miestas
2p.
Policija už Garliavoje surengtą šturmą iš N.Venckienės reikalauja 77 tūkst. litų.
lietuva Vyriausybė nebenori prieš rinkimus įvesti naujų mokesčių, todėl atmetė pasiūlymą apmokestinti automobilius.
9p.
pasaulis
Lietuviai verslininkai kviečiami atidaryti kavines ir barus Baltarusijos provincijoje.
11p.
Lenkai ir rusai aiškinosi santykius ne tik futbolo aikštelėje, bet ir už jos ribų.
14p.
Ketvirtadienis birželio 14, 2012 Nr. 138 (19697) Kaunodiena.lt 2 Lt
Moksleiviai apie tremtį: jiems buvo labai baisu Birželio 14-ąją, Ge dulo ir vilties dieną, primenančią trėmi mų į Sibirą pradžią – 1941-uosius, trispal vės plazda su juo dais kaspinais. Ką apie vieną drama tiškiausių pusla pių Lietuvos istori joje žino šiandieniai moksleiviai?
Talpi Kauno politikų lesykla Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
„Kauno vandenys“ virto politikų girdykla: jos versmė dosniai maiti na įmonę kontroliuojančius social demokratus. Neseniai prie geidžia mos versmės prigludo ir dėl korup cijos skandalo vicemero postą pa likęs Kęstutis Kriščiūnas. Žygis į viršūnę
„Kauno vandenyse“ K.Kriščiū nas įsidarbino specialistu, dirban čiu dumblo utilizavimo srityje. Mįslingas likimo žaismas politiką vėl nubloškė į dumbliną aplinką: K.Kriščiūnas pagarsėjo neskaidrio je dumblo išvežimo iš Nemuno sa los istorijoje. Tuomet vicemeru dir bęs politikas su verslininkais tikino, kad dumblo neįmanoma išplukdyti baržomis.
2
Dienos citata „Tai nardymas tarp skirtin gų tikrovių. Jos mane domi na labiau nei ši realybė“, – pristatydamas parodą „Naras“, sako skaitmeninės grafikos meistras Vladas Oržekauskas.
Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Bus išleista knyga
Liet uvos gyventoj ų gen oc i do ir rezistencijos tyrimo cent ro (LGGRTC) surengtas kūrybinis konkursas „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ – tai jauniau sios mūsų kartos požiūris į skau dų tautos istorijos tarpsnį ir šian dieną. Toks moksleiviams skirtas konkursas organizuotas jau 13 kartą.
4
16p. Domėjosi: piešinio autorė moksleivė K.Eitutytė žinojo, kad 1941 m. tremtose šeimose vyrai buvo atskirti
nuo likusių šeimos narių.
Prenumeratos akcija mylintiesiems Kauną!
276 Lt
198 2013
Lt
metams
Akcija vyksta iki 2012 m. birželio 30 d. Kaina fiziniams asmenims – 198 litai, juridiniams asmenims – 240 litų (198 Lt + PVM). Daugiau informacijos apie prenumeratą – portale www.kaunodiena.lt, „Kauno dienos“ platinimo skyriuje, tel. (8 37) 302 228, 302 242.
2
Ketvirtadienis, birželio 14, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
18
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0 0,30
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
90
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Antstolė: iki š pinigų nereik
Bendražygiai: K.Kriščiūnas (nuotr. kairėje) „Kauno vandenyse“ įdarbintas specialistu, o šios bendrovės
valdybos pirmininkas socialdemokratas L.Baltrėnas nusitaikė į generalinio direktoriaus postą.
Evaldo Butkevičiaus, Tomo Raginos nuotr.
Talpi Kauno politikų lesykla Todėl esą reikia skir 1 ti papildomų lėšų, kad dumblas būtų išvežtas sunkve
žimiais. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo netiesa – šiemet dumblas iš Nemuno salos buvo išplukdytas baržomis. „Kauno diena“ rašė, kad birže lio pradžioje „Kauno vandenyse“ įdarbintas ir miesto tarybos so cialdemokratas Valys Venslovas, nors šios kandidatūros tinkamu mu abejojo ilgametis bendrovės generalinis direktorius Vilius Bu rokas. Atrodo, kad socialdemokratų žygis į bendrovės valdymo vir šūnę dar nesibaigė. Miesto tary bos užkulisiuose pastarosiomis dienomis kalbama, kad socialde mokratai ketina užimti ir „Kau no vandenų“ generalinio direkto riaus postą. Politikai išvargino
Vadovo postą gana netikėtai nu sprendęs palikti V.Burokas ne slėpė, kad viena tokio sprendimo priežasčių – labai aktyvus politi kų kišimasis į bendrovės reikalus. Kai kurių specialistų nuomone, tokios tendencijos gali išbalan suoti „Kauno vandenų“ ūkį. „Kai politikai nuolat kišasi, la bai sunku dirbti. Manau, kai atsi statydinsiu iš generalinio direkto riaus posto, visiems tik palengvės. Tikiuosi, kad vandens ūkis nenu kentės. Gal kai pasitrauksiu, poli tikai labiau domėsis ūkine veikla, ūkinėmis problemomis“, – vylė si V.Burokas. Jis sakė planuojantis likti dar bovietėje ir galbūt tapti generali nio direktoriaus pavaduotoju. „Įmonėje pradės dirbti nau ji žmonės, reikės padėti jiems įsi važiuoti, todėl mano patirtis gali būti naudinga“, – apie savo pla nus pasakojo V.Burokas. Anot jo, jei iki birželio 25 d. ne sulauktų pasiūlymo dėl naujo po sto, birželio 26 d. jis taptų bedar biu.
Kas taps vadovu?
Kas taps „Kauno vandenų“ nau juoju generaliniu direktoriumi, gali paaiškėti birželio 19 d. pla nuojamame bendrovės valdybos posėdyje. Gali būti, kad įmonei ims vadovauti 48 metų social dem okratas, dab art in is įmo nės valdybos pirmininkas Linas Baltrėnas.
Vilius Burokas:
Kai politikai nuo lat kišasi, labai sunku dirbti. Ma nau, kai atsistaty dinsiu iš genera linio direktoriaus posto, visiems tik palengvės.
„Kauno dienos“ duomenimis, kai kurios miesto tarybos gru puot ės į gen eral in io direkto riaus postą pastarosiomis die nomis aktyviai pradėjo stumti socialdemokratus – buvusį Kau no vicem er ą 57 met ų Step on ą Vaičikauską ir buvusį Kauno ap skrities viršininką 69 metų Zig mantą Benjaminą Kazakevičių. S.Vaič ikauskas „Kaun o die nai“ teigė nesulaukęs pasiūly mo kandidatuoti, o L.Baltrėnas tikino, kad jo paties kandidatūra yra vienintelė ir atitinkanti visus reikalavimus.
Reikia ir duonos
„Birželio 19 d. bus svarstoma vie na – mano paties kandidatūra. Kalbos apie S.Vaičikausko kandi datavimą tėra paskalos. Kandida tai turi atitikti tam tikrus reikala vimus. Esminiai reikalavimai – ne mažiau kaip penkerių metų va dovaujamo darbo patirtis, patir tis vandens ūkio įmonėje ir anglų kalbos mokėjimas“, – aiškino sa vivaldybės įmonėje „Kauno šva ra“ dirbęs L.Baltrėnas, šiuo metu ekonomikos direktoriaus pareigas einantis bendrovėje „Juviga“. Pasak L.Baltrėno, jam vadovau jant, vienas svarbiausių įmonės ateities uždavinių būtų pasistaty ti nuotekų dumblo džiovinimo ce chą, kuriame būtų gaminamos ku rui tinkančios dumblo granulės. Būtent sklandaus šio projek to įgyvendinimo ir turėtų siek ti „Kauno vandenyse“ nese niai įdarbintas socialdemokratas K.Kriščiūnas. Iki šiol generaliniu direktoriu mi dirbantis V.Burokas teigė, kad K.Kriščiūno, kaip vicemero patir tis, turėtų būti naudinga realizuo jant Europos Sąjungos lėšomis fi nansuojamą projektą. „Pagaliau nereikia užmirš ti, kad žmonėms reikia ir duonai užsidirbti“, – apie dramatišką laikotarpį išgyvenančio politi ko įdarbinimo priežastis kalbėjo V.Burokas. Domisi teisėsauga
Šių metų pradžioje K.Kriščiūną sulaikė Specialiųjų tyrimų tarny bos pareigūnai. Jam pareikšti įta rimai dėl korupcijos, tačiau byla teismui kol kas neperduota. Nemalonumų su teisėsauga turi ir kitas neseniai „Kauno vandeny se“ įdarbintas socialdemokratas V.Venslovas. Jo veiklą ankstes nėje darbovietėje, savivaldybės bendrovėje „Kauno gatvių ap švietimas“, tiria STT ir prokuro rai. Kilo įtarimų dėl šios bendro vės neskaidrios turto apskaitos.
Už operaciją, per kurią 240 ginkluo tų pareigūnų Garlia voje surengė štur mą ir padėjo ant stolei perduoti duk terį Laimutei Stan kūnaitei, buvusiai mergaitės globėjai Neringai Venckie nei policija paren gė 77 tūkst. litų są skaitą. Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Pirmas atvejis
Teismo sprendimą vykdžiusi ant stolė Sonata Vaicekauskienė tikina, kad per jos darbo praktiką tai pir mas kartas, kai policija prašo atly ginti. „Jie vakar išsiuntė, šiandien dar negavau, – trečiadienį sakė S.Vai cekauskienė. Ji tvirtina nenustebusi, kad iš N.Venckienės reikalaujama tokios pinigų sumos. „Manęs sąskaitos dydis nestebina – tiek daug poli cijos pareigūnų dalyvavo. Tai yra normali, reali suma, kuri yra pa grįsta“, – tvirtino antstolė. S.Vaicekauskienė teigė negir dėjusi, kad ir jos kolegų polici ja prašytų išieškoti išlaidas, ku rios patiriamos užtikrinant teismo vykdymą. „Nežinau tokių atvejų. Jeigu nėra buvę, tuomet šis atve jis bus pirmasis“, – pripažino ant stolė. Skirs penkias dienas
N.Venckienei teks apmokėti ne tik policijos pateiktą sąskaitą. S.Vai cekauskienė irgi parengė sąmatą už savo paslaugas vykdant teismo sprendimą. 3,022 tūkst. litų są skaitos ji dar neišsiuntė. „Kai gausiu iš policijos raštą, kartu pateiksiu abu prašymus su simokėti, kad nereikėtų per kelis kartus siųsti“, – kalbėjo antstolė. Pasak jos, N.Venckienė visą su mą – apie 80 tūkst. litų – turės sumokėti per penkias dienas. Jei gu iki nurodyto termino pinigai nebus pervesti, suma bus išieško ta nuskaičiuojant dalį skolininkės darbo užmokesčio ar išparduodant jos turtą. Atsakyti pažadėjo po savaitės
„Policijai gegužės 17 d. operaci ja kainavo maždaug 77 tūkst. litų. Tai ir darbo užmokestis, ir „Sod ra“. Tai grynai tos išlaidos, kurių patyrėme, ir prašome, kad antsto lė išieškotų iš kaltosios šalies, kuri nevykdė teismo sprendimo“, – va kar teigė policijos generalinio ko
Dviprasmiška: už Garliavos šturmą
dingos sumos, tačiau savo išlaidų ko
misaro pavaduotojas Renatas Po žėla. Policijos pasiteiravome, kaip bu vo apskaičiuotos išlaidos, kadangi sumą padalijus išeitų, kad kiekvie no Garliavos operacijoje dalyva vusio pareigūno kelios darbo va landos įvertintos po 300 litų? Ar gegužės 17-ąją Garliavoje buvę pa reigūnai atsisakys iš valstybės biu džeto skiriamo darbo užmokesčio už tą dieną, nes suma bus išieško ta iš N.Venckienės? Taip pat prašėme paaiškinti, ar yra buvę atvejų, kai policija ne prašė išieškoti išlaidų už antsto liui suteiktą pagalbą vykdant teis mo sprendimus, kodėl šiuo atveju nuspręsta reikalauti pinigų? Į šiuos ir kitus klausimus Poli cijos departamento Komunikaci jos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis geriausiu atveju pažadė jo atsakyti iki kitos savaitės vidu rio, argumentuodamas, kad „klau simų labai daug ir reikia surinkti daug papildomų duomenų“. N.Venckienė: bando susidoroti
Policijos parengtą sąskaitą N.Venc kienė vertina kaip eilinį bandymą su ja susidoroti. Ji planuoja skųstis teismui, kad reikalavimas sumo kėti už policijos dalyvavimą štur me būtų pripažintas neteisėtu.
3
Ketvirtadienis, birželio 14, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
šiol policija alaudavo Komentarai
Vytautas Landsbergis Europarlamentaras
O N.Venckienė nėra pateikusi są skaitos už sulaužytas duris, už išgąs tį, pakenktą sveikatą? Be komentarų. Situacija kalba pati už save.
Priemonė: policininkus išplūdęs kaunietis sutramdytas elektrošoku.
Už pareigūno įžeidimą – į areštinę Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Sonata Vaicekauskienė
policija iš N.Venckienės reikalauja įspūkol kas nepagrindžia.
Policijos pareigūnus „pyderais, gaidžiais“ išvadinęs kaunietis tramd yt as elektr oimp uls in iu prietaisu.
Antstolė
Nežinau tokių atvejų. Jeigu nėra bu vę, tuomet šis atvejis bus pirmasis.
Henrikas Mickevičius Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius
Policija yra visų mokesčių mokėto jų išlaikoma struktūra ir jos paskirtis yra užtikrinti viešąją tvarką ir teisė tumą, taip pat ir teismų sprendimų įvykdymą. Jie tai turėtų daryti ne už papildomą mokestį, o už gauna mą atlyginimą.
Artūro Morozovo nuotr.
Antradienį, apie 19 val., parei gūnai buvo pakviesti į Šv.Gert rūdos gatvę. Senamiesčio link vedanti gatvelė turi keletą sa vo išskirtinių taškų. Daug me tų ji garsėjo per naktį veikiančia alkoholio parduotuve. Ikiteismi
nį tyrimą kontroliuojantys parei gūnai neatskleidė aplinkybių, ko dėl buvo pakviesti į Šv.Gertrūdos gatvę. „Paprastai kviečiama dėl viešosios tvarkos pažeidimo“, – svarstė Kauno vyriausiojo poli cijos komisariato atstovas spau dai Kęstutis Kasciukevičius. Nenoru paklusti policijos pa reigūnų per daug nenustebinsi, tačiau ne kiekvieną kartą jie būna vadinami „pyderais ir gaidžiais“. Būtent tokiais žodžiais pareigū nus sutiko 30-metis kaunietis. Pareigūnai taip ir surašė proto
kole: „Necenzūriniais žodžiais išplūdo Kauno apskrities vyriau siojo policijos komisariato Patru lių rinktinės 1-ojo būrio patrulius bei juos įžeidė vadindamas „py derais, gaidžiais“. Kaip įtariama, neblaivus tris dešimtmetis, be skambių epitetų, taip pat susistumdė su policinin kais, todėl pastariesiems teko pa naudoti elektroimpulsinį prietaisą „Taser X 26“. Vakar vyko liudyto jų ir sulaikytojo apklausos. Tris dešimtmečiui gresia laisvės atė mimo bausmė iki dvejų metų.
Už žemuoges negaila ir 6 litų Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Stoties turguje saldus žemuo gių kvapas nuginkluoja ne vieną pirkėją, nors 100 g arba nedidelė stiklinė skaisčiai nuraudusių uo gų piniginę palengvina 5–6 litais.
Artūro Morozovo nuotr.
„Nors nelabai tikiuosi laimė ti, bet iš karto tų pinigų nemokė siu. Dėl ko buvo atvaryta 240 pa reigūnų? Mergaitei imti? Tam, kad niekas nematytų, kaip naudojama prievarta. O tai jau yra jų problema. Tai protu nesuvokiama. Šias išlai das ne aš turėčiau atlyginti, o poli cijos generaliniam komisarui Sau liui Skverneliui ir jo pavaduotojui R.Požėlai turėtų būti pradėtas ty rimas dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dėl valstybės lėšų švaistymo“, – be užuolankų rėžė teisėja.
Neringa Venckienė:
Dėl ko buvo atvaryta 240 pareigūnų? Mer gaitei imti? Tam, kad niekas nematytų, kaip naudojama prievarta. Ji sakė pateikusi prašymą pradė ti ikiteisminį tyrimą dėl pareigū nų piktnaudžiavimo tarnyba ir jos rankos sužalojimo. N.Venckienės teigimu, skųstis policijos veiks mais planuoja ir Garliavoje gegu žės 17-ąją sužaloti žmonės. „Bet aš per daug į galvą neimu. Ne pinigai esminis dalykas, o mer
gaitė. Susimokėsiu aš ir tuos 80 tūkst. Esu tiek deklaravusi, tu riu“, – sakė Drąsiaus Kedžio se suo. Jos vardu yra atidaryta speciali banko sąskaita, tačiau moteris sako nežinanti, kiek šiuo metu joje yra rėmėjų suaukotų lėšų. Ekspertas: situacija keista
Europ arl am entaras Vytautas Landsbergis, išgirdęs, kokio dy džio sąskaita parengta N.Venckie nei, pasidomėjo, ar ji pati nėra po licijai pateikusi jokių sąskaitų. „O N.Venckienė nėra pateikusi sąskai tos už sulaužytas duris, už išgąs tį, pakenktą sveikatą?“ – stebėjosi V.Landsbergis. Paklaustas, kaip reaguoja į tai, kad antstolė iki šiol nėra girdėjusi, kad policija skolininko paprašytų susimokėti už jų darbą, europar lamentaras atsakė: „Be komenta rų. Situacija kalba pati už save.“ Žmogaus teisių stebėjimo insti tuto direktorius Henrikas Micke vičius teigė, kad situacija atrodo keista. „Policija yra visų mokes čių mokėtojų išlaikoma struktūra ir jos paskirtis yra užtikrinti vie šąją tvarką ir teisėtumą, taip pat ir teismų sprendimų įvykdymą. Jie tai turėtų daryti ne už papildomą mo kestį, o už gaunamą atlyginimą“, – teigė H.Mickevičius.
„Už stiklinę žemuogių prašau 6 litų. Pernai tokiu pačiu laiku pir kėjams šias miško gėrybes par davinėjau po 7 litus, nes buvo sausesnė vasara, uogų ir grybų derlius buvo kuklesnis. Nema nau, kad kaina yra didelė, juk daug laiko sugaištu, kol prirenku mažą kibiriuką žemuogių“, – aiš kino pensininkė Irena. Moteris uogas pardavinėja nuo savaitės pradžios. Ji sako žemuo ges rinkusi ne miške, o prie Ne muno krantų, netoli Birštono, nes miške jos dar žalios. Kauno rajone gyvenanti Kons tancija pirkėjams siūlė nusipirk ti ne tik miške rinktų uogų, bet ir užaugintų jos sode. „Naminių žemuogių stikli nė kainuoja 3, o miško žemuo gių – 5 litus. Miške rinktos uogos brangesnės, nes užtrunka dau giau laiko jas surinkti. Mano so de žemuogės auga visą vasarą, todėl užtenka ir sau, ir parduoti galiu“, – teigė moteris. Kita turgaus prekiautoja – Ni jolė iš Kauno – pasakojo miš
Vilioja: turguose jau pasirodė ir pirmosios šią vasarą miško gėrybės.
ko uogomis prekiaujanti kasmet. „Mano žemuogės rinktos lau kuose, pamiškėse, netoli Drą seikių karjero. Kiekvienais me tais jomis prekiauju, nes galiu papildomai užsidirbti porą litų. Kai miškuose pasirodys mėlynės, avietės, irgi jas rinksiu ir parduo siu“, – sakė ji. „Turėjau litrą voveraičių, kurias surinkau Vaišvydavos miške, bet jas labai greitai nupirko. Pusė lit ro voveraičių kainavo 8 litus“, – džiaugėsi Nijolė. Moteris užsiminė, kad šalia jos grybus trečiadienį priešpiet par davinėjo dar viena prekiautoja,
Tomo Raginos nuotr.
tačiau ir jos surinktos voveraitės buvo parduotos akimirksniu. Už litrą voveraičių ji prašė 13 litų. „Pavėlavote, visas voverai tes jau pardaviau. Šiandien į tur gų buvau atsivežęs 7 l grybų. Lit ras voveraičių kainavo 18 litų, bet kaina neatbaidė pirkėjų“, – nusi sekusia prekyba džiaugėsi parda vėjas Vincas. Vyras grybus rinko Dzūkijos miškuose, prie Marcinkonių, bet atvežė parduoti į Kauną. „Grybai dar tik pradeda aug ti, todėl tokia didelė kaina, vė liau gali nukristi iki 6–8 litų“, – svarstė grybautojas.
4
ketvirtadienis, birželio 14, 2012
tema
Moksleiviai apie tremtį: jiems buv „Šiemet piešinių, tapy 1 bos darbų, fotografijų ir rašinių konkurse dalyvavo gero
kai daugiau nei 1000 moksleivių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš lietu viškų mokyklų, pavyzdžiui, Puns ko. Nors būgštaujama, kad moki nių raštingumas kasmet menksta, šio konkurso komisija to nepas tebėjo. Atvirkščiai – moksleiviai nustebino ne tik sklandžia kalba, bet ir gausiai iliustruodami tik rais dokumentais, nuotraukomis, gyvų liudytojų prisiminimais“, – sakė LGGRTC Memorialinio de partamento Atminimo programų vyresnioji specialistė Raimonda Steiblytė.
Daug žmonių mirė pakeliui į Irkutsko sritį. Jų neleisdavo palaidoti – palikda vo šalia geležinkelio bėgių. „Jau tapo tradicija kasmet išleis ti geriausius šio konkurso rašinius ir piešinius atskira knyga. Stengsi mės tai padaryti ir šiemet“, – tarė R.Steiblytė. Komisija šiemet nusprendė ne skirti pirmos vietos rašinių kon kurse, tačiau likusių prizininkų darbų istorinė vertė, ypač turint galvoje ateinančias kartas, neabe jotina.
Kaimyno pavardę dešimtokė ap tiko sklaidydama mokyklos muzie juje esančią knygą „Lietuvos gy ventojų genocidas“. Anot I.Prialgauskaitės kalbin to V.Karevičiaus, stribai ir jų tal kininkai 1948 m. išvežė šešioli ka Prialgavos šeimų – išretino šio kaimo gyventojus kaip darže pikt žoles. Kaimas liko pustuštis. Kelionė į Sibirą sausakimšame vagone buvo labai sunki – mais to davinio neužtekdavo net vai ko (V.Karevičiui tuomet buvo aš tuoneri) alkiui numalšinti. Todėl daug žmonių mirė pakeliui į Ir kutsko sritį. Jų neleisdavo palai doti – palikdavo šalia geležinke lio bėgių. Laidojo be karstų
V.Karevičius prisiminė ir savo su pūliavusio apendicito priepuolį Sibire – operacijai į rajono ligoni nę ligoniui teko eiti net 36 km pės čiomis. Pasirodo, V.Karevičiaus tėvas buvo ištremtas į lagerį dar anks čiau – kasė garsųjį Belomoro ka nalą, kur kaliniai mirė kaip musės dėl nežmoniškų gyvenimo ir dar bo sąlygų. Mirusieji buvo laidoja mi čia pat, giliose tranšėjose. „Laidojo be karstų. Surinkda vo mirusiųjų turėtus drabužius ir jais išklodavo tranšėjos dug ną. Ant tokio pakloto paguldyda vo mirusiuosius. Jei užtekdavo dra panų, užklodavo ir ant viršaus. Jei ne, užberdavo žemėmis“, – užra šė V.Karevičiaus žodžius mokslei vė I.Prialgauskaitė.
Kaimas ištuštėjo
Skuod o raj on o Šač ių pag rind i nės mok ykl os deš imtok ė Ine ta Prialgauskait ė raš inyje „Kaip Vacelis tapo Vaclovu“ (konsulta vo istorijos mokytoja Irena Kon ten ien ė) pateik ė neeil in ę kai mynyst ėj e gyven anč io buv us io 1948 m. tremt in io Vacl ovo Ka rev ič iaus istor ij ą, pap ildyd am a ją įvair iais dok um entais, nuo traukom is.
Atlaidumas pribloškė
Pasak V.Karevičiaus, 1953 m. ko vo 5-oji – jo antrasis gimtadienis. Mat tą dieną mirė Stalinas. Po to pradėta leisti tremtiniams grįžti į namus. V.Karevičius grįžo į Lietuvą 1958 m. Jo prisiminimus užrašiu si dešimtokė I.Prialgauskaitė pa brėžė, kad pašnekovas, kad ir kaip būtų keista, pykčio skriaudėjams
Skaudus: G.Belekevičiūtė menine kalba prabilo apie tremtus vaikus.
Atradimas: moksleivis K.Kairys netikėjo, kad bus taip įdomu skaityti tremtinių prisiminimus.
nejaučia ir viską jiems atleidžia. Mergaitei buvo sunku tuo patikė ti, nes, anot jos, dabartinis jauni mas užsiplieskia pykčiu dėl menk niekio. „Galiu drąsiai teigti, kad mano požiūris į trėmimą iš esmės pa sikeitė. Išklausiusi visą V.Kare vičiaus šeimos istoriją, pasijutau priblokšta. Kiek žmogus turi turė ti dvasios stiprybės, kad dovano tų visiems, net priešams ir engė jams?“ – stebėjosi dešimtokė. 1948 m. pavasarį gegužės 22–27 d. iš Lietuvos buvo ištremta beveik 40 tūkst. žmonių – apytikriai tiek dabar gyvena Mažeikiuose.
