encantada“, Ispanija), Ai denas Malašinskas („Fraikin BM. Gran oll ers“, Ispan ija), Aug us tas Strazdas („SG Spigo HB West Wien“, Austrija), Vaidotas Gro sas (Bresto „Meshkov“, Baltaru sija), Nerijus Atajevas („US Creteil Handball“, Prancūzija) ir Andrius Gerv ė („HSG Barnstorf-Diep holz“, Vokietija). Padės ir legionieriai
Lenkijos rankininkai dvikovoms su lietuviais rengiasi olimpiniame centre Ščyrke. Tarp 19 kandidatų į pagrindinę sudėtį yra šeši šalies čempiono – Kielcų „KS Vive Targi“ klubo – žaidėjai, taip pat penki vicečem pionai iš Plocko „SPR Wisła SA“ ekipos. Legionierių gretose – penki Vo kietijos bundeslygoje rungtynia vę rankininkai: bronzos meda lį su Berlyno „Fuechse“ iškovojęs
Žvaigždė: M.Lijewskis – vienas Lenkijos vyrų rankinio rinktinės lyderių.
Bartłomiejus Jaszka bei Krzyszto fas Lijewskis („Rhein-Neckar Lö wen“), Marcinas Lijewskis („HSV Hamburg“), Bartoszas Jureckis
„Reuters“ nuotr.
(„S.C.Magdeburg“) ir Tomaszas Tłuczyńskis („TuS N-Luebbec ke“). VD inf.
11
Antradienis, birželio 5, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
Sportas
LLAF taurės varžybų nugalėtojai
Tikslas: 2009-ųjų Europos jaunimo ir daugkartinė Lietuvos čempionė L.Grinčikaitė (priekyje) tebesiekia
kelialapio į Londono olimpiadą.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Lengvaatlečiai kopia į kalną Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Kęs tutis Jezepčikas neabejoja: į Londono olimpines žaidynes vyks ne mažiau nei dvidešimt sportininkų. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Tikisi daugiau kelialapių
Kaune surengtos Lietuvos lengvo sios atletikos federacijos (LLAF) taurės varžybos K.Jezepčiko ne nudžiugino. „Niekas nenustebino, tačiau to padaryti neleido nepalankios me teorologinės sąlygos. Dėl lietin go ir vėsaus oro atletai pirmiau sia stengėsi išvengti traumų, o ne pasiekti labai gerų rezultatų, ypač sprinto ir šuolių rungtyse, – kal bėjo treneris. – Kai kurie pajėgūs lengvaatlečiai tiesiog nerizikavo startuoti.“ K.Jezepčikas pabrėžė, kad šiuo metu sportininkai varžybų nesto koja ir tikisi, kad olimpinius at rankos normatyvus dar įvykdys sprinterė Lina Grinčikaitė, daugia kovininkas Darius Draudvila, bėgi kai Eglė Balčiūnaitė, Agnė Šerkš nienė, Vitalijus Kozlovas, jaunasis disko metikas Andrius Gudžius.
mažiausiai dvidešimt lengvaatle čių. Galutinė mūsų rinktinės su dėtis turėtų paaiškėti po Europos čempionato, kuris birželio 27 – liepos 1 d. vyks Helsinkyje“, – pri dūrė treneris.
Kęstutis Jezepčikas:
Dėl lietingo ir vėsaus oro atletai pirmiausia stengėsi išvengti trau mų, o ne pasiekti la bai gerų rezultatų.
Įspūdinga ėjikų paraiška
Lengvaatlečių rinktinės stratego teigimu, dabartinį laikotarpį gali ma pavadinti kopimu į kalną. „Sprintas, šuoliai, vidutinių nuo tolių bėgimai – sezonas tik prasi dėjo, startų ir galimybių – daugy bė. Esame pakalnėje, norėtųsi, kad kalno viršūnėje būtų olimpiada. Gal psichologiškai sunkiau tiems sportininkams, kurie dar tik siekia olimpinio normatyvo, bet nedaug lengviau ir juos įvykdžiusiems, nes geriausia sportinė forma turi būti per žaidynes, o ne per pasiruošimą joms“, – sakė K.Jezepčikas. Trenerio nestebina tai, kad net septyni sportinio ėjimo atstovai yra įvykdę atrankos normatyvus, keturis iš jų – A lygio. „Tokių pasiekimų tikėjomės. La bai džiaugiuosi Kristinos Salta novič stabilumu. Trys sportinin kai yra įvykdę 50 km ėjimo B lygio normatyvus, bet pirmenybę teikia me Tadui Šuškevičiui, nes jo rezul tatas šį sezoną yra geriausias“, – reziumavo K.Jezepčikas.
Atrankos karštymetis
„Natūralu, kad įdėmiai stebime Pekino olimpinių žaidynių dalyvį Vitalijų Kozlovą, bet LLAF taurės varžybose jis neturėjo lygiaverčių varžovų, 800 m distancijoje kovojo tik su savimi ir su vėju. Artimiau sia Vitalijaus užduotis – sėkmingai pasirodyti Europos čempionate, – kalbėjo K.Jezepčikas. – L.Grinči kaitė – stabili sportininkė. Šį se zoną ji nemažai sirguliavo, todėl dabar jai – kovos dėl olimpinio ke lialapio karštymetis.“ „Šiandien galime drąsiai sakyti, kad olimpiadoje Lietuvai atstovaus
Kandidatai į olimpines žaidynes Atrankos į Londono olimp iad ą normatyvus jau yra įvykdę:
Remalda Kergytė (maratonas), Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį);
A lygio – Virgilijus Alekna ir Zinai
B lygio – Povilas Mykolaitis (šuoliai
da Sendriūtė (abu – disko metimas), Austra Skujytė (septynkovė), Kris tina Saltanovič, Brigita Virbalytė ir Neringa Aidietytė ir Marius Žiūkas (visi – 20 km sportinis ėjimas), Rytis Sakalauskas (100 m bėgimas), Rasa Drazdauskaitė, Diana Lobačevskė ir
į tolį), Raivydas Stanys (šuoliai į aukš tį), Sonata Tamošaitytė (100 m barje rinis bėgimas), Tadas Šuškevičius, To mas Gaidamavičius ir Ričardas Reks tas (visi – 50 km sportinis ėjimas), Ind rė Jakubaitytė (ieties metimas), Vikto rija Žemaitytė (septynkovė).
