TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, birželio 6 d., 2012 m. Nr. 131 (1330)
diena.lt
Už pusę milijono – tik planai
1,30 Lt
Šalia pavarų svirties sėdėjau aš, na, galima sakyti, kone ant vieno vairuotojo kelio. Atlikėjas Andrius Rimiškis teismui aiškino, kad nevairavo išgėręs.
9p.
Miestas
3p.
Rajono merė pažeidė etiką Viln iaus rajono merė Mar ija Rekst, to pat ies rajono adm in istracijos di rektore skirdama savo dukterėčią Liuciną Kotlovską, pažeidė tarny binę etiką. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nuomone, dabar iš pareigų tur i traukt is arba pat i ilga metė sost inės rajono vadovė, arba jos įdarbinta L.Kotlovska.
Menas Priekaištai: sostinės savivaldybė žada, kad, parengus specialųjį planą ir gavus ES paramą, bus nutiesta 50 km naujų dviračių takų. O dviratinin-
kai norėtų, kad būtų bent sutvarkyti šiuo metu į niekur vedantys takai.
Vilniaus savivaldybė rengs naują planą, kuris turėtų pagerinti dviračių takų infrastruktūrą. Skeptikai sako, kad planų jau ir taip priruošti pilni stalčiai, o pažangos šioje srityje – jokios.
Nusirašinėtojų – tik vienas kitas
Gedimino Bartuškos nuotr.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
50 papildomų kilometrų
Vilniaus miesto savivaldybė pro jektui „Vilniaus miesto dviračių ta kų specialiojo plano parengimas“ įgyvendinti skirs keliasdešimt tūkstančių litų, nors esamiems ta kams sutaisyti lėšų iki šiol nerado.
Visas projektas kainuos kone pusę milijono litų. „Vilniuje dviračių takų tinklas siekia 113 km. Pabaigus „EuroVe lo 11“ dviračių trasos įrengimo pa skutinius etapus ir Neries kran tinės rekonstrukciją, šis tinklas būtų išplėstas beveik dvigubai, būtų nu tiesta dar daugiau nei 50 km naujų dviračių takų.
2p.
BIRŽELIO 8 D. SU
SPECIALUS PRIEDAS
2
13p.
Vėl kinas, vėl po žvaigždėmis
2
trečiADIENIS, birželio 6, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Už pusę milijono – tik planai Specialiojo plano pa 1 reng im as yra būt i na sąlyga tam, kad miestas ga
lėtų gauti ES finansavimą šiems projektams įgyvendinti“, – va kar paskelbė Vilniaus meras Ar tūras Zuokas. Lietuvos dviratininkų bendrijos narys Frankas Wurftas mano, kad chaotiškai takų išraizgytame Vil niuje detalus dviračių takų planas reikalingas, tačiau nerimauja, kad planas atsiras, o jam įgyvendinti pinigų vėl nebus arba jie prapuls „pakeliui“. Dviratininkų bendri jos narys taip pat prisiminė, kad toks planas, jo manymu, sostinė je jau buvęs. Viskas tęsis ilgai
„Pagal įstatymus šis planas rei kalingas. Yra takų schema, ku ri nėra patvirtinta, bet kad takai atsirastų ten, kur jie yra pažymė ti toje schemoje, – jau kitas eta pas. Detalus planas jau buvo pa darytas prieš kelerius metus, bet nebuvo oficialiai patvirtintas, tai gal jam pataisų reikia? – svarstė F.Wurftas. – Planas tikrai reika lingas, kitas klausimas – kiek jis turėtų kainuoti, iš kur dabar pi nigai atsirado ir kas bus daroma toliau, nes pinigų biudžete nėra.
Be to, viskas tikriausiai tęsis ke lerius metus – planavimas, tvir tinimai, dokumentai...“
Frankas Wurftas:
Yra takų schema, kuri nėra patvirtin ta, bet kad takai at sirastų ten, kur jie yra pažymėti toje schemoje, – jau ki tas etapas. Panašios nuomonės laikosi ir kai kurie sostinės politikai. Vil niaus miesto savivaldybės tary bos narė Birutė Galinienė per ta rybos posėdį šių metų gegužę yra sakiusi, kad „Vilnius dvirati ninkams yra visiškai beviltiškas miestas“. „Dviračių takų kokybė tikrai toli gražu nėra tokia, kokia turėtų būti civilizuotame mieste. <...> Reikšmingų pokyčių, kokių tikisi dviratininkai, pažadėti ne galime, tam šiemet biudžete nė ra lėšų“, – tuomet atsakė miesto meras Artūras Zuokas.
Pinigų staiga surado
Tačiau savivaldybės biudžete stai ga atsirado keliasdešimt tūkstan čių litų dviračių takų specialiojo plano parengimo projektui. Projektu, Vilniaus miesto savi valdybės teigimu, siekiama efek tyviai panaudoti ES fondų pa ramos lėšas. Be šio plano, anot savivaldybės atstovų, miestas ne galėtų gauti ES paramos dviračių takams mieste tiesti. „Be specialiojo plano parengi mo Vilniaus miestas negalės teik ti paraiškų ir gauti ES finansavimo 2014–2020 m. dviračių takams tiesti mieste“, – „Vilniaus dienai“ sakė Vilniaus miesto savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus ve dėjas Tomas Kamaitis. Dviračių takų specialiojo plano sostinėje parengimo projekto pre liminari vertė – 470,588 tūkst. litų. Plano parengimas bus finansuoja mas ES (85 proc.) ir Vilniaus mies to savivaldybės (15 proc.) lėšomis. T.Kamaitis paaiškino, kad mies tas iki šiol bendro specialiojo dvi račių tako neturėjo. „Vilniaus taryba 2004 m. gruo džio 15 d. buvo patvirtinusi tik kelių atskirų dviračio takų spe cialiuosius planus“, – teigė T.Ka maitis.
Moksleivių noras mokytis ir ruoš tis brandos egzami nams menkėja. Taip teigia brandos egza minų sesiją stebin tys mokytojai. Tie sa, sukčiavimo atve jų pasitaiko mažiau, bet prie to priside da ir vis griežtėjanti kontrolė.
Pusiaukelė: jau įvyko septyni iš tryli
Abiturientai – Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Mobilųjį palikite namie
Pabaiga: kol savivaldybė rengia vieną specialųjį planą po kito, dviratininkai susiduria su skaudžia realy
be – jiems skirti takai klaikios kokybės ir gali baigtis bet kurioje vietoje.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Giriasi projektais Kaip skelbia Vilniaus miesto savival dybė, šiuo metu jau įrengtas pirmasis „EuroVelo 11“ dviračių trasos ruožas, kuris driekiasi 8,2 km Neries kranti ne. Antrosios dviračių trasos dalies il gis bus apie 18,32 km. Ji turės eiti nuo Gedimino prospekto ir Dainavos gat
vės sankryžos A.Mickevičiaus ir Biru tės gatvėmis, per Vingio parką, Eigu lių gatve, Neries upės pakrante, pa lei Savanorių prospektą, Titnago gat vę, senuoju Kauno keliu, per Pane rių mišką, palei Kirtimų, Žarijų gat ves, Trakų Vokės parką ir šalia Liepų
alėjos iki miesto ribos ties Lentvariu. Trečiosios „EuroVelo 11“ trasos dalies ilgis bus 9,1 km. Ši trasa suprojektuo ta nuo Trinapolio vienuolyno iki Ža liųjų Ežerų gatvės ir nuo Dvariškių kaimo iki Avietyno, Krakiškių gatvių sankryžos.
Paslaptingieji miesto gėlininkai Viešosios įstaigos „Mūsų kiemas“ paskelbtas gražiausio gėlyno prie daugiabučio konkursas pritraukė dešimtis dalyvių. Konkurso orga nizatoriai sakosi sulaukę ne tik gražių nuotraukų, bet ir unikalių istorijų apie žmones, kurie puo šia gyvenamuosius rajonus. Kas tie paslaptingi miesto gėlininkai?
„Sodindama gėles ir atlikdama kitus darbus darželyje prie na mo puikiai pailsiu“, – pasakojo gėlyno savininkė Eglė. – Reko menduoju šį užsiėmimą visiems. Gėlės ne tik papuošia aplin ką, leidžia bent trumpam pasi justi gamtos apsupty ir džiugina kaimynus. Darbas darželyje yra
ir tam tikra meditacijos forma.“ Konkurso organizatoriai džiau giasi, kad iniciatyva sulaukė gy ventojų susidomėjimo, o viena po kitos siunčiamos nuotraukos ste bina išmone, džiugina žaluma ir įrodo, jog kartais reikia visai ne daug, kad pilki daugiabučių kie mai atgytų. „Gaus us konk urso dalyv ių skaičius mums yra įrodymas, kad tokio pobūdžio iniciatyvos gyventojams aktualios. Kartais – kaip šio konkurso atveju – rei kia tik mažo paskatinimo, kad gyventojai iniciatyvos gražinti daugiabučių kiemus imtųsi į sa vo rankas. Nekantriai laukiame kitų dalyvių nuotraukų bei keti
name ir ateityje vykdyti inicia tyvas, kurių tikslas – bendromis gyventojų ir daugiabučius namus administruojančių bendrovių pa stangomis pagyvinti daugiabučių kiemus,“ – pasakojo „City Servi ce“ vykdomasis direktorius Lie tuvai Vytautas Turonis. Gyventojai kviečiami fotog rafuoti tiek savo sukurtas gėly no kompozicijas, tiek pastebė tas aplinkiniuose kiemuose ir jas viešinti socialiniame tinklalapyje „Facebook“, „Mūsų kiemo“ pus lapyje. Organizatoriai gyventojus ragi na suskubti dalyvauti – konkurso pabaiga birželio 11 d. VD inf.
Jau įvyko septyni iš trylikos valsty binių brandos egzaminų, keturi iš devynių mokyklinių egzaminų. Taip pat visi dešimtokų privalomieji pa siekimų patikrinimai, kaip teigė Na cionalinio egzaminų centro (NEC) direktorius dr. Saulius Zybartas. Pasak jo, iš turimų duomenų ga lima teigti, kad visi iki šiol vykdy ti egzaminai praėjo gana sklan džiai. Rimtesnių nesusipratimų neužfiksuota. „Kaip ir kasmet pa sitaikę smulkesni pavieniai atve jai, kaip pamirštas dokumentas, sunegalavimas per egzaminą, iš spręsti darbo tvarka mokinių nau dai padedant mokyklų ir savival dybių administracijoms“, – sakė NEC direktorius. Įsinešęs mobilųjį telefoną, kaip visada, kandidatas iš egzamino pa šalinamas. „Deja, tokių atvejų pa sitaikė ir šiemet, tačiau plačiau jų nenorėčiau komentuoti“, – trum pai atsakė dr. S.Zybartas. Griežtai tikrinami atėjusių eg zaminų laikyti abiturientų asmens dokumentai, taip pat įsitikinama, kad asmuo užimtų jam iš anks to skirtą vietą. Ką leidžiama turė ti per egzaminą, NEC direktoriaus teigimu, išdėstyta dalykų egzami no vykdymo instrukcijose. Po eg zamino galima išsinešti užduoties sąsiuvinį, kuris yra ir juodraštis, kad moksleivis galėtų su draugais ir mokytojais pasitarti, įsivertinti savo galimus rezultatus. Pasak jo, mobiliojo telefono į eg zamino patalpą nerekomenduoja ma neštis net išjungto. „Yra buvę atvejų, kai suveikė žadintuvo funk cija, ir kandidatui egzaminas buvo baigtas“, – sakė pašnekovas. Sukčiavimo atvejų nepasitaikė
Dr. S.Zybartas džiaugėsi, kad sukčiavimo atvejų, kaip bandymas prekiauti egzaminų užduotimis internete, pastaruoju metu nebu vo. „Vadinasi, žmonės suvokia tokio
elgesio padarinius. Už šios valstybės paslapties paviešinimą gresia bau da, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už sukčiavimą taip pat numatyta baudžiamoji atsakomy bė“, – sakė NEC direktorius.
Saulius Zybartas:
Yra buvę atvejų, kai suveikė žadintuvo funkcija, ir kandida tui egzaminas buvo baigtas. Jis pridūrė, kad kandidatai su Egzaminų organizavimo tvarkos aprašu supažindinami pasirašyti nai. Už bandymą pasinaudoti pa šaline pagalba, nesąžiningą elgesį ar trukdymą per egzaminą asmuo yra šalinamas iš egzamino, jo dar bas nevertinamas, o laikyti tą pa tį egzaminą jis gali tik po metų. Analogiškos priemonės, pasak dr. S.Zybarto, būtų taikomos ir tuo met, jei faktas būtų nustatytas jau po egzamino. Sunkus – neapsiskaičiusiems
Simono Daukanto gimnazijos abi turientė Ema Čielytė pasakojo, kad neteko girdėti apie bandymus nu sirašyti, naudotis neleistina įranga. Esą bent jau jų mokykloje egzami nai vyko sklandžiai. „Išties buvo draugiška ir šilta atmosfera. Egzaminų prižiūrėto jai labai malonūs, padeda nusira minti, atsipalaiduoti prieš egzami ną. O mobiliųjų ir nesinešėm. Kai visą laiką buvome gąsdinami, kaip griežtai būsime stebimi, negalėsi me net pajudėti, tai geriau jaustis ramiai“, – sakė E.Čielytė. Abiturientų pasipiktinimą su kėlė šiųmečio valstybinio lietuvių kalbos egzamino teksto suvokimo užduotis. Esą ji buvo per sunki. Girdėjusi daug skundų ir skaičiu si daug piktų komentarų šia tema sakė ir Ema.
3
trečiADIENIS, birželio 6, 2012
miestas
6p.
Lietuvos paaugliai vartoja daugiau raminamųjų nei jų bendraamžiai Europoje.
Rajono merei atsirūgo dukterėčios įdarbinimas Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vilniaus rajono merė Marija Rekst, to paties rajono administ racijos direktore skirdama savo dukterėčią Liuciną Kotlovską, pa žeidė tarnybinę etiką. Nuolatinis interesų konfliktas
Antradienio popietę Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog Vilniaus rajono savivaldybės merė M.Rekst, kuri sprendė savo dukterėčios L.Kot lovskos įdarbinimo šios savival dybės administracijos direktore bei tolesnės jos tarnybos klausi mus, sukėlė ir iki šiol kelia nuola tinį interesų konfliktą.
Artūras Paliušis:
ikos valstybinių brandos egzaminų ir keturi iš devynių mokyklinių egzaminų. Vytauto Liaudanskio nuotr.
vis bukesni „Daug tokių komentarų buvo skirta autoriui Valdui Kukului. Na, tekstas nelabai apsiskaičiusiems abiturientams buvo nesuprantamas ir labai neaiškus“, – taip ji įverti no šią egzamino dalį ir pridūrė, kad apskritai vertinant jai egzaminas buvo lengvesnis, nei tikėjosi. Vertindami anglų kalbos egza miną abiturientai piktinosi, esą pačioje lengviausioje – klausymo – užduotyje nebuvo aiškiai girdėti tariamas skaičius – 140 ar 114. Dar vienas kabliukas – daugelis nesup rato rašinio temos. „Pusė Lietuvos nežinojo, ką reiškia žodis „volun teering“ (savanorystė – angl.) ir blogai parašė rašinį“, – čia jau abi turientų nežinojimu stebėjosi pa šnekovė. Jos nuomone, anglų eg zaminas buvo tikrai nesunkus. Daugiausia ruoštis reikia bir želio 13-ąją vyksiančiam istorijos egzaminui. Tuo įsitikinusi ne tik E.Čielytė, bet ir daugelis jos drau gų. Šiandien mergina pradeda rim tai jam ruoštis – užsirašė į istori jos mokytojo vedamus intensyvius – septynios valandos per dieną – penkių dienų kursus. „Mokytojas, pas kurį mokausi istorijos papil domai, rengia metų kartojimo ciklą „Paskutinė minutė“. Per tas septy nias valandas vyksta ir pertraukė lės, visi atsineša užkąsti, atsigerti ir mokomės“, – vakar dienraščiui pasakojo su nerimu istorijos egza mino laukianti Ema. Mokiniai tingi
Mokytis reikia visus dvylika me tų, kuriuos praleidžiate mokyklo je, kaip dažnai sako mūsų mokyto jai. Visi žinome, kad realybė dažnai būna kitokia, esą užteks ir pasku tinių dienų iki egzamino. Tačiau metams bėgant, akivaizdu, susi duriama su dar didesne problema – mokiniai kuo toliau, tuo mažiau kreipia dėmesio mokslams. Paprašyta įvertinti mokinių ruo šimąsi brandos egzaminams, Nau jininkų vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Ilona Avižienienė neslėpė: menkėja moksleivių no
ras mokytis ir ruoštis egzaminams. „Galiu vertinti tik pagal savo mo kyklos kontingentą, nors kai pa bendrauji su kolegėmis iš kitų mo kyklų, gimnazijų, situacija ta pati. Pastebima bukėjimo tendencija“, – sakė pašnekovė. Pasak jos, mokiniai mažai skai to, neturi iškalbos, negali suregzti normalių sakinių, neturi savo aiš kios nuomonės ir pozicijos. Be abe jonės, mokytoja kalbėdama vertino ne visumą, o daugumą, nes juk yra ir labai protingų, ir gerai besimo kančių. Klausimas, kas lemia šią tendenciją? Įtakos, pasak moky tojos, turi visa aplinka, vertybės. Kokios jos yra, tuo jauni žmonės ir gyvena. „Jie ima tai, kas perša ma. O literatūra... Mes taip ir pa sijuokiame, kad su savo tais do nelaičiais ir maironiais esame kaip atgyvenos. Kaip sakė vienas moki nys: pagyvenę žmonės, kai neturė jo jokių kitų vertybių, tai ir gyveno knygomis, – juokėsi pašnekovė. – Tokia jų pozicija.“ Mokytojos teigimu, ko nors iš mokinių reikalaujant jie labai pyks ta, esą jiems to nereikia, ko iš jų no ri. Kartais jai tenka išgirsti ir tokią nuomonę, kad duonos nei iš lite ratūros, nei iš kalbos jie nevalgys, tai koks skirtumas, kad rašo netai syklingai. „Jiems atrodo, kad būti beraščiu yra normalu, esą na ir kas, kad jis klaidų daro. Tikrai nedau gelis supranta, kad reikia būti raš tingam, išprususiam, kad skaity ti reikia ne tik „Žmonių“ žurnalą. Didžioji dauguma gyvena paviršiu mi“, – nusivylimo neslėpė lietuvių kalbos mokytoja. Keisčiausia jai, kad mokiniai dažnai neturi savo tvirtos nuomo nės. Tai atsiskleidžia per įskaitas, kuriose temos – apie kalbą, litera tūrą ir kultūrą. „Atsakinėja, o neturi argumentų, neturi kuo remtis, nes nėra nieko pasiskaitęs. Yra daugybė straips nių, literatūros, o vaikai dažnai perskaito vieną tekstą ir juo bando remtis. Jie paprasčiausiai tingi“, – sakė I.Avižienienė.
