2012-06-14 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės birželio 14 d., 2012 m. Nr. 138 (1337)

Ba­do ak­ci­jos dėl pra­mo­gos

diena.lt

1,30 Lt

Stai­gaus pro­ver­žio aš ne­norė­čiau – jau pa­ka­ko pra­ėju­sio.

Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­ nin­kas Vi­tas ­ Va­si­liaus­kas

10p.

Miestas

2p.

Ro­ko siaubū­no Vil­nius ne­baus 10 litų el­getą su­šelpęs gar­sus dai­ni­ nin­kas Ma­ri­lyn Man­so­nas bausmės už iš­mal­dos da­l i­jimą ne­s u­lauks.

Nors el­ge­tau­ti ir da­ly­ti iš­maldą Vil­ niu­je draud­ž ia­ma, o at­l ikė­jo veiks­ mus už­f ik­s a­vo vaiz­do ka­me­ros, bau­da skir­ta ne­bus. „Ne­ga­li­ma baus­ ti žmo­gaus ne­nus­ta­čius visų įvy­kio ap­lin­ky­bių“, – paaiš­ki­no val­di­nin­kai.

IŠ ARČIAU Pre­ten­zi­jos: ba­do ak­ci­jas skel­bian­tys Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus-kalė­ji­mo ka­li­niai pri­si­gal­vo­ja įvai­riau­sių prie­žas­čių ir rei­ka­lau­ja to, kas jiems

vi­siš­kai ne­prik­lau­so. Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Tik kas – iš­kart ba­do ak­ci­ja. Taip el­gia­si kai ku­rie Lu­kiš­kių kalėjimo ka­li­niai. Šiais veiks­mais jie ne tik ve­da iš kant­rybės kalė­ji­mo pri­žiūrė­to­jus, bet ir kan­ki­na ne­ži­nio­je pa­lik­tus sa­vo ar­ti­muo­sius.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Iš­si­gan­do tu­ber­ku­liozės

Į „Vil­niaus die­nos“ re­dak­ciją kreipę­ sis klaipė­die­tis Alek­sand­ras Ja­do­vas pa­sa­ko­jo, kad Lu­kiškė­se ka­lin­tis jo tėvas pir­ma­dienį per trumpą po­ kalbį pra­nešė pa­skelbęs ba­do ak­ciją dėl ne­va pa­žeistų jo tei­sių.

„Skam­bin­ti te­le­fo­nu jis ga­li tik kartą per sa­vaitę, kalbė­ti – 15 mi­ nu­čių. Ne­daug su­ži­no­jau, nes grei­ tai tas lai­kas praei­na. Pa­sakė, kad ba­dau­ja jau penktą dieną, o ak­ciją pra­dėjo, nes bu­vo per­kel­tas į kitą ka­ merą. Jo­je prie­š tai bu­vo tu­ber­ku­lio­ ze in­fe­kuo­tas as­muo ir ma­no tėvui ki­lo grėsmė už­sikrės­ti šia li­ga“, – teigė A.Ja­do­vas.

3

4p.

Trem­tis jų nu­galė­ti ne­įstengė

2

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

miestas Žais­ti fut­bo­lo – prie Bal­to­jo til­to Prie Bal­to­jo til­to ati­da­ry­tos nau­jai įreng­ tos 2 ne­mo­ka­mos mažojo fut­bo­lo aikš­ te­lės, pa­na­ši aikš­te­lė įreng­ta ir Vil­niaus Vin­gio par­ke. Šio­se aikš­te­lė­se ke­lias sa­ vai­tes kiek­vie­nas vil­nie­tis ga­li žais­ti fut­ bo­lą, pa­si­tre­ni­ruo­ti, jo­se nu­ma­to­ma įvai­ rių fut­bo­lo tur­ny­rų. Ati­da­ry­mo šven­tė­je vy­ko vai­kų, mer­gi­nų, ži­no­mų žmo­nių 3 × 3 fut­bo­lo rung­ty­nės, ug­nies ir pi­ro­tech­ni­ kos šou, kon­cer­tas.

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

Už ge­ru­mą ne­baus And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ant­ra­die­nį sos­ti­nės Pi­lies gat­vė­ je 10 li­tų el­ge­tą su­šel­pęs gar­sus dai­ni­nin­kas Ma­ri­lyn Man­sonas baus­mės už iš­mal­dos da­li­ji­mą ne­su­lauks.

Ma­ri­lyn Man­sono dos­nu­mą Pi­ lies gat­vė­je už­fik­sa­vo žur­na­lis­tai.

Dai­ni­nin­kas, vaikš­ti­nė­da­mas se­ na­mies­čiu, at­krei­pė dė­me­sį į iš­ mal­dos pra­šan­tį so­li­daus am­žiaus vy­riš­kį ir paau­ko­jo jam 10 li­tų. Šis, nu­ste­bin­tas to­kio dos­nu­ mo, puo­lė glė­bes­čiuo­tis ir dė­ko­ ti gar­se­ny­bei.

Nors el­ge­tau­ti ir da­ly­ti iš­mal­ dą Vil­niu­je drau­džia­ma, o Ma­ri­ lyn Man­sono veiks­mus už­fik­sa­vo vaiz­do ka­me­ros, bau­dos at­li­kė­jas ne­su­lauks.

Kaip „Vil­niaus die­nai“ sa­ kė Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus spe­cia­lis­tė Sand­ ra Trin­kū­nai­tė, ne­ga­li­ma baus­ti žmo­gaus ne­nus­ta­čius vi­sų įvy­kio ap­lin­ky­bių. „Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­ buo­to­jai to­kio fak­to tie­sio­giai neuž­fik­sa­vo, to­dėl ne­ga­li­ma įver­ tin­ti ap­lin­ky­bių, ar tai tik­rai bu­vo iš­mal­da ir ar tik­rai, kaip jūs įvar­ di­ja­te, tas žmo­gus bu­vo el­ge­ta.

To­dėl nė vie­nas ne­bus bau­džia­ mas“, – tei­gė spe­cia­lis­tė.

S.Trin­kū­nai­tė taip pat in­for­ma­ vo, kad iki šiol per vi­są el­ge­tau­ti drau­džian­čio įsta­ty­mo ga­lio­ji­mo lai­ką, nuo praė­ju­sių me­tų lapk­

ri­čio, nė vie­nas žmo­gus ne­bu­vo nu­baus­tas. „Iš­mal­dos pra­šan­tiems žmo­ nėms Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus pa­rei­gū­nai su­tei­kia in­for­ma­ci­ją apie so­cia­li­nę pa­gal­bą, ku­rią jie ga­li gau­ti. Nu­baus­tas ne­bu­vo nė vie­nas“, – pa­brė­žė sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tė.

Ma­ri­lyn Man­sono užva­kar Kau­ ne sa­vo ger­bė­jams do­va­no­jo vie­ nin­te­lį kon­cer­tą Bal­ti­jos ša­ly­se.

Lie­tu­vos me­no ga­ le­ri­nin­kų aso­cia­ci­ ja bir­že­lio pa­bai­go­ je tre­čią­kart ren­gia šiuo­lai­ki­nio me­no mu­gę „Art­Vil­nius“.

Pas­ku­ti­nį bir­že­lio sa­vait­ga­lį vyk­sian­ ti mu­gė – di­džiau­ sias vi­zua­lių­jų me­ nų ren­gi­nys Bal­ti­ jos ša­ly­se per pa­sta­ruo­sius 20 me­tų.

Įvy­kis: sos­ti­nė­je pri­si­sta­tys 53 me­no ga­le­ri­jos iš 12 ša­lių.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Tap­si­me ga­le­ri­jų sos­ti­ne

Ges­tas: vi­so­kio­mis blo­gy­bė­mis

kal­ti­na­mas Ma­ri­lyn Man­sonas Vil­niu­je pa­siel­gė krikš­čio­niš­kai ir su­šel­pė el­ge­tą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Me­no mu­gė „Art­Vil­nius“, kaip ir jos ana­lo­gai už­sie­ny­je, tu­ri vyk­ti kiek­vie­nais me­tais, tik ta­da ji įsi­ siū­buos ir atei­ty­je ga­lės tap­ti vie­nu svar­biau­sių Lie­tu­vos kul­tū­ri­nių in­ dust­ri­jų ren­gi­nių, ple­čian­čių me­no rin­ką, di­di­nan­čių už­sie­nio tu­ris­tų srau­tus, at­ne­šan­čių Lie­tu­vai pri­de­ da­mą­ją eko­no­mi­nę ver­tę“, – pra­ ne­ši­me ci­tuo­ja­ma „Art­Vil­niaus“ va­do­vė Dia­na Sto­mie­nė.

Tra­di­ciš­kai Lie­tu­vos pa­ro­dų ir kong­re­sų cent­re „Li­tex­po“ vyk­ sian­ti me­no mu­gė šie­met užims 10 tūkst. kv. met­rų plo­tą, pri­si­sta­tys 53 me­no ga­le­ri­jos iš 12 ša­lių. Bus ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su dau­giau kaip

500 me­ni­nin­kų kū­ry­ba, pa­ma­ty­ti per 1000 me­no kū­ri­nių.

Ren­gė­jai tei­gia lie­kan­tys iš­ti­ki­mi sa­vo kon­cep­ci­jai – su­teik­ti erd­vę ga­le­ri­joms iš tų me­no cent­rų, ku­ riuo­se vyks­ta įdo­mus me­ni­nis gy­ ve­ni­mas, bet ku­rie men­kai pri­sta­ to­mi ki­to­se me­no mu­gė­se.

Lan­ky­to­jai iš­vys ga­le­ri­jas iš Ry­gos, Ki­je­vo, Sankt Pe­ter­bur­go, Mins­ko, Vil­niaus, Kau­no, Klai­pė­dos, Pa­ne­ vė­žio, Drus­ki­nin­kų, Ute­nos.

Pla­tes­nia­me kon­teks­te šiuo­lai­ ki­nį me­ną pri­sta­tys me­no ga­le­ri­jos iš Vo­kie­ti­jos, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos, Por­tu­ga­li­jos, Da­ni­jos, JAV.

Mu­gė­je vyks di­de­lio for­ma­ to skulp­tū­rų ir ins­ta­lia­ci­jų pa­ro­da „Ta­kas“, bus de­monst­ruo­ja­mi Jau­ no­jo ta­py­to­jo pri­zo lau­rea­tų dar­bai, ro­do­mi fil­mai apie me­ni­nin­kus, skai­to­mos pa­skai­tos, ren­gia­mos dis­ku­si­jos, su­si­ti­ki­mai su ga­le­ri­ nin­kais, me­ni­nin­kais, kri­ti­kais.

Pir­mą­ją mu­gės die­ną bus pa­ skelb­ti ir ap­do­va­no­ti ge­riau­si mu­ gės me­ni­nin­kai, ga­le­ri­jos, kū­ri­niai.

Iš vi­so įsteig­tos de­vy­nios no­mi­na­ ci­jos.

Kaip tei­gia­ma pra­ne­ši­me, mu­ gę per­nai ap­lan­kė dau­giau kaip 17 tūkst. lan­ky­to­jų.

VD, BNS inf.

3

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

miestas

Ba­do ak­ci­jos dėl pra­mo­gos Pa­sak A.Ja­do­vo, tai pir­ 1 mas at­ve­jis, kai jo tė­ vui te­ko im­tis pro­tes­to ak­cijų. Iki

šiol šeš­tus me­tus ka­lin­tis vy­riš­ kis yra turėjęs ne­di­de­lių konf­liktų su kalė­ji­mo dar­buo­to­jais, ta­čiau įtam­pa esą nė kar­to ne­bu­vo tiek paaštrė­ju­si, kad būtų tekę skelb­ti ba­do ak­ciją.

Pap­rašė klau­simų raš­tu

Su­ne­rimęs A.Ja­do­vas tuoj pat puo­ lė ieš­ko­ti in­for­ma­ci­jos. Pir­miau­sia kreipė­si į Kalė­jimų de­par­ta­mentą, tuo­met skam­bi­no į įvai­rius Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riaus-kalė­ji­mo sky­ rius. Bet vi­sur laukė tas pa­ts at­sa­ky­ mas: „Re­mian­tis as­menų duo­menų ap­sau­gos įsta­ty­mu, jo­kia in­for­ma­ci­ ja te­le­fo­nu ne­tei­kia­ma. At­va­žiuo­ki­te ar­ba kreip­kitės raš­tu.“ „Gy­ve­nu Klaipė­do­je, ne­ga­liu paim­ti ir nuei­ti į Vil­nių. Jei­gu gy­ven­ čiau ša­lia, ži­no­ma, iš­kart nuei­čiau.

Puo­liau skam­bin­ti. Su­si­sie­kiau su Kalė­jimų prie­žiū­ros de­par­ta­men­tu.

Te­nai pa­vy­ko su­ži­no­ti tik tiek, kad iš tikrųjų šiuo me­tu kalė­ji­muo­se dėl įvai­rių prie­žas­čių ba­dau­ja trys ke­tu­ri žmonės, bet ar tarp jų yra ma­no tė­ vas, man at­sa­ky­ta ne­bu­vo“, – pik­ti­ no­si A.Ja­do­vas.

Lu­kiškė­se, anot pa­šne­ko­vo, ad­ mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai bu­vo dar ma­žiau šnekūs nei Kalė­jimų de­par­ ta­men­to at­sto­vai. Kalė­ji­mo va­do­ vui Alek­sand­ras ne­pri­sis­kam­bi­no, ki­tur pa­siekė tas pa­ts at­sa­ky­mas – ra­šy­ki­te laišką. „Ant­ra­dienį bu­vau la­bai užim­ tas, ta­čiau šian­dien būti­nai pa­ra­ šy­siu laišką. At­sa­kymą žadė­jo pa­ teik­ti tik per 20 dar­bo dienų, ta­čiau tu­riu ko nors grieb­tis“, – va­kar ti­ ki­no Alek­sand­ras.

Vi­sai ki­ta ver­si­ja

Lu­kiš­kių tar­dy­mo izo­lia­to­riauskalė­ji­mo ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vas,

pra­šęs ne­minė­ti sa­vo pa­vardės, „Vil­niaus die­nai“ teigė, kad pa­sta­ ro­ji konf­lik­tinė si­tua­ci­ja su ka­lin­čiu A.Ja­do­vo tėvu sėkmin­gai išspręs­ta.

Vy­riš­kis ne­be­ba­dau­ja nuo pir­ma­ die­nio – nuo tos pa­čios die­nos, kai pa­si­skundė sa­vo sūnui. „Pir­miau­sia jis pik­ti­no­si, kad jį per­kėlė į ka­merą, ku­rio­je prie­š tai sėdėjo tu­ber­ku­lio­ze sergantis žmo­ gus ir kad ka­me­ra ne­bu­vo tin­ka­mai pa­ruoš­ta, ne­de­zin­fe­kuo­ta. Ir tuo­ met jis pa­skelbė ba­do ak­ciją, at­si­ sakė val­gy­ti jam pri­klau­santį mais­ to da­vinį, apie tai in­for­ma­vo sa­vo gi­mi­nai­čius“, – pa­sa­ko­jo kalė­ji­mo at­sto­vas.

Nu­teis­ta­jam išaiš­ki­nus, kad ka­ me­ra yra su­tvar­ky­ta, o ti­ki­mybė už­sikrės­ti mi­ni­ma­li, ba­do ak­ci­ ja esą bu­vo nu­trauk­ta, apie tai nu­ teis­ta­sis ati­tin­ka­ma tvar­ka yra pra­ nešęs raš­tu.

Vie­nas ba­dau­ja, nes jam bu­vo at­jung­ta ka­be­linė te­le­vi­zi­ja.

Ta­čiau jis ja nau­do­ jo­si ne­teisė­tai. „Su juo bu­vo bend­rau­ja­ma, bu­ vo nu­ėjęs vie­nas iš va­dovų. In­for­ ma­vo­me, kad tas anks­čiau čia kalė­ jęs žmo­gus yra ap­gy­dy­tas ir ne­ke­lia pa­vo­jaus ap­lin­ki­niams, ga­li būti kar­tu su jais“, – teigė pa­šne­ko­vas.

Bi­jo pro­vo­ka­cijų

A.Ja­do­vas vis tiek ti­ki­na, kad jo tėvui kalė­ji­me ga­li grėsti įvairūs pa­vo­jai. „Keis­ta, ta­čiau, ma­nau, jei žmo­ gus ba­dau­ja, tai yra vie­šas da­ly­ kas ir in­for­ma­ci­ja apie tai tu­ri būti priei­na­ma. Ar jam bu­vo išaiš­kin­tos jo teisės? Ar su juo su­si­ti­ko kalė­ ji­mo va­do­vas? Ar ba­da­vi­mo fak­

tas bu­vo už­fik­suo­tas?“ – klausė A.Ja­do­vas.

Vi­sus šiuos klau­si­mus pa­šne­ko­ vas pla­nuo­ja už­duo­ti sa­vo tėvui per ar­ti­miau­sią po­kalbį, ta­čiau nuo­ gąstau­ja, kad nu­teis­ta­jam ga­li bū­ ti užd­raus­ta skam­bin­ti. Tam ad­ mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai ne­va ga­li ras­ti dau­gybę pre­tekstų – nuo ma­ žiau­sios smulk­me­nos iki ne­pak­lu­ si­mo pri­žiūrė­to­jui. „Ne­no­riu būti blo­gu pra­na­ šu. Po­kal­bio jie užd­raus­ti ne­galės, nes jei­gu tai pa­da­rys, su­lauks ma­ no skundų. Kodėl po­kal­bis užd­ raus­tas? Kas yra su ma­no tėvu?

Ta­čiau, ži­no­ma, ad­mi­nist­ra­ci­ja ga­li su­kur­ti kokį nors „lem­pinį“ ra­ portą. Pa­vyzd­žiui, pa­sa­kys, kad tė­ vas pa­si­prie­ši­no pa­reigū­nui, turė­ jo mo­bilųjį te­le­foną ar nar­ko­tikų.

Ta­čiau aš jį ge­rai pa­žįstu. Dėl te­le­ fonų ir nar­ko­tikų pro­blemų jis tik­ rai ne­tu­ri. O kad pa­si­prie­šintų pri­ žiūrė­to­jui? Na, grei­čiau mar­sie­čiai at­skris ir su­griaus Lu­kiš­kes“, – pik­ti­no­si pa­šne­ko­vas.

Ba­dau­ja du žmonės

Kalė­ji­mo at­sto­vas taip pat pa­ti­ki­ no, kad, be ba­do ak­ciją nu­trau­ku­sio A.Ja­do­vo tėvo, šiuo me­tu Lu­kiškė­ se ba­dau­ja dar du žmonės. „Ta­čiau tai smulkūs rei­ka­la­vi­mai.

Vie­nas ba­dau­ja, nes jam bu­vo at­ jung­ta ka­be­linė te­le­vi­zi­ja. Ta­čiau jis ja nau­do­jo­si ne­teisė­tai. Ka­be­linė te­ le­vi­zi­ja šiuo me­tu pri­klau­so tik nu­ teis­tiems iki gy­vos gal­vos. Taip pat ga­liu in­for­muo­ti, kad nuo spa­lio ka­ be­linės te­le­vi­zi­jos pa­slau­ga galės nau­do­tis vi­si nu­teis­tie­ji. Ši­taip pla­ nuo­ja­me išspręs­ti in­for­ma­ci­nio ba­do pro­blemą“, – teigė kalė­ji­mo at­sto­vas.

Apie A.Ja­do­vo tėvą pa­šne­ko­vas at­si­liepė ne itin pa­lan­kiai. Pa­sak jo, A.Ja­do­vo tėvas vi­suo­met konf­ lik­tuo­ja, pro­vo­kuo­ja kalė­ji­mo dar­ buo­to­jus, su jais el­gia­si at­sai­niai.

Gy­ve­ni­mas: už šių gro­tuotų langų yra įvai­rių žmo­nių. Vie­ni ra­miai stu­

mia sa­vo die­nas, ki­ti te­ro­ri­zuo­ja ap­lin­ki­nius.

„Pa­vyzd­žiui, kalė­ji­me yra gau­ jų va­deivų. Kai ku­rie iš jų daug kultū­rin­ges­ni, man­da­ges­ni. Jei­ gu ne re­zo­nan­sinės by­los, dėl ku­ rių jie at­si­dūrė už grotų, būtų ga­ li­ma tar­pi­nin­kau­ti dėl ka­li­ni­mo sąlygų pa­leng­vi­ni­mo. Ta­čiau Ja­

Kęstu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

do­vas nėra toks. Jis vi­suo­met ban­ do de­monst­ruo­ti sa­vo ne­pa­si­ten­ ki­nimą. Ir ši jo ba­do ak­ci­ja taip pat bu­vo vie­nas to­kių būdų. Tik spau­ di­mui da­ry­ti dar ir laisvė­je esan­ čius gi­mi­nes pa­si­telkė“, – pa­brėžė pa­šne­ko­vas.

Ke­lio ženk­las, ku­rio nie­kas ne­pai­so Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

„Sto­vi, kad stovėtų“, – vil­nie­čiai mo­ja ran­ka į ke­lio ženklų, tu­rin­čių už­kirs­ti ke­lią ne ap­lin­ki­nių kiemų gy­ven­to­jams va­žiuo­ti tam tik­ro­ mis gatvė­mis, efek­ty­vumą.

Al­ter­na­ty­va: va­žiuo­da­mi Ozo gat­ve vai­ruo­to­jai pa­su­ka į Sie­sikų gatvę,

kad iš­vengtų spūsčių.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Vie­nas to­kių ženklų – Ozo gatvė­je, į Sie­sikų gatvę nuo 7 iki 10 val. ry­ to leid­žian­tis pa­suk­ti tik vie­tos gy­ ven­to­jams. To­kiu lai­ku šiuo po­sūkiu nau­do­ja­si dau­gybė vai­ruo­tojų.

Vai­ruo­to­jai, ban­dy­da­mi iš­veng­ti trans­por­to prie­mo­nių spūsčių ry­ ti­nio ir va­ka­ri­nio pi­ko va­lan­do­mis, ieš­ko al­ter­na­ty­vių gat­vių, ku­rio­mis galėtų grei­čiau va­žiuo­ti ap­lenk­da­ mi spūstis. „Vai­ruo­to­jai pa­si­ren­ka pa­ra­le­li­ nes gat­ves. Pa­vyzd­žiui, va­žiuo­da­ mi Ozo gat­ve, kad iš­vengtų spūs­ ties, ku­ri su­si­da­ro leid­žian­tis nuo Šeš­kinės kal­no, pa­si­ren­ka Sie­sikų gatvę. Ban­dy­da­mi iš­veng­ti Kal­va­ rijų ir Ka­rei­vių gatvė­se su­si­da­ran­ čių spūsčių, pa­si­ren­ka ša­lia esan­ čias gat­ves“, – ko­men­ta­vo Vil­niaus

ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­to Ke­lių po­li­ci­jos val­dy­bos Ad­mi­nist­ra­cinės veik­los sky­riaus vyr. spe­cia­listė ko­mi­sarė ins­pek­ torė Aistė Di­jo­kaitė.

Minė­tais ženk­lais, A.Di­jo­kaitės tei­gi­mu, sie­kia­ma su­ma­žin­ti trans­ por­to prie­mo­nių srautą to­se gatvė­ se, ku­rios ne­pri­tai­ky­tos in­ten­sy­ viam trans­por­to prie­mo­nių eis­mui: tos gatvės siau­ros, pa­si­tai­ko, kad jo­se nėra ša­li­gat­vių, ku­riais galė­ tų sau­giai vaikš­čio­ti pėstie­ji. Daž­ niau­siai tai būna gatvės, ku­rios gau­siai ap­gy­ven­tos, jo­se di­de­lis pėsčiųjų judė­ji­mas. „Ženk­lai „Mo­to­ri­nių trans­por­ to eis­mas draud­žia­mas“ gatvė­se, ku­rios yra prie pa­grin­di­nių, in­ ten­sy­viu eis­mu ir spūsti­mis pa­ si­žy­min­čių gat­vių, pa­si­tei­si­na, – ti­ki­no A.Di­jo­kaitė. – Ta­čiau po­ li­ci­ja ne­pri­ta­ria, kad minė­ti ke­ lio ženk­lai būtų įreng­ti įva­žo­ se į dau­gia­bu­čių namų kie­mus, įstaigų te­ri­to­ri­jas. Šio­se vie­to­ se re­ko­m en­d uo­ja­m a pa­s i­r ink­ ti ki­tus eis­mo ri­bo­ji­mo būdus – įreng­ti pa­ke­lia­mus ati­tva­rus.“

Jos tei­gi­mu, pa­reigū­nai ga­li stab­ dy­ti trans­por­to prie­monę, norė­da­ mi įsi­ti­kin­ti, ar vai­ruo­to­jas yra tos vie­tos gy­ven­to­jas, jei­gu yra pa­ grįstų įta­rimų, kad vai­ruo­to­jas pa­ žeid­žia ke­lio ženk­lo rei­ka­la­vi­mus.

