2012-06-18 Klaipeda

PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS

PIRMAS miesto dienraštis

13 www.kl.lt

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

141 (19 442)

Kaina 1,30 Lt

Naš­lai­čio lai­mė – bran­gi

Be tė­vų li­ku­sių vai­ kų li­ki­mus spren­ džian­ti val­džia su­ ku­ria nau­jas kliū­ tis lie­tu­vių šei­ moms bent lai­ki­nai pri­glaus­ti glo­bos na­ mų auk­lė­ti­nius. O už­sie­nie­čiams įvai­ kių ieš­kan­tys tar­pi­ nin­kai krau­na­si mil­ ži­niš­kus pel­nus pa­ dė­da­mi įvai­ki­nti vai­ką iš Lie­tu­vos.

„Kiek ga­li­ma lais­ty­ti kaž­ko­kį sta­ba­rą.“ Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da apie jau­nų me­de­lių prie­žiū­ros ypa­tu­mus.

2p.

Sei­mū­nai ban­dė gel­bė­to­jus As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Nors pa­jū­ry­je ple­vė­sa­vo mau­dy­tis drau­džian­čios rau­do­nos vė­lia­vos, į ban­gas pa­nir­ti su­ma­nė du Sei­mo na­riai – Min­dau­gas Bas­tys ir Vi­das Ged­vi­las. Jų neat­bai­dė ne tik ban­ gos, bet ir van­dens tem­pe­ra­tū­ra, ku­ri te­sie­kė 13 laips­nių ši­lu­mos. „Smal­sūs“ poil­siau­to­jai

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Po­pie­riz­mas at­bai­dė glo­bė­jus

Pra­si­dė­ju­sios va­sa­ros ma­lo­nu­mai vir­to tik­ru gal­vos skaus­mu vai­kų na­mų va­do­vams – ko­kias pra­mo­ gas ir lais­va­lai­kį pa­siū­ly­ti glo­bos įstai­go­je au­gan­tiems vai­kams, kai biu­dže­ti­nin­kų ki­še­nė­se švil­pau­ ja vė­jai?

Anks­čiau to­kius vai­kus bent per va­sa­rą ga­na mie­lai pri­glaus­da­vu­ sios šei­mos šie­met vai­kų na­mų du­ rų ne­be­vars­to. „To­kių šei­mų labai su­ ma­žė­jo.

4

Ke­lias: di­džio­ji da­lis vai­kų na­mų auk­lė­ti­nių ne­su­lau­kia nei lie­tu­vių, nei už­sie­nie­čių įtė­vių dė­me­sio.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr

Sek­ma­die­nį Pa­lan­go­je pū­tė ga­na stip­rus vė­jas. Pap­lū­di­my­je plaikstėsi mau­dy­nes drau­džian­ti rau­do­na vė­lia­ va, van­duo bu­vo šal­tu­tė­lis, ta­čiau no­ rin­čių­jų mau­dy­tis vis tiek at­si­ra­do. „Pap­lū­di­my­je bu­vo iš­kel­ta rau­do­ na vė­lia­va, ku­ri reiš­kia, jog mau­dy­ tis griež­tai drau­džia­ma, nes ban­ga­ vi­mas vir­ši­jo tris ba­lus. Prie ma­nęs priė­jo du vy­rai ir pa­klau­sė, ar ga­ li nu­si­mau­dy­ti, pa­sa­kiau, jog ne. Jie pa­rei­ka­la­vo, kad pa­ro­dy­čiau do­ku­ men­tą, kur paaiš­kin­ta, ko­dėl to da­ ry­ti ne­ga­li­ma“, – pa­sa­ko­jo Pa­lan­gos gel­bė­ji­mo sto­ties vir­ši­ nin­kas Jo­nas Pi­rož­ni­kas.

5

2

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

miestas Gi­das – di­rek­to­rius

Sve­čiai iš Mins­ko

Nau­jos aikš­te­lės

Pir­mo­sios šiais me­tais eks­kur­ si­jos „Su­si­pa­žin­ki­me su Klai­pė­ dos uos­tu“ gi­du taps Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius Eu­ge­ni­jus Gent­ vi­las. Jis pa­sa­kos apie Klai­pė­ dos uos­tą, čia vei­kian­čių įmo­ nių veik­lą, uos­to ga­li­my­bes bei per­spek­ty­vas. Bir­že­lį ir lie­pą bus su­reng­ta 30 eks­kur­si­jų.

Klai­pė­do­je sa­vait­ga­lį vie­šė­jo sve­čiai iš Mins­ko An­to­ni­na Slo­ bod­chi­ko­va ir Mik­hai­las Gu­ li­nas. Penk­ta­die­nį Deb­re­ce­ no ra­jo­ne prie „Vai­kų pa­sau­lio“ A.Slo­bod­chi­ko­va su­ren­gė ak­ci­ ją su ša­lia dir­ban­čiais pre­ky­bi­ nin­kais. Me­no kie­me šeš­ta­die­nį M.Gu­li­nas pri­sta­tė sa­vo su­kur­ tų lai­vų pa­ra­dą.

Šeš­ta­die­nį Pa­lan­go­je ati­da­ry­tas Vai­kų par­kas, įsi­kū­ręs vi­sai prie jū­ros bei pu­šy­no. Ja­me lais­va­ lai­kį ma­žie­ji ga­lės leis­ti ne­mo­ ka­mai. Par­ko įren­gi­niai bei ap­ lin­kos su­tvar­ky­mas ku­ror­to sa­ vi­val­dy­bei kai­na­vo dau­giau nei 0,5 mln. Lt. Vi­sa te­ri­to­ri­ja ap­ tver­ta, įreng­tos ste­bė­ji­mo ka­ me­ros, ap­švie­ti­mas.

Verslo pulsas Pris­t a­t y­m as. Bir­ž e­l io 18 d., pir­m a­ die­n į, 17 val. Klai­p ė­d os sa­v i­v al­dy­ bės ad­m i­n ist­r a­c i­j os ta­r y­b os po­ sė­d žių sa­l ė­j e (Lie­p ų g. 11) vyks su­ skys­t in­t ų gam­t i­n ių du­j ų ter­m i­n a­l o po­vei­k io ap­l in­k ai ver­t i­n i­mo pri­s ta­ ty­m as ir ap­t a­r i­m as.

Pra­d e­d an­t ie­s iems. Bir­ž e­l io 21 d., ket­v ir­t a­d ie­n į , 11 val. bus da­l i­j a­ mi pir­m ų ­j ų vers­l o me­t ų pa­s lau­ gų krep­š e­l iai vi­s iems, no­r in­t iems pra­d ė­t i sa­vo vers­l ą. Krep­š e­l iai bus da­l i­j a­m i Her­k aus Man­t o g. 84 (Klai­ pė­d os moks­l o ir tech­n o­l o­g i­j ų par­ ke) Klai­p ė­d o­j e. Pra­d e­d an­t ie­j i vers­ li­n in­k ai ga­l ės pa­s i­n au­d o­t i 50 va­ lan­d ų kon­s ul­t a­c i­j ų , 24 va­l an­d ų mo­k y­m ų ir vir­t ua­l aus biu­r o pa­ slau­g o­m is ga­v ę če­k į ar­b a va­d i­n a­ mą ­j į pir­m ų ­j ų vers­l o me­t ų pa­s lau­ gų krep­š e­l į.

Se­m i­n a­r as. Bir­ž e­l io 21 d., ket­v ir­ ta­d ie­n į, 13.30 val. Klai­p ė­d o­j e Pre­ ky­b os, pra­m o­n ės ir ama­t ų rū­m ai or­g a­n i­z uo­j a se­m i­n a­r ą „Pa­t a­r i­m ai vers­l ui sko­l ų pri­t ei­s i­m o ir bank­ro­ to klau­s i­m ais“.

Su­s i­t i­k i­m as. Bir­ž e­l io 21 d., ket­v ir­t a­ die­n į, 15 val. ren­g ia­m as Klai­p ė­dos pre­k y­b os, pra­mo­nės ir ama­t ų rū­mų na­r ių su­s i­t i­k i­m as su Ig­nu Staš­ke­v i­ čiu­m i, bend­ro­vės NDX val­dy­b os pir­ mi­n in­k u. Su­s i­t i­k i­mo me­t u bus dis­ ku­t uo­ja­ma apie „VP gru­p ės“ 20 me­t ų veik­los pa­t ir­t į, vers­lo spe­c i­f i­k ą, di­ džiau­s ius sun­k u­mus plė­to­jant vers­ lą Lie­t u­vo­je.

Po­s ė­d is. Bir­ž e­l io 22 d., penk­t a­d ie­ nį, 14.00 val. J.Ja­n o­n io g. 24, Uos­ to di­r ek­c i­j os 2 aukš­t o di­d žio­j o­j e kon­f e­r en­c i­j ų sa­l ė­j e vyks Klai­p ė­ dos vals­t y­b i­n io jū­r ų uos­to plė­to­j i­ mo ta­r y­b os po­s ė­d is, ku­r iam pir­m i­ nin­k aus su­s i­s ie­k i­m o mi­n ist­r as Eli­ gi­j us Ma­s iu­l is.

Me­de­liai vir­to sta­ba­rais Nors mies­te kles­ti nuo­la­tos puo­se­lė­ja­mi ir lais­to­mi gė­ly­nai, jau­ ni me­de­liai to­kios mei­lės ir dė­me­sio, pa­na­šu, ne­su­lau­kia. Ne­ma­ ža da­lis jų nu­džiūs­ta taip ir ne­su­ža­lia­vę. Uos­ta­mies­čio val­džia tvir­ti­na dėl mirš­tan­čių me­džių esan­ti ne­kal­ta ir tu­ri bran­giai mo­ kė­ti už ran­go­vų klai­das.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­so­di­no pra­stus augalus

Vie­toj ža­dė­tos me­džių alė­jos – nu­ džiū­vę sta­ga­rai. Toks vaiz­das klai­pė­ die­čiams akis ba­do Jū­ri­nin­kų ir Šiau­ rės pro­spek­tuo­se bei Poil­sio par­ke.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­ vi­kas Dū­da tei­gė, kad si­tua­ci­ja jam ži­no­ma. Esą kas­met šis klau­si­mas yra ke­lia­mas, bet ne­daug kas kei­čia­ si. Pa­sak jo, dėl nu­džiū­vu­sių me­de­lių kal­ti gat­ves at­nau­ji­nę ran­go­vai. „Tie­siog bu­vo pa­so­din­ti ne­tin­ka­ mi me­de­liai. Kai so­di­na­ma, jų stie­ bas tu­ri bū­ti 14 cen­ti­met­rų sto­rio.

Mi­nė­tais at­ve­jais me­de­lio ka­mie­ nas te­bu­vo vos pirš­to sto­rio. Taip pat neaiš­ku, ar au­ga­lai bu­vo tin­ ka­mai pa­so­din­ti. Gal su­ki­šo į ko­ kį mo­lį be juo­dže­mio, ir vis­kas“, – prie­žas­tis var­di­jo L.Dū­da.

Jo tei­gi­mu, to­kia si­tua­ci­ja su­si­da­ rė ir dėl to, kad į ob­jek­to priė­mi­mo ko­mi­si­ją ne­bu­vo įtrauk­ti ap­lin­ko­ sau­gos spe­cia­lis­tai. Ne­bu­vo ir rei­ ka­la­vi­mo, kad ran­go­vai pa­teik­tų ap­ lin­ko­sau­gos spe­cia­lis­tų pa­žy­mą. Esą bū­da­vo tik su­skai­čiuo­ja­ma, kiek yra me­de­lių, o į jų ko­ky­bę ne­krei­pia­ma dė­me­sio. Dėl to ran­go­vai ga­lė­da­vo nu­pirk­ti pa­čius pi­giau­sius au­ga­lus.

Sta­ga­rų van­duo neiš­gel­bės

„Šiau­rės pro­spek­te vie­to­je nu­džiū­ vu­sių me­de­lių pa­so­di­no­me ke­ lias­de­šimt nau­jų. Jie ža­liuo­ja. Kai so­di­no­me, me­de­liai bu­vo 14 cen­ti­ met­rų sto­rio“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­ rius. Kai ku­rie klai­pė­die­čiai ma­no, kad me­de­liai nu­džiūs­ta ir dėl to, jog yra per ma­žai lais­to­mi.

de­lių pa­gal dar­bų ga­ran­ti­ją. Ta­čiau ne­pa­vy­ko. Su­dė­tin­ga bu­vo įro­dy­ti jų kal­tę. „Ka­dan­gi ne­bu­vo prin­ci­ pin­gu­mo pir­ma­me eta­pe, to­liau ta­ po su­dė­tin­ga. Jū­ri­nin­kų pro­spek­to at­nau­ji­ni­mu rū­pi­no­si ne sa­vi­val­dy­ bė, o Ke­lių di­rek­ci­ja“, – ko­men­ta­ vo di­rek­to­rius.

Pra­šys pasirūpinti ran­go­vų

Bū­da­vo tik su­skai­ čiuo­ja­ma, kiek yra me­de­lių, o į jų ko­ ky­bę ne­krei­pia­ ma dė­me­sio. Dėl to ran­go­vai ga­lė­da­vo nu­pirk­ti pa­čius pi­ giau­sius au­ga­lus.

„Kiek ga­li­ma lais­ty­ti kaž­ko­kį sta­ba­rą. Jei šis aug­tų ma­no kie­me, tai dar kas va­ka­rą pa­lie­čiau. Ta­čiau ne­ži­nau, ar bū­tų di­de­lis efek­tas, jei nuo­lat lie­tu­me tuos sta­ga­rus. Me­ džiai pa­tys au­ga gam­to­je. Nie­kas jų ne­lais­to“, – dės­tė di­rek­to­rius.

L.Dū­da tvir­ti­no, kad iš ran­go­vų, ku­rie at­nau­ji­no Šiau­rės pro­spek­tą, ban­dy­ta iš­si­rei­ka­lau­ti nau­jų me­

Ta­čiau me­de­liai džiūs­ta ir Poil­sio par­ke. L.Dū­da pa­sa­ko­jo, kad juos ap­žiū­rė­ju­si spe­cia­li ko­mi­si­ja kons­ ta­ta­vo, jog nu­džiū­vo tik vie­nas, o ke­le­tą yra už­puo­lu­sios li­gos. „Pra­ne­šė­me apie tai ran­go­vui.

Ti­ki­mės, kad jie pa­si­rū­pins me­de­ liais. Pa­gal su­tar­tį dar­bams yra su­ teik­tas pen­ke­rių me­tų ga­ran­ti­nis lai­ko­tar­pis. Bū­tų keis­ta, kad ne­ praė­jus nė me­tams sa­vi­val­dy­bė tu­ rė­tų at­so­din­ti nau­jus ar gy­dy­ti ser­ gan­čius me­de­lius“, – ko­men­ta­vo di­rek­to­rius.

Anot L.Dū­dos, sa­vi­val­dy­bė pa­gal ga­li­my­bes ban­dys at­so­din­ti mies­ te nu­džiū­vu­sius me­de­lius. Ta­čiau šie­met tam lė­šų ne­skir­ta. „Kol kas šio klau­si­mo ne­svars­ to­me. Trūks­ta pi­ni­gų. Yra svar­ bes­nių dar­bų. Gal at­si­ras in­ves­ tuo­to­jų, ku­rie plės­da­mi kvar­ta­lus pa­so­dins ir me­džių“, – svars­tė di­ rek­to­rius.

Marš­r u­t as. Tarp­t au­t i­n is Pa­l an­g os oro uos­t as in­for­muo­j a, kad Ru­s i­j os avia­kom­p a­n i­j a „Rus­L i­ne“ nuo 2012 m. bir­že­l io 24 d. va­s a­ros se­zo­no me­ tu sek­m a­d ie­n iais rengs skry­d žius marš­r u­t u Mask­va – Pa­l an­ga – Mask­ va. Skrai­dys lėk­t u­v ai, tal­p i­n an­t ys pen­k ias­de­š imt ke­lei­v ių.

Jau­n i­m ui. Vals­t y­b i­n ė dar­b o ins­ pek­c i­j a per pa­s ku­t i­n ius tris mė­n e­ sius įvai­r iuo­s e ša­l ies mies­t uo­s e su­ ren­gė dau­g iau nei tris­de­š imt kon­sul­ ta­c i­n ių-švie­č ia­mų­j ų se­m i­n a­r ų pro­ fe­s i­n ių ir aukš­t ų­j ų mo­k yk­lų stu­den­ tams. Dar­b o ins­p ek­to­r iai per­tei­kė api­b end­r in­t ą in­for­m a­c i­j ą, rei­k a­l in­ gą su­d a­r ant pir­m ą­j ą dar­b o su­t ar­t į, iš­s a­m iai aiš­k i­no dar­buo­to­j o tei­s es, pa­rei­g as, nag­r i­nė­j o ki­t as dar­b o san­ ty­k ių te­mas, tei­s i­n ius as­p ek­t us, su­s i­ ju­s ius su dar­bu, – su­p a­ž in­d i­no su to­ mis ži­n io­m is, ku­r ios pa­dė­t ų tvir­č iau ženg­t i į dar­b o rin­k ą.

Pa­kei­tė: vie­to­je nu­džiū­vu­sių me­džių Šiau­rės pro­spek­te nau­jus at­so­di­no sa­vi­val­dy­bė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mo­kes­čių ins­pek­to­riai ne­si­slaps­tys Šio va­sa­ros se­zo­no me­tu pir­mą­ kart vie­š o­s e vie­t o­s e Mo­k es­č ių ins­pek­ci­jos dar­buo­to­jai jiems pa­ ves­tas už­duo­tis vyk­dys vil­kė­da­ mi VMI ženk­lais pa­žy­mė­ta ski­ria­ mą­ja ap­ran­ga.

„Nau­ja ste­bė­se­nos for­ma tu­rė­tų tap­ti efek­ty­via pre­ven­ci­ne prie­ mo­ne už­tik­ri­nant pa­ja­mų ap­skai­ ty­mą ir mo­kes­čių mo­kė­ji­mą vie­ šo­jo mai­ti­ni­mo ir ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų, taip pat ki­tuo­se su se­zo­ ni­ne veik­la su­si­ju­siuo­se sek­to­riuo­ se“, – sa­kė Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos (AV­MI) vir­ši­nin­kas Aud­rius Mor­ kū­nas.

Ski­ria­mą­ją ap­ran­gą vil­kin­tys dar­buo­to­jai ste­bės, kaip lai­ko­ma­ si mo­kes­ti­nės draus­mės ap­skai­ tant pa­ja­mas, pvz., ar už pre­kę, pa­slau­gą yra iš­duo­da­mi ka­sos kvi­ tai, fik­suos klien­tų srau­tus, ka­vi­ nių ir ki­tų vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­ gų užim­tu­mą.

Pa­sak A.Mor­kū­no, Klai­pė­dos AV­MI for­muo­ja­ma pra­kti­ka ne­tru­ kus bus pra­dė­ta tai­ky­ti vi­so­je Lie­ tu­vo­je.

Pla­nuo­ja­ma, kad to­kia vie­ ša ste­bė­se­na bus vyk­do­ma ma­si­ nių šven­čių me­tu, taip pat vyk­do­ ma tiks­li­nė ste­bė­se­na, pa­vyz­džiui, tur­ga­vie­tė­se.

Be to, ne­bus ap­si­ri­bo­ta vien va­ sa­ros se­zo­nu – to­kio po­bū­džio ste­ bė­ji­mas vyks ne­prik­lau­so­mai nuo me­tų lai­ko.

Mo­kes­čių spe­cia­lis­tai vil­kės VMI lo­go­ti­pu pa­žy­mė­tas lie­me­nes, bus už­si­dė­ję ke­pu­rė­les ar­ba ry­šės ska­ ru­tes.

Ti­ki­ma­si, kad tai draus­mins mo­kes­čių mo­kė­to­jus, ži­nant ir tai, kad gy­ven­to­jams bus pa­to­ giau pa­ste­bė­jus mo­kes­ti­nį pa­žei­ di­mą apie jį iš­kart pra­neš­ti VMI dar­buo­to­jui. „Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­riaus tai­ko­mų prie­mo­nių, tarp jų ir ste­ bė­ji­mo, re­zul­ta­tai ro­do, kad pre­ ven­ci­nės prie­mo­nės yra vis reikš­ min­ges­nės, jos lei­džia ap­rėp­ti pla­tes­nį mo­kes­čių mo­kė­to­jų ra­ tą ir tai duo­da ap­čiuo­pia­mų re­ zul­ta­tų. Pa­vyz­džiui, vien pro­jek­to „Ku­ror­ti­nis se­zo­nas“ me­tu kont­ ro­liuo­tų ap­gy­ven­di­ni­mo ir vie­šo­ jo mai­ti­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­čių ap­skri­ties mo­kes­čių mo­kė­to­jų par­ da­vi­mai praė­ju­sių me­tų va­sa­rą po ak­ty­vių Klai­pė­dos AV­MI ste­bė­se­ nos veiks­mų išau­go 12 mln. li­tų“, – sa­kė Klai­pė­dos AV­MI vir­ši­nin­kas, pa­brė­žęs, kad ati­tin­ka­mai di­dė­jo ir jų vals­ty­bės biu­dže­tui su­mo­ka­ ma mo­kes­čių da­lis. „Klai­pė­dos“ inf.

3

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

miestas Bai­gė­si „Grock“ fes­ti­va­lis

Ta­ra­na­vo au­to­bu­są

De­gė lentp­jū­vė

Bai­gė­si pen­kias die­nas uos­ta­ mies­ty­je šur­mu­lia­vęs „Grock“ fes­ti­va­lis. De­vin­tą kar­tą or­ga­ni­ zuo­tas mu­zi­ki­nis ren­gi­nys pri­ trau­kė per 100 įvai­riau­sio am­ žiaus da­ly­vių. Jo me­tu bu­vo ren­ka­mas ge­riau­sias vo­ka­lis­ tas, gi­ta­ris­tas, bo­sis­tas, būg­ni­ nin­kas, kla­vi­ši­nin­kas ir fes­ti­va­ lio gru­pė.

Sek­ma­die­nį Tai­kos pro­spek­ te ties Pem­pi­nin­kų par­duo­tu­ve klai­pė­die­tis, vai­ruo­da­mas „Ford Ga­la­xy“, tren­kė­si į 6-ąjį marš­ru­ ti­nį mies­to au­to­bu­są. Vai­ruo­to­ jas ti­ki­no, kad jį apa­ki­no sau­lė.

Paaiš­kė­jo, kad įvy­kio kal­ti­nin­kas – ne­blai­vus, į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį jis įpū­tė 1,49 pro­mi­lės. Per in­ci­ den­tą nie­kas ne­nu­ken­tė­jo.

Penk­ta­die­nį Pad­va­rių kai­me Kre­tin­gos ra­jo­ne ki­lęs gais­ras su­nio­ko­jo me­die­nos ap­dir­bi­mo įmo­nę „Vud­va“, ku­ri pa­ty­rė mil­ ži­niš­kus nuo­sto­lius. Lieps­nas tram­dė ug­nia­ge­sių ko­man­dos iš vi­sos ap­skri­ties. Dėl ko ki­lo gais­ras, kol kas ne­ži­no­ma. Su­ de­gė įmo­nės pa­sta­tas, par­da­vi­ mui pa­ruoš­ta me­die­na.

Kai ku­riuo­se Lie­pų gat­vės na­muo­se lie­ tus ir na­mų val­dų ad­mi­nist­ra­to­riai jau se­niai ta­po žmo­nių koš­ma­ru. Iš­reiš­kę no­rą su­re­mon­tuo­ti var­van­čius sto­gus, žmo­nės nie­kaip ne­su­lau­kia, kada pa­sta­tų ad­mi­nist­ra­ to­riai su­tvar­kys do­ ku­men­tus.

Dienos telegrafas Po­sė­dis. Bir­že­lio 18 d., pir­ma­die­n į, 13 val. vieš­bu­čio „Pa­lan­ga“ kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je vyks Klai­pė­dos re­gio­no plėt­ros ta­ry­bos po­sė­dis.

Priė­mi­mas. Šian­d ien nuo 15.30 val.

Lie­pų g. 11 Klai­pė­dos mies­to me­ras V.Grub­liaus­kas prii­mi­nės gy­ven­to­jus.

De­gė. Bend­r uo­ju pa­gal­bos te­le­fo­nu šeš­t a­d ie­n į ug­n ia­ge­s iams pra­neš­t a, kad Deb­re­ce­no g. 17 vie­na dau­g ia­bu­ čio laip­t i­nė sken­d i dū­muo­se, įta­r ia­ ma, kad kaž­ku­ria­me bu­te ki­lo gais­ras.

At­vy­kę gel­bė­to­jai ra­do po bal­ko­nu pa­ deg­tas šiukš­les. Dū­mai nuo jų pa­skli­do iki ket­vir­to aukš­to. Dū­mais ap­si­nuo­di­ ju­sių žmo­nių ne­bu­vo.

