PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
antrADIENIS, birželio 12, 2012
136 (19 437)
Kaina 1,30 Lt
Įžūlius mokinius – į teismą Šią savaitę daugelis bendrojo lavinimo mokyklų mokytojų jaučiasi lyg paleisti iš kalėjimo – pamo kos jau baigtos, gali ma nebebijoti viešo mokinių pažemi nimo darbe. Tačiau kai kurie pedagogai nelinkę taikstytis su tokia situacija ir ieš ko teisinių išeičių.
„Visi nori eiti, bėgti, šliaužti miesto centru.“ Įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojui Andriui Samuilovui nepatinka eismą paralyžiuojančios eisenos.
8p.
Nemirsetoje sąjungininkai malšino krizę Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Lietuvos karybos istorijoje ši diena bus išskirtinė – pirmą kartą mūsų pajūryje surengtose tarptautinė se pratybose vyko išsilaipinimo į krantą operacija, kurioje dalyvavo lietuvių, estų, latvių, vokiečių, len kų, olandų ir amerikie čių karinės pajėgos.
5
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Mokiniui skyrė baudą
Pastaruoju metu vis dažniau pa mokose mokytojus įžeidinėjantys moksleiviai skundžiami policijai bei teismui. Neseniai Klaipėdos miesto apy linkės teismas išnagrinėjo admi nistracinio teisės pažeidimo atvejį ir skyrė paaugliui 50 litų baudą. Aštuntokas ją užsidirbo pirmą ją dieną po 16-ojo gimtadienio dėl netinkamo elgesio anglų kalbos pamokoje.
4
Mada: vesti iš kantrybės mokytojus, juos viešai koneveikti ir nufilmuotus vaizdus talpinti internete tapo
kasdienybe.
Vytauto Petriko fotomontažas
2
antrADIENIS, birželio 12, 2012
miestas Renka gėlyną
Leido įamžinti
Atidengs skulptūrą
Likus mažiau nei savaitei iki „Mū sų kiemo“ organizuojamo gra žiausio gėlyno prie daugiabučio konkurso pabaigos, organizato riai praneša – Klaipėdoje pirmau ja Alksnynės g. 21 gėlynas, su rinkęs daugiausia balsų sociali niame tinkle „Facebook“. Gėlyną įrengė ir jau penkerius metus juo rūpinasi Nijolė Kybartienė.
Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pava dinimų suteikimo komisija leido Klaipėdoje įamžinti pirmojo Lie tuvoje Automobilių ir keturračių klubo atminimą. Motociklininkai puoselėja mintį Sukilėlių gat vėje, kur veikė klubas, pastaty ti skulptūrą. Tokiam sumanymui dar turi pritarti miesto taryba.
Klaipėdos universiteto mies telyje tarp aulos bei Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto birželio 22 dieną bus atideng ta Arūno Sakalausko sukur ta skulptūra „Polėkis“. Ja bus įprasmintas universiteto 20-ies metų jubiliejus. Idėjos autoriai – Klaipėdos universiteto absol ventų klubas „KU Alumni“.
Savivaldybė pirks automobilių Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Iš pradžių ketinę nuomotis du au tomobilius, valdininkai persigal vojo – galiausiai jie nusprendė juos nusipirkti.
Savivaldybė paskelbė automobilių išperkamosios nuomos konkursą. Vakar buvo atplėšti jam pateik ti pasiūlymų vokai. Išperkamosios nuomos būdu įsigyti du automobi lius savivaldybei pasiūlė tik viena kompanija. „Šiuo konkursu domėjosi ne mažai kompanijų, tačiau galiausiai sulaukėme tik vieno pasiūlymo. Dabar nagrinėsime, ar paslaugos teikėjas atitinka keliamus kvalifi kacinius reikalavimus. Pasiūlymą, manau, įvertinsime per savaitę“, – teigė Viešųjų pirkimų skyriaus ve
dėja Lijana Plaščinskaitė. Konkurso sąlygose numatyta, kad savivaldy bė automobilius turi išsipirkti per penkerius metus. Anksčiau buvo ketinta automobilius tik nuomo tis, tačiau esą siekiant efektyviau naudoti biudžeto lėšas galiausiai nuspręsta pasirinkti išperkamo sios nuomos variantą. Šiemet miesto biudžete valdiškų automobilių nuomai yra numatyti 48 tūkst. litų. Naujų automobilių savivaldy bei prireikė, nes jos autotranspor to parkas susidėvėjo ir keturi seni automobiliai atsidūrė ant aukcio no „prekystalio“. Vieno jų niekas nenorėjo, tad te ko atiduoti į metalo laužą, o už ki tus tris gauta 5,1 tūkst. litų. Šiuo metu Klaipėdos savivaldy bei priklauso devyni tarnybiniai automobiliai.
Prieš mašinas kovoja stulpeliais Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pajūryje didesnis dėmesys skiria mas pėsčiųjų ir dviratininkų sau gumui. Jiems skirtuose takuose pastatyti stulpai, kad čia negalėtų įvažiuoti automobiliai.
Vienas tokių įrengtas Pirmojo je Melnragėje, gatvėje, vedančio je į paplūdimį. Nors pastatytas ženklas informuoja, kad automo biliai čia važiuoti negali, jo paisė ne visi. Nem až ai maš in ų vis tiek va žiuodavo pėstiesiems skirtu ta ku iki pat pap lūd im io prieig ų. Šios gatv ės prad žioje pol ic ijos inic iatyva pas tatytas stulp as. Tač iau pravaž iuot i pro jį auto
mob il iams įman om a. Klaip ėd os savivaldybės Miesto ūkio depar tam ento direktor ius Liudv ikas Dūda tvirtino, jog reikėjo palikti tiek vietos, kad galėtų pravažiuo ti greitosios medicinos pagalbos automobilis. „Visiškai uždaryti įvažos negali me. Kaip prie jūros privažiuos grei toji ar kitas pagalbos automobilis?“ – svarstė L.Dūda. Policijos iniciatyva stulpeliai pa statyti ir miško takuose. „Lietuviai yra labai landūs ir ne mandagūs žmonės. Jie visur bando važiuoti, nors mato tą daryti drau džiantį ženklą. Toks mūsų vairuo tojų mentalitetas. Policija turėtų kontroliuoti tokius dalykus, tačiau tiek policininkų nėra“, – pabrėžė L.Dūda.
Viltis: tikimasi, kad stulpelis įveiks nedrausmingus vairuotojus.
Vytauto Petriko nuotr.
Paskirtis: lopšelis-darželis „Žiburėlis“ – vienas iš trijų, kuriam pavyks gauti pinigų susidėvėjusiems langams
ir lauko durims pakeisti.
Vytauto Petriko nuotr.
Pažadams – 5 mln. litų
Į miesto biudžetą prikapsėjus daugiau litų nei planuota, nu spręsta jį padidinti 5 mln. litų – dėl šios priežasties papildomų pi nigų sulauks ir sportininkai, ir darželinukai. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Kai vasarį buvo tvirtinamas šių metis biudžetas, planuota, jog per metus pavyks į jį surinkti apie 370 mln. litų. Tačiau pirmieji pen ki metų mėnesiai parodė, jog tvir tindami tokias miesto iždo pajamas politikai buvo šiek tiek pesimis tai. Birželio 1-osios duomenimis, į Klaipėdos biudžetą surinkta apie 5
Protokoliniu pavedi mu savivaldybės val dininkams nurodytos sritys, kurias reikia fi nansuoti, jei atsiras papildomų pinigų.
mln. litų daugiau nei planuota, tad tiek nuspręsta jį ir padidinti. Vasarį miesto tarybos nariai pro tokoliniu pavedimu savivaldybės valdininkams nurodė sritis, kurias reikia finansuoti, jei atsiras papil domų pinigų. Todėl tie 5 mln. litų, kuriais didinamas miesto biudže tas, jau yra beveik paskirstyti – rei kia tik miesto tarybos pritarimo. Pusę milijono litų ketinama skirti Klaipėdos centrinio stadiono dirb
tinei dangai įrengti. Ją nemokamai suteikia Lietuvos futbolo federaci ja, tačiau pagrindų įrengimas, klo jimo darbai gali kainuoti apie 500 tūkst. litų. 600 tūkst. litų numatoma skir ti lopšelių-darželių „Dobiliukas“, „Papartėlis“ ir „Žiburėlis“ langų ir lauko durų keitimui. Tokių dar bų politikai ypač prašė, kai vasarį buvo tvirtinamas biudžetas, tačiau jiems pristigo pinigų. Didelė dalis – 2 mln. 513 tūkst. litų – atiteks transporto kom pensacijoms sumokėti, nes pini gai joms taip pat nebuvo numa tyti metų pradžioje patvirtintame miesto biudžete. Maždaug 800 tūkst. iš papildo mų pinigų bus skirti už parduotas bendrovės, valdančios buvusį vieš butį „Viktorija“, akcijas, nes teis mas savivaldybei priklausiusio ak cijų paketo privatizavimo sandorį pripažino negaliojančiu. 381 tūkst. litų, jei pritars mies to taryba, bus skirti vaizdo kame rų miesto viešose vietose nuomai ir jų retransliuojamo vaizdo stebėji mo paslaugoms pirkti, nes savival dybei su paslaugų teikėju nepavyko suderėti mažesnių įkainių, nei nu matyta pasirašytoje sutartyje. Patikslintos šiųmečio miesto biu džeto pajamos turėtų būti apie 375 mln. litų, bet tai vis tiek apie 15 mln. litų mažiau nei praėjusiais metais.
Papildomi pinigai bus išleisti: 802,3 tūkst. Lt – grąžinti pinigus,
gautus už parduotas bendrovės „Klaipėdos Viktorija“ akcijas 381 tūkst. Lt – vaizdo kamerų nuo
mai ir vaizdo stebėjimo paslaugai 20 tūkst. Lt – jaunimo iniciatyvų
projektams remti 500 tūkst. Lt – Klaipėdos centrinio
stadiono dirbtinei dangai įrengti 2 mln. 513,4 tūkst. Lt – transporto
kompensacijoms mokėti 600 tūkst. Lt – trijų lopšelių-darže
lių langų ir lauko durų keitimui 20 tūkst. Lt – genocido ir tremties
muziejui įrengti 60 tūkst. Lt – šventiniam miesto
papuošimui iš dalies finansuoti 16,2 tūkst. Lt – Futbolo mokyklos
sporto salės langų tvirtinimui ir lino leumui patiesti persirengimo kam bariuose 87 tūkst. Lt – nemokamo maitini
mo gamybos išlaidoms padengti
3
antrADIENIS, birželio 12, 2012
miestas
Į iškabas grįžta lietuvių kalba Klaipėdos versli ninkai nebesiprie šina savivaldybės reikalavimams puo selėti lietuvių kalbą ir pakeisti parduo tuvių, kavinių, vieš bučių iškabas.
Kristina Vintilaitė:
Smagu ir tai, jog vers lininkai suprato, kad reikia susitvarkyti, nebuvo nė vieno mus keiksnojančio ar bur nojančio.
Išeitis: kai kurie verslininkai rado laikiną problemos sprendimo varian
tą – vitrinose priklijavo lapelį su lietuviška informacija.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Verslininkai sujudo, kai prieš ke lis mėnesius savivaldybės Viešo sios tvarkos skyriaus specialistai ir miesto vyriausiasis dailinin kas Mindaugas Petrulis Klaipėdos centre surengė reidą išsiaiškinti, ar pakabintos reklamos, iškabos yra
legalios ir ar jos atitinka Valstybi nės kalbos įstatymo reikalavimus. Tuomet specialistai konstatavo, jog Klaipėdoje galima pasijusti tar si užsienyje, nes didžioji dalis par duotuvių, kavinių, viešbučių, kitas paslaugas teikiančių įstaigų iška bos yra ne lietuvių kalba. Visiems tokių įstaigų savininkams buvo išsiųsti raginimai susitvarky
Pusė miesto – be karšto vandens Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Iš spintelių traukti puodus ir šildy tis vandenį šią savaitę teks pieti nės miesto dalies gyventojams. Dėl hidraulinių bandymų jiems reikės verstis be karšto vandens.
Vakar rytą miesto dalies, esančios į pietus nuo Kauno gatvės, gyvento jai dar galėjo džiaugtis karštu du šu. Tačiau vakare iš čiaupų bėgo tik šaltas vanduo – šilumos ūkio pri žiūrėtojai užaklino pastatų šildy mo sistemas. Greičiausiai jau šiandien bus at liekami hidrauliniai bandymai. Jie gali tęstis ir rytoj. Baigus vamzdynų patikrą pa didintu slėgiu, įmonė „Klaipėdos energija“ užpildys sistemą karštu vandeniu. Kada jis pasieks butus, priklausys ir nuo šilumos ūkio pri žiūrėtojų. Šie turi nuimti šilumos įvaduose akles ir paruošti vandens pašildy mo įrenginius. Numatoma, kad be karšto van dens dėl bandymų klaipėdiečiai tu rės verstis savaitę. Tačiau paprastai jo tiekimas didžiajai daliai gyven
Išbandymas: nuo vakar pietinės
miesto dalies gyventojams tenka verstis be karšto vandens.
tojų atnaujinamas ketvirtadienį. Radus defektų karštas vanduo atsiras vėliau, o gyventojai apie tai bus informuoti papildomai. Hidraulinių bandymų metu re kom end uojam a užs ukt i karš to vandens sklendes, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą. Šilumos trasų hidrauliniai ban dymai atliekami norint išvengti avarijų šildymo sezono metu.
Vytauto Petriko nuotr.
ti. „Kai kurios parduotuvės, kavi nės prie langų prisiklijavo popierius, kuriuose lietuviškai parašyta, kokia įstaiga yra. Tačiau tai tik laikinas pro blemos sprendimo būdas. Turi bū ti padarytos normalios iškabos, ku riose būtų ne tik prekės ženklas, bet ir lietuviška informacija, kokios pa slaugos teikiamos“, – aiškino Viešo sios tvarkos skyriaus vedėja Kristina
Vintilaitė. Jos teigimu, verslininkai suskubo taisyti trūkumus – šiuo me tu yra derinama dvigubai daugiau iš kabų projektų nei iki šiol. „Tai leidžia daryti išvadą, jog rei kalai tikrai pagerėjo, į miesto cent rą vėl grįžta lietuvių kalba. Smagu ir tai, jog verslininkai suprato, kad reikia susitvarkyti, nebuvo nė vie no mus keiksnojančio ar burnojan čio“, – tvirtino K.Vintilaitė. Jos žodžiais, nors miesto centras jau išjudintas ir jį vis dar reikia ju dinti, kitose miesto dalyse versli ninkai snaudžia ir neskuba tvarky ti savo iškabų. „Matyt, jie galvoja, kad nebus pastebėti. Tačiau tikrai organizuo sime reidus kitose miesto vietose, ne tik centre, nes įstatymai visiems galioja tie patys“, – pabrėžė K.Vin tilaitė.
Dienos telegrafas Egz am in as. Pirm ad ien į abit ur ien tai laikė valst ybin į biolog ijos egza miną. Jį buvo pasirinkęs 571 mokslei vis. Egzamine nepasirodė 43 mokslei viai. Dal iai jų neleista laikyt i egzami no dėl neig iamo met in io vert in imo, tačiau daug uma tiesiog persigalvojo. Vienas abiturientas į egzaminą pavė lavo 20 minučių. Jis buvo įleistas, nes nepavėlavo daug iau nei pusvaland į. Paroda. Antradienį Lietuvos jūrų mu ziejuje atidaroma Valstybinės saugo mų ter itor ijų tarnybos paroda, skirta Lietuvos reg ioninių park ų 20-mečiui. 30 nuot rauk ų užfi ksuota įspūd ing i gamtos vaizdai iš 30 Liet uvos reg io ninių park ų. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos civ il inės metr ikacijos skyr iuje užreg istr uotos 12 klaipėdiečių mirtys. Mirė Gertr ūda Mataitienė (g. 1922 m.), Stefa Ling ienė (g. 1927 m.), Pranciškus Kazbaravičius (g. 1937 m.), Vasilij Sinelnik (g. 1940 m.), Aleksandra Kovalenko (g. 1941 m.), An tonas Burba (g. 1945 m.), Stan islovas Jašmontas (g. 1951 m.), Vlad im ir Mi chalenko (g. 1954 m.), Leon id Gluš a kov (g. 1956 m.), Romualda Šiburkienė (g. 1958 m.), Bron ius Miežet is (g. 1968 m.), Vladas Švarcas (g. 1981 m.). Lėb art ų kapinės. Šiand ien laidoja mi Leon id Glušakov, Stan islovas Jaš mont as, Bron ius Miež et is, Pranc iš kus Kazbarav ič ius, Vlad im ir Micha lenko. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 4 berniukai. Greitoji. Vakar iki 16.30 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 56 išk vie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dėsi kraujotakos sutrikimais. Medikai į pagalbą skubėjo ir neblaiv iems gat vėje gulintiems asmenims.
