TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės birželio 12 d., 2012 m. Nr. 136 (1335)
Geri darbai nereikalingi
diena.lt
1,30 Lt
Mes, pareigūnai, už tai, kad grotų gatvės muzi kantai. Tačiau ne tuomet, kai šlykščiausiais žodžiais plūsta pareigūnus ir jiems priešinasi. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas
2p.
Miestas
3p.
Kultūringa naktis pakeitė vardą Nuo 2007 m. kasmet birželį rengia ma kultūros naktis „Tebūnie naktis!“ dabar pristatoma kaip tiesiog „Kultū ros nakt is“. Kok ios tok io pasikeit i mo priežastys? Reng inio organiza toriai tikina, kad naujasis pavadini mas kur kas geriau atspindi esmę to, kas vyks naktį į birželio 17-ąją.
lietuva Pridirbo: priėmus naujas įstatymo pataisas žvejų klubams teks palikti jų prižiūrėtas upes. Meškeriotojai teigia, kad dėl to toks pat likimas lau
kia ir vis dar tose upėse gyvenančių vertingų žuvų.
Seime priimtos Mėgėjiškos žūklės įstaty mo pataisos vieniems atvėrė galimybes okupuoti vis mažesnių ežerų pakrantes, o kitus paliko prie suskilusios geldos. Į tokią padėtį pateko ir krūvas pinigų upės priežiūrai išleidęs sostinės meškeriotojų klubas „Merkys“. Egzorcistai – nieko naujo
13p.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Abejoja valstybės sugebėjimais
Seime praėjusią savaitę buvo priimtos Mėgėjiškos žūklės įstaty mo pataisos, draudžiančios išduo ti leidimus naudoti žvejybos plotus upėse. Iki šiol mėgėjų žūklės klu bai, kiti panašaus pobūdžio susi vienijimai turėjo teisę gauti leidimą naudoti žvejybos plotus upėse. Pa
vieniai žvejai, norėdami gauti žve jybos leidimą, turėdavo kreiptis į vieną ar kitą plotą prižiūrintį klubą ar kitokį susivienijimą ir iš jų nusi pirkti vienkartinį leidimą. Atrodo, klubų likimas yra išspręs tas – jiems teks palikti upes. Lygiai toks pat likimas laukia ir vis dar to se upėse gyvenančių vertingų žu vų. Bent jau taip įsitikinęs klu bo „Merkys“ vadovas Vladimiras Adelšinas.
2
5p.
Žydų globėjams pinigų neturi
2
antrADIENIS, birželio 12, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Geri darbai nereikalingi Gyvenimas: gatvės muzikantai labai priklausomi nuo aplinkinių –
kam nors nepatiks, ir bus išvyti.
Vytauto Petriko nuotr.
Viena gitara – skirtingos melodijos Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus gyventojai rimtai pasi piktino praėjusios savaitės inci dentu, kai policijos pareigūnai „aplamdė“ ir išsivežė gatvės mu zikantą į areštinę. Policija patei kia kitą šio įvykio versiją, kurioje paties muzikanto veiksmai neat rodo labai nekalti. Sulaikė ne dėl muzikos
Sulaikytasis Julius Gucevičius „Vilniaus dienai“ pasakojo, kad praėjusį trečiadienį, kai gro jo gatvėje, pareigūnų buvo kelis kartus paprašytas „mistinio lei dimo“, ir kelis kartus atsakė, kad leidimo groti nereikia. Tačiau esą primygtinai reika laujant to leidimo, jaunuolis pri pažįsta kalbėdamas pavartojęs keiksmažodį, todėl pareigūnai, pasak J.Gucevičiaus, jį čiupo, už laužė jam rankas ir tris ar keturis kartus panaudojo elektros šoką. Gatvės muzikantas aiškino ne norėjęs mesti gitaros, o pareigū nai jam neleidę jos pasidėti.
Kęstutis Lančinskas:
Apsispręskime – jei laikome, kad gyve name teisinėje vals tybėje, sutikime, jog teisėti pareigūno reikalavimai turi būti vykdomi. „Įvykį ar incidentą galėčiau apibendrinti dviem esminiais as pektais. Pirma, teisėtus pareigū no reikalavimus privalu vykdyti. Prieš publiką demonstratyviai ro domas nepaklusimas pareigūnams yra netoleruotinas. Antra, vadina masis gatvės muzikantas buvo su laikomas ne už tai, kad muzikavo, o už tai, kad šiukšlino, triukšmavo, keikėsi, plūdo ir įžeidinėjo polici jos pareigūnus. Dėl triukšmavi mo gyventojai ir iškvietė policijos pareigūnus“, – situaciją komenta vo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Kęstutis Lančinskas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato oficialiomis žiniomis, balandžio 6 d. Vilniaus senamiesčio gyventoja kreipė si į patruliuojančius policijos pa reigūnus ir išreiškė nepasitenki nimą, kad grojama, šiukšlinama ir šūkaujama. Dėl šių muzikantų veiksmų, policijos teigimu, jau ne kartą buvo kreiptasi į policiją.
Versijos skiriasi
Policininkams pasiskundusi pilietė nurodė muzikantus, kurie gro jo Vilniuje, Pilies g. 10. Prisiartinę prie muzikantų, policijos pareigū nai teigia informavę jaunuolius, kad dėl jų veiksmų gauta skundų, ir pareikalavo liautis triukšmauti. Kaip teigiama „Vilniaus dienai“ pateiktame komisariato atsakyme, vienas muzikantų garsiai, girdint aplinkiniams, iškeikė policijos pa reigūnus necenzūriniais bjauriais keiksmažodžiais ir taip įžeidė jų garbę bei orumą. Dėl šios priežas ties buvo nuspręsta pristatyti jau nuolį į policijos komisariatą. Pareigūnų teigimu, pareikalavus atsisėsti į tarnybinį automobilį, vaikinas esą pareiškė, kad niekur nevažiuos. Laikomas už parankių ir pakartotinai paprašytas sės ti į automobilį, jis pradėjo garsiai šaukti, kad atkreiptų kitų praeivių dėmesį, esą siekdamas sudaryti įspūdį, jog yra skriaudžiamas. Vaikinas sakė rėkęs, nes jam skaudėję užlaužiamas rankas. „Stengiausi nesiduoti laužomas“, – dienraščiui šį savaitgalį pasako jo J.Gucevičius. Pareigūnai teigia perspėję pi lietį, kad gali būti panaudo tas elektros impulso prietaisas. Į įspėjimus vaikinas nereagavęs, prad ėjęs muistyt is, bandęs ištrūkti ir pasišalinti, toliau ne klausęs policijos pareigūnų tei sėtų reikalavimų, todėl elektros šokas ir buvo panaudotas. Pareigūnai irgi žmonės
„Apsispręskime – jei laikome, kad gyvename teisinėje valstybė je, sutikime, jog teisėti pareigūno reikalavimai turi būti vykdomi. Policija, kaip ir visi geros valios pi liečiai, siekia, kad žmonės elgtųsi mandagiai, tvarkingai, gerbtų vie nas kitą ir bendrabūvio taisykles“, – kalbėjo K.Lančinskas. Jo teigimu, šiukšlinimas ir sau lėgrąžų spjaudymas nei miesto gyventojams, nei jo svečiams ne kelia teigiamų įspūdžių ir nekuria gero įvaizdžio. „Pareigūnai yra tie patys vil niečiai, kaip ir kiti sostinės gy ventojai. Lygiai taip, kaip ki ti, jie išgyvena dėl to, kas vyksta mieste. Mes, pareigūnai, už tai, kad grotų gatvės muzikantai. Man pačiam patinka jų menas, senamiesčiui jis suteikia jauku mo ir žavesio. Tačiau ne tuomet, kai šlykščiausiais žodžiais plūs tami į triukšmą kenčiančios gy ventojos iškviesti pareigūnai ir aktyviais veiksmais jiems prie šinamasi“, – teigė Vilniaus ap skrities vyriausiojo policijos ko misariato viršininkas.
Apie 80 kilometrų Mer 1 kio upės ruožą prižiūrėjęs klubas šiandien yra priverstas palik
ti savo žūklės plotus. „Mes nebuvome šios teritori jos nuomininkai, tik turėjome lei dimą naudoti ir prižiūrėti žvejy bos plotą. Tad žinojome, kad bent kada galime būti paprašyti palikti šią teritoriją. Ką gi, ši diena išau šo ir netgi yra įteisinta įstatymu. Dabar upės ruožas vėl bus visiškai valdomas valstybės, valstybė taip pat turės upe ir pasirūpinti, tačiau ar sugebės?“ – retoriškai klausė V.Adelšinas.
Žada nenuleisti rankų
„Merkys“ upės ruožui prižiūrė ti skirdavo itin daug lėšų. Pasak V.Adelšino, klubas ne tik žuvinda vo upę, bet ir savo pajėgomis gau dydavo brakonierius, šviesdavo vietos gyventojus, rengdavo spe cialias pamokas vaikams. Visiems šiems projektams klubas išleido 60–70 tūkst. litų. „Tas upės ruožas, kurį prižiūrė jome, yra ichtiologinis draustinis, tačiau dauguma žmonių to nė neži nojo. Kai sugauname kokį žmogelį, žvejojantį nelegaliai, jis tik pečiais gūžteli: „Negi aš čia draustiny je gyvenu?“ Gal valstybė bent tuo galėtų pasirūpinti, prieš atimda ma iš klubo upę? Mes, pavyzdžiui, švietimui labai daug pajėgų skir davome. Rodėme vaikams žuvis, aiškindavome, kodėl jų negali ma gaudyti, kuo jos vertingos“, – dėstė „Merkio“ vadovas. Vieną „suvalstybinimą“ Merkys jau buvo patyręs 2004 m. Tuomet keičiantis mėgėjų žūklės įstaty mams iš to paties „Merkio“ klubo nutraukus nuomos sutartį upė bu vo grąžinta valstybei. „Per kelerius metus visas įdirbis buvo sugriautas. Pakalbėkite su žvejais, jie jums paliudys, kad tada ir žvejoti upėje nebuvo ko. Mums vėl pradėjus rūpintis šiuo ruožu viskas atsigavo. Ir dabar vėl vals tybė pasiima. Bet mes rankų nenu leisime ir tikrai kovosime“, – pati kino V.Adelšinas. Rūpinasi žuvų gerove
Lab iaus iai „Merk io“ vad ovas būgštauja dėl nekontroliuojamo brakonieriavimo masto. Pasta raisiais metais ruožo apsauga už
siėmė trys klubo savanoriai. Jie važinėdavo palei upę, gaudydavo žvejojančius be leidimo, kviesda vo Aplinkos apsaugos agentūros inspektorius. „Ar sugebės pasirūpinti upe valstybė, jeigu visame Vilniaus re gione dirba tik šeši inspektoriai? Kaip jie galės visus tuos telkinius sukontroliuoti. Užtikrinu, kad da bar atsisėdęs į automobilį ir nuva žiavęs prie Vilnelės rasčiau brako nierių, kurie žvejoja kokias nors draudžiamas žuvis. Tai upė, te kanti per sostinę, bet net jos ne sugeba sukontroliuoti“, – tikino V.Adelšinas. Pašnekovas prisipažino, kad pa ts asmeniškai telefonu nekviestą, bet netikėtai atvažiavusį inspekto rių yra matęs tik sovietmečiu, dar lankydamas mokyklą. „Tuomet jų tikrai būdavo, o da bar nebent išsikviesi ir stovėsi, lauksi, gal atvažiuos po trijų parų. Dažnai jie nevažiuoja, nes degalų nėra. Ir aš nenoriu kaltinti inspek torių, tai ne jų problema, tai vals tybės lygio problema. Aplinkosau gininkai išteklių neturi ir negali normaliai dirbti. Mes ne prieš, kad valstybė perimtų tas upes valdy ti. Bet jas reikia ne tik valdyti, bet ir jomis rūpintis“, – pabrėžė pa šnekovas.
Vladimiras Adelšinas:
Ar sugebės pasirūpinti upe valstybė, jeigu visame Vilniaus regione dirba tik šeši inspektoriai? Ypatingos grėsmės nemato
Mėgėjiškos žūklės įstatymo pa keitimų projektą pakeitęs įsta tymo pakeitimus rėmęs Seimo aplinkos apsaugos komiteto pir mininkas Jonas Šimėnas kalbė damas apie savo bemaž ketverius metus puoselėtą projektą minusų nelinkęs pastebėti. Politikas ne slėpė džiaugsmo, kad pagaliau pa vyko uždrausti upės kaip žvejybos ploto naudojimą. „Aplinkos ministerija tikino, kad iki šiol buvusi sistema yra naudinga žuvininkystei. Mes kėlėme tą klau
Nuostolis: „Merkio“ klubas savo priž
o valstybė vargu ar sugebės užtikrinti
simą ir pagaliau pavyko pasiekti pergalę“, – tikino J.Šimėnas. Politikas neslėpė ir to, kad ši įstatymo pataisa atims galimybę naudotis Merkio upe to paties pa vadinimo klubui. Dėl to J.Šimėnas nematė nieko bloga ir tikino, kad dalis klubo darytų gerų darbų bu vo niekam nereikalingi. „Merkys toje vietoje yra drausti nis, o draustiniai yra sukurti tam, kad ten viskas vystytųsi natūraliai. O jeigu jau kalbame apie natūra lumą, aišku, apie jokį dirbtinį įžu vinimą nė kalbos negali būti būti. Mačiau aš tuos jų popierius, kad jie įžuvindavo upę, bet to daryti ne reikia“, – tikino J.Šimėnas. Kontroliuos žuvų nerštą
J.Šimėnas išvardijo ir daugiau priežasčių, dėl kurių neva būtina uždrausti upes naudoti kaip žve jybos plotus. „Upėse žuvys plau kioja, ir jeigu tu išsinuomoji ruo
Stoties mem Naujosios Vilnios geležinkelio sto ties memoriale, virš traukinio frag mento, prie kurio kasmet vyksta trėmimo minėjimo renginiai, keti nama įrengti plieno ir stiklo konst rukcijas, kurios apsaugotų traukinį nuo lietaus ir sniego.
Vizija: taip turėtų atrodyti sutvarkytas Naujosios Vilnios geležinkelio
stoties memorialas.
Savivaldybės vizualizacija
Taip pat bus įrengtas apšvietimas, sutvarkyta aplinka, paremontuotas garvežys ir vagonai. Vakar Vilniaus meras Artū ras Zuokas, Lietuvos laisvės ko votojų sąjungos valdybos pirmi ninkas Jonas Burokas ir tremtinių atstovė Stasė Šibakovskienė ap
3
antrADIENIS, birželio 12, 2012
miestas
6p.
Už valstybės klaidas turėtų atsakyti jas padarę tarnautojai.
Dėl sprendimo – pas prokurorus Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikš čionių demokratų frakcija Vil niaus miesto savivaldybės tary boje pirmadienį kreipėsi į Gene ralinę prokuratūrą. Ji įtaria, kad meras Artūras Zuokas proteguo ja vieną įmonę.
Praėjusią savaitę vykusiame Vil niaus miesto tarybos posėdyje už mokamų vietų automobiliams sta tyti mėnesio rezervaciją nuspręsta suteikti 50 proc. nuolaidą automo bilių nuoma besiverčiančių įmonių transporto priemonėms. A.Zuoko vadovaujamas judėji mas „Taip!“ yra išsinuomojęs 31
žiūrimą upės ruožą nuolat žuvindavo upėtakiais. Dabar to niekas nebedarys, ir tinkamą apsaugą nuo brakonierių. Edgaro Anisimenko (BFL) nuotr.
žą, žuvis jame nebūtinai visuomet bus. Ji gali paimti ir išplauk ti. Be to, dėl klubų veiklos buvo ir skundų, ir brakonierių. Dabar vi si tapo lygūs“, – miglotai aiškino J.Šimėnas. Ar padidės aplinkosaugininkų finansavimas, J.Šimėnas atsakyti negalėjo, tačiau patikino, kad da bar jų pajėgos bus naudojamos ra cionaliau.
