2012-06-16 Klaipeda

Page 1

14

# 296< @ /6? 162;6 2 A.

Nr. 140 (19 441)

10

12p. Stalino

mirties

geleĹžin

kelis

l is u a s a p

lÄ™ ryĹžke ngÄ… k i t m e l riÄ—jo TV HER OJAI ona p

Ya `-QVR[N ]N`NbYV \_Vb` N[`XV` ?RQNXa ` 4NYV 7bYVWN[N

joje, Graiki sminkimĹł au nio rin kysis sk kmadie AtÄ—nai lai kia se itÄŻ. apÄ… lauro zonos ate kÄ™ kv s? sos eu i sulai deria s, bet ir vi euro zono ly lie iĹĄ tybiĹł ĹĄios ĹĄa sitrauks s vals Europo lems ne tik niĹł ar pa nu priemo kurie pymo gĹł tau

Euro

vakarÄ—

KULINA RIJA VITPIRAMMŲJŲ VASAROS INŲ VE

Sibire.

z

galinijÄ… jĹł turÄ—s . rinkÄ— sinio gelbÄ—10 mln nan partijas,ir Beveik sirinkti ďŹ ES pa kanÄ?ias mybÄ™ ketÄ… palai derÄ—tis dÄ—l F) pa do (TV naujo jimo ratos fon Ä?ias iĹĄ siĹŤlan tinio valiu sÄ…lygĹł, arba noTarptau paskolos tijÄ…, kuri kÄ… tos vis suteik kairiÄ…jÄ… partarimÄ… ir si dikaliÄ… kti ĹĄÄŻ su tis . ri nutrauiĹĄ pradĹžiĹł vadovaujan riti „Sy pradÄ— Tsipras,jai partijai jimo Alexis kairia sinio gelbÄ— nei ti ÄŻtvirkraĹĄtu ĹžadÄ—jo ďŹ nan rija, jeigu mus to za“, pa paversti is sius rinki mas staruo judÄ—ji sutartÄŻ per pa lÄ™, kai ĹĄis sĹł negu ga tintĹł giau bal m. tÄ… per pasiek triskart dau vimÄ… 2009 pirsa ko mas bal surin tesnÄŻ randu kÄ—per ankskroto memoitimi, – rindÄ—jo „Ban taps prae tadienÄŻ Ĺža sĹł, nÄŻ vir madie nuose ket lis laukia mĹŤrÄ—tis me de bÄ—jams AtÄ— – Briuse vyksta kas. politi mes at atĹĄaukti gel dienÄŻ ir pirma niĹł teisiĹł lÄ…, lÄ™ paskopadÄ—l Ĺžmo keto.“ dĹžiu di Is jimo pa minÄ— apie nÄŻ suteikÄ— paJis pri sekmadie ďŹ nansinÄ— kĹł tiĹĄ ES kuriÄ… tvirtino, kadtokiĹł dras iĹĄ ir ma be reikalaujama nijai, ÄŻmano galba niĹł, kokiĹł ďŹ derÄ—jo priemo gai iĹĄsi jos. konGraiki nija sÄ—kmin ďŹ skalinÄ—s ma be „Ispa paisyda – ramÄ… ne pa nÄ™ to, Ĺžo“, nansi jos pake ĹĄanta ci mĹł ir solida jĹł grasini to skolin A.Tsipras. jo kalbÄ— degÄ—s josios u ly ir „Na apy ko ES ir JÄ—gos vatyvioji tÄ… ja palai Konsertijos“ parti jimo pake kia bÄ— sie mokra nansinÄŻ gel nors mones, TVF ďŹ mo prie taupy

Baks

noja

RSMÄ–

ÄŻ Ispa

ŪKIN PASIRIINNKŲ METAS KIMO

N

ET 38 PROGRA Pie tųMOS Korė joje – k

LietuvÄ… pa je parodo saulinÄ—je 2012“ Pie „Expo tĹł ĹĄokio rit KorÄ—joje mu pristatÄ™s nidiĹĄ kiĹł ĹĄokiĹł kolekty vas puĹĄÄ—â€œ per „KalnanagÄ—s die tris vieĹĄnas priver tÄ— korÄ—jie Ä?ius tryp kartu. ti

2 A.1 62;6@ / 6? 296< #

Ă˜VR[Ă›

is Lietu vos pajĹŤ rio

Asta Alek

PORTRE TAS

Kaip

BIBLIO

mÄ— s ir Ĺže

VaikĹł vas TEKA su knyga ara

dangu

TiraĹžas 36 190

siautuly s

a.aleksejunaitsÄ—jĹŤnaitÄ— e@kl.lt

PavÄ—lavo

kontei

neris su „IĹĄ pradĹžiĹł rĹŤ yra pamal atrodo, kad ko bais ĹžmonÄ—s. dĹŤs ir neemo rÄ—jieÄ?iai cionalĹŤs Kiekvie mi jie la nÄ… kartÄ… bai dÄ—kodajÄ™ rankas Ĺžemai nusilen kia, prie krĹŤ sirodo, tinÄ—s. Ta sudÄ—jie Ä?iau, patauta“, yra labai links ma – dies ĹĄokiĹł pasakojo vienas ir ĹĄilta ď Ž Pasir odymas: ArĹŤnas kolektyvo nariĹł iĹĄ liauXYNV ]Ă› Q Burk nidiĹĄkis VR aĂ› .T [V WN RV DeĹĄimt ĹĄas. X\ `]RPVNYVNV tyvas, ku metĹł gyvuojan pristatÄ— ]N_\QNV 2E tis ko riam vado =< ]N` vilienÄ—, vauja Ra lek- jĹł – teat me dvi progra Lie mas, ralizuotas aNaĂ› aRNa tavo tris tuvos paviljone sa Nor- „Bal _N YV gb\ a ĹĄokio spek viena tijos dienas. koncerĹ okio spek Ă– \ XV\ `] taklis „Tai didĹžiau sirodymuisakmė“. BĹŤtent taklio au RX aNX YĂ&#x;  /NY dietÄ— Ag ĹĄiam torÄ— Lie sia pasau paroda, aV W\` `NX linio lygio ros centras tuvos liaudies pa- kad jĹŤri nija Ĺ eiko apgai klaipÄ—- mÄ… ku Zە b\a_ niu kon su ĹĄiuo ]Ve• [ Ĺ iĹł metĹł rioje dalyvauja lestavo, tiumus, pasiuvo specia kultĹŤ- rÄ—jÄ…  @PN[ teineriu laikiniu 113 .` ZR [ tema – V [V\ . /b_X ĹĄokiu. vandenys. ĹĄaliĹł. kurĹĄiĹł kurie buvo at lius kos- pa plukdyti kostiu ÄŻ PietĹł Ko- rĹŤbai mus pasie \ N_ PUf siesiekÄ— tik kurti pa c\ [b\ a_ kÄ— tik po TaÄ?iau genties kai pasi mai lietu Mes di mas uĹž Nerin da gal ar tuomet, ro cheo nius“ praEXPO ste iĹĄvykti. logi kai , – pasa kai jiems vius Bet, ma dymas jau buvo savaitÄ—s, A.Ma giĹĄkis ginta tĹł, dirb ]V[VTĂş metu, donikojo A.Bur nius ranau, pa ro meist 20 me teko pa buklas ` ]NXRa\ „MĹŤsĹł ru tuo sirodymasbaigtas. no rÄ?ius prie Lietu kĹĄas. ras vyko ir Make veik prieĹĄlĹł minist kvietÄ— be ĹĄiĹł ]NTNYO\ mums tyta sujungprogramoje bu mynÄ—s ka lankyto vos paviljosa kai `V[V\ rei ko ir vo jo Lie jus susi nio nu A.Ĺ eiko. drabuĹžiĹłâ€œ, – pa- su gintaro V[N[ tuvos pa ti archeo kijos zÄ—. prieĹĄ paĹžinti ap loginÄŻ kos maXb `VĂş S jo Grai lyderis tinÄ— kri nusistatÄ™s Ĺžiniasklai viljonas sulau NidiĹĄkis dirbimu. tiu- Amu ru Nb aV YV ratija“ iĹĄ jau- sidÄ— diploma kia ne maras dos dÄ—me WN [RT jos nis Sa joji demok grieĹžtai bÄ™, atsisky bio ďŹ gĹŤrÄ— gamino Juodk nalinÄ— te letai – iĹĄ sio –KorÄ—j maĹžai gV Xb\ nĹł vienas Anto buvo ty le V _V vi les tĹł meist Jis vo os AtÄ— zi „Nau vals ja at Neringos naciobu ĹĄalies pa kartojan rantÄ—s loro jÄ… no „vienu jos. tus ir do tijos jos jautÄ… iĹĄrink Z\ [R` W daise viljonÄ… pa Ä?ius amu ĹĄokiĹł ko rankĹł vanojo juos ĹĄiÄ… nau Jugoslavi neteisÄ—iĹĄ deĹĄim lamen dovavo iĹĄkel- Par maras ka KorÄ—jÄ… \ ]_VR jĹł vadilelektyvÄ… ties EXPO ja lankyto ly tus va b ]f Z rikijos par servatyviĹł A.Sa buvo stebuklĹłâ€œ. siÄ… nuo Makedoni jams. Neatsilie Arvydas dÄ—jo ir gintaro ÄŻ PietĹł Pavil ÄŻ Grai rius me me R` aN Z ra-aisiais lies ĹĄiau kon siĹł ve riu, nĹł ti ĹĄa ka N Na pra W Mar ket meist jo ĹžiĹŤ ir niau lan 2006 AtÄ— pano nas trau ga laikraĹĄÄ?iai, ÄŻ o po ras _NV XV ras Ĺ iĹł dami to ir ky ĹžinskienÄ—, Ä?ius bei Aud sisavi no vardÄ…, kÄ— unika pÄ— liau stai didatu gintarui skyriui, kiÄ… litikĹł me ro WRV Tb 4 tai pa solumu gio teiknimo partijos kan – po ĹžvaigĹždÄ—. VÄ— vimi nusitem reklamuo pat garbÄ™ kaip ojus: ruĹžÄ—â€œ va ĹĄokiĹł kolekty nÄ— Bur- „Gy tĹł „Expo“ pa nio re si nepriklau liepÄ… tiniĹł sa ir vo „Gied jamiems vieji van ro dovÄ—, ď Ž Pav jÄ—gĹł -ĹłjĹł tas ĹĄios kraĹĄtu deiman Belgijos denynai dos tema – - tad nÄ™ ir su „Tai ĹĄilto su vyru. skelbu tams. kiekvie tais, kai do malo Tsipras vaujantis kÄ—tai uĹžsi- ro postÄ…. ir pakran mÄ— 1974 bÄ™. 1991 m. ĹĄio Labiausiai nos Grai si do ras gi tingais me gai trun klimato ĹĄalis, tÄ—s“, Alexis riausy neti mybÄ™ ras dÄ—l gÄ—si lan na parodos da vyiĹĄ vie truku sÄ… vy A.Tsip ras, va „Syriza“, kan mÄ—ti su nanti Ĺži KorÄ—jos Ĺžiniask 6-Ä…jÄ… jai lem rius metus tingai vi maras kilÄ™s ir yra baitautiniais tys pasirodytodÄ—l il- dingais kytojĹł akÄŻ pa lyvÄ— stenA.Tsip tai lai nia – Lie A.Sa ma susikirto tijai lai guŞės Graiki ne les traukti tuvos pa dÄ… domimo ponuoja tenden A.Sa mos kijoje kairiĹł jĹł par vietÄ… per ge neatkijos septy tĹŤra, negai ÄŻspĹŤKadangi kostiumais gan mai su toma paviljonais ir viljone to ĹĄei klausi mas Lie riuos niai pre d., Grai bei vers Ĺžlugo eksantrÄ… riuosius jos eli tu Ä?iu GraistantimĹŤsĹł pro savo pri temati var priklau dikta , per ku grindi birĹželio 17 parlamen Pagal santis gin vos dailÄ—s mu ĹĄokiai, si kai suren- ki ekonomikos jas Jungtikrino statuome gramoje gina. Du pa kimus galÄ—tojo. „Ameri ka. ziejui kariĹĄkiĹł sekioju tai bius taro si- Ĺžu. TokiĹł jeru Kon gÄ™s vatodienÄŻ, studi nu tus ir kos sten sius rin per marui, rodydavo per pertraukÄ— buvo 8 kuk prem sotakiu, at inkliuzĹł inkliuzas su driesekma Ä?ius itin svar tĹł konser jĹł at- ku munis susidoro- lo vadybos tijose – Amdas nu lumu. aiĹĄkaus sĹŤnus A.Sa siekia les pasisu drie dÄ— lyje, kiek me bei ko nÄ… riĹł ÄŻ rado kankles“, AudronÄ—, kuri Ĺžais pa Ĺžinoma, ne’u Mit ir suĹžlug tÄ— uĹž ĹĄir AmerikieÄ?iai stebino vyksian mus – 61 kruvi lusiais stu- tinÄ—se Vals bei HarsauriĹł kai go am- si ĹžiĹł jis tiktĹł litikoje listai ste yra sep at – no gusi ki pristatis po ir 37-e tyni. Ĺ˝ur bisi, kad tin suki am koledĹže te. NeringiĹĄ pasakojo A.Bur siveŞė Ä?iau jo dies griebiantÄŻ statydi bÄ™. to rin gintarui najo patir Ä?ius. maras labai skir mÄ—. site kiai prisi kĹĄas. jimÄ… su kiĹł kitĹł ďŹ lmÄ…. Tahersto riausy po de-metĹł ir dar - apie 50 ver vy Ä?iau me no tinbita kil sÄ… la pa rÄ— uni jis at Ru biau tur tais. rius A.Sa ipras – vi jo korÄ— Ĺžino, rakcijĹł mln. sai kad pavil nustem deĹĄimt ilgus plau nĹł dar den vardo viai buvo ga ir jĹł A.Ts pas neda ka, kad tais ĹĄiau jieÄ?iams pasiro kad ne- ties save pristatÄ— vo jau du kÄ—gÄ™s AtÄ— stovas do, skirtin IroniĹĄ Ä?io grÄŻ Ĺžo lĹŤs ink jone eksponuo ba suĹžinojÄ™, iĹĄ Alek protÄ— kaip An rÄ—. rie uĹž si ri ĹĄÄ™s UĹžau jone, jis mo ras bu bĹŤ ÄŻvei- liuzai ir jami ori ki pirkliai tarkje Jo rinko ga Ä?iais, todÄ—l ĹĄokÄ— dyti ĹĄal- progra kariautojus ir A.Tsip ka se lÄ™ su orgagintaro Ĺžiaus, ginaĹĄimt me vatorius ir rÄ… kĹł ra na ritmiĹĄ graikĹł ÄŻkĹŤrÄ™ Bena tybinÄ— di jai nin ÄŻ ma dĹžiu dir gi pa tas, bi vals pa sile ser niai. duk rodÄ—, kaip kÄ… progra ĹĄou kus „StengÄ— tyvis jos, dina sa kon iĹĄ patimoje sius lys ak tsotakio vo sandri – vienÄ… ten ÄŻkurrinsi gre geguĹžinÄ— mÄ—s iĹĄjudinti mÄ…. paaug vÄ™s sÄ—dimuo ikÄ— K.Mi jos vadovo viljonas stotis. PrancĹŤ loje. lydeziejĹł jos kuljuos mis. Tai prae da ti mokyk sis kairiĹł jĹł poli- mu niĹł Graiki tiko. Jie korÄ—jieÄ?iams savo nikos iĹĄsiskyrÄ— robo zijos panizuo mokykloje per par di m. no A.Samaniojo BĹŤsima javo AtÄ—nĹł te, grin pa- A.Bur gausa“, – ÄŻspĹŤ tĹł ir tech2009 lai trypÄ— riai kilnojo ko streikus s paskuti je, centrĹł. nelope di jas dĹžiais da kimus kar versite kĹĄas. Ĺžiau Pe tĹŤros ris stu lijosi ta, vos pra tu su mumis. ir miepradĹžio to am vykos uni nosenelÄ— LietuviĹł Net keismeÄ?io techni vo 1973 m. li- ro pro vo viena Ĺži jĹł. didepa susirink dÄ—jus ĹĄokti, aki deĹĄimt kijÄ… krÄ—tÄ— ki bu bu ĹĄyto da mirksniu parodoje buvo viljonas ĹĄiĹłme tĹł su kuris testai Delta lies ra dĹžiaugÄ— vo minia ĹžiĹŤ tÄ— kai Grai leiviĹł pro ÄŻspĹŤdin studen minÄ— gin siĹł ĹĄa garsÄ—jo besi A.Bur rovĹłâ€œ, kas s gas, jis je kusio miau taro iĹĄ kĹĄas. – priversiĹĄ li mok A.Ĺ eiko gabalo vidĹł. kai jis A.Samaras kont ro mas. dinys. ang liĹĄ mo Ĺži prieĹĄ viljonas nuomone, lie for da mas ta. mo re spetu atrodÄ— la KalbÄ— ĹĄvieti Ĺžinieriaus bai auten viĹł pauĹžsiker in ÄŻstotiĹĄkas. ÄŽgijÄ™s daĹžnai anksti -

VaikystÄ—s sva­jo­nÄ— K.Vať­ta­kÄ… pa­kÄ—­lÄ— iki dan­gaus. Ĺ eĹĄtadienio interviu 5p.

www.kl.lt

cNXN_R-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRcV

ultĹŤrin

2012 m. birĹželio 16 d.

birĹželio 16, 2012

+

KINO FO Nuota TELI S kelio ikinga

Kaina 1,60 Lt

Šiandien priedai SA HOROSKVAITĖS IR KRYŽ OPAS IAŽODI S

nÄ— na mo

Ĺ ventÄ™ apkartina ÄŻnoriai jis cialybÄ™, zą“, kuri anks ri ma kaip jo ÄŻ „Sy ipvo Ĺžino Ä?iau bu mos“. A.Ts pis „Sy nas

„JĹŤs esa­te be po­zos, bet su vi­di­niu tu­ri­niu.“ Ne­rin­gos me­ras An­ta­nas Vin­kus Lie­tu­vos me­rĹł klu­bo na­riĹł su­si­ti­ki­me ne­gai­lÄ—­jo komp­li­men­tĹł uos­ta­mies­Ä?io va­do­vui Vy­tau­tui Grub­liaus­kui.

Ves­tu­vÄ—s – di­dĹžio­ji gy­ve­ni­mo die­na, apie ku­riÄ… dau­ge­lis mer­gi­nĹł sva­jo­ja nuo vai­kys­tÄ—s. Jos ga­li tap­ti vi­sam laikui ÄŻsi­min­ti­na ĹĄven­ te, bet ga­li virs­ti ir koť­ma­ru.

2p.

Ĺ iukĹĄliĹł mokestis maŞės As­ta Dy­ko­vie­nÄ—

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ—

Be pla­nuo­to­jo – nÄ— Ĺžings­nio

Mies­to po­li­ti­kai tu­ri su­skub­ti nu­ sprÄ™s­ti, kad nuo ki­tĹł me­tĹł klai­pÄ—­ die­Ä?iai uĹž at­lie­kĹł iť­ve­Şi­mÄ… ir tvar­ ky­mÄ… mo­kÄ—­tĹł ma­Şiau.

a.dykoviene@kl.lt

v.spuryte@kl.lt

„PraÄ—­jo jau tas prin­ce­siĹł me­tas, kai nuo­ta­kos pa­gei­da­vo ark­liĹł su ka­ rie­to­mis, ant gal­vĹł bars­to­mĹł Ĺžied­ la­piĹł, pa­lei­dĹžia­mĹł ÄŻ orÄ… ba­lan­dĹžiĹł. Da­bar jos no­ri iť­skir­ti­nÄ—s ĹĄven­tÄ—s, kad ji ne­bō­tĹł kaip pus­se­se­rÄ—s, kai­ my­nÄ—s ar kaŞ­ko­kios spau­do­je ap­ ra­ťy­tos ĹžvaigŞ­du­tÄ—s ves­tu­vÄ—s“, – be­si­kei­Ä?ian­Ä?ius klien­tĹł po­rei­kius dÄ—s­tÄ— klai­pÄ—­die­tÄ— ves­tu­viĹł pla­nuo­ to­ja Vil­ma Bag­do­nai­tÄ—. Sep­ty­ne­rius me­tus ĹĄei­mĹł ĹĄven­ tes or­ga­ni­zuo­jan­ti mo­te­ris pa­ste­bi, kad Ĺžmo­niĹł po­rei­kiai itin pa­si­kei­ tÄ— per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus. Ĺ˝mo­nÄ—ms esÄ… pa­bo­do tik il­gas vai­ťiĹł sta­las, jie no­ri ÄŻsi­min­ti­nos ĹĄven­tÄ—s. To­dÄ—l sam­do pro­fe­sio­ na­lus, kad jie vis­kuo pa­si­rō­pin­tĹł. Ta­Ä?iau sa­vo vi­zi­jĹł gy­ve­ni­mo ĹĄven­ tei, be abe­jo, tu­ri kiek­vie­ na jau­no­ji.

4

„„Ne­ti­kÄ—­tu­mai: gra­Şiau­siÄ… gy­ve­ni­mo ĹĄven­tÄ™ ga­li uŞ­tem­dy­ti net ma­Şy­tÄ— smulk­me­na – ke­lios smÄ—­lio smil­tys

nuo­ta­kos ba­te­ly­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nuolaidos

„Ma­Şin­ti rink­lia­vos dy­dÄŻ yra vi­sos prie­lai­dos. Tai da­ry­ti re­ko­men­ da­vo ir spe­cia­liai su­da­ry­ta dar­bo gru­pÄ—, ku­ri per­Şiō­rÄ—­jo rink­lia­vos dy­dÄŻ ir jos tvar­kÄ…. Jau pa­si­ra­ťiau tei­ki­mÄ… sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­rei Ju­di­tai Si­mo­ na­vi­Ä?iō­tei, kad bō­tĹł ren­gia­mas spren­di­mo pro­jek­tas dÄ—l rink­lia­ vos dy­dĹžiĹł nu­sta­ty­mĹłâ€œ, – tei­gÄ— Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas. Nau­jus rink­lia­vos dy­dĹžius po­ li­ti­kai pa­tvir­tin­ti tu­ri iki lie­pos 1 die­nos. Jei bus pa­vÄ—­luo­ta, tuo­met ma­Şin­ti rink­lia­vos nuo ki­tĹł me­ tĹł pra­dĹžios ne­bus ga­ li­ma.

3

+ 0DQWR J .ODLSĆĄGD

35%

IKI

','ä,$86,$6 Baltijos ťalyse 6$/$0$1'(5 salonas

2

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

miestas

Klasės vadovų ku­ra­to­riai nepakeitė As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Maž­daug prieš de­šimt­me­tį kai ku­rio­se uos­ta­mies­čio mo­kyk­lo­ se vie­toj kla­sės va­do­vų at­si­ra­do ku­ra­to­riai – pe­da­go­gai, ku­rie tu­ rė­jo ug­dy­ti jiems pa­ti­kė­tus mo­ki­ nius, dirb­ti su moks­lei­vių tė­vais. Ta­čiau nau­jai­siais moks­lo me­tais ug­dy­mo įstai­gos ku­ra­to­rių ke­ti­na at­si­sa­ky­ti. Pa­si­rin­ki­mo tei­sė

Pa­sak Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­jos Lai­ mos Priž­gin­tie­nės, mo­kyk­los tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti – tu­rė­ti kla­sės va­ do­vus ar ku­ra­to­rius. To­kiu at­ve­ ju ke­lias kla­ses koor­di­nuo­tų vie­ nas as­muo. Ku­ra­to­riams ne­rei­kia ruoš­tis pa­mo­koms, to­dėl jie esą tu­ri dau­ giau ga­li­my­bių gin­ti vai­kų in­te­re­ sus nei kla­sių va­do­vais bu­vę mo­ ky­to­jai.

5 – tiek darbingo amžiaus pedagogų buvo atleista pernai. L.Priž­gin­tie­nės tei­gi­mu, tai – mo­kyk­lų sa­va­ran­kiš­ku­mo klau­si­ mai ir mo­kyk­los pa­čios spren­džia, kaip joms elg­tis. „Juk ne vi­si mo­ky­to­jai no­ri bū­ti auk­lė­to­jais, ne vi­si ir ge­ba kla­sei va­ do­vau­ti. Yra to­kių, ku­rie dau­giau no­ ri gi­lin­tis į sa­vo da­ly­ką. Bū­na at­ve­jų, kai tik for­ma­liai dir­ba­ma su kla­se, ta­ čiau yra žmo­nių, ku­rie no­ri dirb­ti to­kį dar­bą“, – tvir­ti­no L.Priž­gin­tie­nė. Esą su paaug­liais nė­ra leng­va bend­rau­ti, tam rei­kia pa­si­ruoš­ti ir psi­cho­lo­giš­kai. Ku­ra­to­riai vi­są dar­bo lai­ką ir ski­ ria lan­ko­mu­mui, draus­mės da­ly­ kams, as­me­ni­niams po­kal­biams su vai­kais ar jų tė­vais. Gel­bė­jo nuo ne­dar­bo

Pe­da­go­gų dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus va­do­ vė Lai­ma Juk­nie­nė ku­ra­to­rių pa­rei­ gy­bę ver­ti­na pa­lan­kiai.

Esą, jei neuž­ten­ka dar­bo krū­vio, mo­ky­to­jui ga­li­ma su­teik­ti ku­ra­to­ riaus pa­rei­gas ir skir­ti ke­lias kla­ses. Ga­li­mas da­ly­kas, kad ku­ra­to­rius la­ biau pa­žįs­ta vai­kus, nei auk­lė­to­jas, ku­ris tu­ri ma­žai pa­mo­kų va­do­vau­ ja­mai kla­sei. „Juk, pa­vyz­džiui, ang­lų kal­bos spe­cia­lis­tas dir­ba tik su pu­se kla­ sės, o ki­tų vai­kų net ne­pa­žįs­ta, su jais su­si­tin­ka tik per kla­sės va­lan­ dė­les“, – svars­tė L.Juk­nie­nė. Be to, ku­ra­to­rius ga­li dau­giau dė­me­sio skir­ti moks­lei­viams, nei da­ly­kų mo­ky­to­jas kla­sės va­do­vas, ši pa­rei­gy­bė gel­bė­ja ir nuo krū­vio sty­giaus. „Kai mo­ky­to­jas ne­tu­ri rei­kia­ mų va­lan­dų, trūks­ta dar­bo krū­ vio, ne­no­rint jo at­leis­ti, jis ski­ria­ mas ku­ra­to­riu­mi. Ma­ny­čiau, kad tai ge­ras va­rian­tas, kai mo­ky­to­jas neat­lei­džia­mas, o jam pa­siū­lo­mas ki­tas dar­bas“, – įsi­ti­ki­nu­si pro­fe­ si­nės są­jun­gos va­do­vė. Pa­sak L.Juk­nie­nės, dar­bo mo­ kyk­lo­se ma­žė­ja, bet pe­da­go­gai hu­ ma­niš­kai da­li­ja­si krū­viais ir kiek įma­no­ma vie­ni ki­tiems pa­gel­bė­ja. Per­nai bu­vo at­leis­ti tik 5 dar­bin­go am­žiaus pe­da­go­gai.

