2012-06-07 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

ketvirtADIENIS, birželio 7, 2012

132 (19 433)

Kaina 1,30 Lt

Dėl žu­vų – de­tek­ty­vas

„Juk į au­gin­to­jų są­ži­nę neį­lį­si.“ Me­di­ci­nos cent­ro „Lor­na“ va­do­vė Lo­re­ta Bo­sie­nė nė­ra tik­ra, kad Lie­tu­vo­je už­de­rė­ju­sios uo­gos tik­rai ge­res­nės už len­kiš­kas.

Pik­ty­biš­kas vers­lo žlug­dy­mas – taip Klai­pė­dos žu­ vų auk­cio­ne įsi­gy­tas gal­būt ne­ko­ky­biš­kas men­kes ir dėl to pa­tir­tus de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų nuo­sto­lius įver­ti­no vers­li­nin­kai. Užuot at­ga­vę pi­ni­gus, žmo­nės pa­ty­rė akib­rokš­tą – jiems net bu­vo už­draus­ta da­ly­vau­ti auk­cio­ne.

3p.

Ki­nų ka­vi­nė kė­si­no­si į aikš­te­lę

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Bro­kas – 2,7 to­nos

Du klai­pė­die­čiai Ma­rius Nau­sė­das ir And­rius Pet­raus­kas bend­ro­vę „Pa­sau­lio žu­vys“ įkū­rė 2007 me­ tais, be­maž tuo pat me­tu, kai pra­ dė­jo veik­ti Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų auk­cio­nas. „Tu­rė­jo­me daug kon­tak­tų Len­ ki­jo­je su žu­vų per­dir­bi­mo įmo­nė­ mis, pa­si­ra­šė­me su jo­mis kont­rak­ tus ir pra­dė­jo­me sėk­min­gai dirb­ti. Iš Klai­pė­dos žu­vų auk­cio­no pirk­da­vo­ me men­kes ir jas tiek­da­vo­me į Len­ ki­ją. Skai­čiuo­ju, kad per vi­są žu­vų auk­cio­no gy­va­vi­mo lai­ko­tar­pį nu­ pir­ko­me apie 60 pro­c. ja­me par­duo­ tų men­kių“, – tei­gė M.Nau­sė­das.

Ta­čiau prieš po­rą me­tų pra­si­ dė­jo pro­ble­mos, ku­rios ne­si­bai­gia iki šiol. „Vie­ną kar­tą į Len­ki­ją la­bai „sėk­min­gai“ iš­ve­žė­me pro­duk­ci­ją – men­kes, ku­rias auk­cio­nui pri­sta­ tė bend­ro­vė „Se­no­ji Bal­ti­ja“, o mes žu­vis nu­si­pir­ko­me. Ne­są­ži­nin­gi žmo­nės tarp ge­rų bu­vo pa­slė­pę ir blo­gų žu­vų, to­dėl len­kai da­lį par­ti­ jos – apie 2,7 to­nos – iš mū­sų tie­ siog ne­priė­mė“, – pri­si­ mi­nė M.Nau­sė­das.

4

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Au­to­mo­bi­lių vie­tas sa­vo klien­ tams ka­vi­nės re­zer­vuo­ja ir sa­va­ va­liš­kai, ne­tu­rė­da­mos lei­di­mų. Už to­kį poel­gį sa­vi­nin­kams ga­li tek­ti ne tik nu­ka­bin­ti iš­ka­bą, bet ir su­si­ mo­kė­ti bau­dą.

Iš­ka­ba pa­pik­ti­no gy­ven­to­jus

Ryž­tas: M.Nau­sė­das ti­ki­no ne­nu­rim­siąs, kol neį­ro­dys, jog iš Klai­pė­dos žu­vų auk­cio­no įsi­gi­jo ne­ko­ky­biš­kų

men­kių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sa­va­va­liš­kai už­tik­rin­ti ra­tuo­tų klien­tų pa­to­gu­mą su­ma­nė Man­ to gat­vė­je ša­lia bu­vu­sio ki­no teat­ ro „Vai­va“ įsi­kū­ru­si ka­vi­nė „Ki­nų bam­bu­kas“.

Ant dau­gia­bu­čio na­mo, ku­ria­me vei­kia įstai­ga, bu­vo pa­ka­bin­ta iš­ ka­ba apie re­zer­vuo­tas au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo vie­tas. Bu­vo nu­ro­do­ma, kad 10 met­rų at­stu­mu ma­ši­nas ga­ li sta­ty­ti tik ka­vi­nės klien­tai. Prie­ šin­gu at­ve­ju, kaip tei­gia­ma, trans­ por­to prie­mo­nė bus nu­temp­ta.

2

2

ketvirtADIENIS, birželio 7, 2012

miestas

Dar­že­liuo­se – vasaros ato­sto­gų re­ži­mas Uos­ta­mies­čio dar­že­liai nuo bir­že­lio 1 d. ėmė dirb­ti va­sa­ros gra­fi­ku. Vi­si jie ato­sto­ gaus po du mė­ne­sius. Tą lai­ką, kol įpras­ tos iki­mo­kyk­li­nės įstai­gos ne­dirbs, vai­ kams teks mig­ruo­ti į ki­tus dar­že­lius.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­do­je iki­mo­kyk­li­nės įstai­gos kiek­vie­na­me mik­ro­ra­jo­ne koo­pe­ ruo­ja­si va­sa­ros se­zo­nui. Trys-ke­ tu­ri dar­že­liai su­si­ta­ria tar­pu­sa­vy­ je ir dir­ba po vie­ną va­sa­ros mė­ne­sį, pri­glaus­da­mi vai­kus iš kai­my­ni­nių iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų. „Esa­me su­da­rę su­tar­tį su „Švy­ tu­rė­liu“ ir „Ban­ge­le“. Mes dir­ba­me bir­že­lį ir prii­ma­me jų vai­ku­čius. Lie­ pos mė­ne­sį dirbs „Ban­ge­lė“, mū­sų ir „Švy­tu­rė­lio“ vai­kai eis pas juos, rugp­jū­tį vi­si ke­liau­si­me į „Švy­tu­ rė­lį“, – sa­kė dar­že­lio „Pu­rie­na“ di­ rek­to­rė Vir­gi­ni­ja Le­tu­kie­nė.

Nuo bir­že­lio 1 d. dar­že­lis „Pu­ rie­na“ priė­mė apie 60 vai­kų iš ki­tų įstai­gų. Yra dar­že­lių, į ku­riuos atei­ na ir 90 vai­kų, tuo­met si­tua­ci­ja esą su­dė­tin­ges­nė, gru­pė­se bū­na ir iki 25 vai­ku­čių.

Pas­ku­ti­nę mė­ne­sio sa­vai­tę tė­ve­liai tu­rė­ tų nuei­ti į tą dar­že­lį, ku­rį lai­ki­nai lan­kys jų vai­kas, ir su­da­ry­ti lai­ki­ną su­tar­tį. „Vai­kams psi­cho­lo­giš­kai sun­ko­ka, kad rei­kia ei­ti į ki­tą dar­že­lį, į sve­ti­mą ap­lin­ką, pas ne­pa­žįs­ta­mas auk­lė­to­ jas. O mums ne­pa­to­gu­mas tas, kad tą va­sa­ros mė­ne­sį dar­že­ly­je yra dau­giau vai­kų“, – pa­sa­ko­jo V.Le­tu­kie­nė.

Toks dar­bas va­sa­rą – 15 me­tų pra­kti­ka, ku­ri tai­ko­ma tau­pu­mo su­me­ti­mais. Iki­mo­kyk­li­nių įstai­ gų va­do­vai pri­pa­žįs­ta, kad to­kiu bū­du šiek tiek su­tau­po­ma elekt­ ros, van­dens, nes lė­šų tam ski­ria­ ma mi­ni­ma­liai.

Atos­to­gau­ja: vi­są va­sa­rą uos­ta­mies­čio iki­mo­kyk­li­nė­se įstai­go­se vai­kai kas mė­ne­sį mig­ruos iš vie­no dar­že­

lio į ki­tą.

Tė­vai dar ba­lan­džio mė­ne­sį bu­vo ap­klaus­ti, kas va­sa­rą ves vai­kus į dar­ že­lius. Dar­že­lių va­do­vai su­da­rė vai­kų są­ra­šus, iš­siun­ti­nė­jo ko­le­goms.

Pas­ku­ti­nę mė­ne­sio sa­vai­tę tė­ve­ liai tu­rė­tų nuei­ti į tą dar­že­lį, ku­rį lai­ki­nai lan­kys jų vai­kas, ir su­da­ry­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ti lai­ki­ną su­tar­tį, taip pat su­si­mo­ kė­ti mo­kes­tį už vi­są lan­ky­mo mė­ ne­sį iš anks­to. „Mo­kes­tis su­mo­ka­mas iš anks­ to. Jei vai­kas ne­lan­kys kaž­kiek die­ nų, tė­ve­liai ne­pa­nau­do­tus pi­ni­gus ga­lės at­siim­ti dar­že­lio bu­hal­te­ri­jo­

je“, – tvir­ti­no dar­že­lio „Pu­rie­na“ va­do­vė V.Le­tu­kie­nė.

Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Švie­ ti­mo sky­riaus duo­me­ni­mis, šių me­tų ge­gu­žės pabaigoje uos­ta­ mies­ty­je dar­ž e­l ius lan­k ė 8 130 vai­kų.

Ki­nų ka­vi­nė kė­si­no­si į aikš­te­lę Toks vers­li­nin­kų el­ge­ 1 sys ypač pa­pik­ti­no ap­ lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jus. „Kie­me

ir taip nė­ra vie­tos au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti. O vers­li­nin­kai čia dar kaž­ ko­kias sto­vė­ji­mo vie­tas re­zer­vuo­ ja“, – pik­ti­no­si žmo­nės.

Iš­ka­bą te­ko nuim­ti

Iš dien­raš­čio „Klai­pė­da“ žur­na­lis­tų apie mi­nė­tą iš­ka­bą su­ži­no­jęs sa­vi­ val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius su­sku­bo aiš­kin­tis si­tua­ci­ją.

Ban­dy­mas: ka­vi­nės sa­vi­nin­kai

sten­gė­si už­tik­rin­ti pa­to­gu­mą ra­ tuo­tiems sa­vo klien­tams.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ri­man­tas Moc­kus:

Ne­ga­li bū­ti to­kių iš­ ka­bų: „Tik vieš­bu­ čio ar ka­vi­nės klien­ tams“, nors tai ir la­bai pa­tin­ka vers­li­ nin­kams.

„Pa­na­šu, kad ženk­lą jie pa­ka­bi­no ne­tei­sė­tai. Įs­tai­ga įsi­kū­ru­si dau­ gia­bu­čia­me na­me. Prie dau­gu­mos jų skly­pai nė­ra pri­skir­ti. Jiems pri­ klau­so tik ta že­mė, ant ku­rios sto­vi dau­gia­bu­tis na­mas“, – tvir­ti­no Vie­

šo­sios tvar­kos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ed­var­das Šu­ti­nas.

Anot jo, tai yra ne­tei­sė­tas ženk­lo pa­nau­do­ji­mas. To­kius pa­žei­di­mus kont­ro­liuo­ja po­li­ci­ja. Už juos gre­ sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da nuo 100 iki 200 li­tų. „Ka­vi­nės sa­vi­nin­kas pa­ža­dė­jo at­si­neš­ti ko­pė­čias ir kuo grei­čiau nuim­ti iš­ka­bą“, – tei­gė E.Šu­ti­nas.

Už vie­tą rei­kia mo­kė­ti

Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­ tas Moc­kus aiš­ki­no, kad ka­vi­nės tu­ri ga­li­my­bę tu­rė­ti re­zer­vuo­tas vie­tas, kur ga­lė­tų ma­ši­nas sta­ty­ti klien­tai.

No­rint jas gau­ti, rei­kia pa­ra­šy­ti pra­ šy­mą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rei. Taip pat pra­ šo­ma nu­ro­dy­ti, kiek vie­tų no­ri­ma, nu­brai­žy­ti pla­ną, ties ku­ria vie­ta no­ri­ma jas re­zer­vuo­ti.

Gel­to­no­jo­je zo­no­je vie­na vie­ta kai­nuo­ja 100 li­tų per mė­ne­sį, rau­

do­no­jo­je – 200. „Vie­nai vie­tai yra duo­da­mas lei­di­mas sta­ty­ti ma­ši­ ną ir su­tei­kia­mas spe­cia­lus sve­ čio la­pe­lis, kad ga­lė­tų bū­ti pa­sta­ ty­ta ir klien­to ma­ši­na“, – aiš­ki­no R.Moc­kus.

Anot ve­dė­jo, ar leis­ti in­te­re­san­tui įsi­reng­ti re­zer­vuo­tą vie­tą, spren­ džia­ma pa­gal si­tua­ci­ją. „Tai leis­ti mes ga­li­me tik vals­ ty­bi­nė­je že­mė­je. Kai ku­rie da­ly­ kai įver­ti­na­mi vie­to­je. Žiū­ri­me, ar įreng­ta re­zer­vuo­ta vie­ta ne­truk­dys gy­ven­to­jams. Ne­sa­me ga­vę pra­šy­ mo, kad to­kią vie­tą no­ri­ma įreng­ti dau­gia­bu­čio na­mo kie­me“, – tei­ gė R.Moc­kus.

Ve­dė­jas pa­brė­žė, kad to­kios vie­ tos tu­ri bū­ti pa­žy­mė­tos ke­lių eis­mo tai­syk­lė­se nu­ma­ty­tais ženk­lais. „Ne­ga­li bū­ti to­kių iš­ka­bų: „Tik vieš­bu­čio ar ka­vi­nės klien­tams“, nors tai ir la­bai pa­tin­ka vers­li­nin­ kams“, – tvir­ti­no ve­dė­jas.

3

ketvirtADIENIS, birželio 7, 2012

miestas Taps do­no­rais

Be­dar­biai re­gist­ruo­ja­si

Par­ke – šach­ma­tai

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės tar­nau­ to­jai šian­dien taps krau­jo do­no­ rais. Nuo 9 iki 13 val. sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jo­je penk­tą kar­ tą or­ga­ni­zuo­ja­ma neat­ly­gin­ti­ nos do­no­rys­tės ak­ci­ja. Sa­vi­val­ dy­bė per ke­le­rius me­tus su­bū­rė gra­žų bū­rį neat­ly­gin­ti­nų do­no­rų.

Ak­ci­ja ren­gia­ma mi­nint Tarp­tau­ ti­nės krau­jo do­no­rys­tės die­ną.

Per šių me­tų ge­gu­žę Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė­je dar­bo bir­žo­je už­si­ re­gist­ra­vo 3 316 dar­bo ieš­kan­ čių as­me­nų, iš jų – 3 082 be­ dar­biai. Tarp už­re­gist­ruo­tų be­ dar­bių bu­vo 44,1 pro­c. mo­te­rų, 17,6 pro­c. – jau­nuo­liai iki 25 m.

Bir­že­lio 1 d. duo­me­ni­mis, dar­bo bir­žo­je bu­vo įre­gist­ruo­ti 26 545 ieš­kan­tys dar­bo as­me­nys.

Šach­ma­tų spor­to klu­bas ,,Bokš­ tas“ pra­de­da šach­ma­tų spor­ to po­pu­lia­ri­ni­mo se­zo­ną uos­ta­ mies­čio Skulp­tū­rų par­ke. Šian­ dien nuo 15 iki 19 val. cent­ri­nė­ je aikš­te­lė­je klu­bo „Bokš­tas“ na­ riai lauks rim­tų prie­ši­nin­kų. Lau­ kia­mi ir tie, ku­rie no­rė­tų iš­mok­ti ar­ba pa­to­bu­lin­ti sa­vo ge­bė­ji­mus žais­ti šach­ma­tais.

Braš­kių viliotinis – vis dar bran­gus

Pir­mo­sios lys­vė­se už­de­rė­ju­sios braš­ kės dau­ge­liui pir­kė­ jų – vis dar de­li­ka­te­ sas. Nors šiuo kvap­ niu ska­nės­tu uos­ta­ mies­čio pre­ky­vie­tė­ se pre­kiau­ja­ma ne pir­mą die­ną, jų kai­ na anaip­tol ne­gun­ do pla­čiai at­ver­ti pi­ ni­gi­nes.

gu­riau­ti pir­mo­sio­mis uo­go­mis.

l.bieliauskaite@kl.lt

Se­no­jo­je tur­ga­vie­tė­je už ki­log­ra­ mą braš­kių va­kar ma­žiau­siai bu­vo pra­šo­ma 7,5, dau­giau­siai – 18 li­tų.

Tra­di­ciš­kai pi­giau­sios uo­gos – at­ ga­ben­tos iš kai­my­ni­nės Len­ki­jos.

Ki­log­ra­mą jų bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti vi­du­ti­niš­kai už 8–9 li­tus.

Už to­kį pat kie­kį Kre­tin­gos ra­ jo­ne išau­gin­tų braš­kių bu­vo pra­ šo­ma 16 ar­ba 18 li­tų. Kaip įma­ny­ da­mi sa­vo pre­kę gy­rę pre­kiau­to­jai paaiš­ki­no, jog kai­na svy­ruo­ja pri­ klau­so­mai nuo veis­lės.

Ties vie­nu pre­kys­ta­liu net su­ si­gru­pa­vo bū­re­lis pir­kė­jų – ap­si­

Su­si­ti­ki­mas. Ket­vir­ta­die­nį 9 val. Klai­ pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas priims Vy­dū­no mo­kyk­los 9-osios kla­ sės moks­lei­v ius. Mo­k i­n iams, da­ly­ vau­jan­tiems pro­jek­te „Klai­pė­da – ma­ no ke­l io pra­d žia“, įdo­m i mies­to me­ ro sėk­mės is­to­r i­ja. Su­si­t i­k i­me jie ti­k i­ si su­ž i­no­ti, ko­k ie ke­liai ve­da į sėk­mę, ar mies­to me­r ui pa­v y­ko įgy­ven­d in­t i sa­vo sva­jo­nes bei tiks­lus.

Pa­t ik­ra. At­g i­m i­mo aikš­tė­je penk­ta­ die­n į nuo 11 iki 17 val. vyks ak­ci­ja „Sau­ gaus gy­ve­ni­mo ka­ra­va­nas 2012“. Vi­si no­r in­t ie­ji ga­lės ne­mo­ka­mai ir ano­n i­ miš­kai iš­si­t ir­t i dėl ŽIV, su­ž i­no­t i, kaip ap­si­sau­go­ti nuo in­fek­ci­jos, bus su­teik­ ta ga­li­my­bė ne­mo­ka­mai pa­si­nau­do­ti kū­no ma­sės ana­li­za­to­riu­mi.

Ska­nės­tas: nors Lie­tu­vo­je užau­gin­tų braš­kių kai­nos kan­džio­ja­si, klai­pė­die­čiai neat­sis­py­rė pa­gun­dai pa­sma­

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Dienos telegrafas

18 – tiek Lt uostamiesčio turgavietėse kainuoja kilogramas lietuviškų braškių. spren­du­sie­ji skai­čia­vo li­tus, ki­ti tei­ra­vo­si, ar uo­gos tik­rai gar­džios.

Kiek pi­giau – po 12 li­tų – už sa­ vo ūky­je išau­gin­tų braš­kių ki­log­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ra­mą pra­šė iš Kle­miš­kės at­vy­kęs Arū­nas. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, pir­ mo­sio­mis rau­don­šo­nė­mis jo šei­ my­na pra­dė­jo mė­gau­tis prieš de­ šim­tį die­nų.

Kiek pi­giau nei kon­ku­ren­tai lie­ tu­viš­kas braš­kes par­da­vi­nė­jęs vy­ riš­kis bu­vo įsi­ti­ki­nęs, kad ne­truks jas iš­par­duo­ti.

Ki­log­ra­mą len­kiš­kų braš­kių po 9 li­tus siū­liu­si Re­gi­na pa­ti­ki­no pre­ ky­ba ne­si­skun­džian­ti. „Anks­čiau žmo­nės ne­la­bai no­rė­ da­vo len­kiš­kų braš­kių, o da­bar jau daug kas ne­bek­rei­pia į tai dė­me­sio.

Koks čia skir­tu­mas? Tik per „ru­ be­žių“ per­vež­tos. O kai­na – žy­miai ma­žes­nė“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Tur­ga­vie­tė­se jau pa­si­ro­dė ir pir­ mo­sios treš­nės – kaip skel­bė pre­ kiau­to­jai, at­ga­ben­tos iš Len­ki­jos bei Tur­ki­jos. Pir­mų­jų kai­na už ki­ log­ra­mą svy­ra­vo nuo 7,5 iki 9 li­tų, tuo tar­pu už tur­kiš­ką­sias bu­vo pra­ šo­ma 14 li­tų.

Len­kiš­ko­mis treš­nė­mis su­si­gun­ džiu­si me­di­ci­nos cent­ro „Lor­na“ va­do­vė Lo­re­ta Bo­sie­nė ne­nei­gė, jog mie­liau pirk­tų Lie­tu­vo­je už­de­rė­ju­ sias uo­gas. „Ką da­ry­si, kol kas ki­tų nė­ra“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Ki­ta ver­tus, tai, kas „lie­tu­viš­ka“, anot pa­šne­ko­vės, ne­bū­ti­nai reiš­kia pui­kią re­pu­ta­ci­ją. „Juk į au­gin­to­jų są­ži­nę neį­lį­si“, – šyp­te­lė­jo L.Bo­ sie­nė.

Aso­cia­ci­ja. Lie­tu­va ta­po Lai­v ų ir jū­ri­ nės aso­cia­ci­jos „SEA Eu­ro­pe“ na­re. Ją įstei­gė 22 na­cio­na­li­nės Eu­ro­pos lai­v ų sta­ty­to­jų, re­mon­t i­n in­k ų ir jū­r i­nės in­ ži­ne­ri­jos bei ga­my­bos aso­cia­ci­jos iš 18 ša­lių. Aso­cia­ci­ja at­sto­vaus lai­vų sta­ty­ bos, re­mon­to bei in­ž i­ne­r i­nei pra­mo­ nei Briu­se­ly­je. Lie­tu­vai šio­je aso­cia­ci­ jo­je at­sto­vaus Lie­tu­vos lai­vų sta­ty­to­jų ir re­mon­ti­nin­k ų aso­cia­ci­ja, ku­riai va­ do­vau­ja Ar­nol­das Ši­lei­ka.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 3 klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Mag­de­le­ na Bi­r u­tė Apuls­k ie­nė (g. 1930 m.), Zi­ nai­da Si­zo­no­va (g. 1958 m.), Al­v y­das Dač­kus (g. 1960 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Aud­ra Ka­či­n ie­nė, Zi­nai­da Si­zo­no­va, Al­vy­das Dač­kus.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 19 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 12 ber­niu­k ų.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 52 iš­kvie­ti­mų.

Į matematikos eg­za­mi­ną ne­spė­jo grįž­ti iš Nor­ve­gi­jos Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Vals­ty­bi­nia­me ma­te­ma­ti­kos eg­za­ mi­ne ne­pa­si­ro­dė be­veik pus­šim­tis abi­tu­rien­tų. Vie­nas moks­lei­vis ne­ bu­vo į jį įleis­tas.

Va­kar vy­kęs vals­ty­bi­nis ma­te­ma­ti­ kos eg­za­mi­nas iš ki­tų iki šiol vy­ku­ sių iš­si­sky­rė neat­vy­ku­sių­jų gau­sa.

Ja­me ne­pa­si­ro­dė 49 moks­lei­viai.

Da­liai abi­tu­rien­tų ne­leis­ta lai­ky­ ti eg­za­mi­no dėl nei­gia­mo me­ti­nio įver­ti­ni­mo. Ki­ti grei­čiau­siai per­si­ gal­vo­jo.

Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­ tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­ za­kaus­kie­nė, abi­tu­rien­tams ge­riau

neat­vyk­ti į eg­za­mi­ną, nei gau­ti že­ mą įver­ti­ni­mą. Tad kai ku­rie, ne­ spė­ję tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti, bū­tent taip ir el­gia­si.

Bran­dos ates­ta­tui gau­ti pa­kan­ka iš­lai­ky­ti po­rą eg­za­mi­nų.