„Ežerai bus mažiau tikrinami, tad pajėgos galės būti nukreiptos į upių priežiūrą. Bus koncentruojamasi į brakonierių gaudymą žuvims ner šiant, o vasarą juk ir taip tos lašišų nepagausi upėje – jų nėra“, – tiki no pašnekovas. „Vilniaus diena“ Seimo Aplinkos komiteto pirmi ninkui primena, kad dėl Kauno hidroelektrinės užtvankos lašišos Merkio upės apskritai nepasiekia.
Nuomos mažus ežerus Nauj as is įstat ym as, kart u su upių nuom os draud im u, atr iš a rank as priv ač ių ter it or ijų, kur ios rib o jas i su ežerų pak rantėm is, sav i nink ams. Nauj oj oj e įstat ym o re dakc ij oj e kaip ir lig i šiol num at y ta išd uot i leid im us naud ot i eže rus kaip žvej yb os plot us. Skirt u mas tik tai, kad dab ar žvej yb os reikmėms bus gal im a naud ot i dar
maž esn ius nei iki šiol ežer us – vos 200 ha ploto. Liet uvoje neretai pasitaiko atvejų, kai žemės savin inkas, gavęs iš vals tybės leidimą naudoti ežerą kaip žū klės plotą, juo rem iasi neleisdamas kitų žmon ių prie ežero pak rantės. Tad priėmus šią pataisą kyla grėsmė, kad eil in iai gyventojai ir tol iau ne galės naudotis ežerų pakrantėmis.
automobilį iš įmonės „Autobra va“ (įmonių grupės „Modus gru pė“, kuriai priklauso 25 įmonės, narė). Dėl šio sprendimo sujudę mies to tarybos mažumos atstovai Ge neralinės prokuratūros prašo išaiškinimo, ar nebuvo sudary ti korupciniai sandėriai, ir apgin ti viešąjį interesą. Tėvynės sąjungos-Liet uvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Vidas Urbonavičius sa kė, kad aiškinamajame siūlymo rašte privalėjo būti pateikti skai čiai, kiek toks nutarimas ir daro mos nuolaidos kainuos miestui, bet tai nebuvo padaryta. „Visos šios nuolaidos yra rea lus pinigų nesurinkimas į mies
to biudžetą. Nebuvo į tą klau simą atsakyta ir posėdžių salėje, kai kolegos klausė mero. Vadina si, visa tai padaryta labai sąmo ningai. Patys neturime galimy bių išsiaiškinti, kiek tai kainuos miestui, o kadangi tai yra visaip maskuojama, todėl manome, kad tai yra korupcijos atvejis“, – sakė V.Urbonavičius. Tėvynės sąjungos-Liet uvos krikščionių demokratų atstovas taryboje Raimundas Alekna „Vil niaus dienai“ po tarybos posėdžio sakė, kad šis atvejis nuo kitų gali mo verslo protegavimo priimant sprendimus taryboje atvejų ski riasi tuo, jog šį kartą nuolaidos naudingos itin mažai verslininkų, gal net tik vienai įmonei.
Ryšys: A.Zuoko vadovaujamas judėjimas „Taip!“ yra išsinuomojęs 31 automobilį iš įmonės „Autobrava“.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pavadinimą palieka gangrenuoti Rūta Grigolytė Nuo 2007 m. kasmet birželį ren giama kultūros naktis „Tebūnie naktis!“ dabar pristatoma kaip tiesiog „Kultūros naktis“. Kokios tokio pasikeitimo priežastys?
Programos organizatoriai tikisi, kad toks pavadinimas puikiau siai prigis gyventojų sąmonėje ir niekas tarsi savaime nunyksiančio pavadinimo „Tebūnie naktis!“ ne pasiges ir nesipainios, kas yra toji „Kultūros naktis“. Pavadinimas „Tebūnie naktis!“ dar išlikęs renginiams skirtose grupėse socialiniuose tinkluose. Projekto koord in atorė Ada Paukštytė sakė, kad naujasis pa vadinimas geriau atskleidžia ren
ginio esmę. „Daina (Daina Ur banavičienė – „Menų vadybos grupės“ steigėja – red. past.), kaip iniciatorė, jau seniai nori, kad pa vadinimas susiaurėtų iki „Kultūros nakties“. Tie pavadinimai tarsi su augę. Visi žino, kad tai yra „kultū ros naktis“, o „Tebūnie naktis!“ yra kaip sinonimas. Pavadinimas „Kultūros naktis“ visiškai atitinka projekto koncepciją, mes norime neišsiplėsti ir kad tai ilgainiui tap tų tik „Kultūros naktimi“, – aiški no A.Paukštytė. Anksčiau programos organi zatorė buvo dabar jau likviduo ta viešoji įstaiga „Vilnius – Euro pos kultūros sostinė 2009“. Nuo 2010 m. renginio organizavimą yra perėmusi viešoji įstaiga „Me nų vadybos grupė“. „Jokių dalykų,
kad buvę organizatoriai būtų užd raudę naudoti pavadinimą „Tebū nie naktis!“, tikrai nėra“, – sakė A.Paukštytė.
Jau kitą savaitgalį Naktį į birželio 17 d. Vilniaus mies to gatvėse, skver uose, aikštėse, kiemeliuose ir kiemuose vyks jau tradicinė šeštoji „Kultūros naktis“. Nuo šeštos vakaro iki antros nak ties sost inės meno mekose ir po atviru vasaros dangumi vyks be veik pusantro šimto įvair iausių kultūros reng inių. Tarp pristatomų projektų – tiek „Kultūros nakt ies“ lank ytojų pamėgti tradiciniai reng iniai, tiek kūrybinės premjeros.
morialą kiš po stogu žiūrėjo memorialą ir aptarė arti miausius darbus. Anot J.Buroko, sav ivaldybės inic iatyva yra labai sveik int i na, nes mem or ial as šiuo met u yra veikiamas gamtos ir jį būtina konservuoti ir taip išsaugoti atei ties kartoms. Pasak tremtinių atstovės S.Ši bakovskienės, anksčiau ne kartą buvo kreiptasi į miesto vadovus ir kalbėta apie poreikį tvarkyti me morialą, tačiau realų dėmesį šiam paminklui pradėta rodyti tik per šią kadenciją. „Koks svarbus šis memorialas, galite pajusti apsi
lankę čia vykstančiuose birželio 14-osios reng in iuose. Džiug u, kad sostinės meras ėmėsi spręs ti šio istorinio paminklo išsau gojimo klausimą“, – sakė S.Ši bakovskienė. 1940–1941 m. iš Naujosios Vil nios geležinkelio stoties į Sibirą tremtin buvo vežami pirmieji lie tuvių, lenkų ir kitų tautybių žmo nės. Nuo Lietuvos Nepriklauso mybės atkūrimo Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memoriale kas met birželio 14 d. vyksta trėmimo minėjimo renginiai. VD inf.
Esmė: pasak organizatorių, pavadinimas „Kultūros naktis“ geriausiai atitinka projekto koncepciją.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
5
AntrADIENIS, birželio 12, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Išmokėjo šimtus tūkstančių
Istorinį teisingumą atkurti reikia, tačiau tai valstybei kai nuotų pernelyg brangiai. Taip So cialinės apsaugos ir darbo ministeri ja (SADM) paaiškino parlamentarams, siekiantiems, kad laisvės kovų daly viais būtų pripažinti ir žydų gelbėtojai.
Sausį nuo gaisro nukentėjusiai Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčiai gelbėti draudikai teigia išmokėję 750 tūkst. litų.
Draudimo bendrovė pranešė, kad, nelaukdama galutinių gaisro tyri mo išvadų, ji atlygino visus nuo stolius ir praėjusį penktadienį pervedė sutartą paskutinę drau dimo išmokos dalį. Iš karto po gaisro bendrovė tvirtina išmokėjusi 45 tūkst. litų pirmiesiems pagalbos darbams, kiek vėliau – dar 193 tūkst. litų. Iš viso bažnyčiai gelbėti draudi
kai teigia išmokėję 750 tūkst. li tų. Tytuvėnų bažnyčioje, kuri bu vo apdrausta, sausio 26-ąją nuo ugnies nukentėjo stogo danga ir dalis stogo konstrukcijų. Gesi nant gaisrą vanduo užliejo baž nyčios patalpas. Per gaisrą nukentėjo ir ša lia bažnyčios esantis Bernardinų vienuolynas. Jis irgi buvo ap draustas. Iš viso bažnyčia be pagalbinių pastatų buvo apdrausta daugiau nei 3 mln. litų, vienuolynas – 10 mln. litų. VD, BNS inf.
Neigiamai: D.Jankausko vadovaujama ministerija neremia pasiūlymo
žydų gelbėtojus pripažinti laisvės kovų dalyviais.
Vytauto Petriko nuotr.
Gelbėjusiems žydus pinigų nėra Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Ministerija „už“, bet „prieš“
Siekiai kilnūs ir teisingi, bet tai pa reikalautų per daug pinigų, o iždas – kiauras. Maždaug tokio atsaky mo sulaukė grupė Seimo narių, kurie siekia, kad pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms daly vių statusą gautų ir holokausto au kų gelbėtojai. SADM stoja piestu prieš to kią įstatymo korekciją – esą dėl to nukentės valstybės biudžetas. Mi nisterija įtaria, kad laisvės kovų dalyvio statusą gavę žydus gelbė ję lietuviai ūmai ims prašyti vals tybinių pensijų. Donato Jankausko vadovauja ma ministerija siūlo tokio įstaty mo projekto apskritai nesvarsty ti, tačiau rašte Vyriausybei dėsto, kad siekiui atkurti istorinį teisin gumą pritaria. „Remiantis įstatymo projekto aiš kinamajame rašte pateiktais duo menimis, yra 180 gyvų holokaus to aukų gelbėtojų. Šiems asmenims pripažinus neginkluoto pasiprieši nimo dalyvio – laisvės kovų dalyvio teisinį statusą, jie galės pretenduoti į pirmojo arba antrojo laipsnio vals tybines pensijas, kurioms mokė ti kasmet papildomai prireiktų apie 900 tūkst. litų iš valstybės biudže to“, – rašoma SADM pateiktame nutarimo projekte.
Gelbėtojai – 90-mečiai
Ministerija taip pat prognozuoja, kad valstybės paramos gali prašyti ir žuvusiųjų ar nužudytų gelbėjant žydus artimieji. „Žuvusiųjų gelbė jant žydus per holokaustą šeimų narių vienkartinėms pašalpoms prireiktų apie 1 mln. litų iš vals tybės biudžeto“, – aiškina ji. Galutinai dėl to rytoj apsispręs Vyriausybė, tačiau Seimas gali elg tis ir kitaip – priešingai, nei nu spręs ministrai.
Dalia Kuodytė:
Stebina tai, kad dar net neaišku, kiek asmenų gali paprašyti valstybės paramos, o atsakymas jau yra neigiamas. Tokiai ministerijos pozicijai prieštarauja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC). Jam vadovau janti Teresė Birutė Burauskaitė ministerijai paaiškino, kad istorinį teisingumą atkurti gali būti per vė lu, nes žydų gelbėtojai – garbaus amžiaus senukai. „Turint omenyje, kad anksčiau paskirtų, pagal dabar galiojančias įstatymo nuostatas, antrojo laips nio valstybinių pensijų gavėjų gre
tos kasmet retėja, naujų papildomų lėšų reikėtų ne tiek jau ir daug. Žy dų gelbėjimas per holokaustą vyko 1941–1944 m., tai yra prieš 70 me tų. Kadangi juos gelbėjo daugiausia suaugę žmonės, šiuo metu gelbė tojams vidutiniškai yra 90 metų. Dar po penkerių metų šia įstatymo pataisa nebebus kam pasinaudoti“, – SADM pateiktame rašte nurodė T.B.Burauskaitė. Skaičius neaiškus
Tiesa, žydus gelbėjusių lietuvių skai čius iki šiol neaiškus. Lietuvos istori kai ir specialistai to dar nėra deramai išnagrinėję. „Šiuo metu, prelimina riais duomenimis, pretenduoti į lais vės kovų dalyvio teisinį statusą ga lėtų 2640 asmenys“, – teigiama LGGRTC rašte ministerijai. Pakeisti įstatymą ir į jį įtraukti žydų gelbėtojus siūlo dalis Tėvy nės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų atstovų, dirbančių Pasipriešinimo okupaciniams re žimams dalyvių reikalų komisijo je Seime. Paradoksalu, kad D.Jan kauskas taip pat priklauso Tėvynės sąjungai. „Ministerijos atsakymas neste bina. Tačiau stebina tai, kad dar net neaišku, kiek iš minėtų as menų gali paprašyti valstybės pa ramos, o atsakymas jau yra neigia mas“, – gūžčiojo pečiais komisijos narė, Liberalų sąjūdžio atstovė Da lia Kuodytė.
Leistų išlaikyti monopoliją Kai kurių Seimo narių pasiūlymai leistų Rusijos dujų milžinei „Gazp rom“ išsaugoti monopoliją Lietu voje, kaip sako premjeras Andrius Kubilius.
Anot jo, Seime siūlomos Suskys tintųjų gamtinių dujų (SGD) įstaty mo projekto pataisos užkirstų kelią galimybei gauti pigesnių dujų per Klaipėdoje statomą terminalą. „Dujų terminalas gali veik ti ir tiekti pigesnes dujas iš Kata
ro, Norvegijos ar JAV tik susitarus, kad nebepirksim 100 proc. dujų iš „Gazprom“. Jei nebus 25 proc. ap sirūpinimo dujomis per SGD ter minalą kvotos, didžiausius du jų pirkėjus Lietuvoje „Gazprom“ ir toliau gali pančioti ilgalaikė mis šimtaprocentinio tiekimo su tartimis ir taip paversti terminalą niekam nereikalinga metalo laužo krūva. Išsaugota „Gazprom“ mo nopolija reikš, kad niekas nesikeis ir lietuviai toliau bus verčiami už
Nelaimė: Tytuvėnų ansamblį gaisras nuniokojo sausio pabaigoje.
Artūro Morozovo nuotr.
Ieškoma, kas FNTT pakeis V.Giržadą Vidaus reikalų ministerija (VRM) paskelbė konkursą eiti Finansi nių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduoto jo pareigas.
Pretendentai į šias statutinio vals tybės tarnautojo pareigas doku mentus turi pateikti iki birželio 19 d. Norintys eiti šias pareigas, be kita ko, turi turėti sociali nių mokslų studijų srities teisės krypties aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą, ne mažesnę kaip dešimties metų darbo patirtį operatyvinės veik los ar ikiteisminio tyrimo sri tyse, ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo teisė saugos institucijose patirtį, ati tikti nustatytus sveikatos reika lavimus, taip pat reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirb ti ar susipažinti su įslaptinta in formacija, žymima slaptumo žy ma „Visiškai slaptai“. FNTT direktoriaus Vitalijus Gailius ir jo pavaduotojo parei
gas ėjęs Vytautas Giržadas atleis ti vasario 15 d. Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis FNTT va dovų atleidimą motyvavo Vals tybės saugumo departamento medžiaga. Anksčiau šie pareigū nai tikrinti poligrafu dėl infor macijos apie banką „Snoras“ at skleidimo. Dėl šio sprendimo, kuris su laukė koalicijos partnerių konser vatorių kritikos ir sukėlė įtampą koalicijoje, vėliau buvo priverstas atsistatydinti ir pats R.Palaitis. V.Giržadas teisme ginčija bu vusio vidaus reikalų ministro R.Palaičio įsakymą dėl leidimo dirbti su slapta informacija pa naikinimo, dėl pakartotinio pa tikrinimo poligrafu ir patį atlei dimą iš pareigų. V.Gailių FNTT vadovo po ste pakeitė konkursą laimėjęs Kęstutis Jucevičius, anksčiau ėjęs FNTT Specialiųjų užduočių val dybos Operatyvinės veiklos sky riaus viršininko pareigas. VD, BNS inf.
dujas mokėti daugiau negu vokie čiai“, – pareiškė A.Kubilius. Praėjusios savaitės pabaigoje dvi Seimo narių grupės užregist ravo identiškas SGD įstatymo pa taisas, kuriomis siūloma Klaipėdos terminalui nesuteikti 25 proc. kvo tos Lietuvos dujų rinkoje. „Vargu ar yra kokia nors prasmė leisti pinigus terminalo statybai, jei nenorime sudaryti sąlygų jam veikti“, – teigė A.Kubilius.