Žmones švarino dustu
Vilnietis Jokūbas Pačkauskas, „Saulės“ gimnazijos aštuntokas, parašęs konkursui rašinį „Močiu tės likimo pamokos man“ (konsul tavo mokytoja metodininkė Ingri da Kapočienė), vaikystėje gyveno būtent su tremtį patyrusia močiu te. Tuomet Jokūbas nesuprato žo džio „tremtis“. Dabar, būdamas paauglys, užrašęs močiutės Juzės Pačkauskienės prisiminimus, jau čiasi tai suvokęs. Kai 1951 m. buvo suimtas J.Pač kauskienės brolis – partizanų ryši ninkas, į Sibirą tremtinių prigrūstu ešelonu rudenį iškeliavo ir keturio
likmetė Juzė su tėvais. Palikdama namus, ji pasiėmė savo maldakny gę „Pulkim ant kelių“. Po kelių savaičių sunkios kelio nės tremtiniai buvo išlaipinti Si bire, ant sniego, ir suvaryti į pirtį. Ten davė po gabalėlį skalbiamo jo muilo, apibarstė kelionėje utė lių apniktas galvas dustu (chemi kalų milteliai kenkėjams naikinti) ir liepė greitai praustis. Tuo metu tremtinių drabužiai buvo kaitina mi, kad išnyktų kiti parazitai. Apšvarinus tremtinius, pradė jo važiuoti „vergų pirkliai“, kurie išsirinkdavo stipriausiuosius įvai riems darbams dirbti.
Tikroviškas: J.Krotovos piešinys labai artimas tremtiniams.
5
ketvirtadienis, birželio 14, 2012
tema kaunodiena.lt/naujienos
vo labai baisu Į Sibirą buvo ištremta 40 tūkst. vaikų Per 11 trėmimo metų iš Lietu
vos buvo išvežta daugiau kaip 130 tūkst. žmonių, iš kurių apie 40 tūkst. – vaikai iki 16 metų. 1940–1952 m. Lietuva neteko dau
giau kaip pusės milijono žmonių, kurie mirė sovietiniuose lageriuo se, tremtyje, partizanaudami Lie tuvos miškuose, pasitraukė į Vaka rus ir pan. Dabar panašus ar net didesnis
skaičius lietuvių pasirinko sava norišką tremtį į Vakarus, ieškoda mi skalsesnės duonos (į tai atkrei pia dėmesį ir dalis konkursinių ra šinių autorių) ar net dėl dar svar besn ių priežasčių – jausdamiesi nesaugūs, žeminami ir nereikalin gi savo šalyje. Past aros ios emigracijos priež as tys daug el į baug in a lab iau nei ekon om in ės. Už tok ią „sav an o rišk ą tremt į“, anot raš in ių autor ių moksleiv ių, esame ats ak ing i mes pat ys.
Močiutė didžiuojasi
Paauglei Juzei teko dirbti įvai rius darbus ir svajoti apie grįžimą į Lietuvą, bet ji tokio leidimo vis negaudavo. Tad nutarė su keliais bendraminčiais bėgti į Lietuvą. Planas pavyko – bėglė apsigyveno gimtojoje šalyje, tačiau greitai buvo suimta ir pasodinta į kalėjimą. Kai pasirašė pasižadėjimą grįž ti į Sibirą, ją išleido į laisvę, tačiau Juzė pažado netesėjo – slapstė si Lietuvoje, kol grįžo iš tremties tėvai, kartu parvežę dokumentą, kad visi šeimos nariai yra laisvi, išskyrus Juzės brolį – jis jau bu vo sušaudytas.
Anot aštuntoko Jokūbo, močiu tė didžiuojasi tuo, kad jam svar bi jos praeitis, o anūkas dabar suprantąs, kad jo močiutės liki mas – tai ne vieno žmogaus, o vi sos tautos likimas (1951 m. rude nį į Sibirą buvo ištremta daugiau kaip 16 tūkst. žmonių, iš kurių trečdalis – vaikai). Močiutės liki mas, anot Jokūbo, ragina puose lėti laisvę. Kristijono tremtinių Sibiras
Kauno apskrities dailės gimna zijos šeštokas Kristijonas Kairys anglimi ir spalvotais pieštukais nupiešė piešinį „Mamos netektis tremtyje“. Paklausėmė Kristijo no, ar jo seneliai, kiti giminės bu vo Sibire. – Ne, nieko panašaus nebuvo, – at sakė Kristijonas. – Bet aš tuo do mėjausi. – Kodėl tu domėjaisi? – Todėl, kad mokykloje buvo skai tomos ištraukos iš tremtinių prisi minimų knygos „Amžino įšalo že mėje“ – ten tokių neįtikimų dalykų išgirdome... – Kokių? – Pavyzdžiui, kad žmogus gali lik ti gyvas, gyvendamas beveik 500 kilometrų už poliarinio rato. Be je, galvodamas, ką ir kaip nupieš ti, naršiau interneto svetainėje „YouTube“ ir buvau nustebintas, kiek ten visko yra tremties ir Sibi ro tema. – Tai toje svetainėje radai sprendimą, ką piešti? – Ne, tai mano vidiniai išgyveni mai, suma viso to, ką sužinojau apie tremtį į Sibirą. Dabar susido mėjęs pats skaitau „Amžino įšalo žemėje“ – tai sukrečianti knyga. Ją turi skaityti visi.
1957 m.: Andriukaičių šeima Jakutijos pietuose, Oliokminske: (iš kairės) V.Andriukaičio brolis Remigijus
Švedrys, mama Liuda, brolis Petras Eimutis, tėtė Alfonsas, Vytenis Povilas ir brolis Šarūnas Kazimieras.
Nelinki likti be tėvynės Virginija Skučaitė Seimo narys Vytenis Povilas And riukaitis gimė ir ūgtelėjo lietuvių tremtinių Golgotos viršūnėje – už poliarinio rato. Jis norėtų, kad Ge dulo ir vilties diena taptų visuo menės solidarumo, atleidimo už padarytas skriaudas ir susitaiky mo diena. Poliarinė vaikystė
V.Andriukaičio tėvai, pedagogas ir pašto tarnautoja, su dviem ma žamečiais vaikais 1941 m. birželį buvo ištremti į Sibirą, prie Uralo, o po metų – nuplukdyti prie Lap tevų jūros. Ten buvo siunčiami per Tit Aruose, Trofimovsko, Kiusiū ro, Bulūno salų šalčio ir bado pra garus, kur prabėgo ir ankstyvoji Vytenio vaikystė. „Aš buvau penktas vaikas šeimo je – gimiau tik po dešimties metų nuo tremties pradžios, tačiau šio je platumoje vasarą saulė, kaip ir anksčiau, sukosi ratu 24 valandas – tai poliarinė diena. Rudenį ji ar tėjo prie horizonto, ir oras vis šal tėjo – artinosi 24 valandų poliarinė naktis, kuri trukdavo visą gruodžio mėnesį. Poliarinės dienos ir polia rinės naktys buvo mano gyvenimo įprasta, normali dalis, nors kito se geografinėse platumose gimu siesiems tai neatrodo normalu“, – pasakojo V.Andriukaitis. Atrodė tarsi pasaka
„Kai 1955 m. su šeima persikraus tėme į Jakutijos pietus, sugriuvo mano vidinės laiko koordinatės – negalėjau atsistebėti, kad saulė leidžiasi ir kyla visai kitomis paros valandomis, nedingsta mėnesiui iš horizonto. Pirmą kartą tada išgir dau prabylantį nuo stulpo garsia kalbį, pamačiau sunkvežimį, pa ragavau obuolio. Šios permainos mums, vaikams, įpratusiems prie atšiauraus Jakutijos klimato, at rodė nuostabios. Kaip gyvenimas Lietuvoje, apie kurią pasakodavo tėvai“, – teigė V.Andriukaitis. Kai tėvai jam pasakodavo apie Lietuvą, joje baltais žiedais pa vasarį apsipilančias obelis ir sly vas, apie medų ir kitus gardumy nus, kvapus, miškus ir žolynus, ta tolima tėvų šalis atrodė lyg tikrų tikriausia pasaka. Tai, ką mažasis Vytenis matė savo ledo gimtinėje, nė kiek nepanėšėjo į tą tolimą ro jaus šalį prie Baltijos jūros. Tarp blakių ir tarakonų
Vaikai nekantriai laukdavo tėvų, grįžtančių iš darbo, žvejybos arba
iš šunų kinkinio važnyčiojimo, tų akimirkų, kada tėvai vėl papasa kos ką nors apie Lietuvą, jaunys tės dienas joje, padainuos. „Iš mamos ranka perrašytų tekstų mokėmės lietuviškų rai džių. Kadangi neturėjome jokių lietuviškų knygų – tik rusiškas ir jakutiškas, mama sąsiuvinyje bu vo prirašiusi lietuviškų eilėraščių. Tai buvo mūsų vaikystės lietuviš ka mokykla“, – prisiminė V.And riukaitis.
ta turėjo savo tradicijas, šventes, maldas. „Tai matydami, sugyvenda mi su kitataučiais savo likimo broliais, puikiausiai supratome, kas yra tautiškumas. Gyvendami svetimoje, necivilizuotoje erdvė je, keli tūkstančiai lietuvių suda rė Lietuvą, estai – Estiją, suomiai – Suomiją. Tautinius lietuvių jausmus ža dino Maironio, Vinco Kudirkos dainos. „Dainos „Leiskit į tėvy nę, leiskit pas savus / Ten pra džiugs krūtinė, atgaivins jaus mus...“ žodžiai mums buvo kaip himnas. Tėvai dainuodavo, o mes, klausydami jų, labai norėjome ka da nors sugrįžti į tėvynę“, – prisi minė V.Andriukaitis. „Paradoksas, bet už poliarinio rato ištremti iš Lietuvos žmonės, ko gero, jautėsi labiau lietuviai ne gu dalis dabar gyvenančiųjų gim tinėje Lietuvoje. Nejaugi reikėtų iš kai kurių atimti trumpam Tė vynę, kad suprastų, kas ji yra ir ką tai reiškia? Tik aš to niekam ne linkiu“, – tarė V.Andriukaitis. Sėskim prie bendro stalo
Vytenis Andriukaitis:
Gedulo ir vilties die na sumuoja savyje visų Lietuvoje gyve nančių tautų poka rio netektis.
„Pirmą tikrą lietuvišką knygą, – tęsė pasakojimą jis, – pamačiau Lietuvoje, būdamas septynerių. Tėvai mus tremtyje auklėjo tau tiškai, sekė liaudies pasakas, sak mes, kalbėjo apie šalį, kurioje ge ra lyg danguje. O tuo metu mums blakės, utėlės ir tarakonai buvo įprastas gyvenimo barakuose už poliarės Jakutijoje zoologinis fo nas. Maža to, tuos mūsų kankinto jus priversdavome mus linksminti, pakinkę, pavyzdžiui, armiją tara konų į „nartas“ – tuščią degtukų dėžutę. Tai būdavo labai smagios lenktynės, teikdavusios mums, vaikams, gerų emocijų.“ Negi reikia atimti tėvynę?
Tremtyje Šiaurėje gyveno įvairių tautų žmonės. Vaikai tarpusavyje kalbėjosi gal net septyniomis kal bomis, o namie, žinoma, lietu viškai – to ten niekas nedraudė. Maža to, kiekviena šeima, tau
Tremtyje gimusio pašnekovo nuo mone, šiuo metu Lietuvoje labai trūksta Baltijos kelio dvasios, vil ties. Trūksta ir tautos vienybės. Todėl, V.Andriukaičio nuomone, būtina baigti visas rietenas, kal tųjų paieškas ir pastatyti bendrą kryžių visoms netektims atminti, o viltį gaivinti pagarbos kiekvieno mūsų kančiai dvasia. „Gedulo ir vilties diena sumuo ja savyje visų Lietuvoje gyvenan čių tautų pokario netektis. Nie kas neturėtų gauti ar reikalauti už prarastą nuosavybę, patirtą mora linę žalą kompensacijų įvairiomis formomis, – įsitikinęs V.Andriu kaitis. – Aš, pavyzdžiui, neimsiu man pagal galiojančius įstatymus priklausančios tremtinio pensijos, nes nesijaučiu labiau nuskriaus tas nei Emanuelio Zingerio mama, kurią jos bendrapiliečiai lietuviai, ginkluoti šautuvais, varė į getą. Nesijaučiu labiau nuskriaustas už nužudytų ir išniekintų aikštėse lie tuvių partizanų motinas ar savų jų nukirsdinto ir nušauto skulpto riaus Vinco Grybo artimuosius.“ „Kviečiu visus Lietuvos gyven tojus, patyrusius netektis istorijos verpetuose, sėsti prie bendro sta lo vardan Vilties. Mes turime būti kilnūs, atleisti vieni kitiems ir ne matuoti netekčių pinigais. Kitokio kelio į ateitį aš nematau“, – tvir tino V.Andriukaitis.
6
ketvirtadienis, birželio 14, 2012
nuomonės
Lietuviškuose pasuose „w“ nebus
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Kaip rusai Varšuvą ėmė Marius Bagdonas „Kauno dienos“ spec. korespondentas „Euro 2012“
Š
iame Europ os futb olo čempionate – kaip nieka da daug politinio priesko nio. Apogėjus buvo pa siektas antrad ienio vakarą Var šuvoje, kur daugiau nei 10 tūkst. Rusijos rinktinės gerbėjų suren gė demonstraciją – įspūdingą žy gį į stadioną. Lenkijos sostinėje Europa pama tė ir tamsiąją futbolo pusę. Konf liktas, kuris, atrodė buvo neišven giamas, įvyko. Rusijos ir Lenkijos aistruoliai prieš tarpusavio dvi kovą pasimojavo kumščiais tar pusavyje ir susirėmė su policijos specialiosiomis pajėgomis.
Ar tai reiškia, kad šešta dienį rusai taps tikrai siais Lenkijos sostinės šeimininkais? Kad santykių aiškinimas tarp šių šalių persikels už aikštės ribų, buvo aišku nuo pat tos akimirkos, kai abi rinktinės pateko į vieną čempiona to grupę. Įtempti šių šalių diploma tiniai ryšiai ir sirgalių antipatija vie ni kitiems dar labiau paaštrėjo po pirmojo turo. Rusai, laimėję Vroc lave prieš Čekiją 4:1, atsidūrė tarsi ant balto žirgo, o tik tašką mače su graikais iškrapščiusiems šeiminin kams ši akistata prieš didžiąją vals tybę tapo bemaž žūtbūtinė. Karas, kur io pralaimėt i Lenk i ja neturėjo teisės. Tai Varšuvoje puikiai buvo juntama jau rungty nių išvakarėse. Vietos dienraščių ir žurnalų antraštės mirgėjo skam biais koviniais šūkiais, o nuotrau kose buvo apstu bendros šalių is torijos paveldo ir dabartinių poli tinių santykių. Prieš mačą bulvarinis dienraštis „Super Express“ pavaizdavo tre nerį Franciszeką Smudą vilkintį uniformą, raitą ir gniaužiantį kar dą, taip pat ragino pademonstruo ti „dar vieną stebuklą prie Vyslos“ – ryški aliuzija į istorin į 1920 m. mūšį su bolševikinės Rusijos pa jėgomis, kur į lenkai laimėjo itin nepalankiomis sąlygomis. Lenkų
kalba leidžiamas „Newsweek“ sa vo viršelį taip pat papuošė nacio naliniais kariais ir mačą vadino 2012-ųjų mūšiu dėl Varšuvos. „Pa buskit! Rusija arba mirtis!“ – aistras kurstė savaitraštis „Wprost“. Taigi glostyta prieš plauką buvo gerokai anksčiau, nei atrodė iš tik rųjų. Agresijos netruko nė vienai pusei, o viskas peržengė protu su vokiamos logikos ribas, kai lenkų valdžia leido Rusijos sirgaliams surengti eitynes stadiono link. Maršas, kaip jį vadina patys rusai, skirtas paminėti šalies dieną, bu vo iš tiesų įspūdingas. Akivaizdu, kad tam rengtasi buvo organizuo tai, kruopščiai ir iš anksto. Dešim ties tūkstančių rusų minia vienin gai pro stadioną žygiavo beveik va landą. Nors svečius kruopščiai sau gojo specialiosios policijos pajėgos, konfliktų neišvengta. Radikalesnių pažiūrų lenkai nesitaikstė su tokia provokacija ir konfliktavo tiek su rusais, tiek su pareigūnais. „Šios eitynės nebuvo teisingos. Tai beprecedentis atvejis. Tokie daly kai neturėtų vykti. Žinoma, čia yra ir agresyvių lenkų, ir mes patys jų bijome“, – mestelėjo man eitynes stebėjęs Varšuvos gyventojas. Ar to buvo galima išvengti? Ko ge ro, taip, tačiau tikėtis, kad Europos čempionato šeimininkai numos į viską ranka, buvo naivu. Šių šalių komandų susirėmimai visuomet sulaukia komentarų, susijusių su abipuse antipatija, tvyrančia dar nuo carinio ir komunistinio režimo laikų. Vadovaujant Vladimirui Puti nui ir stiprėjant Maskvai priešprie ša kurstoma dar labiau. Tereikėjo kibirkšties, o kad ji būtų įskelta len kai neprieštaravo. Reikia džiaugtis bent tiek, kad aukų buvo išvengta. Stadione rusai savo galybę pade monstravo dar kartą. Skambant na cionaliniam šalies himnui, šios ša lies aistruoliai iškėlė milžiniško dy džio transparantą su kalaviją laikan čiu kareiviu ir užrašu „This is Russia“ (Tai yra Rusija – liet. k.). Per rungty nes perrėkti beveik 50 tūkst. aist ruolių minią svečiams buvo sun ku, bet kartkartėmis „Rossija! Rossi ja!“ nugriaudėdavo tikrai galingai. Paskutinio turo rungtynių lenkai vyks žaisti į Vroclavą, o rusai lie ka Varšuvoje ir čia susitiks su grai kais. Ar tai reiškia, kad šeštadienį rusai taps tikraisiais Lenkijos sos tinės šeimininkais? Palaikyti savo rinktinės į Lenkiją iš Samaros at vykę vyrukai juodais marškinė liais su užrašais „Are You Gangs ters?/ No, We’re Russians“ (Ar jūs gangsteriai? Ne, mes rusai – liet. k.), tikisi, kad taip.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252
Gali prieštarauti Konstitucijai
Seimo Teisės departamento išvado je teigiama, kad parlamento vicepir mininko konservatoriaus Česlovo Stankevičiaus parengtas Užsieniečių nelietuviškos formos vardų ir pavar džių rašymo dokumentuose įstaty mo projektas gali prieštarauti Kons titucijai. Šis įstatymas leistų nelietuviškas pavardes asmens dokumentuose ra šyti lotyniško pagrindo rašmenimis. To jau seniai reikalauja lenkų tautinė mažuma Lietuvoje ir pati Lenkija. Seimo teisininkų išvadoje tvirti nama, kad Č.Stankevičiaus pasiū lytas reguliavimas gali prieštarauti 1999 m. Konstitucinio Teismo nuta rimui, kuriame konstatuota, kad as mens vardas ir pavardė piliečio pa se turi būti rašomi valstybine kalba, pagal valstybinės kalbos rašybos tai sykles. Teismo nutarime teigiama, kad „jeigu teisės normomis būtų nusta tyta, kad šių piliečių vardai ir pavar dės Lietuvos piliečio pase rašomi ki tokiais, ne lietuviškais, rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų ir orga nizacijų veikla“.
Konstitucinis Teis mas yra nustatęs, kad „asmens vardas ir pa vardė Lietuvos pilie čio pase rašomi lietu viškais rašmenimis ir pagal tarimą“.
Taikoma visiems piliečiams
Seimo teisininkai taip pat cituoja ki tą Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kuriame teigiama, kad „asmens var das ir pavardė Lietuvos piliečio pase rašomi lietuviškais rašmenimis ir pa gal tarimą, yra taikomas visiems be išimties piliečiams, nepriklausomai nuo jų tautybės ir kitų požymių“. Č.Stankevičiaus įregistruotame įstatymo projekte numatyta, kad vardas ir pavardė, pirminiame doku mente įrašyti kitos kalbos lotyniško pagrindo rašmenimis, Lietuvos iš duodamuose dokumentuose rašomi
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Išvada: Seimo pirmininkės pavaduotojo Č.Stankevičiaus parengtas įsta
tymas pavadintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
lietuvių kalbos rašyba arba nurašomi paraidžiui kitos kalbos lotyniško pa grindo rašmenimis. Vienas sutuoktinių, kurio pavar dės forma yra lietuviška, turėtų tei sę pasirinkti nelietuviškos formos kito sutuoktinio pavardės lietuvišką arba pagal šio įstatymo reikalavimus nurašomą ar perrašomą nelietuvišką pavardės formą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
tikrinti nelietuviškos formos vardų ir pavardžių rašymo autentiškumą lo tyniško pagrindo rašmenimis“, – teigė politikas. Pasak Č.Stankevičiaus, iškreipiant nelietuviškos formos vardų ir pavar džių rašymą perrašant juos lietuviš kais rašmenimis, tokiems asmenims atsiranda begalė problemų bandant įrodyti savo tapatybę, santuokinį ar kitokį ryšį su konkrečiu asmeniu, ku rio nelietuviškos formos pavardę as muo teisėtai įgijo, reguliuoti turti nius ir kitus civilinius santykius.
Pasikeitė situacija
Č.Stankevičius jau buvo siūlęs par lamentui leisti nelietuviškų pavar džių originalią rašybą dokumentuo se, panašų projektą buvo parengusi ir Vyriausybė, tačiau Seimas prieš porą metų siūlymus atmetė. Dar kartą nelietuviškų pavardžių rašymą dokumentuose įteisinti siū lantis parlamentaras sako, kad to rei kalauja pasikeitusi situacija, Lietuvos narystė tarptautinėse bendrijose, di desnis žmonių judėjimas, migraci ja. Taip pat Č.Stankevičius prime na, kad toks pavardžių rašymas – ne naujovė, o Lietuvoje buvo įteisintas dar 1938 m. „Lietuvai tapus ES, NATO ir ki tų tarptautinių organizacijų nare, vykstant asmenų migracijai, daugė jant santuokų su kitų valstybių pi liečiais ir tokiose santuokose gims tančių vaikų, kurie turi teisę turėti Lietuvos pilietybę, tampa būtina už
Apeliuoja į prieškarį
Seimo vicepirmininkas primena, kad lietuvių kalbos kaip valstybinės kal bos statusas buvo įtvirtintas ir 1922 m., ir 1938 m. Konstitucijose, kaip ir dabartinėje 1992 m. Konstituci joje, tačiau 1938 m. priimtas Pavar džių įstatymas nustatė, kad „nelie tuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji ga li būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pagei dauja ir jei tos kalbos raidynas loty niškas“. „Tai leidžia preziumuoti, kad jau 1938 m. formavosi nelietuviškų pa vardžių rašymo dokumentuose loty niško pagrindo rašmenimis tradici ja“, – teigia Č.Stankevičius. KD, BNS inf.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
T
eisininkai sukritikavo įsta tymą, kuris leistų pavardes oficialiuose dokumentuose rašyti nelietuviškais loty niško pagrindo rašmenimis.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS:
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
EKONOMIKA:
FOTOKORESPONDENTAI: Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 269 302 269
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
302 260
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 150.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
8
pirmADIENIS, birželio 14, 2012
lietuva
17p.
Gyvenimas tegul tampa menu!
Nesuderino, bet atidavė Seimui patvirtinti Vyriausybė vakar nusprendė, kad Seimui teikia visas inicijuotas Darbo kodekso pa taisas dėl kai kurių darbo rinkos libera lizavimo principų. Teikiamos ir tos pa taisos, kurios Trišalėje taryboje nesulaukė socialinių partnerių pritarimo. Pasiūlė neatidėlioti
Premjeras Andrius Kubilius tei gė, kad Vyriausybės pasiūlytoms pataisoms profsąjungos nenorė jo pritarti, nes kai kurie jų atstovai „turbūt ruošiasi rinkimams“. „Siūlau pritarti tam paketui, ku rį pateikė Socialinių reikalų ir darbo ministerija. Dar sykį noriu apgailes tauti, kad, deja, profesinės sąjungos, galbūt dėl to, kad vadovai, bent jų dalis, dalyvauja rinkimuose, nelabai aktyviai ieškojo sutarimų ir spren dimų, ypač dėl tokių nuostatų, ku rios tikrai reikalingos tam, kad bū tų pasirūpinta bedarbiais. Mums, Vyriausybei, tenka didžiausia at sakomybė ir rūpestis pasiekti, kad verslas drąsiau kurtų naujas dar bo vietas, ir aš siūlau šį paketą nea tidėliojant siųsti į Seimą“, – Vyriau sybės posėdyje sakė A.Kubilius. Profesinių sąjungų atstovai, pro testuodami prieš sprendimą ne įsiklausyti į socialinių partnerių poziciją, vakar prie Vyriausybės surengė piketą. „Toks Vyriausybės elgesys – ne pateisinamas ir pažeidžiantis es minius socialinio dialogo aspektus. Nesutikdami su siūlomais Darbo ko dekso pakeitimais siekiant liberali
zuoti darbo santykius, tęsiame pro testo akcijas“, – pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija. Keičiamas atostogų skaičiavimas
Seimui nesiūloma tik nuostata, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastis yra sąlyga, jog darbuo tojui suėjo 65 metai. Vyriausybės posėdyje švietimo ir mokslo mi nistras Gintaras Steponavičius siū lė įtraukti ir šią nuostatą, kuri yra svarbi švietimo sektoriui, tačiau kiti ministrai su tuo nesutiko. Seimui siūloma keisti atostogų trukmės skaičiavimą – ketina ma nustatyti 20 darbo dienų vi dutinę kasmečių atostogų tru kmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė), kuri šiuo metu yra 28 ka lendorinės dienos. Darbo kodekso pakeitimuose nu matoma, kad darbdaviai privalėtų informuoti darbuotojus ne tik ke tindami reorganizuoti įmonę, bet ir parduodami verslą ar jo dalį kitiems savininkams. Taip tikimasi užkirs ti kelią nesąžiningiems veiksmams, kai rizikingi įsipareigojimai per duodami vienai įmonei, ji bankru tuoja, o darbuotojai atleidžiami be išeitinių kompensacijų.
