2012-06-20 Klaipeda

PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS

PIRMAS miesto dienraštis

11 www.kl.lt

trečiADIENIS, birželio 20, 2012

143 (19 444)

Kaina 1,30 Lt

Mies­te dau­gė­ja ba­ri­ka­dų Rei­ka­la­vi­mas nu­ griau­ti eli­to kvar­ta­ lu va­di­na­mos Skau­ tų gat­vės už­kar­dą mies­to val­džios iš­ sa­ky­tas dar prieš ke­le­rius me­tus. Ta­ čiau iki šiol nepa­ darytas nė vie­nas žings­nis, kad už­tva­ ro šio­je gat­vė­je ne­ lik­tų. Toks sa­vi­val­ dy­bės be­jė­giš­ku­ mas skatina ir ki­ tus mies­tie­čius sek­ ti eli­to pė­do­mis ir sa­vo in­te­re­sus gin­ti ba­ri­ka­do­mis.

„Da­bar kim­ba­me į at­la­pus, o ne į fa­sa­dą.“ Bend­ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­to­rius“ di­rek­to­rius Al­das Kliu­kas at­sklei­dė, kaip vyks­ta vieš­bu­čio „Vik­to­ri­ja“ re­konst­ruk­ci­jos dar­bai.

4p.

Valdžiai perka naujas mašinas

Miestas

2p.

Lietuvos pievose auga orchidėjos

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Gat­vė, bet ne gat­vė

Prieš še­še­rius me­tus sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė ko­pų pa­pė­dė­je Gi­ru­liuo­se iš­dy­gu­sio kvar­ta­lo gy­ven­to­jų bend­ri­ jai „Gin­ta­ro kran­tas“ bu­vo iš­siun­tu­si rei­ka­la­vi­mą nuim­ti už­kar­dą ir at­ver­ti gat­vę, kaip ir bet ku­rią ki­tą, vi­siems žmo­nėms.

4

Spren­di­mas: uostamies­čio val­džiai ar­ti­miau­siu me­tu teks ap­si­spręs­ti, ar griau­ti mies­to nuo­sa­vy­be esan­

čios Skau­tų gat­vės už­kar­dą, ar ne.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­žas

namai

13p.

2

trečiADIENIS, birželio 20, 2012

miestas Ap­do­va­nos gar­bės ženk­lu

Pra­šys pi­ni­gų

Per­kė­lė kon­tei­ne­rius

Lie­tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos ap­do­va­no­ji­mą – gar­bės ženk­lą „Nešk sa­vo švie­są ir ti­kėk“ ry­ toj kul­tū­ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­lū­nas įteiks ke­tu­riems nu­ si­pel­niu­siems me­ni­nin­kams.

Tarp jų – ir 60-me­tis klai­pė­ die­tis skulp­to­rius pro­fe­so­rius Arū­nas Sa­ka­laus­kas, šie­met pa­žy­min­tis kū­ry­bos 35-me­tį.

Klai­pė­dos re­gio­no plėt­ros ta­ry­ ba nu­spren­dė kreip­tis į Vy­riau­ sy­bę, Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ ją, Uos­to di­rek­ci­ją, ki­tas ins­ti­tu­ ci­jas, kad jos skir­tų pi­ni­gų inf­ rast­ruk­tū­rai uos­ta­mies­ty­je prii­ mant re­ga­tą „Vol­vo Ocean Ra­ ce“ su­kur­ti. Klai­pė­da yra at­rink­ ta kan­di­da­te vie­nam re­ga­tos eta­pų 2015 me­tais su­reng­ti.

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ ra­šė, kad Ant­ro­sios Meln­ra­gės aikš­te­lė­ je neį­ga­lių­jų ma­ši­noms skir­to­ se vie­to­se ar­čiau­siai ta­ko, ve­ dan­čio į pa­plū­di­mį, sto­vi kon­ tei­ne­riai. Nors šie sto­vė­jo, kaip nu­ma­ty­ta sche­mo­je, sa­vi­val­dy­ bės dar­buo­to­jai juos nu­spren­dė per­kel­ti ki­tur. Vie­tos su­grą­žin­ tos neį­ga­lie­siems.

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Tre­čia­d ie­n į Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas da­ly­ vaus Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je Vil­niu­je.

Tuo­pų snie­gas er­zins ir to­liau

Pa­si­ta­ri­mas. Tre­čia­die­n į 11 val. sa­vi­ val­dy­bė­je vyks pa­si­ta­r i­mas dėl jū­r i­ nio pa­vel­do ap­skai­tos bei ap­sau­gos pro­ble­mų ir jų spren­di­mo bū­dų.

Pi­ra­tai. Tre­čia­d ie­n į 12 val. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je iš­si­lai­pins ypa­tin­gų pi­ ra­tų bū­rys. Pen­kio­li­ka neį­ga­lių Lie­tu­ vos su­t ri­k u­sio in­te­lek­to žmo­n ių glo­ bos bend­ri­jos „Klai­pė­dos vil­tis“ glo­bo­ ti­nių ir toks pat skai­čius ak­ty­vių jau­nų žmo­nių. Jie pa­si­skirs­tys į ko­man­das ir ieš­kos mu­zie­ju­je pa­slėp­to lo­bio.

Ak­ci­ja. Ket­vir­ta­die­nį nuo 12 iki 20 val. prie pre­ky­bos cent­ro, esan­čio Tai­kos pr. 61, klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi pa­mi­nė­ti Pa­sau­li­nę krau­jo do­no­rų die­ną ir tap­ti do­no­rais. „Krau­jo do­no­rys­tės tu­ras per Lie­tu­vą“ ap­lan­kė jau ir ki­tus mies­tus.

Penk­ta­die­nį nuo 12 iki 20 val. ši ak­ci­ja vyks Pa­lan­gos cent­ri­nė­je aikš­tė­je.

Po­sė­dis. Tre­čia­die­nį 15 val. sa­vi­val­dy­ bė­je po­sė­džiaus Mies­to ūkio ir ap­lin­ ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riai. Dar­bot­var­ kė­je nu­ma­ty­ta svars­ty­ti ke­tu­ris klau­ si­mus. Po dar­bo sa­vi­val­dy­bė­je vyks iš­ va­žiuo­ja­ma­sis po­sė­dis. Po­li­ti­kai vyks ap­žiū­rė­ti pa­plū­di­mius.

Pa­ro­da. Tre­čia­die­n į 17 val. Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­r i­jos mu­z ie­ju­je (Di­d žio­ ji Van­dens g. 2, Klai­pė­da) ati­da­ro­ma Ro­ma­no Bo­ri­so­vo fo­tog­ra­fi­jų pa­ro­da ,,Klai­pė­da 1965 me­tais“. Dar­bai bus eks­ po­nuo­ja­mi iki lie­pos 21 die­nos.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos ci­vi­li­nės met­ri­ ka­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 8 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Jev­ge­ni­ja Plot­ni­ko­ va (g. 1922 m.), Me­čis Gir­kon­tas (g. 1926 m.), Liud­mi­la Shu­va­lo­va (g. 1936 m.), Al­ gir­das Pau­laus­kas (g. 1950 m.), Sam­vel Saa­kian (g. 1952 m.), An­ta­nas Ju­re­vi­čius (g. 1957 m.), Vil­ma Mor­do­sai­tė (g. 1960 m.), Ser­ge­jus Gon­ča­ras (g. 1972 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vil­ma Mor­do­sai­tė, Va­len­ti­na Ga­loč­ki­ na, Ro­ma­nas Al­bi­nas Ab­ro­ma­vi­čius, Liud­mi­la Shu­va­lo­va, Ser­ge­jus Gon­ča­ ras, Me­čis Gir­kon­tas.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 1 mer­gai­tė ir 6 ber­niu­kai.

AB „Klaipėdos energija“ informuoja AB „Klaipėdos energija“ ieško

Dėl sklendžių keitimo birželio 21 dieną =2?@<;.9< C.1F/6;6;8<

nuo 8 val. iki 15 val. bus nutrauktas šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui šiems pastatams: Kuršių a. 1, 2.

Jūros g. 7.

?268.9.C6:.6'

■ aukštasis universitetinis išsilavinimas (personalo vadyba, administravimas); ■ darbo teisės žinios, geras darbo kodekso nuostatų žinojimas, metodinių nurodymų personalo klausimais žinojimas; ■ 3–5 metai darbo personalo valdymo srityje patirtis; ■ užsienio kalbų žinios (anglų, rusų); ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo žinios; ■ puikūs darbo kompiuteriu įgūdžiai; ■ patirtis energetikos sektoriuje (privalumas).

Informacija tel. (8 46) 410 869.

Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.

1.?/< =</Ï16@'

■ darbuotojų paieška ir atrankos kontrolė; ■ įvairių ataskaitų ruošimas; ■ personalo mokymo ir kvalifikacijos kėlimo programos įgyvendinimas; ■ bendrovės organizacinės struktūros ir pareigybių pokyčių organizavimas; ■ su darbo funkcijomis susijusių procedūrų rengimas; ■ personalo vertinimo sistemos sukūrimas ir metinių vertinimo pokalbių organizavimas;

Pū­ga: pa­sta­ruo­ju me­tu mies­te pil­na tuo­pų pū­kų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­die­čius vėl er­zi­na mies­te be­si­plaiks­tan­tys ir gat­ves nu­klo­ ję tuo­pų pū­kai. Miestie­čiai šių me­džių at­žvil­giu nu­si­tei­kę ra­di­ ka­liai – nai­kin­ti. Ta­čiau uos­ta­mies­čio val­džia ne­sku­ba at­si­kra­ty­ ti tuo­pų.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dau­giau­sia jų Klai­pė­do­je te­beau­ga Mo­kyk­los, Pi­lies, Strė­vos, Reik­ja­ vi­ko gat­vė­se. Mies­tie­čiai kas­met pik­ti­na­si jų sklei­džia­mais pū­kais. Žmo­nes er­zi­na, kad jie šiukš­li­na, sklan­do ore, pri­skren­da į bu­tus, pa­ten­ka į no­sį, akis. „Spe­cia­liai tuo­pų ne­ša­li­na­me.

Ne­ga­li vi­so mies­to iš­kirs­ti. Ta­čiau leng­viau iš­duo­da­me lei­di­mus gy­ ven­to­jams, su­si­ruo­šu­siems pa­ ša­lin­ti šiuos me­džius, nes tai nė­ ra pa­gei­dau­ja­ma rū­šis. Ta­čiau, jei tuo­pa svei­ka, kaip ga­li­ma ją kirs­ ti?“ – ste­bė­jo­si Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­ja Ra­sa Po­vi­lans­kie­nė.

Uos­ta­mies­čio val­džia prieš de­ šimt­me­tį bu­vo pa­si­ry­žu­si iš­kirs­ti vi­sas mies­te au­gu­sias tuo­pas. Nuo

2002 iki 2006 me­tų bu­vo iš­kirs­ta be­veik 800 la­puo­čių. „Per­nai šių me­džių ma­žai iš­ kir­to­me. Mies­to val­džia ne­tu­ri lė­ šų to­kiems dar­bams, o pa­tys gy­ ven­to­jai taip pat ne­la­bai sten­gia­si me­džius pjau­ti“, – dės­tė įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas.

Tuo­pos pū­kus sklei­džia maž­daug tris sa­vai­tes. At­lik­ti ty­ri­mai yra pa­ ro­dę, kad jie ne­su­ke­lia aler­gi­nės slo­gos, ast­mos paū­mė­ji­mo ar ki­tų tik­ro­sios aler­gi­jos po­žy­mių. Pū­kai la­biau vei­kia kaip dir­gik­liai – pa­ na­šiai kaip dul­kės, dū­mai, dir­gi­na kvė­pa­vi­mo ta­kus, ska­ti­na čiau­du­ lį. Ne­re­tai aler­gi­ją su­ke­lia ki­ti žy­ din­tys au­ga­lai.

R.Po­vi­lans­kie­nės nuo­mo­ne, vien dėl to, kad gy­ven­to­jams pū­kai ku­ rį lai­ką ke­lia ne­pa­to­gu­mų, svei­kų me­džių kirs­ti ne­rei­kė­tų. Tai vie­nas

la­biau­siai orą va­lan­čių la­puo­čių.

Ta­čiau G.Va­la­ši­nas pa­ste­bė­jo, kad tuo­pos ne tik sklei­džia pū­kus, bet jų šak­nys iš­kil­no­ja ša­li­gat­vius, ar­do ka­na­li­za­ci­jas. Pa­sak jo, mies­tui yra tin­ka­mes­nių me­džių nei tuo­pos. „Mi­nu­sų dau­giau nei pliu­sų. Be to, ir žmo­nės yra nu­si­sta­tę prieš šį me­dį. Dėl to vi­so­kiais bū­dais sten­ gia­si jam kenk­ti: pi­la drus­ką, che­ mi­ka­lus, ap­ka­po­ja. To­kių at­ve­jų pa­ si­tai­ko“, – pa­sa­ko­jo di­rek­to­rius.

Anot G.Va­la­ši­no, pa­čios tuo­pos la­bai tra­pios. Jos iš­virs­ta po aud­ rų, džiūs­ta, lūž­ta jų ša­kos. Va­do­vo nuo­mo­ne, sa­vi­val­dy­bei at­li­kus žel­ di­nių in­ven­to­ri­za­ci­ją, rei­kė­tų su­ skai­čiuo­ti, kiek yra tuo­pų, ir nu­ ma­ty­ti jų kir­ti­mus. „Vie­to­je tuo­pų rei­kia pa­so­din­ti gra­žius di­de­lius me­džius: kle­vus, lie­pas, de­ko­ra­ty­vi­nius šer­mukš­ nius. Klai­pė­do­je trūks­ta ir spyg­

Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas:

Žmo­nės yra nu­si­sta­ tę prieš šį me­dį. Dėl to vi­so­kiais bū­dais sten­gia­si jam kenk­ti: pi­la drus­ką, che­mi­ ka­lus, ap­ka­po­ja.

liuo­čių. Žie­mą, kai ne­bė­ra la­pų, trūks­ta ža­lu­mos. Bū­tų ga­li­ma pa­ so­din­ti įvai­rių for­mų me­džių svy­ ruok­lių. Yra ir tuo­pų rū­šių, ku­rios ne­sklei­džia pū­kų“, – tei­gė di­rek­ to­rius.

Val­di­nin­kai va­ži­nės „Hon­da“ au­to­mo­bi­liais Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės kie­mą ne­tru­kus įrie­dės du nau­ju­tė­lai­čiai au­to­mo­bi­liai, už ku­riuos iš mies­ to biu­dže­to per pen­ke­rius me­tus rei­kės su­mo­kė­ti dau­giau nei 200 tūkst. li­tų.

Vie­šų­jų pir­ki­mų ko­mi­si­ja pa­skel­ bė kon­kur­so įsi­gy­ti du au­to­mo­bi­ lius iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du nu­ga­l ė­to­j ą. „Ne­t u­r ė­jo­m e ga­l i­ my­bės pa­si­rink­ti. Nors kon­kur­so

są­ly­gas bu­vo pa­siė­mu­sios pen­ kios bend­ro­vės, ta­čiau pa­siū­ly­ mą pa­tei­kė tik vie­na – „Sto­vin­ ta“ iš Šiau­lių. Ka­dan­gi ji ati­ti­ko są­ly­gas ir ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus, tai ją ir te­ko pa­skelb­ti nu­ga­lė­to­ ja“, – tei­gė Vie­šų­jų pir­ki­mų ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas. Šiau­lie­čiams jau yra iš­siųs­tas kvie­ti­mas at­vyk­ti į Klai­pė­dą pa­si­ ra­šy­ti su­tar­tį.

Sa­vi­val­dy­bė iš­per­ka­mo­sios nuo­ mos bū­du įsi­gis du au­to­mo­bi­lius „Hon­da Ac­cord“, ku­rie pa­ga­min­ti

šie­met. Už juos per pen­ke­rius me­ tus teks su­mo­kė­ti 224 tūkst. li­tų.

Au­to­sa­lo­nuo­se „Hon­da Ac­ cord“ au­to­mo­bi­liai kai­nuo­ja nuo 80 tūkst. li­tų.

Val­di­nin­kai iš pra­džių au­to­mo­ bi­lius gal­vo­jo nuo­mo­tis, ta­čiau ga­ liau­siai nu­spren­dė, kad juos įsi­gy­ jant iš­per­ka­mo­sios nuo­mos bū­du bus ra­cio­na­liau nau­do­ja­mos mies­ to biu­dže­to lė­šos. Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bei pri­klau­ so še­ši au­to­mo­bi­liai, nes trys, ku­rie jau bu­vo se­ni ar ne­be­tin­ka­mi nau­ do­ti, par­duo­ti auk­cio­ne.

224 – tiek tūkst. li­tų savivaldybei teks sumokėti už du „Hon­da Ac­cord“ automobilius per penkerius metus.

3

trečiADIENIS, birželio 20, 2012

miestas

Var­guo­liams ga­li tek­ti dirb­ti So­cia­li­nę pa­ra­mą gau­nan­tiems klai­pė­die­ čiams už ją ga­li tek­ti ati­dirb­ti – šiuo me­tu ana­li­zuo­ja­ma, ar to­kia tvar­ka bū­tų nau­ din­ga mies­tui.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė­je su­da­ry­ ta dar­bo gru­pė, ku­ri iki rug­sė­jo 1-osios tu­ri iša­na­li­zuo­ti ga­li­my­bes ir tiks­lin­gu­mą telk­ti žmo­nes vi­suo­ me­nei nau­din­gai veik­lai. „Tarp so­cia­li­nes pa­šal­pas gau­ nan­čių žmo­nių yra ne­ma­žai dar­ bin­gų, ku­rie ga­lė­tų im­tis vi­suo­ me­nei nau­din­gų dar­bų – tvar­ky­ti mies­tą, gal kaž­ką re­mon­tuo­ti. Ta­ čiau kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti, ar įves­ti to­kią tvar­ką yra nau­din­ga, nes dar­bo gru­pė dar ne­bu­vo su­si­ rin­ku­si nė į vie­ną po­sė­dį“, – tei­gė dar­bo gru­pės na­rė So­cia­li­nių rei­ ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė Aud­ ra Dau­jo­tie­nė.

Bir­že­lį so­cia­li­nes pa­šal­pas ga­vo 7 tūkst. 234 klai­pė­die­čiai. Mak­si­ma­ li pa­šal­pos su­ma per mė­ne­sį – 350 li­tų. Ją gau­ti ga­li tie as­me­nys, ku­ rių pa­ja­mos vie­nam šei­mos na­riui per mė­ne­sį ne­vir­ši­ja 350 li­tų. Be to, ver­ti­na­mas ir tu­ri­mas tur­tas, at­si­ žvel­gia­ma į ki­tas są­ly­gas. „Pir­miau­sia tu­ri­me iš­dis­ku­tuo­ti, ar mies­te pa­da­ry­ti taip, kad dar­bin­ gi so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jai tu­rė­tų dirb­ti vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­ bus. Ma­nau, kad di­džiau­sia bė­da bū­tų juos kont­ro­liuo­ti – ar dir­bo, ar ne. Ana­li­zuo­si­me, ar ad­mi­nist­ ra­vi­mo iš­lai­dos ne­bū­tų di­des­nės nei nau­da“, – tei­gė A.Dau­jo­tie­nė.

Kai ku­rio­se sa­vi­val­dy­bė­se tai­ko­ ma to­kia pra­kti­ka, kad so­cia­li­nes pa­šal­pas gau­nan­tys dar­bin­gi pi­lie­ čiai tu­ri ati­dirb­ti. So­cia­li­nės ap­ sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras Do­na­tas Jan­kaus­kas šie­met ge­gu­žę sa­vo įsa­ ky­mu pa­tvir­ti­no tel­ki­mo vi­suo­me­ nei nau­din­gai veik­lai at­lik­ti tvar­kos ap­ra­šą, ku­ria­me nu­ma­ty­ta, ku­rie so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jai tu­ri neat­ ly­gin­ti­nai dirb­ti vie­šuo­sius dar­bus. „Mes tai­ko­me to­kią pra­kti­ką, kad so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jai dir­

ba vi­suo­me­nei nau­din­gus dar­bus, ta­čiau mies­tas ne­tai­ko, nes iš­kil­tų kont­ro­lės pro­ble­mų“, – tei­gė Šiau­ lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­jos pa­va­ duo­to­ja Sil­va Ti­mins­kie­nė.

Jos žo­džiais, ra­jo­ne kont­ro­liuo­ ti, ar so­cia­li­nių pa­šal­pų ga­vė­jai ei­ na neat­ly­gin­ti­nai dirb­ti vie­šuo­sius dar­bus, daug leng­viau, nes yra se­ niū­ni­jos ir jų so­cia­li­niai dar­buo­to­ jai, ku­rie ir pri­žiū­ri pa­ra­mą gau­ nan­čius žmo­nes. „Pra­džia ir pas mus bu­vo sun­ko­ ka, ta­čiau da­bar žmo­nės jau įpra­ to, kad už gau­na­mą pa­ra­mą rei­kia ati­dirb­ti“, – kons­ta­ta­vo S.Ti­mins­ kie­nė.

Vi­suo­me­nei nau­din­ga veik­la ap­lin­kos (te­ri­to­ri­jų, skir­tų vi­suo­me­

nės po­rei­kiams) tvar­ky­mas; par­kų, miš­kų, me­de­ly­nų, žel­di­nių,

krū­mų tvar­ky­mas ir prie­žiū­ra; veik­la so­cia­li­nė­se, švie­ti­mo, svei­

ka­tos, kul­tū­ros bei ki­to­se įstai­go­se ir ins­ti­tu­ci­jo­se; veik­la ne­vy­riau­sy­bi­nė­se or­ga­ni­za­

ci­jo­se, vei­kian­čio­se so­cia­li­nės, švie­ti­ mo, svei­ka­tos, kul­tū­ros, ap­lin­ko­sau­ gos sri­ty­se; pa­g al­b a tei­k iant so­c ia­l i­n es pa­

slau­gas; pa­gal­ba or­ga­ni­zuo­jant kul­tū­ros,

spor­to ir ki­tus ren­gi­nius; ki­t a gy­v y­b ei ir svei­k a­t ai pa­v o­

jaus ne­k e­l ian­t i ir spe­c ia­l aus pa­s i­ ren­g i­m o bei kva­l i­f i­k a­c i­j os ne­r ei­ ka­l au­j an­t i veik­l a bend­r uo­m e­n ės la­bui.