4
antradienis, birželio 12, 2012
miestas
Įžūlius mokinius – į teismą 1
Vėliau paties parašytame paaiškinime vaikas tei gė, kad pamokos metu vaikščiojo po klasę, neklausė mokytojos, be leidimo paėmė iš spintelės pluoš tą sąsiuvinių, dalijo juos bendra moksliams. Paauglys pripažino, kad draus minamas iškoneveikė mokytoją ru siškais keiksmažodžiais, pasiūlė jai oralinį seksą, suplėšė ir išmėtė kla sėje sąsiuvinius. Kai į pagalbą kole gei atėjo kita mokytoja, ir šią apibė rė keiksmais, išvadino laisvo elgesio moterimi ir išėjo iš pamokos. Mokinys teigė mokytojos nei vie šai, nei asmeniškai neatsiprašęs. Paauglys ir jo tėvai teisme nepa sirodė. Nepilnamečiui skirta bauda yra pusė minimalios įstatymo nu matytos baudos, nes prasižengėlis tebėra nepilnametis. Tyčiotis tapo kasdienybe
Vieša: internetas pilnas vaizdų, kuriuos pamokų metu nufilmavo mo
kiniai. Neretai vaikai tyčia provokuoja mokytojus konfliktui, kad galė tų pasityčioti iš kantrybės netekusio pedagogo. „Youtube“ stopkadras
KURKIME JŪSŲ ŠEIMOS TRADICIJAS DRAUGE!
Klaipėdoje ir net toje mokyklo je, kur atsitiko šis išpuolis, tai nėra vienintelis ar išskirtinis atvejis. Mokyklos vadovė (saugant ne pilnamečio privatumą neminimas
mokyklos, kurioje įvyko inciden tas, pavadinimas) atviravo, kad pa našių išgyvenimų bendraujant su mokiniais teko patirti ir rusų kal bos bei muzikos mokytojoms. Vaizdų, kuriuose pamokose ty čiojamasi iš mokytojų, pilnas in ternetas. Vienuose jų mokiniai stebi, kaip pedagogai sureaguos į provokuo jantį jų elgesį. Vaikai keikiasi, laido nepadorias replikas, vartoja necen zūrinius žodžius, uždaro mokyto ją klasėje, duris užremia kėdėmis ar net fiziškai susigrumia su peda gogu. Neretai mokytojai mato, kad yra filmuojami, jiems prie veido ki šamas vaizdą įrašantis telefonas.
Inga Tamošauskaitė:
Eidamas į darbą mo kytojas turi nuspėti, kas turės įtakos mo kinių elgesiui: rytą kilęs konfliktas su tėvais, pilnatis, blo gas pažymys ar ne laimingos meilės iš gyvenimai.
Guodė ašarojančius mokytojus
„Mūsų mokyklą vaikai palieka bū dami 14 metų, tad iki teismų tram dydami chuliganus pamokose dar nepriėjome, bet esame pakeliui, – teigė uostamiesčio „Verdenės“ progimnazijos direktorė Julytė Baltrušaitienė. – Šiais laikais valdo vaikai. Jie puikiai žino, kaip smar kiai ginamos jų teisės. Ne kartą pa čiai teko guosti ašaromis apsipylu sius mokytojus.“ Mokyklos vadovė pasakojo, kad vaikai yra negailestingi ir kiekvie nam naujam mokytojui surengia savotišką kantrybės testą. Teko patirti, kad jauną kūno kultūros mokytoją paauglės ban dė kaltinti net priekabiavimu, o iš tiesų pačios reikalavo simpatiško jaunuolio dėmesio. Kartą mokykloje buvo nutvertas vaikas, filmavęs klasę pamokos me tu. Akivaizdu, kad norėta parodyti, kaip mokiniai neklauso pedagogo. Elgesiui įtakos turi ir pilnatis
Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.
Kituose vaizduose užfiksuo ti kantrybės netekę mokytojai. Iš trumpučių įrašų akivaizdu, kad riksmui ar fiziniams veiksmams juos išprovokavo mokiniai. Klaipėdoje prieš keletą metų gar siai nuskambėjo atvejis, kai vieno je mokykloje mokinys padegė mo kytojos megztinį. Šis vaizdas taip pat buvo nufilmuotas ir išplatintas internetu. Tąkart buvo pradėta baudžia moji byla, tačiau kaltininkui lais vės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. Labiausiai veikia – baudos
Prenumeratos kaina įmonėms 160 Lt (132 Lt plius PVM). Prenumeruoti galite: „Klaipėdos” redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras” ir jos skyriuje PC „Akropolis“, Taikos pr. 61; Internetu www.KL.lt, www.prenumerata.lt. Taip pat prenumeruoti galite: pavedimu, per „Klaipėdos“ platintojus, bibliotekose. Išsamesnė informacija www.KL.lt ir Platinimo skyriaus tel. (8 46) 397 714. Akcija vyksta iki birželio 30 d.
Ji patvirtino, kad per ką tik pasi baigusius mokslo metus už chuli ganišką elgesį pamokose teritorijoje nuo Statybininkų iki Jūrininkų pro spektų teismas nubaudė keturis mo kinius. Kai paaugliai atsiprašo įžeisto pedagogo, byla į teismą nekeliauja.
Apskųsti mokinius policijai – nors ir išskirtinis atvejis, tačiau nebėra naujiena. Vien šiemet Klaipėdoje administracines nuobaudas gavo du pamokos metu mokytojus iško neveikę vaikai. Tiesa, administra cinė nuobauda gali būti taikoma tik sulaukusiems 16 metų. Iki tol už netinkamą vaikų elgesį baudžiami tėvai. Tiesiogiai apskųsti policijai ne tinkamai pamokoje besielgiantį mokinį – kraštutinė priemonė. Dažniausiai iki tol neklaužadų ir įžūliųjų elgesys būna svarstomas Vaiko gerovės komisijoje, pokal bių pas direktorių metu, į mokyklą kviečiami tėvai, tokio elgesio prie žasčių ieško mokyklos psichologai bei socialiniai pedagogai. 2-ojo policijos komisariato ne pilnamečių reikalų inspektorė Aso lė Golikova iš praktikos žino, kad administracine tvarka nubausto paauglio baudą sumoka tėvai, o tai neretai tampa didžiausiu stimulu imtis vaiko auklėjimo. „Šiais laikais, kai šeimos garbė yra mažiau vertinama nei materia linė gerovė, bauda yra labai veiks mingas būdas priversti tėvus labiau domėtis atžalos elgesiu“, – dalijosi pastebėjimais pareigūnė.
„Realybė yra tokia, kad eidamas į darbą mokytojas turi nuspėti, kas turės įtakos mokinių elgesiui: ry tą kilęs konfliktas su tėvais, pilna tis, blogas pažymys ar nelaimingos meilės išgyvenimai, – teigė Ievos Simonaitytės pagrindinės mokyk los socialinė pedagogė Inga Tamo šauskaitė. – Kartais mokytojai pik tinasi, kad socialinis pedagogas yra tarytum vaikų advokatas, ir klau sia, o kas apgins juos nuo vaikų.“ Mokytojus labiausiai žeidžia pa žeminimas kitų mokinių akivaiz doje. Psichologai tvirtina, kad vai kų agresija nebūtinai nukreipta prieš konkretų pedagogą, jis tie siog tampa savotišku vaiko įniršio atpirkėju. Gegužės pabaigoje nu baustas bauda šešiolikmetis taip pat piktas buvo nuo pat ryto, o in cidentas kilo vidurdienį. Teks griežtinti tėvų atsakomybę
„Gyvename keiksmažodžių kultū roje. Daugybės žmonių kalboje kas antras žodis – keiksmažodis, jie net nejaučia ir nesupranta, ką sa ko. Visuomenėje labai trūksta pa garbos kitam jausmo. Kokios nors elgesio taisyklės ir tabu egzistuo ja tik mokykloje, todėl jokių elge sio apribojimų nejaučiantys vaikai agresiją išlieja būtent mokykloje“, – dėstė socialinė pedagogė. Daugelis mokytojų įsitikinę, kad Lietuva turės sekti Vakarų Euro pos pavyzdžiu ir grįžti prie senų jų vertybių. „Žinau, kad šiemet Anglijos mo kyklose jau buvo griežtinamos tai syklės. O atsakomybė už vaikų el gesį bus paskirstyta tolygiai šeimai, mokyklai ir visuomenei. Manau, kad mes, kaip ir kitos šalys, išgy venę perdėtą demokratiją, perei sime prie griežtesnės vaikų elgesio kontrolės. Manau, kad netrukus ir mes didinsime tėvų atsakomybę už vaikų elgesį mokykloje“, – įsitiki nusi I.Tamošauskaitė.
5
antradienis, birželio 12, 2012
įvykis
Nemirsetoje sąjungininkai malšino krizę 1 Pagal išsilaipinimo operacijos Nemirsetoje scenari Iš vandens ir iš dangaus
jų pirmiausia buvo nurodyta Lie tuvos kariuomenės Specialių jų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnybos ir Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų koman dos narams kartu su Nyderlandų karinių jūrų pajėgų narais išmi nuotojais patikrinti Baltijos jū ros priekrantę. „Viskas vyko pagal planą, iš silaipinus Lietuvos specialių jų pajėgų operacijų koviniams narams, iš dviejų Lietuvos ka rinių oro pajėgų sraigtasparnių Mi-8 virvėmis į krantą išsilaipi no mechanizuotosios pėstinin kų brigados „Geležinis vilkas“ žvalgų būrys, kuris turėjo už tikrinti Baltijos jūros pakrantės apsaugą“, – pasakojo „Baltops 2012“ pratybas stebėjęs Kraš to apsaugos ministerijos viešųjų ryšių karininkas kapitonas Artū ras Milkintis.
Užduotis: išsilaipinę kariai pirmiausia turėjo patikrinti Baltijos jūros priekrantę.
Iš viso šiose praty bose dalyvauja dau giau nei 500 ka rių, du lenkų laivai, penki Baltijos šalių priešmininės kovos eskadros „Baltron“ laivai. Veikė pagal scenarijų
Lietuvių žvalgams pasiekus krantą, virš pajūrio kopų praskrido du JAV strateginiai bombonešiai B-52. Iš dviejų Lenkijos karinių jū rų pajėgų „Liublino“ klasės de santinių laivų „Poznan“ ir „Kra kov“ kranto link pajudėjo karinės vikšrinės amfibijos su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ba taliono kariais ir JAV jūrų pėsti ninkai. Pėstininkus jūroje saugojo du vokiečių naikintuvai. „Scenarijuje buvo numatyta, kad esą vienoje iš valstybių sąjungi ninkių kilo krizė ir buvo paprašyta pagalbos. Buvo išduotas Jungtinių Tautų mandatas tam, kad būtų su valdytas ginkluotas embargas, pi ratavimas, kontrabanda, o krizė būtų sprendžiama derybomis“, – aiškino karininkas. Iš viso šiose pratybose dalyvau ja daugiau nei 500 karių, du lenkų
Kadras: pratybų vaizdai priminė kino filmo siužetą.
laivai, penki Baltijos šalių prieš mininės kovos eskadros „Baltron“ laivai. Operacijai vadovavo JAV karo laivas „USS Normandy“.
Svečiai: pratybas stebėjo daug garbių svečių, tarp kurių – krašto ap-
saugos ministrė R.Juknevičienė, Prezidentė D.Grybauskaitė, Lietuvos kariuomenės vadas A.Pocius.
Lietuviams su amerikiečiais bendrose pratybose ir užduotyse teko praleisti penkias dienas. „Pirmą kartą lietuviams te ko rengti tokias pratybas kartu su sąjungininkais. Dabar vienu me tu pratybos vyksta visame Baltijos jūros regione ir jose dalyvauja apie dvylika šalių, o Lietuvoje į praty bas įtraukti septynių šalių kariškiai – lietuviai, vokiečiai, amerikiečiai, lenkai, estai, latviai ir olandų na rai“, – aiškino R.Milkintis. Pratybas stebėjo Lietuvos Res publikos Prezidentė Dalia Gry bauskaitė, krašto apsaugos minist rė Rasa Juknevičienė, Seimo nariai, kariuomenės vadas generolas lei tenantas Arvydas Pocius.
Partneriai: sąjungininkai buvo patenkinti Lietuvos karių profesionalumu.
Mastai: karinės pratybos vienu metu vyko vandenyje, ore ir sausumoje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Amerikiečiai gyrė lietuvius
„Šių pratybų tikslas – stiprinti saugumą Baltijos regione. Praty bų metu vyko jūros išminavimo ir kranto žvalgyba. Viena iš šios ope racijos minčių – stiprinti bend radarbiavimą ir mokytis vykdy ti veiksmus krizės atveju. Svarbu tai, kad mūsų kariškiai atliko vis ką, kas jiems buvo pavesta, o ame rikiečių pėstininkai buvo paten kinti bendradarbiavimu su mūsų kariais“, – sakė KAM viešųjų ry šių karininkas.
