PIRMAS miesto dienraštis
www.kl.lt
penktADIENIS, birželio 15, 2012
139 (19 440)
Kaina 1,30 Lt
Darbas trukdo pramogauti Lietuva – paradok sų šalis. Didžiulio nedarbo apimtame krašte įmonių vado vai sunkiai randa padorių, tvarkin gų, pareigingų dar buotojų. Iš kelių de šimčių pretendentų kartais darbo sutar tį pavyksta sudaryti tik su vienu.
„Nei čia verkti, nei juoktis.“ Avariją sukėlusi aktorė Eglė Jackaitė taip įvertino nepalankų teismo sprendimą.
7p.
Istorijai pritrūko pinigų Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Noras į Klaipėdą iš Liubeko par gab ent i daug iau nei 500 met ų senumo laišką, kuris taptų uos tamiesčio jubiliejui skirtos paro dos akcentu, atsimušė į lėšų sty gių. Tačiau tikimasi, kad istorinis eksponatas uostamiestį vis dėlto pasieks.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Užtiko prie butelio degtinės
„Pasižadu niekados daugiau nesi nešti į darbą svaigalų ir jų nevar toti darbo metu. Jeigu sulaužysiu duotą žodį, tegul mane pasmer kia tauta.“ „Šių metų kovo 17 dieną išgėriau su panele šampano ir alaus. Nuėjau gulti 4 val. Ateidamas į darbą pa mačiau, kad esu išgėręs.“ „Gegužės 3 dieną 16 val. mane sandėlio vedėja aptiko prie degti nės butelio.“ „Gegužės 3 d. nutarėme išger ti, bet atėjo ponia Irena ir atėmė butelį.“ „Balandžio 18 dieną buvau išva rytas namo. Atėjau neiš sipagiriojęs.“
4
Faktas: darbdaviai guodžiasi, kad jiems sunkiai sekasi rasti stropų ir sąžiningą darbuotoją.
Vytauto Petriko fotomontažas
Šie metai, kai uostamiestis šven čia 760-ies jubiliejų, yra paskelb ti Klaipėdos vėliavos ir herbo me tais, taip siekiant atkreipti dėmesį į miesto istoriją ir heraldiką. Todėl tarp daugelio šventinių renginių, skirtų Klaipėdos jubi liejui, rugpjūčio 1-ąją bus atida ryta paroda „Senoji Klaipėdos he raldika“. Joje norima eksponuoti patį se niausią išlikusį dokumentą, kuriame yra antspaudas su Klai pėdos miesto herbu.
2
2
penktADIENIS, birželio 15, 2012
miestas
Istorijai pritrūko pinigų Tas dokumentas – laiš 1 kas, rašytas 1446 metų lapkričio 5 dieną.
Šiuo laišku Klaipėdos burmist ras ir taryba informavo Vokieti jos miesto Liubeko burmistrą ir tarybą, kad liubekiečių laivą prie Klaipėdos užklupo audra ir jį la bai apgadino, tad laivas dabar sto vi uoste.
Algirdas Grublys:
Laišką tikrai norime atvežti ir parodyti žmonėms, kad nesa me moliūgai, kad gy vename istoriją tu rinčiame mieste. „Mums šis laiškas labai svar bus, nes tai seniausias žinomas dokumentas, kuriame yra Klai pėdos miesto antspaudas. Neįsi vaizduoju, kad šio laiško nebūtų miesto jubiliejui skirtoje parodo je“, – teigė Mažosios Lietuvos is
torijos muziejaus direktorius Jo nas Genys. Tačiau parsigabenti laišką iš Liu beko, kurio archyvuose jis yra sau gomas, kol kas trūksta pinigų. Miesto tarybos narys Algirdas Grublys, kuris yra vienas iš miesto jubiliejui skirtos parodos rengėjų, teigė, jog laišką pargabenti kainuo ja 15 tūkst. litų. Liubekas ekspona tą paskolina nemokamai. „Laišką tikrai norime atvežti ir parodyti žmonėms, kad nesame moliūgai, kad gyvename istoriją turinčiame mieste. Tačiau parga benimui dar trūksta 5 tūkst. litų“, – neslėpė A.Grublys. 566 metų senumo dokumen tą reikia gabenti specialiame sei fe atskiru autobusiuku. Seifą ini ciatoriai išsinuomos, autobusiuką paskolins Valdovų rūmai, o 5 tūkst. litų reikia kitoms pargabenimo iš laidoms. Miesto ūkio ir aplinkosaugos ko miteto nariai, paprašyti A.Grublio, protokoliniu pavedimu nurodė sa vivaldybės Kultūros skyriui rasti trūkstamus 5 tūkst. litų, todėl ti kėtina, kad laiškas per miesto ju biliejų tikrai bus Klaipėdoje. „Šis dokumentas taps pagrin diniu parodos eksponatu. Išversi me jo tekstą į lietuvių kalbą, kad klaipėdiečiai galėtų susipažinti su laiško turiniu. Labai gaila, kad pa ts originalo iki šiol dar nemačiau ir nekantrauju, kada tai įvyks“, – ne slėpė J.Genys. Rugsėjį laiškas vėl turėtų būti iš vežtas į Liubeko archyvus.
Atminimas: klaipėdiečiai dar kartą prisiminė tragiškus tautos įvykius.
Tautos kančia vis dar gyva prisiminimuose Uostamiestyje prisi minti tragiški tautos įvykiai. Dainomis ir kalbomis paminėta birželio 14-oji – Gedu lo ir vilties diena. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Tradicija: iki paminklo eiseną vedė orkestras.
Vakar apie 16 valandą nuo Liepų gatvės pradžios eisena patraukė „Kančios“ paminklo link. Eisenoje kartu su Politinių kali nių ir tremtinių sąjungos nariais, šauliais, choristais ėjo ir Klaipė dos meras Vytautas Grubliauskas. Priešakyje žygiavo Karinių jūrų pa jėgų orkestras. Eisenai traukiant pagrindine uostamiesčio gatve sustoję žmo nės ją fotografavo, iš parduotuvių ir įstaigų išėję darbuotojai eisenos dalyviams mojo pavymui. S.Daukanto gatvėje prie pamink lo „Kančia“ jau būriavosi patriotiš kai nusiteikę klaipėdiečiai. Kai ku
rie jų padėjo gėlių ir uždegė žvakes ant memorialinių lentų. Renginį organizavusios Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klai pėdos skyriaus pirmininkas Vytau tas Mickus susirinkusiuosius kvie tė nepamiršti ir ateities tautoms išsaugoti prisiminimus apie šiuos tragiškus tautos įvykius. Paminėjime eiles skaitė Ievos Si monaitytės pagrindinės mokyklos auklėtiniai. Kunigas Virgilijus Poš ka tautiečiams padėkojo už atmin ties išsaugojimą. Daugiau nei prieš septynis de šimtmečius birželio 14-ąją į trem tį buvo išvežta per 20 tūkst. lietu
Vytauto Liaudanskio nuotr.
vių. Uostamiesčio meras priminė, kad už šių skaičių slypi konkrečių žmonių sulaužyti likimai. Žuvusieji tremtyje, paaukojusie ji gyvybę už Lietuvos laisvę buvo pagerbti tylos minute. Patriotines kalbas lydėjo dainos bei muzika. Vakare Kristaus Karaliaus bažny čioje už mirusius tremtyje bei ka lėjimuose buvo aukojamos šven tos mišios. Vėliau Klaipėdos koncertų sa lės parko estradoje vyko Gedulo ir vilties dienai skirtas koncertas, ku riame Žvejų rūmų kamerinis cho ras „Cantare“ dainavo tremtinių dainas.
Pagalbą teiks patogesniu laiku Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdiečiams bus patogiau pa tekti pas savivaldybės juristus, tei kiančius pirminę teisinę pagalbą, – jie dirbs ilgiau. Heraldika: 2012-ieji yra paskelbti Klaipėdos vėliavos ir herbo metais,
todėl ir miesto puošybai naudoti atitinkami akcentai.
Vytauto Petriko nuotr.
Dabar pas savivaldybės juristus, kurie teikia pirminę teisinę pagal bą, neporinėmis darbo dienomis galima patekti nuo 8 iki 12 val., o porinėmis – nuo 13 iki 17 val. Nuo liepos 2-osios darbo laikas bus pakeistas. Kai kuriomis dieno mis juristai gyventojų lauks jau nuo 7 valandos, taip pat kartą per sa vaitę darbą jie baigs 19 valandą.
„Darbo laikas pakeistas, kad gy ventojams būtų patogiau. Juk iki šiol dirbantiems žmonėms bu vo sunku patekti pas juristus, nes jų darbo valandos sutapo su mū sų. Vadinasi, gyventojams tekdavo išsiprašyti iš darbo“, – teigė Klai pėdos savivaldybės Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Ston kuvienė. Pirminę teisinę pagalbą savival dybės juristai teikia 113 kabinete Liepų g. 11. Ja gali pasinaudoti visi klaipė diečiai, kurie uostamiestyje yra deklaravę savo gyvenamąją vie tą arba faktiškai gyvena Klaipė doje.
Informacija Pirminė teisinė pagalba nuo liepos 2 d. bus teikiama: Pirmadieniais – 8–12 val. Antradieniais – 13–19 val. Trečiadieniais – 7–12 val. Ketvirtadieniais –
13–17 val
3
penktADIENIS, birželio 15, 2012
miestas Atidarys Vaikų parką
Atleis nuo mokesčio
Leido vėl dirbti
Savaitgalį Palangoje vartus at kels prie pat jūros bei pušy no Naglio al. ir Šermukšnių g. sankirtoje įsikūręs Vaikų par kas. Jis skirtas mažiesiems ir jau ūgtelėjusiems vaikams, nes parke gausu įvairių atrakcio nų, įspūdingo aukščio žaidimų įrenginių. Parko atidarymas – šeštadienį 14 val.
Finansų ir ekonomikos komi teto nariai vakar sutiko nuo že mės nuomos mokesčio at leisti „Atlanto“ futbolo klubą. Jis sporto reikmėms naudo ja 2,5655 ha valstybinės žemės sklypą Sportininkų g. 46 Klaipė doje. Jei atleisti nuo mokesčio leis ir miesto taryba, į biudžetą nebus gauta apie 24 tūkst. litų.
Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspek toriams pakartotinai patikrinus kiniškų patiekalų kavinę „Kinų bambukas“ (Manto g. 11A), nu statyta, kad pašalinti visi anks čiau nustatyti trūkumai. Kavinei leista atnaujinti savo veiklą, ta čiau ji priskirta padidintos rizi kos įmonių grupei.
Tiltų gatvė taps magistrale? Verslininkų papra šyti valdininkai ėmė svarstyti, ar atver ti Tiltų gatvę visų transporto priemo nių eismui. Tačiau neabejojama, kad, priėmus teigiamą sprendimą, po kurio laiko gatvę tektų vėl remontuoti, nes išsi klaipytų grindinys.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Sudarė darbo grupę
Gavusi Klaipėdos apskrities sena miesčio verslininkų sąjungos pra šymą leisti Tiltų gatve važiuoti vi sų rūšių transporto priemonėms, Klaipėdos savivaldybės administ racijos direktorė Judita Simona vičiūtė sudarė darbo grupę. Ji turi išnagrinėti minėtą galimybę ir pa teikti išvadą dėl verslininkų pra šymo. Darbo grupę sudaro valdininkai, politikai, įstaigos „Klaipėdos kelei vinis transportas“ atstovai. „Niekam neuždrausta teikti pra šymus ir juos svarstyti, todėl ir nagrinėsime, ar yra galimybių leis ti Tiltų gatve važiuoti ne tik vieša jam transportui, bet ir visiems au tomobiliams“, – teigė vienas darbo grupės narių Klaipėdos savivaldy bės Miesto ūkio departamento di rektorius Liudvikas Dūda. Neseniai miesto tarybos nariai leido Tiltų gatve viešajam trans
Dienos telegrafas Paplūdimys. Ketvirtadienį paplūdimy je nebuvo daug poilsiautojų, dauguma slėpėsi kopose. Oro temperatūra paplū dimyje siekė apie 23 laipsnius šilumos. Jūros vanduo kol kas dar šaltas. Jis ties Klaipėda tėra įšilęs iki 15 laipsnių. Susitikimas. Penktadienį 13 val. savi valdybėje vyks Lietuvos merų klubo susitikimas. Sportas. Sekmadienį 12 val. Palangos reabilitacijos centre, esančiame S.Da riaus ir S.Girėno gatvė 20, vyks nemo kamos kalanetikos treniruotės. Būtina užsiregistruoti. Tai galima padaryti te lefonu (8 46) 234796, mob. 8 612 30176, el. paštu aiva@sveikatosbiuras.lt.
Eismas: Tiltų gatvėje ir dabar kartkartėmis pravažiuoja lengvieji automobiliai.
Vytauto Petriko nuotr.
portui važiuoti ne tik darbo die nomis, bet ir savaitgaliais bei per šventes. Tokia tvarka įsigalios nuo rugsėjo 1-osios. „Toks sprendimas – nieko blo go, nes Tiltų gatve važiuoja tik apie 30 proc. visų miesto auto busų ir maršrutinių taksi. Tačiau reikia labai gerai įvertinti, kokį poveikį turės tai, kad Tiltų gat ve bus leidžiama važiuoti ir auto mobiliams, motociklams“, – sa kė L.Dūda. Padidėtų tarša
Valdininkas net neabejojo, kad, atvėrus Tiltų gatvę visoms trans porto priemonėms, tikrai nuken tės grindinys. Jis esą ir dabar nė ra pritaikytas tokiam transporto srautui, tad jau kelis kartus teko dalį jo perkloti, nors Tiltų gatvė buvo rekonstruota vos prieš ket verius metus. „Galima drąsiai teigti, jog kitų ar dar kitų metų biudžete jau reikė tų numatyti pinigų Tiltų gatvės re montui, jei joje padidės transporto srautas“, – tvirtino pašnekovas. Kitas niuansas – oro tarša. L.Dū da tikino neįsivaizduojantis, kaip
Tiltų gatvėje bus galima atidaryti lauko kavines, jei greta jų važiuos daugybė automobilių. „Aišku, visi vairuotojai nori va žiuoti Tiltų gatve, bet yra proto ri bos. Kita vertus, darbo grupė tam ir sudaryta, kad apsvarstytų vi sas galimybes“, – pabrėžė Miesto ūkio departamento direktorius. Išvadas darbo grupė turi pateik ti iki metų pabaigos. Gyventojai – ne „vipiniai“
Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Loreta Ber žanskienė buvo kategoriška: „Til tų gatvė turi būti atvira arba vi siems, arba niekam. Autobusams leidžiama važiuoti, nes esą važiuo jant aplinkkeliais jie sudegina daug degalų, o paprastas vairuotojas ne sudegina? Kodėl žmogus turi būti skriaudžiamas?“ Ji teigė nematanti nieko blogo, jei Tiltų gatve važiuoti būtų lei džiama visų rūšių transporto prie monėms. Taip esą klaipėdiečiai bent pra važiuotų ir pamatytų senamies tį, nes jau yra pamiršę, kaip jis atrodo. Čia turėtų galioti vienin
Loreta Beržanskienė:
Tiltų gatvė turi būti atvira arba visiems, arba niekam. telis apribojimas – greičio. „Aiš ku, kad Tiltų gatvės gyventojams toks sprendimas nepatiktų. Ta čiau mieste negali būti „vipinių“ gyventojų, kuriems sudaromos išskirtinės sąlygos. Gyvenamą ją vietą visada galima pakeisti“, – žodžių į vatą nevyniojo L.Ber žanskienė.
Krepšinis. Klaipėdoje artėja vaik ų krepšinio turnyras 3x3 „Kai mūsų šir dys plaka išvien“. Į turnyrą kviečia mi registruotis 7–16 metų vaikai. Per nai tokiame krepšinio turnyre varžė si daugiau kaip šimtas jaunųjų klaipė diečių. Pirmasis turnyras tarp Klaipė dos miesto komandų vyks Gedminų pagrindinės mokyklos krepšinio aikš telėje birželio 21 dieną 11 val., registraci jos pradžia – 10 val. Komandos kviečia mos registruotis iki birželio 18 dienos el. paštu diana@sveikatosbiuras.lt arba te lefonais: (8 46) 23 40 67, 8 615 12710. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 6 klai pėdiečių mirtys. Mirė Bernardas Kazė nas (g. 1922 m.), Sara Štechel (g. 1923 m.), Jevgenij Trukšin (g. 1950 m.), Elena Ur bienė (g. 1957 m.), Dalia Sagaidak (g. 1959 m.), Egidijus Matuzevičius (g. 1975 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Zenonas Senkus, Jekaterina Makaren ko, Jevgenij Trukšin, Dalia Sagaidak. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 8 moterys. Gimė 4 mergaitės ir 4 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 60 iškvieti mų. Klaipėdiečiai daugiausia skundė si kraujotakos sutrikimais.
Iš rūkalių atėmė suoliukus Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Dalyje rūkymo vietų, kurios įreng tos paplūdimiuose, nebeliko suoliu kų. Melnragės, Girulių paplūdimiuo se pasikeitė ir aikštelių išdėstymas.