Ta­čiau reidų to­kio­se vie­to­se, sie­ kiant il­gai­niui at­pra­tin­ti vai­ruo­to­ jus va­žiuo­ti ne gy­ven­to­jams skir­tu ke­lio ruo­žu, pa­reigū­nai ne­da­ro. „Po­li­ci­ja spe­cia­lių po­li­ci­nių prie­mo­nių ne­ren­gia. Po­li­ci­ja prio­ ri­te­tus tei­kia po­li­cinėms pre­ven­ cinėms prie­monėms, ku­rios pa­de­ da pa­ša­lin­ti prie­žas­tis, da­ran­čias di­desnę įtaką eis­mo sau­gu­mui, kaip ne­blaivūs vai­ruo­to­jai, grei­tis, chu­li­ga­niš­kas vai­ra­vi­mas. Kas­dien po­li­ci­jos pa­tru­lis, sa­vo pri­žiū­ri­mo­ je te­ri­to­ri­jo­je vyk­dy­da­mas eis­mo prie­žiūrą, kont­ro­liuo­ja, kaip lai­ko­ ma­si visų ke­lio ženklų rei­ka­la­vimų, tarp jų ir ke­lio ženk­lo „Mo­to­ri­nių trans­por­to eis­mas draud­žia­mas“ rei­ka­la­vimų“, – sakė A.Di­jo­kaitė.

Tai­syk­lių, ku­rias nu­sta­to minė­ tas ke­lio ženk­las, pa­žei­di­mas vai­ ruo­to­jams užt­rau­kia 100–300 litų dyd­žio baudą.

4

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

iš arčiau

Is­to­ri­jos pa­ra­dok­sas – trem­tis sa­vo­je Atp­lėš­ti nuo sa­vo na­mų ir iš­trem­ti į am­ži­no­jo įša­lo že­mę. Ne­sus­kai­čiuo­ja­mi pra­ra­di­ mai ir ka­pai, neiš­ma­tuo­ja­mas siau­bas ir kan­čios. Ne ma­žes­nį siau­bą iš­gy­ve­no ir tūks­ tan­čiai lie­tu­vių, ku­rie, bėg­da­mi nuo to­kios lem­ties, ta­po trem­ti­niais sa­vo pa­čių že­mė­je.

Ne­ma­žai jų prie­globs­tį nuo so­vie­ti­nės val­džios per­se­kio­ji­mų su­ra­do Klai­pė­dos kraš­te.

As­ta Dy­ko­vie­nė

a.dykoviene@diena.lt

Mis­ti­nis ap­si­reiš­ki­mas

Ak­to­rius, Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas Vy­tau­tas Paukš­tė trem­ ties iš­ven­gė tik dėl ap­dai­rios ma­ mos, ku­ri, gel­bė­da­ma sa­vo vai­kus nuo Si­bi­ro, iš­slaps­tė juos ato­kiuo­ se kai­muo­se pas gi­mi­nes.

O grės­mė bu­vo la­bai rea­li – Jo­nas Paukš­tė, Vy­tau­to tė­vas, tar­pu­ka­rio Lie­tu­vo­je va­do­va­vo Alan­tos vals­ čiaus po­li­ci­jos nuo­va­dai. So­vie­tų su­pra­ti­mu, tai bu­vo prie­šas.

Uni­for­muo­to tė­vo vei­das jau se­ niai bu­vo iš­blu­kęs iš V.Paukš­tės at­ min­ties, o jos at­gai­vin­ti bent nuo­ trau­kos vaiz­du nebu­vo į­ma­no­ma.

Sau­gu­mo su­me­ti­mais ma­ma tuo­ met su­nai­ki­no vi­sas nuo­trau­kas.

Ir štai ste­buk­las. Prieš pat Ge­du­ lo ir vil­ties die­ną V.Paukš­tė iš vi­sai ne­pa­žįs­ta­mo žmo­gaus su­lau­kė do­

va­nos – lig šiol ne­ma­ty­tos so­vie­tų la­ge­ry­je pra­žu­vu­sio tė­vo nuo­trau­ kos, da­ry­tos 1928 m.

Nuot­rau­ko­je – Alan­tos vals­ čiaus ta­ry­bos na­riai, tarp ku­rių yra ir uni­for­muo­tas po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nas J.Paukš­tė. „Ši­ta nuo­trau­ka man su­mai­šė vi­ są pro­tą, juk nė vie­nos to­kios tė­vo fo­tog­ra­fi­jos ne­tu­rė­jau“, – su­si­jau­ di­nęs apie ne­ti­kė­tą laiš­ką pa­sa­ko­ jo V.Paukš­tė.

Vil­nie­tis Gin­tau­tas Šei­kis su­da­ro mo­nog­ra­fi­ją apie Alan­tos mies­te­ lį. Ja­me prieš ka­rą ku­rį lai­ką gy­ve­ no V.Paukš­tės šei­ma. Kny­gos au­ to­rius, pa­da­ręs nuo­trau­kos ko­pi­ją, at­siun­tė ją į Klai­pė­dą V.Paukš­tei.

Tė­vas vir­to liau­dies prie­šu

Ši ko­pi­ja kaip nie­kas ki­tas at­gai­ vi­no pa­tir­tus iš­gy­ve­ni­mus: ta­da ak­to­riaus tė­vų šei­ma jau gy­ve­no Anykš­čiuo­se; J.Paukš­tė, kaip Lie­

tu­vos sa­va­no­ris, bu­vo ga­vęs ke­lis hek­ta­rus že­mės, vė­liau dar nu­si­ pir­ko pa­ts, pa­si­sta­tė na­mus. „1944 m., kai grį­žo fron­tas ir vėl nu­bil­dė­jo, pra­si­dė­jo mo­ti­nos tar­ dy­mai. Vie­nas, ta­da – ki­tas. Į Mo­ lė­tus ve­žė. Per tuos tar­dy­mus jai pa­žei­dė klau­są, trū­ko au­sų būg­ne­ liai“, – pa­sa­ko­jo V.Paukš­tė.

Bu­vo aki­vaiz­du, kad rei­kia ding­ ti iš na­mų, ki­tos išei­ties nė­ra, kaip tei­gė ak­to­rius. Sau­gu­mie­čiai ieš­ko­ jo tė­vo. Jis ta­da slaps­tė­si, iš pra­džių – ne­to­li na­mų.

Pa­si­ro­do, dar 1941 m. mus bu­ vo pa­si­ruo­šę iš­vež­ti, bet kai­my­nė įspė­jo“, – pri­si­mi­nė ak­to­rius.

V.Paukš­tės ma­ma lie­pė slėp­tis tik tė­vui, nes nie­kas ne­ma­nė, kad bol­še­vi­kai skriaus vai­kus. Jis išė­jo į miš­ką, ąžuo­ly­ne už upės sė­dė­jo ir ste­bė­jo, kas vyks­ta so­dy­bo­je. „At­va­žia­vo sau­gu­mie­čiai. O kai­ my­nas, ku­ris nuo­mo­jo tė­vo že­mę, toks ru­sas Se­mio­nas, sa­kė šį ry­ tą jį ma­tęs. Ma­ma at­kak­liai tvir­ti­ no, kad ne­ži­no, kur jis. Tai jau bu­vo sig­na­las, po to pra­si­dė­jo tar­dy­mai.

Ta­po aiš­ku – na­muo­se ne­be­sau­gu.

Nie­kas ne­ti­kė­jo, kad ne­kal­tuo­sius – žmo­nas, vai­kus – ga­li lies­ti, o jie vis­ką ro­vė su šak­ni­mis. Ne­ti­kė­jo­ me, kad bol­še­viz­mas toks bai­sus“, – po­ka­rio iš­gy­ve­ni­mus pri­si­mi­nė V.Paukš­tė.

At­sis­vei­ki­ni­mas su tė­vu

Kai V.Paukš­tės tė­vui bū­ti ne­to­li na­mų ta­po pa­vo­jin­ga, jis nu­spren­ dė va­žiuo­ti į Vil­nių ir pa­si­slėp­ti di­ des­nia­me mies­te, o šei­mą su­rin­ko at­si­svei­kin­ti. „Pri­si­me­nu, nak­tį tė­vas su­si­ kvie­tė mus vi­sus į kai­my­no pir­tį, ten jis su mu­mis at­si­svei­ki­no. Aš dar bu­vau ma­žas. Bro­liui pri­sa­kė sau­go­ti šei­mą ir iš­vy­ko“, – pa­sa­ ko­jo V.Paukš­tė.

Tai bu­vo pa­sku­ti­nis kar­tas, kai šei­ma jį ma­tė, nors ži­no­jo, kad jis dar­ba­vo­si hi­pod­ro­me prie Vil­ niaus.

Ak­to­riaus tė­vas bu­vo la­bai re­li­ gin­gas, į baž­ny­čią ei­da­vo kiek­vie­ną sek­ma­die­nį. Ten kaž­kas jį pa­ma­tė,

pa­ro­dė pirš­tu. Jį suė­mė ir nu­tei­sė 25 me­tams už tai, kad sa­vo ša­ly­je dir­bo po­li­ci­nin­ku. „Iš­ve­žė į la­ge­rį Ko­mi­jos res­pub­ li­ko­je, ten jis po dve­jų me­tų bai­gė sa­vo že­miš­ką­ją ke­lio­nę. O vai­kai slaps­ty­da­mie­si iš­si­gel­bė­jo“, – tei­ gė ak­to­rius.

Sug­riau­ta vai­kys­tė

V.Paukš­tę ma­ma nu­ve­žė į sa­vo tė­ viš­kę Gi­nu­čius, už Ig­na­li­nos, prie eže­ro. Ki­to­je jo pu­sė­je bu­vo tė­vo gim­ti­nė, vė­liau Vy­tau­tas per­si­kė­ lė te­nai. Jam bu­vo 10 me­tų. Ma­ma ir­gi kaž­kur slaps­tė­si, kaip ga­lė­da­ ma lan­kė sa­vo jau­nė­lį.

Vy­tau­tas Paukš­tė:

Nie­kas ne­ti­kė­jo, kad ne­kal­tuo­sius – žmo­ nas, vai­kus – ga­li lies­ti, o jie vis­ką ro­ vė su šak­ni­mis. „Tuo me­tu bu­vo nuo­sta­ta, kad moks­las bū­ti­nas, be jo – nie­kur. O aš dve­jus me­tus ga­niau kar­ves. Ma­ čiau, kaip ki­ti vai­kai ei­na į mo­kyk­ lą. Aša­ro­da­vau, kad ne­ga­liu mo­ky­ tis“, – pri­si­mi­nė V.Paukš­tė.

Pa­gel­bė­jo to­kia Mar­cher­tai­tė, bu­vu­si kai­my­nė ir se­sers drau­gė, 1947 m. ji dir­bo Švie­ti­mo mi­nis­te­ ri­jo­je. Mo­te­rys nu­ta­rė, kad Vy­tau­tą rei­kia įtai­sy­ti į vai­kų na­mus, ant­ raip liks be­moks­lis. „Ga­vau fik­ty­vų pa­žy­mė­ji­mą, kad aš – naš­lai­tis, ga­vau ir nu­krei­pi­mą į vai­kų na­mus. Bu­vau pa­mo­ky­tas sa­ky­ti – ėjo fron­tas ir tė­vai din­ go“, – tei­gė V.Paukš­tė.

Ak­to­rius mo­kė­si Vil­niaus 1-ojo­je ber­niu­kų gim­na­zi­jo­je. Ją bai­gė ir po Sta­li­no mir­ties ne­bū­da­mas kom­ jau­nuo­lis įsto­jo į kon­ser­va­to­ri­ją. „Bet, kaip pa­si­ro­dė vė­liau, jie vis tiek bu­vo iš­siaiš­ki­nę, kad aš – liau­ dies prie­šo sū­nus. Kai rei­kė­jo va­ žiuo­ti fil­muo­tis į už­sie­nį, neiš­leis­ da­vo“, – kal­bė­jo ak­to­rius.

V.Paukš­tė įsi­ti­ki­nęs, kad jo li­ki­ mas – ne išim­tis. Esą taip kaip jis nu­ken­tė­jo kas ant­ras tos kar­tos žmo­gus.

Iš­gel­bė­da­vo per­spė­ji­mai

Tė­vas: Alan­tos vals­čiaus ta­ry­bos na­riai, tarp jų – uni­for­muo­tas

po­li­ci­jos pa­rei­gū­nas J.Paukš­tė.

Vytauto Paukš­tės ar­chy­vo nuo­tr.

Šian­dien sun­ku įsi­vaiz­ duo­ti si­tua­ci­ją, kai sa­vi na­mai tap­da­vo ne­sau­ gūs. Pa­vy­dus kai­my­nas ar įsi­žei­dęs gi­mi­nai­ tis ga­lė­jo nu­lem­ti šei­ mos li­ki­mą. Ta­da, pa­ li­kus vi­są už­gy­ven­tą tur­tą, tek­da­vo bėg­ti ten, kur nie­kas ne­pa­žįs­ta, į ki­ tą kai­mą, į ki­tą mies­tą, kuo to­liau nuo na­mų. To­kia bu­ vo sta­li­ni­nės val­džios Lie­tu­ vo­je rea­ly­bė.

Klai­pė­die­tis vi­suo­me­ni­nin­kas Dio­ny­zas Var­ka­lis pa­sa­ko­jo, kad

Sim­bo­liš­ka: prieš pat Ge­du­lo ir Vil­ti

tė iš ne­pa­žįs­ta­mo žmo­gaus su­lau­kė la­ge­ry­je pra­žu­vu­sio tė­vo nuo­trau­kos.

dau­ge­lis la­bai grei­tai su­si­gau­dė, kas vyks­ta, ir ne vi­si bu­vo su­va­ry­ ti į va­go­nus. „Da­lis pa­si­prie­ši­ni­mo da­ly­vių bu­vo įsi­lie­ję į so­vie­ti­nes ins­ti­tu­ ci­jas, jų bu­vo ir pas stri­bus, ir net sau­gu­me. Jie pra­neš­da­vo apie bū­ si­mus trė­mi­mus. Ir žmo­nės pa­bėg­ da­vo“, – ti­ki­no D.Var­ka­lis.

Jis pa­ts 1949 m., bū­da­mas 14-os, ga­vo in­for­ma­ci­ją, kad jo pa­var­dė – trem­ti­nių są­ra­šuo­se. Tad iš Tel­šių te­ko spruk­ti į Klai­pė­dą.

To­kių žmo­nių, ku­rie tu­rė­jo pa­si­ trauk­ti iš sa­vo na­mų ir slaps­ty­tis, kad neišt­rem­tų ko­mu­nis­tai, bu­vo tūks­tan­čiai.

Tuo me­tu vi­sas Klai­pė­dos kraš­ tas, ne tik Klai­pė­da, bu­vo tar­si prie­globs­tis nuo rau­do­no­jo ma­ro.

Tie­sa, į Klai­pė­dą slėp­tis ar ieš­ko­ ti prie­globs­čio tuo­met bė­go vi­so­ kio plau­ko vei­kė­jai, tarp jų – stri­bai ir miš­ki­niai, tie, ku­rie tu­rė­jo vi­so­ kių „biog­ra­fi­jos dė­mių“.

Kūrė gyvenimą iš naujo

Ti­piš­ka to me­to is­to­ri­ja nu­ti­ko ir An­ta­nui bei Sta­nis­la­vai Bal­tuo­

5

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

iš arčiau

že­mė­je

Troš­ku­lys prie su­si­tai­ky­mo šal­ti­nio Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė v.skucaite@diena.lt

Sei­mo na­rys Vy­te­nis Po­vi­las And­ riu­kai­tis gi­mė ir anks­ty­vą­ją vai­ kys­tę pra­lei­do lie­tu­vių trem­ti­nių Gol­go­tos vir­šū­nė­je – už po­lia­ri­nio ra­to. Da­bar V.P.And­riu­kai­tis no­rė­ tų, kad Ge­du­lo ir vil­ties – di­džių­jų tau­tos ne­tek­čių – die­na tap­tų vi­ suo­me­nės so­li­da­ru­mo, at­lei­di­mo už pa­da­ry­tas skriau­das ir su­si­tai­ ky­mo die­na.

Lie­tu­viš­ka „kny­ga“

Vai­kai ne­kant­riai lauk­da­vo tė­ve­lių, grįž­tan­čių iš dar­bo, žve­jy­bos ar­ba iš šu­nų kin­ki­nio prie nar­tų važ­ny­čio­ ji­mo, tų aki­mir­kų, ka­i tė­vai vėl pa­ pa­sa­kos ką nors apie Lie­tu­vą, jau­ nys­tės die­nas jo­je, pa­dai­nuos.

Sės­kim prie bend­ro sta­lo

Paš­ne­ko­vo nuo­mo­ne, šiuo me­ tu Lie­tu­vo­je la­bai trūks­ta Bal­ti­ jos ke­lio dva­sios, vil­ties. Trūks­ta ir tau­tos vie­ny­bės. To­dėl, V.And­ riu­kai­čio ma­ny­mu, bū­ti­na baig­ ti vi­sas rie­te­nas, kal­tų paieš­kas ir

No­rė­čiau, kad juo­du kas­pi­nu prie vė­lia­vos pa­ žy­mė­ta die­ na tap­tų mū­sų vals­ ty­bė­je gy­ ve­nan­čių žmo­nių vie­ ni­ji­mo­si, su­ si­tai­ky­mo die­na.

Po­lia­ri­nė vai­kys­tė

ies die­ną klai­pė­die­tis ak­to­rius V.Paukš­ ė do­va­nos – lig šiol ne­ma­ty­tos so­vie­tų .

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

niams iš Vieš­to­vė­nų. „Tarp Ku­lių ir Plun­gės yra Vieš­to­vė­nų kai­mas.

Prieš­ka­riu ma­no se­ne­lis ten tu­rė­jo ma­lū­ną ir bu­vo vie­nas tur­tin­giau­ sių kai­mo žmo­nių. Po ka­ro sa­vo pa­ties ma­lū­ne jis ta­po ei­li­niu dar­ bi­nin­ku, o to­kį gir­tuok­lį iš Plun­gės at­siun­tė kaip val­dy­to­ją“, – pa­sa­ko­ jo An­ta­no ir Sta­nis­la­vos anū­kė Dai­ va Pau­liu­ke­vi­čie­nė.

Jos mo­čiu­tė sa­vo vy­rui kas ry­ tą tu­rė­jo pa­duo­ti pus­ry­čius, du­be­ nį su karš­tu van­de­niu nu­si­praus­ti, tai­gi žmo­nės tu­rė­jo pa­tar­nau­ti sa­ vo pa­čių ūky­je. „1949 m. ma­no mo­čiu­tės drau­ gė, ku­ri dir­bo se­niū­ni­jos raš­ti­nė­ je, atė­jo ir per­spė­jo, kad ki­tą die­ną nu­ma­ty­tas trė­mi­mas, o są­ra­šuo­se – ir ma­no se­ne­lių šei­ma. Per nak­tį jie į ve­ži­mą su­si­kro­vė bran­giau­sius daik­tus ir nu­ve­žė į vie­ną kai­mą pas mo­čiu­tės se­se­rį. Į ki­tą ve­ži­mą su­si­ kro­vė, kas li­ko, ir iš­va­žia­vo į Klai­ pė­dą“, – šei­mos is­to­ri­ją pri­si­mi­nė D.Pau­liu­ke­vi­čie­nė.

Taip žmo­nės at­si­dū­rė Klai­pė­do­ je, vi­siš­kai tuš­čio­je vie­to­je, ir pra­ dė­jo kur­ti gy­ve­ni­mą iš nau­jo.

„Šian­die­nė­je Lie­tu­vo­je jau­čiuo­ si taip, tar­si gy­ven­čiau pa­fron­tės vals­ty­bė­je – pa­var­gau nuo vi­suo­ me­nės su­si­skal­dy­mo, ne­si­bai­ gian­čių rie­te­nų, kal­ti­ni­mų, di­ dė­jan­čios val­džios ir vi­suo­me­nės prieš­prie­šos. No­rė­čiau, kad juo­ du kas­pi­nu prie vė­lia­vos pa­žy­ mė­ta die­na tap­tų mū­sų vals­ty­bė­ je gy­ve­nan­čių žmo­nių vie­ni­ji­mo­si, su­si­tai­ky­mo die­na. Juk ge­di­me vi­ sų Lie­tu­vos ne­tek­čių, ne tik jų da­ lies. Vil­tį tu­ri­me su­teik­ti vi­siems Lie­tu­vos žmo­nėms, o ne tik ku­riai nors vie­nai jos da­liai. Ant­raip mes ne­ga­lė­si­me su pa­si­ti­kė­ji­mu žvelg­ ti į sa­vo ir ša­lies atei­tį“, – įsi­ti­ki­ nęs V.P.And­riu­kai­tis.

Jo tė­vai, pe­da­go­gas ir pa­što tar­ nau­to­ja, su dviem ma­ža­me­čiais vai­kais 1941 m. bir­že­lį bu­vo iš­ trem­ti į Si­bi­rą, prie Ura­lo, o po me­tų – nu­pluk­dy­ti prie Lap­te­vų jū­ros. Ten bu­vo siun­čia­mi per Tit Ary, Tro­fi­movs­ko, Ki­siū­ro, Bu­lu­ no sa­lų šal­čio ir ba­do pra­ga­rus, kur pra­bė­go ir anks­ty­vo­ji Vy­te­nio vai­ kys­tė. „Aš bu­vau penk­tas vai­kas šei­mo­je – gi­miau tik po de­šim­ties me­tų nuo trem­ties pra­džios. Šio­ je pla­tu­mo­je va­sa­rą sau­lė, kaip ir anks­čiau, su­ko­si ra­tu 24 va­lan­das – tai po­lia­ri­nė die­na. Ru­de­nį ji ar­ tė­jo prie ho­ri­zon­to, ir oras vis šal­ tė­jo – ar­ti­no­si 24 va­lan­dų po­lia­ri­nė nak­tis, ku­ri truk­da­vo vi­są gruo­džio mė­ne­sį. Po­lia­ri­nės die­nos ir po­lia­ ri­nės nak­tys bu­vo ma­no gy­ve­ni­mo įpras­ta, nor­ma­li da­lis, nors gi­mu­ siems ki­to­se geog­ra­fi­nė­se pla­tu­ mo­se tai neat­ro­do nor­ma­lu“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

At­ro­dė tar­si pa­sa­ka

„Kai 1955 m. su šei­ma per­si­kraus­ tė­me į Ja­ku­ti­jos pie­tus, su­griu­ vo ma­no vi­di­nės lai­ko koor­di­na­ tės – ne­ga­lė­jau at­si­ste­bė­ti tuo, kad, pa­vyz­džiui, sau­lė lei­džia­si ir ky­la vi­sai ki­to­mis pa­ros va­lan­do­ mis, ne­dings­ta mė­ne­siui iš ho­ri­ zon­to. Pir­mą kar­tą ta­da iš­gir­dau pra­by­lan­tį nuo stul­po gar­sia­kal­ bį, pa­ma­čiau sunk­ve­ži­mį, pa­ra­ga­ vau obuo­lį. Šios per­mai­nos mums, vai­kams, pri­pra­tu­siems prie at­ šiau­raus Ja­ku­ti­jos kli­ma­to, at­ro­dė nuo­sta­bios. Kaip gy­ve­ni­mas Lie­ tu­vo­je, apie ku­rią pa­sa­ko­da­vo tė­ vai“, – tei­gė V.P.And­riu­kai­tis.

Kai tė­vai jam pa­sa­ko­da­vo apie Lie­tu­vą, ten pa­va­sa­rį bal­tais žie­ dais ap­si­pi­lan­čias obe­lis ir sly­vas, vi­so­kias ki­to­kias gro­žy­bes, ska­ nės­tus, au­gan­čius že­mė­je ir ant me­džių, krū­mų ša­kų, apie me­dų ir ki­tus gar­du­my­nus, kva­pus, miš­ kus ir žo­ly­nus, vis­kas to­je to­li­mo­je tė­vų ša­ly­je at­ro­dė tik­rų tik­riau­sia pa­sa­ka, nes tai, ką ma­ža­sis Vy­te­nis ma­tė sa­vo le­do gim­ti­nė­je, nė kiek ne­pa­nė­šė­jo į tą to­li­mą ro­jaus ša­lį prie Bal­ti­jos jū­ros.

lio­jan­čius įsta­ty­mus pri­klau­san­čios trem­ti­nio pen­si­jos, nes ne­si­jau­čiu la­biau nu­skriaus­tas nei, pa­vyz­ džiui, Ema­nue­lio Zin­ge­rio ma­ma, ku­rią jos bend­ra­pi­lie­čiai lie­tu­viai, gink­luo­ti šau­tu­vais, va­rė į ge­tą.