Po­kal­bis: uos­ta­mies­čio va­do­vui V.Grub­liaus­kui ir Ne­rin­gos me­rui An­ta­nui Vin­kui, ku­ris yra Lie­tu­vos me­rų

klu­bo pre­zi­den­tas, kul­tū­ra – ak­tua­li te­ma.

Kul­tū­rai rei­kia vie­ny­bės Tik vie­ny­bė ir di­des­nis Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos dė­me­sys ga­li pa­ dė­ti plė­to­ti kul­tū­ri­nį tu­riz­mą – taip kons­ta­ta­vo uos­ta­mies­ty­je su­si­rin­kę Lie­tu­vos me­rų klu­bo na­riai. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Idėja ne­pa­si­tei­si­no?

Ku­ra­to­r ių at­s i­ra­d i­m ą mo­k yk­l o­ se stab­dė pi­ni­gų trū­ku­mas. Tai pri­pa­ži­no ir „Vers­mės“ pro­gim­ na­zi­jos di­rek­to­rius Pet­ras Mont­ vy­das. „Idė­ja ge­ra, bet pas mus ku­ra­ to­rių nė­ra, li­ko kla­sės va­do­vai. Tai yra ap­mo­kė­ji­mo klau­si­mas. Čia pri­klau­so nuo mo­kyk­los tu­ri­ mų lė­šų dy­džio“, – tei­gė P.Mont­ vy­das. Ku­ra­to­rių neat­si­ra­do ir Vy­tau­to Di­džio­jo gim­na­zi­jo­je. Tai pa­tvir­ti­ no gim­na­zi­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja ug­dy­mui Da­lia Vyš­niaus­ kie­nė. „Mes vi­so­kių min­čių tu­rė­jo­me, bet esa­mas va­rian­tas ten­ki­na, taip vis­kas ir li­ko“, – sa­kė D.Vyš­niaus­ kie­nė. Ku­ra­to­riai iki šiol dir­bo „Var­po“ gim­na­zi­jo­je. Ta­čiau nuo nau­jų­jų moks­lo me­tų jų ten ne­be­liks. „Ke­ti­na­me jų at­si­sa­ky­ti, nes jiems nė­ra tiek dar­bo. Be to, kla­sės va­do­vai ne­be­no­ri ati­duo­ti va­lan­dų, nes trūks­ta krū­vio“, – sa­kė gim­na­ zi­jos di­rek­to­rius Va­le­ri­jus Kuz­lia­ ki­nas. Ku­ra­to­riai „Var­po“ gim­na­zi­jo­je bu­vo tre­jus me­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

v.spuryte@kl.lt

Šis klu­bas vie­ni­ja di­džių­jų ir ku­ror­ ti­nių ša­lies mies­tų esa­mus ir bu­vu­ sius me­rus. Klai­pė­do­je va­kar vy­ku­sio klu­bo na­rių su­si­rin­ki­mo vie­na pa­grin­di­ nių te­mų bu­vo kul­tū­ra, nes ji už­ tik­ri­na žmo­nių gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, kei­čia ap­lin­ką ir vers­lą, ska­ti­na tu­ riz­mą. Esa­mi ir bu­vę me­rai dis­ku­ta­ vo, kaip kel­ti kul­tū­ros ly­gį, or­ga­ni­ zuo­ti kuo dau­giau ren­gi­nių ir į juos pri­trauk­ti žiū­ro­vų iš ki­tų mies­tų ar už­sie­nio. „Klai­pė­da tu­ri di­de­lį įdir­bį kaip re­gio­ni­nis kul­tū­ros cent­ras, ta­čiau to­bu­lin­ti dar tik­rai yra ką. Ne­ga­li­ ma rū­pin­tis tik sa­vo kie­mu, rei­kia vie­ny­tis. Pa­vyz­džiui, Klai­pė­da rū­ pi­na­si nau­jo sta­dio­no sta­ty­bo­mis, bet gal jo rei­kia vi­sam re­gio­nui, tad vi­sos sa­vi­val­dy­bės tu­ri ieš­ko­ti ga­ li­my­bių pri­si­dė­ti prie pro­jek­to“, – tei­gė V.Grub­liaus­kas. Klai­pė­da at­rink­ta kan­di­da­te su­ reng­ti vie­ną di­džiau­sių pa­sau­ly­ je re­ga­tų „Vol­vo ocean ra­ce“. Iki me­tų pa­bai­gos paaiš­kės, ar or­ga­ ni­za­to­riai pa­si­rinks Lie­tu­vos uos­ ta­mies­tį, kad ja­me vyk­tų vie­nas re­

ga­tos eta­pų. „Vi­si svei­ki­na ir no­ri, kad Klai­pė­do­je vyk­tų toks ren­gi­ nys, ta­čiau kai pra­de­di kal­bė­ti apie pi­ni­gus, nie­kas pa­ža­dais ne­si­žars­ to. O juk šis ren­gi­nys gar­sin­tų Lie­ tu­vą, ne tik Klai­pė­dą. Rei­kia keis­ti po­žiū­rį į kul­tū­rą ir fi­nan­sa­vi­mą“, – apie bū­ti­ny­bę vie­ny­tis or­ga­ni­zuo­ jant ren­gi­nius, gar­si­nan­čius ša­ lį ir vi­lio­jan­čius tu­ris­tus, pra­kal­bo V.Grub­liaus­kas. Dėl po­žiū­rio kei­ti­mo į kul­tū­ros fi­nan­sa­vi­mą jam pri­ta­rė ir bu­vęs Pa­lan­gos me­ras Rai­mun­das Pa­lai­ tis. „Tu­riu rim­tų prie­kaiš­tų Kul­tū­ ros mi­nis­te­ri­jai ir la­bai gai­la, kad šio­je dis­ku­si­jo­je ne­da­ly­vau­ja kul­ tū­ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­lū­nas, nors ir bu­vo pla­nuo­ta“, – ne­slė­pė R.Pa­lai­tis. Jo tei­gi­mu, kul­tū­ros ren­gi­niai ir pi­ni­gai tu­ri „ei­ti“ pa­skui žmo­nes, ku­rie va­sa­rą trau­kia prie jū­ros. „Pa­lan­gai, Ne­rin­gai, ku­rių biu­dže­ tai nė­ra itin di­de­li, tik­rai su­dė­tin­ ga suor­ga­ni­zuo­ti daug ren­gi­nių, o jų po­rei­kis va­sa­rą išau­ga 6-7 kar­ tus. Vi­daus rei­ka­lų sis­te­mo­je pro­ ble­ma iš­spręs­ta, nes va­sa­rą į pa­ jū­rį ko­man­di­ruo­ja­mi pa­rei­gū­nai. Taip pat tu­rė­tų bū­ti ir su kul­tū­ri­ niais ren­gi­niais. Kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­ja tu­rė­tų koor­di­nuo­ti ir pri­si­dė­ti,

Rai­mun­das Pa­lai­tis:

Tu­riu rim­tų prie­kaiš­ tų Kul­tū­ros mi­nis­ te­ri­jai ir la­bai gai­la, kad šio­je dis­ku­si­jo­je ne­da­ly­vau­ja kul­tū­ ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­lū­nas.

kad va­sa­rą pa­jū­ry­je vyk­tų kuo dau­ giau ren­gi­nių“, – nuo­mo­nę reiš­kė R.Pa­lai­tis. Po dis­ku­si­jos Lie­tu­vos me­rų klu­ bo na­riai vy­ko ap­žiū­rė­ti „Švy­tu­ rio“ are­nos.

Au­to­bu­sai va­žiuo­ja per re­tai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Šim­kų gy­ven­to­jai no­ri, kad į jų gy­ ven­vie­tę au­to­bu­sas va­žiuo­tų daž­ niau. Pik­ti­na­ma­si, kad jis daž­niau vyks­ta į kai­my­ni­nę gy­ven­vie­tę – Ra­dai­lius.

Nep­ri­gi­jo: Klai­pė­dos mo­kyk­lo­se be­veik prieš de­šimt­me­tį įdieg­ta ku­

ra­to­riaus pa­rei­gy­bė – ne­po­pu­lia­ri.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šim­kiš­kė Ir­ma Al­ta­nai­tė tvir­ti­no, jog į jų gy­ven­vie­tę au­to­bu­sai va­ žiuo­ja per re­tai, tik du kar­tus per die­ną – ry­tą ir va­ka­re. Kur kas daž­ niau jis su­ka į Ra­dai­lius – še­šis kar­ tus per die­ną. „Toks pa­si­rin­ki­mas keis­tas. Ra­ dai­liuo­se vi­sai nė­ra ke­lei­vių“, –

dės­tė gy­ven­to­ja. Anot I.Al­ta­nai­ tės, au­to­bu­sai į Šim­kus tu­rė­tų va­žiuo­ti tiek pat kar­tų per die­ną, kiek ir į Ra­dai­lius. Juo­lab kad tarp šių gy­ven­vie­čių yra so­dų bend­ri­ ja „Eke­tė“. „Kai Šim­kų gy­ven­to­jai no­ri va­ žiuo­ti į Klai­pė­dą, tu­ri ei­ti du ki­ lo­met­rus iki Ra­dai­lių. Į Ra­dai­lius ei­na ir so­di­nin­kai. Jei marš­ru­tas bū­tų pra­tęs­tas, ta­da aiš­kiai ma­ty­ tų­si, kur dau­giau­sia ke­lei­vių iš­li­ pa“, – tei­gė gy­ven­to­ja. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad prie­mies­ti­nių marš­ru­tų tvar­

ka­raš­čius ir marš­ru­tus or­ga­ni­zuo­ ja sa­vi­val­dy­bės – šiuo at­ve­ju Klai­ pė­dos ra­jo­no. „Kaip ji nu­s ta­t ė, taip mes ir va­žiuo­ja­me. Jei Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė pa­siū­lys va­žiuo­ti ki­ taip, va­žiuo­si­me. Ta­čiau ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad Šim­kuo­se nė­ra daug ke­l ei­v ių. Pag­r in­d i­n iai jų srau­ tai – Ra­dai­liuo­se“, – ko­men­ta­ vo va­do­vas. Nuo šeš­ta­d ie­n io sa­vait­ga­l iais au­to­b u­sas du kar­t us per die­n ą už­suks ir į „Eke­tės“ so­dus – 7.57 ir 18.47 val. Anot G.Ne­n iš­k io, to­kio pra­šy­mo su­lauk­ta iš so­di­ nin­kų.

3

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

miestas Eg­za­mi­nas – be ne­ti­kė­tu­mų

Li­go­ni­nė stip­ri­na kar­dio­lo­gi­ją

Nu­tei­sė pe­do­fi­lą

Va­kar abi­tu­rien­tai lai­kė prieš­ pas­ku­ti­nį pa­grin­di­nės se­si­jos eg­za­mi­ną – che­mi­jos vals­ty­bi­ nį. Jį bu­vo pa­si­rin­kę 175 abi­tu­ rien­tai. Eg­za­mi­ne ne­pa­si­ro­dė 6 moks­lei­viai: vie­nas „Ait­va­ro“ gim­na­zi­jo­je įsi­kū­ru­sia­me eg­za­ mi­nų cent­re ir 6 „Au­ku­ro“ gim­ na­zi­jo­je. Pir­ma­die­nį vyks pa­ sku­ti­nis fi­zi­kos eg­za­mi­nas.

Va­kar Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ ni­nė­je pri­sta­ty­ta nau­ja mo­der­ ni apa­ra­tū­ra šir­dies ir krau­ja­gys­ lių li­goms gy­dy­ti. Pa­ge­rin­ti tei­ kia­mų pa­slau­gų ko­ky­bę leis mo­ der­nus an­giog­ra­fas, 2 šir­dies ir krau­ja­gys­lių ult­ra­gar­si­nių ty­ri­ mų apa­ra­tai, 3 ve­loer­go­met­ri­jos komp­lek­tai, krau­jo ty­ri­mų ana­ li­za­to­riai.

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas va­kar pa­skel­bė nuo­spren­dį 50-me­čiui. Jis pri­pa­žin­tas kal­tu sek­sua­liai prie­var­ta­vęs 2002-ai­ siais gi­mu­sią mer­gai­tę. Mer­gai­ tė prie­var­tau­ta dau­gy­bę kar­tų. Vy­ras nu­teis­tas 10 m. ir 6 mėn. lais­vės atė­mi­mo baus­me. Jis nu­ken­tė­ju­sia­jai tu­rės at­ly­gin­ti 50 tūkst. li­tų ne­tur­ti­nę ža­lą.

Mu­zi­ki­nis glaus­is Žve­jų rū­muo­se Klai­pė­dos val­džia pa­rengs dvie­jų te­ ri­to­ri­jų, kur ga­lė­tų bū­ti sta­to­mas nau­ jas Mu­zi­ki­nis teat­ ras, de­ta­liuo­sius pla­ nus, o Kul­tū­ros mi­ nis­te­ri­jai liks tik pa­ si­rink­ti vie­ną jų.

se­na­sis, teat­ra­lams teks ieš­ko­ti nau­jų na­mų.

v.spuryte@kl.lt

Net­ru­kus Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė pa­si­ra­šys įsa­ky­mą dėl bu­vu­sios „Lai­vi­tės“ te­ri­to­ri­ jos de­ta­lio­jo pla­na­vi­mo pro­ce­dū­ ros pra­džios. Bū­tent šią te­ri­to­ri­ją kaip tin­ ka­m iau­s ią nau­jam Klai­p ė­d os mu­z i­k i­n io teat­ro pa­s ta­t ui sta­ ty­ti per­nai ru­de­nį iš­rin­ko ar­chi­ tek­tū­ri­nio-ur­ba­nis­ti­nio kon­kur­ so ko­mi­si­ja. Penk­ta­die­nį vy­ku­sia­me uos­ta­ mies­čio va­do­vų ir spe­cia­lis­tų pa­

Ban­d y­m ai. Penk­t a­d ie­n į po pie­ tų hid­r au­l i­n ius ban­d y­m us pie­t i­ nė­j e mies­to da­l y­j e vyk­d žiu­s i įmo­ nė „Klai­p ė­d os ener­g i­j a“ karš­to van­ dens tie­k i­m ą at­n au­j i­n o 95 pro­c . var­t o­t o­j ų. Bu­vo sku­b a­m a pa­š a­l in­ ti de­f ek­t us, kad klai­p ė­d ie­č iai be karš­to van­d ens ne­l ik­t ų sa­v ait­g a­l į. Gy­ven­to­j us, ku­r ie be šios pa­s lau­gos dėl de­fek­t ų lik­t ų il­g iau, ža­d ė­t a in­ for­muo­t i at­s ki­r ai. Aikš­t e­l ė. Sa­v ait­g a­l į Pa­l an­g o­j e var­ tus at­vers prie pat jū­ros bei pu­š y­n o Nag­l io alė­j os ir Šer­mukš­n ių gat­vės san­k ir­t o­j e įsi­k ū­r ęs Vai­k ų par­k as. Ne­m o­k a­m os at­r ak­c i­j os ja­m e skir­ tos ir ma­ž es­n iems, ir di­d es­n iems vai­k ams. Par­k o ati­d a­r y­m as vyks šeš­t a­d ie­n į 14 val.

Kraus­ty­ma­sis: pro­gno­zuo­ja­ma, kad kol bus pa­sta­ty­tas nau­jas Mu­zi­ki­nio teat­ro pa­sta­tas ar re­konst­ruo­tas

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Dienos telegrafas

si­ta­r i­m e taip pat nu­s pręs­ta, jog bus pra­d ė­ta ir da­bar­t i­n io Mu­ zi­k i­n io teat­ro skly­p o bei jo ap­ lin­kos de­ta­l io­jo pla­n a­v i­m o pro­ ce­d ū­ra, sie­k iant gau­t i iš­sa­m ius at­s a­k y­m us apie ga­l i­my­b es re­ konst­r uo­t i bei iš­p lės­t i esa­m ą teat­ro pa­sta­tą. „Kul­t ū­ros mi­n is­te­r i­jai, ma­n o ži­nio­mis, yra priim­ti­nes­nė vie­ ta, kur da­bar sto­vi teat­ras. Ta­čiau mes neat­si­sa­ko­me am­bi­ci­jos prie ma­rių pa­sta­ty­ti Klai­pė­dą rep­re­ zen­tuo­jan­tį pa­sta­tą. Jei ga­liau­ siai mi­nis­te­ri­ja pa­si­rinks da­bar­ ti­nę teat­ro vie­tą, tai prie ma­rių, lei­s iu sau pa­j uo­kau­t i, ga­l ė­s i­m e

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Žiū­ri­me į Žve­jų rū­ mus, ta­čiau Mu­zi­ki­ nis teat­ras juo­se ga­lės įsi­kur­ti tik ta­da, kai baig­sis Dra­mos teat­ro re­konst­ruk­ci­ja ir teat­ ra­lai grįš na­mo.

pa­sta­ty­ti nau­ją sa­vi­val­dy­bės pa­ sta­tą“, – tei­gė Klai­pė­dos me­ras

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Sa­vi­val­ dy­bės spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, dvie­ jų te­ri­to­ri­jų de­ta­lio­jo pla­na­vi­mo pro­ce­sas ga­li už­truk­ti dve­jus ar tre­jus me­tus. To­dėl, anot uos­ta­mies­čio va­do­ vo, bū­ti­na pa­gal­vo­ti, kur lai­ki­nai ga­lės pri­si­glaus­ti Mu­zi­ki­nis teat­ ras, nes, aki­vaiz­du, kad se­na­ja­me pa­sta­te teat­ra­lai jau ne­beil­gai ga­ lės bū­ti. „Žiū­ri­me į Žve­jų rū­mus, ta­čiau Mu­zi­ki­nis teat­ras juo­se ga­lės įsi­ kur­ti tik ta­da, kai baig­sis Dra­ mos teat­ro re­konst­ruk­ci­ja ir teat­ ra­lai grįš na­mo“, – į atei­tį žvel­gė V.Grub­liaus­kas.

Šiukšlių mokestis mažės „Mies­to ta­ry­bos na­riai 1 spren­d i­m o pro­jek­t ui ko­mi­te­tuo­se ap­svars­ty­ti dar tu­ri

Po­ky­čiai: nu­sta­ty­ta, kad klai­pė­die­čiai per­mo­ka už at­lie­kų iš­ve­ži­mą ir

tvar­ky­mą, tad mo­kes­tį ke­ti­na­ma ma­žin­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pu­sant­ros sa­vai­tės. Vie­naip ar ki­ taip, ta­čiau spren­di­mo pro­jek­tas bir­že­lio 28 die­nos dar­bot­var­kė­ je bus. Gal jis bus tarp pa­pil­do­mų klau­si­mų, jei rei­kės teik­ti sku­bos tvar­ka“, – tvir­ti­no uos­ta­mies­čio va­do­vas. Rink­lia­vą už at­lie­kų iš­ve­ži­mą ir tvar­ky­mą ke­ti­na­ma ma­žin­ti 10 pro­c. V.Grub­liaus­kas tei­gė, jog tai yra op­ti­ma­liau­sia, nes gy­ven­to­jai tik­rai pa­jus mo­kes­ti­nės naš­tos pa­ leng­vė­ji­mą, o Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų tvar­ky­mo cent­ras smar­kiai ne­nu­ken­tės.

„Aiš­ku, ga­li bū­ti įvai­rių pa­siū­ly­ mų, kiek ma­žin­ti rink­lia­vą, ta­čiau ti­kiuo­si, jog į il­gas dis­ku­si­jas ne­ teks leis­tis“, – vy­lė­si me­ras. Rink­l ia­vos dy­d į už at­l ie­k ų iš­ ve­ž i­m ą ir tvar­k y­m ą spe­c ia­l iai su­da­ry­ta dar­bo gru­pė bu­vo įpa­ rei­go­ta per­ž iū­r ė­t i, nes paaiš­k ė­ jo, kad Klai­pė­dos re­gio­no at­lie­kų cent­ras mo­kes­č ių su­ren­ka ke­ liais mi­li­jo­nais li­tų dau­giau, nei jų rei­kia šiukš­lėms iš­vež­ti ir su­ tvar­ky­ti. „Ir šiais me­tais jau ma­ty­ti, kad rink­lia­vos su­rin­ki­mas vir­ši­ja pro­ gno­zes, tad aki­vaiz­du, kad jos dy­ dį rei­kia ma­žin­ti“, – kons­ta­ta­vo V.Grub­liaus­kas.

San­t uo­k os. Šian­d ien Klai­p ė­d os ci­ vi­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e tuok­ sis 18 po­r ų. Žie­d us su­m ai­n ys Eri­k a Jok­š ai­t ė ir Au­r e­l i­j us Ve­l y­v is (11.30 val.), Jo­l i­t a Po­d e­r y­t ė ir Dei­v i­d as Len­k ai­t is (11.40 val.), Ind­r ė Si­m a­ naus­k ai­t ė ir Jev­g e­n i­j us Jer­š o­v as (11.50 val.), Li­j a­n a Mar­k aus­k ai­t ė ir Vik­t or Mos­k al­č uk (12.10 val.), Li­ na Braz­d ei­k y­t ė ir Juo­z as Der­k in­ tis (12. 20 val.), Da­l ia Ston­k u­t ė ir Ro­m an Gein­b ich­n er (12 . 30 val.), Kris­t i­n a Raš­t i­k y­t ė ir Ed­g a­r as Pet­ ro­š ius (12.40 val.), Ka­r i­n a Gri­g or­j e­ va ir Jev­g e­n ij Sit­n ik (14.10 val.), Re­ gi­n a Pau­l aus­k ie­n ė ir Al­b er­t as Au­ gu­t is (14.30 val.), Ži­v i­l ė Ma­l e­l y­t ė ir Auk­t u­m as Vit­k ū­n as (14 .40 val.), Dai­v a Jau­d že­m y­t ė ir And­r ius Da­ na­s as (15 val.), Jur­g i­t a Ro­m ai­t ė ir Žil­v i­n as Ma­c iu­l e­v i­č ius (15.10 val.), Dai­v a Rauk­t ie­n ė ir Egil Fis­k erst­ rand (15.20 val.), Ne­r in­g a Vai­d au­ gai­t ė ir Gin­t a­r as Šluš­n ys (15. 30 val.), Jur­g i­t a Stan­k u­t ė ir Dai­n ius Šiau­l ys (15.40 val.), Vil­d a Chmie­ liaus­k ai­t ė ir And­r ius Vai­č iu­l is (16 val.), Si­m o­n a Venc­k u­t ė ir Al­g ir­d as Kons­t an­t i­n as Biels­k us (16.10 val.), Kris­t i­n a Žuk ir Dei­v is Iva­n aus­k as (16.20 val.). Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­d os ci­v i­l i­ nės met­r i­k a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­ ruo­tos 4 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Kons­t an­t i­n as Ke­r ai­t is (g. 1936 m.), Vla­d as Šėgž­d a (g. 1945 m.), Vla­d i­ mir Vov­č en­ko (g. 1954 m.), Mi­c hail Ve­re­s o­č a (g. 1989 m.). Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­j a­ mi Ber­n ar­d as Ka­z ė­k as, Egi­d i­j us Ma­ tu­z e­v i­č ius, Mi­c hail Ve­re­s o­č a. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­n ę pa­r ą pa­g im­d ė 8 mo­t e­r ys. Gi­m ė 6 mer­ gai­t ės ir 2 ber­n iu­k ai. Grei­t o­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­t o­ sios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 57 iš­k vie­t i­m ų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­d ė­ si gal­v os ir pil­v o skaus­m ais, vi­d u­ ria­v i­m u.

4

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

miestas

Šventę apkartina įnoriai

Komentaras

Vil­ma Ma­žei­kie­nė

A Psi­cho­lo­gė

Gel­bė­to­jai: ug­nia­ge­siams te­ko ne­kas­die­nė už­duo­tis – nuo plo­ny­čio upės le­do paim­ti iš nuo­ta­kos ran­kų iš­sprū­du­sią ran­ki­nę su ves­tu­vių žie­dais

ir do­ku­men­tais.

1 Ves­tu­vių pla­nuo­to­ja pa­sa­ko­jo, kad ne­re­tai nuo­ta­kas

Mi­si­ja: at­kal­bė­ti nuo­ta­ką

ten­ka at­kal­bė­ti dėl dau­ge­lio da­ ly­kų. Ypač da­bar, kai leis­ta pa­si­ rink­ti ne­tra­di­ci­nę san­tuo­kos įtei­ si­ni­mo vie­tą. „Iš pra­džių vi­si la­bai trokš­ta tuok­tis pa­jū­ry­je. Prie jū­ros tik­rai ro­man­tiš­ka. Bet to­kiu at­ve­ju neiš­ ven­gia­mos pa­pil­do­mos iš­lai­dos, nes rei­kia iš­si­nuo­mo­ti pa­vil­jo­ ną ar skė­čius nuo lie­taus, ga­li­mas da­ly­kas, jų ne­teks pa­nau­do­ti, bet už­si­sa­ky­ti pri­va­lo­ma, juk nie­kas ne­ga­ran­tuo­ja, kad tuok­tu­vių die­ ną ne­lis“, – sa­kė V.Bag­do­nai­tė. Ne kiek­vie­na nuo­ta­ka su­si­tai­ ko su min­ti­mi, kad jos šu­kuo­se­ ną ga­li tar­šy­ti vė­jas, o prie al­to­ rė­lio teks ženg­ti ba­so­mis šla­piu smė­liu. No­rin­čių tuok­tis lai­vuo­se taip pat la­bai su­ma­žė­jo. Dau­ge­lio ves­ tu­vi­nin­kų pa­tir­tis ro­do, kad toks spren­di­mas ri­zi­kin­gas. „Kai po pen­kių mi­nu­čių lai­ve ima py­kin­ti, o at­sar­gi­nio pla­no nė­ ra, kai ka­da ten­ka švęs­ti ir be jau­ no­sios. Tie, kas la­bai no­ri ves­tu­vių

lai­ve, siū­lau prieš tai bent pus­die­nį pa­plau­kio­ti ir iš­siaiš­kin­ti, ar jie iš­ tvers siū­ba­vi­mą“, – tvir­ti­no V.Bag­ do­nai­tė. Pa­si­rin­ki­mo lais­vės kai­na

„Šiais me­tais dar ne­su­lau­kė­me nė vie­no pra­šy­mo su­tuok­ti lai­ve. Šie­ met dau­giau no­rin­čių­jų su­si­tuok­ ti pi­lia­vie­tė­je, po­ter­no­je. Lėk­tu­

Vil­ma Bag­do­nai­tė:

Kai po pen­kių mi­ nu­čių lai­ve ima py­ kin­ti, o at­sar­gi­nio pla­no nė­ra, kai ka­ da ten­ka švęs­ti ir be jau­no­sios.

ve ar oro ba­lio­ne Klai­pė­dos mies­to ri­bo­se tuok­ti dar ne­te­ko“, – apie neįp­ras­tus jau­nų­jų įgei­džius pa­sa­ ko­jo Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Gra­ži­na Mi­ se­vi­čie­nė.

