TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Penktadienis, birželio 15 d., 2012 m. Nr. 139 (1338)
Naujovės bus brangesnės „Pasiruoškite nau jovėms“, – pristaty damas pagaliau aiš kią formą įgavusią kelerius metus sun kiai kelią besiskynu sią e. bilietų sistemą sakė Vilniaus me ras Artūras Zuokas. Paaiškėjo, kad nau jovės padidins gy ventojų išlaidas.
diena.lt
1,30 Lt
Supratau, kad pagelbėti kitiems reikėtų savo, o ne svetimais pinigais. Buvusi Seimo kasininkė Regina Petkelienė
9p.
Miestas
2p.
Bandys gaivinti senas tradicijas
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Miestas
Neliks vienkartinių bilietų
Nuo rugpjūčio 15 d. Vilniuje įveda mi naujų rūšių viešojo transporto e. bilietai. Iki tos dienos nuo liepos 15-osios e. bilieto sistema bus tes tuojama. Vilniaus vicemeras Ro mas Adomavičius vakar surengto je spaudos konferencijoje teigė, kad ilgainiui popierinių bilietų neliks. „Sieksime visais būdais, kad gy ventojai atprastų nuo jų. Nuo Nau jųjų metų jų turėtų nebelikti“, – sakė R.Adomavičius. Be to, bus panaikin ti skirtingi – autobusų ir troleibusų – bilietai.
2
3p.
Vyninės istorijos nesibaigia
Nesėkmės: sostinės vicemeras R.Adomavičius iki galo įdiegti e. bilieto sistemą stengiasi jau su trečiu ar ketvirtu
meru. Belieka tikėtis, kad pavyks šįkart. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Referendumų aistruoliai vienijasi Referendumą dėl atominės elekt rinės norintiems surengti žalie siems – neramios dienos. Birželio pabaigoje jie turi pristatyti parašų rinkimo lapus, bet kiek pasirašiusių jau yra – neaišku nė jiems patiems.
Iššūkis: referendumas kuriuo nors klausimu surengiamas tik tuo at
veju, jeigu per tris mėnesius iniciatoriai surenka 300 tūkst. jį remian čių piliečių parašų. Vytauto Petriko nuotr.
Todėl tenka vienytis su kitų pasta ruoju metu gausiai užderėjusių re ferendumų iniciatoriais ir bandyti kartu rinkti parašus. Nors nestinga abejonių, ar laiku surinktų parašų pakaks ir ar referendumai tikrai įvyks. Plačiau skaitykite
Lietuva
7
Lauko kav inę šal ia Šv. Kotr yn os bažnyčios įrengiančiam Stepui Vi sock ui vėl nes is eka. Šį kartą koją kiša kavinės plotas, – paveldosaugi ninkai teigia, kad jis per didelis. „Jie neturi nė vieno leidimo, tad sieksi me, kad Statybų insp ekcija įparei gotų šį stat inį nugriaut i“, – tvirt ino paveldo sargai.
2
penktADIENIS, birželio 15, 2012
miestas Prisiminėme skaudžią istoriją Įvairiose Vilniaus vietose va kar buvo minima Gedulo ir vil ties diena. Tą pačią dieną vyko ir birželio 15-ąją minimai Oku pacijos ir genocido dienai skirti renginiai. 1940 m. birželio 15 d. Sovietų Sąjunga, sulaužyda ma tarptautines sutartis, oku pavo Lietuvą. 1941 m. birželio 14-osios naktį prasidėjo pirma sis masinis Lietuvos gyventojų trėmimas į Rusiją. Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
Naujovės bus brangesnės 1 Kita naujovė – vienkar tinius bilietus pakeis 30 ir 60 mi Palengvins ginčus
Rytoj Gedimino prospektas kvepės žolynais. Čia žoli ninkai iš visos Lietu vos suveš laukuose ir pievose surinktas vaistažoles, galėsite įsigyti ekologiškų produktų, užsukti į žolelėmis ir medu mi kvepiančią gro žio pirtį. Šeštadienį sostinėje karaliaus Žolynų turgus.
nučių galiojantys. Tokių bilietų pranašumas tas, kad su tuo pačiu bilietu, kol jis galios, bus galima persėsti į kitą transporto priemo nę. Kokia iš to nauda tiems, ku riems tarp persėdimų reikia lauk ti, nežinia. Savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ direktorius Gintas Bliuvas tikino, kad bent to kie atvejai, kai ne dėl keleivio kal tės kelionėje sugaištama ilgiau, nei numatyta transporto grafi kuose, yra „labai reti“. „Tokiu atveju ir kilus ginčui su kontrolieriais bus lengva nustaty ti, ar viešojo transporto priemo nė išties vėlavo, užtruko ilgiau, nei numatyta grafike“, – kaip bus sprendžiamos galimos situacijos, jeigu keleivis, nusipirkęs 30 ar 60 minučių galiojantį bilietą, ne dėl savo kaltės važiuos ilgiau, aiškino A.Zuokas. G.Bliuvo teigimu, buvo atlik ti tyrimai, kurie parodė, kad dau gumos (41,5 proc.) vilniečių viena kelionė viešuoju transportu trun ka iki 30 minučių.
Sieksime visais bū dais, kad gyventojai atprastų nuo popie rinių bilietų. Pasirinkimas sumažės
Dabar mėnesinis bilietas važiuoti troleibusu arba autobusu kainuoja 85 litus, važiuoti tik darbo dieno mis – 75 litus. 110 litų mėnesinis bilietas kainuoja norintiems nau dotis ir autobusais, ir troleibusais (tik darbo dienomis – 100 litų). Panaikinus skirtingus autobu sų ir troleibusų bilietus, galimybė rinktis pigesnį bilietą išnyks. Terminuoto bilieto įsigijimas nebebus siejamas su kalendoriniu mėnesiu: jo galiojimas prasidės nuo pirmo aktyvavimo transporto priemonėje. 30 dienų terminuo tas bilietas kainuos 110 litų, toks pats, bet galiojan tis tik darbo dienomis – 100 litų. J e i g u Seim as pritartų m až esniam p r i d ė t i nės ver tės mokes čiui (PVM), šios kainos atit inkam ai
Į miestą – turt
Šventė: visą šeštadienį Gedimino pr
Ateitis: paprastų popierinių bilietų nebeliks. Viskas bus perkelta
į e. korteles.
būtų 100 ir 90 litų. Ilgalaikio ga liojimo bilietus bus galima įsigy ti trims, šešiems arba devyniems mėnesiams, jų kainos atitinkamai bus 330, 660 ir 900 litų. „Tai tu rėtų būti patogu pamirštantiems pasipildyti e. bilietą kas mėnesį arba įmonių, kurios apmoka sa
vo darbuotojų kelionių išlaidas, buhalteriams“, – sakė G.Bliu vas. Numatoma, kad mokslei viams viešojo transporto bilietas visiems mokslo metams kainuos 180 litų. Naujas bilietų kainas dar turės patvirtinti Vilniaus mies to taryba.
Naujosios kainos Dab ar bil ie tai be nuolai dų kainuoja 2,5 lito perkant vie šajame transpor te, 2 litus – spaudos kioske. 30 minučių galioji mo trukmės bilie tas (jeigu Seimas kitą savaitę nepri tars, kad būtų su maž int as PVM tarifas viešajam transportui) be nuol aidos kai nuos 2,5 lito, 60 minučių – 3,5 lito. Jeigu Seimas pri tart ų mažesniam
lių, mėgautis pramogomis, o moter
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
PVM, šios kainos atitinkamai būtų 2,2 ir 3,2 lito. Perkantiems su 50 proc. nuolaida bilietas dabar kainuoja 1 litą, 1,25 lito – perkant transporto priemo nėje. Pagal naująją kainodarą perkan tiems su 50 proc. nuolaida 30 minu čių bilietas kainuos 1,25 lito, jeigu Sei mas pritartų mažesniam PVM – 1,1 li to; 60 minučių bilietas kainuos 1,75 li to, sumažinus PVM kainuotų 1,6 lito. Perkantiems su 80 proc. nuolaida bi lietas kainuoja 40 centų, 44 centus – perkant transporto priemonėje. Pa gal naująją kainodarą perkantiems su 80 proc. nuolaida 30 minučių bi lietas kainuos 50 centų, jeigu Sei mas pritartų mažesniam PVM – 44 centus; 60 minučių bilietas kainuos 70 centų, sumažinus PVM kainuotų 64 centus.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Žinomi nuo XIX a.
Pasak rašytinių šaltinių, Žolynų turgūs, seniau dar vadinti Raga nų turgeliais, labiausiai buvo pa stebėti tarpukariu. Nors, kaip tei gia žymus etnologas profesorius Libertas Klimka, jie galbūt yra daug ankstesni. „Jau XIX a. mena, kad moterys iš visų Vilniaus apy linkių konkretų laikotarpį atitin kančiomis transporto priemonė mis suveždavo laukuose ir pievose surinktas vaistažoles, vazonines gėles. Ir prie bažnyčių miestie čiams siūlydavo tai, kas iš gam tos“, – apie vieną įdomesnių se nojo Vilniaus tradicijų – Žolynų turgų – pasakojo Vilniaus etninės kultūros centro vyr.koordinato rė ir Žolynų turgaus organizatorė Loreta Šarkaitė. Pašnekovės teigimu, bėgant lai kui šie turgūs labai pritapo. Ir da bar išlikusi tradicija prie bažnyčių, pavyzdžiui, per atlaidus, prekiauti vaistažolėmis. Kaip sakė L.Šarkai tė, tokie Žolynų turgūs buvo vietos mugių pradžia. Žolynų turgus tradiciškai vyksta savaitę prieš Jonines, ar, kaip anks
čiau vadindavo, Rasas, kad nesi dubliuotų su švente, kai žmonės patys išvyksta į gamtą. Tą savaitę iki Joninių ir per jas, turgaus organiza torės teigimu, augalai veši labiau siai ir daugelio vaistažolių vaistinės ypatybės išryškėja geriausiai. „Šis Žolynų turgus skirtas būtent mies tiečiams, kad jie galėtų įsigyti eko logiškų ir naudingų vaistažolių bei jų produktų“, – sakė L.Šarkaitė. Svarbiausia – vaistažolės
Ar legalūs buvo tokie turgeliai anks čiau, sunku pasakyti, bet, pašneko vės manymu, niekas dėl to nepyk davo, nes liaudies medicina tuo laikotarpiu užėmė tam tikrą vietą. Dabar visi turi turėti leidimus, pra dedant organizatoriais, kad tokį tur gų apskritai būtų galima rengti, taip pat prekybininkai. Prekiaujančių vaistažolėmis turi būti patentuoti ekologiniai ūkiai, jų produkcija turi būti ištirta. Kaip sakė Etninės kul tūros centro vyr. koordinatorė, ne gali bet kas priskinti žolelių ir ateiti jų pardavinėti. Rytoj į Gedimino prospekte vyk siantį Žolynų turgų atvyksta per šimtą prekybininkų. Jau spėjusio je įsitvirtinti šventėje lankytojų lauks raganos, būrėjos, žolininkės,
3
penktADIENIS, birželio 15, 2012
miestas Prisiminėme skaudžią istoriją
tai iš gamtos
Stebuklai šalia bažnyčios tęsiasi Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Lauko kavinę Vilniaus g. 37 sta tančiam verslininkui Stepui Vi sockui vėl nesiseka. Šį kartą koją jam pakišo kavinės plotas.
Po „Vilniaus dienos“ publika cijų ir paveldosaugininkų vizito bendrovės „Salanda“ direktorius S.Visockas įrodinėjo, kad šalia Šv. Kotrynos bažnyčios auganti lau ko kavinė yra visiškai legali. Kad ji atsirastų, įvykdyta neva pagrin dinė sąlyga – gautas pastato, prie kurio šliejasi lauko kavinė, savi ninkų sutikimas prijungti komu nikacijas: vandentiekio, nuotekų sistemą ir elektrą. Iš tiesų viešoji įstaiga Mokytojų namai, administruojanti Šv. Kot rynos bažnyčią, tarpininkavo gau
Vitas Karčiauskas:
Jie neturi nė vieno būtino leidimo, tad sieksime, kad Sta tybų inspekcija įpa reigotų savininkus šį statinį nugriauti.
nant iš savivaldybės tokį sutikimą. Tai dienraščiui patvirtino Mokyto jų namų direktorė Zita Žepnickie nė. Tiesa, vėliau iš Vilniaus savival dybės atėjo žinia, kad toks leidimas vis dėlto nebuvo suteiktas. Tačiau Kultūros paveldo depar tamento (KPD) specialistai įsiti kinę, kad jeigu toks leidimas ir
būtų buvęs, vien jo nebūtų paka kę. KPD Vilniaus teritorinio sky riaus vadovas Vitas Karčiauskas pabrėžė sieksiąs, kad šis nelega liai augantis statinys būtų nu griautas. „Jie neturi nė vieno būtino lei dimo, tad sieksime, kad Statybų inspekcija įpareigotų savininkus šį statinį nugriauti“, – tvirtino V.Karčiauskas. Pasak V.Karčiausko, statomos lauko kavinės terasos plotas vir šija 40 kv. m, o tai jau reiškia, kad kinta statinio statusas. „Aišku, čia yra Vilniaus savival dybė, bet žemė priklauso Nacio nalinei žemės tarnybai, o iš šios jie leidimo nėra gavę. Taip pat leidi mą turėjo gauti ir iš mūsų depar tamento, nes didelio ploto terasa trukdo prieiti prie paveldo“, – pa brėžė V.Karčiauskas.
rospekte veiksiančiame Žolynų turguje galėsite įsigyti ekologiškų vaistažoys – net pasipuošti: nusipinti įvairiaspalvių vainikų. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Loreta Šarkaitė:
Jau XIX a. mena, kad moterys iš Vilniaus apylinkių suveždavo laukuose ir pievose surinktas vaistažoles, vazonines gėles. vaistažolių ir kitų sveikų produk tų, tautodailės dirbinių pardavė jai. Turgaus pagrindas – žolinin kų prekyba, tad miesto gyventojai ir svečiai turės galimybę įsigyti ekologiškų vaistažolių, sužinoti jų paskirtį, tradicinius gydymo me todus. „Labiausiai akcentuoja me žolininkus, jie sudaro apie pu sę visų prekybininkų. Žinoma, bus ir prekiaujančių, pavyzdžiui, rankų darbo sūriais. Bet jie visi su žolelių priedais, vaistažolėmis, priesko niais“, – pasakojo organizatorė. Pirtyje atgausite jėgas
Ši šventė yra vienas „Kultūros nak ties“ renginių. Kadangi, kaip teigė pašnekovė, turgaus organizatorius yra Etninės kultūros centras, ak
centuojama liaudiškoji, tradicinė kultūra. Rytoj Gedimino prospek te koncertuos daug folkloro an samblių, dainuojamosios poezijos atlikėjų, šventės svečius linksmins profesionalūs aktoriai. „Jie vaidins įvairius turgaus personažus. Ne nustebkite, jei kontrabandininkas pasiūlys jums ką nors nelegalaus įsigyti“, – juokėsi L.Šarkaitė. Netrūks čia ir linksmybių, juokų, žaidimų. Šventėje iš įvairiausių žo lių ir gėlių bus galima pačiam nu sipinti vainiką. V.Kudirkos aikštė je, šalia scenos, veiks teatralizuota grožio pirtis. Kaip žada renginio organizatorė, užsukę į žolelėmis ir medumi kvepiančią pirtį iškart at gausite jėgas. „Joje vyks tam tikros gydomosios procedūros, grąžinan čios jaunystę, grožį ir sveikatą. Bet neįsivaizduokite, kad vidury Gedi mino prospekto dar ir išsimaudysi te“, – kalbėjo pašnekovė. Turguje, be tradicinio lito, kur suos ir Žolynų turgaus pinigas jon pinigis. Jų įsigyti galės visi, akty viai dalyvaujantys pramogose arba perkantys turguje. O 20 val., su kaupę jonpinigių, galėsite ateiti į aukcioną ir įsigyti tautodailininkų ar su žolynais susijusių meno kū rinių.
Darbai: nors statybų leidimo nėra, prie Šv. Kotrynos bažnyčios darbai lėtai, bet vyksta. Simono Švitros nuotr.
Aikšteles už milijonus Vilniuje įrengs „City Service“ Vilniaus mieste vaikų žaidimų aikš teles įrengs ir prižiūrės penkių įmo nių konsorciumas, kuriame daly vauja nekilnojamojo turto priežiū ros įmonė „City Service“ ir jos antri nė bendrovė „City Service LT“.
Vilniaus miesto savivaldybė pra nešė, kad konsorciumas pateikė naudingiausią pasiūlymą, kurio vertė – 11,988 mln. litų. Konsorciumą sudaro „City Ser vice“, „City Service LT“, „Eco nomus“, „Ksil Pasaulis“, taip pat Lietuvos ir Vokietijos bendrovė „Ežerėlio vaivorykštė“. Konkurse dalyvavo du daly viai. Antrasis – Lenkijos įmonių „Novum“ ir „Lars“ konsorciu mas, bet jo paraiška buvo atmes ta, nes neatitiko kriterijų, kaip
Užmojai: konkurso laimėtojas privalės mieste įrengti daugiau nei
200 aikštelių. Tai kainuos beveik 12 mln. litų.
rašoma centriniame viešųjų pir kimų portale. Konkurso laimėtojas privalės mieste įrengti 50–62 aikšteles,
Vytauto Petriko nuotr.
skirtas ikimokyklinukams, ir 150– 188 žaidimų aikšteles, skirtas vai kams nuo 6 metų. VD, BNS inf.
4
penktadienis, birželio 15, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Vagis kalės beveik 3 metus Aleksandras Strelnikovas, pavo gęs 31,6 tūkst. litų iš ekspremjerės Kazimiros Prunskienės, ketvirta dienį nuteistas 2 metų ir 9 mėne sių laisvės atėmimo bausme.