6
antradienis, birželio 12, 2012
nuomonės
Vaikai alpo ne pagal scenarijų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Žinynėlis nepažįstantiems lietuvių Stasys Gudavičius
P
rieš kel iol ika met ų, kai internet as dar vystė si, jame ėmė rast is vi sok ių įdom ių, iron išk ų, šmaikščių įrašų. Dabar jų – nors tvenkinį tvenk, pil ni asmeniniai tinklaraščiai ar „vei daknygės“. O tuomet tai buvo re tenybė. Todėl kiekvienas toks įra šas tapdavo kone įvyk iu. Kai kur ie iš tuomet atsiradusių „šiuolaik inės tautosakos“ pavyz džių buvo ir tebėra labai taiklūs,
Kai kurie iš tuomet at siradusių „šiuolaiki nės tautosakos“ pa vyzdžių buvo ir tebė ra labai taiklūs, išlai kę savitą originalumą bei aktualumą. išl aikę sav it ą orig inalum ą bei akt ualumą. Ir šiand ien jie nepa seno. Štai kad ir vienas „Trumpas žiny nėl is nepaž įstant iems liet uv ių“, anon im in io interneto autor iaus sudarytas kažkur apie 1998–2000 m. Tvark ydamas asmen in ius ar chyv us radau jį paskendusį kit ų įrašų jūroje. Buvo smag u ir įdo mu jį vėl perskaityti, palyg inti, ar šiandien požiūris į kai kuriuos lie tuviško charakterio bruožus bent kiek pasikeitė. Padariau išvadą, kad didesnė da lis to senučiuko „žinynėl io“ iro nišk ų teig in ių neprarado akt ua lumo, nes jie atskleid žia tam tik ras liet uv io charakter io ypat y bes, kur ios, reg is, nepasikeis nie kada. Arba bent labai ilgai. Nes jos, toks įspūd is, tiesiog įaugo į liet uv io kraują, tapo mūsų tapa tybės dal imi. Aišku, „žinynėlis“ surašytas saty rine forma. Bet, žinoma, kiekv ie name ironiškame pokšte yra net ne dalis, o gana daug tiesos. Čia – kel ios išt raukos iš to „žiny nėlio“:
„Lietuviai visada lauk ia, kol jiems ką nors duos (vald žia arba „Tele loto“). Liet uv iai net ik i bankais, vald žia, Amerika, litu, kaimynais, draugais, nuolaidomis ir biznieriais. Lietuviai tik i pasaul io pabaiga, ger u prez i dentu, laikraščiais ir televizoriais. Viską sugadino Landsberg is. Vis ą liet uv ių gyven imą tvarko vald žia, ir jei lietuvis gyvena blo gai, vad inasi, bloga yra vald žia. Blogą vald žią išrenka kit i. Liet u viai tik i, kad vald žia tik plėšia pi nig us ir nieko kita nedaro. Visa vald žia – banditai. Žemės ūkis liet uv iui – šventas. Lietuviai kilę iš indų, todėl karvė liet uv iams – šventa. Liet uv iams dar švent i yra grūdai, cukr in iai runkeliai, bulvės ir kiauliena. Lietuviui liūdna, kai kaimynui se kasi. Lietuviai mano, kad visi nori juos apgauti. Lietuviui draugas yra lygesnis už kit us žmones. Bet liet uv iška pa tarlė „draugą nelaimėje paž insi“ reišk ia, kad tikras draugas turėtų būti nelaimėje. Visi pin igai liet uv iui – nešvar ūs, bet sav ų – niekada nėra per daug. Kai liet uv is tur i daug pin ig ų, jis virsta naujuoju rusu. Kai lietuvio kaimynas tur i labai daug pinig ų, lietuv is eina lyg int i svieto. Lietu viai mano, kad visi turting i žmo nės yra banditai.“ Jūsų teisė rinktis, kurie iš šių api būdinimų arčiausiai tiesos, o ku rie – nei į tvorą, nei į mietą. Pikti ir amž inai paniurę tautišku mo apologetai tikr iausiai supyk tų dėl tok io „šventvag iško“ liet u vio apibūd in imo. Tok iems bel ie ka palinkėti sveiko humoro jaus mo ir savikritikos. Liet uv iai išt ies yra puik ūs žmo nės – darbštūs, inovatyv ūs, vers lūs, myl int ys savo art imuosius, gerbiantys tradicijas. Bet, kaip ir visos pasaul io tautos, tur ime tam tikr ų sav ų charakte rio trūk umų. Pav yzd žiui, sut ik i me, kad mūsų humoro jausmas nėra pats kokybišk iausias. Nereikėt ų rišt is rož in ių raišč ių ant akių, bandant mat yt i tik tai, kas mus puošia. Turėk ime sav ii ronijos. Ji ne tik padeda pastebė ti ir įveikti trūkumus, bet ir tiesiog linksmiau, šmaikščiau gyventi. O kai gyven i gerai nusiteikęs – daug uma problemų įveik iamos kur kas lengviau. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Į
sitikinau, kad vaikus ne visada galima patikėti svetimiems žmo nėms, net jeigu tai – pedagogai. Kai kuriems jų svarbiau laiky tis scenarijaus nei apsaugoti vaikų sveikatą. Šeštadienį Laikrodžių muziejaus kiemelyje vyko vaikų chorų festiva lio koncertas. Dainavo mažiausie ji. Ko gero, tie, kas režisavo koncer tą, nepagalvojo, kad, pastatę vaikus saulėkaitoje į kampą prie dviejų sie nų, pasmerks juos kančiai. O turė jo pagalvoti, nes jiems tėvai patikėjo savo mažylius. Kelios dešimtys vaikų buvo su statyti į labiausiai visame kieme ap šviestą saulės vietą, kur neužpu čia vėjas ir nėra jokio šešėlio. Tądien saulė buvo pikta, kaitino be gailesčio, koncertiniai darbužiai tikrai nebuvo
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
labai vasariški, o nuo saulės kaitros negelbėjo nė kepuraitės. Jau po ket virtos dainos berniukai pradėjo alp ti. Vieną po kito suaugusieji juos ve dė į pavėsį, gaivino vėsiu vandeniu
Suaugusieji buvo pa togiai įsitaisę šešėlyje ir net neketino pada ryti ko nors, kad vai kai nesikankintų.
ir kvietė greitąją pagalbą. Ne vienas vaikas greičiausiai buvo išvežtas į li goninę. Pati mačiau, kaip berniukas alpdamas griuvo veidu į grindinį ir smarkiai susižalojo. rėjo atliekamų betoninių trinkelių, jas tikrai galėjo padovanoti miestui. Tačiau amoralu nurodyti, kad jos bū tų paklotos toje gatvėje.
Skaitytojo nuotr.
Tačiau nutraukti renginį ir leisti vaikams atsigaivinti, pajudėti, nu sivilkti pernelyg šiltus rūbus orga nizatoriams neatėjo į galvą. Vedėjas ir toliau skaitė ištraukas iš romano apie kraupią našlaičio dalią vaikų na muose, kaip mažas berniukas patyrė smurtą, badą ir patyčias. Vaizdas buvo klaikus: berniukai alpsta, per kolonėles skamba šiurpus pasakojimas apie nelaimingą vaiką, tuo tarpu suaugusieji buvo patogiai įsitaisę šešėlyje ir net neketino pada ryti ko nors, kad vaikai nesikankintų. Jiems svarbiau buvo, kad renginys ne nutrūktų ir vyktų pagal scenarijų. Manau, po tokių išgyvenimų ne vienas berniukas gali mesti chorą. Ką tada kaltins vadovai? Vėl sakys, kad kiemas paviliojo? Irena B.
že kartoja apie benzino stygių. Tai gal surengti paramos akciją televizijai ir sumesti laidos kūrėjui degalams? Kristina
P.
Ne dirbo, o sėdėjo?
Trys viename
Niekaip nesuprantu buvusio Spor to ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Irenijaus Zaleckio. Gerą darbą turėjo žmogus, tačiau daug kas juk šnekėjo, kad jis ne dirbo, o tik sėdėjo. Ir dabar reikalauja 10 tūkst. litų, nes esą paty rė moralinių išgyvenimų dėl pareigų pažeminimo. Klaipėdoje sportas yra tragedija, nes skyriui vadovavo dau giau nei 10 metų. Todėl tegul dabar nesiskundžia, o eina dirbti į Viešo sios tvarkos skyrių ir gaudyti mies te pažeidėjų, nes juk vyras – neblo gos sportinės formos.
Kai kurie klaipėdiečiai piktinasi, kad labai brangiai kainuoja lietuviškos braškės. O aš manau, kad nors taip reikia palaikyti savo prekybininkus, braškių augintojus. Tegul jie prašo iš mūsų daugiau, bet kokybė – garan tuota. Nemanau, kad lietuviai taip, kaip kitų šalių augintojai, visokių nesąmonių į uogas dėtų. Prisimenu, buvo laikas, kai skuodiškiai ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai stipriai ėmėsi braškininkystės, o dabar vis kas nurimo.
Albertas
Juozas
Pasielgė dviprasmiškai
Esu labai pasipiktinęs miesto gar bės piliečio Valentino Greičiūno el gesiu. Aš irgi turiu atliekamos stogo dangos, galiu ją padovanoti miestui, tačiau pageidauti, kad būtų atsiųs ti darbuotojai ją nemokamai pakloti. Mano kiemas duobėtas, turiu asfalto, tai miestas galėtų atsiųsti technikos ir nemokamai mano kiemą išasfal tuoti. Jei jau ponas V.Greičiūnas tu
Palaikykime braškių augintojus
Demonstruoja savo pietus
Kartais mėgdavau pasižiūrėti vietinės televizijos laidą, skirtą vairuotojams ir ne tik jiems. Bet po paskutiniosios laidos abejoju, ar žiūrėsiu. Gal laidos kūrėjas prieš vasarą išsisėmė arba „sužvaigždėjo“, kad pradėjo rodyti, ką valgo pietums. Man, pavyzdžiui, tikrai neįdomu, koks kumpis su po midorais guli ant jo stalo. Užkliuvo ir tai, kad vos ne kiekviename reporta
Teko gulėti Neurologiniame skyriu je ir stebėjau tokį apgailėtiną vaizdą. Vienam darbuotojui vienu metu ten ka net trys pareigos. Darbuotoja turi būti ir slaugytoja, ir seselė, ir virtu vės padėjėja. Nesidomėjau jų atlygi nimu, tačiau tikrai nežmogiška vie nam žmogui užkrauti tiek pareigų ir reikalauti, kad ligoniai būtų neprie kaištingai prižiūrėti. Kur žiūri Svei katos apsaugos ministerija? Aldona
Pareigūnai kratosi atsakomybės
Paskaičiau D.Janauskaitės straips nį „Ligonio įkaitai liko be pagalbos“ (2012 06 08) ir pakraupau. Juk tokioje situacijoje, kaip šio daugiabučio na mo gyventojai, gali atsidurti kiek vienas. Atsakingos tarnybos, užuot padėjusios, stumdo viena nuo kitos arba kratosi atsakomybės. Nesup rantu, ar jiems trūksta profesionalu mo, ar darbais perkrauti, kad vyksta tokie keisti dalykai? Regina Parengė Sandra Lukošiūtė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Nesirūpino: saulėkaitoje išrikiuoti vaikai alpo vienas po kito, o likusieji ir toliau turėjo dainuoti.
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
AntrADIENIS, birželio 12, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Išmokėjo šimtus tūkstančių
Istorinį teisingumą atkurti reikia, tačiau tai valstybei kai nuotų pernelyg brangiai. Taip So cialinės apsaugos ir darbo ministeri ja (SADM) paaiškino parlamentarams, siekiantiems, kad laisvės kovų daly viais būtų pripažinti ir žydų gelbėtojai.
Sausį nuo gaisro nukentėjusiai Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai gelbėti draudikai teigia išmokėję 750 tūkst. litų.
Draudimo bendrovė pranešė, kad, nelaukdama galutinių gaisro tyri mo išvadų, ji atlygino visus nuo stolius ir praėjusį penktadienį pervedė sutartą paskutinę drau dimo išmokos dalį. Iš karto po gaisro bendrovė tvirtina išmokėjusi 45 tūkst. litų pirmiesiems pagalbos darbams, kiek vėliau – dar 193 tūkst. litų. Iš viso bažnyčiai gelbėti draudi
kai teigia išmokėję 750 tūkst. li tų. Tytuvėnų bažnyčioje, kuri bu vo apdrausta, sausio 26-ąją nuo ugnies nukentėjo stogo danga ir dalis stogo konstrukcijų. Gesi nant gaisrą vanduo užliejo baž nyčios patalpas. Per gaisrą nukentėjo ir ša lia bažnyčios esantis Bernardinų vienuolynas. Jis irgi buvo ap draustas. Iš viso bažnyčia be pagalbinių pastatų buvo apdrausta daugiau nei 3 mln. litų, vienuolynas – 10 mln. litų. „Klaipėdos“, BNS inf.
Neigiamai: D.Jankausko vadovaujama ministerija neremia pasiūlymo
žydų gelbėtojus pripažinti laisvės kovų dalyviais.
Vytauto Petriko nuotr.
Gelbėjusiems žydus pinigų nėra Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Ministerija „už“, bet „prieš“
Siekiai kilnūs ir teisingi, bet tai pa reikalautų per daug pinigų, o iždas – kiauras. Maždaug tokio atsaky mo sulaukė grupė Seimo narių, kurie siekia, kad pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms daly vių statusą gautų ir holokausto au kų gelbėtojai. SADM stoja piestu prieš to kią įstatymo korekciją – esą dėl to nukentės valstybės biudžetas. Mi nisterija įtaria, kad laisvės kovų dalyvio statusą gavę žydus gelbė ję lietuviai ūmai ims prašyti vals tybinių pensijų. Donato Jankausko vadovauja ma ministerija siūlo tokio įstaty mo projekto apskritai nesvarsty ti, tačiau rašte Vyriausybei dėsto, kad siekiui atkurti istorinį teisin gumą pritaria. „Remiantis įstatymo projekto aiš kinamajame rašte pateiktais duo menimis, yra 180 gyvų holokaus to aukų gelbėtojų. Šiems asmenims pripažinus neginkluoto pasiprieši nimo dalyvio – laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, jie galės pretenduoti į pirmojo arba antrojo laipsnio vals tybines pensijas, kurioms mokė ti kasmet papildomai prireiktų apie 900 tūkst. litų iš valstybės biudže to“, – rašoma SADM pateiktame nutarimo projekte.
Gelbėtojai – 90-mečiai
Ministerija taip pat prognozuoja, kad valstybės paramos gali prašyti ir žuvusiųjų ar nužudytų gelbėjant žydus artimieji. „Žuvusiųjų gelbė jant žydus per holokaustą šeimų narių vienkartinėms pašalpoms prireiktų apie 1 mln. litų iš vals tybės biudžeto“, – aiškina ji. Galutinai dėl to rytoj apsispręs Vyriausybė, tačiau Seimas gali elg tis ir kitaip – priešingai, nei nu spręs ministrai.
Dalia Kuodytė:
Stebina tai, kad dar net neaišku, kiek asmenų gali paprašyti valstybės paramos, o atsakymas jau yra neigiamas. Tokiai ministerijos pozicijai prieštarauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Jam vadovau janti Teresė Birutė Burauskaitė ministerijai paaiškino, kad istorinį teisingumą atkurti gali būti per vė lu, nes žydų gelbėtojai – garbaus amžiaus senukai. „Turint omenyje, kad anksčiau paskirtų, pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas, antrojo laips nio valstybinių pensijų gavėjų gre
tos kasmet retėja, naujų papildomų lėšų reikėtų ne tiek jau ir daug. Žy dų gelbėjimas per holokaustą vyko 1941–1944 m., tai yra prieš 70 me tų. Kadangi juos gelbėjo daugiausia suaugę žmonės, šiuo metu gelbė tojams vidutiniškai yra 90 metų. Dar po penkerių metų šia įstatymo pataisa nebebus kam pasinaudoti“, – SADM pateiktame rašte nurodė T.B.Burauskaitė. Skaičius neaiškus
Tiesa, žydus gelbėjusių lietuvių skai čius iki šiol neaiškus. Lietuvos istori kai ir specialistai to dar nėra deramai išnagrinėję. „Šiuo metu, prelimina riais duomenimis, pretenduoti į lais vės kovų dalyvio teisinį statusą ga lėtų 2640 asmenys“, – teigiama LGGRTC rašte ministerijai. Pakeisti įstatymą ir į jį įtraukti žydų gelbėtojus siūlo dalis Tėvy nės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų atstovų, dirbančių Pasipriešinimo okupaciniams re žimams dalyvių reikalų komisijo je Seime. Paradoksalu, kad D.Jan kauskas taip pat priklauso Tėvynės sąjungai. „Ministerijos atsakymas neste bina. Tačiau stebina tai, kad dar net neaišku, kiek iš minėtų as menų gali paprašyti valstybės pa ramos, o atsakymas jau yra neigia mas“, – gūžčiojo pečiais komisijos narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Da lia Kuodytė.
Leistų išlaikyti monopoliją Kai kurių Seimo narių pasiūlymai leistų Rusijos dujų milžinei „Gazp rom“ išsaugoti monopoliją Lietu voje, kaip sako premjeras Andrius Kubilius.
Anot jo, Seime siūlomos Suskys tintųjų gamtinių dujų (SGD) įstaty mo projekto pataisos užkirstų kelią galimybei gauti pigesnių dujų per Klaipėdoje statomą terminalą. „Dujų terminalas gali veik ti ir tiekti pigesnes dujas iš Kata
ro, Norvegijos ar JAV tik susitarus, kad nebepirksim 100 proc. dujų iš „Gazprom“. Jei nebus 25 proc. ap sirūpinimo dujomis per SGD ter minalą kvotos, didžiausius du jų pirkėjus Lietuvoje „Gazprom“ ir toliau gali pančioti ilgalaikė mis šimtaprocentinio tiekimo su tartimis ir taip paversti terminalą niekam nereikalinga metalo laužo krūva. Išsaugota „Gazprom“ mo nopolija reikš, kad niekas nesikeis ir lietuviai toliau bus verčiami už
Nelaimė: Tytuvėnų ansamblį gaisras nuniokojo sausio pabaigoje.
Artūro Morozovo nuotr.
Ieškoma, kas FNTT pakeis V.Giržadą Vidaus reikalų ministerija (VRM) paskelbė konkursą eiti Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduoto jo pareigas.
