miestas Nuo birželio 25 d. pusmečiui uždaromas eismas Parodos kalnu.
2p.
lietuva Ministrai nesutinka laisvės kovų dalyvio statusą suteikti asmenims, karo metais gelbėjusiems žydus.
5p.
pasaulis
Vokietijoje patyręs klinikinę mirtį garsus kardiologas V.Grabauskas sugrįžo į Kauną ir sparčiai sveiksta.
10p.
Masinio protesto išvakarėse – kratos Rusijos opozicijos lyderių namuose.
12p.
Antradienis birželio 12, 2012 Nr. 136 (19695) Kaunodiena.lt 2 Lt
Mažą Kauno kepyklėlę užgriuvo tikrintojų būriai
L.Stankūnaitės apklausos fiasko Mažametės tvirkinimu įtariamo mirusio Andriaus Ūso byla toliau stringa. Prieš pat vakarykštį posė dį, kuriame žadėta apklausti Lai mutę Stankūnaitę, ligoninėje atsi dūrė teisėjas. Manoma, kad ši by la greičiausiai vėl bus atversta tik rudenį. Netikėtai apsirgo
Praėjusią savaitę į teismą neatvy ko L.Stankūnaitė, o vakar prieš pat posėdį ligoninėje atsidūrė teisėjas Audrius Cininas. „Mums patiems prieš pusva landį teisėjas A.Cininas prane šė, kad susirgo ir vyksta į ligoni nę. Atsiprašome, bet kas įvyko, tas įvyko“, – susirinkusiesiems pareiškė teisėjas Ovidijus Rama nauskas. DELFI žiniomis, teisėjas A.Ci ninas turi problemų dėl širdies.
4
Dienos citata „Nesu didelis kraujo gerbė jas. Bus kitų skysčių – mer ginos gali verkti“, – sakė šiandien „Žalgirio“ arenoje koncertuosiantis Marilyn Mansonas.
Atviri: D. ir D.Skurdeliai pasakojo apie nemažai kam žinomą, bet savo kailiu išbandytą patirtį.
Lietuvoje šiandien labai daug aiškinan čiųjų, kaip reikia skatinti pradėti kad ir ne didelį verslą, tačiau vienos mažos kepyk los istorija atskleidžia, kas laukia patikė jusiųjų gražiomis teorijomis.
Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
„Murklio kepyklėlę“ įsteigę kau niečiai Diana ir Darius Skurdeliai pasijuto nusikaltėliais, į kuriuos nukreipta dešimtys taikiklių. Klas tinga kulka buvo paleista, kai ke pyklėlės lankytojai mėgavosi ryti
Tomo Raginos nuotr.
ne kava ir šviežiomis bandelėmis. Padariniai – verslininkams gre sianti bauda, kuri gali siekti iki 10 tūkst. litų. Nors suma nėra labai didelė, tačiau visas savo ir sko lintas lėšas į kepyklėlę investavu siems kauniečiams tai gali tapti į bankroto bedugnę tem piančiu akmeniu.
2
17p.
2
Antradienis, birželio 12, 2012
miestas
Oro kokybė Kaune 0
3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
50mg/m3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,19
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
15
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Mažą Kauno kepyklė užgriuvo tikrintojų b
Praėjusių metų rugsė 1 jį Skurdeliai išsinuomojo Vilniaus gatvėje esančias patalpas
Tiko: G.Abeciūnas buvo pa
tenkintas teismo sprendimu.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Konkurso rezultatų nepanaikino Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Buvusiam Kauno klinikinės li goninės direktoriui Kęstučiui Mazurkevičiui nepasisekė per teismą panaikinti šios įstaigos direktoriaus konkurso rezul tatų.
Kauno apylinkės teismo teisė ja Regina Agrba paskelbė, kad teismas nenustatė konkurso pažeidimų, todėl K.Mazurke vičiaus ir kitos konkurso daly vės Ritos Banevičienės skundus atmetė. Šie medikai ir dar vienas kon kurso dalyvis – traumatologas Linas Vitkus, dabar dirban tis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose, skundė konkursą dėl pažeistų procedūrų ir kitų įtariamų ne gerovių, galėjusių nulemti ga lutinį rezultatą. Šio teismo sprendimas ga li būti apskųstas per 30 dienų. Tuo, kad tai dar nėra šios is torijos pabaiga, neabejojo iš klausyti nuosprendžio atvykęs konkurso laimėtojas Gediminas Abeciūnas. „Baigėsi taip, kaip ir turėjo baigtis, – pareiškė G.Abeciū nas. – Tačiau tai nėra pabaiga. Neabejoju, kad sprendimas bus skundžiamas.“ Kol vyksta bylos nagrinėji mas, G.Abeciūnas turėjo pasi traukti iš šių pareigų. Ligoninei dabar laikinai vadovauja Rai mondas Kunickas. Prieš daugiau nei metus vykęs konkursas Kauno klinikinės li goninės direktoriaus pareigoms užimti kėlė daugybę aistrų. Pir mas paskelbtas konkursas neį vyko. Teko skelbti antrą kartą. Spalio mėnesį paaiškėję rezul tatai teismuose įstrigę iki šiol. Buvęs Kauno klinikinės ligo ninės direktorius K.Mazurkevi čius laukia dar vieno nuospren džio Kauno apylinkės teisme. Jis siekia išsiaiškinti, ar teisė tai Kauno savivaldybė jį atleido iš ligoninės vadovo pareigų. Tai turėtų paaiškėti vidurvasarį. Viešoji įstaiga Kauno kliniki nė ligoninė įkurta 2010-ųjų pa baigoje sujungus Kauno 2-ąją ir Kauno Raudonojo Kryžiaus kli nikines ligonines.
ir pradėjo kepyklėlės įrengimo dar bus. Tai užtruko septynis mėnesius ir kainavo apie 100 tūkst. litų. „Septyni mėnesiai – tai vėžlio tempas. Tiek laiko užtrukome ne dėl to, kad esame kokie nors ap snūdę slunkiai. Daugiausia lai ko sugaišome derindami formalu mus su valdiškomis institucijomis ir iki šiol dar visko nesame sude rinę. Lietuvoje net ir užrašus ant tortų reikia derinti su valdininkais. Bauda buvo pagrasinta vien už tai, kad ant užrašo „Šventinis“ ant „Š“ raidės nesimatė varnelės“, – pasa kojo D.Skurdelis. Valdiškos durys užkaltos
„Murklio kepyklėlė“ Vilniaus gat vėje – ne pirmasis Skurdelių ban dymas pradėti savo verslą. „Nenorime būti bedarbiai, taip pat nenorime papildyti emigran tų armijos, todėl visais įmanomais būdais siekiame pradėti savo verslą Lietuvoje. Visi žino, kaip tai sunku, kai neturi užnugario ir įspūdingos sąskaitos banke“, – sakė D.Skur delienė. Prieš kurį laiką Skurdeliai buvo įsteigę paslaugų įmonę, tačiau su manymas žlugo. Socialinius mokslus baigusi D.Skurdelienė ieškojo darbo pagal specialybę valdiškose įstaigose.
Diana Skurdelienė:
Lietuvoje net ir užra šus ant tortų reikia derinti su valdiško mis institucijomis. „Dalyvavau dešimtyse pokalbių. Sapnuodavau tuos pokalbius. Įsi tikinau, kad dirbti į valdiškas įstai gas galima pakliūti tik per pažįsta mus, o konkursai skelbiami tik dėl akių“, – apie daug kam žinomą, tačiau savo kailiu išbandytą patirtį pasakojo jauna verslininkė. Pasijuto keistuoliais
Tuomet Skurdeliai nutarė kurti verslą pagal žmonos išsilavinimą. „Anal izavom e, kas Liet uvo je galėtų būti nauja ir reikalin ga. Įsteigėme „Slaugutę“, subū rėme slaugos licencijas turinčių specialistų kolektyvą ir pradėjo me dirbti. Per pusę metų pamatė me, kiek daug yra neįgaliųjų ir li gonių. Slaugos poreikis yra labai did el is, tač iau daug um ai žmo nių stinga pinigų net būtiniau siems vaistams, tad apie slaugą jie gali tik pasvajoti. Susidūrėme su tų žmonių neviltimi ir skurdu. Vienas vyras, slaugantis neįgalią žmoną, iš nevilties grasino iššok siąs iš penktojo aukšto balkono“, – apie tuometę patirtį pasakojo D.Skurdelis. Ieškodami lėšų paslaugų tink lui plėsti verslininkai nusprendė
Aplinka: Skurdeliams jų kepyklos patalpos tapo nuolatinio streso zona.
kreiptis į teritorines ligonių kasas. „Jose į mus pasižiūrėjo kaip į keistuolius ar neturinčius ką veikti. Į pasiūlymus bendradarbiauti nie kas nekreipė dėmesio. Užsienyje slaugytojų verslas yra populiarus ir gana pelningas, bet ten veikia sis tema, o Lietuvoje šioje srityje – chaosas“, – nuogąstavo D.Skur delis. Bankrutavus „Slaugutei“, vers lininkai rankų nenuleido ir suma nė steigti mažą kepyklą. Kepėjai – deficitas
darbo ieškančių kepėjų skelbi mus. Visiems jiems paskambinau ir buvau nustebintas, kad nė vie nam realiai nereikėjo darbo. Vie nas aiškino, kad koją skauda, kitas tikino, kad jau dirba, trečias pa sakojo, kad dirbti negalės, nes tu ri vedžioti į darželį vaiką. Susida rė įspūdis, kad skelbimai – tai tik darbo paieškos imitavimas, sie kiant užsitikrinti bedarbio pa šalpą“, – bendravimo patirtį su bed arb iais apib endr in o versl i ninkas. D.Skurdelis teigė apie savo nuo gąstavimus pranešęs Darbo biržai, tačiau nesulaukęs jokio susidomė jimo – tik patarimo kreiptis į Mo kesčių inspekciją.
Kepyklėlei tinkamų patalpų paieš kos ir jų remontas truko apie me tus. Daug lėšų pareikalavo at naujinti ir pritaikyti patalpas, nes Senamiestyje tokius darbus gali atlikti tik atestuoti restauratoriai, kurių paslaugų įkainiai yra apie ke turis kartus didesni nei nespeciali zuotų statybos bendrovių. Kelis mėnesius teko sugaišti įsi gyjant kepyklai reikalingą įrangą. „Kepimo krosnys, šaldytuvai yra labai brangūs. Įrangą stengė mės pirkti kuo pigesnę – nemenką dalį jos įsigijome iš bankrutuojan čių įmonių. Ją gabenomės iš įvai rių Lietuvos vietų“, – pasakojo D.Skurdelis. Dramatišką posūkį verslo istori ja įgavo tuomet, kai Skurdeliai ėmė ieškoti kepėjų. Iš pradžių paaiškė jo, kad šios profesijos žmonės – di delis deficitas ir kad kai kurie iš jų labiau linkę rinktis bedarbio pašal pas nei darbą.
Pagal Vilniaus gatvėje esančios ke pyklėlės pajėgumus vadinamuoju slenkančiu grafiku joje turi dirbti trys kepėjai. „Prieš kurį laiką vieną iš trijų kepėjų turėjome atleisti, nes vyrui viskas krito iš rankų ir per kelias dienas jis mums padarė apie 600 litų nuostolių. Tuomet ir prasidėjo tie įvykiai, kuriuos vertiname kaip susidorojimą“, – sakė D.Skurde lienė. Verslininkai įtaria, kad iš dar bo atleistas kepėjas apskundė juos Valstybinei darbo inspekcijai (VDI), ir ši surengė į „Murklio kepyklėlę“ reidą, po kurio virš Skurdelių paki bo iki 10 tūkst. litų galinčios siekti baudos grėsmė.
Paiešką tik imituoja?
Inspektorių įsiveržimas
„Vieną dieną Darbo biržos duo men ų baz ėje rad om e ašt uon is
Po atleidimo – reidas
„Neturime jokių įrodymų, kad at leistas vyras susijęs su inspekcijos
veiksmais, tačiau mums patiems ta versija atrodo įtikinama. Internete radome atsiliepimų apie mūsų ke pyklėlę, kuriuos, kaip suprantu, ra šė to atleisto kepėjo žmona. Buvo teigiama, kad mes iš darbo žmones išmetame kaip šunis ir panašiai“, – pasakojo D.Skurdelis. Po ilgokų paieškų Skurdeliams pagaliau pavyko rasti konditeri jos ir kepyklos įmonėse patirties turinčią darbuotoją. Moteris – iš Kaišiadorių, nes Kaune kepėjų ne pavyko prisikalbinti. Kiek daugiau nei prieš savaitę Skurdeliai pasi kvietė ją į kepyklą, kad galėtų įsi tikinti sugebėjimais. Apie vienuoliktą valandą ceche pasirodė Valstybinės darbo ins pekcijos Kauno skyriaus darbuo tojai ir paprašė visų pateikti dar bo sutartis. Kepėja iš Kaišiadorių jos neturėjo. Toliau viskas vyko stebėtinai greitai, su valdiškoms instituci joms nebūdingu spartumu: praė jusį pirmadienį Skurdeliai buvo in formuoti, kad medžiaga perduota Kauno apylinkės teismui. Jie kal tinami turėję nelegalų darbuoto ją. Už tai gresia bauda iki 10 tūkst. litų. Rėmėsi anoniminiu skundu
VDI Kauno skyrius pranešė, kad inspektoriai „vykdė nelegalaus darbo reiškinių kontrolę“. Pasiteiravus, kodėl buvo su manyta atlikti netikėtą patikri nimą, per kurį, anot inspektorių rašto, buvo aptiktas „nelegalaus darbo reiškinys“, Kauno skyriaus vedėjo pavaduotoja Inesa Brun dzienė informavo, kad patikrini
3
Antradienis, birželio 12, 2012
miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
lę būriai L
Komentaras Ilja Laursas
Garsios technologijų kompanijos įkūrėjas
Tomo Raginos nuotr.
mas atliktas, remiantis anonimi niu skundu. „Inspektavimo metu nustaty ta, kad viena iš darbuotojų (ap sireng us i darb o drab už iais, t.y. balta kepuraite, baltu chalatu), plauna indus, kepa bandeles be darbo sutarties, apie jos įdarbi nimą nepranešta Valstybinio so cialinio draudimo fondo valdybai. Darbuotoja darbo inspektoriams nep ateik ė darb o paž ym ėj im o. Kad kepykloje ji dirba ir kad dar bo sutartis su ja nesudaryta, pa tvirtino pati darbuotoja“, – dės tė I.Brundzienė Valdininkė atsisakė komentuoti prielaidą, kad skundo autorius ga lėjo būti darbuotojas iš „Murklio kepyklėlės“. Nesijaučia nelegalai
„Net sapnuoti nesapnavome, kad tapsime nelegalais. Darbuotoją bandymui pasikvietėme šeštadie nį, po penktadienį įvykusio pokal bio. Apie jos įdarbinimą „Sodrai“ būtume pranešę pirmadienį. Penk tadienį pranešti juk negalėjome – dar nebuvome matę, kaip ji dirba. Apmaudu, kad to tiesiog piktava liškai nenori suprasti inspektoriai. Mums kyla įtarimų, kad tai yra specialus žlugdymas“, – negalėda mas valdyti apmaudo ir nuoskau dos kalbėjo D.Skurdelis. Neoficialiuose verslininkų po kalbiuose pastaraisiais mėnesiais dažn ai užs im en am a apie nuo žmią konk urenc ij ą, kil us ią tarp Kaun e sparč iai bes ip leč ianč ių kepyklėlių. „Vos tik spėjome atsidaryti, mus iš karto pradėjo lankyti įvairūs ins
iet uv a yra perėmus i euro piet išk ą biurokr at ij os mo del į, kur is yra sus ij ęs su daug didesn iu reg ul iav imu nei amer ik iet išk as is model is. Be to, sus id aro įspūd is, kad Liet uvos biu rokr at ij oj e yra daug pal ik imo iš so vietmeč io. Jei prad ed ant is versl in ink as nor i pas amdyt i darbuotoj ą, tur i išk laus y ti darb ų saug os kurs us, gaut i darb ų saug os paž ym ėj im ą. Reik ia lank y ti kurs us, kur kel ias sav aites aišk i na, kaip veik ia transform ator ius ir pan aš ūs dalyk ai. Po to tenk a sur a šyt i instr ukt až ą, pild yt i žin iar aš čius su darb o laiko, atos tog ų graf i kais. Tai pareik al auj a daug laiko ir pas tang ų. Ats im enu, kad ais e, kai mūs ų įmo nėj e dirb o trys žmon ės, vien as bu vo užs iėm ęs gryn ai form al iais da lyk ais. Kai tai pris im en u, nor is i pas ak yt i lab ai bjaur ų žod į. Man au, kad tos biurokr at ij os pas mus Liet u voj e daug liko iš sov ietmeč io. Tai ap sunk in a darb ą ir sukel ia bjaur ius pa dar in ius. Kažk ą prad ėt i nor inč ius versl in in kus pers ek ioj a baim ė, kad iš val dišk ų inst it uc ij ų užg rius beg al ė log išk ai sunk iai paaišk in am ų rei kal av imų, kad nuol at teks sus idurt i su insp ektor iais. Man au, kad tai nuo verslo atb aido dev yn is pretend en tus iš deš imt ies. Atrodo, prad ės i, o rytoj užg rius gaisr in ink ai, san it ar i jos insp ektor iai, darb o insp ektor iai ir papjaus. Su tuo esu sus idūręs stu dent av imo laik ais ir dab ar man apie tai pas akoj a student ai.
pektoriai. Kalbos inspektore prisi stačiusi moteris net kritikavo už rašus ant torto ir užsiminė apie gresiančią 500 litų baudą. Supra tome, kad ir užrašus ant tortų Lie tuvoje reikia kruopščiai derinti su valdininkais“, – su karčia ironija kalbėjo D.Skurdelienė. Atsiskaito produktais?
Kepyklėlei tik atsidarius prisistatė ir autorinių teisių agentūros atsto vai, kurie pareikalavo už transliuo jamą muziką kas mėnesį mokėti po 40 litų. „Kol kas neturime jokių pajamų, tik skolas, tad visi inspektoriai at rodo kaip skėriai. Iš parduotuvių savininkų girdėjau, kad kai kuriais inspektoriais galima atsikratyti da vus jiems produktų ar kitokių do vanų“, – sakė D.Skurdelis. Nors jau vasara, tačiau Skurde liams draudžiama į gatvę išsineš ti staliukus. „Pagal išsilavinimą esu inži nierius statybininkas, pats pada riau lauko kavinės brėžinį. Tačiau jis netiko. Valdininkai pareikalavo, kad būtų padaryta tos vietos kom piuterinė vizualizacija. Pažįstami architektai sakė dar negirdėję, kad lauko staliukams reikėtų vizuali zacijos. Internete radau pasiūlymų tokį reikalą sutvarkyti už 500 litų“, – kalbėjo D.Skurdelis. Verslininkai sakė iš valdiškų institucijų pasigendantys gera noriško požiūrio ir besijaučiantys taip, tarsi į juos žiūrėtų kaip į po tencialius nusikaltėlius, o po Dar bo inspekcijos patikrinimo Skur deliai teigė pasijutę medžiojamais žvėrimis.
Terminas: šio mėnesio pabaigoje uždarius eismą Parodos kalnu, nuo rugpjūčio vidurio juo vėl galės va
žiuoti viešasis transportas.
Artūro Morozovo nuotr.
Išbandymas: uždaromas eismas Parodos kalnu Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Nuo birželio 25 d. dėl rekonstruk cijos bus nutrauktas eismas Pa rodos kalnu. Šią transporto arte riją atidaryti žadama tik po pus mečio. Grandioziniai planai
Viena pagrindinių Parodos kalno rekonstrukcijos priežasčių: čia planuojama įrengti troleibusų li niją, kuri sujungs Vytauto ir Sava norių prospektus. Paskutinį kartą Parodos gat vė buvo tvarkyta prieš septyne rius metus. Pasak Miesto tvarkymo sky riaus vyriausiojo specialisto Al girdo Juozo Bublio, eismas kalnu bus visiškai nutrauktas. Vieninte liai, kurie turės teisę čią važiuoti, – vietos gyventojai. Viešojo transporto eismą Paro dos gatve numatoma atnaujinti po beveik dviejų mėnesių – rugpjū čio 15 d., o likę vairuotojai turės laukti apie pusmetį. „Parodos kalno rekonstrukcija – sudėtingas projektas. Ilgai dis kutavome su Kauno kelių policija ir Transporto skyriumi dėl eismo uždarymo. Kadangi bus kloja mos naujos komunikacijos ir lie taus nuotekų sistema, tad per visą kalno vidurį bus iškasta di džiulė tranšėja. Būtent dėl kelei vių saugumo ir nusprendėme vi siškai uždaryti eismą, nors buvo svarstymų, kad gal derėtų bent vieną eismo juostą palikti vie šajam transportui“, – pasakojo A.J.Bublys. Specialisto teigimu, projekte numatyta, kad Parodos
kalno viršuje gatvė turėtų pra platėti iki 14 m, atsirasti vie na papildoma eismo juosta. Taip pat A.Bublys pabrėžė, kad bu vo kalbėta su Kelių policija, kuri skirs gerokai didesnį dėmesį dar bus atliekančių darbuotojų sau gumui – vairuotojai prašomi būti atidūs ir nepamiršti apie uždary tą kalną. Pinigai prospektui?
Pagal sutartį su bendrove „Feg da“ Parodos kalno rekonstrukci jos projektas turi būti įgyvendin tas per šešis mėnesius. „Finansuojant projektą daro ma šiokia tokia rokiruotė – savi valdybė nori kuo greičiau pabaigti A.Juozapavičiaus prospekto re konstrukciją. Transporto investi cijų direkcijos Parodų kalnui skirti 4 mln. litų bus atiduoti prospektui rekonstruoti. Atsiradusį trūkumą savivaldybė bandys padengti im dama paskolą arba ieškos kito fi nansavimo šaltinio Parodos kal no projektui pabaigti. Manau, kad iki Naujųjų viskas bus užbaigta“, – atskleidė A.J.Bublys. Parodos gatvėje planuojama pa statyti troleibusų linijai pritaiky tus apšvietimo stulpus, o 2013 m. nutiesti ir kontaktinį troleibusų tinklą, kuris sujungs Savanorių ir Vytauto prospektus. Rekonstruk cijos darbams planuojama skirti apie 7,5 mln. litų, troleibusų tink lui – beveik 4 mln. litų. Padidės srautai
Savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintautas Degutis pasakojo, kad prelimina riai buvo modeliuojamos situaci
jos, kaip, uždarius Parodos kalną, pasikeis transporto srautai, kur jie bus nukreipti. „Viešasis transportas iš Vytau to prospekto važiuodavęs į Paro dos kalną, suks į Kęstučio gatvę ir įprastu maršrutu kils į Sava norių prospektą iki K.Petraus ko gatvės. Čia įsukę, vėliau suks į kairę, į Vydūno alėją. Šioje san kryžoje taip pat planuojame pa keisti pagrindinio kelio kryptį. Atvažiuojantiesiems iš Vydūno gatvės bus privaloma sukti į de šinę. Pagrindinio kelio kryptis keičiama, nes norintieji važiuo ti tiesiai, pavyzdžiui, į Radastų gatvę, užkimštų sankryžą. Au tomobilių vairuotojai, iš Vydūno gatvės pasukę į dešinę, turės pa važiuoti iki sankryžos su Aukš taičių gatve. Čia apsisukę galės pasiekti sporto halę“, – pasako jo G.Degutis. Vairuotojai taip pat bus nukrei piami Savanorių prospektu, Že maičių gatve, taip pat aplinkui per Tunelio gatvę.
7,5
mln. litų
– maždaug tiek turėtų kainuoti Parodos kalno rekonstrukcija, o vėliau dar 4 mln. litų žadama investuoti į troleibusų liniją.
Rajone – pavojingas žvejo radinys Kasdamas sliekus Kauno rajono miške vyras aptiko Antrojo pa saulinio karo laikų sprogmenų.
Kauno rajono policijos komisaria tas sekmadienį, apie 12 val., su laukė pranešimo apie pavojingą radinį. Pareigūnams paskambinęs D.R. pasakojo, kad, Vilemų kaimo
miško masyve kasdamas sliekus, rado daiktų, panašių į minosvai džio minas. Į įvykio vietą atvykę išminuo tojai apt iko Antroj o pas aul i nio karo laikų artilerijos sviedi nių – vieną 75 mm, penkis – 45 mm ir šešias 82 mm minosvai džio minas.
Visus sprogmenis J.Vitkaus in žinerijos bataliono kariai išvežė į Kazlų Rūdos miško poligoną ir juos sunaikino. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno ra jono policijos komisariate dėl šio įvykio atliekamas tyrimas. KD, BNS inf.
4
Antradienis, birželio 12, 2012
miestas
L.Stankūnaitės apklausos fiasko Nors teisėjas A.Cininas 1 sun egal avo anksč iau, prokuroras Egidijus Motiejūnas
teigė apie tai sužinojęs tik per po sėdį. „Kiek mane informavo, jam bloga pasidarė apie dvyliktą ir jį išvežė. Jis tada buvo darbe“, – sa kė prokuroras. Pasak jo, L.Stankūnaitės apklau sai preliminariai turėjo būti skirta apie porą valandų, kitiems liudy tojams – po pusvalandį. Pasiteiravus, kada numatomas kitas posėdis, E.Motiejūnas tei gė, kad pirmiausia reikia sužino ti, kokia yra teisėjo sveikatos būk lė. „Gal jam pasveikti užteks kelių dienų, gal savaitės“, – kalbėjo pro kuroras. Vis dėlto, jo manymu, labiausiai tikėtina, kad kitas posėdis įvyks tik rudenį, nes liepa–rugpjūtis teisė jams – atostogų metas. Prokuroro teigimu, liko apklaus ti dar 20 liudytojų. Advokatas nematė
Vakar paskelbta, kad kaukėti ir ginkluoti Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą L.Stankūnaitę atvežė gero kai anksčiau prieš posėdį. Pareigūnai apžiūrėjo ne tik sa lę, kurioje nagrinėjama byla, bet ir visas teismo patalpas. Vykdydami LKPB pareigūnų nurodymus, teis mo darbuotojai pakeitė posėdžių salę – į ją L.Stankūnaitė būtų ga lėjusi patekti be pašalinių akių. Posėdžių salėje L.Stankūnaitė nepasirodė. Tai, kad ji yra teismo pastate, patvirtino moters advo katas Gintaras Černiauskas. „Pats nemačiau, bet mane už tikrino, kad ji buvo. Dabar jau iš
Kiek kainuoja L.Stankūnaitės apsauga? Vidaus reikalų min istras liberal centr istas Art ūras Mel ianas, ku riam pavaldi yra Laimutę Stank ū naitę saugant i Lietuvos kriminal i nės policijos biuro Liudytojų ir nu kentėjusiųjų apsaugos valdyba, ne sileid žia į kalbas, kiek Lietuvai kai nuoja saugoti šią liudytoją.
Netikėta: A.Cininas blogai pasijautė prieš pat posėdį ir atsidūrė ligoninėje.
vykusi. Ji buvo teisme, o kai teisė jas susirgo ir informavo, kad teismo posėdis neįvyks, ji buvo išvežta“, – žurnalistams sakė L.Stankūnaitės advokatas. Paklaustas, kodėl baiminta si vežti L.Stankūnaitę į teismą, G.Černiauskas sakė, esą išvardyti grėsmėms neužtektų laiko. „Yra grasinimų, persekiojimas, stengiamasi nustatyti jos, mergai tės gyvenamąją vietą. Aš manau, kad tai jau yra pakankamas pagrin das. Netgi konkursai skelbiami, kas galėtų pasakyti, kur būtent dabar yra saugomi asmenys. Aš manau, toks šitos šeimos persekiojimas yra žalingas“, – kalbėjo advokatas. Susirinkusieji spėliojo
DELFI skelbė, kad, kol L.Stankū naitė buvo teisme, jos mažametę dukrą saugojo su valstybės paslap
timis dirbti galintys Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai.