Vie­nas abi­tu­rien­tas eg­za­mi­ne pa­si­ro­dė praė­jus va­lan­dai nuo jo pra­džios. Vai­ki­nas ne­spė­jo lai­ku grįž­ti iš Nor­ve­gi­jos. Pa­gal ga­lio­jan­ čią tvar­ką jam ne­leis­ta lai­ky­ti eg­ za­mi­no, ka­dan­gi pa­vė­la­vo dau­giau nei pus­va­lan­dį.

Ta­čiau pro­fe­si­nės mo­kyk­los auk­lė­ti­niui lai­ky­ti ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ną bus leis­ta pa­kar­to­ti­nė­ je se­si­jo­je, nes jis tu­ri pa­tei­si­na­mą prie­žas­tį dėl sa­vo pa­vė­la­vi­mo.

Ki­tas moks­lei­vis vos ne­pra­ra­do ga­li­my­bės lai­ky­ti eg­za­mi­ną. Su­pai­

nio­jęs eg­za­mi­nų cent­rus, jis atė­jo į ki­tą mo­kyk­lą.

Ta­čiau spė­jo lai­ku at­si­dur­ti pa­ skir­ta­me eg­za­mi­nų cent­re.

Iš vi­so bu­vo su­da­ry­ti de­vy­ni eg­ za­mi­nų cent­rai. Vals­ty­bi­nį ma­te­ ma­ti­kos eg­za­mi­ną bu­vo pa­si­rin­kę 1 061 abi­tu­rien­tas.

Vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus moks­lei­viai ga­lės su­ži­no­ti ne anks­ čiau nei po mė­ne­sio, pri­va­lo­mo­jo lie­tu­vių kal­bos – dar vė­liau.

Nu­m a­ty­tas vė­l iau­s ias ter­m i­ nas, iki ka­da pri­va­lu pra­neš­ti eg­ za­m i­n ų re­z ul­ta­t us, – lie­p os 12 die­na.

V.Ka­za­kaus­kie­nės pa­ste­bė­ji­mu, eg­za­mi­nų re­zul­ta­tų pa­skel­bi­mas pri­klau­so ir nuo to, ka­da iš­tai­so­ mi dar­bai.

Nuo­tai­kos: po eg­za­mi­no moks­lei­viai skirs­tė­si ge­rai nu­si­tei­kę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

ketvirtadienis, birželio 7, 2012

miestas

Dėl žu­vų – de­tek­ty­vas

Komentaras

1

Jis skai­čia­vo, jog vien tik už ne­par­duo­tas men­kes bend­ro­vė pa­ty­rė apie 7,5 tūkst. li­ tų nuo­to­lių, jau ne­kal­bant apie ne­ gau­tą pel­ną ir pa­tir­tas iš­lai­das už pro­duk­ci­jos trans­por­ta­vi­mą. „Žu­vų auk­cio­nui, „Se­na­jai Bal­ti­ jai“ pa­tei­kė­me Len­ki­jos spe­cia­lis­ tų pa­reng­tus do­ku­men­tus-iš­va­das, jog men­kės nė­ra tin­ka­mos nau­do­ ti – iš jų ne­ga­li­ma ga­min­ti fi­lė, nes yra su­troš­ku­sios. Ta­čiau iš mū­sų iš­si­ty­čio­jo, to­dėl li­ko tik kreip­tis į teis­mą“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Pir­mos ins­tan­ci­jos teis­me pa­ siek­ti tei­sy­bės ir įro­dy­ti, jog iš auk­cio­no, ku­riam žu­vis par­da­vė „Se­no­ji Bal­ti­ja“, bu­vo įsi­gy­ta ne­ ko­ky­biš­kos men­kės, ne­pa­vy­ko.

Ta­čiau aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mas „Pa­sau­lio žu­vims“ bu­vo pa­lan­kus – jis kons­ta­ta­vo, jog „Se­ no­ji Bal­ti­ja“ tu­ri grą­žin­ti 7,5 tūkst. li­tų už pri­sta­ty­tas ne­ko­ky­biš­kas men­kes.

Len­kams vėl neį­ti­ko

„By­la dar ne­baig­ta, nes spren­di­mą ga­li­ma skųs­ti ir tik­rai taip da­ry­si­me.

Ta­čiau jei bū­si­me pri­pa­žin­ti kal­tais, tuo­met vie­ny­si­me vi­są žve­jų bend­ ruo­me­nę ir rei­ka­lau­si­me, jog žu­vų ne­be­rei­kė­tų par­da­vi­nė­ti per auk­ cio­ną. Ko­kia jo at­sa­ko­my­bė, jei kal­ti lie­ka žve­jai? Juk mes tie­kia­me žu­vis auk­cio­nui, o jau jo dar­buo­to­jai tu­ ri rū­pin­tis jų ko­ky­be“, – įsi­ti­ki­nęs bend­ro­vės „Se­no­ji Bal­ti­ja“ di­rek­to­ rius Ar­tū­ras Ma­že­lis.

Nors ši by­la teis­me dar nė­ra iš­ nag­ri­nė­ta iki ga­lo, jau pra­dė­ta ana­ lo­giš­ka nau­ja, ku­rio­je mi­ni­mi ge­ro­ kai di­des­ni skai­čiai. „Dar ne­ži­no­jo­me pir­mo­sios by­los baig­ties, o per­nai rug­sė­jį, vos pra­ si­dė­jo men­kių žve­jy­bos se­zo­nas, auk­cio­ne nu­si­pir­ko­me pir­mą par­ ti­ją žu­vų – apie 30 to­nų. Į Len­ki­ją iš­siun­tė­me du vil­ki­kus. Vi­sos men­ kės, ku­rias pir­ko­me iš ki­tų žve­jų, bu­vo ge­ros, o tas, ku­rias auk­cio­ne par­da­vė „Se­no­ji Bal­ti­ja“, len­kams vėl neį­ti­ko – iš­bro­ka­vo net 16 to­ nų. Pa­da­rė­me men­kių nuo­trau­kas,

Min­dau­gas Ko­koš­ka

Klai­pė­dos žu­v i­n in­k ys­tės pro­duk­t ų auk­cio­no di­rek­to­r ius

N Strė­lės: pen­ke­rius me­tus vei­kian­tis Klai­pė­dos žu­vų auk­cio­nas nuo­lat su­lau­ kia kri­ti­kos.

ku­rio­se už­fik­suo­ta, kad žu­vys su­ troš­kusios, nes per il­gai lai­vo de­ny­ je bu­vo karš­ty­je. Jos bu­vo pa­slėp­tos tarp ge­rų žu­vų ir le­dų. Len­kai mus iš­si­šie­pu­sius iš­siun­tė at­gal“, – apie bė­das pa­sa­ko­jo M.Nau­sė­das.

Ma­rius Nau­sė­das:

Pa­da­rė­me men­kių nuo­trau­kas, ku­rio­ se už­fik­suo­ta, kad žu­vys su­troš­kusios, nes per il­gai lai­vo de­ny­je bu­vo karš­ty­ je. Jos bu­vo pa­slėp­ tos tarp ge­rų žu­vų ir le­dų.

Apie in­ci­den­tą ne­tru­kus bu­vo in­ for­muo­tas Žu­vų auk­cio­no di­rek­to­ rius Min­dau­gas Ko­koš­ka, „Se­no­sios Bal­ti­jos“ va­do­vai. Jie, anot M.Nau­ sė­do, jį esą iš­va­di­no va­gi­mi, ku­ris nu­si­per­ka men­kių iš auk­cio­no, „su­ fab­ri­kuo­ja“, kad Len­ki­ja jas esą bro­ kuo­ja, ir taip ne­no­ri mo­kė­ti pi­ni­gų.

Išs­tū­mė iš rin­kos?

„Ka­dan­gi pir­mo­ji by­la dar ne­bu­vo baig­ta, tai klau­si­mą ėmė­me kel­ ti ki­tu ly­giu – krei­pė­mės į Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­ją, Žu­vi­nin­kys­tės tar­ny­bą. Mums pa­siū­lė su­si­mo­ kė­ti, o ta­da tei­sy­bės ieš­ko­ti teis­ muo­se. Ta­čiau juk pi­ni­gai mums iš dan­gaus ne­by­ra“, – pyk­te­lė­jo vers­ li­nin­kas.

Ka­dan­gi „Pa­sau­lio žu­vys“ ne­su­ mo­kė­jo pi­ni­gų auk­cio­nui, iš bend­ ro­vės bu­vo atim­ta bet ko­kia ga­li­ my­bė pirk­ti men­kių. „Tai aki­vaiz­dus, pik­ty­bi­nis vers­lo žlug­dy­mas. Mums įki­ša ne­ko­ky­biš­ kas žu­vis, dėl to pa­ti­ria­me nuo­sto­ lių, o dar tu­ri­me mo­kė­ti. Bet pi­ni­gų tai nė­ra, to­dėl mus gra­žiai iš­me­tė iš žai­di­mo“, – tei­gė M.Nau­sė­das.

Kol „Pa­sau­lio žu­vys“ lau­kė in­ci­ den­to dėl men­kių ty­ri­mo iš­va­dų iš mi­nis­te­ri­jos, ki­tų tar­ny­bų, bend­ro­ vę tar­si per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus pa­sie­kė ži­nia, kad juos Klai­pė­dos žu­vų auk­cio­nas pa­da­vė į teis­mą.

Ieš­ki­nys – apie 160 tūkst. li­tų. To­ kia su­ma esą su­si­da­rė dėl ne­su­mo­ kė­tų auk­cio­no mo­kes­čių bei neat­ sis­kai­ty­mo su „Se­ną­ja Bal­ti­ja“. „Mes sku­biai pa­tei­kė­me 46 tūkst. li­tų prie­šieš­ki­nį. 27 tūkst. li­tų yra pa­tir­ti nuo­sto­liai dėl įsi­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

gy­tų ir ne­rea­li­zuo­tų ne­ko­ky­biš­kų men­kių, o li­ku­si su­ma – ne­gau­ tas pel­nas“, – skai­čius ko­men­ta­vo M.Nau­sė­das.

By­los nag­ri­nė­ji­mas nu­ma­ty­tas tik rug­sė­jį, kai jau vėl bus pra­si­ dė­jęs men­kių žve­jy­bos se­zo­nas, o „Pa­sau­lio žu­vims“, nes jos esą yra ne­mo­kios, ir to­liau ne­bus leis­ta da­ ly­vau­ti žu­vų auk­cio­ne.

Tarp­tau­ti­nio skan­da­lo ne­kė­lė

„Po to gar­sio­jo pir­ki­mo dar kar­ tą auk­cio­ne pir­ko­me men­kių. Ta­da tik­ri­no­me vi­sas dė­žes, ran­kas iki al­ kū­nių su­ki­šę į le­dus. Ir iš 17 to­nų su­ ra­do­me 2 to­nas ne­tin­ka­mos ko­ky­bės žu­vų. Man te­ko gir­dė­ti, jog len­kai pir­kė­jai iš Klai­pė­dos žu­vų auk­cio­no taip pat nu­si­pir­ko men­kių, ku­rios Len­ki­jo­je bu­vo pa­va­din­tos mar­ma­ lu ir ne­priim­tos su­pir­kė­jų. Nors pir­ kė­jai auk­cio­nui pi­ni­gų ne­su­mo­kė­jo, ta­čiau auk­cio­nas nu­ty­lė­jo, nes, ma­ tyt, ne­no­rė­jo tarp­tau­ti­nio skan­da­ lo“, – svars­tė M.Nau­sė­das. „Se­no­sios Bal­ti­jos“ va­do­vas A.Ma­že­lis taip pat pa­tvir­ti­no, jog konf­lik­tas tarp jo va­do­vau­ja­mos bend­ro­vės ir „Pa­sau­lio žu­vų“ ki­lo dėl ne­va ne­ko­ky­biš­kų men­kių. „Pa­sau­lio žu­vys“ pa­reiš­kė pre­ ten­zi­jas ir ne­mo­kė­jo už kro­vi­nį,

u­t i­ko pa­pras­tas da­ly­kas – „Pa­s au­l io žu­v ys“ neat­ sis­kai­tė už „Se­no­sios Bal­ ti­jos“ tiek­tas žu­v is, to­dėl pir­kė­jus ir rei­kė­jo pa­ša­lin­ti iš auk­cio­ no. Neat­sis­kai­tė už tai, ką pir­ko rug­sė­ jo mė­ne­sį. Šian­dien sko­la yra 27 tūkst. li­tų, bet iki ba­lan­džio „Pa­sau­lio žu­vys“ lai­kė 130 tūkst. li­tų sko­lą. Da­bar jie gin­ či­ja žu­vų ko­ky­bės klau­si­mą ir kie­kis, ku­ris gin­či­ja­mas, yra už 27 tūkst. li­tų.

Ta­čiau „Pa­sau­lio žu­vys“ tu­rė­tų su­pras­ ti, kad gin­čy­t i ko­k y­bę tu­rė­jo vie­to­je, auk­cio­ne, o ne iš­si­ve­žę žu­vis į Len­ki­ją.

Ar įma­no­ma pa­tik­rin­ti 30 to­nų men­ kių? Aiš­ku, fi­ziš­kai la­bai sun­ku, ta­čiau to­kia ga­li­my­bė yra. Po auk­cio­no ga­li­ ma jo te­ri­to­ri­jo­je še­šias va­lan­das tik­ rin­ti men­kes ir, jei ne­tin­ka ko­ky­bė, jas grą­žin­ti nie­ko už tai ne­mo­kant. O kaip mums ži­no­ti, iš kur tos žu­vys, at­vež­tos į Len­ki­ją, gal jos ne iš mū­sų auk­cio­no.

Ma­nau, kad nei mū­sų, nei „Se­no­sios Bal­ti­jos“ kal­tės tik­rai nė­ra. Ži­nau, jog tai jau ant­ras kar­tas, kai dėl men­kių ko­ky­ bės su­si­kir­to „Pa­sau­lio žu­vys“ ir „Se­no­ji Bal­ti­ja“. Po pir­mo­jo in­ci­den­to ėmė­mės veiks­mų, kad dar la­biau kont­ro­l iuo­ tu­me iš žve­jų prii­ma­mų žu­v ų ko­k y­ bę. Se­zo­no mė­ne­siais, kai žu­vų bū­na dau­giau­sia, įdar­bi­na­me ant­rą tech­no­ lo­gą. Ma­no aki­mis, šis konf­lik­tas yra ne ko­mer­ci­ja, o po­li­ti­ka.

ta­čiau aš ne­la­bai su­pran­tu, kuo čia dė­ti mes, žve­jai. Juk mes žu­vis tie­ kia­me auk­cio­nui, jis tik­ri­na jų ko­ ky­bę, o jau ta­da siū­lo pir­kė­jams. Jie taip pat tu­ri ga­li­my­bę pa­tik­rin­ti sa­ vo įsi­gy­tą pre­kę. Sa­vai­me su­pran­ ta­ma, kad mes men­kes ati­da­vė­me ko­ky­biš­kas, ki­taip auk­cio­nas jų ne­ bū­tų priė­męs. Ir ne­sup­ran­tu, ko­dėl pro­ble­mas ke­lia tik „Pa­sau­lio žu­ vys“, nors pir­kė­jų yra ne vie­nas?“ – svars­tė A.Ma­že­lis.

Žo­lei kom­pos­tuo­ti – ne­mo­ka­mos dė­žės Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­die­čiai, gy­ve­nan­tys sa­vuo­se na­muo­se mies­te ar­ba so­duo­se, ra­ gi­na­mi ne­mes­ti į bui­ti­nių šiukš­lių kon­tei­ne­rius žo­lės bei ki­tų ža­lių­ jų at­lie­kų. Ge­ra pa­ska­ta kom­pos­ tuo­ti – vel­tui da­li­ja­mos tam skir­ tos dė­žės.

Va­kar ry­tą į klai­pė­die­tės Onos Lai­ mu­tės Po­zin­gie­nės kie­mą Aukš­ tai­čių gat­vė­je su­gu­žė­jo vi­sas bū­rys sve­čių. Tarp jų bu­vo ir Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Jis pa­dė­jo Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­ kų tvar­ky­mo cent­ro (KRATC) dar­ buo­to­jui ne­šti kom­pos­ta­vi­mo tal­ pą. Mo­te­ris pa­svars­tė ir nu­spren­dė, kad tam­siai ža­lia dė­žė tu­rė­tų sto­ vė­ti skly­po kam­pe.

Tvar­kin­ga klai­pė­die­tė yra pra­ tu­si vis­ką, kas ne­be­rei­ka­lin­ga, su­ rū­šiuo­ti. Šiukš­les O.L.Po­zin­gie­nė de­da į ke­tu­rias at­ski­ras dė­žes. Su­ ži­no­ju­si apie ga­li­my­bę ne­mo­ka­mai

gau­ti kom­pos­ti­nę, ji pa­pra­šė ir to­ kio kon­tei­ne­rio. Iki šiol ža­lią­sias at­lie­kas klai­pė­die­tė kom­pos­tuo­ da­vo kie­me iš­kas­to­se duo­bė­se. „Da­bar bus tvar­kin­giau ir dai­ liau, o ar pa­to­giau, ga­lė­siu pa­sa­ky­ ti po ke­lių mė­ne­sių“, – tei­gė mo­ te­ris.

Spe­cia­lis­tai pa­ta­rė kom­pos­tuo­ ja­mą ma­sę ret­kar­čiais pa­lais­ty­ti ir pa­var­ty­ti. Jau po me­tų ji tam­pa pui­kia or­ga­ni­ne trą­ša.

Pa­ma­tęs, kad dė­žė ne­dar­ko kie­ mo ap­lin­kos ir yra pa­to­gi at­si­ga­ ben­ti bei nau­do­ti, me­ras V.Grub­ liaus­kas ti­ki­no ir pa­ts ap­si­lan­ky­siąs KRAC pa­da­li­ny­je Ban­gų gat­vė­je 11 ir įsi­gy­siąs to­kią pat kom­pos­ti­nę.

Klai­pė­dos re­gio­ne bus iš­da­ly­ta 10 tūkst. kom­pos­ta­vi­mo kon­tei­ne­ rių, ku­rie in­di­vi­dua­lių na­mų ir so­ dų pa­sta­tų sa­vi­nin­kams su­tei­kia­mi ne­mo­ka­mai. Juos ga­li­ma gau­ti dar­ bo die­no­mis nuo 13 iki 16 va­lan­dos pa­tei­kus sa­vo as­mens do­ku­men­tą. „Klai­pė­dos ir Ne­rin­gos mies­tuo­ se kom­pos­ti­nės jau da­li­ja­mos, ki­

tos re­gio­no sa­vi­val­dy­bės taip pat jų su­lau­kė ar­ba su­lauks ar­ti­miau­ siu me­tu“, – tei­gė KRATC ana­li­ti­ kas Ar­vy­das Pie­pa­lius.

Lie­tu­va Eu­ro­pos Są­jun­gai yra įsi­pa­rei­go­ju­si, kad iki 2013 me­ tų į są­var­ty­nus iš vi­so at­lie­kų kie­ kio pa­teks ne dau­giau kaip 50 pro­c. bio­lo­giš­kai skai­džių at­lie­kų. Jei rū­ šia­vi­mas neį­si­bė­gės ir bios­kai­džių at­lie­kų nor­mos bus vir­ši­ja­mos, nu­ si­žen­gu­sios sa­vi­val­dy­bės ga­li su­ lauk­ti fi­nan­si­nių san­kci­jų.

Pa­va­sa­rį Klai­pė­dos re­gio­ne at­ lik­ti ty­ri­mai pa­ro­dė, kad Pa­lan­go­je per­ženg­ti leis­ti­ni 50 pro­c., o ki­tos sa­vi­val­dy­bės, iš­sky­rus Skuo­dą, jau ir­gi per­ko­pė 40 pro­c. ri­bą. Pa­va­sa­rį šiukš­lia­dė­žė­se aki­vaiz­džiai pa­dau­ gė­jo ža­lių­jų at­lie­kų, ku­rias mes­ti į ko­mu­na­li­nių at­lie­kų kon­tei­ne­rius drau­džia­ma. „At­lie­kant mo­ni­to­rin­gą, pli­ ka aki­mi bu­vo ma­ty­ti, kad at­lie­kos ap­li­pu­sios ža­lia žo­le. Tai ke­lia ne­ri­ mą, nes nu­pjau­ta žo­lė, ša­kos ir ki­ tos ža­lio­sios at­lie­kos tu­ri bū­ti rū­

Nau­jo­vė: mies­to me­ras V.Grub­liaus­kas džiau­gė­si, kad at­neš­da­mas į

klai­pė­die­tės O.L.Po­zin­gie­nės kie­mą kom­pos­ti­nę pla­ti­na idė­ją apie ža­ lių­jų at­lie­kų rū­šia­vi­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

šiuo­ja­mos ir kom­pos­tuo­ja­mos, o ne me­ta­mos kar­tu su bui­ties at­lie­ ko­mis“, – tvir­ti­no KRATC eko­lo­gė Ra­mu­nė Šli­čie­nė.

Jei­gu gy­ven­to­jai tin­ka­mai su­rū­ šiuo­tų at­lie­kas, jų tvar­ky­mas kai­ nuo­tų ma­žiau, o są­var­ty­nai tar­ nau­tų il­giau.

5

KETVIRTADIENIS, birželio 7, 2012

klaipėdos verslas Pris­ta­tys pri­va­lu­mus

Dar­bas jau­nuo­liams

Krui­zi­nė lai­vy­ba

Ki­ni­jo­je ir Pie­tų Ko­rė­jo­je vyks­ tan­čių „Trans­por­tas ir lo­gis­ti­ ka“ bei „Ex­po 2012“ tarp­tau­ ti­nių pa­ro­dų me­tu šią sa­vai­tę ren­gia­mo­se kon­fe­ren­ci­jo­se Lie­ tu­va pri­sta­tys sa­vo trans­por­ to inf­rast­ruk­tū­ros pri­va­lu­mus ir Rytų–Vakarų ko­ri­do­riaus tei­ kia­mas ga­li­my­bes, taip pat ir per Klai­pė­dos uos­tą.

Klai­pė­dos dar­bo bir­žos duo­me­ ni­mis, šiuo me­tu uos­ta­mies­ty­ je yra vos 13 lais­vų dar­bo vie­ tų moks­lei­viams ir stu­den­tams.

Lie­tu­vo­je jų –131. Klai­pė­do­je rei­ kia 4 va­dy­bi­nin­kų, 2 in­ži­nie­rių, vi­ rė­jo, gra­fi­nio di­zai­ne­rio, ka­si­nin­ ko, vieš­bu­čio dar­buo­to­jo, pa­da­ vė­jo, ver­tė­jo. Siū­lo­ma al­ga 400 – 2 tūkst. li­tų.

Bir­že­lį Klai­pė­dą ap­lan­kys 7 ke­ lei­vi­niai lai­ne­riai su Ba­ha­mų, Ber­mu­dų ir Suo­mi­jos vė­lia­vo­ mis. Di­džiau­sias lai­vas, šį mė­ ne­sį at­plauk­sian­tis į mū­sų uos­ ta­mies­tį, – „Ama­dea“, ku­rio il­ gis dau­giau nei 192 m. Šią va­sa­ rą į Klai­pė­dą at­plauks 46 krui­zi­ niai lai­vai, tai yra de­šim­čia dau­ giau nei per­nai.

Stik­lo ta­ros su­pirk­tu­vės – ties iš­ny­ki­mo ri­ba As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­do­je yra vie­nin­te­lė stik­lo ta­ros su­pirk­tu­vė, ku­ri vei­kia jau 15 me­tų, kai jos kon­ku­ren­tai neat­ lai­kė ir se­niai pa­si­trau­kė iš vers­lo.

Bend­ro­vę gelbs­ti tai, kad ji iš gy­ ven­to­jų su­per­ka ne tik stik­lo ta­rą, ku­rios ne­prii­ma pre­ky­bos cent­ ruo­se (vy­no ar šam­pa­no bu­te­lius), bet ir įvai­rių tal­pų stik­lai­nius.