Dar­bas: vie­na iš sri­čių, kur ga­lė­tų pa­dė­ti so­cia­li­nes pa­šal­pas gau­nan­

tys klai­pė­die­čiai, – mies­to tvar­ky­mas ir gra­ži­ni­mas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

trečiadienis, birželio 20, 2012

miestas

Mies­te dau­gė­ja ba­ri­ka­dų Ta­čiau tą kar­tą bu­vo 1 įveik­tas tik eis­mą ri­bo­ jan­tis ženk­las, ku­rį pa­kei­tė ke­lio

ženk­las, in­for­muo­jan­tis, kad čia drau­džia­mas mo­to­ri­nis eis­mas. Ki­ taip ta­riant, Skau­tų gat­ve ga­li nau­ do­tis pės­tie­ji, dvi­ra­ti­nin­kai, ja ga­li va­žiuo­ti šios te­ri­to­ri­jos gy­ven­to­jai ir ap­tar­nau­jan­tis trans­por­tas.

Už­kar­das li­ko kaip bu­vęs, o jo grio­ vė­jai ne­pa­si­ro­dė. At­si­ra­do pa­si­tei­si­ ni­mas – gat­vė pa­sta­ty­ta už pri­va­čias lė­šas ir nė­ra per­duo­ta mies­tui.

Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­ do­vas Liud­vi­kas Dū­da ti­ki­no, kad, jo nuo­mo­ne, Skau­tų gat­vės is­to­ri­ ja ga­li nie­ka­da ne­si­baig­ti.

Pra­šė val­diš­ko ap­švie­ti­mo

„Ten ir vie­ni, ir ki­ti yra tei­sūs. Gy­ ven­to­jai ti­ki­na, kad pės­tie­ji šia gat­ ve ga­li vaikš­čio­ti, o au­to­mo­bi­liams nė­ra ko ten va­žiuo­ti. O mies­to po­zi­ ci­ja ki­to­kia. Kvar­ta­las pra­šė įreng­ti gat­vės ap­švie­ti­mą ir pri­jung­ti prie mies­to tink­lų. Ta­da po­li­ti­kai mė­gi­ no sa­ky­ti, kad pir­ma jie tu­ri leis­ti pa­tek­ti gy­ven­to­jams į šią gat­vę, o tuo­met mies­tas įsi­pa­rei­go­tų ją ap­ švies­ti“, – pa­sa­ko­jo L.Dū­da.

Ta­čiau jis skep­tiš­kai ver­ti­no ga­ li­my­bę nu­griau­ti gat­vės už­kar­dą ir ne­ma­no, kad klai­pė­die­čiai mies­to gat­vė­mis tu­ri tei­sę lais­vai ju­dė­ti. „Čia yra po­li­ti­ka, ir ten gy­ve­ na po­li­ti­kai. O kam mies­te­lė­nams rei­kia pa­kliū­ti į tą už­da­rą kvar­ta­lą?

Kam?“ – re­to­riš­kai klau­sė Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­do­vas.

Ne­sus­kai­čiuo­ja tur­to

Vi­siš­kai ki­tos nuo­mo­nės sa­vi­val­ dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė, ku­ri ma­ no, kad mies­to gat­vė­se jo­kių už­kar­ dų ne­tu­ri bū­ti. „Kol kas ži­no­ma tik tiek, kad ši gat­vė nė­ra per­duo­ta mies­tui. Ju­ri­ diš­kai, jei šis ke­lias bū­tų per­duo­ tas sa­vi­val­dy­bės ži­nion, be abe­jo­ nės, jis tu­ri bū­ti priei­na­mas vi­siems ir vi­si už­kar­dai tu­ri bū­ti pa­nai­kin­ti.

O tų, ku­rie juos pa­sta­tė, lauk­tų ad­ mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė dėl ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mo“, – aiš­ ki­no K.Vin­ti­lai­tė. „Klai­pė­dai“ pra­dė­jus aiš­kin­tis, koks vis dėl­to yra Skau­tų gat­vės sta­ tu­sas, paaiš­kė­jo, kad ši gat­vė mies­ tui pri­klau­so dar nuo 1996 me­tų.

Sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­ dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė su­ra­do do­ku­men­tus, pa­gal ku­riuos da­ro­si

Konf­lik­tas: gė­lių par­duo­tu­vė, ap­si­tvė­ru­si au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­

te­lę, pa­pik­ti­no gre­ti­mo na­mo gy­ven­to­jus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bės Ar­chi­tek­tū­ros ir mies­to pla­na­vi­mo sky­riaus Są­ly­gų są­va­dų po­sky­rio ve­dė­jas Ma­ri­jus Moc­kus ti­ki­no, kad Šienp­jo­vių gat­ ve eis­mas ne­ga­li bū­ti ri­bo­ja­mas. „Tik sa­vo nuo­sa­vy­bę žmo­gus ga­ li už­tver­ti už­kar­dais, ak­me­ni­mis, sau­go­ti šu­ni­mis ir kuo tik no­ri, ta­ čiau ke­lių už­tvė­ri­nė­ti ne­ga­li­ma“, – pa­ste­bė­jo spe­cia­lis­tas.

Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas M.Džer­mei­ka pa­ste­ bė­jo, jog iš pir­mo žvilgs­nio at­ro­dy­ tų, kad šia­me žvyr­ke­ly­je yra įreng­ tas ne­le­ga­lus už­kar­das. „Tai pa­na­šu į kai­my­nų ne­su­ta­ ri­mą. Anks­čiau įsi­kū­ru­sie­ji su­si­ tvar­kė sa­vo ke­liu­ką, o nau­ja­ku­ riai va­žiuo­ja kur no­ri ir kaip no­ri.

Vis­gi jei paaiš­kė­tų, kad už­kar­das įreng­tas sa­va­va­liš­kai, ne­su­de­ri­nus su po­li­ci­ja, už tai nu­ma­to­ma bau­ da nuo 500 iki 1 tūkst. li­tų. Bet si­ tua­ci­ją dar teks aiš­kin­tis“, – ti­ki­no M.Džer­mei­ka. „Mes vi­si pa­tys tie­sė­mės įva­žia­ vi­mo ke­lius, o per pie­vą va­žiuo­ja vi­ si, kas ne­tin­gi. Dul­kės ky­la. Ma­tyt, žmo­gus taip nu­spren­dė su­val­dy­ti kai­my­nus“, – sa­vo nuo­mo­nę dės­tė Šienp­jo­vių gat­vės gy­ven­to­ja Bi­ru­tė.

Pa­vyz­dys už­kre­čia­

Kai­my­nys­tė: Šienp­jo­vių gat­vė­je gy­ven­to­jai ne­su­ta­ria, ga­li­ma ar ne­ga­

li­ma va­žiuo­ti žvyr­ke­liu na­mo.

aiš­ku, kad mies­to val­džios neį­ga­lu­ mas ar­ti­miau­siu me­tu tu­ri baig­tis. „1995 me­tais Klai­pė­dos ap­skri­ ties vir­ši­nin­ko ad­mi­nist­ra­ci­jos do­ku­men­tuo­se yra įra­šas, kad bu­ vu­siai Pio­nie­rių gat­vei yra su­teik­ tas Skau­tų gat­vės pa­va­di­ni­mas. O 1996 me­tais ši gat­vė per­da­vi­mo ak­tu per­duo­ta sa­vi­val­dy­bei“, – at­ ra­di­mu džiau­gė­si G.Pau­li­kie­nė. „Po tan­ku“ nie­kas ne­no­ri

Šiuo me­tu Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė dar tik skai­čiuo­ja kiek ir kur ko­kio tur­to tu­ri. „Už­sa­ky­ti ka­dast­ri­niai ma­ta­vi­ mai ir šį tur­tą ga­lė­si­me įre­gist­ruo­ ti sa­vo var­du. Ka­dan­gi gat­vių yra daug, o do­ku­men­tų ren­gi­mas trun­ ka il­gai, tai vis­ką at­lie­ka­me da­li­mis.

Už po­ros mė­ne­sių Skau­tų gat­vė jau tu­rė­tų tap­ti sa­vi­val­dy­bės tur­tu“, – aiš­ki­no G.Pau­li­kie­nė.

Skai­ty­to­jo nuo­tr.

Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Min­dau­ gas Džer­mei­ka pri­pa­ži­no, kad jam ne­te­ko do­mė­tis Skau­tų gat­vės už­ kar­do pe­ri­pe­ti­jo­mis. „Spė­ju, kad nie­kas ne­no­rė­jo lįs­ti po tan­ku, jei iki šiol net sa­vi­val­dy­bė ven­gė ši­tą rei­ka­lą ju­din­ti. Na, ką, teks mums pa­si­do­mė­ti, koks šios gat­vės sta­tu­sas, kas pa­sta­tė šį už­ kar­dą ir kas lei­do tai pa­da­ry­ti“, – sa­kė M.Džer­mei­ka.

Ant ke­lio ir ak­me­nys

Už­kar­dų ir ba­ri­ka­dų yra ir ma­žiau eli­ti­niuo­se kvar­ta­luo­se. Šiuo me­ tu Klai­pė­dos po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, kaip ba­ri­ka­dos iš­dy­go Šienp­jo­vių gat­vė­je.

Jos gy­ven­to­jai iš­pla­ti­no nuo­trau­kas, ku­rio­se ma­ty­ti, kaip į šį kvar­ta­lą ve­ dan­tis žvyr­ke­lis yra pa­ža­bo­tas me­ ta­li­niu ati­tva­ru, o kad jį įveik­ti bū­tų su­dė­tin­giau, ša­lia pri­dė­ta ak­me­nų.

Dar vie­na už­tver­tos gat­vės is­to­ri­ ja įplies­kė aist­ras tarp Tai­kos pro­ spek­te esan­čio na­mo gy­ven­to­jų. Žmo­nės skun­dais už­ver­tė mies­ to sa­vi­val­dy­bę dėl praė­ju­sią sa­vai­ tę ša­lia bu­vu­sios „Pa­va­sa­rio“ par­ duo­tu­vės at­si­ra­du­sių ati­tva­rų, per ku­riuos gy­ven­to­jai vos pra­si­brau­ na į sa­vo na­mus. Pa­si­pik­ti­nu­sių gy­ven­to­jų skun­dai į sa­vi­val­dy­bę pa­si­py­lė po to, kai tink­li­ne dvie­jų met­rų aukš­čio tvo­ra sa­vo te­ri­to­ri­ ją Tai­kos pro­spek­te už­si­tvė­rė pre­ kei­viai gė­lė­mis. Ša­lia esan­čio na­mo gy­ven­to­jų bend­ri­jos „Mar­sas“ at­sto­vas And­ rius Kla­pa­taus­kas ti­ki­no, kad žmo­ nės bu­vo įpra­tę sa­vo au­to­mo­bi­lius lai­ky­ti prie pre­ky­bos cent­ro. „Mes ne­ži­no­me, kam pri­klau­so te­ri­to­ri­ja, ta­čiau vie­ną die­ną aikš­ te­lę pre­ky­bi­nin­kai ap­si­tvė­rė. Kur mums sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius?“ – klau­sė gy­ven­to­jų at­sto­vas.

Bend­ri­ja krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę su pra­šy­mu paaiš­kin­ti, ko­dėl pre­ky­bi­ nin­kai už­si­tvė­rė au­to­mo­bi­lių aikš­ te­lę ir, gy­ven­to­jų ma­ny­mu, už­da­rė ser­vi­tu­ti­nį ke­lią. Na­cio­na­li­nės že­ mės tar­ny­bos Klai­pė­dos mies­to ir

Liud­vi­kas Dū­da:

Čia yra po­li­ti­ka, ir ten gy­ve­na po­li­ti­ kai. O ko mies­te­lė­ nams rei­kia pa­kliū­ti į tą už­da­rą kvar­ta­ lą? Ko? Ne­rin­gos sky­riaus ve­dė­jos Sau­le­ nės Nar­ku­vie­nės tei­gi­mu, pa­sta­to sa­vi­nin­kai dar 2004 me­tais iš vals­ ty­bės nu­si­pir­ko be­veik 23,68 aro skly­pą ir jam bu­vo pa­reng­tas de­ ta­lu­sis pla­nas. „Šis skly­pas yra pri­va­tus. Do­ku­ men­tuo­se įra­šy­ta, kad šia­me skly­ pe prie de­vy­naukš­čio na­mo yra ke­ lio ser­vi­tu­tas. Žmo­nės tu­rė­tų tei­sę nau­do­tis ke­liu, nors do­ku­men­tuo­ se pri­va­ti­zuo­tas skly­pas bai­gia­ si vos ne prie de­vy­naukš­čio na­mo ri­bos“, – aiš­ki­no S.Nar­ku­vie­nė.

Pre­kiau­ja ne­le­ga­liai?

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­ to­jas Ma­rius Poi­mans­kis ste­bė­jo­si šio pri­va­taus skly­po su­for­ma­vi­mo ap­lin­ky­bė­mis. „Ga­vo­me dau­gy­bę skun­dų. Ša­lia šio pre­ky­bos cent­ro esan­čio na­mo per tvo­ras pra­ktiš­kai ne­beį­ma­no­ ma pa­siek­ti. Juk dau­gia­bu­ty­je yra gro­žio sa­lo­nas, vais­ti­nė. Pės­čia­sis dar šiaip taip pa­sieks jų du­ris, o su neį­ga­lių­jų ve­ži­mė­liais į vais­ti­nę jau ne­beį­ma­no­ma pa­tek­ti. Išė­jęs į lau­ ką, no­si­mi at­si­tren­ki tie­siai į tvo­ ras“, – pa­ste­bė­jo M.Poi­mans­kis.

Pa­sak val­di­nin­ko, net ir pri­va­ čio­je te­ri­to­ri­jo­je esan­ti įva­ža yra pri­ski­ria­ma prie vi­daus ke­lių, o no­ rint ją už­tver­ti rei­kia gau­ti sa­vi­val­ dy­bės ir po­li­ci­jos su­ti­ki­mą. „Be­je, šie pre­ky­bi­nin­kai ne­tu­ ri lei­di­mo pre­kiau­ti vie­šo­jo­je erd­ vė­je. Ir tam jie tu­rė­jo gau­ti sa­vi­val­ dy­bės lei­di­mą. Taip pat nu­sta­ty­tas pa­žei­di­mas dėl lau­ko pre­ky­vie­ tės rek­la­mi­nio sky­do“, – ti­ki­no M.Poi­mans­kis.

„Vik­to­ri­jos“ re­konst­ruk­ci­ja įstri­go Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tris mė­ne­sius bu­vu­sį „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­tį nau­jam gy­ve­ni­mui pri­ kel­ti ban­dę sta­ty­bi­nin­kai nu­trau­ kė dar­bus, nes esą neišsp­ręs­ti fi­ nan­si­niai klau­si­mai.

„Tu­ri­me abe­jo­nių dėl bend­ro­vės „Klai­pė­dos Vik­to­ri­ja“, ku­riai pri­ klau­so pa­sta­tas, fi­nan­si­nių ga­li­my­ bių at­si­skai­ty­ti su mu­mis. Esa­me pa­da­rę ne­ma­žai dar­bų ir lau­kia­ me, kol už juos bus su­mo­kė­ta. Kai su­mo­kės, dirb­si­me, jei ne­su­mo­kės – ša­lia vė­lia­vas ka­bin­si­me“, – tei­ gė bend­ro­vės „Pa­ma­rio res­tau­ra­

to­rius“, ku­ri re­konst­ruo­ja bu­vu­sio „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­čio pa­sta­tą, di­ rek­to­rius Al­das Kliu­kas.

Pas­ta­to re­konst­ruk­ci­ja pra­si­dė­jo ko­vą. Sta­ty­bi­nin­kai sa­lė­je pra­dė­jo res­tau­ruo­ti lip­di­nius, išo­rė­je su­for­ muo­tos nau­jos lan­gų an­gos, pa­nai­ kin­ti bal­ko­nai, pra­dė­tas fa­sa­do tin­ ka­vi­mas ir mū­ri­ji­mas. „Nu­vei­kė­me tik­rai ne­ma­žai, o da­bar žiū­ri­me, ką vei­kia ki­ta pu­sė. Jau apie tris sa­ vai­tes ne­dir­ba­me ir lau­kia­me, kol mums su­mo­kės. Jie pa­si­ža­da, kad tuoj at­si­skai­tys, o mes pa­si­ža­da­me, kad ta­da jau kib­si­me ne­be į at­la­pus, o į fa­sa­dą“, – juo­ka­vo A.Kliu­kas.

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos Vik­to­ri­ja“ pa­sta­tui re­konst­ruo­ti ir nau­jam

vieš­bu­čiui įreng­ti yra ga­vu­si be­veik 6,3 mln. li­tų ES pa­ra­mą. Tai yra 65 pro­c. vi­so pro­jek­to ver­tės. Ki­tą da­lį pri­va­lo tu­rė­ti pa­ti bend­ro­vė. „Mums sa­ko, jog jie da­bar de­ri­si su ban­kais, kad gau­tų pa­sko­lą. Tad klau­si­mas da­bar toks – ar mums vė­lia­vas pa­kel­ti, ar nu­leis­ti“, – kol kas ne­ži­nio­je gy­ve­na „Pa­ma­rio res­ tau­ra­to­riaus“ va­do­vas.

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos Vik­to­ri­ja“ di­rek­to­rė Dai­va Ma­chen­tanz tvir­ti­ no, kad jo­kių pro­ble­mų nė­ra ir „Vik­ to­ri­jos“ pa­sta­to re­konst­ruk­ci­jos dar­ bai bus tę­sia­mi ki­tą sa­vai­tę.

Anks­čiau bu­vo nu­ma­ty­ta, kad pa­sta­tas tu­ri bū­ti re­konst­ruo­tas iki gruo­džio.

Ra­my­bė: prie „Vik­to­ri­jos“ vieš­bu­čio jau ku­rį lai­ką ne­ma­ty­ti nė vie­no

dar­bi­nin­ko.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

TrečiADIENIS, birželio 20, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pritrū­ko tik vie­no bal­so Sei­me įsi­lieps­no­jo ato­minės aist­ros

Sei­mui ne­pa­vy­ko pri­tar­ti Kons­ti­tu­ ci­jos pa­tai­sai, kad šei­ma pir­miau­sia būtų sie­ti­na su san­tuo­ka.

Sta­sys Gu­da­vi­čius Sei­me po dis­ku­sijų pri­tar­ta nau­ jos ato­minės elekt­rinės sta­ty­bos pro­jek­tui. Lau­kia dar vie­nas – ga­ lu­ti­nis – bal­sa­vi­mas, ku­ris ga­li įvyk­ti kitą sa­vaitę.

Su­reng­ti de­ba­tai

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Ant­ro­jo bal­sa­vi­mo ne­bus

Už tai, kad to­kia kons­ti­tu­cinė pa­ tai­sa būtų priim­ta, va­kar bal­sa­vo 93 par­la­men­ta­rai. Prieš bu­vo 16, su­si­laikė 13 Sei­mo na­rių.

Kad Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sai būtų buvę pri­tar­ta, reikė­jo 94 Sei­mo na­ rių balsų už.

Nep­ri­ta­rus pa­tai­sai Sei­mas tik po metų galės grįžti prie Kons­ti­tu­ci­jos 38 straips­nio pa­kei­ti­mo dėl šei­mos sąvo­kos įtvir­ti­ni­mo.

Už pa­taisą pa­si­sakė vi­si kon­ser­ va­to­riai, taip pat ab­so­liu­ti dau­gu­ma Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo, Krikš­čio­nių bei Dar­bo par­tijų at­stovų Sei­me.

Prieš bu­vo ar­ba su­si­laikė ne­ma­žai so­cial­de­mok­ratų, li­be­ral­cent­ristų ir Li­be­ralų sąjūdžio at­stovų. Va­kar dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos bal­suo­ta pir­ mą kartą. Jei­gu šis bal­sa­vi­mas būtų buvęs sėkmin­gas, po trijų mėne­sių būtų buvęs su­reng­tas ant­ra­sis.

Al­gir­das Sy­sas:

Mes to­mis pa­tai­so­mis ro­do­me ne­pa­garbą da­ liai Lie­tu­vos pi­lie­čių.

Pavė­la­vo: P.Gra­žu­lis iš Kau­no, kur tvarkė as­me­ni­nius rei­ka­lus, skubė­

jo į Seimą, bet ne­spėjo į bal­sa­vimą dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos.

„Tai, ką prii­mam, grįsta šim­ta­ me­te pa­sau­lio pa­tir­ti­mi“, – pa­ brėžė Tėvynės sąjun­gos at­sto­vas Man­tas Adomė­nas.

Pa­tai­sos prie­ši­nin­kai teigė, kad ga­lio­jan­tis kons­ti­tu­ci­nis re­gu­lia­vi­ mas pa­kan­ka­mas. „Kar­tais gy­ve­ni­ mas la­bai mar­gas – yra san­tuo­ka, bet nėra šei­mos, kar­tais žmonės la­ bai my­li vie­nas kitą, bet nėra su­sie­ ti san­tuo­ka. Gy­ve­na­me XXI a. Yra šiuo­lai­ki­nis pa­sau­lis. Tai rei­kia ma­ ty­ti, kai kal­ba­me apie šeimą šiuo­ lai­ki­nia­me pa­sau­ly­je ir kons­ti­tu­cinį jos re­gu­lia­vimą“, – tvir­ti­no so­cial­ de­mok­ratė Bi­rutė Vėsaitė. „Mes to­ mis pa­tai­so­mis ro­do­me ne­pa­garbą da­liai Lie­tu­vos pi­lie­čių“, – sakė jos par­ti­jos ko­le­ga Al­gir­das Sy­sas.