Gintaras Černiauskas:
Pats nemačiau, bet mane užtikrino, kad ji buvo. Dabar jau išvykusi. Stebėti L.Stankūnaitės apklau sos teisme atvyko gerokai dau giau nei anksčiau žmonių – teis mo salėje net neliko laisvų vietų, daugelis turėjo stovėti. Žinią apie netikėtai susirgusį teisėją žmo nės sutiko skirtingai: vieni svars tė, kad L.Stankūnaitė taip ir nebu vo atvežta į teismą, o kiti aiškino, kad teisėjas neatlaikė įtampos.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Nestigo ir svarstymų, kad tei sėjo liga – pretekstas vilkinti by lą. „Taip kalba tik sąmokslo teorijų kūrėjai. Šis teisėjas yra principin gas. Jis kaip tik visus skatina, kad ši byla būtų kuo greičiau ištirta. Rei kia suprasti: dideli darbo krūviai, klimato sąlygos širdininkams yra pavojingos“, – sakė E.Motiejūnas. Paklaustas, kaip jaučiasi jis pats, prokuroras juokėsi: „Mano sveika ta – geležinė.“ Nesuderino pozicijų
„Kauno diena“ rašė, kad praėju sią savaitę L.Stankūnaitės ir poli cijos atstovai painiojosi aiškinda mi, kodėl A.Ūso draugė neatvyko į posėdį. Advokatas G.Černiauskas tuomet tikino, kad „atsakingi as menys pastebėjo tam tikrų grės mių“, todėl jo klientė ir liko na muose. Policijos atstovai atsiuntė
Pol ic ijos dep art amento, kur iam prik lauso Liet uvos krim inal inės pol ic ij os biuras, Komun ik ac ij os skyriaus viršininkas Ramūnas Ma ton is aišk ino, kad negal i atsk leist i informacijos, kiek kainuoja L.Stan kūnaitės apsauga, nes „yra neviešo pobūd žio“. Seimo Nac ional in io saug umo ir gynybos kom iteto pirm in inko Ar vydo Anušausko nuomone, nerei kėt ų slėpt i, kiek Liet uvai kainavo L.Stank ūnaitės apsauga. „Šiuo konkrečiu atveju skelbt i gali ma. Be abejonės. Jei dėl konkrečios bylos kyla klausimų, atsakymai tu ri būt i duodam i. Tam visada yra galimybės. Kaip ir dėl VSD veiklos tam tikr ų sfer ų viešinimo. Iki to ei ta ilgai, bet prieita“, – pateikė teig ia mą pavyzd į A.Anušauskas.
oficialų raštą, kuriame teigiama, kad L.Stankūnaitė į teismą nepa noro važiuoti, nes esą nebuvo ga vusi šaukimo. KD, BNS, delfi.lt inf.
Per šventę asfalto gabalas pataikė į kaktą Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Centro policijos komisariato parei gūnai aiškinasi, kokiomis aplinky bėmis per „Bike Show Millennium“ S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome sekmadienį vykusias automobi lių šoninio slydimo varžybas bu vo sužeistas žiūrovas. Tikslinamos aplinkybės
Pareigūnai mėgina išsiaiškinti, kaip atsitiko, kad per automobilių šoninio slydimo varžybas skrie jęs asfalto gabalas pataikė vyrui į galvą. Įvykio liudytojo Remigijaus teigimu, nelaimė įvyko per ban domuosius važiavimus, kai slys tant automobiliui atskilusį asfalto gabalą, mašinos ratai išsviedė tie siai į galvą. Nelaimė įvyko antrąją „Bike Show Millennium“ dieną. Pasak liudytojų, sužeistas vyras nugriuvo ir nejudėjo. Greitoji medicinos pa galba suskubo ne iš karto, nes, anot liudytojo, per triukšmą nebuvo gir dėti pagalbos šūksnių. Pirminiais duomenimis, vyras nukentėjo ne
stipriai ir jau trečiadienį policinin kai tikisi su juo pasikalbėti. Tik po to, kai bus patikslintos įvykio ap linkybės, pareigūnai spręs, ar pra dėti ikiteisminį tyrimą. Kauno vyriausiojo policijos ko misariato atstovo spaudai Kęstu čio Kasciukevičiaus teigimu, iki S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo susirinkusių baikerių koloną lydė jo miesto policija, tačiau jų rūpes tis baigėsi, kai baikeriai įvažiavo į aerodromo teritoriją. „Toje priva čioje erdvėje renginio organizato riai turėjo savo apsaugą ir polici jos pagalbos nebeprašė“, – aiškino K.Kasciukevičius.
tvarai. Esą viskas buvo padaryta, kaip reikalauja tokio lygio lenkty nės. Organizatorius negailėjo kri tikos varžybų žiūrovams, esą jie patys nesilaikė nurodyto saugaus atstumo, nors nuolat buvo infor muojami per garsiakalbius apie galimas grėsmes. Paklaustas, ar nukentėjęs žmo gus nesilaikė varžybų organizato rių keliamų saugumo reikalavimų, J.Urbaitis jau nebuvo toks kate goriškas, tačiau neslėpė pasipik tinimo: „Dideliu greičiu lėkė au tomobilis ir akmenukas pataikė. Kas? Suluošino žmogų? Kas rea nimacijoje?“
Organizatorius atsikalbinėjo
Sėdėkite namie
„O jūs neturite ko maloniau pa klausti? Kaip praėjo šventė? Ko kiu laiku sportininkai atvažia vo? O čia, kad netyčia akmenukas pataikė į galvą – jums labai įdo mu?“ – paklaustas apie nelaimę, arogantiškai atrėžė „Bike Show Millennium“ organizatorius Ju lius Urbaitis. Jis tikino, kad rengiant varžybas buvo pastatyti visi reikalingi ati
„Bike Show Millennium“ rengi niai sutraukia daug automobilių sporto mėgėjų. Taip pat ir vaikų. Į viešus renginius parduodami bi lietai. „Čia nebuvo numatyta, kad asfaltas senas ir ištrupėjęs. Neiki te ten, kur laksto akmenukai, kur lekia automobiliai, neikite ir sė dėkite namie“, – patarimus dalijo J.Urbaitis. Renginio organizatorius dar mėgino svarstyti, kad gal rei
Neikite ten, kur laksto ak menukai, kur lekia automobi liai, neiki te ir sėdė kite namie.
Pyko: J.Urbaičiui nepatiko klausimai apie per „Bike
Show Millennium“ varžybas įvykusią nelaimę.
kėtų viską plėvele aptraukti ir ta da būtų saugu. Vėliau pripažino, kad kitą kartą įvertins seną Alek soto aerodromo dangą ir tai, kad reikia dar toliau atitraukti žmones nuo lenktynių trasos. „Mes gi rū pinamės, nes ant mūsų krenta dė
Tomo Raginos nuotr.
mė. Tačiau net ir po to įvykio žmo nės nesitraukė. Atvarėme dešimtis žmonių ir nustūmėme tuos žiūro vus. Visi nori to adrenalino ir kuo arčiau būti. Jeigu nebūtų tvorų, tai žiūrovai eitų tiesiai ant trasos“, – dėstė J.Urbaitis.
5
AntrADIENIS, birželio 12, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Išmokėjo šimtus tūkstančių
Istorinį teisingumą atkurti reikia, tačiau tai valstybei kai nuotų pernelyg brangiai. Taip So cialinės apsaugos ir darbo ministeri ja (SADM) paaiškino parlamentarams, siekiantiems, kad laisvės kovų daly viais būtų pripažinti ir žydų gelbėtojai.
Sausį nuo gaisro nukentėjusiai Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai gelbėti draudikai teigia išmokėję 750 tūkst. litų.
Draudimo bendrovė pranešė, kad, nelaukdama galutinių gaisro tyri mo išvadų, ji atlygino visus nuo stolius ir praėjusį penktadienį pervedė sutartą paskutinę drau dimo išmokos dalį. Iš karto po gaisro bendrovė tvirtina išmokėjusi 45 tūkst. litų pirmiesiems pagalbos darbams, kiek vėliau – dar 193 tūkst. litų. Iš viso bažnyčiai gelbėti draudi
kai teigia išmokėję 750 tūkst. li tų. Tytuvėnų bažnyčioje, kuri bu vo apdrausta, sausio 26-ąją nuo ugnies nukentėjo stogo danga ir dalis stogo konstrukcijų. Gesi nant gaisrą vanduo užliejo baž nyčios patalpas. Per gaisrą nukentėjo ir ša lia bažnyčios esantis Bernardinų vienuolynas. Jis irgi buvo ap draustas. Iš viso bažnyčia be pagalbinių pastatų buvo apdrausta daugiau nei 3 mln. litų, vienuolynas – 10 mln. litų. KD, BNS inf.
Neigiamai: D.Jankausko vadovaujama ministerija neremia pasiūlymo
žydų gelbėtojus pripažinti laisvės kovų dalyviais.
Vytauto Petriko nuotr.
Gelbėjusiems žydus pinigų nėra Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Ministerija „už“, bet „prieš“
Siekiai kilnūs ir teisingi, bet tai pa reikalautų per daug pinigų, o iždas – kiauras. Maždaug tokio atsaky mo sulaukė grupė Seimo narių, kurie siekia, kad pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms daly vių statusą gautų ir holokausto au kų gelbėtojai. SADM stoja piestu prieš to kią įstatymo korekciją – esą dėl to nukentės valstybės biudžetas. Mi nisterija įtaria, kad laisvės kovų dalyvio statusą gavę žydus gelbė ję lietuviai ūmai ims prašyti vals tybinių pensijų. Donato Jankausko vadovauja ma ministerija siūlo tokio įstaty mo projekto apskritai nesvarsty ti, tačiau rašte Vyriausybei dėsto, kad siekiui atkurti istorinį teisin gumą pritaria. „Remiantis įstatymo projekto aiš kinamajame rašte pateiktais duo menimis, yra 180 gyvų holokaus to aukų gelbėtojų. Šiems asmenims pripažinus neginkluoto pasiprieši nimo dalyvio – laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, jie galės pretenduoti į pirmojo arba antrojo laipsnio vals tybines pensijas, kurioms mokė ti kasmet papildomai prireiktų apie 900 tūkst. litų iš valstybės biudže to“, – rašoma SADM pateiktame nutarimo projekte.
Gelbėtojai – 90-mečiai
Ministerija taip pat prognozuoja, kad valstybės paramos gali prašyti ir žuvusiųjų ar nužudytų gelbėjant žydus artimieji. „Žuvusiųjų gelbė jant žydus per holokaustą šeimų narių vienkartinėms pašalpoms prireiktų apie 1 mln. litų iš vals tybės biudžeto“, – aiškina ji. Galutinai dėl to rytoj apsispręs Vyriausybė, tačiau Seimas gali elg tis ir kitaip – priešingai, nei nu spręs ministrai.
Dalia Kuodytė:
Stebina tai, kad dar net neaišku, kiek asmenų gali paprašyti valstybės paramos, o atsakymas jau yra neigiamas. Tokiai ministerijos pozicijai prieštarauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Jam vadovau janti Teresė Birutė Burauskaitė ministerijai paaiškino, kad istorinį teisingumą atkurti gali būti per vė lu, nes žydų gelbėtojai – garbaus amžiaus senukai. „Turint omenyje, kad anksčiau paskirtų, pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas, antrojo laips nio valstybinių pensijų gavėjų gre
tos kasmet retėja, naujų papildomų lėšų reikėtų ne tiek jau ir daug. Žy dų gelbėjimas per holokaustą vyko 1941–1944 m., tai yra prieš 70 me tų. Kadangi juos gelbėjo daugiausia suaugę žmonės, šiuo metu gelbė tojams vidutiniškai yra 90 metų. Dar po penkerių metų šia įstatymo pataisa nebebus kam pasinaudoti“, – SADM pateiktame rašte nurodė T.B.Burauskaitė. Skaičius neaiškus
Tiesa, žydus gelbėjusių lietuvių skai čius iki šiol neaiškus. Lietuvos istori kai ir specialistai to dar nėra deramai išnagrinėję. „Šiuo metu, prelimina riais duomenimis, pretenduoti į lais vės kovų dalyvio teisinį statusą ga lėtų 2640 asmenys“, – teigiama LGGRTC rašte ministerijai. Pakeisti įstatymą ir į jį įtraukti žydų gelbėtojus siūlo dalis Tėvy nės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų atstovų, dirbančių Pasipriešinimo okupaciniams re žimams dalyvių reikalų komisijo je Seime. Paradoksalu, kad D.Jan kauskas taip pat priklauso Tėvynės sąjungai. „Ministerijos atsakymas neste bina. Tačiau stebina tai, kad dar net neaišku, kiek iš minėtų as menų gali paprašyti valstybės pa ramos, o atsakymas jau yra neigia mas“, – gūžčiojo pečiais komisijos narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Da lia Kuodytė.
Leistų išlaikyti monopoliją Kai kurių Seimo narių pasiūlymai leistų Rusijos dujų milžinei „Gazp rom“ išsaugoti monopoliją Lietu voje, kaip sako premjeras Andrius Kubilius.
Anot jo, Seime siūlomos Suskys tintųjų gamtinių dujų (SGD) įstaty mo projekto pataisos užkirstų kelią galimybei gauti pigesnių dujų per Klaipėdoje statomą terminalą. „Dujų terminalas gali veik ti ir tiekti pigesnes dujas iš Kata
ro, Norvegijos ar JAV tik susitarus, kad nebepirksim 100 proc. dujų iš „Gazprom“. Jei nebus 25 proc. ap sirūpinimo dujomis per SGD ter minalą kvotos, didžiausius du jų pirkėjus Lietuvoje „Gazprom“ ir toliau gali pančioti ilgalaikė mis šimtaprocentinio tiekimo su tartimis ir taip paversti terminalą niekam nereikalinga metalo laužo krūva. Išsaugota „Gazprom“ mo nopolija reikš, kad niekas nesikeis ir lietuviai toliau bus verčiami už
Nelaimė: Tytuvėnų ansamblį gaisras nuniokojo sausio pabaigoje.
Artūro Morozovo nuotr.
Ieškoma, kas FNTT pakeis V.Giržadą Vidaus reikalų ministerija (VRM) paskelbė konkursą eiti Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduoto jo pareigas.
Pretendentai į šias statutinio vals tybės tarnautojo pareigas doku mentus turi pateikti iki birželio 19 d. Norintys eiti šias pareigas, be kita ko, turi turėti sociali nių mokslų studijų srities teisės krypties aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip dešimties metų darbo patirtį operatyvinės veik los ar ikiteisminio tyrimo sri tyse, ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo teisė saugos institucijose patirtį, ati tikti nustatytus sveikatos reika lavimus, taip pat reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirb ti ar susipažinti su įslaptinta in formacija, žymima slaptumo žy ma „Visiškai slaptai“. FNTT direktoriaus Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojo parei
gas ėjęs Vytautas Giržadas atleis ti vasario 15 d. Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis FNTT va dovų atleidimą motyvavo Vals tybės saugumo departamento medžiaga. Anksčiau šie pareigū nai tikrinti poligrafu dėl infor macijos apie banką „Snoras“ at skleidimo. Dėl šio sprendimo, kuris su laukė koalicijos partnerių konser vatorių kritikos ir sukėlė įtampą koalicijoje, vėliau buvo priverstas atsistatydinti ir pats R.Palaitis. V.Giržadas teisme ginčija bu vusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio įsakymą dėl leidimo dirbti su slapta informacija pa naikinimo, dėl pakartotinio pa tikrinimo poligrafu ir patį atlei dimą iš pareigų. V.Gailių FNTT vadovo poste pakeitė konkursą laimėjęs Kęstu tis Jucevičius, anksčiau ėjęs FNTT Specialiųjų užduočių val dybos Operatyvinės veiklos sky riaus viršininko pareigas. KD, BNS inf.
dujas mokėti daugiau negu vokie čiai“, – pareiškė A.Kubilius. Praėjusios savaitės pabaigoje dvi Seimo narių grupės užregist ravo identiškas SGD įstatymo pa taisas, kuriomis siūloma Klaipėdos terminalui nesuteikti 25 proc. kvo tos Lietuvos dujų rinkoje. „Vargu ar yra kokia nors prasmė leisti pinigus terminalo statybai, jei nenorime sudaryti sąlygų jam veikti“, – teigė A.Kubilius.
Įtarimai: iš FNTT vadovo pavaduotojų V.Giržadas atleistas dėl to, kad
KD, BNS inf.
Simono Švitros nuotr.
galėjo atskleisti slaptą informaciją apie „Snorą“.
6
Antradienis, birželio 12, 2012
nuomonės
Prioritetas – aktyvi ekonominė diplomatija
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Žinynėlis nepažįstantiems lietuvių Stasys Gudavičius
P
rieš keliolika metų, kai internetas dar vystėsi, jame ėmė rastis visokių įdomių, ironiškų, šmaikščių įrašų. Dabar jų – nors tvenkinį tvenk, pilni asmeniniai tinklaraščiai ar „veidaknygės“. O tuomet tai buvo retenybė. Todėl kiekvienas toks įrašas tapdavo kone įvykiu. Kai kurie iš tuomet atsiradusių „šiuolaikinės tautosakos“ pavyzdžių buvo ir tebėra labai taiklūs, išlaikę savitą originalumą bei aktualumą. Ir šiandien jie nepaseno.
Kai kurie iš tuomet atsiradusių „šiuolaikinės tautosakos“ pavyzdžių buvo ir tebėra labai taiklūs, išlaikę savitą originalumą bei aktualumą. Štai, kad ir vienas „Trumpas žinynėlis nepažįstantiems lietuvių“, anoniminio interneto autoriaus sudarytas kažkur apie 1998–2000 m. Tvarkydamas asmeninius archyvus radau jį paskendusį kitų įrašų jūroje. Buvo smagu ir įdomu jį vėl perskaityti, palyginti, ar šiandien požiūris į kai kuriuos lietuviško charakterio bruožus bent kiek pasikeitė. Padariau išvadą, kad didesnė dalis to senučiuko „žinynėlio“ ironiškų teiginių neprarado aktualumo, nes jie atskleidžia tam tikras lietuvio charakterio ypatybes, kurios, regis, nepasikeis niekada. Arba bent labai ilgai. Nes jos, toks įspūdis, tiesiog įaugo į lietuvio kraują, tapo mūsų tapatybės dalimi. Aišku, „žinynėlis“ surašytas satyrine forma. Bet, žinia, kiekviename ironiškame pokšte yra net ne dalis, o gana daug tiesos. Čia – kelios ištraukos iš to „žinynėlio“: „Lietuviai visada laukia, kol jiems ką nors duos (valdžia
arba „Teleloto“).“ Lietuviai netiki bankais, valdžia, Amerika, litu, kaimynais, draugais, nuolaidomis ir biznieriais. Lietuviai tiki pasaulio pabaiga, geru prezidentu, laikraščiais ir televizoriais. Viską sugadino Landsbergis. Visą lietuvių gyvenimą tvarko valdžia, ir jei lietuvis gyvena blogai, vadinasi, bloga yra valdžia. Blogą valdžią išrenka kiti. Lietuviai tiki, kad valdžia tik plėšia pinigus ir nieko kita nedaro. Visa valdžia – banditai. Žemės ūkis lietuviui – šventas. Lietuviai kilę iš indų, todėl karvė lietuviams – šventa. Lietuviams dar šventi yra grūdai, cukriniai runkeliai, bulvės ir kiauliena. Lietuviui liūdna, kai kaimynui sekasi. Lietuviai mano, kad visi nori juos apgauti. Lietuviui draugas yra lygesnis už kitus žmones. Bet lietuviška patarlė „Draugą nelaimėje pažinsi“ reiškia, kad tikras draugas turėtų būti nelaimėje. Visi pinigai lietuviui – nešvarūs, bet savų – niekada nėra per daug. Kai lietuvis turi daug pinigų, jis virsta naujuoju rusu. Kai lietuvio kaimynas turi labai daug pinigų, lietuvis eina lyginti svieto. Lietuviai mano, kad visi turtingi žmonės yra banditai.“ Jūsų teisė rinktis, kurie iš šių apibūdinimų arčiausiai tiesos, o kurie – nei į tvorą, nei į mietą. Pikti ir amžinai paniurę tautiškumo apologetai tikriausiai supyktų dėl tokio „šventvagiško“ lietuvio apibūdinimo. Tokiems belieka palinkėti sveiko humoro jausmo ir savikritikos. Lietuviai išties yra puikūs žmonės – darbštūs, inovatyvūs, verslūs, mylintys savo artimuosius, gerbiantys tradicijas. Bet, kaip ir visos pasaulio tautos, turime tam tikrų savų charakterio trūkumų. Pavyzdžiui, sutikime, kad mūsų humoro jausmas nėra pats kokybiškiausias. Nereikėtų rištis rožinių raiščių ant akių bandant matyti tik tai, kas mus puošia. Turėkime saviironijos. Ji ne tik padeda pastebėti ir įveikti trūkumus, bet ir tiesiog linksmiau, šmaikščiau gyventi. O kai gyveni gerai nusiteikęs – dauguma problemų įveikiamos kur kas lengviau.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Dėmesys: užsienio reikalų ministras A.Ažubalis prie svarbiausių diploma
tams keliamų uždavinių priskiria ir investicijų pritraukimą į Lietuvos eko nomiką. Gedimino Bartuškos nuotr.
traukti investicijų, planuojami tiks liniai renginiai su Valstybiniu turiz mo departamentu. „Būtina paminėti ir mūsų darbo įrankius: tai tiesiogi niai susitikimai ir derybos, įvažiuo jamosios ir išvažiuojamosios verslo misijos, tarptautiniai renginiai“, – kalbėjo A.Ažubalis. Vakar prasidėjusiame trijų dienų garbės konsulų suvažiavime daly vauja beveik 100 konsulų iš daugiau kaip 50 valstybių. Renginyje apta riami Lietuvos ekonomikos plėt ros klausimai, energetinio saugumo strategija, artėjančio šalies pirmi ninkavimo ES Tarybai tikslai, kon
sulinė pagalba, ryšių su užsienio lie tuviais skatinimas. Garbės konsulai taip pat susitiks su Lietuvos verslo atstovais. Tomis pačiomis dienomis į Lie tuvą suvažiavę maždaug 60 ekono mikos srityje dirbančių diplomatų ir komercijos atašė aptaria Lietuvos ekonomikos vystymosi tendencijas, strateginius projektus transporto ir energetikos srityse, eksporto ir in vesticijų skatinimo galimybes, turiz mo paslaugų sektoriaus potencialą, susitiks su verslo atstovais, lankysis Kaune, Klaipėdoje ir Plungėje. KD, BNS inf.
Padarei klaidą – sumokėk
T
eisingumo ministras Remi gijus Šimašius siūlo išsa miau reglamentuoti tvarką, kad už valstybės klaidas su mokėtų jas padarę valdininkai. Pasak ministro, nors teisės aktai ir šiuo metu numato visą mechanizmą dėl atsakomybės taikymo, valstybės tarnautojams padarius klaidą ne vi suomet užtikrinama, kad galų gale šie už ją ir sumokėtų. Išanalizavus esamą teisinį regulia vimą dėl valstybės institucijų, jų tar nautojų neteisėtų sprendimų ir są žiningų asmenų interesų apsaugos, pasiūlymai tobulinti esamą sistemą pristatyti Vyriausybei. Dabar valsty bės tarnautojui priėmus netinkamus sprendimus ir dėl to padarius žalą, už ją atlygina valstybės institucija, kuri vėliau iš tarnautojo gali ją išsiieškoti.
jei institucijų vadovai neužtikrins, kad tarnautojai tinkamai atsakytų už klaidas ir iš jų būtų išieškota padary ta žala, atsakyti už tai teks jiems pa tiems“, – teigė R.Šimašius. Pasak jo, taip pat svarbu užtikrin ti, kad už netinkamai priimtus tar nautojų sprendimus netektų nuken tėti asmenims, kurie jais pasitikėjo, o galiausiai „liko kvailio vietoje“, pa vyzdžiui, institucija išdavė žmogui leidimą vykdyti ūkinę veiklą, o vė liau paaiškėja, kad leidimas negalio ja, nes valstybės tarnautojas tai pa darė neteisėtai. Teisingumo ministras taip pat siū lo įvesti naują taisyklę, kad neteisė tą sprendimą priėmus keliems as menims nė vienas jų neišvengtų atsakomybės.
Remigijus Šimašius:
Deja, ne visuomet valstybės institucijos imasi veiksmų, kad atlyginta žala būtų išieškoma iš kaltų as menų.
„Deja, ne visuomet valstybės ins titucijos imasi veiksmų, kad atlygin ta žala būtų išieškoma iš kaltų asme nų. Taip galiausiai už klaidas sumoka ne tie, kurie jas padarė, bet visi mo kesčių mokėtojai. Siekiant išvengti tokių situacijų būtina numatyti, kad
KD, BNS inf.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
U
žsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis akty vią ekonominę diplomatiją vadina vieninteliu išsigel bėjimu esant visuotinei konkuren cijai, o pasaulio rinkose neslūgstant įtampai. Tokias nuostatas Užsienio reika lų ministerijos vadovas išsakė Tau jėnuose atidarydamas penktąjį Lie tuvos garbės konsulų suvažiavimą ir ekonomikos srityje dirbančių Lietu vos diplomatų bei komercijos atašė susitikimą. „Glob al ios konk urenc ij os ir įtampos pasaulio rinkose sąlygo mis vienintelis išsigelbėjimas yra koncentruota, koordinuota ir proak tyvi Lietuvos ekonominė diplomati ja. Sunku paneigti, kad būtent toks buvo Lietuvos atsakas į iššūkius svarbiausiuose ekonomikos sekto riuose, įgyvendinant energetikos, transporto, logistikos, turizmo, že mės ūkio, eksporto, investicijų ska tinimo projektus. Sunku paneigti ir tai, kad visais šiais klausimais dar turime kur pasitempti ir ką nuveik ti“, – sakė A.Ažubalis. Jis išvardijo ekonomikos srity je dirbantiems diplomatams ir gar bės konsulams keliamus uždavinius: „Tai investicijų pritraukimas į Lietu vą, mūsų prekių ir paslaugų ekspor to skatinimas ir naujų nišų paieška, Lietuvos verslo interesų užsieny je gynimas, turizmo į Lietuvą skati nimas.“ Ministras atkreipė dėmesį, kad kiekvienai diplomatinei atstovybei pagal šalis yra apibrėžti prioritetiniai sektoriai eksportui skatinti, numaty tos konkrečios informacijos rinkimo, analizės, sklaidos užduotys, kaip pri
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 269 302 269
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
302 260
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 190.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
AntrADIENIS, birželio 12, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,80 %
–0,22 %
11,9 litro
– vidutiniškai tiek vienas šalies gyventojas pernai suvartojo legalaus absoliutaus alkoholio.
+0,17 %
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
Darbo sąnaudos augo
€
Vienos valandos darbo sąnaudos pra monės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m., padidėjo 4,1 proc., tik verslo įmonėse – 4,3 proc. Vienos nudirb tos valandos darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra pramonės, statybos ir pa slaugų įmonėse per metus padidėjo 3,8 proc., kitos darbo sąnaudos – 4,8 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,3137 DB svaras sterlingų 1 4,2505 JAV doleris 1 2,7338 Kanados doleris 1 2,6673 Latvijos latas 1 4,9539 Lenkijos zlotas 10 8,0978 Norvegijos krona 10 4,5527 Rusijos rublis 100 8,5278 Šveicarijos frankas 1 2,8742
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos Vakar Tinklas
pokytis
–1,2016 % –0,4637 % –1,0819 % –0,0597 % +0,0121 % +0,6025 % +0,1871 % +0,8681 % –0,0139 %
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,86
4,56
2,46
„Vakoil“
4,79
4,49
2,45
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
84,97 dol. už 1 brl. 100,37 dol. už 1 brl.