„Kadangi tai jau jo 20 teistumas, jis buvo sulaikytas ir Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo nuteistas. Subendrinus tuos nuosprendžius jam išeina 2 metai 9 mėnesiai at liekant bausmę pataisos namuo se“, – BNS sakė Vilniaus mies to 2-ojo apylinkės teismo atstovė Airinė Šerelytė. A.Strelnikovas teismo sprendimu taip pat turės atlyginti K.Prunskie nei 31,657 tūkst. litų žalą. Sausio 24 d. į Lietuvos liaudies partijos patalpas Vilniuje, K.Stul ginskio gatvėje, užėjo nepažįs tamas asmuo. Jis darbuotojams paaiškino, kad atėjo pas partijos pirmininkę K.Prunskienę. Kadangi tuo metu jos kabinete nebuvo, svečiui pasiūlyta palauk ti. Pasinaudojęs, kad kurį laiką liko niekieno nestebimas, iš gulinčios ant stalo rankinės vyras pagrobė piniginę su pinigais. Kovo 15-osios rytą po sureng tos tikslinės slaptos operacijos Pa vilnyje sulaikytas ankščiau teistas A.Strelnikovas, gimęs 1957 m. Paaiškėjo, kad po vagystės įta riamasis ilgiau nei mėnesį gyveno viename Vilniaus viešbučių, pi nigus leido narkotinėms medžiagoms, kitoms savo reikmėms, da
lijo pažįstamiems, o pasibaigus pinigams iš viešbučio išsikraustė ir apsigyveno nakvynės namuose. Teisme jis savo kaltę pripažino. A.Strelnikovas teismo posė džiuose tvirtino, kad tikrai nebūtų vogęs, jei būtų žinojęs, kad ranki nė priklauso K.Prunskienei, nes ši jam yra nemažai padėjusi. VD, BNS inf.
Patogumas: „Kultūros naktį“ vilniečiams namo nereikės kėblinti pėstute.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Nepamiršo naktinėtojų
Po renginių maratono „Kultūros naktį“ namus bus galima pa siekti ne tik pėsčiomis ar automobiliu – naktiniai autobusai tąnakt važiuos nuo 23.10 iki 4.30 val.
Nuosprendis: K.Prunskienę ap
vogęs vilnietis turės atlyginti jai žalą, siekiančią daugiau kaip 31 tūkst. litų. Tomo Raginos nuotr.
Be to, vykstant renginiui Vilniaus miesto gyventojų ir svečių pato gumui 88-ojo Nepriklausomy bės aikštė–Gedimino prospektas–Maironio gatvė–Rotušė ir 89-ojo Nepriklausomybės aikštė–Gedimino prospektas–Rotušė–Maironio gatvė maršrutų senamiesčio autobusai važinės ilgiau, iki 2 val. Važiuos šie naktiniai autobusai: 101N maršruto Saulėtekis–Vilniaus gatvė–Savanorių prospektas– Laisvės prospektas–Fabijoniškės, 102N Pilaitė–Šeškinė–Kons titucijos prospektas–Markučiai, 103N Santariškės–Didlaukio gatvė–Pylimo gatvė–Stotis–Žemieji Paneriai, 104N Fabijoniškės–Žirmūnai–J.Tumo-Vaižganto gatvė– Naujininkai, 105N Pašilaičiai–Justiniškės–Žvėrynas– Žygimantų gatvė–Naujoji Vilnia.
Vilniaus miesto savivaldybė pri mena, kad, naudodamasis nakti niu viešuoju transportu, keleivis įlipdamas tik pro priekines duris turės iš karto, iš vairuotojo, nusi pirkti naktinio viešojo transpor to bilietą, kurio kaina 3 litai. Įp rasti vienkartiniai bei terminuoti ir mėnesiniai bilietai naktiniame transporte negalios. Naktį į birželio 17-ąją sostinėje vyks beveik pusantro šimto įvai riausių kultūros renginių. Tarp pristatomų projektų – tiek „Kul tūros nakties“ lankytojų pamėgti tradiciniai renginiai, tiek kūrybi nės premjeros. Viena jų – Kauno „Psilikono teatro“ naujas spektaklis „Išplėšk sielą“ pagal Oscaro Wilde’o pasa ką „Žvejys ir jo siela“. Šiuo pro jektu kūrėjai siekia eksperimentų su žmogaus kūnu fone apčiuopti
sielą – atskirti ją nuo kūno ir ištir ti jos svorį šiandienos pasaulyje. Tam pasitelkiamos miniatiūri nės silikono lėlės, vaizdo projekci ja ir gyva muzika, kurią „Kultūros naktyje“ atliks grupė iš Maskvos „Jazzator“. Po debiuto Vilniu je pasaulinė spektaklio premjera vyks tarptautiniame gatvės teat ro festivalyje Olandijoje. VD inf.
45 minutės
– maždaug kas tiek laiko naktį kursuos autobusai.
Tie, kas skubės, galės sutaupyti Rugpjūtį vyksiantis vienas di džiausių sporto renginių Lietuvo je „Velomaratonas 2012“ kviečia registruotis dviračių sporto entu ziastus ir sportininkus. Nemoka mai dalyvauti renginyje galės vi si, užsiregistravę iki rugpjūčio 18 d. Kitiems teks krapštyti 5 litus.
Daugiausia dalyvių Lietuvoje pri traukiančiame renginyje dalyvau ti kviečiami visi dviračių mėgėjai, kurie pagal savo amžių ir galimy bes gali pasirinkti trijų tipų dis tancijas: sportininkų (80 km arba 40 km), mėgėjų (24 km) ir vaikų (2,4 km). Renginio organizatoriaus Be nedikto Vanago teigimu, tokie renginiai labai prisideda prie dvi račių kultūros puoselėjimo Lie tuvoje ir padeda formuoti mies to veidą. „Rekordiškai daug entuziastų, sportininkų ir žiūrovų pritrau
kiantis renginys – vienas gra žiausių sporto ir sveikatinimo renginių Lietuvoje. Tokie rengi niai formuoja išskirtinę dviračių mėgėjų kartą, miesto veidą, ska tina užsiimti aktyviu bei sveiku gyvenimo būdu. Taip pat tai pui ki aktualių socialinių temų plat forma, siekianti informuoti bei šviesti visuomenę“, – kalbėjo B.Vanagas. Prieš trejetą metų pradėtas organizuoti renginys sparčiai po puliarėja. Pirmaisiais metais jis sulaukė apie 2700 dalyvių, ant rąmet Vilniaus gatvėmis jau va žiavo rekordinis skaičius – 3700 – dviratininkų. Šiemet, organizatorių teigimu, planuojamas dar didesnis dalyvių skaičius, tad, siekiant užtikrin ti sklandų starto numerių išdavi mą, dalyviai raginami registruo tis anksčiau. VD inf.
Auga: kasmet dalyvauti Velo
maratone užsiregistruoja vis daugiau dviratininkų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
6
penktADIENIS, birželio 15, 2012
nuomonės
Lietuva – nedraugiškų šalių penketuke
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Istorija ir kaimynai
Valentinas Beržiūnas
P
raeit is Liet uvoje labai dažn ai pas itelk iam a „prieš ų“ bei „draug ų“ įvaizd žiui kurt i ir stip rint i. Tiesa, sėkm ing iau šis isto rijos įnag is naudojamas tik „prie šams“ atrasti. Nev ykę sprend imai tiek vidaus, tiek užsienio pol itikoje labai daž nai teis in am i skambiais arg u mentais apie išorės jėg ų keliamą grėsmę.
Keista, kad, pavyzdžiui, pirmasis Rusijos prezi dentas Borisas Jelcinas Lietuvoje nesulaukė deramo įvertinimo. Niekas nesig inčija – tarptaut inė je sistemoje kiekv iena šal is žai džia savo žaidimą. Tačiau nuola tinis kai kur ių valstybių grėsmės akcentavimas jau verčia užduo ti klausimą – ar netampame „ap supta tvirtove“, kur visi, kurie už sienos, – priešai? Kuo čia dėta istorija? Nekyla abe jonių, kad Lietuvoje po poros me tų bus didžiai paminėtas 1514 m. įvykęs Oršos mūšis. Kodėl? Dėl paprastos priežasties. Šiame mū šyje kovėsi Lietuvos Did žiosios Kun igaikšt ystės ir Maskvos Di džiosios Kunigaikštystės kariuo menės. Kitaip tariant, lietuviai su maskvėnais (rusais). 1362 m. rude nį prie Mėlynųjų Vandenų įvykęs LDK kariuomenės ir Aukso ordos mūšis taip pat galėtų pretenduoti į garbingą minėjimą... 1410 m. Žalg ir io mūšis, žinoma, pat s svarbiausias daugel iui lie tuv ių, – pagal iau buvo įveiktas vok iečių ord inas, ilg us šimtme čius teror izavęs LDK. Tiesa, šios kautynės dėmesiu Lietuvoje ne siskund žia, o jei vietoj vok iečių būt ų buvę rus ai? Manyt ume, švęstume garsiau... Visg i čia paminėsime vieną mū šį, kur is tikrai nusipelno didel io dėmesio, tačiau jo, mūsų subjek tyviu vertinimu, nesulaukia. Tai – Salaspilio mūšis 1605 m. Šios kau
tynės – viena did žiausių Abiejų Taut ų Respubl ikos kar in ių sėk mių. Liet uvos etmonas Jonas Karo lis Chodkevičius sugebėjo mesti iššūk į did žiulei Šved ijos kar iuo menei. Istor ikai tvirt ina, kad jė gų sant yk is švedų naudai buvo kel is kartus didesn is – maždaug 4 tūkst. prieš 14 tūkst. Žinoma, 2005 m. šio mūšio minė jimas Lietuvoje įvyko, tačiau ne buvo itin skambus. Ar dėl to, kad kovojome su švedais? Lietuvos ir Lenkijos santykiai, re gis, labiausiai persismelkę istori jos dvasia. Tačiau istorijos vingiai tai užg laistom i, tai pag il inam i šį tą nutylint, o šį tą paafi šuojant. Vis os tarp uk ar io laikot arp iu tarp Liet uvos ir Lenk ijos egz is tavusios problemos dėl Vilniaus krašto okupacijos – nereikšm in gos, nes kai kalbama apie „tre čiąją“ jėgą, žinoma, Rusiją, istor i ja tampa parank ia priemone aiš kinti, kurg i slypi dabartinio konf likto priežastys. Tok iu atveju nebereik ia nei ana liz uot i konfl ikto priežasčių, nei blaiv iai vert int i „strateg in ių są jung inink ų“ veiksmų. Kiek žinoma, tiek centr inė val džia Lenk ijoje, tiek vietos lenk ų maž umų atstovai reišk ia preten zijas Lietuvai. Tarpukariu, kiek ži noma, būtent Varšuva ėmėsi žy gių prieš Viln ių, o tiksl iau, į Vil nių. Bet tai nesvarbu. Nes did žiau sias „priešas“ Liet uvoje – Rusija. Šios šal ies istor inės skriaudos (taip, jų būta daug) akim irksn iu sulauk ia skambaus įvert in imo, pamirštant viską. Kodėl, pav yzd žiui, pirmasis Ru sijos prez identas Bor is as Jelci nas Liet uvoje nesulaukė dera mo įvert in imo? Tiesa, jis ir Rusi jos reformatoriai turėjo savų mo tyv ų palaik yt i mūsų nepriklau somybės siek ius, tačiau palaiky mas buvo. O estai jau prieš kur į laiką nuta rė įamž inti B.Jelcino indėl į į šios Baltijos šalies nepriklausomybės atk ūrimą. Apskr itai istor ijos pol it izav imas – neleist inas užsien io pol it iko je, jei santyk iuose su kaimynais nor i pasiekt i ką nors konstr uk tyvaus. Galų gale, jei jau užsien io pol it i kos nuo istor ijos nesugebi, o ir nenori atskirti, reikėtų „sisteminę Lietuvos istorijos politiką“, kaip ją apibūdino vienas politinis veikė jas, padar yt i bent šiek tiek nuo seklesnę.
ietuva patenka į pirmą pen ketuką šalių, kurias Rusijos gyventojai laiko nedraugiš komis. Rusijos naujienų agentūra „Inter fax“ pranešė, kad, Levados centro gegužę atliktos apklausos duome nimis, 25 proc. respondentų Lietuvą įvardijo kaip nedraugišką šalį. Dažniausiai rusai kaip nedraugiš ką šalį įvardijo Gruziją – tai teigė 41 proc. apklausos dalyvių, 35 proc. respondentų minėjo JAV, 26 proc. – Latviją, 23 proc. – Estiją. Draugiškų šalių sąrašo viršuje at sidūrė Baltarusija, ją išskyrė 34 proc. apklausos dalyvių. Kazachstaną mi nėjo 28 proc., Vokietiją – 17 proc., Ki niją – 16 proc., Ukrainą – 13 proc. res pondentų. Kaip teigiama pranešime, rusų požiūris į JAV ir ES per pastaruo sius tris mėnesius pagerėjo. Teigiamai atsiliepiančių apie JAV skaičius išau go nuo 50 iki 54 proc., pozityviai nu siteikusių ES atžvilgiu padaugėjo nuo 60 iki 65 proc. 76 proc. apklausos da lyvių pasisakė už santykių su Vakarais stiprinimą, o atsiribojimą nuo Vakarų palaikė 13 proc. respondentų. Apklausa buvo atlikta 130 miestų 45 regionuose.
Apklausa: ketvirtadalis Maskvos ir kitų Rusijos miestų gyventojų Lietuvą
VD, BNS inf.
„Shutterstock“ nuotr.
vadina nedraugiška valstybe.
1941-ųjų įvykius vertina kitaip
G
rupė žinomų Lietuvos pilie čių paskelbė atvirą laišką, kuriame polemizuojama su akademikais, pastarosiomis dienomis sukritikavusiais valdžios dėmesį 1941 m. birželį suformuotos Laikinosios vyriausybės vadovo Juo zo Ambrazevičiaus-Brazaičio palai kų perlaidojimui. „Š. m. birželio 11 d. žiniasklaidoje buvo paskelbtas akademikais įvar dytų grupės asmenų viešas laiškas, kuriame kaip didelė moralinė klaida įvertintas Lietuvos valdžios mėgi nimas deramai pagerbti Laikinosios vyriausybės vadovo J.Ambrazevi čiaus-Brazaičio atminimą. J.Ambrazevičius-Brazaitis – iški lus patriotas ir valstybininkas, buvo priverstas vadovauti tautai nepap rastai sudėtingomis politinėmis są lygomis, ir jo veikla negali būti su prasta vadovaujantis tik dabartinės ideologinės konjunktūros klišėmis. Laiške ši veikla aiškinama ir verti nama supaprastintai ir tendencingai, atsiejant ją nuo konkretaus istorinio to meto įvykių konteksto. Mes, žemiau pasirašiusieji, nedvip rasmiškai pareiškiame, kad Lietuvos
žydų bendruomenės sunaikinimas yra be išlygų smerktinas kaip didžiu lis ir, deja, neatitaisomas nusikalti mas, kuriam negali būti jokio mora linio ir politinio pateisinimo. Tačiau šio nusikaltimo pasmerkimas netei kia jokio pagrindo vertinti tragiškus 1941 m. įvykius pagal supaprastintas ideologines schemas, taikant dvejo pus moralinius standartus. Laiško autorių klausiame: Ar lietuvių tauta neturėjo teisės ginti savo laisvę ir priešintis sovie tinei okupacijai bei aneksijai? Ar po ištisus metus trukusio so vietinio teroro ir 1941 m. birželio trė mimų buvo jėga, galėjusi sutrukdyti karo pradžioje prasidėjusiam spon taniškam tautos sukilimui? Kaip turėjo elgtis Lietuvos pilie čiai tomis aplinkybėmis: su gėlėmis išlydėti okupantų armiją, vietos ko munistinius kolaborantus ir Pravie niškių, Panevėžio medikų bei Rainių budelius? Su ginklu rankose stabdyti vermachtą taip atveriant galimybę ir toliau vežti Lietuvos gyventojus į Si biro mirtį, o besitraukiantiems oku pantams – palikti Lietuvoje dar dau giau nužudytų nekaltų aukų?
Ar istoriniu požiūriu teisinga, o moraliniu – sąžininga po daugiau nei pusės šimtmečio iš teisuolių pozici jos vertinti praeities įvykius žinant, jog tuometiniai jų dalyviai veikė ypatingomis istorinėmis aplinkybė mis ir, kaip dažnai nutinka istorijoje, iš principo negalėjo numatyti dauge lio savo sprendimų ir veiksmų toles nių padarinių? Sąžiningas atsakymas į šiuos klau simus padėtų atsikratyti ideologi zuoto ir konjunktūrinio požiūrio į mūsų istoriją. Tik sąžiningas ir at viras sudėtingų praeities įvykių ap mąstymas bei vertinimas gali iš tiesų sutaikyti per juos nukentėju sius žmones bei tautas ir apmalšin ti patirtų tragiškų netekčių sukeltą skausmą.“ Šį laišką pasirašė 61 pilietis, tarp jų – Antanas Buračas, Vytautas Dau jotis, Algirdas Endriukaitis, Bronis lovas Genzelis, Romualdas Ozolas, Vytautas Radžvilas, Arimantas Raš kinis, Vytautas Rubavičius, Angonita Rupšytė, Nijolė Sadūnaitė, Alfonsas Svarinskas, Arvydas Šliogeris, Lai mutis Telksnys, Zigmas Vaišvila. VD inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, birželio 15, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Snoriukus įsigijo Lietuvos paštas Gausa: jeigu iniciatoriams pavyktų surinkti 300 tūkst. piliečių parašų, šį rudenį galime turėti net kelis referendumus įvairiais klausimais.
Tomo Raginos nuotr.