P.Gra­žu­lio ne­laukė

Dis­ku­si­ja „už“ ir „prie­š“

Pa­tai­sos ša­li­nin­kai tvir­ti­no, kad esa­mas kons­ti­tu­ci­nis šei­mos re­gu­ lia­vi­mas ne­tin­ka­mas. „Žmonės re­ mia šią pa­taisą“, – bu­vo įsi­ti­kinęs kon­ser­va­to­rius Ri­man­tas Da­gys. „Ne­su­tin­ku, kad da­bar Kons­ti­ tu­ci­ja vei­kia ge­rai. Ją rei­kia pa­ko­ re­guo­ti, kad dau­giau dėme­sio skir­ tu­me šei­mos ins­ti­tu­tui. Ši pa­tai­sa su­tei­kia mums dau­giau op­ti­miz­ mo – vy­ras ir mo­te­ris tvir­čiau lai­ kys ran­kas su­ėmę“, – kalbė­jo ki­tas kon­ser­va­to­rius Egi­di­jus Va­rei­kis.

Sei­mo po­sėdžių salė­je par­la­men­ tarų dis­ku­si­jos dėl šei­mos sąvo­kos klausė­si ke­lios de­šim­tys tra­di­cinės šei­mos ir san­tuo­kos ša­li­ninkų. Ta­ čiau jie be­veik nie­kaip ne­rea­ga­vo į ga­lu­ti­nius bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tus. Į bal­sa­vimą pa­vėla­vo Kons­ti­ tu­ci­jos pa­tai­sos ša­li­nin­kas Pet­ras Gra­žu­lis. Jis at­skubė­jo pra­ėjus vos ke­lioms mi­nutėms po to, kai bal­ sa­vi­mas jau bu­vo pa­si­baigęs. Par­ la­men­ta­ras tvir­ti­no pa­vėlavęs at­ va­žiuo­ti iš Kau­no, kur tvarkė „kai ku­riuos as­me­ni­nius rei­ka­lus“.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Per bal­sa­vimą P.Gra­žu­lio pa­si­ge­ do pa­ts prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius – jis at­kreipė dėmesį, esą jei­gu šis par­la­men­ta­ras da­ly­vautų, Kons­ ti­tu­ci­jos pa­tai­sai grei­čiau­siai bū­ tų pri­tar­ta.

Pa­rengė po KT iš­va­dos

Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos pro­jek­tas nu­matė, kad šei­ma su­ku­ria­ma su­ da­rius san­tuoką, o san­tuo­ka su­da­ ro­ma lais­vu vy­ro ir mo­ters su­ta­ri­ mu. Taip pat siū­ly­ta Kons­ti­tu­ciją pa­pil­dy­ti sa­ki­niu, kad „šei­ma taip pat ky­la iš mo­ti­nystės ir tėvystės“. Šeimą su san­tuo­ka su­sie­jan­ čią pa­taisą be­veik šim­tas par­la­ men­tarų pa­teikė po to, kai Kons­ ti­t u­c i­n is Teis­m as (KT) per­n ai pa­skelbė, jog Kons­ti­tu­ci­jai prie­šta­rau­ja Vals­ty­binės šei­mos po­li­ ti­kos kon­cep­ci­jos nuo­sta­tos, šei­ ma pri­pažįs­tan­čios tik san­tuo­ko­je gy­ve­nan­čius žmo­nes.

Pa­sak KT, šei­ma ga­li būti su­kur­ta ne tik san­tuo­kos pa­grin­du, o san­ ty­kių iš­raiš­kos for­ma kons­ti­tu­ci­nei šei­mos sam­pra­tai es­minės reikš­ mės ne­tu­ri. Šiuo me­tu Kons­ti­tu­ci­jos 38 straips­ nis sa­ko, kad šei­ma yra vi­suo­menės ir vals­tybės pa­grin­das, vals­tybė sau­ go ir glo­bo­ja šeimą, mo­ti­nystę, tė­ vystę ir vai­kystę, o san­tuo­ka su­da­ ro­ma lais­vu vy­ro ir mo­ters su­ta­ri­mu.

Sei­mas va­kar pra­dėjo Ato­minės elekt­rinės įsta­ty­mo pa­kei­timų ir kitų su jais su­si­ju­sių įsta­tymų svars­tymą. Par­la­men­tarų dis­ku­ si­jos užt­ru­ko ke­lias va­lan­das.

Po de­batų bal­savę Sei­mo na­ riai ne­di­de­le balsų per­sva­ra pri­ tarė pa­g rin­d i­n iam ato­m i­n iam pro­jek­tui – už jį bu­vo 56, prie­š 23, su­si­laikė 30 par­la­men­tarų.

Dėl ly­dimųjų įsta­tymų dis­ku­si­jos dar bus tęsia­mos šio­mis die­no­ mis. Iki ga­lu­ti­nio įsta­tymų pri­ ėmi­mo turės būti pa­teik­tas pro­ jektų ver­ti­ni­mas an­ti­ko­rup­ci­niu po­žiū­riu.

Kraš­to ap­s au­gos mi­n is­te­r i­ ja (KAM) pra­nešė, kad ma­jo­ras And­rius Smil­ga šiuo me­tu da­ly­ vau­ja mo­ky­muo­se ir tie­sio­gi­nių su stebė­ji­mo mi­si­ja su­si­ju­sių už­ duo­čių ne­vyk­do. Praė­jusį šeš­ta­ dienį JT ka­ri­niai stebė­to­jai, ku­rie vei­kia ne­gink­luo­ti, dėl in­ten­syvė­ jan­čio smur­to pra­nešė stab­dan­tys mi­si­jos vyk­dymą. „Mi­siją at­nau­ji­nus, jis stebės si­ tua­ciją pri­skir­ta­me ra­jo­ne, t. y. ar ša­lys lai­ko­si tarp­tau­ti­nių jėgos pa­ nau­do­ji­mo tai­syk­lių, kitų tarp­tau­ti­ nių įsi­pa­rei­go­jimų“, – teigė KAM.

Prieš pra­d ėda­m as mi­s iją A.Smil­ga tar­na­vo KAM Ge­ne­ra­ linė­je ins­pek­ci­jo­je. Tai ne pir­ma to­kio po­būdžio mi­si­ja, ku­rio­je da­ ly­vau­ja šis ka­ri­nin­kas. Prieš ke­letą metų jis yra vykdęs ka­ri­nio stebė­ to­jo už­duo­tis JT Or­ga­ni­za­ci­jos grupės Stebė­ji­mo mi­si­jo­je Gru­zi­ jo­je, yra tar­navęs NA­TO tarp­tau­ ti­nių sau­gu­mo pa­ra­mos pa­jėgų ope­ra­ci­jo­je Af­ga­nis­ta­ne.

Ka­riš­kiui siųs­ti į Si­riją už­ten­ka kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro įsa­ky­ mo, Sei­mo man­da­to ne­rei­kia, nes tai stebė­ji­mo mi­si­ja.

Pa­gal ga­lio­jantį JT man­datą mi­ si­jo­je ga­li da­ly­vau­ti iki 300 ne­gink­ luotų ka­ri­nių stebė­tojų.

JT stebė­to­jai Si­ri­jo­je sa­vo veiklą vyk­do ne­ra­mio­mis sąly­go­mis. Tarp­ tau­tinė ži­niask­lai­da yra pra­ne­šu­

si apie spro­gi­mus, nu­griaudė­ju­sius ša­lia stebė­tojų au­to­mo­bi­lių ar jų būstinės; pra­ne­ši­mus apie smurtą prie­š ci­vi­lius band­žiu­siems pa­tik­ rin­ti JT ka­riš­kiams yra tekę spruk­ti nuo juos ap­šau­dan­čių pa­jėgų.

Nuo 2011 m. ko­vo, kai Si­riją ap­ ėmė su­ki­li­mas prie­š pre­zi­den­ to Bas­ha­ro al As­sa­do re­žimą, šio­ je ša­ly­je žu­vo jau dau­giau kaip 14 tūkst. žmo­nių.

Va­karų ša­lys vyk­do griežtą dip­ lo­m a­t inį spau­d imą Si­r i­jos re­ž i­ mui, ta­čiau švel­nesnės po­zi­ci­jos lai­ko­si ve­to teisę JT Sau­gu­mo ta­ ry­bo­je tu­rin­čios Ru­si­ja ir Ki­ni­ja.

Jos prie­š i­n a­s i pri­ė mi­m ui JT re­ zo­liu­cijų, ga­lin­čių pri­tai­ky­ti įpa­ rei­go­jan­čias san­kci­jas B.al As­sa­ do re­ži­mui. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ato­m inės elekt­r inės pro­jek­ to prie­ši­nin­kai tvir­ti­no, kad šis pro­jek­tas la­bai bran­gus ir var­ gu ar bus eko­no­miš­kai per­spek­ ty­vus.

Kon­ser­va­to­rius Jo­nas Šimė­nas ne­pri­tarė ato­minės ener­ge­ti­kos vys­ty­mui. „Tai nei nau­ja, nei pro­gre­sy­vu“, – teigė jis. Po­li­ti­kas pa­ lai­ko elekt­ros ener­gi­jos ga­my­bos iš al­ter­na­ty­vių šal­ti­nių idėją. „Siū­lau ne­si­šil­dy­ti po abe­jo­ti­ na ato­mi­ne sau­le“, – sakė Ri­ma Baš­kienė.

Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas Kęstu­ tis Dauk­šys pa­si­sakė už tai, kad Sei­mas bal­suotų dėl siū­lomų įsta­ tymų pa­taisų. Bet, anot po­li­ti­ko, atei­ty­je Vy­riau­sybė turėtų dar ne kartą grįžti į Seimą, kad gautų jo lei­dimą to­liau plėto­ti ato­minės elekt­rinės pro­jektą.

Kal­ba apie di­de­les in­ves­ti­ci­jas

Dis­ku­tuo­da­mi Sei­mo na­riai pa­si­ da­li­jo į apy­ly­ges Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės (VAE) sta­ty­bos prie­ši­ ninkų ir ša­li­ninkų sto­vyk­las. „Tie, kas ne­no­ri nau­jos ato­ minės elekt­rinės, ap­sun­ki­na Lie­ tu­vos ga­li­my­bes kur­ti sa­vo ener­ge­ tinį sau­gumą. Tai sa­vo ata­skai­to­je pa­brėžė ir Vals­tybės sau­gu­mo de­ par­ta­men­tas“, – kalbė­jo kon­ser­ va­to­rius Kęstu­tis Ma­siu­lis.

Pa­sak ki­to kon­ser­va­to­riaus Ri­ man­to Da­gio, VAE pro­jek­tas at­neš į Lie­tuvą apie 11 mlrd. litų tie­sio­ gi­nių už­sie­nio in­ves­ti­cijų. „Taip, tie 6 mlrd., ku­riuos pa­tys turė­si­ me ras­ti ir in­ves­tuo­ti, Lie­tu­vai yra daug. Bet vi­si šie pi­ni­gai liks Lie­ tu­vo­je, ne­bus su­mokė­ti ener­gi­jos ga­min­to­jams Ry­tuo­se“, – teigė po­li­ti­kas. „Nie­kas ne­si­gin­či­ja – ato­minės elekt­rinės sta­ty­ba yra la­bai su­ dėtin­gas pro­jek­tas. Bet jau šian­ dien no­ri­me ži­no­ti vi­sus konk­re­ čius at­sa­ky­mus, kaip ten bus po de­šim­ties dvy­li­kos metų, kai toks su­dėtin­gas pro­jek­tas bus įgy­ven­ din­tas. Tai šian­dien tik­rai ne­įma­ no­ma“, – pa­brėžė li­be­ral­cent­ris­ tas Al­gis Čap­li­kas.

Ri­ma Baš­kienė:

Siū­lau ne­si­šil­dy­ti po abe­jo­ti­na ato­mi­ne sau­le.

Kai­nuos mi­li­jar­dus

Vie­ni fi­nansų ana­li­ti­kai VAE pro­ jektą va­di­na avan­tiū­ri­niu, ki­ti – eko­no­miš­kai pa­grįstu.

Jei ener­ge­ti­kos pro­jek­tams Sei­ mas pri­tars, pla­nuo­ja­ma pa­si­ra­šy­ ti kon­ce­si­jos su­tartį su stra­te­gi­ne in­ves­tuo­to­ja Ja­po­ni­jos kor­po­ra­ci­ ja „Hi­ta­chi“ dėl maž­daug 16–18 mlrd. litų vertės ener­ge­ti­kos ob­ jek­to sta­ty­bos.

Ti­ki­ma­si, kad elekt­rinė bus pa­ sta­ty­ta iki 2022 m.

Komentaras

Į Si­riją iš­vy­ko ka­ri­nis stebė­to­jas Į Jung­ti­nių Tautų (JT) stebė­ji­mo mi­siją ant pi­lie­ti­nio ka­ro slenks­čio esan­čio­je Si­ri­jo­je at­rink­tas Lie­tu­ vos ka­ri­nis stebė­to­jas nuo sa­vait­ ga­lio jau dis­lo­kuo­tas Da­mas­ke.

Pri­tartų al­ter­na­ty­voms

Bi­rutė Vėsaitė Sei­mo narė

A

to­m inės elekt­r inės pro­ jek­tas tu­r i ir pliusų, pa­ vyzd­ž iui, di­de­les in­ves­ ti­ci­jas, saugų ato­m i­n io ku­ro tie­kimą.

Bet mums siū­lo­mas ver­dan­čio van­ dens reak­to­rius yra va­ka­rykštės die­ nos tech­no­lo­g i­jos. Jo sau­gu­mui už­ tik­rin­ti reikės daug dau­giau lėšų, nei yra ap­skai­čiuo­ta. Lie­tu­vos ski­riamų 5–6 mlrd. litų tik­rai ne­pa­kaks. Reikės kur kas dau­giau.

Todėl eko­no­mi­nis pro­jek­to gy­vy­bin­ gu­mas ke­lia ne­menkų klau­simų. Pa­ vyzd­žiui, da­bar ne­įma­no­ma įver­tin­ti

visų iš­laidų, ypač su­si­ju­sių su būsi­ mu elekt­rinės už­da­ry­mu.

O vi­sos tos did­žiulės lėšos už­guls Lie­ tu­vos žmo­nių pe­čius.

Ma­no­me, kad, užuot sta­čius la­bai bran­gią ato­minę elekt­rinę, būtų ga­li­ ma už tuos pa­čius pi­ni­gus vys­ty­ti du prio­ri­te­tus – mo­der­ni­zuo­ti dau­gia­bu­ čius na­mus ir pe­rei­ti prie ko­ge­ne­ra­ci­ nių elekt­ri­nių sta­ty­bos, prie bio­ku­ro nau­do­ji­mo. Apsk­ri­tai prie al­ter­na­ty­ vios at­si­nau­ji­nan­čios ener­gi­jos šal­ti­ nių vys­ty­mo.

Esa­me pa­skai­čiavę, kad, pa­statę 14 ko­ge­ne­ra­ci­nių elekt­ri­nių vi­so­je Lie­ tu­vo­je, ku­rios nau­dotų bio­kurą, galė­ tu­me pa­si­ga­min­t i kur kas dau­g iau elekt­ros ener­g i­jos, nei rei­k ia mūsų vals­ty­bei. Be to, tai už­t ik­r intų ne 6 tūkst. naujų dar­bo vietų, kaip ža­da­ ma ato­minė­je elekt­rinė­je, o dau­giau kaip 10 tūkst.

Pa­sau­l is da­bar su­ka ža­l io­sios ener­ ge­ti­kos ke­liu. Lie­tu­va ir­gi galėtų juo ženg­ti.

6

trečiadienis, birželio 20, 2012

nuomonės

Pa­gal­ba ar pa­si­ty­čio­ji­mas?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Rin­ki­mai Grai­ki­jo­je mig­los neišsk­lai­dė

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

G

rai­ki­jos par­la­men­to rin­ ki­mai dau­ge­liui at­ro­dė le­mia­mi – ar­ba ša­lis lai­ ky­sis tau­py­mo prie­mo­ nių, ar­ba pa­liks eu­ro zo­ną.

Nors pa­si­bai­g us bal­sa­v i­mui ant­ ro­ji per­spek­t y­va kiek ati­to­lo, ša­ lies atei­t is aiš­kes­nė ne­pa­si­da­rė.

Rin­k i­mai vėl ne­pa­ro­dė aiš­kaus nu­ga­lė­to­jo, ga­l i­ma koa­l i­ci­ja at­ro­ do ne­sta­bi­li, o ir jos ga­li­my­bės nu­ ra­min­ti ir rin­kė­jus, ir kre­di­to­rius – be­veik nu­li­nės.

Nors rin­ki­muo­se nu­ga­lė­ju­si „Nau­ jo­ji de­mok­ra­ti­ja“ ir ki­ta fi­nan­si­niam

Grai­ki­jos vy­riau­sy­ bės lau­kia ne­pa­vy­ dė­ti­nas li­ki­mas ba­ lan­suo­ti tarp dvie­jų ug­nių – nuo tau­py­ mo pa­var­gu­sios vi­ suo­me­nės ir ne­pa­ ten­kin­tų kre­di­to­rių. gel­bė­ji­mo pa­ke­tui pri­ta­r ian­t i par­ ti­ja „Pa­sok“ ga­lė­tų tu­rė­ti dau­gu­mą par­la­men­te – 162 vie­tas iš 300, šios dvi jė­gos vi­suo­met bu­vo po­li­ti­nės var­žo­vės, to­dėl po­li­to­lo­gai pa­grįs­ tai abe­jo­ja to­k ios koa­l i­ci­jos sta­bi­ lu­mu. Be to, per tre­je­tą me­t ų po­ pu­lia­ru­mą ge­ro­kai iš­bars­čiu­si „Pa­ sok“ pa­t i da­bar dras­ko­ma vi­d i­n ių ne­su­ta­ri­mų.

Prieš tau­py­mą agi­tuo­jan­ti ant­rą vie­ tą rin­ki­muo­se užė­mu­si „Sy­ri­za“ ga­ vo 71 man­da­tą, kar­tu su ki­tais tau­ py­mo prie­ši­n in­kais ji su­for­muos stip­rią opo­zi­ci­ją – tiek par­la­men­te, tiek gat­vė­se.

O žmo­nės gat­vė­se, su­ti­kę pa­ken­tė­ ti, kad lik­tų eu­ro zo­no­je, lau­kia, kol nau­jo­ji vy­riau­sy­bė įgy­ven­dins duo­ tą pa­ža­dą su­švel­nin­ti tau­py­mo po­ li­t i­ką. Bet Vo­k ie­t i­jos kanc­le­rės An­ ge­los Mer­kel pa­reiš­ki­mai, kad Grai­ ki­ja pri­va­lo tvir­tai lai­ky­tis pri­siim­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų, ver­čia abe­jo­t i, ar šį pa­ža­dą įgy­ven­din­ti pa­vyks.

Kad nu­ra­min­t ų ir pa­d rą­sin­t ų grai­ kus, Eu­ro­pos ly­de­riai ga­li pa­da­ry­ti ne­d i­de­l ių nuo­lai­dų, bet jos bus tik sim­bo­l i­nės. Gal­būt Atė­nams bus

duo­ta kiek dau­giau lai­ko biu­dže­tui su­ba­lan­suo­t i ar­ba su­ma­ž in­tos rei­ ka­lau­ja­mos pa­ja­mos iš vals­t y­b ės tur­to pri­va­ti­za­vi­mo.

Bet nie­kas ne­si­r uo­šia iš nau­jo de­ rė­tis dėl ke­tu­rių pa­g rin­di­nių są­ly­ gų, ku­rio­mis Atė­nai gau­na fi­nan­si­ nę pa­gal­bą: struk­t ū­r i­n ių re­for­mų dar­bo, pre­k ių ir pa­slau­g ų rin­ko­je, įskai­tant mi­n i­ma­laus at­ly­g i­n i­mo ma­ž i­ni­mą, vals­ty­bės iš­lai­dų ma­ž i­ ni­mo ir mo­kes­čių sis­te­mos „ka­pi­ta­ li­nio re­mon­to“, Grai­ki­jos ban­k ų re­ ka­pi­ta­li­za­ci­jos ir pla­taus mas­to pri­ va­ti­za­ci­jos.

Grai­ki­ja jau dir­ba šio­mis kryp­ti­mis, bet tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai jos pa­ stan­gas ver­ti­na skep­tiš­kai. Nors vy­ riau­sy­b ė skaus­m in­gai su­ma­ž i­no pen­si­jas ir vals­t y­bi­n io sek­to­r iaus dar­buo­to­jų at­ly­g i­n i­mus, struk­t ū­r i­ nės re­for­mos ir ko­va su mo­kes­čių ne­mo­kė­ji­mu to­li ne­pa­ju­dė­jo. Štai ko­dėl rin­kos san­t ū­r iai rea­ga­ vo į „įkve­pian­čius“ Grai­k i­jos par­ la­men­to rin­ki­mų re­zul­ta­tus. Bir­ž ų in­dek­s ai pir­ma­d ie­n į pra­dė­jo kil­ ti, bet grei­tai grį­žo į pra­di­nes po­zi­ ci­jas. Eu­ro kur­sas, JAV do­le­r io at­ žvil­giu kiek kils­te­lė­jęs, ir­gi grį­žo ly­ gį prieš rin­ki­mus.

Tai­g i nau­jo­sios Grai­k i­jos vy­r iau­ sy­bės lau­k ia ne­pa­v y­dė­t i­nas li­k i­ mas ba­lan­suo­ti tarp dvie­jų ug­nių – nuo tau­py­mo pa­var­gu­sios vi­suo­ me­nės ir ne­pa­ten­kin­tų kre­di­to­rių.