Pretendentai į šias statutinio vals tybės tarnautojo pareigas doku mentus turi pateikti iki birželio 19 d. Norintys eiti šias pareigas, be kita ko, turi turėti sociali nių mokslų studijų srities teisės krypties aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip dešimties metų darbo patirtį operatyvinės veik los ar ikiteisminio tyrimo sri tyse, ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo teisė saugos institucijose patirtį, ati tikti nustatytus sveikatos reika lavimus, taip pat reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirb ti ar susipažinti su įslaptinta in formacija, žymima slaptumo žy ma „Visiškai slaptai“. FNTT direktoriaus Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojo parei
gas ėjęs Vytautas Giržadas atleis ti vasario 15 d. Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis FNTT va dovų atleidimą motyvavo Vals tybės saugumo departamento medžiaga. Anksčiau šie pareigū nai tikrinti poligrafu dėl infor macijos apie banką „Snoras“ at skleidimo. Dėl šio sprendimo, kuris su laukė koalicijos partnerių konser vatorių kritikos ir sukėlė įtampą koalicijoje, vėliau buvo priverstas atsistatydinti ir pats R.Palaitis. V.Giržadas teisme ginčija bu vusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio įsakymą dėl leidimo dirbti su slapta informacija pa naikinimo, dėl pakartotinio pa tikrinimo poligrafu ir patį atlei dimą iš pareigų. V.Gailių FNTT vadovo poste pakeitė konkursą laimėjęs Kęstu tis Jucevičius, anksčiau ėjęs FNTT Specialiųjų užduočių val dybos Operatyvinės veiklos sky riaus viršininko pareigas. „Klaipėdos“, BNS inf.
dujas mokėti daugiau negu vokie čiai“, – pareiškė A.Kubilius. Praėjusios savaitės pabaigoje dvi Seimo narių grupės užregist ravo identiškas SGD įstatymo pa taisas, kuriomis siūloma Klaipėdos terminalui nesuteikti 25 proc. kvo tos Lietuvos dujų rinkoje. „Vargu ar yra kokia nors prasmė leisti pinigus terminalo statybai, jei nenorime sudaryti sąlygų jam veikti“, – teigė A.Kubilius.
Įtarimai: iš FNTT vadovo pavaduotojų V.Giržadas atleistas dėl to, kad
„Klaipėdos“, BNS inf.
Simono Švitros nuotr.
galėjo atskleisti slaptą informaciją apie „Snorą“.
8
antradienis, birželio 12, 2012
aktualijos
Kiras šunelį nusinešė į jūrą Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Nors karšti orai nelepina, paplū dimyje gyvenimas verda. Gelbė tojams teko ne tik vaikyti neblai vias kompanijas, ieškoti mašinoje palikto kūdikio tėvų, bet ir stebė ti, kaip kiras pagriebia ir nusineša mažą šuniuką. Kūdikį paliko mašinoje
Neįprasto poilsiautojų pagalbos šauksmo sekmadienį sulaukė Ant rojoje Melnragėje dirbantys gelbė tojai. Jiems buvo pranešta, kad stovė jimo aikštelėje esančiame automo bilyje yra paliktas kūdikis. Maši noje paliktas mažylis miegojo. Visi transporto priemonės langai buvo užverti. „Pro šalį eidami poilsiautojai pamatė mašinoje paliktą vaikutį ir pranešė gelbėtojams. Buvo karšta diena, švietė saulė. Per garsiakalbį ieškojome vaiko tėvų. Jie buvo su rasti ir pasiėmė kūdikį“, – pasakojo Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Aleksandras Siakki. Uostamiesčio gelbėtojams jau prireikė griebtis ir tradicinių dar bų – iš paplūdimio vaikyti gir tas kompanijas. Pliažą teko palik ti paaugliams, kurie nesislėpdami gėrė degtinę. Paprašyti išeiti jie nesispyriojo. Sulaukė provokacijų
Drausminti užvakar gelbėtojams teko ir anksčiau šį darbą dirbusį, o
dabar valdiškas įstaigas skundais dėl gelbėtojų tarnybos užvertusį klaipėdietį. Anot A.Siakki, Giruliuose vy ras, apsivilkęs hidrokostiumą, bu vo nuplaukęs per toli nuo kranto. Paplūdimyje budėję gelbėtojai su reagavo ir paprašė vyro neplaukti už plūdurų. „Jis tai daryti atsisakė, tvirtino, jog yra laisvas pilietis ir daro, ką nori. Pabrėžė, kad gelbėtojai neturi įgaliojimų riboti jo teisių“, – pasa kojo vyriausiasis specialistas. Anot A.Siakki, dėl tokių provo kacijų gelbėtojams tenka naudo ti degalus ir skirti dėmesį tik vie nam asmeniui. Tuo metu nelaimė gali įvykti kitoje vietoje. Vyriausiasis specialistas pabrė žė, kad įvykis yra užfiksuotas gel bėtojų žurnale. Dar kartą pasikar tojus tokiems vyro veiksmams bus kviečiama policija. Pliaže neteko augintinio
Paplūdimyje rūpesčių kėlė ir gy vūnai. Anksti ryte, dar prieš dar bą, pliaže vaikščiojusiems gelbėto jams teko savo akimis matyti, kaip atskridęs kiras nuo žemės pagriebė mažą šuniuką ir nusinešė į jūrą. Į pliažą šunelį buvo atsivedęs šeimininkas. Vyras blaškėsi, nes esą gyvūną ne tik myli, bet ir su mokėjo už jį 2 tūkst. litų. Gelbėtojams teko pasirūpinti ir Girulių pliaže aptiktų kelių ruonių gaišenų išvežimu. Tai padarė Gy vūnų globos tarnyba. Jai buvo per duotas ir neįgaliųjų pliaže rastas li gotas bebras.
Išvadas dėl sprogimo dujininkai skundžia Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Galimi dujų nuotėkiai kartkar tėmis įbaugina klaipėdiečius, ta čiau avarinių tarnybų darbuoto jai šių faktų nepatvirtina. Kas su kelia dujas primenantį dvoką, ga lima tik spėlioti. Vieną nelaimingą atsitikimą tyrusios tarnybos tiki na, kad dujų nuotėkų ir dėl jų ky lančių nelaimių pasitaiko.
Vasario 20 dieną Minijos gatvės 141A įsikūrusiame pašte nugriau dėjo sprogimas. Jo metu smarkiai nukentėjo elektros skaitiklių rod menų fiksuoti atėję du vyrai. 37 ir 60 metų nukentėjusieji gydyti Reanimacijos skyriuje, vėliau per kelti į Nudegimų skyrių. Abiem apdegė veidai, rankos bei kvėpa vimo takai. Po nelaimės konstatuota, kad sprogo dujos, tačiau ilgai nesise kė rasti, iš kur jos nutekėjo. Pasta te nėra dujotiekio įvado. Tyrimas užtruko. Galiausiai Valstybinė energetikos inspekcija pateikė išvadas. Pasak jų, netoli pastato po žeme einančiame dujotiekyje atsirado įtrūkimas, per jį nutekėjo dujos. Tačiau kadangi
žemė dar buvo įšalusi, jos neišsiver žė, o kaupėsi. Dujos esą prasiskver bė į ryšių šulinius, o iš jų – kabelių vamzdžiais nukeliavo iki pašto. Remdamiesi tokia išvada Dar bo inspekcijos pareigūnai surašė nelaimingo atsitikimo tyrimo ak tą. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas Arūnas Džiugas pasa kojo, kad bendrovės „Lietuvos du jos“ ir „Teo“ nesutinka su tokia iš vada bei ketina ją apskųsti. „Lyg ir neteko anksčiau girdėti apie tokią sprogimo priežastį. Mes tiriame tik tuos atvejus, kai nuken čia žmonės. Ar panašias išvadas teko surašyti Energetikos inspek cijai, duomenų neturiu“, – teigė A.Džiugas. Prieš keletą dienų apie galimą dujų nuotėkį pranešė baro „Bi čiuliai“ darbuotojai bei netoliese daugiabučiame name gyvenantys žmonės. Patikrinti informacijos buvo at važiavę bendrovės „Lietuvos du jos“ avarinės tarnybos darbuotojai. Jie atliko patikrą specialia aparatū ra, tačiau dujų nutekėjimo neužfik savo. Drauge su įvykio vietoje bu vusiais policininkais jie nusprendė, kad naftos produktų kvapas galėjo pasklisti iš kanalizacijos.
Problema: dėl dainų šventės dalyvių eisenos uždarius eismą mieste, sutriko autobusų maršrutų grafikas,
keleiviai ir vairuotojai liejo pyktį.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Šventės paralyžiuoja eismą Savaitgalį uostamiestyje vykusi Vakarų Lietuvos krašto dainų šventė paralyžiavo eismą miesto gatvėse – daugybė autobu sų vėlavo, kiti net nepasiekė maršrute nu matyto tikslo ir keleivius laipino aplinkke liuose.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pasipiktinimų lavina
Apie pusšešto tūkstančio dalyvių sulaukęs renginys apkarto ir leng vųjų automobilių vairuotojams. „Mums buvo pranešta, kad bus uždaryta tik Liepų gatvė, dispeče riai nieko nežinojo, o eismą policija uždarė Herkaus Manto gatvėje net nuo viaduko sankryžos. Žmones ve žiau aplinkkeliais“, – pasakojo 15ojo maršruto autobuso vairuotojas. Daugybė žmonių sekmadienio popietę skubėjo į autobusų ir trau kinių stotis, keleiviai dėl klaidžio jančių autobusų pavėlavo išvykti. „Žmonės, kurie dirba pamaino mis, po pietų važiuoja į darbovie tes. Kiti važiavo iš ligoninės į stotį. Buvo daug pykstančių keleivių. Kas turėjo numatyti, kad bus spūstys, kodėl nebuvo sureguliuotas eismo tvarkaraštis? Juk švenčių vasarą tik daugės. Negi reikia taip sava valiauti mieste dėl vaikų pasišoki nėjimo?“ – piktinosi autobuso vai ruotojas. Spūstyje – 40 minučių
Įmonės „Pajūrio autobusai“ vado vas Leonas Šiaulys tikino, kad tvar kos miesto gatvėse, kai vyksta ma siniai renginiai, iš tiesų trūksta. „Pasitaiko, kad eismą uždaro vi sai kitu laiku, nei buvo numatyta. Kartais būna, kad paskutinę mi nutę nukreipia srautus visai kita kryptimi, nei buvo iš anksto sude rinta“, – pastebėjo L.Šiaulys.
Vien šios įmonės vienas autobu sas spūstyje įstrigo 40 minučių. „Kitas autobusas laukė 20 minu čių, o keli autobusai pasuko Šiau rės prospektu ir keleiviai stoties nepasiekė“, – sakė L.Šiaulys. Pavėlavo arba klaidžiojo
Įstaigos „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pava duotojas Andrius Samuilovas ti kino, kad sekmadienį vėlavo dau gybė autobusų – 3, 9, 14, 17, 5 ir 8 maršrutuose. „Kaip savivaldybė išdavė leidi mus, taip mes ir važiuojame. Šil tuoju metų laiku mieste būna nuo vieno iki keturių renginių. Vi si nori eiti, bėgti, šliaužti miesto centru. O mes prisitaikome – arba važiuojame iš paskos, arba apva žiuojame, patirdami kuo mažes nių nuostolių“, – sakė A.Samui lovas. Jis tikino, kad kiekvienas viešas renginys mieste – transportinin kams lyg loterija. „Viena surašyta įsakyme dėl eis mo organizavimo, o realybėje nu tinka visai kita“, – pastebėjo A.Sa muilovas. Pasak jo, sekmadienį centrinėje miesto dalyje eismas buvo sutrikęs beveik valandą. „Visiems vairuotojams teko va žiuoti Naująja Uosto, S.Daukanto, Šaulių gatvėmis, o grįždavo Bangų gatve prie senojo turgaus. Sekma dienį buvo mažiau žmonių, tačiau iš keleivių pasipiktinimų sulaukė me“, – neslėpė A.Samuilovas.
Rimantas Mockus:
Vasarą juk rengi nių mieste vyksta, juk transporto spūs čių pasitaiko. Nema nau, kad tai yra dide lė problema.
Valdininkai nemato bėdos
Jo teigimu, dėl netikslios informa cijos apie būsimus eismo uždary mus, miesto gatvėse nusidriekia automobilių spūstys. „Jei reikia uždaryti gatvę dėl re monto darbų, savivaldybė atsiun čia raštą, kad eismas bus uždaro mas nuo 9 val. ryto, o realiai darbus pradeda nuo 7 val. Jei reikia pakel ti tiltą, mums praneša, kad pakels 6 val. ryto, o pakelia vėliau arba net nespėja nuleisti. Tas, kas deri na įsakymą, negalvoja, kad sutriks daugelio žmonių darbas“, – pikti nosi „Klaipėdos keleivinio trans porto“ atstovas. Klaipėdos savivaldybės Transpor to skyriaus vedėjas Rimantas Moc kus tikino, kad miestiečiai be reika lo piktinasi spūstimis gatvėse. „Vasarą juk renginių mieste vyksta, juk transporto spūsčių pa sitaiko. Nemanau, kad tai yra di delė problema. Informacija apie būsimus pasikeitimus yra skelbia ma“, – sakė valdininkas.
9
AntrADIENIS, birželio 12, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,80 %
–0,22 %
11,9 litro
– vidutiniškai tiek vienas šalies gyventojas pernai suvartojo legalaus absoliutaus alkoholio.
+0,17 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Darbo sąnaudos augo
€
Vienos valandos darbo sąnaudos pra monės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m., padidėjo 4,1 proc., tik verslo įmonėse – 4,3 proc. Vienos nudirb tos valandos darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra pramonės, statybos ir pa slaugų įmonėse per metus padidėjo 3,8 proc., kitos darbo sąnaudos – 4,8 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,3137 DB svaras sterlingų 1 4,2505 JAV doleris 1 2,7338 Kanados doleris 1 2,6673 Latvijos latas 1 4,9539 Lenkijos zlotas 10 8,0978 Norvegijos krona 10 4,5527 Rusijos rublis 100 8,5278 Šveicarijos frankas 1 2,8742
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos Vakar Tinklas
pokytis
–1,2016 % –0,4637 % –1,0819 % –0,0597 % +0,0121 % +0,6025 % +0,1871 % +0,8681 % –0,0139 %
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,81
4,51
2,44
„Apoil“
4,75
4,45
2,45
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
84,97 dol. už 1 brl. 100,37 dol. už 1 brl.
Išparduotuvių aukso amžius baigėsi Atsigaunant šalies ekonomikai pavienėms šalies išparduotuvėms kilo grėsmė išnykti, tad joms siūloma jungtis. Tačiau išparduotuvių atstovai tikina, kad jokių ypatingų pokyčių nepajuto nei pernai, nei šiemet. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Augimą lėmė perkamoji galia
Per sunkmetį prasidėjusi išpar duotuvių era baigėsi. Praėjusiais metais atsigaunanti šalies ekono mika ir augantis gyventojų var tojimas pirkėjus iš išparduotuvių grąžino į pagrindinius šalies pre kybos centrus, kaip nurodė nekil nojamojo turto bendrovė „Inreal“. Todėl pavienėms išparduotuvėms, išsibarsčiusiomis po įvairias mies tų vietas, išsilaikyti sunkiau. Ne mažai jų, bendrovės duomenimis, praėjusiais metais užvėrė duris. „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo An tanavičiaus teigimu, per ekonominę krizę smukusį vartojimą labiausiai pajuto prekybos centrai. Tuomet išparduotuvės, siūlančios senes nio sezono firminius drabužius už gerokai mažesnę kainą, pajuto ryš kų pagyvėjimą ir fiksavo rekordinį pardavimą. „Beveik tuščia rinka pradėjo žaibiškai pildytis, o spar čiausia išparduotuvių plėtra Lietu voje vyko 2009–2010 m., kai šaly je siautė sunkmetis, mažėjo žmonių perkamoji galia ir vartojimas. 2011 m. rezultatai ir šiandienės tenden cijos rodo, kad išparduotuvių plė tra išsikvėpė“, – sakė jis. Ypač akivaizdus rinkos smukimas buvo pastebimas Vilniuje – čia pa vienių išparduotuvių plotai pernai sumažėjo maždaug 1,7 tūkst. kv. me trų. Kaune praėjusiais metais, paly ginti su 2010 m., bendras išparduo tuvių plotas sumažėjo 600 kv. metrų ir tik uostamiestyje per tą patį laiko tarpį išparduotuvių plotas padidėjo maždaug 300 kv. metrų. A.Antana vičiaus duomenimis, rinkos poky čius lengviau atlaikė po vienu sto gu sutelktos išparduotuvės. Kadangi Kaune ir Klaipėdoje išparduotuvių centrų dar nėra, šiuose miestuose iš parduotuvių padėtis ateityje gali bū ti sudėtingesnė nei Vilniuje. Išleidžia daugiau pinigų
Anot A.Antanavičiaus, šiuo metu Vilniuje galima suskaičiuoti dau giau nei 50 drabužių, avalynės ar sporto prekių išparduotuvių, tačiau du trečdaliai jų yra sukoncentruo ti specializuotame išparduotuvių prekybos centre. Būtent tai išpar duotuvių rinkai gali padėti atsilai kyti, nors šiame mieste išparduo tuvių plotas sumažėjo labiausiai.