Prob­le­ma: gy­ven­to­jams dau­giau­sia rū­pes­čių ke­lia ne­san­da­rus Lie­pų gat­vės 8-ojo na­mo sto­gas – per jį van­

duo te­ka į bu­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dėl na­mų re­mon­to – var­gai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į bu­tus te­ka van­duo

Lie­pų gat­vės 8-ojo na­mo gy­ven­to­ jai apie sto­go re­mon­tą pra­dė­jo gal­ vo­ti prieš dve­jus me­tus. „Čia gy­ve­nu jau 30 me­tų. Kol na­mas bu­vo nor­ma­lus, nie­ko ne­ da­rė­me. Ta­čiau jis pra­dė­jo by­rė­ ti. Su­si­mąs­tė­me apie re­mon­tą“, – pa­sa­ko­jo il­ga­me­tis Lie­pų gat­ vės 8-ojo na­mo gy­ven­to­jas An­ta­ nas Liau­dans­kas.

La­biau­siai žmo­nės ken­čia dėl su­ si­dė­vė­ju­sio sto­go. Ly­jant van­duo te­ka į bu­tus. „Ken­čia vi­si ket­vir­to aukš­to gy­ ven­to­jai. Žmo­nės ne­spė­ja rink­ti van­dens“, – tvir­ti­no gy­ven­to­jas.

Prieš me­tus žmo­nės krei­pė­ si į tuo­me­tį na­mo ad­mi­nist­ra­to­ rių – įmo­nę „Mū­sų na­mų val­dos“ – ir pra­ne­šė apie pro­ble­mą. Klai­ pė­die­čiai pra­šė, kad bū­tų su­re­ mon­tuo­tas na­mo sto­gas, lie­taus nu­te­kė­ji­mo sis­te­ma. Ir ne tik tai.

Gy­ven­to­jai pa­gei­da­vo su­re­mon­ tuo­ti ir ko­ri­do­rių, pa­keis­ti jo lan­ gus, nu­da­žy­ti na­mą, su­re­mon­tuo­ ti rū­sio grin­dis.

Dar­bams pri­ta­ria dau­gu­ma

Mi­nė­tiems dar­bams pri­ta­rė be­ veik vi­si na­mo bu­tų sa­vi­nin­kai – 15 iš 16. Ta­čiau dar­bai ne­pra­dė­ ti iki šiol. „Daž­niau­siai skun­džia­ma­si, kad gy­ven­to­jai ne­no­ri at­si­nau­jin­ti na­ mų, o šiuo at­ve­ju at­virkš­ti­nė si­ tua­ci­ja“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­jai, ne kar­tą vars­tę na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ čios įstai­gos du­ris.

Pa­sak A.Liau­dans­ko, pa­va­di­ni­ mą pa­kei­tęs na­mų ad­mi­nist­ra­to­rius, da­bar pa­si­va­di­nęs „Da­nės būs­tu“, į pra­šy­mą su­rea­ga­vo po pus­me­čio nuo

jo pa­tei­ki­mo. Va­sa­rio pa­bai­go­je na­mo laip­ti­nė­je bu­vo pa­ka­bin­tas skel­bi­mas, jog šiuo me­tu ruo­šia­mi vi­si rei­ka­lin­gi do­ku­men­tai sto­go re­mon­tui.

Nu­ro­dy­ta, kad jie bus baig­ti pa­ reng­ti iki ba­lan­džio. Apie do­ku­men­ tų ruo­ši­mo ei­gą skel­bi­me ža­dė­ta gy­ ven­to­jus in­for­muo­ti pa­pil­do­mai.

Vi­lius Mac­ko­nis:

Se­nų na­mų prie­žiū­ ra ir re­mon­tas la­bai bran­gus.

„Kai bai­gė­si ter­mi­nas, pa­skam­ bi­n au na­m o ad­m i­n ist­ra­to­r iui.

Bu­vo suor­ga­ni­zuo­tas gy­ven­to­ jų su­si­rin­ki­mas. Dar kar­tą no­rė­ta ap­klaus­ti, ar rei­kia re­mon­to. Bu­ vau nuė­jęs ir pas na­mą ad­mi­nist­ ruo­jan­čios įmo­nės va­do­vą. Šis bu­ vo iš­si­kvie­tęs va­dy­bi­nin­kę, klau­sė, ko­d ėl ne­pa­r uoš­t i do­k u­m en­tai.

Dar­buo­to­ja tvir­ti­no, kad bu­vo žie­ ma ir ne­pa­da­rė. Ne­gi žie­mą ne­ga­ li­ma dirb­ti?“ – ste­bė­jo­si klai­pė­ die­tis.

Rei­kia gau­ti lei­di­mą

A.Liau­dans­kas tvir­ti­no, kad gy­ ven­to­jų su­si­rin­ki­me, ku­ris vy­ko

ge­gu­žės 15-ąją, ad­mi­nist­ra­to­riaus at­sto­vės jis klau­sė, ar jau gau­tas Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to lei­di­mas.

Anot gy­ven­to­jo, va­dy­bi­nin­kė tvir­ti­no, jog do­ku­men­tą tu­ri, bet jį yra pa­li­ku­si biu­re. „Po su­si­rin­ki­mo praė­jus ke­lioms die­noms nuė­jau į Kul­tū­ros pa­vel­ do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­ to­ri­nį sky­rių. Jie ne­ra­do, kad toks do­ku­men­tas bū­tų iš­duo­tas. Ra­do tik pra­šy­mą, ku­ris bu­vo pa­ra­šy­tas ge­gu­žės 23 die­ną. O de­par­ta­men­ tas dar mė­ne­sį svars­tys, ar iš­duo­ti.

Va­di­na­si, dar­buo­to­ja ne­tu­ri lei­di­ mo, o me­luo­ja“, – pik­ti­no­si klai­ pė­die­tis.

A.Liau­dans­kas abe­jo­jo, kad šie­ met bus at­lik­ti sto­go re­mon­to dar­ bai: „Juk kol gaus vi­sus lei­di­mus dar­bams, kol iš­rinks, kas at­liks dar­bus, vėl žie­ma ateis“.

Per sto­gą pri­pus­to snie­go

Su to­kio­mis pat pro­ble­mo­mis su­ si­du­ria ir dar du Lie­pų gat­vės 40 ir 44-ojo na­mų gy­ven­to­jai. Jie taip pat ne­su­lau­kia, kol bus su­re­mon­ tuo­ti sto­gai.

Lie­pų gat­vės 40-ojo na­mo gy­ ven­to­jai pa­sa­ko­jo, kad dėl re­ mon­to į na­m ų ad­m i­n ist­ra­to­r ių krei­pė­si prieš dau­giau nei dve­ jus me­tus.

Ta­da bu­vo su­rink­ti ir dau­gu­mos gy­ven­to­jų pa­ra­šai dėl dar­bų. „Praė­jo me­tai, bet dar­bai ne­ pra­si­dė­jo. Pa­ra­šus rei­kė­jo rink­ti iš nau­jo. Dar­bai ir da­bar dar ne­vyk­ do­mi. Mes net įmo­nes, at­lie­kan­ čias sto­gų re­mon­tą, ap­skam­bi­no­ me. Pap­ra­šė­me są­ma­tas su­da­ry­ti, bet nie­kas ne­pa­ju­dė­jo iš vie­tos.

Vėl ateis žie­ma. Per sto­gą į pa­tal­ pas pri­pus­to­ma snie­go“, – guo­dė­ si žmo­nės.

Tai­ko­mi griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai

Įmo­nės „Ci­ty Ser­vi­ce“, ku­riai pri­ klau­so bend­ro­vė „Da­nės būs­tas“, at­sto­vas Vi­lius Mac­ko­nis tvir­ti­no, kad šiuo at­ve­ju kal­ba ei­na apie se­ nus na­mus, ku­rių prie­žiū­ra ir re­ mon­tas la­bai bran­gus.

Juos sau­go Kul­tū­ros pa­vel­do de­ par­ta­men­tas, dėl to, at­lie­kant re­ mon­to dar­bus, rei­kia su­tvar­ky­ti dau­giau do­ku­men­tų. Ke­lia­mi ir di­ des­ni dar­bų ko­ky­bės rei­ka­la­vi­mai. „To­kių na­mų re­mon­tui pa­ren­ gia­ma­sis lai­ko­tar­pis yra kur kas il­ ges­nis“, – pa­brė­žė at­sto­vas.

V.Mac­ko­nis pa­sa­ko­jo, kad Lie­ pų gat­vės 8-ojo na­mo gy­ven­to­ jams pa­reiš­kus no­rą at­lik­ti vi­daus re­mon­to dar­bus – su­re­mon­tuo­ti laip­ti­nę ir ki­ta, ne­del­siant – per­ nai rug­sė­jį – bu­vo vyk­do­ma ran­ go­vų ap­klau­sa. „Gy­ven­to­jams bu­vo pa­teik­ta dar­bų są­ma­ta. Šios jie ne­pat­vir­ ti­no, ti­kin­da­mi, kad jiems tai per bran­gu“, – aiš­ki­no at­sto­vas.

Truk­do gy­ven­to­jų ne­su­ta­ri­mai

Lie­pų g. 40-ojo na­mo sto­go re­ mon­to są­ma­tą esą gy­ven­to­jai pa­ tvir­ti­no. Ta­čiau ka­dan­gi na­mą sau­go Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­ men­tas, no­rint at­lik­ti lau­ko re­ mon­to dar­bus rei­kia su­tvar­ky­ti dau­giau nei įpras­ta do­ku­men­tų. „Šiuo me­tu jau yra gau­tas Kul­tū­ ros pa­vel­do de­par­ta­men­to lei­di­mas ir ruo­šia­mas pro­jek­tas sa­vi­val­dy­ bei. Ji tu­ri su­teik­ti lei­di­mą vyk­dy­ti dar­bus“, – pa­sa­ko­jo at­sto­vas.

V.Mac­ko­nis tvir­ti­no, kad sto­go re­mon­to dar­bų są­ma­ta sie­kia dau­ giau nei 100 tūkst. li­tų.

To­dėl na­mo va­dy­bi­nin­kė, no­rė­ da­ma bū­ti tik­ra, kad vi­si gy­ven­to­jai tik­rai su­tin­ka su pa­teik­ta su­ma, su­ si­rin­ki­mą su­šau­kė pa­kar­to­ti­nai.

Ap­vo­gė. Šeš­ta­d ie­n io va­ka­rą Klai­pė­ do­je ap­vog­t i du au­to­mo­bi­l iai. Pa­ma­ rio g. klai­pė­d ie­t is pa­ste­bė­jo, kad iš­ dauž­tas jo au­to­mo­bi­lio „WV Golf“ stik­ las ir pa­vog­tas mu­zi­kos gro­tu­vas bei pi­ni­gi­nė. Ža­la – tūks­tan­tis li­tų. Per­kė­ los g. taip pat api­plėš­tas „WV Golf“ au­ to­mo­bi­l is. Pag­rob­tas gro­t u­vas ir vy­ riš­ka ran­ki­nė. Nuos­to­lis – dau­giau nei tūks­tan­tis li­tų.

Nep­ra­lei­do. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ne­ re­gu­liuo­ja­mo­je Lie­pų ir Jo­niš­kės gat­ vių san­kry­žo­je 41 m. klai­pė­die­tis, va­ žiuo­da­mas mo­to­cik­lu, ne­pra­lei­do pa­ grin­di­niu ke­liu ju­dan­čio „Jeep“. Po su­ si­dū­ri­mo su­ža­lo­tas mo­to­cik­l i­nin­kas, jis gy­do­mas li­go­ni­nė­je.

Krep­š i­nis. Klai­p ė­do­je ar­tė­ja vai­k ų krep­ši­nio tur­ny­ras 3x3 „Kai mū­sų šir­ dys pla­ka iš­vien“. Į jį kvie­čia­mi re­gist­ ruo­t is 7–16 me­tų vai­kai. Per­nai to­kia­ me krep­ši­nio tur­ny­re var­žė­si dau­giau kaip šim­tas jau­nų­jų klai­pė­die­čių. Pir­ mo­sios var­žy­bos tarp Klai­pė­dos mies­ to ko­man­dų vyks Ged­mi­nų pa­grin­di­ nės mo­kyk­los krep­ši­nio aikš­te­lė­je bir­ že­lio 21 die­ną 11 val., re­gist­ra­ci­jos pra­ džia – 10 val. Ko­man­dos kvie­čia­mos re­gist­ruo­tis iki bir­že­lio 18 die­nos el. pa­ štu diana@sveikatosbiuras.lt ar­ba te­le­ fo­nais: (8 46) 23 40 67, 8 615 12710.

Mir­tys. Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riu­je praė­ju­sį šeš­ta­die­nį už­re­ gist­ruo­tos tri­jų klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­ rė Sta­nis­la­va Jo­ku­baus­kie­nė (gim. 1922 m.), Ei­del Geif­man (gim. 1926 m), Sta­sys Rei­mun­das Gab­šys (gim. 1939 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien bus lai­do­ ja­ma Sa­ra Šte­hel.

Nau­j a­g i­m iai. Praė­j u­s į šeš­t a­d ie­n į gim­dė 13 mo­te­rų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai. Sek­ma­die­n į iki 13 va­lan­ dos gim­dė 4 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­ tės ir 2 ber­niu­kai.

Grei­to­j i. Iki sek­ma­d ie­n io po­pie­tės Klai­pė­dos grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­ bos me­di­kus žmo­nės kvie­tė 30 kar­tų.

Klai­pė­die­čiai skun­dė­si šir­dies veik­los su­tri­ki­mai.

4

pirmadienis, birželio 18, 2012

miestas

Naš­lai­čio lai­mė – bran­gi La­bai ma­žai kas ima vai­ 1 kus pa­si­sve­čiuo­ti bent per va­sa­rą“, – pa­ste­bė­jo Klai­pė­dos

Pa­žy­mų ne­spė­ja su­lauk­ti

Įsi­vai­kin­ti sun­kiau

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vai­ko tei­sių ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jos Gra­ži­ nos Au­ry­lie­nės nuo­mo­ne, pa­si­kei­ tu­si glo­bo­ti­nių sve­čia­vi­mo­si tvar­ka tik įves aiš­ku­mo ir sau­gu­mo. „Bet koks žmo­gus vai­ko pa­siim­ti ne­ga­li. Anks­čiau ne­ži­no­da­vo­me, ar šei­ma teis­ta, ar baus­ta. Da­bar štai ir svei­ka­tos do­ku­men­tų rei­kia. O jei­gu žmo­gus sirg­tų at­vi­ra tu­ber­ ku­lio­ze?“ – tvar­ką gy­rė G.Au­ry­ lie­nė.

Pa­sak jos, šiuo me­tu ir įsi­vai­kin­ti vai­ką yra kur kas sun­kiau. „Dėl to, kad yra ma­žiau vai­kų.

Mes pri­va­lo­me pa­da­ry­ti vis­ką, kad vai­kas grįž­tų į bio­lo­gi­nę šei­mą. Juk su­da­ro­mi vai­ku­čių lau­kian­čių šei­ mų są­ra­šai. Jei prie­ky­je esan­ti šei­ ma at­si­sa­kys siū­lo­mo vai­ko, tuo­ met ga­li ti­kė­tis su­lauk­ti vai­ke­lio grei­čiau“, – sa­kė G.Au­ry­lie­nė. Šiais me­tais Klai­pė­do­je įvai­kin­ ti trys vai­kai. Per­nai bu­vo įvai­kin­ ta 10 vai­kų iš Klai­pė­dos: 9 klai­pė­ die­čius įvai­ki­no lie­tu­vių šei­mos, 1 iš­vy­ko pas įtė­vius į Ita­li­ją. „Di­džiau­sia bė­da ta, kad lie­tu­vių šei­mos ne­no­ri įvai­kin­ti di­des­nių vai­kų, bro­lių ir se­se­rų, svei­ka­tos pro­ble­mų tu­rin­čių ma­žų­jų. Sun­ku įsi­vai­kin­ti mer­gai­tę, leng­viau ras­ti ber­niu­ką“, – aiš­ki­no G.Au­ry­lie­nė.

Ne­lei­džia rink­tis

„Sup­ran­tu, kad no­ri­ma ap­sau­go­ti vai­ką. Ta­čiau man as­me­niš­kai ne

Da­lia La­pė­nie­nė

Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­k i­n i­mo tar­ny­bos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja

M

vai­kų glo­bos na­mų „Ry­tas“ di­rek­ to­rė Re­gi­na Mi­la­šie­nė.

Ga­li bū­ti, kad ge­ra da­ry­ti no­rin­ čius žmo­nes at­bai­dė jiems už­krau­ na­ma po­pie­riz­mo naš­ta. Nuo šių me­tų šei­mos pri­va­lo pa­teik­ti me­ di­ci­ni­nes pa­žy­mas apie sa­vo svei­ ka­tą, jos taip pat yra tik­ri­na­mos, ar ne­bu­vo teis­tos. Kar­tais tei­sė­sau­gi­ nin­kų at­sa­ky­mo ten­ka lauk­ti tiek, kad pa­si­bai­gia bū­si­mų glo­bė­jų ato­ sto­gos.

Sau­gų vai­kų na­mų di­rek­to­rius Eu­ ge­ni­jus Ju­dei­kis ti­ki­no, kad anks­ čiau jo įstai­gos glo­bo­ti­nius va­sa­rai iš­si­vež­da­vo 35 šei­mos. „Mes šiuos žmo­nes pa­žįs­ta­me ne pir­mus me­tus. Jie tuos pa­čius vai­kus kas­met kvie­čia­si va­sa­ro­ti.

O čia val­džia nu­ta­rė pa­tik­rin­ti jų teis­tu­mą ir li­gas. Dau­giau nė pu­ sė šei­mų dėl po­pie­riz­mo ar mes­ to val­džios ne­pa­si­ti­kė­ji­mo at­si­sa­ kė priim­ti vai­kus. Iš 35 šei­mų li­ko tik 14, ku­rios pri­glau­dė vai­kus va­ sa­rai“, – ti­ki­no E.Ju­dei­kis.

To­kius skai­čius iš­gir­dę uos­ta­ mies­čio vai­kų glo­bos na­mų va­do­ vai tu­rė­tų pa­vy­džiai pa­lin­guo­ti gal­ vo­mis.

R.Mi­la­šie­nė pa­ste­bė­jo, kad pa­ sta­ruo­ju me­tu sve­ti­mų žmo­nių, ku­rie no­rė­tų glo­bo­ti tė­vų ne­te­ku­ sius vai­kus, ypač ma­žai. „O įvai­kin­ti iš vi­so nie­kas ne­no­ ri. Per 12 me­tų, kai aš dir­bu, vie­ nas vai­kas bu­vo įvai­kin­tas Lie­tu­ vo­je, du – iš­va­žia­vo į už­sie­nį. Jei val­džia ir to­liau lai­ky­sis sa­vo po­li­ ti­kos, dau­gu­ma glo­bos na­mų auk­ lė­ti­nių taip ir liks be dė­me­sio“, – sa­kė R.Mi­la­šie­nė.

Komentarai

Pa­si­rin­ki­mas: G.Au­ry­lie­nė pa­ste­bi keis­tą ten­den­ci­ją – no­rin­tiems įsi­vai­kin­ti trūks­ta vai­kų, ta­čiau siū­lo­mų

ma­žy­lių lie­tu­viai nei­ma.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Du bro­liu­kai prieš ke­lis me­tus iš­va­žia­vo gy­ven­ti į Pran­cū­zi­ją, ki­ ti trys vai­kai iš­vy­ko pas įtė­vius į Ita­li­ją. Esu gir­dė­jęs, kad už­sie­ nie­čiams tai kai­na­vo mil­ži­niš­kus pi­ni­gus. Nė vie­na šei­ma at­vi­rai ne­pri­si­pa­ži­no, kiek su­mo­kė­jo“, – tei­gė Sau­gų vai­kų na­mų di­rek­ to­rius E.Ju­dei­kis.

Tar­pi­nin­kams mo­ka net 5 me­tus

Regina Milašienė:

Eu­ge­ni­jus Ju­dei­kis:

Pa­ta­ria­ma im­ti pir­ mą pa­siū­ly­tą vai­ką.

Ne­ma­nau, kad jis ga­ li bū­ti pa­si­ren­ka­mas kaip žais­las len­ty­no­ je. Tu­ri bū­ti ga­li­my­ bė pa­bend­rau­ti ir su vie­nu, ir su ki­tu vai­ ku­čiu.

Du bro­liu­kai prieš ke­lis me­tus iš­va­žia­ vo gy­ven­ti į Pran­cū­ zi­ją, ki­ti trys vai­kai iš­vy­ko pas įtė­vius į Ita­li­ją. Esu gir­dė­jęs, kad už­sie­nie­čiams tai kai­na­vo mil­ži­niš­ kus pi­ni­gus.

prie šir­dies tvar­ka, kad įsi­vai­kin­ti no­rin­tys tė­vai ne­ga­li pa­si­rink­ti vai­ ko. Juk tai spren­di­mas vi­sam gy­ve­ ni­mui“, – pa­ste­bė­jo vai­kų glo­bos na­mų va­do­vė R.Mi­la­šie­nė.

Jos ma­ny­mu, tiek šei­ma, tiek įvai­ki­na­mas vai­kas tu­ri pa­tik­ti vie­ ni ki­tiems, tu­ri at­si­ras­ti ry­šys. „Pa­ta­ria­ma im­ti pir­mą pa­siū­ ly­tą vai­ką. Ne­ma­nau, kad jis ga­ li bū­ti pa­si­ren­ka­mas kaip žais­las len­ty­no­je. Tu­ri bū­ti ga­li­my­bė pa­ bend­rau­ti ir su vie­nu, ir su ki­tu vai­ku­čiu. Juk jį rei­kia užau­gin­ ti žmo­gu­mi, o ne pa­da­ry­ti ge­rą dar­bą Lie­tu­vai“, – min­tis dės­tė R.Mi­la­šie­nė.

Nors Vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ ny­bos spe­cia­lis­tai džiū­gau­ja, kad sta­tis­ti­ka ro­do ge­rė­jan­čią si­tua­ci­ ją tiek vai­kų glo­bos, tiek įvai­ki­ni­ mo sri­ty­je, glo­bos na­mų dar­buo­

to­jai ne taip džiu­giai pie­šia sa­vo au­gin­ti­nių atei­tį.

E.Ju­dei­kio ma­ny­mu, tai, kad ma­ žė­ja no­rin­čių bent lai­ki­nai glo­bo­ ti vai­kus, tik pa­ro­do, jog lai­ko­ma­si ne­tei­sin­gos po­li­ti­kos.

Ta­čiau sta­tis­ti­ka ro­do, kad Lie­ tu­vo­je kas­met dau­gė­ja vai­kų, ku­ riuos įvai­ki­na už­sie­nie­čiai.

Skai­čiai 2012 m. bir­že­lio 1 d. duo­me­ni­

mis, šiais me­tais 44 Lie­tu­vos pi­lie­ čių šei­mos ir 2 ne­su­si­tuo­kę as­me­ nys įvai­ki­no 46 be tė­vų glo­bos li­ku­ sius vai­kus.

28 už­sie­nie­čių šei­mos įvai­ki­no 39

be tė­vų glo­bos li­ku­sius vai­kus.

Šiuo me­tu tarp­tau­ti­nio įvai­ki­ni­ mo lei­di­mus Lie­tu­vo­je tu­ri 11 už­ sie­nio vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­jų, tarp jų – 2 JAV įvai­ki­ni­mo or­ga­ni­za­ ci­jos, 4 Ita­li­jos ir po vie­ną Is­pa­ ni­jos, Vo­kie­ti­jos, Šve­di­jos, Pran­ cū­zi­jos, Ka­na­dos ir Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos. Šių or­ga­ni­za­ci­jų tink­la­la­piuo­ se skel­bia­ma, kad už tar­pi­nin­ ka­vi­mą įvai­ki­nant lie­tu­vį vai­ką pra­šo­ma de­šim­tys tūks­tan­čių li­tų. Pa­vyz­džiui, JAV įvai­ki­ni­ mo agen­tū­ra pra­šo 7 tūkst. eu­rų (dau­giau nei 24 tūkst. li­tų) at­ly­ gio. Nu­ro­do­ma, kad to­kios su­ mos rei­kia ad­vo­ka­to ho­no­ra­rui bei ki­toms iš­lai­doms. Pran­cū­ zi­jos įvai­ki­ni­mo agen­tū­ros pa­ slau­gos at­siei­na 4,7 tūkst. eu­rų (per 16 tūkst. li­tų), Ita­li­jos – 2,3 tūkst. eu­rų (per 8 tūkst. li­tų). Šve­di­jos agen­tū­ra skel­bia, jog lie­tu­vį vai­ką įsi­vai­kin­ti no­rin­ ti šei­ma tu­rės pa­klo­ti dau­giau nei 20 tūkst. Šve­di­jos kro­nų už šei­mos ke­lio­nę, ap­gy­ven­di­ni­ mą Lie­tu­vo­je, do­ku­men­tų ver­ ti­mą ir ki­ta. Šve­dų šei­mai lie­tu­ vio įvai­ki­ni­mas kai­nuo­ja per 80 tūkst. li­tų. Šių me­tų bir­že­lio 1 d. duo­me­ ni­mis, Lie­tu­vo­je siū­lo­ma įvai­kin­ ti 579 vai­kus.

