Penktadienis, birželio 8 d., 2012 m. Nr. 133 (1332)
Ekonominių rodiklių arsenalą papildys naujas indeksas. Jis parodys darbdavio skolą „Sodrai“. Ekonomika 9p.
Ilgai skėsčiojusi ranko mis Rusijos teisėsau ga pagaliau ėmėsi fi nansinės piramidės MMM-2011. Pasaulis 12p.
diena.lt
Euro 201
2
Prognozės Komandos TvarKarašTis PoKalbiai
Tiražas 35 000
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
1,30 Lt
Šiandien – Europos futbolo čempionatui skirtas priedas „Euro 2012“.
Dėl kavinės užvirė mūšis
Po rinkimų naujo prem jero lauksiu ne tik su mi nistrų pavardėmis, bet ir su tęstiniu sutartų darbų sąrašu. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
7p.
Miestas
3p.
Apvogęs politikę ėmė apgailestauti Viln iaus 2-asis apyl inkės teismas vakar per vieną posėdį išnagr inėjo baudž iamąją bylą, kur ioje ne kartą teist as Aleks andras Streln ikovas kalt inamas pavogęs 31,6 tūkst. litų iš buv us ios premjerės Kaz im iros Prunsk ienės. Jis tik ino, kad tikrai nebūtų vogęs, jei būtų žinojęs, kie no tai rank inė.
Miestas Ginčas: S.Visockas mojuoja dokumentais, kuriuose parašyta, kad leidimas įrengti lauko kavinę išduotas. O valdininkai sako, kad jokio leidimo nedavė. Simono Švitros nuotr.
Kotrynos vyninės šeimininkai, išsikeldami iš buvusio vienuolyno patalpų, žada išsi nešti ir langus, ir grindis. Paveldosaugi ninkai piktinasi, o savivaldybės valdinin kai net nesugeba susigaudyti, išdavė leidimą vykdyti darbus ar ne. „Google“ akys jau atmerktos
2p.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Šturmavo su policija
Po vakarykštės „Vilniaus dienos“ publikacijos šalia Šv. Kotrynos bažnyčios Vilniaus gatvėje vyks tančiais lauko kavinės statybos darbais susidomėjo Kultūros pa veldo departamentas. Į vietą at vykę departamento specialistai
su Vilniaus teritorinio padalinio vadovu Vitu Karčiausku prieša kyje nusprendė apžiūrėti ir pa state šalia bažnyčios vykstančius darbus. Iš įvykio vietos skubiai pasiša linę darbininkai ir užkalti pastato langai paveldo saugotojui sukėlė įtarimų, kad nelegalūs darbai ga li vykti ir buvusios ka vinės viduje.
2
4p.
Ugniagesių kieme džiugi šventė
2
penktADIENIS, birželio 8, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Dėl kavinės
Stebės: taip atrodantys įmonės „Google“ automobiliai mūsų šalį pradės fiksuoti jau šiandien.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Šypsokitės – jus fotografuoja Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Šiandien Vilniuje pradedamas in terneto bendrovės „Google“ pro jektas „Street View“. Sostinės gat vėmis važinės ir miestą fotogra fuos du „Google“ automobiliai. Bendrovė planuoja, kad interne te Lietuva pasauliui taps matoma dar šiemet.
„Džiaugiuosi, jog pavyko pasiekti, kad ši inovatyvi paslauga Lietuvoje būtų teikiama, jog buvo pasiektas susitarimas, pagal kurį Lietuvą bus galima pristatyti pasauliui, o as mens duomenys bus visiškai sau gomi pagal Lietuvos įstatymus“, – vakar surengtoje paslaugos pri statymo konferencijoje sakė tei singumo ministras Remigijus Ši mašius. Teigdama, kad gali būti pažei džiamos žmogaus teisės, siekian tiems įgyvendinti projektą Lietu voje koją buvo pakišusi Valstybinė asmens duomenų apsaugos ins pekcija (VADAI). Dėl šio projekto anksčiau ji siūlė Lietuvoje įsteig ti „Google“ atstovybę, kuri turėtų teisę saugoti duomenis. Bet po dis kusijų Teisingumo ministerija nu tarė, kad teisinis pagrindas „Goog le“ veikti bus jos įkurta įmonė ES erdvėje. „Dažnai inspekcijoms kyla įvai rių klausimų. Bet galiu tik palinkėti visiems inspektoriams, kurie tik
rina visas iniciatyvas ir leidžia jas ar neleidžia, neužmiršti, jog įsta tymai priimti tam, kad žmonėms būtų geriau, o ne blogiau. Ir teisės aktus, kurie siekia gerų tikslų, tai kyti protingai, kad geros iniciaty vos nebūtų sustabdytos“, – kalbė jo teisingumo ministras.
Ulfas Spitzeris:
Projektas labai svar bus turizmui. Žmo nės, kurie atvažiuoja į šalį, nori pamatyti ją iš anksto. Jis pridūrė, kad Lietuva yra ES erdvėje ir bendrovės, kurios įre gistruotos ir teisėtai veikia vie noje iš ES šalių, gali veikti ir kito se. Ministro teigimu, nepatenkinti pamatytais savo atvaizdais ar sa vo kiemo vaizdais žmonės galės kreiptis į „Google“ atstovus, taip pat į VADAI. „Google“ atstovas Ulfas Spitze ris pasidžiaugė, kad šis projektas bus vykdomas Lietuvoje. Auto mobiliai miestą pradės fotografuo ti jau šiandien. Atstovo teigimu, tai užtruks keletą mėnesių, paskui rei kės dar kelių, kol vaizdai atsiras in ternete. Iš pradžių po sostinę va žinės du „Google“ automobiliai,
tačiau tikimasi, jog ateityje jų pa daugės. „Google“ atstovas teigė, kad jų tikslas – atvežti projektą į kuo daugiau šalių. O klausiamas, kuo šis naudingas šaliai, pirmiau sia išskyrė turizmą. „Jis labai svarb us tur izm ui. Žmonės, kurie atvažiuoja į šalį, nori pamatyti ją iš anksto. Jis gali būti naudingas ir šalies gyvento jams. Pavyzdžiui, žmonės, turin tys negalią, kur nors važiuodami gali pasižiūrėti, ar ten yra stovė jimo vieta. Jį naudoja smulku sis verslas ir pristatymo tarny bos, norėdamos pasižiūrėti, ar iki tikslo galima privažiuoti sunk vežimiu. Kartais patys stebimės žmonių išradingumu ir tuo, kaip „Street View“ tampa kasdienio gyvenimo dalimi“, – apie projek tą kalbėjo U.Spitzeris. Miesto meras Artūras Zuokas dar kartą pasidžiaugė, kad ši paslauga pradedama įgyvendinti. Iš pradžių Vilniuje, paskui ir kituose Lietuvos miestuose. „Džiaugiuosi šiuo svar biu projektu. Jau netrukus, pade dant „Google Maps Street View“, mūsų miesto grožį galės įvertin ti visas pasaulis. Tai padidins tiek Lietuvos, tiek Vilniaus žinomu mą“, – sakė meras. „Google Maps Street View“ pro jektas vykdomas nuo 2007 m. ir šiuo metu apima daugiau kaip 40 šalių ir regionų. Balandį prie pro jekto prisijungė Ukraina, gegužę – Latvija ir Estija.
Apsistumdęs su bend 1 rovės „Salanda“, val džius ios Kotr yn os vyn in ę, savininku Stepu Visocku, V.Kar čiauskas į patalpas, kuriose dar pernai veikė kavinė, pateko tik iš kvietęs policiją. Konfliktą filmavo ir Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius. S.Visockas, iš pradžių tikinęs: „V.Karčiauskas yra girtas ir todėl aš jo negaliu leisti į vidų“, polici ninkų paragintas vis dėlto atraki no duris.
mirko po lietum, tačiau aš vaikš čiojau, prašiau, kad arkivyskupi ja kur nors priglaustų šitą turtą. Galiausiai pavyko susitarti, vis ką pernešti į bažnyčios rūsį. Bet jeigu ne mes, tai tie daiktai būtų ir supuvę lauke“, – dėstė S.Vi sockas. V.Karčiauskas verslininko po stringavimus vadino įžūliu me lu ir tikino, kad niekas iš „taip kruopščiai“ išsaugotų daiktų jo kios vertės neturi, be to, vargu ar yra iš skandalingojo pastato.
Darbai vyko neseniai
Vitas Karčiauskas:
Viduje pamatytas vaizdas liudi jo vos prieš keliolika minučių čia vykusius ardymo darbus. Aptru pėjęs gipskartonis, kadaruojan tys tapetų skutai, į tinklą įjungti elektros įrankiai ir atlapotos du rys, pro kurias greičiausiai ir pa bėgo čia besidarbavę žmonės. „Tai baisu. Kur langai? Viskas ardoma ir griaunama. Ardoma elektros instaliacija, jau išimti ir kažkur dingo langai, sienos tru pa. O kur XVI a. elementai? Kur jie?“ – klausimais S.Visocką ata kavo paveldosaugininkai. „Salandos“ vadovas tik skės čiojo rankomis. Ir dievagojosi, kad pasiimantis tik tai, kas jam teisėtai priklauso, – bemaž 80 tūkst. litų kainavusius langus, įvairius įrenginius. „Kas jūs – pastato savininkai? Kur raštas, kuriame išvardytas nurodytas turtas? Jūs man nie ko neperdavėte. Buvo išnuomo tas pastatas, kuriame viskas blo gai, blogai, blogai. Vietoj grindų – smėlis, siaubinga drėgmė, langų vietoje – skydai. Ničnieko čia ne buvo. Gudrūs, sudėk pinigus, sure montuok ir atiduok. Kur jūs anks čiau buvot?“ – gynėsi S.Visockas. Nerado vietos klausykloms
S.Visockas tikino esąs geranoriš kas verslininkas, besirūpinan tis paveldu ir nemažai nuveikęs miesto gerovei – išravėjęs žolę šalia paminklo Stanisławui Mo niuszkai, savo lėšomis pastatęs sieną palei kavinę ir rūpinęsis jam išnuomoto pastato invento riumi. „Klausyklos, klaupyklos – vis kas buvo sukrauta lauke ir savaitę
Viskas ardoma ir griaunama. Jau išim ti ir kažkur dingo langai, sienos trupa. O kur XVI a. elemen tai? Kur jie? „Nebuvo tų dalykų, apie ku riuos jis šneka. Nieko vertinga, kas buvo tame pastate, nebuvo išsaugota. Tai atviras ir negražus melas. Pasiima langus? Gerai, te gul ima, bet tegu sudeda senus. Esu padaręs nuotraukų, kuriuose tie seni langai užfiksuoti. Jie su krauti palėpėje. Taip pat išgriau tos celės. Ir jas reiktų atkurti“, – piktinosi V.Karčiauskas. Sukliudė senaties terminas
V.Karčiauskas dėl susiklosčiusios padėtiese įžvelgė ir bažnyčios aplaidumą. Paveldosauginin ko teigimu, prieš išnuomodama patalpas verslininkui Vilniaus arkivyskupija privalėjo parengti apžiūros aktą, kuriame būtų bu vęs išvardytas visas kartu su pa talpomis perduodamas turtas. „Nuomojant pastatą, turėjo apsilankyti ir kultūros paveldo iš savivaldybės specialistas, sutik rinti apžiūros aktą. Tai pažeidi mas, kurį pastebėję būtume sky rę baudą. Deja, šiam pažeidimui galioja pusmečio senaties termi nas, tad jau per vėlu“, – kalbėjo V.Karčiauskas. Vilniaus arkivyskupijos inte resams atstovaujantis advokatas Darius Krukonis teigė nustebęs
Požiūriai: kavinės šeimininkas sako, kad tik pasiima tai, kas jam teisė
tai priklauso, o paveldosaugininkai mato paveldo objekto darkymą.
3
penktADIENIS, birželio 8, 2012
miestas
13p.
60-metį švenčiančios kino kritikės I.Keidošiūtės karjera prasidėjo nuo meilės ekrano žvaigždėms.
užvirė mūšis
Vagis norėtų atsiprašyti Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas vakar per vieną posėdį iš nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurio je daug kartų teistas Aleksandras Strelnikovas kaltinamas pavogęs 31,6 tūkst. litų iš buvusios premje rės Kazimiros Prunskienės. Prašo įkalinti
Prokuroras už šią vagystę įtaria majam prašo skirti pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę. Pridėjus teismo skirtą bausmę už neseniai padarytą nusikaltimą, galutinė bausmė turėtų būti dveji metai. Teismas nuosprendį skelbs po sa vaitės – birželio 14 d. Teismo dėl vagystės iš eksp remjerės belaukdamas A.Strelni kovas 19 kartą „užsidirbo“ teistu mą. Prieš pusantro mėnesio vyrui nuosprendį paskelbė kitas Vil niaus teismas. Sklaidydamas bylos dokumen tus teisėjas sakė, kad nagrinėjama dar viena byla. Prad ėj us pos ėd į paaišk ėjo, kad neatvyko nukentėjusiosios K.Prunskienės įstatyminė atsto vė – dukra Rasa Vaitkienė. Kaip žinoma, Lietuvos liaudies partijos pirmininkė vasarį patyrė insultą, jai buvo atlikta operacija. Moteriai dabar yra reabilitacija. Prisidėjo prie ligos
Žygis: Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio
vadovas V.Karčiauskas, norėdamas patekti į buvusio vienuolyno pa talpas, turėjo net kreiptis į policininkus. Andrejaus Žukovskio nuotr.
dėl tokios paveldosaugininkų pozi cijos. Pašnekovas tvirtino negirdė jęs ir nematęs, kad kur nors sena miestyje pasirašant nuomos sutartį taip pat būtų tvirtinamas ir apžiū ros aktas. „Tai pirmas kartas, kai buvo pa reikalautas toks dokumentas. Se namiestyje sudaroma tūkstančiai nuomos sutarčių ir kiek jūs tokių aktų esate matęs? Jeigu jie pagal įstatymą būtų privalomi, savival
dybė daugiau nieko neveiktų, tik tvirtintų juos ir tai būtų tapę tokiu formalumu, kuris niekam nepadė tų. Ar pats V.Karčiauskas, kai dirbo savivaldybėje, yra patvirtinęs nors vieną tokią sutartį? Įstatymas yra, bet jis nėra iki galo išaiškintas“, – tikino D.Krukonis. Advokatas pabrėžė, kad jeigu se naties terminas nebūtų pasibaigęs ir KPD bandytų skirti baudą, arkivys kupija būtinai kreiptųsi į teismą.
R.Vaitkienei nebuvo įteiktas šau kimas atvykti į teismo posėdį. Kurjerių tarnyba teismui pranešė, kad adresatas nerastas, butas re montuojamas. Teismo sekretorė paskambino moteriai telefonu ir pranešė, kad reikia atvykti į posėdį. Senamies tyje gyvenanti R.Vaitkienė sutiko atvykti ir jau po pusvalandžio bu vo teisme. Prašymų moteris teismui netu rėjo, tik norėjo, kad teismas vėliau suteiktų galimybę kalbėti. „Jis gali dirbti ir užsidirbti, ke liasdešimt kartų nusižengė įstaty mui, mama patyrė stresą, netru kus patyrė sunkų insultą, prašau pritaikyti griežčiausią bausmę
žmogui, kuris yra nuolatinis teis mų klientas. Mama buvo gerano riška, norėjo jam padėti, tikėjo, kad jis nori pakeisti gyvenimą“, – teisme kalbėjo R.Vaitkienė. Ji mano, kad vagystė turėjo di delę įtaką motinos ligai. K.Pruns kienė, pasak dukters, pamažu stiprėja, bet jai dar reikia atgau ti jėgas.
Aleksandras Strelnikovas:
Nemaniau, kad ran kinė K.Prunskienės, aš ją gerbiu kaip žmogų, iš jos gyve nime neimčiau.
Laiką leido viešbutyje
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas sausio 24 d. Tą dieną apie 15 val. į Lietuvos liaudies partijos patalpas Vilniuje, K.Stulginskio gatvėje, užė jo nepažįstamas asmuo. Darbuoto jams jis paaiškino, kad atėjo pas par tijos pirmininkę K.Prunskienę. Kadangi tuo metu jos kabinete nebuvo, svečiui pasiūlyta palauk ti. Pasinaudojęs tuo, kad kurį laiką liko niekieno nestebimas, iš gulin čios ant stalo rankinės vyras pa grobė piniginę su pinigais. Pagrobęs piniginę vagis skubiai pasišalino iš patalpų. Kovo 15-o sios rytą po surengtos tikslinės slaptos operacijos Pavilnyje su laikytas anksčiau teistas A.Strel nikovas, gimęs 1957 m. Paaiškėjo, kad tuojau po pinigų vagystės įta riamasis daugiau nei mėnesį gy veno viename Vilniaus viešbučių, pinigus leido narkotinėms prie monėms, kitoms savo reikmėms, dalijo pažįstamiems, o pasibaigus pinigams iš viešbučio išsikraustė ir apsigyveno nakvynės namuose. Kaltę pripažino
Prokuroras teisme paskelbė, kad iš K.Prunskienės pavogtoje pini
ginėje buvo signataro pažymėji mas, 9 tūkst. litų, 6,4 tūkst. eu rų, 20 JAV dolerių, 5 tūkst. rublių – litais iš viso 31,6 tūkst. Nuken tėjusioji pateikė šios sumos vertės civilinį ieškinį. A.Strelnikovas teismui sakė, kad kaltę pripažįsta ir ieškinio ne ginčija. „Aš ėjau į ofisą pas Prunskienę, nėjau vogti, buvau jau kelis kar tus, ji du kartus davė po du šim tus. Taip viskas išėjo. Ten buvo sekretoriatas. Pasakiau, kad ponas Aleksandras atėjo. Aš likau vienas, žiūriu – rankinė guli, aš ją paė miau ir įdėjau į savo.Nemaniau, kad rankinė K.Prunskienės, aš ją gerbiu kaip žmogų, iš jos gyveni me neimčiau“, – sakė A.Strelni kovas. Jis teigė susigundęs atvirai pa dėta pinigine. Beje, ji buvo bran gi – 120 litų vertės. Pradėjęs vartyti piniginę vy ras pamatė dokumentą ir supra to, kad piniginė K.Prunskienės. Grąžinti ją bijojo, nes bijojo bū ti sulaikytas policijos. Signataro pažymėjimą jis įmetė į pašto dė žutę. A.Strelnikovas šiuo metu suim tas, teismo jis laukia Lukiškių tar dymo izoliatoriuje. „Kai narkotikai stovi prieš akis, apie nieką žmogus negalvoja, nei apie šeimą, nei apie nieką. Sakau, kaip yra. Turėjau darbą, verslą, du butus, dvi mašinas. Po operacijos buvau „pasodintas“ ant morfijaus ir tapau narkomanu. Aš su mie lu noru ir gydytis atsigulčiau“, – teisme aiškino kaltinamasis. Jis teigė, kad dalį pinigų išlei do pragyvenimui, o 18 tūkst. iš jo kažkas pavogė. „Jeigu ji būtų teisme, atsipra šyčiau iš karto, nėra kalbos, ne norėjau aš jos taip įžeisti“, – sa kė A.Strelnikovas. Jis pripažino, kad jam gėda, ir pareiškė tvirtą norą gydytis nuo narkomanijos. Jis prašė teismo skirti šį gydymą. VD, BNS inf.
Dėl leidimo – painiava Leidimą įrengti lauko kavinę, kuri iš pradžių ir patraukė paveldosaugos institucijų dėmesį, S.Visockui gauti vis dėlto pavyko. Tiesa, ne iškart ir netie siogiai. Redakcijos turimais duomeni mis, komisija, svarsčiusi, ar išduoti lei dimą statyti lauko kavinę, buvo linku si kavinės statyboms nepritarti. Lauko kavinė galėjo veikti tik su išlyga: jei pa stato, prie kurio šliesis kavinė, savinin kai sutiks, kad lauko kavinė naudotųsi jų turimomis komunikacijomis – van dentiekiu, elektra.
V.Karčiauskas patikino, kad dėl lau ko kavinės su „Salandos“ savininkais ginčijamasi kol kas nebus. „Greičiau siai todėl jis toks drąsus buvo, kad pa vyko jam leidimą gauti. Šiuo klausimu mes prie jo nelįsim“, – patikino pavel dosaugininkas. Tačiau vakar popiet „Vilniaus dienos“ gautas atsakymas iš savivaldybės vėl įnešė sumaišties, nes jame teigia ma, kad leidimas įrengti lauko kavinę neišduotas.
„Šiuo metu savivaldybė nėra išdavu si leidimo šios kavinės veiklai. Į pačios lauko kavinės atsiradimą toje teritori joje savivaldybė žiūri palankiai, ta čiau visi šalies įstatymuose numaty ti reikalavimai turės būti išlaikyti. Ar „Į mus raštu kreipėsi bendrovė „Salan timiausiomis dienomis kviesimės ka da“. Mes jų raštą prisegėme ir persiun vinės savininkus ir spręsime šį klau tėme savivaldybės Ekonomikos ir in simą, ieškosime geriausių šios situa vesticijų departamentui, nes savival cijos sprendimo būdų“, – dienraščiui dybė yra mūsų steigėja. Viskas buvo atsiųstame atsakyme cituojamas sa suderinta, bet visai neseniai – prieš ko vivaldybės Ekonomikos ir investici kias dvi tris dienas“, – teigė Mokytojų jų departamento direktorius Vytau namų direktorė Zita Žepnickienė. tas Grinius. S.Visockui su Šv. Kotrynos bažnyčią valdančiais Mokytojų namais susitar ti pavyko. Pastarųjų steigėja – Vilniaus miesto savivaldybė – lauko kavinės statybai pranešė neprieštarausianti.
Atsidėkojo: buvusi Vyriausybės vadovė K.Prunskienė A.Strelnikovui prieš vagystę kelis kartus yra davu
si pinigų.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
4
penktadienis, birželio 8, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Ugniagesių kieme – šventė Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vilniaus miesto priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba vakar šven tė 210-ąsias įkūrimo metines. Ta proga dienraščio žurnalistai kal bino Vilniaus apskrities prieš gaisrinės gelbėjimo valdybos vir šininką Rimantą Steponavičių.
– Kokios nuotaikos sostinės ugniagesiai pasitinka šį jubi liejų? – teiravomės R.Stepona vičiaus. – Kasmet gegužės 4 d. švenčiame savo globėjo šv. Florijono dieną, tačiau šiemet apsiribojome tik šv. Mišiomis, pagrindinius renginius nukėlėme į birželį. O dabar nuo taikos – šventinės.
Kasmetis ugniage sių galvos skaus mas – pavasarį de ginama žolė ir šiukšlės nelegaliuo se sąvartynuose.
– Kas pasikeitė per tuos 210 metų? Kokių naujovių tarnybo je atsirado pastaruoju metu? – Žinoma, pasikeitė labai daug. Vilniuje darbuojasi šešios briga dos, šiemet dalis ugniagesių įsi kūrė naujame pastate P.Vileišio gatvėje. Be to, pastatas P.Vileišio gatvėje – vienintelis naujas ug niagesiams skirtas statinys per 16 metų. Prieš tai įkurtuves šventė iš Kalvarijų į Ateities gatvę 1996 m. išsikraustę ugniagesiai. Po Antrojo pasaulinio karo Vil niuje dirbo šešios ugniagesių ko mandos. Tiek pat komandų dar buojasi ir dabar. Aišku, jos yra didesnės, daug geriau aprūpin tos nei anksčiau. Tačiau, palygin ti su kolegomis Vakarų valstybėse, mūsų ugniagesiams neretai tenka dirbti net 10 kartų didesnėse te ritorijose. O tai, aišku, atsiliepia
reagavimo laikui. Nors reikalavi mus mes įvykdome. Į įvykio vie tą mieste vykstame vidutiniškai 7 minutes, už miesto – 14 minučių. Žinoma, problema yra maži pradedančių ugniagesių atlygi nimai. Jie nesiekia vidutinio vil niečio atlyginimo, todėl nemažai žmonių palieka tarnybą, emig ruoja į užsienį. – Ką dažniausiai tenka gesin ti ugniagesiams? Kokių dide lių gaisrų yra buvę pastarai siais metais? – Degė Lukiškių tardymo izoliato rius, Gariūnai, Gedimino prospek te restauruojami „Pirklių namai“. O šiaip kasmetis ugniagesių gal vos skausmas – pavasarį degina ma žolė ir šiukšlės nelegaliuose są vartynuose. Žiemą tenka važiuoti gesinti privačių namų, malkomis kūrenamų namų, socialiai neat sakingų asmenų būstų ir daugia bučių. Pastarieji kelia ypač daug problemų, nes neretai kiemai būna tiek užstatyti lengvaisiais automo biliais, kad gaisrinė technika nega li pro juos prasibrauti. Todėl labai svarbu, kad žmo nės būtų šviečiami, informuoja mi apie civilinę saugą, gaisrų pre venciją. – Kaip ugniagesių darbą ver tina vilniečiai? Ar būna skun dų, kad nekokybiškai užgesi no, vandeniu sugadino namo sienas, baldus? – Taip, skundų būna. Dažnai skundžiasi ne tie, kurių būste ki lo gaisras, bet kaimynai. Žmonės būna įsitikinę, kad ugniagesiai gesindami vandeniu užpila na mo sienas, šios permirksta ir ši taip sugadinamas remontas ar vi daus įranga, tačiau taip būna ne visada. Neretai pasitaiko, kad dėl ugnies prakiūra centrinio šildy mo radiatoriai ir būtent iš jų bė gantis vanduo užtvindo kaimy nus. Panaši situacija yra buvusi ir per gaisrą Kalvarijų gatvėje neto li „Ozo“ prekybos centro. Tuomet kaltino ugniagesius, nors kaip tik jie išsėmė nemažai vandens, kuris bėgo iš radiatorių.
Vilniaus miesto savivaldybės tary ba ėmėsi svarsty ti daug aistrų ke liantį Universiteti nės Antakalnio li goninės reorgani zacijos klausimą.
Posūkis: Universitetinės Antakalnio ligoninės medikai sukilo, kai šią
įstaigą buvo planuojama išnuomoti. Dabar siūloma ją prijungti prie ki tos ligoninės. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Imasi jungti ligonines Kaip skelbia sostinės savivaldybė, Vilniaus universitetinės Antakal nio ligoninės reorganizacijos pro jektas svarstomas, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu „Dėl Svei katos priežiūros įstaigų ir paslau gų restruktūrizavimo trečiojo eta po programos patvirtinimo“. Tarybos nariams šią savaitę bu vo pristatytas dokumentas dėl šios ligoninės prijungimo prie Vilniaus miesto klinikinės ligoninės. Prijun gus vieną ligoninę prie kitos, veiklą tęs viena – Vilniaus miesto kliniki nė ligoninė. „Jei taryba pritartų šiam spren dimui, pertvarkius ligonines būtų atsisakyta kai kurių padalinių dub liavimosi, efektyviau dirbtų labora torijų ir brangių technologijų tar nybos, sumažėtų administravimo išlaidos, pagerėtų teikiamų stacio narinių paslaugų kokybė ir prieina
mumas vilniečiams. Visa tai leis tų suvienyti Antakalnio sveikatos priežiūros žmogiškųjų, finansinių ir vadybinių išteklių pastangas“, – pristatydamas projektą aiškino Vil niaus vicemeras Jonas Pinskus. Kaip skelbia savivaldybė, Vil niaus miesto klinikinės ligoninės, prie kurios būtų prijungta Vilniaus universitetinė Antakalnio ligoninė, biudžetas subalansuotas, paslau gų kokybė tinkama ir nuolat ge rinama, profesionaliai sutvarkyta ligoninės įstatyminė bazė. Be to, šios ligoninės darbuotojų ir lovų skaičius kelis kartus didesnis negu Vilniaus universitetinės Antakal nio ligoninės, ji suteikia daugiau paslaugų ir turi gerai įrengtą diag nostinę bei gydomąją bazę. „Vilniaus diena“ jau rašė, kad didelio visuomenės ir medikų pa sipriešinimo sulaukė ankstesnis
savivaldybės planas Antakalnio li goninę išnuomoti ir šią įstaigą pa versti sveikatos turizmo centru. Gegužės pradžioje šis Vilniaus val dančiųjų planas žlugo, nes jam ne pritarė tarybos nariai. Galbūt dalį tarybos narių tąkart išgąsdino aktyvūs ligoninės dar buotojai, prieš tarybos posėdį su sirinkę prie savivaldybės pastato. Apsikarstę plakatais, smerkiančiais Artūrą Zuoką ir ligoninės nuomos idėją, ligoninės profsąjungos na riai žiniasklaidai aiškino biją, kad ligoninė tiesiog bus privatizuota, – taip jie interpretavo paskelbtas nuomos konkurso nuostatas. Antakalnio ligoninėje, kuri so vietinės okupacijos metais buvo prieinama tik nomenklatūrai, šiuo metu dirba daugiau nei 500 dar buotojų. VD, BNS inf.
Psichologinis smurtas atvedė į areštinės kamerą Vilniaus rajono policijos komisa riato pareigūnai vakar sulaikė E.U., gimusį 1989 m., kuris, kaip įtaria ma, neteisėtais veiksmais nepilna metę privedė prie savižudybės.
Prašymas: R.Steponavičius dar kartą gyventojus ragina pasirūpinti,
kad per jų kiemus galėtų pervažiuoti ugniagesių automobiliai.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kaip nurodoma Vilniaus rajono policijos komisariato pranešime, kovą teismas nuteisė E.U. už lyti nį santykiavimą su 16 metų netu rinčia minėta mergina. Kerštaudamas už šį teistumą, vaikinas grasino paskelbti nepil nametę kompromituojančią inty maus turinio informaciją. Policijos duomenimis, siekda mas palaužti auką morališkai, E.U. jai pranešė, kad interneto svetainė je youtube.com paskelbė intymaus
pobūdžio vaizdo įrašus. 2012 m. gegužę šie įrašai buvo užblokuoti, tačiau kitą dieną pakartotinai įdėti į tą patį interneto puslapį. Anot policijos, 21 metų vaikino psic hol og in is teroras, kaip įta riama, merginą paskatino ban dyti nusižudyti. Ją išgelbėjo gy dytojai. Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnai įtariamojo namuose Vilniuje aptiko ir paėmė narkoti nių medžiagų, dujinį pistoletą, sa vadarbio ginklo dalių, netikrų pi nigų. Policininkai aiškinasi įvykio ap linkybes, E.U. sulaikytas dviem pa roms. VD, BNS inf.
Gedimino Savickio (BFL) nuotr.
6
PenktADIENIS, birželio 8, 2012
nuomonės
Lenkai laukia naujo Lietuvos Seimo
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Kas baisiau už Marlyn Mansoną? Violeta Juodelienė
V
el ionis Romos popie žius Jonas Paul ius II ne kartą įvair ioms aud itor ijoms yra pa sakęs genial iai paprastą ir be ga lo gil ią frazę, tinkančią absol iu čiai visiems gyvenimo atvejams. Gal inčią katal iz uot i tautos bren dimą, asmenybės tobulėjimą ar tiesiog gelbstinčią silpnumo aki mirkos išt iktą žmogų. „Nebijok i te“, – sakė Jonas Paul ius II kvies damas tikėjimui atvert i širdį ir tot al it ar in ių rež imų valst ybių sienas. „Nebijokime“ – tai galėtų būti atsa kymas tautos dal iai, kurią pasta ruoju metu vis apima keistos fo bijos priepuol iai, kai reg imi bau bai ten, kur jų nėra ir varg iai ga li būti.
Kol gyvename laisvame pasaulyje, kiekvienas turime teisę turėti savo muzikinį skonį, saviraiškos būdų. Ne taip sen iai aistros virė dėl maestro Valer ij aus Gerg ij evo koncerto, kurį kai kas bandė pa versti sąmoninga svetimos ideo logijos ataka prieš Lietuvą. Dėme sio ištroškusiems rėksniams kaž kodėl atrodė, kad koncertas, ku riame skamba ne lietuvių raudos, bet klasik inė muz ika, pan iek ina tautos skausmą. Pasaulinio lygio koncertas įvyko, o Sausio 13-oji buvo ir liko šventa diena, primenanti tautai jos lais vės kainą ir rag inant i susitelkt i. Pasirodė, kad rėkta perniek – tik ar galėjo kitaip būti? Juk tikrosios vertybės stipresnės nei ryšk iau sios asociacijos ir sąmokslo teo rijos apraiškos. Šiand ien fobijų kamuojam i tau tiečiai rado naują auką – ekscent riškąjį Mar ilyn Mansoną. Nacio nal inė egzorcistų asociacija pa rag ino Kauno miesto valdž ią ap saugot i žmones nuo net ruk us „Žalg ir io“ arenoje pasirodysian čio visų blogybių įsikūnijimo, ku riam prilygino roko atlikėją. Įkan
din skamba ir nuogąstavimai dėl vas arą Viln iuje koncert uosian čios popul iar iaus ios popmuz i kos atlikėjos Lady Gagos. Pas aulyje mil ijon in iais tiraž ais įrašus parduodančių atlikėjų pu sėn skrieja kaltinimai šėtono, sek so, smurto, narkotikų propagavi mu. Politikai rag inami imtis prie monių, kad Lietuvos visuomenė, ypač vaikai ir nepilnamečiai, bū tų apsaugot i nuo neig iamo šios muzikos poveik io. Ką gal ima pas ak yt i žmonėms, manant iems, kad Liet uvoje vis dar pol it ikai sprendž ia, kas tu ri teisę lipti ant scenos ir apie ką (ne)gal ima dainuot i? Ner imau jantiems, kad kartą šou surengęs Marilyn Mansonas padarys dau giau žalos mūsų jaun imui nei teismai, lygtinai nuteisiantys nar kotikų platintojus, tautinės pseu dožvaigždės, kur ių koncert in iai drabuž iai – dar seksualesn i nei Lady Gagos, o jų gyven imo bū das, švelniai tariant, palaidas? Nebijokit. Marilyn Mansonas – tik atlikėjas. Net gatvėje sutiktas jį to bulai nukopijavęs gerbėjas ne būtinai bus blogesnis žmogus nei pilietis klasik ine eilute, suglosty tais plaukais ir švariomis panagė mis. Kol gyvename laisvame pa saulyje, kiekv ienas tur ime teisę turėt i savo muz ik inį skonį, sav i raiškos būdų. Šiandien netekę to kių laisvių rytoj netektume teisės išpaž inti savo relig iją. Lady Gaga, kur ios vaizdo klipų, nuotraukų ir kalbų internete jau šiandien galima pamatyti nelau kiant pasirodymo gyvai, taip pat nebaisi. Net šiek tiek nelaiminga, nes jau tapo savo įvaizdž io be laisve ir negal i avėt i kur kas hu maniškesnių aukštakulnių. Kai nulipa nuo scenos ir nusime ta drabuž ius iš žalios mėsos, La dy Gaga dalyvauja įvairiuose so cial in iuose projekt uose. Vienas jų, pavyzdž iui, pavadintas pagal populiarią dainą „Born This Way“ – „Toks gim iau“, skirtas kovai su baisiu šiuolaik inės visuomenės reišk in iu – pat yčiom is tarp jau nuolių. Muzikos pasaulyje apstu atlikėjų, dėl dėmes io gal inč ių ir provo kuojančiai rengt is, ir nusičiurkš ti scenoje. Tačiau visi jie – skonio ir mados reikalas. Trumpalaik iai reišk iniai, kurie nebaisūs tol, kol stov int ys šiapus scenos tur i na mus ir gyvena bendr uomenėje, kur ią vien ija tolerancija ir art i mo meilė. Pastarosios stoka yra tas blog is, kurio labiausiai reik ia bijoti.
enkų mažumos teisės Lie tuvoje yra silpninamos. Taip mano Lenkijos užsienio rei kalų ministras Radosławas Sikorskis. Kalbėdamas Lenkijos Senate mi nistras atkreipė dėmesį į lenkų pro blemas Lietuvoje ir Baltarusijoje. „Abiejose valstybėse lenkai turi tau tinės mažumos statusą ir panašiai skambančias teises. Vis dėlto Lietu voje šios teisės, kurių apimtis galėtų būti beveik pakankama, yra silpnina mos, o Baltarusijoje niekada nebuvo užtikrintas jų įgyvendinimas“, – sa kė R.Sikorskis. Jis taip pat pridūrė, kad Vokietijo je lenkai, „be kita ko, irgi susiduria su tautinės mažumos klausimu“. O Lenkijos ir Lietuvos parlamen tinės grupės pirmininkas Tadeuszas Aziewiczius pakartojo anksčiau R.Sikorskio išsakytą nuostatą, kad dvišalių santykių pokyčių Varšu va tikisi po Seimo rinkimų Lietuvo je rudenį. „Turime mokėti kaip nors išlaukti, laikydamiesi nuomonės, kad iki rinkimų atomazgos tarp Lenkijos ir Lietuvos jau neįvyks nieko ypa tinga. Galima tikėtis, kad dvišaliai santykiai pagerės po rinkimų, kurie vyks Lietuvoje, kai santykių partne re taps nauja dauguma, išrinkta de mokratinio proceso pagrindu“, – sa kė T.Aziewiczius. „Labai tikiuosi, kad su ta dauguma bus galima kalbėtis apie veiksmus, kurie galėtų pataisyti abipusius san tykius, nes tvirtai tikiu, kad Lenkijos ir Lietuvos valstybės turi bendrų in teresų, ir tai, kas vyksta šiuo metu – turiu omenyje dvišalių santykių kri zę, – iš tiesų yra rūpestis ir nesėkmė tiek Lenkijai, tiek Lietuvai“, – kalbė jo lenkų parlamentaras. Pasak jo, Prezidentės Dalios Gry bauskaitės įvardyta pauzė plėtojant dvišalius Lietuvos ir Lenkijos san
Pozicija: Lenkijos užsienio reikalų ministras R.Sikorskis pakartojo manąs,
kad Lietuva nesistengia apsaugoti lenkų mažumos teisių.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
tykius yra reikalinga. „Ši pertrau ka faktiškai vyksta, nes per rinkimų kampaniją sunku tikėtis kokių nors esminių pokyčių. Valdančioji dau guma turėjo daugybę laiko, kad pa teisintų lenkų mažumos lūkesčius. Noriu priminti, jog įtampa tarp Len kijos ir Lietuvos kyla iš to, kad Lie tuvos valstybė nesilaiko įsipareigo jimų, išdėstytų Lenkijos ir Lietuvos susitarime dėl įsipareigojimų, su sijusių su lenkų mažuma“, – teigė T.Aziewiczius.
„Laukiame labai konkrečių pokyčių šioje srityje, ir sunku tikėtis, kad per kelis iki rinkimų likusius mėnesius šie pokyčiai įvyks. O žodžių mums jau pakanka – mums rūpi jau ne žodžiai“, – dėstė Lenkijos politikas. Tačiau jis pridūrė, kad „Lenkijos ir Lietuvos santykių pablogėjimo prie žastis yra ne Lenkijos suartėjimas su Rusija, o Lietuvos įsipareigojimų, su sijusių su lenkų mažumos teisėmis, nesilaikymas“. VD, BNS inf.
Netiki atominio projekto sėkme
D
auguma Lietuvos gyventojų netiki, kad šaliai pavyks per dešimt metų pastatyti Vi sagino atominę elektrinę (AE), kurią numatoma statyti kartu su strategine investuotoja – Japoni jos korporacija „Hitachi“ – ir Latvi jos bei Estijos partneriais. Tačiau tarp jaunų žmonių daugiau yra manančių, kad Lietuvoje per de šimtmetį nauja AE bus pastatyta. Galimybe, kad nauja AE iškils per 10 metų, netiki 56,8 proc. Lietuvos gy
ventojų, kaip rodo agentūros BNS už sakymu atlikta rinkos tyrimų bend rovės „Rait“ reprezentatyvi apklausa. Tačiau beveik trečdalis, 31,5 proc. apklaustųjų, nurodė manantys, jog nauja AE bus pastatyta. 11,7 proc. sakė šiuo klausimu neturintys nuomonės. Daugiau optimizmo dėl galimybių Lietuvoje per dešimtmetį pastaty ti naują AE rodė jauni, 15–24 metų, žmonės (42,3 proc.), o pesimistiš kiausiai buvo nusiteikę vyriausi, 65–74 metų, apklausos dalyviai (16,3
proc.). Pagal pagrindinį užsiėmimą panašiai pasiskirstė moksleiviai bei studentai (43,9 proc.) ir pensininkai (17,9 proc.) Moterys (15,1 proc.) ir pagyvenę žmonės (25 proc.) dažniausiai ne turėjo nuomonės dėl naujos elekt rinės statybos projekto įgyvendini mo trukmės. Apklausoje dalyvavo 1016 gyven tojų, kurių amžius – 15–74 metai. Apklausa atlikta gegužės 7–14 d. BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, birželio 8, 2012
lietuva
Kalba truko 26 minutes
Prezidentė kritikavo Vyriausybę. Prezidentė Vyriausybę gyrė. Taip skirtingai, kaip ir kasmet, įvertintas vakar Dalios Grybaus kaitės perskaitytas trečiasis metinis pranešimas.
Komentarai
Andrius Kubilius
Ministras pirmininkas
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Išsigando „violetinių“?
Ką daryti, kad Prezidentės prane šimo nesutrikdytų į Seimo salę įsi veržę Neringos Venckienės rėmė jai? Juk karinga teisėja ir jos gerbėjai – visai čia pat, kituose Seimo rūmuose, aiškinasi specialiai ty rimo komisijai. Tokį klausimą va kar rytą sprendė Seimo kanceliari ja ir priėmė išmintingą sprendimą: patekti į parlamento posėdžių sa lės balkoną ir išklausyti Prezidentės metinio pranešimo buvo galima tik turint specialų kvietimą. Į salės balkoną, kur paprastai dir ba žurnalistai, bandantys patekti kai kurie Seimo kanceliarijos darbuo tojai net sutriko – to dar nėra buvę, nes prie įėjimų Seimo valdininkai pastatė apsauginius. Šie tikrino, ar norintys patekti į salę yra specialia me kviestinių asmenų sąraše. „Ne suprantu, kas čia vyksta – ruošiau si atsisėsti ir paklausyti Prezidentės pranešimo, bet čia neįleidžia, nors laisvų vietų yra“, – stebėjosi į ple narinių posėdžių salę nepatekusi
Seimo nario padėjėja dirbanti po litologė Morta Vidūnaitė. Lig šiol pasiklausyti Prezidentės pranešimo plenarinių posėdžių salės balkone galėjo bet kas, jei tik būdavo vietų. Seimo kancleris Jonas Milerius neigė kalbas, esą išsigąsta N.Venc kienės gerbėjų antplūdžio. „Iš siuntėme 300 kvietimų: merams, kitiems pareigūnams, o balkonuo se – tik 240 vietų, tiesiog visi no rintys netilptų“, – teisinosi jis. Seimas nuobodžiavo
Regis, nemažai Seimo narių tik ir galvojo, kaip ištverti tą pusvalandį, kol Prezidentė baigs skaityti me tinį pranešimą. Vakar Seime buvo svarstomi energetikos projektai, tad dalis parlamentarų D.Gry bauskaitės akivaizdžiai neįdėmiai klausėsi – įniko į įstatymų projek tus ir mobiliuosius telefonus. Nemažai parlamentarų į Prezi dentės pranešimo skaitymą pa vėlavo. Ne kartą valstybės vadovę kritikavę liberalcentristas Arūnas Valinskas ir konservatorius Man tas Adomėnas salėje apskritai ne pasirodė.
Anksčiau: į Seimo rūmus Prezidentė D.Grybauskaitė atvyko šiek tiek
prieš posėdį, todėl turėjo laiko trumpai pabendrauti su Seimo vadove I.Degutiene. Gedimino Bartuškos nuotr.
Seimo pirmininkė Irena Degu tienė būsimą Prezidentės prane šimą iš Seimo tribūnos iškilmingai pavadino „reikšmingu“. Tačiau da lis konservatorių su tuo, regis, tik rai nesutiktų – Valentinui Stundžiui labiau už D.Grybauskaitės kalbą rū pėjo kažkokie dokumentai, užsienio reikalų ministras Audronius Ažuba lis mobilųjį telefoną iš rankų palei do tik tuomet, kai valstybės vadovė ėmė kalbėti apie užsienio poli tiką. „Galiu ir dirbti, ir klausyti“, – paaiškino kompiuterį maigęs kon servatorius Egidijus Vareikis.
V
ertiname Prezidentės išsa kytas kritines pastabas. Ne same Vyriausybė, kuri pati sau nepripažintų visos eilės nepadarytų darbų ir pati savęs savikri tiškai nevertintų. Bet taip pat norėčiau pasakyti, kad permainos ir reformos, kaip Prezidentė nurodė savo prane šime, reikalauja ir sutarimo, ir bendrų pastangų. Mūsų reformų iniciatyvos ne visada sulaukdavo efektyvios para mos Seime. Noriu priminti, kad beveik visą laiką, nuo pat 2009 m. vidurio, Vy riausybė ir valdančioji koalicija veikė faktiškai mažumos sąlygomis.
„Pranešimas – toks medinis“
Išradingiausiai pasielgė Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovas Vy tautas Galvonas – klausydamasis Prezidentės pranešimo jis užsinėrė ausines. Atidesni buvo tik Vyriau sybės nariai ir premjeras Andrius Kubilius. „Ir ką naujo savo meti niame pranešime pasakė valstybės vadovė?“ – po pranešimo gūžčio jo pečiais kai kurie parlamentarai. Prieš televizijos kameras iškilmin gai dėstė apie didelę Prezidentės išmintį, svarbius metinio praneši mo akcentus, o Seimo kuluaruose jie atsipalaidavo. „Pranešimas – toks medinis“, – konstatavo viena Seimo narė. Jos kolegoms beliko palinkčioti galva. Perskaičiusi 26 minutes užtru kusią kalbą D.Grybauskaitė Sei mo rūmuose neužsibuvo – I.De gutienė Prezidentę iškart palydėjo iki automobilio. Ankstesniais me tais valstybės vadovė dar likda vo Seime, atskiroje patalpoje ne toli plenarinių posėdžių salės prie puodelio kavos pabendraudavo su parlamento pirmininke, premjeru A.Kubiliumi, kadenciją baigusiu prezidentu Valdu Adamkumi. Pastarasis dalyvavo vakar D.Gry bauskaitei skaitant metinį prane šimą, tačiau ir jis iš Seimo rūmų iš vyko tuojau po Prezidentės kalbos. Tiesa, valstybės vadovė į Seimą atvyko prieš kelias minutes iki po sėdžio, todėl turėjo laiko atskirame kambarėlyje trumpai pabendrauti su I.Degutiene.
Irena Degutienė Seimo pirmininkė
P
ranešimas atspindi priešrinki mines nuotaikas: žmonės kvie čiami ateiti į rinkimus, partijos raginamos nedalinti nepama tuotų pažadų, būsimoji valdžia prašo ma tęsti šaliai naudingus darbus. Ne žiūrint, ar kaire, ar dešine kelio puse, bet visi turime važiuoti viena kryptimi. Ne tik Prezidentei, bet ir kitiems norėtųsi, kad daugelis problemų, ypač teisės sri tyje, būtų sprendžiamos greičiau ir duo tų apčiuopiamų rezultatų. Bet ir per tre jus metus nemažai padaryta.
Šįsyk ji apibendrino padėtį Lietuvo je ne iš savo asmeninių, o iš valstybės pozicijų. Ji norėjo pabrėžti, kokia da bar Lietuvoje padėtis, ir leido supras ti, kokiu keliu po Seimo rinkimų turėtų sukti valstybė. Man patiko, kad prane šime kalbama apie ekonominius, so cialinius, teisinius dalykus. Pasakyta, kad, panaudodami skolintas lėšas, ES pinigus, per mažai skatinome ekono miką, per mažai dėmesio skirta nedar bo mažinimui.
Lauras Bielinis Politologas
Š
is pranešimas labai skiriasi nuo praėjusiųjų metinių kalbų. Sa kytume, matome akivaizdų lū žį D.Grybauskaitės retorikoje. Anksčiau ji akcentuodavo save, kalbė dama dažnai tardavo „aš“. Šįsyk to nė ra. Taigi, nauja yra tai, kad Prezidentė renkasi ne supriešinimo, priešpastaty mo savęs kelią, bet dialogo. Šio prane šimo naujiena – politinis susitarimas. Anksčiau ji akcentuodavo tam tikras konfliktines situacijas ir sukeldavo po litinę įtampą, dabar akcentuoja susita rimą. Akivaizdu: ji kol kas to sutarimo neranda. Pranešime buvo apeiti visi aš trūs kampai, pavyzdžiui, Garliavos is torija. Taigi, asmeninio konflikto šiame pranešime nerasime. Pranešimas, ma nau, sietinas su artėjančiais Seimo rin kimais, kurie gali pakeisti politinę kon figūraciją. Todėl Prezidentė jau ieško galimybių palaikyti dialogą su galimai būsimomis valdančiosiomis jėgomis.
Povilas Gylys Buvęs užsienio reikalų ministras
Algirdas Butkevičius Seimo opozicijos lyderis
P
ranešimas išties nuosaikesnis nei ankstesnieji. Mano galva, jame nauja – Prezidentės kriti ka Vyriausybei: išleisti milijar dai krizei suvaldyti, ypač ta dalis, ku rioje kalbama apie „šilumos skurdą“.
V
iskas pasakyta labai bend romis frazėmis. Lyg Prezi dentė būtų ne mūsų civi lizacijos atstovė ir iš kitos civilizacijos aukštumų žiūrėtų, kas čia vyksta. Bet rinkėjai pasigenda konkre tumo – ką prezidentūra padarė, kokius uždavinius sau kėlė, kokius įvykdė, kas pasisekė, kas nepasisekė.
Ištraukos iš Prezidentės metinio pranešimo Sutarimo dėl svarbiausių darbų stoka Kok ias kainas – konkurencines ar oli neleidžia mums išsiveržti iš uždaro ne garchines – mokės mūsų žmonės už baigtų darbų rato. Vis pradedam, bet ne šildymą, prik lauso nuo gebėjimo pa baigiam. Tai liudija tęstinumo stoką. žabot i monopol in inkų apet itą. Jei iš Suvaldyta finansinė situacija neabejo laidos šildymui virš ija 10 procentų tinai šios Vyriausybės didžiausias nuo žmogaus gaunamų pajamų, laikoma, pelnas. Tačiau garantijų, kad panaši kad peržengta „šiluminio skurdo“ riba. ekonominė situacija nepasikartos, nė Mūsų žmonės šildymui išleidž ia ne ra. Privalome būti pasirengę galimiems palyg inamai daug iau. Pok yčiai šioje srityje neišveng iami. Sąskaitos už šil netikėtumams ir apsidrausti nuo jų. dymą rudenį persikels į rink imų biu Atlaikėme išbandymą „Snoro“ bankro le t e n ius. Šilumos ūkio pertvarka – ne tu. Tai skausminga patirtis, tačiau aiš kus ženklas, kad finansinėms aferoms kintanti užduotis šiam ir naujajam Sei mui, išliksianti pag rindiniu reikalavi Lietuvoje vietos nėra ir nebus. mu formuojant naują Vyriausybę. Šios valdž ios pradėti darbai energe tikos srityje neabejotinai reikšmingi. Radus pol it inės val ios pradėti per Tačiau už šalies energetinę ateitį, ato tvarką šilumos ūkyje, monopolininkų minės energetikos plėtrą atsakingos čiuptuvai apl ipo atl iekų tvark ymą ir visos politinės jėgos. Todėl būtinas ga biok uro gamybą. Todėl ir tol iau vyk lutinis apsisprendimas ir platus politi dau duotą pažadą – asmeniškai domė nis sutarimas. tis korupcinių įstatymų kilme.
Socialinė politika – labiausiai politinių vėjų blaškoma sritis. Diskusija, kas labiau vertas valstybės paramos – mamos, se noliai ar jaunimas, – priėjo akligatvį. To dėl skatinkime darbą, o ne pašalpas ir paramą skirkime tam, kam labiausiai jos reikia, o ne tam, kas ja piktnaudžiauja.
įtakos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai – akivaizdus to pavyzdys. Ir tuo neapsir ibota. Net paskut in ių ka dencijos mėnesių energ ija skir iama bandymui pakeisti įstatymus ir atnau jinti politikų įtaką teisėsaugos ir kont rol iuojančioms inst itucijoms. Tik iuo si, nebus padaryta klaida, kuri grąžins mus į „kišeninio prokuroro“, „saugumo kurmių“ ir kovos tik su buitine korup cija laikus.
Dažn iausias žmon ių skundas – „Nė ra teisybės“. Visuomet palaik iau ir pa laikysiu ieškančius tiesos. Tačiau nie kindami valstybę, keikdami jos teisė saugą ir įstatymus, vykdydami tik sa Siekdami, kad šalyje daugėtų teisin vo teisingumą, tiesos nerasime. gumo, jau apsisprendėme ir įstatymu Teismai keičiasi. Iki šiol neį manoma įtvirt inome, kad neteisėtą prat urtė laik yta kova su teisėjų kor upcija da jimą laikysime nusikaltimu. Tai didelis bar jau įmanoma. Tačiau dar gaji ir se žingsnis teisingumo keliu. Tačiau čia noji ydinga tvarka, kur varnas varnui pat žingsnis atgal – susiaurintas rizikos akies nekerta. grupei dėl neteisėto praturtėjimo pri Tie, kam ilgus metus teisėsauga buvo klausančių ir tikrinamų asmenų sąra įrankis politinėms sąskaitoms suvesti, šas. Jame nebeliko Seimo ir savivaldy sunk iai atsisako šio įpročio. Kova dėl bių politikų, tik valstybės tarnautojai.
Ats is ak ius jur id in ių asmenų fin an sav im o, šiuos e rink imuos e turės daug iau gal imybių ne tik rėmėjų pi nig ai, bet ir pol it inės idėj os. Tač iau skaidr umo egz am ino part ij os neiš laikė, pas il ikd amos sau viešųjų pir kimų išimtį. Deramo dėmes io nes ulauk ia jaun i žmonės. Tų, kur ie jau netapat ina sa vęs su Lietuva, grėsmingai daugėja. Po kelių mėnesių lauk ia apsisprendi mas, kam pat ikėsime valdyt i šalį art i miausius ketverius metus. Po rinkimų naujo premjero lauksiu ne tik su min istrų pavardėm is, bet ir su tęstin iu sutartų darbų sąrašu. Neat sisak yk ime ir nestabdyk ime svarbių darbų vien dėl to, kad jie pradėti su ki ta politine vėliava. Parengė Stasys Gudavičius
8
penktadienis, birželio 8, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
VRK darbe permainų nežada Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Griežčiau tikrinti, kaip partijos leidžia biudžeto pinigus. Tokį tikslą Seimo pirmininkė iškėlė kandidatui į Vyriausiosios rinki mų komisijos (VRK) pirmininkus Audriui Kasinskui.
– Kodėl vis dėlto priėmė te Seimo pirmininkės kvie timą dirbti VRK? Juk visi ki ti, kuriems Irena Degutienė siūlė šias pareigas, atsisakė? – paklausėme 35-erių teisininko A.Kasinsko. – Net nežinau, ką atsakyti. Kodėl turėjau nesutikti? Mano pagrin dinis motyvas toks: naiviai nori si Lietuvai padaryti ką nors gero, matau iššūkį. Kita vertus, sma gu tai, kad Lietuvoje pradedami vertinti profesionalai, kurie ge rai dirba, o ne partiniai ar nuo ko nors priklausomi žmonės. Tai, kad aš nepriklausau jokiai parti jai, buvo kaip pranašumas. Nesistebiu, kad kiti kandidatai atsisakė, nemažų abejonių turė jau ir pats. Tai – atsakingas dar bas, užkrauna didelę atsakomybę, reikalauja vidinio pasiryžimo. Pa sakykime atvirai: jis nėra ir labai gerai mokamas. Jei pradėsiu ei ti šias pareigas, uždirbsiu tik šiek tiek daugiau nei dabar. Žinoma, tai nėra pagrindinis motyvas. – Jei Seimas pritartų naujai VRK sudėčiai, ar jums vado vaujant galime tikėtis kokių permainų komisijos darbe? – Šito visi manęs klausia. Tačiau iki rinkimų liko keturi mėnesiai. Zenono Vaigausko vadovaujama
komisija jau yra parengusi pla ną, kaip ir kas turėtų vykti. Da ryti pertvarkas likus tiek mažai laiko iki rinkimų būtų pats blo giausias laikas. Dar anksti apie tai kalbėti. Brandžioje valstybėje turbūt neverta tikėtis, kad vieno vadovo pasikeitimas sukels perversmus. Reikia šnekėti apie evoliuciją, o ne perversmus. Iš šono atrodo, kad darbas paprastas, bet iš vi daus paaiškėja, kad tai – gerokai sudėtingiau. Nesakau, kad dary siu didelių pakeitimų. – I.Degutienė kalbėjo, kad jums iškelti tam tikri tikslai. Kokie jie? – Taip, Seimo pirmininkė išsakė savo nuomonę, probleminius as pektus. Daug komentuoti to nega lėčiau. Pati didžiausia problema – apie tai kalba visi – pasikeitu si politinių partijų finansavimo tvarka. Ji yra gerokai sugriežtin ta. O tą priežiūrą reikės vykdyti VRK. Tuo komisijoje užsiima tik trys žmonės. Ar jie gali tai atlik ti kokybiškai? Tikiu, kad tie žmo nės – profesionalai, tačiau ar jie gali daug nuveikti? Todėl šio baro stiprinimas – vienas mano prio ritetų. – Ar žinote, koks likimas lau kia ilgamečio VRK pirminin ko Z.Vaigausko? – Apie jo ateitį nieko nežinau... Galiu tik apgailestauti, kad žmo gus, turintis tokią patirtį, komisi joje nebedirbs. Gaila, kad nei tei sininkai, nei teisingumo ministras Z.Vaigausko nepasiūlė į komisiją. Jo buvimas VRK būtų itin naudin gas, tačiau jo niekas nepasiūlė, tad komisijoje jis tikrai nedirbs.
Pasirūpins Z.Vaigausku Ašt uon iol ika met ų VRK vadova vęs Zenonas Vaigauskas be dar bo likt i neturėt ų. Seimo pirmin in kė Irena Deg ut ienė pažadėjo šiuo ilgamečiu VRK vadovu pasir ūpin ti. „Manau, jam bus pateikti tam tik ri pasiūlymai, tačiau kok ie, garsiai įvardyt i nenorėčiau“, – I.Deg ut ie nė vakar neatskleidė, kok ios pa reigos gal i būti siūlomos kadenciją baig iančiam Z.Vaigauskui.
Politikos užkulisiuose spėliojama, kad Z.Vaigauskas laik inai, iki atei nanč ių Seimo rink imų, gal i būt i paskirtas kur io nors aukšto parei gūno patarėju. Naują VRK sudėt į, taip pat ir pirmi ninką, Seimas tur i pat virt int i iki birželio 14-osios. I.Degutienė įspėjo, kad nepatvirtinus naujos VRK su dėt ies parlamentas patekt ų į keb lią teisinę padėt į.
Dalyvavo: Seimo komisija, svarstanti N.Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo klausimą, sulaukė
ir pačios teisėjos.
Seimo komisija klausėsi N.Venckienės
Teisėja įsitikinusi, kad prokuratūros prašymas Seimui panaikin ti jos teisinę neliečiamybę yra siekis „nuslėpti tiesą“. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Surengė atvirą posėdį
Vakar į Seimo laikinosios komisijos posėdį dėl Kauno apygardos teis mo Civilinių bylų skyriaus teisė jos Neringos Venckienės imunite to panaikinimo atvyko Generalinės prokuratūros atstovas Žydrūnas Ra dišauskas ir pati teisėja. Ją iki Seimo atlydėjo keli šalininkai, tarp jų – te ta Audronė Skučienė. Jie buvo įleis ti į Seimo rūmus ir į komisijos po sėdžio salę. Prokuroras ir komisijos nariai neprieštaravo, kad posėdis būtų atviras, nes per jį nebus paskelbta jokia nevieša informacija. Komisijos pirmininke paskirta Virginija Baltraitienė dar praėjusią savaitę paskelbė atsistatydinanti ir iš komisijos vadovo pareigų, ir iš pačios komisijos narių. Todėl ji į po sėdį neatvyko. Kitą savaitę tikimasi paskirti naują komisijos vadovą. Kol kas posėdžiams vadovauja komisijos vicepirmininkas Stasys Šedbaras. Posėdžio pradžioje N.Venckienė pasiteiravo, ar ji galės „pareikšti prašymus dėl kai kurių narių neda lyvavimo šioje komisijoje“. S.Šed baras atsakė neigiamai. Paaiškino, kodėl kreiptasi
Terminas: Seimas per savaitę turi apsispręsti, ar sutikti su pasiū
lymu A.Kasinską paskirti naujuoju VRK vadovu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Informuodamas komisijos narius apie Generalinės prokuratūros pra šymą prokuroras Ž.Radišauskas tei gė, kad ji įtariama padariusi penkias nusikalstamas veikas. Per ikiteisminius tyrimus surink ti duomenys leidžia manyti, kad N.Venckienė 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai paže mino teisingumą vykdantį teismą, nevykdė Kėdainių rajono apylin kės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo, kuriuo buvo įpareigota skubiai perduoti globojamą mer gaitę šios motinai Laimutei Stankū
naitei, 2012 m. gegužės 17 d. trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisė mis psichiškai gniuždydama vai ką, pavartodama fizinį smurtą pa sipriešino policijos pareigūnui. „Į Seimą dėl teisinės neliečia mybės panaikinimo kreiptasi po to, kai buvo išnaudotos visos kitos teisinės priemonės ir surinkta visa ikiteisminiam tyrimui būtina me džiaga“, – teigė Ž.Radišauskas. „Teisėja suvokė, ką reiškia teis mo sprendimo nevykdymas“, – sakė jis. Ž.Radišauskas paneigė spėlio nes, kad į Seimą galėjo būti kreip tasi dėl politinių motyvų. „Pagal įstatymą prokuroras privalo neša liškai ir maksimaliai greitai ištirti bylą. Tuo ir vadovaujamasi, krei piantis į Seimą dėl teisinės nelie čiamybės panaikinimo“, – pabrė žė prokuratūros atstovas. Jis kol kas negalėjo pasakyti, ar Seimo laikinajai komisijai bus suda ryta galimybė susipažinti su mergai tės perdavimo motinai vaizdo įrašais. Jie yra laikomi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri neviešinama.
dėl mergaitės ir jos saugios ateities“. „Bet man yra sukurpiama ši kvazi byla siekiant neleisti išsiaiškinti tie sos“, – pabrėžė N.Venckienė. Teisėja tvirtino, kad teismų esą niekada nežemino, nes jos žodžiai apie „iškrypėlių klaną“ išimti iš konteksto, netaikytini kokiam nors konkrečiam teismui ar teisėjui. N.Venckienė pakartojo savo anks čiau ne kartą pasakytus pareiškimus, kad buvo bandoma vykdyti teismo sprendimo dėl mergaitės perdavi mo mamai sąlygas, bet L.Stankū naitė neva pati nesistengė susitik ti ir bendrauti su dukrele, „susipyko su ja“, o mergaitė nenorėjo savo no ru išvykti gyventi pas motiną. „Iš mano pusės psichologinis smurtas ar spaudimas mergaitės atžvilgiu nebuvo naudojamas“, – tikino N.Venckienė. Dėl ilgos teisėjos kalbos komisi jos nariai nespėjo jai šįkart užduoti klausimų. Todėl nuspręsta tai pa daryti kitos savaitės posėdyje. Komisijai pavesta iki birželio 20 d. atlikti tyrimą ir pateikti išva dą Seimui, ar turi būti panaikinta N.Venckienės neliečiamybė.
Žydrūnas Radišauskas:
Pavadino varžteliu
Teisėja suvokė, ką reiškia teismo sprendimo nevyk dymas.
Norės perskaityti medžiagą
N.Venck ien ė pos ėdyj e kalb ė jo beveik valandą. Teisėja taip ir nepasakė, kuriuos komisijos na rius ji norėtų nušalinti. Pirmiau sia ji paprašė laiko susipažinti su komisijai prokuratūros pateikta medžiaga. Teisėja tvirtino, kad pastaruosius ketverius metus kovojo „dėl tiesos,
Po posėdžio N.Venckienė žurna listams pareiškė esanti įsitikinusi, kad generalinio prokuroro kreipi masis dėl jos teisinės neliečiamy bės panaikinimo yra bandymas su sidoroti: „Tai paprasčiausias siekis susidoroti su manimi ir su žmonė mis, kurie siekia tiesos šioje ne švarioje istorijoje. Nes generalinis prokuroras tėra varžtelis toje viso je sistemoje. Prievartą naudojau ne aš. Prievarta buvo panaudota prie mane ir prieš mergaitę.“ Paklausta, ar per posėdį paju to Seimo komisijos narių paramą, N.Venckienė atsakė, kad jai šis pa laikymas nėra toks jau svarbus. „Man svarbu, kad paaiškėtų tiesa. Man gaila mergaitės ir mano žuvu sio brolio“, – teigė ji.
9
penktADIENIS, birĹželio 8, 2012
ekonomika
SkoÂlĹł naĹĄÂta kanÂkiÂna vis maÂĹžiau Jau esaÂmĹł ekoÂnoÂmiÂniĹł roÂdikÂliĹł arÂse naÂlÄ… paÂpilÂdys nauÂjas inÂdekÂsas. Jis paÂro dys darbÂdaÂvio skoÂlÄ… „SodÂrai“ ir leis steÂbÄ—Âti konkÂreÂÄ?iĹł ÄŻmoÂniĹł neÂmoÂkuÂmo riÂziÂkÄ…. LiÂna MraÂzausÂkaiÂtÄ—
l.mrazauskaite@diena.lt
PaÂroÂdo mokumo isÂtoÂriÂjÄ…
VieÂĹĄai prieiÂnaÂmas darbÂdaÂviĹł sko los inÂdekÂsas DIX leis ÄŻverÂtinÂti ne tik bendÂrÄ… ĹĄaÂlies versÂlo bĹŤkÂlÄ™, bet ir atÂskiÂrĹł versÂlo suÂbjekÂtĹł paÂdÄ—ÂtÄŻ. Tai ÄŻmoÂnÄ—ms leis prieĹĄ sanÂdoÂrÄŻ paÂtik rinÂti parÂtneÂriĹł moÂkuÂmÄ…, o darÂbo ieĹĄÂkanÂtiems gyÂvenÂtoÂjams suÂteiks gaÂliÂmyÂbÄ™ ÄŻsiÂtiÂkinÂti, ar darbÂdaÂvys neÂpaÂliks be ĹžaÂdÄ—Âto atÂlyÂgiÂniÂmo. MoÂkÄ—Âti soÂciaÂliÂnio drauÂdiÂmo ÄŻmo kas „SodÂrai“ priÂvaÂloÂma, toÂdÄ—l ÄŻsta tyÂmiĹĄÂkai ÄŻteiÂsinÂtos paÂreiÂgos neÂvyk dyÂmas aiĹĄÂkiai roÂdo darbÂdaÂviĹł, arÂba ÄŻmoÂniĹł, neÂpaÂjÄ—ÂguÂmÄ… tai daÂryÂti, kaip saÂkÄ— bendÂroÂvÄ—s „CreÂditÂreÂform Lie tuÂva“ diÂrekÂtoÂrius SauÂlius Ĺ˝iÂlinsÂkas. „Jei „SodÂra“ neÂsuÂgeÂbÄ—Âjo ÄŻmoÂkĹł suÂsi grÄ…ÂĹžinÂti net prieÂvarÂta, vaÂdiÂnaÂsi, vers las neÂsuÂgeÂba suÂmoÂkÄ—Âti – jis neÂtuÂri piÂniÂgĹł. Ĺ is inÂdekÂsas paÂgal „SodÂros“ duoÂmeÂnis kas mÄ—ÂneÂsÄŻ paÂroÂdo versÂlo moÂkuÂmą“, – saÂkÄ— S.Ĺ˝iÂlinsÂkas.
dien gauÂnaÂmi viÂsiĹĄÂkai obÂjekÂtyÂvĹŤs ir to laiÂko siÂtuaÂciÂjÄ… atÂspinÂdinÂtys duo meÂnys“. LieÂtuÂvos versÂlo konÂfeÂdeÂraÂciÂjos preÂziÂdenÂto ValÂdo SutÂkaus maÂnyÂmu, paÂskelbÂtas inÂdekÂsas diÂdeÂlÄ—s ÄŻtaÂkos versÂlo ir gyÂvenÂtoÂjĹł veiksÂmams ne tuÂrÄ—s. TaÂÄ?iau jis bus verÂtinÂgas ak tyÂviems gyÂvenÂtoÂjams, noÂrinÂtiems ĹžiÂnoÂti esaÂmÄ… versÂlo bĹŤkÂlÄ™. V.Sut kus teiÂgÄ—, kad parÂtneÂriais beÂsiÂdo minÂÄ?ios ÄŻmoÂnÄ—s ir anksÂÄ?iau rinÂko inÂforÂmaÂciÂjÄ… per ÄŻvaiÂrias bendÂroÂves, kuÂrios teiÂkia duoÂmeÂnis apie kre diÂtinÂguÂmÄ…, tuÂriÂmus ar neÂtuÂriÂmus ieĹĄÂkiÂnius ir pan. O saÂvo parÂtneÂriais neÂsiÂdoÂminÂÄ?ios ÄŻmoÂnÄ—s, paÂĹĄneÂkoÂvo maÂnyÂmu, neÂtikÂrins ir ĹĄio inÂdekÂso. „ViÂsuoÂmet suÂsiÂduÂriaÂme su diÂle ma, ar ĹžiÂnoÂti dauÂgiau inÂforÂmaÂci jos yra geÂrai, ar tai kaip tik gaÂli pa kenkÂti. Ĺ iuo atÂveÂju neÂmaÂnau, kad inÂforÂmaÂciÂja gaÂlÄ—ÂtĹł smarÂkiai pa kenkÂti. Ji yra nauÂdinÂga inÂforÂmaÂci ja plaÂÄ?iÄ…Âja praÂsme – tieÂsiog bĹŤÂdas suÂvokÂti ĹŤkio, ÄŻmoÂniĹł paÂdÄ—ÂtÄŻ, vyks tanÂÄ?ius proÂceÂsus“, – kalÂbÄ—Âjo jis.
AtsÂpinÂdÄ—s reaÂlĹł laiÂkÄ…
S.Ĺ˝iÂlinsÂko maÂnyÂmu, su ĹĄaÂlies rinÂkÄ… ir ekoÂnoÂmiÂkÄ… apiÂbĹŤÂdiÂnanÂÄ?iais duo meÂniÂmis dirÂbanÂtys staÂtisÂtiÂkai ana liÂzes paÂteiÂkia vÄ—ÂluoÂdaÂmi puÂsantÂro mÄ—ÂneÂsio, o karÂtais ir ilÂgiau. O ana liÂzuoÂjant „SodÂros“ duoÂmeÂnis „kasÂ
R
MaÂĹžos – paÂvoÂjinÂgiauÂsios
BendÂroÂvÄ—s „CreÂditÂreÂform LieÂtuÂva“ diÂrekÂtoÂriaus paÂvaÂduoÂtoÂjas RoÂmual das TrumÂpa saÂkÄ— paÂsteÂbÄ—ÂjÄ™s, kad aukĹĄÂÄ?iauÂsiÄ… taĹĄÂkÄ… skoÂla „SodÂrai“ paÂsieÂkia tuoÂmet, kai paÂskelÂbiaÂmi
„„PaÂlengÂvÄ—ÂjiÂmas: maÂŞėÂjanÂÄ?ios ÄŻmoÂniĹł skoÂlos „SodÂrai“ roÂdo, kad ĹĄaÂlies bendÂroÂvÄ—s arÂtiÂmiauÂsiu meÂtu bus paÂ
siÂruoÂĹĄuÂsios priimÂti nauÂjĹł kvaÂliÂfiÂkuoÂtĹł darÂbuoÂtoÂjĹł.
nauÂji duoÂmeÂnys apie vÄ—ÂluoÂjanÂÄ?ias ÄŻmoÂkas – praÄ—Âjus vieÂnai ar dviem dieÂnoms po mÄ—ÂneÂsio 15 dieÂnos, iki kuÂrios darbÂdaÂviai tuÂri suÂmoÂkÄ—Âti soÂciaÂliÂnio drauÂdiÂmo ÄŻmoÂkas. Tuo met skoÂlas ÄŻmoÂnÄ—s paÂdenÂgia spar Ä?iauÂsiai ir jau per saÂvaiÂtÄ™ jĹł suÂma ŞėÂja 35–50 proÂc. R.TrumÂpos teiÂgiÂmu, neÂseÂna ana liÂzÄ— paÂroÂdÄ—, kad 80 proÂc. vers lo ÄŻmoÂniĹł tuÂri skoÂlĹł „SodÂrai“. Ta Ä?iau tai neÂreiĹĄÂkia, kad ĹĄios ÄŻmoÂnÄ—s yra neÂmoÂkios, nes kiekÂvieÂnÄ… jĹł gaÂli uĹžÂklupÂti neÂnuÂmaÂtyÂti sunÂkuÂmai. Jis paÂbrÄ—ÂŞė, kad trumÂpaÂlaiÂkÄ—s skoÂlos kaip tik paÂroÂdo ÄŻmoÂnÄ—s akÂtyÂvuÂmÄ…. „Kuo dauÂgiau anaÂliÂzuoÂji skaiÂÄ?ius, tuo tamÂpa aiĹĄÂkiau, kad trumÂpaÂlai kiĹł skoÂlĹł skaiÂÄ?ius roÂdo ekoÂnoÂmiÂkos gyÂvuÂmÄ…. Juk kuo dauÂgiau iĹĄÂmoÂki alÂgĹł ir tuÂri darÂbo, tuo dauÂgiau at siÂranÂda trumÂpaÂlaiÂkiĹł skoÂlĹł. TaiÂgi, trumÂpaÂlaiÂkiĹł skoÂlĹł roÂdikÂlis tik rai neÂroÂdo ÄŻmoÂnÄ—s neÂmoÂkuÂmo“, – saÂkÄ— R.TrumÂpa ir priÂdĹŤÂrÄ—, kad daug paÂvoÂjinÂgesÂnÄ—s yra maÂĹžesÂnÄ—s ir ilÂ
gaÂlaiÂkÄ—s skoÂlos. MoÂmenÂtiÂniĹł sko lĹł tuÂrinÂÄ?iĹł ÄŻmoÂniĹł ĹĄiĹł meÂtĹł geÂguÂŞę buÂvo 33 tĹŤkst., arÂba 37,9 proÂc. vi sĹł ĹĄaÂlies darbÂdaÂviĹł. O darbÂdaÂviĹł, tuÂrinÂÄ?iĹł skoÂlĹł „SodÂrai“ po mÄ—Âne sio 30 dieÂnos, geÂguÂŞę buÂvo perÂpus maÂĹžiau – apie 15 tĹŤkst., arÂba 17,2 proÂc. viÂsĹł ĹĄaÂlies versÂlo darbÂdaÂviĹł. DiÂdeÂlÄ— neÂmoÂkuÂmo riÂziÂka priÂski riaÂma veiÂkianÂÄ?iĹł ÄŻmoÂniĹł darbÂda viams, kuÂrie praÂsiÂskoÂliÂnÄ™ dauÂgiau nei 50 tĹŤkst. liÂtĹł. JĹł, R.TrumÂpos tei giÂmu, viÂsuoÂmet iĹĄÂlieÂka 150–200.
„ShutÂtersÂtock“ nuoÂtr.
kÄ—Âti jiems diÂdesÂnius atÂlyÂgiÂniÂmus. Anot LieÂtuÂvos praÂmoÂniÂninÂkĹł kon feÂdeÂraÂciÂjos EkoÂnoÂmiÂkos ir fiÂnanÂsĹł deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂriaus Sigi to BeÂsaÂgirsÂko, maÂŞėÂjanÂÄ?ios skoÂlos „SodÂrai“ yra pirÂmas ĹženkÂlas, kad arÂtiÂmiauÂsiu meÂtu ĹĄneÂkos gaÂli virsÂti darÂbais: „TaÂÄ?iau tai paÂlies tik kva liÂfiÂkuoÂtus darÂbuoÂtoÂjus – tai neÂbus maÂsiÂnis reiĹĄÂkiÂnys.“
16
ProgÂnoÂzuoÂja nauÂjas darÂbo vieÂtas
R.TrumÂpa paÂtiÂkiÂno, kad bendÂros skoÂlĹł „SodÂrai“ tenÂdenÂciÂjos kol kas yra teiÂgiaÂmos, nes jos po truÂpu tÄŻ maÂŞėÂja. Anot paÂĹĄneÂkoÂvo, 2012 m. geÂguÂŞę, paÂlyÂginÂti su tuo paÂÄ?iu praÄ—ÂjuÂsiĹł meÂtĹł mÄ—ÂneÂsiu, vieÂnam darbÂdaÂviui tenÂkanÂti skoÂla suÂma ŞėÂjo 16 proÂc. Ĺ aÂlies ÄŻmoÂnÄ—s jau ĹĄeÂĹĄis ket virÂÄ?ius iĹĄ eiÂlÄ—s teiÂgia, kad keÂtiÂna priimÂti dauÂgiau darÂbuoÂtoÂjĹł ir moÂ
proc.
ĹĄiĹł meÂtĹł geÂguÂŞę suÂmaÂŞėÂjo vieÂnam darbÂdaÂviui tenÂkanÂti skoÂla „SodÂrai“.
UAB „INVEGA“
Smulkusis verslas ieĹĄko pramogĹł niĹĄĹł Justinas GapĹĄys „LietuvÄ… nuo nedarbo ir skurdo iĹĄgelbÄ—s smulkusis verslas, – ÄŻsitikinÄ™s UAB „InvesticijĹł ir verslo garantijos“ (INVEGA) l. e. generalinio direktoriaus pareigas Audrius Zabotka. – DrÄ…siĹł, darbĹĄÄ?iĹł, sumaniĹł ĹžmoniĹł, turinÄ?iĹł puikiĹł idÄ—jĹł, yra. Kartais tereikia trupuÄ?io paramos, kad jie uĹžsikabintĹł, ÄŻsitvirtintĹł ir jau toliau savo jÄ—gomis sÄ—kmingai vystytĹł verslÄ….“
Ĺ iÄ… vasarÄ… INVEGA ketina papasakoti keletÄ… sÄ—kmingo vasariĹĄko smulkiojo verslo istorijĹł, kurios turÄ—tĹł ÄŻtikinti abejojanÄ?ius – Lietuvoje galima sukurti sÄ—kmingÄ… smulkĹłjÄŻ verslÄ…. Nauja vandens pramoga
Pernai vasarÄ… Palangos paplĹŤdimiuose poilsiautojus nustebino pakrante ir vandeniu riedantys didĹžiuliai mÄ—lynai geltoni ratai – „Waterpillar“ dviraÄ?iai. Tai daugiau nei 2 m aukĹĄÄ?io ir ploÄ?io konstrukcijos, judanÄ?ios tiek sausuma, tiek vandeniu. Lietuvoje tokie dviraÄ?iai dar naujovÄ—. ÄŽ mĹŤsĹł ir kitas Baltijos ĹĄalis juos atveĹžusios bendrovÄ—s „Akata“ direktorius Vilius JuseviÄ?ius sako, kad ĹĄiuos dviraÄ?ius 2002 m. savo vaikams sukĹŤrÄ— amerikietis Dave’as Hartas. Labai greitai jie tapo populiaria JAV paplĹŤdimiĹł pramoga.
„Tai pati greiÄ?iausia savaeigÄ— vandens transporto priemonÄ—, galinti pasiekti iki 60 km/val. greitÄŻ. Ji puikiai rieda tiek dviraÄ?iĹł takais ar paplĹŤdimiu, tiek eĹžeru ar net banguota jĹŤra, – pasakoja V.JuseviÄ?ius. – Dviratis turi net 13 m atstumu ĹĄaudanÄ?iÄ… vandens patrankÄ…, tad jais galima surengti kuo tikriausiÄ… vandens mĹŤĹĄÄŻ!“ Pasak iĹĄbandĹžiusiĹł dviraÄ?ius, net ir sausuma vaĹžiuoti jais yra pramoga, bet kai neri ÄŻ putojanÄ?iÄ… jĹŤrÄ… – jausmas nepakartojamas! Svarbiausia – nebijoti ir daug dirbti
UAB „Akata“, oďŹ ciali „Waterpillar“ atstovÄ— Baltijos ĹĄalyse, savo veiklÄ… pradÄ—jusi 2010 m., dabar turi ĹĄeĹĄis tokius dviraÄ?ius, kuriuos nuomoja Palangoje. Dar du dviraÄ?iai nuo ĹĄios vasaros vaĹžinÄ—s ir Ignalinos rajone. Keletas jau nukeliavo ÄŻ Latvijos ir Estijos paplĹŤdimius, kaimo turizmo sodybas, pramogĹł parkus. PradÄ—ti vandens dviraÄ?iĹł verslo V.JuseviÄ?ius sakosi pernelyg nesibaiminÄ™s. Jis tiki, kad tokioms paslaugoms Lietuvoje tikrai atsiras vietos: „Lietuvos poilsiautojams jau pabodo tiesiog gulÄ—ti paplĹŤdimyje ar kaimo turizmo sodybos terasoje. Jie nori veiksmo, atrakcijĹł, nuotykiĹł, gerĹł emocijĹł. BĹŤtent tam ir skirtas „Akatos“ verslas. Turime labai daug graĹžios gamtos, ramiĹł, vaizdingĹł dvira-
Ä?iĹł takĹł ir miĹĄko keliukĹł, gausybÄ™ eĹžerĹł, jĹŤrÄ…, kur galima vaĹžinÄ—tis naujosiomis transporto priemonÄ—mis.“ Norintiems pradÄ—ti smulkĹłjÄŻ verslÄ… V.JuseviÄ?ius pirmiausia pataria nebijoti: „Taip, bĹŤna nesÄ—kmiĹł, klaidĹł, taÄ?iau suimi save ÄŻ rankas, iĹĄsprendi problemas ir eini toliau, sunkiai dirbi. Jei nieko nedarysi, nesisuksi, tikrai nieko neturÄ—si.“ Pasak jo, prieĹĄ pradedant verslÄ… svarbu turÄ—ti originaliÄ… idÄ—jÄ…, gerai apgalvoti planÄ…, iĹĄanalizuoti veiklos sÄ…lygas. „AĹĄ taip pat galvojau, kokia pramoga pritrauktĹł klientĹł, kur jĹł geriausi srautai, kur tam tinkamos sÄ…lygos, kokia optimali kaina, – teigia verslininkas. – Ĺ˝inoma, kiekvieno verslo pradĹžiai ypaÄ? svarbios pradinÄ—s investicijos, kuriĹł ne visada paprasta sukaupti, todÄ—l tenka skolintis.“ PradĹžia – su INVEGOS parama
Savo vandens dviraÄ?iĹł verslÄ… V.JuseviÄ?ius pradÄ—jo pasinaudojÄ™s ES parama – gavÄ™s lengvatinÄ™ paskolÄ… iĹĄ Verslumo skatinimo fondo (VSF). Ĺ ÄŻ fondÄ… valdanÄ?ios INVEGOS vadovas Audrius Zabotka sako, kad VSF tikslas – padÄ—ti smulkiesiems verslininkams, jaunoms ÄŻmonÄ—ms, socialinÄ—ms ÄŻmonÄ—ms pradÄ—ti ir plÄ—toti verslÄ…, skatinti verslumÄ…. „IĹĄ VSF skiriamos labai maĹžos (iki 86 tĹŤkst. litĹł) paskolos.
ď Ž Ekstremalu: aNV QNbTVNb [RV Z NbX Ă˜V\ V_ ]Y\Ă˜V\ X\[`a_bXPVW\` Wb
QN[Ă˜V\` aVRX `Nb`bZN aVRX cN[QR[Vb
MĹŤsĹł statistika rodo, kad vidutinÄ— paskola iĹĄ VSF siekia 60 tĹŤkst. litĹł. Tad smulkiajam verslui pradÄ—ti ar darbo vietai susikurti reikia visai nedaug. Ĺ ÄŻ fondÄ… atranda vis daugiau pradedanÄ?iĹł verslininkĹł. SusidomÄ—jimÄ… dar labiau didina VSF klientams kartu teikiama ir kita INVEGOS priemonÄ— – dalinis paskolos palĹŤkanĹł kompensavimas. Nuo ĹĄiĹł metĹł vasario pradÄ—jus kompensuoti 95 proc. sumokÄ—tĹł palĹŤkanĹł kovo mÄ—nesÄŻ iĹĄ ĹĄio fondo smulkiajam verslui iĹĄduotas
B./  .XNaN• N_PUfc\ [b\a_
rekordinis skaiÄ?ius paskolĹł, kuriĹł suma siekÄ— beveik 1,6 mln. litĹłâ€œ, – sako A.Zabotka. Lengvatines verslumo skatinimo paskolas, kurioms lÄ—ĹĄos skirtos iĹĄ ES Socialinio fondo, dalija ĹĄalies kredito unijos. Kartu su lengvatinÄ—mis paskolomis smulkiesiems verslininkams organizuojami verslo pradĹžiamokslio mokymai, teikiamos konsultacijos. Fondo parama teikiama jaunoms, iki vienĹł metĹł veikianÄ?ioms, ÄŻmonÄ—ms ar verslininkams.
10
penktadienis, birželio 8, 2012
sportas D.Motiejūnas – čempionas
M.Pocius žaidė 59 sekundes
„Thunder“ – NBA superfinale
Donatas Motiejūnas tapo Len kijos krepšinio čempionu, kai lietuvio atstovaujama Gdynės „Asseco Prokom“ ekipa 76:68 nugalėjo Sopoto „Trefl“ klubą ir laimėjo finalo seriją iki ke turių pergalių 4:3. Per lemia mą dvikovą D.Motiejūnas pel nė 23 taškus ir atkovojo 11 ka muolių.
Pirmąsias Ispanijos ACB vy rų krepšinio lygos finalo se rijos iki trijų pergalių rungty nes Madrido „Real“ klubas su Martynu Pociumi svečiuo se 80:81 pralaimėjo čempio nės titulą ginančiai „Barcelo nos Regal“ komandai. M.Po cius žaidė vos 59 sek. ir taškų nepelnė.
Pirmą kartą NBA Vakarų kon ferencijos čempionu tapo Ok lahomos „Thunder“ klubas, 107:99 nugalėjęs San Antoni jaus „Spurs“ krepšininkus ir laimėjęs finalo seriją 4:2. NBA superfinale „Thunder“ žais su Rytų konferencijos čempione – Majamio „Heat“ arba Bosto no „Celtics“ ekipa.
Rinktinė sulaukė ir kapitono Į Lietuvos krepšinio rinktinės stovyklą pajūryje atvykęs koman dos kapitonas Robertas Javtokas savo pirmąją treniruotę baigė ledo kompresais aptvarstyta dešine ranka. Česlovas Kavarza c.kavarza@diena.lt
Vysis komandos draugus
„Nieko tokio“, – teigė Kauno „Žal girio“ vidurio puolėjas, ilgėliau il sėjęsis dėl gydytojų rekomendaci jų ir praleidęs pirmąją treniruočių stovyklą Druskininkuose. „Tokia sportininkų dalia. Nepa vyksta išvengti sumušimų, patem pimų. Laimė, tokių traumų, kurios trukdytų vyrams žaisti, komando je nėra“, – žiūrėdamas į R.Javtoko ranką sakė rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra. R.Javtokas tvirtino per atostogas spėjęs užmiršti krepšinį – žvejo jo, keliavo. „Manau, be manęs vy rai ne per daug sportavo. Dirbsiu, stengsiuosi ir pasivysiu“, – svars tė aukštaūgis.
to Kaukėno, Jono Mačiulio ir Mar tyno Pociaus. Paklaustas, kada tikisi pamatyti treniruotėse D.Motiejūną, K.Kem zūra atsakė, kad nedelsdamas apie tai kalbėsis su žaidėju, juolab kad Lenkijos čempionatas jau baigėsi. Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Min daugas Balčiūnas informavo, kad rado galimybių apdrausti ir J.Va lančiūno, ir D.Motiejūno būsimus kontraktus su NBA klubais.
Kęstutis Kemzūra:
Naujokai paliko gerą įspūdį. Jie stengiasi nenusileisti senbu viams, sudaro svei ką konkurenciją. To ir noriu.
– tvirtino specialistas. – Ir naujo kai paliko gerą įspūdį. Jie stengia si nenusileisti senbuviams, sudaro sveiką konkurenciją. To ir noriu.“ Treneris pridūrė, kad pasirengi mas olimpinių žaidynių atrankos turnyrui vyksta pagal planą ir lai ko neturėtų pritrūkti. „Dzūkijoje gerai padirbėjome, daug išmokome. Dar negludinome zoninės gynybos ir puolimo prieš zoninę gynybą, nesvarstėme kai kurių kitų specialių žaidimo da lykų. Koreguosime, tobulinsime. Laiko galėtų būti daugiau, bet yra taip, kaip yra“, – svarstė K.Kem zūra. Kaune – trys mačai
„Treniruotės bus intensyvesnės. Druskininkuose mokėmės deri nių, o čia juos tobulinsime. Vie nodą dėmesį skirsime gynybai ir puolimui, – papasakojo K.Kemzū ra. – Visi žaidėjai dirba negailėda mi jėgų, net neturiu kurio išskirti,
Kitą savaitę sporto mėgėjai Lietu voje išvys daug aukščiausio lygio krepšinio. Birželio 16-ąją Klaipėdos „Švy turio“ arenoje mūsų šalies rinkti nė išmėgins jėgas su Makedonijos ekipa, o 17-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje – su Graikijos. Treniruočių stovyklą Lietuvo je surengs ir Rusijos krepšinin kai. Jie sužais dvejas kontrolines rungtynes Kauno sporto halėje: 14 d. 18.30 val. legendinėje are noje prasidės rusų ir makedonų rungtynės, o 16 d. 19.30 val. Ru sijos nacionalinė komanda susi tiks su graikais.
Kasdienybė: vieniems – reiklūs vyriausiojo trenerio K.Kemzūros patarimai, kitiems – trumpas atokvėpis tarp pratimų.
Vytauto Petriko nuotr.
Laukia dar penkių
Rūpesčiai: R.Javtokui po treniruotės prireikė ledų kompreso.
Šiuo metu Klaipėdoje ir Palangoje treniruojasi 14 žaidėjų – R.Javto kas, Mantas Kalnietis, Tomas Deli ninkaitis, Mindaugas Kuzminskas, Paulius Jankūnas, Tadas Klimavi čius, Adas Juškevičius, Renaldas Seibutis, Jonas Valančiūnas, Dei vidas Dulkys, Simas Jasaitis, Linas Kleiza, Darius Songaila ir Antanas Kavaliauskas. Dar laukiama Šarūno Jasikevi čiaus, Donato Motiejūno, Riman
Naujokai ambicingi
11
penktadienis, birželio 8, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Pergalę išplėšė baudų metimais Europos čempionato atrankos varžy boms besirengianti Lietuvos moterų krepšinio rinktinė pergale pradėjo tarp tautinį turnyrą Kaune. Pirmosiose rungtynėse lietuvės po atkaklios ir permainingos ko vos 64:62 įveikė Latvijos komandą. Likus žaisti 6,4 sekundės, du taš kus baudų metimais pelnė Ginta rė Petronytė. Abi ekipos nepasižymėjo dvi tašk ių taikl um u – atit inka
mai 10/30 (33 proc.) ir 13/40 (32 proc.). Mūsų krepšininkės aki vaizdžiai pranoko varžoves bau dų metimais – 26/27 (96 proc.) ir 15/23 (65 proc.). „Rungtyn es prad ėjom e gerai, per pirm ąj į kėl in į peln ėm e 30 taškų, tačiau po to žaidimas iš
siderino ir per likusius tris ket virčius surinkome dar tiek pat. Merginos šioms rungtynėms ne buvo tinkamai nusiteikusios, to dėl susikūrėme daug problemų“, – po varžybų sakė Lietuvos rink tinės vyriausiasis treneris Algir das Paulauskas. Lietuvos rinktinę jau papildė iš JAV grįžusi gynėja Kamilė Nacic kaitė, tačiau dėl ligos negali rung tyniauti vidurio puolėja Kristina Alminaitė. Vakar lietuvės išmėgino jėgas su švedėmis, kurios 71:80 nusilei do 2007-ųjų Europos vicečempio nėms ir 2010-ųjų pasaulio čempio nato bronzos medalių laimėtojoms Ispanijos krepšininkėms. Švedi jos rinktinės vyriausiojo trenerio Larso Johanssono asistente dirba 1997-ųjų Europos čempionė Jur gita Kaušaitė. VD inf.
Statistika Lietuva–Latvija 64:62 (30:20, 6:12, 15:18, 13:12). G.Petronytė 18 tašk ų (7 atkovot i kamuol iai), M.Solop ova 11, K.Vengrytė ir G.Gutkauskaitė po 8/A.Putninia 15, A.Eibelė 11, I.Krasti nia ir K.Karkl inia po 8.
Lyderė: Lietuvos rinktinę į pergalę vedė G.Petronytė (su kamuoliu).
Švedija–Ispanija 71:80 (15:15, 26:17, 18:25, 12:23). L.Halvarsson 16 (10 at kovot ų kamuol ių, 6 klaidos), E.El debr ink 13, A.Barthold 9/A.Mon tanana 15, A.Cruz 14, L.Pascua 13 (10 atkovot ų kamuol ių), L.Palau ir E.Aguilar po 10.
Tomo Raginos nuotr.
Indėlis: D.Zubrus (Nr. 8) prie pergalės prisidėjo rezultatyviu perda
vimu.
AFP nuotr.
D.Zubrus ir „Devils“ ginklų dar nesudėjo Dainiaus Zubraus atstovauja ma Naujojo Džersio „Devils“ ko manda tęsia kovą Šiaurės Ameri kos nacionalinės ledo ritulio ly gos (NHL) Stenlio taurės varžy bų finale.
Ketvirtajame mače, kuris galė jo būti paskutinis, „Devils“ sve čiuose 3:1 (0:0, 0:0, 3:1) nugalėjo Los Andželo „Kings“ ekipą ir su švelnino seriją iki keturių pergalių 1:3. Po tikslaus D.Zubraus perda vimo pirmąjį įvartį įmušė Patri kas Eliasas. „Buvo puiku – juk pirmą kar tą mes pirmavome šiame fina le. Jaučiame, kad ne viskas vyko pagal mūsų norimą scenarijų, bet žaidėme taip, kaip iš tikrųjų su gebame. Nieko keisti nereikia, tik stengtis viską atlikti teisingai. Juk jau birželis, o mes vis dar žaidžia me ledo ritulį“, – po varžybų sa kė D.Zubrus. „Mes tikėjome ir tebetikime sa vimi. Žaidėme gerai, nereagavome
į provokacijas. Smagu, kad laimė jome, – taip anksti atostogauti nė vienas iš mūsų nesirengė. Manau, pažaisime dar savaitėlę“, – am bicingai kalbėjo „Devils“ puolė jas Ilja Kovalčiukas. „Ar tikiu, kad galime iškovoti Stenlio taurę? Labiau nei keliomis dienomis anksčiau. Mes norėjome priversti „Kings“ vyrukus įšok ti į lėktuvą ir vėl atskristi pas mus. Padėtis tebėra sudėtinga, mūsų są skaitoje kol kas – vos viena perga lė, bet pasistengsime padaryti vis ką, kad varžovams mūsų arenoje nebūtų kuo džiaugtis“, – tvirtino Naujojo Džersio komandos varti ninkas Martinas Brodeuras. Penktoji dvikova šeštadienį vyks Niuarke, „Prudential Cen ter“ arenoje. Per visą NHL istoriją tik To ronto „Maple Leafs“ ledo rituli ninkams 1942 m. pavyko iškovoti Stenlio taurę, finalo serijoje atsi liekant 0:3. VD inf.
Prašė dovanoti svajonę Didysis futbolas – it nemari klasi kinė muzika. Ši simbolinė sąsaja bus įprasminta ne vien per šian dien startuojančio 14-ojo Europos futbolo čempionato finalo turnyro atidarymo iškilmes. Anšlagas per treniruotę
Pirmosios „Euro 2012“ rungtynės vyks Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Jėgas išmėgins vieni turnyro šei mininkų lenkai ir 2004-ųjų Euro pos čempionai graikai. Prieš mačą maždaug 12 minučių bus skirta atidarymo ceremonijai. Įdomus akcentas: Frederiko Šope no etiudą pagros žinomas vengrų pianistas Adamas Gyorgy’s, praei tyje atstovavęs savo šalies nacio nalinei salės futbolo rinktinei. „Padovanokite mums svajonę“, – į visas 16 rinktinių kreipėsi Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) prezidentas Michelis Platini. Tai, kaip sporto aistruoliai lau kia tos dovanos, patvirtino Olandi jos komandos treniruotė Krokuvo je. Ją stebėjo daugiau nei 25 tūkst. žiūrovų (!). Favoritai – ne vien ispanai
1984-ųjų Europos čempionas, tris kart geriausias Europos ir dukart
geriausias pasaulio futbolinin kas M.Platini, dalydamasis „Euro 2012“ prognozėmis, pabrėžė, kad visada stengiasi įvardyti tas rink tines, kurios gali laimėti čempio natą, ir tas, kurias sunku įveikti.
Alkoholis? Aš neprieštarauju, jeigu vynas ar alus vartojamas saikingai. „Prie pirmųjų priskirčiau Ispa niją ir Vokietiją, prie antrųjų – be veik visas likusias. Prisiminkime 2004-uosius, kai nugalėjo Graiki ja“, – teigė UEFA vadovas. Vokietijos rinktinės saugas Bas tianas Schweinsteigeris stipriau sia turnyro ekipa pavadino ispanų vienuolikę, bet apdairiai pridū rė: „Tai nereiškia, kad ji neįvei kiama.“ Vokiečio kolega ispanų koman doje Juanas Mata – ne toks džen telmeniškas: „Dažniausiai favo rit ėm is vad in am os Vok iet ijos, Olandijos ar Ispanijos ekipos. O anglai ir prancūzai? Anglijos rink
tinė turi aukščiausio lygio žaidėjų ir ypač stipri fiziškai.“ Painiava dėl rusų
Prieštaringų vertinimų sulaukė Rusijos reprezentantai. Juos treni ruojantis olandas Dickas Advocaa tas netikėtai pareiškė, kad rusai – „Euro 2012“ autsaideriai. „Varžybų favoritės – Ispanija, Olandija ir Vokietija. Rusija? Mes esame autsaideriai“, – sakė D.Ad vocaatas. Žurnalistams patikslinus klausimą, ar autsaideriai tarp favo ritų, ar apskritai turnyro autsai deriai, strategas nepasidavė: „Vi so turnyro autsaideriai.“ Prieš netikėtai nulinėmis ly giosiomis pasibaigusią kontroli nę dvikovą su lietuviais D.Advo caatas žiniasklaidai atviravo, kad nežino priežasties, kodėl jo vado vaujama komanda negalėtų iško voti aukso medalių. Čekų ekipos, su kuria rusai šian dien susitiks Vroclave, kapito nas Tomašas Rosickis, matyt, ge riau nei D.Advocaatas žino Rusijos rinktinės galimybes. „Mūsų A grupės favoritė – Rusi ja. Tai – labai patyrusi ir gerą fut bolą žaidžianti komanda“, – tvir tino T.Rosickis.
Žvaigždė: vos išlipęs iš lėktuvo Krokuvos oro uoste, Anglijos rinktinės
lyderis W.Rooney’s pateko į gerbėjų apsiaustį.
Nedraus ne tik rūkyti
Vokiečių vienuolikės strategas Joa chimas Loewas nesureikšmino ne vien prognozių, bet ir kai kurių rei kalavimų savo žaidėjams. „Kitą dieną po rungtynių mūsų žaidėjai galės leisti laiką su savo žmo nomis ir vaikais ar draugėmis, tačiau moterims tikriausiai neleisime likti nakčiai rinktinės viešbutyje. Alkoholis? Aš neprieštarau ju, jeigu vynas ar alus vartojamas saikingai. Pasitikiu savo futboli ninkais ir nesirengiu iškraustyti jų
AFP nuotr.
kambariuose minibarų. Taip pat neketinu uždrausti rūkyti. Svar biausia, kad dūmai nekeltų dis komforto aplinkiniams. Žaidėjai galės laisvalaikiu išvyk ti iš komandos viešbučio, bet netoli – kad prireikus galėtų per valandą grįžti automobiliu ar kita transpor to priemone. Vienintelė kategoriš ka taisyklė: vakare iki 23 valandos visi privalės būti savo kambariuo se“, – interviu dienraščiui „Bild“ sakė J.Loewas. VD inf.
12
penktADIENIS, birželio 8, 2012
pasaulis Įvykdė egzekuciją
Politikas įsisiautėjo
Sulaikė įtariamąjį
Irake vakar buvo įvykdy ta mirties bausmė Saddamo Husseino sekretoriui ir pa grindiniam asmens sargybi niui Abid Hamidui Mahmu dui. Jis ir dar du asmenys bu vo nuteisti mirti už savo vaid menis 9-ojo dešimtmečio kampanijoje prieš musulmo nų šiitų religines partijas.
Atėnų prokurorai nuro dė suimti neonacių partijos „Auksinė aušra“ įstatymų lei dėją Iliją Kasidiarį, kai jis per tiesioginius televizijos deba tus vandeniu iš stiklinės api pylė kairiosios partijos „Syri za“ narę Reną Duru, o vėliau triskart smogė komunistų deputatei Lianai Kaneli.
Italijos policija trečiadienį suėmė įtariamąjį, siejamą su gegužės 19 d. įvykdytu šalį sukrėtusiu sprogdinimu prie profesinės mokyklos pietinia me Brindizio mieste, per kurį žuvo viena paauglė. Suimtas 68 metų Giovanni Vantaggia to yra vienos degalinės savi ninkas.
Tyrėjai ieško „nenustatytų“ MMM kūrėjų Rusijos teisėsauga ėmėsi tirti finansinės piramidės MMM veiklą, o pirmas apgautas indėlininkas jau iššoko pro langą.
Milijonai dalyvių
Maskvos prokuratūra vakar pra nešė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą dėl finansinės piramidės. Ją inici javo praeito amžiaus paskutinį de šimtmetį liūdnai pagarsėjęs sukčius Sergejus Mavrodis, kuris teigė, kad jo naujausiame plane dalyvauja daugiau nei 35 mln. žmonių. Policija pradėjo tyrimą dėl mė ginimo sukčiauti, už kurį gresia iki dešimties metų nelaisvės, aiškin damasi internetinę indėlių schemą MMM-2011. Jos įkūrėjas S.Mavrodis buvo nu teistas už sukčiavimą kuriant pir mąją MMM finansinę piramidę de šimtajame dešimtmetyje.
Romanas Tabačkovas:
Kiekvienas pilietis su savo pinigais gali daryti ką tik nori: su deginti, sulankstyti lėktuvėlį.
Ilgai negalėjo pradėti tyrimo
Stebuklas: S.Mavrodis net neslėpė, kad MMM-2011 yra finansinė pi
ramidė, bet žmonės vis tiek susigundė pažadais lengvai uždirbti.
„Scanpix“ nuotr.
Nors S.Mavrodžio pavardė mirgė jo visose reklamose, pareigūnai ne skuba jo įvardyti kaip įtariamojo. „Maskvos policijos Aukščiausia sis tyrimų departamentas pradėjo baudžiamąjį tyrimą dėl nenustaty tų asmenų, kurie sukūrė finansinę piramidę MMM-2011“, – teigiama teisėsaugos pranešime. Nors S.Mavrodis šią žaibišką praturtėjimą žadančią schemą su kūrė pernai sausį, pareigūnai ilgai negalėjo imtis baudžiamojo per sekiojimo, nes šis tinklas neturėjo aiškaus centro, o jo dalyviai indė
MMM veikla Lietuvoje nutraukta Teisėsauga nutraukė finansinės pirami dės MMM-2011 veiklą Lietuvoje. Proku rorai šią savaitę pranešė, kad sulaikyta 11 įtariamųjų, dar 15 asmenų taikytos švel nesnės kardomosios priemonės. Gene ralinės prokuratūros Baudžiamojo per sekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Zenono Buro ko duomenimis, nuo sulaikytųjų galėjo nukentėti daugiau nei 1500 žmonių. „Buvo nustatyti įtariamieji, kurie priim davo pinigus iš indėlininkų. Buvo atlie kama gradacija ir taip pinigai nueida
vo iki aukščiausios grandies. Būdavo žadama, kad grąžins su tam tikromis palūkanomis“, – spaudos konferencijo je trečiadienį sakė Lietuvos kriminali nės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 3-iosios valdybos laikinasis viršininkas Mindaugas Stravinskas.
proc. palūkanų. Koks bankas tiek siū lo? Niekur to nėra. Tai primena prieš 20 metų buvusius įvykius“, – kalbėjo Z.Burokas.
M.Strav inskas atk reip ė dėmes į, kad nė vienas iš nukentėjusiųjų nesik rei pė į teis ės aug ą. Pas ak Z.Buroko, įta Įtariamieji užsiėmė neteisėta finansine riam ieji kaip indėl ius iš sistemos da veikla – iš neprofesionalių rinkos daly lyv ių priėmė ne maž iau kaip 1,5 mln. vių priėmė indėlius ir kitas grąžintinas lit ų. Pirm in iais skaič iav imais, įtar ia lėšas. Pasak M.Stravinsko, pinigų su mieji iš neteisėtos veiklos, vykdomos mos, kurias pervesdavo patiklūs žmo visoje Lietuvoje, gavo ne maž iau kaip nės, siekė nuo 100 iki 50 tūkst. litų. „55 350 tūkst. lit ų.
lius kaupė virtualiais elektroniniais pinigais. Kelios regioninės tarnybos pra dėjo atskirus tyrimus dėl MMM2011, kurią Rusijos federalinė an timonopolinė komisija pernai pripažino finansine piramide. Birželio 1 d. S.Mavrodis pareiš kė, kad dėl panikos, kurią sukė lė žiniasklaida, jis įšaldo MMM2011 palūkanų mokėjimą ir pradeda naują projektą – MMM-2012. S.Mavrodis – niekuo dėtas?
Ekscentriškas matematikas S.Mav rodis teigia, kad jo naujajame pro jekte užsiregistravo 35 mln. žmo nių. Šiuo metu jis slapstosi ir bendrauja tik pranešimais ir vaiz do įrašais, kurie skelbiami MMM2011 interneto svetainėje. S.Mavrodžio advokatas Romanas Tabačkovas tikino, kad jo klientas nėra atsakingas už MMM-2011. „Neturiu nė vieno įrodymo, kad būtent Sergejus Pantelejevičius buvo piramidės MMM-2011 įkū rėjas“, – teigė advokatas. Pasak jo, S.Mavrodis buvo tik patarėjas, dalijo patarimus kaip fi zinis asmuo. „Kiekvienas pilietis su savo pi nigais gali daryti ką tik nori: sude ginti, sulankstyti lėktuvėlį“, – dės
tė advokatas. Teisininkas pridūrė, kad S.Mavrodis įgijo patirties kur damas pirmąją piramidę MMM, todėl žmonės kreipėsi į jį patari mo. Kas tie žmonės, R.Tabačkovas nepaaiškino. Užstatė butą
Naujos finansinės piramidės da lyviai jau suprato, kad vėl bu vo apgauti. Žurnalistas Jevgeni jus Šulcas, anksčiau aktyviai gyręs projektą MMM-2011, dabar puolė jį kritikuoti. „Kodėl aš įstojau į MMM? Sudė tingas klausimas. Kad ir kaip būtų keista, tikriausiai dėl nekonstruk tyvios MMM kritikos ir iškreiptos MMM-1994 istorijos. Nekonst ruktyvi kritika privertė mane deta liai išnagrinėti MMM klausimą ir aš S.Mavrodžio žodžiuose radau daug protingų minčių. Labai imponavo jo įtikinamumas ir logiškumas“, – sa vo tinklaraštyje paaiškino J.Šulcas. Apgauti indėlininkai nusivyli mą reiškia ne tik raštu. Birželio 2 d. Sočyje nusižudė 30-metis vy ras, kuris buvo užstatęs butą, paė męs paskolą ir nunešęs pinigus į MMM-2011 skyrių savo mieste. Vyras iššoko pro devintame aukš te esančio buto langą. BNS, newsru.com inf.
Piramidės istorija Tuojau po Sovietų Sąjungos griūties apie 15 mln. žmonių išleido santaupas pirkdami čekius su S.Mavrodžio at vaizdu. Įsisukus šiai finansinei pirami dei, jos sumanytojas Maskvos metro politenui sumokėjo, kad žmonės vieną dieną galėtų važinėti nemokamai. Ta čiau ši schema žlugo 1994 m., o „inves tuotojai“, laukiantys milžiniškose eilė
se prie jos biurų, bergždžiai tikėjosi at gauti pinigus. Kaip pranešama, nusižu dė apie 50 žmonių, praradusių santau pas MMM piramidėje. S.Mavrodis suge bėjo išvengti kalėjimo, kai buvo išrink tas į parlamentą ir įgijo teisinę neliečia mybę. Vėliau jis slapstėsi, kol galiausiai buvo suimtas 2003 m. ir, nuteistas už sukčiavimą, kalėjo iki 2007 m.
13
penktADIENIS, birželio 8, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Išrinko laureatą
Garbingą sukaktį šven čianti ilgametė kino kritikė ir Lietuvos tele vizijos laidų vedėja Izolda Keidošiūtė pripažįsta niekada savo gyvenimo neįsivaizda vusi be kino.
Dainuojamosios poezijos mėgė jus sukvietė Vilniaus mokytojų namų organizuojamas „Dainuoja mosios poezijos svetainės“ sezo no pabaigos koncertas. Per jį bu vo įteiktas jau šeštasis Sauliaus Mykolaičio prizas ir premija.
Epitetai: infekuota kino karalienė, vaikščiojanti kino epidemija – taip juokais bi
čiuliai ir kolegos vadina I.Keidošiūtę.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Kinui paskirtas gyvenimas Kolegos ir bičiuliai, prisiminda mi spalvingus ir meile kinui per smelktus jubiliatės metus, lig šiol ją vadina infekuota kino karaliene ir vaikščiojančia enciklopedija. Dalydamiesi prisiminimais, teik dami netikėtas dovanas ir prista tydami specialiai šešiasdešimtme čio proga sukurtą filmą artimiausi draugai sveikino I.Keidošiūtę. Vis kas jubiliejaus šventėje susiję su didžiausia kino kritikės ir žurna listės meile – kinu. „Tais laikais buvo labai madinga rinkti kino aktorių nuotraukas. Aš jas irgi rinkau, buvau įsimylėjusi. Bet pamažu „užsikabinau“ ir pra dėjau domėtis tuo kinu. Tuo vis kas prasidėjo. Paskui, studijų me tais, prasidėjo Skirmanto Valiulio paskaitos, visi kursiniai, diplomi niai apie kiną. Tai yra labai užkre čiama liga, ji nepagydoma“, – pa sakojo I.Keidošiūtė. Dirbti televizijoje I.Keidošiūtė niekada nenorėjo, labiau trau kė spauda. Vis dėlto tik televizijos specializacijos studentams buvo dėstoma kino istorija, tačiau net ir pradėjusi dirbti televizijoje pašne
kovė nemanė, kad ilgai čia užsi bus. Vėliau televizija tapo antrai siais namais. „Susitikimų buvo be galo daug nuostabių: nuo Seano Connery, Alaino Delono, Sophios Loren, Leo nardo DiCaprio. O jeigu su lietuvių režisieriais – tai su visa ta auksine karta. Tai buvo didžiausi mano iš gyvenimai ir didžiausia laimė dirb ti su geriausiais lietuvių režisieriais bei aktoriais. Deja, daugelis jau išėjo anapilin. Turbūt laida apie Vytautą Žalakevičių – viena mano geriausių padarytų laidų“, – prisiminė kritikė.
Tais laikais buvo labai madinga rinkti kino aktorių nuotraukas. Aš jas irgi rinkau, buvau įsimylėjusi. Kaip mokytoja I.Keidošiūtė buvo reikli, kartais nenuspėjama, tačiau dirbti su ja, pasak jos mokinės Lo litos Bytautaitės, visada buvo įdo mu.
„Galiu drąsiai pasakyt, kad ma no pirmas išvažiavimas 1997 m. į Kanus buvo jos nuopelnas, jos pa drąsinimas. Galiu sakyti drąsiai, jog grįžusi supratau, kad aš gyvenu ne tik Lietuvos, o pasaulinėje kino arenoje“, – teigė LTV laidos „Du rys atsidaro“ vedėja L.Bytautaitė. Pašnekovė pasakojo, kad I.Kei došiūtė niekaip nesuprasdavo, kaip nuvykus į festivalį galima pažiūrė ti mažiau nei dešimt filmų. Kinas jai visada buvo svarbiausias. „Televizi jos žiūrovas ją pažįsta kaip enciklo pediją apie kiną, aš ją pažįstu kaip mielą draugę. Nors su ja bendrauti būdavo sunku – po penkių minučių ji pradėdavo kalbėti apie kiną ir visos kitos problemos nueidavo į kitą pla ną. O kad su ja kalbėtum apie kiną, reikėdavo šį tą nusimanyti. Tad la bai stengiausi kuo daugiau sužinoti iš jos“, – pasakojo buvęs televizijos režisierius Vytenis Pauliukaitis. Paklausta, ar šešiasdešimt metų – daug, I.Keidošiūtė sako, kad taip: juk beveik visi režisieriai iki tokio amžiaus jau būna sukūrę geriau sius savo darbus. VD, lrt.lt inf.
Draugų garsiniai eksperimentai Muzikos sumegzta draugystė tęsia si. Pavasarį užsukęs aplankyti Vil niaus Denisas Jonesas neaplenkė ir seno bičiulio Pauliaus Kilbausko studijos, o dabar – jau ketvirtąkart – atvyksta tam, kad bendrą garso la boratoriją tandemas įsirengtų tie siog po atviru dangumi.
Per improvizuotą koncertų tu rą elektroakustiniai dviejų atlikėjų eksperimentai vyks be jokio išanks tinio jų susitarimo ar pasitarimo. D.Jonesas – „ateities folko“, kaip tai įvardijo vienas muzikos kritikas, kūrėjas iš Didžiosios Britanijos. Lie
tuvoje pirmąkart apsilankęs festiva lio „One Man Band“ kvietimu mu zikantas akustinės gitaros garsus transformuoja į elektroninį skam besių mišką, iš esmės galintį būti šiuolaikinio miesto garso takeliu. Brito kolega P.Kilbauskas į Lietu vos muzikos istoriją jau įrašytas už „Empti“, „Dublicate“, „Overtone“, „Bango Collective“ projektus ir nesuskaičiuojamą skaičių melo dijų, kasdien gimstančių vienoje sostinės Naujamiesčio pastogių. Įdomi bendra Pauliaus ir Deniso biografijų detalė – tai, kad Vilnius ir gimtasis svečio Liverpulis yra
buvę Europos kultūros sostinėmis. Ką gali žinoti, gal dviejų kūrėjų su sitikimas po birželio dangumi taps tarptautinio masto muzikinio pro jekto apie tai, kas įvairiuose mies tuose liko po kultūros sostinės ti tulo, pradžia? Birželio 15-ąją garso laboratori ja po atviru dangumi veiks Vilniaus mokytojų namų kiemelyje veikian čioje „Vasaros terasoje“, kitą dieną duetas keliaus į festivalį „Sūpynės“. Taip pat jau suplanuoti bendri va karai garso įrašų studijoje, tariama si dėl koncertų užsienyje. VD inf.
Šįkart už aktyvų dalyvavimą dai nuojamosios poezijos veikloje ji atiteko jaunajam bardui Gyčiui Ambrazevičiui (nuotr.). Iki šiol premiją yra gavę Ieva Narkutė, Mindaugas Ancevičius, grupė „Liūdni slibinai“, Artūras Duba ka ir Mantas Zemleckas su Kami le Gudmonaite. Šiemet vienas „Dainuojamo sios poezijos svetainės“ tikslų buvo skatinti jaunųjų bardų ir jaunųjų poetų bendravimą, todėl koncertuose buvo galima iš girsti ir poetų skaitomų ei lių. Be literatūrinių motyvų neapsieita ir baigiamaja me koncerte – jo vedė jas poetas Tomas Taš kauskas renginį pradėjo eilėraščiu. Pirmasis į sceną at likti keleto dainų buvo pakviestas vienas rengi nio iniciatorių – Gedimi nas Storpirštis. Vėliau pasirodė jaunieji atlikėjai, kurių, palygin ti su ankstesniais metais, šiame sezone buvo ypač gausu, – tai G.Ambrazevičius, Vygantas Šim kus, Juozapas Liaugaudas, Akvilė Vervečkaitė, Augustė Bartkevi čiūtė, Rita Petrauskaitė, Tomas Pupinis, Mindaugas Ancevičius.
Šis Mokytojų namų kiemely je vykęs koncertas – jau vienuo liktojo „Dainuojamosios poezi jos svetainės“ sezono uždarymas. Naujasis sezonas prasidės rugsėjį. Su naujomis mintimis, idėjomis. O svetainės organizatoriai jau ruo šiasi ir jubiliejiniam dešimtajam tarptautiniam dainuojamosios poezijos festivaliui „Tai – aš“. VD inf.
Mariaus Kavaliausko nuotr.
14
PenktADIENIS, birželio 8, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Tolerancijos centre, Naugarduko g. 10. Kada? Nuo birželio 13 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 12.20 val. Kiek? 16 litų.
Kur? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. Kada? Iki birželio 13 d. Kiek? Nemokamai.
Litvakų dailininkas
Vikingų istorija
J.Kluonės paroda
Vilniuje bus atidaryta žinomo litvakų dailininko Vilniuje gimusio Rafaelio Chwoleso (1913–2002 m.) paroda „Leidžiama išvežti“. Me nininko kūrybiniu paveldu besirūpinančių sūnų Aleksandro ir Milijaus Chwolesų dėka iš Paryžiaus atvežta vertinga darbų ko lekcija; dauguma jų sukurti 1945–1959 m.
Islandų režisieriaus Óskaro Jónassono spalvingas animacinis fil mas „Legendinis vikingas Toras“, skirtas mažiesiems žiūrovams, seka šimtametę legendą. Mažame kaimelyje augantis paauglys kalvis, o iš tikro – Valhalos dievų karaliaus Odino sūnus, trokšta užaugęs tapti stipriu vyru ir stoti į kovą su ragana.
Jūratės Kluonės kūrinai – tai meistriška sovietinio realizmo pie šinį primenanti tapyba, lengva, skaidri lyg nuplauti prisiminimai. Daug kur palikta neužtapyta drobė, o šiltas ochros koloritas su kuria jaukios nuotraukos įspūdį, kuris kontrasto principu tik pa brėžia temą – režimo nusikaltimus.
Kur? Prie Markučių transporto žiedo. Kada? Birželio 10 d. 16 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. Kada? Birželio 9 d. 18.10 val. Kiek? 14 litų.
Kur? Vilniaus fotografijos galerijoje, Stiklių g. 4. Kada? Iki birželio 25 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Lukiškių aikštėje. Kada? Birželio 11 d. 18.30 val. Kiek? Nemokamai.
Kelionė pėsčiomis per Markučius
Kino šedevrą išvys vilniečiai
Lietuviškos laimės receptai
Į aikštę – paburbuliuoti
Vilniečiai kviečiami keliauti pėsčiomis vasaros žalumoje skęstančiais Pavilnių regioninio par ko kalvynais. Susipažinsime su Markučių apy linkių senove, kuri mena Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus.
Viena svarbiausių pastarųjų metų kino juostų ti tuluojamas austrų režisieriaus Michaelio Hane ke’s „Baltas kaspinas“ rodomas Vilniuje. 2009 m. Kanų kino festivalyje šis filmas pelnė „Auksinę palmės šakelę“.
Stipri estetinė fotomenininko Mindaugo Ažuši lio fotografinė kalba turtinga archetipų, simbolių, metaforų. Jauno menininko fotografijose įamžin tos „laimės“ čia apsinuogina visu savo materia liu grožiu.
Jau ketvirtus metus iniciatyva „Burbuliatorius“ kas antrą vasaros pirmadienį suburia Lietuvos ir užsienio miestų gyventojus aikštėse bei par kuose pūsti muilo burbulų, į iškylas ir menines improvizacijas.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Bėdų turgus (k). 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (k) (subtitruota laida). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.20 Sportas. Orai. 18.30, 19.45, 20.45, 21.30, 22.35, 23.30 EURO 2012 studija ir Europos futbolo čempionato atidarymas. 19.00 EURO 2012 rungtynės Lenkija–Graikija. Tiesioginė transliacija iš Varšuvos (Lenkija). 20.55 Loterija „Perlas“. 21.00 Panorama. Verslas. Kultūra. Sportas. Orai. 21.45 EURO 2012 rungtynės Rusija–Čekija. Tiesioginė transliacija iš Vroclavo (Lenkija). 22.30 Loterija „Perlas“. 23.45 EURO 2012 apžvalga. 0.15 „Robinzonas Kruzas“ (4) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k).
LTV 18.30 val.
7.20 „Agentas Šunytis“ (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 Farai (N-7). 9.45 „Šeimynėlė“ (4) (N-7) (k). 10.15 Juokas juokais (k). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 „Krymo muzikos festivalis 2011“ (2) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“ (5). 13.40 „Agentas Šunytis“. 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Tomo ir Džerio nuotykiai“. 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.40 „Meilės miestas“. 17.40 Nuo... Iki... 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. Orai. 19.19 Mano vyras gali. 21.15 Kriminalinis trileris „Rokenrola“ (D.Britanija, JAV, 2008 m.) (N-14). 23.35 Veiksmo komedija „Gaujos vyrukai“ (JAV, 2001 m.) (N-14). 1.25 Fantastinis siaubo trileris „Beprotybės nasruose“ (JAV, 1995 m.) (N-14)..
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. .55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 S. „Pasmerkti“ (1, 2) (Lietuva, 2011 m.). 11.00 Gyvenimas yra gražus.
LNK 19.19 val.
13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“ (2). 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“ (7). 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Gyvenimas yra gražus. 20.10 Fantastinė komedija „Keistuolis Deivas“ (JAV, 2008 m.). 22.00 Komedija „Mano super buvusioji“ (JAV, 2006 m.). 23.55 Romantinė drama „Ji ir jos vyrai“ (JAV, 2005 m.). 1.55 Kriminalinis f. „Gatvės karys“ (JAV, 2008 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k).
TV3 19.10 val.
15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Kriminalinė drama „Išeitis“ (Ukraina, 2009 m.) (N-14). 23.20 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 0.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Pasaulio krepšinio naujienos. 18.20 Super L.T. 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. Orai. 21.40 Lietuva–Venesuela–Londonas. 21.55 Vertas kinas. Kriminalinė drama „Klausimai ir atsakymai“ (JAV, 1990 m.) (N-14). 0.45 „Zona“ (N-14).
SPORT1
6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Venesuela–Londonas. 8.00 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 „Uraganų persekiotojai“ (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Venesuela–Londonas. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.45 Negaliu tylėti. 15.45, 16.10 Dokumentinis f. „Haičio pelenai“ (N-7)
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Ekstremalaus sporto žurnalas RIP. 13.45 Italijos „Serie A“ lyga. „Roma“–„Lazio“. 15.30 Karaliaus taurė. Madrido „Real“–„Banca Civica“. 17.10 Karaliaus taurė. Madrido „Real“–„Barcelona Regal“. 19.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gegužė). 19.45 Olimpinės žaidynės. 20.00 Sportas LT. Jaunimo ir veteranų kultūrizmo čempionatas. 21.15 Sporto metraštis. 21.25 Sportas LT. Festivalis „Sportas visiems“, 2012 m. 22.00 „SportAccord“ kovinių sporto šakų žaidynės. Dienoraštis. 23.15 Sportas LT. Atviras veteranų štangos spaudimo čempionatas.
BTV 19.25 val.
lietuvos ryto tv 19.00 val.
Lietuvos ryto TV
15
penktADIENIS, birželio 8, 2012
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
Istorinis teatras Archeologai Londone surado Williamo Shakespeare’o teatro „Curtain“, kur pirmą kartą buvo suvaidinta jo pjesė „Henrikas V“, liekanas. Tai pranešė Lon dono muziejaus atstovė.
„Atlikome tai, kas vadinama analize, ir aptikome šį teatrą, kuris yra tiesiog nuostabiai išsi laikęs, geriau nei bet kuris kitas W.Shakespeare’o teatras“, – sa kė ji. „Tai paskutinis W.Shakes peare’o teatras, kuris bus kasinė jamas. Bus stengiamasi išsaugoti jį tokioje reikšmingoje vietoje“, – nurodė atstovė. Teatras, kuris minėtoje pjesė je vadinamas „šiuo mediniu O“, yra išlikęs madingame Ry tų Londono Šordičo rajone, ku ris W.Shakespeare’o laikais bu vo skurdi, bet gyva, prostitučių mėgstama vieta.
Atlikome tai, kas vadinama analize, ir aptikome šį teatrą, kuris yra tiesiog nuostabiai išsilaikęs.
siūlo darbą UAB „VIADUKAS“ siūlo darbą elektrikuiremontininkui, kuris mokėtų remontuoti kėlimo mechanizmus. Reikalavimai: darbo patirtis ir atitinkami kvalifikacijos pažymėjimai. Darbo užmokestis pagal susitarimą. Esant reikalui darbuotojas gali būti apgyvendinamas. Tel. 8 615 29 327. 971522
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje ir Kaune reikalingi: betonuotojai, tinkuotojai, mūrininkai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kont. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414. 965519
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi santechnikai-montuotojai. Kontaktiniai tel. 8 659 38 414, 8 659 38 598.
BUAB „Idela“, į. k. 302306867, parduoda materialųjį turtą. Paraiškos priimamos iki 2012 07 09. Administratoriaus tel. 8 601 38 067. 972069
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius
Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal anoniminiai alkoholikai gali padėti? Paskambink tel. 8 633 00 020. www. aaar.lt.
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
966049
užuojauta Netekome didelės tolerancijos ir intelekto, šviesios sielos, atviro ir nuoširdaus žmogaus. Skaudžios netekties valandą nuoširdžiai užjaučiu velionio Justino Karoso šeimą ir artimuosius. LR Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys
Griebkite vasaros kelionę ir susiplanuokite žiemos! Užsisakykite „Novaturo“ vasaros pažintinę kelionę ir gaukite iki 15% NUOLAIDĄ! Pasiūlymas galioja pažintinėms kelionėms liepos arba rugpjūčio mėnesį. Užsisakykite „Novaturo“ žiemos kelionę ir gaukite iki 50% NUOLAIDĄ! Egiptas, Kanarų salos, Goa (Indija), Dubajus,
Tailandas, Italija ir Austrija (slidinėjimas), pažintinės kelionės. Avansas tik nuo 50 Lt! Mažiausios kainos garantija! Nemokamas kelionės keitimas! DOVANA: kiekvienam užsisakiusiam žiemos kelionę dovanosime viso kūno masažas „Khmer Massa“ SPA centre Vilniuje Pasiūlymai galioja iki 2012 07 15. Daugiau informacijos www.krantas.lt
965511
paslaugos
UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 965738
Kelionių Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com. 952529
3 m gylyje rastas teatro kie mas ir galerijos sienos. Toles ni kasinėjimai vyks 2012 m. pa baigoje ir 2013 m. pradžioje. „Curtain“ atidarytas 1577 m., jame buvo įsikūrusi W.Shakespea re’o trupė „Lord Chamberlain’s Men“ ir statomos garsiojo dra maturgo pjesės. Tai buvo pagrin dinė W.Shakespeare’o pjesių sta tymo vieta nuo 1597 iki 1599 m., kai buvo atidarytas garsusis Lon dono teatras „Globe“. „Romeo ir Džuljeta“ pirmą kartą galėjo bū ti parodyta ir „Curtain“ teatre. „Lord Chamberlain’s Men“ persikrausčius į „Globe“, teat re „Curtain“ toliau vaidino kitos trupės. Iš istorinių įrašų teatras dingo 1622 m., bet istorikai ma no, kad jis galėjo būti naudoja mas dar 20 metų. Objekto savininkai, „Plough Yard Development“, planuoja šį teatrą paversti savo plėtros pla nų centrine ašimi. „Tai vienas reikšmingiausių su W.Shakes peare’u susijusių pastarųjų me tų atradimų. Nors buvo žinoma, kad „Curtain“ buvo tame rajo ne, jo tiksli vieta buvo paslap tis“, – sakė įmonės atstovas. VD, BNS inf.
Premjera: „Romeo ir Džul
jeta“ pirmą kartą galėjo būti parodyta ir šią savaitę atras tame „Curtain“ teatre.
„Scanpix“ nuotr.
perKa UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953110
Įvairūs Kita Antstolis Darius Stakeliūnas skelbia 3 kambarių buto, bendras plotas 35,36 kv. m, esančio Varšuvos g. 12/8-10, Vilniuje, nuosavybės teise priklausančio Gintautui Lisauskui ir Ingai Lisauskienei, antrąsias varžytynes. Varžytynės vyks 2012 07 11 14 val. Konstitucijos pr. 15/5-74 C korpusas, Vilniuje. Pradinė parduodamo turto kaina 69060 Lt. Varžytynių dalyvio įmoką – 6906 Lt įnešti į Dariaus Stakeliūno sąskaitą Nr. LT957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra įkeistas ir areštuotas. Norintieji apžiūrėti turtą turi kreiptis į antstolį. Suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytinių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 971693
UAB „Grinda“ viešo aukciono būdu parduoda nekilnojamąjį turtą: Eil. Nekilnojamojo turto objektas, adresas, plotas, paskirtis, Pradinė kaina Aukciono dalyvių Aukciono data ir Nr. pavadinimas, unikalus Nr. registracija laikas 1. 42,17 kv. m ploto kitos paskirties negyvenamasis pastatas (unikalus 600 000 Lt Registracijos pradžia 2012-07-10 darbo 2012-07-12 Nr. 1095-5009-1010 ), Smilgų 4C, Vilniuje dienomis 9-15 val., pabaiga 2012-07-12 11.30 val. 11 val. 2. 69,71 kv. m ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1094-0489-4015), 650 000 Lt Registracijos pradžia 2012-07-10 darbo 2012-07-12 Smilgų g. 24, Vilniuje dienomis 9-15 val., pabaiga 2012-07-12 14.30 val. 14 val. 3. 82 kv. m ploto gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1094-0370-1022), 550 000 Lt Registracijos pradžia 2012-07-10 darbo 2012-07-13 Smilgų g. 28, Vilniuje dienomis 9-15 val., pabaiga 2012-07-13 11.30 val. 11 val. 4. 170,07 kv. m ploto kitos paskirties negyvenamasis pastatas (unikalus 600 000 Lt Registracijos pradžia 2012-07-10 darbo 2012-07-13 Nr. 1095-0009-9016), Smilgų g. 34, Vilniuje dienomis 9-15 val., pabaiga 2012-07-13 14.30 val. 14 val. Objektų energinio naudingumo sertifikavimas neatliktas. Kiekvienas potencialus pirkėjas, norintis užsiregistruoti dalyvauti viešame aukcione, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui užklijuotame voke turi pateikti: • paraišką dalyvauti viešame aukcione (UAB „Grinda“ nekilnojamojo turto viešo aukciono nuostatų 1 priedas); • banko įstaigos išduotus dokumentus, patvirtinančius, jog į UAB „Grinda“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT47 2050 0041 0002 3601, esančią AS UniCredit Bank“ Lietuvos skyriuje, banko kodas 20500, pervestas registracijos mokestis 500 (penki šimtai) Lt ir pradinis įnašas – 10 proc. parduodamo objekto pradinės pardavimo kainos, bet ne daugiau kaip 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) Lt; • nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jei potencialiam pirkėjui atstovauja kitas asmuo; • jei potencialus pirkėjas juridinis asmuo – registravimo pažymėjimo ir įstatų nuorašus; • pažymą apie potencialaus pirkėjo – juridinio asmens dalyvius, turinčius ne mažiau kaip 1/10 balsų, arba pažymą, kad tokių dalyvių nėra; • potencialaus pirkėjo – juridinio asmens atitinkamo valdymo organo sprendimą įsigyti objektą. Pardavimo sąlygos: 1. Lentelėje nurodyti pastatai – eil. Nr. 2,3 ir 4 yra išnuomoti iki 2013 m. lapkričio 10 d.; eil. Nr.1- iki 2015 m. gruodžio 9 d. 2. Aukciono laimėtojas teisės aktų nustatyta tvarka turės teisę kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos (įsigijimo) sutarties sudarymo. 3. Mokėjimo už įsigytą objektą terminas – per 20 kalendorinių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Ant užklijuoto voko turi būti užrašyta: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, norimo įsigyti objekto pavadinimas, adresas, viešo aukciono data bei nuoroda „Su viešo aukciono dokumentais“. Susipažinti su viešo aukciono nuostatais galima UAB „Grinda“ svetainėje adresu http://www.grinda.lt. Parduodamą turtą galima apžiūrėti darbo dienomis iki 2012 m. birželio 27 d., nuo 9 val. iki 15 val., laiką ir datą suderinus su atsakingu asmeniu – UAB „Grinda“ direktoriaus pavaduotoju avarinei tarnybai Sigitu Čirba , tel. (8 5) 2052579, mob. tel. 8 686 11420. Aukciono dalyviai registruojami ir aukcionai vyks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius (214 kab.) lentelėje nurodytu laiku, atsakingas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Privatizavimo poskyrio vyr. specialistė Violeta Remeikienė, tel. (8 5) 211 2711, faks. (8 5) 211 2247.
Orai
Savaitės pabaiga Lietuvoje bus šiltesnė nei ankstesnės dienos. Šiandien dieną bus 19–21 laipsnis šilumos. Vakarop pietvakariniuose rajonuose palis. Šeštadienio naktį palis daug kur, dieną – vietomis, galima perkūnija. Naktį bus 13–15, dieną –16– 22 laipsniai šilumos.
Šiandien, birželio 8 d.
+21
+21
+20
Telšiai
Šiauliai
+20
Klaipėda
Panevėžys
+18
Utena
+20
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.43 21.52 17.09 0.25 9.33
160-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 206 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +21 Brazilija +25 Briuselis +17 Dublinas +12 Kairas +34 Keiptaunas +15 Kopenhaga +15
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+16 +26 +21 +19 +26 +16 +19 +33
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+19
Alytus
1–6 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
+20
+17
+13
4
+15
+22
+18
+11
6
+14
+21
+17
+12
3
Šeštadienį
sekmadienį
632 m. mirė islamo religijos įkūrėjas Mahometas. 1810 m. gimė vokiečių kompozitorius Robertas Schumannas. 1815 m. gimė Jonas Juška, lietuvių kalbininkas, tautosakininkas. 1867 m. gimė garsus amerikiečių architektas Frankas Lloydas Wrightas. 1876 m. mirė prancūzų rašytoja George Sand (tikrasis vardas Amantine Aurore Lucile Dupin). 1936 m. gimė prozininkas,
vertėjas, Vyriausybės meno bei Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatas Juozas Aputis. 1955 m. gimė britų mokslininkas, sukūręs kompiuterinę kalbą HTML, Timas Bernersas-Lee. 1960 m. gimė „Simply Red“ vokalistas Mickas Hucknallas. 1962 m. gimė „Duran Duran“ klavišininkas Nickas Rhodesas. 1977 m. gimė amerikiečių atlikėjas Kanye Westas.
1953 m. gimė dainininkė Bonnie Tyler.
prizas Šią savaitę laimėkite Elizabeth Rolls knygą „Guvernantės kerai“ ir Nicolos March „Saloje su buvusiuoju“ Džulianui Trenthemui tenka skubiai ieškoti guvernantės broliams bei seserims ir kompanionės savo pamotei. Kaip paranku, kad Kristiana sutinka. Ši užsispyrėlė skirtingų spalvų akimis ir puriais rusvais plaukais nepanaši į moteris, su kuriomis jam tenka bendrauti. Tačiau tikrai ypatinga. Kristi dienoraštis: pirma šou „Išbandymas“ diena. „Man nusišypsojo laimė dalyvauti nuostabiame realybės šou – išsigelbėti iš sudužusio laivo ir patekti į idilišką negyvenamą salą. Tik štai manasis Penktadienis pasirodė esąs Džeredas Malounas – vaikinas, kadaise sudaužęs man širdį!“
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 12 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Eigintė, Medardas, Merūnas, Vilius
horoskopai
Vėjas (m/s)
+13
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+20
+20
+20 +12 +27 +15 +14 +29 +27 +22
4
5
6
7
8
9
10
Avinas (03 21–04 20). Šiandien sveika nuovoka bus itin reikalinga, ypač tvarkant verslo reikalus. Nekankinkite savęs dėl to, ko pakeisti negalite, bet senų klaidų taip pat nekartokite. Jautis (04 21–05 20). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Dvyniai (05 21–06 21). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks kantrybės bendraujant su kitais. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net paprasčiausiose situacijose. Vėžys (06 22–07 22). Šis laikas nesėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti tam tikra idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujais darbais. Liūtas (07 23–08 23). Pozityvūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk niekada nežinai, kas laukia ateityje. Mergelė (08 24–09 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes teks rinktis – draugiška kompanija ar konfliktas dėl skirtingų nuomonių. Norėsite prieštarauti kitiems, tik nepersistenkite. Svarstyklės (09 24–10 23). Dėl emocinės įtampos bus sunku kontroliuoti pyktį ir neįžeisti aplinkinių. Valdykitės. Perpildęs kantrybės taurę, pridarysite daugiau žalos negu naudos. Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas įgyvendinti savo svajones, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Norus bus nelengva patenkinti, bet pasvajoti galima, svarbiausia nesupainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų idealai ir svajonės gali tapti nesėkmių ir motyvacijos praradimo priežastimi. Atitrūkimas nuo realybės pakenks jūsų planams, todėl patartina nepasiduoti iliuzijoms. Vandenis (01 21–02 19). Nesilaikykite nagais ir dantimis įsikibęs savo pamokymų ir išvadų, verčiau asmeniniu pavyzdžiu pademonstruokite aukšto lygio profesionalumą ir vertingą patirtį. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien bus sunku su aplinkiniais pasidalyti savo išgyvenimais. Galbūt kas nors išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų. Neprovokuokite konfliktų, paklausykite artimo žmogaus nuomonės.