Pasigailėjo: atsisakyta pasiūlymo nustatyti, kad teisėta darbo su
tarties nutraukimo priežastis yra sąlyga, jog darbuotojas sulaukė 65-erių. Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Siūloma, kad darbuotojų įdar binimo religinėje bendruomenėje atveju tikėjimas ar religija nebūtų laikoma diskriminacija. Pakeiti mais atsisakoma patarnavimo su tarčių, darbuotojai privalės pradėti dirbti kitą dieną po to, kai sudaro ma darbo sutartis. Darbo grafi kai turės būti skelbiami prieš dvi savaites, nebent darbo taisyklėse numatoma kitaip, būtų atsisaky ta pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žurnalų, darbo sutarčių registravimo žurnalų ir darbuotojų pažymėjimų. Žadėjo padidinti minimalią algą
Trišalė taryba anksčiau yra nu sprendusi, kad Vyriausybei bus
KD, BNS inf.
-25
Tik KAUNE, Raudondvario pl. 131 Birželio 15–16 d.
VISOMS PREKĖMS
teikiami tik tie Darbo kodekso straipsniai, dėl kurių socialiniai partneriai susitars. Tačiau sutari mo dėl daugumos Darbo kodekso pataisų taryboje nebuvo pasiekta. Vyriausybė po diskusijų su Tri šalės tarybos nariais sutiko mini malios mėnesio algos (MMA) didi nimo nebesieti su darbo santykių liberalizavimu. Liberalesnių darbo santykių sutarta siekti, skatinant kolektyvines sutartis. Vyriausybė siūlo nuo liepos di dinti MMA 50 litų, iki 850 litų, o nuo kitų metų – dar 50 litų, iki 900 litų. Profesinių sąjungų ir darbda vių atstovai siūlo MMA didinti 100 litų jau nuo liepos.
%
Nuolaidos nesumuojamos ir netaikomos akcinėms ir užsakomosioms prekėms, cukrui, alkoholiui, tabako gaminiams, loterijos bilietams, tel. papildymo kortelėms, paslaugoms.
Dirbs ir liepą Grupė Seimo narių nori, kad liepos viduryje būtų sušaukta neeilinė Seimo sesija ir per ją būtų priimtas nutarimas dėl re ferendumo, kuriame gyventojai turėtų išsakyti poziciją dėl nau jos atominės elektrinės staty bos, paskelbimo.
Seimo Krikščionių partijos frak cijos seniūnas Vidmantas Žie melis informavo, kad neeilinės sesijos idėją liepos 16-ąją savo parašais parėmė 55 parlamenta rai. Nutarimo dėl referendumo projektą Seime ketinama užre gistruoti artimiausiu metu. Norint referendumą rengti kartu su parlamento rinkimais, nutarimą dėl to privalu priimti tarp liepos 14-osios ir rugpjūčio 14-osios. Referendumo įstaty mas numato, kad referendumas turi būti surengtas ne vėliau kaip po trijų mėnesių ir ne anksčiau kaip po dviejų mėnesių nuo Sei mo nutarimo dėl referendumo paskelbimo priėmimo dienos.
Norint referendumą rengti kartu su par lamento rinkimais, nutarimą dėl to pri valu priimti tarp liepos 14-osios ir rugpjūčio 14-osios.
Pagal Konstituciją Seimo pa vasario sesija baigiasi birželio 30-ąją. Seimo rinkimai numa tyti spalio 14 d. Skaičiuojama, kad jeigu re ferendumas būtų rengiamas ne kartu su Seimo rinkimais ru denį, tai valstybei papildomai kainuotų keliolika milijonų litų. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė Krikščionių frakcijos parengtam nutarimo projektui dėl referen dumo paskelbimo. Tačiau Ato minės energetikos komisija dėl jo priėmė neigiamą sprendimą. Nutarimas dėl referendu mo paskelbimo gali būti priim tas Seimo posėdyje balsuojant daugumai posėdyje dalyvau jančių parlamentarų. Valdan tieji nenusiteikę rengti referen dumo dėl atominės elektrinės statybos, o didžioji dalis opozi cijos pasisako už jį. Dvi piliečių iniciatyvinės gru pės jau renka parašus, kad rudenį kartu su Seimo rinkimais bū tų surengtas referendumas dėl atominės elektrinės. Vieni no ri privalomojo referendumo, ki ti – patariamojo. Referendumas turės būti skelbiamas, jeigu pa vyks surinkti 300 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų. Seime šiuo metu svarstoma koncesijos sutartis dėl naujos ato minės elektrinės statybos ir atnau jintas Atominės elektrinės įsta tymas. Ekonomikos komitetas nusprendė pritarti šiems projek tams. Netrukus parlamentarai tu rėtų balsuoti dėl pritarimo jiems. KD, BNS inf.
9
ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Sumaištis dėl VRK vadovo Seimo Etikos ir procedūrų komisi ja (EPK) pasiūlė parlamento vado vei Irenai Degutienei teikti Seimo nariams kitą kandidatą į Vyriau siosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkus.
Atvėso: Vyriausybė nebelinkusi vykdyti Europos Komisijos ir TVF reikalavimo apmokestinti automobi
lius.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Aistra mokesčiams išblėso
Išeičių, kaip užlopyti prakiurusį valstybės iždą, ieškoję valdan tieji artėjant rinkimams tampa vis ramesni. Galingų lengvųjų automobilių, burinių jachtų ir privačių lėktuvų savininkus ap dėti mokesčiais svajoję konservatoriai ūmai persigalvojo. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Biudžete trūksta pinigų? Jį galima papenėti apmokestinant praban gius automobilius, jachtas ir pri vačius lėktuvus. Tokiu būdu iž dą būtų galima papildyti apie 40 mln. litų. Taip prieš pusmetį skel bė dalis valdančiųjų ir, bendradar biaudami su Finansų ministerija, parengė transporto priemonių ap mokestinimo įstatymo projektą. Tačiau priartėjus naujiems Sei mo rinkimams ši idėja išsikvėpė. Finansų ministerija ėmė nebep ritarti tokiam projektui. Vyriau sybė taip pat sutiko su ministeri jos pozicija. Finansų ministerijai užkliuvo tai, kad apdėti mokesčiais siūloma „išskirtinai tik tam tikrų ir skir tingų kategorijų transporto prie mones“. Esą paprastai ES praktika
tokia, kad transporto priemonės mokesčiais apdedamos įvertinus jų išmetamų teršalų kiekį, amžių, variklio galią. „Siūloma apmokestinti burines jachtas, bet nesiūloma apmokes tinti kitų pramoginių laivų, pavyz džiui, tokių kaip pramoginiai kate riai ar panašių“, – taip Vyriausybės nutarime, be kita ko, argumentuo ja finansų ministrė Ingrida Šimo nytė. Ji pabrėžė, kad naujas mo kestis „savo turiniu“ neatitiktų „gerovės mokesčio“ koncepcijos – antai Prancūzijoje ar Šveicari joje panašus mokestis juk taiko mas ne tik motorinėms transpor to priemonėms, bet ir visam kitam asmens turimam turtui. Ūkio ministerija dar pridūrė: „Manome, kad nauji mokesčiai turi būti įvedami peržiūrint visą mokesčių sistemą.“ Dalis Seimo konservatorių, kurių priešaky
je dabar jau įtariamuoju tapęs Vi tas Matuzas, yra skelbę, kad ap mokestinus kai kurias transporto priemones į biudžetą galėtų pa tekti apie 38 mln. litų. Kad būtų svariau, aiškinta, jog taip elgtis rekomenduoja pati Europos Ko misija ir jos atstovas Algirdas Še meta. Taip pat Tarptautinis valiu tos fondas (TVF). Bet dabar, artėjant spalį vyk siantiems Seimo rinkimams, Vy riausybė ir visa valdančioji koa licija nelinkusi erzinti rinkėjų naujais mokesčiais, todėl nebe paisoma Europos Komisijos ir TVF rekomendacijų. „Jau ne kartą esu sakęs, kad ne manau, jog iki rinkimų kas nors imtųsi kokių nors esminių per tvarkų mokesčių sistemoje“, – sakė premjeras Andrius Kubilius. Tokios pat nuomonės laikėsi ir I.Šimonytė.
Diplomatai keičia darbo vietą Buvęs krašto apsaugos minist ras Linas Linkevičius taps nau juoju Lietuvos ambasadoriumi Baltarusijoje. Lietuvos diploma tinių atstovų regalijos ruošiamos ir dabartiniam Prezidentės pata rėjui Dariui Semaškai bei minist ro pirmininko kancleriui Deivi dui Matulioniui.
Vakar Vyriausybė pritarė visuo men in io premjero kons ultan to L.Linkevičiaus kandidatūrai į Lietuvos ambasadoriaus Bal tarusijoje postą. Ministrai nu sprendė teikti Prezidentei Daliai Grybauskaitei dekretą, kuriuo ji L.Linkev ič ių ambasad or iu mi Baltarusijoje skirtų nuo lie pos 24 d. L.Linkevičius pakeis šiuo metu Minske reziduojantį Edminą Bag doną, kuris į šias pareigas paskir tas 2007 m. Pern ai rugpj ūt į L.Linkev i čius atšauktas iš ambasadoriaus NATO pareigų. 2000–2004 m. jis ėjo krašto apsaugos ministro pareigas. Vyriausiasis Prezidentės pata rėjas užsienio politikos klausimais D.Semaška ir ministro pirminin ko kancleris D.Matulionis po ke
Karjera: Prezidentės patarėju užsienio politikos klausimais trejus
metus dirbęs D.Semaška netrukus turėtų būti paskirtas naujuoju Lietuvos ambasadoriumi Nyderlanduose. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
lių mėnesių gali palikti savo po stus – jie siūlomi į ambasadorių pareigas. „D.Semaška yra rudenį rotuo jamų diplomatų sąraše. Kas trejus ketverius metus vyksta diploma tų rotacija – tai normali diploma tinė praktika“, – sakė Prezidentės atstovė spaudai Daiva Ulbinai tė. D.Semaška siūlomas į amba
sadoriaus Nyderlanduose parei gas. D.Matulionį ketinama skirti Lietuvos atstovu Vokietijoje. Ir D.Semaška, ir D.Matulionis prieš savo tarnybą prezidentūro je ir Vyriausybėje dirbo Užsienio reikalų ministerijoje. Jų kandida tūrai jau pritarė Seimo Užsienio reikalų komitetas. KD, BNS inf.
Vakar Seimo etikos sargai svarstė situaciją, kai parlamentarai antra dienį nepatvirtino naujos VRK su dėties. Komisijos nuomone, teikdama naują projektą Seimo vadovė ga li siūlyti kitą kandidatą į VRK pir mininkus. Visa kita siūloma komi sijos sudėtis turėtų išlikti. „Burtai ištraukti, jų niekas nepaneigia, to dėl tie kandidatai turi likti nutari mo projekte. Seimo pirmininkė sa vo valia gali siūlyti kitą kandidatą į VRK vadovus. Seimas turės slaptu balsavimu balsuoti dėl naujo nuta rimo projekto. Jei komisija bus pa tvirtinta, naujai paskirti VRK nariai prisieks Seime“, – sakė procedū ras išaiškinusios EPK vadovas Al gimantas Salamakinas. Komisija savo sprendime taip pat konstatuoja, kad antradienį slapta balsuoti buvo pateiktas nutarimo projektas dėl naujos VRK sudary mo, o ne dėl VRK pirmininko kan didatūros, kaip nurodoma Seimo statute. Etikos sargai mano, kad naujai sudarydamas VRK Seimas iš pradžių turi slaptu balsavimu paskirti šios komisijos pirmininką ir tik po to balsuoti dėl viso Seimo nutarimo, kuriuo būtų paskirti visi komisijos nariai. EPK tvirtina, kad Seimas turi apsispręsti tik dėl VRK pirmininko, nes pagal įstatymą pa siūlytų kandidatų į VRK narius, jei jie atitinka keliamus reikalavimus, negali atmesti. Seimo pirmininkės atstovas Juo zas Ruzgys sakė, jog I.Degutienė dar nėra priėmusi sprendimo dėl
naujo VRK sudėties projekto. Sei mo vadovės sekretoriatas kol kas nekomentuoja, kas gali būti siūlo mas į VRK pirmininkus. Neatmeta ma galimybė, jog gali būti pasiūly tas jau 18 metų VRK vadovaujantis Zenonas Vaigauskas. I.Degutienė į naujos VRK pirmi ninkus siūlė Vidaus reikalų minis terijoje dirbantį Audrių Kasinską. Taip pat buvo keičiama ir dalis kitų komisijos narių. Tačiau per slaptą balsavimą nepavyko surinkti dau gumos balsų. Įstatymas numato, kad VRK tu ri būti naujai sudaryta, kai iki eili nių Seimo rinkimų dienos lieka ne mažiau kaip 120 dienų. Taigi tai tu ri būti padaryta iki šiandien. KD, BNS inf.
Neapibrėžtumas: kol kas neaiš
ku, ar Vidaus reikalų ministeri joje dirbantis A.Kasinskas taps naujuoju VRK pirmininku.
Simono Švitros nuotr.
10
ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012
ekonomika
Bankams piešia šviesius metus Lietuvos bankas nustatė, kad šalies finansų sistema pra ėjusiais metais mes tus iššūkius atlaikė ir šiuo metu yra sta bili. Nors bankų ro dikliai prognozuo ja pelningus metus, užmigti ant laurų nederėtų.
mas, o bankai atsakingo skolinimo gairių šiuo metu dar nevykdo. V.Vasiliausko teigimu, blogosios paskolos šiuo metu sudaro tik šiek tiek daugiau nei 15 proc. visų pa skolų. Tačiau blogųjų paskolų, kaip patikino pirmininkas, finansų sis temoje tendencingai mažėja. Siūlo imtis priemonių
Įtaka: šalies finansų sistemos neišbalansavo net penkto pagal dydį šalies banko bankrotas. „Shutterstock“ nuotr.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Atlaikė bankroto padarinius
Šalies finansų sistema stabili, at spari sukrėtimams ir pajėgi veik ti labai nepalankiomis aplinkybė mis, kaip pranešė Lietuvos bankas savo naujausioje finansinio stabi lumo apžvalgoje. Vis dėlto jis pa brėžė, kad dėl sudėtingos ekono mikos padėties pasaulyje budrumo prarasti nereikėtų. Lietuvos banko valdybos pirmi ninkas Vitas Vasiliauskas sakė, kad pernai finansų sistemos stabilumui iššūkį metė ir įtaką darė „Snoro“ bankrotas lapkritį. Tačiau tie pa dariniai, anot V.Vasiliausko, buvo trumpalaikiai ir finansų rinkoje jų jau nebesama. Todėl galima teigti, kad finansų sistema šiuo metu yra
sureguliuota, pasirengusi atremti ir kitus galimus sunkumus. Lietuvos banko duomenimis, 2011 m. gruodį, praėjus mėnesiui nuo banko „Snoras“ veiklos su stabdymo, indėlių finansų siste moje sumažėjo vos 1,1 proc., o pa staruoju metu jų stabiliai daugėja. Tarptautinio valiutos fondo atlikta 42 finansinių krizių įvairiose šalyse analizė parodė, kad praėjus mėne siui nuo įvykio indėlių sumažėjimas paprastai svyruodavo apie 11 proc. Verslas kreditais nesusigundys
Finansinį stabilumą, anot V.Va siliausko, gerai atspindi stiprus bankų kapitalas. Praėjusiais me tais bankai stiprino savo kapitalą ir jo pakankamumas buvo beveik du kartus didesnis už reikalau jamą dydį.
Palankias finansų sistemos pro gnozes taip pat lėmė pernai prie škrizinį lygį pasiekęs bankų meti nis pelnas. Šių metų pirmą ketvirtį bankų grynasis pelnas siekė 145 mln. litų, jo didžiąją dalį sudarė grynosios pajamos iš palūkanų. Remiantis balandį atliktomis apklausomis, bankai šiais metais prognozuoja paskolų portfelių au gimą iki 6 proc. Anot V.Vasiliausko, bankus pozityviai nuteikė praėju sių metų pirmą pusmetį pastebėtas paskolų portfelių augimas. „Vė liau augimas sulėtėjo. Manau, prie to prisidėjo tarptautiniai veiksniai, netikrumas rinkoje. Jeigu euro zo noje bus pastebimos teigiamos tendencijos, pajusime tiesioginę įtaką savo eksporto rodikliams, taigi turėsime ir paskolų proveržį. Tačiau staigaus proveržio aš ne
norėčiau – jau pakako praėjusio“, – tvirtino Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Palanku skolintis būstui
Būsto paskolų palūkanos yra že miausios per pastaruosius sep tynerius metus, kaip teigė V.Va siliauskas. Šiemet šių paskolų palūkanos siekia 2,9 proc., o 2008 m. jos sudarė net 6,8 proc. Todėl šiuo metu imti paskolas būstui įsi gyti, Lietuvos banko valdybos pir mininko manymu, yra gana palan kus metas. V.Vasiliauskas patikino, kad gy ventojams pasinaudoti gerokai sumažėjusiomis būsto paskolų palūkanomis atsakingo skolini mo politika netrukdo. Jis taip pat pridūrė, kad protingą skolinimąsi daugiau lemia gyventojų atsargu
„Įvertinus šių metų pirmo ketvir čio rezultatus matyti, kad bankų sektorius šiemet turėtų dirbti pel ningai. Kita vertus, grėsmių ap stu. Lietuvos ekonomika yra atvira ir maža, todėl ji labai priklauso nuo audrų tarptautinėje erdvėje. Ten bėdų yra visai nemažai“, – tvirti no V.Vasiliauskas. Kaip pagrindi nes rizikas jis įvardijo besitęsian čią euro zonos krizę, tarptautinės pasaulio prekybos nuosmukį ir ga limą energijos išteklių kainų šuolį. V.Vasiliauskas pabrėžė, kad, no rint išlikti atspariems galimoms grėsmėms, be jokios abejonės, svar biausia toliau stiprinti kapitalą. „Būtina tobulinti bankų valdymą – tai ypač pasakytina apie vietos bankus. Mes to reikalausime ne tik iš bankų sektoriaus, bet ir iš visų finansų įstaigų, pirmiausia kredito unijų. Perspektyvų matome ir to bulinant indėlių sistemą“, – kalbė jo V.Vasiliauskas.
6
proc.
paskolų portfelių augimą šiais metais prognozuoja šalies bankai.
Pasitraukti iš prekinės žemės ūkio gamybos gali turintieji didesnį nei 2 EDV ūkį 2012 m. gegužės 2 d. – birželio 29 d. renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. pro gramos priemonę „Ankstyvas pasi traukimas iš prekinės žemės ūkio ga mybos“. Pareiškėjams, siekiantiems paramos pagal šią priemonę, būtina atkreipti dėmesį į 2012 m. pakeistas įgyvendinimo taisykles. Jose įrašy tas naujas reikalavimas – pareiškėjo valdos ekonominis dydis iki paramos paraiškos pateikimo paskutinius dve jus metus turi būti didesnis nei 2 EDV (žemės ūkio valdos ekonominis dy dis, išreiškiamas ekonominio dydžio vienetais (EDV). Žemės ūkio ministerija sulaukė nema žai pareiškėjų nusiskundimų dėl šio pakeitimo, kadangi jis apriboja gali mybę pasitraukti iš ūkininkavimo ir gauti už tai išmokas mažesnius ūkius turintiems žmonėms. Žemės ūkio mi nistras Kazys Starkevičius supranta susidariusią situaciją, tačiau atkrei pia dėmesį, kad šis reikalavimas buvo įrašytas sulaukus pastabų po Europos Komisijos atlikto audito. Iki 2012 m. priemonės „Ankstyvas pasitraukimas iš prekinės žemės ūkio gamybos“ taisyklėse buvo reikalavimas, kad tuo atveju, jei Nacionalinė mokėjimo agentūra negali, remdamasi esamomis informacinėmis sistemomis ir registrais, nustatyti, jog pareiškėjas dvejus metus
iki paraiškos pateikimo vertėsi preki ne žemės ūkio gamyba, jis turi pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad dvejus metus iki paraiškos pateiki mo vertėsi prekine žemės ūkio gamyba (sąskaitasfaktūras, kvitus ar kitus parda vimą įrodančius dokumentus). Pavyzdžiui, pieno kvotų administ ravimo sistemoje buvo tikrinama, ar pareiškėjai buvo gamintojai ir turėjo pieno kvotą. Jos neturėję pareiškėjai buvo tikrinami VĮ Žemės ūkio infor macijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registravimo ir identifikavi mo informacinėje sistemoje, siekiant nustatyti, kurie iš jų laikė gyvulius ir pardavė juos skerdimui, t. y. tiekė gy vulininkystės produkciją rinkai. Supap rastintų tiesioginių išmokų administ ravimo informacinėje sistemoje buvo atliekamas tikrinimas, ar pareiškėjai deklaravo grūdines kultūras. Europos Komisijos auditoriai, at likę auditą, teigia, kad Lietuva nepa kankamai tikrino, ar ūkininkas, prieš pradėdamas dalyvauti Ankstyvo pa sitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos schemoje, užsiėmė prekine žemės ūkio gamyba, t. y. išreikšta pa staba, kad nebuvo apibrėžta, kokio dydžio turi būti ūkis, kad ūkininkas būtų laikomas užsiimančiu prekine žemės ūkio gamyba. Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą pusiau
ŽŪM archyvo nuotr.
natūriniu ūkiu laikomas 1–4 EDV ūkis, užsiimančiu prekine žemės ūkio ga myba ūkiu – daugiau kaip 4 EDV. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos mokesčių sistemoje ūkiai suskirstyti į ke turias grupes: iki 2 EDV, nuo 2 iki 4 EDV, nuo 4 iki 14 EDV ir daugiau nei 14 EDV. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus fi ziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla ir yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, privalomojo sveika tos draudimo mokestį moka tuo atveju, kai EDV yra didesnis negu 2.
Dar vienas paraiškų rinkimo eta pas planuojamas nuo š. m. rugpjū čio 1 d. Iki paraiškų rinkimo bus tiks linamos priemonės įgyvendinimo taisyklės, nurodant, kad pareiškėjo valdos ekonominis dydis iki para mos paraiškos pateikimo bet ku riuos dvejus metus per paskutinius ketverius metus turi būti didesnis nei 2 EDV. Taip siekiama praplėsti galimų pareiškėjų ratą. Žemės ūkio ministerija, siekdama išvengti finansinių korekcijų, privalėjo
atsižvelgti į Europos Komisijos audi torių pateiktas pastabas, vykdyti nu rodytas rekomendacijas ir patikslinti priemonės įgyvendinimo taisykles apibrėžiant, kokio dydžio turi būti ūkis, kad ūkininkas būtų laikomas užsiiman čiu prekine žemės ūkio gamyba. Žemės ūkio ministerijos informacija Užs. 974392
11
ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012
pasaulis Žurnalistas slapstosi
Miškų berniukas
Sprogimų serija
Rusijos pagrindinis opozici jos laikraštis „Novaja gazeta“ vakar pareiškė, kad jo redak toriaus pavaduotojas Ser gejus Sokolovas (nuotr.) bu vo priverstas išvykti iš šalies, nes Rusijos vyriausiasis tyrė jas Aleksandras Bastrykinas pagrasino jį nužudyti už kri tišką straipsnį.
Berlyno policija pavieši no nuotrauką ir paprašė vi suomenės padėti atpažin ti paauglį, kuris prieš beveik devynis mėnesius atkeliavo į Vokietijos sostinę ir teigė pa staruosius penkerius metus gyvenęs miške su savo tėvu. Berniukas kalba angliškai ir save vadina Ray.
Per išpuolių seriją Irake vakar žuvo mažiausiai 84 žmonės, dauguma jų yra šiitai, dalyva vę religinėje šventėje. Sosti nėje Bagdade bombos spro go dešimtyje vietų, išpuoliai surengti ir kituose miestuo se. Smurto mastas Irake ge rokai sumažėjo, bet atakos tebėra kasdienis reiškinys.
Mūšis virė ir stadione, ir gatvėse Lenkai ir rusai antradienį aiškinosi san tykius ne tik futbolo aikštelėje, bet ir už jos ribų. Nakvojo blaivykloje
Varšuvos policija antradienį pa naudojo ašarines dujas, vandens patranką, šaudė guminėmis kul komis ir purškė pipirinius aerozo lius, taip pat sulaikė dešimtis aist ruolių, siautėjančių prieš svarbias Europos futbolo čempionato rung tynes, kurias žaidė Lenkija ir Rusi ja, ir po jų. Policija pranešė suėmusi 184 aistruolius. Tarp jų yra 157 lenkai, 24 rusai, taip pat po vieną ispa ną, vengrą ir alžyrietį. Medicinos pagalba buvo suteikta dešimčiai sužeistų policininkų ir dešim čiai sirgalių. 33 žmonės pristaty ti į blaivyklą.
Sulaikyti rusai, jeigu bus įrodyta jų kaltė, gali būti deportuo ti ir jiems uždrausta vėl atvykti į ES.
Vis dėlto, eitynių dalyviams žy giuojant tiltu per Vyslą, lenkams pavyko pralaužti policijos sieną, ir prasidėjo muštynės. Policijai teko panaudoti vandens patranką, aša rines dujas, pipirinius aerozolius ir gumines kulkas. Aistros nerimo ir stadione
Policija nukreipė rusų sirgalius į stadioną kitu keliu, bet aistros ne rimo ir stadione. Organizatoriai sakė, kad į šias rungtynes bilietus buvo nusipirkę 9800 Rusijos ir 29 300 Lenkijos aistruolių. Prieš prasidedant rungtynėms buvo sugrotas Rusijos himnas, jis tribūnose buvo pasitiktas šauks mais ir švilpimu, o rusų aistruoliai savo sektoriuje išskleidė didžiulę vėliavą su kalaviju ginkluoto kario atvaizdu ir užrašu „Tai Rusija“. Rungtynėms pasibaigus lygio siomis, abiejų šalių aistruoliai to liau aiškinosi santykius gatvėse. Policija patruliavo Varšuvoje iki vėlyvos nakties ir sustiprino vieš bučio, kuriame apsistojo Rusijos aistruoliai, saugumą.
Pralaužė policijos sieną
Viskas prasidėjo nuo to, kad ant radienį tūkstančiai Rusijos sirgalių surengė eitynes minėdami nacio nalinę šventę – Rusijos dieną. Var šuvos valdžia suteikė leidimą reng ti šią akciją. Riaušių policija ir jos automo biliai sudarė koridorių rusų aist ruoliams, kurie pradėjo žygiuoti į Varšuvos nacionalinį stadioną per sostinės centre esantį tiltą, skan duodami „Rusija, Rusija!“ ir mo juodami savo šalies baltos, mėlynos ir raudonos spalvos vėliavomis. Kai kurie lenkų aistruoliai įžei džiamai plūdo žygiuojančius rusus, o šie atsakė svaidydami butelius, tačiau saugumo pajėgos greitai įsi kišo ir sugebėjo padėtį suvaldyti.