Išparduotuvių aukso amžius baigėsi Atsigaunant šalies ekonomikai pavienėms šalies išparduotuvėms kilo grėsmė išnykti, tad joms siūloma jungtis. Tačiau išparduotuvių atstovai tikina, kad jokių ypatingų pokyčių nepajuto nei pernai, nei šiemet. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Augimą lėmė perkamoji galia
Per sunkmetį prasidėjusi išpar duotuvių era baigėsi. Praėjusiais metais atsigaunanti šalies ekono mika ir augantis gyventojų var tojimas pirkėjus iš išparduotuvių grąžino į pagrindinius šalies pre kybos centrus, kaip nurodė nekil nojamojo turto bendrovė „Inreal“. Todėl pavienėms išparduotuvėms, išsibarsčiusiomis po įvairias mies tų vietas, išsilaikyti sunkiau. Ne mažai jų, bendrovės duomenimis, praėjusiais metais užvėrė duris. „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo An tanavičiaus teigimu, per ekonominę krizę smukusį vartojimą labiausiai pajuto prekybos centrai. Tuomet išparduotuvės, siūlančios senes nio sezono firminius drabužius už gerokai mažesnę kainą, pajuto ryš kų pagyvėjimą ir fiksavo rekordinį pardavimą. „Beveik tuščia rinka pradėjo žaibiškai pildytis, o spar čiausia išparduotuvių plėtra Lietu voje vyko 2009–2010 m., kai šaly je siautė sunkmetis, mažėjo žmonių perkamoji galia ir vartojimas. 2011 m. rezultatai ir šiandienės tenden cijos rodo, kad išparduotuvių plė tra išsikvėpė“, – sakė jis. Ypač akivaizdus rinkos smukimas buvo pastebimas Vilniuje – čia pa vienių išparduotuvių plotai pernai sumažėjo maždaug 1,7 tūkst. kv. me trų. Kaune praėjusiais metais, paly ginti su 2010 m., bendras išparduo tuvių plotas sumažėjo 600 kv. metrų ir tik uostamiestyje per tą patį laiko tarpį išparduotuvių plotas padidėjo maždaug 300 kv. metrų. A.Antana vičiaus duomenimis, rinkos poky čius lengviau atlaikė po vienu sto gu sutelktos išparduotuvės. Kadangi Kaune ir Klaipėdoje išparduotuvių centrų dar nėra, šiuose miestuose iš parduotuvių padėtis ateityje gali bū ti sudėtingesnė nei Vilniuje. Išleidžia daugiau pinigų
Anot A.Antanavičiaus, šiuo metu Vilniuje galima suskaičiuoti dau giau nei 50 drabužių, avalynės ar sporto prekių išparduotuvių, tačiau du trečdaliai jų yra sukoncentruo ti specializuotame išparduotuvių prekybos centre. Būtent tai išpar duotuvių rinkai gali padėti atsilai kyti, nors šiame mieste išparduo tuvių plotas sumažėjo labiausiai.
Išparduotuvių centro „Parkas Outlet“ direktorė Vida Minkš timienė patikino, kad pernai nei srautai, nei apyvarta nesumažėjo, net atvirkščiai: „Praėjusiais me tais pirkėjų srautas augo 5–7 proc., nors tai nėra daug. Tačiau nuomi ninkų apyvarta pernai augo net 28 proc. Tai leidžia manyti, kad srau tas tapo kokybiškesnis – žmonės į išparduotuvių centrą ateina tiks lingai apsipirkti, žinodami, kad čia visos išparduotuvės yra vienoje vietoje ir jiems nereikės blaškytis po skirtingas parduotuves skirtin gose miesto vietose.“ Šiais metais, kaip sakė pašnekovė, lankytojų srautas svyruoja apie 3–5 proc.
Vida Minkštimienė:
Pirkėjas išparduo tuvėje paprastai iš leidžia net didesnę sumą nei įprastame prekybos centre, nes mato, kiek sutaupo.
– tik pavieniai objektai, kaip sa kė A.Antanavičius. Anot jo, anali zuojant esamą situaciją akivaizdu, kad šiuo metu pavienės išparduo tuvės sulaukia kur kas mažiau pir kėjų dėmesio nei per krizę. „Vis daugiau pirkėjų grįžta į prekybos centrus, kurie pasta ruoju metu taiko kur kas aktyves nes rinkodaros ir kainų mažinimo priemones. Be to, pirkėjus į preky bos centrus grąžina ir atsigaunan ti šalies ekonomika bei vidaus var tojimas. Esant šioms tendencijoms sunku tikėtis tolesnės pavienių iš parduotuvių plėtros. Vienintelė ra cionali išparduotuvių plėtros per spektyva galėtų būti koncentruotas jų steigimas“, – sakė jis. Nors statistika rodo, kad pasibai gus krizei prekybos centrai gviešia si lankytojus iš pavienių išparduo tuvių, jos pačios šias tendencijas neigia. Kaune įsikūrusios išparduo tuvės „Vulcan.lt“ pardavėja-kon sultantė Ineta Kasparavičiūtė pati kino, kad praėjusiais metais pirkėjų srautai išliko stabilūs, ir šiemet dide lių pokyčių nesama: „šiemet srautai tik šiek tiek sumažėjo, tačiau galbūt dėl to, kad prasidėjo vasara“.
Kito: dėl atsigavusio gyventojų vartojimo išparduotuvių plotas preky
bos centruose daugelyje šalies miestų pernai sumažėjo.
„Shutterstock“ nuotr.
Išparduotuvių ploto kitimas Kv. m 10 700 10 000
Nors pirkėjų srautas pastarai siais metais pernelyg nekito, žmo nės išparduotuvėse išleidžia dau giau pinigų ir perka vertingesnius daiktus. Kaip sakė V.Minkšti mienė, nuomininkų apyvarta rodo, kad ypač gerai prekyba sekasi ko kybiškus, žinomus prekės ženklus siūlantiems prekybininkams. Paš nekovė taip pat pabrėžė, jog didie ji išparduotuvių centro nuominin kai, palyginti su įprastais prekybos centrais, pasižymi didžiausiu par davimu pagal prekių vienetus. „Ir iš užsienio patirties mato me, kad pirkėjas išparduotuvėje paprastai išleidžia net didesnę su mą nei įprastame prekybos cent re, nes mato, kiek sutaupo. Pa vyzdžiui, jei 600 litų vertės prekė išparduotuvėje kainuoja 350 litų, pirkdamas ją žmogus jaučiasi su taupęs ir papildomai nusiperka dar ką nors, užuot namo išėjęs įsigijęs vieną prekę“, – sakė V.Minkšti mienė ir pridūrė, kad prekėms iš parduotuvių centre tradiciškai tai komos 30–70 proc. nuolaidos. Nuosmukį neigia
Kaune ir Klaipėdoje speciali zuotų išparduotuvių centrų nėra
9015
Konkurentus verčia pasitempti
I.Kasparavičiūtė įsitikinusi, kad pavienės išparduotuvės lankytojų nepraras net ir ekonomikai atsiga vus. Ji sutiko, kad gyventojai lin kę išleisti mažiau, jei mato, kad tai nereikalauja smarkiai keisti var tojimo įpročių. O išparduotuvė se tų pačių prekių kaip ir įprastuo se prekybos centruose jie be vargo gali įsigyti pigiau. Klaipėdoje įsikūrusios išparduo tuvės „Batų taškas“ vadovas Vir ginijus Kreivėnas taip pat patikino, kad pirkėjų srautai išliko nepakitę, kaip ir pirkėjų išleidžiamų pinigų suma. Pašnekovo teigimu, atsi gaunant šalies ekonomikai pirkėjai nesiskubina išlaidauti, nes brangs ta visos kitos prekės. Nors didesnių pokyčių rinkoje V.Kreivėnas sakė nepastebėjęs, jis atkreipė dėmesį, kad aplinkiniai prekybos centrai reaguoja į išpar duotuvių taikomas nuolaidas ir pa tys suskumba mažinti kainas. „Aišku, paprastos parduotuvės jaučia turinčios konkurentų, todėl mažina kainas. Tačiau mes taikome nuolaidas nuo 50 proc., todėl pas mus žmonės vis tiek prekių įsigyja daug pigiau“, – sakė pašnekovas.
Vilnius
8000 6700 6000
4000
5400 3400
2000 815 0
3080
3290
1109
1129
1155 530
430
2007
Kaunas 2645 1449
Klaipėda
2008
2009 Metai
2010
2011
Šaltinis: „Inreal“
Pasiskirstymas pagal plotą didmiesčiuose Sporto prekių išparduotuvės Avalynės išparduotuvės Drabužių išparduotuvės
6 28
%
54
31
35
%
18
%
63
56
9 Vilnius
Kaunas
Klaipėda Šaltinis: „Inreal“
8
Antradienis, birželio 12, 2012
Sportas
„Euro 2012“ išbandymai – ne vien futbolininkams
Statistika C grupė
Ispanija–Italija 1:1 (1:1). Gdanskas, 38 869 žiūrovai. Įvarčiai: Cescas Fàbregas (64 min.)/Antonio Di Na tale (60 min.). Kroatija–Airija 3:1 (2:1). Pozn a nė, 39 550 žiūrov ų. Įvarčiai: Mario Mand žuk ićius (3 ir 48 min.), Nik ica Jelavićius (43 min.)/Seanas St.Led geris (19 min.). Komanda
1. Kroatija 2–3. Ispanija 2–3. Italija 4. Airija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
1 0 0 0
0 1 1 0
0 0 0 1
3:1 1:1 1:1 1:3
3 1 1 0
Nuomonės Ispanija–Italija 1:1.
Andrésas Iniesta
Ispanijos rinktinės saugas
Užtruko: Gdansko stadiono prieigos – painus nebaigtų statybų labirintas.
Mariaus Bagdono nuotr.
kuliavo Fernando Torreso marški nėlius vilkėjęs Ispanijos rinktinės aistruolis Fico.
bolininkai nutraukė ispanų 14-os iš eilės pergalių seriją, kuri buvo pra sidėjusi 2010-ųjų pasaulio čem pionate ir pratęsta „Euro 2012“ at rankos varžybose.
Kaip pasaulio ir Europos futbolo čem pionai jautėsi statybvietėje? Ieškantie siems atsakymo į šį klausimą praverstų pasivaikščioti po Gdansko stadiono „PGE Arena“ apylinkes. Marius Bagdonas, Romas Poderys Achilo kulnas
14-ojo Europos čempionato fi nalo turnyro išvakarėse prie Vi duržemio jūros teikiamo komfor to pripratę Pirėnų ir Apeninų šalių sporto aistruoliai džiaugėsi, kad jų mėgstamos komandos žais vieno je įspūdingiausių prie Baltijos įsi kūrusių arenų, o jie mėgausis juo kingomis kainomis. Pietiečių lūkesčiai subliūško. Lenkai giriasi, kad jūros išplau tą gintarą primenantis stadionas „PGE Arena“ – vienas kompak tiškiausių ir moderniausių, tačiau nutyli, kad šis 40 tūkst. žiūrovų talpinantis statinys yra užgrioz dintoje buvusioje laivų statybvie tės teritorijoje. Maždaug prieš metus „Euro 2012“ organizacinio komiteto at stovai vylėsi, kad parduotuvių, maitinimo įstaigų bei viešbučių gausus Gdansko mikrorajonas taps iš bet kurios miesto dalies lengvai pasiekiamu traukos centru. Aki vaizdu, kad mūsų kaimynai patyrė fiasko. Arena pastatyta, tačiau inf rastruktūra – apgailėtina.
rungtynes tarp Ispanijos ir Itali jos rinktinių priartėti iki stadio no bent 5 km buvo neįmanoma, nes visus kelius kontroliavo bud rūs policininkai. Tai varžybų dieną miesto cent re sukėlė milžiniškas transporto spūstis bei užsienio sirgalių įtū žį. Prie didingų „San Siro“, „San tiago Bernabeu“ ar „Nou Camp“ stadionų įpratę futbolo aistruoliai buvo priversti pėdinti pėsčiomis, o prie arenos patyrė dar vieną išban dymą. Dėl nebaigtų infrastruktūros darbų bei statybų technikos gausos jiems reikėjo blaškytis mažiausiai pusės kilometro spinduliu, kol pa vyko rasti išėjimą iš šio labirinto. „Šis Europos čempionato finalo turnyras man – jau trečiasis, tačiau iki šiol nieko panašaus nemačiau. Vaizdas – siaubingas. Kas būtų, jeigu lytų? Ar turėtume klampoti po purvyną?“ – emocingai gesti
Pretenzijų nenutylėjo
Taškus po dvikovos su italais pra radę ispanai nenutylėjo pretenzijų Gdansko arenos šeimininkams. „Aikštė buvo gerokai per sausa. Jeigu ją būtų daugiau palaistę prieš rungtynes, susitikimo tempas būtų buvęs gerokai didesnis“, – sakė pa saulio ir Europos čempionų vyriau siasis treneris Vicente Del Bosque.
Prieš Ispanijos ir Italijos rinktinių priartėti iki sta diono bent 5 km buvo neįmanoma. „Vienintelis mus labai nuliūdi nęs dalykas – veja. Tai turėjo įtakos žaidimui. Prieš mačą pareiškė me pastabų, tačiau niekas nesiėmė jokių priemonių. Girdime daugybę šūkių, kad Europos čempionatas turi tapti kerinčiu reginiu, bet ar įmanoma sukurti futbolo spektak lį ant tokio arimo?“ – niršo „Bar celonos“ lyderis Xavi. Simboliška, kad Gdansko stadione Italijos fut
Rūpinasi moterų morale
Vakar kovas pradėjo ir ketvirtosios „Euro 2012“ grupės – D – koman dos. Pirmieji jėgas Donecke išmė gino prancūzai ir anglai. Lygiosios 1:1. Įvarčius įmušė Joleonas Lescottas (30 min.) ir Samiras Nasri (39 min.). Vėlai vakare Kijeve susitiko uk rainiečiai ir švedai. Prieš šį mačą Ukrainos sostinėje įsikūrusios sir galių zonos administracija paskel bė, kad per pirmąsias dvi varžybų dienas apsilankė beveik 100 tūkst. futbolo gerbėjų, kurie išgėrė 30 tūkst. litrų alaus ir sukirto 10 tūkst. dešrainių bei 3 000 ledų porcijų. Kitoks požiūris į „Euro 2012“ – Irane. Šios šalies vyriausybė už draudė moterims kartu su vyrais stebėti futbolo rungtynes baruo se, kavinėse ar restoranuose. „Netoleruotina, kai moterys su vyrais žiūri futbolą. Vyrai per var žybas keikiasi ir vulgariai elgiasi. Moterims tokia kompanija netin ka, nes gali nukentėti jų moralė“, – pareiškė vienas Irano policijos va dovų Bahmanas Karharas.
Cesare Prandelli
Italijos rinktinės vyr. treneris
Labai svarbu, kad mūsų puolėjai žai dė taip, kaip jų prašiau, – iš visų jėgų, agresyviai, greitai. Tai ir yra tikra sis Italijos futbolas. Po rungtynių ša lies prezidentas Giorgio Napolitano man pasakė, kad žaidimas jam pati ko, ir padėkojo.
Andrea Pirlo
Italijos rinktinės saugas
Pralaimėtos kontrolinės rungtynės rusams 0:3 privertė mus susirūpin ti nacionalinės komandos proble momis ir tinkamai pasirengti „Euro 2012“ kovoms. Mūsų žaidimą su is panais įvertinčiau septyniais balais iš dešimties galimų. Tokie mačai su teikia vis didesnio pasitikėjimo savo jėgomis. Kroatija–Airija 3:1.
Luka Modrićius
Kroatijos rinktinės saugas
Jautėme didelį savo sirgalių spaudi mą, todėl tikiuosi, kad pergalė juos įkvėpė taip, kaip ir mus. Svarbu įmušti įvarčius tada, kai to labiau siai reikia, ir mes tai padarėme. Ma nau, galime kautis su bet kuria pa saulio rinktine.
Mario Mandžukićius
Kroatijos rinktinės puolėjas
Negaliu patikėti, kad įveikėme airius. Ar tai buvo geriausias mačas per ma no karjerą? Pirmiausia dėkoju trene riui, kad patikėjo man vietą starto su dėtyje.
Gerai, kad nelijo
Šalia stadiono stūkso didžiulės smėlio pilys, riogso įvairūs mecha nizmai, o visa teritorija aptverta tvora ir didžiuliais vamzdžiais, už kurių – metalo laužo krūvos. Prieš pirmąsias „Euro 2012“ C grupės
Giovanni Trapattoni
Airijos rinktinės vyr. treneris
Sunku suvokti, kas mums atsitiko per mačą su kroatais. Než inau, ar pirmasis varžov ų įvart is paveikė komandą psicholog iškai.
Kas, kur, kada? Šiandien A grupėje
Robbie Keane’as
Airijos rinktinės puolėjas
19 val. Vroclave: Graikija–Čekija, 21.45 val. Varšuvoje: Lenkija–Ru sija. Rytoj B grupėje
19 val. Lvove: Danija–Portugalija, 21.45 val. Charkove: Olandija–Vo kietija.
Norėjome turnyrą pradėti pergale, bet Italijos komanda – viena „Euro 2012“ favoričių, todėl lygiosios – ne blogas rezultatas. Stengėmės žaisti greitai, padarėme kelias klaidas, ta čiau nereikėtų pamiršti, kad italai moka ne vien gintis – jų gretose yra puikių puolėjų.
Lygiosios: vakar S.Nasri (kairėje) pramušė anglų gynybą ir išgelbėjo Prancūzijos ekipą nuo nesėkmės.
AFP nuotr.
Antrajame kėlinyje mačo teisėjas turėjo skirti 11 m baudinį į kroatų var tus, nes varžovas įspyrė man į ko ją. Tai matė visi, išskyrus arbitrą. Šis epizodas turėjo įtakos tolesnei rung tynių eigai.
9
antrADIENIS, birželio 12, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
sportas
A.Sireika baigė karjerą
Lietuvis – čempionas
Rinktinėje – permainos
Ilgametis „Šiaulių“ vyrų krepši nio komandos strategas Anta nas Sireika, pasibaigus sutar ties su klubu galiojimui, atsisa kė vyriausiojo trenerio pareigų. Ekipos vairas laikinai patikė tas A.Sireikos asistentui Vaidui Pauliukėnui (nuotr.). A.Sirei ka treniravo šiauliečius 1994– 2002 m. ir 2008–2012 m.
Europos jaunimo šiuolaiki nės penkiakovės čempionate Vengrijoje vaikinų asmeninių varžybų finale 5812 taškų su rinko ir aukso medalį iškovo jo 19-metis Lukas Kontrima vičius (nuotr.). 2-ojoje vietoje – čekas Janas Kufas (5764), trečias buvo Latvijos atstovas Pavelas Švecovas (5732).
Lietuvos moterų krepšinio rinktinei per Europos čempio nato atrankos varžybas ne galės padėti menisko traumą patyrusi 31 metų 176 cm ūgio gynėja Rasa Žemantauskai tė-Matlašaitienė (nuotr.), ta čiau komandos gretas papil dys Sandra Linkevičienė ir Eglė Šulčiūtė.
Rankininkams tikslas – dar sunkiau pasiekiamas Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos vyrų rankinio rinktinė, Vilniuje 17:24 pralaimėjusi Lenki jos komandai, sukomplikavo savo galimybes iškovoti kelialapį į pa saulio čempionato finalo turnyrą.
Nugalėtojai: „Sidnėjaus-Tarp gėlių“ krepšininkai lemiamame mače tvirtai pasitikėjo savo jėgomis.
„Kauno dienos“ Mažoji taurė – „Sidnėjaus-Tarp gėlių“ ekipai Dienraščio „Kauno diena“ krepšinio turnyro Mažąją taurę po at kaklios kovos laimėjo „Sidnėjaus-Tarp gėlių“ komanda, lemiamoje dvikovoje įveikusi „Sporto fėjos“ krepšininkus.
Įtampa: „Kamidos“ ir „Naftelf Nowaco“ rungtynės dėl 3-iosios vietos
buvo ypač atkaklios.
Tomo Raginos nuotr.
Statistika Fin al as. „Sidn ėj us-Tarp gėl ių“– „Sporto fėj a“ 103:91 (30:24, 24:24, 21:27, 28:16). N.Gursk as 28 tašk ai, A.Mak ūn as 25, K.Čep anon is 13/ T.Skard žius 25 (9 rez ultat yv ūs per davimai), L.Ivanovas 21.
Dėl 3-iosios vietos. „Kamida“–„Naf telf Nowaco“ 70:66 (17:14, 14:20, 15:11, 24:21). D.Baika 22, M.Kaz ickas 13, E.Daunora 11/K.Marcinkev ičius 19, T.Pranev ičius ir T.Lukonait is (11 at kovotų kamuolių) po 10.
Finale „Sidnėjaus-Tarp gėlių“ krep šininkai 103:91 įveikė „Sporto fė jos“ ekipą, kuri trečiajame kėlinyje buvo išlyginusi rezultatą – 75:75. Naudingiausiu finalo žaidėju pri pažintas nugalėtojų komandos gy nėjas Aidas Makūnas, surinkęs 25 taškus (5/10 tritaškių), atkovojęs 6 ir perėmęs 2 kamuolius bei atlikęs 6 rezultatyvius perdavimus. „Bu vome vieningi kaip kumštis, nu sipelnėme pergalės. Tikėjome sa vo jėgomis,“ – po varžybų sakė A.Makūnas. Pusfinalyje „Sidnėjus-Tarp gė lių“ 92:65 privertė kapituliuoti „Kamidą“, o „Sporto fėja“ 85:79 – „Naftelf Nowaco“ krepšininkus. Mače dėl 3-iosios vietos „Ka mida“ 70:66 palaužė „Naftelf No waco“ ekipą. „Tai – puikus pa siekimas, nes sezono pabaigoje lipdėme pasikeitusią komandą“, – teigė „Kamidos“ kapitonas Rinal das Viliušis. Geriausiais Mažosios taurės tur nyro žaidėjais pripažinti Nerijus Gurskas („Sidnėjus-Tarp gėlių“), Tomas Skardžius („Sporto fėja“), Deividas Baika („Kamida“) ir Ka rolis Marcinkevičius („Naftelf No waco“). Nugalėtojai – „Sidnėjaus-Tarp gėlių“ krepšininkai – buvo apdo vanoti dienraščio „Kauno diena“ prenumerata ir Kauno krepšinio mėgėjų lygos (KKML) prizais, fi nalo ketverto dalyvius pasveikino restoranas „Seni vartai“. KD, KKML inf.
Atsakomoji atkrintamųjų varžy bų dvikova birželio 17-ąją vyks varžovų arenoje Katovicuose. „Šis mačas taip pat bus neleng vas“, – pripažino Lenkijos eki pos vyriausiasis treneris Danie lis Waszkiewiczius. Vilniuje lenkai iškart išsiveržė į priekį – 2:0, 6:3, 10:6. Per pirmą sias penkias žaidimo minutes sve čių vartininkas Slavomiras Szma lis atrėmė 3 iš 4 lietuvių metimų. Antrajame kėlinyje lietuviai buvo priartėję: po Nerijaus Atajevo šū vio – 15:14, bet netrukus svečiai susigrąžino iniciatyvą – 17:14. Naudingiausiais rungtynių žai dėjais buvo išrinkti vartininkai – Arūnas Vaškevičius (nuotr.) ir S.Szmalis. „Rezultatas neatspindi tikro sios rungtynių eigos. Buvome su mažinę skirtumą iki minimalaus, bet nesugebėjome išnaudoti pui kių šansų. Galima sakyti, kad su lenkais kovojo jaunimo rinktinė, privalėjusi pasirengti svarbiam mačui per labai trumpą laikotar pį“, – sakė A.Vaškevičius. „45 minutes buvome lygiaverčiai lenkų varžovai, bet galiausiai dėl patirties stokos ir nuovargio pri stigome drausmės, kantrybės. Ele mentarios klaidos brangiai kainavo. Neabejoju, kad Katovicuose mums nepritrūks motyvacijos“, – svarstė
Statistika Lietuva–Lenkija 17:24 (9:12). Vil niaus „Siemens“ arena, 3 000 žiū rov ų. Įvarč iai: Aug ust as Straz das ir Aidenas Malašinskas po 5, Gražvydas Juška ir Nerijus Ataje vas po 3, Gintaras Cibulsk is 1/Michalas Jureck is 7, Bartlom iejus Jaszka, Patr ykas Kuchcz ynsk is, Marcinas Lijewsk is ir Tomaszas Tlucz ynsk is po 3, Bartoszas Ju reckis ir Bartlomiejus Tomczakas po 2, Tomaszas Rosinsk is 1.
Lietuvos rinktinės vyriausiasis tre neris Gintaras Savukynas. Kiti pirmųjų dvikovų rezultatai: Rusija–Čekija 23:22, Slovėnija– Portugalija 31:26, Slovakija–Baltarusija 24:26, Makedonija–Austrija 26:21, Vengrija–Norvegija 27:21, Islandija–Olandija 41:27, Vokietija–Bosnija ir Hercego vina 36:24, Švedija–Juodkalnija 22:21.
10
antradienis, birželio 12, 2012
pasaulis
3
žmonės žuvo ir 3 buvo su žeisti per šaudy nės studentų mies telyje JAV Oberno mieste.
Užsidegė parakas
Rinkimų favoritai
Driokstelėjimas Dniepropetrovsko tram vajuje vakar pažadino prisiminimus apie balandį šio Ukrainos miesto šiukšlių kon teineriuose sprogusias keturias bombas. Bet vėliau paaiškėjo, kad incidento kalti ninkas buvo keleivis medžiotojas, kuris vežė paraką. Pareigūnai įtaria, kad ranki nė iškrito jam iš rankų arba parakas už siliepsnojo nuo karščio. Nukentėjo de šimt žmonių, iš jų – vienas paauglys.
Prancūzijos prezidento François Hollan de’o socialistai ir jų sąjungininkai surinko daugiausia – 46 proc. – balsų per sek madienį vykusių parlamento rinkimų pir mąjį turą ir tikisi užsitikrinti daugumą, kuri jiems leistų prastumti planuojamas mokesčių ir biudžeto išlaidų reformas. Nemažo palaikymo sulaukė Nacionalinis frontas, kuris pasisako už euro panaikini mą ir kovą su Prancūzijos „islamizacija“.
Politikas siautėjo keliuose JAV prekybos sekretorius Johnas Brysonas vakar atsidūrė teisėsau gos akiratyje, pradėjus tyrimą dėl Kalifornijoje įvykusių dviejų atski rų avarijų, kuriose dalyvavo jo au tomobilis ir dvi kitos mašinos.
Pranešime, kurį paskelbė Los An dželo apygardos šerifo departa mentas, sakoma, kad J.Brysonas vairavo „Lexus“, kuris šeštadienį įvažiavo į galą kitam automobiliui, laukiančiam prie geležinkelio per važos San Geibrielio mieste. Policijos pranešime nurodoma, kad J.Brysonas pasikalbėjo su tri mis vyrais, buvusiais apgadintoje mašinoje, o vėliau nuvažiavo, ta čiau vėl kliudė jų „Buick“. Nuken tėjusieji puolė vytis politiko auto mobilio, bet nesėkmingai. Vėliau J.Brysonas nuvažiavo į Rosmido miestą ir jame sukėlė dar vieną avariją. Vėliau 68 metų komercijos sek retorius buvo „rastas vienas, nete kęs sąmonės prie savo automobi lio vairo“, kaip teigiama policijos pranešime. „Sekretorius J.Bryso nas savaitgalį pateko į eismo nelai mę, – pranešė Komercijos depar tamentas pirmadienį. – Patikrinti jis buvo nuvežtas į ligoninę ir vė liau iš ten buvo paleistas. Sužeidi mų jis nepatyrė. Vyksta tyrimas.“ J.Brysonas gali būti apkaltintas pabėgimu iš įvykio vietos, kaip sa kė San Geibrielio policijos atstovas leitenantas Arielis Duranas. Teisėsauga informavo, kad pir minių duomenų apie galimą alko holio ar narkotikų vartojimą nė ra. Pasak A.Durano, ar J.Brysonas anksčiau turėjo sveikatos proble mų, pareigūnams nežinoma. Būdamas prekybos sekretorius J.Brysonas priklauso prezidento ekonomistų komandai ir yra atsa kingas už naujų darbo vietų skai čiaus augimo skatinimą. Šias parei gas B.Obama jam patikėjo spalį. BNS inf.