Išparduotuvių centro „Parkas Outlet“ direktorė Vida Minkš timienė patikino, kad pernai nei srautai, nei apyvarta nesumažėjo, net atvirkščiai: „Praėjusiais me tais pirkėjų srautas augo 5–7 proc., nors tai nėra daug. Tačiau nuomi ninkų apyvarta pernai augo net 28 proc. Tai leidžia manyti, kad srau tas tapo kokybiškesnis – žmonės į išparduotuvių centrą ateina tiks lingai apsipirkti, žinodami, kad čia visos išparduotuvės yra vienoje vietoje ir jiems nereikės blaškytis po skirtingas parduotuves skirtin gose miesto vietose.“ Šiais metais, kaip sakė pašnekovė, lankytojų srautas svyruoja apie 3–5 proc.
Vida Minkštimienė:
Pirkėjas išparduo tuvėje paprastai iš leidžia net didesnę sumą nei įprastame prekybos centre, nes mato, kiek sutaupo.
– tik pavieniai objektai, kaip sa kė A.Antanavičius. Anot jo, anali zuojant esamą situaciją akivaizdu, kad šiuo metu pavienės išparduo tuvės sulaukia kur kas mažiau pir kėjų dėmesio nei per krizę. „Vis daugiau pirkėjų grįžta į prekybos centrus, kurie pasta ruoju metu taiko kur kas aktyves nes rinkodaros ir kainų mažinimo priemones. Be to, pirkėjus į preky bos centrus grąžina ir atsigaunan ti šalies ekonomika bei vidaus var tojimas. Esant šioms tendencijoms sunku tikėtis tolesnės pavienių iš parduotuvių plėtros. Vienintelė ra cionali išparduotuvių plėtros per spektyva galėtų būti koncentruotas jų steigimas“, – sakė jis. Nors statistika rodo, kad pasibai gus krizei prekybos centrai gviešia si lankytojus iš pavienių išparduo tuvių, jos pačios šias tendencijas neigia. Kaune įsikūrusios išparduo tuvės „Vulcan.lt“ pardavėja-kon sultantė Ineta Kasparavičiūtė pati kino, kad praėjusiais metais pirkėjų srautai išliko stabilūs, ir šiemet dide lių pokyčių nesama: „šiemet srautai tik šiek tiek sumažėjo, tačiau galbūt dėl to, kad prasidėjo vasara“.
Kito: dėl atsigavusio gyventojų vartojimo išparduotuvių plotas preky
bos centruose daugelyje šalies miestų pernai sumažėjo.
„Shutterstock“ nuotr.
Išparduotuvių ploto kitimas Kv. m 10 700 10 000
Nors pirkėjų srautas pastarai siais metais pernelyg nekito, žmo nės išparduotuvėse išleidžia dau giau pinigų ir perka vertingesnius daiktus. Kaip sakė V.Minkšti mienė, nuomininkų apyvarta rodo, kad ypač gerai prekyba sekasi ko kybiškus, žinomus prekės ženklus siūlantiems prekybininkams. Paš nekovė taip pat pabrėžė, jog didie ji išparduotuvių centro nuominin kai, palyginti su įprastais prekybos centrais, pasižymi didžiausiu par davimu pagal prekių vienetus. „Ir iš užsienio patirties mato me, kad pirkėjas išparduotuvėje paprastai išleidžia net didesnę su mą nei įprastame prekybos cent re, nes mato, kiek sutaupo. Pa vyzdžiui, jei 600 litų vertės prekė išparduotuvėje kainuoja 350 litų, pirkdamas ją žmogus jaučiasi su taupęs ir papildomai nusiperka dar ką nors, užuot namo išėjęs įsigijęs vieną prekę“, – sakė V.Minkšti mienė ir pridūrė, kad prekėms iš parduotuvių centre tradiciškai tai komos 30–70 proc. nuolaidos. Nuosmukį neigia
Kaune ir Klaipėdoje speciali zuotų išparduotuvių centrų nėra
9015
Konkurentus verčia pasitempti
I.Kasparavičiūtė įsitikinusi, kad pavienės išparduotuvės lankytojų nepraras net ir ekonomikai atsiga vus. Ji sutiko, kad gyventojai lin kę išleisti mažiau, jei mato, kad tai nereikalauja smarkiai keisti var tojimo įpročių. O išparduotuvė se tų pačių prekių kaip ir įprastuo se prekybos centruose jie be vargo gali įsigyti pigiau. Klaipėdoje įsikūrusios išparduo tuvės „Batų taškas“ vadovas Vir ginijus Kreivėnas taip pat patikino, kad pirkėjų srautai išliko nepakitę, kaip ir pirkėjų išleidžiamų pinigų suma. Pašnekovo teigimu, atsi gaunant šalies ekonomikai pirkėjai nesiskubina išlaidauti, nes brangs ta visos kitos prekės. Nors didesnių pokyčių rinkoje V.Kreivėnas sakė nepastebėjęs, jis atkreipė dėmesį, kad aplinkiniai prekybos centrai reaguoja į išpar duotuvių taikomas nuolaidas ir pa tys suskumba mažinti kainas. „Aišku, paprastos parduotuvės jaučia turinčios konkurentų, todėl mažina kainas. Tačiau mes taikome nuolaidas nuo 50 proc., todėl pas mus žmonės vis tiek prekių įsigyja daug pigiau“, – sakė pašnekovas.
Vilnius
8000 6700 6000
4000
5400 3400
2000 815 0
3080
3290
1109
1129
1155 530
430
2007
Kaunas 2645 1449
Klaipėda
2008
2009 Metai
2010
2011
Šaltinis: „Inreal“
Pasiskirstymas pagal plotą didmiesčiuose Sporto prekių išparduotuvės Avalynės išparduotuvės Drabužių išparduotuvės
6 28
%
54
31
35
%
18
%
63
56
9 Vilnius
Kaunas
Klaipėda Šaltinis: „Inreal“
10
antradienis, birželio 12, 2012
pasaulis
3
žmonės žuvo ir 3 buvo su žeisti per šaudy nės studentų mies telyje JAV Oberno mieste.
Užsidegė parakas
Rinkimų favoritai
Driokstelėjimas Dniepropetrovsko tram vajuje vakar pažadino prisiminimus apie balandį šio Ukrainos miesto šiukšlių kon teineriuose sprogusias keturias bombas. Bet vėliau paaiškėjo, kad incidento kalti ninkas buvo keleivis medžiotojas, kuris vežė paraką. Pareigūnai įtaria, kad ranki nė iškrito jam iš rankų arba parakas už siliepsnojo nuo karščio. Nukentėjo de šimt žmonių, iš jų – vienas paauglys.
Prancūzijos prezidento François Hollan de’o socialistai ir jų sąjungininkai surinko daugiausia – 46 proc. – balsų per sek madienį vykusių parlamento rinkimų pir mąjį turą ir tikisi užsitikrinti daugumą, kuri jiems leistų prastumti planuojamas mokesčių ir biudžeto išlaidų reformas. Nemažo palaikymo sulaukė Nacionalinis frontas, kuris pasisako už euro panaikini mą ir kovą su Prancūzijos „islamizacija“.
Politikas siautėjo keliuose JAV prekybos sekretorius Johnas Brysonas vakar atsidūrė teisėsau gos akiratyje, pradėjus tyrimą dėl Kalifornijoje įvykusių dviejų atski rų avarijų, kuriose dalyvavo jo au tomobilis ir dvi kitos mašinos.
Pranešime, kurį paskelbė Los An dželo apygardos šerifo departa mentas, sakoma, kad J.Brysonas vairavo „Lexus“, kuris šeštadienį įvažiavo į galą kitam automobiliui, laukiančiam prie geležinkelio per važos San Geibrielio mieste. Policijos pranešime nurodoma, kad J.Brysonas pasikalbėjo su tri mis vyrais, buvusiais apgadintoje mašinoje, o vėliau nuvažiavo, ta čiau vėl kliudė jų „Buick“. Nuken tėjusieji puolė vytis politiko auto mobilio, bet nesėkmingai. Vėliau J.Brysonas nuvažiavo į Rosmido miestą ir jame sukėlė dar vieną avariją. Vėliau 68 metų komercijos sek retorius buvo „rastas vienas, nete kęs sąmonės prie savo automobi lio vairo“, kaip teigiama policijos pranešime. „Sekretorius J.Bryso nas savaitgalį pateko į eismo nelai mę, – pranešė Komercijos depar tamentas pirmadienį. – Patikrinti jis buvo nuvežtas į ligoninę ir vė liau iš ten buvo paleistas. Sužeidi mų jis nepatyrė. Vyksta tyrimas.“ J.Brysonas gali būti apkaltintas pabėgimu iš įvykio vietos, kaip sa kė San Geibrielio policijos atstovas leitenantas Arielis Duranas. Teisėsauga informavo, kad pir minių duomenų apie galimą alko holio ar narkotikų vartojimą nė ra. Pasak A.Durano, ar J.Brysonas anksčiau turėjo sveikatos proble mų, pareigūnams nežinoma. Būdamas prekybos sekretorius J.Brysonas priklauso prezidento ekonomistų komandai ir yra atsa kingas už naujų darbo vietų skai čiaus augimo skatinimą. Šias parei gas B.Obama jam patikėjo spalį. BNS inf.
Įtarimai: policija teigia kol kas
neturinti duomenų, kad J.Bry sonas vairavo apsvaigęs. „Reuters“ nuotr.
Taikiniai: teisėsauga vakar krėtė populiaraus tinklaraštininko ir kovotojo su korupcija A.Navalno (nuotraukoje dešinėje) bei kitų opozicijos
veikėjų namus.
„Scanpix“ nuotr.
Protesto išvakarėse – kratos Rusijai minint valstybinę šventę, Maskvoje šiandien turėtų būti karšta. Po išvakarėse atliktų kratų ir įteiktų šaukimų į apklausą opozicija Milijo nų žygyje laukia dar daugiau žmonių. Žeminanti krata
Rusijos tyrėjai vakar darė kra tas įtakingų protestų lyderių na muose ir opozicinių organizacijų biuruose. Šių reidų taikiniais ta po protestų organizatoriai Alek sejus Navalnas, Ilja Jašinas ir Ser gejus Udalcovas, taip pat populiari televizijos vedėja ir vakarėlių liūtė Ksenija Sobčiak, kuri po gruodžio mėnesio prezidento rinkimų pri sidėjo prie protestų judėjimo. Pastarosios namuose, naujie nų agentūros „Interfax“ duome nimis, rasta 1,5 mln. eurų grynųjų pinigų. Šaltinis teisėsaugos ins titucijose agentūrai teigė, kad šie pinigai gali būti konfiskuoti. K.Sobčiak vėliau žurnalistams pasakojo, kad krata vyko labai že minamai. Pareigūnai įsiveržė į butą ankstyvą rytą, neleido šei mininkei apsirengti, skaitė asme ninius laiškus. „Mūsų šalyje negali ne tik lais vai reikšti savo nuomonės, bet ir bendrauti su žmonėmis, kurie nepatinka valstybei“, – piktino si K.Sobčiak. Paėmė net marškinėlius
Per kratą A.Navalno ir S.Udalcovo namuose pareigūnai konfiskavo jų
kompiuterius, duomenų laikme nas ir mobiliuosius telefonus. A.Navalnas pranešė, kad iš jo konfiskuoti net marškinėliai su užrašu: „Vieningoji Rusija. Suk čių ir vagių partija. Mano nuo monė.“ Didžiosios Britanijos naciona linis transliuotojas BBC citavo A.Navalno kaimyną, kuris sakė: „1937-uosius primena. Negerai visa tai. A.Navalno kovą su ko rupcija aš, aišku, palaikau. Ne gali nepalaikyti tokių dalykų. Į antrad ien io mit ing ą eit i nes i ruošiau, bet dabar žiūriu į tai, kas vyksta, ir svarstau, kad tur būt eisiu.“ Byla dėl neramumų
A.Navalnui, I.Jašinui, S.Udalco vui ir K.Sobčiak įteikti šaukimai šiandien atvykti į apklausą Gene ralinės prokuratūros Tyrimų ko mitete. Pasak teisėsaugos, kratos ir ap klausos vykdomos tiriant nera mumus per gegužės 6 d. Milijo nų žygį, kuris į Maskvos gatves sutraukė apie 20 tūkst. žmonių ir baigėsi protestuotojų susirė mimais su policija bei šimtų de monstrantų suėmimu.
Teisėsauga dėl neramumų kalti na organizatorius, kurie esą pažei dė eitynių vykdymo tvarką. Tačiau opozicijos lyderiai dėl visko kaltina provokatorius, įsi maišiusius į minią.
Levas Ponomariovas:
Jie mėgina sužlug dyti Milijonų žygį ir užtikrinti, kad atei tų mažiau žmonių.
Per susirėmimus nukentėjo de šimtys žmonių, tarp jų 27 OMON pareigūnai. Penki jų patyrė sun kių traumų. Prokuratūra iškėlė baudžiamą ją bylą dėl neramumų kurstymo ir smurtavimo prieš valdžios at stovus. Tiriant bylą jau sulaikyta 12 žmonių. Viskas vyks pagal planą
Šiand ien, kai Rus ija min i ne prikl aus om yb ės dien ą – Ru sijos dien ą, opoz ic ija plan uo
ja surengti naują Milijonų žygį. Šio reng in io organ izac in is ko mitetas vakar skub iai sus ir in ko į pos ėd į ir pran eš ė, kad va kar ykšt ės kratos jok ios įtakos renginiui neturės. „Viskas vyks pagal planą, – pranešė vienas Milijonų žygio or ganizatorių, „Solidarumo“ judė jimo aktyvistas Sergejus Davidis. – Koreguojamas bus tik dalyvių skaičius – jis didės. Bet tai įvyks dėl valdžios veiksmų.“ Pagal leid im ą, kur į opoz ic i jai išdavė Maskvos savivaldybė, šiandienos Milijonų žygyje gali dalyvauti 50 tūkst. žmonių. Opozicijos atstovai ir žmo gaus teisių aktyvistai teisėsau gos veiksmus Milijonų žygio iš vakarėse įvertino kaip bandymą įbauginti kylantį protestų judėji mą ir užkirsti kelią masinėms ei tynėms, kurios gali kompromi tuoti Vladimirą Putiną, vos prieš mėnesį grįžusį į Kremlių trečiai kadencijai. „Jie mėgina sužlugdyti Mili jonų žygį ir užtikrinti, kad ateitų mažiau žmonių“, – tikino žmo gaus teisių aktyvistas Levas Po nomariovas. BNS, BBC, newsru.com inf.
11
ANTRADIENIS, birželio 12, 2012
sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Brangi Marijos viltis kapsi lėtai Į motinos nevilties šauksmą atsiliepė vokiečių farmaci nė kompanija. Ji su teikė viltį, kad sun kiai sergančios de šimtmetės mergai tės būklė pagerės.
Prognozė: kadangi Marijos būklė iki pradedant gydymą buvo sunki, pirmųjų pokyčių tikimasi sulaukti po keturių savaičių.
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Sulaukė išskirtinio prašymo
Dešimtmetė Marija serga itin re ta genetine medžiagų apykaitos li ga – VI tipo mukopolisacharido ze (MPS). Liga pasireiškia tuo, kad gimęs sveikas vaikas, augdamas be or ganizme būtino fermento enzimo, pasmerkiamas lėtai fizinei degra dacijai: ilgainiui pažeidžiami kau lai, sąnariai, sutrinka visų svar biausių vidaus organų veikla. Penktadienį Klaipėdos vaikų li goninėje pradėtas mergaitės gy dymas specialiais vaistais. Ji tapo pirmąja Lietuvos paciente, kuriai pradėta taikyti ši terapija. Brangų gydymą lietuvei skyrė biotechnologijų kompanija, gami nanti šiuos brangius vaistus. Kaip sakė „BioMarin“ kompanijos at stovas Vokietijos, Austrijos, Len kijos ir Baltijos šalių regiono vado vas Christianas Lookas, šis atvejis išskirtinis – pirmą kartą sulaukta tokio pagalbos prašymo. Nemokamas gydymas dešimt metei skirtas po jos motinos Ra munės Šliuožaitės kreipimosi į kompaniją.