ū­s ų ma­ny­mu, įvai­k i­ ni­mo tvar­ka yra ge­ra, nors ne­ga­l i­me at­mes­ ti kri­t i­kos, kai žmo­nės sa­ko, jog yra truk­d žių. Daž­n iau­siai pik­t i­na­ma­s i, kad įvai­k i­n i­mo pro­ ce­dū­ra trun­ka pus­me­t į ar net me­ tus. Ta­čiau taip nė­ra – ne­ma­žai šei­ mų do­k u­men­tus su­si­tvar­ko per 2-3 sa­vai­tes, ki­t us do­k u­men­t us ren­ka sa­v i­val­dy­b ės Vai­ko tei­s ių ap­s au­ gos sky­r ius. Vė­l iau tė­vams rei­k ia lan­k y­t i tri­jų mė­ne­s ių mo­k y­mus.

Mū­sų sta­t is­t i­ka ro­do, kad vai­ką ga­ li­ma įsi­vai­k in­t i per tą pa­t į lai­ko­tar­ pį, kiek trun­ka nėš­t u­mas, – per de­ vy­n is mė­ne­sius. Ži­no­ma, jei šei­ma pa­gei­daus svei­kos, gra­ž ios, gar­ba­ no­tais plau­k iu­kais mer­g y­tės su ge­ ra ge­ne­t i­ka, to­k ios jie nie­ka­da ga­l i ir ne­su­lauk­t i. Įvai­k i­n i­mas yra pro­ ce­so pra­džia, o ne pa­bai­ga. Įvai­ki­ni­ mas trun­ka vi­s ą gy­ve­n i­mą. Lie­t u­ viai įsi­vai­k i­na be­veik tiek pat, kiek ir už­s ie­n ie­č iai. Dau­g iau­s ia vai­k ų Lie­t u­vo­je įsi­vai­k i­na ita­lai. Jie ima po 2-3 vai­k us. Ta­čiau įsta­t y­me nu­ ma­t y­ta, kad ne­ga­l i­ma siū­ly­t i vai­ko už­sie­n ie­čiams, kol jis ne­praė­jo siū­ ly­mų lie­t u­v ių šei­mo­se. Po įra­šy­mo į ap­skai­tą, jei vai­ko per še­šis mė­ne­ sius neį­si­vai­k i­no po­ten­cia­l i lie­t u­ vių šei­ma, jis pa­siū­lo­mas už­sie­n ie­ čiams. Mes siū­lo­me keis­t i tik vie­ną as­p ek­t ą įvai­k i­n i­mo pro­ce­dū­ro­se.

Ma­no­me, kad ver­tė­t ų vai­ką įsi­vai­ ki­nu­s ioms šei­moms su­teik­t i ga­l i­ my­b ę gau­t i vai­ko prie­ž iū­ros ato­ sto­gas, pa­v yz­d žiui, tri­jų mė­ne­s ių.

Jei tė­vai ga­lė­t ų tu­rė­t i dau­g iau lai­ ko, megz­t ų­s i ar­t i­mes­n is ry­š ys ir bū­t ų ga­l i­my­b ė įvai­k in­t i dau­g iau vai­k ų. Išim­t ies tvar­ka ga­l i vai­k in­ tis ir vie­n i­ši as­me­nys. Vie­n i­š a mo­ te­r is ga­l i įsi­vai­k in­t i, ta­čiau ga­lu­t i­n į spren­d i­mą prii­ma teis­mas. Mes ne­ tu­ri­me nė vie­no teis­mo spren­di­mo, ku­ris draus­tų įsi­vai­k in­t i ne­su­si­tuo­ ku­siai mo­te­r iai. Lie­t u­vo­je nė­ra nė vie­no vie­n i­šo vy­ro, ku­r is bū­t ų įsi­ vai­k i­nęs.

Kris­ti­na Ja­rec­ka

Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­k i­n i­mo tar­ny­bos spe­cia­l is­tė

A

gen­tū­ros, no­rin­čios tar­pi­ nin­kau­t i įvai­k i­n i­mo pro­ ce­dū­ro­je, tu­r i gau­t i lei­d i­ mus tiek sa­vo ša­ly­je, tiek ir Lie­t u­vo­je. Kai­nų mes ne­re­g u­l iuo­ ja­me. Ta­č iau pro­ce­dū­ra kai­nuo­ja.

Di­d žiau­sias iš­lai­das su­da­ro ke­l io­nė į Lie­tu­vą, ap­gy­ven­di­ni­mas, ver­ti­mo pa­slau­gos. Ši pro­ce­dū­ra juk tę­sia­si maž­daug dve­jus, kar­t ais net pen­ ke­r ius me­t us, to­dėl to­k ios iš­lai­dos ir su­s i­d a­ro. Esa­me rei­k a­l a­vę, kad agen­t ū­ra pa­g rįs­t ų sa­vo įkai­n ius, ir jos ko­re­ga­vo sa­vo su­mas. Lie­t u­vo­je įvai­k i­n i­mo mo­kes­č io nė­ra, ta­č iau ki­to­se ša­ly­se jis bū­na.

5

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

miestas

Sei­mū­nai ban­dė gel­bė­to­jus Gel­bė­ji­mo sto­ties va­ 1 do­vas smal­siems poil­ siau­to­jams pa­da­vė Pa­lan­gos sa­

vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­tvir­tin­tas pa­plū­di­mio tai­syk­les.

Tuo­met šie pa­si­tei­ra­vo, ar tie­sa, kad Pa­lan­go­je su gel­bė­ji­mo­si lie­ me­nė­mis ga­li­ma mau­dy­tis jū­ro­je esant ir aud­rin­gam orui, kaip apie tai skelb­ta spau­do­je.

Esą bū­na at­ve­jų, kai at­va­žiuo­ ja žmo­nės iš to­li­mes­nių vie­to­vių ir no­ri nu­si­mau­dy­ti, bet lyg ty­čia pa­ si­tai­ko aud­rin­gas oras. Ta­da jiems su­tei­kia­ma ga­li­my­bė nu­si­mau­dy­ti su gel­bė­ji­mo­si lie­me­nė­mis.

J.Pi­rož­ni­kas pa­tvir­ti­no, kad su lie­me­nė­mis aud­rin­go­je jū­ro­je ga­ li­ma mau­dy­tis tik prie gel­bė­ji­mo sto­ties.

Vy­riš­kiai gel­bė­to­jų pa­pra­šė lie­ me­nių ir nuė­jo į van­de­nį.

Mau­dy­nės il­gai neužt­ru­ko. Gel­bė­ ji­mo sto­ties vir­ši­nin­kui si­tua­ci­ja pa­si­ro­dė įtar­ti­na, to­dėl pa­si­tei­ra­vo vy­riš­kių pa­var­džių. Paaiš­kė­jo, kad tai bu­vo Sei­mo na­riai Min­dau­gas Bas­tys ir Vi­das Ged­vi­las. „Jie sa­kė no­rė­ję iš­ban­dy­ti mau­ dy­nes ban­guo­jan­čio­je jū­ro­je, ti­ ki­no, kad su lie­me­nė­mis jau­tė­si sau­giai“, – pa­sa­ko­jo min­ties apie ga­li­mą pro­vo­ka­ci­ją neat­me­tan­tis J.Pi­rož­ni­kas.

Tes­ta­vo bud­ru­mą?

Sei­mo na­rys M.Bas­tys pa­tvir­ti­ no, kad su ko­le­ga V.Ged­vi­lu tik­rai mau­dė­si aud­rin­go­je jū­ro­je su gel­ bė­ji­mo­si lie­me­nė­mis. „La­bai trum­pai mau­džiau­si jū­ro­ je, bet su gel­bė­ji­mo­si lie­me­ne, kaip pri­klau­so. Mes pa­klau­sė­me gel­bė­to­ jų, ar ga­li­me nu­si­mau­dy­ti, nes bu­ vo tik­rai la­bai stip­rus vė­jas, di­de­lės ban­gos. Jie pa­siū­lė mums lie­me­nes, už­si­dė­jo­me, įbri­do­me į jū­rą ir nu­si­ mau­dė­me“, – pa­sa­ko­jo M.Bas­tys.

Jo­nas Pi­rož­ni­kas:

Jie pa­rei­ka­la­vo, kad pa­ro­dy­čiau do­ku­ men­tą, kur paaiš­kin­ ta, ko­dėl to da­ry­ti ne­ ga­li­ma.

Nu­si­mau­dė: du Sei­mo na­riai – V.Ged­vi­las ir M.Bas­tys nu­spren­dė pa­nir­ti į jū­rą ple­vė­suo­jant mau­dy­tis drau­

džian­čiai rau­do­nai vė­lia­vai.

Esą ma­lo­nu, kai at­va­žia­vus iš to­ liau yra su­da­ro­mos ga­li­my­bės pa­ si­mau­dy­ti jū­ro­je net ta­da, kai pa­ vo­jin­ga.

Sei­mo na­rys ne­ma­nė, jog ste­bė­ ti jų mau­dy­nes aud­rin­go­je jū­ro­ je bu­vo pa­pil­do­mas dar­bas gel­bė­ to­jams.

Gra­žė­ja Dramos teat­ro fa­sa­das Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Orams at­ši­lus Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­konst­ruk­ci­jos dar­bai per­ si­kė­lė į lau­ką. No­ri­ma dar šie­met už­baig­ti at­nau­jin­ti jo fa­sa­dus.

Įmo­nės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ di­rek­to­rius Al­das Kliu­kas tvir­ti­no, kad Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­ konst­ruk­ci­jos dar­bai vyks­ta pa­gal pla­ną. Jo­kių ne­sklan­du­mų ne­ky­la. „Da­bar, kai ma­žai ly­ja ir šil­ ta, kon­cent­ruo­ja­mės ties fa­sa­dais.

Juos no­ri­me su­tvar­ky­ti dar šie­met.

Ru­de­nį ne­pa­dirb­si lau­ke. Ta­da tę­ si­me dar­bus vi­du­je“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas.

Pa­sak A.Kliu­ko, šiuo me­tu tin­ kuo­ja­mas teat­ro fa­sa­das iš Pi­lies gat­vės pu­sės. Po pu­sant­ro mė­ne­ sio, kai bus gau­tas už­sa­ky­tas gra­ ni­tas, dar­bai per­si­kels į Žve­jų gat­ vės pu­sę, Vi­du­je yra li­kę at­lik­ti ap­dai­los dar­bus. Ta­čiau jiems teks lauk­ti ru­dens, kai jau bus at­nau­jin­ti fa­ sa­dai.

Klai­pė­dos dra­mos teat­ro re­ konst­ruk­ci­ja tu­ri bū­ti baig­ta po dve­jų me­tų.

Pa­si­rin­ki­mas: šie­met no­ri­ma už­baig­ti Dra­mos teat­ro fa­sa­dų at­nau­ji­

ni­mo dar­bus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Ži­no­ma, bu­vo kaž­koks rū­pes­ tis. Bet mes klau­sė­me gel­bė­to­jų, kas at­si­tik­tų, jei jū­ra im­tų ne­šti to­ lyn nuo kran­to. Sa­kė, kad lie­me­nės mums tik­rai pa­dė­tų“, – paaiš­ki­no M.Bas­tys.

Kol kas dau­giau to­kių be­si­mau­ dan­čių aud­rin­ga­me Pa­lan­gos pa­jū­

Pa­lan­gos gel­bė­ji­mo tar­ny­bos nuo­tr.

ry­je su lie­me­nė­mis, se­kan­čių Sei­ mo na­rių pa­vyz­džiu, ne­bu­vo.

Idė­ja ne­pa­tin­ka

Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki skep­tiš­kai ver­ ti­na ko­le­gų iš Pa­lan­gos spren­di­mą

leis­ti mau­dy­tis su gel­bė­ji­mo­si lie­me­ nė­mis esant stip­riam ban­ga­vi­mui. „Klai­pė­do­je to­kie da­ly­kai ne­nu­ ma­ty­ti ir mes to ne­pro­pa­guo­ja­me. Jei kas nors no­rė­tų įtei­sin­ti to­kį da­ly­ką – ne­pri­tar­čiau, nes ne­lai­mės at­ve­ju at­sa­ko­my­bė tek­tų gel­bė­to­jams“, – sa­vo nuo­sta­tos lai­kė­si A.Siak­ki.

6

pirmadienis, birželio 18, 2012

nuomonės

Val­džia už­si­ra­kin­s nuo žmo­nių

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Krimp­li­no ga­lia Violeta Juodelienė

S

o­v iet­me­č iu bu­vo toks anek­do­tas. Vi­suo­ti­nio de­ fi­ci­to ho­ri­zon­te – ei­lė: kaž­ ką „pa­da­vė“ par­duo­tu­vė­je.

Tarp dvie­jų in­te­lek­to per­ne­lyg ne­ su­ža­lo­to vei­do as­me­nų – sto­v in­ čios ei­lė­je ir praei­vės – už­si­mez­ga dia­lo­gas. „Sa­k y­k i­te, po­n ia, ką čia duo­da?“ „Remb­rand­t ą.“ „O tai ge­ riau ne­g u krimp­l i­nas?“ „Ne­ž i­nau, bet aš im­siu tris met­rus.“ Trum­p as liau­d ies folk­lo­ro pa­ vyz­dys pa­š ie­p ė mies­č io­n iš­k u­ mą, iliust­ra­vo de­fi­ci­to įskie­py­tą iš­ kreip­tą po­ž iū­r į į ma­te­ria­li­nes gė­ry­ bes („per­ku bet ką – gal kur pri­tai­ky­ sim“). Šian­dien, kai tuš­čias kvad­ra­

Šian­dien – nau­jo bur­ta­žo­džio, at­ver­ sian­čio kny­gų pir­kė­ jų pi­ni­gi­nes, paieš­kų me­tas. ti­nis cen­ti­met­ras par­duo­tu­vių len­ ty­no­se yra lai­ko­mas di­des­ne gė­da, nei par­da­v i­nė­t i pa­juo­du­sių ba­na­ nų ko­šę, šis anek­do­tas be­maž ne­ te­ko sa­vo pra­smės. Li­ko tik men­ka užuo­m i­na į mi­n ios ga­l ią for­muo­ jant tū­lo pra­sčio­ko ver­ty­bes.

Nū­nai iš be­svo­r io me­no kū­r i­n io nu­l ip­dęs gniūž­tę, pa­lei­dęs ją per mi­n ią, ga­l i su­kel­t i va­ka­r ykš­č ius fa­vo­r i­tus nu­šluo­jan­čią la­vi­ną. Juo di­des­nė gar­sių pa­var­džių kon­cent­ ra­ci­ja to­je mi­nio­je, juo grei­čiau „nie­ kas“ pa­virs ma­din­guo­ju „vis­kuo“. Šiuo­lai­ki­nia­me vers­ti­nių kny­gų lei­ dy­bos pa­sau­ly­je šią gniūž­tę at­sto­ ja bur­ta­žo­d žiai „be­stse­le­r is“ ir vir­ še­ly­je at­s paus­d in­t a pa­ne­g i­r i­kos nuo­t ru­pa iš už­sie­n io pe­r io­d i­kos.

Su tau­ti­niais au­to­riais ge­ro­kai sun­ kiau. Paž­vel­gęs per ko­kio nors kny­ gy­nų lan­k y­to­jo pe­t į su­pran­t i: da­ bar – nau­jo bur­ta­žo­d žio, at­ve­r ian­ čio kny­g ų pir­kė­jų pi­ni­gi­nes, paieš­ kų įkarš­tis.

Prieš ke­le­r ius me­t us tas ste­buk­ lin­gas žo­d is kve­pė­jo roz­ma­r i­nais, varš­kės spur­go­mis ir šei­mi­nin­kės, be­g a­l i­n ia­me ceit­no­te no­r in­č ios su­kur­ti ku­li­na­ri­n į še­dev­rą, ran­ko­ mis. Už­sik­rė­tę Ja­mie Oli­ve­r io sėk­

mės vi­ru­su lei­dė­jai ver­tė mū­sų (ne) žvaigž­des kep­ti bly­nus, lip­dy­ti su­ šius – o sy­kiu ir re­cep­tų kny­gas.

Ga­l iau­s iai at­s i­kan­do­me: su­š iai – bran­g u, o bly­nai tu­k i­na, to­dėl per šias Jo­n i­nes do­va­no­da­mas Jo­nui ar Ja­n i­nai ku­l i­na­r i­nę kny­gą ri­z i­ kuo­si bū­t i iš­juok­tas kaip ne­t u­r in­ tis fan­ta­zi­jos.

Dar grei­č iau ap­kar­to žvaigž­d žių au­to­biog­ra­fi­jos. Na ir kas, kad sim­ pa­tiš­kos mū­sų ak­to­rės ar am­ž i­nai per­spek­t y­v ios dai­n i­n in­kės gy­ve­ ni­miš­kos pa­tir­ties tu­ri dau­g iau už Jus­t i­ną Bie­be­r į – vi­sas gy­ve­n i­mo pa­slap­tis jos se­niai iš­pa­sa­ko­jo bliz­ giems žur­na­lams, o ske­le­t ų sa­vo spin­to­se ne­t u­r i. Ar­ba vis dar bi­jo ro­dy­t i. Ar­ba tie­siog yra ne žvaigž­ dės, bet kos­mo­so dul­kės, to­dėl nie­ kam neį­do­mios.

Nau­jo, per­ka­mo kny­gų žan­ro paieš­ kos te­be­v yks­ta. Net jei kos­mo­so dul­kėms sun­k iai se­ka­si ma­te­r ia­l i­ zuo­t i pa­t rauk­l ias idė­jas, mū­sų lei­ dė­jai iš­ra­din­gi, iki Ka­lė­dų kaž­ku­ris iš jų tik­rai su­šuks: „Eu­re­ka!“. Nors ne­la­bai net smal­su, koks tai bus žan­ras ir kie­no pa­var­dės pui­kuo­sis ant nau­jų be­stse­le­rių vir­še­lių. At­vi­ rai kal­bant, svar­biau­sia – kad mi­nia neišp­rus­tų ir jo­je bū­tų kuo dau­giau ne­ž i­nan­č ių­jų, kas tas Ru­b en­s as.

Juk kuo dau­giau krimp­li­no kny­gy­ nų len­ty­no­se, tuo dau­giau ru­ben­sų nu­kai­no­tų kny­g ų sky­re­ly­je!

O pa­sta­ra­ja­me – tik­ri lo­by­nai. An­tai Jur­gos Iva­naus­kai­tės „Odė džiaugs­ mui“ vie­na­me di­die­siems tink­lams ne­prik­lau­san­čia­me kny­g y­ne: tuoj po ra­š y­to­j os mir­t ies kai­n a­v u­s i 20,40 li­to, šian­d ien ji įver­t in­ta tik 7,20 li­to. Šven­čiant kū­rė­jos 50-me­ tį ne­pa­do­riai ma­ža kai­na bu­vo grį­ žu­si į anks­tes­n į­jį ly­g į, ta­čiau lie­tu­ vių at­min­tis juk trum­pa.

Nuo 25 li­t ų iki 7,20 li­to nu­ver­t in­ta ir jos kny­ga „Kaip už­siau­g in­t i bai­ mę“. Tos pa­čios mis­t i­nės 7,20 li­to su­mos pra­šo­ma ir už J.Iva­naus­kai­ tės am­ž i­n in­ko Er­nes­to Pa­r uls­k io „Kas­d ie­ny­bės kunst­ka­me­rą“. 7,20 li­to – tai ge­ro­kai pi­giau nei 10 au­ga­ li­nės kil­mės ra­mi­na­mų­jų kap­su­lių.

Gai­la, ne­ž i­no to mū­sų dva­sios dak­ ta­rai – iš­ra­šy­t ų šią kny­gą sa­vo pa­ cien­tams.

Ta­čiau ne­pra­len­k ia­mas re­kor­das, at­ro­do, pri­k lau­so am­ž i­na­jam mai­ štau­to­jui Ri­čar­dui Ga­ve­l iui. At­si­ mi­n i­mų apie jį, jo už­ra­š ų ir laiš­ kų kny­ga įper­ka­ma net už 4,30 li­ to. Kaip puo­de­l is ka­vos. Ar­ba ket­ vir­t is Arū­no Va­l ins­ko biog­ra­fi ­nės kny­gos, bran­g iau­sios iš nu­pi­g in­t ų žvaigž­džių me­mua­rų ir kai­nuo­jan­ čios vi­sus 16 li­tų.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Už

Prieš

Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas: – Esu už tai, kad gy­ven­to­jams vi­sos pa­slau­gos bū­tų su­teik­ tos pir­ma­me sa­vi­val­dy­bės aukš­te ir jiems ne­rei­kė­tų vaikš­ čio­ti po vi­są pa­sta­tą. Tai, kad gy­ven­to­jai ir sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai ma­žiau kon­tak­tuos, – vie­na iš an­ti­ko­rup­ci­ nių prie­mo­nių. Juk į sa­vi­val­dy­bę atei­na įvai­rūs žmo­nės – ir tie, ku­rie no­ri, kad jų rei­ka­las bū­tų su­tvar­ky­tas kuo grei­ čiau. Įves­ti kor­te­li­nę sis­te­mą rei­kia ir dėl sau­gu­mo. Ge­gu­žę pas mus įvy­ko va­gys­tė, taip pat vie­nas žmo­gus te­ro­ri­za­vo dar­buo­to­ją. Pa­te­ki­mas į vals­ty­bi­nę įstai­gą tu­ri bū­ti ri­bo­ tas. Dau­ge­ly­je jų jau ga­lio­ja to­kia tvar­ka. Sa­vi­val­dy­bė tik­ rai neat­sit­vers nuo žmo­nių. Tie­siog žmo­nės vi­sas pro­ble­ mas ga­lės iš­spręs­ti pir­ma­ja­me pa­sta­to aukš­te.

Jo­lan­ta Nor­kie­nė, aso­cia­ci­jos „Aš Klai­pė­dai“ pre­zi­den­tė: – Mies­to val­džios no­rą už­si­ra­kin­ti nuo žmo­nių ga­ liu api­bū­din­ti vie­nu žo­džiu – bai­su. Sa­vi­val­dy­bė yra mū­sų, klai­pė­die­čių. Mums ji tu­ri tar­nau­ti, bū­ti vi­sa­ da priei­na­ma ir at­vi­ra. Klai­pė­die­čiai bet ka­da tu­ri pa­ tek­ti pas vi­sus spe­cia­lis­tus. Val­džios bend­ra­vi­mas su mies­tie­čiais tu­ri bū­ti šil­tas ir nuo­šir­dus. Da­bar sa­vi­ val­dy­bė no­ri at­si­tver­ti nuo žmo­nių ati­tva­rais. Toks el­ ge­sys įskau­dins gy­ven­to­jus. Aiš­ki­na­ma, kad vi­sus rei­ ka­lus jie ga­lės su­si­tvar­ky­ti pir­ma­ja­me įstai­gos aukš­te.

Ta­čiau juk yra klau­si­mų, ku­riuos no­rint iš­spręs­ti rei­ kia ne vie­no, o ke­lių spe­cia­lis­tų. Sa­vi­val­dy­bės už­ra­ki­ ni­mas – akib­rokš­tas, ku­ris dar la­biau ati­to­lins mies­tie­ čius nuo val­džios.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Jū­ri­nin­kų pro­spek­tą su­ga­di­no

Sun­kias­vo­riai vil­ki­kai taip iš­va­ži­nė­jo Jū­ri­nin­kų pro­spek­tą, kad su leng­vą­ ja ma­ši­na jau bai­so­ka va­žiuo­ti. Gat­ vė ne­ly­gi, ban­guo­ta kaip jū­ra. Kaž­ką rei­kia da­ry­ti, kad mies­to gat­vė­mis ne­va­ži­nė­tų to­kios sun­kios ma­ši­nos.

Uos­tas mai­ti­na mies­tą ir ša­lį, bet už tai tu­ri bū­ti kom­pen­suo­ta ne­pa­to­gu­ mų pa­ti­rian­tiems klai­pė­die­čiams.

Jo­nas

Vie­šai pa­va­di­no kar­ve

Pen­ke­rius me­tus lei­dau vai­ką mo­ky­tis šok­ti į vie­ną bū­re­lį Žve­jų kul­tū­ros rū­ muo­se. La­bai pa­mi­lo­me šo­kių va­do­ ves. Bu­vo­me pa­ten­kin­ti ir mes, suau­ gu­sie­ji, ir duk­ra. Bet ne­se­niai at­si­ti­ko įvy­kis, ku­ris pa­stū­mė­jo ap­si­spręs­ti at­si­svei­kin­ti su šiuo ra­te­liu. Vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai pa­vė­la­vo­me su­mo­kė­ti už duk­ros šo­kius. Kar­tą at­va­žia­vau, bet ne­bu­vo bū­re­lio di­rek­to­rės, o kai ji bu­ vo, ne­ga­lė­jau at­va­žiuo­ti aš. Dėl to di­ rek­to­rė pra­dė­jo prie­kaiš­tau­ti duk­rai.

