TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Trečiadienis, birželio 20 d., 2012 m. Nr. 143 (1342)
Valdžia šelpia turtinguosius
diena.lt
1,30 Lt
Siūlau nesišildyti po abejotina atomine saule. Seimo narė Rima Baškienė
8p.
Miestas
3p.
Kapo niekintojai dar nesurasti Rasų kap inės e išp aiš yt as Józe fo Piłs udsk io antk apis nuv alyt as, tač iau vand alų paiešk as vykd an tiems pol ic in ink ams sėkmė kol kas nes iš ypso. Nors nus ikaltėl iai ir nes ul aik yt i, Liet uvos valdž ios pa stang as teig iam ai įvert ino Lenk i ja, kur i tvirtina, kad Liet uvos valdž ia tink am ai sureag avo į kap o iš niek in imą.
Miestas Prioritetai: profesionaliam sportui, kurį remia ir privatus verslas, miesto valdžia pinigus žarsto lengva ranka, o, pavyzdžiui, sporto mokykloms
skiria katino ašaras. Bet nepamiršta pasigirti, kai įrengia vaikams skirtų futbolo aikštelių, kurios veiks kelias savaites.
Kultūrai – išmalda, sportui – milijonai. Ir ne bet kokiam sportui, o dviem komandoms, kurios didžiąja dalimi išlaikomos iš privačių lėšų. Tokius šių metų miesto biudžeto patikslinimus šiandien ketina patvirtinti savivaldybės taryba.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Pasipiktino nelygybe
„Pažvelgus į patikslintas lėšas Švietimo, kultūros ir sporto de partamentui plika akimi matyti, kad lėšų skirstymas neproporcin gas ir tendencingas. Pavyzdžiui, vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų ug dymui skiriamas 1 mln. litų, kultū
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
ros veiklos plėtrai ir jos vaidmeniui bendruomenės gyvenime stiprinti – taip pat 1 mln. litų, o štai Kūno kultūros ir sporto plėtojimo pro gramai atseikėti net 5 mln. litų“, – piktinosi Tėvynės sąjungos-krikš čionių demokratų frakcijos narys, Vilniaus Gedimino technikos uni versiteto Kūno kultūros katedros vedėjas Povilas Ta mošauskas.
a.zukovski@diena.lt
Daugiaaukštės modernios aikš telės ir protinga automobilių sta tym o sist em a. Šit aip turėtų at rodyti Santariškių klinikų priei gos. Tiesa, kol kas – tik galimybių studijoje. Sunervino duobės
Svajonė: Santariškių medicinos miestelyje ateityje automobilių stovė
jimo vietų skaičius turėtų išaugti dvigubai.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Duobėtos aikštelės ir amžinas vietų trūkumas net mokamose aikštelėse
Iki išmanumo dar toloka
5
Patogi aikštelė – tik popieriuose Andrejus Žukovskis
4p.
Ekonomika 9p.
Santariškių klinikų prieigose pik tina lankytojus. Pavardės prašiusi neminėti dienraščio skaitytoja Ir ma teigė su automobilio statymo problema susidūrusi, kai teko vežti į ligoninę traumą patyrusį vaiką. „Labai sunervino Santariškių vaikų ligoninės tvarka. Mano vai kas smarkiai susimušė kelį. Tuoj pat nuvežiau jį į Santariškes, pas chirurgus. O ten, matote, yra mo kama automobilių stovėjimo aikštelė,
2
Užsakymai – už atostogas Atostogos Havajuose, dovanų gauti išskirtiniai laikrodžiai – tokia praban ga mėgavosi dabar jau uždarytos Ig nalinos atominės elektrinės vadovai. Tiesa, ne už ačiū, o už vienai ameri kiečių įmonei patikėtus pelningus užsakymus. Generalinė prokuratūra pradėjo dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl galimo buvusio elektrinės vado vo Viktoro Ševaldino piktnaudžiavi mo tarnybine padėtimi.
2
TrečiADIENIS, birželio 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Patogi aikštelė – tik kurioje ratus gali pamesti“, 1 – piktinosi pašnekovė. Pasak Irmos, aikštele vadinama
Nauda: naujoji laboratorija padės kontroliuoti oro taršą ir operaty
viau bausti teršėjus.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Vilniuje tirs kvapus Birželio pabaigoje numatoma baigti Kvapų tyrimo laboratorijos pastato statybą. Tikimasi, kad jau šį rudenį, įsigijus visą reikalingą aparatūrą, bus pradėti pirmieji kvapų tyrimai.
Sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis teigė, kad kva pų koncentracijos tyrimas yra aktualus dalykas, tačiau Lietu voje tokios laboratorijos nebuvo, tekdavo naudotis Latvijos tyrėjų paslaugomis. Anot viceministro, ne paslaptis, kad vykdant ūkinę komercinę veiklą daugėja ir tar šos šaltinių, tokių kaip sąvarty nai, gyvulininkystės kompleksai, valymo įrenginiai, dumblo aikš telės, pramonės įmonės ir pan. „Ministerija, kontroliuojan čiosios institucijos gauna ne mažai žmonių skundų dėl įvairių objektų skleidžiamų kvapų. Vi suomenė privalo operatyviai gau ti objektyvią informaciją apie to kių kvapų sudėtį, jų keliamą arba nekeliamą pavojų sveikatai. Ty rimo išvados taip pat labai rei kalingos kontroliuojančiosioms institucijoms – jos galėtų greitai imtis reikiamų priemonių teršė jams drausminti“, – sakė A.Kli šonis. Naujojoje laboratorijoje kvapo koncentracijos tyrimai bus atlie kami dinaminės olfaktometrijos metodu. Šis metodas taikomas daugelyje ES šalių.
R
Pabaigus pirmąjį Kvapų tyrimo laboratorijos projekto įgyvendini mo etapą – pastato statybą (Žoly no g. 34, Vilnius), pasak projektą įgyvendinančios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direkto riaus Romualdo Brusoko, laukia kiti svarbūs darbai. „Turėsime įsigyti techninius reikalavimus atitinkančią tyrimo laboratorijos įrangą, atrinkti, pa ruošti ir išmokyti šios srities eks pertus, supažindinti juos su kitų šalių kvapų tyrimų patirtimi, to bulinti specialistų profesinę kva lifik aciją“, – sakė R.Brusokas. Kvapų tyrimo laboratorijos įgy vendinimo projektui iš valstybės investicijų programos skirta 2,117 mln. litų. Kvapas – tai medžiagos ypatybė paveikti uoslę. Tam tikri kvapai, didelė jų koncentracija neigiamai veikia žmonių sveikatą, didina sergamumą ir mirties nuo nein fekcinių ligų atvejų skaičių, trum pina vidutinę gyvenimo trukmę, blogina gyvenimo kokybę ir socialinę aplinką. Kvapų atsiradimo priežastis daugeliu atvejų yra nepakanka mai pažangių technologijų taiky mas ūkinėje veikloje, oro valymo įrenginių nenaudojimas, netinka mas statinių inžinerinių sistemų įrengimas, statinių naudojimas ne pagal paskirtį. VD inf.
teritorija labiau primena apleistą statybvietę, į kurią įvažiuoti leng vuoju automobiliu beveik neįma noma. Tačiau už tokias pasibaisė tinas stovėjimo sąlygas moteriai teko sumokėti 3 litus. „Mano galva, apskritai kiek keis toka rinkti pinigus tokioje vietoje ir tokioje baisioje aikštelėje. O kitas dalykas – gali tų 3 litų ir neturė ti, tai ką tada daryti?“ – retoriškai klausė pašnekovė. Mokėti normalu
Santariškių medicinos mieste lio ateities viziją kuriančios San tariškių medicinos įstaigų aso ciacijos administratorius Aurimas Jaskonis pripažino, kad skaityto jos skundas pagrįstas, tačiau tiki no, kad problema per vieną dieną išspręsta negali būti.
Mano galva, apskri tai kiek keistoka rinkti pinigus tokio je vietoje ir tokioje baisioje aikštelėje.