Ne­si­jau­čiu la­biau nu­skriaus­tas už

„Iš ma­mos ran­ka per­ra­šy­tų teks­ tų mo­kė­mės lie­tu­viš­kų rai­džių. Ka­ dan­gi ne­tu­rė­jo­me jo­kių lie­tu­viš­kų kny­gų – tik ru­siš­kas ir ja­ku­tiš­kas, ma­ma są­siu­vi­ny­je bu­vo pri­ra­šiu­ si lie­tu­viš­kų ei­lė­raš­čių. Tai bu­vo mū­sų vai­kys­tės lie­tu­viš­ka mo­kyk­ la, o pir­mą tik­rą lie­tu­viš­ką kny­ gą pa­ma­čiau Lie­tu­vo­je, bū­da­mas sep­ty­ne­rių. Tė­vai mus trem­ty­ je auk­lė­jo tau­tiš­kai, se­kė liau­dies pa­sa­kas, sak­mes, kal­bė­jo apie ša­lį, ku­rio­je ge­ra lyg dan­gu­je. Tuo tar­ pu mums bla­kės, utė­lės ir ta­ra­ko­nai bu­vo įpras­tas gy­ve­ni­mo ba­ra­kuo­se už­po­lia­rės Ja­ku­ti­jo­je „zoo­lo­gi­nis“ fo­nas. Ma­ža to, tuos mū­sų kan­ kin­to­jus pri­vers­da­vo­me mus links­ min­ti, pa­kin­kę, pa­vyz­džiui, ar­mi­ją ta­ra­ko­nų į „nar­tas“ – tuš­čią deg­ tu­kų dė­žu­tę. Tai bū­da­vo la­bai sma­ gios lenk­ty­nės, teik­da­vu­sios mums, vai­kams, ge­rų emo­ci­jų“, – pri­si­mi­ nė V.P.And­riu­kai­tis.

bend­ro­mis vi­sų Lie­tu­vo­je gy­ve­ nan­čių žmo­nių pa­stan­go­mis pa­ sta­ty­ti kry­žių ne­tek­tims at­min­ti, o Vil­tį gai­vin­ti pa­gar­bos kiek­vie­ no mū­sų kan­čiai dva­sia. „Ge­du­lo ir vil­ties die­na sie­ja vi­ sas Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių tau­tų po­ ka­rio ne­tek­tis. Nie­kas ne­tu­rė­tų už pra­ras­tą nuo­sa­vy­bę, pa­tir­tą mo­ra­ li­nę ža­lą gau­ti ar rei­ka­lau­ti kom­ pen­sa­ci­jų įvai­rio­mis for­mo­mis. Aš, pa­vyz­džiui, neim­siu man pa­gal ga­

nu­žu­dy­tų ir iš­nie­kin­tų aikš­tė­se lie­tu­vių par­ti­za­nų mo­ti­nas ar sa­ vų­jų nu­kirs­din­to ir nu­šau­to skulp­ to­riaus Vin­co Gry­bo ar­ti­muo­sius.

Aš kvie­čiu vi­sus Lie­tu­vos gy­ven­ to­jus, pa­ty­ru­sius ne­tek­tis is­to­ri­jos ver­pe­tuo­se, sės­ti prie bend­ro sta­ lo var­dan Vil­ties. Mes tu­ri­me bū­ti kil­nūs, at­leis­ti vie­ni ki­tiems ir ne­ ma­tuo­ti ne­tek­čių pi­ni­gais. Ki­to­kio ke­lio į atei­tį aš ne­ma­tau“, – tvir­ti­ no V.P.And­riu­kai­tis.

Ne­lin­ki lik­ti be Tė­vy­nės

Trem­ty­je šiau­rė­je gy­ve­no įvai­ rių tau­tų žmo­nių. Vai­kai tar­pu­sa­ vy­je kal­bė­jo­si gal net sep­ty­nio­mis kal­bo­mis, o na­mie, ži­no­ma, lie­tu­ viš­kai – to nie­kas ne­drau­dė. Ma­ža to, kiek­vie­na šei­ma, tau­ta puo­se­ lė­jo sa­vo tra­di­ci­jas, šven­tė šven­ tes, mel­dė­si. „Tai ma­ty­da­mi, su­ gy­ven­da­mi su ki­ta­tau­čiais sa­vo li­ki­mo bro­liais, pui­kiau­siai su­pra­ to­me, kas yra tau­tiš­ku­mas. Gy­ ven­da­mi sve­ti­mo­je, ne­ci­vi­li­zuo­to­ je erd­vė­je, ke­li tūks­tan­čiai lie­tu­vių su­da­rė Lie­tu­vą, es­tai – Es­ti­ją, suo­ miai – Suo­mi­ją. Tau­ti­nius lie­tu­vių jaus­mus ža­di­no Mai­ro­nio, Vin­ co Ku­dir­kos dai­nos. Dai­nos „Leis­ kit į tė­vy­nę, leis­kit pas sa­vus / Ten pra­džiugs krū­ti­nė, at­gai­vins jaus­ mus...“ žo­džiai mums bu­vo kaip him­nas. Tė­vai dai­nuo­da­vo, o mes, klau­sy­da­mi jų, la­bai no­rė­jo­me ka­ da nors su­grįž­ti į Tė­vy­nę.

Pa­ra­dok­sas, bet už po­lia­ri­nio ra­ to iš­trem­ti iš Lie­tu­vos žmo­nės, ko ge­ro, jau­tė­si la­biau lie­tu­viai ne­gu da­lis da­bar gy­ve­nan­čių gim­ti­nė­je.

Ne­jau­gi reik­tų iš kai ku­rių trum­ pam atim­ti Tė­vy­nę, kad su­pras­ tų, kas ji yra ir ką tai reiš­kia? Tik aš to nie­kam ne­lin­kiu“, – ti­ki­no V.P.And­riu­kai­tis.

Sug­rį­ži­mas: lai­min­gi, jau Lie­tu­vo­je: pir­mo­je ei­lė­je iš kai­rės – ma­ma

Liu­da, Vy­te­nis Po­vi­las, bro­lis Pet­ras Ei­mu­tis ir tė­tė Al­fon­sas, vir­šu­je – bro­lis Ša­rū­nas Ka­zi­mie­ras.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Šei­ma: And­riu­kai­čiai Ja­ku­ti­jos pie­tuo­se, Oliok­mins­ke: V.And­riu­kai­čio

bro­lis Re­mi­gi­jus Šved­rys (iš kai­rės), ma­ma Liu­da, bro­lis Pet­ras Ei­mu­ tis, tė­tė Al­fon­sas, Vy­te­nis Po­vi­las ir bro­lis Ša­rū­nas Ka­zi­mie­ras.

6

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

nuomonės

11p.

Lenkai ir rusai antradienį aiškinosi santykius ne tik futbolo aikštelėje, bet ir už jos ribų.

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kaip ru­sai Var­šu­vą ėmė

Ma­rius Bag­do­nas

Š

ia­me Eu­ro­p os fut­b o­ lo čem­pio­n a­te – kaip nie­ka­da daug po­l i­t i­n io prie­s ko­n io. Apo­g ė­j us bu­vo pa­siek­tas ant­ra­d ie­n io va­ ka­rą Var­šu­vo­je, kur dau­g iau nei 10 tūkst. Ru­si­jos rink­ti­nės ger­bė­ jų su­ren­gė de­monst­ra­ci­ją – įspū­ din­gą žy­g į į sta­dio­ną.

Len­k i­jos sos­ti­nė­je Eu­ro­pa pa­ma­ tė ir tam­sią­ją fut­bo­lo pu­sę. Konf­ lik­tas, ku­r is, at­ro­dė, bu­vo neiš­ ven­g ia­mas, įvy­ko. Ru­si­jos ir Len­ ki­jos aist­r uo­l iai prieš rink­t i­n ių dvi­ko­vą pa­si­mo­ja­vo kumš­čiais ir su­si­rė­mė su po­l i­ci­jos spe­cia­ lio­sio­mis pa­jė­go­mis.

Ar tai reiš­kia, kad šeš­ta­ die­nį ru­sai taps tik­rai­ siais Len­ki­jos sos­ti­nės šei­mi­nin­kais?

Kad san­t y­k ių aiš­k i­n i­ma­sis per­ si­kels už aikš­tės ri­bų, bu­vo aiš­ ku nuo pat tos aki­mir­kos, kai abi rink­ti­nės pa­te­ko į vie­ną čem­pio­ na­to gru­pę. Įtemp­ti šių ša­lių dip­ lo­ma­ti­niai ry­šiai ir sir­ga­lių an­ti­pa­ ti­ja vie­ni ki­tiems dar la­biau paašt­ rė­jo po pir­mo­jo tu­ro. Ru­sai, Vroc­ la­ve prieš Če­k i­ją lai­mė­ję 4:1, at­si­ dū­rė tar­si ant bal­to žir­go, o tik taš­ ką ma­če su grai­kais iš­k rapš­čiu­ siems šei­m i­n in­kams ši akis­ta­ta su di­d žią­ja vals­ty­be ta­po be­maž žūt­bū­ti­nė.

Ka­ras, ku­r io pra­lai­mė­t i Len­k i­ ja ne­tu­rė­jo tei­sės. Tai Var­šu­vo­je pui­k iai bu­vo jun­ta­ma jau rung­ ty­nių iš­va­ka­rė­se. Vie­tos dien­raš­ čių ir žur­na­lų ant­raš­tė­se mir­gė­jo skam­būs ko­v i­n iai šū­k iai, o nuo­ trau­ko­se bu­vo ap­stu bend­ros ša­ lių is­to­ri­jos pa­vel­do ir da­bar­ti­nių po­li­ti­nių san­ty­k ių.

Prieš ma­čą bul­va­ri­nis dien­raš­tis „Su­per Exp­ress“ tre­ne­r į Fran­cis­ze­ką Smu­dą pa­vaiz­da­vo vil­k in­ tį uni­for­mą, rai­t ą ir gniau­ž ian­ tį kar­dą, taip pat ra­g i­no pa­de­ monst­r uo­t i „dar vie­ną ste­buk­lą prie Vys­los“ – ryš­k i aliu­zi­ja į is­to­ ri­nį 1920 m. mū­šį su bol­še­vi­ki­nės Ru­si­jos pa­jė­go­mis, ku­rį len­kai lai­ mė­jo itin ne­pa­lan­k io­mis są­ly­go­ mis. Len­k ų kal­b a lei­d žia­m as „News­week“ sa­vo vir­še­l į taip pat pa­puo­šė na­cio­na­l i­niais ka­riais ir

ma­čą va­di­no 2012-ųjų mū­šiu dėl Var­šu­vos. „Pa­bus­k it! Ru­si­ja ar­ba mir­tis!“ – aist­ras kurs­tė sa­vait­raš­ tis „Wprost“.

Tai­g i prieš plau­ką bu­vo glos­t y­ ta ge­ro­kai anks­čiau, nei at­ro­dė iš tik­rų­jų. Ag­re­si­jos ne­trū­ko nė vie­ nai pu­sei, o vis­kas per­žen­gė pro­ tu su­vo­k ia­mos lo­g i­kos ri­bas, kai len­k ų val­d žia lei­do Ru­si­jos sir­ ga­l iams su­reng­t i ei­ty­nes sta­d io­ no link. „Mar­šas“, kaip jį va­di­na pa­tys ru­ sai, skir­tas ša­lies die­nai pa­mi­nė­ ti, bu­vo iš tie­sų įspū­d in­gas. Aki­ vaiz­du, kad tam reng­ta­si or­ga­ni­ zuo­tai, kruopš­čiai ir iš anks­to. 10 tūkst. ru­sų mi­n ia vie­n in­gai pro sta­d io­ną žy­g ia­vo be­veik va­lan­ dą. Nors sve­čius kruopš­čiai sau­ go­jo spe­cia­l io­sios po­l i­ci­jos pa­ jė­gos, konf­l ik­t ų neiš­veng­ta. Ra­ di­k a­les­n ių pa­ž iū­r ų len­k ai ne­ si­taiks­tė su to­k ia pro­vo­ka­ci­ja ir konf­l ik­ta­vo tiek su ru­sais, tiek su pa­rei­g ū­nais. „Šios ei­t y­nės ne­bu­vo tei­sin­gos.

Tai be­pre­ce­den­t is at­ve­jis. To­k ių da­ly­k ų ne­t u­rė­t ų vyk­t i. Ži­no­ma, čia yra ir ag­re­sy­vių len­k ų ir mes pa­tys jų bi­jo­me“, – mes­te­lė­jo man ei­ty­nes ste­bė­jęs Var­šu­vos gy­ven­ to­jas.

Ar bu­vo ga­l i­ma to iš­veng­t i? Ko ge­ro, taip, ta­čiau ti­kė­t is, kad Eu­ ro­p os čem­pio­na­to šei­m i­n in­kai į vis­ką nu­mos ran­ka, bu­vo nai­ vu. Šių ša­lių ko­man­dų su­si­rė­mi­ mai vi­suo­met su­lau­k ia ko­men­ ta­r ų, su­si­ju­sių su abi­pu­se an­ti­pa­ ti­ja, ku­ri tvy­ro dar nuo ca­ri­nio ir ko­mu­n is­t i­n io re­ž i­mo lai­k ų. Va­ do­vau­j ant Vla­d i­m i­r ui Pu­t i­nui ir stip­rė­jant Mask­vai prieš­prie­ ša kurs­to­ma dar la­biau. Te­rei­kė­ jo ki­birkš­t ies, o kad ji bū­t ų įskel­ ta, len­kai ne­prieš­ta­ra­vo. Rei­k ia džiaug­tis bent tiek, kad au­k ų bu­ vo iš­veng­ta.

Sta­d io­ne ru­s ai sa­vo ga­ly­b ę pa­ ro­dė dar kar­tą. Skam­bant na­cio­ na­l i­n iam ša­l ies him­nui, Ru­si­jos aist­r uo­l iai iš­kė­lė mil­ž i­n iš­ko dy­ džio trans­pa­ran­tą su ka­la­vi­ją lai­ kan­čiu ka­rei­viu bei už­ra­šu „This is Rus­sia“ („Tai yra Ru­si­ja“ – red. pa­st.). Per rung­ty­nes per­rėk­ti be­ veik 50 tūkst. aist­r uo­l ių mi­n ią sve­čiams bu­vo sun­k u, bet kar­ tais „Ro­s i­ja! Ro­s i­ja!“ nu­g riau­dė­ da­vo tik­rai ga­lin­gai.

Pas­k u­t i­n io tu­ro rung­t y­n ių len­ kai vyks žais­ti į Vroc­la­vą, o ru­sai lie­ka Var­šu­vo­je ir čia su­si­t iks su grai­kais. Ar tai reiš­k ia, kad šeš­ta­ die­n į ru­sai taps tik­rai­siais Len­ ki­jos sos­t i­nės šei­m i­n in­kais? Pa­ lai­ky­ti sa­vo rink­ti­nės į Len­k i­ją iš Sa­ma­ros at­vy­kę vy­ru­kai juo­dais marš­k i­nė­l iais su už­ra­š ais „Are You Gangs­ters? / No, We’re Rus­ sians“ ti­k i­si, kad taip.

Iš­va­da: Sei­mo pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­jo Č.Stan­ke­vi­čiaus pa­reng­tas įsta­ty­mas pa­va­din­tas prieš­ta­rau­jan­čiu Kons­

ti­tu­ci­jai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­tu­viš­kuo­se pa­suo­se „w“ ne­bus

T

ei­si­nin­kai su­kri­ti­ka­vo įsta­ ty­mą, ku­ris leis­tų pa­var­des ofi­cia­liuo­se do­ku­men­tuo­ se ra­šy­ti ne­lie­tu­viš­kais lo­ty­ niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis.

Ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai

Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­to iš­va­do­je tei­gia­ma, kad par­la­men­to vi­ce­pir­mi­ nin­ko kon­ser­va­to­riaus Čes­lo­vo Stan­ ke­vi­čiaus pa­reng­tas Už­sie­nie­čių ne­ lie­tu­viš­kos for­mos var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se įsta­ty­mo pro­ jek­tas ga­li prieš­ta­rau­ti Kons­ti­tu­ci­jai. Šis įsta­ty­mas leis­tų ne­lie­tu­viš­kas pa­var­des as­mens do­ku­men­tuo­se ra­ šy­ti lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis.

To jau se­niai rei­ka­lau­ja len­kų tau­ti­nė ma­žu­ma Lie­tu­vo­je ir pa­ti Len­ki­ja.

Sei­mo tei­si­nin­kų iš­va­do­je tvir­ti­na­ ma, kad Č.Stan­ke­vi­čiaus pa­siū­ly­tas re­gu­lia­vi­mas ga­li prieš­ta­rau­ti 1999 m.

Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo nu­ta­ri­mui, ku­ ria­me kons­ta­tuo­ta, kad as­mens var­ das ir pa­var­dė pi­lie­čio pa­se tu­ri bū­ti ra­šo­mi vals­ty­bi­ne kal­ba, pa­gal vals­ty­ bi­nės kal­bos ra­šy­bos tai­syk­les.

Teis­mo nu­ta­ri­me tei­gia­ma, kad „jei­gu tei­sės nor­mo­mis bū­tų nu­sta­ ty­ta, kad šių pi­lie­čių var­dai ir pa­var­ dės Lie­tu­vos pi­lie­čio pa­se ra­šo­mi ki­ to­kiais, ne lie­tu­viš­kais, raš­me­ni­mis, bū­tų ne tik pa­neig­tas kons­ti­tu­ci­nis vals­ty­bi­nės kal­bos prin­ci­pas, bet ir su­trik­dy­ta vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų, ki­tų įmo­nių, įstai­gų ir or­ga­ ni­za­ci­jų veik­la“.

Tvar­ka tai­ko­ma vi­siems pi­lie­čiams

Sei­mo tei­si­nin­kai taip pat ci­tuo­ja ki­ tą Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo išaiš­ki­ni­mą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad „as­mens var­ das ir pa­var­dė Lie­tu­vos pi­lie­čio pa­se ra­šo­mi lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis ir pa­ gal ta­ri­mą, tai yra tai­ko­ma vi­siems be

išim­ties pi­lie­čiams, ne­prik­lau­so­mai nuo jų tau­ty­bės ir ki­tų po­žy­mių“. Č.Stan­ke­vi­čiaus įre­gist­ruo­ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te nu­ma­ty­ta, kad var­das ir pa­var­dė, pir­mi­nia­me do­ku­ men­te įra­šy­ti ki­tos kal­bos lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis, Lie­tu­vos iš­ duo­da­muo­se do­ku­men­tuo­se ra­šo­mi lie­tu­vių kal­bos ra­šy­ba ar­ba nu­ra­šo­ mi pa­rai­džiui ki­tos kal­bos lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis.

Kons­ti­tu­ci­nis Teis­ mas yra nu­sta­tęs, kad „as­mens var­das ir pa­ var­dė Lie­tu­vos pi­lie­ čio pa­se ra­šo­mi lie­tu­ viš­kais raš­me­ni­mis ir pa­gal ta­ri­mą“.

Vie­nas su­tuok­ti­nių, ku­rio pa­var­ dės for­ma yra lie­tu­viš­ka, tu­rė­tų tei­ sę pa­si­rink­ti ne­lie­tu­viš­kos for­mos ki­to su­tuok­ti­nio pa­var­dės lie­tu­viš­ką ar­ba pa­gal šio įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus nu­ra­šo­mą ar per­ra­šo­mą ne­lie­tu­viš­ką pa­var­dės for­mą.

Rei­ka­lau­ja pa­si­kei­tu­si si­tua­ci­ja

Č.Stan­ke­vi­čius jau bu­vo siū­lęs par­ la­men­tui leis­ti ne­lie­tu­viš­kų pa­var­ džių ori­gi­na­lią ra­šy­bą do­ku­men­tuo­ se, pa­na­šų pro­jek­tą bu­vo pa­ren­gu­si ir Vy­riau­sy­bė, ta­čiau Sei­mas prieš po­rą me­tų siū­ly­mus at­me­tė.

Dar kar­tą ne­lie­tu­viš­kų pa­var­džių ra­šy­mą do­ku­men­tuo­se įtei­sin­ti siū­ lan­tis par­la­men­ta­ras sa­ko, kad to rei­ ka­lau­ja pa­si­kei­tu­si si­tua­ci­ja, Lie­tu­vos na­rys­tė tarp­tau­ti­nė­se bend­ri­jo­se, di­

des­nis žmo­nių ju­dė­ji­mas, mig­ra­ci­ ja. Taip pat Č.Stan­ke­vi­čius pri­me­ na, kad toks pa­var­džių ra­šy­mas – ne nau­jo­vė, o Lie­tu­vo­je bu­vo įtei­sin­tas dar 1938 m. „Lie­tu­vai ta­pus ES, NA­TO ir ki­tų tarp­tau­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų na­re, vyks­ tant as­me­nų mig­ra­ci­jai, dau­gė­jant san­tuo­kų su ki­tų vals­ty­bių pi­lie­čiais ir to­kio­se san­tuo­ko­se gims­tan­čių vai­kų, ku­rie tu­ri tei­sę tu­rė­ti Lie­tu­vos pi­lie­ty­ bę, tam­pa bū­ti­na už­tik­rin­ti ne­lie­tu­viš­ kos for­mos var­dų ir pa­var­džių ra­šy­mo au­ten­tiš­ku­mą lo­ty­niš­ko pa­grin­do raš­ me­ni­mis“, – tei­gė po­li­ti­kas.

Pa­sak Č.Stan­ke­vi­čiaus, iš­krei­piant ne­lie­tu­viš­kos for­mos var­dų ir pa­var­ džių ra­šy­mą per­ra­šant juos lie­tu­viš­ kais raš­me­ni­mis, to­kiems as­me­nims at­si­ran­da be­ga­lė pro­ble­mų ban­dant įro­dy­ti sa­vo ta­pa­ty­bę, san­tuo­ki­nį ar ki­to­kį ry­šį su konk­re­čiu as­me­niu, ku­rio ne­lie­tu­viš­kos for­mos pa­var­dę as­muo tei­sė­tai įgi­jo, re­gu­liuo­ti tur­ti­ nius ir ki­tus ci­vi­li­nius san­ty­kius.

Ape­liuo­ja į prieš­ka­rį

Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas pri­me­na, kad lie­tu­vių kal­bos kaip vals­ty­bi­nės kal­ bos sta­tu­sas bu­vo įtvir­tin­tas ir 1922 m., ir 1938 m. Kons­ti­tu­ci­jo­se, kaip ir da­bar­ti­nė­je 1992 m. Kons­ti­tu­ci­jo­je, ta­čiau 1938 m. priim­tas Pa­var­džių įsta­ty­mas nu­sta­tė, kad „ne­lie­tu­vio pa­var­dė ra­šo­ma pa­gal lie­tu­vių kal­ bos ir ra­šy­bos dės­nius, bet ji ga­li bū­ti ra­šo­ma ir taip, kaip sa­vo kal­ba ra­šo­si jos tu­rė­to­jas, jei to jis pa­gei­dau­ja ir jei tos kal­bos rai­dy­nas lo­ty­niš­kas“. „Tai lei­džia pre­ziu­muo­ti, kad jau 1938 m. for­ma­vo­si ne­lie­tu­viš­kų pa­ var­džių ra­šy­mo do­ku­men­tuo­se lo­ty­ niš­ko pa­grin­do raš­me­ni­mis tra­di­ci­ ja“, – tei­gė Č.Stan­ke­vi­čius.