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

Pa­sak ve­d ė­jos, pa­gei­d au­jan­ čių­jų tuok­tis prie jū­ros taip pat ne tiek daug. Jau­na­ve­džiai ren­ ka­si Bo­ta­ni­kos so­dą, res­to­ra­nus, vieš­bu­čius. Klai­pė­dos san­tuo­kų rū­muo­se per me­tus su­tuo­kia­ma 800, ki­to­se vie­ to­se apie 50 jau­na­ve­džių, o baž­ny­ čio­se – apie 450 po­rų. Pa­mir­šo pa­klaus­ti jau­no­sios

Įno­rin­gų ves­tu­vių epi­cent­re ne­re­ tai at­si­du­ria ir šven­tę įam­žin­ti tu­ rin­tys fo­tog­ra­fai. „San­tuo­kai jau­na­ve­džiai ren­ka­ si mu­zie­jus, ta­čiau prieš tai neiš­ siaiš­ki­na, kad to­je erd­vė­je dėl eks­ po­na­tų sau­gu­mo ne­lei­džia­ma nei fil­muo­ti, nei fo­tog­ra­fuo­ti. To­kios tai­syk­lės yra be­veik vi­suo­se mu­zie­ juo­se. Ten dar­buo­to­jams neį­ro­dy­si, kad eks­po­na­tai – tik fo­nas“ – jau­ nų­jų ne­vil­tį dėl neįam­žin­tos svar­ biau­sios gy­ve­ni­mo aki­mir­kos pri­ si­mi­nė ves­tu­vių fo­tog­ra­fas. O kar­tą dėl pa­si­rink­tos tuok­tu­ vių vie­tos pa­jū­ry­je ves­tu­vės ga­lė­ jo iš­vis neį­vyk­ti. „Pas­ta­ty­tos ar­kos, pa­puoš­ta ap­ lin­ka, li­kus pus­va­lan­džiui iki iš­kil­

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

mių, Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­ riaus dar­buo­to­jai at­si­sa­kė va­žiuo­ti ir tuok­ti jau­nų­jų, nes jie sa­vo šven­ tei esą pa­si­rin­ko ne mies­to, o Klai­ pė­dos ra­jo­no te­ri­to­ri­ją“, – pa­sa­ko­ jo pa­šne­ko­vas. Iš­gel­bė­jo ves­tu­ves

Klai­pė­die­tis Mi­chai­las And­ri­ja­no­ vas, ope­ra­to­rius, ne vie­ne­rius me­ tus fil­muo­jan­tis ir ves­tu­ves, pri­si­ mi­nė ku­rio­zi­nę tuok­tu­vių is­to­ri­ją, į ku­rią bu­vo įpai­nio­ta vi­sa gel­bė­ji­ mo tar­ny­ba. Prieš po­rą me­tų, gū­džią žie­mą, li­kus pus­va­lan­džiui iki san­tuo­kos įre­gist­ra­vi­mo, jau­nie­ji nu­spren­dė ant Bir­žos til­to pa­ka­bin­ti sim­bo­ li­nę spy­ną. Pa­ka­bi­no, už­ra­ki­no, ap­si­ka­bi­ no, pa­si­bu­čia­vo ir jau­no­ji per pe­tį švys­te­lė­jo rak­tą į upę. Ta­čiau su juo nu­skrie­jo ir ma­ žu­tė del­ni­nu­kė, ku­rio­je bu­vo ves­ tu­vi­niai žie­dai bei jaunavedžių do­ku­men­tai. „Iki san­tuo­kos ce­re­mo­ni­jos – pus­va­lan­dis. Jau­ni­kis – len­kas, jau­ no­ji taip pat sun­kiai kal­ba lie­tu­viš­ kai, klau­sia ma­nęs, ką da­ry­ti. Sa­kau,

r ves­t u­vės po­mpas­t iš­kos ir įno­r in­gos, la­biau pri­ klau­so ne nuo tu­r i­mų pi­ ni­g ų kie­k io, o nuo žmo­nių vi­d i­nės bran­dos. Tie, ku­r ie tuo­k ia­si 30 me­t ų ar dar vy­res­n i, to­k ių da­ly­ kų ne­su­reikš­m i­na. Te­ko ne kar­tą to­ kias po­ras ste­bė­ti San­tuo­kų rū­muo­se. Jie ne­ski­r ia daug dė­me­sio iš­skir­t i­nei ap­ran­gai, jiems svar­biau­sia ver­t y­b ė – san­t y­k iai, pa­gar­ba vie­nas ki­tam. O jau­n i­mas daž­n iau­siai vai­ko­si ma­dų. Nea­be­jo­ju, kad ir jau­nos po­ros puo­ se­lė­ja kuo šil­č iau­s ius jaus­mus vie­ nas ki­tam, bet jie dau­g iau su­reikš­m i­ na ir ver­t i­na išo­r i­n ius da­ly­k us. Jiems la­b ai svar­bu gra­ž iai at­ro­dy­t i, pa­s i­ puoš­t i. Ta­č iau tų po­mpas­t iš­k ų ves­ tu­v ių atei­t is abe­jo­t i­na, jos pa­ma­ž u nyks­ta, nes žmo­nės ir fi­nan­siš­kai ne­ be­pa­jė­g ūs reng­t i di­de­les puo­tas. Ves­ tu­v ių tra­d i­c i­jos kei­č ia­s i, jos ne­re­t ai ap­si­r i­bo­ja va­ka­r ie­ne su ar­t i­mai­siais, ne­be­l ie­ka tris die­nas trun­kan­čių gir­ tuok­lys­čių. Da­bar ne­ma­žai jau­nuo­l ių iš­v yks­ta į už­sie­n į dirb­t i ar mo­k y­t is, ten per­si­smel­k ia ki­ta kul­t ū­ra ir par­ ve­ža į Lie­t u­vą nau­jas tra­d i­ci­jas, no­r i­ me mes to ar ne­no­r i­me.

skam­bink ug­nia­ge­siams, ne­gi pa­ ti ant le­do lip­si“, – ne­tra­di­ci­nę si­ tua­ci­ją pri­si­mi­nė M.And­ri­ja­no­vas. Nuo­ta­ka skam­bi­na pa­gal­bos te­ le­fo­nu ir lau­žy­ta lie­tu­vių kal­ba bu­ dė­to­jai aiš­ki­na, kad no­ri tuok­tis, bet jos do­ku­men­tai ir žie­dai upė­je ant le­do. Jai pa­siū­lė iš­si­blai­vy­ti. Šiaip ne taip jau­na­jai pa­vy­ko paaiš­kin­ti, kas nu­ti­ko. At­va­žia­vo gel­bė­to­jai ir iš­gel­bė­jo ves­tu­ves. „Re­tai pa­si­tai­ko nuo­ta­ka ug­nia­ ge­sių fo­ne. La­bai svar­bu, kaip pa­ts žmo­gus rea­guo­ja į to­kias si­tua­ci­ jas. Bū­na to­kių at­ve­jų, kai nuo­ta­ kai tri­na ba­te­lis ir šven­tė jau su­ ga­din­ta. Ta­da jai vis­kas blo­gai“, – pa­sa­ko­jo M.And­ri­ja­no­vas.

Kai­na Vals­ty­bės nu­sta­ty­ta rink­lia­va už san­tuo­kos įre­gist­ra­vi­mą: ne San­tuo­kų rū­muo­se – 210 Lt Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­riu­je –

70 Lt

5

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

šeštadienio interviu

K.Vaš­ta­kas: tarp že­mės ir dan­gaus Klai­pė­die­čio Kęs­tu­ čio Vaš­ta­ko sva­jo­ nė – avia­ci­ja. Ta­čiau pri­rei­kė be­maž 30 me­tų, kad ji iš­si­pil­ dy­tų. Šian­dien jis – „Boeing 737-300“ pi­ lo­tas. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Jū­ra ne­su­ža­vė­jo

– Jūs ki­lęs iš di­de­lės šei­mos? – Taip, mū­sų šei­mo­je ke­tu­ri bro­liai ir se­suo. – Esa­te klai­pė­die­čiai, ar nors vie­nas iš šei­mos yra jū­ri­nin­kas ar bu­riuo­to­jas? – Ne, nors ir aš, ir bro­lis Rim­vy­das (su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras – aut. pa­st.) tu­rė­jo­me jach­tos ka­pi­to­no li­ cen­ci­jas. Te­ko ke­le­tą kar­tų plauk­ti į jū­rą, tei­sė­jau­ti re­ga­to­se. Bet „neuž­ si­ka­bi­no­me“. – Ka­da pra­dė­jo­te žiū­rė­ti į dan­gų? – Vi­są lai­ką, kiek pa­ts at­si­me­nu. Šo­ki­nė­da­vau ant smė­lio su skė­čiu, ban­džiau pa­kib­ti ore. O pir­mą­kart į dan­gų pa­kil­ti lėk­tu­vu pa­vy­ko 14 m., kai įsto­jau į avia­to­rių klu­bą. – Ka­da avia­ci­ja jums ta­po pro­ fe­si­ja? – Praė­jo gal 30 me­tų, kol ga­vau li­ cen­ci­ją pi­lo­tuo­ti ke­lei­vi­nį lėk­tu­ vą „Boeing 737-300“. Nors po vi­ du­ri­nės ban­džiau sto­ti mo­ky­tis į Ci­vi­li­nės avia­ci­jos ins­ti­tu­tą prie Mask­vos, tuo me­tu jau skrai­džiau sa­va­ran­kiš­kai, tu­rė­jau šuo­lių pa­ra­ šiu­tu. Bet bu­vo ne­pa­lan­ki ir sis­te­ ma, ir po­li­ti­nė si­tua­ci­ja. Tais me­tais mo­ky­tis ne­priė­mė nė vie­no lie­tu­vio, mat ne­se­niai bu­vo nu­skam­bė­ju­si mū­sų tau­tie­čių Bra­zins­kų is­to­ri­ja. Kai tė­vas kar­tu su sū­nu­mi už­gro­bė lėk­tu­vą An-24. Tai­gi lie­tu­viai ta­po po­li­tiš­kai ne­pa­ti­ki­mi la­kū­nai. Ta­da įsi­dar­bi­nau Klai­pė­dos es­kad­ri­lė­je, pa­skui išė­jau į ka­riuo­me­nę. Grį­žęs ap­si­spren­džiau sto­ti į Dai­lės ins­ti­ tu­tą. Bai­giau Klai­pė­do­je vi­zua­li­nių ko­mu­ni­ka­ci­jų ir rek­la­mos di­zai­ne­ rio spe­cia­ly­bę. Ta­čiau vi­są tą lai­ką klu­be skrai­džiau: bu­vau ir la­kū­nas, ir inst­ruk­to­rius. – Kaip pa­čiam pa­vy­ko pa­ga­liau gau­ti la­kū­no li­cen­ci­ją? – Lan­kiau spe­cia­lius kur­sus. Pa­ sau­ly­je įpras­ta gau­ti kaž­ko­kį iš­si­ la­vi­ni­mą ar įsi­tvir­tin­ti sa­vo vers­ le ir tik ta­da ei­ti į avia­ci­ją. Nes tai bran­giai įgy­ja­ma pro­fe­si­ja. Ta­ry­bų Są­jun­go­je bu­vo griež­tas am­žiaus cen­zas, avia­to­riais mo­ky­tis bu­vo prii­ma­mi jau­nuo­liai tik iki 21 me­ tų. Kar­tais net ne­leis­da­vo skrai­dy­ ti tiems, ku­rie ne­ro­dy­da­vo ge­res­nių re­zul­ta­tų. – Ka­da jūs iš dai­li­nin­ko-di­zai­ ne­rio vir­to­te la­kū­nu? – Tai nu­ti­ko prieš 7 me­tus. Prieš tai dar bu­vau įsi­gi­jęs ma­žą lėk­tu­ vė­lį, mė­gi­nau purkš­ti lau­kus.

Iš­si­pil­dė: klai­pė­die­tis K.Vaš­ta­kas nuo vai­kys­tės sva­jo­jo skrai­dy­ti lėk­tu­vu, da­bar jis pi­lo­tuo­ja „Boeing 737-300“.

Ne­ga­ran­tuo­ja dar­bo vie­tos

– Tai ar lai­min­gas da­bar tiek me­tų sie­kęs trokš­ta­mo dar­bo ir pa­ga­liau jį ga­vęs? – Tu­riu tai, apie ką sva­jo­jau. – Tai gal rei­kia pa­sa­ky­ti žmo­ nėms, kad ver­ta ko­vo­ti dėl sa­ vo sva­jo­nės? – Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad ko­vo­jau, man tie­siog la­bai pa­si­se­kė. Tie moks­lai ne­pap­ras­tai bran­gus ma­lo­nu­mas. Kai aš lan­kiau kur­sus ir lai­kiau eg­ za­mi­nus, vi­sa tai bu­vo kiek pi­giau, bet da­bar no­rint gau­ti pi­lo­to li­ cen­ci­ją tek­tų pa­klo­ti iki 300 tūkst. Lt. Kai ku­rie gal­vo­ja, kad štai da­ bar su­mo­kės pi­ni­gus, o pa­skui gaus dar­bą. Daug žmo­nių taip nu­de­ga. Man la­bai pa­si­se­kė, ta­da tai bu­vo tik ant­rie­ji pi­lo­tų kur­sai Lie­tu­vo­je. Net ne­gal­vo­jau, kad teks pi­lo­tuo­ti „Boeing‘ą“, tad man dar la­biau pa­ si­se­kė, nei ki­tiems.

Kar­tą tren­kė žai­ bas, lėk­tu­vo kor­pu­ se pra­de­gi­no ne­di­ de­lę sky­lu­tę. Te­ko leis­tis ir su­tvar­ky­ti. Bet aud­ras sten­gia­ mės ap­lenk­ti – ke­lei­ viams toks skry­dis ne­ma­lo­nus.

– Ar su­dė­tin­gi eg­za­mi­nai? – Įtam­pa di­džiu­lė. Aš du kar­tus lai­kiau po 14 eg­za­mi­nų ang­lų kal­ ba. Kai pra­dė­jau mo­ky­tis, vis­ kas bu­vo lie­tu­viš­kai, bet kai iš­lai­ kiau du eg­za­mi­nus, paaiš­kė­jo, jog to­liau vis­kas bus ang­liš­kai. Kal­ ba bu­vo sun­kiau­sias da­ly­kas. Mo­ ky­tis tre­ni­ruok­liais te­ko va­žiuo­ti į Lon­do­ną, nes tuo me­tu Ry­tų Eu­ro­ po­je to­kių ne­bu­vo. Va­lan­da pra­kti­ kos tre­ni­ruok­liu kai­nuo­ja tūks­tan­tį

li­tų. O prie tre­ni­ruok­lio rei­kia pra­ leis­ti iki 40 va­lan­dų. Moks­lai tik­ rai bran­gūs, ta­čiau nie­kas ne­ga­ ran­tuo­ja, kad juos bai­gus pa­vyks įsi­dar­bin­ti. – Va­di­na­si, net tu­rė­da­mas li­ cen­ci­ją ran­ko­se ne­ži­nai, ar gau­ si dar­bą? – Jo­kių ga­ran­ti­jų nė­ra. Gal tu ne­ tin­ka­mas. Ten kiek­vie­ną žmo­ gų at­rin­ki­nė­ja at­ski­rai. Kom­pa­ni­ jos va­do­vai il­gai kal­ba­si su bū­si­mu pi­lo­tu. Po to įtei­kia ke­tu­rias sto­ras inst­ruk­ci­jas. Pri­va­lai vis­ką da­ry­ti kaip pa­ty­ręs la­kū­nas, jo­kio ki­to va­ rian­to nė­ra. Atė­jai ir skrisk. Tu vis­ ką mo­ki. Ne kiek­vie­nas to­kią įtam­ pą pa­ke­lia psi­cho­lo­giš­kai. O tai tik moks­lai. Dau­giau nei 500 va­lan­dų tu­ri bū­ti skrai­dęs, kad bū­tum pa­na­ šus į la­kū­ną. Ki­taip darb­da­viams tu neį­do­mus. Lėk­tu­vai kren­ta

– A. de Sent Eg­ziu­pe­ri ap­ra­šė dau­gy­bę ne­lai­mių: baig­da­vo­si de­ga­lai, lėk­tu­vai ge­do ir kri­to. Ar sau­ges­nė avia­ci­ja šian­dien nei prieš 80 me­tų? – Da­bar, pa­ly­gin­ti su A. de Sent Eg­ ziu­pe­ri lai­kais, yra žy­miai dau­giau lėk­tu­vų, ge­ro­kai dau­giau žmo­nių jais skrai­do. – Ir dau­giau jų kren­ta? – Na, taip. Lėk­tu­vai di­des­ni, au­kų dau­giau. Pa­si­kei­tė mas­tai. Nors da­bar­ti­niuo­se lėk­tu­vuo­se sau­gu­mo sis­te­ma la­bai iš­vys­ty­ta. Net šaukš­ te­liai ar puo­du­kai, nau­do­ja­mi lėk­ tu­ve, yra gal 10 kar­tų bran­ges­ni nei kur ki­tur. Jie tu­ri tu­rė­ti įvai­rius ser­ti­fi­ka­tus. Kė­dės tu­ri bū­ti mak­ si­ma­liai sau­gios ava­ri­jos ar gais­ro at­ve­ju. Kiek­vie­nas daik­tas lėk­tu­ve tu­ri bū­ti iš­ban­dy­tas, kad gau­tų tuos ser­ti­fi­ka­tus. Tuo už­sii­ma spe­cia­lios or­ga­ni­za­ci­jos. Jos už tai gau­na pi­ ni­gus. – Kiek įta­kos lėk­tu­vo sau­gu­ mui tu­ri ša­lu­ti­niai da­ly­kai, pa­

vyz­džiui, paukš­tis, pa­kliu­vęs į sraig­tą? – Jei pa­kliū­va di­de­lis paukš­tis, va­ rik­lį iš kar­to su­ga­di­na. Dėl to lėk­ tu­vuo­se ir yra du va­rik­liai, jie taip ap­skai­čiuo­ti, kad vie­nam su­sto­jus, ki­to va­rik­lio vis­kam tu­ri už­tek­ti. – O jei abu su­gen­da? – Ta­da va­rik­lių ne­be­lie­ka. – Ar yra te­kę pa­kliū­ti į aud­rą, o gal žai­bas yra tren­kęs į jū­sų pi­ lo­tuo­ja­mą lėk­tu­vą? – Kar­tą tren­kė žai­bas, lėk­tu­vo kor­ pu­se pra­de­gi­no ne­di­de­lę sky­lu­tę. Te­ko leis­tis ir su­tvar­ky­ti. Bet aud­ ras sten­gia­mės ap­lenk­ti – ke­lei­ viams toks skry­dis ne­ma­lo­nus. Akis­ta­ta su te­ro­ris­tu

– Ar te­ko su­si­dur­ti su te­ro­ris­tais? – Bu­vo at­ve­jis Da­ni­jo­je. Tuo­met oro uos­te už­stri­go­me 8 va­lan­doms. Tu­ rė­jo­me skris­ti į Ma­ro­ką, kai vie­nas ke­lei­vis, ki­lęs iš kaž­ko­kios ara­bų vals­ty­bės, jau už­da­rius vi­sas du­ ris, pa­si­ruo­šus skry­džiui, su­pa­ni­ ka­vo. At­si­sė­do prie pat du­rų, iš­ blyš­ko ir pa­sa­kė, kad no­ri iš­lip­ti. Jis bu­vo Da­ni­jos pi­lie­tis. Skri­do vie­ nas. Ėmė elg­tis nea­dek­va­čiai, mes jį iš­lai­pi­no­me. Pa­gal sau­gu­mo rei­ ka­la­vi­mus rei­kė­jo iš­krau­ti jo ba­ga­ žą, o ir tas ke­lias kė­džių ei­les ne­to­ lie­se, kur jis sė­dė­jo, te­ko pa­tik­rin­ti. Jo vie­ta bu­vo lėk­tu­vo prie­ky­je, ki­ti ke­lei­viai sa­kė, jog jis ir į ga­lą bu­vo nuė­jęs. Ta­da vi­sus iš­lai­pi­no­me, kad pa­tik­rin­tu­me vi­są lėk­tu­vą. – Ar ra­do ką nors? – Oro uos­to dar­buo­to­jai iš­lai­pi­ no ke­lei­vius, iš­kro­vė ba­ga­žą. Mū­ sų bu­vo du pi­lo­tai ir dvi stiuar­ de­sės, ta­čiau apie įvy­kio ei­gą nė vie­nas ne­bu­vo­me in­for­muo­ti. Pas­ kui pa­sa­kė, kad tu­ri nu­temp­ti mū­ sų lėk­tu­vą į ki­tą aikš­te­lę – at­ski­rai pa­tik­rai. Pak­lau­sė, ar lik­si­me lėk­ tu­ve. Li­ko­me. Kai pra­dė­jo buk­sy­ ruo­ti, ap­lin­kui pa­ma­tė­me dau­gy­ bę gais­ri­nių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Lėk­tu­ve bu­vo sprog­me­nų? – Apie tai mes su­ži­no­jo­me vė­liau. Mū­sų lėk­tu­vą nu­tem­pė į at­ski­ rą aikš­te­lę. Ga­na il­go­kai lau­kė­me, kol at­va­žia­vo au­to­bu­siu­kas, iš ku­ rio iš­li­po iš­mi­nuo­to­jas su ska­fand­ ru ir šar­vais kaip koks mar­sie­tis. O mes lėk­tu­ve mo­bi­liai­siais te­le­ fo­nais skam­bi­na­me, kal­ba­me. Kai tik jis pa­ma­tė, su­ri­ko, bai­kit, dar į orą iš­lėk­si­me. Ta­da mus iš­lai­pi­ no. Kai iš­kė­lė vi­sų ke­lei­vių daik­ tus, sprog­me­nų ieš­ko­ti iš­mo­ky­tas šuo tris kar­tus su­sto­jo prie to te­ ro­ris­to krep­šio. – Čia gar­si, daug kur ap­ra­šy­ta is­to­ri­ja. Tai nu­ti­ko jū­sų lėk­tu­ ve? – Na, taip, ir aš ten bu­vau, alų, mi­dų gė­riau, per barz­dą var­vė­jo... Da­bar juo­kin­ga, bet kai su­pra­to­me, kas ga­lė­jo įvyk­ti, ne­links­ma. – Ar na­miš­kiams pa­sa­ko­jo­te šį nu­ti­ki­mą? – Ne iš kar­to, kai praė­jo kiek lai­ko. Mū­sų lėk­tu­vą ta­da tik­ri­no dau­gy­ bę va­lan­dų. Pas­kui su­so­di­no ke­lei­ vius ir iš­skri­do­me. Gal­vo­jau, ke­ lei­viai at­si­sa­kys ke­lio­nės, bet jie bu­vo pa­ten­kin­ti, kad vis­kas yra sau­gu, ir nie­kas neat­si­sa­kė skris­ti. Tai­gi pa­trau­kė­me į Ma­ro­ką. Taip bai­gė­si mū­sų su­si­dū­ri­mas su te­ ro­ris­tu.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1959 02 12 Ši­lu­vo­je, Ra­sei­n ių ra­jo­ne. Klai­pė­do­je ap­si­gy­ve­no 1960 m. Mo­kė­si Vy­dū­no mo­kyk­lo­je. Nuo 14 me­tų įsto­jo į avia­ci­jos klu­bą. Da­bar gy­ve­na Vil­niu­je. Tu­ri tris duk­ras, žmo­na Aud­ro­nė dir­ ba Ope­ros ir ba­le­to teat­re jo­gos inst­ ruk­to­re.

6

šeštadienis, birželio 16, 2012

sportas

Airijos rinktinė vyks namo Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Airiai pirmieji iš Europos futbolo čempionate dalyvaujančių rinktinių nebeturi net mažiausios vilties patekti į antrąjį etapą.

Laimėtojas: vyrų grupėje sunkiausią štangą iškėlė M.Mickevičius.

Lietuviai – geriausi Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Ventspilyje surengtame Baltijos šalių sunkiosios atletikos čempionate sėkmingai rungtyniavo Lietuvos rinktinė, kurios garbę gynė klaipėdiečiai.

Mūsų atletai, pelnę 131 tašką, užėmė pirmą vietą. Antri buvo latviai – 120 taškų, o treti – lenkai, surinkę 107. Estijos ir Norvegijos sunkiaatlečiai pelnė po 103 taškus,

Suomijos – 101. „Tai sėkmingiausias Lietuvos komandos pasirodymas per šių varžybų istoriją, – pasidžiaugė rinktinės vyriausiasis treneris Bronislavas Vyšniauskas. – Iki šiol aukščiau trečiosios vietos nebuvo pavykę pakilti.“ Moterų grupėje nugalėjo mūsų atletė Aleksandra Stepanova. Tarp jaunių iki 17 metų stipriausias buvo Andrius Užkuraitis, jaunuolių iki 20 metų grupėje nenugalimas buvo Žygimantas Stanulis, o vyrų čempionu tapo Marius Mickevičius.

Pralaimėjusi ispanams net 0:4, italo Giovannio Trapattonio treniruojama Airijos rinktinė patyrė antrąją nesėkmę C grupėje ir likus paskutinei kovai su Italijos ekipa neturi nė taško. Pasaulio ir Europos čempionai gana greitai įrodė savo pranašumą. Jau 4-ąją min. „išmaudęs“ gynėjus ir vartininką Shay Giveną pirmąjį įvartį įmušė Fernando Torresas – 1:0. Tačiau ispanai neskubino įvykių – iki pertraukos neprikrėtė daugiau eibių varžovams. Antrasis kėlinys prasidėjo taip pat, kaip ir pirmasis. 49-iąją min. dar akivaizdžiau įrodęs, kaip prastai ginasi airiai, antrąjį įvartį įmušė Davidas Silva. 70-ąją min. antrąjį kartą taikliai spyrė F.Torresas, o pergalę 83-ąją min. įtvirtino Cescas Fabregasas. Pirmenybėse nesiliauja incidentai. Kroatijos sirgaliai bananais apmėtė juodaodį Italijos futbolininką Mario Balotellį. „Jei kas nors į mane mes bananą – aš tą žmogų užmušiu“, – prieš čempionatą buvo pagrasinęs italų žaidėjas. Per Italijos ir Kroatijos rinktinių susitikimą pastarosios ko-

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Rungtynių statistika C grupė

Poznanė: Italija – Kroatija 1:1 (1:0). A.Pirlo (39)/M.Mandžukičius (72). Gdanskas: Ispanija – Airija 4:0 (1:0). F.Torresas (4, 70), D.Silva (49), C.Fabregasas (83).