„Dalis tų aikštelių priklauso gy dymo įstaigoms, dalis yra admi nistruojamos savivaldybės ir sa vivaldybė jose renka pinigus, pavyzdžiui, prie Onkologijos ins tituto. Tad čia jau jų kompetenci jos reikalas. Dalis vietų vis dar yra nemokamos. Problema ne ta, kad renkami pinigai, o ta, kad tų vietų trūksta“, – dėstė A.Jaskonis. Pašnekovo nuomone, mokėti už stovėjimą prižiūrimoje aikštelėje turi būti įprasta. Šitokia tvarka yra daugelyje pasaulio valstybių, kur stovėjimas mokamas. „Jeigu kas nors atneštų pinigų ir pasakytų, va, mes įrengiame ir ne mokamai prižiūrime aikštelę, – valio, turbūt visi sutiktų ir apsidžiaugtų. Tačiau vargu, ar toks geradarys atsi rastų. Tad jeigu atvažiuojame į pri
Rinkliava: gyventojus piktina aikštelės šalia klinikų kokybė, o pinigus už
žiūrimą aikštelę, turime už ją su simokėti. Nes juk kai kas žiemą čia valo sniegą, kai kas lopo duobes“, – vardijo asociacijos atstovas. Mąsto optimistiškai
Pasak A.Jaskonio, šiuo metu San tariškių medicinos miestelio teri torijoje yra apie 2 tūkst. automo bilių stovėjimo vietų ir antra tiek turėtų atsirasti įgyvendinus bai giamą kurti Viešosios ir privačios partnerystės studiją. „Planuojame, kad studija bus baigta šio mėnesio gale, dar apie pusmetį turėtų užtrukti įvairūs svarstymai ir derinimai. Na, ir op timistinis variantas leidžia manyti,
kad 2013 m. pradžioje atsiras priva tus investuotojas, kuris imsis dau giaaukštės stovėjimo aikštelės sta tybos darbų“, – dėstė A.Jaskonis. Pirmuoju statybų etapu planuo jama sukurti apie tūkstantį stovė jimo vietų. Dar 1250 turėtų atsiras ti kiek vėliau. Naujai planuojamose stovėjimo aikštelėse bus įdiegta ir informacinė protingo valdymo sis tema, leisianti lankytojui neklaidžioti tarp daugybės aikštelių ieš kant stovėjimo vietos. „Dabar vietos žmogui kartais tenka ieškoti ir pusvalandį. O jei gu jis skuba? Naujoji sistema pa rodys, kur yra laisvų vietų. Be to, naujų aikštelių atsiradimas nereiš
Konferencija „Lietuvos daugiabučiai namai. Prioritetai 2012–2013 metais“
Spręs daugiabučių namų gyventojų problemas Linas Dapkevičius Kas galėtų išjudinti renovaciją? Ar šilumos mokesčiai ir karšto vandens deklaravimo problemų išsprendimas nepadėtų sumažinti sąskaitų? Tokias problemas nagrinės penktadienį iš visos Lietuvos į sostinę suvažiuosiantys daugiabučių namų priežiūros specialistai.
Kaip ir kiekvienais metais, daugiabučių namų prižiūrėtojus pasidalyti patirtimi ir susipažinti su ekspertų siūlomais sprendimais kviečia Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai. Pasak Būsto rūmų prezidento Juozo Antanaičio, šie ir ateinantys metai daugiabučių namų prižiūrėtojams ir gyventojams žada būti išskirtiniai. Valstybės institucijose bręsta sprendimai, kurie gali pa-
dėti išspręsti įsisenėjusias problemas, pavyzdžiui, karšto vandens tiekimą ir apskaitą. „Šilumos kainų problema verčia ir valdžią, ir daugiabučių prižiūrėtojus ieškoti neatidėliotinų sprendimų. Galime pastebėti, kad daugiabučių prižiūrėtojai per pastaruosius metus taip pat sukūrė metodų, kuriuos paskleidus po visą Lietuvą, šimtams daugiabučių namų ir dešimtims tūkstančių gyventojų sąskaitos taptų ne tokios skausmingos. Tikimės, kad mūsų patirtis bei siūlymai pasieks valdžios ausis ir ne užstrigs kabinetuose, o taps realiais sprendimais“, – sakė J.Antanaitis. Būsto rūmų organizuojama konferencija pavadinimu „Lietuvos daugiabučiai namai. Prioritetai 2012–2013 metais“ vyks šį penktadienį, birželio 22 d., Vilniaus vieš-
butyje „Best Western“, Konstitucijos pr. 14. Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus pristatys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija („Daugiabučių administravimas 2012–2013 m. Ar gyventojai taps savo namų šeimininkais?“), Lietuvos Respublikos energetikos ministerija („Kodėl būtina iš šilumos tiekėjų atimti buitinių vartotojų aprūpinimo karštu vandeniu funkciją?“), Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra („Kaupiamasis mokestis – proveržio garantas namų modernizavimo programai“), Centrinė projektų valdymo agentūra („Savivaldybių potencialas įgyvendinant modernizavimo programą. Zarasų ir Visagino sėkmės atvejai“). Daugiau informacijos tinklalapyje www.bustorumai.lt.
Nauda: konferencijoje bus nagrinėjama keletas klausimų, tačiau svar-
biausias – kas galėtų išjudinti renovaciją?
„Shutterstock“ nuotr.
3
TrečiADIENIS, birželio 20, 2012
miestas
13p.
Vilniuje atidaroma lenkų avangardo pradininko T.Kantoro darbų paroda.
popieriuose
Įvertino lietuvių pastangas Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Rasų kapinėse išpaišytas Józefo Piłsudskio antkapis nuvalytas, tačiau vandalų paieškas vykdan tiems policininkams sėkmė kol kas nesišypso.
Dienraščio kalbinta Vilniaus ap skrities policijos atstovė spaudai Evelina Pagounis negalėjo pridur ti nieko nauja prie policijos išpla tinto pranešimo spaudai. „Kol kas vyksta ikiteisminis ty rimas. Policininkai bando išaiš kinti nusikaltimą. Nieko nauja kol kas pasakyti negalime“, – tvirtino policijos atstovė. Policijos pranešime buvo teigia ma, kad dėl J.Piłsudskio antkapio išniekinimo sekmadienį Vilniaus
stovėjimą šioje vietoje vis dar tenka mokėti.
kia, kad bus pamirštos senos. Jau esama infrastruktūra taip pat įsi lies į bendrą stovėjimo Santariškių medicinos miestelyje sistemą“, – kalbėjo A.Jaskonis. Statybos sąnaudų nežino
Projekto sumanytojų teigimu, stovėjimas naujose aikštelėse taip pat bus mokamas. Kiek tiksliai kai nuos tokia paslauga, turėtų paaiškė ti po derybų su potencialiu inves tuotoju. Neaiški kol kas ir paties projekto sąmata bei kiek tai galėtų kainuoti mokesčių mokėtojams. „Tokių projektų Europoje yra la bai daug. Tiesa, konkrečiai kon cesijos pagrindu pastatytomis
Viln iaus sav ivaldybė taip pat in formavo, kad daug uma miest ui pa valdž ių sveikatos priež iūros įstaigų tur i ned ideles automobil ių stovėji mo aikšteles, kur iose pagal gal imy bes įrengtos automobil ių stovėjimo vietos neį galiesiems: Antakalnio po likl inikos aikštelėje – 7 vietos, Karoli
tai panaikinta. Tikimės, kad kal tininkai bus greitai sulaikyti, o chuliganų išpuoliai ir tokio po būdžio vandalizmas nepasikar tos“, – dienraštyje „Rzeczpospo lita“ cituojamo Lenkijos Užsienio reikalų ministerijos atstovo spau dai Marcino Bosackio žodžius perdavė naujienų agentūra BNS. Teigiamai Lietuvos veiksmus vertino ir nemažai Lenkijos po litikų, kurie pabrėžė, kad pašliję Lietuvos ir Lenkijos santykiai tapo puikia terpe veikti chuliganams. Dienraštis primena, kad į Rasų kapinėse įvykdytą vandalizmo ak tą sureagavo ne tik atsakingos ins titucijos, bet ir aukščiausieji šalies vadovai. Paminklo tepliotojus pa smerkė Lietuvos premjeras And rius Kubilius ir Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
stovėjimo aikštelėmis mes nesi domėjome. Bet manau, kad kaina bus derybų objektas. Investuoto jas pasiūlys savo kainą, o jau mes spręsime, kiek ji protinga ir ar ver ta sutikti“, – aiškino A.Jaskonis. Pasak pašnekovo, greičiausiai stovėjimo kaina skirsis priklauso mai nuo lankytojo statuso ir stovė jimo trukmės. „Viena kaina turėtų būti klinikų darbuotojams, kurie atvažiuoja į darbą kasdien. Jiems galėtų bū ti mėnesinis abonementas. Ir visai kita kaina paliekantiems automo bilį ilgesniam laikui arba trumpai, tarkim, pusvalandžiui“, – sakė pašnekovas.