Įtarimai: iš FNTT vadovo pavaduotojų V.Giržadas atleistas dėl to, kad
VD, BNS inf.
Simono Švitros nuotr.
galėjo atskleisti slaptą informaciją apie „Snorą“.
6
AntrADIENIS, birželio 12, 2012
nuomonės
Ekonominę diplomatiją vadina prioritetu
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
U Žinynėlis nepažįstantiems lietuvių Stasys Gudavičius
P
rieš kel iol ika metų, kai internet as dar vystė si, jame ėmė rast is vi sok ių įdomių, iron iškų, šmaikščių įrašų. Dabar jų – nors tvenk inį tvenk, piln i asmen in iai tinklaraščiai ar „veidaknygės“. O tuomet tai buvo retenybė. Todėl kiekv ienas toks įrašas tapdavo kone įvyk iu. Kai kur ie iš tuomet ats iradu sių „šiuolaik inės tautosakos“ pa vyzdž ių buvo ir tebėra labai tai klūs, išlaikę sav itą orig inalumą bei aktualumą. Ir šiandien jie ne paseno.
Kai kurie iš tuomet at siradusių „šiuolaikinės tautosakos“ pavyzdžių buvo ir tebėra labai taiklūs, išlaikę savitą origi nalumą bei aktualumą. Štai, kad ir vienas „Trumpas ži nynėlis nepažįstantiems lietuvių“, anon im in io interneto autor iaus sud ar yt as apie 1998–2000 m. Tvarkydamas asmeninius archy vus radau jį paskendusį kitų įra šų jūroje. Buvo smagu ir įdomu jį vėl perskaityti, palyg inti, ar šian dien pož iūr is į kai kur iuos lietu viško charakter io bruož us bent kiek pasikeitė. Padariau išvadą, kad didesnė da lis to senučiuko „žinynėl io“ iro niškų teig in ių neprarado aktua lumo, nes jie atskleidž ia tam tik ras liet uv io charakter io ypat y bes, kur ios, reg is, nepasikeis nie kada. Arba bent labai ilgai. Nes jos, toks įspūdis, tiesiog įaugo į lietuv io kraują, tapo mūsų tapa tybės dal imi. Aišku, „žinynėlis“ surašytas saty rine forma. Bet, žinia, kiekviena me ironiškame pokšte yra net ne dal is, o gana daug tiesos. Čia – kel ios ištraukos iš to „ži nynėl io“:
„Lietuviai visada laukia, kol jiems ką nors duos (valdž ia arba „Tele loto“). Liet uv iai net ik i bankais, valdžia, Amerika, litu, kaimynais, draugais, nuolaidom is ir bizn ie riais. Liet uv iai tik i pasaul io pa baiga, ger u prez ident u, laikraš čiais ir televizoriais. Viską sugadino Landsberg is. Visą liet uv ių gyven imą tvarko valdž ia, ir jei lietuvis gyvena blo gai, vad inasi, bloga yra valdž ia. Blogą valdž ią išrenka kit i. Lietu viai tik i, kad valdž ia tik plėšia pi nig us ir nieko kita nedaro. Visa valdž ia – banditai. Žemės ūkis liet uv iui – šventas. Lietuviai kilę iš indų, todėl karvė liet uv iams – šventa. Liet uv iams dar švent i yra grūdai, cukr in iai runkeliai, bulvės ir kiauliena. Lietuviui liūdna, kai kaimynui se kasi. Lietuviai mano, kad visi nori juos apgauti. Liet uv iui draugas yra lygesn is už kit us žmones. Bet liet uv iška patarlė „draugą nelaimėje paž in si“ reišk ia, kad tikras draugas tu rėtų būti nelaimėje. Visi pin igai lietuv iui – nešvarūs, bet savų – niekada nėra per daug. Kai liet uv is tur i daug pin igų, jis virsta naujuoju rusu. Kai lietuvio kaimynas turi labai daug pinigų, lietuvis eina lyg inti svieto. Lietu viai mano, kad visi turting i žmo nės yra banditai.“ Jūsų teisė rinktis, kurie iš šių api būdinimų arčiausiai tiesos, o ku rie – nei į tvorą, nei į mietą. Pikt i ir amž inai pan iurę taut iš kumo apologetai tikr iausiai su pyktų dėl tok io „šventvag iško“ liet uv io apibūdin imo. Tok iems belieka palinkėti sveiko humoro jausmo ir savikritikos. Liet uv iai išt ies yra puikūs žmo nės – darbštūs, inovatyvūs, vers lūs, myl int ys savo art imuosius, gerbiantys tradicijas. Bet, kaip ir visos pasaulio tautos, turime tam tikrų savų charakte rio trūkumų. Pav yzdž iui, sut ik i me, kad mūsų humoro jausmas nėra pats kokybišk iausias. Nereikėtų rišt is rož in ių raišč ių ant akių, bandant mat yt i tik tai, kas mus puošia. Turėk ime savii ronijos. Ji ne tik padeda pastebė ti ir įveikti trūkumus, bet ir tiesiog linksmiau, šmaikščiau gyventi. O kai gyven i gerai nusiteikęs – daug uma problemų įveik iamos kur kas lengviau.
žsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis aktyvią ekonominę diplomatiją va dina vieninteliu išsigelbėji mu esant visuotinei konkurencijai, o pasaulio rinkose neslūgstant įtampai. Tokias nuostatas Užsienio reikalų ministerijos vadovas išsakė Taujė nuose atidarydamas penktąjį Lie tuvos garbės konsulų suvažiavimą ir ekonomikos srityje dirbančių Lietu vos diplomatų bei komercijos atašė susitikimą. „Globalios konkurencijos ir įtampos pasaulio rinkose sąlygomis vie nintelis išsigelbėjimas yra kon centruota, koordinuota ir proakty vi Lietuvos ekonominė diplomatija. Sunku paneigti, kad būtent toks bu vo Lietuvos atsakas į iššūkius svar biausiuose ekonomikos sektoriuose, įgyvendinant energetikos, transpor to, logistikos, turizmo, žemės ūkio, eksporto, investicijų skatinimo pro jektus. Sunku paneigti ir tai, kad vi sais šiais klausimais dar turime kur pasitempti ir ką nuveikti“, – sakė A.Ažubalis. Jis išvardijo ekonomikos srityje dir bantiems diplomatams ir garbės kon sulams keliamus uždavinius: „Tai in vesticijų pritraukimas į Lietuvą, mūsų prekių ir paslaugų eksporto skatini mas ir naujų nišų paieška, Lietuvos verslo interesų užsienyje gynimas, turizmo į Lietuvą skatinimas.“ Ministras atkreipė dėmesį, kad kiekvienai diplomatinei atstovybei pagal šalis yra apibrėžti prioritetiniai sektoriai eksportui skatinti, numaty tos konkrečios informacijos rinkimo,
Dėmesys: užsienio reikalų ministras A.Ažubalis prie svarbiausių diploma
tams keliamų uždavinių priskiria ir investicijų pritraukimą į Lietuvos eko nomiką. Gedimino Bartuškos nuotr.
analizės, sklaidos užduotys, kaip pri traukti investicijų, planuojami tiks liniai renginiai kartu su Valstybiniu turizmo departamentu. „Būtina pa minėti ir mūsų darbo įrankius: tai tiesioginiai susitikimai ir derybos, įvažiuojamosios ir išvažiuojamosios verslo misijos, tarptautiniai rengi niai“, – kalbėjo A.Ažubalis. Vakar prasidėjusiame trijų dienų garbės konsulų suvažiavime daly vauja beveik 100 konsulų iš daugiau kaip 50 valstybių. Renginyje apta riami Lietuvos ekonomikos plėtros klausimai, energetinio saugumo strategija, artėjančio šalies pirmi ninkavimo ES Tarybai tikslai, kon
sulinė pagalba, ryšių su užsienio lie tuviais skatinimas. Garbės konsulai taip pat susitiks su Lietuvos verslo atstovais. Tomis pačiomis dienomis į Lie tuvą suvažiavę maždaug 60 eko nomikos srityje dirbančių diplo matų ir komercijos atašė aptaria Liet uvos ekon om ikos vystym o si tendencijas, strateginius projek tus transporto ir energetikos srity se, eksporto ir investicijų skatinimo galimybes, turizmo paslaugų sekto riaus potencialą, susitiks su verslo atstovais, lankysis Kaune, Klaipė doje ir Plungėje. VD, BNS inf.
Padarei klaidą – sumokėk
T
eisingumo ministras Remi gijus Šimašius siūlo išsa miau reglamentuoti tvarką, kad už valstybės klaidas su mokėtų jas padarę valdininkai. Pasak ministro, nors teisės aktai ir šiuo metu numato visą mechanizmą dėl atsakomybės taikymo, valstybės tarnautojams padarius klaidą ne vi suomet užtikrinama, kad galų gale šie už ją ir sumokėtų. Išanalizavus esamą teisinį regu liavimą dėl valstybės institucijų, jų tarnautojų neteisėtų sprendimų ir sąžiningų asmenų interesų apsau gos, pasiūlymai tobulinti esamą sis temą pristatyti Vyriausybei. Dabar valstybės tarnautojui pri ėmus netinkamus sprendimus ir dėl to padarius žalos, už ją atlygina vals tybės institucija, kuri vėliau iš tar
nautojo gali ją išsiieškoti. „Deja, ne visuomet valstybės institucijos ima si veiksmų, kad atlyginta žala būtų išieškoma iš kaltų asmenų.
Remigijus Šimašius:
Deja, ne visuomet vals tybės institucijos imasi veiksmų, kad atlyginta žala būtų išieškoma iš kaltų asmenų.
Taip galiausiai už klaidas sumoka ne tie, kurie jas padarė, bet visi mo kesčių mokėtojai. Siekiant išvengti tokių situacijų būtina numatyti, kad
jei institucijų vadovai neužtikrins, kad tarnautojai tinkamai atsakytų už klaidas ir iš jų būtų išieškota padary ta žala, atsakyti už tai teks jiems pa tiems“, – teigė R.Šimašius. Pasak jo, taip pat svarbu užtikrinti, kad už netinkamai priimtus tarnau tojų sprendimus netektų nukentė ti asmenims, kurie jais pasitikėjo, o galiausiai „liko kvailio vietoje“, pa vyzdžiui, institucija išdavė žmogui leidimą vykdyti ūkinę veiklą, o vė liau paaiškėja, kad leidimas negalio ja, nes valstybės tarnautojas tai pa darė neteisėtai. Teisingumo ministras taip pat siū lo įvesti naują taisyklę, kad neteisėtą sprendimą priėmus keliems asme nims nė vienas jų neišvengtų atsa komybės. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Žvirblytė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
antradienis, birželio 12, 2012
lietuva
Sąjungininkai malšino „krizę“ Pirmą kartą Lietuvos istorijoje pajūryje surengtose tarptauti nėse pratybose vyko išsilaipinimo į krantą operacija, kurio je dalyvavo lietuvių, vokiečių, lenkų, olandų ir amerikiečių ka rinės pajėgos. Asta Aleksėjūnaitė
a.aleksejunaite@diena.lt
Pagal išsilaipinimo operacijos Ne mirsetoje scenarijų pirmiausia bu vo nurodyta Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovi nių narų tarnybos ir Karinių jūrų pajėgų Povandeninių veiksmų ko mandos narams kartu su Nyder landų karinių jūrų pajėgų naraisišminuotojais patikrinti Baltijos jūros priekrantę. „Viskas vyko pagal planą, išsi laipinus Lietuvos specialiųjų pa jėgų operacijų koviniams narams, iš dviejų Lietuvos karinių oro pa jėgų sraigtasparnių „Mi-8“ vir vėmis į krantą išsilaipino mecha nizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ žvalgų būrys, kuris turėjo užtikrinti Baltijos jū ros pakrantės apsaugą“, – pasa kojo „Baltops 2012“ pratybas ste bėjęs Krašto apsaugos ministerijos (KAM) karininkas kapitonas Artū ras Milkintis.
Liet uv ių žvalgams pas iek us krantą, virš pajūrio kopų praskri do du JAV strateginiai bombone šiai „B-52“. Iš dviejų Lenkijos ka rinių jūrų pajėgų „Liublino“ klasės desantinių laivų „Poznan“ ir „Kra kov“ kranto link pajudėjo karinės vikšrinės amfibijos, Lietuvos di džiojo kunigaikščio Algirdo me chanizuotojo pėstininkų bataliono kariai ir JAV jūrų pėstininkai. Juos jūroje saugojo du vokiečių naikintuvai. „Scenarijuje buvo nu matyta, kad esą vienoje iš valsty bių sąjungininkių kilo krizė ir buvo paprašyta pagalbos. Buvo išduotas Jungtinių Tautų mandatas tam, kad būtų suvaldytas ginklų embargas, piratavimas, kontrabanda, o krizė būtų sprendžiama derybomis“, – aiškino karininkas. Iš viso šiose pratybose dalyvau ja daugiau nei 500 karių, du lenkų, penki Baltijos šalių priešmininės kovos eskadros laivai. Operaci jai vadovavo JAV karo laivas „USS Normandy“.
„Pratybų tikslas – stiprinti sau gumą Baltijos regione. Pratybo se vyko jūros išminavimas ir kran to žvalgyba. Viena šios operacijos minčių – stiprinti bendradarbia vimą ir mokytis vykdyti veiksmus krizės atveju. Svarbu tai, kad mū sų kariškiai atliko viską, kas jiems buvo pavesta, o amerikiečių pėsti ninkai buvo patenkinti bendradar biavimu su mūsų kariais“, – sakė KAM karininkas. Su amerikiečiais lietuviams bendrose pratybose te ko praleisti penkias dienas. „Pirmą kartą lietuviams teko rengti tokias pratybas kartu su są jungininkais. Šiuo metu vienu me tu pratybos vyksta visame Baltijos jūros regione ir jose dalyvauja apie dvylika šalių, o Lietuvoje į pratybas įtraukti septynių šalių kariškiai“, – aiškino R.Milkintis. Pratybas stebėjo Prezidentė Da lia Grybauskaitė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, ka riuomenės vadas generolas Arvy das Pocius.
Pratybos: išsilaipinimo į krantą operacijoje dalyvavo kelių NATO vals
tybių kariai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
8
AntrADIENIS, birželio 12, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3137 DB svaras sterlingų 1 4,2505 JAV doleris 1 2,7338 Kanados doleris 1 2,6673 Latvijos latas 1 4,9539 Lenkijos zlotas 10 8,0978 Norvegijos krona 10 4,5527 Rusijos rublis 100 8,5278 Šveicarijos frankas 1 2,8742
+0,80 %
–1,2016 % –0,4637 % –1,0819 % –0,0597 % +0,0121 % +0,6025 % +0,1871 % +0,8681 % –0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,81
4,51
2,44
„Kvistija“
4,72
4,41
2,43
„Vakoil“
4,79
4,49
2,43
Vienos valandos darbo sąnaudos pra monės, statybos ir paslaugų įmonėse, įskaitant ir individualiąsias įmones, pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m., padidėjo 4,1 proc., tik verslo įmonėse – 4,3 proc. Vienos nudirb tos valandos darbo užmokestis pinigais ir išmokos natūra pramonės, statybos ir pa slaugų įmonėse per metus padidėjo 3,8 proc., kitos darbo sąnaudos – 4,8 proc.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,17 %
11,9
Darbo sąnaudos augo
Degalų kainos pokytis
–0,22 %
84,97 dol. už 1 brl. 100,37 dol. už 1 brl.
litro
– vidutiniškai tiek vienas šalies gyventojas pernai suvartojo legalaus absoliutaus alkoholio.