O jau šį mė­ne­sį vals­ty­bei teks ieš­ ko­ti pi­ni­g ų at­ly­g i­ni­mams ir pen­si­ joms su­mo­kė­ti, rugp­jū­t į – grą­ž in­ti sko­los da­l į.

Ma­ža to, nau­jai Grai­ki­jos vy­riau­sy­ bei teks dirb­ti esant la­bai tam­siam išo­ri­niam fo­nui. Ki­to­se Pie­tų Eu­ro­ pos vals­ty­bė­se eko­no­m i­nė pa­dė­ tis taip pat pra­stė­ja. Is­pa­ni­jos sko­ li­n i­mo­si kai­na ky­la į nau­jas aukš­ tu­mas, ties sko­lų pra­ra­jos ri­ba ba­ lan­suo­ja ir Ita­li­ja.

Tarp dvie­jų pa­g rin­d i­n ių ES di­r i­ gen­tų – Vo­k ie­ti­jos ir Pran­cū­zi­jos – di­dė­ja ne­su­ta­r i­mai. Vie­na vė­l i­na pen­si­n į am­ž ių, ki­ta anks­t i­na, vie­ na rei­ka­lau­ja tau­py­ti, ki­ta – ska­tin­ ti eko­no­mi­kos au­gi­mą di­di­nant iš­ lai­das. Būgš­tau­ja­ma, kad nau­ja­sis Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as, po sek­ma­d ie­n io rin­ ki­mų ga­vęs dau­g u­mą par­la­men­ te, ES gre­to­se su­burs an­t i­vo­k iš­ką koa­li­ci­ją, pa­si­tel­kęs į sa­vo pu­sę Is­ pa­ni­ją ir Ita­li­ją.

Grai­k i­jai ti­kė­t is, jog kur du pe­ša­si, tre­čias lai­m i, – ne­ver­ta. Ji sė­d i ta­ me pa­čia­me trau­ki­ny­je ir kar­tu rie­ dės že­myn. Nes kai ES pra­de­da gro­ ti skir­tin­gais smui­kais, pra­lai­mė­to­ja pa­pras­tai bū­na ji pa­ti.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

teo­riš­kai.

K

lai­pė­dos se­na­mies­ty­je pa­ sta­ty­tas ženk­las su neį­ga­ lių­jų ju­dė­ji­mo sche­ma. Jis tu­rė­tų pa­gel­bė­ti žmo­nėms su ju­dė­ji­mo ne­ga­le leng­viau įveik­ti ak­me­ni­mis grįs­tas se­na­mies­čio gat­ ve­les.

Rau­do­nais taš­ke­liais ženk­le aiš­kiai pa­žy­mė­tos vie­tos, kur ga­li­ma leng­ viau pa­tek­ti į ki­tą gat­vės pu­sę.

Ta­čiau ša­lia ženk­lo esan­tis neį­ga­ lių­jų nu­va­žia­vi­mo ta­ke­lis ge­ro ne­ ža­da.

Paš­ne­kin­tas Tech­ni­nės pa­gal­bos neį­ga­lie­siems cent­ro at­sto­vas, kaip

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Kelių chu­li­ga­nai

At­ši­lus orui gat­vės vėl pri­si­pil­dė mo­ to­cik­li­nin­kų. Her­kaus Man­to gat­vė pa­si­da­rė jų lenk­ty­nių bei eks­po­zi­ ci­jos vie­ta. Jie kaip be­pro­čiai laks­to po mies­tą ro­dy­da­mi sa­vo vy­riš­ku­ mą. Ma­ne ste­bi­na šių žmo­nių neat­ sa­kin­gu­mas – taip jie ke­lia pa­vo­jų ne tik sau, bet ir ki­tiems. Te­ko ma­ ty­ti, kaip mo­to­cik­li­nin­kas vos ne­ part­ren­kė pės­čio­jo, kai ne­su­val­dė sa­ vo trans­por­to prie­mo­nės. Šie gat­vės chu­li­ga­nai ne tik sau mir­tį sė­ja, bet ir ki­tiems ją priar­ti­na. Rei­kė­tų juos la­ biau kont­ro­liuo­ti.

Ona

Pre­kių de­fi­ci­tas

Te­ko sa­vait­ga­lį pa­bu­vo­ti Pa­lan­go­ je. Nusp­ren­dė­me ap­lan­ky­ti ir ne­to­ li įsi­kū­ru­sią Šven­tą­ją. Už­su­ko­me ir į cent­re esan­čią par­duo­tu­vę. Siau­bas.

Pre­ky­bos cent­ras at­ro­dė kaip po ka­ro.

Dau­gu­ma len­ty­nų bu­vo tuš­čios, net duo­nos ne­bu­vo įma­no­ma nu­si­pirk­ti.

Lyg to dar bū­tų ma­ža, prie ka­sų drie­ kė­si il­giau­sios ei­lės. Keis­ta, kad mi­ nias žmo­nių trau­kian­tis ku­ror­tas tu­ri tik vie­ną di­des­nę par­duo­tu­vę ir to­kį men­ką pre­kių asor­ti­men­tą.

Ade­lė

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ir dau­gu­ma klai­pė­die­čių, tei­gė nie­ ko ne­ži­nąs apie šį ženk­lą.

Ta­čiau ne­slė­pė, kad neį­ga­lie­siems gat­vė­se įreng­ti pan­du­sai daž­nai yra per sta­tūs, jais nau­do­tis ne­sau­gu.

Toks yra ir tas, ku­rį kaž­kas įren­ gė ša­lia neį­ga­lie­siems skir­to­sios sche­mos. No­rint sau­giai juo nu­si­ leis­ti, rei­kė­tų, kad pan­du­sas bū­tų bent jau tri­jų met­rų il­gio. Da­bar šį nu­si­lei­di­mą ap­len­kia ne tik ju­dė­ ji­mo ne­ga­lę tu­rin­tys žmo­nės, bet ir ma­mos su vai­kiš­kais ve­ži­mė­liais – jos pri­vers­tos ve­ži­mė­lius ne­šti laip­tais.

Neį­ga­lie­ji skun­džia­si ne tik per sta­čiais nu­va­žia­vi­mo ta­ke­liais. Mies­ te sun­ku ras­ti ir tua­le­tų, pri­tai­ky­tų neį­ga­lie­siems.

Už ob­jek­tų pri­tai­ky­mą neį­ga­lių­jų spe­cia­lie­siems po­rei­kiams at­sa­kin­ gos sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ci­jos ir ob­ jek­tų sa­vi­nin­kai. Ne­gi jų nie­kas ne­ kont­ro­liuo­ja?

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­jos duo­me­ni­mis, 2011 m. ša­ ly­je gy­ve­no 264 tūkst. 632 neį­ga­lūs as­me­nys, gau­nan­tys ne­tek­to dar­bin­ gu­mo pen­si­jas ar iš­mo­kas.

Gat­vės va­ka­rė­lis

ne­pri­si­ri­ša ant pa­va­džio sa­vo ke­tur­ ko­jų au­gin­ti­nių, neuž­de­da ant­snu­ kių. O bai­siau­sia, kad daž­niau­siai šu­nys bū­na ag­re­sy­vios veis­lės. Bai­ su, kad koks nors pit­bu­lis neį­si­kib­ tų į gerk­lę.

Ma­ne la­bai su­pyk­dė po­li­ci­nin­kų abe­jin­gu­mas. Su šei­ma vaikš­ti­nė­ jau Klai­pė­dos gat­vė­mis. Beei­nant pa­ma­čiau ant suo­liu­ko sė­din­čius ir vie­šo­je vie­to­je ge­rian­čius aso­cia­lius as­me­nis. Jie ne tik var­to­jo al­ko­ho­lį, bet ir ka­bi­nė­jo­si prie praei­vių. Pa­ si­pik­ti­nęs pa­skam­bi­nau po­li­ci­jai.

Net­ru­kus at­vy­ko ir pa­tru­liai. Pa­ siš­ne­kė­ję jie iš­va­žia­vo, o gir­tuok­liai to­liau li­ko tęs­ti sa­vo va­ka­rė­lio. Ko­ kį pa­vyz­dį vai­kams ro­do to­kie aso­ cia­lų pa­si­sė­dė­ji­mai?

Kas­ty­tis

Aist­ros dėl her­bo

Klai­pė­dos 760 me­tų ju­bi­lie­jaus pro­ga ža­da­ma į mies­tą at­vež­ti laiš­ ką su mies­to her­bu. At­ro­dy­tų, su­ ma­ny­mas ne­blo­gas, tik bau­gi­na vi­ so šio ma­lo­nu­mo kai­na, ku­ri sie­kia net 15 tūkst. li­tų. Ab­sur­das už do­ ku­men­to at­ve­ži­mą mo­kė­ti to­kius di­de­lius pi­ni­gus. Aš pa­ts su­tik­čiau už tri­gu­bai ma­žes­nę kai­ną tai įgy­ ven­din­ti. Mies­te tiek daug skurs­ tan­čių­jų, rei­kė­tų ge­riau tuos pi­ ni­gus pa­nau­do­ti ap­čiuo­pia­mai nau­dai.

Sta­sys

Šu­nų ag­re­si­ja par­ke

Mėgs­tu va­ka­rais pa­si­vaikš­čio­ti par­ ke. De­ja, dėl ag­re­sy­vių šu­nų ten­ka kuo grei­čiau skuos­ti na­mo. Žmo­nės

Kris­ti­na Ja­siu­ly­tė

Ni­jo­lė

Au­to­bu­so gau­dy­mas lau­kuos

Brangs­tant de­ga­lams tau­py­mo dė­lei ten­ka vis daž­niau va­ži­nė­ tis vie­šuo­ju trans­por­tu. Gra­fik ­ ai ir marš­ru­tai pa­to­gūs, grei­tas su­ si­sie­ki­mas. Ta­čiau nie­ko ge­ro ne­ ga­liu pa­sa­ky­ti apie kai ku­riuos au­ to­bu­sų vai­ruo­to­jus. At­va­žia­vus il­ges­nei au­to­bu­sų vilks­ti­nei daž­nai ten­ka bėg­ti į to­li­miau­siai su­sto­ju­ sį­jį. Nes­pė­jus nu­bėg­ti, vai­ruo­to­jai ne­pa­lau­kia, dar­gi už­tren­kia du­ris pa­no­sė­je. Ten­ka lauk­ti ki­to au­to­ bu­so. Ma­nau, vai­ruo­to­jai tu­rė­tų sto­ti sto­te­lių te­ri­to­ri­jo­se, o ne už dvi­de­šim­ties met­rų.

Jo­nas

Par­da­vė­jos akib­rokš­tas

Pa­siž­val­giau po tur­gų ir ra­dau pa­ vil­jo­ną su gra­žiais rū­bais. Apie pus­ va­lan­dį už­tru­kus ir nie­ko neiš­si­rin­ kus, par­da­vė­ja pa­vy­mui su­ri­ko, kad aš mat ada­tos už­pa­ka­ly ieš­kąs. Toks par­da­vė­jos akib­rokš­tas ma­ne il­gam at­bai­dė nuo tur­gaus.

Juo­zas Pa­ren­gė Sand­ra Šen­ker

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Nuo­mo­nė: neį­ga­lių­jų ju­dė­ji­mo sche­ma yra be­ver­tė, nes su ve­ži­mė­liu nu­si­leis­ti sta­čiais pan­du­sais įma­no­ma tik

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, birželio 20, 2012

užribis

H.Dak­ta­ras pri­si­pa­žino kal­tu Va­kar Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pus­die­nį klau­sė­ si Hen­ri­ko Dak­ta­ ro kal­bos, ku­rios es­ mė – jį kal­ti­na ne­bū­ tais da­ly­kais tik dėl to, kad jis va­di­na­ mas nu­si­kals­ta­mo pa­sau­lio sim­bo­liu.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pir­ma­die­nį va­ka­re Klai­pė­dos ra­jo­ no Dauk­šai­čių kai­me ras­tas, kaip spė­ja­ma, pa­ts nu­si­šo­vęs vie­tos gy­ ven­to­jas.

Nuo­tai­ka: kal­bė­da­mas apie ne­bū­tus kal­ti­ni­mus ir pa­tir­tas skriau­das H.Dak­ta­ras šmaikš­ta­vo bei ti­ki­no, kad

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Baiminosi, kad bus nušautas

Dau­giau nei 20 nu­si­kal­ti­mų ink­ ri­mi­na­vu­sius jam po­li­ci­nin­kus bei pro­ku­ro­rus H.Dak­ta­ras va­di­no fal­ si­fi­ka­to­riais bei kaip ga­lė­jo dės­tė, jog yra kal­tas dėl vie­nin­te­lio nu­si­ kal­ti­mo. „Kiek kar­tų bu­vau už­da­ry­tas ir tei­sia­mas, nie­ka­da ir nie­ko ne­pri­ pa­ži­nau. O da­bar len­kiu gal­vą prieš Bul­ga­ri­jos pa­rei­gū­nus ir ne­nei­giu – gy­ve­nau su pa­dirb­tais do­ku­men­ tais ir jie ma­ne pa­ga­vo už ran­kos.

Ten bu­vau Kęs­tu­tis Šim­kus. Bul­ga­ ri­jo­je vi­są pa­kran­tę su­pir­kę ru­sai ir lat­viai. Ten bet ku­rio­je ka­vi­nė­je ga­ li už­si­sa­ky­ti do­ku­men­tą. 100 ar 200 eu­rų, ir tu­ri. To­kie du lat­viai pa­da­rė.

Dar siū­lė lat­viš­ką do­ku­men­tą, bet aš pa­si­rin­kau lie­tu­viš­ką, nes jei pa­gau­ tų, nė žo­džio lat­vių kal­ba ne­pa­sa­ky­ čiau“, – at­vi­ra­vo H.Dak­ta­ras.

Bul­ga­ri­jos pa­rei­gū­nai paė­mė tik dvie­jų kau­nie­čio pirš­tų at­spau­dus ir pa­sa­kė tik­rą­ją jo as­me­ny­bę. „Taip vėl ta­pau Hen­ri­ku Dak­ta­ ru“, – šmaikš­ta­vo tei­sia­ma­sis.

Jis ti­ki­no, jog pa­bė­go bai­min­da­ ma­sis, kad bus nu­šau­tas „Aro“ vy­ rų, ir pa­ly­gi­no sa­ve su ieš­ko­miau­ siu Lie­tu­vos nu­si­kal­tė­liu Ro­mu Za­mols­kiu, ku­rį esą nu­šo­vė pa­rei­ gū­nai. „Į ma­no na­mo tvo­rą šau­dė, į kie­ mą me­tė gra­na­tą. No­rė­jo, kad išei­ čiau aiš­kin­tis. Bū­tų nu­šo­vę ir ga­vę pre­mi­ją. Da­bar vi­sai ki­ta pa­rei­gū­ nų kar­ta. Jie pa­tys sa­kė – jei nu­ si­žu­dy­čiau, pro­ble­mos baig­tų­si“, – aiš­ki­no svar­biau­sia­sis by­los kal­ ti­na­ma­sis.

Kal­tas, nes Dak­ta­ras

Kal­ti­ni­mus su­bū­rus nu­si­kals­ta­ mą gru­puo­tę, jai va­do­va­vus, tu­rė­ jus gink­lų, rin­kus pi­ni­gus į bend­ rą ka­są sa­viems už gro­tų šelp­ti bei pa­rei­gū­nams pa­pirk­ti H.Dak­ta­ras nei­gė. „Kiek ga­li­ma iš ma­nęs ty­čio­ tis? Kai bu­vo tei­sia­ma bro­lių Čia­ pų gau­ja, ma­ne va­di­no jos va­dei­va.

Da­bar aš – „šam­pa­ni­nių“ va­das. Čia bu­vo kal­bė­ta, kad Kau­ne tais lai­kais bu­vo ne ma­žiau kaip 33 gau­ jos, ne­gi vi­sų jų va­dei­va bū­siu va­di­ na­mas?“ – ti­ki­no H.Dak­ta­ras.

Jis aiš­ki­no, kad monst­rą iš jo pa­da­rė vie­no­je ba­ri­ka­dų pu­sė­je

Gy­ve­nimą baigė šūviu

ki­ti to­kio­mis ka­li­ni­mo są­ly­go­mis neiš­gy­ven­tų.

esan­tys pa­rei­gū­nai ir žur­na­lis­tai, o dau­ge­lį liu­di­ji­mų prieš jį va­di­no pra­ma­nais ir šmeiž­tu.

Api­bū­din­da­mas sa­ve H.Dak­ta­ras tei­gė esąs šei­mos žmo­gus, šven­ tes švęs­da­vęs su žmo­na ir vai­kais.

Kal­ti­ni­mai ant jo gal­vos griū­va nuo jau­nys­tės vien dėl to, kad di­džiu­lė­ je jo tė­vo šei­mo­je, be pen­kių se­se­ rų, dar bu­vo aš­tuo­ni bro­liai. O tarp jų bu­vę ir mo­ky­tų žmo­nių, ir nu­ si­kal­tė­lių. „Aš ne iš gru­puo­tės. Aš – Dak­ ta­ras. Kai ma­ne pa­gau­da­vo, se­nie­ji pa­rei­gū­nai pa­tys sa­ky­da­vo, kad so­ di­no ma­no tė­vą ar dė­dę. Du kar­tus ban­džiau išei­ti į ka­riuo­me­nę, bet

Len­kiu gal­vą prieš Bul­ga­ri­jos pa­rei­gū­ nus ir ne­nei­giu – gy­ ve­nau su pa­dirb­ tais do­ku­men­tais ir jie ma­ne pa­ga­vo už ran­kos. pa­so­di­no už chu­li­ga­niz­mą. So­di­no ne už nu­si­kal­ti­mus, o už tai, kad esu Dak­ta­ras“, – emo­cin­gai aiš­ki­no kal­ti­na­ma­sis, vis įterp­da­mas vaiz­ din­gą po­sa­kį ar pa­ly­gi­ni­mą.

Siū­lė pirk­ti net šar­vuo­tį

Pa­sa­ko­da­mas apie 1992-uo­sius, kai, pa­sak kal­ti­ni­mo, jau bu­vo su­ bū­ręs gau­ją, H.Dak­ta­ras mi­nė­ jo, jog pir­muo­sius pi­ni­gus drau­ ge su žmo­na už­dir­bo megz­da­mas megz­ti­nius. „Esu gar­bin­gas ir nie­kam ne­sko­ lin­gas, tik man sko­lin­gi. Dė­jom pi­ ni­gus į krū­vą, bet tai bu­vo pi­ni­gai spi­ri­tui pirk­ti. Ši­tą biz­nį pa­siū­lė Vid­man­tas Gu­dzins­kas. Dar ko­mu­ nis­tų lai­kais su­pra­tau, kad drau­ gų ne­ga­li bū­ti. Aš pa­ts sau vie­nas, ir „obš­čia­ka“ man yra ma­no pa­ ties ki­še­nė, iš jos jei ką ir šil­džiau, tai tik sa­ve“, – juo­kau­da­mas dės­ tė H.Dak­ta­ras.

Jis pri­si­mi­nė tuos lai­kus, kai so­ vie­ti­nė ka­riuo­me­nė trau­kė­si iš Lie­ tu­vos, o jos ka­riš­kiai „Vi­li­jos“ res­ to­ra­ne par­duo­da­vo vis­ką, ką tik tu­rė­jo, o kar­tą net ra­ti­nį šar­vuo­ tą­jį trans­por­te­rį, va­di­na­mą BTR,

pa­siū­lė. Liu­di­ji­mą apie są­siu­vi­ nį, ku­ria­me bū­da­vę įra­šo­ma, ka­ da kas ir ko­kį au­to­mo­bi­lį atė­mė ar pa­vo­gė, tei­sia­ma­sis at­rė­mė: „Aš ne toks dur­nas ir ne žy­de­lis, kad to­ kius da­ly­kus į są­siu­vi­nius ra­šy­čiau.

Me­las! Šmeiž­tas! Dau­gy­bė da­ly­kų man pai­šo­ma tuo me­tu, kai aš sė­ dė­jau mir­ti­nin­kų ka­me­ro­je“.

Mon­go­lą va­di­no bro­liu

Ko­men­tuo­da­mas kal­ti­ni­mus nu­žu­ džius ke­lis žmo­nes, tarp jų ir sa­vo gi­mi­nai­tį Ri­man­tą Ga­nu­saus­ką bei vers­li­nin­ką Si­gi­tą Čia­pą, H.Dak­ta­ ras at­rė­mė ti­kin­da­mas, kad su šiais vy­rais jį sie­jo pa­tys ge­riau­si san­ty­ kiai ir no­rė­ti jų mir­ties ne­tu­rė­jęs tiks­lo bei mo­ty­vo. „Ri­mas man bu­vo kaip bro­lis, ger­biau jį. Tie­sa, jis bu­vo va­di­na­ mas sko­lin­tų pi­ni­gų mi­li­jo­nie­riu­ mi. Toks jo bū­das. Su Mon­go­lu iki 1994 me­tų pa­va­sa­rio su­si­tik­da­vau pas jo ba­bul­ką. Jis slė­pė­si ne nuo ma­nęs, o nuo tei­sė­sau­gos. O jo žmo­na Lo­re­ta ma­ne ap­kal­ba, nes ne­su­ti­kau jų ves­tu­vė­se bū­ti pirš­ liu, tie­siai pa­sa­kiau, kad ji ba­ra­ku­ da. Ne­ken­tė ji ma­nęs. Gal pa­ti Ita­ li­jo­je jį iki šiol sle­pia“, – dės­tė sa­vo ver­si­jas apie R.Ga­nu­saus­ko nu­žu­ dy­mą šio kau­nie­čio žmog­žu­dys­te kal­ti­na­mas H.Dak­ta­ras.

Pa­na­šu, kad ver­si­ją, jog R.Ga­ nu­saus­kas vis dar gy­vas ir svei­kas, no­ri pa­tvir­tin­ti ir iki gy­vos gal­vos nu­teis­tas Vla­das Be­lec­kas.