Pasikeitimai: Melnragės ir Girulių paplūdimiuose šiemet rūkymo vie
tos išdėstytos kitaip nei pernai.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos paplūdimiuose poilsiau tojai rūkyti gali tik specialiai tam skirtose vietose. Šiuo metu Smil tynės pliažuose jų yra 9, Melnragės ir Girulių – 10. Toks pat jų skaičius buvo ir pernai. Tačiau, anot Klaipė dos savivaldybės Miesto priežiūros
poskyrio vyriausiosios specialis tės Mildos Enciutės, yra užsakyta daugiau ženklų, kurie bus pasta tyti Melnragės ir Girulių paplūdi miuose. „Rūkymo vietos Melnragėje ir Giruliuose įrengtos prie pagrindi nių takų. Įrengti jų ten pat, kur ir pernai, nebuvo galimybių, nes pa sikeitė paplūdimio kavinių išdės tymas, jų užimamas plotas“, – aiš kino M.Enciutė. Pasak vyriausiosios specialis tės, rūkymo vietoms paplūdimyje įrengti nėra jokių normatyvų. Tad
stengiamasi atsižvelgti į poilsiau tojų pageidavimus. Vienas tokių – rūkymo vietų nerengti prie vaikų žaidimo aikštelių. Stengiamasi, kad kiekviename paplūdimyje būtų po dvi rūkymo vietas. Šiemet poilsiautojus nustebino ir tai, kad kai kuriose rūkymo vietose nebeliko suoliukų. „Jei poilsiautojai pageidaus, ieš kosime galimybių į rūkymo vie tas perkelti suolelius, esančius prie persirengimo kabinų“, – sa kė M.Enciutė.
4
penktADIENIS, birželio 15, 2012
miestas
Darbas trukdo pramogauti 1
„Liepos 8 dieną būda mas darbe atsigėriau du butelius alaus, dėl ko buvau nuša lintas nuo darbo. Jei dar įmanoma, prašau man atleisti.“ „Spalio 4 dieną atėjau į darbą iš po baliaus ir nebuvau išsipagiriojęs.“ „Spalio 8 dieną turėjau namie svečių ir pagalvojau, kad naktinės pamainos nebus. Todėl atėjau į dar bą išgėręs. Labai prašau man atleis ti. Daugiau taip nepasikartos.“ „Šių metų liepos 21 dieną dirbti reikėjo lauke. Buvo šalta. Todėl nuė jome į barą ir išgėrėme. Padarėme didelę klaidą. Jei galit, atleiskit.“ Tai tik maža dalis vienos uosta miesčio įmonės vadovo sukaup tų pasiaiškinimų. Būti neblaiviam darbe mūsų šalyje vis dar nelaiko ma nuodėme, dėl kurios būtų bai minamasi netekti darbo.
piktinosi pasiūlymu plušti kavi nėje už 800 litų nuo ryto iki vėlaus vakaro, padėti sutvarkyti virtuvę bei salę ir laukti kelių centų arbat pinigių. Jauni žmonės žino, kad už tokį pat darbą užsienyje per savai tę gaus tiek, kiek čia – per mėne sį. Trišalėje taryboje darbdaviai ir profsąjungos ginčijosi, bet visi su tiko – kol bus tokios menkos al gos, emigracija nemažės“, – neno ro dirbti priežasčių bandė ieškoti Darbo biržos direktoriaus pava duotojas. Pastebėta, kad aptarnavimo sfe roje įprasta ilgai nelaikyti tų pačių darbuotojų, kad nereikėtų didinti atlyginimų. Stokoja atsakomybės ir savikritikos
Senelė leido nedirbti
Kai kurie jau suvokia, kad alkoholis ne visada gali tapti pasiteisinimu, todėl neatėję ar pavėlavę į darbą sukurpia gero humoro filmą pri menančių istorijų. „Šių metų liepos 12 dieną dėl šei myninių aplinkybių neatvykau į darbą, nes buvau kviečiamas į po liciją du kartus.“ „Pavėlavau į darbą todėl, kad, kai paskambinau brigadininkui, bet jo nebuvo namie. Atsiliepė jo senelė, kuri pasakė, kad į darbą eiti nereikia.“ „Ba landžio 25 d. buvau išvykęs į gimta dienį, grįžau namo 26 dienos ryte, atsiguliau miegoti ir pramiegojau. Todėl nebuvau atvykęs į darbą.“ „Spalio 12-13 dienomis buvau vestuvėse pirmą kartą piršliu. Dėl susiklosčiusių aplinkybių pavė lavau grįžti namo ir ateiti į darbą. Grįžęs namo ieškojau bendradar bių, kurie už mane galėtų dirbti naktinę pamainą, bet jų neradau. Apgailestauju dėl šio įvykio. Pasi žadu, kad panašūs dalykai ateityje tikrai nepasikartos.“ „Aš iškoliojau necenzūriškais žo džiais sandėlio vedėją. Pasižadu būti pavyzdingas ir pildyti visus viršinin kų nurodymus. Nepildžius reikala vimų, prašau mane atleisti iš darbo. Aš savo poelgio labai gailiuosi ir raš tiškai atsiprašau ponios Irenos.“ „Šiandien pavėlavau į darbą iki 13 valandos, nes važiuojant į darbą sumėtė mašiną ir išlėkiau nuo ke lio į pusnis.“ Įmonę gelbsti patikimi darbuotojai
Vienos didžiausių Lietuvoje autot ransporto įmonių savininkas klai
Pasiaiškinimas: kantriausi darbdaviai iš pavaldinių sulaukia anekdotus primenančių netinkamo elgesio
pasiteisinimų.
pėdietis Antanas Gricius teigė, kad kvailų pasiteisinimų ir išgalvotų is torijų nesiklauso. Todėl darbo su tartyje iškart fiksuojama, jog po pravaikštos seka atleidimas iš dar bo. Darbdavys neslėpė, kad tinka mą darbuotoją rasti šiandien yra be galo sudėtinga, nes daugelis pre tendentų nori daug uždirbti leng vu darbu.
Andrius Adomaitis:
Iš darbdavių nere tai tenka girdėti apie pavaldinius, kurie turi auksines rankas ir auksinę gerklę.
Pasak A.Griciaus, normalus vady bininkas reikalauja nuo 3 iki 5 tūkst. litų algos. O vairuotojai, vežantys krovinius į Vakarų Europą, nori gau ti 5 ar 6 tūkst. litų atlyginimą. Toks atlyginimas yra realus, tačiau kelis šimtus pavaldinių turintis darb davys teigia daug mokantis tik tvar kingai dirbantiems darbuotojams.
„Problema yra ta, kad vairuoto jai nori ir didelę algą gauti, ir dar pavogtus degalus pardavinėti. To kie reiškiniai dabar yra tapę visuo tiniais. Todėl ir vargstam, gerą vai ruotoją atsirenkame iš dešimties pretendentų. Nelengva atsirinkti ir vadybininkus. Grįžta iš užsienių, giriasi dirbę ne vienoje vietoje, bet pabandai ir matai, kad nieko gero iš to žmogaus. Dažnai įsitikiname, jog jie ne tik nenori, bet ir nemo ka tinkamai dirbti. Įmonė laikosi senųjų, gyvenimo patikrintų dar buotojų dėka“, – dalijosi patirtimi įmonės savininkas. Ypač trūksta vairuotojų
Darbo biržos duomenimis, Klaipė doje darbdaviai labiausiai ieško ap tarnavimo sferos darbuotojų. Ypač didelė jų paklausa – vasarą. Klaipėdoje labai trūksta suvirin tojų ir laivų konstruktorių. Pasiro do, patyrusių, tinkamą išsilavini mą bei kvalifikaciją patvirtinančius sertifikatus turinčių darbuotojų tarp vietos gyventojų labai mažai. Dauguma jų jau yra išvykę į Vaka rų Europos šalis. Suklestėjus logistikos verslui bei šalia Klaipėdos atsiradus naujoms
Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.
pervežimų įmonėms, ypač paklausi tapo tolimųjų reisų vairuotojų pro fesija. Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Andrius Adomaitis, komentuo damas, kodėl bedarbiai nesiveržia dirbti šių darbų, teigė, kad jauni mas nesirenka varginančių profe sijų, o vyresnės kartos atstovai ne benori blaškytis po pasaulį. „Atsirado tarpas, kurį galėtų už pildyti vidutinio amžiaus žmonės, bet jų arba nėra Lietuvoje, arba jie turi darbą. Organizuojame darbo muges. Pakviečiame darbo netu rinčius specialistus ir darbdavius. Pokalbio metu jie aptaria sąlygas, tačiau jei iš dvidešimties vieną ar du prikalbina dirbti, būna gerai. Vieni neturi tarptautinių pažymė jimų, kiti nemoka nė žodžio ang liškai, bet dažniausiai patys bedar biai nesiveržia įsidarbinti arba kelia nerealius reikalavimus“, – pasako jo A.Adomaitis. Užsienyje moka daugiau
Bedarbiai nesiveržia darbintis ten, kur yra pageidaujami, ir todėl, kad siūlomas atlyginimas būna perne lyg mažas. „Čia pat Darbo biržoje mačiau, kaip išeidamos merginos
Darbo biržoje sukurtas senjorų bankas, kuriame kaupiami duo menys apie norinčius dirbti asme nis. Anksčiau į jį būdavo įrašomi tik pensinio amžiaus žmonės, o nese niai sąrašą pradėta pildyti 50-me čių pavardėmis. Žmonės noriai pa teikia duomenis apie darbo patirtį, buvusias darbo vietas, gyvenimo aprašymą, nes nori dirbti. „Nesakyčiau, kad daug bedar bių yra tinginiai. Pastebėjome tik tai, kad vyresni žmonės bijo di desnės atsakomybės darbų, tokių kaip vyriausieji finansininkai. Ta čiau yra tam tikras procentas žmo nių, kurie nebrangina darbo vietos. Iš darbdavių neretai tenka girdėti apie pavaldinius, kurie turi auksi nes rankas ir auksinę gerklę, – tei gė A.Adomaitis. – Jaunimui daž niau prikišamas atsainus požiūris į pareigą. Porai dienų išvažiuoti į užsienį ir apie tai neprasinešti vir šininkui ne vienam atrodo visiškai normalu. Pats esu girdėjęs vaiki ną sakant, kad nieko blogo į darbą po savaitgalio ateiti tik trečiadienį. Tuo tarpu darbdavys net nežino, ar jo žmogus gyvas.“ Teigdamas, kad kiekvienas bedarbis tokioje situacijoje atsidūrė dėl vis ki tų priežasčių, A.Adomaitis mano, jog maždaug penktadalis visų nedirban čių turėtų priežasties ieškoti savyje. Apie žmogaus motyvaciją dirbti by loja faktai apie jo darbo vietų kaitą. „Jeigu žmogus niekur nepritam pa, kaltina tik darbdavius, turė tų save vertinti kritiškiau. Mokėji mas bendrauti su kolegomis tampa vis aktualesne problema. Jeigu vi si turi taikytis prie vieno, papras tai darbdavys atsisako to vieno“, – tikino Darbo biržos vadovo pa vaduotojas.
5
penktADIENIS, birželio 15, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Snoriukus įsigijo Lietuvos paštas Gausa: jeigu iniciatoriams pavyktų surinkti 300 tūkst. piliečių parašų, šį rudenį galime turėti net kelis referendumus įvairiais klausimais.
Tomo Raginos nuotr.
Referendumų aistruoliai vienijasi Baimė dar sykį taip ir nesurinkti reikiamo gyventojų parašų skaičiaus referendu mams privertė jų iniciatorius vienytis. Parašus dėl atominės elektrinės statybų ir parlamento narių skaičiaus mažinimo jie jau renka drauge. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Skelbia surinkę trečdalį parašų
Patariamąjį referendumą dėl ato minės elektrinės statybų no rint iems surengt i žal ies iems – neramios dienos. Birželio pa baigoje Vyriausiajai rinkimų ko misijai (VRK) reikia pristatyti parašų rinkimo lapus, o kiek pasi rašiusių jau yra – neaišku nė jiems patiems. Pustrečio mėnesio parašus ren kantys šios iniciatyvinės grupės atstovai apie tai kalba kol kas labai atsargiai. „Tik dabar pradedame surinkti lapus, tad pasakyti, kiek yra surinkta, kol kas neįmanoma. Mūsų laukia didelis ir kruopštus darbas“, – Linas Balsys, Žaliosios politikos instituto atstovas, dar nedrįsta garsiai skelbti apie ne sėkmę. Jo teigimu, prognozuoti, ar 300 tūkst. gyventojų parašų surink ti pavyko, kalbėti dar per anksti: „Tegaliu pasakyti, kad prieš ato minę energetiką yra daug žmonių – ir jie pasirašė noriai. Tai liudija ir visuomenės apklausos.“ Valstiečių ir žaliųjų sąjungos at stovai, siekiantys, kad būtų priim tas atominę energetiką drau džiantis įstatymas, – atviresni. Iniciatyvinės grupės nario Tomo Tomilino teigimu, prieš porą sa vaičių suskaičiuota, kad pavyko surinkti apie 100 tūkst. gyvento jų parašų. „Dabar turėtų būti jau daugiau. Visoje Lietuvoje išdali jome lapų, kad surinktume 400 tūkst. parašų. Taip, jei surinktu me, būtų istorinis įvykis, bet kar
telė – labai aukšta“, – santūriai kalbėjo T.Tomilinas. Tiesa, pa rašus rinkti Ramūno Karbauskio vadovaujama sąjunga gali dar visą mėnesį, o Artūro Zuoko politinis sambūris „Taip!“, siekiantis ma žinti parlamentarų skaičių, – dar du mėnesius.
Tomas Tomilinas:
Jei surinktume, bū tų istorinis įvykis, bet kartelė – labai aukšta. Sukirto rankomis
Baimindamiesi nesėkmės ir ma tydami, kad veikiant atskirai rei kiamo parašų skaičiaus surinkti nepavyks, L.Balsio vadovaujami žalieji ir A.Zuoko partija nutarė veikti drauge. Taigi, vienu metu kviečia pasirašyti ir už Seimo na rių skaičiaus mažinimą, ir prieš atominę energetiką. Rinkti pa rašus padeda ir Socialdemokratų partijos atstovai. „Bendradarbiaujame visi drau ge. Mes padedame A.Zuokui, ir jie mums padeda, bendradarbiauja me ir su L.Balsiu. Visi kartu para šus renkame“, – kalbėjo T.Tomi linas. Nė viena organizacija neatsklei džia, kiek pinigų jau išleista rek lamai, parašų rinkikams. Visi su tartinai aiškina, kad tai – kuklios sumos. Politologas Antanas Kulikaus kas priminė, kad surinkti 300 tūkst. parašų – beveik neįvei kiama užduotis: „O entuziazmo,
kad gyventojai patys imtų ieško ti rinkikų, nėra. Kiekvienas ne sinešioja asmens dokumento. Iš ties sunku surinkti tiek parašų, kai suaugusiųjų Lietuvoje tėra 2 mln. Nors apklausos rodo, kad šių re ferendumų formuluotėms dau giau žmonių linkę pritarti nei ne pritarti.“ Rinkikų kasos – tuštokos
67 tūkst. litų – maždaug tiek vi siems trims referendumų inicia toriams, VRK duomenimis, yra paaukoję fiziniai ir juridiniai as menys. Daugiausia aukų – beveik 36 tūkst. litų – lig šiol gavo Žaliosios politikos instituto referendumo iniciatoriai. Dosniausias auko tojas – verslininkas, buvęs And riaus Janukonio, „Icor“ valdybos pirmininko, bendražygis Remigi jus Lapinskas – referendumo ini ciatoriams atriekė 20 tūkst. li tų, Lietuvos žaliųjų sąjūdis – 5 tūkst., dar 10 tūkst. litų šiam rei
kalui skyrė pats Žaliosios politikos institutas. Kitai Lietuvos valstie čių ir žaliųjų sąjungos parašų rin kimo iniciatyvai lėšų, oficialiais duomenimis, teskyrė partijos pir mininkas verslininkas R.Karbaus kis. Jis, VRK birželio 1-ąją pateik tais duomenimis, jau paaukojo 21 tūkst. litų. A.Zuoko organizuojamą parašų rinkimą parėmė tik Nerijus Ur bonas ir Andrius Vaicekauskas, jie skyrė 10 tūkst. litų.
Pasmerkti žlugti Parašai referendumams inicijuoti Lietuvoje buvo rinkti 16 kartų, tačiau visos šios iniciatyvos žlugo. Vien dėl to, kad iniciatoriai nesurinkdavo rei kiamo parašų skaičiaus. Naujausias bandymas – Artūro Pau lausko 2010 m. iniciatyva. Ja buvo siekiama, kad piliečiai, surinkę 300 tūkst. parašų, galėtų paskelbti pir malaikius rinkimus.