Tikslių duomenų neturi Viln iaus sav ivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direkto riaus pavaduotojas Alg irdas Šešel gis teigė, kad savivaldybė neišsk iria automobil ių stovėjimo vietų prie li gon in ių nuo kit ur mies te esančių stovėjimo vie tų. „Viln iaus mieste au tom ob il ių stat ym o kai na nus tat yt a pagal mies te pat virt int as zonas. Ža liojoj e zonoj e automobi lių stat ym as kainuoj a 1, gelton ojoj e – 2, raud o nojoj e – 3, mėlynojoje – 6 lit us. Kiek yra mok amų aikštel ių ir prie kur ių ligon in ių – tiksl ių duomenų net ur i me“, – teigė A.Šeš elg is.
apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ant rajame policijos komisariate pra dėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžia mojo kodekso 312 str. 1 d. Pagal šį straipsnį už įvykdytą nusikaltimą numatomas laisvės atėmimas iki 1 metų. Nors nusikaltėliai ir nesulai kyti, Lietuvos valdžios pastangas jau spėjo teigiamai įvertinti Len kija. Lenkijos užsienio reikalų mi nisterija pareiškė, kad, jos verti nimu, Lietuvos valdžia tinkamai sureagavo į tarpukario vadovo J.Piłsudskio širdies ir jo motinos kapo Vilniuje išniekinimą. „Mūsų vertinimu, Lietuvos va dovų, tiek policijos, tiek politikų veiksmai yra tinkami, vertina me, kad padaryta žala buvo grei
niškių poliklinikos aikštelėje – 2, Laz dynų poliklinikos aikštelėje – 2, Šeš kinės poliklinikos aikštelėje – 4, Odos ir veneros ligų centro ir VšĮ Centro pol ikl in ikos Vyten io fil ialo aikštelė je numatytos 2, Vilkpė dės ligoninės aikštelėje – 2, Vilniaus universite tinės slaugos ir ilgalai kio gydymo ligon inės aikštelėje – 2, Viln iaus univers itet inės Ant a kaln io ligon inės aikš telėje – 10, Naujin inkų pol ikl in ikos aikštelėje bus įrengtos 3, Viln iaus miesto klin ik inės ligo ninės aikštelėje – 2, Viln iaus miesto psichikos sveikatos centro aikštelė je – 3, prie Centro pol ikl in ikos Lu kišk ių filialo (A.Jakšto g. 2) yra 2 vie tos, skirtos neį gal iesiems, prie Nau jam iesčio fil ialo (K.Kal inausko g. 4) neį gal ieji stato automobil ius K.Kal i nausko gatvėje prieš ais pag rind inį įėjimą, ženklo „Stovėt i draudž iama“ ribose.
Tyrimas: policijos pareigūnams kol kas nesiseka rasti chuliganų, išniekinusių J.Piłsudskio širdies kapą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Prieglobsčio prašytojai Lietuvoje: ką reiškia nuolat gyventi nežinioje? Įsivaizduokite, kad neturite ne tik darbo, bet ir teisės jo ieškoti. Visi jūsų artimieji išsibarstę svečiose šalyse. Esate apsistojęs valstybėje, kurios kalbos nesuprantate, o visų baisiausia – nežinote, ar artimiausiu metu vis dar galėsite joje likti. Tai tik dalis to, ką patiria žmonės ieškantys prieglobsčio Lietuvoje ir svetur. Žmonės be vietos Karolis Žibas, Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų instituto tyrėjas teigia, kad šiuolaikiniame, vis aktyviau migruojančiame pasaulyje labiausiai pažeidžiama imigrantų grupė yra prieglobsčio prašytojai. Mat tokie žmonės į kitą valstybę išvyksta toli gražu ne ieškodami naujų karjeros, verslo galimybių ar siekdami sukurti šeimą. „Pati sąvoka rodo, kad žmonės nuo kažko bėga. Bėga iš savo tėvynės palikdami ten viską: turtą, draugus, artimuosius ir šeimos narius. Tai lemia įvairios priežastys: karas, badas ar žmogaus orumą žeminančios gyvenimo sąlygos“, – teigė K. Žibas. Specialistas pabrėžia, kad dėl minėtų priežasčių kreipęsis į kitą valstybę pagalbos ir atsidūręs jos teritorijoje prieglobsčio prašytojai ne iš karto pripažįstami pabėgėliais. Prieglobsčio procedūros užtrunka pusę metų ar net ilgiau, todėl kiekviena diena prabėga laukime – ar priglaus svečia šalis, o gal teks grįžti į tėvynę, iš kurios bėgama? Tad prieglobsčio prašytojai netenka ne tik gimtųjų šaknų, bet, regis, apskritai praranda savo vietą Žemėje. „Žmonės tampa nei savo šalies, nei tos šalies, kurioje prašo prieglobsčio, gyventojais“, – teigė tyrėjas. Sunkiais gyvenimo momentais stiprybės
dažnai pasisemiame iš artimųjų. Tačiau prieglobsčio prašytojai svetimoje šalyje dažnai neturi net ir tokios galimybės. Pasitaiko, kad pabėgti iš tėvynės visa šeima negali arba jos nariai nuklysta į kitas valstybes. Taip vaikai atsiskiria nuo tėvų, žmonos nuo vyrų, o anūkai nežino, ar dar kada pamatys savo senelius. „Belaukdami sprendimo dėl prieglobsčio prašymo žmonės neturi teisės dirbti ir, kai kuriais atvejais, išeiti už centro, kuriame gyvena, ribų. Be to, juos kankina nežinia tiek dėl savo teisinio statuso, tiek dėl šeimos ar artimųjų situacijos“, – pavyzdį pateikė K. Žibas.
tas iniciatyva įkurtas dienos centras „Kultūrų įkalnė“, skirtas prieglobsčio prašytojams. Toks projektas Lietuvoje kol kas – vienintelis. „Kultūrų įkalnė“ – vieta, kur prieglobsčio prašantys žmonės gali ateiti ir nors trumpam atsipalaiduoti nuo savo problemų, pabendrauti su kitais panašiais į save, užsiimti įvairia veikla - mokytis lietuvių kalbos, susipažinti su lietuvių kultūra ir tradicijomis, vietos bendruomene, naudotis internetu, susisiekti su draugais ir giminėmis esančiais kitose šalyse. Šio projekto tikslas – organizuoti prieglobsčio prašytojams pradinę socialinę integraciją, užtikrinti, kad atvykusieji jaustųsi geriau ir, kaip sakė K. Žibas, „vėl pasijustų žmonėmis“. „Kultūrų įkalnės“ centro darbuotojai kasdien susiduria su nelengvomis užduotimis. Bendrauti su žmonėmis, kurie turi socialinių ir net psichologinių problemų, kartais nemoka jokios užsienio kalbos, yra tikras iššūkis. Todėl centro darbuotojai ne tik padeda prieglobsčio prašytojams pildyti įvairius dokumentus, pagreitinti integracijos, bet organizuoja pažinimo procesą, socialines, psichologines konsultacijas, užimtumo programas. Ir visai nesvarbu, iš kurio pasaulio kampelio į Lietuvą jį nubloškė skaudus likimas.