Suau­gu­si mo­te­ris vai­kui iš­sa­kė įžei­ džius prie­kaiš­tus. Duk­ra bu­vo to­kia pa­že­min­ta ir nu­si­mi­nu­si, kad pra­dė­

jo verk­ti ir ne­be­ga­lė­jo šok­ti. Su­ži­no­ ju­si apie tai nu­spren­džiau pa­si­kal­bė­ ti su di­rek­to­re. Juk pen­ke­rius me­tus są­ži­nin­gai mo­kė­jo­me. Po­kal­bis vy­ ko gir­dint ki­tiems tė­vams ir vai­kams.

Ne­nu­ty­lė­jau, pa­sa­kiau, kas slė­gė šir­dį.

Kai po po­kal­bio ėjau iš sa­lės pa­vy­mui iš­gir­dau di­rek­to­rę šūk­te­lint: „Kar­ vė!“. Tai pa­stū­mė­jo ma­ne ga­lu­ti­niam ap­si­spren­di­mui – kad ir kaip gai­la skir­tis su šo­kių mo­ky­to­jo­mis, dau­giau vai­ko ne­lei­siu į tą mo­kyk­lą. Ši­to­kios ne­pa­gar­bos dar ne­te­ko pa­tir­ti.

Dia­na

Fut­bo­lo čem­pio­na­tas at­ne­šė ra­my­bę

Ko­kia lai­mė tas fut­bo­lo čem­pio­na­ tas. Vy­rai spū­di­na grei­čiau na­mo, iki vė­lu­mos sė­di prie te­le­vi­zo­riaus. Ir tai la­bai jau­čia­si mies­te – ra­mu, žmo­ nių gat­vė­se kur kas ma­žiau, o kar­tu ir tvar­kos dau­giau. Rei­kia dau­giau pa­na­šių spor­to ren­gi­nių!

An­ge­lė

Gam­ta vis­ką iš­ly­gins

Žmo­gaus tuš­ty­bė nu­vai­ni­kuo­ta. Štai nu­si­pir­ko už du tūks­tan­čius li­tų šu­ ne­lį ir at­si­ne­šė į plia­žą, kur jam ne vie­ta. Ir stai­ga jį nu­gvel­bė paukš­tis (Mil­da Ski­riu­tė. „Ki­ras šu­ne­lį nu­ si­ne­šė į jū­rą“, „Klai­pė­da“, 2010 06 12). O tik prieš ke­lias die­nas spau­do­je

bu­vo ki­lu­si dis­ku­si­ja, ar vie­ta šu­nims pa­plū­di­my­je. Vi­są dis­ku­si­ją už­bai­gė pa­ti gam­ta: šu­ne­lį nu­si­ne­šė ki­ras. Na, ne vie­ta šu­niui pa­jū­ry­je, jis tu­ri bū­ti prie na­mų, juos sau­go­ti. Da­bar vyks­ ta di­dy­sis žmo­nių su­šu­nė­ji­mas, ge­ riau paim­tų ir užau­gin­tų ko­kį vai­ką.

Bū­tų nau­da ir jiems pa­tiems, ir vai­ kui, ir vals­ty­bei.

Mo­ni­ka

Kam tos tuo­pos?

Vie­šė­jau Plun­gė­je, ten ša­lia dau­gia­ bu­čių dar šį pa­va­sa­rį na­mų val­dos at­si­kra­tė pū­kus sklei­džian­čių tuo­ pų. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ko­dėl Klai­ pė­do­je tie me­džiai taip mėgs­ta­mi.

Per jų žy­dė­ji­mą nei lan­gų pra­ver­si, nei akių at­merk­si. Ar la­bai jau ver­ tin­gi tie me­džiai?

Ar­vy­das

Laip­tai at­gy­ve­no

Tai­kos ir Bal­ti­jos pro­spek­tų žie­di­nė po­že­mi­nė pe­rė­ja bai­gia sa­vo am­že­ lį. Jau ėmė lū­ži­nė­ti ir laip­tai. Ke­lios pa­ko­pos nu­kri­to, vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms tai ta­po rim­ta kliū­ti­mi.

Gir­dė­jau, kad kaž­ka­da tą san­kry­žą re­ konst­ruos, bet juk ja nau­do­ja­mės da­ bar. Ar sun­ku bū­tų pa­re­mon­tuo­ti?

Ana­to­li­jus Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė ir As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

N

uo ru­dens mies­tie­čiai ne­ga­lės lais­vai pa­tek­ti į vi­sus sa­vi­val­dy­bės aukš­tus. Čia pra­dės veik­ti kor­te­li­nė sis­ te­ma. Da­lies mies­tie­čių nuo­mo­ne, taip val­džia dar la­biau at­si­skirs nuo žmo­nių. Val­di­nin­kų tei­gi­mu, kor­ te­li­nė sis­te­ma pa­dės iš­veng­ti ko­rup­ci­jos ir už­tik­rins dar­buo­to­jų sau­gu­mą. Tei­gia­ma, kad tai bus pa­to­giau ir gy­ven­to­jams. Vi­sas pro­ble­mas jie ga­lės iš­spręs­ti pir­ma­me aukš­te. Ar val­di­nin­kai tu­rė­tų už­si­ra­kin­ti nuo gy­ven­to­jų?

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

lietuva

Prem­je­ras per­ka­bins gat­vių len­te­les Gat­vių pa­va­di­nimų len­te­les reikėtų per­ ka­bin­ti nuo namų sienų ant spe­cia­lių stul­pe­lių. Esą taip yra Va­ka­ruo­se. Šiuo klau­si­mu su­si­rūpi­no pa­ts prem­je­ras And­ rius Ku­bi­lius, jis ne­tgi su­darė spe­cia­lią dar­ bo grupę.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas, Sta­sys Gu­da­vi­čius Su­darė dar­bo grupę

Bir­že­lio pra­džio­je Vy­riau­sybės va­ do­vas pa­si­rašė po­tvarkį, ku­riuo su­ darė dar­bo grupę, tu­rin­čią iš­nag­ rinė­ti, kaip, ka­da ir už kiek būtų ga­li­ma pa­keis­ti visų gat­vių Lie­tu­ vo­je ženk­li­nimą.

Dar­bo grupės va­do­vu pa­skir­tas ne sa­vi­val­dy­bių ar ke­lių ženk­li­ni­mo eks­per­tas, bet pa­tyręs dip­lo­ma­tas – prem­je­ro pa­tarė­jas už­sie­nio po­li­ ti­kos klau­si­mais Lai­mo­nas Tal­latKelp­ša. Be jo, grupė­je dirbs dar sep­ ty­ni įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tai.

Gab­rie­lius Lands­ber­gis:

Čia dar la­bai daug dar­bo. Be to, kol kas dar neaiš­ku, kaip pa­ si­suks šis pro­jek­tas.

Jei Lie­tu­va no­ri būti mo­der­ni, ir miestų gat­ves turė­tu­me ženk­lin­ti taip, kaip va­ka­rie­čiai, – vi­sas len­te­ les su gat­vių pa­va­di­ni­mais nuo pri­ va­čių pa­s-tatų reikėtų per­kel­ti ant stul­pe­lių, ku­rie būtų jau vals­ty­binė­ je žemė­je. Re­gis, taip sam­pro­tau­ ja prem­je­ras A.Ku­bi­lius, šiais sa­vo už­mo­jais nu­sprendęs pra­nok­ti net Vil­niaus merą Artūrą Zuoką, garsė­ jantį ne­re­tai uto­pinė­mis idė­jo­mis.

A.Ku­bi­liaus su­bur­ta dar­bo gru­ pė įpa­rei­go­ta dirb­ti spar­čiai. Jau

iki rugsė­jo mi­nist­rui pir­mi­nin­ kui ji turėtų paaiš­kin­ti, kaip ir ka­ da šiuo­lai­kiš­ka gat­vių ženk­li­ni­mo idė­ja galėtų būti įgy­ven­din­ta.

Ne­nu­rodė, kuo blo­ga esa­ma tvar­ka

„Da­bar gatvės ženk­li­na­mos neat­ sik­lau­siant na­mo sa­vi­nin­ko – jis pri­va­lo leis­ti, kad ant na­mo bū­ tų pri­ka­bi­na­ma len­telė su už­ra­šu.

O Va­karų Eu­ro­po­je tai yra vals­ tybės, sa­vi­val­dybės rūpes­tis, ne­ su­sie­tas su pri­va­čia nuo­sa­vy­be“, – paaiš­ki­no Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­bos Po­li­ti­kos ana­lizės ir re­ formų de­par­ta­men­to Re­gionų ir tau­ti­nių klau­simų sky­riaus vedė­ jas Gab­r ie­l ius Lands­b er­g is. Jis prem­je­ro pa­s i­ra­š y­t u po­tvar­k iu pa­s kir­tas dar­b o grupės va­d o­vo pa­va­duo­to­ju.

Vie­na iš svars­tomų išei­čių – len­ te­les su gat­vių pa­va­di­ni­mais per­ kel­ti į vals­ty­binę žemę, ant spe­ cia­lių stul­pe­lių. „Ta­da tai būtų sa­vi­val­dybės rūpes­tis – pa­gal ga­ lio­jan­čias Ke­lių eis­mo tai­syk­ les yra to­kia ga­li­mybė“, – nu­rodė G.Lands­ber­gis.

Kuo da­bar­tinė gat­vių žymė­ji­mo tvar­ka blo­ga, G.Lands­ber­gis ne­ nu­rodė ir pa­kar­to­jo, kad sie­kia­ma „ge­riau­sios sis­te­mos“.

Ga­li kai­nuo­ti mi­li­jo­nus

Kol kas ne­įsi­vaiz­duo­ja­ma, kiek galėtų kai­nuo­ti gat­vių ženk­li­ni­ mo pa­kei­ti­mai. Ta­čiau jei­gu nau­ ja tvar­ka būtų įtei­sin­ta, tektų už­ sa­ky­ti ir pa­ga­min­ti ne tik de­šim­tis tūkstan­čių naujų len­te­lių su vi­

Re­for­ma: spe­cia­li dar­bo grupė įpa­rei­go­ta per ke­lis mėne­sius at­sa­ky­

Sve­tur: Europos sostinėse len­te-

sų Lie­tu­vos miestų bei mies­te­lių gat­vių pa­va­di­ni­mais, bet ir did­ žiulį skai­čių stul­pe­lių, ant ku­rių tos nau­jo­sios len­telės būtų iš­ka­ bin­tos.

Be to, reikėtų su­mokė­ti už tų stul­pe­lių pa­sta­tymą ir šiuo me­tu ant pri­va­čių namų ka­ban­čių len­te­ lių nu­ėmimą. Vi­sa tai ga­li kai­nuo­ti mi­li­jo­nus litų.

Neaiš­ku, kas turėtų už­siim­ti ir ap­mokė­ti „gat­vių len­te­lių re­for­ mos“ iš­lai­das – vals­tybė ar sa­vi­ val­dybės. Tiek cent­ri­nei ša­lies, tiek vie­tos vald­žiai būtų sun­ku ras­ti pa­

prem­je­ro su­da­ry­tos dar­bo grupės va­do­vo pa­va­duo­to­jas.

Be­je, Va­karų Eu­ro­po­je len­telės su gat­vių pa­va­di­ni­mais daž­niau­ siai nėra ka­bi­na­mos ant spe­cia­lių, tik joms skirtų, stul­pe­lių. Ne­sudė­ tin­ga paieš­ka pa­rodė, kad Lon­do­ ne, Ro­mo­je, Pa­ry­žiu­je, Bar­se­lo­no­je ir dau­ge­ly­je kitų miestų to­kios len­ telės pa­pras­tai pri­ka­bin­tos ant na­ mų, taip pat pri­va­čių.

Tik Ame­ri­ko­je priim­ta be­veik vi­ suo­ti­nai gat­vių pa­va­di­ni­mus ra­šy­ ti ant len­te­lių ir jas iš­kel­ti ant spe­ cia­lių stul­pe­lių.

ti, ar len­te­les su gat­vių pa­va­di­ni­mais derėtų per­ka­bin­ti nuo namų ant spe­cia­lių stul­pe­lių, ir kiek tai kai­nuotų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

pil­do­mus mi­li­jo­nus sa­vo skylė­tuo­ se biud­že­tuo­se.

Eu­ro­pa ka­bi­na ant namų

Nau­ja tvar­ka, ži­no­ma, būtų su­si­ju­ si su vi­sais Lie­tu­vos mies­tais ir jų gatvė­mis. G.Lands­ber­gio tei­gi­mu, dar­bo grupė pa­pra­šys su­skai­čiuo­ ti, ko­kią naštą to­kios per­mai­nos užk­rautų vi­sai vals­ty­bei. „Ta­čiau tai turbūt būtų il­ga­lai­ kis pro­jek­tas, nie­kas per naktį ne­ pa­si­da­rytų. Čia dar la­bai daug dar­ bo. Be to, kol kas dar neaiš­ku, kaip pa­si­suks šis pro­jek­tas“, – ra­mi­no

lės su gat­vių pa­va­di­ni­mais ka­bi­na­ mos ant pastatų. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Įstri­go tar­ny­binės eti­kos sargų ko­mi­si­jos per­tvar­ka Sei­me jau ke­lis­kart bal­suo­jant dėl Vy­riau­siąją tar­ny­binės eti­kos ko­ mi­siją (VTEK) re­for­muo­ti siū­lan­ čio įsta­ty­mo pro­jek­to pri­ėmi­mo ne­su­si­ren­ka rei­kia­mas skai­čius par­la­men­tarų.

Ve­tuo­ja: pa­sak Vals­tybės val­dy­

mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­ mi­nin­ko V.Kur­pu­ve­so, Sei­me ne­ no­ri­ma vals­tybės kont­ro­lie­riui su­ teik­ti teisės skir­ti sa­vo at­stovą į VTEK. And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Vie­nas pa­tai­sos ini­cia­to­rių Vals­ tybės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Kur­pu­ve­ sas tvir­ti­na, kad la­biau­siai siū­lo­mai per­tvar­kai prie­ši­na­si ją blo­kuo­jan­ tys kon­ser­va­to­riai, o šių at­sto­vas Kęstu­tis Ma­siu­lis tei­gia, jog siū­lo­ ma re­for­ma ko­mi­siją su­si­lpnins.

V.Kur­pu­ve­so tei­gi­mu, es­mi­nis ne­su­ta­ri­mas ky­la dėl sie­kio vie­toj pen­kių skir­ti še­šis VTEK na­rius, pa­pil­do­mai dar vieną de­le­guo­jant vals­tybės kont­ro­lie­riui. „Kaž­kodėl žmonės iš­si­gan­do to na­rio, kurį de­ le­guotų vals­tybės kont­ro­lie­rius“, – sakė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas.

Tuo tar­pu K.Ma­siu­lis tvir­ti­na, kad tai – tik vie­nas da­ly­kas, ku­ riam prie­ši­na­ma­si, o pa­čias pa­ tai­sas sa­ko su­men­kin­siant VTEK,

pa­ver­siant ją for­ma­lia „garbės ta­ ry­ba“. Anot jo, kon­ser­va­to­riai iš prin­ci­po prie­ši­na­si tvar­kai, kad VTEK na­riai, išs­ky­rus pir­mi­ninką, būtų ski­ria­mi ne nuo­la­ti­niam dar­ bui – jiems būtų mo­ka­ma už fak­ tiš­kai dirbtą laiką. „Mes pro­tes­tuo­ja­me prie­š dau­ gelį ban­dymų su­men­kin­ti VTEK. Ma­tyt, dau­ge­liui ne­pa­tin­ka, kai ko­ mi­si­ja dir­ba pro­fe­sio­na­liai. Tai siū­ ly­mas pa­da­ry­ti VTEK „garbės ta­ry­ ba“ – atei­na žmonės kas kiek lai­ko į po­sėdį, nu­bal­suo­ja dėl sek­re­to­ria­to pa­rengtų do­ku­mentų ir iš­sis­kirs­to.

Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad to­kiu at­ ve­ju na­rys ne­bus įsi­gi­linęs į klau­ simą, ki­taip nei dirb­da­mas nuo­la­ tinį darbą“, – sakė K.Ma­siu­lis.

Pa­gal pa­tai­sas, ku­r ioms po svars­ty­mo bu­vo pri­tar­ta Sei­me (te­li­ko bal­suo­ti dėl vi­so įsta­ty­ mo pri­ėmi­mo), VTEK su­da­rytų ne pen­ki, o še­ši na­riai ir jie turėtų būti ski­ria­mi še­še­riems me­tams, o ne pen­ke­riems kaip da­bar. Pro­ jek­tu nu­sta­ty­ta, kad ko­mi­si­ja kas

dve­jus me­tus būtų at­nau­ji­na­ma vie­nu treč­da­liu.

Siū­lo­ma, kad ko­mi­si­jos na­riu, išs­ky­rus VTEK pir­mi­ninką, galė­ tų būti ski­ria­mas as­muo, tu­rin­tis aukštą vi­suo­menės pa­si­tikė­jimą, ir ne­būti­nai nuo­la­ti­niam dar­bui. Kaip tei­gia pro­jek­to ini­cia­to­riai, pri­ėmus pa­starąją nuo­statą būtų at­kur­ tas ko­mi­si­jos na­rių tei­si­nis sta­tu­ sas, ga­liojęs iki 2008 m. „Tam tik­ ru po­žiū­riu būtų vyk­do­ma ro­ta­ci­ja.

Pa­tir­tis pa­rodė, kad ko­rek­ci­jos, ku­ rios siū­lo­mos, tik pri­si­dėtų prie ge­ resnės dar­bo kryp­ties“, – pa­tai­sas aiš­ki­no vie­nas jų ini­cia­to­rių kon­ ser­va­to­rius Liud­vi­kas Sa­bu­tis. Šiuo me­tu VTEK įsta­ty­mas nu­ ma­to, kad ko­mi­si­jos na­rys ski­ria­ mas nuo­la­ti­niam dar­bui, o kitą darbą ga­li dirb­ti tik gavęs ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko su­ti­kimą, jei­gu tai ne­ su­ke­lia viešųjų ir pri­va­čiųjų in­te­resų konf­lik­to, ne­truk­do tin­ka­mai at­lik­ ti pa­reigų. Šiuo me­tu VTEK pir­mi­ nin­kui ir na­riams dar­bo už­mo­kes­tis mo­ka­mas Vals­tybės po­li­tikų ir vals­

tybės pa­reigūnų dar­bo ap­mokė­ji­mo įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka.

Grįžus prie anks­čiau ga­lio­ju­sio re­gu­lia­vi­mo, tuo at­ve­ju, jei ko­mi­si­ jos na­rys dir­ba ne visą dar­bo dieną, už darbą at­lie­kant ko­mi­si­jos na­rio pa­rei­gas jam būtų mo­ka­ma at­si­ žvel­giant į fak­tiš­kai dirbtą laiką.

Taip pat par­la­men­ta­rai siū­lo nu­ sta­ty­ti, kad ko­mi­si­jos na­rys pri­ valėtų turė­ti ne že­mesnį kaip ma­ gist­ro kva­li­fi­ka­cinį laipsnį. Šiuo me­tu rei­ka­lau­ja­ma tie­siog aukš­to­ jo uni­ver­si­te­ti­nio iš­si­la­vi­ni­mo.

VTEK yra Sei­mo įsteig­ta ir jam at­s kai­t in­ga ko­l e­g ia­l i prie­ž iū­ ros ins­ti­tu­ci­ja, ku­ri pri­žiū­ri, kaip įgy­ven­di­na­mas Viešųjų ir pri­va­ čių in­te­resų de­ri­ni­mo vals­ty­binė­ je tar­ny­bo­je įsta­ty­mas, Lo­bis­tinės veik­los įsta­ty­mas, ki­ti eti­kos ir el­ ge­sio nor­mas reg­la­men­tuo­jan­tys teisės ak­tai, ti­ria fi­zi­nių ir ju­ri­di­ nių as­menų pra­ne­ši­mus, skun­dus ir pra­šy­mus, skel­bia viešųjų ir pri­ va­čiųjų in­te­resų dek­la­ra­ci­jas. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2957 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2485 JAV do­le­ris 1 2,7354 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6715 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9555 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0514 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5968 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4387 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8753

pokytis

–1,2791 % –0,1410 % –0,4404 % –0,0636 % –0,0061 % +0,6224 % +0,0958 % +0,1460 % +0,0522 %

De­galų kai­nos ne­si­kei­čia

Skai­čiuo­ja ­ dau­giau pel­no

Bend­rovė „Lu­koil“ penk­ta­dienį po­ pu­lia­riau­sią 95 markės ben­ziną par­ davė po 4,72 li­to, ar­ba 3 cen­tais pi­ giau nei prie­š sa­vaitę. „Or­len“ ir „Sta­ toil“ de­ga­linė­se ben­zi­no kai­nos ne­ pa­si­keitė, jos bu­vo ati­tin­ka­mai 4,77 ir 4,78 li­to. Dy­ze­li­no kai­nos taip pat ne­ pa­ki­to – „Lu­koil“ jis kai­na­vo 4,45 li­to, „Or­len“ – 4,47 li­to, „Sta­toil“ – 4,48 li­ to už litrą.

Lie­tu­vos įmo­nių, išs­ky­rus fi­nansų sek­ to­rių, pa­ja­mos šie­met sausį–kovą siekė 48,5 mlrd. litų, ar­ba 15,8 pro­c. dau­giau nei pra­ėju­sių metų pirmą ket­virtį. Šių įmo­nių pel­nas bu­vo be­veik 2 mlrd. litų, ar­ba 1,3 pro­c. dau­giau, kaip pra­nešė Lie­tu­vos sta­ tis­ti­kos de­par­ta­men­tas. Pel­nin­gai dir­ban­ čių įmo­nių da­lis pirmą ket­virtį su­darė 57,7 pro­c. ir bu­vo kiek di­desnė nei pra­ėju­sių metų pirmą ket­virtį (57,5 pro­c.).

Pi­giais bi­lie­tais iš Kau­no oro uos­to į Grai­ki­jos sa­las Rodą ir Kosą Lie­tu­vos gy­ven­to­jai džiaug­ sis neil­gai. Ai­ri­jos pi­ gių skryd­žių bend­ rovė pa­tvir­ti­no, kad nuo spa­lio nu­trau­ kia skryd­žius šio­ mis kryp­ti­mis, kai va­sa­ros se­zo­nas ten dar net ne­bus pa­si­ baigęs.

Pa­da­ri­niai: tu­ris­tai iš Lie­tu­vos vie­toj Ro­do ir Ko­so rink­sis ki­tas ato­stogų kryp­tis, o šių salų smul­kie­ji vers­li­nin­kai jau nuo­gąstau­ja.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Rya­nair“ ne­skrai­dins į Grai­kiją Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

Tak­sis­tai liū­di

Ne­se­niai iš ato­stogų Grai­ki­jos Ro­ do sa­lo­je grįžęs dien­raš­čio skai­ty­ to­jas And­rius M. (pa­vardė re­dak­ci­ jai ži­no­ma) pra­nešė, kad nau­jieną apie nu­t rau­k ia­m us „Rya­n air“ skryd­žius su­ži­no­jo iš vie­tos tak­ sis­to. Vež­da­mas jį su žmo­na į oro uostą tak­sis­tas pa­si­tei­ra­vo, ar pa­ ti­ko ato­sto­gos Ro­do sa­lo­je, ir kar­ tu ap­gai­les­ta­vo, kad atei­ty­je tu­ ristų jo­je tik mažės.

Tak­sis­tas lie­tu­viams pa­sa­ko­jo, kad pi­gių skryd­žių bend­rovė „Rya­nair“ daug pri­si­dėjo prie tu­riz­mo ir eko­ no­mi­kos ska­ti­ni­mo Ro­de. Esą jis pa­ts tai fi­nan­siš­kai pa­ju­to, nes jam daž­ nai ten­ka pa­si­tik­ti tu­ris­tus oro uos­ te tuo­met, kai at­vyks­ta „Rya­nair“ lėktu­vai, juos vež­ti iki vieš­bu­čio ir at­gal. „Mūsų vald­žia ne­pat­vir­ti­no bend­ra­dar­bia­vi­mo su „Rya­nair“, todėl ši oro li­nijų bend­rovė nuo spa­lio ne­skrai­dins Ro­do ir Ko­so kryp­ti­mis iš dau­ge­lio ša­lių. Ma­no ži­nio­mis, mūsų vald­žia tau­po pi­ ni­gus, ta­čiau ne­su­simąs­to­ma, kad mes pa­tys pra­ra­si­me dar dau­giau pi­nigų“, – pasakojo taksistas.

Ne­si­laikė su­tar­ties

Ai­ri­jos pi­gių skryd­žių bend­rovės „Rya­nair“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­do­ vas Step­he­nas McNa­ma­ra dien­ raš­čiui pa­tvir­ti­no, kad spren­di­mas nu­trauk­ti skryd­žius Ro­do ir Ko­so kryp­ti­mis bu­vo priim­tas ge­gužės vi­du­ry­je. „Skryd­žių bend­rovė „Rya­ nair“ nu­trau­kia 11 skryd­žių iš įvai­ rių ša­lių į Kosą ir 13 skryd­žių į Rodą nuo spa­lio pra­džios. Mūsų skai­čia­ vi­mais, dėl to šios dvi Grai­ki­jos sa­ los per spalį ne­teks 23 tūkst. tu­ristų ir 18 mln. eurų, ku­rie galė­jo įsi­lie­ti į Grai­ki­jos eko­no­miką“, – pa­brėžė S.McNa­ma­ra. „Rya­nair“ bend­rovės at­sto­vo tei­gi­mu, vie­tinė Grai­ki­jos vald­žia ne­si­laikė su­si­ta­ri­mo su skryd­žių bend­ro­ve po­pu­lia­rin­ti Ko­so ir Ro­ do kryp­tis. Tiks­liau, ne­skyrė tam tiek lėšų, kiek bu­vo nu­ma­ty­ta.