Teis­mui va­kar bu­vo pa­teik­ti du šio vy­ro Dak­ta­rų šei­mai at­siųs­ ti laiš­kai. Juo­se V.Be­lec­kas pa­sa­ ko­ja, kad pa­ži­no­jo R.Ga­nu­saus­ką, nes šis iš jo yra pir­kęs pa­veiks­lų.

Be­ne 1995 me­tais abu vy­rai bu­vo su­si­ti­kę.

Laiš­kai pri­jung­ti prie by­los, ta­ čiau vals­ty­bės kal­tin­to­jui pa­na­šu, kad iki gy­vos gal­vos ka­lin­tis kau­ nie­tis no­ri paį­vai­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­ mą ke­lio­nė­mis į Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mą.

S.Čia­pą nu­šo­vė už ne­grą­žin­tą sko­lą

Kal­bė­da­mas apie S.Čia­pą H.Dak­ ta­ras tei­gė, kad šis bu­vo ge­ras jo drau­gas ir pa­vyz­dys, kaip vys­ty­ ti vers­lą. „Kuo aš čia dė­tas? Man ne­bu­vo už ką jį žu­dy­ti. Ži­nau, kad S.Čia­ pas ne­grą­ži­no vers­li­nin­kui Gin­ta­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

rui Pluš­čiaus­kui sko­los – pus­ket­ vir­to mi­li­jo­no Vo­kie­ti­jos mar­kių ir už­sa­kė šį nu­žu­dy­ti. Ker­šy­da­mas už tai, jo drau­gas Val­das Ja­ku­tis ga­lė­ jęs už­sa­ky­ti S.Čia­po nu­žu­dy­mą.

Aš ta­da sė­dė­jau, to­dėl ne­ga­lė­jau to pa­da­ry­ti. V.Gu­dzins­kas yra bai­gęs fi­zi­kos ins­ti­tu­tą, jis – ge­ras stra­ te­gas, to­dėl ir su­ri­kia­vo vi­sas ver­si­ jas ma­ne ap­kal­tin­ti“, – gy­nė­si nuo kal­ti­ni­mų svar­biau­sias by­los kal­ti­ na­ma­sis.

Apie ne­lai­mę pra­neš­ta 18 val. 1960 me­tais gi­męs so­dy­bos šei­mi­nin­kas K.M. ras­tas na­me su šau­ti­ne žaiz­da krū­ti­nė­je. Tarp ko­jų vy­ras bu­vo su­ spau­dęs me­džiok­li­nį šau­tu­vą.

Ly­gia­vamz­dį gink­lą žmo­gus bu­ vo įsi­gi­jęs tei­sė­tai.

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai aiš­ki­na­si ne­lai­mės ap­ lin­ky­bes. Ži­no­ma, kad K.M. prieš ke­le­ tą me­tų pa­lai­do­jo nuo sun­kios li­ gos mi­ru­sią žmo­ną, pa­ts skun­dė­si svei­ka­ta, o pa­sta­ruo­ju me­tu pikt­ nau­džia­vo al­ko­ho­liu. Du suau­gę jo vai­kai gy­ve­no at­ski­rai.

Kai­my­nų tei­gi­mu, vy­ras pa­sta­ ruo­ju me­tu bu­vo pra­stos nuo­tai­ kos, už­si­min­da­vo apie tai, kad gy­ ve­ni­mas jam ta­po ne­mie­las.

Ve­lio­nį ra­do ap­lan­ky­ti at­va­žia­ vęs žen­tas.

Paskyrė baudą

Liu­dy­to­ja at­va­žia­vo iš JAV

Va­kar by­lo­je kal­bė­jo iš Ame­ri­kos liu­dy­ti bu­vu­sio su­tuok­ti­nio nau­dai at­va­žia­vu­si Dan­guo­lė Aba­rie­nė.

Egi­di­jus Aba­rius vals­ty­bės kal­ tin­to­jų įvar­di­ja­mas gau­jos va­dei­vos de­ši­nią­ja ran­ka. Jis, kaip ir Hen­ri­ kas Dak­ta­ras, kal­ti­na­mas pri­si­dė­ jęs žu­dant žmo­nes.

Siek­da­mas įro­dy­ti sa­vo ne­kal­ tu­mą E.Aba­rius pa­pra­šė ap­klaus­ ti bu­vu­sią jo su­tuok­ti­nę Dan­guo­lę, ku­ri jau ne­ma­žai me­tų gy­ve­na JAV. Mo­te­ris iš už­jū­rio at­va­žia­vo pa­dė­ ti bu­vu­siam vy­rui.

Jos klau­si­nė­ta apie 1993 me­tų Ka­lė­das, kai bu­vo nu­žu­dy­tas Ri­ man­tas Ga­nu­saus­kas. Kal­ti­ni­me tei­gia­ma, kad E.Aba­rius da­ly­va­vo eg­ze­ku­ci­jo­je.

Ne­pai­sant to, jog praė­jo daug lai­ ko, mo­te­ris ti­ki­no ge­rai pa­me­nan­ ti, kad to­mis die­no­mis su­tuok­ti­ nis daug gir­ta­vo ir mie­go­jo, to­dėl pas uoš­vius su šei­ma švęs­ti nė­jo.

Pak­laus­ta, ko­dėl taip ge­rai pri­si­ me­na bū­tent tas Ka­lė­das, D.Aba­ rie­nė paaiš­ki­no, kad tuo me­tu bu­ vo 7 mė­ne­sius nėš­čia su ant­ruo­ju vai­ku, to­dėl ge­rai pa­me­na tų me­ tų pa­bai­gą.

Mo­ters liu­di­ji­mas ne­pa­ken­kė kal­ti­na­ma­jam, bet ir ne­bu­vo tiek efek­ty­vus, kiek ti­kė­ta­si.

Ad­vo­ka­tai bei H.Dak­ta­ras tu­rė­ jo pa­pil­do­mų klau­si­mų Vid­man­tui Gu­dzins­kui, pra­var­de Gu­zas. Šis vals­ty­bės sau­go­mas lais­vė­je teis­mo spren­di­mo lau­kian­tis kal­ti­na­ma­sis yra vie­nas tų, ku­rio liu­di­ji­mu grin­ džia­mi kal­ti­ni­mai H.Dak­ta­rui.

At­sa­ky­da­mas į klau­si­mus jis ne­ bi­jo­jo au­to­ri­te­tu iki šiol va­di­na­ mam H.Dak­ta­rui į akis sa­ky­ti, kad šis pa­ts žu­dė žmo­nes, o ki­ti gau­ jos na­riai jo bi­jo­jo ir vyk­dė nu­ro­ dy­mus.

Ne­sut­ram­do­m as: E.Os­ta­pen­kai

lan­ky­tis teis­me ta­po kas­die­ny­be.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ant­ra­die­nį skan­da­lais pa­gar­sė­jęs at­li­kė­jas Eu­ge­ni­jus Os­ta­pen­ka pra­ lei­do teis­me.

Tą­dien jis da­ly­va­vo tri­juo­se teis­mo po­sė­džiuo­se: ry­tą jam te­ko tei­sin­tis dėl vie­šai ger­to al­ko­ho­lio bei smur­ to prieš kai­my­nę, per­piet – ko­dėl li­go­ni­nė­je mu­šė gy­dy­to­ją, o pa­va­ ka­re su­lau­kė teis­mo spren­di­mo.

Ad­m i­n ist­ra­c i­n ė nuo­b au­ da – 250 li­tų bau­da E.Os­ta­pen­ kai skir­ta už tai, kad pir­ma­die­nį vie­šo­je vie­to­je gė­rė alų. Smur­ to prieš kai­my­nę fak­tą pa­ves­ta aiš­kin­tis pro­ku­ro­rams. Ga­li bū­ ti, kad dėl to bus pra­dė­tas iki­teis­ mi­nis ty­ri­mas.

Pri­min­si­me, kad pir­ma­die­nį va­ ka­re ne­ši­nas plas­ti­ki­niu alaus bu­ te­liu E.Os­ta­pen­ka už­si­puo­lė kai­ my­nę, gra­si­no jai su­si­do­ro­ji­mu ir ke­lis kar­tus smo­gė per gal­vą.

E.Os­ta­pen­kos smur­to at­ve­jis prieš li­go­ni­nės Rea­ni­ma­ci­jos sky­ riaus gy­dy­to­ją teis­mo spren­di­mu dar neį­ver­tin­tas.

8

trečiADIENIS, birželio 20, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

Algas didintų, dėl išmokų nenusileis

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,3239 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2975 JAV do­le­ris 1 2,6784 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6669 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9559 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0853 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5917 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4132 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8747

j.mazeikiene@diena.lt

Šiuo me­tu lau­žo­mos ie­tys dėl mi­ ni­ma­lios mė­ne­sio al­gos (MMA) di­ di­ni­mo vei­kiau su­si­ju­sios ne su at­ ly­gi­ni­mų kė­li­mu vers­lo sek­to­riu­ je, o su val­dan­čių­jų ne­no­ru skir­ti dau­giau vals­ty­bės lė­šų val­di­nin­ kų al­goms bei iš­mo­koms.

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

Jo­li­ta Ma­žei­kie­nė

Prem­je­rui A.Ku­bi­liui iš­kė­lus ul­ti­ ma­tu­mą – ar­ba nuo lie­pos MMA di­di­na­ma 50 li­tų, iki 850 li­tų, ar­ba vi­sai ne­bus di­di­na­ma, pro­fsą­jun­ gos sto­jo pies­tu.

Pro­tes­tuo­da­mi prieš esą po­pu­ lis­ti­nius ir neat­sa­kin­gus mi­nist­ro pir­mi­nin­ko A.Ku­bi­liaus pa­reiš­ki­ mus, na­cio­na­li­nių Lie­tu­vos pro­fe­ si­nių są­jun­gų cent­rų at­sto­vai va­ kar net ne­da­ly­va­vo neei­li­nia­me Tri­ša­lės ta­ry­bos po­sė­dy­je. Prof­są­ jun­gų at­sto­vai pri­me­na, kad kar­tu su darb­da­vių or­ga­ni­za­ci­jų at­sto­ vais dar ba­lan­džio pa­bai­go­je su­ tar­ta, jog MMA nuo lie­pos 1 d. tu­ ri di­dė­ti iki 900 li­tų, o nuo 2013 m. sau­sio 1 d. – iki 1000 li­tų.

Prem­je­ro kanc­le­ris Dei­vi­das Ma­tu­lio­nis lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mas yra eko­ no­miš­kai pa­grįs­tas, nes nė vie­no­je ES vals­ty­bė­je šiuo me­tu ne­kal­ba­ ma apie at­ly­gi­ni­mų di­di­ni­mą. „To­ kiu at­ve­ju pro­fe­si­nės są­jun­gos tu­ rės pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę, jei MMA nuo lie­pos iš­vis ne­bus pa­di­din­ta“, – pa­brė­žė D.Ma­tu­lio­nis.

Jei­gu pro­fe­si­nės są­jun­gos im­tų blo­kuo­ti Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mą MMA di­din­ti tik 50 li­tų, spren­di­ mas dėl MMA di­di­ni­mo ga­li bū­ti

€

pokytis

+1,2396 % +0,7124 % +0,4312 % –0,1722 % +0,0020 % –0,5278 % +0,2905 % –0,4755 % +0,0174 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,76

4,46

2,42

„Apoil“

4,72

4,43

2,42

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

83,95 dol. už 1 brl.

96,46 dol. už 1 brl.

Už­sa­ky­mai su gri­fu „ky­šis“ Po­vei­kis: su MMA dy­džiu sie­ja­mi ne tik a­tly­gi­ni­mai, bet ir da­lis iš­mo­

kų bei ki­ti mo­kes­čiai.

ne­priim­tas. Lie­tu­vos bu­hal­te­rių ir au­di­to­rių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tės Dan­guo­lės Pranc­kė­nie­nės nuo­ mo­ne, vers­lui MMA di­di­ni­mas di­de­lės įta­kos ne­tu­rės. „Darb­da­ viai su­ras bū­dų, kaip ne­di­din­ti sa­ vo iš­lai­dų, žmo­nės bus įdar­bi­na­mi trum­pes­niam lai­kui. O pa­di­di­nus MMA neiš­ven­gia­mai di­dės pa­čios vals­ty­bės iš­lai­dos, nes val­di­nin­ kams al­gas reiks kel­ti, taip pat su MMA yra su­si­ję ne­ma­žai iš­mo­kų“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė.

Tarp­tau­ti­nio au­di­to ir mo­kes­ čių kon­sul­ta­vi­mo bend­ro­vių tink­lo KPMG Mo­kes­čių sky­riaus eks­per­ tė Vi­ta Šums­kai­tė taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad vie­na iš Vy­riau­sy­bės ne­ryž­to di­din­ti MMA prie­žas­ čių – vals­ty­bės iš­lai­dų pa­di­dė­ji­

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

mas. „Dar­buo­to­jų, dir­ban­čių vie­ ša­ja­me sek­to­riu­je, at­ly­gi­ni­mas yra sie­ja­mas su MMA. Be to, pa­di­dė­tų vals­ty­bės iš­lai­dos pa­šal­poms, nes da­lis pa­šal­pų tie­sio­giai pri­klau­so nuo MMA dy­džio“, – sa­kė ji.

Pak­laus­ta apie tei­gia­mus MMA di­di­ni­mo pa­da­ri­nius V.Šums­kai­tė sa­kė neat­me­tan­ti ga­li­my­bės, kad išaug­tų gy­ven­to­jų var­to­ji­mas, to­dėl bū­tų su­ren­ka­ma dau­giau mo­kes­ čių į biu­dže­tą. „Taip pat, pa­di­dė­jus gy­ven­to­jų pa­ja­mų ly­giui, ti­kė­ti­na, su­ma­žė­tų as­me­nų, ku­riems bū­ tų ski­ria­mos pa­šal­pos iš biu­dže­to, skai­čius. Ta­čiau vėl­gi at­si­ran­da nei­ gia­mas as­pek­tas, su­si­jęs su pa­šal­ pų dy­džio skai­čia­vi­mu, nes kai ku­ rių pa­šal­pų dy­dis pri­klau­so bū­tent nuo MMA“, – tei­gė V.Šums­kai­tė.

Į die­nos švie­są len­da nau­jos bu­ vu­sio il­ga­me­čio Ig­na­li­nos ato­mi­ nės elekt­ri­nės (IAE) va­do­vo Vik­to­ ro Še­val­di­no ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­ mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ap­lin­ky­bės.

Va­kar Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra pra­ dė­jo dar vie­ną iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Ieš­kos ir baus

JAV tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­tui pir­ma­die­nį pa­skel­bus, kad ame­ri­ kie­čių įmo­nė „Da­ta Sys­tems & So­ lu­tions“, siek­da­ma gau­ti už­sa­ky­mų IAE, 1999–2004 m. duo­da­vo ky­ šius aukš­tiems elekt­ri­nės pa­rei­gū­ nams, Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ ra­tū­ra pra­ne­šė pra­dė­ju­si iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl IAE pa­rei­gū­nų ga­li­mo ky­ši­nin­ka­vi­mo ir pikt­nau­džia­vi­ mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi. Or­ga­ni­ zuo­ti ir va­do­vau­ti iki­teis­mi­niam ty­ri­mui pa­ves­ta Vil­niaus apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­rai, at­lik­ti – Spe­cia­ lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bai (STT).

Da­bar­ti­nis IAE va­do­vas Žil­vi­nas Jurk­šus taip pat pa­ža­dė­jo ini­ci­juo­ ti vi­di­nį ty­ri­mą ir įver­tin­ti paaiš­kė­ ju­sius fak­tus. „Im­si­me ar­chy­vus ir ban­dy­si­me įver­tin­ti mū­sų dar­buo­to­jų veiks­ mus, jei­gu jie dar ir dir­ba įmo­nė­ je“, – in­ter­viu Lie­tu­vos ra­di­jui sa­kė Ž.Jurk­šus. Jo tei­gi­mu, vi­di­nis ty­ri­ mas tu­rė­tų at­sa­ky­ti, ko­kie dar­ buo­to­jai ga­lė­jo gau­ti įmo­nės „Da­ta Sys­tems & So­lu­tions“ ky­šių, ko­kio dy­džio su­mos tai bu­vo.

Kol Lie­tu­vo­je tik pra­de­da­ma aiš­ kin­tis ir ieš­ko­ti kal­tų­jų, JAV bend­ ro­vė „Da­ta Sys­tems & So­lu­tions“ at­si­pir­ko 8,82 mln. JAV do­le­rių bau­da už Ko­rum­puo­tos veik­los už­sie­ny­je įsta­ty­mo pa­žei­di­mą. JAV tei­sin­gu­mo de­par­ta­men­tas su­ti­ko dve­jiems me­tams ati­dė­ti bau­džia­ mą­jį per­se­kio­ji­mą ir ta­da at­mes­ti kal­ti­ni­mus, jei įmo­nė įgy­ven­dins vi­daus kont­ro­lės prie­mo­nes.

Pa­pir­ki­nė­ji­mo sche­ma

JAV tei­sė­sau­gos pa­rei­gū­nai iš­siaiš­ ki­no, kad JAV įmo­nė „Da­ta Sys­tems & So­lu­tions“ mo­kė­jo ky­šius IAE dar­buo­to­jams, kad gau­tų pa­slau­gų tei­ki­mo už­sa­ky­mų elekt­ri­nė­je.

JAV teis­mui pa­teik­tuo­se kal­ti­ni­ muo­se skel­bia­ma, kad „Da­ta Sys­ tems & So­lu­tions“ 1999–2004 m. yra lai­mė­ju­si ke­le­tą IAE už­sa­ky­mų, ku­rių ver­tė svy­ra­vo nuo 1,3 mln.

JAV do­le­rių iki 13 mln. eu­rų.

Tei­gia­ma, kad už pa­slau­gas gau­ nant už­sa­ky­mus „Da­ta Sys­tems & So­lu­tions“ 1999–2002 m. per tar­pi­nin­kus tuo­me­čiam IAE Ma­ ta­vi­mų ir kont­ro­lės de­par­ta­men­to va­do­vui če­kiais ir pa­ve­di­mu bu­ vo iš­mo­kė­ta 50 tūkst. JAV do­le­rių, jo pa­va­duo­to­jui – 30 tūkst. do­le­ rių, Tarp­tau­ti­nių pro­jek­tų de­par­ta­ men­to di­rek­to­riui – 44 tūkst. do­

le­rių, pa­grin­di­niam IT spe­cia­lis­tui – 16 tūkst. do­le­rių. Be to, 2003– 2004 m. vie­nam iš su­bran­go­vų bu­ vo per­ves­ta dar 246,8 tūkst. JAV do­le­rių, kad bū­tų su­mo­kė­ta IAE dar­buo­to­jams.

IAE Ma­ta­vi­mų ir kont­ro­lės de­ par­ta­men­to va­do­vui 2000-ųjų gruo­dį bu­vo pa­do­va­no­tos ato­sto­ gos Flo­ri­do­je, o 2002-ųjų spa­lį IAE ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui ir Ma­ta­vi­ mų ir kont­ro­lės de­par­ta­men­to va­ do­vui nu­pirk­tos ato­sto­gos Ha­va­ juo­se. IAE ge­ne­ra­li­niam di­rek­to­riui 2004-ųjų sau­sį bu­vo pa­do­va­no­tas 2,7 tūkst. JAV do­le­rių ver­tės „Car­ tier“ laik­ro­dis. Pri­me­na­me, kad IAE 1991–2010 m. va­do­va­vo V.Še­ val­di­nas.

Pa­na­šus brai­žas?

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra in­for­ma­vo, kad ky­šių da­vi­mu IAE pa­rei­gū­nams kal­ti­na­ma JAV įmo­nė per­nai pa­va­ sa­rį pra­dė­ta­me STT ty­ri­me ne­mi­ni­ ma. Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra per­nai pa­va­sa­rį pra­dė­jo iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo IAE. Jį at­lik­ti pa­ves­ta STT. Per­nai ty­ri­mas pra­dė­tas sie­kiant iš­tir­ti 2003–2009 m. elekt­ri­nei va­do­va­vu­sių as­me­nų veiks­mus, nes įta­ria­ma, kad jų veiks­mai ga­ lė­jo su­kel­ti ža­lą vyk­dant IAE už­da­ ry­mo dar­bus.

Nau­jo­ji IAE ad­mi­nist­ra­ci­ja anks­ tes­nę va­do­vy­bę ap­kal­ti­no ig­no­ra­ vus ne­prik­lau­so­mų eks­per­tų ko­ mi­si­jos iš­va­dą, kad kon­sor­ciu­mo „GNS-Nu­kem“ pa­siū­ly­mas nea­ ti­tin­ka vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­so tech­ni­nės spe­ci­fik ­ a­ci­jos rei­ka­la­vi­ mų, ir pa­si­ra­šius su­tar­tį dėl pro­jek­ to B1 (lai­ki­no­ji pa­nau­do­to bran­duo­ li­nio ku­ro sau­gyk­la) įgy­ven­di­ni­mo su kon­sor­ciu­mu „GNS-Nu­kem“.

Esą ne­bu­vo lai­ku ir tin­ka­mai pa­ reng­ti vi­si rei­kia­mi tech­ni­niai do­ ku­men­tai, už­tik­ri­nan­tys tin­ka­ mą pro­jek­to B1 įgy­ven­di­ni­mą. Dėl pro­jek­to B1 vė­la­vi­mo 2-ojo blo­ko reak­to­riu­je ir abie­jų blo­kų ba­sei­ nuo­se te­be­lai­ko­mas ku­ras, o IAE dėl to­kio vė­la­vi­mo pa­ti­ria pa­pil­ do­mų iš­lai­dų. „Klaipėdos“, BNS inf.

387

tūkst.

JAV do­le­rių – to­kią su­mą JAV bend­ro­vė gal­būt sky­rė IAE pa­rei­gū­nams pa­pir­ki­nė­ti.

9

trečiADIENIS, birželio 20, 2012

pasaulis Ren­gia­si ­ pro­tes­tams

Ne­lai­mė ­ jū­ro­je

Iš­da­vė ­ Ka­na­dai

Mu­sul­mo­nų bro­li­ja, pa­skel­bu­ si, kad jos kan­di­da­tas Mo­ham­ me­das Mur­si lai­mė­jo Egip­to pre­zi­den­to rin­ki­mus, pa­reiš­ kė, kad pro­tes­tuos prieš ka­ri­ nės val­džios ban­dy­mą stip­rin­ ti sa­vo ga­lias. Ofi­cia­lūs re­zul­ta­ tai bus skel­bia­mi ry­toj, ta­čiau Bro­li­ja tvir­ti­na, kad M.Mur­si su­rin­ko 52 pro­c. ir lai­mė­jo.

In­do­ne­zi­jos gel­bė­to­jai pra­ne­ šė, kad dvi die­nos po to, kai prie ry­ti­nių ša­lies kran­tų nu­ sken­do me­di­nis lai­vas, 58 žmo­nės vis dar lai­ko­mi din­ gu­siais ir kad lai­ve bu­vo daug dau­giau ke­lei­vių, nei ma­ny­ta iš pra­džių. Lai­vas, kaip tvir­ti­ na gel­bė­to­jai, pa­sken­do dėl aud­ros jū­ro­je.

Por­no­fil­mų ak­to­rių Lu­ką Roc­ co Mag­not­tą, kal­ti­na­mą tuo, kad praė­ju­sį mė­ne­sį Mon­rea­ ly­je nu­žu­dė ir su­ka­po­jo ki­ną stu­den­tą, Vo­kie­ti­ja pir­ma­die­ nį iš­da­vė Ka­na­dai. Ka­na­dos psi­cho­pa­tu va­di­na­mas 29 metų. vy­ras le­do smul­kin­tu­ vu nu­žu­dė Lin Ju­ną, ta­da su­ ka­po­jo jo kū­ną.

Kaip at­ro­do Ser­bi­jos pre­zi­den­tas?

Bri­tų ži­niask­lai­da juo­kia­si – ES už­ sie­nio po­li­ti­kos įga­lio­ti­nė Cat­he­ri­ ne Ash­ton ne­ži­no, kaip at­ro­do Ser­ bi­jos pre­zi­den­tas.

Dė­me­sys: dau­giau­sia dė­me­sio Mek­si­ko­je su­si­rin­kę pa­sau­lio ga­lin­giau­sių vals­ty­bių ly­de­riai sky­rė eu­ro zo­nos kri­zei.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Su­si­ti­ki­me – kri­ti­kos strė­lės Eu­ro­pai „Kri­zė pra­si­dė­jo ne Eu­ro­po­je“, – rė­žė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) va­do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­so. Jis, ži­no­ma, tei­sus, ta­čiau da­bar kri­zė skan­di­na bū­tent Se­ną­jį že­my­ną. Ne­ nuos­ta­bu, kad pa­sau­lio ga­lin­gie­ji Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko (G 20) su­va­žia­vi­me svai­dė žai­bus eu­ro­pie­čių pu­sėn. Įg­ri­so priekaištai

G 20 su­va­žia­vi­me Mek­si­kos ku­ ror­te San Cho­se del Ka­bo dė­me­ sio cent­re bu­vo Eu­ro­pos va­do­vai. „Grei­čiau spręs­ki­te sa­vo pro­ble­ mas“, – toks bu­vo dau­ge­lio di­ džiau­sių ir ga­lin­giau­sių pa­sau­lio vals­ty­bių, ku­rių eko­no­mi­kos su­ da­ro 80 pro­c. pa­sau­lio eko­no­mi­ kos, va­do­vų pa­ta­ri­mas.

Ta­čiau Eu­ro­pos va­do­vai šį kar­tą ga­na aiš­kiai at­rė­žė, kad kri­zė Eu­ ro­po­je nė­ra vien eu­ro­pie­čių rei­ka­ las, ji esan­ti pa­sau­li­nė pro­ble­ma. „Jei at­vi­rai, mes ne­vy­ko­me čia, kad klau­sy­tu­me pa­ta­ri­mų apie de­ mok­ra­ti­ją ar­ba kaip tvar­ky­ti sa­vo eko­no­mi­ką“, – ga­na pik­tai iš­rė­žė EK va­do­vas.

Kas ži­no, kaip Eu­ro­pos va­do­ vams bū­tų te­kę kal­bė­ti Mek­si­ko­ je, jei sa­vait­ga­lį pa­si­bai­gę Grai­ki­jos rin­ki­mai bū­tų at­ne­šę sėk­mę grai­ kų ra­di­ka­lams, ku­rie ke­ti­no per­si­ de­rė­ti dėl tau­py­mo prie­mo­nių ša­ liai.

Tie­sa, Grai­ki­jos kon­ser­va­to­rių va­do­vas An­to­nis Sa­ma­ras už­si­mi­ nė, jog no­rė­tų su­švel­nin­ti pa­gal­ bos pa­ke­to są­ly­gas, ta­čiau Vo­kie­ti­ jos, di­džiau­sios Grai­ki­jos do­no­rės, kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel Mek­si­ko­ je nu­kir­to, kad jo­kių nau­jų de­ry­bų su grai­kais ne­bus.

„Rin­ki­mais ne­ga­li­ma kel­ti klau­ si­mų dėl Grai­ki­jos pri­siim­tų įsi­pa­ rei­go­ji­mų. Ne­ga­li­me leis­tis į komp­ ro­mi­sus dėl sa­vo su­tar­tų re­for­mos žings­nių“, – sa­kė A.Mer­kel.

Nors ji su Pran­cū­zi­jos va­do­ vu Fran­çois Hol­lan­de’u ak­cen­ta­ vo eko­no­mi­kos au­gi­mą, Vo­kie­ti­ jos vy­riau­sy­bės va­do­vė ne­pa­ro­dė ženk­lų, kad ke­ti­na at­si­sa­ky­ti sa­ vo griež­tos po­zi­ci­jos dėl Eu­ro­pos įves­tų tau­py­mo prie­mo­nių įsi­sko­ li­nu­sioms eu­ro zo­nos na­rėms.

Ke­ti­na stip­rin­ti eko­no­mi­ką

Vis­gi, ne­pai­sant si­tua­ci­jos Grai­ki­ jo­je, pa­sau­lio ly­de­riai žars­tė­si ne­ ma­lo­nio­mis rep­li­ko­mis Eu­ro­pos at­žvil­giu. Dau­ge­lis pa­brė­žė, jog Eu­ro­pa per­ne­lyg men­kai sten­gia­ si, kad fi­nan­sų kri­zė bū­tų įveik­ta.

Pa­sau­lio ban­ko va­do­vas Ro­ber­ tas Zoel­lic­kas sa­kė: „Mes vi­si lau­ kia­me iš Eu­ro­pos, kad ši pa­sa­ky­tų, ką ke­ti­na da­ry­ti.“ Ta­čiau JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pa­reiš­kė, kad jį „pa­drą­si­ no“ Eu­ro­pos pla­nai.

Ki­tas svar­bus klau­si­mas, ku­ris su­lau­kė dė­me­sio per su­si­ti­ki­mą, – pa­sau­lio eko­no­mi­kos gai­vi­ni­ mas. Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das (TVF) pa­skel­bė apie pa­ža­dė­tus 456 mlrd. do­le­rių kri­zės fon­dui,

ku­riuo bus sie­kia­ma atei­ty­je už­ kirs­ti ke­lią nau­joms kri­zėms.

Di­des­nį in­dė­lį į TVF pa­ža­dė­jo ir va­di­na­ma­sis BRICS blo­kas, ku­ rį su­da­ro Bra­zi­li­ja, Ru­si­ja, In­di­ja, Ki­ni­ja ir Pie­tų Af­ri­ka.

Jei at­vi­rai, mes ne­ vy­ko­me čia, kad klau­sy­tu­me pa­ta­ri­ mų apie de­mok­ra­ti­ ją ar­ba kaip tvar­ky­ti sa­vo eko­no­mi­ką.

Ki­ni­ja pa­ža­dė­jo, kad pa­di­dins sa­vo įna­šą 43 mlrd. do­le­rių, o In­ di­ja ir Ru­si­ja po 10 mlrd. do­le­rių.

G 20 ly­de­riai kar­tu su­ta­rė at­ kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą tra­pia pa­sau­lio eko­no­mi­ka. „Vi­sos G 20 na­rės im­sis bū­ti­ nų veiks­mų pa­sau­li­niam au­gi­mui stip­rin­ti ir pa­si­ti­kė­ji­mui at­kur­ti“, – bu­vo sa­ko­ma bend­ra­me pa­si­ra­ šy­ta­me ko­mu­ni­ka­te.

Ragino nutraukti smurtą

Su­si­ti­ki­me ap­tar­ti ir sau­gu­mo klau­si­mai. Pir­ma­ja­me su­si­ti­ki­me su Ru­si­jos pre­zi­den­tu Vla­di­mi­

ru Pu­ti­nu JAV va­do­vas B.Oba­ma dau­giau­sia dė­me­sio sky­rė Si­ri­jos pro­ble­mai.

Abu ly­de­riai pa­ra­gi­no ne­del­siant už­baig­ti kru­vi­ną konf­lik­tą. „Tam, kad bū­tų su­stab­dy­tas krau­jo lie­ji­mas Si­ri­jo­je, ra­gi­na­ me ne­del­siant nu­trauk­ti bet ko­kį smur­tą“, – sa­ko­ma abie­jų ly­de­rių pa­reiš­ki­me.

Po po­kal­bio su JAV va­do­vu V.Pu­ ti­nas pa­brė­žė, kad jis ir B.Oba­ma ra­do „daug bend­rų po­žiū­rio taš­ kų“ dėl jau 15 mė­ne­sių vyks­tan­čio su­ki­li­mo.

B.Oba­ma sa­kė, jog jis ir V.Pu­ti­ nas su­ti­ko dėl to, kad sie­kiant su­ stab­dy­ti konf­lik­tą bū­ti­nas „po­li­ ti­nis pro­ce­sas“, ir pa­ža­dė­jo dirb­ti su Jung­ti­nių Tau­tų ir Ara­bų ly­gos pa­siun­ti­niu Ko­fi An­na­nu mė­gi­ nant su­re­gu­liuo­ti kri­zę.

Tie­sa, Ru­si­ja jau pa­skel­bė, kad prie Si­ri­jos kran­tų ke­ti­na pa­siųs­ ti du ka­ro lai­vus su jū­rų pės­ti­nin­ kais. Lai­vai bus dis­lo­kuo­ti Si­ri­jos Tar­tu­so mies­te, ku­ria­me yra Ru­ si­jos ka­ri­nė ba­zė.

Va­šing­to­nas ne sy­kį reiš­kė pa­ si­pik­ti­ni­mą, kad Ru­si­ja blo­kuo­ ja Jung­ti­nių Tau­tų Sau­gu­mo Ta­ ry­bos ryž­tin­gas prie­mo­nes prieš Bas­ha­rą al As­sa­dą.

BBC, BNS, „Reu­ters“ inf.

Ne­ma­lo­nus ba­ro­nie­nei in­ci­den­tas įvy­ko Briu­se­lio ko­ri­do­riu­je. Vaiz­do ka­me­ra už­fik­sa­vo, kaip C.Ash­ton blaš­ko­si ko­ri­do­riu­je prieš su­si­ti­ki­ mą su ką tik iš­rink­tu Ser­bi­jos va­do­ vu To­mis­la­vu Ni­ko­li­čiu­mi klaus­da­ ma sa­vo pa­ta­rė­jų, kaip šis at­ro­do.

Vy­riau­sio­jo ES de­ry­bi­nin­ko su Ser­bi­ja Ro­ber­to Coo­pe­rio ba­ro­ nie­nė pa­klau­sė, kaip at­ro­do Ser­ bi­jos va­do­vas, ta­čiau ir jis to ne­ ži­no­jo. „Ro­ber­tai, rei­kia, kad kas nors ei­tų su ma­ni­mi, nes ne­ži­nau, kaip jis at­ro­do“, – pa­sa­kė ES dip­lo­ma­ ti­jos va­do­vė. Ta­čiau R.Coo­pe­ris at­ sa­kė: „Ir aš ne­ži­nau.“ Ta­da jau gar­siai C.Ash­ton, lai­ ko­ma vie­na įta­kin­giau­sių pa­sau­lio po­li­ti­nių as­me­ny­bių, pa­klau­sė, kas ži­no, kaip at­ro­do Ser­bi­jos va­do­vas, ar ga­li pa­ro­dy­ti jo nuo­trau­ką.

Lai­mė, vie­nas pa­rei­gū­nas, tuo me­tu bu­vęs ne­to­lie­se, pa­ro­dė Ser­ bi­jos ly­de­rio fo­tog­ra­fi­ją. „Aš tu­riu nuo­trau­ką“, – su­šu­ko pa­rei­gū­nas. Šis vaiz­do įra­šas ta­po tik­ra sen­ sa­ci­ja so­cia­li­niuo­se tink­la­la­piuo­ se. Vė­liau vaiz­do me­džia­go­je ma­ ty­ti, kaip C.Ash­ton svei­ki­na­si su Ser­bi­jos va­do­vu, nors prieš ke­lias mi­nu­tes ne­tu­rė­jo ža­lio su­pra­ti­mo, kaip jis at­ro­do.

Kon­ser­va­to­rių blo­kui pri­klau­ san­tis Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys Mar­ti­nas Cal­la­na­nas ne­slė­pė kri­ ti­kos: „La­bai glu­mi­na fak­tas, kad šim­tus mi­li­jo­nų sva­rų lei­džia­me ES dip­lo­ma­ti­nei tar­ny­bai, o jie net ne­ ga­li ras­ti žmo­gaus, ži­nan­čio, kaip at­ro­do Ser­bi­jos pre­zi­den­tas. Dar la­biau šo­ki­ruo­ja tai, jog ba­ro­nie­ nės žmo­gus Ser­bi­jo­je taip pat apie tai ne­tu­ri ža­lio su­pra­ti­mo. Tai tik­ rai ne­ke­lia pa­si­ti­kė­ji­mo.“ T.Ni­ko­li­čius Ser­bi­jos va­do­vu iš­ rink­tas ge­gu­žės 21 d. „The Te­leg­raph“ inf.

Klau­si­mas: ar Ser­bi­jai pa­vyks

tap­ti ES na­re, jei Bend­ri­jos už­sie­ nio rei­ka­lų įga­lio­ti­nė ne­ži­no, kaip at­ro­do šios ša­lies va­do­vas?

„Scan­pix“ nuo­tr.

10

trečiadienis, birželio 20, 2012

sportas

Lagaminus susikrovė kroatai Su Europos futbolo čempionatu atsisveikino dvi C grupės komandos – Kroatija ir Airija.

Svečias: garsusis I.Jorga Lietu-

voje lankysis po daugelio metų.

Neringoje lankysis I.Jorga Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nidoje keturias dienas vyksiančiame fudokan karatė seminare ir turnyre dalyvaus šio stiliaus įkūrėjas ir 10 dano meistras Ilija Jorga.

Garsųjį svečią į Neringą pakvietė šiandien prasidedančio renginio, kurio globėju sutiko būti meras Antanas Vinkus, organizatorius, 4 dano meistras Rytis Bublevičius.

Panašus seminaras mūsų šalyje pastarąjį kartą vyko prieš 15 metų.

Tuomet specialistas iš Serbijos irgi viešėjo Lietuvoje.

Profesorius I.Jorga kone kiekvieną savaitę dalijasi patirtimi įvairiose valstybėse, teisėjauja arba stebi šalių nacionalinius čempionatus įvairiose planetos vietose.

Anot R.Bublevičiaus, paskaitų tikslas – populiarinti Lietuvoje fudokan karatė stilių, kurio pasekėjų pasaulyje yra beveik du milijonai. „I.Jorgos vizitas – tai neeilinis įvykis karatė besidomintiems žmonėms“, – pabrėžė organizatorius. Į nuostabų Lietuvos kampelį atvyks svečiai iš Rumunijos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, daugkartiniai Europos ir pasaulio čempionatų prizininkai.

Daugelio dalyvių lauks egzaminai juodiems diržams.

Pastaroji ekipa prieš trečiąjį turą išlikti pirmenybėse neturėjo nė mažiausių vilčių, o Slaveno Biličiaus treniruojami kroatai buvo kupini ryžto tęsti kovą kitame etape.

Tačiau iki vilčių išsipildymo trūko keleto minučių. Ispanijos komanda, surengusi rezultatyvią ataką 88-ąją min. padėjo su airiais vargusiems italams.

Apeninų pusiasalio futbolininkai, palaužę Airiją 2:0, iškovojo 5 taškus ir vienu aplenkė trečioje vietoje likusią Kroatijos vienuolikę.

UEFA skyrė Danijos rinktinės puolėjui Niclasui Bendtneriui 100 tūkst. eurų baudą už vienos bendrovės reklamavimą per rungtynes su Portugalijos komanda. Futbolininkas taip pat turės praleisti vienerias oficialias varžybas.

24-erių N.Bendtneris mače su portugalais pelnė du įvarčius. Įmušęs išlyginamąjį įvartį danas demonstratyviai atidengė apatines kelnaites, ant kurių juostos buvo aiškiai matomas vienos iš Airijos lažybų kontorų pavadinimas.

Kad tai buvo iš anksto suderintas reklaminis triukas, tapo aišku po to, kai ta lažybų kontora išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame sveikino puikiai pasirodžiusį N.Bendtnerį.

UEFA taisyklės griežtai draudžia rinktinių žaidėjams demonstruoti bet kokią reklamą ant aprangos. „Klaipėdos“ inf.

Rungtynių statistika Italija – Airija 2:0 (1:0). A.Cassano (35), M.Balotelli (90). 89 min. pašalintas K.Andrewsas (Airija).

Ispanija – Kroatija 1:0 (0:0). J.Navas (88).

Galutinė lentelė Vieta, komanda

1. Ispanija 2. Italija 3. Kroatija 4. Airija

Įvarčiai Taškai

6:1 4:2 4:3 1:9

7 5 4 0

Įvartis: po idealiai surengtos atakos ispanui J.Navui teliko spirti ka-

muolį į tuščius kroatų vartus.

„Reuters“ nuotr.

Dviratininkų sėkmė žaidynėse Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Utenoje vykusiose šalies jaunučių žaidynių dviračių sporto varžybose itin sėkmingai pasirodė jaunieji klaipėdiečiai.

Jaunučiai: žaidynėse gerai rungtyniavę E.Kareiva ir L.Jucikas parodė,

kad mieste auga nauja karta.

Asmeninėse 15 km lenktynėse tarp dešimties geriausių buvo net keturi uostamiesčio dviratininkai. Bronzos medalį iškovojo Artūro Šiugždinio treniruojamas Emilis Kareiva.

Akimirka nuo jo atsiliko ketvirtas buvęs Kristijonas Rauba (trenerė Vilija Purlytė).

Aukštą šeštą poziciją tarp 61 dalyvio užėmė metais jaunesnis Laurynas Jucikas, septintą – Paulius

Gustys. Dar sėkmingiau klaipėdiečiai rungtyniavo grupinėse 60 km lenktynėse. Čempiono vardą iškovojo E.Kareiva, vicečempiono – L.Jucikas.

Anot trenerio A.Šiugždinio, tokių pergalių Klaipėdos jaunieji dviratininkai jau seniai nebuvo pasiekę. „Žaidynėms ruošėmės nuo sezono pradžios, – sakė jis, – todėl galime džiaugtis aukštais sportininkų rezultatais svarbiausiose metų varžybose.“ Jaunieji dviratininkai liepos mėnesį turės kitą galimybę laimėti medalius – Klaipėdoje vyks sporto žaidynių treko rungčių varžybos.

Federacija švaistėsi baudomis Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Lietuvos futbolo federacijos Drausmės komitetas (LFF DK) nagrinėjo incidentą šalies A lygos čempionato rungtynėse tarp Tauragės „Tauro“ ir Gargždų „Bangos“ komandų.

73-iąją min. stipriai smūgiuotas kamuolys pataikė gargždiškiui Aleksandrui Ivanauskui į galvą.

Nuo smūgio jis iš karto susmuko ant žemės. FIFA kategorijos teisėjas Gediminas Mažeika nestabdė rungtynių, o leido tauragiškiams tęsti ataką.

Kai šeimininkų puolimas buvo sustabdytas, tik tada arbitras pakvietė komandų gydytojus. Donatas Ivanauskas, dirbantis „Ban-

gos“ klubo administracijoje, nors ir neturėjo teisės įbėgti į aikštę, irgi nuskubėjo prie sąmonės netekusio brolio. Praradęs savitvardą jis vėliau trenkė G.Mažeikai į veidą.

LFF DK sprendimu D.Ivanauskui skirta 5 tūkst. litų bauda ir vienerius metus jam uždrausta patekti į stadionus per visas LFF ar jos pavedimu rengiamas varžybas.

Ateityje dar kartą taip nusižengusiam D.Ivanauskui gali būti draudžiama apskritai dalyvauti su futbolu susijusioje veikloje. „Bangos“ klubui skirta analogiška 5 tūkst. litų bauda.

LFF DK skyrė 1 tūkst. litų nuobaudą „Tauro“ klubui, rungtynių metu neužtikrinusiam tvarkos ir saugumo.

Arbitras: stabdyti

rungtynių neskubėjęs G.Mažeika iššaukė emocijų pliūpsnį.

11

TREČIADIENIS, birželio 20, 2012

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Ra­cio­na­lus pra­das neuž­go­žė es­te­ti­kos Nuo pat pro­jek­to sa­vo sva­jo­nių na­ mą pra­dė­ju­siems puo­se­lė­ti su­tuok­ti­ niams te­ko spręs­ ti di­le­mą – gy­ven­ti jau­kiai, gra­žiai ir pa­ to­giai da­bar ar il­gus me­tus tau­py­ti pra­ ban­ges­niam bal­dui, švies­tu­vui, ap­dai­lai.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Aukš­čiau bam­bos – ne­šok­ti

Šian­dien Klai­pė­dos prie­mies­ty­je įsi­kū­rę nau­ja­ku­riai ma­no priė­mę tei­sin­gą spren­di­mą. Jau ke­le­tą mė­ ne­sių jie ga­li džiaug­tis būs­tu, ku­ris ne tik ati­tin­ka jų gy­ve­ni­mo bū­dą, bet ir pa­tei­si­no lū­kes­čius.

Pa­le­tė: švel­nių pa­ste­li­nių to­nų at­sva­ra – gai­vus ža­liai mė­ly­nos gurkš­nis.

Liu­bo­vė Bu­diuk:

Vi­sa, kas ta­vo vi­du­ je, ma­ty­ti ir ta­vo na­ muo­se. Įžan­ga: da­li­ne sie­na at­ri­bo­tas prieš­kam­ba­ris – tar­si at­ski­ras kam­ba­

Kaip juo­ka­vo na­mo šei­mi­nin­kė, su su­tuok­ti­niu abi­pu­siai su­ta­rė, jog aukš­čiau bam­bos šok­ti ne­ver­ta. „Iš tie­sų vis­kam la­bai tau­pė­me, nes ne­no­rė­jo­me dė­ti li­tą prie li­to 10 me­tų ir pirk­ti po vie­ną bal­de­ lį. Tie­siog taip su­si­klos­tė ap­lin­ky­ bės, jog daug ką įsi­gi­jo­me su ge­ ro­mis nuo­lai­do­mis“, – šyp­so­jo­si Gin­ta­rė.

Jau­nai po­rai sva­jo­nių na­mus pa­ dė­ju­si kur­ti klai­pė­die­tė in­ter­je­ ro di­zai­ne­rė Liu­bo­vė Bu­diuk ma­ no, kad bend­ro­mis jė­go­mis pa­vy­ko

rys su pa­to­giu minkš­ta­suo­liu bei tal­pia spin­ta.

pa­siek­ti mak­si­ma­lų kai­nos ir ko­ky­ bės san­ty­kį.

195 kv. m bend­ro plo­to vie­naukš­ čio na­mo šir­dis – stu­di­jos ti­po vir­ tu­vės, val­go­mo­jo ir sve­tai­nės erd­ vė. Be­mat į akis krin­ta, jog bend­ru skir­tin­gų funk­ci­nių zo­nų var­dik­liu ta­po spal­vi­nis spren­di­mas.

Gal­būt dėl to, kad san­tū­raus, mi­ni­ ma­lis­ti­nio in­ter­je­ro ak­cen­tu bu­vo pa­ si­rink­tas kiek ne­ti­kė­tas, ne­stan­dar­ ti­nis to­nas. „Šis spren­di­mas atė­jo ne­ti­kė­tai. No­rė­jo­si ko­kio ryš­kes­nio

po­tė­pio. Iš pra­džių gal­vo­jo­me apie rau­do­no­jo vy­no at­spal­vį, bet rink­ da­mi sve­tai­nei minkš­tuo­sius bal­dus at­krei­pė­me dė­me­sį į go­be­le­no de­ ta­les, ku­rio­se do­mi­na­vo ža­liai mė­ ly­na, jū­ri­nė spal­va. Nuo to vis­kas ir pra­si­dė­jo – šią spal­vą paeksp­loa­ta­ vo­me ke­lio­se vie­to­se ir, ma­nau, vi­ sai sėk­min­gai“, – ma­no Liu­bo­vė. Ži­di­nys – lyg ore

Būs­to šei­mi­nin­kės tei­gi­mu, ryš­kios spal­vos grei­tai at­si­bos­ta, jos var­

Iliu­zi­ja: fo­to­ta­pe­tu de­ko­ruo­ta sie­na at­ro­do ta­ry­tum ak­mens mū­ras.

gi­na, o ši – pri­slo­pin­ta ir anaip­tol ne­šal­ta, kaip ga­lė­tų pa­si­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio. „Be to, tai su­tei­ kia iš­skir­ti­nu­mo ir daug kam at­ro­ do ne­ti­kė­ta“, – pri­pa­ži­no Gin­ta­rė. Šia­me būs­te pir­mą­kart ap­si­lan­ kę sve­čiai bū­ti­nai at­krei­pia dė­me­sį ir į ži­di­nį, ku­ris at­ro­do tar­si pa­ki­ bęs ore. Na­mų šei­mi­nin­kė šyp­so­jo­ si su­lau­kian­ti klau­si­mų, ar šis įren­ gi­nys – ne elekt­ri­nis. „Įreng­ti stan­dar­ti­nį ži­di­nį – bran­g us ma­l o­n u­m as. Ne­t i­k ė­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tai Gin­ta­rės vy­ras pa­siū­lė pui­kų spren­di­mą. Jis su­ra­do la­bai plo­ną kap­su­lę, ku­rios gy­lis – vos 28 cm, ta­čiau ši­lu­mos duo­da tik­rai pa­ kan­ka­mai. Tai mums pa­dė­jo su­ tau­py­ti ir ne­ma­žai erd­vės, ku­rią ati­ma įpras­tas ži­di­nys. O kad jis neat­ro­dy­tų toks iš­si­ki­šęs, pri­tai­ kė­me spe­cia­lią konst­ruk­ci­ją, tad taip at­si­ra­do vie­tos ir sai­kin­goms de­ko­ra­ci­joms“, – re­zul­ta­tu pa­si­ džiau­gė in­ter­je­ro di­ zai­ne­rė.

12

12

TREČIADIENIS, birželio 20, 2012

namai rubrika

Ra­cio­na­lus pra­das neuž­go­žė es­te­ti­kos Apie pus­ket­vir­to met­ 11 ro aukš­čio sve­tai­nės ir val­go­mo­jo da­lies lu­boms kū­rė­

ja pri­tai­kė sta­čia­kam­pį pe­ri­met­rą, ku­ris su­tei­kė tam tik­ro zo­na­vi­mo. Įs­pū­din­ga erd­ve pa­tal­pa pra­šy­te pra­šė­si ryš­kaus ak­cen­to. „Kai su­ra­do­me šį iš­raiš­kin­gą sie­ ty­ną, abe­jo­jo­me, ar jis ne­bus per di­de­lis. Ta­čiau čia kuo pui­kiau­siai ti­ko. Net ir ne kiek­vie­na­me na­me to­kį bū­tų ga­li­ma pa­ka­bin­ti“, – įsi­ ti­ki­nu­si mo­te­ris.

Iš­ki­lo ak­me­nų sie­na

Pa­sak kū­rė­jos, nors būs­to šei­mi­ nin­kų pa­gei­da­vi­mu in­ter­je­ras – šiuo­lai­kiš­kas, mi­ni­ma­lis­ti­nis, iš­ skir­ti­nė­mis de­ta­lė­mis, ak­cen­tais no­rė­jo­si jam su­teik­ti bent kiek „cin­ke­lio“. „Kad jis ne­bū­tų per­ne­lyg sau­ sas, vy­riš­kas, šal­tas“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Bend­rą vir­tu­vės, val­go­mo­jo ir sve­tai­nės pa­tal­pą nuo prieš­kam­ ba­rio ski­rian­čią per­tva­rą in­ter­je­ ro di­zai­ne­rė de­ko­ra­vo fo­to­ta­pe­tu, ku­ris su­ku­ria ak­me­ni­nės sie­nos iliu­zi­ją. „Šiuo at­ve­ju tie­siog spal­vi­nio spren­di­mo ne­beuž­te­ko, o no­rė­jo­ si įpūs­ti gy­vy­bės, gam­tiš­ku­mo“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

Tiek kū­rė­ja, tiek na­mų šei­mi­ nin­kė džiau­gė­si, jog val­go­mo­ jo bal­dų komp­lek­tui pa­vy­ko ras­ti kė­des, ku­rių go­be­le­no spal­va idea­ liai ati­ti­ko pa­si­rink­tą ža­liai mė­ly­ nos ko­lo­ri­tą.

Er­go­no­miš­kai su­pro­jek­tuo­to­je vir­tu­vė­je gau­su stal­čių ir spin­te­ lių, ku­rio­se ga­li­ma su­slaps­ty­ti vi­ sus bui­ties ra­kan­dus. „Va­do­va­vo­mės kon­cep­ci­ja, jog vir­tu­vė tu­ri tar­nau­ti žmo­gui, o ne at­virkš­čiai. To­dėl ji la­ko­niš­ka ir la­ bai pa­to­gi“, – ko­men­ta­vo kū­rė­ja.

„Jei ga­lė­čiau, pa­slėp­čiau ir vir­ du­lį, bet ki­taip neį­ma­no­ma“, – šyp­so­jo­si Gin­ta­rė.

At­si­sa­kė „bar­biš­ko“ sti­liaus

In­ter­je­ro di­zai­ne­rė ant­ri­no, jog šių na­mų šei­mi­nin­kų šva­ros bei tvar­ kos po­jū­tis ryš­kiai at­si­spin­di ir jų gy­ve­na­mo­jo­je ap­lin­ko­je. „Juk vi­sa, kas ta­vo vi­du­je, ma­ ty­ti ir ta­vo na­muo­se, – šyp­so­jo­ si Liu­bo­vė. – Iš es­mės tai ra­mus, bet ne nuo­bo­dus in­ter­je­ras. Šian­ dien, kai ten­ka gy­ven­ti pa­šė­lu­siu tem­pu, pa­tir­ti stre­są, kai vi­są die­ ną bend­rau­ja­me su gau­sy­be žmo­ nių, no­ri­si su­grįž­ti į na­mus, ku­rie ne­var­gin­tų ir leis­tų pail­sė­ti. Šie na­mai ir pri­tai­ky­ti to­kiems po­ rei­kiams.“ Po­ros būs­te sai­kin­ga daik­tų, de­ ko­ra­ty­vi­nių de­ta­lių, o ir tos pa­čios pre­ci­ziš­kai ap­gal­vo­tos.

Net ak­se­sua­rų – rankš­luos­čių, ki­li­mė­lių – spal­va vo­nios kam­ ba­riuo­se de­ra prie pa­rink­tos ap­ dai­los.

Poil­sio at­mos­fe­rai su­kur­ti mie­ ga­ma­jam pa­rink­ti pa­ste­li­niai to­nai ir jau­kios fak­tū­ros – au­di­nį pri­me­ nan­tys ta­pe­tai, leng­vai klos­tuo­tos užuo­lai­dos. In­ty­mu­mo, o sy­kiu žais­mės šiai erd­vei su­tei­kia skaid­ riais la­šais nu­sags­ty­ti lu­bų ir sie­ni­ niai švies­tu­vai.

Vie­ną at­ža­lą au­gi­nan­ti po­ra sa­ vo­tiš­kai san­tū­rų rū­bą pa­rin­ko ir vai­kų kam­ba­riui.

Spal­vi­nė­je pa­le­tė­je čia do­mi­nuo­ ja leng­vas ro­ži­nių, aly­vi­nių, rus­vų at­spal­vių dvelks­mas. „Spe­cia­liai rin­ko­mės ne „bar­biš­ kas“, sal­džias, o su­bti­lias spal­vas“, – pri­pa­ži­no in­ter­je­ro kū­rė­ja.

Kad šia­me kam­ba­ry­je šei­mi­ nin­kau­ja tri­me­tė, iš­duo­da ne­bent žais­lai ir ro­man­tiš­ka lo­vos užuo­ lai­da.

Ink­liu­zai: san­tū­rios sti­lis­ti­kos mie­ga­ma­jam žais­mės su­tei­kia švies­tu­vai.

Bendra: dekoratyvinės detalės

dera prie spalvinio kolorito.

Cent­re: šei­mi­nin­kų vo­nios kam­ba­rys įreng­tas tarp jų mie­ga­mo­jo ir dra­

bu­ži­nės.

Pa­si­rin­ki­mas: ma­ža­jai na­mų šei­mi­nin­kei skir­tas kam­ba­rys – mer­gai­tiš­kas, ta­čiau ne per sal­dus.

Spren­di­mas: vir­tu­vė­je, ku­riai bu­vo su­pro­jek­tuo­ti er­go­no­miš­ki, tal­pūs bal­dai, pa­to­gu ir šei­mi­nin­kau­ti, ir mė­

gau­tis mais­tu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

13

TREČIADIENIS, birželio 20, 2012

namai rubrika Ko­kias or­chi­dė­jas pa­žįs­ta­te? Ar jū­sų pa­lan­gę puo­šia ele­ gan­tiš­ka­sis fa­le­nop­ sis? O gal au­gi­na­te gra­žią­ją van­dą, nu­ si­drie­ku­sio­mis il­go­ mis šak­ni­mis? Ar ži­ no­te, kad ir mūsų šalyje au­ga lau­ki­nės or­chi­dė­jos.

Se­zo­ni­nės: Lie­tu­vo­je au­gan­čios or­chi­dė­jos – ke­lių rū­šių ge­gū­nės, ar­ba ža­vios gel­to­nos klum­pai­tės, tu­ri že­mė­je au­gan­čius gum­bus, ku­rie su­dygs­

ta, per­žy­di ir nu­me­ta la­pus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ir Lie­tu­vo­s pievose au­ga or­chi­dė­jos Da­lia Ra­gi­ny­tė

Lie­tu­vos or­chi­dė­ji­n in­k ų drau­g i­jos na­rė

Žo­dis „or­chi­dė­ja“ daž­nam gė­lių mėgė­jui reiš­kia konk­re­tų au­ga­ lą – po­pu­lia­rų­jį hib­ri­di­nį fa­le­nop­ sį, ku­ris dėl pa­pras­to au­gi­ni­mo, spal­vų ir il­go žy­dė­ji­mo ta­po po­pu­ lia­riu kam­ba­ri­niu au­ga­lu dau­ge­ly­ je pa­sau­lio ša­lių. Dar stro­pes­ni gė­

lių au­gin­to­jai pa­si­girs au­gi­nan­tys ir ki­tų or­chi­dė­jų – lie­žu­vių, kat­lė­ jų, cim­bi­džių, rai­buo­lių ar ki­to­kius hib­ri­dus.

Iš tik­rų­jų šių au­ga­lų rū­šių yra sun­kiai su­skai­čiuo­ja­ma ga­ly­bė.

Ma­no­ma, kad gam­to­je au­ga dau­ giau nei 25 tūks­tan­čiai skir­tin­ gų rū­šių, o žmo­gaus iš­ves­tų hib­ ri­dų su­skai­čiuo­ti neį­ma­no­ma. Tai

gau­siau­sią rū­šių skai­čių tu­rin­ti žy­ din­čių au­ga­lų šei­ma, su­da­ran­ti net apie 10 pro­c. vi­sų žy­din­čių au­ga­lų.

Leng­viau yra pa­sa­ky­ti, kur or­chi­ dė­jos neau­ga, nei kur au­ga. Tai – An­tark­ti­da. Jo­je tik­rai per at­šiau­ ru net ir šiems prie įvai­rių ap­lin­kos są­ly­gų pri­si­tai­kan­tiems au­ga­lams.

O vi­suo­se ki­tuo­se že­my­nuo­se or­ chi­dė­jos ra­do sa­vo vie­tą. Kai ku­rios

Vietoj šiferio – banguotieji lakštai Lietuvoje pradėta vykdyti šiferio stogų keitimo programa skatina žmones atkreipti dėmesį į senąsias sveikatai pavojingas šiferines stogo dangas ir palankiomis sąlygomis apsirūpinti naujomis, moderniomis technologijomis pagamintomis stogo medžiagomis.

ASBESTAS KENKSMINGAS Asbestas yra gamtinis pluoštinis mineralas, netirpus vandenyje, šarmuose, rūgštyse, neskylantis šviesoje, atsparus temperatūros poveikiui, negaruoja. Jį sudaro magnio silikatai, geležis, magnis, aliuminis, kalcio ir silicio oksidai. Visos asbesto atmainos yra pavojingos žmogaus sveikatai.

Dėl šios priežasties Europos šalyse buvo uždrausta gaminti, prekiauti bei naudoti visų rūšių asbestą ir gaminius bei medžiagas, kurių sudėtyje yra asbesto. Lietuvoje asbestas buvo uždraustas 2005 metais.

Pasak Higienos instituto Rizikos veiksnių tyrimo laboratorijos vadovės Danutės Adamonienės, asbestas dėl savo techninių savybių (tvirtumo, lankstumo, atsparumo karščiui) ir nesudėtingos bei nebrangios gavybos anksčiau buvo plačiai naudojamas įvairiose pramonės srityse. Asbestas gali būti sujungtas su netrapios medžiagos jungikliu arba birus. Pastaroji medžiaga labai dulka, užtenka vos paliesti ją rankomis. Todėl birusis asbestas yra ypač pavojingas sveikatai. „Kol asbesto turintys statiniai ar gaminiai yra neliečiami, asbestas didesnio pavojaus nekelia. O tuos statinius griaunant, asbesto gaminius ardant, laužant ar kitaip apdorojant, aplinkoje pasklinda labai smulkūs akimi nematomi plaušeliai. Žmogui įkvepiant asbesto plaušelių, jie susminga į kvėpavimo takų audinį ir ilgainiui tampa specifinių lėtinių bei vėžinių ligų priežastimi. Pagal kenksmingumą asbestas prilyginamas net tokioms nuodingoms medžiagoms kaip arsenas ir gyvsidabris“, – pasa-

jų ta­po epi­fi­tais – įsi­ki­bo šak­ni­ mis į me­džių ka­mie­nus, taip pa­ly­ pėdamos ar­čiau sau­lės ir švie­sos.

Ant me­džių au­gan­čios or­chi­dė­ jos nė­ra pa­ra­zi­tai, taip jos tie­siog nuo­mo­ja­si gy­ve­na­mą­ją vie­tą, mat tan­kio­se džiung­lė­se aug­da­mos že­ mė­je vi­sai ne­gau­tų švie­sos. Dėl to, kad au­ga tie­siog ka­bė­da­mos ore, kai ku­rios or­chi­dė­jos už­siau­gi­no sto­ras, kvė­puo­jan­čias šak­nis, ku­ rios, kaip ir la­pai, yra ža­lios ir ga­li vyk­dy­ti fo­to­sin­te­zę.

Eu­ro­po­je ir Ame­ri­ko­je au­gan­čios or­chi­dė­jos su­si­du­ria su di­de­liais

šal­čiais, o Aust­ra­li­jo­je – su il­gais saus­rų pe­rio­dais, tad čia or­chi­dė­ jos au­ga dar ki­to­kiu bū­du – tie­siog že­mė­je. Po že­mės pa­vir­šiu­mi esan­ tys gum­bai pa­lan­kiu au­gi­mo me­tu su­dygs­ta ir per­žy­di, o ne­pa­lan­kiu – nu­me­ta la­pus ir žie­mo­ja pa­si­slė­pę nuo vi­sų akių, kol vėl ga­lės iš­kel­ti sa­vo nuo­sta­bius žie­dus.

To­kios yra ir Lie­tu­vo­je ran­da­mos or­chi­dė­jos, pa­vyz­džiui, ke­lių rū­ šių ge­gū­nės, ar­ba ža­vios gel­to­nos klum­pai­tės. Jos, kaip ir ki­tos lie­tu­ viš­kos or­chi­dė­jos, yra sau­go­mos, įra­šy­tos į Rau­do­ną­ją kny­gą.

Or­chi­dė­jų prie­žiū­ros ak­sio­mos Kiek­vie­nas au­gin­to­jas tu­ri pa­ts at­

kojo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio profilaktikos ir kontrolės centro epidemiologinės grupės vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rūta Petrauskaitė-Everatt.

KEITIMĄ REMIA VALSTYBĖ Šiuo metu valstybė skiria lėšų kaimo gyventojams, kad jie galėtų pašalinti asbestinio cemento šiferinę stogų dangą, pakeičiant ją nekenksminga sveikatai. Vis dėlto turintiesiems finansinių galimybių geriau nelaukti, kol valstybė pasirūpins būsto saugumu, ir asbesto stogo dangą reikėtų patiems pakeisti sveikatai nekenksminga.

Lietuvos sąlygomis stogams puikiai tinka Naujojoje Akmenėje veikiančios įmonės „Eternit Baltic“ gaminami beasbesčiai pluoštinio cemento banguotieji lakštai.

Jų sudėtyje nėra asbesto, o vietoje jo kaip armuojamoji medžiaga yra naudojamas sintetinis pluoštas – smulkios sintetinės skaidulos. Dėl savo sudėties pluoštinis cementas esant aukštai temperatūrai nesproginėja, yra lankstesnis ir patvaresnis. Šiuo metu pluoštinis cementas taip pat naudojamas fasadinių ir interjero statybinių medžiagų gamyboje. „Eternit Baltic“ banguotieji lakštai yra laidūs orui, tad praktiškai nekyla problemų dėl stogo ventiliacijos.

Pluoštinis cementas yra giriamas dėl cheminio neutralumo – jis į aplinką

neišskiria jokių cheminių medžiagų ir nereaguoja į daugelį kenksmingų cheminių medžiagų. Pluoštinis cementas nerūdija, yra atsparus kenkėjams ir mikroorganizmams, taigi nepelija ir nepūva. Jis nepraleidžia vandens ir nebijo jo poveikio. Dėl visų šių savybių pluoštinio cemento statybinių medžiagų eksploatacijos laikas yra 50 ir daugiau metų.

Lietuvos statybų rinkoje didžiausią paklausą turi trys „Eternit Baltic“ gaminami banguotieji lakštai:  „Gotika“. Šie lakštai dažniausiai pasirenkami individualiems namams, kurių stogo nuolydis daugiau kaip 30 laipsnių.  „Baltijos banga“. Tai optimalaus dydžio (naudingas plotas – 0,65 kv. m) lakštas, sveriantis 11 kilogramų. Dengti stogus „Baltijos bangos“ lakštais greita ir patogu, todėl jie naudojami tiek individualioje, tiek pramoninėje statyboje.  „Klasika“. 8 bangų lakštai savo banguotumu atitinka senąjį šiferį, todėl plačiai naudojami tiek dengiant naujus stogus, tiek atnaujinant ar taisant senus. Lapai skirti ne tik privačiai statybai, bet ir ūkiniams ar pramoniniams pastatams.