C gru­pė Vieta, komanda

Įvarčiai Taškai

1. Ispanija 2. Kroatija 3. Italija 4. Airija

5:1 4:2 2:2 1:7

4 4 2 0

Česlovas Kavarza Klaipėdietis Tadas Miceika įspūdingai debiutavo pasaulio MMA kovos stiliaus pirmenybėse, surengtose Taline.

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

mandos aistruoliai po vienos M.Balotellio atakos į aikštę paleido nemažai bananų, kuriuos rinko keletą apsaugininkų. Negana to, kroatai, kai italas gaudavo kamuolį, imitavo beždžionės garsus. Vakar vyko antrojo turo kovos D grupėje. Pirmosios Donecke rungtyniavo Ukrainos ir Prancūzijos rinktinės. 5-ąją min., esant rezultatui 0:0, varžybos dėl gausios liūties buvo sustabdytos. Teisėjas dėl žaidėjų saugumo išvedė komandas iš aikštės, nes be kritulių, dar dangų raižė žaibai. Po beveik valandos rungtynės buvo atnaujintos. Jos baigėsi vėlų vakarą.

„Reuters“ nuotr.

T.Miceikai – bronzos medalis „Muay Thai Imperijos“ kovotojas buvo vienintelis Lietuvos sportininkas, pakviestas rungtyniauti Estijos sostinėje. „Didžiulė garbė, kad T.Miceiką pakvietė į čempionatą, kuriame varžėsi geriausi sportininkai iš daugiau nei 30 valstybių. Ant ringo rungtyniavo per 200 dalyvių“, – sakė atleto ugdytojas Vadimas Gridiajevas. Anot trenerio, MMA taisyklės leidžia kovotojams smūgiuoti ne tik kumščiais, tačiau ir alkūnėmis, spirti, smaugti ir laužti. T.Miceikai tai buvo pirmasis išbandymas, varžantis pagal šias taisykles. Uostamiesčio sportininkas kovojo Elito klasėje. Savo svorio grupėje, kurioje buvo dešimt atletų, klaipėdietis iš pradžių nugalėjo Vokietijos atstovą, po to nokautu įveikė turką. Tačiau suklupus pusfinalyje, T.Miceikai atiteko bronzos medalis. Neseniai klaipėdietis buvo tapęs Europos K-1 čempionu.

Informacija: 397

Blyksnis: apie save dviem įvarčiais priminė F.Torresas.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

gale.

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Sėkmė: V.Gridiajevas džiaugėsi dar viena T.Miceikos (dešinėje) per-

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

miestas

Ke­lio­nės au­to­bu­su tau­po pi­ni­gus Por­ta­lo kl.lt fo­ru­me da­ly­va­vęs „Kaut­ros“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Li­nas Skar­džiu­kas pa­ban­dė su­lau­žy­ti ste­reo­ti­pą, kad pa­to­ giai ir pi­giau ga­li­ma ke­liau­ti tik nuo­sa­vu au­to­mo­bi­liu.

„Va­sa­ra – ato­sto­gų me­tas. Juk il­ sė­tis no­ri­si nuo pir­mų­jų mi­nu­čių ir pa­mirš­ti vi­sus rū­pes­čius. Siū­ ly­čiau au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams trans­por­to prie­mo­nes pa­lik­ti na­ muo­se ir ke­lio­nei rink­tis au­to­bu­ sus“, – sa­kė L.Skar­džiu­kas. – Kaž­kur gir­dė­jau, kad par­duo­ da­te bi­lie­tus šei­moms. Kiek jie kai­nuo­ja, ar tai pa­de­da su­tau­ py­ti? Man, va­ži­nė­jan­čiai su vai­kais, tai la­bai svar­bu. – „Kaut­ra“ šią va­sa­rą pri­sta­tė šei­ mos bi­lie­tą, ku­ris par­duo­da­mas tik in­ter­ne­tu po­rta­le www.au­to­bu­su­ bi­lie­tai.lt ir su­tei­kia ma­žiau­siai tri­ jų as­me­nų šei­mai iki 40 pro­c. nuo­ lai­dą va­žiuo­jant tarp­mies­ti­niais bend­ro­vės au­to­bu­sais. Va­žiuo­jant net pen­kių as­me­nų šei­mai la­biau ap­si­mo­ka ke­liau­ti au­to­bu­su, per­kant šei­mos bi­lie­tą, ir au­to­mo­bi­lį pa­lik­ti na­muo­se. Pa­vyz­džiui, nu­ke­liau­ti nuo Ni­ dos iki Kauno ir at­gal leng­vuo­ju au­to­mo­bi­liu kai­nuo­ja per 300 li­ tų, ne­skai­čiuo­jant ma­ši­nos amor­ ti­za­ci­jos. Tuo me­tu pen­kių as­me­nų šei­mai iš dvie­jų suau­gu­sių­jų, vai­ ko iki 7 me­tų ir dvie­jų vy­res­nių, 8 ir 12 me­tų, vai­kų, šei­mos bi­lie­tas kai­ nuos 280 li­tų į abi pu­ses. No­ri­me su­lau­žy­ti ste­reo­ti­pą, kad ke­liau­ti ga­li­ma tik au­to­mo­bi­liu. Nuo­sa­va ma­ši­na va­žiuo­jant ato­ sto­gau­ti į pa­jū­rį ky­la daug pa­pil­ do­mų rū­pes­čių – rei­kia ieš­ko­ti, kur ją pa­sta­ty­ti, mo­kė­ti už jos sto­vė­ji­ mą, sun­ku su­tal­pin­ti ant au­to­mo­ bi­lio vi­sos šei­mos dvi­ra­čius. Mes sie­kia­me, kad ato­sto­gų poil­ sis pra­si­dė­tų nuo ke­lio­nės pra­džios. mūsų au­to­bu­sai yra mo­der­nūs ir pa­to­gūs, juo­se ga­li­ma nau­do­tis ne­ mo­ka­mu be­vie­liu in­ter­ne­tu, bend­ ro­vės au­to­bu­sais ga­li­ma vež­tis dvi­ra­čius, už ku­riuos ne­rei­kia pa­ pil­do­mai mo­kė­ti. – Ar ga­li­ma į Var­šu­vą siųs­ti siun­ti­nius? – Ga­li­ma. Rei­kia kreip­tis į Au­to­bu­ sų siun­tų sky­rių sto­ty­je. Iš­sa­mes­ nę in­for­ma­ci­ją ga­li­ma ras­ti www. siun­to­sau­to­bu­sais.lt. – Ko­kio dy­džio ir kiek ba­ga­žo tu­ri bū­ti, kad už jį ne­rei­kė­tų pa­ pil­do­mai mo­kė­ti? – Da­bar ke­lei­vio ba­ga­žas tarp­mies­ ti­niuo­se marš­ru­tuo­se yra ve­ža­mas ne­mo­ka­mai. – Šiuo me­tu de­ga­lai at­pi­go, ta­ ciau pa­va­sa­rio pa­bai­go­je pa­ bran­gę bi­lie­tai neat­pi­go. Ka­da bus lo­ja­lu­mo kor­te­lės ke­lei­ viams, va­ž iuo­jan­t iems su „Kaut­ra“? – De­ga­lų kai­na ki­lo vi­sus me­tus ir no­riu pa­neig­ti gan­dus, kad bi­lie­tai

pa­va­sa­rio pa­bai­go­je pa­bran­go. Bi­ lie­tų kai­na iš­li­ko to­kia pa­ti. Pas­ta­ rą­jį kar­tą bi­lie­tai bran­go praė­ju­sių me­tų ba­lan­dį. Gal­vo­ja­me apie lo­ja­lu­mo kor­te­ les. Jas ga­lė­si­me įdieg­ti, kai au­to­ bu­suo­se bus įreng­ti nau­ji mo­der­nūs ka­sos apa­ra­tai, ga­lin­tys nu­skai­ty­ti kor­te­lės duo­me­nis. – Ko­dėl, išė­jus į pen­si­ją, iš­kart nė­ra tai­ko­mos 50 ir 80 pro­c. nuo­lai­dos sen­jo­rams? – Tai yra vals­ty­bės nu­sta­ty­ta nuo­ lai­dų sis­te­ma, ku­ri api­brė­žia, kad 50 pro­c. nuo­lai­da tai­ko­ma nuo 70 me­tų am­žiaus, o 80 pro­c. nuo­lai­da – nuo 80 me­tų. – Ar nor­ma­li si­tua­ci­ja, kad au­ to­bu­sų bi­lie­tams nuo­lai­dos tai­ ko­mos tik vai­kams iki 10 me­tų? Ar vė­liau au­to­ma­tiš­kai tė­vai stai­ga tu­ri pra­tur­tė­ti, ar vai­kas pa­ts už­si­dir­ba? Koks jū­sų po­ žiū­ris? – Vals­ty­bė re­gu­liuo­ja nuo­lai­dų sis­ te­mą. Iki 7 me­tų vai­kams bi­lie­tas au­to­bu­su ne­kai­nuo­ja, nuo 7 iki 10 me­tų tai­ko­ma 50 pro­c. nuo­lai­da, nuo 10 me­tų rei­kia mo­kė­ti vi­są bi­ lie­to kai­ną. Yra tai­ko­mos nuo­lai­dos moks­lei­viams, vyks­tan­tiems į mo­ kyk­lą ar bū­re­lius vie­ti­niais marš­ ru­tais. Šias nuo­lai­das kom­pen­suo­ ja sa­vi­val­dy­bės.

Nė­ra jo­kių ap­ri­bo­ji­ mų, iš ko­kių sto­te­lių ga­li­ma vež­tis dvi­ra­čius.

– Ar jū­sų įmo­nės vai­ruo­to­jai yra ap­rū­pin­ti mo­bi­lių­jų te­le­ fo­nų lais­vų­jų ran­kų įran­ga? Ne kar­tą te­ko ma­ty­ti au­to­bu­sų vai­ ruo­to­jus, ku­rie vie­na ran­ka lai­ ko vai­rą, ki­ta – te­le­fo­ną. Tie­sa, ne­ga­liu tvir­tin­ti, kad tai bu­vo jūsų firmos au­to­bu­sas, bet tik­ rai tarp­mies­ti­nis. O gal au­to­bu­ sų vai­ruo­to­jams iš­vis drau­džia­ ma tu­rė­ti te­le­fo­nus? – Vai­ruo­to­jui te­le­fo­no tu­rė­ti ne­ drau­džia­ma, ta­čiau bend­ro­vė ne­to­ le­ruo­ja at­ve­jų, kai vai­ruo­to­jas va­ žiuo­da­mas kal­ba te­le­fo­nu. Tai­syk­lės ga­lio­ja vi­siems vai­ruo­to­jams, taip pat ir tiems, ku­rie vai­ruo­ja au­to­bu­ sus. Nė­ra rei­ka­lo dar­bo rei­ka­lų va­ žiuo­jant ap­tar­ti te­le­fo­nu, tai ga­li­ma pa­da­ry­ti tar­pi­nė­se sto­te­lė­se. Jei­gu vai­ruo­to­jas va­žiuo­da­mas te­le­fo­nu kal­ba apie as­me­ni­nius da­ly­kus, tai yra jo as­me­ni­nė at­sa­ko­my­bė. As­me­ ni­niams po­rei­kiams ten­ki­nti bend­ ro­vė ne­si­ren­gia įsi­gy­ti lais­vo­sios ran­kų įran­gos. Ant­ra ver­tus, lais­vo­

Pla­nai: L.Skar­džiu­kas ti­ki­si, kad autobusuose greitu laiku interneto ryšio kokybė bus dar geresnė.

ji ran­kų įran­ga bū­na įvai­ri, vie­niems vai­ruo­to­jams pa­tin­ka vie­no­kia, ki­ tiems ki­to­kia, bū­tų sun­ku įtik­ti. – Ka­da nor­ma­liu lai­ku ir už nor­ma­lią kai­ną ve­ši­te į Pran­ cū­zi­ją (ne į Pa­ry­žių)? – Tie­siai švie­siai ga­liu pri­pa­žin­ ti, kad pra­lai­mė­jo­me kon­ku­ren­ci­nę ko­vą tarp­tau­ti­niuo­se, ypač il­guo­ se marš­ru­tuo­se, kai at­si­ra­do pi­gių skry­džių bend­ro­vės. Į Pran­cū­zi­ją nau­jų marš­ru­tų ne­ pla­nuo­ja­me, ta­čiau yra ga­li­my­bė įsi­gy­ti bi­lie­tų, per­sė­dant Diu­sel­ dor­fe, iš kur ga­li­ma ke­liau­ti ki­to­ mis kryp­ti­mis. – Ang­li­jo­je, va­žiuo­jant tarp­ mies­t i­n iais rei­sais, siū­l o­m a at­si­ger­ti, už­kąs­ti. Ar to ne­pla­ nuo­ja­ma įdieg­ti „Kaut­ro­je“? – Ne­su įsi­ti­ki­nęs, kad tai ge­ra idė­ ja. Ne­ma­nau, kad vi­siems ke­lei­ viams pa­tik­tų, jei, įli­pus į au­to­ bu­są, sa­lo­nas kve­pė­tų deš­re­lė­mis. Be to, tarp­mies­ti­niai marš­ru­tai Lie­tu­vo­je yra per­ne­lyg trum­pi, to­ dėl ši pa­slau­ga neak­tua­li. – Ar ga­liu va­žiuo­ti au­to­bu­su ir vež­tis dvi­ra­tį į Ni­dą iš Klai­ pė­dos? – Taip, tik­rai ga­l i­te. Nė­ra jo­k ių ap­ri­bo­ji­mų, iš ko­kių sto­te­lių ga­ li­ma vež­tis dvi­ra­čius. Be­je, la­bai ma­lo­nu per Kur­šių ne­ri­ją va­žiuo­ti dvi­ra­čiu ir at­gal grįž­ti au­to­bu­su

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

ar­ba at­v irkš­č iai. Pats tuo įsi­t i­ ki­n au. Va­ž iuo­j i au­t o­b u­s u į Ni­ dą, po to dvi­ra­čiu iki Pa­lan­gos ar Šven­to­sios ir to­liau ki­tu au­to­bu­ su – na­mo. – Ža­du pa­si­nau­do­ti jū­sų ne­ mo­ka­mo dvi­ra­čių ve­ži­mo pa­ slau­ga. Ke­lia ne­ri­mo, ar tik­rai lai­kik­lis tiks ma­no dvi­ra­čiui, ka­dan­gi rė­mas ne­stan­dar­ti­ nis. Jei ne­tiks, tuo­met tik­riau­ siai ga­li­ma bus vež­ti ba­ga­ži­nė­ je, ta­čiau bi­jau, kad dvi­ra­tis, ve­ža­mas ba­ga­ži­nė­je, ga­li su­si­ brai­žy­ti. – Jei dvi­ra­čio rė­mas yra ne­stan­ dar­ti­nis, ga­li ne­pa­vyk­ti jo pri­tvir­ tin­ti prie spe­cia­lių lai­kik­lių. To­kiu at­ve­ju dvi­ra­tis bus per­vež­tas ba­ ga­ži­nė­je. Jei ke­lei­vis ne­ri­mau­ja, kad dvi­ra­tis ga­li su­si­brai­žy­ti, ma­lo­niai pra­šo­me, kad jis pa­ts pa­si­rū­pin­tų, kaip dvi­ra­tį įpa­kuo­ti. – Ar ga­li­ma siųs­ti siun­ti­nius jū­s ų au­to­b u­sais, jei­g u nė­ra siun­ti­nių priė­mi­mo sky­riaus, o tik pa­pras­čiau­sia au­to­bu­sų sto­te­lė? – Jei­gu nė­ra siun­tų priė­mi­mo sky­ riaus, siun­ti­nį rei­kė­tų įteik­ti tie­ siai vai­r uo­t o­j ui. Pa­gal siun­t os dy­dį vai­ruo­to­jas nu­spręs, kiek už jį mo­kė­ti – 5, 10 ar 15 li­tų. Mo­kes­tis ne­prik­lau­so nuo to, kaip to­li siun­ ta ke­liaus. Vai­ruo­to­jas iš­duos do­ ku­men­tą, pa­tvir­ti­nan­tį, kad bu­

vo priim­ta siun­ta. Toks siun­ti­mas ga­li­mas tuo at­ve­ju, kai vie­to­je nė­ ra siun­tų priė­mi­mo ter­mi­na­lo. – Ar ga­li­ma iš au­to­bu­sų sto­ties iš­siųs­ti siun­ti­nį į už­sie­nį? – Siun­ti­nius ga­li­ma siųs­ti Lie­tu­vo­ je ir į už­sie­nį. Be­je, tik­rai pa­trauk­ lia kai­na. Siun­ti­niai vi­so­je Eu­ro­po­ je pri­sta­to­mi iki du­rų. – Kom­piu­te­ris šian­dien – neat­ sie­ja­mas mū­sų pa­ly­do­vas ir dar­bo prie­mo­nė. Kaip plė­to­ja­ ma inf­rast­ruk­tū­ra dirb­ti kom­ piu­te­riu au­to­bu­suo­se? – „Kaut­ros“ au­to­bu­suo­se vi­sur vei­kia ne­mo­ka­mas be­vie­lis in­ter­ ne­to ry­šys. Bu­vo­me šios pa­slau­gos pio­nie­riai Lie­tu­vo­je. Šian­dien de­ra­ mės su pa­slau­gos tei­kė­ju, kaip pa­ ge­rin­ti in­ter­ne­to ry­šio ko­ky­bę. Kl.lt

80 proc. – tokia nuolaida taikoma senjorams nuo 80-ies metų.

8

šešTADIENIS, birželio 16, 2011

miestas

Is­to­ri­niams lai­vams ieš­ko­ma prie­globs­čio Is­to­ri­nę ver­tę tu­rin­tys lai­vai ta­po gal­vos skaus­mu. Kol at­sa­kin­gi as­me­nys ta­ria­si dėl jų iš­sau­go­ji­mo, vie­nas iš lai­vų ta­po be­ na­mių prie­globs­čiu. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Klai­pė­dos pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jo­je trū­ni­ja trys me­di­nės jach­tos ir iš­li­ kęs pir­ma­sis Lie­tu­vos gar­lai­vis, šiuo me­tu pri­me­nan­tis me­ta­lo lau­žą.

Iki ne­lai­mės – vos žings­nis. Vie­na­me lai­vų jau ap­si­gy­ve­no be­na­miai.

Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­ me­na Sa­vic­kie­nė pa­ste­bi, kad šie ap­leis­ti lai­vai šiur­pi­na ne tik į pi­ lia­vie­tę už­klys­tan­čius tu­ris­tus. Lai­vai ke­l ia grės­m ę ir ap­l in­k i­ niams. R.Sa­v ic­k ie­n ės ma­ny­m u, iki ne­l ai­m ės – vos žings­n is. Vie­ na­m e lai­v ų jau ap­s i­g y­ve­n o be­ na­m iai.

Pa­sak di­rek­to­rės, me­ta­lo lau­žą la­biau pri­me­nan­čius lai­vus no­rė­ ta pa­sta­ty­ti eks­po­nuo­ti bei pa­dė­ti ša­lia len­te­les, in­for­muo­jan­čias apie lai­vų is­to­ri­nę ver­tę. Ta­čiau idė­ja taip ir li­ko neį­gy­ ven­din­ta. Po at­vi­ru dan­gu­mi gu­lin­čius lai­ vus bū­ti­na pa­trauk­ti iš pi­lia­vie­tės ir dėl čia nu­ma­to­mų te­ri­to­ri­jos tvar­ ky­mo dar­bų. Lai­vai pri­klau­so Jach­ tin­go mu­zie­jui, ku­rį įkū­rė Lie­tu­vos jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­bas „Bu­dys“. Jo va­do­vas Kos­tas Fran­kas ap­ gai­les­ta­vo, kad ne­ran­da­ma tin­ka­ mos pa­sto­gės šiems lai­vams lai­ ky­ti, nors už­sie­nie­čiai siū­lo sa­vo pa­ra­mą juos res­tau­ruo­jant. Pi­lia­vie­tė­je trū­ni­jan­tys lai­vai yra įtrauk­ti į Lie­tu­vos kul­tū­ros pa­vel­ do re­gist­rą. Pa­dė­ti su­ras­ti tin­ka­mą vie­tą bei pa­si­rū­pin­ti jų li­ki­mu ža­da Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­vi­mo ta­ry­ba, ki­ tą mė­ne­sį vėl svars­ty­sian­ti šį klau­ si­mą.

Nyks­ta: po at­vi­ru dan­gu­mi trū­ni­jan­čioms is­to­ri­nėms ver­ty­bėms ne­ran­da­ma tin­ka­mos vie­tos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ar matysite savo pamėgtas programas? „O jūs ką žiūrėsite po spalio 29 d.?“ – vis dažniau žiūrovus provokuoja ne vienas TV operatorius ar televizorių pardavėjas. Tuo tarpu visi „Balticum TV“ abonentai gali būti ramūs – jiems negresia jokie pasikeitimai. Rudenį numatomus pokyčius komentuoja „Balticum TV“ Plėtros tarnybos direktorius Saulius Kupliauskas. – Kas nebematys programų?

– Spalio 29 d. numatytas antžeminės analoginės TV išjungimas visoje Lietuvos teritorijoje užgesins nemokamos analoginės antžeminės TV žiūrovų televizorius. Tai reiškia, kad žiūrintys nemokamą televiziją per individualias lauko ar kambario antenas, taip pat prisijungę prie daugiabučio namo kolektyvinės antenos po tos dienos per savo televizorius nebematys nieko. – „Balticum televizija“ pasikei-

timus suplanavo jau nuo liepos 1 d. Kas keičiasi? – Nuo liepos 1 d. šio kanalo nebegalės matyti nemokamos TV žiūrovai. Jis nebus rodomas analoginės antžeminės TV tinklais. Toks sprendimas buvo priimtas dėl to, kad analoginė antžeminė TV jau bet kuriuo atveju skaičiuoja paskutines savo gyvavimo dienas. Tikimės, kad tai paskatins jos naudotojus greičiau pasirūpinti nauja tinkama įranga. Ne paslaptis, kad lietingas rudens oras gali būti visai netinkamas antenų įrengimui, tad įrangą geriausia keisti dar vasarą.

– Kas gali būti ramūs dėl analo-

ginės TV pasikeitimų? – Galvos dėl suplanuotų pasikeitimų nesuka tie, kas naudoja-

Patikima: lengviausias būdas pasiruošti rudens pokyčiams – užsisa-

kyti abonentinę skaitmeninę televiziją.

si mokamomis televizijos paslaugomis. „Balticum TV“ abonentai, kurie naudojasi kabeliniais, belaidžiais ar antžeminiais tinklais teikiama televizija, jokiais pasikeitimais nesirūpina, nes jiems jokie pokyčiai negresia – pamėgtomis programomis jie galės mėgautis ir toliau. Jiems nereikia sukti galvos nei dėl įrangos įsigijimo, nei kitų dalykų, nes paprastai tuo pasirūpina patys paslaugos teikėjai. – Tai ką pasirinkti antžeminės

analoginės TV žiūrovui? Mokamą televiziją, o gal vis dėlto nemokamą antžeminę skaitmeninę TV? – Yra keletas priežasčių, dėl kurių patarčiau rimtai pasvarstyti prieš pasirenkant nemokamą skaitmeninę antžeminę TV. Pirmiausia tai programų skaičius. Iki šiol nemokamai žiūrovai ma-

tė 13 nemokamų programų, tačiau prognozuojama, kad šis skaičius pamažu tik mažės. Ne visoms mažosioms ar nišinėms televizijoms didžiulius retransliavimo kaštus gali padengti pajamos iš reklamos, todėl jos ilgainiui bus priverstos tapti mokamomis. Tokį sprendimą jau priėmė kanalas „Balticum televizija“. Nemokamų skaitmeninių antžeminių programų sąraše visada liks LTV, LTV2, taip pat jame žada likti ir didžiosios komercinės televizijos. O pasirinkę plačiausiai prieinamą „Balticum TV“ antžeminės TV programų paketą, jūs matysit ne tik minėtas nemokamas programas, bet ir „Balticum televiziją“, „Balticum auksinį“ filmų kanalą, „EuroSport“, „NTV Mir“ ir kitas populiarias TV programas. Daugiau nei 20 skaitmeninių programų už visai nedidelę kainą – vos 9 Lt/mėn.

– O kaip tie, kurie įsigijo taip plačiai reklamuojamus TV priedėlius (imtuvus) ar naują televizorių su integruotu skaitmeninės TV imtuvu? – Norėčiau teigti, kad tiek ir užteks, tačiau ne viskas taip paprasta. Dalis TV priedėlių visiškai nėra pritaikyti koduotoms programoms žiūrėti. Tai reiškia, kad su jais galima matyti tik nekoduotas, nemokamas skaitmenines programas, perduodamas antžeminiu būdu. Be to, tik TV priedėlio ar naujo televizoriaus neužtenka. Reikia pasirūpinti, kaip signalas ateis iki jūsų. Ar jums užteks tik paprastos kambarinės antenos? Ar reikės papildomos išorinės antenos? O gal jungsitės prie daugiabučio kolektyvinės antenos? Ar ji bus tinkama skaitmeniniam signalui priimti? Klausimai, į kuriuos taip pat turėsite ieškoti atsakymų. – O kaip bus tiems, kurie žiūri

televiziją per kolektyvines antenas? – Va čia tai keblus klausimas. Jie šiuo metu taip pat žiūri analoginę antžeminę TV. Jeigu kolektyvinis tinklas yra pritaikytas priimti skaitmeninį signalą, tai jų vartotojai galės matyti 13-a antžeminių skaitmeninių programų. Tačiau toli gražu ne visos kolektyvinės antenos yra iš tikrųjų pritaikytos pasikeitimams. Dauguma kolektyvinių antenų statytos prieš 15-30 metų, todėl geba priimti tik analoginį signalą. Skaitmeniniam signalui dažnai būna nepritaikyti ir kabeliai bei paskirstymo dėžutės. Deja, šių vartotojų ekranai po spalio 29 d. neberodys, net jeigu jie ir yra nusipirkę skaitmeninės TV priedėlį ar pritaikytą televizorių.