Išparduotuvių aukso amžius baigėsi Atsigaunant šalies ekonomikai pavienėms šalies išparduotuvėms kilo grėsmė išnykti, tad joms siūloma jungtis. Tačiau išparduotuvių atstovai tikina, kad jokių ypatingų pokyčių nepajuto nei pernai, nei šiemet. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Augimą lėmė perkamoji galia
Per sunkmetį prasidėjusi išpar duotuvių era baigėsi. Praėjusiais metais atsigaunanti šalies ekono mika ir augantis gyventojų var tojimas pirkėjus iš išparduotuvių grąžino į pagrindinius šalies pre kybos centrus, kaip nurodė nekil nojamojo turto bendrovė „Inreal“. Todėl pavienėms išparduotuvėms, išsibarsčiusiomis po įvairias mies tų vietas, išsilaikyti sunkiau. Ne mažai jų, bendrovės duomenimis, praėjusiais metais užvėrė duris. „Inreal“ Konsultacijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo An tanavičiaus teigimu, per ekonominę krizę smukusį vartojimą labiausiai pajuto prekybos centrai. Tuomet išparduotuvės, siūlančios senes nio sezono firminius drabužius už gerokai mažesnę kainą, pajuto ryš kų pagyvėjimą ir fiksavo rekordinį pardavimą. „Beveik tuščia rinka pradėjo žaibiškai pildytis, o spar čiausia išparduotuvių plėtra Lietu voje vyko 2009–2010 m., kai šaly je siautė sunkmetis, mažėjo žmonių perkamoji galia ir vartojimas. 2011 m. rezultatai ir šiandienės tenden cijos rodo, kad išparduotuvių plė tra išsikvėpė“, – sakė jis. Ypač akivaizdus rinkos smukimas buvo pastebimas Vilniuje – čia pa vienių išparduotuvių plotai pernai sumažėjo maždaug 1,7 tūkst. kv. me trų. Kaune praėjusiais metais, paly ginti su 2010 m., bendras išparduo tuvių plotas sumažėjo 600 kv. metrų ir tik uostamiestyje per tą patį laiko tarpį išparduotuvių plotas padidėjo maždaug 300 kv. metrų. A.Antana vičiaus duomenimis, rinkos poky čius lengviau atlaikė po vienu sto gu sutelktos išparduotuvės. Kadangi Kaune ir Klaipėdoje išparduotuvių centrų dar nėra, šiuose miestuose iš parduotuvių padėtis ateityje gali bū ti sudėtingesnė nei Vilniuje. Išleidžia daugiau pinigų
Anot A.Antanavičiaus, šiuo metu Vilniuje galima suskaičiuoti dau giau nei 50 drabužių, avalynės ar sporto prekių išparduotuvių, tačiau du trečdaliai jų yra sukoncentruo ti specializuotame išparduotuvių prekybos centre. Būtent tai išpar duotuvių rinkai gali padėti atsilai kyti, nors šiame mieste išparduo tuvių plotas sumažėjo labiausiai.
Išparduotuvių centro „Parkas Outlet“ direktorė Vida Minkš timienė patikino, kad pernai nei srautai, nei apyvarta nesumažėjo, net atvirkščiai: „Praėjusiais me tais pirkėjų srautas augo 5–7 proc., nors tai nėra daug. Tačiau nuomi ninkų apyvarta pernai augo net 28 proc. Tai leidžia manyti, kad srau tas tapo kokybiškesnis – žmonės į išparduotuvių centrą ateina tiks lingai apsipirkti, žinodami, kad čia visos išparduotuvės yra vienoje vietoje ir jiems nereikės blaškytis po skirtingas parduotuves skirtin gose miesto vietose.“ Šiais metais, kaip sakė pašnekovė, lankytojų srautas svyruoja apie 3–5 proc.
Vida Minkštimienė:
Pirkėjas išparduo tuvėje paprastai iš leidžia net didesnę sumą nei įprastame prekybos centre, nes mato, kiek sutaupo.
– tik pavieniai objektai, kaip sa kė A.Antanavičius. Anot jo, anali zuojant esamą situaciją akivaizdu, kad šiuo metu pavienės išparduo tuvės sulaukia kur kas mažiau pir kėjų dėmesio nei per krizę. „Vis daugiau pirkėjų grįžta į prekybos centrus, kurie pasta ruoju metu taiko kur kas aktyves nes rinkodaros ir kainų mažinimo priemones. Be to, pirkėjus į preky bos centrus grąžina ir atsigaunan ti šalies ekonomika bei vidaus var tojimas. Esant šioms tendencijoms sunku tikėtis tolesnės pavienių iš parduotuvių plėtros. Vienintelė ra cionali išparduotuvių plėtros per spektyva galėtų būti koncentruotas jų steigimas“, – sakė jis. Nors statistika rodo, kad pasibai gus krizei prekybos centrai gviešia si lankytojus iš pavienių išparduo tuvių, jos pačios šias tendencijas neigia. Kaune įsikūrusios išparduo tuvės „Vulcan.lt“ pardavėja-kon sultantė Ineta Kasparavičiūtė pati kino, kad praėjusiais metais pirkėjų srautai išliko stabilūs, ir šiemet dide lių pokyčių nesama: „šiemet srautai tik šiek tiek sumažėjo, tačiau galbūt dėl to, kad prasidėjo vasara“.
Kito: dėl atsigavusio gyventojų vartojimo išparduotuvių plotas preky
bos centruose daugelyje šalies miestų pernai sumažėjo.
„Shutterstock“ nuotr.
Išparduotuvių ploto kitimas Kv. m 10 700 10 000
Nors pirkėjų srautas pastarai siais metais pernelyg nekito, žmo nės išparduotuvėse išleidžia dau giau pinigų ir perka vertingesnius daiktus. Kaip sakė V.Minkšti mienė, nuomininkų apyvarta rodo, kad ypač gerai prekyba sekasi ko kybiškus, žinomus prekės ženklus siūlantiems prekybininkams. Paš nekovė taip pat pabrėžė, jog didie ji išparduotuvių centro nuominin kai, palyginti su įprastais prekybos centrais, pasižymi didžiausiu par davimu pagal prekių vienetus. „Ir iš užsienio patirties mato me, kad pirkėjas išparduotuvėje paprastai išleidžia net didesnę su mą nei įprastame prekybos cent re, nes mato, kiek sutaupo. Pa vyzdžiui, jei 600 litų vertės prekė išparduotuvėje kainuoja 350 litų, pirkdamas ją žmogus jaučiasi su taupęs ir papildomai nusiperka dar ką nors, užuot namo išėjęs įsigijęs vieną prekę“, – sakė V.Minkšti mienė ir pridūrė, kad prekėms iš parduotuvių centre tradiciškai tai komos 30–70 proc. nuolaidos. Nuosmukį neigia
Kaune ir Klaipėdoje speciali zuotų išparduotuvių centrų nėra
9015
Konkurentus verčia pasitempti
I.Kasparavičiūtė įsitikinusi, kad pavienės išparduotuvės lankytojų nepraras net ir ekonomikai atsiga vus. Ji sutiko, kad gyventojai lin kę išleisti mažiau, jei mato, kad tai nereikalauja smarkiai keisti var tojimo įpročių. O išparduotuvė se tų pačių prekių kaip ir įprastuo se prekybos centruose jie be vargo gali įsigyti pigiau. Klaipėdoje įsikūrusios išparduo tuvės „Batų taškas“ vadovas Vir ginijus Kreivėnas taip pat patikino, kad pirkėjų srautai išliko nepakitę, kaip ir pirkėjų išleidžiamų pinigų suma. Pašnekovo teigimu, atsi gaunant šalies ekonomikai pirkėjai nesiskubina išlaidauti, nes brangs ta visos kitos prekės. Nors didesnių pokyčių rinkoje V.Kreivėnas sakė nepastebėjęs, jis atkreipė dėmesį, kad aplinkiniai prekybos centrai reaguoja į išpar duotuvių taikomas nuolaidas ir pa tys suskumba mažinti kainas. „Aišku, paprastos parduotuvės jaučia turinčios konkurentų, todėl mažina kainas. Tačiau mes taikome nuolaidas nuo 50 proc., todėl pas mus žmonės vis tiek prekių įsigyja daug pigiau“, – sakė pašnekovas.
Vilnius
8000 6700 6000
4000
5400 3400
2000 815 0
3080
3290
1109
1129
1155 530
430
2007
Kaunas 2645 1449
Klaipėda
2008
2009 Metai
2010
2011
Šaltinis: „Inreal“
Pasiskirstymas pagal plotą didmiesčiuose Sporto prekių išparduotuvės Avalynės išparduotuvės Drabužių išparduotuvės
6 28
%
54
31
35
%
18
%
63
56
9 Vilnius
Kaunas
Klaipėda Šaltinis: „Inreal“
9
AntrADIENIS, birželio 12, 2012
sveikata
Gimdymas namuose – palaimingas įvykis
Jos abi labai paten kintos, kad gimdė namuose. Vilnietė socialinė darbuo toja Rima Kurtinai tienė taip pagimdė savo antrą ir trečią, o kaunietė gydy toja akušerė-gine kologė Banga Kuli kauskaitė – abu vai kelius.
mano darbo metų tai nutiko tik kartą, bet ne iš baimės, o vyrui gi liai kvėpuojant su gimdyve.“ Tai – ne grįžimas į praeitį
Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Ligoninėje – tik pirmas
Socialinė darbuotoja R.Kurtinai tienė pirmąjį savo vaikelį, dabar 10 metų Liną, pagimdė ligoninėje. Prieš septynerius metus dukra Ie va ir prieš penkerius sūnus Justas gimė namuose. Kodėl? Laukdamasi pirmojo vaikelio vil nietė pradėjo galvoti apie galimybę gimdyti šeimos būste. Vis dėlto, likus keliems mėnesiams iki gimdymo, ši alternatyva dar baugino ir atrodė pa vojinga. „Ir aš ligoninėje patyriau tai, ką negatyvaus patiria dauguma mo terų, – šyptelėjo R.Kurtinaitienė. – Taip, buvo ir šaltumo, abejingumo. Mums gimdymas – išskirtinis įvy kis, o jiems – rutina.“ Surinkusi daug informacijos, pa bendravusi su medikais ir kai ku riomis namuose gimdžiusiomis moterimis, laukdamasi antrojo vaikelio Rima nusprendė gimdy ti namuose. Gimdyme dalyvavo pribuvė ja ir jos vyras informatikas, ku ris dar prieš pirmojo vaiko Lino gi mimą pritarė, kad žmona gimdytų namuose. Ar pribuvėja – medikė? R.Kurtinaitienė neslėpė, kad tai – vieša paslaptis, bet dėl dabartinių įstatymų, kurie draudžia medikams važiuoti pas gimdyves į namus da lyvauti gimdyme, tai patvirtinti ar paneigti ji atsisakė.
Atsakinga: R.Kurtinaitienė, prieš ryždamasi gimdyti namuose, ilgai konsultavosi su medikais.
dymo. „Žinojome: jei iškiltų pavo jus, skubiai važiuotume gimdyti į li goninę“, – aiškino R.Kurtinaitienė. Moteris neslėpė, kad finansiškai galimybė gimdyti ligoninėje ar na muose, dalyvaujant pribuvėjai, jai kainavo lygiai tiek pat. Atmintyje – ypatingos akimirkos
„Tai buvo ypač nuostabus jausmas, nepalyginama patirtis, – prisimi nusi, kaip gimdė namuose, sakė moteris. – Jaučiausi labai saugiai, per visą gimdymą jutau vaikelio ju desius, procesas praėjo sklandžiai ir viskas buvo nuostabu. Pagimdžiau, o vaikelis liko greta, aš – savo lovo je, savo namuose. Ligoninėje jau tiesi pacientas, o čia gyvenimas to liau tekėjo sava vaga.“ Kai laukėsi trečiojo vaiko Rima ir jos vyras apsisprendė labai lengvai: jei leis sveikata, gimdys tik namuose.
glaudžiau jį prie krūties, paskui aprengiau“, – ypatingas akimir kas prisiminė moteris. Tėvams ir artimiesiems R.Kur tinaitienė su vyru nepasakojo, kad apsisprendė gimdyti namuo se. Priežastis paprasta – kad ne pradėtų nerimauti. „Nenorėjome konfrontacijos, nes tai būtų pri vertę jaudintis ir mus, ir juos, – aiškino Rima, kurios mama, mo čiutė taip pat gimė ne ligoninėje. – Vėliau jau ramiai paaiškinome savo sprendimą. Ir kam jaudintis ir diskutuoti, kas būtų, jeigu būtų?“ O kur gimdant Ievą buvo Linas, o Justą – jau du vaikai? Sąrėmiai ir gimdymas vyko vakare ir naktį, tad tuo metu vaikai miegojo kitame kambaryje. „Štai – sesė, štai – bro lis“, – nusijuokė R.Kurtinaitienė, kai pabudę rytą naujienas sužino jo jos mažyliai. Dukrą gimdė viena
Nesielgė avantiūristiškai
„Į ligoninę važiuojame tik ypatingu atveju, todėl ta aplinka yra svetima, – teigė R.Kurtinaitienė. – Dažnai labai sunku pasakyti, ko reikia, kad per gimdymą moteris jaustųsi ge rai. Tas jausmas labai instinktyvus. Bet vienas pagrindinių dalykų – saugi, jauki aplinka, kad niekas neišgąsdintų, neateitų svetimi žmonės – personalas, kurių aš nei vardų, nei pareigų net nežinau.“ Už galimybę turėti alternatyvą pasisakanti moteris patarė nely ginti gimdymo namuose dabar ir seniau, kai žmonės nesilaikė higie nos: „Namai – tai ne kokie Dzūki jos miškai.“ Nusprendusi gimdyti namuo se, Rima nesielgė avantiūristiškai ir neatsakingai. Nuolat lankėsi pas medikus, konsultavosi, įvertino ri ziką ir galutinį sprendimą priėmė tik likus dviem savaitėms iki gim
Simono Švitros nuotr.