Da­ly­viai: bend­ro­vė „Die­na Me­dia News“ tarp­tau­ti­nė­je Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­do­je vie­nin­

te­lė at­sto­va­vo ži­niask­lai­dai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Die­na Me­dia News“: vers­lo ren­gi­niai pa­si­tei­si­no Bend­ro­vės „Die­na Me­dia News“, val­dan­čios dien­raš­tį „Klai­pė­da“, at­sto­vai tei­gia­mai ver­ti­na praė­ju­sią sa­vai­tę mies­tą su­dre­bi­ nu­sius vers­lo ren­gi­nius. Pa­vy­ko ne tik pri­trauk­ti dau­giau dien­ raš­čio pre­nu­me­ra­to­rių, bet ir už­megz­ti nau­din­gus kon­tak­tus su Ka­li­ning­ra­do vers­lo at­sto­vais.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Vik­to­ras Kro­lis:

Nors lan­ky­to­jų są­ ly­giš­kai ir ne­bu­vo daug, ne vie­nam pa­ ro­dos da­ly­viui pa­vy­ ko su­da­ry­ti net po 3–5 kont­rak­tus.

Bend­ro­vės „Die­na Me­dia News“, ku­riai pri­klau­so dien­raš­čiai „Kau­ no die­na“, „Vil­niaus die­na“ ir „Klai­pė­da“, sten­das tarp­tau­ti­nė­je Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­do­je bu­vo be­ne di­džiau­sias.

Pa­sak dien­raš­čio rin­ko­da­ros pro­ jek­tų va­do­vės Mi­la­nos Ma­či­jaus­ kie­nės, sten­das trau­kė lan­ky­to­jų ir pa­ro­dos da­ly­vių dė­me­sį. Žmo­ nės do­mė­jo­si tiek lei­di­niais, tiek jų prie­dais. Ypač po­pu­lia­rus bu­vo su dien­raš­čiais iš­leis­tas in­for­ma­ci­nis žur­na­las „Va­sa­ros gi­das“. „Pa­ro­dos me­tu tiek jos da­ly­viai, tiek ir pa­pras­ti klai­pė­die­čiai tu­rė­ jo ga­li­my­bę už­si­sa­ky­ti dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pre­nu­me­ra­tą ki­tiems me­tams. Jų lau­kė ma­lo­nios staig­ me­nos“, – tei­gė M.Ma­či­jaus­kie­nė.

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ ini­cia­ty­ va pa­ro­do­je pa­skelb­ta „Rū­pes­tin­

giau­sia įmo­nė“. Šis ti­tu­las su­teik­ tas bend­ro­vei „Klai­pė­dos duo­na“, su­rin­ku­siai be­veik 14 tūkst. klai­pė­ die­čių bal­sų. Prieš pa­ro­dą ke­lias sa­ vai­tes bu­vo bal­suo­ja­ma in­ter­ne­tu.

Tarp­tau­ti­nės Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­dos or­ga­ni­ za­to­riai Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­ mo­nės ir ama­tų rū­mų (PPAR) at­ sto­vai įvy­ku­sius vers­lo ren­gi­nius ver­ti­na tei­gia­mai. „Ne­pa­sie­kė­me, kad į ren­gi­nius ma­siš­kai plūs­tų klai­pė­die­čiai. Tai pa­mo­ka atei­čiai, kad rei­kia dar dau­ giau vie­ši­ni­mo“, – tei­gė PPAR ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Vik­to­ras Kro­lis.

Pa­sak V.Kro­lio, nors lan­ky­to­jų są­ly­giš­kai ir ne­bu­vo daug, ne vie­ nam pa­ro­dos da­ly­viui pa­vy­ko su­ da­ry­ti net po 3–5 kont­rak­tus.

Va­di­na­si, ren­gi­nys pa­si­tei­si­no, įsi­ti­ki­nę or­ga­ni­za­to­riai. Iš­sa­mes­ nę nuo­mo­nę apie vers­lo ren­gi­nius ti­ki­ma­si pa­teik­ti iša­na­li­za­vus spe­ cia­li­zuo­tą da­ly­vių ap­klau­są.

Nau­ji 0,5–3 l tal­pos stik­lai­niai par­ duo­tu­vė­je kai­nuo­ja nuo 1,5 iki 3, 5 li­tų. Ta­čiau per me­tus per­kant vi­ so­kius va­kuo­tus pro­duk­tus, na­ muo­se ir taip at­si­ran­da to­kios stik­ lo ta­ros. Vie­ni ją iš­me­ta, ki­ti kau­pia, tre­ti ne­ša į ta­ros su­pir­ki­mo punk­ tą. Klai­pė­do­je su­pirk­tu­vė, ku­rio­je prii­ma stik­lai­nius, yra vie­nin­te­lė. Ji vei­kia jau 15 me­tų. „Su­per­ka­me už­su­ka­mus ir neuž­ su­ka­mus 0,5 l stik­lai­nius ir net 0,2 l tal­pos stik­lai­nė­lius nuo ma­jo­ne­zo.

Taip pat lit­ro ir 3 l stik­lai­nius, bet tik tuos, ku­riuos va­ka­vi­mui nau­ do­ja Lie­tu­vos įmo­nės“, – pa­sa­ ko­jo su­pirk­tu­vės sa­vi­nin­kė Sand­ ra Ni­tiuk.

Stik­lai­niai rei­ka­lin­gi toms bend­ ro­vėms, ku­rios va­kuo­ja, ma­ri­nuo­ ja agur­kus, bu­ro­kė­lius, po­mi­do­rų pa­da­žą. Žie­mą stik­lai­nius žmo­nės at­ne­ ša į su­pirk­tu­vę gau­siau, va­sa­rą jau kau­pia sau, nes pa­tys va­kuo­ja so­ duo­se užau­gin­tus vai­sius, uo­gas, dar­žo­ves.

To­dėl ta­ros su­pir­ki­mo vers­las nė­ra la­bai sta­bi­lus. Prieš po­rą me­ tų bu­vo dar vie­na stik­lai­nių su­ pirk­tu­vė, bet ji neiš­si­lai­kė, esą ne to­kios apim­tys, kad bū­tų ga­li­ma iš­ gy­ven­ti.

„Mes dar su­per­ka­me ir stik­ lo lau­žą, šam­pa­no, vy­no bu­te­lius, to­kią stik­lo ta­rą, ku­rios nie­kas ki­ tas ne­prii­ma. Mo­ka­me už svo­ rį. Šam­pa­no bu­te­lis sve­ria 700 g, už jį žmo­gus gau­na 7 ct“, – tei­gė S.Ni­tiuk.

Su­per­kant tuos bu­te­lius, šiek tiek iš­va­lo­mas mies­tas nuo du­že­nų. Per sa­vai­tę su­pirk­tu­vė stik­lo ta­ros su­ ren­ka po dvi to­nas.

Su­pir­kė­jai siū­lo žmo­nėms stik­ lai­nių neiš­mes­ti, o ge­riau at­neš­ ti jiems.

300 – tiek tonų stiklo lau­žo kon­tei­ne­rius tvar­kan­ti bend­ro­vė iš­ga­be­na per metus.

Stik­lai­niai su­dūž­ta ir jau nie­kur ne­be­pa­nau­do­ja­mi. Iš tų iš­mes­tų stik­lai­nių pi­ni­gų pra­si­ma­no var­ gin­giau gy­ve­nan­tys žmo­nės ar be­ na­miai.

Klai­p ė­d o­je stik­l o kon­tei­n e­ rius pri­žiū­ri trys bend­ro­vės. 40 pro­c. mies­te sto­vin­čių stik­lo lau­ žo kon­tei­ne­rių tvar­kan­ti bend­ro­vė per me­tus iš­ga­be­na apie 300 to­ nų stik­lo.

Vi­sa­me mies­te per 12 mė­ne­sių stik­lo lau­žo kon­tei­ne­riuo­se su­si­ kau­pia maž­daug 700 to­nų. Klai­ pė­do­je yra pust­re­čio šim­to stik­lo kon­tei­ne­rių.

Pri­rei­kia: stik­lai­niai va­sa­rą – po­pu­lia­ri ta­ra, to­dėl ypač so­di­nin­kai jų

ne­ne­ša į stik­lo su­pirk­tu­vę, taip pat neiš­me­ta ir į kon­tei­ne­rius.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

6

ketvirtadienis, birželio 7, 2012

nuomonės

Žve­jai ne žve­jo­ja, o gir­tau­ja

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Žo­dis su­tei­kia­mas Pre­zi­den­tei Stasys Gudavičius

V

als­ty­bės va­do­vo kons­ ti­t u­ci­nė pa­rei­ga per­ skai­t y­t i me­t i­n į pra­ ne­ši­mą Sei­me apie vi­ daus ir už­sie­nio po­li­ti­kos ak­tua­li­ jas jau se­niai ta­po vie­nu svar­biau­ sių po­li­ti­nių įvy­k ių Lie­tu­vo­je. Net­ gi ne­pai­sant to, kad ne­re­tai Pre­zi­ den­to žo­džio tik man­da­giai iš­klau­ so­ma, po to ly­g iai taip pat man­da­ giai pa­plo­ja­ma, pa­skui jis pa­ko­ men­t uo­ja­mas, bet jau ryt-po­r yt pa­mirš­ta­mas.

Pre­zi­den­tė pri­si­mins ar­tė­jan­čius Sei­mo rin­ ki­mus, tik­riau­siai pa­ kar­tos fra­zes apie bū­ ti­ny­bę po­li­ti­nės kam­ pa­ni­jos me­tu veng­ti po­pu­liz­mo.

Nors prie tos vie­na­d ie­nės po­l i­t i­ nės svar­bos jau lyg ir pri­pras­ta, vis dėl­to vals­t y­b ės va­do­vo kas­ me­t i­n io žo­d žio Sei­me lau­k ia­ma.

Nes ti­k i­ma­si, kad bent į da­l į iš­sa­ ky­tų min­čių bus ga­lų ga­le įsi­k lau­ sy­ta, o ne tik man­da­giai pa­link­čio­ ta gal­va į tak­tą ša­lies ly­de­riui. Šian­d ien Pre­z i­den­tė Da­l ia Gry­ baus­kai­tė kaip tik ir įgy­ven­d ins Kons­t i­t u­c i­j os rei­k a­l a­v i­m ą Sei­ me per­skai­ty­t i me­t i­n į pra­ne­ši­mą svar­biau­siais vi­daus ir už­sie­n io po­li­ti­kos klau­si­mais. Ar­tė­jant Sei­ mo rin­k i­mams, vals­t y­b ės va­do­ vės žo­d žio ga­l i bū­t i kaip nie­kad ge­rai klau­so­ma­si.

Ko ga­li­ma ti­kė­tis iš pra­ne­ši­mo?

D.Gry­baus­kai­tė – la­bai konk­re­t i, pra­g ma­t iš­ka as­me­ny­bė, ne­mėgs­ tan­ti švais­ty­tis il­gais sa­k i­niais. Iki šiol jos per­skai­ty­ti du me­ti­niai pra­ ne­ši­mai pa­si­žy­mė­jo la­ko­niš­ku­mu.

Vos pus­va­lan­d į ar dar trum­piau Pre­zi­den­tė iš­sto­vė­da­vo Sei­mo tri­ bū­no­je, nors jos pirm­ta­kai Al­g ir­ das Bra­zaus­kas bei Val­das Adam­ kus pra­ne­ši­mus skai­ty­da­vo po va­ lan­dą ar net pu­sant­ros.

Ti­kė­ti­na, kad ir šie­met D.Gry­baus­ kai­tės žo­dis bus trum­pas ir aiš­kus.

Pre­zi­den­tė nea­be­jo­ti­nai pri­si­mins ar­tė­jan­čius Sei­mo rin­k i­mus, tik­

riau­siai pa­kar­tos sa­vo anks­č iau jau sa­k y­tas fra­zes apie bū­t i­ny­bę po­l i­t i­nės kam­pa­n i­jos me­tu veng­ ti po­pu­l iz­mo ir de­ma­go­g i­jos, rin­ kė­jus vi­l io­t i ne gar­siais šū­k iais, o rea­l iais pa­siū­ly­mais, kaip spręs­ ti vals­t y­bę kan­k i­nan­čias pro­ble­ mas – kaip ko­vo­t i su ko­r up­ci­ja, biu­rok­ra­t i­ja, mo­no­p o­l i­jo­m is, ne­ są­ž i­n in­g u­mu, kaip už­t ik­r in­t i tei­ sin­g u­mą, kaip pa­keis­t i vi­suo­me­ nės nei­g ia­mą nu­si­sta­t y­mą prieš val­d žią, kaip re­for­muo­ti so­cia­li­nę ir svei­ka­tos sis­te­mas, kad jos atei­ ty­je bū­tų ne leis­gy­vės, o gy­vy­bin­ gos ir kon­ku­ren­cin­gos.

Ga­li bū­ti, kad su­lauk­si­me ka­den­ci­ ją bai­g ian­čios And­riaus Ku­bi­liaus va­do­vau­ja­mos Vy­riau­sy­bės dar­bo įver­ti­ni­mo. Pre­zi­den­tė jau ne kar­tą gy­rė šią Vy­riau­sy­bę už fi­nan­sų sis­ te­mos su­val­dy­mą, ta­čiau de­ši­nio­ jo cent­ro par­t i­jų mi­n ist­rams te­ko ir kri­ti­kos dėl ne­ge­bė­ji­mo įgy­ven­ din­ti kai ku­rias re­for­mas.

Ma­t yt, ne­ver­ta ti­kė­t is, kad D.Gry­ baus­kai­tė leis su­pras­ti, ko­k ios po­ li­ti­nės pa­krai­pos Vy­riau­sy­bės ji ti­ ki­si po ar­tė­jan­čių rin­ki­mų. Bet nea­ be­jo­t i­na, jog vals­ty­bės va­do­vė at­ kreips dė­me­sį į tai, ko iš bū­si­mo­ sios Vy­riau­sy­bės ji lauk­tų.

Aki­vaiz­du, kad, kaip vie­na­me ne­ se­n iai pub­l i­k uo­ta­me in­ter­v iu pa­ sa­kė pa­ti Pre­zi­den­tė, bū­si­mas mi­ nist­rų ka­bi­ne­tas, kaip ir da­bar­ti­nis, bus koa­l i­ci­n is, su­da­r y­tas iš ke­l ių par­t i­jų. Tai reiš­k ia, kad teks ir to­ liau de­rin­ti par­ti­nius in­te­re­sus. Ti­ kė­t i­na, D.Gry­baus­kai­tė pa­si­sa­k ys dėl to, kad po­l i­t i­n io komp­ro­m i­so paieš­kos ne­tu­r i už­gož­t i ir vil­k in­t i ša­lies pro­ble­mų spren­di­mo.

Tik­riau­siai Pre­zi­den­tė pa­si­stengs įver­tin­ti ka­den­ci­ją bai­g ian­čio Sei­ mo dar­bą, var­dys jo ge­r us ir blo­ gus dar­bus. Ku­r ių bu­vo dau­g iau, nuo­mo­nės ski­r ia­si. Be to, kai ku­ rie sva­r ūs dar­bai dar li­ko pa­sku­ ti­niams Sei­mo dar­bo mė­ne­siams.

Pir­miau­sia tai sie­ti­na su ener­ge­ti­ nės ne­prik­lau­so­my­bės už­t ik­r i­n i­ mo pro­jek­tais, ku­riuos D.Gry­baus­ kai­tė, re­g is, re­mia.

Ly­giai prieš me­tus, skai­ty­da­ma sa­ vo ant­rą­jį pra­ne­ši­mą Sei­me, Pre­zi­ den­tė pa­brė­žė, kad „Lie­t u­va, pra­ dė­ju­si tre­čią­jį ne­prik­lau­so­my­bės de­šimt­me­t į, yra tei­sin­ga­me ke­ly­ je ir jau su­bren­du­si per­mai­noms“.

Vals­ty­bės va­do­vė pa­reiš­kė ma­tan­ ti per­mai­nų pra­d žią ir da­r y­sian­t i vis­ką, kad jos vyk­tų to­liau.

Ar ga­lės Pre­zi­den­tė šian­dien įver­ tin­ti per me­tus pa­da­ry­tą pa­žan­gą?

O gal bus kons­ta­tuo­tas reg­re­sas?

Pak­lau­sy­k i­me Pre­zi­den­tės.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Pa­rei­gū­nai tu­rė­tų tik­ rin­ti žve­jų blai­vu­mą, o ap­gir­tu­siems as­me­ nims tu­rė­tų bū­ti ne­ be­lei­džia­ma lik­ti prie van­dens tel­ki­nių. su­si­ren­ka gir­tau­ti. Ir, be­je, da­ro tai vie­šo­je vie­to­je, ma­tant praei­viams ir jų vai­kams. Įdo­mu, ar tik­ri­na kas nors tų žve­jų blai­vu­mą? Esu šim­tu pro­cen­tų įsi­ti­ ki­nęs, kad ne. Toks val­di­nin­kų ir pa­ rei­gū­nų abe­jin­gu­mas yra ne­do­va­ no­ti­nas. Juk ne vie­ną kar­tą mies­to

Andriaus Deltuvos karikatūra

laik­raš­čiai yra ra­šę apie tai, kad prie mo­lo nu­sken­do vie­nas ar ki­tas žve­ jys, kad iš Da­nės kas me­tai iš­trau­kia­ mas ne vie­nas sken­duo­lis.

Neat­mes­ti­na, kad tie žmo­nės pa­ sken­do dėl to, jog bu­vo iš­gė­rę. Ta­ čiau, ma­nau, šie duo­me­nys pa­pras­ čiau­siai sle­pia­mi nuo vi­suo­me­nės ir taip to­liau sle­pia­mas gir­ta­vi­mas vie­ šo­se vie­to­se prie van­dens tel­ki­nių.

Jei jau žve­jams šiuo po­žiū­riu da­ ro­ma išim­tis, tai ko­dėl ta­da ne­lei­ džia­ma gir­tau­ti Da­nės gat­vės skve­re ant suo­liu­kų? Juk tai ir­gi vie­ša vie­ta.

To­dėl kol vėl neį­vy­ko ne­lai­mė, rei­kia vi­siems su­si­rū­pin­ti, kad jai bū­tų už­ bėg­ta už akių. Pa­rei­gū­nai tu­rė­tų tik­ rin­ti žve­jų blai­vu­mą, o ap­gir­tu­siems as­me­nims tu­rė­tų bū­ti ne­be­lei­džia­ma lik­ti prie van­dens tel­ki­nių bei ski­ria­ mos bau­dos už pa­si­ro­dy­mą vie­šo­je vie­to­je gir­tiems.

Da­bar gi ne nau­jie­na, kad šim­tai Klai­pė­dos vy­rų iš žve­jy­bos grįž­ta vos pa­sto­vin­tys ant ko­jų. Ta tra­di­ci­ja tę­ sia­si nuo so­viet­me­čio ir se­niai lai­kas jai pa­da­ry­ti ga­lą.

S.V.

Ka­pi­nes nio­ko­jo nuo 1945-ųjų

D

ar ge­gu­žės mė­ne­sį prie bu­ vu­sių se­nų­jų ka­rei­vi­nių Her­kaus Man­to gat­vė­je iš šiau­rės ry­tų pu­sės vy­ko iš so­vie­ti­nio lai­ko­tar­pio li­ku­sių sta­ti­nių grio­vi­mo dar­bai. Gai­la, bet į nu­griau­ tų sta­ti­nių są­ra­šą pa­puo­lė ir prieš­ ka­rio lai­kų ke­tur­kam­pis ka­mi­nas iš klin­ke­ri­nių ply­tų, dar vie­no prieš­ka­ ri­nio sta­ti­nio da­lis.

Taip pat vi­sai ne­se­niai bu­vo baig­ ti griau­ti du pa­sta­tai, sta­ty­ti pir­mai­ siais po­ka­rio me­tais ir tu­rė­ję tam tik­ rų puo­šy­bi­nių ele­men­tų.

Klai­pė­dos ar­chi­tek­tū­ros ty­rė­jas J.Ta­to­ris man yra sa­kęs, kad tuos du pa­sta­tus tuoj po ka­ro sta­tė vo­kie­čių

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Ma­ši­nų va­ly­to­jai su­kčiau­ja?

Su­si­gun­džiau ak­ci­ja ir nu­si­pir­kau vie­ nos ma­ši­nas plau­nan­čios bend­ro­vės ku­po­ną. Ja­me aiš­kiai pa­ra­šy­ta, kad dar­buo­to­jai nu­plaus au­to­mo­bi­lį, pa­ dengs po­li­me­ro sluoks­niu, iš­vaš­kuos, nu­sau­sins, iš­bliz­gins, nu­va­lys rat­lan­ kius, iš­siurbs ki­li­mė­lius, sė­dy­nes, ba­ ga­ži­nę. Nu­va­žia­vau į Bi­ru­tės gat­vė­je esan­čią te­ri­to­ri­ją. Kai at­siė­miau, ra­ dau ma­ši­ną to­kią pat, ko­kią pa­li­kau.

Sa­lo­ne ne­šva­ru­mai kaip bu­vo, taip ir li­ko. Nu­siur­bė šiek tiek ki­li­mė­lius ir ver­ti­no, kad pa­slau­gą su­tei­kė. Pra­ vė­ręs du­re­les ir su­kė­lęs au­to­mo­bi­

be­lais­viai. Vi­sai ga­li­mas da­ly­kas, nes to­kių vo­kie­čių be­lais­vių sta­ty­tų sta­ ti­nių mies­te yra ir dau­giau.

Di­džiau­sio pa­sta­to, sto­vė­ju­sio ar­ čiau­siai stu­den­tams skir­to pre­ky­bos cent­ro, pa­ma­tuo­se bu­vo ras­ta dau­giau nei 20 vo­kiš­kų įvai­rių for­mų ant­ka­pių ir dar daug ta­šy­tų ak­me­nų plokš­čių, at­vež­tų iš kaž­ku­rių mies­to ka­pi­nių.

Tik­riau­siai iš bu­vu­sių cent­ri­nių, nes bū­tent čia bu­vo daug įvai­rių sie­nu­čių, laip­tų iš ta­šy­tų ak­me­nų.

Nors tas cent­ri­nes ka­pi­nes ofi­cia­ liai nai­ki­no 1961 ir 1962 me­tais, neo­ fi­cia­liai jos bu­vo nio­ko­ja­mos dar nuo 1945-ųjų. Vie­ni iš jų vo­gė me­ta­li­nes tvo­re­les ir kit­ką, o ki­ti tie­siog dau­žė

tai, kas bu­vo leng­viau su­dau­žo­ma, ir taip su­ve­di­nė­jo są­skai­tas su dau­ge­lio ne­mėgs­ta­mais „fa­šis­tais“.

Ma­čiau, kaip grio­vė ir bu­vu­sios par­duo­tu­vės pa­sta­tą pa­lei Pu­šy­no gat­vės tę­si­nį. Pū­tė stip­rus ry­tų vė­jas ir griau­na­mo pa­sta­to dul­kės su nuo­ din­go­mis ši­fe­rio dul­kė­mis bu­vo pla­ čiai vė­jo ne­ša­mos į Man­to gat­vę. Gal ver­čiau tuo­met rei­kė­jo ši­fe­rio lakš­tus nuim­ti nuo sto­go jų ne­dau­žant.

Pa­ma­tuo­se ras­ti se­ni ant­ka­piai – di­de­lė is­to­ri­nė ver­ty­bė. Ma­nau, yra žmo­nių, ku­rie ži­no­jo apie tuos ant­ ka­pius pa­ma­tuo­se, gal­būt ži­no ir apie ki­tur esan­čiuo­sius, bet iki šiol ty­li.

ly­je skers­vė­jį, ras­tum šva­riau. Iš­sik­ vie­čiau di­rek­to­rių Da­rių. Šis ste­bė­jo­si ma­ni­mi, klaus­da­mas, ar jo dar­bi­nin­ kai ne­paaiš­ki­no, ką jie įsi­pa­rei­go­ja už tą su­mą at­lik­ti. No­riu, kad ant to­kių neuž­kib­tų ki­ti žmo­nės.

to cent­ro, bet į se­na­mies­tį sa­vait­ga­ liais at­va­žiuo­ju pa­si­mė­gau­ti ra­my­be ir ga­li­my­be ne­var­žo­mai vaikš­ti­nė­ti gat­ve­lė­mis.