Moterys 100 m – I.Mačiukaitė (Pasvalys) 12,24 sek., 200 m – Ž.Brokor iūtė (Klaip ė da) 24,47 sek., 400 m – M.J.Moraus kaitė (Viln ius) 55,83 sek. (laimėjo antr us met us iš eilės), 800 m – R.Ba tulev ičiūtė (Viln ius) 2 min. 12,17 sek., 1500 m – V.Žūsinaitė (Vilnius) 4 min. 31,34 sek., 3000 m – M.Juodeškaitė (Kaunas) 9 min. 42,43 sek., 3000 m su kliūt im is – E.Uševaitė (Šiaul iai) 10 min. 59,67 sek. (laimėjo treč ius met us iš eilės, ger iaus ias Liet uvos sezono rez ultatas), 5000 m – R.Ker gytė (Šiaul iai) 16 min. 59,29 sek. (lai mėjo ketv irtą kartą), 100 m barjer i nis bėg imas – L.Ušanovaitė (Šiau liai) 15,32 sek., 400 m barjerinis bė gim as – E.Staiš iūn aitė (Klaip ėd a) 59,95 sek., šuoliai su kartimi – V.De jeva (Kaunas) 3 m 40 cm (laimėjo ketv irt us met us iš eilės), triš uol is – A.Daukš aitė (Šiaul iai) 13 m 23 cm, kūjo met im as – K.Orlova (Latv ija) 47 m 63 cm, iet ies met imas – L.Ja siūnaitė (Kaunas) 56 m 10 cm (Lietu vos 17-mečių, 18-mečių ir 19-mečių rekordas, ger iausias Liet uvos sezo no rezultatas, ketvirtas šalyje per vi są istor iją), šuoliai į aukšt į – G.Nes teck ytė (Plungė) 1 m 80 cm, šuoliai į tolį – L.Andr ijauskaitė (Kaunas) 6 m 11 cm (laimėjo ketv irt us met us iš eilės), rutulio stūmimas – A.Skujytė (Kaunas) 16 m 68 cm (geriausias Lie tuvos sezono rez ultatas), disko me timas – Z.Sendr iūtė (Skuodas) 61 m
43 cm (LLAF taurės varž ybas laimė jo dešimtą kartą iš eilės). Vyr ai 100 m – R.Sak al ausk as (Kaun as) 10,55 sek. (LLAF taurės varž ybas lai mėjo ketv irtą kartą), 200 m – L.Gau dut is (Kaunas) 21,89 sek., 400 m – G.Kuč insk as (Šiaul iai) 49,70 sek., 800 m – V.Kozlovas (Viln ius) 1 min. 48,62 sek. (ger iaus ias Liet uvos se zono rez ult at as, laimėj o ketv irt ą kart ą), 1500 m – V.Rudys (Viln ius) 3 min. 57,53 sek., 3000 m – M.Sta nys (Viln ius) 8 min. 32,73 sek. (ge riaus ias Liet uvos sezono rez ult a tas), 5000 m – M.Stanys (Viln ius) 14 min. 49,59 sek., 110 m barjerinis bėg im as – T.Malakauskas (Klaip ė da) 14,97 sek., 400 m barjerinis bė gimas – S.Guog is (Viln ius) 51,89 sek., 3000 m su kliūt imis – A.Jegorovas (Viln ius) 9 min. 34,15 sek., šuoliai į aukšt į – R.Stanys (Kaunas) 2 m 15 cm (laimėjo ketv irt us met us iš ei lės), šuoliai į tol į – M.Rudys (Plun gė) 7 m 56 cm (ger iausias Liet uvos sezono rez ult at as), rut ul io stūm i mas – Š.Banev ič ius (Klaip ėd a) 17 m 51 cm, disko met im as – V.Alek na (Viln ius) 65 m 62 cm, šuoliai su kart im i – I.Lianzb ergas (Šiaul iai) 4 m 20 cm, triš uolis – A.Gricev ič ius (Kaun as) 15 m 84 cm, kūj o met i mas – I.Sokolovas (Latv ija) 75 m 53 cm, ieties metimas – P.Dabašinskas (Kaunas) 70 m 81 cm.
12
antrADIENIS, birželio 5, 2012
pasaulis Sunkios derybos
Ieško maniako
Skerdynės Berlyne
Rusijos ir ES lyderiai apta rė aktualiausias problemas. ES vadovai pabrėžė, kad Maskva ir Briuselis turi rasti sprendimą dėl Sirijos, o Ru sijos vadovas Vladimiras Pu tinas (dešinėje) išreiškė vil tį, kad Rusija ir ES paskubins bevizio režimo įvedimo pro cesą.
Prancūzijos policija nuro dė atliekanti paieškas Pa ryžiaus regione, kuriame galbūt slapstosi buvęs por- nografinių filmų aktorius iš Kanados Luka Rocco Mag notta, nufilmavęs, kaip nu žudo savo meilužį kiną ir sukapoja į gabalus jo la voną.
Berlyne sulaikytas vyras, ku ris, kaip įtariama, po ginčo nu žudė savo žmoną ir sukapojo jos kūną gabalais. Viena inci dento liudininkė pasakojo, kad vyras, kuris, pasak jos, buvo turkas, užlipo ant penkiaaukš čio namo stogo laikydamas vienoje rankoje nupjautą mo ters galvą, o kitoje – peilį.
Gelbėti galbūt liku sius gyvus, o gal ge riau nukritusiame lėktuve paieško ti vertingų daiktų? Didžiausio Nigerijos miesto varguoliai nutarė, kad geriau paplėšikauti.