Merė turi teisę kreip tis į teismą, tačiau mes dalyvausime procese ir sieksime, kad komisijos spren dimas liktų galioti.
VTEK atstovas Artūras Paliu šis dienraščiui teigė, kad M.Rekst turi teisę per mėnesį apskųsti šį sprendimą. Jis taip pat patvirti no, kad šis atvejis ypatingas tuo, jog, skirdama administracijos di rektorę, merė sukėlė nuolatinį in teresų konfliktą. „Būna, kai sukeliamas vienkar tinis konfliktas, tačiau šiuo atve ju konfliktas yra nuolatinis, nes administracijos direktorė, nors ir netiesiogiai, yra pavaldi merei, ir merės sprendimai turi įtakos di rektorės darbui. Merės pasirašo mi įsakymai dėl komandiruočių, atostogų ir pan. susiję ir su admi nistracijos direktore. Merė turi tei sę kreiptis į teismą, tačiau mes da lyvausime procese ir sieksime, kad komisijos sprendimas liktų galioti. Jeigu pirmosios instancijos teismas panaikins sprendimą, kreipsimės į aukštesnės instancijos teismą“, – patikino A.Paliušis.
Tyla: Vilniaus rajono merė M.Rekst kol kas neatskleidžia, ar skųs
VTEK sprendimą.
Vyriausybės atstovas – bejėgis
VTEK taip pat planuoja kreiptis į Vyriausybės atstovą Vilniaus ap skrityje, kad šis imtųsi reikalin gų priemonių ir išspręstų nuola tinį interesų konfliktą. „Yra du būdai. Gali būti pakeis ti teisės aktai, kad mero sprendi mai neturėtų įtakos administra cijos direktoriaus sprendimams. Kitas būdas – arba merė, arba administracijos direktorė turėtų palikti savo pareigas“, – tvirtino A.Paliušis. Vyriausybės atstovo tarnybos Vilniaus apskrityje vyr. patarėjas Justas Eimantas sakė kol kas ne galįs komentuoti šios situacijos, nes jokio kreipimosi iš VTEK nėra gavęs. Vis dėlto pašnekovas teigė, kad vargu ar Vyriausybės atstovas galės paveikti šią situaciją. „Administracijos direktorė yra politinio pasitikėjimo asmuo, o merė – politikė, tad negalime rei kalauti, kad kuris nors iš šių as menų paliktų savo postą. Vis dėl to kol kas nieko konkrečiai negaliu teigti. Kai gausime kreipimąsi, svarstysime, ką galime padaryti“, – kalbėjo J.Eimantas. Realių sankcijų nėra
Atrodo, realių sankcijų ir baudų už etikos pažeidimus M.Rekst nesu
Visvaldo Morkevičiaus nuotr.
lauks. Net jeigu merei ir nepa vyks nuginčyti VTEK sprendimo, griežčiausia jos laukianti sankci ja – jos arba jos dukterėčios pasi traukimas iš pareigų. „Visos galimos sankcijos numa tytos įstatyme. Valstybės tarnau tojas, sukėlęs interesų konfliktą, vienus metus negali būti skatina mas, taip pat baigęs eiti savo pa reigas jis negali į jas vėl preten duoti trejus metus. Tačiau šios nuostatos sunkiai pritaikomos politinio pasitikėjimo pareigū nams“, – teigė A.Paliušis. Klausimų laukia raštu
Laikinai einanti Vilniaus rajono sa vivaldybės administracijos Užsienio ryšių ir informacijos skyriaus vedė jo pareigas Barbara Kuzinevič teigė, kad, kai tik bus paskelbtas VTEK sprendimas, merė į visų suintere suotų asmenų klausimus atsakys raštu. Vėliau, jau paskelbus spren dimą, dienraščio žurnalistams buvo atsiųstas atsakymas, kad merė ko mentarą pateiks, kai susipažins su dokumento nuorašu. „Vilniaus rajono savivaldybės merė komentarus suteiks po to, kai susipažins su Vyriausiosios tarny binės etikos komisijos sprendimo nuorašu“, – raštu į klausimą atsa kė B.Kuzinevič.
Krėtė atliekų tvarkytojus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai atli ko kratas ir dokumentų poėmius Vilniaus apskrities atliekų tvar kymo centre (VAATC), valstybės įmonėje Registrų centre, Nacio nalinės žemės tarnybos prie Že mės ūkio ministerijos bei Valsty binės teritorijų planavimo ir sta tybos inspekcijos Vilniaus terito riniuose padaliniuose.
Kratos taip pat darytos keliose už darosiose akcinėse bendrovėse, kurios, kaip įtariama, dalyvavo ti riamose nusikalstamose veikose, kaip pranešė STT. Šios bendrovės nesusijusios su atliekų tvarkymu, jos užsiėmė kadastriniais žemės matavimais.
STT atstovas spaudai Ruslanas Golubovas BNS sakė, kad dviem asmenims pareikšti įtarimai. Kokie tai asmenys ir koks įtarimų turinys, STT kol kas atsisako nurodyti. STT Vilniaus valdybos pareigū nai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo, netei sėto nuosavybės teisių įregistra vimo, netinkamo pareigų atliki mo ir dokumentų suklastojimo. Pasak STT, ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad ren giantis Vilniaus mieste statyti me chaninio biologinio atliekų apdo rojimo įrenginį (atliekų rūšiavimo liniją) ir siekiant įgyti teises į šio įrenginio statybai reikalingą žemės sklypą buvo suklastoti oficialūs dokumentai, kurių pagrindu ne
teisėtai buvo įregistruota nuosa vybės teisė ir išnuomotas valsty bei priklausantis žemės sklypas. VAATC direktorius Nerijus Ži lius „Verslo žinioms“ patvirtino, kad STT krėtė įmonę. Paklaustas, ar mesti įtarimai turi pagrindo, vadovas sakė, jog vyksta ikiteis minis tyrimas, per jį turėtų būtų ir išsiaiškinta. Pasak VAATC direktoriaus, vi so projekto vertė – 130 mln. litų, įrenginio statybai gauta ES para mos. Šiuo metu, vadovo teigimu, ruošiamasi skelbti viešojo pir kimo konkursą, rengiami pirki mo dokumentai. Pasak N.Žiliaus, konkursą planuojama skelbti lie pos pradžioje. VD, BNS inf.
4
TrečiADIENIS, birželio 6, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Sugedęs lėktuvas pridarė rūpesčių
Iš savivaldybės kontrolie riaus pareigų antrą kartą atleistas Šarūnas Sku čas bando įrodyti, kad ir dabar bu- vo atleistas nepagrįstai.
Sugedus „Novaturo“ ir „Tez Tour“ klientus į Egiptą turėjusiam skrai dinti „Small Planet Airlines“ lėktuvui, poilsiautojams Vilniuje ir Hurgadoje skrydžio teko laukti beveik dešimt valandų.
Epopėja: tuoj bus sunku suskaičiuoti, kiek kartų Š.Skučas bylinėjosi su sostinės
savivaldybe.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Š.Skučas toliau bylinėjasi Reikalauja grąžinti
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį ketino nagrinėti Š.Skučo bylą, tačiau dėl pareiškėjo ligos posėdį atidėjo iki rugpjūčio 20 d. Teismo atstovė spaudai Sigita Jac in ev ič ienė-Baltad uonė BNS sakė, kad Š.Skuč as skundž ia sausio 25 d. savivaldybės spren dimą, kuriuo jis iš darbo atleistas už pravaikštas. Pareiškėjas prašo įpareigoti savivaldybę grąžinti jį į darbą ir priteisti vidutinį darbo užm okestį už priverst inės pra vaikštos laiką, tai padaryti sku bos tvarka. Pernai gruodžio 27 d. tas pats VAAT pripažino, kad savivaldybės kontrolierius iš pareigų atleistas neteisėtai ir turi būti grąžintas į pa reigas. Teismas Š.Skučui taip pat iš Vilniaus miesto savivaldybės pri teisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo spren dimo įvykdymo dienos. Sprendimą dėl grąžinimo į dar bą buvo nurodyta vykdyti skubos tvarka. Gruodžio 28 d. Š.Skučo ad vokatas kreipėsi į teismą, kad šis leistų skubiai vykdyti sprendimą. Kitą dieną teismas priėmė nutartį, kad leidžia sprendimą vykdyti sku bos tvarka. Š.Skučas nutartį dėl skubaus teismo sprendimo vykdy mo teigia gavęs tik sausio 3 d.
„Vengė atlikti pareigas“
Tą pačią dieną jis elektroniniu laišku kreipėsi į Vilniaus savivaldybę – tei ravosi, ar nėra kliūčių vykdyti teis mo sprendimą. Gavęs atsakymą, kad kliūčių nėra, Š.Skučas sausio 4 d. nuvyko į darbą savivaldybėje, ten buvo supažindintas su praneši mu apie tarnybinį nusižengimą. Ja me nurodyta, kad pareigūnas padarė drausminį pažeidimą – pravaikštą, nes nebuvo darbe sausio 2 ir 3 d. Sausio 2 d. meras priėmė potvarkį dėl teismo nutarties vykdymo ir grąžinimo į buvusias pareigas.
Jis subjektyviai verti no skubų sprendimo dalies dėl grąžinimo į pareigas vykdymą. Sausio 11 d. Š.Skučas komisi jos pirmininkui įteikė paaiškini mus dėl nusižengimo, bet į tai ne buvo atsižvelgta ir jis buvo atleistas iš tarnybos. „Kai teismas nutarti mi jį grąžino į pareigas, jis ignoravo valstybės tarnautojo pareigas, ne paisė tarnybos interesų, subjek tyviai vertino skubų sprendimo dalies dėl grąžinimo į pareigas vyk dymą, pasirinko sau patogią grįži mo datą – sausio 4 d.“, – rašoma savivaldybės atsiliepime teismui.
Pirmadienį iš Vilniaus į Hurgadą lėktuvas turėjo pakilti ankstų rytą, 5.30 val., tačiau poilsiautojai išsk raidinti kitu lėktuvu tik popietę – 15.03 val. Kaip BNS informavo „Novaturo“ rinkodaros projektų vadovė Ieva Dorelaitienė, prieš ryte planuotą skrydį patikrinus „Small Planet Airlines“ lėktuvą, pastebėta techninių nesklandumų. „Nepavykus per trumpą laiką išspręsti techninių nesklandumų, „Small Planet Airlines“ pradėjo
ieškoti atsarginio varianto, todėl 13 val. išnuomotas „Air Explorer“ lėktuvas. Visi formalumai baigti tvarkyti per porą valandų, ir lėktu vas 15.03 val. pakilo į Hurgadą“, – BNS sakė I.Dorelaitienė. Jos teigimu, visiems Vilniaus oro uoste laukiantiems kelei viams buvo suteiktas nemokamas maitinimas. Hurgadoje skrydžio į Lietuvą laukiantys turistai galėjo ilgiau pasilikti viešbutyje, jiems taip pat suteiktas maitinimas. Dėl „Small Planet Airlines“ lėktuvų gedimų jau ne pirmą kar tą nukeliami skrydžiai. Pernai vasarą šios bendrovės lėktuvas su poilsiautojais Vilniaus oro uoste leidosi avariniu būdu. VD, BNS inf.
Sostinės savivaldybė teigia, kad toks Š.Skučo elgesys patvirtino jo sąmoningą vengimą ir nenorą at likti kontrolieriaus pareigų, jis ne dalyvavo sausio 2 d. posėdyje. Dirba naujas kontrolierius
Vilniaus savivaldybės kontrolierius atleistas pernai birželio 28 d. 32 sostinės politikų balsų dauguma; 10 tarybos narių balsavo prieš at leidimą. Š.Skučo pavardė žiniask laidoje mirgėjo, kai jis pareiškė su laukęs spaudimo iš tuomečio mero konservatoriaus Viliaus Navicko. Tuomet Š.Skučą irgi bandyta atleisti, bet nesėkmingai. Kontro lieriaus teigimu, mero spaudimą jis patyrė, kai paviešino nuomonę apie Balsių mokyklos statybos kai ną ir paskelbė Vilniaus šilumos tinklų nuomos sutarties efektyvu mo audito analizę. Pastarojoje ata skaitoje išsakyta abejonių, kad kai kurie viešieji pirkimai galėjo vykti neskaidriai, o tai galėjo lemti šilu mos kainos augimą. BNS turimas garso įrašas at skleidė, kaip tuometis meras V.Na vickas, susitikęs su Š.Skuču, „mo kė“ kontrolierių daryti tyrimus, palankius valdančiajai koalicijai. Šiemet gegužės viduryje Vil niaus savivaldybės kontrolieriumi paskirtas konkursą eiti šias parei gas laimėjęs Gintaras Radavičius. VD, BNS inf.
Bėdos: dėl „Small Planet Airlines“ lėktuvų gedimų jau ne pirmą kar-
tą nukeliami skrydžiai.
Mindaugo Vaičiulio (BFL) nuotr.
Iš ligoninės – į tardymo izoliatorių Nepilnametį dviratininką galbūt mirtinai sužalojęs buvęs Mari jampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajo no policijos komisariato Patrulių būrio vadas Vytautas Demenius pirmadienį iš ligoninės perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių.
Tai naujienų portalui delfi .lt pa tvirtino prokuroras Saulius Striau ša. Prokuroro žiniomis, V.Deme niui baigtas stacionarinis gydymas. Pareigas praradęs policininkas perkeltas ne į Lukiškių kalėjimo ligoninę, o į tardymo izoliatorių. Po skaudaus įvykio V.Demenius Marijampolės ligoninėje apklaus tas du kartus. Į ją dėl širdies veik los sutrikimo buvęs pareigūnas pateko kitą dieną po eismo įvykio.
Marijampolės rajono apylinkės teismas leido V.Demenių suimti trims mėnesiams. Gegužės 27 d. vairuodamas dukters automobilį Šakių policijos Patrulių būrio vadas V.Demenius galbūt kliudė dviračiu važiuo jantį nepilnametį. Pasak liudi ninkų, nors matė, kad partrenkė jaunuolį, V.Demenius spruko iš įvykio vietos. Penkiolikmetis ki tą dieną mirė ligoninėje. V.Demenius netrukus atleis tas iš tarnybos policijoje už tai, kad sužalotą nepilnametį dvira tininką paliko bejėgiškos būklės, nes uteikė būtin os pirm os ios pagalbos ir tokiais savo veiks mais diskred itavo pareigūn o vardą. VD, BNS inf.
Tragedija: V.Demeniaus galbūt partrenktas penkiolikmetis kitą die-
ną mirė ligoninėje.
Tado Umaro (BFL) nuotr.