Komentaras Pavelas Kujalis Ligšiol inis VRK pirm in inko pavaduotojas
D
idelio džiugesio iš parašų rinkikų kol kas negirdėti – tad jiems, matyt, sekasi ne kaip. Pripažinkime: klausi mai dėl referendumo tikrai „įdomūs“. Dėl užfi ksuot ų pažeid imų renkant parašus – šįsyk, sakyčiau, gana ramu. Neseniai parašai buvo renkami vals tybinės įstaigoje. Man pačiam asme niškai paskambino iš vienos polikli
Bankrutuojantis bankas „Snoras“ pasirašė preliminarų susitarimą su Lietuvos paštu dėl maždaug 230 visoje šalyje esančių kioskelių, ar ba vadinamųjų snoriukų, ir jų tur to pardavimo.
Sandorio vertė kol kas neskelbia ma. Neoficialūs šaltiniai mano, kad ji gali siekti kelis milijonus litų. Tai yra pirmasis susitarimas dėl kelių milijardų litų vertės turto praradusio banko dalies turto par davimo. „Galiu pasidžiaugti, kad išsi rinktas Lietuvos paštas, nes kon kurentų buvo daugiau. Esame nu matę, kaip sėkmingai, panaudojant pašto potencialią, plėtoti kioskelių veiklą“, – sakė susisiekimo minist ras Eligijus Masiulis. Nuo išsamesnių komentarų jis kol kas susilaikė. „Džiaugiamės pasiekę susitarimą su Lietuvos paštu ir sieksime glau džiai bendradarbiauti, kad užtik rintume sklandų šio turto pardavi mą. Pardavimą dar turi patvirtinti antradienį kreditorių susirinkime išrinktas kreditorių komitetas“, – sakė „Snoro“ bankroto administ ratorius Neilas Cooperis. Pasak jo, kreditorių komitetui patvirtinus pardavimą ir pasibai gus pardavimo procesui, bus pa teikta daugiau informacijos. Lietuvos paštas pareiškė, kad lai kysis konfidencialumo susitarimo ir nieko nekomentuos, kol „Snoro“ kreditorių komitetas priims spren dimą dėl sandorio. „Klaipėdos“, BNS inf.
nikos ir klausė, ar įstaigoje taip elgtis gal ima. Vadovams buvo paaišk inta, kad jei įstaigos darbo netrukdo, para šų rinkimą suderina su vadovu, rink ti parašus galima. Referendumo inicia torių surinktus parašus skaičiuosime tik tada, jei jie bus surinkti. Iš pradžių tikrinsime, ar nėra vadinamųjų vie narankių užpildytų lapų, ar nurodyta visa privaloma informacija. Gali tek ti samdyti ir rašysenos ekspertus – tai gali užtrukti keletą savaičių. Taigi, kiek pirmoji grupė surinko parašų, galime sužinoti liepos viduryje.
Z.Vaigauskas paliktas VRK vadovo kabinete Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Zenonas Vaigauskas paskirtas dar vieną ketverių metų kadenciją va dovauti Vyriausiajai rinkimų ko misijai (VRK). Šios institucijos pir mininku jis dirba jau 18 metų.
Rekordas: jeigu VRK pirminin-
ku vėl paskirtas Z.Vaigauskas išliks šiame poste visą kadenciją, jis šiai institucijai bus vadovavęs net 22 metus. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Po to, kai šį antradienį Seimo na riai slaptu balsavimu atmetė parla mento vadovės Irenos Degutienės pasiūlymą naujuoju VRK pirmi ninku skirti Vidaus reikalų minis terijos Teisės departamento Tei sėkūros skyriaus vadovą Audrių Kasinską, ji vakar buvo priversta
teikti Z.Vaigausko kandidatūrą. Jai Seimo nariai slaptu balsavimu pri tarė. Už buvo 70, prieš 24, susilai kė 21 parlamentaras. Rasti 3 suga dinti biuleteniai. „Pagal bendras nuotaikas, kurias pamačiau Seime, dėl kompromiso, kad iš tikrųjų atliktume savo pa reigas ir VRK būtų sudaryta, teikiu Z.Vaigauską į komisijos pirminin kus“, – pranešė Seimo vadovė. Ji tvirtino susidariusi įspūdį, jog dauguma parlamentarų nori, kad Z.Vaigauskas liktų vadovau ti VRK. Pati I.Degutienė manė, kad per mainos yra gerai, todėl buvo sura
dusi kitą kandidatą į šias pareigas: „Negalima sakyti, kad prieš tai bu vę pareigūnai blogai dirbo, bet at sinaujinimas valstybės tarnyboje, pagaliau naujos kartos, jaunesnių žmonių įtraukimas, man atrodo, yra naudingas. Bet kokiose valsty bės valdymo institucijose.“ Patvirtinus Z.Vaigauską, atvi ru balsavimu buvo priimtas Seimo nutarimas dėl likusių naujos sudė ties VRK narių paskyrimo. Komisi jos pirmininkas ir nariai Seimo po sėdyje buvo prisaikdinti, pradėjo eiti savo pareigas. Vakar buvo paskutinė diena pa tvirtinti naujos sudėties VRK.
Prieš kelias dienas Z.Vaigaus kas teigė, kad yra pasirengęs per duoti reikalus naujam VRK vado vui: „Mano daiktai iš kabineto jau iškraustyti.“ Dabar Z.Vaigauskas turės sugrįž ti į darbo kabinetą su visais savo daiktais. Pats naujasis senasis VRK vado vas kol kas nepatvirtina neoficia lių spėlionių, kad po šį rudenį vyk siančių Seimo rinkimų pasitrauks iš komisijos, nes jau ateis jo pen sijos laikas. Dabar, anot Z.Vaigaus ko, svarbiausia – gerai pasirengti spalio 14-ąją vyksiantiems rinki mams.
6
penktadienis, birželio 15, 2012
nuomonės
Dar širdyje ne sutema
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
D Istorija ir kaimynai Valentinas Beržiūnas
P
raeit is Liet uvoj e lab ai dažn ai pas it elk iam a „prieš ų“ bei „draug ų“ įvaizd žiui kurt i ir stip rint i. Tiesa, sėkm ing iau šis isto rijos įnag is naudojamas tik „prie šams“ atrasti. Nev ykę sprend imai tiek vidaus, tiek užsienio politikoje labai daž nai teis in am i skambiais arg u mentais apie išorės jėg ų keliamą grėsmę. Niekas nesig inčija – tarptaut inė je sistemoje kiekv iena šal is žai džia savo žaid imą. Tačiau nuola tinis kai kurių valstybių grėsmės akcentavimas jau verčia užduot i
Keista, kad, pavyz džiui, pirmasis Rusi jos prezidentas Bori sas Jelcinas Lietuvo je nesulaukė deramo įvertinimo. klausimą – ar netampame „apsup ta tvirtove“, kur visi, kur ie už sie nos, – priešai? Kuo čia dėta istorija? Nekyla abe jonių, kad Lietuvoje po poros me tų bus did žiai pam inėtas 1514 m. įvykęs Oršos mūšis. Kodėl? Dėl paprastos priežast ies. Šiame mū šyje kovėsi Liet uvos Did žiosios Kun igaikšt ystės ir Maskvos Di džiosios Kun igaikštystės kar iuo menės. Kitaip tariant, lietuviai su maskvėnais (rusais). 1362 m. rude nį prie Mėlynųjų Vandenų įvykęs LDK kariuomenės ir Aukso ordos mūšis taip pat galėtų pretenduoti į garbingą minėjimą... 1410 m. Žalg ir io mūš is, žinoma, pats svarbiausias daugeliui lietu vių, – pagal iau buvo įveiktas vo kiečių ord inas, ilg us šimtmečius teror izavęs LDK. Tiesa, šios kau tynės dėmes iu Liet uvoj e nes i skund žia, o jei vietoj vok iečių bū tų buvę rusai? Manytume, švęstu me garsiau... Visg i čia paminėsime vieną mū šį, kur is tikrai nusip elno dide lio dėmesio, tačiau jo, mūsų su bjekt yv iu vert in imu, nes ul au
kia. Tai – Salaspil io mūšis 1605 m. Šios kautynės – viena didžiau sių Abiejų Tautų Respubl ikos ka rinių sėkmių. Liet uvos etmonas Jonas Karo lis Chodkev ičius sugebėjo mest i iššūk į did žiulei Šved ijos kar iuo menei. Istorikai tvirtina, kad jėg ų santyk is švedų naudai buvo kelis kartus didesnis – maždaug 4 tūkst. prieš 14 tūkst. Žinoma, 2005 m. šio mūšio minėji mas Lietuvoje įvyko, tačiau nebu vo itin skambus. Ar dėl to, kad ko vojome su švedais? Lietuvos ir Lenk ijos santyk iai, re gis, labiausiai persismelkę istor i jos dvasia. Tačiau istorijos ving iai tai užglaistomi, tai pag ilinami kai ką nutylint, o kai ką paafišuojant. Vis os tarp uk ar io laikot arp iu tarp Liet uvos ir Lenk ijos egz is tavusios problemos dėl Vilniaus krašto okupacijos – nereikšm in gos, nes kai kalbama apie „tre čiąją“ jėgą, žinoma, Rusiją, istor i ja tampa parank ia priemone aiš kinti, kurg i slypi dabartinio konf likto priežastys. Tok iu atveju nebereik ia nei anali zuoti konflikto priežasčių, nei blai viai vert int i „strateg in ių sąjung i nink ų“ veiksmų. Kiek žinoma, tiek centrinė valdžia Lenk ijoje, tiek vietos lenk ų ma žumų atstovai reišk ia pretenzijas Lietuvai. Tarpukariu, kiek žinoma, būtent Varšuva ėmėsi žyg ių prieš Vilnių, o tiksliau, į Vilnių. Bet tai nesvarbu. Nes did žiausias „prieš as“ Liet uvoje – Rusija. Šios šal ies istor inės skriaudos (taip, jų būta daug) akimirksn iu sulau kia skambaus įvertinimo, pamirš tant viską. Kodėl, pavyzd žiui, pirmasis Rusi jos prez identas Bor isas Jelcinas Lietuvoje nesulaukė deramo įver tin imo? Tiesa, jis ir Rusijos refor mator iai turėjo sav ų motyv ų pa laik yt i mūsų nepriklausomybės siek ius, tačiau palaikymas buvo. O estai jau prieš kur į laiką nutarė įamž inti B.Jelcino indėl į į šios Bal tijos šal ies nepriklausomybės at kūrimą. Apskritai istorijos politizavimas – neleistinas užsienio politikoje, jei santykiuose su kaimynais nori pa siekti ką nors konstruktyvaus. Galų gale, jei jau užsien io pol it i kos nuo istor ijos nesugebi, o ir nenori atskirti, reikėtų „sisteminę Lietuvos istorijos politiką“, kaip ją apibūdino vienas politinis veikė jas, padar yt i bent šiek tiek nuo seklesnę. Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Pliaže renkasi nepraustaburniai
Gyvenimas Pirmosios Melnragės paplūdimyje nesikeičia. Ten kaip rinkosi, taip ir renkasi visoks ne praustaburnis jaunimėlis. Iki pietų jie sugeba tiek prisiliuobti, kad ne pastovi ant kojų. Iš pažiūros vaiki nukams tėra 15-16 metų. O jau jų žodynėlis – baisu klausytis. Nė vie nas sakinys neapsieina be keiksma žodžių. Sudrausminti net nebandyk. Gerokai atsirūgs. Viktoras
Prekiauja supuvusiomis trešnėmis
Pagaliau prekyboje atsirado trešnių už padorią kainą. Šias uogas labai mėgstu. Negaliu praeiti pro šalį ne nusipirkusi indelio. Tačiau kai ku rios pardavėjos tik ir taikosi apgauti žmogų. Priėjau prie vienos parda
kyste, aktyviai dalyvauti visuome niniame gyvenime ir pagal išgales tapti miestui naudingais piliečiais. Kol kas neturime nei kompiute rio, nei spausdintuvo, gal galite kas nors padovanoti, gal galite parem ti finansais? Mūsų mieste daug turtingų vers lininkų ir įmonių, tikimės supratin gumo ir pagalbos. Juk ateis ta diena, niekada nepamirškite, kai ir jūs tap site pensininkais ir ateisite pas mus į bendriją.
Mūsų pagrindinis tikslas – įkurti pensi ninkų klubą, kad ne liktų nė vieno vienišo pensininko, kad visi turėtų kur bendrauti. Mes norime sujungti visas pen sininkų organizacijas, t.y. sukviesti visus po vienu stogu – įkurti pensi ninkų rūmus, kuriuose atsirastų pa talpos visiems kolektyvams, kad juo se veiktų kavinė-baras, grotų mūsų mėgstama šokių muzika, vyktų žai dimai, būtų žaidžiama šaškėmis, šachmatais. Svajonė – taip, bet juk viskas gy venime prasideda nuo svajonės. Jei tvirtai ja tiki, ji būtinai pildosi, ir tai priklauso tik nuo mūsų vienybės, nuo mūsų tvirtybės bei didelio noro. Mes jau turime savo emblemą: tai dvi rankos – vyriška ir moteriš ka, kurios kviečia ateiti ir skleidžia žmogišką šilumą. Turėsime vėlia vą ir savo himną. Prašome prisidė ti savo kūryba – sukurkime žodžius ir melodiją. Tikiuosi poetų ir kom pozitorių pagalbos. vėjos Liepojos gatvėje. Paklausiau, kurios trešnės skanesnės, nes jų tu rėjo kelių rūšių. Ji parodė indelį. Nieko blogo nepagalvojusi įsigijau uogų. Grįžus namo teko pasigailėti. Nemaža dalis trešnių buvo supuvu sios ar įpuvusios. Pardavėjoms rei kėtų turėti sąžinės ir neapgaudinė ti klientų. Daugiau pas tą prekeivę niekada nieko nepirksiu. Vaida
Norime leisti savo informaci nį laikraštėlį, todėl kviečiame pen sininkus žurnalistus, redaktorius į talką. jJums bus naudinga nepa miršti savo profesijos ir būsite labai naudingi mums. Planuojame įkur ti ir savo internetinę svetainę. Suge bančius tai daryti taip pat kviečiame prisidėti. Jeigu nepavyks įkurti pensininkų klubo dėl patalpų stygiaus, tai sta tysime savo rūmus, tada reikės ir ar chitektų, statybininkų pagalbos. Ti kimės, kad mūsų projektą palaikys ne tik Klaipėdos savivaldybė, bet ir ES fondai. Artimiausiu metu ruošiamės or ganizuoti išvyką į Rambyno kalną, tarsimės dėl autobuso, nuo ku rio dydžio ir priklausys, kiek žmo nių galės važiuoti. Mūsų planuose – išvykos „Pažinkime savo gimtą ją šalį“. Pagal galimybes pakeliau sime, gidais galės būti ir mūsų na riai, pažįstantys įvairius Lietuvos kampelius. Mes dar tik pradedame savo veik lą, norinčiųjų jau užsiregistravo per 200, tačiau prašymus užpildė ir na rio mokestį sumokėjo dar ne visi. Kviečiu visus mūsų miesto pensi ninkus kiekvieną ketvirtadienį 16 val. atvykti į kavinę, esančią S.Nė ries gatvėje 10. Taip pat kviečia me ir pavienius asmenis ar kolek tyvus, pageidaujančius tapti mūsų nariais. Turėsite galimybę susipažinti su KJPŽB įstatais. Juose yra parašy ta, kad nariais gali būti visi sulaukę pensinio amžiaus nepriklausomai nuo tikėjimo ar tautybės. Tik kalba, suprantama, valstybinė – lietuvių. Visada visų jūsų laukiame. Aldona Marija Gedvilienė Klaipėdos miesto jungtinės pagyvenusių žmonių bendrijos pirmininkė
kokiai seniūnaičių rinkimų apylin kei priklauso ir kas buvo išrinktas į šį postą. Galiu pasakyti, kad Da nės apylinkėje seniūnaitis Antanas Gimbutas visuose namuose paka bino skelbimuką, kuriame yra net jo nuotrauka. Ten pat nurodyti te lefono numeriai ir valandos, kada jam galima skambinti. Ko gero, ne visi išrinktieji vienodai atlieka sa vo pareigas. Liudvikas
Išvaizda apgaulinga ir nuostolinga
Prekybos centre išsirinkau labai gra žų granato vaisių. Gerai apžiūrėjau – nei sudaužtas, nei padžiūvęs. Norė jau pavaišinti anūkę. Prapjoviau, o jis visas supuvęs. Apmaudu, kainavo nemažai, o ir vaikas liko nusiminęs. Todėl būtų geriau, kad tokius vaisius pardavinėtų perpjautus. Jovita
Kas grėbs šieną?
Pietinėje miesto dalyje gražiai nu šienauti žalieji plotai. Šienas jau sudžiūvo, bet jo kol kas niekas ne grėbia. Netrukus reikės šienauti dar kartą, bet jeigu sudžiūvusi žolė te begulės ant žolynų, tai padaryti bus sudėtinga. Gal miesto tvarkytojai galėtų pasakyti, kas ir kada tai turė tų padaryti?