Chaosas: lėktuvas nukrito į tankiai gyvenamą Nigerijos didmiesčio Lagoso rajoną, todėl gelbėtojams buvo sunku prasibrauti per smalsuolių ir
vagišių minią.
„Scanpix“ nuotr.
Lėktuvas nušlavė namą ir bažnyčią Užuot padėję, plėšė
Nigerija – turtinga gamtinių iš teklių šalis, tačiau vietos žmonės skursta. Tragiška lėktuvo katastro fa parodė tikrąjį šios šalies veidą. Sekmadienį pavakare didžiausio šalies miesto Lagoso varguomenės rajone nukrito oro linijų bendro vės „Dana Air“ lėktuvas „MD83“. Juo iš sostinės Abudžos skrido 153 žmonės. Lagosas – didžiausias miestas daugiausia gyventojų turinčioje Afrikos šalyje. Mieste gyvena 17,5 mln. žmonių, o šalyje – 160 mln. Laineris nukrito tiesiai į tankiai gyvenamą didmiesčio rajoną. Pasak liudininkų, lėktuvas rėžėsi į bažny čią, spaustuvę ir dviejų aukštų gyve namąjį namą. Incidento vietoje kilo gaisras, nuniokoti keli namai. Tačiau pavojus vietinių neišgąsdino. Netrukus incidento vietą apsu po tūkstančiai gyventojų. Kai ku rie žvalgėsi gyvųjų, puolė gesinti liepsnas, kiti ėmėsi ieškoti vertin gų daiktų. Pasak visa tai mačiusių, gelbėjimo tarnybos katastrofos vietoje pasirodė tik po 45 minučių. Per šį laiką ten spėjo pasidarbuoti daugybė „marodierių“. Jie labiausiai gviešėsi pinigų ir mobiliojo ryšio telefonų. Kilo susirėmimų
Minios smalsuolių gelbėtojams ta po nepereinama gyvąja siena. Bandydami prasibrauti pro mi nią gelbėtojai susidūrė ir su ka riais, kurie bandydami sklaidyti
minią sukėlė chaosą. Kariai pa leido į darbą guminius rimbus, kumščius, o vienas metė į žmones medinę lentą. Žmonės puolė bėgti keliomis kryptimis, trypdami savo pargriu vusius kaimynus ir saugodamiesi, kad patys nebūtų sumindžioti.
Išgirdau garsų trenksmą. Pama niau, kad tai sprogi mas. Keli vietos gyventojai išvyniojo gaisrinę žarną nešdami ją ant pe čių iš sunkvežimio, palikto ant ke lio prie nelaimės vietos. Tačiau kariai iš pradžių neleido padėti gelbėtojams. Paaiškėjo, kad kvartale nėra vandens, kuriuo bū tų galima gesinti liepsnas. Kai ku rie gyventojai ėmė nešti vande nį buteliais, kiti bandė gesinti ugnį audeklais. Dar didesnis sąmyšis kilo, kai vienas sraigtasparnis mėgino nu tūpti minios viduryje. Jis kėlė pe lenų ir nuolaužų debesis, o žmo nės vėl buvo išblaškyti įvairiomis kryptimis. Tik keliems gelbėtojų automo biliams pavyko pasiekti nelaimės vietą chaoso apimtame rajone. O ir vandens gaisrininkų sunk vežimiuose nebuvo pakankamai.
Techninės problemos?
Kol kas nelaimės priežastys tiria mos, tačiau keliama versija, kad laineris nukrito dėl gedimo, tik riausiai variklio. Vienas aviacijos pareigūnas sa kė, kad buvo rastas pilotų kabinos pokalbių įrašymo įrenginys, vadi namosios juodosios dėžės. Jos per duotos policijai. Aviacijos ministrės Stellos Adae ze Oduah pranešime paskelbta, kad laineris pranešė apie nepaprastąją padėtį oro dispečeriams 15.43 val. vietos laiku, kai buvo už 20 kilo metrų nuo Lagoso Murtalos Mu hammedo tarptautinio oro uosto. Kaip teigiama pranešime, po kelių minučių laineris dingo iš radaro. Tyrėjai kol kas atmetė oro sąly gas kaip vieną incidento priežas čių. Pasak jų, nors buvo apsiniaukę, Lagose nelaimės valandą nelijo. Liudininkų pasakojimai
Vieni liudininkai sakė, kad laine ris prieš nukrisdamas svyravo, ki ti teigė, kad jis staigiai smigo že myn. „Aš tik pamačiau lėktuvą – jis leidosi žemyn“, – pasakojo 23 me tų Giftas Onibo. Tunji Dawodu sakė, kad smūgis buvo labai stiprus. „Buvau beišeinąs iš bažnyčios apie 15.30 val., kai išgirdau garsų trenksmą. Pamaniau, kad tai spro gimas. Tada didžiulė liepsna šovė iš pastato, į kurį įsirėžė lėktuvas“, – pasakojo vyras.
26 metų Yusufas Babatunde pri dūrė: „Jis svyravo ir svyravo. Pilo tas mėgino jį suvaldyti. Jis sudužo ir iškart užsiliepsnojo.“ Nigerijos gelbėtojai patvirtino, kad žuvo visi lėktuvu skridę kelei viai ir įgulos nariai, taip pat pra nešta, kad galėjo žūti dar 10 ant že mės buvusių žmonių. „Manome, kad jie žuvo“, – pa klaustas, ar kas nors galėjo išsigel
bėti, atsakė Nigerijos nelaimingų atsitikimų tyrimų biuro atstovas Tunji Oketunbi. Jis pridūrė, kad galutinis aukų skaičius paaiškės tik baigus „paieškas ir gelbėjimą“. Nigerijos prezidentas Goodluc kas Jonathanas paskelbė trijų die nų nacionalinį gedulą. Jis pareiškė, kad nelaimės priežastys turi būti kruopščiai ištirtos. BBC, AFP, „Daily Mail“, BNS inf.