Gresia būti deportuotiems
Lenkijos teisėsauga nesiruošia nuolaidžiauti niekam iš smurtau tojų. Sulaikyti rusai, jeigu bus įro dyta jų kaltė, gali būti deportuoti ir jiems uždrausta vėl atvykti į ES, o lenkus policija baus kaip chuli ganus. Lenkijos sporto ministrė Joan na Mucha teigė jaučianti gėdą dėl antradienio susirėmimų. „Jie buvo paprasti chuliganai, o ne aistruoliai, kurie serga už Len kiją“, – pareiškė ji. Lenkijos vidaus reikalų minist ras Jacekas Cichockis anksčiau sakė, kad saugumo pajėgų ope racijos prieš antradienio rungty nes sostinėje yra didžiausias kada
Kurstymas: rusų aistruoliai savo sektoriuje išskleidė didžiulę vėliavą su kalaviju ginkluoto kario atvaizdu ir
užrašu „Tai Rusija“.
nors miestui mestas iššūkis. Rusi jos aistruoliai jau buvo pridarę ne malonumų, kai po pergalės prieš Čekiją sumušė Vroclavo stadiono apsaugininkus. Chuliganų tapaty bės nustatyti kol kas nepavyko, bet UEFA už šį incidentą skyrė Rusijos futbolo federacijai 120 tūkst. eurų baudą. Abipusė antipatija
Tiek lenkų, tiek rusų futbolo aist ruoliai garsėja polinkiu į smur tą, bet įtampą dar labiau padidi no šimtmečius gyvuojanti abipusė antipatija ir abiejų šalių įtarumas. Todėl dar prieš Rusijos aistruolių žygį buvo nuogąstaujama, kad ren ginys baigsis susirėmimais. Lenkijos laikraščiai rašė, kad ru sų aistruoliai gali naudoti sovieti nę simboliką, kuri įžeistų dauge lį lenkų.
„Tai tas pat, jeigu vokiečiai žy giuotų per Tel Avivą rankose lai kydami vėliavas su nacistine svas tika“, – opozicinės „Teisės ir teisingumo“ partijos parlamenta rą Adamą Hofmaną citavo laikraš tis „Gazeta Wyborcza“. Karštos diskusijos dėl žygio ki lo ir internete. Socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė grupė pava dinimu „Sustabdykite Rusijos aist ruolių savivalę per EURO 2012“. „Rusijos aistruoliai demonst ruoja komunizmo simbolius, pro vokuoja muštynes ir rodo nepa garbą lenkams. Ar vyriausybė ir policija ruošiasi ką nors daryti?“ – rašoma grupės puslapyje. Karinė retorika
Antradienio futbolo dvikovą Len kijos laikraščiai aprašinėjo kariniais terminais, nešykštėdami istorinių
„Scanpix“ nuotr.
užuominų. Leidiniai „Newsweek“ ir „Super Express“ Lenkijos rinkti nės trenerį Franciszeką Smudą ap rengė Józefo Piłsudskio uniforma ir reikalavo pakartoti „stebuklą prie Vyslos“ – šitaip vadinama Lenkijos kariuomenės pergalė prieš Raudo nąją armiją prie Varšuvos 1920 m. Viena Lenkijos žurnalistė vietoj „Rusijos sirgalių žygis“ per klai dą parašė „Rusijos kariuomenės žygis“. Pasak laikraščio „Gazeta Wyborcza“, tai yra „klaida pagal Freudą“, kuri puikiai perteikia da lies visuomenės nuomonę. Stulbinamą klaidą padarė ir Len kijos televizija TVP, kai vedėjai pristatant antradienio rungtynių rezultatą ekrano kampe šalia Len kijos pasirodė ne Rusijos, o raudo na Sovietų Sąjungos vėliava su kū ju ir pjautuvu. BNS, BBC inf.
184 žmones,
Muštynės: per futbolo aistruolių susirėmimus kliuvo visiems – ir rusų, ir lenkų sirgaliams.
dalyvavusius susirėmimuose, antradienį sulaikė Varšuvos policija.
12
ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012
sportas
Senbuvis: Š.Jasikevičius per treniruotę buvo ir susikaupęs, ir juokavo.
Vytauto Petriko nuotr.
Šaras – pagaliau rinktinėje jasi 14 krepšininkų. Pasibaigus Is panijos ir Italijos čempionatams atvyks Martynas Pocius, J.Mačiu lis ir Rimantas Kaukėnas.
Olimpiniam atrankos turnyrui besiren gianti Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė sulaukė Šarūno Jasikevičiaus, bet joje ne bus Donato Motiejūno.
Šarūnas Jasikevičius:
Dabar jaučiuosi kaip atostogavęs dešimt dienų. Nekaip. Česlovas Kavarza c.kavarza@diena.lt
Lauks trenerio žodžio
Atvykęs į tren ir uoč ių stov ykl ą pajūryje Š.Jasikevičius sakė, kad tik vyriausiasis treneris Kęstu tis Kemzūra nuspręs, ar jam teks žaist i art im iaus ias kontrol in es rungtynes. Birželio 16-ąją lietuviai Klaipė dos „Švyturio“ arenoje susitiks su makedonais, o 17 d. Kauno „Žalgi rio“ arenoje – su graikais. „Dabar jaučiuosi kaip atostoga vęs dešimt dienų. Nekaip. Tačiau negaliu rinktis. Padirbėsiu, kad sportinė forma būtų gera“, – tei gė įžaidėjas.
Paklaustas apie būsimą rinkti nės žaidimą, 36-erių krepšininkas tvirtino, kad vedliu turės būti Li nas Kleiza. „Sunkiausiais momentais jis turėtų tempti komandą į priekį. Lauksime ir Jono Mačiulio indė lio, – svarstė Š.Jasikevičius. – Ko mandos žaidimo braižo nereikėtų keisti.“ Stengsis laimėti
Treneris K.Kemzūra pridūrė, kad nėra būtinybės Šarui žaisti su ma kedonais ir graikais. „Pirmiausia tegu atgauna jėgas. Išmoksta tai, ką mes jau išmokome Druskininkuose ir Klaipėdoje, įsi lieja į kolektyvą. Kita vertus, galu
Patarinėjo ir A.Sabonis
Atkaklieji: autografų kolekcionierių krepšininkai neatsigynė Druski-
ninkuose, nestokoja jų dėmesio ir pajūryje.
tinio sprendimo dėl Šarūno dar ne priėmiau“, – teigė strategas. Pasak K.Kemzūros, rinktinė ne vien stengsis laimėti abejas rung tynes Klaipėdoje ir Kaune, bet ir
išmėgins derinius, kitas žaidimo modeliavimo schemas ir idėjas. „Galimybių pasireikšti turės ne vien jaunimas“, – sakė treneris. Šiuo metu su rinktine treniruo
Kom ent uod am as D.Mot iej ū no sprendimą, K.Kemzūra pabrė žė, kad žaidėjas ir ateityje bus lau kiamas rinktinėje, nors šį kartą jis prioritetu pasirinko NBA. „Kai paaiškėjo, kad nesulauksi me Donato, teliko apgailestauti ir palinkėti jam sėkmės įsitvirtinti Amerikoje“, – sakė strategas. Vakar treniruotėje apsilankė Lie tuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Arvydas Sabonis. Le gendinis krepšininkas nebuvo ste bėtojas – pažėrė patarimų vidurio puolėjams.
14
Pagalba: D.Dulkiui patarinėjo ir jo agentas, žinomas krepšinio treneris S.Kairys. Autoritetas: pasimokyti krepšinio iš paties A.Sabonio – prabanga.
– tiek Lietuvos krepšininkų ruošiasi kontrolinėms rungtynėms su makedonais ir graikais.
13
ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Kosmopolitinė Europa – šansas kitų žemynų futbolui Kodėl maždaug prieš dešimtmetį į gilią krizę patekęs Vokietijos futbolas išsikapstė ir pakilo į naujas aukštumas? Sporto specialistų nuomone, priežastis – liberalus požiū ris į globalizaciją.
sportas Statistika A grupė
Čekija–Graikija 2:1 (2:0). Vrocla vas, 41 105 žiūrovai. Įvarčiai: Pet ras Jiračekas (3 min.), Vaclavas Pi larž as (6 min.)/Theofanis Gekas (53 min.). Rusija–Lenkija 1:1 (1:0). Varš uva, 55 920 žiūrov ų. Įvarč iai: Alanas Dzag oj ev as (37 min.)/Jakubas Blaszczykowsk is (57 min.). Komanda
1. Rusija 2. Čekija 3. Lenkija 4. Graikija
Marius Bagdonas Varšuva (Lenk ija)
Kitokia „Die Mannschaft“
Prieš rungtynes skambant Vokie tijos himnui, pagrindinės vienuo likės futbolininkai Mesutas Özilas, Sami Khedira, Jérôme’as Boatengas bei Lukas Podolski stovi tarsi van dens į burnas prisisėmę. Panašiai elgiasi ir varžybas nuo atsarginių suolo stebintys Ilkay’us Gündoga nas ir Miroslavas Klose. Priežastis – visi jie nėra grynak raujai vokiečiai, tad ir tautinė sa vimonė gerokai skiriasi. Vis dėlto viena akivaizdu – anksčiau fizine jėga ir griežta drausme garsėjusi „Die Mannschaft“ pradėjo laimė ti tada, kai sutiko pakeisti braižą ir žaidimą pradėjo regzti pasikliau dama improvizuoti mėgstančiais futbolininkais. Prieš kelis dešimtmečius sunkiai galėjome įsivaizduoti juodaodį fut bolininką, vilkintį baltus Vokieti jos rinktinės marškinėlius. Dabar tai realybė – J.Boatengas yra tvir tas pagrindinės sudėties žaidėjas. Gynėjo tėvas yra kilęs iš Ganos ir 1981 m. atvyko į Vokietiją studi juoti ir ieškoti geresnio gyvenimo. Jérôme’as gabumus futbolui pavel dėjo iš savo senelio Roberto, kuris buvo Ganos nacionalinės rinktinės žaidėjas. Įgūdžiai – iš tėvų
Saugo S.Khediros tėvas kilęs iš Tu niso, tačiau Štutgarte gimęs fut bolininkas dilemos dėl nacionali nės komandos nesprendė – jis jau nuo septyniolikos metų atstovavo įvairaus amžiaus Vokietijos rink tinėms. Su Dortmundo „Borussia“ šie met Vokietijos čempionu tapusio I.Gündogano tėvai gimė Turkijo je. M.Ozilo futbolo filosofija per
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
1 1 0 0
1 0 2 1
0 1 0 1
5:2 3:5 2:2 2:3
4 3 2 1
Kas, kur, kada? Šiandien C grupėje
19 val. Poznanėje: Ital ija–Kroat ija, 21.45 val. Gdanske: Ispanija–Airija. Rytoj D grupėje
19 val. Donecke: Ukraina–Prancū zija, 21.45 val. Kijeve: Švedija–Ang lija.
Pasižymėjo: braziliško kraujo turintis portugalas Pepe (centre su kamuoliu) vakar nuginklavo danų varti
ninką.
smelkta turkiškų ir vokiškų moty vų. „Aikštėje tai man yra koziris. Galiu žaisti techniškai ir improvi zuoti kaip turkas, tačiau Vokieti joje išmokau drausmės ir susikau pimo“, – tvirtina vienas Madrido „Real“ lyderių. L.Podolski ir M.Klose per tre niruotes bendrauja lenkų kalba. Abu jie gimė šioje šalyje ir yra ve dę grynakraujas lenkaites. L.Po dolski motina Kryzstyna praeityje buvo garsi Lenkijos rankinio rink tinės žaidėja, tačiau persikėlė į Vo kietiją. Sportinius gabumus iš savo tėvų paveldėjo ir M.Klose. Jo mo tina Barbara taip pat buvo Lenkijos rankinio rinktinės žaidėja, o tėvas – profesionalus futbolininkus. Dviejų Šveicarijos rankininkų šei moje gimė vienas jauniausių Nyder
„Reuters“ nuotr.
landų rinktinės žaidėjų Luukas de Jongas. Šeima persikėlė į Nyderlan dus, kai Luukui buvo vos ketveri. Vakar vokiečiai ir olandai „Euro 2012“ antrojo turo rungtynes žai dė Charkove. Talentingi atvykėliai
Danijos vidurio gynėjas Joresas Okore‘as kilęs iš Dramblio Kaulo Kranto, tačiau persikėlė į Skandi naviją, kai jam tebuvo treji. Keturis legionierius turi Portu galijos rinktinė. Vidurio gynėjas Kepleras gyvenimą ir futbolininko karjerą pradėjo Brazilijoje ir į Por tugaliją persikėlė tik būdamas 18os. Panašiai susiklostė ir kito Brazi lijoje gimusio gynėjo Pepe karjera. Rolando ir Nani yra gimę Žaliojo Kyšulio salose. Pirmasis į Portuga
Pirmoji pergalė Lietuvos moterų krepšinio rink tinė sėkmingai pradėjo Europos čempionato atrankos varžybas.
Pranašumas: lietuvės akivaizdžiai pranoko Olandijos (oranžinė apran
Vakar pirmosiose C grupės rung tynėse Kaune lietuvės 88:47 (17:14, 32:8, 19:21, 20:4) sutriuškino Olan dijos krepšininkes. Gintarė Petro nytė pelnė 14 taškų ir atkovojo 13 kamuolių, Giedrė Paugaitė surin ko 13, Sandra Linkevičienė – 12, Gabrielė Gutkauskaitė – 11 taškų, o Marina Solopova, Kristina Veng rytė ir Kamilė Nacickaitė – po 10 taškų. Birželio 16-ąją Lietuvos rinktinė svečiuose išmėgins jėgas su Slovė nijos ekipa.
Artūro Morozovo nuotr.
KD inf.
ga) krepšininkes.
Perg.
liją atvyko būdamas keturiolikos, o Nani į Europą su savo šeima per sikraustė anksčiau ir jau nuo mažų dienų atstovavo Portugalijos jauni mo rinktinėms. Danų ir portugalų dvikova vakar įvyko Lvove. 3:2 laimėjo Portugali jos rinktinė. Nugalėtojams įvarčius pelnė Pepe (24 min.), Helderis Pos tiga (36 min.) ir Silvestre Varela (87 min.). Danų gretose pasižymėjo Ni clasas Bendtneris (41 ir 80 min.). Padeda rinktinėms
Braziliškų šaknų turi Italijos rink tinės saugas Thiago Motta. Pie tų Amerikoje gimęs futbolininkas yra sužaidęs kelias rungtynes Bra zilijos jaunimo rinktinėje. 2010 m. T.Motta sulaukė vilio jančio pasiūlymo iš Italijos nacio
nalinės rinktinės trenerių vyk ti į Pietų Afrikoje vykusį pasaulio čempionatą. Abu futbolininko se neliai iš tėvo pusės buvo italai, ta čiau žaidėjas jau buvo gynęs Bra zilijos jaunimo rinktinės garbę. Derybos tarp Italijos futbolo fe deracijos ir FIFA buvo ilgos, tačiau galiausiai futbolininkui buvo leista atstovauti „Squadra Azzurrai“.
L.Podolski ir M.Klo se per Vokietijos rinktinės treniruo tes bendrauja lenkų kalba. Ekscentriškasis Mario Balotelli gi mė Sicilijos sostinėje Palerme, imig rantų iš Ganos Thomo ir Rose Bur wuahų šeimoje. Vėliau tėvai patikėjo Mario auklėti italams Francesco ir Silvio Balotelli. M.Balotelli yra tei gęs, kad afrikiečiai tėvai apleido jį, tačiau futbolininko tėvas tvirtino, kad atiduoti Mario auginti įtėviams reikėjo, nes Afrikoje nebuvo sąlygų išgydyti berniuko negalias.
14
turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė
ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012
turtas
Baltarusiai kaimynus pasitiko Pirmajame Baltarusijos ir Lietuvos regioninio bendradarbiavi mo forume mūsų šalies verslininkams buvo pateikta gausybė investicinių pasiūlymų. Kalbėta ir apie bendrus projektus. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Siūlo statyti drauge
Birželio 7 ir 8 d. Baltarusijos Mala dečinos mieste surengtas pirmasis Baltarusijos ir Lietuvos regioninio bendradarbiavimo forumas tapo proga mūsų verslo ir politikos at stovams susipažinti su Baltarusi jos investiciniu klimatu. Labiau siai rytų kaimynus domino mūsų patirtis turizmo ir paslaugų sri tyse. Taip pat baltarusiai negai lėjo liaupsių jau investuojantiems Baltarusijoje lietuviams ir tikino, kad ateitis priklauso regioniniam bendradarbiavimui. Forumo šeimininkai aktyviai siūlė lietuviams investuoti į sa vo objektus ir prisidėti prie nau jų projektų vystymo. Taip pat bu vo galima susipažinti su didžiausių Baltarusijos įmonių produkcija. Susirinkusiems kalbėjęs Mala dečinos rajono vykdomojo komi teto pirmininkas Fiodoras Domo tenka trumpai pristatė savo rajoną ir tuoj pat ėmėsi iniciatyvos bei pa siūlė lietuviams kurti savo verslą čia. Valdininkas pateikė keliolikos objektų sąrašą – nuo alaus gamyk los privatizavimo ir šiukšlių degi nimo fabriko statybų, į kuriuos ga lėtų investuoti lietuviai. „Lietuviai turi nemažai patir ties viešojo maitinimo srityje, to dėl jau dabar, jei tik yra norinčių, galima sudaryti sutartis dėl ko mercinės paskirties pakelės skly pų pardavimo. Čia galite kurti ka vines, parduotuves – viską, ko dar mums trūksta. Miestas plečiasi ir mums tiesiog būtina poilsio zona, tad investuotojams siūlome įreng ti poilsio zoną paupyje. Ir, žinoma, mums tiesiog būtina šiukšlių de ginimo gamykla. Dėl to ypač lau kiame lietuvių verslininkų“, – žėrė pasiūlymus Maladečinos vadovas F.Domotenka. Kuria investicinį klimatą
Projektas: greitasis traukinys tarp Vilniaus ir Minsko turėtų pradėti
kursuoti nuo 2015 m.
„Shutterstock“ nuotr.
Maladečinos rajone lietuvių in vestuotojai nebuvo itin aktyvūs. Pernai mūsų šalies verslininkų in vesticijos šioje Baltarusijos dalyje tesiekė 2 proc. Tačiau Minsko re gione, kuriam priklauso Malade činos rajonas, lietuviai jau treti. Šalies verslininkai nusileidžia tik tokiems svarbiems investuotojams kaip Rusija ir Kipras. Pagal bendrų su baltarusiais įmonių skaičių Minsko regione lietuviai nusilei
džia tik Rusijai. Šiuo metu Balta rusijoje lietuviai stato Transporto terminalą, investuoja į jūros pro duktų perdirbimo įmonės statybas, o Vileikos miestelyje auga konser vų fabrikas. „Per trejus metus mūsų valstybių prekių apyvarta išaugo daugiau nei trečdaliu, per 500 lietuvių kapita lo įmonių veikia Baltarusijoje. Per metus, tarptautinių institutų verti nimu, mūsų šalyje investicinis kli matas pagerėjo. 183 pasaulio vals tybių reitinge iš 91 vietos pakilome į 69-ą vietą. Be to, pakilome į vals tybių reformatorių penketuką“, – teigė Baltarusijos ekonomikos mi nistras Nikolajus Snopkovas.
Nuo 2014 m. glau desniems Lietuvos ir Baltarusijos tarp valstybiniams ry šiams kurti būtų ga lima pritraukti ES lėšų.
Konkuruos su Rusija
Ministras pabrėžė, kad forumas surengtas tuo metu, kai Baltaru sijos ekonominis statusas pasikei tęs. Šiuo metu Baltarusija su Rusi ja ir Kazachstanu priklauso Muitų sąjungai ir yra vadinamojoje bendrojoje ekonominėje erdvėje, kurio je vyksta laisvas prekių judėjimas. „Tai, kad mes su Rusija ir Ka zachstanu esame drauge, reiškia ne tik tai, jog baltarusiai gali be muitų parduoti savo prekes rusams ar ka zachams. Tai reiškia ir didelę kon kurenciją, pirmiausia dėl inves ticijų. Mūsų tikslas yra pirmiems pritraukti investicijų ir pirmiems gaminti geresnes prekes nei ga li pagaminti rusai. Manome, kad lietuviai galėtų tapti mūsų stra teginiais investuotojais“, – tikino N.Snopkovas. Jis pareiškė, kad jau artimiausiu metu bus išleistas įsakas, kuris dar pagerins investicinį klimatą Balta rusijoje. Ypač bus skatinama inves tuoti į populiarias šiuo metu nano technologijas ir biotechnologijas. „Turime tikslą, kad inovaty vi produkcija sudarytų ne mažiau nei penktadalį visos Baltarusijoje gaminamos produkcijos. Du treč daliai jos turi būti eksportuojama.
Jau dabar pagal informacinių tech nologijų eksportą lenkiame Rusi ją ir Ukrainą, prie įvairių projektų dirba 30 tūkst. mokslininkų“, – dėstė N.Snopkovas. Pristatė greitąjį traukinį
Lietuvos pramonininkų konfe deracijos prezidentas Gediminas Rainys patikino sieksiąs, kad nuo 2014 m. glaudesniems Lietuvos ir Baltarusijos tarpvalstybiniams ry šiams kurti būtų galima pritrauk ti ES lėšų. „Yra įvairių programų, o nuo 2014 m. veiks programa „Europa – piliečiams“. Sieksime, kad ir balta rusiai galėtų naudotis šios programos fondais. Be to, netyla kalbos ir apie vizų režimo tarp Rusijos ir ES supap rastinimą. Tikimės, jei tokių nuolai dų gaus Rusija, tai ir Baltarusija ne liks nuošalyje“, – vylėsi G.Rainys. Pramonininkų atstovas dar kar tą pasidžiaugė šį pavasarį Gardine vykusiame Baltarusijos ir Lietuvos ekonominiame forume pristaty tu naujo greitojo Vilnių ir Minską sujungsiančio traukinio projek tu. Įgyvendinus šį sumanymą, ke lionė tarp sostinių nebereikalau tų ilgų 4 valandų – ji sutrumpėtų perpus. Greitasis traukinys turėtų pradėti kursuoti nuo 2015 m.
Lietuvia Andrejus Žukovskis Per Lietuvos ir Baltarusijos re gioninio bendradarbiavimo fo rumą skirtingi Lietuvos ir Bal tarusijos regionai pasirašė tris bendradarbiavimo sutartis. Pa rašą suraitė ir Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis.
„Kas inicijavo šios sutarties pa sirašymą?“ – teiravomės ką tik sutartį su Maladečinos rajonu pasirašiusio Elektrėnų savival dybės vadovo. – Iniciatyva kilo baltarusiams. Jie į mus kreipėsi, viską prista tė, pasiūlė pagalvoti ir pakvie tė apsilankyti pas juos. Iškėlėme šį klausimą taryboje ir balsavo me už, nes draugystė dar niekam nepakenkė. – Ar Elektrėnai iš šios sutar ties pasirašymo gali tikėtis ekonominės naudos?
15
ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012
turtas Atsiras e. pinigai
Lietuviai įprato draustis
Žengia investuotojas
Lietuvių kapitalo mokėjimo SMS paslaugas šiuo metu tei kianti bendrovė „EVP Interna tional“ ketina tapti viena pir mųjų Lietuvoje elektroninių pinigų įstaigų. Lietuvos ban kas teigia, kad sulaukė jau dviejų įmonių prašymų gau ti tokią licenciją. Sprendimas bus priimtas per 3 mėnesius.
Draudimo paslaugomis Balti jos šalyse aktyviausiai naudo jasi Lietuvos ir Estijos gyven tojai, kaip parodė naujausias tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ tyrimas. Draudimo pa slaugomis Baltijos šalyse nau dojasi 80 proc., Lietuvoje – 85 proc., Estijoje – 84 proc., Lat vijoje – 76 proc. gyventojų.
Estijos logistikos ir pašto paslaugų bendrovės „Ees ti Post“ valdoma įmonė „Post24“ Lietuvoje pradėjo teikti siuntų savitarnos termi nalų paslaugas. Per kelerius metus į plėtrą Baltijos šalyse investuos apie 10,4 mln. litų, o Lietuvoje investicijoms teks trečdalis numatytų lėšų.
su konkrečiais pasiūlymais Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apyvarta (mln. litų) 3606,6
Eksportas Importas
1472,76 823,5
2004
753,59 2005
1247,01
944,66
2006
1919,7
1923,51
1733,44
1062,98
668,96
2840,67
2495,8
748,68
1220,4
2007
2008
1036,92
2009 2010
2011
Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės
Supaprastintam režimui pasiruoš po poros mėnesių Kviečia: birželio pradžioje įvykusio Baltarusijos ir Lietuvos regioninio bendradarbiavimo forumo dalyviams
iš Lietuvos iš karto buvo pateiktas investicinių objektų sąrašas.
„Apskaičiuota, kad tokiam ne dideliam atstumui nuo Vilniaus iki Minsko įveikti traukinys yra optimali transporto priemonė. Juk mus teskiria 180 kilometrų. Palei dus traukinį būtų galima atsisakyti ir priverstinio stovėjimo pasienyje, tereikės įrengti specialius termina lus galutinėse maršruto stotelėse – Minske ir Vilniuje. Tai pagerins mūsų tarpusavio bendravimą“, – teigė G.Rainys. Pageidavo surengti Lietuvoje
Šiųmečiai forumo šeimininkai pa geidavo, kad kitais metais rengi nys vyktų Lietuvoje. Vienas ren
ginio organizatorių Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimi ras Dražinas pasiūlė kitąmet susi tikti viename iš Lietuvos provin cijos miestų. „Lietuvos ekonomikos pagrindas – provincijos miestai. Juose kuria mi pagrindiniai produktai. Ir vie nas tokių miestų, kuriame kitais metais galėtų įvykti forumas, yra Alytus. Ten sutelkta nemažai pra monės, kertasi ir svarbūs Lietuvos keliai. Taip pat puiki vieta padis kutuoti galėtų būti Druskininkai, kur kasmet pailsėti atvyksta tūks tančiai baltarusių“, – pasiūlė am basadorius.