Banga Kulikauskaitė:
Nevalia diskriminuoti moterų ir tokią šeimų galimybę reikia reg lamentuoti įstatymu. Gimdymas namuose – ne užgaida. Moteris vėl kruopščiai tikrinosi sveikatą, konsultavosi su medikais ir, likus dviem savaitėms, taip pat neatmetusi galimybės išvažiuoti į ligoninę, pagimdė namuose. „Tai buvo neeilinė diena. Atėjo pribuvėja, gimė vaikelis, jį suvy niojome į švarius vystyklus, pri
„Moterys, kurios gali pagimdyti namuose, privalo turėti teisę pasi rinkti, – neabejoja daugiau nei 10 metų akušere – ginekologe dirbanti 42 metų gydytoja B.Kulikauskaitė. – Nevalia diskriminuoti moterų ir tokią šeimų galimybę reikia regla mentuoti įstatymu. Gimdymas na muose – ne užgaida. Tai parem ta pasauline praktika. Galimybė gimdyti namuose yra suteikta be veik visose Europos valstybėse.“ Net trijose medicinos įstaigose dirbanti gydytoja puikiai supran ta moteris, norinčias gimdyti na muose. Juolab kad turi asmeninės patirties: abu savo vaikus, 17 metų dukrą Jūrą ir 12 metų sūnų Mykolą, Banga pagimdė namuose. Maža to, abu kartus gimdyme dalyvavo jos vyras, kuris ir nukirpo vaikeliams virkšteles. Tiesa, gim dant trečiąjį vaikelį dalyvavo ir ar timiausios draugės. „Džiaugiuosi nepatyrusi jokių komplikacijų, esu labai laiminga, kad gimdžiau namuose. Mano mo tinystė labai džiaugsminga ir jau čiu didelį ryšį su vaikais, – tikino Banga. – Tiesa, buvau pasirengu
si ir tam, kad gali prireikti važiuo ti į ligoninę. Ir esu labai dėkinga po gimdymo mane apžiūrėjusiems ir man padėjusiems medikams.“ Vyrai nealpsta
Paprašyta patikslinti, kodėl beveik prieš 18 metų ji nusprendė gimdyti namuose, B.Kulikauskaitė neslėpė, kad tuomet gimdymo namuose bu vo kitokios sąlygos nei dabar. „Man buvo svarbu, kad vaikelis nebūtų atskirtas nuo manęs, norė jau jaukumo, kurį suteikia namai“, – Banga gimdė dar būdama aku šerijos ir ginekologijos rezidentė ir daug domėjosi gimdymu namuose. Savo dukrą ir po to sūnų priėmęs, virkšteles nukirpęs Bangos vyras il gai tam rengėsi, konsultavosi, ap svarstė įvairias situacijas. Tam rengėsi ir Banga. Būdama nėščia moteris lankėsi pas medikus. Kas būtų, jei vyras, žmonai gim dant, sutriktų ar net nualptų? B.Kulikauskaitė nusijuokė: „Vy rai nealpsta. Per daugiau nei 10
Motinyste besidžiaugianti medikė neslėpė, kad jau pats vykimas į li goninę kai kurioms moterims yra stresas, o gimdant tai nepageidau tina, nes slopina gimdymą. Įrodyta, kad namuose gimdan čioms moterims prireikia mažiau intervencijų ir jos patiria daug ma žiau psichologinių komplikacijų. „Yra moterų, kurios lengvai pa gimdo nepalankioje situacijoje, bet yra ir itin jautrių gimdyvių, – aiški no akušerė-ginekologė. – Gimdy mas nėra operacija, tai – normalus fiziologinis procesas, kuris tūkstan čius metų vykdavo namuose.“ Gydytoja patikslino: galimybė gimdyti namuose nėra sugrįžimas šimtmečiais atgal. Dabar daugu mos žmonių namai švarūs, kam bariuose nekabo voratinkliai, o gimdant medicininis sterilumas neprivalomas. „Žinoma, gimdyti namuose gali tik sveikos moterys, kurių nėštumas – be jokių komplikacijų, – teigė B.Ku likauskaitė. – Nėštumo laikotarpiu moteris privalo lankytis pas medi kus, kurie įvertina rizikos veiksnius. Nėštumo pabaigoje medikai turėtų nuspręsti, ar moteriai suteikti gali mybę gimdyti namuose. Be to, gim dant namuose jie turėtų prižiūrėti gimdyvę ir žinoti, kaip reaguoti.“ Pasaulyje gana populiaru
Pasaulio praktikoje, pasak akušerės-ginekologės B.Kulikauskaitės, maždaug viena moteris iš šimto pasinaudoja galimybe gimdyti na muose. „Liuksemburgo gyvento jos, atvirkščiai, dažniausiai renkasi gimdymo įstaigas, nors šioje šalyje taip pat yra galimybė gimdyti na muose, – pavyzdį pateikė B.Kuli kauskaitė. – Liuksemburgo medici nos įstaigose gimdyvėms sudarytos fantastiškos sąlygos, atsižvelgia ma į visus moterų pageidavimus, jos viliojamos vos ne pyragais.“ Užsienio šalyse įvertinus galimą riziką, nuo 15 iki 30 proc. moterų, kurios nusprendžia gimdyti na muose, vis dėlto būna pervežamos į ligonines.
Iniciatyva gimdyti ne tik ligoninėse Liet uvos šeimas ir tėvus vien ijan čios nev yr iausybinės organ izacijos prašo reglament uot i gimdymą na muose ir teikt i gimdyvėms med ici nos pagalbą.
akuš er iams ir gydytojams akuš e riams – ginekologams paslaugas gim dyvėms teikti namuose.
Naujos iniciat yvos autor ių teig imu, daugelyje pasaulio šalių medikų pa galba užt ikrinama ir toms šeimoms, kur ios planuoja gimdyt i namuose. Lietuvos įstatymai nedraudž ia gim dyt i ne ligon inėje, bet moter iai, nu sprendusiai gimdyti namuose, nesu daroma galimybė gauti kvalifi kuotą med ikų pagalbą. Priešingai, akuše riams ir gydytojams akušer iams – ginekologams vykti į namus priimti gimdymo draudž iama.
Iniciat yvos autor ių teig imu, gimdy ti tiek ligon inėje, tiek namuose ar natūralaus gimdymo centre yra vie nodai saugu, jei medikas 37 nėštumo savaitę, įvert inęs moters sveikatą ir nėštumo eigą, nustato, kad kompl i kacijų tik imybė yra maža ir užt ikr i nama gal imybė per gimdymą gau ti kval ifi k uotą pagalbą. Arg umentai už tokį gimdymą – gimdyvėms atlie kama maž iau medicininių interven cijų, retesnės gimdymo kompl ikaci jos, ir mot ina, ir kūdik is pat ir ia ma žiau streso.
Lietuvos šeimas ir tėvus vienijančių nevyriausybinių organizacijų atsto vai sveikatos apsaugos ministro Rai mundo Šukio ne kartą prašė sudary ti darbo grupę, kuri priimtų teisės ak tų pataisas, suteik iančias gal imybę
Gimdymo ne ligon inės e tvark a nu stat yt a teisės akt uos e JAV, Kan a doj e, Austr al ij oj e, Jungt inėj e Ka ralystėj e, Nyd erl anduos e, Dan ij o je, Norveg ij oj e, Šved ij oj e, Latv ij oj e, Lenk ij oj e.
10
Antradienis, birželio 12, 2012
Sportas
„Euro 2012“ išbandymai – ne vien futbolininkams
Statistika C grupė
Ispanija–Italija 1:1 (1:1). Gdanskas, 38 869 žiūrovai. Įvarčiai: Cescas Fàbregas (64 min.)/Antonio Di Na tale (60 min.). Kroatija–Airija 3:1 (2:1). Pozn a nė, 39 550 žiūrov ų. Įvarčiai: Mario Mand žuk ićius (3 ir 48 min.), Nik ica Jelavićius (43 min.)/Seanas St.Led geris (19 min.). Komanda
1. Kroatija 2–3. Ispanija 2–3. Italija 4. Airija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
1 0 0 0
0 1 1 0
0 0 0 1
3:1 1:1 1:1 1:3
3 1 1 0
Nuomonės Ispanija–Italija 1:1.
Andrésas Iniesta
Ispanijos rinktinės saugas
Užtruko: Gdansko stadiono prieigos – painus nebaigtų statybų labirintas.
Mariaus Bagdono nuotr.
kuliavo Fernando Torreso marški nėlius vilkėjęs Ispanijos rinktinės aistruolis Fico.
bolininkai nutraukė ispanų 14-os iš eilės pergalių seriją, kuri buvo pra sidėjusi 2010-ųjų pasaulio čem pionate ir pratęsta „Euro 2012“ at rankos varžybose.
Kaip pasaulio ir Europos futbolo čem pionai jautėsi statybvietėje? Ieškan tiems atsakymo į šį klausimą praverstų pasivaikščioti po Gdansko stadiono „PGE Arena“ apylinkes. Marius Bagdonas, Romas Poderys Achilo kulnas
14-ojo Europos čempionato fi nalo turnyro išvakarėse prie Vi duržemio jūros teikiamo komfor to pripratę Pirėnų ir Apeninų šalių sporto aistruoliai džiaugėsi, kad jų mėgstamos komandos žais vieno je įspūdingiausių prie Baltijos įsi kūrusių arenų, o jie mėgausis juo kingomis kainomis. Pietiečių lūkesčiai subliūško. Lenkai giriasi, kad jūros išplau tą gintarą primenantis stadionas „PGE Arena“ – vienas kompak tiškiausių ir moderniausių, tačiau nutyli, kad šis 40 tūkst. žiūrovų talpinantis statinys yra užgrioz dintoje buvusioje laivų statybvie tės teritorijoje. Maždaug prieš metus „Euro 2012“ organizacinio komiteto at stovai vylėsi, kad parduotuvių, maitinimo įstaigų bei viešbučių gausus Gdansko mikrorajonas taps iš bet kurios miesto dalies lengvai pasiekiamu traukos centru. Aki vaizdu, kad mūsų kaimynai patyrė fiasko. Arena pastatyta, tačiau inf rastruktūra – apgailėtina.
rungtynes tarp Ispanijos ir Itali jos rinktinių priartėti iki stadio no bent 5 km buvo neįmanoma, nes visus kelius kontroliavo bud rūs policininkai. Tai varžybų dieną miesto cent re sukėlė milžiniškas transporto spūstis bei užsienio sirgalių įtū žį. Prie didingų „San Siro“, „San tiago Bernabeu“ ar „Nou Camp“ stadionų įpratę futbolo aistruoliai buvo priversti pėdinti pėsčiomis, o prie arenos patyrė dar vieną išban dymą. Dėl nebaigtų infrastruktūros darbų bei statybų technikos gausos jiems reikėjo blaškytis mažiausiai pusės kilometro spinduliu, kol pa vyko rasti išėjimą iš šio labirinto. „Šis Europos čempionato finalo turnyras man – jau trečiasis, tačiau iki šiol nieko panašaus nemačiau. Vaizdas – siaubingas. Kas būtų, jeigu lytų? Ar turėtume klampoti po purvyną?“ – emocingai gesti
Pretenzijų nenutylėjo
Taškus po dvikovos su italais pra radę ispanai nenutylėjo pretenzijų Gdansko arenos šeimininkams. „Aikštė buvo gerokai per sausa. Jeigu ją būtų daugiau palaistę prieš rungtynes, susitikimo tempas būtų buvęs gerokai didesnis“, – sakė pa saulio ir Europos čempionų vyriau siasis treneris Vicente Del Bosque.
Prieš Ispanijos ir Italijos rinktinių priartėti iki sta diono bent 5 km buvo neįmanoma. „Vienintelis mus labai nuliūdi nęs dalykas – veja. Tai turėjo įtakos žaidimui. Prieš mačą pareiškė me pastabų, tačiau niekas nesiėmė jokių priemonių. Girdime daugybę šūkių, kad Europos čempionatas turi tapti kerinčiu reginiu, bet ar įmanoma sukurti futbolo spektak lį ant tokio arimo?“ – niršo „Bar celonos“ lyderis Xavi. Simboliška, kad Gdansko stadione Italijos fut
Rūpinasi moterų morale
Vakar kovas pradėjo ir ketvirtosios „Euro 2012“ grupės – D – koman dos. Pirmieji jėgas Donecke išmė gino prancūzai ir anglai. Lygiosios 1:1. Įvarčius įmušė Joleonas Lescottas (30 min.) ir Samiras Nasri (39 min.). Vėlai vakare Kijeve susitiko uk rainiečiai ir švedai. Prieš šį mačą Ukrainos sostinėje įsikūrusios sir galių zonos administracija paskel bė, kad per pirmąsias dvi varžybų dienas apsilankė beveik 100 tūkst. futbolo gerbėjų, kurie išgėrė 30 tūkst. litrų alaus ir sukirto 10 tūkst. dešrainių bei 3 000 ledų porcijų. Kitoks požiūris į „Euro 2012“ – Irane. Šios šalies vyriausybė už draudė moterims kartu su vyrais stebėti futbolo rungtynes baruo se, kavinėse ar restoranuose. „Netoleruotina, kai moterys su vyrais žiūri futbolą. Vyrai per var žybas keikiasi ir vulgariai elgiasi. Moterims tokia kompanija netin ka, nes gali nukentėti jų moralė“, – pareiškė vienas Irano policijos va dovų Bahmanas Karharas.
Cesare Prandelli
Italijos rinktinės vyr. treneris
Labai svarbu, kad mūsų puolėjai žai dė taip, kaip jų prašiau, – iš visų jėgų, agresyviai, greitai. Tai ir yra tikra sis Italijos futbolas. Po rungtynių ša lies prezidentas Giorgio Napolitano man pasakė, kad žaidimas jam pati ko, ir padėkojo.
Andrea Pirlo
Italijos rinktinės saugas
Pralaimėtos kontrolinės rungtynės rusams 0:3 privertė mus susirūpin ti nacionalinės komandos proble momis ir tinkamai pasirengti „Euro 2012“ kovoms. Mūsų žaidimą su is panais įvertinčiau septyniais balais iš dešimties galimų. Tokie mačai su teikia vis didesnio pasitikėjimo savo jėgomis. Kroatija–Airija 3:1.
Luka Modrićius
Kroatijos rinktinės saugas
Jautėme didelį savo sirgalių spaudi mą, todėl tikiuosi, kad pergalė juos įkvėpė taip, kaip ir mus. Svarbu įmušti įvarčius tada, kai to labiau siai reikia, ir mes tai padarėme. Ma nau, galime kautis su bet kuria pa saulio rinktine.
Mario Mandžukićius
Kroatijos rinktinės puolėjas
Negaliu patikėti, kad įveikėme airius. Ar tai buvo geriausias mačas per ma no karjerą? Pirmiausia dėkoju trene riui, kad patikėjo man vietą starto su dėtyje.
Gerai, kad nelijo
Šalia stadiono stūkso didžiulės smėlio pilys, riogso įvairūs mecha nizmai, o visa teritorija aptverta tvora ir didžiuliais vamzdžiais, už kurių – metalo laužo krūvos. Prieš pirmąsias „Euro 2012“ C grupės
Giovanni Trapattoni
Airijos rinktinės vyr. treneris
Sunku suvokti, kas mums atsitiko per mačą su kroatais. Než inau, ar pirmasis varžov ų įvart is paveikė komandą psicholog iškai.
Kas, kur, kada? Šiandien A grupėje
Robbie Keane’as
Airijos rinktinės puolėjas
19 val. Vroclave: Graikija–Čekija, 21.45 val. Varš uvoje: Lenkija–Ru sija. Rytoj B grupėje
19 val. Lvove: Danija–Portugalija, 21.45 val. Charkove: Olandija–Vo kietija.
Norėjome turnyrą pradėti pergale, bet Italijos komanda – viena „Euro 2012“ favoričių, todėl lygiosios – ne blogas rezultatas. Stengėmės žaisti greitai, padarėme kelias klaidas, ta čiau nereikėtų pamiršti, kad italai moka ne vien gintis – jų gretose yra puikių puolėjų.
Lygiosios: vakar S.Nasri (kairėje) pramušė anglų gynybą ir išgelbėjo Prancūzijos ekipą nuo nesėkmės.
AFP nuotr.
Antrajame kėlinyje mačo teisėjas turėjo skirti 11 m baudinį į kroatų var tus, nes varžovas įspyrė man į ko ją. Tai matė visi, išskyrus arbitrą. Šis epizodas turėjo įtakos tolesnei rung tynių eigai.
11
antrADIENIS, birželio 12, 2012
sportas
Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt
A.Sireika baigė karjerą
Lietuvis – čempionas
Rinktinėje – permainos
Ilgametis „Šiaulių“ vyrų krepši nio komandos strategas Anta nas Sireika, pasibaigus sutar ties su klubu galiojimui, atsisa kė vyriausiojo trenerio pareigų. Ekipos vairas laikinai patikė tas A.Sireikos asistentui Vaidui Pauliukėnui (nuotr.). A.Sirei ka treniravo šiauliečius 1994– 2002 m. ir 2008–2012 m.
Europos jaunimo šiuolaiki nės penkiakovės čempionate Vengrijoje vaikinų asmeninių varžybų finale 5812 taškų su rinko ir aukso medalį iškovo jo 19-metis Lukas Kontrima vičius (nuotr.). 2-ojoje vietoje – čekas Janas Kufas (5764), trečias buvo Latvijos atstovas Pavelas Švecovas (5732).
Lietuvos moterų krepšinio rinktinei per Europos čempio nato atrankos varžybas ne galės padėti menisko traumą patyrusi 31 metų 176 cm ūgio gynėja Rasa Žemantauskai tė-Matlašaitienė (nuotr.), ta čiau komandos gretas papil dys Sandra Linkevičienė ir Eglė Šulčiūtė.
Baisiau sia bus, jei olimpinį normatyvą reikės vyk dyti Lietu vos čempio nate prieš pat žaidy nes.
Optimistas: V.Kozlovas viliasi, kad laiku įšoks į Londono olimpiados traukinį. Gedimino Bartuškos nuotr.
