TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
pirmadienis, birželio 18 d., 2012 m. Nr. 141 (1340)
Premjeras perkabins gatvių lenteles Gatvių pavadinimų lenteles reikėtų per kabinti nuo namų sienų ant specialių stulpelių. Esą taip yra Vakaruose. Šiuo klausimu susirūpi no pats premjeras Andrius Kubilius, jis netgi sudarė specia lią darbo grupę.
diena.lt
1,30 Lt
Jau dabar viskas įsivažiavo ir vyksta visu tempu. Mano telefonas įkaitęs iki raudonumo. Moksleivių dainų šventės vadovas Romualdas Kondrotas patikino, kad šis renginys įvyks.
15p.
Miestas
2p.
Vilnių užvaldė „Kultūros naktis“
Justinas Argustas, Stasys Gudavičius
ekonomika 9p.
Sudarė darbo grupę
Birželio pradžioje Vyriausybės va dovas pasirašė potvarkį, kuriuo su darė darbo grupę, turinčią išnag rinėti, kaip, kada ir už kiek būtų galima pakeisti visų gatvių Lietu voje ženklinimą. Darbo grupės vadovu paskirtas ne savivaldybių ar kelių ženklini mo ekspertas, bet patyręs diplo matas – premjero patarėjas užsie nio politikos klausimais Laimonas Tallat-Kelpša. Be jo, grupėje dirbs dar septyni įvairių sričių specialistai.
7
Nusisuka nuo Graikijos
Reforma: speciali darbo grupė įpareigota per kelis mėnesius atsakyti, ar lenteles su gatvių pavadinimais de-
rėtų perkabinti nuo namų ant specialių stulpelių, ir kiek tai kainuotų.
Gedimino Bartuškos ir Andrejaus Žukovskio nuotr.
Pigiais bilietais iš Kauno oro uosto į Graikijos Rodo ir Koso salas Lietu vos gyventojai džiaugsis neilgai. Ai rijos pigių skrydžių bendrovė pa tvirtino, kad nuo spalio nutraukia skrydžius šiomis kryptimis, kai va saros sezonas ten dar net nebus pa sibaigęs. Turistai, kurie jau įsigijo bi lietus spaliui, galės juos nemokamai pasikeisti.
2
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
miestas
Kultūros naktis – lėta, bet įvairi Naktį į sekmadienį kasmečio festivalio „Kultūros naktis“ renginiai papuošė dau gybę Vilniaus viešųjų erdvių.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Laikas vaikams
Paroda: Lietuvos kariuomenė iš
naudoja progas priartėti prie vi suomenės.
Oficialiai 18 val. prasidėjusiame festivalyje pirmieji renginiai buvo skirti vaikams. Į S.Moniuškos skverelį prie Kot rynos bažnyčios vaikai buvo kvie čiami žaisti, dainuoti ir pramogauti su aktoriumi Vaidotu Martinaičiu. Tiesa, pats aktorius į renginį neat vyko. „Pasirodo, Vaidotas vis dar yra pakeliui į Nidą, kur turės spek taklį“, – paaiškino renginį vesti kartu su sūnumi Ignu Martinaičiu ėmusi aktoriaus žmona Živilė Ru čytė.
„Noriu sužinoti, ko noriu“, „Noriu ne norėti tiek daug“, „Noriu greičiau pa matyti brolį“ – vil niečių surašytų sva jonių spektras ir juokino, ir graudino.
Skulptūros: priešais Šv. Onos baž-
nyčią buvo sustatytos plastikinės, šviečiančios žmonių figūros.
Pasak jos, renginys „Draugauk su manimi“ jai dar svarbesnis at rodo sužinojus tyrimų duomenis, kad tėvai Lietuvoje vaikams ski ria apie septynias minutes. „Šis renginys skirtas jums, kad bent šiandien su vaikais praleistumėte dvi valandas“, – sakė aktorė. Su programa „Lėlė – be stogo“ du ris atvėrė teatras „Lėlė“, jis pa rodė spektaklį vaikams „Ragana ir Lukošiukas“. Surašė savo norus
Liejyklos gatvėje galerija-studija „Menų dirbtuvės“ kvietė visus, tu rinčius neišsipildžiusių troškimų, užrašyti juos ant Norų sienos. „Noriu sužinoti, ko noriu“, „No riu nenorėti tiek daug“, „Noriu le dų ir sekso“, „Noriu draugauti su savo meile iki senatvės“, „Noriu magistro“, „Noriu greičiau pama tyti brolį“ – surašytų vilniečių sva jonių spektras ir juokino, ir grau dino. Galerija siūlė ir įsigyti savo žvaigždes – auksiniais dažais pa dengtus akmenukus: jeigu ne spėjate sugalvoti noro matydami krintančią žvaigždę, savo „žvaigž dę“ galite mėtyti ir galvoti pagei davimus, kiek tik norisi. Skambėjo muzika Personažai: kultūros naktyje bu
vo galima pamatyti visko – net Betmeną.
Apie 21 val. sostinės senamiesčio gatvėmis jau buvo sunku praeiti – prasidėjo suaugusiųjų metas.
Su meniniu vyksmu buvo galima susidurti kone kiekvienoje Vilniaus senamiesčio gatvelėje: meninin kai rengė šokio perfomansus, kūrė instaliacijas, skaitė poeziją. Daili ninkų sąjungos galerijoje pristaty ta paroda „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2011–2012“, galerijo je koncertavo Krašto apsaugos sa vanorių pajėgų bigbendo diksilen do grupė. Nemažai gatvių ir kiemų vakare atrodė labai panašiai, kaip ir beveik prieš mėnesį, kai vyko Gatvės mu zikos diena. Visas sostinės centras skambėjo nuo muzikos: festivalio suteikta proga mielai vėl pasinau dojo gatvės muzikantai, šokių mo kymo studijos. Lietuvos teatro, muzikos ir ki no muziejaus kiemelyje vyko kon certas „Muzika gyvai“, kuris su traukė bene daugiausia klausytojų. Jame pasirodė Vidas Bareikis, Jurga Šeduikytė, „RasaBasa“ ir kiti. Dėl techninių kliūčių koncertas vėla vo. Tiesa, vėlavo nemažai renginių. Nors daugelis „Kultūros nakties“ lankytojų vaikščiojo su festivalio programomis, susižymėję, kur nori suspėti, renginiams vėluojant teko improvizuoti ir tiesiog rinktis tuos renginius, kurie tuo metu jau vyko. Rodė filmus
Įdomus, bet taip pat vėlavęs ren ginys vyko Tibeto skvere Užu pyje. Dokumentinių filmų apie Tibetą peržiūra turėjo prasidėti 21.30 val., bet 22 val. organizato riai dar tik reguliavo projektorių. Vis dėlto užupiečių ramybė bei atsipalaidavimas teigiamai veikė ir susirinkusiuosius – filmų ne sulaukė ne daugiau žiūrovų, nei jų liko. Tibeto laisvės rėmimo gru pės, organizavusios peržiūrą, ak tyvistas Robertas Mažeika išsakė viltį, kad viešas kalbėjimas apie okupuoto Tibeto skaudulius ga li atverti daugiau kelių kaip nors padėti šiai šaliai. Trumpametražiai filmai buvo rodomi ir Šiuolaikinio meno cent ro kiemelyje, Menų spaustuvė je, teatre „Lėlė“, Skalvijos“ kino centre, kitose vietose. Nemokami renginiai vis dėl to turi savo kainą: į juos ateina ir kultūra iš tiesų nesidominčios publikos. „Tebūnie išgertuvės!“ – prie Lietuvos teatro, muzikos ir ki no muziejaus kiemelio perfrazuotą festivalio pavadinimą skandavo įsi linksminusi kompanija. Iki paryčių „kultūrinę“ programą baruose in tensyviai vykdė daugybė žmonių visame Vilniaus centre. „Kultūros naktis“, anksčiau va dinta kultūros naktimi „Tebūnie naktis“, rengiama nuo 2007 m.
Bažnyčia: Bernardinų jaunimo centras šventoriuje surengė ekskursiją,
Pramogos: S.Moniuškos skverelyje vaikai buvo kviečiami žaisti ir dainuoti.
3
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
miestas
Keletas pamokų ir daug džiaugsmo Rūta Grigolytė „Niekas taip ir nepateikė leidimo miegoti, matyt, visi iškeitė miegą į dalyvavimą „Kultūros naktyje“, – juokėsi viena renginio organi zatorių Ada Paukštytė. „Vilniaus dienai“ ji sakė gavusi šiek tiek pa mokų ateinantiems metams, bet apskritai esanti labai patenkin ta švente.
– Kokie įspūdžiai po šios ne migo nakties? Ar viskas pavy ko, kaip planuota? – Mums, organizatoriams, svar biausia buvo sužiūrėti, kad viskas įvyktų laiku ir vietoje. Įspūdžiai labai geri ir gražūs. Tiek, kiek aš mačiau, man labai patiko. Žino ma, ne viską spėjau pamatyti, nes reikėjo prižiūrėti daugybę dalykų. Ypač gražiai praėjo renginiai pre zidentūros kiemelyje ir S.Daukan to aikštėje. Akivaizdu, kad publi kai patinka šokti. Džiaugiamės, kad buvo daug muzikinių renginių ir jie buvo labai įvairūs bei vykę. – Kuriuos renginius išskir tumėte? – Be jau minėto renginio prezi dentūros kieme, kuriame žmonės buvo labai laimingi ir atsipalai davę, daugelis labai laukė popu liariųjų atlikėjų koncerto Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelyje. Daugiausia klausytojų buvo Lukiškių aikštėje koncertuo jant Petrui Geniušui. Šiame tradi ciniame renginyje buvo nepapras tai daug žmonių, kai kurie jų sakė šio koncerto laukę visus metus.
koncertą, filmų peržiūrą ir mugę.
Melodijos: muzika skambėjo ir prezidentūros kieme.
Gedimino Bartuškos nuotr.
– Ar galima sakyti, kad šiemet buvo daugiau žmonių nei pra ėjusiais metais? – Lankytojų skaičių labai sunku tiksliai įvertinti. Iš pradžių at rodė, kad jų bus mažiau nei per nai, bet apie aštuntą devintą va landą vakaro visi išėjo į gatves, jų buvo labai daug.
Į renginius rinkosi labai įvairi publika. Didelė dalis buvo tų, ku riuos tikrai domina kultūra. Taip pat, žinoma, buvo tiesiog „pa bėgusių iš namų“ žmonių, teno rinčių atitrūkti nuo kasdienybės. Tai neišvengiama. Vis dėlto dau giau buvo lankytojų, kuriuos do mina patys renginiai: jie buvo susižymėję savo maršrutus ir lan kytinas vietas. Į kai kuriuos ren ginius rinkosi ir žurnalistai, kri tikai, menininkai.
Ada Paukštytė:
Džiaugiamės, kad bu vo daug muzikinių renginių ir jie buvo la bai įvairūs bei vykę. – Tačiau neretam suplanuotas grafikas sugriuvo renginiams vėluojant?.. – Taip, tikrai, bet nemanau, kad jų organizatoriai vėlavo dėl sa vo atsipalaidavimo. Pavyzdžiui, mažesnėms galerijoms vėlavi mas apskritai nebūdingas. Daž niau vėluoja ir nesklandumų turi žinomesnės grupės: jų būna daug, koncertuoja vieni po kitų, visi nori pasirodyti kuo geriau, dėl to jiems vis kyla kokių techninių klausimų. Dėl to vėlavo, pavyzdžiui, koncer tas Lietuvos teatro, muzikos ir ki no muziejaus kiemelyje. Stengiamės visa tai sužiūrė ti, bet jeigu kas nors vėluoja, ta da jau susidaro virtinė vėlavimų. Kitur vėluota tik po kelias minu tes. Kita vertus, patys žiūrovai dėl tos gaišaties pernelyg nesijaudino, o susėdę bendravo ir laukė savo mėgstamų atlikėjų. Kitais metais stengsimės dar aktyviau prižiūrėti, kad tokių nesklandumų nebūtų. Girdėjome ke letą skundų dėl renginių vėlavimų, bet tikrai nepiktų.
Užrašai: praeiviai savo troškimais margino Norų sieną.
4
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Bendros įkurtuvės Naujakuriai Pilaitėje atšventė įkurtuves – susipažino, pabend ravo, be to, naują ekologišką dar želį auginti pradėjo.
Pilaitės M.Mažvydo gatvėje nau jai iškilusio namo gyventojai drauge vaišinosi šašlykais ir dali josi gyvenimo šiame rajone įspū džiais. „Norime, kad įkurtuvės nauja kuriams taptų nauja gražia tra dicija. Renginys tikrai pavyko – net nesitikėjome, kad susirinks tiek žmonių. Oras puikus, manė me, dalis gyventojų išvažiuos“, – pasakojo namo statytojos bend rovės „Eika“ rinkodaros vadovė Vitalija Ročė. Iš tiesų šeštadienio popietę naujo namo kiemas šurmuliavo gyventojų kalbomis ir ant batu to šokinėjančių bei žaidimų aikš telėje siaučiančių vaikų klege siu. „Šiame rajone labai mėgsta apsigyventi jaunos šeimos, nes čia ramu, tiek tėvai, tiek ir vaikai susibendrauja. Taip pat nema žai apsigyvena vyresnių žmonių, kurių namus vaikai jau paliko. Jie paprastai parduoda neekonomiš kus senesnius butus ir nusiperka čia“, – sakė V.Ročė. Ekonomiškumą, kaip vieną iš svarbiausių veiksnių pasiren kant, kur gyventi, išskyrė ir kie me besišnekučiuojantys gyven tojai. „Šalčiausią žiemos mėnesį šildymo sąskaita vos viršijo pu santro šimto. Kur daugiau taip
prasiverstum? Be to, gyventi Pi laitėje ramu, o viskas, ko reikia – parduotuvė, viešasis transportas, – čia pat. Ir su kaimynais labai greitai susibendravome, gyve nant Vilniaus centre santykiai su kaimynais buvo šalti“, – pasako jo vienos iš naujakurių šeimų vy ras ir tėvas.
Vitalija Ročė:
Norime, kad įkur tuvės naujaku riams taptų nauja gražia tradicija.