Andrejaus Žukovskio nuotr.
69
vietą
iš 183 valstybių Baltarusija užima pagal investicinio klimato patrauklumą.
Baltarusijos ambasadorius Lietuvo je Vladimiras Dražinas pareiškė, kad artimiausiu metu Baltarusija bus pa sirengusi įgyvendinti sutartį dėl paprastesnio judėjimo netoli sienos gyve nantiems žmonėms. Balt ar us ij os amb as ador ius Liet u voje V.Draž inas dienrašč iui pareiš kė, jog per art im iaus ius du tris mė nes ius Balt ar us ija užb aigs vis as rei kal ingas procedūras, kad sien ą bū tų paprasč iau kirst i balt ar us iams ir liet uv iams, gyvenant iems iki 50 ki lometr ų nuo sienos esančioje ter ito rijoj e. Vėl iau turėt ų pras idėt i der y bos su Liet uva, kur i šį proces ą jau yra pab aig us i, dėl tolesn ių veiks mų. „Tai, ką Lietuva jau yra nuveikusi šio
je srityje, Baltarusija padarys artimiau siu metu“, – patikino diplomatas. Planuojama, kad pagal sutart į rajo nuose, esančiuose iki 50 kilometrų nuo sienos, gyventojai galės judėt i, turėdami specialius leidimus, išduo damus penker iems metams. Tok iu atveju Gard ino ir Lydos gyventojai be viz ų vyks į Viln ių bei Drusk in in kus ir atv irkščiai. Lietuvos teritorijoje prie Baltarusijos, kurioje būtų leidžiama judėti per sie ną be vizų, gyvena apie 800 tūkst. žmonių. Baltarusijos pusėje naująja tvarka galėtų pasinaudoti apie 600 tūkst. gyventojų. Abiejų valstybių prezidentai susitari mus dėl paprastesnio sienos kirtimo pasirašė 2010 m.
ai bendradarbiavimą vertina atsargiai – Jeigu lauksime naudos nedel siant, vargu ar ko nors sulauksime. Jų rajono komiteto vadovas Fiodo ras Domotenka pristatė savo val domą teritoriją, tačiau jų suprati mas yra visiškai kitoks nei mūsų. Ir mūsų savivalda visai kitokia. Mes jau nebereguliuojame, ką turi dary ti verslininkai ar ūkininkai. Lietu voje savivaldybės rūpinasi sociali ne sritimi, švietimu. Baltarusijoje viskas kitaip. Čia rajono vadovas – visų vadas. Jis ži no, kas kur parduodama, kur gali ma investuoti, kur atimti, kur pri dėti. Čia viską jis kontroliuoja, tad jam ir lengviau žinoti, kur siekti konkretumo.
jus ir verslininkus, kad tokia sutar tis yra. O jau rudenį, gal net rugsė jį, pakviesime baltarusių delegaciją – ne tik politikų, bet ir verslininkų, kad jie apsilankytų Elektrėnuose, susipažintų su mūsų infrastruk tūra. O jau tuomet galbūt ir mūsų vers lininkai susiruoš nuvykti į Baltaru siją.
– Bet ar imsitės kokių nors veiksmų, kad ši sutartis nebū tų vien formalumas? – Tai ne visai formalumas. Daug kas priklausys ir nuo mūsų pačių, kokiu turiniu mes jį užpildysime. Pirmiausia informuosime gyvento
Nereikia pamiršti ir 2014 m. Bal tarusijoje vyksiančio Europos ledo ritulio čempionato. Maladečino je yra Ledo rūmai, yra ledo ritulio komanda. Elektrėnai taip pat gar sėja savo Ledo rūmais ir komanda. Šioje srityje tikrai rasime bendrą
Kęstutis Vaitukaitis:
Draugystė dar nie kam nepakenkė.
kalbą – bus galima surengti bendras treniruotes, bendras rungty nes. – Ką Elektrėnai gali pasiūly ti Baltarusijai ir Maladečinai? Kuriose srityse ieškosite gali mybių bendradarbiauti? – Baltarusiai tradiciškai vyksta į Lietuvą ilsėtis, pavieniai asme nys atvažiuoja į Abromiškių rea bilitacijos ligoninę. Tad manau, kad dabar, kai pasirašėme sutartį, galėsime geriau išnaudoti jos po tencialą, pritraukti daugiau bal tarusių. Taip pat yra golfo lau kai. Mums būtų įdomu pasižiūrėti, kokią šiukšlių deginimo įmonę jie planuoja statyti, nes mūsų terito rijoje yra didžiulis sąvartynas. Gal šioje srityje mums pravers balta rusių patirtis. Taip pat pastebėjau, kad bent Maladečinoje gana mažai kavinių. Tad šioje srityje, manau, ir mūsų verslininkai galėtų pasireikšti.
Draugaus: Elektrėnų savivaldybės meras K.Vaitukaitis (dešinėje) pa
sirašė bendradarbiavimo sutartį su Baltarusijos Maladečinos rajono komiteto vadovu F.Domotenka. Andrejaus Žukovskio nuotr.
16
ketvirtadienis, birželio 14, 2012
menas ir pramogos Vaikštinėjant Lais vės alėja yra gali mybė panerti į ki tą tikrovę, sukurtą skaitmeninės gra fikos meistro Vla do Oržekausko. Jo paroda „Naras“ eks ponuojama galerijo je 101.
Pažintis: Lietuvos publikai prisi
statys muzikantai iš Estijos.
Jaako Sooaaro asmeninio archyvo nuotr.
Estiškas džiazas krantinėje Julijus Grickevičius Prieš penkerius metus klausyto jams sceną atvėręs Nemuno kran tinės amfiteatras miestiečiams ta po neatsiejama Senamiesčio da lis. Tuomet į upę atsigręžė miesto ir verslo investicijos, kurios davė startą renginių maratonams po at viru dangumi pačioje miesto širdy je. Nuo to laiko jau įvyko per šim tą renginių.
Penktasis, jubiliejinis, muzikos festivalis „Daugirdas gyvai“ šį met klausytojams dovanos penkis nemokamus koncertus. Pirmieji į sceną kopė Arūno Šlausto suburti profesionalūs šalies džiazo muzi kantai. Ir nors aplink verda miesto gyvenimas, žvilgsnį stabdo tekanti upė, praskrendantys parasparniai, o neįpareigojanti atmosfera leidžia vienodai mėgautis pokalbiu kaip ir muzikos garsais, vis dėlto organi zatoriai nepabijojo šiek tiek kils telėti muzikinę kartelę – koncer tuose pristatyti ne klasikinį ar į taktą verčiantį judėti džiazą – ir kviečia būti smalsius. Jau šį ketvirtadienį amfiteatre pasirodys atlikėjai iš kaimyninės Estijos, garsėjančios itin tvirto mis džiazo tradicijomis: nuolat veikiančiais džiazo klubais, kurių vienas įsikūręs net Saremo salo je, stipria muzikantų sąjunga, ne menkai palaikoma valstybės. Klausytojai galės atsakyti į klau simą kaip skamba estiškas džia zas su gitaristo Jaako Sooaaro tri jule. Sooäär-Vaigla-Ruben Trio siela Jaakas Sooaaras – vienas žy miausių estų muzikantų Europos džiazo sūkuryje, nuolat stebinan tis savo projektais ir muzikiniais sprendimais. Jubiliejiniame „Dau girdas gyvai“ festivalyje estų gru pė, kartu koncertuojanti daugiau kaip dvidešimt metų, pristatys savo požiūrį į džiazroką ir fusion žanrus. Šios programos ašis – pir mosios estų moters kompozitorės Miinos Härmos (1864–1941) aran žuoti kūriniai, jau pristatyti Lenki joje, Azerbaidžane, Rusijoje, Did žiojoje Britanijoje, Belgijoje, o šį ketvirtadienį laukia Lietuvos pub likos vertinimo.
Ieškojimai: V.Oržekauskas nuojautų lygmeniu ieško (ir atranda) savąją vietą meno istorijoje, meno medijoje ir
Kūrėjas – nardantis tarp pa Enrika Striogaitė
meno istorijos nuotrupų koliažų parodą.
Nerti ne į vandenį
„Naras“ ne sminga į juodą gelmės be dugnę, bet jau yra atradęs savotišką nardymo techniką, pažinimą grakščiai nardyti tarp pasaulių.
e.striogaite@kaunodiena.lt
Skaitmeninės grafikos parodos pa vadinimas „Naras“ sufleruoja apie nėrimo galimybę, tačiau toli gražu ne į vandenį arba ne į tą vandenį, kuris stereotipiškai iškyla minty se, ypač su pirkinių maišeliu žings niuojančio žmogaus galvoje. Galerijos erdvėje skambanti ita lų baroko kompozitoriaus Anto nio Caldaros muzika ir efemeriški, mistifikuoti, tarsi belyčiai nerian čiojo kūnai sukuria sapno, kitos realybės nuotaiką. Atsiveria ga limybė panardyti tarp kitų tikro vių, pasaulio, tarp savęs ir pasau lio, tarp savyje susikurtų, pažintų arba čia pat, parodoje, pasiūlytų pasaulių. „Taip, tai nardymas tarp skir tingų tikrov ių. Jos man e dom i na labiau nei ši realybė“, – pa tik in a V.Orž ekauskas, įtaig iai suk ūręs pas ąmonės vaizd in ių ir
Kelios realybės
Pasak menotyrininkės Virginijos Vitkienės, grafiniuose vaizdiniuo se derinamos kelios realybės. Vie na jų – nuo Leonardo da Vinci es kizinių piešinių atsivejanti piešinio sandara, kurioje kūno plastiką pa įvairina šiurkščios anatomijos (at skirų kūno organų) skeveldros. Kita realybė – povandeninė (tą diktuoja pavadinimu nusakytas naratyvas). Nėrimas gelmėn yra nuolatinė
žmogaus būties ir savipažinimo metafora. Filosofijoje tai mąsty mas apie save, mat norėdamas pa žinti kitus (aplinkinius), greičiau kyli aukštyn ir dairaisi (tai auto rius itin jautriai darė ligšioliniuo se skaitmeninės grafikos cikluose – „Profilių“ ir „Dialogų“ serijose). Parodoje „Naras“, operuoda mas savityros metafora, V.Orže kauskas nuojautų lygmeniu ieš ko (ir atranda) savąją vietą meno istorijoje, meno medijoje ir meno lauke. Derindamas keletą realybės vaidmenų, cikle menininkas sūku riu išsuka simuliakrines perspek tyvas, išslystančias tolyn pro skait meninių drobių ribas. Alternatyvių erdvių, hiperrealybės link.
niekada. Šiuos darbus, kurie kabo parodoje, galėčiau tučtuojau pa keisti kitais, nes jų variantų turiu ne vieną ir ne du, o kaip gali su stoti, kai kiekviename atsiveria vis kitos prasmės.“ Betgi taip, be stabdžių, kuriant galima ne vie ną ir sugadinti? „Žinoma, – atsa ko santūriai šypsodamasis. – Taip dažniausiai ir atsitinka.“ Kita vertus, gal taip atsiveria ki tos realybės? Juk ten patekti nėra paprasta, meninis procesas, suke liantis tobulumo ilgesį, net skaus mą, – savotiškas raktas, plonyčio audinio kvadratėlis sunkioje dra perijoje, kurį aiškiai galima už čiuopti V.Oržekausko darbų cikle „Suvokimo durys“.
Tobulindamas nesustotų
Nupiešęs už L. da Vinci
Kurdamas V.Oržekauskas mėgau jasi pačiu procesu, net ne mėgau jasi – tiesiog negali juos tobulinda mas sustoti. „Sustabdo kokia nors paprasta aplinkybė, – šypsosi me nininkas, – kitaip aš nesustočiau
Stabtelėjus prie kūrinio „Balsas“, mažakalbis, linkęs daugiau nutylė ti menininkas vis dėlto prabyla: „Šį piešinį būtų galėjęs nupiešti Leo nardas da Vinci.“ Kiek patylėjęs priduria: „Aš nupiešiau už jį. Turė
GK galerijoje pristatoma V.Rusecko tapyba Enrika Striogaitė Džiugi žinia meno mylėtojams – Kaune duris atvėrė nauja meno galerija – GK. Šiuo metu naujojo je parodų erdvėje eksponuoja ma dailininko Virgio Rusecko ta pyba.
Gimęs Jonavoje, bet jau ilgą laiką Kaun e gyven ant is dail in inkas – tylus, intravertiškas menininkas. Vis dėlto bent jau naujojoje GK gal er ij oj e V.Putv insk io gatvė je eksponuojami jo darbai – ryš kūs, ekspresyvūs, fiks uojantys rib in ius išg yven im us, kai kur ie, atrod o, net rėkiantys. Ir, be jo kios abejonės, – įtaigūs, nes u meluoti.
Iš pirmo žvilgsnio atpažįsta mas objektas – moters figūra, tė vo marškinėliai, fortepijonas, dra bužių spinta – V.Rusecko drobėse įgauna dvasinės patirties apibend rinimo lygmenį, emocinę iškrovą arba, atvirkščiai, žiūrovą emo
Žinome, kad, atida rant meno galeriją, nereikia galvoti apie pelną.
ciškai įkrauna, ypač jei jis vidu je apsnūdęs, sustingęs. Jaukiame šimtmetį skaičiuojančiame Vlado
Putvinskio gatvės namo pusrū syje įsikūrusi galerijoje GK (pa vadinta dviejų galerijos savininkų Gedimino ir Kęstučio vardų pir mosiomis raidėmis) parodos bus rengiamos nuolat. „Žinome, kad, atidarant meno galeriją, nereikia galvoti apie pelną, – šypsosi vie nas galerijos savininkų Gediminas Liubinskas, – bet mėginsime kaž kaip laikytis, abu traukia ši veikla, domimės menu, antikvarinėmis knygomis, senais atvirukais, pašto ženklais.“ Galerijoje GK, be profesiona lių menininkų parodų, kita erdvės dalis bus skirta kolekcininkų rinki niams, o „ateityje galvojame ir apie kamerinius muzikos projektus“, – planais pasidalijo G.Liubinskas.
Emocija: V.Rucecko darbai – ryškūs,
gyvenimus.
17
ketvirtadienis, birželio 14, 2012
menas ir pramogos kaunodiena.lt/naujienos
H.Schütze: „Gyvenimas tegul tampa menu!“ Ryšių istorijos muziejuje Kau ne Danijos kultūros institutas ir tarptautinis vaizduojamosios dai lės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose” pristato Dani jos tapytojo Henriko Schütze’s dar bų parodą.
meno lauke.
Tomo Raginos nuotr.
saulių
jau įžūlumo.“ O gal drąsos? Tačiau į klausimą V.Oržekauskas neatsako. Žvilgtelėjus į „Trise“ iškart į gal vą ateina palyginimas su garsią ja Mona Liza, tačiau V.Oržekaus ko kūrinys aiškiai kitoks. „Tai Rene Magrito, Rafaelio ir L. da Vinci po kalbis – regis, skirtingų, bet iš es mės susisiejančių menininkų, jų darbų komunikacija, savotiškas ry šių atskleidimas“, – į nebylų klau simą atsako grafikas. Daugelyje menininko darbų do minuoja žmogus – be lyties, efe meriškas, dvasiniuose ieškojimuo se nardantis, o gal net paskendęs (galbūt tik paskendęs ir gali nardy ti?). Jaunas jo kūnas, veidas dvel kia renesansišku tobulumo ilgesiu, sąmoningu realios tikrovės išsi žadėjimu. Akivaizdu, kad „Naras“ ne sminga į juodą gelmės bedugnę, bet jau yra atradęs savotišką nar dymo techniką, pažinimą grakš čiai nardyti tarp pasaulių, ir išny rantis tai vienoje, tai kitoje grafik os atspaudo drobėje.
H.Schütze – vienas įdomiausių kūrėjų, gyvenančių ir dirbančių garsiajame Kopenhagos Kristia nijos rajone, „laisvajame mies te“. Čia jis atvyko 1976 m., o savo karjerą pradėjo nuo fakyrų mo kyklos. Mokytojo profesijai ne tapus tikruoju pašaukimu, Hen rikas atsidėjo meninei kūrybai. Iki šiol vienas pirmųjų Kristia nijos senbuvių intensyviai dar buojasi, per metus savo studijoje ir galerijoje priimdamas daugiau kaip 500 lankytojų. Pakl austas, kaip prag yven a vien iš men o, Henr ikas atsako, kad „iš jo galbūt ir ne taip pui kiai, bet su juo – kuo puikiau siai“. Svarb iaus ia, kad jauč ia
si gyvenąs visavertį gyven imą, nepalyginamai didesnį ir vertin gesnį nei tas, kurį mums kasdien prim ygt in ai perš a žin iaskl ai da. „Tapydamas ar kitokiais bū dais peržengdamas karštligiškos kasd ienybės ribas, žmog us pra ded a mąstyt i, kaip jis elg ias i su jam atseikėtu laiku“, – įsitikinęs danų tapytojas. Kaune pristatomą parodą me nininkas siūlė pavadinti „Artify Your Life!“ – kad ir kaip sunku tai išversti į lietuvių kalbą, šis šūkis atspindi meninės kūrybos verž lumą ir siekį prasiskverbti į kiek vieno mūsų gyvenimą, pasiekti mūsų vidinį pasaulį, suteikti kūry binį impulsą kasdieniuose reika luose ir taip išlaisvinti iš rutinos. Parodos lankytojai danų tapytojo drobėse turėtų atpažinti ir lietu viškas detales – Henrikas Schüt ze jau keletą kartų lankėsi Vilniuje ir užfiksavo jam labiausiai patiku sius vaizdus. KD inf.
Kvietimas: drąsiais, spalvingais potėpiais danų tapytojas kviečia iš
sivaduoti iš rutinos.
kas: Danijos tapytojo Henriko Schütze’s darbų paroda. kur: Ryšių istorijos muziejuje. kada: parodos atidarymas – birželio 14 d. 18 val.
kryžiažodis Šią savaitę laimėkite Susan Elizabeth Phillips knygą „Ledi, būkit gerutė“. Ledi Ema Vels-Finč, Šventosios Gertrūdos mokyklos direktorė, supranta, kad tėra vienintelis būdas išsikapstyti iš nemalonios padėties, į kurią ją įstūmė vienas anglų hercogas. Jai tiesiog būtina susigadinti pasibjaurėtinai nepriekaištingą reputaciją. Bet kur tai padarysi vos per dvi savaites? Žinoma, tik Teksaso valstijoje, tik bebaimių kaubojų krašte! O čia likimas lyg tyčia pamėtėja garsų golfo žaidėją ir plevėsą Kenį Trevelerį, kuris idealiai tinka žavaus meilužio vaidmeniui. Visa bėda, kad dabar jis negali veltis į jokias intrigas – nuo to priklauso karjera...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas.
ekspresyvūs, fiksuojantys ribinius iš Tomo Raginos nuotr.
Šios savaitės nugalėtoją paskelbsi me antradienį, birželio 19 d.
18 2
ketvirtaDIENIS, birželio 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ����������������������������������� 18 Paslaugos � ������������������������������������������ 18, 19
skelbimai
Parduoda �������������������������������������������19, 20 Perka � ������������������������������������������������������������ 20 Įvairūs ���������������������������������������������������������� 20 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������� 21 Kviečia ��������������������������������������������������������� 21 Kviečia mokytis ����������������������������������� 21 Informuoja ����������������������������������������������� 21
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalinga (-as) SPAUDOS PARDAVĖJA (-as) Partizanų g., Savanorių pr. ir Vilijampolės mikrorajone. Lankstus darbo grafikas. Kreiptis K.Donelaičio g. 46, Kaunas, tel. (8 37) 204 293.
DARBo skelbimai
972964
Reikalinga barmenė (-as), darbas kas antrą savaitę (alaus baras, Vaišvydava). Kreiptis tel. 8 601 08 790. 973930
Reikalinga pardavėja (-as)-barmenė (-as) parduotuvėje-bare. Patirtis būtų privalumas. Tel. 8 695 14 714, 8 650 16 564. 973485
Reikalinga tekstilinių gaminių sukirpėja (-as) (patirtis nuo 5 m.), individualus viršutinių vyriškų, moteriškų drabužių modeliavimas, konstravimas, sukirpimas. Darbas Kauno centre, 1 pamaina. Tel. 8 608 06 591.
Siūlo darbą
973730
AB „Ekra“ reikalingas nestandartinių metalo konstrukcijų cecho meistras. Kreiptis Ateities pl. 30C, Kaune. Tel. 373 298, 350 155.
972198
Reikalingas vairuotojas-ekspeditorius (C kat.), dirbti su šaldytuvu. Visos socialines garantijos, atlyginimas 2600 Lt. Tel. pasiteiravimui 8 613 097 99 (darbo valandomis nuo 9–17 val.). 956563
AB „Kauno baldai“ kviečia dirbti siuvėjus, pakuotojus, baldų apmušėjus, stalius, stalius-staklininkus. Darbas pastovus. Kreiptis: Drobės g. 66, Kaunas, tel. (8 37) 341 768. 973293
AB „Lytagra“ dirbti Kaune ieško revizorės-analitikės. Darbo aprašymas: ataskaitų ruošimas ir analizė, filialų lankymas, inventorizacijų atlikimas, prekių skaičiavimas. Reikalavimai: aukštasis, aukštesnysis išsilavinimas (pageidautina vadybos, ekonomikos, apskaitos srityje), geri darbo kompiuteriu įgūdžiai, analitinis mąstymas, nuovokumas, atsakingumas, gebėjimas dirbti savarankiškai, darbas „Navision“ programa būtų privalumas. CV siųsti e. paštu l.stanciauskiene@lytagra.lt. Tel. 8 614 49 364, (8 37) 405 440. 967489
Aktyviai besiplečiančiai prekybinei įmonei skubiai reikalingi vadybininkų padėjėjai. Galima be patirties. Uždarbis po apmokymų nuo 1200 Lt. Tel. 8 685 43 970. 970145
Automobilių servisui reikalingi turintys patirties: krovininių automobilių meistras ir lengvųjų automobilių meistras. Atlyginimas – 2500–3500 Lt. Tel. 8 609 55 285. 972388
Automobilių servisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, šaltkalviai. Tel. 8 698 02 939. 969875
Besiplečiančiam kepyklėlės tinklui reikalingas (-a) kepėjas (-a)-konditeris (-ė). Turintiems patirties siūlome patrauklų atlyginimą, neturinčius – apmokome. Tel. 8 655 25 628. 974408
Įmonė, užsiimanti pastatų ūkio priežiūra šiuo metu Kaune ieško: santechniko-šilumininko. Reikalavimai: santechniko-šilumininko darbo patirtis. Nuosavas automobilis. Teirautis tel. 8 650 26 648. CV siųsti marija.maleki@cityservice.lt. 974269
Įmonei, užsiimančiai santechnikos ir vėdinimo sistemų montavimu, reikalingas darbų vadovas. Tel. (8 37) 458 006, e. paštas info@varmega.lt. 973740
Kavinei Vilijampolėje reikalinga (-as) virėja (-as). Darbas kiekvieną dieną. Šeštadienį, sekmadienį nedirbame. Tel. 262 397, 8 619 73 822. 972885
Kavinei-alaus barui reikalingi: barmenės (-ai) (gali būti ir vyresnio amžiaus), virėjos (-ai) su darbo patirtimi, virėjos padėjėja (-as), dirbti naktimis. Tel. 8 689 92 743. 972922
Kepyklai Panemunėje reikalingi: formuotojas ir tešlos paruošėjas. Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141. 973136
Reikalingi darbuotojai dirbti kebabų kioske. Tel. 8 604 46 799, 8 686 02 893.
UAB „Geralda“ siūlo darbą VAIRUOTOJUI–EKSPEDITORIUI. Reikalavimai: analogiško darbo patirtis; C kat. pažymėjimas; atsakingas darbų atlikimas; sąžiningas įsipareigojimų vykdymas. Įmonė siūlo: stabilų ir savalaikį darbo užmokestį; darbo priemones vykdyti įsipareigojimus. Gyvenimo aprašymą siųsti iki birželio 20 d., e. paštu info@geralda.lt. Tel. 8 445 47 120. 974690
UAB „Kodera“ siūlo darbą prekių žinovui. Būtina patirtis sunkiasvorių transporto priemonių detalių prekybos srityje, darbo su kompiuterių įgūdžiai, rusų k. žinios. Tel. (8 37) 301 022, e. p. lina@kodera.lt. 973925
Reikalingi langų, durų ir aliuminio balkonų montuotojai, turintys savo transportą. Pageidaujama patirtis. Tel. (8 37) 331 015, 8 676 47 355. 974373
Sėkmingai dirbanti ir plečianti gamybą siuvimo bendrovė ieško medžiagų sukirpėjo, dirbti stacionaria sukirpimo mašina ir kvalifikuotų siuvėjų. Siūlome: patrauklias darbo sąlygas bei darbo rezultatus atitinkantį atlyginimą; modernius įrengimus. Kreiptis tel. 8 650 52 887. 974377
Sezoniniai darbai jaunimui: Graikijoje, Kipre – barmenėms, padavėjoms, kambarinėms; Anglijoje, Škotijoje – vaisių, uogų rinkėjams, sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje su vokiečių k. – medikams, slaugytojoms, elektrikams, santechnikams, be vokiečių k. – motelių valytojoms; Olandijoje – mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180, e. paštas annus@takas.lt.
971239
Siūlome sezoninius darbus jaunimui nuo 16 metų Kaune ir pajūryje. Tel. 8 624 00 637, Savanorių pr. 241. 974396
Siuvimo įmonė ieško: modelių siuvėjos (paltai, švarkai, palaidinės, suknelės), siuvėjų dirbti operacijomis. Tel. 8 655 44 339. 974052
Siuvimo priedų parduotuvei reikalinga (-as) pardavėja (-as). Garantuojame geras darbo sąlygas, draugišką kolektyvą, gerą atlyginimą. Tel. 8 699 66 190, 8 685 46 817. 973830
Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, BETONUOTOJŲ BRIGADOS. Tel. 8 620 84 733.