6
TrečiADIENIS, birželio 6, 2012
nuomonės
Lietuvos moksleiviai nevengia užtraukti dūmo
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P Egipto (ne)revoliucija? Valentinas Beržiūnas
N
uo Egiptą supurč iu sios vad in amos ios pavas ar io revol iuci jos praėjo jau nema žai laiko – daug iau kaip metai. Ži noma, jei revol iucija gal ima pa vad int i Hosn i Mubarako nuver timą. Tikroji revol iucija Egipte, mat yt, bus tada, kai įvyks sisteminis lū žis. Iš šalies atrodo, jog šiuo keliu ženg iama. Tačiau ar bus ženg ia ma iki galo? Tiksl iau, kaip tol i bus leista ženg ti? Šis klausimas – sudėtingas.
Jei Musulmonų brolija įgis svarbiausius svertus šalyje, galimas ir naujas neramumų laikotarpis, kariniam elitui bandant išsaugoti dominuojančią padėtį. Egiptas įdomus tuo, kad čia val dant is elitas – kar iuomenės va dov ybė. Arm ija šal ies pol it in ia me gyven ime dom inuoja nuo pat 1952 m. revol iucijos, po ku rios 1953-iaisiais buvo įkurta va dinamoji Egipto Respublika. Egipto vadovai Muhammadas Naguibas, Gamalas Abdelas Nas seras, Anwaras Sadatas ir H.Mu barakas – armijos generolai. Tiesa, vadinamieji pavasario pro testai privertė kar iuomenę keisti taktiką. Siekiant nuraminti visuo menę iš pradžių reikėjo simboliš kai pakeisti tai, kas įprasmino re žimą. Pirmas žingsnis – H.Muba rak as nuverst as nuo valdž ios. Antras – bausmė H.Mubarak ui. Treč ias – paž adėtos reformos, pirmiausia – pol itinės. Iš esmės visuomenę nuram int i pavyko. Bent jau išleisti garą, su sikaupusį per brutalų susidoro jimą su protestuotojais. Kart u „reformom is“ bandyta įti kinti artimus Vakarų partnerius, o ypač JAV, kad Egipte nebus bandoma „revol iucijos“ raut i su šaknimis. Taig i, užbėgta už akių Libijos ir Sir ijos scenarijams. Kita vertus, Egipto padėtis kiek ki
tokia. Kairas – vienas artimiausių amerik iečių sąjung ininkų reg io ne, o dar svarbiau, kad jau gana ilgai Egiptas gerai sug yveno su kaimynu Izraeliu. Žinoma, ne už dyką. Taig i, išlaikyti status quo – paranku abiem pusėms. Viskas būtų gerai, jei ne faktas, kad Egipte pamažu bręsta kur kas reikšmingesni pokyčiai, nei gali leisti karinė šalies vadovybė. Kar iuomenės vadovai suvok ia, kad pernelyg drast iškas varžtų atleidimas gali nuvesti į valdž ios olimpą, pav yzdž iui, rel ig in io ra dikalumo nesib od inč ią Musul monų broliją. Kad ši organ izacija stiprėtų, ne nori ir išorės jėgos, visų pirma Iz raelis. Galbūt Egipto politika ir ne taps priešiška žydų valstybei, ta čiau varg u ar Egiptas bus sukal bamesnis. Kar iuomenės vadovams išorės veikėjų parama svarbi, tač iau elitas neišveng iamai prik lauso mas ir nuo visuomenės. Socia linė ir ekonom inė padėtis ne gerėja, tad tik laiko klausimas, ka da visuomenė susivoks, jog ne as meniškai H.Mubarakas, o apskri tai sistema – daugel io problemų priežastis. Taig i, artėjant ys prez idento rin kimai šalyje, per kur iuos varž y sis rež imo ir Musulmonų brol i jos kand idatai Ahmedas Shafi kas bei Mohamedas Morsi, – lak muso popierėlis. Rink imų rez ultatai taps ženklu, ar Egipte jau gal ima kalbėt i apie sisteminius pokyčius, bent jau jų prad žią. Ir ar revol iucija netapo tik kosmetinė. Iš kitos pusės, rink imai parodys, koks bus dabar žaidž iamo žaidi mo rez ultatas, kaip į rez ultat us reaguos elitas ir jam oponuojan tys. Jei Musulmonų brol ija įgis svarbiausius svert us šalyje, ga limas ir naujas neramumų laiko tarpis, kariniam elitui bandant iš saugoti dominuojančią padėtį. Kita vert us, jei kar in is elitas su gebės išl aik yt i poz ic ijas, klau simas, kaip į tai reag uos visuo menė? Šiuo atveju, matyt, viskas prik lausys nuo to, kaip dabart i nis elitas sugebės spręsti visuo menę sleg ianč ias soc ial ines ir ekonom ines problemas. Galbūt galimas ir kumščio scenarijus. Visg i bent jau iki prez idento rink imų spėliot i, kas vyks, – su dėtinga. Tiesą sakant, kaip vystysis situa cija nestabiliose porevoliucinėse valstybėse, ypač arabų, prog no zuoti visada labai sunku.
aaugliai Lietuvoje vidutiniš kai rūko dažniau nei didžio ji dalis bendraamžių Europos šalyse ir JAV. O pagal rami namųjų vaistų vartojimą be recepto užima vieną pirmųjų pozicijų. Tai rodo neseniai paskelbtas tyrimas apie draudžiamų medžiagų vartojimą tarp moksleivių. Pagal alkoholio ar narkotikų var tojimo mastą Lietuvos moksleiviai neišsiskiria iš kitų šalių paauglių. Šį tyrimą 2011 m. atliko Švedijos informacijos apie alkoholį ir narko tikus taryba. Apklausta daugiau ne gu 100 tūkst. 15–16 metų moksleivių beveik visose Europos šalyse, taip pat JAV ir Rusijoje, Maskvos srityje. Iš vi so tyrimas vykdytas 37 valstybėse. 37 proc. Lietuvoje apklaustų paauglių (39 proc. berniukų ir 35 proc. mergaičių) teigė rūkę cigare čių. Pagal šį rodiklį tai 9 vieta iš visų 37 tyrime dalyvavusių valstybių. Latvijoje rūkę prisipažino 43 proc., Estijoje – 29 proc., Lenkijoje – 28 proc. apklaustų paauglių.
Trankviliantų arba raminamųjų vaistų be recepto Lietuvoje prisipažino vartoję 13 proc. apklaustų paaug lių. Iš visų tyrime daly vavusių šalių tai 3 vieta.
Lietuvoje 63 proc. paauglių (63 proc. berniukų, 64 proc. mergaičių) teigė per pastarąsias 30 dienų vartoję al koholinių gėrimų, tai 17 vieta pagal šį rodiklį. Buvę pasigėrę prisipažino 20 proc. apklaustų paauglių (22 proc. ber niukų, 18 proc. mergaičių). Tai 15 vieta. Latvijoje atliekant tyrimą gėrę pri
Tyrimas: 37 proc. Lietuvoje apklaustų 15–16 metų paauglių teigė rūkę ci
garečių.
Tomo Raginos nuotr.
sipažino 65 proc. jaunuolių, pasigėrę – 18 proc., Estijoje – atitinkamai 59 proc. ir 12 proc., Lenkijoje – 57 proc. ir 13 proc. apklaustų moksleivių. Daugiausia paauglių, apklausos duomenimis, alkoholio vartojo Če kijoje (79 proc.), Danijoje (76 proc.) ir Vokietijoje (73 proc.), mažiausiai – Islandijoje (17 proc.), JAV (27 proc.) ir Albanijoje (32 proc.). Tyrimo autoriai suskaičiavo, kad Lietuvoje apklausti jaunuoliai pastarąjį kartą gerdami suvartojo 43 mililitrus gryno alkoholio, Latvijo je – 50, Estijoje – 60, Lenkijoje – 53 mililitrus. Lietuvoje, Latvijoje ir Len kijoje dauguma paauglių rinkosi alų, Estijoje – stipriuosius gėrimus. Lietuvoje 20 proc. paauglių (25 proc. berniukų, 14 proc. mergaičių) sakė bent kartą gyvenime vartoję ma rihuanos arba hašišo, per pastarąsias 30 dienų – 5 proc. (7 proc. berniukų, 3 proc. mergaičių). Tai 16 ir 24 vietos.
Latvijoje ir Estijoje bent kartą gyve nime marihuanos arba hašišo vartojo po 24 proc., per pastarąsias 30 dienų – po 6 proc., Lenkijoje – atitinkamai 23 proc. ir 10 proc. apklaustųjų. Kitų narkotikų Lietuvoje bent kar tą gyvenime bandė 6 proc. apklaustų moksleivių (7 proc. berniukų, 5 proc. mergaičių), tai – 20 vieta iš 37 valsty bių. Latvijoje kitų narkotikų bandė 9 proc., Estijoje – 8 proc., Lenkijoje – 7 proc. apklaustų moksleivių. Trankviliantų arba raminamųjų vaistų be recepto Lietuvoje prisi pažino vartoję 13 proc. apklaustų paauglių (7 proc. berniukų, 19 proc. mergaičių). Iš visų tyrime dalyvavu sių šalių tai 3 vieta. Pirmoje vietoje – Lenkija, joje šią medžiagą išbandė 15 proc. moksleivių. Latvijoje trank viliatorių arba raminamųjų vaistų be recepto vartojo 4 proc., Estijoje – 8 proc. apklaustųjų. VD, BNS inf.
Kioskuose neparduos odekolono?
S
iūloma uždrausti kioskuose par davinėti kosmetinį spiritą, bur nos skalavimo skystį ir kitokius alkoholinių gėrimų pakaitalus. Tokią pataisą Alkoholio kontrolės įstatyme Seime įregistravo Tėvy nės sąjungos frakcijos narys, Aplin kos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas. Pasak jo, tokia patai sa „siekiama išspręsti kosmetikos, ku rios sudėtyje yra daugiau nei 20 proc. alkoholio, vartojimo ne pagal paskirtį problemą“. „Šiuo metu Lietuvoje nevaržomai prekiaujama savotiškais alkoholinių
gėrimų pakaitalais. Dažname kioske galima laisvai įsigyti kosmetinio spi rito, burnos skalavimo skysčio, ku rie yra malonaus uogų skonio. O jų sudėtyje alkoholio koncentracija di desnė nei 50 proc. Šie produktai kelis kartus pigesni už alkoholinius gėri mus. Tyrimai rodo, kad 9 iš 10 atvejų šie produktai vartojami ne pagal pa skirtį – juos žmonės paprasčiausiai išgeria. Tai kelia grėsmę sveikatai, nes produktuose esantis izopropi lo alkoholis ir kitos priemaišos turi paslėptą poveikį ir veikia kaip nuo das“, – sako J.Šimėnas.
Anot politiko, pagal dabartinį įsta tymą tokią alkoholio pagrindu su kurtą kosmetiką be jokių apribojimų gali pirkti vaikai visose pardavimo vietose: „Nors alkoholiui ir jo produk tams valstybė taiko akcizo mokestį, minėtiems produktams jis netai komas. Taip prarandamos biudžeto pajamos. Nors jų sudėtyje yra 60 proc. alkoholio, nereikalaujama turė ti prekybos alkoholiu licencijos.“ J.Šimėno teikiamą pataisą šiandien numatyta svarstyti Seimo Sveikatos reikalų komitete. VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
trečiadienis, birželio 6, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Neribos teisės dirbti
Už derybas su ES at sakingi Lietuvos pa reigūnai vis dar vi liasi, kad iki šių me tų pabaigos pavyks įtikinti Briuselį skirti daugiau lėšų Ignalinos atominės elektrinės (IAE) už darymo projektui.
Seimas nepritarė, kad buvusiems KGB agentams būtų uždrausta dirbti valstybės tarnyboje.
Pakankamai: eurokomisaras G.Oettingeris įsitikinęs, kad ES vykdo įsi
pareigojimus dėl IAE uždarymo finansavimo, nors ir skiria gerokai ma žesnes sumas, nei prašo Lietuva. „Scanpix“ nuotr.
Derybininkams viltis miršta paskutinė Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Dėl nieko dar nesusitarta
Premjero patarėjas Neilas Tankevi čius tvirtina, kad derybos su ES dėl IAE uždarymo finansavimo tęsiasi. Jos baigsis tik tuomet, kai visos ES šalys susitars ir patvirtins Bendri jos finansinę perspektyvą 2014– 2020 m. „Todėl pastaruoju metu komen tuojami Europos Komisijos atsto vų pareiškimai, kad ES neva skiria pakankamai lėšų IAE uždaryti, tėra šios dienos situacijos ir Komisijos pozicijos konstatavimas. Bet kol kas dėl nieko nėra galutinai apsi spręsta. Tai įvyks, kai baigsis dery bos dėl ES finansų 2014–2020 m.“, – tvirtino N.Tankevičius, ku rį premjeras Andrius Kubilius yra paskyręs atsakingu už pokalbius su ES dėl daugiau lėšų IAE uždaryti. Prieš kelias dienas Europos Parla mento narė Laima Andrikienė pra nešė, jog už energetiką atsakingas eurokomisaras Güntheris Oettin geris, atsakydamas į jos paklausi mą, parašė, kad, Komisijos nuomo ne, ES numatyta skirti parama IAE uždaryti yra pakankama.
G.Oettingeris savo laiške „pakan kama parama“ vadina vos 60 proc. visų IAE uždaryti reikalingų lėšų. Lietuva su tuo nesutinka. Tvir tinama, kad 2014–2020 m. šioms reikmėms turi būti skirta bent ke liskart daugiau lėšų. Gali užtrukti iki 2014-ųjų
„Derybos dėl 2014–2020 m. finan sinės perspektyvos paketo tebe vyksta. Tad vyksta pokalbiai ir dėl IAE uždarymo finansavimo apim ties. Kol jie nebaigti, negalima sa kyti, kad viskas nuspręsta“, – pa brėžė Lietuvos premjero patarėjas. Anot N.Tankevičiaus, dabar Euro pos Parlamentui yra pateiktas regla mento, kokiais principais 2014–2020 m. bus surenkami ir paskirstomi bendri ES pinigai, projektas: „Birže lio pabaigoje susirinkę ES valstybių vadovai apsvarstys siūlomą finansi nę perspektyvą. Bet nesitikima, kad sprendimas dėl jos tuomet jau bus priimtas. Derybos tęsis toliau. Gal būt jas pavyks baigti šių metų gruo dį, kai ES pirmininkaus Kipras. Bet gali atsitikti ir taip, kad derybos už sitęs per 2013-uosius, kai Bendri jai pirmininkaus Airija bei Lietuva, ir netgi 2014 m.“ N.Tankevičius pa
reiškė tikįs, jog per derybas pavyks įtikinti ES institucijas, kad Lietuva nepajėgi finansuoti proceso, todėl reikia skirti kur kas daugiau lėšų. Tik ketvirtadalis
Komisaras G.Oettingeris atsakyme europarlamentarei L.Andrikienei priminė, kad per 2007–2013 m. IAE uždaryti ES skyrė 1,367 mlrd. eurų. Dar 210 mln. eurų iš ES biudže to Europos Komisija siūlo skir ti 2014–2020 m. Tačiau tai sudaro tik apie 25 proc. Lietuvos eksper tų nustatyto lėšų poreikio, nes visa Lietuvai reikalinga papildoma su ma sudaro 870 mln. eurų. Europarlamentarai atsargiai ver tina Lietuvos galimybes per dery bas išsikovoti didesnes sumas.
1,4
mlrd. eurų
– beveik tiek IAE uždaryti skyrė ES.
Svarstydami Valstybės tarnybos įstatymo pataisas parlamentarai neprieštaravo siūlymui atsisa kyti nuostatos dėl buvusių KGB darbuotojų. Balandžio pabaigoje svarstyda mas šio įstatymo pataisas Seimas buvo įrašęs nuostatą, kad asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos ir negalėtų eiti valsty bės tarnautojo pareigų, jeigu dir bo ar tarnavo kadriniu KGB dar buotoju, priklausė KGB rezervui, slapta bendradarbiavo su sovietų specialiosiomis tarnybomis. Seimo Teisės departamentas buvo pareiškęs abejonių, kad siū lymas dėl buvusių KGB darbuo tojų gali neatitikti Konstitucijos. Parlamentarai taip pat priė mė Valstybės tarnybos įstatymo pataisą, kad jeigu keli konkur se į karjeros valstybės tarnauto jo pareigas dalyvavę pretenden tai surinko vienodą balų skaičių, pirmenybė teikiama atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam ba zinius karinius mokymus ir atli
kusiam alternatyviąją krašto ap saugos tarnybą. Kai kurie parlamentarai šią nuostatą vadino diskriminacine. Kęstučio Daukšio teigimu, „vals tybę ginti – kiekvieno vyro parei ga, vaikus gimdyti – kiekvienos moters pareiga“, todėl negali ma išskirti ir skatinti vienos ka tegorijos žmonių. Bet konser vatorius Česlovas Stankevičius siūlė neperlenkti lazdos dėl disk riminacijos: „Su ta diskriminaci ja neišeikime iš sveiko proto. Yra kalbos, mokslo, išsilavinimo rei kalavimai. Tada galima aiškinti, kad tie, kurie nebaigė universite to, yra diskriminuojami. Karo tar nyba yra konstitucinė pareiga.“ Įstatymo pataisos taip pat nu mato, kad tarnybinį patikrini mą dėl padaryto nusižengimo bus privalu atlikti iki pabaigos, net jeigu jį padaręs asmuo išėjo iš darbo. Informacija apie atlik tą tyrimą ir nuobaudą, kuri pri klausytų, bus kaupiama Valstybės tarnautojų registre. Pagal naująjį įstatymą Valstybės tarnybos de partamento direktorių skirs ne vidaus reikalų ministras, o Vy riausybė ministro teikimu. VD, BNS inf.