„Eika“ taip pat sumanė prisi jungti prie festivalio „Kultūros naktis“ ir kartu su kino teatru „Pasaka“ pakvietė savo nauja kurius į filmo po atviru dangumi seansą. Specialiai seansui „Tebū nie kinas NAKTĮ!“ automobi lių stovėjimo aikštelėje pastaty ta 100 kėdžių, sumontuota filmų rodymo aparatūra. 22 val. kino naktis prasidėjo komedija „Pa saulis yra didelis ir išsigelbėjimas slypi už kampo“, o 23.30 val. bu vo rodomas filmas „Prie jūros“. „Nusprendėme pakartoti ge rą patirtį ir antrą kartą dalyvauti kultūros naktyje. Tokios kino nak tys labai jaukios“, – sakė V.Ročė. VD inf.
Šią vasarą remon tuoti arba užbaigti pradėtus remonto darbus planuojama 25-iose Vilniaus miesto švietimo įstaigose. Mokyklų vadovai sako, kad kasmet skiriamų lė šų dažniausiai pa kanka tik smul kiems darbams. Bet džiaugiasi ir tuo.
Apleistos: Vilniuje vis dar yra apie 20 mokyklų, kurioms reikalingas
esminis remontas.
Džiugina ir katino ašaros Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Nervina rinkliavos
Mokyklas, kuriose atliekami vidaus remonto darbai, lankančių moks leivių tėvai, matyt, galės lengviau atsipūsti – nereta mokykla sąlygas vaikams gerina rinkdama pinigus iš tėvų arba naudodama lėšas iš įstai gai skiriamų dviejų procentų gy ventojų pajamų mokesčio. „Tai sienas perdažyti, tai lenty nas sukalti, tai langus apšiltinti ar net pakeisti – vis kam nors renka mi pinigai. Mažesnes nei vidutines pajamas gaunančiai šeimai, kaip mūsų, tokios rinkliavos bendro je „buhalterijoje“ būna nemaloni grafa“, – pasakojo vienos Vilniaus pradinių mokyklų moksleivio ma ma Aida. Rūpinasi seniausiomis
Šventė: per įkurtuves suaugusieji vaišinosi ir kalbėjosi, o vaikai
džiaugėsi žaidimais.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Galėjo būti nepaisoma darbų saugos Bendrovė „Vilniaus vandenys“ teigia tirsianti, ar per nelaimę ka nalizacijos šulinyje, kai vienas bendrovės darbininkas žuvo, o kitas nukentėjo, buvo paisoma darbo saugos reikalavimų.
Bendrovės atstovė Eglė Rimkutė vakar sakė, kad pirmadienį iš ry to bus sudaryta komisija, kuri tirs įvykio aplinkybes. „Kol kas sunku ką nors ko mentuoti. Bus tiriama, ar bu vo laikomasi darbo saugos, vi dinės tvarkos taisyklių“, – teigė E.Rimkutė. Šeštadienį, pasak jos, du bend rovės darbininkai pagal iškvie
timą buvo išsiųsti dėl užsikim šusios kanalizacijos. Dirbdami jie įkrito į 4–5 metrų gylio kana lizacijos šulinį sostinės S.Nėries gatvėje. Gelbėtojai vieną jų ištraukė gy vą, bet apsinuodijusį dujomis. Jis buvo išvežtas į ligoninę. Antrasis vyras po kelių valandų paieškos buvo ištrauktas jau miręs. Žuvusysis – T.G., gimęs 1956 m. Gelbėtojai jo ieškojo ilgiau, nes jį nunešė vandens srovė. Pasak E.Rimkutės, išgelbėto vyro gyvybei pavojaus nėra, sa vaitės pradžioje jis turėtų būti iš leistas iš ligoninės. VD, BNS inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Dalyje mokyklų remontas vyks ta jau ne vienus metus. „Kai ku rių mokyklų remonto darbai kofi
nansuojami ES lėšomis. Įvairiose mokyklose atliekami labai skirtin gi darbai, tačiau prioritetas teikia mas toms mokykloms, kurios yra seniausios ir kurioms labiausiai reikia remonto, pavyzdžiui, kurio se suvartojama daug šilumos ener gijos“, – sakė Vilniaus miesto sa vivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Petronis. Pasak jo, Vilniuje šiuo metu yra dar apie 20 mokyklų, kurioms „rei kalingas esminis remontas“. Nuo langų iki stogų
Naujus mokslo metus atsinaujinu si turėtų pasitikti Vilniaus Sausio 13-osios vidurinė mokykla – joje atliekami baigiamieji rekonstruk cijos darbai už 1,03 mln. litų. „Pastato renovacijos darbai pra dėti, rodos, 2006-aisiais. Jie nu matyti pagal investicinį projektą, buvo skirtos biudžetinės lėšos lan gams keisti, tualetų kosmetiniam remontui, pastatui šiltinti. Kiekvie
nais metais, nors ir buvo krizė, mes vis tiek pinigų gaudavome ir dar bų pasidarėme. Šiemet skirtas pa skutinis milijonas projektui užbaig ti, turi būti baigtas šiltinti pastatas iš išorės“, – pasakojo mokyklos di rektorė Birutė Rudzinskienė. „Dabar laukiame, kada darbinin kai atskubės. Visi darbai vyko va saromis, ugdymo procesui jie tik rai netrukdė. Žinoma, visada dar yra ką patvarkyti, viduje remon to juk nebuvo“, – kalbėjo mokyk los vadovė.
5
mln. litų
kainuos Vilniaus Viršu liškių vidurinės mokyk los pastato remontas.
Darbai ir kainos Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazi
joje atliekami baigiamieji rekonstruk cijos darbai už 100 tūkst. litų, Vilniaus Radvilų gimnazijoje – už 600 tūkst. li tų, Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje – už 500 tūkst. litų. Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijos pastato rekonstrukci ja atliekama su ES lėšomis, bendra su ma – 4,23 mln. litų, Vilniaus „Atgajos“ specialiosios mokyklos pastato re konstrukcija su ES lėšomis – kiek dau giau nei 4,679 mln. litų, Vilniaus Fabi joniškių vidurinės mokyklos pasta to – 3,175 mln. litų su ES lėšomis, Vil niaus Viršuliškių vidurinės mokyklos pastato – už 4,86 mln. litų su ES lėšo mis, Vilniaus Naujininkų vidurinės mokyklos pastato – už 4,2 mln. litų su ES lėšomis, Vilniaus Taikos progim nazijos pastato – už 3,7 mln. litų su ES lėšomis, Vilniaus Žygimanto Augus to pagrindinės mokyklos pastato – už už 3,7 mln. litų su ES lėšomis, VšĮ Vil
niaus katalikiškosios mokyklos „Vers mė“ pastato – 2,15 mln. litų su ES lėšo mis. Vilniaus miesto A.Vienuolio pa grindinėje mokykloje baigiami reno vacijos darbai už 300 tūkst. litų. Vil niaus Jono Basanavičiaus gimnazijos (Vingio vidurinės mokyklos) pastato renovacija atliekama su ES lėšomis, bendra suma – 346,7 tūkst. litų. Baigiami energijos vartojimo efek
tyvumo didinimo darbai Vilniaus Joa chimo Lelevelio vidurinėje mokyklo je už 58 tūkst. litų, Lazdynų vidurinėje mokykloje už 600 tūkst. litų, Vilniaus Baltupių progimnazijoje už 246,5 tūkst. litų, Vilniaus „Minties“ gimnazi joje už 100 tūkst. litų, Vilniaus „Ąžuoly no“ progimnazijoje už 30 tūkst. litų.
Langų, stogų, sanitarinių mazgų
remontas atliekamas ugdymo įstai gose – lopšeliuose-darželiuose „Ra munėlė“, „Zylutė“, „Prie pasakų parko“, „Saulutė“, darželyje „Šaltinėlis“ Pilaitės vidurinėje mokykloje. Bendra suma – kiek daugiau nei 1,55 mln. litų. Švietimo įstaigų kapitalinis remon
tas atliekamas Jono Pauliaus II pro gimn az ij oj e, Pav iln io pag rind inė je mokykloje, Žaliakalnio darželyjemokykloje (Lenkijos Respublikos fon do „Wspólnota Polska“ ir ES lėšomis). Bendra suma – 6,9 mln. litų. Vilniaus darželio-mokyklos „Vo
lungė“ remontas bus atliktas už 475 tūkst. litų, Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos filialo, esančio Liudvinavo Baig iam iej i mod ern iz av im o dar gatvėje, – už 300 tūkst. litų, Vilniaus bai daugiau nei už 1,072 mln. litų at Juzefo Ignacijaus Kraševskio vidu liekami Vilniaus lopšelyje-darželyje rinės mokyklos rekonstrukcija – už „Krivūlė“. 500 tūkst. litų.
6
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
nuomonės
Išimtis apskųsta Europai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
T
Krimplino galia Violeta Juodelienė
S
ov ietmeč iu buvo toks anekdot as. Vis uot in io deficito hor izonte – ei lė: kažką „padavė“ par duot uvėje. Tarp dviejų intelek to pernelyg nesužaloto veido as menų – stov inčios eilėje moters ir praeivės – užsimezga dialogas. „Sakyk ite, ponia, ką čia duoda?“ – „Rembrandtą.“ – „O tai ger iau ne gu krimplinas?“ – „Nežinau, bet aš imsiu tris metrus.“
Šiandien – naujo bur tažodžio, atversiančio knygų pirkėjų pinigi nes, paieškų metas. Šis trumpas anekdotas pašiepė miesčioniškumą, iliustravo defici to įskiepytą iškreiptą požiūrį į ma terialines gėrybes („perku bet ką – gal kur pritaikysim“). Šiandien, kai tuščias kvadratinis centimet ras parduotuvių lentynose yra lai komas didesne gėda nei pardavi nėti pajuodusių bananų košę, šis anekdotas beveik neteko savo prasmės. Liko tik menka užuomi na apie minios galią formuojant tūlo prasčioko vertybes. Šiais laikais iš bes vor io meno kūr in io nul ipdęs gniūžtę, palei dęs ją per min ią, gal i sukelt i va kar ykščius favor it us nušluojan čią lav iną. Kuo didesnė garsių pavard žių koncentracija toje mi nioje, tuo greičiau „niekas“ pavirs madinguoju „viskuo“. Šiuolaik in iame verst in ių knyg ų leidyb os pas aulyje šią gniūžtę atstoja burtažod žiai „bestseleris“ ir viršelyje atspausdinta paneg i rikos nuotrupa iš užsienio perio dikos. Su tautiniais autoriais gero kai sunk iau. Pažvelgęs per kok io knygynų lankytojo petį supranti: dabar – naujo burtažod žio, atve riančio knyg ų pirkėjų pin ig ines, paiešk ų įkarštis. Prieš keler ius met us tas stebuk lingas žod is kvep ėjo rozmar i nais, varškės spurgomis ir šeimi ninkės, begal iniame ceitnote no rinčios sukurti kulinarin į šedev rą, rankomis. Užsikrėtę Jamie Oli
verio sėkmės virusu leidėjai ver tė mūsų (ne)žvaigždes kepti bly nus, lipdyti sušius, o syk iu – ir re ceptų knygas. Gal iausiai atsikandome: sušiai – brangu, o blynai tukina, todėl per šias Jonines dovanodamas Jonui ar Janinai kulinarinę knygą rizi kuosi būti išjuoktas kaip neturin tis fantazijos. Dar greičiau apkarto žvaigžd žių autobiografijos. Na ir kas, kad sim pat iškos mūsų aktorės ar amž i nai perspekt yv ios dain in inkės gyven imo pat irt ies tur i daug iau už Justiną Bieberį, – visas gyveni mo paslaptis jos seniai išpasako jo blizg iems žurnalams, o skele tų savo spintose neturi. Arba vis dar bijo rodyt i. Arba tiesiog yra ne žvaigždės, bet kosmoso dul kės, todėl niekam neįdomios. Naujo, perk amo knyg ų žanro paieškos tebevyksta. Net jei kos moso dulkėms sunk iai sekasi materializuoti patrauklias idėjas, mūsų leidėjai išradingi, iki Kalėdų kuris nors iš jų tikrai sušuks: „Eu reka!“ Nors nelabai net smalsu, koks tai bus žanras ir kieno pavar dės puikuosis ant naujų best-sele rių viršelių. Atvirai kalbant, svar biausia – kad minia neišprustų ir joje būt ų kuo daug iau než inan čių, kas tas Rembrandtas. Juk kuo daugiau krimplino knygynų len tynose, tuo daugiau rembrandtų nukainotų knygų skyrelyje! O pas tarajame – tikr i lobynai. Antai Jurgos Ivanauskaitės „Odė džiaugsmui“ viename didiesiems tinkl ams nep rikl aus anč iam e knyg yne tuoj po rašytojos mir ties kainavo 20,4 lito, o šiandien ji įvert inta tik 7,2 lito. Švenčiant kūrėjos 50-met į nepador iai ma ža kaina buvo grįž usi į ankstes nį lyg į, tačiau liet uv ių atm int is juk trumpa. Nuo 25 lit ų iki 7,2 lito nuvert inta ir jos knyga „Kaip užsiaug inti bai mę“. Tos pačios mist inės 7,2 lito sumos prašoma ir už J.Ivanaus kaitės amžininko Ernesto Paruls kio „Kasdienybės kunstkamerą“. 7,2 lito – tai gerokai pig iau nei 10 augal inės kilmės ram inamųjų kapsul ių. Gaila, než ino to mūsų dvasios daktarai – išraš yt ų šią knygą savo pacientams. Tač iau nepralenk iamas rekor das, atrodo, prik lauso amž ina jam maištautojui Ričardui Gave liui. Atsiminimų apie jį, jo užrašų ir laišk ų knyga įperkama net už 4,3 lito. Kaip puodelis kavos. Arba ketvirtis Arūno Valinsko biografi nės knygos, brang iausios iš nupi gintų žvaigždžių memuarų ir kai nuojančios visus 16 litų.
eisininkas Ignas Vėgėlė dėl Seimo patvirtinto įstatymo, atleidžiančio partijas nuo pareigos taikyti viešojo pir kimo procedūras, kreipėsi į Europos Komisiją. Advokatas, Mykolo Romerio uni versiteto profesorius I.Vėgėlė, pats buvęs vienas iš Krikščionių demok ratų partijos vadovų prieš susijun giant su Tėvynės sąjunga, mano, kad minėtas įstatymas gali prieštarau ti ES direktyvai, nustatančiai parei gą taikyti viešojo pirkimo procedūras asmenims, kurių veikla didžia dali mi finansuojama iš valstybės biudže to lėšų. „Nenormalu, kad ugdymo ar gydy mo įstaigos ir visi kiti vieši subjektai visa apimtimi taiko viešojo pirkimo procedūras, o partijoms šis reikala vimas panaikintas. Priimdamas to kias įstatymo pataisas Seimas, ku rį sudaro politinių partijų atstovai, pamynė konstitucinius lygiateisiš kumo, teisinės valstybės bei atvi rumo visuomenei principus, kartu pažeidė įsipareigojimus ES. Būtent dėl pastarojo pažeidimo pateiktas
skundas Europos Komisijai“, – tei gia I.Vėgėlė. Seimas kovo pabaigoje atmesda mas Prezidentės Dalios Grybaus kaitės veto nusprendė, kad politinių partijų ir politinių kampanijų vyk domiems pirkimams nebus taiko mos Viešųjų pirkimų įstatymo nuo statos.