VD, BNS inf.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

ketvirtADIENIS, birĹželio 14, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Aist­ra mo­kes­Ä?iams iť­blė­so Kei­Ä?ia dar­bo vie­tÄ… Bu­vÄ™s krať­to ap­sau­gos mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­Ä?ius taps nau­juo­ju Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riu­mi Bal­ta­ ru­si­jo­je. Lie­tu­vos dip­lo­ma­ti­niĹł at­sto­vĹł re­ga­li­jos ruo­ťia­mos ir da­bar­ti­niam Pre­zi­den­tÄ—s pa­ta­rė­ jui Da­riui Se­mať­kai bei mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­riui Dei­vi­dui Ma­tu­lio­niui.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

IĹĄei­Ä?iĹł, kaip uĹžlopyti pra­kiu­ru­sÄŻ vals­ty­bÄ—s iŞ­dÄ…, ieť­ko­jÄ™ val­dan­tie­ ji ar­tė­jant rin­ki­mams tam­pa vis ra­mes­ni. Ga­lin­gĹł leng­vų­jĹł au­to­ mo­bi­liĹł, bu­ri­niĹł jach­tĹł ir pri­va­Ä?iĹł lÄ—k­tu­vĹł sa­vi­nin­kus ap­dė­ti mo­kes­ Ä?iais sva­jo­jÄ™ kon­ser­va­to­riai ĹŤmai per­si­gal­vo­jo.

Biu­dĹže­te trĹŤks­ta pi­ni­gĹł? JÄŻ ga­li­ma pa­pe­nė­ti ap­mo­kes­ti­nant pra­ban­ gius au­to­mo­bi­lius, jach­tas ir pri­ va­Ä?ius lÄ—k­tu­vus. Tokiu bĹŤdu iŞ­dÄ… bō­tĹł ga­li­ma pa­pil­dy­ti apie 40 mln. li­tĹł. Taip prieĹĄ pus­me­tÄŻ skel­bÄ— da­lis val­dan­Ä?ių­jĹł ir, bend­ra­dar­biau­da­ mi su Fi­nan­sĹł mi­nis­te­ri­ja, pa­ren­gÄ— trans­por­to prie­mo­niĹł ap­mo­kes­ti­ ni­mo ÄŻsta­ty­mo pro­jek­tÄ….

Ta­Ä?iau priar­tė­jus nau­jiems Sei­mo rin­ki­mams ĹĄi idė­ja iť­si­kvė­pÄ—. Fi­nan­ sĹł mi­nis­te­ri­ja Ä—mÄ— ne­bep­ri­tar­ti to­ kiam pro­jek­tui. Vy­riau­sy­bÄ— taip pat su­ti­ko su mi­nis­te­ri­jos po­zi­ci­ja.

Fi­nan­sĹł mi­nis­te­ri­jai uŞ­kliu­vo tai, kad ap­dė­ti mo­kes­Ä?iais siō­lo­ma „iť­ skir­ti­nai tik tam tik­rĹł ir skir­tin­gĹł ka­te­go­ri­jĹł trans­por­to prie­mo­nes“.

EsÄ… pa­pras­tai ES pra­kti­ka to­kia, kad trans­por­to prie­mo­nÄ—s mo­kes­Ä?iais ap­de­da­mos ÄŻver­ti­nus jĹł iť­me­ta­mĹł ter­ťa­lĹł kie­kÄŻ, am­ŞiĹł, va­rik­lio ga­liÄ…. „Siō­lo­ma ap­mo­kes­tin­ti bu­ri­nes jach­tas, bet ne­siō­lo­ma ap­mo­kes­ tin­ti ki­tĹł pra­mo­gi­niĹł lai­vĹł, pa­vyz­ dĹžiui, to­kiĹł kaip pra­mo­gi­niai ka­te­

R

„„At­vė­so: Vy­riau­sy­bė ne­be­lin­ku­si vyk­dy­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir TVF rei­

ka­la­vi­mo ap­mo­kes­tin­ti au­to­mo­bi­lius.

riai ar pa­na­ťiĹłâ€œ, – taip Vy­riau­sy­bÄ—s nu­ta­ri­me, be ki­ta ko, ar­gu­men­tuo­ja fi­nan­sĹł mi­nist­rÄ— Ing­ri­da Ĺ i­mo­ny­tÄ—.

Ji pa­brė­Şė, kad nau­jas mo­kes­tis „sa­vo tu­ri­niu“ nea­ti­tik­tĹł „ge­ro­ vÄ—s mo­kes­Ä?io“ kon­cep­ci­jos – an­ tai Pran­cō­zi­jo­je ar Ĺ vei­ca­ri­jo­je pa­ na­ťus mo­kes­tis juk tai­ko­mas ne tik mo­to­ri­nÄ—ms trans­por­to prie­mo­ nÄ—ms, bet ir vi­sam ki­tam as­mens tu­ri­mam tur­tui.

Da­lis Sei­mo kon­ser­va­to­rių, ku­ rių prie­ťa­ky­je da­bar jau įta­ria­muo­ ju ta­pęs Vi­tas Ma­tu­zas, yra skel­bę, kad ap­mo­kes­ti­nus kai ku­rias trans­ por­to prie­mo­nes į biu­dŞe­tą ga­lė­tų pa­tek­ti apie 38 mln. li­tų. Kad bō­

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

tų sva­riau, aiť­kin­ta, kad taip elg­tis re­ko­men­duo­ja pa­ti Eu­ro­pos Ko­mi­ si­ja ir jos at­sto­vas Al­gir­das Še­me­ta.

Taip pat Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­ das (TVF). Bet da­bar, ar­tė­jant spa­ lÄŻ vyk­sian­tiems Sei­mo rin­ki­mams, Vy­riau­sy­bÄ— ir vi­sa val­dan­Ä?io­ji koa­ li­ci­ja ne­lin­ku­si er­zin­ti rin­kė­jĹł nau­ jais mo­kes­Ä?iais, to­dÄ—l ne­be­pai­so­ma Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir TVF re­ko­ men­da­ci­jĹł. „Jau ne kar­tÄ… esu sa­kÄ™s, kad ne­ ma­nau, jog iki rin­ki­mĹł kas nors im­ tų­si ko­kiĹł nors es­mi­niĹł per­tvar­kĹł mo­kes­Ä?iĹł sis­te­mo­je“, – sa­kÄ— prem­ je­ras And­rius Ku­bi­lius. To­kios pat nuo­mo­nÄ—s lai­kė­si ir I.Ĺ i­mo­ny­tÄ—.

Va­kar Vy­riau­sy­bÄ— pri­ta­rÄ— vi­suo­ me­ni­nio prem­je­ro kon­sul­tan­ to L.Lin­ke­vi­Ä?iaus kan­di­da­tō­rai ÄŻ Lie­tu­vos am­ba­sa­do­riaus Bal­ta­ru­ si­jo­je po­stÄ…. Mi­nist­rai nu­spren­dÄ— teik­ti Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­ kai­tei dek­re­tÄ…, ku­riuo ji L.Lin­ke­ vi­Ä?iĹł am­ba­sa­do­riu­mi Bal­ta­ru­si­jo­ je skir­tĹł nuo lie­pos 24 d.

L.Lin­ke­vi­Ä?ius pa­keis ĹĄiuo me­tu Mins­ke re­zi­duo­jan­tÄŻ Ed­mi­nÄ… Bag­ do­nÄ…, ku­ris ÄŻ ĹĄias pa­rei­gas pa­skir­ tas 2007 m.

Per­nai rugp­jō­tÄŻ L.Lin­ke­vi­ Ä?ius at­ťauk­tas iĹĄ am­ba­sa­do­riaus NATO pa­rei­gĹł. 2000–2004 m. jis Ä—jo krať­to ap­sau­gos mi­nist­ro pa­rei­gas.

Vy­riau­sia­sis Pre­zi­den­tės pa­ta­ rė­jas uŞ­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­ mais D.Se­mať­ka ir mi­nist­ro pir­ mi­nin­ko kanc­le­ris D.Ma­tu­lio­nis po ke­lių mė­ne­sių ga­li pa­lik­ti sa­ vo po­stus – jie siō­lo­mi į am­ba­sa­ do­rių pa­rei­gas. „D.Se­mať­ka yra ru­de­nį ro­tuo­ ja­mų dip­lo­ma­tų są­ra­ťe. Kas tre­jus ket­ve­rius me­tus vyks­ta dip­lo­ma­ tų ro­ta­ci­ja – tai nor­ma­li dip­lo­ma­

ti­nė pra­kti­ka“, – sa­kė Pre­zi­den­tės at­sto­vė spau­dai Dai­va Ul­bi­nai­tė.

D.Se­mať­ka siō­lo­mas į am­ba­sa­ do­riaus Ny­der­lan­duo­se pa­rei­gas.

D.Ma­tu­lio­nį ke­ti­na­ma skir­ti Lie­tu­vos at­sto­vu Vo­kie­ti­jo­je.

Ir D.Se­mať­ka, ir D.Ma­tu­lio­nis prieť sa­vo tar­ny­bą pre­zi­den­tō­ro­ je ir Vy­riau­sy­bė­je dir­bo UŞ­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je.

Jų kan­di­da­tō­rai jau pri­ta­rė Sei­ mo UŞ­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas.

VD, BNS inf.

„„Kar­je­ra: Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­ju

uŞ­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­mais tre­jus me­tus dir­bęs D.Se­mať­ ka ne­tru­kus tu­rė­tų bō­ti pa­skir­ tas nau­juo­ju Lie­tu­vos am­ba­sa­ do­riu­mi Ny­der­lan­duo­se.

Ša­rō­no Ma­Şei­kos (BFL) nuo­tr.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

Tinkama mityba – sveikos gyvensenos garantas Virginija Jurgaitienė Daugumos Lietuvos gyventojų mityba nėra sveika. Mōsų maisto racione per daug riebalų, per maŞai vartojame ťvieŞių darŞovių ir vaisių. Dėl to didėja rizika susirgti įvairiomis neinfekcinėmis ligomis.

NorÄ—dami sumaĹžinti ÄŻvairiĹł ligĹł rizikÄ…, gyventi ilgiau ir jaustis geriau, privalome ir maitintis sveikiau. TodÄ—l specialistai rekomenduoja vartoti maistingÄ…, ÄŻvairĹł, daĹžniau augalinÄ—s nei gyvulinÄ—s kilmÄ—s maistÄ… ir vengti riebalĹł, saldumynĹł, raďŹ nuotojo cukraus, druskos.

EsminÄ—s mitybos taisyklÄ—s

Norint, kad mityba bĹŤtĹł ne tik sveika, bet ir sveikatinanti, bĹŤtina laikytis sveikos mitybos taisykliĹł.

Pasak Sveikatos mokymo ir ligĹł prevencijos centro Mitybos ir ďŹ zinio aktyvumo skyriaus vedÄ—jos dr.

Romos BartkeviÄ?iĹŤtÄ—s, bĹŤtina vartoti maistingÄ…, ÄŻvairĹł, daĹžniau augalinÄ—s nei gyvulinÄ—s kilmÄ—s maistÄ…: kelis kartus per dienÄ… valgyti grĹŤdiniĹł produktĹł, ÄŻvairiĹł ĹĄvieĹžiĹł darĹžoviĹł ir vaisiĹł, maĹžinti maisto, turinÄ?io daug riebalĹł, vartojimÄ…, riebiÄ… mÄ—sÄ… ir mÄ—sos produktus pakeisti Ĺžuvimi, paukĹĄtiena ar liesa mÄ—sa, vartoti liesÄ… pienÄ… ir liesus pieno produktus, rinktis maĹžai cukraus turintÄŻ maistÄ…, valgyti nesĹŤriai, vartoti joduotÄ…jÄ… druskÄ…. Svarbu riboti alkoholio vartojimÄ…, gerti daug skysÄ?iĹł, ypaÄ? vandens. „Daugiausia per parÄ… patariama suvartoti darĹžoviĹł, vaisiĹł ir grĹŤdiniĹł produktĹł. Kasdien reko-

menduojama suvalgyti bent 400 g kuo ÄŻvairesniĹł darĹžoviĹł bei vaisiĹł, – aiĹĄkina R.BartkeviÄ?iĹŤtÄ—. – MÄ—sa, Ĺžuvis, pienas ir jĹł produktai labai svarbĹŤs organizmui augti ir vystytis, nes juose gausu nepakeiÄ?iamĹł aminorĹŤgĹĄÄ?iĹł, baltymĹł, kalcio.

RiebalĹł, saldumynĹł, raďŹ nuotojo cukraus, druskos rekomenduojama valgyti maĹžai ir retai.“ Rimtas iĹĄĹĄĹŤkis

Vienas rimÄ?iausiĹł ĹĄio amĹžiaus iĹĄĹĄĹŤkiĹł visuomenÄ—s sveikatai yra antsvoris ir nutukimas. SkaiÄ?iuojama, kad kas antras ES gyventojas turi antsvorio, o kas treÄ?ias yra nutukÄ™s. „Šiandien Lietuvoje tik kas antro vyro ir maĹždaug kas antros moters svoris yra normalus. Tai rodo, kad ĹĄi problema egzistuoja ir mĹŤsĹł ĹĄalyje“, – sako R.BartkeviÄ?iĹŤtÄ—.

Nutukimas ir antsvoris, kaip netinkamos mitybos padarinys, turi ÄŻtakos ir kitoms rimtoms ligoms atsirasti. NutukÄ™ ar antsvorio turintys ĹžmonÄ—s daĹžniau serga ĹĄirdies, kraujotakos ir virĹĄkinimo sistemĹł ligomis, cukriniu diabetu, tam tikrĹł rĹŤĹĄiĹł vÄ—Ĺžiu. „Antsvorio ir nutukimo paplitimo didÄ—jimas turi didelÄ™ neigiamÄ… ÄŻtakÄ… gyvenimo trukmei bei kokybei, taip pat psichinei gerovei“, – pabrÄ—Ĺžia R.BartkeviÄ?iĹŤtÄ—.

Norint gyventi sveikai, neuĹžtenka vien sveikai maitintis. Anot specialistÄ—s, bĹŤtinas ir ďŹ zinis aktyvumas, tinkama gyvensena – darbo ir laisvalaikio reĹžimas.

IĹĄskirtinis dÄ—mesys

Pasaulio sveikatos organizacija valstybes nares skatina imtis prie-

moniĹł, skatinanÄ?iĹł visuomenÄ™ sveikai maitintis, didinti ďŹ zinÄŻ aktyvumÄ…. ReikiamĹł priemoniĹł dÄ—l to Ä—mÄ—si ir Sveikatos apsaugos ministerija. Jau ĹĄeĹĄerius metus visoje Lietuvoje veikia ministerijos iniciatyva ÄŻsteigti visuomenÄ—s sveikatos biurai, kuriuose ĹžmonÄ—s mokomi sveikai maitintis, skatinami daugiau judÄ—ti ir mankĹĄtintis. „Reikia pasakyti, kad ĹĄioje srityje Lietuva yra viena Europos lyderiĹłâ€œ, – dĹžiaugiasi sveikatos apsaugos viceministras Audrius KliĹĄonis.

Iki ĹĄiol galiojusioje NacionalinÄ—je sveikatos programoje daugiausia dÄ—mesio buvo skiriama gydymui, o dabar baigiama rengti naujoji strategija bus labiau orientuota ÄŻ sveikos gyvensenos skatinimÄ…. „Naujoji NacionalinÄ—s sveikatos programa glaudĹžiai susijusi su ES sveikatos strategija. Daug dÄ—mesio siĹŤlome skirti sveikai gyvensenai formuoti, ďŹ ziniam aktyvumui, sveikai mitybai propaguoti“, – aiĹĄkina viceministras.

Skleis sveikos gyvensenos virusÄ…

Profesoriaus habilituoto daktaro Algirdo Raslano teigimu, subalansuotos ir sveikos mitybos ÄŻproÄ?iai, sportiĹĄkas gyvenimo bĹŤdas gali padÄ—ti iĹĄvengti vizitĹł pas medikus, taÄ?iau daĹžnai stinga motyvacijos ar noro gyventi pagal ĹĄiuos principus. „Viena puikiĹł iniciatyvĹł, skirtĹł sveikam gyvenimo bĹŤdui populiarinti, – liepÄ… Ĺ iauliĹł regione vyksianÄ?ios 5-osios pasaulinÄ—s TAFISA sporto visiems ĹžaidynÄ—s „Šiauliai 2012“. Tikiuosi, kad dalyvaudami ĹĄiĹł ĹžaidyniĹł renginiuose

ď Ž Sveika: QNbTVNb`VN ]R_ ]N_Ă– ]NaN_VNZN `bcN_a\aV QN_ \cVĂş cNV`VĂş V_ T_Ă­

QV[VĂş ]_\QbXaĂş

Lietuvos gyventojai uĹžsikrÄ—s sveikos gyvensenos virusu, ras tinkamĹł ďŹ zinio aktyvumo, mitybos, sveikatinimo bĹŤdĹłâ€œ, – viliasi A.Raslanas.

TAFISA ĹžaidyniĹł organizatoriai, bendradarbiaudami su Lietuvos miestuose ÄŻsikĹŤrusiais visuomenÄ—s sveikatos biurais, geguŞės ir birĹželio mÄ—nesiais rengia ÄŻvairias sveikatingumo akcijas, kvieÄ?ia ÄŻ nemokamas Ĺžaismingas mankĹĄtas drauge su ĹžaidyniĹł simboliu Ĺ auliuku. Per Ĺžaidynes

 @UbaaR_`a\PX• [b\a_

pagrindinÄ—je Ĺ iauliĹł gatvÄ—je bus ÄŻkurta „Sveikatos alÄ—ja“, kurioje kiekvienas galÄ—s susipaĹžinti su aktyvaus gyvenimo ir sveikos mitybos principais, iĹĄbandyti ekologiĹĄko, vegetariĹĄko, ajurvedinio maisto patiekalĹł, paragauti ir ÄŻsigyti arbatĹł.

8

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

tema

Bal­ta­ru­siai kai­my­nus pa­si­ti­ko Pir­ma­ja­me Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­ mo fo­ru­me mū­sų ša­lies vers­li­nin­kams bu­vo pa­teik­ta gau­sy­bė in­ves­ti­ci­nių pa­siū­ly­mų. Kal­bė­ta ir apie bend­rus pro­jek­tus.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Siū­lo sta­ty­ti drau­ge

Bir­že­lio 7 ir 8 d. Bal­ta­ru­si­jos Ma­la­ de­či­nos mies­te su­reng­tas pir­ma­sis Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mas ta­po pro­ga mū­sų vers­lo ir po­li­ti­kos at­ sto­vams su­si­pa­žin­ti su Bal­ta­ru­si­ jos in­ves­ti­ci­niu kli­ma­tu. La­biau­ siai ry­tų kai­my­nus do­mi­no mū­sų pa­tir­tis tu­riz­mo ir pa­slau­gų sri­ ty­se. Taip pat bal­ta­ru­siai ne­gai­ lė­jo liaup­sių jau in­ves­tuo­jan­tiems Bal­ta­ru­si­jo­je lie­tu­viams ir ti­ki­no, kad atei­tis pri­klau­so re­gio­ni­niam bend­ra­dar­bia­vi­mui.

Fo­ru­mo šei­mi­nin­kai ak­ty­viai siū­lė lie­tu­viams in­ves­tuo­ti į sa­ vo ob­jek­tus ir pri­si­dė­ti prie nau­ jų pro­jek­tų vys­ty­mo. Taip pat bu­ vo ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su di­džiau­sių Bal­ta­ru­si­jos įmo­nių pro­duk­ci­ja.

Su­si­rin­ku­siems kal­bė­jęs Ma­la­ de­či­nos ra­jo­no vyk­do­mo­jo ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Fio­do­ras Do­mo­ ten­ka trum­pai pri­sta­tė sa­vo ra­jo­ną ir tuoj pat ėmė­si ini­cia­ty­vos bei pa­ siū­lė lie­tu­viams kur­ti sa­vo vers­lą čia. Val­di­nin­kas pa­tei­kė ke­lio­li­kos ob­jek­tų są­ra­šą – nuo alaus ga­myk­ los pri­va­ti­za­vi­mo ir šiukš­lių de­gi­ ni­mo fab­ri­ko sta­ty­bų, į ku­riuos ga­ lė­tų in­ves­tuo­ti lie­tu­viai. „Lie­tu­viai tu­ri ne­ma­žai pa­tir­ ties vie­šo­jo mai­ti­ni­mo sri­ty­je, to­ dėl jau da­bar, jei tik yra no­rin­čių, ga­li­ma su­da­ry­ti su­tar­tis dėl ko­ mer­ci­nės pa­skir­ties pa­ke­lės skly­

Nuo 2014 m. glau­ des­niems Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos tarp­ vals­ty­bi­niams ry­ šiams kur­ti bū­tų ga­ li­ma pri­trauk­ti ES lė­šų.

pų par­da­vi­mo. Čia ga­li­te kur­ti ka­ vi­nes, par­duo­tu­ves – vis­ką, ko dar mums trūks­ta. Mies­tas ple­čia­si ir mums tie­siog bū­ti­na poil­sio zo­na, tad in­ves­tuo­to­jams siū­lo­me įreng­ ti poil­sio zo­ną pau­py­je. Ir, ži­no­ma, mums tie­siog bū­ti­na šiukš­lių de­ gi­ni­mo ga­myk­la. Dėl to ypač lau­ kia­me lie­tu­vių vers­li­nin­kų“, – žė­rė pa­siū­ly­mus Ma­la­de­či­nos va­do­vas F.Do­mo­ten­ka.

Ku­ria in­ves­ti­ci­nį kli­ma­tą

Projektas: grei­ta­sis trau­ki­nys tarp Vilniaus ir Minsko tu­rė­tų pra­dė­ti kur­suo­ti nuo 2015 m. „Shutterstock“ nuotr.

Ma­la­de­či­nos ra­jo­ne lie­tu­vių in­ ves­tuo­to­jai ne­bu­vo itin ak­ty­vūs.

Per­nai mū­sų ša­lies vers­li­nin­kų in­ ves­ti­ci­jos šio­je Bal­ta­ru­si­jos da­ly­je te­sie­kė 2 pro­c. Ta­čiau Mins­ko re­ gio­ne, ku­riam pri­klau­so Ma­la­de­ či­nos ra­jo­nas, lie­tu­viai jau tre­ti. Ša­lies vers­li­nin­kai nu­si­lei­džia tik to­kiems svar­biems in­ves­tuo­to­jams kaip Ru­si­ja ir Kip­ras. Pa­gal bend­rų su bal­ta­ru­siais įmo­nių skai­čių Min­sko re­gio­ne lie­tu­viai nu­si­lei­ džia tik Ru­si­jai. Šiuo me­tu Bal­ta­ ru­si­jo­je lie­tu­viai sta­to Trans­por­to ter­mi­na­lą, in­ves­tuo­ja į jū­ros pro­ duk­tų per­dir­bi­mo įmo­nės sta­ty­bas, o Vi­lei­kos mies­te­ly­je au­ga kon­ser­ vų fab­ri­kas. „Per tre­jus me­tus mū­sų vals­ty­bių pre­kių apy­var­ta išau­go dau­giau nei

treč­da­liu, per 500 lie­tu­vių ka­pi­ta­ lo įmo­nių vei­kia Bal­ta­ru­si­jo­je. Per me­tus, tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­tų ver­ti­ ni­mu, mū­sų ša­ly­je in­ves­ti­ci­nis kli­ ma­tas pa­ge­rė­jo. 183 pa­sau­lio vals­ ty­bių rei­tin­ge iš 91 vie­tos pa­ki­lo­me į 69-ą vie­tą. Be to, pa­ki­lo­me į vals­ ty­bių re­for­ma­to­rių pen­ke­tu­ką“, – tei­gė Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­kos mi­ nist­ras Ni­ko­la­jus Snop­ko­vas.

Kon­ku­ruos su Ru­si­ja

Mi­nist­ras pa­brė­žė, kad fo­ru­mas su­reng­tas tuo me­tu, kai Bal­ta­ru­ si­jos eko­no­mi­nis sta­tu­sas pa­si­kei­ tęs. Šiuo me­tu Bal­ta­ru­si­ja su Ru­si­ ja ir Ka­zachs­ta­nu pri­klau­so Mui­tų są­jun­gai ir yra va­di­na­mo­jo­je bend­ro­jo­je eko­no­mi­nė­je erd­vė­je, ku­rio­ je vyks­ta lais­vas pre­kių ju­dė­ji­mas. „Tai, kad mes su Ru­si­ja ir Ka­ zachs­ta­nu esa­me drau­ge, reiš­kia ne tik tai, jog bal­ta­ru­siai ga­li be mui­tų par­duo­ti sa­vo pre­kes ru­sams ar ka­ za­chams. Tai reiš­kia ir di­de­lę kon­ ku­ren­ci­ją, pir­miau­sia dėl in­ves­ ti­ci­jų. Mū­sų tiks­las yra pir­miems pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų ir pir­miems ga­min­ti ge­res­nes pre­kes nei ga­ li pa­ga­min­ti ru­sai. Ma­no­me, kad lie­tu­viai ga­lė­tų tap­ti mū­sų stra­ te­gi­niais in­ves­tuo­to­jais“, – ti­ki­no N.Snop­ko­vas.