Tu­ris­tai, ku­rie jau bu­vo įsi­giję lėktu­vo bi­lie­tus į Kosą ar Rodą spa­ lio mėne­siui, ga­li juos ne­mo­ka­mai pa­si­keis­ti į ki­tus, paanks­tin­da­ mi nu­ma­ty­tas ke­lio­nes, ar­ba su­si­ grąžin­ti pi­ni­gus.

Pers­pek­ty­vos neaiš­kios

Kau­no oro uos­to di­rek­to­rius Ari­ jan­das Šliu­pas ne­slėpė, kad toks oro li­nijų bend­rovės „Rya­nair“

spren­di­mas turės nei­gia­mos įta­ kos ir šiam Lie­tu­vos oro uos­tui. „Tie­siog bus ma­žiau ke­lei­vių. Ga­ liu pa­tvir­tin­ti, kad šios kryp­tys, ypač Ko­so, po­pu­lia­rios tarp lie­ tu­vių. Nors spalį ato­sto­gau­ti nėra taip po­pu­lia­ru kaip va­sarą, ta­čiau no­rin­čių ke­liau­ti to­kiu me­tu bū­ tų at­si­radę kaip ir per­nai“, – sa­ kė A.Šliu­pas. Pa­sak jo, Kau­no oro uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja ne­turė­jo jo­ kios įta­kos to­kiam skryd­žių bend­ rovės „Rya­nair“ spren­di­mui, nes dėl bendrų pro­jektų ne­su­si­tarė grai­kai su ai­riais.

Pak­laus­tas, ko­kia ti­ki­mybė, kad kitą­met skryd­žių bend­rovė at­nau­ jins kryp­tis iš Kau­no į Rodą ir Ko­ są, Kau­no oro uos­to di­rek­to­rius ne­galė­jo tiks­liai pa­sa­ky­ti. „Kol kas va­sa­ros se­zo­no skryd­žių tvar­ka­raš­ čiai dar tik pra­de­da­mi dėlio­ti. Bi­ lietų par­da­vi­mas turėtų pra­si­dėti tik nuo rugsė­jo ir spa­lio mėne­sio, tuo­met ir turėtų paaiškė­ti, ar iš Kau­no tu­ris­tai tie­sio­giai galės pa­ siek­ti minė­tas Grai­ki­jos sa­las“, – teigė A.Šliu­pas.

Pa­si­tei­ra­vus, ar Kau­no oro uos­tas ką nors da­ro, kad šios kryp­tys ne­ nutrūktų ir jo­mis galėtų skrai­din­ti ki­ti vežė­jai, pa­šne­ko­vas at­sakė, kad nei Ko­se, nei Ro­de ne­skrai­do vežė­

jai, ku­rie dirbtų su Lie­tu­va, ir pa­ ti Lie­tu­va ne­tu­ri sa­vo na­cio­na­li­nio vežė­jo, ku­ris da­bar galėtų užim­ti at­si­ra­du­sią tuš­čią nišą.

Su­ju­di­mo ne­jun­ta

Ta­čiau užim­ti at­si­ra­du­sios ni­šos ne­sku­ba ir įpras­ti­niai Lie­tu­vos ke­ lio­nių or­ga­ni­za­to­riai. Kaip dien­raš­ čiui sakė bend­rovės „No­va­tu­ras“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Li­nas Al­ do­nis, dėl šios pa­dėties ne­pla­nuo­ ja­ma pra­tęsti ato­stogų se­zo­no Ro­ do sa­lo­je, į ku­rią iš Lie­tu­vos ga­li­ma pa­tek­ti ir per­kant ke­lio­nes už­sa­ko­ mai­siais lėktuvų skryd­žiais. Bend­ rovė „No­va­tu­ras“ tu­ristų ato­sto­ gas Ro­do sa­lo­je ke­ti­na or­ga­ni­zuo­ti iki rugsė­jo 11 d. „Kitų oro li­nijų bend­ro­vių skryd­žių su­ma­ži­ni­mas di­delės tie­sio­ ginės įta­kos mums ne­turės, ta­čiau da­lis tų ke­liau­tojų, ku­rie pla­na­ vo ato­sto­gas Grai­ki­jo­je, tikė­ti­na, kreip­sis į mus. Ko­kia tai da­lis – kol kas sun­ku pro­gno­zuo­ti“, – sakė L.Al­do­nis. Jis pa­brėžė, kad skris­ ti ato­sto­gau­ti į Grai­kiją po­pu­lia­ ru, todėl ir kitą­met ke­ti­na­ma tęsti pra­dėtus dar­bus šio­mis kryp­ti­mis.

Jau šie­met ke­liau­to­jams bu­vo pa­ si­ūly­ta lanks­tes­nių ato­stogų va­ riantų, ren­kan­tis ne tik tra­di­ci­nes

sa­vaitės trukmės ato­sto­gas. Ne­se­ niai tu­ris­tams pa­si­ūly­ta įsi­gy­ti tik skryd­žių bi­lie­tus.

O pi­gius ato­stogų pa­ke­tus, pa­si­ nau­do­jant pi­giais „Rya­nair“ skryd­ žiais, lie­tu­viams siū­lan­čios bend­ rovės „Ud­riaus pro­jek­tai“ va­do­vas Ud­rius Ar­ma­lis dėl mėne­siu anks­ čiau pa­si­bai­gian­čių skryd­žių per daug ne­nuogąs­tau­ja. „Se­zo­no pa­ bai­go­je spalį ir se­zo­no pra­džio­je ba­landį ato­sto­gos Grai­ki­jo­je nėra la­bai po­pu­lia­rios dėl per­mai­ningų oro sąlygų. Tai ne­di­de­lis pra­ra­di­ mas, nes pi­giau sa­va­ran­kiš­kai iš Lie­tu­vos ir to­liau bus ga­li­ma ke­ liau­ti to­kio­mis ato­stogų kryp­ti­mis kaip Kip­ras, Mal­ta, Mal­jor­ka ir Bar­ se­lo­na“, – var­di­jo U.Ar­ma­lis.

23 tūkst.

tu­ristų per spalį pra­ras Grai­ki­ja pi­gių skryd­žių bend­ro­vei at­šau­kus skryd­žius.

9

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

pasaulis Griu­vo ­ sce­na

Pas­ku­ti­nis ­ bal­sa­vi­mas

Po­li­ci­nin­kas ­ žu­di­kas

To­ron­to par­ke prie­š britų gru­ pės „Ra­dio­head“ kon­certą Downs­view par­ke su­griu­vus sce­nai žu­vo žmo­gus. Dar trys žmonės su­žeis­ti. Iš pra­džių bu­vo spėlio­ja­ma, kad sce­na galė­jo su­griū­ti dėl stip­rių vė­ jo gūsių, bet vėliau pra­neš­ta, kad jo­kių gūsių tuo me­tu ne­ bu­vo.

Egip­te vy­ko bal­sa­vi­mas, po ku­rio paaiškės, kas pa­keis nu­ ša­lintąjį Hos­ni Mu­ba­raką. Mu­ sul­monų bro­li­jos kan­di­da­tas Mo­ham­me­das Mur­si žadė­jo, kad gins pra­ėju­sių metų su­ki­ li­mo tiks­lus. Jo var­žo­vas Ah­ me­das Sha­fi­qas rin­ki­muo­se da­ly­vau­ja su griež­ta įsta­ty­mo ir tvar­kos pro­gra­ma.

Slo­va­ki­jo­je po­li­ci­nin­kas nu­ šovė tris žmo­nes ir dar du su­žeidė. 51-ų pa­reigū­nas ma­ ža­me Hur­ba­no­vo mies­te pra­ dėjo šau­dy­ti į vie­no na­mo so­ de esan­čius ro­mus. Vyras bu­vo suim­tas po dvi va­lan­ das tru­ku­sių de­rybų su po­li­ ci­ja, per ku­rias gra­si­no nu­si­ šau­siąs.

Rin­ki­mai – nuo­spren­dis eu­rui?

Ar rin­ki­mai Grai­ki­jo­ je ga­li būti va­di­na­ mi is­to­ri­niais? Kai kas sa­ko, kad taip, kai kas – kad ne.

Kiek žmo­nių, tiek nuo­mo­nių.

Grai­ki­jos par­tijų baimės pro­pa­ gan­da bu­vo la­bai di­delė, – sakė 53 metų rinkė­jas Stav­ras Lo­ga­ras.

– Norė­tu­me ki­to­kio sti­liaus vy­ riau­sybės, ki­to­kio ke­lio Grai­ki­jos ir Eu­ro­pos vi­suo­me­nei.“ 33 metų tu­riz­mo sek­to­riaus dar­ buo­to­ja Iro Bu­sai­ni teigė no­rin­ti pa­sa­ky­ti Vo­kie­ti­jai štai ką: „Liau­ kitės va­dinę mus tin­gi­niais, at­ va­žiuo­ki­te čia ir pa­žiūrė­ki­te, kaip sun­kiai dir­ba­me.“ Mo­te­ris sakė bal­sa­vu­si už ko­mu­nis­tus. „Man jau ga­na. Nie­ko iš šių rin­ kimų ne­si­ti­kiu“, – teigė ji.

Tuo me­tu bal­savę už kai­riuo­sius sakė, kad Grai­ki­jai rei­kia po­ky­čių.

54 metų ar­chi­tektė To­nia Ka­te­ ri­ni pa­brėžė: „Si­tua­ci­ja pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus dau­gu­mai žmo­ nių bu­vo la­bai sun­ki, todėl ma­nau, kad tu­ri­me pa­da­ry­ti di­de­lių po­ky­ čių. Vis dėlto ma­nau, kad dau­gu­ ma žmo­nių ne­ri­mau­ja, nes atei­tis la­bai tam­si.“

Dėme­sio cent­re

Prob­le­mos eu­ro zo­no­je jau se­ niai nėra tik Grai­ki­jos pro­ble­ma.

Tai kons­ta­ta­vo ir buvęs Grai­ki­jos prem­je­ras Geor­ge’as Pa­pand­reou.

Tačiau grai­kai ži­ba­lo į ru­se­nan­ čią ugnį pil­ti ne­si­bo­di. Tau­py­ti vi­ siems įgri­so, todėl va­kar nea­be­jo­ta, kad prie­š diržų ver­žimą­si nu­si­sta­ čiu­si ra­di­ka­li kai­rio­ji par­ti­ja „Sy­ri­ za“ ga­li tikė­tis sėkmės.

Tie­sa, ki­ti graikų po­li­ti­kai pa­sta­ ruo­ju me­tu bau­gi­no vi­suo­menę, kad spren­di­mas nu­lems, liks ša­lis eu­ro zo­no­je ar ne.

Ne­bal­suo­ti graikų už pa­ža­dus dau­giau ne­tau­py­ti ra­gi­no ir tarp­ tau­tinė bend­ruo­menė. „Sy­ri­za“ par­ti­ja gąsdi­na Eu­ro­ pos ly­de­rius ir rin­kas, nes ža­da nu­ trauk­ti Atėnų įsi­pa­rei­go­ji­mus kre­ di­to­riams ir derė­tis dėl jų iš nau­jo.

Vo­kie­ti­jos kanc­lerė An­ge­la Mer­ kel rin­kimų iš­va­karė­se sakė, jog grai­kams „itin svar­bu iš­si­rink­ti to­

Nau­ja era?

Di­le­ma: tau­py­mas ar eu­ras – toks klau­si­mas va­kar ki­lo ne vie­nam grai­kui.

kius įsta­tymų leidė­jus, ku­rie gerbtų fi­nan­sinės pa­gal­bos Grai­ki­jai sąly­ gas“.

Prancū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as ir­gi per­spėjo grai­kus: „Taip, aš įspėjau, nes esu Grai­ki­jos drau­gas. Jei grai­kai at­si­ri­bos nuo pri­siimtų įsi­pa­rei­go­jimų ir at­mes ke­lią, ku­riuo ei­na, eu­ro zo­no­je yra ša­lių, ku­rios ga­li rei­ka­lau­ti iš­mes­ti Grai­kiją iš eu­ro zo­nos.“

Smulkūs in­ci­den­tai Po­l i­c i­j a pra­n ešė, kad ieš­ko 22 me­ „Skai“, kur du ne­ž i­n o­m i as­m e­nys tų vy­ro, ku­r is prie vie­n os rin­k imų va­ž iuo­d a­m i mo­to­c ik­lu metė ran­ apy­l inkės Za­k in­t o sa­l o­j e šovė į kinę gra­n atą. Nors gra­n a­t a ne­s pro­ orą ir pa­b ėgo. Dar vie­n as in­c i­d en­ go, iš te­l e­v i­z i­j os sto­t ies bu­vo eva­ tas įvy­ko prie te­l e­v i­z i­j os sto­t ies kuo­t i žmonės.

Vi­suo­menė su­tri­ku­si

Re­gis, per­spėji­mai bent šiek tiek pa­si­tei­si­no. Nors ap­klau­sos po pirmųjų rin­kimų ge­gužės 6 d. ro­ dė, kad „Sy­ri­zos“ ša­li­ninkų skai­ čius Grai­ki­jo­je au­ga kaip ant mie­lių ir nau­ji rin­ki­mai ga­li at­ves­ti ra­di­ ka­lus į vald­žios olimpą, prie­š va­ ka­rykštį bal­sa­vimą aiškė­jo, kad nė vie­nai par­ti­jai tik­riau­siai ne­pa­vyks su­rink­ti tiek balsų, kiek rei­kia dau­ gu­mai par­la­men­te.

Tai, ma­tyt, reiš­kia, kad graikų po­li­ti­kai vėl už­si­da­rys pre­zi­den­to ka­bi­ne­te ir ten ban­dys su­for­muo­ ti val­dan­čiąją koa­li­ciją.

Tie­sa, po­li­to­lo­gai per­spėjo, kad koa­li­ci­jos lip­dy­mas graikų po­li­ti­ kams ga­li būti su­dėtin­ga už­duo­ tis. Rinkė­jai, nors prie­ši­na­si diržų ver­ži­mo­si po­li­ti­kai, tvir­ti­no, kad

AFP nuo­tr.

Grai­ki­ja tu­ri lik­ti eu­ro zo­no­je. „Šis mo­men­tas la­bai kri­tiš­kas. Tai rin­ki­ mai, ku­rie ver­čia žmo­nes la­bai ne­ri­ mau­ti, – sakė 62 metų pen­si­nin­kas And­reas Pa­pas, ati­davęs sa­vo bal­ są rin­kimų apy­linkė­je Atėnų cent­ re. – Aš no­riu, kad Grai­ki­ja liktų eu­ ro zo­no­je ir ES. Mes ma­ny­da­vo­me, kad tai ga­li­me ver­tin­ti kaip sa­vai­me su­pran­tamą da­lyką.“ 68 metų Ema­nue­lis Kam­ku­tis sakė bal­savęs už vieną iš cent­ro de­ši­niųjų par­tijų. „No­riu proeu­ro­pie­tiš­kos vy­riau­ sybės, o ne ko­mu­nis­tinės. Kai ką (su­si­ta­rimą dėl fi­nan­sinės pa­gal­ bos) pa­si­rašė­me. Ne­ga­li­me to tie­ siog at­šauk­ti“, – sakė grai­kas.

Ki­ti pik­ti­no­si, kad už­sie­nio ša­ lys ki­ša­si į rin­ki­mus. „Vi­s i su­ trikę, nes Eu­ro­p os par­t ne­r ių ir

Po­ky­čių ža­dan­tis „Sy­ri­zos“ ly­de­ris Ale­xis Tsip­ras po bal­sa­vi­mo tvir­ ti­no, kad tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai ble­fuo­ja. Pa­sak jo, Eu­ro­po­je vis la­ biau plin­ta tau­py­mui prie­šiš­kos nuo­tai­kos ir ES bei Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das ne­norės ri­zi­kuo­ti Grai­ki­jos pa­si­trau­ki­mu iš eu­ro zo­ nos, ku­rio pa­da­ri­nius pa­justų vi­so pa­sau­lio eko­no­mi­ka. „Mes įveikė­ me baimę. Šian­dien at­ve­ria­me ke­ lią į viltį, į ge­resnę ateitį“, – sakė 37 metų po­li­ti­kas.

Per pa­starąjį kam­pa­ni­jos mi­tingą jis ap­kal­ti­no Nau­jo­sios de­mok­ra­ti­ jos par­ti­jos ly­derį An­tonį Sa­marą, pa­grin­dinį sa­vo var­žovą, gi­nant „Mer­kel praei­ties Eu­ropą“.

O A.Sa­ma­ras at­rėžė, kad derė­ tis dėl nau­jo pa­kto jis pa­si­ruošęs, ta­čiau nuo­sai­kia for­ma, o ne to­kia, ko­kią siū­lo A.Tsip­ras. „Išei­si­me iš šios krizės. Nei­šei­ si­me iš eu­ro (zo­nos). Nie­kam ne­ lei­si­me iš­ves­ti mūsų iš Eu­ro­pos“, – sakė A.Sa­ma­ras.

BNS, AFP, BBC inf.

Grai­kai šluo­ja san­tau­pas iš bankų Dau­g e­l is graikų bai­m i­n a­s i, kad šalyje bus įves­t a na­c io­n a­l inė va­l iu­t a, todėl šluo­j a eu­r us iš bankų ir net lai­k o juos po pa­ galvė­m is.

At­sii­ma: nuo krizės pra­džios iš

Grai­ki­jos bankų ša­lies gy­ven­to­ jai at­si­ėmė net 80 mlrd. eurų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Aš jau­čiuo­si kal­ta, kad at­sii­mu pi­ni­gus iš Grai­ki­jos bankų, ta­čiau tu­riu gal­vo­ti apie sa­vo dvejų metų duk­relę Jo­sep­hiną“, – sakė 43 me­ tų Joan­na Stav­ro­pou­los.

Taip da­ran­čių žmo­nių Grai­ki­jo­je pa­sta­ro­sio­mis die­no­mis – ap­stu.

Dau­ge­lis graikų tuš­ti­na sa­vo sąskai­tas, nes bi­jo, kad ša­lis ne­liks

eu­ro zo­no­je, tai­gi bus įves­ta na­cio­ na­linė va­liu­ta ir ji bus nu­vertinta.

Joan­na, dir­ban­ti žur­na­lis­te, sa­ ko pui­kiai ži­nan­ti, kas nu­tin­ka už­ si­da­rius ban­kams.„Bu­vau ša­ly­se, ku­rio­se ban­kai už­si­darė. Žmonės pra­ra­do pi­ni­gus“, – sakė mo­te­ris.

Ji pri­dūrė, kad bu­vo Ar­gen­ti­no­ je, ku­rio­je vy­riau­sybė pa­skelbė, kad ša­lis bank­ru­ta­vo, taip pat Zim­ babvė­je, kur vals­tybė ne­su­gebė­jo pa­ža­bo­ti inf­lia­ci­jos. Da­bar ji ma­to, kad Grai­ki­ja su­ka fi­nan­si­nio kra­cho link. „Ma­no ša­lis rie­da nuo kal­no“, – kons­ta­ta­vo Joan­na.

Skai­čiuo­ja­ma, kad nuo krizės pra­džios iš Grai­ki­jos bankų at­siim­ ta per 80 mlrd. eurų, vien per šių metų ge­gužę – 5 mlrd.

Chris­tia­nos var­du pri­si­sta­čiu­ si vie­no Grai­ki­jos ban­ko dar­buo­ to­ja sa­ko, kad pi­ni­gus at­sii­ma ne tik svarbūs klien­tai, bet ir dau­ge­lis pa­prastų žmo­nių, ku­rių da­lis ban­ kuo­se lai­ko vos po ke­lis šim­tus eurų.

Pa­sak mo­ters, dau­ge­lis tur­tingų graikų per­ve­da pi­ni­gus į Ita­liją ir Švei­ca­riją, taip pat į Vo­kie­tiją. Ki­ ti per­ka ne­kil­no­jamąjį turtą Lon­do­ ne. Tie, ku­rie pa­lie­ka sa­vo pi­ni­gus

Graikijos ban­kuo­se, ren­ka­si juos lai­ky­ti gry­nai­siais, o ne sąskai­to­se. „Da­bar Grai­ki­jos ban­ke jums bū­ tų sun­ku ras­ti neu­žimtą dėžutę pi­ ni­gams“, – sakė Chris­tia­na.

Tie­sa, ne tik ban­ki­nin­kams, bet ir po­li­ci­jai pi­nigų at­si­ėmi­mas ke­lia ne­rimą – dau­ge­lis graikų sa­vo san­ tau­pas lai­ko na­mie, todėl daugė­ja va­gys­čių. Pa­sak graikų dien­raš­čio „Ta Nea“, ku­ris re­mia­si Grai­ki­ jos fi­nansų mi­nis­te­ri­jos skai­čia­vi­ mais, šiuo me­tu grai­kai na­mie lai­ ko per 50 mlrd. eurų. „Der Spie­gel“ inf.

11

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Le­do „fab­ri­ko“ mar­šas per teis­mus Su­dė­tin­gai sta­ty­to ir il­gai ne­vei­ku­sio le­do ce­cho is­to­ri­ ja ge­riau­sias pa­vyz­ dys, kaip Lie­tu­vo­je nee­fek­ty­viai nau­ do­ja­mos Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šos.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Tur­tas pri­pa­žin­tas vals­ty­bės

Po il­gų gin­čų, nag­ri­nė­ji­mų pro­ ku­ro­rų, spe­cia­lių­jų tar­ny­bų dar­ buo­to­jų ka­bi­ne­tuo­se, įvai­rių ly­gių teis­muo­se pa­ga­liau ga­li bū­ti pa­dė­ tas taš­kas ce­cho su le­do ge­ne­ra­to­ riais sta­ty­bos, tiks­liau, jo nuo­sa­vy­ bės Klai­pė­dos uos­te, is­to­ri­jo­je.

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio teis­mo tri­ jų tei­sė­jų ko­le­gi­ja 2012 me­tų ge­gu­ žės 16 die­ną priė­mė nu­tar­tį, ku­ria Klai­pė­dos uos­te, Ne­mu­no g. 40B, esan­tį le­do ce­chą, du le­do ge­ne­ra­ to­rius, ter­mo­kon­tei­ne­rius, šal­dy­ mo įran­gą ir ki­tus me­cha­niz­mus pri­pa­ži­no vals­ty­bės nuo­sa­vy­be.

Le­do ce­cho ver­tė 1 mln. 981 tūkst. li­tų, o ja­me esan­čios įran­gos ver­tė – 239 tūkst. li­tų. Taip pat pirk­ta ir ki­to­kios įran­gos, ku­ri ne­bu­vo skir­ ta le­do ce­chui.

Iki to­kio spren­di­mo per įvai­riau­ sias tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas bu­vo ei­na­ma net 10 me­tų.

Dėl šio ob­jek­to sta­ty­bos išau­go įtam­pa tarp Lie­tu­vos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų ga­min­to­jų aso­cia­ci­ jos, ku­rios pir­mi­nin­kas yra Al­fon­ sas Bar­gai­la, ir Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­ de­ra­ci­jos, ku­rios pir­mi­nin­kas Al­ gir­das Auš­ra.

Kol vie­na žve­jų gru­pė sta­tė le­do ce­chą, ki­ta skun­dė­si, kad sta­ty­ba vyks­ta ne­pa­tei­si­na­mai lė­tai – le­ dą ku­rį lai­ką te­ko ga­ben­ti lai­vais iš už­sie­nio, nors Lie­tu­vai bu­vo skir­ ta pa­kan­ka­mai pi­ni­gų le­do ga­my­ bai įsi­sa­vin­ti ir vyk­dy­ti.

Ban­ke kau­pė pa­lū­ka­nas

Vis­kas pra­si­dė­jo dar 2000 me­tais, kai Eu­ro­pos Bend­ri­ja Lie­tu­vai sky­rė pi­ni­gų žu­vi­nin­kys­tei rem­ti. Per Že­ mės ūkio mi­nis­te­ri­ją Lie­tu­vos žve­ jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­ ja ga­vo per 3,3 mln. li­tų.

Už juos tu­rė­jo bū­ti sta­to­mas le­ do ce­chas su sau­gyk­la, įsi­gy­ta įvai­ ri įran­ga, le­do ge­ne­ra­to­riais ap­rū­ pin­ti Kur­šių ma­rių žve­jai.

Dėmesys: prie le­do ce­cho, sta­ty­to už eu­ro­pi­nes lė­šas, ne kar­tą rink­da­vo­si pa­čios įvai­riau­sios ko­mi­si­jos.