Sta­sys

Mo­to­cik­lai se­na­mies­čio neat­gai­vins

Lan­kau Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­ te­to pa­skai­tas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ te. Kar­tą bu­vo pa­skai­ta apie eko­lo­gi­ ją. Nus­te­bau su­ži­no­jęs, kad Klai­pė­da – vie­nas la­biau­siai už­terš­tų mies­tų Lie­tu­vo­je. Vi­sa­da ma­niau, kad prie jū­ros oras šva­rus. Jei tai tie­sa, ko­dėl mies­to val­džia lei­do mo­to­cik­lams va­ži­nė­ti Her­kaus Man­to gat­ve? Juk tai tik­rai ne­pa­dės at­gai­vin­ti se­na­ mies­čio. Pats gy­ve­nu to­li nuo mies­

Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

Ri­čar­das

Dėl tvo­ros ne­ga­li­me praei­ti

Ša­li­gat­vis prie­šais „Klai­pė­dos bal­ dų“ įmo­nę už­tver­tas tvo­ro­mis, tad tu­ri­me ei­ti va­žiuo­ja­mą­ja da­li­mi. Kaip sau­giai ei­ti? Gal at­sa­kys sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ ros de­par­ta­men­to Ar­chi­tek­tū­ros ir mies­to pla­na­vi­mo sky­riaus Te­ri­to­ri­ jų pla­na­vi­mo po­sky­rio ve­dė­jas Man­ tas Dauk­šys? Va­sa­rą dar ba­la ne­ma­ tė, ta­čiau kas bus žie­mą, kai sli­du?

As­ta Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

K

lai­pė­do­je vi­sa­da bu­vo daug žve­jų mė­gė­jų. Jie vi­sais lai­ kais bū­da­vo ap­sė­dę Da­nės upę, mo­lą Meln­ra­gė­je, jų vi­sa­da bu­vo pil­na Smil­ty­nė­je. Dau­ gy­bę me­tų vi­si ste­bi tuos meš­ke­rio­ to­jų vaiz­dus žie­mą bei va­sa­rą ir apie šią tra­di­ci­ją nie­kas nie­ka­da vie­šai ir gar­siai ne­pa­sa­kė tik­ros tie­sos. O tie­ sa yra ta, kad tie vy­rai su­si­ren­ka ne meš­ke­rio­ti. Po­rei­kis čia ne tas. Jie

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, birželio 7, 2012

užribis

Pei­liu – prieš pis­to­le­tą

Di­de­liu pel­nu leng­ va­ti­kius vi­lio­ję fi­ nan­si­nės pi­ra­mi­ dės or­ga­ni­za­to­riai ga­vo per na­gus, – pa­rei­gū­nai su­lai­kė bū­rį fi­nan­si­nės pi­ra­ mi­dės „MMM 2011“ vei­kė­jų. Tarp įta­ria­ mų­jų ga­li bū­ti ir klai­ pė­die­čių.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sau­gos tar­ny­bos ap­sau­gi­nin­kai ir po­li­ci­jos pa­tru­liai nak­tį iš ant­ra­die­ nio į tre­čia­die­nį tram­dė au­to­mo­bi­ lių aikš­te­lę su­sprog­din­ti gra­si­nu­sį vy­rą. Dviem pei­liais švais­tę­sis klai­ pė­die­tis ne­nu­ri­mo net per­šau­tas.

Agi­ta­ci­ja: dau­gy­bė klai­pė­die­čių MMM skra­ju­tes ra­do sa­vo pa­što dė­

žu­tė­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

MMM griebė pro­ku­rorai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ža­dė­jo di­džiu­lį pel­ną

Ty­ri­mas dėl ne­tei­sė­tos pi­ra­mi­dės veik­los tru­ko ke­lis mė­ne­sius. Jo ini­ cia­to­riu­mi ta­po Lie­tu­vos ban­kas. Ži­nia apie ga­li­my­bę gau­ti 55 pro­c. me­ti­nių pa­lū­ka­nų nuo įdė­tų pi­ni­gų Lie­tu­vo­je bu­vo sklei­džia­ma įvai­riais bū­dais: ke­tu­riuo­se in­ter­ne­to tink­la­ la­piuo­se, rek­la­mi­niai skel­bi­mai pa­ si­ro­dė ant au­to­mo­bi­lių, skel­bi­mų len­to­se, o Klai­pė­do­je skra­ju­tės bu­vo mė­to­mos į gy­ven­to­jų pa­što dė­žu­tes.

Gud­rus bū­das įspė­ti žmo­nes, kad pi­ra­mi­dės veik­la neį­tei­sin­ta, o į ją įsi­trau­kę as­me­nys ga­li pra­ras­ti vi­sus į sis­te­mą įdė­tus pi­ni­gus, dar la­biau trau­kė no­rin­čiuo­sius pa­si­pel­ny­ti.

Pers­pė­ji­mai bu­vo vei­kiau for­ma­ lūs, nes kal­bė­da­mi apie grės­mes, „MMM 2011“ agi­ta­to­riai tei­gė, jog pi­ra­mi­dė pui­kiai vei­kia. Įti­ki­na­mai kal­ban­tys vei­kė­jai in­ter­ne­te aiš­ ki­no, kad prieš po­rą de­šimt­me­čių Ru­si­jo­je pi­ra­mi­dę su­žlug­dė vy­riau­ sy­bė ir pa­rei­gū­nai.

Areš­ta­vo įta­ria­mų­jų tur­tą

Ty­ri­mą pra­dė­ję Lie­tu­vos pa­rei­gū­ nai nu­sta­tė, kad įta­ria­mie­ji pa­žei­dė Fi­nan­sų įstai­gų įsta­ty­mą bei Ban­kų įsta­ty­mą, ne­tu­rė­jo Lie­tu­vos ban­ko nu­sta­ty­ta tvar­ka iš­duo­to lei­di­mo teik­ti pa­slau­gas, ver­tė­si ne­tei­sė­ta fi­nan­si­ne veik­la.

Ofi­cia­lia­me pra­ne­ši­me apie tei­ sė­sau­gos pa­rei­gū­nų nu­trauk­tą MMM veik­lą tei­gia­ma:„Įta­ria­mie­

ji vyk­dė in­dė­lių ir ki­tų grą­žin­ti­nų lė­šų priė­mi­mą iš ne­pro­fe­sio­na­lių rin­kos da­ly­vių“.

Pi­ra­mi­dės en­tu­zias­tų veik­lo­je įžvel­gia­ma ir ki­tų nu­si­kal­ti­mų po­žy­ mių – su­kčia­vi­mo bei nu­si­kals­ta­mu bū­du gau­tų pi­ni­gų le­ga­li­za­vi­mo.

Gud­rus bū­das įspė­ ti žmo­nes, kad pi­ra­ mi­dės veik­la neį­tei­ sin­ta, o į ją įsi­trau­kę as­me­nys ga­li pra­ras­ ti pi­ni­gus, dar la­biau trau­kė no­rin­čiuo­ sius pa­si­pel­ny­ti.

mas už­tru­ko šiek tiek lai­ko. Mums bu­vo svar­bi Lie­tu­vos ban­ko iš­va­ da apie tai, kad pi­ra­mi­dės veik­lo­je esa­ma nu­si­kal­ti­mo po­žy­mių. Kad ras­tu­me tur­tą ir su­sek­tu­me pa­čius tai da­ran­čius as­me­nis, te­ko dirb­ti ne­vie­šai. Prie­šin­gu at­ve­ju jie ga­lė­ jo pa­si­slėp­ti, – pra­vė­rė ty­ri­mo už­ dan­gą pro­ku­ro­ras Z.Bu­ro­kas. – Tai bu­vo įdo­mi sis­te­ma. Žmo­gų įtrau­ kia į pi­ra­mi­dę ir, jei jis įtrau­kia ki­ tus as­me­nis, pa­siū­lo jam at­lik­ti tam tik­ras funk­ci­jas ir su­tei­kia­mas tam tik­ras sta­tu­sas. Pa­rei­gū­nai ver­tins kiek­vie­ną at­ve­jį at­ski­rai.“ Pro­ku­ro­ro tei­gi­mu, nai­vu ti­kė­tis, kad pi­ra­mi­dė­je bus dau­giau lai­mė­ ju­sių­jų nei nu­ken­tė­ju­sių­jų.

S.Mav­ro­džio kol kas ne­kal­ti­na

Įta­ri­mai kri­to dau­giau nei ant 25 as­me­nų, 11 iš jų su­lai­ky­ti, areš­tuo­ ta ne­ma­žai tur­to.

Vyk­dė slap­tą ty­ri­mą

Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­ mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ta­men­to vy­riau­sio­jo pro­ku­ro­ro pa­va­duo­to­jas Ze­no­nas Bu­ro­kas „Klai­pė­dai“ tei­gė, kad ri­ba tarp nu­ken­tė­ju­sio­jo ir įta­ ria­mo­jo šio­je by­lo­je la­bai ma­ža.

Ta­čiau by­lo­je kiek­vie­nas jų bus ar­ ba įta­ria­ma­sis, ar­ba nu­ken­tė­ju­sy­sis, dvi­gu­bas sta­tu­sas neį­ma­no­mas. „Tai nė­ra pa­ti su­dė­tin­giau­sia by­ la. Ta­čiau dir­bant su ja rei­kė­jo tam tik­ro su­pra­ti­mo, lai­ko ir spe­cia­lių prie­mo­nių tai­ky­mo. Ne­vie­šas ty­ri­

Pa­rei­gū­nai iš­siaiš­ki­no apie 1,5 tūkst. pi­ra­mi­dė­je da­ly­va­vu­sių as­ me­nų, Lie­tu­vo­je iš jų su­rink­ta apie pu­sant­ro mi­li­jo­no li­tų. In­dė­li­nin­kai į sis­te­mą dė­jo nuo 100 iki 50 tūkst. li­tų. Ži­no­ma, jog da­lis pi­ni­gų iš­ke­ lia­vo į ki­tas vals­ty­bes.

Tei­gia­ma, kad pa­rei­gū­nai skun­dų ne­ga­vo, nu­sta­ty­to įta­ria­mų­jų tur­ to ver­tė esą ge­ro­kai vir­ši­ja pa­da­ry­ tą ža­lą MMM klien­tams.

Nu­ken­tė­ju­sie­ji ra­gi­na­mi kreip­tis į Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­rą.

Skan­d a­l in­gai pa­gar­s ė­j u­s ios MMM pi­ra­mi­dės įkū­rė­jas Ser­ge­jus Mav­ro­dis ty­ri­me kol kas ne­mi­ni­ mas. Ap­si­ri­bo­ja­ma nu­si­kals­ta­mos veik­los ty­ri­mu Lie­tu­vo­je. Įta­ria­mie­siems gre­sia iki ket­ve­rių me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mė.

Mi­ru­sį­jį bu­te ra­do po dve­jų me­tų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­do­je, sa­vo na­muo­se Tur­gaus aikš­tė­je, ras­tas, kaip spė­ja­ma, prieš dve­jus me­tus mi­ręs ko­lek­cio­nie­ rius. Is­to­ri­ja apau­go dau­gy­be mįs­ lių, apie ku­rias po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai kol kas lin­kę nu­ty­lė­ti.

Ant­ra­die­nį kam­pi­nio Tur­gaus aikš­ tės na­mo gy­ven­to­jai ste­bė­jo neįp­ ras­tus vaiz­dus. Iš vir­šu­ti­nia­me na­mo aukš­te esan­čio bu­to bu­vo iš­ neš­tas į po­lie­ti­le­no mai­šą su­suk­tas žmo­gaus la­vo­nas. Bu­te iki vė­lu­mos li­ko dirb­ti bū­rys pa­rei­gū­nų. Jie ban­ dė su­ra­šy­ti bu­te esan­čias ver­ty­bes.

Ma­no­ma, kad stip­riai sui­ręs kū­ nas – čia gy­ve­nu­sio če­čė­nų tau­

Tre­čia­die­nio nak­tį 2.18 val. sau­gos tar­ny­bos pul­te gau­tas pra­ne­ši­mas apie pa­gal­bos pra­šy­mą. Ap­sau­gi­ nin­kai iš­sku­bė­jo į Ged­mi­nų gat­vę, kur sau­go­mos au­to­mo­bi­lių aikš­te­ lės sar­gė kvie­tė­si ap­sau­gą, nes jai pa­čiai grė­sė pa­vo­jus.

Kai sau­gos tar­ny­bos eki­pa­žas at­ sku­bė­jo į vie­tą, mo­te­ris pa­pa­sa­ko­ jo, kad į aikš­te­lę bu­vo įsi­bro­vęs ne­ pa­žįs­ta­mas vy­ras, o pa­ma­tęs sar­gę me­tė į ją ak­me­nį.

Ap­sau­gi­nin­kai ma­tė ato­kiau vaikš­ti­nė­jan­tį vy­rą.

Jis ne­tru­kus atė­jo prie eki­pa­žo ir pra­dė­jo pul­ti ap­sau­gi­nin­kus. Ra­ mi­na­mas vy­ras ne­si­lei­do į kal­bas.

Abie­jo­se ran­ko­se jis tu­rė­jo po pei­lį ir gra­si­no su­sprog­din­ti už­tai­są, ro­ dy­da­mas kaž­ko­kios me­džia­gos pri­ pil­dy­tą bu­te­lį.

Sau­gos tar­ny­bos vy­rai ban­dė kal­ bin­ti ag­re­sy­viai nu­si­tei­ku­sį žmo­ gų, ta­čiau jis pa­ts puo­lė ap­sau­gi­ nin­kus. Šiems te­ko gin­tis.

Sup­ras­da­mi, kad ge­ruo­ju nu­ gink­luo­ti įsiaud­ri­nu­sio žmo­gaus ne­pa­vyks, ap­sau­gi­nin­kai iš­kvie­ tė po­li­ci­ją. Jis šau­kė­si Pre­zi­den­tės, „Aro“, ka­riuo­me­nės, bet jo rei­ka­la­

vi­mai bu­vo to­kie ne­riš­lūs, kad bu­vo pa­na­šu, jog žmo­gus yra iš­tik­tas li­ gos prie­puo­lio.

Dar iki at­vyks­tant pa­rei­gū­nams ap­sau­gi­nin­kai įspė­jo, kad šaus. Ko­ vi­niu 9 mi­li­met­rų ka­lib­ro šo­vi­niais šau­dan­čiu pis­to­le­tu „Sig-Sau­ er P229“ į orą pa­leis­ti šū­viai vy­ro ne­nu­ra­mi­no. Jis to­liau puo­lė ir vis pa­vo­jin­giau el­gė­si.

Ap­sau­gi­nin­kas šo­vė į ne­sut­ram­ do­mą žmo­gų ir su­žei­dė jam ko­ją.

Ir per­šau­tas klai­pė­die­tis ne­pa­si­ da­vė, ne­pri­si­lei­do nei ap­sau­gi­nin­ kų, nei po­li­ci­nin­kų, ku­rie ban­dė pa­nau­do­ti elekt­ro­šo­ko prie­tai­są.

Kai ga­liau­siai pa­vy­ko vy­rą nu­ gink­luo­ti, iš jo atim­ti ne tik du pei­liai, bet ir ša­ku­tė bei yla. Ko­ kia me­džia­ga bu­vo bu­te­ly­je, ku­ rį įsi­smar­ka­vęs žmo­gus gra­si­no su­sprog­din­ti, tirs po­li­ci­jos eks­ per­tai.

Su­žeis­tas 1960 me­tais gi­męs klai­pė­die­tis pa­te­ko į li­go­ni­nę.

Sau­gos tar­ny­bos G4S Klai­pė­dos re­gio­no va­do­vas Ar­vy­das Gai­du­ ke­vi­čius tei­gė, kad ap­sau­gi­nin­kų veiks­mai bu­vo tei­sė­ti ir adek­va­tūs si­tua­ci­jai. „Ma­nau, me­di­kai iš­siaiš­kins, ko­dėl žmo­gus taip el­gė­si. Mū­ sų dar­buo­to­jams jo el­ge­sys pri­mi­ nė li­go­nio ar­ba te­ro­ris­to veiks­mus.

Ap­sau­gi­nin­kai taip pat pa­ty­rė stre­ są, to­dėl jiems bus tei­kia­ma psi­ cho­lo­gi­nė pa­gal­ba. Bu­vo ki­lu­si rea­ li grės­mė sar­gės ir sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­jams“, – tei­gė A.Gai­du­ ke­vi­čius.

ty­bės vy­ro pa­lai­kai. Šis vie­ni­šas, ar­ti­mų­jų ne­tu­rė­jęs žmo­gus tu­rė­ jo di­džiu­lę aist­rą – ko­lek­cio­na­vo se­nie­nas.

Kas iš jo su­kaup­tų daik­tų tu­rė­ jo di­džiau­sią ver­tę, dar ban­do­ma aiš­kin­tis. Ta­čiau jį pa­ži­no­ję žmo­ nės tei­gia, kad bran­giau­si – įvai­ rūs ka­ri­niai ap­do­va­no­ji­mai.

Su­dė­tin­ga su­ži­no­ti, ar vi­sos vy­ro su­kaup­tos ver­ty­bės te­bė­ra ten, kur bu­vu­sios. Ar iš dau­gy­be daik­tų už­ krau­to bu­to kas nors din­go, at­sa­ky­ ti ne­bus leng­va.

Kaip at­si­ti­ko, kad mi­ru­sio vy­ro ne­pa­si­ge­do kai­my­nai, ko­mu­na­li­ nių mo­kes­čių ne­su­lau­kę pa­slau­gų tei­kė­jai, drau­gai ir bi­čiu­liai, ku­rie šiam žmo­gui iš­vy­kus už jį tvar­ky­ da­vo bui­ties rei­ka­lus, teks iš­siaiš­

kin­ti smur­ti­nius nu­si­kal­ti­mus ti­ rian­tiems pa­rei­gū­nams.

Pir­miau­sia iš teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tų lau­kia­ma iš­va­dos apie ve­ lio­nio mir­ties prie­žas­tį.

Vė­liau pa­vyks su­ži­no­ti, ar bu­te ras­ tas ne­gy­vas žmo­gus tik­rai yra bu­to šei­mi­nin­kas. DNR ty­ri­mą at­lik­ti rei­kia ar­ti­mų gi­mi­nai­čių, o šis uos­ta­mies­ty­ je gy­ve­nęs če­čė­nas – naš­lai­tis.

Kai­my­nai iš bu­to šei­mi­nin­ko pa­ žįs­ta­mų gir­dė­jo kal­bų, kad jį kaž­kas bu­vo su­ti­kęs Vo­kie­ti­jo­je.

Kas ir ko­kiu tiks­lu sklei­dė to­kius gan­dus, ar tai ne­bu­vo no­ras nu­ ra­min­ti din­gu­sio žmo­gaus paieš­ ką ini­ci­juo­ti be­si­ren­gu­sius kai­ my­nus? At­sa­ky­mai į šiuos ir daug ki­tų klau­si­mų ga­li pa­dė­ti iš­narp­lio­ ti keis­tos mir­ties ap­lin­ky­bes.

Pėd­sa­kai: Ged­mi­nų gat­vė­je po nak­ties įvy­kių li­ko krau­jo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Uos­te – po­li­ci­jos rei­das As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos uos­te po­li­ci­ja ne­ti­kė­tai su­ren­gė rei­dą kel­tu iš Šve­di­jos at­ plau­ku­siems au­to­mo­bi­lių vai­ruo­ to­jams.

Per dvi va­lan­das Klai­pė­dos po­li­ci­ jos Ma­gist­ra­li­nių ke­lių prie­žiū­ros bū­rio pa­rei­gū­nai pa­tik­ri­no 130 au­ to­mo­bi­lių. „Šiuo kel­tu daž­niau­siai pluk­ do­mi vil­ki­kai, o apie jų vai­ruo­ to­jus uos­to tar­ny­bos ga­li pa­ pa­sa­ko­ti įvai­riau­sių nu­ti­ki­mų, su­si­ju­sių su al­ko­ho­lio var­to­ji­mu.

Ta­čiau šį kar­tą gir­tu­mas nu­sta­ ty­tas tik vie­no au­to­mo­bi­lio vai­ ruo­to­jui. Va­di­na­si, žmo­nės po tru­pu­tį kei­čia­si“, – pa­ste­bė­jo Klai­pė­dos po­li­ci­jos Ma­gist­ra­li­ nių ke­lių prie­žiū­ros bū­rio va­das Ri­čar­das Ka­či­nas.

0,48 pro­m. gir­tu­mas bu­vo nu­ sta­ty­tas ir leng­vo­jo BMW au­to­ mo­bi­lio vai­ruo­to­jui.

Vie­nas vil­ki­ko vai­ruo­to­jas iš­ vengs at­sa­ko­my­bės dėl ma­ta­vi­mo prie­tai­sų pa­klai­dos.

Rei­do me­tu bu­vo nu­sta­ty­ti trys smul­kūs pa­žei­di­mai – ne­tu­rė­ta tech­ni­nės ap­žiū­ros ta­lo­no, drau­ di­mo po­li­so.

Po rei­do uos­te po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai su­ren­gė rei­dą Ši­lu­tės plen­te, kur bu­vo pa­tik­rin­ti 65 au­to­mo­bi­liai. Čia nu­sta­ty­ti pen­ki pa­žei­di­mai – vai­ ruo­to­jai ne­tu­rė­jo drau­di­mo po­li­sų ar tech­ni­nės ap­žiū­ros ta­lo­nų. „Vi­są šią sa­vai­tę Eu­ro­po­je vyks­ ta to­kio po­bū­džio rei­dai. Tad ar­ti­ miau­siu me­tu Klai­pė­do­je ga­li bū­ti ir dau­gių to­kių vai­ruo­to­jus draus­ mi­nan­čių prie­mo­nių“, – ti­ki­no R.Ka­či­nas.

Prieš pu­sant­ros sa­vai­tės Ši­lu­tės plen­te pa­rei­gū­nai bu­vo už­da­rę eis­ mą ir tik­ri­no kiek­vie­ną gat­ve va­žia­ vu­sį au­to­mo­bi­lį. „Dau­gu­ma vai­ruo­to­jų ne­si­pik­ ti­na to­kiais rei­dais, ta­čiau pa­si­tai­ ko, kad su­lau­kia­me ir prie­kaiš­tų“, – ne­slė­pė R.Ka­či­nas.

8

ketvirtADIENIS, birželio 7, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Sau­gu­mas pra­sklei­dė pa­slap­tin­gu­mo šy­dą Ne­tek­tis: il­ga­me­tis Sei­mo na­rys J.Ka­ro­sas mi­rė nak­tį į tre­čia­die­nį Vil­

niu­je.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Už­ge­so dar vie­na po­li­ti­kos žvaigž­dė Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Sun­ki li­ga pa­si­glem­žė vie­no ži­no­ miau­sių po­li­ti­kų, il­ga­me­čio Sei­mo na­rio pro­fe­so­riaus Jus­ti­no Ka­ro­so (nuotr.) gy­vy­bę.

Va­kar pra­neš­ta, kad po sun­kios li­ gos mi­rė 75 me­tus ei­nan­tis par­la­ men­ta­ras J.Ka­ro­sas.

Klas­tin­gas ne­ga­la­vi­mas Sei­mo na­rį kan­ki­no jau ne vie­nus me­tus, ta­čiau J.Ka­ro­sas iš pa­sku­ti­nių­jų sten­gė­si kuo pro­duk­ty­viau dirb­ ti – ak­ty­viai da­ly­va­vo par­la­men­ to ple­na­ri­niuo­se ir Už­sie­nio rei­ka­ lų ko­mi­te­to, ku­rio vi­ce­pir­mi­nin­kas bu­vo, po­sė­džiuo­se.

Tik pa­sta­rą­sias ke­lias sa­vai­tes Sei­mo na­rys dėl li­gos paū­mė­ji­mo jau be­veik ne­be­pa­si­ro­dy­da­vo par­ la­men­to rū­muo­se. O nak­tį į tre­čia­ die­nį J.Ka­ro­so gy­vy­bė už­ge­so. „Lie­tu­vos po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­je už­ge­so dar vie­na žvaigž­dė. J.Ka­ ro­sas liks pa­vyz­džiu atei­nan­čioms kar­toms, kaip san­tū­riai, ty­liai, bet ne­pap­ras­tai iš­min­tin­gai da­ry­ti di­ de­lius dar­bus. Jį pri­si­min­si­me kaip švie­sų, šil­tą žmo­gų, ste­bi­nu­sį ne tik iš­min­ti­mi, bet ir su­bti­liu hu­mo­ ro jaus­mu, ku­ris pa­dė­da­vo iš­spręs­ti su­dė­tin­gus klau­si­mus, pri­vers­da­ vo su­si­mąs­ty­ti ir pa­čius di­džiau­ sius karš­ta­ko­šius“, – ra­šo­ma Sei­ mo ne­kro­lo­ge.

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė

sa­vo užuo­jau­to­se taip pat pa­brė­žė, kad J.Ka­ro­sas pa­si­žy­mė­jo to­le­ran­ ci­ja bei iš­min­ti­mi. „Ne­te­ko­me at­sa­kin­go ir dip­lo­ ma­tiš­ko po­li­ti­ko, ku­rio in­dė­lis į už­ sie­nio po­li­ti­ką ir su­ge­bė­ji­mas ieš­ ko­ti vals­ty­bi­nio su­ta­ri­mo sva­riai pa­si­tar­na­vo mū­sų ša­liai“, – sa­ kė D.Gry­baus­kai­tė. Ji at­krei­pė dė­ me­sį, kad J.Ka­ro­sas bu­vo vie­nas iš ne­dau­ge­lio Sei­mo sen­bu­vių – ne­ pert­rau­kia­mai dir­bo ja­me net pen­ kias ka­den­ci­jas, nuo pat 1992-ųjų.

Pra­neš­ta, kad ur­na su ve­lio­nio pa­lai­kais bus pa­šar­vo­ta Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je Vil­niu­je. At­sis­vei­ki­ni­ mas vyks šian­dien ir ry­toj. Lai­do­ tu­vės – šeš­ta­die­nį sos­ti­nės An­ta­ kal­nio ka­pi­nė­se.

J.Ka­ro­sas į Sei­mą bu­vo iš­rink­tas Laz­di­jų-Drus­ki­nin­kų apy­gar­do­je.

Ka­dan­gi iki nau­jo­jo Sei­mo rin­ki­mų li­ko vos ke­li mė­ne­siai, jo vie­ta da­ bar­ti­nia­me par­la­men­te liks tuš­čia.

Sei­me iki pat ka­den­ci­jos pa­bai­ gos dirbs 139 par­la­men­ta­rai, o ne 141, kaip nu­ma­ty­ta Kons­ti­tu­ci­jo­je.

Dar vie­na lais­va vie­ta Sei­me li­ko, kai per­nai spa­lį au­toa­va­ri­jo­je žu­vo Prie­nuo­se iš­rink­tas so­cial­de­mok­ ra­tas Juo­zas Pa­lio­nis.

Be J.Ka­ro­so ir J.Pa­lio­nio, per šią Sei­mo ka­den­ci­ją mi­rė dar vie­nas so­cial­de­mok­ra­tas – 2010 m. rugp­jū­tį po il­gos li­gos ne­te­ko­me Al­gio Ri­mo. Ta­čiau vie­toj jo tų pa­čių me­ tų ru­de­nį Ma­ri­jam­po­lės apy­gar­do­ je bu­vo iš­rink­tas nau­jas Sei­mo na­ rys Al­bi­nas Mit­ru­le­vi­čius.

Trink­te­lė­jo du­ri­mis Vy­riau­sy­bės spren­di­mas pa­tvir­ tin­ti Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko (KNNP) tvar­ky­mo pla­ną su­ ma­ži­no val­dan­čių­jų kon­ser­va­to­ rių gre­tas Sei­me – iš šios par­ti­jos pro­tes­tuo­da­ma pa­si­trau­kė Au­re­ li­ja Stan­ci­kie­nė.

Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je va­kar pa­ tvir­tin­tas KNNP tvar­ky­mo pla­nas.

Pa­gal jį iš gal­būt ne­tei­sė­tai pa­sta­ ty­tų 40 ob­jek­tų UNES­CO sau­go­ mo­je Kur­šių ne­ri­jo­je nu­ma­to­ma nu­griau­ti pen­kis.

Tarp pla­nuo­ja­mų griau­ti pa­sta­ tų nė­ra va­di­na­mų­jų Prei­los bo­te­ lių, nors Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas dar 2010 m. įpa­rei­go­jo juos.

Ap­lin­kos mi­nist­ras Ge­di­mi­ nas Kaz­laus­kas sa­kė, kad dėl bo­ te­lių ga­lu­ti­nį žo­dį tu­rės tar­ti teis­ mas: „Ir se­na­ja­me ge­ne­ra­li­nia­me pla­ne bu­vo nu­ma­ty­ta, kad sta­ty­ ba to­je vie­to­je iš prin­ci­po ga­li­ma.

Dėl pa­skir­čių ir vi­sa ki­ta – at­ski­ras

Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD) pa­tei­kė pir­mą­ją sa­ vo vie­šą veik­los ata­skai­tą, ku­rio­je už­si­me­na­ma, kad per ar­ti­ miau­sius ke­le­rius me­tus Lie­tu­vo­je ak­ty­vės ne­pa­lan­ki už­sie­ nio žval­gy­bų veik­la.

klau­si­mas ir, ma­nau, dar bus dis­ ku­si­ja.“ Vy­riau­sy­bės spren­di­mas pa­tvir­tin­ti KNNP tvar­ky­mo pla­ną ir ne­griau­ti Prei­los bo­te­lių pri­ver­ tė iš Sei­mo Tė­vy­nės są­jun­gos frak­ ci­jos bei iš šios par­ti­jos pa­si­trauk­ ti A.Stan­ci­kie­nę, ne vie­nus me­tus bu­vu­sią KNNP va­do­ve. „Esu pri­ blokš­ta to­kio spren­di­mo. Aš į Sei­ mą atė­jau dėl Kur­šių ne­ri­jos. Pa­ti į rin­ki­mų pro­gra­mą įra­šiau, kad iki 2010 m. vi­si ne­tei­sė­ti sta­ti­niai bus nu­griau­ti“, – tei­gė ji.

Po­li­ti­kė svars­tė, kad Vy­riau­sy­ bei taip nu­spręs­ti įta­kos ga­lė­jo tu­ rė­ti „la­bai di­de­li pi­ni­gai“.

Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos se­niū­ nas Jur­gis Raz­ma tei­gė ne­sąs tik­ras, kad A.Stan­ci­kie­nės iš­sa­ky­ti mo­ty­ vai yra tik­ro­sios išė­ji­mo iš Tė­vy­nės są­jun­gos prie­žas­tys: „Gal tik­ro­sios ap­lin­ky­bės ga­li išaiš­kė­ti atei­ty­je, kai ma­ty­si­me, ko­kį po­li­ti­nį ke­lią ji rink­sis.“ „Klaipėdos“, BNS inf.

Aiš­ki­no­si grės­mes

Pa­sak VSD, ti­kė­ti­na, kad 2012 m. tę­sis už­sie­nio vals­ty­bių pa­stan­ gos truk­dy­ti vyk­dy­ti stra­te­gi­nius ener­ge­ti­kos pro­jek­tus. „Lie­tu­vai ne­pa­lan­kaus in­for­ma­ ci­nio fo­no stra­te­gais lai­ky­ti­ni tre­ čių­jų ša­lių už­sie­nio po­li­ti­ką for­ muo­jan­tys su­bjek­tai ir su jais su­si­ję moks­lo ty­ri­mų cent­rai, ne­vy­riau­ sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos, in­for­ma­ci­ nės agen­tū­ros. Į šį pro­ce­są įsi­trau­ kia ir už­sie­nio ša­lių žval­gy­bos bei sau­gu­mo tar­ny­bos. Ši veik­la koor­ di­nuo­ja­ma per Lie­tu­vo­je vei­kian­ čias už­sie­nio vals­ty­bių am­ba­sa­ das“, – nu­ro­do VSD. Ypa­tin­gą grės­mę Lie­tu­vai ke­lia truk­dy­mai ap­si­rū­pin­ti gam­ti­nė­ mis du­jo­mis, rea­li­zuo­ti Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės ir Ig­na­li­nos ato­mi­nės elekt­ri­nės eksp­loa­ta­ci­ jos nu­trau­ki­mo pro­jek­tus.

VSD tei­gia, kad per­nai to­liau aiš­ki­no­si už­sie­nio vals­ty­bių žval­ gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bų ke­lia­ mas grės­mes ša­lies na­cio­na­li­niam sau­gu­mui: „Atk­reip­ti­nas dė­me­ sys į mė­gi­ni­mus iš už­sie­nio ir per Lie­tu­vos or­ga­ni­za­ci­jas kri­ti­kuo­ti Lie­tu­vos kons­ti­tu­ci­nę san­tvar­ką, kurs­ty­ti et­ni­nę, so­cia­li­nę ir ideo­ lo­gi­nę ne­san­tai­ką. Žval­gy­bos tar­ ny­bos, ku­rių veik­la ken­kia Lie­tu­ vos na­cio­na­li­niams in­te­re­sams, taip pat sie­kia pa­si­nau­do­ti po­li­ ti­nė­mis jė­go­mis, ga­lin­čio­mis pa­ tek­ti į Sei­mą ir atei­ty­je at­sto­vau­ti tre­čių­jų vals­ty­bių in­te­re­sams.“ Mė­gins ska­tin­ti įtam­pą

Prem­je­ra: VSD pir­mą kar­tą pa­tei­kė vie­šą sa­vo veik­los ata­skai­tą.

Bet koks įvy­kis ga­li bū­ti pa­nau­do­tas prieš vals­ty­bę Ko­men­tuo­da­mas VSD vie­šą ata­skai­ tą de­par­ta­men­to ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Ge­di­mi­nas Gri­na pa­reiš­kė: – Tie­sio­gi­nės grės­mės Lie­tu­vos de­ mok­ra­ti­jai iš ki­tų vals­ty­bių ne­pa­sa­ ky­čiau, kad yra. Es­mė yra, kiek tu tu­ri ki­tai vals­ty­bei įta­kos. Bet tie­sio­ giai, kad kas nors ga­lė­tų tai pa­da­ry­ti, ma­ny­čiau, var­giai. Kol po­li­ti­ką prieš ener­ge­t i­kos pro­jek­tus vyk­dan­tys as­me­nys nau­do­ja­si sa­vo kons­ti­tu­ci­ nė­mis tei­sė­mis ir ne­pa­žei­džia įsta­ ty­mų, de­mok­ra­ti­nė­je vi­suo­me­nė­ je jų už­kar­dy­mas neį­ma­no­mas. Vi­si prie­kaiš­tau­ja VSD, kad čia yra KGB, kad de­par­ta­men­tas ne­va pa­žei­di­ nė­ja žmo­gaus tei­ses. Bet kal­bė­da­ mas apie už­kar­dy­mą ga­liu pa­sa­ky­ti,

„Per ar­ti­miau­sius ke­le­rius me­tus Lie­tu­vai ne­pa­lan­ki už­sie­nio vals­ ty­bių žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­ bų veik­la ak­ty­vės, bus mė­gi­na­ma ska­tin­ti so­cia­li­nę, et­ni­nę, po­li­ti­nę įtam­pą, di­din­ti vi­suo­me­nės ne­pa­ si­ti­kė­ji­mą ša­lies po­li­ti­ne san­tvar­ ka“, – tei­gia­ma ata­skai­to­je.

VSD taip pat ra­šo, kad kai ku­ rio­se už­sie­nio vals­ty­bė­se vers­lą plė­to­jan­čios Lie­tu­vos įmo­nės pa­ ti­ria šių vals­ty­bių val­džios ins­ti­ tu­ci­jų bei sau­gu­mo tar­ny­bų spau­ di­mą. De­par­ta­men­tas tvir­ti­na, jog dau­gu­ma įmo­nėms ne­pa­lan­kių spren­di­mų priim­ti va­do­vau­jan­ tis po­li­ti­niais, o ne eko­no­mi­niais mo­ty­vais.

Pab­rė­žia­ma ir tai, kad per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus itin su­ stip­rė­jo už­sie­nio vals­ty­bių veiks­ mai sie­kiant pe­rim­ti įslap­tin­tą in­for­ma­ci­ją tech­ni­nė­mis prie­ mo­nė­mis.

ro­lė, 5119 – in­for­ma­ci­jos apie bu­ vu­sius elekt­ro­ni­nių ry­šių įvy­kius ga­vi­mas, 17 903 – in­for­ma­ci­jos apie abo­nen­tų te­le­fo­no nu­me­ rius, tink­lo ga­li­nius įren­gi­nius ar jų pri­klau­so­my­bę ga­vi­mas.

VSD tei­gi­mu, vie­na elekt­ro­ni­ nių ry­šių tink­lais per­duo­da­mos in­for­ma­ci­jos kont­ro­lės už­duo­ tis reiš­kia vie­no ga­li­nio įren­gi­nio ste­bė­se­ną.

Klau­sė­si tūks­tan­čių

Trūks­ta pi­ni­gų

VSD pra­ne­šė per­nai at­li­kęs 59 tūkst. ope­ra­ty­vi­nės veik­los su­bjek­tų elekt­ro­ni­nių ry­šių tink­lais per­duo­da­mos in­for­ma­ci­jos kont­ ro­lės už­duo­tis. Iš jų 35 603 at­ve­jai bu­vo te­le­fo­ni­nių po­kal­bių ir SMS tu­ri­nio kont­ro­lė, 412 – in­ter­ne­tu per­duo­da­mos in­for­ma­ci­jos kont­

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

VSD pa­si­skun­dė su tu­ri­mais ri­ bo­tais iš­tek­liais ne­ga­lin­tis to­bu­ lin­ti veik­los. Atas­kai­to­je de­par­ ta­men­tas sa­ko iki šiol jau­čian­tis eko­no­mi­nės kri­zės pa­da­ri­nius.

Tei­gia­ma, kad per­nai de­par­ta­ men­to biu­dže­tas sie­kė 55 mln. li­tų su „Pi­lai­tės“ pro­jek­tu, o

kad mes ne­ga­li­me im­tis prie­mo­nių prieš as­me­nis, ku­rie ne­pa­žei­džia jo­ kių įsta­ty­mų. Svar­biau­sia, kad apie to­kius veiks­mus, vei­kian­čias gru­ puo­tes, as­me­nis, to­kioms in­for­ma­ci­ nėms kam­pa­ni­joms ski­ria­mą fi­nan­ sa­vi­mą in­for­ma­ci­ją gau­na Vy­riau­sy­ bė ir ga­li im­tis ati­tin­ka­mų at­sa­ko­mų­ jų žings­nių.

VSD su Gar­lia­va nie­ko bend­ro ne­tu­ri, nors vi­si la­bai įsi­vaiz­duo­ja, kad ne­va Gar­lia­va yra VSD būs­ti­nė. Dėl tos is­ to­ri­jos prie­žas­čių, tai, ma­nau, yra pa­ vyz­dys, kaip bui­ti­nio bei so­cia­li­nio po­bū­džio konf­lik­tai ga­li da­ry­ti pro­ble­mų vals­ty­bė­je. Bet koks įvy­kis, bet koks veiks­mas ga­li bū­ti pa­nau­do­tas prieš vals­ty­bę. Čia kaip ka­re.

2007 m. VSD biu­dže­tas sie­kė be­ veik 70 mln. li­tų. Tu­rint ri­bo­tus fi­nan­si­nius iš­tek­lius, VSD prio­ri­ te­tas šiuo me­tu yra iš­lai­ky­ti tu­ ri­mą per­so­na­lą bei inf­rast­ruk­tū­rą ir už­tik­rin­ti svar­biau­sių funk­ci­jų vyk­dy­mo tęs­ti­nu­mą. VSD ne­tu­ ri pa­kan­ka­mai iš­tek­lių, kad ga­lė­tų in­ves­tuo­ti į ge­bė­ji­mų ir tech­no­ lo­gi­jų plėt­rą, bū­ti­ną no­rint to­bu­ lin­ti veik­lą ir efek­ty­viau vyk­dy­ti už­duo­tis“, – tei­gia­ma ata­skai­ to­je.

Sos­ti­nės Pi­lai­tės mik­ro­ra­jo­ne pra­dė­tą sta­ty­ti nau­ją VSD pa­sta­ tą de­par­ta­men­tas va­di­na prio­ri­te­ ti­niu pro­jek­tu, nes da­bar­ti­nė inf­rast­ruk­tū­ra „iš es­mės nea­ti­tin­ ka žval­gy­bos ir sau­gu­mo tar­ny­bai ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų“. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

ketvirtADIENIS, birželio 7, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2857 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2685 JAV do­le­ris 1 2,7632 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6755 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9556 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9281 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5438 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4322 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8751

+0,84 %

–0,2671 % +0,4093 % –0,0326 % +0,4128 % +0,0222 % +0,7600 % –0,1099 % +1,3412 % +0,0174 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,84

4,54

2,45

„Apoil“

4,81

4,52

2,45

Vy­riau­sybė pri­tarė pa­si­ūly­tam vals­tybės įmo­nių, ku­rių bend­ras tur­tas yra be­veik 30 mlrd. litų, val­dy­mo re­for­mos pla­nui. Vi­ sas įmo­nes ke­ti­na­ma su­skirs­ty­ti į tris gru­ pes ir kiek­vie­nai nu­sta­ty­ti griežtą ne ma­ žiau kaip 5 pro­c. ar 10 pro­c. ka­pi­ta­lo grą­ žos normą, o vi­so vals­tybės tur­to nau­do­ ji­mo kont­rolę per­duo­ti Tur­to fon­dui. Fon­ das nuo rugsė­jo pra­džios veiktų kaip val­ dy­mo koor­di­na­vi­mo cent­ras.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+1,16 %

Pert­var­kys ­ vals­tybės įmo­nes

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,18 %

85,66 dol. už 1 brl.

100,74 dol. už 1 brl.

3

mlrd. litų

ge­gužės pa­bai­go­je vir­ši­jo ša­lies gy­ven­tojų pra­dels­tos sko­los.

Vi­suo­ti­nis ne­ri­mas nu­muš de­galų kai­nas Už­sitę­su­si eu­ro zo­nos krizė pa­rodė ir tei­giamą pusę. Nuogąs­ta­ vi­mai dėl eu­ro zo­nos ski­li­mo su­maži­no naf­tos kai­nas, todėl ti­ ki­ma­si, kad at­pi­gs ir de­ga­lai. Pla­nuo­ja­ma, kad pir­mie­ji po­ky­čiai de­ga­linė­se bus ma­to­mi jau po mėne­sio.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pin­ga dėl nuo­taikų

Prieš ke­lis mėne­sius pro­gno­zuo­tos sta­bi­lios naf­tos kai­nos vis dėlto pa­ su­ko že­myn. „Brent“ rūšies naf­tos kai­nos pra­ėju­sią sa­vaitę smu­ko iki 100 JAV do­le­rių už ba­relį, pirmą kartą per aš­tuo­nis mėne­sius.

Dėl neišsp­rend­žia­mos eu­ro zo­nos krizės kren­tan­čios naf­tos kai­nos at­pi­gins de­ga­lus ir Lie­tu­vo­je, kaip BNS pro­gno­za­vo SEB ban­ko pre­zi­ den­to pa­tarė­jas Gi­ta­nas Nausė­da.

Anot jo, kai­nos kil­ti ne­turėtų, iki Eu­ro­po­je tęsis skolų krizė.

Ta­čiau „Swed­bank“ vy­riau­sio­jo eko­no­mis­to Ne­ri­jaus Ma­čiu­lio tei­ gi­mu, naf­tos, tad ir de­galų kai­nos mažės ne vien dėl eu­ro zo­nos atei­ ties pro­gno­zių: „Reikėtų pra­dėti nuo to, kad nuo ko­vo, pirmą kartą po il­go lai­ko, pa­sau­ly­je naf­tos ga­ vy­bos apim­tis vir­ši­ja su­nau­do­ja­ mos naf­tos kiekį. Ki­taip ta­riant, kai pa­si­ūla vir­ši­ja pa­klausą, at­si­ran­da spau­di­mas ma­žin­ti kai­nas.“ Anot pa­šne­ko­vo, pa­klau­sa dar la­biau su­mažė­jo po nu­vi­lian­ čių rin­kimų re­zul­tatų Grai­ki­jo­je ir Prancū­zi­jo­je ge­gužės pra­džio­je, kai pra­dėjo aiškė­ti, kad eu­ro zo­nos atei­tis tam­pa mig­lo­ta, o pa­da­ri­niai tiek Eu­ro­pos, tiek pa­sau­lio eko­no­ mi­kai yra nei­gia­mi.

Be to, pa­sta­ruoju metu Ki­ni­jos pra­monės au­gi­mas lėtėjo dau­giau nei pen­kis mėne­sius iš eilės, In­di­ jos eko­no­mi­ka pirmą ket­virtį au­go lėčiau­siai per pra­ėjusį de­šimt­metį, kaip sakė N.Ma­čiu­lis. Aki­vaiz­du, kad ir eu­ro zo­no­je spar­čiai traukė­ si vals­ty­bių, to­kių kaip Is­pa­ni­ja ar Grai­ki­ja, pra­monė. „Aiš­ku, ly­giag­re­čiai trau­kia­si ir ša­lies gy­ven­tojų var­to­ji­mas, dėl to naf­tos pa­klau­sos au­gi­mas yra su­ mažėjęs. O tuo pa­čiu me­tu naf­tos ga­vy­ba au­ga spar­čiau. Todėl ma­to­ me tei­giamą pa­klau­sos ir pa­si­ūlos ba­lansą, dėl ku­rio ir mažė­ja naf­tos kai­na“, – sakė jis.

Atei­ty­je brang­ti ne­turėtų

N.Ma­čiu­lis pa­brėžė, kad pirmą šių metų ket­virtį kainą kėlė ne tik iš­ gau­na­mos ir su­nau­do­ja­mos naf­tos apim­tis. Anot jo, naf­tos kai­noms kris­ti įta­kos turė­jo ir ne­ri­mas dėl

ka­ri­nio konf­lik­to su Ira­nu bei dar di­des­nių pro­blemų Ar­ti­muo­siuo­ se Ry­tuo­se, ku­rios su­trik­dytų naf­ tos tie­kimą. Ta­čiau nuo­gąsta­vi­mai, anot jo, rea­ly­be ne­ta­po. „Pas­ta­ruo­ju me­tu Ira­no veiks­nys pa­si­traukė į ant­rą planą. Šiuo me­ tu turbūt la­biau­siai vertėtų stebė­ ti eko­no­mi­nius pro­ce­sus Ki­ni­jo­je ir eu­ro zo­no­je – ko­kia bus Grai­ki­ jos si­tua­ci­jos ato­maz­ga. Jei­gu ji liks eu­ro zo­no­je, ma­tyt, at­si­ras nau­ja erdvė naf­tos kai­noms kris­ti, nes tai reikš eu­ro zo­nos skolų krizės gilė­ jimą“, – sakė G.Nausė­da.

Eu­ro zo­nos skolų krizės ato­ maz­gos, kaip sakė eko­no­mis­tas, ir to­liau ne­ma­ty­ti. Todėl, anot jo, bai­min­tis vėl ky­lan­čių naf­tos kai­ nų ne­reikėtų: po Grai­kiją iš­ti­ ku­sios ne­pa­vydė­ti­nos pa­dėties bus svars­to­ma, ko­kia nau­ja vals­ tybė ga­li su­si­dur­ti su pa­na­šio­mis pro­ble­mo­mis.

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis:

Nuo ko­vo, pirmą kar­ tą po il­go lai­ko, pa­sau­ ly­je naf­tos ga­vy­bos apim­tis vir­ši­ja su­nau­ do­ja­mos naf­tos kiekį.