Greitų rezultatų nesitiki
Penktadienį mergaitei pradėti la šinti vaistai, padedantys iš orga nizmo pašalinti medžiagų apykai tos šiukšles. Procedūra trunka keturias va landas. Mergaitės būklę ligoninė je stebi gydytojai.
Neoficialiais duo menimis, farmaci nė kompanija keti na pasirūpinti ir ki tų dviejų R. Šliuožai tės vaikų gydymu. Iškart ryškaus pagerėjimo mer gaitei nežadama. Kadangi jos būklė iki pradedant gydymą buvo sunki, pirmųjų pokyčių tikimasi sulaukti po keturių savaičių. Dešimtmetei lietuvei vokiečiai gydymą skyrė pusmečiui. Neo ficialiais duomenimis, farmaci nė kompanija ketina pasirūpinti ir kitų dviejų R. Šliuožaitės vaikų gy dymu. Vokiečiai neatskleidžia, kiek jiems kainuos šis gydymas.
Blogiausia jaunėlės situacija
Ta pačia reta genetine liga serga vi si trys R.Šliuožaitės vaikai: šešio likmetė Emilė, dvylikametis Tadas ir dešimtmetė Marija. Kaip pasakojo R. Šliuožaitė, iš pradžių vaikai augo kaip visi, gal tik dažniau sirgdavo įvairiomis ki tomis ligomis. Tačiau gydytojai ne iškart diagnozavo genetinę ligą. Tik vėliau, pradėjus deformuo tis Emilės krūtinės ląstai, išryškė jus širdies ydai, o Tadui pradėjus deformuotis sąnariams, nustatyta genetinė liga. Lenkijoje po išsamių tyrimų paaiškėjo, kad abu vaikų tė vai yra mutavusio geno nešiotojai. Blogiausia jauniausios dukters būklė. Ji stipriai pablogėjo šių me tų pradžioje. Rytą pabudusi Marija tik pirmą sias tris valandas galėjo bendrauti su aplinkiniais. Vėliau tapdavo apa tiška ir visą dieną pragulėdavo lovo je. Iki tol buvusiai aktyviai mergaitei buvo net sunku atsimerkti. Atsako nesulaukia
Sužinojusi, kad Lietuvoje esama daugiau sergančių šia liga, R.Šliuo žaitė įkūrė Nacionalinę MPS ir ki tų genetinių metabo linių ligų asociaciją.
13
Pagalba: „Atvažiavo viltis“, – taip R.Šliuožaitė įvertino vokiečių koman
dos vizitą uostamiestyje.
Vytauto Petriko nuotr.
12
ANTRADIENIS, birželio 12, 2012
sveikata vėžiui gydyti – Naujas metodas
infarktas – vis dažniau
Atspari gonorėja
Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga daugiau nei 1200 mote rų, daugiausia 45–65 metų. Šio amžiaus moterims pradėta tai kyti hormonų terapija fulvestran tu, kuris efektyviai stabdo estro genų receptorių, skatinančių vė žio augimą, veiklą. Tačiau me todas taikomas tik progresavu siam krūties vėžiui gydyti.
Mirtys nuo širdies ir krauja gyslių ligų yra daugiau nei pu sės visų mirčių priežastis. Ser gamumas ūmiu miokardo in farktu Lietuvoje yra vienas di džiausių Europoje: 2001 m. sir go 185,2 iš 100 tūkst. gyvento jų, 2011 m. – 248,8. Ši liga spar čiai plinta tarp jaunų darbingo amžiaus žmonių.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) perspėja, kad 2008 me tais Japonijoje nustatytas an tibiotikams atsparus gonorė jos sukėlėjas jau aptiktas Aust ralijoje, Prancūzijoje, Norvegijo je, Švedijoje ir Britanijoje. Gono rėja tampa didele visuomenės problema – šia liga kasmet už sikrečia 106 milijono asmenų.
ŽIV akcijoje aktyvesni buvo vyrai Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Prevencinėje akcijoje klaipėdie čius labiau domino galimybė iš bandyti kūno masės analizatorių nei nemokama patikra dėl ŽIV.
Per Lietuvą keliaujanti prevencinė akcija „Saugaus gyvenimo karava nas 2012“ pasiekė ir uostamiestį.
193 – tiek žmonių dalyvavo šešias valandas trukusioje akcijoje. Atgimimo aikštėje vykusioje ak cijoje nemokamai ir anonimiškai vos per minutę buvo galima išsitir ti dėl ŽIV. Specialistai taip pat su teikė informacijos, kaip apsisaugo ti nuo infekcijos. Klaipėdiečiams pavyzdį paro dė uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas, atlikęs greitąjį ŽIV testą. Akciją organizavusios ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų arti mųjų asociacijos „Demetra“ duo menimis, šešias valandas truku
sioje akcijoje dalyvavo 193 žmonės: 98 vyrai ir 95 moterys. Iš jų – 160 ŽIV greitąjį testą atli ko pirmąjį kartą. Vidutinis pasitik rinusiųjų amžius buvo apie 30–40 metų. Nenustatytas nė vienas ga limas ŽIV atvejis. Kaip pastebėjo organizatoriai, klaipėdiečiai gana aktyviai tikri nosi. Dalyvių gausa juos pranoko tik šiauliečiai. Prezervatyvo kostiumu vilkin tis personažas dalijo informaci nę medžiagą apie tai, kaip galima apsisaugoti nuo ŽIV ir AIDS. Ak cijos metu išdalyta 10 tūkst. pre zervatyvų. Iš Vilniaus pajudėjęs karavanas sustos šešiuose Lietuvos miestuo se: Panevėžyje, Šiauliuose, Tel šiuose, Plungėje, Klaipėdoje ir Pa langoje. Akcijos metu gyventojai taip pat galėjo nemokamai pasinaudoti kū no masės analizatoriumi. Jis parodo tikslų svorį, raume nų, riebalų masės santykį, ap skaičiuoja, kiek žmogus turėtų suvartoti ir sudeginti kalorijų per dieną, kad išlaikytų optimalų kū no svorį. Sužinoti šiuos duomenis pano ro daugiau žmonių, nei norinčiųjų pasidaryti greitąjį ŽIV testą. Klaipėdos visuomenės sveika tos biuro visuomenės sveikatos specialistė Roberta Tamulevičiū tė spėjo, kad išbandyti kūno ma sės analizatorių žmonėms buvo tiesiog drąsiau.
Skaičius: greitieji testai atlikti beveik 200 klaipėdiečių.
Vytauto Petriko nuotr.
Aromaterapija – menas, teikiantis džiaugsmą ir sveikatą. Ji teigiamai veikia žmogaus organizmą, saugo jį, grąžina harmoniją, atkuria pusiausvyrą.
Informacija: pasak V.Daugėlienės, norint džiaugtis eterinių aliejų tei
kiama nauda, reikia apie juos turėti nors truputį žinių.
Vytauto Petriko nuotr.
Aromaterapija – stebuklinga lašiukų galia Eteriniai aliejai turi antioksidaci nių, antibakterinių, antimikrobi nių, priešvirusinių, priešuždegi minių, priešvėžinių, priešgrybe linių savybių, aprūpindami ląste les deguonimi, stimuliuoja žmo gaus imuninę sistemą. Šiuo metu eterinių aliejų galima nusipirkti vaistinėse ar net preky bos centruose. Tačiau būtina žino ti, jog ne visi „stebuklingų“ lašiu kų buteliukai turi aromaterapinių savybių. Užrašas ant pakuotės „100 proc.“ negarantuoja gydomojo po veikio. Pasak ekologiškos, organinės parduotuvės „Provanso kvapai“ vadovės Vidos Daugėlienės, ant kokybiško eterinio aliejaus pa kuotės turi būti parašytas bota ninis augalo pavadinimas, che minis tipas, kilmės šalis, auga lo dalis, iš kurios išgautas eteri nis aliejus. Svarbu atkreipti dėmesį į ser tifikatus, nes tik sertifikuoti
aliejai, gaunami iš organiniuo se ūkiuose auginamų augalų, savo sudėtyje neturi pesticidų ir kitų pavojingų sveikatai me džiagų. Pasak V.Daugėlienės, aromate rapija turi didžiulį poveikį sveika tai, nes augalas padeda ne tik fizi niam kūnui, bet ir sielai.
Užrašas ant pakuotės „100 proc.“ negarantuoja gydomojo poveikio.
Tačiau norint džiaugtis eterinių aliejų teikiama nauda, reikia apie juos turėti nors truputį žinių. Svarbu žinoti, kad stimuliuojan čius eterinius aliejus (juodųjų pipi rų, imbierų, rozmarinų ir kt.) rei kėtų naudoti pirmoje dienos pu sėje.
Po sunkių dienos darbų, atsipa laidavimui rekomenduojami rami nantys eteriniai aliejai (levandų, ramunėlių, nerolio, bergamočių). Eteriniai aliejai netirpsta van denyje, juos būtina maišyti su au galiniu aliejumi, alkoholiu, druska ar medumi. Tik arbatmedžių ir le vandų aliejų galima tepti tiesiogiai ant odos. Būtina atkreipti dėmesį, jog vai kams, vyresniems žmonėms bei nėščioms moterims galioja visiš kai kitokios eterinių aliejų naudo jimo taisyklės. V.Daugėlienė pastebėjo, kad daugelis, nežinodami bazinių aliejų subtilybių bei naudodami nekoky biškus, nors ir šalto spaudimo, ne rafinuotus augalinius aliejus, už kemša odos poras, toksinus palik dami organizme. Bazinius, augalinius aliejus ji pa tarė naudoti tokius, kurie atitiktų žmogaus odos pH, bei turinčius ko kybę garantuojančius sertifikatus. „Klaipėdos“ inf.
13
ANTRADIENIS, birželio 12, 2012
sveikata
Brangi Marijos viltis kapsi lėtai 11
Moter is suž in oj o, jog prieš septyne rius metus JAV užregistruotas ir pradėtas taikyti biotechnologi jų kompanijos sukurtas sintetinis natūralaus enzimo pakaitalas. Tačiau ši terapija itin brangi – vienam pacientui priklausomai nuo jo svorio kaina gali siekti apie milijoną litų per metus. Gydymas trunka visą gyvenimą. Šiais vaistais mūsų šalyje kol kas nebuvo gydoma. Pasak šiuos vaistus gaminančios kompanijos atstovo Ch.Looko, me dikamentas patvirtintas ir platina mas daugiau kaip 40 šalių. Pern ai komp an ij a nus iunt ė pas iteirav im ą į Liet uvos sveika tos aps augos min ister ij ą siūly dam a derybas dėl šio vaisto įsi gij im o. Tačiau atsako iš valdininkų ne sulaukė. R.Šliuožaitė taip pat kreipė si į Sveikatos apsaugos ministeri ją, Valstybinę ligonių kasą, Seimo pirmininkę ir Sveikatos komite tą, ministrą pirmininką ir Prezi dentę. Atsako moteris nesulaukdavo ar ba nuskambėdavo pasiteisinimas, kad šis vaistas pernelyg brangus ir neefektyvus. Tačiau bendraudama su kitų ša lių pacientais, gavusiais šį gydy mą, Ramunė įsitikino, kad jie pa deda. Šalutinis poveikis – retas
Uostamiestyje viešinti Mainco (Vo kietija) universitetinės vaikų kli nikos metabolinių ligų specialistė Christina Lampe pasakoja, kad nuo 2006 metų stebint pacientus pa saulyje pastebimos labai retos ša lutinės reakcijos. Viena jų – aler ginė reakcija. Pasak gydytojos, Mainco klini koje šiuo metu gydomi 42 pacien tai. Nė vienam jų nepasireiškė ša lutinis vaistų poveikis. Ch.Lampe teigimu, pradėjus gy dymą, pirmieji rezultatai priklauso nuo paciento sveikatos būklės ir li gos formos. Ryškaus pagerėjimo sulaukia ma po 24 savaičių. Tačiau dauge
lis pagerėjimą pajaučia jau po pir mųjų procedūrų. Kaip aiškino gydytoja, sunkiai sergantieji dažniausiai turi ir ki tų sveikatos problemų, tad vaistai tik palengvina jų kančias.
tas – gydymas jam nekompen suojamas.Latvijoje MPS serga du pacientai. Jų gydymo išlaidas apmoka ligo nių kasos. Tikisi gydymo tęstinumo
Ryškaus pagerėji mo sulaukiama po 24 savaičių. Tačiau daugelis jį pajaučia jau po pirmųjų pro cedūrų. Kit i geba stud ij uot i, dirbt i, o kai kur ios moter ys sus il auk ia vaik ų. Vokietijoje MPS diagno zuota 60 žmonių. Gydymą jiems kompensuoja li gonių kasos. Kaimyninėse šalyse nustatyti pavieniai šios ligos atvejai. Esti joje žinomas vienas toks pacien
R.Šliuožaitė tikisi, kad palankų sprendimą priims ir Lietuvos po litikai, viešai pažadėję pasirūpin ti, kad reta genetine liga sergantys vaikai ir vėliau gautų brangų gy dymą. Išplatintame pranešime Sveika tos apsaugos ministerija teisinasi, kad šis gydymas Lietuvai – per nelyg brangus, tačiau atidžiai ste bės „vaisto gamintojų akciją vie nai VI tipo mukopolisacharidoze serganč iai pac ientei pusm eč iui skirti vaistus“. Pastebėjus teigiamus gydymo rezultatus, ministerija svarstytų galimybę pacientei užtikrinti tęs tinį gydymą. Lietuvoje VI tipo MPS serga de vyni žmonės.