Referendumų aistruoliai vienijasi Baimė dar sykį taip ir nesurinkti reikiamo gyventojų parašų skaičiaus referendu mams privertė jų iniciatorius vienytis. Parašus dėl atominės elektrinės statybų ir parlamento narių skaičiaus mažinimo jie jau renka drauge. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Skelbia surinkę trečdalį parašų
Patariamąjį referendumą dėl ato minės elektrinės statybų no rint iems surengt i žal ies iems – neramios dienos. Birželio pa baigoje Vyriausiajai rinkimų ko misijai (VRK) reikia pristatyti parašų rinkimo lapus, o kiek pasi rašiusių jau yra – neaišku nė jiems patiems. Pustrečio mėnesio parašus ren kantys šios iniciatyvinės grupės atstovai apie tai kalba kol kas labai atsargiai. „Tik dabar pradedame surinkti lapus, tad pasakyti, kiek yra surinkta, kol kas neįmanoma. Mūsų laukia didelis ir kruopštus darbas“, – Linas Balsys, Žaliosios politikos instituto atstovas, dar nedrįsta garsiai skelbti apie ne sėkmę. Jo teigimu, prognozuoti, ar 300 tūkst. gyventojų parašų surink ti pavyko, kalbėti dar per anksti: „Tegaliu pasakyti, kad prieš ato minę energetiką yra daug žmonių – ir jie pasirašė noriai. Tai liudija ir visuomenės apklausos.“ Valstiečių ir žaliųjų sąjungos at stovai, siekiantys, kad būtų priim tas atominę energetiką drau džiantis įstatymas, – atviresni. Iniciatyvinės grupės nario Tomo Tomilino teigimu, prieš porą sa vaičių suskaičiuota, kad pavyko surinkti apie 100 tūkst. gyvento jų parašų. „Dabar turėtų būti jau daugiau. Visoje Lietuvoje išdali jome lapų, kad surinktume 400 tūkst. parašų. Taip, jei surinktu me, būtų istorinis įvykis, bet kar
telė – labai aukšta“, – santūriai kalbėjo T.Tomilinas. Tiesa, pa rašus rinkti Ramūno Karbauskio vadovaujama sąjunga gali dar visą mėnesį, o Artūro Zuoko politinis sambūris „Taip!“, siekiantis ma žinti parlamentarų skaičių, – dar du mėnesius.
Tomas Tomilinas:
Jei surinktume, bū tų istorinis įvykis, bet kartelė – labai aukšta. Sukirto rankomis
Baimindamiesi nesėkmės ir ma tydami, kad veikiant atskirai rei kiamo parašų skaičiaus surinkti nepavyks, L.Balsio vadovaujami žalieji ir A.Zuoko partija nutarė veikti drauge. Taigi, vienu metu kviečia pasirašyti ir už Seimo na rių skaičiaus mažinimą, ir prieš atominę energetiką. Rinkti pa rašus padeda ir Socialdemokratų partijos atstovai. „Bendradarbiaujame visi drau ge. Mes padedame A.Zuokui, ir jie mums padeda, bendradarbiauja me ir su L.Balsiu. Visi kartu para šus renkame“, – kalbėjo T.Tomi linas. Nė viena organizacija neatsklei džia, kiek pinigų jau išleista rek lamai, parašų rinkikams. Visi su tartinai aiškina, kad tai – kuklios sumos. Politologas Antanas Kulikaus kas priminė, kad surinkti 300 tūkst. parašų – beveik neįvei kiama užduotis: „O entuziazmo,
kad gyventojai patys imtų ieško ti rinkikų, nėra. Kiekvienas ne sinešioja asmens dokumento. Iš ties sunku surinkti tiek parašų, kai suaugusiųjų Lietuvoje tėra 2 mln. Nors apklausos rodo, kad šių re ferendumų formuluotėms dau giau žmonių linkę pritarti nei ne pritarti.“ Rinkikų kasos – tuštokos
67 tūkst. litų – maždaug tiek vi siems trims referendumų inicia toriams, VRK duomenimis, yra paaukoję fiziniai ir juridiniai as menys. Daugiausia aukų – beveik 36 tūkst. litų – lig šiol gavo Žaliosios politikos instituto referendumo iniciatoriai. Dosniausias auko tojas – verslininkas, buvęs And riaus Janukonio, „Icor“ valdybos pirmininko, bendražygis Remigi jus Lapinskas – referendumo ini ciatoriams atriekė 20 tūkst. li tų, Lietuvos žaliųjų sąjūdis – 5 tūkst., dar 10 tūkst. litų šiam rei
kalui skyrė pats Žaliosios politikos institutas. Kitai Lietuvos valstie čių ir žaliųjų sąjungos parašų rin kimo iniciatyvai lėšų, oficialiais duomenimis, teskyrė partijos pir mininkas verslininkas R.Karbaus kis. Jis, VRK birželio 1-ąją pateik tais duomenimis, jau paaukojo 21 tūkst. litų. A.Zuoko organizuojamą parašų rinkimą parėmė tik Nerijus Ur bonas ir Andrius Vaicekauskas, jie skyrė 10 tūkst. litų.
Pasmerkti žlugti Parašai referendumams inicijuoti Lietuvoje buvo rinkti 16 kartų, tačiau visos šios iniciatyvos žlugo. Vien dėl to, kad iniciatoriai nesurinkdavo rei kiamo parašų skaičiaus. Naujausias bandymas – Artūro Pau lausko 2010 m. iniciatyva. Ja buvo siekiama, kad piliečiai, surinkę 300 tūkst. parašų, galėtų paskelbti pir malaikius rinkimus.
Komentaras Pavelas Kujalis Ligšiol inis VRK pirm in inko pavaduotojas
D
idelio džiugesio iš parašų rinkikų kol kas negirdėti – tad jiems, matyt, sekasi ne kaip. Pripažinkime: klausi mai dėl referendumo tikrai „įdomūs“. Dėl užfi ksuot ų pažeid imų renkant parašus – šįsyk, sakyčiau, gana ramu. Neseniai parašai buvo renkami vals tybinės įstaigoje. Man pačiam asme niškai paskambino iš vienos polikli
Bankrutuojantis bankas „Snoras“ pasirašė preliminarų susitarimą su Lietuvos paštu dėl maždaug 230 visoje šalyje esančių kioskelių, ar ba vadinamųjų snoriukų, ir jų tur to pardavimo.
Sandorio vertė kol kas neskelbia ma. Neoficialūs šaltiniai mano, kad ji gali siekti kelis milijonus litų. Tai yra pirmasis susitarimas dėl kelių milijardų litų vertės turto praradusio banko dalies turto par davimo. „Galiu pasidžiaugti, kad išsi rinktas Lietuvos paštas, nes kon kurentų buvo daugiau. Esame nu matę, kaip sėkmingai, panaudojant pašto potencialią, plėtoti kioskelių veiklą“, – sakė susisiekimo minist ras Eligijus Masiulis. Nuo išsamesnių komentarų jis kol kas susilaikė. „Džiaugiamės pasiekę susitarimą su Lietuvos paštu ir sieksime glau džiai bendradarbiauti, kad užtik rintume sklandų šio turto pardavi mą. Pardavimą dar turi patvirtinti antradienį kreditorių susirinkime išrinktas kreditorių komitetas“, – sakė „Snoro“ bankroto administ ratorius Neilas Cooperis. Pasak jo, kreditorių komitetui patvirtinus pardavimą ir pasibai gus pardavimo procesui, bus pa teikta daugiau informacijos. Lietuvos paštas pareiškė, kad lai kysis konfidencialumo susitarimo ir nieko nekomentuos, kol „Snoro“ kreditorių komitetas priims spren dimą dėl sandorio. VD, BNS inf.
nikos ir klausė, ar įstaigoje taip elgtis gal ima. Vadovams buvo paaišk inta, kad jei įstaigos darbo netrukdo, para šų rinkimą suderina su vadovu, rink ti parašus galima. Referendumo inicia torių surinktus parašus skaičiuosime tik tada, jei jie bus surinkti. Iš pradžių tikrinsime, ar nėra vadinamųjų vie narankių užpildytų lapų, ar nurodyta visa privaloma informacija. Gali tek ti samdyti ir rašysenos ekspertus – tai gali užtrukti keletą savaičių. Taigi, kiek pirmoji grupė surinko parašų, galime sužinoti liepos viduryje.
Z.Vaigauskas paliktas VRK vadovo kabinete Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Zenonas Vaigauskas paskirtas dar vieną ketverių metų kadenciją va dovauti Vyriausiajai rinkimų ko misijai (VRK). Šios institucijos pir mininku jis dirba jau 18 metų.
Rekordas: jeigu VRK pirminin-
ku vėl paskirtas Z.Vaigauskas išliks šiame poste visą kadenciją, jis šiai institucijai bus vadovavęs net 22 metus. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Po to, kai šį antradienį Seimo na riai slaptu balsavimu atmetė parla mento vadovės Irenos Degutienės pasiūlymą naujuoju VRK pirmi ninku skirti Vidaus reikalų minis terijos Teisės departamento Tei sėkūros skyriaus vadovą Audrių Kasinską, ji vakar buvo priversta
teikti Z.Vaigausko kandidatūrą. Jai Seimo nariai slaptu balsavimu pri tarė. Už buvo 70, prieš 24, susilai kė 21 parlamentaras. Rasti 3 suga dinti biuleteniai. „Pagal bendras nuotaikas, kurias pamačiau Seime, dėl kompromiso, kad iš tikrųjų atliktume savo pa reigas ir VRK būtų sudaryta, teikiu Z.Vaigauską į komisijos pirminin kus“, – pranešė Seimo vadovė. Ji tvirtino susidariusi įspūdį, jog dauguma parlamentarų nori, kad Z.Vaigauskas liktų vadovau ti VRK. Pati I.Degutienė manė, kad per mainos yra gerai, todėl buvo sura
dusi kitą kandidatą į šias pareigas: „Negalima sakyti, kad prieš tai bu vę pareigūnai blogai dirbo, bet at sinaujinimas valstybės tarnyboje, pagaliau naujos kartos, jaunesnių žmonių įtraukimas, man atrodo, yra naudingas. Bet kokiose valsty bės valdymo institucijose.“ Patvirtinus Z.Vaigauską, atvi ru balsavimu buvo priimtas Seimo nutarimas dėl likusių naujos sudė ties VRK narių paskyrimo. Komisi jos pirmininkas ir nariai Seimo po sėdyje buvo prisaikdinti, pradėjo eiti savo pareigas. Vakar buvo paskutinė diena pa tvirtinti naujos sudėties VRK.
Prieš kelias dienas Z.Vaigaus kas teigė, kad yra pasirengęs per duoti reikalus naujam VRK vado vui: „Mano daiktai iš kabineto jau iškraustyti.“ Dabar Z.Vaigauskas turės sugrįž ti į darbo kabinetą su visais savo daiktais. Pats naujasis senasis VRK vado vas kol kas nepatvirtina neoficia lių spėlionių, kad po šį rudenį vyk siančių Seimo rinkimų pasitrauks iš komisijos, nes jau ateis jo pen sijos laikas. Dabar, anot Z.Vaigaus ko, svarbiausia – gerai pasirengti spalio 14-ąją vyksiantiems rinki mams.
8
penktADIENIS, birželio 15, 2012
ekonomika
Smulkiojo verslo variklis – svajonės brėžė, kad tik po pusantrų me tų paaiškės, ar investiciniai planai buvo apgalvoti. Pašnekovas prognozavo, kad tik 15 proc. iš investi cijas planuojančių įmonių sulauks teigiamų rezultatų. O tai, jo many mu, yra tik nedidelė verslo dalis.
Ateinančiais metais smulkiajam ir vidutiniam verslui prognozuojamos prošvaistės. Dauguma įmonių kitąmet tikisi mažų mažiausiai didėsiančios apyvartos. Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Neslepia vilčių
Didžioji dalis – net 72 proc. smul kiųjų ir vidutinių šalies įmonių – ti kisi, kad kitais metais apyvarta augs nuosaikiai, 5–15 proc. Didžiausią, daugiau nei 30 proc., apy vartos augimą planuoja prekybos sektoriaus įmonės. Tačiau sėkmę prognozuoja ne visi: kas dešimta įmonė mano, kad jos apyvarta atei nančiais metais gali sumažėti. To kie rezultatai paaiškėjo SEB bankui atlikus 120 smulkiųjų ir vidutinių įmonių apklausą.
72 proc.
smulkiųjų ir vidutinių įmonių tikisi, kad kitąmet apyvarta augs nuosaikiai.
R
Kauno rajono smulkiųjų ir vidu tinių verslininkų asociacijos pir mininkas Arturas Mackevičius pabrėžė, kad smulkiojo verslo pagrindą sudaro prekyba ir aptarnavi mo paslaugos. Šis verslas, anot jo, yra nukreiptas į galutinį vartotoją. O vartojimo lygis Lietuvoje, pašne kovo manymu, didelio optimizmo nekelia. „Lietuvoje vartojimas bus prastas dėl paprasto dalyko – šalyje mažėja pirkėjų. Kam tuomet įsiūlyti savo prekę? O gyvenančių Lietuvoje pa jamos staigiai nešoktelės, tad nei šaugs ir vartojimas. Todėl šiuo at veju nesu optimistas“, – sakė jis. Smulkiųjų verslininkų apklausą atlikusio SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės ban kininkystės tarnybos direkto rius Virginijus Doveika teigia, kad mažos ir vidutinės įmonės į atei tį žvelgia su nuosaikiu optimizmu. „Tai nėra perdėti lūkesčiai, tačiau esama daugiau pozityvių žinučių nei nerimavimo bei abejonių dėl ateinančių metų. Dauguma įmo nių tiki, kad ateinančiais metais jų apyvarta didės, trečdalis planuo ja produktų ar paslaugų naujovių ir beveik ketvirtadalis svarsto apie
Išgelbės eksportas
Džiuginančių prognozių smulkio sioms ir vidutinėms įmonėms sto kojantis A.Mackevičius pabrėžė, kad lengviau atsigaus užsiimančios gamyba ir su užsieniu bendradar biaujančios įmonės, t. y. ekspor tuojančios prekes ir paslaugas. Todėl pašnekovas prognozavo, kad lietuviai į užsienio rinkas plė sis nepriklausomai nuo ekonomi kos situacijos Europoje. Jo ma nymu, net bendras ekonomikos kritimas nesustabdys lietuvių siū lyti savo prekes ir paslaugas už sienio rinkoms: „Nes tų, kurie jau drįsta eiti toli, užtaisas atominis ir energija – begalinė. Jie būtinai plė sis. Verslininkai yra praalkę ir nori gerų rezultatų.“ Nors apklausa parodė, kad net 63 proc. apklaustų įmonių plėtros į už sienio rinkas neplanuoja, V.Doveika pabrėžė, kad dalis jų planuoja plės tis vietinėje rinkoje. Didinti eks portą planuoja maždaug trečdalis – 36 proc. – apklaustų smulkiųjų ir vidutinių šalies įmonių, iš jų 14 proc. žvalgosi į naujas rinkas, o 22 proc. ketina plėstis jau esamose. „Tai reiškia, kad įmonės nebijo priimti sprendimo žengti į naujas rinkas ir išbandyti laimę jose. Tai ir palaiko ekonomiką“, – sakė V.Do veika.
Kryptis: didesnė sėkmė prognozuojama į užsienį eksportuojančioms
smulkiosioms ir vidutinėms įmonėms, tačiau net 63 proc. jų plėtros į užsienio rinkas neplanuoja. „Shutterstock“ nuotr.