Gau­ti pi­ni­gai ku­rį lai­ką bu­vo lai­ ko­mi „Parex“ ban­ke ir kau­pia­ mos pa­lū­ka­nos. Per lai­ko­tar­pį nuo 2000 iki 2002 me­tų pri­kap­sė­jo per 170 tūkst. li­tų pa­lū­ka­nų. Teis­ mo spren­di­mu šiuos pi­ni­gus Lie­tu­ vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­ fe­de­ra­ci­ja taip pat pri­va­lės grą­žin­ti vals­ty­bei.

2001 me­tų bir­že­lį Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­ja ir bend­ro­vė „Se­no­ji Baltija“ pa­si­ra­ šė jung­ti­nės veik­los su­tar­tį Klai­pė­ dos uos­te sta­ty­ti le­do fab­ri­ką su le­ do sau­gyk­la. Fab­ri­kas per skam­biai pa­va­din­ta, nes iš tie­sų tai ne­di­de­ lis sta­ti­nys su van­dens šal­dy­mo įran­ga. Žu­vi­nin­kys­tės spe­cia­lis­ tai aiš­ki­na, kad ir „fabriko“ kai­na per aukš­ta – tuo me­tu rin­ko­je bu­ vo įren­gi­nių ir maž­daug už treč­da­ lį tos su­mos. Įren­gi­nį tu­rė­jo pa­sta­ty­ti „Se­no­ ji Baltija“. Jis nuo­sa­vy­bės tei­se tu­rė­ jo pri­klau­sy­ti Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­jai, nors pi­ni­ gus sky­rė vals­ty­bė iš eu­ro­pi­nių lė­šų.

2002 me­tų ko­vą Klai­pė­dos mies­ to apy­lin­kės teis­mo spren­di­mu ne­ baig­tas sta­ty­ti le­do ce­chas ir sau­ gyk­la su įran­ga įtei­sin­ta kaip Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­

jų kon­fe­de­ra­ci­jos nuo­sa­vy­bė. Šis spren­di­mas ir ta­po il­go by­li­nė­ji­ mo­si prie­žas­ti­mi. Kol vie­na žve­ jų gru­pė kur­pė sa­vo vers­lo atei­tį su nuo­sa­vu le­do „fabriku“, ki­ta gru­pė su­pra­to, kad liks „ant ledo“. Žve­jams su­da­ro­mos ne­vie­no­dos vers­lo są­ly­gos, nors Eu­ro­pos Bend­ ri­jos pi­ni­gai bu­vo skir­ti bend­ram Lie­tu­vos žve­jy­bos vers­lui ska­tin­

Iki spren­di­mo pri­ pa­žin­ti le­do ce­chą ir jo įran­gą vals­ty­bės nuo­sa­vy­be per įvai­ riau­sias tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas bu­vo ei­ na­ma net 10 me­tų. ti. Tai pa­ste­bė­jo ir Sei­mo Biu­dže­ to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas, ku­ris nu­ ro­dė že­mės ūkio mi­nist­rui įtei­sin­ti le­do ce­chą ir sau­gyk­lą kaip vals­ty­ bės nuo­sa­vy­bę.

Abe­jo­ti­nos ver­tės įran­ga

Bet lai­ko­tar­pis, kai iš vals­ty­bės sten­gia­ma­si ką nors pi­giai nu­

grieb­ti, o ne jai duo­ti, tę­sė­si. Gin­ ti vie­šą in­te­re­są įsi­jun­gė ir Klai­pė­ dos mies­to pro­ku­ro­rai.

Tei­sy­bės paieš­kas pra­dė­jo Lie­ tu­vos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­tų ga­ min­to­jų aso­cia­ci­ja.

Teis­m ų ka­r u­se­l ė įsi­s u­ko nuo 2004 me­tų. Į pro­ce­są įtrauk­ta ne tik Va­ka­rų Lie­tu­vos žve­jų ir žu­vies per­dir­bė­jų kon­fe­de­ra­ci­ja, „Seno­ ji Baltija“, bet ir bend­ro­vės „Kur­ šių marios“, Šturmų žu­vi­nin­kys­ tės įmonė, „Skliutas“, S.Pui­do­ko įmo­nė, ku­rioms bu­vo per­duo­ti at­ski­ri le­do ge­ne­ra­to­riai ir įren­ gi­niai.

Vie­ni teis­mai sky­rė bau­das, ki­ti nai­ki­no, dar ki­ti grą­ži­no jas nag­ ri­nė­ti iš nau­jo. Tei­sin­gu­mo svars­ tyk­lės kry­po tai į vie­ną, tai į ki­tą pu­sę.

Net­gi bu­vo priei­ta iš­va­das, kad už Eu­ro­pos Bend­ri­jos lė­šas įsi­gy­tos įran­gos ne­pri­va­lu grą­žin­ti, tiks­liau, vals­ty­bė ne­ga­li rei­ka­lau­ti jos grą­ žin­ti, nes tos įran­gos nie­ka­da ir ne­ tu­rė­jo.

Vis dėlto le­do ce­chas ir ja­me esan­tys įren­gi­niai Lie­tu­vos ape­ lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jų ko­le­gi­jos pri­pa­žin­ti vals­ty­bės nuo­sa­vy­be.

Bir­že­lio pra­džio­je Žu­vi­nin­kys­tės

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

tar­ny­ba prie Že­mės ūkio mi­nis­ te­ri­jos svars­tė, kaip pe­rim­ti tur­ tą vals­ty­bės nuo­sa­vy­bėn, ta­čiau spren­di­mų ne­priė­mė – šios tar­ny­ bos di­rek­to­rius Vy­tau­tas Gru­šaus­ kas išė­jo ato­sto­gų.

Klau­si­mas, ko­kios fak­ti­nės ver­ tės tur­tas ati­teks vals­ty­bei? Aiš­ kė­ja, kad už ne­men­ką su­mą – 212 tūkst. li­tų – bu­vo įsi­gy­ta nau­do­ta įran­ga – žu­vų įsiur­bi­mo ir rū­šia­vi­ mo sis­te­ma, dė­žių plo­vi­mo ma­ši­na.

Prie Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos su­da­ ry­ta ko­mi­si­ja siū­lė tą įran­gą nu­ra­ šy­ti kaip nu­si­dė­vė­ju­sią, nors bu­vo kons­ta­tuota, kad ji ne­bu­vo nau­do­ ja­ma. Tad kaip ji ga­lė­jo nu­si­dė­vė­ ti? Da­ry­ta prie­lai­da, jog už Eu­ro­pos Bend­ri­jos lė­šas pirk­ta įran­ga ga­lė­jo bū­ti sau­go­ma ne­pa­ten­ki­na­mai.

Le­do ce­che ga­mi­na­mas le­das žve­jams netin­ka­mas. Sei­mo Jū­ri­ nių ir žu­vi­nin­kys­tės rei­ka­lų ko­mi­ si­jos pra­šy­mu eks­per­tai ty­rė le­do ko­ky­bę. Jis yra per smul­kus, tin­ kan­tis la­biau pre­ky­bos cent­rams, o ne žve­jy­bos lai­vams. Da­lis žve­ jy­bos įmo­nių le­dą per­ka iš Žu­vi­ nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­no, kur le­das 50 li­tų už to­ną pi­ges­nis. Ta­ čiau ja­me ga­mi­na­mo le­do vi­siems nepakan­ka.

12

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

rubrika JŪRA Jūrininkai – nusikaltėliai?

Premijos už gilinimą

Uosto pinigai

Tarptautinė jūrininkų teisių organizacija įvairiose pasaulio šalyse apklausė 3 480 jūrininkų ir padarė šokiruojantį atradimą.

Jūrininkai pasaulyje yra laikomi labiausiai kriminaliniais elementais, ypač laivų kapitonai.

Statistika liudija, jog jūrininkai gali būti teisiami už menkiausius nusižengimus laivuose.

Uosto direkcijoje infrastruktūros darbuotojai tai giriami, tai atleidžiami iš darbo. Dėl sėkmingai „išvynioto kamuolio“, kai buvo suplaktas uosto gilinimas ir eksploatacija, jauniems darbuotojams Žydrūnui Pakalniškiui ir Virginijui Šackui skirtos premijos. Prieš tai šio projekto darbuotojas buvo atleistas.

Šiemet pagal daugelį rodiklių Klaipėdos jūrų uosto rezultatai yra blogesni nei pernai ir atsilieka nuo šių metų plano. Krova yra 9 proc. mažesnė nei pernai.

Iš viso per 5 mėn. krauta 13,9 mln. tonų. Šiemet Uosto direkcija gavo 62,3 mln. litų pajamų.

Tai 7 proc. mažiau nei pernai ir 9 proc. mažiau nei planuota.

KLAS­CO kro­v Rea­ly­bė: su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ba prie Kiau­lės Nu­ga­ros ga­li bū­ti ne to­kia ir pi­gi, kaip

pra­džio­je sva­jo­ta.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Du­jų ter­mi­na­las uos­tui bus bran­gus Pra­dė­jus de­ta­liau ana­li­zuo­ti su­skys­tin­ tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos prie Kiau­lės Nu­ga­ros niuan­sus, aiš­kė­ja ap­lin­ ky­bės, ku­rios šį ter­mi­na­lą tik bran­gins.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Eu­ge­ni­jus Gent­ vi­las bu­vo pa­kvies­tas pas ša­lies prem­je­rą And­rių Ku­bi­lių. Dėl stra­ te­gi­nio ša­lies ob­jek­to – su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos Uos­to di­ rek­ci­ja sa­vo lė­šo­mis tu­rės pa­da­ry­

ti tris dar­bus. E.Gent­vi­las už­si­mi­ nė, kad dėl du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos įpa­rei­go­ji­mų grei­čiau­siai ne­pra­si­dės pra­mo­gi­nių lai­vų prie­plau­kos sta­ ty­ba ša­lia Smel­tės pu­sia­sa­lio ne­tgi ir tuo at­ve­ju, jei vals­ty­bė neim­tų iš Uos­to di­rek­ci­jos pel­no da­lies už 2011 me­tus.

Spe­cia­liai dėl su­skys­tin­tų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos Uos­ to di­rek­ci­ja pri­va­lės iš­gi­lin­ti ak­va­

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla nuo 2010 metų dalyvauja Leonardo da Vinci naujovių perkėlimo programos projekte „Jūrinių studijų programų suvienodinimas Europoje (UniMET)“ (angl. „Unification of Maritime Education and Training“).

Projekto partneriai – Vilemo Barenco jūreivystės institutas (Nyderlandų Karalystė), Praktinių mokymų ir tyrimų centras (Didžioji Britanija), Jūrinių studijų institutas (Turkija), Taikomųjų mokslų universitetas (Suomija), Plėtros darbų centras (Lenkija), SPINAKER Jūrinio mokymo centras (Slovėnija), Laivų savininkų mokslo konsorciumas (Italija), Katalonijos politechnikos universitetas (Ispanija).

2012 m. gegužės 30-31 dienomis Szczecino jūrų universitete (Lenkijos Respublika) vyko visų projekto partnerių susitikimas, kurio metu buvo ap-

tarta projekto veiklos eiga ir pasiekti rezultatai. „UniMET“ projektu siekiama suvienodinti jūrininkų (laivavedžių, laivų mechanikų) studijų programas projekto partnerių institucijose. Išanalizavus partnerių studijų programas, bus atrinkti geriausi jūrinių studijų programų vykdymo pavyzdžiai ir patalpinti e-mokymo platformoje. Ruošiant šią e-mokymo platformą bus analizuojama, kaip partnerių institucijose vykdomi Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW) reikalavimai, taip pat ir šalių nacionaliniai reikalavimai. „UniMET“ projekto e-mokymo platforma atitiks Tarptautinės jūrų organizacijos modulinius kursus, į jos sudėtį bus įtraukti šie elementai: l SOS programos – išsamios programos budintiems padėjėjams ir vyresniesiems pareigūnams;

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Sku­bus gi­li­ni­mas

to­ri­ją ties Kiau­lės Nu­ga­ra. Dar­bai tu­rės bū­ti at­lie­ka­mi sku­bos tvar­ka.

Iki šių me­tų rug­sė­jo 1 die­nos Uos­to di­rek­ci­ja pri­va­lės pa­reng­ti gi­li­ni­mo tech­ni­nį pro­jek­tą. Pats gi­li­ni­mas tu­rės bū­ti at­lik­tas iki 2013 me­tų lie­ pos 1-osios. Teks iš­kas­ti pa­kan­ka­ mai ne­ma­žai 1,2 mln. ku­bi­nių met­ rų grun­to. Tai rei­kės pa­da­ry­ti per 10 mė­ne­sių. Ar rea­lu? E.Gent­vi­las ti­ ki­no, kad rea­lu, jei dar­bų im­tų­si toks ran­go­vas kaip olan­dų kom­pa­ ni­ja „Van Oord“, ku­ri da­bar gi­lin­ da­ma uos­tą per 47 pa­ras iš­ka­sė apie 1 mln. ku­bi­nių met­rų grun­to.

1,2 mln. ku­bi­nių met­rų grun­to iškasimas ir iš­ga­benimas į jū­ros są­ var­ty­ną pa­gal da­bar­ti­nes gi­li­ni­mo kai­nas atsieitų apie 30–40 mln. li­tų.

14

l EGMDSS – globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos e-mokymo platforma, skirta laivavedžiams, siekantiems atnaujinti savo žinias; l „MarTEL“ standartai – jūrinės anglų kalbos tarptautiniai standartai, skirti praktikantams, budintiems padėjėjams ir vyresniesiems pareigūnams; l Jūrinės plaukiojimo praktikos programos – skirtos studentų užimtumui praktikos metu ir įrašų atlikimui; l TRAIN 4Cs mobilumo programos – tarptautinės studentų mainų programos, skirtos susipažinti su saugumo jūroje užtikrinimu įvairiose šalyse. Šia e-mokymo platforma galės naudotis ne tik projekto partneriai, bet ir visos Europos Sąjungos jūrininkų rengimo institucijos, siekiančios pritaikyti sau sukauptą gerąją patirtį. Projekto veikloms įgyvendinti skirta 399 800 eurų.

Užs. 974498

Krau­da­ma per 35 pro­cen­tus Klai­pė­ dos uos­to kro­vi­nių, KLAS­CO da­ro vis­ką, kad bend­ra jos ir vi­ so uos­to kro­va šie­ met iš­lik­tų praė­ju­ sių me­tų ly­gio, o gal jį ne­tgi ir vir­šy­tų.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kro­vi­nys: ka­lio trą­šų klo­dai KLAS­CO

Trūks­ta erd­vės plės­tis

Ne­se­niai ap­si­lan­kęs Suo­mi­jos Hel­ sin­kio ir Ha­mi­nos–Kot­kos uos­tuo­se Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jos (KLAS­CO) ko­mer­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Me­čis­lo­vas Vit­kaus­ kas mi­nė­jo, kad, skir­tin­gai nei suo­ miai, Klai­pė­dos uos­tas be­veik ne­ tu­ri erd­vės plės­tis.

Ne­pai­sant to, Klai­pė­dos uos­ tas ir KLAS­CO nuo­lat di­di­na kro­ vą. Tai pri­lygs­ta me­nui, kai at­ro­do, kad ga­li­my­bės iš­se­ko, ta­čiau kū­ri­ nys gims­ta ir su­bliz­ga nau­jai. „KLAS­CO per pa­sta­ruo­sius me­ tus sa­vo me­ti­nę kro­vą pa­di­di­no nuo 8 iki 13,5 mln. to­nų. Tai pa­da­ ry­ta tuo­se pa­čiuo­se plo­tuo­se prie maž­daug 2,5 ki­lo­met­ro il­gio kran­ ti­nių. Ir tai ne vi­sa­da kran­ti­nes ga­ li­me pil­nai iš­nau­do­ti, nes vyks­ta da­lies jų re­konst­ruk­ci­jos“, – mi­ nė­jo M.Vit­kaus­kas.

Kro­vą KLAS­CO nuo­lat di­di­na in­ ves­tuo­da­ma į nau­jas tech­no­lo­gi­ jas, per­dė­lio­da­ma lo­gis­ti­kos gran­ di­nes, ieš­ko­da­ma nau­jų spren­di­mų su par­tne­riais – pir­miau­sia „Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liais“. „Di­džiau­si KLAS­CO kro­vi­nių srau­tai ga­be­na­mi per šiau­ri­nę da­ lį. Svar­bu, kad va­go­nų pristaty­mas bū­tų ope­ra­ty­vus. Da­bar per pa­rą pristatoma apie 520, o jų pristato­ ma tu­rė­tų bū­ti dar bent 100 va­go­nų per pa­rą daugiau. To­dėl mums ypač svar­bu, kad kiek ga­li­ma grei­čiau bū­ tų re­konst­ruo­ta Pauos­čio ge­le­žin­ke­ lio sto­tis“, – ti­ki­no M.Vit­kaus­kas.

Ki­ta pro­ble­miš­ka KLAS­CO vie­ ta – kran­ti­nių trū­ku­mas. Šiuo me­tu re­konst­ruo­ja­ma da­lis 8 ir 9 kran­ti­ nės, pra­si­dės 7 ir da­lies 8 kran­ti­nių re­konst­ruk­ci­ja. „Ga­my­bi­nin­kų veik­los lais­vė yra smar­kiai apribo­ta. Lau­kia­me, kad grei­čiau baig­tų­si I eta­po kran­ti­nių re­konst­ruk­ci­jos šiau­ri­nė­je KLAS­

CO da­ly­je. Neveikia ir 144 kran­ ti­nė. Į ją ti­ki­mės per­kel­ti da­lį kro­ vi­nių iš šiau­ri­nės da­lies“, – dės­tė KLAS­CO ko­mer­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Pa­ju­to trą­šų ant­plū­dį

Per­nai KLAS­CO šiau­ri­nė­je da­ly­ je iš­pės­tas Grū­dų ter­mi­na­las. Šie­ met jau pra­si­dė­jo Trą­šų ter­mi­na­ lo plėt­ra. „Plė­to­da­mi Grū­dų ter­mi­na­lą pa­ pil­do­mai pa­sta­tė­me sep­ty­nias si­lo­ si­nes tal­pyk­las. Prie jau tu­rė­tų tri­jų di­de­lių ku­po­li­nių tal­pų po 20 tūkst. to­nų, tai lei­džia su­kaup­ti kro­vi­nių par­ti­jas ir ma­žes­niems, ir di­de­ sniems „Pa­na­max“ ti­po lai­vams“, - aiš­ki­no M.Vit­kaus­kas.

Per­nai kro­vu­si apie 700 tūkst. to­nų grū­dų, šie­met KLAS­CO pla­ nuo­ja per­ženg­ti per mi­li­jo­ną to­nų.

Grū­dai – spe­ci­fi­nis kro­vi­nys, ku­ ris pri­klau­so ir nuo oro są­ly­gų, ir nuo su­si­klos­čiu­sių rin­kų. M.Vit­ kaus­kas ma­no, kad šie­met bus pa­ lan­kūs me­tai Lie­tu­vos grū­dų au­ gin­to­jams. Ti­ki­ma­si ir di­des­nio grū­dų tran­zi­to per Lie­tu­vą iš Ru­ si­jos ir Ka­zachs­ta­no.

La­bai svar­bu yra už­tik­rin­ti ne­ pert­rau­kia­mą kro­vą ekst­re­ma­liais mo­men­tais. Grū­dai kaip tik ir yra ne­to­ly­gus kro­vi­nys. Bū­na, kai jų nė­ra, bet at­si­ran­da pe­rio­dai, kai grū­dai į ter­mi­na­lą plau­kia lyg iš gau­sy­bės ra­go.

Ne vi­sa­da sta­bi­lūs ir Bal­ta­ru­ si­jos trą­šų eks­por­tuo­to­jų srau­tai. Šie­met jie le­mia ir Klai­pė­dos uos­ to kro­vos ten­den­ci­ją. „Šių me­tų pir­mą­jį ket­vir­tį Bal­ta­ ru­si­jos ka­lio trą­šų kro­va bu­vo mi­ ni­ma­li, nes Bal­ta­ru­si­jos par­da­vė­jai ne­bu­vo pa­si­ra­šę kont­rak­tų su Ki­ni­ jos pir­kė­jais. Ant­ra­ja­me ket­vir­ty­je trą­šų krova pa­ju­dė­jo. Vien per ge­

13

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

JŪRA Ban­gi­nis ir lai­vas

Tik­rins vis­ką

Mil­ži­nai ne­pa­gei­dau­ja­mi

Neįp­ras­tas reiš­ki­nys už­fik­ suo­tas Ro­ter­da­mo uos­te. Į jį įplau­ku­sio kon­tei­ne­ri­nio lai­ vo „Maersk Nor­wich“ prie­ky­je ant „bul­bos“ bu­vo di­džiu­lis 12 met­rų il­gio ban­gi­nis. Ro­ter­da­ mo uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja pra­ ne­šė, kad moks­li­nin­kai at­liks ty­ri­mą, ka­da ir kaip lai­vas su­ si­dū­rė su ban­gi­niu.

Bai­min­da­ma­sis te­ro­riz­mo, JAV kong­re­sas po mė­ne­sio įve­da 100 pro­cen­tų į šią ša­lį plau­kian­čių kon­tei­ne­rių tik­ri­ni­mą. Kon­tei­ne­ riai tu­rės bū­ti ska­nuo­ja­mi ki­tuo­ se uos­tuo­se prieš siun­čiant juos į JAV. Tai bran­giai kai­nuos. Prieš to­kias prie­mo­nes pa­si­sa­kė tiek už­sie­nio uos­tai, tiek Eu­ro­pos Ko­ mi­si­ja.

Ve­ne­ci­jos gy­ven­to­jai pro­tes­ta­ vo prieš krui­zi­nio lai­vo „MSC Di­ vi­na“ pa­si­ro­dy­mą šia­me uos­ te, nors jis pluk­do 4500 tu­ris­ tų. 333 met­rų il­gio ir 60 met­ rų aukš­čio lai­vas už­sto­ja vaiz­ dą į San Mar­ko aikš­tę. Užk­liu­vo ir tai, kad toks lai­neris ter­šia orą tiek pat, kiek 15 000 au­to­mo­bi­ lių su įjung­tais va­rik­liais

va pri­lygs­ta me­nui sta­ty­si­me nau­ją va­go­nų iš­kro­vimo punk­tą, bet ir įsi­gy­si­me nau­ją trą­ šų pa­kro­vi­mo į lai­vus įren­gi­nį“, – pa­sa­ko­jo M.Vit­kaus­kas.

Išp­lė­to­tas KLAS­CO bi­rių trą­šų ter­mi­na­las pra­dės veik­ti 2014 me­ tų pra­džio­je. In­ves­ti­ci­jos į jį sieks apie 35 mln. li­tų. Šiuo me­tu vyks­ta tech­ni­nės įran­gos pir­ki­mo kon­kur­ sai, to­dėl ga­lu­ti­nė in­ves­ti­ci­jų su­ma paaiš­kės po jų.

Bend­ra­dar­bia­vi­mo prio­ri­te­tai

O san­dė­ly­je.

Bal­ta­ru­siai yra reik­lūs klien­tai, nes jų pro­duk­ci­ ja – pa­klau­si, o po­li­ti­nė si­ tua­ci­ja ver­ čia eks­por­ tuo­ti ją ne­ prie­kaiš­tin­ gos ko­ky­bės, kad ne­bū­tų pre­ten­zi­jų.

Pro­ce­sas: kone kas­dien prie KLAS­CO kran­ti­nių

į lai­vų triu­mus by­ra trą­šos. Ed­ga­ro Va­lec­ko nuo­tr.

gu­žę jų krau­ta 370 tūkst. to­nų. Per pir­mą­jį pus­me­tį pa­siek­si­me praė­ ju­sių me­tų ka­lio trą­šų kro­vos ly­gį.

Per­nai kro­vė­me 2,9 mln. to­nų „Be­ la­rus­ka­lij“ pro­duk­ci­jos. Jei si­tua­ci­ja bus pa­lan­ki, ti­kiuo­si, šie­met tą re­ zul­ta­tą ne­tgi ir vir­šy­si­me“, – pro­ gno­za­vo M.Vit­kaus­kas. Jis jau dau­ ge­lį me­tų kaip KLAS­CO at­sto­vas dir­ba su Bal­ta­ru­si­jos par­tne­riais.

Di­di­na kro­vos pa­jė­gu­mus

Be KLAS­CO, „Be­la­rus­ka­lij“ trą­šas Klai­pė­dos uos­te krau­na ir bend­ro­ vė Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­las. Bend­ ra „Be­la­rus­ka­lij“ trą­šų kro­va per­ nai Klai­pė­dos uos­te sie­kė apie še­šis mi­li­jo­nus to­nų. Tai įta­kos turėjo ir bend­rai tei­gia­mai Klai­pė­dos uos­ to kro­vai.