Įtarimai: policija teigia kol kas
neturinti duomenų, kad J.Bry sonas vairavo apsvaigęs. „Reuters“ nuotr.
Taikiniai: teisėsauga vakar krėtė populiaraus tinklaraštininko ir kovotojo su korupcija A.Navalno (nuotraukoje dešinėje) bei kitų opozicijos
veikėjų namus.
„Scanpix“ nuotr.
Protesto išvakarėse – kratos Rusijai minint valstybinę šventę, Maskvoje šiandien turėtų būti karšta. Po išvakarėse atliktų kratų ir įteiktų šaukimų į apklausą opozicija Milijo nų žygyje laukia dar daugiau žmonių. Žeminanti krata
Rusijos tyrėjai vakar darė kra tas įtakingų protestų lyderių na muose ir opozicinių organizacijų biuruose. Šių reidų taikiniais ta po protestų organizatoriai Alek sejus Navalnas, Ilja Jašinas ir Ser gejus Udalcovas, taip pat populiari televizijos vedėja ir vakarėlių liūtė Ksenija Sobčiak, kuri po gruodžio mėnesio prezidento rinkimų pri sidėjo prie protestų judėjimo. Pastarosios namuose, naujie nų agentūros „Interfax“ duome nimis, rasta 1,5 mln. eurų grynųjų pinigų. Šaltinis teisėsaugos ins titucijose agentūrai teigė, kad šie pinigai gali būti konfiskuoti. K.Sobčiak vėliau žurnalistams pasakojo, kad krata vyko labai že minamai. Pareigūnai įsiveržė į butą ankstyvą rytą, neleido šei mininkei apsirengti, skaitė asme ninius laiškus. „Mūsų šalyje negali ne tik lais vai reikšti savo nuomonės, bet ir bendrauti su žmonėmis, kurie nepatinka valstybei“, – piktino si K.Sobčiak. Paėmė net marškinėlius
Per kratą A.Navalno ir S.Udalcovo namuose pareigūnai konfiskavo jų
kompiuterius, duomenų laikme nas ir mobiliuosius telefonus. A.Navalnas pranešė, kad iš jo konfiskuoti net marškinėliai su užrašu: „Vieningoji Rusija. Suk čių ir vagių partija. Mano nuo monė.“ Didžiosios Britanijos naciona linis transliuotojas BBC citavo A.Navalno kaimyną, kuris sakė: „1937-uosius primena. Negerai visa tai. A.Navalno kovą su ko rupcija aš, aišku, palaikau. Ne gali nepalaikyti tokių dalykų. Į antrad ien io mit ing ą eit i nes i ruošiau, bet dabar žiūriu į tai, kas vyksta, ir svarstau, kad tur būt eisiu.“ Byla dėl neramumų
A.Navalnui, I.Jašinui, S.Udalco vui ir K.Sobčiak įteikti šaukimai šiandien atvykti į apklausą Gene ralinės prokuratūros Tyrimų ko mitete. Pasak teisėsaugos, kratos ir ap klausos vykdomos tiriant nera mumus per gegužės 6 d. Milijo nų žygį, kuris į Maskvos gatves sutraukė apie 20 tūkst. žmonių ir baigėsi protestuotojų susirė mimais su policija bei šimtų de monstrantų suėmimu.
Teisėsauga dėl neramumų kalti na organizatorius, kurie esą pažei dė eitynių vykdymo tvarką. Tačiau opozicijos lyderiai dėl visko kaltina provokatorius, įsi maišiusius į minią.
Levas Ponomariovas:
Jie mėgina sužlug dyti Milijonų žygį ir užtikrinti, kad atei tų mažiau žmonių.
Per susirėmimus nukentėjo de šimtys žmonių, tarp jų 27 OMON pareigūnai. Penki jų patyrė sun kių traumų. Prokuratūra iškėlė baudžiamą ją bylą dėl neramumų kurstymo ir smurtavimo prieš valdžios at stovus. Tiriant bylą jau sulaikyta 12 žmonių. Viskas vyks pagal planą
Šiand ien, kai Rus ija min i ne prikl aus om yb ės dien ą – Ru sijos dien ą, opoz ic ija plan uo
ja surengti naują Milijonų žygį. Šio reng in io organ izac in is ko mitetas vakar skub iai sus ir in ko į pos ėd į ir pran eš ė, kad va kar ykšt ės kratos jok ios įtakos renginiui neturės. „Viskas vyks pagal planą, – pranešė vienas Milijonų žygio or ganizatorių, „Solidarumo“ judė jimo aktyvistas Sergejus Davidis. – Koreguojamas bus tik dalyvių skaičius – jis didės. Bet tai įvyks dėl valdžios veiksmų.“ Pagal leid im ą, kur į opoz ic i jai išdavė Maskvos savivaldybė, šiandienos Milijonų žygyje gali dalyvauti 50 tūkst. žmonių. Opozicijos atstovai ir žmo gaus teisių aktyvistai teisėsau gos veiksmus Milijonų žygio iš vakarėse įvertino kaip bandymą įbauginti kylantį protestų judėji mą ir užkirsti kelią masinėms ei tynėms, kurios gali kompromi tuoti Vladimirą Putiną, vos prieš mėnesį grįžusį į Kremlių trečiai kadencijai. „Jie mėgina sužlugdyti Mili jonų žygį ir užtikrinti, kad ateitų mažiau žmonių“, – tikino žmo gaus teisių aktyvistas Levas Po nomariovas. BNS, BBC, newsru.com inf.
11
Antradienis, birželio 12, 2012
14p.
Atsarga gėdos nedaro: į atostogų kelionės krepšį pravartu įsimesti ir vaistų.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
Gimdymas namuose: palaima sielai ir kūnui ar rizika gyvybei? Jos abi labai paten kintos, kad gimdė namuose. Vilnietė socialinė darbuoto ja Rima Kurtinaitie nė taip pagimdė sa vo antrą ir trečią, o kaunietė gydytoja akušerė-ginekologė Banga Kulikauskai tė – abu vaikelius.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Dukrą gimdė viena
„Moterys, kurios gali pagimdy ti namie, privalo turėti teisę pasi rinkti, – neabejoja daugiau nei 10 metų akušere-ginekologe dirban ti 42 metų gydytoja B.Kulikauskai tė. – Nevalia diskriminuoti mote rų ir tokią šeimų galimybę reikia reglamentuoti įstatymu. Gimdy mas namuose – ne užgaida. Tai paremta pasauline praktika. Ga limybė gimdyti namuose yra su teikta beveik visose Europos vals tybėse.“
Banga Kulikauskaitė:
Žinoma, gimdyti na muose gali tik sveikos moterys, kurių nėštu mas – be jokių kompli kacijų. Net trijose medicinos įstaigo se dirbanti gydytoja puikiai su pranta moteris, norinčias gimdyti namie. Juolab kad turi asmeninės
Situacija: per komplikuotą gimdymą neretai prireikia ne vieno mediko kompetentingos pagalbos.
patirties: abu savo vaikus, 17 metų dukrą Jūrą ir 12 metų sūnų Mykolą, Banga pagimdė namuose. Maža to, abu kartus gimdyme dalyvavo jos vyras, kuris ir nukirpo vaikeliams virkšteles. Tiesa, gim dant vaikelį, dalyvavo ir artimiau sios draugės. „Džiaugiuosi nepatyrusi jokių komplikacijų, esu labai laimin ga, kad gimdžiau namie. Mano motinystė labai džiaugsminga ir jaučiu didelį ryšį su vaikais, – ti kino Banga. – Tiesa, buvau pasi rengusi ir tam, kad gali prireik ti važiuoti į ligoninę. Ir esu labai dėkinga po gimdymo mane ap žiūrėjusiems ir padėjusiems me dikams.“
nebūtų atskirtas nuo manęs, no rėjau jaukumo, kurį suteikia na mai“, – Banga gimdė dar būdama akušerijos ir ginekologijos reziden tė ir daug domėjosi gimdymu na muose. Savo dukrą ir po to sūnų priė męs, virkšteles nukirpęs Bangos vyras ilgai tam rengėsi, konsulta vosi, apsvarstė įvairias situacijas. Tam rengėsi ir Banga. Būdama nėš čia moteris lankėsi pas medikus. Kas būtų, jei vyras, žmonai gim dant, sutriktų ar net nualptų? B.Kulikauskaitė nusijuokė: „Vy rai nealpsta. Per daugiau nei 10 mano darbo metų tai nutiko tik kartą, bet ne iš baimės, o vyrui gi liai kvėpuojant su gimdyve.“
Vyrai negimdo ir nealpsta
Tai – ne grįžimas į praeitį
Paprašyta patikslinti, kodėl beveik prieš 18 metų ji nusprendė gimdy ti namie, B.Kulikauskaitė neslė pė, kad tuomet gimdymo namuo se buvo kitokios sąlygos nei dabar. „Man buvo svarbu, kad vaikelis
Motinyste besidžiaugianti medikė neslėpė, kad jau pats vykimas į li goninę kai kurioms moterims yra stresas, o gimdant tai nepageidau tina, nes slopina gim dymą.
12
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Iniciatyva gimdyti ne tik ligoninėse Liet uvos šeimas ir tėv us vien ijan čios nevyriausybinės organizacijos prašo reglament uot i gimdymą na muose ir teikt i gimdyvėms med ici nos pagalbą.
aktų pataisas, suteikiančias galimy bę akušeriams ir gydytojams akuše riams-ginekologams paslaugas gim dyvėms teikti namuose.
Naujos iniciatyvos autorių teig imu, daugelyje pasaulio šalių medikų pa galba užtikrinama ir toms šeimoms, kur ios planuoja gimdyt i namuose. Lietuvos įstatymai nedraudžia gim dyti ne ligoninėje, bet moteriai, nu sprendusiai gimdyt i namuose, ne sudaroma galimybė gauti kvalifikuo tą medikų pagalbą. Priešingai, akuše riams ir gydytojams akušeriams-gi nekologams vykti priimti gimdymą namuose draudžiama.
Iniciatyvos autorių teigimu, gimdyti tiek ligoninėje, tiek namuose ar natū ralaus gimdymo centre yra vienodai saugu, jei medikas 37 nėštumo savai tę, įvertinęs moters sveikatą ir nėštu mo eigą, nustato, kad komplikacijų ti kimybė yra maža ir užtikrinama gali mybė per gimdymą gauti kvalifikuo tą pagalbą. Argumentai už tokį gim dymą – gimdyvėms atl iekama ma žiau medicininių intervencijų, retes nės gimdymo komplikacijos, ir moti na, ir kūdikis patiria mažiau streso.
Lietuvos šeimas ir tėvus vienijančių nevyriausybinių organizacijų atsto vai sveikatos apsaugos ministro Rai mondo Šuk io ne kartą prašė suda ryti darbo grupę, kuri priimtų teisės
Gimdymo ne ligoninėse tvarka nu statyta teisės aktuose JAV, Kanado je, Australijoje, Jungtinėje Karalystė je, Nyderlanduose, Danijoje, Norvegi joje, Švedijoje, Latvijoje, Lenkijoje.
12
Antradienis, birželio 12, 2012
sveikata
Akistata su mirtimi kardiologo Garsus kardiologas, buvęs ilgametis Kau no medicinos universiteto rektorius, da bar Medicinos akademijos kancleris pro fesorius Vilius Grabauskas, kurį prieš pustrečios savaitės laukiant skrydžio Vo kietijos Frankfurto oro uoste ištiko kli nikinė mirtis, jaučiasi gerai ir jau grįžo į Kauną. Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
proga, o prieš pustrečios savaitės, jo paties žodžiais tariant, prisikė lęs iš numirusiųjų.
Namo ir į darbą
Likimas: ne vieną dešimtmetį atidavus kardiologijos mokslui, profesoriui V.Grabauskui pačiam teko išban
dyti jo rezultatus.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
„Jaučiuosi ne tik gerai. Jaučiuosi tiesiog puikiai“, – ne tik gera sa vijauta, bet ir gera nuotaika ir op timizmu vakar žavėjo profesorius V.Grabauskas. Nepaisant to, kad profesorius dar gydomas Kauno klinikų Kar diologijas skyriaus palatoje, jis ar timiausiu metu tikisi grįžti namo. Tokias prognozes patvirtino ir Lie tuvos sveikatos mokslų universite to rektorius Kardiologijos klinikos vadovas profesorius Remigijus Ža liūnas. „Viliaus Grabausko sveikata yra gera. Dar pabus Klinikoje vieną ar kelias dienas ir išleisime jį namo“, – savo pirmtako savijauta džiaugė si R.Žaliūnas. Į klausimą, ar Lietuvos sveika tos mokslų universiteto Medicinos akademijos kancleris V.Grabaus kas jau rengiasi grįžti į darbą, pui kiai nusiteikęs ligonis tvirtai atsa kė: „Žinoma!“ Į sanatoriją, kur paprastai širdies infarktą, juolab klinikinę mirtį pa tyrusiems ligoniams skiriama ma žiausiai trijų savaičių reabilitacija, garsus kardiologas sakė nevažiuos. „Šiek tiek išmanau kardiolo giją, todėl važiuosiu į Kulautuvą, namo“, – juokavo V.Grabauskas, prieš pusantro mėnesio didžiausio draugų ir kolegų būrio iš viso pa saulio sveikintas 70-ojo jubiliejaus
Dėkingas kolegoms vokiečiams
„Tikrai taip buvo – prisikėliau iš numirusiųjų. Suvirpėjo skilve liai, ir viskas. Jei tai būtų įvykę ne Frankfurte, o kur kitur, būtų bu vę viskas“, – trumpam į netolimą praeitį sugrįžo profesorius.
Tikrai taip buvo – prisikėliau iš numi rusiųjų. Suvirpėjo skilveliai, ir viskas. Tai buvo gegužės 24-oji. Pro fesor ius V.Grabauskas skrid o į Šveicarijoje, Ženevoje, vykusią 65-ąją pasaulio sveikatos asamb lėją. Garsaus mūsų šalies medi cinos mokslininko, daugelį metų dirbusio Pasaulio sveikatos or ganizacijoje ir neseniai išrinkto į jos globalinę vykdomąją tarybą, asamblėjos organizatoriai nesu laukė. Į Kauną atskriejo klausimas, kur dingo profesorius V.Grabauskas. Įprasto jo skambučio apie pasiek tą galutinį kelionės tašką nesulau kė ir artimieji. Frankfurto oro uoste, kur turėjo persėsti į kitą lėktuvą, V.Grabaus ką ištiko širdies infarktas ir klini kinė mirtis.
Gimdymas namuose: palaima sielai ir kūn Įrodyta, kad gimdant 11 nam uos e moter ims prireikia mažiau intervencijų ir jos
patiria daug mažiau psichologinių komplikacijų. „Yra moterų, kurios lengvai pa gimdo nepalankioje situacijoje, bet yra ir itin jautrių gimdyvių, – aiški no akušerė-ginekologė. – Gimdy mas nėra operacija, tai – normalus fiziologinis procesas, kuris tūks tančius metų vykdavo namuose.“ Gydytoja patikslina: galimybė gimdyti namuose nėra sugrįžimas šimtmečiais atgal. Dabar daugu mos žmonių namai švarūs, kamba riuose nekabo voratinkliai, o gim dant medicininis sterilumas nėra privalomas. „Žinoma, gimdyti namuose ga li tik sveikos moterys, kurių nėš tumas – be jokių komplikacijų, – teigė B.Kulikauskaitė. – Nėštumo laikotarpiu moteris privalo lanky
tis pas medikus, kurie įvertina ri zikos faktorius. Nėštumo pabaigoje medikai turėtų nuspręsti, ar mote riai suteikti galimybę gimdyti na muose. Be to, gimdant namuose jie turėtų prižiūrėti gimdyvę ir žinoti, kaip reaguoti.“ Viena iš šimto
Pasaulio praktikoje, pasak akuše rės-ginekologės B.Kulikauskaitės, maždaug viena moteris iš šimto pasinaudoja galimybe gimdyti na muose. „Liuksemburgo gyventojos, at virkščiai, dažniausiai renkasi gim dymo įstaigas, nors šioje šalyje taip pat yra galimybė gimdyti namuo se, – pavyzdį pateikė B.Kulikaus kaitė. – Liuksemburgo medicinos įstaigose gimdyvėms sudarytos fantastiškos sąlygos, atsižvelgia ma į visus moterų pageidavimus, jos viliojamos vos ne pyragais.“
Užsienio šalyse įvertinus galimą ri ziką, nuo 15 iki 30 proc. moterų, ku rios nusprendžia gimdyti namie, vis dėlto būna pervežamos į ligonines. „Leidimas gimdyti namuose, prižiūrint medikams, išduodamas labai atsakingai, – tikino B.Kuli kauskaitė. – Neįžvelgiu jokių ar gumentų prieš, kurie draustų pa sirinkimo teisę.“ Vienas – ligoninėje, du – namuose
Socialinė darbuotoja Rima Kurti naitienė pirmąjį savo vaikelį, dabar 10 metų Liną, pagimdė ligoninėje. Prieš septynerius metus dukra Ie va ir prieš penkerius sūnus Justas gimė namie. Kodėl? Laukdamasi pirmojo vaikelio vil nietė pradėjo galvoti apie galimybę gimdyti šeimos būste. Vis dėlto, li kus keliems mėnesiams iki gimdy mo, ši alternatyva dar baugino ir atrodė pavojinga.
„Ir aš ligoninėje patyriau tai, ką negatyvaus patiria dauguma mote rų, – šyptelėjo R.Kurtinaitienė. – Taip, buvo ir šaltumo, abejingumo. Mums gimdymas – išskirtinis įvy kis, o jiems – rutina.“ Surinkusi daug informacijos, bendravusi su medikais ir kai ku riomis namie gimdžiusiomis mo terimis, laukdamasi antrojo vaike lio Rima nusprendė gimdyti namie. Gimdyme dalyvavo pribuvėja ir jos vyras informatikas. Ar pribuvėja – medikė? R.Kurtinaitienė neslėpė, kad tai – vieša paslaptis, bet dėl dabartinių įstatymų, kurie draudžia medikams dalyvauti gimdyme, tai patvirtinti ar paneigti atsisakė. Nesielgė avantiūristiškai
„Į ligoninę važiuojame tik ypatingu atveju, todėl ta aplinka yra svetima, – teigė R.Kurtinaitienė. – Dažnai labai sunku pasakyti, ko reikia, kad
per gimdymą moteris jaustųsi ge rai. Tas jausmas labai instinktyvus. Bet vienas iš pagrindinių dalykų – saugi, jauki aplinka, kad nie kas neišgąsdintų, neateitų svetimi žmonės – personalas, kurių aš nei vardų, nei pareigų net nežinau.“ Už galimybę turėti alternaty vą pasisakanti moteris patarė ne lyginti gimdymo namuose ir senų laikų, kai žmonės nesilaikė higie nos: „Namai – tai ne kokie Dzūki jos miškai.“ Nusprendusi gimdyti namie, Ri ma nesielgė avantiūristiškai ir neat sakingai. Nuolat lankėsi pas medi kus, konsultavosi, įvertino riziką ir galutinį sprendimą priėmė tik likus dviem savaitėms iki gimdymo. „Žinojome: jei iškiltų pavojus, skubiai važiuotume gimdyti į ligo ninę“, – aiškino R.Kurtinaitienė. Moteris neslėpė, kad finansiš kai galimybė gimdyti ligoninėje ar
13
Antradienis, birželio 12, 2012
sveikata
o nepalaužė Tokiu atveju lemtinga kiekviena minutė. Laimė, šiame didžiuliame oro uoste budi medikai, kurie turi visą būtiną įrangą. „Šie medikai man suteikė nea tidėliotiną efektyvią pagalbą“, – kolegoms vokiečiams dėkingas kardiologijos profesorius V.Gra bauskas. Po to jis buvo skubiai nuvežtas į Frankfurto Johanno Wolfgango Goethe’s universiteto klinikas, kur atkurta širdies veikla, sugrąžintos visos gyvybinės funkcijos. Trys iš keturių
Tą dieną Frankfurto oro uoste, pa sakojo profesorius V.Grabauskas, miokardo infarktas ir klinikinė mirtis ištiko dar tris keleivius. Iš gyveno tik jis vienas. Ar tai lėmė iki šiol buvusi puiki profesoriaus svei kata? O gal skrydžiai lėktuvu tam pa pavojingi? „Į šiuos klausimus turės atsaky ti mokslas. Frankfurto oro uostas yra labai didelis, o žmonės, matyt, keliauja nepasirengę, neįvertina prastėjančios sveikatos. Nema nau, kad jai blogą įtaką daro skry džiai, nebent trumpi. Nenorėčiau to komentuoti, tai per daug sudė tinga. Žinau tik, kad tuo periodu buvo kažkokia keista atmosfera“, – svarstė V.Grabauskas. Kardiologijos profesorius R.Ža liūnas į klausimą, kodėl klinikinė mirtis vis dažniau ištinka tokius didžiavyrius, kaip V.Grabauskas ar legendinis krepšininkas V.Sabonis, atsako labai žemiškai: ligos nesi renka ligonių nei pagal jų regalijas, nei pagal talentą ar nuopelnus. „Net 60 proc. vyrų pirmasis šir dies ligų simptomas yra staigi klini kinė mirtis arba infarktas. Moterys prieš tai dažniausiai kuo nors skun džiasi, – pakomentavo R.Žaliūnas ir pridūrė: – Ačiū Dievui, kad li goniams laiku suteikiama tinkama medicinos pagalba. Tokių galimy bių yra ir Vokietijoje, ir pas mus.“ Grįžo specialiu lėktuvu
Profesorius V.Grabauskas iš Frank furto ligoninės į Kauną parskrai
dintas penktad ien io pavakare specialiu lėktuvu, pasinaudojus Europoje veikiančios ligonių trans portavimo tarnybos paslaugomis. Iš ligoninės į oro uostą ligonius nu veža greitoji medicinos pagalba, ji pasitinka ir po skrydžio. „Mūsų Klinikos ohoho kokią įrangą turi! Kai Karmėlavoje nu sileido mūsų lėktuvas ir privažia vo mūsų reanimobilis, vokiečiai net nustebo, kad tokių turime. Jų – gerokai mažesni. Ir mūsų medi kai niekuo ne prastesni, kad tik ne trukdytų jiems dirbti“, – džiaugėsi profesorius V.Grabauskas. Į klausimą, kaip išvengti tokių staigių ligų, sveikos gyvensenos propaguotojas kardiologijos moks lininkas V.Grabauskas atsakė ale goriškai. „Nuo sausros reikia saugotis, bet lietaus prišaukti neįmanoma. Taip ir dėl sveikatos: saugotis reikia, bet, kai užklumpa bėda, sveika tos sistema turi sugebėti reaguoti ir padaryti tai, ką reikia padaryti“, – apibendrino sparčiai sveikstan tis profesorius V.Grabauskas.
Ištikus klinikinei mirčiai Klinik inę mirt į sukelia vadinama sis skilvelių virpėjimas. Pradėt i šird ies masažą būt ina per 2–5 min., nes, praėjus maždaug 10 min. po klin ik inės mirt ies, ligo nio išgelb ėt i dažn iausiai nebepa vyksta. Pakankamai susit raukt i negal int i širdis nepajėg ia apr ūpinti organiz mo krauju, todėl iš prad žių žūsta smegenys, o vėliau – kiti organai. Kiekviena uždelsta minutė galimy bes išgelbėti gyvybę sumaž ina 15– 20 proc. Suteikt i pirmąją būt inąją pagalbą turėt ų mokėt i ne tikt ai med ik ai, bet ir ugn iages iai, pol icijos parei gūnai.
Skubios pagalbos įranga – ne tik ligoninėse Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Kaune masinio susibūrimo vieto se šiemet turėtų atsirasti širdies defibriliatorių. Tai aparatai, skir ti gyvybei gelbėti staigios mirties atveju, kuriuos gali naudoti ir ne medikai.
Iš Visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos širdies defibriliatoriams įsigyti numaty ta 140 tūkst. litų. „Širdies defibriliatoriai pritai kyti naudoti žmonėms, neturin tiems medicininio išsilavinimo. Prie aparatų būna instrukcija, kaip juos naudoti. Užsienio šalyse to kių aparatų yra kiekvienoje ma sinio susibūrimo vietoje, kur per dvejus metus klinikinė mirtis yra ištikusi bent vie ną žmogų“, – aiškino Kau no bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas Nerijus Mikelionis. Def ibr il iator iai Kaun e bus penkiose vietose: Rotu šės aikštėje, Laisvės alėjoje, savivaldybėje, geležinkelio ir autobusų stotyse. Kaunas taps pirmuoju ir vieninteliu šalies miestu, turinčiu žmo gaus gyvybę galinčių išgel bėti prietaisų viešosiose vietose. Nuo širdies ir kraujagyslių li gų Lietuvoje miršta daugiau sia žmonių. Kauno miesto politi kai nusprendė imtis iniciatyvos ir kreiptis į Sveikatos apsaugos mi nisteriją, siūlydami, kad ji finan suotų širdies defibriliatorių įsigi jimą visuose Lietuvos miestuose. „Mes parodysime pavyzdį, ta čiau ministerija turėtų rūpintis šiais klausimais“, – per Kauno miesto tarybos posėdį sakė Rytis Šatkauskas. Praėjusiais metais, kai Kaune vyko Europos krepšinio čempio natas, iniciatyvą įsigyti miestui defibriliatorių siūlė „Kauno die na“. Tuomet Kauno klinikų Val dymo tarnybos direktorius gy
nui ar rizika gyvybei? namie, dalyvaujant pribuvėjai, jai kainavo lygiai tiek pat. Atmintyje – ypatingos akimirkos
Rima Kurtinaitienė:
Ir aš ligoninėje patyriau tai, ką negatyvaus patiria dau guma moterų. Buvo ir šaltumo, abejingumo.
„Tai buvo ypač nuostabus jausmas, nepalyginama patirtis, – prisimi nusi, kaip gimdė namuose, sakė moteris. – Jaučiausi labai saugiai, per visą gimdymą jutau vaikelio judesius, procesas praėjo sklan džiai ir viskas buvo nuostabu. Pa gimdžiau, o vaikelis liko greta, aš – savo lovoje, savo namuose. Ligo ninėje jautiesi pacientas, o čia gy venimas toliau tekėjo sava vaga.“ Laukdamasi trečiojo vaiko, Rima ir jos vyras apsisprendė labai leng vai: jei leis sveikata, gimdys tik na muose. Moteris vėl kruopščiai tikrinosi sveikatą, konsultavosi su medikais ir, likus dviem savaitėms, taip pat neatmetusi galimybės išvažiuoti į ligoninę, pagimdė namuose.
„Tai buvo neeilinė diena. Atėjo pribuvėja, gimė vaikelis, kurį su vyniojome į švarius vystyklus, pri glaudžiau jį prie krūties, po to ap rengiau“, – ypatingas akimirkas pamena moteris. Savo tėvams ir artimiesiems R.Kurtinaitienė su vyru nepasako jo, kad apsisprendė gimdyti namie. Priežastis paprasta: jie pradės neri mauti. „Nenorėjome konfrontacijos, nes tai priverstų jaudintis ir mus, ir juos, – aiškino Rima, kurios ma ma, močiutė taip pat gimė ne ligo ninėje. – Vėliau jau ramiai paaiš kinome savo sprendimą. Ir kam jaudintis ir diskutuoti, kas būtų, jeigu būtų?“ O kur gimdant Ievą buvo Linas, o Justą – jau du vaikai? Sąrėmiai ir gimdymas vyko vakare ir naktį, tad tuo metu vaikai miegojo kita me kambaryje.