galimybę pritraukti naujos darbo jėgos“, – komentavo jis. Svarsto apie plėtrą
Maždaug trečdalis apklaustų įmo nių turi lūkesčių kitais metais pri statyti naujų produktų ar paslaugų, nors daugiau nei pusė jų (56 proc.) naujovių savo veikloje neplanuoja. Prekybos sektorius aktyviausias ir šioje srityje: naujovių žada 41 proc. šio sektoriaus įmonių. V.Dovei kos manymu, pristatyti naujovių prekybos įmonėms yra lengviau
sia, nes joms tereikia išplėsti savo asortimentą. Siekdamos plėstis ir diegti nau joves, trečdalis apklaustų įmo nių teigė turinčios planų inves tuoti. Iš jų kas penkta tam žada skirti daugiau nei 100 tūkst. litų. Daugiausia investicijų planuoja ma prekybos, taip pat pramonės ir energetikos sektoriuose, šiek tiek mažiau – transporto ir statybos sektoriuje. Tačiau A.Mackevičius įmonių lūkesčius įvertino atsargiai ir pa
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
Buvę emigrantai kuria savo gerovę Lietuvoje Justinas Gapšys Prieš septynerius metus iš Anglijos į Lietuvą grįžęs Darius Radzvilavičius į užsienius nebesižvalgo. Jo sukurti verslai, kad ir nedidukai, bet sėkmingai sukasi. Pono Dariaus vadovaujama įmonė „Kasita“ (www.kasita.lt) atlieka įvairius žemės darbus, paruošia teritoriją apželdinti, įrengia vandentiekio, nuotekų, lietaus kanalizacijų sistemas, kloja pamatus, nuomoja įvairią statybų techniką. Į Angliją grįžti nebeketina
„Nesikratome ir smulkesnių darbų: rauname kelmus, gręžiame įvairias skyles, atvežame birius krovinius, išvežame statybines šiukšles. Dirbame pagal tokį principą: vienas patenkintas klientas gali atvesti tris kitus klientus, o vienas nepatenkintas išvesti dešimt. Kol kas klientų netrūksta, tad atrodo, kad viską darome teisingai“, – sako D.Radzvilavičius. Įmonės klientai – daugiausia individualių namų savininkai, kurie „Kasitos“ specialistus išsikviečia ne tik į Kauno rajoną, bet ir į atokesnius Kauno apskrities kampelius. Pasak įmonės vadovo, rinka jų teikiamoms paslaugoms tikrai yra, ypač jei greitai ir kokybiškai dirbi. Gal anksčiau žmonės labiau stengdavosi kuo daugiau statybos ir aplinkos tvarkymo darbų atlikti patys, bet
dabar vis dažniau kreipiamasi į specialistus. „Pirma, ne kiekvienas turi reikalingą techniką, antra, reikia tam tikrų įgūdžių, trečia, kartais laikas iš tikrųjų yra pinigai“, – dėsto jis. D.Radzvilavičius šiame versle ne naujokas. Anksčiau dirbo pagal patentą, tačiau padaugėjus kitų darbų šio verslo nusprendė atsisakyti. „Pamačiau, kad vienas nebespėju. Pardaviau turėtą techniką ir atsidėjau kitiems darbams. Mintis atnaujinti šį verslą kilo iš Didžiosios Britanijos grįžus broliui. Kaip tik tuo metu sužinojau apie Verslumo skatinimo fondo (VSF) teikiamas lengvatines paskolas. Pasitarėme su broliu ir nusprendėme pasinaudoti šia galimybe. Šių metų pradžioje gavome paskolą, nusipirkome būtiniausios statybų technikos, mini krautuvą, mini ekskavatorių ir darbuojamės“, – pasakoja verslininkas. Randasi netradicinių verslų
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė paneigė kalbas, kad lietuviai nenori savo verslo: „Štai vien į Alytaus krašto verslininkų asociaciją, kuriai priklausau, kiekvieną mėnesį kreipiasi bent po 40 žmonių, ketinančių pradėti savo verslą.“ Pasak jos, prieš keletą metų ypač daug buvo steigiama kirpyklų, geodezijos paslaugas teikiančių įmonių, kiek vėliau buvo nedidelių autoservisų banga. Dabar atsiranda
daug naujų logistikos paslaugas teikiančių įmonių. Taip pat lietuviai ieško ir visai naujų verslo nišų – populiarėja netradiciniai verslai, pavyzdžiui, atliekų perdirbimas pasitelkus sliekus. Verslininkai domisi per mažai
D.Matukienė pripažino, kad Lietuvoje būti verslininku nelengva: daug ir sudėtingų reikalavimų, didžiuliai mokesčiai. Tačiau neretai verslininkai, ypač jauni, patys būna kalti dėl savo nesėkmių. „Jie neria į verslą stačia galva, gerai visko neapsvarstę, nepasidomėję visomis jiems teikiamomis galimybėmis, nepasikonsultavę. Mūsų taryba trejus metus sutelktai dirbo – Vyriausybei pasiūlėme nuoseklią pirmųjų verslo metų sistemą. Dalis žmonių nepasinaudoja jos siūlomomis pagalbos priemonėmis, nes tiesiog nežino – nebūna pakankamai pasidomėję. Tarkime, kiekvienas pradedantis verslininkas turi galimybę gauti net 50 valandų nemokamų konsultacijų pagal pirmųjų verslo metų nemokamų paslaugų krepšelį – vaučerį. Jas teikia patyrę, kvalifikuoti specialistai, gerai išmanantys verslo steigimo, plėtojimo principus, mokesčių sistemą. Deja, kartais žmonės pas konsultantus ateina praėjus pusmečiui, kai padarytas klaidas ištaisyti jau sunku“, – tvirtina Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Universalu: D. Radzvilavičiaus vadovaujama įmonė atlieka įvairius že-
mės darbus.
Kaip vieną patraukliausių valstybės paramos smulkiajam verslui priemonių ji paminėjo lengvatinę paskolą, kuriai UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) suteikia iki 80 proc. valstybės garantiją, o iš ES struktūrinių fondų kompensuojama net iki 95 proc. palūkanų. „Tai juk didžiulė pagalba verslo pradžiai, kai ne kiekvienas turi reikiamą sumą investicijoms. Tiesiog kartais reikia daugiau pasidomėti“, – sako D.Matukienė. ES socialinio fondo lėšomis įsteigtu Verslumo skatinimo fondu besirūpinanti INVEGOS Projektų valdymo skyriaus vadybininkė Viktorija Jonušaitė atkreipia dėmesį, kad „Kasita“ ir jos vadovas aiškiai atspindi tai, į ką labiausiai orientuojasi fondo valdytojai, suteikdami paramą. „Verslumo skatinimo fondo prioritetas – verslūs, jauni ar vy-
UAB „Kasita” archyvo nuotr.
resni žmonės, taip pat tie, kurie dabar galbūt yra bedarbiai, bet mato galimybių ne tik sukurti sau darbo vietą, bet ir išplėsti verslą. Būtent tokius asmenis ir kviečiame pasinaudoti Verslumo skatinimo fondo parama“, – aiškina V.Jonušaitė. Pasak INVEGOS atstovės, į fondo paramą pretenduoja labai mažos ir mažos įmonės bei verslininkai, dirbantys pagal individualios veiklos ar verslo liudijimą bei veikiantys ne ilgiau kaip metus, taip pat socialinės įmonės. Šios įmonės ir verslininkai iš Verslumo skatinimo fondo gali gauti lengvatines paskolas iki 86 tūkst. litų.
9
penktadienis, birželio 15, 2012
užribis diena.lt/naujienos/kriminalai
Cirkas gaišino gyvūnus
Buvusi Seimo kasi ninkė Regina Petke lienė, ketvirtadienį Vilniaus apygardos teisme sakydama paskutinį žodį, teigė supratusi, kad pa gelbėti kitiems rei kėtų savo, o ne sve timais pinigais.
Trečiadienį Šalčininkuose spe cialistams patikrinus nelegalų cirką nustatyta šiurkščių gyvū nų laikymo sąlygų pažeidimų.
Suklydo: R.Petkelienė tikino daugiau niekada tokių klaidų nekartosian
ti ir prašė teismo palikti ją laisvėje.
Broniaus Jablonsko nuotr.
Seimo kasininkė liejo atgailos ašaras Kaltę pripažino
„Labai gailiuosi, kad padariau tai, ko neturėjau daryti. Supratau, kad pagelbėti kitiems reikėtų savo, o ne svetimais pinigais, ne valstybės pinigais“, – šluostydamasi ašaras kalbėjo R.Petkelienė. Ji kaltinama tuo, kad pinigus iš Seimo kanceliarijos kasos pagal paskolos raštelius skolino Nacio nalinės sveikatos tarybos buhalte rei Olgai Goluskaitei. Ši kaltinama pinigus užvaldžiusi apgaule. R.Petkelienė prisipažino išeikvo jusi jai patikėtus pinigus, bet teigė jų nepasisavinusi. „Suklydau manyda ma, kad skolindama pinigus nedarau blogai tiek, už ką būtų galima žmo gų sugniuždyti ir teisti. Visiškai pri pažįstu, kad išeikvojau man patikė tus pinigus, tačiau jokios dalies aš jų nepasisavinau“, – teigė ji. „Klysti – žmogiška“
Buvusi Seimo kasininkė sakė nusi kaltimą padariusi norėdama padė ti kitiems. „Klysti – žmogiška. Mano atveju suklydimo priežastis – pasitikėji mas žmonėmis ir paskata jiems pa dėti. Tokiomis aplinkybėmis ne galvoji apie padarinius, o tiesiog galvoji, kad negali kitaip pasielgti – atsisakyti padėti. Šiuo atveju per
žengiau įstatymo ribą, tačiau žmo giškasis veiksnys neleidžia abejoti, kad tie, kuriems padėjau, kuriais pasitikėjau, tikėjau, kad jie elgsis padoriai ir teisingai iki galo. Mano lyg ir geri norai virto nusikaltimu“, – dėstė R.Petkelienė. Ji tikino daugiau niekada tokių klaidų nekartosianti ir prašė teis mo palikti ją laisvėje. „Kiek išga lėdama dirbsiu ir pasistengsiu kuo greičiau atlyginti nuostolius, nuro dytus Seimo kanceliarijos ieškiny je“, – sakė R.Petkelienė. Apie lošimo namus nešnekėjo
Seimo kanceliarija iš R.Petkelienės prašo priteisti 62,556 tūkst. litų, o iš O.Goluskaitės – 373,5 tūkst. litų. O.Goluskaitė teisme ketvirtadie nį taip pat prisipažino nusižengu si, teigė taip suklydusi pirmą kartą gyvenime ir prašė jai skirti švelnią bausmę. „Esu pensininkė, pirmą kartą gyvenime nusižengiau visuo menei – skolinausi pinigus žinoda ma, kad jie valdiški. Nesu monstras – neleisdavau sau galvoti, kad galiu negrąžinti skolintų pinigų“, – dės tė teisiamoji. Tačiau apie lošimo namuose pra loštus pinigus, apie kuriuos buvo pasakojusi teisme anksčiau, ji šį kart nešnekėjo.
Frakcijos seniūno Valentino Mazu ronio, Petro Gražulio ir Rimo Anta no Ručio pataisa numato teismams suteikti galią už seksualinio pobū džio nusikaltimus, tarp jų ir pedo filiją, nuteistus asmenis įpareigoti vartoti lytinį potraukį mažinančius vaistinius preparatus. „Labai keis ta, kad Seimas į panašaus pobūdžio
nusikaltimus realiais įstatymais nereaguoja. Priešingai nei kitos ša lys. Pavyzdžiui, Estija jau yra priė musi tokį įstatymą. Manome, kad sugriežtinti bausmę už vieną bjau riausių nusikaltimų Lietuvoje taip pat būtina. Tikimės, kad šis įstaty mas bent kiek padės sudrausminti ar bent tinkamai nubausti seksua linius nusikaltėlius“, – išplatinta me pranešime cituojamas V.Ma zuronis. Tvarkos ir teisingumo partijos atstovai Seime skelbia pradedan tys rinkti parašus, kad šis įstaty
VD, BNS inf.
Nuosprendis – po mėnesio
Teismas nuosprendį šioje byloje priims liepos 13 d. Didžiulis pi nigų trūkumas Seimo kasoje ap tiktas 2009-ųjų liepą. Tada per reviziją pasigesta apie 440 tūkst. litų. Bylos duomenimis, R.Petkelie nė įvairiomis sumomis skolinda vo O.Goluskaitei pinigus iš Sei mo kasos. Pastaroji yra sakiusi, kad juos pralošė lošimo namuo se. Buvusi kasininkė taip pat liu dijo skolinusi ir tuometei Seimo Fin ans ų departam ento vad ovei Dan utei Petrausk ien ei, Seim o nariams, parlamento kanceliari jos darbuotojams. Liudytojų apklausos teisme buvo neviešos, esą jų parodymai turėtų likti nevieši, kad su jais nesusipa žintų buvusios Seimo Finansų de partamento vadovės D.Petrauskie nė ir Dalė Špakauskienė, dėl kurių veiksmų atliekamas kitas ikiteis minis tyrimas. D.Petrauskienė ir D.Špakaus kienė įtariamos aplaidžiu buhal terinės apskaitos tvarkymu ir tar nybinių pareigų atlikimu. Už didelės vertės svetimo tur to pasisavinimą gresia iki 10 me tų nelaisvės. VD, BNS inf.
Prisiminė kastracijos idėją Tvarkos ir teisingumo partijos at stovai Seime įregistravo Baudžia mojo kodekso pataisą dėl privers tinės cheminės kastracijos seksua liniams nusikaltėliams.
Tyrimas pradėtas gavus pasipik tinusių gyventojų pranešimų apie galimus gyvūnų gerovės pažeidi mus po Lietuvos miestelius važi nėjančiame cirke. Pradėjus aiš kintis situaciją nustatyta, kad cirkas veikia nelegaliai, neturė damas šiai veiklai būtinų leidi mų. Apie tai informavo Valstybi nė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Inicijavus skubią minėto cir ko paiešką, trečiadienį atliktas patikrinimas Šalčininkuose. Čia trečiadienį ir ketvirtadienį cir kas planavo rengti pasirodymus. Vykdant patikrinimą dalyvavo ir vietos teisėsaugos pareigūnai.
Per pat ikr in im ą nus tatyta šiurkščių gyvūnų laikymo sąlygų pažeidimų. Cirko atstovai nega lėjo pateikti jokių leidimų vykdyti veiklą, neturėjo gyvūnų įsigijimo dokumentų, cirke buvusios ožkos – neregistruotos. Rasti trys nugaišę maždaug sa vaitės ančiukai. Visi gyvūnai lai kyti transporto priemonėje be langų ir be ventiliacijos angų. Ap žiūrėjus gyvūnus nustatyta, kad jie nepakankamai prižiūrimi. Cirko vagonėlyje radus ir lau kinių gyvūnų (smauglį, lapę) in formacija apie tyrimą perduo ta Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento pareigū nams. Cirko veikla sustabdyta, spren džiamas gyvūnų priežiūros klau simas.
mo projektas būtų įtrauktas į arti miausią Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę. Tam reikia ne mažiau kaip 47 Seimo narių parašų. 2009 m. lapkritį Seimas po pa teikimo buvo pritaręs P.Gražu lio projektui, kad asmenys, padarę lytinių nusikalstamų, galėtų būti įpareigojami vartoti lytinį potrau kį mažinančias medicinines prie mones, tačiau šiam siūlymui tą kart nepritarė nei Vyriausybė, nei Seimo Teisės ir teisėtvarkos komi tetas. VD, BNS inf.
Nelegalės: cirke rastos ožkos buvo neregistruotos. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Gaudė girtus vairuotojus Per savaitę Lietuvoje išaiškinti 287 neblaivūs vairuotojai. Dau giausia tokių atvejų pasitaikė sostinės apylinkėse.
Birželio 4–10 d. daugelyje Eu ropos šalių, taip pat ir Lietuvo je, vykdyta prevencinė priemo nė, skirta transporto priemonių vairuotojų blaivumui tikrinti. Šią saugaus eismo akciją inicija vo Europos kelių policijos tink las (TISPOL). Mūsų šalyje policijos pareigū nai iš viso patikrino 11 869 trans porto priemonių vairuotojų blai vumą, 2,4 proc. patikrintųjų buvo neblaivūs. Lengvas girtumo laipsnis nu statytas 141 vairuotojui, viduti nis – 89, sunkus – 54 vairuoto jams. Penki vairuotojai patikrinti dėl apsvaigimo nuo narkotinių ar ki tų psichiką veikiančių medžiagų. Du atvejai Marijampolės savival dybėje ir Trakų rajone pasitvir tino. Daugiausia – 54 – neblaivių vairuotojų išaiškinta Vilniaus apskrityje, Klaipėdos – 38, Kau no – 35, Marijampolės ir Utenos apskrityse – po 25, Telšių – 24,
Šiaulių – 23, Alytaus ir Panevė žio – po 21. Per praėjusių metų birželio 6–12 d. vykdytą analogišką akci ją mūsų šalyje išaiškinta 314 ne blaivių vairuotojų, patikrintas 16 tūkst. vairuotojų blaivumas. VD, BNS inf.
Pagerėjo: šiemet girtų vairuo
tojų policijos pareigūnai užfik savo mažiau nei per analogišką akciją praėjusiais metais. Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
10
penktaDIENIS, birželio 15, 2012
sportas
„Bertas van Marwij kas gali ieškotis ki to darbo, tik ne su elito komando mis“, – pareiškė Ny derlandų sporto sa vaitraštis „NUSport“, kai „oranžiniai“ pa saulio vicečempio nai pralaimėjo ant rąsias „Euro 2012“ fi nalo turnyro rung tynes.
Statistika B grupė
Danija–Portugalija 2:3 (1:2). Lvo vas, 31 840 žiūrov ų. Įvarč iai: Nick las Bendtner is (41 ir 80 min.)/Pe pe (24 min.), Held er is Post ig a (36 min.), Silvestre’as Varel a (87 min.). Vokietija–Olandija 2:1 (2:0). Charkov as, 38 633 žiūrov ai. Įvar čiai: Mar io Gom ez as (24 ir 38 min.)/Robinas van Pers ie’s (73 min.). Komanda
1. Vokietija 2. Portugalija 3. Danija 4. Olandija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
2 1 1 0
0 0 0 0
0 1 1 2
3:1 3:3 3:3 1:3
6 3 3 0
Kas, kur, kada? Bejėgiškumas: Nyderlandų rinktinės gynėjui J.Heitingai (oranžinė apranga) liko tik aprėkti du įvarčius įmu
šusį vokietį M.Gomezą.
Šiandien D grupėje
Pasaulio vicečempionai jau ieško atpirkimo ožių
19 val. Donecke: Ukraina – Pran cūz ija, 21.45 val. Kijeve: Šved ija – Anglija. Rytoj A grupėje
21.45 val. Vroclave: Ček ija – Len kija, 21.45 val. Varšuvoje: Graik ija – Rusija.
Viltys dar gyvos
Viena favoričių Nyderlandų rink tinė, B grupėje 0:1 nusileidusi da nams ir 1:2 – vokiečiams, sukomp likavo savo galimybes prasibrauti į ketvirtfinalį, bet vilčių tebeturi. Trečiajame ture birželio 17-ąją olandai privalės ne mažesniu nei dviejų įvarčių skirtumu įveik ti portugalus ir tikėtis, kad Vokie tijos komanda parklupdys Danijos ekipą, tik tuomet „oranžiniai“ ga lės toliau tęsti kovą. Priešingu atveju Nyderlandų vienuolikės strategui B. van Mar wijkui naujo darbo tikriausiai teks ieškoti netgi ne savo šalyje. „Taip prastai mūsų rinktinė ne žaidė daugiau nei 25 metus“, – tvirtino olandų dienraštis „AD Sportwereld“, o „NUSport“ nevy niojo nuomonės į vatą – jau pasiūlė B. van Marwijkui atsistatydinti. Druskos oland ams ant žaiz dų užbarstė ir legendinis Vokie tijos futbolo vartininkas Oliveris Kahnas.
Išlygos: C.Ronaldo (viduryje) kol kas neįmušė nė vieno įvarčio, bet tu
ri argumentų paaiškinti, kodėl taip yra.
„Nyderlandų rinktinė? Tai ne komanda. Šiemet pagrindinėje sudėtyje yra žaidėjų, kurių geriau si metai – jau praeityje, bet jie vis dar jaučiasi nepakeičiami“, – rėžė vokietis. Saugui niežti nagai
Savo žaidimu nepatenkinti ir pa tys Nyderlandų futbolininkai. Kai
„Reuters“ nuotr.
kurių iš jų atvirumas leidžia įtarti, kad rinktinę kamuoja vidaus pro blemos. Kai saugas Rafaelis van der Vaar tas pareiškė, kad jam nepatinka at sarginio vaidmuo, jo kolega Wesley Sneijderis įniršo. „Metas ats isak yt i tok ių nie kingų egoistų. Jeigu kuris nors iš mūsų pradės savivaliauti, aš pir masis parodysiu jam vietą. Mums nereik ia psic hol ogo, juk esam e suaugę vyrai. Tiems, kurie tu ri prob lem ų su kitais žaid ėjais ar treneriais, tegul pasako tie siai į akis. Būtent toks psicholo ginis žingsnis mums reikalingas“, – interviu „The Gardian“ kalbėjo W.Sneijderis. Vieną kitą kortą atvertė ir į kam pą įspeistas vyriausiasis treneris B. van Marwijkas. „Keli mūsų žaidėjai šiuo me tu – ne geriausios sportinės for mos. Per mačą su vokiečiais Ibra himas Afellay ir Arjenas Robbenas, nepaisant jų greičio, beveik nekė lė grėsmės varžovų vartams“, – dienraščiui „De Telegraaf“ pripa žino strategas. Lyderį pavadino gražuole
O.Kahnas įgėlė ir Portugalijos vie nuolikės žvaigždei Cristiano Ro naldo, per dramatišką dvikovą su danais galėjusio įmušti mažiausiai du įvarčius, bet nerealizavusiam dėkingų progų.
Azartas: vakar italai ir kroatai kovėsi net sėdėdami ir klūpodami.
„Senokai mačiau taip blogai žai džiantį C.Ronaldo. Jis gali blykstelė ti efektingais fokusais su kamuoliu, bet šiame čempionate kol kas elgiasi it aikštinga gražuolė“, – teigė buvęs „Die Mannschaft“ lyderis. „Sutikčiau neįmušti nė vieno įvarčio, jeigu tai padėtų Portuga lijos komandai laimėti Europos čempionatą“, – netiesiogiai atsi kirto C.Ronaldo.
Nuomonės Portugalija–Danija 3:2.
Cristiano Ronaldo
Portugalijos rinktinės puolėjas
Turint galvoje, kiek man buvo pui kių progų įmušti įvartį, galėjau su žaisti ir geriau. Vis dėlto svarbiau sia – komandos pergalė. Mūsų arti miausias tikslas – ketvirtfin alis.
Mortenas Olsenas
Gėjų tema – tabu
Vakar antrojo turo rungtynes žaidė C grupės ekipos. Pirmiausia Poz nanėje susitiko Italijos ir Kroatijos futbolininkai. Lygiosios 1:1. Įvarčius įmušė An drea Pirlo (39 min.) ir Mario Man džukičius (72 min.). Prieš dvikovą per treniruotę traumą patyrė italų ekipos gynėjas Ignazio Abate – po susidūrimo su saugu Antonio Nocerino teko pen kiomis siūlėmis susiūti antakį. Netikėtą diskusiją įžiebė puolė jas Antonio Cassano. „Ar Italijos rinktinėje yra gėjų? O mūsų komandos drabužinėje? Ti kiuosi, kad ne. Bet kokiu atveju tai – jų problemos. Jeigu pasakyčiau atvirai, ką manau šia tema, čia kil tų chaosas“, – sakė žaidėjas, vėliau atsiprašęs už savo svarstymus, esą nieko nenorėjęs įžeisti. Vėlai vakare Gdanske kovėsi is panai ir airiai. VD inf.
Danijos rinktinės vyr. treneris
Didžiuojuosi tuo, kaip šį kartą kovė si mano vyrukai, bet išleisti iš rankų lygiąsias tuo metu, kai mačas beveik pasibaigęs, – siaubingas dalykas. Vokietija–Olandija 2:1.
Joachimas Löwas
Vokietijos rinktinės vyr. treneris
Emocinė įtampa buvo nežmoniška. Mums būtinai reikėjo pergalės, ir da bar durys į ketvirtfinalį plačiai atver tos. Dauguma Olandijos komandos atakų buvo be idėjų, kaip pralauž ti mūsų gynybą. Susidariau įspūdį, kad po 60 minučių kovos varžovai kapituliavo fiziškai, o juk rungtynės trunka gerokai ilgiau.
Arjenas Robbenas
Nyderlandų rinktinės saugas
Mes netaupėme jėgų, bet kartais at rodė, kad mūsų komandos žaidimas netinkamai organizuotas – visos gran dys stokojo tarpusavio supratimo. Vo kiečiai tuo lengvai pasinaudojo.
11
penktaDIENIS, birželio 15, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Mačas su olandėmis – lyg geras apšilimas Lietuvos moterų krepšinio rinktinė sėkmingai pradėjo žygį į 2013 m. Europos čempionato finalo turnyrą – pirmosiose atran kos C grupės rungtynėse Kaune 88:47 sutriuškino Nyderlandų komandą. Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
„Kiekviename epizode sugebėjo ką nors gero nuveikti visos krepšinin kės. Todėl, norint išskirti geriau siąją, reikėtų įvardyti visas“, – po rungtynių kalbėjo Lietuvos ekipos vyriausiasis rinktinės treneris Al girdas Paulauskas. Vis dėlto strategas pabrėžė, kad puikiai pasirodė Sandra Linkevi čienė ir Eglė Šulčiūtė, atvykusios į komandą iki atrankos varžybų likus vos kelioms dienoms. „Labai gerai žaidė krepšininkės, kurios mažiau siai treniravosi su rinktine, o tos, kurios treniravosi, daro pažan gą, tačiau vis dar kartoja tas pačias klaidas“, – teigė A.Paulauskas. Nyderlandų rinktinės vyriausiasis treneris Meindertas van Veenas bu vo nusivylęs savo auklėtinių pasiro dymu. „Maniau, kad esame pažen gę į priekį. Deja... Lietuvoje žaidėme prieš dvejus metus, tada rezultatas buvo panašus“, – kalbėjo olandas. Vidurio puolėja Gintarė Petrony
tė džiaugėsi, kad rinktinė žaidė ko mandinį krepšinį. „Buvome nusitei kusios kovoti nuo pirmųjų minučių, nejautėme starto jaudulio, kovėmės drąsiai“, – sakė rezultatyviausia Lietuvos ekipos krepšininkė. Gynėja Marina Solopova tvirti no, kad jauna komanda tobulėja ir gerina žaidimą.
Labai gerai žaidė krepšininkės, ku rios mažiausiai tre niravosi su rinktine. „Prisiminus pirmąsias draugiškas rungtynes su baltarusėmis, dabar – kitoks vaizdas. Galima sakyti, per dvikovą su olandėmis tik apšilome kojas. Kitą mačą žaisime dar užtik rinčiau“, – teigė M.Solopova. Birželio 16-ąją lietuvės svečiuo se susitiks su Slovėnijos rinktine, kuri 63:59 išvykoje įveikė Belgijos komandą.
Statistika Lietuva–Olandija 88:47 (17:14, 32:8, 19:21, 20:4). Kauno sporto ha lė, 300 žiūrovų. G.Petronytė 14 taš kų (13 atkovotų kamuolių, 5 blokuo ti metimai), G.Paugaitė 13, S.Linkevi čienė 12, G.Gutkauskaitė 11, M.Solo pova (4 rezultatyv ūs perdavimai, 4 klaidos), K.Vengr ytė (5 per imt i kamuoliai) bei K.Nacickaitė po 10, E.Šulčiūtė 8/L.Kooij (15 tšk.), Naomi Halman (8 tšk.) bei Anouk Biesters (7 taškai).
Rezultatai A grup ėj e Ukraina–Portugalija 92:38, Baltarusija–Vengrija 51:47, B grupėje Estija–Šveicarija 58:62, Juodkalnija–Serbija 85:68, D gru pėje Rumunija–Švedija 66:59, Is panija–Bulgarija 64:48.
Pranašumas: lietuvių gynybos užtvaros olandėms (oranžinė apranga) buvo per sunkios.
Artūro Morozovo nuotr.
Lankytojai: V.Romanovas ir S.Fedotovas užsuko pas reabilitaciją
atliekantį žaidėją D.Templetoną.
Kadras iš filmo
„Širdžių“ gyvenimas – toks, koks yra iš tikrųjų Lietuvos sporto dokumentikos is torijoje – naujas puslapis: jį atver tė trijų dalių filmas „Širdžių“ gel bėtojas – Karaliaus Artūro sos te“, pasakojantis apie lietuvišką jį Edinburgo „Hearts“ klubą.
Lietuvos verslininko Vladimiro Romanovo globojamas „Hearts“ (liet. – „Širdys“), savo gretose tu rintis lietuvius Marių Žaliūką bei Arvydą Novikovą, šį sezoną aš tuntą kartą per savo istoriją iško vojo Škotijos futbolo taurę ir pelnė kelialapį į Europos futbolo lygą. Šiomis dienomis Lietuvos spor to kanalo „Sport1“ rodomas do kumentinis filmas – ne vien apie „Širdžių“ pergales bei efektingus įvarčius. Pasak scenarijaus autoriaus, ži nomo sporto žurnalisto Vido Ma čiulio, tai – žvilgsnis į klubą iš vi daus, be subjektyvių komentarų iš šalies, tačiau – pačių „Hearts“ vadovų, akcininkų, darbuotojų, futbolininkų, trenerių bei sirga lių akimis. Trijų dalių („Geranoriškumas ir teisingumas“, „Kuo tiki – toks ir esi“, „Tebus kiekvienas žingsnis – kelionės pabaiga“) juostos moto – V.Romanovo atsakymas į klausi mą, kas sunkiau: įkopti į Karaliaus Artūro sostu vadinamą kalną ar pasiekti pergalę su „Hearts“? „Sunkiausia – neprarasti tikėji mo, kad esi teisus ir galiausiai lai mėsi“, – atsakė „Širdžių“ gelbė tojas, perėmęs klubą sunkmečiu ir tvirtai pastatęs ant kojų. Tai patvirtino ir patys škotai. „Kai klubo šeimininku tapo ponas V.Romanovas, reikalai pa krypo į gerąją pusę, komanda su stiprėjo. Be to, jis išsaugojo mums
brangų „Tynecastle“ stadioną“, – filme sakė žilagalvė akcininkė Mary Thompson. „Jis pirmasis atvirai prabilo apie Škotijos futbolo mafiją“, – pabrėžė kitas akcininkas Tom my Hallas. „Jei ne V.Romanovas, mes „He arts“ jau neturėtume“, – pabrė žė keli edinburgiečiai futbolo mė gėjai. Mintimis apie „Hearts“ taip pat dalijosi klubo valdybos bei direktorių tarybos nariai Davidas Southernas, Sergejus Fedotovas, Vitalijus Vasiliauskas, buvę tre neriai Jimas Jefferies ir Artūras Ramoška, komandos kapitonas M.Žaliūkas, žaidėjai A.Noviko vas, Rudis Škacelis, buvęs varti ninkas Marianas Kello. Filmo „Širdžių“ gelbėtojas – Karaliaus Artūro soste“ kūrėjai – pirmieji, su kamera užsukę į klubo užkulisius, kur pašaliečiai neįlei džiami: tai – diskusijos „Hearts“ akcininkų susirinkime, pasitari mai trenerių štabe, V.Romano vo pokalbiai su žaidėjais akis į akį ir drabužinėje po varžybų ar gy dytojo Robo Marshallo kabinete, pagrindinės komandos treniruo čių ar jaunųjų edinburgiečių kas dienybė „Hearts“ futbolo akade mijoje. „Pažintis su futbolo virtuve iš arti – įdomi ir nauja patirtis“, – sakė V.Mačiulis, sukūręs filmą su režisieriumi Kęstučiu Bražiūnu, operatoriumi Mindaugu Survila ir reporteriu Augustinu Pakuliu. Šiandien 21.15 val. „Sport1“ pa rodys antrąją „Širdžių“ gelbėto jas – Karaliaus Artūro soste“ da lį, rytoj – trečiąją. VD inf.
LTOK veiklai – geri tarptautinių ekspertų pažymiai „Puikus darbas!“ – taip po viešna gės Lietuvos tautiniame olimpinia me komitete (LTOK) sakė Tarptau tinio olimpinio komiteto olimpinio (IOC) solidarumo direktoriaus pa vaduotoja Pamela Vipond.
IOC ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) delegacijos oficia laus vizito tikslas buvo atlikti visa pusišką LTOK veiklos analizę ir pa teikti įvertinimo raportą pagal IOC sudarytą įvertinimo programą. P.Vipond ir EOK administracijos bei finansų vadybininkas Gianlu ca De Angelis susipažino su LTOK
struktūra, valdymu, domėjosi, kaip vykdomos IOC olimpinio solidaru mo programos, kaip panaudojami iš olimpinio solidarumo gauti pini gai, kaip visa LTOK veikla atitinka olimpinę chartiją. Svečiai daug bendravo su LTOK prezidentu Artūru Poviliūnu, ge neraliniu sekretoriumi Vytautu Zu berniu, LTOK užsienio ryšių direk tore Ijole Domarkiene, apžiūrėjo LTOK patalpas, su visais darbuo tojais susipažino jų darbo vietose, lankėsi loterijų firmoje „Olifėja“. P.Vipond ir G. De Angelis darbo klausimais bendravo su LTOK vyk
domojo komiteto nariais, komisijų pirmininkais. Lietuvos olimpiniame sporto centre su jo struktūra, darbo kryptimis supažindino LOSC direk torius Linas Tubelis, apie sportinin kų medicininį aptarnavimą, turimą įrangą informavo Lietuvos sporto medicinos centro vyriausiasis gy dytojas Edmundas Švedas. „Mes žinojome, kad Lietuvos olimpinis komitetas turi tvirtas pozicijas ne tik savo šalyje, bet ir visoje Europoje tarp kolegų – kal bėjo P.Vipond. – Tai, ką pamatė me ir išgirdome, dar labiau sustip rino mūsų teigiamą nuomonę apie
LTOK veiklą. Olimpizmo idėjos čia propaguojamos nuo pačių mažiau sių, sportininkai palaipsniui nuo Europos jaunimo olimpinių fes tivalių ugdomi iki tikrų olimpinių žaidynių dalyvių. Pozityviai LTOK bendrauja su sporto šakų federaci jomis.“ G. De Angelis daugiau domėjo si LTOK finansine veikla, atsiskai tymais. Jis gyrė griežtą finansų kontrolę, buhalterinių dokumentų tvarką, LTOK finansininkių ir ne priklausomos auditorės darbus. P.Vipond, pagyrusi, kad lietu viai gerai dirba daugelyje olimpi
nių programų, atkreipė dėmesį į tai, kad kai kur, pavyzdžiui, tre nerių kvalifikacijos kėlimo, mai nų programose mūsiškiai atrodo vangūs. „Mūsų kelionės tikslas – ne tik planinis patikrinimas, bet ir no ras pasitarti su patyrusiais kolego mis, kokių naujų programų reikia, kaip geriau ir naudingiau panaudo ti olimpinio solidarumo lėšas. Mes laukėme ir sulaukėme įdomių pa siūlymų, ypač galvojant apie jau nuosius sportininkus“, – reziuma vo P.Vipond. VD, LTOK inf.
12
penktadienis, birželio 15, 2012
pasaulis
10 tūkst.
darbuotojų įvairio se šalyse ketina at leisti nuostolių pa tirianti Suomijos bendrovė „Nokia“.
Parlamentas neteisėtas?
Kaltinimai žmogžudyste
Egipto konstitucinis teismas vakar nu sprendė, kad trečdalis mandatų parla mente yra negaliojantys, ir taip vėl pasė jo nežinią politiškai susiskaldžiusioje ša lyje. Ši nutartis privertė suabejoti viso parlamento teisėtumu, likus kelioms die noms iki prezidento rinkimų antrojo rato, kuriame Musulmonų brolijos kandidatas Mohammedas Mursi rungsis su buvusiu ministru pirmininku Ahmedu Shafiqu.
Kalinčios Ukrainos opozicijos lyderės Ju lijos Tymošenko sutuoktinis Oleksand ras Tymošenka vakar pareiškė, kad pre zidentas Viktoras Janukovyčius (nuotr.) sugriovė teisingumą šalyje, susiedamas savo politinę varžovę su 16 metų senu mo žmogžudystės byla. V.Janukovyčius anksčiau pareiškė, kad J.Tymošenko yra susijusi su verslininko ir politiko Jevheno Ščerbanio nužudymu.
Kalba apie taiką, bet tiekia ginklus Tarptautinė bendruomenė garsiai reika lauja sustabdyti kraujo liejimą Sirijoje, bet paslapčia ginkluoja abi konflikto puses. Ginklai keliauja per Turkiją
Didžiosios Britanijos laikraštis „The Independent“ išsiaiškino, kad Sirijos opozicijos kovotojai – Laisvosios Sirijos armija (LSA) – gavo ginkluotės iš dviejų Persijos įlankos šalių ir kad tie ginklai at keliavo per Turkiją. Šią informaciją leidiniui patvir tino Ankaroje reziduojantis Vakarų diplomatas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Pasak jo, sunkvežimiai be skiriamųjų ženklų važiavo prie sienos ir perdavė krovinius suki lėliams. Anoniminiai šaltiniai Siri jos sukilėlių gretose taip pat prane šė, kad maždaug prieš tris savaites gavo kelias siuntas su kalašnikovo automatais, BKC kulkosvaidžiais, granatsvaidžiais ir prieštankiniais ginklais. Abipusiai kaltinimai
Iki šiol sukilėliams pavykdavo gauti tik nedidelį skaičių kontrabandinių ginklų, pirktų juodojoje rinkoje. Jie buvo gabenami iš Turkijos pietinės Chatajaus provincijos į Sirijos Idli bo provinciją. Sirijos kariuomenės ginkluotė gerokai pranašesnė. Ma ža to, Vakarų diplomatai tikina, jog Basharo al Assado režimui ginklus tiekia Rusija ir Iranas. JAV valstybės sekretorė Hilla ry Clinton šią savaitę apkaltino Maskvą tiekiant Damaskui kovi nius sraigtasparnius. Politikė pri dūrė, kad tokie Rusijos veiksmai „dramatiškai eskaluoja konfliktą“. Maskva kategoriškai paneigė Va šingtono kaltinimus ir tikino, kad tiekdama Sirijai ginkluotę nepa žeidžia jokių tarptautinių sutarčių. „Mes dabar baigiame vykdyti se niai pasirašytus ir apmokėtus kont raktus. Visi tie kontraktai susiję tik su priešlėktuvinės gynybos priemo nėmis“, – paaiškino Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Politikas neliko skolingas ir taip pat pažėrė kaltinimų: „Mes netie kiame nei į Siriją, nei į jokią kitą šalį priemonių, kurios naudojamos kovoje su taikiais demonstrantais. Skirtingai nei pačios Jungtinės Valstijos, kurios į šį regioną regu liariai tiekia tokias specialiąsias priemones. Štai neseniai jų bu vo pristatyta į vieną Persijos įlan kos šalį, bet amerikiečiai kažkodėl mano, kad taip ir turi būti.“ Ginčai – tik akių dūmimas?
Italijos laikraštis „La Stampa“ rašo apie Jungtinių Tautų koridoriuo
se sklandančius gandus, kad JAV ir Rusijos prieštaravimai yra apsi mestiniai, o iš tikrųjų šios dvi šalys jau seniai susitarė, jog karinės in tervencijos į Siriją nebus. Prie ak lavietės esą privedė ankstesni susi tarimai dėl Libijos ir baimė dėl to, kuo virs Sirija žlugus B.al Assado režimui.
Riyadas Haddadas:
Mūsų draugai Rusi joje padeda mums sustabdyti galimą NATO bombarda vimą. Tai suteikia mums galimybę ir laiko įvykdyti refor mas.
Remiantis šiais gandais, Rusija anksčiau padarė nuolaidų dėl Li bijos, kuri buvo viena silpniausių grandžių jos regioninėse sąjungo se, bet išsireikalavo garantiją, kad jėga nebus naudojama prieš Da maską. Bet ir Vakarai turi pagrindo nerimauti. Sirijos opozicija yra su siskaldžiusi, todėl žlugus B.al As sado režimui Sirija gali tapti juodą ja skyle ir teroristų rojumi. Sirija įžvelgia sąmokslą
Konfliktas Sirijoje trunka jau 15 mėnesių, per šį laiką, Jungtinių Tautų duomenimis, žuvo mažiau siai 10 tūkst. žmonų. Žmogaus tei sių organizacija „Syrian Observa tory for Human Rights“ nurodo dar didesnį ir tikslesnį skaičių – 14 476. Tarp žuvusiųjų yra 10 117 civilių, 3552 kariai ir 807 kariuo menės dezertyrai. Vakarų diplomatai įspėja, kad pa dėtis kasdien blogėja ir kad konflik tas jau virto tikru pilietiniu karu. „Jeigu tai, kad tos pačios šalies gyventojų grupės vis labiau susi priešina ir žudo vieni kitus, nėra pi lietinis karas, tuomet mes negalime įvertinti to, kas vyksta“, – trečia dienį sakė Prancūzijos užsienio rei kalų ministras Laurent’as Fabiusas. Tačiau Sirijos ambasadorius Rusi joje Riyadas Haddadas tvirtino, kad pilietinį karą sugalvojo patys Vaka rai. Anot jo, Sirija tapo masinio te roristų puolimo taikiniu. „Už jo stovi stambiausios pasau
Vertinimai: Vakarai įvykius Sirijoje vadina pilietiniu karu, o Damaskas – organizuotu teroristų puolimu, su
kuriuo susijusios didžiausios pasaulio valstybės.
lio valstybės, jos skiria didelius pi nigus, kad įgyvendintų savo planą. Sirijos liaudis nusprendė priešintis šiam sąmokslui. Jie (Vakarai – red. past.) kalba apie pilietinį karą, bet jis yra tik jų galvose“, – tikino dip lomatas. Anot jo, ginkluotos gru puotės tik aktyvavo savo veiks mus po to, kai Sirija sutiko laikytis Jungtinių Tautų ir Arabų lygos spe cialiojo pasiuntinio Kofi Annano pasiūlyto taikos plano.
Padeda spausdinti pinigus
R.Haddadas taip pat paneigė Va šingtono kaltinimus, kad Mask va tiekia Damaskui kovinius sraig tasparn ius. „Rus ija pard uod a Sirijai ginkluotę pagal kontrak tus, pasirašytus prieš daug metų. Šiai ginkluotei netaikomos sank cijos, ji neprieštarauja Jungtinių Tautų įstatams. Tai yra ginkluo tė, skirta oro gynybai. Mūsų drau gai Rusijoje padeda mums sustab
AFP nuotr.
dyti galimą NATO bombardavimą. Tai suteikia mums galimybę ir lai ko įvykdyti reformas“, – dėstė Si rijos ambasadorius. Diplomatas pridūrė, kad Rusija padeda Sirijai ir kitais būdais, taip pat spausdinti pinigus. Sirija priversta tai daryti, nes ginkluotas konfliktas ir Vakarų skirtos sankcijos įstūmė šalį į labai sudėtingą ekonominę padėtį. BNS, BBC, „Reuters“ inf.
Ar Jungtinės Valstijos galėtų nužudyti B.al Assadą? Tokį nemalonų scenarijų apsvars tęs JAV leidinio „The Daily Beast“ apžvalgininkas Peteris Beinartas daro išvadą: tai įmanoma.
Niujorko universiteto žurnalisti kos ir politikos mokslų profeso rius adjunktas pristato argumen tus prieš šią idėją, bet tuoj pat paneigia juos vieną po kito. Galbūt Jungtinėms Valstijoms nederėtų užsiimti suplanuotomis žmogžudystėmis? Bet praėjusią sa vaitę JAV nepilotuojamas lėktuvas likvidavo aukštą „Al Qaedos“ vei kėją Abu Yahya al Libi. Aišku, jis priklausė tinklui, kuris siekia žudyti amerikiečius, o Basharas al Assadas žudo savo žmones. Bet Vašingtonas ne kartą yra parodęs, kad yra pasi rengęs ginklu stabdyti kitų valsty bių smurtą prieš savo žmones. Taip nutiko Bosnijoje 1995 m., Kosove 1999 m., Libijoje 2011 m.
Nors Jungtinėse Valstijose ga lioja prezidento įsakymas, drau džiantis kėsintis į kitų valstybių vadovus, Vašingtonas ne visa da jo laikosi. Šaltojo karo metais JAV padėjo organizuoti pervers mus, kurie baigėsi Pietų Vietna mo vadovo Ngô Đình Diêmo ir Či lės prezidento Salvadoro Allende’s mirtimi. George’o W.Busho admi nistracija 2003 m. pradėjo karą Irake siekdama likviduoti Sadda mą Husseiną. Ir nors JAV tiesio giai neprisidėjo prie Muammaro al Gaddafi mirties praėjusį rude nį, tai buvo numanomas, o galbūt ir trokštamas Vašingtono inici juoto karo rezultatas. O kas, jeigu užsienio valstybės lyderio likvidavimas sukurs pavo jingą precendentą? Jeigu JAV nu žudys B.al Assadą, kas sustabdys Siriją nuo bandymo nužudyti Ba racką Obamą?
„Galima užduoti tą patį klausi mą apie sankcijas, kurias taikome kitoms šalims, ir karus, kuriuos pradedame, – pats atsakė P.Bei nartas. – JAV kitų valstybių su verenitetą pažeidžia įvairiausiais būdais. Ir priežastis, kodėl jos ne sielgia taip pat su mumis, yra ne precedento nebuvimas, o galios stoka.“ „Leiskite paaiškinti: aš nesiū lau nužudyti B.al Assado. <...> Aš klausiu, kiek toli mes pasiry žę nueiti iškeldami JAV saugumo interesus ir humanitarinius idea lus aukščiau valstybių suvereni teto ir tarptautinės teisės. At sižvelgus į tai, kaip toli Amerika pažengė šia kryptimi per pasta ruosius metus, bandymas nužu dyti B.al Assadą visiškai neatrodo radikalus“, – reziumavo P.Bei nartas. „The Daily Beast“ inf.
13
penktADIENIS, birželio 15, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Naktis „Kablyje“ Aktyvaus laisvalaikio centras „Kablys“ jau antrus metus iš ei lės įsitraukia į „Kultūros nak ties“ programą. Šį kartą unika liose erdvėse mėgausimės muzi ka, ant grotelių keptais kepsniais ir filmais iš tarptautinės „Future Shorts“ kino programos.
„Future Shorts“ – tai didžiausias pasaulyje naujos kartos trumpa metražių filmų festivalis, vyks tantis 144 miestuose 55 pasaulio šalyse; prie jų šiais metais prisi jungia ir Lietuva. Tai filmų vaka rėlis, kurio auditorija – net pusė milijono žmonių. Su jais kviečia me praleisti laiką ir jus. Užsukę čia, ne tik pamatysi te aukščiausius pasaulio apdova nojimus pelniusius filmus, bet ir išgirsite puikios muzikos bei ga lėsite mėgautis bendraminčių
kompanija iki paryčių. Čia jū sų niekas neįpareigos palikti salę vos pasibaigus filmui – slenkant titrams jau galėsi tęsti linksmybes skambant didžėjaus muzikai. Nes „Future Shorts“ – tai fes tivalis, kuriame tereikia atsipalai duoti ir nusiteikti gerai praleisti laiką, nes viskuo kitu jau pasirū pinta. Renginio programą sudaro dvi dalys: muzikinė ir kino. Pagrindinis vakaro akcentas – kino programa, prieš ją ir po jos iki antros ryto pub liką linksmins DJ Stepan Bitus. „Mūsų tikslas – padaryti taip, kad tos abi dalys puikiai viena su kita derėtų ir jaustųsi programos vientisumas. Taip pat žiūrovus kviesime pasivaišinti ant grote lių keptais skanumynais“, – ža da vakaro organizatoriai. VD inf.
Skaitymai: ištraukas iš vaikystėje mėgtų knygų vaikams skaitė hiphopo atlikėjas Svaras ir buvusi maneke
nė Renata Mikailionytė.
Organizatorių nuotr.
Žinomi žmonės vaikams atskleidė knygos stebuklą Nuo gegužės iki birželio vidurio didžiųjų šalies miestų knygy nuose garsūs Lietuvos žmonės vaikams skaitė ištraukas iš savo mėgstamiausių vaikystės knygų. Taip paminėtas Vaikų knygų mėnuo. Per šį mėnesį vaikams ir jų tėve liams jau išdalyta daugiau kaip 25 tūkst. knygų medžių. Ši iniciatyva yra projekto „Augu skaitydamas“, kuriuo siekiama skatinti skaityti ir formuoti vaikų skaitymo įpročius, dalis. Žinomų žmonių knygų skaitymai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiau liuose, Panevėžyje ir Marijampo lėje sulaukė didelio vaikų susido mėjimo – juose apsilankė daugiau kaip 1,5 tūkst. Lietuvos vaikų. Ištraukas iš savo mėgstamiau sių vaikiškų knygų vaikams skai tė dainininkai Gabrielius Liau danskas-Svaras, Karina Krysko, TV laidų vedėjas Ignas Krupavi čius, dailininkė Lina Žutautė, dai nininkė ir žurnalistė Rūta Luko ševičiūtė, skirtingų kartų aktoriai Ineta Stasiulytė, Dominykas Vai tiekūnas, Nomeda Bėčiūtė, Virgi nija Kochanskytė, Vita Šiaučiūnai tė, Laimutis Sėdžius ir kt. Taip pat per Šeimų dieną, ku rią surengė projekto „Drąsinkime ateitį“ rengėjai, vaikams skaitė ir savo mintimis apie knygas dalijo si aktorė Larisa Kalpokaitė, rašyto jas Selemonas Paltanavičius ir Sei mo narė Inga Valinskienė. „Vaikystėje pati daug skaičiau ir labai džiaugiuosi, kad skaito mano vaikai. Manau, šiandien reikia ypač stengtis, kad skaitymas netaptų at
gyvena, nes vis daugiau vaikų dė mesio atima kiti, ne tokie vertingi, užsiėmimai.
Danguolė Viliūnienė:
Kviesdami žinomus žmones skaityti savo vaikystės knygas no rėjome parodyti, kad skaitymas padeda la vintis, tobulėti, gauti žinių. Vaikystėje ieškome atsakymų į įvairius klausimus, o aš tikiu, kad knygose pateikiami atsakymai daug įdomesni, vaizdingesni, lavi nantys fantaziją ir vaizduotę. Vai kystėje išugdyti įgūdžiai – stiprūs ir reikšmingi. Jeigu vaikas nuo pat mažų dienų žinos, kad knyga – vie nas geriausių jo draugų, neatsisa kys jos visą gyvenimą“, – kalbėjo Seimo narė I.Valinskienė. Renginiuose vaikams buvo dali jami specialūs plakatai knygų me džiai – projekto „Augu skaityda mas“ simboliai. Visą vasarą vaikai kviečiami kuo daugiau skaity ti, ant šių simbolinių medžių kli juoti lapelius su perskaitytų knygų
pavadinimais ir taip juos auginti. Rudenį jie bus kviečiami į knygy nus „Pegasas“ arba finalinį rengi nį atsinešti užaugintus knygų me džius. Visi vaikai, vasarą skaitę knygas, bus apdovanoti prizais, o užaugi nę didžiausius knygų medžius, t. y. perskaitę daugiausia knygų, – ypa tingomis dovanomis. Iš viso per renginius ir knygynuose „Pegasas“ šalies vaikams jau išdalyta daugiau kaip 25 tūkst. knygų medžių. „Džiaugiamės, kad mūsų suma nymas sulaukė tokio didelio ir vai kų, ir suaugusiųjų susidomėjimo. Kviesdami žinomus žmones skai tyti savo vaikystės knygas norėjo me parodyti, kad skaitymas padeda lavintis, tobulėti, gauti žinių, svajo ti ir siekti, kad svajonės išsipildytų. Vasara – atostogų metas, tad tikime, kad šie skaitymai paskatins vaikus šiltuoju metų laiku daugiau skaityti ir taip auginti savo knygų medžius“, – teigė Danguolė Viliūnienė, leidyk los „Alma littera“ direktorė. Projektas „Augu skaitydamas“ yra pirmasis iniciatyvos „Lietuva – daugiausia skaitanti šalis Euro poje“ žingsnis. Juo siekiama padė ti tėvams formuoti vaikų skaitymo įpročius, ugdyti skaitymo įgūdžius ir paversti skaitymą mėgstamu už siėmimu. VD inf.
Veiksmas: laisvalaikio centro patalpos virs kino ir koncertų salėmis.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Laiškai iš tremties Vakar, minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniaus centriniame pašte atidaryta filatelijos paroda „Si biro laiškai“.
Žymaus filatelisto Juozo Urbono parodoje „Sibiro laiškai“ lanky tojai gali išvysti autentišką dalyką – tremtinių laiškus artimiesiems. Parodoje taip pat eksponuojami pašto ženklai, vokai, antspaudai, naudoti gulage. Iš viso parodo je eksponuojama keli šimtai to kių gaminių. „Gulagas neturėjo savo pašto ir nebuvo išleista jokių specialių vokų ar atvirukų. Pirmieji laiškai, parašyti vagonuose, buvo išmes ti pro vagonų langus, kad žmonės radę perduotų nurodytu adresu. Dalis tokių eksponatų vaizduoja ma ir šioje parodoje“, – sakė pa rodos autorius J.Urbonas. Tremtyje laiškai buvo rašomi ant beržo tošies, šeimos nuotrau kų ir atvirukų, atsivežtų iš namų, ant bet kokio pasitaikiusio popie riaus lapelio, taip pat nutrynus
ankstesnį tekstą, perklijavus vo ką. Dauguma laiškų parašyti pa prastu pieštuku, rašalu ar tiesiog nudegintais degtukais. Parodos „Sibiro laiškai“ ekspo natai pradėti rinkti prieš dešimt metį. Dalis filatelinės medžiagos buvo išlikusi autoriaus šeimos ir giminių archyvuose. Keletas eks ponatų plačiajai visuomenei ro domi pirmą kartą. Tai sovieti nės valdžios nesunaikinti laiškai, siųsti į aukščiausias Sovietų Są jungos institucijas, kraštų bei sri čių NKVD padalinius. Ši paroda puikiai įvertinta ir užsienio šalyse. 2010 m. Europos čempionate Antverpene (Belgija) J.Urbonas už šią kolekciją apdo vanotas paauksuotu medaliu, o 2011-aisiais tarptautinėje paro doje Gardine (Baltarusija) ši pa roda apdovanota Didžiuoju auk so medaliu. Paroda „Sibiro laiškai“ Vilniaus centriniame pašte veiks iki liepos 14 d. VD inf.
14
penktADIENIS, birželio 15, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokiečių g. 2. Kada? Šiandien 22.30 val. Kiek? 14 litų.
Kur? Vilniaus paveikslų galerijoje, Didžioji g. 4. Kada? Birželio 16 d. nuo 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. Kada? Birželio 16 d. 20 val. Kiek? Nemokamai.
Trumpametražių filmų naktis Vakaras galerijoje
Realybė Londone
Šią savaitę „Kinas po žvaigždėmis“ kviečia į trumpametražių fil mų fiestą. Filmų kūrėjų talentas sudėlioti emocijas nuo meilės iki neapykantos puikiausiai atsiskleidžia, kai tenka visą pasaulį su dėti į trumpo metro filmą. Juokas, liūdesys, pyktis, ašaros, baimė čia daug stipresnė nei ilgo metro filmuose.
„Katinas Temzėje“ – tai emigracijos temą nagrinėjantis Jaunimo teatro monospektaklis apie jaunos merginos Gabrielės išvyką į Londoną ir nenumatytą pasibuvimą jame, susitikimus su dauge liu bendraamžių ir įvairių likimų žmonėmis. Režisierius – Ginta ras Makarevičius, vaidina Andrius Bialobžeskis.
Kur? Teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. Kada? Iki birželio 18 d. Kiek? Nemokamai.
Vilniaus paveikslų galerija „Kultūros naktį“ šiemet lankytojams siūlo įspūdingas jaunų profesionaliųjų muzikų atliekamas mu zikos valandas prie žvakių Chodkevičių rūmų salone ir lankyto jams atvirą muziejininkės Akvilės Mikėnaitės gimimo 100-mečiui skirtą parodą „Liaudies meno metraštininkė“.
Kur? Žydų kultūros ir informacijos centre, Mėsinių g. 3A. Kada? Iki gruodžio 31 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. Kada? Birželio 18 d. 20 val. Kiek? 58–73 litai.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Birželio 21 d. 19.30 val. Kiek? Nemokamai.
Drobėse – moterų portretai
Žydų kova už gyvybę
Vilnių drebins metalistai iš jav
Danų teatro eksperimentai
Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuo siuose Lietuvos dvaruose“ kviečia apžiūrėti nau ją portretų galeriją. Galerija, tiesa, specifinė, visi portretai joje – tapytojos Natalijos Janekinos kū rybos vaisius.
Buvusio Vilniaus žydų geto teritorijoje veikia unikali ekspozicija „Malina“. Žodžiu „malina“ ge tuose buvo vadinamos slėptuvės, kuriose per sekiojami žydai bandė išgelbėti savo ir artimų jų gyvybę.
1989-aisiais susibūręs amerikiečių kolektyvas „Fear Factory“ per savo muzikinę karjerą į dienos šviesą paleido septynis studijinius albumus. Šie sunkiosios muzikos grandai jau po kelių dienų sudrebins Vilnių.
Vilniuje bus parodytas vienos originaliausių da nų režisierių, vadinamojo vaizdų teatro kūrėjos Kirsten Dehlholm ir jos teatro „Hotel Pro Forma“ naujausio kūrinio – eksperimentinės operos „Ka ro suma“ – vaizdo įrašas.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Bėdų turgus. 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (subtitruota laida). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45, 19.45, 20.45, 21.30, 22.35, 23.40 UEFA EURO 2012 studija. 19.00, 20.00 UEFA EURO 2012 rungtynės Ukraina–Prancūzija. Tiesioginė transliacija iš Donecko (Ukraina). 20.55 Loterija „Perlas“. 21.00 Panorama. 21.10 Verslas. 21.15 Kultūra. 21.20 Sportas. 21.25 Orai. 21.45, 22.45 UEFA EURO 2012 rungtynės Švedija–Anglija. Tiesioginė transliacija iš Kijevo (Ukraina). 22.30 Loterija „Perlas“. 23.50 UEFA EURO 2012 apžvalga.
LTV 13.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (3) (k). 7.20 „Keista šeimynėlė“ (4) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7). 9.45 „Šeimynėlė“ (8) (N-7) (k). 10.15 Juokas juokais (k). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Krymo muzikos festivalis 2011. Atidarymo koncertas (Rusija, 2011 m.) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“. 13.40 „Keista šeimynėlė“ (5). 14.10 „Vaikų „Warner Bros.“ „Linksmieji Tomas ir Džeris“ (4). 14.40 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.40 „Meilės miestas“. 17.40 Nuo... Iki... 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. Orai. 19.15 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“. Svečiai I.Starošaitė, Ž.Žvagulis, Radži, L.Mikalauskas, „Studentės“, „Nerija“ ir kt. (1) 21.40 Veiksmo f. „Pavojingas sandėris“ (JAV, 2003 m.) (N-7). 23.55 Kriminalinis trileris „Paskutinis pasivažinėjimas“ (JAV, 2004 m.) (N-14). 1.40 Siaubo f. „Karštinė 2. Pavasario karštligė“ (JAV, 2009 m.) (S).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“.
LNK 19.15 val.
7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“ (3, 4). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30 „Pasmerkti“. 11.00 Nuodėmių dešimtukas. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Nuodėmių dešimtukas. 20.10 Anim. nuotykių f. „Simarono žirgas“ (JAV, 2002 m.). 21.50 Fantastinis trileris „Prisiminti pavojinga“ (JAV, 2003 m.). 0.10 Komedija „Pasimatymo filmas“ (JAV, 2006 m.). 1.45 Veiksmo f. „Rokis 5“ (JAV, 1990 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).
TV3 19.10 val.
14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Trileris „Paslaptinga sala“ (Ukraina, 2008 m.) (N-14). 23.20 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 0.20 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 1.25 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45 Lietuva–Venesuela–Londonas. 8.00 Negaliu tylėti. 8.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.00 Super L.T. 10.35 Padėkime augti. 11.05 Uraganų persekiotojai. Realybės dokumentika (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Venesuela– Londonas. 13.15 TV parduotuvė. 13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras.
BTV 19.25 val.
14.45 Negaliu tylėti. 15.45, 16.10 Dok. f. „Berija – Stalino įrankis“ (N-7). 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Pasaulio krepšinio apžvalga. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Super L.T. 19.00 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.37 Orai. 21.40 Lietuva–Venesuela– Londonas. 21.55 Romantinė komedija „Gyvenimas ar kažkas panašaus“ (JAV, 2002 m.) (N-7). 0.10 „Zona“ (N-14).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15, 14.15 Sportas LT. 14.45 Automoto. 15.15 Europos baidarių ir kanojų irklavimo sprinto čempionatas. 1000 m finalai (2010 m.). 17.20, 17.55, 18.25 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup 2012“. 19.15 Sportas LT. Lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos. 20.15 Auksinės širdys. Pergalės metai. 20.45 Olimpinės žaidynės. 21.15 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“ (2). Kuo tiki – toks ir esi. 21.45 Sporto metraštis. 21.55, 23.15 Profesionalų boksas. Kova dėl „WBA Latino“ lengvojo svorio titulo.
lietuvos ryto tv 19.00 val.
6+81M 1+7A,+ +;,+< :;3/ <=+563M 6+81M :;9C63M 1+73837+< :6+<=359 <> ;38537+< 6+81M +:5+><=M >J.N437+< 0;/B+?37+< ?3;3837+< 7/=+69 :49?3 7+< $/13<=;>9=3< .+;,9 .3/8973< ?+6 =/6
penktADIENIS, birĹželio 15, 2012
' E $ ( F ;/35+63813 .3;,=3 (3683>4/ ,/=98>9=94+3 =385>9=94+3 <=+63+3 .+363.N< 0+<+.9 I36=38=94+3 +:.+3638385+3 :6A=/63M 5694N4+3 98=+5= =/6
(/;:379 L798/3 (3683>4/ ;/35+63813 .+; ,38385+3 :79597/ &/6
<5+7,38=3 .+;,9 .3/8973< 8>9 353 ?+6
PASLAUGOS Statybos ir remonto +738+ 7/.J39 7+<A?9 ?3.+>< .> ;3< 3I >9<39 QJ>969 95A,K 1+;+8=>9 4+ @@@ ?3.38/<.>;A< 6= &/6 / :+I=+< ?3.38/<.>;A< B/,;+ 6=
Technikos remonto % ' $ ! " G( H 8/8+> .94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 @@@ 5+>8+53/73< 6=
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; =5>@<028 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><
Kitos
Â&#x201E;Â&#x201E;TiksÂlas: pirÂties enÂtuÂziasÂtai sieÂkia priÂminÂti LieÂtuÂvos ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms, kad egÂzisÂt 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F uoÂja ne tik ruÂsiĹĄÂka ar suoÂmiĹĄÂka,
bet ir lieÂtuÂviĹĄÂka pirÂtis.
EEE 6C>1>A10;308 ;B 1\ I O4<0 :08=0 LieÂtuÂviĹĄÂkos pirÂties biÂÄ?iuÂliĹł drauÂgiÂjos nuoÂt 4; r.
â&#x20AC;&#x17E;PirÂties dieÂnoÂjeâ&#x20AC;&#x153; oĹĄPARDUODA vanÂtos
NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026;
VanÂta, rankĹĄÂluosÂtis ir keÂpuÂrÄ&#x2014;. Ĺ ie pirÂties atÂriÂb,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= uÂtai praÂvers sek 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; ĹžinÂtiÂnÄŻ ren maÂdieÂnÄŻ vykÂsianÂtiems ÄŻ RumÂĹĄiĹĄÂkÄ&#x2014;Âse vykÂsian tÄŻ pa giÂnÄŻ â&#x20AC;&#x17E;PirÂties dieÂnaâ&#x20AC;&#x153;, kuÂriaÂme viÂsi kvieÂÄ?iaÂmi tap ti maÂsiĹĄÂkiauÂsio PERKA %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 vaÂnoÂjiÂmo reÂkorÂdo daÂlyÂviais. :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>
VeÂreÂta RuÂpeiÂkaiÂtÄ&#x2014; v.rupeikaite@diena.lt
TreÂÄ?ius meÂtus LieÂtuÂvos liauÂdies buiÂties muÂzieÂjuÂje vykÂsianÂti â&#x20AC;&#x17E;Pir ties dieÂnaâ&#x20AC;&#x153; skirÂta ne tik tiems, ku riems pirÂtis â&#x20AC;&#x201C; gyÂveÂniÂmo bĹŤÂdas, bet ir lieÂtuÂviĹĄÂkÄ&#x2026; gaÂriÂnÄ&#x2122; pirÂtÄŻ pra deÂdanÂtiems paÂĹžinÂti nauÂjoÂkams. PirÂties enÂtuÂziasÂtus vieÂniÂjanÂti Lie tuÂviĹĄÂkos pirÂties biÂÄ?iuÂliĹł drauÂgiÂja ĹžaÂda ĹĄvenÂtÄ&#x2014;s lanÂkyÂtoÂjus paÂleÂpin ti kvapÂniu gaÂru, maÂsaÂĹžais, groÂĹžio proÂceÂdĹŤÂroÂmis, sveiÂkais pirÂties gÄ&#x2014; riÂmais. Ĺ venÂtÄ&#x2014;Âje bus gaÂliÂma gauÂti ne tik maÂloÂniĹł poÂjĹŤÂÄ?iĹł, bet ir nauÂdin gĹł ĹžiÂniĹł: kaÂda ir kaip riĹĄÂti van tas, kaip vaÂnoÂti, kuo ĹĄveisÂti kĹŤÂnÄ&#x2026;. KonÂfeÂrenÂciÂjoÂje praÂneÂĹĄÄ&#x2014;Âjai paaiĹĄÂ kins, kaip staÂtyÂti moÂliÂnÄ&#x2122; pirÂtÄŻ, koÂkiÄ&#x2026; mĹŤÂryÂti krosÂnÄŻ, kaip gaÂriÂnÄ&#x2014; je suÂkurÂti tinÂkaÂmÄ&#x2026; mikÂrokÂliÂmaÂtÄ&#x2026;, koks yra pirÂties vaidÂmuo traÂdiÂci nÄ&#x2014;Âje meÂdiÂciÂnoÂje.
Dar prieĹĄ tai, kai lanÂkyÂtoÂjai bus paÂkviesÂti ĹĄilÂdyÂtis ÄŻ gaÂriÂnuÂkes ar ant maÂsaÂĹžuoÂtoÂjĹł staÂlĹł, muÂĹĄant bĹŤgÂnui bus sieÂkiaÂma maÂsiĹĄÂkiau sio vaÂnoÂjiÂmo reÂkorÂdo. Prie jo gaÂlÄ&#x2014;s priÂsiÂjungÂti bet kuÂris vanÂtÄ&#x2026; tuÂrin tis renÂgiÂnio lanÂkyÂtoÂjas. TiÂkiÂmaÂsi, kad ĹĄi akÂciÂja bus priÂpaÂĹžinÂta ofi ciaÂliu LieÂtuÂvos reÂkorÂdu. SuÂma nyÂtoÂjai tiÂkiÂna, kad toks reÂkorÂdas iki ĹĄiol neÂbuÂvo fikÂsuoÂtas nei Lie tuÂvoÂje, nei uĹžÂsieÂnyÂje.
LieÂtuÂvoÂje pirÂtis te bÄ&#x2014;Âra vieÂta, kuÂrioÂje puoÂseÂlÄ&#x2014;ÂjaÂmos bend ruoÂmeÂnÄ&#x2014;s verÂtyÂbÄ&#x2014;s. OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriai raÂmiÂna, kad re korÂdo daÂlyÂviai neÂpaÂtirs iĹĄÂbanÂdy mo karĹĄÂÄ?iu â&#x20AC;&#x201C; bus telÂkiaÂmaÂsi po atÂviÂru danÂguÂmi. MaÂsiÂnis vaÂnoÂjiÂ
B0A B4; 4 ?0NB0A :4ABCB8A$ B0;4B0A ;B 4B0;8>9> ?;0=> @4=6\90A! % J-4 6@>C? ?@>94:B0D8<0AK =5>@<02890 B48:80<0 B4; C:8N:8[ 6 8;=8CA 8=5>$@46@>C? ;B C ?0@4=6BC 34B0;8C>9C ?;0=C 60;8<0 ACA8?0O8=B8 =C> 8:8 30@1> 384=><8A ?0A ?@> 94:B> @4=6\9Y ,0@4=6B> 34B0;8>9> ?;0=> D84N0 4:A?>G82890 =C> 8:8 L=8 ?8N:8[ A4=8]=89>A ?0B0;?>A4 *C>G0?0D8Z80CA Tel. 261 3653, 261 3655 6 8;=8CA 84N0A ACA8@8=:8<0A! 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8[ D84N0A 0?B0@8<0A DF:A skelbimai@vilniausdiena.lt < 18@O4;8> 3 D0; C:8N:8[ 6 :01 8;=8C94 ,;0=0D8<> ?0A8];F<[ ?0B48:8<> BD0@:0! ?;0=0D8<> ?0A8];F<08 8@ ?0AB01>A B48 :80<8 ?@>94:B> @4=6\9C8 0@10 >@60=8G0B>@8C8 @0NBC 8:8 D84N> ACA8@8=:8<> ?01086>A ,;0=0 D8<> 3>:C<4=B[ A?@4=38=8[ ?0A8];F<[ 0? Statybos ÄŻmonei reikalingi kelio darbininkai A:C=38<0A! 0A<4=FA 60CBY 0BA0:F<Y :03 X ir apĹželdintojai. Kreiptis tel. (8 5) 231 6179, 9[ ?0A8];F<CA =40BA8OD4;6B0 ?0@4=6B0<4 ?;0 8 663 52500. =0D8<> 3>:C<4=B4 60;8 0?A:[AB8 0;ABF18=\A 975123 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:289>A ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A 8;=80CA B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A D0;ABF18=\A ?@84O8]@>A A:F@8C8 *C>G0?0D8Z80CA 6 â&#x20AC;&#x201C; 8;=8CA ?4@ UAB â&#x20AC;&#x17E;Kraustymo komandaâ&#x20AC;? profesiona<\=4AX =C> 984<A 8NA8[AB> ;08N:> 0BA0:F<> X lios kraustymo paslaugos ÄŻmonÄ&#x2014;ms ir gy?0B48:BY ?0A8];F<Y 60D8<> 384=>A ventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraus tymokomanda.lt. 965740 ' -+ & * , -
- *T , +S ,@0=4N0<4 0?84 :0@B>90<Y D8AC><4=\A 8=5>@ <0D8<> ?@>243]@Y 3\; ?0@4=6B> O4<\A A:;F KelioniĹł ?> >1@>D>;\A : 70 A:;F?> :03 @ IĹĄ/ÄŻ LondonÄ&#x2026; saugiai, veĹžame siun ! ,0=4@8[ greitai A4=8]=89>94 8;=8C94 tinius. Lietuvoje pristatome iki durĹł. Tel. 8 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci< 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 www.lietuvalondonas.com . ?4@30D8 ja â&#x20AC;&#x201C;>@60=8G0B>@80CA <> B48A8[ 8@ ?0@486[ 974463 <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4 Kita?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H B0;8>9> (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; Pagal NacionalinÄ&#x2014;s ĹžemÄ&#x2014;s tarnybos prie Ĺ˝e,@>94:B> I % J- 0@278B4:B[ ABC mÄ&#x2014;s ĹŞkio@4=6\90A ministerijos Vilniaus ĹžemÄ&#x2014;tvarkos 3890H 6 ,0@4=6 rajono,0<\=:0;=8> skyriaus 2011 09 27 8;=8CA iĹĄduotÄ&#x2026; leidimÄ&#x2026; Nr. 48L (14.48.36)-226 ir Vilniaus rajono savivaldybÄ&#x2014;s administracijos 2011 10 24 iĹĄduotas planavimo sÄ&#x2026;lygas Nr. 264-11 Vilniaus rajone, MickĹŤnĹł sen., KairÄ&#x2014;nĹł kaime
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
PASLAUGOS
ÄŽVAIRĹŞS
Kas: praÂmoÂgiÂnÄ&#x2014;-paÂĹžinÂtiÂnÄ&#x2014; ĹĄvenÂtÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;PirÂties dieÂnaâ&#x20AC;&#x153;. Kur: RumÂĹĄiĹĄÂkÄ&#x2014;s, LieÂtuÂvos Â&#x201E;Â&#x201E;PaÂtaÂriÂmas: iĹĄÂbanÂdyÂti pirÂtis lanÂkyÂtoÂjai bus kvieÂÄ?iaÂmi neÂmoÂkaÂmai, ta liauÂdies buiÂties muÂzieÂjus. Ä?iau reiÂkia atÂvykÂti anksÂtÄ&#x2014;Âliau ir uĹžÂsiÂreÂgistÂruoÂti. KaÂda: birÂĹžeÂlio 17 d. 11 val.
15
,0@4=6B0A 028>=0;8=\A O4<\A B0@=F1>A ?@84 M4<\A ]:8> <8=8AB4@89>A 8;=80CA @09>=> O4 <\BD0@:>A A:F@80CA D43\9> XA0:F<0A 3\; O4<\A A:;F?> :03 @ ! 4A0=Z8> L0B@8=8=:[ : L0B@8=8=:[ A4= 8; =80CA @ A0D 5>@<0D8<> 8@ ?4@BD0@:F<> ?@> 94:B> ?0BD8@B8=8<> < 646CO\A 3 4 @8B>@89[ ?;0=0D8<> 3>:C<4=B> @4=6\90A % J '' & H
4; Matuizo 4 ?0NB0A rengiamas Irenai formavimo ir per4P42B8DCA$6<08; 2>< tvarkymo projektas. Gretimo ĹžemÄ&#x2014;s sklypo kad. Nr.4152/0500:6 savininkÄ&#x2014;s Teresos El >38=8=:[ 14=3@89>A + -( viros OlechnoviÄ? paveldÄ&#x2014;tojus nuo =0@80<A ĹĄ. m. lie liepos D0; 0B0A:08B8=8A pos 2 d. iki 16N0C:80<0A d. susipaĹžinti su ĹžemÄ&#x2014;s @8=:8<8=8A - + :C@8A DF:A 4;<8 sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto 9>A A>3[ >98 6 0@1>BD0@:\! 48:;>A sprendiniais atvykti ÄŻ S.Bumblausko ÄŻmonÄ&#x2122; 0B0A:08B0 8@ BD8@B8=8<0A -4D8G>@80CA 0B0A â&#x20AC;&#x17E;Matininkasâ&#x20AC;&#x153; adresu: RinktinÄ&#x2014;s g. 55-18, :08B0 8@ BD8@B8=8<0A Y<0B>A BD8@B8=8<0A Vilniuje. UD08@]A :;0CA8<08 ,8@<8=8=:> @8=:8<0A
skelbimai
975007
-4D8G>@80CA @8=:8<08 CA8@8=:CA <0O80C =48 ?CA48 14=3@89>A =0@8[ ?0:0@B>B8=8A ACA8@8=:8 SusidĹŤrei su problema dÄ&#x2014;l girtavimo? <0A N0C:80<0A D0; B>94 Gal1CA anoniminiai alkoholikai gali padÄ&#x2014;ti? ?0Z8>94 D84B>94 B0 ?0B8 30@1>BD0@:\ %4=3@8 Paskambink tel. 8 633 00 020. www. 9>A ?8@<8=8=:\ aaar.lt. 966050
% J 4:8;=>90<>9> ,@>94:B08K apsau0B;84 ValstybÄ&#x2014;s dokumentĹł C@B> technologinÄ&#x2014;s :0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D gos tarnyba prie FinansĹł ministerijos skelbia C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K pripaĹžintĹł nereikalingais laboratorinÄ&#x2014;s krosA:; @ A:; :03 @ ! nies, laboratorinÄ&#x2014;s dĹžiovinimo spintos ir ne?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F tinkamais naudoti bankinio seifo, seifĹł, ĹĄal?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 dytuvo, antgaliĹł, amortizatoriaus ir padangĹł D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ pardavimÄ&#x2026;O4=:;8=0=B vieĹĄajame@81>O4=:;808A prekiĹł aukcione. Auk30;FD0CB8 %>6CA;0 cionas vyks 2012 m. birĹželio 28 d. 10 val. D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC adresu:AC L.Sapiegos g. 17, Vilnius; turto apĹžiĹŤA8A84:B8 30@1[ DF:3FB>9C *0@>A;0DC %0G4 ra 2012 m. birĹželio 18â&#x20AC;&#x201C;20 dienomis. Kontak- D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; tinis asmuo â&#x20AC;&#x201C; A.Vaitiekus. Teirautis tel. (8 5) 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2>< 212 2576, mob. tel. 8 612 77725 (darbo valandomis). IĹĄsamesnÄ&#x2014; informacija leidinio â&#x20AC;&#x17E;ValstybÄ&#x2014;s Ĺžiniosâ&#x20AC;&#x153; 2012 m. birĹželio 13 d. priede â&#x20AC;&#x17E;Informaciniai praneĹĄimaiâ&#x20AC;&#x153; Nr. 47.
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
975246
%
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683><
&/6
+5< ?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I
>@>=B0A =C> B ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B AtÄ&#x2014;jo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B nuo 125 Lt OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ JoniniĹł kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga nuo PamirĹĄkite kasdieninius rĹŤpesÄ?ius ir atsipa;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <> 110 Lt laiduokite laive Baltijos jĹŤroje! I :4AZ808A KvieÄ?iame Jus ÄŻ trumpiausios nakties vaMÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s saule, vÄ&#x2014;ju ir gera nuotaika. 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 karÄ&#x2014;lÄŻ! 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 Baltijos jĹŤroje bus ir disko, ir linksmybÄ&#x2014;s iki Kruizo kaina pateikta iĹĄ iĹĄplaukimo uosto. %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A ryto! Daugiau informacijos www.krantas.lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
%
4;
mas bus laÂbiau simÂboÂliÂnis, bet ri % @ ?4@:0! tua lasJ% â&#x20AC;&#x201C; dauÂ& +, .H giapÂrasÂm 0@\=>A is. D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> â&#x20AC;&#x17E;Lie t u v o j e pir t is te b Ä&#x2014; r a vie ta, +>:0<4 , + 4; ku rioÂje puoÂseÂlÄ&#x2014;ÂjaÂmos bendÂruo meÂnÄ&#x2014;s verÂtyÂbÄ&#x2014;s. DÄ&#x2014;l to ÄŻ pirÂtÄŻ ei naÂm a suÂsiÂbĹŤÂrus drauÂgÄ&#x2014;n, viÂduÂje ÄŽVAIRĹŞS viÂsi vieÂni kiÂtus vaÂnoÂja, drauÂgiĹĄÂkai gaÂrKita Ä&#x2026; paÂvaiÂko ir geÂrÄ&#x2026; dvaÂsiÄ&#x2026; paÂlai 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ ko. Po toÂkios pirÂties ĹžmoÂgus atÂsi B8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> gau na ir kĹŤÂnu, ir sieÂlaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; traÂdi 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> ciÂ90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> jas, kuÂrias priÂmins simÂboÂliÂnis reÂ@8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - korÂdas, varÂdiÂjo vieÂnas jo suÂmaÂ
- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> ny toÂjĹł SauÂlius TuÄ?Âkus. I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> Kaip ir anksÂtesÂniais meÂtais, @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 â&#x20AC;&#x17E;Pir ties dieÂnoÂjeâ&#x20AC;&#x153; paÂsiÂroÂdys ne tik 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 Lie tuÂvos, bet ir uĹžÂsieÂnio pirÂtiÂnin 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= kai. Jie deÂmonstÂruos ÄŻvaiÂrias va Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA
08? 0@ N8[ @48:0;0D8<[ no jiÂm?0B o ?@0N>< techÂniÂ=C@>3FB8 kas, paaiĹĄÂ kins jĹł XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C ypa tuÂmus. Bus priÂstaÂtoÂma oriÂgi B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: na liĹł pirÂties draÂbuÂĹžiĹł koÂlekÂciÂja. B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriai paÂtiÂk iÂno, kad ĹĄven t Ä&#x2014;s lan k y t o j ams pro c eÂdĹŤÂr, os ir ' -+ & * , -
- *T ĹžiÂ+S nios,0@4=6B0A bus teiÂkO4<\A iaÂmosA:;F?> neÂm4A0=Z8> oÂkaÂmai, D>D> 6 kÄ&#x2014;s 8;=8C94 rei tikL=8?8N:8[ ÄŻsiÂgyÂti A4=8]=89>94 biÂlieÂtÄ&#x2026; ÄŻ Lie tuÂvosA:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A liau dies 70 bui ties mu zieÂjaus teÂriÂto ?0 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> riÂj6@8=30A! Ä&#x2026;. PirÂt 8;=80CA ies kieÂ<84AB> mas bus ÄŻrengÂtas A0D8D0;3F1\A 03<8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> ato kiaÂme gam tos kam peÂlyÂje prie v Pra ieÂnXA0:F<0A os upeÂl @ io, kur pirÂties mÄ&#x2014; 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> gÄ&#x2014;Â@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @ jĹł iniÂciaÂtyÂva prieĹĄ keÂleÂrius me tus buÂvo atÂgaiÂvinÂta traÂdiÂciÂnÄ&#x2014; lie tuÂviĹĄÂka DvaÂro pirÂtis. Be staÂcioÂnaÂrios DvaÂro pirÂties, paÂpilÂdoÂmai veiks moÂbiÂlios pirÂtys, tarp jĹł ir milÂĹžiÂniĹĄÂka pirÂtis, vieÂnu meÂtu gaÂlinÂti ĹĄilÂdyÂti beÂmaĹž ĹĄimÂtÄ&#x2026; ĹžmoÂniĹł. MilÂĹžiÂniĹĄÂkÄ&#x2026; paÂlaÂpiÂnÄ&#x2122; ĹĄi luÂma ir gaÂru apÂrĹŤÂpins pieÂvoÂje iĹĄÂ kĹŤÂrenÂta diÂdĹžiuÂlÄ&#x2014; akÂmeÂnĹł krĹŤs nis. PirÂties kieÂmo prieiÂgoÂse veiks pirÂties reikÂmeÂnĹł muÂgÄ&#x2014;, o pirÂties konÂfeÂrenÂciÂja vyks neÂtoÂli esanÂÄ?ia me KloÂjiÂmo teatÂre.
?0@48N:\908 34B0;8>9> ?;0=> A?@4=38=8CA 148 D84 N> AD0@ABF<> ?@>243]@0A 60;8 0?A:[AB8 0;ABF 18=48 B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> 8@ AB0BF1>A 8=A?4:28 908 ?@84 ?;8=:>A <8=8AB4@89>A *C>G0?0D8Z80CA 6 ?4@ <\=4AX =C> ?0@48N:\90<A @468AB@C>B> ?@0=4N8<> XB48:8<> 384=>A
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Lietuvoje B I JoninÄ&#x2014;s ant Rambyno kalno (06 I B 23) â&#x20AC;&#x201C; 99 Lt +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 RaketinÄ&#x2014; bazÄ&#x2014; Ĺ˝emaitijoje (06 30) â&#x20AC;&#x201C; 85 Lt V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B UĹžsienyje LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt B L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos B salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 Lt @>0B890 =C> Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos BjĹŤros ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> nuo 1197 Lt Kroatija nuo 990 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A Prahaâ&#x20AC;&#x201C;Vienaâ&#x20AC;&#x201C;BudapeĹĄtas nuo 627 Lt 68?B0A )C@6030 =C> B %C;60@890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) L@8 0=:0 =C> B Egiptas, Hurgada nuo 935 Lt @4B0 =C> B Bulgarija nuo 850 Lt
C=8A0A =C> B Ĺ ri Lanka nuo 3500 Lt Kreta nuo 1170 Lt G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Tunisas nuo 770 Lt @C8G0A 8;C =C> B G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil+0@>:0A =C> B C10 =C> B sinÄ&#x2014;s) Kruizas Nilu nuo 1440 Lt G $) "% Izraelisâ&#x20AC;&#x201C;Egiptas nuo 1678 Lt
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B Marokas nuo 2634 Lt Kuba nuo 5853 Lt G ( ! '% 68?B0A )C@6030 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ RYGOS: A?0=890 +0;9>@:0 I B â&#x20AC;&#x201C; nuo 5218 Lt Tailandas (paĹžintinÄ&#x2014;, poilsinÄ&#x2014;)
C@:890 =B0;890 I B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: Egiptas, Hurgada nuo 1249 Lt Ispanija, Maljorka â&#x20AC;&#x201C; 1809 Lt Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1239 Lt Graikija, Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1079 Lt Bulgarija, Varna â&#x20AC;&#x201C; 1229 Lt Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1859 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I B RaganÄ&#x2014; 550 Lt %C;60@890 0@=0 I B Energetikas 600 Lt ,>@BC60;890 ;60@D\ I B Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt Trimitas 520 Lt %&"() "% &'(" MaĹžieji Laukystos piratai 370 Lt ,0A0:0 =C> B Holivudo akademija 599 Lt -060=\ I B Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt
>? 'C= B ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt (iki 06.15 â&#x20AC;&#x201C; 399 Lt) %&"() "% 'H% !) Avataro nuotykiai kartu 450 Lt B =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 Mes ĹĄampinjonai %C;60@89>94 B 450 Lt Aplink pasaulÄŻ B per 7 dienas 499 Lt @>0B89>94 Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt ( & %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B Dodi 550 Lt (500 Lt iki 06 01) :08=>A X 018 ?CA4A STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE &O & Stovykla Ukrainoje â&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; 60 Lt dienai -F60I B>:7>;<0A Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt
0;8=0AI)4;A8=:8A Bulgarijoje 1699 Lt
0;8=0AI B>:7>;<0A Kroatijoje 2149 Lt 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A Juodkalnijoje 1899 Lt ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A AnglĹł kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A AVIABILIETAI*
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A Baku nuo 1050 Lt; Maljorka nuo 500 Lt *kainos ÄŻ abi puses ( *"% U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B KELTAI JoninÄ&#x2014;s Baltijos jĹŤroje (Tallink 3 d. kruizas) nuo 105 Lt Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis; Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas; Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas; KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas); KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas); Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt; BaltarusijÄ&#x2026; nuo 85 Lt
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja vidutiniškai šiltus orus su trumpais lietumis. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dieną daug kur trumpai palis, galima perkūnija. Dieną temperatūra sieks 17–22 laipsnius šilumos. Šeštadienį dieną vakariniuose rajonuose vietomis trumpas lietus, galima perkūnija. Temperatūra naktį svyruos apie 6–11, dieną bus 21–26 laipsniai šilumos.
+20
+17
+21
Telšiai
Šiauliai
+21
Klaipėda
Panevėžys
+19
Tauragė
orai vilniuje
+17 +31 +20 +18 +22 +15 +21 +28
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+22 +16 +26 +18 +17 +30 +24 +18
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+15
+19
+17
+11
2
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+20
Alytus
2–7 m/s
+19
+25
+20
+15
7
+20
+27
+20
+12
6
SEkmadienį
1843 m. gimė norvegų kompozitorius Edvardas Griegas.
1954 m. Šveicarijoje įsteigta UEFA (Europos futbolo sąjungų asociacija).. 1963 m. Los Andžele gimė aktorė Helen Hunt. 1964 m. gimė amerikiečių TV serialo „Draugai“ aktorė Courteney Cox. 1969 m. gimė vokiečių futbolininkas, vartininkas Oliveris Kahnas. 1996 m. mirė džiazo dainininkė Ella Fitzgerald. 1997 m. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė iškovojo Europos čempionato aukso medalį.
prizas Šią savaitę laimėkite Predrago Matvejevićiaus knygą „Viduržemio jūros brevijorius“
Predragą Matvejevićių teisėtai galima vadinti Viduržemio jūros dainiumi. Jo į daugelį pasaulio kalbų išverstas „Viduržemio jūros brevijorius“ skaitytoją perkelia į užtekstinę realybę: mitinę, istorinę-faktinę, kitąsyk peržengiančią realybės ribas. Ši knyga nepastebimai ir elegantiškai įtraukia skaitytoją į kupiną netikėtumų plaukiojimą po Viduržemio jūrą, kviečia užplaukti į mažas įlankėles, salas ir saleles, į antikos laikais klestėjusius, o dabar išnykusius uostus, prisišvartuoti prie egzotika dvelkiančių Šiaurės Afrikos pakrančių.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 19 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
4.41 21.57 17.16 1.15 17.56
167-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 199 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
3
Vardai Bargailė, Jolanta, Krescencija, Vidas, Vitas
horoskopai
Okupacijos ir genocido diena Alytaus miesto diena 1752 m. Benjaminas Franklinas eksperimentu įrodė, kad žaibas yra elektros išlydis. 1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. 1943 m. Paryžiuje gimė roko muzikos atlikėjas Johnny Hallyday. 1950 m. gimė teatro, kino ir televizijos aktorius Liubomiras Laucevičius.
Šeštadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+19
+20
DATOS
Rytas
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
+20
Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+19
Utena
Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +22 Brazilija +25 Briuselis +19 Dublinas +13 Kairas +38 Keiptaunas +17 Kopenhaga +17
Šiandien
Šiandien, birželio 15 d.
4
5
6
7
8
9
10
11
Avinas (03 21–04 20). Sunki diena, galite likti nesuprastas, susikivirčyti su artimu žmogumi. Geriau patylėkite, jei manote, kad esate užsipultas nekaltai. Šiandien jūsų darbštumas neliks nepastebėtas. Jautis (04 21–05 20). Būsite itin kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia atsakingai pasirinkti temas ir problemas, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Šiandien kaip niekad gerai suprasite kitus žmones, tai bus susikalbėjimo pagrindas. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena apmąstyti ir kurti naujas idėjas. Daug kalbėsite su aplinkiniais ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu. Liūtas (07 23–08 23). Tai, jog jums atrodo, kad suprantate kitus žmones, dar nesuteikia teisės kištis į jų gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Sėkminga diena apsipirkti. Mergelė (08 24–09 23). Būsite pagirtas ir įvertintas kolegų, tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Svarstyklės (09 24–10 23). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Skorpionas (10 24–11 22). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Šaulys (11 23–12 21). Laukia be galo ilga diena. Esate linkęs svajoti, atitrūkti nuo realybės. Tačiau nepamirškite, kad dėl to gali nukentėti jūsų artimieji ar darbai. Tad nepasiduokite miglotoms idėjoms be reikalo. Ožiaragis (12 22–01 20). Naujos galimybės darbe gali jus išgąsdinti, nes manysite, kad nesugebate susitvarkyti su užduotimis. Norėdamas išvengti įtampos ir klaidų, susikaupkite, būkite stiprus. Vandenis (01 21–02 19). Šiandien bus ypač sunku susikalbėti su kitais ir savimi, viskas erzins, užklius tradicijos, kivirčysitės su vyresniais žmonėmis. Bet ar esate tikras, kad jūsų nuomonė apskritai kam nors įdomi? Žuvys (02 20–03 20). Problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas bendravimas su vyresniu žmogumi.