Ar Nigerijoje saugu skraidyti? Oro linijų bendrovė „Dana“, turin
ti iš viso 5 lėktuvus, buvo laikoma pa lyginti saugia. 2008 m. veiklą pradėju si įmonė pastaruoju metu per parą su rengdavo iki 27 skrydžių. Tiesa, praėju sį mėnesį „Danos“ lėktuvas atliko ava rinį nusileidimą Lagose, kai lėktuve ki lo techninių problemų. Nigerijoje tragiškų aviakatastrofų per
pastaruosius metus neįvyko. 2010 m. JAV federalinė aviacijos administra cija net suteikė šaliai pirmąją kategori ją. Tai reiškia, kad didžiausioms Nige rijos oro bendrovėms galima tiesiogiai skraidyti į Jungtines Valstijas. Pastaruoju metu Nigerijos valdžia
skyrė daug dėmesio oro transporto saugumui. Neseniai vyriausybė pa skelbė, kad visa šalies teritorija jau yra stebima radarų. Tačiau Nigerijoje daž nai pasitaiko elektros tiekimo sutriki mų, todėl radarai oro uostuose daž nokai neveikia. Šeštadienį Ganoje krovininis Nigeri
jos „Boeing 727“ lėktuvas nulėkė nuo kilimo ir tūpimo tako, rėžėsi į keleivi nį autobusą ir užmušė mažiausiai de šimt žmonių. Didžiausia aviakatastrofa Nigerijo
je įvyko 1992 m. Tada karinis lėktuvas nukrito į pelkę netoli Lagoso. Žuvo 163 kariai, jų artimieji ir įgulos nariai.
13
antradienis, birželio 5, 2012
menas ir pramogos
Į festivalį atvyks Th.Manno vaikaitis Tarptautinis Thomo Manno festivalis, kasmet Nidą paverčiantis intelektualio sios kultūros oaze, liepos 14–21 d. 16-ą kartą kviečia rašytojo bendraminčius atvykti į vieną gražiausių šalies kampelių. Th.Manno kultūros centro ir Th.Manno memorialinio muziejaus nuo 1997-ųjų organizuojamas rengi nys publikai siūlo turiningą progra mą. Joje gausu įdomių svečių ir nau jų akcentų, kurie atspindi šiųmečio festivalio temą „Pavergtas protas“, įkvėptą rašytojo bei poeto Czesławo Miłoszo eseistikos knygos. Festivalis laukia svečių, ku riuos su didžiuoju Nidos mylėto ju Th.Mannu sieja kraujo, sielos ir kūrybos giminystė. Vienas iš la biausiai intriguojančių žodžio pro gramos renginių – pokalbis su ra šytoju bei psichologu Frido Mannu (Vokietija), Th.Manno vaikaičiu. Nobelio premijos laureato jau niausiojo sūnaus atžala, remian tis paties rašytojo atsiliepimais ir dienoraščių medžiaga, buvo my limiausias Th.Manno vaikaitis. Jis buvo ir kai kurių jo knygų veikėjų prototipas. Šiemet dienos šviesą išvydo naujausia F.Manno knyga „Mano Nida“ („Mein Nidden“). Joje au
torius keliauja protėvių pėdsakais ir apžvelgia krašto XX a. istorinę panoramą. Festivalyje svečiuosis ir praėju sių metų Vokietijos knygų premi jos laureatas Eugenas Ruge, kurio knyga „Blėstančios šviesos lai kais“ („In Zeiten des abnehmen den Lichts“) vadinama „didžiuoju VDR Budenbrokų romanu“. Kny goje, turtingoje autobiografinių detalių, pasakojama Vokietijos De mokratinės Respublikos elitui pri klausiusios šeimos istorija.
Kaip žada festivalio organizatoriai, ke letą koncertų per smelks Cz.Miłoszo kūrybos ataidai. Šiuo leidiniu E.Ruge, Antono Čechovo kūrybos vertėjas ir dra maturgas, debiutavo kaip roma
Amžius: Th.Manno memorialiniame muziejuje festivalis garsaus rašytojo garbei rengiamas jau keliolika metų.
nistas ir iškart pelnė skaitytojų bei kritikos palankumą. Dar vienas literatūrinis susitiki mas – su germanistu, vokiečių bei lietuvių ryšių tyrinėtoju, radijo ir televizijos žurnalistu Leonu Stepa nausku, kurio knyga „Tomas Ma nas ir Nida“ jau išleista ne tik lie tuvių, bet ir vokiečių kalba. Nestigs diskusijų politinės minties ir mo ralės tema: Lietuvai jose atstovaus filosofas ir politologas Alvydas Jo kubaitis, Lenkijai – jo kolega Bog danas Szlachta, Baltarusijai – fi losofas, Europos humanitarinio universiteto vienas iš įkūrėjų ir rektorius Anatolijus Michailovas. Turtingą muzikos programą, tra diciškai atidarysiančią šių metų fes tivalį, pradės rečitaliai, skirti nauja jam festivalio fortepijonui, įsigytam
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
šių metų pradžioje, pristatyti. Pra džios koncerte Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei Ferenczo Liszto simfonines poemas skambins Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų duetas. Ki tą vakarą laukia pianistės Han-Gyeol Lie iš Vienos debiutas festivaly je. Ciklą vainikuos dviejų pianistų, ištikimų Th.Manno festivalio bi čiulių, solinės programos viename koncerte: skambins Daumantas Ki rilauskas ir Jurgis Karnavičius. Kaip žada festivalio organiza toriai, keletą koncertų persmelks Cz.Miłoszo kūrybos ataidai: pirma jame skambės latvio Pėterio Vasko chorinė kompozicija „Trys Czesła wo Miłoszo eilėraščiai chorui“; fes tivalio užsakymu kompozitoriaus Šarūno Nako sukurtas naujausias opusas fortepijonui, kurį rengia
pianistas D.Kirilauskas, yra įkvėp tas knygos „Pavergtas protas“. Su jos gvildenamo laikotarpio kontekstais susijęs ir vienas mo nografinis festivalio koncertas, skirtas Dmitrijaus Šostakovičiaus kūrybai. Ją atliks smuikininkė Ingrida Armonaitė, pianistė Indrė Baikštytė ir Armonų trio. Iš aštuonių festivalio koncertų ke li bus tiesiog skirti gražiai muzikai. Jau tradicija tapo kamerinės muzi kos vakarai – tokį šįmet parengs du Lietuvos kvartetai. Vilniaus kvarte tas drauge su Egle Lapinske (altas, Kauno kvartetas) pagrieš Wolfgango Amadeus Mozarto Styginių kvinte tą, o Vilniaus ir Kauno kvartetai pir mąkart Lietuvoje drauge atliks Maxo Brucho Styginių oktetą. VD, lrt.lt inf.