Ignas Vėgėlė:
Nenormalu, kad visi kiti vieši subjektai vi sa apimtimi taiko vie šojo pirkimo proce dūras, o partijoms šis reikalavimas panai kintas.
Seimo narių neįtikino šalies vado vės argumentai, kad tokios pataisos pažeistų Europos Parlamento ir Ta rybos priimtą direktyvą, todėl sukel
tų grėsmę Lietuvai sulaukti rimtų ES institucijų sankcijų. Šalies vadovė įstatymą į Seimą grąžino su savo pasiūlymu, kuris partijoms būtų leidęs viešųjų pir kimų neorganizuoti tik tuomet, kai politinės kampanijos vykdymo tiks lais perkamos reklamos, leidybos ir spausdinimo paslaugos. Pasak Pre zidentės, tai būtų užkirtę kelią pa vojui, kad viešojo pirkimo procedū ros trukdytų partijoms per politinę kampaniją. Tačiau Seimo narių dauguma at metė D.Grybauskaitės veto. Ji tai pa vadino nebrandžiu žingsniu, neišlai kytu politiniu egzaminu. Viešųjų pirkimų įstatymą par lamentarai pakeitė po to, kai per nai uždraudus verslui remti parti jas nustatyta, jog biudžeto dotacijos dalis taps pagrindiniu partijų finan savimo šaltiniu. Nuo sausio įsigalio jusios pataisos draudžia partijoms priimti fizinių ir juridinių asmenų aukas, o politinės kampanijos daly viams leidžia priimti tik fizinių as menų aukas. VD, BNS inf.
Žada užkardyti spekuliavimą žeme
V
yriausybė svarstys priemo nes, galinčias pažaboti spe kuliavimą žeme ir jos per leidimą užsieniečiams. Esminis Vyriausybei siūlomas pa keitimas yra tas, kad žemės ūkio pa skirties žemę galėtų įsigyti ne kiek vienas pageidaujantis, o tik teisės aktais nustatyti pirkėjai bei valstybė. Siūloma nustatyti eilę, kas turėtų pirmenybę įsigyti žemės sklypą. Vyriausybė šiandien per pasitari mą turėtų svarstyti dvi alternatyvas. Viena jų siūlo, kad pirmenybę tu
rinčių žemės pirkėjų eilėje po skly po bendraturčių būtų valstybė, po jos – sklypo kaimynai, o paskutiniai – parduodamo sklypo naudotojai. Žemdirbių atstovai laikosi nuomo nės, kad valstybė eilėje turi būti pa skutinė – ketvirta po bendraturčių, kaimynų bei žemės sklypo naudotojų. Būtent tokia sistema, anot žemdirbių, sukurtų mažesnę biurokratinę naštą. Vyriausybės atstovų teigimu, siekia ma, kad Lietuvoje žemė būtų naudoja ma ūkininkauti ir ūkiams didinti. Projektu norima išvengti atvejų,
kai į žemę investuojama kaip į ne kilnojamąjį turtą, siekiant vėliau ją pelningai parduoti neretai užsienie čiams ar užsienio kapitalo įmonėms, ir paskatinti žemę dirbti. Žemės pardavimo ribojimai nega liotų sodų sklypams. Žemės ūkio ministerijos teigimu, per metus Lietuvoje maždaug už 23 mln. litų parduodama beveik 7 tūkst. mažų žemės sklypelių, kurių didesnę dalį galėtų įsigyti besiribojančių že mės sklypų savininkai. VD, BNS inf.
Statistika: per metus Lietuvoje maždaug už 23 mln. litų parduodama beveik 7 tūkst. mažų žemės sklypelių.
Andriaus Bagdono (BFL) nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
lietuva
Premjeras perkabins gatvių lenteles Jei Lietuva nori bū 1 ti moderni, ir miestų gatves turėtume ženklinti taip, kaip
vakariečiai, – visas lenteles su gat vių pavadinimais nuo privačių pastatų reikėtų perkelti ant stulpelių, kurie būtų jau valstybinėje žemė je. Regis, taip samprotauja premje ras A.Kubilius, šiais savo užmojais nusprendęs pranokti net Vilniaus merą Artūrą Zuoką, garsėjantį ne retai utopinėmis idėjomis. A.Kubiliaus suburta darbo gru pė įpareigota dirbti sparčiai. Jau iki rugsėjo ministrui pirminin kui ji turėtų paaiškinti, kaip ir ka da šiuolaikiška gatvių ženklinimo idėja galėtų būti įgyvendinta.
Gabrielius Landsbergis:
Čia dar labai daug darbo. Be to, kol kas dar neaišku, kaip pa sisuks šis projektas.
nurodė ir pakartojo, kad siekiama „geriausios sistemos“. Gali kainuoti milijonus
Kol kas neįsivaizduojama, kiek ga lėtų kainuoti gatvių ženklinimo pa keitimai. Tačiau jeigu nauja tvar ka būtų įteisinta, tektų užsakyti ir pagaminti ne tik dešimtis tūkstan čių naujų lentelių su visų Lietuvos miestų bei miestelių gatvių pavadi nimais, bet ir didžiulį skaičių stul pelių, ant kurių tos naujosios len telės būtų iškabintos. Be to, reikėtų sumokėti už tų stulpelių pastatymą ir šiuo metu ant privačių namų kabančių len telių nuėmimą. Visa tai gali kainuoti milijonus litų. Neaišku, kas turėtų užsiimti ir apmokėti „gatvių lentelių refor mos“ išlaidas – valstybė ar savi valdybės. Tiek centrinei šalies, tiek vietos valdžiai būtų sunku rasti pa pildomus milijonus savo skylėtuo se biudžetuose. Europa kabina ant namų
Nenurodė, kuo bloga esama tvarka
„Dabar gatvės ženklinamos neat siklausiant namo savininko – jis privalo leisti, kad ant namo bū tų prikabinama lentelė su užrašu. O Vakarų Europoje tai yra vals tybės, savivaldybės rūpestis, ne susietas su privačia nuosavybe“, – paaiškino Ministro pirmininko tarnybos Politikos analizės ir re formų departamento Regionų ir tautinių klausimų skyriaus vedė jas Gabr iel ius Landsb erg is. Jis premjero pas iraš yt u potvark iu pas kirtas darb o grupės vad ovo pavaduotoju. Viena iš svarstomų išeičių – len teles su gatvių pavadinimais per kelti į valstybinę žemę, ant spe cialių stulpelių. „Tada tai būtų savivaldybės rūpestis – pagal ga liojančias Kelių eismo taisyk les yra tokia galimybė“, – nurodė G.Landsbergis. Kuo dabartinė gatvių žymėjimo tvarka bloga, G.Landsbergis ne
Nauja tvarka, žinoma, būtų susiju si su visais Lietuvos miestais ir jų gatvėmis. G.Landsbergio teigimu, darbo grupė paprašys suskaičiuo ti, kokią naštą tokios permainos užkrautų visai valstybei. „Tačiau tai turbūt būtų ilgalai kis projektas, niekas per naktį ne pasidarytų. Čia dar labai daug dar bo. Be to, kol kas dar neaišku, kaip pasisuks šis projektas“, – ramino premjero sudarytos darbo grupės vadovo pavaduotojas. Beje, Vakarų Europoje lentelės su gatvių pavadinimais dažniau siai nėra kabinamos ant specialių, tik joms skirtų, stulpelių. Nesudė tinga paieška parodė, kad Londo ne, Romoje, Paryžiuje, Barselonoje ir daugelyje kitų miestų tokios len telės paprastai prikabintos ant na mų, taip pat privačių. Tik Amerikoje priimta beveik vi suotinai gatvių pavadinimus rašy ti ant lentelių ir jas iškelti ant spe cialių stulpelių.
Svetur: Paryžiuje, Londone, Barselonoje, Romoje lentelės su gatvių pavadinimais kabinamos ant namų.
„Shutterstock“ nuotr.
Įstrigo tarnybinės etikos sargų komisijos pertvarka Seime jau keliskart balsuojant dėl Vyriausiąją tarnybinės etikos ko misiją (VTEK) reformuoti siūlan čio įstatymo projekto priėmimo nesusirenka reikiamas skaičius parlamentarų.
Vetuoja: pasak Valstybės valdy
mo ir savivaldybių komiteto pir mininko V.Kurpuveso, Seime ne norima valstybės kontrolieriui su teikti teisės skirti savo atstovą į VTEK. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Vienas pataisos iniciatorių Vals tybės valdymo ir savivaldybių komi teto pirmininkas Vytautas Kurpuve sas tvirtina, kad labiausiai siūlomai pertvarkai priešinasi ją blokuojan tys konservatoriai, o šių atstovas Kęstutis Masiulis teigia, jog siūlo ma reforma komisiją susilpnins. V.Kurpuveso teigimu, esminis nesutarimas kyla dėl siekio vietoj penkių skirti šešis VTEK narius, papildomai dar vieną deleguojant valstybės kontrolieriui. „Kažkodėl žmonės išsigando to nario, kurį de leguotų valstybės kontrolierius“, – sakė komiteto pirmininkas. Tuo tarpu K.Masiulis tvirtina, kad tai – tik vienas dalykas, ku riam priešinamasi, o pačias pa taisas sako sumenkinsiant VTEK,
paversiant ją formalia „garbės ta ryba“. Anot jo, konservatoriai iš principo priešinasi tvarkai, kad VTEK nariai, išskyrus pirmininką, būtų skiriami ne nuolatiniam dar bui – jiems būtų mokama už fak tiškai dirbtą laiką. „Mes protestuojame prieš dau gelį bandymų sumenkinti VTEK. Matyt, daugeliui nepatinka, kai ko misija dirba profesionaliai. Tai siū lymas padaryti VTEK „garbės tary ba“ – ateina žmonės kas kiek laiko į posėdį, nubalsuoja dėl sekretoriato parengtų dokumentų ir išsiskirsto. Savaime suprantama, kad tokiu at veju narys nebus įsigilinęs į klau simą, kitaip nei dirbdamas nuola tinį darbą“, – sakė K.Masiulis. Pagal pataisas, kur ioms po svarstymo buvo pritarta Seime (teliko balsuoti dėl viso įstaty mo priėmimo), VTEK sudarytų ne penki, o šeši nariai ir jie turėtų būti skiriami šešeriems metams, o ne penkeriems kaip dabar. Pro jektu nustatyta, kad komisija kas
dvejus metus būtų atnaujinama vienu trečdaliu. Siūloma, kad komisijos nariu, išskyrus VTEK pirmininką, galė tų būti skiriamas asmuo, turintis aukštą visuomenės pasitikėjimą, ir nebūtinai nuolatiniam darbui. Kaip teigia projekto iniciatoriai, priėmus pastarąją nuostatą būtų atkur tas komisijos narių teisinis statu sas, galiojęs iki 2008 m. „Tam tik ru požiūriu būtų vykdoma rotacija. Patirtis parodė, kad korekcijos, ku rios siūlomos, tik prisidėtų prie ge resnės darbo krypties“, – pataisas aiškino vienas jų iniciatorių kon servatorius Liudvikas Sabutis. Šiuo metu VTEK įstatymas nu mato, kad komisijos narys skiria mas nuolatiniam darbui, o kitą darbą gali dirbti tik gavęs komisijos pirmininko sutikimą, jeigu tai ne sukelia viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, netrukdo tinkamai atlik ti pareigų. Šiuo metu VTEK pirmi ninkui ir nariams darbo užmokestis mokamas Valstybės politikų ir vals
tybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Grįžus prie anksčiau galiojusio reguliavimo, tuo atveju, jei komisi jos narys dirba ne visą darbo dieną, už darbą atliekant komisijos nario pareigas jam būtų mokama atsi žvelgiant į faktiškai dirbtą laiką. Taip pat parlamentarai siūlo nu statyti, kad komisijos narys pri valėtų turėti ne žemesnį kaip ma gistro kvalifikacinį laipsnį. Šiuo metu reikalaujama tiesiog aukšto jo universitetinio išsilavinimo. VTEK yra Seimo įsteigta ir jam ats kait inga kol eg ial i priež iū ros institucija, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamas Viešųjų ir priva čių interesų derinimo valstybinė je tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti etikos ir el gesio normas reglamentuojantys teisės aktai, tiria fizinių ir juridi nių asmenų pranešimus, skundus ir prašymus, skelbia viešųjų ir pri vačiųjų interesų deklaracijas. VD, BNS inf.
8
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Siūlo palikti įšaldytus atlyginimus Kitąmet politikų, teisėjų, vals tybės tarnautojų, karių atlygini mai turėtų likti įšaldyti.
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija parengė Valstybės poli tikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2013 m., įstatymo projektą.