N.Ma­čiu­lis ti­ki­no, kad baimė dėl eu­ro zo­nos ski­li­mo su­mažės, jei šį mėnesį Grai­ki­jos rin­ki­mai baig­sis ge­riau nei ge­gužę ir pa­vyks su­for­ muo­ti su tau­py­mo prie­monė­mis su­tin­kan­čią vy­riau­sybę, o Eu­ro­ pos Ko­mi­si­ja bei eu­ro zo­nos ly­de­ riai pa­si­ūlys eko­no­mi­kos au­gi­mo pa­ketą. Ta­čiau net ir gerė­jan­tys lūkes­čiai, kaip pri­minė pa­šne­ko­ vas, ne­lems naf­tos kainų au­gi­mo. „Naf­tos at­sar­gos, pa­vyzd­žiui, JAV, per pa­sta­ruo­sius me­tus yra pa­sie­ku­sios aukš­čiau­sią lygį, tad pa­si­ūlos su­tri­kimų nėra. Ka­dan­gi įtam­pa tarp Ira­no ir Va­karų vals­ ty­bių taip pat yra su­mažė­ju­si, ma­ nau, kad naf­tos kai­nos ne­grįš prie 120 JAV do­le­rių už ba­relį ir tik šiek tiek vir­šys 100 do­le­rių. Jos tik­ rai ne­bus to­kios, ko­kias matė­me šių metų ket­virtį“, – pro­gno­za­vo N.Ma­čiu­lis.

Ša­lis at­spindės ten­den­ci­jas

G.Nausė­dos tei­gi­mu, nea­pibrėž­ tu­mas rin­ko­se su­ke­lia nuo­gąsta­ vimų, kad pa­klau­sa galbūt smuks, o tai ma­ži­na kainą ir tei­gia­mai vei­ kia naf­tos im­por­tuo­to­jus, tarp jų ir Lie­tuvą. „Tai au­to­ma­tiš­kai suma­ žina ga­my­bos sąnau­das, pa­ga­liau žmonėms leng­viau gy­ven­ti, nes jie per­ka pi­ges­nius de­ga­lus“, – sakė jis.

N.Ma­čiu­lis pa­ti­ki­no, kad Lie­tu­ vo­je, kaip ir ki­to­se pa­sau­lio rin­ko­se, de­galų kai­nos mažės. O gy­ven­tojų nuo­gąsta­vi­mai, kad ša­lies de­ga­ linės neats­pindės pa­sau­li­nių ten­ den­cijų, kaip tai nu­ti­ko ge­gužę, – ne­pagrįs­ti. „Ge­gužę de­galų kai­nos ne­kri­to, nes Lie­tu­vos naf­tos per­dir­bi­mo ga­ myk­la Ma­žei­kiuo­se tuo me­tu vi­siš­ kai ne­vykdė veik­los – ji bu­vo už­da­ ry­ta dėl re­mon­to. Tad did­me­ninė­je rin­ko­je ji rea­li­za­vo pro­duk­ciją, ku­ri bu­vo pa­ga­min­ta ba­landį, kai naf­tos ža­lia­vos bu­vo pa­sie­ku­sios re­kor­di­ nes kai­nas“, – sakė jis.

N.Ma­čiu­lio tei­gi­mu, šią sa­vaitę naf­tos ga­myk­los veik­la at­nau­jin­ ta, tad de­ga­lai jau bus ga­mi­na­mi iš pi­gesnės naf­tos. Todėl, anot pa­ šne­ko­vo, ir Lie­tu­vos did­me­ninė­ je, ir maž­me­ninė­je rin­ko­je turėtų pa­si­ro­dy­ti ma­žesnės de­galų kai­ nos: „Da­bar­tinė de­galų kai­na tik­ rai neats­pin­di rea­lios ža­liavų kai­ nos, todėl ga­li­ma tikė­tis, kad ji kris nuo 5 pro­c. iki 10 pro­c. Šie kainų po­ky­čiai turėtų įvyk­ti per mėnesį, nes at­ro­do, kad naf­tos kai­na iš­liks apie 100 do­le­rių už ba­relį.“ Prog­no­zuo­ja­ma, kad naf­tos pa­ klau­sa šie­met augs ga­na lėtai, nes Ki­ni­jos, In­di­jos ar ki­tos be­si­vys­ tan­čios rin­kos spar­čiai neaugs. To­ dėl naf­tos, tad ir de­galų kai­nos iki šių metų pra­džio­je pa­siek­to ly­gio ne­pa­šoks.

10 pro­c.

ma­žesnės de­galų kai­nos kitą mėnesį pro­gno­zuo­ja­ mos ša­lies de­ga­linė­se.

Sta­bi­lu: įtam­pa eu­ro zo­no­je neatslūgs net po sėkmingų Grai­ki­jos rin­

kimų, todėl naf­tos kai­nos ar­ti­miau­siu me­tu pa­kil­ti ne­turėtų.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) ir „Shutterstock“ nuo­tr.

11

ketvirtADIENIS, birželio 7, 2012

pasaulis Is­to­ri­nis ­ skry­dis

Paš­tu atė­jo ­ kū­no da­lys

Sau­lės ener­gi­ja va­ro­mas lėk­tu­vas „So­ lar Im­pul­se“ ant­ra­die­nį vėl pa­te­ko į is­to­ ri­ją, nu­tū­pęs Ma­ro­ko sos­ti­nė­je po to, kai per­skri­do Gib­ral­ta­ro są­siau­rį iš Is­pa­ni­jos.

Jis ta­po pir­muo­ju šio ti­po or­lai­viu, at­li­ku­ siu tarp­že­my­ni­nį skry­dį. 54 me­tų švei­ca­rų psi­chiat­ras ir orei­vis Bert­rand’as ­ Pic­card’as iš­li­pęs iš lėk­tu­vo at­ro­dė pa­var­ gęs po be­veik 19 va­lan­dų tru­ku­sio skry­ džio, ta­čiau pla­čiai šyp­so­jo­si.

Žmo­gaus pa­lai­kų da­lys, iš­siun­ti­nė­tos pa­štu at­ski­rais pa­ke­tais, ant­ra­die­nį bu­vo ras­ tos dvie­jo­se mo­kyk­lo­je Ka­na­dos Van­ku­ve­ rio mies­te. Šis in­ci­den­tas įvy­ko po to, kai Mon­rea­ly­je bu­vo žiau­riai nu­žu­dy­tas ir iš­ mė­si­nė­tas 33 me­tų ki­nas stu­den­tas Lin Ju­nas, o Ber­ly­ne su­lai­ky­tas įta­ria­mas jo žu­di­kas – po­rnog­ra­fi­nių fil­mų ak­to­rius Lu­ ka Roc­co Mag­not­ta, pra­min­tas Ka­na­dos psi­cho­pa­tu.

23

žmo­nės žu­vo per dvie­jų mir­ti­nin­kų iš­puo­lį Af­ga­nis­ta­no pie­ti­nė­je Kan­da­ha­ro pro­vin­ci­jo­je.

Mi­li­jo­nai žmo­nių at­si­gu­lė mie­go­ ti Ru­si­jo­je, o pa­bu­ do Bal­ta­ru­si­jo­je. Ši­ taip opo­zi­ci­ja ver­ti­ na įsta­ty­mų, reg­la­ men­tuo­jan­čių mi­ tin­gus, dra­ko­niš­kas pa­tai­sas.

Pi­ke­tas: opo­zi­ci­ja ban­dė prie­šin­tis pa­tai­soms tiek par­la­men­te, tiek už jo sie­nų, bet da­bar le­mia­mas žo­dis pri­klau­so pre­zi­den­tui V.Pu­ti­nui.

AFP nuo­tr.

Pro­tes­tai pa­bran­go. Bet ar jie liau­sis?

Kons­ti­tu­ci­jos mir­tis?

Do­ku­men­tu, ku­riam va­kar pri­ta­rė Ru­si­jos par­la­men­tas ir ku­ris da­bar lau­kia pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pa­ra­šo, mak­si­ma­lios bau­dos ne­le­ ga­lių pro­tes­tų or­ga­ni­za­to­riams pa­ di­din­tos iki 1 mln. rub­lių (85 tūkst. li­tų), o jų da­ly­viams ga­lės bū­ti ski­ ria­mos bau­dos iki 300 tūkst. rub­lių (25,5 tūkst. li­tų). Be to, įsta­ty­mas su­griež­ti­no mi­tin­gų or­ga­ni­za­vi­mo tai­syk­les.

Kri­ti­kai ste­bi­si, kad bau­dos už mi­tin­gus ta­po ne­tgi di­des­nės nei už kai ku­riuos bau­džia­muo­sius nu­ si­kal­ti­mus. Pa­vyz­džiui, už va­gys­ tę įsi­lau­žiant ar­ba ver­ti­mą už­siim­ti pro­sti­tu­ci­ja as­muo gal­būt net ne­pa­ tek­tų į ka­lė­ji­mą, o tik at­si­pirk­tų 200 tūkst. rub­lių (17 tūkst. li­tų) bau­da.

300 tūkst. rub­lių kai­nuo­tų ne­tiks­ lin­gas biu­dže­to lė­šų nau­do­ji­mas.

To­kius pa­ly­gi­ni­mus pa­tei­kia Ru­ si­jos tink­la­raš­čių au­to­riai ir so­cia­ li­nių tink­lų var­to­to­jai. In­ter­ne­te ki­ lo di­de­lė pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ga. „Šian­dien, ei­da­ma 19-uo­sius gy­ ve­ni­mo me­tus, mi­rė Ru­si­jos Fe­de­ ra­ci­jos kons­ti­tu­ci­ja“, – ra­šė vie­nas so­cia­li­nio tink­lo „Twit­ter“ var­to­ to­jas. „Ypa­t in­ga ma­g i­ja. Mi­l i­jo­n ai žmo­nių at­si­gu­lė mie­go­ti Ru­si­jo­je, o pa­bu­do Bal­ta­ru­si­jo­je“, – iro­ni­ za­vo ki­tas.

Ita­liš­kas strei­kas

Vals­ty­bės Dū­mos opo­zi­ci­ja įvai­ riai ban­dė prie­šin­tis val­dan­čio­ sios „Vie­nin­go­sios Ru­si­jos“ re­ mia­miems pa­kei­ti­mams ir ne­tgi

grie­bė­si va­di­na­mo­jo ita­liš­ko strei­ ko tak­ti­kos – pa­tei­kė maž­daug 400 pa­tai­sų ir rei­ka­la­vo at­ski­ro bal­sa­ vi­mo dėl kiek­vie­nos iš jų. Dėl to svars­ty­mas ant­ra­die­nį už­si­tę­sė iki vi­dur­nak­čio, bet ga­liau­siai pro­jek­ tas bu­vo priim­tas po tre­čio svars­ ty­mo 241 bal­su už, ku­rie nu­svė­rė 147 bal­sus prieš.

mi­tin­guo­to­jus se­niai įtei­sin­tos net iš­si­vys­čiu­sio­se vals­ty­bė­se, o Ru­si­ jo­je šios prie­mo­nės bus ne­tgi švel­ nes­nės.

Bet kri­ti­kai at­kak­liai tei­gia, kad bau­do­mis de­rė­tų ly­gin­tis ne į iš­si­ vys­čiu­sias vals­ty­bes, o į tas, ku­rių gy­ven­to­jų vi­du­ti­nės pa­ja­mos pa­ na­šios į Ru­si­jos.

Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas:

V.Pu­ti­no sti­lius

Tai kaž­ko­kia sa­vi­va­ lė, ir aš ma­nau, kad vi­ suo­me­nė tai at­mes.

Be to, ma­nau, kad Ru­ si­jos pre­zi­den­tas šio įsta­ty­mo ne­pa­si­ra­šys.

Aukš­tes­niuo­siuo­se Ru­si­jos par­ la­men­to rū­muo­se – Fe­de­ra­ci­jos Ta­ry­bo­je – il­gų dis­ku­si­jų ne­bu­vo, pro­jek­tas priim­tas 132 bal­sais už.

Prieš jį bal­sa­vo vie­nas de­pu­ta­tas, o dar vie­nas su­si­lai­kė. Da­bar pro­jek­ tui trūks­ta tik pre­zi­den­to pa­ra­šo.

Krem­liaus pa­rei­gū­nai jau už­si­ mi­nė, kad V.Pu­ti­no ve­to ti­kė­tis ne­ ver­ta. Pre­zi­den­to at­sto­vas spau­dai Dmit­ri­jus Pes­ko­vas sa­kė, kad V.Pu­ ti­nas įsta­ty­mą ga­li ve­tuo­ti tik vie­ nu at­ve­ju – jei­gu įsta­ty­mas prieš­ ta­raus ana­lo­giš­kiems tei­sės ak­tams ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se. Bet to­kių prieš­ta­ra­vi­mų at­si­ras­ti ne­tu­rė­tų, nes pa­kei­ti­mų ini­cia­to­riai ir ša­li­ nin­kai par­la­men­te nuo­lat tvir­ti­ no, jog to­kios pat prie­mo­nės prieš

Va­ka­ruo­se mi­tin­gus reg­la­men­tuo­ jan­čių Ru­si­jos įsta­ty­mų pa­tai­sos ver­ti­na­mos la­bai kri­tiš­kai. „Įs­ta­ty­mo tiks­las – pa­ža­bo­ti an­ tik­rem­liš­ką pro­tes­ti­nį ju­dė­ji­mą, – ra­šė įta­kin­gas Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­tis „The Fi­nan­cial Ti­mes“.

– Da­bar baus­ti bus ga­li­ma ne­tgi už pla­nuo­ja­mos pro­tes­to ak­ci­jos pa­ mi­nė­ji­mą in­ter­ne­te.“ Mask­vos Car­ne­gie cent­ro eks­ per­tė Ma­ri­ja Lip­man ma­no, kad di­džiu­lės bau­dos ne­bus pla­čiai tai­ko­mos, bet taps dau­ge­lio nau­jų ak­ty­vių pro­tes­tuo­to­jų, to­kių kaip stu­den­tai ar­ba pa­pras­ti tar­nau­to­ jai, at­gra­sy­mo prie­mo­ne. „Jau­čiu, kad vy­riau­sy­bė ne­siims tai­ky­ti griež­tų prie­mo­nių vi­siems iš ei­lės. Tai nė­ra V.Pu­ti­no sti­lius.

Jo už­duo­tis yra ne įbau­gin­ti vi­sus gy­ven­to­jus, bet su­skal­dy­ti juos, izo­liuo­ti ak­ty­viau­sią ir ne­pak­lus­ niau­sią gru­pę, o li­ku­siems, ku­rie nė­ra taip at­si­da­vę, pa­siųs­ti ži­nią, kad jiems ge­riau ne­si­kiš­ti“, – JAV laik­raš­čiui „The New York Ti­mes“ dės­tė M.Lip­man.

Kri­ti­kos strė­lių Ru­si­jos val­džiai ne­gai­lė­jo ir bu­vęs SSRS pre­zi­den­

tas Mi­chai­las Gor­ba­čio­vas. „Tai kaž­ko­kia sa­vi­va­lė, ir aš ma­nau, kad vi­suo­me­nė tai at­mes, – sa­ kė jis. – Be to, ma­nau, kad Ru­si­ jos pre­zi­den­tas šio įsta­ty­mo ne­ pa­si­ra­šys.“ Prog­no­zuo­ja nau­jus pro­tes­tus

Va­ka­rų ap­žval­gi­nin­kai reiš­kia nuo­ mo­nę, kad Ru­si­jos val­džia, griež­ tin­da­ma baus­mes mi­tin­guo­to­jams, ken­kia pa­ti sau.

Ru­si­jo­je pro­tes­tų ban­ga ki­ lo praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je, kai V.Pu­ti­nas pa­skel­bė grįž­tan­tis į pre­ zi­den­to po­stą. Di­džiu­liai mi­tin­gai vy­ko prieš ko­vo 4-osios pre­zi­den­ to rin­ki­mus ir po jų. Bet per ke­le­ tą mė­ne­sių mi­tin­guo­to­jai pa­var­go, į pro­tes­to ak­ci­jas atei­da­vo vis ma­ žiau žmo­nių, opo­zi­ci­ja su­si­skal­dė.

Da­bar žmo­nių pyk­tis ga­li įsi­žieb­ti su nau­ja jė­ga.

Ru­si­jos ap­žval­gi­nin­kas Ro­ma­ nas Cha­cha­li­nas pri­me­na, kad nuo lie­pos 1-osios Ru­si­jo­je pa­ste­bi­mai pa­di­dės elekt­ros, du­jų ir ko­mu­na­ li­nių pa­slau­gų kai­nos. „Kai pro­tes­tuo­jan­tiems pen­si­ nin­kams, biu­dže­ti­nin­kams gy­ve­ ni­mas dar la­biau ap­sunks, jie iš­ eis į gat­ves. Nes val­džia ne­duo­da jiems jo­kių ki­tų bū­dų ap­gin­ti sa­ vo in­te­re­sus. Ir jiems bus ne­svar­ bu, ar už tai gre­sia 30 tūkst., ar 300 tūkst. rub­lių bau­da – abi šios su­mos jiems vie­no­dai ne­pa­ke­lia­ mos“, – elekt­ro­ni­nia­me lei­di­ny­je „Je­žed­nev­nyj žur­nal“ ra­šė R.Cha­ cha­li­nas.

BNS, BBC, ne­wsru.com inf.

Pa­di­din­tos bau­dos Truk­dy­mas or­ga­ni­zuo­ti, vyk­dy­ti mi­tin­gą ar­ba ja­me da­ly­vau­ti, taip pat ver­ti­mas ja­me da­ly­vau­ti pi­lie­čiams – iki 10 tūkst. rub­lių

(850 li­tų); pa­rei­gū­nams – iki 50 tūkst. rub­lių

(4,2 tūkst. li­tų).

Nus­ta­ty­tos ma­si­nio ren­gi­nio vyk­ dy­mo tvar­kos pa­žei­di­mas (or­ga­ ni­za­to­riams) pi­lie­čiams – iki 20 tūkst. rub­lių

(1700 li­tų) ar­ba iki 40 va­lan­dų pri­va­lo­mų­jų dar­bų; ju­ri­di­niams as­me­nims – iki 100 tūkst. rub­lių (8,5 tūkst. li­tų).

Nus­ta­ty­tos ma­si­nio ren­gi­nio vyk­ dy­mo tvar­kos pa­žei­di­mas (da­ly­ viams) iki 20 tūkst. rub­lių (1700 li­tų) ar­

ba iki 40 va­lan­dų pri­va­lo­mų­jų dar­bų.

Jei­gu da­ly­vio veiks­mai pa­ken­kė ki­to as­mens svei­ka­tai ar­ba tur­tui pi­lie­čiams – iki 300 tūkst. rub­lių

(25,5 tūkst. li­tų); ju­ri­di­niams as­me­nims – iki 1 mln.

rub­lių (85 tūkst. li­tų).

12

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Žvirblytė

KetvirtADIENIS, birželio 7, 2012

turtas

Drau­di­mo kom­pen­sa­ci­jos pil­dys sve­t Pri­va­čios me­di­ci­nos įstai­gos pa­ste­bi, kad Lie­tu­va disk­ri­mi­nuo­ ja sa­vo ša­lies pa­cien­tus, todėl ky­la pa­vo­jus, jog jie gy­dy­tis vyks į už­sienį. Taip vals­ty­binės svei­ka­tos drau­di­mo bend­rovės sa­vo pi­ni­gus eks­por­tuos į kitų ES na­rių biud­že­tus.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Prieš me­tus įsi­ga­lio­ju­si ES di­rek­ty­va nu­ma­to, kad pa­cien­tai galės rink­tis ki­to­se ES vals­tybė­se tei­kia­mas svei­ ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­gas, o vals­ tybės narės sa­vo ša­lies pa­cien­tams pri­valės už jas kom­pen­suo­ti. Iki ki­ tų metų ba­land­žio 25 d. di­rek­ty­vos nuo­sta­tos tu­ri būti per­kel­tos į na­ cio­na­linę teisės bazę. Ta­čiau pri­ va­čios gy­dy­mo įstai­gos ti­ki­na, kad Lie­tu­va dar nėra tin­ka­mai pa­si­ren­ gu­si įgy­ven­din­ti di­rek­tyvą, o pri­va­ čias me­di­ci­nos pa­slau­gas pa­si­rin­ ku­sių pa­cientų disk­ri­mi­na­ci­ja ga­li pa­ska­tin­ti juos vyk­ti į ki­tas Eu­ro­pos ša­lis gau­ti me­di­ci­nos pa­slaugų.

Apie di­rek­tyvą ir pri­va­čių įstai­ gų nuo­gąsta­vi­mus kal­bi­na­me Lie­ tu­vos pri­va­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros įstaigų aso­cia­ci­jos pre­zi­dentą, me­ di­ci­nos tu­riz­mo aso­cia­ci­jos „Me­ di­ci­nos Lie­tu­va“ pre­zi­dentą Lai­ mutį Paš­ke­vi­čių.

– Vi­suo­menė apie ga­li­mybę gy­ dy­tis už­sie­ny­je ir iš sa­vo vals­ tybės gau­ti kom­pen­sa­ciją ži­no dar men­kai. Ar ir už­sie­ny­je su tuo su­si­du­ria­ma?

– Nuo 1998 m. ES Tei­sin­gu­mo Teis­ me įvy­ko apie 10 teis­mo pro­cesų, kai pa­cien­tams, ga­vu­siems me­di­ci­nos pa­slaugų ki­to­je vals­tybė­je narė­je ar­ ba ten pir­ku­siems me­di­ci­nos prie­mo­ nes ir gim­to­jo­je ša­ly­je pa­tei­ku­siems sąskai­tas drau­di­mo bend­rovėms, šios at­si­sa­ky­da­vo kom­pen­suo­ti iš­ lai­das. Bend­rovės teig­da­vo, kad tai yra gy­ven­tojų as­me­ni­nis rei­ka­las, esą gim­to­jo­je ša­ly­je iš­lai­dos būtų kom­ pen­suo­ja­mos. Ta­čiau teis­mas šio­ se by­lo­se pa­brėžė, kad ES vals­tybės kom­pen­suo­ti sa­vo pi­lie­čiams ki­to­ se ES vals­tybė­se pa­tir­tas me­di­ci­nos pa­slaugų iš­lai­das pri­va­lo.

Vis dėlto žmonės sa­vo tei­sių šio­ je sri­ty­je dar ne­ži­no.

– Ar tai reiš­kia, kad drau­di­mo bend­rovės nein­for­muo­ja gy­ven­ tojų apie ga­li­mybę gy­dy­tis už­ sie­ny­je ir pa­pras­čiau­siai jų pa­ti­ riamų iš­laidų ne­kom­pen­suo­ja?

– Įpras­tai vals­ty­binės svei­ka­tos drau­di­mo bend­rovės, pa­vyzd­žiui, li­go­nių ka­sos, in­for­muo­ja pa­cien­ tus apie ga­li­mybę gau­ti būtiną­sias me­di­ci­nos pa­slau­gas lai­ki­nai iš­ vyks­tan­tiems į ES, Eu­ro­pos eko­no­ minės erdvės (EEE) ša­lis na­res bei

Švei­ca­riją ir su­lauk­ti kompensaci­ jos už jas. Ta­čiau apie teisę kreip­tis į šias vals­ty­bes pla­ni­nių me­di­ci­nos pa­slaugų ir su­lauk­ti, kad už jas bū­ tų su­mokė­ta, gy­ven­to­jai pa­pras­tai nein­for­muo­ja­mi. Todėl to­kia ga­li­ my­be ne­pa­si­nau­do­ja, o už gau­tas pa­slau­gas su­si­mo­ka pa­tys.

Kai Tei­sin­gu­mo Teis­mo pra­kti­ko­je bu­vo pa­stebė­ta, kad by­los kar­to­ja­si, o žmonės ne­si­nau­do­ja sa­vo teisė­mis ir ga­li­mybė­mis gy­dy­tis sve­tur, iš­ki­lo po­rei­kis in­for­muo­ti vi­suo­menę ir pa­ reng­ti di­rek­tyvą „Dėl pa­cientų tei­sių į tarp­vals­ty­bi­nes svei­ka­tos prie­žiū­ ros pa­slau­gas“. Di­rek­ty­va nu­ro­do, kad žmo­gus tu­ri teisę va­žiuo­ti iš vie­ nos ES ir EEE narės į kitą, gau­ti ten svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­slaugų tiek vals­ty­binė­se, tiek pri­va­čio­se me­di­ ci­nos įstai­go­se ir su­lauk­ti, kad už jas bus su­mokė­ta iš na­cio­na­li­nių svei­ ka­tos drau­di­mo fondų – tiek vals­ty­ bi­nių, tiek pri­va­čių svei­ka­tos drau­ di­mo bend­ro­vių.

Lai­mu­tis Paš­ke­vi­čius:

Dėl neiš­min­tingų ša­lies biu­rok­ra­ti­nių ins­ti­tu­cijų veiksmų eks­por­tuo­si­me lėšas.