Taigi lengviausias ir patikimiausias būdas pasiruošti pokyčiams – prisijungti prie abonentinės televizijos. Kokią TV šiuo metu gali pasiūlyti „Balticum TV“? Raginčiau žmones nesivarginti bandant patiems pasiruošti analoginės antžeminės TV išjungimui. Mes tikrai galime pasiūlyti kokybiškas televizijos paslaugas pagal kiekvieno norus ir kišenę ne tik Klaipėdos, Kretingos, Palangos ir Gargždų miestų, bet ir užmiesčių gyventojams. Taip pat suteikiame reikalingą įrangą ir padedame įsirengti ją namuose. Dabar yra geras metas tapti mūsų abonentu, nes turime puikių pasiūlymų ir gerų programų rinkinių. Didžiausias programų pasirinkimas laukia miestiečių – jie gali rinktis skaitmeninę kabelinę TV ir žiūrėti daugiau nei 120 programų. Užmiesčio gyventojams teikiame daugiau nei 40 belaidės skaitmeninės TV programų. Tiems, kurie dalį laiko praleidžia tiek mieste, tiek užmiestyje, pavyzdžiui, sodininkai, mielai perka mūsų skaitmeninės antžeminės TV įrangos pakuotę ir žiūri daugiau nei 20 TV programų net 6 mėn. nemokamai. Tai puikus pasirinkimas tiek nuosavų namų, tiek vienkiemių, tiek ir daugiabučių gyventojams. – Kur žmonės galėtų gauti išsa-

mią konsultaciją apie analoginės antžeminės TV išjungimą? – Ją visada nemokamai galima gauti bet kuriame UAB „Balticum TV“ klientų aptarnavimo skyriuje, taip pat telefonu 8-700-55540 ar el. paštu info@balticum.lt.

Užs. 975645

9

ĹĄeĹĄtADIENIS, birĹželio 16, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pre­zi­den­tÄ—s dia­lo­gas su Ĺžur­na­lis­tais

ÄŽver­tin­ti ir pa­reng­ti veiks­mĹł pla­nÄ… dÄ—l so­vie­tĹł oku­pa­ci­ jos Ĺža­los at­ly­gi­ni­mo leng­va ne­bus, tad prem­je­ro ĹĄiam tiks­ lui su­bur­ta ko­mi­si­ja siō­lys jos dar­bÄ… pra­ tÄ™s­ti.

Su re­gio­ni­nÄ—s spau­dos at­sto­vais su­si­ti­ku­si Pre­zi­den­tÄ— Da­lia Gry­ baus­kai­tÄ— pa­si­da­li­jo sa­vo ÄŻĹžval­ go­mis svar­biau­siais ĹĄa­lies gy­ve­ni­ mo klau­si­mais ir pri­mi­nÄ—, kad te­sÄ—­ jo sa­vo pa­Şa­dÄ… pa­siō­ly­ti leng­va­ti­nÄŻ pri­dÄ—­ti­nÄ—s ver­tÄ—s mo­kes­Ä?io (PVM) ta­ri­fÄ… spau­dai.

„„Nes­pÄ—­ja: veiks­mĹł pla­nÄ… dÄ—l so­vie­tĹł oku­pa­ci­jos Ĺža­los at­ly­gi­ni­mo

pa­teik­ti tu­rin­Ä?iai ko­mi­si­jai va­do­vau­jan­ti T.B.Bu­raus­kai­tÄ— tei­gia, kad grei­Ä?iau­siai rei­kÄ—s jos dar­bÄ… pra­tÄ™s­ti. Ge­di­mi­no Bar­tuť­kos nuo­tr.

Kvies eks­per­tus iť uŞ­sie­nio Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus su­ bur­ta ko­mi­si­ja, tu­rin­ti pa­siō­ly­ti, kaip de­rÄ—­tis su Ru­si­ja dÄ—l so­vie­tĹł oku­pa­ci­jos Ĺža­los at­ly­gi­ni­mo, uŞ­ truks il­giau, nei pla­nuo­ta. Lie­pos 1-Ä…jÄ… ji pa­teiks tik sa­vo to­les­nÄ—s veik­los gai­res. Ga­lu­ti­nis re­zul­ta­ tas bus kur kas vÄ—­liau. Ko­mi­si­jos na­riai dar ta­ria­si, ko­kÄŻ veiks­mĹł pla­nÄ… siō­ly­ti Vy­riau­sy­bei. Vie­nas siō­ly­mĹł – kreip­tis ÄŻ uŞ­sie­ nio eks­per­tus ir pa­pra­ťy­ti kon­sul­ ta­ci­jĹł. „Tai ga­li bō­ti suo­miai, nes jie tu­rÄ—­jo tam tik­rÄ… pa­tir­tÄŻ, ga­li bō­ ti len­kai, bul­ga­rai – mes no­rÄ—­tu­me pa­si­kvies­ti iĹĄ tĹł ĹĄa­liĹł, ku­rios tu­rÄ—­ jo pa­na­ťiÄ… oku­pa­ci­jĹł pa­tir­tÄŻ. Bō­tĹł ge­rai ir pran­cō­zai – jie vis tiek pa­ ty­rÄ— vie­nÄ… oku­pa­ci­jÄ…, vie­nÄ… to­ta­ li­ta­ri­nÄŻ re­Şi­mÄ…. Bet kol kas – nie­ ko aiť­kaus. Aiť­ki­na­mÄ—s, ko­kios ga­lÄ—­tĹł bō­ti ga­li­my­bÄ—s dÄ—l eks­ per­tĹłâ€œ, – sa­kÄ— ko­mi­si­jos pir­mi­ nin­kÄ—, Lie­tu­vos gy­ven­to­jĹł ge­no­

ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro (LGGRTC) di­rek­to­rÄ— Te­re­sÄ— Bi­ru­tÄ— Bu­raus­kai­tÄ—. Dar ge­gu­ŞÄ™ su­bur­tos ko­mi­si­jos na­riai bu­vo su­si­rin­kÄ™ vos du kar­tus, tad pri­trō­ko lai­ko de­ta­liau veik­ lai ap­tar­ti. „Tas su­teik­tas lai­kas (iki lie­pos 1-oios – red. pa­st.) yra tik pir­mo­sioms po­zi­ci­joms duo­ti. Be abe­jo, vi­sa tai ga­li uŞ­truk­ti ir lai­ko tik­rai rei­kÄ—s dau­giau“, – pri­pa­Şi­no ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kÄ—. Nors kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai jau pra­bi­lo apie su­mas bō­si­miems uŞ­sie­nio eks­per­tams, T.B.Bu­raus­ kai­tÄ— sa­kÄ—, kad kol kas jo­kiĹł konk­ re­Ä?iĹł spren­di­mĹł nÄ—­ra: „Vis­kas, kaip liau­dis sa­ko, dar ĹĄa­kÄ—­mis ant van­dens. Bet pir­muo­sius juod­rať­ ti­nius pa­siō­ly­mus mes pa­teik­si­me iki lie­pos 1-osios.“ LGGRTC di­rek­to­rÄ— uŞ­tik­ri­no, kad ko­mi­si­jos na­riai vie­nin­gi. EsÄ… vi­si su­pran­ta, kad oku­pa­ci­jos Ĺža­ los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mas itin rim­ tas, ir ne­po­li­ti­kuo­ja. „Ma­ne iť­ties ma­lo­niai nu­ste­bi­no, kad vi­si mes

ko­mi­si­jo­je pō­tÄ—­me tÄ… pa­Ä?iÄ… dō­ dÄ…, ne­bu­vo jo­kiĹł konf­ron­ta­ci­jĹłâ€œ, – tei­gÄ— ji. Ki­ti ko­mi­si­jos na­riai nuo ko­ men­ta­rĹł kol kas su­si­lai­ko – esÄ… klau­si­mas „per rim­tas“, kad bō­ tĹł ga­li­ma kÄ… nors ko­men­tuo­ti dar ne­bai­gus dar­bo. 20 mlrd. JAV do­le­riĹł (ar­ba 80 mlrd. li­tĹł pa­gal tuo­me­tÄŻ kur­sÄ…) – maŞ­daug to­kiÄ… Ĺža­lÄ… Lie­tu­vai pa­ da­rÄ— so­vie­tĹł oku­pa­ci­jos. Bent jau to­kius duo­me­nis prieĹĄ 12 me­ tĹł pa­tei­kÄ— spe­cia­li ko­mi­si­ja, va­ do­vau­ja­ma tuo­me­tÄ—s tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­rÄ—s Ra­sos Bud­ber­gy­tÄ—s. Ĺ ie skai­Ä?ia­vi­mai at­si­ra­do po to, kai Sei­mas priÄ—­mÄ— ÄŻsta­ty­mÄ… dÄ—l SSRS oku­pa­ci­jos Ĺža­los at­ly­gi­ni­mo. Tarp­Şi­ny­bi­nÄ—s ko­mi­si­jos ata­ skai­to­je pa­gal Jung­ti­niĹł Tau­tĹł me­to­di­kÄ… 2000 m. taip pat ap­ skai­Ä?iuo­ti bend­rie­ji Lie­tu­vos eko­ no­mi­kos nuo­sto­liai dÄ—l ne­gau­to na­cio­na­li­nio pro­duk­to. Ĺ ie nuo­ sto­liai esÄ… su­da­ro apie 800 mlrd. JAV do­le­riĹł.

Va­kar su re­gio­nĹł Ĺži­niask­lai­dos at­ sto­vais su­si­ti­ku­si Pre­zi­den­tÄ—, kaip ir kas­met, pri­sta­tÄ— svar­biau­sias ĹĄa­lies fi­nan­sĹł, ĹŤkio ir eko­no­mi­kos pro­ble­mas, pa­si­da­li­jo sa­vo ÄŻĹžval­go­ mis ir su­lau­kÄ— ne­ma­Şai klau­si­mĹł. D.Gry­baus­kai­tÄ— tei­gÄ—, kad te­si sa­vo pa­Şa­dus. Dar per­nai Sei­mui bu­vo pa­teik­tas ÄŻsta­ty­mas dÄ—l leng­ va­ti­nio PVM ta­ri­fo spau­dai. Da­ bar di­dĹžiau­sias rō­pes­tis, ar par­la­ men­ta­rai ry­ťis jÄŻ priim­ti. Kol kas ĹĄis klau­si­mas vil­ki­na­mas Sei­me. Tie­ sa, opo­zi­ci­jai pri­klau­san­tys Sei­ mo na­riai jau su­rin­ko pa­kan­ka­ mai pa­ra­ťų, kad dÄ—l ĹĄio klau­si­mo ple­na­ri­nia­me po­sÄ—­dy­je bō­tĹł bal­ suo­ja­ma ki­tÄ… sa­vai­tÄ™, nors val­dan­ tie­ji dar ra­gi­na pa­lauk­ti Vy­riau­sy­

bÄ—s iť­va­dos dÄ—l pro­jek­to. Anks­Ä?iau mi­nist­rai reiť­kÄ— skep­tiť­kÄ… nuo­mo­ nÄ™ dÄ—l PVM leng­va­tĹł, ÄŻskai­tant ir spau­dai. Jei­gu pro­jek­tui bō­tĹł pri­tar­ta, nuo ĹĄiĹł me­tĹł spa­lio 1 d. pe­rio­di­ nei spau­dai bō­tĹł tai­ko­mas ne­be ba­zi­nis 21 pro­c., bet leng­va­ti­nis 9 pro­c. PVM ta­ri­fas. Tai pa­leng­vin­ tĹł su­dÄ—­tin­gÄ… spaus­din­tos Ĺži­niask­ lai­dos pa­dÄ—­tÄŻ. D.Gry­baus­kai­tÄ— pa­brÄ—­ŞÄ—, kad ĹĄiuo klau­si­mu ak­ty­viau tu­rÄ—­tĹł rō­ pin­tis pa­ti Ĺži­niask­lai­dos bend­ruo­ me­nÄ—. Pre­zi­den­tÄ— pa­si­ge­do ak­ty­ ves­nio spau­dos da­ly­va­vi­mo siō­lant ÄŻsta­ty­mo pa­kei­ti­mus. Su Ĺži­niask­lai­dos at­sto­vais D.Gry­ baus­kai­tÄ— ap­ta­rÄ— ĹĄa­lies ak­tua­li­jas, bō­si­mus Sei­mo rin­ki­mus, pa­tei­ kÄ— nuo­mo­nÄ™ dÄ—l krať­to po­li­ti­nÄ—s ir eko­no­mi­nÄ—s atei­ties. Pre­zi­den­tÄ— taip pat at­krei­pÄ— dÄ—­me­sÄŻ, kad Lie­ tu­vai rei­kia bō­ti pa­si­ren­gu­siai ga­ li­miems nau­jiems eko­no­mi­niams iť­mÄ—­gi­ni­mams, ku­rie ga­li uŞ­griō­ti dÄ—l neį­vei­kia­mos eu­ro kri­zÄ—s. „KlaipÄ—dos“ inf.

„„Pa­si­kal­ba: Pre­zi­den­tÄ— D.Gry­baus­kai­tÄ— re­gu­lia­riai su­si­tin­ka su re­gio­ni­nÄ—s

Şi­niask­lai­dos at­sto­vais.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

LaidĹł ÄŻraĹĄymas – geriausia, kÄ… galÄ—jo sugalvoti TV kĹŤrÄ—jai Ĺ ilutÄ—je gyvenanti Svaja PetrietienÄ— internetu atkeliaujanÄ?iÄ… interaktyviÄ…jÄ… televizijÄ… ĹžiĹŤri nuo rudens: „GalimybÄ— be jokios ÄŻrangos ir mokesÄ?iĹł ÄŻsiraĹĄyti, o vÄ—liau norimu laiku perĹžiĹŤrÄ—ti televizijos laidas man yra pati naudingiausia iĹĄmaniosios televizijos funkcija. Negaliu ja atsidĹžiaugti. PavyzdĹžiui, jeigu Ĺžinau, kad darbe uĹžtruksiu ilgÄ—liau ir negalÄ—siu pasiĹžiĹŤrÄ—ti mÄ—gstamo serialo, paspaudĹžiu mygtukÄ… „ĎraĹĄyti“ ir galiu bĹŤti rami – perĹžiĹŤrÄ—siu grÄŻĹžusi ÄŻ namus.“ Puikios kokybÄ—s paslaugos

Svaja su ĹĄeimyna televizijÄ… „Interaktyvioji GALA“ ĹžiĹŤri net per tris namuose esanÄ?ius televizorius. Ĺ ilutiĹĄkÄ— sako, kad anksÄ?iau turÄ—jo kabelinÄ™ televizijÄ…, bet paslaugos teikÄ—jas daĹžnai keisdavo kanalĹł paketus, buvo trukdĹžiĹł. „Televizija „Interaktyvioji GALA“ ÄŻ namus atkeliauja ĹĄviesolaidiniu internetu, todÄ—l paslaugos kokybÄ— yra puiki. AĹĄ daĹžnai uĹžsuku ir ÄŻ „Videonuomoje“ esantÄŻ televizijos programĹł archyvÄ…, kur randu populiariausias lietuviĹĄkĹł kanalĹł laidas, koncertus, serialus. Taip pat mÄ—gstu ÄŻsijungti rusiĹĄkus kanalus, vyras – sporto programas. Vienu ĹžodĹžiu, televizijÄ… „In-

teraktyvioji GALA“ vertiname tik teigiamai“, – sako ĹĄilutiĹĄkÄ— ir priduria, kad namuose naudojasi dar viena TEO paslauga – greituoju internetu ZEBRA. Pasak Svajos, ĹĄviesolaidĹžiu teikiamas internetas yra nepalyginamai greitesnis. Televizija – naujoviĹł mÄ—gÄ—jams

Pasak Larijaus Lapinsko, televizijÄ… „Interaktyvioji GALA“ teikianÄ?ios bendrovÄ—s TEO KlaipÄ—dos regiono centro direktoriaus, interaktyvioji televizija iĹĄ kitĹł skiriasi neiĹĄsemiamomis technologijĹł galimybÄ—mis – tai tarsi televizijos ir interneto miĹĄinys, kurio turinys prisotintas interaktyviomis paslaugomis. „Televizijos „Interaktyvioji GALA“ ĹžiĹŤrovai gali neatsitraukdami nuo televizoriaus ekranĹł iĹĄsinuomoti naujausius ďŹ lmus – meniu skyriuje „Videonuoma“ pateikiama daugiau kaip 1 700 dokumentiniĹł, Holivudo, animaciniĹł, istoriniĹł ďŹ lmĹł, koncertĹł ÄŻraĹĄĹł, paĹžintiniĹł laidĹł. Patrauklu, kad daugumÄ… jĹł galima ĹžiĹŤrÄ—ti be papildomĹł mokesÄ?iĹłâ€œ, – sako L.Lapinskas. Anot jo, televizijos „Interaktyvioji GALA“ vartotojai pamÄ—go ir kitas novatoriĹĄkas funkcijas – televizoriaus ekrane perĹžiĹŤri inter-

neto svetainiĹł „YouTube“, „Facebook“, „Flick“ ir „Picasa“ turinÄŻ, nepamirĹĄta ÄŻsijungti raiĹĄkiĹłjĹł televizijos (HD) kanalĹł. Sporto vasara – raiĹĄkiuoju HD formatu

Ĺ i vasara gausi sporto renginiĹł: Europos futbolo Ä?empionatas, Venesuelos krepĹĄinio atrankos turnyras, Londono vasaros olimpinÄ—s Ĺžaidynes. NorÄ—dama nudĹžiuginti savo ĹžiĹŤrovus, televizija „Interaktyvioji GALA“ paruoĹĄÄ— staigmenĹł. „Turintiesiems raiĹĄkiuosius kanalus rodanÄ?ius televizorius („Full HD“ ar „HD Ready“) visas svarbiausias vasaros sporto varĹžybas rodysime tiesiogiai raiĹĄkiuoju formatu. Ĺ˝iĹŤrovai, ÄŻsijungÄ™ kanalÄ… „LTV HD“, galÄ—s iki menkiausiĹł detaliĹł stebÄ—ti svarbiausiĹł Europos Ä?empionato futbolo varĹžybĹł ÄŻvarÄ?ius, milisekundĹžiĹł tikslumu vertinti olimpiniĹł ĹžaidyniĹł rezultatus, o per kanalÄ… „Lietuvos ryto TV HD“ – atrankines vyrĹł krepĹĄinio varĹžybas, kuriose kausis ir mĹŤsĹł rinktinÄ—s ĹžaidÄ—jai“, – atskleidĹžia L.Lapinskas. Televizija „Interaktyvioji GALA“ rodo ir kitus raiĹĄkiosios televizijos kanalus: „iConcerts HD“, „Discovery HD Showcase“, „Eurosport HD“, „National Geographic Channel HD“ ir „History HD“. UĹžs. 974339

ď Ž NaujovÄ—: 9N_VWb` 9N]V[`XN` A2< 8YNV]Ă›Q\` _RTV\[\ PR[a_\ QV_RXa\_Vb`'

 ARYRcVgVWN  6[aR_NXafcV\WV 4.9.• ]N_b\ Ă› `aNVTZR[Ăş “  3bYY 51• N_  51 ?RNQf• aRYRcVg\_Vb` ab_V[af` TfcR[a\WNV aVR`V\TV[R` \YVZ]V[VĂş NVQf[VĂş V_ 2b_\]\` SbaO\Y\ Ă˜RZ]V\[Na\ a_N[`YVNPVWN` TNYĂ›` `aROĂ›aV _NV XVb\Wb S\_ZNab •

10

šeštadienis, birželio 16, 2012

12p.

Sta­li­no mir­ties ge­le­žin­ke­lis Si­bi­re.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Eu­ro zo­na priė­jo lem­tin­gą kryž Eu­ro­pos vals­ty­bių ly­de­riai su­lai­kę kva­pą lau­kia sek­ma­die­nio rin­ki­mų Grai­ki­jo­je, ku­rie nu­lems ne tik šios ša­lies, bet ir vi­sos eu­ro zo­nos atei­tį. Atė­nai lai­ky­sis skaus­min­ gų tau­py­mo prie­mo­nių ar pa­si­trauks iš eu­ro zo­nos?

Baks­no­ja į Is­pa­ni­ją

Be­veik 10 mln. rin­kė­jų tu­rės ga­li­ my­bę pa­si­rink­ti fi­nan­si­nio gel­bė­ ji­mo pa­ke­tą pa­lai­kan­čias par­ti­jas, siū­lan­čias iš nau­jo de­rė­tis dėl ES ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) su­teik­tos pa­sko­los są­ly­gų, ar­ba ra­ di­ka­lią kai­rią­ją par­ti­ją, ku­ri no­ ri nu­trauk­ti šį su­si­ta­ri­mą ir vis­ką pra­dė­ti iš pra­džių. Ale­xis Tsip­ras, va­do­vau­jan­tis kraš­tu­ti­nei kai­ria­jai par­ti­jai „Sy­ri­ za“, pa­ža­dė­jo fi­nan­si­nio gel­bė­ji­mo su­tar­tį pa­vers­ti is­to­ri­ja, jei­gu įtvir­ tin­tų per pa­sta­ruo­sius rin­ki­mus pa­siek­tą per­ga­lę, kai šis ju­dė­ji­mas su­rin­ko tris­kart dau­giau bal­sų ne­gu per anks­tes­nį bal­sa­vi­mą 2009 m. „Bank­ro­to me­mo­ran­du­mas pir­ ma­die­nį taps praei­ti­mi, – rin­kė­ jams Atė­nuo­se ket­vir­ta­die­nį ža­dė­jo po­li­ti­kas. – Briu­se­lis lau­kia mū­sų, pir­ma­die­nį mes at­vyks­ta­me de­rė­tis dėl žmo­nių tei­sių ir at­šauk­ti gel­bė­ ji­mo pa­ke­to.“ Jis pri­mi­nė apie di­džiu­lę pa­sko­lą, ku­rią ES sek­ma­die­nį su­tei­kė Is­pa­ ni­jai, ir tvir­ti­no, kad fi­nan­si­nė pa­ gal­ba įma­no­ma be to­kių dras­tiš­kų prie­mo­nių, ko­kių rei­ka­lau­ja­ma iš Grai­ki­jos. „Is­pa­ni­ja sėk­min­gai iš­si­de­rė­jo fi­ nan­si­nę pa­ra­mą be fis­ka­li­nės kon­ so­li­da­ci­jos pa­ke­to, ne­pai­sydama sko­lin­to­jų gra­si­ni­mų ir šan­ta­žo“, – kal­bė­jo A.Tsip­ras. Jė­gos apy­ly­gės

Pavojus: jei­gu Grai­ki­ja at­mes tau­py­mo prie­mo­nes, ji ri­zi­kuo­ja ne­gau­ti li­ku­sių finansinio pagalbos paketo pinigų.

„Scanpix“ nuotr.

Kon­ser­va­ty­vio­ji „Nau­jo­sios de­ mok­ra­ti­jos“ par­ti­ja pa­lai­ko ES ir TVF fi­nan­si­nį gel­bė­ji­mo pa­ke­tą ir tau­py­mo prie­mo­nes, nors sie­kia

Kaip dan­gus ir že­mė Du pa­grin­di­niai pre­ten­den­tai lai­mė­ti sek­ma­die­nį, bir­že­lio 17 d., Grai­ki­jo­je vyk­sian­čius itin svar­bius par­la­men­ to rin­ki­mus – 61 me­tų kon­ser­va­to­ rius A.Sa­ma­ras ir 37-erių kai­rių­jų at­ sto­vas A.Tsip­ras – la­bai skir­tin­go am­ žiaus, bū­do, skir­tin­ga ir jų kil­mė.

Alexis Tsip­ras A.Tsip­ras, va­do­vau­jan­tis kraš­tu­ti­nių kai­rių­jų par­ti­jai „Sy­ri­za“, ne­ti­kė­tai už­si­ tik­ri­no ant­rą vie­tą per ge­gu­žės 6-ąją vy­ ku­sius rin­ki­mus, per ku­riuos neat­ si­ra­do aiš­kaus nu­ga­lė­to­jo. Pa­gal am­žių jis tik­tų į sū­nus A.Sa­ma­rui, ta­čiau jo pa­tir­tis po­li­ti­ko­je sie­kia jau du de­šimt­me­čius. A.Tsip­ras bu­vo il­gus plau­ kus į ka­se­lę su­s i­r i­š ęs paaug­lys ak­ty­vis­tas, or­ga­ ni­zuo­da­vęs sė­di­muo­sius strei­kus mo­kyk­lo­je praei­ to am­žiaus pa­sku­ti­nio­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je, kai Grai­ki­ją krė­tė di­de­ li moks­lei­vių pro­tes­tai prieš kont­ro­ver­siš­kas švie­ti­mo re­for­mas. Įgi­jęs in­ži­nie­riaus spe­ cia­ly­bę, jis anks­ti įsto­ jo į „Sy­ri­zą“, ku­ri anks­ čiau bu­vo ži­no­ma kaip „Sy­nas­pis­mos“. A.Tsip­

ras ket­ve­rius me­tus va­do­va­vo jos jau­ ni­mo sky­riui, o 2006-ai­siais bu­vo iš­kel­ tas šios par­ti­jos kan­di­da­tu į Atė­nų me­ ro po­stą. A.Tsip­ras gi­mė 1974-ųjų lie­pą – Grai­ki­jai lem­tin­gais me­tais, kai žlu­go sep­ty­ne­rius me­tus tru­ku­si ka­riš­kių dik­ta­tū­ra, ne­gai­les­tin­gai per­se­k io­ju­si kai­r iuo­sius bei ko­mu­nis­tus ir su­ren­ gu­si kru­vi­ną su­si­do­ro­ ji­mą su su­ki­lu­siais stu­ den­tais. Užau­gęs Atė­nų dar­bi­ nin­kų ra­jo­ne, jis mo­kė­ si gre­ti­mo­je vals­ty­bi­nė­je mo­kyk­lo­je. Bū­si­ma­sis kai­rių­jų ly­de­ ris stu­di­ja­vo Atė­nų po­li­ tech­ni­kos uni­ver­si­te­te, ku­ris bu­vo 1973 m. vy­ ku­sio stu­den­tų su­ki­li­ mo ži­di­nys. Kal­bė­da­mas ang­l iš­kai jis daž­nai už­si­ker­ta.