Išeitis: Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties direktorius
N.Mikelionis džiaugiasi, kad ir Lietuvoje pagaliau bus lengviau priei nami širdies defibriliatoriai gyvybei gelbėti. Artūro Morozovo nuotr.
dytojas Edmundas Varpiotas šią idėją pavadino absurdiška. „Turime suprasti vieną dalyką: defibriliatoriai reikalingi širdžiai sustojus. Mūsų visuomenė nė ra tiek išprususi, kad kiekvienas žinotų, kaip diagnozuoti širdies veiklą ir kaip naudotis specia lia įranga ritmui atkurti“, – pa saulyje taikomą praktiką kritika vo E.Varpiotas. Jis reiškė įsitikinimą, kad dide lėse arenose, prekybos centruose, oro uostuose turėtų budėti medi
cinos darbuotojas, kuris ir suteik tų pirmąją pagalbą. „Paprastai apalpus defibrilia cijos nereikia. Apalpusiojo nerei kia kelti – jis pagulės, atsikels ir nueis. Reikia mokėti tai įvertin ti. Jeigu defibriliatorius kabos ant sienos, jis gali būti panaudotas ir piktiems kėslams“, – dėstė E.Var piotas. Pasaulyje nieko bendro su me dicina neturintys žmonės, panau doję defibriliatorių, yra išgelbėję ne vieną gyvybę.
Komentaras Rūta Nadišauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė
M
ažai klausimų dėl šiuo laik in ės mot inyst ės priež iūros yra tok ie neišspręst i ir neats a kyt i kaip debatai dėl planuoto gim dymo namuose saug umo. Did žioji daug uma moter ų gimdo ligon inėje ir tik pav ienėse šalyse net iki treč dal io moter ų gimdo namuose. Kliū tys gimdyti namuose yra ne tik rizi ka gimdyvės ir naujag imio sveikatai, bet ir finansavimo, medicininio drau dimo trūk umas akušerėms, dirban čioms namuose. Kai kur iose šalyse išk yla akušer ių licencijav imo kliū čių, daugelyje posovietinių Rytų Eu ropos šalių neišspręsta teisinė situa cija, draud žiant i med ik ams teikt i gimdymo pagalbą namuose. Aš pat i nenorėč iau priimt i gimdy mo namuos e, nes niek ad a neg a li žinot i, kok ios kompl ik ac ij os ga
li išt ikt i. XX a. įvykęs pok yt is pla nuoto gimdymo ne ligon inėj e link maž os riz ikos nėšč ios ioms nebu vo paremt as gerais moksl in iais įro dym ais. Priein am i moksl in iai įro dym ai leid žia manyt i, kad planuo tas gimdymas namuos e yra saug us nėšč ios ioms su maž a kompl ik ac ijų riz ik a, jei jas priž iūr i tink amos kva lif ik ac ijos akuš erės ir yra gal imyb ė laik u perkelt i jas į modern ią ligon i nę, kai tai tamp a būt in a. Per in at a lin is mirt ing um as tiek planuoj ant gimdym ą namuos e, tiek ligon inėje buvo panaš us, tač iau planuot i gim dymai namuos e sus ij ę su didesn iu naujag im ių mirt ing umu. Reglamentuojant gimdymo namuo se pagalbos teik imą Lietuvoje reikė tų parengt i maksimal iai saug ų gim dymo priežiūros standartą integruo toje sveikatos aps augos sistemoje. Mes sudarome kuo palankesnes są lygas gimdyti ligoninėje, artiname jas prie namų aplinkos ir sulaukiame tei giamų atsiliepimų.
14
Antradienis, birželio 12, 2012
sveikata Naujovė krūties vėžiui gydyti
Operaciniai pjūviai mažėja
Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga daugiau nei 1 200 moterų, daugiausia 45–65 metų. Jų gydymui pradėta tai kyti hormonų terapija fulvestrantu, kuris efektyviai stab do moteriškų hormonų estrogenų receptorių, skatinančių vėžio augimą, veiklą. Metodas taikomas tik progresavu siam ar metastazavusiam krūties vėžiui gydyti moterims po menopauzės, kurioms buvo veiksmingas anksčiau skir tas gydymas antiestrogeninio poveikio preparatais. Iki šiol vartoti hormoniniai preparatai yra tablečių formos, o ful vestrantas – injekcinis tirpalas, kurį tam tikrais intervalais leidžia gydytojas.
Minimaliai invazinės operacijos pro vieną angą jau atlieka mos ir Kauno klinikinėje ligoninėje. Vienintelio mažą randą bamboje paliekančio pjūvio pakanka, kad būtų galima pa šalinti dėl ligos pažeistą inkstą, atlikti antinksčių, prostatos, apendicito, tulžies pūslės, žarnyno, ginekologines operacijas. Vieno pjūvio operacijos mažiau skausmingos, gerokai trum pesnis pooperacinis periodas, operuotas žmogus greičiau grįžta į jam įprastą aplinką. Kauno klinikinės ligoninės Die nos chirurgijos centras veikia nuo 2005 m. Iki šiol per metus centre buvo atliekama daugiau kaip 1 tūkst. operacijų, po ku rių ligonis neretai tą pačią dieną išleidžiamas į namus.
Atostogos
Per trejus su puse metų vaikui kaulai lūžo daugiau kaip penkiasdešimt kartų. Ar įmano ma išgyventi? Mūsų valstybei tai nerū pi, tokių ligonių ne gaila.
Justė Kiburytė Retas iš mūsų per atostogas neke liaujame. Ypač vasarą. Gerą atosto gų nuotaiką labai greitai gali suga dinti sušlubavusi sveikata. Kokie negalavimai ilsintis vargina daž niausiai? Ką reikėtų įsimesti į ke lioninę vaistinėlę? Gali sutrikti skrandis
Kartu: Airidas labai nori bėgioti – šio tikslo jam padeda siekti gydytojas E.Čekanauskas.
Tomo Raginos nuotr.
Retos genetinės ligos kankiniai Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Atliktos dvi operacijos
Trej ų su pus e Air id as ned rą siai steng ias i žengt i pirm uos ius žingsn ius. Kol kas bern iuk as tai daro ket urp ėsč ias. Nesen iai šios pastangos jam kainavo ran kos lūž į, tač iau vaikas nep as i duod a. „Airidas turi ir begalinį norą kuo greičiau vaikščioti, ir ryžto“, – sa vo pacientą gyrė gydytojas Emi lis Čekanauskas, Lietuvos svei katos mokslų universiteto Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų ortope dijos ir traumatologijos sektoriaus vadovas. Kiekv ien a Air id o gyven im o diena – tai kova su trapių kaulų liga, medicinoje dar žinoma kaip netobula osteogenezė. Berniuko kaulai jau buvo lūžę daugiau nei penkiasdešimt kartų, o kiek kar tų suskilo ar įtrūko, nebesuskai čiuoja ir jo tėtis Aidas Karmazi nas. Kovo mėnesį, per dvi operacijas, vaikui buvo implantuotos telesko pinės vinys, kurios kol kas yra mo derniausia priemonė kovojant su netobula osteogeneze. „Po operacijų sūnus tapo jud resnis. Nori stoti, eiti, žaisti. Juk iki tol gyveno tik gipse: mėnuo – gipse, savaitė – be jo“, – guodė si mažojo ligoniuko tėtis.
„Kada bintą nuims?“ – mums besikalbant tyliai tėčio paklausė Airidas. A.Karmazinas prasitarė, kad sūnus jau nekantrauja, kada galės ropoti, žaisti. Berniukas turi daug planų. Kaulai lūžta miegant
„Įsivaizduokite: vaikas ropoja ke turiomis, vos pakrypo rankytė – lūžo jos kaulas. Naktimis bū na, kad lūžta koja. Miega ir, vos tik pradeda verkti, jau aišku, kad kažkas lūžo. Kojos lūžta ir tiesiog ramiai sėdint. Tik dabar, po ope racijų, galiu šiek tiek lengviau at sikvėpti“, – rūpestingai žiūrėda mas į sūnų pasakojo vyras.
Vaistai šiems vai kams Lietuvoje per kami tik išimties tvarka, vadinamo sios teleskopinės vi nys nekompensuo jamos.
Kad Airidas serga neišgydoma genetine liga, paaiškėjo antrą jo gyvenimo mėnesį. Pirmiausia lū žo koja, paskui – šlaunis, mentė, du šonkauliai. Išniro kaklas. Atli
kus genetinius tyrimus, paaiškėjo, kad tai – netobula osteogenezė. Anglijoje tėvai vaikui gavo labai reikalingų vaistų. Nuo jų net mė nesį niekas nelūžo. Turi vilties pasveikti
Airido tėvai nepraranda tikėjimo, kad jų sūnus pasveiks. Nuo jo tėtis nesitraukia nei per žingsnį. Ber niukas tenori vieno: kad kuo grei čiau nuo rankos nuimtų gipsą, nes jis varžo judesius šliaužiojant. „Po pirmosios operacijos Ai ridas labai greitai pradėjo judin ti kojas, po antrosios – dar grei čiau. Pleistrus nusiklijuoja ir jau nori eiti. Svajoja dviračiu važiuo ti į mokyklą. Dabar liko tik rankų operacija. Jau taip daug iškovojo me“, – džiaugsmo dėl pasisekusių operacijų neslėpė A.Karmazinas. Deramos pagalbos nesulaukia
Mokslų daktaro E.Čekanausko teigimu, netobula osteogenezė – itin reta ir kol kas nepagydoma li ga. Per metus ji nustatoma 2–4 li goniams. Iki 40 proc. sergančiųjų iš viso nevaikšto, jei to jie neiš moksta iki metų amžiaus. „Dažniau netobula osteogene zė įtariama berniukams nei mer gaitėms. Tėvams, sužinojusiems, kad jų atžala serga šia genetine li ga, savęs kaltinti tikrai nereikia. Liga atsiranda dėl tam tikrų genų, kurių mutacijos pakito. Ji neprik
lauso nuo rasės, geografinės padė ties, socialinio sluoksnio“, – aiš kino E.Čekanauskas. Ši liga progresuoja iki 16–18 me tų. Vėliau įvyksta hormoninių pa kitimų ir lūžiai tampa daug retes ni. Liga vėl paūmėja tik sulaukus vyresnio amžiaus. Pasak medikų, ir genetine liga sergantys vaikai vėliau gali gyventi visiškai nor malų gyvenimą. Implantai nekompensuojami
Medikai visame pasaulyje tegali sutvirtinti kaulus implantuodami specialias teleskopines vinis, pre paratais pagerinti kalcio apykaitą, mineralizacijos procesus ir suma žinti kaulų lūžių galimybę. „Visa tai nėra ligos gydymas. Ir tos vinys pasaulyje buvo nau jas dalykas prieš dešimtmetį, tik į Lietuvą atkeliavo dar visai nese niai. Tai yra geriau nei nieko. Tas, kuris sugebės daryti įtaką pažeis tiems genams, tikrai gaus Nobelio premiją“, – apie gydymą kalbėjo E.Čekanauskas. Vaistai šiems vaikams Lietuvoje perkami išimties tvarka, vadina mosios teleskopinės vinys nekom pensuojamos, todėl visi implantai kol kas įsigyti už Lietuvos žmonių paaukotus pinigus. Vienos teleskopinės vinies kai na – apie 7 tūkst. litų. Vienam vaikui dažniausiai reikia keturių implantų.
Per atostogas, juolab išvykus į sve čias šalis, taip ir maga paragauti vietinių patiekalų. Neretai tokie kulinariniai įspū džiai tampa tikru skrandžio išban dymu. Sutrikusio virškinimo požy miai: šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, karščia vimas, užkietėję viduriai. Išvardyti simptomai gali atsirasti po kelių valandų ar net dienų, blo ga savijauta vargina labai indivi dualų laiko tarpą. Tai lemia virški nimo sutrikimo pobūdis, žmogaus organizmo imuninė sistema, gene tinės savybės. Kaip sau padėti? Būtina ger ti kuo daugiau skysčių. Vandenį, anot vaistininkės Virginijos Beče lytės, rekomenduojama gurkšnoti mažais gurkšneliais, kitaip tariant, litras vandens turėtų būti išgeria mas per valandą dvi. Apsinuodijus veiksmingos ak tyvintosios anglies tabletės. Pil vo pūtimą sumažina simetikono, o nevirškinimą, kai raugėjama mais tu, tulžimi, įveikti padeda fermen tiniai preparatai. Užkietėjusius vidurius efekty viai laisvina specialūs laisvinamie ji preparatai, taip pat daugelis vai sių ir daržovių, nes jų sudėtyje yra skaidulinių medžiagų. Geriausiai vidurius laisvina slyvos, vyšnios, agrastai, persikai.
Septyni prat
Kodas: gražus kaklas ir pasmakrė
ne mažiau patrauklu nei veidas.
„Shutterstock“ nuotr.
15
Antradienis, birželio 12, 2012
sveikata infarktas ištinka vis dažniau
Socialinio taksi startas
Mirtys nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra daugiau nei pusės visų mirčių priežastis. Dėl šių ligų mūsų šalies ligoninėse at siduria vis daugiau pacientų: 2001 m. – 6 459, 2011 m. – 8 059. Sergamumas ūmiu miokardo infarktu Lietuvoje yra vie nas didžiausių Europoje: 2001 m. sirgo 185,2 iš 100 tūkst. gyventojų, 2011 m. – 248,8. Ši liga sparčiai plinta tarp jaunų darbingo amžiaus žmonių. Kita vertus, vis daugiau miokardo infarkto atvejų nustatoma ir dėl naujausių diagnostikos me todų. Tobulėja ir gydymas. Nuo 2008 m. mirtingumas ligo ninėse nuo ūmaus miokardo infarkto mažėja ir dabar siekia 10,2 proc., universitetinėse ligoninėse – 5–7 proc.
Fizinę negalią turintys vilniečiai jau gali internetu išsikvies ti socialinį taksi. Jo vairuotojas nuveža į reikalingą vietą, pa deda įlipti ir išlipti. Tokia paslauga kainuoja tris litus, ne priklausomai nuo kelionės trukmės. „Neįgalieji apmokomi amatų, suteikiamos pritaikytos darbo vietos. Vis dėlto iš lieka pagrindinis stabdys – ribotos galimybės nevaržomai judėti ir patekti į darbą“, – argumentus pateikė socialinio taksi paslaugos sumanytojas – Nacionalinio socialinės in tegracijos instituto programų vadovas Arūnas Survila. Sa vivaldybių socialinių paslaugų centrai turi pritaikytus auto mobilius, tačiau jie naudojami tik būtiniausioms reikmėms.
be vaistų
Pirmosios pagalbos priemonės
Patarimas: norint išvengti virškinamojo trakto negalavimų, svečiose šalyse rekomenduojama nesirinkti neaiškios kilmės, ypač gatvės ar paplūdimio prekiautojų pagaminto maisto, valgyti kavinė se, restoranuose termiškai apdoro tus patiekalus. Gerti reikėtų tik pramoniniu bū du išpilstytus gėrimus, kitaip ta riant, vandenį iš butelio. Juo, o ne tekančiu vandeniu iš čiaupo pata riama plauti netgi gatvėje pirktus vaisius ar daržoves. Labai svarbu nepamiršti elemen tarių higienos taisyklių – kuo daž niau plauti rankas.
Kel iauj ant išk yl a pav oj us ne
sunk iai sus iž al ot i: nus ib rozd int i, įsipjauti, ant kojų pritrinti pūslių, sus it renkt i raum en is, pat empt i raiščius, sausgysles ir pan. Tokiais atvejais praverčia anti
sept in ės priem on ės (vand en il io per oks id as, jod as) žaizd oms de zinfekuoti. Atost og auj ant prav art u tur ėt i
tvarsčių, vienkartinių pleistrų, te palo bei vaistų nuo skausmo, už degimo. Tikrai nepamaišys ir prie
mon ės, atb aid anč ios vabzdžius, pantenolio puršk al as – pas ta rojo gali prireikti skaudžiai nu degus odą s a u l ė je.
Ir vasarą užgula nosį
Peršalti atostogaujant, medikų tei gimu, labai lengva dėl pasikeitusio klimato, iš kondicionuojamų pa talpų einant į karštį ir atvirkščiai.
Svečiose šalyse re komenduojama ne sirinkti neaiškios kilmės, ypač gatvės ar paplūdimio pre kiautojų pagaminto maisto. Peršalimo simptomai: slo ga, kartais – karščiavimas, gal vos skausmas, nuovargis, bendras silpnumas, apetito stoka. Po die nos ar dviejų gali pradėti perštė ti ar skaudėti gerklę, atsirasti ko sulys. Kaip sau padėti? Esant nosies paburkimui, kai sunku kvėpuoti, vaistininkės V.Bečelytės tvirtini mu, padės lašai ar vietinio povei kio purškalai į nosį.
Vasara: rengiantis kelionėn į krepšį atsargai pravartu įsimesti ir medikamentų.
Efektyvu nosies gleivinę plauti jūros vandeniu, fiziologiniu drus kos tirpalu. Gerklės skausmą, sau są kosulį palengvina augalinės pa stilės, atsikosėti padeda įvairūs sirupai, pavyzdžiui, čiobrelių, svi larožių. Blogai jaučiantis patartina vartoti vaistus nuo peršalimo. Patarimas: peršalus būtina gerti kuo daugiau šiltų skysčių. Pastarieji suskystina nosies, ryk lės gleivinių sekretus, tad uždegi mą sukeliantys mikroorganizmai iš organizmo tikrąja ta žodžio pra sme išplaunami. Rezultatas – tam pa lengviau kvėpuoti, paprasčiau atsikosėti. Padeda skiltelė citrinos
Šis negalavimas vargina ne tik ke liaujančiuosius laivu, užsupti gali
ir važiuojant automobiliu, skren dant lėktuvu. Simptomai: pykinimas, galvos svaigimas, prakaitavimas, vėmi mas, prasta savijauta. Kaip sau padėti? Jūros ligos iš vengti padeda specialios tabletės, kurių galima įsigyti vaistinėse. Pirmuosius šleikštulio simptomus efektyviai sumažina skiltelė citri nos, mėtiniai ar imbieriniai ledinu kai, kramtomoji guma. Patarimas: turint polinkį į šią li gą ar pajutus pirmuosius jos simp tomus, nepatartina važiuojant, plaukiant ar skrendant skaityti. Ge riau nesėdėti atbulomis judėjimo krypčiai. Prieš kelionę rekomen duojama nevalgyti, nevartoti alko holio. Jei įmanoma, patartina atida ryti langą, kad įeitų gryno oro.
timai pasmakrės grožiui tausoti Kaklas ir pagurklis pirmiausia iš duoda amžių ir tai, kiek valgome vakarienės bei kiek laiko per dieną praleidžiame prie kompiuterio.
Kad nereikėtų nunarinti galvos, darbe kompiuterio monitorių ga lima pakelti aukštyn, tačiau, jei su nešiojamuoju kompiuteriu laiką leidi patogiai įsitaisęs lovoje, no ri nenori smakras spaudžiasi prie kaklo. Kaip sušvelninti tokios lai kysenos padarinius? 1. Atsigulkite ant nugaros, ko jas ištieskite, ištiestas rankas pri glauskite prie kūno. Žiūrėkite į lu bas. Lėtai kelkite galvą, smakrą glausdami prie krūtinės. Suskai čiuokite iki penkių ir atsipalaiduo kite. Padarykite 5 sek. pertrauką ir
pakartokite. Pratimą atlikite 20–25 kartus kasdien. 2. Atsisėskite tiesiai, ištempkite stuburą. Atloškite galvą taip, kad žiūrėtumėte į lubas. Ranka leng vai įtempkite kaklo odą. Suspaudę lūpas atkiškite smakrą. Sustinkite 5 sek., atsipalaiduokite. Kartokite 20–25 kartus kasdien. 3. Atsigulkite ant nugaros. Kojas suglauskite tiesiai, rankas – prie šlaunų. Kelkite apatinę galvos da lį taip, kad smakras būtų aukščiau siame taške. Sustinkite kelioms se kundėms ir lėtai atsipalaiduokite. Kartokite 25 kartus. 4. Atsisėskite prieš veidrodį. Pla čiai atverkite burną. Lėtai lenkite galvą atgal ir apatine lūpa visiškai uždenkite viršutinę. Suskaičiuoki
te iki penkių ir atleiskite. Kartoki te 10 kartų. 5. Atsisėskite tiesiai. Atverskite galvą taip, kad matytumėte lubas. Kiek įmanoma plačiau prasižioki te, paskui užsičiaupkite. Stenkitės įtempti apatinius smakro raume nis. Kartokite nesustodami 10–15 kartų, po to atsipalaiduokite. 6. Atsisėskite tiesiai. Atverskite galvą taip, kad žiūrėtumėte į lubas. Imituokite kramtymą. Kramtykite 10–15 sek., po to atsipalaiduokite. 7. Uždėkite delnus ant kaktos ir bandykite stumti galvą, tuo pa čiu metu ją stabdydamos ranko mis. Pajusite, kaip įsitempia kaklo ir smakro raumenys. Kartokite 10 kartų kasdien. KD, 5braskes.lt inf.
„Shutterstock“ nuotr.
16
Antradienis, birželio 12, 2012
menas ir pramogos
A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje veikia menininkės iš Ru sijos Liubovės Var šavskajos persona linė paroda „Kai raš menys tyli“. Joje eksponuojami Ru sijos Tolimuosiuo se Rytuose, Šiaurėje ir Sibire gyvenančių negausių etninių tautų kostiumai.
Tradici nio chalato svarbą ro do ir tai, jog mirus mote riai ant sie nų pakabin davo ir vi sus jos tu rėtus chala tus. Chala tų turėdavo būti ne ma žiau kaip penkiolika.
Pažintis: parodoje pristatomi kostiumai atspindi tūkstantmečius skaičiuojančias tolimų Šiaurės tautų tradicijas.
Šiaurės tautų kultūrų pašvaistė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė Menotyr in inkė
Pažintis su Šiaurės folkloru
L.Varšavskaja gimė ir užaugo Bi riusinsko mieste Rusijos šiaurė je – tuomet dar Susticho kaime, Irkutsko srityje, šalia Taišeto, kur driekiasi Transibiro magistralė. Nuo vaikystės mėgo rankdarbius. Kaip prisimena pati, augo be ga lo mylima. Buvo galima ir iš užuo laidos patikusią gėlytę išsikirpti, ir iš tėčio palto pasiūti lėlei dra bužius. Iki šiol autorės namuose yra trys jai itin brangūs daiktai iš tėvų na mų: siuvimo mašina, ketaus kep tuvė ir žirklės, – dabar menininkės talismanas. 1980 m. L.Varšavska ja atvyko aplankyti sesers į Vanino miestą Chabarovsko srityje. Šios vietos sužavėjo ir nebepaleido. Čia baigė Lengvosios pramonės tech nikumą. Siuvo puikiai, bet norė josi kitokio darbo, kitokios savi raiškos. 1994 m. išvyko į pirmą ekspe diciją po Chabarovsko apylinkes, pradėjo domėtis vietinių gyven tojų taikomuoju menu, amatais, folkloru. Tai buvo pirma pažintis su Rusijos šiaurės aborigeninėmis tautomis.
2005 m. L.Varšavskaja baigė Chabarovsko Valstybinį meno ir kultūros institutą, įgijo kultūrolo gės, pasaulinės visuotinės literatū ros dėstytojos specialybę. Daugiau nei 17 metų meninin kė dirba kultūros srityje. Yra įkū rusi ir vadovauja Vanino munici palinio rajono Chabarovsko krašto Nacionaliniam etnokultūros cent rui „Senke“. Šio centro veikla yra nukreipta saugoti, tyrinėti ir pri statyti visuomenei Vanino rajone gyvenančių vietinių tautų papro čius, gyvenimo būdą. Gyva tūkstantmečių istorija
Rusijos Tolimuosiuose Rytuose, Chabarovsko krašte, gyvena aš tuonios etninės grupės: nanaicai, negidalai, nivchai, oročiai, udegė jai, ulčiai, evenkai ir evenai. Skirs tant pagal lingvistinius požymius nivchai priklauso paleoazinei kal bų grupei, likusieji – mandžiūrųtungusų kalbų šakai. Mokslininkai teigia, jog gyve nimo būdas, nulemtas klimato ir geografinių sąlygų, liko nepakitęs beveik 5 tūkst. metų. Tai žvejai, taigos ir jūros medžiotojai, miš ko gėrybių rinkėjai. Amūro sri ties tautos išlaikė pirmapradį, ne nutrūkstamą ryšį su gamta. Iki šių
dienų pasikliaujama šamanais ir jų galiomis. L.Varšavskaja paskyrė savo gy venimą šių tautų savasčiai ir pa likimui išsaugoti. Kiekvieną va sarą etnografinėse ekspedicijose ji kruopščiai fiksavo duomenis. Pa ti mokėsi tradicinių amatų. Pub likavo begales straipsnių, siekda ma atkreipti Rusijos valdžios ir pasaulio dėmesį, kaip svarbu iš saugoti šį ties trapia išnykimo ri ba esantį etnosą. Tradicinės aprangos ornamen tai, medžiagos yra išlaikę pirmap radį autentiškumą. Būdama teks tilininkė-technologė L.Varšavskaja išmoko išdirbti žuvų odą drabu žiams siūti. Jos pačios sukurti tra diciniai oročių tautos drabužiai iš žuvų odos pelnė ne vieną aukštą apdovanojimą Rusijos mados fes tivaliuose ir pripažinimą įvairiuo se pasaulio muziejuose. Nuo 1994 m. L.Varšavskaja ak tyviai dalyvauja įvairiose parodo se ir festivaliuose, populiarinda ma Rusijos Tolimųjų Rytų, Sibiro ir Šiaurės tautų tradicinį kostiu mą. Yra surengusi trisdešimt pen kias personalines parodas. Itin di delio populiarumo ir susidomėjimo menininkės kūryba yra sulaukusi Japonijoje, Pietų Korėjoje, Kinijo
Potekstės: kiekvienas raštas – užkoduota mintis, spalvos – žmogaus ir gamtos simboliai.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
je, Kanadoje, Vokietijoje, Skandi navijos šalyse. Žuvų odos paslaptis
Iki XIX a. vidurio drabužiams siū ti dažniausiai buvo naudojama na mų sąlygomis išdirbta žuvų ir šunų oda, briedžio zomša, jūros ir miško žvėrių kailis. Pirktinės medžiagos pradėtos naudoti daug vėliau. Žuvų odos drabužiams naudo jo skirtingas lašišinių šeimos žu vis. Pagautas žuvis kelioms valan doms pakabindavo padžiūti. Odą nulupdavo aštriu kauliniu peiliu perrėžiant žuvų papilvę. Džiovindavo ištiesinę, prilip dę prie lygių lentų ar prie sienos tvarte, pašiūrėje, kad nepasiek tų tiesioginiai saulės spinduliai. Išdžiūvusią nuimdavo ir pirštais nukrapštydavo žvynus, jeigu žvy nai buvo stambūs – naudojo pei lio ašmenis. Galiausiai oda tapdavo minkšta, be žvynų. Tuomet iš vidinės pusės nuimdavo likusią žuvų mėsą. Iš dirbta žuvų oda yra nepralaidi van deniui ir stipri medžiaga. Drabužiai iš žuvų odos dažniausiai būdavo dėvimi vasarą su galvos apdanga lais, pagamintais iš beržo tošies. Funkcionalus dekoras
Kitas tradicinis Rusijos Tolimųjų Rytų, Šiaurės ir Sibiro tautų dra bužis chalatas – laisvas, ilgaran kovis, užsagstomas priekyje iš kai rės į dešinę. Jį vilki tiek vyrai, tiek moterys. Moteriški drabužiai yra skirstomi į kasdienius, šventinius, vestuvi nius, ritualinius. Vyriški – į šven tinius, kasdienius (žvejo arba me džiotojo kostiumus), ritualinius. Priklausomai nuo paskirties, siu vami iš skirtingų medžiagų ir skir tingai puošiami. Kartu su išsiuvi nėtais ornamentais ir aplikacijomis chalatams puošti buvo naudoja mos metalinės plokštelės, sagos, kriauklės. Smulkios ir stambesnės metalinės plokštelės buvo prisiu vamos chalato apačioje. Tai buvo ir dekoras, ir kartu atliko funkciona lią paskirtį – neleisdavo drabužiui plaikstytis vėjyje.