Milijonas naujo Seimo kandidatams Į naująjį Seimą kandidatuojan čios partijos ir jų keliami kandi datai nurodo politinei kampani jai jau surinkę daugiau kaip mili joną litų.
Iš šiuo metu registruotų 137 Sei mo rinkimų kampanijos dalyvių duomenis apie gautas aukas yra pateikę 48, jie nurodė rinkimams gavę 1,16 mln. litų. Daugiau sia lėšų, 952 tūkst. litų, kampa nijai skyrė pačios partijos – 590 tūkst. litų pervesta iš joms skir tų valstybės biudžeto asignavi mų, o 362 tūkst. litų – iš kitų tu rimų lėšų. Fizinių asmenų aukos partijų ir kandidatų aukotojų są raše kol kas siekia 45 tūkst. litų, asmeninės savo kampanijai skir tos lėšos – beveik 19 tūkst. litų.
Daugiausia lėšų į sąskaitas poli tinei kampanijai – 466 tūkst. litų – yra pervedusi Tėvynės sąjunga ir jos keliami kandidatai, Liberalų ir centro sąjunga (LiCS) rinkimų sąskaitoje deklaruoja turintys 363 tūkst. litų, Tvarkos ir teisingumo partija – beveik 103 tūkst. litų. Lietuvos socialdemokratų par tija (LSDP) ir jos kandidatai nuro do rinkimams turintys 46 tūkst. litų, Liberalų sąjūdis – 37 tūkst. litų, o Darbo partija kol kas yra deklaravusi vos 120 litų. Kai kurios partijos finansų jau yra skyrusios ir savo keliamiems kandidatams – konservatoriai kai kuriems jų yra pervedę po 15 tūkst. litų, LiCS – po 5 tūkst. li tų, LSDP – po 7 tūkst. litų. VD, BNS inf.
Ordino iš Ž.Balčiūnaitės kol kas neatima Stasys Gudavičius Valstybės apdovanojimų taryba keliems mėnesiams atidėjo spren dimą, ar rekomenduoti Preziden tei Daliai Grybauskaitei atimti or diną iš sportininkės Živilės Balčiū naitės.
Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinaitė pranešė, kad prieš ke lias dienas posėdžiavusi Valsty bės apdovanojimų taryba svarstė 2010-aisiais Ž.Balčiūnaitei įteikto ordino likimą. Tačiau, išklausius visą turimą informaciją, nutarta apsisprendimą šiuo klausimu nu kelti iki rudens. Kitas Valstybės apdovanojimų tarybos posėdis numatomas rugsė jį. Tada ir gali būti priimtas spren
dimas, ar rekomenduoti valstybės vadovei iš Ž.Balčiūnaitės atim ti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių, įteiktą prieš beveik dvejus metus, tuoj po to, kai ši lietuvių sporti ninkė laimėjo Europos lengvosios atletikos čempionato Barselonoje maratono rungtyje. Tač iau net ruk us po apd ova noj im o Ž.Balč iūn aitei buvo pa reikšt i įtar im ai dėl draud žiam ų preparatų vartojimo. Atlikus pa pildomą tyrimą sportininkė buvo diskvalifikuota dvejiems metams, iš jos atimtas Europos čempionės auksas. Tarptautinis sporto arbitra žo teismas šį pavasarį nusprendė, kad 33-ejų Ž.Balčiūnaitei pritaiky tos sankcijos yra teisėtos.
Po šio teismo sprendimo Lietu voje susirūpinta dėl lengvaatletei įteikto valstybės apdovanojimo. Valstybės apdovanojimų taryba ėmėsi svarstyti, ką rekomenduo ti Prezidentei dėl jos dekreto, ku riuo Ž.Balčiūnaitei už pergalę Eu ropos čempionate buvo paskirtas ordinas. „Valstybės apdovanoji mų taryba svarstys klausimą dėl Ž.Balčiūnaitei įteikto valstybinio apdovanojimo ir savo rekomen dacijas teiks Prezidentei D.Gry bauskaitei. Atsižvelgdama į reko mendacijas šalies vadovė priims sprendimą“, – paaiškino preziden tūros atstovai. Tačiau Valstybės apdovanoji mų taryba pastarajame posėdyje, apsvarsčiusi situaciją, nusprendė, kad Ž.Balčiūnaitė dar gali pasinau
doti paskutine galimybe Šveicari jos teismui apskųsti Tarptautinio sporto arbitražo teismo sprendi mą dėl diskvalifikacijos pagrįstu mo. Tarybos nariai tikisi, kad iki rugsėjį numatomo posėdžio bus padėtas galutinis taškas šioje isto rijoje ir tuomet bus galima priim ti sprendimą dėl Ž.Balčiūnaitės or dino. Naujausioje Lietuvos istorijoje kol kas nebuvo atvejo, kad valsty bės vadovas būtų buvęs priverstas atimti ordiną iš dopingo vartojimu apkaltinto ir diskvalifik uoto spor tininko. Jeigu Prezidentė tokį dekretą dėl Ž.Balčiūnaitės vis dėlto pasirašy tų, sportininkės būtų paprašyta grąžinti jai įteiktą aukštą valsty bės apdovanojimą.
Atidėta: ar iš Ž.Balčiūnaitės atimti
valstybės apdovanojimą, vėl bus sprendžiama rudenį.
Gedimino Bartuškos nuotr.
8
trečiADIENIS, birželio 6, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2945 DB svaras sterlingų 1 4,2511 JAV doleris 1 2,7641 Kanados doleris 1 2,6645 Latvijos latas 1 4,9545 Lenkijos zlotas 10 7,8683 Norvegijos krona 10 4,5488 Rusijos rublis 100 8,3206 Šveicarijos frankas 1 2,8746
–0,34 %
pokytis
–0,7442 % –0,5684 % –0,6256 % –0,1536 % +0,1233 % +0,3879 % +0,2027 % +1,8396 % –0,0383 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,85
4,55
2,46
„Kvistija“
4,81
4,51
2,45
„Vakoil“
4,81
4,51
2,47
Mažmeninės prekybos metinis augimas Lie tuvoje – vis dar vienas didžiausių iš 27-ių ES šalių. Prekyba šių metų balandį, palygin ti su 2011 m. balandžiu, padidėjo 3,1 proc., t. y. Lietuva buvo penkta pagal augimo dydį Europoje ir ketvirta ES. Pagal metinį augimą Lietuvą aplenkė pirmoje vietoje atsidūrusi Estija (8,5 proc.), toliau – Latvija (7,8 proc.), Rumunija (3,4 proc.). Lietuvą taip pat aplen kė ES nepriklausanti Norvegija (3,5 proc.).
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,82 %
Mažmeninė prekyba toliau augo
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,56 %
84,16 dol. už 1 brl. 107,93 dol. už 1 brl.
78 proc.
šalies gyventojų pasisako už lengvesnį trečiųjų šalių piliečių atvykimą į ES verslo ir turizmo reikalais.
Forumas artins kaimynus Pirmasis Lietuvos ir Baltarusijos regioninio bendradarbiavimo forumas žada atskleisti naujas investavimo galimybes šalyje kaimynėje. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Į birželio 8 ir 9 d. Minsko srities Maladečinos mieste vyksiantį pir mąjį Lietuvos ir Baltarusijos regio ninio bendradarbiavimo forumą kviečiama 270 dalyvių. Daugiau kaip pusė jų bus Lietuvos politikos ir verslo atstovai iš regionų. Forumas Baltarusijoje rengiamas pačiu aukščiausiu lygiu, o jo šūkis „Regionai pradeda ir laimi“ at spindi forumo sumanytojų tikslus – skatinti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą regionų lygiu. Prie jo organizavimo prisidėjo Baltarusijos ekonomikos ministe rija, Minsko srities vykdomojo ko miteto ir Maladečinos miesto vyk domojo komiteto vadovai. Į renginį bus pakviesta apie 110 Baltarusi jos verslo ir valdžios atstovų, kurie tiesiogiai bendraus su potencialiais investuotojais iš Lietuvos, atsakys į jiems rūpimus klausimus. Kai kurie iš renginyje dalyvau siančių Lietuvos verslininkų jau yra investavę Baltarusijoje ir galės
R
Vien per pirmus ke turis šių metų mė nesius apyvarta vir šijo 0,5 mlrd. JAV dolerių ir tai pusant ro karto daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. pasidalyti patirtimi su naujų gali mybių ieškančiais kolegomis. Vie nas forumo organizatorių Balta rusijos ambasadorius Vladimiras Dražinas teigė, kad, stebint pozi tyvią Lietuvos ir Baltarusijos eko nominio bendradarbiavimo dina miką, tampa aišku, jog svarbiausia sėkmingų santykių dalis – regionų bendradarbiavimas. Šiuo metu Baltarusijoje lietu viai vykdo 15 investicinių projek tų, kurių bendra suma siekia 500 mln. JAV dolerių (1,3 mlrd. litų), o abiejų šalių prekybos apyvarta šie
met turėtų pasiekti 2 mlrd. JAV do lerių (5,2 mlrd. litų). „Vertindamas mūsų valstybių prekybos apyvartą, 2011 ir 2012 m. pavadinčiau rekordiniais. Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius apyvarta viršijo 0,5 mlrd. JAV do lerių (1,3 mlrd. litų) – tai pusantro karto daugiau nei per tą patį laiko tarpį pernai. Lietuvių verslininkų investicijos į Baltarusijos ekonomi ką šiemet sudarė 41 mln. JAV dole rių (apie 100 mln. litų). Vis dažniau šią statistiką gerina regionų bend radarbiavimas“, – teigė ambasa dorius. Todėl forumo organizatoriai jį nusprendė surengti ne didmiesty je, o svarbiame Baltarusijos regio no mieste. „Maladečina nėra srities centras, bet šis miestas yra svarbus regioni nės pramonės centras. Šis miestas vienu metu ir pramoninis, ir kul tūrinis. Tomis pat dienomis Mala dečinoje, be ekonomikos forumo, vyks ir svarbus kultūrinis rengi nys – Baltarusijos dainos ir poezi jos festivalis. Tad forumo dalyviai
UAB „Robiga“
UAB „Robiga“ sėkmingai didina įmonės konkurencingumą Vokietijos ir Rusijos rinkose Jau penkiolika metų UAB „Robiga“ sėkmingai vykdo nerūdijančio plieno apdirbimo veiklą ir taikydama pažangias technologijas bei šiuolaikines žymiausių įrangos gamintojų stakles kokybiškai ir greitai atlieka ne tik standartinius, bet ir individualius užsakymus.
Vietos rinkoje sukaupta lakštinio plieno bei vamzdžių apdirbimo patirtis skatina įmonę plėsti pardavimų geografiją ir didinti konkurencingumą ne tik Baltijos, bet ir kitose Europos šalyse. Nuo 2011 m. gegužės 23 d. pagal priemonę „Naujos galimybės“ UAB „Robiga“ įgyvendina 12 mėnesių trukmės projektą „UAB „Robiga“ konkurencingumo didinimas Vokietijos ir Rusijos rinkose“, iš dalies finansuojamą ES regioninės plėtros fondo lėšomis. Numatomos įmonės investicijos į projekto įgyvendinimą sudarys 48 391,00 Lt nuosavų lėšų; numatoma paramos suma sudaro 32 261,00 Lt. Bendra projekto vertė turėtų siekti apie 80 652,00 Lt.
Projektu siekiama reikšmingai padidinti įmonės eksporto apimtį išplečiant pardavimą naujose eksporto rinkose, rasti naujų nišų produkcijai realizuoti Vokietijoje ir Rusijoje, užmegzti ryšių su potencialiais prekybos partneriais ir klientais bei didinti įmonės žinomumą. Projekto įgyvendinimo metu įmonė parengė rinkodarinę medžiagą įmonės žinomumui didinti ir siekdama pristatyti bendrovės produkciją bei užmegzti bendradarbiavimo santykius su naujais partneriais tiek naujose, tiek esamose užsienio rinkose aktyviai dalyvavo tarptautinėse parodose Vokietijoje (Intergastra, Anuga FoodTec) ir Rusijoje (PIR svetingumo pramonės paroda). Kadangi dalyvavimas tokiose aukšto lygio tarptautinėse parodose reikalauja nemažų finansinių išlaidų, pagalba iš Europos regioninės plėtros fondo užtikrina galimybes efektyviau didinti pardavimą užsienyje ir siekti užsibrėžtų tikslų. Pasak įmonės direktoriaus Nedo Karkliaus, „efek-
tyviai naudojant projektui skirtas lėšas iš Europos regioninės plėtros fondo, bendrovės 2011 m. eksporto rodikliai gerokai viršijo prognozes – tikėtasi, kad, palyginti su projekto paraiškos pateikimo metais, eksportas augs 19 proc., bet realus augimas buvo daugiau nei 45 proc. Tokių eksporto rodiklių tikėtasi tik 2012 m. pabaigoje“. Įmonės vadovas įsitikinęs, kad pasinaudojus ES gauta parama sėkmingai įgyvendintas projektas atvers naujas galimybes įmonei įgyti didesnį konkurencinį pranašumą ir vykdyti tolesnę sėkmingą verslo plėtrą tarptautinėse rinkose. Dėl platesnės informacijos, susijusios su projektu, prašome kreiptis į įmonės „Robiga“ pardavimų vadybininką Darių Obolenį e. paštu darius@robiga.lt. Užs. 969507
Renginys: šį penktadienį ir šeštadienį Baltarusijos Maladečinos mies
te vyks pirmasis Lietuvos ir Baltarusijos regioninio bendradarbiavimo forumas. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
galės susipažinti ne tik su Baltaru sijos ekonomika, bet ir su kultūra“, – teigė V.Dražinas. V.Dražino nuomone, glaudus abiejų valstybių ekonominis bend radarbiavimas ateityje padės įveik ti politinius nesutarimus: „Miestai, kurių atstovai atvyks į Baltarusiją,
sudaro Lietuvos ekonomikos pa grindą. Taip pat bus aukštas pozi cijas užimančių Baltarusijos politi kų ir verslininkų. Tad šis renginys taps galingu impulsu mūsų dvipu sio bendradarbiavimo raidai. Tuo met, tikėkimės, ekonominiai san tykiai paveiks ir politikus.“
NT rinka stojasi ant kojų Šiemet šalies nekilnojamojo turto (NT) rinkoje pastebimas atsigavi mas. Lietuvoje augo ne tik butų bei individualių namų pardavimas, ta čiau ir gyventojų susidomėjimas in vesticijomis į būstus kurortuose.
Butų ir individualių namų pardavi mas šių metų sausio–gegužės mė nesiais, palyginti su tuo pačiu lai kotarpiu pernai, išaugo. Sparčiai didėjo ir žemės sklypų pardavimas. „Po nedidelio atoslūgio balandį Lietuvos NT turto rinka praėjusį mėnesį vėl pasižymėjo aktyvumu: beveik visų rūšių NT perleista dau giau nei ankstesniais mėnesiais, o nupirktų žemės sklypų skaičius pasiekė nuo 2007 m. nematytas aukštumas“, – teigiama Registrų centro pranešime spaudai. Preliminariais duomenimis, šalyje per penkis šių metų mėnesius butų ir individualių namų parduota atitin kamai 3,4 proc. ir 15 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Žemės sklypų, neskaitant valstybinės žemės parda vimo sandorių, šiemet parduota 23,3 proc. daugiau nei pernai. Vis dėlto butų ir individualių namų pardavimo augimas šiemet, palyginti su praėjusiais metais, su lėtėjo. Pernai šių NT objektų par davimas atitinkamai augo 15,7 proc.
ir 11,8 proc. Apie atsigaunančią NT rinką bei gyventojų lūkesčius bylo ja ir susidomėjimas investicijomis į kurortus. Pastaruoju metu gyven tojai ieško įvairių gyvenamųjų būs tų ne tik populiariuose kurortuose, tokiuose kaip Druskininkai ar Ne ringa, bet atranda ir naujų, pavyz džiui, Rusnę. „DNB būsto“ NT ekspertės Kris tinos Marciulevičienės skaičiavi mais, šiais metais besidominčių rekreaciniais ar poilsiniais objek tais skaičius išaugo beveik dvigu bai, palyginti su pernai. Susidomėjimas rekreaciniais ob jektais, kaip sakė „Ober-Haus“ at stovas Marius Čiulada, yra junta mas visoje Lietuvoje. Tačiau, anot jo, priešingai nei iki krizės, klien tai ieško naujų, įdomesnių pasiū lymų. Ekspertai tikina, kad tokia varto tojų elgsena susijusi su noru turė ti poilsinę vietą sau ar savo šeimai ir saugiai investuoti lėšas. Bendro vės „Newsec / Re&Solution“ gy venamojo turto projektų vadovės Sonatos Urbelienės teigimu, gy ventojai daugiausia domisi inves ticijomis iki šimto tūkstančių eurų, tačiau pasitaiko norinčių investuo ti ir gerokai didesnes sumas. VD, BNS inf.