Projektas pareng tas siekiant ne didinti valstybės biudžeto asigna vimų darbo užmokesčiui. Pagal jį 2013-iesiems siūloma patvirtinti pareiginės algos ba zinį dydį, lygų 450 litų. Toks pat dydis galioja ir šiemet. „Įstatymo projektas parengtas siekiant nedidinti valstybės biudžeto asignavimų darbo užmo kesčiui ir siekiant išvengti vals tybės ir savivaldybių institucijose dirbančiųjų darbo užmokesčio mažėjimo“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija taip pat tvirtina, kad įšaldytą bazinį dydį norima palik ti siekiant stabilizuoti viešuosius finansus ir optimizuoti valstybės biudžeto lėšų naudojimą. Bazinis dydis, kurį dauginant iš pareiginio atlyginimo koeficien to skaičiuojamas atlygis valstybės tarnyboje, sumažintas 2009 m. dėl kilusios ekonomikos krizės karpant viešuosius finansus. Iki 2009 m. šis dydis buvo 490 litų, tai yra maždaug dešimtadaliu di desnis, nei nustatytas dabar. Pagal bazinį dydį atlyginimai skaičiuojami politikams, bend rosios kompetencijos ir speciali zuotų teismų teisėjams, valstybės pareigūnams, valstybės tarnauto jams, Konstitucinio Teismo teisė jams, kariams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymą dar turi patvirtinti Vyriausybė. Vėliau jį svarstys ir Seimas, tvirtindamas kitų metų biudžetą. Tačiau biudžetas gali būti tvir tinamas jau gruodį, kai dirbs nau jos kadencijos Seimas ir nauja Vyriausybė. Ji gali būti nusitei kusi padidinti pareigūnams tai komą bazinį algos dydį. VD, BNS inf.
Mokėsi: poligone Latvijoje lietuvių kariai vykdė užkardos, pastatų bei teritorijų apieškos ir valymo operaciją.
Krašto apsaugos ministerijos nuotr.
Rengiasi sudėtingai misijai
Tarptautinėse pra tybose „Kardo kir tis 2012“ Lietuvos kariai rengiasi misi jai Afganistane.
Latvijos kariuomenės Adažių poli gone vykstančiose JAV organizuo jamose tarptautinėse pratybose Lietuvos kariai kartu su JAV Pen silvanijos nacionalinės gvardijos kariais vykdė užkardos, pastatų bei teritorijų apieškos ir valymo ope raciją. Tai buvo viena užduočių per tarptautines pratybas rengiantis tarptautinėms operacijoms, vyks tančias birželio 10–22 d. vienu me tu Latvijoje ir Estijoje.
Afganistane sužeistas karys sveiksta Sumažino: iki 2009-aisiais įsiliepsnojusios finansų krizės bazinis al
gos dydis, taikomas skaičiuojant algas politikams ir pareigūnams, buvo maždaug dešimtadaliu didesnis. Vytauto Petriko nuotr.
Kirgizai naikins vizas lietuviams Kirgizija įveda bevizį režimą su Lietuva. Šios šalies parlamentas priėmė įstatymą dėl bevizio reži mo 44 valstybių piliečiams, tarp jų – ir Lietuvos.
Kirgizijoje be vizų neišvykstant bus galima būti du mėnesius, kaip pranešė Kirgizijos naujienų agentūra. Vykstant į šią Vidurinės Azijos šalį vizų nebereikės Airijos, Aust ralijos, Austrijos, Bahreino, Bel gijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Brunėjaus, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Graikijos, JAV, Islan dijos, Ispanijos, Kanados, Ka
taro, Kroatijos, Norvegijos, Ny derlandų, Maltos, Portugalijos, Švedijos, Vokietijos, Latvijos, Es tijos, Lenkijos ir kitų valstybių pi liečiams. Taip Kirgizija tikisi pritraukti turistų ir užsienio investicijų. Įstatymas įsigalios, kai jį pasi rašys šalies prezidentas. Tačiau kirgizams ir toliau ga lios vizos vykstant į Šengeno ša lis, taip pat ir Lietuvą. Kirgizija – valstybė Vidurinė je Azijoje, buvusi Sovietų Sąjun gos respublika. Joje gyvena dau giau kaip 5 mln. žmonių. BNS inf.
Krašto apsaugos ministerija pranešė, kad geg užę Afgan ist ane sužeisto Liet uvos special iųjų operacijų pa jėgų kar io lauk ia reabil itacija po to, kai jam buvo atl iktos visos reikal in gos medicinos operacijos. Pasak ka ro ligon inės Vok iet ijoje med ikų, ka rio būklė gerėja greičiau, negu buvo prog noz uojama. Prieš keletą dienų karys susisiekė su artimaisiais. Karį ligoninėje priž iūri Lietuvos de leg uotas karo med ikas. Šiuo met u su JAV tariamasi dėl jo reabilitacijos šios šalies reabilitacijos įstaigoje. Praėjusią savaitę kariui paskambino premjeras Andrius Kubilius bei kraš to apsaugos min istrė Rasa Juknevi čienė ir palinkėjo jam sveikti.
Geg užės 3 d. Afgan istano piet uose sprog us nenustatytam sprogstama jam užtaisui sužeisti trys visureig iu patruliuojantys Lietuvos specialiųjų operacijų kariai. Vieno iš jų būklė dėl daugybinių su žalojimų, patirtų per sprogimą, buvo sunk i, bet stabil i, pavojaus gyv ybei nebuvo. Jis išgabentas iš misijos ra jono ir gydomas karo ligoninėje Vo kietijoje. Kiti du kariai per sprog imą sužeist i lengv iau, jie tęsia tarnybą misijos rajone. Lietuvos specialiųjų operacijų eskad ronas „Aitvaras“, dislok uotas pietų Afganistane, nuo 2007 m. dalyvauja NATO ISAF operacijoje. Šaltinis: Krašto apsaugos ministerija
Pagrindinė operacijos užduotis buvo sulaikyti vietos „teroristų“ lyderį, surasti ir identifik uoti improvizuotų sprogstamųjų užtaisų laboratoriją bei ginklų sandėlį. Tarptautinėse pratybose „Kar do kirtis 2012“ dalyvauja apie 100 Lietuvos karių. Iš viso šiuose mo kymuose dalyvauja apie 2000 karių iš septynių NATO šalių – Didžiosios Britanijos, Estijos, JAV, Kanados, Latvijos, Lietuvos bei Prancūzijos – ir NATO šalies partnerės Suomijos. Šių tarptautinių pratybų tiks las yra tobulinti taktines procedū ras tarp trijų Baltijos valstybių ir JAV sausumos bei oro pajėgų ir to kiu būdu tinkamai pasirengti daly vauti NATO tarptautinių saugumo paramos pajėgų (ISAF) operacijoje Afganistane bei kitose tarptautinė se operacijose ateityje. Šiais metais pratybos „Kardo kir tis“ vienu metu vyksta dviejose ša lyse. Estijoje štabo ir kuopų valdymo grupių kariai treniruojasi, kad galė tų vykdyti štabo darbą per gynybos operacijas. Latvijos Adažių poligo ne kariai treniruosis, kad galėtų at likti įvairias tarptautinių operacijų užduotis: konvojavimo, patruliavi mo apgyventose teritorijose, bazės gynybos, užkardų, pastatų ir terito rijų valymo, kovos su improvizuo tais sprogstamaisiais užtaisais. Misijai Afganistane nuo šių me tų pradžios besirengiančiai lietu vių karių pamainai šios pratybos yra aktyvaus pasirengimo prieš iš vykstant į misijos rajoną dalis. Nauja karių grupė į Afganista no Goro provinciją išvyks šių me tų lapkritį. VD, BNS inf.
9
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
ekonomika Degalų kainos nesikeičia
Skaičiuoja daugiau pelno
€
Bendrovė „Lukoil“ penktadienį po puliariausią 95 markės benziną par davė po 4,72 lito, arba 3 centais pi giau nei prieš savaitę. „Orlen“ ir „Sta toil“ degalinėse benzino kainos ne pasikeitė, jos buvo atitinkamai 4,77 ir 4,78 lito. Dyzelino kainos taip pat ne pakito – „Lukoil“ jis kainavo 4,45 lito, „Orlen“ – 4,47 lito, „Statoil“ – 4,48 li to už litrą.
Lietuvos įmonių, išskyrus finansų sek torių, pajamos šiemet sausį–kovą siekė 48,5 mlrd. litų, arba 15,8 proc. daugiau nei praėjusių metų pirmą ketvirtį. Šių įmonių pelnas buvo beveik 2 mlrd. litų, arba 1,3 proc. daugiau, kaip pranešė Lietuvos sta tistikos departamentas. Pelningai dirban čių įmonių dalis pirmą ketvirtį sudarė 57,7 proc. ir buvo kiek didesnė nei praėjusių metų pirmą ketvirtį (57,5 proc.).
Baltarusijos rublis 10000 3,2957 DB svaras sterlingų 1 4,2485 JAV doleris 1 2,7354 Kanados doleris 1 2,6715 Latvijos latas 1 4,9555 Lenkijos zlotas 10 8,0514 Norvegijos krona 10 4,5968 Rusijos rublis 100 8,4387 Šveicarijos frankas 1 2,8753
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–1,2791 % –0,1410 % –0,4404 % –0,0636 % –0,0061 % +0,6224 % +0,0958 % +0,1460 % +0,0522 %
Pigiais bilietais iš Kauno oro uosto į Graikijos salas Rodą ir Kosą Lietuvos gyventojai džiaug sis neilgai. Airijos pi gių skrydžių bend rovė patvirtino, kad nuo spalio nutrau kia skrydžius šio mis kryptimis, kai vasaros sezonas ten dar net nebus pasi baigęs.
Padariniai: turistai iš Lietuvos vietoj Rodo ir Koso rinksis kitas atostogų kryptis, o šių salų smulkieji verslininkai jau nuogąstauja.
„Shutterstock“ nuotr.
„Ryanair“ neskraidins į Graikiją Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Taksistai liūdi
Neseniai iš atostogų Graikijos Ro do saloje grįžęs dienraščio skaity tojas Andrius M. (pavardė redakci jai žinoma) pranešė, kad naujieną apie nut rauk iam us „Ryan air“ skrydžius sužinojo iš vietos tak sisto. Veždamas jį su žmona į oro uostą taksistas pasiteiravo, ar pa tiko atostogos Rodo saloje, ir kar tu apgailestavo, kad ateityje tu ristų joje tik mažės. Taksistas lietuviams pasakojo, kad pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ daug prisidėjo prie turizmo ir eko nomikos skatinimo Rode. Esą jis pats tai finansiškai pajuto, nes jam daž nai tenka pasitikti turistus oro uos te tuomet, kai atvyksta „Ryanair“ lėktuvai, juos vežti iki viešbučio ir atgal. „Mūsų valdžia nepatvirtino bendradarbiavimo su „Ryanair“, todėl ši oro linijų bendrovė nuo spalio neskraidins Rodo ir Koso kryptimis iš daugelio šalių. Mano žiniomis, mūsų valdžia taupo pi nigus, tačiau nesusimąstoma, kad mes patys prarasime dar daugiau pinigų“, – pasakojo taksistas.
Nesilaikė sutarties
Airijos pigių skrydžių bendrovės „Ryanair“ komunikacijos vado vas Stephenas McNamara dien raščiui patvirtino, kad sprendimas nutraukti skrydžius Rodo ir Koso kryptimis buvo priimtas gegužės viduryje. „Skrydžių bendrovė „Rya nair“ nutraukia 11 skrydžių iš įvai rių šalių į Kosą ir 13 skrydžių į Rodą nuo spalio pradžios. Mūsų skaičia vimais, dėl to šios dvi Graikijos sa los per spalį neteks 23 tūkst. turistų ir 18 mln. eurų, kurie galėjo įsilieti į Graikijos ekonomiką“, – pabrėžė S.McNamara. „Ryanair“ bendrovės atstovo teigimu, vietinė Graikijos valdžia nesilaikė susitarimo su skrydžių bendrove populiarinti Koso ir Ro do kryptis. Tiksliau, neskyrė tam tiek lėšų, kiek buvo numatyta. Turistai, kurie jau buvo įsigiję lėktuvo bilietus į Kosą ar Rodą spa lio mėnesiui, gali juos nemokamai pasikeisti į kitus, paankstinda mi numatytas keliones, arba susi grąžinti pinigus. Perspektyvos neaiškios
Kauno oro uosto direktorius Ari jandas Šliupas neslėpė, kad toks oro linijų bendrovės „Ryanair“
sprendimas turės neigiamos įta kos ir šiam Lietuvos oro uostui. „Tiesiog bus mažiau keleivių. Ga liu patvirtinti, kad šios kryptys, ypač Koso, populiarios tarp lie tuvių. Nors spalį atostogauti nėra taip populiaru kaip vasarą, tačiau norinčių keliauti tokiu metu bū tų atsiradę kaip ir pernai“, – sa kė A.Šliupas. Pasak jo, Kauno oro uosto administracija neturėjo jo kios įtakos tokiam skrydžių bend rovės „Ryanair“ sprendimui, nes dėl bendrų projektų nesusitarė graikai su airiais. Paklaustas, kokia tikimybė, kad kitąmet skrydžių bendrovė atnau jins kryptis iš Kauno į Rodą ir Ko są, Kauno oro uosto direktorius negalėjo tiksliai pasakyti. „Kol kas vasaros sezono skrydžių tvarkaraš čiai dar tik pradedami dėlioti. Bi lietų pardavimas turėtų prasidėti tik nuo rugsėjo ir spalio mėnesio, tuomet ir turėtų paaiškėti, ar iš Kauno turistai tiesiogiai galės pa siekti minėtas Graikijos salas“, – teigė A.Šliupas. Pasiteiravus, ar Kauno oro uostas ką nors daro, kad šios kryptys ne nutrūktų ir jomis galėtų skraidinti kiti vežėjai, pašnekovas atsakė, kad nei Kose, nei Rode neskraido vežė
jai, kurie dirbtų su Lietuva, ir pa ti Lietuva neturi savo nacionalinio vežėjo, kuris dabar galėtų užimti atsiradusią tuščią nišą. Sujudimo nejunta
Tačiau užimti atsiradusios nišos neskuba ir įprastiniai Lietuvos ke lionių organizatoriai. Kaip dienraš čiui sakė bendrovės „Novaturas“ generalinis direktorius Linas Al donis, dėl šios padėties neplanuo jama pratęsti atostogų sezono Ro do saloje, į kurią iš Lietuvos galima patekti ir perkant keliones užsako maisiais lėktuvų skrydžiais. Bend rovė „Novaturas“ turistų atosto gas Rodo saloje ketina organizuoti iki rugsėjo 11 d. „Kitų oro linijų bendrovių skrydžių sumažinimas didelės tiesio ginės įtakos mums neturės, tačiau dalis tų keliautojų, kurie plana vo atostogas Graikijoje, tikėtina, kreipsis į mus. Kokia tai dalis – kol kas sunku prognozuoti“, – sakė L.Aldonis. Jis pabrėžė, kad skris ti atostogauti į Graikiją populia ru, todėl ir kitąmet ketinama tęsti pradėtus darbus šiomis kryptimis. Jau šiemet keliautojams buvo pa siūlyta lankstesnių atostogų va riantų, renkantis ne tik tradicines
savaitės trukmės atostogas. Nese niai turistams pasiūlyta įsigyti tik skrydžių bilietus. O pigius atostogų paketus, pasi naudojant pigiais „Ryanair“ skryd žiais, lietuviams siūlančios bend rovės „Udriaus projektai“ vadovas Udrius Armalis dėl mėnesiu anks čiau pasibaigiančių skrydžių per daug nenuogąstauja. „Sezono pa baigoje spalį ir sezono pradžioje balandį atostogos Graikijoje nėra labai populiarios dėl permainingų oro sąlygų. Tai nedidelis praradi mas, nes pigiau savarankiškai iš Lietuvos ir toliau bus galima ke liauti tokiomis atostogų kryptimis kaip Kipras, Malta, Maljorka ir Bar selona“, – vardijo U.Armalis.