V.Kozlovas: „Kova su vėju – ne išeitis“ Pekino olimpiados dalyvis bėgikas Vitalijus Kozlovas po truputį artėja prie Londono žaidynių normatyvo. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Vienas žingsnių – Europos čempio nato normatyvas, kurį V.Kozlovas įvykdė Valmieroje (Latvija) įvyku siose Prezidento taurės varžybo se. Vilnietis laimėjo 800 m bėgimą – 1 min. 47,78 sek. Tai – geriausias Lietuvos sezono rezultatas. – Ar Valmieroje pasiektas Eu ropos čempionato normatyvas buvo planuotas? – paklausėme V.Kozlovo. – Minimalus mano tikslas Latvijo je toks ir buvo – įvykdyti Europos čempionato normatyvą. Būčiau la bai nepatenkintas, jei jo nebūčiau pasiekęs. Specialiai šioms var žyboms užsakėme „zuikį“ – vie ną latvių olimpietį. Jis mane lydė jo pirmuosius 500 m. – Patekti į Londono olimpines žaidynes jums pakanka B nor matyvo. Iki jo trūksta daugiau nei sekunde geresnio rezulta to negu Valmieroje. Ar šio nor matyvo sieksite Europos čem pionate? – Europos čempionatuose retai pa siekiami mano rungties olimpiniai normatyvai. Visi tiesiog nori kuo lengviau patekti į finalus. Olimpinį normatyvą bandysiu pasiekti bir želio 17-ąją Maskvoje organizuo
jamose varžybose. Iš mūsiškių ke tina startuoti ir Lina Grinčikaitė, Eglė Balčiūnaitė, Rytis Sakalaus kas. Šiose varžybose dalyvavau prieš ketverius metus. Šiemet ilgo kai laukiau organizatorių sprendi mo, jis priklausė būtent nuo ma no rezultato Valmieroje. Galiausiai sulaukiau atsakymo – važiuosi, tvarkykis vizą. Ir aš, ir mano tre nerė Palmira Žukienė viliasi, jog artimiausiu metu pavyks įvykdy ti olimpinį normatyvą, kad prieš žaidynes dar liktų laiko bent vienai treniruočių stovyklai. – Jeigu Maskvoje įvykdysite olimpinį normatyvą, ar pralei site Europos čempionatą? – Ne, jokiu būdu. Laiko atsigauti iki olimpinių žaidynių pakaks. – Kaip kovojate su įtampa, kai, nenumaldomai artėjant olim piadai, reikia siekti ir keliala pio į ją? – Jei po varžybų Valmieroje daugiau niekur nestartuočiau, emocionaliai būtų sunku. Net neįsivaizduoju, ką būčiau daręs, jei Latvijoje būtų ne pasisekę. Sutelkėme visas pastan gas: susimokėjome už viešbutį, ke lionę, už „zuikį“. Manau, kad šie metai man kol kas yra labai sėk mingi. Tai – geriausia sezono pra džia, esu patenkintas tuo, kaip vis kas klostosi, o įtampą veju mintimi
– viskas bus gerai. Baisiausia bus, jei olimpinį normatyvą reikės vyk dyti Lietuvos čempionate prieš pat žaidynes. 2008-aisiais būtent taip patekau į Pekino olimpiadą. Neno rėčiau dar kartą šokti į nuvažiuo jantį traukinį. – Matyt, Lietuvoje sunku, nes tenka, kaip sakė vyriausiasis rinktinės treneris Kęstutis Je zepčikas, varžytis su vėju, o ne su konkurentais? – Taip, Lietuvoje sudėtinga: spor tininkas, kuris bėga antrasis, at silieka nuo manęs ne mažiau nei keturiasdešimt metrų ir atotrū kis tik didėja. Kova su vėju ir laiku – ne išeitis. Aukšto lygio varžybo se bent penki sportininkai pūškuo ja kaip vienas traukinys. Bėgdamas paskui varžovą bent jau matai, ko sieki. Lietuvoje to nėra. – Ką veiksite iki varžybų Mask voje – ilsėsitės ar treniruosi tės? – Tris dienas skirsiu poilsiui, po to – treniruotės. Šiemet atsisakė me taktikos – kuo daugiau varžy bų. Pasitikiu savo jėgomis, todėl startui Maskvai ruošiuosi nesiplė šydamas – stengsiuosi pagerin ti ištvermę, nemažai laiko skirsiu atsigauti po krūvių. Tokia metodi ka man tinka – į varžybas atvykstu kupinas jėgų.
Rankininkams tikslas – dar sunkiau pasiekiamas Mantas Stankevičius Lietuvos vyrų rankinio rinktinė, Vilniuje 17:24 pralaimėjusi Len kijos komandai, sukomplikavo savo galimybes iškovoti keliala pį į pasaulio čempionato finalo turnyrą.
Atsakomoji atkrintamųjų varžy bų dvikova birželio 17-ąją vyks varžovų arenoje Katovicuose. „Šis mačas taip pat bus neleng vas“, – pripažino Lenkijos eki pos vyriausiasis treneris Danie lis Waszkiewiczus. Vilniuje lenkai iškart išsiveržė į priekį – 2:0, 6:3, 10:6. Per pirmą sias penkias žaidimo minutes sve čių vartininkas Slavomiras Szma lis atrėmė 3 iš 4 lietuvių metimų. Antrajame kėlinyje lietuviai buvo priartėję: po Nerijaus Atajevo šū vio – 15:14, bet netrukus svečiai susigrąžino iniciatyvą – 17:14. Naudingiausiais rungtynių žai dėjais buvo išrinkti vartininkai – Arūnas Vaškevičius (nuotr.) ir S.Szmalis. „Rezultatas neatspindi tikro sios rungtynių eigos. Buvome su mažinę skirtumą iki minimalaus, bet nesugebėjome išnaudoti pui kių šansų. Galima sakyti, kad su lenkais kovojo jaunimo rinktinė, privalėjusi pasirengti svarbiam mačui per labai trumpą laikotar pį“, – sakė A.Vaškevičius. „45 minutes buvome lygiaverčiai lenkų varžovai, bet galiausiai dėl patirties stokos ir nuovargio pri stigome drausmės, kantrybės. Ele mentarios klaidos brangiai kainavo. Neabejoju, kad Katovicuose mums nepritrūks motyvacijos“, – svarstė
Statistika Lietuva–Lenkija 17:24 (9:12). Viln iaus „Siemens“ arena, 3 000 žiūrovų. Įvarčiai: Augustas Straz das ir Aidenas Malašinskas po 5, Gražvydas Juška ir Nerijus Ataje vas po 3, Gintaras Cibulsk is 1/Mi chalas Jureck is 7, Bartlom iejus Jaszka, Patr ykas Kuchcz ynsk is, Marcinas Lijewsk is ir Tomaszas Tlucz ynsk is po 3, Bartoszas Ju reckis ir Bartlomiejus Tomczakas po 2, Tomaszas Rosinsk is 1.
Lietuvos rinktinės vyriausiasis tre neris Gintaras Savukynas. Kiti pirmųjų dvikovų rezultatai: Rusija–Čekija 23:22, Slovėnija– Portugalija 31:26, Slovakija–Bal tarusija 24:26, Makedonija–Aus trija 26:21, Vengrija–Norvegija 27:21, Islandija–Olandija 41:27, Vokietija–Bosnija ir Hercego vina 36:24, Švedija–Juodkalni ja 22:21.
12
antradienis, birželio 12, 2012
pasaulis
3
žmonės žuvo ir 3 buvo su žeisti per šaudy nės studentų mies telyje JAV Oberno mieste.
Užsidegė parakas
Rinkimų favoritai
Driokstelėjimas Dniepropetrovsko tram vajuje vakar pažadino prisiminimus apie balandį šio Ukrainos miesto šiukšlių kon teineriuose sprogusias keturias bombas. Bet vėliau paaiškėjo, kad incidento kalti ninkas buvo keleivis medžiotojas, kuris vežė paraką. Pareigūnai įtaria, kad ranki nė iškrito jam iš rankų arba parakas už siliepsnojo nuo karščio. Nukentėjo de šimt žmonių, iš jų – vienas paauglys.
Prancūzijos prezidento François Hollan de’o socialistai ir jų sąjungininkai surinko daugiausia – 46 proc. – balsų per sek madienį vykusių parlamento rinkimų pir mąjį turą ir tikisi užsitikrinti daugumą, kuri jiems leistų prastumti planuojamas mokesčių ir biudžeto išlaidų reformas. Nemažo palaikymo sulaukė Nacionalinis frontas, kuris pasisako už euro panaikini mą ir kovą su Prancūzijos „islamizacija“.
Politikas siautėjo keliuose JAV prekybos sekretorius Johnas Brysonas vakar atsidūrė teisėsau gos akiratyje, pradėjus tyrimą dėl Kalifornijoje įvykusių dviejų atski rų avarijų, kuriose dalyvavo jo au tomobilis ir dvi kitos mašinos.
Pranešime, kurį paskelbė Los An dželo apygardos šerifo departa mentas, sakoma, kad J.Brysonas vairavo „Lexus“, kuris šeštadienį įvažiavo į galą kitam automobiliui, laukiančiam prie geležinkelio per važos San Geibrielio mieste. Policijos pranešime nurodoma, kad J.Brysonas pasikalbėjo su tri mis vyrais, buvusiais apgadintoje mašinoje, o vėliau nuvažiavo, ta čiau vėl kliudė jų „Buick“. Nuken tėjusieji puolė vytis politiko auto mobilio, bet nesėkmingai. Vėliau J.Brysonas nuvažiavo į Rosmido miestą ir jame sukėlė dar vieną avariją. Vėliau 68 metų komercijos sek retorius buvo „rastas vienas, nete kęs sąmonės prie savo automobi lio vairo“, kaip teigiama policijos pranešime. „Sekretorius J.Bryso nas savaitgalį pateko į eismo nelai mę, – pranešė Komercijos depar tamentas pirmadienį. – Patikrinti jis buvo nuvežtas į ligoninę ir vė liau iš ten buvo paleistas. Sužeidi mų jis nepatyrė. Vyksta tyrimas.“ J.Brysonas gali būti apkaltintas pabėgimu iš įvykio vietos, kaip sa kė San Geibrielio policijos atstovas leitenantas Arielis Duranas. Teisėsauga informavo, kad pir minių duomenų apie galimą alko holio ar narkotikų vartojimą nė ra. Pasak A.Durano, ar J.Brysonas anksčiau turėjo sveikatos proble mų, pareigūnams nežinoma. Būdamas prekybos sekretorius J.Brysonas priklauso prezidento ekonomistų komandai ir yra atsa kingas už naujų darbo vietų skai čiaus augimo skatinimą. Šias parei gas B.Obama jam patikėjo spalį. BNS inf.
Įtarimai: policija teigia kol kas
neturinti duomenų, kad J.Bry sonas vairavo apsvaigęs. „Reuters“ nuotr.
Taikiniai: teisėsauga vakar krėtė populiaraus tinklaraštininko ir kovotojo su korupcija A.Navalno (nuotraukoje dešinėje) bei kitų opozicijos
veikėjų namus.
„Scanpix“ nuotr.
Protesto išvakarėse – kratos Rusijai minint valstybinę šventę, Maskvoje šiandien turėtų būti karšta. Po išvakarėse atliktų kratų ir įteiktų šaukimų į apklausą opozicija Milijo nų žygyje laukia dar daugiau žmonių. Žeminanti krata
Rusijos tyrėjai vakar darė kra tas įtakingų protestų lyderių na muose ir opozicinių organizacijų biuruose. Šių reidų taikiniais ta po protestų organizatoriai Alek sejus Navalnas, Ilja Jašinas ir Ser gejus Udalcovas, taip pat populiari televizijos vedėja ir vakarėlių liūtė Ksenija Sobčiak, kuri po gruodžio mėnesio prezidento rinkimų pri sidėjo prie protestų judėjimo. Pastarosios namuose, naujie nų agentūros „Interfax“ duome nimis, rasta 1,5 mln. eurų grynųjų pinigų. Šaltinis teisėsaugos ins titucijose agentūrai teigė, kad šie pinigai gali būti konfiskuoti. K.Sobčiak vėliau žurnalistams pasakojo, kad krata vyko labai že minamai. Pareigūnai įsiveržė į butą ankstyvą rytą, neleido šei mininkei apsirengti, skaitė asme ninius laiškus. „Mūsų šalyje negali ne tik lais vai reikšti savo nuomonės, bet ir bendrauti su žmonėmis, kurie nepatinka valstybei“, – piktino si K.Sobčiak. Paėmė net marškinėlius
Per kratą A.Navalno ir S.Udalcovo namuose pareigūnai konfiskavo jų
kompiuterius, duomenų laikme nas ir mobiliuosius telefonus. A.Navalnas pranešė, kad iš jo konfiskuoti net marškinėliai su užrašu: „Vieningoji Rusija. Suk čių ir vagių partija. Mano nuo monė.“ Didžiosios Britanijos naciona linis transliuotojas BBC citavo A.Navalno kaimyną, kuris sakė: „1937-uosius primena. Negerai visa tai. A.Navalno kovą su ko rupcija aš, aišku, palaikau. Ne gali nepalaikyti tokių dalykų. Į antrad ien io mit ing ą eit i nes i ruošiau, bet dabar žiūriu į tai, kas vyksta, ir svarstau, kad tur būt eisiu.“ Byla dėl neramumų
A.Navalnui, I.Jašinui, S.Udalco vui ir K.Sobčiak įteikti šaukimai šiandien atvykti į apklausą Gene ralinės prokuratūros Tyrimų ko mitete. Pasak teisėsaugos, kratos ir ap klausos vykdomos tiriant nera mumus per gegužės 6 d. Milijo nų žygį, kuris į Maskvos gatves sutraukė apie 20 tūkst. žmonių ir baigėsi protestuotojų susirė mimais su policija bei šimtų de monstrantų suėmimu.
Teisėsauga dėl neramumų kalti na organizatorius, kurie esą pažei dė eitynių vykdymo tvarką. Tačiau opozicijos lyderiai dėl visko kaltina provokatorius, įsi maišiusius į minią.
Levas Ponomariovas:
Jie mėgina sužlug dyti Milijonų žygį ir užtikrinti, kad atei tų mažiau žmonių.
Per susirėmimus nukentėjo de šimtys žmonių, tarp jų 27 OMON pareigūnai. Penki jų patyrė sun kių traumų. Prokuratūra iškėlė baudžiamą ją bylą dėl neramumų kurstymo ir smurtavimo prieš valdžios at stovus. Tiriant bylą jau sulaikyta 12 žmonių. Viskas vyks pagal planą
Šiand ien, kai Rus ija min i ne prikl aus om yb ės dien ą – Ru sijos dien ą, opoz ic ija plan uo
ja surengti naują Milijonų žygį. Šio reng in io organ izac in is ko mitetas vakar skub iai sus ir in ko į pos ėd į ir pran eš ė, kad va kar ykšt ės kratos jok ios įtakos renginiui neturės. „Viskas vyks pagal planą, – pranešė vienas Milijonų žygio or ganizatorių, „Solidarumo“ judė jimo aktyvistas Sergejus Davidis. – Koreguojamas bus tik dalyvių skaičius – jis didės. Bet tai įvyks dėl valdžios veiksmų.“ Pagal leid im ą, kur į opoz ic i jai išdavė Maskvos savivaldybė, šiandienos Milijonų žygyje gali dalyvauti 50 tūkst. žmonių. Opozicijos atstovai ir žmo gaus teisių aktyvistai teisėsau gos veiksmus Milijonų žygio iš vakarėse įvertino kaip bandymą įbauginti kylantį protestų judėji mą ir užkirsti kelią masinėms ei tynėms, kurios gali kompromi tuoti Vladimirą Putiną, vos prieš mėnesį grįžusį į Kremlių trečiai kadencijai. „Jie mėgina sužlugdyti Mili jonų žygį ir užtikrinti, kad ateitų mažiau žmonių“, – tikino žmo gaus teisių aktyvistas Levas Po nomariovas. BNS, BBC, newsru.com inf.
13
antradienis, birželio 12, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Mieste tūps raganos Ateinantį šeštadienį Gedimino prospekte nuo V.Kudirkos aikštės iki Vilniaus arkikatedros atgims senas tradicijas turinti magiška šventė – Žolynų turgus, seniau dar vadintas Raganų turgeliais...