Seniūnaitis – lengvai randamas
Stanislava
Klaipėdietė Irena neseniai „Karš tam telefonui“ guodėsi, kad nežino,
Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
irbantieji gali kreiptis į pro fsąjungą, o kur gali kreip tis žmogus netekęs darbo ir likęs vienas su savo pro blemomis? „Sodros“ duomenimis, Klaipėdo je dabar yra per 30 tūkst. pensinin kų. Kur jie visi ir ką jie veikia? Žinome kai kurias pensininkų or ganizacijas – tai Trečiojo amžiaus universitetas, Pensininkų asociaci ja. O kur kiti, ką veikia? Pirmieji mū sų susirinkimai byloja, kad reikalin ga nauja organizacija, kad dar ne visi pensininkai mieste turi ką veikti. Svajonė įkurti naują bendriją gy vavo jau labai seniai, tiesiog gyveni mas, išėjus į pensiją, privertė ieško ti išeities, kaip gyventi toliau. Sėdėti namie ir laukti paskutiniosios? Juk tai absurdas. Balandžio 5 dieną įkūrėme Klai pėdos miesto jungtinę pagyvenusių žmonių bendriją (KJPŽB). Norime pristatyti miesto pensi ninkams (ir ne tik) mūsų tikslus ir uždavinius. Mūsų pagrindinis tikslas – įkurti pensininkų klubą, kad nelik tų nė vieno vienišo pensininko, kad visi turėtų kur bendrauti. Kartais būna, kad pensininkai at siduria sudėtingose gyvenimo situa cijose, kai žmogus jaučiasi visiškai vienišas ir labai pažeidžiamas, nes neturi kur kreiptis pagalbos („Klai pėdos“ dienraštyje buvo aprašyta at vejų – net ryžtasi savižudybei). Mes visada būsime pasiruošę padėti savo nariams, parašiusiems prašymą apie susidariusią keblią gyvenimo situa ciją, svarstysime, nušluostysime aša ras ir stengsimės padėti. Norime visus išmokyti ir sveikai gyventi, t.y. prisidėti prie Klaipėdos noro tapti sveiko gyvenimo miestu. Taip pat norime mokėti mokesčius naudojantis internetine bankinin
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, birželio 15, 2012
aktualijos Žymės dviračius
Siautėjo vagys
Tėvas smaugė dukrą
Policija kviečia registruoti dvi račius: birželio 20 d. 15–19 val. – Vasaros estradoje, birželio 22 d. 16–20 val. – Dubysos g. ir Tai kos pr. mašinų stovėjimo aikš telėje. Akcijos vietoje stovės au tomobiliai, pažymėti policijos ženklais. Reikės pateikti dvira čio įsigijimo bei savo asmens dokumentus.
Vagys apšvarino Bangų gatvėje esančios įmonės viršininko ka binetą. Atidarius langą, pavog tas nešiojamasis kompiuteris. Kita vagystė įvykdyta Baltijos pr. esančiame bendrabutyje. Suga dinus durų spyną pavogta daik tų už 300 Lt. Tarp jų – striukės, meškerės ritės, plaukų kirpimo mašinėlė.
Klaipėdos rajono gyventojas pa puolė į areštinę dėl smurto šei moje. Gropiškių kaime gyve nantis 44-erių K.Ž. esą smau gė savo 15-metę dukrą. Polici jos komisariate vyrui nustaty tas sunkus girtumo laipsnis – daugiau nei 4 promilės alkoho lio. Jis dviem paroms uždarytas į areštinę.
Nuskendo su mama Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Plungės rajono Alsėdžių miestelį sukrėtė trečiadienį nutikusi dvi guba nelaimė. Į tvenkinį įkritusį sūnų gelbėjusi mama nuskendo kartu su atžala.
Šeima gyveno Irkinių kaime. Ne laimė nutiko apie 15 val., kai pen kiametis plovė galvą tvenkinyje. Vaikas greičiausiai paslydo ir įkrito į vandenį. Tai išvydusi ma
ma puolė gelbėti sūnų, nors ir ne mokėjo plaukti. Spėjama, kad nelaimę matė pra eivis, kuris telefonu apie įvykį pra nešė Bendrajam pagalbos centrui. Šis iškvietė Priešgaisrinės gelbėji mo tarnybos ugniagesius. Tačiau atvykę gelbėtojai moti ną ir sūnų iš vandens ištraukė jau be gyvybės ženklų. Iškviesti me dikai konstatavo abiejų skenduo lių mirtį. Plungės rajone šią vasarą tai pir ma tokia skaudi nelaimė.
Pakelėse – šienpjoviai Ašaros: už sukeltą avariją gavusi 3 tūkst. litų baudą ir 3 metams netekusi teisės vairuoti, E.Jackaitė žadė
jo neverkti.
Vytauto Petriko nuotr.
Be teisių – trejus metus Klaipėdietė aktorė Eglė Jackaitė už sukel tą avariją ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos ketvirtadienį išklausė Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį, kuria jai skirta bauda ir atimta teisė vairuoti.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Jaučiasi nubausta per griežtai
Dėl to, kad E.Jackaitė gailėjosi, at siprašė nukentėjusios ir augina du vaikus, teismas skyrė švelniausią bausmę iš galimų. Moteriai skirta 3 tūkst. litų bau da, o teisė vairuoti atimta trejiems metams. „Ką jau čia padarysi, ne verksiu. Nei čia verkti, nei juoktis. Nors nepadariau nieko tokio, kad mane taip stipriai nubaustų. Bet teismui pasirodė kitaip. Šis spren dimas gali būti skundžiamas, mes tuo ir pasinaudosime“, – išklausiu si teismo nutartį sakė E.Jackaitė. Moteriai už pasišalinimą iš įvy kio vietos grėsė nuo 3 iki 4 tūkst. litų bauda ir teisės vairuoti atėmi mas nuo 3 iki 5 metų arba areštas nuo 15 iki 30 parų ir vairuotojo pa žymėjimo praradimas nuo 3 iki 5 metų. Tačiau aktorės manymu, ji yra nubausta per griežtai. „Ginčų tarp manęs ir nukentėju siosios nebuvo. Įrodymų, kad bu vau išgėrusi, nebuvo. Aš gailėjau si dėl tokios situacijos. Žinoma, padariau klaidų, tačiau žinau as menų, kurie tokioje pat situacijo je gavo 100 arba 200 litų baudą“, – kalbėjo E.Jackaitė.
Moteris stebėjosi nuobauda ir dėl to, kad jos sukelta avarija nepadarė didelės žalos. „Juk trečiadienį girtas laivą vai ravęs kapitonas nubaustas vos 500 litų bauda, o jam sunkus girtu mo laipsnis nustatytas“, – svars tė aktorė.
Tačiau prireikus automobilio draudimo dokumento, E.Jackaitė nužingsniavo į savo mašiną. Nukentėjusioji netrukus išvydo, kaip ji nuvažiuoja visureigiu, o pa sukus į gretimą kiemą, prieš mo ters nosį užsivėrė kiemo vartai. Po kurio laiko taip ir nesulau kusi E.Jackaitės, klaipėdietė mė gino su ja susiekti mobiliuoju telefonu. Tačiau ragelio niekas nekėlė. Iškvietusi policijos pa reigūnus, nukentėjusioji papasa kojo, kas nutiko. Policijai su E.Jackaite pavyko su sisiekti tik kitos dienos rytą. Mote ris, atvykusi į policijos komisaria tą, sutiko su pareigūnų nubraižyta įvykio schema. Ne bėgo, o verkė
Eglė Jackaitė:
Trečiadienį girtas lai vą vairavęs kapitonas nubaustas vos 500 li tų bauda. Pasislėpė namuose?
Avariją E.Jackaitė sukėlė gegu žės 19-osios naktį Molo gatvė je Melnragėje. Visureigiu važiuo dama atbuline eiga, aktorė kliudė „Opel Astra“ automobilį. Šios ma šinos vairuotoja matė priekyje va žiuojantį visureigį, tačiau jis stai ga sustojo ir ėmė važiuoti atbulas, kol atsitrenkė. Nukentėjusioji teisme liudijo, kad atpažino aktorę, kuri prisipa žino kalta dėl įvykio. Abi klaipė dietės nutarė užpildyti eismo įvy kio deklaraciją.
Teisme E.Jackaitė aiškino, kad ji ne iš blogos valios užtruko namuose. Esą ieškojusi dokumentų, o kadan gi buvo patyrusi stresą, kai jų ne rado, pravirko. Vėliau priėjusi prie lango, E.Jackaitė tvirtino neišvy dusi gatvėje laukiančio nukentė jusiosios automobilio ir pamaniu si, kad reikalus sutvarkys iš ryto. Tačiau policijos pareigūnai ne linkę tikėti aktorės pasiteisinimais, kad ši negalėjo blaiviai mąstyti dėl streso, ir priminė prasižengėlei, kad tokiais atvejais iš viso nederė tų sėsti prie vairo. Pastaraisiais metais tai ne pirmas E.Jackaitės susidūrimas su teisė sauga ir ne pirma bausmė. Pernai gruodį Klaipėdos apy linkės teismas už tai, kad būdama nėščia fiktyviai įsidarbinusi tikė josi gauti šimtatūkstantinę moti nystės išmoką, E.Jackaitę pripaži no kalta ir skyrė 20 tūkst. 800 litų baudą.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Klaipėdos regiono ir magistrali nius kelius prižiūrintys kelininkai įniko į pakelių tvarkymą – pirmo mis birželio dienomis vos spėjama šienauti bent judriausių Klaipėdos krašto kelių kelkraščius.
Tačiau įmonės „Klaipėdos regio no keliai“ vadovas Petras Kaučikas pastebi, jog keli metai iš eilės lėšų kelių priežiūrai nedaugėja, o darbų ir degalų kainos vis auga. „Po krizės sumažintas mūsų biudžetas iki šiol yra išlikęs toks pats. Kelių priežiūrai neskiriama daugiau lėšų, o degalų kainos kyla. Tad šienaujame ir graudžiai žiūri me, kaip byra mūsų pinigėliai“, – sakė P.Kaučikas. Už tą pačią sumą kelininkai ti kino galintys šiemet atlikti kur kas mažiau darbų. „Pagal reikalavimus iki liepos 1-osios mums privalu nu šienauti magistralinių kelių pake les. Turime nušienauti kelkraštį ir vieną pradalgę į griovį. O iki rug sėjo 20-osios magistraliniuose ir krašto keliuose turi būti nušienau tos ne tik pakelės, bet ir grioviai“, – sakė įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Vytautas Gružas. Kelininkai negali tiksliai apskai čiuoti, kiek kas mėnesį prisireiks lėšų pakelių tvarkymui.
„Nežinome, kiek kartų teks šie nauti. Jei bus daug lietaus, šienau sime daug. Jei nelis, sutaupytus pi nigus skirsime žiemos darbams“, – sakė V.Gružas. Kol kas „Klaipėdos regiono ke liai“ beveik baigė pirmąjį šienavi mo etapą. „Iki liepos bus nušienauti vi si 2 tūkst. kilometrų mūsų tarny bai priklausančių pakelių“, – aiš kino V.Gružas. Rajoninių kelių kelkraščius ke lininkams nurodyta nušienauti iki spalio 15-osios. „Nuolatinei kelių priežiūrai va sarą per mėnesį įvairiems darbams skiriama 700 tūkst. litų. Tačiau tai ne tik pakelių šienavimas, o ir ke lio ženklų priežiūra, greideriavi mas, žvyrkelių priežiūra“, – aiški no V.Gružas. Įmonės vadovas P.Kaučikas pa stebėjo, kad anksčiau kelių prie žiūrai vasaros metu skirtų pinigų sumą smarkiai mažindavo ne tik šienavimas, bet ir pakelėse vairuo tojų išmestų šiukšlių rinkimas. „Didžiausia bėda būdavo Palan gos kelyje. Važiuodami poilsiauto jai išmesdavo kalnus šiukšlių. Visgi pastebėjome, kad žmonės keičia si. Palyginti su ta gausybe šiukšlių, kurias surinkdavome, dabar padė tis kur kas geresnė. Daugiausia jų surenkame pavasarį, sniegui nu tirpus“, – tikino įmonės vadovas P.Kaučikas.
Įkarštis: pakelių šienavimui šiemet papildomų lėšų kelininkai negavo,
nors degalų kainos pakilo.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
8
penktADIENIS, birželio 15, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,77
4,47
2,44
„Apoil“
4,72
4,43
2,44
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
83,02 dol. už 1 brl. 96,93 dol. už 1 brl.
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3384 DB svaras sterlingų 1 4,2545 JAV doleris 1 2,7475 Kanados doleris 1 2,6732 Latvijos latas 1 4,9558 Lenkijos zlotas 10 8,0016 Norvegijos krona 10 4,5924 Rusijos rublis 100 8,4264 Šveicarijos frankas 1 2,8738
+0,65 %
–0,66 %
Nekeičia pozicijos dėl MMA
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
–0,04 %
pokytis
–0,3611 % –0,8945 % –0,4817 % –0,5062 % +0,0747 % +0,2744 % +0,0741 % –0,1564 % –0,0244 %
Vyriausybė nekeičia pozicijos dėl minima lios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo liepos 50 litų, kaip vakar patvirtino prem jeras Andrius Kubilius. „Mes savo pozici jos nekeičiame“, – vakar patikino jis. Vy riausybė siūlo nuo liepos MMA didinti 50 litų, iki 850 litų, o nuo kitų metų – dar 50 litų, iki 900 litų. Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai siūlo MMA didinti 100 litų jau nuo liepos.
1,088
mlrd. litų šiemet siekia „Sodros“ deficitas.
Smulkiojo verslo variklis – svajonės Ateinančiais metais smulkiajam ir vidu tiniam verslui prognozuojamos pro švaistės. Dauguma įmonių kitąmet tikisi mažų mažiausiai didėsiančios apyvartos.
Įmonių prognozės Apyvartos aug imas (proc.)
Per –5 Kita Per 30 Iki –5 1 Per 15 4 6
7
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
ir beveik ketvirtadalis svarsto apie galimybę pritraukti naujos darbo jėgos“, – komentavo jis.
10
%
Neslepia vilčių
Didžioji dalis – net 72 proc. smul kiųjų ir vidutinių šalies įmonių – ti kisi, kad kitais metais apyvarta augs nuosaikiai, 5–15 proc. Didžiausią, daugiau nei 30 proc., apy vartos augimą planuoja prekybos sektoriaus įmonės. Tačiau sėkmę prognozuoja ne visi: kas dešimta įmonė mano, kad jos apyvarta atei nančiais metais gali sumažėti. To kie rezultatai paaiškėjo SEB bankui atlikus 120 smulkiųjų ir vidutinių įmonių apklausą. Kauno rajono smulkiųjų ir vidu tinių verslininkų asociacijos pir mininkas Arturas Mackevičius pabrėžė, kad smulkiojo verslo pagrindą sudaro prekyba ir aptarnavi mo paslaugos. Šis verslas, anot jo, yra nukreiptas į galutinį vartotoją. O vartojimo lygis Lietuvoje, pašne kovo manymu, didelio optimizmo nekelia. „Lietuvoje vartojimas bus prastas dėl paprasto dalyko – šalyje mažėja pirkėjų. Kam tuomet įsiūlyti savo prekę? O gyvenančių Lietuvoje pa jamos staigiai nešoktelės, tad nei šaugs ir vartojimas. Todėl šiuo at veju nesu optimistas“, – sakė jis. Smulkiųjų verslininkų apklausą atlikusio SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės ban kininkystės tarnybos direkto rius Virginijus Doveika teigia, kad mažos ir vidutinės įmonės į atei tį žvelgia su nuosaikiu optimizmu. „Tai nėra perdėti lūkesčiai, tačiau esama daugiau pozityvių žinučių nei nerimavimo bei abejonių dėl ateinančių metų. Dauguma įmo nių tiki, kad ateinančiais metais jų apyvarta didės, trečdalis planuo ja produktų ar paslaugų naujovių
72 proc.
smulkiųjų ir vidutinių įmonių tikisi, kad kitąmet apyvarta augs nuosaikiai.