970583
Buitinės technikos remonto
974418
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
969310
Reikalinga Ieškome transporto įmonių, turinčių 15– 21 palečių transportą (0o – +6o C temperatūrinis režimas). Maršrutai iš Kauno į prekybos centrus Lietuvoje. Kontaktinis tel. 8 656 29 160. 973317
971130
973931
ABD, AEG, ARDO, BOSCH ir kt. skalbimo mašinų remontas. Skubus iškvietimas Kaune ir Kauno raj. Garantija iki 2 m. Tel. 8 671 49 521, e. paštas remontas@smr.lt. 973182
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778. 970408
Ieško darbo Pensinio amžiaus moteris ieško darbo. Gali slaugyti ligonius arba juos prižiūrėti, tvarkyti namus, namų aplinką, dirbti kitus darbus. Tel. 8 607 18 739. 974271
Paslaugos
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 968025
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.
AKCIJA! Plastikiniai ir mediniai langai, šarvuotos ir vidaus durys, balkonų stiklinimas. Tel. 705 900, 8 656 39 353, Sukilėlių pr. 3. www.roplastitus.lt. 964799
973940
Medikų
Kompiuterininkų
A.Šimkaus klinika – skydliaukės ligų gydymo centras: specialistų konsultacija, echoskopija, punkcija. Gydomi skydliaukės veiklos sutrikimai, uždegimai, mazgai (be operacijų). Tel. 311 579, 777 274, 8 684 32 912. www.terapija.lt. 945369
Konsultuojame ir gydome miego sutrikimus. Visos nakties miego tyrimas – polisomnografija – tik 295 Lt. Medicinos centras „Neuromeda“, tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromedicina.lt. 966493
Nebrangiai protezuoju dantis. Tel. 777 945, 8 608 15 882. 972081
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 953539
Automobilininkams Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
Tekstilės gamybos įmonė skubiai ieško sukirpėjos (-o). Teirautis tel. 8 672 53 888.
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
Trikotažo įmonei Garliavoje reikalingos siuvėjos plokščiasiūlėmis siuvimo mašinomis. Neturinčias gerų įgūdžių, apmokinsime darbo vietoje. Teirautis d. d. tel. 393 804; 393 893.
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
973544
973658
973196
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
Statybos įmonei reikalingi: tinkuotojai; staliai – dirbti statybose; fasado sienų šiltintojai; dažytojai; plytelių klojėjai. Tel. (8 37) 375 331. CV siųsti info@agentus.lt.
973816
964970
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751.
972941
Siūlome darbą automobilių mechanikuišaltkalviui atsidarančiame automobilių servise Žemuosiuose Šančiuose. Pageidautina turintieji praktikos. Tel. 8 674 41 559, e. paštas kukliauskas@gmail.com.
956448
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.
UAB „Terra animalis“ reikalingas vairuotojas-ekspeditorius, turintis B, C, D kat. (patirtis – privalumas). Darbo pobūdis – prekių tiekimas į parduotuves visoje Lietuvoje. Tel. 8 700 55 005.
974220
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Autoservisas „Pilotas’’ taiso kėbulus, važiuoklę, variklius. Galime pašalinti 90 proc. gedimų. Dubysos g. 4, Kaunas. Tel. 8 670 70 310.
960497
958633
AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt. 963113
Kompiuterių taisymo paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 655 88 600.
Apdaila. Tapetuoju lubas ir sienas. Glaistau. Dažau. Darbo patirtis 19 metų. Dedu laminatą. Pristatau medžiagas. Tel. 8 650 45 329, 8 674 83 310.
Profesionalus kompiuterių taisymas. Komponentų keitimas, operacinės sistemos atkūrimas ir kitos paslaugos. Kaune atvyksime nemokamai. Tel. 8 672 00 861.
Atlieka dažymo, glaistymo, tapetavimo darbus. Kokybę ir darbo kultūrą garantuoja. Patirtis – 20 metų. Pristato medžiagas. Tel. 8 677 50 219, 707 989.
927449
972376
965231
Statybos, remonto AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai – su 30 proc. nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 970667
974422
972204
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 967414
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas, kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
958015
19 3
ketvirtaDIENIS, birĹželio 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto Atliekame kokybiĹĄkai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 961422
Atliekame parketo ir grindĹł ĹĄlifavimo be dulkiĹł ir lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 605 13 469. 970542
Atliekame santechnikos darbus. KatilĹł, ĹĄildomĹł grindĹł, ĹĄildymo, vandentiekio, nuotekĹł sistemĹł montavimas ir renovacija. Garantija. Tel. 8 600 61 309. 966588
Atliekame tinkavimo darbus savo tinkavimo ÄŻranga. Turime pastolius. Tel. 8 620 81 478, 8 676 58 924, (8 37) 265 972.
973832
Atliekame visus remonto darbus. Remontuojame butus, namus, sodus. DaĹžome, glaistome, dedame plyteles, gipskartonÄŻ. Elektros darbai. Tel. 8 607 22 667. 973255
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mĹŤrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162. 957984
Atliekame visus statybos, remonto, apdailos darbus. Tel. 8 600 28 653. www.evasta.lt. 968102
Atlieku daĹžymo, glaistymo, tapetavimo ir kitus darbus. Laminato klojimas. LangokraĹĄÄ?iĹł uĹžtaisymas. Gipskartonio montavimas. DailylenÄ?iĹł kalimas ir kt. darbai. Tel. 8 672 35 452. 973814
AtveĹžame Ĺžvyro, smÄ—lio, skaldos, atsijĹł, juodĹžemio, betono gaminiĹł. Tel. 373 894, 8 616 56 993. 951558
Automobilinio bokĹĄtelio nuoma (15 m aukĹĄÄ?io). Pjauname, genime medĹžius. Ĺ laitiniĹł stogĹł dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 972005
Gaminame faneruotas duris (nestandartinÄ—s, ÄŻvairi faneruotÄ—). Kietieji baldai. Sutartis. Garantija. Tel. 8 678 42 952, 8 678 62 620; www.bustodurys.lt.
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.
GRINDŲ BETONAVIMAS Kaune ir Kauno r., konsultuojame, suteikiame garantiją, tiekiame medŞiagas. Tel. 8 678 19 899.
Santechnikas keiÄ?ia kanalizacijos, vandentiekio vamzdynus, stato WC, duĹĄus, vonias, gyvatukus. Garantija. Tel. 8 604 95 971.
HIDROIZOLIACIJA: pamatĹł, rĹŤsiĹł, baseinĹł, terasĹł. PlokĹĄÄ?iĹłjĹł STOGŲ dengimas, ĹĄiltinimas. Tel. (8 37) 330 686, 8 687 84 142.
Santechnikas keiÄ?ia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 645 22 683.
974319
973984
969950
ÄŽtempiamos lubos ir sienos: idealiai lygios, ilgaamĹžiĹĄkos, atsparios vandeniui, dulkÄ—ms, nedegios, greitai ir ĹĄvariai montuojamos (per vienÄ… dienÄ…). Tel. 8 618 71 726, e. paĹĄtas lubupasaulis@gmail.com.
973938
KaminĹł ÄŻdÄ—klai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. KaminĹł mĹŤrijimas. StogĹł dengimas. Tel. 8 619 29 430.
973587
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, veĹžame savivarÄ?iais ĹžvyrÄ…, skaldÄ…, juodĹžemÄŻ. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas bei kelius ÄŻ statybĹł aikĹĄteles. Tel. 8 699 77 162. 957955
Kasu ĹĄulinius, vietinÄ™ kanalizacijÄ…. Valau ir gilinu ĹĄulinius. Surandu vandens gyslÄ…. AtveĹžu ĹĄuliniĹł Ĺžiedus. Tel. 8 606 29 150, 8 645 31 863. 961878
Kasu ĹĄulinius, vietinÄ™ kanalizacijÄ…. Valau ir gilinu ĹĄulinius. Surandu vandens gyslÄ…. Suorganizuoju ĹžiedĹł atveĹžimÄ…. Tel. 8 676 67 428. 973078
Klijuoju plyteles, laminatÄ…, linoleumÄ…, kalu grindis, dailylentes, montuoju gipskartonÄŻ, tinkuoju, mĹŤriju, betonuoju, ÄŻstatau duris. Tel. 8 601 76 217. 974268
Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdĹžiĹł uĹždengimus, plastikines lubas. KeiÄ?iu unitazus. KokybÄ—, garantija. Tel. 454 854, 8 617 24 686. 974013
Klojame trinkeles, statome ÄŻvairius bortelius. Naudojame savo arba uĹžsakovo medĹžiagas. Tel. 8 678 89 926.
Be dulkiĹł ĹĄlifuojame, lakuojame parketÄ…, grindis. Dedame parketÄ…. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namĹł).
Lieju pamatus, nuomoju klojinius (62 cm aukĹĄÄ?io), lankstau vielÄ…, armatĹŤrÄ…, virinu karkasus. Tel. 8 675 03 868.
Betonuojame grindis, ruoĹĄiame pagrindus. Klojame visĹł tipĹł grindĹł dangÄ…. IlgalaikÄ— patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.
MĹŤrininkai mĹŤrija namus iĹĄ ÄŻvairiĹł blokeliĹł ir klinkerio plytĹł. Tel. 8 699 34 653.
973099
965606
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsÄ…, glaistome, daĹžome, ÄŻrengiame santechnikÄ… ir ĹĄildymo sistemas. Ĺ iltiname namus. Tel. 8 650 51 581.
970235
973304
Darbai aukĹĄtyje. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 601 37 177.
973147
DaĹžau, tapetuoju, glaistau, dedu laminatÄ…. Patirtis 20 metĹł. Pristatau medĹžiagas. Tel. 8 646 06 456. 973807
Deimantinio pjovimo įranga pjauname, gręŞiame angas. Plauname ir baliname sandėlių ir kt. pramoninių patalpų sienas bei lubas. Tel. 8 611 18 737. 961990
Dengiame naujus ir renovuojame senus stogus. Skardinimo darbai. KarkasiniĹł namĹł statymas. Gipskartonio montavimas. DailylenÄ?iĹł kalimas. Tel. 8 689 47 224. 974563
Dengiame plokĹĄÄ?ius ir ĹĄlaitinius stogus, atliekame skardinimo, apdailos darbus. Parduodame ruloninÄ™ stogĹł dangÄ…. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 962461
966254
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 964952
Siurbiame nuotekas. Plauname lauko vamzdynus. Tel. 8 670 12 205. 967531
Skardos lankstiniĹł gamyba. Lietaus nubÄ—gimo sistemos. Tel. 8 686 34 313, 545 456. 968916
StogĹł dengimas, ĹĄiltinimas. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034. 959779
StruktĹŤrinis namĹł fasadĹł daĹžymas, restauravimas. Turi pastolius. IlgametÄ— patirtis. Tel. 8 626 31 415. 972813
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiťkai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448. 964845
TROCAL, KOOMERLING plastikiniai langai, balkonĹł stiklinimas, ĹžaliuzÄ—s, roletai. Nuolaidos. SavanoriĹł pr. 284A. Tel. 337 777, www.sostineslangai.lt. 961809
Tvoros, pamatĹł liejimas, ÄŻvairiĹł tvorĹł montavimas. Tel. 8 650 41 130. 968587
UAB „Kestugneta“ atlieka visus statybos ir remonto darbus. Tvarko butus, namus, sodybas ir biurus. Tel. 8 600 92 790. UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ…ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990.
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius (universalĹŤs, tinka mĹŤro ir kitiems darbams, lengvai surenkami). Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt.
DaĹžau, glaistau, lyginu, tapetuoju, dedu laminatÄ…, parketlentes. AtveĹžu medĹžiagas. Tel. 8 601 71 035, 779 732.
Sienų, grindų apťiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.
Nebrangiai bei kokybiĹĄkai atliekame apdailos darbus, daĹžome, tapetuojame, klojame plyteles, montuojame gipskartonÄŻ, klojame laminatÄ…. Dekoratyvinis sienĹł apipavidalinimas. Tel. 8 645 51 670.
Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, ekskavatorius. Kasame, lyginame, griauname, gręŞiame pamatams skyles, iťkrauname, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801.
959825
969482
973252
BOBCAT nuoma. Sklypo lyginimas, planiravimas, grunto, smÄ—lio, skaldos, juodĹžemio stumdymas, perveĹžimas, pakrovimas. Tel. 8 682 98 240, 8 667 88 878. 968076
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.
964868
Betonuojame pamatus tvoroms, terasoms, atramines sieneles, statome stulpus. Kiti betonavimo darbai. Tel. 8 679 79 148. 972404
973808
971739
Nebrangiai, kokybiĹĄkai daĹžome lauko fasadus, stogus, tvoras. Remontuojame daugiabuÄ?iĹł namĹł laiptines. Tel. (8 37) 249 178, 8 672 46 162.
973499
969817
971038
ÄŽvairĹŤs mĹŤro darbai, krosniĹł ir kaminĹł remontas bei statymas, ÄŻvairĹŤs darbai iĹĄ akmens. Tel. 8 683 33 299.
Be dulkiĹł kokybiĹĄkai ĹĄlifuojame, lakuojame, restauruojame parketÄ…, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
967642
960020
965164
930762
969713
NuosavĹł namĹł durys: saugios, ypaÄ? ĹĄiltos. Garantija 5 m. Dirbame be poilsio dienĹł. Tel. 8 634 81 144.
974749
PastatĹł ĹĄiltinimas putĹł polistirenu, akmens vata. Dedame struktĹŤrinÄŻ tinkÄ…. DaugiabuÄ?iĹł laiptiniĹł remontas. Tinkavimo darbai. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953. www.apsiltiname.lt 974663
Plastikiniai langai, balkonĹł stiklinimas, ĹĄarvuotos durys, roletai, ĹžaliuzÄ—s, apsauginÄ—s ĹžaliuzÄ—s, tinkliukai nuo uodĹł. Daugiau informacijos www.languera.lt. E. paĹĄtas info@languera.lt. Teirautis tel. 8 609 77 366, 8 609 77 355. 964187
Plastikiniai langai, ťarvuotos durys, balkonų stiklinimas, apdaila. Langų reguliavimas, taisymas. Buto remonto darbai. Savanorių pr. 287–316, tel. 8 606 28 921.
941863
Ĺ˝emÄ—s kasimo, pamatĹł, drenaĹžo, tranĹĄÄ—jĹł bei gręŞimo darbai (20, 30, 40 cm skersmens) mini ekskavatoriumi „Kubota“. VeĹžu ĹžvyrÄ…. Tel. 8 685 43 966. 974115
Vidaus ÄŻrangos
Greitai ir kokybiĹĄkai gaminame virtuvÄ—s, miegamojo, svetainÄ—s baldus, spintas su stumdomomis durimis. Tel. 8 614 36 447, 8 698 81 318. www.rimvydobaldai.lt 964910
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 972759
Statau duris, keiÄ?iu spynas, restauruoju, remontuoju, iĹĄardau, surenku kietuosius baldus. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 973178
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt. 956884
Kitos
VERTĖJŲ
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 964887
IĹĄvykstate ir neturite kur palikti savo augintinio? KreipkitÄ—s ÄŻ ĹĄunĹł vieĹĄbutÄŻ, priĹžiĹŤrimÄ… veterinarijos gydytojo. Tel. (8 37) 553 986, 8 612 87 099. 958494
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 972553
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, e. paĹĄtas akmensgaminiai@gmail.com. 966206
Visi apĹželdinimo darbai. ÄŽrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285. 974286
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
971438
BaldĹžiĹł
971564
965706
973861
2-jĹł kambariĹł butÄ… Centre, E.OĹžeĹĄkienÄ—s g. (bendr. pl. 45 kv. m, 4 plyt./4 a.). Galimas keitimas. Tel. 8 675 14 636.
971856
2,52 ha Şemės – miťko paskirties sklypą Babtų sen., dviejų vandens telkinių santakoje. 25 km nuo Kauno. Kaina 76 000 Lt. Tel. 488 448, 8 616 03 924. 20 a namų valdos sklypą Jurginų g., Ringauduose (yra detalusis planas, trifazė elektra, arti dujos, galimybė prijungti kanalizaciją, sklypą galima dalyti). Tel. 8 699 83 228. 971852
970738
973531
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaida). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
3 k. butÄ… KÄ™stuÄ?io g., prie Muzikinio teatro (laiptinÄ—je 6 butai, geri langai, Ä…Ĺžuolinis parketas, b. pl. 66 kv. m). Kaina 159 000 Lt. Tel. 335 474, 8 698 89 395.
Gaminame iĹĄ metalo: duris garaĹžams, sandÄ—liukams. Tvoros, balkonai, grotos. KalvystÄ—s darbai. Tel. 8 698 25 138.
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padedame nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaida). Vandentiekis, ĹĄildymas, kanalizacija. Statau kietojo kuro dujinius katilus. Tel. 8 605 45 856.
Gaminame nestandartinius kietuosius baldus: virtuvÄ—s, prieĹĄkambario, komodas, stalus, lentynas, spintas... AtveĹžame, surenkame nemokamai. Tel. 8 601 26 068.
8 a namĹł valdos sklypÄ… Romainiuose, netoli Liucijanovos g. PrivaĹžiavimas, miesto komunikacijos uĹž 150 m. Miesto transportas. Kaina 60 000 Lt. Tel. 8 605 87 039.
966177
973298
974245
974376
971961
DrenaĹžas, vandentiekis, kanalizacija. Mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 676 14 056, 8 620 45 433. 973227
DrenaĹžo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo ÄŻrengimĹł montavimas. MedĹžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentacijÄ…. Tel. 8 674 13 881. 972092
970371
966188
971454
Parduodamas naujos statybos dalinai ÄŻrengtas gyvenamas namas (plotas 70 kv. m) su 6 a ĹžemÄ—s. Kauno r. LapiĹł sen. SB „Vingis“. Kaina 95 000Lt. Kreiptis tel. 8 687 95314. 974452
Skubiai 1 kambario butÄ… PartizanĹł g. (5/3 a., plastikiniai langai, kambarys 17 kv. m, virtuvÄ— 6 kv. m, WC kartu). 54 000 Lt. Tel. 8 658 85 398, sonata888888@gmail.com. 974448
SodÄ… su mĹŤriniu namu ZapyĹĄkio sen. (graĹži vieta, netoli Nemunas, 11,75 a ĹžemÄ—s, rĹŤsys po visu namu, geras privaĹžiavimas). Kaina sutartinÄ—. Tel. 8 673 09 260. 959309
4,5 ha Şemės ōkio paskirties sklypą Babtų sen., 25 km nuo Kauno. 230 m ribojasi su autostrada Kaunas–Klaipėda. Kaina 138 000 Lt. Tel. 488 448, 8 616 03 924.
951970
821533
StatybinÄ—s medĹžiagos Gaminame ÄŻvairiĹł matmenĹł statybinÄ™ medienÄ…, lauko ir vidaus dailylentes, terasines lentas. Transporto paslaugos. Tel. 8 618 16 298, 8 614 55 029, 384 131. RomainiĹł g. 29A, Kaunas. 973207
973999
2 a. rÄ…stinÄŻ aptinkuotÄ… namÄ… Ĺ˝. Ĺ anÄ?iuose, Kranto 17-oji g., bendr. pl. 113 kv. m, renovuotinas, 13,5 a ĹžemÄ—s. Kaina 155 000 Lt. Tel. 8 699 83 228.
ProfesionalĹŤs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, PartizanĹł g. 87A.
Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862.
972652
Parduodamas namas VilijampolÄ—je, Pikulo g. (bendr. pl. 250 kv. m, 5,5 a, geras stovis). Kaina 380 000 Lt. Tel. 8 698 21 958.
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t. t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – nuolaida iki 200 Lt! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir t.t. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.
959965
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ—je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ—. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
963408
972968
Parduodamas ÄŻrengtas 2 k. butas naujos statybos name, AĹĄmenos 2-osios g. Nuotraukas galite pamatyti internete www.lasanova.com. Tel. 8 645 22 052.
1,5 kambario butÄ… KalnieÄ?iuose, S.Ĺ˝ukausko g., IV a. Tel. 8 698 12 529.
958983
Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas – nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621.
973148
Nebrangiai 2 ir 3 kambariĹł butus NoreikiĹĄkÄ—se (naujame name, autonominis ĹĄildymas dujomis, dalinÄ— apdaila, galima su garaĹžu, 3,3 a ĹžemÄ—s). Tel. 8 656 47 866.
Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328.
15,8 a sklypą Kaune su komunikacijomis (1 a – 3999 Lt.).Tel. 8 655 55 644.
Vidaus ir ťarvuotos durys, laminuotos, faneruotos, medinės – uŞ maŞiausią kainą. Spalvų, raťtų įvairovė. Montavimas. Garantija. Tel. 8 616 50 545.
GaraŞą JĹŤĹžintĹł g., VilijampolÄ—je, garaŞų bendrija „Kernave“ (18 kv. m, sausas, tvarkingas). Be tarpininkĹł. Tel. 8 699 52 121.
„DnB bĹŤstas“ teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt.
Gaminame filingines, faneruotas duris, staktas. Faneruojame senas uĹžsakovo duris. ÄŽstikliname balkonus. Tel. 313 167, 8 699 13 442, 706 482.
972582
974403
DviejĹł a. mĹŤrinÄŻ ĹĄiuolaikiĹĄkÄ… 2008 m. namÄ… uĹž TOPO centro (b. pl. 130 kv. m, kambariai 40, 20, 9 kv. m, virtuvÄ— 10 kv. m, 2 sanmazgai, autonominis ĹĄildymas, pigus iĹĄlaikymas, garaĹžas 50 kv. m, signalizacija, 2 a sklypas). Kaina 269 000 Lt. Tel. 8 679 54 457.
BuitinÄ— technika
973618
Plisuotos ĹžaliuzÄ—s, roletai, romanetÄ—s, tinkleliai nuo vabzdĹžiĹł – UAB „Eurivila“. K.DonelaiÄ?io g. 33, tel. 423 333; www.eurivila.lt.
972713
Bankrutavusi UAB „Dinasas“ parduoda 2.0028 ha ĹžemÄ—s sklypÄ… (paskirtis: ĹžemÄ—s ĹŤkio, unikalus Nr. 5233-0009-0395), esantÄŻ Kauno r. sav. KarmÄ—lavos sen. BiruliĹĄkiĹł k. Kaina – 266 805 Lt. PlatesnÄ— informacija teikiama tel. 8 686 32 435, e. paĹĄtu j.valaitis@dinasas.lt.
958973
15,7 a ĹžemÄ—s sklypÄ… Islandijos pl., KalnieÄ?iuose, ĹĄalia STATOIL degalinÄ—s ir kavinÄ—s „Šalia kelio“. TiktĹł automobiliĹł servisui ar kitai veiklai. Ĺ alia visos komunikacijos. Kaina 195 000 Lt. Tel. 8 699 83 228.
974018
972148
8,51 a namĹł valdos sklypÄ… SargÄ—nuose (naujas kvartalas, prie puĹĄynÄ—lio, elektra, dujos, miesto vandentiekis ir kanalizacija). Tel. 8 699 85 923.
974007
„AUJAMA“ PASLAUGOS
APSAUGOS SIGNALIZACIJOS sodyboms, namams, butams, garaĹžams, sodĹł nameliams. VAIZDO STEBÄ–JIMO sistemos. NÄ—ra abonentinio mokesÄ?io. Pigiai. Tel. 8 675 04 304. 971977
8,5 a ĹžemÄ—s sklypÄ… RoĹžiĹł g., Domeikavoje. Kaina 19 000 Lt. Tel. 8 652 21 880.
3 k. butÄ… Baltijos g., VII a., abipusis iĹĄplanavimas, bendr. pl. 68 kv. m, suremontuotas, su dalimi baldĹł ir buitine ÄŻranga. Kaina 155 000 Lt. Tel. 8 699 83 228. 971854
970673
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. AtveŞame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 961921
AtveĹĄime geros kokybÄ—s baltarusiĹĄkus durpiĹł briketus, akmens anglÄŻ. Vasaros kainomis. Tel. 8 683 13 463. 974098
AtveĹžame malkas miĹĄkaveĹžiu. Brangiai perkame miĹĄkÄ… su Ĺžeme arba iĹĄsikirsti. Atsiskaitome iĹĄ karto. Tel. 8 601 25 955, 8 601 26 268. 966824
AtveĹžame malkas miĹĄkaveĹžiu. Malkos trinkelÄ—mis. Brangiai perkame miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 28 211. 968904
BerĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
969055
BUAB „Kauno projektai“ parduoda debitorines skolas. ParaiĹĄkos priimamos iki 201206-22. Tel. 8 698 75 201, (8 37) 716 719, e. paĹĄtas bankrotas@gmail.com. 974451
ÄŽvairias malkas (skaldytas arba trinkelÄ—mis). Tel. 8 673 10 627.
965679
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
ketvirtaDIENIS, birželio 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Parduoda Kitos prekės
Įvairias malkas (trinkelėmis ir skaldytas). Tel. 8 691 52 139. 969621
Malkas – lapuočių, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraižų. Atvežame nemokamai. Tel. 8 621 44 130. 972242
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 656 86 202. 960718
Parduodame įmonę su patvirtinta Europos Sąjungos parama (387 000 Lt) šiaudų granulėms gaminti. Tel. 8 618 87 113. 969868
Parduodame sausas ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio malkas ir atraižas. Atraižos maišuose. Tel. 8 610 67 001. 945636
Parduodame uosio, ąžuolo, beržo malkas kaladėlėmis ir skaldytas. Vežame po 10 arba 5 erdmetrius. Tel. 8 612 63 246, (8 37) 746 419. 969081
Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.
972490
Parduodu įvairių rūšių malkas (trinkelėmis, skaldytas, rąstukais). Atvežimas nemokamas. Tel. 8 611 84 921, e. paštas euruta@gmail.com.
971047
Parduodu malkas, turime spygliuočių ir lapuočių. Vežame skaldytas arba trinkelėmis, po 10 arba 6 ertmetrus. Perku mišką. Tel. 8 618 07 508.
966850
Parduodu malkas: uosio, beržo, ąžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraižas maišuose. Tel. 8 630 41 245.
Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 939549
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669. 974766
Automobilių supirkimo įmonė perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iš karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008. 965009
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663. 971156
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 951996
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 968691
966920
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiški durpių briketai; medžio pjuvenų briketai; medžio pjuvenų granulės. Dirbame I-V 9-17 val. Adresas A.Juozapavičiaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 968943
Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt; juodalksnio, beržo, ąžuolo – 380 Lt. Atraižos maišuose: pušinės – 6 Lt (vnt.); ąžuolo, beržo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999. 968149
Vasaros kainomis atvežame: kokybišką PDK akmens anglį, baltarusiškus durpių briketus didmaišiuose. Tel. 8 677 57 228. 974028
Perka
Akcininkams!
Akcininkams AB „Kauno tiltai“ bendrovės valdybos iniciatyva ir sprendimu 2012 m. birželio 25 d. 12 val. Lvovo g. 25, Vilniuje, Vilniaus verslo uostas, Didžiosios burės, 7 aukštas, šaukiamo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ (kodas 133729589, buveinė Ateities pl. 46, Kaunas) visuotinio akcininkų susirinkimo darbotvarkė bendrovės valdybos siūlymu papildoma šiais klausimais: 1. Bendrovės įstatų keitimas. 2. Stebėtojų tarybos narių rinkimas.
Nuomoja 5 kambarių butą prie „Urmo“ bazės, Taikos pr. (V–VI a. – per 2 aukštus, bendr. pl. 100 kv. m, rakinama laiptinė, su baldais ir buitine technika, interneto prieiga). Kaina 1200 Lt (+ mokesčiai). Tel. 425 506, 8 698 86 009. 972704
Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374. 974071
0–24 val. atvežame žvyro, smėlio, skaldos juodžemio, durpių. Savikroviu išvežame gruntą, šakas, statybinį laužą. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 640 10 444.
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500.
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.
964672
973950
Atvešiu akmenų, atsijų, malkų, žvyro, smėlio, juodžemio; savivarčio su kranu paslaugos. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 614 88 448. 970564
964649
Brangiai pirkčiau prieškarinį A.Žmuidzinavičiaus ir K.Šimonio paveikslus. Tel. 8 687 80 276.
967451
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116. 973513
970588
Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 967670
Atvežame nuo 1 iki 10 kub. m žvyro, smėlio, atsijų, skaldos, juodžemio. Krovinių pervežimas. Tel. 8 618 20 971. 971723
Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, juodžemio, atsijų iki 7 tonų, „BOBcat“ ir ekskavatoriaus nuoma, išrašome sąskaitas. Tel. 8 657 68 660.
973919
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
Atvežu (20 t – 12 kub. m./6X6) juodžemį daržui ir pievelei, molį bei statybinį laužą. Savikroviu išvežu nereikalingą gruntą, statybinį laužą. Tel. 8 638 33 222. 972856
974345
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 687 90575, www.metrampa.lt. 969236
AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 973684
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496. 939917
Perka žemę, mišką visoje Lietuvoje, tinka apleista, išnuomota, su bendraturčiais. Greitai sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 972256
Perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Geros atsiskaitymo sąlygos. Tel. 8 679 66 612, e. paštas uabaltma@gmail.com. 894166
Skystą kurą krosnims. Dideliais kiekiais, jo likučius, 2 Lt už l. Pasiima. Tel. 8 672 18 207.
971069
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840. 962632
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731.
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353. 939696
939993
939771
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Veiverių g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.
964693
968601
Nebrangiai pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Kaune. Tel. 302 535, 8 600 72 072.
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 970813
Atvežu žvyro, smėlio, akmens skaldos, akmenukų, juodžemio, atsijų iki 11 kub. m. Savivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 973154
Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 974273
Nebrangiai perkraustysiu (yra krovėjai), pervešiu krovinius krovininiu sunkvežimiu „Iveco“. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 260 665, 8 678 38 973. 973180
Pervežame krovinius iki 5 t Lietuvoje. Galime ir perkraustyti. Tel. 8 687 57 902. 961979
Savivartis su hidromanipuliatoriumi veža žvyrą, smėlį, skaldą, žemes iki 10 t, statybines medžiagas. Tel. 8 657 81 131.
970427
Kelionės G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.
972224
Vežame į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paimame iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980. A.Vainorienės firma. 971331
Kiti
939620
Nebrangiai pirksiu trijų arba keturių kambarių butą Kaune (gali būti dalis namo). Tel. 8 600 40 550, 8 676 22 529.
Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, senus automobilius. Vokiečių g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384.
Perku sodą Vaišvydavoje, Girionyse, Šlienavoje, Gervėnupyje arba netoliese (gali būti su nameliu). Tel. 395 097, 8 614 21 023.
Pranešame, kad parduodama UAB „Magdelenas“ (įmonės kodas 135711547), 100 vienetų paprastųjų vardinių vieno šimto litų nominalios vertės akcijų, kas sudaro 100% visų parduodamų bendrovės akcijų. Dėl pardavimo sąlygų teirautis tel. 8 635 90 123.
972712
973827
939844
Bankrutavusios UAB Jukna ir Ko, AB „Alytaus kranai“, UAB „DROBĖ LT“, UAB „Tartuva“, UAB „SKP investicijos“, UAB „Barasta“, „MA DIDMENA“ ir UAB „Ekasta ir Ko“ išparduoda nekilnojamąjį, ilgalaikį kilnojamąjį ir trumpalaikį turtą bei reikalavimo teises į įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, faksas (8 37) 308 948, 8 655 44 551, www.adminbiuras.lt, e. paštas biuras@adminbiuras.lt. 974262
Informuojame, kad akcininkės Rimantės Bagdonienės sprendimu UAB “MTT servisas” (kodas 302605773) pavadinimas keičiamas į UAB „Foretec“. 974393
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989.
969841
Pigūs skaitmeniniai priedėliai (14 nemokamų kanalų), SAT komplektai (rusų, ukrainiečių ir kt. kalbos), antenos. Tel. 8 610 41 257, (8 37) 262 625.
įvairūs
BUAB „Arum“ išparduoda prekių atsargas (laivų, katerių vandens ir sniego motociklų, keturračių detalės, jų priedai, gelbėjimosi liemenės, gelbėjimo ratai ir kt.). BUAB vaistinė „Alijošius“ išparduoda ilgalaikį kilnojamąjį turtą. BUAB „Muzikos ekspreso servisas“ parduoda 392 vnt. UAB „Žemyn upe“ paprastųjų vardinių akcijų ir reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. BBĮ UAB „Gazagroservisas” parduoda 16 434 vnt. ZAO „Gazagroservis“ akcijų paketą. BAB „BSA Construction“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Vištelionių k., Trakų r. sav., ir žemės sklypų kompleksą (2 vnt.), esančius Ringaudų k., Kauno r. sav. BUAB „Ravaida“ parduoda namų valdos žemės sklypus, esančius Klaipėdos r. sav., Saulažolių k., ir skolų reikalavimo teises. BUAB „Dinasas“ parduoda žemės sklypą, esantį Biruliškių k., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., ir reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. BUAB „AgroMarket“ parduoda ilgalaikį kilnojamąjį turtą (kompiuterinė technika, baldai, šaldymo įranga ir kt.), nekilnojamojo turto kompleksą (23/1000 dalys pastato, sargų pastatas, 0,1049 ha žemės sklypas) esantį Pramonės pr. 16B, Alytuje, ir žemės sklypą, esantį Drobės g. 23D, Kaune. BUAB „Kalstas“ išparduoda trumpalaikį ir ilgalaikį turtą. BAB „PROSPERO POLIS“ išparduoda ilgalaikį turtą ir reikalavimo teises pagal skolininkų neįvykdytas prievoles. Papildoma informacija teikiama adresu Jonavos g. 16A, Kaune, tel. 8 686 32 435, (8 37) 308 945, e. paštas biuras@adminbiuras.lt, faksas (8 37) 308 948. 974401
Irmos Dabužinskienės IĮ (juridinio asmens kodas 134901351, buveinės adresas Laisvės al. 99, Kaunas, LR; registruota LR Juridinių asmenų registre) pertvarkoma į UAB „Elitterus“. Su UAB „Elitterus“ steigimo dokumentais galima susipažinti nuo 2012 06 15 Laisvės al. 99-15. 973981
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
967204
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 412 960. 967126
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – auksas, nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599. 967104
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Užstatas – auksas, automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 967083
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 964820
213
ketvirtaDIENIS, birželio 14, 2012
klasifikuoti skelbimai Kviečia mokytis
Kviečia
AMES kalbų mokymo ekspertai siūlo efektyviausius kalbų kursus Kaune: anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų, italų, rusų kalbos; kokybiškas parengimas anglų kalbos valstybiniam ir IELTS egzaminui, verslo anglų kalba. Sudaromos grupės (darbo dienomis ir šeštadieninės) pagal amžiaus grupes ir poreikius. Kontaktai Laisvės al. 23–5, Kaunas; tel. (8 37) 422 748, 8 685 66 355.
Kviečiame dalyvauti unikaliame rekolekcijų projekte jaunimui „Magis 2012“! Birželio 30–liepos 8 d. jaunimas iš visos Lietuvos dalyvaus piligriminėse kelionėse arba vykdys pasirinktus socialinius eksperimentus. Junkis ir leiskis kartu į magiškąją kelionę su Dievu į save ir pasaulį! Daugiau informacijos: www.jesuit.lt/magis, www.facebook.com/MagisLT, e. p. magis.projektas@gmail.com.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
972569
969131
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio pa rengimo ir šaunamojo ginklo įsigijimo sa vigynai – 2012 06 18, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2012 06 20. Informa cija 9–16 val. tel. 8 686 08 017, e. paštas vytautasatk@one.lt.
SUSITIKIMAS SU TIEKĖJAIS Lietuvos energija, AB, siekdama užtikrinti skaidrų ir atvirą viešųjų pirkimų procesą bei ieškodama konstruktyvaus dialogo su esamais ir būsimais tiekėjais, maloniai kviečia visus į susitikimą. Jo metu pristatysime bendrovės planuojamus pirkimus, bei pirkimus, numatytus strateginiams projektams įgyvendinti, atsakysime į Jums kilusius klausimus.
962757
Norvegų kalbos kursai pradedantiesiems. Nuo birželio 18 d., pirmadieniais ir trečia dieniais, Kauno centre nuo 15,45 iki 17,45 val. Registruotis www.regardas.lt. Tel. 425 506, 8 698 86 009.
Susitikimo laikas: birželio 22 d., penktadienis, 12 val. Susitikimo vieta: Lietuvos energija, AB, Elektrinės g. 21, Elektrėnai, Didžioji posėdžių salė (I a.) Planuojama susitikimo trukmė: 1 val.
972701
RAVIDA, Kęstučio g. 16–10, Kaunas. Kvie čiame į B kat. vairavimo kursus. Mokome automobiliais su mechanine ir automati ne pavarų dėžėmis bei rankiniu valdymu. Tobuliname įgūdžius. Tel. 200 014, 8 686 86 109.
Baltijos jūroje bus ir disko, ir linksmybės iki ryto!
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga – nuo 110 Lt Kviečiame Jus į trumpiausios nakties vakarėlį!
Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Maljorka 2* – nuo 1214 Lt (asm.) Kosas 2* nuo 1124 Lt (asm.) Aviabilietai – geriausiomis kainomis: Stokholmas, Tamperre – nuo 130 Lt Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. (asm.) Tel. (8 37) 222 260, Frankfurtas, Londonas – nuo 154 Lt e. paštas info@rmtravel.lt (asm.) Rodas, Kosas, Maljorka – nuo 257 Lt Poilsinės kelionės iš Kauno liepos mėn.: (asm.) Rodas 2* – nuo 966 Lt (asm.) Įmanomos ir kitokios kelionių datos, Malta 3* – nuo 889 Lt (asm.) kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS
2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d. Festivalá pristato
Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga – nuo 125 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsi palaiduokite laive Baltijos jūroje! Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.
Kelionių AgentūrA „RM travel“
Dėl išsamesnės informacijos ir registracijos į renginį kreiptis: Almira Tamašauskaitė Tel. 8-528-33255, el. p. almira.tamasauskaite@le.lt
968974
Festivalio bankas
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Didysis rëmëjas
Kelionių agentūra „Delta-Interservis“ Festivalá remia:
LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA
Festivalio dienraðtis
Informacinis partneris
Pagrindiniai rëmëjai:
KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË
Birþelio 16 d., ðeðtadiená, 17 val. Zapyðkio Ðv. Jono Krikðtytojo baþnyèioje Gaiviam garsø pavësyje SIGUTË STONYTË (sopranas) VIKTORAS GERASIMOVAS (sopranistas) JURGIS KARNAVIÈIUS (fortepijonas) Georg Friedrich Händel, Wolfgang Amadeus Mozart, Balys Dvarionas, Jacques Offenbach, Giacomo Puccini, Henry Purcell, George Gershwin, Léo Delibes Bilieto kaina 15 Lt Birþelio 17 d., sekmadiená, 19 val. Babtyno-Þemaitkiemio dvare Balalaikos genijus ALEKSEJ ARKHIPOVSKIJ (balalaika, Rusija) Koncertas skiriamas Kauno miesto dujofikavimo 50-ies metø sukakties progai. Koncerto pagrindinis rëmëjas – AB „Lietuvos dujos“. Bilieto kaina 25 Lt
Laisvės al. 89, Kaunas, tel. (8 37) 424 211 e. paštas kaunas@delta-interservis.lt Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“, tel. (8 37) 214 701 e. paštas akropolis@delta-interservis.lt www.deltakeliones.lt PRASIDĖJO „NOVATURO” 2012–2013 m. ŽIEMOS KELIONIŲ PARDAVIMAS! Iki 2012 m. liepos 15 d. •Iki 50 % nuolaidos! •Pradinė įmoka – tik nuo 50 Lt* •Mažiausios kainos garantija! •Galimybė keisti kelionės datą nemo kamai! •Plačiausias pasirinkimas!
Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas. Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams. Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos. P. S. Á koncertus nuo Filharmonijos klausytojus nuveð ir parveð autobusas. Iðvykimas á Zapyðká 16 val., á BabtynoÞemaitkiemio dvarà – 17.30 val. Autobuso bilieto kaina 5 Lt. Informaciniai rëmëjai:
Rëmëjai:
Partneriai:
INIT ÁMONIØ GRUPË
informuoja SVEIKATINGUMO PUSDIENIAI PANEMUNĖJE Birželio 15 ir 21 dienomis, 9–13 val. vyks SVEIKATINGUMO PUSDIENIAI PANEMUNĖJE. 9 val. – žygis šiaurietišku ėjimu, stabtelint prie vaistinių augalų (renkamės A.Smetonos al. pradžioje); 11 val. – pirtis su varnalėšų vantomis. Varnalėša – augalų ledi, kviečiame pasi naudoti jos galiomis! Organizatoriai – Žolinčių akademija, „Šiaurietiškas ėjimas NWStyle”, pirtis „Darna kū nui”.
KAUNO TAUTINĖS KULTŪROS CENTRAS A.Jakšto g. 18, tel. 407 135, www.ktkc.lt Birželio 14 d. 18 val. – tapybos mokymai su augusiesiems „Prie molberto”. Veda daili ninkas Gvidas Latakas. Birželio 16 d. 16 val. – paskaita „Gimties virsmas. Vaikų laukimas ir naujos gyvybės pradėjimas”. Lektorius Aleksandras Žarskus.
Poilsinių kelionių kryptys: Hurgada, Šarm aš Šeichas, Taba, Marsa Alamas, Tenerifė. Įspūdingos naujienos: Goa (Indija), Dubajus, Tailandas. Slidinėjimo kelionės: Italija, Austrija. 29 pažintinių kelionių programos. * Užsakymo metu už poilsio ir slidinėji mo keliones mokate tik 199 Lt (asm.), pažintines keliones lėktuvu – 150 Lt (asm.), pažintines keliones autobusu – 50 Lt (asm.) Likusią sumą – likus 21 dienai iki išvykimo. AKCIJA PERKANTIEsieMS KELIONES IŠSIMOKĖTINAI 0 % palūkanos** 0 % sandorio sudarymo mokestis** ** Daugiau informacijos apie akcijos sąlygas rasite mūsų agentūroje.
22
ketvirtadienis, birželio 14, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį Kapų tyla ir juoda žemė priglaudė amžino poilsio mūsų gerbiamą kolegą, ilgametį Radiologijos skyriaus vedėją, gyd. Julių TRUMPULĮ. Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame jo artimiesiems. LSMU ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos kolektyvas
Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvarte sušildytų, paguostų, Gyventi šauktų vėl be sopulio širdy Ir ašaras nušluostytų nuo skruostų. UAB „Kauno aviacijos gamykla“ direktorę Nijolę AUGŪNIENĘ skaudžią netekties ir liūdesio valandą, mirus mylimai mamytei, nuoširdžiai užjaučia UAB „Helisota” kolektyvas. Nuoširdžiai užjaučiame bendradarbę Gražiną SAPIEGIENĘ, mirus tėvui. Kauno rajono greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas Nuoširdžiai užjaučiame Konsultacijų centro Specialistų konsultantų skyriaus chirurgijos kabineto gydytoją vaikų chirurgę Giedrę TRUMPULYTĘ dėl tėvelio mirties. Viešosios įstaigos Kauno Šilainių poliklinikos administracija ir darbuotojai
Negrįžtamai išeina artimieji, ir niekad nesutiksi jų kely... Sunkią netekties valandą dėl vyro mirties nuoširdžiai užjaučiame lietuvių kalbos mokytoją Vitą Liuciją VITKAUSKIENĘ. Kauno Stasio Lozoraičio vidurinės mokyklos bendruomenė Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios pa slaugos. Laidojimo paslaugų biuras teikia visas laidojimo pas laugas. Platus karstų, drabužių, laidojimo atributikos pasi rinkimas. Šarvojimo salės KAUNE. Pensininkus, neįgaliuosius laidojame už valstybės lėšas. KREMAVIMAS LIETUVOS krematoriume. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.laidojimas-kremavimas.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. 944855
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: paruošiame kapavietės projektus, gaminame įvairius paminklus iš kokybiš ko suomiško akmens. Liejame pamatus ir atliekame kitus be tonavimo darbus. AKCIJA! PAMATŲ LIEJIMAS – nuo 450 Lt. Tel. 8 648 55 567; (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. 964932
KREMAVIMAS LIETUVOJE. Metalistų g. 3, Kėdainiai. Tel. (8 347) 55 560, 8 613 30 996. E. paštas administracija@krematoriumai.lt www.krematoriumai.lt
965099
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 971182
ŠILAINIŲ PAMINKLAI
renginiai
teatras
PAMINKLAI: didelė granito spalvų įvairovė; liejame pamatus, de dame trinkeles; paminklų restauravimas; atvežame ir sumontuo jame. Mus rasite Šilainių turguje, 43 paviljone. Tel. 8 676 25 966. PREKIAUJAME IŠSIMOKĖTINAI. 959589
KAuno valstybinis dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Birželio 14 d. 18 val. – Aušra Marija Sluc kaitė. ANTIGONĖ SIBIRE. Vienos dalies drama pagal Jeano Anouilh’o „Antigonę”. Rež. Jonas Jurašas. Ilgoji salė. Birželio 15 d. 18 val. – PREMJERA! Eugene Scribe. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė komedija. Rež. Raimundas Banionis. Rūtos salė. Birželio 16 d. 18 val. – Friedrichas von Schilleris. PLĖŠIKAI. Antidekalogas (N-16). Rež. Artūras Areima. Rūtos salė. Birželio 17 d. 18 val. – Brianas Frielas. STEBUKLINGASIS TENESIS. Rež. Gytis Pade gimas. Rūtos salė. Birželio 22 d. 18 val. – trupė iš Japoni jos JIUTAMAI. JAPONIJOS GAMTOS IR ISTORIJOS VIENOVĖS IŠRAIŠKA TRADICINĖJE JAPONŲ MUZIKOJE IR ŠOKYJE. Mažoji salė. Kaina 20 Lt. Bilietus galima įsigyti tik renginio dieną teatro kasoje.
KAuno KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt, info@kamerinisteatras.lt
Birželio 15 d. 18 val. – A.Volodinas. PENKI VAKARAI. Dviejų dalių romantinė drama. Režisierius A.Pociūnas. Birželio 20 d. 18 val. – D.Čepauskaitė. KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvi dešimties metų. Režisierius S.Rubinovas. Birželio 28 d. 18 val. – D.Čepauskaitė pagal R.Bredberį. BE GALO ŠVELNI ŽMOGŽUDYS TĖ. Dviejų dalių juodoji komedija. Režisie rius S.Rubinovas.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.tiketa.lt, www.bilietai.lt, www.mazasisteatras.lt
Birželio 14 d. 19 val. – PREMJERA! Ed wardas Albee. SILVIJA. Rež. V.Balsys. Birželio 15 d. 19 val. – PREMJERA! Ed wardas Albee. SILVIJA. Rež. V.Balsys.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A
Birželio 16 d. 12 val. Mažojoje scenoje – ATOSTOGOS PAS DĖDĘ TITĄ, rež. J.Januške vičiūtė. Birželio 17 d. 12 val. Valerijos ir Stasio Rat kevičių lėlių muziejuje – KIŠKIS DRĄSUOLIS, rež. A.Žiurauskas (spektaklis-žaidimas, kurį padeda kurti vaikai), nuo 3 metų. Birželio 23 d. 12 val. Mažojoje scenoje – UMA-UMA, rež. A.Žiurauskas (kaip tarp susivėlusių būti susišukavusiam, tarp nuo bodžių – įdomiam, kaip nuo alkanų apginti geriausią draugą?), nuo 3 metų.
KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“ M.Daukšos g. 30A
Birželio 15 d. 18, 20 val. – šokio spektaklis TIK NIEKAM NIEKO NESAKYK. PREMJERA. Choreografas Andrius Kurienius. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
,,Nykštuko“ lėlių teatras Rotušės a. 19, Ryšių istorijos muziejus
Birželio 16 d. 12 val. – Paršelių nuotykiai. Bilietai parduodami 1 val. prieš spektaklį.
Girstučio rūmai Kovo 11-osios g. 26, tel. 8 37 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Birželio 17, 20 d. 18 val. – komedija „Apie ką kalba vyrai”. Režisierius O.Šapošnikovas. Birželio 25 d. 18 val. – komedija „Dakta ras”. Režisierius A.Večerskis. KITOKS TEATRAS Birželio 21 d. 18 val. – komedija „Tik kūdi kiai gimsta dori”. Režisierius R.Žirgulis.
KAuno valstybinis dramos TEATRAS
14 d. 18 val.
GEDULO IR VILTIES DIENOS RENGINIAI Birželio 14 d. 10 val. šv. Mišios Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje, Nepriklau somybės a.; 11.30 val. 1952 m. masinės tremties 60-ųjų metinių minėjimas, gėlių padėjimas prie Laisvės paminklo ir Nežinomojo kareivio kapo, K.Donelaičio g. 62; 12.30 val. gėlių padėjimas Kauno geležinkelio stoties perone; 13.30 val. su sikaupimo valandėlė Petrašiūnų kapinėse prie Lietuvos kančių memorialo. Dainuos tremtinių choras „Ilgesys”, vad. Bronė Pau lavičienė; 12 val. Kauno IX forto muziejuje (Žemaičių pl. 73) vyks ekspozicijos, skirtos 1940–1941 m. Kauno IX forte ir vėliau Sibiro lageriuose kalintiems politiniams kaliniams, pristatymas. Renginyje dalyvaus buvusių kalinių artimieji, bendražygiai.
KAUNO AUTOBUSŲ STOTIS Birželio 14 d. 15 val. – KAUNO VALSTYBINIO CHORO (meno vadovas ir dirigentas Petras Bingelis) koncertas. Choras atliks Maironio žodžiais sukurtus kūrinius. Renginys nemokamas.
KAUNO ĮGULOS KARININKŲ RAMOVĖ A.Mickevičiaus g. 19, didžioji salė (II a.)
Birželio 14 d. 15 val. vyks Gedulo ir Vilties dienai skirta literatūrinė muzikinė kompozi cija „Akmenimis sugrįžome iš kelionės” pa gal poeto Vytauto Cinausko eiles, muzika ir scenarijus Rimanto Vaičekonio. Įėjimas nemokamas.
Kauno apskrities vieŠoji biblioteka Radastų g. 2, IV a. fojė
Birželio 14 d. 16 val. pristatoma Antano Sadecko fotografijų paroda MANO KELIAI – NEKELIAI, skirta Gedulo ir vilties dienai paminėti. Parodos pristatymą papildys Aleksandro Rubinovo ir Gintauto Aleknos dokumentiniai filmai apie tremtį, ekspe dicijas Tomsko srityje: „Važiuojam iš ukva tos...” (30 min.), „Mirusieji pasmerkti... nuskęsti...” (10 min.). Visuomeninės bendrijos „Lemtis” pirmi ninko Antano Sadecko fotografijos – itin vertingas ir įdomus pasakojimas apie lietuvių tremties vietas Sibire. 1989–2000 m. A.Sadeckas organizavo ekspedicijas į lietuvių tremties ir žūties vietas Komijos Respublikoje, Permės, Sverdlovsko, Tiume nės, Tomsko, Irkutsko srityse, Krasnojarsko ir Altajaus kraštuose, Buriatijoje. Aplankyta daugiau nei 400 tremties ir buvusių la gerių vietovių, atrasta ir inventorizuota per 300 kapinių ir kapaviečių. Ekspedicijų rezultatai sugulė į fotoalbumą „Negrįžu siems”, knygas „Obels žiedų ašaros” ir „Tėvyne, ilgesy miriau”. Šiuose leidiniuose publikuojamos ne tik fotografijos, bet ir de talūs tremties vietovių žemėlapiai, lietuvių kapinių schemos, kapų aprašai, tremtinių sąrašai. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje eks ponuojamą A.Sadecko fotografijų parodą „Mano keliai – nekeliai” sudaro fotografi jos, kuriose užfiksuotos kelionių po Sibirą, dykumas, požemius ir tremties vietas akimirkos, užburiančios ypatingu gamtos grožiu, netikėtumu ir paslaptimi. „Mūsų požiūris į tremtį nėra vientisas ir visapusiškas. Tremtis mums – tai žmogus ir jo likimas. Grįžo tremtinys tėvynėn, vadi nasi, baigiasi jo tremtis. O jei jis sugrąžino tėvynėn mirusius šeimos narius, parašė atsiminimus ir visuomenė su jais susipa žins, tai viskas tartum bus atlikta, istorijai duoklė bus atiduota. Tai, kas ten likę, yra tiesioginiai tremties paliudijimai, be kurių nesuvoksime jos esmės”, – apie būtinybę išsaugoti ir puoselėti tremties paveldą kalba A.Sadeckas. 2009 m. už nuopelnus Lietuvai jis buvo apdovanotas Didžiojo Lie tuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
KAuno KAMERINIS TEATRAS
20 d. 18 val.