Tiesia pagalbos ranką Jau ir taip sunkią prieglobsčio prašytojų psichologinę būklę dar labiau pasunkina socialinės bei ekonominės priežastys. Dėl neapibrėžtos teisinės padėties jie neturi teisės ieškoti darbo, nemoka ne tik lietuvių, bet kartais anglų ar rusų kalbų, todėl negali bendrauti ir savarankiškai spręsti kylančias problemas. Keičiasi ir jų statusas visuomenėje. Anksčiau buvę pagrindiniais šeimos maitintojais, žmonės staiga patys tampa išlaikytiniais. „Dar viena rimta problema, kurią sunku ištverti žmonėms, yra išlaikytinio statusas. Visą laukimo laikotarpį žmonės jaučiasi išlaikytiniais, jie turi noro ir jėgų dirbti ir užsidirbti, išlaikyti save ir savo šeimą, tačiau nieko ne- Projektą gali daryti, tik laukti. O jei atsakymas būna finansuoja: neigiamas, t. y. nepripažįstami pabėgėliais, jie yra priversti grįžti į savo kilmės šalis, kuriose istorija prasideda nuo pradžių. Kartais vėl pasirenkama bėgti“, – pasakojo K. Žibas. Būtent tokiems žmonėms pagalbos ranką tiesa Pabradėje Vilniaus arkivyskupijos Cari-
4
trečiadienis, birželio 20, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Nuo tyrimo neišsisuks
Nukentėjo globotinis
Vyriausioji tarnybinės eti kos komisija tirs tarybos na rio Kęstučio Nėniaus elge sį, kai šis nenusišalino prii mant sprendimą bendrovei „Vilniaus energija“ perleis ti akcijas. K.Nėnius yra Vil niaus šilumos tinklų, išnuo motų „Vilniaus energijai“, di rektoriaus pavaduotojas.
Iš vaikų globos namų Trakų rajone Lentvaryje į Vilniaus ligoninę pirmadienį atvež tas sumuštas nepilnametis. 1999 m. gimęs E.G. dėl no sies, galvos bei pilvo sumu šimų paguldytas į ligoninę. Vaikas paaiškino, kad dieną globos namų teritorijoje su simušė su bendraamžiais.
Universitetas tremtyje sulauks paramos iš JAV Tremtyje Vilniuje veikiančiam bal tarusių universitetui Jungtinės Valstijos per artimiausius trejus metus ketina skirti milijoną JAV dolerių.
Apie paramą Europos humanitari niam universitetui (EHU) minist rui Audroniui Ažubaliui adresuo tame laiške pranešė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton. „JAV valstybės sekretorės laiš ke teigiama, kad šalis įsipareigo ja per artimiausius trejus metus EHU skirti 1 mln. JAV dolerių“, – rašoma Užsienio reikalų ministe rijos pranešime spaudai. H.Clinton nurodė tikinti, kad JAV įsitraukimas paskatins ir kitus donorus prisidėti prie pastangų dėl tolesnio EHU progreso. Vilniuje veikiančiam universi tetui JAV nuo 2001 m. jau sky rė 3,5 mln. JAV dolerių paramą. H.Clinton taip pat pabrėžė ak tyv ų JAV bendrad arb iav im ą su univers itet u įgyvend in ant de
mokratijos skatinimo Baltarusi joje programas. EHU buvo įkurtas Baltarusijoje 1992 m., tačiau 2005 m. dėl šalies vadovybės spaudimo buvo perkel tas į Lietuvos sostinę.
Ambicijos: vakar A.Zuokas didžiuodamasis pristatė nemokamo in
terneto paslaugą, tačiau neslėpė, kad jo užmojai elektroninėje erd vėje – didesni. Gedimino Bartuškos nuotr.
Išmaniojo miesto laiptais
Šalis įsipareigoja per artimiausius tre jus metus EHU skirti 1 mln. JAV dolerių.
Šiuo metu universitete moko si 1800 studentų, dauguma jų yra Baltarusijos piliečiai. Neseniai su rengtame EHU 20-mečio minėji me Vilniuje A.Ažubalis pabrėžė, kad parama šiai mokslo įstaigai yra patikimiausia tarptautinės bend ruomenės investicija į laisvos, eu ropietiškos ir demokratinės Balta rusijos visuomenės ateitį.
Neseniai vykusioje progreso konferen cijoje „Login 2012“ sostinės meras Artū ras Zuokas supažindino su ambicingu išmaniojo miesto projektu. Tačiau kol kas pristatyta tik vienos bendrovės nemokama paslauga. Vadovas: EHU rektorius Anatoli
jus Michailovas.
VD, BNS inf.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Konferencija
Lietuvos daugiabučiai namai Prioritetai 2012–2013 m. Organizuoja Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai
• „DaugiaBučių aDministraVimas 2012–2013 m. ar gyVentojai taps saVo namų šeimininKais?“ Pranešimą pristato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. • „KoDėl Būtina iš šilumos tieKėjų atimti Buitinių Vartotojų aprūpinimo Karštu VanDeniu funKciją?“ Pranešimą pristato Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.
• „Kaupiamasis moKestis-proVeržio garantas namų moDernizaVimo programai“ Pranešimą pristato Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valentinas Petkūnas. • „saViValDyBių potencialas įgyVenDinant moDernizaVimo programą. zarasų ir Visagino sėKmės atVejai“ Pranešimą pristato Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Valius Serbenta.
Birželio 22 d. 10 val. viešbutyje „Best Western“, Konstitucijos pr. 14, Vilnius
w w w. b u s t o r u m a i . Lt
Gegužės pabaigoje vykusioje pro greso konferencijoje buvo prista tytas projektas „Smart Vilnius“, skirtas, pasitelkus naująsias tech nologijas, patogiai ir interakty viai teikti miesto paslaugas vil niečiams ir sostinės svečiams. Projektas esą apims ne tik elekt roninius sprendimus, susijusius su miesto transportu, bet ir visų Vilniaus savivaldybės teikiamų paslaugų perkėlimą į elektroni nę erdvę bei mobiliąsias progra mėles, nemokamo interneto zonų įkūrimą mieste, išmaniojo energi jos vartojimo skatinimą ir kitas. Antradienį A.Zuokas prista tė vieną žingsnį išmaniojo mies to link – lankomiausiose mies to vietose veikiantį nemokamą internetą. Paspartinti Vilniaus virsmą išmaniuoju miestu pasiū lė interneto ir televizijos paslaugų teikėja „Cgates“. Įmonė jau teikia nemokamą belaidį internetą sos tinės Rotušės aikštėje, Vokiečių gatvėje, Mokytojų namų kieme lyje, K.Sirvydo ir S.Moniuškos skveruose. Planuojama, kad ne trukus nemokamo belaidžio in terneto zonų sąrašą papildys dar kelios vietos sostinės senamies tyje ir Neries pakrantėje prie Bal tojo tilto. Šiek tiek vėliau – ir Ka tedros bei V.Kudirkos aikštėse, Vilniaus gatvėje. Prie nemokamo belaidžio in terneto jau galima prisijung ti nešiojamuoju arba planšetiniu
kompiuteriu, išmaniuoju telefo nu. Rugpjūčio 15 d. pradės veik ti keletą metų trukęs projektas e. bilietas. Kokia bus bilieto kaina, mero teigimu, labai daug priklau so nuo to, ar Seimas ketvirtadie nį sumažins PVM mokestį vieša jam transportui. Kitas etapas – konferencijoje „Login 2012“ pristatyta m. trans porto programėlė. „Svarbiausia šiemet planuo jama pristatyti miesto naujovė, kurios dar neturi nė vienas Eu ropos miestas, – išmaniesiems telefonams skirta m. transpor to programėlė, kuria naudojantis bus galima sumokėti už viešą jį transportą, automobilių sto vėjimą, iškviesti taksi, ateityje – išsinuomoti miesto dviračius ir elektrorolerius „e. oranžinis“, – prieš tris savaites sakė A.Zuokas. Paklaustas, kaip sekasi įgyven dinti šią idėją, meras teigė, jog dabar vyksta konkursas, kad m. programėlė atsirastų. „Kai tik bus aiškus nugalėtojas, manau, vėlų rudenį turėsime ir m. programė lę“, – vylėsi A.Zuokas.
2
Mb/s spartos internetas veiks sostinės sena miestyje.