Metalinės plokštelės savo for ma primena stilizuotas gyvūnų kūno dalis. Iš čia kilo ir ornamen tų pavadinimai: „uodas“, „saba lo letena“, „lūšies nagas“, „šuns snukis“. Metalines plokšteles pirko arba mainė į žvėrių kailius, kai atvyk davo kailių pirkliai. Pajūrio kultū rose moterų chalatų apačios, pri juostės, apsiaustai buvo puošiami baltomis perlamutrinėmis sago mis. Drabužių puošimas metalinė mis plokštelėmis dažniau sutinka mas taigos medžiotojų aprangoje. Gyvenimas matuotas chalatais
Manoma, kad tradicinis tarp Šiau rės tautų paplitęs chalatas su dviem skeltukais šone, sujuosia mas diržu, atkeliavo iš Mandžiūri jos, tačiau savo pirmine kilme yra mongoliškas. Oročių tautoje sakoma: „Chala tą galima pasiūti per naktį, o puoš ti – visą gyvenimą.“ Šiaurės Ru sijos aborigeninių tautų chalatai skiriasi ornamentais. Ulčiai cha latus siuvinėjo ištisinėmis juos tomis, oročiai ornamentus tar si uždėdavo ant audinio. Nanaicai puošė plačiomis išsiuvinėtomis juostomis, udegėjai – siauromis ir tik šilkiniais siūlais siuvinėto mis juostomis. Siūlus gaudavo iš užklystančių Kinijos pirklių. Vietiniai gyven tojai siūlus tradiciškai gamindavo iš elnio raumens, žuvų odos, dil gėlių, medžio žievės. Drabužių spalvos taip pat turė jo savo simboliką. Mėlyna, žydra buvo laikoma jūros spalva, balta – išminties, ilgaamžiškumo, raudo na, oranžinė – saulės, vaisingumo, gyvybės, juoda – pastovumo, žalia – augmenijos. Tradicinio chalato svarbą rodo ir tai, jog mirus moteriai ant sie nų pakabindavo ir visus jos tu rėtus chalatus. Chalatų turėdavo būti ne mažiau kaip penkiolika. kas: paroda „Kai rašmenys tyli“. kur: A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje. kada: veikia iki birželio 17 d.
17
Antradienis, birželio 12, 2012
menas ir pramogos
Piktadariai, keičiantys pasaulį Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Šiandien „Žalgirio“ arenoje kon certuosiantis Marilyn Mansonas vakar tikino nesiruošiantis žiūro vų stebinti krauju, tačiau žadėjo, kad pasirodymas ypač patiks mo terims. Priešiškumas nenustebino
Kontroversišku atlikėju vadina mas Marilyn Mansonas sakė ne nustebęs, kai išgirdo kalbas apie Lietuvoje susiformavusį tikinčių jų pasipriešinimą jo pasirodymui. Atlikėjas pripažino, kad kunigų pa stangos uždrausti jo koncertą yra tai, kas nuolat nutinka per kon certinius turus. „Pats ėjau į krikščionių mokyklą, apie Bibliją žinau daugiau nei dau guma kunigų. Manau, kad menas, kurį bandome pristatyti, turėtų būti klausimas, o ne atsakymas. Kai religingi žmonės nori kažką atim ti iš pasaulio, tai atrodo atvirkščia
Dievui. Juk Dievas kuria, kuriame ir mes“, – sakė M.Mansonas. Paklaustas, kaip reaguoja į Seimo rekomendacijas uždrausti pasiro dyme dalyvauti asmenims iki 14 metų, atlikėjas pabrėžė, kad jau nus žmones prižiūrėti turėtų tėvai: „Kontrolė turėtų būti tėvų ranko se – ne valdžios. Manau, kad ne aš ir ne valdžia turėtų nuspręsti, kas gali pamatyti pasirodymą, priklau somai nuo amžiaus.“ „Nesu kraujo gerbėjas“
M.Mansonas taip pat paneigė, kad pasirodyme bus daug kraujo, kaip žadama žiniasklaidoje. „Aš ne su didelis kraujo gerbėjas. Bus kitų skysčių – merginos gali verkti ar ba joms po pasirodymo reikės nau jų apatinių“, – juokėsi jis. „Bus tik geri, sunkūs gitarų gar sai“, – vėliau pridūrė jis ir sakė negalintis išduoti, kas laukia žiū rovų per jo pasirodymą antradie nį. Rokeris sakė dar nenuspren dęs, kokias dainas atliks su grupe,
ir ironizavo, kad negalima koncerto vertinti jam dar nė neįvykus. Dažnai ant scenos išdarinėjantis šokiruojančius ir dorovės sergėto jus gąsdinančius dalykus M.Man sonas patikino, kad kitų nuomonė jam rūpi. Todėl šokiruojančios pa sirodymo detalės, pavyzdžiui, Bib lijos plėšymas, nėra vien tai, ką jam patinka daryti.
Bus tik geri, sunkūs gitarų garsai. „Kai kurie žmonės vartoja fra zę: „Man nerūpi, ką kiti galvoja.“ Aš manau, kad tai labai neprotinga frazė, kuri gali išsprūsti. Man rūpi, ką žmonės galvoja, bet aš nekont roliuoju to. Aš noriu versti kitus žmones mąstyti, bet aš nenoriu jų versti manyti to, kuo tikiu“, – sa kė atlikėjas.
Superherojai – nuobodūs
Pasak atlikėjo, muzika turi kelti klausimų. Tai kaip paveikslas ant sienos, apie kurį kiekvienas gali galvoti, ką nori: „Žmonės interp retuoja dalykus skirtingai, nei aš manau, kaip jie turėtų būti interp retuojami. Bet aš kaip atlikėjas tai darau ir tikslingai.“ Kurdamas albumą „Born Villain“ („Gimęs piktadariu“) atlikėjas sa kė nesiekęs akcentuoti vien blo gį. M.Mansonas pabrėžė, kad bet kurioje istorijoje gyvenime, filme, pasirodyme ar knygoje piktadarys yra žmogus, kuris kažką keičia, ku ris priverčia kažką įvykti: „Kartais tai – gerai, kartais – blogai. Bet tai yra realiausias žmogus – labai žmo giškas. Herojai, superherojai yra pa tys nuobodžiausi.“ Roko atlikėjas pasakojo, kad nau jas albumas „Born Villain“, kurį per pasirodymą pristatys, buvo įkvėp tas knygų: Williamo Shakespeare’o „Makbeto“ ir Charles Pierre’o Bau delaire’o „Blogio gėlių“.
Politikai svarstė dėl Marilyn Mansono koncerto Kauno miesto tar ybos kult ūros ir meno komiteto posėd žio protoko las (2012 06 05) Svarstyta. Nacionalinės egzorcis
tų asociacijos Kreipimasis dėl Mari lyn Mansono koncertavimo Kaune. N.Rudgalvienė: „Siūlau rekomen duot i pakeist i kai kur ių atl ikėjų tekstus ir aprangą.“ A.Kriščiūnas: „Kam rekomenduo ti? Tai komercinis reng inys. Vaikai į jį neįleid žiami.“ Balsavo: už (palaiko kunigus) – 1 (S.Buškevičius), prieš (išklausy ta) – 6. Nutarta. Išklausytas Nacionali nės egzorcistų asociacijos Kreipi masis dėl Marilyn Mansono kon certavimo Kaune.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtojas Vai dotas ZABOTKA. Teisingi atsakymai: VERTIMAS (pirm.), AUDRONAŠA (antr.), BAISUOLIS (treč.), MEILĖS ŽEMĖ (ketv.), NARSUOLIS (penkt.).
Šią savaitę laimėkite Susan Elizabeth Phillips knygą „Ledi, būkit gerutė“. Ledi Ema Vels-Finč, Šventosios Gertrūdos mokyklos direktorė, supranta, kad tėra vienintelis būdas išsikapstyti iš nemalonios padėties, į kurią ją įstūmė vienas anglų hercogas. Jai tiesiog būtina susigadinti pasibjaurėtinai nepriekaištingą reputaciją. Bet kur tai padarysi vos per dvi savaites? Žinoma, tik Teksaso valstijoje, tik bebaimių kaubojų krašte!
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt).
Filosofas: „Muzika turi kelti klausi
mų“, – vakar spaudos konferenci joje kalbėjo Marilyn Mansonas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, birželio 19 d.
18 2
antraDIENIS, birželio 12, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 18 Paslaugos � ������������������������������������������ 18, 19 Parduoda �������������������������������������������19, 20 Perka � ������������������������������������������������������������ 20 Įvairūs ��������������������������������������������������� 20, 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 21 Kviečia ������������������������������������������������� 20, 21 Kviečia mokytis ���������������������������������� 20 Rasta �������������������������������������������������������������� 21 Pamesta ������������������������������������������������������ 21 Informuoja ����������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Naujai atidaromai „CanCan pizza“ picerijai Kaune reikalingi: GAMYBOS VADOVAI, VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VITUVĖS DARBUOTOJAI, PAMAINOS VADYBININKAI, PADAVĖJAI, VALYTOJAI – INDŲ PLOVĖJAI. Be patirties apmokome. Skambinti tel. 8 659 84 902. CV siųsti elektroniniu paštu dp2.4@delano.lt. 973126
Norvegijoje (skalbimo fabrikuose) reikalingi patyrę C, CE kat. vairuotojai. Būtina gera anglų kalba. Sutartis 4–6 mėn. Daugiau informacijos www.onoffservice.lt, tel. 8 606 24 086. 970166
Privačiai maisto prekių parduotuvei reikalinga (-as) pardavėja (-as) ir mėsininkas. Tel. 8 673 12 489. 969685
Siūlo darbą 20 metų veikianti transporto įmonė ieško sunkvežimių remonto serviso vadovo. CV siųsti raustinskas@autopaslauga.lt. Kreiptis tik turintiems vadovavimo patirties.
Reikalinga (-as) SPAUDOS PARDAVĖJA (-as) Partizanų g., Savanorių pr. ir Vilijampolės mikrorajone. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293. 972963
970601
AB „Ekra“ reikalingas nestandartinių metalo konstrukcijų cecho meistras. Kreiptis Ateities pl. 30C, Kaune. Tel. 373 298, 350 155. 972196
AB „Lytagra“ dirbti Kaune ieško revizorės-analitikės. Darbo aprašymas: ataskaitų ruošimas ir analizė, filialų lankymas, inventorizacijų atlikimas, prekių skaičiavimas. Reikalavimai: aukštasis, aukštesnysis išsilavinimas (pageidautina vadybos, ekonomikos, apskaitos srityje), geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, analitinis mąstymas, nuovokumas, atsakingumas, gebėjimas dirbti savarankiškai, darbas „Navision“ programa būtų privalumas. CV siųsti e. paštu l.stanciauskiene@lytagra.lt. Tel. 8 614 49 364, (8 37) 405 440. 967488
Aktyviai besiplečiančiai prekybinei įmonei skubiai reikalingi vadybininkų padėjėjai. Galima be patirties. Uždarbis po apmokymų nuo 1200 Lt. Tel. 8 685 43 970. 970139
Automobilių servisui reikalingi turintys patirties: krovininių automobilių meistras ir lengvųjų automobilių meistras. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 609 55 285. 972386
Autoservisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, šaltkalviai. Tel. 8 698 02 939. 969874
Įmonei Garliavoje reikalingas sandėlio darbuotojas. Reikalavimai: gera sveikatos būklė; automobilinio krautuvo vairavimo pažymėjimas; atsakingas požiūris į darbą. Privalumai: greita orientacija; rusų, anglų kalbų žinios; darbo patirtis. Įmonė siūlo: geras darbo sąlygas; laiku mokamą atlyginimą; įdomų darbą. Dėl darbo teirautis tel. 8 698 11 484 nuo 9 iki 16 val. 971772
Kavinei Vilijampolėje reikalinga (-as) virėja (-as). Darbas kiekvieną dieną. Šeštadienį, sekmadienį nedirbame. Tel. 262 397, 8 619 73 822. 972884
Kavinei-alaus barui reikalingi: barmenės (-ai) (gali būti ir vyresnio amžiaus), virėjos (-ai) su darbo patirtimi, virėjos padėjėja (-as), dirbti naktimis. Tel. 8 689 92 743. 972920
Kepyklai Panemunėje reikalingi: formuotojas ir tešlos paruošėjas. Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141.
Reikalinga virėja, darbo laikas 7–16 val., poilsio dienos – šeštadienis, sekmadienis ir švenčių dienos. Tel. 8 612 25 017. 972380
Reikalingi: fasuotojai, atrinkėjai, sandėlininkai, sandėlio, gamybos, apsaugos (1200) darbuotojai, vairuotojai, valytojai, kiemsargiai. Tel. 8 674 57 008. 973115
Saugos tarnybai reikalingi apsaugos darbuotojai dirbti reagavimo ekipažuose. Darbas pamainomis. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas iki 1800 Lt, atskaičius mokesčius. Kontaktinė informacija e. paštu apsauga@jungtis.lt, tel. (8 37) 361 354. 964995
Sezoniniai darbai jaunimui: Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, kambarinėms; Anglijoje, Škotijoje – vaisių, uogų rinkėjams, sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje su vokiečių k. – medikams, slaugytojoms, elektrikams, santechnikams, be vokiečių k. – motelių valytojoms; Olandijoje – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180, e. paštas annus@takas.lt. 972940
Siūlome darbą automobilių mechanikuišaltkalviui atsidarančiame autoservise Žemuosiuose Šančiuose. Pageidautina turintieji praktikos. Tel. 8 674 41 559, e. paštas kukliauskas@gmail.com. 971237
Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Tel. 8 620 84 733.
970582
UAB „Daistatus“ ieško sąmatininkės (-o). Tikimės, kad Jūs turite statybos srities bakalauro arba magistro kvalifikacinį laipsnį, mokate dirbti „AutoCAD“ programa; e. paštas darius@daistatus.lt. 972216
UAB „Rokų keramika“ reikalingi šaltkalviaisuvirintojai, tekintojai-frezuotojai. Tel. 8 685 53 878. 970557
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą vadybininką (-ę), turintį patirties (privalumas) valymo paslaugose, darbas komandinis. Tel. (8 37) 240 877; 8 614 44 993. Darbo laikas I–V 9–17 val.
973134
972645
Kirpyklai miesto centre reikalinga (-as) moterų kirpėja (-as), turinti (-is) patirties. Tel. 8 698 75 256.
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
971525
Kirpyklai, prieš PC SAVAS, reikalinga kirpėja (-as) . Tel. 8 610 00 646. 971544
Konditerijos cechui reikalingi: kepėjo padėjėjas; konditeriai sausainių gamybai. Tel. 8 656 99 184. 972398
969308
Ieško darbo Ieškau namų statybos, mūro, betonavimo darbų. Tel. 8 671 50 345. 972994
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Paslaugos Medikų
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692. 956075
Grožio terapijos studija. Nemuno g. 8. Antakių korekcija 5 Lt, dažymas 5 Lt, pedikiūras 40 Lt, nugaros masažas 30 Lt, depiliacija nuo 10 Lt, makiažas: dieninis 25 Lt, vakarinis 45 Lt. Tel. 8 678 81 816. 969903
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150. 969211
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 965526
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt. 966485
Klinikoje „Terra medica“ atliekame: kaulų tankio matavimus rentgeniniu DEXA aparatu (tiriame stuburą ir šlaunikaulio galvutę); echoskopuojame kaklo ir kojų kraujagysles, pilvo organus, gimdą, krūtis, prostatą, sąnarius bei raumenis; ginekologinę mergaičių, moterų apžiūrą ir gydymą; kraujo tyrimus; kineziterapiją, masažus, stuburo kaklinės ir juosmeninės dalių tempimus. Konsultuoja ir gydo patyrę gydytojai. Registracija Kaune, Bažnyčios g. 19, tel. 321 439, 8 686 40 440. www.terramedica.lt. 972718
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 953537
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 970102
Profesionali masažistė atlieka klasikinį gydomąjį (osteochondrozės, po insultų ir kt.) masažą. Gali atvykti į namus. Lic. Nr. 4002. Tel. 377 103, 8 615 24 926. 965910
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692. 956059
Robotizuota laboratorija kviečia pasitikrinti sveikatą! Birželio mėn. vyrų prostatos (PSA) ir sėklidžių (AFP), moterų krūtų (Ca-15-3) ir kiaušidžių (Ca-125) vėžio žymenims bei bendram kraujo tyrimui DIDELĖS NUOLAIDOS. Greitai ir kokybiškai atliekame kitus kraujo tyrimus. „Vivamedica“ kraujo tyrimų kabinetai Kaune: Žemaičių pl. 37 ir P.Lukšio g. 3. Tel. 8 700 55 511, 8 684 24 658. 972190
Sąnarių, nugaros skausmai, artritas? Osteoporozė? Odos problemos, dermatitas? Išbandykite Poltavos bišofitą. V.Lašo g. 3, prie Klinikų (adresas keisis!) Tel. (8 37) 211 844. 960348
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 960496
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355. 958618
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Autobokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 968878
Kompiuterininkų Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861. 965186
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 927447
959550
Kompiuterių taisymo paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 655 88 600.
Automobilių servisas „Pilotas“ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.
www.kompiuterioprieziura.lt. Asmeninių bei įmonės kompiuterių aptarnavimas, nemokamos konsultacijos. Tel. 8 653 52 757.
972374
963613
956447
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.
Statybos, remonto
950090
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707. 964969
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 973194
Buitinės technikos remonto Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751. 971128
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201. 970418
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 970406
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 962839
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 986. 971555
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 968023
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 970550
Nukelta į 19 p.
19 3
antraDIENIS, birĹželio 12, 2012
klasifikuoti skelbimai BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smÄ—lio, skaldos, juodĹžemio stumdymas, perveĹžimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878.
Paslaugos Statybos, remonto
968075
BĹŤrimas kortomis Lenormand. Tel. 8 678 09 270.
973529
Darbai aukĹĄtyje. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 601 37 177.
959823
DaĹžau lauko fasadus, sodo namelius, butus, laiptines. Atlieku plastikiniĹł langĹł apdailÄ…. Esu rimtas darbininkas. Tel. 8 647 73 957, 8 672 77 316; www.m-apdaila.lt. 969190
DaĹžau, glaistau, lyginu, kalu dailylentes, ĹĄlifuoju, restauruoju, lakuoju parketÄ…, grindis, dedu laminatÄ…. IlgametÄ— patirtis. Tel. 8 686 07 305. 969766
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerĹł langai – su 30 proc. nuolaida ir vidine apdaila. Ĺ arvuotos durys. BalkonĹł stikl. Roletai. PramonÄ—s pr. 16 („Urmo“ bazÄ—, 2 vagonÄ—lis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paĹĄtas gediminas@arventa.lt. 970665
AKCIJA! AUTOKRANO NUOMA. Tel. 362 127, 8 687 39 361.
962487
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, ĹĄarvuotos ir vidaus durys, balkonĹł stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, SukilÄ—liĹł pr. 3. www.roplastitus.lt.
964797
AKCIJA! Plastikiniai langai. BalkonĹł ÄŻstiklinimas. Ĺ arvuotos durys. VisĹł rĹŤĹĄiĹł ĹžaliuzÄ—s. IĹĄsimokÄ—jimas iki 2 metĹł. IlgalaikÄ— garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836; www.glorijoslangai.lt.
DaĹžome fasadus, sodo namelius, laiptines ir kitas patalpas. Darbus atliekame kokybiĹĄkai. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 676 74 584. 970769
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręŞiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737. 961989
DÄ—mesio! Greitai ir kokybiĹĄkai gaminame ĹĄarvuotas duris butams, laiptinÄ—ms, sandÄ—liukams. AtveĹžame nemokamai, konsultuojame. Tel. 8 600 18 644. 969788
Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 971960
Klojame trinkeles, klinkerÄŻ. Tel. 8 671 53 040. 965875
PastoliĹł nuoma. Nuomoju rÄ—minius pastolius pastatĹł fasadĹł remonto darbams. AtveĹžu ÄŻ reikiamÄ… vietÄ…. Tel. 8 610 00 646.
968598
Pigiai parduodame kapsules, krosneles, medŞiagas, aksesuarus. Tel. 8 698 47 983, Kaunas. PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiťka kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099; www.langvila.lt. 964713
Plastikiniai langai, balkonĹł stiklinimas, ĹĄarvuotos durys, roletai, ĹžaliuzÄ—s, apsauginÄ—s ĹžaliuzÄ—s, tinkliukai nuo uodĹł. Daugiau informacijos www.languera.lt. E. paĹĄtas info@languera.lt. Teirautis tel. 8 609 77 366, 8 609 77 355. 964185
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921. 963407
ProfesionalĹŤs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, PartizanĹł g. 87A. 970736
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val. 970369
DrenaĹžas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433. DrenaĹžo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo ÄŻrengimĹł montavimas. MedĹžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentacijÄ…. Tel. 8 674 13 881.
Santechnikas keiÄ?ia kanalizacijos, vandentiekio vamzdynus, stato WC, duĹĄus, vonias, gyvatukus. Garantija. Tel. 8 604 95 971.
Atlieka daŞymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Kokybę ir darbo kultōrą garantuoja. Patirtis – 20 metų. Pristato medŞiagas. Tel. 8 677 50 219, 707 989.
Elektriko paslaugos. Greitai ir kokybiĹĄkai. Suteikiame garantijÄ…. Tel. 8 651 73 760, 8 609 83 349.
972202
969781
Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 645 22 683.
Atliekame grindĹł, parketo ĹĄlifavimÄ…. Klijuoju plyteles, daĹžau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatÄ…. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210.
Elektros instaliacija, senos instaliacijos renovacija, gedimĹł ĹĄalinimas. Elektros prietaisĹł prijungimas. DraugiĹĄkos kainos. Tel. 8 647 77 683.
967412
965311
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio lauŞo iťveŞimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
Greitai dengiame stogus ÄŻvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medĹžiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001.
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767.
958013
957388
Atliekame kokybiĹĄkai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Greitai ir kokybiĹĄkai remontuojame daugiabuÄ?iĹł namĹł laiptines. Turime 10 metĹł patirtÄŻ. Dirbame uĹž prieinamÄ… kainÄ…. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162.
Apdailos darbai: glaistymas, daĹžymas, tapetavimas. Tel. 8 638 87 199.
970627
961420
Atliekame parketo ir grindĹł ĹĄlifavimo be dulkiĹł bei lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 605 13 469. 970541
Atliekame santechnikos darbus. KatilĹł, ĹĄildomĹł grindĹł, ĹĄildymo, vandentiekio, nuotekĹł sistemĹł montavimas ir renovacija. Garantija. Tel. 8 600 61 309. 966587
Atliekame visus remonto darbus. Remontuojame butus, namus, sodus. DaĹžome, glaistome, dedame plyteles, gipskartonÄŻ. Elektros darbai. Tel. 8 607 22 667. 973254
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mĹŤrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 957982
Atliekame visus statybos, remonto, apdailos darbus. Tel. 8 600 28 653; www.evasta.lt. 968101
Atlieku daĹžymo, glaistymo, tapetavimo ir kitus darbus. Laminato klojimas. LangokraĹĄÄ?iĹł uĹžtaisymas. Gipskartonio montavimas. DailylenÄ?iĹł kalimas ir kt. darbai. Tel. 8 672 35 452. 972982
Atlieku elektros instaliacijos ir remonto darbus, montuoju apsaugos ir prieĹĄgaisrinÄ™ signalizacijÄ…. Tel. 8 618 56 485. 971221
AtveĹžame Ĺžvyro, smÄ—lio, skaldos, atsijĹł, juodĹžemio, betono gaminiĹł. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 951556
Automobilinio bokĹĄtelio nuoma (15 m aukĹĄÄ?io). Pjauname, genime medĹžius. Ĺ laitiniĹł stogĹł dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 972003
Be dulkiĹł kokybiĹĄkai ĹĄlifuojame, lakuojame, restauruojame parketÄ…, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264; www.slifavimas.info. 967640
Betonuojame pamatus tvoroms, terasoms, atramines sieneles, statome stulpus. Kiti betonavimo darbai. Tel. 8 679 79 148. 972402
973226
972090
965034
HIDROIZOLIACIJA: pamatĹł, rĹŤsiĹł, baseinĹł, terasĹł. PlokĹĄÄ?iĹłjĹł STOGŲ dengimas, ĹĄiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.
969949
ÄŽtempiamos lubos ir sienos: idealiai lygios, ilgaamĹžiĹĄkos, atsparios vandeniui, dulkÄ—ms, nedegios, greittai ir ĹĄvariai montuojamos (per vienÄ… dienÄ…). Tel. 8 618 71 726, e. paĹĄtas lubupasaulis@gmail.com. 971037
KaminĹł ÄŻdÄ—klai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. LatakĹł valymas. Garantija. Be poilsio dienĹł. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
946945
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, dĹŤmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224; www.resikona.lt. 966311
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, veĹžame savivarÄ?iais ĹžvyrÄ…, skaldÄ…, juodĹžemÄŻ. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas bei kelius ÄŻ statybĹł aikĹĄteles. Tel. 8 699 77 162. 957953
Kasu ĹĄulinius, vietinÄ™ kanalizacijÄ…. Valau ir gilinu ĹĄulinius. Surandu vandens gyslÄ…. AtveĹžu ĹĄuliniĹł Ĺžiedus. Tel. 8 606 29 150, 8 645 31 863. 961876
Klijuoju plyteles, atlieku vidaus apdailÄ…. Tel. 8 680 88 902. 965779
KokybiĹĄkai, greitai klijuojame glazĹŤruotas ir metlacho plyteles. Betonuojame, lyginame sienas. SmulkĹŤs santechnikos darbai. Tel. 8 604 60 430. 972888
Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, ekskavatorius. Kasame, lyginame, griauname, gręŞiame pamatams skyles, iťkrauname, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801.
960018
969815
971122
969481
964951
Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205. 967529
Skardos lankstiniĹł gamyba. Lietaus nubÄ—gimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456. 968914
StogĹł dengimas, ĹĄiltinimas. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034. 959777
StruktĹŤrinis namĹł fasadĹł daĹžymas, restauravimas. Turi pastolius. IlgametÄ— patirtis. Tel. 8 626 31 415. 972811
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiťkai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448. TROCAL, KOOMERLING plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, Şaliuzės, roletai. Nuolaidos. Savanorių pr. 284A. Tel. 337 777; www.sostineslangai.lt. 961807
Tvoros, pamatĹł liejimas, ÄŻvairiĹł tvorĹł montavimas. Tel. 8 650 41 130. 968586
UAB „Kestugneta“ atlieka visus statybos ir remonto darbus. Tvarko butus, namus, sodybas ir biurus. Tel. 8 600 92 790. 973251
UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ…ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990. 941862
Vidaus įrangos Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdŞių. Balkonų stiklinimas. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 970263
APSAUGOS SIGNALIZACIJOS sodyboms, namams, butams, garaĹžams, sodĹł nameliams. VAIZDO STEBÄ–JIMO sistemos. NÄ—ra abonentinio mokesÄ?io. Pigiai. Tel. 8 675 04 304.
PastatĹł ĹĄiltinimas putĹł polistirenu, akmens vata. Dedame struktĹŤrinÄŻ tinkÄ…. DaugiabuÄ?iĹł laiptiniĹł remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953.
Kokybiťkos puťies, uosio DURYS. Ďstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. UŞsakymai tel. 773 368, 8 615 81 530, 8 687 15 254 10–21 val.
970177
966221
969712
971437
971975
20 arų Şemės sklypą (paskirtis – kita) prie kelio Kaunas–Garliava–Marijampolė, RaŞiťkių k. (60 m ribojasi su keliu, gera strateginė vieta). Kaina 25 000 Lt. Tel. 8 686 38 448. 971596
3 k. butÄ… KÄ™stuÄ?io g., prie Muzikinio teatro (laiptinÄ—je 6 butai, geri langai, Ä…Ĺžuolinis parketas, b. pl. 66 kv. m). Kaina 159 000 Lt. Tel. 335 474, 8 698 89 395. 970672
BaldĹžiĹł Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas – nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.