Jis pa­reiš­kė, kad jau ar­ti­miau­siu me­tu bus iš­leis­tas įsa­kas, ku­ris dar pa­ge­rins in­ves­ti­ci­nį kli­ma­tą Bal­ta­ ru­si­jo­je. Ypač bus ska­ti­na­ma in­ves­ tuo­ti į po­pu­lia­rias šiuo me­tu na­no­ tech­no­lo­gi­jas ir bio­tech­no­lo­gi­jas. „Tu­ri­me tiks­lą, kad ino­va­ty­ vi pro­duk­ci­ja su­da­ry­tų ne ma­žiau nei penk­ta­da­lį vi­sos Bal­ta­ru­si­jo­je ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos. Du treč­ da­liai jos tu­ri bū­ti eks­por­tuo­ja­ma.

Jau da­bar pa­gal in­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gi­jų eks­por­tą len­kia­me Ru­si­ ją ir Uk­rai­ną, prie įvai­rių pro­jek­tų dir­ba 30 tūkst. moks­li­nin­kų“, – dės­tė N.Snop­ko­vas.

Pris­ta­tė grei­tą­jį trau­ki­nį

Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­ de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ge­di­mi­nas Rai­nys pa­ti­ki­no siek­siąs, kad nuo 2014 m. glau­des­niems Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos tarp­vals­ty­bi­niams ry­

Lietuvia And­re­jus Žu­kovs­kis Per Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos re­ gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ ru­mą skir­tin­gi Lie­tu­vos ir Bal­ ta­ru­si­jos re­gio­nai pa­si­ra­šė tris bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tis. Pa­ ra­šą su­rai­tė ir Elekt­rė­nų me­ras Kęs­tu­tis Vai­tu­kai­tis.

„Kas ini­ci­ja­vo šios su­tar­ties pa­ si­ra­šy­mą?“ – tei­ra­vo­mės ką tik su­tar­tį su Ma­la­de­či­nos ra­jo­nu pa­si­ra­šiu­sio Elekt­rė­nų sa­vi­val­ dy­bės va­do­vo.

– Ini­cia­ty­va ki­lo bal­ta­ru­siams.

Jie į mus krei­pė­si, vis­ką pri­sta­ tė, pa­siū­lė pa­gal­vo­ti ir pa­kvie­ tė ap­si­lan­ky­ti pas juos. Iš­kė­lė­me šį klau­si­mą ta­ry­bo­je ir bal­sa­vo­ me už, nes drau­gys­tė dar nie­kam ne­pa­ken­kė.

– Ar Elekt­rė­nai iš šios su­tar­ ties pa­si­ra­šy­mo ga­li ti­kė­tis eko­no­mi­nės nau­dos?

9

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

tema

su konk­re­čiais pa­siū­ly­mais Lietuvos ir Baltarusijos prekybos apyvarta (mln. litų) 3606,6

Eksportas Importas

1472,76 823,5

2004

753,59 2005

1247,01

944,66

2006

1919,7

1923,51

1733,44

1062,98

668,96

2840,67

2495,8

748,68

1220,4

2007

2008

1036,92

2009 2010

2011

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės

Su­pap­ras­tin­tam re­ži­mui pa­si­ruoš po po­ros mė­ne­sių

Kviečia: bir­že­lio pra­džio­je įvy­ku­sio Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos re­gio­ni­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo fo­ru­mo da­ly­viams

iš Lie­tu­vos iš kar­to bu­vo pa­teik­tas in­ves­ti­ci­nių ob­jek­tų są­ra­šas.

šiams kur­ti bū­tų ga­li­ma pri­trauk­ ti ES lė­šų. „Yra įvai­rių pro­gra­mų, o nuo 2014 m. veiks pro­gra­ma „Eu­ro­pa – pi­lie­čiams“. Siek­si­me, kad ir bal­ta­ ru­siai ga­lė­tų nau­do­tis šios pro­gra­mos fon­dais. Be to, ne­ty­la kal­bos ir apie vi­zų re­ži­mo tarp Ru­si­jos ir ES su­pap­ ras­ti­ni­mą. Ti­ki­mės, jei to­kių nuo­lai­ dų gaus Ru­si­ja, tai ir Bal­ta­ru­si­ja ne­ liks nuo­ša­ly­je“, – vy­lė­si G.Rai­nys.

Pra­mo­ni­nin­kų at­sto­vas dar kar­ tą pa­si­džiau­gė šį pa­va­sa­rį Gar­di­ne vy­ku­sia­me Bal­ta­ru­si­jos ir Lie­tu­vos

eko­no­mi­nia­me fo­ru­me pri­sta­ty­ tu nau­jo grei­to­jo Vil­nių ir Mins­ką su­jung­sian­čio trau­ki­nio pro­jek­ tu. Įgy­ven­di­nus šį su­ma­ny­mą, ke­ lio­nė tarp sos­ti­nių ne­be­rei­ka­lau­ tų il­gų 4 va­lan­dų – ji su­trum­pė­tų per­pus. Grei­ta­sis trau­ki­nys tu­rė­tų pra­dė­ti kur­suo­ti nuo 2015 m. „Aps­kai­čiuo­ta, kad to­kiam ne­ di­de­liam at­stu­mui nuo Vil­niaus iki Mins­ko įveik­ti trau­ki­nys yra op­ti­ma­li trans­por­to prie­mo­nė. Juk mus tes­ki­ria 180 ki­lo­met­rų. Pa­lei­ dus trau­ki­nį bū­tų ga­li­ma at­si­sa­ky­ti

And­re­jaus Žu­kovs­kio nuo­tr.

ir pri­vers­ti­nio sto­vė­ji­mo pa­sie­ny­je, te­rei­kės įreng­ti spe­cia­lius ter­mi­na­ lus ga­lu­ti­nė­se marš­ru­to sto­te­lė­se – Mins­ke ir Vil­niu­je. Tai pa­ge­rins mū­sų tar­pu­sa­vio bend­ra­vi­mą“, – tei­gė G.Rai­nys.

Pa­gei­da­vo su­reng­ti Lie­tu­vo­je

Šių­me­čiai fo­ru­mo šei­mi­nin­kai pa­ gei­da­vo, kad ki­tais me­tais ren­gi­ nys vyk­tų Lie­tu­vo­je. Vie­nas ren­ gi­nio or­ga­ni­za­to­rių Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Vla­di­mi­ ras Dra­ži­nas pa­siū­lė ki­tą­met su­si­

Bal­ta­ru­si­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­ je Vla­di­mi­ras Dra­ži­nas pa­reiš­kė, kad ar­ti­miau­siu me­tu Bal­ta­ru­si­ja bus pa­ si­ren­gu­si įgy­ven­din­ti su­tar­tį dėl pa­pras­tes­nio ju­dė­ji­mo ne­to­li sie­nos gy­ve­ nan­tiems žmo­nėms.

Bal­t a­r u­s i­j os am­b a­s a­do­r ius Lie­t u­ vo­je V.Dra­ž i­nas dien­raš­č iui pa­reiš­ kė, jog per ar­t i­m iau­s ius du tris mė­ ne­s ius Bal­t a­r u­s i­ja už­b aigs vi­s as rei­ ka­l in­gas pro­ce­dū­ras, kad sie­n ą bū­ tų pa­pras­č iau kirs­t i bal­t a­r u­s iams ir lie­t u­v iams, gy­ve­nan­t iems iki 50 ki­ lo­met­r ų nuo sie­nos esan­čio­je te­r i­to­ ri­jo­j e. Vė­l iau tu­rė­t ų pra­s i­dė­t i de­r y­ bos su Lie­t u­va, ku­r i šį pro­ce­s ą jau yra pa­b ai­g u­s i, dėl to­les­n ių veiks­ mų. „Tai, ką Lie­tu­va jau yra nu­vei­ku­si šio­

je sri­ty­je, Bal­ta­ru­si­ja pa­da­rys ar­ti­miau­ siu me­tu“, – pa­ti­ki­no dip­lo­ma­tas.

Pla­nuo­ja­ma, kad pa­gal su­tar­t į ra­jo­ nuo­se, esan­čiuo­se iki 50 kilometrų nuo sie­nos, gy­ven­to­jai ga­lės ju­dė­t i, tu­rė­da­mi spe­cia­lius lei­di­mus, iš­duo­ da­mus pen­ke­r iems me­tams. To­k iu at­ve­ju Gar­d i­no ir Ly­dos gy­ven­to­jai be vi­z ų vyks į Vil­n ių bei Drus­k i­n in­ kus ir at­v irkš­čiai.

Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je prie Bal­ta­ru­si­jos, ku­rio­je bū­tų lei­džia­ma ju­dė­ti per sie­ ną be vi­zų, gy­ve­na apie 800 tūkst. žmo­nių. Bal­ta­ru­si­jos pu­sė­je nau­ją­ja tvar­ka ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti apie 600 tūkst. gy­ven­to­jų.

Abie­jų vals­ty­bių pre­zi­den­tai su­si­ta­ri­ mus dėl pa­pras­tes­nio sie­nos kir­ti­mo pa­si­ra­šė 2010 m.

tik­ti vie­na­me iš Lie­tu­vos pro­vin­ ci­jos mies­tų. „Lie­tu­vos eko­no­mi­kos pa­grin­das – pro­vin­ci­jos mies­tai. Juo­se ku­ria­ mi pa­grin­di­niai pro­duk­tai. Ir vie­ nas to­kių mies­tų, ku­ria­me ki­tais me­tais ga­lė­tų įvyk­ti fo­ru­mas, yra Aly­tus. Ten su­telk­ta ne­ma­žai pra­ mo­nės, ker­ta­si ir svar­būs Lie­tu­vos ke­liai. Taip pat pui­ki vie­ta pa­dis­ ku­tuo­ti ga­lė­tų bū­ti Drus­ki­nin­kai, kur kas­met pail­sė­ti at­vyks­ta tūks­ tan­čiai bal­ta­ru­sių“, – pa­siū­lė am­ ba­sa­do­rius.

69

vie­tą

iš 183 vals­ty­bių Bal­ta­ru­si­ja uži­ma pa­gal in­ves­ti­ci­nio kli­ma­to pa­trauk­lu­mą.

ai bend­ra­dar­biavimą ver­ti­na at­sar­giai – Jei­gu lauk­si­me nau­dos ne­del­ siant, var­gu ar ko nors su­lauk­si­me.

Jų ra­jo­no ko­mi­te­to va­do­vas Fio­do­ ras Do­mo­ten­ka pri­sta­tė sa­vo val­ do­mą te­ri­to­ri­ją, ta­čiau jų su­pra­ti­ mas yra vi­siš­kai ki­toks nei mū­sų. Ir mū­sų sa­vi­val­da vi­sai ki­to­kia. Mes jau ne­be­re­gu­liuo­ja­me, ką tu­ri da­ry­ ti vers­li­nin­kai ar ūki­nin­kai. Lie­tu­ vo­je sa­vi­val­dy­bės rū­pi­na­si so­cia­li­ ne sri­ti­mi, švie­ti­mu.

Bal­ta­ru­si­jo­je vis­kas ki­taip. Čia ra­jo­no va­do­vas – vi­sų va­das. Jis ži­ no, kas kur par­duo­da­ma, kur ga­li­ ma in­ves­tuo­ti, kur atim­ti, kur pri­ dė­ti. Čia vis­ką jis kont­ro­liuo­ja, tad jam ir leng­viau ži­no­ti, kur siek­ti konk­re­tu­mo.

jus ir vers­li­nin­kus, kad to­kia su­tar­ tis yra. O jau ru­de­nį, gal net rug­sė­ jį, pa­kvie­si­me bal­ta­ru­sių de­le­ga­ci­ją – ne tik po­li­ti­kų, bet ir vers­li­nin­kų, kad jie ap­si­lan­ky­tų Elekt­rė­nuo­se, su­si­pa­žin­tų su mū­sų inf­rast­ruk­ tū­ra.

O jau tuo­met gal­būt ir mū­sų vers­ li­nin­kai su­si­ruoš nu­vyk­ti į Bal­ta­ru­ si­ją.

– Bet ar im­si­tės ko­kių nors veiks­mų, kad ši su­tar­tis ne­bū­ tų vien for­ma­lu­mas?

– Tai ne vi­sai for­ma­lu­mas. Daug kas pri­klau­sys ir nuo mū­sų pa­čių, ko­kiu tu­ri­niu mes jį už­pil­dy­si­me.

Pir­miau­sia in­for­muo­si­me gy­ven­to­

Ne­rei­kia pa­mirš­ti ir 2014 m. Bal­ ta­ru­si­jo­je vyk­sian­čio Eu­ro­pos le­do ri­tu­lio čem­pio­na­to. Ma­la­de­či­no­ je yra Le­do rū­mai, yra le­do ri­tu­lio ko­man­da. Elekt­rė­nai taip pat gar­ sė­ja sa­vo Le­do rū­mais ir ko­man­da. Šio­je sri­ty­je tik­rai ra­si­me bend­rą

Kęs­tu­tis Vai­tu­kai­tis:

Drau­gys­tė dar nie­ kam ne­pa­ken­kė.

kal­bą – bus ga­li­ma su­reng­ti bend­ras tre­ni­ruo­tes, bend­ras rung­ty­ nes.

– Ką Elekt­rė­nai ga­li pa­siū­ly­ ti Bal­ta­ru­si­jai ir Ma­la­de­či­nai?

Ku­rio­se sri­ty­se ieš­ko­si­te ga­li­ my­bių bend­ra­dar­biau­ti?

– Bal­ta­ru­siai tra­di­ciš­kai vyks­ta į Lie­tu­vą il­sė­tis, pa­vie­niai as­me­ nys at­va­žiuo­ja į Ab­ro­miš­kių rea­ bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nę. Tad ma­nau, kad da­bar, kai pa­si­ra­šė­me su­tar­tį, ga­lė­si­me ge­riau iš­nau­do­ti jos po­ ten­cia­lą, pri­trauk­ti dau­giau bal­ ta­ru­sių. Taip pat yra gol­fo lau­ kai. Mums bū­tų įdo­mu pa­si­žiū­rė­ti, ko­kią šiukš­lių de­gi­ni­mo įmo­nę jie pla­nuo­ja sta­ty­ti, nes mū­sų te­ri­to­ ri­jo­je yra di­džiu­lis są­var­ty­nas. Gal šio­je sri­ty­je mums pra­vers bal­ta­ ru­sių pa­tir­tis.

Taip pat pa­ste­bė­jau, kad bent Ma­la­de­či­no­je ga­na ma­žai ka­vi­nių.

Tad šio­je sri­ty­je, ma­nau, ir mū­sų vers­li­nin­kai ga­lė­tų pa­si­reikš­ti.

Drau­gaus: Elekt­rė­nų sa­vi­val­dy­bės me­ras K.Vai­tu­kai­tis (de­ši­nė­je) pa­

si­ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį su Bal­ta­ru­si­jos Ma­la­de­či­nos ra­jo­no ko­mi­te­to va­do­vu F.Do­mo­ten­ka.

And­re­jaus Žu­kovs­kio nuo­tr.

10

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3505 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2929 JAV do­le­ris 1 2,7608 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6868 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9521 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9797 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5890 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4396 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8745

–0,36 %

–0,1431 % +0,3366 % –0,1447 % +0,1416 % –0,0182 % –0,0664 % +0,2140 % +0,2149 % –0,0035 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,77

4,47

2,44

„Kvis­ti­ja“

4,71

4,41

2,43

„Va­koil“

4,79

4,49

2,43

Stra­te­ginė in­ves­tuo­to­ja į naują ato­ minę elekt­rinę Lie­tu­vo­je – Ja­po­ni­jos ­ kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ – įkūrė ant­rinę įmonę „Hi­ta­chi Vi­sa­gi­nas Pro­ject ­ In­vest­ment“, ku­ri da­ly­vaus Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės sta­ty­bos pro­jek­te.­ Re­gistrų cent­ro duo­me­ni­mis, bend­ rovė įsteig­ta bir­že­lio 1 d., ta­čiau jos anks­tes­nis pa­va­di­ni­mas „SI SPV-1“ ­ į da­bar­tinį pa­keis­tas va­kar.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

–0,39 %

„Hi­ta­chi“ įsteigė antrinę įmonę

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,73 %

82,24 dol. už 1 brl.

96,80 dol. už 1 brl.

13,6

pro­c.

per ge­gužę su­mažė­jo pie­no su­pir­ki­mo kai­nos Lie­tu­vo­je.

Ban­kams piešia švie­sius me­tus Lie­tu­vos ban­kas nu­statė, kad ša­lies fi­nansų sis­te­ma pra­ ėju­siais me­tais mes­ tus iššū­kius at­laikė ir šiuo me­tu yra sta­ bi­li. Nors bankų ro­ dik­liai pro­gno­zuo­ ja pel­nin­gus me­tus, už­mig­ti ant laurų ne­derėtų.

liai. Be to, ir to­liau nuo­sto­lin­gas iš­lie­ka au­to­mo­bi­lių drau­di­mas. Be abe­jo, di­delę įtaką pa­darė in­ves­ti­ cinės veik­los re­zul­ta­tai. Esant ne­ ra­mumų tarp­tau­tinė­je rin­ko­je aki­ vaiz­du, kad in­ves­ti­cinės veik­los ne­bu­vo vi­siš­kai sėkmin­gos“, – sa­ kė V.Va­si­liaus­kas ir pri­dūrė, kad drau­di­mo sis­te­ma dar tu­ri ga­li­my­ bių to­bulė­ti.

Siū­lo im­tis prie­mo­nių

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

At­laikė bank­ro­to pa­da­ri­nius

Ša­lies fi­nansų sis­te­ma sta­bi­li, at­ spa­ri su­krėti­mams ir pa­jėgi veik­ ti la­bai ne­pa­lan­kio­mis ap­lin­kybė­ mis, kaip pra­nešė Lie­tu­vos ban­kas sa­vo nau­jau­sio­je fi­nan­si­nio sta­bi­ lu­mo ap­žval­go­je. Vis dėlto jis pa­ brėžė, kad dėl su­dėtin­gos eko­no­ mi­kos pa­dėties pa­sau­ly­je bud­ru­mo pra­ras­ti ne­reikėtų.

Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­ nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas sakė, kad per­nai fi­nansų sis­te­mos sta­bi­lu­mui iššūkį metė ir įtaką darė „Sno­ro“ bank­ro­tas lapk­ritį. Jo tei­gi­mu, ša­ lies fi­nansų sis­te­ma nea­be­jo­ti­nai pa­ju­to penk­to pa­gal dydį ir tre­čio pa­gal indė­lių skai­čių ban­ko bank­ ro­to pa­da­ri­nius.

Ta­čiau tie pa­da­ri­niai, anot V.Va­ si­liaus­ko, bu­vo trum­pa­lai­kiai ir fi­ nansų rin­ko­je jų jau ne­be­sa­ma.

Todėl ga­li­ma teig­ti, kad fi­nansų sis­te­ma šiuo me­tu yra su­re­gu­liuo­ ta, pa­si­ren­gu­si at­rem­ti ir ki­tus ga­ li­mus sun­ku­mus.

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, 2011 m. gruodį, pra­ėjus mėne­siui nuo ban­ko „Sno­ras“ veik­los su­ stab­dy­mo, indė­lių fi­nansų sis­te­ mo­je su­mažė­jo vos 1,1 pro­c., o pa­ sta­ruo­ju me­tu jų sta­bi­liai daugė­ja.

Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do at­lik­ta 42 fi­nan­si­nių kri­zių įvai­rio­se ša­ly­se ana­lizė pa­rodė, kad pra­ėjus mėne­ siui nuo įvy­kio indė­lių su­mažė­ji­mas pa­pras­tai svy­ruo­da­vo apie 11 pro­c.

Su to­kio mas­to indė­lių skai­čiaus smu­ki­mu yra su­si­dūru­si ir Lie­tu­ va, kai, 1996 m. su­stabd­žius Lie­ tu­vos ak­ci­nio ino­va­ci­nio ban­ko ir „Li­tim­pex“ ban­ko veiklą, indė­li­ nin­kai at­si­ėmė 11 pro­c. ban­kuo­se lai­kytų pi­nigų. Šiek tiek ma­žiau – 6 pro­c. – indė­lių su­mažė­jo ir 2008 m. po tuo­metį „Pa­rex“ banką iš­ti­ ku­sių pro­blemų.

Įta­ka: ša­lies fi­nansų sis­te­mos neiš­ba­lan­sa­vo net penk­to pa­gal dydį ša­lies ban­ko bank­ro­tas. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Vers­las kre­di­tais ne­su­si­gun­dys

„Iš­va­da vie­na­reikšmė – fi­nansų sis­te­ma įrodė esan­ti sta­bi­li, ir rin­ kos tai įver­ti­no re­kor­diš­kai že­mo­ mis palū­ka­no­mis“, – sakė V.Va­si­ liaus­kas. Anot jo, šiuo me­tu vi­so­je ša­lies fi­nansų sis­te­mo­je indė­liai sie­kia šiek tiek dau­giau nei 43 mlrd. litų, did­žiąją dalį jų, kaip vi­ sa­da, su­da­ro gy­ven­tojų indė­liai.

Vi­tas Va­si­liaus­kas:

Fi­nansų sis­te­ma įro­ dė esan­ti sta­bi­li, ir rin­kos tai įver­ti­no re­kor­diš­kai že­mo­ mis palū­ka­no­mis.

Fi­nan­sinį sta­bi­lumą, anot V.Va­si­ liaus­ko, ge­rai at­spin­di stip­rus bankų ka­pi­ta­las. Praė­ju­siais me­tais ban­kai stip­ri­no sa­vo ka­pi­talą ir jo pa­kan­ ka­mu­mas bu­vo be­veik du kar­tus di­ des­nis už rei­ka­lau­jamą dydį.

Pa­lan­kias fi­nansų sis­te­mos pro­ gno­zes taip pat lėmė per­nai prie­ škri­zinį lygį pa­siekęs bankų me­ti­

nis pel­nas. Šių metų pirmą ket­virtį bankų gry­na­sis pel­nas siekė 145 mln. litų, jo did­žiąją dalį su­darė gry­no­sios pa­ja­mos iš palū­kanų.

Re­mian­tis ba­landį at­lik­to­mis ap­klau­so­mis, ban­kai šiais me­tais pro­gno­zuo­ja pa­skolų po­rtfe­lių au­ gimą iki 6 pro­c. Anot V.Va­si­liaus­ko, ban­kus po­zi­ty­viai nu­teikė pra­ėju­ sių metų pirmą pus­metį pa­stebė­tas pa­skolų po­rtfe­lių au­gi­mas. „Vė­ liau au­gi­mas sulėtė­jo. Ma­nau, prie to pri­si­dėjo tarp­tau­ti­niai veiks­niai, ne­tik­ru­mas rin­ko­je. Jei­gu eu­ro zo­ no­je bus pa­ste­bi­mos tei­gia­mos ten­den­ci­jos, pa­ju­si­me tie­sio­ginę įtaką sa­vo eks­por­to ro­dik­liams, tai­gi turė­si­me ir pa­skolų pro­veržį.

Ta­čiau stai­gaus pro­ver­žio aš ne­ norė­čiau – jau pa­ka­ko pra­ėju­sio“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas.

Jis pa­brėžė, kad šiais me­tais ne­ di­delę plėtrą pri­va­čios įmonės pla­ nuo­ja vyk­dy­ti dau­giau sa­vo tu­ri­ mo­mis lėšo­mis nei pa­si­sko­lin­to­mis iš bankų. Todėl pa­skolų po­rtfe­lių au­gi­mas, anot jo, turėtų būti ga­na nuo­sek­lus.

Pa­lan­ku sko­lin­tis būstui

Būsto pa­skolų palū­ka­nos yra že­ miau­sios per pa­sta­ruo­sius sep­ ty­ne­rius me­tus, kaip teigė V.Va­ si­liaus­kas. Šie­met šių pa­skolų palū­ka­nos sie­kia 2,9 pro­c., o 2008 m. jos su­darė net 6,8 pro­c. Todėl šiuo me­tu im­ti pa­sko­las būstui įsi­ gy­ti, Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­ mi­nin­ko ma­ny­mu, yra ga­na pa­lan­ kus me­tas.