9
TrečiADIENIS, birželio 6, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
I.Jurgelevičiūtei rašomas nuosprendis
Klaipėdos miesto apy linkės teismas nusprendė: Andrius Rimiš kis, nutvertas girtas prie vai ro, pustrečių metų neturės teisės vairuoti. Jam skirta 2500 litų bauda.
Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas antradienį baigė nagrinė ti dainininkės Irmos Jurgelevi čiūtės baudžiamąją bylą, kurio je ji kaltinama svetimo turto pa grobimu.
Kaip BNS pranešė teismo atstovė spaudai Arinė Šerelytė, nuo sprendis bus skelbiamas penk tadienį. Prokuratūra praėjusią savaitę pasiūlė teismui pripažin ti atlikėją kalta pavogus įvairių daiktų bei pinigų iš TV3 projekto „Šok su manimi“ dalyvių ir skirti jai 50 MGL dydžio – 6,5 tūkst. li tų – piniginę baudą.
Antradienį ginamąją kalbą pa sakė kaltinamosios advokatas, jis prašė išteisinti klientę. I.Jurgele vičūtė taip pat prašėsi būti išteisi nama, ji guodėsi, kad buvo nuteis ta tą patį vakarą, kai žiniasklaida paviešino jos sulaikymą. I.Jurgelevičiūtė visą laiką neigė įtarimus, kad vogė iš populiaraus šokių konkurso dalyvių. Bylos duomenimis, daiktai ir pi nigai dingo iš Airidos Daukšienės, Onos Kolobovaitės, Karinos Je remian, Rūtos Ramanauskaitės, Andriaus Butkaus, Inetos Stasiu lytės ir kitų projekto dalyvių. VD, BNS inf.
„Trintukas“: teismas nusprendė, kad A.Rimiškis pasakojo su sveika logika ne
suderinamus dalykus, todėl jam skirta didesnė nei minimali bausmė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Teismas atlikėjo sekamomis pasakomis nepatikėjo Daiva Janauskaitė d.janauskaite@diena.lt
Ne pirmas kartas
Šis jaunas vyras 2007 m. taip pat buvo nutvertas vairuojantis neblai vus. Be to, teismui šį kartą A.Ri miškis sekė neįtikimas pasakas, to dėl jam skirta vidutinė bausmė. Du Šiaulių policijos komisaria to pareigūnai teisme liudijo, kad balandžio 15-ąją apie vidurdienį jie patruliavo šiame kelyje, vos už 4 kilometrų nuo Šiaulių. Vienas pareigūnų pro žiūronus pamatė „Renault Espace“ vairuotoją, ku ris vilkėjo juodą kostiumą ir baltus marškinius. Patyręs pareigūnas pažino dainininką A.Rimiškį. „Aš dvylika metų dirbu policijo je, turiu nuojautą. Pamačiau atva žiuojantį „Renault Espace“. Tačiau pamatęs policiją automobilio vai ruotojas staiga pasuko į šalikelę. Aš mačiau, kad prie vairo sėdėjo juo du kostiumu ir baltais marškiniais vilkintis vyras. Pro žiūronus pa mačiau, kad tai Rimiškis“, – pasa kojo Šiaulių patrulis Tomas Bara nauskas.
Pastebėjęs policininkus vairuo tojas pasuko į šalutinį kelią, susto jo, išlipo, iš bagažinės išleido ke leivį ir atidarė variklio dangtį. Alikėjas, kaltinamas vairavęs vi dutiniškai apgirtęs, teisme neigė kiekvieną pareigūnų žodį. Jis tikino ne vairavęs, o tik sėdėjęs šalia vai ruotojo pusiau jam ant kelių, pu siau ant pavarų svirties, jokio ke leivio iš bagažinės neišleidęs ir esą kaltinamas nepagrįstai. Klaipėdos miesto apylinkės teis mas paskelbė sprendimą: A.Rimiš kis vairavo neblaivus ir neprisipa žino esąs kaltas, pasakojo su sveika logika nesuderinamus dalykus, to dėl jam skirta didesnė nei minima li bausmė. Atlikėjas sprendimo išklausyti į teismą neatėjo. Šį sprendimą jis gali apskųsti per 20 dienų. Sudėtinga versija
Gegužės pabaigoje vykusiame teis mo posėdyje A.Rimiškis teismui pateikė gana painią įvykių versiją. „Mums tą dieną Šiauliuose su gedo vienas automobilis. Todėl išnuomotu šiuo automobiliu va
žiavome keturiese ir dar vežėmės koncertinę aparatūrą“, – pasakojo A.Rimiškis. Atlikėjas aiškino, kad vos pajudėjus iš Šiaulių mašinos salone pasklido svilėsių kvapas. „Manėme, kad dirželis svyla arba laidai. Sustojome šalikelėje. Aš iš lipau pirmas. Kodėl? Gal todėl, kad aš nuomojausi mašiną ir jaučiausi atsakingas“, – sakė A.Rimiškis. Teisėjos paklaustas, kurioje au tomobilio vietoje jis sėdėjo, A.Ri miškis pareiškė, kad buvo įsitaisęs automobilio priekyje. Sėdėjo ant kelių
„Prie vairo sėdėjo Rimvydas Bu bulis. Šalia pavarų svirties sėdėjau aš, na, galima sakyti, kone ant vie no vairuotojo kelio. Priekinėje ke leivio vietoje sėdėjo mano du kole gos“, – teisme liudijo A.Rimiškis. A.Rimiškis pasakojo, kad jis pro sėdintį vairuotoją išsiropštė laukan ir puolė ieškoti gedimo. „Man stovint prie variklio, iš už nugaros priėjo policijos pareigū nas. Jis nusivedė mane į policijos automobilį. Aš sakiau, kad aš ne vairavau“, – aiškino A.Rimiškis.
Aiškinasi dėl išmaniųjų telefonų Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas antradienį pradėjo nag rinėti buvusio Nacionalinės mokė jimo agentūros (NMA) direktoriaus Sauliaus Silicko ir buvusio žemės ūkio viceministro Aušrio Maci jausko baudžiamąją bylą dėl pikt naudžiavimo ir 19 tūkst. litų vertės išmaniųjų telefonų pasisavinimo.
Abu kaltinamieji neprisipažino esantys kalti dėl jiems pareikštų kaltinimų. „Esu kaltinamas veiko mis, kurių nesu padaręs. Jokiu bū du, neprisipažįstu kaltas, parody mus duoti sutinku, bet pradžioje reikia išklausyti liudytojus“, – sa kė A.Macijauskas. S.Silickas kaltės taip pat nepri pažino. Jis sutiko duoti parodymus, bet irgi po liudytojų apklausos.
Pasak Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), ikiteisminį tyrimą šioje bylo je atlikę STT Vilniaus valdybos pa reigūnai nustatė, kad, organizuoda mas NMA vykdomą viešojo pirkimo konkursą kompiuterinei technikai įsigyti, tuometis žemės ūkio vice ministras kartu su NMA direkto riumi susitarė su tiekėjais į jį įtraukti „Apple iPhone 4“ telefonų pirkimą, to nenurodant dokumentuose. Vilniaus apygardos prokuratūra teismo posėdyje paskelbė, kad pagal iš anksto sugalvotą planą S.Silickas iš vienos bendrovės neva agentū ros reikmėmis 2010-ųjų rudenį įsi gijo penkis išmaniuosius telefonus, tačiau jų agentūrai neperdavė ir su A.Macijausku juos pasisavino. Iš laidos telefonams į NMA buhalte rinę apskaitą įtrauktos nebuvo.
Bylos duomenimis, vieną tele foną S.Silickas pasiliko sau, kitą davė žmonai, o likusius tris per davė tuomečiam žemės ūkio vice ministrui A.Macijauskui šio kabi nete ministerijoje. Viceministras vieną telefoną taip pat pasiliko sau, kitą perdavė žmonai, o trečią – Lie tuvos ūkininkų sąjungos pirminin kui Jonui Talmantui. Prokuratūra teigia, jog valstybės tarnautojai pažeidė principą, nu matantį, kad valdžios įstaigos tar nauja žmonėms, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valsty binėje tarnyboje įstatymą, įparei gojantį sąžiningai atlikti tarnybines pareigas. A.Macijauskas sumenki no viceministro vardą ir ministeri jos, kaip įstaigos, autoritetą. VD, BNS inf.
Kratosi: I.Jurgelevičiūtė visą laiką neigė įtarimus, kad vogė iš popu
liaraus šokių konkurso dalyvių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Keliuose – galybė girtų vairuotojų Savaitgalį, birželio 1–3 d., policijos pareigūnai šalies keliuose nustatė 121 neblaivų vairuotoją. Patikrin tas 5549 transporto priemonių vai ruotojų blaivumas, 2,2 proc. patik rintų vairuotojų buvo neblaivūs.
Kaip pranešė Policijos departa mentas, lengvas girtumo laipsnis nustatytas 62 vairuotojams, vidu tinis – 41, sunkus girtumo laips nis – 18 vairuotojų. 71 vairuoto jas buvo vartojęs alkoholio, bet tikrinant alkoholio koncentraci ja neviršijo leistinos normos. Trys vairuotojai patikrinti dėl apsvai gimo nuo narkotinių ar kitų psi chiką veikiančių medžiagų, du iš jų, pirminiais duomenimis, buvo apsvaigę nuo narkotikų. Daugiausia neblaivių vairuotojų – 34 – išaiškinta Vilniaus apskri tyje. Klaipėdos apskrityje tokių vairuotojų nustatyta 18, Utenos – 15, Panevėžio – 13, Kauno – 9,
Alytaus, Marijampolės ir Šiaulių apskrityse – po 8, Tauragės – 4, Telšių – 3, Lietuvos kelių polici jos tarnybos pareigūnai nustatė 1 neblaivų vairuotoją. Po 4 sunkiai apgirtusius vai ruotojus sulaikyta Panevėžio ir Vilniaus apskrityse, Kauno ir Klaipėdos apskrityse – po 3 to kius vairuotojus, 2 – Šiaulių ap skrityje, po 1 – Alytaus ir Telšių apskrityse. Gegužės 28–birželio 3 d. Lie tuvoje išaiškinti 538 vairuotojų ir keleivių saugos diržų nenaudoji mo atvejai, 14 vaikų vežimo auto mobiliuose taisyklių pažeidimų, 5 atvejai, kai mopedų vairuotojai neturėjo saugos šalmų, 21 atvejis, kai dviračiu važiuojantys asmenys nenaudojo atšvaitų, saugos šalmų. Per savaitę nustatyta ir 3381 eismo dalyvių padarytas kitas Kelių eis mo taisyklių pažeidimas. VD inf.
Išsiskiriame: daugiausia neblaivių vairuotojų išaiškinta Vilniaus ap
skrityje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
10
trečiadienis, birželio 6, 2012
Sportas
A.Sabonis apie savo nuopelnus Pirmąją savo metinę ataskaitą vakar per skaitęs Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis šio įvykio nesureikšmino ir teigė, kad per pastaruosius metus atlikti darbai yra ne jo, o darnios komandos nuopelnas.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
– Prezidente, kaip jautėtės per pirmąją savo ataskaitinę kon ferenciją? – paklausėme A.Sa bonio. – Vertinti savo darbą kol kas dar sunku, nes šias pareigas einu tik šešis mėnesius. Stiprus įdirbis buvo jau gerokai anksčiau. Dabar yra tik keli nedideli projektėliai. Užmezgė me naujus ryšius su Astanos krep šinio klubu iš Kazachstano, Kinijos ir Gruzijos krepšinio federacijomis, Pekino sporto universitetu. Federa cijoje – daug žmonių, kurie jau turi patirties organizuojant aukščiau sio lygio turnyrus. Dauguma iš jų sėkmingai dirbo rengiant 2011-ųjų Europos vyrų krepšinio čempiona tą, tad šiemet pas mus vyksian čių varžybų organizaciniai darbai vyksta sklandžiai. Norėtųsi jau niesiems krepšininkams palinkė ti sėkmės.
Lūkesčiai: A.Sabonis viliasi, kad vyrų krepšinio rinktinė nesulaužys tradicijos ir prasibraus į olimpiadą.
Tomo Raginos nuotr.
– Konferencija patvirtino nau jus legionierių šalies krepšinio klubuose limitus. Pakomen tuokite šiuos sprendimus. – Beveik niekas nepasikeitė, nes LKL čempionate legionierių limitas bus toks pats, išskyrus tai, kad tik moterų komandoms leidome turė ti viena užsieniete daugiau. Reikia pažymėti, kad LKL taikomas legio nierių limitas galioja praktiškai tik dviem ekipoms – Kauno „Žalgiriui“ ir Vilniaus „Lietuvos rytui“. Šiuo metu ir Pasvalio „Pieno žvaigž
dės“ turi daugiau užsieniečių, ta čiau kitoms ekipoms tai neaktua lu. Moterų krepšinio lygos vadovai prašė, kad limitas būtų padidintas iki keturių legionierių ir vienbalsiai tam pritarėme. Šioje lygoje jaunos žaidėjos dar tik auga. Šis LMKL sezonas buvo išskirtinis ir pasižy mėjo atkakliomis kovomis. Matyt, komandos tą lygį norėtų išlaikyti pasikviesdamos dar po vieną papil domą žaidėją iš kitų šalių. Priėmė me šį sprendimą ne dešimčiai metų. Kitąmet galėsime viską apsvarsty ti iš naujo, jei matysime, kad eina me neteisingu keliu. Niekas nenori, kad mūsų klubuose rungtyniau tų dešimt užsieniečių ir pora lietu vių. Viliamės, kad šiais metais vis kas pasikeis į gerąją pusę – galbūt mūsų jaunosios krepšininkės, kovo damos su pajėgiomis legionierėmis, labiau ūgtelės. – Vis dar nerimsta aistros dėl kito LKL sezono. Dėl intensy vaus tarptautinių varžybų tvar karaščio „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“ pareiškė norą žaisti ša lies pirmenybėse tik nuo at krintamųjų varžybų etapo. Ką jūs apie tai manote? – Norisi, kad visiems būtų gerai. Puikiai suprantame ir didžiuosius šalies klubus, ir mažiukus. Mano nuomonė tokia: LKF gali nusileis ti, kad didieji šalies klubai regulia raus sezono rungtynių nežaistų sa vo aikštėse. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad jie turėtų pervažiuoti per Lietu vą ir aplankyti visus LKL komandas
D.Zubraus svajonė gali sudužti Dainiaus Zubraus svajonė tapti pir muoju lietuviu, iškovojusiu Stenlio taurę, tolsta – Šiaurės Amerikos na cionalinės ledo ritulio lygos (NHL) finale Naujojo Džersio „Devils“ pralaimėjo ir trečiąsias rungtynes Los Andželo „Kings“ ledo ritulinin kams. Atsilieka jau 0:3
Serijai persikėlus į Kaliforniją, „Kings“ pranašumas nekėlė jokių abejonių. Los Andželo ekipa sutriuški no savo varžovus 4:0 ir serijoje iki keturių pergalių pirmauja 3:0. Abi pirmąsias dvikovas Naujajame Džersyje „Kings“ laimėjo vienodu rezultatu – 2:1. Vos aštuntąją vietą Vakarų kon ferencijoje po reguliariojo sezono užėmę Los Andželo ledo rituli ninkai atkrintamosiose varžybo se tapo neatpažįstami ir iškovo
jo 15 pergalių bei suklupo vos du kartus. Vartininkas – didvyris
„Devils“ treneris Peteris DeBoeris apgailestavo dėl neišnaudotų savo komandos galimybių per trečiąsias rungtynes. „Mus nužudė pirmasis įvartis. Iki jo turėjome net kelias puikias progas išsiveržti į priekį, tačiau varžovų vartininkas žaidė fantas tiškai ir atrėmė kelis neįtikimus metimus. O galiausiai praleidome įvartį ir palūžome“, – reziumavo kanadietis. Mačo didvyriu tapo „karalių“ vartininkas Jonathanas Quickas, atrėmęs visus 22 varžovų meti mus. Tai buvo antrasis šios var tininko mačas šių metų atkrinta mosiose varžybose, kai jis aikštę paliko nepraleidęs nė vieno įvar čio. „Jis buvo nepakartojamas. Jo
nathanas – geriausias mūsų žaidė jas visą reguliarųjį sezoną, toks jis ir finale“, – tvirtino „Kings“ puo lėjas Dustinas Penneris.