Svarsto apie plėtrą
Maždaug trečdalis apklaustų įmo nių turi lūkesčių kitais metais pri statyti naujų produktų ar paslaugų, nors daugiau nei pusė jų (56 proc.) naujovių savo veikloje neplanuoja. Prekybos sektorius aktyviausias ir šioje srityje: naujovių žada 41 proc. šio sektoriaus įmonių. V.Dovei kos manymu, pristatyti naujovių prekybos įmonėms yra lengviau sia, nes joms tereikia išplėsti savo asortimentą. „Įmonės pramonės ir energetikos srityse taip pat žadėjo diegti nau jovių. Tai reiškia, kad įmonės tu ri planų investuoti, nes pramonės sektoriuje be investicijų įdiegti naujovių sunku“, – sakė V.Dovei ka. Apklausos duomenimis, pra monės ir energetikos sektoriuje naujovių planuoja 15 proc. šio sek toriaus įmonių. Siekdamos plėstis ir diegti nau joves, trečdalis apklaustų įmo nių teigė turinčios planų inves tuoti. Iš jų kas penkta tam žada skirti daugiau nei 100 tūkst. litų. Daugiausia investicijų planuoja ma prekybos, taip pat pramonės ir energetikos sektoriuose, šiek tiek mažiau – transporto ir statybos sektoriuje. Tačiau A.Mackevičius įmonių lūkesčius įvertino atsargiai ir pa brėžė, kad tik po pusantrų me tų paaiškės, ar investiciniai planai buvo apgalvoti. Pašnekovas prognozavo, kad tik 15 proc. iš investi cijas planuojančių įmonių sulauks teigiamų rezultatų. O tai, jo many mu, yra tik nedidelė verslo dalis. Išgelbės eksportas
Džiuginančių prognozių smulkio sioms ir vidutinėms įmonėms sto kojantis A.Mackevičius pabrėžė, kad lengviau atsigaus užsiimančios gamyba ir su užsieniu bendradar biaujančios įmonės, t. y. ekspor tuojančios prekes ir paslaugas. Todėl pašnekovas prognozavo, kad lietuviai į užsienio rinkas plė sis nepriklausomai nuo ekonomi kos situacijos Europoje. Jo ma nymu, net bendras ekonomikos kritimas nesustabdys lietuvių siū lyti savo prekes ir paslaugas už sienio rinkoms: „Nes tų, kurie jau
72 Per 5
Šaltinis: SEB
Eksporto plėtra Į naujas rinkas
14 Esamose rinkose
22
Kita 1
%
63
Prioritetas – vidaus rinka Šaltinis: SEB
Kryptis: didesnė sėkmė prognozuojama į užsienį eksportuojančioms
smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, tačiau net 63 proc. jų plėtros į užsienio rinkas neplanuoja. „Shutterstock“ nuotr.
drįsta eiti toli, užtaisas atominis ir energija – begalinė. Jie būtinai plė sis. Verslininkai yra praalkę ir nori gerų rezultatų.“ Nors apklausa parodė, kad net 63 proc. apklaustų įmonių plėtros į už sienio rinkas neplanuoja, V.Doveika pabrėžė, kad dalis jų planuoja plės tis vietinėje rinkoje. Didinti eks portą planuoja maždaug trečdalis – 36 proc. – apklaustų smulkiųjų ir vidutinių šalies įmonių, iš jų 14 proc. žvalgosi į naujas rinkas, o 22 proc. ketina plėstis jau esamose. „Tai reiškia, kad įmonės nebijo priimti sprendimo žengti į naujas rinkas ir išbandyti laimę jose. Tai ir palaiko ekonomiką“, – sakė V.Do veika.
Aktyviausia prekyba
„Augantis sektorius yra prekyba, čia vyrauja daugiausia nuomonių apie augančią apyvartą. 73 proc. šio sektoriaus įmonių planuo ja 5–15 proc. apyvartos augimą“, – sakė V.Doveika ir pridūrė, kad šioms įmonėms nesvetimos ir be ne labiausiai plėtrą skatinančios investicijos. Transporto ir logistikos sekto riuje, anot jo, net pusė apklaustų įmonių planuoja investicinius pro jektus ir net du trečdaliai jų skai čiuoja, kad investicijos sieks dau giau nei 100 tūkst. litų. Statybos sektorius, jo teigimu, nuosekliai auga, todėl kas trečia šio sekto riaus įmonė planuoja investuoti ir
dauguma jų tam žada skirti dau giau nei 100 tūkst. litų. „Žemės ūkis užima labai svarbią vietą mūsų šiandieniame versle ir ekonomikoje, šis sektorius beveik nenukentėjo per krizę ir toliau iš lieka gana sparčiai auganti sritis. Galima drąsiai sakyti, kad žemės ūkis labai aktyvus ir gana pozity viai žiūri į priekį ir net plėtrą į už sienį“, – sakė V.Doveika. Darbuotojų ieškos vangiai
Net trys ketvirtadaliai apklaustų įmonių didinti darbuotojų skaičiaus neplanuoja ir tik 23 proc. darbuo tojų gretas praplėsti ketina. „Ste bint pastarųjų metų tendencijas, kai beveik visuose sektoriuose darbuo tojų skaičius mažėjo, tokios įmo nių prognozės yra teigiamas ženk las. Tai yra šviesos spindulėlis mūsų darbo rinkoje“, – sakė V.Doveika. Daugiausia darbuotojų priimti planuoja plėstis ketinančios pre kybos įmonės. Todėl joms, V.Do veikos teigimu, kitais metais gali prireikti papildomų pardavėjų, kai pramonės ir energetikos sektoriai, jo manymu, dairysis kvalifikuotos darbo jėgos. Apie 70 proc. SEB banko kalbintų įmonių turėjo iki 50 darbuotojų, jų apyvarta siekė iki 7 mln. litų.
9
penktadienis, birželio 15, 2012
pasaulis Parlamentas neteisėtas?
Kaltinimai žmogžudyste
Egipto konstitucinis teismas vakar nu sprendė, kad trečdalis mandatų parla mente yra negaliojantys, ir taip vėl pasė jo nežinią politiškai susiskaldžiusioje ša lyje. Ši nutartis privertė suabejoti viso parlamento teisėtumu, likus kelioms die noms iki prezidento rinkimų antrojo rato, kuriame Musulmonų brolijos kandidatas Mohammedas Mursi rungsis su buvusiu ministru pirmininku Ahmedu Shafiqu.
Kalinčios Ukrainos opozicijos lyderės Ju lijos Tymošenko sutuoktinis Oleksand ras Tymošenka vakar pareiškė, kad pre zidentas Viktoras Janukovyčius (nuotr.) sugriovė teisingumą šalyje, susiedamas savo politinę varžovę su 16 metų senu mo žmogžudystės byla. V.Janukovyčius anksčiau pareiškė, kad J.Tymošenko yra susijusi su verslininko ir politiko Jevheno Ščerbanio nužudymu.
10
tūkst.
darbuotojų įvairio se šalyse ketina at leisti nuostolių pa tirianti Suomijos bendrovė „Nokia“.
Kalba apie taiką, bet tiekia ginklus Tarptautinė bendruomenė garsiai reika lauja sustabdyti kraujo liejimą Sirijoje, bet paslapčia ginkluoja abi konflikto puses. Ginklai keliauja per Turkiją
Didžiosios Britanijos laikraštis „The Independent“ išsiaiškino, kad Sirijos opozicijos kovotojai – Laisvosios Sirijos armija (LSA) – gavo ginkluotės iš dviejų Persijos įlankos šalių ir kad tie ginklai at keliavo per Turkiją. Šią informaciją leidiniui patvir tino Ankaroje reziduojantis Vakarų diplomatas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Pasak jo, sunkvežimiai be skiriamųjų ženklų važiavo prie sienos ir perdavė krovinius suki lėliams. Anoniminiai šaltiniai Siri jos sukilėlių gretose taip pat prane šė, kad maždaug prieš tris savaites gavo kelias siuntas su kalašnikovo automatais, BKC kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir prieštankiniais ginklais.
se sklandančius gandus, kad JAV ir Rusijos prieštaravimai yra apsi mestiniai, o iš tikrųjų šios dvi šalys jau seniai susitarė, jog karinės in tervencijos į Siriją nebus. Prie ak lavietės esą privedė ankstesni susi tarimai dėl Libijos ir baimė dėl to, kuo virs Sirija žlugus B.al Assado režimui.
Riyadas Haddadas:
Mūsų draugai Rusijo je padeda mums su stabdyti galimą NATO bombardavimą. Tai suteikia mums ga limybę ir laiko įvyk dyti reformas.
Abipusiai kaltinimai
Iki šiol sukilėliams pavykdavo gauti tik nedidelį skaičių kontrabandinių ginklų, pirktų juodojoje rinkoje. Jie buvo gabenami iš Turkijos pietinės Chatajaus provincijos į Sirijos Idli bo provinciją. Sirijos kariuomenės ginkluotė gerokai pranašesnė. Ma ža to, Vakarų diplomatai tikina, jog Basharo al Assado režimui ginklus tiekia Rusija ir Iranas. JAV valstybės sekretorė Hilla ry Clinton šią savaitę apkaltino Maskvą tiekiant Damaskui kovi nius sraigtasparnius. Politikė pri dūrė, kad tokie Rusijos veiksmai „dramatiškai eskaluoja konfliktą“. Maskva kategoriškai paneigė Va šingtono kaltinimus ir tikino, kad tiekdama Sirijai ginkluotę nepa žeidžia jokių tarptautinių sutarčių. „Mes dabar baigiame vykdyti se niai pasirašytus ir apmokėtus kont raktus. Visi tie kontraktai susiję tik su priešlėktuvinės gynybos priemo nėmis“, – paaiškino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Politikas neliko skolingas ir taip pat pažėrė kaltinimų: „Mes netie kiame nei į Siriją, nei į jokią kitą šalį priemonių, kurios naudojamos kovoje su taikiais demonstrantais. Skirtingai nei pačios Jungtinės Valstijos, kurios į šį regioną regu liariai tiekia tokias specialiąsias priemones. Štai neseniai jų bu vo pristatyta į vieną Persijos įlan kos šalį, bet amerikiečiai kažkodėl mano, kad taip ir turi būti.“ Ginčai – tik akių dūmimas?
Italijos laikraštis „La Stampa“ rašo apie Jungtinių Tautų koridoriuo
Remiantis šiais gandais, Rusija anksčiau padarė nuolaidų dėl Li bijos, kuri buvo viena silpniausių grandžių jos regioninėse sąjungo se, bet išsireikalavo garantiją, kad jėga nebus naudojama prieš Da maską. Bet ir Vakarai turi pagrindo nerimauti. Sirijos opozicija yra su siskaldžiusi, todėl žlugus B.al As sado režimui Sirija gali tapti juodą ja skyle ir teroristų rojumi. Sirija įžvelgia sąmokslą
Konfliktas Sirijoje trunka jau 15 mėnesių, per šį laiką, Jungtinių Tautų duomenimis, žuvo mažiau siai 10 tūkst. žmonų. Žmogaus tei sių organizacija „Syrian Observa tory for Human Rights“ nurodo dar didesnį ir tikslesnį skaičių – 14 476. Tarp žuvusiųjų yra 10 117 civilių, 3552 kariai ir 807 kariuo menės dezertyrai. Vakarų diplomatai įspėja, kad pa dėtis kasdien blogėja ir kad konflik tas jau virto tikru pilietiniu karu. „Jeigu tai, kad tos pačios šalies gyventojų grupės vis labiau susi priešina ir žudo vieni kitus, nėra pi lietinis karas, tuomet mes negalime įvertinti to, kas vyksta“, – trečia dienį sakė Prancūzijos užsienio rei kalų ministras Laurent’as Fabiusas. Tačiau Sirijos ambasadorius Rusi joje Riyadas Haddadas tvirtino, kad pilietinį karą sugalvojo patys Vaka rai. Anot jo, Sirija tapo masinio te roristų puolimo taikiniu. „Už jo stovi stambiausios pasau lio valstybės, jos skiria didelius pi
Vertinimai: Vakarai įvykius Sirijoje vadina pilietiniu karu, o Damaskas – organizuotu teroristų puolimu, su
kuriuo susijusios didžiausios pasaulio valstybės.
nigus, kad įgyvendintų savo planą. Sirijos liaudis nusprendė priešintis šiam sąmokslui. Jie (Vakarai – red. past.) kalba apie pilietinį karą, bet jis yra tik jų galvose“, – tikino dip lomatas. Anot jo, ginkluotos grupuotės tik aktyvavo savo veiksmus po to, kai Sirija sutiko laikytis Jungtinių Tautų ir Arabų lygos specialiojo pasiuntinio Kofi Annano pasiūly to taikos plano.
Padeda spausdinti pinigus
R.Haddadas taip pat paneigė Va šingtono kaltinimus, kad Mask va tiekia Damaskui kovinius sraig tasparn ius. „Rus ija pard uod a Sirijai ginkluotę pagal kontrak tus, pasirašytus prieš daug metų. Šiai ginkluotei netaikomos sank cijos, ji neprieštarauja Jungtinių Tautų įstatams. Tai yra ginkluo tė, skirta oro gynybai. Mūsų drau gai Rusijoje padeda mums sustab
AFP nuotr.
dyti galimą NATO bombardavimą. Tai suteikia mums galimybę ir lai ko įvykdyti reformas“, – dėstė Si rijos ambasadorius. Diplomatas pridūrė, kad Rusija padeda Sirijai ir kitais būdais, taip pat spausdinti pinigus. Sirija priversta tai daryti, nes ginkluotas konfliktas ir Vakarų skirtos sankcijos įstūmė šalį į labai sudėtingą ekonominę padėtį. BNS, BBC, „Reuters“ inf.
Ar Jungtinės Valstijos galėtų nužudyti B.al Assadą? Tokį nemalonų scenarijų apsvars tęs JAV leidinio „The Daily Beast“ apžvalgininkas Peteris Beinartas daro išvadą: tai įmanoma.
Niujorko universiteto žurnalisti kos ir politikos mokslų profeso rius adjunktas pristato argumen tus prieš šią idėją, bet tuoj pat paneigia juos vieną po kito. Galbūt Jungtinėms Valstijoms nederėtų užsiimti suplanuotomis žmogžudystėmis? Bet praėjusią sa vaitę JAV nepilotuojamas lėktuvas likvidavo aukštą „Al Qaedos“ vei kėją Abu Yahya al Libi. Aišku, jis priklausė tinklui, kuris siekia žudyti amerikiečius, o Basharas al Assadas žudo savo žmones. Bet Vašingtonas ne kartą yra parodęs, kad yra pasi rengęs ginklu stabdyti kitų valsty bių smurtą prieš savo žmones. Taip nutiko Bosnijoje 1995 m., Kosove 1999 m., Libijoje 2011 m.
Nors Jungtinėse Valstijose ga lioja prezidento įsakymas, drau džiantis kėsintis į kitų valstybių vadovus, Vašingtonas ne visa da jo laikosi. Šaltojo karo metais JAV padėjo organizuoti pervers mus, kurie baigėsi Pietų Vietna mo vadovo Ngô Đình Diêmo ir Či lės prezidento Salvadoro Allende’s mirtimi. George’o W.Busho admi nistracija 2003 m. pradėjo karą Irake siekdama likviduoti Sadda mą Husseiną. Ir nors JAV tiesio giai neprisidėjo prie Muammaro al Gaddafi mirties praėjusį rude nį, tai buvo numanomas, o galbūt ir trokštamas Vašingtono inici juoto karo rezultatas. O kas, jeigu užsienio valstybės lyderio likvidavimas sukurs pavo jingą precendentą? Jeigu JAV nu žudys B.al Assadą, kas sustabdys Siriją nuo bandymo nužudyti Ba racką Obamą?
„Galima užduoti tą patį klausi mą apie sankcijas, kurias taikome kitoms šalims, ir karus, kuriuos pradedame, – pats atsakė P.Bei nartas. – JAV kitų valstybių su verenitetą pažeidžia įvairiausiais būdais. Ir priežastis, kodėl jos ne sielgia taip pat su mumis, yra ne precedento nebuvimas, o galios stoka.“ „Leiskite paaiškinti: aš nesiū lau nužudyti B.al Assado. <...> Aš klausiu, kiek toli mes pasiry žę nueiti iškeldami JAV saugumo interesus ir humanitarinius idea lus aukščiau valstybių suvereni teto ir tarptautinės teisės. At sižvelgus į tai, kaip toli Amerika pažengė šia kryptimi per pasta ruosius metus, bandymas nužu dyti B.al Assadą visiškai neatrodo radikalus“, – reziumavo P.Bei nartas. „The Daily Beast“ inf.
10
penktaDIENIS, birželio 15, 2012
sportas
„Bertas van Marwij kas gali ieškotis ki to darbo, tik ne su elito komando mis“, – pareiškė Ny derlandų sporto sa vaitraštis „NUSport“, kai „oranžiniai“ pa saulio vicečempio nai pralaimėjo ant rąsias „Euro 2012“ fi nalo turnyro rung tynes.
Statistika B grupė
Danija–Portugalija 2:3 (1:2). Lvo vas, 31 840 žiūrov ų. Įvarč iai: Nick las Bendtner is (41 ir 80 min.)/Pe pe (24 min.), Held er is Post ig a (36 min.), Silvestre’as Varel a (87 min.). Vokietija–Olandija 2:1 (2:0). Charkov as, 38 633 žiūrov ai. Įvar čiai: Mar io Gom ez as (24 ir 38 min.)/Robinas van Pers ie’s (73 min.). Komanda
1. Vokietija 2. Portugalija 3. Danija 4. Olandija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
2 1 1 0
0 0 0 0
0 1 1 2
3:1 3:3 3:3 1:3
6 3 3 0
Kas, kur, kada? Bejėgiškumas: Nyderlandų rinktinės gynėjui J.Heitingai (oranžinė apranga) beliko tik aprėkti du įvarčius
įmušusį vokietį M.Gomezą.
Šiandien D grupėje
Pasaulio vicečempionai jau ieško atpirkimo ožių
19 val. Donecke: Ukraina – Pran cūz ija, 21.45 val. Kijeve: Šved ija – Anglija. Rytoj A grupėje
21.45 val. Vroclave: Ček ija – Len kija, 21.45 val. Varšuvoje: Graik ija – Rusija.