V.Va­si­liaus­kas pa­ti­ki­no, kad gy­ ven­to­jams pa­si­nau­do­ti ge­ro­kai

su­mažė­ju­sio­mis būsto pa­skolų palū­ka­no­mis at­sa­kin­go sko­li­ni­ mo po­li­ti­ka ne­truk­do. Jis taip pat pri­dūrė, kad pro­tingą sko­li­nimą­si dau­giau le­mia gy­ven­tojų at­sar­gu­ mas, o ban­kai at­sa­kin­go sko­li­ni­ mo gai­rių šiuo me­tu dar ne­vyk­do.

Anot cent­ri­nio ban­ko val­dy­to­ jo, tai le­mia ne­pa­kan­ka­mai ak­ty­ vi rin­ka: „Ma­nau, at­sa­kin­go sko­li­ ni­mo gairės turėtų būti vyk­do­mos atei­ty­je, kai pra­si­dės ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to kainų au­gi­mas. O šiuo me­tu jo ne­pas­te­bi­me ir ne­ma­no­ me, kad iki kitų metų pa­bai­gos kas nors kei­sis.“ V.Va­si­liaus­ko tei­gi­mu, blo­go­sios pa­sko­los šiuo me­tu su­da­ro tik šiek tiek dau­giau nei 15 pro­c. visų pa­ skolų. Ta­čiau blogųjų pa­skolų, kaip pa­ti­ki­no pir­mi­nin­kas, fi­nansų sis­ te­mo­je ten­den­cin­gai mažė­ja. Jų tru­putį daugė­ja tik tarp būsto pa­ skolų.

Drau­di­mo rin­ka – nuo­sto­lin­ga

Džiu­gi­nan­čius bankų ro­dik­lius fi­ nan­si­nio sta­bi­lu­mo ana­lizė­je ap­ temdė drau­di­mo įmo­nių rin­ka. Nuo šių metų sau­sio Lie­tu­vos ban­kas per­ėmė vi­sos fi­nansų rin­kos prie­ žiūrą, įskai­tant ir drau­di­mo įmo­ nes. Ta­čiau drau­di­mo rin­ka pra­ėju­ siais me­tais veikė nuo­sto­lin­gai.

Anot V.Va­si­liaus­ko, per­nai drau­ di­mo įmo­nių tur­tas, kaip ir įmo­ kos, au­go. Ta­čiau bend­ra drau­di­ mo rin­ka pa­tyrė maž­daug 11 mln. litų nuo­sto­lių, ir tai yra did­žiau­sias nuo­sto­lis per pa­sta­ruo­sius pen­ke­ rius me­tus. „Pag­rin­di­niai to veiks­niai – at­ skirų drau­di­mo įmo­nių nuo­sto­

Sta­bi­lu­mas yra su­gebė­ji­mas iš­ veng­ti įvai­riau­sių „bur­bulų“ fi­ nansų rin­ko­je, bankų at­spa­ru­mas ne­pa­lan­kioms ap­lin­kybėms, kaip sakė V.Va­si­liaus­kas. Anot jo, pa­sta­ ruo­ju me­tu pa­sau­ly­je esa­ma įvai­rių stai­ga užk­lu­pu­sių sun­kumų, todėl būti tvir­tai ga­ran­tuo­tiems dėl atei­ ties ne­ver­ta. „Įver­ti­nus šių metų pir­mo ket­ vir­čio re­zul­ta­tus ma­ty­ti, kad ban­ kų sek­to­rius šie­met turėtų dirb­ ti pel­nin­gai. Ki­ta ver­tus, grėsmių ap­stu. Lie­tu­vos eko­no­mi­ka yra at­vi­ra ir ma­ža, todėl ji la­bai pri­ klau­so nuo audrų tarp­tau­tinė­ je erdvė­je. Ten bėdų yra vi­sai ne­ ma­žai“, – tvir­ti­no V.Va­si­liaus­kas.

Kaip pa­grin­di­nes ri­zi­kas jis įvar­ di­jo be­si­tęsian­čią eu­ro zo­nos kri­ zę, tarp­tau­tinės pa­sau­lio pre­ky­ bos nuo­smukį ir ga­limą ener­gijos iš­tek­lių kainų šuolį.

V.Va­si­liaus­kas pa­brėžė, kad, no­ rint iš­lik­ti at­spa­riems ga­li­moms grėsmėms, be jo­kios abe­jonės, svar­biau­sia to­liau stip­rin­ti ka­pi­ talą. Taip pat, anot jo, ban­kai ga­ lėtų im­tis il­gin­ti fi­nan­si­nių įsi­pa­ rei­go­jimų trukmę. „Būti­na to­bu­lin­ti bankų val­dymą – tai ypač pa­sa­ky­ti­na apie vie­tos ban­kus. Mes to rei­ka­lau­si­me ne tik iš bankų sek­to­riaus, bet ir iš visų fi­nansų įstaigų, pir­miau­sia kre­di­to unijų. Pers­pek­tyvų ma­to­me ir to­ bu­li­nant indė­lių sis­temą“, – kalbė­ jo V.Va­si­liaus­kas.

Pa­sak jo, šiuo me­tu vi­si fi­nansų rin­kos da­ly­viai mo­ka vie­no­das indė­lių drau­di­mo įmo­kas, ta­čiau Lie­tu­vos ban­kas ne­ma­no, kad ši sis­te­ma yra vi­siš­kai tei­sin­ga: „Ma­ no­me, kad įmo­ka turėtų at­spindė­ti ri­zi­kos laipsnį: kuo esi ri­zi­kin­ges­ nis, tuo la­biau tu­ri pri­si­dėti prie indė­lių drau­di­mo sis­te­mos.“

6

pro­c.

pa­skolų po­rtfe­lių au­gimą šiais me­tais pro­gno­zuo­ja ša­lies ban­kai.

11

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

pasaulis Žur­na­lis­tas slaps­to­si

Miš­kų ­ ber­niu­kas

Spro­gi­mų ­ se­ri­ja

Ru­si­jos pa­grin­di­nis opo­zi­ci­ jos laik­raš­tis „No­va­ja ga­ze­ta“ va­kar pa­reiš­kė, kad jo re­dak­ to­riaus pa­va­duo­to­jas Ser­ ge­jus So­ko­lo­vas (nuo­tr.) bu­ vo pri­vers­tas iš­vyk­ti iš ša­lies, nes Ru­si­jos vy­riau­sia­sis ty­rė­ jas Alek­sand­ras Bast­ry­ki­nas pa­gra­si­no jį nu­žu­dy­ti už kri­ tiš­ką straips­nį.

Ber­ly­no po­li­ci­ja pa­vie­ši­ no nuo­trau­ką ir pa­pra­šė vi­ suo­me­nės pa­dė­ti at­pa­žin­ ti paaug­lį, ku­ris prieš be­veik de­vy­nis mė­ne­sius at­ke­lia­vo į Vo­kie­ti­jos sos­ti­nę ir tei­gė pa­ sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus gy­ve­nęs miš­ke su sa­vo tė­vu.

Ber­niu­kas kal­ba ang­liš­kai ir sa­ve va­di­na Ray.

Per iš­puo­lių se­ri­ją Ira­ke va­kar žu­vo ma­žiau­siai 84 žmo­nės, dau­gu­ma jų yra šii­tai, da­ly­va­ vę re­li­gi­nė­je šven­tė­je. Sos­ti­ nė­je Bag­da­de bom­bos spro­ go de­šim­ty­je vie­tų, iš­puo­liai su­reng­ti ir ki­tuo­se mies­tuo­ se. Smur­to mas­tas Ira­ke ge­ ro­kai su­ma­žė­jo, bet ata­kos te­bė­ra kas­die­nis reiš­ki­nys.

Mū­šis vi­rė ir sta­dio­ne, ir gat­vė­se Len­kai ir ru­sai ant­ra­die­nį aiš­ki­no­si san­ ty­kius ne tik fut­bo­lo aikš­te­lė­je, bet ir už jos ri­bų.

Nak­vo­jo blai­vyk­lo­je

Var­šu­vos po­li­ci­ja ant­ra­die­nį pa­ nau­do­jo aša­ri­nes du­jas, van­dens pa­tran­ką, šau­dė gu­mi­nė­mis kul­ ko­mis ir purš­kė pi­pi­ri­nius ae­ro­zo­ lius, taip pat su­lai­kė de­šim­tis aist­ ruo­lių, siau­tė­jan­čių prieš svar­bias Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­to rung­ ty­nes, ku­rias žai­dė Len­ki­ja ir Ru­si­ ja, ir po jų.

Po­li­ci­ja pra­ne­šė suė­mu­si 184 aist­ruo­lius. Tarp jų yra 157 len­kai, 24 ru­sai, taip pat po vie­ną is­pa­ ną, veng­rą ir al­žy­rie­tį. Me­di­ci­nos pa­gal­ba bu­vo su­teik­ta de­šim­čiai su­žeis­tų po­li­ci­nin­kų ir de­šim­ čiai sir­ga­lių. 33 žmo­nės pri­sta­ty­ ti į blai­vyk­lą.

Su­lai­ky­ti ru­sai, jei­gu bus įro­dy­ta jų kal­tė, ga­li bū­ti de­por­tuo­ ti ir jiems už­draus­ta vėl at­vyk­ti į ES.

Vis dėl­to, ei­ty­nių da­ly­viams žy­ giuo­jant til­tu per Vys­lą, len­kams pa­vy­ko pra­lauž­ti po­li­ci­jos sie­ną, ir pra­si­dė­jo muš­ty­nės. Po­li­ci­jai te­ko pa­nau­do­ti van­dens pa­tran­ką, aša­ ri­nes du­jas, pi­pi­ri­nius ae­ro­zo­lius ir gu­mi­nes kul­kas.

Aist­ros ne­ri­mo ir sta­dio­ne

Po­li­ci­ja nu­krei­pė ru­sų sir­ga­lius į sta­dio­ną ki­tu ke­liu, bet aist­ros ne­ ri­mo ir sta­dio­ne. Or­ga­ni­za­to­riai sa­kė, kad į šias rung­ty­nes bi­lie­tus bu­vo nu­si­pir­kę 9800 Ru­si­jos ir 29 300 Len­ki­jos aist­ruo­lių.

Prieš pra­si­de­dant rung­ty­nėms bu­vo su­gro­tas Ru­si­jos him­nas, jis tri­bū­no­se bu­vo pa­si­tik­tas šauks­ mais ir švil­pi­mu, o ru­sų aist­ruo­liai sa­vo sek­to­riu­je iš­sklei­dė di­džiu­lę vė­lia­vą su ka­la­vi­ju gink­luo­to ka­rio at­vaiz­du ir už­ra­šu „Tai Ru­si­ja“.

Rung­ty­nėms pa­si­bai­gus ly­gio­ sio­mis, abie­jų ša­lių aist­ruo­liai to­ liau aiš­ki­no­si san­ty­kius gat­vė­se.

Po­li­ci­ja pa­tru­lia­vo Var­šu­vo­je iki vė­ly­vos nak­ties ir su­stip­ri­no vieš­ bu­čio, ku­ria­me ap­si­sto­jo Ru­si­jos aist­ruo­liai, sau­gu­mą.

Pra­lau­žė po­li­ci­jos sie­ną

Vis­kas pra­si­dė­jo nuo to, kad ant­ ra­die­nį tūks­tan­čiai Ru­si­jos sir­ga­lių su­ren­gė ei­ty­nes mi­nė­da­mi na­cio­ na­li­nę šven­tę – Ru­si­jos die­ną. Var­ šu­vos val­džia su­tei­kė lei­di­mą reng­ ti šią ak­ci­ją.

Riau­šių po­li­ci­ja ir jos au­to­mo­ bi­liai su­da­rė ko­ri­do­rių ru­sų aist­ ruo­liams, ku­rie pra­dė­jo žy­giuo­ti į Var­šu­vos na­cio­na­li­nį sta­dio­ną per sos­ti­nės cent­re esan­tį til­tą, skan­ duo­da­mi „Ru­si­ja, Ru­si­ja!“ ir mo­ juo­da­mi sa­vo ša­lies bal­tos, mė­ly­nos ir rau­do­nos spal­vos vė­lia­vo­mis.

Kai ku­rie len­kų aist­ruo­liai įžei­ džia­mai plū­do žy­giuo­jan­čius ru­sus, o šie at­sa­kė svai­dy­da­mi bu­te­lius, ta­čiau sau­gu­mo pa­jė­gos grei­tai įsi­ ki­šo ir su­ge­bė­jo pa­dė­tį su­val­dy­ti.

Gre­sia bū­ti de­por­tuo­tiems

Len­ki­jos tei­sė­sau­ga ne­si­ruo­šia nuo­lai­džiau­ti nie­kam iš smur­tau­ to­jų. Su­lai­ky­ti ru­sai, jei­gu bus įro­ dy­ta jų kal­tė, ga­li bū­ti de­por­tuo­ti ir jiems už­draus­ta vėl at­vyk­ti į ES, o len­kus po­li­ci­ja baus kaip chu­li­ ga­nus.

Len­ki­jos spor­to mi­nist­rė Joan­ na Mu­cha teigė jau­čian­ti gė­dą dėl ant­ra­die­nio su­si­rė­mi­mų. „Jie bu­vo pa­pras­ti chu­li­ga­nai, o ne aist­ruo­liai, ku­rie ser­ga už Len­ ki­ją“, – pa­reiš­kė ji.

Len­ki­jos vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ ras Ja­ce­kas Ci­choc­kis anks­čiau sa­kė, kad sau­gu­mo pa­jė­gų ope­ ra­ci­jos prieš ant­ra­die­nio rung­ty­ nes sos­ti­nė­je yra di­džiau­sias ka­da

Kurs­ty­mas: ru­sų aist­ruo­liai sa­vo sek­to­riu­je iš­sklei­dė di­džiu­lę vė­lia­vą su ka­la­vi­ju gink­luo­to ka­rio at­vaiz­du ir

už­ra­šu „Tai Ru­si­ja“.

nors mies­tui mes­tas iš­šū­kis. Rusi­ jos aistruoliai jau buvo pridarę ne­ malonumų, kai po pergalės prieš Čekiją sumušė Vroclavo stadiono apsaugininkus. Chuliganų tapaty­ bės nustatyti kol kas nepavyko, bet UEFA už šį incidentą skyrė Rusijos futbolo federacijai 120 tūkst. eurų baudą.

Abi­pu­sė an­ti­pa­ti­ja

Tiek len­kų, tiek ru­sų fut­bo­lo aist­ ruo­liai gar­sė­ja po­lin­kiu į smur­ tą, bet įtam­pą dar la­biau pa­di­di­ no šimt­me­čius gy­vuo­jan­ti abi­pu­sė an­ti­pa­ti­ja ir abie­jų ša­lių įta­ru­mas.

To­dėl dar prieš Ru­si­jos aist­ruo­lių žy­gį bu­vo nuo­gąs­tau­ja­ma, kad ren­ gi­nys baig­sis su­si­rė­mi­mais.

Len­ki­jos laik­raš­čiai ra­šė, kad ru­ sų aist­ruo­liai ga­li nau­do­ti so­vie­ti­ nę sim­bo­li­ką, ku­ri įžeis­tų dau­ge­ lį len­kų.

„Tai tas pat, jei­gu vo­kie­čiai žy­ giuo­tų per Tel Avi­vą ran­ko­se lai­ ky­da­mi vė­lia­vas su na­cis­ti­ne svas­ ti­ka“, – opo­zi­ci­nės „Tei­sės ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­jos par­la­men­ta­ rą Ada­mą Hof­ma­ną ci­ta­vo laik­raš­ tis „Ga­ze­ta Wy­borc­za“.

Karš­tos dis­ku­si­jos dėl žy­gio ki­ lo ir in­ter­ne­te. So­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ su­si­kū­rė gru­pė pa­va­ di­ni­mu „Sus­tab­dy­ki­te Ru­si­jos aist­ ruo­lių sa­vi­va­lę per EU­RO 2012“. „Ru­si­jos aist­ruo­liai de­monst­ ruo­ja ko­mu­niz­mo sim­bo­lius, pro­ vo­kuo­ja muš­ty­nes ir ro­do ne­pa­ gar­bą len­kams. Ar vy­riau­sy­bė ir po­li­ci­ja ruo­šia­si ką nors da­ry­ti?“ – ra­šo­ma gru­pės pus­la­py­je.

Ka­ri­nė re­to­ri­ka

Ant­ra­die­nio fut­bo­lo dvi­ko­vą Len­ ki­jos laik­raš­čiai ap­ra­ši­nė­jo ka­ri­niais ter­mi­nais, ne­šykš­tė­da­mi is­to­ri­nių

„Scan­pix“ nuo­tr.

užuo­mi­nų. Lei­di­niai „News­week“ ir „Su­per Exp­ress“ Len­ki­jos rink­ti­ nės tre­ne­rį Fran­cis­ze­ką Smu­dą ap­ ren­gė Józe­fo Pił­suds­kio uni­for­ma ir rei­ka­la­vo pa­kar­to­ti „ste­buk­lą prie Vys­los“ – ši­taip va­di­na­ma Len­ki­jos ka­riuo­me­nės per­ga­lė prieš Rau­do­ ną­ją ar­mi­ją prie Var­šu­vos 1920 m.

Vie­na Len­ki­jos žur­na­lis­tė vie­toj „Ru­si­jos sir­ga­lių žy­gis“ per klai­ dą pa­ra­šė „Ru­si­jos ka­riuo­me­nės žy­gis“. Pa­sak laik­raš­čio „Ga­ze­ta Wy­borc­za“, tai yra „klai­da pa­gal Freu­dą“, ku­ri pui­kiai per­tei­kia da­ lies vi­suo­me­nės nuo­mo­nę.

Stul­bi­na­mą klai­dą pa­da­rė ir Len­ ki­jos te­le­vi­zi­ja TVP, kai ve­dė­jai pri­sta­tant ant­ra­die­nio rung­ty­nių re­zul­ta­tą ek­ra­no kam­pe ša­lia Len­ ki­jos pa­si­ro­dė ne Ru­si­jos, o rau­do­ na So­vie­tų Są­jun­gos vė­lia­va su kū­ ju ir pjau­tu­vu.

BNS, BBC inf.

184 žmo­nes,

Muš­ty­nės: per fut­bo­lo aist­ruo­lių su­si­rė­mi­mus kliu­vo vi­siems – ir ru­sų, ir len­kų sir­ga­liams.

da­ly­va­vu­sius su­si­rė­mi­muo­se, ant­ra­die­nį su­lai­kė Var­šu­vos po­li­ci­ja.

12

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

sportas

Olim­pi­niam at­ran­kos tur­ ny­rui be­si­ ren­gian­ti Lie­tu­vos vy­ rų krep­ši­nio rink­ti­nė su­ lau­kė Ša­rū­no Ja­si­ke­vi­čiaus, bet jo­je ne­bus Do­na­to Mo­ tie­jū­no.

Sen­bu­vis: Š.Ja­si­ke­vi­čius per tre­ni­ruo­tę bu­vo ir su­si­kau­pęs, ir juo­ka­vo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ša­ras – pagaliau rink­ti­nė­je Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@diena.lt

Lauks tre­ne­rio žo­džio

Atvykęs į tre­n i­r uo­č ių sto­v yk­l ą pa­jū­ry­je Š.Ja­si­ke­vi­čius sa­kė, kad tik vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kęs­tu­ tis Kem­zū­ra nu­spręs, ar jam teks žais­t i ar­t i­m iau­s ias kont­ro­l i­n es rung­ty­nes.

Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius:

Da­bar jau­čiuo­si kaip ato­sto­ga­vęs de­šimt die­nų. Ne­ kaip. Ta­čiau ne­ga­liu rink­tis.

Bir­že­lio 16-ąją lie­tu­viai Klai­pė­ dos „Švy­tu­rio“ are­no­je su­si­tiks su ma­ke­do­nais, o 17 d. Kau­no „Žal­gi­ rio“ are­no­je – su grai­kais. „Da­bar jau­čiuo­si kaip ato­sto­ga­ vęs de­šimt die­nų. Ne­kaip. Ta­čiau ne­ga­liu rink­tis. Pa­dir­bė­siu, kad

spor­ti­nė for­ma bū­tų ge­ra“, – tei­ gė įžai­dė­jas.

Pak­laus­tas apie bū­si­mą rink­ti­ nės žai­di­mą, 36-erių krep­ši­nin­kas tvir­ti­no, kad ved­liu tu­rės bū­ti Li­ nas Klei­za. „Sun­kiau­siais mo­men­tais jis tu­rė­tų temp­ti ko­man­dą į prie­kį.

Lauk­si­me ir Jo­no Ma­čiu­lio in­dė­ lio, – svars­tė Š.Ja­si­ke­vi­čius. – Ko­ man­dos žai­di­mo brai­žo ne­rei­kė­tų keis­ti.“ Steng­sis lai­mė­ti

Tre­ne­ris K.Kem­zū­ra pri­dū­rė, kad nė­ra bū­ti­ny­bės Ša­rui žais­ti su ma­ ke­do­nais ir grai­kais. „Pir­miau­sia te­gu at­gau­na jė­ gas. Iš­moks­ta tai, ką mes jau iš­ mo­ko­me Drus­ki­nin­kuo­se ir Klai­ pė­do­je, įsi­lie­ja į ko­lek­ty­vą. Ki­ta ver­tus, ga­lu­ti­nio spren­di­mo dėl Ša­rū­no dar ne­priė­miau“, – tei­ gė stra­te­gas.

Pa­s ak K.Kem­z ū­ros, rink­t i­n ė ne vien steng­s is lai­m ė­t i abe­jas rung­ty­nes Klai­pė­do­je ir Kau­ne, bet ir iš­m ė­g ins de­r i­n ius, ki­tas žai­d i­m o mo­d e­l ia­v i­m o sche­m as ir idė­jas.

Pa­gal­ba: D.Dul­kiui pa­ta­ri­nė­jo ir jo agen­tas, ži­no­mas krep­ši­ Au­to­ri­te­tas: pa­si­mo­ky­ti krep­ši­nio iš pa­ties A.Sa­

nio tre­ne­ris S.Kai­rys.

„Ga­li­my­bių pa­si­reikš­ti tu­rės ne vien jau­ni­mas“, – sa­kė tre­ne­ris. Šiuo me­tu su rink­ti­ne tre­ni­ruo­ ja­si 14 krep­ši­nin­kų. Pa­si­bai­gus Is­ pa­ni­jos ir Ita­li­jos čem­pio­na­tams at­vyks Mar­ty­nas Po­cius, J.Ma­čiu­ lis ir Ri­man­tas Kau­kė­nas.

Pa­ta­ri­nė­jo ir A.Sa­bo­nis

Ko­m en­t uo­d a­m as D.Mo­t ie­j ū­ no spren­di­mą, K.Kem­zū­ra pa­brė­ žė, kad žai­dė­jas ir atei­ty­je bus lau­

bo­nio – pra­ban­ga.

kia­mas rink­ti­nė­je, nors šį kar­tą jis prio­ri­te­tu pa­si­rin­ko NBA. „Kai paaiš­kė­jo, kad ne­su­lauk­si­ me Do­na­to, te­li­ko ap­gai­les­tau­ti ir pa­lin­kė­ti jam sėk­mės įsi­tvir­tin­ti Ame­ri­ko­je“, – sa­kė stra­te­gas.

Va­kar tre­ni­ruo­tė­je ap­si­lan­kė Lie­ tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos (LKF) pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis. Le­ gen­di­nis krep­ši­nin­kas ne­bu­vo ste­ bė­to­jas – pa­žė­rė pa­ta­ri­mų vi­du­rio puo­lė­jams.

14

Lietuvos krepšininkų ruošiasi kontrolinėms rungtynėms su makedonais ir graikais.

Pa­dė­kos raš­tai ran Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

Vil­niaus mies­to me­ro pa­dė­kos raš­ tais ap­do­va­no­ti sos­ti­nės ran­ki­nio klu­bų žai­dė­jai ir tre­ne­riai po ce­re­ mo­ni­jos pri­si­pa­ži­no ne­pa­ten­kin­ti šį se­zo­ną pa­siek­tais re­zul­ta­tais.