Antonis Sa­ma­ras Par­ti­jos „Nau­jo­ji de­mok­ra­ti­ja“ ly­de­ris A.Sa­ma­ras ka­dai­se bu­vo vie­nas iš jau­ niau­sių į Grai­ki­jos par­la­men­tą iš­rink­tų po­li­ti­kų ir ky­lan­ti kon­ser­va­ty­vių­jų jė­gų žvaigž­dė. Vė­liau stai­ga pra­ra­ do ma­lo­nę ir su sa­vi­mi nu­si­tem­pė vi­są vy­riau­sy­bę. A.Sa­ma­ras ki­lęs iš vie­nos Grai­ ki­jos eli­to šei­mos ir yra bai­ gęs eko­no­mi­kos bei vers­ lo va­dy­bos stu­di­jas Jung­ ti­nė­se Vals­ti­jo­se – Am­ hers­to ko­le­dže bei Har­ var­do uni­ver­si­te­te. Jo pro­tė­viai bu­vo tur­tin­ gi grai­kų pirk­liai iš Alek­ sand­ri­jos, įkū­rę Be­na­ki mu­zie­jų – vie­ną iš pa­ grin­di­nių Grai­ki­jos kul­ tū­ros cent­rų. A.Sa­ma­ ro pro­se­ne­lė Pe­ne­lo­pe Del­ta bu­vo vie­na ži­no­ miau­sių ša­lies ra­šy­to­jų. A.Sa­ma­ras iš­gar­sė­jo be­

veik prieš 20 me­tų, dirb­da­mas už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nist­ru tuo me­tu, kai pra­ si­dė­jo Grai­ki­jos ir kai­my­nės Ma­ke­do­ni­ jos dip­lo­ma­ti­nė kri­zė. Jis bu­vo griež­tai nu­si­sta­tęs prieš šią nau­ją vals­ty­bę, at­si­sky­ru­ sią nuo Ju­gos­la­vi­jos. Atė­nų po­žiū­riu, Ma­ke­do­ni­ja ne­tei­sė­ tai pa­si­sa­vi­no ša­lies šiau­ri­ nio re­gio­no var­dą, pa­ skel­bu­si ne­prik­lau­so­ my­bę 1991 m. A.Sa­ma­ras dėl šio klau­si­mo su­si­kir­to su tuo­me­čiu Grai­k i­jos prem­je­ru Kons­tan­ti­ ne’u Mit­so­ta­kiu, at­si­ sta­ty­di­no ir su­žlug­dė vi­są vy­riau­sy­bę. Iro­niš­ka, kad jis po de­ šimt­me­čio grį­žo pas kon­ser­va­to­rius ir įvei­ kė K.Mit­so­ta­kio duk­rą per par­ti­jos va­do­vo rin­ ki­mus 2009 m.

11

šeštadienis, birželio 16, 2012

pasaulis At­pa­ži­no ­ ber­niu­ką

Or­gi­jos ­ ar­mi­jo­je

Pas­lap­tin­ga­sis „miš­ko ber­niu­kas“, ku­ ris per­nai at­si­ra­do Ber­ly­ne ir sa­kė ke­le­ rius me­tus gy­ve­nęs miš­ke, pa­si­ro­dė esąs olan­dų jau­nuo­lis, pa­bė­gęs iš na­mų prieš de­vy­nis mė­ne­sius. „Ga­liu pa­tvir­tin­ti, jog jis yra dvi­de­šimt­me­tis ber­niu­kas iš Hen­ ge­lo (mies­to Olan­di­jos šiau­rės va­ka­ruo­ se)“, – pra­ne­šė Olan­di­jos po­li­ci­jos at­sto­ vė Chan­tal Wes­ter­hoff. Iš na­mų jis pa­bė­go 2011-ųjų rug­sė­jį.

Aust­ra­li­jo­je va­kar pa­vie­šin­ti do­ku­men­ tai at­sklei­dė šiur­pų ne­pil­na­me­čių ly­ti­nį iš­ nau­do­ji­mą ir šiurkš­čias „krikš­ty­nų“ ce­re­ mo­ni­jas ša­lies gink­luo­to­sio­se pa­jė­go­se, o prem­je­rė Ju­lia Gil­lard už­si­mi­nė, kad ga­ li bū­ti im­ta­si vie­šo ty­ri­mo. Kai ku­rie kal­ti­ na­mie­ji, sie­ja­mi su be­veik 850 ži­no­mų iš­ nau­do­ji­mo at­ve­jų, da­bar gal­būt uži­ma vi­ du­ti­nio ar­ba aukš­to ran­go va­do­vų po­stus. Tai nu­ro­dė ata­skai­tos au­to­riai.

ž­ke­lę šiek tiek jas su­švel­nin­ti. Jos ly­de­ris An­to­nis Sa­ma­ras tau­py­mo prie­ši­ nin­kus kal­ti­na žai­džiant po­ke­rį su Grai­ki­ja. „Mes ei­na­me at­sa­ko­my­bės ke­ liu ir tiks­liai ži­no­me, ko no­ri­me. Ir mes sa­ko­me, kad no­ri­me eu­ro ir to, kad bū­tų per­žiū­rė­tos pa­gal­bos pa­ ke­to są­ly­gos“, – nau­jie­nų agen­tū­rai „Reu­ters“ sa­kė A.Sa­ma­ras. Nau­jau­sios ap­klau­sos ro­do, kad pa­gal po­pu­lia­ru­mą „Sy­ri­za“ neat­ si­l ie­ka nuo kon­ser­va­ty­v io­s ios „Nau­jo­sios de­mok­ra­ti­jos“, ta­čiau pro­gno­zuo­ja­ma, kad nė vie­na par­ ti­ja neuž­si­tik­rins le­mia­mos dau­gu­ mos, tad po rin­ki­mų ti­kė­ti­nos itin įtemp­tos de­ry­bos dėl koa­li­ci­jos.

Briu­se­lis lau­kia mū­ sų, pir­ma­die­nį mes at­vyks­ta­me de­rė­tis dėl žmo­nių tei­sių ir at­šauk­ti gel­bė­ji­mo pa­ke­to.

Lė­šos bai­gia­si

Grai­ki­jos lė­šos bai­gia­si – tu­ri­mų at­sar­gų jai pa­kaks tik iki lie­pos, o ES ir TVF pa­sko­lų čiau­pas už­suk­tas iki ar­tė­jan­čių rin­ki­mų. Jei­gu Grai­ ki­ja at­mes tau­py­mo prie­mo­nes, ji ri­zi­kuo­ja ne­gau­ti li­ku­sių pi­ni­gų. Grai­ki­jos kai­rie­ji ar­gu­men­tuo­ ja, kad ša­lies pa­si­trau­ki­mas eu­ro zo­no­je su­kel­tų gran­di­ni­nę reak­ci­ ją, to­dėl to­kio sce­na­ri­jaus nie­ka­ da ne­bus leis­ta įgy­ven­din­ti, nors Eu­ro­pos ly­de­riai per­spė­ja, kad fi­ nan­si­nio gel­bė­ji­mo su­tar­ties ne­si­ lai­ky­mas ga­liau­siai pri­vers Atė­nus pa­lik­ti bend­ros va­liu­tos klu­bą. Ban­kų šal­ti­niai taip pat sa­kė, kad pa­lū­ka­nų nor­mos pri­klau­sys nuo rin­ki­mų re­zul­ta­tų. Sek­ma­die­nį vyk­sian­tys rin­ki­mai, ku­rie bu­vo pa­skelb­ti nė vie­nai par­ ti­jai neuž­si­tik­ri­nus aiš­kios dau­gu­ mos per bal­sa­vi­mą ge­gu­žės 6-ąją, Grai­ki­jo­je bus tre­ti per pa­sta­ruo­ sius tre­jus me­tus.

4

sa­vo vai­kų nu­žu­dy­mu yra įta­ria­mas 36 me­tų vy­ras iš Vo­kie­ti­jos Il­ze­dės mies­to.

Kaip at­ro­dys drach­ma­ge­do­nas? Ban­kai už­da­ry­ti, pre­ky­bos cent­rai už­da­ry­ti, gat­vė­se – riau­šės, žmo­ nės bė­ga iš ša­lies, lėk­tu­vai eva­kuo­ ja už­stri­gu­sius tu­ris­tus. Taip, anot Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čio „The Ti­me“, ga­li at­ro­dy­ti ne­val­do­ mas Grai­ki­jos išė­ji­mas iš eu­ro zo­ nos, ar­ba drach­ma­ge­do­nas. Slap­tas pa­si­ta­ri­mas

Po­li­to­lo­gai būgš­tau­ja, kad kai­rių­ jų per­ga­lė par­la­men­to rin­ki­muo­ se iš­pro­vo­kuos ban­kų štur­mą ir Grai­ki­ja bus pri­vers­ta pa­lik­ti va­ liu­tų są­jun­gą dar iki tol, kol nau­ ja vy­riau­sy­bė spės pe­rim­ti įga­lio­ ji­mus. „Aš ti­kiuo­si ge­ro sce­na­ri­jaus ar bent ne to­kio blo­go. Bet nie­kas ne­ga­li at­mes­ti blo­giau­sio sce­na­ ri­jaus, į ku­rį žmo­nės rea­guos la­ bai ner­vin­gai, ir mes tu­rė­si­me daug bė­dų, – sa­kė Atė­nų po­li­ti­ kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to ELIA­MEP di­ rek­to­rius Tha­nas Do­kas. – Žmo­ nės ga­li im­ti siaub­ti par­duo­tu­ves ir ban­kus – bet ko­kius pi­ni­gus jie ten pa­siims? Ga­li kil­ti su­si­rė­mi­mų tarp po­li­ci­jos ir ekst­re­mis­tų, ku­ rie ne­pra­leis pro­gos pa­si­reikš­ti ir pri­da­ry­ti bė­dų. Taip pat ga­li pri­ trūk­ti pro­duk­tų.“ Dip­lo­ma­ti­niai šal­ti­niai pra­ne­šė, kad šią sa­vai­tę už fi­nan­sus at­sa­ kin­gi ES pa­rei­gū­nai su­ren­gė slap­ tą pa­si­ta­ri­mą, per ku­rį svars­tė ga­ li­my­bę at­kur­ti pa­sie­nio kont­ro­lę, ri­bo­ti ka­pi­ta­lo ju­dė­ji­mą ir pi­ni­gų iš­gry­ni­ni­mą ban­ko­ma­tuo­se. To­ kie apri­bo­ji­mai fak­tiš­kai jau ga­lio­ ja: no­rė­da­mas iš­si­gry­nin­ti stam­ bes­nę pi­ni­gų su­mą klien­tas tu­ri ją už­sa­ky­ti prieš die­ną ar ke­lias. Vie­nas Grai­ki­jos vers­li­nin­kas, no­rė­jęs iš­si­gry­nin­ti 5 tūkst. eu­ rų (17 tūkst. li­tų) kas­die­nėms ope­ ra­ci­joms, ban­ke iš­gir­do, kad ga­li pa­siim­ti tik 2 tūkst. eu­rų (7 tūkst. li­tų).

Tik­ras koš­ma­ras

Pa­sak Grai­ki­jos cent­ri­nio ban­ ko va­do­vo Geor­ge’o Pro­vo­pou­lo, grį­ži­mas prie drach­mos ga­li virs­ ti tik­ru pra­ga­ru. Pe­rei­na­muo­ju lai­ ko­tar­piu gy­ven­to­jams teks grįž­ti prie tie­sio­gi­nių mai­nų. „Prit­rūks bū­ti­niau­sių pre­kių. Be de­ga­lų ka­riuo­me­nė ir po­li­ci­ ja ne­ga­lės nau­do­ti sa­vo au­to­mo­ bi­lių ir ki­tos tech­ni­kos. Po ga­na il­go lai­ko pa­dė­tis pa­si­tai­sys, bet pra­di­niu pe­rei­na­muo­ju lai­ko­tar­ piu iš­gy­ven­si­me tik­rą koš­ma­rą“, – liūd­nas pro­gno­zes pie­šė G.Pro­ vo­pou­las.

ji pi­ni­gai bū­tų grą­žin­ti san­ty­kiu maž­daug 850 drach­mų už vie­ ną eu­rą, o rin­ko­je kur­sas nu­kris­ tų net iki 1 tūkst. drach­mų už eu­ rą. To­kią pro­gno­zę pa­tei­kė Atė­nų pre­ky­bos rū­mų eks­per­tai. Tai­gi at­si­da­rius ban­kams grai­ kai ga­lės at­siim­ti dviem treč­da­ liais nu­ver­tė­ju­sias san­tau­pas. Dau­ge­lis gy­ven­to­jų jau da­bar ieš­ko bū­dų ap­sau­go­ti sa­vo pi­ni­ gus. Cent­ri­nio ban­ko duo­me­ni­ mis, grai­kai „po čiu­ži­niais“ lai­ko maž­daug 25 mlrd. eu­rų. Dėl to pa­ daž­nė­jo bu­tų api­plė­ši­mų.

tiems dia­be­tu ir on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis. Stra­te­gi­nių de­ga­lų at­sar­ gų ša­liai už­teks trims mė­ne­siams, bet De­ga­li­nių sa­vi­nin­kų aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas Mi­cha­lis Kiu­sis įspė­jo, kad pra­si­dė­jus pa­ni­kai at­ sar­gos ga­li iš­sek­ti ge­ro­kai grei­čiau. Nei jis pa­ts, nei ki­ti de­ga­li­nių sa­vi­ nin­kai ne­kau­pia at­sar­gų. „Kas­dien par­duo­du 10 tūkst. lit­rų, o ga­liu sau­go­ti 50 tūkst. ar­ ba 60 tūkst. lit­rų. Kri­zės at­ve­ ju vis­kas bus iš­par­duo­ta per dvi die­nas, tad ko­kia pra­smė kaup­ ti at­sar­gas?“ – re­to­riš­kai klau­sė M.Kiu­sis.

San­tau­pas – į už­sie­nį

Cent­ri­nio ban­ko duo­me­ni­mis, grai­ kai „po čiu­ži­niais“ lai­ko maž­daug 25 mlrd. eu­rų. Dėl to pa­daž­nė­jo bu­tų api­ plė­ši­mų. Blo­giau­siu at­ve­ju grai­kams pri­ trūks gry­nų­jų, me­di­ka­men­tų ir ne­tgi mais­to, nes im­por­tuo­ja­mos pre­kės taps neį­kan­da­mos. Žmo­nės pra­dės bėg­ti prie sie­nų, o riau­ši­ nin­kai – siaub­ti par­duo­tu­ves ir san­dė­lius. Eu­ro­pai ga­li tek­ti siųs­ti hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą, bet ant eu­ ro zo­nos su­py­kę grai­kai ga­li kreip­ tis pa­gal­bos į Ru­si­ją ar­ba Ki­ni­ją.

Pav­las Ka­ra­vias tu­rė­jo spau­dos par­duo­tu­vę, bet per­nai bu­vo pri­ vers­tas ją už­da­ry­ti. Da­bar jis pra­ gy­ve­ni­mui už­dir­ba vai­ruo­da­mas tak­si. Po riau­šių, ki­lu­sių šie­met va­sa­rį, jis sa­vo kuk­lius san­tau­pų li­ ku­čius per­ve­dė į Vo­kie­ti­jos ban­ką. „Pa­li­kau šiek tiek pi­ni­gų Grai­ ki­jos ban­ke, o li­ku­sius per­ve­džiau į „Deuts­che Bank“. Ma­no drau­gai maž­daug pu­sę pi­ni­gų lai­ko Grai­ki­ jo­je, o ki­tus – Vo­kie­ti­jo­je“, – pa­ sa­ko­jo vy­ras. Jau penk­tus me­tus iš re­ce­si­jos neišb­ren­dan­čio­je Grai­ki­jo­je da­ lis gy­ven­to­jų jau ne­tu­ri dėl ko su­ kti gal­vos. „Mes ne­tu­ri­me pi­ni­gų, to­dėl mums ne­rū­pi. Tu­ri­me tik to, ko rei­kia kas­die­nai, o kar­tais pri­ trūks­ta­me ir ši­to“, – pa­sa­ko­jo di­ zai­ne­rė Xe­nia Mit­ro­fan, gry­nin­da­ ma pi­ni­gus Atė­nų ban­ko­ma­te.

Nu­ver­tės dviem treč­da­liais

Pa­sak „The Ti­me“, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos bend­ro­vė „De La Rue“, anks­čiau spaus­di­nu­si Grai­ki­jai drach­mas, jau pu­čia dul­kes nuo sa­vo įren­gi­nių. Drach­ma bu­vo kon­ver­tuo­ja­ma į eu­rus san­ty­kiu 340 ir 1. Grai­ki­jai išė­jus iš va­liu­tų są­jun­gos, se­nie­

De­ga­lų tu­ri trims mė­ne­siams

Vi­suo­ti­nės pa­ni­kos at­ve­ju Grai­ ki­jai grei­tai pri­trūks de­ga­lų, o iš par­duo­tu­vių len­ty­nų dings mais­to pro­duk­tai. Ne­no­rė­da­ma kurs­ty­ti pa­ni­kos, vy­riau­sy­bė ne­di­di­na jo­kių at­sar­gų, nors iš anks­to pa­si­rū­pi­no pa­kan­ka­mu kie­kiu vais­tų ser­gan­

Ka­riuo­me­nė ne­si­kiš

Ki­ta pro­ble­ma yra tai, kad 48 pro­c. mais­to pro­duk­tų Grai­ki­ja im­por­ tuo­ja. Ša­lis im­por­tuo­tų mais­to at­ sar­gų tu­ri maž­daug mė­ne­siui, bet de­fic­ i­tas vis tiek ga­li at­si­ras­ti. „Is­to­riš­kai Grai­ki­jo­je bu­vo du at­ve­jai, kai gy­ven­to­jai pa­niš­kai puo­lė pirk­ti pro­duk­tus. Vie­nas – po Čer­no­by­lio ka­tast­ro­fos, o ki­ tas – kai 1981 m. prem­je­ru bu­vo iš­rink­tas Pa­pand­reou vy­res­ny­sis, – aiš­ki­no Grai­ki­jos mais­to pra­mo­ nės fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Evan­ ge­las Ka­lous­sis. – Taip, ner­vin­gu­ mas jau­čia­mas, bet šiuo me­tu mes ne­sa­me pa­ni­kos būk­lės. Juk kri­zė tę­sia­si jau il­gą lai­ką.“ Tik vie­ną blo­giau­sią sce­na­ri­ jų eks­per­tai vien­bal­siai at­me­ta – ka­riuo­me­nės įsi­ki­ši­mą ir dik­ ta­tū­ros, ko­kia gy­va­vo Grai­ki­jo­je 1967–1974 m., įve­di­mą. ELIA­MEP va­do­vui Th.Do­kui te­ ko dės­ty­ti ka­ro aka­de­mi­jo­se. „Jei­gu pa­klaus­tu­mė­te, ar ka­riuo­ me­nė ga­li im­tis ko­kių nors veiks­ mų, aš tvir­tai at­sa­ky­čiau – ne, – ti­ki­no jis. – Ma­nau, per pa­sta­ ruo­sius 38 me­tus ji bu­vo per­ne­lyg de­mok­ra­tiš­kai in­dokt­ri­nuo­ta.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

BNS, BBC inf.

10 mln.

Graikijos rinkėjų sekmadienį spręs savo šalies likimą.

Riau­šės: eks­per­tai pro­gno­zuo­ja, kad vi­suo­ti­nės pa­ni­kos at­ve­ju Grai­ki­jo­je kils ne­ra­mu­mų, pri­trūks bū­ti­niau­sių pre­kių.

„The Dai­ly Te­leg­raph“ nuo­tr.

12

šeštadienis, birželio 16, 2012

pasaulis Ke­tur­ko­jų žai­dy­nės San Die­go mies­te JAV Ka­li­for­ ni­jos vals­ti­jo­je praė­ju­sią sa­vai­ tę vy­ko tra­di­ci­nės šu­nų var­ žy­bos „Pu­ri­na Inc­re­dib­le Dog Chal­len­ge“. Ke­tur­ko­jai var­žė­ si bang­len­čių spor­to, nar­dy­ mo, lėkš­čias­vy­džio, bė­gi­mo su kliū­ti­mis ir ki­to­se rung­ty­se. Šuo­liuo­se į van­de­nį ne­pra­len­ kia­mas bu­vo ir re­kor­dą pa­sie­ kė ska­li­kas Ko­či­tis (kai­rė­je), ku­ris virš van­dens pra­skrie­ jo 9,75 m.

Sta­li­no mir­ties ge­le­žin­ke­lis Si Lau­ke spau­džia 50 laips­nių šal­tis, o va­ sa­rą ke­pi­na ali­nan­tis karš­tis. Ta­čiau Sta­li­ no gu­la­guo­se įkalintiems žmo­nėms oras ne­rū­pė­jo. Jie gal­vo­jo, kaip iš­lik­ti. Ver­gų dar­bas

So­vie­tų Są­jun­gos gu­la­guo­se įka­ linti žmo­nės įgyvendino įspū­din­ gus pro­jek­tus. Apie Bal­tą­ją ir Bal­ti­jos jū­ras su­ jun­gu­sį ka­na­lą, iš­kas­tą gu­la­gų ka­ li­nių, ži­no tur­būt kiek­vie­nas, be­si­ do­min­tis So­vie­tų Są­jun­gos is­to­ri­ja. Šis ka­na­las bu­vo sta­to­mas 1931– 1933 m. Pro­jek­tą įgy­ven­din­ti rei­ ka­la­vo Sta­li­nas. Tau­tų tė­vas tam da­vė 24 mė­ne­sius ir net pa­ts da­ly­ va­vo jo ati­da­ry­me. Tie­sa, ka­na­las var­gu ar ga­li bū­ ti va­di­na­mas Bal­tuo­ju, vei­kiau – kru­vi­nuo­ju. Vyks­tant sta­ty­boms, pa­sak įvai­rių šal­ti­nių, žu­vo nuo 100 iki 200 tūkst. žmo­nių. Ark­ties ge­le­žin­ke­lis

Bal­ta­sis ka­na­las bu­vo to­li gra­žu ne vie­nin­te­lis gu­la­gų ka­li­nių padary­ tas po­sta­men­tas Sta­li­nui. An­tai, per Ru­si­jos Ark­tį drie­kia­ si be­veik 600 ki­lo­met­rų ge­le­žin­ke­ lis. Tie­sa, jis ap­leis­tas, juo trau­ki­ niai ne­dar­da. Nie­kas iš­ti­sus de­šimt­me­čius apie šį ruo­žą ne­kal­bė­jo. Tik vie­na mo­te­ris su­ti­ko bri­tų BBC žur­na­lis­tams pa­pa­sa­ko­ti apie šį sta­ti­nį. Liud­mi­la Li­pa­to­va žur­na­lis­tams ge­le­žin­ke­lį api­bū­di­no taip: „Sta­li­ no mir­ties ge­le­žin­ke­lis, ve­dan­tis į nie­kur.“ „Štai čia. Da­bar im­ki­te kas­ti“, – žur­na­lis­tus pa­si­ti­ko mo­te­ris su snie­go kas­tu­vu. Po aki­mir­kos, kaip pa­sa­ko­jo žur­ na­lis­tas, kas­tu­vas at­si­mu­šė į me­ta­ lą. Tai – ap­rū­di­ję bė­giai. Ant jų iš­gra­vi­ruo­tos trys rai­dės: ZIS – „Za­vod Ime­ni Sta­li­na“, lie­ tu­viš­kai – „Sta­li­no var­di­nis fab­ri­ kas“. Bė­giai vin­giuo­ja ne­to­li Sa­le­char­ do mies­to. Šis mies­tas – šiau­ri­nės Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Ja­ma­lo Nen­cų au­to­no­mi­nės apy­gar­dos, pri­klau­ san­čios Ura­lo fe­de­ra­ci­nei apy­gar­ dai, sos­ti­nė. Sa­le­char­das – vie­nas se­niau­sių mies­tų To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se Ru­ si­jos da­ly­je. Jis įkur­tas 1595 m., kai čia įsi­kū­rė ka­zo­kai. Mies­tas pa­sta­ty­tas ties Obės žio­ ti­mis. Čia upė įte­ka į Obės įlan­ką, o ši jun­gia­si su Ark­ties van­de­ny­nu. Ta­čiau Sa­le­char­das ži­no­mas ne tik dėl to. Šio mies­to is­to­ri­jos pus­ la­piai pa­ženk­lin­ti gu­la­gų var­du.

Žiau­ri kas­die­ny­bė

Sta­li­nas So­vie­tų Są­jun­go­je bu­vo su­kū­ręs iš­ti­są gu­la­gų, ar­ba, ki­taip sa­kant, kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų, tink­lą. Dau­giau­sia jų bu­vo Si­bi­re, taip pat To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se. Čia žmo­nės ne tik ka­lė­jo, bet ir dir­bo įvai­rius dar­bus. Sa­le­char­de esan­čių gu­la­gų ka­li­ niams bu­vo ke­lia­mas am­bi­cin­gas tiks­las – įvyk­dy­ti Sta­li­no rei­ka­la­vi­ mą pa­sta­ty­ti trans­po­lia­ri­nį ke­lią. Kaip sa­kė Liud­mi­la, šis ke­lias tu­ rė­jo sim­bo­li­zuo­ti Sta­li­no sie­kį už­ ka­riau­ti Ark­tį, t. y. pri­vers­ti gam­tą tar­nau­ti žmo­gui.