14
antrADIENIS, birželio 5, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Žydų kultūros ir informacijos centre, Mėsinių g. 3A. Kada? Iki gruodžio 31 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Prie Vingio parko estrados. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. Kada? Iki birželio 18 d. Kiek? Nemokamai.
Skaudžios istorijos ženklai
Joga po atviru dangumi
Moterų portretai
Buvusioje Vilniaus žydų geto teritorijoje veikia unikali ekspozicija „Malina“. Žodis „malina“ atsiradęs iš hebrajiško „malion“, kurio reikš mė – „viešbutis“. Lietuvoje šis žodis priskiriamas žargonizmams. Getuose tai – slėptuvės, kuriose žydai bandė išgelbėti savo ir ar timųjų gyvybę.
Puiki žinia vilniečiams ir sostinės svečiams – nuo šios savaitės iki pat rudens kiekvienas kviečiamas į nemokamus jogos užsiėmi mus gamtos apsuptyje Vingio parke. Kiekvieną antradienį šurmu liuojančio miesto širdyje po atviru vasarėjančiu dangumi stabte lėsime ramybės akimirkai – atsipalaiduoti.
Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ kviečia apžiūrėti naujos portretų galerijos, įsikūrusios Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje. Galerija, tiesa, specifi nė, nes portretai joje – tapytojos Natalijos Janekinos kūrybos vai sius, o paveikslų herojės – tik moterys.
Kur? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. Kada? Iki birželio 27 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 7. Kada? Iki rugpjūčio 26 d. Kiek? 6 litai.
Kur? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. Kada? Birželio 6 d. 20.10 val. Kiek? 12 litų.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Birželio 12 d. 18.30 val. Kiek? 33–63 litai.
Kviečia tekstilės bienalė
Danijos šiuolaikinio meno žvaigždė
Krūvą prizų susižėręs filmas
Kur žmogus – ten ir karas
Penktoji respublikinė tekstilės bienalė „Aš mano man“ skirta menininko egzistencijos išskirtinu mo problematikai. Parodoje dalyvaujantys teks tilininkai gilinasi į individualumo ir individualiz mo sąsajas.
Vilniuje pirmą kartą demonstruojama bene žy miausio šiandienos danų tapytojo, grafiko, skulp toriaus, kino kūrėjo, rašytojo, scenografo Pero Kirkeby raižinių, skulptūrų ir fotografijų paroda „Lignum Vitae“.
Filmas „Serafina“ apie tikrą dailininkę Séraphi ne Louis, dar vadinamą Séraphine de Senlis, 2009 m. pelnė net septynis „Cezarius“: už ge riausią filmą, geriausią moters vaidmenį, scena rijų ir kt.
„Kur yra žmogus, ten visada bus karas“, – sako spektaklio „Karas“ režisierius Dainius Kazlaus kas. Karas vyksta ir čia. Karas tarp, atrodo, lai mingų, kultūringų ir išprususių žmonių. Tiesa, be pistoletų.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Koncertas, skirtas karalienės Elžbietos II deimantiniam karūnavimo jubiliejui (D.Britanija, 2012 m.) (k). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.20 „Robinzonas Kruzas“ (2) (N-7). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. Sportas. Orai. 21.00 Stilius. 22.00 Algimanto Čekuolio kelionės. Meksikos slėpiniai. 22.30 Loterija „Perlas“. 22.35 Algimanto Čekuolio kelionės. Dvasingoji Indija. 23.05 Vakaro žinios. Sportas. Orai. 23.20 Nuotykių f. „Robinzonas Kruzas“ (1) (Prancūzija, 2003 m.) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.
LTV 22.00 val.
6.50 7.20 7.50 8.50 9.45
„Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k). „Agentas Šunytis“ (k). „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). Farai (N-7). Komedija „Šeimynėlė“ (1) (Rusija, 2011 m.) (N-7) (k). 10.15 Juokas juokais (k). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 „Detektyvė Džonson“ (N-7) (k). 12.10 „Havajai 5.0“ (8) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“ (2). 13.40 „Agentas Šunytis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Meilės miestas“. 17.40 Nuo... Iki... 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (2) (N-7). 20.00 „Šeimynėlė“ (2) (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (2). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 Kriminalinė drama „Gran Torino“ (JAV, Vokietija, 2008 m.) 1.05 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“.
LNK 20.00 val.
7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“. 10.55 Nuotykių komedija „Veiverlio pilies burtininkai“ (JAV, 2009 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Viešnios iš praeities“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“ (4). 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios, sportas, orai. 19.10 Gyvenimas yra gražus. 20.10 „Be namų“. 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios, sportas, orai.. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Kriminalinis f. „Finišas“ (JAV, 2009 m.). 0.50 „Gyvenimas“. 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Labas vakaras, mielasis“. 8.25 „Zaicevas + 1“ (N-7) (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 16.40 val.
12.00 „Mentai“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Lietuvėlė“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 Komedija „Pašėlusios medžiotojos“ (JAV, 2010 m.) (N-14). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Venesuela–Londonas. 8.00 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Venesuela–Londonas. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.45 Negaliu tylėti. 15.45, 16.10 Dok. f. „Karalienė Elžbieta II“ (N-7).