Ti­tu­lo neap­gy­nė

Mai­nai: „East­con AG-Vil­niaus ko­le­gi­jos“ ran­ki­nin­kės 2011-ųjų auk­są iš­kei­tė į 2012-ųjų bron­zą.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

„Se­zo­nas bai­gė­si dau­giau ne­gu ne­ sėk­min­gai. Ap­mau­du, ta­čiau be­ lie­ka džiaug­tis tik ge­ru žai­di­mu čem­pio­na­to pa­bai­go­je, juo­lab kad iš­ko­vo­jo­me bron­zos me­da­lius, – sa­ kė Lie­tu­vos čem­pio­nių ti­tu­lo neap­ gy­nu­sių „East­con AG–Vilniaus ko­ le­gi­jos“ ran­ki­nin­kių vy­riau­sia­sis tre­ne­ris And­rie­jus Pe­ro­vas. – Ti­ki­ mės, kad pa­vyks iš­lai­ky­ti to­kią pa­ čią ko­man­dos su­dė­tį.“

Tre­ne­ris tei­gė, kad jau da­bar gal­ vo­ja apie ki­tą se­zo­ną. „Di­džiau­sias gal­vos skaus­mas – rė­mė­jų paieš­ kos. Min­čių daug, ta­čiau ga­li­my­ bių jas įgy­ven­din­ti dar ne­tu­ri­me, – kal­bė­jo A.Pe­ro­vas. – No­rė­čiau pir­mo se­zo­no per de­šimt me­tų, ku­rio pra­džio­je ne­rei­kė­tų iš nau­jo lip­dy­ti eki­pos. Jei­gu taip nu­tik­tų, žai­dė­jos daug anks­čiau įgy­tų ge­rą spor­ti­nę for­mą.“ A.Pe­ro­vas pa­brė­žė, kad da­bar­ti­ nė ša­lies čem­pio­na­to sis­te­ma, kai svar­biau­sios ko­vos pra­si­de­da at­ krin­ta­mo­sio­se var­žy­bo­se, per re­ gu­lia­rų­jį se­zo­ną lei­džia skir­ti lai­ko ko­lek­ty­vui su­si­gy­ven­ti.

Už­sie­ny­je – ne py­ra­gai

Pak­laus­tas, ar ne­si­bai­mi­na, kad žai­dė­jos ga­li iš­si­bė­gio­ti į ki­tus Lie­

13

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

sportas

Daugiau sporto naujienų skaitykite diena.lt

Kos­mo­po­li­ti­nė Eu­ro­pa – šan­sas ki­tų že­my­nų fut­bo­lui Ko­dėl maž­daug prieš de­šimt­me­tį į gi­lią kri­zę pa­te­kęs Vo­kie­ti­jos fut­bo­las iš­si­kaps­tė ir pa­ki­lo į nau­jas aukš­tu­mas? Spor­to spe­cia­lis­tų nuo­mo­ne, prie­žas­tis – li­be­ra­lus po­žiū­ ris į glo­ba­li­za­ci­ją.

Sta­tis­ti­ka A gru­pė

Čekija–Graikija 2:1 (2:0). Vroc­la­ vas, 41 105 žiū­ro­vai. Įvar­čiai: Pet­ ras Ji­ra­če­kas (3 min.), Vac­la­vas Pi­ lar­ž as (6 min.)/Theofanis Ge­kas (53 min.).

Rusija–Lenkija 1:1 (1:0). Var­šu­va, 55 920 žiū­ro­v ų. Įvar­č iai: Ala­nas Dza­g o­j e­v as (37 min.)/Jakubas Blaszc­zy­kows­k is (57 min.).

Komanda

1. Ru­si­ja 2. Če­ki­ja 3. Len­ki­ja 4. Grai­ki­ja

Ma­rius Bag­do­nas Var­šu­va (Len­ki­ja)

Ki­to­kia „Die Manns­chaft“

Prieš rung­ty­nes skam­bant Vo­kie­ ti­jos him­nui, pa­grin­di­nės vie­nuo­ li­kės fut­bo­li­nin­kai Me­su­tas Özi­las, Sa­mi Khe­di­ra, Jé­rô­me’as Boa­ten­gas bei Lu­kas Po­dols­ki sto­vi tar­si van­ dens į bur­nas pri­si­sė­mę. Pa­na­šiai el­gia­si ir var­žy­bas nuo at­sar­gi­nių suo­lo ste­bin­tys Il­kay’us Gündo­ga­ nas ir Mi­ros­la­vas Klo­se.

Prie­žas­tis – vi­si jie nė­ra gry­nak­ rau­jai vo­kie­čiai, tad ir tau­ti­nė sa­ vi­mo­nė ge­ro­kai ski­ria­si. Vis dėl­to vie­na aki­vaiz­du – anks­čiau fi­zi­ne jė­ga ir griež­ta draus­me gar­sė­ju­si „Die Manns­chaft“ pra­dė­jo lai­mė­ ti ta­da, kai su­ti­ko pa­keis­ti brai­žą ir žai­di­mą pra­dė­jo regz­ti pa­si­kliau­ da­ma imp­ro­vi­zuo­ti mėgs­tan­čiais fut­bo­li­nin­kais.

Prieš ke­lis de­šimt­me­čius sun­kiai ga­lė­jo­me įsi­vaiz­duo­ti juo­dao­dį fut­ bo­li­nin­ką, vil­kin­tį bal­tus Vo­kie­ti­jos rink­ti­nės marš­ki­nė­lius. Da­bar tai rea­ly­bė – J.Boa­ten­gas yra tvir­tas pa­ grin­di­nės su­dė­ties žai­dė­jas. Gy­nė­ jo tė­vas yra ki­lęs iš Ga­nos ir 1981 m. at­vy­ko į Vo­kie­ti­ją stu­di­juo­ti ir ieš­ ko­ti ge­res­nio gy­ve­ni­mo. Jé­rô­me’as ga­bu­mus fut­bo­lui pa­vel­dė­jo iš sa­vo se­ne­lio Ro­ber­to, ku­ris bu­vo Ga­nos na­cio­na­li­nės rink­ti­nės žai­dė­jas. Įgū­džiai – iš tė­vų

Sau­go S.Khe­di­ros tė­vas ki­lęs iš Tu­ ni­so, ta­čiau Štut­gar­te gi­męs fut­ bo­li­nin­kas di­le­mos dėl na­cio­na­li­ nės ko­man­dos ne­spren­dė – jis jau nuo sep­ty­nio­li­kos me­tų at­sto­va­vo įvai­raus am­žiaus Vo­kie­ti­jos rink­ ti­nėms.

Su Dort­mun­do „Bo­rus­sia“ šie­ met Vo­kie­ti­jos čem­pio­nu ta­pu­sio I.Gündoga­no tė­vai gi­mė Tur­ki­jo­ je. M.Ozi­lo fut­bo­lo fi­lo­so­fi­ja per­ smelk­ta tur­kiš­kų ir vo­kiš­kų mo­ty­ vų. „Aikš­tė­je tai man yra ko­zi­ris.

Lyg.

Pral.

Įv.

Tšk.

1 1 0 0

1 0 2 1

0 1 0 1

5:2 3:5 2:2 2:3

4 3 2 1

Kas, kur, ka­da? Šian­dien C gru­pė­je

19 val. Poz­na­nė­je: Ita­l i­ja–Kroa­t i­ja, 21.45 val. Gdans­ke: Is­pa­ni­ja–Ai­ri­ja.

Ry­toj D gru­pė­je

19 val. Do­nec­ke: Uk­rai­na–Pran­cū­ zi­ja, 21.45 val. Ki­je­ve: Šve­di­ja–Ang­ li­ja.

Pasižymėjo: braziliško kraujo turintis portugalas Pepe (centre su kamuoliu) vakar nuginklavo danų varti-

ninką.

Ga­liu žais­ti tech­niš­kai ir imp­ro­vi­ zuo­ti kaip tur­kas, ta­čiau Vo­kie­ti­ jo­je iš­mo­kau draus­mės ir su­si­kau­ pi­mo“, – tvir­ti­na vie­nas Mad­ri­do „Real“ ly­de­rių.

L.Po­dols­ki ir M.Klo­se per tre­ ni­ruo­tes bend­rau­ja len­kų kal­ba.

Abu jie gi­mė šio­je ša­ly­je ir yra ve­ dę gry­nak­rau­jas len­kai­tes. L.Po­ dols­ki mo­ti­na Kryzs­ty­na praei­ty­je bu­vo gar­si Len­ki­jos ran­ki­nio rink­ ti­nės žai­dė­ja, ta­čiau per­si­kė­lė į Vo­ kie­ti­ją. Spor­ti­nius ga­bu­mus iš sa­vo tė­vų pa­vel­dė­jo ir M.Klo­se. Jo mo­ ti­na Bar­ba­ra taip pat bu­vo Len­ki­jos ran­ki­nio rink­ti­nės žai­dė­ja, o tė­vas – pro­fe­sio­na­lus fut­bo­li­nin­kus.

Dvie­jų Švei­ca­ri­jos ran­ki­nin­ kų šei­mo­je gi­mė vie­nas jau­niau­ sių Nyderlandų rink­ti­nės žai­dė­jų Luu­kas de Jon­gas. Šei­ma per­si­kė­

„Reuters“ nuotr.

lė į Nyderlandus, kai Luu­kui bu­vo vos ket­ve­ri.

Va­kar vo­kie­čiai ir olan­dai „Eu­ro 2012“ ant­ro­jo tu­ro rung­ty­nes žai­ dė Char­ko­ve.

Ta­len­tin­gi at­vy­kė­liai

Da­ni­jos vi­du­rio gy­nė­jas Jo­re­sas Oko­re‘as ki­lęs iš Dramb­lio Kau­lo Kran­to, ta­čiau per­si­kė­lė į Skan­di­ na­vi­ją, kai jam te­bu­vo tre­ji.

Ke­tu­ris le­gio­nie­rius tu­ri Por­ tu­ga­li­jos rink­ti­nė. Vi­du­rio gy­nė­ jas Kep­le­ras gy­ve­ni­mą ir fut­bo­li­ nin­ko kar­je­rą pra­dė­jo Bra­zi­li­jo­je ir į Por­tu­ga­li­ją per­si­kė­lė tik bū­da­ mas 18-os. Pa­na­šiai su­si­klos­tė ir ki­to Bra­zi­li­jo­je gi­mu­sio gy­nė­jo Pe­ pe kar­je­ra.

Ro­lan­do ir Na­ni yra gi­mę Ža­lio­jo Ky­šu­lio sa­lo­se. Pir­ma­sis į Por­tu­ga­

kininkams – tar­si pa­guo­da tu­vos ar už­sie­nio klu­bus, tre­ne­ris truk­te­lė­jo pe­čiais. „Gal­būt vie­na ki­ta ir pa­bėgs. Ke­ lios mer­gi­nos jau ant­rus me­tus kal­ ba apie spor­ti­nės kar­je­ros pa­bai­gą.

Per­nai jas su­lai­kė­me, įkal­bi­no­me, o kaip bus šiais me­tais – ne­ži­nia.

Steng­si­mės ne­pra­ras­ti de­ry­bų įgū­ džių“, – juo­kė­si A.Pe­ro­vas.

Stra­te­gas pra­si­ta­rė, kad dar ke­ lios žai­dė­jos gal­vo­ja apie moks­lą už­sie­ny­je. „Iš­va­žiuo­ti vien rung­ty­niau­ti į už­sie­nį nė vie­na mū­sų žai­dė­ja ne­ke­ ti­na. Ge­rai, nes dau­gu­mai tai bū­tų per anks­ti. Mū­sų jau­nos mer­gi­nos pa­ten­ka tik į že­mo ly­gio ko­man­ das, to­dėl nė­ra kur sku­bė­ti. Su­si­tu­ pė­ti ge­riau čia, Lie­tu­vo­je, – svars­tė A.Pe­ro­vas. – To­bu­lė­ti pra­sto­se už­ sie­nio eki­po­se neį­ma­no­ma, nes jos

Perg.

tre­ni­ruo­ja­si tris kar­tus per sa­vai­tę, o kad iš­gy­ven­tų, mer­gi­nos pri­va­lo su­ si­ras­ti dar­bus. Gy­ven­ti juk rei­kia.“ LRT tau­rės – per ma­žai

Į pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ją kiek pa­vė­ la­vę iš vy­rų rink­ti­nės, ku­ri ren­gia­ si ant­ro­sioms at­ran­kos į pa­sau­lio čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­rą rung­ ty­nėms su len­kais, at­vy­kę „VHC Švie­sos“ žai­dė­jai Ais­tis Pa­že­mec­ kas ir Vai­das Trai­na­vi­čius pri­pa­ži­ no, kad ko­man­dos lū­kes­čiai šį se­ zo­ną bu­vo di­des­ni nei pa­sie­ki­mai. „Se­zo­nas bu­vo įdo­mus, ne­trū­ko nei pa­ki­li­mų, nei duo­bių. Tiks­lai bu­vo pa­tys aukš­čiau­si. Džiau­gia­ mės, kad iš­ko­vo­jo­me LRT tau­rę, ta­ čiau ket­vir­to­ji vie­ta Lie­tu­vos čem­ pio­na­te ir to­kia pat po­zi­ci­ja Bal­ti­jos ly­go­je – ne tai, ko ti­kė­jo­mės. Liūd­

no­ka, – sa­kė „VHC Švie­sos“ var­ ti­nin­kas A.Pa­že­mec­kas. – Tu­ri­me me­di­nius me­da­lius. Sun­ku pa­sa­ky­ ti, ko­dėl mums ne­pa­vy­ko pa­siek­ti dau­giau. Gal­būt pri­trū­ko sa­vi­tar­ pio su­pra­ti­mo, o gal ke­lių neį­mes­ tų įvar­čių. Tu­rė­jo­me šan­sų ka­bin­ tis už si­dab­ro me­da­lių, ta­čiau dėl ne­sėk­mių nie­ko ne­kal­ti­na­me.“ „VHC Švie­sos“ ka­pi­to­nas V.Trai­ na­vi­čius taip pat ne­si­džiau­gė praė­ ju­siu se­zo­nu. „Jis tik­rai ga­lė­jo bū­ti ge­res­nis. Kai ku­riuos tiks­lus be­veik įvyk­dė­me, bet ne­ta­po­me Lie­tu­vos čem­pio­na­to pri­zi­nin­kais, – sa­kė „VHC Švie­sos“ ran­ki­nin­kas. – Jau­ tė­me, kad vie­nas ar ki­tas žai­dė­jas į rung­ty­nes at­vyk­da­vo ne­pa­li­kęs sa­ vo rū­pes­čių na­muo­se. Ma­nau, kad mū­sų jau­nai ko­man­dai tie­siog pri­ trū­ko pa­tir­ties.“

li­ją at­vy­ko bū­da­mas ke­tu­rio­li­kos, o Na­ni į Eu­ro­pą su sa­vo šei­ma per­ si­kraus­tė anks­čiau ir jau nuo ma­žų die­nų at­sto­va­vo Por­tu­ga­li­jos jau­ni­ mo rink­ti­nėms.

Da­nų ir po­rtu­ga­lų dvi­ko­va va­kar įvy­ko Lvo­ve. 3:2 laimėjo Portugali­ jos rinktinė. Nugalėtojams įvarčius pelnė Pepe (24 min.), Helderis Pos­ tiga (36 min.) ir Silvestre Varela (87 min.). Danų gretose pasižymėjo Ni­ clasas Bendtneris (41 ir 80 min.).

Pa­de­da rink­ti­nėms

Bra­zi­liš­kų šak­nų tu­ri Ita­li­jos rink­ ti­nės sau­gas Thia­go Mot­ta. Pie­ tų Ame­ri­ko­je gi­męs fut­bo­li­nin­kas yra su­žai­dęs ke­lias rung­ty­nes Bra­ zi­li­jos jau­ni­mo rink­ti­nė­je.

2010 m. T.Mot­ta su­lau­kė vi­lio­ jan­čio pa­siū­ly­mo iš Ita­li­jos na­cio­

na­li­nės rink­ti­nės tre­ne­rių vyk­ ti į Pie­tų Af­ri­ko­je vy­ku­sį pa­sau­lio čem­pio­na­tą. Abu fut­bo­li­nin­ko se­ ne­liai iš tė­vo pu­sės bu­vo ita­lai, ta­ čiau žai­dė­jas jau bu­vo gy­nęs Bra­ zi­li­jos jau­ni­mo rink­ti­nės gar­bę.

De­ry­bos tarp Ita­li­jos fut­bo­lo fe­ de­ra­ci­jos ir FI­FA bu­vo il­gos, ta­čiau ga­liau­siai fut­bo­li­nin­kui bu­vo leis­ta at­sto­vau­ti „Squad­ra Az­zur­rai“.

L.Po­dols­ki ir M.Klo­ se per Vokietijos rinktinės tre­ni­ruo­ tes bend­rau­ja len­kų kal­ba.

Eks­cent­riš­ka­sis Ma­rio Ba­lo­te­lli gi­mė Si­ci­li­jos sos­ti­nė­je Pa­ler­me, imig­ran­tų iš Ga­nos Tho­mo ir Ro­ se Bur­wua­hų šei­mo­je. Vė­liau tė­ vai pa­ti­kė­jo Ma­rio auk­lė­ti ita­lams Fran­ces­co ir Sil­vio Ba­lo­tel­li. M.Ba­ lo­tel­li yra tei­gęs, kad af­ri­kie­čiai tė­ vai ap­lei­do jį, ta­čiau fut­bo­li­nin­ko tė­vas tvir­ti­no, kad ati­duo­ti Ma­rio au­gin­ti įtė­viams rei­kė­jo, nes Af­ri­ ko­je ne­bu­vo są­ly­gų iš­gy­dy­ti ber­ niu­ko ne­ga­lias.

14

ketvirtADIENIS, birželio 14, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

Kur? Rad­vilų rūmuo­se, Vil­niaus g. 24.

Ka­da? Bir­že­lio 15–rugpjūčio 26 d. Kiek? 6 li­tai.

Kur? Va­sa­ros te­ra­so­je, Vil­niaus g. 39.

Ka­da? Šian­dien 20 val. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Trakų pu­sia­sa­lio pi­ly­je.

Ka­da? Bir­že­lio 16 ir 17 d. Kiek? 5–10 litų.

V.Dil­kos pa­li­ki­mas

Ener­gi­jos dozė

Vi­du­ram­žių šventė

Mi­nint Vin­co Dil­kos (1912–1997 m.) šimtą­sias gi­mi­mo me­ti­nes, Vil­ niu­je, Lie­tu­vos dailės mu­zie­jaus pa­da­li­ny­je – Rad­vilų rūmų mu­ zie­ju­je, ati­da­ro­ma pa­ro­da. Jo­je pri­sta­to­ma per 150 dai­li­nin­ko dar­ bų, at­skleid­žian­čių me­ni­nin­ko kūry­bos ke­lią. Did­žiau­sia V.Dil­kos kūry­bi­nio pa­li­ki­mo da­lis – mol­ber­tinė ta­py­ba.

Pra­kai­tu ap­taš­kytų elekt­ri­nių gi­tarų ir ne­nuš­li­fuo­tos al­ter­na­ty­vos mėgėjai jau ži­no, kur pra­leis va­karą. Prieš po­rą sa­vai­čių ant­rąjį „TU­ BORG Li­quid Soundt­rack“ se­zoną pra­dėjo teat­ra­liš­kas ir ori­gi­na­lus Jur­gos Še­dui­kytės pa­si­ro­dy­mas, o šįkart ant sce­nos kar­sis ir nuo jos šoks ult­ra­mo­dernūs ro­ke­riai „Freaks on Floor“.

Trakų is­to­ri­jos mu­zie­jus jau ke­tu­rio­liktą kartą kvie­čia į kas­metę Vi­du­ram­žių šventę. Dvi die­nas skambės mu­zi­ka, kau­sis ri­te­riai, triūs senųjų amatų meist­rai, vyks edu­ka­ci­niai už­siė­mi­mai, bus siū­lo­mos ne­kas­dienės pra­mo­gos, taip pat vyks sep­tin­ta­sis tarp­ tau­ti­nis lan­ki­ninkų tur­ny­ras.

Kur? Dailės aka­de­mi­jos bib­lio­te­ko­je, Mai­ro­nio g. 6.

Ka­da? Iki bir­že­lio 30 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Ki­no cent­re „Skal­vi­ja“, A.Goš­tau­to g. 2.

Ka­da? Šian­dien 20.40 val. Kiek? 14 litų.

Kur? Ant Tau­ro kal­no.

Ka­da? Bir­že­lio 16 d. 21 val. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Na­cio­na­li­nia­me dra­mos teat­re, Ge­di­mi­no pr. 4.

Ka­da? Bir­že­lio 28 d. 19 val. Kiek? 42–102 li­tai.

Me­no al­bumų ko­lek­ci­ja

Kul­ti­nis fil­mas „Ne­gyvė­lis“

Ja­po­ni­ja vie­nai nak­čiai

Tai­syklės prie­š gy­ve­nimą

Prancūzų ins­ti­tu­tas Lie­tu­vo­je su­rin­ko naują me­ no al­bumų ko­lek­ciją „Art“. Ją su­da­ro 67 lei­di­niai apie kultū­rinį pa­veldą ir šiuo­lai­kinę kūrybą (ar­ chi­tektū­ra, ma­da, ta­py­ba ir kt.). Pirmą kartą ko­ lek­ci­ja pristatoma Vil­niu­je.

Ori­gi­na­li kul­ti­nio ame­ri­kie­čių re­ži­sie­riaus Ji­mo Jar­mus­cho dra­ma – ves­ter­nas „Ne­gyvė­lis“ – pa­ tei­kia daug klau­simų, ta­čiau būtent todėl jis il­ gam įstrin­ga į at­mintį ir yra ne­pa­na­šus į jokį ki­ tą filmą, kurį ka­da nors matė­te.

„Ja­po­niš­ka nak­tis“ – tai tar­si spal­vin­gas ir šur­ mu­lin­gas va­sa­ros fes­ti­va­lis, ko­kių Ja­po­ni­jo­ je tik­rai gau­su šiuo metų lai­ku. Ap­si­lan­ky­ti to­ kia­me ja­ponų kultū­ros fes­ti­va­ly­je kvie­čia­mi ir vil­nie­čiai.

Gy­ve­ni­mas pa­gal tai­syk­les prie­ši­na­mas tik­ram gy­ve­ni­mui ir gy­vam žmo­gui. Bet tai tik vie­na iš temų, ku­rias cho­reog­rafė An­že­li­ka Cho­li­na nag­rinė­ja sa­vo dviejų da­lių šo­kio spek­tak­ly­je „Ana Ka­re­ni­na“.

tv programa

LTV

9.00, 13.00, 14.05 Gedulo ir vilties diena.

10.00 Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingas posėdis, skirtas Laisvės kovoms ir didžiosioms netektims atminti.

11.00 LRT vasaros studija.

12.00 Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje.

12.30 Okupacijos, genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonija prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje.

14.50 Žinios.

15.25 Gedulo ir vilties diena. Misija Sibiras’11.

16.30 Gedulo ir vilties diena. „Ledo vaikai“ (2012 m.).

17.30 Gedulo ir vilties diena. Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje.

18.30 Šiandien.

18.35, 21.20, 23.45 Sportas. Orai.

18.45, 19.45, 20.45, 21.30, 22.35 UEFA EURO 2012 studija.

19.00, 20.00 UEFA EURO 2012 rungtynės Italija–Kroatija.

20.55, 22.30 Loterija „Perlas“.

21.00 Panorama.

21.10 Verslas. Kultūra.

21.45, 22.45 UEFA EURO 2012 rungtynės Ispanija–Airija.

23.40 Vakaro žinios.

23.50 UEFA EURO 2012 apžvalga.

7.20 „Keista šeimynėlė“ (3) (k).

7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).

8.50 24 valandos (N-7).

9.45 „Šeimynėlė“ (7) (N-7) (k).

10.15 Juokas juokais (k).

10.45 Kitas! (N-7).

11.10 Mano vyras gali (k).

13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“ (9).

13.40 „Keista šeimynėlė“ (4).

14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (3).

14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

16.40 „Meilės miestas“.

17.40 Nuo... Iki...

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.10 Sportas.

19.13 Orai.

19.15 „Namai, kur širdis“ (8) (N-7).

20.00 „Šeimynėlė“ (8) (N-7).

20.30 „Pavogta laimė 3.

Pavojinga sąjunga“ (8) (N-7).

21.30 Juokas juokais.

22.00 Žinios. Verslas.

22.19 Sportas.

22.23 Orai.

22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7).

22.35 „Mentalistas“ (N-7).

23.35 „Slapti reikalai“ (N-7).

0.30 „Specialioji Los Andželo policija“.

1.25 Sveikatos ABC (k).

7.25 „Simpsonai“.

7.55 Komedija „Kol mirtis išskirs“ (1) (JAV, 2010 m.).

8.25 „Kol mirtis išskirs“ (2).

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00 „Pasmerkti“.

11.00 Pasirink mane.

13.10 „Bakuganas“.