23 tūkst.
turistų per spalį praras Graikija pigių skrydžių bendrovei atšaukus skrydžius.
10
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Slovėnės – įveikiamos, bet joms pralaimėta Pirmąją nesėkmę 2013 m. Euro pos moterų krepšinio čempiona to atrankos varžybose patyrė Lie tuvos rinktinė.
Lietuvės antrosiose C grupės rungtynėse svečiuose 68:79 nu sileido Slovėnijos komandai. Trenerių Algirdo Paulausko, Lino Šalkaus ir Dalios Kurtinai tienės vadovaujama Lietuvos eki pa pirmavo 5:2, 13:6, bet aikštės šeimininkės perėmė iniciatyvą – 13:13, 23:18. Antrajame kėlinyje lietuvės buvo išlyginusios rezul tatą – 35:35, o trečiajame vėl per svėrė savo naudai – 43:41, tačiau pranašumo neįtvirtino: slovėnės netrukus šovė į priekį – 50:43. Ketvirtajame kėlinyje po Ginta rės Petronytės dvitaškio Lietuvos rinktinė buvo atsilikusi tik 54:58, bet kitą atkarpą pralaimėjo 4:13. Slovėnės laimėjo kovą dėl ka muolio 40:25, atliko daugiau re zultatyvių perdavimų – 21:8 ir re čiau klydo – 16:21.
Algirdas Paulauskas:
Vienas iš trijų teisė jų labai greitai eli minavo Sandrą Lin kevičienę, kuriai, mano nuomone, be priežasties buvo skirtos net keturios pražangos.
„Deja, nežaidėme brandaus krepšinio. Varžovėms spaudžiant nesugebėjome organizuoti greito puolimo. Praradome 21 kamuolį. Vienas iš trijų teisėjų labai grei tai eliminavo Sandrą Linkevičie nę, kuriai, mano nuomone, be priežasties buvo skirtos net ketu rios pražangos. Varžovės daug ka muolių atkovojo po mūsų krepšiu, o joms pasitarnavo kieti lankai – kamuolys dažnai atšokdavo labai toli. Be to, prametėme 9 baudas. Vis dėlto slovėnės tikrai įveikia
Statistika Slovėnija–Lietuva 79:68 (25:22, 12:15, 19:13, 23:18). Kransk a Go ra, 150 žiūrov ų. T.Oblak 19 tašk ų (4 atkovot i kamuol iai, 4 rez ulta tyv ūs perdav imai), M.Erk ič 13, N.Barič 12 (8 rezultatyv ūs perda vimai)/G.Petronytė 22 (9 atkovo ti kamuol iai), G.Paugaitė ir S.Lin kevičienė (6 klaidos) po 10, E.Šul čiūtė 9.
C grupė Komanda
1. Slovėnija 2. Lietuva 3. Slovakija 4. Belgija 5. Olandija
Perg.
2 1 1 0 0
Pral. Taškų sant.
0 1 0 2 1
142:127 156:126 64:49 108:127 47:88
Sugrįžo: L.Kleiza (su kamuoliu) po pertraukos – vėl Lietuvos rinktinės gretose.
Rezultatai A grupė. Portugalija–Baltarusija
53:82, Izraelis–Ukraina 73:58; B grupė. Šveicarija–Juodkalnija
67:82, Lenkija–Estija 77:52; D grupė. Švedija–Ispanija 78:69,
Vokietija–Rumunija 70:60; E grupė. Graikija–Suomija 72:49,
Liuksemburgas–Latvija 60:95.
mos ir Kaune sieksime revanšo, tačiau dabar galvojame apie rung tynes su Slovakija“, – po mačo sa kė Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas. „Tikėjomės įveikti lietuves, nors ir žinojome, kad varžo vių gretose yra pajėgių aukštaū gių, snaiperių. Manau, sėkmę lė mė tai, kad mūsų komandoje yra daugiau lygiaverčių žaidėjų, jos geriau pasirengusios fiziškai“, – teigė Slovėnijos ekipos strategas Borisas Zrinskis. Birželio 20-ąją 19 val. Kauno sporto halėje mūsų krepšininkės išmėgins jėgas su slovakėmis, ku rios namuose 64:49 (21:21, 17:9, 12:9, 14:10) nugalėjo Belgijos rinktinę. VD inf.
Problema: treneriui A.Paulauskui nerimo kelia didelis Lietuvos krep
šininkių klaidų skaičius.
Artūro Morozovo nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Revanšo teks palaukti Olimpinių žaidynių atrankos turnyrui besirengiantys Lietuvos krepšininkai pralaimėjo pirmąsias kontrolines rungtynes, bet treneris Kęstutis Kemzūra pareiškė, kad šį kartą prioritetas buvo ne pergalė. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje lie tuviai 74:78 nusileido Makedonijos komandai, kuri pernai užkirto ke lią mūsiškiams į Europos čempio nato pusfinalį. Šį kartą Lietuvos rinktinės tre neriai dvikovai neregistravo Šarū no Jasikevičiaus, Pauliaus Jankūno ir Roberto Javtoko. „Visa Lietuva laukė revanšo, jo norėjome ir mes. Siekėme laimėti, bet tai nebuvo svarbiausias priori tetas. Norėjau pažiūrėti, kaip atlie kame derinius, kaip žaidžia naujo kai. Pirmiausia turime atkreipti dėmesį į gynybą. Varžovams lei dome pelnyti 80 taškų – taip gin damiesi negalime laimėti. Kai kurie žaidėjai surinko po vieną pražangą arba nė vienos, tačiau jie nestabdė varžovų pražangomis. Šioje srity je reikia pasitempti. Teigiama bu vo tai, kad padarėme tik 12 klaidų, buvome labiau organizuoti“, – po mačo kalbėjo K.Kemzūra. „Nepataikiau daug metimų, ku riuos privalau pataikyti. Darėme daug klaidų gindamiesi, o make donai lengvai rinko taškus. Reikia padaryti išvadas, išsiaiškinti, ko dėl mes stringame. Visa tai yra pa sirengimo proceso dalis. Žinoma, pralaimėti skaudu, ir ypač tiems patiems varžovams, tačiau visa tai – tik pradžia. Tai nėra pabaiga, kaip buvo pernai“, – sakė puolėjas Li nas Kleiza. „Norėjome parodyti, kad make donai moka žaisti krepšinį ir praė jusių metų sėkmė Europos čem pionate nebuvo atsitiktinumas. Kol kas mūsų gretose nėra keturių pagrindinių žaidėjų, bet komandą papildė jauni krepšininkai. Tikimės ne tik patekti į Londono olimpines žaidynes, bet ir jose gerai pasiro dyti“, – teigė makedonų strategas Marjanas Lazovskis.
Statistika Lietuva–Makedonija 2012 06 16, Klaipėdos „Švyturio“ arena, 4 500 žiūrovų.
74:78
(19:20, 18:17, 15:18, 22:23) Lietuva:
Gerbėjai: „Švyturio“ areną už
plūdusių krepšinio aistruolių mi nioje Makedonijai atstovavo aki vaizdi mažuma.
Vakar Kauno „Žalgirio“ arenoje Lietuvos krepšininkai išmėgino jė gas su Graikijos ekipa, kuri 66:63 nugalėjo Rusijos rinktinę. Poryt mūsų komanda išvyks į JAV, kur Hjustone surengs dar vie ną treniruočių stovyklą ir sužais trejas kontrolines rungtynes: bir želio 24-ąją ir 30-ąją – su Didžio sios Britanijos komanda, 28 d. – su Rusijos atstovais. Iš žaidėjų, kurių dar laukiama rinktinėje, pirmasis sezoną baigė Martynas Pocius – jis su Madrido „Real“ klubu tapo Ispanijos vice čempionu. Madridiečiai finalo se riją 2:3 pralaimėjo „Barcelonos Re gal“ ekipai. Rimantą Kaukėną ir Joną Mačiulį sulaikė Italijos čempionato superfi nalas, kuriame jų atstovaujama Sie nos „Montepaschi“ serijoje iki ketu rių pergalių 3:1 pirmavo prieš Milano „EA7 Emporio Armani“. Penktoji dvikova vyko vakar Sienoje. VD inf.
L.Kleiza 19 taškų (10 atkovotų ka muolių), J.Valančiūnas 10 (8 atkovo ti kamuoliai, 4 klaidos), T.Delininkai tis 9, M.Kalnietis (5 rezultatyvūs per davimai), A.Juškevičius (5 rezultaty vūs perdavimai) ir A.Kavaliauskas po 6, M.Kuzminskas 5 (6 atkovoti ka muoliai), D.Songaila ir S.Jasaitis po 4, D.Dulkys 3, T.Klimavičius 2. Makedonija: V.Stojanovskis 22, P.Samardžiskis 21, A.Kostoskis 11, D.Stojanovskis 8 (5 at kovoti kamuoliai), D.Sokolovas 7 (5 atkovoti kamuoliai), K.Nikolovskis 4, M.Simonovskis 3, D.Čekovskis 2. Komandų rodikliai: dvitaškiai – 24/45 (53,3 proc.) ir 22/36 (61,1 proc.), tritaškiai – 7/30 (23,3) ir 7/21 (33,3), baudų metimai – 5/12 (41,7) ir 13/15 (86,7), atkovo ta kamuolių – 44 ir 31, perimta – 4 ir 7, rezultatyvūs perdavimai – 18 ir 17, klaidos – 12 ir 14.
Rezultatas Graikija–Rusija 66:63 (12:16, 23:10, 19:18, 12:19). Kaun o spor to halė. K.Kaim akoglou 15 tašk ų, G.Printez is 14, K.Vas il iad is 9/S. Mon ia 11, A.Kir ilenk a ir V.Frid zo nas po 9.
11
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
sportas
Rusų šarvuotį nuskandino graikai Norėjo ir tikėjosi pa sirodyti geriau, bet viskas baigėsi taip, kaip visada, – di deles ambicijas de monstravusi Rusi jos futbolo rinktinė liko už „Euro 2012“ atkrintamųjų varžy bų borto.
Nuomonės Graikija–Rusija 1:0.
Dickas Advocaatas
Rusijos rinktinės vyr. treneris
Tai, kas įvyko, – tiesiog futbolas. Šį kartą mums paprasčiausiai nepasi sekė. Išbandėme kelis taktikos va riantus, bet varžovai sugebėjo ap siginti. 44 minutes diktavome savo sąlygas, bet po įvarčio viskas pasi keitė. Dėl to nekaltinu nė vieno Ru sijos futbolininko.
Giorgias Karagounis Graikijos rinktinės saugas
Mums nieko nereikėjo įrodinėti – Graikijos futbolo istorija tokia, kad daug kas gali pavydėti. Šį kartą į prie kį vedė troškimas laimėti, visas jėgas ir geriausias savo savybes padėjome prie pergalės altoriaus. Mūsų nesut rikdė net tai, kad teisėjas buvo palan kus varžovams. Tikiuosi, kad perga lė Graikijai padės lengviau ištverti sunkmetį.
Čekija–Lenkija 1:0. Atomazga: po pergalingą įvartį įmušusio graiko G.Karagounio kojomis – ne vien Rusijos ekipos žaidėjas, bet
ir muilo burbulą apie saviškių galybę pūtę rusų futbolo autoritetai.
Prabilo apie revoliuciją
Tai paaiškėjo po to, kai A grupės trečiojo turo rungtynes Rusijos fut bolininkai netikėtai 0:1 pralaimėjo graikams, o čekai 1:0 įveikė lenkus. Rusai į „Euro 2012“ finalo tur nyrą atvyko jau užsikabinę čem pionato medalius, tačiau po graikų antausio saviškius į purvą murkdė tie patys ekspertai, anksčiau pro gnozavę prizinę vietą. „Rezultatas parodė, kad ėjome neteisingu keliu. Komanda nepa rengta nei taktiškai nei psichologiš kai. Rinktinėje reikalinga revoliuci ja“, – rimtais veidais postringavo Rusijos futbolo autoritetai, nese niai svaidęsi kitokiais postulatais: esą D.Advocaato vadovaujama vie nuolikė dabar tokia pajėgi, kad vie nu mostu nušluotų netgi pasaulio ir Europos čempionus ispanus.