Willie Mitchellas:
Treneris Darry las Sutteris labai aiškiai pasakė: už tris pergales fina lo serijoje niekas neapdovanos. Yra buvę stebuklų
Antrą kartą per karjerą į NHL di dįjį finalą patekęs D.Zubrus kol kas nė karto nėra patyręs perga lės džiaugsmo lemiamose Stenlio taurės rungtynėse. 1997-aisiais,
kai lietuvis atstovavo Filadelfijos „Flyers“ ekipai, ši 0:4 pralaimėjo Detroito „Red Wings“ klubui. Jei „Devils“ dar nori išsigelbė ti, reikia sukurti antrą stebuklą. Per visą NHL istoriją tik Toronto „Maple Leafs“ ledo ritulininkams 1942 m. pavyko iškovoti trofėjų, fi nalo serijoje atsiliekant 0:3. Lemiamą žingsnį „Kings“ gali žengti jau trečiadienį, kai ketvir tosios serijos rungtynės taip pat vyks Los Andželo „Staples Cen ter“ arenoje. „Esame labai arti svajonės, ta čiau po paskutinio mačo treneris Darrylas Sutteris labai aiškiai pa sakė: už tris pergales finalo serijo je niekas neapdovanos. Privalome žengti lemiamą ketvirtąjį žingsnį ir neabejoju, kad jis bus sunkiausias“, – tiksliai situaciją įvertino „Kings“ gynėjas Willie Mitchellas. VD inf.
Nepramušamasis: D.Zubrui (Nr. 8)
11
trečiadienis, birželio 6, 2012
Sportas diena.lt/naujienos/sportas
– nė žodžio turinčius miestus. Jei jie nori nu skriausti savo sirgalius, tai jau jų reikalas, tačiau kitų klubų intere sus mes turime apginti.
Ar reikalingi legionieriai?
– Nemažai diskusijų sulaukė ir jaunųjų krepšininkų perėjimo iš vienos sporto mokyklos į ki tą problemos. Ar manote, kad kompensacija, mokama perei nant perspektyviam žaidėjui iš vienos mokyklos į kitą, yra išeitis? – Manau, kad turi būti tvarka, ir šiam sprendimui pritariau. Mo kykla, praradusi perspektyvų žai dėją, gautų kompensaciją. Supran tu, kad lengva tikrai nebus, tačiau pagaliau turėjome nuo kažko pra dėti. Iš savo patirties žinau, kaip būna. Buvo daugybė atvejų ir ma no krepšinio mokykloje, kai vaikai tai ateidavo, tai išeidavo ir – nie kas nieko. Tam tikri sprendimai bu vo neišvengiami.
LKF konferencijoje didžiausias
Norėtųsi, kad tradi cija nebūtų sulau žyta ir mes įveiktu me atrankos barje rus Venesueloje bei dalyvautume Lon dono olimpiadoje. – Kaip vertinate Lietuvos na cionalinių rinktinių šansus? – Susibūrė labai jauna moterų rinktinė, tačiau tikime, kad po ke lerių metų iš perspektyvių žaidėjų išaugs pajėgus kolektyvas. Norė tume, kad komanda įveiktų atran kos varžybas ir patektų į 2013-ųjų Europos čempionato finalo turny rą Prancūzijoje. Kalbant apie vy rų rinktinę, viskas aišku: norėtų si, kad tradicija nebūtų sulaužyta ir mes įveiktume atrankos barjerus Venesueloje bei dalyvautume Lon dono olimpinėse žaidynėse. Svar biausias turėtų būti ketvirtfinalio susitikimas. Manau, kad pirmąjį grupės etapą mes įveiksime, po to greičiausiai teks kautis su Puerto Riku arba Graikija. Jei pralaimėsi me, galėsime keliauti namo. Jei nu
diskusijas sukėlė klausimas dėl le gionierių limito šalies krepšinio ly gose.
Rankininkai neieškos stebuklingo sėkmės recepto Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos nacionalinė vyrų ran kinio rinktinė rengiasi svarbiau siam sezono iššūkiui – atrankos į pasaulio čempionato finalo turny rą mačui su Lenkijos komanda.
Pagal 2008 m. priimtą Lietuvos
krepšinio plėtros strategiją buvo nutarta kasmet mažinti legionie rių Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ir Lietuvos moterų krepšinio ly gos (LMKL) klubuose. Praėjo ket veri metai, o laikytis susitarimo ne pavyko. LKL prezidentas Šarūnas Kliokys
buvo užsiminęs, kad ir toliau būtų paliktas šešių legionierių limitas. Už šeštąjį legionierių LKL klubams, kaip ir iki šiol, reikėtų mokėti papil domą mokestį. LKF konferencijoje nuspręsta, kad LKL legionierių limi tas bent metams išliks nepakitęs. LMKL direktorė Audra Ginelevi
čienė pageidavo, kad vietoj trijų už sienio žaidėjų LMKL klubai galėtų registruoti po keturias legionieres. Į šį prašymą buvo atsižvelgta.
Birželio 10-ąją Vilniuje vyksiančio se pirmosiose rungtynėse mūsų ša lies ekipai dėl traumų negalės padė ti net aštuoni pagrindinės sudėties žaidėjai: Valdas Novickis, Aurelijus Sabonis, Remigijus Čepulis, To mas Eitutis, Mindaugas Andriuš ka, Andrius Račkauskas, Povilas Babarskas ir Rolandas Bernatonis. Vyriausiasis rinktinės trene ris Gintaras Savukynas teigė, kad atsiradusią spragą teks užpildy ti Lietuvos klubuose rungtyniau jančiais, bet mažiau patirties tu rinčiais žaidėjais.
Nėra ko slėpti: pa siruošimas svar bioms kovoms yra šiek tiek išba lansuotas.
Trūkumai: vyriausiasis treneris G.Savukynas pripažino, kad pasi
rengimas mačui su lenkais turėjo būti solidesnis.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Šį sezoną LMKL čempionate žai
dė 17 legionierių. „Matome, kad žaidėjos iš užsienio šalių paskati no mūsų šalies krepšininkes pasi tempti, jaunimas turėjo iš ko mo kytis“, – teigė A.Ginelevičienė.
galėsime, turėsime dar du šansus pakovoti dėl olimpinio kelialapio. – Netrukus Ukrainoje ir Len kijoje prasidės Europos futbo lo čempionatas. Ar turite savo favoritus? – Esu dviprasmiškoje padėtyje. Reikėtų sirgti už Ispaniją, nes tu riu nemažai patarėjų šiuo klausi mu (juokiasi). Kita vertus, visuo met palaikiau Anglijos komandą, nors anglai daug kalba ir galiausiai nieko nepasiekia. Tikrai žinau, už ką nesirgsiu, – nuo senų laikų ne draugauju su italais ir vokiečiais.
) kol kas nepavyko nuginkluoti „Kings“ vartininko J.Quicko. AFP nuotr.
– Treneri, kaip komanda ren giasi mačui su lenkais? – pa klausėme G.Savukyno. – Svarbus kiekvienas atkrintamų jų varžybų etapas. Deja, šį kartą mūsų pasiruošimas nėra toks, ko kio tikėjomės. Didžioji dalis žaidė jų atstovauja užsienio klubams, kurie nacionalinius čempionatus baigia vėlokai. Kita priežastis – traumos. Praradome net aštuonis žaidėjus, kurie sausį mums padėjo triumfuoti grupės varžybose. Tuos vyrus mėginame pakeisti Lietuvos klubuose rungtyniaujančiais ran kininkais. Nėra ko slėpti: pasiruo šimas svarbioms kovoms yra šiek tiek išbalansuotas. – Ar nebaugina tai, kad rink tinei nepadės keli pajėgūs žai dėjai? – Jie ne tik mūsų rinktinės, bet ir savo klubų ramsčiai. Mums tai – didelis nuostolis. Į keblią padėtį žiūrime ir kitaip: tai bus iššūkis žaidėjams, kurie turi mažiau pa tirties, ir galimybė jiems įsitvir tinti pagrindinėje sudėtyje. – Kaip manote, kokių proble mų kils dėl to, kad Lietuvos komanda prieš mačą su len kais nebus sužaidusi nė vienų kontrolinių rungtynių? – Mėginsime žaisti mums būdin
Artilerija: N.Atajevo koziris – galingi tolimi metimai.
gą rankinį. Nauji žaidėjai jau su sipažino su mūsų įprastomis gy nybos schemomis. Nerimo kelia tai, kad neturime dešiniojo pusiau krašto žaidėjo – nė vieno kairia rankio šioje pozicijoje. Į dešiniojo krašto poziciją pakvietėme Graž vydą Jušką ir Edviną Vorobjovą. Pastarasis aštuoniolikmetis – la bai talentingas. Poziciją, kurioje mums trūksta žaidėjų, bandysime patikėti universaliems rankinin kams – Augustui Strazdui, Aide nui Malašinskui, Vaidui Traina
Kandidatai į rinktinę Vilius Rašimas (Kauno „GranitasGaja-Karys“), Aistis Pažemeckas, Vaidas Trainavičius, Skirmantas Plėta (visi – Vilniaus „Šviesa“), Ta das Stankevičius, Jonas Trucha nov ičius, Karol is Stropus, Graž vydas Juška ir Benas Petreikis (vi si – Klaipėdos „Žemaitijos drag ū nas“), Edv inas Vorobjovas (Kau no „Lūšis“) ir legionieriai – Arūnas Vaškev ič ius („Kadetten Schaff
hausen“, Šveicar ija), Gintaras Ci bulskis („BM. Ciudad Encantada“, Ispan ija), Aidenas Malaš inskas („Fraik in BM. Granollers“, Ispani ja), Augustas Strazdas („SG Spigo HB West Wien“, Austrija), Vaidotas Grosas (Bresto „Meshkov“, Balta rusija), Nerijus Atajevas („US Cre teil Handball“, Prancūzija) ir And rius Gervė („HSG Barnstorf-Diep holz“, Vokietija).
vičiui. Vis dėlto tai vis vien bus mūsų silpniausia vieta. – Kaip vertinate lenkų rinkti nę? – Ji nuo 2002-ųjų nepraleido nė vieno Europos čempionato finalo turnyro. Tai liudija lenkų pajėgu mą. Po atrankos į olimpines žaidy nes iš rinktinės pasitraukė vyriau siasis treneris ir trys vyriausi žaidėjai. Tai mūsų nė kiek neguo džia, nes Lenkijoje gerų rankininkų pakanka. Branduolį sudaro šalies čempionų ir vicečempionų klubų bei ypač stiprioje Vokietijos bundesly goje rungtyniaujantys žaidėjai – ar reikalingi papildomi komentarai? – Ar keisis Lietuvos rinktinės žaidimo braižas? – Galbūt koreguosime savo tak tinius puolimo sprendimus – pri valome sugalvoti, kaip išsiversti be kairiarankių žaidėjų. Vis dėlto nenutolsime nuo savo tradicinio stiliaus, nes per savaitę sugalvo ti stebuklingą sėkmės receptą neį manoma.
12
TrečiADIENIS, birželio 6, 2012
pasaulis Verda aistros dėl kalbos
Prasidėjo teismas
Susirėmimai pasienyje
Ukrainos parlamentas va kar per pirmąjį svarstymą pri tarė audringų ginčų provo kuojančiam įstatymui, faktiš kai įteisinančiam rusų kalbą kaip antrąją valstybinę kai ku riuose šalies regionuose, o ke li tūkstančiai protestuotojų Ki jevo centre surengė demonst raciją.
Tripolyje vakar prasidėjo pir masis Muammaro al Gaddafi režimo aukšto rango pareigūnų teismo procesas. Prieš teismą stojo buvęs užsienio žvalgybos vadovas Bouzidas Dorda (nuotr.), kaltinamas demonstrantų žu dymu per 2011 m. sukilimą, taip pat žmonių sulaikymu ne sant jokių nusikaltimo įrodymų.
Armėnijos pajėgos vakar per susirėmimą pasienyje nužudė penkis Azerbaidžano karius. Tai buvo jau antras susirėmi mas per dvi dienas. Abi šalys dėl incidento kaltina viena ki tą. Incidentas įvyko JAV vals tybės sekretorei Hillary Clin ton tęsiant savo vizitą Kauka zo regione.
Katės ir pelės žaidimas baigėsi Berlyne Kanadiečio maniako paieška baigėsi Vo kietijos sostinės interneto kavinėje, bet teisėsaugininkų dar laukia ilgas tyrimas.
Pasidavė nesipriešindamas
Kanados psichopatu pramintas 29 metų Luka Rocco Magnotta bu vo suimtas pirmadienį Berlyno in terneto kavinėje „Helin Spatkauf“. Tamsius akinius, džinus ir juodą džemperį su gobtuvu vilkinčio lan kytojo veidas kavinės darbuoto jui Kadirui Anlayisli pasirodė ma tytas, bet jis ne iš karto susivokė, kas tai yra. Tik pamatęs, kad vyriš kis internete naršo naujienas apie visame pasaulyje ieškomą žudiką, K.Anlayisli susiprato.
Toronto transseksualė Nina Arsenault apibūdino L.R.Magnottą kaip narkomaną, kuris išliedavo pyktį ant savęs, trankyda mas sau per galvą.
„Žvilgtelėjau į laikraštį ir pasa kiau sau: „Tai yra tas, kurio jie ieš ko, tas pornografijos aktorius žu dikas“, – vėliau pasakojo interneto kavinės darbuotojas.
L.R.Magnotta prie kompiuterio praleido maždaug dvi valandas, per tą laiką K.Anlayisli spėjo iškviesti policiją. Atvykus septyniems pa reigūnams, įtariamasis iš pradžių atsisakė prisistatyti, bet galiausiai tarė: „Pričiupot mane.“ Jis pasi davė nesipriešindamas. Pastebėtas Paryžiuje
Šio įtariamojo areštas Berlyne už baigė kelias dienas trukusį katės ir pelės žaidimą – Prancūzijos pareigū nai bent nuo praeito penktadienio Paryžiuje ieškojo L.R.Magnottos. Pagal L.R.Magnottos mobiliojo telefono signalą policija buvo nu stačiusi, kad jis apsistojo viena me viešbutyje Paryžiaus Banjolė priemiestyje. Pareigūnai ten apsi lankė šeštadienį gavę vieno liudi ninko pranešimą, tačiau tuo me tu L.R.Magnotta jau buvo išvykęs iš apartamentų. Juose policija rado įvairių įkalčių, tarp jų – pornogra finių žurnalų ir vėmimo maišelį su oro bendrovės, kurios lėktuvu jis anksčiau nei prieš savaitę išskrido iš Kanados į Prancūziją, logotipu. Vėliau liudininkai pranešė įta riamąjį matę Paryžiaus autobusų stotyje, bet policija nespėjo jo su čiupti.
Įkliuvo: visame pasaulyje ieškomą žudiką atpažino ir policiją iškvietė Berlyno interneto kavinės darbuotojas.
Šiurpus nusikaltimas
Įtariamasis žiniasklaidos buvo pra mintas Kanados psichopatu, nes internete paskelbtame vaizdo įra še, kuriame matoma, kaip vienas vyras mirtinai subado kitą ledo smulkintuvu ir sukapoja jo lavoną, skambėjo melodija iš kino filmo „Amerikos psichopatas“.
Kas siejo žudiką ir auką? Nužudyto ir sukapoto studento kino draugai neigia policijos ver siją, kad jis buvo savo žudiko mei lužis.