Sar­gy­bi­niai mėg­da­ vo nu­reng­ti ka­li­nį, su­riš­ti ir ta­da pa­lik­ti jį vabz­džiams. Sup­la­nuo­ta, kad nau­ja­sis ge­le­ žin­ke­lis, ku­rio il­gis tu­rė­jo siek­ti iš vi­so 1,6 tūkst. ki­lo­met­rų, su­jungs ry­ti­nę ir va­ka­ri­nę Si­bi­ro da­lis. Iš Ko­mi­jos au­to­no­mi­nės res­pub­ li­kos In­tos mies­to ge­le­žin­ke­lis tu­ rė­jo driek­tis per Sa­le­char­dą į Igar­ kos mies­tą prie Je­ni­sie­jaus upės. Dar­bai šia­me ruo­že pra­si­dė­jo praė­ju­sio am­žiaus 5-ojo de­šimt­ me­čio pa­bai­go­je. Di­džio­ji da­lis dar­bi­nin­kų, tie­su­ sių ge­le­žin­ke­lį, bu­vo va­di­na­mie­ ji po­li­ti­niai ka­li­niai, ka­lin­tys gu­la­ guo­se. Šie žmo­nės po­pu­lia­riai bu­vo va­di­na­mi liau­dies prie­šais. 501 ir 503 gu­la­gai bu­vo spe­cia­liai įkur­ti ge­le­žin­ke­lio sta­ty­boms. Jie ir bu­vo va­di­na­mi ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo sto­vyk­lo­mis. Kas 10–12 ki­lo­met­rų pa­lei ge­le­ žin­ke­lį bu­vo įkur­tos sto­vyk­los, ku­ rio­se pa­tys ka­li­niai bu­vo su­si­ren­ tę me­di­nius ba­ra­kus. Ta­čiau bu­vo ir to­kių, ku­rie glau­dė­si dro­bi­nė­se pa­la­pi­nė­se. „Ma­no­te, kad da­bar šal­ta? – pa­ klau­sė L.Li­pa­to­va. – Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad čia da­bar pa­va­sa­ris. Žie­mą tem­ pe­ra­tū­ra čia ga­li nu­kris­ti iki 50 laips­ nių šal­čio. Įsi­vaiz­duo­ja­te dar­bą to­ kio­mis są­ly­go­mis? Va­sa­rą čia bai­siai karš­ta, vi­sur skrai­do vabz­džiai.“ Liud­mi­la pa­sa­ko­jo, kad vie­na di­džiau­sių baus­mių ka­li­niams bu­

Lem­tis: tiesiant ge­le­žin­ke­lį bu­vo iš­nau­do­ja­mi gu­la­gų ka­li­niai.

vo vabz­džiai. „Sar­gy­bi­niai nu­reng­ da­vo ka­li­nį, su­riš­da­vo jį ir ta­da pa­ lik­da­vo vabz­džiams. Pa­ti­kė­ki­te, tai bai­siau nei bet koks kan­ki­ni­mas“, – tvir­ti­no mo­te­ris. To­kia da­lia, kaip kal­bė­jo Liud­ mi­la, jos aky­se iš­ti­ko vie­ną ka­li­nį. Šis at­si­sa­kė iš­duo­ti pa­bė­gu­sių ka­li­ nių pa­var­des, to­dėl bu­vo pri­riš­tas ir pa­lik­tas kan­džio­ti vabz­džiams. Liud­mi­la pa­sa­ko­jo, kad gu­la­ge ka­lė­jo ir vie­na 16 me­tų mer­gai­tė. „Jos mo­ti­na bu­vo mi­ru­si, o tė­vas bu­vo sun­kiai su­žeis­tas fron­te. Ne­ ga­lė­da­ma iš­mai­tin­ti sa­vo jau­nes­nių bro­lių ir se­se­rų ji pa­vo­gė mai­šą bu­ ro­kė­lių ir už tai bu­vo pa­siųs­ta ties­ ti ge­le­žin­ke­lio“, – pa­sa­ko­jo Liud­ mi­la. Ji pri­dū­rė: „Ji ga­vo 10 me­tų sun­ kaus dar­bo baus­mę, nes jiems pa­ si­ro­dė, kad ši mer­gai­tė įvyk­dė po­ li­ti­nį nu­si­kal­ti­mą. Pa­sa­ky­ki­te man, ką bend­ra tai tu­ri su po­li­ti­ka?“ Kar­tu su Liud­mi­la su­si­tik­ti su BBC žur­na­lis­tais atė­jo Na­dež­da Ku­ku­ši­na. Ji bu­vo pa­siųs­ta į ge­ le­žin­ke­lio sta­ty­bas po to, kai jos darb­da­vio pi­ni­gus sei­fe su­griau­ žė žiur­kės.

Mo­te­ris dir­bo bu­hal­te­re vals­ty­ bės įmo­nė­je Uk­rai­no­je. Kai žiur­kės su­grau­žė bank­no­tus, N.Ku­ku­ši­na bu­vo ap­kal­tin­ta lė­šų grobs­ty­mu ir pa­siųs­ta į gu­la­gą. Tarp tiesusių ge­le­žin­ke­lį bu­vo ir ka­ro be­lais­vių, ku­rie bu­vo ka­lė­ ję Vo­kie­ti­jos la­ge­riuo­se. Grį­žu­sius na­mo į So­vie­tų Są­jun­gą po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro juos val­džia ap­kal­ ti­no bu­vus liau­dies iš­da­vi­kais, to­dėl šie žmo­nės bu­vo pa­siųs­ti į Ark­tį. Skai­čiuo­ja­ma, kad iš vi­so ge­le­ žin­ke­lį ga­lė­jo tiesti apie 300 tūkst. ka­li­nių. Ma­no­ma, jog net treč­da­ lis jų žu­vo. Ta­čiau, anot Liud­mi­los, tik­ra­sis mir­čių skai­čius nie­ka­da ne­bu­vo ži­ no­mas, nes nie­kas au­kų tiks­liai ne­ skai­čia­vo. Gai­la, kad pro­jek­tas mi­rė

1953 m. mi­rus Sta­li­nui bu­vo nu­ tiesta 600 km ge­le­žin­ke­lio. Ta­čiau šis pro­jek­tas nie­ka­da taip ir ne­bu­ vo baig­tas. Nau­ja­sis So­vie­tų Są­jun­gos va­ do­vas Ni­ki­ta Chruš­čio­vas pa­ve­dė pro­jek­tą rea­li­zuo­ti ne Vi­daus rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jai, o Trans­por­to. Ta­

čiau mi­nis­te­ri­ja sto­ko­jo tiek žmo­ nių, tiek pi­ni­gų dar­bams tęs­ti. Ge­le­žin­ke­lis grei­tai pa­sken­do tund­ro­je ir bu­vo pra­min­tas ke­liu į nie­kur, tiks­liau – mir­ties ke­liu. Il­gus de­šimt­me­čius nie­kas ne­ kal­bė­jo apie ap­leis­tus ba­ra­kus ša­lia šio ge­le­žin­ke­lio, rū­di­jan­čius va­go­ nus bei gar­ve­žius ir bė­gius, sau­gu­ mo bokš­te­lius. Da­bar ge­le­žin­ke­liu do­mi­si is­to­ ri­kai ir ban­do iš­siaiš­kin­ti prie jo dirbusių žmo­nių li­ki­mus, su­rink­ti ra­šy­tus laiš­kus, fo­tog­ra­fi­jas. Ypač juos do­mi­na gy­vo­ji is­to­ri­ja, to­dėl to­kių žmo­nių kaip Liud­mi­la pa­sa­ ko­ji­mai – la­bai įdo­mūs. Ge­le­žin­ke­lis pa­ma­žu nyks­ta, ta­ čiau bu­vę gu­la­go ka­li­niai sa­ko, kad nė vie­nas čia žu­vęs žmo­gus ne­ga­li bū­ti pa­mirš­tas. Sa­le­char­de žmo­nių, su­si­ju­sių su gu­la­gais, dar gy­ve­na. Kai ku­rie jų bu­vo ad­mi­nist­ra­to­riai, kai ku­rie – sar­gy­bi­niai, ki­ti – ka­li­niai. Liud­mi­la pa­pa­sa­ko­jo, kad sar­gy­ bi­niai daž­niau­siai bu­vo jau­ni šauk­ ti­niai, ku­rie ne­nu­tuo­kė, nei kur yra siun­čia­mi, nei ką tu­rės da­ry­ti, nei kas yra žmo­nės, ku­riuos jiems teks

13

šeštadienis, birželio 16, 2012

pasaulis Ke­tur­ko­jų žai­dy­nės

i­bi­re

Klas­to­čių upės neužt­venks nie­kas Be­ne di­džiau­sias Eu­ro­po­je juo­ do­sios rin­kos tur­gus – me­ta­li­ nių kon­tei­ne­rių la­bi­rin­tas Ode­ sos uos­te – ne­sus­to­da­mas vyk­do pre­ky­bą su­klas­to­ta Eu­ro­pos fut­ bo­lo čem­pio­na­to at­ri­bu­ti­ka. Vo­ kie­ti­jos žur­na­las „Der Spie­gel“ iš­siaiš­ki­no, kad nie­kas nė­ra pa­ jė­gus už­tvenk­ti fut­bo­lo klas­to­ čių upių.

Pak­lau­sa la­bai di­de­lė. Af­ri­kie­tis iš­si­nuo­mo­jęs du kon­tei­ne­rius, su­ sta­ty­tus vie­nas ant ki­to. Apa­ti­nia­ me įreng­ta ava­ly­nės par­duo­tu­vė su len­ty­no­mis ir įski­lu­siu veid­ro­džiu, o vir­šu­ti­nia­me su­krau­tos dė­žės did­me­ni­niams pre­kei­viams, ku­ rie pa­dirb­tą pro­duk­ci­ją ve­ža į ki­ tas Eu­ro­pos ša­lis. UE­FA ne­ten­ka pa­ja­mų

„Sep­tin­ta­sis ki­lo­met­ras“

„Scan­pix“ nuo­tr.

pri­žiū­rė­ti. „Taip, vi­suo­met bu­ vo sa­dis­tų, ta­čiau bu­vo ir pa­do­ rių, nor­ma­lių žmo­nių, – pa­sa­ko­jo Liud­mi­la. – Kai ku­rie net leis­da­vo va­sa­rą ka­li­niams miš­ke rink­ti uo­ gas ir gry­bus, kad žmo­nės su­kaup­ tų vi­ta­mi­nų prieš žie­mą.“ Vis­gi ne­pai­sy­da­ma krau­pių iš­ gy­ve­ni­mų Liud­mi­la sa­kė, kad pa­ lai­do­ti pro­jek­tą bu­vo nu­si­kal­ti­ mas. „Tiesti ge­le­žin­ke­lį ver­gų dar­bu bu­vo siau­bin­ga ir ne­leis­ti­na. Ta­ čiau šis pro­jek­tas pa­rei­ka­la­vo tiek au­kų, to­dėl ma­nau, kad jo su­stab­ dy­mas – nu­si­kals­ta­mas. Dau­ge­lis ka­li­nių ma­nė, kad jie dir­ba svar­bų dar­bą, kad at­lie­ka pa­rei­gą, o vis­kas bu­vo su­griau­ta. Tai ve­ria šir­dį“, – kal­bė­jo mo­te­ris. Ta­čiau, pa­sak BBC žur­na­lis­tų, Liud­mi­la ne­tu­rė­tų dėl to ap­gai­les­ tau­ti. Kaip ir prieš dau­giau nei pu­sę am­žiaus, už­ka­ria­uti Ark­tį vėl ta­po Krem­liaus prio­ri­te­tu. Vis gar­siau kal­ba­ma, kad mir­ties ge­le­žin­ke­ lį ke­ti­na­ma pri­kel­ti nau­jam gy­ve­ ni­mui. BBC inf.

Pre­kės, ku­rias siū­lo ni­ge­rie­tis pre­ kei­vis Tayo Ab­ra­ha­mas, nu­ke­lia­vo to­kį pat ke­lią, kaip jis pa­ts prieš pen­ke­rius me­tus, – per Juo­dą­ją jū­rą. 28 me­tų af­ri­kie­tis gim­ti­nė­je pa­li­ko žmo­ną ir iš­vy­ko į iš­sva­jo­tą­ją Eu­ro­pą. Bet ke­liai vy­riš­kį nu­ve­dė į pa­tį jos kraš­tą – Uk­rai­nos Juo­do­ sios jū­ros uos­tą Ode­są. T.Ab­ra­ha­mas dir­ba vie­to­je, ku­ rią bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti di­ džiau­siu Eu­ro­pos tur­gu­mi po at­ vi­ru dan­gu­mi. Jis įsi­kū­ręs Ode­sos pa­kraš­ty­je ir va­di­na­mas „Sep­tin­ tuo­ju ki­lo­met­ru“. Šis kro­vi­ni­nių kon­tei­ne­rių la­bi­rin­tas uži­ma 110-ies fut­bo­lo aikš­čių plo­tą, ir čia bū­tų leng­va pa­si­klys­ ti, jei­gu kon­tei­ne­riai ne­bū­tų iš­da­žy­ti mė­ly­na, ža­lia ar­ba oran­ži­ne spal­vo­mis, ku­rios nu­ro­do sek­to­rių. Kas­ dien šia­me plie­ni­nia­me mies­te ap­si­lan­ko 200 tūkst. pir­kė­jų, ku­rie iš­ lei­džia 20 mln. eu­rų. Tur­gaus va­do­vai tei­gia, kad čia dir­ba maž­daug 60 tūkst. žmo­nių ir kad ši vie­ta la­bai pa­de­da vi­so re­gio­no eko­no­mi­kai. Bet „Sep­t in­t a­ sis ki­lo­met­ras“ la­ bai pa­trauk­lus pre­ kių pa­dir­bi­nė­to­jams ir kont­ra­ban­di­nin­kams. Jis lai­ko­mas di­džiau­siu juo­ do­sios rin­kos tur­gu­mi vi­ so­je Eu­ro­po­je. Čia pre­kei­ viai par­da­vi­nė­ja pa­dirb­tą „Adi­das“ ava­ly­nę ir pra­ ban­gių „Louis Vuit­ton“ ran­ki­nių imi­ta­ci­jas po pus­šim­tį li­tų.

Šiuo me­tu vyks­tan­tis Eu­ro­pos fut­ bo­lo čem­pio­na­tas yra auk­so me­ tas „Sep­tin­to­jo ki­lo­met­ro“ pre­ kei­viams. T.Ab­ra­ha­mas iš vie­nos dė­žės iš­trau­kia šliu­res su lo­go­ti­ pu UE­FA EU­RO 2012 ir šio tur­ny­ ro sim­bo­liu – ka­muo­liu ir dviem gė­lė­mis, nu­da­žy­to­mis šei­mi­nin­ kių Len­ki­jos bei Uk­rai­nos na­cio­ na­li­nė­mis spal­vo­mis. „Jas par­duo­du dė­žė­mis“, – sa­kė T.Ab­ra­ha­mas, taip pat sėk­min­gai pre­kiau­jan­tis čem­pio­na­to sim­bo­ li­ka pa­ženk­lin­to­mis ke­pu­rė­mis ir čem­

pio­na­to žais­liu­kais ta­lis­ma­nais – Sla­ve­ku ir Slav­ko, ku­rių au­to­ riaus tei­sės pri­klau­so JAV mil­ži­ nui „War­ner Bros.“. Čem­pio­na­tą or­ga­ni­zuo­jan­ti Eu­ ro­pos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jų aso­cia­ci­ja (UE­FA) dėl klas­to­to­jų ne­ten­ka di­ džiu­lių pa­ja­mų iš pre­ky­bos. „Mes ne­ži­no­me, kiek pa­dirb­ tų pre­kių yra rin­ko­je, to­dėl mums sun­ku ap­skai­čiuo­ti nuo­sto­lius“, – sa­kė UE­FA pre­ky­bos va­dy­bi­nin­kas Thi­bau­tas Pot­de­vi­nas. Tu­ri tvir­tą už­nu­ga­rį

UE­FA ne­ga­li nie­ko pa­da­ry­ti, kad iš­spręs­tų šią pro­ble­mą. Prieš čem­pio­na­tą Uk­rai­na priė­mė įsta­ ty­mus, ku­rie sau­go UE­FA pre­kės ženk­lą. Bet juo­do­sios rin­kos tur­ gūs, to­kie kaip „Sep­tin­ta­sis ki­lo­ met­ras“, tu­ri įta­kin­gą už­nu­ga­rį po­li­ci­jo­je ir val­džio­je. „Sep­tin­to­jo ki­lo­met­ro“ di­rek­ to­rius Ana­to­li­jus Ber­la­di­nas anks­čiau dir­bo mi­li­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­

Vis­kas, ką ga­li su­sap­ nuo­ti, vis­ kas, kas yra už­sie­ny­ je, ne­tgi tai, ko nie­kur nė­ra, yra mū­sų nu­ my­lė­ta­me „Sep­tin­ta­ ja­me ki­lo­ met­re“.

Trys juos­tos ir kro­ko­di­las

T.Ab­ra­ha­mas iš vie­nos dė­žės iš­trau­kia po­rą sport­ ba­čių. Jie tu­ri tris juos­tas – fir­mi­nį „Adi­das“ ženk­lą. „Iš tie­sų jie at­ke­lia­vo iš Ki­ni­jos ar­ba Tur­ki­jos“, – pri­si­pa­ži­no pre­kei­vis. Po­ra to­kių sport­ba­čių kai­nuo­ja 12 eu­rų (42 li­tus). T.Ab­ra­ha­mas taip pat tu­ ri sport­ba­čių su „La­cos­te“ kro­ko­di­lu, ku­rie kai­nuo­ja 15 eu­rų (52 li­tus).

čem­ pio­na­to ta­lis­ma­ nai Sla­ve­kas ir Slav­ko ne­ša di­de­ lį pel­ną pa­dir­bi­ nė­to­jams ir kont­ ra­ban­di­nin­kams.

Pre­k y­b a:

„Reu­ters“ nuo­tr.

duo­to­ju, o tur­gų krū­ti­ne gi­nan­tis Ole­gas Ko­les­ni­ko­vas yra Ode­sos mies­to ta­ry­bos na­rys. „Iki šiol nie­kam ne­pa­vy­ko su­ truk­dy­ti mū­sų vers­lui“, – sa­kė šis po­li­ti­kas. Iš tie­sų, nie­kas rim­tai ir ne­ ban­dė to da­ry­ti. Ode­so­je yra vie­ ša pa­slap­tis, kad Uk­rai­nos val­džia už­mer­kia akis ir per mui­ti­nę pra­ lei­džia su­klas­to­tas pre­kes iš Tur­ ki­jos bei Ki­ni­jos. T.Ab­ra­ha­mas pa­sa­ko­jo, kad did­ me­ni­nin­kas, iš ku­rio jis per­ka ava­ ly­nę, mo­ka ky­šius uos­to va­do­vy­ bei. „Aki­vaiz­du, kad mui­ti­nės va­ do­vai gau­na sa­vo pro­cen­tus iš kont­ra­ban­dos“, – žur­na­lui „Der Spie­gel“ sa­kė „War­ner Bros.“ dar­ buo­to­jas, ku­ris ne­no­rė­jo skelb­ti sa­vo pa­var­dės. Per Pad­niest­rę – į ES

Kai pir­kė­jai dė­žė­mis per­ka sport­ ba­čius ir šliu­res su Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­to sim­bo­li­ka, T.Ab­ ra­ha­mas ži­no, kur ke­liaus šios pre­kės. Kont­ra­ban­di­nin­kai ga­be­ na jas į Pad­niest­rę, esan­čią maž­ daug už 80 km. Šis že­mės lo­pi­nė­lis tarp Uk­rai­nos ir Mol­do­vos ne­pri­ pa­žin­tas tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­ nės ir lai­ko­mas kont­ra­ban­di­nin­kų bas­tio­nu. Iš ten klas­to­tės ke­liau­ja į Mol­do­vą, to­liau – į Ru­mu­ni­ją, o čia jau yra ES te­ri­to­ri­ja. „Sep­tin­to­jo ki­lo­met­ro“ ad­mi­ nist­ra­ci­ja už kon­tei­ne­rio nuo­mą per mė­ne­sį ima 300 do­le­rių (825 li­tų) mo­kes­tį, dar 1 tūkst. do­le­rių (2750 li­tų) kai­nuo­ja vie­tos nuo­ ma. Bet dirb­ti ap­si­mo­ka net smul­ kiems pre­kiau­to­jams. T.Ab­ra­ha­ mas per mė­ne­sį už­dir­ba maž­daug 1200 do­le­rių (3300 li­tų). Tur­gaus di­rek­to­rius A.Ber­la­di­ nas nei­gia, kad čia kles­ti juo­do­ji rin­ka ir klas­to­tės. „Čia vis­kas yra są­ži­nin­ga“, – ti­ki­no jis, nors pri­pa­ži­no, kad pa­ tik­rin­ti kiek­vie­no iš 14 tūkst. pre­ kiau­to­jų neį­ma­no­ma. Apie gar­sų Ode­sos tur­gų net su­ kur­ta dai­na, ku­rio­je yra to­kios ei­ lu­tės: „Vis­kas, ką ga­li su­sap­nuo­ti, vis­kas, kas yra už­sie­ny­je, ne­tgi tai, ko nie­kur nė­ra, yra mū­sų nu­my­lė­ ta­me „Sep­tin­ta­ja­me ki­lo­met­re.“ Mil­ži­niš­ko­je aikš­te­lė­je ša­lia tur­ gaus ne­trūks­ta vie­tos tūks­tan­ čiams au­to­mo­bi­lių. O vi­sai ne­to­li yra „Pa­si­da­ryk pa­ts“ ti­po par­duo­ tu­vė, pri­klau­san­ti tink­lui „Epi­ centr“, ku­ris yra Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­to rė­mė­jas ir tu­ri tei­sę par­da­vi­nė­ti ofi­cia­lią tur­ny­ro at­ri­ bu­ti­ką. Prie šios par­duo­tu­vės taip pat yra vie­tos au­to­mo­bi­liams, bet yra vie­nas skir­tu­mas – aikš­te­lė vi­ siš­kai tuš­čia. Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

14

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Pie­tų Ko­rė­jo­je – kul­tū­ri­nis Lie­tu­vą pa­sau­li­nė­ je pa­ro­do­je „Ex­po 2012“ Pie­tų Ko­rė­jo­je šo­kio rit­mu pri­sta­ tęs ni­diš­kių šo­kių ko­lek­ty­vas „Kal­na­ pu­šė“ per tris vieš­ na­gės die­nas pri­ver­ tė ko­rė­jie­čius tryp­ti kar­tu.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pa­vė­la­vo kon­tei­ne­ris su rū­bais

„Iš pra­džių at­ro­do, kad ko­rė­jie­čiai yra pa­mal­dūs ir nee­mo­cio­na­lūs žmo­nės. Kiek­vie­ną kar­tą dė­ko­da­ mi jie la­bai že­mai nu­si­len­kia, su­dė­ ję ran­kas prie krū­ti­nės. Ta­čiau, pa­ si­ro­do, jie yra la­bai links­ma ir šil­ta tau­ta“, – pa­sa­ko­jo vie­nas iš liau­ dies šo­kių ko­lek­ty­vo na­rių ni­diš­kis Arū­nas Burk­šas. De­šimt me­tų gy­vuo­jan­tis ko­lek­ ty­vas, ku­riam va­do­vau­ja Ra­sa Nor­ vi­lie­nė, Lie­tu­vos pa­vil­jo­ne kon­cer­ ta­vo tris die­nas. „Tai di­džiau­sia pa­sau­li­nio ly­gio pa­ro­da, ku­rio­je da­ly­vau­ja 113 ša­lių. Šių me­tų te­ma – van­de­nys. Mes

EX­PO ste­buk­las Lie­tu­vos pa­vil­jo­nas su­lau­kia ne­ma­žai ži­niask­lai­dos dė­me­sio – Korėjos na­cio­ na­li­nė te­le­vi­zi­ja ša­lies pa­vil­jo­ną pa­va­di­ no „vie­nu iš de­šim­ties EX­PO ste­buk­lų“. Neat­si­lie­ka ir laik­raš­čiai, gin­ta­rui teik­ da­mi to­k ią pat gar­be kaip ir Bel­g i­jos rek­la­muo­ja­miems dei­man­tams. La­biau­siai Ko­rė­jos ži­niask­lai­dą do­mi­ nan­t i ži­n ia – Lie­tu­vos pa­v il­jo­ne eks­ po­nuo­ja­mas Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jui pri­klau­san­tis gin­ta­ro ink­liu­zas su drie­ žu. To­kių ink­liu­zų su drie­žais pa­sau­ly­ je, kiek ži­no­ma, yra sep­ty­ni. Žur­na­lis­ tai ste­bi­si, kad gin­ta­rui – apie 50 mln. me­tų, ir dar la­biau nu­stem­ba su­ži­no­ ję, kad pa­vil­jo­ne eks­po­nuo­ja­mi ori­gi­ na­lūs ink­liu­zai ir gin­ta­ro dir­bi­niai.

Pasirodymas: klai­pė­die­tė A.Šei­ko specialiai parodai „Ex­po 2012“ pastatė teat­ra­li­zuo­tą šo­kio spek­tak­lį „Bal­ti­jos sak­mė“.

pri­sta­tė­me dvi pro­gra­mas, vie­na jų – teat­ra­li­zuo­tas šo­kio spek­tak­lis „Bal­ti­jos sak­mė“. Bū­tent šiam pa­ si­ro­dy­mui Lie­tu­vos liau­dies kul­tū­ ros cent­ras pa­siu­vo spe­cia­lius kos­ tiu­mus, ku­rie bu­vo at­kur­ti pa­gal kur­šių gen­ties ar­cheo­lo­gi­nius ra­ di­nius“, – pa­sa­ko­jo A.Burk­šas.

As­me­ni­nio A.Burk­šo ar­chy­vo nuo­tr.

Šo­kio spek­tak­lio au­to­rė klai­pė­ die­tė Ag­ni­ja Šei­ko ap­gai­les­ta­vo, kad jū­ri­niu kon­tei­ne­riu į Pie­tų Ko­ rė­ją pluk­dy­ti kos­tiu­mai lie­tu­vius pa­sie­kė tik tuo­met, kai jiems te­ko iš­vyk­ti. „Mū­sų pro­gra­mo­je bu­vo nu­ma­ ty­ta su­jung­ti ar­cheo­lo­gi­nį kos­tiu­

mą su šiuo­lai­ki­niu šo­kiu. Ta­čiau rū­bai mus pa­sie­kė tik po sa­vai­tės, kai pa­si­ro­dy­mas jau bu­vo baig­tas. Bet, ma­nau, pa­si­ro­dy­mas mums pa­vy­ko ir be šių dra­bu­žių“, – pa­ sa­ko­jo A.Šei­ko.

Ne­rin­giš­kis gin­ta­ro meist­ras A.Mar­čius prie Lie­tu­vos pa­vil­jo­ no kvie­tė lan­ky­to­jus su­si­pa­žin­ti su gin­ta­ro ap­dir­bi­mu. Ni­diš­kis ga­mi­no Juodk­ran­tės lo­ bio fi­gū­rė­les at­kar­to­jan­čius amu­le­ tus ir do­va­no­jo juos lan­ky­to­jams.

Amu­le­tai – iš meist­ro ran­kų

Ne­rin­gos šo­kių ko­lek­ty­vą į Pie­tų Ko­rė­ją ly­dė­jo ir gin­ta­ro meist­ras Ar­vy­das Mar­čius bei Aud­ro­nė Bur­ žins­kie­nė, šo­kių ko­lek­ty­vo „Gied­ ru­žė“ va­do­vė, su vy­ru. „Tai šil­to kli­ma­to ša­lis, to­dėl il­ gai trun­kan­tys pa­si­ro­dy­mai su tau­ti­niais kos­tiu­mais gan var­gi­na. Ka­dan­gi mū­sų pro­gra­mo­je bu­vo 8 šo­kiai, tai per per­trau­kė­les pa­si­ ro­dy­da­vo Aud­ro­nė, ku­ri at­si­ve­žė kank­les“, – pa­sa­ko­jo A.Burk­šas. Ne­rin­giš­kiai pri­si­pa­ži­no, kad ne­ no­rė­jo ko­rė­jie­čiams pa­si­ro­dy­ti šal­ tais šiau­rie­čiais, to­dėl šo­kė­jai pa­si­ rin­ko ga­na rit­miš­ką pro­gra­mą. „Sten­gė­mės iš­ju­din­ti juos sa­vo ge­gu­ži­nė­mis. Tai ko­rė­jie­čiams pa­ ti­ko. Jie no­riai kil­no­jo ko­jas ir mie­ lai try­pė kar­tu su mu­mis. Net keis­ ta, vos pra­dė­jus šok­ti, aki­mirks­niu su­si­rink­da­vo mi­nia žiū­ro­vų“, – džiau­gė­si A.Burk­šas.