Statistika D grupė
Prancūzija–Ukraina 2:0 (0:0). Do neckas, 48 000 žiūrov ų. Įvarčiai: Jérémy’s Ménezas (53 min.), Yoha nas Cabaye (56 min.). Anglija–Švedija 3:2 (1:0). Kijevas, 64 640 žiūrovų. Įvarčiai: Andy Car rollas (23 min.), Theo Walcottas (64 min.), Danny Welbeckas (78 min.)/ Glenas Jonhnsonas (Anglija, į savo vartus, 49 min.), Olofas Mellbergas (59 min.). Komanda
1. Prancūzija 2. Anglija 3. Ukraina 4. Švedija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
1 1 1 0
1 1 0 0
0 0 1 2
3:1 4:3 2:3 3:5
4 4 3 0
A grupė
Čekija–Lenkija 1:0 (0:0). Vroclavas, 41 480 žiūrovų. Įvartis: Petras Jirá čekas (72 min.). Graikija–Rusija 1:0 (1:0). Varšuva, 55 614 žiūrovų. Įvartis: Giorgias Ka ragounis (45+2 min.). Komanda
1. Čekija 2. Graikija 3. Rusija 4. Lenkija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
2 1 1 0
0 1 1 2
1 1 1 1
4:5 3:3 5:3 2:3
6 4 4 2
Tačiau rusų ledlaužio šarvus pra mušė ekonominės krizės iškamuoti graikai ir D.Advocaatas bei Rusijos
Po graikų antausio saviškius į purvą murkdė tie patys ekspertai, anksčiau prognozavę prizinę vietą. futbolo sąjungos (RFS) prezidentas Sergejus Fursenka pirmieji movė lauk iš Lenkijos anksčiau nei visa delegacija. Nelaukdami, kol laga minus susikraus komanda, iš skęs tančio laivo nedelsdami spruko ir puolėjas Aleksandras Keržakovas bei saugas Igoris Denisovas. Karingi Rusijos futbolo sirgaliai, labai jautrūs valstybiniams simbo liams, tą patį vakarą po pralaimė jimo graikams be jokių patriotinių emocijų sugrūdo į Varšuvos šiukš liadėžes savo šalies vėliavas ir kitus nacionalinius atributus. Apsižodžiavo ir lenkai
„Graikiška rusų tragedija“, – rašė britų dienraštis „Daily Mail“ ir pa brėžė, kad Graikijos futbolo rinkti nė sukėlė šoką, eliminavusi D.Ad vocaato vienuolikę, kurią už ausų tempė ir mačo teisėjas švedas Jo nas Erikssonas. „Rimčiau būtų nuskambėjusios graikų prognozės apie šalies eko nominį atsigavimą nei nacionali nės ekipos stratego Fernando San toso žodžiai, kad jo vadovaujami žaidėjai nugalės Rusijos koman dą“, – ironizavo kitas britų leidi nys „Guardian“. Lenkijos žiniasklaida užfiksavo incidentą savo rinktinės stovykloje. Vienas komandos lyderių saugas Ja kubas Błaszczykowskis drabužinė je apsižodžiavo su šalies futbolo są jungos prezidentu Grzegorzu Lato. „Privalėjau tai pasakyti jam į akis. Prieš kiekvienas rungtynes nežino
jome, ar mūsų šeimų nariai pateks į varžybas, nors ponas preziden tas buvo pažadėjęs bilietus. Inter viu jis vis pareikšdavo, kad jo ryšiai su rinktine – puikūs, bet aš asme niškai to nepatyriau. Kai tik su ponu prezidentu dėl ko nors susitardavo me, jo pažadai telikdavo žodžiais“, – teigė futbolininkas. „Tai – iš piršto laužtos pretenzi jos“, – atsikirto G.Lato. Istorinė liūtis
Dėl gamtos užgaidų sustabdytos ir beveik po valandos vėl pratęstos Ukrainos ir Prancūzijos komandų rungtynės – trečiosios aukščiausio lygio tarptautinės varžybos, panei gusios aksiomą, kad futbolas žai džiamas bet kokiu oru. Birželio 15-ąją D grupėje Donec ke vykusio ukrainiečių ir prancūzų mačo arbitrui olandui Bjornui Kui persui teko abi komandas išvesti į drabužines, kai žaibuojant pliūp telėjo itin gausi liūtis. Paskutinį kartą dėl panašios ano malijos rungtynės buvo sustabdy
„Reuters“ nuotr.
tos 2005-aisiais, kai Vokietijoje, Frankfurto stadione, vykusiame Konfederacijų taurės turnyro fi nale žaidė Brazilijos ir Argentinos futbolininkai. 1974-aisiais per pasaulio čem pionato mačą liūtis buvo sutrik džiusi vokiečių ir lenkų dvikovą. Paskutinis olandų šansas
Vakar trečiojo turo rungtynes žai dė B grupės komandos: Charkove susitiko Portugalija ir Olandija, o Lvove kovėsi Danija ir Vokietija. Pasaulio vicečempionams olan dams tai buvo paskutinis šansas pra sibrauti į ketvirtfin alį: jie privalėjo ne mažesniu nei dviejų įvarčių skirtu mu įveikti portugalus ir tikėtis, kad danai pralaimės vokiečiams. „Po pralaimėjimo vokiečiams maniau, kad mes jau išlėkėme už borto, bet paaiškėjo, kad ne vis kas prarasta“, – galimybe tęsti ko vą Europos čempionate stebėjosi Olandijos rinktinės saugas Wes ley’s Sneijderas. VD inf.
Franciszekas Žmuda
Lenkijos rinktinės vyr. treneris
Šis mačas man buvo paskutinis su rinktine. Maniau, kad prasibrausime į ketvirtfinalį. Deja, nepavyko. Dėko ju už viską žaidėjams, sirgaliams ir Lenkijos futbolo federacijai.
Michalas Bílekas
Čekijos rinktinės vyr. treneris
Žin oj om e, kad jei pral aim ės im e Lenk ij os kom and ai, važ iuos im e namo. Kol kas nė vienas žaidėjas to nenorėjo, aš ir mano kolegos – taip pat. Ko tikimės atkrintamosio se varžybose? Pirmiausia būtų ge rai išvengti dvikovos su Vokietija. Bet kokiu atveju minimalią užduo tį jau įvykdėme: mes – ketvirtfina lyje.
Tvarkaraštis Šiandien C grupėje
21.45 val. Gdanske: Kroatija–Ispanija, 21.45 val. Poznanėje: Italija–Airija. Rytoj D grupėje
21.45 val. Kijeve: Šved ija–Prancū zija, 21.45 val. Donecke: Angl ija– Ukraina.
12
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
pasaulis Griuvo scena
Paskutinis balsavimas
Policininkas žudikas
Toronto parke prieš britų gru pės „Radiohead“ koncertą Downsview parke sugriuvus scenai žuvo žmogus. Dar trys žmonės sužeisti. Iš pradžių buvo spėliojama, kad scena galėjo sugriūti dėl stiprių vė jo gūsių, bet vėliau pranešta, kad jokių gūsių tuo metu ne buvo.
Egipte vyko balsavimas, po kurio paaiškės, kas pakeis nu šalintąjį Hosni Mubaraką. Mu sulmonų brolijos kandidatas Mohammedas Mursi žadėjo, kad gins praėjusių metų suki limo tikslus. Jo varžovas Ah medas Shafiqas rinkimuose dalyvauja su griežta įstatymo ir tvarkos programa.
Slovakijoje policininkas nu šovė tris žmones ir dar du sužeidė. 51-ų pareigūnas ma žame Hurbanovo mieste pra dėjo šaudyti į vieno namo so de esančius romus. Vyras buvo suimtas po dvi valan das trukusių derybų su poli cija, per kurias grasino nusi šausiąs.
Rinkimai – nuosprendis eurui?
Ar rinkimai Graikijo je gali būti vadina mi istoriniais? Kai kas sako, kad taip, kai kas – kad ne. Kiek žmonių, tiek nuomonių.
Graikijos partijų baimės propa ganda buvo labai didelė, – sakė 53 metų rinkėjas Stavras Logaras. – Norėtume kitokio stiliaus vy riausybės, kitokio kelio Graikijos ir Europos visuomenei.“ 33 metų turizmo sektoriaus dar buotoja Iro Busaini teigė norinti pasakyti Vokietijai štai ką: „Liau kitės vadinę mus tinginiais, at važiuokite čia ir pažiūrėkite, kaip sunkiai dirbame.“ Moteris sakė balsavusi už komunistus. „Man jau gana. Nieko iš šių rin kimų nesitikiu“, – teigė ji. Tuo metu balsavę už kairiuosius sakė, kad Graikijai reikia pokyčių. 54 metų architektė Tonia Kate rini pabrėžė: „Situacija pastaruo sius dvejus metus daugumai žmo nių buvo labai sunki, todėl manau, kad turime padaryti didelių poky čių. Vis dėlto manau, kad daugu ma žmonių nerimauja, nes ateitis labai tamsi.“
Dėmesio centre
Problemos euro zonoje jau se niai nėra tik Graikijos problema. Tai konstatavo ir buvęs Graikijos premjeras George’as Papandreou. Tačiau graikai žibalo į rusenan čią ugnį pilti nesibodi. Taupyti vi siems įgriso, todėl vakar neabejota, kad prieš diržų veržimąsi nusista čiusi radikali kairioji partija „Syri za“ gali tikėtis sėkmės. Tiesa, kiti graikų politikai pasta ruoju metu baugino visuomenę, kad sprendimas nulems, liks šalis euro zonoje ar ne. Nebalsuoti graikų už pažadus daugiau netaupyti ragino ir tarp tautinė bendruomenė. „Syriza“ partija gąsdina Euro pos lyderius ir rinkas, nes žada nu traukti Atėnų įsipareigojimus kre ditoriams ir derėtis dėl jų iš naujo. Vokietijos kanclerė Angela Mer kel rinkimų išvakarėse sakė, jog graikams „itin svarbu išsirinkti to
Nauja era?
Dilema: taupymas ar euras – toks klausimas vakar kilo ne vienam graikui.
kius įstatymų leidėjus, kurie gerbtų finansinės pagalbos Graikijai sąly gas“. Prancūzijos prezidentas François Hollande’as irgi perspėjo graikus: „Taip, aš įspėjau, nes esu Graikijos draugas. Jei graikai atsiribos nuo prisiimtų įsipareigojimų ir atmes kelią, kuriuo eina, euro zonoje yra šalių, kurios gali reikalauti išmesti Graikiją iš euro zonos.“
Smulkūs incidentai Pol ic ij a pran ešė, kad ieško 22 me „Skai“, kur du než in om i asm enys tų vyro, kur is prie vien os rink imų važ iuod am i motoc iklu metė ran apyl inkės Zak int o sal oj e šovė į kinę gran atą. Nors gran at a nes pro orą ir pab ėgo. Dar vien as inc id en go, iš tel ev iz ij os stot ies buvo eva tas įvyko prie tel ev iz ij os stot ies kuot i žmonės.
Visuomenė sutrikusi
Regis, perspėjimai bent šiek tiek pasiteisino. Nors apklausos po pirmųjų rinkimų gegužės 6 d. ro dė, kad „Syrizos“ šalininkų skai čius Graikijoje auga kaip ant mielių ir nauji rinkimai gali atvesti radi kalus į valdžios olimpą, prieš va karykštį balsavimą aiškėjo, kad nė vienai partijai tikriausiai nepavyks surinkti tiek balsų, kiek reikia dau gumai parlamente. Tai, matyt, reiškia, kad graikų politikai vėl užsidarys prezidento kabinete ir ten bandys suformuo ti valdančiąją koaliciją. Tiesa, politologai perspėjo, kad koalicijos lipdymas graikų politi kams gali būti sudėtinga užduo tis. Rinkėjai, nors priešinasi diržų veržimosi politikai, tvirtino, kad
AFP nuotr.
Graikija turi likti euro zonoje. „Šis momentas labai kritiškas. Tai rinki mai, kurie verčia žmones labai neri mauti, – sakė 62 metų pensininkas Andreas Papas, atidavęs savo bal są rinkimų apylinkėje Atėnų cent re. – Aš noriu, kad Graikija liktų eu ro zonoje ir ES. Mes manydavome, kad tai galime vertinti kaip savaime suprantamą dalyką.“ 68 metų Emanuelis Kamkutis sakė balsavęs už vieną iš centro dešiniųjų partijų. „Noriu proeuropietiškos vyriau sybės, o ne komunistinės. Kai ką (susitarimą dėl finansinės pagal bos) pasirašėme. Negalime to tie siog atšaukti“, – sakė graikas. Kiti piktinosi, kad užsienio ša lys kišasi į rinkimus. „Vis i su trikę, nes Europ os part ner ių ir
Pokyčių žadantis „Syrizos“ lyderis Alexis Tsipras po balsavimo tvir tino, kad tarptautiniai kreditoriai blefuoja. Pasak jo, Europoje vis la biau plinta taupymui priešiškos nuotaikos ir ES bei Tarptautinis valiutos fondas nenorės rizikuoti Graikijos pasitraukimu iš euro zo nos, kurio padarinius pajustų viso pasaulio ekonomika. „Mes įveikė me baimę. Šiandien atveriame ke lią į viltį, į geresnę ateitį“, – sakė 37 metų politikas. Per pastarąjį kampanijos mitingą jis apkaltino Naujosios demokrati jos partijos lyderį Antonį Samarą, pagrindinį savo varžovą, ginant „Merkel praeities Europą“. O A.Samaras atrėžė, kad derė tis dėl naujo pakto jis pasiruošęs, tačiau nuosaikia forma, o ne tokia, kokią siūlo A.Tsipras. „Išeisime iš šios krizės. Neišei sime iš euro (zonos). Niekam ne leisime išvesti mūsų iš Europos“, – sakė A.Samaras. BNS, AFP, BBC inf.
Graikai šluoja santaupas iš bankų Daug el is graikų baim in as i, kad šalyje bus įvest a nac ion al inė val iut a, todėl šluoj a eur us iš bankų ir net laik o juos po pa galvėm is.
Atsiima: nuo krizės pradžios iš
Graikijos bankų šalies gyvento jai atsiėmė net 80 mlrd. eurų.
„Reuters“ nuotr.
„Aš jaučiuosi kalta, kad atsiimu pinigus iš Graikijos bankų, tačiau turiu galvoti apie savo dvejų metų dukrelę Josephiną“, – sakė 43 me tų Joanna Stavropoulos. Taip darančių žmonių Graikijoje pastarosiomis dienomis – apstu. Daugelis graikų tuština savo sąskaitas, nes bijo, kad šalis neliks
euro zonoje, taigi bus įvesta nacio nalinė valiuta ir ji bus nuvertinta. Joanna, dirbanti žurnaliste, sa ko puikiai žinanti, kas nutinka už sidarius bankams.„Buvau šalyse, kuriose bankai užsidarė. Žmonės prarado pinigus“, – sakė moteris. Ji pridūrė, kad buvo Argentino je, kurioje vyriausybė paskelbė, kad šalis bankrutavo, taip pat Zim babvėje, kur valstybė nesugebėjo pažaboti infliacijos. Dabar ji mato, kad Graikija suka finansinio kracho link. „Mano šalis rieda nuo kalno“, – konstatavo Joanna.