5
trečiADIENIS, birželio 20, 2012
miestas
Dosnumas: Vilniaus miesto taryba nemenkai atseikėja sporto klubams, kurių dalininkė yra pati savivaldybė.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Valdžia šelpia turtinguosius „Suprant ant sporto 1 svarbą miesto bendruo menei, galbūt jam reikėtų skirti ne
vieną dešimtį milijonų, tačiau jeigu švietimo įstaigų kiauri stogai, vai kai šąla nerenovuotose patalpose, nesutvarkyti pastatų fasadai – ar iš tikrųjų tai teisinga ir moralu?“ – klausė politikas. Lietuvos socialdemokratų par tijos atstovė savivaldybės taryboje Sigita Burbienė teigė, kad, jos ma nymu, miesto biudžete ne sportui skiriama per daug lėšų, o kultūrai – per mažai. Argumentas – grąža
P.Tamošauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pusė sportui skirtų lė šų – 2,5 mln. litų – atitenka dviem profesionaliems sporto klubams – „Lietuvos rytui“ ir „Žalgirio“ futbolo komandai. 2013–2015 m. „Lietuvos rytui“ kasmet numato ma skirti po 4 mln. litų, „Žalgirio“ futbolo komandai – po 3 mln. litų. „Ar teisinga sporto finansavi mo politika Vilniaus mieste? Pro fesionalūs sporto klubai turi patys ieškoti būdų, kaip pritraukti pri vatų kapitalą. Ilgalaikės ES valsty bių tendencijos rodo, kad valstybių vaidmuo finansuojant sportą vis mažėja, tai pastebima ir savivaldy bių lygmeniu. Tikėti, kad valstybėje ar savivaldybėje atsiras pakankamai pinigų sportui, – nerealu. Todėl rei
kia ieškoti kitų papildomo finansa vimo šaltinių“, – įsitikinęs savival dybės tarybos opozicijos atstovas.
Povilas Tamošauskas:
Plika akimi matyti, kad lėšų skirstymas neproporcingas ir tendencingas. „Kaip mus tikino savivaldybės administracijos darbuotojai, pu santro milijono jau yra įdėti, sa vivaldybė kaip ir skolinga viešajai įstaigai „Krepšinio rytas“ (valdan čiai krepšinio klubą „Lietuvos ry tas“, Vilniaus miesto savivaldybė neseniai tapo įstaigos dalininke – red. past.) ir futbolo klubui „Žal giris“ (Vilniaus miesto savivaldy bė yra jo dalininkė – red. past.). Tai ne papildomi skiriami pinigai, o tai, kas biudžete jau buvo užfik suota. Kadangi biudžetas padidė jo, galima skirti daugiau“, – aiški no S.Burbienė. Tarybos narės manymu, didie ji sporto klubai turi ir privačių rė mėjų, bet nei vien iš jų, nei vien iš savivaldybės skiriamų lėšų neišgy ventų. Vis dėlto lėšų skirstymo pa grindas – skiriamų pinigų grąža. „Jiems duodama, bet iš jų ir gau nama. Tai svarbu, tai ir Vilniaus
vardo garsinimas, ir pelnas. Jie ati dirba tuos pinigus. O mėgėjų spor to klubai ar koks kultūrinis judėji mas yra labai reikalingas dalykas, bet tiesioginės grąžos iš jų sunku gauti. Tokie yra motyvai“, – dės tė S.Burbienė. Ne tos mokyklos?
Vilniaus miesto savivaldybės tary bos opozicijos atstovas nepaten kintas ir tuo, kaip skirstomos lėšos švietimo įstaigoms. „Pav yzd žiui, vaik ų lopš el isdarželis „Žirniukas“ (lietuvių, ru sų) pastatytas 1964-aisiais. Pas tato būklė avarinė: kiauras stogas, nėra lietvamzdžių, griūvančios sienos, nesutvarkyti fasadai, žie mą patalpose temperatūra žemiau nei 13 laipsnių. Praėjusiais me tais savivaldybės investiciniame projekte jam buvo numatyti 250 tūkst. litų. Iš tų lėšų 2011 m. pa baigoje buvo parengtas techninis projektas (apie 25 tūkst. litų). At likus projektavimo darbus paaiš kėjo, kad numatytos sumos nepa kanka net mažumai darbų atlikti, jų reikia kelis kartus daugiau. Ta čiau atsitiko taip, kad šitas lopše lis-darželis ne tik negavo papil domų lėšų, bet iš jo buvo atimti ir tie patys pinigai, kurie buvo skir ti pagal 2011 m. investicinį projek tą. Šis lopšelis-darželis lieka be savivaldybės, kaip steigėjos, pa
ramos. Gelbėti padėtį užkrauna ma tėvams, kurių lėšos turėtų bū ti skiriamos vaikų ugdymui, o ne remonto darbams. Tėvai pasipik tinę tokiu savivaldybės elgesiu“, – pasakojo P.Tamošauskas. Į panašią situaciją, anot tary bos nario, pateko lopšelis-darželis „Lokiuko giraitė“ (lietuvių), ku riame lietui lyjant darželio auklė tojos ne vaikus ugdo, o laksto po patalpas su kibirais bandydamos surinkti lietaus vandenį. Žvėryno gimnazijoje, P.Tamošausko teigi mu, dėl kiauro stogo pelija patal pos, nuo sienų krinta tinkas.
sakų parko“ (lenkų ir rusų), dar želiui-mokyklai „Saulutė“ (rusų) buvo skirta po 300 tūkst. litų“, – dėstė P.Tamošauskas. Pasak jo, tai – brutalus piktnau džiavimas tarnybine padėtimi, „be jokio pagrindo atimant iš bloges nėmis sąlygomis besimokančių vaikų lėšas ir atiduodant jas ki tiems, geresnes mokymosi sąly gas turintiems, bet „saviems“ vai kams“. „Kaip sakoma, savi marškiniai arčiau kūno“, – nusivylęs kalbėjo P.Tamošauskas. Prieštarauja dokumentams
Regi diskriminaciją
Visoms šioms ugdymo įstaigoms, tarybos nario teigimu, 2011 m. bu vo skirta lėšų stogų remontui. Ka dangi 2011 m. pabaigoje buvo baig ti projektavimo darbai ir remonto tais metais nespėta padaryti, buvo tikėtasi lėšų gauti 2012 m. „Tačiau šiems objektams ne skirta nė lito. Taigi kyla klausimas, kur dingo 2011 m. šiems objek tams skirti pinigai? Paaiškėjo, kad tos lėšos administracijos direkto riaus pavaduotojos Editos Tamo šiūnaitės nurodymu buvo nukreip tos lopšeliams-darželiams lenkų ir rusų dėstoma kalba, kurių pastatų būklė nepalyginti geresnė: lopše liui-darželiui „Ramunėlė“ (rusų), „Zylutė“ (lenkų ir rusų), „Prie pa
E.Tamošiūnaitė jai metamų kalti nimų nekomentavo, o pareiškimus dėl planuotų remontų paneigė. „Vilniaus miesto savivaldybės 2011 m. investicinėje programo je, patvirtintoje 2011 m. gegužės 14 d., nebuvo numatyta lėšų lop šeliams-darželiams „Lokiuko gi raitė“, „Žirniukas“, Žvėryno gim nazijai ir „Santaros“ vidurinei mokyklai. Todėl ir nevyko 2011 m. šiose įstaigose remontai“, – atsakė E.Tamošiūnaitė. Tačiau internete prieinami do kumentai rodo, kad 2011 m. Vil niaus miesto savivaldybės admi nistracijos ataskaitoje „Pirkimai, atlikti vadovaujantis Viešųjų pir kimų įstatymu“ visos šios įstaigos įrašytos.
6
trečiadienis, birželio 20, 2012
nuomonės
Kam naudinga tautiečių emigracija?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Algirdas Butkevičius
Rinkimai miglos neišsklaidė
Julijanas Gališanskis
G
raik ijos parl amento rink im ai daug el iui atrodė lem iam i – ar ba šal is laik ysis tau pymo priemonių, arba paliks eu ro zoną. Nors pasibaig us balsavimui ant roji perspektyva kiek atitolo, ša lies ateit is aiškesnė nepasidarė. Rink imai vėl neparodė aiškaus nugalėtojo, gal ima koal ic ija at rodo nestabili, o ir jos galimybės nuram int i ir rinkėjus, ir kred ito rius – beveik nulinės.