Spec ial ist ų teig imu, ši ter apij a nė ra veiksm ing a, yra nes aug i ir tu rint i daug nep ag eid auj amų povei kių pac ient ui. Minėt a ter apij a šiuo met u yra brang iausias kompensuo ti praš omas vaist as. Vidut inė jo kai na met ams vien am 40 kg sver ian čiam pac ient ui yra 2,3 mln. lit ų (be PVM). Šios išl aidos did ėt ų pac ien tui aug ant. Gydym as yra nuol at i nis ir ilg al aik is. Vis ų dev yn ių pa cient ų gydymo vaist in iu prep ar a tu „Gals ulfaz e“ („Nagl az yme“) išl ai dos kasmet sud ar yt ų daug iau kaip 30 mln. lit ų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos Sąjungos bei pas aul io šal ių, taiko
mas tik simptomin is gydymas ligos pasireišk imui maž inti. Sveikatos aps augos min ister ija at kreipia dėmesį, kad per pastaruosius metus šią problemą dalyk iškai ir at sak ingai ne kartą svarstė iš autorite ting ų specialistų, medik ų, pacientų, farmacin ink ų, visuomenės atstov ų sudarytos komisijos. Komisija, priimdama sprendimą ne kompensuoti šio vaistinio preparato įsig ijimo išlaidų iš Privalomojo svei katos draudimo fondo biudžeto lėšų, skirtų nenumatytiems atvejams ir re toms ligoms bei būklėms gydyti, įver tino tai, kad farmakoekonominė ir te rapinė šio vaisto vertė yra labai ma ža, nepakankama įgimtai genet inei ligai išg ydyti. Gydymas šiuo preparat u neapsau go nuo mukopol isachar idozės pro gres av imo. Šis preparatas taip pat pas iž ym i daug yb e nep ageid auja
Pabėk nuo ligų, pagerink kraujotaką! Ar žinote, kad širdies ligų ir kraujagyslių aterosklerozės neišvengia kas ketvirtas civilizuoto pasaulio žmogus, peržengęs trisdešimties metų ribą? Netikite? Jei jums per keturiasdešimt ir jūs iki šiol nelabai rūpinotės savo sveikata, apsilankykite pas kraujagyslių specialistą ir išsitirkite kraujotakos būklę. Esate laimingas, jei gydytojas po tyrimo jums pasiūlys tik dažniau tikrintis kraujotakos būklę. Kraujagyslių pokštai Kraujagyslės ir širdis – organizmo transporto sistema ir variklis. Kraujagyslėmis gabenamos maisto medžiagos ir deguonis, pašalinami toksinai. Gerą kraujagyslių veiklą lemia jų elastingumas. Jauna kraujagyslė išlaiko kraujospūdžio kaitą, jos lygios sienelės neleidžia prikibti krešuliams – trombams. Todėl jaunuoliams geriau gyja žaizdos, jų imunitetas stipresnis. Deja, mūsų kraujagyslės sensta kur kas greičiau nei išorė. Pirmieji kraujotakos sutrikimai pasireiškia greitu nuovargiu, dusuliu, skausmais krūtinėje, galūnių tirpimu, blauzdų mėšlungiu. Jų negydant gresia kraujagyslės užsikimšimas, trombozė, išemija, infarktas, insultas, gangrena... Užsikimšusią kraujagyslę būtina operuoti. Per metus vien Vilniaus miesto universitetinės ligoninės klinikose atliekama per 3500 tokių operacijų. Jos nelengvos, ilgai gyja pjūvis. Dažnai šias operacijas po kurio laiko tenka kartoti toje arba kitoje kūno vietoje. Į pagalbą – ozonas! „Ligoninėje kiek apsigydęs sušlubavusią širdį, lengviau atsikvėpiau – dabar vėl galėsiu beveik normaliai dirbti ir gyventi, – pasakojo verslininkas Eigirdas. – Tačiau kojas vėl pradėjo traukti mėšlungis, dešinė patino, pabalo, vaikščioti buvo vis sunkiau. Apsilankęs pas gydytoją angiochirurgą
sužinojau, kad teks skubiai operuoti užsikimšusią blauzdos kraujagyslę. Negana to, buvau perspėtas, kad vėliau gali tekti operuoti ir kitą, nes mano kraujagyslės atkakliai kalkėja. Ligoninėje apstulbau išvydęs, kiek daug žmonių – ir gana jaunų, ir pagyvenusių – serga šia liga. Tikra epidemija! Kai kurie patyrė jau trečią ar net ketvirtą operaciją. „Kaip sustabdyti kraujagyslių kalkėjimą?“ – tokį klausimą uždaviau gydytojui. Gavęs banalų atsakymą apie gyvensenos pakeitimą, išeities pradėjau ieškoti pats. Būdamas Vokietijoje sužinojau apie ozonoterapiją, kuri ten sėkmingai taikoma daug metų. Sugrįžęs nutariau išbandyti. Medicinos klinikoje „Mirameda“ man buvo atliktos kelios ozonoterapijos procedūros – į veną sulašinta skysto ozono. Beveik iš karto pajutau šio gaivaus gamtos elemento poveikį – kojas ir rankas užliejo sveika šiluma, tapo lengviau kvėpuoti, veidas paskaistėjo. Netrukus greičiau nei mano nebejaunam organizmui įprasta užgijo žaizda, liovėsi skaudėti koją. Grįžo sveikas, ramus miegas, geras apetitas ir darbingumas. Tai matydama netgi mano žmona, šiaip nelabai mėgstanti įvairias procedūras, nutarė atlikti kelis ozonoterapijos seansus – kad atjaunintų organizmą, sustiprintų imunitetą. Be to, buvo girdėjusi, kad ozonoterapija stabdo raukšlių atsiradimą, šalina sąnarių druskas, teikia energijos ir atgaivina odą.
Tur it e klaus im ų, sus ij us ių su sveik at os priež iūr a, bet než in o te, kur kreipt is? Nor ėt um ėt e ko nors pas it eir aut i gyd yt oj o, ta čiau man ot e, kad dėl šit o nev er ta eit i į gyd ym o įstaig ą? Raš y kit e mums: sveikata@kl.lt arb a skamb ink it e tel. 397 705. Ats a kym ų iešk ot i jums pad ės dien rašč io „Klaip ėd a“ pried as „Svei kat a“.
– Ar galima užsikrėsti Laimo liga per kaimišką raugintą pie ną? Kokiais tyrimais nustatoma Laimo liga?
Tyla: Ch.Lookas teigė nesulau
kiąs iš Lietuvos valdininkų atsa ko dėl derybų.
Sveikatos apsaugos ministerijos pozicija Sveikatos apsaugos ministerija išpla tintame pranešime teigia, jog įžvelgia did žiulę riz iką pacientams bei mil žin išk us įsipareigojimus valst ybei, kompensuojant nepagydomos ligos mukopol isachar idozės gydymą pa kaitine fermentų terapija.
Konsultacija
mų reakcijų: labai dažnom is infek cijom is, nerv ų sistemos, akių, ausų, kraujag ysl ių, kvėpav imo sistemos, viršk inamojo trakto, odos ir pood i nio audinio sutrik imais, sunk ia aler gija. Pasaulinių klinikinių vaisto tyri mų metu visi 39 pacientai, dalyvavę tyrime, patyrė anksčiau minėtus ne pageidaujamus vaisto šalutinius po veik ius.
Klaipėdos universitetinės ligo ninės 2-ojo infekcinių ligų sky riaus vedėja Rasa Girdžiūnienė: – Užsikrėsti galima geriant šviežią nevirintą pieną. Tyrimų duomenų, kad žmogus būtų užsikrėtęs per šviežią ožkos ar karvės pieną, nėra. Greičiausiai dėl rūgimo proceso galimybė užsi krėsti sumažėja. Dėl ligos nustatymo – iš pradžių gydytojui pakanka apžiūrėti parau dusią dėmę. Ji gali atsirasti keliomis savaitė mis anksčiau, nei įvyksta serologi nė reakcija kraujyje. Kraujo tyrimas parodo, ar kraujyje yra antikūnų prieš Laimo ligos sukėlėją. Vėliau atliekami serologiniai kraujo tyrimai.
PSDF biud žeto lėšos labai retoms ir retoms ligoms bei būklėms gydyt i, taip pat nenumat yt iems atvejams yra ribotos: 2010 m. jos sudarė iš viso 11 mln. Lt, 2011 m. — 16,9 mln. Lt, 2012 m. sudaro 10 mln. litų. 2012 m. PSDF biud žeto lėšos, skirtos nenumat yt iems atvejams ir retoms ligoms bei būklėms gydyti, yra nau dojamos apie 800 pacientų, sergan čių labai retom is ir retom is ligom is bei būklėmis, taip pat sunkiausiomis onkologinėmis ligomis, tęstiniam gy dymui užtikrinti.
Iki birželio d. ozonoterapijos kursui taikoma 250 Lt nuolaida! REGISTRUOKITĖS DABAR!
Savanorių pr. 11A, Vilnius, tel. (5) 212 5566 arba (8 676) 07 774; Vytauto pr. 23, Kaunas, tel. (37) 333 557 arba (8 606) 91 120; Minijos g. 2, Klaipėda, tel. (46) 315 111 arba (8 606) 91 183. Ozonoterapija gydoma sergant lėtinėmis kvėpavimo takų, širdies ir kraujagyslių ligomis, trofinėmis opomis, migrena, cukriniu diabetu ir esant jo komplikacijoms, įvairioms lėtinėms infekcijoms ir kt. Konsultuoja šeimos gydytojas, pediatras, ginekologas, angiochirurgas, endokrinologas, kosmetologas. Atliekamas skydliaukės, vidaus organų echoskopijos ir kraujagyslių tyrimas doplerio aparatu!
Apžiūrėjęs gydytojas net nustebo: „Kaip pagerėjo jūsų kraujotaka. Kaip ją pergudravote? Regis, kitos blauzdos operacija jums nebegresia.“ Žinau, kad nejaunėju. Žinau, kad reikia sveikiau gyventi, pasirūpinti savimi. Taigi džiaugiuosi, kad dabar turiu patikimą bičiulį – ozoną, kuris visada padės mano kraujagyslėms ir širdžiai.“ Parengė Agnė Tarvydaitė
– Ketvirtos stadijos vėžiu ser gančiai moteriai norėjome į namus pakviesti slaugytoją, kad ji suleistų vaistus į veną. Bet mums buvo atsakyta nei giamai. Moteris yra Klaipėdos sveikatos priežiūros centro pacientė. Ar tokiai ligonei pri klauso ši paslauga? Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Lo reta Venckienė: – Nežinant pacientės pavardės ir konkrečios situacijos, sunku atsa kyti į šį klausimą. Artimiesiems pasiūlyčiau kreip tis į mane bei mūsų gydymo įstaigą, kad galėtume tai išsiaiškinti. Parengė Sandra Lukošiūtė
14
antradienis, birželio 12, 2012
sportas
Atgimę italai – kietas riešutas
Rungtynių statistika C grupė
Česlovas Kavarza
Gdanskas: Ispanija – Italija 1:1 (0:0) A.Di Natale (61)/C.Fabregas (64).
Pasaulio čempionams ispanams nepavyko Europos futbolo čempionato pradžiai susikurti sau šventę. Koją jiems pakišo pastaraisiais metais žaidybinėje krizėje buvę italai.
Poznanė: Airija – Kroatija 1:3 (1:2). S.St.Ledgeris (19)/M.Mandzukičius (3, 48), N.Jelavičius (43).
c.kavarza@kl.lt
D grupė Doneckas. Anglija – Prancūzija 1:1 (1:1). J.Lescottas (30/S.Nasri (39).
Pirmoje vietoje – kroatai
Atkakli kova baigėsi lygiosiomis 1:1. Valandą nerezultatyviai rungtyniavusios ekipos įvarčiais apsikeitė per tris minutes. Iš pradžių spragą ispanų gynyboje rado vos prieš minutę aikštėje pasirodęs Antonio Di Natale, netrukus atsakomąjį įvartį pelnė Cescas Fabregas. Per likusį laiką arčiau pergalės buvo Ispanijos futbolininkai. Dvi realias progas pasižymėti turėjo Fernando Torresas. 74-ąją min. jam nepavyko pergudrauti italų vartininko Gianluigi Buffono, o 85-ąją ispano muštas kamuolys nuskriejo ne tik virš vartininko, bet ir virš vartų. Kitos C grupės rungtynės tarp Kroatijos ir Airijos rinktinių neprilygo grožiu prieš tai vykusioms. Airių vartininkas Shay’us Givenas ilgai prisimins šį susitikimą, ypač abu M.Mandzukičiaus įvarčius. Įgiję dviejų įvarčių persvarą, kroatai be didelio vargo ją išsaugojo ir tapo grupės lyderiais.
„Vyrai, stebėdami rungtynes, nervinasi, elgiasi vulgariai ir laido nepadorias replikas, – sakė Irano policijos viršininko pavaduotojas Bachmanas Kargaras. – Manau, moterys turėtų padėkoti policininkams už tokį sprendimą.“ Baigėsi pirmasis turas
Smūgis: A.Di Natale, įmušdamas įvartį į ispanų vartus, pasiuntė pasauliui žinutę apie atgimusį Italijos fut-
bolą.
Ruošiama provokacinė akcija
Sunerimę dėl Rusijos rinktinės sirgalių veiksmų, į aršiuosius futbolo aistruolius kreipėsi ne tik rinktinės treneriai ir žaidėjai, bet ir Rusijos futbolo sąjungos prezidentas Sergejus Fursenka. Jis paragino sirgalius agresiją palikti namie. Sklando kalbos, kad rusų aistruoliai per šian-
Sporto telegrafas Trauma. Europos moterų krepšinio čempionato atrankos varžybų išvakarėse menisko trauma atsinaujino 31 metų 176 cm gynėjai Rasai Žemantauskaitei-Matlašaitienei. Šiandien jai bus atlikta operacija, po kurios negalės rungtyniauti mažiausiai keturias savaites. „Labai gaila, kad taip atsitiko, nes ji buvo labiausiai patyrusi rinktinės žaidėja tarp atakuojančių gynėjų. Ji buvo įgijusi gerą sportinę formą, žinojo mūsų gynybos ir puolimo schemas, buvo naudinga komandai. Visa laimė, kad padėti rinktinei sutiko Sandra Linkevičienė“, – sakė rinktinės strategas Algirdas Paulauskas. Po Kaune surengto turnyro jis atsisveikino su Mante Kvederavičiūte ir Egle Tarasevi-
AFP nuotr..
dien Varšuvoje vyksiančias rungtynes tarp Lenkijos ir Rusijos komandų rengia provokacinę akciją. Skambant valstybiniams himnams rusai žada paleisti popierinius lėktuvėlius žodžio „Smolensk“ fone. Būtent 2010 metais prie šio Rusijos miesto žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis.
Irane – savos taisyklės
Šios šalies vyriausybė uždraudė moterims žiūrėti Europos futbolo čempionato kovas kartu su vyrais baruose, kavinėse ar restoranuose. Anot draudimo šalininkų, tai priimta dėl pačių silpnosios lyties atstovių, nes stebint varžybas jos gali susigadinti moralinį veidą.
Vakar žaidė paskutinės – D grupės komandos. Pirmieji Donecke rungtyniavo anglai ir prancūzai. Susitikimas baigėsi lygiosiomis 1:1. Abu įvarčiai buvo pasiekti iki pertraukos. Iš pradžių pasižymėjo anglas J.Lescottas, nepraėjus nė dešimčiai minučių rezultatą išlygino S.Nasri. Antrąjį kėlinį aktyviau žaidė Prancūzijos futbolininkai, tačiau anglams pavyko apginti vartus. Vėlų vakarą Kijeve susirėmė šeimininkai – ukrainiečiai ir švedai. Šiandien – antrojo turo pradžia. Žais A grupės vienuolikės. 19 val. Vroclave kovos graikai ir čekai, 21.45 val. Varšuvoje susitiks rusai ir lenkai.
Pergalės šalies čempionate čiūte. Be S.Linkevičienės, rinktinei padėti nutarė ir patyrusi Eglė Šulčiūtė. Tenisas. Paryžiaus „Roland Garros“ kortuose baigėsi atviras Prancūzijos teniso čempionatas, kurio prizų fondą sudarė 18,72 mln. eurų. Sekmadienį pradėtas ir dėl lietaus sustabdytas vyrų finalinis susitikimas, kuriame varžėsi ispanas Rafaelis Nadalis ir serbas Novakas Djokovičius, buvo pratęstas vakar. R.Nadalis per 66 min. laimėjęs ketvirtą setą 7:5, šventė galutinę pergalę rezultatu 3:1 (6:4, 6:3, 2:6, 7:5). Ispanas septintą kartą triumfavo Prancūzijos atvirose pirmenybėse. Kartu su pagrindiniu prizu R.Nadaliui atiteko 1,25 mln. eurų čekis ir 2000 ATP reitingo taškų.
Trofėjai: klaipėdiečiai su iškovotais medaliais, taurėmis ir diplomais.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Panevėžyje surengtame Lietuvos jaunimo iki 22 metų karatė kiokušin čempionate puikiai rungtyniavo uostamiesčio „Shodan“ klubo kovotojai, ugdomi Luko Kubiliaus.
Geriausiai tarp klaipėdiečių sekėsi šių metų šalies suaugusiųjų čempionato prizininkui Andriui Viktoravičiui. Svorio iki 70 kg grupėje dalyvavęs mūsų sportininkas nepaliko varžovams net mažiausių
vilčių, visus juos įveikęs per pagrindinį laiką. Šioje grupėje rungtyniavęs Tautvydas Šniaukas iškovojo bronzos medalį. Sidabro medaliu pasidabino Arnoldas Stanius (iki 80 kg). Jis finale nusileido pajėgiam kovotojui iš Kauno. Tokios pat spalvos žetoną iškovojo Tomas Struopus (iki 85 kg). Lemiamoje kovoje jis nedalyvavo, nes pusfinalio varžybose sunkiai susižeidė ranką. Trečiuoju vicečempionu tapo sunkiausioje svorio grupėje –
per 85 kg – jėgas mėginęs Egidijus Stanaitis. Klaipėdietis laimėjo du susitikimus, o finale varžovui iš Vilniaus pralaimėjo tik po dviejų pratęsimų. Tarp merginų antrąją vietą užėmė Raminta Pitrėnaitė. Nepasisekė Julijai Glotovaitei. Ją pirmai kovai burtai suvedė su būsima čempione iš Kauno, kuriai uostamiesčio atstovė nusileido nedideliu skirtumu. „Malonu, kad ne tik „Shodan“ vaikai ir jaunučiai, bet ir jaunimas – stipriausias Lietuvoje“, – džiaugėsi L.Kubilius.
19
antradienis, birželio 12, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Spencerio Johnsono „Viršūnės ir slėniai“ ir Edwardo W. Knappmano „Garsiausios pasaulio bylos“.
Spenceris Johnsonas „Viršūnės ir slėniai“. „Vien tik norais nieko nepasieksi. Susidraugauk su tikrove.“ Nereikia nė sakyti, kad mūsų gyvenimas pilnas viršūnių ir slėnių. Viršūnės – tai akimirkos, kai branginame tai, ką turime. Slėniai – tai akimirkos, kai ilgimės to, ko mums trūksta. Ne visada galime suvaldyti tai, kas vyksta aplink. Bet mūsų asmeninės viršūnės ir slėniai priklauso nuo to, kuo tikime, ir kaip elgiamės. Kiekvienas, net ir pats blogiausias gyvenimo laikotarpis slepia naujas galimybes, tik reikia jas atrasti ir išnaudoti. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite šia trumpa ir paprasta istorija. Ji žavi tuo, kad padeda ieškoti atsakymų kiekvienam, kuris to nori. Edwardas W. Knappmanas. „Garsiausios pasaulio bylos“. Tapkite prisiekusiaisiais pačiuose įdomiausiuose teismo procesuose! „Garsiausios pasaulio bylos“ nukelia Jus tiesiai į teismo salę, kurioje vyksta viena iš šioje knygoje aprašomų garsiausių teisinių kovų. Vienas jų prisiminsite iš skambių laikraščių antraščių, kitos – atrastos archyvuose. Tačiau jos visos atskleidžia tikras konkrečių žmonių gyvenimo dramas. Knygoje apibūdinamos kiekvienos bylos aplinkybės, analizuojamos esminės smulkmenos, aprašomas nuosprendis ir atskleidžiamas jo poveikis. Daugiau nei 90 nuotraukų leidžia skaitytojams geriau pajusti konkrečios bylos, vykusios tam tikru istorijos momentu, dvasią.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
teatras Žvejų rūmai (Taikos pr. 70, tel. 300 118) Bilietai parduodami Žvejų rūmų ir visose bilietų platintojų kasose. Birželio 14 d. 19 val. Klaipėdos koncertų salės parko estradoje – Gedulo ir vilties dienai Žvejų rūmų mišraus choro „Cantare“ koncertas. Meno vadovas A.Dambrauskas. Dalyvaus S.Šiaučiulis. Nemokamai.
Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36, tel. 410 566, www.koncertusale.lt) Bilietus platina BILIETAI.LT. Informacija ir bilietų rezervavimas trumpuoju numeriu 1588 (2 Lt/min.). Išsamiau apie repertuarą, taikomas nuolaidas – www.koncertusale.lt. Birželio 13 d. 18 val. – „Serenada tau vienai“. V.Čepinskis (smuikas), S.Krinicinas (gitara). Bilietai 20, 30 Lt. Nuolaidos galioja.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Ryto gaiva antradienis – Palikimas trečiadienis – Džiaugsmas ketvirtadienis – Fabrikas penktadienis – Moksleivis Praėjusios savaitės laimėtojas – Kęstutis Nomgaudas.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA
(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.
KITI RENGINIAI Birželio 18 d. 19 d. – „Domino“ teatro komedija „Apie ką kalba vyrai“. Vaidina J.Gaižauskas, G.Ivanauskas, S.Uždavinys, D.Skamarakas. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.
Kiekvieną trečiadienį 10–12 val. – konsultacijos kalendorinių švenčių klausimais (etnologė V.Jankūnaitė). Tel. 310 022. Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. – konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė E.Matulionienė). Tel. 410 108.
Būtina iš anksto registruotis tel. 313 691 arba e. paštu virginija@kulturpolis.lt. Užsiėmimo kaina 1 asmeniui – 4 Lt. RENGINIAI Birželio 27 d. 19 val. – J.Meko filmas „Bemiegių naktų istorijos“ (2011 m.). Nemokama.
Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4) Bilietai parduodami Klaipėdos lėlių teatre IV ir V 15–17 val. ir 1 val. prieš spektaklius. Rezervacija tel. 239 932. Birželio 16 d. 12 val. – lėlių vaidinimas patiems mažiausiems „APAPA“. Rež. G.Radvilavičiūtė. Birželio 17 d. 12 val. – atostogų pradžios šventė.
Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Iki liepos 15 d. ugnies skulptūrų fotografijų paroda „20 ugningų metų“, skirta VĮ „Ugnis ir kaukė“ kūrybos 20-mečiui paminėti. PROJEKTO „ETNOREIDAS“ RENGINIAI Kiekvieną ketvirtadienį 18 val. – jaunimo vakarėliai „Vožiniai“.
parodos KKKC Parodų rūmai (Aukštoji g. 1/Didžioji Vandens g. 2) Iki birželio 17 d. Rodion Petroff personalinė tapybos paroda „Rebranding/ Peržymėjimas“. Birželio 13–17 d. – KU Tapybos katedros baigiamųjų darbų paroda ir gynimai. KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Birželio 16 d. 12 val. – šeimų savaitgalis „Piešimas parodoje“. Birželio 23 d. 12 val. – šeimų savaitgalis „Mano vėliava ir herbas“. Užsiėmimas skirtas Klaipėdos jubiliejui. Birželio 30 d. 12 val. – šeimų savaitgalis „Ornamentiniai raštai“.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena megzti naujas pažintis, puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Jautis (04 21–05 20). Šiandien ypač džiaugsitės dėl gerų santykių su artimaisiais. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenumatoma jokių nemalonių staigmenų. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkminga diena. Įvertinkite iš naujo savo pareigas, nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė svarbi ne tik darbe. Šiandien prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galimi kivirčai. Bet jei suprasite, kad tokia būsena greitai praeis ir padėtis pagerės, ši nepalanki diena smarkiai jums nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jus. Tačiau pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo savo draugų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nepatenkintas dabartine padėtimi. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis. Skorpionas (10 24–11 22). Šiandien bus sunku išreikšti savo mintis. Yra žmonių, kurie jums pavydi ir trukdo judėti pirmyn. Nesipriešinkite jiems, pasitraukite į šalį ir ramiai siekite savo tikslų. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba su žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Todėl nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Ožiaragis (12 22–01 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų. Vandenis (01 21–02 19). Tinkamas metas iš naujo permąstyti vertybes. Jums būtina atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė.
Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 19 d.
KKKC Meno kiemas (Bažnyčių g. 4) Iki birželio 14 d. – V.Dambrauskaitės paroda „Ežiuko vasaros kolekcija“. Nemokama. Birželio 15 – liepos 9 d. – festivalio „Grock IX“ fotografijų konkurso „Garsi akimirka 2012“ baigiamoji paroda. Nemokama. Birželio 15 d. 19 val. – festivalio „Grock IX“ koncertas „Didysis penktadienis“. Renginys mokamas. Birželio 16 d. 14 val. – festivalis „Grock IX“. „Grock“ uostas“. Jaunimo grupių koncertas. Birželio 16 d. 19 val. – festivalis „Grock IX“. „Grock“ uostas“ nugalėtojų koncertas ir DiscoVery. Birželio 17 d. 13 val. – festivalis „Grock IX“. „Grock“ lieptas“. Atvira scena jaunimo grupėms ir atlikėjams.
Klaipėdos Adomo Brako dailės mokykla (Paryžiaus Komunos g. 12, tel. 383 489, dailesmokykla@takas.lt) Iki birželio 15 d. (darbo dienomis) 10–12 val. – kviečia 5–8 klasių mokinių grupes su mokytojais dalyvauti „Netradicinio ugdymo dienose“. Programoje: ekskursija po mokyklą ir dailininkų meistriškumo pamokos. Būtina iš anksto registruotis.
LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“; V.Kašubos kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija“; Klaipėdos „Vaivorykštės tako“ pagrindinės mokyklos moksleivių darbų paroda. Iki rugpjūčio 24 d. nuo antradienio iki penktadienio 10–12 val. galerija kviečia vaikus į „Vasaros studiją“.
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje bus ga na šilta, palis. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien die ną vietomis trumpai palis, kai kur ga lima perkūnija. Temperatūra dieną bus 17–22 laipsniai šilumos. Trečiadienio naktį temperatūra sieks 8–11, dieną – 18–23 laipsnius šilumos. Die ną palis, kai kur – smarkiai.
Šiandien, birželio 12 d.
+19
+16
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+18
Šiauliai
Klaipėda
+18
Panevėžys
+18
Utena
+19
4.51 22.20 17.29
164-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 202 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
Tauragė
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +19 Brazilija +25 Briuselis +18 Dublinas +12 Kairas +36 Keiptaunas +14 Kopenhaga +17
kokteilis Ar švarus telkinys? Andrejus prisipažino, kad dar nėra bu vęs prie Kalotės ežero. Vyriškiui smal su, ar jis panašus į ežerą, ar tai tik di delė pelkė. Klaipėd iet is turėjo ir daug iau klausi mų: ar vandens telk inys švar us, kad jame be baimės būt ų gal ima maudy tis, ar yra krant ų, nuo kur ių patog u brist i į ežerą. Be to, skaitytojas klausia, kaip galima iki jo nuvykti. Ar įmanoma privažiuoti automobil iu, o gal tik dviračiu.
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+13 +25 +26 +20 +22 +17 +17 +31
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+19 +18 +22 +17 +17 +29 +19 +20
Vėjas
2–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Prielaida: panašus tankas, manoma,
Marijampolė
Vilnius
+19
Alytus
Vardai Anupras, Dovė, Kristijonas, Kristis, Kristė, Ramūnas, Vilma.
birželio 12-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
12
16
16
14
2
17
19
17
14
5
16
18
17
14
5
rytoj
ketvirtadienį
„Kokteilio“ pozicija Žmonės kalba, kad Kalotės ežere yra nuskendęs vok iečių tankas „Tigras“. O gal „Leopardas“. Sunku po tiek me tų įžvelgti išblukusį ženklą.
+18
+20
1667 m. Prancūzijoje at likta pirmoji pasaulyje kraujo perpyl imo ope racija: asmen in is kara liaus Louiso XIV gydy tojas Jean Bapt iste De ny ėriuko kraują perpy lė paaugliui. 1683 m. turkai pradėjo Vienos apgultį. 1798 m. prancūzai oku pavo Maltą. 1878 m. gimė kanadiečių rašytojas, knygų gamtos temomis kūrėjas James Oliver Curwood.
1924 m. gimė 41-asis JAV prezidentas (1989– 1993) George Bush.
1926 m. Kaune pradėtos transliuoti Lietuvos radi jo laidos. 1964 m. antiapartheido ša lininkas Nelson Mandela įkalintas iki gyvos galvos. 1991 m. Rusijos prez i dentu išr inktas Bor isas Jelcinas. 1995 m. mirė vienas žy miausių šio amžiaus pia nistų italas Arturo Bene detti Michelangeli. 1997 m. JAV oficial iai pa skelbė, kad naujomis NATO narėmis tapti kviečiamos Čekija, Lenkija ir Vengrija.
Atskleis skenduolio paslaptį Baltijos jūroje netoli Juodkrantės klaipė diečiai, nardydami šalia neatpažinto nu skendusio laivo, rado jo varpą su užra šu „Lutra“. Mokslininkai džiaugiasi, kad jis padės identifikuoti skenduolį.
gali būti ir Kalotės ežero dugne.
Nori naujų receptų Gintaras iš vieno kaimo prašo pasida lyt i pat iekalų, skirt ų diabet ikams, re ceptais. „Nor isi par uošt i kažką naujo, tačiau sunk iai sekasi sugalvot i, – sakė jis. – Radau diabet in ių pat iekalų recept ų knygą, bet joje apstu įvairių ingredien tų, kur ių kaimo parduot uvėje daž niausiai nerasi. Taip pat kartais nor i si pasimėgauti kok iu nors pyragu, ta čiau cukraus ir net jo pakaitalų nega liu naudoti. Taip pat kiek įmanoma tu riu vengti skrudinto maisto.“
Naujausia informacija Vykstant medžiagų apykaitai, kai kurių karboksirūgščių susidaro ir sunaudoja ma labai daug. Žmogaus organizme per parą susidaro 400 g acto rūgšt ies, jos pakaktų 8 litrams acto pagaminti. Beje, actu apipilti perlai ištirpsta.
Linksmieji tirščiai Traukiniu važiuoja dvi moterys. Skun džiasi gyvenimu. Viena: – Na, tai susirask meiluž į, duodant į po 500 litų per mėnesį. – Kur tok į surasiu? – Tada susirask du, gal inčius duoti po 250 litų. – Ir tok ių neįmanoma rasti. – Tada penk is, suk rapštysiančius po 100 litų. – Kad ir tok ių maža. Vyr išk is nuo viršutinės lentynos: – Graž uolės! Kai prieisite iki 5 litų – pa žadink ite. Česka (397 719; ežeras – ne ežeras, jei jame nėra nuskendusio tanko)
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Žinomas, bet neatpažintas
Laivo, nuskendusio Lietuvos teri toriniuose vandenyse ties Juodk rante, vieta buvo seniai pažymėta jūrlapiuose. Nardytojai teigia žinoję, kur tas laivas yra, bet ilgai nepavyko jo su rasti. Jį aptiko tik prieš keletą metų, tada nustatė, kad laivo ilgis 40–50 m, plotis 5–6 m, o kadangi jis labai žemas, be jokio antstato, manyta, kad tai – barža. Laivo krovinys – ąžuolinės lentos – ir šiandien te beguli dugne. „Šiemet pradėję nardymo sezo ną vėl atplaukėme į tą pačią vietą. Matomumas buvo kaip reta geras – apie 20 metrų. Ir tada tą laivą pa matėme“, – pasakojo klubo „Ok topus“ vadovas Arūnas Vainora. Priekigalyje nardytojai aptiko di džiulius inkarus, o pats laivo prie kis atrodė tarsi susprogęs. „Gal užplaukė ant kokios minos, gal šiaip suiro nuo kitokio smūgio į priekį. Apžiūrėjome kajutkompa niją, radome dujinius žibintus“, – sakė A.Vainora. Saugojo nuo juodųjų archeologų
Laivas – be variklio, stiebų. Nar dytojai, nukėlę lentas, pamatė lai
vo varpą. Jis buvo įaugęs į kitą me talą ir nepajudinamas. „Kitą dieną mes turėjome iš skristi į Maltą. Kadangi mūsų nardyme dalyvavo 7 žmonės, su pratau, kad paslapties ilgai iš saugoti nepavyks ir čia tik dienų klausimas, kada tas varpas gali iš ten kažkur pradingti“, – svarstė A.Vainora. Nardytojai susisiekė su prof. Vladu Žulkumi, papasakojo apie radybas. Šis patarė varpą iškelti kuo greičiau. „Nėra prasmės jį ten palikti, jei 10 žmonių žino, tai jau nebėra pa slaptis, tada visi Gariūnai žino“, – juokavo nardytojas. Ilgai nelaukę, nardytojai varpą iškėlė ir labai apsidžiaugė, kai nu kaišę visas apnašas ir kriaukles pa matė užrašą „Lutra“. Iš lotynų kal bos tai reiškia – ūdra. Ieškos registre
Apie šį laivą registre nėra jokių duomenų. Nardytojams pavyko išsiaiškinti, kad tokiu pavadinimu buvo pasta tyti tik du laivai, vienas jų – 1894 metais. Kitas tokiu pat pavadinimu laivas nuskendo prie Čilės. Varpas yra išlietas, o raidės – iš kaltos. Todėl, ekspertų teigimu, jis gali būti pagamintas 20 amžiaus pradžioje.
Radybos: nardytojo A.Vainoros rankose neseniai rastas laivo „Lutra“
varpas – naujas Lietuvos jūrų muziejaus eksponatas.
Muziejininkai atsakymo ieškos „Lloydo“ regisre. „Manau, netolimoje ateityje vis ką sužinosime. Gal jis karo metais buvo naudojamas kaip barža, vi sas viršus nupjautas, tokiu atve
Vytauto Petriko nuotr.
ju gal ir nebus užregistruotas“, – mano A.Vainora. Lietuvos jūrų muziejus mėne sį leido varpą eksponuoti nardy tojų klube, po to jis bus perduotas muziejui.