Viltys dar gyvos
Viena favoričių Nyderlandų rink tinė, B grupėje 0:1 nusileidusi da nams ir 1:2 – vokiečiams, sukomp likavo savo galimybes prasibrauti į ketvirtfinalį, bet vilčių tebeturi. Trečiajame ture birželio 17-ąją olandai privalės ne mažesniu nei dviejų įvarčių skirtumu įveik ti portugalus ir tikėtis, kad Vokie tijos komanda parklupdys Danijos ekipą, tik tuomet „oranžiniai“ ga lės toliau tęsti kovą. Priešingu atveju Nyderlandų vienuolikės strategui B. van Mar wijkui naujo darbo tikriausiai teks ieškoti netgi ne savo šalyje. „Taip prastai mūsų rinktinė ne žaidė daugiau nei 25 metus“, – tvirtino olandų dienraštis „AD Sportwereld“, o „NUSport“ nevy niojo nuomonės į vatą – jau pasiūlė B. van Marwijkui atsistatydinti. Druskos oland ams ant žaiz dų užbarstė ir legendinis Vokie tijos futbolo vartininkas Oliveris Kahnas.
Išlygos: C.Ronaldo (viduryje) kol kas neįmušė nė vieno įvarčio, bet tu
ri argumentų paaiškinti, kodėl taip yra.
„Nyderlandų rinktinė? Tai ne komanda. Šiemet pagrindinėje sudėtyje yra žaidėjų, kurių geriau si metai – jau praeityje, bet jie vis dar jaučiasi nepakeičiami“, – rėžė vokietis. Saugui niežti nagai
Savo žaidimu nepatenkinti ir pa tys Nyderlandų futbolininkai. Kai
„Reuters“ nuotr.
kurių iš jų atvirumas leidžia įtarti, kad rinktinę kamuoja vidaus pro blemos. Kai saugas Rafaelis van der Vaar tas pareiškė, kad jam nepatinka at sarginio vaidmuo, jo kolega Wesley Sneijderis įniršo. „Metas ats isak yt i tok ių nie kingų egoistų. Jeigu kuris nors iš mūsų pradės savivaliauti, aš pir masis parodysiu jam vietą. Mums nereik ia psic hol ogo, juk esam e suaugę vyrai. Tiems, kurie tu ri prob lem ų su kitais žaid ėjais ar treneriais, tegul pasako tie siai į akis. Būtent toks psicholo ginis žingsnis mums reikalingas“, – interviu „The Gardian“ kalbėjo W.Sneijderis. Vieną kitą kortą atvertė ir į kam pą įspeistas vyriausiasis treneris B. van Marwijkas. „Keli mūsų žaidėjai šiuo me tu – ne geriausios sportinės for mos. Per mačą su vokiečiais Ibra himas Afellay ir Arjenas Robbenas, nepaisant jų greičio, beveik nekė lė grėsmės varžovų vartams“, – dienraščiui „De Telegraaf“ pripa žino strategas. Lyderį pavadino gražuole
O.Kahnas įgėlė ir Portugalijos vie nuolikės žvaigždei Cristiano Ro naldo, per dramatišką dvikovą su danais galėjusio įmušti mažiausiai du įvarčius, bet nerealizavusiam dėkingų progų.
Azartas: vakar italai ir kroatai kovėsi net sėdėdami ir klūpodami.
„Senokai mačiau taip blogai žai džiantį C.Ronaldo. Jis gali blykstelė ti efektingais fokusais su kamuoliu, bet šiame čempionate kol kas elgiasi it aikštinga gražuolė“, – teigė buvęs „Die Mannschaft“ lyderis. „Sutikčiau neįmušti nė vieno įvarčio, jeigu tai padėtų Portuga lijos komandai laimėti Europos čempionatą“, – netiesiogiai atsi kirto C.Ronaldo.
Nuomonės Portugalija–Danija 3:2.
Cristiano Ronaldo
Portugalijos rinktinės puolėjas
Turint galvoje, kiek man buvo pui kių progų įmušti įvartį, galėjau su žaisti ir geriau. Vis dėlto svarbiau sia – komandos pergalė. Mūsų arti miausias tikslas – ketvirtfin alis.
Mortenas Olsenas
Gėjų tema – tabu
Vakar antrojo turo rungtynes žaidė C grupės ekipos. Pirmiausia Poz nanėje susitiko Italijos ir Kroatijos futbolininkai. Lygiosios 1:1. Įvarčius įmušė An drea Pirlo (39 min.) ir Mario Man džukičius (72 min.). Prieš dvikovą per treniruotę traumą patyrė italų ekipos gynėjas Ignazio Abate – po susidūrimo su saugu Antonio Nocerino teko pen kiomis siūlėmis susiūti antakį. Netikėtą diskusiją įžiebė puolė jas Antonio Cassano. „Ar Italijos rinktinėje yra gėjų? O mūsų komandos drabužinėje? Ti kiuosi, kad ne. Bet kokiu atveju tai – jų problemos. Jeigu pasakyčiau atvirai, ką manau šia tema, čia kil tų chaosas“, – sakė žaidėjas, vėliau atsiprašęs už savo svarstymus, esą nieko nenorėjęs įžeisti. Vėlai vakare Gdanske kovėsi is panai ir airiai. „Klaipėdos“ inf.
Danijos rinktinės vyr. treneris
Didžiuojuosi tuo, kaip šį kartą kovė si mano vyrukai, bet išleisti iš rankų lygiąsias tuo metu, kai mačas beveik pasibaigęs, – siaubingas dalykas. Vokietija–Olandija 2:1.
Joachimas Löwas
Vokietijos rinktinės vyr. treneris
Emocinė įtampa buvo nežmoniška. Mums būtinai reikėjo pergalės, ir da bar durys į ketvirtfinalį plačiai atver tos. Dauguma Olandijos komandos atakų buvo be idėjų, kaip pralauž ti mūsų gynybą. Susidariau įspūdį, kad po 60 minučių kovos varžovai kapituliavo fiziškai, o juk rungtynės trunka gerokai ilgiau.
Arjenas Robbenas
Nyderlandų rinktinės saugas
Mes netaupėme jėgų, bet kartais at rodė, kad mūsų komandos žaidimas netinkamai organizuotas – visos gran dys stokojo tarpusavio supratimo. Vo kiečiai tuo lengvai pasinaudojo.
11
penktadienis, birželio 15, 2012
sportas
Karatė atletams – mero padėkos Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Klaipėdos vadovas Vytautas Grubliauskas apdovanojo Belgijoje vykusiose Europos karatė kiokušin pirmenybėse gerai pasirodžiusius uostamiesčio atletus.
Meras rankas spaudė suaugusių vyrų svorio per 90 kg grupėje čempionu tapusiam Lukui Kubiliui, jaunių svorio iki 60 kg grupėje laimėjusiai Viktorijai Mockutei, vicečempionėms Ritai Kasparavičiūtei (iki 55 kg) ir Indrei Ūselytei (iki 60 kg), trečiąją vietą užėmusioms Gintarei Tydikaitei (iki 55 kg) ir Vaidai Neimantaitei (per 65 kg). „Karatė – pakankamai kietas sportas. Ši sporto šaka ir merginų žavesys – sunkiai dera. Karatė labai svarbu itin tvirta dvasia, – sakė V.Grubliauskas. – Jūsų pasirodymas Belgijoje puikus Klaipėdos garsinimo pavyzdys.“ Sveikindamas L.Kubilių, miesto galva pabrėžė, jog itin gerai, kai treneris auklėtines į priekį veda ne vien patarimais, bet ir kovų ant tatamio pavyzdžiais. Tarp moterų Europos čempione tapusi Diana Mačiūtė (iki 55 kg) dėl asmeninių reikalų negalėjo atvykti į pagerbtuves.
Sporto telegrafas Šachmatai. Birželio 17–23 d. Palangoje vyks devintasis tarptautinis šachmatų festivalis „Baltijos taurė-2012”. Programoje – dešimt turnyrų, kuriuose užsiregistravo per 350 šachmatininkų iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos ir Baltarusijos, Suomijos, Danijos, Kosovo. „Baltijos taurės“ didmeistrių vyrų ir moterų ratų sistemos turnyruose dalyvaus tarptautiniai didmeistriai: Eduardas Rozentalis (Lietuva), Jurijus Zeziulkinas (Lenkija), Sergejus Kasparovas (Baltarusija), Vitalijus Kiriliovas (Rusija), Laura Rogule (Latvija), Olga ir Anna Stjažkinos (Rusija), Deimantė Daulytė, Salomėja Zaksaitė, Giedrė Vanagaitė. Festivalio naujiena – Baltijos švyturiukų taurės turnyras, jame rungsis patys mažiausieji – iki 7 metų. Krepšinis. Atrankos į 2013 metų Europos moterų krepšinio čempionatą C grupėje varžybas sėkmingai pradėjo Lietuvos rinktinė. Ji Kaune 88:47 (17:14, 32:8, 19:21, 20:4) nugalėjo olandes. Rinktinės garbę gynusi klaipėdietė Gabrielė Gutkauskaitė pelnė 11 taškų. Kita mūsų miesto krepšininkė Marina Solopova prie pergalės prisidėjo 10 taškų.
Susitikimas: pirmenybėse gerai pasirodę klaipėdiečiai su meru.
Vytauto Petriko nuotr.
Sutartis. Londono „Chelsea“ klubo strategu ir toliau dirbs dvejų metų sutartį oficialiai pasirašęs Roberto DiMatteo. 41-erių specialistas laikinai vadovavo komandai nuo kovo mėnesio, kai pakeitė atleistą portugalą Andre Villasą-Boasą.
Trejetuke – dvi Klaipėdos jaunučių komandos Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Lietuvos 12-mečių futbolo (9 prieš 9) čempionatas baigėsi kaip reta sėkmingai uostamiesčio futbolo mokyklai. Net dvi komandos iškovojo medalius.
Vakar auksas suspindo ant „FM-Baltų“ (treneriai Rimantas Skersys, Edmundas Gaigalas ir Rimantas Vilavičius) žaidėjų krūtinių, o bronzos medaliai įteikti Anatolijaus Timofejevo ugdomos FM komandos berniukams. Iš viso čempionate dalyvavo beveik 60 ekipų. Keturiose regioninėse grupėse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) buvo surengtos pirmojo etapo kovos. Po dvi geriausias komandas pateko į finalines varžybas Klaipėdoje. Aštuoni devynetukai buvo suskirstyti į dvi grupes. „FM-Baltai“, B grupėje 1:0 nugalėję Kauno „FM-Taurą“ ir 3:2 – Šiaulių „FA-Šiaulius“, įsigudrino net 0:4 pralaimėti Vilniaus „FM-Ateities“ bendraamžiams. Tiesa, nesėkmė neturėjo įtakos klaipėdiečių vietai – jie buvo užsitikrinę pirmąją poziciją. Visai kitaip įvykiai klostėsi A grupėje. A.Timofejevo auklėtiniai 3:0 įveikė Utenos, 1:0 Vilkaviškio komandas, tačiau 0:1 nusileido panevėžiečiams. Trims ekipoms iškovojus po 6 taškus, jų vietas lėmė tarpusavio susitikimų įvarčių skirtumas. Jis
Prizininkės: Klaipėdos ekipos, iškovojusios aukso ir bronzos medalius.
palankiausias buvo suvalkiečiams. Antri liko klaipėdiečiai, treti – panevėžiečiai. Rungtynėse dėl bronzos medalių Klaipėdos FM taikliakojai 2:0 palaužė „FM-Taurą“. Finalinė kova tarp „FM-Baltų“ ir Vilkaviškio komandų buvo atkakli. Pergalę lėmė vienintelis klaipėdiečių įvartis. Geriausio vartininko prizas įteiktas klaipėdiečiui Mantui Bertašiui („FM-Baltai“). Jo komandos draugas Benas Rudys buvo pripažintas geriausiu finalinio turnyro puolėju. Uoliausio saugo prizu apdovanotas FM žaidėjas Karolis Budrys.
Galutinė komandų rikiuotė 1. Klaipėdos „FM-Baltai“ 2. Vilkaviškio SM 3. Klaipėdos FM 4. Kauno FM „Tauras“ 5. Panevėžio FA 6. Vilniaus „FM-Ateitis“ 7. Šiaulių „FA-Šiauliai“ 8. Utenos KKSC
Finalas: klaipėdiečiams (balti marškinėliai) teko paplušėti, kol įveikė
svečius iš Suvalkijos.
Vytauto Petriko nuotr.
12
penktadienis, birželio 15, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
„Vintažinė Klaipėdos koncertų salė kviečia į paskutinį kartą šiame sezone jos scenoje vyksiantį koncertą „Vin tažinės dainos“. Jame pasirodys Neda Malūnavičiūtė (vokalas, flei ta) ir ansamblis „4 tango“. Susibūrė bendram projektui
Festivalis: ant „Muzikuojančio kelto“ denio jau šeštą vasarą į publikos širdis belsis jausmingos dainos ir aistringi šokiai – vėl dainuos O.Ditkovs
kis, šoks „Sare Roma“...
Į Kuršių marias – su muzika Jau šeštąjį Klaipėdos vasaros sezoną fes tivalis ant vandens „Muzikuojantis keltas“ palaikys muzikinį pajūrio pulsą, kvies damas romantiškus vasaros šeštadienio vakarus praleisti uni kalioje erdvėje skam bant gyvai muzikai. Turas: A.Mamontovas į „Muzikuojantį keltą“ užsuks pristatyti savo naujausią albumą.
Rytoj prasidedantis ir Kuršių ma riose visą vasarą vyksiantis festi valis „Muzikuojantis keltas“ kvie čia į nepamirštamus, jaukius ir šiltus susitikimus po atviru dangu mi su geriausiais ir populiariausiais Lietuvos atlikėjais. Tarp jų – And rius Mamontovas su grupe, Kos tas Smoriginas ir Olegas Ditkovs kis, Inga Jankauskaitė ir Aurelijus Globys, Inga Valinskienė ir Andrius Butkus, Marius Jampolskis, Ramū nas Rudokas, Stano, Merūnas Vi tulskis bei kiti. Birželio 16-ąją „Muzikuojan čio kelto“ vasaros sezoną atidarys A.Mamontovas ir jo grupė su nauja energija, nauju skambesiu bei dai nomis, kurios visada turi prasmę. Jei Lietuvoje yra žmogus, kurį būtų galima pavadinti gyva legen da, tai – A.Mamontovas. Visų lai kų populiariausios šalies muzikos grupės „Foje“ lyderis iki šiol yra dievinamas. Jo gerbėjų yra ir tarp paauglių, ir tarp į penktąją dešim tį įkopusių žmonių. Pasiilgę tikru mo ir prasmingos muzikos, lietu
viai plūsta į A.Mamontovo naujojo albumo „Elektroninis Dievas“ pri statymo koncertus. Ne vienam mu zikos gerbėjui akivaizdu, jog A.Ma montovas – neeilinė asmenybė. Kai
Rytoj prasidedantis festivalis „Muzikuo jantis keltas“ kviečia į nepamirštamus, jau kius ir šiltus susitiki mus su geriausiais ir populiariausiais Lie tuvos atlikėjais. kas jį prisimena iš savo jaunystės, jei ne kaip dainininką, kuris daina vo „Laužo šviesą“, tai kaip legendi nės grupės „Fojėe“ lyderį. Kitiems jis asocijuojasi su paskutiniu „Fo je“ koncertu Vingio parke. Dar ki ti tiesiog klausosi jo muzikos, šoka jo koncertuose ir žavisi juo.
Organizatorių nuotr.
A.Mamontovo albumo „Elekt roninis Dievas“ vasaros turas rytoj pasieks Klaipėdą. „Muzikuojan čiame kelte“ skambės naujojo al bumo dainos ir senieji A.Mamon tovo hitai. Skambant muzikai „Muzikuojan tis keltas“ (keltas „Nida““) vasaros šeštadieniais 20 val. išplauks iš se nosios Smiltynės perkėlos, Kur šių mariomis leisis Kiaulės Nuga ros link, prie jos tradiciškai sušoks valsą ir plauks prie jūros vartų ro mantiškai palydėti saulės. Bilietai į „Muzikuojančio kelto“ koncertus – po 59, 69, 79 Lt. Juos platina „Bilietų pasaulis“. Renginio dieną dvi valandos prieš koncertą bi lietai bus parduodami mobilioje ka soje senojoje Smiltynės perkėloje. Festivalį organizuoja Klaipėdos bendrovė „Promo plius“. Tai vie na pirmųjų renginių organizavi mo įmonių Lietuvoje, kuri jau nuo 1995-ųjų sėkmingai realizuoja sa vo idėjas ne tik Lietuvos pramogų verslo pasaulyje. Parengė Rita Bočiulytė
„Muzikuojantis keltas 2012“ Birželis 16 d. 20 val. – Andrius Mamontovas ir grupė: albumo „Elektron in is Die vas“ vasaros turas. 30 d. 20 val. – Kostas Smor ig inas ir Olegas Ditkovsk is: kompakt inės plokštelės „Albumas“ pristatymas. Liepa 7 d. 20 val. – „Sare Roma“: čigoniškų dainų ir aistrų vakaras. 14 d. 20 val. – Marius Jampolskis, Ra mūnas Rudokas, Stano: „Čilinam va sarą!“. 21 d. 20 val. – Merūnas Vitulskis: gra žiausių dainų vakaras. 28 d. 20 val. – Inga Jankauskaitė ir Aurelijus Globys: romanso improvi zacijos. Rugpjūtis 4 d. 20 val. – Inga Valinskienė ir And rius Butkus: „Mylėk mane!“. 4 d. 23–01 val. – Jūros šventės kon certas. 11 d. 20 val. – Klaipėdos valstybinio muz ik in io teatro XV tarptaut in io operos ir simfoninės muzikos festi valio „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ romansų vakaras. Renginio trukmė – 2 val. Koncertų metu veikia barai. Organizatoriai pasilieka teisę keisti „Muzikuojančio kelto“ koncertų pro gramas.