Graikijos vyriausybės laukia nepavydėtinas likimas balansuoti tarp dviejų ugnių – nuo tau pymo pavargusios vi suomenės ir nepaten kintų kreditorių.
Nors rinkimuose nugalėjusi „Nau joji demokrat ija“ ir kita finansi niam gelb ėjimo paket ui prit a rianti partija „Pasok“ galėtų turė ti daugumą parlamente – 162 vie tas iš 300, šios dvi jėgos visuo met buvo pol itinės varžovės, to dėl pol itologai pag rįstai abejoja tok ios koal icijos stabilumu. Be to, per trejetą metų populiarumą gerokai išbarsč ius i „Pasok“ pa ti dabar draskoma vidinių nesu tarimų. Prieš taupymą agit uojant i antrą vietą rink imuose užėmusi „Syri za“ gavo 71 mandatą, kartu su ki tais taupymo priešin inkais ji su formuos stipr ią opoz iciją – tiek parlamente, tiek gatvėse. O žmonės gatvėse, sutikę paken tėt i, kad liktų euro zonoje, lauk ia, kol naujoji vyr iausyb ė įgyven dins duot ą paž adą suš veln int i taupymo pol it iką. Bet Vok iet ijos kanclerės Angelos Merkel pareiš kimai, kad Graikija privalo tvirtai laikytis prisiimtų įsipareigojimų, verčia abejot i, ar šį pažadą įgy vendinti pavyks. Kad nuram int ų ir pad rąs int ų graikus, Europos lyderiai gali pa dar yt i ned idel ių nuolaidų, bet
jos bus tik simb ol inės. Galbūt Atėnams bus duot a kiek dau giau laiko biud žetui subalansuo ti arba sumažintos reikalaujamos pajamos iš valstybės turto priva tizavimo. Bet niekas nesiruošia iš naujo de rėtis dėl keturių pagrindinių sąly gų, kuriomis Atėnai gauna finan sinę pagalbą: strukt ūr in ių refor mų darbo, prek ių ir paslaug ų rin koje, įskaitant minimalaus atlygi nimo maž in imą, valstybės išlai dų maž in imo ir mokesčių siste mos „kapital in io remonto“, Grai kijos bank ų rekapital izacijos ir plataus masto privatizacijos. Graik ija jau dirba šiom is krypt i mis, bet tarptaut in iai kred itor iai jos pas tangas vert ina skept iš kai. Nors vyr iausybė skausm in gai sumaž ino pensijas ir valst y binio sektoriaus darbuotojų atly gin imus, strukt ūr inės reformos ir kova su mokesčių nemokėji mu toli nepajudėjo. Štai kodėl rinkos santūriai reaga vo į „įkvepiančius“ Graik ijos par lamento rink imų rez ultatus. Bir žų indeksai pirmad ien į pradėjo kilt i, bet greitai grįžo į prad ines pozicijas. Euro kursas, JAV dole rio atž vilg iu kiek kilstelėjęs, irg i grįžo į lyg į prieš rink imus. Taig i naujosios Graik ijos vyriau sybės lauk ia nepavydėtinas lik i mas balansuoti tarp dviejų ugnių – nuo taupymo pavarg usios vi suomenės ir nepatenk int ų kre ditorių. O jau šį mėnesį valstybei teks ieškoti pinig ų atlyg inimams ir pensijoms sumokėti, rugpjūt į – grąž inti skolos dal į. Maža to, naujai Graik ijos vyriau sybei teks dirbti esant labai tam siam išoriniam fonui. Kitose Pie tų Europos valstybėse ekonomi nė padėtis taip pat prastėja. Ispa nijos skolinimosi kaina kyla į nau jas aukštumas, ties skolų prarajos riba balansuoja ir Italija. Tarp dviejų pag rind in ių ES dir i genčių – Vok iet ijos ir Prancūz i jos – didėja nesutar imai. Viena vėl ina pensin į amž ių, kita anks tina, viena reikalauja taupyti, kita – skatinti ekonomikos augimą di dinant išlaidas. Būgštaujama, kad naujasis Prancūzijos prezidentas François Hollande’as, po sekma dien io rink imų gavęs daug umą parlamente, ES gretose suburs antivok išką koaliciją, pasitelkęs į savo pusę Ispaniją ir Italiją. Graikijai tikėtis, kad kur du peša si, trečias laimi, – neverta. Ji sėdi tame pačiame traukinyje ir kartu riedės žemyn. Nes kai ES pradeda griežti skirtingais smuikais, pra laimėtoja paprastai būna ji pati.
B
anko „Danske bank“ vy riausiasis analitikas Larsas Christensenas arba neįsigi lina į mūsų šalies problemas, arba užsimerkia ir nenori jų matyti. Sugiedoti ditirambai laisvajai rinkai tikrai nepakeis visuomenės požiūrio į ją. Juk visi puikiai suvokia, kad būtent nevaldomi bankų veiksmai sukėlė fi nansinį krachą. Dabar tų pačių ban kų analitikai leidžia sau vertinti ša lies gyventojų padėtį tarsi žiūrėdami iš šalies. Atsiranda tokių, kurie didelę šalies tragediją – nevaldomą emigra ciją – laiko pranašumu. „Ši krizė daug ką įrodė apie Cent rinę ir Rytų Europą. Tai rodo milži nišką progresą ir milžinišką žmonių įsipareigojimą laisvajai rinkai ir de mokratijai.“ Apie kokį įsipareigojimą laisvajai rinkai kalba analitikas? Pri verstinį? Gali būti, juk bankams sko lingi lietuviai skolos naštą vilks dar ne vieną dešimtmetį. Didžiausia klaida, kurią pripažįsta visas pasaulis, kad leidome finansų rinkoms mus valdyti. Turėtų būti at virkščiai. Vyriausybės privalo apsau goti dirbančiuosius ir darbo vietas nuo grobuoniškos praktikos. Neat sakinga bankininkystė dabar verčia žmones ašaroti, o tie patys bankinin kai šiandien aiškina, kaip kyla mūsų ekonomika, kokia naudinga mažytei šaliai, nedidelei tautai buvo piliečių masinė emigracija. Kyl a klaus im as, ar gerb iam as L.Christensenas nesuvokia esminės Lietuvos problemos – nedarbo ir milžiniškos emigracijos, ar puikiai suvokia, bet ignoruoja? „Man emig racija yra laisvės išraiška ir bet kokia prielaida, kad emigruoti yra nege rai yra įžeidžianti. Lietuvai emigra cija išėjo tik į naudą...“ – dėsto savo nuomonę banko vyriausiasis anali tikas. Po tokio akibrokšto norisi pa svarstyti, ar mes kalbame apie tą pa tį reiškinį. Mano nuomone, normalu yra migracija, kai ji neperžengia nu statytos ribos. Kai žmogus renkasi emigraciją dėl jo šalyje esančio mil žiniško nedarbo, kai jis neturi kito pasirinkimo, nes negali išmaitinti savo šeimos, – tai jau yra visai kas kita. Taigi kalbėti, kad „emigracija Lietuvai išėjo į naudą“ šiame kon tekste turėtų būti gėda. Strateginių rinkos tyrimų įmonės „Euromonitor International“ duo menimis, 2030 m. Lietuvoje gyvens 2,85 mln. gyventojų. Be to, bus pa stebimas populiacijos senėjimas. Tam įtakos turės emigracija, mažėjantis gimstamumas ir išaugęs mirtingu
Nuomonė: opozicijos lyderis A.Butkevičius įsitikinęs, kad, liberalizavus
darbo santykius, darbo vietų nepadaugėtų.
mas. Tai ar norime išlikti? Juk turė sime bėdos dėl aukštos kvalifikaci jos darbo jėgos trūkumo, didės našta dirbantiesiems ir mokantiesiems mo kesčius. Tik konservatorių Vyriausy bei, siekiančiai įtikti liberaliosioms politinėms jėgoms, populiacijos pro blemos, atrodo, ne itin rūpi.
Vyriausybės priva lo apsaugoti dirban čiuosius ir darbo vie tas nuo grobuoniškos praktikos.