Skaičiuojama, kad nuo krizės pradžios iš Graikijos bankų atsiim ta per 80 mlrd. eurų, vien per šių metų gegužę – 5 mlrd. Christianos vardu prisistačiu si vieno Graikijos banko darbuo toja sako, kad pinigus atsiima ne tik svarbūs klientai, bet ir daugelis paprastų žmonių, kurių dalis ban kuose laiko vos po kelis šimtus eurų. Pasak moters, daugelis turtingų graikų perveda pinigus į Italiją ir Šveicariją, taip pat į Vokietiją. Ki ti perka nekilnojamąjį turtą Londo ne. Tie, kurie palieka savo pinigus
Graikijos bankuose, renkasi juos laikyti grynaisiais, o ne sąskaitose. „Dabar Graikijos banke jums bū tų sunku rasti neužimtą dėžutę pi nigams“, – sakė Christiana. Tiesa, ne tik bankininkams, bet ir policijai pinigų atsiėmimas kelia nerimą – daugelis graikų savo san taupas laiko namie, todėl daugėja vagysčių. Pasak graikų dienraščio „Ta Nea“, kuris remiasi Graiki jos finansų ministerijos skaičiavi mais, šiuo metu graikai namie lai ko per 50 mlrd. eurų. „Der Spiegel“ inf.
13
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
menas ir pramogos
Trakai grįžo į senovę Savaitgalį Trakų istorijos muzie jus keturioliktą kartą surengė Viduramžių šventę. Dvi dienas pilyje skambėjo muzika, kovė si riteriai, triūsė senųjų amatų meistrai, vyko edukaciniai už siėmimai, buvo siūlomos nekas dienės pramogos, taip pat vyko septintasis tarptautinis lanki ninkų turnyras.
Šou: stilistas D.Vinokurovas žiūrovų akivaizdoje kirpo modelius ir kūrė įspūdingas šukuosenas.
Simono Švitros nuotr.
Apie naujienas – iš meistro lūpų Penktadienio vakarą Vilniuje rinkosi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sti listai. Juos čia atvedė profesinis smalsumas – pažiūrėti, kaip dirba garsus pasaulyje kirpėjas modeliuotojas Dmitrijus Vinokurovas. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Pastarąjį kartą prieš penkerius metus mūsų šalyje lankęsis žirklių meistras sostinėje surengė įspū dingų šukuosenų pagal naujausias tendencijas šou. Pats D.Vinokuro vas čia pat scenoje kirpo modelius, susirinkusius Baltijos šalių stilistus supažindino su savo kirpimo ir da žymo technika, atskleidė įvairiau sių kirpimo bei dažymo paslapčių. Novatoriumi ir eksperimenta toriumi save laikantis, stereotipus
laužantis D.Vinokurovas „Forum Palace“ vykusiame šou pristatė ke turias šukuosenų tendencijų kryp tis. Tai urbanistinė, glamūrinė, et ninė ir romantinė. Urbanistinė kryptis „Celest“ – tai kosminės merginos įvaizdis. Trumpų plaukų šukuosena, švie sūs, gana šalti atspalviai. Antroji pristatyta kryptis – „Ro xy“. „Tai tarsi grįžimas į aštuntąjį dešimtmetį, tik šiuolaikiniu žvilgs niu. Čia svarbu prisiminti tokias anų laikų mūzas kaip Yoko Ono, Cher. Spalvų paletė labai ryški,
Novatorius: D.Vinokurovas nuolat laužo stereotipus ir tradicijas.
emocinga, didelė plaukų apimtis, jie idealiai iššukuoti“, – aiškino meistras. Trečiasis modelis pristatė iš Lo tynų Amerikos kilusią „Blaze“ kryptį. Šios krypties akcen tai – tango stilius, glotnūs, žvilgantys plaukai, sklasty mai, lygiai sušukuoti plau kai arba lengva banga. Sti listo teigimu, tai kryptis stiprių moterų, kurios ne bijo nešioti juodos spal vos, eksp er im ent uot i, derinti kontrastingų juo dų ir raudonų atspalvių. „Tokia moteris pati sa vaime jau yra graži“, – sakė tendencijas p r i s ta t a n tis kirpėjas mod el iuo tojas. Ir ketvirtoji kryptis – „Gra ce“. Šios krypties spalvos natūralios, auksinės-smėlinės, pilkšvai rusvos, šviesiai rudos. Sti listas parodė, kaip viena šukuose na, likusius ilgus plaukus sukėlus į viršų, gali virsti kitos krypties šu kuosena. „Visų įvaizdžių pavadinimai – moteriški vardai. Visi jie trumpai, bet tikslingai apibūdina kiekvieną mados kryptį“, – teigė D.Vinoku rovas. Visame pasaulyje garsaus meist ro vizitą į Lietuvą organizavo Kir pėjų ir grožio specialistų asocia cija su renginio rėmėja – „Wella Professionals“ kosmetikos ofi cialia atstove Lietuvoje bendrove „Sirowa Vilnius“. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė
Pasak Trakų istorijos muziejaus direktoriaus Virgilijaus Povi liūno, šiemet renginyje dalyva vo apie 200 istorijos rekonst rukcijos klubų narių iš Lietuvos bei Lenkijos, amatininkų, muzi kantų ir muziejaus darbuotojų. Į lankininkų klubo „Strėlė“ organizuojamą turnyrą suva žiavo Baltarusijos, Rusijos, Lat vijos, Lenkijos, Ukrainos ir Lie tuvos šauliai. Senųjų amatų entuziastai su sirinkusiesiems rodė ir pasakojo, kaip viduramžių gyventojai lip dė molį ant stovylų ir iš jo žiedė įvairius dirbinius, pristatė rau go keramiką, mokė rišti bučius ir varžas, kaldinti vinis, apdirbti kailius, drožti, gaminti muilą, ju velyrinius dirbinius ir vitražus. Čia pat buvo galima pasimo kyti siuvimo, siuvinėjimo, juos tų pynimo, tinklelio mezgimo ir rišimo subtilybių. Knygrišiai de monstravo knygos įrišimo meną, o dvi naujos dalyvės – restaura torės iš M.Mažvydo bibliotekos – pasakojo ir rodė semtinio po pieriaus gamybą ir pirmą kartą Lietuvos rekonstrukcijos istori joje pristatė naują amatą – po pieriaus marmuravimą. Šventės svečiai taip pat turėjo progą išbandyti senovinius sta lo žaidimus ir specialias riterių rungtis, šaudymą iš arkbalis tos, arbaletų ir lankų. Tradici niais viduramžių valgiais vaiši no Vilniaus puodžių cechas. VD, BNS inf.
200
dalyvių
šiemet suvažiavo į Viduramžių šventę. Futurizmas: „Celest“ – tai kos
minės merginos įvaizdis.
Jolanta Mačiulienė džiaugėsi sti listo D.Vinokurovo bei jo kūry binės komandos vizitu ir pavyku siu renginiu. „Tikslas buvo atvežti į Lietuvą profesionalą – D.Vinokurovą. Jis yra pasaulio stilistų dešimtuke. Manau, kad kiekvienas čia šįvakar atėjęs pajautė, kas yra profesio nalumas, grožis, subtilumas, ma da, pamatė, kokios yra tendencijos. Ne kiekvienam duotas toks talen tas, matyt, tai būna skirta Dievo“, – gražių žodžių profesionalui ne gailėjo renginio organizatorė J.Ma čiulienė.
Kovos: šventės dalyvių žvilgs
nius traukė riterių susirėmi mai. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
14
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? „Domino“ teatre, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 40–60 litų.
Kur? Kavinėje „Cafe de Paris“, Didžioji g. 1. Kada? Iki liepos 16 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 18 val. Kiek? 18 litų.
Intriguojantis detektyvas Klastočių analizė
Rinktinė iš arti
Komedijos „Žirklės“ veiksmas vyksta kirpykloje, virš kurios gyve na garsi pianistė. Vieną dieną kirpykloje apsilanko inspektorius ir praneša, kad muzikantė nužudyta. Įtariamaisiais tampa visi kir pykloje esantys žmonės, o kas kaltas?.. Šito nežino nei aktoriai, nei režisieriai, nes tai sprendžia žiūrovai.
Nesurežisuoti unikalūs kadrai iš drabužinės, atviri krepšininkų pokalbiai apie kitiems nematomą rinktinės pusę, sirgalius ir my limiausią darbą – krepšinį. Iš taip arti Lietuvos rinktinės dar niekas nematė. Andriaus Lekavičiaus juosta „Mes už... Lietuvą!“ – pirmasis dokumentinis filmas apie krepšinio rinktinės užkulisius.
Kur? Baltijos gintaro meno centre, Šv. Mykolo g. 12. Kada? Iki liepos 14 d. Kiek? Nemokamai.
Natalijos Fediuškinos meninių fotografijų paroda „Klastotės analizė“ į Lietuvą atvyksta pirmą kartą. Prieš atkeliaudamos į Vilnių fotogra fijos buvo eksponuojamos Londono galerijose „Brick Lane Gallery“ ir „Private Party Rooms Gallery London“. Spalvingas vilnietės fotog rafijų pasaulis užsienyje sulaukė didžiulio susidomėjimo.
Kur? Galerijoje „Kairė–dešinė“, Latako g. 3. Kada? Iki birželio 24 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „AV17“, Aušros Vartų g. 17. Kada? Iki liepos 7 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? „Forum Cinemas Akropolis“, Ozo g. 25. Kada? Šiandien 21.15 val. Kiek? 18 litų.
Baltiškos dvasios papuošalai
Puota grafikos gurmanams
Juvelyrė iš Lenkijos
Filmas „Bernvakaris Australijoje“
LIETIS – keturių profesionalių jaunų menininkų grupė, kurianti baltiškus papuošalus. Vita Leme žienė, Aurimas Lemežis, Sigita Jonynaitė bei Ma rius Būda pristato juvelyrikos ir skulptūros pa rodą „Ašis“.
Po penkerių metų pertraukos Vilniaus grafikos meno centre pristatoma menininkės Lidos Du bauskienės grafikos darbų paroda „Būsena“. Ji skirta meno gurmanams, išsiilgusiems tikrosios grafik os.
Karolina Bik yra jauna juvelyrė, kilusi iš pietinės Lenkijos. Edinburge juvelyrikos dizaino specia lybę įgijusi menininkė, pakeliavusi po pasaulį ir ten įvertinta, savo kūrybą pristato ir vilnie čiams.
Kaip vyksta vestuvės Australijoje? Linksmiau nei Joninės Lietuvoje! Prabangi ceremonija, jū ra alkoholio ir trys ištikimi draugai, nusprendę padaryti bet ką, kad ši diena jaunikiui įsimintų visam likusiam gyvenimui.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00, 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 Sveikinimų koncertas (k). 14.15 Lietuva – jūrinė valstybė. 14.50 Žinios. 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50, 23.55 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.25 Dok. s. „Detektyvė King“ (1) (Kanada, 2011 m.) (N-7). 20.25, 22.30 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00, 0.00 UEFA EURO 2012 apžvalga. 21.30, 22.35 UEFA EURO 2012 studija. 21.45, 22.45 UEFA EURO 2012 C grupės rungtynės Kroatija–Ispanija. Tiesioginė transliacija iš Lenkijos. 23.50 Vakaro žinios. 0.25 UEFA EURO 2012 C grupės rungtynės Italija–Airija. Vaizdo įrašas.
7.20 Pirmas kartas su žvaigžde (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 „Išdykę seniokai“ (1, 2) (N-7) (k). 10.45 Kitas! (N-7). 11.15 Romantinė komedija „Sklinda gandai“ (JAV, Australija, 2005 m.) (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“. 13.40 „Keista šeimynėlė“ (6). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.10 24 valandos (N-7). 16.10 „Meilės miestas“. 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (9) (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (9) (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (9) (N-7). 21.00 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva. 22.35 „Havajai 5.0“ (N-7). 23.35 „Įvykis“ (3) (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
LNK
TV3
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 Anim. s. „Geniuko Vudžio šou“ (1) (JAV, 1998 m.).
LTV 10.00 val.
6.40 6.55 7.25 7.55
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. „Kol mirtis išskirs“ (5, 6).
LNK 22.35 val.
8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Komedija „Raganaitės“ (JAV, 2005 m.). 12.50 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Kodėl? 20.10 „Be namų“. 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Dievobaimingos kalės“. 23.00 Mokslinės fantastikos f. „Atkeliavęs iš anapus“ (JAV, 2011 m.). 0.50 „Gyvenimas“. 1.45 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“ (5).
BTV 6.30 7.00 7.25 7.50 8.25 9.00 9.30
Televitrina. Žinios (k). Smagiausios akimirkos. „Dapkai ir Butkai“. „Zaicevas + 1“ (N-7). „Kviečiu vakarienės“. „Miesčionys“ (N-7).
TV3 15.40 val.
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 Sveikinimai (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Tylos riba“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Gyvenimo spalvos“. 21.25 Romantinė drama „Asmeniniai Pipos Li gyvenimai“ (JAV, 2009 m.) (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 8.00, 13.00, 21.40, 0.10 Lietuva– Venesuela–Londonas. 8.15, 14.45 Negaliu tylėti. 9.15 „Sodo detektyvės“ (N-7). 10.15 Griūk negyvas! (N-7). 10.35 Gamink sveikiau! 11.05 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.
BTV 15.00 val.
12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10, 0.25 Dok. f. „Meksikos narkotikų karai“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Negaliu tylėti. Geras kaimynas – kaip laimingas loterijos bilietas? 19.20 Griūk negyvas! (N-7). 19.55 „Teherano labirintas. Nugalėtojas pralaimi“ (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.37, 0.07 Orai. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 1.25 Teritorija.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“–„Chievo“. 14.50 VTB vieningoji krepšinio lyga. Samaros „Krasnye Krylja“–Kauno „Žalgiris“. 16.25 Olimpinės žaidynės. 16.40 Automoto. 17.10 Italijos „Serie A“ lyga. „Milan“–„Napoli“. 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. IV etapas („Oulton Park“). 22.25 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup 2012“. IV etapas („Oulton Park“). 23.15 Sportas LT.
lietuvos ryto tv 17.20 val.
frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654. 959483
UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.
pirmADIENIS, birželio 18, 2012
959171
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val. 961027
paslaugos statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt. 955284
Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.