N.Malūnavičiūtė yra viena ryš kiausių Lietuvos džiazo vokalisčių ir meistriška fleitininkė. Pasak muzikologės Jūratės Kučins kaitės, „scenoje ji trykšta emocio nalumu ir nuoširdumu, o jos balsas, dažniausiai naudojamas kaip lygia vertis ansamblio instrumentas ir ne retai vedantis į emocines kulminaci jas, aprėpia ir žaismę bei gaivališką spontaniškumą, ir intymų santūru mą“. Džiaze plėtojanti mainstream tradicijas, vokalistė sėkmingai pasi rodo ir kaip populiariosios muzikos atlikėja, šiame amplua yra pelniusi ne vieną apdovanojimą. Ansamblyje „4 tango“ muzikuo ja Kristina Žebrauskaitė (akordeo nas), Feliksas Zakrevskis (fortepi jonas), Birutė Bagdonienė (altas) ir Donatas Bagurskas (kontrabosas). Jie su dideliu pasisekimu dalyvavo tarptautiniuose tango festivaliuo se, įrašė kelias šios muzikos plokš teles, paruošė daug įvairių koncer tinių programų. Be A.Piazzolla’os kūrinių, sudarančių kolektyvo re pertuaro pagrindą, ansamblis taip pat populiarina M.Kagelio, I.Stra vinskio, H.Villa-Loboso ir kitų šiuolaikinių kompozitorių kūrybą. Prikėlė naujam gyvenimui
Pasak atlikėjų, „Vintažinės dainos“ – tai rinktiniai senosios lietuvių estrados šedevrai, aranžuoti spe cialiai šiam projektui. Tai ne est radiškai, o veikiau teatrališkai ar ba kameriškai skambanti estrados klasika, priartėjanti prie dainuoja mosios poezijos estetikos.
D.Montvyd „Eurovizijos“ dainų konkurse 14ąją vietą laimėjęs Donatas Mont vydas kitą savaitę uostamiestyje surengs akustinį koncertą, kurio metu padėkos visiems jį palaikiu siems klaipėdiečiams.
„Būdamas Azerbaidžane visada ju tau didžiulį Lietuvos žmonių palai kymą. Tai glostė širdį ir teikė dar daugiau pasitikėjimo. Akustinių koncertų serija – puiki proga ka merinėje aplinkoje asmeniškai pa bendrauti su žmonėmis, kurių geros emocijos tikrai padėjo man toje gi gantiškoje scenoje“, – sakė D.Mont vydas, šį mėnesį jau koncertavęs Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
13
penktadienis, birželio 15, 2012
pramogų gidas Airių ir skandinavų folkloras
Koncertuos jaunieji atlikėjai
Rytoj Klaipėdoje svečiuosis uždegančio airiško ir skandinaviš ko folkloro atstovai – ukrainiečių grupė „Spiritual seasons“. Klai pėdiečiai turės progą ne tik išgirsti airių, švedų, norvegų, suo mių ir vokiečių kalbomis atliekamas dainas, bet ir pamatyti ener gija trykštančius airiškus šokius. 1994 m. susikūrusios „Spiritual seasons“ pasirodymuose skamba dūdmaišis, lūpinė armonikė lė, fleita, gitaros, akordeonas... Kiekvienas iš 7 grupės narių groja net keliais instrumentais, o pasirodymus vainikuoja Lidijos Smir novos atliekami ir vadovaujami šokiai. KUR? „Bohemos“ kiemelyje (Aukštoji g. 1). KADA? Birželio 16 d. 20 val. KAINA? 10 Lt, koncerto metu – 15 Lt.
Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaitytės bibliotekos ren ginių salėje klaipėdiečiams koncertą surengs tarptautinio jau nųjų menininkų seminaro „Gintarinė svetainė“ dalyviai. Bus ga lima išgirsti fortepijoninę ir styginių instrumentų muziką, atlie kamą jaunųjų pianistų, smuikininkų, violončelininkų, tarptauti nių ir nacionalinių konkursų laureatų bei diplomantų. Skambės B.Dvariono, J.S.Bacho, G.F.Handelio, A.Vivaldi, W.A.Mozarto kū riniai. „Gintarinė svetainė“ – tai jau 22 metai Palangoje birželį vykstantis meistriškumo tobulinimo renginys. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Birželio 20 d. 16 val. KAINA? Nemokamai.
ėse dainose“ – Neda ir „4 tango“
Klavišiniais: J.Gillich-Naroschnaja vienodai gerai groja fortepijonu,
klavesinu ir vargonais.
Nidoje gaudžia vargonai Rinktinė: N.Malūnavičiūtė su ansambliu „4 tango“ į bendrą naują „Vintažinių dainų“ programą sudėjo spe
cialiai šiam projektui aranžuotus senosios lietuvių estrados šedevrus.
Prikeltos naujam gyvenimui dai nos gimė prieš kelis dešimtmečius. Žodžius tada joms kūrė tikri poe tai, o muziką – tikri kompozitoriai. Jos pakeri klausytoją jausmingų, tačiau ne sentimentalių eilėraščių tekstais, apie meilės ilgesį kalban
Tos dainos sukur tos tada, kai „Vakarų kultūros ėdžios“ dar nebuvo atsivėrusios. čiais metaforiškai. Iš jų sklinda ši luma, prieš kurią nublanksta pigus šiandienos popso blizgesys. Terminas „vintažas“ susijęs su is torija ir žymi išlaikytą, vertingą da lyką. Vintažas – sugrįžęs iš praeities ir atgijęs šių dienų gyvenime, išsau gant balansą tarp to, kas nauja, ak
tualu dabar, ir tarp to, kas sukurta anksčiau bei laiko patikrinta. Koncerte skambės „vintažinės“ M.Vaitkev ič iaus, T.Makač in o, M.Noviko, B.Gorbulskio, L.Vilkon čiaus, A.Kulikausko, J.Cechanovi čiaus, A.Lukoševičiaus-Obuolio, D.Pulausko, K.Smorigino dainos. Idėja kilo bedainuojant
K.Žebrauskaitė pasakojo, kad pro gramos idėja kilo besupant dukry tę sūpuoklėse ir bedainuojant jai visas žinomas dainas: „Kai uždai navau savo tėčio mėgstamą „Nuo saulės suskeldėjo lūpos“, į galvą atėjo mintis, kad reikėtų surink ti ir atlikti programą dainų, kurias klausė ir dainavo mūsų tėvai. Ma no tėtis, kai buvo jaunas, veždamas mane su sese per kaimo laukų ke liukus, iš visos širdies dainuodavo „Palinko liepa šalia kelio“, „Vingu riavo takelis“, „Jaunystę“. Tos dai
nos atspindi lietuvių žmonių „nuo plūgo“ pasaulėjautą: artumą gam tai, labai subtilų, drovų, tiesiog užkoduotą meilės jausmų reiški mą, paprastos, bet taurios melo dijos pomėgį. Tos dainos sukurtos tada, kai „Vakarų kultūros ėdžios“ dar nebuvo atsivėrusios. Kai pra dėjome dėlioti su muzikantais re pertuarą, atradome labai daug gra žių dainų. Neda sudėjo visus taškus ant „i“. Kreipėmės pagalbos į And rių Kulikauską ir Rimantą Giedrai tį, kad surastų toms dainoms mūsų kvartetui būdingą skambesį“. Koncerto klausytojai turės pro gą prisiminti širdžiai mielas melo dijas ir kartu su Neda paniūniuo ti: „Aš tolstu nuo tavęs, kaip tolsta laivas...“ arba „Išskridę paukščiai į namus sugrįš pavasarį saulėtą...“ Koncertas vyks birželio 21 d. 18 val. Bilietai – po 20, 30 Lt. „Klaipėdos“ inf.
ydas: „Tai glostė širdį“ Birželio 19-ąją jis dainuos Klai pėdos koncertų salės scenoje. Jo je skambės visi garsiausi dainininko kūriniai ir, be abejo, „Love is Blind“ akustinė versija. „Ji skamba kitaip nei originalas. Galima išgirsti džiazo standartų aidą. Ir suktuko nedarau. Nelabai akrobatika prie akustinės muzikos dera“, – juokėsi Donatas. Koncertas truks maždaug dvi va landas, tačiau jis gali ir užsitęsti, jei publika turės dainininkui daug klau simų. „Per akustinius koncertus visa da pasikalbu su klausytojais, o dabar jaučiu, kad pokalbis gali būti ir ilgo kas, nes tiek klausimų, kiek iš aplinki nių sulaukiu dabar, dar niekad nebuvo. Galbūt net reikės per salę tvarkingai
persiųsti dėžutę, kad klausimus už duotų raštu“, – svarstė didelį susido mėjimą tiek pačiu „Eurovizijos“ kon kursu, tiek savo asmeniu pastaruoju metu jaučiantis dainininkas. Koncertų metu instrumentalistai jam akompanuos akustine ir bosi ne gitaromis bei fortepijonu. „Mu zikantai bandys nugalėti mane, aš – juos“, – šmaikštavo D.Montvydas. Dainininkas tikino, kad sceninė pa tirtis, kurią eksternu per dvi savaites jis įgijo „Eurovizijoje“, jam jau dabar labai praverčia soliniuose koncertuo se. D.Montvydo koncertas Klaipėdo je prasidės 19 val. Bilietai – po 53–73 Lt, juos platina „Tiketa“. „Klaipėdos“ inf.
Nuostata: „Kurti, dainuoti, šok
ti – tai mano gyvenimo aist ra“, – teigė 24-erių dainininkas D.Montvydas.
Drauge: Vita ir Lienė Kalnciemos retkarčiais susėda ant vieno vargo
nų suolo ir muzikuoja keturiomis rankomis.
Visą birželį Nidoje vykstančiame XI tarptautiniame festivalyje „Vargo nų vasara“ rytoj koncertuos viešnia iš Vokietijos Julia Gillich-Narosch naja, o kitą savaitę naujame rengi nio koncertų cikle „Muzikų dinasti ja“ pasirodys šeimyninis duetas iš Latvijos – Vita Kalnciema su dukra Liene Andreta Kalnciema.
Charkovo (Ukraina) menų universi teto, Lietuvos muzikos ir teatro aka demijos, Štutgarto ir Trosingeno (Vokietija) aukštųjų muzikos mokyk lų absolventė J.Gillich-Naroschnaja – atlikėja, vienodai gerai įvaldžiusi tris klavišinius instrumentus – for tepijoną, klavesiną ir vargonus. Ypa tingas potraukis ir įkvėpimas ją sieja su renesanso ir baroko muzika: pui kiai dera viskas – ir žinios, ir patirtis, ir išraiška, ir techniniai gebėjimai. Jos koncerto programoje „Senosios muzikos vitrina: Stylus Phantasti cus“ festivalyje „Vargonų vasara“ birželio 16-ąją skambės XV–XVIII a. italų, flamandų, austrų, vokiečių kompozitorių kūriniai. Birželio 21-ąją – koncertas „Muzi kų dinastija 2“. Jame muzikuos fes tivalio viešnios iš Rygos – mama ir duktė. V.Kalnciema – Latvijos mu zikos akademijos profesorė ir Vargo
nų katedros vedėja, taip pat vado vauja Latvijos vargonininkų gildijai. Jaunoji L.A.Kalnciema – pianis tė (kaip tėtis) ir vargonininkė (kaip mama). Abi jos – tarptautinių kon kursų laureatės, plėtojančios aktyvią solinę karjerą. O retkarčiais susėda ant vieno vargonų suolo ir muzikuo ja drauge – keturiomis rankomis. Šiuosyk jųdv iej ų konc er to prog ram oje „Vakaro har monijos: vargonai solo ir due tu“ – D.Buxtehude’s, G.Bohmo, J.S.Bacho, T.Albinoni’o, L. van Beethoveno, M.E.Bossi, XX a. lat vių kompozitorių kūriniai. XI tarptautinis festivalis „Var gonų vasara“ vyksta birželio 9–30 dienomis Nidos evangelikų liute ronų bažnyčioje (Pamario g. 43). Pažymint profesoriaus Leopoldo Digrio atkurtos Vargonų klasės Lie tuvos muzikos ir teatro akademijo je 50-metį, festivalio atidarymo vakare jau koncertavo pats maest ro ir sumanytas visas ciklas koncer tų, kuriuose muzikuoja skirtingais laikotarpiais jo klasėje studijavę ar stažavęsi vargonininkai. Bilietai į XI „Vargonų vasaros“ koncertus – po 15 litų. Koncertų pradžia – 20 val. „Klaipėdos“ inf.
14
penktadienis, birželio 15, 2012
pramogų gidas Į vernisažą – iš Niujorko
Šiandien Palangoje savo tapybos ir grafikos parodą pristatys specialiai į vernisažą iš Niujorko (JAV) atvykusi ten gyvenanti ir kurianti dailininkė Vida Krištolaitytė. Šia ekspozicija ji apžvelgia savo kūrybinės biografijos 50-metį, kupiną sudėtingą asmeninių dramų, netekčių ir atradimų, vidinių konfliktų ir nusiraminimų. Kūryba atvira, drąsi, profesionali. Lietuvos pajūrio kurorte šios dailininkės tapyba ir piešiniai bus rodomi pirmą kartą, ankstyvoji grafika – pirmą kartą Lietuvoje. Parodą bus galima apžiūrėti iki liepos 13 d. KUR? Antano Mončio namuose-muziejuje (S.Daukanto g.16). KADA? Atidarymas – birželio 15 d. 16 val. KAINA? Nemokamai.
Šiuolaikinės tapybos atradimai
Kitą savaitę Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (KKKC) kviečia į dvi šiuolaikinės tapybos parodas. Berlyno galerija „Werkstattgalerie“ pristatys 12 menininkų iš Vokietijos, Danijos, Estijos, Prancūzijos ir Amerikos projektą „Tarp naujosios abst rakcijos ir naujojo konkretumo“. Pascualio Jordano kuruojamo je parodoje matysime ir vieno žymiausių „Naujųjų laukinių“ at stovo Salome darbus bei jaunųjų tarptautinės meno scenos at radimus. O Gintaro Palemono Janonio darbų paroda kvestio nuos dabartinę lietuviškos tapybos situaciją. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2). KADA? Vernisažas – birželio 22 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Priminė savitą Klaipėdos menininką Ievos Simonaitytės bibliotekoje antradie nį surengtos klaipėdiečio menininko Vac lovo Rimkaus (1933–2000) knygos „Pra bėgančios mintys“ sutiktuvės. Ta pro ga bibliotekos galerijoje „13L“ atidary ta V.Rimkaus tapybos ir grafikos paroda „Mūsų kraštas ir jo žmonės“. Neramios sielos žmogus
Renginyje knygos sudarytoja me nininko našlė Irena Rimkienė ir klaipėdiečiai, vienaip ar kitaip pri sidėję prie knygos leidybos, paži noję jos autorių, dalijosi mintimis apie V.Rimkaus kūrybinį palikimą. Suėjo didžiulis būrys – pasidžiaug ti nauja knyga, prisiminti spalvingą Klaipėdos asmenybę ir savitą me nininką, palikusį originalų pėdsa ką Lietuvos uostamiesčio kultūri niame kraštovaizdyje. V.Rimkus gimė 1933 m. birže lio 1-ąją Silvestruose (Tauragės raj.). Per savo gyvenimą jis sukūrė daugiau nei 200 aliejinės tapybos bei grafikos darbų. Dienoraščiuo se ir ant sauso klevo lapo užfiksuo tų atsivėrimų, gyvenimiškų pasta bų lobyną, jį sutikusių, pažinojusių ir pagarbiai mylėjusių žmonių pri siminimus gali apibendrinti paties V.Rimkaus 1966-aisiais užrašyta mintis: „Siela nerami. Norisi daug
funkciją. „Tai labai originalūs gra fikos darbai, pilni minčių“, – teigė grafik ė Irena Kačenauskaitė. Sugulė piešiniai ir mintys
ką pamatyti... Daug ką sužinoti... Daug ką patirti...“ Senamiesčio metraštininko lobiai
V.Rimkus vadintas Klaipėdos se namiesčio metraštininku, aistringu Mažosios Lietuvos kultūros paveldo saugotoju. Jo kūryboje dominuojan čią vietą užėmė Klaipėdos gatvelių, namukų ar jų fragmentų tikroviškas ir jaukus vaizdavimas. Pažvelgus į V.Rimkaus tapytus senamiesčio vaizdus, vargiai galima juos atpažin ti, nes tai jau dingusi Klaipėda. Se nasis miestas liko paveiksluose, kaip ir jo piešiniuose liko žmonių, su ku riais suvedė likimas, atvaizdai. „Vac lovo Rimkaus kūryba buvo ir tebėra reikalinga Klaipėdai. Menininko ta pytas ir pieštas Klaipėdos senamies čio ciklas vertingas ir architektūrinio paveldo prasme“, – mano architek tas Vidmantas Danta. Mažiau žinoma labiau asmeniška V.Rimkaus kūrybos dalis – mažoji
Atminimas: I.Rimkienė rūpinasi savo vyro kūrybiniu palikimu ir jo
sklaida.