Kauno IX forto muziejAus SALĖ Žemaičių pl. 73
Birželio 14 d., 20 val. – GEDULO IR VILTIES DIENAI. Karlo Jenkinso GINKLUOTAS ŽMOGUS: MIŠIOS UŽ TAIKĄ. Kauno mišrus choras SALUTO, Elena Kalvaitytė Vitkauskie nė (sopranas), Jurgita Šalčiūtė (mecoso pranas), Martynas Kliučininkas (diskantas), Mykolas Stanevičius (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas); projekto orkestras; videoinstaliacijos ir apšvietimas – Vladimi ro Šerstabojevo; diriguos Ramutė Štreimi kytė. Įėjimas nemokamas, bus renkamos aukos projektui „Misija Sibiras‘12“. Klausytojų patogumui prieš koncertą 21 maršruto autobusas pratęsiamas iki IX for to. Nuo „Megos” į IX fortą jis išvyksta 19.10 val. Kiti įprastiniai autobusai į IX fortą – 23 ir 35, vykstantys Vytėnų ir Domeikavos kryptimi (išlipti stotelėje „Radviliškio g.” už „Megos” ir eiti požemine perėja po autostrada link muziejaus). Smulkesnė informacija www.kvt.lt. Po koncerto 21.15 val. klausytojų lauks autobusas link centro (važiuos 38 maršruto autobusas).
Nemuno krantinė Gedulo ir Vilties dienos minėjimas Birželio 14-ąją 22 val. Nemuno krantinėje (Senamiesčio pusėje, ties užrašu „LIETUVA”) vyks Gedulo ir Vilties dienos minėjimas, deginant žvakutes ir suformuojant iš jų žodį „TIESOS”. Taip išreikšime mūsų, Tiesos šalininkų, bendrą su tremtiniais skausmą/ gedulą ir viltį. Atsineškite po žvakelę.
M.Žilinsko dailės galerija Nepriklausomybės a. 12
Birželio 14 d. 17 val. – parodos „Slovakų grafikos menas. Klasikinės technikos“ atidarymas. Renginyje dalyvaus Slovaki jos Respublikos ambasadorius Dušanas Krištofíkas ir Slovakijos Respublikos garbės konsulas Vytautas Mikaila. Parodoje pristatomi 25 autoriai, atrinkti iš maždaug 2000 Slovakijoje gyvenančių ir aktyviai besireiškiančių menininkų. Ekspozi cijoje pateikiama apie 100 darbų, nuo XX a. pirmos pusės, kai gimė slovakų grafikos tradicijos. Pagrindinis parodos tikslas – pa rodyti Slovakijos grafikos menininkų darbų įvairovę, pristatyti įvairių kartų dailininkus, pademonstruoti klasikinių grafikos tech nikų: litografijos, graviravimo, oforto ir kt. įvairumą ir unikalumą. Paroda lankytojams suteikia progą susitikti su pačiais geriau siais grafikos meno kūriniais ir praleisti laiką fenomenalių kūrėjų draugijoje.
Kauno miesto muziejus M.Valančiaus g. 6
Birželio 15 d. 15 val. – atidaroma paroda „Pinigai Lietuvoje XX a.” iš kolekcininko P.Brazausko asmeninės kolekcijos. Paroda veiks iki liepos 28 d.
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
Birželio 15 d. 16 val. kviečia į Rotušės aikš tės kaimynų tradicinį susitikimą. Programo je: poetinė-muzikinė kompozicija „Vakaras su Maironiu”, skirta poeto, prelato Jono Mačiulio-Maironio 150 metų jubiliejui. Maironio eilėraščius, ištraukas iš laiškų ir pamokslų, S.Gedos sonetus „Maironio mirtis” skaitys aktoriai Virginija Kochans kytė ir Petras Venslovas, M.K.Čiurlionio, A.Kačanausko ir J.Naujalio vokalinius ir fortepijoninius kūrinius atliks solistė Rita Preikšaitė ir pianistė Rūta Blaškytė. Bus pristatyta šių menininkų nauja kompaktinė plokštelė „Ant aukuro širdį nešiau”.
EINAM KAUNAS 2012 Birželio 15 d. – „Dūdos Laisvės alėjoje”. 16 val. – eitynės nuo Kauno šv. Arkangelo My kolo (Įgulos) bažnyčios (Soboro), 16.30–17 val. – koncertas Muzikinio teatro sodelyje. Dalyvaus Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas” ir merginų choreog rafinė grupė. Visi renginiai nemokami.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS
15 d. 19 val.
23
ketvirtadienis, birželio 14, 2012
kas, kur, kada A. IR J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS
TV programa
Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400
Birželio 16 d. 16 val. – tradicinė šventė BROLIŲ JUŠKŲ DAINOS. Dalyvaus D. ir E.Vyčinų vadovaujamas folkloro ansamblis VISI iš Vilniaus.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„Prometėjas” 3D – 14 d. 17.15, 21.45 val. „Madagaskaras 3” 3D (išankstiniai seansai, liet. k.) – 14 d. 15.15, 19.45 val. „Snieguolė ir medžiotojas” – 14 d. 11.30, 14, 16.25, 19, 21.30 val. „Vyrai juodais drabužiais 3” 3D – iki 14 d. 13 val. „Černobylio dienoraščiai” – 14 d. 17.45, 22 val. „Legendinis vikingas Toras” 3D ( liet. k.) – 14 d. 11 val. „Diktatorius” – 14 d. 16.15, 18.15, 20.15, 22.15 val. „Ko laukti, kai laukiesi” – 14 d. 16.30, 18.45, 21 val. „Nakties šešėliai“ – 14 d. 15.30, 19.35 val. „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istori ja“ (liet. k.) – 14 d. 13.50 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija” (liet. k.) – 14 d. 12.30, 14.30 val. Bilieto kaina 6 Lt! „Smurfai” (liet. k.) – 14 d. 13.15 val. Bilieto kaina 6 Lt! „Linksmosios pėdutės 2” (liet. k.) – 14 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt! „Jūros komanda” (liet. k.) – 14 d. 11.15 val. Bilieto kaina 6 Lt!
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Prometėjas“ 3D (pasaulinė premjera) – 14 d. 10.15, 13.30, 16.30, 18.15, 21.30 val. „2 dienos Niujorke“ (premjera) – 14 d. 14, 16.15, 18.45, 21.15 val. „Madagaskaras 3“ 3D (išankstiniai seansai, liet. k.) – 14 d. 13, 15.30 val. „Mes už Lietuvą“ (LT) – 14 d. 12, 19.30, 21.45 val. „Vyrai juodais drabužiais 3“ 3D – 14 d. 14.30, 17.45, 20.30 val. „Bernvakaris Australijoje“ – 14 d. 16.45, 19, 21.15 val. „Diktatorius“ – 14 d. 13.45, 16, 18, 20, 22 val. „Loraksas“ (liet. k.) – 14 d. 11 val. „Snieguolė ir medžiotojas“ – 14 d. 13.15, 15.45, 18.30, 21 val. „Alvinas ir burundukai 3“ (liet. k.) – 14 d. 11.45 val. „Legendinis vikingas Toras“ 3D (liet. k.) – 14 d. 11.15 val. „Veidrodėli, veidrodėli... Snieguolės istori ja“ – 14 d. 12.30 val. „Gatvės šokiai“ – 14 d. 14.45 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Mikė Pūkuotukas“ – 14 d. 10.30 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Šrekas. Ilgai ir laimingai“ – 14 d. 11.30 val. Bilieto kaina 6 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Birželio 14 d. 19 val. – „Tadas Blinda. Pra džia”. Nuotykių. Lietuva. Birželio 15 d. 19 val. – „Mes už... Lietuvą”. Dokumentinis. Lietuva. 21 val. – KINO NAKTIS – du filmai už vieno kainą. „Prisi mink mane”. Romantinė drama. „Rizikinga erzinti diedukus”. Nuotykių komedija. Birželio 16, 17 d. 13 val. – „Trijulė iš Bel vilio”. Animacinis, nuotykių. 14.30 val. – „Mes už... Lietuvą”. Dokumentinis. 16.15 val. – „Meilė trunka trejus metus”. Komedija. 18.30 val. – „Mes už...Lietuvą” Dokumentinis. 20.30 val. – „Veidrodėli, veidrodėli...Snieguolės istorija”. Nuotykių komedija.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS
23 d. 12 val.
9.00, 13.00, 14.05 Gedulo ir vilties diena. 10.00 Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingas posėdis, skirtas Laisvės kovoms ir didžiosioms netektims atminti. 11.00 LRT vasaros studija. 12.00 Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje. 12.30 Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje. 14.50 Žinios. 15.25 Gedulo ir vilties diena. Misija Sibiras’11. 16.30 Gedulo ir vilties diena. „Ledo vaikai“ (2012 m.). 17.30 Gedulo ir vilties diena. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje. 18.30 Šiandien. 18.35, 21.20, 23.45 Sportas. Orai. 18.45, 19.45, 20.45, 21.30, 22.35 UEFA EURO 2012 studija. 19.00, 20.00 UEFA EURO 2012 rungtynės Italija–Kroatija. 20.55, 22.30 Loterija „Perlas“. 21.00 Panorama. 21.10 Verslas. Kultūra. 21.45, 22.45 UEFA EURO 2012 rungtynės Ispanija–Airija. 23.40 Vakaro žinios. 23.50 UEFA EURO 2012 apžvalga.
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (2) (k). 7.20 „Keista šeimynėlė“ (3) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 „Šeimynėlė“ (7) (N-7) (k). 10.15 Juokas juokais (k). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Mano vyras gali (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“ (9). 13.40 „Keista šeimynėlė“ (4). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (3). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.40 „Meilės miestas“. 17.40 Nuo... Iki... 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. 19.13 Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (8) (N-7). 20.00 „Šeimynėlė“ (8) (N-7). 20.30 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (8) (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.19 Sportas. 22.23 Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Slapti reikalai“ (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 1.25 Sveikatos ABC (k).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (1) (JAV, 2010 m.). 8.25 „Kol mirtis išskirs“ (2). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Pasirink mane. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Nuodėmių dešimtukas. 20.10 „Be namų“. 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“ (3). 23.00 Veiksmo drama „Rokis 5“ (JAV, 1990 m.). 1.10 „Gyvenimas“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“ (4).
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).
DATOS (birželio 14 d.) 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Tarptautinis atlikėjų konkursas „Naujoji banga 2011“. 23.55 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 1.00 Brydės (k). 2.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
8.00 Gustavo enciklopedija. 8.30 Kultūrų kryžkelė. Rusų gatvė (rusų k.). 8.45 Miesto kodas (k). 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Kūrybos metas. Kasdienybė pagal Algimantą Kunčių (k). 12.00 Lietuvos balsai (2009 m.) (k). 13.45 Gedulo ir vilties diena. Publicistinė apybraiža „Įspaudas“ (2010 m.). 14.40 Kasdienybės aitvarai (k). 15.20 Kultūra. Rašytojas Tomas Sakalauskas (k). 15.40 Būtovės slėpiniai. 16.30 Muzikos pasaulio žvaigždės. Kamerinės muzikos vakaras. Iš LRT archyvų. Groja LNOBT kamerinis orkestras. Diriguoja V.Viržonis (k). 17.00 Žinios (k). 17.15 Miesto kodas. 17.30 Durys atsidaro. 18.00 „Neskubėk gyventi“ (9). 18.30 Auksinio balso konkursas „Triumfo arka“ (2008 m.). 20.15 Kuluarai. 21.00 „Japonija. Kerinti įvairovė“ (5). 21.20 Gedulo ir vilties diena. Dok. f. „Vilties galia“ (2009 m.). 22.10 „Prokurorai“ (4). 23.00 Pasaulio dokumentika. „Karo šešėlyje“ (2). 23.40 Kultūra. Menininkai Svajonė ir Paulius Stanikai. 0.00 Panorama (k). 0.10 Verslas (k). 0.15 Kultūra (k). 0.20 Sportas (k). 0.25 Orai (k). 0.30 Vakaro autografas. 1.20 Muzikos pasaulio žvaigždės. Iš LRT archyvų. Kamerinės muzikos koncertas „Lyriniai puslapiai“.
9.45, 14.30 Teleparduotuvė. 10.00, 16.00 „Išlikimas“. 11.00, 15.00 „Tamsusis riteris“. 12.00, 18.00 „Kaulai“. 13.00, 17.00, 2.15 „Medikopteris“. 14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 19.00, 1.20 „CSI Majamis“. 20.00 „Mažylė Houp“. 21.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 22.00 Drama „Pasaulio prekybos centras“ (JAV, 2006 m.). 0.50 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“.
8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Vaiperis“ (N-7). 9.40 „Muča Luča“. 10.00 Anim. s. „Pinkis, Elmira ir Makaulė“ (1) (JAV, 1998 m.). 10.30 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 11.00 „EimiJumi“ roko grupė“ (4). 11.30 „Nenuorama Džiunė Ly“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Laukinė širdis“. 15.30 „Drakonų kova Z. 16.30 „F. T. Budrioji akis“ (4). 17.30 „San Fransisko raganos I“ (N-7). 18.30 „Jausmų miestas“. 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“. 21.00 Detektyvas „Makbraidas. Daktaro nėra ir nebus“ (D.Britanija, 2005 m.). 22.55 Naujas kinas LT. Vaid. f. „Anarchija Žirmūnuose“ (Lietuva) (N-7).
10.10 „Andželas ir draugai“. 10.40 Senoji animacija. 11.15 Nomeda. 12.05, 17.00 „Meilės konvejeris“. 13.00, 19.00 „Aistrų verpetai“. 14.00 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 18.00 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.35 Nomeda. 21.25 „Moterys meluoja geriau“.
22.25 „Moteris be praeities“.
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.40, 0.30 Lietuva– Venesuela–Londonas. 8.00 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00, 18.20, 22.30 Super L.T. 10.35 Girių takais. 11.05 Idėjos namams. 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 14.45 Negaliu tylėti. 15.45, 16.10, 0.45 „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (3) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 19.55 Dok. f. „Berija – Stalino įrankis“ (N-7). 21.00, 23.50 Reporteris. 21.37, 0.27 Orai. 23.05 Pasaulio krepšinio apžvalga.
9.00 Žinios (k). 9.20 Veiksmo f. „Gynėjas“ (N-7). 10.50 Jėga, grožis, sveikata (k). 11.20 Fantastinis nuotykių f. „Mitas“ (N-7). 13.25 Telelaikraštis. 15.30 Veiksmo komedija „Ponas ir ponia Smitai“ (N-7). 17.30 Žaidimų labirintas (k). 18.00 Žinios. 18.20 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 19.00 Nuomonės. 20.00 Sveikas žmogus. 20.50 Gyvenimas be streso. 21.00 Žinios. Orai. 21.20 Komedija „Bambu“ (N-7). 23.00 Žinios (k). 23.20 Drama „Santuoka“ (N-7).
7.00 Žinios. Orai (k). 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30, 17.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.00 „Pinkis, Elmira ir Makaulė“. 10.30 „Betmenas ir narsuolių komanda“. 11.00 „EimiJumi“ roko grupė“. 11.30 „Nenuoroma Džiunė Ly“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Laukinė širdis“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“ (k). 16.30 „F. T. Budrioji akis“. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Muzika. 21.00 Detektyvas „Daktaro nėra ir nebus“. 22.55 Vaid. f. „Anarchija Žirmūnuose“.
8.00 Biografinė drama „Ponia Potter“ (JAV, 2006 m.) (N-7). 9.35 Komedija „Nuotaka paštu“ (JAV, 2004 m.) (N-14). 11.15 Komedija „Saldžių sapnų“ (JAV, D.Britanija, Vokietija, 2007 m.) (N-14). 18.00 Komedija „Sachara“ (D.Britanija, Ispanija, Vokietija, JAV, 2005 m.) (N-14). 20.05 Drama „Gundanti klasta“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 21.55 Komedija „Taksi 4“ (JAV, 2007 m.) (N-14). 23.30 Siaubo f. „Baubas“ (JAV, 2005 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Sportas LT. Atviras veteranų štangos spaudimo čempionatas. 13.45 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 15.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gegužė). 16.00, 16.40, 17.45, 19.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. 19.15 Sportas LT. Lietuvos boulingo čempionato finalinis turnyras. 21.15 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“ (1). Geranoriškumas ir teisingumas. Premjera. 21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 22.20, 23.15 Profesionalų boksas.
Gedulo ir vilties diena Tarptautinė tinklaraštininkų diena 1828 m. gimė kunigas Antanas Mackevičius, 1863 m. sukilimo vadas. 1832 m. gimė vokiečių inžinierius, išradęs vidaus degimo variklį, Nikolausas Otto. 1941 m. prasidėjo masinis Lietuvos žmonių trėmimas į Sibirą. 1943 m. mirė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. 1951 m. gimė lietuvių režisierius Algimantas Puipa.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų savijautai ir darbui. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų, tad piniginę geriau palikite namie. Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Kils problemų darbe. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus. Dvyniai (05 21–06 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu. Vėžys (06 22–07 22). Esate labai susikaupęs, viską darote sparčiai. Jei tektų gintis, pasitelkite žodžius – šiandien jie vienintelis jūsų ginklas. Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daugiau dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Pasistenkite šiandien būti itin dalykiškas. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Vakare praverstų gera knyga ar filmas, rinkdamasis dėmesį skirkite klasikai, o ne menkaverčiams siužetams. Svarstyklės (09 24–10 23). Labai energingas laikotarpis, tinkantis rūpintis turimu verslu. Būsite itin aktyvus fiziškai, tad išnaudokite tai – sportuokite, treniruokitės. Skorpionas (10 24–11 22). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę. Tik nesustokite ir nepasiduokite apatijai. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Daug naujo atrasite skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitinka svajones. Šiandien viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Galimi emocijų protrūkiai. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Žuvys (02 20–03 20). Tinkamas metas užsiimti saviugda, nes galite sužinoti apie save daug įdomių dalykų. Nepamirškite pailsėti, pasidžiaugti tuo, kas jus kasdien supa.
Orai
Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus drėgni, tačiau gana šilti orai. Šiandien dieną trumpas lietus numatomas visoje šalyje, oro temperatūra sieks 20–23 laipsnius šilumos. Rytoj naktį palyti gali šiek tiek ilgiau, bus 10–12 laipsnių šilumos. Dieną žadamas trumpas lietus, oro temperatūra visoje šalyje, išskyrus Klaipėdą, sieks 20–21 laipsnį šilumos.
Šiandien, birželio 14 d.
+21
+20
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
+22
Panevėžys
+22
Tauragė
orai kaune
+17 +31 +20 +21 +24 +12 +19 +28
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
4.41 21.57 17.16 1.54 16.49
166-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 200 dienų. Saulė Dvynių ženkle.
+22
Pasaulyje Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+18
Utena
Kaunas
Atėnai +33 Berlynas +18 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +13 Kairas +36 Keiptaunas +17 Kopenhaga +15
šiandien
+23
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+22
+22
+15 +20 +24 +18 +17 +31 +20 +18
Vėjas
1–4 m/s
Marijampolė
Vilnius
+22
Alytus
Vardai Almina, Bazilijus, Digna, Gilmintas, Labvardas, Rufinas, Valerijus.
Liepsnoja miškas
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+19
+22
+19
+13
2
+16
+20
+16
+12
5
+15
+22
+21
+11
3
rytoj
poryt
Miško gaisras JAV Kolorado valstijo je apėmė 15 tūkst. ha plotą ir nusinešė 62 metų moters gyvybę, kuri nepaisė įspėjimų, kad jos namas yra pavojin goje zonoje. Smarkiai apdegęs moters kūnas buvo rastas jos namuose. Ke li tūkstančiai žmonių paliko savo na mus. Su liepsnomis kovoja 800 ugnia gesių, jiems padeda lėktuvai ir sraigtas parniai. Į pagalbą atskubėjo gelbėtojai iš kitų valstijų. Prezidentas Barackas Obama paskambino Kolorado valstijos gubernatoriui Johnui Hickenlooperiui ir užtikrino, kad federalinė valdžia su teiks visą reikalingą pagalbą. CNN inf., AFP nuotr.
įvairenybės
M.Mansono koncertą apšildė ir protestuotojai Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Skaičius: žydų religijos pramonės pajamos kasmet siekia apie mi
lijardą šekelių.
Turtingiausi Izraelio rabinai Kai kurių garsiausių Izraelio rabi nų dinastijų atžalos užima tvir tas pozicijas ir tarp pasauliečių – patenka į turtingiausių šios žydų valstybės piliečių sąrašą. Remdamiesi netrukus pasiro dysiančiu žurnalo „Forbes“ su darytu Izraelio turtuolių sąrašu, vietos laikraščiai skelbia, kad pa čioje turtingiausių rabinų sąrašo viršūnėje atsidūrė du iš Maroko kilusio rabino Jizraelio Abuha ceiros, dar vadinamo Baba Sali, palikuonys. Jo provaikaitis rabinas Pin čas Abuhaceira kontroliuoja 1,3 mlrd. šekelių (780 mln. litų) tur tą, o pastarojo dėdė rabinas Da vidas Hai Abuhatzeira – 750 mln. šekelių. Šiuos turtus jie paveldėjo po P.Abuhaceiros tėvo rabino Elie zero Abuhatzeiros, kurį pernai nudūrė vienas tikintysis, nepa tenkintas šventiko jam duotu pa tarimu dėl santuokos. Po jų sąraše seka iš Europos kilę
aškenazių rabinai, tarp jų Jakovas Arijė Elteris su 350 mln. šekelių, Jisacharas Dovas Rokachas, kurio turtas vertinamas 180 mln. šeke lių, ir kukliausias iš jų – rabinas Niras ben Arcis, buvęs žemdirbys, vėliau išgarsėjęs kaip stebuklada rys, turintis 100 mln. šekelių. „Forbes“ skaičiavimais, religi jos pramonės kasmetės pajamos siekia apie milijardą šekelių, ku rie surenkami parduodant Toras, atliekant ritualines apeigas, ren kant aukas ir iš kitokios veiklos. Be to, skelbiama, kad rabinai gauna palūkanų iš sėkmingų in vesticijų. Žurnalo duomenimis, turtin giausias Izraelio žmogus yra lai vybos magnatas Idanas Oferis, kuris 161-as pasaulio milijar dierių sąraše ir kurio turtas ver tinamas 6,2 mlrd. JAV dolerių. Šį verslą jis paveldėjo iš tėvo Se mio Oferio, kuris mirė 2011 m. birželį. AFP–BNS inf.
„Čia labai karšta, spėju, mes tik rai patekome į pragarą“, – pareiš kė Marilyn Mansonas, „Žalgirio arenoje surengęs vienintelį kon certą Baltijos šalyse, įtrauktą į pa saulinį turą „Hey Cruel World... Tour“. „Manau, kad žmonės bijo, kad jus kaip demonas apsėsiu. Bet aš tik noriu jus mylėti“, – susirin kusiai publikai pareiškė M.Man sonas. Per koncertą M.Mansonas kelis kartus keitė galvos apdangalus: dė vėjo ir skrybėlę, ir diskotekos ka muolį primenantį šalmą. Į sceną buvo išvilkęs sakyklą – joje sto vėdamas plėšė knygą, tikriausiai vaizduodamas Bibliją. Šis koncertas sulaukė didelio dė mesio ne tik iš gerbėjų. Nacionali nė egzorcistų asociacija net ragino uždrausti šį renginį. Anot egzor cistų, M.Mansonas yra šėtono baž nyčios šventikas. Antradienio vakarą krikščio niška organizacija „Marijos legio nas“ netoli arenos surengė piketą. „Mažai jaunimui apšvietimo, kokia čia grupė atvažiavo. Dėl jos galime daug jaunuolių netekti. O susigrą žinti jų sieloms reikėtų rimtų eg zorcistų“, – nerimavo viena pike tuotojų Valerija. Į renginį susiruošusiems jaunuo liams tokie perspėjimai nerūpė jo „Dabar aš dar labiau noriu eiti į koncertą“, – išgirdęs protestuoto jų raginimus, juokėsi vienas vaiki nas. Jo draugė kvatojo, kad ši akcija gali būti viena įspūdingiausių dar neprasidėjusio koncerto akimirkų.
Provokatorius: M.Mansonas – sveiki atvykę į pragarą!
„Grįžusi apie šitą apšildančią gru pę prie perėjos būtinai parašysiu į feisbuką“, – kikendama pakeliui į areną žadėjo mergina. Ne vienas koncerto klausyto jas savo apranga ir makiažu beveik prilygo pačiam M.Mansonui. Buvo ir tokių, kurie pasirinko Jėzaus ar buvusios M.Mansono žmonos Di tos von Teese įvaizdį. Kai kurie žiūrovai, nužvelgda mi itin kruopščiai ir atsakingai koncertui pasirengusius gerbėjus, neslėpė nuostabos. „Visi čia at rodo kaip vampyrai“, – prunkš
Artūro Morozovo nuotr.
tė eilėje prie baro laukusi mergina. Kaip ištikimas M.Mansono ger bėjas netoli scenos amerikiečio ir jo grupės koncerto laukė dainininkas Merūnas Vitulskis su žmona Eri ka. Jis teigė, kad M.Mansonu su sižavėjo dar besimokydamas mo kykloje. „Dabar esu kitoje barikadų pu sėje, – pripažino Merūnas, nes jo ir M.Mansono pasirinktų muzi kos stilių niekaip nepavadinsi ar timais. – Bet man įdomu pažiūrė ti, ką toks pasaulinio lygio atlikėjas parodys ant scenos.“