13.40 „Nepaprastas pasaulis“.

14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

15.10 „Simpsonai“.

15.40 „Meilės prieglobstis“.

16.40, 17.40 „Paveldėtojai“.

18.45 TV3 žinios.

19.00 TV3 sportas.

19.05 TV3 orai.

19.10 Nuodėmių dešimtukas.

20.10 „Be namų“.

21.00 Pasirink mane.

21.35 TV3 vakaro žinios.

21.50 TV3 sportas.

21.55 TV3 orai.

22.00 „Aferistas“ (3).

23.00 Veiksmo drama „Rokis 5“ (JAV, 1990 m.).

1.10 „Gyvenimas“.

2.00 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“ (4).

LNK

TV3

6.30 7.00 7.25 8.00

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.

6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (2) (k).

LTV 12.30 val.

6.40 Teleparduotuvė.

6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

LNK 22.35 val.

BTV

Televitrina. Žinios (k).

Smagiausios akimirkos. „Lietuvos žinių“ tyrimas (N-7) (k).

TV3 21.00 val.

9.00 „Kviečiu vakarienės“.

9.30 „Miesčionys“ (N-7).

10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.

11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.

12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k).

13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k).

15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7).

16.00 „Baimės faktorius“ (N-7).

17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

18.00 Žinios. Sportas. Orai.

18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7).

20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai.

20.25 Tarptautinis atlikėjų konkursas „Naujoji banga 2011“.

23.55 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

1.00 Brydės (k).

2.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).

Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė.

6.30 Ryto reporteris.

7.45, 13.00 Lietuva–Venesuela–Londonas.

8.00 Negaliu tylėti.

8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7).

10.00 Super L.T. 10.35 Girių takais.

11.05 Idėjos namams.

12.00 Lietuvos diena.

13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

14.45 Negaliu tylėti.

15.45, 16.10, 0.45 „Asmeninis Stalino gyvenimas“ (3) (N-7).

BTV 20.25 val.

16.00, 17.00, 18.00 Žinios. Orai.

17.20 Lietuva tiesiogiai.

18.20 Super L.T. 18.55 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.

19.55 Dok. f. „Berija – Stalino įrankis“ (N-7).

21.00 Reporteris.

21.37 Orai.

21.40 Lietuva–Venesuela–Londonas.

21.55 Lietuva tiesiogiai.

22.30 Super L.T. 23.05 Pasaulio krepšinio apžvalga.

23.50 Reporteris.

0.27 Orai.

0.30 Lietuva–Venesuela– Londonas.

SPORT1

12.00 Televitrina.

13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +.

13.15 Sportas LT. Atviras veteranų štangos spaudimo čempionatas.

13.45 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga.

15.30 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gegužė).

16.00, 16.40, 17.45, 19.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“.

19.15 Sportas LT. Lietuvos boulingo čempionato finalinis turnyras.

21.15 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“ (1). Geranoriškumas ir teisingumas.

21.45 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park).

22.20, 23.15 Profesionalų boksas.

lietuvos ryto tv 19.55 val.

niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

KetvirtADIENIS, birželio 14, 2012

933624

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunTel. 261 3653, 261 tinius. Lietuvoje pristatome iki 3655 durų. Tel. 8 skelbimai@vilniausdiena.lt 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

959526

Ren­gia­si į Ang­liją Bal­ti­jos gi­tarų kvar­te­tas pa­kuo­ja­ si inst­ru­men­tus. Kvar­te­tas šį bir­ želį su­rengs tris kon­cer­tus Lon­ do­ne, Esek­se ir Hamp­šy­re.

„Pa­siū­ly­mas su­reng­ti kon­certų turą Ang­li­jo­je bu­vo kiek ne­tikė­ tas, tie­sa, de­biu­ti­nis mūsų kon­ cer­tas Lon­do­ne su­laukė karš­tos ir itin tei­gia­mos pub­li­kos reak­ci­jos.

Po šio kon­cer­to ir su­si­pa­ži­no­me su or­ga­ni­za­to­riais, iš­kart su­laukė­ me kvie­ti­mo su­grįžti. Tik­rai džiu­ gu, kad mūsų no­ras siek­ti ge­riau­sia ne­lie­ka ne­pas­tebė­tas“, – pa­sa­ko­jo kvar­te­to na­rys Sau­lius S.Lip­čius.

Per trumpą kon­certų turą Bal­ ti­jos gi­tarų kvar­te­tas į sceną iš­ eis tris kar­tus. Vie­nas iš kon­ certų vyks įspūdin­go­je XVII a. pi­ly­je Esek­se. Mu­zi­kan­tai ypač lau­kia kon­cer­to Šv. Jokū­bo baž­ ny­čio­je, esan­čio­je pa­čia­me Lon­ do­no cent­re. „Tai ypa­tin­ga vie­ta kon­cer­ tuo­ti – šio­je baž­ny­čio­je kon­cer­ tai vyks­ta ne vieną šimt­metį“, – sakė Bal­ti­jos gi­tarų kvar­te­to na­rys Chri­sas Rue­ben­sas.

Po šių kon­certų išs­kir­ti­nis ren­ gi­nys visų lau­kia Hamp­šy­ro prie­ mies­ty­je. Or­ga­ni­za­to­riai at­vy­ ku­siems į kon­certą ža­da ne tik Lie­tu­vos ket­ver­tu­ko, gro­jan­čio spe­cia­liai jiems skir­to­mis ži­no­mo

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

952525 UAB „MSB Baltic“ dirbti Vokietijoje reikalingi suvirintojai ir vamzdininkai. Tel. +370 614 Kitos 98 786, msb.baltic@gmail.com.

974855 Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

Siūlo darbą

is­panų meist­ro Ma­nue­lio Cont­re­ ra­so rankų dar­bo gi­ta­ro­mis, pa­ si­ro­dymą, bet ir jau­kių pri­ėmimą bei pie­tus ang­liš­ka­me kai­me.

Per kon­cer­tus gi­ta­ris­tai at­liks ne vieną jiems pri­pa­ži­nimą at­ne­ šusį kūrinį. Tarp skambė­sian­čių gi­ta­ra at­lie­kamų darbų – int­ri­ guo­jan­čios ir įspūdin­gos kla­si­ki­ nių kūri­nių aran­žuotės, pa­įvai­rin­ tos tra­di­ci­niu Bal­ti­jos ir Bal­kanų mu­zi­kos skam­be­siu.

Pa­sak Ch.Rue­ben­so, nu­ma­ty­ta, kad gi­ta­ris­tai taip pat at­liks šiais me­tais pri­sta­tytą jo kūrinį „Fe­ nest­rae“ („Lan­gai“), per kurį bus ga­li­ma iš­girs­ti ne tik mu­zi­kantų pirštų ju­de­sių ke­lia­mus gar­sus, bet ir bal­sus. „Ži­no­ma, tai pri­klau­sys nuo visų mūsų ke­tu­rių svei­ka­tos – jei ku­ris bus už­kimęs, dai­nuo­ti ne­ galė­si­me. Juk ke­lia­me sau di­de­ lius rei­ka­la­vi­mus, tai ne­gi ga­din­ si­me žmonėms klausą“, – juokė­si Ch.Rue­ben­sas.

Prieš iš­vyk­da­mas į Ang­liją gi­ tarų kvar­te­tas dar pa­si­ro­dys Kris­ tu­po fes­ti­va­lių kon­cer­te bir­že­lio 17 d. Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bo­ta­ ni­kos so­de. Kon­cer­to „Ke­tu­rios gi­ta­ros“ pro­gra­mo­je skambės Á.Piaz­zol­los, D.Bog­da­no­vi­ćiaus, Ch.Rue­ben­so ir kt. kūri­niai.

VD inf.

PaSlaugoS

Statybos ir remonto

760904

parduoda

nekilnojamąjį turtą Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

955765

perKa Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto.

Tel. 8 676 41 155.

Įvairūs Perka

966250

Kita

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: 2012 04 20galvijus, Vilniausavis. apygardos teismoiš nutarveršelius, Sumokame karto. timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuo803, 8UAB 601 „Joanos 71 558, (8 310) 48 323. jančios avialinijos“ administrato953111 riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditokita rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto įsiteisėjimom., dienai) pri2012 06 bylos 15 Vilniaus SB kartu „Vilnelė“ dedant kreditorinius 499 skl., Palydovoreikalavimus g. 80 nuopatvirtinan10.00 iki čių dokumentų įformintus 10.30 val. bustinkamai ženklinamos skl. nuorašus. kad. Nr. Taip pat prašom nurodyti, šių reikalavimų 0101/0048:0902 ribos. arGretimo sklypo įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kad. Nr. 0101/0048:0872 (sav. kokiu Juozasbūdu Ratai yra padaryta.

Kreditorinį reikalavimą pateikkauskas) paveldėtojai arba jų įgaliotieji astimenys Savanorių pr.

262-105, LT-50204 Kaunas.

Inkviečiami dalyvauti matavimuose. formacija tel./faks.

(8 37) 229 886. Žalgirio g.

UAB „Žemės matavimų grupė“, 961016 90-502, Vilnius,APIE tel. 8TERITORIJŲ 621 60 003.PLANAVIINFORMACIJA 974406 MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo 2012 06 Šnipiškių 16 Vilniaus r., Buivydžių sen., Maig.

105A, seniūnijoje, Vilniuje, sklykūnų k. Nr. nuo0101/0032:986, 10.30 iki 11.30 val. bus ženklipo kad. bendras plotas namos ha, skl. detalusis kad. Nr. 4112/0100:0002 ribos.

0,2419 planas. Planavimo paGretimo Vilniaus sklypo miesto kad. Nr.savivaldybės 4112/0100:0187 grindas: admi(sav. Elenadirektoriaus Jaškus) paveldėtojai arba jų nistracijos pavaduotojo 2011 įgaliotieji asmenys kviečiami2011 dalyvau07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 08 01 detaliojo teritorijųUAB planavimo ti matavimuose. „Žemės organizatomatavimų riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, tel.Nr.8 621 60 003.

ĮvairūS

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012-06-11 įsakymu Nr. 49VĮ(14.49.2)-1300 patvirtintas žemės sklypų, esančių SB „Elektronika-1“ teritorijoje, sklypo kadastrinis Nr. 0101/0025:1085, Anapilio g. 65, Vilniaus m. ir sklypo Nr. 277 (kadastrinis Nr. 0101/0025:1183), Pylimėlių g., Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas.

kvar­te­tas bu­vo pa­kvies­tas grįžti į Ang­liją ir su­reng­ti dar ke­letą kon­ certų.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Va­do­vai ne­si­ver­žia Tik vie­nas kan­di­da­tas pa­teikė pa­ raišką da­ly­vau­ti Kultū­ros mi­nis­ te­ri­jos pa­skelb­ta­me kon­kur­se ne­ se­niai įsteig­to Lie­tu­vos ki­no cent­ ro di­rek­to­riaus pa­rei­goms ei­ti.

Tai tre­čia­die­nio rytą BNS pa­tvir­ ti­no kultū­ros mi­nist­ro at­stovė spau­dai Vai­va Go­ge­lienė. Dau­ giau in­for­ma­ci­jos apie vie­nin­telį kan­di­datą ji neatsk­leidė. Ant­ra­ die­nis bu­vo pa­sku­tinė die­na pa­ teik­ti pa­raišką.

Ki­no cent­ro di­rek­to­rius bus vals­tybės tar­nau­to­jas, pa­val­dus kultū­ros mi­nist­rui. Pa­sak mi­nis­ te­ri­jos, Ki­no cent­ro di­rek­to­riaus pa­rei­gybė rei­ka­lin­ga vals­tybės ki­no po­li­ti­kai vyk­dy­ti ir Lie­tu­vos ki­no sri­ties vys­ty­mui­si bei kon­ ku­ren­cin­gu­mui ska­tin­ti.

Pre­ten­den­tas tu­ri turė­ti aukš­ tąjį uni­ver­si­te­tinį ar­ba jam pri­ly­ gintą so­cia­li­nių ar hu­ma­ni­ta­ri­nių mokslų sri­ties iš­si­la­vi­nimą (ma­ gist­ro kva­li­fi­ka­cinį laipsnį), ne ma­žesnę nei pen­ke­rių metų va­

do­vau­ja­mo dar­bo pa­tirtį, iš jų – ne ma­žesnę kaip trejų metų va­ do­vau­ja­mo dar­bo pa­tirtį kultū­ros sri­ty­je. Jis, be ki­ta ko, tu­ri mokė­ ti ver­tin­ti esamą kultū­ros ir me­ no ap­linką, pro­gno­zuo­ti ki­no rin­ kos rai­dos per­spek­ty­vas.

Nau­jai įsteig­tas Ki­no cent­ras, kaip nu­ma­to­ma, rengs ki­no pro­ jektų kon­kur­sus vals­ty­bi­niam fi­ nan­sa­vi­mui gau­ti, kon­sul­tuos filmų ga­min­to­jus, skirs vals­ty­ binį fi­nan­sa­vimą ki­no pro­jek­ tams, kont­ro­liuos, kaip nau­do­ ja­mos lėšos, su­da­rys bendrą ki­no sri­ties in­for­ma­ci­jos ir sta­tis­ti­kos duo­menų bazę, skleis in­for­ma­ciją apie Lie­tu­vos kiną, tvar­kys Fil­ mų re­gistrą, su­teiks filmų in­dek­ sus pa­gal žiū­rovų am­žiaus cenzą, ska­tins už­sie­nio in­ves­ti­ci­jas į Lie­ tu­vos kiną ir t. t.

Mi­nis­te­ri­ja šie­met Ki­no cent­rui ke­ti­na skir­ti 500 tūkst. litų. Pla­ nuo­ja­ma, kad įstai­go­je turėtų bū­ ti įsteig­ta 15 pa­rei­gy­bių.

VD, BNS inf.

skl. Nr. 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) sklypo Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10 val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslavo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom susisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazevič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 79 348, e. paštas topomatik@gmail.com).

15

skelbimai

960926

Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

karščiauSi kelionių A.Vienuolio g.PaSiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 125nuo Lt 3464 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai.

Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos

Kelionių organizatorius Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą.

Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Niujorkas karėlį! nuo 2226 Lt Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos perka: Sienų, grindų apšiltinimas į oror. tarpus. veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto.

Ekovata, termoputa, polistireno granulėMokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 mis. 18kv. nuo 7(8Lt.310) Konsultuojame, dir803, 601m71– 558, 48 323.

953105 bame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528.

974334

Sėkmė: po pir­mo­jo sėkmin­go kon­cer­to Lon­do­ne Bal­ti­jos gi­tarų

m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – 99 Lt Raganė 550 Lt – 1099 Lt Bulgarija, Varna EnergetikasAlgarvė 600 Lt – 2239 Lt Portugalija, Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Mažiejinuo Laukystos Pasaka 550 Lt piratai 370 Lt Holivudo akademija 599 Lt Raganė – 550 Lt Mes jėga žmogus 450 Lt – tai aš! 600 Lt Laimingas Žaidimų galaktika 450 Lt Top Fun 640 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450UŽSIENYJE Lt (iki 06.15 – 399 Lt) STOVYKLOS Avataro nuotykiai kartu 450 1790 Lt Lt Anglų kalbos stovykla Estijoje Mes šampinjonai Bulgarijoje 1699 Lt 450 Lt Aplink pasaulį per 7 dienas 499 Lt Kroatijoje 2149 Lt Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt AVIABILIETAI* Baku Lt; Maljorka nuo 500 Lt Dodinuo 5501050 Lt (500 Lt iki 06 01) *kainos į abi puses STOVYKLOS UŽSIENYJE KELTŲ BILIETAI Stovykla Ukrainoje „Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Ryga–Stokholmas Kryme „Saliut“ 1699 Lt Talinas–Helsinkis Bulgarijoje 1699 Lt Talinas–Stokholmas Kroatijoje 2149 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Juodkalnijoje 1899 Lt Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Anglų kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas AVIABILIETAI* (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt *kainos į abi puses VIZOS Į Rusiją KELTAI nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt

KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Lietuvoje (05.26.) – 95 Lt Joninės ant Rambyno kalno (06 23) –– 99 Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) 175LtLt Raketinė bazė Žemaitijoje (06 30)– –577 85LtLt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Užsienyje gamtos stebuklai – 1397 Lt Šveicarijos Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 –Lt577 Lt Didingoji Italija ir Kapriopažintinė) sala – 1747 Šiaurės Italija (poilsinė nuoLt 1290 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos Praha–Viena–Budapeštas nuo 619 Ltjūros nuo 1197 Lt Kroatija nuo 990 Lt IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Praha–Viena–Budapeštas nuo 627 Lt Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS Šri Lanka nuo 3500 Lt (poilsinės) Egiptas, Kreta nuoHurgada 1170 Lt nuo 935 Lt Bulgarija nuo 850 Tunisas nuo 770 Lt Lt Šri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170(pažintinės Lt IŠ VARŠUVOS poilsinės) TunisasNilu nuonuo 770 2038 Lt Lt Kruizas Izraelis–Jordanija–Egiptas nuo 2423 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VARŠUVOS Marokas 2634 Lt (pažintinės – poilKuba sinės)nuo 5853 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt IŠ RYGOS: Izraelis–Egiptas nuo 1678 Lt Tailandas (pažintinė Marokas nuo 2634 Ltpoilsinė) – nuo 5218 Lt Kuba nuo 5853 Lt IŠ VILNIAUS: Egiptas, nuo 869 Lt LĖKTUVUHurgada IŠ RYGOS: Ispanija, – 1499 Lt – nuo 5218 Lt TailandasMaljorka (pažintinė, poilsinė) Turkija, Antalija – 889 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 1249 Lt Ispanija, Maljorka – 1809 Lt Turkija, Antalija – 1239 Lt Graikija, Kreta – 1079 Lt Bulgarija, Varna – 1229 Lt Portugalija, Algarvė – 1859 Lt

Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) nuo 105 Lt Ryga–Stokholmas; Talinas–Helsinkis; Talinas–Stokholmas; Ventspilis–Nyneshamnas; Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas); Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas); Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas); Turku–Alando salos–Stokholmas

STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt

VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt

974447

Parengtas žemės sklypų Naugarduko g. 19 (kad. Nr. 0101/0056:82) ir Naugarduko g.

21 (kad. Nr. 0101/0056:32), Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo 2012 01 24 sutartis, reg. Nr.A615-7-(2.15.1.7-AD4). Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant tikslinės žemės paskirties, apjungti žemės sklypus į vieną sklypą, nustatyti žemės naudojimo būdą ir pobūdį (komercinė teritorija K1) bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą, reglamentus. Numatomas administracinės paskirties pastatas. Planavimo organizatorius – Violeta Birutė Popova, Aleksandr Popov, Vismaliukų g. 2625, tel. 8 698 23 720. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, LT-01108, Vilnius. Projekto vadovas architektas Dainius Čepurna, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, el. paštas: dainius@unitectus.lt. Vieša ekspozicija – su parengto detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti nuo 2012 m. birželio 29 d. iki liepos 13 d. Naujamiesčio seniūnijoje, Gedimino pr. 15 ir architektų biure Lukiškių g. 3 darbo metu. Viešas projekto svarstymas (susirinkimas) – 2012 m. liepos 13 d. 18 val. UAB „Unitectus” patalpose, Lukiškių g. 3, Vilniuje. Pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų teikti raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui (A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius), per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

974510

37O 37O OFFICIAL

PROFILE ON OFFICIAL FACEBOOK PROFILE ON FACEBOOK FACEBOOK.COM/370MAGAZINE

37O

OFFICIAL PROFILE ON FACEBOOK.COM/370MAGAZINE FACEBOOK Čia visada rasi PDF versiją Čia visada rasi PDF versiją

FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją

Orai

Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis Lietuvoje vyraus drėgni, tačiau gana šilti orai. Šiandien dieną trumpas lietus numatomas visoje šalyje, oro temperatūra sieks 20–24 laipsnius šilumos.

Rytoj naktį palyti gali šiek tiek ilgiau, bus 10–12 laipsnių šilumos. Dieną žadamas trumpas lietus, oro temperatūra visoje šalyje, išskyrus Klaipėdą, sieks 20–21 laipsnį šilumos.

+21

+20

+23

Telšiai

Šiauliai

+22

Klaipėda

Panevėžys

+22

Tauragė

orai vilniuje

+17 +31 +20 +21 +24 +12 +19 +28

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+15 +20 +24 +18 +17 +31 +20 +18

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+22

+17

+13

4

+15

+20

+16

+11

5

+16

+25

+20

+14

3

penktadienį

Šeštadienį

Marijampolė

Vėjas

Vilnius

+22

Alytus

1–4 m/s

Gedulo ir vilties diena Tarptautinė tinklaraštininkų diena 1811 m. gimė JAV rašytoja Harriet BeecherStowe, romano ,,Dėdės Tomo trobelė“ autorė.

1828 m. gimė kunigas Antanas Mackevičius, 1863 m. sukilimo vadas.

1832 m. gimė vokiečių inžinierius, išradęs vidaus degimo variklį, Nikolausas Otto.

1927 m. mirė anglų rašytojas, knygos „Trise val-

1969 m. gimė vokiečių teniso žvaigždė Steffi Graf.

Šią savaitę laimėkite Predrago Matvejevićiaus knygą „Viduržemio jūros brevijorius“

Predragą Matvejevićių teisėtai galima vadinti Viduržemio jūros dainiumi. Jo į daugelį pasaulio kalbų išverstas „Viduržemio jūros brevijorius“ skaitytoją perkelia į užtekstinę realybę: mitinę, istorinę-faktinę, kitąsyk peržengiančią realybės ribas. Ši knyga nepastebimai ir elegantiškai įtraukia skaitytoją į kupiną netikėtumų plaukiojimą po Viduržemio jūrą, kviečia užplaukti į mažas įlankėles, salas ir saleles, į antikos laikais klestėjusius, o dabar išnykusius uostus, prisišvartuoti prie egzotika dvelkiančių Šiaurės Afrikos pakrančių.

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 19 d.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

4.41 21.57 17.16 1.54 16.49

166-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 200 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

2

Vardai Almina, Bazilijus, Digna, Gilmintas, Labvardas, Rufinas, Valerijus

horoskopai

prizas

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

+22

+22

DATOS

Rytas

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

+22

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+18

Utena

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +18 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +13 Kairas +36 Keiptaunas +17 Kopenhaga +15

Šiandien

Šiandien, birželio 14 d.

3

4

5

6

7

8

9

tyje“ autorius Jerome’as K.Jerome’as.

1941 m. prasidėjo masinis Lietuvos žmonių trėmimas į Sibirą.

1943 m. mirė rašytoja Gabrielė PetkevičaitėBitė.

1946 m. gimė milijardierius Donaldas Trumpas.

1951 m. gimė lietuvių režisierius Algimantas Puipa.

1986 m. mirė argentiniečių rašytojas, fantastinių novelių autorius Jorge Luisas Burgesas.

Avinas (03 21–04 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų savijautai ir darbui. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų, tad piniginę geriau palikite namie.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Kils problemų darbe. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus.

Dvyniai (05 21–06 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu.

Vėžys (06 22–07 22). Esate labai susikaupęs, viską darote sparčiai. Jei tektų gintis, pasitelkite žodžius – šiandien jie vienintelis jūsų ginklas.

Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus.

Liūtas (07 23–08 23). Galbūt būtent šiandien jums bus pasiūlytas darbas. Daugiau dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Pasistenkite šiandien būti itin dalykiškas.

Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Vakare praverstų gera knyga ar filmas, rinkdamasis dėmesį skirkite klasikai, o ne menkaverčiams siužetams.

Svarstyklės (09 24–10 23). Labai energingas laikotarpis, tinkantis rūpintis turimu verslu. Būsite itin aktyvus fiziškai, tad išnaudokite tai – sportuokite, treniruokitės.

Skorpionas (10 24–11 22). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę. Tik nesustokite ir nepasiduokite apatijai. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Daug naujo atrasite skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į mitų bei svajonių pasaulį. Detaliai prisiminsite savo sapnus, kuriuose realybė visiškai atitinka svajones. Šiandien viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui.

Vandenis (01 21–02 19). Galimi emocijų protrūkiai. Jūsų perdėtas psichologinis spaudimas gali sugadinti santykius su aplinkiniais. Jei laiku tai suvoksite, neiškils jokių nenumatytų situacijų. Dažniau šypsokitės, bent jau sau. Žuvys (02 20–03 20). Tinkamas metas užsiimti saviugda, nes galite sužinoti apie save daug įdomių dalykų. Nepamirškite pailsėti, pasidžiaugti tuo, kas jus kasdien supa.