Visą kadenciją premjeras visuo menę bandė įtikinti, kad minima lus atlyginimas nekeliamas dėl to, kad nesutaria Trišalė taryba, kurios narė yra pati Vyriausybė. Dabar, kai užsimota XXI a. darbuotojus pavers ti vergais, t.y. liberalizuojant darbo santykius ir bloginant dirbančiųjų padėtį, A.Kubilius itin suaktyvėjo. Profesinės sąjungos priešinasi, ta čiau vargiai jos yra pajėgios sulaikyti laisvosios rinkos apologetų ir jų pė domis sekančių konservatorių buldo zerį. Atrodo, kad ministras pirminin kas nuolatiniams darbams priimtus darbuotojus mielai įdarbintų tik su terminuotomis sutartimis, pailgintų darbo savaitės trukmę, o kasmetes atostogas sumažintų – juk tuomet dirbantiesiems nebeliktų laiko skųs tis. Kokiu būdu sumažėtų nedarbas įvedus mažesnes išeitines išmokas, suvokti sunku. Kuo tai susiję tar pusavyje? Būsimų vadovėlių hero jus A.Kubilius ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankaus
Mindaugo Ružės nuotr.
kas žino. O eiliniams samdomiems darbuotojams aišku viena: padidės darbo krūvis, bet ne pajamos. Sut rumpinus atostogas, pailginus dar bo savaitės laiką, tam pačiam dar bui atlikti reikės mažiau darbuotojų, tad nedarbas tikrai nesumažės. Ne patenkintuosius bus galima atleis ti ir be išeitinių išmokų. Negalime leisti, kad gyvendami šioje epocho je grįžtume prie vergovės. Jei nuola tiniam darbui žmonės bus priimami su terminuotomis sutartimis, nu kentės net ir biudžetinių įstaigų dar buotojai, pvz., mokytojai. Baigian tis mokslo metams jie taps bedarbiai ir negaus jokių išeitinių kompensa cijų. O kaip pragyventi vasarą? Sce narijus aiškus ir gana liūdnas. Tai gi darbo vietų skaičius išliks tas pats – juk naujų neatsiras, tik darbuoto jai keisis kur kas dažniau. Bet ar dėl to pagerės darbo efektyvumas? Šį kart net Tarptautinis valiutos fon das nepagailėjo kritikos Vyriausybei dėl didelio nedarbo. Beje, misijos at stovai ragina didinti minimalų atly ginimą, tik naivu tikėtis, kad užsis pyręs premjeras atsižvelgs į tokius vertinimus. Atrodo, kad Vyriausybės vadovo lūpomis kalba liberalizmo apologe tai, kuriems rūpi tik privataus verslo pelnas, o ne žmogus, ne darbuotojas. Visuomenė jau nusisuko nuo lauki nio liberalizmo, o čia vėl bandoma įtikinti žmones, kad jie laimingi jam įsipareigoję. Kaip negali priversti lie taus nuplauti tavo automobilio, taip nepriversi žmonių galvoti, kad lau kinis liberalizmas, nuo kurio jie nu kentėjo, yra gėris. Politinė reklama bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos specialiosios rinkimų sąskaitos. Užs. 976960
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
TrečiADIENIS, birželio 20, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Pritrūko tik vieno balso
Seimui nepavyko pritarti Konstitu cijos pataisai, kad šeima pirmiausia būtų sietina su santuoka.
Dėl Kauno apygardos teismo teisėjos Neringos Venckienės tei sinės neliečiamybės sprendžianti komisija kreipėsi į Seimą, kad šis leistų posėdžiauti už uždarų du rų. Parlamentarai su tuo sutiko.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Antrojo balsavimo nebus
Už tai, kad tokia konstitucinė pa taisa būtų priimta, vakar balsavo 93 parlamentarai. Prieš buvo 16, susilaikė 13 Seimo narių. Kad Konstitucijos pataisai būtų buvę pritarta, reikėjo 94 Seimo na rių balsų už. Nepritarus pataisai Seimas tik po metų galės grįžti prie Konstitucijos 38 straipsnio pakeitimo dėl šeimos sąvokos įtvirtinimo. Už pataisą pasisakė visi konser vatoriai, taip pat absoliuti dauguma Tvarkos ir teisingumo, Krikščionių bei Darbo partijų atstovų Seime. Prieš buvo arba susilaikė nemažai socialdemokratų, liberalcentristų ir Liberalų sąjūdžio atstovų. Vakar dėl Konstitucijos pataisos balsuota pirmą kartą. Jeigu šis bal savimas būtų buvęs sėkmingas, po trijų mėnesių būtų buvęs sureng tas antrasis.
Algirdas Sysas:
Mes tomis pataisomis rodome nepagarbą da liai Lietuvos piliečių.
Pavėlavo: P.Gražulis iš Kauno, kur tvarkė asmeninius reikalus, skubė
jo į Seimą, bet nespėjo į balsavimą dėl Konstitucijos pataisos.
Pataisos priešininkai teigė, kad galiojantis konstitucinis reguliavi mas pakankamas. „Kartais gyveni mas labai margas – yra santuoka, bet nėra šeimos, kartais žmonės la bai myli vienas kitą, bet nėra susie ti santuoka. Gyvename XXI a. Yra šiuolaikinis pasaulis. Tai reikia ma tyti, kai kalbame apie šeimą šiuo laikiniame pasaulyje ir konstitucinį jos reguliavimą“, – tvirtino social demokratė Birutė Vėsaitė. „Mes tomis pataisomis rodome nepagarbą daliai Lietuvos pilie čių“, – sakė jos partijos kolega Al girdas Sysas.
Diskusija „už“ ir „prieš“
Pataisos šalininkai tvirtino, kad esamas konstitucinis šeimos regu liavimas netinkamas. „Žmonės re mia šią pataisą“, – buvo įsitikinęs konservatorius Rimantas Dagys. „Nesutinku, kad dabar Konsti tucija veikia gerai. Ją reikia pako reguoti, kad daugiau dėmesio skir tume šeimos institutui. Ši pataisa suteikia mums daugiau optimiz mo – vyras ir moteris tvirčiau lai kys rankas suėmę“, – kalbėjo kitas konservatorius Egidijus Vareikis. „Tai, ką priimam, grįsta šimta mete pasaulio patirtimi“, – pa brėžė Tėvynės sąjungos atstovas Mantas Adomėnas.
Leido posėdžiauti už uždarų durų
P.Gražulio nelaukė
Seimo posėdžių salėje parlamen tarų diskusijos dėl šeimos sąvokos klausėsi kelios dešimtys tradicinės šeimos ir santuokos šalininkų. Ta čiau jie beveik niekaip nereagavo į galutinius balsavimo rezultatus. Į balsavimą pavėlavo Konsti tucijos pataisos šalininkas Petras Gražulis. Jis atskubėjo praėjus vos kelioms minutėms po to, kai bal savimas jau buvo pasibaigęs. Par lamentaras tvirtino pavėlavęs at važiuoti iš Kauno, kur tvarkė „kai kuriuos asmeninius reikalus“. Per balsavimą P.Gražulio pasige do pats premjeras Andrius Kubilius
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
– jis atkreipė dėmesį, esą jeigu šis parlamentaras dalyvautų, Kons titucijos pataisai greičiausiai bū tų pritarta. Parengė po KT išvados
Konstitucijos pataisos projektas numatė, kad šeima sukuriama su darius santuoką, o santuoka suda roma laisvu vyro ir moters sutari mu. Taip pat siūlyta Konstituciją papildyti sakiniu, kad „šeima taip pat kyla iš motinystės ir tėvystės“. Šeimą su santuoka susiejan čią pataisą beveik šimtas parla mentarų pateikė po to, kai Kons tit uc in is Teism as (KT) pern ai paskelbė, jog Konstitucijai prieštarauja Valstybinės šeimos poli tikos koncepcijos nuostatos, šei ma pripažįstančios tik santuokoje gyvenančius žmones. Pasak KT, šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o san tykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikš mės neturi. Šiuo metu Konstitucijos 38 straipsnis sako, kad šeima yra vi suomenės ir valstybės pagrindas, valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu.