Vytauto Petriko nuotr.
grafik a. Šią kūrybos sritį pats auto rius apibūdino taip: „Kai pavargstu nuo tapybos ir įtampos, be kurios neįmanomas joks darbas, kurį dir bam atsidavę kūnu ir siela, piešiu mažus darbelius. Imu į rankas kas papuola – tušą su plunksna, ki niškus pieštukus ar akvarelę – ir...
žaidžiu. Tai mano momentinės vi zijos, iš pasąmonės atplaukiantys vaizdai ir asociacijos“. V.Rimkaus mažosios grafik os palikimas stebi na darbų įvairove. Daugelio klaipė diečių asmeninių bibliotekų knygų priešlapius žymi nedideli pieši nukai, atlikę savotiško ekslibriso
Į knygą sugulė tušu, akvarele, spal votais pieštukais, flomasteriais ar mišria technika sukurti piešiniai, lydimi trumpesnių ar ilgesnių tekstų, minčių, pastebėjimų, fak tų su tiksliais kelionių aprašymais. Dienoraščiai, užrašai, lapeliuose užfiksuotos mintys ir faktai pade da giliau pažinti šią neeilinę asme nybę, jos išgyvenimus. Šiuo metu nemažai V.Rimkaus darbų yra privačiose kolekcijose Lietuvoje ir už jos ribų – Australi joje, JAV, Kanadoje, Rusijoje, Uk rainoje, Armėnijoje, Vokietijoje. O didžioji dalis jų likusi žmonos Ire nos Eleonoros globoje Klaipėdoje ir eksponuojama parodose. Knyga „Prabėgančios mintys“ – V.Rimkaus žmonos Irenos idėja. Tai ekslibrisų, eskizų, miniatiūrų, pie šinių ir grafikos darbų albumas. Šio albumo puslapiuose surinkta daug įvairių minčių ir jausmų trupinė lių apie menininko išgyventą laik metį, įvykius, žmones. Klaipėdos apskrities viešosios I.Simonaity tės bibliotekos direktoriaus Juozo Šikšnelio teigimu, leidinys naudin gas ne tik besidomintiems Klaipė dos miesto raida, bet ir praturtins kiekvieną, atsivertusį jį susitikimui su turtingos sielos žmogumi ir me nininku. Parengė Rita Bočiulytė
Meno akcijos – viešose miesto erdvėse Klaipėdos kultūrų komunika cijų centro rezidentai šiandien ir rytoj rengia menines akcijas. Viena jų vyks Debreceno mik rorajone ir bus dedikuota ten neveikiantiems fontanams. Ki ta kvies į menininko sukurtų lai vų paradą, kuris prasidės Meno kieme ir, persikėlęs keltu iš se nosios perkėlos į Smiltynę, pasi baigs iškilmingu laivų nuleidi mu į vandenį. Vandens ir laiko temomis
Visa tai sumanė Klaipėdos kultū rų komunikacijų centro reziden tūroje viešintys svečiai iš Minsko (Baltarusija) – Antonina Slobod chikova ir Mikhailas Gulinas. Jie dažnai prisistato ir kaip šeimyni nis duetas. Vis dėlto menininkų raiškos formos ar temos subtiliai išsiskiria individualioje veiklo je – Antonina savo kūryboje daž nai remiasi egzistencinėmis, psi chologinėmis temomis, gilinasi
į aplinkos artefaktus. Dažniau siai ji kuria instaliacijas. Mikhai las renkasi performatyvias formas bei reflektuoja aktualias sociali nes temas. A.Slobodchikova savo menines idėjas nutarė dedikuoti šiuo metu neveikiantiems Klaipėdos pieti nės miesto dalies fontanams. To kiu būdu siekiama atkurti pirmi nę šių poilsio ir reakreacijos taškų paskirtį, meno kalba ieškoma al ternatyvių fontanų atgaivinimo būdų. Prie prekybos centro „Aitva ras“ esančiame fontane meni ninkė pristatys laikiną objektų instaliaciją, kuri čia bus ekspo nuojama iki rugsėjo vidurio. Šią instaliaciją autorė dedikuoja ko lektyvinei miesto atminčiai ir ja įprasmina tiek savo funkcijas praradusį urbanistinį objektą, tiek skiria dėmesį miesto, esan čio arti jūros, atmosferai, van dens ir laiko temoms.
Tikisi aktyvios reakcijos
Savo kūriniu A.Slobodchikova nori paskatinti publiką atsigręžti į nepelnytai pamirštą miesto ele mentą bei tikisi aktyvios jos reak cijos. Instaliacijos įgyvendinimui bei pačiai temai svarbus laiko mo mentas. Antonina taip pat domisi gamtos reiškinių ir kitų aplinkybių įtaka jos sukurtiems objektams. Debreceno mikrorajone prie „Vaikų pasaulio“ esančioje fon tano skulptūroje šiandien 14– 16 val. A.Slobodchikova surengs vienadienę meninę socialinę ak ciją su šalia dirbančiais prekybi ninkais. Taip siekiama atsigręžti į pakankamai nesenus miesto arte faktus ir bent kelioms valandoms įprasminti fontano idėją, suku riant aplink jį bendravimo ir mai nų šaltinį. Menininkas M.Gulinas rytoj 16 val. uostamiesčio Meno kieme paskelbs savo sukurtų laivų para do startą. Per dvi savaites Klaipė
doje jis iš kartono ir kitų medžiagų padarė visą flotilės laivyną. Akci ja skiriama įvairiems neįgyven dintiems grandioziniams valsty bių projektams. Už muziejų ir galerijų
Abu menininkai yra Goethe’s ins tituto Lietuvoje inicijuoto projek to „Going Public. Apie galimybes viešai pasisakyti“ dalyviai. Tai tarptautinis projektas, ku riame dalyvauja Lietuvos, Bal tarusijos, Kaliningrado srities (Rusija) ir Vokietijos atstovai. Pagrindinė projekto ašis – me nas viešose erdvėse, apmąstomas iš menininkų, kuratorių, teoretikų ir žiūrovų pozicijų. „GoingPub lic. Apie galimybes viešai pasisa kyti“ skirtas aktualioms disku sijoms apie meną už muziejų ir galerijų ribų, tokio meno galimy bių bei auditorijos kūrimo tyri mams. Projektas orientuotas ne į meno kūrinių viešoms erdvėms
Projektas orientuo tas ne į meno kūrinių viešoms erdvėms kū rimą, o į refleksijas, empirinius tyrimus ir analizę. kūrimą, o į refleksijas, empirinius tyrimus ir analizę. A.Slobodchikovos ir M.Gulino projektai Klaipėdoje realizuoja mi bendradarbiaujant su projekto partneriu – Klaipėdos kultūrų ko munikacijų centru. „Klaipėdos“ inf.
19
penktadienis, birželio 15, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Eugrimas.lt“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Spencerio Johnsono „Viršūnės ir slėniai“ ir Edwardo W. Knappmano „Garsiausios pasaulio bylos“.
Spenceris Johnsonas „Viršūnės ir slėniai“. „Vien tik norais nieko nepasieksi. Susidraugauk su tikrove.“ Nereikia nė sakyti, kad mūsų gyvenimas pilnas viršūnių ir slėnių. Viršūnės – tai akimirkos, kai branginame tai, ką turime. Slėniai – tai akimirkos, kai ilgimės to, ko mums trūksta. Ne visada galime suvaldyti tai, kas vyksta aplink. Bet mūsų asmeninės viršūnės ir slėniai priklauso nuo to, kuo tikime, ir kaip elgiamės. Kiekvienas, net ir pats blogiausias gyvenimo laikotarpis slepia naujas galimybes, tik reikia jas atrasti ir išnaudoti. Kaip tai padaryti? Pasinaudokite šia trumpa ir paprasta istorija. Ji žavi tuo, kad padeda ieškoti atsakymų kiekvienam, kuris to nori. Edwardas W. Knappmanas. „Garsiausios pasaulio bylos“. Tapkite prisiekusiaisiais pačiuose įdomiausiuose teismo procesuose! „Garsiausios pasaulio bylos“ nukelia Jus tiesiai į teismo salę, kurioje vyksta viena iš šioje knygoje aprašomų garsiausių teisinių kovų. Vienas jų prisiminsite iš skambių laikraščių antraščių, kitos – atrastos archyvuose. Tačiau jos visos atskleidžia tikras konkrečių žmonių gyvenimo dramas. Knygoje apibūdinamos kiekvienos bylos aplinkybės, analizuojamos esminės smulkmenos, aprašomas nuosprendis ir atskleidžiamas jo poveikis. Daugiau nei 90 nuotraukų leidžia skaitytojams geriau pajusti konkrečios bylos, vykusios tam tikru istorijos momentu, dvasią.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 19 d.
Avinas (03 21–04 20). Sunki diena, galite likti nesuprastas, susikivirčyti su artimu žmogumi. Geriau patylėkite, jei manote, kad esate užsipultas nekaltai. Šiandien jūsų darbštumas neliks nepastebėtas. Jautis (04 21–05 20). Būsite itin kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia atsakingai pasirinkti temas ir problemas, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Šiandien kaip niekad gerai suprasite kitus žmones, tai bus susikalbėjimo pagrindas. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Liūtas (07 23–08 23). Tai, jog jums atrodo, kad suprantate kitus žmones, dar nesuteikia teisės kištis į jų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Sėkminga diena apsipirkti. Mergelė (08 24–09 23). Būsite pagirtas ir įvertintas kolegų, tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Svarstyklės (09 24–10 23). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Skorpionas (10 24–11 22). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Šaulys (11 23–12 21). Laukia be galo ilga diena. Esate linkęs svajoti, atitrūkti nuo realybės. Tačiau nepamirškite, kad dėl to gali nukentėti jūsų artimieji ar darbai. Tad nepasiduokite miglotoms idėjoms be reikalo. Ožiaragis (12 22–01 20). Naujos galimybės darbe gali jus išgąsdinti, nes manysite, kad nesugebate susitvarkyti su užduotimis. Norėdamas išvengti įtampos ir klaidų, susikaupkite, būkite stiprus. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien bus ypač sunku susikalbėti su kitais ir savimi, viskas erzins, užklius tradicijos, kivirčysitės su vyresniais žmonėmis. Bet ar esate tikras, kad jūsų nuomonė apskritai kam nors įdomi? Žuvys (02 20–03 20). Problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu žmogumi.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja vidutiniškai šiltus orus su trumpais lietumis. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dieną daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Dieną temperatūra sieks 17–22 laipsnius šilumos. Šeštadienį dieną vakariniuose rajonuose vietomis trumpas lietus, galima perkūnija. Temperatūra naktį svyruos apie 6–11, dieną bus 21–26 laipsniai šilumos.
Šiandien, birželio 15 d.
+20
+16
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
kokteilis Vyresnieji prarado pagarbą
+19
Vakar „Kokteilis“ rašė apie nežinia kur skubančius pensin ink us. Jie gatves kerta bet kur, skuba į važiuojamąją da lį degant raudonam šviesoforo signa lui. Parduotuvėse, valdiškose įstaigo se žilagalviai – pirmose eilėse. Žaneta, pritarusi tai žinutei, pateikė pa vyzdį iš savo gyvenimo. „Taip, pensininkės labai skuba, – sakė ji. – Tuo įsitikinau, kai mano vaikas buvo dar mažas ir vež iojausi jį vež imėlyje. Jei prireikdavo pastovėti eilėje, jis im davo verkti. Mat negalėdavo suprasti, kodėl jo „karieta“ nerieda. Stengdavau si linguoti, o kokia nors pensininkė, sto vinti eilėje, netrukus imdavo bambėti, kad su mažais vaikais reikia namuose būti, o ne po parduotuves gastroliuoti. Ir, aišku, norinčiųjų mus praleisti be ei lės neatsirasdavo.“ Žaneta neslėpė, kad po tok ių istorijų vyresnės kartos žmonės nesulauk ia jos pagarbos.
+17 +31 +20 +18 +22 +15 +21 +28
167-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 199 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+20
Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+19
Utena
4.51 22.21 17.30
Tauragė
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+22 +16 +26 +18 +17 +30 +24 +18
+19
+20
Vėjas
2–7 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+21
Panevėžys
Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +22 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +13 Kairas +38 Keiptaunas +17 Kopenhaga +17
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+21
Marijampolė
Vilnius
+20
Alytus
Vardai Bargailė, Jolanta, Krescencija, Vidas, Vitas.
birželio 15-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
15
16
15
13
7
16
20
20
17
7
19
18
17
16
9
rytoj
sekmadienį
1161 m. pirmą kartą pa minėta Palanga. 1581 m. Step onas Ba toras suteikė Alyt aus miest ui sav ivaldą. Aly taus vardas pirmą kartą paminėtas 1377 m. 1752 m. Benj am in as Franklinas eksperimen tu įrodė, kad žaibas yra elektros išlydis. 1940 m. Sovietų Sąjun ga okupavo Lietuvą. Lie tuva prarado nepriklau somyb ę penk iems de šimtmečiams.
1963 m. Los And že le gimė aktorė Helen Hunt.
1964 m. gimė amerikie čių TV serialo „Draugai“ aktorė Courteney Cox Arquette. 1970 m. kilus neramu mams Turk ijoje įvesta karo padėtis. 1992 m. Japonijos parla mentas pirmą kartą po II pasaul in io karo sut iko, kad šalies daliniai daly vautų karinėje operaci joje už valstybės ribų. 1996 m. sulauk usi 79erių mirė garsioji džia zo dain in inkė Ella Fitz gerald.
Vaikams – gelbėtojų pamokos Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pliaže gelbėtojams teko ne tik rū pintis poilsiautojų saugumu, bet ir priimti jų darbu susidomėjusius vaikus.
Ramybė: yra ir niekur neskuban
čių senjorų.
„Kokteilio“ pozicija Nenusiminkime, kad vaikystė prabė go, senatvėje vėl suvaikėsime.
Jei nežinote, tai žinokite Uodų patelėms kraujas reikal ingas tam, kad subrandintų kiaušinėlius. Pa telė prieš nugaišdama gali padėti nuo 150 iki 300 kiaušinėlių. Pirmieji uodai pasirodo tik pradėjus tirpti sniegui. Tam, kad uodas suaugt ų, reik ia vos dviejų savaičių. Jei oro sąlygos tinkamos, jie vystosi dvig ubai sparčiau ir praėjus savaitei puola gelti. Sunk u pat ikėt i, tačiau suaugę vabz džiai siaučia teritorijoje iki 13 kilomet rų spinduliu. Uodai ima plist i vėd in imo angomis, šal ia vamzd žių esančiais plyšiais ir kitais keliais. Pat inėl iai išg yvena iki dviejų mėne sių, o kai kurių rūšių patelės, pasislė pusios rūsiuose, pamatuose, plyšiuo se, gali žiemoti visą šaltąjį sezoną.
Linksmieji tirščiai Klausimas: „Ką vyras parodo moteriai vairuotojai, per 30 metų nepatekusiai nė į vieną eismo įvyk į?“ Atsak ymas: „Trečią pavarą“. Česka (397 719; ar tikrai gyvename kaip pasakoje – kuo toliau, tuo baisiau?)
Vakar į Antrosios Melnragės pa plūdimį sugužėjo apie 40 vaikų iš stovyklos „SOS vaikai“. Nemoka ma stovykla skirta socialiai remti niems vaikams. Klaipėdos skęstančiųjų gelbė jimo tarnybos vyriausiasis spe cialistas Aleksandras Siakki ma žiesiems pasakojo, kaip elgtis jūroje, kad būtų išvengta nelai mės, atskleidė gelbėtojų darbo ypatumus, demonstravo gelbė tojų darbo priemones. Mažieji galėjo dalyvauti smagiose rung tyse, patys pabandyti atlikti dirb tinį kvėpavimą.
Informacija: A.Siakki stovyklautojams pasakojo apie gelbėtojų darbo ypatumus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
VIKINGŲ LOTO Nr. 1005 2012 06 13 AUKSO PUODAS – 13 641 089 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 260 082 Lt 06 20 22 32 37 46 Auksinis skaičius 40 Papildomi skaičiai 01 27 6 tarp jų auksinis sk. 13 641 089 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 2 260 082 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk 127 183 Lt Lt (0 priz.) 5 skaičiai 5 787 Lt (8 priz.) 4 skaičius 160 Lt (433 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (8241 priz.) 2 + papildomas sk. 7 Lt (10424 priz.) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai Prognozė: Aukso puode – 16 mln. Lt Didysis prizas – 4 mln. Lt