Keičiantiesiems stogus „Eternit Baltic“ banguotaisiais lakštais gamintojas pateikia išsamias keitimo instrukcijas, konsultuoja. Užs. 975097

ras­ti sa­vo or­chi­dė­jų lais­ty­mo re­ži­ mą ir juo va­do­vau­tis. Lais­ty­mo daž­ nu­mas pri­klau­so ne tik nuo ap­lin­ kos tem­pe­ra­tū­ros, vie­tos, ku­rio­je ji lai­ko­ma, va­zo­nė­lio dy­džio, bet dar ir nuo or­chi­dė­jos rū­šies, su­bstra­to, ku­ria­me ji pa­so­din­ta.

in­dą su van­de­niu. Taip įmerk­tą va­ zo­nė­lį pa­lai­ky­ki­te 15–20 min., išim­ki­ te, va­zo­nė­lį ge­rai nu­var­vin­ki­te ir pa­ sta­ty­ki­te į jo įpras­tą vie­tą. Šis bū­das tin­ka, kai or­chi­dė­jos šak­nys, su­bstra­ tas jau įsi­tvir­ti­nę va­zo­ne. Jei įmerk­ si­te ne­se­niai per­so­din­tą au­ga­lą, su­ bstra­tas ir šak­nys kils į vir­šų.

Or­chi­dė­jų au­gin­to­jai dažniau lin­

Kuo ap­lin­kos tem­pe­ra­tū­ra aukš­

kę per­lais­ty­ti, nei per­džio­vin­ti šiuos au­ga­lus, ir tai da­ro di­des­nę ža­lą.

tes­nė, tuo lais­ty­ti rei­kės daž­niau.

Karš­to­mis va­sa­ros die­no­mis ar­ba žie­mą, kai pa­tal­pos šil­do­mos, ap­ lin­kos oras pa­si­da­ro la­bai sau­sas.

Rei­kia ke­le­tą kar­tų per die­ną api­ purkš­ti or­chi­dė­jas ir drė­kin­ti pa­tal­ pų orą.

Dau­gu­ma or­chi­dė­jų na­tū­ra­lio­

je ap­lin­ko­je au­ga pri­si­tvir­ti­nę prie me­džių ka­mie­nų ir drėg­mę gau­na iš ap­lin­kos. Tai reiš­kia, kad šie au­ga­ lai nie­ka­da ne­mirks­ta van­de­ny­je, to­ dėl ne­ga­li­ma lai­ky­ti or­chi­dė­jos nuo­ lat šla­pios.

Lais­ty­ti fa­le­nop­sius rei­kia tik ta­da,

kai su­bstra­tas ge­rai pra­džiū­va. Van­ de­nį rei­kia pil­ti per va­zo­nė­lio vir­šų ir leis­ti van­dens per­tek­liui nu­var­vė­ ti. Lais­ty­ti or­chi­dė­jas ge­riau pir­mo­je die­nos pu­sė­je, kad iki va­ka­ro ge­rai nu­ var­vė­tų van­dens per­tek­lius va­zo­nė­ ly­je ir su­bstra­tas šiek tiek pra­džiū­tų.

Ki­tas lais­ty­mo bū­das – pa­merk­ti

vi­są va­zo­nė­lį iki vir­šu­ti­nio kraš­to į

Van­duo, ku­riuo lais­to­te or­chi­dė­

jas, tu­rė­tų bū­ti kam­ba­rio tem­pe­ra­tū­ ros ar ke­liais laips­niais šil­tes­nis. Jei van­duo bus šal­tas, or­chi­dė­jos šak­ nys, pum­pu­rai, ga­li pa­tir­ti šo­ką, dėl ku­rio ga­li su­lė­tė­ti jos au­gi­mas.

Po lais­ty­mo ar purš­ki­mo la­bai

svar­bu, kad tarp or­chi­dė­jų la­pų ne­ lik­tų van­dens, jo per­tek­lių ga­li­te pa­ ša­lin­ti po­pie­ri­ne ser­ve­tė­le. Šal­ti­nis: or­chids.lt, Lie­tu­vos or­chi­dė­ji­nin­kų drau­gi­ja

Bene geriausias pasiūlymas stogo plėvelei! Tik 0,67 Lt už m² * Perkantys „Klasika L“ nedažytus arba vyšninius lakštus turi galimybę įsigyti antikondensacinę plėvelę už 163,35 50 Lt už ruloną.

* Prekių kiekis ribotas PC „Gulbė“ Danės g. 45, Klaipėda. www.jts.lt

19

Trečiadienis, birželio 20, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Pasikeis požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Tik nepamirškite, kad rytoj bus nauja diena, kupina ne tik džiaugsmo, bet ir problemų.

Jautis (04 21–05 20). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Beveik viskas jums bus pasiekiama ir įmanoma, tik tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite.

Dvyniai (05 21–06 21). Tikėtinas staigus susižavėjimas, o gal net įsimylėsite. Tačiau ši romantiška aistra ilgai netruks. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus.

Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalintų įtampą.

Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Mergelė (08 24–09 23). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia būsena ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus.

Svarstyklės (09 24–10 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, ir tai nėra teisinga, todėl nespręskite svarbių klausimų, palikite juos palankesniems laikams.

Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą.

Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nesusipykti, nes susitaikyti po to bus tiktai sudėtinga. Šaulys (11 23–12 21). Bendraudamas su jaunesniu žmogumi, patirsite emocinį konfliktą ir būsite įžeistas. Ištvermės ir dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių.

Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, jūsų protas bus ypač aktyvus.

Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, iškils pavojus įžeisti kitus žmones.

Vandenis (01 21–02 19). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Žuvys (02 20–03 20). Savyje atrasite intuiciją ir ypatingų psichologinių gebėjimų. Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Mokėkite laiku atsisakyti ir neskubėkite apsispręsti.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 26 d.

„Klaipėdos galerijoje“ – pasakiškos tapybos labirintais „Klaipėdos galerijos“ filiale centrinėje uostamiesčio gatvėje rytoj atidaroma Vladimiro Golubo (Vilnius) paveikslų paroda „Pasakiška tapyba“.

Baltarusių tapytojas V.Golubas jau beveik du dešimtmečius gyvena Vilniuje. Jo darbai pasižymi savitu braižu. Atpažįstamus objektus autorius apipina fantastikos ir mistikos nėriniais, vienoje drobėje apgyvendindamas realybę ir pasaką.

„Mano paveiksluose rasite viską, kas šiandienos tapyboje nebemadinga: siužetą, literatūriškumą, simbolizmą, alegoriją. Visų jų ištakos – nutylėjimai, pirmapradė baimė ir pasakiškumas. Aš ir toliau lieku identiškas pačiam sau“, – teigė šypsodamasis autorius.

Iliustratyvūs, estetiški, verčiantys ilgam sustoti ir mėgautis detalių gausa, profesionaliu piešiniu, jaukiu koloritu ekspozicijos darbai žiūrovui neleidžia nuobodžiauti. V.Golubo paveikslų siuže-

tai keičia vienas kitą, sudarydami savitą animacinį įspūdį, gundydami lengvu erotizmu ir galimybe žaismingai nerti iš kasdienybės į pasaką, išlaisvinti fantaziją, glūdinčią giliai pilkose pragmatizmo dėžutėse.

Parodos atidarymas – birželio 21 d. 17.30 val. „Klaipėdos galerijos“ filiale (Herkaus Manto g. 22, II aukštas). Ten V.Golubo „Pasakišką tapybą“ bus galima pamatyti iki liepos 19 d. „Klaipėdos“ inf.

Paveikslai: V.Golubo tapybos darbai „Kambarinė gėlė“ ir „Lietaus ritmu“.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis numatomi kiek vėsesni orai, kai kuriose šalies vietose palis su perkūnija. Šiandien kai kur galimas trumpas lietus, bus 17–22 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daug kur palis, vietomis smarkiai, griaudės perkūnija. Temperatūra naktį sieks 10–13 laipsnių, dieną 20–22 laipsnius šilumos.

Šiandien, birželio 20 d.

+21

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+21

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+21

Utena

+21

4.51 22.23 17.32

172-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 194 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +21 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +16 Kairas +35 Keiptaunas +17 Kopenhaga +19

kokteilis In­ter­ne­te ir rea­ly­bė­je Klai­pė­die­čių šei­ma per in­ter­ne­tą ieš­ ko­jo so­dy­bos prie Pla­te­lių eže­ro, ku­rio­ je ga­lė­tų pail­sė­ti. Jie ne tik no­rė­jo pa­sy­ viai leis­ti lai­ką, bet ir iš­nuo­mo­ta bai­da­ re pa­plau­kio­ti po šį gi­lia is­to­ri­ja dvel­ kian­tį van­dens tel­ki­nį.

Mies­t ie­čiai no­rė­jo ras­t i na­me­l į prie pat van­dens, kad ne­rei­kė­tų iki jo to­li pė­din­ti ir ne­šti bai­da­rę.

Paieš­ka bu­vo vai­ni­kuo­ta – ra­do idea­ lų va­rian­tą. In­ter­ne­te pa­teik­to­se nuo­ trau­ko­se ban­gos ko­ne pla­kė­si į na­mu­ ko sie­nas, ap­lin­ka – ro­jus, pra­vė­rei tro­ be­lės du­ris – ir ga­li tie­siai ner­ti į skaid­ rų van­de­nį. „Štai čia mū­sų ke­lio­nės tiks­las“, – ap­ si­d žiau­gė su­tuok­ti­niai, ne­tru­kus pa­ skam­bi­nę nu­ro­dy­t u te­le­fo­no nu­me­riu.

Po ke­le­to die­nų nu­v y­kę į Pla­te­l ius klai­pė­d ie­čiai iš­v y­do ki­to­k ią si­tua­ci­ ją, nei įsi­vaiz­da­vo ir ma­tė gra­ž iuo­se pa­veiks­lė­l iuo­se. Ban­gos te­l iuš­ka­vo kaž­kur to­li, o no­rint nuei­ti iki jų rei­kė­ jo kirs­ti ke­lią, ku­riuo bu­vo gan in­ten­ sy­vus eis­mas. „Ge­rai čia mus ap­mul­k i­no“, – šai­pė­ si vie­nas iš ki­to vy­ras su žmo­na, vos pa­neš­da­m i ne­leng­vą bai­da­rę ir kant­riai lauk­da­mi, kol ga­lės pe­rei­ ti gat­vę.

Londonas +21 Madridas +29 Maskva +22 Minskas +24 Niujorkas +34 Oslas +20 Paryžius +24 Pekinas +32

Praha +28 Ryga +21 Roma +32 Sidnėjus +19 Talinas +17 Tel Avivas +31 Tokijas +29 Varšuva +27

Vėjas

0–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

17

18

17

15

3

17

22

21

18

5

19

23

21

18

3

rytoj

penktadienį

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ir su­sto­jęs laik­ro­dis du kar­tus per pa­ rą ro­do tei­sin­gą lai­ką.

Iš įvy­kio vie­tos Pla­te­l ių eže­re yra net sep­t y­n ios sa­los.

Ver­šių, Bried­sa­lės ir Pi­l ies sa­los bei Auk­sa­lės ir Krei­viš­kių pu­sia­sa­liai pa­ skelb­t i net vals­ty­bi­nės reikš­mės hid­ rog­ra­fi­niais gam­tos pa­mink­lais.

Nie­kas ne­si­gin­či­ja – įdo­miau­sia yra Pi­ lies sa­la. Čia Lie­tu­vos ku­ni­gaikš­čiams pri­k lau­siu­si pi­l is bu­vo pa­sta­ty­ta XV am­žiu­je.

Links­mie­ji tirš­čiai Žmo­na, ne­šda­ma su vy­r u bai­da­rę, šiam prie­kaiš­ta­vo: – Ir ko­dėl vi­si ta­vo drau­gai už­d ir­ba dau­giau nei tu?

– Cha, rei­kia mo­kė­ti rink­tis drau­gus. Čes­ka (397 719; kvai­lais ne­tam­pa­ma, o gims­ta­ma)

Marijampolė

+21

Alytus

Vardai Eitvydė, Florentina, Nandas, Nautas, Silverijus, Žadvainis, Žintautė.

1566 m. gi­mė Zig­man­tas Va­za (Zig­man­tas III), Len­ ki­jos ka­ra­l ius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis (1587– 1632), baž­ny­čios rė­mė­jas.

1819 m. gi­mė vo­kie­čių kil­ mės Pran­cū­zi­jos kom­po­zi­ to­rius Jac­ques Of­fen­bach.

Mi­rė 1880 m. Pa­ry­žiu­je.

1837 m. ka­ra­lie­nė Vic­to­ ria pa­vel­dė­jo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­tą.

1867 m. JAV pre­z i­den­ tas And­rew Jack­son pa­ skel­bė Alias­kos pir­ki­mo iš Ru­si­jos su­tar­tį.

1967 m. gi­mė aust­ra­ lų kil­mės ak­to­rė Ni­co­ le Kid­man.

1973 m. po aš­tuo­nio­li­kos me­tų trem­ties pre­zi­den­ tas Juan Pe­ron grį­žo į Ar­ gen­ti­ną.

2011 m. re­t as An­to­n io Stra­d i­va­r i smui­kas, kaž­ ka­da pri­k lau­s ęs ang­lų poe­to Geor­ge Gor­don By­ ron anū­kei, par­duo­tas už re­kor­di­nę 9,8 mln. sva­rų ster­lin­gų (apie 38 mln. li­ tų) su­mą lab­da­r in­ga­me auk­cio­ne, ku­rio pa­ja­mos skir­tos pa­dė­t i nu­ken­tė­ ju­siai nuo že­mės dre­bė­ ji­mo Ja­po­ni­jai.

Žuvis pra­žu­dė nerš­tas As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kark­lės pa­plū­di­my­je – tun­tai ne­gy­ vų grun­da­lų. Jū­ri­nių ty­ri­mų cent­ro spe­cia­lis­tai ma­no, kad juos iš tink­ lų iš­me­tė žve­jai. Ich­tio­lo­gų ver­si­ja – žu­vys na­tū­ra­liai nu­gai­šo po nerš­to.

te­lius sva­jo­da­mi apie nuo­sta­bias vie­tas.

Vilnius

birželio 20-ąją

Kelionė: jach­ta „Lie­tu­va“ di­džių­jų bur­lai­vių re­ga­to­je už­truks iki ru­dens.

Ke­lio­nė: klai­pė­die­čiai vy­ko į Pla­

+21

+22

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Iš­plau­kė per­ga­lių As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Va­kar Klai­pė­do­je nuo Da­nės kran­ ti­nės į pust­re­čio mė­ne­sio truk­sian­ čią ke­lio­nę iš­ly­dė­ta jach­ta „Lie­tu­ va“. Mo­ko­ma­sis lai­vas da­ly­vaus di­ džių­jų bur­lai­vių re­ga­to­je „The Tall Ships Ra­ces“.

Šių me­tų di­džių­jų bur­lai­vių re­ga­ta ypa­tin­ga – vie­toj dvie­jų var­žy­bi­nių eta­pų bus net trys. Re­ga­ta už­suks į Pran­cū­zi­jos jū­rų uos­tą Sant Ma­lo, po to – į Por­tu­ga­li­jos sos­ti­nę Li­sa­ bo­ną. Iš ten ke­liaus iki Ka­di­zo uos­ to Is­pa­ni­jo­je. Iš Ka­di­zo plauks į ki­tą Is­pa­ni­jos uos­tą – La Ko­ru­na. Tre­ čia­sis eta­pas – La Koruna–Dubli­ nas. Vi­sa ke­lio­nė truks be­veik tris mė­ne­sius.

Di­džių­jų bur­lai­vių lenk­ty­nė­se da­ ly­vau­ti už­si­re­gist­ra­vo net 70 lai­vų.

D kla­sės, to­kių, kaip jach­ta „Lie­tu­ va“, bus 10. Šiais me­tais jau aš­tun­ tas kar­tas, kai „Lie­tu­va“ gar­sins ša­ lies var­dą tarp­tau­ti­nė­je re­ga­to­je.

„Bus la­bai il­gos var­žy­bos, joms yra skir­ta net 11 die­nų, bet, ti­kiuo­ si, marš­ru­tą įveik­si­me grei­čiau.

No­rė­tu­me bū­ti tarp pir­mų­jų“, – am­bi­ci­jų ne­slė­pė jach­tos ka­pi­to­ nas Os­val­das Ku­dze­vi­čius.

Re­ga­tos me­tu įgu­los na­riai kei­sis uos­tuo­se. Lenk­ty­nė­se jū­ri­nės pa­ tir­ties įgaus 25 jau­nuo­liai. Dau­giau nei pu­sė jų – jau­nes­ni nei 25 me­tų. „Lai­ve yra 10 vie­tų. Įgu­la ir šie­met miš­ri, plauks ir mer­gi­nos. Ko­man­dą pra­dė­jo­me for­muo­ti prieš du mė­ne­ sius. Iki plau­ki­mo jau­nuo­liai dir­bo lai­ve, švei­tė, da­žė, plo­vė. No­rin­čių­ jų bu­vo dau­giau, bet per tą lai­ką nu­ by­rė­jo“, – pa­sa­ko­jo O.Ku­dze­vi­čius.

Esą ne vi­siems no­rin­tiems da­ly­ vau­ti re­ga­to­je ti­ko nu­sta­ty­ta tvar­ ka, są­ly­gos, ap­lin­ka, ko­man­da.

Prieš il­gą­jį iš­plau­ki­mą įgu­la tre­ni­ ra­vo­si vie­ti­nė­se var­žy­bo­se.

Na­mo „Lie­tu­va“ grįš rug­sė­jo vi­ du­ry­je. Dub­li­ne prie jach­tos vai­ro stos ir Os­val­dą pa­keis jo tė­vas Ste­ po­nas Ku­dze­vi­čius, taip pat jū­rų ka­pi­to­nas.

Vie­tos žve­jai tvir­ti­na, jog ne­to­li Kark­ lės pa­plū­di­mio jū­ro­je yra dau­bos, ku­ rio­se kau­pia­si įvai­rios šiukš­lės, tarp jų – ir žu­vų gai­še­nos. Tei­gia­ma, kad esant stip­riam ban­ga­vi­mui vi­sa tai iš­me­ta­ma į kran­tą. Esą dėl to pa­sta­ rą­sias ke­lias die­nas Kark­lės kran­tas nu­sė­tas ne­gy­vo­mis žu­vi­mis. „Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to moks­ li­nin­kai dau­giau nar­do, aš apie tas dau­bas pir­mą kar­tą gir­džiu. Ma­ no ver­si­ja vie­nin­te­lė – nu­gai­šu­sias žu­vis iš tink­lų į jū­rą iš­me­tė žve­jai, o van­duo iš­pluk­dė į kran­tą. Jei­gu žu­vys ke­lias die­nas pa­bū­na tink­le, pa­švinks­ta, tai žve­jai jas ir iš­me­ta“, – įsi­ti­ki­nęs Jū­ri­nių ty­ri­mų cent­ro va­do­vas Al­gir­das Stan­ke­vi­čius.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus ich­tio­lo­ gas Sau­lius Ka­ra­lius lin­kęs ma­ny­ti, kad ga­li bū­ti tei­sios abi pu­sės, ta­čiau tik ta­da, kai kal­ba­ma apie plekš­nes ar ki­tas žu­vis, tik ne grun­da­lus. Pa­ sak pa­šne­ko­vo, ma­si­nis jų kri­ti­mas grei­čiau­siai su­si­jęs su nerš­tu.

„Grun­da­lų po­pu­lia­ci­jos pa­gau­ sė­ji­mas la­bai žy­mus. Ge­gu­žės mė­ ne­sį žve­jai juos ma­siš­kai gau­dė nuo Pa­lan­gos til­to, tai ro­dė, kad Bal­ti­jos prie­kran­tė­je nerš­tui su­si­ren­ka di­ de­li jų kie­kiai“, – tei­gė S.Ka­ra­lius.

Grun­da­lų nerš­tas esą su­si­jęs ir su jų žu­vi­mu. Ka­dan­gi pa­ti­nai sau­go pa­te­lių pa­dė­tus ik­rus, vi­są tą lai­ką ne­si­mai­ti­na, la­bai nu­si­lpsta ir žū­va.

Sau­lius Ka­ra­lius:

Jie sa­vo dar­bą pa­da­ rė, gi­mi­nę pra­tę­sė, ik­ rus iš­sau­go­jo ir kri­to.

„Jų to­kia bio­lo­gi­ja. Grun­da­lų pa­ti­ nų bio­lo­gi­nis am­žius 4 me­tai. Jie sa­vo dar­bą pa­da­rė, gi­mi­nę pra­tę­sė, ik­rus iš­sau­go­jo ir kri­to“, – sa­kė S.Ka­ra­lius.

Ich­tio­lo­go įsi­ti­ki­ni­mu, pa­kran­tė­ je grei­čiau­siai bus iš­mes­tos grun­da­ lų pa­ti­nų gai­še­nos. Jas su­rink­ti teks Kre­tin­ga­lės se­niū­ni­jos dar­buo­to­jams. „Kark­lė­je yra ke­li se­niū­ni­jos dar­bi­ nin­kai, ku­rie tas gai­še­nas ir ren­ka.

Jei bū­tų dau­giau ne­gy­vų žu­vų, kvies­ tu­me pa­gal­bą. Kol kas su­si­tvar­ko­me pa­tys“, – ti­ki­no Kre­tin­ga­lės se­niū­no pa­dė­jė­ja Dan­guo­lė Ur­bie­nė.

Nuk­lo­jo: Kark­lės pa­jū­ry­je poil­siau­to­jams ten­ka ženg­ti per nu­gai­šu­sius

grun­da­lus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.