KLAS­CO pra­dė­jo sta­ty­ti Bi­rių trą­šų ter­mi­na­lo ant­rą­ją ei­lę, nes įžvel­gia trą­šų kro­vos per­spek­ty­

vas Klai­pė­dos uos­te. „Be­la­rus­ka­lij“ pra­dės eksp­loa­tuo­ti dar vie­ną tel­ki­ nį ka­lio trą­šoms iš­gau­ti – di­dins jų eks­por­tą iki mi­li­jo­no to­nų per mė­ ne­sį. „No­rė­da­mi už­si­tik­rin­ti, kad bal­ta­ru­sių trą­šos ei­tų per Klai­pė­dą, pri­va­lo­me di­din­ti KLAS­CO pa­jė­gu­ mus“, – ak­cen­ta­vo M.Vit­kaus­kas.

KLAS­CO krau­na ne tik „Be­la­rus­ ka­lij“, bet ir „Ache­mos“, „Gar­di­ no azo­to“ trą­šas. Šios kom­pa­ni­jos taip pat no­ri di­din­ti kro­vą, ga­ben­ti trą­šas di­des­nės tal­pos lai­vais. Tam rei­kia ir di­des­nės apim­ties san­dė­ lių, kad būtų su­kaup­ti atitin­ka­mi kiekiai trąšų „Pa­na­max“ lai­vams. „Bi­rių trą­šų ter­mi­na­lo plėt­ra leis pa­dvi­gu­bin­ti kro­vą. Da­bar vie­nu me­tu bi­rias trą­šas ga­li­me krau­ ti į du lai­vus. Po ter­mi­na­lo plėt­ros vie­nu me­tu trą­šas į lai­vus ga­lė­si­me krau­ti prie 5, 6 ir 17 kran­ti­nių. Prap­ lė­si­me ne tik san­dė­lia­vi­mo plo­tus,

Be bi­rių trą­šų, ku­rios su­da­ro sva­rią KLAS­CO kro­vos da­lį, per šią kom­ pa­ni­ją taip pat ke­liau­ja Bal­ta­ru­si­ jos skys­tos trą­šos – daugiausia iš „Gar­di­no azo­to“. Kar­tu su „Ache­ ma“ per­nai jų krau­ta net 1,4 mln. to­nų.

Bal­ta­ru­si­jos kro­vą le­mia ir jos drau­gys­tė su Ve­ne­sue­la. Per­nai per KLAS­CO krau­tas di­de­lis kie­kis Ve­ne­sue­lai skir­tų Bal­ta­ru­si­jos me­ ta­lur­gi­jos ga­myk­los vamz­džių. Iš Ve­ne­sue­los į Bal­ta­ru­si­jos me­ta­lur­ gi­jos ga­myk­las per KLAS­CO bu­vo im­por­tuo­ti me­ta­lo bri­ke­tai.

Per KLAS­CO į Bal­ta­ru­si­ją im­ por­tuo­ja­ma cuk­raus ža­lia­va, šal­ dy­ti pro­duk­tai. KLAS­CO yra kro­ vu­si ir Bal­ta­ru­si­jai skir­tas dur­pes.

Per Klai­pė­dos uos­tą ek­por­tuo­ja­ ma Bal­ta­ru­si­jos ra­ti­nė tech­ni­ka, di­džiu­lės pa­dan­gos „Be­laz“ sunk­ ve­ži­miams, im­por­tuo­ja­mi įvai­rūs kro­vi­niai kon­tei­ne­riuo­se. „Bal­ta­ru­siai yra reik­lūs klien­tai, nes jų pro­duk­ci­ja – pa­klau­si. Po­li­ ti­nė si­tua­ci­ja ver­čia eks­por­tuo­ti ją ne­prie­kaiš­tin­gos ko­ky­bės, kad ne­ bū­tų pre­ten­zi­jų. Jie tu­ri ga­li­my­bes pa­si­rink­ti uos­tus.

Mums pa­vy­ko pa­siek­ti, kad bal­ tarusiai pa­si­rink­tų mus“, – ak­cen­ ta­vo M.Vit­kaus­kas.

Lė­mė ne tik at­ski­rų kom­pa­ni­ jų no­rai, bet ir Lie­tu­vos vals­ty­bi­ nis po­žiū­ris. „Upė ne­kei­čia va­gos sa­vo no­ru.

Re­kia, kad kaž­kas pa­dė­tų. San­ty­ kiuo­se su bal­ta­ru­siais sten­gia­mės iš­veng­ti po­li­ti­nio ver­ti­ni­mo. Mums svar­bu klie­tams su­da­ry­ti ge­ras są­ly­ gas ir gau­ti ge­ras kai­nas už su­teik­tą pa­slau­gą“, – mi­nė­jo M.Vit­kaus­kas.

KLAS­CO su bal­ta­ru­siais jau dir­ ba pa­gal il­ga­lai­kes tre­jų me­tų su­ tar­tis. Rin­ko­je, ku­ri nė­ra sta­bi­li, tai yra žy­mus pa­sie­ki­mas. Svar­biau­ siu veik­los su Bal­ta­ru­si­jos klien­ tais prio­ri­te­tu M.Vit­kaus­kas įvar­ di­jo va­go­nų apy­var­tą.

Ge­ro bend­ra­dar­bia­vi­mo su „Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­liais“ ir jų par­tne­ riais dė­ka pa­vy­ko pa­siek­ti, kad pa­krau­tas są­sta­tas iš Bal­ta­ru­si­jos at­vyk­tų į Klai­pė­dos uos­tą, čia iš­ krau­tas ir nei­šar­dy­tas grįž­tų at­gal per 5 pa­ras. Taip kro­vi­nių sa­vi­nin­ kas su ma­žes­niu kie­kiu va­go­nų ga­li iš­ga­ben­ti di­des­nį kie­kį trą­šų.

Kas plauks į Šven­to­sios uos­tą?

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Šven­to­sios uos­tas tam­pa pa­juo­kos ob­jek­tu. Ir šie­met ja­me pra­mo­gi­nė lai­vy­ba fak­tiš­kai ne­vyks – ji bus tik teo­ri­nė.

Lai­vy­bos se­zo­nas Šven­to­sios uos­ te imi­tuo­ja­mas. Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to ka­pi­to­no tar­ny­bos šio uos­to vi­du­je pa­sta­tė de­vy­nis nu­krei­pia­muo­sius bo­jus prie kran­ ti­nių. Ats­ki­ra bo­ja pa­sta­ty­ta ir prie sek­lu­mos jū­ro­je. „Jach­tos įplauk­ti į Šven­to­sios uos­tą ga­lės sa­vo nuo­žiū­ra. Ran­ go­vas neat­li­ko va­ly­mo dar­bų iki pro­jek­ti­nio 3 met­rų gy­lio. Rea­ liai Šven­to­sios uos­to įplau­kos ka­ na­le gy­lis kiek dau­giau nei vie­nas met­ras“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos uos­ to ka­pi­to­no pa­va­duo­to­jas Ado­mas Alek­na.

Vie­no met­ro gy­lis ati­tin­ka lai­ vy­bos są­ly­gas Kur­šių ma­rio­se. Jei Šven­to­sios uos­tas bū­tų ša­lia Kur­ šių ma­rių, į jį dar įplauk­tų vie­na ki­ ta jach­ta.

Su ma­žos gramz­dos jach­ta Bal­ti­ jos pa­kran­tė­mis plauk­ti iki Šven­to­ sios yra ne­tgi pa­vo­jin­ga. To­dėl ma­ žai ti­kė­ti­na, kad į sek­lią Šven­to­sios prie­plau­ką plauks ne­tgi ir ma­žos jach­tos. Juo la­biau kad nė­ra ga­ran­ ti­jos, jog įplau­kus pa­vyks iš­plauk­ ti, nes ne­ti­kė­tai pa­si­su­kęs vė­jas ga­li pri­neš­ti smė­lio į lai­vy­bos ka­na­lą. Šven­to­sios uos­to lai­vy­bos ka­na­lą iki bir­že­lio 1 die­nos tu­rė­jo iš­va­ly­ti bend­ro­vė „Al­ve­tos kar­je­rai“. „De­fek­ti­niu ak­tu kons­ta­tuo­ta, kad nė vie­na­me ba­re „Al­ve­tos kar­ je­rai“ neat­li­ko gi­li­ni­mo iki pro­jek­ ti­nių 3 met­rų gy­lio. Kai kur iš­kas­ tos duo­bės iki ke­tu­rių met­rų. Dėl de­fek­tų Uos­to di­rek­ci­ja pa­teiks ran­go­vui pre­ten­zi­jas“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­to­rė Šven­to­sios uos­tui Ai­ri­ da Čės­nie­nė.

Su bend­ro­ve „Al­ve­tos kar­je­rai“ su­tar­tis bu­vo nu­trauk­ta ge­gu­žės 30-ąją, dar ne­si­bai­gus ran­gos ter­ mi­nui. Bend­ro­vė bu­vo ga­vu­si 200 tūkst. li­tų avan­są. Dėl „Al­ve­tos kar­je­rų“ veiks­mų va­lant Šven­to­ sios uos­tą ir gau­to avan­so vyks­ta iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Šie­met, kaip ir per­nai, pra­mo­ gi­nės lai­vy­bos se­zo­nas Šven­to­jo­je fak­tiš­kai ne­vyks.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­ja dar tu­rė­jo vil­čių, kad Šven­to­sios uos­tą va­lys lat­vių kom­ pa­ni­ja BGS. Ji tai da­rė per­nai, už iš­ kas­to grun­to ku­bi­nį met­rą im­da­ma po 13 li­tų. Jai yra su­lai­ky­ta 95 tūkst. li­tų su­ma už tai, kad per­nai ne­bai­ gė va­ly­ti šio uos­to.

Išei­tis: Šven­to­jo­je kol kas lem­

ta plau­kio­ti vie­nin­te­lei vie­ti­nių plokš­čia­dug­nei, ant plū­du­rų pa­ grin­do su­mon­tuo­tai jach­tai.

Bend­ro­vė „Al­ve­tos kar­je­rai“ šie­ met uos­tą bu­vo pa­si­šo­vu­si iš­va­ly­ti imd­ama 23 ir 25 li­tus už ku­bi­nį met­ rą. Ji nau­do­jo­si pri­mi­ty­via tech­ni­ka – bar­ža su eks­ka­va­to­riu­mi. Da­bar ši įran­ga jau iš­mon­tuo­ta. Šie­met BGS už­si­pra­šė 62 li­tų už ku­bi­nį met­rą, kai grun­tą rei­kia pil­ti į aikš­te­lę, ir 72 li­tų už ku­bi­nį met­ rą, kai grun­tą rei­kia ga­ben­ti iki vie­ no ki­lo­met­ro į jū­rą. To­kio­mis kai­ no­mis ji Šven­to­sios uos­to įplau­kos ka­na­lą bū­tų iš­va­liu­si tik iki rugp­ jū­čio 23 die­nos, kai se­zo­nas be­veik ar­tė­ja į pa­bai­gą.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja at­si­sa­kė lat­vių kom­pa­ni­ jos BGS pa­slau­gų. „Įne viena bendrovės ži­no, kad Lie­tu­vo­je nė­ra ma­žų uos­tų gi­li­ni­ mo kom­pa­ni­jų rin­kos. Jos nau­do­ ja­si si­tua­ci­ja ir už­si­pra­šo di­džiu­lių kai­nų“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to va­do­vas Eu­ge­ni­ jus Gent­vi­las.

Ko­dėl Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vy­bė be pro­ jek­to ėmė­si nors ir lai­ki­nai at­sta­ti­ nė­ti Šven­to­sios uos­tą? „Jo­kio pro­jek­to ir ne­rei­kia, nes Šven­to­jo­je mes vyk­dė­me ne gi­li­ ni­mo, o va­ly­mo dar­bus“, – ti­ki­no E.Gent­vi­las.

Neiš­va­lius Šven­to­sios uos­to šie­ met, va­ly­ti jį 2013 me­tais grei­čiau­ siai ir ne­be­bus pra­smės. Apie 2014 ar 2015 me­tus Šven­to­jo­je pla­nuo­ ja­ma pa­sta­ty­ti tik­rą uos­te­lį, ku­rio do­ku­men­tai da­bar de­ri­na­mi.

Bet gal­būt vil­tis, kad po 2-3 me­tų Šven­to­jo­je bus tik­ras uos­te­lis, yra ap­gau­lin­ga. Jau ka­da ža­da­ma, kad Šven­to­ji taps bu­riuo­to­jų ro­ju­mi, o pa­ža­dai ne­si­pil­do, ir tiek.

14

pirmADIENIS, birželio 18, 2012

JŪRA mu­to sau­saja­ Du­jų ter­mi­na­las Ports­ me do­ke esan­tis XVIII am­žiaus ka­ro uos­tui bus bran­gus lai­vas „Vic­to­ry“ nuo­ Prie iš­gi­lin­tos ak­va­ 12 to­ri­jos Uos­to di­rek­ ci­ja pri­va­lės pa­sta­ty­ti pir­są, skir­tą

švar­tuo­tis du­jo­ve­žiui ir su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų priė­mi­mo lai­vui. Tai bus pa­kan­ka­mai ne­ma­žas pir­sas, nes tiek du­jo­ve­žiai, tiek du­jų priė­mi­mo lai­vai yra maž­daug 300 met­rų il­gio.

Sudėtingiausias įrenginys

E.Gent­vi­lo tei­gi­mu, su­skys­tin­tų ga­ m­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pir­sas bus be­ ne su­dė­tin­giau­sias įren­gi­nys. Iki šiol Uos­to di­rek­ci­ja sta­tė pir­sus, ant ku­rių bū­da­vo mon­tuo­ja­mi kro­vos kom­pa­ ni­jų vamz­dy­nai. Sus­kys­tin­tų gam­ti­ nių du­jų ter­mi­na­lo pir­se vam­zdy­nai ir įvai­rios ki­tos sis­te­mos bus mon­

Net­ru­kus Uos­to di­ rek­ci­ja ir bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ pa­ si­ra­šys bend­ra­dar­bia­ vi­mo su­tar­tį dėl su­ dė­tin­gos su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo pir­so sta­ty­bos.

tuo­ja­mos pir­so vi­du­je. Vie­nu me­tu vyks ir va­di­na­mo­sios inf­rast­ruk­tū­ ros, ku­ria rū­pi­na­si Uos­to di­rek­ci­ja, ir su­prast­ruk­tū­ros, ku­ria rū­pi­na­si kro­ vos kom­pa­ni­ja, sta­ty­ba.

Tai reiš­kia, kad pir­so sta­ty­ba tu­ rės du už­sa­ko­vus – Uos­to di­rek­ci­ją ir bend­ro­vę „Klai­pė­dos naf­ta“. „Iš „Klai­pė­dos naf­tos“ jau esa­ me ga­vę bend­ra­dar­bia­vi­mo dėl pir­so sta­ty­bos su­tar­ties pro­jek­tą. Ti­kiuo­ si, kad bir­že­lį su­tar­tis bus pa­si­ra­šy­ta ir ga­lė­si­me tęs­ti to­les­nes pro­ce­dū­ras.

Kol kas nei Uos­to di­rek­ci­ja, nei „Klai­ pė­dos naf­ta“ neat­si­lie­ka nuo gra­fi­kų vyk­dy­da­ma pir­so sta­ty­bą“, – aiš­ki­no E.Gent­vi­las. Kiek kai­nuo­tų jo sta­ty­

ba, neaiš­ku. Pa­na­šaus tik gal tech­niš­ kai ma­žiau su­dė­tin­go ir trum­pes­nio — 230 met­rų il­gio – Klai­pė­dos ke­lei­ vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo pir­so sta­ty­ bos kai­na yra apie 80 mln. li­tų.

Su­sk ­ ys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo pir­so staty­bos tech­ni­nę už­duo­ tį ren­gė „Klai­pė­dos naftos“ kon­sul­ tan­tė JAV kom­pa­ni­ja „Flour S. A“.

Ji pa­tei­kė duo­me­nis, pa­gal ku­riuos pir­sas ga­li kai­nuo­ti nuo 100 iki 228 mln. li­tų. Jei spe­cia­li­zuo­to pir­so sta­ ty­ba kai­nuo­tų per 200 mln. li­tų ir jį tu­rė­tų įreng­ti vien Uos­to di­rek­ci­ja, tai ge­ro­kai kirs­tų per ki­tas Klai­pė­ dos uos­to in­ves­ti­ci­nes pro­gra­mas.

Per siau­ras ka­na­las

Tre­čia už­duo­tis, ku­rią tu­ri at­lik­ti ir jau vyk­do Klai­pė­dos uos­to di­rek­ci­ja, – pa­si­reng­ti sau­giau įves­ti di­džiu­ lius du­jo­ve­žius į Klai­pė­dos uos­tą.

Ke­tu­ri loc­ma­nai jau da­ly­va­vo su­ skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų lai­vo įve­ di­mo į uos­tą ban­dy­muo­se Da­ni­jos jū­rų uni­ver­si­te­te, kur su­mon­tuo­tas Klai­pė­dos uos­to tre­ni­ruok­lis. „Iki šių me­tų lie­pos 1 die­nos bus pa­teik­tos iš­va­dos, ko­kioms oro są­ly­goms esant du­jo­ve­žiai ga­lės sau­giai plauk­ti į Klai­pė­dos uos­tą.

Pre­li­mi­na­riai nu­ma­ty­ta, kad vė­jo grei­tis tu­rės bū­ti ne di­des­nis kaip 10 met­rų per se­kun­dę“, – ti­ki­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ka­pi­to­no pa­va­duo­to­jas A.Alek­na.

Silp­niau­sia duo­je­ve­žių įplau­ki­mo į Klai­pė­dos uos­tą vie­ta bus išo­rės ka­na­las prieš uos­to var­tus, nes čia yra ir siau­riau­sia – iki 150 met­rų plo­čio lai­vy­bos ka­na­lo vie­ta. Anot A.Alek­nos, čia grei­tis tu­rės bū­ti ri­ bo­ja­mas iki vie­no maz­go.

Pre­li­mi­na­riai į Klai­pė­dos uos­tą atei­ty­je ga­lės plauk­ti du­jo­ve­žiai ir esant di­des­niam nei 10 met­rų per se­kun­dą vė­jui. Ta­čiau tada tu­rės bū­ti pla­ti­na­mas iki 220 met­rų uos­to išo­rės įplau­kos ka­na­las, gal­būt net ir var­tai. Tai pa­rei­ka­lau­tų jau ne de­ šim­čių, o šim­tų mi­li­jo­nų li­tų.

UAB „Vakarų krova“ stiprina savo pajėgumus 2004-aisiais savo veiklą pradėjusiai Klaipėdos uosto krovos kompanijai UAB „Vakarų krova“ optimizmo nestinga. Metų pradžioje atnaujinusi technikos parką, įmonė netruko pradėti naujo specializuoto skystų krovinių terminalo, per kurį planuojama krauti iki 200 tūkst. tonų skystų krovinių per metus, statybas.

Planuojant krantinės pralaidumą buvo keliamas didžiulis dėmesys terminalo krovos pajėgumui, todėl iki 5000 tonų laivus numatoma pakrauti ar iškrauti ne ilgiau kaip per 24 valandas. „Dviejų talpyklų specializuotas terminalas bus pritaikytas įvairiems skystiems kroviniams krauti, taip pat turės savo garo katilinę bei geležinkelio cisternų pakrovimo ir iškrovimo estakadą“, – teigė įmonės direktorius

la­t su­lau­kia di­džiu­ lio lan­ky­to­jų ant­ plū­džio. Tai vie­nas po­pu­lia­riau­sių pa­ sau­lio ka­ro lai­vųmu­zie­jų.

Gediminas Rimkus. Terminalo bandomieji paleidimo darbai yra planuojami jau šių metų rugsėjį, o eksploatuoti jis bus pradėtas spalio mėnesio pabaigoje. UAB „Vakarų krova“ marketingo direktorius Donatas Kupreščenko pažymėjo, kad savalaikės terminalo eksploatacijos pradžios su nekantrumu laukia ilgametę sutartį su UAB „Vakarų krova“ pasirašiusi užsienio kompanija, kuriai šis terminalas Klaipėdos uoste leis užtikrinti įmonės plėtrą ir krovinių srauto didinimą pabaltijo regione.

Per 2012-ųjų sausio–gegužės mėnesius UAB „Vakarų krova“ krovos apimtys išaugo 52 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 metais.

Planuojama, kad šiais metais UAB „Vakarų krova“ perkraus daugiau nei 1 mln. tonų krovinių.

Istorija: „Vic­to­ry“ fo­tog­ra­fuo­tas 1900 me­tais Ports­mu­to uos­to rei­de.

Gar­sus ang­lų ka­ro lai­vas Ve­nan­tas But­kus Di­de­lis ir ge­rai gink­luo­tas

Il­giau­siai, net 157 m., bri­tų Ka­ra­liš­ ka­ja­me ka­ro jū­rų lai­vy­ne plau­kio­jęs „Vic­to­ry“, į van­de­nį bu­vo nu­leis­ tas 1765 me­tais. Tai bu­vo 69 met­ rų il­gio tris­tie­bis tri­jų de­nių pir­mo ran­go li­ni­ji­nis ka­ro lai­vas. Jis bu­vo ap­gink­luo­tas įvai­raus ka­lib­ro pa­ tran­ko­mis, ku­rių lai­ve vi­sa­da bū­ da­vo ne ma­žiau kaip šim­tas. Įgu­lą su­da­rė apie 850 vy­rų: jū­rei­vių, ar­ ti­le­ris­tų, šau­lių.

Tiems lai­kams tai bu­vo di­de­lis ir ge­rai gink­luo­tas ka­ri­nis lai­vas. Bet jis ne­pa­si­žy­mė­jo ma­nev­rin­gu­mu ir grei­čiu. Stie­buo­se tu­rė­jęs dau­ giau kaip 5 tūkst. kv met­rų bu­rių, jis ne­vir­šy­da­vo 9 maz­gų (17 km/ val.) grei­čio.

Pak­ran­čių ap­sau­gai, pi­ra­tų ir kont­ra­ban­di­nin­kų gau­dy­mui toks lai­vas ne­ti­ko. Jis bu­vo per­ves­ tas į re­zer­vą ir, lauk­da­mas sa­vo „žvaigž­džių va­lan­dos“, ke­le­rius me­tus sto­vė­jo pri­švar­tuo­tas Med­ vė­jaus upės kran­ti­nė­je.

Pra­si­dė­jus ka­rams jū­ro­se su Pran­cū­zi­ja ir jos są­jun­gi­nin­ke Is­ pa­ni­ja, „Vic­to­ry“ bu­vo per­gink­ luo­tas ir be­veik 10 me­tų sėk­min­gai da­ly­va­vo dau­ge­ly­je mū­šių. Bri­tų ad­mi­ro­lai jį, kaip di­džiau­sią ir ge­ rai gink­luo­tą ka­ro lai­vą, pa­si­rink­ da­vo es­kad­ros flag­ma­nu ir iš­kel­ da­vo ja­me sa­vo vė­lia­vą. La­biau­siai „Vic­to­ry“ iš­gar­sė­jo po to, kai 1805 m. spa­lio 21 d. vy­ku­sia­me Tra­fal­ ga­ro mū­šy­je jo de­ny­je mir­ti­nai bu­ vo su­žeis­tas vie­nas žy­miau­sių Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no va­dų Ho­ra­ci­jus Nel­so­nas (1758-1805). „Vic­to­ry“ Tra­fal­ga­ro mū­šy­je

Mū­šio die­ną H.Nel­so­nas, kaip bu­ vo įpra­tęs, į „Vic­to­ry“ de­nį išė­jo la­bai anks­ti vil­kė­da­mas ad­mi­ro­ lo mun­du­rą su vi­sais or­di­nais, ta­ čiau be špa­gos. Lai­ve jau vy­ko pa­ si­ruo­ši­mas bū­si­moms kau­ty­nėms.

Bri­tų es­kad­rą su­da­rė 27 lai­vai. Ji

jau prieš ke­le­tą die­nų bu­vo už­blo­ ka­vu­si jung­ti­nį Pran­cū­zi­jos ir Is­pa­ ni­jos lai­vy­ną (33 li­ni­ji­niai lai­vai, 3 fre­ga­tos ir 2 bri­gai), sto­vin­tį Ka­di­ so (pie­tų Is­pa­ni­ja) uos­to išo­ri­nia­me rei­de. Nel­so­no lai­vai, pa­si­nau­do­ da­mi pa­lan­kia vė­jo kryp­ti­mi, užė­ mė po­zi­ci­ją prie Tra­fal­ga­ro ky­šu­lio, ku­r prie­ši­nin­kams už­kir­to ke­lią pa­ si­slėp­ti Ka­di­so uos­te.

Maž­daug 11 val. H.Nel­so­nas apė­ jo flag­ma­ni­nio lai­vo „Vic­to­ry“ ba­ te­ri­jas ir įsa­kė iš­kel­ti sig­na­lą pra­ dė­ti puo­li­mą. Vė­jas pra­dė­jo silp­ti ir „Vic­to­ry“ vos ju­dė­da­mas priar­tė­ jo prie pran­cū­zų lai­vo „Re­dou­tab­ le“. Pran­cū­zai, pa­ma­tę H.Nel­so­no vė­lia­vą, ap­šau­dė jo lai­vą su ypa­tin­ gu įnir­šiu.