Žolynų turgus – tai viena įdomes nių senojo Vilniaus tradicijų, kai likus kelioms dienoms iki stebuk lingiausios vasaros nakties – Rasų – iš įvairių Lietuvos miestų, mies telių ir kaimų į sostinę suvažiuo davo geriausios žolininkės, ku rios pardavinėdavo savo surinktas vaistažoles, mokydavo, kaip, pasi telkus liaudies mediciną, išsigydy ti įvairias ligas ir kitaip panaudoti magišką žolynų galią. Tad ir šiemet, naujai atgimu sioje ir jau spėjusioje įsitvirtinti šventėje, lankytojų lauks raganos, būrėjos, žolininkės, vaistažolių ir kitų sveikų produktų, tautodailės
dirbinių pardavėjai. Turgaus pa grindas – žolininkų prekyba, tad miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę įsigyti ekologiškų vais tažolių, sužinoti jų paskirtį, tradi cinius gydymo metodus, o tai ypač aktualu tiems, kurie domisi liau dies medicina, ekologija ir tradi ciniu paveldu. Taip pat vykstant Žolynų turgui veiks teatralizuota „grožio pirtis“, bus transliuojamos Svirplio radi jo laidos, rengiami tiesioginiai re portažai iš karščiausių turgaus taš kų, koncertuos Lietuvos folkloro ir postfolkloro grupės, dainuojamo sios poezijos atlikėjai ir kt. Turguje, be tradicinio lito, kursuos ir Žolynų turgaus pinigas jonpinigis – jų ga lės įsigyti visi, dalyvaujantys pra mogose arba nuoširdžiai perkantys turguje, o paskui juos išleisti Žoly nų turgaus aukcione. VD inf.
Filosofas: „Muzika – tai klaustukas“, – vakar surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Marilyn Manso
nas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Piktadariai, keičiantys pasaulį Šiandien Kauno „Žalgirio“ arenoje konsertuosiantis roko atli kėjas Marilyn Mansonas vakar tikino nesiruošiantis žiūrovų stebinti krauju, tačiau žadėjo, kad pasirodymas ypač patiks moterims.
Įdomybės: šventėje lankytojų lauks raganos, būrėjos, žolininkės, vais
tažolių ir kitų sveikų produktų, tautodailės dirbinių pardavėjai.
Tado Umaro (BFL) nuotr.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Priešiškumas nenustebino
Paprastai kontroversišku ir skan dalingu atlikėju vadinamas Ma rilyn Mansonas sakė nenustebęs išgirdęs kalbas apie šalyje susi formavusį tikinčiųjų pasiprieši nimą jo pasirodymui. Atlikėjas pripažino, kad kuni gų pastangos uždrausti jo kon certą yra tai, kas nuolat nutinka per koncertų turus. Tačiau atli kėjas dorovės sergėtojų pastan gas įvertino santūriai. „Pats ėjau į krikščionių mo kyklą, apie Bibliją žinau daugiau nei dauguma kunigų. Manau, kad menas, kurį bandome pristatyti, turėtų būti klausimas, o ne atsa kymas. Kai religingi žmonės nori ką nors atimti iš pasaulio, tai at rodo atvirkščia Dievui. Juk Die vas kuria, kuriame ir mes, – sa kė Marilyn Mansonas ir pridūrė: – Čia nėra demonų – mes turi me gana daug kitų dalykų, ku riuos galima įdėti į gražias mo teris.“ Paklaustas, kaip reaguoja ir į Seimo rekomendacijas uždraus ti pasirodyme dalyvauti asme nims iki 14 metų, atlikėjas pabrė žė, kad kontrolė ir jaunų žmonių priežiūra turėtų būti sutelkta tėvų rankose: „Nemanau, kad tai būti na. Kontrolė tikriausiai turėtų bū ti tėvų rankose – ne valdžios. Ma nau, kad ne aš ir ne valdžia turėtų nuspręsti, kas gali pamatyti pa sirodymą, priklausomai nuo am žiaus.“
„Nesu kraujo gerbėjas“
Marilyn Mansonas taip pat pa neigė, kad pasirodyme bus daug kraujo, kaip žadama žiniasklaidoje. „Nesu didelis kraujo gerbėjas. Bus kitų skysčių – merginos gali verk ti arba joms po pasirodymo reikės naujų apatinių“, – juokėsi jis. „Bus tik geri, sunkūs gitarų gar sai“, – vėliau pridūrė jis ir sakė negalintis išduoti, kas laukia žiū rovų per pasirodymą antradienį. Rokeris sakė dar nenusprendęs, kokias dainas atliks su grupe, ir ironizavo, kad koncerto vertinti jam dar nė neįvykus – negalima.
Čia nėra demonų – mes turime gana daug kitų dalykų, kuriuos galima įdė ti į gražias moteris. Dažnai ant scenos šokiruojan čius ir dorovės sergėtojus gąsdi nančius dalykus išdarinėjantis Marilyn Mansonas patikino, kad kitų nuomonė jam rūpi. Todėl šo kiruojančios pasirodymo detalės, pavyzdžiui, Biblijos plėšymas, nė ra vien tai, ką jam patinka daryti. „Kai kurie žmonės vartoja fra zę: „Man nerūpi, ką kiti mano.“ Aš manau, kad tai labai neprotinga frazė, kuri gali išsprūsti iš burnos. Man rūpi, ką žmonės mano, bet aš nekontroliuoju to. Aš noriu versti kitus žmones mąstyti, bet nenoriu jų versti manyti to, kuo tikiu. Noriu su jais pasidalyti savo idėjomis“, –
sakė atlikėjas ir pridūrė, jog kai ku riuos dalykus reikia išprovokuo ti, kad juos žmogus pajustų. Kitaip nėra tikslo būti atlikėju. Superherojai – nuobodūs
Vis dėlto jis teigė nemanantis, kad jo muzika gali būti priimta klai dingai ar teisingai. Anot jo, mu zika yra „klaustukas“. Tai kaip paveikslas ant sienos, apie ku rį kiekvienas gali galvoti ką nori: „Žmonės interpretuoja dalykus skirtingai, nei aš manau, kaip jie turėtų būti interpretuojami. Bet aš kaip atlikėjas tai darau ir tiks lingai.“ Kurdamas albumą „Born Vil lain“ („Gimęs piktadariu“ – angl.) atlikėjas sakė nesiekęs pabrėžti vien blogio. Tačiau Marilyn Man sonas tvirtino, kad bet kurioje gy venimo istorijoje gyvenime, filme, pasirodyme ar knygoje piktada rys yra žmogus, kuris keičia, ku ris priverčia ką nors įvykti: „Kar tais tai gerai, kartais – blogai. Bet tai yra realiausias žmogus – labai žmogiškas. Herojai, superherojai yra patys nuobodžiausi.“ Rokeris pasakojo, kad naujas aštuntasis albumas „Born Vil lain“, kurį per pasirodymą pri statys atlikėjas, buvo įkvėptas knygų: Williamo Shakespeare’o „Makbeto“ ir Charles’io Baude laire’o „Piktybės gėlių“. Taip pat, anot jo, didelę įtaką turėjo filmai: „Filmai motyvavo mus sukur ti labai kinomatografišką muzi ką, daug dėmesio skyrėme deta lėms, neįprastiems garsams. Tai buvo nuotykis.“
14
antrADIENIS, birželio 12, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Šv. Kotr ynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. Kada? Birželio 17 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Prancūzų institute, Didžioji g. 1. Kada? Nuo birželio 14 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. Kada? Iki liepos 21 d. Kiek? Nemokamai.
Svečiai iš Krokuvos
Žaidimai šviesomis
Dviejų kūryba
Vilniuje svečiuosis mišrus choras „Mariański“ iš Krokuvos. Pirmą kartą mūsų šalies sostinėje viešintys choro „Mariański“ daininin kai kvies pasiklausyti ne tik klasika tapusių Johanno Sebastiano Bacho, Andrew Lloydo Weberio kūrinių, bet ir susipažinti su len kų kompozitorių muzika.
Sostinėje šią savaitę atidaroma Erico Mutelio paroda „Latentinės šviesos“. E.Mutelis yra prancūzų menininkas, gyvenantis ir dir bantis Suomijos sostinėje Helsinkyje. Jo kūryba apima įvairias meno šakas, tokias kaip fotografija, instaliacija, videomenas, sce nografija, performansas ir šviesų dizainas.
Vilniuje atidaroma šiais metais pirmoji projekto „Artscape“ paro da, pristatanti šiuolaikinio Izraelio menininko Rano Slavino kūry bą drauge su lietuvių tapytojo Andriaus Zakarausko naujausiais darbais. Šįkart projekto paroda skyla į dvi skirtingas dalis, turin čias atskirus pavadinimus ir raiškos būdus.
Kur? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 14 litų.
Kur? Galerijoje „Arka“, Aušros Vartų g. 7. Kada? Iki birželio 27 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. Kada? Šiandien 19.10 val. Kiek? 14 litų.
Kur? Galerijoje „Kairė-dešinė“, Latako g. 3. Kada? Iki birželio 24 d. Kiek? Nemokamai.
Bachatos muzikos kerai
Penktą kartą – tekstilės bienalė
Gyvenimas šalia sąvartyno
Po pertraukos – nauji darbai
Dokumentiniame filme „Bachatos kunigaikštis“ pasakojama apie bachatos muziką atliekantį muzikantą Joaną Soriano, kilusį iš Dominikos Respublikos ir trokštantį išgarsėti, kad padėtų šeimai išbristi iš skurdo.
Penktoji respublikinė tekstilės bienalė „Aš mano man“ skirta menininko egzistencijos išskirtinu mo problematikai. Parodoje dalyvaujantys teks tilininkai gilinasi į individualumo ir individualiz mo sąsajas.
„Stebuklų laukas“ – juosta apie žmones, daugiau negu 20 metų gyvenančius Budos miške, netoli Kariotiškių sąvartyno. Filmas tarsi iš paties sąvar tyno gyventojo perspektyvos pasakoja apie šią bendruomenę.
Po penkerių metų pertraukos Vilniaus grafik os meno centre pristatoma menininkės Lidos Du bauskienės grafikos darbų paroda „Būsena“, skir ta meno gurmanams, išsiilgusiems tikrosios gra fikos.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Europos vidury. 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 21.20, 23.45 Sportas. Orai. 18.45, 19.45, 20.45, 21.30, 22.35 UEFA EURO 2012 studija. 19.00, 20.00 UEFA EURO 2012 rungtynės Graikija–Čekija. Tiesioginė transliacija iš Vroclavo (Lenkija). 20.55, 22.30 Loterija „Perlas“. 21.00 Panorama. 21.10 Verslas. 21.15 Kultūra. 21.45, 22.45 UEFA EURO 2012 rungtynės Lenkija–Rusija. Tiesioginė transliacija iš Varšuvos (Lenkija). 23.40 Vakaro žinios. 23.50 UEFA EURO 2012 apžvalga.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomo ir Džerio nuotykiai“ (k). 7.20 Anim. f. „Keista šeimynėlė“ (1) (JAV, Kanada, 2004 m.) (k).
LTV 16.00 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 „Čarlio angelai“ (2) (N-7) (k). 9.45 „Šeimynėlė“ (5) (N-7). 10.15 Juokas juokais (k). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 „Detektyvė Rizoli“ (2). 12.10 „Havajai 5.0“ (9) (N-7). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“ (7). 13.40 „Keista šeimynėlė“ (2). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (1) (JAV, 1975 m.). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.40 „Meilės miestas“. 17.40 Nuo... Iki... 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (6) (N-7). 20.00 „Šeimynėlė“ (6) (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (6) (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Kriminalinė drama „Tobulas pasaulis“ (JAV, 1993 m.) (N-7). 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55 8.55
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Biuras“. „Meilės sūkuryje“.
LNK 20.30 val.
10.00 „Pasmerkti“. 10.55 Komiška drama „Apsaugoti princesę“ (JAV, 2009 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Nuodėmių dešimtukas. 20.10 „Be namų“. 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Veiksmo f. „Rokis 3“ (JAV, 1982 m.). 1.05 „Gyvenimas“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“ (2).
11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Mentai“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Lietuvėlė“. 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 Veiksmo komedija „Misija: vestuvės“ (JAV, Vokietija, 2003 m.) (N-7). 23.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.25 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.55 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
BTV
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.40, 0.45 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00, 14.45, 18.55, 23.05 Negaliu tylėti. 8.55 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Labas vakaras, mielasis“. 8.25 „Zaicevas + 1“ (N-7) (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.
TV3 20.10 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 19.25 val.
13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10 Dok. s. „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 19.55 „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (2) (N-7). 21.00, 0.05 Reporteris. 21.37, 0.45 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 1.00 Dok. s. „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (1) (N-7).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Sportas LT. Festivalis „Sportas visiems 2012“. 13.45 Olimpinės žaidynės. 14.00 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 15.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. IV etapas („Oulton Park“). 16.30 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. VI etapas („Snetterton“). 17.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2011“. VII etapas („Knockhill“). 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15, 23.15 Profesionalų boksas. F.Vargasas ir J.Fernandezas, D.Tua ir J.Lally, D.Reidas ir D.Connolly, G.Foremanas ir S.Briggsas (1997 m.).
lietuvos ryto tv 6.30 val.
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. 961027
paslaugos
antradienis, birželio 12, 2012
statybos ir remonto
Tel. 261 3653, 261 medžio 3655, 261 3659 Gamina masyvo vidaus duskelbimai@vilniausdiena.lt ris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
Įvertinta kamerinė muzika Lietuvos muzikos ir teatro aka demijos (LMTA) profesoriai sa ko besidžiaugiantys, kad Euro poje įvertintos Lietuvos kame rinės muzikos tradicijos.
