2012-06-09 Klaipeda

Page 1

12

Nr. 134 (19 435)

www.kl.lt s i v t s ea rōpk r sas – ir LietuvVoislta i l ies mis ė u a s ija Pran m a z i r polinis tero ciťk au s

2 A.1 62;6@ / 6? 296< &

10p. Europos

futbo

lo Ä?em

QVR[N Ya ]N`NbYV`-_Vb` `XV` ?RQNXa\ 4NYV N[ 7bYVWN[N`

ťō tas – iť piona

kis ren

gÄ—jams

TAIKIKLYJE DOKUMENTINIS FILMAS APIE „ŠIRD Ĺ˝IŲ“

.

cNXN_R-X ?RQNXa\_ÛY Ya 7\YN[aN 7b XRcV

GELBÄ–TOJ Ä„

u Brand

niĹł jo ĹĄalti srÄ—jos – grÄ— urÄ—s Ko uolinÄ—mis si sios Ĺ ia nd bÄ—jo iĹĄ tolimo kovÄ… su bra nraĹĄtis kal resniÄ…ne tik ie vy je die sklinda nÄ—je. Ap je kovo ministracijos smiĹł maPavojus tuvos paĹĄo dmenÄŻ ĹĄio ad mo grÄ— vai Lie amos yra ir ir Lietuvos ko Ob klĹł ir teroriz Barac s gin to mi mo mÄ— preziden naikini lgate. tokia: zicija su JAV ja masinio Ho tijĹł po lĹł, jie turÄ— Laura gink tiniĹł Vals – Jung branduoliniĹł tyvĹŤs. Bet mes ja pata klausimais paefek yra rios gagĹł, ku lĹł ga- kol ti saugĹŤs ir kurti naujuss uŞŞinimo nĹł medĹžia ri bĹŤ je tikrinti tokiĹł gink kad duoliniam kÄ—me pla

Ă˜VR[Ă›

NET 38

PROGRA MOS

birĹželio 9 d.

8

2012 m.

birĹželio 9, 2012

96< & /6? 2 162;6@ 2 A.

KULIN

RabarbarĹłARIJA pyragas

BIBLIO

TEKA Moterys ĹĄeĹĄÄ— lyje

+

SAVA HOROSK ITĖS IR KRYŽIAŽOPAS ODIS

Vilties mi lionÄ— Bal sija – taip vadi no ti burlaiviu jos jĹŤra KlaipÄ— si 11 dienĹł kedos uni nai, kul „Brabander“. versite Bro to tĹŤ vai leido ros darbuoto liai pranciĹĄ kojai si ÄŻ Ĺ iaurÄ—s keliais, kuriai ir verslo at sto s prieĹĄ EuropÄ… 800 me ÄŻsikĹŤrÄ— Ĺ v. Asy atvyko ir Ska ndinavi tĹł ĹžieÄ?io se joje kÄ—jai.

broliĹł pÄ—d

Asta Dy kovienÄ— a.dyko viene@

sakais

kl.lt

o profe sio Laive va vo iĹĄlai nalios ÄŻgulos  @PN[]Ve• [b\a_ ky dar Burlaiviodovauja kapito PasisekÄ—, ti graďŹ kÄ…, atplauk bas bunas Valdema „Brabander“ mai ramus.kad oras buvo ti laiku. koman rui Vizbarui to kapitonui pakanka ti, sisa bran dos Ä?iĹł, uĹž naudotos skelbto kia ke „Buvo ga lei pa ir neleis rankas at gumus savo metus pa viĹł na „Kaskart sudÄ—tis li per– nebYVbV ÄŻ li bĹŤti saugumÄ…, jÄ— nau greitai ma tarp tĹł ak mums kis V`NZ ]N`N , o prieĹĄ strategijos kad tektĹł 10–13 nau rÄ—tĹł plaukiantjiena. liĹĄans turiu gal plaukti. VÄ—jas menĹł gamybai, dĹžiagos pa Z` aVRX c jĹł, ne , kas no ka- taisams duolinÄ—s teigiama, nas Ga na.lt kartÄ… Zf[N mĹŤtoje kai kuriuospaŞįstamĹł vei bĹŤna kÄ—jÄ™ bu voje, jei mum netrukdÄ—, Julija ĹĄios me s@die bei kitiems daryti JAV bran anski ` aVRX XNV me“, dĹł. Ĺ ÄŻ vaidmuo kai riuo ataskai s bĹŤ kaĹžkiek si te te teroristams doti ir pri j.galis – pripa ĹžiĹŤros liniĹł ginklĹł gumui gero Z\[Ă›Z paĹžinojo- jame plau ti, kaip mes mo tĹł reisinau univer Ĺžino ka sÄ…: `Nc\ pa liĹł. saki JĹŤ duo sau ti komame esa dok sto ra mis nu, pitonas. mĹŤsĹł ke jo yra jĹŤra. bran _RVTN aVRX me si me niĹł nuo kÄŻ para naliniam giamÄ—s gin ra patal WĂş ]N – Pri aiĹĄkino to lai, sukur- tastroďŹ kę“, – dÄ—sleiviai bĹŤtĹł sun ÄŻpratÄ™, tai sĹł naciojo. Mes sten resus nebran pa. V.Viz Laivas – uĹž bZN` f_N s yra tam te dakiai atlaigink vyktÄ— `NbT mÄ—s gin mum sumaŞė nalinius in mis tiek, kiek tikra tvar baro teigimu, Plaukti, V.Vizbaras. liniai gia nimui kyti \YV[V` ki duo ius lai nÄ— Ä?ia cio ka, N[Qb pasak nai kytis vi bran vo nak palai vo na mis priemo argumensi, nesvar kurios priva Mes sten ionalinsiniam timis tarp kapitono, tek dÄ—jo b` XNQ O_ mĹŤsĹł krante rylo me saugobu, ko ti ma tiesĹł pa o nac dajie duolinÄ— Toks yra tas ĹĄalis da NYVĂş cNQ\c iĹĄ rÄ… ir ap ti ÄŻgulos turi. Laive rei kÄŻ rangÄ… rĹł nĹł, kai akme ĹĄcherĹł, tarp ti sav us nebran XVaĂş noma. name ki dyti, pusiausvy Ä?iojo pasauakÄŻma nys kia XV[aV at ko gi pa stu tik man ra mo N` Ă&#x;aV klusmu nuo ke mams. doms ir kai QNZ galios lÄŻ nuo trebranduoliniointeres mis prie laivo, kad liĹł metnurody- gera naviga - tas,taip pat. VZb` `VRX ama Pasak jo pasauro. AĹĄ ĹĄis nizmas ĹĄian pos buvo. cija, tam tik ir kokia ti duolinÄ—tiek, kiek ÄŻma [VĂş `b`VaVX ka tu, B.Ob dusi ir kapitono, ÄŻgu ros ÄŻtam cV_ Ă­ linio mo mecha ziden branduolimo la is „Vie bZ\ pre ka jau sy nos tokios elgtis taip, be jai ÄŻguduokonik `NbT nÄ—m liniĹł atgra kia? \YV[V\ na – TapÄ™s pasaulio Jo kadenci tĹł apie branmÄ… tÄ™branduo tÄ— leiviams nekiltĹł – jau kad jokiĹł ÄŻsi 260 gyvento salos, kur gy c\ O_N[Qb dien vei diskusijos vu dotos prisodrintÄ… pavyko prista lĹł vizijÄ…. noma. veiĹĄ jĹł, spraudÄ— V[VPVWN efekty gÄ…, ar giĹĄkai tu pasakyti tai, kÄ… moko keti panau itin me. Tie uostelyje vos – Manau,symÄ… ir jo rime galimy/ <ONZN niĹł gink ÄŻ pabai prie ĹĄios vidĹžiagos ri gali bĹŤ mybai, – jie besÄ… sÄ… sakant, tu tÄ…, gra nant usijos: taiga kios me kely„IĹĄmoko vykdyti. rtÄ—ti linÄŻ at ilgai. Mes ne gÄ… varian jau ei tinis ď Ž Disk kai ĹĄiame ginklĹł plutonÄŻ. To mos atominÄ—ĹĄin kiek pria versti vi me nekeldami pair kad ir patarptau seniai jÄ™ su doja sis dar ti prie dytĹł pasausus esan balso prinesusi procesas kliĹŤÄ?iĹł. Bet tyti, uranÄ… tai nenau holmo titutas ne kad, nors ro tibandy vyko daug tai kis ties Gal pa Ä?ius Jung Stok s lai pa dÄ—l kai jos? bÄ—s iĹĄ ti, kaip at ins – bÄ—, lĹł. zi laive dirb kam iĹĄ ilga papras me pama mum ti daug se, to dijĹł ty ď Ž Mitas pradĹžiĹł patinka, gĹł, ti. liniĹł gink Baracko kos stu skaitoje skelvalstybÄ—s – Manau, prisiminki jis nesitiki lyje gali bĹŤ kui galime liniĹł me- se elektrinÄ— elektrine. pama : RX`]R tai medĹžia lin lĹł branduo prezidento QVPVWN [R aVX , kad liniai tÄ™, kad juk yra tokiĹł, ku ir nelabai doti. Bet venirusijos vo ata duolinÄ—s je yra branduo rÄ—jÄ™ ap lis be jiems kaĹž ]\]bYVN_V[\ rie tijĹł ir niĹł gink branduo pa- sa , siek amos ĹžodĹžiusper savo gy tai ĹžiĹŤ sumaŞėjo li bĹŤti panau tÄ— Balta Baltarusijo dojamos bran bran dÄ—ti lai mums pa kas vado nepraduoli lÄ… kad siplÄ— niĹł Vals nuomone, ga zikos je nors ve tenka 8YNV]Ă›QĂ– V jĹł liko likusius Bet B.Ob ti nau kaip giau ri kurios na bran tobulina ÄŻ taikiti ĹĄÄŻ tiks pripaĹžino, ne taip kaip pra gali bĹŤ lĹł gamybai, JungcijÄ…, iĹĄ tik vyksta suvaldy vautĹł. Bet „Laivo R X\W\ ObamossukĹŤrÄ— dau todÄ—l tolimo maĹži gi tas jau pasiek dĹžiagĹł, lo gamybai, rios ÄŻsiparei-ti kurios O_\YVĂş ti gink centre. ja yra mi erdvÄ— ribota, daĹžnai. ]_N[P ku Ä?iĹł, vis siuntimo naujos mÄ…. Preziden varbu, su ro dabar jau mumstÄ… situaginklai nei naudos, lis taptĹł sauV X\[Ăş ]Ă›Q tos gink valstybiĹł, gas ir uĹžkirs duoliniĹł liniĹł tyrimĹł suprasti, kadti nÄ—ra kÄŻ skairia naujas nebesvauti, taisija, jei ryĹžau bet misisti“ ja laivio ka kuo plaukti“, `NXĂş ORa V_ Ar tai bos? saulyje tyvoje pasau ginklĹł. To ku si koalici goti medĹžia terorizmui. branduo tijos leido ti paĹĄalin – sakÄ— burpitonas. „Pame olines mas. niĹł ]N[RVTĂ› ]_V tĹł sÄ…ly reikÄ—jo prisi joje dalydÄ— Tikiperspek branduoli ama. Siekiant nÄŻ siste mosi varĹžy gĹł, tai gojo sau duoliniam pasaulis tik- tinÄ—s ValsryĹžusios pa RaN_Ă– W\T X be vi yra A.Bosas. kokios buvo“,kyti prie dĹžiagas. bran tÄ… metĹł si Prietarais brandu s lagesnis skelbÄ— B.Ob uĹžduotys ginkla b[VTN` YNVcR Ĺžvilgiu. keliÄ… yra pa kinti ĹĄias me tÄ™sis, kai Balaga – teigÄ— treje sĹł pa skaiĹĄiuo at Dvasinin netiki Nors vers “ OY\TN` R tikslÄ… biausios mĹŤ medĹži riziTaigi per saugesnis ginklĹł ir sunai ĹĄis procesas ĹĄusi su mumis lininkas [XYN` sÄ…lygos ai vyje. Ĺ ÄŻ kai – reti sve Valdema pripa jo, svar branduoliniĹł nuo vi- mÄ—s, kad lai rai tapo kart jĹł pasiruo biausi ti ras Viz yra ir sa ve tikrai labai Ĺžino, kad plaukÄ— Ä?iai burlaiĹĄalys, tolima klausijĹŤrinin ja bus ti. si do maĹžin ru tos ba ro net ni kĹł ta ge ras: va at liniĹł ir geras tariniai mazgai, ros: ten te darbiau kad kuni sklando senas keli. Tarp Vieni sa kuoja jauÄ?iamato bur – Lietu branduo nÄ—je turi dvi bendra ko, kad tyvĹł niĹł mingÄ… gas laive gali lemprietaras, gas tinÄŻ „Jis ketu laivio kokas. ir duĹĄai, bar paĹĄo kunikurios suoti kelionÄ™. perspeksumu? Da kÄ… laive ne ris kartus kusavo blemas: tak ti nesÄ—kkiĹł ska bet ios, ko niai Ta sa ning per klau O Ä?iau li gerai, gamino, mĹł, – dienÄ… taip – kad mo rado si ram tai ÄŻsikaip at kas pro lÄ… Ka ÄŻĹžeisti, kad, ne kinimu, kapitono V.Viz tu nemen linÄŻ gink rusijoje sta- Kaliningkad Rusija tinÄ—s gynyteris lai kiti no tie garsiai baro ÄŻsi jÄ…. Per tÄ… rÄ—jau suvalgyti rÄ—damas ta tarai – Ko- atrodo, ti- ĹĄa nelai ĹĄios rios tvirios, jog ve nerake skelbia branduotyje ir Bal visÄ… po tuĹĄti Ĺžo 11 dienĹł prieĹĄ trinÄ™. lesnÄ™ mÄ™. mi to 4 rcipriepos sri dĹžiai. elek kg. nus ke ĹĄiais „Vieni lionÄ™ Ĺ iaip te iĹĄrado atominÄ™ ÄŻ Euro dÄ… ruoĹĄia jÄ…. tiki mato tuoju, o aĹĄ kiekvienÄ… priaugau ci no vis gerai, ki sako, kad kuni tomÄ… spektyvas dienÄ… sporten uĹžda bos sky litariza bu ĹĄiuo klaugas ti ir uĹžtikri ? kasdien ra nelaimÄ™. – kad moteris laive ne- „Bra Lietuva srities miniĹĄkai nedir kias per„frontais“ gumÄ…, keturias erdvÄ—. Tekda sĹł pareikad Pa lai mĹŤ ban vyz ve sau me ti tai, ko neĹĄa vo dĹžiui, mes der“ pri dijos at budÄ—jime, valandas kad vaid- – AĹĄ as kÄ… yra se ieĹĄ dviem si siĹĄvarta atmeta sto lyderio iĹĄ Olan- daugiau lai o po to biausia veikti. bet Ĺžinau,se Valstijo maĹžin- ď Ž Mi mis. DaugveŞėme vazo vo, vĹł nebĹŤda vÄ—Tai gulÄ— – Svar limybÄ™ imtis tikrinti bran simu, sija: ]\ kurios olinio tinÄ— tai vo kas „eksper nÄ… su gÄ—lÄ—- sakojo V.Vizba ir nebetilpo“, ten televi uĹž gÄ—lÄ—s lai TodÄ—l gĹŤnai Jung kaip apskri ginklo keQVR [Ăş XR zoriĹłâ€œ, davau ir ĹžiĹŤ [VR _VNV T_ – patĹłâ€œ turi ga ras. ve gione. brandu o galisiekdamas Ă&#x; \ [N Z\ YV\ [Ă›` ]V_ no many – nelaimÄ—s ĹženkpratrĹŤko: JĹŤ Verslinin – pasakojo rÄ—davau mÄ… re kytis Lietu- galimybiĹł, branduolinio rado sritis ZĂş WĂş O_\ mens A.Bosas. kas pri saugu tÄ… lan nio ko kelti YVĂş ]_N[ ning jis. Ĺženklas mu, didĹžiausias las. Ma- Viera – ne regbio siminÄ—, terorizm se ÄŻkur duolinÄŻ bai malonu PV X\ [ ir ti takti vojĹł. Kali tingas atve aikĹĄtÄ— lai Ăş XR YVNV` Z ninkuo pa prasta. bures, o tai nÄ— kad tesavo nuo ve – iĹĄgveru nelaimÄ—s nin nas kelionÄ—s – ypa kitÄ… diskusiman la tyti Medi mo kompeten- liamÄ… Jis dĹžiau ra si mybÄ™. me V `V\ monÄ™ iĹĄ Cf aNb a\ 9VNb ma ir Ĺžvilgiu gÄ—si, kad taip pasakÄ— V.VizÄŻgula“, – do kas Antanas Bo cenatĹł versli- liga nekanki Kapito QN[` XV\ [b\ voje ir linio saugu rÄ—tĹł padÄ—ti su-- ĹĄiuo at mÄ—s, kad per paliestas bent jĹŤ si ÄŻ Vil sas taip a_ bus vÄ™ sunkiau. no, kai kuriems ki ros jos komanno teigimu, Vil baras. Branduo rÄ…, kuris tu jÄ—gumus bran Mes ti sija raundÄ… keliais. ties misijÄ… pran pat leities esÄ… buda vykdÄ— dai „Kelio ciĹĄkonĹł cijos centgioninius pa kontraban savo uĹž misijĹł su Ru simas. A.Bosui duotis, tai, kad nÄ—s pradĹžioje kurti re medĹžiagĹł dyti. ÄŒia mes ĹĄis klau nudĹžiu laivo ka naujiena, plaukiojimas gino pito iĹĄ se jĹŤ taÄ?iau duoliniĹłkuoti ir sustab gas, kurios bures kel romis ne reg nĹł laikĹł. Jis, nas paŞįstamas ďŹ dĹžia ti kaip me bio ti ir buiden ĹžaidÄ—jas. ir apie ir teko Gal net aĹĄ, buvÄ™s kalbame su juo rung porÄ… RaV tyniauti. kartĹł c\` R[R_T TaÄ?iau a\ZV 9VRab

TV HEROJU S

ŽVAIGŽ NEBUS DĖ

Pran­ciť­ko­nĹł ke­liais trau­kÄ— ir uos­ta­mies­Ä?io vers­li­nin­kas A.Bo­sas. VakarÄ— 12p.

KINO FO TE Naujos kosmin LIS impe Ä—s rijos bei eĹĄkant

PORTRETA S

TiraĹžas 36 150

Ĺ iandien priedai

Jō­ra brau­na­si ÄŻ kran­tÄ… YNVX\ V`NTV[\ N ` [b\a_ acV_aNV ]NNYfcNbaV C ON`NQ\ `aVW\` 7.C NZ OR Q TaV[Ă›` CNYN`V TNYVZf YTNaR 7b[ V_ Q VNbTV N[\a 9 5\Ă›` ]YN[b` neriai: ZfO R]_VXYNb`\]_\WRXaR [Ă›` [ YRXa_V[Ă›` [Ă›` R

ď Ž Part

Per pa­sta­rÄ…­jÄŻ ĹĄimt­ me­tÄŻ Bal­ti­jos jō­ra Ĺ ven­to­jo­je uŞ­lie­ jo 17 so­dy­bĹł. Jo­se bu­vÄ™ ĹĄu­li­niai ne­to­ li kran­to dar ma­to­ mi ir ĹĄian­dien. Kas­ met ky­lan­tis jō­ros van­duo ir siau­rÄ—­jan­ tys pa­plō­di­miai ke­ lia vis di­des­nÄŻ ne­ri­ mÄ…. Ta­Ä?iau tva­no grÄ—s­mes ir bai­mes pa­nei­gia krať­tot­var­ kos eks­per­tai.

Lai­vĹł is­to­ri­kas Ro­mal­das Ado­ma­vi­Ä?ius gi­li­no­si ÄŻ ga­li­my­bÄ™ iť­kel­ti iĹĄ van­dens mies­to sim­bo­lÄŻ.

Po­li­ti­kams – keis­ti laiť­kai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Vi­sus Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos na­rius uŞ­plō­do keis­tĹł laiť­kĹł la­vi­ na. Kai ku­rie po­li­ti­kai iro­ni­za­vo, jog kaŞ­koks re­li­gi­nis fa­na­ti­kas iĹĄ Jung­ti­niĹł Ame­ri­kos Vals­ti­jĹł jiems siō­lo uĹž 10 do­le­riĹł iť­si­pirk­ti nuo­ dÄ—­mes.

a.dykoviene@kl.lt

Van­dens ly­gis ki­lo

4

„Me­ri­dia­nas“ – ne run­ke­liĹł krō­va, jis tu­ri sa­vo dva­siÄ….“

5p.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ—

Moks­li­nin­kai ma­no, kad per 12 tĹŤkst. me­tĹł jō­ros kran­tai kei­tÄ—­si ke­le­tÄ… kar­tĹł ir la­bai smarkiai. Se­ nų­jĹł kran­tĹł su da­bar­ti­niais net ly­ gin­ti ne­ga­li­ma. „Ver­tin­ti jō­ros ver­Şi­mÄ…­si ÄŻ kran­ tÄ… la­bai sun­ku. Da­bar van­dens ly­gis ky­la dÄ—l va­di­na­mo­jo vi­suo­ti­nio at­ ĹĄi­li­mo, nes ky­la ir van­de­ny­no ly­gis. Kai ku­riuo­se Bal­ti­jos jō­ros re­gio­ nuo­se, be vi­so to, Ĺže­mÄ—s plu­ta smen­ga Ĺže­myn.

Kaina 1,60 Lt

„„Nu­ra­mi­no: ĹĄiuo­lai­ki­niai moks­li­nin­kai anks­tes­nius kai ku­riĹł ko­le­gĹł gÄ…s­di­ni­mus, kad per ke­lias­de­ťimt me­tĹł

jō­ra ÄŻsi­braus ir ÄŻ mies­tÄ…, ver­ti­na su ĹĄyp­se­na.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­Şas

Anot Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rÄ—s Vai­dos Ĺ˝vi­kie­nÄ—s, pa­ sta­ruo­ju me­tu po­li­ti­kams Ä—mÄ— plauk­ti keis­ti laiť­kai iĹĄ Ko­lo­ra­do, JAV vals­ti­jos. „Vi­si jie ad­re­suo­ti konk­re­Ä?iam ta­ry­bos na­riui, nu­ro­dant jo var­dÄ… ir pa­var­dÄ™. Ga­vÄ—­jo ad­re­sas – sa­vi­val­ dy­bÄ—, Lie­pĹł g. 11. Keis­Ä?iau­sia, kad to­kiĹł laiť­kĹł yra ne po vie­nÄ…. Po­li­ ti­kai ga­vo net po pen­kis skir­tin­go for­ma­to, ta­Ä?iau to pa­ties siun­tÄ—­jo laiť­kus“, – tei­gÄ— V.Ĺ˝vi­kie­nÄ—. Laiť­kĹł tu­ri­nys po­li­ti­kus pri­ver­ tÄ— juok­tis. „Tie­sÄ… sa­kant, iki ga­lo tĹł laiť­kĹł ne­pers­kai­Ä?iau, nes jie ra­ťy­ti ang­lĹł kal­ba.

2

2

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

miestas

Pa­jū­ry­je šven­tės už­go­žia vie­na ki­tą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas sa­vo ko­le­gas iš Pa­lan­gos, Ne­rin­gos ir Klai­pė­dos ra­jo­no ra­ gins de­rin­ti di­džių­jų ren­gi­nių lai­ ką, kad šie ne­si­dub­liuo­tų.

V.Grub­liaus­kas tvir­ti­no, kad ko­le­ gas pa­kvie­tė ieš­ko­ti są­ly­čio taš­kų, koor­di­nuo­jant vi­są su tu­riz­mu su­ si­ju­sią veik­lą. Tarp jų – ir di­džių­jų ren­gi­nių da­tas. „Kai vie­ną sa­vait­ga­lį vi­suo­se tri­juo­se pa­jū­rio mies­tuo­se vyks­ta ren­gi­niai, pra­lai­mi vi­si. Kiek įma­ no­ma grei­čiau rei­kia vis­ką pra­dė­ti koor­di­nuo­ti. To­kį pa­siū­ly­mą pa­tei­ kiau ko­le­goms“, – tei­gė me­ras. Klai­pė­dos va­do­vo ma­ny­mu, kuo di­des­nis ren­gi­nys, tuo jam ma­žiau įta­kos da­ro dub­lia­vi­ma­sis. La­biau­ siai tai at­si­lie­pia ma­žie­siems ren­ gi­niams. „Klai­pė­dai, kaip re­gio­no cent­rui, su­ta­pi­mai rū­pes­čių ne­la­bai ke­lia. Tai grei­čiau rū­pes­tis ko­le­go­mis“, – tvir­ti­no V.Grub­liaus­kas. Anot me­ro, su­tam­pan­čių ren­ gi­nių pa­vyz­džių ne­trūks­ta. Žie­mą tą pa­tį sa­vait­ga­lį dvie­juo­se pa­jū­rio mies­tuo­se vy­ko stin­tų šven­tės.

„Kai vie­no­je pu­sė­je stin­tos gau­ do­mos, o ki­to­je – ban­do­mos iš­ trauk­ti į kran­tą, joms be­lie­ka su­ si­kaup­ti ties Klai­pė­dos uos­tu ir pail­sė­ti“, – juo­ka­vo mies­to va­ do­vas. Jis pa­brė­žė, kad žie­mą ir taip sun­ku pri­trauk­ti žmo­nių. „Ma­nau, kad jei ren­gi­niai bū­tų or­ga­ni­zuo­ja­mi bent sa­vai­tės skir­ tu­mu, lai­mė­tų ir vie­ni, ir ki­ti“, – pa­ste­bė­jo me­ras. Pa­na­ši si­tua­ci­ja bu­vo ir praė­ju­sį sa­vait­ga­lį. Klai­pė­dą dre­bi­no džia­zo fes­ti­va­lis, o Ne­rin­gą – va­sa­ros se­ zo­no pra­džios šven­tė. „Ni­da įdė­jo la­bai daug dar­bo. Jei ren­gi­nys bū­tų vy­kęs, kaip pla­nuo­ ta, sa­vai­tę prieš, jiems bū­tų bu­vę tik ge­riau“, – dės­tė me­ras. Anot jo, koor­di­nuo­ti ren­gi­nius rei­k ė­t ų pra­d ė­t i kuo grei­č iau – šių me­t ų pa­bai­go­je ar ki­t ų pra­ džio­je. „Tai tik­rai ne­sun­ku pa­da­ry­ti. Te­rei­kia ge­ros va­lios. Di­de­lė klai­ da ma­ny­ti, kad tik sa­vo kie­mo pro­ ble­mas ga­li­ma iš­spręs­ti ge­riau­siu bū­du. De­ri­nan­tis su re­gio­nu ga­ li­ma vis­ką pa­da­ry­ti daug ge­riau. Ti­kiuo­si, kad ko­le­gos su­rea­guos į ma­no pa­siū­ly­mą“, – tvir­ti­no V.Grub­liaus­kas.

Su­ta­po: di­de­lių ren­gi­nių dub­lia­vi­mo­si neiš­veng­ta ir praė­ju­sį sa­vait­ga­

lį: Klai­pė­do­je vy­ko džia­zo fes­ti­va­lis, o Ne­rin­go­je – va­sa­ros se­zo­no pra­ džios šven­tė. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Trūks­ta dvie­jų pa­ra­šų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Po pust­re­čių me­tų baig­tas Klai­pė­ dos pi­lia­vie­tės at­sta­ty­mo pro­jek­ tas. Lau­kia­ma, ka­da jį pa­tvir­tins dvi ins­ti­tu­ci­jos.

„Trūks­ta dvie­jų pa­ra­šų, kad pro­jek­ tas bū­tų baig­tas. Jį tu­ri pa­tvir­tin­ ti Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio sky­riaus ir sa­vi­val­dy­bės ar­chi­tek­tū­ros sky­riaus va­do­vai“, – tvir­ti­no mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Anot Klai­ pė­dos va­do­vo, pro­ble­mų dėl su­de­ri­ ni­mo ne­tu­rė­tų kil­ti. De­ri­nant bu­vo at­si­žvelg­ta į vi­sus Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to rei­ka­la­vi­mus. „Ti­kiu, kad šis pro­jek­tas neuž­ si­gu­lės stal­čiuo­se, ne­tru­kus bus pa­reng­tas tech­ni­nis pro­jek­tas ir vis­kas ju­dės pir­myn. Pi­lia­vie­tė mies­tui yra ypa­tin­gos svar­bos ob­ jek­tas. Ti­kiuo­si, vis­kas vyks sklan­ džiai“, – vy­lė­si va­do­vas.

Vals­ty­bei at­si­sa­kius pa­dė­ti re­ta ge­ne­ti­ne li­ga ser­gan­čiai mer­ gai­tei pa­gal­bos ran­ ką iš­tie­sė už­sie­nio far­ma­ci­nė kam­pa­ ni­ja.Va­kar Klai­pė­ dos vai­kų li­go­ni­nė­ je pra­dė­tas ma­žo­ sios pa­cien­tės gy­ dy­mas.

Pa­ra­ma: R.Šliuo­žai­tei (de­ši­nė­je) į pa­gal­bą at­sku­bė­jo vo­kie­čių me­di­kė

Me­ta­bo­li­nių li­gų spe­cia­lis­tė iš Vo­kie­ti­jos Ch.Lam­pe.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ser­gan­čiai mer­gai­tei – pa­gal­ba iš sve­tur Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Šiais vais­tais mū­sų ša­ly­je kol kas ne­gy­do­ma.

Su­lau­kė pa­gal­bos

Val­džia ig­no­ra­vo pra­šy­mus

De­šimt­me­tė Ma­ri­ja ta­po pir­mą­ja pa­cien­te Lie­tu­vo­je, ku­riai pra­dė­ tas gy­dy­mas spe­cia­liais vais­tais. Gargž­diš­kė ser­ga itin re­ta ge­ne­ti­ ne me­džia­gų apy­kai­tos li­ga – MPS. Ši li­ga diag­no­zuo­ta ne tik Ma­ri­jai, bet ir še­šio­lik­me­tei jos se­se­riai, dvy­li­ka­me­čiam bro­liui. Li­ga pa­si­reiš­kia tuo, kad gi­męs svei­kas vai­kas, aug­da­mas be or­ ga­n iz­m e bū­t i­n o fer­m en­to en­z i­ mo, pa­s mer­k ia­m as lė­tai fi­z i­n ei deg­ra­d a­c i­jai: il­gai­n iui pa­ž ei­ džia­m i kau­l ai, są­n a­r iai, su­t rin­ ka vi­sų svar­biau­sių vi­daus or­ga­ nų veik­la. Prieš sep­ty­ne­rius me­tus JAV už­ re­gist­ruo­tas ir pra­dė­tas tai­ky­ti bio­ tech­no­lo­gi­jų kom­pa­ni­jos su­kur­tas sin­te­ti­nis na­tū­ra­laus en­zi­mo pa­ kai­ta­las, pa­de­dan­tis iš or­ga­niz­mo pa­ša­lin­ti me­džia­gų apy­kai­tos at­ lie­kas. Ta­čiau ši te­ra­pi­ja itin bran­gi – vie­nam pa­cien­tui, pri­klau­so­ mai nuo jo svo­rio, kai­na ga­li siek­ ti apie 300 tūkst. eu­rų me­tams. Gy­dy­mas trun­ka vi­są gy­ve­ni­mą.

Su­ži­no­ju­si apie nau­jus vais­tus bei ga­li­my­bę pa­dė­ti vai­kams R.Šliuo­ žai­tė krei­pė­si į Svei­ka­tos ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­ją, Vals­ty­bi­nę li­go­nių ka­są, Sei­mo pir­mi­nin­kę ir Svei­ka­ tos ko­mi­te­tą, mi­nist­rą pir­mi­nin­ką ir Pre­zi­den­tę. At­sa­ko ne­su­lauk­da­

At­sa­ko ne­su­lauk­da­ vo ar­ba nu­skam­bė­ da­vo pa­si­tei­si­ni­mas, kad šis vais­tas per­ ne­lyg bran­gus ir nee­ fek­ty­vus.

vo ar­ba nu­skam­bė­da­vo pa­si­tei­si­ni­ mas, kad šis vais­tas per­ne­lyg bran­ gus ir nee­fek­ty­vus. „Bio­Ma­rin“ kom­pa­ni­jos at­sto­ vas, Vo­kie­ti­jos, Aust­ri­jos, Len­ki­ jos ir Bal­ti­jos ša­lių re­gio­no va­do­vas Chris­tia­nas Loo­kas siū­lė Lie­tu­vai sės­ti prie de­ry­bų sta­lo, kad vals­ty­ bė vais­tą ga­lė­tų įsi­gy­ti pi­giau.

Ne­su­lau­ku­si pa­gal­bos mo­te­ris pa­ti krei­pė­si į šiuos vais­tus ga­mi­ nan­čią kom­pa­ni­ją. Jos at­sto­vai nu­spren­dė pa­dė­ti lie­tu­vei, skir­da­mi ne­mo­ka­mą mer­ gai­tės gy­dy­mą pus­me­čiui. Neįs­teng­da­vo kal­bė­ti

„Ma­ža per­ga­lė prieš li­gą“, – taip Ra­mu­nė rea­ga­vo į jau­niau­siai duk­ rai va­kar pra­dė­tą gy­dy­mą. Pro­ce­dū­ra trun­ka ke­tu­rias va­ lan­das. Per tą lai­ką mer­gai­tei su­la­ ši­na­mi spe­cia­lūs vais­tai. Į uos­ta­ mies­tį at­vy­ku­si vo­kie­čių gy­dy­to­jų ko­man­da šio­mis die­no­mis li­go­ ni­nė­je ste­bės mer­gai­tės svei­ka­tos būk­lę bei ap­mo­kys sa­vo ko­le­gas iš Vai­kų li­go­ni­nės. Ka­dan­gi iki gy­dy­mo pra­džios Ma­ri­jos būk­lė bu­vo itin sun­ki, grei­ tų gy­dy­mo re­zul­ta­tų ne­si­ti­ki­ma. Pir­mų­jų pa­ge­rė­ji­mo po­žy­mių lau­ kia­ma po ke­tu­rių sa­vai­čių. Šiai is­to­ri­jai iš­ki­lus į vie­šu­mą, po­li­ti­kai su­si­zgri­bo pa­dė­ti – pir­ ma­die­nį neei­li­nia­me Sei­mo po­sė­ dy­je bus svars­to­ma ga­li­my­bė, kaip pa­dė­ti šia re­ta li­ga ser­gan­tiems Lie­tu­vos gy­ven­to­jams. Mū­sų ša­ly­je ši li­ga diag­no­zuo­ta 9 žmo­nėms.

Po­li­ti­kams – keis­ti laiš­kai Ta­čiau su­pra­tau, kad jie 1 siųs­ti iš kaž­ko­kios Ame­ ri­ko­je esan­čios Jė­zaus Kris­taus baž­

Reikš­mė: pi­lia­vie­tės at­sta­ty­mas

ypač svar­bus mies­tui.

ny­čios. Gal mums siū­lo iš­si­pirk­ ti nuo­dė­mes. Ta­čiau aš jas iš­per­ku Klai­pė­dos baž­ny­čio­se per di­džią­sias me­tų šven­tes. O gal tai kaž­koks grį­ ži­mas į vi­du­ram­žius, kai su­si­mo­ki baž­ny­čiai ir vi­są gy­ve­ni­mą gy­ve­ni ra­miai“, – iro­ni­za­vo mies­to ta­ry­bos na­rys Vid­man­tas Pleč­kai­tis. Juo­kau­ti bu­vo lin­kęs ir Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. „Nuo­dė­mių ne­tu­riu, tad laiš­kų ati­ džiai ne­stu­di­ja­vau. Tik nu­ste­bi­no nu­ro­dy­tos kai­nos – nuo 1 iki 10 do­ le­rių. Gal taip įver­tin­tas nuo­dė­mių

su­dė­tin­gu­mas?“ – šyp­so­da­ma­sis svars­tė A.Šul­cas. Ant vo­ko nu­ro­dy­ta, jog laiš­kus mies­to ta­ry­bos na­riams at­siun­tė Jė­ zaus Kris­taus baž­ny­čios fun­da­men­ ta­lis­tas Nat­han C.Jes­sop. Ta­čiau ant vo­ko nė­ra jo­kio pa­što ženk­lo, tad spė­ ja­ma, kad laiš­kus mies­to ta­ry­bos na­ riams iš­pla­ti­no ko­kie nors Klai­pė­do­je vei­kian­tys šios baž­ny­čios se­kė­jai. Laiš­ku po­li­ti­kams siū­lo­ma įsi­gy­ti įvai­rių re­li­gi­nių kny­gų, ku­rių kai­na ir svy­ruo­ja nuo 1 iki 10 do­le­rių. Laiš­kas-pa­siū­ly­mas bai­gia­mas žo­džiu „Amen“. „Re­li­gi­nės ma­ku­la­ tū­ros par­duo­tu­vė“, – ran­ka į gau­tus laiš­kus nu­mo­jo kai ku­rie po­li­ti­kai.

Staig­me­na: ne­va iš Ame­ri­kos

gau­ti laiš­kai vie­nus po­li­ti­kus nu­ ste­bi­no, ki­tus pra­juo­ki­no.

3

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

miestas Eg­za­mi­nas ta­po vals­ty­bi­niu

Tik­ri­no­si dėl ŽIV

„Goog­le“ vaiz­dai iš Klai­pė­dos

Va­kar abi­tu­rien­tai lai­kė vals­ ty­bi­nį geog­ra­fi­jos eg­za­mi­ną. Jį bu­vo pa­si­rin­kę 395 klai­pė­die­ čiai. Į eg­za­mi­ną neat­vy­ko 22 moks­lei­viai. Da­lis abi­tu­rien­ tų bu­vo ne­pri­leis­ti dėl nei­gia­ mo me­ti­nio įver­ti­ni­mo. Geog­ra­ fi­jos eg­za­mi­nui ta­pus tik vals­ ty­bi­niu ge­ro­kai su­ma­žė­jo jį lai­ kan­čių­jų.

Va­kar At­gi­mi­mo aikš­tė­je vy­ko pre­ ven­ci­nė ak­ci­ja „Sau­gaus gy­ve­ni­mo karavanas‘2012“. Jos me­tu bu­vo ga­li­ma ano­ni­miš­kai vos per mi­nu­ tę iš­si­tir­ti dėl ŽIV, su­ži­no­ti, kaip ap­ si­sau­go­ti nuo in­fek­ci­jos. Klai­pė­die­ čiai ga­lė­jo ne­mo­ka­mai pa­si­nau­do­ti kū­no ma­sės ana­li­za­to­riu­mi. Ak­ci­jo­ je da­ly­va­vo ir uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Nuo va­kar bend­ro­vė „Goog­ le“ pra­dė­jo rink­ti Lie­tu­vos mies­ tų vaiz­dus pa­slau­gos „Goog­ le Maps“ funk­ci­jai „Street View“ įdieg­ti. Mies­tą fo­tog­ra­fuo­jan­tis „Goog­le“ au­to­mo­bi­lis pa­si­ro­dė ir Klai­pė­do­je. Lie­tu­vos vaiz­dai in­ ter­ne­te tu­rė­tų pa­si­ro­dy­ti dar šie­ met. „Goog­le Maps Street View“ pro­jek­tas pra­si­dė­jo 2007-ai­siais.

Už ter­lio­nes me­tus dirbs ne­mo­ka­mai 24 me­tų klai­pė­die­tis Gin­ta­ras Gen­čas, ap­ ter­lio­jęs dau­giau nei 34 uos­ta­mies­čio pa­sta­tus, me­tus tu­rės at­li­ki­nė­ti vie­šuo­ sius dar­bus. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Penk­ta­d ie­n į Klai­p ė­d os mies­ to apy­l in­k ės teis­m o pa­s kelb­t u spren­di­mu jam pri­va­lu neat­ly­ gin­ti­nai dirb­ti kiek­vie­ną mė­ne­sį po 30 va­lan­dų vi­suo­me­nei nau­ din­gų dar­bų. Be to, ap­ter­lio­tų na­mų sa­vi­nin­ kams jis tu­rės at­ly­gin­ti ža­lą, ku­ ri su­skai­čia­vus vi­sus epi­zo­dus yra di­des­nė nei 14 tūkst. li­tų. G.Gen­čas įkliu­vo, kai flo­mas­te­ riais rai­tė sa­vo pa­ra­šą se­na­mies­

ty­je esan­čia­me ka­zi­no. Jį už­fik­sa­vo vaiz­do ka­me­ros, o su­lai­kė ap­sau­ gi­nin­kai. Ki­to, ne ką re­čiau ant mies­to sie­ nų ma­to­mo už­ra­šo au­to­rius, pa­si­ ra­ši­nė­jan­tis „Mer“, iš­si­su­ko. Vie­ną žie­mos nak­tį pa­rei­gū­ nai nu­tvė­rė 29 me­tų klai­pė­die­tį, šį už­ra­šą ra­šan­tį ant rek­la­mi­nio sky­ do virš pre­ky­bos cent­ro. Už šį at­ ve­jį vai­ki­nas jau ga­vo bau­dą, ta­ čiau už dau­gy­bę ki­tų ter­lio­nių jam baus­mė ne­bus skir­ta, nes jis ne­pri­ si­pa­ži­no, o pa­rei­gū­nai ne­ra­do vai­ ki­no kal­tės įro­dy­mų.

Suk­rė­ti­mai: dėl kal­ti­ni­mų iš­ter­lio­jus dau­gy­bę mies­to pa­sta­tų G.Gen­

čas sa­kė pa­ty­ręs daug iš­gy­ve­ni­mų ir pra­dė­jęs rū­ky­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Mu­mi­ja bu­te: vy­ras bu­vo nu­žu­dy­tas Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Aiš­kė­ja Klai­pė­dos Tur­gaus aikš­ tė­je sa­vo bu­te dve­jus me­tus gu­lė­ ju­sio ne­gy­vo vy­ro mir­ties ap­lin­ ky­bės. Pa­rei­gū­nai džiau­gia­si, kad lai­kas ne­su­nai­ki­no nu­si­kal­ti­mo pėd­sa­kų.

Eks­per­tai pa­tvir­ti­no, kad šią sa­ vai­tę sa­vo bu­te, vo­nio­je ras­tas 47 me­tų če­čė­nų tau­ty­bės Ach­ta­mas Ta­gai­be­ko­vas bu­vo žiau­riai nu­žu­ dy­tas. Vy­ras ne vie­ną kar­tą ba­dy­tas ypa­tin­gu įran­kiu, ku­rio ne­ga­li­ ma pri­skir­ti jo­kiai šal­tų­jų gink­ lų rū­šiai.

Per dve­jus me­tus kū­nas iš da­lies mu­mi­fi­ka­vo­si, to­dėl iš­li­ko nu­si­kal­ ti­mo pėd­sa­kai. Teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tai paė­mė bio­lo­gi­nius mė­ gi­nius to­les­niems ty­ri­mams at­lik­ ti. Mi­ru­sio­jo as­me­ny­bė pa­tvir­tin­ta dar iki pra­de­dant pa­to­lo­gų ty­ri­mą. Ma­no­ma, kad nu­si­kal­tė­lių ga­ lė­jo bū­ti ne vie­nas, be to, jie ban­ dė pa­slėp­ti žmog­žu­dys­tės pėd­ sa­kus. Ten, kur bu­to šei­mi­nin­kas bu­vo nu­dur­tas, jie va­lė krau­ją, o kū­ną pa­gul­dė į vo­nią. Kad kva­pas ne­sklis­tų į kai­my­nų bu­tus, bu­vo pa­lik­tas pra­vi­ras lan­gas. Re­gis, nu­si­kal­tė­liai pa­si­rū­pi­no, kad šei­mi­nin­ko neieš­ko­tų mo­kes­ čių ne­su­lau­kian­tys pa­slau­gų tei­kė­ jai. Bu­te tiks­lin­gai bu­vo iš­jung­tas

elekt­ros tie­ki­mas. Ka­dan­gi šil­dy­ mas na­me – au­to­no­mi­nis, o du­ jas kiek­vie­nas var­to­to­jas at­si­ga­be­

Re­gis, nu­si­kal­tė­liai pa­si­rū­pi­no, kad šei­ mi­nin­ko neieš­ko­ tų mo­kes­čių ne­su­ lau­kian­tys pa­slau­gų tei­kė­jai. na ba­lio­nais, A.Ta­gai­be­ko­vo ga­lė­jo pa­si­ges­ti tik na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ čios įmo­nės dar­buo­to­jai. Po­rą me­ tų ne­su­lau­kę ži­nių apie A.Ta­gai­be­

ko­vą, jo pra­dė­jo ieš­ko­ti bi­čiu­liai, gy­ve­nan­tys Vo­kie­ti­jo­je. Ži­nių, lei­ džian­čių spė­ti, kad vy­ras ga­li bū­ti nu­žu­dy­tas, uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­ nai su­lau­kė dar praė­ju­sią sa­vai­tę, o sa­vai­tės pra­džio­je nu­spren­dė pa­ tik­rin­ti šią in­for­ma­ci­ją ir pa­te­ko į už­ra­kin­tą bu­tą. Ne­sis­te­bi­ma, kad kai­my­nai ne­ pa­ju­to yran­čio kū­no tvai­ko, nes kva­pas ky­la į vir­šų, o ve­lio­nio bu­ tas yra vir­šu­ti­nia­me aukš­te. Mo­ty­vu nu­žu­dy­ti šį vie­ni­šą vy­rą tik­riau­siai bu­vo jo na­muo­se lai­ky­ tos ver­ty­bės. A.Ta­gai­be­ko­vas bu­vo ko­lek­ci­nin­kas. Be ka­ri­nių ap­do­va­ no­ji­mų, mo­ne­tų bei ki­tų an­tik­va­ ri­nių ver­ty­bių jis tu­rė­jo ir bran­gak­ me­nių.

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šeš­ta­d ie­n į Klai­pė­dos ci­ vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 24 po­ros. Žie­dus su­mai­nys Skais­tė Nor­k u­tė ir Pau­l ius Sun­gai­la, Mo­n i­ka Šir­v ins­k ie­nė ir Dei­v y­das Vo­ras, Žyd­ rė Ru­g i­nė ir Gin­tau­tas Vol­fa, As­ta Ma­ ti­jo­šiū­tė ir Eduar­das Ko­sa­re­vas, Iri­na Sa­mu­s io­va ir Da­n i­la Gor­k un, Mo­n i­ ka Če­ka­naus­kai­tė ir Ro­mas Kar­ma­ zi­n as, Gin­t a­rė Kuz­m ins­k ai­tė ir To­ mas Lu­ko­šius, Je­ka­te­r i­na Je­ro­fe­je­va ir Ro­man Mar­čen­ko, Gab­r ie­lė Mik­šy­ tė ir Vy­tau­tas Slunks­n is, Ma­r i­na Ši­r i­ ni­na ir Mak­sim Ste­pa­nov, Rū­ta Juš­ke­ vi­čiū­tė ir Min­dau­gas Ba­nys, Li­g i­ta Le­ su­t y­tė ir Al­das Zu­ber­n ius, Ode­ta Vil­ niū­tė ir To­mas Na­var­daus­kas, Vik­to­ ri­ja Cha­bi­bu­l i­na ir Il­gar Dža­fa­rov, Au­ ra Zu­lo­nai­tė ir Ša­r ū­nas Ka­lui­na, Ol­ga Si­ro­t i­na ir Mak­sim Mak­si­mau, Ode­ta Ry­ža­ko­vai­tė ir Jau­n ius Voz­bu­tas, Si­ gi­ta Bal­k u­tė ir Gied­r ius La­ta­kas, Ol­ga Kir­pi­čen­ko ir And­rej Ba­bic­kij, Kris­ti­na Bru­žai­tė ir Ser­ge­jus Ma­l i­n i­nas, Kris­t i­ na Sluš­ny­tė ir Re­nar­das To­l iu­šis, Na­ ta­l i­ja Me­te­le­va ir Eduard Us­t i­no­v ič, Eri­ka Va­lan­čiū­nai­tė ir De­n is Kru­šins­ kas, Jur­g i­ta Stuo­pe­ly­tė ir Ka­ro­l is Bart­ nin­kas. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­pė­d ie­čių mir­t ys. Mi­rė Va­len­t i­na Cher­no­va (g. 1920 m.), Jo­nas Kat­ke­v i­ čius (g. 1925 m.), Sta­n is­la­va Grit­k ie­nė (g. 1930 m.), Jo­nas Al­g ir­das Mals­kai­t is (g. 1933 m.), Bi­ru­tė Re­gi­na Trai­na­vi­čie­ nė (g. 1940 m.). Lė­b ar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Pra­nas Žio­ba­kas, Sta­n is­la­va Grit­ kie­nė, Jo­nas Kat­ke­v i­č ius, Vy­gan­t as Ju­re­v i­čius, sek­ma­d ie­n į – Jo­nas Al­g ir­ das Mals­kai­t is. Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 16 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 8 ber­n iu­kai.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

=2?@<;.9< C.1F/6;6;8<

?268.9.C6:.6' Birželio 12–13 dienomis padidintu slėgiu (2 MPa) bus bandomi Klaipėdos miesto aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, šilumos tinklai, esantys■į pietus nuo Kauno gatvės. administravimas); Vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) birželio 11 kodekso dieną privalo užaklinti pasta■ darbo teisės žinios, geras darbo nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo klausimais tų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio vandens pusės.žinojimas; ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje14 patirtis; Pastatų šilumos ūkį eksploatuojančios bendrovės birželio dieną šilumos įva■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); duose turi nuimti akles■irpersonalo paruoštimokymo vandens pašildymokėlimo įrenginius. ir kvalifikacijos žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; darbų šilumos tiekimas Po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas). karšto vandens ruošimui bus atnaujintas birželio 15–16 dienomis. 1.?/< =</Ï16@' Vartotojus, kurių pastatams dėl defektų šilumos trasose nebus atnaujintas ši■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; lumos tiekimas, informuosime papildomai. ■ įvairių ataskaitų ruošimas; personalo mokymo ir nebus kvalifikacijos kėlimošilumos programos Hidraulinių bandymų■metu vartotojams tiekiama energija karšįgyvendinimas; tam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto van■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių dens ventilį, kad už šaltąorganizavimas; vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą. ■ suapie darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; Papildoma informacija hidraulinių bandymų eigą bus skelbiama per ra■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo dijo stotį “Laluna” (94,9pokalbių MHz), internete www.klenergija.lt. organizavimas; ■ mikroklimato tyrimai ir priemonių jam gerinti nustatymas bei

Informacija teikiama tel.inicijavimas. (8 46) 410 869. Atsiprašome dėl galimų nepatogumų. Á:<;¼ @6Ï9<'

■ atsakingą ir įdomų darbą energetinėje įmonėje; ■ profesinio tobulėjimo ir karjeros galimybes; ■ visas socialines garantijas. Gyvenimo aprašymą siųsti e. paštu klenergija@klenergija.lt iki balandžio 15 d. Tel. pasiteirauti (8-46) 392 653.

Užs. 967703

4

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

miestas

Jū­ra brau­na­si į kran­tą

Ieš­ko: nar­dy­to­jai lig šiol ne­si­liau­ja smal­sa­vę, ką per am­žius pa­si­glem­žė Bal­ti­ja.

Ten kran­to už­ka­ria­vi­ 1 mas dar ryš­kes­nis“, – tei­gė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to ar­

cheo­l o­gas pro­fe­so­r ius Vla­d as Žul­kus. Per dau­gy­bę me­tų ar­cheo­lo­gai, ka­si­nė­da­mi Klai­pė­dos se­na­mies­tį, ap­tin­ka XV–XVI am­žius sie­kian­ čius sluoks­nius, jau už­lie­tus van­ de­niu. „Ir esa­me iš­skai­čia­vę, kad per pa­sta­ruo­sius 500 me­tų grun­ti­niai van­de­nys ir jū­ros ly­gis pa­ki­lo maž­ daug 75 cen­ti­met­rus“, – tvir­ti­no pro­fe­so­rius V.Žul­kus. Ar­cheo­lo­gai yra ty­ri­nė­ję gy­ven­ vie­tę Pa­lan­go­je ties Bi­ru­tės kal­nu ir ži­no, kad maž­daug prieš tūks­tan­tį me­tų jū­ros van­duo ska­la­vo šio kal­ no pa­pė­dę, pa­skui jis nu­slū­go, da­ bar vėl ky­la. Dug­ne – me­džiai ir kel­mai

V.Žul­kus at­krei­pė dė­me­sį į ša­lia Juodk­ran­tės, už 9 km nuo kran­ to, jū­ros dug­ne ap­tik­tas se­no­vi­nio miš­ko lie­ka­nas. Moks­li­nin­kai ma­ no, kad jis ve­šė­jo 8,5 tūkst. m. prieš Kris­tų. Spė­ja­ma, kad tuo­met Bal­ti­jos le­ dy­ni­nis eže­ras pra­si­ver­žė į van­de­ ny­ną, ka­dan­gi šio ly­gis bu­vo že­ mes­nis. Dėl le­dy­nų Bal­ti­jos jū­ra bu­vo už­da­ra. To­dėl ji ir va­di­na­ma le­dy­ni­niu eže­ru, o tirps­tant le­dams van­dens ly­gis dar la­biau pa­ki­lo. „Nė­ra tiks­liai ži­no­ma, koks jis bu­vo, bet ma­no­ma, kad sie­kė 25 met­rus aukš­čiau da­bar­ti­nio ly­ gio. Ka­dan­gi Bal­ti­ja bu­vo aukš­ čiau van­d e­ny­n o, ji pra­s i­ver­ž ė Šve­di­jo­je ties va­di­na­muo­ju Bi­lin­ ge­no kal­nu, ir van­duo jū­ro­je stip­

riai nu­slū­go“, – pa­sa­ko­jo pro­fe­ so­rius. Grei­tai po to ta vie­ta, kur gė­lo­ji Bal­ti­ja su­si­sie­kė su van­de­ny­nu, už­ ša­lo, ir jū­ros van­duo vėl ėmė kil­ti. Vė­liau van­duo pra­si­ver­žė ant­ rą kar­tą. Maž­daug prieš 10 tūkst. me­tų pra­si­dė­jo Jol­di­jos jū­ros pe­rio­das. Nė­ra tiks­liai ži­no­ma, bet van­dens ly­gis nu­slū­go apie 40 met­rų, pa­ly­ gin­ti su da­bar­ti­niu. „Mes kel­mus ran­da­me jū­ro­je 20–32 m gy­ly­je. O 37–43 m gy­ly­je so­na­ru esa­me ap­ti­kę se­nų­jų kran­ tų da­ri­nių. Kran­tai bu­vo la­bai sta­ tūs, tik­riau­siai jū­ros ban­gos juos iš­plo­vė, kai van­duo vėl ėmė kil­ti“, – svars­tė ar­cheo­lo­gas.

So­na­ru jie iš­žval­gė 30 kv. km jū­ros dug­no plo­tą ir su­skai­čia­vo apie 300 me­džių kel­mų ir ka­mie­ nų. Kel­mai iš­li­kę iki met­ro aukš­čio, kai kur ma­žes­ni, ir be­veik vi­sur gu­ li ka­mie­nai. „Vi­si jie kri­tę tiks­liai iš va­ka­ rų į ry­tus. Toks įspū­dis, kad čia bu­vo kaž­koks ura­ga­nas ar cu­na­ mio ban­ga, ku­ri vi­są tą miš­ką aki­ mirks­niu iš­ver­tė, pa­skui grei­tai ky­lan­tis van­duo jį už­lie­jo ir už­ kon­ser­va­vo. Jei ku­rį lai­ką jie bū­tų

Cu­na­mis nu­šla­vė pu­šy­ną

Pro­fe­so­riaus tei­gi­mu, prieš 10,5 tūkst. me­tų nu­slū­gu­si jū­ra nuo da­bar­ti­nių pa­kran­čių bu­vo nu­to­ lu­si 15–50 km. Tad na­tū­ra­lu, kad tuo lai­ko­tar­piu ten at­si­ra­do au­ga­li­ja, au­go me­džiai, miš­kai, sto­ros pu­šys. Pas­kui vėl ki­lo bend­ras van­de­ny­ no ly­gis, taip pat ir Bal­ti­jo­je, nes ji per da­bar­ti­nę Šiau­rės jū­rą jau bu­ vo su­si­jun­gu­si su pa­sau­lio van­de­ ni­mis. „Vie­ni ma­no, kad tas van­dens ly­ gis pa­ki­lo per tūks­tan­tį me­tų, ki­ ti – kad per ke­lis šimt­me­čius. Ta­ da tie pa­tys miš­kai tik­riau­siai su žvė­ri­mis gal­būt ten bu­vo. Ir žmo­ nių veik­los pėd­sa­kai at­si­dū­rė jū­ros dug­ne, 20–32 m gy­ly­je“, – ver­si­ją dės­tė V.Žul­kus. Jau de­šimt­me­tį Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to ar­cheo­lo­gai ty­ri­nė­ja po­ van­de­ni­nį miš­ką.

Vla­das Žul­kus:

Toks įspū­dis, kad čia bu­vo kaž­koks ura­ga­ nas ar cu­na­mio ban­ ga, ku­ri vi­są tą miš­ką aki­mirks­niu iš­ver­tė.

gu­lė­ję sau­su­mo­je, bū­tų su­pu­vę“, – įsi­ti­ki­nęs pro­fe­so­rius. Moks­l i­n in­kai ima mė­g i­n ius, dend­roch­ro­no­lo­gai skai­čiuo­ja rie­ ves, jas ma­tuo­ja, ly­gi­na vie­nas su ki­to­mis. Taip vie­nų-dve­jų me­ tų tiks­lu­mu ga­li­ma nu­sta­ty­ti, ka­

Nar­dy­mo klu­bo „Ok­to­pus“ ar­chy­vas

da me­dis nu­vir­to ar bu­vo nu­pjau­ tas. Da­bar ban­do­ma nu­sta­ty­ti, ar grei­tai tuo lai­ko­tar­piu ki­lo jū­ros van­duo. Tai anks­ty­vo­jo me­zo­li­to lai­ko­ tar­pis, ta­čiau moks­li­nin­kai ti­ki­ si po­van­de­ni­nia­me miš­ke ras­ti ir žmo­nių veik­los pėd­sa­kų. Po van­de­niu – baž­ny­čia

O štai Šven­to­sios so­dy­bos nu­sken­ do ne taip se­niai ir ne dėl gam­tos ka­tak­liz­mų, bet dėl žmo­nių veik­ los. Kai ten pa­sta­tė Šven­to­sios uos­tą, ma­žiau nei per šimt­me­tį jū­ra į kran­tą pa­si­stū­mė­jo per 100 met­rų. Se­ną­jį pa­jū­rio kai­mą – maž­daug 17 so­dy­bų su ūki­niais pa­sta­tais – už­lie­jo jū­ra. Apie tai dar šian­dien pri­si­me­na gy­ven­vie­tės sen­bu­viai. Ši­tą in­for­ ma­ci­ją pa­gal se­nus že­mė­la­pius at­ se­kė ir Geo­lo­gi­jos bei geog­ra­fi­jos ins­ti­tu­to moks­li­nin­kai. Prieš aš­tuo­ne­rius me­tus vie­ nos so­dy­bos šu­li­nys dar bu­vo ma­ ty­ti maž­daug už dvie­jų met­rų nuo kran­to. Prieš 20 me­tų se­nas žve­jys V.Žul­ kui pa­sa­ko­jo apie dar vie­ną sta­ti­nį, pa­sken­du­sį jū­ro­je. Išp­lau­kę žve­jo­ti jū­ro­je jie ma­ty­ da­vo ak­me­nų krūs­nis. Ta­čiau ne­ ga­lė­jo su­pras­ti, ar jie na­tū­ra­liai ten at­gu­lę, ar tai ko­kio nors pa­sta­to lie­ka­nos. „Man vie­nas se­nas žve­jys yra ro­dęs tą vie­tą, kur bu­vo XVI am­ žiaus baž­ny­čia. Pak­ran­tė­se, pa­plū­ di­miuo­se štor­mai nu­plau­na ir bu­ vu­sių pa­sta­tų dė­mes, tų, ku­rie ten sto­vė­jo XVI–XVII am­žiu­je“, – tei­ gė pro­fe­so­rius.

Komentaras dr. Gin­tau­tas Ži­lins­kas

Geo­lo­g i­jos ir geog­ra­fi­jos ins­t i­tu­to Kran­to­ty­ros ir kran­tot­var­kos sek­to­r iaus va­do­vas

K

až­k a­d a bu­vo pa­s kleis­t a in­f or­m a­c i­j a, kad per 50 me­t ų jū­r a už­l ies Klai­ pė­d ą ir ki­t us ne­t o­l ie­s e esan­č ius ku­ror­t us. Ga­l iu nu­r a­m in­t i, kad to­k ių bai­s u­m ų ne­b us. Kas­m et at­l ie­k a­m e mo­n i­to­r in­g ą, ty­r i­n ė­j a­m e kran­t ą, kaip jis pa­s i­kei­t ė per žie­m ą. Kol kas nė­r a taip blo­g ai, kaip at­r o­ do. Yra at­s ki­r ų pro­b le­m i­n ių vie­t ų. Pa­t ys klai­p ė­d ie­č iai ži­n o, jog tai – Pir­m o­j i Meln­r a­g ė. Bet ne pa­s lap­t is, kad ero­z i­j ą su­k ė­l ė žmo­g aus įsi­k i­š i­ mas, uos­t o mo­l o prail­g i­n i­m as. To­ dėl su­s i­d a­r o di­d es­n ės pa­t van­k os, uos­t o gi­l i­n i­m o dar­b ai da­r o sa­v o dar­b ą. Tie mo­l ai pa­s ta­t y­t i 1835 m. Pas­k ui juos il­g i­n o ir, žiū­r int kar­tog­ ra­f i­n ę me­d žia­g ą, ma­t y­t i la­b ai dės­ nin­g os ten­d en­c i­j os: prail­g i­n a mo­ lą – su­s iau­r ė­j a pa­k ran­t ė. Anks­č iau są­n a­š as jū­r a at­p luk­d y­d a­vo iš Ka­r a­ liau­č iaus pu­s ės, Sam­b i­j os pu­s ia­s a­ lio ir pa­m ai­t in­d a­vo pa­j ū­r io pa­p lū­ di­m ius. Da­b ar tie mo­l ai per­t ve­r ia są­n a­š ų ju­d ė­j i­m o ke­l ius. To­d ėl pa­ kran­t ei ten­k a mai­t in­t is tik pa­č iai iš sa­vęs, iš dug­n o ir ki­t ų ruo­ž ų. Pras­ ta si­t ua­c i­j a yra tarp Šven­t o­s ios ir Bū­t in­g ės, ten jau – Šven­t o­s ios uos­ to pa­d a­r i­n iai. Per pa­s ta­r uo­s ius 20 me­t ų pa­s te­b ė­j o­m e, kad yra vie­t ų, kur jū­r os kran­t as nuo­l at siau­r ė­j a, bet bend­r as ba­l an­s as by­l o­j a, kad pa­k ran­t ė vie­n ur su­m a­ž ė­j a, ki­t ur pa­d i­d ė­j a, tad nė­r a taip blo­g ai. Sup­ ran­t a­m a, ten­d en­c i­j a nė­r a ge­r a, bet ir ne ka­t ast­ro­f iš­k a. Tos bai­m ės dau­ giau iš­p ūs­t os. Esu ra­d ęs spau­d o­j e ne vie­n ą pub­l i­k a­c i­j ą apie Kark­l ės ka­p i­n ai­t es, ku­r ios tuoj nu­g ar­m ės į jū­r ą. Ir taip kal­b a­m a jau 30 me­t ų. Tie­s a, tie ka­r i­n iai ob­j ek­t ai, ku­r ie bu­vo ant ko­p ų, yra pa­j u­d ė­j ę jū­r os link, bet, kal­b ant apie pa­s ta­r ą­s ias ten­d en­c i­j as, la­b ai di­d e­l ių pa­s i­k ei­ ti­m ų nė­r a.

Apie se­ną­ją Šven­to­sios baž­ny­čią by­lo­ja ir is­to­ri­niai fak­tai. Ją štor­ mas nu­plo­vė XVII am­žiu­je ir jos pa­ma­tai te­bė­ra po van­de­niu. „Mes tos vie­tos neap­ti­ko­me, nes ji yra pa­deng­ta smė­lio nuo­ sė­do­mis, rei­kia ty­ri­nė­ti mag­ne­ to­met­ru. Tu­ri­me tą prie­tai­są, ka­ da nors tai pa­da­ry­si­me“, – ža­dė­jo V.Žul­kus. Žval­gė ir iš dan­gaus

Ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių po van­de­ niu ieš­ko ne tik na­rai. Moks­li­nin­ kas Ro­mas Ja­roc­kis – ae­roar­cheo­ lo­gas. Jis ban­dė žval­gy­ti Bal­ti­jos jū­rą iš oro, bet ne­la­bai sėk­min­gai. Jū­ra re­ tai bū­na ne­ban­guo­ta. „Pa­gal tas teo­ri­jas iš oro po van­ de­niu ga­li­ma ma­ty­ti iki 7 met­rų gy­lio, bet van­duo tu­ri bū­ti skaid­ rus ir ne­tu­ri truk­dy­ti ban­ga­vi­mas. Tai­gi iki 7 met­rų gy­lio ga­li­ma ma­ ty­ti, kas gu­li dug­ne. To­kia už­sie­nio ae­ro­fo­tog­ra­fų pra­kti­ka“, – pa­sa­ko­ jo R.Ja­roc­kis. Lie­tu­vo­je šiuo me­to­du pui­kių re­ zul­ta­tų pa­vy­ko pa­siek­ti tik ty­ri­nė­ jant Luo­ke­sų eže­rą Mo­lė­tų ra­jo­ne. O Bal­ti­jos jū­ro­je ką nors at­ras­ti iš oro dar ne­pa­si­se­kė. To­dėl da­bar esą ga­li­ma ir ne­ besk­rai­dy­ti, vi­sa in­for­ma­ci­ja yra in­ter­ne­te – sa­te­li­ti­nės or­to fo­to nuo­trau­kos, tad jas ana­li­zuo­jant, ga­li­ma ste­bė­ti jū­rą. Gal ką nors dar ir pa­ma­ty­si­me jos dug­ne.

5

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

šeštadienio interviu

„Me­ri­dia­no“ vie­ta – jū­ros dug­ne U

os­ta­m ies­č io val­d žiai ėmus kur­ti bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ iš­gel­bė­ ji­mo pla­nus, 34 me­ tus Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je lai­vy­ bos is­to­ri­ku dir­ban­tis Ro­mal­das Ado­ma­vi­čius gar­siai pri­mi­nė ko­ le­gos bu­riuo­to­jo idė­ją, kad Klai­pė­ dos sim­bo­liu va­di­na­mam lai­vui gra­ žiau­sia baig­tis bū­tų – at­gul­ti jū­ros dug­ne.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

Gi­mė 1955 m. gruo­džio 12-ąją Kė­dai­

nių raj.

1978 m. bai­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­te

Is­to­ri­jos fa­kul­te­tą. Nuo 1978 m. ga­vo pa­sky­ri­mą į Klai­

pė­do­je tuo­met dar kur­tą Lie­tu­vos jū­ rų mu­zie­jų, kur te­be­dir­ba Lai­vy­bos is­ to­ri­jos sky­riu­je. 1989 bir­že­lio 28 d. Į Kur­šių ma­rias

nu­leis­tas pir­ma­sis Jū­rų mu­zie­jaus plau­kio­jan­tis eks­po­na­tas – ku­rė­nas.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

2000–2001 m. pa­sta­ty­ta Kur­šių ma­

Iš lai­vo ne­ga­li­ma ty­čio­tis

rių žve­jų bur­val­tė – ku­rė­nas.

– Ko­dėl iš­kė­lė­te min­tį, kad „Me­ri­dia­ną“ bū­tų ge­riau nu­ skan­din­ti? – Lai­vas – toks daik­tas, ku­ris vie­nas pa­ts ne­ga­li ap­siei­ti, nors jis ir tu­ ri sa­vo dva­sią. Jei ne­pri­žiū­rė­si, ne­ gy­ven­si su lai­vu, jis – su­grius. To­dėl ma­nau, kad iš lai­vo yra ty­čio­ja­ma­si. „Me­ri­dia­nas“ – ne run­ke­lių krū­va, jis tu­ri sa­vo dva­sią. Lai­vą no­ri­ma iš­kel­ti į kran­tą. Jei bus bri­ga­da, ku­ ri jį die­ną-nak­tį pri­žiū­rės, gal jis ir gy­vens. Pas­ta­čius jį po sto­gu, imp­ reg­na­vus, jį gal dar ga­li­ma bū­tų iš­ lai­ky­ti. Suo­miai tu­ri XVII am­žiaus eks­po­na­tą, ku­riam bu­vo pa­sta­ty­tas spe­cia­lus na­mas. Ta­čiau kiek mi­li­jo­ nų tam bu­vo paau­ko­ta? Ne­ma­nau, kad taip bū­tų da­ro­ma Lie­tu­vo­je. Kiek ži­nau, iš lai­vo nuo­lat pum­puo­ ja­mas van­duo, va­di­na­si, jis jau yra ne­sta­bi­lus. Jei esa­me neį­ga­lūs iš­lai­ ky­ti šį lai­vą, jo vie­ta yra jū­ro­je.

2002 m. lie­pos 20 d. įreng­ta is­to­ri­

– „Me­ri­dia­nui“ ne­ma­to­te vie­ tos ša­lia Jū­rų mu­zie­jaus sau­ go­mų lai­vų? – Iš ma­no pa­tir­ties ir ky­la to­kios ma­no iš­va­dos. Juk lai­vas kran­te rū­ di­ja, gen­da me­die­na. Mū­sų mu­zie­ jaus sau­go­muo­se lai­vuo­se kai kur net nau­jos vai­ri­nės pa­sta­ty­tos. Nes se­no­sios jau su­rū­di­jo. Jei lai­vas vis dar plau­kio­ja, no­ri ar ne, bet pri­va­ lai jį pri­žiū­rė­ti. O man skau­du žiū­rė­ti į kran­te pa­lik­tus lai­vus. Spė­ju, kad ir „Me­ri­dia­no“ lau­kia toks li­ki­mas. Ne uos­ta­mies­čio sim­bo­lis?

– Klai­pė­die­čiams ir at­vy­kė­ liams šis lai­vas aso­ci­juo­ja­si su uos­ta­mies­čiu. Ko­dėl skep­tiš­kai ver­ti­na­te tai, kad jis va­di­na­mas mies­to sim­bo­liu? – Sim­bo­liu jis ta­po „iš rei­ka­lo“. Mies­tui su­kan­ka 760 me­tų, o jo sim­bo­lį mes at­ran­da­me pa­sta­ra­ja­ me is­to­ri­jos pen­kias­de­šimt­me­ty­je. Sup­ran­tu, kad žmo­nės gro­ži­si šiuo lai­vu, ta­čiau jis nie­ka­da ne­plau­kio­jo su Lie­tu­vos vė­lia­va. Tai la­biau Sta­ li­no per­ga­lės sim­bo­lis. Juk suo­miams pra­lai­mė­jus ka­rą Sta­li­nui, jie bu­vo pri­vers­ti pa­sta­ty­ti 90 to­kių bur­lai­ vių. Kiek ži­nau, ke­tu­riuo­se iš jų bu­vo įreng­ti res­to­ra­nai. Vie­nas bu­vo Es­ti­ jo­je, vie­nas – Juo­do­jo­je jū­ro­je ir vie­ nas res­to­ra­nas vei­kė To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se. Nep­rik­lau­so­my­bės lai­kais jis juk bu­vo vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­ ga, tik tiek, kad virš jo iš­kė­lė Lie­tu­ vos vė­lia­vą. Mū­sų is­to­ri­jai šis lai­ vas – vi­siš­kas nu­lis. As­me­niš­kai jis gal kam nors ir yra bran­gus. Is­to­ ri­niu lai­vu jį ga­li­ma va­din­ti, nes jis

Po­žiū­ris: lai­vų is­to­ri­kas R.Ado­ma­vi­čius bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“ ne­drįs­tų va­din­ti mies­to sim­bo­liu, jis esą la­

biau Sta­li­no per­ga­lės sim­bo­lis.

nių val­čių eks­po­zi­ci­ja Kop­ga­lio tvir­ to­vės kie­me.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Žmo­na – Aud­ro­nė Ado­ma­vi­čie­nė,

at­spin­di tą lai­ko­tar­pį. Ta­čiau to­kiu at­ve­ju is­to­ri­niu lai­vu tu­rė­tų bū­ti va­ di­na­ma ir ve­lio­nio pre­zi­den­to Al­gir­ do Bra­zaus­ko jach­ta. Juk pre­zi­den­ tas plau­kio­jo šiuo lai­vu. Lai­vų sta­ty­to­jai pa­mo­kė ES

– Per ko­kį lai­ką, bū­da­mas kran­ te, lai­vas su­by­ra? – Per 15 me­tų. Ir jo­kie da­žy­mai ne­ pa­dės, jis tie­siog su­nyks­ta. Juk prie mu­zie­jaus bu­vo eks­po­nuo­ja­ma do­ rė. Ji vi­siš­kai su­ny­ko, ir mums te­ko į

Mū­sų is­to­ri­jai šis lai­vas – vi­siš­kas nu­ lis. To­kiu at­ve­ju is­ to­ri­niu lai­vu tu­rė­ tų bū­ti va­di­na­ma ir ve­lio­nio pre­zi­den­to Al­gir­do Bra­zaus­ko jach­ta. jos vie­tą pa­sta­ty­ti nau­ją. Įdo­mu tai, kad se­no­vi­niu bū­du lai­vai bu­vo imp­ reg­nuo­ja­mi pu­šų šak­nų der­va. O tai vie­ną die­ną pa­pik­ti­no ES. Tuoj bu­vo pra­dė­ta reng­ti di­rek­ty­va, kad ši der­va esą yra bai­sus nuo­das ir ją rei­kia už­ draus­ti. Tai iš­gir­dę vi­so pa­sau­lio is­ to­ri­nių lai­vų sta­ty­to­jai su­ki­lo į ko­vą. Kaip tuo­met iš­lai­ky­ti se­ną­sias tech­ no­lo­gi­jas? Ne­gi XVII–XVIII am­žiaus lai­vus bū­tų te­kę la­kuo­ti? Po­li­ti­kai ne­ drį­so prii­mi­nė­ti to­kio spren­di­mo. – Kaip pa­sau­ly­je pri­žiū­ri­mi to­ kie is­to­ri­niai lai­vai? – Vien Olan­di­jo­je yra 1,5 tūkst. pa­ mink­li­nių lai­vų. Lai­vai, ku­rie įgi­ jo pa­mink­lo sta­tu­są, tu­ri leng­va­ tų, dau­gy­bė jų – pri­va­tūs. Te­ko da­ly­vau­ti Ams­ter­da­me vy­ku­sia­ me lai­vų pa­ra­de. Uos­tas tuo me­ tu vi­siš­kai už­da­ro­mas, o į pa­ra­dą su­plau­kia apie 5 tūkst. lai­vų. Nus­ te­bi­no, kad lai­vai, sta­ty­ti 1903 m., 1895 m., pui­kiai iš­si­lai­kę ir iki šių die­nų. Ne kar­tą lai­vuo­se ma­čiau vai­kų ir paaug­lių, ta­čiau nė vie­ no ne­ma­čiau dė­vin­čio gel­bė­ji­mo­ si lie­me­nę. Pas mus to nie­ka­da ne­ bus. Olan­di­ja – vals­ty­bė, ku­rio­je gy­vuo­ja šim­ta­me­tės jū­ri­nės tra­di­ ci­jos, o van­dens kul­tū­ra te­ka gys­ lo­mis. Juk dau­gu­ma klai­pė­die­čių –

at­vy­kė­liai. To­dėl pas mus ir nė­ra van­dens kul­tū­ros. Pa­ra­de – tris­pal­vė

– Kaip šven­čia­ma Ams­ter­da­mo lai­vų pa­ra­de? – Pir­mą kar­tą pa­ra­de da­ly­va­vau 2000 m. Ne­ma­čiau nė vie­nos lie­tu­ viš­kos vė­lia­vos. O juk plau­kė ja­po­ nai, lat­viai, es­tai ir dau­gy­bė is­to­ri­ nių lai­vų iš vi­so pa­sau­lio. Toks lai­vų pa­ra­das vyks­ta kas pen­ke­rius me­ tus. Pa­ra­šė­me pa­raiš­ką ir 2005-ai­ siais plau­kė­me šia­me pa­ra­de ku­rė­nu. Lai­vą į Olan­di­ją nu­ga­be­no­me sunk­ ve­ži­miu, o Ams­ter­da­mą pa­sie­kė­me ka­na­lais. Bep­lau­kiant su­si­pa­ži­no­me su ša­li­mi. Žmo­nės gy­ve­na lai­vuo­se, dau­gy­bė par­duo­da bu­tus, per­ka lai­ vus ir juo­se gy­ve­na – to­kia tūks­tant­ me­tė tra­di­ci­ja. Ka­na­luo­se vei­kia net švie­so­fo­rai, pa­sie­kus greit­ke­lį, til­tas pa­ke­lia­mas ir su­stab­do­mas eis­mas, nes lai­vams rei­kia plauk­ti ka­na­lu. – Kaip ga­li­ma api­bū­din­ti olan­ dų van­dens kul­tū­rą? – Jų tra­di­ci­jos ir gy­ve­ni­mas ant van­ dens ir su­for­muo­ja van­dens kul­tū­rą. Ne­ma­čiau šiukš­lių ir plas­ti­ko bu­te­ lių, ku­rių pil­na po mū­sų šven­čių Da­ nės upė­je. Jie mo­ka gerb­ti sa­vo is­to­ri­ ją. Ma­čiau, kaip į Ams­ter­da­mo lai­vų pa­ra­dą žmo­nės plau­kia spe­cia­liai pa­si­ruo­šę. Vie­nas lai­vas at­plau­kė su dur­pių kro­vi­niu, nes jis anks­čiau tam tar­na­vo. Ki­ti lai­vai ka­na­lu plau­kė su pi­ra­mi­dės for­ma su­dė­to­mis ko­pūs­ tų gal­vo­mis. O pas mus nė­ra jū­ri­nės sa­vi­mo­nės. Vie­no­je kon­fe­ren­ci­jo­je iš­ gir­dau min­tį, esą lie­tu­viai sten­gia­si,

kad at­plauk­tų kuo dau­giau krui­zi­nių lai­vų, at­ga­ben­tų tu­ris­tų, o šie sa­ vo pi­ni­gus pa­lik­tų mies­te. Tad kam rei­ka­lin­ga jū­ra? Pa­si­ro­do, tam, kad kaž­kas už­dirb­tų pi­ni­gų. Lie­tu­vis tu­ ri pre­kei­vio sa­vi­mo­nę. Ver­tė J.Zemb­ric­kio is­to­ri­ją

– Kaip ver­ti­na­te lai­vų ko­pi­jas? – Va­di­na­mo­ji se­no­vi­nio lai­vo rep­ li­ka ga­li būt ver­ta tiek pat, kiek ir ori­gi­na­las, jei lai­vas sta­ty­tas pa­ gal tuo­me­tes tech­no­lo­gi­jas. Jei ne­ bus at­sta­to­mi to­kie lai­vai, pra­puls is­to­ri­nė at­min­tis. Mu­zie­jai tam ir skir­ti, kad šiuo­lai­ki­nis žmo­gus pa­ ma­ty­tų, kad pa­sau­lis ir laik­me­tis neap­si­ri­bo­ja tik tuo, ką jis pri­si­ me­na. Jei ne­ži­nai praei­ties, esi kaip vai­kas. Aš is­to­ri­ja bu­vau pri­vers­tas do­mė­tis. Esu į lie­tu­vių kal­bą iš­ver­ tęs tris J.Zemb­ric­kio kny­gas. Te­ko daug kuo pa­pil­do­mai do­mė­tis. – Pla­nuo­ja­te pa­ts iš­leis­ti kny­gą? – Tu­riu vil­čių, kad pa­vyks su­rink­ti ir iš­leis­ti kny­gą. Šiuo me­tu kau­piu duo­me­nų ban­ką apie Klai­pė­dos jū­ rei­vius ir lai­vus. No­riu į vie­ną krū­ vą su­rink­ti vi­są in­for­ma­ci­ją apie klai­pė­die­čių jū­ri­nin­kų ir jų lai­vų li­ki­mus. Tar­pu­ka­riu ne­bu­vo daug ka­pi­to­nų, štur­ma­nų, upei­vių. Gi­mė to­li nuo jū­ros

– Jūs gi­mė­te ir au­go­te Kė­dai­nių ra­jo­ne. Iš kur ta jū­ros trau­ka? – Kai bai­giau Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­tą, ga­vau pa­sky­ri­ mą į Klai­pė­dą. Tuo me­tu jū­rų mu­

dai­li­nin­kė, dir­ba Jū­rų mu­zie­ju­je. Užau­gi­no duk­ras Ind­rę, Aus­tė­ją, sū­

nų Ro­mual­dą. Sū­nus dir­ba Jū­rų mu­ zie­ju­je mu­zie­ji­nin­ku-is­to­ri­ku.

zie­jaus ati­da­ry­mas vis bu­vo ati­de­ da­mas, nes sun­kiai pa­vy­ko su­rink­ti ko­man­dą. Dar­buo­to­jų ieš­ko­jo vi­so­ kiais ke­liais. Taip ir nu­ti­ko, kad te­ ko lai­vus pri­žiū­rė­ti. – Kaip pra­si­dė­jo pa­žin­tis su is­ to­ri­niais lai­vais? – Dar 1989 m. su­tvar­kė­me pir­mą­jį ku­rė­ną. Jis iš Lat­vi­jos bu­vo par­vež­ tas į Ni­dą ir anks­tes­nio­jo sa­vi­nin­ ko bu­vo ne­sėk­min­gai res­tau­ruo­ tas. Sa­vi­nin­kas iš pra­džių juo dar plau­kio­jo, ta­čiau vė­liau at­si­sa­kė juo už­siim­ti. Mu­zie­jus jį pri­glau­dė, ne­gi iš­kel­si į kran­tą ir pa­lik­si? Ku­ rė­nas juk ne jach­ta, juo plau­kio­jant ma­žai pra­mo­gų, o prie­žiū­rai rei­kia daug dar­bo. Taip aš bu­vau pri­vers­ tas iš­mok­ti juo bu­riuo­ti. – Jū­rų mu­zie­ju­je dir­ba vi­sa jū­ sų šei­ma? – Sū­nus pa­su­ko ma­no pė­do­mis, nors aš jo ne­ver­čiau. Jis su­si­do­mė­jo is­ to­ri­ja, o po to ir bu­ria­vi­mu. Ta­pęs jach­tos „Lie­tu­va“ įgu­los na­riu, sū­ nus Ro­mual­das ir žmo­ną jū­ro­je su­ si­ra­do. Šiais me­tais jis „Am­ber­sail“ jach­ta bu­ria­vo Ka­ri­buo­se. Žmo­na dir­ba mu­zie­ju­je dai­li­nin­ke. Ne­ži­nau, ar ge­rai, ar ne, bet ten­ka dirb­ti kar­ tu su šei­ma. Kar­tais tai pa­de­da. Vis dėl­to sma­gu, kad sū­nus dir­ba ša­lia. Svar­bu, kad tu­ri­me bend­rą tiks­lą.

Šei­ma: jū­rų mu­zie­ju­je kar­tu su R.Ado­ma­vi­čiu­mi dir­ba ir žmo­na Aud­ro­nė bei sū­nus Ro­mual­das. Al­fon­so Ma­žū­no nuo­tr.

6

šeštadienis, birželio 9, 2012

sportas

„Euro 2012“ prasidėjo lygiosiomis Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Europos futbolo čempionatas prasidėjo dramatiškomis rungtynėmis tarp Lenkijos ir Graikijos rinktinių. Įtampos kupinos varžybos Varšuvoje baigėsi lygiosiomis 1:1.

Taurės: iškovotais trofėjais džiaugėsi KVK sportininkų vadovai

D.Urbonienė, direktoriaus pavaduotojas A.Mažeika, B.Petraitienė, V.Kasparaitis ir V.Adaškevičius.

KVK atletai – antri Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lietuvos kolegijų studentų olimpiniame festivalyje sėkmingai rungtyniavę Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) sportininkai užėmė antrąją vietą.

Festivalyje, kuriame dalyvavo daugiau nei 5 000 studentų iš keturiolikos šalies mokymo įstaigų, buvo varžomasi aerobikos, lengvosios atletikos, kroso, stalo teniso, salės futbolo, krepšinio, smiginio, svarsčių kilnojimo ir tinklinio rungtyse. Uostamiesčio vaikinai ir merginos savo grupėse į priekį praleido

daug didesnę studentų skaičiumi Vilniaus kolegiją. KVK direktoriaus pavaduotojas infrastruktūrai Adomas Mažeika dėl gerų rezultatų pagyrė darniai dirbančius kūno kultūros dėstytojus Vytautą Kasparaitį, Dianą Urbonienę ir Vytautą Adaškevičių, Socialinių mokslų fakulteto dėstytoją Birutę Petraitienę. Festivalio uždarymo šventėje dalyvius pasveikino ir apdovanojo Lietuvos mokinių ir studentų sporto centro direktorė Ona Babonienė. V.Kasparaitis pasidžiaugė, kad antrus metus paeiliui KVK sportininkams pavyko užimti aukštą antrąją vietą.

Lenkų puolėjas Robertas Lewandowskis gana greitai – 17 –ąją min. smūgiu galva pelnė įvartį. Kaimynų viltys laimėti dar labiau sustiprėjo 44-ąją min., kai prieš save raudoną kortele išvydo graikas Sokratisas Papastathopoulosas. Tačiau kiekybinė persvara lenkams buvo tarsi meškos paslauga. Dėl atsipalaidavimo 50-ąją min. svečiai rado spragą Lenkijos komandos gynyboje ir Dimitriui Salpingidžiui liko įspirti kamuolį į bemaž tuščius lenkų vartus. Arti pralaimėjimo šeimininkai atsidūrė 69-ąją min., kai stabdydamas varžovų puolėją raudoną kortelę ir 11 m baudinį užsidirbo lenkų vartininkas Wojciechas Szczesny. Jį pakeitęs Przemyslawas Tytonas atrėmė į vartų kampą skriejusį kamuolį. Per likusias minutes komandoms nepavyko sukurti pavojingų progų – 1:1. Vakar dar žaidė rusai ir čekai.

Įvartis: R.Lewandowskis tapo pirmąjį įvartį įmušusiu futbolininku. APF nuotr.

Ketvertuke – abi Klaipėdos komandos Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Kaune vykusiame 12-mečių futbolo (9 prieš 9) turnyre „Sport Fan 2012“, kovojo jaunieji kamuolio valdymo meistrai iš Rusijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos.

Tarp 16 komandų buvo ir dvi Klaipėdos futbolo mokyklos ekipos – FM (treneris Anatolijus Timofejevas) ir „FM-Baltai“ (Rimantas Skersys). Pirmajame etape komandos varžėsi keturiuose pogrupiuose. Uostamiesčio jaunučiai užėmė antrąsias vietas ir pateko į kitą etapą, kuriame liko perpus dalyvių. E grupėje FM sužaidė taikiai 0:0 su Tauragės „Tauru“, 2:2 su Rygos RFS ir 2:1 įveikė būsimus turnyro nugalėtojus – Kauno „Feniksą“. F grupėje „FM-Baltai“ 1:0 įveikė Talino „Infonet“, 2:0 Kaliningrado „Junost-Progres“ bei 0:0 sužaidė taikiai su Daugpilio „Daugava“. Klaipėdiečių ekipos savo grupėse užėmė antrąsias vietas ir pateko į pusfinalius. Tačiau čia mūsų

Finišas: jaunieji abiejų uostamiesčio komandų futbolininkai su treneriais ir tėveliais.

futbolininkai suklupo – FM po 9 m baudinių 2:3 nusileido „Daugavai“, o „FM-Baltai“ 0:1 pralaimėjo „Feniksui“. Koja kojon žengusios Klaipėdos komandos dėl 3-iosios vietos susitiko brolžudiškoje kovoje. 3:0 pranašesni buvo A.Timofejevo ugdomi berniukai. Nugalėtojais tapę šeimi-

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

ninkai finale po baudinių loterijos 4:3 palaužė „Daugavą“. Rezultatyviausiu varžybų puolėju buvo klaipėdietis Vitalijus Paulauskas – 9 įvarčiai. Geriausiu gynėju pripažintas Paulius Galginas. Savo komandose geriausiais žaidėjais išrinkti Karolis Budrys (FM) ir Jonas Bičkus („FM-Baltai“).

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Eimantas Graželis, Paulius Galginas, Justinas Uosis, Mindaugas Jusis, Arnas Vismantas, Tomas Gvazdinskas, Vitalijus Paulauskas, Matas Kubilius, Gintas Rakauskas, Matas Gudeliūnas, Rolandas Pocys, Vadimas Karavajevas, Vladislavas Kučerovas, Justas Ežerskis, Kęstutis Žadeikis.

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Bronzos medalininkai

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštadienis, birželio 9, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Tu­rės jung­tį su Klai­pė­da

Dar neaiš­ku, ar bus ga­lu­ti­nai pri­ tar­ta Vi­sa­gi­no ato­ mi­nės elekt­ri­nės (VAE) sta­ty­bai, bet šio pro­jek­to rek­la­ mai iš vals­ty­bės ki­ še­nės jau ski­ria­mi ne­men­ki pi­ni­gai.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja su­tin­ka prie Bal­ti­jos ša­ly­se tie­sia­mo „Rail Bal­ ti­cos“ ge­le­žin­ke­lio ašies pri­jung­ti jung­tį su Klai­pė­dos vals­ty­bi­niu jū­ rų uos­tu.

Ne­tau­po: VAE sta­ty­bos gal­būt bus pra­dė­tos tik po po­ros me­tų, bet šis pro­jek­tas jau in­ten­sy­viai rek­la­muo­

ja­mas iš vals­ty­bės biu­dže­to.

VAE fo­to­mon­ta­žas

Mi­li­jo­nai ne­vyks­tan­čioms sta­ty­boms Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ne­lau­kia ga­lu­ti­nio žo­džio

Sei­mas dar svars­to ne­se­niai Vy­ riau­sy­bės pa­teik­tus tei­sės ak­tų pro­jek­tus dėl VAE sta­ty­bų, dėl su­ tar­čių su stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju ja­po­nų kon­cer­nu „Hi­ta­chi“ pa­ si­ra­šy­mo ir nau­jo­sios elekt­ri­nės ak­ci­jų pa­si­da­li­ji­mo tarp sta­ty­bos par­tne­rių. Par­la­men­ta­rų spren­di­ mas ga­li bū­ti priim­tas tik bir­že­lio pa­bai­go­je ar­ba ru­de­nį. Net jei­gu da­bar­ti­nio Sei­mo spren­di­mas bū­tų tei­gia­mas, dar neaiš­ku, ar po nau­jo­jo par­la­men­ to rin­ki­mų atė­ju­si ki­ta ša­lies val­ džia tęs šį mi­li­jar­di­nį pro­jek­tą. Be to, jau da­bar yra įre­gist­ruo­ tos net ke­lios ini­cia­ty­vi­nės gru­ pės, ren­kan­čios pi­lie­čių pa­ra­šus re­fe­ren­du­mui dėl nau­jos elekt­ri­ nės sta­ty­bos pa­skelb­ti. Toks re­ fe­ren­du­mas ga­li įvyk­ti šį ru­de­nį ir dar neaiš­ku, ar pi­lie­čiai tik­rai pa­ si­sa­kys už ato­mi­nę elekt­ri­nę. Ta­čiau val­džia ga­lu­ti­nio ap­si­ spren­di­mo dėl VAE ne­lau­kia ir jau da­bar lei­džia mi­li­jo­nus bran­ giai kai­n uo­jan­č iai šio pro­jek­to rek­la­mai. Pas­ta­ruo­ju me­tu per te­le­vi­zi­ją ge­riau­siu lai­ku ro­do­ mi po ke­lias mi­nu­tes trun­kan­tys vaiz­do kli­pai, ku­riuo­se įti­ki­nė­ja­ ma bran­duo­li­nio pro­jek­to nau­da ir bū­ti­nu­mu. Jei­gu at­si­tiks taip, kad VAE ne­ bus pa­sta­ty­ta, šie iš vals­ty­bės biu­ dže­to rek­la­mai iš­leis­ti mi­li­jo­nai ga­li bū­ti pri­pa­žin­ti iš­švais­ty­to­mis lė­šo­mis. Konk­re­čiai neat­sa­kė

Šią sa­vai­tę Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je prem­je­ro And­riaus Ku­ bi­liaus bu­vo pa­klaus­ta, ar jis ži­no, kiek iš­lei­džia­ma VAE pro­jek­to vie­ ši­ni­mo tiks­lams ir iš ko­kių šal­ti­nių atei­na šie pi­ni­gai. Vy­riau­sy­bės va­do­vas ar­ba ne­ži­ no­jo šio skai­čiaus, ar­ba yra įsi­ti­ ki­nęs, kad tai kon­fi­den­cia­li in­for­ ma­ci­ja. „Ar jums ži­no­ma, kiek iš­lei­ džia­ma VAE vie­ši­ni­mo tiks­lams, nes spau­do­je, te­le­vi­zi­jo­je ir ra­di­ ju­je mes ma­to­me ir gir­di­me la­ bai gra­žiai pri­sta­to­mą tą pro­jek­ tą. Tai kiek iš­lei­džia­ma lė­šų? Ir iš vi­so, ar yra ap­skai­čiuo­ta, kiek šis pro­jek­tas, jį pa­reng­ti nuo su­tar­čių pa­si­ra­šy­mo, kai­na­vo Lie­tu­vai?“ –

Sei­mo po­sė­dy­je prem­je­ro klau­sė Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos at­ sto­vė Ri­ma Baš­kie­nė. A.Ku­bi­lius vie­šin­ti skir­tų iš­lai­ dų dy­džio neatsk­lei­dė. Jis tik pa­ reiš­kė, jog tos iš­lai­dos yra per ma­ žos, kad at­sver­tų pro­pa­gan­dą prieš nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ bas Lie­tu­vo­je. „Vie­ši­ni­mo pro­gra­ma įgy­ven­ di­na­ma pa­čios VAE ir ji nė­ra la­bai ge­rai fi­nan­suo­ja­ma. Ma­to­me to re­ zul­ta­tus. Pro­pa­gan­dos prieš vie­šo­ je erd­vė­je yra dau­giau nei ob­jek­ty­ vios in­for­ma­ci­jos. Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­ men­tas, pa­teik­da­mas ata­skai­tą ir in­for­muo­da­mas Vy­riau­sy­bę, var­ di­jo kai ku­riuos skai­čius, kiek iš­ lei­džia­ma vie­šo­je erd­vė­je nei­gia­mai in­for­ma­ci­jai, tarp jų ir iš tre­čių­ jų ša­lių. Tad tik­rai VAE pi­ni­gų su­ mos, skir­tos pro­jek­tui vie­šin­ti, yra daug ma­žes­nės“, – sa­kė mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Jis pri­dū­rė, kad stra­te­gi­nio in­ ves­tuo­to­jo at­ran­ką lai­mė­ju­si ja­po­ nų bend­ro­vė „Hi­ta­chi“ yra pa­siū­ liu­si 17 mlrd. li­tų kai­ną. VAE tu­ri bū­ti pa­sta­ty­ta iki 2022-ųjų. Vis­kam – 50 mln. li­tų

VAE va­do­vas Ri­man­tas Vait­kus šią sa­vai­tę pa­skel­bė, kad dar ne­pas­ta­ ty­ta elekt­ri­nė įvai­riems pa­ren­gia­ mie­siems dar­bams jau yra iš­lei­du­si apie 50 mln. li­tų. Ki­tą­met pla­nuo­ ja­ma iš­leis­ti pa­na­šią su­mą. Dien­raš­tis iš­siaiš­ki­no, kad ne­ men­ka da­lis šių iš­lai­dų ski­ria­ma bran­duo­li­niam pro­jek­tui vie­šin­ti. VAE at­sto­vė spau­dai Gied­rė Kri­ ni­ci­na pra­ne­šė, kad „2012 m. vi­sai VAE pro­jek­to vie­ši­ni­mo pro­gra­mai nu­ma­ty­ta 3 mln. li­tų“. Pa­na­ši su­ma per me­tus iš­lei­ džia­ma žmo­gaus tei­ses pri­žiū­rin­ čiai ir pi­lie­čių skun­dus nars­tan­čiai Sei­mo kont­ro­lie­rių įstai­gai iš­lai­ky­ ti. O Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kont­ ro­lie­riaus įstai­gai iš­lai­ky­ti šie­met pa­skir­ta du­kart ma­žiau lė­šų – 1,6 mln. li­tų. 2012-ųjų Vy­riau­sy­bės re­zer­ve, iš ku­rio pa­den­gia­mos iš­lai­dos, pa­tir­ tos dėl sti­chi­nių ne­lai­mių, yra tik kiek dau­giau pi­ni­gų, nei VAE ski­ ria sa­vo rek­la­mai. G.Kri­ni­ci­na ne­pa­tiks­li­no, kiek lė­šų VAE iš­leis pro­jek­tui vie­šin­ ti ki­tą­met. „Ki­tų me­tų biu­dže­tai dar ne­su­da­ro­mi, tai bus da­ro­ma šių me­tų pa­bai­go­je“, – tvir­ti­no ji.

„Hi­ta­chi“ ne­pri­si­de­da

Pa­sak VAE at­sto­vės, šiuo me­tu in­ for­ma­vi­mo pro­gra­ma vyk­do­ma per pen­kias di­džiau­sias ša­lies te­le­vi­zi­ jas. „Pla­nuo­ja­ma, kad ki­ti in­for­ma­ ci­niai pro­jek­tai – to­kie kaip mo­bi­ lio­jo in­for­ma­ci­jos cent­ro veik­la ar kon­fe­ren­ci­jos – bus vyk­do­mi ir per ki­tas ži­niask­lai­dos prie­mo­nes, pa­ vyz­džiui, re­gio­no spau­dą“, – in­ for­ma­vo G.Kri­ni­ci­na. Ji pa­ti­ki­no, kad vie­šų­jų ry­šių pa­slau­goms teik­ti bu­vo vyk­do­mas vie­ša­sis pir­ki­mas, ati­tin­kan­tis skaid­raus ži­niask­lai­dos prie­mo­nių at­rin­ki­mo prin­ci­pus.

And­rius Ku­bi­lius:

Vie­ši­ni­mo pro­gra­ ma nė­ra ge­rai fi­nan­ suo­ja­ma. Ma­to­me to re­zul­ta­tus. Pro­pa­ gan­dos prieš vie­šo­je erd­vė­je yra dau­giau nei ob­jek­ty­vios in­ for­ma­ci­jos.

G.Kri­ni­ci­na pri­pa­ži­no, kad VAE pro­jek­to vie­ši­ni­mas, kaip ir ki­ti šios bend­ro­vės vyk­do­mi pro­jek­to pa­ren­gia­mie­ji dar­bai, yra fi­nan­ suo­ja­mi bend­ro­vės lė­šo­mis. Pas­ ta­rą­sias su­da­ro be­veik vien in­ves­ ti­ci­jos iš vals­ty­bės biu­dže­to. Tie­sa, prie tam tik­rų pro­jek­tų fi­nan­sa­vi­mo pri­si­de­da ir „Hi­ta­ chi“. Ta­čiau vie­ši­ni­mo dar­bai prie jų ne­pris­ki­ria­mi. Rek­la­muos dar daug me­tų

Anot at­sto­vės, „VAE pro­jek­tas vie­ šin­tas nuo­lat, nuo pro­jek­to vys­ty­ mo pra­džios, – bu­vo lei­džia­mi pe­ rio­di­niai in­for­ma­ci­niai lei­di­niai, or­ga­ni­zuo­ja­mos dis­ku­si­jos, kon­ fe­ren­ci­jos, da­ly­vau­ja­ma moks­lo fes­ti­va­liuo­se ir pa­na­šiuo­se ren­gi­ niuo­se“. „Per­nai pa­si­bai­gus de­ry­boms su stra­te­gi­niu VAE in­ves­tuo­to­ju dėl kon­ce­si­jos su­tar­ties ir ją bei ki­tus su­si­ju­sius do­ku­men­tus pa­vie­ši­ nus, in­ten­sy­viau vie­ši­na­mas VAE pro­jek­tas, o to tiks­las – Lie­tu­vos gy­ven­to­jams su­teik­ti kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos jiems la­biau­siai priei­ na­mo­se prie­mo­nė­se, pa­ska­tin­ti la­ biau do­mė­tis pro­jek­tu“, – tei­gė at­

sto­vė spau­dai. Pa­sak jos, „ak­ty­vus in­for­ma­vi­mas apie pro­jek­tą yra su­ si­jęs ir su tuo, kad vie­šo­je erd­vė­je ma­to­me daug ko­men­ta­rų, ku­rie da­ro­mi neį­si­gi­li­nus į do­ku­men­tus, stu­di­jas, fak­tus ir taip ga­li klai­din­ ti vi­suo­me­nę“. „VAE pro­jek­tas, kaip ir vi­si to­ kio mas­to bei ak­tua­lu­mo pro­jek­ tai, bus vie­ši­na­mas vi­są jo įgy­ven­ di­ni­mo lai­ką. Tik, pri­klau­so­mai nuo pro­jek­to eta­pų, skir­sis vie­ ši­ni­mo in­ten­sy­vu­mas ir po­bū­dis, pa­vyz­džiui, pra­si­dė­jus sta­ty­boms grei­čiau­siai bus daug kam įdo­mu at­va­žiuo­ti į sta­ty­bos aikš­te­lę ir pa­ si­žiū­rė­ti, kaip jos vyks­ta“, – pa­sa­ ko­jo G.Kri­ni­ci­na. Opo­zi­ci­ja pik­ti­na­si

Sa­vo pa­ra­mos VAE pro­jek­tui ne­ ga­ran­tuo­jan­ti opo­zi­ci­ja pik­ti­na­ si, kad val­džia jau da­bar švais­to mi­li­jo­nus tam, kas ga­li ir ap­skri­ tai neat­si­ras­ti. „Val­dan­tie­ji vi­ suo­me­nę ban­do įti­kin­ti rek­la­mi­ niais fil­mu­kais ir pi­gia ani­ma­ci­ja, užuo­t pa­tei­kę jai pro­jek­tą skaid­riai ir ob­jek­ty­viai“, – pa­reiš­kė Krikš­ čio­nių par­ti­jos frak­ci­jos Sei­me se­ niū­nas Vid­man­tas Žie­me­lis. Jis pa­rei­ka­la­vo, kad prem­je­ras A.Ku­bi­lius pa­teik­tų in­for­ma­ci­ją apie kon­ce­si­jos su­tar­tį su „Hi­ta­ chi“ ren­gu­sius as­me­nis ir iš­lai­das už pa­slau­gas. Opo­z i­c i­j os ly­d e­r is Al­g ir­d as But­ke­vi­čius pa­reiš­kė dar ne­ga­ ran­tuo­jąs, kad pa­si­sa­kys už VAE pro­jek­tą ir jį tęs, jei­gu šį ru­de­nį po Sei­mo rin­ki­mų ateis į val­džią. Esą per­ne­lyg daug klaus­tu­kų dėl pro­jek­to iš­lai­dų, at­si­per­ka­mu­mo ir dėl bū­si­mos elekt­ros ener­gi­jos kai­nos. Šią sa­vai­tę Sei­me skai­ty­da­ma me­ti­nį pra­ne­ši­mą Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė, kad vi­ sos po­li­ti­nės jė­gos pri­va­lo su­si­tar­ti dėl il­ga­lai­kių ener­ge­ti­kos pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mo – pir­miau­sia pa­mi­ nė­ta nau­ja ato­mi­nė elekt­ri­nė.

Toks eu­ro­ko­mi­sa­ro trans­por­to rei­ ka­lams Sii­mo Kal­la­so su­ti­ki­mas gau­tas de­ran­tis dėl nau­jo 50 mlrd. eu­rų (172,64 mlrd. li­tų) ES inf­ra­st­ruk­tū­ros tink­lų fon­do stei­gi­mo. Lie­tu­vos Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ jos tei­gi­mu, jung­tis, ku­ri bū­tų fi­ nan­suo­ja­ma nau­jo­jo fon­do lė­šo­ mis, su­stip­rin­tų Bal­ti­jos ir Ad­ri­jos ko­ri­do­riaus ga­li­my­bes ir leis­tų to­ ly­giau pa­skirs­ty­ti trans­por­to bei lo­gis­ti­kos pa­slau­gas pa­grin­di­nė­ se tran­seu­ro­pi­nio trans­por­to tink­ lo ar­te­ri­jo­se. Nu­ma­to­ma, kad „Rail Bal­ti­cos“ ge­le­žin­ke­lio li­ni­ja pri­klau­sys dviem tarp­tau­ti­niams trans­por­to ko­ri­do­ riams: Bal­ti­jos šalių–Adrijos jū­ros re­gio­no ir Kauno–Roterdamo. Anot mi­nis­te­ri­jos, de­ry­bo­se į nau­jo­jo fon­do pro­jek­tų są­ra­šą pa­ vy­ko įtrauk­ti vi­są Rytų–Vakarų ge­ le­žin­ke­lių trans­por­to ko­ri­do­riaus inf­rast­ruk­tū­rą – Klai­pė­dos uos­tą, svar­biau­sias pa­sie­nio ke­lių inf­rast­ruk­tū­ros sek­ci­jas, ypač „Via Bal­ ti­cos“ ko­ri­do­riu­je. Su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ro Rim­ vy­do Vaš­ta­ko tei­gi­mu, nau­ja­sis ES inf­rast­ruk­tū­ros tink­lų fon­das Lie­ tu­vai su­teiks ga­li­my­bių fi­nan­suo­ ti ir ki­tus stam­bius trans­por­to pro­ jek­tus. Fon­dą su­ta­rė įkur­ti ES ša­lių trans­ por­to mi­nist­rai, iš pra­di­nio 50 mlrd. eu­rų fon­do biu­dže­to 2014–2020 m. 31,7 mlrd. eu­rų (109 mlrd. li­tų) nu­ ma­ty­ti trans­por­to sek­to­riui. ES ša­lys iš šio fon­do gaus pa­ra­ mą, ku­ri sieks nuo 10 iki 85 pro­c. vi­so pro­jek­to ver­tės. Ga­lu­ti­nis fon­do biu­dže­tas pri­ klau­sys nuo de­ry­bų dėl nau­jo fi­nan­ si­nio lai­ko­tar­pio 2014–2020 m. „Rail Bal­ti­ca“ yra vie­na stra­te­gi­ nių Bal­ti­jos ša­lių trans­por­to jung­ čių. Eu­ro­pi­nė vė­žė nuo Len­ki­jos ir Lie­tu­vos sie­nos iki Kau­no tu­ri bū­ti nu­ties­ta iki 2013 m. pa­bai­gos. BNS inf.

3

mln. litų skir­ta bū­si­mai VAE rek­la­muo­ti.

Lė­šos: nau­jos ge­le­žin­ke­lio jung­

ties sta­ty­ba bus fi­nan­suo­ja­ma iš ES fon­do. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

8

šeštadienis, birželio 9, 2012

10p.

Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas – iš­šū­kis ren­gė­jams.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis Bran­duo­li­nis te­ro­riz­mas Pa­vo­jus sklin­da ne tik iš to­li­mo­sios Šiau­rės Ko­rė­jos – jo šal­ti­nių yra ir Lie­tu­vos pa­šo­nė­je. Apie ko­vą su branduolinėmis grės­ mė­mis ir Lie­tu­vos vaid­me­nį šio­je ko­vo­je dien­raš­tis kal­bė­jo­si su JAV pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jos vy­res­nią­ ja pa­ta­rė­ja ma­si­nio nai­ki­ni­mo gink­lų ir te­ro­riz­mo grės­mių ma­ ži­ni­mo klau­si­mais Lau­ra Hol­ga­te. Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

– Pri­s i­m e­n u, uni­ver­s i­te­te mums aiš­ki­no to­kį pa­ra­dok­są: bran­duo­li­niai gink­lai, su­kur­ ti ma­si­niam nai­ki­ni­mui vyk­ dy­ti, iš tie­sų pa­dė­jo pa­lai­ky­ti ga­lios pu­siaus­vy­rą ir ap­sau­go­ jo pa­sau­lį nuo tre­čio­jo pa­sau­ li­nio ka­ro. Aš šis bran­duo­li­nio at­gra­sy­mo me­cha­niz­mas šian­ dien vei­kia? – Ma­nau, dis­ku­si­jos apie bran­duo­ li­nį at­gra­sy­mą ir jo efek­ty­vu­mą tę­ sis dar il­gai. Mes ne­tu­ri­me ga­li­my­ bės iš­ban­dy­ti prie­šin­gą va­rian­tą, pa­ma­ty­ti, kaip at­ro­dy­tų pa­sau­ lis be bran­duo­li­nių gink­lų. Jung­ti­ nių Vals­ti­jų ir pre­zi­den­to Ba­rac­ko Oba­mos nuo­mo­ne, bran­duo­li­niai gink­lai su­kū­rė dau­giau ri­zi­kos pa­ sau­ly­je nei nau­dos, to­dėl to­li­mo­je per­spek­ty­vo­je pa­sau­lis tap­tų sau­ ges­nis be bran­duo­li­nių gink­lų. To­kį tiks­lą pa­skel­bė B.Oba­ma. Sie­kiant jo, svar­biau­sios mū­sų už­duo­tys yra ma­žin­ti bran­duo­li­nių gink­lų skai­

čių, už­tik­rin­ti me­džia­gų, ku­rios ga­ li bū­ti pa­nau­do­tos to­kių gink­lų ga­ my­bai, sau­gu­mą, ir ne­leis­ti, kad šios me­džia­gos pa­tek­tų į ran­kas te­ro­ris­tams bei ki­tiems, kas no­rė­tų jo­mis pa­si­nau­do­ti ir pri­da­ry­ti ka­ tast­ro­fi­nių nuo­sto­lių.

Mes stengiamės ginti savo nacionalinius interesus nebranduolinėmis priemonėmis tiek, kiek įmanoma.

– Jung­ti­nių Vals­ti­jų po­zi­ci­ja to­kia: kol yra bran­duo­li­nių gink­lų, jie tu­ ri bū­ti sau­gūs ir efek­ty­vūs. Bet mes at­si­sa­kė­me pla­nų kur­ti nau­jus pa­ jė­gu­mus sa­vo bran­duo­li­niams už­ tai­sams, o prieš me­tus pa­skelb­to­je JAV bran­duo­li­nės stra­te­gi­jos per­ žiū­ros ata­skai­to­je tei­gia­ma, kad bran­duo­li­nių gink­lų vaid­muo mū­ sų na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ge­ro­kai su­ma­žė­jo. Mes sten­gia­mės gin­ti sa­ vo na­cio­na­li­nius in­te­re­sus ne­bran­ duo­li­nė­mis prie­mo­nė­mis tiek, kiek įma­no­ma. Toks yra mū­sų ar­gu­men­ tas, kai ra­gi­na­me ki­tas ša­lis da­ry­ ti taip pat.

– Stok­hol­mo tarp­tau­ti­nis tai­ kos stu­di­jų ins­ti­tu­tas ne­se­niai sa­vo ata­skai­to­je skel­bė, kad, nors bran­duo­li­nės vals­ty­bės ma­ži­na bran­duo­li­nių gink­lų skaičių, vis­gi to­bu­li­na li­ku­sius, ku­ria nau­jas siun­ti­mo į tai­ki­ nį sis­te­mas. Ar tai nė­ra nau­jos gink­la­vi­mo­si var­žy­bos?

– Ta­pęs pre­zi­den­tu, B.Oba­ma pri­sta­tė pa­sau­lio be bran­duo­li­ nių gink­lų vi­zi­ją. Jo ka­den­ci­jai jau ei­nant į pa­bai­gą, ar pa­vy­ko nors kiek priar­tė­ti prie šios vi­ zi­jos? – Ma­nau, mums pa­vy­ko daug pa­ siek­ti. Bet pri­si­min­ki­me pa­ties B.Oba­mos žo­džius, kad jis ne­si­ti­ki pa­siek­ti šį tiks­lą per sa­vo gy­ve­ni­ mą. Pre­zi­den­tas pri­pa­ži­no, kad tai

„Pamesti“ branduolines medžiagas labiausiai rizikuoja tos šalys, kurios jaučiasi ramios, kurios tvirtai įsitikinusios, jog užtikrino visišką saugumą, ir kurios atmeta branduolinio terorizmo galimybę.

Partneriai: anot L.Holgate, Jungtinės Valstijos tvirtai palaiko Lietuvos energeti-

nės nepriklausomybės planus ir džiaugiasi galimybe dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte. JAV ambasados nuotr.

Diskusijos: B.Obama inicijavo branduolinio saugumo viršūnių susitikimus,

il­ga­lai­kis pro­ce­sas ir kad šia­me ke­ ly­je ga­li bū­ti daug kliū­čių. Bet pa­ žiū­rė­ję ap­lin­kui ga­li­me pa­ma­ty­ti, kaip su­ma­žė­jo bran­duo­li­nių me­ džia­gų, ku­rios ga­li bū­ti pa­nau­do­ tos gink­lo ga­my­bai, kaip pra­si­plė­tė koa­li­ci­ja vals­ty­bių, ku­rios įsi­pa­rei­ go­jo sau­go­ti me­džia­gas ir už­kirs­ti ke­lią bran­duo­li­niam te­ro­riz­mui. Tai­gi per tre­je­tą me­tų pa­sau­lis tik­ rai ta­po sau­ges­nis šiuo at­žvil­giu. – Lie­tu­va at­ro­do to­li­ma nuo vi­ suo­ti­nių bran­duo­li­nių klau­si­ mų, bet sa­vo pa­šo­nė­je tu­ri dvi ne­men­kas pro­ble­mas: tak­ti­nį bran­duo­li­nį gink­lą Ka­li­ning­ ra­do sri­ty­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je sta­ to­mą ato­mi­nę elekt­ri­nę. Ko­ kias per­spek­ty­vas ma­to­te šiais dviem „fron­tais“? – Svar­biau­sia yra tai, kad Lie­tu­va tu­ri ga­li­my­bę im­tis ly­de­rio vaid­ mens siekdamas už­tik­ri­nti bran­ duo­li­nį sau­gu­mą re­gio­ne. To­dėl man la­bai ma­lo­nu lan­ky­tis Lie­tu­ vo­je ir ma­ty­ti Me­di­nin­kuo­se įkur­tą Bran­duo­li­nio sau­gu­mo kom­pe­ten­ ci­jos cent­rą, ku­ris tu­rė­tų pa­dė­ti su­ kur­ti re­gio­ni­nius pa­jė­gu­mus bran­ duo­li­nių me­džia­gų kont­ra­ban­dai iden­ti­fi­kuo­ti ir su­stab­dy­ti. Čia mes kal­ba­me apie me­džia­gas, ku­rios

ga­li bū­ti pa­nau­do­tos bran­duo­li­nių gink­lų ga­my­bai, – itin pri­sod­rin­tą ura­ną ir plu­to­nį. To­kios me­džia­gos pa­pras­tai ne­nau­do­ja­mos ato­mi­nė­ se elekt­ri­nė­se, to­dėl tai ne­su­si­ję su Bal­ta­ru­si­jos elekt­ri­ne. Bet Bal­ta­ru­si­jo­je yra me­džia­gų, ku­rios ga­li bū­ti nau­do­ja­mos bran­ duo­li­nių gink­lų ga­my­bai, jų li­ko bran­duo­li­nių ty­ri­mų cent­re. Jung­ ti­nės Vals­ti­jos lei­do su­pras­ti, kad yra pa­si­ry­žu­sios pa­dė­ti pa­ša­lin­ti ir su­nai­kin­ti šias me­džia­gas. Ti­ki­ mės, kad šis pro­ce­sas tę­sis, kai Bal­ ta­ru­si­ja bus pa­si­ruo­šu­si su mu­mis bend­ra­dar­biau­ti. – O ko­kių per­spek­ty­vų ma­to­te Ka­li­ning­ra­do klau­su­mu? Da­bar at­ro­do, kad Ru­si­ja kaip at­sa­ką į Eu­ro­pos prieš­ra­ke­ti­nės gy­ny­ bos sky­dą ruo­šia to­les­nę šios sri­ties mi­li­ta­ri­za­ci­ją. – Aš as­me­niš­kai ne­dir­bu šiuo klau­ si­mu, bet ži­nau, kad mū­sų pa­rei­ gū­nai Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se ieš­ko ga­li­my­bių, kaip ap­skri­tai ma­žin­ ti tak­ti­nio bran­duo­li­nio gink­lo ke­ lia­mą pa­vo­jų. Ka­li­ning­ra­do sri­tis šiuo at­žvil­giu – ypa­tin­gas at­ve­jis. Mes ti­ki­mės, kad per ki­tą dis­ku­si­ jų su Ru­si­ja raun­dą bus pa­lies­tas ir šis klau­si­mas.

9

šeštadienis, birželio 9, 2012

pasaulis Ieš­ko ­ žu­di­ko

Stam­bi ­ siun­ta

At­sip­ra­šė­ as­me­niš­kai

Tūks­tan­čiai Ja­po­ni­jos po­li­ ci­nin­kų va­kar bu­vo mo­bi­li­ zuo­ti ieš­ko­ti pa­sku­ti­nio be­si­ slaps­tan­čio įta­ria­mo­jo, sie­ja­ mo su mir­ti­na ner­vus pa­ra­ ly­žiuo­jan­čių du­jų ata­ka, ku­ rią prieš 17 me­tų To­ki­jo met­ ro­po­li­te­ne įvyk­dė apo­ka­lip­si­ nio re­li­gi­nio kul­to „Aum Shin­ ri­kyo“ na­riai.

Ita­li­jos mui­ti­nės pa­rei­gū­ nai ša­lies pie­tuo­se esan­čia­ me Ka­lab­ri­jos Džo­ja Tau­ro uos­te kon­fis­ka­vo 630 kg la­ bai gry­no ko­kai­no, ku­ris bu­ vo pa­slėp­tas rie­šu­tų siun­to­je iš Bra­zi­li­jos. Nar­ko­ti­kai bu­vo su­dė­ti į 580 pa­ke­tų, pa­slėp­tų še­šio­li­ko­je di­de­lių mai­šų su rie­šu­tais.

NA­TO pa­jė­gų Af­ga­nis­ta­ne va­ das JAV ge­ne­ro­las Joh­nas Al­ le­nas pa­reiš­kė ap­gai­les­ta­vi­ mą dėl ci­vi­lių žū­ties per šią sa­vai­tę su­reng­tą ant­skry­dį ir at­vy­ko į vie­tą pa­ts as­me­ niš­kai at­si­pra­šy­ti. Anot af­ga­ nistaniečių pa­rei­gū­nų, per in­ ci­den­tą žu­vo 18 ci­vi­lių, tarp jų bu­vo mo­te­rų ir vai­kų.

– ir Lie­tu­vos rū­pes­tis

, siekdamas įtikinti kitų šalių vadovus, kad branduolinis saugumas yra jų pareiga tiek savo žmonėms, tiek kaimynams, tiek visam pasauliui.

– Ko­kį vaid­me­nį ir ko­kias konk­ re­čias už­duo­tis stip­ri­nant bran­ duo­li­nį sau­gu­mą at­liks Lie­tu­va, įkū­ru­si Bran­duo­li­nio sau­gu­mo kom­pe­ten­ci­jos cent­rą? – Lie­tu­va, tu­rė­ju­si Ig­na­li­nos ato­ mi­nę elekt­ri­nę ir pla­nuo­jan­ti sta­ ty­ti nau­ją, jau tu­ri su tai su­si­ju­sios pa­tir­ties ir ži­nių. Da­bar ji ga­li su­ jung­ti šias tech­ni­nes ži­nias su tei­ sė­sau­gos prie­mo­nė­mis bei žval­gy­ bos in­for­ma­ci­ja ir efek­ty­viai ko­vo­ti su bran­duo­li­nių me­džia­gų kont­ ra­ban­da. Jūs tu­ri­te tech­ni­nių ga­ li­my­bių ap­tik­ti to­kias me­džia­gas spe­cia­liais prie­tai­sais. Bet jų ra­dus pro­ce­sas tu­ri tęs­tis. At­li­kus ty­ri­mą tu­ri išaiš­kė­ti, kas tie žmo­nės, iš kur jie at­va­žia­vo, kas jų ki­še­nė­se ir au­ to­mo­bi­liuo­se, ko­kie kon­tak­tai įra­ šy­ti mo­bi­lia­ja­me te­le­fo­ne, ko­kiam kont­ra­ban­di­nin­kų tink­lui jie pri­ klau­so, ar nė­ra su­si­ję su te­ro­ris­tais. Tai­gi ra­dus bran­duo­li­nių me­džia­gų du­rys tik at­si­ve­ria. Kuo glau­des­nis bus bend­ra­dar­bia­vi­mas, tuo grei­ čiau pa­vyks ras­ti at­sa­ky­mus į šiuos klau­si­mus, nu­baus­ti nu­si­kal­tė­lius, nu­sta­ty­ti šal­ti­nį, iš kur at­ke­lia­vo me­džia­gos, įsi­ti­kin­ti, kad tų me­ džia­gų ten ne­be­li­ko ar­ba jų ne­bu­vo pa­vog­ta dau­giau, pa­di­din­ti bran­ duo­li­nių ob­jek­tų sau­gu­mą.

Baltarusijoje yra medžiagų, kurios gali būti naudojamos branduolinių ginklų gamybai, jų liko branduolinių tyrimų centre. Mes tu­ri­me ga­li­my­bę to­kius pa­jė­ gu­mus tu­rė­ti ne tik Lie­tu­vo­je, tu­rin­ čio­je svar­bią stra­te­gi­nę pa­dė­tį, bet ir vi­sa­me re­gio­ne. Toks ir yra Bran­ duo­li­nio sau­gu­mo kom­pe­ten­ci­jos cent­ro tiks­las – reng­ti re­gio­ni­nius mo­ky­mus, už­megz­ti ry­šius tarp ša­ lių kai­my­nių ir už­tik­rin­ti, kad ši Eu­ ro­pos da­lis tap­tų tvir­ta gran­di­mi, nes kont­ra­ban­di­nin­kai ir bran­duo­ li­niai te­ro­ris­tai ras silp­ną gran­dį ir ja pa­si­nau­dos. Jei­gu šia­me re­gio­ne už­meg­si­me tvir­tus ry­šius, te­ro­ris­tai net ne­gal­vos apie šią pa­sau­lio da­lį. – Ar tai reiš­kia, kad bran­duo­ li­nių kont­ra­ban­di­nin­kų ke­liai ga­li ei­ti ir per Lie­tu­vą? – Mes to ne­ži­no­me. Šią aki­mir­ ką ne­tu­riu in­for­ma­ci­jos apie to­kios

kont­ra­ban­dos ga­be­ni­mą per Lie­tu­ vą. Bet mes ne­ži­no­me, ko dar ne­ra­ do­me. Lie­tu­va yra stam­bus tei­sė­tų pre­kių tran­zi­to taš­kas, o tarp tei­ sė­tų pre­kių ga­li bū­ti pa­slėp­ta ir ne­ le­ga­lių. Tu­ri­mos eks­per­tų ži­nios, stra­te­gi­nė pa­dė­tis ir val­džios pa­rei­ gū­nų su­si­do­mė­ji­mas bei pa­ra­ma – dėl šių prie­žas­čių Lie­tu­va yra pui­ ki par­tne­rė Jung­ti­nėms Vals­ti­joms spren­džiant bran­duo­li­nio sau­gu­mo pro­ble­mas. – Gal ga­lė­tu­mė­te įvar­dy­ti vie­ tas, iš kur ne­tei­sė­tai ga­be­na­mos me­džia­gos, tin­ka­mos bran­duo­ li­nių gink­lų ga­my­bai? – Ačiū Die­vui, mes tu­rė­jo­me ne­ daug to­kių at­ve­jų, maž­daug 20. Bet ne vi­sa­da pa­vyk­da­vo nu­sta­ty­ ti, iš kur šios me­džia­gos at­ke­lia­vo. Ke­liais at­ve­jais šal­ti­nis bu­vo Ru­ si­ja. Tai tik­riau­siai bu­vo me­džia­ gos, pa­vog­tos 1990-ųjų pra­džio­je. Bet mes ne­ga­li­me bū­ti vi­siš­kai tik­ ri, nes trūks­ta tie­sio­gi­nio bend­ra­ dar­bia­vi­mo. „Pa­mes­ti“ bran­duo­li­nes me­džia­ gas la­biau­siai ri­zi­kuo­ja tos ša­lys, ku­rios jau­čia­si ra­mios, ku­rios tvir­ tai įsi­ti­ki­nu­sios, jog už­tik­ri­no vi­siš­ ką sau­gu­mą, ir ku­rios at­me­ta bran­ duo­li­nio te­ro­riz­mo ga­li­my­bę. To­kių

vals­ty­bių ga­na daug. Štai ko­dėl pre­ zi­den­tas B.Oba­ma ini­ci­ja­vo bran­ duo­li­nio sau­gu­mo vir­šū­nių su­si­ti­ki­ mus. Jų tiks­las yra įti­kin­ti ki­tų ša­lių va­do­vus, kad bran­duo­li­nis sau­gu­ mas yra jų pa­rei­ga tiek sa­vo žmo­ nėms, tiek kai­my­nams, tiek vi­sam pa­sau­liui. Nes bet ko­kia bran­duo­li­ nė ata­ka, ne­tgi te­ro­ris­tų ata­ka, tu­ rė­tų glo­ba­lių pa­da­ri­nių – ir eko­no­ mi­nių, ir so­cia­li­nių, ir po­li­ti­nių. – Vie­šė­da­ma Lie­tu­vo­je tik­ riau­siai pa­lie­si­te ir mū­sų ša­lies ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės klau­si­mus. Dėl jų ver­da di­de­lės dis­ku­si­jos, ypač dėl nau­jos ato­ mi­nės elekt­ri­nės. Kaip ver­ti­na­ te, ar Lie­tu­va pa­si­rin­ko tei­sin­gą ke­lią ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­ my­bės link? – Mes tvir­tai pa­lai­ko­me Lie­tu­vos ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės pla­ nus. Ener­ge­ti­kos di­ver­si­fi­ka­ci­ja ir Lie­tu­vos in­teg­ra­ci­ja į Eu­ro­pos ener­ ge­ti­kos rin­ką – ra­cio­na­lus ir tin­ka­ mas po­žiū­ris. Jung­ti­nės Vals­ti­jos tu­ri sa­ vo ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės stra­te­gi­ją, ku­ri va­di­na­ma „All of the Abo­ve“. Čia ir­gi kal­ba­ma apie bran­duo­li­nę ener­gi­ją, Jung­ti­nė­ se Vals­ti­jo­se mes ir­gi sta­to­me ato­

„Scanpix“ nuotr.

mi­nes elekt­ri­nes, kad pa­ten­kin­tu­me au­gan­čius ener­gi­jos po­rei­kius. Mums la­bai ma­lo­nu, kad JAV bend­ro­vė (bend­ra JAV ir Ja­po­ni­ jos bend­ro­vė „GE Hi­ta­chi“ – red. past.) tu­ri ga­li­my­bę da­ly­vau­ti Lie­ tu­vos bran­duo­li­nės elekt­ri­nės pro­ jek­te, jei­gu bus priim­ti tam tik­ri spren­di­mai. Tai leis JAV ir Ja­po­ni­ jos tech­no­lo­gi­joms tap­ti Lie­tu­vos elekt­ri­nės da­li­mi, už­tik­rin­ti aukš­ tus sau­gu­mo stan­dar­tus, skaid­ru­ mą, eko­no­mi­nę nau­dą. Mums tai – la­bai svar­bi ga­li­my­bė.

8

valstybės

šiuo metu turi branduolinį ginklą, nors įtariama, kad Izraelis yra devintas.

10

šeštadienis, birželio 9, 2012

pasaulis Dei­man­ti­nis ju­bi­lie­jus Nei lie­tus, nei vy­ro li­ga ne­su­ga­ di­no Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ra­ lie­nies Elž­bie­tos II val­dy­mo dei­ ma­ti­nio – 60-ojo – ju­bi­lie­jaus iš­ kil­mių, ku­rios pra­si­dė­jo praė­ju­ sį šeš­ta­die­nį ir tę­sė­si iki ant­ra­die­ nio. Ke­tu­rių die­nų iš­kil­mių ma­ra­ to­no kul­mi­na­ci­ja ta­po tūks­tan­ čio lai­vų pa­ra­das Tem­zės upe, o šven­tę vai­ni­ka­vo ryš­kiau­sių po­pmu­zi­kos žvaigž­džių kon­cer­tas prie­šais Ba­kin­ga­mo rū­mus ir įspū­din­gi fe­jer­ver­kai.

Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas – Len­ki­ja ir Uk­rai­na – Eu­ro­pos, taip pat pa­ sau­lio dė­me­sio cent­re. Čia pra­si­dė­jo Se­ no­jo že­my­no fut­bo­lo čem­pio­na­tas. Ren­ gi­niui ruoš­ta­si il­gai. Atė­jo lai­kas įver­tin­ti, kaip len­kai ir uk­rai­nie­čiai pa­si­ren­gė. Chu­li­ga­nus tram­dys griež­tai

Len­kų pa­rei­gū­nai ra­mi­na: liūd­nai pa­gar­sė­ję ša­lies fut­bo­lo aist­ruo­liai ne­kels rū­pes­čių. O kel­ti juos len­kų aist­ruo­liai mo­ka. Tuo ga­lė­jo įsi­ti­kin­ti ir Lie­tu­vos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Vis dėl­to len­kai ža­da, kad jo­ kių iš­puo­lių ne­to­le­ruos. Tam ne tik ski­ria­mos di­de­lės pi­ni­gų su­ mos, bet ir ima­ma­si vi­sų įma­no­mų prie­mo­nių. Len­ki­jos vy­riau­sy­bė iš mies­tų, ku­riuo­se vyks fut­bo­lo rung­ty­nės, nu­ro­dė per­kel­ti per 600 ka­li­nių, kad at­lais­vė­tų vie­tos su­lai­ky­tiems chu­li­ga­nams. Ma­ža to, ypa­tin­gos pa­reng­ties są­ly­go­mis nu­ro­dy­ta dirb­ti 350 tei­ sė­jų, ku­rie tu­rės sku­biai priim­ ti teis­mo nu­tar­tis siau­tė­ju­siems riau­ši­nin­kams. Be tra­di­ci­nių van­dens pa­tran­kų, gu­mi­nių laz­dų ar aša­ri­nių du­jų, len­kai pa­si­ruo­šę į pa­gal­bą pa­siim­ti ir spe­cia­liai mo­ky­tų ke­tur­ko­jų. Šu­nys mo­ky­ti kib­ti į ra­my­bės drums­tė­jų ge­ni­ta­li­jas. Taip pat bus pa­nau­do­tos akus­ti­nės pa­tran­ kos, nuo ku­rių im­pul­sų žmo­gus ga­ li ne­va­lin­gai ap­si­šla­pin­ti. Ang­lų kal­ba lei­džia­mas laik­raš­ tis „Kra­kow Post“ sa­vo ve­da­ma­ja­ me pa­ti­ki­no, kad pie­ti­nia­me Kro­ ku­vos mies­te, ku­ria­me pla­nuo­ja ap­si­sto­ti daug aist­ruo­lių iš Ang­li­ jos, sau­gu­mo pa­jė­gos vi­siš­kai pa­ si­ruo­šu­sios at­rem­ti chu­li­ga­nų ke­ lia­mą grės­mę. „Len­ki­jos po­li­ci­ja už­grius ra­my­ bės drums­tė­jus tar­si mai­šas, pil­ nas prie­ka­lų, ir jūs ne­no­rė­tu­mė­te ten bū­ti, kai tai nu­tik­s, – per­spė­jo laik­raš­tis. – Kro­ku­va se­niai su­si­pa­ ži­nu­si su chu­li­ga­nų smur­tu – vie­ tos po­li­ci­ja yra jau vis­ko re­gė­ju­ si ir ji su­ga­dins jums die­ną, jei­gu mė­gin­si­te krės­ti ei­bes. Šių vy­ru­kų ma­mos ir tė­čiai kė­lė riau­šes ne­si­ bai­min­da­mi so­vie­tų kul­kos­vai­džių, to­dėl ke­lios kė­dės, svies­tos alaus pri­si­plem­pu­sių sir­ga­lių, jų neį­bau­ gins. Ne­si­ti­kė­ki­te itin švel­nios po­ li­ci­jos tak­ti­kos.“ Laik­raš­tis pri­dū­rė: „Len­ki­jos ko­ vos su chu­li­ga­nais da­li­niai gink­ luo­ti šau­tu­vais, šau­dan­čiais gu­ mi­nė­mis kul­ko­mis, ku­rios gal­būt jū­sų ne­nu­kaus, jei­gu tik bū­si­te ne ar­čiau nei už 30 met­rų; sunk­ve­ži­ miu su įtai­sy­ta van­dens pa­tran­ka,

švel­niai va­di­na­ma „Tai­fū­nu“; mo­ der­nia akus­ti­ne pa­tran­ka, ga­lin­čia pri­vers­ti jus ap­si­šla­pin­ti; šu­ni­mis, dre­suo­tais kąs­ti tie­siai į sėk­li­des.“ Var­šu­vos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai bi­ jo ne tik aist­ruo­lių, bet ir sos­ti­nė­je per fut­bo­lo čem­pio­na­tą vyk­sian­čių pro­tes­to ak­ci­jų, ku­rio­se ga­li da­ly­ vau­ti tūks­tan­čiai žmo­nių. Pir­mą­jį pro­tes­tą ke­ti­na reng­ti pro­fe­si­nės są­jun­gos, pro­tes­tuo­jan­ čios prieš pen­si­nio am­žiaus pa­di­ di­ni­mą, ant­rą­jį – žu­vu­sio Len­ki­jos pre­zi­den­to Le­cho Kac­zyńs­kio bro­ lis Ja­ros­ła­was.

Os­ta­pas Se­me­ra­ka:

Da­bar­ti­nė val­džia pa­si­nau­do­jo pa­si­ ruo­ši­mu čem­pio­na­ tui, kad ga­lė­tų pra­ tur­tė­ti ir pa­vog­ti pi­ni­gų iš vals­ty­bės biu­dže­to.

Tram­dys: vi­siems aist­ruo­liams, ku­rie ke­ti­na pra­dė­ti sa­vo emo­ci­jas reikš­ti kumš­čiais, len­kų po­li­ci­ja ža­da griež­t

J.Kac­zyńs­kio, ku­ris dėl Smo­ lens­ko tra­ge­di­jos kal­ti­na Ru­si­ją, ša­li­nin­kai sa­vo ak­ci­ją su­rengs ne­ to­li „Bris­tol“ vieš­bu­čio Var­šu­vo­ je, kur ap­si­sto­ju­si Ru­si­jos fut­bo­lo rink­ti­nė. Bai­mi­na­ma­si, kad pro­tes­to ak­ ci­jos neišp­ro­vo­kuo­tų riau­šių. Ypač bi­jo­ma, kad ne­ra­mu­mų ne­kil­tų tarp len­kų ir ru­sų aist­ruo­lių, ku­rie pa­si­ žy­mi nuo­žmiu el­ge­siu. „Ru­sai – triukš­min­gi ir mėgs­ta pro­vo­kuo­ti, – sa­kė bu­vęs Var­šu­ vos klu­bo „Le­gia“ aist­ruo­lių klu­ bo na­rys Woj­cie­chas Wiś­niews­ kis. – Aiš­ku, vis­kas pri­klau­so nuo to, kaip tar­ny­bos rea­guos, ta­čiau tai ga­li bū­ti pro­ble­ma.“ Ki­ti ste­bė­to­jai per­spė­jo, kad len­ kų sir­ga­lius pyk­do ir Va­ka­rų Eu­ro­ pos ko­man­dos bei aist­ruo­liai, nes tur­tin­ges­niems kai­my­nams len­kai jau­čia an­ti­pa­ti­ją. Tie­sa, ir skir­tin­gų len­kų ko­ man­dų aist­ruo­liai ga­li aiš­kin­tis san­ty­kius kumš­čiais, kaip ne sy­ kį bu­vo. An­tai prieš me­tus ki­lu­sios riau­šės po Len­ki­jos čem­pio­na­to fi­na­lo pri­

ver­tė į šią pro­ble­mą rim­tai pa­žiū­rė­ti ir aukš­čiau­sius Len­ki­jos pa­rei­gū­nus. Prem­je­ras Do­nal­das Tus­kas net per sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­ją pa­brė­ žė, kad smur­tas sta­dio­nuo­se tu­ri bū­ti su­stab­dy­tas. Per­dė­ti kal­ti­ni­mai

Ne tik fut­bo­lo aist­ruo­liai, ta­čiau ir ga­li­mi na­cio­na­lis­tų iš­puo­liai len­ kams ke­lia ne­ri­mą. An­tai pa­sau­lio ži­niask­lai­do­ je mir­ga straips­niai, kad Len­ki­jo­je daž­nai pa­si­tai­ko ra­sis­ti­nių ir an­ti­ se­mi­ti­nių iš­puo­lių. Ta­čiau Len­ki­jos par­la­men­ta­ras Joh­nas God­so­nas teigė, kad šie ko­ men­ta­rai neatsk­lei­džia tie­sos. Nors šis Ni­ge­ri­jo­je gi­męs pro­tes­ tan­tų dva­si­nin­kas, ta­pęs pir­muo­ju juo­dao­džiu Len­ki­jos Sei­mo na­riu, pa­ts šio­je ša­ly­je prieš dau­giau nei 20 me­tų nu­ken­tė­jo nuo ra­sis­ti­nio iš­puo­lio, da­bar jis sa­ko, kad len­kai pa­si­kei­tė. Par­la­men­ta­ras su­kri­ti­ka­vo ne­ se­niai bri­tų te­le­vi­zi­jos BBC pa­ro­ dy­tą do­ku­men­ti­nį fil­mą, ku­ria­me pa­sa­ko­ja­ma apie ra­sis­ti­nius ir an­

ti­se­mi­ti­nius iš­puo­lius Len­ki­jo­je bei Uk­rai­no­je. „Tai tik­rai nu­liū­di­no, – pa­sa­ko­ jo J.God­so­nas. – Tai... neats­pin­di ma­no pa­ties iš­gy­ve­ni­mų.“ Pa­sak par­la­men­ta­ro, fil­me ne­ bu­vo nė žo­džiu už­si­min­ta apie tai, kiek per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­ me­čius Len­ki­jo­je pa­da­ry­ta, kad ne­ to­le­ran­ci­jos vi­suo­me­nė­je bū­tų kuo ma­žiau. „Ne­reiš­kia, kad žmo­nės ra­sis­tai, jei jie nė­ra su­si­pa­ži­nę su ki­to­mis kul­tū­ro­mis, – tikino J.God­so­nas. – Kai len­kai ėmė pa­žin­ti ki­to­kius žmo­nes, vis­kas pa­ge­rė­jo, nors, ži­ no­ma, to­bu­lu­mui ri­bų nė­ra.“ Tie­sa, kal­bė­da­mas apie an­ti­se­ mi­tiz­mo ap­raiš­kas, J.God­so­nas pa­ brė­žė, kad tai iš­lie­ka pro­ble­ma. „Taip, tai pro­ble­ma. Daž­nai po­kštau­ja­ma apie žy­dus. Tai iki šiol iš­ li­kę mū­sų vi­suo­me­nė­je“, – pri­dū­ rė par­la­men­ta­ras. Su­ga­din­tas įvaiz­dis?

Uk­rai­no­je bė­dų dėl chu­li­ga­nų gal­ būt ma­žiau, ta­čiau čia ap­stu ki­ tų pro­ble­mų. Vie­na di­džiau­sių –

ša­lies įvaiz­dis. O jis bu­vo ge­ro­kai su­ga­din­tas dar prieš čem­pio­na­tą, Eu­ro­pai pa­si­pik­ti­nus, kad ša­ly­je pa­žei­džia­mos žmo­gaus tei­sės. Ži­no­ma, kal­ba­ma apie bu­vu­sios ša­lies prem­je­rės Ju­li­jos Ty­mo­šen­ ko by­lą. J.Ty­mo­šen­ko is­to­ri­ja kaip rei­ kiant at­si­rū­go Uk­rai­nos vy­riau­sy­ bei. Ki­je­vas po skan­da­lo pra­dė­tas izo­liuo­ti, Uk­rai­na iš­va­din­ta au­to­ ri­ta­ri­ne vals­ty­be, ku­rio­je ri­bo­ja­mos žmo­gaus tei­sės. „Tur­ny­ras tu­rė­jo sim­bo­li­zuo­ti ES ir jos kai­my­nų bend­ra­dar­bia­vi­ mą, taip pat švie­sią atei­tį ple­čian­ tis Eu­ro­pai. Ta­čiau da­bar ma­to­me, kad ne vis­kas ge­rai. „Oran­ži­nė“ era bai­gė­si, o vie­na jos ly­de­rių J.Ty­mo­šen­ko – įka­lin­ta“, – tink­ la­raš­ty­je ra­šė And­rew Wil­so­nas, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos Uk­rai­nos eks­ per­tas. „Šian­dien gy­ve­na­me lais­vo­je ir tai­kio­je Vo­kie­ti­jo­je bei ES, ta­čiau ne vi­so­je Eu­ro­po­je. Uk­rai­no­je ir Bal­ta­ru­si­jo­je dau­gy­bė žmo­nių ken­ čia nuo dik­ta­tū­ros ir rep­re­si­jų“, –

11

šeštadienis, birželio 9, 2012

pasaulis Dei­man­ti­nis ju­bi­lie­jus

– iš­šū­kis ren­gė­jams Len­ki­jos po­ li­ci­ja už­grius ra­my­bės drums­tė­jus tar­si mai­šas, pil­nas prie­ka­ lų, ir jūs ne­no­ rė­tu­mė­te ten bū­ti, kai tai nu­tiks.

­tą at­sa­ką.

yra pa­reiš­ku­si Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel. Ma­ža to, po kri­ti­kos bu­vo grieb­ ta­si ir veiks­mų. Kai ku­rie Eu­ro­pos ly­de­riai pa­ reiš­kė, kad boi­ko­tuos čem­pio­na­to var­žy­bas Uk­rai­no­je, taip pat fi­na­ lą, ku­ris vyks Ki­je­ve. Apie tai, kad ne­vyks į var­žy­bas, pa­skel­bė Eu­ro­pos Par­la­men­to ly­ de­ris Mar­ti­nas Schul­zas, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­so, Šve­di­jos prem­je­ras Fred­ ri­kas Rein­feld­tas. Taip pat apie boi­ko­tą pa­skel­ bė Pran­cū­zi­ja. A.Mer­kel pa­brė­žė, kad jos po­zi­ci­ja pri­klau­sys nuo to, kaip Uk­rai­na elg­sis su J.Ty­mo­šen­ ko. Pa­sak Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės, Ki­ je­vas tu­ri leis­ti J.Ty­mo­šen­ko gy­dy­ tis už­sie­ny­je. Ta­čiau iki šiol Vik­to­ro Ja­nu­ko­vy­ čiaus vy­riau­sy­bė ne­ro­dė no­ro nu­ si­leis­ti šiuo klau­si­mu. Uk­rai­nos va­do­vai at­me­tė kal­ti­ ni­mus po­li­ti­niu su­si­do­ro­ji­mu, taip pat pa­nei­gė pra­ne­ši­mus, kad su J.Ty­mo­šen­ko ka­lė­ji­me blo­gai el­ gia­ma­si.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ko­rup­ci­jos mas­tas

Ta­čiau tarp­tau­ti­nis skan­da­las – ne vie­nin­te­lė pro­ble­ma. Čem­pio­na­to or­ga­ni­za­vi­mas, tru­ kęs ke­le­rius me­tus, pa­ro­dė, kad ko­ rup­ci­jos mas­tas Uk­rai­no­je to­li gra­ žu ne­su­men­ko. 2007 m. už­si­brėž­tas čem­pio­na­ to biu­dže­tas, tu­rė­jęs siek­ti 1 mlrd. do­le­rių, per ke­le­rius me­tus iš­si­pū­ tė 10 kar­tų. Vien Ki­je­vo olim­pi­nio sta­dio­no re­no­va­ci­ja uk­rai­nie­čiams kai­na­vo 585 mln. do­le­rių, ar­ba 35 mln. do­ le­rių dau­giau, nei len­kams kai­na­ vo pa­sta­ty­ti nau­ją Var­šu­vos sta­ dio­ną. J.Ty­mo­šen­ko par­la­men­ti­nės gru­ pės na­rys Os­ta­pas Se­me­ra­ka sa­ko, kad net 1,3 mlrd. iš 10 mlrd. čem­ pio­na­to biu­dže­to bu­vo iš­švais­ty­ta. „Da­bar­ti­nė val­džia pa­si­nau­do­jo pa­si­ruo­ši­mu čem­pio­na­tui, kad ga­ lė­tų pra­tur­tė­ti ir pa­vog­ti pi­ni­gų iš vals­ty­bės biu­dže­to“, – kal­ti­ni­mais žars­tė­si O.Se­me­ra­ka. Pa­sak kai ku­rių ži­niask­lai­dos lei­ di­nių, vie­nin­te­lis Uk­rai­nos pa­sie­ ki­mas to­bu­li­nant inf­rast­ruk­tū­rą

prieš čem­pio­na­tą – mo­der­ni­zuo­ ti vi­sų ke­tu­rių Uk­rai­nos di­džių­ jų mies­tų, kur vyks var­žy­bos, oro uos­tai. Ta­čiau, pa­vyz­džiui, ša­lies greit­ ke­liai, nors dek­la­ruo­tos 2 mlrd. do­ le­rių in­ves­ti­ci­jos, kol kas ne­pa­sie­kė Eu­ro­pos stan­dar­tų. Ki­ta pro­ble­ma – nors Uk­rai­ nos val­džia tvir­ti­no, kad ša­ly­je prieš čem­pio­na­tą at­si­ra­do 70 nau­ jų vieš­bu­čių, UE­FA at­sto­vai ne sy­kį kri­ti­ka­vo vy­riau­sy­bę, jog ši ne­sii­ma kont­ro­liuo­ti pa­slau­gų kai­nų, ku­rios prieš ren­gi­nį smar­kiai iš­si­pū­tė.

Pros­ti­tu­tės lau­kia tur­tin­gų va­ka­rie­čių Re­gis, nie­kas taip ne­si­džiau­gia pra­si­dė­ju­siu Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tu, kaip se­niau­sios pro­ fe­si­jos at­sto­vės Uk­rai­no­je.

„Ki­je­vo pro­sti­tu­tės ak­ty­viai ren­ gia­si čem­pio­na­tui“, – ra­šo­ma vie­na­me Uk­rai­nos sek­so tink­la­ la­py­je. Čia pat pri­du­ria­ma, kad pro­sti­tu­tės stu­di­juo­ja 16 ša­lių, ku­rių ko­man­dos da­ly­vauja var­žy­bo­se, is­to­ri­ją, taip pat fut­bo­lo pa­grin­ dus, kad su­ge­bė­tų įtik­ti sa­vo klien­tams. Iki 2006 m. Uk­rai­no­je pro­sti­ tu­ci­ja bu­vo lai­ko­ma nu­si­kal­ti­mu, ta­čiau da­bar ji įvar­di­ja­ma kaip nu­si­žen­gi­mas. Bau­da už šį nu­si­žen­gi­mą – 20 eu­rų, bet vi­suo­met ga­li­ma ir už kuk­les­nį ky­šį iš­si­suk­ti. Skai­čiuo­ja­ma, kad Uk­rai­no­ je šiuo me­tu dir­ba nuo 52 iki 83 tūkst. pro­sti­tu­čių. Vien Ki­je­ve jų – 11 tūkst. Ry­ti­niuo­se did­mies­čiuo­se Do­ nets­ke ir Char­ko­ve pro­sti­tu­čių yra po 3 tūkst., Lvo­ve, ša­lies va­ ka­ruo­se, – apie 2,5 tūkst. Nors Uk­rai­nos fe­mi­nis­čių gru­ pė FE­MEN pik­ti­na­si, kad čem­ pio­na­tas ga­li pa­di­din­ti sek­so tu­riz­mą į Uk­rai­ną, vie­tos pro­sti­ tu­tėms čem­pio­na­tas – ge­ras pa­ si­pel­ny­mo šal­ti­nis. An­tai Ki­je­ve dir­ban­ti 24 me­tų Na­ta­ša sa­kė per čem­pio­na­tą be­ si­ti­kin­ti už­dirb­ti tiek, kad ga­lė­tų nu­si­pirk­ti nau­ją au­to­mo­bi­lį. Mo­te­ris skai­čiuo­ja, jog dau­ge­ lis jos klien­tų atei­nan­tį mė­ne­sį bus fut­bo­lo sir­ga­liai. O jų su­gu­ žės šim­tai tūks­tan­čių. „Vi­si vy­rai to­kie pa­tys – fut­bo­ las, alus, ta­čiau svar­biau­sia, kad jie tik­rai ne­ke­ti­na vi­są nak­tį ger­ ti“, – sa­kė mo­te­ris. Ka­dan­gi į čem­pio­na­tą at­vyks ne­ma­žai fut­bo­lo aist­ruo­lių iš tur­tin­gų Eu­ro­pos ša­lių, dau­ge­lis Uk­rai­nos pro­sti­tu­čių ke­ti­na pa­di­ din­ti sa­vo įkai­nius.

Apie tai už­si­mi­nė Ole­na Tsu­ ker­man, va­do­vau­jan­ti sek­so dar­ buo­to­jų tei­sių or­ga­ni­za­ci­jai „Le­ ga­li­fe“. Pa­sak jos, va­di­na­mo­sios VIP kla­sės pro­sti­tu­tės, ku­rios ge­rai kal­ba už­sie­nio kal­bo­mis ir daž­ niau­siai už va­lan­dą gau­na 100– 200 eu­rų, ga­li pa­dvi­gu­bin­ti ar net pa­tri­gu­bin­ti sa­vo įkai­nius. Tie­sa, O.Tsu­ker­man pri­dū­rė, kad sek­so pa­slau­gų vers­lo at­sto­ vų lū­kes­čiai ne­bū­ti­nai iš­si­pil­dys. „Iš pra­džių vi­si ke­ti­na pa­kel­ti sa­vo kai­nas, o ta­da lauk­ti ant­plū­ džio. Ta­čiau sta­tis­ti­ka ro­do, kad ant­plū­džio ne­bū­na“, – sa­kė mo­ te­ris ir pri­dū­rė, kad 2006 m. dau­ ge­lis Vo­kie­ti­jos vieš­na­mių vyks­ tant pa­sau­lio čem­pio­na­tui pa­ty­rė nuo­sto­lių. Tarp­tau­ti­nio ŽIV ir AIDS al­jan­ so at­sto­vas Kons­tan­ti­nas Pert­ sovs­kis ir­gi mi­nė­jo, kad ne­si­ti­ki sek­so tu­ris­tų ant­plū­džio. „Eu­ro­pos ša­lių pa­tir­tis ro­ do, kad sek­so tu­ris­tų ant­plū­džio ne­bus, nes už­sie­nie­čiai daž­niau mėgs­ta ger­ti alų“, – sa­kė eks­ per­tas. O.Tsu­ker­man pri­dū­rė, kad per čem­pio­na­tą pa­gau­sės ir ko­rum­ puo­tų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, ku­rie rei­ka­laus pa­pil­do­mų ky­šių, kad pro pirš­tus žiū­rė­tų į vieš­na­mius. Tai­gi, pa­sak mo­ters, pro­sti­tu­čių už­dar­bis ga­li su­ma­žė­ti. Pa­sak ano­ni­miš­kai kal­bė­ju­ sių pro­sti­tu­čių, kaip ky­šiai duo­ da­mos su­mos daž­niau­siai sie­ kia apie 1000 do­le­rių. Be to, anot eks­per­tų, bet ku­ris aist­ruo­lis tu­ rė­tų ne­pa­mirš­ti, kad Uk­rai­no­je su­si­durs su pa­pil­do­ma ri­zi­ka. Juk šio­je ša­ly­je in­fe­kuo­to­jų ŽIV skai­čius – vie­nas di­džiau­sių po­ so­vie­ti­nė­je erd­vė­je. Skai­čiuo­ja­ma, kad Uk­rai­no­ je ŽIV vi­ru­su yra ap­si­krė­tę 350 tūkst. žmo­nių. O pro­sti­tu­tės įvar­ di­ja­mos kaip daž­niau­siai šį vi­ru­są ne­šio­jan­čios. AFP inf.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

600

vietų

kalėjimuose Lenkija paruošė futbolo chuliganams.

Pro­tes­tas: Uk­rai­nos FE­MEN ak­ty­vis­tės tvir­ti­na, kad Eu­ro­pos fut­bo­

lo čem­pio­na­tas tik pa­ska­tins į ša­lį plūs­ti sek­so tu­ris­tus. AFP nuo­tr.

12

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Vil­ties mi­si­ja Pran­ciš­k Vil­ties mi­si­ja – taip va­di­no­si 11 die­nų ke­ lio­nė Bal­ti­jos jū­ra Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bur­lai­viu „Bra­ban­der“. Bro­liai pran­ciš­ko­ nai, kul­tū­ros dar­buo­to­jai ir vers­lo at­sto­ vai lei­do­si ke­liais, ku­riais prieš 800 me­tų į Šiau­rės Eu­ro­pą at­vy­ko ir Skan­di­na­vi­jo­je įsi­kū­rė Šv. Asy­žie­čio se­kė­jai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Lai­ve va­do­vau­ja ka­pi­to­nas

Bur­lai­vio „Bra­ban­der“ ka­pi­to­nui Val­de­ma­rui Viz­ba­rui to­kia ke­lei­vių ko­man­dos su­dė­tis – ne nau­jie­na. „Kas­kart mums plau­kiant bū­na 10–13 nau­jų, ne­pa­žįs­ta­mų vei­dų. Šį kar­tą kai ku­riuos kaž­kiek pa­ži­no­jo­ me“, – pri­pa­ži­no ka­pi­to­nas. Jū­ra yra jū­ra. Lai­vas – už­da­ ra pa­tal­pa. V.Viz­ba­ro tei­gi­mu, čia yra tam tik­ra tvar­ka, ku­rios pri­va­lo lai­ky­tis vi­si, ne­svar­bu, ko­kį ran­gą kran­te jie tu­ri. Lai­ve rei­kia pa­klus­ ti įgu­los ko­man­doms ir nu­ro­dy­ mams. Pa­sak ka­pi­to­no, įgu­la jau įgu­ du­si ir mo­ka elg­tis taip, kad jo­kių konf­lik­tų ne­kil­tų – jau iš­mo­ko ke­ lei­viams pa­sa­ky­ti tai, ką jie be­są­ly­ giš­kai tu­ri vyk­dy­ti. „Iš­mo­ko­me ne­kel­da­mi bal­so pri­ vers­ti vi­sus esan­čius lai­ve dirb­ti. Gal kai kam iš pra­džių tai ir ne­la­bai pa­tin­ka, juk yra to­kių, ku­rie ne­p­ra­ tę, kad jiems kaž­kas va­do­vau­tų. Bet mums pa­vyks­ta su­val­dy­ti tą si­tua­ ci­ją, iš tik­ro da­bar jau mums ne­bes­ var­bu, su kuo plauk­ti“, – sa­kė bur­ lai­vio ka­pi­to­nas. Prie­ta­rais ne­ti­ki

Mi­si­ja: po 11 die­nų ke­lio­nės pir­mų­jų bro­lių pran­ciš­ko­nų ke­liais, mi­sio­

nie­riai grį­žo na­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dva­si­nin­kai – re­ti sve­čiai bur­lai­ vy­je. Šį­kart jų plau­kė net ke­li. Tarp jū­ri­nin­kų sklan­do se­nas prie­ta­ras, kad ku­ni­gas lai­ve ga­li lem­ti ne­sėk­ min­gą ke­lio­nę. Ta­čiau ka­pi­to­no V.Viz­ba­ro įsi­ti­ ki­ni­mu, tie gar­siai skel­bia­mi prie­ ta­rai – tuš­ti žo­džiai. „Vie­ni sa­ko, kad ku­ni­gas lai­ve ne­ ge­rai, ki­ti – kad mo­te­ris lai­ve ne­ša ne­lai­mę. Pa­vyz­džiui, mes iš Olan­ di­jos at­si­ve­žė­me va­zo­ną su gė­lė­ mis. Daug „eks­per­tų“ pra­trū­ko: gė­lės lai­ve – ne­lai­mės ženk­las. Ma­ no ma­ny­mu, di­džiau­sias ne­lai­mės ženk­las lai­ve – iš­gve­ru­si įgu­la“, – sa­vo nuo­mo­nę iš­sa­kė V.Viz­ba­ras. Ka­pi­to­no tei­gi­mu, Vil­ties mi­si­ jos ko­man­da vyk­dė sa­vo už­duo­tis,

o pro­fe­sio­na­lios įgu­los dar­bas bu­ vo iš­lai­ky­ti gra­fi­ką, at­plauk­ti lai­ku. Pa­si­se­kė, kad oras bu­vo pa­kan­ka­ mai ra­mus. „Bu­vo ga­li­ma tarp tų ak­me­nų ga­ na grei­tai plauk­ti. Vė­jas ne­truk­dė, tu­riu gal­vo­je, jei mums bū­tų rei­ kė­ję bu­riuo­ti, kaip mes mo­ko­ma­ ja­me plau­ki­me esa­me įpra­tę, tai mū­sų ke­lei­viai bū­tų sun­kiai at­lai­ kę“, – dės­tė V.Viz­ba­ras. Plauk­ti, pa­sak ka­pi­to­no, tek­da­ vo nak­ti­mis tarp šche­rų, tarp ak­ me­nų, kai ak­me­nys tik ke­lių met­ rų at­stu­mu nuo lai­vo, kad ir ko­kia ge­ra na­vi­ga­ci­ja, tam tik­ros įtam­ pos bu­vo. „Vie­nos to­kios sa­los, kur gy­ve­ na 260 gy­ven­to­jų, uos­te­ly­je vos įsi­sprau­dė­me. Tie­są sa­kant, kai Mitas: ekspedicija ne tik populiarino

Val­de­ma­ras Viz­ba­ras:

Vie­ni sa­ko, kad ku­ni­ gas lai­ve ne­ge­rai, ki­ti – kad mo­te­ris lai­ve ne­ ša ne­lai­mę. „Bra­ban­der“ pri­si­švar­ta­vo, ten dau­giau lai­vų ir ne­be­til­po“, – pa­ sa­ko­jo V.Viz­ba­ras. Jū­ra – ne reg­bio aikš­tė

Vie­nas ke­lio­nės me­ce­na­tų vers­li­ nin­kas An­ta­nas Bo­sas taip pat lei­ do­si į Vil­ties mi­si­ją pran­ciš­ko­nų ke­liais. A.Bo­sui plau­kio­ji­mas jū­ro­mis ne nau­jie­na, ta­čiau bu­res kel­ti ir bu­

dė­ti lai­ve ten­ka ne taip jau daž­nai. „Lai­vo erd­vė ri­bo­ta, bet mi­si­ ja yra mi­si­ja, jei ry­žau­si jo­je da­ly­ vau­ti, tai rei­kė­jo pri­si­tai­ky­ti prie tų są­ly­gų, ko­kios bu­vo“, – tei­gė A.Bo­sas. Nors vers­li­nin­kas pri­pa­ži­no, kad są­ly­gos lai­ve tik­rai la­bai ge­ros: ten yra ir sa­ni­ta­ri­niai maz­gai, ir du­šai, ir ge­ras bur­lai­vio ko­kas. „Jis ke­tu­ris kar­tus per die­ną taip ska­niai ga­mi­no, kad, ne­no­rė­da­mas įžeis­ti, tu­rė­jau su­val­gy­ti vi­są po­rci­ ją. Per tą 11 die­nų ke­lio­nę priau­gau 4 kg. Šiaip aš kiek­vie­ną die­ną spor­ tuo­ju, o ten už­da­ra erd­vė. Tek­da­vo kas­dien ke­tu­rias va­lan­das sto­vė­ ti bu­dė­ji­me, o po to ne­bū­da­vo kas veik­ti. Tai gu­lė­da­vau ir žiū­rė­da­vau te­le­vi­zo­rių“, – pa­sa­ko­jo A.Bo­sas. Vers­li­nin­kas pri­si­mi­nė, kad te­ ko kel­ti ir bu­res, o tai nė­ra taip pa­ pras­ta. Jis džiau­gė­si, kad bent jū­ros li­ga ne­kan­ki­no, kai ku­riems esą bu­ vę sun­kiau. „Ke­lio­nės pra­džio­je nu­džiu­gi­no tai, kad lai­vo ka­pi­to­nas pa­žįs­ta­mas iš se­nų lai­kų. Jis, kaip ir aš, bu­vęs reg­bio žai­dė­jas. Gal net po­rą kar­tų ir te­ko su juo rung­ty­niau­ti. Ta­čiau

13

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

vakarė Apie įpras­tą, bet ne­pap­ras­tą mi­si­ją Klai­pė­dą ir Kur­šių ne­ri­ją jun­gian­tys kel­tai dau­ge­liui ta­po įpras­tu, kas­die­niu reiš­ki­niu. Re­tas su­si­mąs­to, kas juos val­ do ir ar tai sun­ki pa­rei­ga. Šie bei ki­ti klau­si­mai kir­bė­jo ir lai­ dos „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ ka­pi­to­no Hen­ri­ko Vai­tie­kū­ no gal­vo­je. Su gru­pės „Pi­ka­so“ vai­ki­nais vi­są die­ną pra­lei­ dęs tarp dvie­jų kran­tų žur­na­lis­tas su­ži­no­jo daug įdo­mių da­ly­kų. Ta­čiau be­ne di­džiau­siu at­ra­di­mu ta­po ka­pi­to­no pri­ si­pa­ži­ni­mas, jog sun­kiau­sias dar­bas – ne per aud­ras su­ val­dy­ti kel­tą ar kas­dien de­šim­tis kar­tų pri­glaus­ti lai­vą prie kran­to, o... „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ – jau šį sek­ma­die­nį 16.10 val. per LTV.

J.Jur­ku­tė iš­te­kė­jo slap­ta Te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja Jur­gi­ta Jur­ku­tė pir­mą­jį va­sa­ros šeš­ ta­die­nį gim­to­jo­je Plun­gė­je iš­te­kė­jo už 17 me­tų vy­res­nio sa­vo drau­go vers­li­nin­ko Ry­čio Šir­vai­čio. Kaip pra­ne­šė ži­niask­lai­da, sa­vo ves­tu­vių die­ną jau­no­ji bu­vo pa­si­puo­šu­si kuk­liai, ta­čiau at­ro­dė la­bai gra­žiai. Plun­gės ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus dar­buo­to­jos po­rta­lui lry­tas.lt pa­tvir­ti­no, kad to­kia san­tuo­ka įre­gist­ruo­ta, ta­čiau, J.Jur­ku­tės pra­šy­mu, pla­čiau įvy­kio ne­ko­ men­ta­vo. J.Jur­ku­tei ši san­tuo­ka – pir­mo­ji, R.Šir­vai­čiui – ant­ ro­ji. Vers­li­nin­kas, ku­ris va­do­vau­ja par­duo­tu­vių „Da­ni­ja“ tink­lą val­dan­čiai bend­ro­vei „Dan­balt In­ter­na­tio­nal“, bu­vo ve­dęs kon­ kur­so „Mis Lie­tu­va 98“ pir­mą­ją vi­ce­mis Ie­vą Bie­liaus­kai­tę.

aus bro­lių pėd­sa­kais

Lau­kė: grį­žu­sį iš mi­si­jos vers­li­nin­ką, vie­ną šios ke­lio­nės me­ce­na­tų,

A.Bo­są kran­te pa­si­ti­ko žmo­na Dai­na su duk­re­le Ur­te Mag­da­le­na.

Klaipėdą, ieškojo brolių pranciškonų pėdsakų, bet ir paneigė prietarą, jog kunigas laive – blogas ženklas.

jū­ra – ne reg­bio aikš­te­lė, čia įtam­ pos kur kas dau­giau“, – pri­pa­ži­no A.Bo­sas. Pak­laus­tas, ko­dėl nu­spren­dė fi­ nan­suo­ti ir pa­ts leis­tis į Vil­ties mi­ si­ją, vers­li­nin­kas ne­slė­pė, kad jau la­bai se­niai re­mia baž­ny­čias. Esą kar­tais rei­kia ir dva­si­nių da­ly­kų, ne tik ma­te­ria­lių. „Pra­si­va­lė sme­ge­nys, gal­būt ir sie­la. Pa­bu­vau tarp dva­sios žmo­ nių, ap­lan­kė­me šven­tas vie­tas, pa­si­klau­siau mi­šių. Juk ne kas­dien tam pri­si­ruo­ši. Ke­lio­nė at­ne­šė mo­ ra­li­nę ra­my­bę, at­plė­šė nuo kas­die­ nės ru­ti­nos. Tie ma­te­ria­lūs da­ly­kai kaž­ka­da tu­ri bū­ti nu­stum­ti į šo­ną, kad dva­sia at­si­gau­tų, kad pail­sė­ tum“, – įsi­ti­ki­nęs A.Bo­sas. Is­to­ri­nės at­min­ties sau­go­to­jai

Dar vie­na Vil­ties mi­si­jos da­ly­vė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Ni­jo­lė Lau­ži­kie­nė ke­lio­ne ža­vė­jo­ si dėl is­to­ri­nės at­min­ties. „Ke­lio­nė bu­vo la­bai įdo­mi dėl pa­čios idė­jos. Plau­kė­me ki­ta­pus Bal­ti­jos, ieš­ko­da­mi pran­ciš­ko­nų pėd­sa­kų, ku­riuos jie ten pa­li­ko dar

XIII am­žiu­je“, – apie mi­si­jos svar­ bą kal­bė­jo N.Lau­ži­kie­nė. Ke­lio­nė bu­vo la­bai svar­bi ir mies­ tui. Nes vi­sur, pa­sak N.Lau­ži­kie­ nės, bu­vo sklei­džia­ma ži­nia pir­ miau­sia apie Klai­pė­dą, ku­ri šiais me­tais mi­nės 760 me­tų su­kak­tį. „Kur beuž­suk­da­vo­me, vi­sur pra­ dė­da­vo­me apie tai, kad Klai­pė­da šie­met mi­ni ju­bi­lie­jų. Be­je, Stok­ hol­mas su Klai­pė­da – vien­me­čiai“, – pa­sa­ko­jo N.Lau­ži­kie­nė. Vi­siems di­džiu­lį įspū­dį pa­li­ko is­ to­ri­nė at­min­tis ir pa­gar­ba pa­vel­dui. Skan­di­na­vi­jo­je pran­ciš­ko­nai ap­si­ gy­ve­no XIII am­žiu­je. „Tas jų bu­vi­mas ne­pa­žy­mė­tas at­mi­ni­mo len­to­mis, kur sto­vė­jo jų vie­nuo­ly­nas, baž­ny­čia ar li­go­ni­nė, bet ši­ta at­min­tis yra gy­va vie­tos žmo­nė­se. Žmo­nės tai per­duo­da iš kar­tos į kar­tą. Jie me­na tuos lai­kus, o jei tu me­ni, tai ir ger­bi tą pa­vel­dą, sau­gai, puo­se­lė­ji. Mes tai per sa­vo tą su­dė­tin­gą is­to­ri­ją esa­me pra­ra­ dę“, – ap­gai­les­ta­vo N.Lau­ži­kie­nė. Kom­pa­ni­ja, ku­rią Vil­ties mi­si­jai su­rin­ko bro­lis Be­ne­dik­tas: iš vers­ li­nin­kų ir kul­tū­ros žmo­nių, esą su­ kū­rė ypa­tin­gą au­rą ir ke­lio­nė ta­po

la­bai pra­smin­ga, įsi­ti­ki­nu­si mi­si­ jos da­ly­vė. „Ka­da mes su­sto­jo­me ma­žo­je sa­le­lė­je, kur yra li­kę tik pran­ciš­ko­ nų baž­ny­čios pa­ma­tai, bro­liai lai­ kė sek­ma­die­ni­nes mi­šias, tai bu­vo tar­si ma­ža­sis dva­sios ste­buk­las“, – ne­slė­pė N.Lau­ži­kie­nė. Skan­di­na­vi­jos auk­so am­žius

Bro­lis Be­ne­dik­tas ir Vil­ties bro­liai – šios mi­si­jos ini­cia­to­riai ir su­ma­ ny­to­jai. Va­ka­ri­nis Bal­ti­jos jū­ros kran­ tas pran­ciš­ko­nų bu­vo gau­siai ap­ gy­ven­din­tas XIII am­žiu­je. Pir­ mo­ji pran­ciš­ko­nų kar­ta, praė­jus 7 me­tams po Pran­ciš­kaus Asy­žie­čio mir­ties, jau at­si­dū­rė Šiau­rės Eu­ro­ po­je, Got­lan­do sa­lo­je. Vis­bio mies­te 1233 m. jie pa­si­sta­ tė baž­ny­čią. Pran­ciš­ko­nai įsi­kū­rė ne­to­li tur­ga­vie­tės, pa­sta­tė li­go­ni­ nę, vie­nuo­ly­ną, ati­da­rė bib­lio­te­ ką bei ėmė mo­ky­ti žmo­nes skai­ty­ ti ir ra­šy­ti. „Ir vis­kas vy­ko dar iki Klai­pė­dos mies­to įkū­ri­mo. To­dėl ši­tos mi­si­jos tiks­las bu­vo ap­lan­ky­ti tas vie­tas, uos­tus, kur pran­ciš­ko­nai gy­ve­no ir

Idėja: N.Lau­ži­kie­nė ke­lio­ne ža­vė­jo­si dėl is­to­ri­nės at­min­ties.

dar­ba­vo­si“, – pa­sa­ko­jo pran­ciš­ko­ nų vie­nuo­lis bro­lis Be­ne­dik­tas. Pa­sak bro­lio Be­ne­dik­to, ten gi­ lus ne tik is­to­ri­nės, bet ir re­li­gi­nės at­min­ties sau­go­ji­mas. Skan­di­na­ vai ją la­bai bran­gi­na, Ry­tų Eu­ro­ po­je to nė­ra. „Sug­rį­žęs il­gai mąs­čiau, ko­dėl jie tai tu­ri. Ko­dėl liu­te­ro­nų kraš­ tas bran­gi­na pran­ciš­ko­nų at­min­ tį?“ – ieš­ko­jo at­sa­ky­mo bro­lis Be­ ne­dik­tas. Iš­va­dos to­kios: kai pra­si­dė­jo re­ for­ma­ci­ja, ji su­grio­vė tai, kas bu­vo su­kur­ta – vi­są me­di­ci­nos, švie­ti­ mo, so­cia­li­nę lo­gis­ti­ką. Sug­riau­ ti esą yra leng­viau ne­gu pa­sta­ty­ti. Po re­for­ma­ci­jos bro­liai pran­ciš­ko­ nai pa­si­trau­kė. „Kol jie vėl tai su­kū­rė, praė­jo ne vie­nas šim­tas me­tų. To­dėl skan­di­

na­vai ir pri­si­me­na pran­ciš­ko­nų lai­ ko­tar­pį vos ne kaip auk­so am­žių, – mąs­tė bro­lis Be­ne­dik­tas. Mi­si­jos da­ly­vis ne­slė­pė džiaugs­ mo liu­te­ro­nų baž­ny­čio­je, ku­rio­je kaž­ka­da mel­dė­si pran­ciš­ko­nai, po tiek šimt­me­čių su­ra­dęs Pran­ciš­ kaus pa­veiks­lą, Pran­ciš­kaus San Da­mia­no kry­žių. „Aš jų tie­siog klau­siau, ko­dėl jūs bran­gi­na­te tą at­min­tį. Ir jie man at­sa­kė, kad mes ne bran­gi­ na­me, mes gy­ve­na­me su ta tra­ di­ci­ja, ku­rią at­ne­šė pran­ciš­ko­nai ir ta tra­di­ci­ja pa­de­da mums bū­ti pa­pras­tiems, my­lė­ti gam­tą, vis­ką, kas su­kur­ta. Ši­tuos nuo­pel­nus jie pri­ski­ria pran­ciš­ko­nams“, – sa­vo ke­lio­nės pa­tir­tį va­ka­ri­nia­me Bal­ ti­jos kran­te pa­sa­ko­jo bro­lis Be­ne­ dik­tas.

14

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

vakarė

Du­ba­ju­je ara­biš­kos pa­sa­k Jung­ti­nių Ara­bų Emy­ra­tų per­lu ti­tu­luo­ ja­mas Du­ba­jus dau­ge­lio są­mo­nė­je jau ta­ po pra­ban­gos si­no­ni­mu. Iš­puo­se­lė­ti pa­ plū­di­miai, įspū­din­gi sta­ti­niai, svai­gi­na­mos tech­no­lo­gi­jos – bet ku­ris, ap­si­lan­kęs šia­me Per­si­jos įlan­kos kam­pe­ly­je, ga­lė­tų pri­pa­ žin­ti, jog vi­sa tai iš­vys­ti sa­vo aki­mis bent kar­tą gy­ve­ni­me ver­ta.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pa­ke­rė­jo in­ves­ti­ci­jos

„La­bai no­rė­čiau su­grįž­ti į šį kraš­ tą“, – pri­si­pa­ži­no pen­ke­tą die­ nų Du­ba­ju­je vie­šė­ju­si Ine­sa Ubei­ kie­nė. Ke­lio­nių agen­tū­ros at­sto­vė pa­ ty­rė, jog net pir­ma­jam įspū­džiui su­si­da­ry­ti tiek lai­ko – ma­žo­ka. „Ma­nau, kad ma­žiau­siai rei­kė­tų 9 die­nų“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ko­vė. Ine­sa pri­si­pa­ži­no, jog pir­mą­kart vyk­da­ma į Du­ba­jų šiek tiek nuo­ gąs­ta­vo, jog ne­lik­tų nu­si­vy­lu­si – esą ne­re­tai taip at­si­tin­ka, kai eg­ zo­ti­kos, ypa­tin­gų po­ty­rių lū­kes­čiai bū­na di­de­li. „Iš tie­sų li­kau su­ža­vė­ta. Pir­ miau­sia pa­ke­rė­jo Du­ba­jaus ly­gis, jo vys­ty­mo­si ga­li­my­bės – neiš­dil­ do­mą įspū­dį pa­da­rė dirb­ti­nės sa­ los, ki­ti gran­dio­zi­niai in­ves­ti­ci­niai pro­jek­tai, nuo­sta­bios vi­los, pra­ ban­gūs pre­ky­bos cent­rai, vieš­bu­ čiai. Kiek­vie­na­me žings­ny­je ma­ tai, kiek čia in­ves­tuo­ta pi­ni­gų ir kaip jau­čia­si žmo­nės, bū­da­mi šios ša­lies pi­lie­čiai. Ge­ri at­ly­gi­ni­mai, aukš­tas pra­gy­ve­ni­mo ly­gis, pra­ šmat­nūs au­to­mo­bi­liai. Kam tai pa­tin­ka, čia jau­čia­si ypač ge­rai“, – pa­ste­bė­jo agen­tū­ros „West Exp­ ress“ at­sto­vė. Mo­te­ris šyp­te­lė­jo, jog gal­būt dėl šios prie­žas­ties Du­ba­jų la­bai pa­ mė­go ir nau­jie­ji ru­sai.

Siū­lo ir ma­žiau žvaigž­du­čių

Ar ke­lio­nę į šį JAE kam­pe­lį sau ga­ li leis­ti tik pa­si­tu­rin­tys ke­liau­to­jai? Paš­ne­ko­vės nuo­mo­ne, to­kia pra­ mo­ga priei­na­ma ir vi­du­ti­nį at­ly­gį gau­nan­tiems tau­tie­čiams. „Ga­liu pa­ti­kin­ti, kad ir lie­tu­ viai pa­mė­go čia il­sė­tis. Juk ne­bū­ ti­na rink­tis pra­šmat­niau­sių apar­ ta­men­tų ant jū­ros kran­to. Ga­li­ma ap­si­sto­ti ir 2–3 žvaigž­du­čių, ati­

Ine­sa Ubei­kie­nė:

Kiek­vie­na­me žings­ ny­je ma­tai, kiek čia in­ves­tuo­ta pi­ni­gų ir kaip jau­čia­si žmo­ nės, bū­da­mi šios ša­ lies pi­lie­čiai. tin­ka­mai ir pi­ges­niuo­se, vieš­bu­ čiuo­se, – kal­bė­jo Ine­sa. – O jei lei­ džia ga­li­my­bės, vis dėl­to pa­tar­čiau už­si­sa­ky­ti vieš­bu­tį jū­ro­je iš­pil­ ta­me dirb­ti­nia­me Pal­mės sa­ly­ne, ku­ris jau yra inf­rast­ruk­tū­riš­kai iš­ baig­tas. Tai iš­ties įspū­din­gas pro­ jek­tas.“ Ke­liau­to­jams su vai­kais pa­šne­ko­ vė siū­ly­tų ap­si­sto­ti vieš­bu­čiuo­se, ku­rie tu­ri įvai­rius pra­mo­gų par­kus – jų pa­slau­gos jau bū­na įskai­čiuo­ tos į bend­rą pa­ke­to kai­ną. „Ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Du­ba­ ju­je iš­skir­ti­nai bran­gu, vis­kas pri­

Sąsajos: Pal­mės sa­ly­nas ne­re­tai sim­bo­liš­kai pa­va­di­na­mas aš­tun­tuo­ju pa­sau­lio ste­buk­lu.

klau­so nuo to, ką pa­si­rink­si­me. Štai pie­tūs res­to­ra­ne at­siei­tų nuo 15 iki 30 do­le­rių, ži­no­ma, be gė­ri­mų“, – įvar­di­jo Ine­sa. Praė­ju­sių me­tų rug­sė­jo pa­bai­go­ je Du­ba­ju­je vie­šė­ju­si mo­te­ris pa­sa­ ko­jo, jog bū­tent vė­ly­vas ru­duo, žie­ ma – pa­lan­kiau­sias me­tas ke­liau­ti į Emy­ra­tus. Tuo me­tu ša­ly­je jau ne­ bes­vi­li­na ali­nan­tys karš­čiai. Vie­ti­niams dirb­ti ne­rei­kia

Vyks­tan­tie­ji į Du­ba­jų tu­ri gau­ti JAE vi­zą. Pa­sak I.Ubei­kie­nės, ji for­mi­ na­ma lai­kan­tis ga­na griež­tų są­ ly­gų ir iš anks­to. „Tai reiš­kia, kad at­vyks­tan­tys pi­lie­čiai yra pa­tik­ri­ na­mi“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Nors Du­ba­ju­je do­mi­nuo­ja ang­lų kal­ba, ta­čiau Ine­sa nea­be­jo­ja, jog esant rei­ka­lui bū­tų ga­li­ma su­si­šne­ kė­ti tiek vo­kie­čių, tiek ru­sų kal­ba. „Čia ap­si­lan­ko ne­ma­žai ir vo­ kie­čių, ir ru­sų poil­siau­to­jų. Be to, Emy­ra­tuo­se dir­ba la­bai daug imig­ ran­tų iš Ru­si­jos, Vo­kie­ti­jos, Šve­di­ jos, ki­tų ša­lių. Su lie­tu­viais, kaip ap­tar­nau­jan­čiuo­ju per­so­na­lu, bent jau man su­si­dur­ti ne­te­ko, – šyp­te­ lė­jo ke­liau­to­ja. – Be­je, pa­tys šak­ni­ niai ara­bai ga­li sau leis­ti iš vi­so ne­ dirb­ti.“ At­vy­kus į Du­ba­jų, Ine­sa pa­ta­ria neap­si­ri­bo­ti vien pa­plū­di­mio ma­ lo­nu­mais. „Čia tik­rai yra ką nu­ veik­ti“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vė.