BTV 19.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 Dok. f. „Juodoji banga. Balsai iš Meksikos įlankos“ (1) (N-7). 21.00 Reporteris. Orai. 21.40 Lietuva–Venesuela–Londonas. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti. 0.05 Reporteris. Orai. 0.45 Lietuva–Venesuela–Londonas. 1.00 Dok. f. „Karalienė Elžbieta II“ (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Sporto metraštis. 13.25 Sportas LT. Jaunimo ir veteranų kultūrizmo čempionatas. 14.25 Adrenalinas. 14.55 Automoto. 15.25 Sporto metraštis. 15.35 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.20 Karaliaus taurė. „Caja Laboral“–„Lagun Aro GBC“. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Sportas LT. Kauno dviračių maratonas 2012. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00 „SportAccord“ kovinių sporto šakų žaidynės. Sambo. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
15
antradienis, birželio 5, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Siūlo darbą Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 965647
Privačiai medicinos įstaigai reikalinga administratorė. Patirtis ir aukštasis išsilavinimas – būtina. Privalumas: darbas kompiuteriu, puikūs bendravimo įgūdžiai, stiprus atsakomybės jausmas, sąžiningumas, lojalumas. Savo CV ir gyvenimo aprašymą prašom siųsti el. paštu info@dantis.eu. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Jėga: kai esame vieningi, galime nuversti kalnus. Tokią žinutę siun
čia filmas „Mes už... Lietuvą!“.
Kadras iš filmo
Sirgalių lyderiui filmas patiko Režisieriaus Andriaus Lekavi čiaus filmas „Mes už... Lietuvą!“ dar kartą parodė, kad mūsų jėga – vienybė, todėl juostą turi pama tyti kiekvienas bent kiek krepši niu besidomintis žmogus.
Taip filmą įvertino idėjinis Lietu vos krepšinio sirgalių lyderis To mas Balaišis-Sėkla. „Palaidi mes esame lyg šape liai, kuriuos lengva perlaužti, o visi kartu – viena didžiulė jėga. Ši filmo siunčiama žinutė man labai patiko ir planuoju jį dar kartą pa sižiūrėti su chebra“, – sakė T.Ba laišis-Sėkla, kuris filmą žiūrėjo kartu su krepšinio rinktine. Jo nuomone, tai filmas su lai minga ir viltinga pabaiga.
Tomas Balaišis-Sėkla:
Patiks ar nepatiks – skonio reikalas. Aš įsitikinęs, kad abso liučiai daugumai jis turėtų patikti.
„Nereikia sureikšminti pralai mėjimo Europos čempionato ket virtfinalyje. Manau, esmė yra tai, jog turime galimybę kovoti, kad patektume į Londono olimpines žaidynes. Sportas yra sportas ir visko visada nelaimėsi, bet tu ri parodyti charakterį“, – opti mistiškai nusiteikęs T.BalaišisSėkla.
Krepšinio sirgalių lyderiui do kumentinėje juostoje ypač įstri go uždegančios vyriausiojo tre nerio Kęstučio Kemzūros kalbos, ypač pralaimėjus makedonams ketvirtfinalyje ir prieš rungtynes su slovėnais dėl patekimo į olim piados atrankos turnyrą. „Kęsto kalbos labai taiklios. Jis moka pažadinti žaidėjų kovinę dvasią, juos sutelkti. Tokie mo mentai yra patys svarbiausi ir pa rodo komandos charakterį“, – tvirtino idėjinis Lietuvos krepšinio sirgalių lyderis. Jis pripažino, kad komandos nusiteikimas, treni ruotės, juokeliai, postringavimai ir kitos krepšininkų kasdienybės detalės iki šiol nebuvo iš taip ar ti parodytos, kaip tai padarė filmo „Mes už... Lietuvą!“ kūrėjai. „Filme puikiai parodyta, kiek krepšininkai įdeda pastangų, dar bo, nes vis dėlto žaidėjai auko ja vasaras dėl savo šalies, krepši nio garbės, ir nedaug žmonių apie tai susimąsto. Todėl juosta turė tų būti įdomi edukaciniu požiū riu tiek paaugliams, tiek studen tams. Mano asmenine nuomone, kiekvienas žmogus, kuris bent kiek domisi krepšiniu, privalo pa matyti šitą filmą. Patiks ar nepa tiks – skonio reikalas. Aš įsitikinęs, kad absoliučiai daugumai jis turė tų patikti“, – mano pašnekovas. Tiek T.Balaišis-Sėkla, tiek fil mo kūrėjai kviečia žiūrovus ateiti į kino teatrus pasipuošus rinktinės marškinėliais ir taip dar kartą pa rodyti Lietuvos rinktinei, kad aist ruoliai tiki jos sėkme šią vasarą. VD inf.
Šventė už Atlanto Lietuvos generalinis konsulatas Čikagoje centrinėje miesto aikš tėje surengė ketvirtąją tradicinę lietuvių kultūros šventę „Lietu vos diena“.
Susirinkusiuosius sveikino Lie tuvos generalinė konsulė Čika goje Skaistė Aniulienė. Čikagos miesto merijos Tarptautinių ry šių ir protokolo departamen to direktorė Jenny Cizner šven tės dalyviams perskaitė Čikagos mero Rahmo Emanuelio sveiki nimo laišką. Mugėje, vykusioje Lietuvos vė liavos spalvomis papuoštoje aikš tėje, susirinkusieji galėjo įsigy ti lietuviškų rankdarbių, meno kūrinių, aksesuarų ir suvenyrų. Mugėje dalyvavo Balzeko lietuvių kultūros muziejus, parduotuvė
„Lietuvėlė“, tradiciniais lietuvių virtuvės patiekalais pasivaišinti kvietė restoranas „Kunigaikščių užeiga“; generalinis konsulatas platino informaciją apie turizmo galimybes Lietuvoje. 150-osioms lietuvių tautos dai niaus Maironio gimimo metinėms skirtą meninę programą vedė ku nigas Valdas Aušra ir atlikėja Alde gunda. Koncertavo Kęstutis Stan čiauskas ir grupė „Streetdancer“, Aldegunda, Loreta Janulevičiūtė, Algirdas Motuza, Agnė Giedrai tytė, Elena Mičiulis, vaikų choras „Tu ir aš“, pasirodė teatralizuotas vaikų šokio kolektyvas „Pasaka“, šoko Lina Bulovaitė, šokio studi jų „Dance Duo“, „Egle’s Dance world“ ir lietuvių liaudies šokių kolektyvo „Suktinis“ šokėjai. VD inf.
970065
PaSlaugoS
cepcijos ir sprendinių stadijos, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (viešas svarstymas, derinimas, tikrinimas ir tvirtinimas). Rengimo etapo stadijos sujungiamos (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 25 str. 1 d. 1 p., 3 p.). Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procedūros neatliekamos. Planavimo terminai: 2012-2015 m. Detaliojo plano sprendinių pasekmių poveikio vertinimas atliekamas: aplinkosauginiu (poveikiu gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui). Supažindinimo tvarka: detaliojo plano viešo svarstymo pradžia nuo 2012 06 18. Detalusis planas viešai eksponuojamas Antakalnio seniūnijoje (Šilo g. 36, Vilniuje, tel. (8 5) 211 2917) nuo 2012 07 02 iki 2012 07 13. Viešas aptarimas vyks rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 8-410B, 2012 07 16 13 val. Informaciją apie rengiamą projektą
skelbimai
teikia projekto organizatorius ir rengėjas. Planavimo pasiūlymai teikiami projekto organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos raštu. Apskundimo tvarka: atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius ir viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos. 969549
SB „Žaliasodis“ nariams. 2012 06 30 12 val. vyks visuotinis ataskaitinis rinkiminis susirinkimas. Dienotvarkėje: 1. Valdybos pirmininko ataskaita. 2. Revizijos komisijos pirmininko ataskaita. 3. Sodininkų narių pasisakymai. 4. Tikslinių ir nario mokesčių 2012 m. tvirtinimas. 5. Naujos valdybos ir pirmininko rinkimai. 6. Naujos revizijos komisijos rinkimai. Neįvykus susirinkimui, pakartotinis susirinkimas vyks 2012 07 14 12 val. Rinktis prie vandentiekio bokšto. Valdyba. 969141
UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 965737
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 968036
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 967360
ĮvairūS
KarščiauSi Kelionių PaSiūlymai Kelionių organizatorius
Kita
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Antalija, Turkija, 8 dienų poilsinė kelionė 3* viešbutis, viskas įskaičiuota – nuo 1073 Lt 4* viešbutis, viskas įskaičiuota – nuo 1102 Lt Varna, Bulgarija, 8 d. poilsinė kelionė 2* viešbutis, su pusryčiais –nuo 1099 Lt 3* viešbutis, viskas įskaičiuota nuo 1369 Lt
Kreta, Graikija, 8 dienų poilsinė kelionė 2* viešbutis, su pusryčiais nuo 1115 Lt 3* viešbutis, viskas įskaičiuota nuo 1363 Lt Kuro mokestis – 120 Lt asmeniui mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas.
Kelionių organizatorius Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Bankrutavusi UAB „ASP Security“, į. k. 300621031, parduoda reikalavimo teisę į ieškinį 31 186,68 Lt civilinėje byloje Nr. 2-8993864/2012. Paraiškos priimamos iki 2012 06 20. Administratorius, tel. 8 601 38 067. 969615
Informuojame, kad yra suderintas žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kadastro Nr. 4164/0500:219), esančio Spreinių k., Paberžės sen., Vilniaus r. formavimo ir pertvarkymo projektas, kuris 2012 05 18 patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)2518. Planavimo organizatorė Dalia Aleknienė. Dokumento rengėja D.Aleknienė. Tel. 8 672 47 744. 969544
Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085) 2012 06 18 14 val. atliks Kazimiros Jancevič sklypo, proj. Nr. 4184/0500:1467-1, esančio Vydautiškių k., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4184/0500:0342, M.Jačnik paveldėtojus dalyvauti suderinant bendras ribas. 969156
Rengiamas sklypo prie Valakupių g. 46 (kad. Nr. 0101/0011:213), Antakalnio sen., Vilniuje, detalusis planas. Projekto rengimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 01 13 sutartis Nr. 042029. Projekto tikslas – žemės sklypo padalijimas, sklypo naudojimo būdo, pobūdžio, statybos reglamentų nustatymas. Projekto organizatoriai: Miroslav Liachovič, Juodkrantės g. 6-9, Vilnius, tel. 8 612 43 091, ir Juzef Kozubovski, Raugyklos g. 15-212, Vilnius, tel. 8 698 23 741. Projekto rengėjas – UAB „Sostinės studija“, A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius. Projekto vadovė – Andželika Kažienė, tel. 8 686 74 252. Planavimo procesas: parengiamasis etapas, teritorijos planavimo dokumento rengimo etapo kon-
KELIONĖS AUTOBUSU LIETUVOjE Joninės ant Rambyno kalno 06 23 – 99 Lt Raketinė bazė Žemaitijoje 06 30 – 85 Lt KELIONĖS AUTOBUSU UŽSIENyjE Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Ryga–Saremos sala– Talinas – 377 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros – nuo 1197 Lt Kroatija – nuo 990 Lt Praha–Viena–Budapeštas – nuo 627 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada – nuo 935 Lt Bulgarija – nuo 850 Lt Šri Lanka – nuo 3500 Lt Kreta – nuo 1170 Lt Tunisas – nuo 770 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės-poilsinės) Kruizas Nilu – nuo 1440 Lt Izraelis–Egiptas – nuo 1678 Lt Marokas – nuo 2634 Lt Kuba – nuo 5853 Lt LĖKTUVU IŠ RyGOS Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS Egiptas, Hurgada – nuo 1249 Lt Ispanija, Maljorka – 1809 Lt Turkija, Antalija – 1239 Lt Graikija, Kreta – 1079 Lt Bulgarija, Varna – 1229 Lt Portugalija, Algarvė – 1859 Lt STOVyKLOS LIETUVOjE „Pasaka“ – nuo 550 Lt „Top Fun“ – 540 Lt „Raganė“ – 550 Lt „Energetikas“ – 600 Lt „Laimingas žmogus – tai aš!“ – 600 Lt
„Trimitas“ – 520 Lt „Mažieji Laukystos piratai“ – 370 Lt „Holivudo akademija“ – 599 Lt „Mes jėga“ – 450 Lt „Žaidimų galaktika“ – 450 Lt „Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą“ – 450 Lt (iki 06 15 – 399 Lt) „Avataro nuotykiai kartu“ – 450 Lt „Mes šampinjonai“ – 450 Lt „Aplink pasaulį per 7 dienas“ – 499 Lt „Mano pasaulis“ – 595 Lt „Kitas variantas“ – 359 Lt „Dodi“ – 550 Lt STOVyKLOS UŽSIENyjE Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ – 60 Lt dienai Kryme „Saliut“ – 1699 Lt Bulgarijoje – 1699 Lt Kroatijoje – 2149 Lt Juodkalnijoje – 1899 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje – 1790 Lt LĖKTUVO BILIETAI* Baku – nuo 1050 Lt Maljorka – nuo 500 Lt *
kainos į abi puses
KELTAI Joninės Baltijos jūroje („Tallink“ 3 dienų kruizas) – nuo 105 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją – nuo 260 Lt, į Baltarusiją – nuo 85 Lt
Orai
Artimiausiomis dienomis laikysis vėsūs orai, lietaus bus nedaug, kaip prognozuoja sinoptikai. Šiandien galimas trumpas lietus. Įdienojus sušils iki 16–18 laipsnių. Rytoj dieną gali kai kur trumpai palyti. Naktį prognozuojama 7–10 laipsnių šiluma, dieną bus 14–17 laipsnių šilumos.
Šiandien, birželio 5 d.
+15
+17
+15
Telšiai
Šiauliai
+15
Klaipėda
Panevėžys
+16
Utena
+16
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.45 21.49 17.04 22.50 5.39
157-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 209 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+16
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +14 Brazilija +27 Briuselis +14 Dublinas +11 Kairas +33 Keiptaunas +18 Kopenhaga +12
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+12 +13 +25 +16 +12 +27 +25 +17
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+17
+12
+8
1
+12
+17
+9
+5
2
+17
+12
+8
2
trečiadienį
ketvirtadienį
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+17
Alytus
1–6 m/s
Pasaulinė aplinkos apsaugos diena 1880 m. mirė vokiečių tapytojas peizažistas Carlas Friedrichas Lesingas. 1898 m. gimė ispanų poetas Federico García Lorca. 1921 m. gimė jauniausias literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, poetas Vytautas Mačernis. 1954 m. gimė britų grupės „Iron Maiden“ būg1977 m. gimė amerikienininkas Nicko McBraičių aktorė Liza Weil. nas.
Šią savaitę laimėkite Elizabeth Rolls knygą „Guvernantės kerai“ ir Nicolos March „Saloje su buvusiuoju“ Kristi dienoraštis: pirma šou „Išbandymas“ diena. „Man nusišypsojo laimė dalyvauti nuostabiame realybės šou – išsigelbėti iš sudužusio laivo ir patekti į idilišką negyvenamą salą. Tik štai manasis Penktadienis pasirodė esąs Džeredas Malounas – vaikinas, kadaise sudaužęs man širdį!“ Džulianui Trenthemui tenka sku-
biai ieškoti guvernantės broliams bei seserims ir kompanionės savo pamotei. Kaip paranku, kad Kristiana sutinka. Ši užsispyrėlė skirtingų spalvų akimis ir puriais rusvais plaukais nepanaši į moteris, su kuriomis jam tenka bendrauti. Tačiau tikrai ypatinga.
Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 12 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Danutė Belik. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: papirusas (pirmadienis), kelininkas (antradienis), manijokas (trečiadienis), kidnepingas (ketvirtadienis), laukinukas (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Bonifacas, Elvyra, Marcė, Kantautas, Kantvydė
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius.
+17
+15
DATOS
+11
+10
+13 +33 +18 +15 +20 +13 +17 +32
3
4
5
6
7
8
9
1954 m. gimė „Ąžuoliuko“ choro vadovas Vytautas Miškinis. 1956 m. gimė saksofonistas Kenny G. 1971 m. gimė amerikiečių aktorius Markas Wahlbergas. 1975 m. gimė krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas. 1978 m. mirė lietuvių dailininkas Kazys Šimonis. 2004 m. mirė 40-asis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas.
Avinas (03 21–04 20). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Jautis (04 21–05 20). Šiandien tinkama diena spręsti senas problemas, galite būti įvertintas viršininko, tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite sutvarkyti visus reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, jaukiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Bet jūs žinote, kad ateis kiti laikai, o kol kas teks tvarkyti aplinką ir užsiimti kitais neįdomiais dalykais. Liūtas (07 23–08 23). Labai energingas laikotarpis, tinkamas planams įgyvendinti arba rūpintis turimu verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Šiandien venkite alkoholio. Mergelė (08 24–09 23). Daug galvosite apie prasmę. Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, pasistenkite juos nukreipti pozityvia linkme. Svarstyklės (09 24–10 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nebepasikartos, jei drąsiai ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui. Neskubėkite reikšti savo nuomonės. Šaulys (11 23–12 21). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės savo jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Bus svarbūs ir jausmai, ir poelgiai. Norėsite pasivaikščioti arba pasportuoti. Ožiaragis (12 22–01 20). Pajusite emocinę įtampą. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena bendrauti su draugais. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Pasikliaukite savo jėgomis ir sugebėjimais. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien nespręskite estetinių klausimų, neanalizuokite vertybių, nes nesate tam dar pasiruošęs. Bet ir miegoti nevalia – mokykitės, mąstykite, domėkitės naujais dalykais.