– Skam­ba ypač pa­lan­kiai. Ko­ dėl tuo­met pra­by­la­ma apie lie­ tu­vių disk­ri­mi­na­vimą gim­to­jo­ je ša­ly­je?

– Reikėtų pa­brėžti dvi svar­bias pro­ ble­mas. Žmo­gus, iš­vykęs į kitą ša­ lį, ten ga­li nau­do­tis tiek vals­ty­bi­nių, tiek pri­va­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros įs­ taigų tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis, ir už tai tu­ri su­mokė­ti gim­to­sios ša­ lies vals­ty­binės bei pri­va­čios svei­ ka­tos drau­di­mo bend­rovės. Ta­čiau Lie­tu­vo­je pa­cien­tai, be­si­krei­pian­ tys sta­cio­na­ri­nių pa­slaugų į pri­va­ čias me­di­ci­nos įstai­gas, yra disk­ri­ mi­nuo­ja­mi, nes už gau­tas pa­slau­gas

ne­gau­na kom­pen­sa­cijų iš li­go­nių ka­ sų, nors ir mo­ka svei­ka­tos drau­di­ mo įmo­kas į Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fondą. Taip yra dėl to, kad li­go­nių ka­sos pa­gal ga­lio­jan­čią svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro pa­tvir­tintą tvarką ne­su­da­ro su­tar­čių su pri­va­ čio­mis gy­dy­mo įstai­go­mis.

– Ar da­bar vi­si ma­siš­kai bėgs gy­ dy­tis į už­sienį? Kaip tai ga­li at­si­ liep­ti ša­lies pa­cientų ap­si­spren­ di­mui gy­dy­tis čia ar sve­tur?

– Jei, pa­vyzd­žiui, Lie­tu­vos pa­cien­ to ne­ten­ki­na il­gos pa­slaugų lau­ki­mo eilės, ap­tar­na­vi­mo kultū­ra ar daž­nai ne­pa­to­gumų su­ke­lian­ti at­si­dėko­ji­ mo vo­ke­liuo­se pra­kti­ka vals­ty­binė­se įstai­go­se, jis pa­pras­tai krei­pia­si į pri­ va­čią. Ta­čiau jei pri­va­čio­je gy­dy­mo įstai­go­je gautų pa­slaugų pa­cien­tui ne­kom­pen­suos ir jis turės visą ope­ra­ ci­jos kainą mokė­ti iš sa­vo ki­šenės, jis ap­svars­tys ga­li­mybę kreip­tis į ki­to­je ES vals­tybė­je esan­čią pri­va­čią gy­dy­ mo įstaigą. Juk jo­je bent dalį gy­dy­mo iš­laidų ta pa­ti Vals­ty­binė li­go­nių ka­ sa pa­dengs. Tad, užuot gydę­si pri­va­ čio­se įstai­go­se ir Pri­va­lo­mo­jo svei­ ka­tos drau­di­mo fon­do pi­ni­gus pa­likę Lie­tu­vo­je, įsi­ga­lio­jus di­rek­ty­vai, da­ lis ša­lies pa­cientų iš­va­žiuos į ki­tas ES ša­lis ir tuos pi­ni­gus pa­liks ten. Ki­taip ta­riant, dėl neiš­min­tingų ša­lies biu­ rok­ra­ti­nių ins­ti­tu­cijų veiksmų eks­ por­tuo­si­me lėšas.

– Ta­čiau ar daug Lie­tu­vos pa­ cientų ry­šis vyk­ti me­di­ci­nos pa­slaugų į ki­tas vals­ty­bes?

– Su­lai­ky­ti pa­cien­tus Lie­tu­vo­je ga­li iš esmės tik pa­slaugų kainų skir­tu­mai ir ke­lionės iš­lai­dos. Di­rek­ty­vo­je nu­ro­dy­ ta, kad pa­cien­tas ne­ga­li „už­si­dirb­ti“ iš kom­pen­sa­ci­jos už ki­to­je vals­tybė­je gau­na­mas me­di­ci­nos pa­slau­gas. Tai reiš­kia, kad pa­cien­tas už pa­slau­gas sve­tur gaus to­kio dyd­žio kom­pen­sa­ ciją, ko­kią gautų gim­to­jo­je ša­ly­je. Ta­ čiau ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad Lie­tu­vo­ je pa­slaugų kai­nos yra ke­letą kartų ma­žesnės nei ES vals­tybė­se sen­buvė­ se. Tai­gi į Vo­kie­tiją ope­ruo­tis iš­vykęs lie­tu­vis gaus lie­tu­viš­ko dyd­žio kom­ pen­sa­ciją, ku­ri ne­pa­dengs sve­tur tei­ kia­mos pa­slau­gos iš­laidų. Todėl už pa­slaugą Lie­tu­vos pa­cien­tui reikės pa­pil­do­mai pri­mokė­ti.

– Ar ne­si­bai­mi­na­te, kad kainų skir­tu­mai pa­cientų ne­su­lai­kys ir šie jūsų minėtų pa­slaugų iš­ vyks gau­ti į už­sienį?

Nuos­to­lis: dėl nau­jai priim­tos tvar­kos anks­čiau į nau­jas pa­slau­gas in­ves

– Pri­va­čios įstai­gos šios di­rek­ty­ vos ne­si­bai­mi­na. Mes kaip tik ma­ no­me, jog ši ES di­rek­ty­va pri­vers su­si­mąsty­ti svei­ka­tos po­li­ti­kus ir at­sa­kingų vals­tybės ins­ti­tu­cijų pa­ reigū­nus, kad būti­na su­da­ry­ti ga­ li­my­bes ša­lies pa­cien­tams rink­tis Lie­tu­vos pri­va­čių gy­dy­mo įstaigų sta­cio­na­ri­nes pa­slau­gas, ir gau­ti li­ go­nių kasų kom­pen­sa­ci­jas.

– Įta­ka ša­lies pa­cien­tams aiš­ ki. O ar su­tar­čių su pri­va­čio­ mis įstai­go­mis ne­bu­vi­mas kaip nors at­si­lieps už­sie­nio pa­cientų srau­tams į Lie­tuvą? Juo­lab kad vis daž­niau pra­by­la­ma apie me­ di­ci­nos tu­rizmą kaip vieną mū­ sų ša­lies prio­ri­tetų.

– Jei­gu vals­tybė su­da­rytų dau­giau su­tar­čių su pri­va­čio­mis įstai­go­mis dėl sta­cio­na­ri­nių pa­slaugų, pailgėtų pa­slaugų sąra­šas, į pri­va­čias įstai­ gas at­va­žiuotų dau­giau pa­cientų iš už­sie­nio, taip pat iš kitų vals­ty­bių svei­ka­tos drau­di­mo fondų būtų pri­ trau­kia­ma pa­pil­domų fi­nansų į Lie­ tu­vos svei­ka­tos sek­to­rių. Šie pi­ni­gai ati­tektų Lie­tu­vos pa­cien­tams.

– Tad dėl ko­kių prie­žas­čių vals­ tybė ne­no­ri, kad sta­cio­na­rinės pa­slau­gos pri­va­čio­se įstai­go­se būtų kom­pen­suo­ja­mos ir pri­ trauktų į šalį pi­nigų?

– Ūkio mi­nis­te­ri­ja me­di­ci­nos tu­ rizmą pa­lai­ko, ji suin­te­re­suo­ta į Lie­tuvą pri­trauk­ti fi­nan­si­nių iš­ tek­lių. O Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­ja el­gia­si la­bai at­sar­giai: pri­si­den­gia ne­va pa­didė­sian­čio­ mis eilė­mis gy­dy­mo įstai­go­se ir tuo, kad pa­slau­gos taps ne to­kios priei­ na­mos vie­tos pa­cien­tams. Ta­čiau iš esmės si­tua­ci­ja ne­sun­kiai paaiš­ki­ na­ma: Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ ri­ja yra steigė­ja ir sa­vi­ninkė di­delės da­lies vals­ty­bi­nių li­go­ni­nių, tei­ kian­čių sta­cio­na­ri­nes pa­slau­gas, taip pat ji yra steigė­ja Vals­ty­binės li­go­nių ka­sos, per ku­rią da­li­ja­mi pi­ ni­gai mi­nis­te­ri­jai pa­vald­žioms gy­ dy­mo įstai­goms. Todėl mi­nis­te­ri­ja vi­sai ne­suin­te­re­suo­ta kon­ku­ren­ci­ja svei­ka­tos prie­žiū­ros sek­to­riu­je.

– Minė­jo­te vald­žios nuo­gąsta­ vi­mus dėl pailgė­sian­čių ei­lių.

Jei sta­cio­na­rinės pa­slau­gos pri­

13

KetvirtADIENIS, birželio 7, 2012

turtas Ky­šio dar ­ neat­si­sa­ko

Me­di­ci­nos ­ tu­riz­mas augs

Padidėjo ­ fi­nan­sa­vi­mas

Per­nai įtar­da­mi, kad svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­ga vertė juos ne­teisė­tai mokė­ti, pa­cien­ tai į at­sa­kin­gas įstai­gas raš­ tu kreipė­si 197 kar­tus ir pra­ šė su­grąžin­ti jų su­mokė­tus už pa­slau­gas pi­ni­gus. Pagrįs­tais bu­vo pri­pa­žin­ti 183 skun­dai, o pa­cien­tams grąžin­ti­na su­ma su­darė 48 tūkst. litų.

Pa­sau­linė me­di­ci­nos tu­riz­mo apy­var­ta 2004 m. su­darė per 40 mlrd. JAV do­le­rių, o šie­ met iš me­di­ci­nos tu­riz­mo pa­ sau­ly­je pla­nuo­ja­ma už­dirb­ ti apie 70–80 mlrd. JAV do­le­ rių. Pla­nuo­ja­ma, kad už­sie­ny­ je be­sio­pe­ruo­jan­čių pacientų skai­čius iki 2017 m. pa­didės iki 15 mln. pa­cientų.

Šie­met, pa­ly­gin­ti su 2005 m., svei­ka­tos prie­žiū­ros mo­kyk­ lo­se fi­nan­sa­vi­mas pa­didė­jo du kar­tus. Šie­met bu­vo skir­ ta 9,66 mln. litų, o 2005 m. – 4,79 mln. litų. Šiais me­tais vie­ nam mies­to mo­ki­niui iš Pri­ va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biud­že­to ten­ka 18,7 li­to, o kai­mo mo­ki­niui – 37,3 li­to.

ti­mus biud­že­tus

4

pro­c. ša­lies gy­ven­ tojų per pa­sta­ruo­sius me­ tus nau­do­ jo­si me­di­ci­ nos pa­slau­ go­mis ki­to­je ES vals­tybė­je, nors tai da­ry­ti būtų linkę kur kas dau­ giau lie­tu­vių.

s­ta­vu­sios pri­va­čios įstai­gos li­ko „ant le­do“. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

va­čio­se įstai­go­se vis dėlto būtų kom­pen­suo­ja­mos, dau­gu­ma lie­ tu­vių, ma­tyt, gy­dy­tis liktų ša­ly­ je. Be to, at­vyktų pa­cientų iš už­ sie­nio. Ar tik­rai vi­siems už­tektų vietų gy­dy­mo įstai­go­se?

– Jei į šalį at­va­žiuos daug pa­cientų iš už­sie­nio, bus stei­gia­ma naujų įs­ taigų. Tai nor­ma­lus rin­kos dėsnis: į didė­jan­čią pa­klausą rea­guo­ja pasiūla.

Be to, kaip ro­do Ang­li­jo­je at­lik­ tas ty­ri­mas, me­di­ci­nos tu­ris­tai ša­ ly­je pa­lie­ka dvi­gu­bai dau­giau pi­ nigų nei pa­pras­ti tu­ris­tai. Juo­lab kad me­di­ci­nos tu­ris­tai pa­pras­tai at­vyks­ta su juos ly­din­čiais žmonė­ mis, ku­rie il­giau be­si­sve­čiuo­da­mi pa­pil­do ša­lies biud­žetą. Tie pi­ni­ gai pa­tektų į Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fondą, taip pat į vals­ty­ binį sek­to­rių me­di­ci­nos pa­slau­goms kom­pen­suo­ti.

Nors tik­rai ne­ma­nau, kad srau­ tai la­bai išaugtų. Prog­no­zuo­ja­ma, kad įgy­ven­di­nus di­rek­tyvą pa­cientų mig­ra­ci­ja išaugs ma­žiau nei 1 pro­c.

– Ko­kia tuo­met už­sie­nio pa­tir­ tis, kal­bant apie su­tar­tis su pri­

va­čio­mis įstai­go­mis dėl sta­cio­ na­ri­nių pa­slaugų?

– Dau­gu­ma ES ša­lių pri­va­čių įstaigų su­tar­tis dėl kom­pen­suo­jamų sta­cio­ na­ri­nių pa­slaugų tu­ri. Iš­kal­bin­gas fak­tas: Lie­tu­vos pri­va­čios įstai­gos sta­cio­na­ro lovų tu­ri 3 iš 1 tūkst. visų – vals­ty­bi­nių ir pri­va­čių – sta­cio­na­ ro lovų. O ES ša­lių vi­dur­kis yra 280 pri­va­čių sta­cio­na­ro lovų iš 1 tūkst. visų sta­cio­na­ro lovų. Lie­tu­va pa­gal šį ro­diklį yra pa­sku­tinė ES. O pa­skui dar kal­ba­ma, kad sie­kia­me ES ro­dik­ lių svei­ka­tos prie­žiū­ros sek­to­riu­je.

Per­nai priim­tu ydin­gu teisės ak­tu svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras už­kir­ to ke­lią bet ku­riai pri­va­čiai įstai­gai su­da­ry­ti su­tartį su Vals­ty­bi­ne li­go­nių ka­sa dėl sta­cio­na­ri­nių pa­slaugų kom­ pen­sa­vi­mo ša­lies pa­cien­tams. Pa­ra­ dok­sa­lu, kad pa­gal pa­tvir­tintą naują tvarką Vals­ty­binės li­go­nių ka­sos iš­ va­da, su­da­ry­ti ar ne­su­da­ry­ti su­tar­tis su pri­va­čia gy­dy­mo įstai­ga, pri­klau­ so nuo kitų sta­cio­na­ri­nes pa­slau­gas jau tei­kian­čių vals­ty­bi­nių gy­dy­mo įstaigų spren­di­mo. O tai ne­su­de­ri­ na­ma su sąži­nin­gos ir skaid­rios kon­ ku­ren­ci­jos prin­ci­pais bei sąly­go­mis.

Už­kir­to ke­lią teik­ti nau­jas pa­slau­gas Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos pik­ti­ na­si ne­ly­gio­mis kon­ku­ren­cinė­mis sąly­go­mis rin­ko­je, ta­čiau Vals­ty­ binė li­go­nių ka­sa pa­brėžia, kad joms ir vals­ty­binėms įstai­goms tai­ko­mi vie­no­di rei­ka­la­vi­mai.

Kon­sul­tuo­ja­si su kon­ku­ren­tais

Pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos tei­gia, kad Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ ri­jos spren­di­mai nu­kreip­ti prie­š pa­cientą ir jas pa­čias. Bend­rovės „At­gai­va tau“ di­rek­to­rius Leo­ nas Ka­čins­kas pa­brėžė, kad pri­ va­čioms įstai­goms už­ker­ta­mas ke­lias plėsti tei­kia­mas pa­slau­gas, todėl pa­cien­tas tu­ri ma­žesnį pa­ si­rin­kimą, kur gy­dy­tis: „Pa­vyzd­žiui, on­ko­lo­gi­ne li­ga ser­gan­čiam pa­cien­tui kiek­vie­nas cen­tas yra did­žiu­liai pi­ni­gai. O jam rei­kia va­ žiuo­ti į kitą miestą at­lik­ti ty­rimų, nors mes galė­tu­me pa­si­ūly­ti šią pa­slaugą ar­čiau.“ Jis sakė, kad, užuot at­si­žvel­gu­ si į pa­cientų po­rei­kius, mi­nis­te­ ri­ja la­biau rūpi­na­si jau pa­slaugą tei­kian­čių gy­dy­mo įstaigų in­te­ re­sais. Anot pa­šne­ko­vo, dėl po­ rei­kio gy­dy­mo įstai­gai pail­gin­ti pa­slaugų sąrašą ko­mi­si­ja kon­sul­ tuo­ja­si su šių įstaigų kon­ku­ren­ tais. Todėl ne­nuos­ta­bu, kad ati­ tin­ka­mos pa­slau­gos lie­ka tų pa­čių įstaigų ran­ko­se.

Vis dėlto Vals­ty­binės li­go­nių ka­sos Svei­ka­tos prie­žiū­ros pa­ slaugų de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius Via­čes­la­vas Zak­sas pa­brėžė, kad su­da­rant pa­slaugų su­tar­tis vi­soms įstai­goms – tiek pri­va­ čioms, tiek vals­ty­binėms – tai­ ko­mi vie­no­di rei­ka­la­vi­mai. „Ne­ sa­kau, kad rei­ka­la­vi­mai leng­vai įvyk­do­mi. Ta­čiau nėra nė vie­no teisės ak­to, ku­ris nu­sta­tytų ko­ kį nors skir­tumą dėl su­tar­čių su­ da­ry­mo, pri­klau­so­mai nuo įstai­ gos nuo­sa­vybės for­mos. O daž­nai už­puo­lamą su­tar­čių pra­ktiką ap­ gynė Vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo nu­tar­tis, priim­ta prie­š tre­ jus me­tus“, – sakė jis.

Nu­tar­ty­je tei­gia­ma, kad sis­ te­ma leid­žia val­dy­mo ins­ti­tu­ci­ joms kont­ro­liuo­ti iš­lai­das pa­gal iš anks­to nu­sta­ty­tus prio­ri­te­tus, pri­tai­kant jas prie su­pla­nuotų po­rei­kių ir kiek įma­no­ma iš­ven­ giant bet ko­kių fi­nan­si­nių, tech­ ni­nių ir žmo­giškųjų iš­tek­lių išš­ vais­ty­mo.

Aps­kundė ta­ry­bai

Bend­rovės „Bend­ro­ji me­di­ci­nos pra­kti­ka“ di­rek­to­rius Vid­man­tas Sa­mui­tis pa­sa­ko­jo, kad bend­rovė Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­riją jau yra ap­skun­du­si Kon­ku­ren­ci­jos ta­ ry­bai. Bend­rovės ma­ny­mu, mi­nis­ te­ri­ja su­darė kliū­tis su­da­ry­ti su­

tar­tis dėl pa­slaugų, į ku­rias bu­vo daug in­ves­tuo­ta. „Mes pa­si­statė­me naują pa­statą, ku­ria­me pa­gal vers­lo planą nu­ma­ ty­ta teik­ti chi­rur­gi­jos sta­cio­na­ri­ nes ant­ri­nio ly­gio pa­slau­gas, pa­ vyzd­žiui, pro­te­zuo­ti. In­ves­ta­vo­me į ope­ra­cinį bloką, pui­kiai įrengė­me rea­ni­ma­ci­jos pa­la­tas. Ta­čiau Vals­ ty­binė li­go­nių ka­sa su mu­mis šių pa­slaugų tei­ki­mo su­tar­ties su­da­ ry­ti ne­be­no­ri. Taip yra todėl, kad 2010 m. mi­nist­ras nu­matė naują tvarką, ku­ri ko­ne už­ker­ta ke­lią su­ da­ry­ti su­tar­tis“, – pa­tir­ti­mi da­li­ jo­si V.Sa­mui­tis.

Leo­nas Ka­čins­kas:

Užuot at­si­žvel­gu­si į pa­cientų po­rei­kius, mi­nis­te­ri­ja la­biau rūpi­na­si jau pa­slaugą tei­kian­čių gy­dy­mo įstaigų in­te­re­sais.

Pri­va­čioms įstai­goms nuo­ gąstau­jant, kad pail­gin­ti pa­slaugų sąrašą ga­li­my­bių jau nėra, Ūkio mi­nis­te­ri­ja pri­me­na, kad svei­ka­tos ap­sau­gos sis­temą būti­na to­bu­lin­ ti. Anot šios mi­nis­te­ri­jos Tu­riz­mo po­li­ti­kos sky­riaus vedė­jos Lau­ros Pau­laus­kienės, tai tam­pa ypač aki­vaiz­du daug dėme­sio ski­riant me­di­ci­nos tu­riz­mui: „Kai pra­de­ da­me kalbė­ti apie me­di­ci­nos tu­ rizmą ir jo ska­ti­nimą, neiš­ven­ gia­mai grįžta­me prie vi­sos mūsų svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mos, kur yra dar la­bai daug ką keis­ti ir to­ bu­lin­ti.“ Ji pa­ti­ki­no, kad pri­va­čių įstai­ gų ke­lia­mos pro­ble­mos atei­ty­je ne­bus pa­mirš­tos. Anot jos, eks­ portą ska­ti­nan­ti Ūkio mi­nis­te­ri­ ja de­ri­na in­te­re­sus su Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, nors kar­ tais ieš­kant spren­dimų ir ten­ ka su­si­grum­ti: „Kar­tais su­si­du­ ria skir­tingų ins­ti­tu­cijų in­te­re­sai, todėl spren­di­mams priim­ti ir po­ ky­čiams įgy­ven­din­ti rei­kia lai­ko.

Tu­riu pa­brėžti, kad si­tua­ci­ja da­ ro­si pa­lan­kesnė, nes apie pro­ble­ mas pra­dėta kalbė­ti vie­šai, vie­ni į ki­tus la­biau įsik­lau­so. Ti­kiuo­ si, ki­tais me­tais bus ga­li­ma tikė­ tis re­zul­tatų.“ Kar­tais pri­va­čioms nuo­laid­žiau­ja

V.Zak­sas sakė ne­manąs, kad me­ di­ci­nos sri­ty­je kon­ku­ren­ci­jos ele­ mentų ne­tu­ri būti, ta­čiau re­ gu­lia­vi­mas tu­ri būti ypa­tin­gas.

Paš­ne­ko­vas taip pat pri­dūrė, kad ša­ly­je pri­va­čios įstai­gos ne­skriaud­ žia­mos. Anot jo, kai ku­rias pa­ slau­gas jos tei­kia ypač ak­ty­viai, o iš visų me­di­ci­nos pa­slaugų pri­

va­čios įstai­gos jų tei­kia 8,6 pro­c.

O Ang­li­jo­je, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, pri­va­čios įstai­gos tei­kia tik vos dau­ giau – 9 pro­c. – visų pa­slaugų. „Ir pa­gal įstaigų skaičių pri­va­ čių mūsų ša­ly­je yra dau­giau nei vals­ty­bi­nių. Šian­dien iš vi­so esa­ me pa­si­rašę su­tar­tis su 849 įstai­ go­mis, iš ku­rių 550 yra pri­va­čios“, – sakė V.Zak­sas.

Jis pa­brėžė, kad kai ku­riais at­ ve­jais vals­ty­binėms įstai­goms tai­ ko­mi dar griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai nei pri­va­čioms. Pa­vyzd­žiui, anot pa­šne­ko­vo, dėl pa­sta­ruo­ju me­tu vyk­do­mos po­li­ti­kos ma­žin­ti sta­ cio­na­ri­nių pa­slaugų skai­čių prie­š vals­ty­bi­nes įstai­gas bu­vo im­ta­ si drąsių prie­mo­nių. O pri­va­čios įstai­gos, jo tei­gi­mu, pa­lik­tos ra­ mybė­je. „2009 m. priim­tas nu­ta­ri­mas nu­ma­to kri­te­ri­jus, pa­gal ku­riuos įstai­gos ga­li teik­ti pa­slaugą ar­ba ne. Pa­vyzd­žiui, įstai­ga tu­ri at­lik­ ti 1,1 tūkst. did­žiųjų ope­ra­cijų, kad galėtų turė­ti ati­tin­ka­mus sky­rius.

Va­do­vau­jan­tis šiuo nu­ta­ri­mu bu­vo už­da­ry­ti sky­riai de­šim­ty­je vals­ ty­bi­nių li­go­ni­nių. O pri­va­čioms įstai­goms ši nuo­sta­ta ne­tai­ko­ma – jos ga­li teik­ti pa­slaugų kiek no­ ri“, – sakė V.Zak­sas.

Jo nuo­mo­ne, pa­cien­tai neiš­vyks ma­siš­kai gy­dy­tis į už­sienį. Paš­ne­ ko­vo duo­me­ni­mis, per­nai Vals­ty­ binė li­go­nių ka­sa ap­mokė­jo 3772 pa­gal­bos už­sie­ny­je at­ve­jus, ta­čiau did­žio­ji dau­gu­ma – 3732 at­ve­jai – gy­ven­tojų ne­bu­vo pla­nuo­ti: „Tik 40 žmo­nių iš vi­sos Lie­tu­vos per vi­sus me­tus pla­nuo­tai ieš­ko­jo pa­ gal­bos už­sie­ny­je ar­ba iš­vy­ko, nes Lie­tu­vo­je rei­kia­ma pa­gal­ba ne­bu­ vo tei­kia­ma. Tai­gi, šian­dien pa­ cientų srautų iš Lie­tu­vos nėra ir mes ne­ma­to­me veiks­nių, ku­rie galėtų lem­ti jų at­si­ra­dimą.“

Pas­laugų ap­mokė­ji­mas Sta­cio­na­r i­n ių as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstaigų (ASPĮ) pa­slaugų ap­mokė­ji­mas iš Pri­va­lo­mo­jo svei­ ka­tos drau­di­mo fon­do (2008 m.)

Privačios ASPĮ

7,7

% 92,3 Valstybinės ASPĮ Šal­ti­nis: Lie­tu­vos pri­va­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros įstaigų aso­cia­ci­ja

14

ketvirtadienis, birželio 7, 2012

sportas

Pergalės regatoje Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nemažas būrys Klaipėdos irkluotojų sėkmingai kovojo Talšos ežere surengtoje tarptautinėje „Salduvės“ regatoje.

Vyrų vienviečių lengvo svorio valčių klasėje pirmąją vietą užėmė Jonas Sragauskas.

Tomas Plauška vienviečių klasėje buvo antras, o Dominykas Bernotas trečias.

Keturviečių valčių grupėje lygių neturėjo Gediminas Girdvainis, Jurgis Jurgilevičius, Mantas

Muliuolis ir Mantas Malakauskas.

Antri buvo taip pat klaipėdiečiai Simonas Mockus, Martynas Bertulis, Kristijonas Kerekešas ir Lukas Tučkus.

Keturi uostamiesčio vaikinai dar tapo prizininkais rungtyniaudami dvivietėmis valtimis. Nugalėtojų vardus iškovojo S.Mockus ir M.Bertulis, antri buvo G.Girdvainis ir M.Malakauskas.

Antrąją vietą užėmė mūsų merginos – Gintarė Kasnauskaitė, Rūta Vyšniauskaitė, Dovilė Gyneitytė ir Eisvė Stulpinaitė, spaudusios keturvietės valties irklus.

Vandeniai: sėkmingai Valmieroje rungtyniavę klaipėdiečiai – S.Šamonskis, I.Volkovas, I.Songailienė,

R.Staševičiūtė, E.Gliožeris, A.Gardžiulienė, A.Voginis I.Nikitina, R.Girdeikienė, A.Jucevičius.

Senjorų plaukikų grybšniai Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nugalėtojas: J.Sragauskui Talšos ežeras buvo laimingas.

Klaipėdiečiai prizininkai

„Nendrės“ plaukimo klubo nariai sėkmingai rungtyniavo Latvijoje vykusiose senjorų varžybose.

50 m laisvu stiliumi

Tarp klaipėdiečių labiausiai pasižymėjo tarp 50-54 metų dalyvių kovojęs ir tris rungtis laimėjęs Igoris Volkovas. Jis buvo greičiausias plaukdamas 50 m laisvu stiliumi, 50 ir 200 m krūtine.

Du kartus ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė Irena Nikitina (60-64 m.). „Nendrė“ buvo nepralenkiama plaukiant 50 ir 100 m laisvu stiliumi.

Lietuvos rekordu nudžiugino Aušra Gardžiulienė. Tarp 40-44 metų plaukikių rungtyniavusi senjorė 1 sek. pagerino pačiai priklausiusį rezultatą, 200 m krūtine įveikusi per 3 min. 17,78 sek.

Rekordininkė kaupia jėgas pasaulio senjorų čempionatui, vyksiančiam Italijoje.

Kiti „Nendrės“ klubo nariai pradėjo ruoštis „Vilties plaukimo2012“ varžyboms, rengiamoms birželio 29-30 d. Klaipėdos „Gintaro“ baseine.

1.Irena Nikitina (60–64 m.) – 59,64 sek.

1.Igoris Volkovas 29,64 sek.

1.Igoris Volkovas (50-54 m.) – 36,84 sek.

(50–54

m.)

– 1.Ramunė Staškevičiūtė (50-54 m.) – 48,23 sek.

2.Rasa Girdeikienė (45-49 m.) – 50,00 sek.

2.Evaldas Gliožeris (40–44 m.) – 27,36 sek.

200 m krūtine 2.Aušra Gardžiulienė (40-44 m.) – 32,98 sek.

1.Igoris Volkovas (50-54 m.) – 3 min.

2.Rasa Girdeikienė (45-49 m.) – 45,18 sek. 00,84 sek.

3.Ilona Songailienė (35-39 m.) – 38,80 sek. 2.Aušra Gardžiulienė (40-44 m.) – 3 min. 17,78 sek.

3.Alvydas Jucevičius (50-54 m.) – 30,79 sek.

50 m nugara 100 m laisvu stiliumi 2.Evaldas Gliožeris (40-44 m.) – 1.Evaldas Gliožeris (40-44 m.) – 1 min. 31,00 sek.

01,20 sek.

2.Antanas Vagonis (70-74 m.) – 1 min.

1.Irena Nikitina (60-64 m.) – 2 min. 15,89 sek.

13,49 sek.

50 m delfinu (peteliške) 3.Saulius Šamonskis (35-39 m.) – 1 min.

14,19 sek.

1.Ramunė Staškevičiūtė (50-54 m.) – 46,21 sek.

50 m krūtine 1.Aušra Gardžiulienė (40-44 m.) – 2.Ilona Songailienė (35-39 m.) – 43,90 sek.

41,98 sek.

Į uostamiestį žada atvykti praeityje garsūs plaukikai – Europos čempionatų, olimpinių žaidynių

laimėtojai ir jų dalyviai iš Lietuvos, Rusijos, Estijos, Latvijos bei Lenkijos.

J.Putinienė pranoko varžoves Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Aukštadvaryje 17-ą kartą surengtose metikų daugiakovės varžybose Klaipėdos garbę gynė Jadvyga Putinienė ir Gintaras Pridotkas.

J.Putinienė pelnė daugiausia taškų – 219. Antrą ir trečią vietas užėmė vilnietės – Birutė Keršulienė (211) ir praėjusių metų nugalėtoja Valda Morkūnienė (209).

Vyrų varžybose nenugalimi buvo sostinės atstovai – Antanas Černiauskas (323), Saulius Svilainis (285) ir Linas Kulbokas (273).

Surinkęs 248 taškus, G.Pridotkas užėmė šeštąją vietą tarp 20 dalyvių.

Atstovai: uostamiesčio lengvaatlečiai G.Pridotkas ir J.Putinienė užė-

mė aukštas vietas.

19

ketvirtadienis, birželio 7, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Dale Carnegie knygas „Pakilk ir prabilk!“ ir „Lyderystės menas“.

Dale Carnegie. „Pakilk ir prabilk!“. Tapkite puikiu oratoriumi, kokiu visada norėjote būti! Visi iš karto atpažįstame puikų oratorių, kai tik tokį išgirstame. Atrodo, kad toks žmogus turi tokių savybių – pasitikėjimo savimi, charizmatiškumo, iškalbingumo, erudicijos – kurių stokoja likusieji. Tačiau gebėjimas gerai kalbėti atsistojus priešais kitus yra tik įgūdis, o ne Dievo dovana. Tai reiškia, kad kiekvienas gali to išmokti, jei tik gaus gerų pamokymų. Ši knyga pilna naudingų patarimų, realaus gyvenimo pavyzdžių, įskaitant ir kai kurių pasaulio žymiausių oratorių. Ji yra geriausias viešo kalbėjimo vadovas. Pagrindiniai metodai, kurių išmoksite iš šios knygos, tikrai pravers jums ateityje.

Dale Carnegie. „Lyderystės menas“.

Kaip paskatinti save ir kitus siekti tobulumo. Patikrinta sėkmės formulė ir nepakeičiama priemonė versle! Vis labiau virtualėjančiame pasaulyje žmonės netenka bendravimo, taip pat ir lyderystės įgūdžių. Nors dar niekuomet jie nebuvo labiau vertinami ir trokštami. Šiandien reikia naujo tipo lyderių – galinčių įkvėpti ir motyvuoti kitus vadovaujantis amžinais lyderystės principais: lankstumu, prisitaikymu, patikimumu, valdžios pasidalijimu. Ši knyga padės identifikuoti jūsų stiprybes bei supažindins su veiksmingomis strategijomis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Esate labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Ir pagalvokite, ar nebandote savęs apgauti.

Jautis (04 21–05 20). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas priimti sprendimus. Nepasiduokite apatijai, nepraleiskite geros progos numatyti profesinės veiklos perspektyvas ir parengti naujus planus.

Dvyniai (05 21–06 21). Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį.

Galite rinktis naujus baldus, užuolaidas, ypač sėkmingi bus tekstilės pirkiniai.

Vėžys (06 22–07 22). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas suvokti savo mintis ir priimti tinkamus sprendimus. Su draugais apsvarstykite atostogų planus.

Liūtas (07 23–08 23). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes. Neturėsite laiko veiklai, kurią mėgstate ir vertinate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją, suprasite, kad tai laikini sunkumai.

Mergelė (08 24–09 23). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina.

Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore.

Svarstyklės (09 24–10 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Šiandien nespręskite svarbių klausimų, palikite juos palankesniems laikams.

Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą.

Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio meto. Svarbiausia nė su kuo nesusipykti, nes susitaikyti bus tiktai sudėtinga. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite kitų žmonių darbo metodus ir būdus. Skirsis jūsų ir autoritetingo žmogaus požiūris į vertybes. Atsargiau vertinkite įvairius dalykus, įdėmiau pažvelkite į susidariusią situaciją.

Ožiaragis (12 22–01 20). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai.

Planuodami karjerą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis ir patirtimi.

Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate aistrą, esate atviresnis ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Tai stipraus žmogaus pozicija, vadinasi, ir elgtis reikia atitinkamai: spręsti sudėtingas problemas, judėti pirmyn. Žuvys (02 20–03 20). Neįvertinsite aplinkinių emocijų ir energijos, todėl jie gali likti nepatenkinti. Ši situacija sukels naujų, bet nelabai malonių jausmų. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 12 d.

Klaipėdą stebins tarptautinė stiklo meno paroda Uostamiestyje šiandien bus atidaryta tarptautinė stiklo meno paroda „Iš plokštumos“, arba „2 D “.

Klaipėdoje tai pirmoji tokio pobūdžio ir apimties meninio stiklo paroda per pastarąjį dvidešimtmetį.

Joje dalyvauja 32 stiklo menininkai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos ir Švedijos.

Kaip teigė parodos kuratorė Dalia Truskaitė, šio projekto tikslas – pristatyti stiklo meno kaitos procesus ir tendencijas, inspiruoti naujų meninių bei technologijų idėjų sklaidą, suaktyvinti vidinius

dailės šakos raidos ir identifikavimosi procesus. Taip pat norima giliau supažindinti visuomenę su stiklo menu bei šios dailės srities atstovais. Tai išskirtinė galimybė pamatyti penkių Baltijos šalių menininkų kūrinius vienoje erdvėje, stebėti Lietuvos menininkų kūrybą kitų Baltijos šalių kontekste. „Parodos darbų kūrybinis išeities taškas yra plokštuma – stiklo lakštas bei įvairios stiklo lakšto plokštumos erdvinės transformacijos, kuriančios tiek dvimačius, tiek trimačius objektus“, – aiškino D.Truskaitė.

Bus eksponuojamos stiklo instaliacijos, stiklo plastika, konceptualūs objektai, stiklo plaketės, vitražai. Kūriniai atlikti naudojant įvairų lakštinį stiklą, šalto ar karšto jo apdirbimo technikas.

Projekto kuratorė atskleidė, kad pristatomi menininkai – gerai žinomi stiklo kūrėjai, aktyviai dalyvaujantys tarptautiniuose projektuose, apgyvendinę nemažai savo kūrinių įvairiose architektūrinėse erdvėse, kuriantys parodinius objektus, neabejotinai vieni geriausių šios stiklo srities kūrėjų

savo šalyse. Daugelio jų darbai saugomi įvairių Europos muziejų kolekcijose. „Iš plokštumos“ – tai tęstinis projektas, jau eksponuotas Vilniuje ir Jurbarke, kur sulaukė didelio susidomėjimo.

Vernisažas uostamiestyje – birželio 7 d. 17.30 val. „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 4 / Daržų g.

10). Į jį atvyks užsienio šalių stiklo dailininkai, žiūrovams pageidaujant surengsiantys savo kūrybos pristatymus. Paroda Klaipėdoje paviešės iki liepos 5 d. „Klaipėdos“ inf.

Mastai: parodai savo stiklo me-

ną pateikė 32 šios srities kūrėjai iš penkių Baltijos šalių.

Orai

Sinoptikai prognozuoja, kad arti­ miausiomis dienomis laikysis vėsoki orai, kai kur gali trumpai palyti. Šiandien vietomis trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra dieną 15–20 laipsnių šilumos. Rytoj oro tempera­ tūra bus panaši, trumpi lietūs labiau tikėtini naktį.

Šiandien, birželio 7 d.

+17

+15

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+17

Šiauliai

Klaipėda

+17

Panevėžys

+15

Utena

+17

4.54 22.15 17.21

159-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 207 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +18 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +12 Kairas +38 Keiptaunas +14 Kopenhaga +16

kokteilis Uo­li pa­da­vė­ja Aną­dien vie­na­me Meln­ra­gės ba­re ma­ lo­niai lai­ką lei­du­si po­re­lė – vai­ki­nas ir mer­g i­na – nu­spren­dė pa­l ik­t i grą­žą – „ar­ba­tai“ – ma­lo­n iai juos ap­tar­na­v u­ siai mer­gi­nai. Su­ma nei ma­ža, nei di­ de­lė – be­maž 50 li­tų.

Pa­da­vė­ja to ne­ži­no­jo. To­dėl pa­ma­niu­ si, kad lai­min­gi klien­tai iš už­sie­nio už­ mir­šo pa­siim­ti pi­ni­gus, ji po­re­lę gat­vė­ je vi­jo­si ne­ma­žą tarps­nį.

Nu­džiu­gi­nę bar­me­nę, jog grą­ža ant sta­ lo pa­lik­ta ty­čia, lan­ky­to­jai pa­si­džiau­gė, kad dar yra „ne­su­ga­din­tų“ žmo­nių.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+15 +27 +22 +16 +24 +15 +20 +33

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+20 +11 +24 +17 +14 +29 +23 +21

Vėjas

1–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+18

+17

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Milda, Lukrecija, Radvydė, Ratautas, Robertas, Svajūnas.

birželio 7-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

12

15

14

12

2

14

19

18

15

3

14

15

14

13

5

rytoj

šeštadienį

1492 m. Gar­d i­ne mi­rė Len­ki­jos ka­ra­lius ir Lie­ tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­ tis Ka­zi­mie­ras.

1502 m. gi­mė Ro­mos po­ pie­ž ius (1572–1585) Gri­ ga­l ius XIII, re­for­ma­vęs Ju­li­jaus ka­len­do­rių.

1926 m. Ka­zys Gri­nius iš­ rink­tas tre­čiuo­ju Lie­tu­vos Pre­zi­den­tu (pre­zi­den­ta­vo iki 1926 m. gruo­džio 17 d.).

1929 m. po 59 me­tų per­ trau­kos Ro­mo­je at­kur­ta Va­ti­ka­no vals­ty­bė, neeg­ zis­ta­vu­si nuo 1870 m.

1930 m. Lie­t u­vos uni­ ver­si­te­tas Kau­ne pa­va­ din­tas Vy­tau­to Di­d žio­ jo var­du.

1960 m. Sau­do Ara­bi­jos mo­te­rys įgi­jo tei­sę gau­ti iš­si­la­vi­ni­mą.

1965 m. „So­ny“ Ja­po­n i­ jos rin­kai pri­s ta­tė pir­ muo­sius pa­sau­ly­je vaiz­ do mag­ne­to­fo­nus.

1967 m. mi­rė poe­tas, ra­ šy­to­jas, lie­tu­vių li­te­ra­tū­ ros kla­si­kas Vin­cas My­ ko­l ai­t is-Pu­t i­n as. Gi­mė 1893 m.

1981 m. Ru­si­jo­je gi­mė te­ni­si­nin­kė An­na Kur­ ni­ko­va.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Mes aria­me pen­k ias die­nas, kad gy­ ven­tu­me li­ku­sias dvi.

Vy­rams ne­skai­ty­ti

Ve­ne­ros tran­zi­tas – iš paukš­čio skry­džio

Mo­te­r ys, ar ži­no­te, kad die­tos me­tu kū­nas pa­ti­ria di­džiu­lį stre­są. Or­ga­niz­ mas ma­no, kad gre­sia pa­vo­jus, ir pa­si­ kar­to­jan­tis stre­sas su­ke­lia „yo-yo“ efek­ tą, tarp aukš­to ir že­mo cuk­raus kie­kio krau­jy­je vi­sam or­ga­niz­mui kel­da­mas dar di­des­nį stre­są. Bū­tent dėl to žmo­ gus jau­čia­si pa­var­gęs ir iš­se­kęs.

Anot me­di­k ų, or­ga­niz­mui ne­svar­bu, kaip jūs at­ro­dy­si­te veid­ro­dy­je. Jam taip pat ne­svar­bu, į ką jūs no­r i­te bū­ ti pa­na­šūs. Žmo­gaus kū­nui svar­biau­ sia iš­gy­ven­ti, už­si­tik­ri­nant, kad tu­ri­te pa­kan­ka­mai at­sar­g ų (rie­ba­lų) be­siar­ ti­nan­čiam bad­me­čiui, ku­ris taip nie­ka­ da ir nea­teis, iš­gy­ven­ti.

Kiek­vie­ną kar­tą ne­pa­val­gius, or­ga­niz­ me pa­di­dė­ja už rie­ba­lų kau­pi­mą at­sa­ kin­gų fer­men­tų ak­ty­vu­mas.

Kei­čiant die­tas, or­ga­niz­mas iš pa­są­mo­ nės jau­čia ar­tė­jan­tį mais­ti­nių me­džia­ gų ba­dą ir il­gai­niui kū­nas su­si­grą­ži­na vi­są iki tol tu­rė­tą rie­ba­li­nį au­di­nį.

Ne­rei­kia ba­dau­ti ar­ba sa­vęs ki­taip kan­ kin­ti, kad su­blog­tu­mė­te. Pa­kan­ka iš­mok­ ti tin­ka­mo po­žiū­rio į mais­tą bei mi­ty­bą ir grą­žin­si­te sa­vo kū­nui har­mo­ni­ją.

Reginys: Sau­lės fo­ne Ve­ne­ra at­ro­dė kaip ma­žas

juo­das taš­kas.

R.Na­vic­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­si­ruo­šė: kad įam­žin­tų uni­ka­lų re­gi­nį, R.Na­vic­kui te­ko nau­do­ti spe­cia­lias ap­sau­gos prie­mo­

nes, su­lai­kan­čias ne tik ma­to­mus, bet ir ne­ma­to­mus spin­du­lius.

Uni­ka­lus ast­ro­no­mi­nis reiš­ki­nys – Ve­ne­ros tran­zi­tas va­kar dar ge­ro­kai prieš sau­lė­te­kį iš lo­vų ver­tė pa­šok­ti įvai­rių že­mės kam­ pe­lių gy­ven­to­jus, tarp jų ir klai­pė­die­čius. Ne­nuos­ta­bu – ki­tą to­kį re­gi­nį bus ga­li­ma iš­vys­ti tik atei­nan­tį šimt­me­tį.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tie­sa: val­gy­ki­te po ma­žiau, bet

daž­niau.

Links­mie­ji tirš­čiai Grįž­ta vy­ras na­mo, o pe­le­ni­nė­je – rūks­ tan­tis ci­ga­ras.

– Iš kur jis? – klau­sia žmo­nos.

– Iš Ha­va­nos – pa­si­di­džiuo­da­mas at­sa­ ko bal­sas iš bal­ko­no. Čes­ka (397 719; šią sa­vai­tę tai tik­rai at­šils)

Nep­ra­lei­dęs pro­gos už­fik­suo­ti šį įvy­kį klai­pė­die­tis ope­ra­to­rius Ri­ man­tas Na­vic­kas pri­pa­ži­no, jog vaiz­das bu­vo įspū­din­gas.

Bir­že­lio 6-osios anks­ty­vą ry­ tą, kaip ir dau­ge­lis ki­tų en­tu­zias­ tų, vy­ras ste­bė­jo, kaip Ve­ne­ra pra­ skrie­jo prie­šais Sau­lės dis­ką. Tai ant­ra­sis ir pa­sku­ti­nis Ve­ne­ros tran­

zi­tas šį šimt­me­tį: pir­ma­sis bu­vo už­fik­suo­tas 2004 m. bir­že­lio 8-ąją, o ki­tas nu­ma­to­mas jau tik 2117 bei 2125 m.

Tad šis reiš­ki­nys pa­trau­kė ne tik ast­ro­no­mi­jos mė­gė­jų, bet ir moks­ li­nin­kų dė­me­sį.

Ve­n e­ros tran­z i­t ui ste­b ė­t i R.Na­vic­kas pa­si­rin­ko aukš­čiau­ sio Klai­pė­dos na­mo pa­sku­ti­nį, 34-ąjį, aukš­tą. Klai­pė­die­tis už­ fik­sa­vo, jog šis pro­ce­sas už­tru­

ko tris va­lan­das – nuo 4.45 iki 7.45 val. „Kiek bai­mi­no­mės, kad už­ plau­kus de­be­sims sau­lė pa­si­slėps.

Bet ji ga­liau­siai iš­lin­do, ir fak­tiš­ kai vis­ką ma­tė­me iki ga­lo. Kar­tu da­ly­va­vo ir 12-me­tė ma­no duk­ ra, ku­riai te­ko pra­leis­ti pir­mą­ją pa­mo­ką. Bet tai toks įvy­kis, ku­ rį tik­rai bu­vo ver­ta pa­ma­ty­ti“, – šyp­so­jo­si il­ga­me­tę ope­ra­to­riaus pa­tir­tį tu­rin­tis vy­ras.

R.Na­vic­kas pri­pa­ži­no, jog Ve­ne­ ros tran­zi­tui įam­žin­ti te­ko nau­do­ ti pa­pil­do­mas ap­sau­gos prie­mo­nes – spe­cia­lius filt­rus. Sa­vo su­suk­ tą fil­mu­ką klai­pė­die­tis pa­tal­pi­no ir „You­Tu­be“ sve­tai­nė­je.

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, ast­ro­no­ mi­jos ži­no­vu ar di­de­liu en­tu­zias­ tu sa­vęs pa­va­din­ti ne­ga­lė­tų, ta­ čiau vi­sa­da sten­gia­si bū­ti įdo­mių, reikš­min­gų įvy­kių sū­ku­ry­je. Vy­ ras taip pat pri­dū­rė at­krei­pęs dė­ me­sį į sim­bo­liš­ką šio ast­ro­no­mi­ nio reiš­ki­nio da­tą – 6 mė­nuo ir 6 die­na.

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, mū­sų ša­ly­ je bu­vo ma­to­ma tik tran­zi­to pa­bai­ ga – esą Sau­lė te­kė­jo apie 4.46 val., tran­zi­tui jau praė­jus vi­du­rio fa­zę.

Ve­ne­ra at­ro­dė kaip ma­žas juo­das taš­kas, lė­tai ju­dan­tis Sau­lės dis­ ku. Tran­zi­tas bai­gė­si 7.55 val. Lie­ tu­vos lai­ku.