Anot jų, įvertinimą rodo ir tai, kad LMTA pernai buvo priimta į elitinę Europos kamerinės mu zikos akademiją (ECMA), o šie met Vilniuje pirmąkart rengia ma ECMA sesija. „Tai yra iš tikrųjų didelė garbė, kad LMTA pernai buvo priim ta į ECMA. Manau, jog tai yra iš tikrųjų ilgalaikio ir nuoseklaus darbo ir mūsų geros kamerinės muzikos mokyklos nuopelnas, kad mes pakliuvome į tokį eli tinį klubą“, – vakar surengto je spaudos konferencijoje sakė akademijos rektorius Zbigne vas Ibelhauptas. Birželio 13–24 d. Lietuvo je pirmą kartą rengiama ECMA sesija. Per ją Vilniuje vyks intensy vūs muzikantų meistriškumo kursai, paskaitos, seminarai, ki tą savaitę bus surengti trys vie ši koncertai. Birželio 18-ąją Valdovų rū muose pasirodys styginių kvar tetai „Young Lt“ iš Lietuvos, „Caecilius“ iš Jungtinės Ka ralystės, „Zaide“ iš Prancūzi jos bei Austrijos, birželio 20ąją LMTA koncertuos smuiko ir fortepijono duetai, trio „Cla viola“ iš Lietuvos, fortepijonų kvartetas „Cristo“ iš Lenkijos ir styginių kvartetas „Mainio“ iš Suomijos. Birželio 22-ąją Taikomo sios dailės muziejuje pasiro dys fortepijonų trio „Streeton“ iš Australijos, „FortVio“ iš Lie tuvos, „Metabole“ iš Prancūzi jos ir styginių kvartetas „Morpheus“ iš Vokietijos. Ansamblių repertuaras, pa sak LMTA, labai plat us, ap rėp ia vis ą kam er in ę muz ik ą nuo Joseph o Haydn o kvar tet ų iki šiuol aik in ės kam er i nės muzikos. Kiekvienos ša lies ansambl is tur i par uošt i po nacionalinį kūrinį, Lietu vos ats tovai atl iks komp oz i torių Stasio Vainiūno, Osval do Balakausko kūrinius. Sesijoje dalyvaus 13 ansamb lių iš LMTA, jos partnerių Eu ropos aukštųjų mokyklų ir ECMA šalių narių. Joje planuo ja iš septynių šalių susirinkti per 50 perspektyvių jaunų muzikų ir keliolika žinomų profesorių, pa vyzdžiui, Johannessas Meisslis iš Vienos muzikos ir teatro uni versiteto, Petras Prause iš Šiau rės karališkojo muzikos koledžo Mančesteryje, Yovanas Marko vitchius iš Paryžiaus nacionali nės aukštosios muzikos ir šokio konservatorijos. Savaitę trunkančios ECMA sesijos periodiškai rengiamos vis kitoje šalyje, per metus jų vyksta ne viena. LMTA sako, kad tokia sesija Lietuvoje pla nuojama ir kitąmet. VD, BNS inf.
siūlo darbą „CanCan pizza“ restoranų tinklui Vilniuje reikalingi: VIRĖJAI, PICŲ KEPĖJAI, PAGALBINIAI VITUVĖS DARBUOTOJAI, PAMAINOS VADYBININKAI, BARMENAI. Be patirties apmokome. Skambinti tel. 865955181. CV siųsti elektroniniu paštu delano@delano.lt. 973121
paslaugos
UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 965739
Įvairūs Kita Informacija apie atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvadą. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas „Daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalo statyba“. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Skatulės g., Justiniškių seniūnija, Vilnius. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas — UAB „Skala“, Žirmūnų g. 67A, Vilnius, tel. (8 5) 23 627 27. Atsakinga institucija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, priėmė išvadą Nr.VR-1.7-379, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima per 10 d. d. nuo skelbimo išspausdinimo UAB „Sostinės studija“ patalpose (adresas: A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius, tel. 8 686 74 252). Teikti motyvuotus pasiūlymus, persvarstyti atrankos išvadą, išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir dokumentais galima per 10 d. d. nuo pranešimo paskelbimo atsakingos institucijos patalpose (adresas: A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, (8 5) 272 8536); PŪV PAV atrankos informacijos rengėjo UAB „Sostinės studija“ patalpose (adresas: A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius, tel. 8 686 74 252). 973144
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti sklypo Kalvarijų g. 180 ir apie 0,6 ha gretimos teritorijos Šnipiškių seniūnijoje, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 30-925. Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių ir esamos žemės sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis – kita), pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą, nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą ir prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį bei žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) nebus atliekamas. Susipažinti su motyvais, kodėl neatliekamas SPAV, galima kreiptis nurodytais plano rengėjo kontaktiniais adresais. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033. Plano rengėjas: UAB „archiDELTA“, Paupio g. 28, 11341 Vilnius, tel. 8 686 25 447, e. paštas biuras@ archidelta.lt. Informaciją teikia: vadovė Regina Savičienė, tel. 8 686 25 447, e. paštas regina@archidelta.lt. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba projekto rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. Apie viešo svarstymo procedūras bus skelbiama papildomai. 972936
Informacija apie teritorijų planavimą. Technikos remonto Rengiamas teritorijos T-06 (sklypai kad. Nr.0101/0167:474 ir Nr.0101/0167:55) tarp SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenauSkatulės ir Mozūriškių gatvių, Justiniškų sedojamą buitinę techniką – šaldytuvus, niūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Projekskalbykles, virykles, kompiuterinę techto rengimo pagrindas – detaliojo teritorijų niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt . perdavimo sutartis Nr.041999 2011-10-13. 951181 Projekto tikslas – sklypų ribų ir ploto keitimas, pagrindinės žemės naudojimo paskirVisų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilties keitimas, teritorijos naudojimo būdų ir niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; pobūdžių, tvarkymo ir naudojimo režimo www.pc-help.lt. 933624 nustatymas. Projekto organizatorius – Eugenijus Juknevičius, Varšuvos g. 11C, Vilnius. Kelionių Projekto rengėjas – UAB „Sostinės studija“, A.Goštauto g. 8-410B, Vilnius. Projekto vaIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siundovė – Andželika Kažienė, tel. 8 686 74 252, tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 e. 687 paštas 58 503, andzelika.studija@gmail.com +44 778 627 1449. Informaci-. Planavimo terminas 2012-2015 . m. Renja – www.lietuvalondonas.com 959526 giamų detaliųjų planų sprendinių poveikio vertinimas atliekamas šiais Daniją, aspektais: urVežame keleivius į Vokietiją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.
Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
Sodininkų bendrijos METALURGAS nariams! 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinisrinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks Kelmijos sodų 20-oji g. 13. Darbotvarkė: 1. Veiklos ataskaita ir tvirtinimas. 2. Revizoriaus ataskaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). Bendrijos pirmininkė.
15
skelbimai
960590
960769
UAB „Nekilnojamojo Turto Projektai” atlieka kadastrinius matavimus Vilniaus r. sav., Sudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, skl. Nr. 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) sklypo Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10 val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslavo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom susisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazevič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 79 348, e. paštas topomatik@gmail.com). 960926
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius973149
952525
Elektrinės g. 2 sklype pradedami projektavimo darbai smulkintuvo pastato rekonstrukcija. Kitos Prie esamų įrenginių prijungiami nauji mechanizmai ir įrenginiai, kurie bus uždengti po projektuojamu Ar svajojate aplankyti Niujorką? Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta koky- pastatą. pastatu, kuris įsikomponuos į esamą smulkintuvo Projektuojant bus vadovaujamasi geriausiai O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – bė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt . Tel. prieinamais, šiolaikiškais ir tvariais sprendimais. 8Statinio 656 69projektavimo 099. šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? pradžia 2012 metų II-ias ketvirtis. 760904 Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Ameriką už Statinio projektavimo pabaiga 2012 metų III-asis ketvirtis. Rekonstrukcijos darbus planuojama užbaigti iki 2012 metų IV-ojokainą. ketvirčio. ypatingą Projektuotojas UAB „Bioprojektas“, S. Daukanto g. 19, Užsisakykite Kazlų Rūda. skrydį iki gegužės 15 dienos, ir Projekto vadovas Valdas Narkūnas, Laisvės pr. 64A, Vilnius, tel. į8nepamirštamą 652 94 779, kelionę 2012 10 leiskitės nekilnojamąjį turtą Elektroninio pašto adresas: v.narkunas@bioprojektas.lt. 01–2013 03 21 Parduodamas dviejų kambarių butasdieną PalanSu projektu susipažinti galima kiekvieną 8–11.30 val.
parduoda
Niujorkas nuo 2226 Lt Vašingtonas nuo 2526 Lt Bostonas nuo 2588 Lt
A.Vienuolio g. 6, LT–01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Las Vegasas nuo 2871 Lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt
Kaina pateikta į abi puses su oro uostų mokesčiais. Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai. Vietų skaičius ribotas.
Karščiausi Kelionių pasiūlymai 955765
perKa
961170
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲinžinerinės PLANAVIMĄ.ir banistiniu, aplinkosauginiu, Pranešame kartojamą visuomenės susisiekimo apie infrastruktūros, aplinkos inforkokymavimo procedūrą dėl parengto žemės sklybės, higienos. Informaciją apie detalųjį plapo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo kad. Nr. ną teikia projekto organizatorius rengė0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, ir Vilniuje, jas. Planavimo pasiūlymai teikiami projekto detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 organizatoriui viešo susirinkimo pabaim. balandžio 12 iki d. Detaliojo teritorijų planavigos organizatoriaus raštu. Supažindinimo parengto demo teisių ir su pareigų perdavitaliojo plano sprendiniais pradžia 2012 06 mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – 27. Parengtas detalusis planas ekspakeisti žemės tikslinę paskirtį pagalviešai bendrojo plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti ponuojamas Justiniškių seniūnijoje, Rygos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Deg.15, Vilniuje, nuo 2012 07 11 iki 2012 07 24. taliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, Viešas aptarimas vyks adresu A.Goštauto g. A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. 8-410B, Vilniuje, 2012 07 26 12 val. Atmestų Projekto rengėjas – UABpareiškėjai „RV architektų stuplanavimo pasiūlymų parengto dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Parengprojekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.
PRANEŠIMAS
gos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
ritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas effectivus@gmail.com.
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
Kelionių organizatorius
929896
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953105
Įvairūs Kita 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 Kelionių m. birželio 11 d.organizatorius imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų A.Vienuolio 6, LT–01104 Vilnius kokiu būdu įvykdymas yrag.užtikrintas, nurodyti, (8padaryta. 5) 231 3314.Kreditorinį Faks. (8 5) 262 9120 pateiktaiTel.yra reikalavimą www.krantas.lt tivilnius@vilnius.krantas.lt, Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016 Iki 50% ŽIEMOS SEZONO KELIONĖMS INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVI• Avansas tik nuo 50 Lt! MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo Mažiausios kainos garantija! g.• 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, skly• kad. Nemokamas kelionės keitimas! po Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pa• Rinksitės iš plačiausios kurortų, kelionės grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admidatų, trukmės, viešbučių pasiūlos nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 Dovana kiekvienam užsisakiusiam žiemos 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 kelionę! detaliojo teritorijų planavimo organizatoEgiptas, Hurgada nuo 1399 Lt riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Egiptas, Šarm El Šeichas nuo 1399 Lt Egiptas, Taba nuo 2179 Lt Egiptas, Marsa Alamas nuo 2249 Lt Kanarų salos, Tenerifė nuo 1659 Lt JAE, Dubajus nuo 3119 Lt Indija, Goa nuo 3399 Lt Tailandas, Bankokas nuo 3629 Lt Slidinėjimas Italijoje nuo 1519 Lt Slidinėjimas Austrijoje nuo 1939 Lt Daugiau informacijos www.krantas.lt
KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Lietuvoje– 95 Lt (05.26.) Joninės ant Rambyno kalno (06 23) – 99 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) – 175 Lt Raketinė bazė Žemaitijoje (06 30) – 85 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Užsienyje gamtos stebuklai – 1397 Lt Šveicarijos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Šiaurės Italija (poilsinė pažintinė) nuo 1290 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Kroatija nuo 990 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Lt nuo 1197 Lt Kroatija nuo 990 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Praha–Viena–Budapeštas nuo 627 Lt Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Šri Lanka nuo 3500 Lt Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Kreta nuo 1170 Lt Bulgarija nuo 850 Lt Tunisas nuo 770 Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės poilsinės) Tunisas nuo 770 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilMarokas 2634 Lt Kuba sinės)nuo 5853 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt IŠ RYGOS: Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Tailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, nuo 869 Lt LĖKTUVUHurgada IŠ RYGOS: Ispanija, Maljorka – 1499 Lt Tailandas (pažintinė, poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 1249 Lt Ispanija, Maljorka – 1809 Lt Turkija, Antalija – 1239 Lt Graikija, Kreta – 1079 Lt Bulgarija, Varna – 1229 Lt Portugalija, Algarvė – 1859 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Lt Raganė 550 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Lt Energetikas 600 Lt Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Pasaka nuo 550 Lt Holivudo akademija 599 Lt Raganė – 550 Lt Mes jėga 450 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Top Fun 640 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt (iki 06.15 – 399 Lt) STOVYKLOS UŽSIENYJE Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Mes šampinjonai 450 Lt Bulgarijoje 1699 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Kroatijoje 2149 Lt Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt Dodi 550 Lt (500 Lt iki 06 01) *kainos į abi puses STOVYKLOS UŽSIENYJE KELTŲ BILIETAI Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt Talinas–Helsinkis Bulgarijoje 1699 Lt Talinas–Stokholmas Kroatijoje 2149 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses VIZOS Į Rusiją KELTAI nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) nuo 105 Lt Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas); Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Savaitės pradžioje Lietuvoje bus gana šilta, palis. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dieną vietomis trumpai palis, kai kur galima perkūnija. Temperatūra dieną bus 17–22 laipsniai šilumos. Trečiadienio naktį temperatūra sieks 8–11, dieną – 18–23 laipsnius šilumos. Dieną palis, kai kur – smarkiai.
Šiandien, birželio 12 d.
+19
+18
+18
Telšiai
Šiauliai
+18
Klaipėda
Panevėžys
+18
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
4.42 21.55 17.13 1.19 14.31
164-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 202 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +19 Brazilija +25 Briuselis +18 Dublinas +12 Kairas +36 Keiptaunas +14 Kopenhaga +17
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+19 +18 +22 +17 +17 +29 +19 +20
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+19
+17
+11
8
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+19
Alytus
2–7 m/s
+13
+17
+15
+13
3
+19
+16
+14
8
ketvirtadienį
1982 m. gimė kroatų krepšininkas Marko Popovićius.
prizas Šią savaitę laimėkite Predrago Matvejevićiaus knygą „Viduržemio jūros brevijorius“
Predragą Matvejevićių teisėtai galima vadinti Viduržemio jūros dainiumi. Jo į daugelį pasaulio kalbų išverstas „Viduržemio jūros brevijorius“ skaitytoją perkelia į užtekstinę realybę: mitinę, istorinę-faktinę, kitąsyk peržengiančią realybės ribas. Ši knyga nepastebimai ir elegantiškai įtraukia skaitytoją į kupiną netikėtumų plaukiojimą po Viduržemio jūrą, kviečia užplaukti į mažas įlankėles, salas ir saleles, į antikos laikais klestėjusius, o dabar išnykusius uostus, prisišvartuoti prie egzotika dvelkiančių Šiaurės Afrikos pakrančių.
nį, birželio 19 d. Praėjusios savaitės nugalėtoja – Jolanta Paviržytė. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: ryto gaiva (pirmadienis), palikimas (antradienis), džiaugsmas (trečiadienis), fabrikas (ketvirtadienis), moksleivis (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Anupras, Dovė, Kristijonas, Kristis, Kristė, Ramūnas, Vilma
horoskopai
Lietuvos radijo diena 1878 m. gimė kanadiečių ratūros klasikos veikalu. rašytojas, knygų gamtos 1956 m. gimė lietuvių temomis kūrėjas Jame- muzikologė Onutė Narsas Oliveris Curwoodas. butaitė. 1924 m. gimė 41-asis JAV 1975 m. gimė danų futprezidentas George’as bolininkas Thomas SøBushas. rensenas. 1926 m. Kaune pradėtos 1979 m. gimė argentinietransliuoti Lietuvos radi- čių futbolininkas Diego jo laidos. Milito. 1929 m. Frankfurte prie 1985 m. gimė Brazilijos Maino gimė žydaitė An- supermodelis Adriana ne Frank, jos dienoraštis Lima. apie šeimos slapstymąsi 2002 m. mirė lietuvių nuo vokiečių per okupa- išeivijos rašytojas Jurciją vėliau tapo karo lite- gis Jankus.
TRečiadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradie-
+18
+20
DATOS
Rytas
+13
+13 +25 +26 +20 +22 +17 +17 +31
4
5
6
7
8
9
10
11
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena megzti naujas pažintis, puikiai praleiskite laiką. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Nesidrovėkite savo minčių bei darbų. Jautis (04 21–05 20). Šiandien ypač džiaugsitės dėl gerų santykių su artimaisiais. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenumatoma jokių nemalonių staigmenų. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkminga diena. Įvertinkite iš naujo savo pareigas, nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė svarbi ne tik darbe. Šiandien prisiimtus įsipareigojimus teks vėliau įvykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galimi kivirčai. Bet jei suprasite, kad tokia būsena greitai praeis ir padėtis pagerės, ši nepalanki diena smarkiai jums nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jus. Tačiau pernelyg neatviraukite, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiktų jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo savo draugų. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nepatenkintas dabartine padėtimi. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis. Skorpionas (10 24–11 22). Šiandien bus sunku išreikšti savo mintis. Yra žmonių, kurie jums pavydi ir trukdo judėti pirmyn. Nesipriešinkite jiems, pasitraukite į šalį ir ramiai siekite savo tikslų. Šaulys (11 23–12 21). Gali kilti nesutarimų su mylimuoju arba su žmogumi, kuriuo rūpinatės, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Todėl nepirškite savo nuomonės ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote. Ožiaragis (12 22–01 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų. Vandenis (01 21–02 19). Tinkamas metas iš naujo permąstyti vertybes. Jums būtina atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Žuvys (02 20–03 20). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti emocijų, nekontroliuoti elgesio. Bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Antra dienos pusė palankesnė.