952525 Taupymas: anksčiau Moksleivių dainų šventei buvo planuojama skirti 8 mln. litų, tačiau jos rengėjams
teks tenkintis kiek mažesne suma.
Kitos
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pavojų šventei nemato
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.
760904
Pasirengimas liepos pradžioje vyksian čiai Moksleivių dainų šventei „Mūsų var das – Lietuva“ vyksta visu tempu, ir dide lių problemų jai ruošiantis kol kas neky la. Tai tvirtina Moksleivių dainų šventės direktorius Romualdas Kondrotas. Žiemą švietimo ir mokslo minist ras Gintaras Steponavičius bu vo paskelbęs, kad dėl taupymo ši iš anksto planuota šventė šiemet neįvyks. Tačiau po to, kai buvo su laukta jos rengėjų pasipriešinimo, ir paraginus Seimo komitetui, nu spręsta šventės neatidėti. Tiesa, ji rengiama už mažesnę sumą – ne be 8 mln. litų, kiek anksčiau pla nuota jai išleisti, o už 5 mln. litų. „Negali sakyti, kad padėjo disku sijos (ar šventė įvyks, ar ne – BNS), bet jau dabar viskas įsivažiavo ir vyksta visu tempu. Mano telefo nas įkaitęs iki raudonumo“, – BNS sakė R.Kondrotas, vadovaujantis ir M.K.Čiurlionio menų mokyklai. G.Steponavičius yra sakęs, kad tikimasi sutaupyti viešojo pirkimo
būdu perkant organizacines paslau gas ir netrumpinant šventės me ninės programos. Viešuosius pir kimus organizacinėms paslaugoms – apšvietimo, įgarsinimo, dalyvių
Romualdas Kondrotas:
Dabar viskas įsivažia vo ir vyksta visu tem pu. Mano telefonas įkaitęs iki raudonumo. maitinimo, transporto, nakvynės ir kitokioms – pirkti skelbia Švieti mo ir mokslo ministerija. R.Kond rotas atsakingas už meninę dalį.
parduoda Anot jo, rengiantis šventei kol kas didnekilnojamąjį elių problemų nekyturtą la. „Eilinės Parduodamas kambarių butas Palanpro blemėlės,dviejų kurios yra sprend gos centre, užtant bažnyčios, S.Nėries 1A. Tel. žia mos vyks darbui, ir kolg. kas 8 603 62 096. tokių ypatingų, kad ko nors nebus, 955765 kas nors neįvyks... Sunku pasaky perKa ti, nes yra paskelbti viešieji pirki mai, o kaip jų laimė tojai nuoišsiBrangiai perkame mišką su dirbs, žeme arba Atsiskaitome iš karto. jųkirsti. prikVisoje lausysLietuvoje. Dainų šventės sėkmė 676 41 155. – BNS sakė šven arTel. ba 8ne sėkmė“, 929896 tės dir„BEST ektorius. UAB COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, Sumokame karto. „Seniaugalvijus, būdavavis. o, kad viena išor Tel. da 8 613 70 nuo 805, 8 613 70 gaMokame nizacijaPVM. viską ro – ūkio 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. iki meno. Dabar yra toks naujas 953105 modelis, sunku dabar komentuo ti, Įvairūs ar jis bus sėkmingas, ar labai nevKita ykęs. Tikimės sėkmės“, – tei gė2012 R.Kond otas. apygardos teismo nutar04 20rVilniaus šventę LieUAB tuvos mokavialinijos“ inių dainų timi „Joanos iškelta bankroto byla (c. var b. Nr.das B2-3323-160/2012). Bankrutuo„Mūsų – Lietuva“ Vil niu UAB „Joanos avialinijos“ administratojejančios numpaskirta atyta UAB sureng ti lie pos 6–8 riumi VERSLO VALDYMO IR RESd., joje tikimasiCENTRAS. sulauktĮgaliotas i apie asmuo 20 TRUKTŪRIZACIJOS – V.Česonis, 8 686 83 541. Prašom iki 2012 tūkst. dalytel. vių. m. birželio 11 d.lyimtinai pateikti pa savo Šventės da viai turėtų sirkreditoo rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai dy ti trijų dienų programdienai) oje: Šo kiųpri(bankroto bylos įsiteisėjimo kartu dedant reikalavimus die noje kreditorinius „Siemens“ arenoje, patvirtinanDainų čiųndokumentų nuorašus. die oje Vingiotinkamai parke įformintus ir Ansamb lių Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų vaįvykdymas kare Kalnų par k e. yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu Lie tupadaryta. vos moks leivių dainų šven tai yra Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių 262-105, tės atskiraipr.nuo LieLT-50204 tuvos Kaunas. dainų Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. švenčių rengiamos nuo 1964 m. 961016 VD, BNS inf. INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
Vadovas greičiausiai nesikeis Kultūros ministerija, paskelbusi konkursą į Operos ir baleto teat ro vadovo pareigas, sulaukė vie nintelio kandidato. Tai BNS pra nešė ministerijos atstovė Vaiva Gogelienė.
Dabartinis teatro generalinis di rektor ius Gintautas Kėviš as (nuotr.) BNS patvirtino, kad savo kandidatūrą pateikė jis. Kultū ros ministerija pretendentų do kumentų laukė iki penktadienio darbo dienos pabaigos. Apie pietus savo noro vadovau ti teatrui dar nebuvo pareiškęs nė vienas kandidatas, o po pietų savo kandidatūrą pateikė G.Kėvišas. Iš pretendentų reikalauta turė ti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą meno srities, humani tarinių mokslų srities ar socia
linių mokslų srities išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį) ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamo darbo patirtį. G.Kėvišas teatrui vadovauja nuo 2002 m. liepos. Jo vadovavimą lydėjo korupcijos šešėlis – Gene ralinė prokuratūra ilgiau nei trejus metus tiria, ar rekonstruojant teat ro sceną nebuvo iššvaistyti pinigai. Rugsėjo viduryje žiniasklaida pranešė, kad prokurorai G.Kėvi šui pateikė įtarimus. Valstybės kontrolė yra nusta čiusi, kad teatras, vykdydamas re konstrukciją, ne kartą pažeidė Vie šųjų pirkimų įstatymą – už scenos įrangą mokėjo brangiau, nei buvo numatyta preliminarioje sutartyje, papildomai nupirko darbų ir įran gos už beveik 13 mln. litų. VD, BNS inf.
Gedimino Bartuškos nuotr.
group projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Tel. 261 3653, 261 3655 Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo skelbimai@vilniausdiena.lt tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500. prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų 975124 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, darper bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. 975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
siūlo darbą
paslaugos
Kelionių
jai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos. 960851
Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas effectivus@gmail.com. 961170 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS . nariams! ja – www.lietuvalondonas.com 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, jos sodų 20-oji g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita tvirtinimas. Revizoriaus atas8 699 99 ir965, 8 612 222. 227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. 975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas. 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos da atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
15
skelbimai
Įvairūs
Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Ar svajojate aplankyti Niujorką? O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! ypatingą kainą. Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga leiskitės 110 Lt į nepamirštamą kelionę 2012 10 01–2013 03Jus 21 į trumpiausios nakties vaKviečiame Niujorkas karėlį! nuo 2226 Lt Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Bostonas nuo 2588 Lt ryto!
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – 577 Lt (05.26.) – 95 Lt Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Ltjūros nuo 1197 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt KroatijaItalija nuo 990 Lt pažintinė) nuo 1290 Lt Šiaurės (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: nuo 619 Lt Praha–Viena–Budapeštas Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) IŠ VARŠUVOS Graikija,Hurgada Cgalkidikė – 979 Egiptas, nuo 935LtLt Ispanija, Kosta Dorada Bulgarija nuo 850 Lt – 999 Lt Ispanija, – 1108 Šri Lanka Alikantė nuo 3500 Lt Graikija, sala Kreta nuoKos 1170 Lt – 1128 Lt Turkija, nuo Antalija Tunisas 770 –Lt1185 Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Lt Kroatija, Rijeka – 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Turkija,Nilu Marmaris 1289LtLt Kruizas nuo 2038 Bulgarija, Burgas – 1199 Ltnuo 2423 Lt Izraelis–Jordanija–Egiptas Portugalija, Marokas nuoAlgarvė 2634 Lt– 1899 Lt Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Šri Lanka – 3500 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt Ispanija, – 1499 Lt LĖKTUVUMaljorka IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilTurkija, sinės) Antalija – 889 Lt Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 125nuo Lt 3464 Lt Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika. Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – 99 Lt Mažieji Laukystos piratai Bulgarija, Varna – 1099 Lt 370 Lt Holivudo akademija 599 Portugalija, Algarvė – 2239LtLt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Apači indėnai į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550atkeliauja Lt Avataro–nuotykiai Raganė 550 Lt kartu 450 Lt Mes šampinjonai Laimingas žmogus 450 – taiLtaš! 600 Lt Aplink Top Fun pasaulį 640 Lt per 7 dienas 499 Lt Mano pasaulis 595 Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS1699 UŽSIENYJE Bulgarijoje Lt Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Kryme „Saliut“ 1699 Lt AVIABILIETAI* Baku nuo 1050 Lt;LtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Juodkalnijoje 1899 Lt KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* Talinas–Helsinkis Delis nuo 1870 Lt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 Lt Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses KELTAI VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Į Rusiją nuo nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Ryga–Stokholmas Talinas–Helsinkis Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Šiandien lietaus nenumatoma, bus šilta: termometrai rodys 20–26 laipsnius šilumos. Antradienį vyraus vasariškai šilti orai su trumpais lietumis, vietomis galima perkūnija. Temperatūra naktį 11–16, dieną 20–25 laipsniai šilumos.
Šiandien, birželio 18 d.
+22
Telšiai
+20
+23
Šiauliai
+23
Klaipėda
Panevėžys
+23
Utena
+25
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi
4.41 21.58 17.17 3.49 20.54
170-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 196 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+24
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +29 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +14 Kairas +37 Keiptaunas +16 Kopenhaga +20
Londonas +19 Madridas +31 Maskva +22 Minskas +23 Niujorkas +22 Oslas +17 Paryžius +20 Pekinas +34
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+24
Alytus
2–5 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+18
+23
+20
+16
3
+22
+25
+18
+10
5
+15
+23
+20
+12
2
trečiadienį
1952 m. gimė aktorė Isabella Rossellini.
1815 m. Napoleonas pralaimėjo Vaterlo mūšį. 1870 m. gimė prancūzų filosofas, katalikiškojo modernizmo atstovas Édouard’as Le Roy. 1919 m. nustatyta pirmoji Lietuvos–Lenkijos demarkacijos linija. 1928 m. mirė Roaldas Amundsenas, norvegų keliautojas, poliarinių sričių tyrinėtojas. 1929 m. gimė Grigorijus Kanovičius, rašytojas prozininkas, drama-
prizas Šią savaitę laimėkite dvi knygas iš „Svajonių romanų“ kolekcijos: Julios James „Ypatingos akimirkos“ ir Maxine Sullivan „Prisijaukinti bosą“. Prieš ketverius metus Sofija karštai pamilo Niką. Bet vieną dieną vyras tiesiog dingo iš jos gyvenimo. Spaudžiama finansinių sunkumų Sofija priima abejotiną darbo pasiūlymą. Ir patį pirmą vakarą susitinka Niką. Vyras pasipiktina supratęs, kaip Sofija užsidirba pragyvenimui, ir ryžtasi ją sustabdyti. Niekas nepalieka Bleiko Džerodo. Netikėtas nepriekaištingos padėjėjos Samantos įgeidis išeiti iš darbo priverčia jį ne juokais sunerimti. Tačiau Bleikas neketina lengvai paleisti neprilygstamos darbuotojos. O Samanta nusprendžia paskutinį kartą pamėginti užkariauti viršininko širdį.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 26 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Vardai Amandas, Arminta, Elžbieta, Ginbutas, Marcelinas, Marina, Morkus, Vaiva
horoskopai
antradienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+23
+25
Praha +30 Ryga +21 Roma +33 Sidnėjus +17 Talinas +18 Tel Avivas +33 Tokijas +24 Varšuva +28
4
5
6
7
8
9
10
turgas, vertėjas, scenarijų režisierius ir režisierius. 1936 m. mirė rusų rašytojas Maksimas Gorkis. 1942 m. gimė legendinės grupės „The Beatles“ narys dainininkas Paulas McCartney. 1946 m. gimė dainininkė (sopranas), pedagogė Regina Maciūtė. 1949 m. gimė Lenkijos politikai dvyniai Jarosławas ir Lechas Kaczyńskiai.
Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis. Jausite jų supratimą bei palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu. Prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks vykdyti. Jautis (04 21–05 20). Puikiai seksis suprasti aplinkinius, gerai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs įspūdžiai, geri santykiai, artimųjų parama padarys jus laimingą. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Sėkmė jums bus palanki, tad drąsiai ženkite į priekį. Vakare galimas netikėtas romantiškas susitikimas. Vėžys (06 22–07 22). Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Bet jūs žinote, kad ateis geresni laikai, o kol kas teks panuobodžiauti ir užsiimti neįdomiais dalykais. Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Nereikia pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes vėliau galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms ir netikėtumams. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt sutiksite žmogų, kuris jus sužavės ir privers įsimylėti. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Skorpionas (10 24–11 22). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Nevarginkite sau galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų arba, dar geriau, ištrūkite trumpam pailsėti į gamtą. Šaulys (11 23–12 21). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, per juos pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers ir gebėjimas susitarti, ir asmeninės jūsų savybės. Ožiaragis (12 22–01 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Tačiau savo agresyvumu galite įžeisti kitą žmogų. Nesilaikykite nagais įsikibęs savo tiesų, verčiau asmeniniu pavyzdžiu pademonstruokite patirtį. Vandenis (01 21–02 19). Jūsų gyvenime neliko vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją, suprasite, kad tai tik laikini sunkumai. Žuvys (02 20–03 20). Esate kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Geriau savo fantazijas išliekite kurdamas, o ne reikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius.