2012-06-16 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, birželio 16 d., 2012 m. Nr. 140 (1339)

diena.lt kulinarija

2,50 Lt NEt 38 PROGRA

pirmųjų va saros vitaminų ver smė

2012 m. birže lio

16 d.

MOs

Lkainzdinyknųai Ū pasirinkim TV hEROjA i

Todėl, kad esu

vilnieTis

Betono

Ar įsikū rus mečiu sta soviet­ ty daugiabu tame čių rajo­ ne įmano ma jaus­ tis, lyg gy ventum užmies tyje? Ta ip, ir tokią ga li siūlo 40 mybę ­ąjį gimta­ dienį ne trukus švę siantys Lazdynai ­ .

ir gamto s dermė šešTadie nis, birž elio 16 d.,

metas

2012 m.

o

Tiražas 900 0

Lazdyn ir Lenin ai as

Lenino premija. nys dau Toks žo džių jun ge gi­ nemalo liui lietuvių iki nius jaus šiol kelia niuje tu mus. Vis rime vie ną šia pre dėlto Vil­ tintą da ly mija įver­ tai didžiu ką, kuriuo gali me pagrįs­ otis.

PORTRETAS

Tas daly kas dalyje stūk – tai vakarinė je Vilniau santis Laz s Sakysite, ko gi čia dynų rajonas. jančiais didžiuo se daugiabu nais daugiabučiaistis trūni­ čiai yra tai, ? jinti, o tai, ką galima Tačiau atnau­ ti, turėtų kaip Lazdynai su pro būti pavyz kų archi dys ir nau jektuo­ tektams jųjų lai­ bei staty Išeini pro tojams. ki į miške laiptinės duris lį, pusry – paten­ lango – čiau stebi pauk ji prie virtuvės Naujieji ščius ir dau voveres. ni, bet vie giabučiai gal ir prabangostos, kuriose jie sto patoges­ vi, tokios siūlyti ne gyventi šalia gamtos ga pa­ Beveik vi li. tų Lazdy sų Lenino premi nų ja ra tarp gy projektuotojų įvertin­ vertas pa vųjų, bet jų kūri jau nebė­ nys čių geriau to, kad sių žodžių.iki šiol tuo O dėl medžiagos met naudotos statybinės negali tvirtos, rajono kū šimtmečius išlik rėjai juk ti „Vilniau ne sostinės s diena“ tęsia kalti. ra pa čiuojasi jonais ir šį savait žintį su Lazdynuo ga ir miškų se – dau lį sve­ ka vardas ne ralystėje, kurio giabučių ir prisimi būtinai reiškia je Lenino prie ni bės prara mus apie neprik spaudą dimą. lausomy­

KINO FO NuotaikinTELIS ga

+ Šiandien priedai

biblio Vaikų vasa teka

Lazdynus tuomet projektavę archi bu Kaip sako vo įvertinti pretektai tas Nasvy architektas Al mija. gi taip ir ne tis, „šio rajono man­ niekas pra Ir iš tie lenkė“. daugiabu sų, galbūt Laz čiai jau tačiau to kiek sens dynų kį telėję, vilniečiam gyvenimo pa to daugelis s gali pasiūlyti gumą tik kitų sos tinės rajo ne­ ­Vaiz das: Laz­ nų. dy­

su knyga ra

Meilė sukrėtė ir išlaisvino

Ža­lutė­liai pa­par­čiai, ša­lia – šim­ta­metės eglės ir se­no miš­ ko šnarė­ji­mas. To­ kio­je ap­lin­ko­je rytą po gim­ta­die­nio pa­ si­ti­ko Jūratė Vilū­ naitė su my­li­muo­ ju Ri­man­tu Bag­ dze­vi­čiu­mi. Ta­čiau du ži­no­mi ak­to­riai pri­si­pažįs­ta, kad iki to­kios idilės te­ ko keis­tis ir daug ką keis­ti.

Tiražas 36 190nuo­se­vis ­

SaVaitė horoskop S ir Kryžiaž as odiS

­kas­ša­lia­–­i r­dau­gia­ bu­čiai,­ir ­miš­ke­liai.­Ž mo­nės­s u­ap­lin­k a­čia­su­ gy­ve­na­ide a­liai.­ Ge­di­m

kelionė namo

40

Svars­ty­ti, kam ga­li­me iš­ leis­ti pa­pil­do­mai, nėra ko, nes ne­tu­ri­me nie­ko „pa­pil­do­ma“.

Gy­ven­to­ jų­ kan­čios­b aig­ tos­–­ne ­m lo­nūs­kva­ a­ p ra­jo­no­ne ai­ ­b kan­kins.­ e­ 2p.

i­no­Bar­ tuš­kos­nuo ­tr.

Ar­chi­tek­ tas­ A.Nas­vy­ tis:­ Laz­dy­nų­at ra­di­mą­nu ­si­ pa­lan­kios­a­lė­mė­ p­lin­ ky­bės.­ 4p.

metų

2014-aisiai s sukaks Lazdyn ams.

G.Ag­ra­n ovs­ Laz­dy­nuo­ kis­ s do­įkvė­pi­ e­ra­ m pa­ra­šė­sv ą­ir­ ar­ sią­sa­vo­gy biau­ mo­kny­gą.­ ­ve­ni­ 6p.

Fi­nansų mi­nistrė Ing­ri­da ­ Ši­mo­nytė

8p.

Mies­tas

Bardų dai­noms tin­ka ma­žos salės Bardų dai­nos skam­ba ir įpras­to­se, ir ne­tikė­to­se vie­to­se. „Bar­dų LT“ di­rek­torė Ali­na Se­mio­no­va nu­ste­bin­ta nau­jai at­ras­tos vie­tos – pla­ne­ta­riu­mo.

2p.

Mies­tas

Į dangų spi­gin­ti švie­so­mis ne­be­no­ri Net­ru­kus turėtų būti pra­dėti re­ no­vuo­ti mies­to gat­vių ap­švie­ti­ mo tink­lai. Pla­nuo­ja­ma, kad at­li­ kus vi­sus dar­bus Vil­nius kas­met su­tau­pys mi­li­jo­nus litų.

4p.

43-ejų Jūratė ir 15 metų vy­res­nis Ri­man­tas vie­nas kitą at­ra­do vė­ lai, nors dau­gybę metų dir­bo ša­ lia. Bet, kaip sa­ko­ma, ge­riau vėliau ne­gu nie­kad. „Ga­li la­bai il­gai sim­ pa­ti­zuo­ti vie­nas ki­tam. Taip ir gy­ ve­ni­mas praei­na“, – „Vil­niaus die­ nai“ sakė R.Bag­dze­vi­čius.

Plačiau skaitykite

Šeštadienis

17

Mies­tas

Dėl ply­te­lių siū­lo tar­tis gra­žiuo­ju Pabė­gi­mas: kai įsip­lieskė meilės ro­ma­nas, R.Bag­dze­vi­čius ir J.Vilū­naitė ištrū­ko iš Vil­niaus ir įsikūrė ša­lia

sos­tinės esan­čiuo­se so­duo­se. Čia jie ra­do ra­mybę ir gau­sybę nau­jos veik­los.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­tu­va: pla­nui dėl oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo ga­li pri­reik­ti eks­pertų iš už­sie­nio

šiandien Pasaulis

Eu­ro­pa užg­niau­žu­si kvapą ste­bi, kur pa­suks Grai­ki­ja, ir jau svars­to drach­ma­ge­do­no sce­na­ri­jus. 10p.

Šeštadienis No­rint gau­ti darbą sve­čio­je ša­ly­je ne vi­sa­da rei­kia to­bulų anglų kal­bos ži­nių ir pa­sau­ly­ je gar­sios aukš­ to­sios mo­kyk­los dip­lo­mo. Rei­ kia kant­rybės, ge­ros nuo­tai­kos ir šyp­se­nos. Šis re­cep­tas pa­dėjo ar­chi­tek­tui Ka­ ro­liui Kaz­laus­ kui.

20p.

5p.

Sportas

Eu­ro­pos kio­ku­šin ka­ratė čem­pionė, pa­sau­lio vi­ce­čem­pionė ab­so­liu­čio­je ka­te­go­ri­jo­je – sa­vo ti­tu­lus Mar­ga­ ri­ta Čiup­lytė ir pa­ti sun­kiai su­skai­ čiuo­ja, bet pri­pažįs­ta, kad ši spor­to ša­ka pa­keitė jos gy­ve­nimą.

14p.

TV diena

Net, at­ro­do, toks pa­pras­tas klau­si­ mas „Kas aš esu?“, anot žur­na­lis­to, ko­men­ta­to­riaus, ke­liau­to­jo, futbolo aistruolio Vy­ta­ro Ra­dze­vi­čiaus, iš tiesų yra la­bai su­dėtin­gas. Vis dėlto „TV diena“ tei­rau­jasi, kas jis būtų, jei­gu būtų.

Mies­tas siū­lo žmonėms, ku­rių te­ ri­to­ri­jo­je galbūt yra nau­do­ja­mos Ge­di­mi­no pro­spek­to trin­kelės, už jas su­mokė­ti. Tuo­met ne­bus krei­pia­ma­si į teisė­saugą.

4p.

Ekonomika

Vers­las – daik­tai „iš nie­ko“ Per krizės įkarštį iš­si­nuo­mo­ju­ si pa­tal­pas ir turė­da­ma vos ke­lis šim­tus litų, di­zai­nerė ėmėsi kur­ti daik­tus iš ant­ri­nių ža­liavų, ku­rie jau graibs­to­mi.

9p.

2

ŠeštADIENIS, birželio 16, 2012

miestas

Di­delė­se salė­se bar­dams ne­jau­ku Dai­nuo­ja­mo­ji poe­zi­ja pa­sta­rai­siais me­tais skver­bia­si į vis dau­giau viešųjų erd­vių. Bardų dai­nos skam­ba ir įpras­to­se, ir ne­tikė­to­se vie­to­se. Vie­šo­sios įstai­gos „Bar­dai LT“ di­rek­torė Ali­na Se­mio­no­va ma­lo­niai nu­ste­bu­si dėl nau­jai at­ras­tos kon­certų vie­tos – pla­ne­ta­riu­mo.

Rūta Gri­go­lytė

r.grigolyte@diena.lt

Nau­jai at­ras­ta se­na

Kon­certų or­ga­ni­za­torė pa­ste­bi, kad dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos klau­sy­tojų daugė­ja, ir ypač džiau­gia­si jau­nais šios mu­zi­kos gerbė­jais. „Kon­cer­tuo­se ma­to­me ir jau pa­ žįstamų veidų – nuo­la­ti­nių lan­ky­ tojų, ir daug naujų. Džiau­giamės, kad atei­na la­bai daug jau­ni­mo, jie lan­ko­si ir vy­resnės kar­tos at­likėjų kon­cer­tuo­se. Daug jaunų klau­ sy­tojų, stu­dentų su­lau­kia And­ rius Ku­li­kaus­kas, Ge­di­mi­nas Stor­ pirš­tis. Vy­res­nio am­žiaus pub­li­ka atei­na ve­da­ma re­mi­nis­cen­cijų, in­ te­li­gen­ti­ja ypač mėgsta Kos­to Smo­ri­gi­no dai­nas“, – sakė įstai­ gos „Bar­dai LT“ di­rek­torė.

Bar­dams kon­cer­tuo­ti, anot A.Se­ mio­no­vos, la­biau­siai tin­ka ka­me­ rinės erdvės. „Yra ir kultū­ros cen­ trų, ir kitų sa­lių, kur bar­dai galėtų kon­cer­tuo­ti, bet di­delė­se salė­se jie jau­čia­si ne­jau­kiai. Daž­niau­siai juk būna tik vie­nas žmo­gus ant sce­ nos, rei­kia dau­giau in­ty­mu­mo, jau­ku­mo“, – dai­nuo­ja­mo­sios poe­ zi­jos kon­certų spe­ci­fiką api­būdi­no A.Se­mio­no­va.

Pir­miau­sia „Bardų LT“ di­rek­ torė no­ri pa­pa­sa­ko­ti apie nau­ jai at­rastą seną Vil­niaus vietą, tai yra pla­ne­ta­riumą, ku­rio salė­je tel­ pa apie 200 žiū­rovų. „Ja­me rengė­ me ke­tu­rių kon­certų ciklą, ku­ris baigė­si ge­gužės ga­le. Pa­tys, kaip or­ga­ni­za­to­riai, esa­me la­bai pa­ten­ kin­ti, ir at­likė­jai at­ra­do jiems tin­ kamą erdvę. Su­si­rin­ko pil­na salė klau­sy­tojų, su­laukė­me daug gra­ žių at­si­lie­pimų dėl nau­jai at­ras­tos vie­tos. Pa­ti erdvė nu­tei­kia dva­sin­ gai: ap­lin­ka ka­me­rinė, virš galvų –

Ro­man­ti­ka: tik­ru at­ra­di­mu kon­certų or­ga­ni­za­to­riai lai­ko pla­ne­ta­riu­

mo salę.

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

žvaigždė­tas dan­gus, skam­ba bardų dai­nos...“ – kalbė­jo A.Se­mio­no­ va. – Šių kon­certų ciklą tęsi­me ir ru­denį. Su­ti­ko da­ly­vau­ti And­rius Ka­nia­va, Vy­tau­tas V.Lands­ber­gis, Sau­lius ir Jokū­bas Ba­rei­kiai.

– var­di­jo kon­certų or­ga­ni­za­torė.

Pas­ta­ruo­ju me­tu, pa­sak „Bardų LT“ di­rek­torės, at­gims­ta ir Lie­tu­vos dva­rai, ne­ma­žai jų da­bar at­nau­jin­ti, re­konst­ruo­ti. „Pa­vyzd­žiui, sėkmin­ gas kon­cer­tas bu­vo Va­saknų dva­re (Du­setų se­niū­ni­jo­je, Za­rasų ra­jo­ne – red. pa­st.), per Jo­ni­nes čia vyks K.Smo­ri­gi­no kon­cer­tas. Ne­di­delės ka­me­rinės dvarų erdvės taip pat la­ bai tin­ka klau­sy­tis dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos“, – ma­no A.Se­mio­no­va.

Pa­ti erdvė nu­tei­kia dva­sin­gai: ap­lin­ka ka­me­rinė, virš galvų – žvaigždė­tas dan­ gus, skam­ba bardų dai­nos...

Kie­mai ir dva­rai

Atė­jus va­sa­rai bar­dai, pa­sak A.Se­ mio­no­vos, kaip ir vi­si, mie­lai „išei­ na į lau­kus“. „Jau­kių kon­certų būna kie­muo­se, skve­ruo­se. Vie­na po­pu­ lia­riau­sių to­kių kon­certų vietų­Vil­ niu­je yra Vil­niaus mo­ky­tojų namų kie­me­lis. Šiuo me­tu esa­me su­de­ rinę ke­letą va­sa­ros kon­certų „Ar­ tistų“ kie­me­ly­je Šv. Ka­zi­mie­ro gatvė­je, kur yra „Ar­tistų“ klu­bas. „Pia­no.lt“ kie­me­lis – taip pat la­bai pa­to­gi vie­ta, ja­me mėgsta kon­cer­ tuo­ti Ole­gas Dit­kovs­kis su Ne­da“,

Pridė­tinė vertė

Reng­da­mi kon­cer­tus, pa­sak A.Se­ mio­no­vos, or­ga­ni­za­to­riai sten­gia­ si ne tik ras­ti at­likė­jams tin­kamą vietą, bet ir pra­plėsti klau­sy­tojų aki­ratį. Vie­na iš to­kių sėkmingų idėjų ir bu­vo ren­gi­nių cik­las pla­ ne­ta­riu­me. „Be mu­zi­kos, klau­sy­to­jas ga­li at­ ras­ti kai ką dau­giau – pa­ma­ty­ti nau­ ją vietą, su­si­pa­žin­ti su jos is­to­ri­ja.

Norėtų­si dau­giau ren­gi­nių mu­zie­ juo­se, tai su­teiktų pri­dėtinės vertės klau­sy­to­jams. Žmonės juk kas­dien juo­se ne­si­lan­ko. Dailės mu­zie­ju­je prie Vil­nelės bu­vo su­reng­ti O.Dit­ kovs­kio, K.Smo­ri­gi­no kon­cer­tai, pub­li­ka tar­si iš nau­jo at­ra­do tą vie­ tą“, – pa­sa­ko­jo A.Se­mio­no­va.

Gausa: „Norėtų­si dau­giau ren­gi­nių mu­zie­juo­se, tai su­teiktų pri­dėtinės

vertės klau­sy­to­jams“, – ma­no A.Se­mio­no­va.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Kon­cer­tai šią va­sarą Jo­ninės su Kos­tu Smo­ri­gi­nu – bir­že­lio 23 d. 20 val. Va­saknų dva­re „Vie­ta po mėnu­liu“ – bir­že­lio 29 d. 18 val. Vil­niaus pla­

ne­ta­riu­m e Fes­ti­va­lis „Se­na­mies­čio žio­gas 2012“ – bir­že­lio 28 d.

19 val. Kau­ne, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­jaus kie­me­ly­je K.Smo­ri­gi­no au­to­ri­nis va­ka­ras – lie­pos 11 d. 19

val. Vil­niaus mo­ky­tojų namų kie­me­ly­je Tėvo ir sūnaus Ba­rei­kių due­to kon­

cer­tas – lie­pos 22 d. 17 val. Bist­ram­ polio dva­re G.Stor­pirš­čio ir draugų kon­cer­tas –

lie­pos 25 d. 19 val. Vil­niaus mo­ky­tojų namų kie­me­ly­je

Te­ra­sa: Vil­niaus mo­ky­tojų namų kie­me­lis – vie­na po­pu­lia­riau­sių vietų, kur ren­gia­mi bardų kon­cer­tai.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

3

ŠeštADIENIS, birželio 16, 2012

miestas

Ke­lionės au­to­bu­su tau­po ir pi­ni­gus Por­ta­lo die­na.lt fo­ru­me da­ly­vavęs ir į skai­ ty­tojų klau­si­mus at­sa­kinėjęs bend­rovės „Kaut­ra“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Li­nas Skard­žiu­kas pa­bandė su­lau­žy­ti ste­reo­tipą, kad pa­to­giai ir pi­giau ga­li­ma ke­liau­ti tik nuo­sa­vu au­to­mo­bi­liu.

„Va­sa­ra – ato­stogų me­tas. Juk ilsė­ tis no­ri­si nuo pirmųjų mi­nu­čių ir pa­mirš­ti vi­sus rūpes­čius. Siū­ ly­čiau au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­jams trans­por­to prie­mo­nes pa­lik­ti na­ mie ir ke­lio­nei rink­tis au­to­bu­sus“, – sakė L.Skard­žiu­kas.

– Kaž­kur girdė­jau, kad par­duo­ da­te bi­lie­tus šei­moms. Kiek jie kai­nuo­ja, ar tai pa­de­da su­tau­ py­ti? Man, va­žinė­jan­čiai su vai­kais, tai la­bai svar­bu.

– „Kaut­ra“ šią va­sarą pri­statė šei­ mos bi­lietą, ku­ris par­duo­da­mas tik in­ter­ne­tu po­rta­le www.au­to­bu­su­ bi­lie­tai.lt ir ma­žiau­siai trijų as­ menų šei­mai su­tei­kia iki 40 pro­c. nuo­laidą, va­žiuo­jant tarp­mies­ti­ niais bend­rovės au­to­bu­sais.

Net pen­kių as­menų šei­mai la­ biau ap­si­mo­ka ke­liau­ti au­to­bu­su, per­kant šei­mos bi­lietą, ir au­to­mo­ bilį pa­lik­ti na­mie.

Pa­vyzd­žiui, nu­ke­liau­ti nuo Kau­ no iki Ni­dos ir at­gal leng­vuo­ju au­ to­mo­bi­liu kai­nuo­ja per 300 litų, ne­skai­čiuo­jant ma­ši­nos amor­ti­za­ ci­jos. O pen­kių as­menų šei­mai, ku­ rią su­da­ro du suau­gu­sie­ji, vai­kas iki 7 metų ir du vy­res­ni 8 ir 12 metų vai­kai, šei­mos bi­lie­tas kai­nuos 280 litų į abi pu­ses.

No­ri­me su­lau­žy­ti ste­reo­tipą, kad ke­liau­ti ga­li­ma tik au­to­mo­bi­liu.

Nuo­sa­va ma­ši­na va­žiuo­jant ato­sto­gau­ti į pa­jūrį ky­la daug pa­pil­ domų rūpes­čių – rei­kia ieš­ko­ti, kur ją pa­sta­ty­ti, mokė­ti už jos stovė­ jimą, sun­ku ant au­to­mo­bi­lio su­ tal­pin­ti šei­mos dvi­ra­čius.

Gal­vo­ja­me apie lo­ja­lu­mo kor­te­les.

Jas galė­si­me įdieg­ti, kai au­to­bu­suo­se bus įreng­ti nau­ji mo­dernūs ka­sos apa­ra­tai.

Sie­kia­me, kad ato­stogų poil­sis pra­si­dėtų nuo ke­lionės pra­džios. „Kaut­ros“ au­to­bu­sai yra mo­dernūs ir pa­togūs, juo­se ga­li­ma nau­do­ tis ne­mo­ka­mu be­laid­žiu in­ter­ne­tu, bend­rovės au­to­bu­sais ga­li­ma vež­tis dvi­ra­čius, už ku­riuos ne­rei­kia pa­ pil­do­mai mokė­ti.

– Ar ga­li­ma į Var­šuvą siųs­ti siun­ti­nius?

– Ga­li­ma. Rei­kia kreip­tis į Au­to­ busų siuntų sky­rių sto­ty­je. Dau­giau in­for­ma­ci­jos ga­li­ma ras­ti www. siun­to­sau­to­bu­sais.lt.

– Ko­kio dyd­žio ir kiek ba­ga­žo tu­ri būti, kad už jį ne­reiktų pa­ pil­do­mai mokė­ti?

– Šiuo me­tu ke­lei­vio ba­ga­žas tarp­ mies­ti­niuo­se marš­ru­tuo­se yra ve­ ža­mas ne­mo­ka­mai.

– Dabar de­ga­lų kaina sumažė­ jo, ta­čiau pa­va­sa­rio pa­bai­go­ je pa­brangę bi­lie­tai neat­pi­go?

Ka­da bus lo­ja­lu­mo kor­telės ke­ lei­viams, ke­liau­jan­tiems su „Kaut­ra“?

– De­galų kai­na ki­lo vi­sus me­tus ir no­riu pa­neig­ti gan­dus, kad bi­lie­ tai pa­va­sa­rio pa­bai­go­je pa­bran­go.

Bi­lietų kai­na iš­li­ko to­kia pa­ti. Pas­ tarąjį kartą bi­lie­tai bran­go pra­ėju­ sių metų ba­landį.

Gal­vo­ja­me apie lo­ja­lu­mo kor­te­ les. Jas galė­si­me įdieg­ti, kai au­to­ bu­suo­se bus įreng­ti nau­ji mo­dernūs ka­sos apa­ra­tai, ga­lin­tys nu­skai­ty­ti kor­telės duo­me­nis.

– Kodėl išė­jus į pen­siją iš­kart ne­tai­ko­mos 50 ir 80 pro­c. nuo­ lai­dos sen­jo­rams?

– Tai yra vals­tybės nu­sta­ty­ta nuo­ laidų sis­te­ma, ku­ri api­brėžia, kad 50 pro­c. nuo­lai­da tai­ko­ma nuo 70 metų, o 80 pro­c. nuo­lai­da – nuo 80 metų.

– Ar nor­ma­li si­tua­ci­ja, kad au­ to­busų bi­lie­tams nuo­lai­dos tai­ ko­mos tik vai­kams iki 10 metų?

Ar vėliau au­to­ma­tiš­kai tėvai stai­ga tu­ri pra­turtė­ti, ar vai­kas pa­ts už­si­dir­ba? Koks jūsų po­ žiū­ris?

– Vals­tybė re­gu­liuo­ja nuo­laidų sis­temą. Iki 7 metų vai­kams bi­lie­ tas au­to­bu­su ne­kai­nuo­ja, nuo 7 iki 10 metų tai­ko­ma 50 pro­c. nuo­lai­ da, nuo 10 metų rei­kia mokė­ti vi­ są bi­lie­to kainą. Ta­čiau tai­ko­mos nuo­lai­dos moks­lei­viams, vyks­tan­ tiems į mo­kyklą ar būre­lius vie­ti­ niais marš­ru­tais. Šias nuo­lai­das kom­pen­suo­ja sa­vi­val­dybės.

– Ko­kios to­lesnės „Kaut­ros“ plėtros ga­li­mybės?

– Ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­me ati­ da­ry­ti bend­rovės fi­lialą Vil­niu­je.

– Ar jūsų įmonės vai­ruo­to­jai yra ap­rūpin­ti mo­bi­liųjų te­le­ fonų laisvų rankų įran­ga? Ne kartą te­ko ma­ty­ti au­to­busų vai­ ruo­tojų, ku­rie vie­na ran­ka lai­ ko vairą, ki­ta – te­le­foną. Tie­sa, ne­ga­liu tvir­tin­ti, kad tai bu­vo „Kaut­ros“ au­to­bu­sas, bet tik­ rai tarp­mies­ti­nis. O gal au­to­ busų vai­ruo­to­jams iš­vis draud­žia­ma turė­ti te­le­fo­nus?

– Vai­ruo­to­jui te­le­foną turė­ti ne­ draud­ž ia­m a, ta­č iau bend­rovė ne­t o­l e­r uo­ja at­vejų, kai vai­r uo­ to­jas va­žiuo­da­mas kal­ba te­le­fo­ nu. Tai­syklės ga­lio­ja vi­siems vai­ ruo­to­jams, taip pat tiems, ku­rie vai­ruo­ja au­to­bu­sus. Nėra rei­ka­ lo dar­bo rei­ka­lus va­žiuo­jant ap­

Pla­nai: pa­sak L.Skard­žiu­ko, ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ja­ma ati­da­ry­ti „Kaut­ros“ fi­lialą Vil­niu­je.

tar­ti te­le­fo­nu, tai ga­li­ma pa­da­ ry­ti tar­pinė­se sto­telė­se. O jei­gu vai­ruo­to­jas va­žiuo­da­mas te­le­fo­ nu kal­ba apie as­me­ni­nius da­ly­ kus, tai yra jo as­me­ninė at­sa­ko­ mybė. As­m e­n i­n iams po­rei­k iams pa­t en­k in­t i bend­rovė ne­s i­ren­g ia pirk­ti laisvų rankų įran­gos. Ki­ta ver­tus, laisvų rankų įran­ga būna įvai­ri, vie­niems vai­ruo­to­jams pa­ tin­ka vie­no­kia, ki­tiems ki­to­kia – būtų sun­ku įtik­ti.

– Ka­da nor­ma­liu lai­ku ir už nor­ma­lią kainą ve­ši­te į Prancū­ ziją (ne į Pa­ry­žių)?

– Tie­siai švie­siai ga­liu pri­pa­žin­ti, kad pra­laimė­jo­me kon­ku­ren­cinę ko­ vą va­žiuo­ti tarp­tau­ti­niais, ypač il­ gais, marš­ru­tais, kai at­si­ra­do pi­gių skryd­žių bend­ro­vių. Į Prancū­ziją naujų marš­rutų ne­ pla­nuo­ja­me, ta­čiau yra ga­li­mybė įsi­gy­ti bi­lie­tus su per­sėdi­mu Diu­ sel­dor­fe, iš kur ga­li­ma ke­liau­ti ki­ to­mis kryp­ti­mis.

– Ang­li­jo­je va­žiuo­jant tarp­ mies­ti­niais rei­sais siū­lo­ma at­ si­ger­ti, užkąs­ti. Ar to ne­pla­ nuo­ja­ma įdieg­ti „Kaut­ro­je“?

– Ne­su įsi­ti­kinęs, kad tai ge­ra idė­ja.

Ne­ma­nau, kad vi­siems ke­lei­viams pa­tiktų, jei, įli­pus į au­to­busą, sa­ lo­nas kvepėtų deš­relė­mis.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Be to, tarp­mies­ti­niai marš­ru­tai Lie­tu­vo­je yra per­ne­lyg trum­pi, to­ dėl ši pa­slau­ga neak­tua­li.

– Ar ga­liu va­žiuo­ti au­to­bu­su ir vež­tis dvi­ratį į Nidą iš Klaipė­ dos?

– Taip, tik­rai ga­l i­te. Nėra jo­k ių ap­ri­bo­jimų, iš ko­kių sto­te­lių ga­ li­ma vež­tis dvi­ra­čius. Be­je, la­bai ma­lo­nu per Kur­šių ne­riją va­žiuo­ti dvi­ra­čiu ir at­gal grįžti au­to­bu­su ar­ba at­v irkš­č iai. Pats tuo įsi­t i­ ki­n au. Va­ž iuo­j i au­t o­b u­s u į Ni­ dą, pa­skui dvi­ra­čiu iki Pa­lan­gos ar Šven­to­sios ir to­liau ki­tu au­to­ bu­su na­mo.

– Ar ga­li­ma siųs­ti siun­ti­nius jū­ sų au­to­bu­sais, jei­gu nėra siun­ti­ nių pri­ėmi­mo sky­riaus, o tik pa­ pras­čiau­sia au­to­busų sto­telė?

– Jei­gu nėra siuntų pri­ėmi­mo sky­ riaus, siun­tinį reiktų įteik­ti tie­siai vai­ruo­to­jui. Pa­gal siun­tos dydį vai­ ruo­to­jas nu­spręs, kiek už jį mokė­ti – 5, 10 ar 15 litų. Mo­kes­tis ne­prik­lau­so nuo to, kaip to­li siun­ta ke­liaus. Vai­ ruo­to­jas iš­duos do­ku­mentą, pa­tvir­ti­ nantį, kad siun­ta bu­vo priim­ta. Taip siųs­ti ga­li­ma tuo at­ve­ju, kai vie­to­je nėra siuntų pri­ėmi­mo ter­mi­na­lo.

– Kom­piu­te­ris šian­dien – neat­ sie­ja­mas mūsų pa­ly­do­vas ir

dar­bo prie­monė. Kaip vys­to­ ma inf­rast­ruktū­ra, kad būtų ga­li­ma dirb­ti kom­piu­te­riu au­ to­bu­suo­se?

– „Kaut­ros“ au­to­bu­suo­se vi­sur vei­ kia ne­mo­ka­mas be­lai­dis in­ter­ne­to ry­šys. Bu­vo­me šios pa­slau­gos pio­ nie­riai Lie­tu­vo­je. Šian­dien de­ramės su pa­slau­gos tiekė­ju, kaip pa­ge­rin­ti in­ter­ne­to ry­šio ko­kybę.

– Ar ga­li­ma iš au­to­busų sto­ties iš­siųs­ti siun­tinį į už­sienį?

– Siun­ti­nius ga­li­ma siųs­ti Lie­tu­vo­ je ir į už­sienį. Be­je, tik­rai pa­trauk­ lia kai­na. Siun­ti­niai vi­so­je Eu­ro­po­ je pri­sta­to­mi iki durų.

– Ža­du pa­si­nau­do­ti jūsų ne­mo­ ka­mo dvi­ra­čių ve­ži­mo pa­slau­ ga. Ta­čiau ne­ra­mu, ar tik­rai lai­ kik­lis tiks ma­no dvi­ra­čiui, nes rėmas ne­stan­dar­ti­nis. Jei ne­ tiks, tuo­met tik­riau­siai bus ga­ li­ma vež­ti ba­ga­žinė­je, ta­čiau bi­jau, kad ba­ga­žinė­je dvi­ra­tis ve­ža­mas ga­li ap­si­brai­žy­ti.

– Jei dvi­ra­čio rėmas ne­stan­dar­ti­ nis, ga­li ne­pa­vyk­ti jo pri­tvir­tin­ti prie spe­cia­lių lai­kik­lių. To­kiu at­ve­ju dvi­ra­tis bus per­vež­tas ba­ga­žinė­je. Jei ke­lei­vis ne­ri­mau­ja, kad dvi­ra­tis ga­ li ap­si­brai­žy­ti, ma­lo­niai pra­šo­me jį pa­si­rūpin­ti, kaip įpa­kuo­ti dvi­ratį.

VD inf.

4

ŠeštADIENIS, birželio 16, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Už ply­te­les siū­lo su­si­mokė­ti gra­žiuo­ju

Net­ru­kus turėtų būti pra­dėti re­no­ vuo­ti gat­vių ap­švie­ ti­mo tink­lai. Pla­nuo­ ja­ma, kad at­li­kus dar­bus gatvėms ap­švies­ti kas­met iš­ leisime ke­liais mi­li­ jo­nais litų ma­žiau.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė tei­ gia siū­lan­ti tiems, ku­rie galbūt Ge­ di­mi­no pro­spek­to trin­ke­lių įsi­gi­ jo ne­teisė­tai ir ne­tu­ri do­ku­mentų, įro­dan­čių įsi­gi­ji­mo teisė­tumą, at­ si­skai­ty­ti su mies­tu.

Am­žius: did­žia­jai da­liai sos­tinės gat­vių ži­bintų gy­vuo­ti li­ko vos po­ra

metų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Į dangų ne­bes­pi­gins Iš vi­so Vil­niu­je yra 42 tūkst. švies­ tuvų. Inf­rast­ruktū­ra nu­si­dėvėju­si net 86 pro­c., likęs nau­do­ti lai­ko­ tar­pis – tik dve­ji me­tai. „Mies­to ap­švie­ti­mo tink­lai vi­ siš­kai nu­si­dėvėję, todėl tu­ri­me juos pa­keis­ti nau­do­da­mi mo­der­nias tech­no­lo­gi­jas. Pro­jek­tas bus vyk­ do­mas vie­šo­jo ir pri­vačiojo sek­to­ rių par­tne­rystės būdu. Dėko­ju Ūkio mi­nis­te­ri­jai, ku­ri pa­rengė ga­li­my­ bių stu­diją. Be to, šian­dien mes elekt­ros ener­giją nau­do­ja­me nee­ fek­ty­viai – da­lis švie­sos ten­ka gatvėms ap­švies­ti, da­lis išš­vais­to­ma

dan­gui ap­švies­ti“, – sakė Vil­niaus me­ras Artū­ras Zuo­kas.

Sut­var­kius gat­vių ap­švie­ti­mo tink­lus ir nau­do­jant mo­dernų ap­ švie­timą, būtų su­ma­žin­tas elekt­ros ener­gi­jos su­var­to­ji­mas, būtų val­do­ mas gat­vių ap­švie­ti­mo ly­gis, pa­di­ din­tas tiek vai­ruo­tojų, tiek pėsčių­ jų sau­gu­mas tam­siuo­ju pa­ros me­tu, su­ma­žin­ta ap­lin­kos tar­ša, pa­ge­rin­ tas es­te­ti­nis Vil­niaus vaiz­das.

Skai­čiuo­ja­ma, kad, mo­der­ni­ za­vus gat­vių ap­švie­ti­mo tink­lus, elekt­ros ener­gi­jos su­var­to­jimą būtų ga­li­ma su­ma­žin­ti net 50 pro­c., tai

reiš­kia, kad būtų su­tau­py­ta dau­ giau nei 4 mln. litų per me­tus vien už su­nau­do­jamą elekt­ros ener­giją.

Kon­kur­so laimė­to­jas per pen­ke­ rius me­tus turės re­no­vuo­ti Vil­niaus gat­vių ap­švie­ti­mo tink­lus eko­no­ miš­kai efek­ty­viau­siu būdu, pa­to­ bu­lin­ti tinklų sis­temą, mo­der­ni­ zuo­ti val­dy­mo ir kont­rolės sis­temą, kad būtų už­tik­rin­tas nuo­to­li­nis sis­te­mos val­dy­mas, ge­dimų kont­ rolė ir jų prie­žiū­ra. Įmonė Vil­niaus gat­vių ap­švie­ti­mo sis­temą eksp­ loa­tuos ne il­giau kaip 25 me­tus.

VD inf.

XVII PAÞAISLIO MUZIKOS FESTIVALIS

To­kiems gy­ven­to­jams at­vy­kus į sa­vi­val­dybę, bus iš­ra­šy­ta sąskai­ ta faktū­ra pa­gal tu­rimą trin­ke­lių fak­tinį kiekį ir esamą rin­kos kai­ ną, kaip tei­gia­ma sa­vi­val­dybės pra­ne­ši­me.

Mies­tas siū­lo žmo­ nėms, ku­rių te­ri­ to­ri­jo­je galbūt yra nau­do­ja­mos Ge­ di­mi­no pro­spek­to trin­kelės, už jas su­ mokė­ti.

Anot sa­vi­val­dybės, tar­ny­bos už­fik­sa­vo apie de­šimt ga­limų pa­ žei­dimų. „Mies­tas siū­lo žmonėms, ku­ rių te­ri­to­ri­jo­je galbūt yra nau­do­ ja­mos Ge­di­mi­no pro­spek­to trin­ kelės, už jas su­mokė­ti. Tuo­met mies­tas ne­si­kreips į jo­kias teisė­ sau­gos ins­ti­tu­ci­jas“, – tei­gia­ma pra­ne­ši­me.

Ge­di­mi­no pro­spek­te pa­gal re­ konst­ruk­ci­jos do­ku­men­tus iš vi­ so bu­vo išar­dy­ta be­veik 16 tūkst. kv. metrų trin­ke­lių, iš jų 7 tūkst. bu­vo pa­nau­do­tos mies­te vyk­dy­ tuo­se pro­jek­tuo­se: Ber­nar­dinų baž­ny­čiai, pre­zi­dentū­rai, Bal­sių mo­kyk­lai, Ener­ge­ti­kos mu­zie­jui, Die­vo Gai­les­tin­gu­mo šven­to­vei, Šv. Dva­sios, Pi­lies, Uni­ver­si­te­to ir Šven­ta­ra­gio gatvė­se, Kar­ve­liš­kių ka­pinė­se, Aguonų gatvės skve­re, Ž.Liauks­mi­no gatvė­je, ties Ge­di­ mi­no pr. 9, T.Vrub­levs­kio gatvė­je.

Da­lis trin­ke­lių vis dar sau­go­ma bend­rovės „Grin­da“ san­dėliuo­ se. Ta­čiau ap­skai­to­je nėra in­for­ ma­ci­jos apie 9 tūkst. kv. metrų rau­do­no­jo gra­ni­to ir juo­do­jo ba­ zal­to trin­ke­lių, ku­rios bu­vo iš­vež­ tos 2007–2009 m.

Apie din­gu­sias Ge­di­mi­no pro­ spek­to trin­ke­les Vil­niaus mies­ to me­ras Artū­ras Zuo­kas pra­nešė ba­land­žio vi­du­ry­je lan­ky­da­ma­sis Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos po­sėdy­je.

Anot jo, din­go trin­kelės iš Ge­di­ mi­no pro­spek­to ruo­žo nuo Va­sa­rio 16-osios gatvės iki Žvėry­no til­to.

Ge­di­mi­no pro­spek­to re­konst­ruk­ ci­ja Vil­niu­je vy­ko 2002–2009 m.

Pros­pek­to re­no­va­ci­ja kai­na­vo 102 mln. litų, 20 mln. litų kai­na­vo vien nau­ja­sis pro­spek­to grin­di­nys.

VD, BNS inf.

2012 m. birþelio 3 – rugpjûèio 26 d.

Festivalio bankas

Festivalá pristato

Festivalá remia:

LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTÛROS MINISTERIJA

Festivalio dienraðtis

Didysis rëmëjas

Informacinis partneris

Pagrindiniai rëmëjai:

KAUNO MIESTO SAVIVALDYBË

Birþelio 20 d., treèiadiená, 19 val. „TonyResort“ poilsio ir pramogø parke Anupriðkëse Johann Strauss muzika prie eþero...

KAUNO MIESTO SIMFONINIS ORKESTRAS Orkestro vadovas Algimantas Treikauskas

Įta­ri­mai: anot sa­vi­val­dybės, tar­ny­bos už­fik­sa­vo apie de­šimt ga­

limų su se­no­sio­mis Ge­di­mi­no pro­spek­to ply­telė­mis su­si­ju­sių pa­ žei­dimų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Solistës: ELENA KALVAITYTË-VITKAUSKIENË (sopranas) JURGITA ÐALÈIÛTË (mecosopranas)

KMSO

Dirigentas PETRAS BINGELIS Koncertà veda muzikologas VIKTORAS GERULAITIS Bilieto kaina 20 Lt

P.Bingelis

V.Gerulaitis

Bilietus galima ásigyti visose bilietø platinimo bendrovës„Tiketa“ kasose, internetu www.tiketa.lt ar uþsakyti telefonu 1588 (2 Lt/min.), paslaugos mokestis 3 Lt/bilietui imtinai; uþsakymo mokestis 5 Lt/bilietui, uþsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose. Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., paslaugos mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas.

Bilietams taikomos nuolaidos iki 10 procentø: 1. Atsiskaitant Ûkio banko mokëjimo kortelëmis „Tiketa“ kasose. Perkant bilietus internetu, nuolaida netaikoma; 2. Pateikus Ûkio banko mokëjimo kortelæ Kauno valstybinës filharmonijos kasoje ir renginio vietoje; 3. IKI lojalumo korteliø turëtojams.

Nuolaidos galioja tik vienam bilietui. Nuolaidos nesumuojamos.

Informaciniai rëmëjai:

Rëmëjai:

Partneriai:

INIT ÁMONIØ GRUPË

Re­gi disk­ri­mi­na­ciją Lie­tu­vos au­to­vers­li­ninkų aso­cia­ ci­ja (LAA) ra­gi­na keis­ti sos­tinės tak­si au­to­mo­bi­lių pir­ki­mo kon­ kur­so sąly­gas, ku­rio­se re­gi klai­di­ nan­čių, disk­ri­mi­nuo­jan­čių ir per­ tek­li­nių rei­ka­la­vimų, trum­pi­nan­ čių po­ten­cia­lių tiekėjų sąrašą, tad kon­kur­se trūks kon­ku­ren­ci­jos.

Vil­niaus sa­vi­val­dybė, gavu­si ne­ vie­na­reikš­miškų ver­ti­nimų dėl už­mo­jo steig­ti tak­si pa­slau­gas teik­sian­čią bend­rovę, kri­ti­kos su­lau­kia ir dėl vie­šo­sios įstai­gos „Vil­nius ve­ža“ au­to­mo­bi­lių pir­ ki­mo kon­kur­so būdu sąlygų, kaip va­kar rašė „Vers­lo ži­nios“.

LAA ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Min­dau­gas Bei­šys tei­gia, kad iš kar­to į Viešųjų pir­kimų tar­nybą nu­spręsta kreip­tis dėl to, jog aso­

cia­ci­ja ne­ma­no, kad „Vil­nius ve­ ža“ imtų­si stab­dy­ti kon­kursą ir keis­ti sąly­gas.

Pa­sak LAA, sąly­go­se „yra la­bai aiš­kus nu­kry­pi­mas ne į pir­ki­mo ob­jektą, o į de­ta­les, ku­rių per­kan­ čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja ne­turėtų ak­cen­ tuo­ti“, o kai ku­rie kon­kur­so rei­ka­ la­vi­mai ver­čia pa­gal­vo­ti, nuo ko per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja nu­si­rašė sąly­gas, ku­rių pa­ti neiš­ma­no, ar galbūt ne­tin­ka­mai kon­sul­tuo­ta­si.

Anot M.Bei­šio, au­to­mo­bi­lių nuo­mos ter­mi­nas – tre­ji me­tai, o per­kan­čio­ji or­ga­ni­za­ci­ja su­si­rūpi­ nu­si, kad ga­ran­ti­ja nuo kiau­ry­mi­ nio prarū­di­ji­mo ga­liotų 12 metų. „Kodėl pa­slau­gos pirkė­jui tu­ rėtų rūpėti ga­ran­ti­ja dar 9 me­ tams?“ – klausė jis.

VD, BNS inf.

5

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Pre­zi­den­tės dia­lo­gas su žur­na­lis­tais

Įver­tin­ti ir pa­reng­ti veiks­mų pla­ną dėl so­vie­tų oku­pa­ci­ jos ža­los at­ly­gi­ni­mo leng­va ne­bus, tad prem­je­ro šiam tiks­ lui su­bur­ta ko­mi­si­ja siū­lys jos dar­bą pra­ tęs­ti.

Su re­gio­ni­nės spau­dos at­sto­vais su­si­ti­ku­si Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė pa­si­da­li­jo sa­vo įžval­ go­mis svar­biau­siais ša­lies gy­ve­ni­ mo klau­si­mais ir pri­mi­nė, kad te­sė­ jo sa­vo pa­ža­dą pa­siū­ly­ti leng­va­ti­nį pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) ta­ri­fą spau­dai.

Nes­pė­ja: veiks­mų pla­ną dėl so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo

pa­teik­ti tu­rin­čiai ko­mi­si­jai va­do­vau­jan­ti T.B.Bu­raus­kai­tė tei­gia, kad grei­čiau­siai rei­kės jos dar­bą pra­tęs­ti. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kvies eks­per­tus iš už­sie­nio Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Prem­je­ro And­riaus Ku­bi­liaus su­ bur­ta ko­mi­si­ja, tu­rin­ti pa­siū­ly­ti, kaip de­rė­tis su Ru­si­ja dėl so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo, už­ truks il­giau, nei pla­nuo­ta. Lie­pos 1-ąją ji pa­teiks tik sa­vo to­les­nės veik­los gai­res. Ga­lu­ti­nis re­zul­ta­ tas bus kur kas vė­liau.

Ko­mi­si­jos na­riai dar ta­ria­si, ko­kį veiks­mų pla­ną siū­ly­ti Vy­riau­sy­bei.

Vie­nas siū­ly­mų – kreip­tis į už­sie­ nio eks­per­tus ir pa­pra­šy­ti kon­sul­ ta­ci­jų. „Tai ga­li bū­ti suo­miai, nes jie tu­rė­jo tam tik­rą pa­tir­tį, ga­li bū­ ti len­kai, bul­ga­rai – mes no­rė­tu­me pa­si­kvies­ti iš tų ša­lių, ku­rios tu­rė­jo pa­na­šią oku­pa­ci­jų pa­tir­tį. Bū­tų ge­ rai ir pran­cū­zai – jie vis tiek pa­ty­rė vie­ną oku­pa­ci­ją, vie­ną to­ta­li­ta­ri­nį re­ži­mą. Bet kol kas – nie­ko aiš­kaus.

Aiš­ki­na­mės, ko­kios ga­lė­tų bū­ti ga­ li­my­bės dėl eks­per­tų“, – sa­kė ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kė, Lie­tu­vos gy­ ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro (LGGRTC) di­rek­to­ rė Te­re­sė Bi­ru­tė Bu­raus­kai­tė.

Dar ge­gu­žę su­bur­tos ko­mi­si­jos na­riai bu­vo su­si­rin­kę vos du kar­tus,

tad pri­trū­ko lai­ko de­ta­liau veik­ lai ap­tar­ti. „Tas su­teik­tas lai­kas (iki lie­pos 1-oios – red. pa­st.) yra tik pir­mo­sioms po­zi­ci­joms duo­ti. Be abe­jo, vi­sa tai ga­li už­truk­ti ir lai­ko tik­rai rei­kės dau­giau“, – pri­pa­ži­no ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kė.

Nors kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai jau pra­bi­lo apie su­mas bū­si­miems už­sie­nio eks­per­tams, T.B.Bu­raus­ kai­tė sa­kė, kad kol kas jo­kių konk­ re­čių spren­di­mų nė­ra: „Vis­kas, kaip liau­dis sa­ko, dar ša­kė­mis ant van­dens. Bet pir­muo­sius juod­raš­ ti­nius pa­siū­ly­mus mes pa­teik­si­me iki lie­pos 1-osios.“ LGGRTC di­rek­to­rė už­tik­ri­no, kad ko­mi­si­jos na­riai vie­nin­gi. Esą vi­si su­pran­ta, kad oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­si­mas itin rim­tas, ir ne­po­li­ti­kuo­ja. „Ma­ne iš­ties ma­lo­ niai nu­ste­bi­no, kad vi­si mes ko­mi­ si­jo­je pū­tė­me tą pa­čią dū­dą, ne­bu­ vo jo­kių konf­ron­ta­ci­jų“, – tei­gė ji.

Ki­ti ko­mi­si­jos na­riai nuo ko­ men­ta­rų kol kas su­si­lai­ko – esą klau­si­mas „per rim­tas“, kad bū­ tų ga­li­ma ką nors ko­men­tuo­ti dar ne­bai­gus dar­bo.

20 mlrd. JAV do­le­rių (ar­ba 80 mlrd. li­tų pa­gal tuo­me­tį kur­są) –

maž­daug to­kią ža­lą Lie­tu­vai pa­ da­rė so­vie­tų oku­pa­ci­jos. Bent jau to­kius duo­me­nis prieš 12 me­ tų pa­tei­kė spe­cia­li ko­mi­si­ja, va­ do­vau­ja­ma tuo­me­tės tei­sin­gu­mo vi­ce­mi­nist­rės Ra­sos Bud­ber­gy­tės. Šie skai­čia­vi­mai at­si­ra­do po to, kai Sei­mas priė­mė įsta­ty­mą dėl SSRS oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo.

Tarp­ži­ny­bi­nės ko­mi­si­jos ata­ skai­to­je pa­gal Jung­ti­nių Tau­tų me­to­di­ką 2000 m. taip pat ap­ skai­čiuo­ti bend­rie­ji Lie­tu­vos eko­ no­mi­kos nuo­sto­liai dėl ne­gau­to na­cio­na­li­nio pro­duk­to. Šie nuo­ sto­liai esą su­da­ro apie 800 mlrd.

JAV do­le­rių.

20

mlrd. do­le­rių so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­lą įver­ti­no prieš 12 me­tų dir­bu­si ko­mi­si­ja.

Pra­šys pra­tęs­ti ter­mi­ną Sei­mo lai­ki­no­ji ko­mi­si­ja, spren­ džian­ti dėl Kau­no apy­gar­dos teis­ mo tei­sė­jos Ne­rin­gos Venc­kie­nės ne­lie­čia­my­bės, ne­spė­ja lai­ku pa­ teik­ti iš­va­dų. To­dėl ke­ti­na­ma pra­ šy­ti par­la­men­to pra­tęs­ti jos dar­bo lai­ką.

Tai va­kar pra­ne­šė ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kas kon­ser­va­to­rius Eval­das Jur­ke­vi­čius.

Pa­gal Sei­mo nu­ta­ri­mą ko­mi­si­ ja sa­vo iš­va­das tu­rė­tų pa­reng­ti iki bir­že­lio 20 d., t. y. iki atei­nan­čio tre­čia­die­nio, ta­čiau ji to pa­da­ry­ti ne­ga­li, nes dar nė­ra ga­vu­si pra­šy­tų vaiz­do įra­šų, su­si­ju­sių su N.Venc­ kie­nei me­ta­mais įta­ri­maiā.

Ko­mi­si­ja pa­gei­da­vo gau­ti vaiz­ do įra­šą, ku­ria­me už­fik­suo­ta, kaip mo­ti­nai Lai­mu­tei Stan­kū­nai­tei teis­mo spren­di­mu bu­vo per­duo­ da­ma jos ma­ža­me­tė duk­ra. Ta­čiau Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra jau pra­ne­ šė, kad to­kio įra­šo Sei­mui ne­duos, nes tai yra ne­skelb­ti­na iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo me­džia­ga.

Va­kar ko­mi­si­jos po­sė­dy­je da­ ly­va­vu­si Kau­no apy­gar­dos teis­

mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­riaus tei­sė­ja N.Venc­kie­nė tvir­ti­no, kad šis įra­ šas pa­ro­dy­tų, „kas iš tie­sų da­ro nu­si­kal­ti­mus“.

Ne­rin­ga Venc­kie­nė:

Aš iš tie­sų ne­ruo­šiau, kad ji grįž­tų į tą ap­lin­ ką, ku­rio­je bu­vo sek­ sua­liai iš­nau­do­ja­ma.

Anot tei­sė­jos, vaiz­do įra­šas pa­ neig­tų jai no­ri­mus pa­teik­ti įta­ ri­mus dėl truk­dy­mo ant­sto­lio veik­lai, pa­si­prie­ši­ni­mo vals­ty­bės tar­nau­to­jui ar vie­šo­jo ad­mi­nist­ ra­vi­mo funk­ci­jas at­lie­kan­čiam as­ me­niui, dėl pikt­nau­džia­vi­mo glo­ bė­jo tei­sė­mis.

N.Venc­kie­nė tvir­ti­no, kad ki­tus jai me­ta­mus įta­ri­mus – dėl ne­pa­ gar­bos teis­mui – pa­neig­tų gau­tas vi­sas in­ter­viu, su ja įra­šas Pa­ne­ vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­me, kai

šis pa­skel­bė spren­di­mą nu­trauk­ti bau­džia­mą­ją pe­do­fi­li­jos by­lą.

Da­lis ko­mi­si­jos na­rių tvir­ti­ no, kad ne­pa­ma­tę šių įra­šų ne­ ga­li nu­spręs­ti, ko­kią iš­va­dą teik­ ti Sei­mui.

Ta­čiau N.Venc­kie­nė Sei­mo ko­ mi­si­jai pri­pa­ži­no ne­vyk­džiu­ si Ci­vi­li­nio ko­dek­so rei­ka­la­vi­mo glo­bo­ti­nę reng­ti gy­ven­ti ki­to­je šei­mo­je: „Aš iš tie­sų ne­ruo­šiau, kad ji grįž­tų į tą ap­lin­ką, ku­rio­je bu­vo sek­sua­liai iš­nau­do­ja­ma.“ Kal­bė­da­ma su žur­na­lis­tais ji neat­me­tė ga­li­my­bės, kad pa­teiks są­skai­tą pa­rei­gū­nams dėl jai ir jos tur­tui pa­da­ry­tos ža­los pai­mant mer­gai­tę.

Pak­laus­ta, ko­dėl ge­ra­no­riš­kai į na­mą neį­lei­do pa­rei­gū­nų ir teis­mo spren­di­mą vyk­dan­čios ant­sto­lės, tei­sė­ja at­sa­kė, kad jos glo­bo­ti­nė ne­no­rė­jo ma­ty­ti mo­ti­nos. „Bu­vo mer­gai­tės va­lia ir toks jos no­ras – neį­leis­ti ra­ga­nos į na­mą“, – sa­kė N.Venc­kie­nė. Jos tei­gi­mu, ma­ža­ me­tė ra­ga­na va­di­no sa­vo mo­ti­ną L.Stan­kū­nai­tę.

VD, BNS inf.

Va­kar su re­gio­nų ži­niask­lai­dos at­ sto­vais su­si­ti­ku­si Pre­zi­den­tė, kaip ir kas­met, pri­sta­tė svar­biau­sias ša­lies fi­nan­sų, ūkio ir eko­no­mi­kos pro­ble­mas, pa­si­da­li­jo sa­vo įžval­go­ mis ir su­lau­kė ne­ma­žai klau­si­mų.

D.Gry­baus­kai­tė tei­gė, kad te­si sa­ vo pa­ža­dus. Dar per­nai Sei­mui bu­vo pa­teik­tas įsta­ty­mas dėl leng­va­ti­nio PVM ta­ri­fo spau­dai. Da­bar di­džiau­ sias rū­pes­tis, ar par­la­men­ta­rai ry­ šis jį priim­ti. Kol kas šis klau­si­mas vil­ki­na­mas Sei­me. Tie­sa, opo­zi­ci­jai pri­klau­san­tys Sei­mo na­riai jau su­ rin­ko pa­kan­ka­mai pa­ra­šų, kad dėl šio klau­si­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­ dy­je bū­tų bal­suo­ja­ma ki­tą sa­vai­tę, nors val­dan­tie­ji dar ra­gi­na pa­lauk­ ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos dėl pro­jek­to.

Anks­čiau mi­nist­rai reiš­kė skep­tiš­ką nuo­mo­nę dėl PVM leng­va­tų, įskai­ tant ir spau­dai.

Jei­gu pro­jek­tui bū­tų pri­tar­ta, nuo šių me­tų spa­lio 1 d. pe­rio­di­ nei spau­dai bū­tų tai­ko­mas ne­be ba­zi­nis 21 pro­c., bet leng­va­ti­nis 9 pro­c. PVM ta­ri­fas. Tai pa­leng­vin­ tų su­dė­tin­gą spaus­din­tos ži­niask­ lai­dos pa­dė­tį.

D.Gry­baus­kai­tė pa­brė­žė, kad šiuo klau­si­mu ak­ty­viau tu­rė­tų rū­ pin­tis pa­ti ži­niask­lai­dos bend­ruo­ me­nė. Pre­zi­den­tė pa­si­ge­do ak­ty­ ves­nio spau­dos da­ly­va­vi­mo siū­lant įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus.

Su ži­niask­lai­dos at­sto­vais D.Gry­ baus­kai­tė ap­ta­rė ša­lies ak­tua­li­jas, bū­si­mus Sei­mo rin­ki­mus, pa­tei­ kė nuo­mo­nę dėl kraš­to po­li­ti­nės ir eko­no­mi­nės atei­ties. Pre­zi­den­tė taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad Lie­ tu­vai rei­kia bū­ti pa­si­ren­gu­siai ga­ li­miems nau­jiems eko­no­mi­niams iš­mė­gi­ni­mams, ku­rie ga­li už­griū­ti dėl neį­vei­kia­mos eu­ro kri­zės.

VD inf.

Pa­si­kal­ba: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­

kai­tė re­gu­lia­riai su­si­tin­ka su re­ gio­ni­nės ži­niask­lai­dos at­sto­vais.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

6

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

tema

Pa­bė­gė­lių die­nas skaid­ri­na kom­p Pas­ta­ruo­ju me­tu ko­ne kas­dien pra­ne­ša­ma apie su­lai­ky­ tus gru­zi­nus, ku­rie ne­le­ga­liai ban­dė pa­tek­ti į Lie­tu­vą. Vi­ si jie at­si­du­ria Už­sie­nie­čių re­gist­ra­ci­jos cent­re Pab­ra­dė­je.

Vie­niems šio mies­te­lio gy­ven­to­jams to­kia kai­my­nys­tė – nė mo­tais, ki­ti re­gi tik­rą ir įsi­vaiz­duo­ja­mą grės­mę.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pa­tin­ka af­ga­nis­ta­nie­čiai

Vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą Pab­ra­dė­ je nu­gy­ve­nu­si Vla­da Ka­sins­kie­nė, už­kal­bin­ta apie gy­ve­ni­mą mies­ te­ly­je, at­si­dūs­ta ir pa­siū­lo pa­kal­ bė­ti pla­čiau. Ta­ry­bi­niais lai­kais liau­dies de­pu­ta­te, vė­liau par­da­ vė­ja dir­bu­si mo­te­ris pa­žįs­ta ko­ ne kiek­vie­ną žmo­gų. Ne­pa­sis­le­pia nuo jos skvar­baus žvilgs­nio ir už­ sie­nie­čiai.

Pen­ta­go­nu vie­tos gy­ven­to­jų va­ di­na­ma­me Už­sie­nie­čių re­gist­ra­ci­ jos cent­re pa­sta­rą­jį pus­me­tį smar­ kūs po­ky­čiai – vie­toj įpras­tų akiai če­čė­nų vis dau­giau ima ras­tis gru­ zi­nų. „Įva­žiuo­jant į Pab­ra­dę iš Vil­ niaus kai­rė­je yra par­duo­tu­vė. Tai ma­no par­duo­tu­vė bu­vo. Ma­čiau, kas ten atei­da­vo. Vie­nu me­tu bu­vo daug af­ga­nis­ta­nie­čių. La­bai man­ da­gūs, la­bai pa­slau­gūs vy­riš­kiai.

Vi­si iki vie­no ka­ri­nin­kai, pa­si­tem­ pę, moks­lus bai­gę. Su gru­zi­nais nė ne­pa­ly­gin­si“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ ko­vė. Įta­ri­mą ke­lia kal­ba

Pab­ra­dę „oku­pa­vę“ gru­zi­nai Vla­ dai ke­lia kur kas dau­giau įta­ri­mų nei pa­slau­gie­ji af­ga­nis­ta­nie­čiai.

Pas­ta­rų­jų bent ke­lios de­šim­tys bu­vo at­vy­kę 2010-ai­siais ir 2011ai­siais, o štai šie me­tai, anot mo­te­ riš­kės, tur­tin­gi gru­zi­nų. „Ką aš ga­liu pa­sa­ky­ti? Bru­dų bru­dai. Ra­šė čia laik­raš­čiai apie to­kią gru­zi­nę, ku­ri skun­džia­si, kad jos tei­sės pa­žei­džia­mos, kad ji čia

blo­gai gy­ve­na, kad jos neiš­lei­džia.

O aš kaip tik bir­že­lio 6 d. va­žia­vau į San­ta­riš­kes ir su­ti­kau ją au­to­bu­se iš Vil­niaus va­žiuo­jan­čią. Tai kas čia jos neiš­lei­džia, kad ji net į Vil­nių va­ži­nė­ja? Tik no­ri gy­ven­ti iš mū­ sų vals­ty­bės ir ją peik­ti“, – pik­ti­ no­si pa­šne­ko­vė.

Aš, aiš­ku, jų kal­bos ne­sup­ran­tu, bet esu ir Gru­zi­jo­je, ir Azer­ bai­dža­ne bu­vu­si, tad daug ką ga­liu iš in­to­ na­ci­jos su­pras­ti.

Su ki­tais kau­ka­zie­čiais dien­raš­ čio pa­šne­ko­vė taip pat ne­lin­ku­ si bend­rau­ti. Ji tei­gia, kad to ir ne­ rei­kia. Esą daž­nai pa­kan­ka į juos pa­žvelg­ti ir tam­pa aiš­ku, kad at­ vy­kė­lių gal­vo­se su­ka­si ne pa­čios ge­riau­sios min­tys, o pa­grin­di­nis jų tiks­las – pa­si­lik­ti Lie­tu­vo­je vi­siems lai­kams. „Ką jie da­ro? Sa­vo vai­kų vi­siš­ kai ne­pri­žiū­ri. Jų ber­niu­kai bas­ to­si gat­vė­mis, kaž­ką kal­ba tarp sa­vęs, kaž­ką ap­kal­bi­nė­ja. Aš, aiš­ ku, jų kal­bos ne­sup­ra­tu, bet esu ir Gru­zi­jo­je, ir Azer­bai­dža­ne bu­vu­si, tad daug ką ga­liu iš in­to­na­ci­jos su­ pras­ti. To­dėl sten­giuo­si su jais ne­ su­si­dur­ti“, – dės­tė mo­te­ris. „Bet ne to­kie jau jie ir blo­gi. Ma­ no kla­sė­je du mo­ko­si – ber­niu­kas ir mer­gai­tė“, – į po­kal­bį įsi­ter­pė Vla­ dos anū­kė, ta­čiau tuoj pat te­ko iš­

Cent­ras: dau­giau­sia pa­bė­gė­lių Pab­ra­dė­je ga­li­ma su­tik­ti

ša­lia baž­ny­čios įsi­kū­ru­sia­me die­nos cent­re.

klau­sy­ti gy­ve­ni­miš­kus mo­čiu­tės pa­mo­ky­mus. „Čia tik du, o kai jų daug, ne­ga­li ži­no­ti. Aš ži­nau, ką šne­ku. Va, vai­ kai šo­ka me­no mo­kyk­lo­je, o tie gru­ zi­nai ten vaikš­to. Tai aš sa­vo anū­kų te­nai ne­lei­siu. Tė­vai juk tų gru­zi­ niu­kų ne­pri­žiū­ri. Jiems čia rei­kia tik at­va­žiuo­ti, ap­si­že­ny­ti ar įmo­nę įsteig­ti, gau­ti lei­di­mą gy­ven­ti ir vi­ sus sa­viš­kius čia su­si­vež­ti“, – pa­ brė­žė pa­šne­ko­vė.

Vy­ras žvel­gia at­lai­džiau

Vla­dos vy­ras Jo­nas į at­vy­kė­lius žvel­gia kur kas at­lai­džiau. Vy­riš­ kis pa­ti­ki­no, kad pa­čia­me mies­te­ ly­je su jais nė­ra bu­vę nė vie­no in­ ci­den­to. Bent jau jis pa­ts apie to­kį at­ve­jį nė­ra gir­dė­jęs. „Tik­rai jau dėl ra­my­bės, tai jie čia nie­ko ne­truk­do. Ra­mūs, tvar­kin­gi, gra­žu pa­si­žiū­rė­ti. Na, vaikš­to to­kie ne­griu­kai. Ir ne­griu­kės, gra­žios to­ kios. Tie­sa, gal tarp sa­vęs jie ten ir pa­konf­lik­tuo­ja, ži­not, juk re­li­gi­jos skir­tin­gos. Vie­ni – mu­sul­mo­nai, ki­ti – krikš­čio­nys. Tad vis­ko čia bū­na, ma­nau“, – kal­bė­jo vy­ras.

Pa­sak Jo­no, dau­giau­sia pa­bė­gė­ lių Pab­ra­dė­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti ša­ lia mo­kyk­los esan­čio­je krep­ši­nio aikš­te­lė­je. Taip pat jie mėgs­ta sė­ dė­ti prie kom­piu­te­rių ir nau­do­tis in­ter­ne­tu die­nos cent­re prie baž­ ny­čios. „Krep­ši­nio aikš­te­lė­je gal ir ne­ bus jų. Oras ne­koks, bet prie in­ter­ ne­to tai tik­rai nuei­kit, ten ra­si­te jų daug. Čia dar ka­ri­nis po­li­go­nas yra, tad anks­čiau čia ne­ma­žai ka­rei­ vių už­sie­nie­čių at­va­žiuo­da­vo. Ita­ lai vaikš­čio­da­vo po mies­tą, su to­

At­lai­du­mas: J.Ka­sins­kas pa­ti­ki­no, kad mies­tie­čiams pa­bė­gė­liai jo­kių pro

kiom skry­bė­lėm ir plunks­nom ant gal­vos. Bet da­bar jų į mies­tą kaž­ ko­dėl jau neiš­lei­džia“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vas.

Liū­di be dar­bo

Iš tie­sų ly­no­jant krep­ši­nio aikš­te­lė­ je nė vie­no žmo­gaus pa­ste­bė­ti ne­ pa­vy­ko, ta­čiau ke­li jų bu­vo su­sė­dę prie kom­piu­te­rių Vil­niaus ar­ki­vys­ ku­pi­jos „Ca­ri­to“ įsteig­ta­me die­nos cent­re „Kul­tū­rų įkal­nė“.

Nar­šy­da­mi in­ter­ne­te už­sie­nie­čiai ne tiek ieš­ko dar­bo ar ki­tos nau­din­ gos in­for­ma­ci­jos, kiek pra­skaid­ri­na sa­vo kas­die­ny­bę. Mū­sų už­kal­bin­ tas vy­riš­kis, at­vy­kė­lis iš Če­čė­ni­jos Ju­su­fas (var­das pa­keis­tas), lauk­da­ mas lei­di­mo gy­ven­ti nuo­lat pra­lei­ do jau me­tus.

Di­džiau­sia pro­ble­ma, pa­sak Ju­ su­fo, – drau­di­mas dirb­ti sie­kian­

tiems pa­bė­gė­lio sta­tu­so. Bū­tent tai čė­čė­nui ne­lei­džia pa­si­jus­ti kom­ for­tiš­kai. „Vis­kas bū­tų ge­rai. Mu­mis čia rū­pi­na­si, čia ra­mu, sau­gu, pro­ble­m ų ne­t u­r i­m e. Bet ne­ga­l i­m e dirb­ti. Ir tai pa­grin­di­nė pro­ble­ ma. Esu svei­kas, tvir­tas. Ga­liu ir, svar­biau­sia, la­bai no­riu dirb­ti. Ar­ gi nor­ma­lu, kad toks žmo­gus kaip aš sė­dė­tų ran­kas su­dė­jęs? Ne­no­ riu bū­ti iš­lai­ky­ti­niu, ga­liu ir sau, ir sa­vo šei­mai už­si­dirb­ti“, – ti­ki­ no pa­šne­ko­vas.

Dau­giau­sia gru­zi­nų vy­rų

Pa­sak Ju­su­fo, pa­bė­gė­lių cent­ re če­čė­nų šiuo me­tu be­veik nė­ ra. Be ke­le­to af­ga­nis­ta­nie­čių, be­ veik ab­so­liu­ti dau­gu­ma „lai­ki­nų gy­ven­to­jų“ – gru­zi­nai. „Če­čė­nų čia tik ma­no ir dar vie­na šei­ma. O

Įdir­bis: die­nos cent­re už­sie­nie­čiai ne tik sė­di prie kom­piu­te­rių, bet ir už­sii­ma sa­vi­veik­la, mo­ko­si lie­tu­vių kal­bos, su­si­pa­žįs­ta

7

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

tema

­piu­te­riai ir krep­ši­nio aikš­te­lė

o­ble­mų ne­ke­lia.

Iš Cchin­va­lio mes ki­ lę, bet Eu­ro­po­je ko­ kius 10 me­tų esa­me.

Vi­sur bu­vo­me – Olan­di­jo­je, Bel­gi­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ ti­jo­je. Da­bar čia. štai gru­zi­nų pa­sta­ruo­ju me­tu la­bai daug ėmė ras­tis. Ko jie čia? Iš kur at­va­žiuo­ja? Čia jau jų pa­čių rei­kia klaus­ti. Štai jie kaip tik prie kom­ piu­te­rio sė­di“, – mos­te­lė­jo ran­ka pa­šne­ko­vas.

Prie kom­piu­te­rio sė­din­tys pa­ bė­gė­liai iš tie­sų sa­kė esą gru­zi­nai.

Ta­čiau pra­kal­bin­ti vy­riš­kius bu­vo

ge­ro­kai sun­kiau nei ma­ža­kal­bys­te gar­sė­jan­čius če­čė­nus. You­tu­be in­ ter­ne­to sve­tai­nė­je fil­mu­kus žiū­rin­ tys vy­rai tei­gė esan­tys ki­lę iš šiuo me­tu Gru­zi­jai ne­bep­rik­lau­san­čios Pie­tų Ose­ti­jos sos­ti­nės Cchin­va­ lio. „Iš Cchin­va­lio mes ki­lę, bet Eu­ ro­po­je ko­kius 10 me­tų esa­me. Vi­ sur bu­vo­me – Olan­di­jo­je, Bel­ gi­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je.

Da­bar čia. Vie­ni mes, be šei­mų.

Jei­gu vis­kas bus ge­rai, gal ir šei­ mos bus“, – ne­daug­žo­džia­vo pa­ šne­ko­vai.

Ban­do su­teik­ti vil­ties

Die­nos cent­re „Kul­tū­rų įkal­nė“ dir­ban­ti Rū­ta Vi­soc­kai­tė tei­gė, kad drau­di­mas dirb­ti, ku­riuo skun­ džia­si pa­bė­gė­liai, ši tie­sų la­bai opi pro­ble­ma.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Ki­to­se Eu­ro­pos vals­ty­bė­se dar­ bo ko­dek­sas pa­bė­gė­liams, ša­ly­je pra­lei­du­siems še­šis mė­ne­sius, lei­ džia pra­dė­ti dirb­ti. Pas mus to kol kas nė­ra, žmo­nės ne­tu­ri ką veik­ti“, – tei­gė R.Vi­soc­kai­tė.

Cent­ro mi­si­ja – lei­di­mo lau­kian­ tiems žmo­nėms pa­dė­ti adap­tuo­tis sve­ti­mo­je vals­ty­bė­je. At­vy­kė­liai su­pa­žin­di­na­mi su mū­sų tra­di­ci­jo­ mis, jie ga­li mo­ky­tis lie­tu­vių kal­ bos, lan­ky­ti kom­piu­te­ri­nio raš­tin­ gu­mo kur­sus. „Pa­bė­gė­liai su­pa­žin­di­na­mi su mū­sų ša­lies pa­pro­čiais, tra­di­ci­jo­ mis, is­to­ri­ja. Jiems taip pat ren­ gia­mi kal­bos kur­sai, eks­kur­si­jos po Lie­tu­vą. O jų vai­kai lan­ko mū­ sų mo­kyk­las. Kai ku­rie ei­na į ru­sų mo­kyk­lą, bet vis dau­giau – į lie­ tu­vių. Iš pra­džių pa­lan­ko in­ten­ sy­vius lie­tu­vių kal­bos kur­sus ir

Gy­ve­ni­mą įkvė­pė ge­le­žin­ke­lis Pab­ra­dė is­to­ri­niuo­se ar­chy­vuo­se mi­ni­ ma nuo XV a., ta­čiau tik­ra­sis mies­te­lio gy­ve­ni­mas pra­si­dė­jo nuo XIX a. ant­ros pu­sės, kai pro ša­lį bu­vo nu­ties­tas Var­ šu­vą ir Sankt Pe­ter­bur­gą jun­gian­tis ge­ le­žin­ke­lis.

Prieš pat ka­rą 1940 m., kai Vil­nius grą­ žin­tas Lie­tu­vai, Pab­ra­dė­je įkur­ta pri­ vers­ti­nio dar­bo sto­vyk­la, ku­rio­je bu­ vo ka­li­na­mi pa­lai­kan­tys ko­mu­nis­ti­ nę ideo­lo­gi­ją. 1964 m. Pab­ra­dė­je įkur­ ta skai­čia­vi­mo prie­tai­sų ga­myk­la „Mo­ Skir­tin­gais lai­ko­tar­piais Pab­ra­dė pri­ du­lis“, ji pri­klau­sė pen­kių ga­myk­lų su­ klau­sė di­di­kams Rad­vi­loms, My­ko­lui si­vie­ni­ji­mui Lie­tu­vo­je. Pas­ta­ro­jo pro­ Ty­zen­hau­zui, Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pui duk­ci­ja bu­vo tie­kia­ma dau­giau­sia ka­ Ig­nui Ma­sals­kiui. 1812 m. Pab­ra­dė­je, ri­nėms reik­mėms. trauk­da­ma­sis iš Ru­si­jos, trum­pam ap­ 1997 m. Pab­ra­dė­je įsteig­tas Už­sie­nie­čių si­sto­jo Pran­cū­zi­jos kar­ve­dys Na­po­leo­ re­gist­ra­vi­mo cent­ras. Bu­vu­sios „Mo­du­ nas. 1904–1905 m. prie Pab­ra­dės bu­vo lio“ ga­myk­los vie­to­je vei­kia ang­lų ka­pi­ pa­sta­ty­tas iki šiol pa­gal pa­skir­tį nau­do­ ta­lo me­di­ci­nos įran­gos ga­min­to­ja „In­ ja­mas ka­ri­nis po­li­go­nas. ter­sur­gi­cal“. Čia dir­ba di­de­lė da­lis dar­ Tar­pu­ka­riu Pab­ra­dė pri­klau­sė Vil­niaus bin­gų Pab­ra­dės gy­ven­to­jų – apie tūks­ kraš­tą val­džiau­siai Len­ki­jai. 1927 m. tan­tį žmo­nių. gra­fas Tiš­ke­vi­čius fi­nan­sa­vo kar­to­no fab­ri­ko sta­ty­bas. Po dve­jų me­tų Pab­ra­ dė­je ati­da­ry­ta mo­kyk­la, ku­ri pa­va­din­ ta iš Pab­ra­dės apy­lin­kių ki­lu­sio tar­pu­ ka­rio Len­ki­jos va­do­vo Józe­fo Pił­suds­ kio var­du.

su mū­sų ša­lies tra­di­ci­jo­mis.

Taip pat vis dar vei­kia Pab­ra­dės kar­ to­no fab­ri­kas. Jo te­ri­to­ri­jo­je pla­nuo­ ta pra­dė­ti de­gin­ti me­di­ci­ni­nes at­lie­ kas, ta­čiau, pro­tes­tuo­jant gy­ven­to­jui ir Pab­ra­dės vi­suo­me­ni­niams vei­kė­jams, pro­jek­tas bu­vo su­stab­dy­tas.

7

ta­da nė kiek neat­si­lie­ka nuo vie­ ti­nių vai­kų. Kar­tu mo­ko­si, kar­ tu drau­gau­ja“, – ti­ki­no R.Vi­soc­ kai­tė.

Pa­sak R.Vi­soc­kai­tės, re­tas pa­ bė­g ė­l is už­s i­b ū­n a Lie­t u­vo­je il­ ges­n iam lai­k ui. Da­l iai jų Lie­t u­ va – tar­pi­nė sto­te­lė, o ga­lu­ti­nis tiks­l as – Va­ka­r ų Eu­ro­pa. To­d ėl pa­bė­gė­lių kai­ta ga­na di­de­lė: vie­ ni iš­v yks­ta, ta­č iau jų vie­t ą tuoj pat uži­ma ki­ti. Tą pa­tį liu­di­ja ir sta­tis­ti­ka.

tūkst.

– beveik tiek imigrantų jau yra pabuvę Užsieniečių registracijos centre.

Prieg­lobs­čio pra­šy­tojų skai­čius 459

480

2006

2007

540

449

2008

2009

503

2010

8

ŠeštADIENIS, birželio 16, 2012

savaitės interviu

Dirb­ti ki­to­je Vy­riau­sybė­je ne­pla­nuo­ja Jo­kio pa­pil­do­mo iš­lai­da­vi­mo, naujų mo­ kes­čių, bet ir di­des­nių algų kitą­met, nes svar­biau­sia – sta­bi­lu­mas. Kaip vals­tybę pa­veiks eu­ro krizė, dar neaiš­ku, ta­čiau ji bus švel­nesnė nei bu­vu­sio­ji. Tai tvir­ti­na fi­nansų mi­nistrė Ing­ri­da Ši­mo­nytė.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

laidų di­di­ni­mas ne­tu­ri nie­ko bend­ra su vi­sa eko­no­mi­ne ap­lin­ka.

– Šią sa­vaitę prem­je­ras ir jūs pra­nešė­te, kad jo­kių su mo­kes­ čiais su­si­ju­sių per­mainų su­da­ rant kitų metų biud­žetą tik­rai ne­bus. Ma­ža to, kitų metų biud­že­tas pla­nuo­ja­mas ne­de­fi­ci­ti­ nis. Iš kur toks op­ti­miz­mas?

– Pir­miau­sia, viešųjų fi­nansų de­ fi­ci­tas ir vals­tybės biud­že­to de­fi­ci­ tas nėra tas pa­ts, ne­tgi prie­šin­gai – liū­to, ir kuo to­liau, tuo di­desnę, dalį viešųjų fi­nansų de­fi­ci­to su­da­ ro so­cia­li­nių fondų, o dar pa­pras­ čiau – „Sod­ros“, de­fi­ci­tas. Pri­me­ nu, kad iš šįmet pla­nuo­ja­mo 3 pro­c.

BVP bend­ro viešųjų fi­nansų de­fi­ci­to vals­tybės biud­že­to de­fi­ci­tas „teu­ži­ ma“ 0,6 pro­cen­ti­nio punk­to.

Turė­ti su­ba­lan­suotą vals­tybės biud­žetą kitą­met rea­lu ne di­di­nant mo­kes­čius, o tie­siog neiš­leid­žiant dau­giau, nei iš­leid­žia­me šįmet, vi­ sas pa­pil­do­mai gau­na­mas pa­ja­mas ski­riant de­fic­ i­tui ma­žin­ti, o ne di­ desnėms iš­lai­doms.

Ta­čiau vi­si vie­šie­ji fi­nan­sai ir to­ liau būtų de­fi­ci­ti­niai, nors de­fi­ci­tas turėtų pa­laips­niui mažė­ti ir per tre­ jus me­tus iš­nyk­ti. Kitą­met visų vie­ šųjų fi­nansų de­fi­ci­tas, net esant su­ ba­lan­suo­tam vals­tybės biud­že­tui, turėtų siek­ti apie 2 pro­c. BVP.

– Juo­lab kad ša­lia – Grai­ki­ jos, eu­ro zo­nos krizė. Prem­je­ ras šią sa­vaitę už­si­minė, kad šie pro­ce­sai turės įta­kos ir Lie­ tu­vai. Ko­kios did­žiau­sios grės­ mės šiuo at­ve­ju mūsų vals­tybės fi­nan­sams?

– Vals­tybės fi­nan­sai, kaip ir vi­sa eko­no­mi­ka, ge­ro­kai at­spa­res­ni su­ krėti­mams nei 2008 m. – ne­tu­ri­me „ori­nių pa­jamų“, ku­rios gau­na­mos iš ūkio kai­ti­mo ir ku­rios ūkiui smun­ kant la­bai stai­giai iš­ga­ruo­ja. O juk būtent dėl to 2009 m., nors ir bu­vo di­di­na­mi mo­kes­čių ta­ri­fai, biud­žetų pa­ja­mos smu­ko be­veik 30 pro­c.

Todėl pra­stesnės eko­no­mi­kos per­spek­ty­vos, jei­gu jos pa­blo­gintų dar­bo už­mo­kes­čio fon­do ar var­to­ ji­mo di­na­miką, mo­kes­čių įplau­kas veiktų ge­ro­kai ma­žiau, nei matė­me praei­ty­je.

Ta­čiau kol kas sun­ku pa­sa­ky­ ti, ko­kios konk­re­čios eu­ro zo­nos pro­blemų ap­raiš­kos, ka­da ir ko­kiu mas­tu ga­li pa­veik­ti mūsų eks­por­to rin­kas ir mūsų pre­kių bei pa­slaugų pa­klausą. Tai­gi, kol kas ne­įma­no­ ma iš­ma­tuo­ti konk­re­čios ri­zi­kos.

j.argustas@diena.lt

Tu­ri­me tik nuo­sek­ liai mažė­jan­čią sky­ lę tarp pa­jamų ir iš­ laidų. Bet vis dar skylę, o ne per­tek­lių.

– To­kios po­zi­ty­vios pro­gnozės tar­si leistų teig­ti, kad vie­šie­ji fi­ nan­sai sta­bi­li­zuo­ja­si, tai­gi gal­ būt kitą­met ga­li­me kalbė­ti apie algų vie­ša­ja­me sek­to­riu­je su­ grąži­nimą į prie­škri­zinį lygį?

– Jei­gu vie­šie­ji fi­nan­sai sta­bi­li­zuo­ja­ si, tai nėra prie­žas­tis dau­giau iš­leis­ ti, nes jie sta­bi­li­zuo­ja­si tik tuo po­ žiū­riu, kad vis ma­žiau sko­li­namės.

Bet vis dar sko­li­namės. Tai­gi, svars­ ty­ti, kam ga­li­me iš­leis­ti pa­pil­do­mai, nėra ko, nes ne­tu­ri­me nie­ko „pa­pil­ do­ma“. Tu­ri­me tik nuo­sek­liai mažė­ jan­čią skylę tarp pa­jamų ir iš­laidų.

Bet vis dar skylę, o ne per­tek­lių.

Todėl ir vie­ša­ja­me sek­to­riu­je mokė­ti dau­giau konk­re­čiam ge­rai dir­ban­čiam dar­buo­to­jui įma­no­ma tik per­tvar­ kius struktū­ras, op­ti­mi­za­vus funk­ ci­jas ir dar­buo­tojų skai­čių, ta­čiau iš esmės iš­lai­kant tą pa­tį biud­žetą.

Dar­bo už­mo­kes­čio vie­ša­ja­me sek­ to­riu­je „at­šal­dy­mas“ ir nie­ko ne­ kei­čiant su­grąži­ni­mas į prie­škri­ zinį lygį vien grąži­nant bu­vu­sius koe­fi­cien­tus reikštų apie 0,5 mlrd. litų di­des­nes iš­lai­das, o jei­gu dar būtų grąžin­tas ir ba­zi­nis dy­dis – ant­ra tiek. Aki­vaiz­du, kad toks iš­

– Be ki­ta ko, yra vals­tybės sko­los ad­mi­nist­ra­vi­mo iš­lai­ dos. Eu­ro krizė tai taip pat pa­ veiktų?

– Taip, tai yra vie­nas iš ri­zi­kos ka­ nalų. Net jei­gu sko­li­namės vis ma­ žiau ir vis di­desnę dalį ski­ria­me anks­tesnėms sko­loms re­fi­nan­suo­ti, sko­los kai­na mums svar­bi, o eu­ro zo­nos ar glo­ba­lios pro­ble­mos, de­ ja, pri­de­da „ri­zi­kos pre­miją“ ne tik pro­ble­minėms ša­lims, bet ir su jo­ mis su­si­ju­siems re­gio­nams. 2008 m. Cent­rinė ir Rytų Eu­ro­pa bu­vo ver­ti­na­ma kaip ri­zi­kos šal­ti­nis, o šian­dien ji – eu­ro zo­nos, su ku­ria yra su­si­ju­si eko­no­mi­niais ir fi­nan­ si­niais ry­šiais, ri­zi­kin­gu­mo au­ka.

– Apie tai sa­vo me­ti­nia­me pra­ ne­ši­me už­si­minė ir Pre­zi­dentė.

Ji pa­brėžė, kad „pri­va­lo­me bū­ ti pa­si­rengę ga­li­miems ne­tikė­ tu­mams ir ap­si­draus­ti nuo jų“.

Ko­kias prie­mo­nes čia nau­dos Vy­riau­sybė?

– Iš esmės pa­kan­ka to, ką tu­ri­ me, – de­ra­mo at­sar­gu­mo ren­giant mak­roe­ko­no­mi­nes pro­jek­ci­jas, nuo ku­rių pri­klau­so pro­gno­zuo­ja­mos pa­ja­mos, Fis­ka­linės drausmės įsta­ ty­mo, ri­bo­jan­čio iš­laidų au­gimą, ir su­pro­jek­tuotų de­fi­ci­to tikslų, ku­ rie už­tik­ri­na, kad per tre­jus me­tus nuo­sek­liai to­liau ma­ži­nant de­fi­citą vie­šie­ji fi­nan­sai pa­ga­liau taps su­ ba­lan­suo­ti. Ir su­gebė­ji­mo pri­pa­ žin­ti rea­lybę, jei­gu pa­dėtis klos­to­ si blo­giau, nei pro­gno­zuo­ta.

– Ar na­cio­na­li­nis su­si­ta­ri­mas lai­ky­tis fi­nan­sinės drausmės bū­

agentū­ros Lie­tu­vos ri­ziką imtų įkai­ no­ti ma­žiau, kai įsto­tu­me į eu­ro zo­ ną. Tai reikštų at­pi­gu­sius fi­nan­si­ nius iš­tek­lius. Ži­no­ma, tai reikštų ir vyk­dy­tos fi­nansų po­li­ti­kos įver­ti­nimą – aki­ vaiz­du, kad ša­lys į eu­ro zoną bus prii­ma­mos ati­tiktį kri­te­ri­jams ver­ ti­nant vi­siš­kai ki­taip, nei bu­vo ver­ tin­ta, tar­kim, Grai­ki­ja.

O dėl da­tos, ji pri­klau­so ne nuo mūsų norų, o nuo su­gebė­ji­mo te­kin­ ti Mast­rich­to kri­te­ri­jus, ir juos ten­ kin­ti tva­riai. Did­žiau­sia pro­ble­ma yra inf­lia­ci­jos kri­te­ri­jus, kurį ten­ kin­ti mūsų eko­no­mi­kai – ne­leng­va.

Anks­čiau ne­gu 2014 m. įsto­ti į eu­ ro zoną bet ku­riuo at­ve­ju ne­pa­vyks, ta­čiau ati­dėlio­ti na­rystės ne­ver­ta.

– Bet Da­lia Gry­baus­kaitė viešė­da­ma Lat­vi­jo­je kalbė­ jo, kad Lie­tu­va „ne­sie­kia eu­ro kaip ga­li­ma grei­čiau“.

– Ma­nau, kad nie­kas sa­vo pa­si­ sa­ky­mais ne­no­ri su­men­kin­ti eu­ro reikšmės ir nau­dos – pa­grįstai ne­no­ri­ma, kad ša­lies žmonės ma­nytų, jog tvar­kin­ga biud­že­to po­li­ti­ka yra ka­ži ko­kia „vald­žios už­gai­da dėl eu­ro“, nes biud­že­to de­ fi­ci­tas – vie­nas Mast­rich­to kri­te­ rijų, ku­rio kol kas nea­ti­tin­ka­me.

Prog­nozė: fi­nansų mi­nistrė I.Ši­mo­nytė įspėja, kad vals­tybės sek­to­riu­

je kitą­met dar nėra ko tikė­tis ge­ro­kai ūgtelė­ju­sių algų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

tų išei­tis? Net jei­gu jis būtų įtvir­ tin­tas na­cio­na­linės teisės ak­tuo­ se? Klau­san­tis po­li­tikų kalbų aki­vaiz­du, kad to­kie su­si­ta­ri­ mai ga­li būti grei­tai su­lau­žy­ti.

– Ži­no­ma, jo­kie su­si­ta­ri­mai neuž­tik­ ri­na tam tik­ro el­ge­sio, jei­gu ne­ti­ki­ma jo tei­sin­gu­mu. Tuo­met tai – veid­ mai­nystė. Nuo veid­mai­nystės ga­li ap­sau­go­ti įsta­ty­mai, nes jų pa­žei­ dinė­ji­mas ža­lin­gas re­pu­ta­ci­jai ir šia link­me ei­na kuo to­liau, tuo dau­giau vals­ty­bių, priim­da­mos net kons­ti­ tu­ci­jos pa­tai­sas, bent mi­ni­ma­liai ap­sau­gan­čias mo­kes­čių mokė­to­jus nuo po­li­tikų norų įsi­teik­ti mo­kes­čių mokė­to­jams jų pa­čių pi­ni­gais.

Jei­gu mo­kes­čių mokė­to­jai ne­su­ vo­kia, kad fi­nan­sinė drausmė yra jų tur­tas, po­li­ti­kams to ne­su­vok­ti ga­ li būti tie­siog pa­to­gu. Ta­čiau yra ir šal­tes­nis ar­bit­ras – fi­nansų rin­kos.

Esa­mo­mis sąly­go­mis tie­siog ne­bus daug fi­nan­suo­jan­čių ne­drausmę – už tai bus pa­pra­šy­ta kai­nos, ku­rią bus gėda mokė­ti.

O po­li­tikų kal­bas pa­pras­tai pa­ ko­re­guo­ja gy­ve­ni­mas. Ga­li kiek no­ri kalbė­ti prie­š rin­ki­mus, kad duo­si tam ir anam, o tre­čiam ir ket­vir­tam su­ ma­žin­si mo­kes­čius. Ta­čiau kai tuos rin­ki­mus lai­mi, la­bai grei­tai su­pran­ ti, kad pi­nigų yra tiek, kiek yra, ir net esa­miems įsi­pa­rei­go­ji­mams jų ne­pa­ kan­ka, todėl ten­ka sko­lin­tis. Ar­ba ki­ tas būdas: po­li­ti­kams reikės at­vi­rai pa­sa­ky­ti, kad tiems pa­ža­dams įgy­ ven­din­ti teks di­din­ti mo­kes­čius, ir pa­sa­ky­ti, kam jie didės.

– Su­tik­tumė­te su sa­vo pirm­ta­ ko Al­gir­do Še­me­tos nuo­mo­ne, jog „eu­ro įve­di­mas 2014-ai­siais būtų ženk­las, kad Lie­tu­vai pa­ vy­ko lai­ky­tis fi­nan­sinės dis­cip­ li­nos“?

– Eu­ro įve­di­mas būtų lo­giš­ka „išė­ ji­mo stra­te­gi­ja“ (angl. – exit stra­te­ gy) Lie­tu­vai, tu­rin­čiai va­liutų val­ dybą ir tei­sinę pa­reigą anks­čiau ar vėliau įsto­ti į eu­ro zoną. Nea­be­jo­ti­ nai tiek in­ves­tuo­to­jai, tiek rei­tingų

– Be­je, kaip pro­jek­tuo­ja­te sa­vo ateitį po to, kai ši Vy­riau­sybė grąžins įga­lio­ji­mus? Nea­be­jo­ ju, su­lau­kia­te pa­si­ūlymų pri­si­ jung­ti prie po­li­tikų, sto­ti į par­ tiją? Gal taip ir pa­da­ry­si­te?

– Gy­ve­ni­mas su Vy­riau­sybės ka­ den­ci­ja ne­si­bai­gia. Veik­los su­ra­siu – tiek pro­fe­sinės, tiek, tikė­ti­na, vi­ suo­me­ninės. Kan­di­da­tuo­ti į Seimą ne­pla­nuo­ju, ta­čiau tai ne­reiš­kia, kad nie­kaip ne­da­ly­vau­siu rin­kimų kam­ pa­ni­jo­je – da­ly­vau­siu tiek, kiek reikės, kad at­sa­ky­čiau į rinkė­jams ky­lan­čius klau­si­mus man priei­na­mais būdais.

Mi­nist­ro dar­bas nėra jo­kia pri­vi­ le­gi­ja ar ver­tybė, ku­rios būtų ver­ta lai­ky­tis ir su ku­ria su­si­ta­pa­tin­ti. Fi­ nansų mi­nist­ro dar­bas tuo po­žiū­riu turbūt pa­ts ne­pa­lan­kiau­sias, nes šis mi­nist­ras bet ku­rio­je Vy­riau­sybė­ je pa­pras­tai būna vie­nin­te­lis, ku­ris ne­ga­li būti tie­siog „ge­ruo­lis“, nes daž­niau­siai tu­ri sa­ky­ti „ne“.

Todėl dir­bant ne bend­ra­min­čių Vy­riau­sybė­je la­bai leng­va tap­ti tik vi­sus er­zi­nan­čiu „tei­suo­liu“ ar­ba, prie­šin­gai, – mi­nist­ro pir­mi­nin­ko „ran­ki­nu­ku“, va­ran­čiu į ne­viltį mi­ nis­te­riją, ku­ri nuo­lat tu­ri par­ūpin­ti į tą ran­ki­nuką pi­nigų.

Man la­bai pa­si­sekė, kad, nors esu tech­nok­ratė, o ir ginčų Vy­riau­ sybė­je neiš­ven­gia­me, esa­me iš es­ mės bend­ra­min­čių Vy­riau­sybė. Apie darbą ki­to­je Vy­riau­sybė­je ne­gal­vo­ ju. Ti­kiu, kad no­rin­čių ten dirb­ti ne­pritrūks.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

ekonomika

Kai šiukš­lės ver­tin­ges­nės už tūks­tan­čius Vers­lą pra­dė­ju­si be­maž tuš­čio­se pa­tal­po­ se, be idė­jos, tik su ka­sos apa­ra­tu ir ke­liais li­ku­siais li­tais, di­zai­ne­rė Jur­gi­ta Ja­ku­baus­ kai­tė šian­dien idė­jų sto­ka ne­si­skun­džia.

Ant­ram gy­ve­ni­mui pri­kel­ti daik­tai jau pa­ trau­kė ir už­sie­nio vers­li­nin­kų dė­me­sį.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Anks­čiau iš­ma­niuo­sius bal­dus – su elekt­ro­ni­nė­mis sis­te­mo­mis – kū­ru­si di­zai­no stu­di­jos „Ab­sur­do idė­jos“ sa­vi­nin­kė J.Ja­ku­baus­kai­ tė kri­zi­niais 2008-ai­siais pa­su­ko sau pa­čiai ne­ti­kė­tu ke­liu. Ieš­ko­da­ ma nau­jos veik­los jau­na vers­li­nin­ kė be­maž at­si­tik­ti­nai ėmė­si kur­ti daik­tus iš ant­ri­nių ža­lia­vų.

Pa­si­kal­bė­ti apie ke­lią sėk­min­go vers­lo link su J.Ja­ku­baus­kai­te su­sė­ do­me ant sėd­mai­šių, jos pa­čios pa­ ga­min­tų iš jau ne­nau­do­ja­mų džin­ sų ir vil­no­nių pal­tų.

– Iš­ma­nių­jų bal­dų idė­ja at­ro­dė nau­ja ir per­spek­ty­vi. Ko­dėl nu­ spren­dei jos at­si­sa­ky­ti?

– Jau bu­vau su­kū­ru­si ke­lis to­kių bal­dų mo­de­lius, ku­rių kai­na dėl bran­gios elekt­ro­ni­kos bu­vo ga­na di­ de­lė, pa­vyz­džiui, sta­las kai­na­vo 20 tūkst. li­tų. Tie­są sa­kant, šis vers­las yra tin­gi­nio vers­las – per me­tus už­ ten­ka par­duo­ti po­rą bal­dų komp­lek­ tų ir jau ga­li va­žiuo­ti ato­sto­gau­ti.

Ta­čiau atė­jo kri­zė ir ji pa­kei­tė rin­ką, kaip ir ma­ne. Anks­čiau bu­ vau vi­siš­kai ki­toks žmo­gus: ag­re­sy­vi var­to­to­ja, ku­rios tiks­las – už­dirb­ti vi­sus pa­sau­lio pi­ni­gus. Pra­si­dė­jus kri­zei dar vi­siš­kai sa­vęs ne­var­žy­ da­ma gy­ve­nau iš san­tau­pų ir mąs­ čiau, ką ga­lė­čiau veik­ti to­liau. Ga­ lė­jau už­siim­ti in­ter­je­ro di­zai­nu, bet kai­nos tuo me­tu bu­vo la­bai smu­ ku­sios, to­dėl, kaip kiek­vie­nas ar­ chi­tek­tas bei di­zai­ne­ris, au­gi­nan­tis sa­vo ver­tę, la­bai ne­no­rė­jau at­si­ svei­kin­ti su sa­vo įkai­niais.

– Kaip tuo­met gi­mė neįp­ras­ta min­tis daik­tus pra­dė­ti kur­ti iš ant­ri­nių ža­lia­vų?

– Tie­są sa­kant, ši idė­ja už­si­mez­gė ne­ti­kė­tai – ji yra vi­siš­kai nu­lem­ta ap­lin­ky­bių. Per kri­zės pi­ką, 2010 m., iš­si­nuo­mo­jau pa­tal­pas dar vi­siš­kai ne­tu­rė­da­ma ga­lu­ti­nės idė­jos, ką ten veik­siu, ne­tu­rė­jau jo­kio vers­lo pla­no.

Su­mo­kė­jau avan­są už pa­tal­pų nuo­ mą, taip pat nuo­mą už pir­mą mė­ne­ sį, at­si­dė­jau pi­ni­gų mo­kes­čiams už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, įsi­gi­jau net ka­sos apa­ra­tą. Ir taip man ki­še­nė­je li­ko vos 200 li­tų.

Bal­dų čia ne­bu­vo nė vie­no. Nusp­ ren­džiau, kad bent ka­sos apa­ra­tą rei­kia kur nors pa­sta­ty­ti, o ir ant grin­dų juk ne­dirb­siu. Tai­gi už li­ku­ sius 200 li­tų nu­si­pir­kau bal­tų da­žų, me­die­nos lakš­tų, ku­riuos čia pat ir su­si­pjaus­čiau, ir pa­si­da­riau re­gist­ ra­tū­rą, sta­lą bei du suo­lus.

– Ir ka­da pe­rė­jai prie min­čių, kuo šio­se pa­tal­po­se už­siim­si?

– Tuo­met nu­spren­džiau, kad in­ter­ je­ro už­sa­ky­mų per trum­pą lai­ką ne­ gau­siu. O il­gai lauk­ti ne­ga­lė­jau, nes ne­nu­mal­do­mai ar­tė­jo die­na, kai tu­ rė­jau per­ves­ti mo­kes­čius „Sod­rai“.

Ne­ti­kė­tai pri­si­mi­niau, kad ma­no na­ muo­se yra au­di­nių at­rai­žų ir siu­vi­ mo ma­ši­na, tad pa­siu­vau pir­muo­ sius sėd­mai­šius ir juos par­da­viau.

Pri­si­mi­niau, kad tu­riu apie 25 met­ rus vie­los, iš jos pa­da­riau po­rą eksk­liu­zy­vi­nių ran­ki­nių ir jas par­da­viau.

Vė­liau ėmiau kur­ti pa­puo­ša­lus.

– Ko­dėl nu­spren­dei ei­ti sun­kes­ niu ke­liu ir ne­pa­si­rink­ti sam­ do­mo dar­bo?

– Kai san­tau­pos bai­gė­si, jau bu­vau per il­gai dir­bu­si „lais­vė­je“, kad im­ čiau­si sam­do­mo dar­bo. Ne­mėgs­tu, kai man virš gal­vos kas nors sto­vi.

Juo la­biau kad net ir bū­da­ma sam­ do­ma dar­buo­to­ja vi­suo­met dirb­da­ vau at­sa­kin­gai, ma­nęs ne­rei­kė­da­vo

Išmonė: pri­si­lie­tus di­zai­ne­rės ran­koms, net ne­nau­do­ja­mos kom­piu­te­rio mik­ros­che­mos pa­virs­ta iš­ra­din­gais

švies­tu­vais.

ga­ny­ti. Vi­suo­met ma­niau, kad ga­li­ my­bę kil­ti kar­je­ros laip­tais žmo­gus tu­ri su­si­kur­ti pa­ts – darb­da­vys tie­ siog su­ku­ria dar­bo vie­tą. Jei­gu no­ ri to­bu­lė­ti ir kil­ti, tu­ri da­ry­ti vis­ką, kad to­bu­lė­tų ir kil­tų vi­sa įmo­nė.

Tie­sa, min­tis kur­ti sa­vo vers­lą man kir­bė­jo dar 2005 m. – tuo­met, kai dir­bau vers­lo vys­ty­mo sri­ty­je.

Ten dirb­da­ma ir kar­tais ne­su­tik­ da­ma su va­do­vy­bės spren­di­mais su­vo­kiau: rei­kia bū­ti vers­lo šei­ mi­nin­ku, kad ga­lė­tum da­ry­ti taip, kaip no­ri.

– Grįž­ki­me prie pus­tuš­tės di­ zai­no stu­di­jos, kur ėmei­si pir­ mų­jų rank­dar­bių iš na­mie at­ras­tų daik­tų. Kaip se­kė­si to­ liau?

– Pir­mas pus­me­tis bu­vo la­bai įtemp­tas. Per šį lai­ko­tar­pį nu­me­ čiau dau­giau nei 27 ki­log­ra­mus svo­rio, nes vi­suo­met tu­rė­jau pa­si­ rin­ki­mą: nu­si­pirk­ti pa­val­gy­ti ar­ ba nu­pirk­ti ką nors ga­my­bai. Man, aiš­ku, la­biau rū­pė­jo vers­lą plė­to­ ti. Rem­da­ma­si pa­tir­ti­mi, smul­ kie­siems ša­lies vers­li­nin­kams ga­liu pa­tar­ti iš įmo­nės pa­siim­ti kuo ma­ žiau pi­ni­gų – ver­čiau juos iš­leis­ ti vys­tant sa­vo įmo­nę. Juk kuo la­ biau už­siau­gi­ni įmo­nę, tuo di­des­nės grą­žos vė­liau su­lau­ki. Nors Lie­tu­ vo­je dar yra ten­den­ci­ja pir­mą už­ dirb­tą li­tą pa­siim­ti sau.

– Ar vien at­kak­lu­mu ir tau­pu­ mu iš­ve­dei įmo­nę į prie­kį?

– Po vie­nų veik­los me­tų, 2011 m., ga­vau ap­do­va­no­ji­mą už ge­riau­sią vers­lo idė­ją. Tai man pa­čiai bu­vo ne­ti­kė­ta – juk ten var­žė­si net na­ no­tech­no­lo­gi­jo­mis pa­rem­tos vers­ lo idė­jos.

Pa­si­se­kė: da­bar­ti­nes di­zai­no stu­di­jos pa­tal­pas J.Ja­ku­baus­kai­tė iš­si­

nuo­mo­jo pa­čia­me kri­zės įkarš­ty­je ne­tu­rė­da­ma jo­kios vers­lo idė­jos.

– Pla­čiau pa­pa­sa­kok apie ga­mi­ nius, ku­rie taip su­ža­vė­jo vers­ lo pa­sau­lį.

– Pra­dė­ju­si nuo smul­kių pro­jek­tų, pa­vyz­džiui, laum­žir­gių iš vie­lu­čių, po aš­tuo­nių veik­los mė­ne­sių pra­ dė­jau ga­min­ti švies­tu­vus, o po pu­sant­rų – bal­dus. Švies­tu­vus ku­riu iš plas­ti­ki­nių bu­te­lių ar jų dug­ne­lių, – be­je, vi­si ma­no, kad tai Mu­ra­no stik­las, – taip pat vie­los, stan­džių­

jų dis­kų. Kur­da­ma pa­sta­rą­jį švies­ tu­vą išar­džiau 15 kom­piu­te­rių. Taip pat ku­riu in­ter­je­ro de­ta­les, pa­vyz­ džiui, įvai­rius laik­ro­džius, siu­vu cra­zy kak­la­raiš­čius iš džin­sų.

– Ko­kie ta­vo stam­biau­si pro­ jek­tai?

– Ne­se­niai bai­giau įreng­ti eko­lo­giš­ ką biu­rą, ku­ria­me vis­kas pa­da­ry­ ta iš ant­ri­nių ža­lia­vų. Ki­tas stam­ bus pro­jek­tas – ne­sus­kai­čiuo­ja­mas skai­čius ma­no pa­ga­min­tų švies­tu­ vų, suo­lų ir ki­to­kių bal­dų lais­va­lai­ kio cent­re „Kab­lys“.

Rei­kia bū­ti vers­lo šei­mi­nin­ku, kad ga­ lė­tum da­ry­ti taip, kaip no­ri.

– Ar bu­vo sun­ku sa­vo idė­jo­mis su­do­min­ti žmo­nes?

– Ma­no vers­lo min­tis dau­ge­liui pa­ ti­ko nuo pat pra­džių, tik vi­suo­met iš­lik­da­vo kai­nos pro­ble­ma. Da­lis lie­tu­vių įsi­vaiz­duo­ja, kad jei ga­mi­ nu iš šiukš­lių, ža­lia­vos man ne­kai­ nuo­ja, daik­tai tu­rė­tų kai­nuo­ti ne­ daug. Nes idė­jos Lie­tu­vo­je ap­skri­tai ne­kai­nuo­ja.

Rei­kia pa­brėž­ti, kad už­sie­ny­je di­ zai­nas iš ant­ri­nių ža­lia­vų yra la­bai ver­ti­na­mas. Jis, vi­sų pir­ma, yra eko­lo­giš­kas, ant­ra, su­kur­ti daik­ tą iš ant­ri­nės ža­lia­vos yra sun­kiau: rei­kia pri­si­tai­ky­ti prie ža­lia­vos for­ mos, dy­džio, spal­vos ir pan.

– Gal­būt pla­nuo­ji skverb­tis į už­sie­nio rin­kas?

– Taip, ma­no tiks­las pa­tek­ti į už­ sie­nio rin­kas. Kaip mėgs­tu sa­ky­ ti, eks­por­tuo­ti lie­tu­viš­kas šiukš­les į už­sie­nį. Ten jau yra žmo­nių, ku­ rie su­mo­ka ne tik už daik­tą, bet ir už me­ną. Šiuo me­tu esu su­lau­ku­si su­si­do­ mė­ji­mo iš ita­lų ir olan­dų. Į Lie­tu­vą at­vy­kę kaip tu­ris­tai pa­ste­bė­jo ma­no dar­bus ir po mė­ne­sio pa­ra­šė laiš­ką, kad no­rė­tų at­sto­vau­ti man sa­vo ša­ ly­je. Tie­sa, kol kas pre­ky­ba ten ne­

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

vyks­ta – rei­kia su­de­rin­ti kie­kius, są­ly­gas ir pan.

– Žiū­rint į su­kur­tus daik­tus tam­pa smal­su: iš kur gau­ni tiek daug ža­lia­vos?

– Įvai­rius daik­tus ne­sus­to­da­mi ir ne­pra­šy­da­mi jo­kio at­ly­gio ne­ša ma­ no pa­žįs­ta­mi. Pa­vyz­džiui, ša­lia dir­ ban­ti mo­te­ris man jau me­tus ren­ka kar­to­ni­nius ru­lo­nus, ku­rie pa­virs suo­liu­ku. Kai ji pir­mą kar­tą pa­ma­ tė ma­no ku­ria­mus daik­tus, pa­si­siū­ lė pri­rink­ti įvai­riau­sių daik­tų. Kar­ tą iš na­mų ji par­vil­ko ne­nau­do­ja­mą ner­tą stal­tie­sė­lę, ku­ri vir­to pra­ban­ giu švies­tu­vu.

– Ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad duo­ bė­tas ke­lio ruo­žas į sėk­mę jau praei­tas ir ga­li­ma at­si­kvėp­ti?

– Jei­gu už­siim­čiau vien vers­lu, pui­ kiai ir pra­ban­giai gy­ven­čiau, ne­suk­ čiau sau gal­vos. Bet šiuo me­tu dar už­sii­mu įvai­ria so­cia­li­ne veik­la. Pa­ ti esu ki­lu­si iš ne­tur­tin­gos šei­mos ir ži­nau, jog sa­vo gy­ve­ni­me tiek pa­sie­ kiau tik dėl to, kad tu­rė­jau sva­jo­nę.

No­riu bent da­liai vai­kų iš so­cia­liai ri­zi­kin­gos ap­lin­kos išug­dy­ti pi­lie­tiš­ ku­mą, su­teik­ti pa­grin­dą sva­jo­ti.

– At­ro­do, kad pa­čios tu­rė­ta sva­ jo­nė ta­po sėk­mės va­rik­liu. Apie ko­kią sva­jo­nę kal­bi?

– Pa­ti au­gau Gri­giš­kė­se, kur jau­ni­ mo užim­tu­mas – pro­ble­mi­nis. Ten ne­ma­ža da­lis jau­ni­mo už­sii­ma gė­ ri­mu iš bam­ba­lių ir vi­so­kiais ki­to­ kiais svai­gi­nan­čiais da­ly­kais. Ta­ čiau aš, kad ir kiek ma­žai pi­ni­gų tu­rė­da­vo­me, bent kas ant­rą šeš­ta­ die­nį su šei­ma va­žiuo­da­vau į Vil­nių pa­si­kul­tū­rin­ti.

Tuo­met pa­ma­ty­da­vau gra­žų, di­ de­lį mies­tą, spek­tak­liuo­se – pa­si­ puo­šu­sius žmo­nes. To­dėl vi­suo­met tu­rė­jau sva­jo­nę užau­gu­si gy­ven­ti Vil­niaus se­na­mies­ty­je. No­rė­da­ma pa­siek­ti tiks­lą ir pa­leng­vin­ti mus au­gi­nan­čios ma­mos naš­tą dirb­ ti pra­dė­jau nuo 15 me­tų. To­dėl tu­ riu idė­ją atei­ty­je su­kur­ti „Ab­sur­do fab­ri­kė­lį“ – di­des­nę erd­vę, kur ga­ lė­tų įsi­dar­bin­ti ne­pil­na­me­čiai, no­ rin­tys už­si­dirb­ti pi­ni­gė­lių, kad įgy­ ven­din­tų sa­vo sva­jo­nes.

10

šeštadienis, birželio 16, 2012

12p.

Sta­li­no mir­ties ge­le­žin­ke­lis Si­bi­re.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Eu­ro zo­na priė­jo lem­tin­gą kryž Eu­ro­pos vals­ty­bių ly­de­riai su­lai­kę kva­pą lau­kia sek­ma­die­nio rin­ki­mų Grai­ki­jo­je, ku­rie nu­lems ne tik šios ša­lies, bet ir vi­sos eu­ro zo­nos atei­tį. Atė­nai lai­ky­sis skaus­min­ gų tau­py­mo prie­mo­nių ar pa­si­trauks iš eu­ro zo­nos?

Baks­no­ja į Is­pa­ni­ją

Be­veik 10 mln. rin­kė­jų tu­rės ga­li­ my­bę pa­si­rink­ti fi­nan­si­nio gel­bė­ ji­mo pa­ke­tą pa­lai­kan­čias par­ti­jas, siū­lan­čias iš nau­jo de­rė­tis dėl ES ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) su­teik­tos pa­sko­los są­ly­gų, ar­ba ra­ di­ka­lią kai­rią­ją par­ti­ją, ku­ri no­ ri nu­trauk­ti šį su­si­ta­ri­mą ir vis­ką pra­dė­ti iš pra­džių.

Ale­xis Tsip­ras, va­do­vau­jan­tis kraš­tu­ti­nei kai­ria­jai par­ti­jai „Sy­ri­ za“, pa­ža­dė­jo fi­nan­si­nio gel­bė­ji­mo su­tar­tį pa­vers­ti is­to­ri­ja, jei­gu įtvir­ tin­tų per pa­sta­ruo­sius rin­ki­mus pa­siek­tą per­ga­lę, kai šis ju­dė­ji­mas su­rin­ko tris­kart dau­giau bal­sų ne­gu per anks­tes­nį bal­sa­vi­mą 2009 m. „Bank­ro­to me­mo­ran­du­mas pir­ ma­die­nį taps praei­ti­mi, – rin­kė­ jams Atė­nuo­se ket­vir­ta­die­nį ža­dė­jo po­li­ti­kas. – Briu­se­lis lau­kia mū­sų, pir­ma­die­nį mes at­vyks­ta­me de­rė­tis dėl žmo­nių tei­sių ir at­šauk­ti gel­bė­ ji­mo pa­ke­to.“ Jis pri­mi­nė apie di­džiu­lę pa­sko­lą, ku­rią ES sek­ma­die­nį su­tei­kė Is­pa­ ni­jai, ir tvir­ti­no, kad fi­nan­si­nė pa­ gal­ba įma­no­ma be to­kių dras­tiš­kų prie­mo­nių, ko­kių rei­ka­lau­ja­ma iš Grai­ki­jos. „Is­pa­ni­ja sėk­min­gai iš­si­de­rė­jo fi­ nan­si­nę pa­ra­mą be fis­ka­li­nės kon­ so­li­da­ci­jos pa­ke­to, ne­pai­sydama sko­lin­to­jų gra­si­ni­mų ir šan­ta­žo“, – kal­bė­jo A.Tsip­ras.

Jė­gos apy­ly­gės

Pavojus: jei­gu Grai­ki­ja at­mes tau­py­mo prie­mo­nes, ji ri­zi­kuo­ja ne­gau­ti li­ku­sių finansinio pagalbos paketo pinigų.

„Scanpix“ nuotr.

Kon­ser­va­ty­vio­ji „Nau­jo­sios de­ mok­ra­ti­jos“ par­ti­ja pa­lai­ko ES ir TVF fi­nan­si­nį gel­bė­ji­mo pa­ke­tą ir tau­py­mo prie­mo­nes, nors sie­kia

Kaip dan­gus ir že­mė Du pa­grin­di­niai pre­ten­den­tai lai­mė­ti sek­ma­die­nį, bir­že­lio 17 d., Grai­ki­jo­je vyk­sian­čius itin svar­bius par­la­men­ to rin­ki­mus – 61 me­tų kon­ser­va­to­ rius A.Sa­ma­ras ir 37-erių kai­rių­jų at­ sto­vas A.Tsip­ras – la­bai skir­tin­go am­ žiaus, bū­do, skir­tin­ga ir jų kil­mė.

Alexis Tsip­ras A.Tsip­ras, va­do­vau­jan­tis kraš­tu­ti­nių kai­rių­jų par­ti­jai „Sy­ri­za“, ne­ti­kė­tai už­si­ tik­ri­no ant­rą vie­tą per ge­gu­žės 6-ąją vy­ ku­sius rin­ki­mus, per ku­riuos neat­ si­ra­do aiš­kaus nu­ga­lė­to­jo. Pa­gal am­žių jis tik­tų į sū­nus A.Sa­ma­rui, ta­čiau jo pa­tir­tis po­li­ti­ko­je sie­kia jau du de­šimt­me­čius.

A.Tsip­ras bu­vo il­gus plau­ kus į ka­se­lę su­s i­r i­š ęs paaug­lys ak­ty­vis­tas, or­ga­ ni­zuo­da­vęs sė­di­muo­sius strei­kus mo­kyk­lo­je praei­ to am­žiaus pa­sku­ti­nio­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je, kai Grai­ki­ją krė­tė di­de­ li moks­lei­vių pro­tes­tai prieš kont­ro­ver­siš­kas švie­ti­mo re­for­mas. Įgi­jęs in­ži­nie­riaus spe­ cia­ly­bę, jis anks­ti įsto­ jo į „Sy­ri­zą“, ku­ri anks­ čiau bu­vo ži­no­ma kaip „Sy­nas­pis­mos“. A.Tsip­

ras ket­ve­rius me­tus va­do­va­vo jos jau­ ni­mo sky­riui, o 2006-ai­siais bu­vo iš­kel­ tas šios par­ti­jos kan­di­da­tu į Atė­nų me­ ro po­stą.

A.Tsip­ras gi­mė 1974-ųjų lie­pą – Grai­ki­jai lem­tin­gais me­tais, kai žlu­go sep­ty­ne­rius me­tus tru­ku­si ka­riš­kių dik­ta­tū­ra, ne­gai­les­tin­gai per­se­k io­ju­si kai­r iuo­sius bei ko­mu­nis­tus ir su­ren­ gu­si kru­vi­ną su­si­do­ro­ ji­mą su su­ki­lu­siais stu­ den­tais.

Užau­gęs Atė­nų dar­bi­ nin­kų ra­jo­ne, jis mo­kė­ si gre­ti­mo­je vals­ty­bi­nė­je mo­kyk­lo­je.

Bū­si­ma­sis kai­rių­jų ly­de­ ris stu­di­ja­vo Atė­nų po­li­ tech­ni­kos uni­ver­si­te­te, ku­ris bu­vo 1973 m. vy­ ku­sio stu­den­tų su­ki­li­ mo ži­di­nys.

Kal­bė­da­mas ang­l iš­kai jis daž­nai už­si­ker­ta.

Antonis Sa­ma­ras Par­ti­jos „Nau­jo­ji de­mok­ra­ti­ja“ ly­de­ris A.Sa­ma­ras ka­dai­se bu­vo vie­nas iš jau­ niau­sių į Grai­ki­jos par­la­men­tą iš­rink­tų po­li­ti­kų ir ky­lan­ti kon­ser­va­ty­vių­jų jė­gų žvaigž­dė. Vė­liau stai­ga pra­ra­ do ma­lo­nę ir su sa­vi­mi nu­si­tem­pė vi­są vy­riau­sy­bę.

A.Sa­ma­ras ki­lęs iš vie­nos Grai­ ki­jos eli­to šei­mos ir yra bai­ gęs eko­no­mi­kos bei vers­ lo va­dy­bos stu­di­jas Jung­ ti­nė­se Vals­ti­jo­se – Am­ hers­to ko­le­dže bei Har­ var­do uni­ver­si­te­te.

Jo pro­tė­viai bu­vo tur­tin­ gi grai­kų pirk­liai iš Alek­ sand­ri­jos, įkū­rę Be­na­ki mu­zie­jų – vie­ną iš pa­ grin­di­nių Grai­ki­jos kul­ tū­ros cent­rų. A.Sa­ma­ ro pro­se­ne­lė Pe­ne­lo­pe Del­ta bu­vo vie­na ži­no­ miau­sių ša­lies ra­šy­to­jų.

A.Sa­ma­ras iš­gar­sė­jo be­

veik prieš 20 me­tų, dirb­da­mas už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nist­ru tuo me­tu, kai pra­ si­dė­jo Grai­ki­jos ir kai­my­nės Ma­ke­do­ni­ jos dip­lo­ma­ti­nė kri­zė.

Jis bu­vo griež­tai nu­si­sta­tęs prieš šią nau­ją vals­ty­bę, at­si­sky­ru­ sią nuo Ju­gos­la­vi­jos. Atė­nų po­žiū­riu, Ma­ke­do­ni­ja ne­tei­sė­ tai pa­si­sa­vi­no ša­lies šiau­ri­ nio re­gio­no var­dą, pa­ skel­bu­si ne­prik­lau­so­ my­bę 1991 m.

A.Sa­ma­ras dėl šio klau­si­mo su­si­kir­to su tuo­me­čiu Grai­k i­jos prem­je­ru Kons­tan­ti­ ne’u Mit­so­ta­kiu, at­si­ sta­ty­di­no ir su­žlug­dė vi­są vy­riau­sy­bę.

Iro­niš­ka, kad jis po de­ šimt­me­čio grį­žo pas kon­ser­va­to­rius ir įvei­ kė K.Mit­so­ta­kio duk­rą per par­ti­jos va­do­vo rin­ ki­mus 2009 m.

11

šeštadienis, birželio 16, 2012

pasaulis At­pa­ži­no ­ ber­niu­ką

Or­gi­jos ­ ar­mi­jo­je

Pas­lap­tin­ga­sis „miš­ko ber­niu­kas“, ku­ ris per­nai at­si­ra­do Ber­ly­ne ir sa­kė ke­le­ rius me­tus gy­ve­nęs miš­ke, pa­si­ro­dė esąs olan­dų jau­nuo­lis, pa­bė­gęs iš na­mų prieš de­vy­nis mė­ne­sius. „Ga­liu pa­tvir­tin­ti, jog jis yra dvi­de­šimt­me­tis ber­niu­kas iš Hen­ ge­lo (mies­to Olan­di­jos šiau­rės va­ka­ruo­ se)“, – pra­ne­šė Olan­di­jos po­li­ci­jos at­sto­ vė Chan­tal Wes­ter­hoff. Iš na­mų jis pa­bė­go 2011-ųjų rug­sė­jį.

Aust­ra­li­jo­je va­kar pa­vie­šin­ti do­ku­men­ tai at­sklei­dė šiur­pų ne­pil­na­me­čių ly­ti­nį iš­ nau­do­ji­mą ir šiurkš­čias „krikš­ty­nų“ ce­re­ mo­ni­jas ša­lies gink­luo­to­sio­se pa­jė­go­se, o prem­je­rė Ju­lia Gil­lard už­si­mi­nė, kad ga­ li bū­ti im­ta­si vie­šo ty­ri­mo. Kai ku­rie kal­ti­ na­mie­ji, sie­ja­mi su be­veik 850 ži­no­mų iš­ nau­do­ji­mo at­ve­jų, da­bar gal­būt uži­ma vi­ du­ti­nio ar­ba aukš­to ran­go va­do­vų po­stus.

Tai nu­ro­dė ata­skai­tos au­to­riai.

ž­ke­lę šiek tiek jas su­švel­nin­ti. Jos ly­de­ris An­to­nis Sa­ma­ras tau­py­mo prie­ši­ nin­kus kal­ti­na žai­džiant po­ke­rį su Grai­ki­ja. „Mes ei­na­me at­sa­ko­my­bės ke­ liu ir tiks­liai ži­no­me, ko no­ri­me. Ir mes sa­ko­me, kad no­ri­me eu­ro ir to, kad bū­tų per­žiū­rė­tos pa­gal­bos pa­ ke­to są­ly­gos“, – nau­jie­nų agen­tū­rai „Reu­ters“ sa­kė A.Sa­ma­ras.

Nau­jau­sios ap­klau­sos ro­do, kad pa­gal po­pu­lia­ru­mą „Sy­ri­za“ neat­ si­l ie­ka nuo kon­ser­va­ty­v io­s ios „Nau­jo­sios de­mok­ra­ti­jos“, ta­čiau pro­gno­zuo­ja­ma, kad nė vie­na par­ ti­ja neuž­si­tik­rins le­mia­mos dau­gu­ mos, tad po rin­ki­mų ti­kė­ti­nos itin įtemp­tos de­ry­bos dėl koa­li­ci­jos.

Briu­se­lis lau­kia mū­ sų, pir­ma­die­nį mes at­vyks­ta­me de­rė­tis dėl žmo­nių tei­sių ir at­šauk­ti gel­bė­ji­mo pa­ke­to.

Lė­šos bai­gia­si

Grai­ki­jos lė­šos bai­gia­si – tu­ri­mų at­sar­gų jai pa­kaks tik iki lie­pos, o ES ir TVF pa­sko­lų čiau­pas už­suk­tas iki ar­tė­jan­čių rin­ki­mų. Jei­gu Grai­ ki­ja at­mes tau­py­mo prie­mo­nes, ji ri­zi­kuo­ja ne­gau­ti li­ku­sių pi­ni­gų.

Grai­ki­jos kai­rie­ji ar­gu­men­tuo­ ja, kad ša­lies pa­si­trau­ki­mas eu­ro zo­no­je su­kel­tų gran­di­ni­nę reak­ci­ ją, to­dėl to­kio sce­na­ri­jaus nie­ka­ da ne­bus leis­ta įgy­ven­din­ti, nors Eu­ro­pos ly­de­riai per­spė­ja, kad fi­ nan­si­nio gel­bė­ji­mo su­tar­ties ne­si­ lai­ky­mas ga­liau­siai pri­vers Atė­nus pa­lik­ti bend­ros va­liu­tos klu­bą.

Ban­kų šal­ti­niai taip pat sa­kė, kad pa­lū­ka­nų nor­mos pri­klau­sys nuo rin­ki­mų re­zul­ta­tų.

Sek­ma­die­nį vyk­sian­tys rin­ki­mai, ku­rie bu­vo pa­skelb­ti nė vie­nai par­ ti­jai neuž­si­tik­ri­nus aiš­kios dau­gu­ mos per bal­sa­vi­mą ge­gu­žės 6-ąją, Grai­ki­jo­je bus tre­ti per pa­sta­ruo­ sius tre­jus me­tus.

4

sa­vo vai­kų nu­žu­dy­mu yra įta­ria­mas 36 me­tų vy­ras iš Vo­kie­ti­jos Il­ze­dės mies­to.

Kaip at­ro­dys drach­ma­ge­do­nas?

Ban­kai už­da­ry­ti, pre­ky­bos cent­rai už­da­ry­ti, gat­vė­se – riau­šės, žmo­ nės bė­ga iš ša­lies, lėk­tu­vai eva­kuo­ ja už­stri­gu­sius tu­ris­tus. Taip, anot Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos laik­raš­čio „The Ti­me“, ga­li at­ro­dy­ti ne­val­do­ mas Grai­ki­jos išė­ji­mas iš eu­ro zo­ nos, ar­ba drach­ma­ge­do­nas.

Slap­tas pa­si­ta­ri­mas

Po­li­to­lo­gai būgš­tau­ja, kad kai­rių­ jų per­ga­lė par­la­men­to rin­ki­muo­ se iš­pro­vo­kuos ban­kų štur­mą ir Grai­ki­ja bus pri­vers­ta pa­lik­ti va­ liu­tų są­jun­gą dar iki tol, kol nau­ ja vy­riau­sy­bė spės pe­rim­ti įga­lio­ ji­mus. „Aš ti­kiuo­si ge­ro sce­na­ri­jaus ar bent ne to­kio blo­go. Bet nie­kas ne­ga­li at­mes­ti blo­giau­sio sce­na­ ri­jaus, į ku­rį žmo­nės rea­guos la­ bai ner­vin­gai, ir mes tu­rė­si­me daug bė­dų, – sa­kė Atė­nų po­li­ti­ kos ty­ri­mų ins­ti­tu­to ELIA­MEP di­ rek­to­rius Tha­nas Do­kas. – Žmo­ nės ga­li im­ti siaub­ti par­duo­tu­ves ir ban­kus – bet ko­kius pi­ni­gus jie ten pa­siims? Ga­li kil­ti su­si­rė­mi­mų tarp po­li­ci­jos ir ekst­re­mis­tų, ku­ rie ne­pra­leis pro­gos pa­si­reikš­ti ir pri­da­ry­ti bė­dų. Taip pat ga­li pri­ trūk­ti pro­duk­tų.“ Dip­lo­ma­ti­niai šal­ti­niai pra­ne­šė, kad šią sa­vai­tę už fi­nan­sus at­sa­ kin­gi ES pa­rei­gū­nai su­ren­gė slap­ tą pa­si­ta­ri­mą, per ku­rį svars­tė ga­ li­my­bę at­kur­ti pa­sie­nio kont­ro­lę, ri­bo­ti ka­pi­ta­lo ju­dė­ji­mą ir pi­ni­gų iš­gry­ni­ni­mą ban­ko­ma­tuo­se. To­ kie apri­bo­ji­mai fak­tiš­kai jau ga­lio­ ja: no­rė­da­mas iš­si­gry­nin­ti stam­ bes­nę pi­ni­gų su­mą klien­tas tu­ri ją už­sa­ky­ti prieš die­ną ar ke­lias.

Vie­nas Grai­ki­jos vers­li­nin­kas, no­rė­jęs iš­si­gry­nin­ti 5 tūkst. eu­ rų (17 tūkst. li­tų) kas­die­nėms ope­ ra­ci­joms, ban­ke iš­gir­do, kad ga­li pa­siim­ti tik 2 tūkst. eu­rų (7 tūkst. li­tų).

Tik­ras koš­ma­ras

Pa­sak Grai­ki­jos cent­ri­nio ban­ ko va­do­vo Geor­ge’o Pro­vo­pou­lo, grį­ži­mas prie drach­mos ga­li virs­ ti tik­ru pra­ga­ru. Pe­rei­na­muo­ju lai­ ko­tar­piu gy­ven­to­jams teks grįž­ti prie tie­sio­gi­nių mai­nų. „Prit­rūks bū­ti­niau­sių pre­kių.

Be de­ga­lų ka­riuo­me­nė ir po­li­ci­ ja ne­ga­lės nau­do­ti sa­vo au­to­mo­ bi­lių ir ki­tos tech­ni­kos. Po ga­na il­go lai­ko pa­dė­tis pa­si­tai­sys, bet pra­di­niu pe­rei­na­muo­ju lai­ko­tar­ piu iš­gy­ven­si­me tik­rą koš­ma­rą“, – liūd­nas pro­gno­zes pie­šė G.Pro­ vo­pou­las.

ji pi­ni­gai bū­tų grą­žin­ti san­ty­kiu maž­daug 850 drach­mų už vie­ ną eu­rą, o rin­ko­je kur­sas nu­kris­ tų net iki 1 tūkst. drach­mų už eu­ rą. To­kią pro­gno­zę pa­tei­kė Atė­nų pre­ky­bos rū­mų eks­per­tai.

Tai­gi at­si­da­rius ban­kams grai­ kai ga­lės at­siim­ti dviem treč­da­ liais nu­ver­tė­ju­sias san­tau­pas.

Dau­ge­lis gy­ven­to­jų jau da­bar ieš­ko bū­dų ap­sau­go­ti sa­vo pi­ni­ gus. Cent­ri­nio ban­ko duo­me­ni­ mis, grai­kai „po čiu­ži­niais“ lai­ko maž­daug 25 mlrd. eu­rų. Dėl to pa­ daž­nė­jo bu­tų api­plė­ši­mų.

tiems dia­be­tu ir on­ko­lo­gi­nė­mis li­go­mis. Stra­te­gi­nių de­ga­lų at­sar­ gų ša­liai už­teks trims mė­ne­siams, bet De­ga­li­nių sa­vi­nin­kų aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas Mi­cha­lis Kiu­sis įspė­jo, kad pra­si­dė­jus pa­ni­kai at­ sar­gos ga­li iš­sek­ti ge­ro­kai grei­čiau.

Nei jis pa­ts, nei ki­ti de­ga­li­nių sa­vi­ nin­kai ne­kau­pia at­sar­gų. „Kas­dien par­duo­du 10 tūkst. lit­rų, o ga­liu sau­go­ti 50 tūkst. ar­ ba 60 tūkst. lit­rų. Kri­zės at­ve­ ju vis­kas bus iš­par­duo­ta per dvi die­nas, tad ko­kia pra­smė kaup­ ti at­sar­gas?“ – re­to­riš­kai klau­sė M.Kiu­sis.

San­tau­pas – į už­sie­nį

Cent­ri­nio ban­ko duo­me­ni­mis, grai­ kai „po čiu­ži­niais“ lai­ko maž­daug 25 mlrd. eu­rų. Dėl to pa­daž­nė­jo bu­tų api­ plė­ši­mų.

Blo­giau­siu at­ve­ju grai­kams pri­ trūks gry­nų­jų, me­di­ka­men­tų ir ne­tgi mais­to, nes im­por­tuo­ja­mos pre­kės taps neį­kan­da­mos. Žmo­nės pra­dės bėg­ti prie sie­nų, o riau­ši­ nin­kai – siaub­ti par­duo­tu­ves ir san­dė­lius. Eu­ro­pai ga­li tek­ti siųs­ti hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą, bet ant eu­ ro zo­nos su­py­kę grai­kai ga­li kreip­ tis pa­gal­bos į Ru­si­ją ar­ba Ki­ni­ją.

Pav­las Ka­ra­vias tu­rė­jo spau­dos par­duo­tu­vę, bet per­nai bu­vo pri­ vers­tas ją už­da­ry­ti. Da­bar jis pra­ gy­ve­ni­mui už­dir­ba vai­ruo­da­mas tak­si. Po riau­šių, ki­lu­sių šie­met va­sa­rį, jis sa­vo kuk­lius san­tau­pų li­ ku­čius per­ve­dė į Vo­kie­ti­jos ban­ką. „Pa­li­kau šiek tiek pi­ni­gų Grai­ ki­jos ban­ke, o li­ku­sius per­ve­džiau į „Deuts­che Bank“. Ma­no drau­gai maž­daug pu­sę pi­ni­gų lai­ko Grai­ki­ jo­je, o ki­tus – Vo­kie­ti­jo­je“, – pa­ sa­ko­jo vy­ras.

Jau penk­tus me­tus iš re­ce­si­jos neišb­ren­dan­čio­je Grai­ki­jo­je da­ lis gy­ven­to­jų jau ne­tu­ri dėl ko su­ kti gal­vos. „Mes ne­tu­ri­me pi­ni­gų, to­dėl mums ne­rū­pi. Tu­ri­me tik to, ko rei­kia kas­die­nai, o kar­tais pri­ trūks­ta­me ir ši­to“, – pa­sa­ko­jo di­ zai­ne­rė Xe­nia Mit­ro­fan, gry­nin­da­ ma pi­ni­gus Atė­nų ban­ko­ma­te.

Nu­ver­tės dviem treč­da­liais

Pa­sak „The Ti­me“, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos bend­ro­vė „De La Rue“, anks­čiau spaus­di­nu­si Grai­ki­jai drach­mas, jau pu­čia dul­kes nuo sa­vo įren­gi­nių.

Drach­ma bu­vo kon­ver­tuo­ja­ma į eu­rus san­ty­kiu 340 ir 1. Grai­ki­jai išė­jus iš va­liu­tų są­jun­gos, se­nie­

De­ga­lų tu­ri trims mė­ne­siams

Vi­suo­ti­nės pa­ni­kos at­ve­ju Grai­ ki­jai grei­tai pri­trūks de­ga­lų, o iš par­duo­tu­vių len­ty­nų dings mais­to pro­duk­tai. Ne­no­rė­da­ma kurs­ty­ti pa­ni­kos, vy­riau­sy­bė ne­di­di­na jo­kių at­sar­gų, nors iš anks­to pa­si­rū­pi­no pa­kan­ka­mu kie­kiu vais­tų ser­gan­

Ka­riuo­me­nė ne­si­kiš

Ki­ta pro­ble­ma yra tai, kad 48 pro­c. mais­to pro­duk­tų Grai­ki­ja im­por­ tuo­ja. Ša­lis im­por­tuo­tų mais­to at­ sar­gų tu­ri maž­daug mė­ne­siui, bet de­fic­ i­tas vis tiek ga­li at­si­ras­ti. „Is­to­riš­kai Grai­ki­jo­je bu­vo du at­ve­jai, kai gy­ven­to­jai pa­niš­kai puo­lė pirk­ti pro­duk­tus. Vie­nas – po Čer­no­by­lio ka­tast­ro­fos, o ki­ tas – kai 1981 m. prem­je­ru bu­vo iš­rink­tas Pa­pand­reou vy­res­ny­sis, – aiš­ki­no Grai­ki­jos mais­to pra­mo­ nės fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Evan­ ge­las Ka­lous­sis. – Taip, ner­vin­gu­ mas jau­čia­mas, bet šiuo me­tu mes ne­sa­me pa­ni­kos būk­lės. Juk kri­zė tę­sia­si jau il­gą lai­ką.“ Tik vie­ną blo­giau­sią sce­na­ri­ jų eks­per­tai vien­bal­siai at­me­ta – ka­riuo­me­nės įsi­ki­ši­mą ir dik­ ta­tū­ros, ko­kia gy­va­vo Grai­ki­jo­je 1967–1974 m., įve­di­mą.

ELIA­MEP va­do­vui Th.Do­kui te­ ko dės­ty­ti ka­ro aka­de­mi­jo­se. „Jei­gu pa­klaus­tu­mė­te, ar ka­riuo­ me­nė ga­li im­tis ko­kių nors veiks­ mų, aš tvir­tai at­sa­ky­čiau – ne, – ti­ki­no jis. – Ma­nau, per pa­sta­ ruo­sius 38 me­tus ji bu­vo per­ne­lyg de­mok­ra­tiš­kai in­dokt­ri­nuo­ta.“ Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

BNS, BBC inf.

10 mln.

Graikijos rinkėjų sekmadienį spręs savo šalies likimą.

Riau­šės: eks­per­tai pro­gno­zuo­ja, kad vi­suo­ti­nės pa­ni­kos at­ve­ju Grai­ki­jo­je kils ne­ra­mu­mų, pri­trūks bū­ti­niau­sių pre­kių.

„The Dai­ly Te­leg­raph“ nuo­tr.

12

šeštadienis, birželio 16, 2012

pasaulis Ke­tur­ko­jų žai­dy­nės San Die­go mies­te JAV Ka­li­for­ ni­jos vals­ti­jo­je praė­ju­sią sa­vai­ tę vy­ko tra­di­ci­nės šu­nų var­ žy­bos „Pu­ri­na Inc­re­dib­le Dog Chal­len­ge“. Ke­tur­ko­jai var­žė­ si bang­len­čių spor­to, nar­dy­ mo, lėkš­čias­vy­džio, bė­gi­mo su kliū­ti­mis ir ki­to­se rung­ty­se. Šuo­liuo­se į van­de­nį ne­pra­len­ kia­mas bu­vo ir re­kor­dą pa­sie­ kė ska­li­kas Ko­či­tis (kai­rė­je), ku­ris virš van­dens pra­skrie­ jo 9,75 m.

Sta­li­no mir­ties ge­le­žin­ke­lis Si Lau­ke spau­džia 50 laips­nių šal­tis, o va­ sa­rą ke­pi­na ali­nan­tis karš­tis. Ta­čiau Sta­li­ no gu­la­guo­se įkalintiems žmo­nėms oras ne­rū­pė­jo. Jie gal­vo­jo, kaip iš­lik­ti.

Ver­gų dar­bas

So­vie­tų Są­jun­gos gu­la­guo­se įka­ linti žmo­nės įgyvendino įspū­din­ gus pro­jek­tus.

Apie Bal­tą­ją ir Bal­ti­jos jū­ras su­ jun­gu­sį ka­na­lą, iš­kas­tą gu­la­gų ka­ li­nių, ži­no tur­būt kiek­vie­nas, be­si­ do­min­tis So­vie­tų Są­jun­gos is­to­ri­ja. Šis ka­na­las bu­vo sta­to­mas 1931– 1933 m. Pro­jek­tą įgy­ven­din­ti rei­ ka­la­vo Sta­li­nas. Tau­tų tė­vas tam da­vė 24 mė­ne­sius ir net pa­ts da­ly­ va­vo jo ati­da­ry­me.

Tie­sa, ka­na­las var­gu ar ga­li bū­ ti va­di­na­mas Bal­tuo­ju, vei­kiau – kru­vi­nuo­ju. Vyks­tant sta­ty­boms, pa­sak įvai­rių šal­ti­nių, žu­vo nuo 100 iki 200 tūkst. žmo­nių.

Ark­ties ge­le­žin­ke­lis

Bal­ta­sis ka­na­las bu­vo to­li gra­žu ne vie­nin­te­lis gu­la­gų ka­li­nių padary­ tas po­sta­men­tas Sta­li­nui.

An­tai, per Ru­si­jos Ark­tį drie­kia­ si be­veik 600 ki­lo­met­rų ge­le­žin­ke­ lis. Tie­sa, jis ap­leis­tas, juo trau­ki­ niai ne­dar­da.

Nie­kas iš­ti­sus de­šimt­me­čius apie šį ruo­žą ne­kal­bė­jo.

Tik vie­na mo­te­ris su­ti­ko bri­tų BBC žur­na­lis­tams pa­pa­sa­ko­ti apie šį sta­ti­nį.

Liud­mi­la Li­pa­to­va žur­na­lis­tams ge­le­žin­ke­lį api­bū­di­no taip: „Sta­li­ no mir­ties ge­le­žin­ke­lis, ve­dan­tis į nie­kur.“ „Štai čia. Da­bar im­ki­te kas­ti“, – žur­na­lis­tus pa­si­ti­ko mo­te­ris su snie­go kas­tu­vu.

Po aki­mir­kos, kaip pa­sa­ko­jo žur­ na­lis­tas, kas­tu­vas at­si­mu­šė į me­ta­ lą. Tai – ap­rū­di­ję bė­giai.

Ant jų iš­gra­vi­ruo­tos trys rai­dės: ZIS – „Za­vod Ime­ni Sta­li­na“, lie­ tu­viš­kai – „Sta­li­no var­di­nis fab­ri­ kas“.

Bė­giai vin­giuo­ja ne­to­li Sa­le­char­ do mies­to. Šis mies­tas – šiau­ri­nės Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Ja­ma­lo Nen­cų au­to­no­mi­nės apy­gar­dos, pri­klau­ san­čios Ura­lo fe­de­ra­ci­nei apy­gar­ dai, sos­ti­nė.

Sa­le­char­das – vie­nas se­niau­sių mies­tų To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se Ru­ si­jos da­ly­je. Jis įkur­tas 1595 m., kai čia įsi­kū­rė ka­zo­kai.

Mies­tas pa­sta­ty­tas ties Obės žio­ ti­mis. Čia upė įte­ka į Obės įlan­ką, o ši jun­gia­si su Ark­ties van­de­ny­nu.

Ta­čiau Sa­le­char­das ži­no­mas ne tik dėl to. Šio mies­to is­to­ri­jos pus­ la­piai pa­ženk­lin­ti gu­la­gų var­du.

Žiau­ri kas­die­ny­bė

Sta­li­nas So­vie­tų Są­jun­go­je bu­vo su­kū­ręs iš­ti­są gu­la­gų, ar­ba, ki­taip sa­kant, kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lų, tink­lą.

Dau­giau­sia jų bu­vo Si­bi­re, taip pat To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se. Čia žmo­nės ne tik ka­lė­jo, bet ir dir­bo įvai­rius dar­bus.

Sa­le­char­de esan­čių gu­la­gų ka­li­ niams bu­vo ke­lia­mas am­bi­cin­gas tiks­las – įvyk­dy­ti Sta­li­no rei­ka­la­vi­ mą pa­sta­ty­ti trans­po­lia­ri­nį ke­lią.

Kaip sa­kė Liud­mi­la, šis ke­lias tu­ rė­jo sim­bo­li­zuo­ti Sta­li­no sie­kį už­ ka­riau­ti Ark­tį, t. y. pri­vers­ti gam­tą tar­nau­ti žmo­gui.

Sar­gy­bi­niai mėg­da­ vo nu­reng­ti ka­li­nį, su­riš­ti ir ta­da pa­lik­ti jį vabz­džiams.

Sup­la­nuo­ta, kad nau­ja­sis ge­le­ žin­ke­lis, ku­rio il­gis tu­rė­jo siek­ti iš vi­so 1,6 tūkst. ki­lo­met­rų, su­jungs ry­ti­nę ir va­ka­ri­nę Si­bi­ro da­lis.

Iš Ko­mi­jos au­to­no­mi­nės res­pub­ li­kos In­tos mies­to ge­le­žin­ke­lis tu­ rė­jo driek­tis per Sa­le­char­dą į Igar­ kos mies­tą prie Je­ni­sie­jaus upės.

Dar­bai šia­me ruo­že pra­si­dė­jo praė­ju­sio am­žiaus 5-ojo de­šimt­ me­čio pa­bai­go­je.

Di­džio­ji da­lis dar­bi­nin­kų, tie­su­ sių ge­le­žin­ke­lį, bu­vo va­di­na­mie­ ji po­li­ti­niai ka­li­niai, ka­lin­tys gu­la­ guo­se. Šie žmo­nės po­pu­lia­riai bu­vo va­di­na­mi liau­dies prie­šais.

501 ir 503 gu­la­gai bu­vo spe­cia­liai įkur­ti ge­le­žin­ke­lio sta­ty­boms. Jie ir bu­vo va­di­na­mi ge­le­žin­ke­lio tie­si­mo sto­vyk­lo­mis.

Kas 10–12 ki­lo­met­rų pa­lei ge­le­ žin­ke­lį bu­vo įkur­tos sto­vyk­los, ku­ rio­se pa­tys ka­li­niai bu­vo su­si­ren­ tę me­di­nius ba­ra­kus. Ta­čiau bu­vo ir to­kių, ku­rie glau­dė­si dro­bi­nė­se pa­la­pi­nė­se. „Ma­no­te, kad da­bar šal­ta? – pa­ klau­sė L.Li­pa­to­va. – Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad čia da­bar pa­va­sa­ris. Žie­mą tem­ pe­ra­tū­ra čia ga­li nu­kris­ti iki 50 laips­ nių šal­čio. Įsi­vaiz­duo­ja­te dar­bą to­ kio­mis są­ly­go­mis? Va­sa­rą čia bai­siai karš­ta, vi­sur skrai­do vabz­džiai.“ Liud­mi­la pa­sa­ko­jo, kad vie­na di­džiau­sių baus­mių ka­li­niams bu­

Lem­tis: tiesiant ge­le­žin­ke­lį bu­vo iš­nau­do­ja­mi gu­la­gų ka­li­niai.

vo vabz­džiai. „Sar­gy­bi­niai nu­reng­ da­vo ka­li­nį, su­riš­da­vo jį ir ta­da pa­ lik­da­vo vabz­džiams. Pa­ti­kė­ki­te, tai bai­siau nei bet koks kan­ki­ni­mas“, – tvir­ti­no mo­te­ris.

To­kia da­lia, kaip kal­bė­jo Liud­ mi­la, jos aky­se iš­ti­ko vie­ną ka­li­nį. Šis at­si­sa­kė iš­duo­ti pa­bė­gu­sių ka­li­ nių pa­var­des, to­dėl bu­vo pri­riš­tas ir pa­lik­tas kan­džio­ti vabz­džiams.

Liud­mi­la pa­sa­ko­jo, kad gu­la­ge ka­lė­jo ir vie­na 16 me­tų mer­gai­tė. „Jos mo­ti­na bu­vo mi­ru­si, o tė­vas bu­vo sun­kiai su­žeis­tas fron­te. Ne­ ga­lė­da­ma iš­mai­tin­ti sa­vo jau­nes­nių bro­lių ir se­se­rų ji pa­vo­gė mai­šą bu­ ro­kė­lių ir už tai bu­vo pa­siųs­ta ties­ ti ge­le­žin­ke­lio“, – pa­sa­ko­jo Liud­ mi­la.

Ji pri­dū­rė: „Ji ga­vo 10 me­tų sun­ kaus dar­bo baus­mę, nes jiems pa­ si­ro­dė, kad ši mer­gai­tė įvyk­dė po­ li­ti­nį nu­si­kal­ti­mą. Pa­sa­ky­ki­te man, ką bend­ra tai tu­ri su po­li­ti­ka?“ Kar­tu su Liud­mi­la su­si­tik­ti su BBC žur­na­lis­tais atė­jo Na­dež­da Ku­ku­ši­na. Ji bu­vo pa­siųs­ta į ge­ le­žin­ke­lio sta­ty­bas po to, kai jos darb­da­vio pi­ni­gus sei­fe su­griau­ žė žiur­kės.

Mo­te­ris dir­bo bu­hal­te­re vals­ty­ bės įmo­nė­je Uk­rai­no­je.

Kai žiur­kės su­grau­žė bank­no­tus, N.Ku­ku­ši­na bu­vo ap­kal­tin­ta lė­šų grobs­ty­mu ir pa­siųs­ta į gu­la­gą.

Tarp tiesusių ge­le­žin­ke­lį bu­vo ir ka­ro be­lais­vių, ku­rie bu­vo ka­lė­ ję Vo­kie­ti­jos la­ge­riuo­se. Grį­žu­sius na­mo į So­vie­tų Są­jun­gą po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro juos val­džia ap­kal­ ti­no bu­vus liau­dies iš­da­vi­kais, to­dėl šie žmo­nės bu­vo pa­siųs­ti į Ark­tį.

Skai­čiuo­ja­ma, kad iš vi­so ge­le­ žin­ke­lį ga­lė­jo tiesti apie 300 tūkst. ka­li­nių. Ma­no­ma, jog net treč­da­ lis jų žu­vo.

Ta­čiau, anot Liud­mi­los, tik­ra­sis mir­čių skai­čius nie­ka­da ne­bu­vo ži­ no­mas, nes nie­kas au­kų tiks­liai ne­ skai­čia­vo.

Gai­la, kad pro­jek­tas mi­rė

1953 m. mi­rus Sta­li­nui bu­vo nu­ tiesta 600 km ge­le­žin­ke­lio. Ta­čiau šis pro­jek­tas nie­ka­da taip ir ne­bu­ vo baig­tas.

Nau­ja­sis So­vie­tų Są­jun­gos va­ do­vas Ni­ki­ta Chruš­čio­vas pa­ve­dė pro­jek­tą rea­li­zuo­ti ne Vi­daus rei­ ka­lų mi­nis­te­ri­jai, o Trans­por­to. Ta­

čiau mi­nis­te­ri­ja sto­ko­jo tiek žmo­ nių, tiek pi­ni­gų dar­bams tęs­ti.

Ge­le­žin­ke­lis grei­tai pa­sken­do tund­ro­je ir bu­vo pra­min­tas ke­liu į nie­kur, tiks­liau – mir­ties ke­liu.

Il­gus de­šimt­me­čius nie­kas ne­ kal­bė­jo apie ap­leis­tus ba­ra­kus ša­lia šio ge­le­žin­ke­lio, rū­di­jan­čius va­go­ nus bei gar­ve­žius ir bė­gius, sau­gu­ mo bokš­te­lius.

Da­bar ge­le­žin­ke­liu do­mi­si is­to­ ri­kai ir ban­do iš­siaiš­kin­ti prie jo dirbusių žmo­nių li­ki­mus, su­rink­ti ra­šy­tus laiš­kus, fo­tog­ra­fi­jas. Ypač juos do­mi­na gy­vo­ji is­to­ri­ja, to­dėl to­kių žmo­nių kaip Liud­mi­la pa­sa­ ko­ji­mai – la­bai įdo­mūs.

Ge­le­žin­ke­lis pa­ma­žu nyks­ta, ta­ čiau bu­vę gu­la­go ka­li­niai sa­ko, kad nė vie­nas čia žu­vęs žmo­gus ne­ga­li bū­ti pa­mirš­tas.

Sa­le­char­de žmo­nių, su­si­ju­sių su gu­la­gais, dar gy­ve­na. Kai ku­rie jų bu­vo ad­mi­nist­ra­to­riai, kai ku­rie – sar­gy­bi­niai, ki­ti – ka­li­niai.

Liud­mi­la pa­pa­sa­ko­jo, kad sar­gy­ bi­niai daž­niau­siai bu­vo jau­ni šauk­ ti­niai, ku­rie ne­nu­tuo­kė, nei kur yra siun­čia­mi, nei ką tu­rės da­ry­ti, nei kas yra žmo­nės, ku­riuos jiems teks

13

šeštadienis, birželio 16, 2012

pasaulis Ke­tur­ko­jų žai­dy­nės

i­bi­re

Klas­to­čių upės neužt­venks nie­kas Be­ne di­džiau­sias Eu­ro­po­je juo­ do­sios rin­kos tur­gus – me­ta­li­ nių kon­tei­ne­rių la­bi­rin­tas Ode­ sos uos­te – ne­sus­to­da­mas vyk­do pre­ky­bą su­klas­to­ta Eu­ro­pos fut­ bo­lo čem­pio­na­to at­ri­bu­ti­ka. Vo­ kie­ti­jos žur­na­las „Der Spie­gel“ iš­siaiš­ki­no, kad nie­kas nė­ra pa­ jė­gus už­tvenk­ti fut­bo­lo klas­to­ čių upių.

Pak­lau­sa la­bai di­de­lė. Af­ri­kie­tis iš­si­nuo­mo­jęs du kon­tei­ne­rius, su­ sta­ty­tus vie­nas ant ki­to. Apa­ti­nia­ me įreng­ta ava­ly­nės par­duo­tu­vė su len­ty­no­mis ir įski­lu­siu veid­ro­džiu, o vir­šu­ti­nia­me su­krau­tos dė­žės did­me­ni­niams pre­kei­viams, ku­ rie pa­dirb­tą pro­duk­ci­ją ve­ža į ki­ tas Eu­ro­pos ša­lis.

UE­FA ne­ten­ka pa­ja­mų

„Sep­tin­ta­sis ki­lo­met­ras“

„Scan­pix“ nuo­tr.

pri­žiū­rė­ti. „Taip, vi­suo­met bu­ vo sa­dis­tų, ta­čiau bu­vo ir pa­do­ rių, nor­ma­lių žmo­nių, – pa­sa­ko­jo Liud­mi­la. – Kai ku­rie net leis­da­vo va­sa­rą ka­li­niams miš­ke rink­ti uo­ gas ir gry­bus, kad žmo­nės su­kaup­ tų vi­ta­mi­nų prieš žie­mą.“ Vis­gi ne­pai­sy­da­ma krau­pių iš­ gy­ve­ni­mų Liud­mi­la sa­kė, kad pa­ lai­do­ti pro­jek­tą bu­vo nu­si­kal­ti­ mas. „Tiesti ge­le­žin­ke­lį ver­gų dar­bu bu­vo siau­bin­ga ir ne­leis­ti­na. Ta­ čiau šis pro­jek­tas pa­rei­ka­la­vo tiek au­kų, to­dėl ma­nau, kad jo su­stab­ dy­mas – nu­si­kals­ta­mas. Dau­ge­lis ka­li­nių ma­nė, kad jie dir­ba svar­bų dar­bą, kad at­lie­ka pa­rei­gą, o vis­kas bu­vo su­griau­ta. Tai ve­ria šir­dį“, – kal­bė­jo mo­te­ris.

Ta­čiau, pa­sak BBC žur­na­lis­tų, Liud­mi­la ne­tu­rė­tų dėl to ap­gai­les­ tau­ti.

Kaip ir prieš dau­giau nei pu­sę am­žiaus, už­ka­ria­uti Ark­tį vėl ta­po Krem­liaus prio­ri­te­tu. Vis gar­siau kal­ba­ma, kad mir­ties ge­le­žin­ke­ lį ke­ti­na­ma pri­kel­ti nau­jam gy­ve­ ni­mui.

BBC inf.

Pre­kės, ku­rias siū­lo ni­ge­rie­tis pre­ kei­vis Tayo Ab­ra­ha­mas, nu­ke­lia­vo to­kį pat ke­lią, kaip jis pa­ts prieš pen­ke­rius me­tus, – per Juo­dą­ją jū­rą. 28 me­tų af­ri­kie­tis gim­ti­nė­je pa­li­ko žmo­ną ir iš­vy­ko į iš­sva­jo­tą­ją Eu­ro­pą. Bet ke­liai vy­riš­kį nu­ve­dė į pa­tį jos kraš­tą – Uk­rai­nos Juo­do­ sios jū­ros uos­tą Ode­są.

T.Ab­ra­ha­mas dir­ba vie­to­je, ku­ rią bū­tų ga­li­ma pa­va­din­ti di­ džiau­siu Eu­ro­pos tur­gu­mi po at­ vi­ru dan­gu­mi. Jis įsi­kū­ręs Ode­sos pa­kraš­ty­je ir va­di­na­mas „Sep­tin­ tuo­ju ki­lo­met­ru“. Šis kro­vi­ni­nių kon­tei­ne­rių la­bi­rin­tas uži­ma 110-ies fut­bo­lo aikš­čių plo­tą, ir čia bū­tų leng­va pa­si­klys­ ti, jei­gu kon­tei­ne­riai ne­bū­tų iš­da­žy­ti mė­ly­na, ža­lia ar­ba oran­ži­ne spal­vo­mis, ku­rios nu­ro­do sek­to­rių. Kas­ dien šia­me plie­ni­nia­me mies­te ap­si­lan­ko 200 tūkst. pir­kė­jų, ku­rie iš­ lei­džia 20 mln. eu­rų.

Tur­gaus va­do­vai tei­gia, kad čia dir­ba maž­daug 60 tūkst. žmo­nių ir kad ši vie­ta la­bai pa­de­da vi­so re­gio­no eko­no­mi­kai.

Bet „Sep­t in­t a­ sis ki­lo­met­ras“ la­ bai pa­trauk­lus pre­ kių pa­dir­bi­nė­to­jams ir kont­ra­ban­di­nin­kams. Jis lai­ko­mas di­džiau­siu juo­ do­sios rin­kos tur­gu­mi vi­ so­je Eu­ro­po­je. Čia pre­kei­ viai par­da­vi­nė­ja pa­dirb­tą „Adi­das“ ava­ly­nę ir pra­ ban­gių „Louis Vuit­ton“ ran­ki­nių imi­ta­ci­jas po pus­šim­tį li­tų.

Šiuo me­tu vyks­tan­tis Eu­ro­pos fut­ bo­lo čem­pio­na­tas yra auk­so me­ tas „Sep­tin­to­jo ki­lo­met­ro“ pre­ kei­viams. T.Ab­ra­ha­mas iš vie­nos dė­žės iš­trau­kia šliu­res su lo­go­ti­ pu UE­FA EU­RO 2012 ir šio tur­ny­ ro sim­bo­liu – ka­muo­liu ir dviem gė­lė­mis, nu­da­žy­to­mis šei­mi­nin­ kių Len­ki­jos bei Uk­rai­nos na­cio­ na­li­nė­mis spal­vo­mis. „Jas par­duo­du dė­žė­mis“, – sa­kė T.Ab­ra­ha­mas, taip pat sėk­min­gai pre­kiau­jan­tis čem­pio­na­to sim­bo­ li­ka pa­ženk­lin­to­mis ke­pu­rė­mis ir čem­

pio­na­to žais­liu­kais ta­lis­ma­nais – Sla­ve­ku ir Slav­ko, ku­rių au­to­ riaus tei­sės pri­klau­so JAV mil­ži­ nui „War­ner Bros.“. Čem­pio­na­tą or­ga­ni­zuo­jan­ti Eu­ ro­pos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jų aso­cia­ci­ja (UE­FA) dėl klas­to­to­jų ne­ten­ka di­ džiu­lių pa­ja­mų iš pre­ky­bos. „Mes ne­ži­no­me, kiek pa­dirb­ tų pre­kių yra rin­ko­je, to­dėl mums sun­ku ap­skai­čiuo­ti nuo­sto­lius“, – sa­kė UE­FA pre­ky­bos va­dy­bi­nin­kas Thi­bau­tas Pot­de­vi­nas.

Tu­ri tvir­tą už­nu­ga­rį

UE­FA ne­ga­li nie­ko pa­da­ry­ti, kad iš­spręs­tų šią pro­ble­mą. Prieš čem­pio­na­tą Uk­rai­na priė­mė įsta­ ty­mus, ku­rie sau­go UE­FA pre­kės ženk­lą. Bet juo­do­sios rin­kos tur­ gūs, to­kie kaip „Sep­tin­ta­sis ki­lo­ met­ras“, tu­ri įta­kin­gą už­nu­ga­rį po­li­ci­jo­je ir val­džio­je. „Sep­tin­to­jo ki­lo­met­ro“ di­rek­ to­rius Ana­to­li­jus Ber­la­di­nas anks­čiau dir­bo mi­li­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­

Vis­kas, ką ga­li su­sap­ nuo­ti, vis­ kas, kas yra už­sie­ny­ je, ne­tgi tai, ko nie­kur nė­ra, yra mū­sų nu­ my­lė­ta­me „Sep­tin­ta­ ja­me ki­lo­ met­re“.

Trys juos­tos ir kro­ko­di­las

T.Ab­ra­ha­mas iš vie­nos dė­žės iš­trau­kia po­rą sport­ ba­čių. Jie tu­ri tris juos­tas – fir­mi­nį „Adi­das“ ženk­lą. „Iš tie­sų jie at­ke­lia­vo iš Ki­ni­jos ar­ba Tur­ki­jos“, – pri­si­pa­ži­no pre­kei­vis.

Po­ra to­kių sport­ba­čių kai­nuo­ja 12 eu­rų (42 li­tus).

T.Ab­ra­ha­mas taip pat tu­ ri sport­ba­čių su „La­cos­te“ kro­ko­di­lu, ku­rie kai­nuo­ja 15 eu­rų (52 li­tus).

čem­ pio­na­to ta­lis­ma­ nai Sla­ve­kas ir Slav­ko ne­ša di­de­ lį pel­ną pa­dir­bi­ nė­to­jams ir kont­ ra­ban­di­nin­kams.

Pre­k y­b a:

„Reu­ters“ nuo­tr.

duo­to­ju, o tur­gų krū­ti­ne gi­nan­tis Ole­gas Ko­les­ni­ko­vas yra Ode­sos mies­to ta­ry­bos na­rys. „Iki šiol nie­kam ne­pa­vy­ko su­ truk­dy­ti mū­sų vers­lui“, – sa­kė šis po­li­ti­kas.

Iš tie­sų, nie­kas rim­tai ir ne­ ban­dė to da­ry­ti. Ode­so­je yra vie­ ša pa­slap­tis, kad Uk­rai­nos val­džia už­mer­kia akis ir per mui­ti­nę pra­ lei­džia su­klas­to­tas pre­kes iš Tur­ ki­jos bei Ki­ni­jos.

T.Ab­ra­ha­mas pa­sa­ko­jo, kad did­ me­ni­nin­kas, iš ku­rio jis per­ka ava­ ly­nę, mo­ka ky­šius uos­to va­do­vy­ bei. „Aki­vaiz­du, kad mui­ti­nės va­ do­vai gau­na sa­vo pro­cen­tus iš kont­ra­ban­dos“, – žur­na­lui „Der Spie­gel“ sa­kė „War­ner Bros.“ dar­ buo­to­jas, ku­ris ne­no­rė­jo skelb­ti sa­vo pa­var­dės.

Per Pad­niest­rę – į ES

Kai pir­kė­jai dė­žė­mis per­ka sport­ ba­čius ir šliu­res su Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­to sim­bo­li­ka, T.Ab­ ra­ha­mas ži­no, kur ke­liaus šios pre­kės. Kont­ra­ban­di­nin­kai ga­be­ na jas į Pad­niest­rę, esan­čią maž­ daug už 80 km. Šis že­mės lo­pi­nė­lis tarp Uk­rai­nos ir Mol­do­vos ne­pri­ pa­žin­tas tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­ nės ir lai­ko­mas kont­ra­ban­di­nin­kų bas­tio­nu. Iš ten klas­to­tės ke­liau­ja į Mol­do­vą, to­liau – į Ru­mu­ni­ją, o čia jau yra ES te­ri­to­ri­ja. „Sep­tin­to­jo ki­lo­met­ro“ ad­mi­ nist­ra­ci­ja už kon­tei­ne­rio nuo­mą per mė­ne­sį ima 300 do­le­rių (825 li­tų) mo­kes­tį, dar 1 tūkst. do­le­rių (2750 li­tų) kai­nuo­ja vie­tos nuo­ ma. Bet dirb­ti ap­si­mo­ka net smul­ kiems pre­kiau­to­jams. T.Ab­ra­ha­ mas per mė­ne­sį už­dir­ba maž­daug 1200 do­le­rių (3300 li­tų).

Tur­gaus di­rek­to­rius A.Ber­la­di­ nas nei­gia, kad čia kles­ti juo­do­ji rin­ka ir klas­to­tės. „Čia vis­kas yra są­ži­nin­ga“, – ti­ki­no jis, nors pri­pa­ži­no, kad pa­ tik­rin­ti kiek­vie­no iš 14 tūkst. pre­ kiau­to­jų neį­ma­no­ma.

Apie gar­sų Ode­sos tur­gų net su­ kur­ta dai­na, ku­rio­je yra to­kios ei­ lu­tės: „Vis­kas, ką ga­li su­sap­nuo­ti, vis­kas, kas yra už­sie­ny­je, ne­tgi tai, ko nie­kur nė­ra, yra mū­sų nu­my­lė­ ta­me „Sep­tin­ta­ja­me ki­lo­met­re.“ Mil­ži­niš­ko­je aikš­te­lė­je ša­lia tur­ gaus ne­trūks­ta vie­tos tūks­tan­ čiams au­to­mo­bi­lių. O vi­sai ne­to­li yra „Pa­si­da­ryk pa­ts“ ti­po par­duo­ tu­vė, pri­klau­san­ti tink­lui „Epi­ centr“, ku­ris yra Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­to rė­mė­jas ir tu­ri tei­sę par­da­vi­nė­ti ofi­cia­lią tur­ny­ro at­ri­ bu­ti­ką. Prie šios par­duo­tu­vės taip pat yra vie­tos au­to­mo­bi­liams, bet yra vie­nas skir­tu­mas – aikš­te­lė vi­ siš­kai tuš­čia.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

14

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

16p.

„Eu­ro 2012“ fi­na­lo tur­ny­ro da­ly­viams gru­pė­se liko la­biau­siai int­ri­guo­jan­čios rungtynės.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ?? ???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

M.Čiup­ly­tė: „Kio­ku­šin – ga­li­my­bė Eu­ro­pos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­nė, pa­sau­lio vi­ce­čem­ pio­nė ab­so­liu­čio­je ka­te­go­ri­jo­je Mar­ga­ ri­ta Čiup­ly­tė sa­vo ti­tu­lus ir pa­ti sun­ kiai su­skai­čiuo­ja, bet pri­pa­žįs­ta, kad ši spor­to ša­ka pa­kei­tė jos gy­ve­ni­mą.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Mar­ga­ri­ta, kal­ba­mės prieš ta­vo ke­lio­nę į Lie­tu­vos pa­jū­rį.

Kas ten vyks? – pa­klau­sė­me ko­ vo­to­jos.

– Tre­ni­ruo­siu vai­kus. Sten­gia­mės, kad jiems bū­tų ge­ra ir links­ma, kad se­zo­nas baig­tų­si gra­žiai. Jie il­gai ruo­šė­si sa­vo kva­li­fi­ka­ci­jos eg­za­mi­ nui, to­dėl no­ri­me, kad vi­siems pa­ si­sek­tų.

– Ką tau reiš­kia dar­bas su vai­ kais?

– Man tai la­bai svar­bu, nes dau­ giau ne­gu de­šimt me­tų esu ka­ra­ tė pa­sau­ly­je. Vai­kams sten­giuo­si įdieg­ti no­rą spor­tuo­ti. No­riu, kad jie su­pras­tų, jog spor­tas ir svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das tu­ri bū­ti kaip dan­ tų va­ly­mas.

– Ar pa­me­ni, ka­da tau ka­ra­tė ta­po neats­ki­ria­ma gy­ve­ni­mo da­li­mi?

– Vi­sa­da gi­liai šir­dy­je jau­čiau no­rą spor­tuo­ti. No­rė­jau vis­ką iš­mė­gin­ ti nuo ma­žu­mės. Į ka­ra­tė pa­te­kau bū­da­ma še­šio­li­kos, bet iš­kart pa­si­ nė­riau vi­sa gal­va. Jau pir­mai­siais ar ant­rai­siais me­tais pa­sie­kiau la­ bai ge­rų re­zul­ta­tų. Džiau­giuo­si, kad atė­jau į tre­ni­ruo­tes pas Va­lių Ru­dį Ma­ri­jam­po­lė­je. Ka­ra­tė bū­re­lis vei­kė ne­to­li ma­no mo­kyk­los, vai­kų dar­že­ ly­je. Tai pa­kei­tė ma­no gy­ve­ni­mą.

Ga­li­my­bės: daug­kar­ti­nė Eu­ro­pos kio­ku­šin ka­ra­tė čem­pio­nė M.Čiup­ly­tė tvir­ti­na, kad lie­tu­viai – iš­tver­min­gų­jų tau­ta.

– Ver­žei­si į tre­ni­ruo­tes?

– Tai bu­vo ma­no ini­cia­ty­va. Ma­ mai nie­ka­da ne­rei­kė­jo ma­nęs ra­ gin­ti. Kai lan­kiau plau­ki­mo bū­re­ lį – jei­gu nei­da­vau, tai sa­vo no­ru.

Kar­tais at­ro­do, kad tuoj mir­si, o pa­jau­ti jė­ gų ant­plū­dį ir su­vo­ki, jog tre­ni­ruo­da­ma kū­ ną esi kur kas aukš­ čiau jo ga­li­my­bių.

Bū­da­vo vis­ko – pa­tin­gė­da­vau, bet tai pa­lik­da­vau sa­vo są­ži­nei ir at­ sa­ko­my­bės jaus­mui. Tė­vai nie­ka­da ne­si­kiš­da­vo į ma­no rei­ka­lus. Ži­nau, kad šiais lai­kais dau­gu­ma tė­vų tie­ siog ver­čia vai­kus spor­tuo­ti. Ma­no dar­bas – pa­da­ry­ti taip, kad ne tė­ vai vers­tų, o pa­tys vai­kai verž­tų­si į spor­to sa­lę. Ži­no­ma, yra vai­kų, ku­ riems di­džiau­sia baus­mė – kai tė­vai neiš­lei­džia į tre­ni­ruo­tę.

– Ge­gu­žės pa­bai­go­je, prieš Eu­ ro­pos čem­pio­na­tą, žur­na­lis­ tų pa­klaus­ta apie iš­ko­vo­tus ti­

tu­lus, su­tri­kai. Tad ko­kia ta­vo tro­fė­jų ko­lek­ci­ja?

– Spe­cia­liai jų ne­skai­čia­vau, tie­siog per­žvel­giau sa­vo Bu­do pa­są (do­ku­ men­tą, ku­ria­me įra­šo­mi spor­ti­nin­ ko kva­li­fi­ka­ci­jos kė­li­mo duo­me­nys ir var­žy­bų re­zul­ta­tai – aut. pa­st.).

Pri­zi­nių vie­tų ten daug, o Eu­ro­pos čem­pio­ne ta­pau pen­kis kar­tus, pa­ sau­lio čem­pio­ne pa­gal svo­rio ka­ te­go­ri­jas – vie­ną kar­tą ir pa­sau­lio vi­ce­čem­pio­ne ab­so­liu­čio­je ka­te­go­ ri­jo­je – taip pat vie­ną kar­tą.

– Dėl vi­ce­čem­pio­nės ti­tu­lo jau­ ti kar­tė­lį?

– Taip, šiek tiek jau­čiu. Vi­sa­da sa­ kau, kad rei­kia siek­ti mak­si­ma­laus re­zul­ta­to. Jei­gu ne­pa­si­se­ka, jau­čiu nu­si­vy­li­mą, ta­čiau, ki­ta ver­tus, vis­ kas ge­rai. Yra mo­ty­va­ci­ja siek­ti ge­ res­nio re­zul­ta­to. Ant­rą kar­tą ko­vo­ti dėl to pa­ties ti­tu­lo, at­ro­do, net nė­ ra pra­smės. To­kiais at­ve­jais ga­li­ma sa­vęs pa­klaus­ti: kiek man kar­tų dar rei­kės lai­mė­ti? O da­bar – tu­riu neį­ vyk­dy­tą už­duo­tį. Šio­je spor­to ša­ko­je pa­sie­kiau be­veik vis­ką, li­ko vie­nas bar­je­ras. Jį pa­si­lie­ku atei­čiai ir sa­ kau: dar ne va­ka­ras... Ma­nau, kad tik­rai iš­ko­vo­siu pa­sau­lio čem­pio­nės ti­tu­lą ab­so­liu­čio­je svo­rio ka­te­go­ri­ jo­je. Tai įma­no­ma.

– Dau­gu­ma jū­sų spor­to ša­kos at­sto­vų to­kiais at­ve­jais nuo­lat pa­brė­žia: jei­gu leis svei­ka­ta...

– Tai yra pa­grin­di­nis kri­te­ri­jus.

Dau­giau me­tų – or­ga­niz­mas sun­ kiau at­si­gau­na. Trau­mos vi­sa­da ap­sun­ki­na spor­ti­nę kar­je­rą. Kar­ tais dėl jų ten­ka vis­ką mes­ti. Kol kas džiau­giuo­si, kad ne­su pa­ty­ru­ si sun­kių trau­mų.

– Ar daž­nai su­si­lau­ki pa­sta­bų, kad kio­ku­šin ka­ra­tė – už­siė­mi­ mas ne mo­te­rims?

– La­bai daž­nai, bet ir aš pa­ti pri­pa­ žįs­tu, kad tai – ne­mo­te­riš­ka spor­to ša­ka. Bet ku­ris pro­fe­sio­na­lus spor­ tas yra ne­mo­te­riš­kas, nes tai – kū­ no stip­ri­ni­mas. Rau­me­ny­no la­vi­ni­ mas daž­niau­siai aso­ci­juo­ja­si tik su vy­rais. Ma­no ma­ny­mu, svar­biau­sia yra ne tai, ką da­rai, o tai, kaip tu jau­tie­si tai da­ry­da­mas. Jei­gu sa­ve su­vo­ki kaip mo­te­rį, o ne kaip vy­rą, ne­ky­la pro­ble­mų. Ne­re­tai spor­tuo­ jan­čios mo­te­rys su­vy­riš­kė­ja – vos pra­dė­ju­sios lan­ky­ti ka­ra­tė tre­ni­ ruo­tes nu­si­ker­pa trum­pai, ne­si­da­ žo na­gų... Mo­te­rys tam­pa vy­rais.

Ta­čiau tai nie­ko ne­pa­kei­čia, svar­ biau­sia – jaus­tis tuo, kuo esi – mo­ te­ri­mi. Ta­da ne­rū­pės, ar spor­to ša­ ka – vy­riš­ka, ar mo­te­riš­ka.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

– Kas sun­kiau­sia ta­vo spor­to ša­ko­je?

– Jei­gu žmo­gui pa­tin­ka tai, ką jis da­ro, di­d e­l ių sun­k u­m ų nie­ka­d a ne­k y­l a. Sun­k iau­s ia – pa­s i­r uoš­t i var­žy­boms, dar – jau­du­lys. Taip gy­ve­n a kiek­v ie­n as spor­t i­n in­kas: pri­va­l o lai­k y­t is re­ž i­m o, rū­p in­t is mi­t y­b a, pa­m irš­t i vi­s us lė­b a­v i­ mus, al­ko­ho­lį. Tai nė­ra sun­ku, jei da­rai tai, kas tau pa­t in­ka. Mū­ sų spor­t o ša­k o­j e dar eg­z is­t uo­ja skaus­mo bai­mė. Su ja rei­kia su­ si­tai­ky­ti. Be to, sun­ku su­kur­ti as­ me­n i­n į gy­ve­n i­m ą. Kio­k u­š in ka­ ra­tė rei­ka­lau­ja la­bai daug lai­ko: tre­ni­ruo­tės, var­žy­bos, sto­vyk­los, se­m i­n a­rai. Lai­k o sau lie­ka la­bai ma­ž ai. Mes nuo­l at juo­kau­ja­m e, kad kio­ku­šin – tai lyg sek­ta. Vis dėl­to man tai su­tei­kia tik ma­lo­ nu­mą.

– Ne­jau­gi iš tie­sų ne­lie­ka lais­ ves­nio lai­ko?

– Jo dau­giau bū­na ry­tais. Tą lai­ką ski­riu sau: pa­spor­tuo­ju, pa­skai­ tau kny­gas. Ne­mėgs­tu žiū­rė­ti te­le­ vi­zo­riaus, ne­bent vyks­ta, tar­ki­me, „Eu­ro­vi­zi­ja“ ir vi­si tik apie tai kal­ ba. Daž­niau ren­kuo­si kny­gą, pa­si­ vaikš­čio­ji­mą, me­di­ta­ci­ją, drau­gų kom­pa­ni­ją.

15

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

sportas S.Ja­sai­tis žais Ru­si­jo­je

NBA fi­na­le – kol kas ly­gio­sios

Vil­nie­tės – ­ į Eu­ro­pą

Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ ti­nės puo­lė­jas Si­mas Ja­sai­tis (nuo­tr.) ki­tą se­zo­ną at­sto­vaus Kras­no­da­ro „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ ban“ ko­man­dai – jis pa­si­ra­šė dve­jų me­tų su­tar­tį. „Si­mo ko­ zi­riai – to­li­mi me­ti­mai ir so­li­di pa­tir­tis“, – pa­brė­žė Kras­no­da­ ro klu­bo pre­zi­den­tas And­re­jus Ve­diš­če­vas.

NBA čem­pio­na­to fi­na­le Ma­ja­ mio „Heat“ krep­ši­nin­kai sve­ čiuo­se 100:96 įvei­kė Ok­la­ho­ mos „Thun­der“ eki­pą ir iš­ly­ gi­no se­ri­ją iki ke­tu­rių per­ga­lių 1:1. Nu­ga­lė­to­jams LeB­ro­nas Ja­me­sas pel­nė 32 taš­kus, pra­ lai­mė­ju­siesiems tiek pat – Ke­ vi­nas Du­ran­tas. Tre­čio­ji dvi­ko­ va – ry­toj Ma­ja­my­je.

Lie­tu­vos vi­ce­čem­pio­nė Vil­ niaus „Ki­birkš­ties-Ti­chės-IKI“ ko­man­da 2012–2013 m. se­ zo­ną da­ly­vaus ant­ra­ja­me pa­ gal pres­ti­žą Eu­ro­pos mo­te­ rų krep­ši­nio tur­ny­re – Eu­ro­ pos tau­rės var­žy­bo­se. Vil­nie­ čių var­žo­vės paaiš­kės iš­trau­ kus bur­tus lie­pos 6-ąją Miun­ che­ne (Vo­kie­ti­ja).

bū­ti sa­vi­mi“ – Kiek­vie­nas spor­ti­nin­kas, ma­ tyt, priei­na psi­cho­lo­gi­nę ri­bą, kai pa­klau­sia sa­vęs – ko­dėl? Ar ne­su­si­mąs­tei, ko­dėl bū­tent tu da­bar esi šios spor­to ša­kos ly­ de­rė?

– Kal­bos, kad spor­tuo­ja­me, bet skal­ses­niam kąs­niui neuž­si­dir­ba­ me, ne nau­jie­na. Mes tu­ri­me imu­ ni­te­tą vi­soms kri­zėms, nes nie­kas mū­sų ne­le­pi­na pi­ni­gais. Ne­sa­me lin­kę į pra­ban­gą. Tie­siog vei­kia­me tai, ką mėgs­ta­me. Ka­ra­tė – mū­sų gy­ve­ni­mo bū­das. Var­žy­bos – vie­ na ga­li­my­bių at­si­skleis­ti, rea­li­zuo­ ti sa­ve. Vie­nos ša­lys gy­ve­na ge­riau, ki­tos – kuk­liau, bet pa­sta­rų­jų pi­lie­ čiai – la­biau už­grū­din­ti, jau­čian­ tys di­des­nę at­sa­ko­my­bę. Kuo žmo­ gus le­pes­nis, tuo grei­čiau ga­li vis­ką mes­ti ir pa­si­duo­ti. O lie­tu­viai – iš­ tver­min­gi.

– Esi ma­ri­jam­po­lie­tė, per­si­kė­ lei į Kau­ną, da­bar gy­ve­ni Vil­ niu­je. Ar tai da­rė įta­kos ta­vo spor­ti­nei kar­je­rai?

– Aš pa­ti pa­si­kei­čiau. Ma­ri­jam­po­ lė­je – vie­no­kie žmo­nės, Kau­ne – ki­ to­kie, Vil­niu­je – gal šiek tiek le­pes­ ni. Sos­ti­nė­je vis­kas daž­niau su­ka­si apie pi­ni­gus. Pa­si­kei­tė ma­no po­žiū­ ris į spor­tą. Anks­čiau ma­niau, kad rei­kia veik­ti bet ką, bet veik­ti. Da­ bar gal­vo­ju, kaip pa­da­ry­ti ma­žiau, bet pro­tin­giau (juo­kia­si). Suau­gau, din­go karš­ta­ko­šiš­ku­mas, įsi­jun­gė pro­tas. O dėl mies­tų – žmo­nės vi­ sur skir­tin­gi, ta­čiau jei­gu pa­ts ne­ lei­di, kad jie ta­ve keis­tų, nie­kas ir ne­pa­si­kei­čia. Kio­ku­šin vi­sur yra kio­ku­šin.

– Ne vie­nas spor­to tre­ne­ris yra pa­brė­žęs, kad dirb­ti su mer­gi­ no­mis yra sun­kiau psi­cho­lo­giš­ kai. Ką apie tai ma­nai?

– Sun­kiau, nes jos emo­cin­ges­nės

nei vy­rai, ta­čiau sta­bi­les­nės. Ma­ nau, kad vy­rai lin­kę grei­čiau pa­ si­duo­ti. Jie tar­si už­prog­ra­muo­ti – atė­jau, pa­ma­čiau, nu­ga­lė­jau. Jei­gu ne­pa­vyks­ta, tie­siog nu­mo­ja ran­ka.

O mo­te­ris – ki­taip: atė­jau, pa­ma­ čiau, jei ne­nu­ga­lė­jau, tai pa­ban­dy­ siu dar kar­tą. Gal pas mus vy­rų ko­ vos yra gra­žes­nės, bet mo­te­rys tik­rai ag­re­sy­ves­nės, žiau­res­nės. Sup­ran­tu, ko­dėl tre­ne­riai sa­ko, kad su mo­te­ ri­mis – sun­kiau. Vy­rui vis­ką ga­li­ ma pa­sa­ky­ti tie­siai švie­siai, jis pa­ si­keiks, bet dirbs to­liau. O mo­te­ris ga­li įsi­žeis­ti, ne­kal­bė­ti, už­pyk­ti, pa­ sa­ky­ti – nė­ra nuo­tai­kos...

– Kas tau tei­kia dau­giau­siai ad­ re­na­li­no?

– La­biau­siai man pa­tin­ka aki­mir­ kos, kai tre­ni­ruo­jie­si, at­ro­do, ne­to­ bu­lė­ji, bet su­pran­ti, kad dar tu­ri be ga­lo daug jė­gų. Kar­tais at­ro­do, kad tuoj mir­si, o pa­jau­ti jė­gų ant­plū­dį ir su­vo­ki, jog tre­ni­ruo­da­ma kū­ną esi kur kas aukš­čiau jo ga­li­my­bių, blyks­te­lė­ja min­tis, kad ga­lė­tum po sa­vo ko­jo­mis pa­gul­dy­ti vi­są pa­sau­ lį. Ma­nau, kad žmo­gu­je yra kaž­kas dau­giau nei kū­nas ir pro­tas. Svar­ bu pa­jaus­ti dva­sią. Tai pri­ver­čia su­si­mąs­ty­ti apie žmo­gaus ga­li­my­ bių ri­bas. Ma­nau, kar­tais jas ga­li­ ma per­ženg­ti.

– Ar ir ta­vo gy­ve­ni­mo sva­jo­nė – ties ga­li­my­bių ri­ba?

– Jei­gu kal­bė­tu­me apie spor­tą, tai – ab­so­liu­čios ka­te­go­ri­jos pa­sau­lio čem­pio­nės ti­tu­las. Pa­sau­lio čem­ pio­na­tas ki­tais me­tais – Vil­niu­ je, no­rė­čiau trium­fuo­ti ir čia. Po to? Ma­nau, kad kiek­vie­na sva­jo­nė pa­gim­do ki­tas sva­jo­nes. Di­džiau­ sia ma­no sva­jo­nė – bū­ti lai­min­gai.

Pa­gy­ven­si­me, pa­ma­ty­si­me (šyp­so­ si). Da­bar rei­kia ma­žais žings­niu­ kais ke­liau­ti į prie­kį.

Trū­ku­mai: Ma­ke­do­ni­jos rink­ti­nė kont­ro­li­nėms rung­ty­nėms į Lie­tu­vą at­vy­ko ne stip­riau­sios su­dė­ties.

Prieš skry­dį per At­lan­tą – du at­si­svei­ki­ni­mo ma­čai Olim­pi­nių žai­dy­nių at­ran­kos tur­ ny­rui be­si­ren­gian­ti Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė šian­dien Klai­ pė­do­je pra­dės kont­ro­li­nių rung­ ty­nių se­ri­ją.

Ma­ke­do­nai – be ly­de­rių

Uos­ta­mies­čio „Švy­tu­rio“ are­no­ je lie­tu­viai iš­mė­gins jė­gas su ma­ ke­do­nais.

Kęs­tu­čio Kem­zū­ros ka­riau­ na tu­ri skau­džių są­skai­tų su šiais var­žo­vais: bū­tent Ma­ke­do­ni­jos krep­ši­nin­kai per­nai Lie­tu­vo­je vy­ ku­sia­me Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­ na­lo tur­ny­re 67:65 už­kir­to ke­lią mū­siš­kiams į pus­fi­na­lį.

Ma­čui su ne stip­riau­sios su­dė­ties ma­ke­do­nų eki­pa ren­gia­si Man­tas Kal­nie­tis, Adas Juš­ke­vi­čius, To­mas De­li­nin­kai­tis, Dei­vi­das Dul­kys, Si­ mas Ja­sai­tis, Li­nas Klei­za, Min­dau­ gas Kuz­mins­kas, Pau­lius Jan­kū­nas, Da­rius Son­gai­la, Ta­das Kli­ma­vi­ čius, Ro­ber­tas Jav­to­kas, An­ta­nas Ka­va­liaus­kas ir Jo­nas Va­lan­čiū­nas.

Vyriausiasis treneris K.Kemzūra nusprendė šiai dvikovai neregis­ truoti Šarūno Jasikevičiaus.

Ma­ke­do­ni­jos rink­ti­nė­je kol kas

Sta­tis­ti­ka

Skir­tu­mai: anot M.Čiup­ly­tės (kai­rė­je), mo­te­rys ko­vo­to­jos – ag­re­sy­

ves­nės ir žiau­res­nės nei vy­rai.

To­mo Ra­gi­nos nuotr.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Rusija–Makedonija 80:61 (14:15, 16:20, 26:14, 24:12). Kau­no spor­to ha­lė, 70 žiū­ro­vų. A.Kau­nas 14 taš­ kų, S.Mo­nia 11, A.Ki­ri­len­ka ir V.Fri­ dzo­nas po 10/D.Sto­ja­novs­k is 22, P.Sa­mar­džis­kis 13, M.Gree­ne’as 10.

nė­ra gy­nė­jų Bo McCa­leb­bo (ūgis 183 cm) ir Vla­do Ili­jevs­kio (190 cm) bei vi­du­rio puo­lė­jų Pe­ro An­ti­čiaus (210 cm) ir To­do­ro Ge­čevs­kio (209 cm).

Ket­vir­ta­die­nį Kau­ne įvy­ku­sio­ se kont­ro­li­nė­se rung­ty­nė­se ma­ ke­do­nai 61:80 pra­lai­mė­jo Ru­si­jos krep­ši­nin­kams.

Kau­sis su grai­kais

Ry­toj Lie­tu­vos rink­ti­nė per­si­kels į Kau­ną, kur „Žal­gi­rio“ are­no­je su­ si­tiks su Grai­ki­jos ko­man­da. „Eu­ ro­Bas­ket 2011“ tur­ny­re lie­tu­viai su grai­kais ko­vė­si dėl 5–6 vie­tų ir nu­ga­lė­jo juos 73:69.

Tre­ne­ris Ili­as Zou­ras į na­cio­na­ li­nę eki­pą yra pa­kvie­tęs šiuos žai­ dė­jus: gy­nė­jus Ni­ką Zi­sį (ūgis 197 cm, Sie­nos „Mon­te­pas­chi“), Vas­ si­lį Spa­nou­lį (193 cm), Evan­ge­ lą Mant­za­rį (196 cm) ir Kons­tan­ ti­ną Slou­ką (197 cm, vi­si – Pi­rė­jo „Olym­pia­kos“), Nic­ką Ca­lat­he­są (198 cm, Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“) bei Mi­chae­lį Bra­mo­są (196 cm, „Gran Ca­na­ria“), puo­lė­jus An­ to­nį Fot­sį (210 cm, Mi­la­no „Em­ po­rio Ar­ma­ni“), Geor­gį Prin­te­ zį (206 cm) ir Kos­tą Pa­pa­ni­ko­lau (204 cm, abu – „Olym­pia­kos“), Kos­tą Kai­ma­kog­lou (206 cm, „Pa­nat­hi­nai­kos“) ir Kos­tą Va­si­lia­ dį (200 cm, Bil­bao „Gesc­rap“) bei vi­du­rio puo­lė­jus Ioan­nį Bou­rou­sį (212 cm, „Em­po­rio Ar­ma­ni“), Ia­ ną Vou­giou­ką (212 cm, „Pa­nat­hi­ nai­kos“) ir Di­mit­rį Mav­roei­dį (208 cm, „Gesc­rap“).

N.Zi­sis, A.Fot­sis ir I.Bou­rou­sis, kaip ir „Mon­te­pas­chi“ at­sto­vau­

jan­tys Ri­man­tas Kau­kė­nas bei Jo­ nas Ma­čiu­lis, va­kar žai­dė 4-ąsias Ita­li­jos čem­pio­na­to fi­na­lo rung­ ty­nes.

Lie­tu­vos rink­ti­nė­je dar lau­kia­ ma ir Mar­ty­no Po­ciaus iš Mad­ri­ do „Real“. Šian­dien mad­ri­die­čiai žais le­mia­mas ACB ly­gos fi­na­lo rung­ty­nes su „Re­gal Bar­ce­lo­na“ krep­ši­nin­kais.

Ma­čas – lyg tre­ni­ruo­tė

Šian­dien Kau­no spor­to ha­lė­je grai­kai iš­mė­gins jė­gas su ru­sais, ku­rie per dvi­ko­vą su Ma­ke­do­ni­jos rink­ti­ne pra­ra­do vie­ną sa­vo ly­de­ rių Vik­to­rą Chria­pą.

203 cm ūgio puo­lė­jas iš­si­na­ri­ no pirš­tą ir ma­žiau­siai sa­vai­tę gy­ dy­sis bei tre­ni­ruo­sis pa­gal in­di­vi­ dua­lią pro­gra­mą. „Su­dė­tin­ga kal­bė­ti apie ko­ man­dos žai­di­mo ly­gį, nes rung­ ty­nės su ma­ke­do­nais – lyg ei­li­nė tre­ni­ruo­tė. Ma­nau, kad ma­čas su grai­kais bus sun­kes­nis“, – svars­ tė Ru­si­jos eki­pos stra­te­gas Da­vi­ das Blat­tas. „Kol kas – la­bai daug klai­dų, bet tai – na­tū­ra­lu: ką tik bai­gė­me fi­zi­ nio pa­ren­gi­mo sto­vyk­lą Slo­vė­ni­ jo­je, kai ku­rie vai­ki­nai jo­je ne­da­ly­ va­vo ir tik šio­mis die­no­mis at­vy­ko į ko­man­dą. Vi­sai ki­to­kio ly­gio ma­ čai tu­rė­tų bū­ti JAV, kur su­si­tik­si­ me su lie­tu­viais ir bri­tais“, – tei­gė puo­lė­jas And­re­jus Ki­ri­len­ka.

Lie­tu­vos ir Ru­si­jos krep­ši­nin­ kų dvi­ko­va vyks bir­že­lio 27-ąją Hjus­to­ne.

VD inf.

16

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

sportas

Ita­lai ne­no­ri pri­si­min­ti 2004-ųjų „Eu­ro 2012“ fi­na­lo tur­ny­ro da­ly­viams gru­pė­se li­ko la­ biau­siai int­ri­guo­ jan­čios – tre­čio­jo tu­ro – rung­ty­nės, o kai ku­rioms ko­man­ doms jos pri­lygs ham­le­tiš­ka­jai di­le­ mai – bū­ti ar ne­bū­ti.

Sta­tis­ti­ka C grupė

Italija–Kroatija 1:1 (1:0). Poz­na­nė, 37 906 žiū­ro­vai. Įvar­č iai: And­rea Pir­lo (39 min.)/Mario Man­d žu­k i­ ćius (72 min).

Ispanija–Airija 4:0 (1:0). Gdans­ kas, 39 150 žiū­ro­v ų. Įvar­č iai: Fer­ nan­do Tor­re­s as (4 ir 70 min.), Da­ vi­d as Sil­va (49 min.), Ces­c as Fàb­ re­gas (83 min.).

Komanda

1. Is­pa­ni­ja 2. Kroa­ti­ja 3. Ita­li­ja 4. Ai­ri­ja

Perg.

Lyg.

Pral.

Įv.

Tšk.

1 1 0 0

1 1 2 0

0 0 0 2

5:1 4:2 2:2 1:7

4 4 2 0

Kas, kur, ka­da?

Ma­rius Bag­do­nas, Ro­mas Po­de­rys

Šian­dien A gru­pė­je

Var­žo­vai bus gar­bin­gi?

Įdo­mi pa­dė­tis – C gru­pė­je, ku­rio­ je rung­ty­niau­ja pa­sau­lio ir Eu­ro­ pos čem­pio­nė Is­pa­ni­jos rink­ti­nė, taip pat Kroa­ti­jos, Ita­li­jos bei Ai­ri­ jos vie­nuo­li­kės.

Ke­lia­la­pio į ket­virt­fi­na­lį sie­kian­ tys ita­lai bir­že­lio 18-ąją pri­va­lės nu­ga­lė­ti ai­rius, ta­čiau ir to ne­pa­ kaks, jei­gu tą­dien is­pa­nai ir kroa­tai su­žais re­zul­ta­ty­vio­mis ly­gio­sio­mis – 2:2 ar 3:3. Jei­gu Is­pa­ni­jos ir Kroa­ ti­jos dvi­ko­va baig­tų­si 1:1, Ita­li­jos fut­bo­li­nin­kus iš­gel­bė­tų per­ga­lė ne ma­žes­niu nei 3 įvar­čių skir­tu­mu.

2004-ųjų Eu­ro­pos čem­pio­na­te prieš pa­sku­ti­nį tu­rą pa­na­šios arit­ me­ti­kos pri­rei­kė ita­lams, da­nams ir šve­dams. Tą­kart skan­di­na­vai bu­vo so­li­da­rūs – su­žai­dė 2:2 ir ita­lai, ne­ pai­sant per­ga­lės 2:1 prieš bul­ga­rus, iš­ke­lia­vo į na­mus. „Jei­gu Is­pa­ni­ja ir Kroa­ti­ja su­žais ly­gio­sio­mis 2:2, tai pra­juo­kins vi­ są pa­sau­lį. Dėl to­kių da­ly­kų ne­su­ ku gal­vos, to­dėl ti­kiu, kad vi­si lai­ ky­sis gar­bin­go spor­to prin­ci­pų“, – pa­brė­žė Ita­li­jos rink­ti­nės var­ti­ nin­kas Gian­lui­gi Buf­fo­nas. „Siek­si­me tik per­ga­lės“, – apie bū­si­mą dvi­ko­vą su kroa­tais sa­kė is­ pa­nų stra­te­gas Vi­cen­te Del Bos­que.

Va­kar ant­rą­jį tu­rą už­bai­gė dve­ jos rung­ty­nės D gru­pė­je. Uk­rai­nos ir Pran­cū­zi­jos rink­ti­nių mačą Do­ necke sutrikdė didelė liūtis.

21.45 val. Vroc­la­ve: Če­k i­ja–Len­k i­ ja, 21.45 val. Var­šu­vo­je: Grai­k i­ja– Ru­si­ja.

Op­ti­mis­tai: ga­li­my­bes pra­si­brau­ti į ket­virt­fi­na­lį pra­ra­du­sios Ai­ri­jos rink­ti­nės ger­bė­jai įvai­riais bū­dais sten­

gė­si ne­pa­si­duo­ti liū­de­siui.

Prieš pu­siau­nak­tį Ki­je­ve bai­ gė­si Šve­di­jos ir Ang­li­jos ko­man­ dų ma­čas.

Ku­ni­gas – fut­bo­lo eks­per­tas

Įpu­sė­jus „Eu­ro 2012“ ba­ta­li­joms, fut­bo­lo aist­ruo­liai pra­de­da skai­ čiuo­ti or­ga­ni­za­to­rių pri­va­lu­mus ir trū­ku­mus.

Gian­lui­gi Buf­fo­nas:

Jei­gu Is­pa­ni­ja ir Kroa­ti­ja su­žais ly­ gio­sio­mis 2:2, tai pra­ juo­kins vi­są pa­sau­lį.

Pir­miau­sia – kai­nos. Ai­ri­jos, Vo­ kie­ti­jos ar Ang­li­jos sir­ga­liams Len­ ki­jo­je – tik­ras ro­jus. Uk­rai­na – go­ des­nė ir net aukš­čiau­si vals­ty­bės va­do­vai bu­vo pri­vers­ti tar­ti žo­dį, kad dėl per­ne­lyg pa­kel­tų kai­nų ne­ nu­ken­tė­tų ša­lies įvaiz­dis. Len­ki­jo­je – ki­taip. Ieš­kan­tie­siems nak­vy­nės ne Var­šu­vo­je, Vroc­la­ve, Poz­na­nė­je ar Gdans­ke, kai­nos ir ko­ky­bės san­

„Reu­ters“ nuo­tr.

ty­kis – vi­sa­da sir­ga­liaus ar tu­ris­to nau­dai. Šio­mis sa­vai­tė­mis Len­ki­ja gy­ve­ na fut­bo­lu, ki­tos ša­lies ak­tua­li­jos – ant­ra­me pla­ne. Ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jų lai­do­se – vie­na te­ma: ar len­kų vie­ nuo­li­kė pra­si­braus į at­krin­ta­mą­sias var­žy­bas. Prie kas tre­čio na­mo ple­ vė­suo­ja čem­pio­na­to sim­bo­li­ka pa­ puoš­ta vė­lia­va.

Nuo „Eu­ro 2012“ neat­si­ri­bo­jo ir baž­ny­čia. Ti­kin­tie­siems skir­to žur­na­lo bir­že­lio nu­me­ry­je – di­dy­ sis fut­bo­las, o ko­man­dų ga­li­my­bes ana­li­zuo­ja vie­nas ži­no­mų Len­ki­jos ku­ni­gų.

Var­šu­vo­je, Vroc­la­ve, Poz­na­nė­je ir Gdans­ke sėk­min­gai iš­spręs­ti ko­ne ki­bi­rais alų mau­kian­čių ger­bė­jų hi­ gie­nos po­rei­kiai, o dau­gy­bė bio­tua­ le­tų sklei­džia ci­na­mo­no kva­pą.

daž­nai ten­ka gaiš­ti lai­ką di­džiu­lė­ se spūs­ty­se.

No­rin­tie­siems įsi­gy­ti mėgs­ta­mos rink­ti­nės marš­ki­nė­lius, iš­sky­rus len­kų, – jo­kių šan­sų. Prie sta­dio­ nų įsi­kū­ru­sio­se ofi­cia­lio­se „Eu­ro 2012“ par­duo­tu­vė­se to­kia ap­ran­ga ne­pre­kiau­ja­ma. Čem­pio­na­to lo­go­ti­pu ar tur­ny­ro ta­lis­ma­nais Sla­ve­ku ir Slav­ko pa­ puoš­tų su­ve­ny­rų pa­si­rin­ki­mas ir­

Ry­toj B gru­pė­je

21.45 val. Char­ko­ve: Por­t u­ga­l i­ja– Olan­di­ja, 21.45 val. Lvo­ve: Da­ni­ja– Vo­k ie­ti­ja.

gi ne­di­de­lis, o ir kai­nos – ne iš ma­ žiau­sių: pa­pras­čiau­sias pa­ka­bu­kas rak­tams kai­nuo­ja nuo 30 zlo­tų, nie­kuo neiš­sis­ki­rian­tys juo­di ar bal­ti marš­ki­nė­liai su „Eu­ro 2012“ sim­bo­li­ka – 80 zlo­tų.

Ša­lis – dar­bų po­li­go­nas

Tu­ris­tams „Eu­ro 2012“ ir Len­ki­ja įstrigs kaip re­mon­to ir sta­ty­bų po­ li­go­nas.

Be­veik vi­si fi­na­lo tur­ny­ro mies­ tus jun­gian­tys ke­liai yra dau­giau ar ma­žiau re­mon­tuo­ja­mi. Pa­ke­lė­se gau­su smė­lio pi­lių, trak­to­rių ir ki­ tos tech­ni­kos, o ke­liau­jan­tie­siems

Vasara: liūtis sutrikdė ukrainiečių ir prancūzų rungtynes.

AFP nuotr.

Nuomonės Italija–Kroatija 1:1.

Sla­ve­nas Bi­li­ćius

Kroa­ti­jos rink­ti­nės vyr. tre­ne­ris

Mū­s ų ko­m an­d a pa­r o­d ė va­l in­g ą cha­rak­te­rį ir tik­rą­ją jė­gą, nors ma­ čo tei­sė­jas Ho­war­das We­bas da­ rė vis­ką, ką ga­lė­jo, kad mums pa­ kenk­tų. Jis ne­sky­rė 11 met­rų bau­di­ nio už pra­žan­gą prieš Ni­ki­cą Je­la­vi­ ćių, o mū­siš­kius nu­bau­dė už ne­va par­griau­tą Ma­rio Ba­lo­tel­li ir And­ rea Pir­lo įmu­šė įvar­tį. Aš ne­pri­ta­riu tiems tre­ne­riams, ku­rie ne­ko­men­ tuo­ja tei­sė­jų dar­bo. Tu­riu tei­sę apie tai kal­bė­ti, jei­gu ar­bit­ras dir­ba ne­ko­ ky­biš­kai..

Ispanija–Airija 4:0.

Gian­lui­gi Buf­fo­nas

Ita­li­jos rink­ti­nės var­ti­nin­kas

Ap­mau­du, kad ma­čas bai­gė­si ly­gio­ sio­mis, nes bu­vo dar du ar net trys epi­zo­dai, kai ga­lė­jo­me įmuš­ti įvar­ čius.

Rob­bie Kea­ne’as

Ai­ri­jos rink­ti­nės puo­lė­jas

Mes at­vy­ko­me į tur­ny­rą su di­de­lė­ mis vil­t i­m is, bet nie­k o ge­r o ne­n u­ vei­k ė­m e. Taip, is­p a­n ai – pa­s au­l io čem­pio­nai, žai­džia fan­tas­tiš­kai, bet dėl jų įvar­č ių tu­r ė­t u­m e jaus­t i gė­ dą. To­kių įvar­čių ne­ga­li­ma pra­leis­ ti net ir že­m es­n io ly­g io var­ž y­b o­s e.

Esu šo­k i­r uo­t as, kaip mes žai­d ė­m e.

Pa­ma­tė­me, ko iš tik­rų­jų esa­me ver­ ti. Tiems, ku­rie ma­nė esą la­bai ge­ri fut­b o­l i­n in­k ai, tai – pa­m o­k a vi­s am gy­ve­ni­mui.

Fer­nan­do Tor­re­sas

Is­pa­ni­jos rink­ti­nės puo­lė­jas

Rei­kia mė­gau­tis kiek­vie­na „Eu­ro 2012“ die­na. Per rung­ty­nes su ai­riais fut­bo­lo aist­ruo­liai pa­ma­tė tik­rą­ją Is­pa­ni­jos ko­ man­dą. Ma­nau, mes nu­žy­giuo­si­me iki fi­na­lo.

Lazdynai Todėl, kad esu vilnietis

šeštadienis, birželio 16 d., 2012 m.

Tiražas 9000

Be­to­no ir gam­tos der­mė Ar įsi­kū­rus so­viet­ me­čiu sta­ty­ta­me dau­gia­bu­čių ra­jo­ ne įma­no­ma jaus­ tis, lyg gy­ven­tum už­mies­ty­je? Taip, ir to­kią ga­li­my­bę siū­lo 40-ąjį gim­ta­ die­nį ne­tru­kus švę­ sian­tys Laz­dy­nai.

Laz­dy­nus pro­jek­ta­vę ar­chi­tek­tai tuo­met bu­vo įver­tin­ti pre­mi­ja.

Kaip sa­ko ar­chi­tek­tas Al­gi­man­ tas Nas­vy­tis, „šio ra­jo­no nie­kas taip ir ne­pra­len­kė“.

Ir iš tie­sų, gal­būt Laz­dy­nų dau­gia­bu­čiai jau kiek sens­te­lė­ję, ta­čiau to­kį gy­ve­ni­mo pa­to­gu­mą vil­nie­čiams ga­li pa­siū­ly­ti tik ne­ dau­ge­lis ki­tų sos­ti­nės ra­jo­nų.

Laz­dy­nai ir Le­ni­nas Le­ni­no pre­mi­ja. Toks žo­džių jun­gi­ nys dau­ge­liui lie­tu­vių iki šiol ke­lia ne­ma­lo­nius jaus­mus. Vis dėl­to Vil­ niu­je tu­ri­me vie­ną šia pre­mi­ja įver­ tin­tą da­ly­ką, ku­riuo ga­li­me pa­grįs­ tai di­džiuo­tis.

Tas da­ly­kas – tai va­ka­ri­nė­je Vil­niaus da­ly­je stūk­san­tis Laz­dy­nų ra­jo­nas.

Sa­ky­si­te, ko gi čia di­džiuo­tis trū­ni­ jan­čiais se­nais dau­gia­bu­čiais? Ta­čiau dau­gia­bu­čiai yra tai, ką ga­li­ma at­nau­ jin­ti, o tai, kaip Laz­dy­nai su­pro­jek­tuo­ ti, tu­rė­tų bū­ti pa­vyz­dys ir nau­jų­jų lai­ kų ar­chi­tek­tams bei sta­ty­to­jams.

Išei­ni pro laip­ti­nės du­ris – pa­ten­ ki į miš­ke­lį, pus­ry­čiau­ji prie vir­tu­vės lan­go – ste­bi paukš­čius ir vo­ve­res.

Nau­jie­ji dau­gia­bu­čiai gal ir pa­to­ges­ ni, bet vie­tos, ku­rio­se jie sto­vi, to­kios pra­ban­gos gy­ven­ti ša­lia gam­tos pa­ siū­ly­ti ne­ga­li.

Be­veik vi­sų Le­ni­no pre­mi­ja įver­tin­ tų Laz­dy­nų pro­jek­tuo­to­jų jau ne­bė­ ra tarp gy­vų­jų, bet jų kū­ri­nys iki šiol ver­tas pa­čių ge­riau­sių žo­džių. O dėl to, kad tuo­met nau­do­tos sta­ty­bi­nės me­džia­gos ne­ga­li šimt­me­čius iš­lik­ti tvir­tos, ra­jo­no kū­rė­jai juk ne­kal­ti. „Vil­niaus die­na“ tę­sia pa­žin­tį su sos­ti­nės ra­jo­nais ir šį sa­vait­ga­lį sve­ čiuo­ja­si Laz­dy­nuo­se – dau­gia­bu­čių ir miš­kų ka­ra­lys­tė­je, ku­rio­je Le­ni­no var­das ne­bū­ti­nai reiš­kia prie­spau­dą ir pri­si­mi­ni­mus apie ne­prik­lau­so­my­ bės pra­ra­di­mą.

40 metų

Vaiz­das: Laz­dy­nuo­se vis­kas ša­lia – ir dau­gia­bu­čiai, ir miš­ke­liai. Žmo­nės su ap­lin­ka čia su­gy­ve­na idea­liai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Gy­ven­to­jų kan­čios baig­ tos – ne­ma­ lo­nūs kva­pai ra­jo­no ne­be­ kan­kins. 2p.

Ar­chi­tek­tas A.Nas­vy­tis: Laz­dy­nų at­si­ ra­di­mą nu­lė­mė pa­lan­kios ap­lin­ ky­bės.

4p.

2014-aisiais sukaks Lazdynams.

G.Ag­ra­novs­kis Laz­dy­nuo­se ra­ do įkvė­pi­mą ir pa­ra­šė svar­biau­ sią sa­vo gy­ve­ni­ mo kny­gą. 6p.

2

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

gyvenimas diena.lt/naujienos/miestas

Rea­laus tau­py­mo link Alek­sand­ras Ko­rei­ka Bi­jan­tiems re­no­va­ci­jos iš­lai­dų ir ne­pa­ke­lia­mos sko­lų naš­tos ko­ mu­na­li­nių pa­slau­gų įmo­nė „Laz­ dy­nų būs­tas“ siū­lo ga­na pi­gių prie­mo­nių komp­lek­są, lei­sian­čių tuoj pat pa­jus­ti tau­py­mo efek­tą.

Sut­var­kė 30 na­mų

Sens­tan­čių sos­ti­nės ra­jo­nų gy­ ven­to­jai, strin­gant dau­gia­bu­čių re­no­va­ci­jos pro­ce­sui, ra­gi­na­mi pa­tys su­si­rū­pin­ti sa­vo būs­to ener­ ge­ti­niu efek­ty­vu­mu. Laz­dy­nuo­se at­lik­tų ter­mo­vi­zi­nių ty­ri­mų re­ zul­ta­tai tik pa­tvir­ti­no spe­cia­lis­tų nuo­gąs­ta­vi­mus. Dau­gu­ma sens­ tan­čių na­mų vis dau­giau ši­lu­mos ati­duo­da į ap­lin­ką – pro ne­san­da­ rius lan­gus, du­ris. O ne­tvar­kin­ga ši­lu­mos re­gu­lia­vi­mo sis­te­ma ne­ lei­džia to­ly­giai pa­skirs­ty­ti ši­lu­ mos bu­tuo­se.

Net 134 na­mus Laz­dy­nų mik­ro­ ra­jo­ne ad­mi­nist­ruo­jan­čio „Laz­ dy­nų būs­to“ di­rek­to­rius Rai­ mon­das Li­saus­kas pa­sa­ko­jo, kad, su­si­pa­ži­nu­si su ty­ri­mo re­zul­ta­ tais, bend­ro­vė nu­spren­dė ieš­ko­ti bū­dų, kaip ga­na pi­giai ir efek­ty­ viai gy­ven­to­jams su­ma­žin­ti ši­lu­ mos iš­lai­das. Praė­ju­siais me­tais da­ly­vau­ti pro­gra­mo­je pa­siū­ly­ta 30-ies na­mų gy­ven­to­jams, šie­met į pro­gra­mą pla­nuo­ja­ma įtrauk­ti dar 40 na­mų. „Iša­na­li­za­vę duo­me­nis, per­ nai pra­dė­jo­me siū­ly­ti gy­ven­to­ jams pen­kių žings­nių tau­py­mo pro­gra­mą. Da­lies dar­bų žmo­nės ne­ga­li at­lik­ti pa­tys, pa­vyz­džiui, pa­keis­ti lan­gų ar du­rų, bet ki­ti da­ly­kai pri­klau­so ir nuo žmo­nių są­mo­nin­gu­mo. Pa­vyz­džiui, bu­ tas tu­ri bū­ti vė­di­na­mas trum­pai, bet in­ten­sy­viai, ne­reik­tų už­sta­ty­ ti ra­dia­to­rių, sau­lė­tą die­ną rei­kia ati­trauk­ti užuo­lai­das. Ši­taip ga­li­ ma su­tau­py­ti net de­šim­ta­da­lį ši­ lu­mos ener­gi­jos“, – dės­tė R.Li­ saus­kas.

Nau­dą pa­ju­to iš­kart

Pa­siū­ly­to­je pen­kių žings­nių pro­ gra­mo­je da­ly­va­vę na­mų gy­ven­ to­jai, anot R.Li­saus­ko, tau­py­mo

efek­tą pa­ju­to iš­kart. Pir­miau­sia na­muo­se bu­vo pa­keis­tos ir už­san­ da­rin­tos du­rys, au­to­ma­ti­zuo­ti ši­lu­ mos punk­tai, su­tvar­ky­tos ši­lu­mos re­gu­lia­vi­mo sklen­dės. Taip pat bu­ vo da­li­ja­mi ši­lu­mos ek­ra­nai.

Per me­tus su­tvar­ky­tuo­se na­ muo­se ši­lu­mos var­to­ji­mas ta­po 8 pro­c. efek­ty­ves­nis. „Laz­dy­nų būs­to“ skai­čia­vi­mais, su­tau­py­ ti pa­vy­ko iš­ties di­de­lę su­mą – 1,2 mln. li­tų.

Bu­tas tu­ri bū­ti vė­di­ na­mas trum­pai, bet in­ten­sy­viai, ne­reik­ tų už­sta­ty­ti ra­dia­ to­rių, sau­lė­tą die­ ną rei­kia ati­trauk­ti užuo­lai­das.

„Pa­vyz­džiui, Er­fur­to g. 40 bu­vo pa­keis­tos 1500–2000 li­tų kai­nuo­ jan­čios laip­ti­nės du­rys. Efek­tas – su­tau­py­ti 5600 li­tų. Ar­chi­tek­ tų g. 24 tau­py­mo efek­tas pa­sie­kė 15 pro­c. ir sudarė 24 tūkst. li­tų, o šia­me na­me pa­keis­ta sklen­dė kai­ na­vo 7 tūkst. li­tų. Ži­no­ma, to­kio efek­to ne­bū­tų, jei­gu pa­tys gy­ven­ to­jai ne­si­lai­ky­tų re­ko­men­da­ci­jų“, – tei­gė R.Li­saus­kas.

Šių me­tų lie­pą vi­su pa­jė­gu­mu pra­dės veik­ti nau­ji sos­ti­ nės nuo­te­kų dumb­ lo ap­do­ro­ji­mo įren­ gi­niai. Jų tei­gia­mas po­vei­kis jun­ta­mas jau da­bar – nei Laz­ dy­nuo­se, nei Pi­lai­ tė­je pu­čiant stip­res­ niam vė­jui ne­besk­ lin­da blo­gi kva­pai.

Pro­jek­tas: pa­sta­čius 171 mln. li­tų kai­na­vu­sius dumb­lo ap­do­ro­ji­mo įren­gi­n

Įren­gi­niai veiks vi­s Alek­sand­ras Ko­rei­ka Ga­mi­na du­jas ir elekt­rą

Sten­gia­si in­for­muo­ti

Atei­ty­je, pa­sak R.Li­saus­ko, dau­ gia­bu­čiuo­se tu­rė­tų at­si­ras­ti ir rea­liuoju lai­ku val­do­ma ši­lu­mos sis­te­ma. Ši prie­mo­nė tu­rė­tų dar la­biau nei au­to­ma­ti­zuo­tas ši­lu­ mos val­dy­mas pa­dė­ti tau­py­ti ši­ lu­mą. „Ši­lu­mos punk­tas bus pri­jung­ tas prie sis­te­mos, o na­mo va­dy­ bi­nin­kas ga­lės at­si­žvelg­da­mas į įvai­rias ap­lin­ky­bes re­gu­liuo­ ti ši­lu­mą na­me. Da­bar daž­niau­ siai krei­pia­mas dė­me­sys tik į oro tem­pe­ra­tū­rą, o įdie­gus šią sis­te­ mą bus ver­ti­na­mi ir to­kie veiks­ niai kaip kri­tu­liai, de­be­suo­tu­mas, vė­jo kryp­tis, stip­ru­mas“, – var­di­ jo R.Li­saus­kas.

Per me­tus va­lyk­lo­je iš­va­lo­ma apie 40 kub. m nuo­te­kų ir su­si­da­ro be­ veik 54 tūkst. to­nų dumb­lo. Anks­ čiau jis bu­vo kom­pos­tuo­ja­mas va­ lyk­lo­je esan­čio­je aikš­te­lė­je, to­dėl ap­lin­ki­nių mik­ro­ra­jo­nų gy­ven­to­ jams ne­ma­lo­nūs kva­pai daž­nai ries­ da­vo no­sį. Ta­čiau da­bar, pa­sta­čius 171 mln. li­tų kai­na­vu­sius dumb­lo ap­do­ro­ji­mo įren­gi­nius, vi­sas dumb­ lo pu­vi­mo pro­ce­sas vyks už­da­ruo­ se me­tan­tan­kuo­se, to­dėl vi­si iki šiol skli­dę ne­ma­lo­nūs kva­pai iš­nyks. „Nau­jai­siais įren­gi­niais iš­spren­ dė­me dau­gy­bę ki­tų pro­ble­mų.

Anks­čiau dumb­lą kaup­da­vo­me aikš­te­lė­je. Iš­vež­ti jo ne­ga­lė­da­vo­me, nes bu­vo daug ap­ri­bo­ji­mų. Ne­bu­vo ga­li­ma vež­ti žie­mą, va­sa­rą, ru­de­ nį. Iš­ga­ben­ti dumb­lą ga­lė­da­vo­me tik kar­tą per me­tus, pa­va­sa­rį prieš sė­ją. Per me­tus jo į va­ly­mo įren­gi­ nius su­bėg­da­vo mil­ži­niš­kas kie­kis – 75 tūkst. to­nų“, – pa­sa­ko­jo „Vil­ niaus van­de­nų“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Va­len­ti­nas Mil­tie­nis.

Dumb­lo ap­do­ro­ji­mo pro­ce­sas vyks ke­liais eta­pais: pir­miau­sia dumb­las bus su­tan­ki­na­mas, ta­da kai­ti­na­mas iki 100, vė­liau iki 160 laips­nių Cel­si­jaus tem­pe­ra­tū­ro­je.

Ta­da dumb­las at­si­durs pū­dy­tu­vuo­ se, po to bus nu­sau­si­na­mas cent­ ri­fu­go­se ir džio­vi­na­mas dumb­lo džio­vyk­lo­je. Taip ap­do­ro­tas dumb­ las taps pa­na­šus į sau­sas be­kva­pes gra­nu­les, ku­rios ga­lės bū­ti nau­do­ ja­mos kom­pos­tuo­ti ar­ba kaip ku­ ras de­gi­ni­mo ga­myk­lo­je. Pra­dė­jus tvar­ky­ti dumb­lą nau­jo­sio­mis tech­ no­lo­gi­jo­mis iš jo ke­ti­na­ma iš­gau­ti bio­du­jas (19 tūkst. kub. m per pa­ rą), ku­rios bus nau­do­ja­mos ši­lu­ mos ir elekt­ros ener­gi­jai ga­min­ti.

„Po pū­dy­mo pro­ce­so tal­pyk­lo­se dumb­lo kie­kis, pa­ly­gin­ti su iš­gau­tu anks­čiau tai­ky­tais per­dir­bi­mo bū­ dais, su­ma­žė­jo keturis kar­tus. Per­ dir­bant dumb­lą iš­si­ski­ria du­jos, o jos nau­do­ja­mos elekt­ros ga­my­bai“, – aiš­ki­no V.Mil­tie­nis.

Veik­da­mi vi­su pa­jė­gu­mu va­ly­mo įren­gi­niai pa­ga­mins 16 mln. ki­ lo­vat­va­lan­džių elekt­ros ener­gi­jos per me­tus. Da­bar jos kie­kis ma­ žes­nis, bet ir to pa­kan­ka, kad bū­ tų pa­deng­ta apie pu­sė vi­sų dumb­ lui tvar­ky­ti rei­ka­lin­gų iš­lai­dų. „Praė­ju­sius me­tus bai­gė­me tu­ rė­da­mi 6 mln. li­tų nuo­sto­lį. Ta­ čiau šių me­tų pa­bai­go­je pla­nuo­ ja­me tu­rė­ti nu­li­nį ba­lan­są. Prie to pri­si­dės ir nau­jie­ji va­ly­mo įren­gi­ niai, pa­dė­sian­tys su­tau­py­ti apie 2,5 mln. li­tų“, – ti­ki­no „Vil­niaus van­ de­nų“ va­do­vas.

Pri­žiū­rės 11 žmo­nių

Dar me­tus nau­jų dumb­lo ap­do­ro­ji­ mo įren­gi­nių dar­bą pri­žiū­rės sta­ty­ bų ran­go­vo spe­cia­lis­tai. Jie taip pat mo­kys bū­si­mus nuo­la­ti­nius va­ly­ mo įren­gi­nių dar­buo­to­jus ir kont­

ro­liuos jų dar­bą. Iš vi­so pla­nuo­ja­ma prie įren­gi­nių įdar­bin­ti 11 žmo­nių. „Me­tus įren­gi­nius eksp­loa­tuos sta­ty­bos dar­bų ran­go­vas, to­dėl ga­ lė­si­me ap­skai­čiuo­ti vi­sų pro­ce­sų sa­vi­kai­ną ir pa­rink­ti op­ti­ma­lius va­ rian­tus“, – tei­gė V.Mil­tie­nis.

Pro­jek­tas „Vil­niaus dumb­lo ap­ do­ro­ji­mo įren­gi­nių sta­ty­ba“ bu­ vo pra­dė­tas įgy­ven­din­ti 2008 m. ir pla­nuo­ja­mas baig­ti šių me­tų lie­pą.

Bend­ra jo ver­tė sie­kia 171,5 mln. li­ tų. Da­lis šių lė­šų skir­ta iš ES (94,5 mln. li­tų), vals­ty­bės (dau­giau nei 11 mln. li­tų) ir Vil­niaus mies­to sa­ vi­val­dy­bės (apie 34 mln. li­tų) biu­ dže­tų. Bend­ro­vė „Vil­niaus van­ de­nys“ prie šio pro­jek­to pri­si­dė­jo dau­giau kaip 31 mln. li­tų.

– Koks svar­biau­sias va­ly­mo įren­gi­nių mo­der­ni­za­vi­mo efek­ tas? Ar ga­li­ma pa­sa­ky­ti, per kiek lai­ko at­si­pirks šie įren­gi­ niai? – tei­ra­vo­mės „Vil­niaus van­ de­nų“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus V.Mil­tie­nio.

– Yra daug da­ly­kų, ku­rių at­si­per­ ka­mu­mo tie­siog neį­ma­no­ma ap­

Su­tau­po mi­li­jo­nus li­tų

Bend­ra­dar­bia­vi­mas: R.Li­saus­kas džiau­gia­si, kad nau­ja pro­gra­ma

pa­de­da efek­ty­viau tau­py­ti.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Nors nau­jie­ji va­ly­mo įren­gi­niai dar tes­tuo­ja­mi, jau ma­tyti pir­mie­ ji džiu­gi­nan­tys re­zul­ta­tai. Pa­sak V.Mil­tie­nio, dumb­lo per­dir­bi­mo sa­vi­kai­na ge­ro­kai su­ma­žė­jo.

Nau­da: pa­sak V.Mil­tie­nio, įren­gus nau­juo­sius dumb­lo ap­do­ro­ji­mo įren­

gi­nius smar­kiai pa­ge­rė­jo gy­ve­ni­mo ko­ky­bė ap­lin­ki­niuo­se ra­jo­nuo­se.

3

ĹĄeĹĄtADIENIS, birĹželio 16, 2012

gyvenimas

8p.

Apklausa: Lazdynai – vienas patogiausių rajonų.

Bend­ruo­me­nes pa­sie­kė lė­ťos And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

So­cia­li­nÄ—s ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos ini­ci­juo­ta Vie­tos bend­ ruo­me­niĹł sa­vi­val­dos pro­gra­ma sÄ—k­min­gai ÄŻgy­ven­di­na­ma sos­ti­nÄ—s se­niō­ni­jo­se: per­ka­mi tre­ni­ruok­liai, gra­Şi­na­ma ap­lin­ka ir ti­ki­ma­si, kad ki­tą­met pro­gra­mos lė­ťos ad­re­sa­ tus pa­sieks anks­Ä?iau.

Lau­kia atei­nan­Ä?iĹł me­tĹł

­nius, vi­sas dumb­lo pu­vi­mo pro­ce­sas vyks uŞ­da­ruo­se me­tan­tan­kuo­se. „Vil­niaus van­de­nĹłâ€œ nuo­tr.

su pa­jė­gu­mu skai­Ä?iuo­ti. Dar ne­su­gal­vo­tas toks ma­ta­vi­mo vie­ne­tas, ku­ris pa­sa­ ky­tĹł, pa­vyz­dĹžiui, per kiek lai­ko at­si­pirks ĹĄva­rus oras. Su nau­jais ÄŻren­gi­niais iť­ny­ko blo­gas kva­pas, kar­tu ge­ro­kai ĹŤg­te­lė­jo vil­nie­Ä?iĹł gy­ve­ni­mo ko­ky­bÄ—. Mies­tas ta­po dar pa­trauk­les­nis gy­ven­ti.

Ki­ta leng­viau ap­skai­Ä?iuo­ja­ma nau­dos pu­sÄ— – elekt­ros ga­my­ba sa­voms reik­mÄ—ms. Tai pa­dÄ—s su­ tau­py­ti 2,5 mln. li­tĹł per me­tus.

To­dėl va­ly­mo įren­gi­nių sta­ty­bos iť­lai­dos ne­tu­rės įta­kos van­dens kai­nai.

Dar ne­su­gal­vo­tas toks ma­ta­vi­mo vie­ ne­tas, ku­ris pa­sa­ ky­tĹł, pa­vyz­dĹžiui, per kiek lai­ko at­si­ pirks ĹĄva­rus oras. – Ar ÄŻmo­nÄ— ga­lė­tĹł iĹĄ to uŞ­si­ dirb­ti? – Di­dĹžią­ja da­li­mi ĹĄis pro­jek­tas fi­nan­suo­ja­mas iĹĄ ES Sang­lau­dos fon­do, o ĹĄio fon­do es­mÄ— yra to­kia, kad jei mes nu­sprÄ™s­tu­me par­duo­ ti elekt­ros, mums tei­kia­mos pa­ra­ mos su­ma su­ma­Şė­tĹł tiek, uĹž kiek mes tos elekt­ros par­duo­tu­me. Tad par­duo­ti tik­rai neap­si­mo­ka. – Jei­gu mies­tas plė­sis, dau­gÄ—s gy­ven­to­jĹł. Ar ÄŻren­gi­niai ga­ lÄ—s ap­do­ro­ti iĹĄau­gu­sÄŻ dumb­ lo kie­kÄŻ? – Kol kas spar­ti mies­to plÄ—t­ra ne­ pla­nuo­ja­ma, gy­ven­to­jĹł skai­Ä?ius itin smar­kiai neau­ga, o, tar­ki­me, stam­bios pra­mo­nÄ—s ga­myk­lĹł taip pat nenu­ma­ty­ta. Ta­Ä?iau tal­pyk­ los pa­sta­ty­tos su at­sar­ga. Dumb­ lo kie­kis ga­lė­tĹł pa­di­dė­ti dar bent de­ťim­ta­da­liu. – O jei­gu prie Vil­niaus bus pri­jung­tos kai ku­rios ap­lin­ ki­niĹł ra­jo­nĹł gy­ven­vie­tÄ—s?

– Jau da­bar į va­ly­mo įren­gi­nių te­ri­to­ri­ją dumb­lo ati­te­ka ne tik iť vi­so Vil­niaus, bet ir iť ne­se­niai prie sos­ti­nės pri­jung­tų Gri­giť­kių.

Jei­gu mies­tas dar la­biau plÄ—s­tų­si, tuo­met rei­kė­tĹł skai­Ä?iuo­ti, kÄ… da­ ry­ti ap­si­mo­ka la­biau: ties­ti vamz­ dy­nus, sta­ty­ti siurb­li­nes, vi­sa tai eksp­loa­tuo­ti, pri­Şiō­rė­ti, tai­sy­ti ar vis dÄ—l­to to­je gy­ven­vie­tė­je pa­sta­ ty­ti ne­di­de­liĹł va­ly­mo ÄŻren­gi­niĹł. – Ar pa­na­ťōs pro­jek­tai vyk­ do­mi ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­ tuo­se? – Vil­niu­je pa­sta­ty­ti va­ly­mo ÄŻren­ gi­niai – ne tik mo­der­niau­si Lie­ tu­vo­je, bet tam tik­rais as­pek­tais ir vie­ni mo­der­niau­siĹł pa­sau­ly­ je. ÄŽmo­nÄ—, sta­Ä?iu­si ĹĄiuos ÄŻren­gi­ nius, yra su­mon­ta­vu­si dau­giau kaip 160 pa­na­ťiĹł ob­jek­tĹł vi­sa­me pa­sau­ly­je ir aĹĄ la­bai dĹžiau­giuo­ si, kad Lie­tu­vo­je jie pri­tai­kÄ— tik­ rai la­bai pa­Şan­gias ir pa­Ä?ias mo­ der­niau­sias tech­no­lo­gi­jas.

Vie­na to­kių tech­no­lo­gi­jų – pō­ dy­tu­vuo­se nau­do­ja­ma hid­ro­li­zė.

Bō­tent dėl jos dumb­las taip ge­ rai per­dir­ba­mas, kad ne­lie­ka jo­ kio kva­po, o 97 pro­c. van­dens be­ veik tam­pa ge­ria­mas. – Pa­na­ťus ob­jek­tas jau rug­sė­ jį ims veik­ti ir Šiau­liuo­se. Ar yra pla­nų ir to­liau dieg­ti nau­ jo­ves? Gal yra bō­dų dar ge­riau per­dirb­ti dumb­lą? – Nors vi­sas ob­jek­tas la­bai mo­ der­nus, ri­bų to­bu­lė­ti nė­ra. Štai ne­se­niai bu­vo­me pa­ro­do­je Miun­ che­ne, Vo­kie­ti­jo­je. Kaip tik ten ir su­si­pa­Şi­no­me su dar vie­na dumb­ lo per­dir­bi­mo tech­no­lo­gi­ja.

Mums pa­siō­lÄ— spe­cia­lĹł jau per­ dirb­to dumb­lo de­gi­ni­mo prie­tai­ sÄ…. Ĺ˝i­no­ma, ten bō­tĹł ÄŻdieg­tos vi­ sos gam­to­sau­gos rei­ka­la­vi­mus ati­tin­kan­Ä?ios tech­no­lo­gi­jos, spe­ cia­lĹŤs filt­rai. Tad apie at­mos­fe­ ros tar­ťą ne­ga­li bō­ti nÄ— kal­bos. O ĹĄis de­gi­ni­mo ÄŻren­gi­nys nau­din­gas tuo, kad dumb­lÄ… vers­tĹł fos­fo­ru.

UĹžs. 974012

Sos­ti­nÄ—s bend­ruo­me­niĹł at­sto­vai apie So­cia­li­nÄ—s ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­jos ini­cia­ty­vÄ… kal­ba su dĹžiaugs­mu. Ir ti­ki, kad ĹĄi prie­mo­ nÄ—, jei tik ne­virs vien­kar­ti­ne ak­ci­ ja, ska­tins Ĺžmo­niĹł pi­lie­tiť­ku­mÄ…, mo­kys juos sa­va­ran­kiť­ku­mo. Ĺ iuo me­tu jau ruo­ťia­ma­si vie­ťie­siems pir­ki­mams, per ku­riuos bus pa­ nau­do­ta be­maĹž 2 mln. li­tĹł, skir­ tĹł vi­soms pro­gra­mo­je da­ly­vau­jan­ Ä?ioms Vil­niaus bend­ruo­me­nÄ—ms.

Nau­jo­sios Vil­nios bend­ruo­me­ nÄ—s cent­ro pir­mi­nin­kas, Nau­jo­sios Vil­nios vie­tos bend­ruo­me­nÄ—s ta­ry­ bos (VBT) na­rys ir Vil­niaus bend­ ruo­me­niĹł aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas Ed­mun­das Ja­ku­baus­kas dĹžiau­gė­si, kad, nors ir nea­ti­tin­ka vi­sĹł lō­kes­ Ä?iĹł, pro­gra­ma vis dÄ—l­to vei­kia ir su­ tei­kia ne­ma­Şai en­tu­ziaz­mo. „Tai tik­rai nau­ja ir ÄŻdo­mi prie­ mo­nÄ—. Ĺ˝i­no­ma, pi­ni­gĹł su­ma ne­di­ de­lÄ—, per vi­sÄ… Lie­tu­vÄ… pa­skirs­ty­ti 8 mln. li­tĹł, o, pa­vyz­dĹžiui, par­ti­joms – 20 mln. li­tĹł. Kad mums duo­ tĹł bent jau tiek, kiek par­ti­joms...

Tai­gi, svar­biau­sia, kad pi­ni­gĹł bō­ tĹł tru­pu­tÄŻ dau­giau, o ki­tos pro­ble­ mos – na, iť­mok­si­me, pri­pra­si­me, per­pra­si­me“, – pro­gra­mÄ… ÄŻver­ti­no E.Ja­ku­baus­kas.

Do­na­tas Jan­kaus­kas:

Aki­vaiz­du, kad įgi­ju­ sios pa­tir­ties ir ma­ ty­da­mos atei­ties per­spek­ty­vą vie­tos bend­ruo­me­nės nu­ veiks dar dau­giau.

Sten­gia­si puo­se­lė­ti ap­lin­ką

E.Ja­ku­baus­kas pa­pa­sa­ko­jo, kad Nau­jo­jo­je Vil­nio­je uĹž pro­gra­mos lė­ťas pla­nuo­ja­ma pa­si­rō­pin­ti mik­ ro­ra­jo­no vie­ťuo­ju sau­gu­mu. Be to, da­lis pi­ni­gĹł ski­ria­ma lau­ko tre­ni­ ruok­liams ÄŻsi­gy­ti. Taip pat bō­ta min­Ä?iĹł vys­ty­ti po­pa­mo­ki­nÄ™ veik­ lÄ…, ta­Ä?iau ko­jÄ… pa­ki­ťo vie­ťie­ji pir­ ki­mai. „Po­pa­mo­ki­nÄ—s veik­los vys­ty­mÄ… grei­Ä?iau­siai teks ati­dė­ti ki­tiems me­tams, nes pi­ni­gai bu­vo skir­ti pa­ va­sa­rÄŻ, da­bar tik priė­jo­me prie vie­ ťų­jĹł pir­ki­mĹł, o kol jie ÄŻvyks, pra­ eis dar keturi mė­ne­siai, vai­kai eis ÄŻ mo­kyk­lÄ…. To­dÄ—l dė­me­sio sky­rė­me gal­bĹŤt ne pa­tiems svar­biau­siems, bet vis vien reikť­min­giems da­ly­ kams“, – tei­gÄ— pa­ťne­ko­vas.

Vie­ťą­jį sau­gu­mą mik­ro­ra­jo­ne, anot E.Ja­ku­baus­ko, bus sie­kia­ma ga­ran­tuo­ti sta­tant ir re­mon­tuo­ jant tvo­ras. „Pa­na­ťiai ir ki­tuo­se ra­jo­nuo­ se vyks­ta įvai­rōs pro­jek­tai. Pa­ vyz­dŞiui, Pi­lai­tė­je, kur yra daug so­cia­li­nio bōs­to, drau­ge su neį­ga­ lių­jų or­ga­ni­za­ci­jo­mis inf­rast­ruk­

„„Pir­ki­niai: ne­ma­Şai pa­ra­mą ga­vu­sių bend­ruo­me­nių planuojama įsi­gy­

ti lau­ko tre­ni­ruok­lių.

tō­ra pri­tai­ko­ma neį­ga­lie­siems“, – dÄ—s­tÄ— Bend­ruo­me­niĹł aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kas.

Plė­tos „minkť­tus“ pro­jek­tus

Fa­bi­jo­niť­kiĹł bend­ruo­me­nÄ—s pir­ mi­nin­kas Emi­lis Mi­siu­lis pro­gra­ mos pi­ni­gus taip pat pla­nuo­ja iť­ leis­ti konk­re­tiems dar­bams. UĹž 137 tĹŤkst. li­tĹł bus ÄŻreng­ta bib­lio­te­kaskai­tyk­la, su­re­mon­tuo­tos se­niō­ ni­jos pa­tal­pos, ku­rio­se ga­lÄ—s veik­ti ÄŻvai­rios vi­suo­me­ni­nÄ—s or­ga­ni­za­ ci­jos. Taip pat bus pa­sta­ty­ti trys lau­ko tre­ni­ruok­liĹł komp­lek­sai, o rug­sė­jo pa­bai­go­je at­nau­jin­ta­me Fa­bi­jo­niť­kiĹł vi­du­ri­nÄ—s mo­kyk­los sta­dio­ne grei­Ä?iau­siai bus su­reng­ ta spar­ta­kia­da.

Atei­ty­je tiek E.Mi­siu­lis, tiek ki­ ti dien­rať­Ä?io kal­bin­ti bend­ruo­me­ niĹł pir­mi­nin­kai dau­giau dė­me­sio pla­nuo­ja skir­ti va­di­na­miesiems minkť­tiems pro­jek­tams – kon­cer­ tĹł, ĹĄven­Ä?iĹł – or­ga­ni­zuoti. „Jei­gu pro­gra­mos vyks ir atei­ nan­Ä?iais me­tais, dau­giau vyk­dy­ si­me bō­tent to­kiĹł pro­jek­tĹł. La­bai svar­bu bend­ruo­me­nė­se vyks­tan­ Ä?ios ĹĄven­tÄ—s. Svar­bu, kad Ĺžmo­ nÄ—s ug­dy­tĹł sa­vo pi­lie­tiť­ku­mÄ…, ne tik kar­tu da­ly­vau­tĹł ĹĄven­tė­se, bet ir drau­ge jas reng­tĹłâ€œ, – pa­brė­Şė E.Mi­siu­lis.

Sieks tęs­ti pro­gra­mą

DÄ—l ÄŻsi­bė­gė­jan­Ä?ios Vie­tos bend­ ruo­me­niĹł sa­vi­val­dos pro­gra­mos, jos sÄ—k­mÄ—s ir per­spek­ty­vĹł tei­ra­vo­ mÄ—s vie­no ak­ty­viĹł pro­gra­mos rė­ mė­jĹł so­cia­li­nÄ—s ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ro Do­na­to Jan­kaus­ko. – Ar pa­si­tei­si­na ĹĄi pro­gra­ma? – Taip. Nors ĹĄi pro­gra­ma nau­ja ir jos ÄŻgy­ven­di­ni­mo lai­ko­tar­pis vos ÄŻpu­sė­jo, ga­li­ma drą­siai sa­ky­ti, kad ji jau pa­si­tei­si­na. Pir­miau­sia dÄ—l to, kad ĹĄi pro­gra­ma pa­ska­ti­no vie­tos bend­ruo­me­nes, ak­ty­vias ne­vy­riau­ sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas dis­ku­tuo­ti ir ieť­ko­ti bend­rĹł ir jĹł gy­ve­na­ma­jai ap­lin­kai nau­din­giau­siĹł spren­di­mĹł, ku­riuos jie ÄŻgy­ven­di­na ir ÄŻgy­ven­dins nau­do­ja­mi pa­skirs­ty­tas lė­ťas – 8

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

mln. li­tĹł. To­kio bend­ruo­me­niĹł ÄŻsi­ trau­ki­mo ÄŻ spren­di­mĹł priė­mi­mÄ… iki ĹĄiol dar nė­ra bu­vÄ™. Ar­ti­miau­siu me­ tu bus ma­ty­ti ir pir­mie­ji rea­lĹŤs ĹĄios pro­gra­mos ÄŻgy­ven­di­ni­mo re­zul­ta­tai, kai lie­pÄ… mi­nis­te­ri­ja gaus ata­skai­tas iĹĄ sa­vi­val­dy­biĹł. – Kiek ak­ty­viai jo­je da­ly­vau­ja ÄŻvai­rios bend­ruo­me­nÄ—s? – Prog­ra­mo­je ak­ty­viai da­ly­vau­ ja vi­soms 60 sa­vi­val­dy­biĹł pri­klau­ san­Ä?ios se­niō­ni­jos ar sa­vi­val­dy­biĹł nu­sta­ty­tĹł te­ri­to­ri­jĹł bend­ruo­me­ nÄ—s. IĹĄ su­si­ti­ki­mĹł, kon­sul­ta­ci­niĹł po­kal­biĹł ga­li­me da­ry­ti iť­va­dÄ…, kad bend­ruo­me­nÄ—s da­ly­vau­ja ak­ty­viai, gal­bĹŤt kai kur ne vi­sa­da pa­vyks­ta jĹł ak­ty­vu­mÄ… pra­ktiť­kai iť­nau­do­ti, ne vi­sur sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jos lin­ ku­sios pa­si­ti­kė­ti VBT ga­li­my­bė­mis priim­ti at­sa­kin­gus spren­di­mus. – Kiek lė­ťų jau iť­da­ly­ta? – Vi­soms sa­vi­val­dy­bÄ—ms jau per­ ves­tos su­tar­ty­se nu­ma­ty­tos lė­ťos uĹž ant­rÄ… ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­tÄŻ, vos su jo­mis mi­nis­te­ri­ja ir So­cia­li­niĹł pa­ slau­gĹł prie­Şiō­ros de­par­ta­men­tas pa­si­ra­ťė su­tar­tis. – Ar tai bus tÄ™s­ti­nÄ— pro­gra­ma? – Mes sie­kia­me, kad ĹĄi uni­ka­li pro­ gra­ma bō­tĹł tÄ™s­ti­nÄ—, to­dÄ—l ÄŻver­ti­nus ĹĄiĹł me­tĹł pro­gra­mos ÄŻgy­ven­di­ni­mo pa­tir­tÄŻ, pa­da­rius ati­tin­ka­mus pa­ tai­sy­mus bus pra­dė­ta reng­ti ke­le­riĹł me­tĹł pro­gra­ma. Aki­vaiz­du, kad ÄŻgi­ ju­sios pa­tir­ties ir ma­ty­da­mos atei­ ties per­spek­ty­vÄ… vie­tos bend­ruo­me­ nÄ—s nu­veiks dar dau­giau nau­din­gĹł dar­bĹł.

<1<;A<9<467<@ 8./6;2A.@ TfQ 6_V[N 1\cTN[ ._PUVaRXaĂş T !

CVY[Vb` aRY

$ #" % " !! "! % " $ # #

4

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

istorija

Ra­jo­no at­si­ra­di­mą nu­lė­mė pa­lan „Nė­ra ką apie tuos Laz­dy­nus kal­bė­ti, – sa­ ko žy­mus ar­chi­tek­tas Al­gi­man­tas Nas­vy­ tis, tvir­tai spaus­da­mas ran­ką. – Jų nie­kas taip ir ne­pra­len­kė.“ O ta­da paaiš­kė­ja, kad dar ir kaip yra ką apie juos kal­bė­ti.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Sa­vo studijoje „Jung­ti­nė­se ar­chi­ tek­tų dirb­tu­vė­se“ 84-erių ar­chi­ tek­tas „Vil­niaus die­nai“ at­sklei­dė įdo­mias Laz­dy­nų ra­jo­no at­si­ra­di­ mo ap­lin­ky­bes.

Svei­ka­ta: Laz­dy­nų ba­sei­nas – vie­nas iš poil­sio cent­rų ra­jo­ne.

Dė­me­sys: Laz­dy­nai iš­si­ski­ria tik pės­tie­siems skir­tais ta­kais.

Dos­jė Dai­li­nin­ko-ar­chi­tek­to spe­cia­ly­

bę A.Nas­vy­tis įgi­jo Vil­niaus vals­ ty­bi­nia­me dai­lės ins­ti­tu­te (da­bar – Vil­niaus dai­lės aka­de­ mi­ja).

Ar­chi­tek­to kar­je­rą nuo

1952 m. pra­dė­jo Res­pub­li­ki­nė­se ar­chi­tek­tū­ri­nė­se dirb­tu­vė­se, nuo 1957 m. – Res­pub­li­ki­nė­se moks­li­nė­ se res­tau­ra­ci­nė­se dirb­tu­vė­se.

Nuo 1960 m. A.Nas­vy­tis bu­vo

Mies­tų sta­ty­bos pro­jek­ta­vi­mo ins­ ti­tu­to pro­jek­tų vy­riau­sia­sis ar­chi­ tek­tas.

Nuo 1978 m. jis dir­ba pe­da­go­gi­

nį dar­bą da­bar­ti­nia­me Vil­niaus Ge­ di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­te, Ur­ ba­nis­ti­kos ka­ted­ro­je (nuo 1993 m. – pro­fe­so­rius).

1990–1992 m. bu­vo Lie­tu­vos sta­

ty­bos ir ur­ba­nis­ti­kos mi­nist­ras.

1993–1996 m. va­do­va­vo Ar­

chi­tek­tų są­jun­gai.

Nuo 1993 m. dir­ba bend­ro­

vė­je „Jung­ti­nės ar­chi­tek­tų dirb­tu­vės“.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Fak­tai ir skai­čiai Laz­dy­nai – Vil­niaus mies­to da­ lis, esan­ti į va­ka­rus nuo mies­ to cent­ro, de­š i­n ia­j a­m e Ne­r ies kran­ te. Gy­ven­to­ jų – apie 32 tūkst. (iš jų s o ­c i a ­l i a i rem­ti­nų as­ me­nų – 4,2 tūkst., pen­ si­n in­k ų – 13 tūkst.). Į m o ­n i ų p a ­s i ­ skirs­ty­ mas

pa­gal pa­grin­di­nę veik­los kryp­tį ne­ vie­no­das.

Yra Laz­dy­nų po­l ik­l i­ni­ka, Šv. Jo­no Bos­ko pa­ra­pi­ja, „Li­tex­po“ pa­ro­dų rū­ mai, Pa­sa­kų par­kas, Res­pub­li­ki­nė Vil­ niaus uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė, Laz­dy­ nų ba­sei­nas. Laz­dy­nų pie­tuo­se Ne­ris da­ro kil­pą, yra Buk­čių miš­kas, se­no­ sios Buk­čių ka­pi­nės, per Ne­rį nu­ties­tas Laz­dy­nų til­tas (pa­sta­ty­tas 1969 m.).

Mik­ro­ra­jo­no pa­sta­tai iš­dės­ty­ti kal­vo­to­ je vie­to­vė­je, mik­ro­ra­jo­ne pa­lik­ta ne­ma­ žai na­tū­ra­liai ten au­gu­sio miš­ko. Au­to­ mo­bi­lių eis­mo in­ten­sy­vu­mas la­bai ma­žas, gat­vių tink­las re­tas, ta­čiau pės­ tie­siems su­si­sie­ki­mas la­bai pa­to­gus.

Laz­dy­nų mik­ro­ra­jo­nas pa­sta­t y­tas 1974 m., bu­vo pla­nuo­ja­mas ir sta­to­mas kaip pa­ro­do­ma­sis. Mik­ro­ra­jo­no ar­chi­ tek­tai Vy­tau­tas Če­ka­naus­kas, Vy­tau­ tas Brė­di­kis, Vy­tau­tas Ka­zi­mie­ras Bal­ čiū­nas, Ge­di­mi­nas Va­liuš­kis bei sta­ty­ to­jai Al­gi­man­tas Klei­no­tas, Vin­cen­tas Ši­lei­ka 1974 m. bu­vo ap­do­va­no­ti Le­ni­ no pre­mi­ja.

– Laz­dy­nų ra­jo­nas – iš­skir­ti­nis tiek Vil­niu­je, tiek vi­so­je Lie­tu­ vo­je, net ša­ly­se kai­my­nė­se pa­ na­šaus nė­ra. Ne vel­tui už jį so­ viet­me­čiu ir Le­ni­no pre­mi­ja skir­ta. Kuo šis ra­jo­nas bu­vo ir li­ko ino­va­ty­vus?

– Ra­jo­ne ne­pap­ras­ta gam­ti­nė ap­ lin­ka, pro­jek­ta­vo ga­būs ar­chi­tek­tai.

Ja­me bu­vo įdieg­ti nau­ji lie­tu­viš­kos se­ri­jos stam­biap­lokš­čiai gy­ve­na­ mie­ji na­mai, pa­sta­ty­ta ir mo­no­li­ ti­nių. Šis gy­ve­na­ma­sis ra­jo­nas su­ pla­nuo­tas lais­vu prin­ci­pu. Įp­ras­ta, kad yra gat­vės, ir pa­gal gat­ves sta­ to­mi kvar­ta­lai, o Laz­dy­nuo­se kvar­ ta­lai sta­ty­ti vi­siš­kai ne­gal­vo­jant apie pe­ri­met­ri­nį pla­na­vi­mą, ar­ba, są­ži­nin­giau sa­kant, ven­giant jo.

Taip pat, be gat­vių sis­te­mos, pir­ mą kar­tą gy­ve­na­ma­ja­me ra­jo­ne bu­ vo su­kur­ti pės­čių­jų ta­kai, ku­riais ga­li­ma nuei­ti į mo­kyk­las, vai­kų dar­že­lius, pre­ky­bos ir vi­suo­me­ni­ nius cent­rus. Pa­gal nau­ją sis­te­mą bu­vo pa­sta­ty­ta mo­kyk­la, pra­džio­ je vie­na, vė­liau – ke­lios.

Vi­sa­me ra­jo­ne bu­vo ke­tu­ri gy­ve­ na­mie­ji mik­ro­ra­jo­nai. Da­bar ma­ din­gas žo­dis „mik­ro­ra­jo­nas“, bet juo va­di­na­mas ne­la­bai di­de­lis da­ ri­nu­kas, iki pen­kių 6 tūkst. gy­ven­ to­jų.

Vi­sa Laz­dy­nų sis­te­ma dir­ba kaip vi­su­ma: kar­tu su Die­vo do­va­no­ ta gam­ta, ar­chi­tek­tų ran­ko­mis ir min­ti­mis su­kur­tais kū­ri­niais. Vi­so to pra­džia, tie­sa, atė­jo iš šio­kių to­ kių anks­tes­nių ban­dy­mų.

– Kas lė­mė bū­tent to­kio ori­gi­ na­laus ra­jo­no at­si­ra­di­mą?

– Tuo me­tu su­si­klos­tė la­bai daug pa­lan­kių ap­lin­ky­bių, kad Laz­dy­nai tap­tų to­kie, ko­kie yra.

Gy­ve­na­ma­ja­me ra­jo­ne skai­čiuo­ ja­mas koe­fi­cien­tas, kiek kvad­ra­ti­ nių met­rų gy­ve­na­mo­jo plo­to ga­li bū­ti hek­ta­re. Laz­dy­nams šis už­sta­ ty­mo tan­kio ro­dik­lis, kaip ban­do­ ma­jam ra­jo­nui, bu­vo spe­cia­liai su­ ma­žin­tas ir sie­kė apie 2,2 tūkst. kv. met­rų hek­ta­re. Įro­dė­me, kad to­kios gra­žios gam­tos ne­ga­li­ma nai­kin­ti.

Ki­tiems ra­jo­nams jis bu­vo di­des­ nis, pa­vyz­džiui, Vir­šu­liš­kė­se sie­kė apie 5 tūkst. kv. met­rų. Da­bar nau­ ji ra­jo­nė­liai vi­sai tan­kiai ap­sta­to­ mi, juo­se sun­ku įsi­vaiz­duo­ti žmo­nių rek­rea­ci­ją, vai­kams pa­do­rių žai­di­ mų aikš­te­lių net ne­ga­li­ma įreng­ti.

Mask­vo­je jau bu­vo pra­dė­tas sta­ ty­ti Če­rio­muš­kų ra­jo­nas. Tai bu­ vo pir­ma­sis stam­biap­lokš­tis gy­ve­ na­ma­sis ra­jo­nas Ta­ry­bų Są­jun­go­je,

pa­sta­ty­tas pir­ma­sis to­kių na­mų sta­ty­bos kom­bi­na­tas, bet vi­sa įran­ ga ja­me bu­vo iš Pran­cū­zi­jos. Tuo­met ban­dy­ta pra­dė­ti to­kias sta­ty­bas Ta­ ry­bų Są­jun­go­je, ir vie­nas iš pir­mų­jų kom­bi­na­tų bu­vo Vil­niu­je. Jam va­ do­va­vo la­bai ži­no­mas di­rek­to­rius Liu­bec­kis, o šis pro­tin­gas žmo­gus tu­rė­jo la­bai ge­rą vy­riau­sią­jį in­ži­ nie­rių Le­vi­ną ir la­bai pui­kų sta­ty­ bos vi­ce­mi­nist­rą Dul­ma­ną. Šie vi­si trys nuo­sta­būs žmo­nės pa­skui iš­va­ žia­vo į Iz­rae­lį. Jie pa­sta­tė šį kom­bi­ na­tą ir pa­ju­to, kad tai ga­li bū­ti sėk­ mė Ta­ry­bų Są­jun­gos mas­tu.

Gam­ta ra­jo­ne iš­li­ko.

At­si­ra­do tik vie­nas ki­tas ga­ra­žas, bet kai kas ir su­bren­do, pa­ vyz­džiui, užau­go nau­ jai so­din­tų me­džių.

Tai­gi, tuo me­tu pa­sta­ty­tas Vil­ niaus vals­ty­bi­nis na­mų sta­ty­bos kom­bi­na­tas, ku­ris ga­mi­no stam­ biap­lokš­čius gy­ve­na­muo­sius na­ mus. Sta­tant jį bu­vo gal­vo­ta apie ga­li­my­bę pa­ban­dy­ti neišs­kir­ti­nė­je ap­lin­ko­je, pa­pras­to­je vie­to­je, pa­ sta­ty­ti nau­jų gy­ve­na­mų­jų na­mų.

Tam bu­vo pa­si­rink­tos Bur­biš­kės: ten, kur Kir­ti­mai ir da­bar yra pra­ mo­ni­nis ra­jo­nas, bu­vo nu­ma­ty­ta sta­ty­ti pir­mą gy­ve­na­mą­jį ra­jo­ną, Laz­dy­nų pro­to­ti­pą. Mąs­ty­ta la­bai ra­cio­na­liai: ge­riau iš kar­to „neį­ šok­ti“ į la­bai bran­gią kraš­to­vaiz­ džio po­žiū­riu te­ri­to­ri­ją, o pa­ban­dy­ti „pa­ka­riau­ti“ su tais stam­biap­lokš­ čiais na­mais, ku­rių vi­si la­bai bi­jo­jo, pa­pras­tes­nė­je vie­to­vė­je.

– Kaip bu­vo pla­nuo­ja­mas ra­jo­ nas, kaip vy­ko kū­ry­bi­nis dar­ bas? Ko­kio ra­jo­no lau­kė gy­ ven­to­jai?

– Bu­vo su­bur­ta Bur­biš­kių pro­jek­ ta­vi­mo gru­pė, iš pra­džių ir aš su bro­liu jo­je bu­vau. Pro­jek­tas bu­vo pa­ruoš­tas, bet ne­ga­lė­jo­me jo su­ de­rin­ti. Bu­vo pa­reng­tas nau­jas ge­ ne­ra­li­nis Vil­niaus pla­nas, ir oro uos­to ki­li­mo ir tū­pi­mo ta­kas tu­rė­ jo keis­ti kryp­tį į pa­to­ges­nę. Te­ri­to­ ri­ja, kur pro­jek­ta­vo­me gy­ve­na­mą­jį ra­jo­ną, pa­te­ko į tą pla­ną. Pro­jek­to bu­vo at­si­sa­ky­ta. Ban­do­ma­sis po­ li­go­nas iš da­lies bu­vo An­ta­kal­nio kran­ti­nė­je, kur yra pa­sta­ty­ti ke­li stam­biap­lokš­čiai na­mai, tarp An­ ta­kal­nio gat­vės ir upės. Ta­čiau to neuž­te­ko, ir Liu­bec­kis pa­ma­nė, kad rei­kia ne ko­pi­juo­ti tai, kas Mask­vo­ je pa­da­ry­ta, bet su­kur­ti lie­tu­viš­ką stam­biap­lokš­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų se­ri­ją. Spe­cia­liai Laz­dy­nų ra­jo­nui, gy­ve­na­mie­siems na­mams pro­jek­ tuo­ti, bu­vo su­kur­ta gru­pė Mies­ to sta­ty­bos pro­jek­ta­vi­mo ins­ti­tu­te.

5

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

istorija

n­kiai su­si­klos­čiu­sios ap­lin­ky­bės

Port­re­tas: iki šiol ak­ty­viai dir­ban­tis ar­chi­tek­tas A.Nas­vy­tis apie Laz­dy­nus kal­ba su su­si­ža­vė­ji­mu.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Kai kom­bi­na­tas jau bu­vo pa­sta­ty­ tas, vis­kas ir bu­vo įgy­ven­din­ta.

Pro­jek­ta­vo­me iki to­kių da­ly­kų, kaip spe­cia­li bal­dų sis­te­ma, nes tie kuk­lie­ji ma­ža­met­ra­žiai bu­tai tu­ ri bū­ti pa­to­gūs: fo­te­lis tu­ri tik­ti ir at­si­sė­dus pa­skai­ty­ti, ir, jį tru­pu­ tį pa­tvar­kius, pa­val­gy­ti prie sta­lo, ir dar­bui. Tai bu­vo nau­ja gy­ve­na­ mo­ji ap­lin­ka – la­bai kuk­li, kaip tie bu­tai, bet pa­to­gi gy­ven­ti. To­kia bu­ vo per­ša­ma dokt­ri­na, ir vi­suo­me­ nė apie tai jau bu­vo in­for­muo­ja­ma: bus nau­jų da­ly­kų, ir jie bus la­bai gra­žio­je gam­ti­nė­je ap­lin­ko­je. Taip ir įvy­ko: po ke­le­rių me­tų jau sto­vė­ jo ra­jo­nas, gau­ta Le­ni­no pre­mi­ja.

Pro­jek­ta­vo­me iki to­ kių da­ly­kų, kaip spe­ cia­li bal­dų sis­te­ma, nes tie kuk­lie­ji ma­ ža­met­ra­žiai bu­tai tu­ ri bū­ti pa­to­gūs.

– Kaip išė­jo, kad Vil­nius pa­si­ sta­tė pui­kų pa­vyz­dį, bet iš jo ne­pa­si­mo­kė – dau­giau to­kių ra­ jo­nų ne­beiš­ki­lo?

– Vi­sos di­rek­ty­vos atei­da­vo iš Mask­vos, rei­kė­jo lai­ky­tis už­sta­ty­ mo tan­kio ro­dik­lių. Laz­dy­nai pa­ te­ko į pui­kų ban­do­mą­jį lai­ko­tar­pį.

Kiek va­ži­nė­jau, ta­me so­cia­lis­ti­nia­ me la­ge­ry­je ge­res­nio ra­jo­no pa­sta­ ty­ta ir ne­bu­vo: nei Vo­kie­ti­jo­je, nei

Lau­ki­mas: Laz­dy­nuo­se baž­ny­čia pa­sta­ty­ta tik 2001 m. Lais­vos vie­tos jai pa­li­kę ar­chi­tek­tai tuo­me­tei val­džiai aiš­ki­no, kad ji bus skir­ta kul­tū­ros

cent­rui.

Če­kos­lo­va­ki­jo­je, Len­ki­jo­je – juo la­ biau...

– Ar Laz­dy­nai ga­li iš­lik­ti to­kie, ko­kie yra, ar ga­li, jū­sų nuo­mo­ ne, at­gim­ti? Ko tam rei­kė­tų?

– Na­mai sta­ty­ti, ro­dos, pen­kias­de­

šim­čiai me­tų – nie­kas ne­ži­no­jo, kiek stam­biap­lokš­čiai ga­li sto­vė­ti. Lai­ kan­čių­jų konst­ruk­ci­jų me­ta­li­niai maz­gai bu­vo su­vi­rin­ti, o pa­skui, nau­jo­je lie­tu­viš­ko­je se­ri­jo­je, pa­ da­ry­tas mo­no­li­tas. Tad struk­tū­ros am­žius tik­rai bu­vo pra­tęs­tas.

Gam­t a ra­j o­n e iš­l i­k o. At­s i­ra­ do tik vie­nas ki­tas ga­ra­žas, bet kai kas ir su­bren­do, pa­vyz­džiui, užau­go nau­jai so­d in­t ų me­d žių.

Da­bar Laz­dy­nuo­se re­to­kai bū­nu, bet man ja­me ma­lo­nu, pa­ly­gin­ ti su ki­tais ra­jo­nais, – tas ra­jo­

nas taip ir li­ko ne­pra­lenk­tas. Rei­ kė­tų tie­siog re­no­vuo­ti na­mus, juos ap­šil­tin­ti. Au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo nor­ma­ty­vai tuo me­tu bu­vo la­bai kuk­lūs, to­dėl yra bė­dų ir dėl au­ to­mo­bi­lių sta­ty­mo, rei­kė­tų ir tai iš­spręs­ti.

6

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

žmonės

Žmo­gus, į at­ve­dęs He Is­to­ri­kas iš pa­šau­ki­mo Gen­ri­chas Ag­ra­ novs­kis Laz­dy­nuo­se ra­do įkvė­pi­mą, čia pa­ra­šė svar­biau­sią sa­vo gy­ve­ni­mo kny­ gą ir su­ti­ko Ro­ber­tą Hei­fet­zą, gar­saus lie­ tu­vių kil­mės smui­ki­nin­ko Jas­chos Hei­fet­ zo sū­nų.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Vie­ti­nis: G.Ag­ra­novs­kis Laz­dy­nuo­se ap­si­gy­ve­no dau­giau nei prieš 20 me­tų.

Obuo­lio pa­ra­ga­vo Gar­di­ne

Pa­vel­das: lit­va­kų pa­li­ki­mo Laz­dy­nuo­se ženk­lai – į sie­nas įmū­ry­ti ant­ka­pi­niai žy­dų ak­me­nys.

Vis­val­do Mor­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Šian­dien G.Ag­ra­novs­kis di­džią­ją da­lį lais­va­lai­kio pra­lei­džia na­muo­ se ra­šy­da­mas nau­ją kny­gą – skir­ tą tu­ris­tams, no­rin­tiems grei­tai ir kar­tu nuo­dug­niai su­si­pa­žin­ti su žy­dų pa­li­ki­mu Vil­niu­je. Į Vil­nių G.Ag­ra­novs­kis at­vy­ko 1949 m., bū­da­mas 12-os. Prieš tai paaug­lio šei­ma gy­ve­no Gar­di­ne, o dar anks­čiau – Ru­si­jo­je, iš pra­džių prie Bal­to­sios jū­ros, vė­liau Pet­ro­ za­vods­ke. „Gi­miau aš prie Bal­to­sios jū­ros.

Ma­no tė­tis bu­vo ge­le­žin­ke­lio tar­ nau­to­jas, bu­hal­te­ris, tad jam tek­ da­vo pa­gal tar­ny­bos vie­tą ke­liau­ti, drau­ge ke­liau­da­vo­me ir mes – šei­ ma. Iš pra­džių bu­vo­me prie Bal­to­ sios jū­ros, vė­liau per­si­kraus­tė­me į Pet­ro­za­vods­ką. 1941 m. pra­si­dė­jo ka­ras ir vai­kus per La­do­gos eže­rą tri­mis bar­žo­mis ga­be­no į ki­tą kran­ tą, o iš ten į Vo­log­dos sri­tį“, – dės­ tė pa­šne­ko­vas.

Vė­liau G.Ag­ra­novs­kis su­ži­no­ jo, kad dvi bar­ž os nu­s ken­d o. O po ka­ro 1946 m. šei­mos vėl lau­ kė kraus­ty­ma­sis, šį kar­tą – į šalia

Lie­tu­vos esan­tį Gar­di­ną. „Gar­di­ ne pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me pa­ra­ga­ vau obuo­lio. O po tre­jų me­tų ve­ ži­mu, ku­rį trau­kė ark­lys, įva­žia­vau į Vil­nių. Tai bu­vo tik­ra pro­ce­si­ ja – krū­va daik­tų, ar­ti­mie­ji ir aš prie­ša­ky. Taip man įsi­mi­nė šis mo­men­tas“, – pa­sa­ko­jo vy­ras, Vil­niu­je pa­si­li­kęs vi­sam gy­ve­ni­ mui.

Pa­ra­šė laiš­ką J.Hei­fet­zui

Įgi­jęs che­mi­ko spe­cia­ly­bę G.Ag­ ra­novs­kis įsi­dar­bi­no in­ži­nie­riu­mi vie­na­me sos­ti­nės moks­lo ins­ti­tu­ tų. Sa­vait­ga­liais, lais­va­lai­kiu ėmė­ si mėgs­ta­mos veik­los – dir­bo gi­du.

Ga­liau­siai ho­bis vir­to pa­grin­di­niu dar­bu. „Pra­dė­jęs dirb­ti gi­du ėmiau­si rink­ti me­džia­gą, do­mė­tis Vil­niaus is­to­ri­ja. Ir bū­tent ta­da, 1971 m., nu­spren­džiau pa­ra­šy­ti laiš­ką be­ne gar­siau­siam pa­sau­lio smui­ki­nin­ kui, ki­lu­siam iš Vil­niaus, – J.Hei­ fet­zui“, – pri­si­mi­nė pa­šne­ko­vas.

No­ras su­si­pa­žin­ti su gar­se­ny­ be bu­vo toks stip­rus, kad nuo laiš­ ko ra­šy­mo neatg­ra­sė nei Ge­le­ži­nė už­dan­ga, nei tai, kad G.Ag­ra­novs­ kis ne­ži­no­jo tiks­laus J.Hei­fet­zo ad­ re­so.

7

šeštADIENIS, birželio 16, 2012

žmonės

Laz­dy­nus Hei­fet­zą „Ži­no­jau, kad jis gy­ve­na Los An­ dže­lo prie­mies­ty­je Be­ver­li Hil­se.

Taip ir pa­ra­šiau – „Los An­ge­les, Be­ver­ly Hills, Ja­šai Hei­fet­zui“. Ta­ čiau at­sa­ky­mo ne­su­lau­kiau. Spė­ ju, kad ma­no laiš­kas to­liau Vil­niaus KGB sky­riaus ir ne­nu­ke­lia­vo“, – juo­kė­si G.Ag­ra­novs­kis.

Lan­kė­si Vil­niaus fil­har­mo­ni­jo­je

G.Ag­ra­n ovs­k io su­s i­d o­m ė­j i­m ą J.Hei­fet­zu lė­mė ir ar­ti­mas pa­šne­ ko­vo ry­šys su mu­zi­ka. 7-aja­me de­ šimt­me­ty­je Vil­niu­je bu­vo ne­pro­ fe­sio­na­lus sim­fo­ni­nis or­kest­ras, jo smui­ki­nin­ku bu­vo ir Gen­ri­cho tė­ tis. Jis ne kar­tą da­ly­va­vo Vil­niaus sa­vi­veik­los kon­kur­suo­se ir smui­ ko ka­te­go­ri­jo­je vi­suo­met užim­da­ vo ant­rą vie­tą, nes pir­ma vie­ta nie­ kam ne­bū­da­vo ski­ria­ma.

Taip ir pa­ra­šiau – „Los An­ge­les, Be­ ver­ly Hills, Ja­šai Hei­fet­zui“. Ta­čiau at­sa­ky­mo ne­su­lau­ kiau. „Iš čia ma­no mei­lė ši­tam inst­ru­ men­tui ir Fil­har­mo­ni­jos pa­sta­tui.

Ma­no duk­ra da­bar gro­ja smui­ku sim­fo­ni­nia­me or­kest­re Fil­har­mo­ ni­jo­je. Ma­no pir­mo­ji žmo­na bu­ vo mu­zi­kos dės­ty­to­ja, vy­res­nio­ji duk­tė – taip pat mu­zi­kos dės­ty­ to­ja, jau­nes­nio­ji – smui­ki­nin­kė. Ir se­suo dės­tė, ir se­sers duk­tė. Vie­ nas gi­mi­nai­tis tu­ri sa­vo gar­so įra­ šų stu­di­ją Iz­rae­ly­je, o anū­kas Dei­ vi­das mo­ko­si Vil­niaus mu­zi­kos mo­kyk­lo­je“, – pa­si­di­džia­vi­mo ne­ slė­pė pa­šne­ko­vas.

Pra­dė­jo ra­šy­ti kny­gą

1989 m. G.Ag­ra­novs­kis „Li­te­ra­tū­ ro­je ir me­ne“ iš­spaus­di­no pir­mą­jį straips­nį apie J.Hei­fet­zą. Taip pra­ si­dė­jo jo kaip ra­šy­to­jo kar­je­ra. Per ke­le­rius me­tus pa­si­ro­dė de­šim­tys straips­nių su nie­kur ne­pub­li­kuo­ tais fak­tais iš Lie­tu­vos žy­dų gy­ve­ ni­mo. „Ne­no­riu gir­tis, ta­čiau, ko ge­ro, bu­vau vie­nin­te­lis, ku­ris tuo me­tu sė­dė­jo ar­chy­vuo­se ir ieš­ko­jo duo­ me­nų apie Vil­niaus žy­dus. Tai bu­ vo tik­rai uni­ka­li me­džia­ga ir ma­no straips­niai bu­vo spaus­di­na­mi ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir JAV, Iz­rae­ly­je, Ru­si­jo­je, Lat­vi­jo­je. Be­je, ne tik mė­ gė­jų, bet ir aka­de­mi­niuo­se, is­to­ri­kų pro­fe­sio­na­lų skai­to­muo­se žur­na­ luo­se“, – var­di­jo G.Ag­ra­novs­kis.

G.Ag­ra­novs­kio var­gus ar­chy­vuo­ se vai­ni­ka­vo 2011 m. pa­si­ro­džiu­si jo drau­ge su Iri­na Gu­zen­berg pa­ra­šy­ ta kny­ga „Vil­nius: Šiau­rės Je­ru­za­ lės pė­do­mis. At­min­ti­nos žy­dų is­to­ ri­jos ir kul­tū­ros vie­tos“. Be­veik 700 pus­la­pių vei­ka­le su­dė­ti vi­si G.Ag­ ra­novs­kio dar­bo vai­siai – 15 me­tų ar­chy­vuo­se rink­ta me­džia­ga. „Ši kny­ga bu­vo iš­par­duo­ta per du mė­ne­sius. O šiuo me­tu ra­šau

ma­žes­nę kny­gą, ku­ri tik­tų tu­ris­ tui, bū­tų pa­to­gi. Ne­ži­nau, ar spė­ siu pa­ra­šy­ti, nes svei­ka­ta ne­lei­džia tam skir­ti daug lai­ko. Ta­čiau, iš ki­ tos pu­sės, tas dar­bas man pa­de­da gy­ven­ti“, – at­si­du­so pa­šne­ko­vas.

Pa­gy­rė Laz­dy­nų ža­lu­mą

G.Ag­ra­novs­kio su­si­ti­ki­mas su Hei­ fet­zu vis dėl­to įvy­ko. Tie­sa, ne su pa­čiu Jas­cha, bet su jo sū­nu­mi Ro­ ber­tu. Ir ne 1971 m., o ge­ro­kai vė­ liau, jau at­ga­vus Lie­tu­vos ne­prik­ lau­so­my­bę. Ir šį su­si­ti­ki­mą nu­lė­mė ne kas ki­tas, o bū­tent kruopš­tus G.Ag­ra­novs­kio dar­bas ar­chy­vuo­se. „Jis pas mus at­vy­ko 1994 m. Kaip tik ne­se­niai bu­vo­me per­si­kraus­tę į Laz­dy­nus. O kaip tai įvy­ko? Vi­siš­ kai at­si­tik­ti­nai“, – tę­sė pa­sa­ko­ji­ mą vy­riš­kis.

G.Ag­ra­novs­kio Vil­niaus ar­chy­ vuo­se ras­tais duo­me­ni­mis nau­do­ jo­si J.Hei­fet­zo gy­ve­ni­mo ty­ri­nė­to­ja iš Sankt Pe­ter­bur­go. Ji ir re­ko­men­ da­vo R.Hei­fet­zui, ku­ris ke­lia­vo po pa­sau­lį rink­da­mas duo­me­nis apie sa­vo tuo­met jau mi­ru­sį tė­vą, ap­ lan­ky­ti G.Ag­ra­novs­kį. „Lie­tu­vo­je R.Hei­fet­zui bu­vo nu­ ro­dy­ti du kon­tak­tai: ma­no ir di­ri­ gen­to Sau­liaus Son­dec­kio. Su mu­ mis abiem jis ir su­si­ti­ko. Kar­tu bu­vo fil­ma­vi­mo ko­man­da, ma­ne taip pat fil­ma­vo, ža­dė­jo, kad bus fil­mas apie J.Hei­fet­zą. De­ja, jis taip ir ne­pa­si­ ro­dė. O su Ro­ber­tu mes dar ke­le­ rius me­tus su­si­ra­ši­nė­jo­me“, – dės­ tė pa­šne­ko­vas.

G.Ag­ra­novs­kio bu­te Laz­dy­nuo­se pa­bu­vęs R.Hei­fet­zas, pa­gal iš­si­la­ vi­ni­mą – ar­chi­tek­tas, pro­fe­sio­na­ lo aki­mis įver­ti­no mik­ro­ra­jo­ną. Jam šis mies­to kam­pe­lis pa­si­ro­dė uni­ ka­lus ir neap­sa­ko­mai ža­vin­tis na­ tū­ra­liu miš­ku, ža­lių erd­vių gau­sa. „Laz­dy­nų gar­bei ga­liu pa­sa­ky­ti, kad R.Hei­fet­zui jie la­bai pa­ti­ko ir jis iš­va­žiuo­da­mas to­kius žo­džius pa­sa­kė, kad pas juos JAV to­kio­ je vie­to­je ga­lė­tų gy­ven­ti tik mi­li­ jo­nie­riai, nes pa­pras­ti žmo­nės ten tie­siog neį­pirk­tų že­mės. Be­je, aš su šei­ma į Laz­dy­nus taip pat at­ si­kraus­čiau neat­si­tik­ti­nai, juk bu­ vau gi­das, pa­ži­no­jau mies­tą jau ta­da, kai prieš 22 me­tus nu­spren­ dė­me kraus­ty­tis“, – kal­bė­jo G.Ag­ ra­novs­kis.

Laz­dy­nai, anot pa­šne­ko­vo, – tai vie­nu me­tu ir Vil­niaus pa­si­di­džia­ vi­mas, ir Vil­niaus gė­da. Šio­je pa­sa­ kiš­kai gra­žio­je vie­to­je, kur ka­dai­se bu­vo ve­ža­mi ne tik Ta­ry­bų Są­jun­ gos, bet ir už­sie­nio tu­ris­tai, kaip nie­kur ma­to­ma ne­pa­gar­ba is­to­ri­ niam at­mi­ni­mui. „Tai vie­nin­te­lis ra­jo­nas, Ta­ry­bų Są­jun­go­je ga­vęs Le­ni­no pre­mi­ją. Čia pui­kiai de­ra dau­gia­bu­čiai ir na­ tū­ra­li gam­ta, o nuo Lais­vės ir Sa­va­ no­rių pro­spek­tų san­kry­žos iki ten ne­kiurk­so­jo bai­sus dau­giaaukš­tis, at­si­ver­da­vo pui­ki ra­jo­no pa­no­ra­ma.

Juo­do­ji pu­sė yra tai, kad, ko ge­ro, nė vie­na­me Vil­niaus ra­jo­ne nė­ra tiek at­ra­mi­nių sie­ne­lių, su­mū­ry­tų iš bu­vu­sių žy­dų ant­ka­pių“, – pa­ brė­žė G.Ag­ra­novs­kis.

Įver­ti­ni­mas: J.Hei­fet­zo sū­nui Ro­ber­tui Laz­dy­nai pa­si­ro­dė uni­ka­lus ir na­tū­ra­liu miš­ku bei ža­lių erd­vių gau­

sa neap­sa­ko­mai ža­vin­tis ra­jo­nas.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

8

ĹĄeĹĄtADIENIS, birĹželio 16, 2012

situacija

NEKILNOJAMASIS TURTAs =.4.9/. Ă @6@8<96;6:Ă? .?2 AĂ? .AC27.6@ =?<32@6<;.9B@ 1<8B:2;AĂ? AC.?8F:.@

KONSULTACIJOS 17 metĹł patirtis

AVYa\ T CVY[Vb` ARY ' % " ! "## % # & "!

R

Poil­sia­vie­tÄ&#x2014; ­ po lan­gais

Ken­tÄ&#x2014;­ti li­ko ­ ne­beil­gai

Nors at­ro­do, kad Laz­dy­nĹł gy­ven­to­jai, be pil­kĹł dau­gia­bu­Ä?iĹł, dau­giau ne­la­bai kÄ&#x2026; ma­to, iĹĄ tie­ sĹł ĹĄia­me ra­jo­ne yra daug Ĺža­lu­mos, o gy­vy­bÄ&#x2014;s Ä?ia at­ne­ťa ir pro ĹĄa­lÄŻ te­kan­ti Ne­ris. Juk kur yra van­dens, ten ga­li­ma sto­vyk­lau­ti. To­dÄ&#x2014;l laz­dy­ nie­Ä?iai itin pa­mÄ&#x2014;­go prieĹĄ po­rÄ&#x2026; me­tĹł pa­kran­tÄ&#x2014;­ je ĹĄa­lia â&#x20AC;&#x17E;Li­tex­poâ&#x20AC;&#x153; pa­ro­dĹł rō­mĹł ÄŻreng­tÄ&#x2026; sto­vyk­ la­vie­tÄ&#x2122;. Ä&#x152;ia vyks­ta ir bend­ruo­me­nÄ&#x2014;s ĹĄven­tÄ&#x2014;s, ir ei­li­nÄ&#x2014;s laz­dy­nie­Ä?iĹł va­ka­ro­nÄ&#x2014;s.

Laz­dy­nĹł gy­ven­to­jams ne­beil­gai li­ko ken­tÄ&#x2014;­ ti Ga­riō­nĹł til­to re­konst­ruk­ci­jos ke­lia­mus ne­pa­ to­gu­mus. Sa­vi­val­dy­bÄ&#x2014;s va­do­vai Ĺža­da, kad til­to re­konst­ruk­ci­ja bus baig­ta net pus­me­Ä?iu anks­ Ä?iau, nei Ĺža­dÄ&#x2014;­ta. Tie­sa, kol tai ÄŻvyks, eis­mas ĹĄiuo til­tu ribojamas. Kol kas nu­ma­ty­ta, kad eis­ mas Ga­riō­nĹł til­tu bus ribojamas iki rugp­jō­Ä?io 26 d. Vai­ruo­to­jai pra­ťo­mi bō­ti ati­dĹŤs, pai­sy­ti ke­lio Ĺženk­lĹł ir lai­ky­tis Ke­liĹł eis­mo tai­syk­liĹł.

TEO

Lazdynuose â&#x20AC;&#x201C; spartus ĹĄviesolaidinis internetas Mantas AntanaviÄ?ius Jau daugiau kaip 90 proc. LazdynĹł daugiabuÄ?iĹł gyventojĹł turi galimybÄ&#x2122; naudotis ĹĄviesolaidiniu internetu. Ĺ viesolaidinÄ&#x2014;s technologijos pakeitÄ&#x2014; interneto sampratÄ&#x2026;: jos ne tik leidĹžia naudotis gerokai spartesniu internetu, bet ir suteikia galimybÄ&#x2122; ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti interaktyviÄ&#x2026;jÄ&#x2026; televizijÄ&#x2026;, naudotis virtualios videonuomos paslaugomis, saugiai laikyti savo duomenis.

Naujas greiÄ?io suvokimas

Optinio pluoĹĄto kabeliu uĹžtikrinamas interneto ryĹĄys yra greitas, stabilus ir patikimas, o labiausiai greitÄŻ ÄŻvertins tie vartotojai, kuriĹł turima kompiuterinÄ&#x2014; ÄŻranga yra gana nauja. TEO ĹĄviesolaidinio interneto ZEBRA sparta siekia iki 300 Mb/s. Tiesa, daugeliui visiĹĄkai pakanka ir 100 Mb/s greiÄ?iu veikianÄ?io interneto, kuris taip pat uĹžtikrina sklandĹł darbÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Toks interneto greitis labai pravartus vaikams, kuriuos erzina stringantys interneto Ĺžaidimaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pabrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2014; telekomunikacijĹł bendrovÄ&#x2014;s TEO Vilniaus regiono centro direktorius Gintaras BileviÄ?ius.

Anot jo, dauguma interneto teikÄ&#x2014;jĹł ĹĄviesolaidinÄŻ kabelÄŻ nutiesia tik iki namo ÄŻvado, o ÄŻ butus iĹĄvedĹžioja paprastus varinius kabelius.

Siekiant neprarasti ryĹĄio kokybÄ&#x2014;s, ĹĄviesolaidis turi bĹŤti atvedamas iki pat kompiuterio.

Ar jĹŤsĹł name jau veikia ĹĄviesolaidinis internetas, suĹžinosite interneto svetainÄ&#x2014;je www.internetas. zebra.lt/ suvedÄ&#x2122; savo gyvenamosios vietos adresÄ&#x2026; arba paskambinÄ&#x2122; mokamu telefonu 1817.

InternetinÄ&#x2014; saugykla

ÄŽvairius duomenis iki ĹĄiol ÄŻprasta laikyti kompiuteryje arba kitose laikmenose. DaĹžnas, sugedus kompiuteriui, yra praradÄ&#x2122;s svarbiĹł dokumentĹł, nuotraukĹł ar vaizdo ÄŻraĹĄĹł.

TEO interneto ZEBRA klientams neseniai pasiĹŤlÄ&#x2014; iĹĄeitÄŻ, kuri padÄ&#x2014;s iĹĄvengti tokiĹł situacijĹł. Tai â&#x20AC;&#x201C; internete sukurta failĹł talpykla, kuri suteikia ir galimybÄ&#x2122; turimais duomenimis laisvai keistis.

FailĹł saugykloje galima laikyti nuotraukas, ďŹ lmuotÄ&#x2026; medĹžiagÄ&#x2026;, kitÄ&#x2026; svarbĹł turinÄŻ. Ji leidĹžia serveryje laikyti iki 300 GB duomenĹł.

Tiek vietos uĹžimtĹł maĹždaug 100 tĹŤkst. nuotraukĹł ar iki 100 valandĹł ďŹ lmuotos medĹžiagos. Failai Ä?ia saugĹŤs: neprarasi jĹł dÄ&#x2014;l kompiuterio gedimo, vagystÄ&#x2014;s ar kitĹł nelai-

ď Ž Patogu: 4 /VYRcVĂ&#x2DC;VNb` aRVTVZb cVR`\YNVQV[V` V[aR_[RaN` YRVQ VN [NbQ\

aV` [R aVX `]N_Ă&#x2DC;Vb V[aR_[Rab ORa V_ V `XV_aV[Ă&#x203A;ZV` aRYRcVgVW\` ]N`YNbT\ ZV`

A2< N_PUfc\ [b\a_

miĹł, o prie failĹł prisijungiama tik ÄŻvedus asmeninÄŻ slaptaĹžodÄŻ, failĹł kopijos saugomos keliose skirtingose vietose. SaugesnÄŻ variantÄ&#x2026;, nei ĹĄi ZEBRA interneto paslauga, ÄŻsivaizduoti sunkuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasakojo G.BileviÄ?ius. Ĺ i paslauga teikiama jÄ&#x2026; uĹžsisakius savitarnos svetainÄ&#x2014;je www.manoteo.lt.

Daugiau nei televizija

Ĺ viesolaidinis ryĹĄys teikia daugiau galimybiĹł, ne tik interneto ryĹĄÄŻ.

Jis leidĹžia ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti skaitmeninÄ&#x2122; interaktyviÄ&#x2026;jÄ&#x2026; televizijÄ&#x2026;, kuri leidĹžia ÄŻraĹĄyti norimas laidas ir ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti jas patogiu laiku. â&#x20AC;&#x17E;PavyzdĹžiui, interneto tinklais teikiama paslauga â&#x20AC;&#x17E;Interaktyvioji GALAâ&#x20AC;&#x153; leidĹžia ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti iki 80 kanalĹł, ÄŻsiraĹĄyti daugelio jĹł laidas, o per 8 dienas ÄŻraĹĄus galima ĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti kada tik panorÄ&#x2014;jusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;stÄ&#x2014; G.BileviÄ?ius.

Televizoriaus ekrane galima perĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti â&#x20AC;&#x17E;YouTubeâ&#x20AC;&#x153; vaizdo ÄŻraĹĄus, nuotraukas â&#x20AC;&#x17E;Flickrâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Picasosâ&#x20AC;&#x153; tinklalapiuose, pasitikrinti naujienas socialiniame tinkle â&#x20AC;&#x17E;Facebookâ&#x20AC;&#x153;, skaityti naujienĹł portalus, horoskopus, susiĹžinoti orĹł prognozes ar TV kanalĹł programÄ&#x2026;. Ĺ ios televizijos â&#x20AC;&#x17E;Videonuomojeâ&#x20AC;&#x153; galima paĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti daugiau nei 1700 ÄŻvairaus Ĺžanro ďŹ lmĹł, serialĹł, laidĹł, koncertĹł ÄŻraĹĄĹł. Organizuojant karaokÄ&#x2014;s vakarus galima naudotis 350 dainĹł anglĹł ir lietuviĹł kalbomis. â&#x20AC;&#x17E;Jau besinaudojantiems mĹŤsĹł ĹĄviesolaidiniu internetu siĹŤlome iĹĄbandyti ir televizijos â&#x20AC;&#x17E;Interak-

tyvioji GALAâ&#x20AC;&#x153; paslaugas. Nenustebkite, jei ÄŻ jĹŤsĹł buto duris pasibels TEO darbuotojas ir parodys bei pasiĹŤlys iĹĄbandyti ĹĄios televizijos galimybes, atsakys ÄŻ klausimusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; G.BileviÄ?ius.

SpecialistĹł teigimu, skaitmeninÄ&#x2014; televizija netrukus Lietuvoje dar labiau iĹĄpopuliarÄ&#x2014;s, nes transliavimo analoginiu antĹžeminiu signalu siĹłstuvai bus iĹĄjungti spalio 29 d.

Dabar palankus metas tapti skaitmeninÄ&#x2014;s interaktyviosios televizijos ĹžiĹŤrovu, nes ĹĄiuo metu klientams siĹŤlomos geros sÄ&#x2026;lygos.

Rinkiniai â&#x20AC;&#x201C; galimybÄ&#x2014; sutaupyti

Nuo geguĹžÄ&#x2014;s TEO privatiems klientams siĹŤlo uĹžsisakyti interaktyviÄ&#x2026;jÄ&#x2026; televizijÄ&#x2026; GALA su ZEBRA internetu paslaugĹł rinkinyje â&#x20AC;&#x17E;Namai 1â&#x20AC;&#x153;.

PasirinkÄ&#x2122; tokiÄ&#x2026; galimybÄ&#x2122; ne tik sutaupys, bet taip pat galÄ&#x2014;s lengviau administruoti paslaugĹł mokesÄ?ius. Norintiems dar daugiau galimybiĹł yra siĹŤlomi paslaugĹł rinkiniai â&#x20AC;&#x17E;Namai 2â&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Namai 3â&#x20AC;&#x153;, kuriuos pasirinkus papildomai gaunamos tokios paslaugos kaip televizija antram televizoriui, failĹł saugykla internete, papildomi TV kanalĹł rinkiniai ir kt.

Daugiau informacijos apie minÄ&#x2014;tas paslaugas galite gauti ir jas uĹžsisakyti verslo centre â&#x20AC;&#x17E;Evitaâ&#x20AC;&#x153; (SavanoriĹł pr. 18) esanÄ?iame TEO klientĹł aptarnavimo skyriuje, taip pat mokamu telefonu 1817 bei interneto svetainÄ&#x2014;je www.teo.lt.

Rajonas vi­lio­ja Ĺža­lu­ma ir pa­to­gu­mu Ĺ˝a­lu­ma â&#x20AC;&#x201C; iť­skir­ti­nis Laz­dy­nĹł bruo­Şas. To­kia miť­ke­liĹł ir par­ kĹł gau­sa, ko ge­ro, ne­ga­li pa­si­gir­ ti joks ki­tas sos­ti­nÄ&#x2014;s dau­gia­bu­Ä?iĹł ra­jo­nas. Tai pri­pa­Şįs­ta ne tik laz­ dy­nie­Ä?iai, bet ir ki­tĹł ra­jo­nĹł gy­ ven­to­jai.

Sos­ti­nÄ&#x2014;s gy­ven­to­jai ne­re­tai sva­ jo­ja apie ga­li­my­bÄ&#x2122; ati­trĹŤk­ti nuo mies­to triukť­mo, pa­bō­ti gam­ tos ap­sup­ty­je, pail­sÄ&#x2014;­ti nuo eis­mo.

Vie­nĹł mik­ro­ra­jo­nĹł gy­ven­to­jai ga­li dĹžiaug­tis ne­to­li esan­Ä?iais van­dens tel­ki­niais, miť­ke­liais, ki­ti tu­ri ga­ li­my­bÄ&#x2122; sau­giai spor­tuo­ti gam­to­je, tre­tiems yra tin­ka­mos sÄ&#x2026;­ly­gos pa­ ve­dĹžio­ti au­gin­ti­nius.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to po­rta­ lo Aruo­das.lt at­lik­to­je Vil­niaus mik­ro­ra­jo­nĹł ap­Şval­go­je pa­tei­ kia­ma, ko­kie sos­ti­nÄ&#x2014;s mik­ro­ra­jo­ nai mi­nÄ&#x2014;­tais po­Şiō­riais ver­ti­na­mi kaip ge­riau­si.

IĹĄ ap­klau­sos re­zul­ta­tĹł ma­ty­ti, kad Laz­dy­nai, An­ta­kal­nis, Pi­lai­ tÄ&#x2014;, Ver­kiai â&#x20AC;&#x201C; be­ne Ĺža­liau­si ir la­ biau­siai gam­tos ap­sup­ti Vil­niaus mik­ro­ra­jo­nai.

Pa­si­vaikť­Ä?io­ti ir pa­bō­ti par­kuo­ se pa­to­giau­sia tiems, ku­rie gy­ve­na An­ta­kal­ny­je, Nau­ja­mies­ty­je, Se­ na­mies­ty­je, Laz­dy­nuo­se ir Fa­bi­jo­ niť­kÄ&#x2014;­se â&#x20AC;&#x201C; par­kai ĹĄiĹł vie­tĹł gy­ven­ to­jams yra ar­Ä?iau­siai. An­ta­kal­nio, Fa­bi­jo­niť­kiĹł, Laz­dy­nĹł, Pi­lai­tÄ&#x2014;s ir Ver­kiĹł gy­ven­to­jai taip pat ga­li dĹžiaug­tis ne­to­li esan­Ä?iu miť­ku.

Vil­niu­je gy­ve­nan­tys po­rta­lo res­pon­den­tai tei­gia, kad Pi­lai­tÄ&#x2014;, An­ta­kal­nis, Ver­kiai, Jus­ti­niť­kÄ&#x2014;s, Cent­ras, Ĺ˝ir­mō­nai yra tie mik­ro­ ra­jo­nai, ku­riuo­se gy­ve­nan­tys ga­li dĹžiaug­tis ne­to­li esa­mais van­dens tel­ki­niais.

No­rin­tys spor­tuo­ti lau­ke dau­ giau­sia ga­li­my­biĹł tam tu­ri Fa­bi­jo­ niť­kÄ&#x2014;­se, Laz­dy­nuo­se, An­ta­kal­ny­je,

Ĺ ni­piť­kÄ&#x2014;­se, Pi­lai­tÄ&#x2014;­je, Ĺ˝ir­mō­nuo­se ar Jus­ti­niť­kÄ&#x2014;­se. Ĺ iuo­se mik­ro­ra­jo­ nuo­se, pa­sak ap­klau­so­je da­ly­va­ vu­siĹł res­pon­den­tĹł, ÄŻreng­ta dau­ giau­sia spor­to aikť­te­liĹł.

Dau­giau­sia vie­tos pa­bÄ&#x2014;­gio­ti, res­pon­den­tĹł nuo­mo­ne, yra An­ ta­kal­ny­je (prie upÄ&#x2014;s, ne­to­li miť­ ko), Fa­bi­jo­niť­kÄ&#x2014;­se, Pi­lai­tÄ&#x2014;­je, Laz­ dy­nuo­se, Nau­ja­mies­ty­je (Vin­gio par­ke), Ĺ˝ir­mō­nuo­se (prie upÄ&#x2014;s), Ver­kiuo­se (Ver­kiĹł re­gio­ni­nia­me par­ke). Su­dÄ&#x2014;­tin­giau­sia ras­ti vie­ tos spor­tuo­ti tiems, ku­rie gy­ve­na Pa­vil­ny­je, UĹžu­py­je, Se­na­mies­ty­ je, Ĺ˝vÄ&#x2014;­ry­ne.

Pa­ťi­lai­Ä?iuo­se, Pi­ lai­tÄ&#x2014;­je ir Laz­dy­nuo­ se la­biau­siai pa­si­ rō­pin­ta Ĺžai­dĹžian­Ä?iĹł vai­kĹł sau­gu­mu.

Erd­vÄ&#x2014;s pa­ve­dĹžio­ti au­gin­ti­nius dau­giau­sia An­ta­kal­ny­je, Fa­bi­jo­ niť­kÄ&#x2014;­se, Laz­dy­nuo­se, Pi­lai­tÄ&#x2014;­je ir Nau­ja­mies­ty­je. Dau­giau­sia sun­ ku­mĹł dÄ&#x2014;l to ky­la as­me­nims, gy­ ve­nan­tiems Vilk­pÄ&#x2014;­dÄ&#x2014;­je, Ĺ˝vÄ&#x2014;­ry­ne, Se­na­mies­ty­je, Ĺ iau­rÄ&#x2014;s mies­te­ly­je ir Pa­vil­ny­je.

Gy­ven­to­jams, tu­rin­tiems vai­ kĹł, vi­suo­met ak­tua­lu, ko­kios sÄ&#x2026;­ ly­gos su­da­ry­tos kie­me Ĺžais­ti vai­ kams. Aruo­das.lt at­lik­tos Vil­niaus mik­ro­ra­jo­nĹł ap­Şval­gos re­zul­ta­tai at­sklei­dĹžia, kad pa­tys sos­ti­nÄ&#x2014;s gy­ven­to­jai ver­ti­na, jog Fa­bi­jo­niť­ kÄ&#x2014;­se, An­ta­kal­ny­je, Pa­ťi­lai­Ä?iuo­se, Pi­lai­tÄ&#x2014;­je ir Laz­dy­nuo­se la­biau­ siai pa­si­rō­pin­ta Ĺžai­dĹžian­Ä?iĹł vai­kĹł sau­gu­mu â&#x20AC;&#x201C; Ä?ia ÄŻreng­ta dau­giau­sia vai­kĹł Ĺžai­di­mo aikť­te­liĹł.

VD inf.

Â&#x201E;Â&#x201E;Erd­vÄ&#x2014;s: me­dĹžiĹł la­pi­jo­je pa­sken­dÄ&#x2122; dau­gia­bu­Ä?iai â&#x20AC;&#x201C; ÄŻpras­tas vaiz­das

Laz­dy­nuo­se.

KÄ&#x2122;s­tu­Ä?io Va­na­go (BFL) nuo­tr.

17

ŠeštADIENIS, birželio 16, 2012

Laimės paieškos architektą K.Kazlauską iš Kipro nuvedė į Šanchajų.

20p.

Ra­mybė: „Eg­zis­ten­ci­nis ne­ri­mas per šį gim­ta­dienį neap­lankė“, – džiaugė­si po­pu­lia­ri se­rialų ak­torė J.Vilū­naitė, su ko­le­ga ir šir­dies drau­gu R.Bag­dze­vi­čiu­mi va­sarą gy­ve­nan­ti Vil­niaus

pa­šonė­je esan­čiuo­se so­duo­se.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Švie­sus ry­tas po gim­ta­die­nio Koks ga­li būti ry­tas po gim­ta­die­nio?

Bai­sus dėl pa­gi­rių. Liūd­nas, nes va­kar neatė­jo drau­gai. Sun­kus dėl ka­muo­jan­ čio eg­zis­ten­ci­nio ne­ri­mo. Po­pu­lia­ri se­ rialų ak­torė Jūratė Vilū­naitė tik nu­si­ kva­to­jo: „Ry­tas po ma­no gim­ta­die­nio – la­bai švie­sus. Jo­kio ne­ri­mo. Mu­du su Ri­mu – lai­min­gi.“

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Kruopš­čiai nu­pjau­ta pie­velė, ža­li ža­lutė­liai pa­par­čiai, už ke­lių žings­ nių – šim­ta­metės eglės ir se­no miš­ ko šnarė­ji­mas. Vi­sai ne­to­li – Ne­ries juos­ta ir išp­lau­ku­sios pie­vos. O tas paukš­čių čiulbė­ji­mas... At­ro­do, lyg ne­turėtų ką veik­ti – čiul­ba ir čiul­ba be­veik nuo ket­vir­tos.

Ap­link krūmokš­nius zu­ja ka­lytė Li­ka – ieš­ko per gim­ta­die­nio šven­ tę pra­ga­nytų skrai­dan­čių lėkščių.

O Jūratės šir­dies drau­gas ak­to­rius Ri­man­tas Bag­dze­vi­čius ne­ga­li ati­

trauk­ti akių nuo my­li­mos mo­ters vei­do. Čia, šia­me nuo­sta­bia­me so­de, bir­ že­lio 12-ąją J.Vilū­naitė su bi­čiu­liais pa­minė­jo 43-iąjį sa­vo gim­ta­dienį.

Su 15 metų vy­res­niu R.Bag­dze­vi­čiu­ mi juo­du čia leid­žia jau tre­čią va­sarą.

Kai įsip­lieskė jų meilės ro­ma­nas, juo­du išė­jo iš sa­vo anks­tes­nių šeimų ir nuo skan­da­lo pa­si­slėpė Vil­niaus pa­šonė­je esan­čiuo­se so­duo­se.

– Jūra­te, ar sma­gus bu­vo jūsų gim­ta­die­nio va­karė­lis?

Jūratė: – Bu­vo ma­no senų gerų draugų, ku­rie ne iš teat­ro – iš mo­

kyk­los laikų. Todėl ir po­kal­biai su­ ko­si apie tai, kaip kas gy­ve­na, ką vei­kia, ką sta­to­si, kur kraus­to­si.

Gal ir lai­ko bu­vo ma­žo­ka po­kal­ biams apie gy­ve­nimą. Bet bu­vo la­ bai sma­gu pa­būti drau­ge.

Ri­man­tas: – Ir bad­min­toną žaidė­ me, skrai­dan­čias lėkštes mėtėme.

– Kas la­biau­siai džiu­gi­no, kai į sodą su­gužė­jo se­ni klasės ir ne klasės drau­gai? Ar jie pa­ si­rodė, anot An­to­no Če­cho­vo, pa­senėję, ar jau­nat­viš­ki ir su po­lėkiu kaip mo­ kyk­lo­je?

18

18

ŠeštADIENIS, birželio 16, 2012

Švie­sus ry­tas po gim­ta­die­nio Jūratė: – Tie žmonės – 17 to­kie ar­ti­mi ir sa­vi, kad turbūt sens­tu kar­tu su jais, to ne­pas­

tebė­da­ma. Nėra taip, kad po ke­le­rių metų su­si­tin­ki žmogų ir pa­ste­bi: „O, kaip pa­si­keitęs, pa­senęs.“ Daug me­ tų su­si­tin­ka­me po­rą kartų per me­tus, gal todėl ne­ma­tau di­de­lio jų pa­si­kei­ ti­mo. Ta kom­pa­ni­ja su­bur­ta taip se­ niai, kad jie man ta­po tartum bro­ liais ir se­se­rimis. Todėl to­kių liūdnų iš­gy­ve­nimų, kad vi­si pa­se­no­me, nėra.

– At­si­bu­do­te šįryt – jau po gim­ ta­die­nio. Ar ne­bu­vo liūd­na?

Ko­kių min­čių jums su­ke­lia gi­ mi­mo die­na?

Jūratė: – Kaip ka­da. Anks­čiau at­ ro­dy­da­vo, kad per gim­ta­dienį tu­ri ką nors su­pras­ti. Eg­zis­ten­ci­nis ne­ ri­mas šį gim­ta­dienį neap­lankė. Tuo la­bai džiau­giuo­si. Kuo jau­nes­nis esi, tuo di­des­nis tas ne­ri­mas. Rytą po gim­ta­die­nio ne­bu­vo jo­kios pa­ni­ kos. Ri­mas la­bai pa­dėjo ruoš­tis, aš dau­giau galė­jau bend­rau­ti su sve­ čiais. Ri­mas kepė keps­ninė­je mė­ są, žuvį – visų sko­niui. Sma­giai sėdėjo­me lau­ke. Kai pra­dėjo tem­ti, užkūrė­me to­kias ug­nis. Bu­vo ge­ra.

Ri­man­tas: – Aš taip Jūratės gim­ ta­die­nio lau­kiau, ir man tai – di­ delė šventė.

– Ma­tyt, dėl to kitą rytą jos neap­ni­ko jaus­mas, kad gy­ve­ ni­mas ei­na vel­tui. Tuš­čiai.

Ri­man­tas: – Pa­de­du į tai žiūrė­ ti tei­gia­mai ir švie­siai. Va, kaip tos gėlės.

– Ką Ri­man­tas jums pa­do­va­no­ jo gim­ta­die­nio pro­ga?

Ri­man­tas: – Nie­ko ne­sa­kyk – tai ko­mer­cinė pa­slap­tis.

Jūratė: – Vi­so­kių gra­žių da­lykų – ir pa­puo­šalų, ir ne pa­puo­šalų. Ir vi­ so­kių smulk­menų, ir ne smulk­menų, pa­de­dan­čių iš­ryš­kin­ti grožį. Ir dar ne viską – dar kaž­ko­kia staig­me­na manęs lau­kia.

Ri­man­tas: – 10 ma­sa­žo seansų, 20 iš­vykų į Drus­ki­ninkų ak­mens ka­syk­las. Prieš gim­ta­dienį norė­jau už­ra­šy­ti at­vi­ruką ir ko nors jai pa­ linkė­ti. Bet pa­skui pa­ma­niau, kad Jūratės vi­dus toks tur­tin­gas. Aš ne­ norė­čiau ką nors jo­je tai­sy­ti.

– Kaip čia, miš­ko pa­šonė­je, leid­žia­te va­sarą?

Ri­man­tas: – Jūratė tik pa­kirs­ta, stve­ria žiū­ro­nus ir bėga į bal­koną žiūrė­ti į paukš­čius. Pas­kui at­si­ver­ čia ži­nyną ir ieš­ko to, kurį pa­matė per žiū­ro­nus. Čia vyks­ta pa­sau­lio pa­ži­ni­mas. Ar­ba kitą kartą ji atei­ na ir sa­ko: „Ir vėl tie kur­miai ne­ duo­da ra­mybės. Ką da­rom?“ Čia ne­ga­li gy­vent ra­miai. O kur dar spal­vos, gar­sai. To­kia tur­tin­ga čia būna die­na, kad ne­si­no­ri va­žiuo­ ti į miestą.

Jūratė: – Ri­mas šilt­namį pri­so­di­ no po­mi­dorų. Praė­ju­sias va­sa­ras, kai čia at­va­žiuo­da­vo­me, aug­da­ vo tie po­mi­do­rai, o mes juos val­ gy­d a­vo­m e. Ir Ri­m as, tęsda­m as tra­di­ciją, jų pri­so­di­no. Tuo ma­ne la­bai nu­ste­bi­no. Aš juos tik pa­ lais­tau.

Ri­man­tas: – Man la­bai pa­tin­ka.

Nau­ja pa­tir­tis.

Mes su Jūra­te tie­sim per Ne­ rį tiltą – iš ES ga­vom pi­nigų. Ant jo vyks va­sa­ros pro­jek­tai, žie­mos pro­jek­tai. Iš VEKS’o pa­si­mo­kiau, kaip rei­kia tai da­ry­ti. Žod­žiu, čia bus pro­jektų til­tas. Iš čia pa­ban­dy­ si­me iš­va­ry­ti so­di­nin­kus – juk jie ne­galės gy­ven­ti triukš­me, įvy­kių sūku­ry­je. Taip at­si­ko­vo­sim te­ri­ to­ri­jas ir pi­giai nu­pirk­sim šias že­ mes. Pas­kui tiltą par­duo­sim – gal Briu­se­ly­je jį pa­sta­ty­sim.

Ga­li la­bai il­gai vie­nas ki­tam sim­pa­ti­zuo­ti. Taip ir gy­ve­ni­mas praei­na.

– Jūra­te, kuo Ri­man­tas jus su­ žavė­jo?

Jūratė: – Jis nuo­lat ma­ne ža­vi.

La­bai stip­rus, vy­riš­kas, pro­tin­gas, gra­žus.

Ri­man­tas: – Reikės eit ry­toj spor­ tuot.

Jūratė: – Kai žmo­gus ta­ve ža­vi, abe­jo­ju, ar ga­li įvar­dy­ti kuo. Ga­li išp­ro­tau­ti. Bet tuo me­tu, kai ža­vi, – tie­siog ža­vi. Ar­ba ne. Būna, kad žmogų ga­li gerb­ti dėl ko­kių nors sa­ vy­bių. Bet kai žmo­gus ta­ve su­ža­vi, tai iš esmės.

Ri­man­tas: – Na, bet tas „ža­vi“ – na, kas per žo­dis?

Jūratė: – Ge­ras žo­dis.

– O ko­kio­mis sa­vybė­mis jus pa­ traukė Jūratė?

Ri­man­tas: – To­kio­mis, ku­rių aš ne­tu­riu. Tie­sos jaus­mu, nuo­šir­du­ mu. La­bai stip­riu tik­ru­mu ir sa­va­ ran­kiš­ku­mu. Turė­ti šiais lai­kais sa­ vo nuo­monę – tai daug.

– O kodėl ne­pa­sa­ko­te, kad pa­ traukė dėl to, jog gra­ži mo­te­ris?

Ri­man­tas: – Ba­na­lu. Pat­raukė dėl to, kad mo­te­ris. Jų – daug, vi­suo­se teat­ruo­se. Bet man ža­vi Jūratė.

Norė­čiau, kad ji ne­būtų to­kia sa­vik­ri­tiš­ka. Ki­tiems trūksta sa­ vik­ri­tiš­ku­mo, o Jūra­tei... Pa­ga­mi­ na ką nors ska­niau­siai, bet jai at­ ro­do, kad galėtų būti dar ska­niau, ge­riau. Jos la­bai iš­vys­ty­tas to­bu­lu­ mo sie­ki­mas.

– Ar di­delė bu­vo ko­va dėl jos šir­dies?

Ri­man­tas: – Iki šiol ko­vo­ju. Ma­ nau, mes abu – ne­prik­lau­so­mi. Ir kiek­vieną dieną drau­gystę tu­ri ne griau­ti, o sta­ty­ti.

– Ar daug reikė­jo pa­stangų, kad būtumė­te čia kar­tu su Ri­ man­tu?

Jūratė: – Man – žiau­riai daug. Vi­ som pra­smėm. Reikė­jo daug ką pa­ keis­ti, pa­tir­ti.

Ri­man­tas: – Man pa­čiam reikė­ jo pa­si­keis­ti. Ir aš la­bai pa­si­kei­čiau kaip žmo­gus. Ne­da­rau to, ką da­ry­da­ vau anks­čiau. Pa­kei­čiau dau­gelį sa­ vo po­žiū­rių apie gy­ve­nimą ir žmo­nes.

Jūratė ma­ne la­bai pa­keitė. Į ge­ra.

– Jūs dau­gelį metų vie­nas kitą ma­ty­da­vo­te dar­be – Na­cio­na­ li­nia­me dra­mos teat­re. Ir taip praei­da­vo­te pro šalį?

Ri­man­tas: – Tie­siog gal ne­drįso­ me at­si­ver­ti vie­nas ki­tam, pa­žin­ti vie­nas ki­to. Ga­li la­bai il­gai vie­nas ki­tam sim­pa­ti­zuo­ti. Taip ir gy­ve­ni­ mas praei­na.

Pa­ži­ni­mas: „Jūratė tik pa­kirs­ta, stve­ria žiū­ro­nus ir bėga į bal­koną žiūrė­ti paukš­čių. Pas­kui at­si­ver­čia ži­nyną

ir ieš­ko to, kurį pa­matė“, – vieną die­not­varkės dalį links­mai dėstė R.Bag­dze­vi­čius.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

– Va­di­na­si, rei­kia išdrįs­ti ko­vo­ ti už sa­vo laimę?

Ri­man­tas: – Ta­da vėl klau­si­mai – o kaip ne­kenk­ti ap­lin­ki­niams?

Ką reiš­kia ko­vo­ti? Gal visą lai­ ką rei­kia ieš­ko­ti savęs ir sau ne­ me­luo­ti.

Jūratė: – Man at­ro­do, už viską rei­ kia pa­ko­vo­ti, ne tik už sa­vo laimę.

Už sa­vo vietą, už sa­vo po­zi­ciją, už sa­vo nuo­monę. Ko­va iš tavęs rei­ka­ lau­ja pa­stangų, ryž­to.

Ri­man­tas: – Ma­nau, kad su­si­tai­ ky­mas su li­ki­mu su­ku­ria daug ne­lai­ mingų šeimų. Ta­da kom­pen­suo­ja­ma kuo nors ki­tu. Bet ar ga­li­ma sa­ky­ti, kad yra šei­ma? Ta­da žmonės lau­kia anūkų – ma­no, kad jie iš­gelbės šeimą.

Jūratė: – Nors šir­dis ir sa­ko, kad gy­ve­nimą rei­kia keis­ti, bet ne vi­ si žmonės tu­ri ko­vo­to­jo dva­sią. Tas pa­kei­ti­mas rei­ka­lau­ja la­bai daug jėgų ir ener­gi­jos. Šei­ma – kaip mo­de­lis – da­bar yra toks tra­pus da­ly­kas. Dau­gybė žmo­ nių gy­ve­na ne­su­si­tuokę. Ir visą gy­ ve­nimą taip gy­ve­na, ir ma­no, kad san­tuo­ka – bur­žua­zi­nis pra­ma­nas.

Ma­nau, tai – po­žiū­rio klau­si­mas.

Dar­ži­nin­kai: į ak­to­rių J.Vilū­naitės ir

– O jūs – su­si­tuokę? Slap­ta?

Jūratė: – O ką tai kei­čia? Dar ne.

Ri­man­tas: – Aš min­ty­se su­si­ tuokęs.

– Jūra­te, jau sa­vaitė, kai per te­le­vi­ziją ro­do­mas nau­jau­sias se­ria­las „Na­mai, kur šir­dis“, ku­ria­me vai­di­na­te gy­dy­toją.

Ar jums pa­tin­ka fil­muo­tis se­ ria­luo­se?

Jūratė: – Taip.

– Kaip rea­guo­ja­te į tai, kai žmo­ nės se­ria­lus va­di­na mui­lo ope­ ro­mis? Esą, spek­tak­lis teat­ro sce­no­je, ak­to­rių vaid­me­nys – me­nas, o se­ria­las – tre­čiarūšė pro­duk­ci­ja?

Jūratė: – Ne­pa­sa­ky­čiau, kad se­ria­ las – že­mes­nis, tre­čiarū­šis žan­ras.

19

ŠeštADIENIS, birželio 16, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Ma­nau, kad su­si­tai­ky­ mas su li­ ki­mu su­ ku­ria daug ne­lai­mingų šeimų. Ta­ da žmonės lau­kia anū­ kų – ma­no, kad jie iš­gelbės šeimą.

Net­ruk­dy­kit!

Fut­bo­las!!!

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

„Pas­kam­bin­kit vėliau, kai baig­ sis fut­bo­las“, – pa­sta­ruo­ju me­tu į draugų ir pa­žįstamų skam­bu­čius at­sa­kinė­ja ži­no­ma re­ži­sierė Ga­li­ na Dau­gu­vie­tytė. Po­nia Ga­li­na – did­žiulė fut­bo­lo gerbė­ja, o šiuo me­tu vyks­tan­tis Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas jai – kaip at­lai­dai.

G.Dau­g u­v ie­tytė tu­r i skonį – ne­žiū­ri vis­ko iš eilės, jai svar­ bu, ko­k ia ko­m an­d a žaid­ž ia.

Kodėl? „Aš fut­b o­l e ieš­kau as­ me­ny­bių“, – sakė 85 metų sir­ galė. Re­ži­sierė žiūrė­jo Is­pa­ni­jos ir Ita­li­jos, Prancū­zi­jos ir Ang­li­ jos rung­ty­nes.

Pak­lau­sus, ar pa­ti­ko minėtų ko­ mandų žai­di­mas, mo­te­ris tik nu­ si­stebė­jo: „Na, kaip ga­li ne­pa­tik­ti to­kia tech­ni­ka? Tai bu­vo ne rung­ tynės, o džiaugs­mo va­lan­da, kū­ no ir dva­sios iš­ga­ny­mas, kai ma­ tai, kaip jie žaid­žia, kaip tiks­liai vis­kas ap­skai­čiuo­ta, ko­kios kom­ bi­na­ci­jos.“ Jai bu­vo la­bai įdo­mu pa­ma­ty­ ti Prancū­zi­jos ko­mandą, ku­rio­je žais­da­vo pa­sau­linės gar­se­nybės. „Da­bar pa­žiūrė­jau rung­ty­nes – nė vie­no pa­žįsta­mo. Te­ko su­si­pa­ žin­ti su jau­nais ir nau­jais fut­bo­ li­nin­kais. O Ang­li­jos ko­man­dos „Man­ches­ter Uni­ted“, „Man­ ches­ter Ci­ty“, „Chel­sea“ – tie­ siog ga­li­ma iš­rink­ti die­vus. Jau taip lau­kiau tos Ang­li­jos ko­man­ dos, ma­niau, at­si­ųs pa­sau­li­nes žvaigž­des – at­siuntė jau­nimą.

Gabų, ta­len­tingą. Bet jie vi­si trau­ muo­ti“, – dėstė po­nia Ga­li­na.

Dar ją la­bai do­mi­na Len­ki­jos ko­man­da.

Gal ji tu­ri kokį fut­bo­li­ninką fa­ vo­ritą? „Kad ne. Da­bar ne­tu­riu, jau­nystėj turė­jau. Da­bar jie jau

pa­senę. Kaž­ka­da la­bai sir­gau už Olan­di­jos ko­mandą. Bet da­bar ten nė vie­no olan­do nėra – vi­si juo­ di“, – kalbė­jo G.Dau­gu­vie­tytė.

Vis dėlto my­li­miau­sia jos ko­ man­da – ne Olan­di­jos, o Vo­kie­ti­ jos. „Aš la­bai my­liu Vo­kie­tiją. Tai bu­vo, yra ir bus pa­ti my­li­miau­sia ma­no vals­tybė. Per fut­bo­lo, leng­ vo­sios at­le­ti­kos var­žy­bas vi­sa­da ser­gu tik­tai už Vo­kie­ti­jos spor­ti­ nin­kus“, – dėstė G.Dau­gu­vie­tytė.

Re­ži­sierė sakė, kad be­pro­tiš­kai lau­kia olim­pia­dos, ku­ri šią va­sarą vyks Lon­do­ne. „Ži­nau, kad gy­ve­ nu virš­va­land­žius. Bet gal­vo­ju – o Die­ve, olim­piadą būti­nai rei­kia pa­žiūrė­ti. Kad tik tie virš­va­land­žiai ne­pa­si­baigtų iki olim­pia­dos, – kalbė­jo gar­baus am­žiaus mo­te­ris.

– Prad­žia, ati­da­ry­mas, vėlia­vos manęs ne­do­mi­na. Ma­ne do­mi­ na rung­tys: bėgi­mas, šuo­lis į tolį, aukštį, tri­šuo­liai. Ten pa­si­reiš­kia as­me­nybės. Spor­te, kaip ir gy­ve­ ni­me, aš ieš­kau as­me­ny­bių.“

Ži­nau, kad gy­ve­nu virš­va­land­žius. Bet gal­vo­ju – o Die­ve, olim­piadą būti­nai rei­kia pa­žiūrė­ti.

G.Dau­gu­vie­ty­tei la­bai pa­tin­ka ir bok­sas. Ji pri­si­minė, kaip jau­ nystė­je pra­šė sa­vo tėvo – gar­saus re­ži­sie­riaus, ak­to­riaus, dra­ma­ tur­go Bo­ri­so Dau­gu­vie­čio, ku­ris bu­vo vie­nas Bok­so fe­de­ra­ci­jos vir­ši­ninkų, kad ją su­pa­žin­dintų su Al­gir­du Šo­ci­ku. Mer­gi­na jį bu­vo slap­ta įsi­mylė­ju­si. Ta­čiau B.Dau­gy­vie­tis tik ran­ka nu­mo­da­ vo – toks duk­ters no­ras jam bu­ vo juo­kin­gas.

r R.Bag­dze­vi­čiaus gy­ve­nimą įsi­veržė nau­ja pa­tir­tis – po­mi­dorų au­gi­ni­mas.

Vis­kas pri­klau­so nuo ko­kybės. Ir se­ ria­las ga­li būti ap­do­va­no­tas „Os­ka­ rais“.

Se­ria­le „Na­mai, kur šir­dis“ iš pra­džių bu­vo la­bai įdo­mu fil­muo­ tis. Pas­kui tos pe­ri­per­ti­jos pra­dėjo kar­to­tis. Bet se­rialų to­kia spe­ci­fi­ka.

Rei­kia la­bai ori­gi­na­laus sce­na­ri­jaus ir gal ne to­kio il­go. Kai to­kia di­delė se­rialų apim­tis – 70 se­rijų! – aukš­ to me­ni­nio ly­gio ne­reiktų tikė­tis.

Ru­sai ek­ra­ni­zuo­ja sa­vo kla­si­kus, ir 16 se­rijų – mak­si­mu­mas. Ri­mas fil­ muo­ja­si se­ria­le „Nai­sių va­sa­ra“.

– Ri­man­tai, kaip ma­no­te, koks vaid­muo Jūra­tei tie­siog skir­tas teat­ro sce­no­je, bet re­ži­sie­riai ne­duo­da?

Ri­man­tas: – Norė­čiau būti vie­nu tų re­ži­sie­rių. Ta­da ir pa­kalbė­tu­me.

Ir tai aš da­ry­siu. Bet vi­si ap­lin­ kui pra­dės šnekė­ti: „Na, aiš­ku, dėl J.Vilū­naitės.“ Rei­kia jai vaid­menų, tai jis ei­na re­ži­suo­ti. Bet vie­nas re­ ži­sie­rius pa­sakė, kad Jūratė – tie­ siog su­kur­ta ek­ra­nui. Jos pui­ki kal­ ba ir la­bai gra­žus bal­sas.

– Jei­gu būtumė­te re­ži­sierė, ko­ kį vaid­menį teat­re duo­tumė­te R.Bag­dze­vi­čiui?

Jūratė: – Bu­vo va­sa­ros spek­tak­ liai prie Kau­no pi­lies. Ma­čiau Ri­ mą la­bai gra­ž iai vai­d i­n ant is­ to­r i­n ius per­so­n a­ž us – Jo­gailą, Ka­zi­mierą Sa­piegą. Iš­ki­lias, ryš­ kias as­m e­n y­b es. Kai žiūrė­j au tuos spek­t ak­l ius, man at­rodė, kad tie vaid­me­nys jam – kaip nu­ lie­ti. Vaid­menį duo­čiau iš tos se­ ri­jos. Todėl, kad Ri­mas – pui­kus

cha­rak­te­ri­nis ak­to­rius. Is­to­ri­niai vaid­me­nys jam la­bai tin­ka.

Ri­man­tas: – O Le­niną duo­tum su­vai­dint?

Jūratė: – Man at­ro­do, tu ban­dei at­ lik­ti kitą vaid­menį – Le­ni­no ko­le­gos.

Ri­man­tas: – Suo­miai ma­ne iš­ bandė, kaip at­lik­čiau Sta­li­no vaid­ menį. Sakė, kad mūsų an­ta­kių lan­kai – la­bai pa­našūs. Bet tam vaid­me­niui manęs ne­pat­vir­ti­no.

Na, koks aš Sta­li­nas?

– Ar Ri­man­tas su­vai­dintų Min­ daugą – pirmą ir vie­nin­telį Lie­ tu­vos ka­ra­lių?

Jūratė: – Lais­vai. Pui­kiai. Ma­nau, su­si­tvar­kytų su tuo vaid­me­niu.

Ri­man­tas: – Tik su karū­na – ne­ la­bai.

Die­vi­na: „Tai bu­vo ne rung­tynės, o džiaugs­mo va­lan­da, kūno ir dva­

sios iš­ga­ny­mas“, – Prancū­zi­jos ir Ang­li­jos ko­mandų rung­ty­nes ko­ men­ta­vo ži­no­ma re­ži­sierė G.Dau­gu­vie­tytė. Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

20

ŠeštADIENIS, birželio 16, 2012

Tiks­las – pro­jek­tuo­ti oro uos­tus No­rint gau­ti darbą sve­čio­je ša­ly­je ne vi­sa­ da rei­kia to­bulų anglų kal­bos ži­nių ir pa­ sau­ly­je gar­sios aukš­to­sios mo­kyk­los dip­ lo­mo. Rei­kia kant­rybės, ge­ros nuo­tai­kos ir šyp­se­nos. Šis re­cep­tas pa­dėjo ar­chi­tek­ tui Ka­ro­liui Kaz­laus­kui.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Kip­re nu­si­pir­ko ko­tedžą

„Pir­mai­siais, ant­rai­siais me­tais at­vy­kus į Kiprą turbūt kiek­vie­ nam vis­kas įdo­mu. Jūra, saulė, ge­ ras oras – sma­gu. Kip­ras – pui­ki vie­ta žmonėms, ku­rie no­ri gra­žiai, ra­miai leis­ti laiką, per daug ne­suk­ da­mi gal­vos apie ateitį. Bet pa­skui ma­tai, kad lai­kas bėga, pra­de­di jaus­ti dis­kom­fortą. Va­di­na­ma­sis sa­los sind­ro­mas ir­gi šiek tiek turė­jo įta­kos“, – kodėl pa­traukė į Ki­niją, pa­sa­ko­jo K.Kaz­laus­kas.

Kai Vil­niu­je gimęs ir ne­ma­žai metų Ma­žei­kiuo­se gy­venęs K.Kaz­ laus­kas dar prie­š eko­no­minę krizę at­si­dūrė Kip­re, ten bu­vo did­žiu­lis sta­tybų bu­mas.

Iš pra­džių Ka­ro­lis įsikūrė ku­ror­ ti­nia­me Pa­fo mies­te­ly­je, ten įsi­dar­ bi­no ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­ mo bend­rovė­je. Tsa­dos mies­te­ly­je kal­nuo­se ji įgy­ven­di­no la­bai di­delį pro­jektą – statė gol­fo lau­kus ir 600 pra­ban­gių vilų, ku­rių pirkė­jai, tikė­ jo­si, bus ang­lai, ru­sai.

Pa­vargs­tu. Ka­dan­gi esu blon­di­nas, o ki­ nai – tamsūs ir siau­ ro­mis aki­mis, kar­ tais ne­la­bai jau­kiai pa­si­jun­tu.

Bend­rovė­je K.Kaz­laus­kas dir­bo prie šio pro­jek­to. Pro­jek­tuo­ti vi­ loms bu­vo sam­do­ma vie­na ar­chi­ tektū­ros įmonė, tu­rin­ti biurų vi­ suo­se pa­sau­lio že­my­nuo­se ir apie 700 ar­chi­tektų. „Aš, kaip jau­nas ar­chi­tek­tas, dau­giau įgy­ven­din­ da­vau tech­ninę brėži­nių dalį. Dar­ bas ne­bu­vo la­bai kūry­biš­kas, ko­kio no­ri jau­ni žmonės, – pa­sa­ko­jo 28 metų K.Kaz­laus­kas. – Pro­jek­tuo­ti vilų, ku­rios kai­nuo­ja du tris mi­li­ jo­nus eurų, ne­bu­vau pri­leis­tas. Bu­ vau tik ar­chi­tek­to pa­dėjėjas.“

per tuos pen­ke­rius me­tus su­pra­ tau, kad ne ma­no sti­lius, ne ma­ no gy­ve­ni­mo būdas leis­ti laiką. Aš – veik­los žmo­gus, mėgstu su­ktis, jaus­ti te­kantį gy­ve­nimą, – pa­sa­ko­jo K.Kaz­laus­kas. – Kūry­bos po­žiū­riu Kip­re ne­ga­vau to, ką norė­jau, todėl at­si­dūriau Ki­ni­jo­je. Kip­re – vi­so­ je ša­ly­je – yra apie 800 tūkst. gy­ ven­tojų, ne­skai­čiuo­jant emig­rantų ir tu­ristų, o Šan­cha­ju­je – mies­te – apie 25 mln., tai da­bar man kont­ ras­tas did­žiu­lis.“

Paėmęs ban­ko pa­skolą, Pa­fe K.Kaz­laus­kas nu­si­pir­ko ko­tedžą.

Nuo jo iki jūros – 10 mi­nu­čių ke­ lio pėsčio­mis. Da­bar ja­me gy­ve­na nuo­mi­nin­kai. Ka­ro­lis ma­no, kad dar yra per jau­nas ra­miai sėdėti Kip­re ir leis­ti laiką. „Kai su­kaks 50 metų, gal ten at­skri­siu pailsė­ti“, – juo­kais pla­na­vo Ka­ro­lis.

K.Kaz­laus­kas tu­ri še­še­rių su pu­ se metų sūnų Kiprą, ku­ris gimė ne Kip­re, o Lie­tu­vo­je. Ta­čiau ber­niu­ko mo­ti­nos ir Ka­ro­lio ke­liai iš­sis­kyrė.

Gi­li­na­si į ža­liąją ar­chi­tektūrą

Girdė­da­vo mu­sul­monų mal­das

Kai pra­si­dėjo eko­no­minė krizė, bend­rovė­je bu­vo smar­kiai su­ma­ žin­ti eta­tai: vieną mėnesį at­lei­do 20, kitą – 15 dar­buo­tojų. K.Kaz­laus­ kas pa­te­ko tarp jų, ta­čiau ne­nu­lei­do rankų – ak­ty­viai va­žinė­jo po Kiprą, nes jis ne­di­de­lis, ir ieš­ko­jo dar­bo.

Naują darbą su­si­ra­do sos­tinė­je Ni­ko­si­jo­je, ne­di­delė­je pri­va­čio­ je ar­chi­tektū­ros bend­rovė­je. Jos bo­sai – tėvas ir sūnus, daug me­ tų pra­gy­venę Pa­ry­žiu­je ir grįžę į tėvynę. Ni­ko­si­jo­je Ka­ro­lis gy­ve­no grai­kams pri­klau­san­čio­je mies­ to da­ly­je. „Kiek ži­nau, tai vie­nin­telė pa­ sau­ly­je li­ku­si sos­tinė, pa­da­ly­ ta dviem ša­lims per pusę. Biu­ras, ku­ria­me dir­bau, yra to­je gatvė­je, ku­ri ski­ria šiau­rinį Kiprą nuo pie­ ti­nio. Pen­kis kar­tus per dieną iš tur­kiš­ko­sios mies­to da­lies girdė­ da­vau iš me­če­čių sklin­dan­čias mal­das, prie biu­ro daž­nai pa­si­ro­ dy­da­vo ka­rei­vių. To­kia at­mos­fe­ra – šiaip sau. Pa­tys kip­rie­čiai ne­la­ bai mėgsta apie tai kalbė­ti“, – pa­ sa­ko­jo K.Kaz­laus­kas. Šak­nis leid­žia ir lie­tu­viai

Ne tik Ai­ri­jo­je ar Ang­li­jo­je lie­tu­vių šei­mos leid­žia šak­nis, ge­res­nio gy­ ve­ni­mo tau­tie­čiai pra­de­da ieš­ko­ti ir Kip­re. Ne­ma­žai lie­tu­vių šeimų įsi­ kūrė prie jūros esan­čiuo­se Li­ma­so­ lio, Lar­na­kos ku­ror­tuo­se. Į Kiprą at­va­žiuo­ja ga­na daug jau­ ni­mo iš Lie­tu­vos dirb­ti se­zo­ni­nio dar­bo vieš­bu­čiuo­se, res­to­ra­nuo­se, pi­ce­ri­jo­se, ba­ruo­se, klu­buo­se.

At­ža­la: K.Kaz­laus­ko sūnus Kip­ras gimė ne Kip­re, o Lie­tu­vo­je.

„Ne­ma­nau, kad Kip­ras – ta ša­lis, kur lie­tu­viai galėtų va­žiuo­ti už­si­ dirb­ti pi­nigų. Kip­ras – ta ša­lis, kur ga­li­ma gy­ven­ti leng­vai, lėtai, at­si­pa­ lai­da­vęs. Ten leis­ti laiką – ge­rai“, – sakė Ka­ro­lis. sLie­tu­vių jau­ni­mas Kip­re dir­ba už 800–900 eurų per mėnesį. Jei­gu ba­ras ar res­to­ra­nas su­tei­kia gy­ve­namąjį plotą, at­ly­gi­ ni­mas ma­žes­nis – 600–700 eurų.

Jei­gu už­dir­ba 1000 eurų per mėne­ sį, ma­no, kad tai vi­sai ge­rai.

Dau­ge­lis kip­rie­čių su sve­tim­tau­ čiais emig­ran­tais bend­rau­ja at­sar­ giai. „Per be­veik pen­ke­rius me­tus iš kip­rie­čių turė­jau tik­tai du tik­rus drau­gus. Bet ir tie – pa­sau­lio matę, pa­ke­liavę žmonės. Vie­nas Ame­ri­ ko­je mokė­si še­še­rius me­tus. Su to­ kiais leng­va bend­rau­ti. Su ki­tais –

Po­ky­čiai: lie­tu­vis dar ban­do pri­si­jau­kin­ti miestą – Šan­cha­jaus mas­tas ne­su­vo­kia­mas pro­tu.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

su­dėtin­giau. Kip­re la­bai po­pu­lia­ru va­di­na­mo­sios už­da­ros bend­ruo­ menės. Jie tu­ri sa­vo draugų ratą, į kurį ne­la­bai no­riai įsi­leid­žia už­sie­ nie­čius. Ma­no drau­gai Kip­re bu­vo lie­tu­viai. Vie­nas lie­tu­vių, su ku­riais bend­ra­vau, tarp­tau­tinė­je bend­ rovė­je dir­ba bu­hal­te­riu, ki­tas ku­ ria kom­piu­te­rių pro­gra­minę įran­ gą“, – pa­sa­ko­jo Ka­ro­lis.

Jis pa­tyrė, kad Kip­ro ban­kuo­se, ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se dir­ba­ma la­bai lėtai ir neat­sa­kin­gai – tie­siog at­ mes­ti­nai, net Lie­tu­vo­je su tuo ne­ su­si­dur­tum. Ta­čiau pa­prastų kip­ rie­čių su­ti­ko ir la­bai pa­slau­gių, pa­si­ruo­šu­sių bet ka­da pa­dėti.

Mėgsta jaus­ti gy­ve­ni­mo srovę

„Koks lais­va­lai­kis ga­li būti Kip­re?“ – stebė­jo­si Ka­ro­lis. Sa­vait­galį bai­gi darbą, sėdi į ma­šiną ir va­žiuo­ji prie jūros. Žiemą skai­tai kny­gas. Ka­dan­ gi jis bend­rau­da­vo dau­giau su lie­tu­ vių šei­mo­mis, drau­ge reng­da­vo iš­ vy­kas į kal­nus, prie jūros, o žiemą sli­dinė­da­vo. Pas­ta­rai­siais me­tais K.Kaz­laus­kas bu­vo be­bai­giąs ar­chi­ tektū­ros pro­jektų va­dy­bos ma­gist­ro stu­di­jas Edin­bur­go bei He­riot-Watt uni­ver­si­te­tuo­se, todėl lais­va­lai­kio lik­da­vo ne tiek daug. „Sie­kiant ska­tin­ti glau­desnį Kip­ ro lie­tu­vių bend­ra­vimą, man ki­lo min­tis ten su­reng­ti And­riaus Ma­ mon­to­vo kon­certą. And­rius kon­ cer­tuos bir­že­lio 23-io­sios – Jo­ni­ nių – va­karą Li­ma­so­ly­je.

Ne­sa­kau, kad Kip­ro nemėgs­ tu, kad man ten bu­vo blo­gai. Bet

O ką jis vei­kia ir kaip gy­ve­na Šan­ cha­ju­je? „Pa­ly­gin­ti su Kip­ro tem­ pais, Šan­cha­ju­je aš dir­bu. Drąsiai ga­liu teig­ti: taip, ki­nai tik­rai dir­ba, – tvir­ti­no Ka­ro­lis. – Tuo dar­bu esu la­bai pa­ten­kin­tas. Kūry­bos at­žvil­ giu – vi­siš­ka ne­prik­lau­so­mybė, ke­ lionės pas klien­tus. Dir­bu tik mėne­ sį, o jau turė­jo­me tris ke­lio­nes pas klien­tus – rei­kia skrai­dy­ti po visą Ki­niją. Ką tik baigė­me vieną už­sa­ kymą – pa­teikė­me oro uos­to Šiau­ rės Korė­jo­je pro­jek­to kon­cep­ciją.“ Paš­ne­ko­vas tvir­ti­no, kad Šan­ cha­ju­je, pa­ly­gin­ti su Kip­ru, dar­bai – daug įdo­mes­ni ir jų mas­tas daug di­des­nis. Kip­re pro­jek­tuo­ji gy­ve­ namąjį namą, o čia du tris kvad­ ra­ti­nius ki­lo­met­rus sta­ti­nių – iš­ tisą miestą. Įmonė, ku­rio­je įsi­dar­bi­no K.Kaz­ laus­kas, ku­ria įdo­mių ža­lio­sios ar­ chi­tektū­ros pro­jektų kon­cep­ci­jas – į sta­ti­nius įkom­po­nuo­ja saulės ba­te­ri­jas, vėjo malū­nus, ap­žel­din­ tus sto­gus.

Ko rei­kia, kad galė­tum kar­jerą da­ ry­ti už­sie­ny­je? Gal – rei­kia­mu lai­ku at­si­ras­ti rei­kia­mo­je vie­to­je? „Ne, – sakė Ka­ro­lis. – Rei­kia kant­rybės, ge­ ros nuo­tai­kos ir šyp­se­nos.

Paš­ne­ko­vas ne­slėpė, kad jo spren­di­mui iš­vyk­ti dirb­ti į Šan­ chajų turė­jo įta­kos ir pa­si­ūly­tas di­ des­nis už­dar­bis.

Blon­di­nui dėme­sio ne­trūksta

Ar Šan­cha­ju­je lie­tu­vis ne­pa­vargs­ta nuo to­kios gau­sybės žmo­nių? „Pa­vargs­tu. Ka­dan­gi esu blon­ di­nas, o ki­nai – tamsūs ir siau­ro­ mis aki­mis, kar­tais ne­la­bai jau­kiai pa­si­jun­tu, ta­čiau tai – lai­ko klau­ si­mas. Švie­siap­lau­kis jiems – tas pat kaip į Bir­žus ar Ig­na­liną nu­ vež­tas ir ap­gy­ven­din­tas juo­dao­ dis, – po­kšta­vo Ka­ro­lis. – Ban­dau pri­pras­ti, bet pir­mas tris die­nas bi­jo­jau išei­ti iš vieš­bu­čio nu­si­ pirk­ti mais­to.“ Grei­tai jis įsi­ti­ki­no, kad ki­nai – mėgstan­tys bend­rau­ti. Be di­de­lių įžangų res­to­ra­ne kvie­čia prie sta­lo, klau­sinė­ja, iš kur at­vy­kai. Ta­čiau biu­re jie už­si­da­ro ir dir­ba. O kip­ rie­čiai dar­be ge­ria frapę ir ple­pa.

Mėgsta sa­ky­ti, kad ką ga­li pa­da­ ry­ti ry­toj, tai kam da­ry­ti šian­dien?

Kip­rietės la­bai iš­did­žios, kinės – pa­pras­tesnės, su jo­mis leng­viau bend­rau­ti, o pa­pras­tu­mas, Ka­ro­ lio nuo­mo­ne, žmogų puo­šia.

Kol kas lie­tu­vis dar ban­do pri­si­ jau­kin­ti miestą – Šan­cha­jaus mas­ tas ne­su­vo­kia­mas pro­tu. „Po tru­putį met­ro sis­temą „per­ lau­žiau“. Su­si­pa­ži­nau su to­kiu Ta­ du – sa­vait­galį bu­vo­me iš­va­žiavę už mies­to pa­si­žiūrė­ti gam­tos. Tuoj il­ga­sis sa­vait­ga­lis, tad skri­sim į Pe­kiną. Čia yra ką veik­ti“, – sakė K.Kaz­laus­kas.

22

šeštadienis, birželio 16, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Ki­no stu­den­tai trau­kia į Lie­tu­vą Ry­toj Juodk­ran­tė­je jau ke­tu­rio­ lik­tą kar­tą pra­si­dės tarp­tau­ti­nis pro­jek­tas „Va­sa­ros ME­DIA stu­di­ ja 2012“. Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ ro aka­de­mi­jos (LMTA) or­ga­ni­ zuo­ja­mas pro­jek­tas iki lie­pos 1 d. bend­ram dar­bui su­telks stu­den­ tus iš pen­kio­li­kos ES ša­lių, dau­ giau nei iš 30 aukš­tų­jų mo­kyk­lų.

„Va­sa­ros ME­DIA stu­di­ja“ – tai dvi sa­vai­tes trun­kan­tys mo­ky­mai Eu­ ro­pos aukš­tų­jų mo­kyk­lų stu­den­ tams, ska­ti­nan­tys kū­ry­biš­ku­mą ir kul­tū­rų pa­ži­ni­mą ku­riant trum­ pa­met­ra­žius vai­dy­bi­nius ir do­ ku­men­ti­nius fil­mus. Dvi sa­vai­tes trun­kan­tys mo­ky­mai pra­si­de­da nuo idė­jų pri­sta­ty­mo ir gy­ni­mo, o bai­gia­si fil­mų prem­je­ro­mis. Šių me­tų te­ma – „Mu­zi­ka ir gar­sas ki­ne“ – ska­ti­na vi­sus pro­ jek­to da­ly­vius skir­ti dau­giau dė­ me­sio ki­no kom­po­zi­to­rių dar­bui ir jų in­dė­liui į ga­lu­ti­nį pro­duk­tą – ki­no fil­mą. Per dvi sa­vai­tes truk­ sian­čius mo­ky­mus stu­den­tai kurs sce­na­ri­jus, fil­muos ir mon­tuos trum­pus ki­no pa­sa­ko­ji­mus. Ga­ liau­siai bir­že­lio 30 d., už­da­ry­mo va­ka­rą, vyks su­kur­tų vie­nuo­li­kos trum­pa­met­ra­žių fil­mų prem­je­ ros ir ap­do­va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­ja. „Džiu­gu, kad šie­met su­lau­kė­me ne tik stu­den­tų dė­me­sio, pro­jek­ tui pa­raiš­kas tei­kė ir pro­fe­sio­na­ lūs mu­zi­kan­tai bei at­li­kė­jai ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir iš vi­sos Eu­ro­ pos. Tai ro­do, kad pro­jek­tas įgy­ ja dar svar­bes­nę reikš­mę – juo ti­ ki žmo­nės, ku­riems jau, at­ro­dy­tų, tik­rai ne­be­rei­kia mo­ky­tis“, – tei­ gė pro­jek­to „Va­sa­ros ME­DIA stu­ di­ja“ va­do­vė Ine­sa Kurk­lie­ty­tė. Šie­met kar­tu su stu­den­tais Juodk­ran­tė­je (pro­jek­tas vyks­ta pra­mo­gų ir poil­sio cent­re „Ąžuo­ ly­nas“) dirbs še­ši dės­ty­to­jai: LMTA pro­fe­so­rius Min­dau­gas Ur­bai­tis, ki­no kom­po­zi­to­rius Ti­ tas Pet­ri­kis, ne pir­mus me­tus bend­ra­dar­biau­jan­tis kū­rė­jas Pa­ co En­la­lu­na, ki­no kom­po­zi­to­rius iš Ita­li­jos Da­vi­das Mast­ra­pao­lo,

prieš ke­le­rius me­tus taip pat da­ ly­va­vęs pro­jek­te „Va­sa­ros ME­DIA stu­di­ja“, pro­fe­so­rius Step­he­nas Deuts­chas, ku­rian­tis mu­zi­ką fil­ mams, aran­žuo­jan­tis kū­ri­nius ir dir­ban­tis su pro­fe­sio­na­liais at­li­ kė­jais vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Kil­mė: eb­ru – tai tra­di­ci­nis Tur­ki­jos me­nas, dar ki­taip va­di­na­mas ta­

py­ba ant van­dens ar­ba mar­mu­ra­vi­mu.

Ine­sa Kurk­lie­ty­tė:

Dės­ty­to­jų ko­man­da šie­met ypač stip­ri – ti­kiu, kad stu­den­tai įgis neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties.

Pro­jek­te taip pat da­ly­vaus ir ki­no kom­po­zi­to­rius, dės­ty­to­jas Gio­van­ni Rob­bia­no iš Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos, ruo­šian­tis stu­ den­tams pa­skai­tą apie sce­na­ris­ to, re­ži­sie­riaus ir kom­po­zi­to­riaus bend­ra­dar­bia­vi­mo svar­bą ku­ riant ki­ną. „Dės­ty­to­jų ko­man­da šie­met ypač stip­ri – ti­kiu, kad stu­den­ tai įgis neį­kai­no­ja­mos pa­tir­ties ir su­ge­bės į ki­no kom­po­zi­to­riaus bei gar­so re­ži­sie­riaus pro­fe­si­ jas pa­žvelg­ti ki­to­mis aki­mis, at­ ras ir iš­moks nau­jų da­ly­kų. Nea­ be­jo­ju, kad dvi sa­vai­tes ku­ria­ma ir skam­bė­sian­ti mu­zi­ka įkvėps ne vien pro­jek­to da­ly­vius, bet ir tuos, ku­rie už­klys į Juodk­ran­tę il­ sė­tis ir mė­gau­tis va­sa­ros ma­lo­nu­ mais“, – džiau­gė­si I.Kurk­lie­ty­tė.

VD inf.

Ei­ga: dvi sa­vai­tes trun­kan­tys mo­ky­mai pra­si­dės nuo idė­jų pri­sta­ty­

mo ir gy­ni­mo, o baig­sis fil­mų prem­je­ro­mis.

Pir­ma­die­nį bus ati­ da­ry­ta Ir­mos Če­ka­ naus­kie­nės ir Vik­to­ ri­jos Leont­je­vos-Je­ ren­ke­vič eb­ru ta­ py­bos dar­bų pa­ro­ da „Ste­buk­lo beieš­ kant“. Per pa­ro­dos ati­da­ry­mą me­ni­nin­ kės pa­de­monst­ruos eb­ru ta­py­bos at­li­ki­ mo tech­ni­ką ir pri­ sta­tys dau­giau kaip 20 sa­vo dar­bų.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Lai­mu­čio Brun­dzos (BFL) nuo­tr.

Ste­buk­lo paieš­kos van­de­ny­je Eb­ru – tai tra­di­ci­nis Tur­ki­jos me­ nas, dar ki­taip va­di­na­mas ta­py­ba ant van­dens ar­ba mar­mu­ra­vi­mu.

Iš ki­tų me­no sri­čių eb­ru iš­si­ski­ria tuo, kad pa­kar­to­ti to pa­ties pie­ši­ nio ant­rą kar­tą neį­ma­no­ma, o ga­ lu­ti­nis re­zul­ta­tas ma­to­mas tik per­ kė­lus jį ant po­pie­riaus. Uni­ka­lus ir pa­veiks­lo kū­ri­mo pro­ce­sas.

Ant jū­ros dumb­liais su­tirš­tin­ to van­dens pa­vir­šiaus tep­tu­kais pa­skirs­to­mi da­žai, o pa­ga­liu­kais for­muo­ja­mas no­ri­mas vaiz­das.

Ga­liau­siai pie­ši­nys fik­suo­ja­mas už­ de­dant po­pie­riaus la­pą, ku­ria­me ir lie­ka au­to­riaus dar­bas. Šio me­no pra­di­nin­kė Lie­tu­vo­ je, so­cia­li­nio dar­bo ir pe­da­go­gi­ kos ma­gist­rė I.Če­ka­naus­kie­nė eb­

ru ir dai­lės te­ra­pi­ja do­mi­si nuo 2006 m. Eb­ru me­no pa­grin­dus ji pe­rė­mė per pa­čios ini­ci­juo­tą pro­ jek­tą „Ne­ga­lios įvei­ki­mas bei so­ cia­li­za­ci­ja pa­si­tel­kiant eb­ru“. Me­ ni­nin­kė kas­met ke­lia kva­li­fi­ka­ci­ją da­ly­vau­da­ma įvai­riuo­se pro­jek­ tuo­se ar or­ga­ni­zuo­da­ma kur­sus, pa­ro­das, ren­gi­nius. Nuo­lat ve­ da eb­ru me­no pa­mo­kas vai­kams, suau­gu­sie­siems, pe­da­go­gams ir so­cia­li­niams dar­buo­to­jams. Bend­ ra­dar­biau­ja su so­cia­li­nę veik­lą vyk­ dan­čio­mis įmo­nė­mis ir už­sii­ma tuo pa­ti – vi­sai ne­se­niai ji įkū­rė vie­šą­ją įstai­gą Eb­ru me­no ins­ti­tu­tą.

Eb­ru tech­ni­ką per­nai at­ra­do ir jos mo­ki­nė, Vil­niaus dai­lės aka­ de­mi­jos ma­gist­rė V.Leont­je­va-Je­

ren­ke­vič. Pa­sak Vik­to­ri­jos, eb­ru yra ste­buk­lin­ga, sie­lą ra­mi­nan­ti tech­ ni­ka: „Šian­dien žmo­gus taip re­tai džiau­gia­si gy­ve­ni­mu. Nuž­vel­gi mi­ nią, o be­si­šyp­san­čių vei­dų vos vie­ nas ki­tas... Vi­siems per ma­ža lai­ko, vi­si sku­ba, vai­ko­si ma­te­ria­lių da­ly­ kų ir ne­su­si­mąs­to, kad gy­ve­ni­mas ei­na pro ša­lį. Bū­tent eb­ru man pa­ dė­jo at­ras­ti sa­vy­je daug ne­pap­ras­tų da­ly­kų: džiaugs­mą, šyp­se­ną, sva­ jo­nes ir no­rą kur­ti...“ Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė­je ati­da­ro­mos pa­ro­dos au­to­rės kvie­ čia kar­tu pa­si­ner­ti į ste­buk­lin­gą eb­ru li­ni­jų pa­sau­lį ir ska­ti­na pa­ jus­ti, ko­kiu ste­buk­lu šian­dien gy­ ve­na kiek­vie­no mū­sų šir­dis.

VD inf.

V.Sta­re­vi­čiaus ret­ros­pek­ty­va „Kul­tū­ros nak­ties“ lan­ky­to­jai tu­rės ga­li­my­bę pa­ma­ty­ti XX a. pra­džio­je Lie­tu­vo­je kū­ru­sio lė­li­nės ani­ma­ci­ jos pra­di­nin­ku ti­tu­luo­ja­mo Vla­dis­ la­vo Sta­re­vi­čiaus (nuo­tr.) fil­mų ret­ ros­pek­ty­vą.

Nau­ją gar­so ta­ke­lį jai ruo­šia pran­ cū­zų pia­nis­tas Jac­ques’as Camb­ ra, au­dio­vi­zua­li­nės poe­zi­jos gru­pė „AVas­po“ ir mu­zi­kan­tų Vy­tau­ to La­bu­čio bei Re­mi­gi­jaus Ran­čio due­tas. „Kul­tū­ros nak­ty­je“ sve­ čiuo­sis ir pa­ti le­gen­di­nio ani­ma­ to­riaus anū­kė – Léo­na Béat­ri­ce Mar­tin-Sta­re­witch, ku­ri rū­pi­na­si V.Sta­re­vi­čiaus juos­tų ir lė­lių sau­ go­ji­mu bei vie­ši­ni­mu.

V.Sta­re­vi­čius (1882–1965 m.) ki­ lo iš len­kų ba­jo­rų šei­mos (tė­vas – nuo Kė­dai­nių, mo­ti­na – iš Kau­no) ir 26 me­tus gy­ve­no Kau­ne. Vė­liau jis kū­rė Mask­vo­je, o nuo 1920 m.

– Pa­ry­žiu­je. Prieš pir­mą­jį sa­vo fil­ mą apie el­nia­ra­gius 1910 m. V.Sta­ re­vi­čius iš­ban­dė ga­bu­mus įvai­rio­ se sri­ty­se: pie­šė ka­ri­ka­tū­ras ir ki­no pla­ka­tus, kū­rė kos­tiu­mus kar­na­va­ lams, fo­tog­ra­fa­vo, žai­dė vi­so­kius „ki­no ste­buk­lus“, kol pa­ts ėmė fil­ muo­ti ir kur­ti ani­ma­ci­ją. Šie­met mi­ni­me 130-ąsias kū­rė­ jo me­ti­nes, tad „Kul­tū­ros nak­ties“ do­va­no­ja­ma V.Sta­re­vi­čiaus ret­ ros­pek­ty­va – pui­ki ga­li­my­bė su­ si­pa­žin­ti su iš­skir­ti­niu jo kū­ry­bos brai­žu. Tarp fil­mų pa­ma­ty­si­me ir

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

„Pa­par­čio žie­dą“, ku­ris 1950 m.

Ve­ne­ci­jos fil­mų fes­ti­va­ly­je pel­nė ap­do­va­no­ji­mą kaip ge­riau­sia juos­ ta vai­kams.

Uni­ka­liuo­se me­ni­nin­ko dar­buo­ se at­sklei­džia­mas sa­vi­tas mąs­ty­ mo bū­das ir ne­tra­di­ci­nis fil­mų kū­ri­mo me­to­das, kai ani­ma­ci­ jos per­so­na­žų – per­so­ni­fi­kuo­tų vabz­džių ir gy­vū­nų – is­to­ri­jos su­ si­pi­na su au­to­riaus per­so­na­li­ja, jo biog­ra­fi­jos fak­tais, at­si­mi­ni­mais ir kū­rė­jo vai­dy­bi­nių fil­mų frag­men­ tais. Pa­ma­ty­si­me, kaip jo ani­ma­ ci­jos plas­tiš­ku­mas lei­do fil­muo­

se de­rin­ti lė­lių ir gy­vų per­so­na­žų vai­dy­bą. Sa­ko­ma, kad tarp V.Sta­ re­vi­čiaus ger­bė­jų bu­vo Ru­si­jos ca­ ras ir pa­ts Wol­tas Dis­ney. V.Sta­re­ vi­čius bu­vo kvie­čia­mas dirb­ti į jo stu­di­ją JAV, bet at­si­sa­kė, nes bu­vo gry­nai au­to­ri­nės ani­ma­ci­jos ša­li­ nin­kas, vis­ką – nuo sce­na­ri­jaus iki lė­lių – kū­rė pa­ts.

KAS? V.Sta­re­vi­čiaus lė­li­nės ani­ ma­ci­jos ret­ros­pek­ty­va.

KUR? „Lė­lės“ teat­ro vi­di­nia­me kie­me.

KADA? Šian­dien 22.45–2 val.

niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

šeštadienis, birželio 16, 2012

933624

Kelionių

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunskelbimai@vilniausdiena.lt tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

Vis­kas apie ka­rą

959526

Vežame keleivius į Vokietiją,k.Daniją, Olandik., Vilniaus r. (Avižienių v.), kad.

Nr. ją.

Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.

4103/0100:1852, formavimo ir pertvarinfo@gmail.com.

Siūlo darbą

952525 kymo projektas. Projekto organizatorius.

975869

Kitos kad UAB „MJR“ 2012 birPranešame,

Nestandartinių gamyba.

Aukšta kokyželio 27 d. 13baldų val. atliks Alinos Obolebė žema Nr. kaina. www.guobosbaldai.lt . Tel. vič– kad.

0101/0048:400, esančio 8Palydovo 656 69 099. g. 87, SB „Ateitis“, Naujosios

Na­cio­na­li­nis dra­mos teat­ras tę­ sia edu­ka­ci­nę pro­gra­mą, skir­tą su šiuo­lai­ki­nių Eu­ro­pos teat­ro me­ni­nin­kų kū­ry­ba per jų spek­ tak­lių vaiz­do įra­šus su­pa­žin­ din­ti.

Bir­že­lio 21 d. 19.30 val. teat­ro Ma­žo­jo­je sa­lė­je bus pa­ro­dy­tas vie­nos ori­gi­na­liau­sių va­di­na­ mo­jo vaiz­dų teat­ro kū­rė­jų da­ nų re­ži­sie­rės Kirs­ten Dehl­holm ir jos va­do­vau­ja­mo teat­ro „Ho­ tel Pro For­ma“ nau­jau­sio kū­ri­ nio – eks­pe­ri­men­ti­nės ope­ros „Ka­ro su­ma“ („War Sum Up“) – vaiz­do įra­šas, ku­rį pri­sta­tys pa­ti re­ži­sie­rė. „Ka­ro su­ma“ – tai ori­gi­na­ lus vaiz­do ir mu­zi­kos sin­te­zės pro­jek­tas, su­kur­tas bend­ra­dar­ biau­jant su Lat­vi­jos na­cio­na­li­ ne ope­ra. Šių me­tų bir­že­lio pra­ džio­je jis ati­da­rė tra­di­ci­nį šio teat­ro ren­gia­mą ope­ros fes­ti­va­ lį. Nau­ja­ja­me K.Dehl­holm spek­ tak­ly­je, kaip ir ki­tuo­se teat­ro „Ho­tel Pro For­ma“ dar­buo­se, per vaiz­do ir gar­so jung­tį per­ tei­kia­mos uni­ver­sa­lios šiuo­lai­ ki­nio pa­sau­lio, žmo­ni­jos, kul­tū­ ros evo­liu­ci­jos te­mos.

„Ka­ro su­ma“ – tai ori­gi­na­lus vaiz­do ir mu­zi­kos sin­te­ zės pro­jek­tas.

760904

Vilnios sen., Vilniaus m. sav., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo kad. Nr. 0101/0048:159 savinekilnojamąjį turtą bendrą ninkus dalyvauti suderinant Parduodamas dviejųadresas: kambariųLvovo butas g.

Palanribą. UAB „MJR“ 89, gos centre, už bažnyčios, g. 061, 1A. Tel. LT-08104, Vilnius.

Tel. S.Nėries 8 652 25 e.

8 603 62 096. paštas info@mjrgroup.lt.

955765

parduoda

perKa

UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darbą šeimos gydytojams ir bendrosios praktikos slaugytojams. Informacija tel. 8 618 37 721.

975625

Transportas, logistika Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel. 8 611 45 000.

976055

PaSlaugoS Statybos ir remonto Skaldome akmenis, iš akmenų mūrijame tvoras, terasas, laiptus, židinius, klojame grindinius. Atliekame statybos, remonto, apdailos darbus. Tel. 8 607 27 916.

974381

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

968041

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

974464

Šį­kart kū­ri­nio cent­re – ka­ ro kaip am­ži­nos ir nuo­lat vyks­ tan­čios gy­vy­bės ir mir­ties, ci­ vi­li­za­ci­jos ir kul­tū­ros, žmo­gaus ir ma­ši­nos ko­vos įvaiz­dis. „Ka­ ro su­mą“ įkvė­pė tra­di­ci­nė ja­po­ nų kul­tū­ra. Spektaklis nau­jau­ sio­mis vaiz­do tech­no­lo­gi­jo­mis ku­ria­mus įspū­din­gus vaiz­dus jun­gia su įvai­riais šiuo­lai­ki­nės mu­zi­kos sti­liais. „Ka­ro su­mos“ bend­raau­to­ris ir jos lib­re­to au­to­rius da­nų ra­ šy­to­jas Wil­lie Flind­tas ori­gi­na­ liai pa­nau­do­jo tra­di­ci­nio ja­po­ nų teat­ro „No“ teks­tus. Mu­zi­ką ope­rai su­kū­rė vie­na per­spek­ty­ viau­sių šiuo­lai­ki­nių Bal­ti­jos ša­ lių jau­nų­jų kom­po­zi­to­rių lat­vė San­ta Rat­nie­cė ir bri­tų gru­pė „The Ir­rep­res­sib­les“. Pag­rin­di­ nį vaid­me­nį ope­ro­je at­lie­ka Lat­ vi­jos ra­di­jo cho­ro at­li­kė­jai. Kos­ tiu­mus su­kū­rė vie­nas gar­siau­sių šiuo­lai­ki­nių Skan­di­na­vi­jos di­ zai­ne­rių Hen­ri­kas Vibs­ko­vas.

Ope­ra „Ka­ro su­ma“ Da­ni­jo­je ir Lat­vi­jo­je bu­vo no­mi­nuo­ta ge­ riau­sio me­tų spek­tak­lio ap­do­ va­no­ji­mui. Įta­kin­gas da­nų dien­ raš­tis „Po­li­ti­ken“ šiam teat­ro „Ho­tel Pro For­ma“ dar­bui sky­ rė aukš­čiau­sią pen­kių žvaigž­du­ čių įver­ti­ni­mą ir ra­šė, kad „ope­ra „Ka­ro su­ma“ meist­riš­kai at­sklei­ džia, kaip nau­jo­jo teat­ro pio­nie­ riai su­ge­ba su me­ni­ne dis­tan­ci­ja ir kar­tu jau­di­nan­čiai api­bend­ rin­ti ka­ro pa­tir­tį“.

Ki­tas da­nų dien­raš­tis „In­for­ ma­tion“ tei­gė, kad „spek­tak­lis su­jun­gia kla­si­ki­nius „No“ teat­re pa­vaiz­duo­tų ka­rių įvaiz­džius su šiuo­lai­ki­niais man­ga pie­ši­niais“.

VD inf.

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai.info@gmail.com.

952530

PerKa

975906

UAB „Senamiesčio ūkis“, įmonės kodas 121452134, skelbia daugiabučio namo Brangiai perkame mišką su žeme arba išsiVarpųVisoje g. 4, Vilniuje, dangos išremonkirsti.

Lietuvoje.stogo Atsiskaitome karto. to konkursą.

Konkurso medžiagą galima Tel. 8 676 41 155. gauti iki 2012 m. birželio 29 d. 9 val.929896 benUAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: drovės sekretoriate.

Vokų su pasiūlymais veršelius, avis.2012 Sumokame iš karto. atplėšimogalvijus, procedūra m. birželio 29 Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 d.

11 val.

Adresas: Vilniaus g.

25, Vilnius, 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.

953105 tel. (8 5) 261 1695, faksas (8 5) 212 1386, e. paštas vilnius@vites.lt.

Įvairūs

975629

UAB PROVIT informuoja, kad parengė Kita „Apie 15,3 ha Gineitiškių – Pavilionių te2012 04 20 ritorijos T10Vilniaus ir T12 apygardos kvartalų teismo detalųjįnutarplatimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto ną“.

Planavimo pagrindas: m. byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012).Vilniaus Bankrutuosavivaldybės administracijos direktojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi UAB VERSLO VALDYMO IR RESriaus paskirta 2008 0509 įsakymas Nr. 30-919.

TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotastikslinės asmuo Planavimo tikslas – teritorijos –paskirties V.Česonis, tel.

8 686 83 541. Prašombendroiki 2012 keitimas (nekeičiant m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditojo plano sprendinių); keirinius reikalavimus 2012 m.sklypų gegužėsribų 2 dienai timas (skaidymas); teritorijos (sklypo) (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius patvirtinannaudojimo būdo reikalavimus nustatymas; teritoričių tinkamai įformintus nuorašus. josdokumentų (sklypo) naudojimo pobūdžio nustaTaip pat gyvenamųjų, prašom nurodyti, ar šiųinfrastruktūreikalavimų tymas; verslo, įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu rosyraobjektų statyba, bendro naudojimo tai padaryta.

Kreditorinį reikalavimą pateikPlanavimo orgatiteritorijų Savanoriųnumatymas. pr. 262-105, LT-50204 Kaunas.

Innizatorius – Vilniaus m.886. savivaldybės formacija tel./faks.

(8 37) 229 961016 administracijos Miesto plėtros departaINFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVImentas, Konstitucijos pr. 3, LT- 09601, MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo Vilnius, tel. (8 5) 211 2526.

Detaliojo g.

105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyplano UAB PROVIT, Kalvarijų g. po kad.rengėjas Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 125, 4Cha, korp., LT-08221, Detalu0,2419 detalusis planas.Vilnius.

Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės admisis planas bus eksponuojamas 2012 m. nistracijos direktoriaus 2011 liepos 16 -26 d. nuo 8 ikipavaduotojo 17 val. UAB PRO07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 VIT patalpose, Kalvarijų g. 125,organizato4C korp., detaliojo teritorijų planavimo LT-08221 projekto aptariaus teisių Vilnius. ir pareigųViešas perdavimo sutartis Nr. rimas vyks ten pat, liepos 26 d. 16 val.

Informaciją visais klausimais teikia projekto vadovas V.Petkevičius, tel. 8 698 28 081, e. paštas v.petkevicius@provit. lt. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos pateikiami detaliojo planavimo organizatoriui ar rengėjui raštu iki viešojo susirinkimo pabaigos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendimus bei viešojo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybiniam priežiūros skyriui (Vitebsko g. 19, Vilnius ) per mėnesį nuo atsakymo į pateiktą pasiūlymą siuntimo paštu dienos.

m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliojo plano organizatorius – UAB „4Real“, A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

skl. Nr. 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) sklypo Nr. 147 savininką 2012 m. birželio 8 d. 10 val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslavo Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom susisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazevič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 79 348, e. paštas topomatik@gmail.com).

23

skelbimai

960926

Karščiausi Kelionių pasiūlymai Kelionių organizatorius

KarščiauSi Kelionių A.Vienuolio g.PaSiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Kelionių organizatorius Ar svajojate aplankyti Niujorką?

O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą.

Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Niujorkas karėlį! nuo 2226 Lt Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

Kelionių organizatorius

Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 125nuo Lt 3464 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai.

Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 Lt sala–Talinas – 377 Lt Ryga–Saremos KroatijaItalija nuo 990 Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Praha–Viena–Budapeštas Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) IŠ VARŠUVOS Graikija,Hurgada Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999 Lt Ispanija, – 1108 Šri Lanka Alikantė nuo 3500 Lt Graikija, sala Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128 Lt Turkija, nuo Antalija Tunisas 770 –Lt1185 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Turkija,Nilu Marmaris 1289LtLt Kruizas nuo 2038 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas Portugalija, Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt– 1899 Lt Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499 Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

Graikija, Kreta – 99 Lt Mažieji Laukystos piratai Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Lt Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 599 2239LtLt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Lt Avataro–nuotykiai Raganė 550 Lt kartu 450 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Juodkalnijoje 1899 Lt KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec.

Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

976143

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929900

ĮvairūS Kita Informuojame, kad š. m. birželio 27 d.

10 val. SB „Ąžuolinė“, Balsiškių k., Bezdonių sen., Vilniaus r., bus atliekami žemės sklypo 181 (kad. Nr. 4107/1241:181) kadastriniai matavimai. Organizatorius Marytė Mickevičienė. Prašome gretimo sklypo Nr.182 savininkę Raisa Starikovą atvykti į savo žemės sklypą dėl ribų suderinimo. Rengėjas UAB „Geodeziniai ir topografiniai darbai“, vykdytojas V.Janušis, adresas: Vilnius, Žalgirio g. 88-507. Tel. (8 5) 272 8058, gtdarbai@gmail.com.

975682

NŽT prie ŽŪM 2012 04 30 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1992 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Pikutiškių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo”, rengiamas UAB „Nemėžio komunalininkas“ žemės sklypo Skaidiškių mstl., Nemėžio sen., Vilniaus r. sav. formavimo ir pertvarkymo projektas. Planavimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyriaus vedėjo leidimas rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą 2012 m. gegužės 9 d.

Nr. 48L-(14.48.36)-195. Planavimo tikslas – žemės sklypo suformavimas valstybinėje žemėje. Planavimo organizatorius – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrius. Pareiškėjas – UAB „Nemėžio komunalininkas“, Sodų g. 23, Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r. Projekto rengėjas – UAB „Atspindys”, Laisvės pr. 88, Vilnius, tel. ( 8 5) 275 0981, 8 656 28500, e. paštas info@atspindys. lt. Su parengto formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniais susipažinti bei pateikti savo pasiūlymus ir pastabas galite 2012 m. liepos 2–16 dienomis, UAB „Atspindys”, adresu Laisvės pr. 88, III aukštas, Vilnius.

975834

37O 37O 37O

OFFICIAL PROFILE ON OFFICIAL FACEBOOK PROFILE ON OFFICIAL FACEBOOK.COM/370MAGAZINE PROFILEFACEBOOK ON FACEBOOK Čia visada rasi PDF versiją

FACEBOOK.COM/370MAGAZINE FACEBOOK.COM/370MAGAZINE Čia visada rasi PDF versiją Čia visada rasi PDF versiją

Orai

Savaitgalį Lietuvoje bus šilta, gali palyti su perkūnija. Šiandien vakariniuose rajonuose vietomis numatomas trumpas lietus, galima perkūnija, temperatūra dieną – 21–26 laipsniai šilumos. Sekmadienio naktį bus 14–15, dieną – 19–27 laipsniai šilumos, taip pat numatomi trumpi lietūs su perkūnija.

Šiandien, birželio 16 d.

+21

+22

Telšiai

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+22

Utena

+21

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

4.41 21.58 17.17 1.40 19.00

168-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 198 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +30 Berlynas +24 Brazilija +24 Briuselis +20 Dublinas +14 Kairas +38 Keiptaunas +17 Kopenhaga +17

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

+17 +31 +21 +20 +24 +13 +20 +35

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+27 +20 +28 +17 +17 +32 +21 +25

Vėjas

2–5 m/s

DATOS (birželio 16 d.)

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+23

+19

+13

3

+19

+25

+20

+13

5

+16

+23

+19

+15

3

+16

+23

+17

+11

5

Sekmadienį

+23

+22

1819 m. gimė Antanas Juška, kunigas, liaudies švietėjas, tautosakininkas, leksikografas.

1963 m. į orbitą pakilo pirmoji pasaulyje kosmonautė moteris Valentina Tereškova.

1971 m. gimė Tupac, JAV repo ir hiphopo atlikėjas, vienas garsiausių, populiariausių reperių pasaulyje.

pirmadienį

antradienį 1978 m. gimė Dainius Zubrus, lietuvių ledo ritulininkas, žaidžiantis NHL.

Marijampolė

Vilnius

+21

Alytus

DATOS (birželio 17 d.)

1818 m. gimė Charles’is Gounod, prancūzų kompozitorius.

1882 m. gimė Igoris Stravinskis, rusų kompozitorius.

1885 m. iš Prancūzijos į Niujorko uostą buvo atplukdyta Laisvės statula.

1940 m. gimė teatro ir kino aktorius Saulius Sipaitis.

1944 m. Islandija tapo nepriklausoma valstybe.

1945 m. gimė belgų dviratininkas Eddy Merckxas.

1963 m. gimė amerikiečių aktorius Gregas Kinnearas.

1980 m. grupė „Led Zeppelin“ pradėjo savo paskutinį koncertų turą.

1980 m. gimė amerikiečių tenisininkė Venus Williams.

2007 m. mirė italų dizaineris, vadinamas mados architektu, Gianfranco Ferré.

Po­pu­lia­ru­mas: E.Za­cha­re­vi­čiaus me­nas taip pa­ti­ko Džordž­tau­no gy­ven­to­jams, kad jie da­bar būriais ei­na pas jį ir siū­lo sa­vo sie­nas. „The Wall Street Jour­nal“ nuo­tr.

Ant Ma­lai­zi­jos sienų – lie­tu­vio me­nas Me­ni­nin­kas Er­nes­tas Za­cha­re­vi­ čius sa­vo ne­įpras­tais kūri­niais džiu­gi­na Ma­lai­zi­jos Pe­nan­go vals­ ti­jos gy­ven­to­jus.

Kai še­šių metrų aukš­čio gra­fi­tis, vaiz­duo­jan­tis se­no žmo­gaus vei­ dą, pa­puošė na­mo sieną Džordž­ tau­no mies­te, Armė­ni­jos gatvė­je, jis ne­galė­jo lik­ti ne­pas­tebė­tas. Bet, užuot rei­ka­lavę jį pa­ša­lin­ti, žmonės pa­prašė dau­giau pie­ši­nių. Da­bar jie ta­po neat­sie­ja­ma Džordž­tau­no fes­ ti­va­lio da­li­mi.

Šių pie­ši­nių au­to­rius yra 25 metų lie­tu­vis E.Za­cha­re­vi­čius, Pe­nan­ge pirmą kartą ap­si­lankęs 2009-ai­siais, baigęs uni­ver­si­tetą Lon­do­ne. Su­ si­žavėjęs Ma­lai­zi­ja, per­nai jis at­ si­kraustė čia gy­ven­ti ir pra­dėjo vaiz­duo­ti šios ša­lies žmo­nes bei kultūrą, daž­niau­siai ant dro­ bės ir po­pie­riaus. Vie­no­je senųjų Džordž­tau­no gat­vių jau­nuo­lis taip pat įsteigė me­no centrą vai­kams.

Tai galėtų paaiš­kin­ti, kodėl fes­ ti­va­liui pa­reng­tuo­se jo dar­buo­se – daug vaikų.

„Kai ieš­ko­jau idėjų, pa­stebė­ jau, kad pie­ši­niai su vai­kais at­ro­do mie­liau. Suau­gu­sie­ji būna ge­ro­kai kuk­les­ni“, – paaiš­ki­no me­ni­nin­ kas. Pie­ši­nius jis ku­ria iš sa­vo pa­ ties da­rytų nuo­traukų.

Ne­to­li mies­to šven­tyk­los, kur dar sto­vi XIX a. na­mai, ne­ga­li­ma ne­pas­ tebė­ti E.Za­cha­re­vi­čiaus did­žiu­lio ir žais­min­go pie­ši­nio, vaiz­duo­jan­čio jo aš­tuon­metį mo­kinį su ušu ap­ran­ ga. Ant ki­to na­mo sie­nos Armė­ni­jos gatvė­je pa­vaiz­duo­ti dvi­ra­čiu rie­dan­ tys vai­kai. Jie yra pieš­ti, o dvi­ra­tis –

Šiandien: Aurimas, Benas, Julita, Jūratė, Tolminas Rytoj: Adolfas, Daugantas, Grigalius, Laura, Vilmantė

įvairenybės

Vardai

tik­ras, at­rem­tas į sieną. Šiuo me­tu me­ni­nin­kas yra baigęs tris iš še­šių darbų, ruo­šiamų fes­ti­va­liui, ku­ris vyks kitą mėnesį. Bet jau da­bar jau­ nuo­lis neat­si­gi­na naujų pra­šymų. „Žmonės tie­siog atei­na pas ma­ne ir siū­lo sa­vo sie­nas“, – sakė jis.

Me­ni­nin­kas at­vi­ras pa­si­ūly­mams. „Kinų šven­tyk­la pa­si­ūlė man ta­py­ti ant pa­sta­to, ku­ris sto­vi ato­kio­je sa­lo­ je ir kur nie­kas net ne­nu­vyks­ta, – pa­ sa­ko­jo E.Za­cha­re­vi­čius. – Pa­ma­niau, kad tai ga­li būti įdo­mus pro­jek­tas?“ „The Wall Street Jour­nal“ inf.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes.

Jautis (04 21–05 20). Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Pasinerkite į ramybę, neleiskite negatyvioms mintims valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti.

Dvyniai (05 21–06 21). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko naujo ir sudėtingo. Tiesiog dirbkite savo darbą.

Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajausite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių.

Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija, pasikliaukite ja.

Svarstyklės (09 24–10 23). Neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl padarytų klaidų jausitės susierzinęs. Šiandien verta atsisakyti kolektyvinės veiklos.

Skorpionas (10 24–11 22). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų. Šaulys (11 23–12 21). Didelę reikšmę turės jūsų santykiai su aplinkiniais, galimas konfliktas su jaunu arba autoritetingu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti.

Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje.

Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Galite būti įvertintas už originalumą.

Vandenis (01 21–02 19). Pats laikas rinktis baldus, keisti požiūrį į aplinką. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.