Kinijos žiniasklaida nurodo, kad Lukos Rocco Magnottos auka ta pęs mandagus ir populiarus 33 me tų studentas Lin Junas prieš mirtį palaikė santykius su kitu vyru. Lin Junas buvo atvykęs iš Uha no miesto Kinijos centrinėje Hu bei provincijoje. Nuo pernai lie pos vyriškis studijavo Monrealyje įsikūrusioje Konkordijos univer siteto Inžinerijos ir kompiuterijos mokykloje. Dienraštis „Global Times“ citavo šio vyro draugą Zhang Chaoyi, ku ris sakė, kad Lin Junas turėjo daug draugų ir gerbėjų. Jis neigė pra nešimus, esą Lin Junas ir 29 metų L.R.Magnotta, pramintas Kanados psichopatu, buvo meilužiai. „Jis negalėjo palaikyti santy kių arba gyventi kaip meilužis su L.R.Magnotta, nes po žmogžu
Junas norėjo užmegzti ryšius su žmogumi iš panašios aplin kos (veikiausiai turėjo omenyje jo homoseksualumą), su kuriuo bū tų galėjęs kalbėtis, nors jau turėjo kitą širdies draugą. Lin Junas, apibūdinamas kaip gražus ir elegantiškos išvaizdos vyras, buvo pasivadinęs dideliu nevykėliu Džastinu savo svetainėje „Sina weibo“ – Kinijos socialinia me tinkle, panašiame į „Twitter“. Ten jis turėjo daugiau nei 17 500 sekėjų. Auka: 33 metų Lin Junas nuo per Paskutinį kartą Lin Juno svetainė nai liepos studijavo Monrealyje. buvo atnaujinta gegužės 16 d.; „The Canadian Press“ nuotr. daugumoje žinučių jis rašyda vo apie kasdienį gyvenimą, orus, dystės visi jo daiktai buvo rasti jo maistą ir savo katiną. bute Kanadoje“, – aiškino Zhang Tačiau kai kurios žinutės buvo Chaoyi. niūresnės. Balandžio 22 d. jis įkėlė Jis pridūrė, kad Lin Junas pa nuotrauką, kurioje matomas tuš laikė santykius su vienu vyru, ku čias traukinio vagonas, pavadintą ris yra pakeliui į Kanadą. „Vidurnakčio kanibalų traukiniu“. Dienraštis „The Beijing News“ Taip vaikinas tarsi išpranašavo sa citavo kitą nužudytojo draugą, vo šiurpią mirtį. BNS inf. vardu Shanas. Jis sakė, kad Lin
AFP nuotr.
Kai internete pasirodė šis vaiz do įrašas, Interpolas išsiuntinėjo vadinamąjį raudonąjį perspėjimą dėl L.R.Magnottos visoms 190 šiai tarptautinei policijos organizacijai priklausančių šalių. Apie kraupų nusikaltimą pirmą kart paskelbta, kai į valdančiosios Konservatorių partijos būstinę bu vo paštu atsiųsta nupjauta žmo gaus koja. Vėliau viename Otavos pašto skyriuje rastas siuntinys su nupjauta ranka, o Monrealyje ap tiktas nužudytojo liemuo. Kan ad os pol ic ija man o, kad šie palaikai priklauso vyrui, ku ris palaikė intymius santykius su L.R.Magnotta, ir kad jį nužudė šis buvęs pornografinių filmų ak torius. Auka tapo kinas studentas Lin Junas, kuris, anot teisėsaugos, palaikė intymius santykius su L.R.Magnotta. Ekstradicija gali užtrukti
Pareigūnai įtaria, kad žmogžudystė buvo įvykdyta gegužės 24 arba 25 d. Policija greitai nustatė įta riamojo namus, ten buvo pilna įkalčių. L.R.Magnottai bus pa teikti kaltinimai pirmo laipsnio žmogžudyste. Kanados teisėsauga ruošia per davimo procedūrai būtinus doku mentus. Kaip ir beveik visoje Euro poje, Kanadoje netaikoma mirties bausmė, todėl ekstradicijos pra šymas veikiausiai bus patenkin tas. Bet procesas gali užtrukti, jei
gu L.R.Magnotta bandys ginčyti ekstradiciją. „Jeigu jis norės vilkinti procesą, viskas gali užsitęsti metus ir netgi daugiau, – aiškino Toronto advo katas Danielis Brownas. – Bet ape liacijoms paremti reikia turėti lėšų. Nesu tikras, ar jis jų turi.“ Anksčiau buvo teistas
L.R.Magnotta jau yra pažįstamas Toronto teisininkams. Advokatas Peteris Scully jam atstovavo 2004 m. sukčiavimo byloje ir 2005-aisiais byloje dėl žaginimo. Teisininkas papasakojo, jog L.R.Magnotta buvo teisiamas už tai, kad pasinaudojęs moters kre dito kortele nusipirko televizorių, DVD leistuvą, keletą mobiliųjų tele fonų ir kitų prekių už 17 tūkst. dole rių. Kaltinamasis pripažino keturis iš maždaug tuzino jam inkriminuo jamų nusikaltimų ir gavo lygtinę de vynių mėnesių kalėjimo bausmę bei dar metus bandomojo laikotarpio. P.Scully prisimena L.R.Mag nottą kaip švelniai kalbantį ir man dagų asmenį. „Man teko bendrauti su daugy be baisių žmonių, ir Ericas nebuvo vienas jų“, – sakė advokatas. Bet Toronto transseksualė Nina Arsenault, kuri prieš daugiau nei dešimtmetį buvo užmezgusi santy kius su L.R.Magnotta, apibūdino jį kaip narkomaną, kuris kartais išlie davo pyktį ant savęs, trankydamas sau per galvą ir kitas kūno vietas. BNS, CNN, „The Guardian“ inf.
13
TrečiADIENIS, birželio 6, 2012
menas ir pramogos
Kino seansai po atviru dangumi Jau rytoj Šiuolaikinio meno centro kie melyje Vilniuje prasidės trečius metus skaičiuojantis „Kinas po žvaigždėmis“. Atsispirti „Kino po žvaigždėmis“ programai šiemet itin sunku: 36 filmai, iš jų – net 8 premjeros, Ma rilyn Monroe klasikos ciklas, Lie tuvos kino dievaitei Vaivai Mai nelytei skirta programa, Alfredo Hitchcocko siaubai ir ne tik. „Kinas po žvaigždėmis“ prasi dės išskirtiniu režisierės ir aktorės Julie Delpy filmu „Dvi dienos Niu jorke“. Tai nuotaikingos roman tinės komedijos „Dvi dienos Pa ryžiuje“ tęsinys. Istorija persikelia į Ameriką – žavioji šviesiaplaukė jau išsivadavusi iš nevykusio bu vusio vaikino pančių ir gyvena su jųdviejų vaiku Niujorke. Kai mo ters šeima nutaria ją aplankyti, Marion nė neįtaria, kad viskas ga li virsti katastrofa. Ekscentriškas pagrindinės herojės tėvas ir jos se suo Rouz sugalvoja į Niujorką atsi gabenti buvusį moters mylimąjį. O juk čia yra ir naujasis Marion vai kinas Mingusas (jį vaidina Chrisas Rockas)... Kultūriniai nesusiprati mai ir nenumaldomai artėjanti fo
tografės paroda sukelia pragarišką suirutę. Per visą sezoną bus parody ti 36 filmai, 8 iš jų – premjeros: „Dvi dienos Niujorke“ („2 Days in New York“, rež. J.Delpy), „Afteris“ („After“, rež. Alberto Rodriguezas), „Pusbroliai“ („Primos“, rež. Danie lis Sanchezas Arévalo), „Išsiskyri mas“ („Jodaeiye Nader az Simin“, rež. Asgharas Farhadi), „Hasta la vista“ („Come As You Are“, rež. Geoffrey Enthovenas), „ Į Romą su meile“ („To Rome with Love“, rež. Woody Allenas), „Komediantas“ („Dirch“, rež. Martinas Pietaras Zandvlietas), „Atostogos prie jūros“ („Le Skylab“, rež. J.Delpy). Kiekviena „Kino po žvaigždė mis“ vasaros savaitė supažindins su skirtingomis kino asmenybė mis ir judėjimais. Ypač daug dėme sio bus skiriama lietuviškiems fil mams. Žiūrovai galės pamatyti filmus, kuriuose vaidino „Auksi ne gerve“ už gyvenimo nuopel nus šiemet apdovanota V.Maine
Festivalyje dūgs menų fabrikas Pirmasis trijų dienų didmiesčio festivalis „Loftas Fest“ neapsiribos tik muzika. Daugiau nei 50 grupių ir atlikėjų pasirodymų birželio 22– 24 d. papildys menų gamyklos pro grama.
„Nors muzikinė programa ir lipa per skrajučių bei plakatų paraš tes, tačiau menų zona irgi bus ku pina įspūdžių“, – sakė menų ga myklos, įsikursiančios „Concept Lofts Future Project“ patalpose, koordinatoriai Robertas ir Agnė Kalinkinai. Vilniaus Naujamiestyje vyksian čiame festivalyje „Loftas Fest“ sa vo ekspoziciją pristatys brangių galerinių erdvių antipodas „Anti galerija“. „Tai judėjimas, siekiantis išt raukti gerą meną iš brangininkų ir padaryti jį prieinamą kuo daugiau žmonių“, – pasakojo „Antigaleri jos“ vadovė Jurgė Pociūtė-Skiau terienė. Vienas pagrindinių Jurgės ir jos komandos posakių – menas yra žaidimas. Meną galima priim ti smagiai, ne tik susirūpinusiais veidais ar imituojama supratingu mo išraiška. Ir, žinoma, svarbiau sias tikslas – padaryti menininkų darbus įperkamus, kad jie puoštų namus, o ne dulkėtų galerijose. Per visą festivalį „Loftas Fest“ „Antigalerijos“ iniciatyva vie na žymiausių ir geriausių Lietu vos grafikių Birutė Zokaitytė pieš grafitį, brut art atstovas Artemijus Brutovas atliks įspūdingą perfor mansą tapydamas „gyvai“ už langų grojant gyvai muzikai, gatvės me
no kūrėjai Adomas Žudys ir Šėpa taip pat parodys tai, ką moka ge riausiai. Savo kūrybą festivalyje ekspo nuos ir nepatogaus meno atstovas Linas Cicėnas. Per visą trijų dienų festivalį metu veiks „Antigalerijos“ POP UP parduotuvė, kurioje kūri nių bus galima įsigyti prieinamomis kainomis. POP UP parduotuvė – tai vienetinių pavyzdinių modelių išpardavimas, kuris vyksta labai ri botą laiką.
Tai judėjimas, siekiantis ištraukti gerą meną iš bran gininkų ir padary ti jį prieinamą kuo daugiau žmonių. Taip pat festivalyje dalyvaus Vil niaus dizaino kolegija, vizualizacijų realiuoju laiku ant pastatų sienų kūrėjas Laimonas Zakas, iliustra torė Berta Kar, Rūdninkų knygy nas; ekologiškų baldų ir interje ro aksesuarų gamintojai surengs workshopą, į kurį įtrauks visus fes tivalio dalyvius. Dalyviai sulauks ir kitų dizaino, meno kūrėjų. Per festivalį netrūks įvairiau sių kitų pramogų. Tarp jų – ki no teatras, interaktyvių žaidimų zona. Žadama netgi pastatyti ba seiną, o Europos futbolo čempio natą bus galima stebėti ant dide lio ekrano. VD, BNS inf.
Saviškiai: šį „Kino po žvaigždėmis“ sezoną ypatingas dėmesys bus skiriamas lietuviškam kinui.
lytė: „Vyrų vasara“ (rež. Marijonas Giedrys), „Vasara baigiasi rudenį“ (rež. Gytis Lukšas), „Velnio nuota ka“ (rež. Arūnas Žebriūnas). Spe ciali programa dedikuota Vilniui, joje – būtent čia nufilmuoti filmai: „Andrius“ (rež. Algirdas Arami nas), „Aš esu“ (rež. Romualdas Li leikis, Stasys Motiejūnas, Anelius Markevičius), „Rojuje irgi sninga“ (rež. Audrius Juzėnas). Kino klasikos mylėtojai tu rės išskirtinę galimybę pamatyti
Tado Umaro (BFL) nuotr.
A.Hitchcocko filmų retrospektyvą: „Psichopatas“ („The Psycho“), „Į šiaurę per šiaurės vakarus“ („North by Northwest“), „Paukščiai“ („The Birds“). Nepraleiskite progos „Kine po žvaigždėmis“ pamatyti ir filmus, kuriuose vaidino Marilyn Monroe: „Džentelmenai renkasi blondines“ („Gentlemen Prefer Blondes“, rež. Howardas Hawksas), „Nepritapė liai“ („The Misfits“, rež. Johnas Hustonas), „Džiaze tik merginos“
(„Some Like it Hot“, rež. Billy Wil deris). Viena vasaros savaitė bus skirta naujausiems trumpametra žiams filmams. VD inf.
Kas? Projektas „Kinas po žvaigždėmis“. Kur? Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokiečių g. 2. Kada? Ketvirtadieniais–šeštadieniais: birželį ir liepą – nuo 22.30 val., rugpjūtį – nuo 22 val.
14
trečiADIENIS, birželio 6, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Jono g. 12. Kada? Birželio 9 d. 18 val. Kiek? 10–15 litų.
Kur? Mokytojų namuose, Vilniaus g. 39. Kada? Birželio 8 d. 17 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Nacionalinėje dailės galerijoje, Konstitucijos pr. 22. Kada? Birželio 8 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
Vargonų romantizmas
Senjorų dainų šventė
Paroda ir filmas
Koncertų ciklas „Muzikos valanda VU Šv. Jonų bažnyčioje“ vargo nų ir kamerinės muzikos mylėtojus kviečia į vargonininkės Jūra tės Landsbergytės, smuikininkės Saulės Kondrotaitės ir violonče lininkės Ramutės Kalnėnaitės koncertą. Vargonų muzikos mylė tojų laukia romantizmo spalvų okeanas.
Sostinėje vyks jau septintoji Lietuvos senjorų dainų šventė „Mes vėl kartu“, skirta Maironio 150-osioms gimimo metinėms paminė ti. Šiųmetė šventė, kurią organizuoja Vilniaus mokytojų namai, su tampa su Europos vyresnių žmonių aktyvumo ir kartų solidaru mo metais. Joje dainuos 17 senjorų chorų.
Pero Kirkeby parodos „Lignum Vitae“ kuratorė Milda Žvirblytė skaitys paskaitą apie peizažo kaitą Lietuvos šiuolaikinėje dailė je ir šios dailės ryšius su P.Kirkeby kūryba. Po paskaitos bus rodo mas humoro ir išminties kupinas režisieriaus Jespero Jargilo (Da nija) filmas „Per Kirkeby. Žiemos pasakojimas“.
Kur? „Domino“ teatre, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 30–50 litų.
Kur? Rotušės aikštėje. Kada? Šiandien 13–13.45 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Dailininkų sąjungos galerijoje, Vokiečių g. 2. Kada? Šiandien 16 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. Kada? Birželio 8 d. 18.20 val. Kiek? 14 litų.
Mano žmonos vyras
Gatvės cirko Kariuomenė akrobatai iš Švedijos fotografijoje
Klasikinis J.Jarmuscho filmas
Spektaklis „Mano žmonos vyras“ pastatytas pa gal garsiausio kroatų rašytojo Miro Gavrano to paties pavadinimo pjesę. Jame vaidina aktoriai Vytautas Šapranauskas, Juozas Gaižauskas ir Jo lanta Dapkūnaitė.
Švedijos nacionalinės dienos proga į sostinę at važiuoja modernaus cirko trupė „Circus Cirkör“ iš Švedijos. Gatvės akrobatai ir klounai linksmins visus susirinkusius. Šį pasirodymą Vilniui dova noja Švedijos ambasada.
Originali kultinio amerikiečių režisieriaus Jimo Jarmuscho drama „Negyvėlis“ pateikia daug klausimų, tačiau būtent dėl to jis ilgam įstringa atmintin ir yra nepanašus į jokį kitą filmą, kurį kada nors matėte.
Sostinėje vyks tradicinio, jau aštuntą kartą ren giamo, Tado Dambrausko fotografijų konkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2011–2012“ nugalėtojų apdovanojimo ir konkurso darbų parodos pristatymo ceremonija.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Algimanto Čekuolio kelionės. Meksikos slėpiniai (k). 13.45 Algimanto Čekuolio kelionės. Dvasingoji Indija (k). 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.20 „Robinzonas Kruzas“ (3) (N-7). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. Sportas. Orai. 21.00 Teisė žinoti. 22.00 Algimanto Čekuolio kelionės. Kinijos kronikos. 22.30 Loterija „Perlas“. 22.35 Algimanto Čekuolio kelionės. Kuba šiandien. 23.05 Vakaro žinios. Sportas. Orai. 23.20 „Robinzonas Kruzas“ (2) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.
LTV 18.45 val.
6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k). 7.20 „Agentas Šunytis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 Farai (N-7). 9.45 „Šeimynėlė“ (2) (N-7) (k). 10.15 Juokas juokais (k). 10.45 Lietuvos balsas (k). Didysis finalas. 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“ (3). 13.40 „Agentas Šunytis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Meilės miestas“. 17.40 Nuo... Iki... 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (3) (N-7). 20.00 „Šeimynėlė“ (3) (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (3) (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinis trileris „Persikėlimas“ (JAV, 2009 m.) (N-14). 0.55 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Moterys meluoja geriau“.
LNK 20.30 val.
10.55 Vaid. f. „Princesė“ (Kanada, 2008 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Viešnios iš praeities“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“ (5). 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios, sportas, orai. 19.10 Gyvenimas yra gražus. 20.10 „Be namų“. 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios, sportas, orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Melo teorija“. 23.05 Kriminalinė drama „Gatvės karys“ (JAV, 2008 m.). 0.55 „Gyvenimas“. 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Nusikalstami kėslai“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Gyvenimo spalvos“. 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Mentai“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7).
TV3 20.10 val.
16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 21.25 „Karo vilkai. Likvidatoriai“ (N-14). 22.25 „Belaisvis“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
18.20 Super L.T. 18.55 Negaliu tylėti. 19.55 „Juodoji banga. Balsai iš Meksikos įlankos“ (2) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.37 Orai. 21.40 Lietuva–Venesuela–Londonas. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Super L.T. 23.05 Negaliu tylėti. 0.05 Reporteris. 0.42 Orai. 0.45 Lietuva–Venesuela–Londonas. 1.00 Dok. f. „Juodoji banga. Balsai iš Meksikos įlankos“ (1) (N-7).
Lietuvos ryto TV SPORT1 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Venesuela–Londonas. 8.00 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Venesuela–Londonas. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.45 Negaliu tylėti. 15.45, 16.10 Dok. f. „Juodoji banga. Balsai iš Meksikos įlankos“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai.
BTV 19.25 val.
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP. 13.45 Olimpinės žaidynės. 14.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–Kauno „Žalgiris“. 15.35 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.20 Karaliaus taurė. Madrido „Real“–„Baloncesto“. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Automoto. 21.45 Olimpinės žaidynės. 22.00 „SportAccord“ kovinių sporto šakų žaidynės. Imtynės už diržų. 23.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP.
lietuvos ryto tv 18.55 val.
15
TrečiADIENIS, birželio 6, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Jau planuoja vasaros linksmybes
Dirbti Norvegijoje reikalingi: matininkai, mašinų operatoriai, eskavatorininkai, mechanikai, suvirintojai, mūrininkai, staliai. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 605 83 595.
Net 60 proc. Lietuvos jaunuolių šiemet ketina apsilankyti bent viename muzi kos festivalių, tai yra beveik tiek, kiek ap skritai nors kartą yra buvę muzikos ren giniuose po atviru dangumi.
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje ir Kaune reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, mūrininkai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kont. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.
Gegužę internetinių rinkos ty rimų bendrovės „Apklausos.LT“ atlikto tyrimo duomenimis, mū sų šalies jaunimas dažniausiai pramogauja roko, bliuzo ir po puliariosios muzikos festivaliuo se, tačiau savo gerbėjų sulaukia ir alternatyvūs, ne tokie įprasti au siai festivaliai. Kaip dažniausias priežastis, kodėl dalyvauja muzi kos festivaliuose, žmonės įvardi jo norą atitrūkti nuo įprastos ap linkos, pailsėti, pamiršti darbus ar tiesiog praleisti laiką su draugais. „Tyrimas atskleidė, kad dauguma jaunuolių pirmenybę teikia bliuzui, rokui, džiazui ir populiariajai muzi kai, tad nėra ko stebėtis, jog tokios muzikos festivaliuose jie ir dažniau siai lankosi, – sakė alternatyvio sios elektroninės muzikos festiva lio „Tundra“ idėjinis vadas Aivaras Ustinavičius. – Vis dėlto džiugu, kad ir kitokios muzikos festivaliai sulaukia nemažai svečių.“ A.Ustinavičius pastebi, kad dažniausiai po atviru dangumi rengiami muzikos festivaliai – tinkamiausia erdvė atsipalaiduoti nuo kasdienės rutinos ir streso.
„Tokie renginiai suteikia gali mybę dalyvauti įvairiuose užsiė mimuose, paskaitose, susiras ti bendraminčių, naujų pažinčių, mėgautis garsia muzika, o po jų grįžus – iš naujo įvertinti civili zacijos teikiamus patogumus“, – teigė A.Ustinavičius.
Tyrimas atskleidė, kad dauguma jau nuolių pirmenybę teikia bliuzui, ro kui, džiazui ir popu liariajai muzikai. Tyrimo duomenimis, beveik trys penktadaliai – 58 proc. – ap klaustųjų yra bent kartą dalyvavę Lietuvoje vykusiame muzikos fes tivalyje. Dažniausiai jie lankėsi šiuose festivaliuose: Bliuzo nak tyse – 22 proc., Roko naktyse – 13 proc., „Tamstoje muzikoje“ – 12 proc., „Tundroje“ – 8 proc. Bliuzo naktys patraukliausios 35–39 metų žmonėms – daugiau
nei ketvirtadalis šio amžiaus res pondentų ten yra buvę bent kartą; Roko naktys traukia šiek tiek jau nesnę auditoriją – čia dalyvavę nurodė penktadalis 25–29 metų apklaustųjų. Gyvos muzikos festi valį „Tamsta muzika“ itin mėgsta jaunuoliai iki 20 metų – 19 proc. respondentų čia lankėsi bent kar tą, o alternatyviosios elektroninės muzikos šventovė „Tundra“ pa traukliausia 20–24 metų jaunuo liams (18 proc. visų apklaustųjų). Lankytų alternatyviųjų festiva lių sąraše taip pat išsiskiria „Sat ta Outside“ (7,4 proc. dalyvavusių apklausoje), „Mėnuo Juodaragis“ (7,4 proc.) ir „Karklė Live Music Beach“ (6,3 proc.). Respondentai buvo paprašyti įvertinti muzikos stilius pagal prio ritetus. Geriausiai visų amžiaus grupių žmonių vertinta populia rioji muzika, nuo jos nedaug atsi lieka rokas, tik šiek tiek prasčiau mėgstamas jaunimo iki 20 metų. Taip pat labai gerai vertinamas soulas, kurio kiek mažiau klauso tik 35 metus perkopę responden tai. Bliuzą ir džiazą pamėgę vyres ni nei 25 metų klausytojai. Neliko užmiršta ir klasikinė muzika – ją geriausiai vertina sulaukę 30-ies ir vyresni respondentai, elektro ninę muziką labiausiai mėgsta jaunimas iki 24 metų. Tyrime dalyvavo 553 responden tai; dauguma jų gyvena didžiuosiuose miestuose, o jų amžiaus vi durkis – 29,5 metų. VD, BNS inf.
siūlo darbą 967023
Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000. 965648
965518
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi santechnikai-montuotojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 414, 8 659 38 598.
Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą: Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012 02 29 raštas Nr. (12-37)-2-705 „Dėl atrankos išvados“. 6. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą: 6.1. Vilniaus VSC susipažinęs su papildomai pateikta medžiaga, 2012 05 03 raštu Nr. (12-37)-21505 pritarė Vilniaus RAAD priimtai atrankos išvadai – PAV neprivalomas. 6.2. Vilniaus miesto savivaldybės administracija susipažinusi su papildomai pateikta medžiaga, 2012 05 29 raštu Nr.A178-9 (2.3.1.3-AP4) pritarė atrankos išvadai ir ūkinės veiklos galimybei. 6.3. Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinis padalinys pritaria priimtai atrankos išvadai ir ūkinės veiklos galimybei. 7. Priimta galutinė atrankos išvada: Prekybos paskirties pastato statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (Vilniaus RAAD 2012 06 04 raštas Nr. VR-1.7-601). 970684
965510
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-05-31 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1249 patvirtintas žemės sklypo (kadastrinis. Nr. 0101/0025:455), esančio S/B „Pragiedruliai“, Pragiedrulių Sodų 7-oje g. 17, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.
paslaugos
970214
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-05-31 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-1252 patvirtintas žemės sklypo (kadastrinis. Nr. 0101/0014:311), esančio S/B „Tyrinėtojas“, Kairėnės Sodų 2-oje g. 33A, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.
Technikos remonto
970213
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 968037
Kelionių Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 952528
Įvairūs Kita INFORMACIJA apie UAB „Serana” planuojamos ūkinės veiklos „Prekybos paskirties pastato Dūkštų g.34, Vilniuje statyba“ galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „Serana”, A. Vivulskio g.7 / Algirdo g.6, Vilnius, tel. (8 5) 210 2130, faks. (8 5) 210 2131. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: Prekybos paskirties pastato Dūkštų g.34, Vilniuje statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Dūkštų g. 34, Šeškinės sen., Vilniaus miestas. 4. Persvarstoma atsakingos institucijos – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada (2012 02 17 raštas Nr.VR-1.7-311): UAB „Serana“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 5.
Pranešame, kad 2012 m. birželio 19 d. 11.00 val. Lankelių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos 2012 03 30 Įsakymu Nr.48 VĮ – (14.48.2.)-1721 patvirtintą projektą suprojektuotam Vasilisai Rebiatnikovai žemės sklypui Nr.1380-3, rengiami kadastriniai matavimai. Prašome gretimo žemės sklypo kad. Nr.4182/0200:0065 savininko Felikso Tomaševičiaus paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas’’ Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, el. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 970680
Pranešame, kad 2012 m. birželio 19 d. 15.00 val. Sirvydų kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone pagal Vilniaus rajono žemėtvarkos 2012 03 30 Įsakymu Nr.48 VĮ – (14.48.2.)-1721 patvirtintą projektą suprojektuotam Vasilisai Rebiatnikovai žemės sklypui Nr.1380-5, rengiami kadastriniai matavimai. Prašome gretimo žemės sklypo kad. Nr.4182/0100:0344, savininkės Jadvygos Raginienės paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę „Matininkas’’ Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, el. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 970681
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
Šėlas: daugiau kaip pusė tyrimo dalyvių teigė, kad šią vasarą ketina pasilinksminti kuriame nors festiva
lyje po atviru dangumi.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
D.Montvydas – populiariausias Donatas Montvydas šiuo metu populiariausias atlikėjas šaly je. Jo daina „Nenuleisk akių“ jau antrą mėnesį yra klausomiausia mėgstamiausių lietuviškų dai nų sąraše, kurį sudaro portalas myliumuzika.lt ir skelbia radijo stotis „Radiocentras“.
Praėjusį mėnesį pasirodžiusi dai nininko kompaktinė plokštelė „Donny Montell“ šiuo metu taip pat yra aktyviausiai perkamas muzikos albumas mūsų šalyje. „Džiaugiuosi, kad šis albumas jau rado savo vietą žmonių širdyse“, –
sakė D.Montvydas. – Artimiausiu metu klausytojai kai kurias iš dainų išgirs akustiniuose koncertuose, kur jos nuskambės kiek kitaip. Tai bus puiki proga kamerinėje aplinkoje asmeniškai pabendrauti su žmonė mis, pailsėti nuo didelės scenos.“ Vakar sostinės Šv. Kotrynos baž nyčioje D.Montvydas pradėjo savo akustinių koncertų turą po Lietuvą. Dainininkas su jam akompanuo jančiais muzikantais rytoj pasiro dys Klaipėdoje, Koncertų salėje, birželio 7 d. – Šiauliuose, „Sau lės“ koncertų salėje, birželio 12 d. – Kauno filharmonijoje.
Prieš pradėdamas akustinių kon certų turą D.Montvydas tapo vie nu iš tarptautinio labdaros projekto „Samsung Hope Relay“ ambasa dorių Lietuvoje. Gegužės pabaigo je dainininkas atstovavo Lietuvai tarptautiniame „Eurovizijos“ dai nų konkurse, jame pateko į finalą ir užėmė keturioliktą vietą. Debiu tinis dainininko albumas „Donny Montell“ išleistas gegužės mėnesį kompaktine plokštele ir skaitmeni niu pavidalu pasaulinėse muzikos parduotuvėse „iTunes“, „Ama zon“ ir kitose. VD inf.
Griebkite vasaros kelionę ir susiplanuokite žiemos! Užsisakykite „Novaturo“ vasaros pažintinę kelionę ir gaukite iki 15% NUOLAIDĄ! Pasiūlymas galioja pažintinėms kelionėms liepos arba rugpjūčio mėnesį. Užsisakykite „Novaturo“ žiemos kelionę ir gaukite iki 50% NUOLAIDĄ! Egiptas, Kanarų salos, Goa (Indija), Dubajus,
Tailandas, Italija ir Austrija (slidinėjimas), pažintinės kelionės. Avansas tik nuo 50 Lt! Mažiausios kainos garantija! Nemokamas kelionės keitimas! DOVANA: kiekvienam užsisakiusiam žiemos kelionę dovanosime viso kūno masažas „Khmer Massa“ SPA centre Vilniuje Pasiūlymai galioja iki 2012 07 15. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Orai
Savaitės viduryje vyraus vėsoki orai, lietaus bus nedaug, kaip prognozuoja sinoptikai. Šiandien dieną numatomas trumpas lietus. Įdienojus temperatūra turėtų kilti iki 17 laipsnių, tik pajūryje bus pora laipsnių vėsiau. Rytoj lyti neturėtų. Naktį temperatūra svyruos apie 4–7, dieną – apie 16–19 laipsnių šilumos.
Šiandien, birželio 6 d.
+15
+16
Telšiai
+17
Šiauliai
+17
Klaipėda
Panevėžys
+18
Utena
+17
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.45 21.50 17.05 23.31 6.53
158-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 208 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +15 Brazilija +27 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +36 Keiptaunas +14 Kopenhaga +14
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+13
+17 +32 +23 +17 +22 +15 +18 +32
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+18
Alytus
5–7 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
+10
+7
6
+13
+18
+12
+7
3
+14
+20
+15
+12
2
ketvirtadienį
penktadienį
1963 m. gimė britų aktorius Jasonas Isaacsas.
1535 m. mirė anglų rašytojas, humanistas, knygos „Utopija“ autorius. 1545 m. mirė Abraomas Kulvietis, pirmosios kolegijos Lietuvoje įsteigėjas (1539 m.), vienas Karaliaučiaus universiteto kūrėjų, lietuvių raštijos pradininkas. 1599 m. gimė ispanų Renesanso dailininkas Diego Velázquezas. 1799 m. gimė rusų romantizmo poetas Aleksandras Puškinas.
1875 m. gimė vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Thomas Mannas. 1944 m. gimė žinomas rašytojas ir žurnalistas Laimonas Tapinas. 1949 m. gimė amerikiečių aktorius Robertas Englundas. 1956 m. gimė geriausias visų laikų Švedijos tenisininkas Björnas Borgas. 1961 m. mirė šveicarų psichologas Carlas Gustavas Jungas.
prizas Šią savaitę laimėkite Elizabeth Rolls knygą „Guvernantės kerai“ ir Nicolos March „Saloje su buvusiuoju“ Džulianui Trenthemui tenka skubiai ieškoti guvernantės broliams bei seserims ir kompanionės savo pamotei. Kaip paranku, kad Kristiana sutinka. Ši užsispyrėlė skirtingų spalvų akimis ir puriais rusvais plaukais nepanaši į moteris, su kuriomis jam tenka bendrauti. Tačiau tikrai ypatinga. Kristi dienoraštis: pirma šou „Išbandymas“ diena. „Man nusišypsojo laimė dalyvauti nuostabiame realybės šou – išsigelbėti iš sudužusio laivo ir patekti į idilišką negyvenamą salą. Tik štai manasis Penktadienis pasirodė esąs Džeredas Malounas – vaikinas, kadaise sudaužęs man širdį!“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 12 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Bogumilas, Klaudijus, Mėta, Norbertas, Paulina, Tauras
horoskopai
Vėjas (m/s)
+17
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+17
+18
+16 +15 +23 +15 +12 +28 +21 +17
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą, kad galėtumėte priimti svarbius sprendimus, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes jus užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Galite sulaukti netikėtų svečių. Dvyniai (05 21–06 21). Naujo ciklo pradžia. Šiandien leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti, meditacijai. Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Viskas klostosi puikiai ir reikalai juda į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio. Liūtas (07 23–08 23). Susidursite su žmogumi, kuris bus nusiteikęs visai kitaip nei jūs. Tai gali jus truputį sutrikdyti. Vakare kils noras fantazuoti. Tai palankus metas intelektualiai kūrybai. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Vakarą skirkite knygai ar filmui. Svarstyklės (09 24–10 23). Susikaupkite, nes turite daug ką nuveikti. Nesiblaškykite ir nesiimkite kelių darbų iškart, viską darykite nuosekliai. Ir nesijaudinkite dėl rytojaus, viskas bus, kaip turi būti. Skorpionas (10 24–11 22). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, galėsite juos patikrinti imtis naujų projektų, įgyvendinti įdomias naujas idėjas. Galite netyčia įskaudinti artimą draugą, tad būkite dėmesingesnis. Šaulys (11 23–12 21). Sėkminga diena. Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Atsakykite jiems tuo pačiu. Ožiaragis (12 22–01 20). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nors esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Ši diena sėkminga ir žadanti puikių rezultatų. Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir apskritai supančioje aplinkoje. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antroje dienos pusėje atsiras progų išnaudoti savo kūrybines galimybes.