Anot jos, tu­rin­tiems at­ža­lų pir­ miau­sia ver­ta ap­lan­ky­ti įspū­din­gą cent­rą „Fer­ra­ri World Abu Dha­bi The­me par­k“, ku­ria­me ga­li­ma iš­ ban­dy­ti au­to­mo­bi­lių sti­mu­lia­to­rius ar grei­tuo­sius kal­ne­lius. Vi­lio­ja pre­ky­bos cent­rai

„Du­ba­jaus cent­re, prie Du­bai Ma­ ri­nos, vyks­ta gro­jan­čių fon­ta­nų šou – tai ne­pa­kar­to­ja­mas re­gi­nys, ku­ riuo ga­li­ma gro­žė­tis už­kan­džiau­ jant ka­vi­nė­je ar­ba tie­siog nuo til­to“, – įspū­džiais da­li­jo­si pa­šne­ ko­vė. Taip pat, pa­sak Ine­sos, tie­siog bū­ti­na pa­si­kel­ti lif­tu į aukš­čiau­sią pa­sau­lio pa­sta­tą – „Burj Kha­li­fa“.

Trau­ka: ir di­de­lius, ir ma­žus vi­lio­ja „Du­bai Įžy­my­bė: „Du­bai Mall“ – di­džiau­sias pa­sau­ly­je pre­ky­bos cent­ras, ku­ria­me įsi­kū­

rę 1200 par­duo­tu­vių, 120 ka­vi­nių ir res­to­ra­nų.

Praš­mat­nu: aukš­čiau­sios ka­te­go­ri­jos vieš­bu­čiai

aki­na pra­ban­giu in­ter­je­ru.

Mall“ vi­du­je įreng­tas 32 m plo­čio ir 8,3 m aukš­čio ak­va­riu­mas, ku­ris įtrauk­tas į Gi­ne­ so re­kor­dų kny­gą.

15

šeštADIENIS, birželio 9, 2012

vakarė

os ste­buk­lai vir­to rea­ly­be Ver­ta ži­no­ti Kiek­v ie­nas, ap­si­ren­gęs san­t ū­r iau, šio­je ša­ly­je jau­sis tik jau­k iau. Mo­te­ rims pa­ta­ria­ma veng­ti itin at­vi­rų pa­ lai­d i­n ių ir la­bai trum­pų si­jo­nų. Su­ si­r uo­šus į res­to­ra­ną pa­gei­dau­ja­ma ap­si­reng­ti ofi­cia­liau – jie la­bai aukš­ tos kla­sės. Vy­rams spor­t i­ne ap­ran­ ga, šor­tais taip pat ge­riau ne­si­ro­dy­ ti įvai­rio­se įstai­go­se, ban­kuo­se, me­ če­tė­se. Vie­šuo­se pa­plū­di­miuo­se ap­ ran­ga nie­kuo ne­si­ski­ria nuo įpras­tos dau­ge­liui eu­ro­pie­čių. Al­ko­ho­l i­n ius gė­r i­mus drau­d žia­ma ger­ti vie­šo­se vie­to­se, iš­sky­rus res­to­ ra­nus ir ba­rus, tu­rin­čius li­cen­ci­ją jais pre­kiau­ti. Drau­džia­ma vai­ruo­ti iš­gė­ rus, taip pat pa­si­ro­dy­t i vie­šo­je vie­ to­je ne­blai­viam – tai už­trau­kia bau­ džia­mą­ją at­sa­ko­my­bę. Drau­džia­ma fil­muo­ti ir fo­tog­ra­fuo­ti ka­r i­n ius ob­jek­tus, oro uos­tus, ban­ kus bei ki­tus vals­ty­bi­nės pa­skir­ties ob­jek­tus. Ara­bę mo­te­rį griež­tai drau­ džia­ma ne tik fil­muo­ti, fo­tog­ra­fuo­ti, bet ir kal­bin­ti. No­rint fil­muo­ti ir fo­tog­ ra­fuo­ti vie­ti­nius vy­rus ir vai­kus, bū­ti­ na at­si­klaus­ti jų lei­di­mo. Du­ba­jus – vie­nas sau­giau­sių pa­sau­ lio mies­tų. Net pa­mirš­tus ar pa­mes­ tus as­me­ni­nius daik­tus tu­ris­tai la­bai daž­nai at­gau­na. Ženk­las: bu­rės for­mos „Burj el Arab“ vieš­bu­tis – vie­nas ryš­kiau­sių Ine­sos Ubei­kie­nės, „Shut­ters­tock“, „Scan­pix“, wi­kit­ra­vel.org nuo­tr.

Neiš­dil­do­mų įspū­džių pa­liks ir eks­kur­si­ja dži­pais į dy­ku­mą, ap­si­ lan­ky­mas van­dens par­ke ar sli­di­ nė­ji­mo komp­lek­se. Anot pa­šne­ko­vės, dau­ge­lis sve­ čio­je ša­ly­je mėgs­ta ap­si­pir­ki­nė­ti, o Du­ba­ju­je iš­ties yra kur pa­ten­kin­ti šią aist­rą. „Čia vei­kia be ga­lo di­de­ li, įspū­din­gi pre­ky­bos cent­rai. Ir ne­tie­sa, kad juo­se lau­kia­mi išim­ti­nai tur­tin­gi pir­kė­jai. Pa­ si­rin­ki­mui – įvai­riau­sios par­ duo­tu­vės, vyks­ta ir iš­par­da­vi­ mai, tai­gi kuo pui­kiau­siai ga­li­ma leis­ti lai­ką ir pi­ni­gus“, – šyp­so­ jo­si ke­liau­to­ja. Ka­dan­gi ga­my­bos Du­ba­ju­je nė­ ra, dau­ge­lis pre­kių čia su­ve­ža­ma iš vi­so pa­sau­lio, tad iš­skir­ti­nės, au­ ten­tiš­kos lauk­tu­vės, Ine­sos pa­ste­ bė­ji­mu, ga­lė­tų bū­ti ne­bent prie­ sko­niai, sal­du­my­nai ar ju­ve­ly­ri­niai dir­bi­niai.

Du­ba­jaus sim­bo­lių.

Šal­ti­nis: du­ba­jus.lt

Apie kai­nas Apž­val­gi­nė eks­kur­si­ja as­me­niui po

Du­ba­jų, 5 val.– apie 30 eu­rų Vi­su­rei­giais po dy­ku­mą (su va­ka­

rie­ne), 7 val. – 65 eu­rai Dvi­vie­tis kam­ba­rys pa­rai Pal­mės

Po­pu­lia­ru: Ine­sa (antra iš kairės) su bend­ra­ke­lei­viais iš­ban­dė at­rak­ty­vią eks­kur­si­ją į dy­ku­mą vi­su­rei­giais.

Skai­čiai ir fak­tai Mies­tas 1954–1971 m. bu­vo ang­lų ko­ sus orui bei kon­di­cio­nuo­to­se pa­tal­po­ Nie­kur pa­sau­ly­je ne­sta­to­ma tiek

lo­ni­jos ad­mi­nist­ra­ci­nis cent­ras. 1971 m. sep­ty­ni ne­prik­lau­so­mi emy­ra­tai – Abu Da­bis, Du­ba­jus, Šar­dža, Adž­ma­nas, Ras Al Khai­mah, Um El Kai­vai­nas ir Fu­džei­ ra – su­si­jun­gė į Jung­ti­nius Ara­bų Emy­ ra­tus (JEA). Du­ba­jus su­da­ro 5 pro­c. vi­so ša­lies

plo­to, iš­sky­rus sa­las. Du­ba­jus yra su­btro­pi­nė­je kli­ma­to

juos­to­je. Kraš­tas saus­rin­gas, lie­tūs čia la­bai re­ti. Žie­mą vi­du­ti­nė oro tem­pe­ ra­tū­ra sie­kia 26, va­sa­rą – 40 ir dau­giau laips­nių karš­čio. Ta­čiau va­ka­rais at­vė­

Ša­lies sve­čiai bei ki­tų re­li­gi­jų at­sto­vai tu­rė­tų gerb­ti is­la­mo pa­pro­čius, ypač per vie­ną iš di­džiau­sių mu­sul­mo­nų re­li­gi­nių šven­čių – ra­ma­da­ną. Be ki­tų ap­ri­bo­ji­mų, jos me­tu vi­suo­se Emy­ra­ tuo­se bū­na už­draus­ti mu­zi­ki­niai ren­ gi­niai (pil­vo šo­kių pa­si­ro­dy­mai, gy­va mu­zi­ka, dis­ko­te­kos, nak­ti­niai klu­bai ir kt.). Be­veik vi­si res­to­ra­nai, ba­rai ir pre­k y­bos cent­rai die­nos me­tu yra už­da­ry­ti ir at­si­da­ro apie 18 val.

se ne­pro­šal tu­rė­ti šil­tes­nį rū­bą, ypač ru­ daug ir taip mo­der­niai kaip Du­ba­ju­je. de­nį ir žie­mą. Ta­čiau, skir­tin­gai nei ki­tų emy­ra­tų, Du­ ba­jaus eko­no­mi­ka nė­ra pri­klau­so­ma Apie 80 pro­c. Du­ba­jaus gy­ven­to­jų nuo naf­tos – ši sri­tis su­da­ro tik 6 pro­c. su­da­ro at­vy­kė­liai – mies­te gy­ve­na be­ bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, o di­des­nis veik 200 skir­tin­gų tau­ty­bių at­sto­vai. dė­me­sys su­telk­tas į il­ga­lai­kes tarp­tau­ Čia tvy­ro kos­mo­po­li­tiš­ka at­mos­fe­ra, ti­nes in­ves­ti­ci­jas. vy­rau­ja pa­kan­tu­mas ki­toms tra­di­ci­ joms. Du­ba­ju­je yra ir krikš­čio­niš­kų­jų Ofi­cia­li JAE va­liu­ta yra dir­ha­mas. šven­tyk­lų. Daug kur ga­li­ma at­si­skai­ty­ti do­le­riais, ta­čiau kai­nos bus ne pir­kė­jo nau­dai. Pi­ JAE at­ra­dus mil­ži­niš­kus naf­tos iš­ ni­gus nau­din­giau keis­ti va­liu­tos kei­ti­ tek­lius, po ke­le­rių me­tų vals­ty­bė ta­po mo punk­tuo­se – ge­res­nis kur­sas. vie­na tur­tin­giau­sių ir eko­no­miš­kai stip­ riau­sių ša­lių. Šal­ti­nis: du­ba­jus.lt, wi­ki­pe­dia.org

sa­lo­je esan­čia­me 5 žvaigž­du­čių vieš­ bu­ty­je su nuo­sa­vu pa­plū­di­miu – apie – 490 eu­rų.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje bus šilta, palis, kaip prognozuoja Hidrometeorolo­ gijos tarnyba. Šiandien dieną kai kur trumpai palis, vyraus 18–23 laipsnių šiluma. Sekmadienį vietomis nu­ matomi trumpi lietūs, bus šilta: naktį 9–12, dieną – 17–21 laipsnis šilumos.

Šiandien, birželio 9 d.

+21

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+21

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+19

Utena

+21

4.53 22.17 17.24

161-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 205 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+22

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +22 Brazilija +25 Briuselis +16 Dublinas +14 Kairas +35 Keiptaunas +13 Kopenhaga +17

kokteilis Pa­ki­lo fut­bo­lo sau­lė

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+17 +28 +18 +23 +23 +15 +18 +34

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+19 +17 +27 +16 +14 +30 +21 +23

Vėjas

0–6 m/s

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

14

16

15

13

3

14

17

14

13

3

16

18

16

14

4

pirmadienį

Gi­gan­tiš­kas sta­ti­nys

Ang­li­jo­je pa­sta­tė šios ša­lies na­cio­na­ li­nės rink­t i­nės vy­r iau­sio­jo tre­ne­r io Roy Hodg­so­no sta­tu­lą. Ji la­bai aukš­ ta – 30 m, pa­na­ši į Kris­taus At­pir­kė­ jo sta­tu­lą Rio de Ža­nei­re (Bra­zi­li­ja). 8 to­nų gip­so kū­ri­nį iš me­die­nos ir me­ džio drož­lių ma­to net ki­to­je La­man­šo są­siau­rio pu­sė­je gy­ve­nan­tys pran­cū­ zai. Bū­tent pir­ma­die­nį pir­mą­sias gru­ pės rung­ty­nes žais Ang­li­jos ir Pran­cū­ zi­jos rink­ti­nės.

Ne­mo­ka uk­rai­nie­tiš­kai O štai Uk­rai­nos rink­t i­nės fut­bo­l i­n in­ kas Alek­sand­ras Ali­je­vas at­si­sa­kė kal­ bė­ti... uk­rai­nie­tiš­kai. Duo­da­mas in­ter­ viu vie­nam šios ša­l ies te­le­vi­zi­jos ka­ na­lui, žai­dė­jas pa­si­tei­si­no, kad ne­mo­ ka ša­lies, ku­rios gar­bę gins, kal­bos. In­ci­den­tas ki­lo po rink­ti­nės tre­ni­ruo­ tės. Žur­na­lis­tui pa­klau­sus uk­rai­nie­tiš­ kai, A.Ali­je­vas pa­reiš­kė: „Klaus­ki­te ru­ siš­kai, uk­rai­nie­tiš­kai – ne­sup­ran­tu“. Fut­bo­li­nin­kas gi­mė ir 12 me­tų gy­ve­no Cha­ba­rovs­ke, ta­čiau Uk­rai­no­je jau pra­ lei­do de­šimt me­tų.

Links­mie­ji tirš­čiai Iš ko­men­ta­to­riaus ka­bi­nos: „Šian­dien – Lie­tu­vos ir Ita­li­jos fut­bo­lo rink­ti­nių su­ si­ti­ki­mas. Į aikš­tę iš­bė­ga Lie­tu­vos rink­ ti­nė. Per­da­vi­mas iš šo­no. Smū­gis gal­va. Įvar­t is! Smū­g is iš kam­pi­nio. Lie­tu­vos puo­lė­jas pa­sie­k ia ka­muo­l į. Ir vėl re­to gro­žio įvar­tis! Prib­loš­kian­tis Lie­tu­vos rink­ti­nės nu­si­tei­ki­mas šioms rung­ty­ nėms! O da­bar į aikš­tę iš­bė­ga Ita­li­jos rink­ti­nė...“ Čes­ka (pa­ma­ty­si­te, čem­pio­na­tą lai­mės olan­dai)

+19

Alytus

1672 m. gi­mė Sankt Pe­ ter­bur­go įkū­rė­jas – Ru­si­ jos ca­ras Pet­ras I. 1781 m. gi­mė ang­lų in­ži­ nie­rius, pa­grin­di­nis gar­ ve­ž io iš­ra­dė­jas, Geor­ ge’as Step­hen­so­nas. 1898 m. Ki­ni­jos ir Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos su­tar­ti­mi Hon­kon­gas 99 me­tams iš­nuo­mo­tas bri­tams. 1928 m. ame­r i­k ie­č iai Char­le­s as Kings­for­das Smit­has ir Char­le­sas Ul­ mas pir­m ie­ji per­skri­do Ra­mų­jį van­de­ny­ną.

Šiandien: Efremas, Gintas, Gintė, Felicijonas, Felicijus, Vitalija.

1963 m. gi­mė ak­to­rius John­ny Dep­pas.

Fa­vo­ri­tai – is­pa­nai ir vo­kie­čiai Va­kar pra­si­dė­ju­ sio Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to fa­vo­ri­ tė­mis la­žy­bų bend­ ro­vės įvar­di­ja Is­pa­ ni­ją ir Vo­kie­ti­ją, ta­ čiau neat­me­ta ti­ki­ my­bės, jog staig­me­ nų pa­teik­ti ga­li bet ku­ri ko­man­da.

1999 m. Alias­ko­je į le­dy­ ną įsi­rė­ž us sraig­tas­par­ niui „AS­tar 350“, žu­vo vi­si juo skri­dę as­me­nys – pi­lo­tas ir še­ši tu­ris­tai. 2009 m. iš Pa­r y­ž iaus mu­zie­jaus pa­vog­tas ke­ lių mi­li­jo­nų eu­rų ver­tės Pab­lo Pi­cas­so es­ki­zų al­ bu­m as, lai­k y­t as stik­ li­nė­je dė­žė­je, ku­r i bu­ vo pa­l ik­ta neuž­ra­k in­ta. Va­g ys­tė bu­vo įvyk­dy­ta Na­cio­na­l i­n ia­me Pi­cas­ so mu­z ie­ju­je Pa­r y­ž iaus cent­re.

Įšil­ti orams ne­lei­džia vė­so­ka jū­ra Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Sa­vait­ga­lio orai Klai­pė­do­je jau la­ biau pri­mins va­sa­rą. Si­nop­ti­kai pro­ gno­zuo­ja, kad tiek šian­dien, tiek ry­ toj mies­te ne­pri­reiks ir skė­čių.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Kas lai­mės Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­ pio­na­tą? Žmo­nės, fut­bo­li­nin­kai, o ko­kia ko­man­da – la­bai sun­ku pa­sa­ ky­ti“, – juo­ka­vo la­žy­bų bend­ro­vės „Top Sport“ la­žy­bų tar­pi­nin­kai. Jų tei­gi­mu, il­gai ste­bint Eu­ro­pos ša­lių rink­ti­nes ir jų pa­si­ren­gi­mą čem­pio­na­tui, da­ry­ti­na iš­va­da, jog di­džiau­sias ga­li­my­bes lai­mė­ti auk­ so me­da­lius tu­ri Is­pa­ni­ja ir Vo­kie­ ti­ja. Jų šan­sai ver­ti­na­mi vie­no­dai – 3,8 koe­fi­cien­tu. Ki­taip ta­riant, už vie­nos šių ša­lių per­ga­lę fi­na­le pa­ sta­čius 10 li­tų ir at­spė­jus nu­ga­lė­to­ ją, pi­ni­gi­nė pa­pil­nės 38 li­tais. „Aiš­ku, fa­vo­ri­tai yra is­pa­nai, vo­ kie­čiai, olan­dai. Ta­čiau šis čem­ pio­na­tas la­bai ne­pa­lan­kus at­spė­ ti nu­ga­lė­to­ją. Nė­ra aiš­kių ly­de­rių, ko­man­dų pa­jė­gu­mai taip pat dar neiš­ryš­kė­ję. Aš pa­ts as­me­niš­ kai pro­gno­zuo­ju, jog lai­mės Pran­ cū­zi­ja“, – nuo­mo­nę reiš­kė la­žy­ bų bend­ro­vės „Ora­ku­las“ va­do­vas Eri­kas Vai­ni­ko­nis. La­žy­bų bend­ro­vė „Trio­bet“ iš­sky­rė du ryš­kiau­sius Eu­ro­pos čem­pio­na­to fa­vo­ri­tus – tai čem­pio­nų ti­tu­lą gi­nan­

Vardai

birželio 9-ąją

rytoj

Va­kar Len­ki­jo­je, o šian­dien ir Uk­rai­no­ je pra­si­dės Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­ to fi­na­li­nis tur­ny­ras. Vi­sų tik­rų vy­rų ir kai ku­rių mo­te­rų žvilgs­niai tris sa­vai­ tes – iki lie­pos 1-osios – bus nu­kreip­ti tik į šių vals­ty­bių sta­dio­nus. O bū­nant juo­ se ga­li­ma pri­si­klau­sy­ti įvai­rių links­mų is­to­ri­jų apie spor­to ka­ra­lių.

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Diana, Galindas, Liutgardas, Margarita, Nikandras, Pelagija, Vingailė.

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+21

Įvy­kis: tris sa­vai­tes Eu­ro­pą bus apė­mu­si fut­bo­lo karšt­li­gė. „Reu­ters“ nuo­tr.

ti Is­pa­ni­jos rink­ti­nė bei prieš ket­ve­ rius me­tus dėl auk­so me­da­lių ko­vo­ję vo­kie­čiai. Anot šios bend­ro­vės at­sto­ vų, di­džiau­sia ti­ki­my­bė fi­na­le yra pa­ ma­ty­ti Vo­kie­ti­jos ir Is­pa­ni­jos ar­ba Vo­ kie­ti­jos ir Olan­di­jos vie­nuo­li­kes. „Top Sport“ bend­ro­vė­je olan­dų per­ga­lė čem­pio­na­te įver­tin­ta 7,5 koe­fi­cien­tu, pran­cū­zų – 12, ita­lų – 13, ang­lų – 14. „Čem­pio­na­to šei­mi­nin­kai len­kai ir uk­rai­nie­čiai var­gu ar pa­teks bent į aš­tun­tu­ką“, – spė­jo pa­šne­ko­vai. Jų tei­gi­mu, Eu­ro­pos ir pa­sau­lio

fut­bo­lo čem­pio­na­tai yra po­pu­lia­ riau­si ren­gi­niai, į la­žy­bų bend­ro­ves pri­trau­kian­tys mi­nias žmo­nių. Ne­nuos­ta­bu, kad ir da­bar jau pra­si­dė­jo ap­gul­tis. „Lie­tu­viai lau­ kė iki pa­sku­ti­nės die­nos, o da­bar jau puo­lė sta­ty­ti. Sup­ran­ta­ma, kad vi­si lau­kė čem­pio­na­to pra­džios, kad bū­tų aiš­kios rink­ti­nių su­dė­ tys, paaiš­kė­tų, ar neat­si­ras trau­ muo­tų žai­dė­jų. Tas ke­lias sa­vai­tes bus karš­ta ne tik Len­ki­jos ir Uk­rai­ nos sta­dio­nuo­se, bet ir pas mus“, – pro­gno­za­vo la­žy­bų tar­pi­nin­kai.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio duo­me­ ni­mis, sa­vait­ga­lį bus ne­pas­to­viai de­be­suo­ta, ne­di­de­lis lie­tus ti­kė­ti­ nas tik nak­tį į sek­ma­die­nį. Die­no­mis oro tem­pe­ra­tū­ra kils iki 17–20, nak­ti­mis 8–11 laips­nių ši­lu­ mos. Sa­vait­ga­lį vy­raus piet­va­ka­rių, va­ka­rų kryp­čių 4–9 m/s vė­jas. „Kol kas karš­ta ne­bus, nes mū­ sų orus vei­kia vis dar vė­so­ka jū­ra, ypač kai vė­jas pa­pu­čia iš jos pu­ sės“, – ko­men­ta­vo spe­cia­lis­tas. Atei­nan­čios sa­vai­tės pra­džio­je bus de­be­suo­ta, pro­tar­piais lau­kia­ma lie­ taus. 4–9 m/s vė­jas su­ksis į šiau­rę, šiau­rės va­ka­rus ir ant­ra­die­nį su­stip­rės iki 8–13 m/s. Pirmadienį–trečiadienį oras die­no­mis įšils iki 17–20, nak­ti­ mis – iki 9–12 laips­nių ši­lu­mos. „Ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį lie­taus ne­lau­kia­me, ta­čiau jau bus šiek tiek vė­siau: die­no­mis – 15–18, nak­ti­mis 7–10 laips­nių ši­lu­mos“, – pro­gno­za­vo L.Pakš­tys. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, bir­že­lio vi­ du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra nu­ma­to­ma šiek tiek že­mes­nė už vi­du­ti­nę dau­ gia­me­tę (vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė 15,4 laips­nio ši­lu­mos), mė­ne­sio kri­tu­lių kie­kis pro­gno­zuo­ja­mas tru­pu­tį di­ des­nis už vi­du­ti­nį dau­gia­me­tį. Va­sa­ros vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra nu­ ma­to­ma 1 laips­niu aukš­tes­nė už vi­ du­ti­nę dau­gia­me­tę (vi­du­ti­nė dau­gia­ me­tė 16,1 laips­nio ši­lu­mos). Se­zo­no kri­tu­lių kie­kis pro­gno­zuo­ja­mas ar­ti­ mas vi­du­ti­niam dau­gia­me­čiam.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.