Pa­vil­jo­nas trau­kė uni­ka­lu­mu

Šių me­tų „Ex­po“ pa­ro­dos te­ma – „Gy­vie­ji van­de­ny­nai ir pa­kran­tės“, tad kiek­vie­na pa­ro­dos da­ly­vė sten­ gė­si lan­ky­to­jų akį pa­trauk­ti įspū­ din­gais pa­vil­jo­nais ir sa­vo pri­sta­ to­ma te­ma­ti­ka. „Ame­ri­kos sten­das nu­ste­bi­no kuk­lu­mu. Ame­ri­kie­čiai pri­sta­ tė už šir­dies grie­bian­tį fil­mą. Ta­ čiau jo­kių ki­tų at­rak­ci­jų ne­da­rė. Ru­sai sa­ve pri­sta­tė kaip An­tark­ ties už­ka­riau­to­jus ir di­džiu­le šou pro­gra­ma pa­ro­dė, kaip ten įkur­ di­na sa­vo sto­tis. Pran­cū­zi­jos pa­ vil­jo­nas iš­si­sky­rė ro­bo­tų ir tech­ ni­kos gau­sa“, – įspū­džiais da­li­jo­si A.Burk­šas. Lie­tu­vių pa­vil­jo­nas šių­me­tė­je pa­ro­do­je bu­vo įspū­din­gas, jis pri­ mi­nė gin­ta­ro ga­ba­lo vi­dų. A.Šei­ko nuo­mo­ne, lie­tu­vių pa­ vil­jo­nas at­ro­dė la­bai au­ten­tiš­kas.

15

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

vakarė

Žval­gy­ba jū­ros dug­ne Lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ ners po van­de­ niu kar­tu su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to jū­rų ty­ri­nė­to­ jais, o ten, pa­si­ro­do, yra la­bai įdo­mių da­ly­kų. Tai ir de­šim­tys tūks­tan­čių me­tų skai­čiuo­jan­tys miš­kai, ir pa­sken­dę lai­vai, ir pa­jū­rį už­plū­dę neįp­ras­tų žu­ vų – grun­du­lų – pul­kai. Lai­dos vieš­nia ak­to­rė Ni­jo­ lė Nar­mon­tai­tė nar­dys po uni­ver­si­te­to moks­li­nin­ kų ūkį kran­te, džiaug­sis sa­vais at­ra­di­mais bei ma­ lo­nia drau­gi­ja po vie­nin­te­lio Lie­tu­vo­je plau­kio­jan­ čio se­no­vi­nio bur­lai­vio „Bra­ban­der“ bu­rė­mis. Lai­dą „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ žiūrėkite šį sek­ma­die­nį 17.15 val. per Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją.

Lie­tu­vos pa­jū­rio siau­tu­lys

Kvie­ti­mas: liau­diš­kų šo­kių ko­lek­ty­vas „Kal­na­pu­šė“ Pie­tų Ko­rė­jo­je prie Lie­tu­vos pa­vil­jo­no ta­po lan­ky­

to­jų šauk­liais.

Įs­pū­džiai: A.Burk­šas su žmo­na Valentina Pie­tų Ko­rė­jo­je ste­bė­jo­si re­tai su­

tin­ka­mo­mis tu­ris­tų gru­pė­mis.

„Tarp dau­gy­bės bliz­gu­čių, šou ir tech­ni­kos pa­sie­ki­mų de­monst­ra­vi­ mo mes at­ro­dė­me tie­siog tik­ri. To­ kie auk­so gry­nuo­liai, kaip tas mū­sų gin­ta­ras“, – pa­ste­bė­jo A.Šei­ko. Ko­rė­jie­čiai pe­šio­jo plau­kus

„Mes pa­ro­do­je lan­kė­mės vos jai pra­si­dė­jus, tad lan­ky­to­jai dar ne­ bu­vo iš­le­pin­ti. Nors prie mū­sų pa­vil­jo­no ei­lės ne­si­drie­kė, ta­čiau

Arūnas Burkšas:

Sten­gė­mės iš­ju­din­ ti juos sa­vo ge­gu­ži­ nė­mis. Tai ko­rė­jie­ čiams pa­ti­ko. Jie no­ riai kil­no­jo ko­jas ir mie­lai try­pė kar­tu su mu­mis. mes bu­vo­me iš­raiš­kin­gi ir su­lau­ kė­me di­džiu­lio dė­me­sio. La­biau­ siai akį trau­kė mū­sų tau­ti­niai kos­ tiu­mai. Po kiek­vie­no pa­si­ro­dy­mo tek­da­vo pus­va­lan­dį fo­tog­ra­fuo­tis su žiū­ro­vais“, – pri­si­mi­nė ni­diš­ kis A.Burk­šas. Tarp že­maū­gių ko­rė­jie­čių švie­ saus gy­mio lie­tu­vai­čiai at­ro­dė lyg mil­ži­nai. „Bu­vo­me per­spė­ti, kad vie­tos gy­ven­to­jai ga­li mė­gin­ti mus pa­ lies­ti. Man taip ir nu­ti­ko: vie­na­ me mu­zie­ju­je pa­ju­tau, kad kaž­ kas ma­ne pe­šio­ja. At­si­su­kau ir iš­vy­dau, kaip vai­kas pe­ša ma­ no ran­kų plau­kus. Juk ko­rė­jie­ čiai ski­ria­si nuo mū­sų“, – juo­ kė­si A.Burk­šas.

Atstumas: „Ex­po 2012“ pa­ro­da Yeo­su mies­te, ku­ris įsi­kū­ręs pie­ti­nė­je Pie­tų Ko­rė­jos pa­kran­tė­je, vyks­ta nuo ge­gu­žės iki rugp­jū­čio mė­ne­sio.

Pa­si­ge­do tu­ris­tų

„Ex­po 2012“ pa­ro­da Yeo­su mies­te, ku­ris įsi­kū­ręs pie­ti­nė­je Pie­tų Ko­rė­ jos pa­kran­tė­je, vyks­ta nuo ge­gu­žės iki rugp­jū­čio mė­ne­sio. „Tai ne­di­de­lis žve­jų mies­te­lis, pri­me­nan­tis di­džiu­lį olim­pi­nį kai­ me­lį. Dau­gy­bė pa­vil­jo­nų ir nau­jai pa­sta­ty­tų komp­lek­sų iš tie­sų trau­ kė akį. Ta­čiau kas bus su šiuo mies­ te­liu po ke­lių me­tų, neaiš­ku. Nes, ma­no aki­mis, tu­riz­mas šio­je ša­ ly­je nė­ra iš­vys­ty­tas“, – pa­ste­bė­jo A.Burk­šas.

Lie­tu­viai lais­vu nuo pa­si­ro­dy­ mų me­tu sten­gė­si ap­lan­ky­ti dau­ ge­lį žy­mių ša­lies vie­tų. „To­kių tu­ris­tų gru­pių, ku­rias mes re­gi­me kad ir to­je pa­čio­je Ni­ do­je, ten ne­ma­ty­ti. Net Seu­le, kur, at­ro­do, tu­rė­tų bū­ti daug tu­ris­tų, mes jų ne­su­ti­ko­me. Net ka­ra­lių rū­ muo­se neiš­vy­do­me už­sie­nie­čių“, – ste­bė­jo­si ni­diš­kis. Iš­lai­do­mis rū­pi­no­si pa­tys

Pie­tų Ko­rė­ja lie­tu­vai­čiams pa­si­ro­dė ga­na pi­gi ša­lis, ku­rios vi­zi­ti­nė kor­

te­lė – mil­ži­niš­ki ry­žių lau­kai. „Nors mes bu­vo­me pa­kvies­ti pa­si­ro­dy­mui, o iš­lai­das, su­si­ju­sias su Lie­tu­vos pa­ vil­jo­nu, ap­mo­ka Ap­lin­kos mi­nis­te­ ri­ja, ta­čiau ši ke­lio­nė mums ir pa­ tiems kai­na­vo ne­ma­žai. Ko­lek­ty­vui bu­vo nu­pirk­ti lėk­tu­vo bi­lie­tai ir ke­ tu­rių pa­rų nak­vy­nė Yeo­su mies­te“, – pa­sa­ko­jo A.Burk­šas. Vi­sas ki­tas su trans­por­tu ir nak­ vy­nė­mis su­si­ju­sias iš­lai­das ap­si­ mo­kė­ti tu­rė­jo pa­tys ni­diš­kiai. „Mais­tas ten nė­ra bran­gus, ta­ čiau toks ašt­rus, kad daug ne­pri­

val­gy­si. Tai juk ki­ta kul­tū­ra, deš­re­ lių ten ne­nu­si­pirk­si. Res­to­ra­nuo­se še­šie­se ga­li­ma pa­val­gy­ti už 50 li­ tų“, – ti­ki­no ni­diš­kis. Cho­reog­ra­fę A.Šei­ko nu­ste­bi­no ko­rė­jie­čių ver­ty­bės. „Se­na­mies­ty­je se­ni pa­sta­tai griau­na­mi ir jų vie­to­je sta­to­mi dan­go­rai­žiai. Ne­la­bai jie ver­ti­na tai, ką mes ypač sau­go­me. Gal to­dėl mū­sų pa­si­ro­dy­mas su is­ to­ri­niais kos­tiu­mais ko­rė­jie­čius taip su­ža­vė­jo“, – pa­sa­ko­jo mo­ te­ris.

16

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

vakarė

Futbole moteris žavi futbolininkai

Dau­gu­ma: J.Arlauskaitė-Jazzu, S.Chlevickaitė, D.Gu­dzi­ne­vi­čiū­tė ir A.Paš­ke­vi­čiū­tė, A.Pil­ve­ly­tė vy­riš­ko gro­žio ka­rū­ną ati­duo­tų fut­bo­li­nin­kams.

Net ir tos moterys, kurios nežiūri šiuo metu vykstančio pasaulyje populiariausio žaidimo Europos čempionato, prisipažįsta, kad futbolininkų grožiui jos neabejingos.

Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

Jazzu gražiausias Kaka

Į Švedijos sostinę Stokholmą antradienį atvykusi M.A.M.A. apdovanojimų komisijos geriausia 2011 m. Lietuvos dainininke pripažinta Justė Arlauskaitė-Jazzu pripažino, kad futbolo ji nežiūri. Ir nusikvatojo: „Nebent tik į gražius futbolininkus. Ir tikrai man nėra gražiausias Davidas Beckhamas.“

Dainininkei itin imponuoja Portugalijos ir Brazilijos futbolininkai. Jie Jazzu – gražiausi. „Pasaulio moterų seksualiausiu ir gražiausiu dažnai renkamas Cristiano Ronaldo? Nieko, bet yra gražesnių. Yra toks. Supergražus, tik pavardę pamiršau... Toks tamsus... Ai, brazilas Kaka! Taip pat – paragvajietis Santa Cruz ir prancūzas Yoann Gourcuff! Žinau tiksliai, kad futbolininkai daug gražesni už krepšininkus. Tikrai taip!“ – linksmai nusiteikusi tikino J.Arlauskaitė.

olimpinė šaudymo į skriejančius taikinius čempionė, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbanti Daina Gudzinevičiūtė. – Koks gražiausias? Baikit bajerius. Turiu galvos skausmo ir be futbolininkų. Nė vieno nepažįstu. Net jei prie manęs prieitų. Vienintelį – Davidą Beckhamą.“ Prispirta atsakyti, kas gražesni, futbolininkai ar antrosios lietuviškos religijos išpažinėjai – krepšininkai, Daina pirmenybę suteikė futbolininkams. Futbolo nežiūri ir televizijos laidų vedėja Aistė Paškevičiūtė.

„Mis Lietuva“ ir C.Ronaldo

VILNIUS, Trakų g. 16 Tel. + 370 52 122 856 Mob. + 370 656 14474 vilnius@yurga.lt KLAIPĖDA, Turgaus g. 10 Tel. + 370 46 211 250 Mob. + 370 698 36010 info@yurga.lt DRUSKININKAI, SPA VILNIUS K.Dineikos g. 1 PALANGA, SPA „Design Hotel“ Birutes al. 52 www.yurga.lt Yurga Jewellery home

Patiems mylimiausiems… Vaikams! Sunku nesutikti su gražiu posakiu, bylojančiu, kad „vaikai — mūsų didžiausia brangenybė“. Dažnai, norėdami palepinti savo vaikus, mes dovanojame jiems dovanas. Bet pamąstykime, ar teisingai darome dovanodami jiems beverčius daiktus? Pripažinkime, nupirkus žaislą vaikui, jis kurį laiką pažaidęs visgi numeta jį į šalį, užmiršta ir prašo nupirkti naują, nes senasis jau spėjo pabosti. Natūraliai daugeliui tėvų tokiu atveju iškyla klausimas: „O kokia gi dovana galėtų tapti pačia asmeniškiausia ir širdingiausia?“ Būtų ne tik vertinga, patiktų ne tik jums, bet ir pačiam vaikui? Kartais dovanėlės būna tokios, kurios išlieka brangios ir nepraranda prasmės visą gyvenimą, o kartu neleidžia prisiliesti kaprizingai madai ir išsaugo savo vertę bei gražius prisiminimus ilgai, ilgai... Vaikiški juvelyriniai dirbi-

niai — lengvi ir neįkyrūs, kaip pirmosios stiliaus ir skonio pamokėlės jūsų vaikams! Juvelyrikos namai YURGA sukūrė vaikiškų papuošalų liniją smagiu pavadinimu „BIRDDAY“. Jie puikiai tinka ypatingoms progoms, kad kiekviena diena mūsų mažiesiems laimės spindulėliams taptų gražiausia, laukiamiausia ir skaniausia švente... Dabar paukščiukai, kurie iki šiol čiulbėjo tik suaugusiems, jau pragydo ir vaikučiams! „BIRDDAY“ — tai smagus išdykėlių pasaulis, gimęs taip natūraliai, kaip dažniausiai ir gimsta tikri ir nuoširdūs dalykai. Kai dizainerės ir juvelyrikos namų YURGA įkūrėjos Jurgos Lago namuose ėmė skambėti dviejų vaikučių juokas, o pati kūrėja pradėjo semtis įkvėpimo gražiame vaikiškų pasakų ir svajonių pasaulyje, kuriame, kaip žinia, netrūksta gerų emocijų, pozityvaus užtaiso ir, be abejo, plačių šypsenų! „BIRDDAY“ — subtilių

ir „švarių“ linijų rankų darbo papuošalėliai mergaitėms ir berniukams. Amuletukai krikštynoms bei kiti linksmi ir smagūs daikčiukai ir žaisliukai. Natūralaus šilko ir lino rūbeliai, skirti pačioms gražiausioms ir svarbiausioms vaikų šventėms. Mūsų mažiesiems miesto princams ir princesėms, kurie užaugę valdys pasaulį! Pakabukas „Lizdas“ — mūsų naujausias kūrinys, skirtas mamos ir dukrelės gražiajai draugystei išreikšti… Kol mergaitė auga, pakabuku puošiasi mama, o sulaukus pilnametystės ar kokia kita gražia proga — mama gali padovanoti dukrelei auksinį paukštelį — jis išsiima ir tampa atskiru pakabuku. Mamai lieka puošnus ir ažūriškas „lizdas“, į kurį visada galima saugiai „sugrįžti“… TIKRAS GROŽIS SLYPI PAPRASTUME! Užs. 973664

Su šeimos vyrais ir draugais priversta žiūrėti futbolą „Mis Lietuva 1996“ ir buvusi dainininkė Sandra Chlevickaitė nesikuklindama pripažino, kad atkreipia dėmesį į futbolininkų grožį. „Kaip ir visos moterys, – šyptelėjo Sandra. – Tiesa, iš dabartinių, žaidžiančių čempionate, nėra pačių gražiausių. Jie – kitoje lygoje. Man labai patiko turkų vartininkas, dar kažkoks labai gražus treneris...“ Iš Europos futbolo čempionato buvusi išrinkta gražiausia Lietuvos mergina išskyrė ispaną Fernando Torresą: „Jis – šviesiaplaukis, nėra mano tipo, bet patinka.“ S.Chlevickaitė koketiškai šyptelėjo ir pripažino, kad jai labiausiai patinka tamsaus gymio futbolininkai, todėl bene gražiausi čempionate – portugalai. Tiesa, daugelio merginų numylėtinis C.Ronaldo jai labai nepatinka. „Jis pernelyg saldus ir mergaitiškas. Mano skonis turbūt iškreiptas? – nusijuokė Sandra. – Futbolininkai, be abejonės, yra gražesni už krepšininkus. Jie – stilingesni, vyriškesni. Krepšininkai, kaip aš mėgstu sakyti, vienodo veido, bijantys save išreikšti. Futbolininkai turi daugiau šarmo, yra savotiškai laukiniai.“ Nors ir simpatizuoja portugalų futbolininkams, Europos čempionate S.Chlevickaitė serga už vokiečius. „Per gražius futbolininkus pamilau ir futbolą. O šeima serga už Vokietiją, tad aš – prie „chebros“, – sako moteris. Gražiausi „Formulės-1“ lenktynininkai

„Netyčia su visais žiūrėjau kelis kartus per vakarienę, – apie Europos futbolo čempionatą kalbėjo

Sandra Chlevickaitė:

Per gražius futbolininkus pamilau ir futbolą.

26 metų moteris nieko nenutuokia apie sporto karalių, nežino pavardžių. „Žinau tik keturis futbolininkus, – patikslino Aistė. – Pele, Davidą Beckhamą ir du lietuvius – Šemberą ir Jankauską.“ Prašoma pasakyti, koks iš jų gražiausias, Aistė išsisuko. Patikslinus, kas gražesni, krepšininkai ar futbolininkai, A.Paškevičiūtė nuoširdžiai prisipažino, kad remiama prie sienos pasirinktų futbolininkus: „Vis dėlto iš visų sportininkų man patys gražiausi „Formulės 1“ lenktyninkai.“ Su A.Pilvelyte – apie užpakaliukus

Anksčiau futbolo varžybas neretai stebėdavusi dainininkė Aistė Pilvelytė Europos futbolo čempionato nežiūri. Pasiteiravus apie gražiausius futbolininkus, Aistė neslėpė, kad jai gražus C.Ronaldo. „Taip, jis – saldainiukas. Nėra man gražiausias, bet neblogas, – šyptelėjo Aistė. – Man labai imponuoja tamsesnio gymio vyrai.“ A.Pilvelytei bene pats gražiausias futbolo pasaulyje – Madrido „Real“ treneris Jose Mourinho. „Jėzau, koks jis gražus ir vyriškas“, – seniau žvelgdama į televizoriaus ekraną galvodavo žinoma Lietuvos dainininkė. Aistė net neabejodama pripažino, kad futbolininkai visais atžvilgiais gražesni už krepšininkus.

Orai

Savaitgalį Lietuvoje bus šilta, gali palyti su perkūnija. Šiandien vakariniuose rajonuose vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija, temperatūra dieną – 21–26 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį bus 14–15, dieną – 19–27 laipsniai šilumos, taip pat numatomi trumpi lietūs su perkūnija.

Šiandien, birželio 16 d.

+21

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+22

Utena

+21

4.50 22.22 17.32

168-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 198 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +24 Brazilija +24 Briuselis +20 Dublinas +14 Kairas +38 Keiptaunas +17 Kopenhaga +17

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+17 +31 +21 +20 +24 +13 +20 +35

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+27 +20 +28 +17 +17 +32 +21 +25

Vėjas

2–5 m/s

Šiandien

Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­te Slam­pi­nė­jant ap­link sta­dio­nus te­ko nu­ girs­ti ne­ma­žai links­mų is­to­ri­jų apie fut­ bo­lą. Kai ku­rios pa­te­ko ir į „Kok­tei­lį“. **** Duo­da fut­bo­li­nin­kas in­ter­viu: – No­rė­čiau čem­pio­na­te įmuš­ti de­šimt įvar­čių. Ta­čiau yra vie­nas trik­dis. – Koks? – Aš – var­ti­nin­kas.

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

20

19

17

5

18

19

17

16

6

rytoj

pirmadienį

18

+21

Alytus

Vardai Šiandien: Aurimas, Benas, Julita, Jūratė, Tolminas.

birželio 16-ąją

Rytas

17

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Adolfas, Daugantas, Grigalius, Laura, Vilmantė.

orai klaipėdoje

kokteilis

+23

+22

20

19

3

1903 m. Hen­r y Ford ir vie­nuo­l i­ka jo par­tne­r ių įkū­rė „Ford“ au­to­mo­bi­ lių įmo­nę. 1903 m. bu­vo įkur­t a kom­pa­ni­ja „Pep­si Co­la“. 1941 m. pre­z i­d en­t as Frank­l in Roo­se­velt įsa­ kė už­da­ry­ti vi­sus de­šimt JAV te­ri­to­ri­jo­je vei­ku­sių Vo­kie­ti­jos kon­su­la­tų. 1961 m. gast­ro­l ių Pa­r y­ žiu­je me­tu po­li­ti­nio prie­ globs­čio pa­si­pra­šė ru­sų ba­le­to ar­tis­tas Ru­dol­fas Nu­ri­je­vas.

1963 m. į or­bi­tą pa­ki­lo pir­mo­ji pa­sau­ly­je kos­ mo­nau­tė mo­te­r is Va­ len­ti­na Te­reš­ko­va.

1992 m. JAV ir Ru­si­ja su­ ta­rė dviem treč­da­l iais su­ma­žin­ti to­li­mo­jo nuo­ to­lio vei­ki­mo bran­duo­li­ nę gink­luo­tę. 1996 m. Ru­si­jo­je įvy­ko pir­mie­ji pre­z i­den­to rin­ ki­mai, ku­riems pa­si­bai­ gus Bo­r i­sas Jel­ci­nas ta­ po pre­zi­den­tu. 1997 m. JAV Se­na­tas bal­ sa­vo už pa­ra­mą tri­jų Bal­ ti­jos vals­ty­bių, Ru­mu­ni­ jos ir Bul­ga­ri­jos sto­ji­mui į NA­TO pir­ma­ja­me Al­jan­ so plė­ti­mo eta­pe.

Prognozuoto škva­lo Klai­pė­do­je ne­lau­kia­ma Is­pa­ni­jos ir San Ma­ri­no rink­ti­nių su­si­ ti­ki­mas. Is­pa­nai pir­mau­ja 15:0. Ta­čiau San Ma­ri­no ko­man­dos aist­ruo­liai per­ ne­lyg ne­si­jau­di­na, nes su­žais­ta vos 10 mi­nu­čių. **** Kai gar­sus fut­bo­l i­n in­kas bai­gė sa­vo ak­ty­vią kar­je­rą, jį nak­ti­mis ėmė kan­ kin­t i koš­ma­r iš­k i sap­nai apie fut­bo­lą žai­d žian­čias žiur­kes. Bai­g ian­t is ant­ rai sa­vai­tei jis nu­spren­dė kreip­tis į gy­ dy­to­ją. – Dak­ta­re, ma­ne jau dvi sa­vai­tes kan­ ki­na šiur­pūs sap­nai, kai ka­muo­lį spar­ do žiur­kės. – Tai iš­g y­do­ma, – šyp­te­lė­jo me­di­kas. – Prieš gu­lant su­var­to­ki­te štai šias dvi tab­le­tes ir vis­kas praeis. – Dak­ta­re, o ga­l i­ma aš jas su­var­to­siu ry­toj? – O ko­dėl? – Šią­nakt žiur­kės žais fi­na­li­nes rung­ ty­nes. Čes­ka (bū­da­mas Uk­rai­no­je su­pra­tau: nor­ma­ liam žmo­gui vie­nas bu­te­lis – nor­ma­lu, du – daug, o trys bu­te­liai – ma­žai)

Ir sa­vait­ga­lį, ir atei­nan­čią sa­vai­tę tu­rė­tų le­pin­ti ma­lo­ni va­sa­riš­ka ši­lu­ma, ta­čiau jū­ros ban­go­se turkš­tis dar anks­to­ka, nes van­duo nė­ra pa­kan­ka­mai įši­lęs. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Pra­si­de­da nor­ma­lus bir­že­lis“, – kons­ta­ta­vo Lie­tu­vos hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­ gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys. Jo tei­gi­mu, šeš­ta­die­nį vy­raus 21– 23 laips­nių tem­pe­ra­tū­ra, o sek­ma­ die­nį bus šiek tiek vė­siau – ter­ mo­met­ro stul­pe­liai ro­dys 18–20 laips­nių ši­lu­mos. „Sek­ma­die­nį vė­jas pūs nuo jū­ ros, to­dėl ir bus vė­siau, nes Bal­ ti­ja dar nė­ra įši­lu­si. Van­dens tem­ pe­ra­tū­ra jū­ro­je svy­ruo­ja nuo 12 iki 17 laips­nių. To­kius svy­ra­vi­mus le­

mia po­van­de­ni­nės sro­vės“, – aiš­ ki­no L.Pakš­tys. Sa­vait­ga­lį bus lie­taus. Prog­no­ zuo­ja­ma, kad laš­no­ti pra­dės šeš­ta­ die­nio va­ka­rą, nak­tį ga­li smar­ko­kai pa­ly­ti, ta­čiau sek­ma­die­nio ry­tą lie­ tus liau­sis. Ki­to­se Lie­tu­vos vie­to­se sa­vait­ga­ lį pro­gno­zuo­ja­mas škva­las, ta­čiau, anot L.Pakš­čio, Klai­pė­dos re­gio­ne jo ne­lau­kia­ma. Ki­tą sa­vai­tę bus šil­čiau nei sa­ vait­ga­lį – pra­si­dės tik­ro­ji va­sa­ra. Ter­mo­met­ro stul­pe­liai die­no­mis Klai­pė­do­je pa­kils iki 25 laips­nių ši­ lu­mos. Ta­čiau bus ir lie­taus – di­de­lė jo ti­ki­my­bė yra nak­tį iš pir­ma­die­nio į ant­ra­die­nį ir ket­vir­ta­die­nio die­ną.

NATIONAL GOLF RESORT kartu su profesionaliu treneriu iš Švedijos – Frederik Olander kviečia apsilankyti golfo klube!       

Pažintinės golfo pamokos – individualiai ir grupėse; Golfo akademija – 12 golfo pamokų, egzaminas ir galimybė gauti žaliąją kortelę; Vaikų vasaros golfo mokykla; Įmonės renginiai, konferencijos, mokymai, furšetai; Individualios šventės – vestuvės, gimtadieniai, jubiliejai; ijos Apgyvendinimas moderniuose klubo vilos apartamentuose; rmac t o f n i Ar tiesiog laikas, praleistas gamtos prieglobstyje. iau olf.l Daug .nationalg 222 w 2 ww 70 655 2 3 tel. +

Plia­žas: ki­tą sa­vai­tę orai leis mė­gau­tis sau­lės ir jū­ros tei­kia­mais ma­

lo­nu­mais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.