8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose (naujas kvartalas, elektros dÄ—ĹžutÄ—, privaĹžiavimas). Tel. 8 676 22 944. 972709
8,5 a ĹžemÄ—s sklypÄ… RoĹžiĹł g., Domeikavoje. Kaina 19 000 Lt. Tel. 8 652 21 880.
971562
972146
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
DviejĹł kambariĹł butÄ… Senamiestyje, J.GruodĹžio g. (3 a. mĹŤrinio namo III a., bendr. pl. 62, kambariai 18, 20, virtuvÄ— 12,5 kv. m, WC ir vonia kartu, balkonas, tvarkingas). Kaina 148 000 Lt. Tel. 220 455, 8 686 38 448. www.agmindis.lt.
966186
Greitai ir kokybiĹĄkai gaminame virtuvÄ—s, miegamojo, svetainÄ—s baldus, spintas su stumdomomis durimis. www.rimvydobaldai.lt, tel. 8 614 36 447, 8 698 81 318. 964908
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 972757
SpintĹł, drabuĹžiniĹł, pertvarĹł su stumdomomis durimis ir nestandartiniĹł baldĹł gamyba. Tel. 8 674 51 779, Arvydas. 969559
Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 972993
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 956882
Kitos
971580
GyvenamÄ…jÄŻ namÄ… su mansarda S.Dariaus ir S.GirÄ—no g. (ĹĄildomas dujomis, kietuoju kuru, vandentiekis, kanalizacija). Kaina 290 000 Lt. Tel. 8 635 42 249. 970927
MĹŤrinÄŻ namÄ… GervÄ—nupyje, Kauno r. (bendr. pl. 45 kv. m, 7,4 a ĹžemÄ—s sklypas, name ÄŻvesta elektra, vanduo, WC lauke, uĹž 100 m autobuso stotelÄ—). Kaina 48 000 Lt. Tel. 220 455, 8 614 84 500. 971587
Nebrangiai 2 ir 3 kambariĹł butus NoreikiĹĄkÄ—se (naujame name, autonominis ĹĄildymas dujomis, dalinÄ— apdaila, galima su garaĹžu, 3,3 a ĹžemÄ—s). Tel. 8 656 47 866. 972966
Parduodama gyvenamojo mōrinio namo dalis su garaŞu Aleksote, Erdvės g. (visas II a. – b. pl. 83 kv. m ir pusė I a. – b. pl. 47 kv. m, 3,6 aro Şemės, atskiras įėjimas, autonominis ťildymas, namas ťiltas, tvarkingas). Kaina 208 000 Lt. Tel. 220 455, 8 686 38 448. 971592
„AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt.
Parduodamas ÄŻrengtas 2 k. butas naujos statybos name, AĹĄmenos 2-osios g. Nuotraukas galite pamatyti internete www.lasanova.com. Tel. 8 645 22 052. 972649
Parduodamas namas VilijampolÄ—je, Pikulo g. (bendr. pl. 250 kv. m, 5,5 a, geras stovis). Kaina 380 000 Lt. Tel. 8 698 21 958. 971452
Sklypą, 2011 m. graŞiausioje kaimo gyvenamojoje vietovėje – Pociōnuose (1,4 ha, ribojasi su tvenkiniu). Tel. 8 659 79 940. 972710
Skubiai parduodamas 22 a sklypas su nebaigtu statyti 1008 kv. m metaliniu angaru. Taikos pr. 104G. Tel. 8 686 36 823, 8 698 03 728. 956183
964885
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 972551
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, akmensgaminiai@gmail.com. 966205
Ĺ aldytuvĹł taisymas uĹžsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 986. 966168
964843
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius (universalĹŤs, tinka mĹŤro ir kitiems darbams, lengvai surenkami). Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt.
930761
972580
Vidaus ir ťarvuotos durys, laminuotos, faneruotos, medinės – uŞ maŞiausią kainą. Spalvų, raťtų įvairovė. Montavimas. Garantija. Tel. 8 616 50 545.
969591
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.
963112
Plisuotos ĹžaliuzÄ—s, roletai, romanetÄ—s, tinkleliai nuo vabzdĹžiĹł – UAB „Eurivila“. K.DonelaiÄ?io g. 33, tel. 423 333; www.eurivila.lt.
parduoda
Nekilnojamasis turtas kitose vietose 1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Tel. 8 698 20 630 d. d. 966084
Parduodu pusę medinio namo Jonavos r., Žeimiuose, Sodų g. Yra 15 arų Şemės. 45 km nuo Kauno. Netoli yra vandens telkinys. Kaina 35 000 Lt. Tel. 8 600 72 160. 972772
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone „DnB bĹŤstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt. 959963
10 a namĹł valdos sklypÄ… Garliavos sen., IrÄ—niĹĄkÄ—se (NarsieÄ?iĹł g. tÄ™sinyje). Sklype visos miesto komunikacijos. Tel. 8 638 74 830. 972656
2 a. mĹŤrinÄŻ nebaigtÄ… ÄŻrengti namÄ…, ĹŤkinÄŻ pastatÄ… su garaĹžu. 8 a ĹžemÄ—s Garliavoje (geroje vietoje). Tel. 8 608 29 972.
956248
2 a. rÄ…stinÄŻ aptinkuotÄ… namÄ… Ĺ˝. Ĺ anÄ?iuose, Kranto 17-oji g., bendr. pl. 113 kv. m, renovuotinas, 13,5 a ĹžemÄ—s. Kaina 155 000 Lt. Tel. 8 699 83 228.
Sodybai tinkamas patalpas. Ant upÄ—s kranto. ÄŽspĹŤdinga vieta. Geras privaĹžiavimas, 40 a sklypas. RumĹĄiĹĄkiĹł sen., KaiĹĄiadoriĹł r. Kaina 100 000 Lt. Tel. 8 600 33 331. 969671
BuitinÄ— technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 951968
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821531
971855
2 k. butÄ… Baltijos g., VII a., abipusis iĹĄplanavimas, bendr. pl. 68 kv. m, suremontuotas, su dalimi baldĹł ir buitine ÄŻranga. Kaina 155 000 Lt. Tel. 8 699 83 228.
StatybinÄ—s medĹžiagos
971853
2 k. butÄ… Ĺ˝. Ĺ anÄ?iuose (b. pl. 36 kv. m, 3/2 a., mĹŤrinis namas, autonominis ĹĄildymas, internetas, signalizacija, po remonto, nÄ—ra gyvatuko mokesÄ?io). Tel. 8 674 64 821. 967843
20 a namĹł valdos sklypÄ… JurginĹł g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazÄ— elektra, arti dujos, galimybÄ— prijungti kanalizacijÄ…, sklypÄ… galima dalyti). Tel. 8 699 83 228. 971851
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
antraDIENIS, birželio 12, 2012
klasifikuoti skelbimai Parduodu įvairių rūšių malkas (trinkelėmis, skaldytas, rąstukais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta@gmail.com.
Parduoda Statybinės medžiagos
Parduodu malkas (trinkelėmis, skaldytas) ir atraižas iš lentpjūvės. Tel. 8 614 95 487.
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500.
Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba kaladėmis, po 10 arba 6 ertmetrus. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508.
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
Parduodu malkas: uosio, beržo, ąžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraižas maišuose. Tel. 8 630 41 245.
Brangiai perku mišką ir žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 59 633.
971046
Gaminame įvairių matmenų statybinę medieną, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. Romainių g. 29A, Kaunas. 973206
Išparduodamos staliaus dirbtuvės: naudoti geros kokybės įrankiai, staklės, medžio atraižos, vidaus ir lauko durys. Dėl kainų linkę derėtis. Tel. 8 670 38 830, e. paštas agnesedyte@gmail.com.
966848
969839
969934
Sausas ąžuolines lentas 50 mm storio. Pjauname statybinę medienę pagal užsakymus. Tel. 8 618 89 125. 962500
Kitos prekės
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 968942
AB „Kauno energija“, Raudondvario pl. 84, 47179, Kaunas, skelbia aukcioną materialinėms vertybėms parduoti. Materialines vertybes galima apžiūrėti iki 2012 m. birželio 22 d., darbo dienomis: pirmadieniais–penktadieniais 9-13 val. Visa informacija apie parduodamas materialines vertybes yra bendrovės interneto puslapio www.kaunoenergija.lt skyriuje „Konkursai“ ir bendrovės skelbimų lentoje, esančioje Raudondvario pl. 84, Kaunas, I-ame aukšte. Pasiūlymai parduodamoms materialinėms vertybėms pirkti priimami užklijuotuose ir antspauduotuose (juridinių asmenų) vokuose. Ant voko turi būti užrašyta „Pasiūlymas materialinėms vertybėms pirkti pagal 2012 m. birželio 12 d. skelbimą“. Pasiūlyme turi būti nurodytas perkamų materialinių vertybių pavadinimas, perkamas kiekis ir siūloma pirkimo kaina, pirkėjo juridinis adresas bei telefonai. Materialinės vertybės bus parduodamos prie skelbiamos kainos pridedant PVM. Pasiūlymai, pasirašyti pirkėjų, materialinėms vertybėms pirkti priimami adresu: Raudondvario pl. 84, 47179, Kaunas, 208 kab. iki 2012 m. birželio 22 d. 10 val. Jeigu pasiūlymas gaunamas pavėluotai, t. y. po galutinio pasiūlymų pateikimo termino, neatplėštas vokas grąžinamas jį pateikusiam asmeniui. Aukciono dalyvių vokai atplėšiami 2012 m. birželio 22 d. 10 val. Informacija tel. 8 698 44 578, 8 698 08 289. 973285
AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. Atvežame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 955268
Atvežame malkas miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 601 25 955, 8 601 26 268. 966823
Atvežame malkas miškavežiu. Malkos trinkelėmis. Brangiai perkame mišką. Tel. 8 618 28 211. 968903
Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
969053
Įvairias malkas (skaldytas arba trinkelėmis). Tel. 8 673 10 627.
965678
LED lemputes nuo 10 Lt. Gauta nauja siunta. Tel. 8 698 47 983. Kaunas.
Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juodalksnio, beržo, ąžuolo – 380 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999. 968147
Perka
972241
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 960703
Parduodame įmonę su patvirtinta Europos Sąjungos parama (387 000 Lt) šiaudų granulėms gaminti. Tel. 8 618 87 113. 969867
Parduodame pigiai geras malkas. Tel. 8 603 93 477.
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 687 90575, www.metrampa.lt. 969234
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 939915
945635
Parduodame stambias atraižas ir įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Tel. 8 614 08 432, 8 699 35 992. 969649
Parduodame uosio, ąžuolo, beržo malkas kaladėlėmis ir skaldytas. Vežame po 10 arba 5 erdmetrius. Tel. 8 612 63 246, (8 37) 746 419. 969080
Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.
972489
Parduodamos sausos, skaldytos malkos. Pakuotės ir kiekiai įvairūs. Tel. 8 620 29 252, 8 614 74 247, e. paštas malkucentras@gmail.com. 970761
969073
Brangiai pirkčiau prieškarinį A.Žmuidzinavičiaus ir K.Šimonio paveikslus. Tel. 8 687 80 276.
967450
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 973511
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. Lietuviško kapitalo įmonė nuolat perka žemės ūkio paskirties žemę. Pageidautina Jonavos, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių, Radviliškio apylinkėse. Pageidautina nuo 5 ha. Tel. 8 686 86 065, 8 618 87 113.
971095
Perkame nekilnojamąjį turtą: miškus, butus, sklypus. Gali būti su skolomis ar areštuoti. Tel. 8 659 40 213. 958601
Pirksiu kol. sodą su nameliu arba sodo sklypą Kaune arba Kauno r. Tel. 308 866, 8 676 22 955.
„IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
970841
Atvešiu akmenų, atsijų, malkų, žvyro, smėlio, juodžemio; savivarčio su kranu paslaugos. Rašome sąskaitas. Tel. 8 614 88 448.
Savivartis su hidromanipuliatoriumi veža žvyrą, smėlį, skaldą, žemes iki 10 t, statybines medžiagas. Tel. 8 657 81 131.
970425
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.
952488
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902. 961978
970563
Atvežame GAZ-53 savivarčiu: juodžemio, smėlio, žvyro, atsijų, skaldos, kompostinių, durpių. Išvežame šiukšles. Tel. 343 278, 8 699 83 319. 967695
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749. 970587
Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 967668
Atvežame nuo 1 iki 10 kub. m žvyro, smėlio, atsijų, skaldos, juodžemio. Krovinių pervežimas. Tel. 8 618 20 971. 971721
Atvežu (20 t – 12 kub. m./ 6X6) juodžemį daržui ir pievelei, molį bei statybinį laužą. Savikroviu išvežu nereikalingą gruntą, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222. 972854
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 970811
Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, malkas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251. 967389
Kelionės G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.
972222
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 971858
Vežame į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paimame iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980. A.Vainorienės firma. 971329
Kiti 2010 06 15 bus ženklinamos žemės sklypo, esančio Kauno r., Akademijos mstl., Vyšnių takas 27 (kad. nr. 5250/0004:168) ribos. Sklypas priklauso Marytei Urbonienei. Kviečiame kaimynę Albiną Beržinienę arba jos įgaliotus asmenis. Apie savo neatvykimą prašome informuoti adresu Baltų pr. 99–23, Kaunas arba tel. 8 674 77 110. 972753
Nukelta į 21 p.
972708
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 939694
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 939991
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 939769
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 939618
Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais, jo likučius, 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 672 18 207.
939842
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 939547
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 965007
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 971154
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 951995
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968689
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989. 964670
kviečia mokytis
971068
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33-4.
962630
Norvegų kalbos kursai pradedantiesiems. Nuo birželio 18 d., pirmadieniais ir trečiadieniais, Kauno centre nuo 15,45 iki 17,45 val. Registruotis www.regardas.lt. Tel. 425 506, 8 698 86 009.
Superkame visų markių senus automobilius, išsivežame patys. Išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 600 00 292, autominute@gmail.com. 956472
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val. 964691
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
971212
Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos maišuose. Tel. 8 610 67 001.
962565
964462
969584
Malkas – lapuočių, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraižų. Atvežame nemokamai. Tel. 8 621 44 130.
964647
970790
Gabenimai
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968676
Vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali būti bendrabutyje). Tel. 8 600 40 550, 8 676 22 262. Nebrangiai pirksiu namą Kaune ar Kauno r. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 8 609 96 653, 8 614 22 030. Perku tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus.Tel. 300 915, 8 614 21 023. 972707
Įvairūs Nuomoja 3 kambarių butą prie „Urmo“ bazės, Taikos pr. (IV a., bendr. pl. 64 kv. m, rakinama laiptinė, su baldais ir buitine technika, interneto prieiga). Kaina 650 Lt (+ mokesčiai). Tel. 425 506, 8 698 86 009. 972702
Kviečiame pailsėti nuo miesto triukšmo modernioje sodyboje ant švaraus ežero kranto, išsamiau www.sakarva.com. Tel. 8 686 45 028, e. paštas aurius90@hotmail.com. 965714
Išsinuomoja Norėtume išsinuomoti vieno arba dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Tel. 8 684 55 498 970757
966200
972700
RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kviečiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automobiliais su mechanine ir automatine pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgūdžius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.
968973
kviečia Kviečiame dalyvauti unikaliame rekolekcijų projekte jaunimui „Magis 2012“! Birželio 30–liepos 8 d. jaunimas iš visos Lietuvos dalyvaus piligriminėse kelionėse arba vykdys pasirinktus socialinius eksperimentus. Junkis ir leiskis kartu į magiškąją kelionę su Dievu į save ir pasaulį! Daugiau informacijos: www.jesuit.lt/magis, www.facebook.com/MagisLT, e. p. magis.projektas@gmail.com. 972567
213
antraDIENIS, birželio 12, 2012
klasifikuoti skelbimai Įvairūs
informuoja
Paskolos
SVEIKATINGUMO PUSDIENIAI PANEMUNĖJE
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
967202
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 967124
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 967102
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 967081
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 964818
Pamesta Pamestą diplomą ir jo priedą B164645 (registro nr. 1793, išduotą 2004 m. birželio 28 d., Rasai Endriukaitytei), laikyti negaliojančiais. 958835
Birželio 15 ir 21 dienomis, 9–13 val. vyks SVEIKATINGUMO PUSDIENIAI PANEMUNĖJE. 9 val. – žygis šiaurietišku ėjimu, stabtelint prie vaistinių augalų (renkamės A.Smeto nos al. pradžioje); 11 val. – pirtis su varnalė šų vantomis. Varnalėša – augalų ledi, kvie čiame pasinaudoti jos galiomis! Organizatoriai – Žolinčių akademija, „Šiaurietiškas ėjimas NWStyle”, pirtis „Darna kūnui”. TAPKITE ĮTĖVIAIS ARBA GLOBĖJAIS! Jei galvojate apie vaikų globą ar įvaikinimą, kreipkitės į mus. Jau birželio 20 d. 18 val. Šeimos santykių institute – pirmasis GIMK mokymų susitikimas. Kviečiame apsispren dusius ar svarstančius apie galimybę savo šeimoje auginti vaiką atvykti į šį susitikimą. Teikiamos paslaugos šeimoms, jau augi nančioms įvaikintus ar globojamus vaikus. Paslaugos ir mokymai nemokami. Išsamesnė informacija VšĮ Šeimos san tykių institutas, L.Zamenhofo g. 9, Kau nas, arba tel. (8 37) 750 935. Taip pat www.ssinstitut.lt.
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Birželio 12 d. 18 val. – mokymai suaugu siesiems „Vakarojimai seklyčioje”: netra dicinės tekstilės technikos. Veda Daiva Vai nauskienė. Birželio 13 d. 18 val. – paskaita „Vasarvidžio virsmas – Rasos šventė”. Lektorius Aleksan dras Žarskus. Birželio 14 d. 18 val. – tapybos mokymai su augusiesiems „Prie molberto”. Veda daili ninkas Gvidas Latakas. Birželio 16 d. 16 val. – paskaita „Gimties virsmas. Vaikų laukimas ir naujos gyvybės pradėjimas”. Lektorius Aleksandras Þarskus. Birželio 18 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jau nimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugs mai”: koliažas. Veda dailininkė Dalia Žiur kelienė. Birželio 19 d. 18 val. – mokymai suaugu siesiems „Vakarojimai seklyčioje”: netra dicinės tekstilės technikos. Veda Daiva Vai nauskienė. PAGALBOS MOTERIMS LINIJA Psichologinė pagalba išgyvenantiems netektis/artimojo savižudybę. Daugiau informacijos ir registracija tel. 8 618 05 005, e. p. ausrine@moters-pagalba.lt.
Rasta Rastas fotoaparatas, Zoologijos sodo kavinėje, prieš 2 sav. Tel. 8 646 90 156.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Iki 50% ŽIEMOS SEZONO KELIONĖMS • Avansas – tik nuo 50 Lt! • Mažiausios kainos garantija! • Nemokamas kelionės keitimas! • Rinksitės iš plačiausios kurortų, kelionės datų, trukmės, viešbučių pasiūlos.
XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260, e. paštas info@rmtravel.lt
Festivalá pristato
Festivalá remia:
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA
Festivalio dienraðtis
APLANKYKIME DVARUS: birželio 16 d. – TAUJĖNŲ; 23 d. – PLUNGĖS.
Didysis rëmëjas
Informacinis partneris
Kauno Rotušė, II–V 12–17 val. Tel. 8 689 54 571, (8 37) 424 282.
Pagrindiniai rëmëjai:
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË
Laisvės al. 89, Kaunas, tel. (8 37) 424 211 e. paštas kaunas@delta-interservis.lt Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“, tel. (8 37) 214 701 e. paštas akropolis@delta-interservis.lt www.deltakeliones.lt
Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Á koncertus nuo Filharmonijos klausytojus nuveð ir parveð autobusas. Iðvykimas á Zapyðká 16 val., á BabtynoÞemaitkiemio dvarà – 17.30 val. Autobuso bilieto kaina 5 Lt. Rëmëjai:
Savaitės poilsis: Pervalkoje, Palangoje. Informacija www.veberis.com.
Kelionių agentūra „Delta-Interservis“
Birþelio 16 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Gaiviam garsø pavësyje SIGUTË STONYTË (sopranas) VIKTORAS GERASIMOVAS (sopranistas) JURGIS KARNAVIÈIUS (fortepijonas) Georg Friedrich Händel, Wolfgang Amadeus Mozart, Balys Dvarionas, Jacques Offenbach, Giacomo Puccini, Henry Purcell, George Gershwin, Léo Delibes Bilieto kaina 15 Lt Birþelio 17 d., sekmadiená, 19 val. Babtyno-Þemaitkiemio dvare Balalaikos genijus ALEKSEJ ARKHIPOVSKIJ (balalaika, Rusija) Koncertas skiriamas Kauno miesto dujofikavimo 50-ies metø sukakties progai. Koncerto pagrindinis rëmëjas – AB „Lietuvos dujos“. Bilieto kaina 25 Lt
Informaciniai rëmëjai:
Sankt Peterburgas: Auksinė Rusija (5 d.) – nuo 837 Lt (asm.) Praha–Viena–Budapeštas (5 d.) – nuo 687 Lt (asm.) Poilsinės kelionės iš Kauno: Rodas 2* HB – nuo 1212 Lt (asm.) Malta 3* HB – nuo 1009 Lt (asm.) Maljorka 2* HB – nuo 1106 Lt (asm.) Įmanomos ir kitokios kelionės datos, kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
Firma „Vėberis“
2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d. Festivalio bankas
Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kelionių AgentūrA „RM travel“
Pažintinės kelionės: Kroatija (8 d.), su poilsiu prie Adrijos jūros – nuo 1124 Lt (asm.)
kviečia
Dovana kiekvienam užsisakiusiam žiemos kelionę! Egiptas, Hurgada – nuo 1399 Lt Egiptas, Šarm El Šeichas – nuo 1399 Lt Egiptas, Taba – nuo 2179 Lt Egiptas, Marsa Alamas – nuo 2249 Lt Kanarų salos, Tenerifė – nuo 1659 Lt JAE, Dubajus – nuo 3119 Lt Indija, Goa – nuo 3399 Lt Tailandas, Bankokas – nuo 3629 Lt Slidinėjimas Italijoje – nuo 1519 Lt Slidinėjimas Austrijoje – nuo 1939 Lt
Partneriai:
PRASIDĖJO „NOVATURO” 2012–2013 m. ŽIEMOS KELIONIŲ PARDAVIMAS! Iki 2012 m. liepos 15 d. •Iki 50 % nuolaidos! •Pradinė įmoka – tik nuo 50 Lt* •Mažiausios kainos garantija! •Galimybė keisti kelionės datą nemokamai! •Plačiausias pasirinkimas!
Poilsinių kelionių kryptys: Hurgada, Šarm aš Šeichas, Taba, Marsa Alamas, Tenerifė. Įspūdingos naujienos: Goa (Indija), Dubajus, Tailandas. Slidinėjimo kelionės: Italija, Austrija. 29 pažintinių kelionių programos. * Užsakymo metu už poilsio ir slidinėjimo keliones mokate tik 199 Lt (asm.), pažintines keliones lėktuvu – 150 Lt (asm.), pažintines keliones autobusu – 50 Lt (asm.) Likusią sumą – likus 21 dienai iki išvykimo. AKCIJA PERKANTIEsieMS KELIONES IŠSIMOKĖTINAI 0 % palūkanos** 0 % sandorio sudarymo mokestis** ** Daugiau informacijos apie akcijos sąlygas rasite mūsų agentūroje.
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt,
INIT ÁMONIØ GRUPË
skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
22
antradienis, birželio 12, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis simfoninis ir Lietuvos kamerinis orkestrai reiškia nuoširdžią užuojautą amžinybėn iškeliavusio kompozitoriaus Vlado ŠVEDO šeimai, artimiesiems bei kolegoms. Lietuvos nacionalinės filharmonijos kolektyvas VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoją Danutę BEIGIENĘ, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia poliklinikos administracija ir darbuotojai. Sunkią netekties valandą dėl vyro mirties nuoširdžiai užjaučiame Liudmylą BERTAŠIENĘ. UAB „Eoltas“ ir UAB EO NT kolektyvai Jūratę BOZYTĘ, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia Garliavos ligoninės kolektyvas.
Dėkoja Nuoširdžiai dėkojame artimiesiems, giminėms, kaimynams, draugams, UAB „Saugus eismas“ kolektyvui ir visiems, užjautusiems bei padėjusiems palydėti į paskutinę kelionę mylimą Vyrą ir Tėvelį Kęstutį JANUŠKEVIČIŲ. Žmona ir dukros Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 944854
KREMAVIMAS LIETUVOJE. Metalistų g. 3, Kėdainiai. Tel. (8 347) 55 560, 8 613 30 996. E. paštas administracija@krematoriumai.lt www.krematoriumai.lt
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Birželio 13 d. 18 val. – Sofi Aksanen. APSI VALYMAS. Vienos dalies drama. Rež. Jonas Jurašas. Rūtos salė. Birželio 14 d. 18 val. – Aušra Marija Sluc kaitė. ANTIGONĖ SIBIRE. Vienos dalies drama pagal Jeano Anouilh’o „Antigonę”. Rež. Jonas Jurašas. Ilgoji salė. Birželio 15 d. 18 val. – PREMJERA! Eugene Scribe. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė komedija. Rež. Raimundas Banionis. Rūtos salė. Birželio 16 d. 18 val. – Friedrichas von Schilleris. PLĖŠIKAI. Antidekalogas (N-16). Rež. Artūras Areima. Rūtos salė. Birželio 17 d. 18 val. – Brianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Pade gimas. Rūtos salė. Birželio 22 d. 18 val. – trupė iš Japoni jos JIUTAMAI. JAPONIJOS GAMTOS IR ISTORIJOS VIENOVĖS IŠRAIŠKA TRADICINĖJE JAPONŲ MUZIKOJE IR ŠOKYJE. Mažoji salė. Įėjimas nemokamas (būtina registracija teatro kasoje).
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Birželio 13 d. 18 val. – F.Rabelais. GARGANTIUA IR PANTAGRIUELIS. Užstalė tikriesiems gurmanams. (N-18) Režisierius S.Rubinovas. Birželio 15 d. 18 val. – A.Volodinas. PENKI VAKARAI. Dviejų dalių romantinė drama. Režisierius A.Pociūnas. Birželio 20 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvi dešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Birželio 21 d. 18 val. – D.Čepauskaitė pagal R.Bredberį. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYS TĖ. Dviejų dalių juodoji komedija. Režisie rius S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS 965097
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 971180
ŠILAINIŲ PAMINKLAI
renginiai
teatras
PAMINKLAI: didelė granito spalvų įvairovė; liejame pamatus, de dame trinkeles; paminklų restauravimas; atvežame ir sumontuo jame. Mus rasite Šilainių turguje, 43 paviljone. Tel. 8 676 25 966. PREKIAUJAME IŠSIMOKĖTINAI. 959587
M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Birželio 12 d. 19 val. – Aleksejus Slapov skis. NUO RAUDONOS ŽIURKĖS IKI ŽALIOS ŽVAIGŽDĖS. Rež. D.Rabašauskas. Birželio 14 d. 19 val. – PREMJERA! Ed wardas Albee. SILVIJA. Rež. V.Balsys. Birželio 15 d. 19 val. – PREMJERA! Ed wardas Albee. SILVIJA. Rež. V.Balsys.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Birželio 13 d. 18 val. – GYVO GARSO KON CERTAS. Dalyvauja Ovidijus Vyšniauskas ir grupė. Bilietai parduodami Lėlių teatro kasoje. Birželio 16 d. 12 val. Mažojoje scenoje – ATOSTOGOS PAS DĖDĘ TITĄ, rež. J.Januške vičiūtė. Birželio 17 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Rat kevičių lėlių muziejuje – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiurauskas (spektaklis-žaidimas, kurį padeda kurti vaikai), nuo 3 metų. Birželio 23 d. 12 val. Mažojoje scenoje – UMA-UMA, rež. A.Žiurauskas (kaip tarp susivėlusių būti susišukavusiam, tarp nuo bodžių – įdomiam, kaip nuo alkanų apginti geriausią draugą?), nuo 3 metų.
KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“ M.Daukšos g. 30A
Birželio 15 d. 18, 20 val. – šokio spektaklis TIK NIEKAM NIEKO NESAKYK. PREMJERA. Choreografas Andrius Kurienius. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
,,Nykštuko“ lėlių teatras Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejus
Birželio 16 d. 12 val. – Paršelių nuotykiai. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
AKCIJA
1 + 5 SKELBIM
AI
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Birželio 12 d. 17 val. – Arvydo Palevičiaus ir Gintaro Patacko tapybos ir poezijos knygos „Kur pakastas šuva” sutiktuvės bei Arvydo Palevičiaus tapybos darbų parodos atidarymas. „Kur pakastas šuva” – tai antrasis tapytojo ir poeto simbiozinis susiliejimas. Tvir tai atsirėmę į sėkmingą pirmąjį kūrybinį aktą – bendrą knygą „Širdies aikštėj jų kenotafas”, autoriai toliau gilinasi į kelio pradžios ir kasdienybės dulkių, mirties simbolių ir meilės kodų kautynes siaurose Kauno gatvėse ir kvartaluose. Jų ironiškai skvarbus žvilgsnis į tai, kas amžina, tačiau taip trapu, į tai, kas matoma tik iš paukščio skrydžio, persmelkia ir veda mus nelygiu Mažojo Paryžiaus grindiniu... Iki rugpjūčio 10 d. veikia Kauno J.Grušo meno vidurinės mokyklos mokinių paroda ATSIMINIMAI KLAJOJANT. Mokiniai, remdamiesi savo vizualine patirtimi, per simbolius perteikia supantį pasaulį. Tapyboje kiekvienas vaikas nori išreikšti save per kolorito, faktūros, stiliaus ypatumus. Kiekvienas, ieškodamas indivi dualybės, savaip išreiškia jį kūryboje: vieni – per monochromiją, kiti – per formą, dar kiti – per ekspresiją. Galbūt tai pirmieji žingsniai kūryboje, bet jie pilni nuoširdumo ir kūrybingumo. Įėjimas nemokamas. Kviečiame apsilankyti pirmadienį–ketvirta dienį 10–18 val.; penktadienį 10–16.30 val.
Kauno apskrities vieŠoji biblioteka Radastų g. 2, 322 kamb.
Birželio 12 d. 17 val. – skaitytojų klubo su sitikimas tema „Ką skaitysime vasarą?” Ar tėja vasara, daugeliui – ir atostogų metas, kai atsiranda daugiau laiko malonumams, tarp jų – ir skaitymui. Ką rinksimės skaityti vasarą: lengvo turinio ar sudėtingesnes knygas, detektyvus ar meilės romanus, o gal atsiminimus, biografinę, pažintinę ar psichologinę literatūrą? Kviečiame pasida lyti nuomonėmis, išgirsti, ką skaito kiti, ir rekomenduoti gerą knygą vasarai. Įėjimas laisvas. Birželio 14 d. 16 val. IV a. fojė pristato ma Antano Sadecko fotografijų paroda MANO KELIAI – NEKELIAI, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Parodos pristatymą papildys Aleksandro Rubinovo ir Gintauto Aleknos dokumentiniai filmai apie tremtį, ekspedicijas Tomsko srityje: „Važiuojam iš ukvatos...” (30 min.), „Mirusieji pasmerk ti... nuskęsti...” (10 min.). Visuomeninės bendrijos „Lemtis” pirmi ninko Antano Sadecko fotografijos – itin vertingas ir įdomus pasakojimas apie lietuvių tremties vietas Sibire. 1989–2000 metais A.Sadeckas organizavo ekspedicijas į lietuvių tremties ir žūties vietas Komijos Respublikoje, Permės, Sverdlovsko, Tiume nės, Tomsko, Irkutsko srityse, Krasnojarsko ir Altajaus kraštuose, Buriatijoje. Aplankyta daugiau nei 400 tremties ir buvusių la gerių vietovių, atrasta ir inventorizuota per 300 kapinių ir kapaviečių. Ekspedicijų rezultatai sugulė į fotoalbumą „Negrįžu siems”, knygas „Obels žiedų ašaros” ir „Tėvyne, ilgesy miriau”. Šiuose leidiniuose publikuojamos ne tik fotografijos, bet ir de talūs tremties vietovių žemėlapiai, lietuvių kapinių schemos, kapų aprašai, tremtinių sąrašai. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje eks ponuojamą A.Sadecko fotografijų parodą „Mano keliai – nekeliai” sudaro fotografi jos, kuriose užfiksuotos kelionių po Sibirą, dykumas, požemius ir tremties vietas akimirkos, užburiančios ypatingu gamtos grožiu, netikėtumu ir paslaptimi. „Mūsų požiūris į tremtį nėra vientisas ir visapusiškas. Tremtis mums – tai žmogus ir jo likimas. Grįžo tremtinys tėvynėn, vadi nasi, baigiasi jo tremtis. O jei jis sugrąžino
tėvynėn mirusius šeimos narius, parašė atsiminimus ir visuomenė su jais susipa žins, tai viskas tartum bus atlikta, istorijai duoklė bus atiduota. Tai, kas ten likę, yra tiesioginiai tremties paliudijimai, be kurių nesuvoksime jos esmės”, – apie būtinybę išsaugoti ir puoselėti tremties paveldą kalba A.Sadeckas. 2009 m. už nuopelnus Lietuvai jis buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
„ŽALGIRIO“ ARENA Birželio 12 d. 20 val. – vienintelis Baltijos šalyse skandalingojo rokerio Marilyn Mansono naujojo koncertinio turo „Hey Cruel World... Tour” pasirodymas. Bilietus platina „Ticketpro” ir „Bilietų pasaulis”, kaina 106–190 Lt.
M. ir K.Petrauskų lietuvių muzikos muziejus K.Petrausko g. 31
Birželio 13 d. 15 val. – vokalinės muzikos koncertas. Dalyvaus Vytauto Didžiojo uni versiteto muzikos akademijos dainavimo katedros lektorės Stanislavos Garbatavičiū tės studentės – Agnė Rapulskytė, Justina Jonikaitė, Gintarė Grajauskaitė, Karolina Ščiuckaitė, Ingrida Kažemėkaitė, kon certmeisterė Loreta Haidari. Programoje – užsienio ir lietuvių kompozitorių arijos, romansai, dainos. Koncerto vedėja S.Gar batavičiūtė. Įėjimas su muziejaus bilietais.
KAUNO AUTOBUSŲ STOTIS Birželio 14 d. 15 val. – KAUNO VALSTYBINIO CHORO (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis) koncertas. Choras atliks Maironio žodžiais sukurtus kūrinius. Renginys nemokamas.
M.Žilinsko dailės galerija Nepriklausomybės a. 12
Birželio 14 d. 17 val. – parodos „Slovakų grafikos menas. Klasikinės technikos“ atidarymas. Renginyje dalyvaus Slovaki jos Respublikos ambasadorius Dušanas Krištofíkas ir Slovakijos Respublikos garbės konsulas Vytautas Mikaila. Parodoje pristatomi 25 autoriai, atrinkti iš maždaug 2000 Slovakijoje gyvenančių ir aktyviai besireiškiančių menininkų. Ekspozi cijoje pateikiama apie 100 darbų, nuo XX a. pirmos pusės, kai gimė slovakų grafikos tradicijos. Pagrindinis parodos tikslas – parodyti Slovakijos grafikos menininkų darbų įvairovę, pristatyti įvairių kartų dailininkus, pademonstruoti klasikinių grafikos tech nikų: litografijos, graviravimo, oforto ir kt. įvairumą ir unikalumą. Paroda lankytojams suteikia progą susitikti su pačiais geriau siais grafikos meno kūriniais ir praleisti laiką fenomenalių kūrėjų draugijoje.
Kauno IX forto muziejAus SALĖ Žemaičių pl. 73
Birželio 14 d., 20 val. – GEDULO IR VILTIES DIENAI. Karlo Jenkinso GINKLUO TAS ŽMOGUS: MIŠIOS UŽ TAIKĄ; Kauno mišrus choras SALUTO, Elena Kalvaitytė Vitkauskienė (sopranas), Jurgita Šalčiūtė (mecosopranas), Martynas Kliučininkas (diskantas), Mykolas Stanevičius (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas); projekto orkestras; videoinstaliacijos ir apšvietimas – Vladimiro Šerstabojevo; diriguos Ramutė Štreimikytė. Įėjimas nemokamas, bus renkamos aukos projektui „Misija Sibiras‘12“.
EINAM KAUNAS 2012 Birželio 15 d. – „Dūdos Laisvės alėjoje”. 16 val. – eitynės nuo Kauno šv. Arkangelo My kolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro), 16.30–17 val. – koncertas Muzikinio teatro sodelyje. Dalyvaus Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas” ir merginų choreog rafinė grupė. Visi renginiai nemokami.
UŽSISAKYKITE 5 SKELBIMUS IR GAUKITE DOVANĄ – DAR 1 SKELBIMĄ!
Kauno diena
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
15 d. 18 val.
KAuno KAMERINIS TEATRAS
13 d. 18 val.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
14 d. 19 val.
23
antradienis, birželio 12, 2012
kas, kur, kada A. IR J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS
TV programa
Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Birželio 16 d. 16 val. – tradicinė šventė BROLIŲ JUŠKŲ DAINOS. Dalyvaus D. ir E.Vyčinų vadovaujamas folkloro ansamblis VISI iš Vilniaus.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Šiuo metu veikia parodos: „Sugrįžimai” (skirta išeivių rašytojų kultū riniam gyvenimui Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 metais), „Visą kraštą užsėsiu eilėraščiais...” (Albinui Žukauskui – 100), „Mano biografija – mano knygos” (Jonui Avyžiui – 90), „Du eksponatai Pasaulio atmintyje”.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Prometėjas” 3D – iki 14 d. 17.15, 21.45* val. (*išsk. 13 d.). „Madagaskaras 3” 3D (išankstiniai seansai, liet. k.) – iki 14 d. 15.15, 19.45 val. „Snieguolė ir medžiotojas” – iki 14 d. 11.30, 14, 16.25, 19, 21.30 val. „Vyrai juodais drabužiais 3” 3D – iki 14 d. 13, 21.45* val. (*tik 13 d.). „Černobylio dienoraščiai” – iki 14 d. 17.45, 22 val. „Legendinis vikingas Toras” 3D ( liet. k.) – iki 14 d. 11 val. „Diktatorius” – iki 14 d. 16.15, 18.15, 20.15, 22.15 val. „Ko laukti, kai laukiesi” – iki 14 d. 16.30, 18.45, 21 val. „Nakties šešėliai“ – iki 14 d. 15.30, 19.35 val. „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istori ja“ (liet. k.) – iki 14 d. 13.50 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija” (liet. k.) – iki 14 d. 12.30, 14.30 val. Bilieto kaina 6 Lt! „Smurfai” (liet. k.) – iki 14 d. 13.15 val. Bilieto kaina 6 Lt! „Linksmosios pėdutės 2” (liet. k.) – iki 14 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt! „Jūros komanda” (liet. k.) – iki 14 d. 11.15 val. Bilieto kaina 6 Lt!
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Prometėjas“ 3D (pasaulinė premjera) – iki 14 d. 10.15, 13.30, 16.30, 18.15, 21.30 val. „2 dienos Niujorke“ (premjera) – iki 14 d. 14, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Madagaskaras 3“ 3D (išankstiniai seansai, liet. k.) – iki 14 d. 13, 15.30 val. „Mes už Lietuvą“ (LT) – iki 14 d. 12, 19.30, 21.45 val. „Vyrai juodais drabužiais 3“ 3D – iki 14 d. 14.30, 17.45, 20.30 val. „Bernvakaris Australijoje“ – iki 14 d. 16.45 (seansas nevyks 12 d.), 19, 21.15 val. „Diktatorius“ – iki 14 d. 13.45, 16, 18, 20, 22 val. „Loraksas“ (liet. k.) – iki 14 d. 11 val. „Snieguolė ir medžiotojas“ – iki 14 d. 13.15, 15.45, 18.30, 21 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – iki 14 d. 11.45 val. „Legendinis vikingas Toras“ 3D (liet. k.) – iki 14 d. 11.15 val. „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istori ja“ – iki 14 d. 12.30 val. „Gatvės šokiai“ – iki 14 d. 14.45 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Mikė Pūkuotukas“ – iki 14 d. 10.30 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Šrekas. Ilgai ir laimingai“ – iki 14 d. 11.30 val. Bilieto kaina 6 Lt. KITOKIO KINO KLUBAS. „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas“ – 12 d. 16.45 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduo dami. Bilieto kaina 7 Lt.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
16 d. 12 val.
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Europos vidury. 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.20, 23.45 Sportas. Orai. 18.45, 19.45, 20.45, 21.30, 22.35 UEFA EURO 2012 studija. 19.00, 20.00 UEFA EURO 2012 rungtynės Graikija–Čekija. Tiesioginė transliacija iš Vroclavo (Lenkija). 20.55, 22.30 Loterija „Perlas“. 21.00 Panorama. 21.10 Verslas. 21.15 Kultūra. 21.45, 22.45 UEFA EURO 2012 rungtynės Lenkija–Rusija. Tiesioginė transliacija iš Varšuvos (Lenkija). 23.40 Vakaro žinios. 23.50 UEFA EURO 2012 apžvalga.
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k). 7.20 Anim. f. „Keista šeimynėlė“ (1) (JAV, Kanada, 2004 m.) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 „Čarlio angelai“ (2) (N-7) (k). 9.45 „Šeimynėlė“ (5) (N-7). 10.15 Juokas juokais (k). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 „Detektyvė Rizoli“ (2). 12.10 „Havajai 5.0“ (9) (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“ (7). 13.40 „Keista šeimynėlė“ (2). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (1) (JAV, 1975 m.). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.40 „Meilės miestas“. 17.40 Nuo... Iki... 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (6) (N-7). 20.00 „Šeimynėlė“ (6) (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (6) (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinė drama „Tobulas pasaulis“ (JAV, 1993 m.) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Biuras“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 10.55 Komiška drama „Apsaugoti princesę“ (JAV, 2009 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Nuodėmių dešimtukas. 20.10 „Be namų“. 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Veiksmo f. „Rokis 3“ (JAV, 1982 m.). 1.05 „Gyvenimas“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“ (2).
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Labas vakaras, mielasis“. 8.25 „Zaicevas + 1“ (N-7) (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7).
DATOS (birželio 12 d.) 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Lietuvėlė“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 Veiksmo komedija „Misija: vestuvės“ (JAV, Vokietija, 2003 m.) (N-7). 23.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.55 „Bamba“ (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 Kultūrų kryžkelė. 8.45, 17.15 Miesto kodas. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Nepažintas pasaulis. Baltijos jūros piratai (k). 12.00 Šlovės laboratorija. Finalinis renginys (k). 13.30 Dalia Kutraitė kalbina... Petrą Vyšniauską (1998 m.) (k). 14.00 Dok. f. „Aplink Lietuvą“ (2011 m.) (k). 14.30 Prisiminkime. Teisučio Makačino dainos. 14.40 Vakaro autografas (k). 15.30 Prisiminkime. Estradinės melodijos (k). 15.40 Laiko ženklai. 16.20 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. Iš LRT archyvų. F.Schuberto kvartetas „Mergaitė ir mirtis“ (k). 17.00 Žinios (k). 17.30 Gimtoji žemė. 18.00 „Neskubėk gyventi“ (7). 18.30 LNOBT spektaklis. V.Bellini opera „Norma“. 21.00 Senieji Lietuvos vienuolynai. Vilniaus bernardinų konventas bei Šv. Pranciškaus ir Bernardino bažnyčia (2006 m.). 21.35 Emigrantai. 22.10 „Prokurorai“ (3). 23.00 Pasaulio dokumentika. „Striomsio viloje“ (2). 23.40 Kultūra. Rašytoja Daiva Čepauskaitė. 0.00 Panorama (k). 0.10 Verslas (k). 0.15 Kultūra (k). 0.20 Sportas (k). 0.25 Orai (k). 0.30 Vilniaus knygų mugė 2012. Audronės Urbonaitės knygos „Cukruota žuvis“ pristatymas. Diskusija „Kinai jau čia, tarp mūsų. Lietuvi, būk garbingas – prisipažink, ką jauti“ (k). 1.25 Muzikos pasaulio žvaigždės. J.S.Bacho motetai.
9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00, 16.00 „Išlikimas“. 11.00, 15.00 „Tamsusis riteris“. 12.00, 18.00 „Kaulai“. 13.00, 20.00 „Mažylė Houp“. 14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 17.00, 1.35 „Medikopteris“. 19.00, 0.35 „CSI Majamis“. 21.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 22.00 Romantinė komedija „Uždelsta meilė“ (JAV, 2006 m.). 0.05 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“.
8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Vaiperis“ (N-7). 9.40 „Muča Luča“. 10.00 „Šiupininis“. 10.30 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 11.00 „EimiJumi“ roko grupė“ (2). 11.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Laukinė širdis“. 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 „F.T. Budrioji akis“ (2). 17.30 „San Fransisko raganos I“ (N-7). 18.30 „Jausmų miestas“. 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (9) (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Gelbėjimo misija“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 22.45 „Mano puikioji auklė“. 23.15 „Išrinktieji“ (N-14). 0.15 „Pasaulio Guinnesso rekordai“ (N-7).
10.10 „Andželas ir draugai“. 10.40 Senoji animacija. 11.15, 20.35 Nomeda. 12.05, 17.00 „Meilės konvejeris“. 13.00, 19.00 „Aistrų verpetai“. 14.00, 21.25 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 18.00, 22.25 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai.
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.40, 0.45 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00, 14.45, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 1.00 Dok. s. „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 19.55 „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (2) (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.37, 0.45 Orai.
9.00 Žinios (k). 9.20 Drama „Sankt Peterburgo demonai“ (N-7). 11.25 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.55 Nuotykių f. „Nimės sala“ (N-7). 13.30 Telelaikraštis. 15.30 Drama „Hercogienė“ (N-7). 17.30 Nuoga tiesa (k). 18.00 Žinios. 18.30 „Nenuorama Seidė“. 19.30 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.20 Gyvenimas be streso. 20.30 Kai Lietuvos nebuvo. 21.00 Žinios. 21.19 Orai. 21.20 Trileris „Vabalai“ (N-14). 23.05 Žinios (k). 23.25 Mistinis trileris „Trikampis“ (N-14).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30, 17.30, 18.30, 20.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.00 „Šiupininis“. 10.30 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 11.00 „EimiJumi“ roko grupė“. 11.30 „Nenuoroma Džiunė Ly“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Laukinė širdis“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (k). 16.30 „F.T. Budrioji akis“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 21.00 Veiksmo f. „Gelbėjimo misija“. 22.45 „Mano puikioji auklė“. 23.15 „Išrinktieji“. 0.15 „Pasaulio Guinnesso rekordai“.
8.00 Drama „Muzika, suradusi mus“ (JAV, 2007 m.) (N-7). 9.55 Drama „Hercogienė“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 11.50 Komedija „Kur Fredas?“ (Vokietija, 2006 m.) (N-14). 18.00 Komedija „Sveiki atvykę“ (Indija, 2007 m.) (N-7). 20.45 Kriminalinė drama „Avarija“ (JAV, Vokietija, 2004 m.) (N-14). 22.45 Komedija „Vaikai valdo“ (Prancūzija, 2007 m.) (N-7). 0.25 Trileris „Nežinomybė“ (JAV, 2006 m.) (N-14).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Sportas LT. Festivalis „Sportas visiems 2012“. 13.45 Olimpinės žaidynės. 14.00 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 15.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. IV etapas („Oulton Park“). 16.30 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. VI etapas („Snetterton“). 17.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. VII etapas („Knockhill“). 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15, 23.15 Profesionalų boksas. F.Vargasas ir J.Fernandezas, D.Tua ir J.Lally, D.Reidas ir D.Connolly, G.Foremanas ir S.Briggsas (1997 m.).
Lietuvos radijo diena 1924 m. gimė 41-asis JAV prezidentas George’as Bushas. 1926 m. Kaune pradėtos transliuoti Lietuvos radijo laidos. 1929 m. Frankfurte prie Maino gimė žydaitė Anne Frank, jos dienoraštis apie šeimos slapstymąsi nuo vokiečių per okupaciją vėliau tapo karo literatūros klasikos veikalu. 1956 m. gimė lietuvių muzikologė Onutė Narbutaitė. 2002 m. mirė lietuvių išeivijos rašytojas Jurgis Jankus.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena megzti naujas pažintis, puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Jautis (04 21–05 20). Ypač džiaugsitės dėl gerų santykių su artimaisiais. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenumatoma jokių nemalonių staigmenų. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkminga diena. Įvertinkite iš naujo savo pareigas, nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė svarbi ne tik darbe. Šiandien prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galimi kivirčai. Bet jei suprasite, kad tokia būsena greitai praeis ir padėtis pagerės, ši nepalanki diena smarkiai jums nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jus. Pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo savo draugų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nepatenkintas dabartine padėtimi. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis. Skorpionas (10 24–11 22). Bus sunku išreikšti savo mintis. Yra žmonių, kurie jums pavydi ir trukdo judėti pirmyn. Nesipriešinkite jiems, pasitraukite į šalį ir ramiai siekite savo tikslų. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba su žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Todėl nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Ožiaragis (12 22–01 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų. Vandenis (01 21–02 19). Tinkamas metas iš naujo permąstyti vertybes. Jums būtina atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė.
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje bus gana šilta, palis. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dieną vietomis trumpai palis, kai kur galima perkūnija. Temperatūra dieną bus 18–20 laipsniai šilumos. Trečiadienio naktį temperatūra sieks 8–13, dieną – 18–23 laipsnius šilumos. Dieną palis, kai kur – smarkiai.
Šiandien, birželio 12 d.
+19
+18
Telšiai
+18
Šiauliai
Klaipėda
+18
Panevėžys
+18
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
4.42 21.55 17.13 1.19 14.31
164-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 202 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +19 Brazilija +25 Briuselis +18 Dublinas +12 Kairas +36 Keiptaunas +14 Kopenhaga +17
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+13 +25 +26 +20 +22 +17 +17 +31
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+19 +18 +22 +17 +17 +29 +19 +20
+18
+20
Vėjas
2–7 m/s
Marijampolė
Vilnius
+19
Alytus
Vardai Anupras, Dovė, Kristijonas, Kristis, Kristė, Ramūnas, Vilma.
Futbolo aistras vėsina audros
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+17
+18
+17
+14
2
+19
+22
+19
+13
4
+19
+22
+20
+13
4
rytoj
poryt
Smark ios audros pastarosiomis die nomis siautėjo Lenkijoje ir Ukrainoje, plėšdamos namų stogus, nutraukda mos elektros linijas ir versdamos me džius. Lenkijoje stichija savaitgalį praū žė per pietinę šalies dalį, aplenkdama miestus, kuriuose vyksta Europos fut bolo čempionato varžybos. Tik Varšu voje dėl smarkaus lietaus sekmadienį teko uždaryti sirgalių zoną, kur futbolo gerbėjai rinkosi stebėti rungtynių tarp Italijos ir Ispanijos rinktinių. Ukrainoje naktį į pirmadienį siautėjusi audra be elektros paliko 426 gyvenvietes. Gat vės patvino ir sostinėje Kijeve. newsru.com inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Kas vilioja turistus į Kauną?
Sukūrė žmogaus kepenis Japonijos mokslininkai iš kamieni nių ląstelių sukūrė mažytes funk cionuojančias žmogaus kepenis, o tai suteikia vilčių, kad bus galima gaminti organus žmonėms, ku riems reikia transplantatų. Mokslininkų grupė perkėlė in dukuotas daugiagales kamienines ląsteles į pelės kūną, kur jos išau go į mažas, bet funkcionuojančias žmogaus kepenis, pranešė dien raštis „Yomiuri Shimbun“. Kamieninės ląstelės dažnai gaunamos iš embrionų, kurie po to tampa medicininėmis at liekomis, todėl daliai žmonių tokia praktika atrodo morališ kai smerktina. Bet iPS ląsteles, kurios gali išsivystyti į bet ko kius organizmo audinius, gali ma paimti ir iš suaugusiųjų. Profesoriaus Hideki Tanigu chi vadovaujama Jokohamos universiteto komanda pavertė žmogaus iPS ląsteles unipoten cinėmis ląstelėmis, kurias įter pė į pelės galvą, kur audiniai ge riau aprūpinami krauju. Iš tų ląstelių išaugo 5 mm skersmens žmogaus kepenys, kurios galėjo gaminti žmogaus baltymus ir skaidyti vaistus. Šis mokslo laimėjimas atveria kelią dirbtinių žmogaus organų kūrimui, kuris būtų itin reikš mingas ir pacientams, ir gydy tojams, nuolat susiduriantiems su transplantavimui reikalingų organų stygiumi. H.Taniguchi tyrimai gali būti „svarbus tiltas tarp fundamentaliųjų tyrimų ir klinikinio taikymo“, bet dar lau kia įvairūs iššūkiai, kol juos bus galima taikyti medicininėje pra ktikoje, rašo minėtas laikraštis. BNS inf.
Trejetukas: verslininkų teigimu, išlaidžiausi turistai atvyko į futbolo rungtynes su Škotija, Tarptautines Han
Kauno turizmo informacijos cent ro (TIC) duomenimis gegužę Kau ne apsilankė beveik 24 tūkst. turis tų. Tai beveik 3 proc. daugiau nei pernai. TIC vadovo Sigito Sidaravičiaus teigimu, turistų mieste pastebi mai padaugėja vykstant tarptau tiniams renginiams, tradiciniams festivaliams ar sporto varžyboms. Augantis turistų skaičius teigiamai veikia ir vietos verslą. „Dažnai bendraujame su vieš bučių, restoranų savininkais, ku rie džiaugiasi bet kokiu didesniu renginiu, nes tai dažniausiai lemia papildomas pajamas, – pasakojo S. Sidaravičius. – Verslininkų teigi mu, sėkmingiausi renginiai verslo prasme – Lietuvos futbolo rinkti nės rungtynės su Škotija ir per nai vykę Europos krepšinio čem pionatas bei Tarptautinės Hanzos dienos.“ Didžiausi turistų srautai į Kau ną plūsta iš Vokietijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir Rusijos. Šiais metais užfiksuota ir rekordiškai daug turistų iš Pran cūzijos. Gegužę jų sulaukta beveik šešių šimtų.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
KD inf.
zos dienas ir krepšinio čempionatą.
Parduodamas vampyrų žudymo rinkinys Jei bijote nemirtingųjų atakų, jums galbūt padėtų XIX a. vampyrų žu dymo rinkinys, „beveik visas ir geros būklės“, kuris netrukus bus parduotas aukcione Didžiojoje Bri tanijoje. Rinkinį sudaro medinis kūjis ir kuolai, kuriuos tikriausiai reik tų susmeigti į vampyro širdį, pis toletas, plieninė kulkų formelė, rožinis, 1857 m. anglikonų mal daknygė ir krucifiksas, sakoma
„Tennants Auctioneers“ pranešime. Šio rinkinio raudonmedžio dė žutėje dar yra buteliukų su švęstu vandeniu, šventos žemės ir čes nakų pastos vampyrams atbaidy ti, pranešė BBC. Aukcionas įvyks Šiaurės Jorkšy re birželio 22 d. netoli tos vietos, kur Bramas Stokeris parašė 1897-aisiais išleistą savo romaną „Drakula“. Vampyrų žudymo rinkinys jau su laukė tarptautinio susidomėjimo.
Dėžutę pagal dėdės testamen tą yra paveldėjusi viena vietos gy ventoja. Rink inyje taip pat yra pop ie riaus skiaut ė su ranka užraš yta ištrauka iš Evangelijos pagal Luką (19, 27): „Mano priešus, ne norėjusius, kad būčiau jų karal ius, atvesk ite čio nai ir nugalabykite ma no akyse!“ AFP-BNS inf.