Ar­ti­le­ris­tai ir šau­liai, įsi­tai­sę stie­ buo­se, per ke­le­tą mi­nu­čių iš­ve­dė iš ri­kiuo­tės be­veik vi­sus vir­šu­ti­nia­me „Vic­to­ry“ de­ny­je esan­čius ka­rius ir jū­ri­nin­kus. Ad­mi­ro­las H.Nel­so­nas ne­si­rū­pi­no sa­vo sau­gu­mu. Jis li­ko de­ny­je tarp gausybės už­muš­tų­jų ir su­žeis­tų­jų. Tai bu­vo ge­ras tai­ki­nys pran­cū­zų snai­pe­riui, įsi­tai­siu­sia­m sa­vo lai­vo stie­be. Jo kul­ka pa­tai­kė į ad­mi­ro­lo epo­le­tą, per­skro­dė pe­ tį, plau­čius, stu­bu­rą ir įstri­go nu­ ga­ro­je.

Su­žeis­tą ad­mi­ro­lą nu­ne­šė į laivo apa­čią, kur gu­lė­jo daug su­žeis­tų­ jų. H.Nel­so­nas su­pra­to, kad neiš­ gy­vens, ta­čiau ir to­liau do­mė­jo­si mū­šio ei­ga, da­vė įsa­ky­mus.

Po pen­kias va­lan­das tru­ku­sio mū­šio „Vic­to­ry“ ka­pi­to­nas To­mas Har­dis pa­svei­ki­no H.Nel­so­ną su per­ga­le.

Ad­mi­ro­lo flag­ma­ni­nio lai­vo žur­ na­le tą die­ną bu­vo įra­šy­ta: „Re­ti šū­viai tę­sė­si iki ke­tu­rių su pu­se va­ lan­dos, po pra­ne­ši­mo lor­dui vi­kon­ tui Nel­so­nui apie per­ga­lę jis mi­ rė nuo žaiz­dos“. H.Nel­so­nas mi­rė, ži­no­da­mas, kad įvyk­dė pa­rei­gą ir lai­mė­jo sa­vo pa­sku­ti­nį mū­šį jū­ro­ je. Po šio mū­šio Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos lai­vy­nas įsi­tvir­ti­no jū­ro­se ir su­žlug­dė Na­po­leo­no pla­nuo­tą in­ va­zi­ją į bri­tų sa­las.

„Vic­to­ry“ ka­pi­to­nas T.Har­dis, vyk­dy­da­mas pa­sku­ti­nę sa­vo va­do ir drau­go va­lią, ne­ga­lė­jo pa­gal jū­ rei­viš­kus pa­pro­čius pa­lai­do­ti jį jū­ ro­je, o tu­rė­jo H.Nel­so­no pa­lai­kus par­ga­ben­ti į Lon­do­ną.

Vis dar ri­kiuo­tė­je

Po Tra­fal­ga­ro mū­šio „Vic­to­ry“ nu­ vil­ko re­mon­tui į Gib­ral­ta­rą. Už­si­tę­ sus ke­lio­nei, H.Nel­so­no kū­ną te­ko pa­tal­pin­ti į sta­ti­nę su ro­mu. Gy­va­ vo le­gen­da, kad jū­rei­viai sta­ti­nė­je pra­grę­žė sky­lu­tes ir ro­mą iš­siur­bė.

Ta­čiau kelia abejonių, nes H.Nel­ so­nas lai­vy­ne bu­vo la­bai ger­bia­ mas. Visgi nuo to lai­ko lai­vy­ne jū­ rei­viams po pie­tų iš­duo­da­ma ro­mo po­rci­ja il­gai bu­vo va­di­na­ma „Nel­ son’s blood“ („Nel­so­no krau­jas“).

Už­gy­džius ka­ro žaiz­das, „Vic­ to­ry“ dar il­gai da­ly­va­vo įvai­rio­ se eks­pe­di­ci­jo­se, vė­liau bu­vo nau­ do­ja­mas kaip tie­ki­mo ir pa­gal­bi­nis lai­vas. Ja­me bu­vo įsi­kū­ru­si jū­ros ko­do sig­na­li­nin­kų mo­kyk­la.

Ka­dan­gi lai­vas jau ne­bea­ti­ti­ko laik­me­čio rei­ka­la­vi­mų, bu­vo no­ rė­tą jį pa­siųs­ti į lau­žy­ną, bet tam pa­si­prie­ši­no jū­ri­nin­kai ir ang­lų vi­ suo­me­nė.

1922 m. „Vic­to­ry“ bu­vo per­kel­ tas į sau­są­jį do­ką Ports­mu­te ir iki šiol te­bė­ra Ka­ra­liš­ko­jo ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no są­ra­šuo­se kaip Ant­ro­jo jū­rų lor­do (vie­no iš ka­ri­nio lai­vy­no va­ dų) flag­ma­ni­nis lai­vas. Ja­me vyks­ ta ofi­cia­lūs lai­vy­no va­do priė­mi­mai ir ki­to­kie ren­gi­niai.

Jis yra at­vi­ras ir lan­ky­to­jams, ku­ rie jį ga­li ap­žiū­ri­nė­ti nuo ky­lio iki vir­šu­ti­nio de­nio. Tie­sa, pro ad­mi­ ro­lo ir ka­pi­to­no ka­ju­tes tik praei­ na­ma, ga­li­ma tik žvilg­telė­ti į čia ka­ban­čią tiks­lią H.Nel­so­no uni­ for­mos, ku­ria jis vil­kė­jo Tra­fal­ga­ ro mū­šy­je, ko­pi­ją.

For­ma­liai vis dar ri­kiuo­tė­je esan­ čio se­no ka­ri­nio bur­lai­vio iš­lai­ky­ mas – bran­gus ma­lo­nu­mas. Šią mi­si­ją ant sa­vo pe­čių pri­siė­mė Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ny­bos biu­ dže­tas.

15

pirmadienis, birželio 18, 2012

sportas

Rusai – namo Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Sensacingai baigėsi kovos Europos futbolo čempionato A grupėje.

Strategas: pakankamai ramiai kovą

stebėjęs K.Kemzūra susinervino vos keletą kartų.

Lyderis: sunkiu metu Lietuvos rinktinę į priekį vedė L.Kleiza.

Krepšinio šventė vėl sugadinta Sausakimšai Klaipėdos areną užpildę krepšinio aistruoliai po Lietuvos ir Makedonijos vyrų nacionalinių rinktinių susitikimo skirstėsi rūškanais veidais. Jie laukė mūsų krepšininkų revanšo už pralaimėjimą praėjusiais metais, tačiau ir draugiškas rungtynes 78:74 laimėjo svečiai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Praėjusiais metais klaipėdiečiai traukė namo irgi nepatenkinti. Lietuviai, ruošdamiesi Europos pirmenybėms, tąkart pralaimėjo slovėnams 70:72.

Nors Makedonijos ekipa į uostamiestį atvyko be savo lyderių Bo McCalebbo, Pero Antičiaus ir Vlado Ilievskio, tačiau nuo pirmųjų minučių parodė, kad nenusiteikusi pralaimėti.

Mūsų rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra rungtynėms registravo 11 žaidėjų. Tarp žiūrovų liko Šarū-

nas Jasikevičius, Paulius Jankūnas ir Robertas Javtokas. Stebėti varžybų atvyko ir skruostikaulio operaciją iškentėjęs Renaldas Seibutis.

Susitikimą geriau pradėję makedonai pabėgo į priekį 11:6. Tačiau pavyti svečių pirmąjį kėlinį lietuviams nepasisekė – 19:20.

Antrasis ketvirtis vyko apylygiai – taškas į tašką. Žaidėjai didžiosios pertraukos sulaukė esant lygiam rezultatui – 30:30.

Aptardami pirmosios pusės komandos veiksmus, mūsų rinktinės trenerių štabas akcentavo, kad antroje susitikimo pusėje reikia pulti dar aktyviau.

Lietuvos ekipos žaidėjai, vykdę nurodymus, sugebėjo atitrūkti 37:29, tačiau įgiję persvarą ją greitai iššvaistė – 37:37.

Lemiami įvykiai klostėsi nuo 37-osios min., kai rezultatas buvo lygus 69:69. Nervų kare tvirtesni buvo svečiai, laimėję rungtynes 78:74.

Gal mūsų šalies rinktinė ir būtų iškovojusi pergalę, tačiau esant kritinei situacijai K.Kemzūra, kaip pats prisipažino, norėjo pažiūrėti, ko verti tuo metu aikštelėje buvę kandidatai į rinktinę Antanas Kavaliauskas, Deivydas Dulkys, Adas Juškevičius. „Nesėkmę lėmė mūsų klaidos gynyboje, – sakė lietuvių rinktinės lyderis L.Kleiza. – Leidome varžovams lengvai pelnyti taškus. Reikės išsiaiškinti, kodėl stringa mūsų gynyba.

Anot savo taiklumu nepatenkinto L.Kleizos, skaudu pralaimėti makedonams, tačiau tai tik pradžia rengiantis atrankos turnyrui dėl patekimo į olimpines žaidynes, o ne pabaiga.

K.Kemzūra dėl pralaimėjimo kaltino neatsakingą mėtymą iš tritaškio zonos. „Metėme net 30 tritaškių, – pyko treneris. – Pataikėme vos

Nuotaika: krepšininkus karštai palaikę aistruoliai areną paliko it musę kandę.

Vytauto Petriko nuotr.

septynis. Negalima tuo piktnaudžiauti.“ Strategas įžvelgė ir pozityvių dalykų: „Praėjusiais metais pasirengimo etapo varžybose krepšininkai per rungtynes suklysdavo 20 ir daugiau kartų, o susitikime su makedonais kamuolį varžovams padovanojo 12 sykių“.

Vakar lietuviai Kaune žaidė antrąsias kontrolines rungtynes. Mūsų ekipos varžovais buvo graikai.

Rungtynių statistika Lietuva – Makedonija 74:78 (19:20, 18:17, 15:18, 22:23).

Lietuva: L .Kleiza 19 taškų, J.Valančiūnas 10, T.Delininkaitis 9, M.Kalnietis, A.Juškevičius ir A.Kavaliauskas – po 6, M.Kuzminskas 5, D.Songaila ir S.Jasaitis – po 4, D.Dulkys 3, T.Klimavičius 2.

Makedonija: V.Stojanovskis 22, P.Samardžiskis 21, A.Kostoskis 11, D.Stojanovskis 8, D.Sokolovas 7, K.Nikolovskis 4, M.Simonovskis 3, D.Chekovskis 2.

Paskutiniajame – trečiajame – ture graikai, netikėtai įveikę rusus 1:0, eliminavo olandų specialisto Dick Advocaato treniruojamą Rusijos rinktinę iš pirmenybių. Graikai surinko tiek pat taškų – 4, kaip ir rusai, tačiau jiems aukštesnę vietą lėmė pergalė tarpusavio susitikime. „Žaidėme neblogai, spaudėme varžovus į priekį, bet graikai labai gerai gynėsi. Reikia pagirti juos– antrame kėlinyje su graikais kautis buvo labai sunku“, – tvirtino D.Advocaatas, paliksiantis Rusijos nacionalinę komandą.

Sukrėsti žiūrovai buvo ir po kitų grupės rungtynių. Čekai palaužę lenkus 1:0 grupėje užėmė pirmą vietą ir čempionato šeimininkams užtvėrė kelią į kitą etapą. „Turime „suvirškinti“ šią nesėkmę. Manau, buvome pernelyg įsitikinę tuo, jog esame stipresni už Čekiją ir būtinai nugalėsime“, – sakė lenkų vienuolikės strategas Franciszekas Smuda.

F.Smudos kontraktas baigiasi po šio čempionato ir treneris jo pratęsti neketina.

Vakar rungtyniavo B grupės vienuolikės.

Rungtynių statistika A grupė Vroclavas: Čekija – Lenkija 1:0 (0:0).

P.Jiracekas (72).

Varšuva: Graikija – Rusija 1:0 (1:0).

G.Karagounis (45+3).

Galutinė lentelė Vieta, komanda

1. Čekija 2. Graikija 3. Rusija 4. Lenkija

Įvarčiai

Taškai

4:5 3:3 5:3 2:3

6 4 4 2

23

pirmadienis, birželio 18, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 26 d.

Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis. Jausite jų supratimą bei palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks vykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, gerai praleisite laiką su mylimu žmogumi.

Malonūs įspūdžiai, geri santykiai, artimųjų parama padarys jus laimingą.

Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Sėkmė jums bus palanki, tad drąsiai ženkite į priekį. Vakare galimas netikėtas romantiškas susitikimas.

Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi.

Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Bet jūs žinote, kad ateis geresni laikai, o kol kas teks panuobodžiauti ir užsiimti neįdomiais dalykais.

Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes vėliau galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės.

Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Galbūt sutiksite žmogų, kuris jus sužavės ir privers įsimylėti. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo.

Skorpionas (10 24–11 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite sau galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba, dar geriau, ištrūkite trumpam pailsėti į gamtą. Šaulys (11 23–12 21). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, per juos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers ir gebėjimas susitarti, ir asmeninės jūsų savybės.

Ožiaragis (12 22–01 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesilaikykite nagais įsikibęs savo tiesų, verčiau asmeniniu pavyzdžiu pademonstruokite patirtį.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų gyvenime neliko vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją, suprasite, kad tai tik laikini sunkumai. Žuvys (02 20–03 20). Esate kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Geriau savo fantazijas išliekite kurdamas, o ne reikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius.

Orai

Šiandien lietaus nenumatoma, bus šilta: termometrai rodys 20–26 laips­ nius šilumos. Antradienį vyraus va­ sariškai šilti orai su trumpais lietumis, vietomis galima perkūnija. Tempera­ tūra naktį 11–16, dieną 20–25 laipsniai šilumos.

Šiandien, birželio 18 d.

+22

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+23

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+23

Utena

+25

4.50 22.23 17.33

170-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 196 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+24

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +29 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +14 Kairas +37 Keiptaunas +16 Kopenhaga +20

kokteilis Pen­si­nin­kai net pa­stum­da­vo Praė­ju­s ią sa­vai­tę gi­mu­s i dis­k u­s i­ja apie la­biau­s iai mū­s ų vi­s uo­me­nė­ je sku­ban­č ią žmo­n ių gru­p ę – pen­ si­n in­k us pe­rau­go į san­t y­k ių aiš­k i­ ni­mą­si. „Ga­l iu ir aš pri­dė­ti ak­me­nų į pen­si­nin­ kų dar­žą, – sa­kė As­ta. – Kai vaikš­čio­ jau su ra­men­tais, se­n i die­dai ir bo­bos ne tik ne­pa­dė­da­vo ati­da­r y­t i du­r ų ar ki­taip pa­slau­g iai pa­sielg­t i, bet ne­pa­ si­k uk­l in­da­vo ir pa­stum­t i. Kaip ne­bū­ tų keis­ta, la­biau­siai ge­ra­no­r iš­kas bu­ vo jau­n i­mas!“

Londonas +19 Madridas +31 Maskva +22 Minskas +23 Niujorkas +22 Oslas +17 Paryžius +20 Pekinas +34

Praha +30 Ryga +21 Roma +33 Sidnėjus +17 Talinas +18 Tel Avivas +33 Tokijas +24 Varšuva +28

Vėjas

2–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+23

+25

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

Vardai Amandas, Arminta, Elžbieta, Ginbutas, Marcelinas, Marina, Morkus, Vaiva.

birželio 18-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

20

21

19

2

16

15

15

14

8

16

18

17

16

1

rytoj

trečiadienį

1810 m. gi­mė vo­k ie­čių kom­po­zi­to­rius ir pia­nis­ tas Ro­bert Schu­mann.

1815 m. jung­ti­nė bri­tų ir prū­sų ka­riuo­me­nė Va­ter­ lo mū­šy­je su­mu­šė Na­po­ leo­no Bo­na­par­to ar­mi­ją.

1919 m. nu­sta­ty­ta pir­mo­ ji de­mar­ka­ci­nė li­ni­ja tarp Lie­tu­vos ir Len­ki­jos.

1992 m. at­kur­tos Lie­tu­ vos ka­ri­nės oro pa­jė­gos.

1936 m. su­lau­kęs 68-erių mi­rė ru­sų ra­šy­to­jas Mak­ si­mas Gor­kis (tik­ro­ji pa­var­ dė – Alek­se­jus Peš­ko­vas).

1942 m. gi­mė le­gen­di­nės gru­pės „The Beat­les“ na­ rys Paul McCart­ney.

1969 m. JAV pre­zi­den­tas Ri­chard Ni­xon pa­skel­ bė apie 25 tūkst. ame­ri­ kie­čių ka­rių iš­ve­di­mą iš Viet­na­mo.

2010 m. Flo­r i­dos mies­ te Or­l an­de ati­da­r y­t as Ha­r io Po­te­r io te­m i­n is par­kas.

2010 m. ei­da­mas 87-uo­ sius me­tus sa­vo na­muo­ se Is­pa­ni­jos Lan­se­ro­tės sa­lo­je mi­rė gar­sus po­ rtu­ga­lų ra­šy­to­jas, No­be­ lio pre­mi­jos lau­rea­tas Jo­ se Sa­ra­ma­go.

Sku­ba, le­kia anks­tų ry­tą Ža­ne­tą, ku­r iai sto­v int ei­lė­je su ma­ žy­č iu vai­k u pen­s i­n in­k ai im­da­vo bam­bė­t i, kad su ma­žais vai­kais rei­ kia na­muo­se bū­ti, o ne po par­duo­tu­ ves gast­ro­liuo­ti, už­sto­jo Klai­pė­die­tė.

Ji pa­tvir­ti­no, kad pa­gy­ve­nę žmo­nės yra suį­žū­lė­ję. „Jie no­ri, kad juos gerb­tu­me, ta­čiau ar jie to už­si­tar­nau­ja, – re­to­riš­kai klau­sė „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ja. – Ne kar­tą te­ko gir­dė­ti pen­si­nin­kų verkš­le­ni­mus, ko­ kie jie ne­lai­min­gi, ne­tur­tin­gi. O pa­si­ žiū­rė­k i­te, kas da­ro­si par­duo­tu­vė­se, tur­guo­se. Jų vi­sur pil­na nuo pat 7 va­ lan­dos. Puo­la į tur­gų ry­tą, kai pil­ni au­ to­bu­sai į dar­bą va­žiuo­jan­čių žmo­nių.

Ir bū­na ne­pa­ten­kin­ti, jei ne­gau­na at­ si­sės­ti.“

Ra­my­bė: o už­sie­ny­je pen­si­nin­kai

nie­kur ne­sku­ba ir džiau­gia­si tu­ rė­da­mi daug lais­vo lai­ko.

Pir­mo­kų tė­ve­liams Su­ruoš­ti pir­mo­ką į mo­kyk­lą – la­bai svar­bus ir at­sa­k in­gas dar­bas. To­ dėl jau lai­kas pra­dė­ti apie tai gal­vo­ ti. Be­ne svar­biau­sias da­ly­kas – kup­ ri­nė, to­dėl ją rei­kia iš­rink­ti ypač ati­ džiai. Kup­ri­nė tu­ri bū­ti ne per di­de­ lė, o dir­žai pla­tūs ir minkš­ti, kad ne­ spaus­tų. Pa­to­giau­sios kup­ri­nės yra su pa­minkš­ti­ni­mais – pa­gal­vė­lė­mis nu­ga­ros pu­sė­je, kad neišk­ryp­tų stu­ bu­ras, o jų svo­ris pir­mo­kė­liams ne­ tu­ri vir­šy­ti 700 g. Ne­ver­ta rink­tis ir kup­ri­nės su daug ki­še­nė­lių, nes po to ma­ža­jam mo­ki­niui ga­li tek­ti pra­ leis­t i daug lai­ko beieš­kant ko­k io nors daik­to.

Links­mie­ji tirš­čiai Neb­lai­vus pi­lie­tis atė­jo pas dak­ta­rą: – Dak­ta­re, man gal­va su­ka­si.

Dak­ta­ras pa­si­žiū­ri: – Aha, ma­tau. Čes­ka (397 719; anais lai­kais, kai nuei­da­vo­me ant ap­snig­to kal­ne­lio, kup­ri­nės tap­da­vo ro­gu­tė­mis)

„Goog­le“ lip­do Klai­pė­dos vaiz­dą

teleloto Nr. 845 2012 06 17 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 70 380 (9 x 7 820) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 5 Lt §§ §§ 19 68 35 66 51 15 53 18 23 22 71 28 70 13 63 10 20 47 29 04 36 42 55 44 24 39 06 21 41 73 45 46 56 58 26 §§§ 12 72 02 38 59 §§ §§§ 08 09 48 61 34 §§§ §§§ §§§ 17 05 32 74 52 60 75

Pra­džia: po uos­ta­mies­tį va­ži­nė­jan­tis spal­vin­gas au­to­mo­bi­lis fik­suo­ja mies­to vaiz­dus. At­si­ver­tus in­ter­ne­ti­nį

„Goog­le Maps“ jau ga­li­ma pa­si­dai­ry­ti ir po Klai­pė­dos gat­ves.

Uos­ta­mies­ty­je va­ži­nė­jan­tis „Goog­le Street View“ au­to­mo­bi­lis jau pa­tei­kia pir­muo­ sius re­zul­ta­tus in­ter­ne­te. Ta­čiau čia ga­li­ ma ste­bė­ti tik pa­vie­nes at­ski­rų Klai­pė­dos vie­tų nuo­trau­kas. Vir­tua­laus gat­vių vaiz­ do dar ne­si­ma­to.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, no­rint in­ter­ ne­te vir­tua­liai ke­liau­ti mies­tų gat­ vė­mis ap­žiū­ri­nė­jant pa­no­ra­mi­nes nuo­trau­kas taip, tar­si ap­žiū­ri­nė­ tu­mė­te pa­sta­tus ar ki­tus ob­jek­ tus pa­tys ei­da­mi gat­ve, rei­kia ke­ lių tūks­tan­čių fo­tog­ra­fi­jų, pa­da­ry­tų ap­lin­kui iš vie­no taš­ko. To­kių taš­ kų – mi­li­jo­nai.

To­kią vir­tua­lią ke­lio­nę ga­li­ma iš­ ban­dy­ti bet ku­rio di­des­nio pa­sau­lio

mies­to gat­vė­mis. Klai­pė­dą „Goog­ le Maps“ vir­tua­lio­je erd­vė­je dar tik lip­do.

Praei­tą penk­ta­die­nį ryš­kias­pal­ vis au­to­mo­bi­lis su spe­cia­lia įran­ ga pa­ste­bė­tas va­žiuo­jan­tis Lie­pų gat­ve, Mo­kyk­los gat­vės via­du­ku.

Ke­lio­nę jis bai­gė pa­su­kęs į Ban­ gų gat­vę.

Va­žiuo­jant šiuo marš­ru­tu, au­to­ mo­bi­lio įran­ga fik­sa­vo vaiz­dus. „Street View“ yra mil­ži­niš­ko po­pu­lia­ru­mo su­lau­ku­si „Goog­le Maps“ funk­ci­ja, šian­dien vei­kian­

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

ti dau­giau nei tris­de­šim­ty­je pa­sau­ lio ša­lių. „Goog­le“ že­mė­la­piai 360 laips­ nių kam­pu pa­tei­kia­mus mies­tų gat­vių vaiz­dus lei­džia ty­ri­nė­ti ko­ ne vi­sa­me pa­sau­ly­je. „Goog­le“, su­teik­da­ma ga­li­my­bę var­to­to­jams nau­do­tis šia funk­ci­ja, ėmė­si ypa­tin­gų prie­mo­nių siek­ da­ma ap­sau­go­ti nuo­trau­ko­se ma­ to­mų žmo­nių bei jų tur­to pri­va­tu­ mą. Prieš nuo­trau­kas pa­tal­pi­nant in­ter­ne­te, vi­sų jo­se ma­to­mų žmo­ nių vei­dai bei au­to­mo­bi­lių nu­me­ riai yra su­lie­ja­mi taip, kad jų ne­bū­ tų ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ti.

Papildomi prizai: „Renault Thalia“ (TV) – Marius Benkus „VW Jetta“ – 0004019 „VW Jetta“ – 0293809 1000 Lt – 0201110 Kelialapis į Maljorką – 0044578 Kelialapis į Graikiją – 0010922 Kelialapis į Turkiją – 0108748 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0162731, 0383509, 0159175, 0560706, 0560787 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0376626, 0464053, 0039096 Dviračiai „Panther“ – 024*204 LED televizoriai „Orion“ – 013*916 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 005*069 Fotokameros „Kodak“ – 058*043 Cikloninės krosnelės „LR“ – 013*799 Kavos aparatai „Electrolux“ – 056*592 TV priedėliai „TV STAR T1010“ – 009*340 GPS navigatoriai „Manta“ – 047*436 Planšetiniai kompiuteriai „Easypad“ – 035*720 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 11 d.) – Marija Blažienė iš Vilkaviškio 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 11 d.) – Rima Jankauskienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 11 d.) – Gražina Žvirblienė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 11 d.) – Violeta Jankuvienė iš Klaipėdos 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 11 d.) – Viktor Mlynkovskij iš Vilniaus Kvietimai į TV: 020*301, 011*725, 020*418 Prognozė: Aukso puode bus – 500 000 Lt