Tokį pasiūlymą komisijai vakar pateikė liberalė Dalia Kuodytė. Už jį balsavo aštuoni komisijos nariai, trys buvo prieš. Laikinųjų komisijų įstatymas numato, kad posėdžiai yra uždari, jei nagrinėjamas klausimas susi jęs su valstybės paslaptimi. Kitais atvejais komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą. Savo siūlymą D.Kuodytė argu mentavo tuo, kad posėdžio salėje susirinkę N.Venckienės šalininkai trukdo posėdžiui. „Todėl, kad sė di pašaliniai žmonės, trukdo, ko mentuoja, įžeidinėja“, – sakė li beralė. Toks D.Kuodytės siūlymas pa piktino gausiai į posėdį susirin kusius N.Venckienės rėmėjus. Balsavimo rezultatai buvo sutik ti šūksniais „Gėda!“, nuskambė jo ir grasinimų, kad tokį pasiūlymą parėmusius „teis demokratinis teismas“. Seimas vakar vakare pritarė pasiūlymui leisti Evaldo Jurkevi čiaus vadovaujamai komisijai po sėdžiauti už uždarų durų. Vakar komisija atmetė pasiūlymą dar pratęsti N.Venckienės apklausą. Nepritarta ir siūlymui, kad Seimo vardu būtų siekiama
išreikalauti mažametės perdavi mo vaizdo medžiagą iš antstolės, Generalinės prokuratūros. Komisija į kitą posėdį renkasi šiandien. Jis bus uždaras, nes pro kurorai žada pristatyti dalį ikiteis minio tyrimo medžiagos. Tačiau kelių komisijos narių reikalauja mo įrašo, kuriame užfiksuota mer gaitės perdavimo operacija, Gene ralinė prokuratūra neteiks. Šiandien sueina terminas, iki kurio komisija Seimui turi pa teikti rezoliuciją dėl generalinio prokuroro Dariaus Valio prašy mo leisti patraukti baudžiamo jon atsakomybėn teisėją N.Venc kienę. Komisijos pirmininkas yra teigęs, kad tikriausiai teks prašyti Seimo pratęsti komisijos darbą. Vakar paaiškėjo, kad Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teis mas Drąsiaus Kedžio ir Laimutės Stankūnaitės dukros tvirkinimu įtariamo jau mirusio Andriaus Ūso bylą toliau nagrinės rugsė jį. Taip nuspręsta atsižvelgiant į A.Ūso bylą nagrinėjančių teisė jų, prokuroro, advokatų bei Vil niaus miesto Vaiko teisių apsau gos skyriaus atstovės numatytas kasmetes atostogas ir užimtumą kitose bylose. Artimiausias posėdis numato mas rugsėjo 13-ąją. Birželio 11 d. turėjęs vykti po sėdis šioje byloje neįvyko dėl teisėjo Audriaus Cinino ligos. Buvo planuojama jame apklausti L.Stankūnaitę. VD, BNS inf.
Pasiūlymas: pasak Seimo narės D.Kuodytės, komisija dėl teisėjos
N.Venckienės neliečiamybės panaikinimo neturi rengti atvirų po sėdžių. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Ministrai žada vėsinti Seimo ūpą kirsti galvas Vyriausybė ketina sukritikuoti Sei me svarstomą siūlymą atleisti ins titucijų vadovus, kai parlamenta rai nepritaria jų metinei veiklos ataskaitai.
Vidaus reikalų ministerijos pareng toje Vyriausybės išvadoje teigia ma, kad toks pasiūlymas „neatitin ka Konstitucijoje įtvirtinto valdžių padalijimo principo“. Seimas pradėjo svarstyti konser vatoriaus Vaidoto Bacevičiaus pa taisas, kurios numato, kad, jei Sei mas priima nutarimą nepritarti metinei valstybės institucijos veik
los ataskaitai, institucijos vadovas atleidžiamas iš pareigų. Pagal pataisas tuo atveju, jei įstaigos vadovą skiria Seimas, jis būtų atleidžiamas parlamente ne pritarus ataskaitai, jei skiria kita institucija – siūlymas atleisti va dovą būtų perduodamas jai. Tad, jei nebūtų pritarta Generalinės prokuratūros, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Valstybės saugu mo departamento (VSD) metinėms ataskaitoms, Seimas jų vadovus teiktų atleisti prezidentui. Pagal Vyriausybės išvados pro jektą dalies įstatymų projektuo
se nurodytų inst it uc ijų vad ovų tiek skyrimas, tiek jų atleidimas yra suderintas Seimo ir preziden to valios rezultatas, pavyzdžiui, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės kom is ijos pirm in in ko, generalinio prokuroro, STT direktoriaus, arba Seimo ir Vy riausybės valios rezultatas, pa vyzdžiui, Privatizavimo komisi jos pirmininko. „Tačiau naujo šių institucijų va dovų atleidimo pagrindo – Seimui priėmus nutarimą nepritarti meti nei institucijos veiklos ataskaitai – nustatymas lemtų tai, kad valia dėl
institucijų vadovų atleidimo būtų išreikšta vienasmeniškai Seimo“, – teigiama išvados projekte. Jame rašoma, kad, vadovaujan tis Konstitucijoje įtvirtintu valdžių padalijimo principu, Seimo priim tas nutarimas negali įpareigo ti prezidento atleisti jo skiriamus įstatymų numatytus valstybės pa reigūnus. „Įstatymų projektuose nėra nustatyta jokių aiškių krite rijų, reikalavimų ar procedūrų ins titucijos vadovo pateiktos metinės ataskaitos vertinimui. Todėl nepri tarimas metinei institucijos veiklos ataskaitai savaime negali būti pa
kankamas pagrindas atleisti insti tucijos vadovą iš pareigų“, – tei giama projekte. Kritikai sako, kad priėmus V.Ba cevičiaus pasiūlytas pataisas atsi rastų galimybė vos ne kasmet keisti Seimo nariams neįtikusių insti tucijų vadovus, be to, dėl naujos tvarkos būtų sunkiau rasti kandi datus vadovauti svarbioms vals tybės įstaigoms. Pasiūlymą kritikavo ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Dėl išvados Vyriausybė turėtų apsispręsti savo posėdyje. VD, BNS inf.
8
TrečiADIENIS, birželio 20, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Seime įsiliepsnojo atominės aistros
Prezidentė išvyko į Braziliją Prezidentė Dalia Grybauskaitė da lyvaus viršūnių susitikime Brazili joje, kuriame bus aptarti klausimai dėl tolesnės pasaulio ekonomikos plėtros ir aplinkosaugos.
Aukščiausio lygio susitikime Rio de Žaneire turėtų dalyvauti apie šim tą valstybių ir vyriausybių vadovų, kurie tarsis, kaip Žemę paversti ža lesne planeta ir neturtingas šalis ištraukti iš skurdo. Komunikatą ketinama priim ti penktadienį. Jame bus siūloma nubrėžti gaires tvariai plėtrai atei nantį dešimtmetį ir vėliau. Pastaruoju metu rengiant su sitikimo dokumentus daugiausia buvo diskutuojama dėl žaliosios ekonomikos augimo, ekonomikos skatinimo skurdžiose šalyse, kar tu atsižvelgiant į aplinkosaugos problemas, ypač klimato kaitą. Ši konferencija rengiama pra ėjus 20 metų po Rio Žemės susi tikimo, kuriame Jungtinių Tautų narės tarėsi dėl aplinkos apsaugos klausimų. D.Grybauskaitė plenarinėje se sijoje sakys kalbą ir pirmininkaus vienai iš keturių Jungtinių Tautų
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Seime po diskusijų pritarta nau jos atominės elektrinės statybos projektui. Laukia dar vienas – ga lutinis – balsavimas, kuris gali įvykti kitą savaitę. Surengti debatai
Vizitas: Prezidentė D.Grybauskaitė Rio de Žaneire forume sakys kal
bą apie pasaulio ekonomikos plėtrą ir aplinkosaugą.
aukšto lygio diskusijų, kurioje at stovai iš 70 pasaulio šalių aptars, kaip suderinti ekonomikos augimą ir aplinkosaugą.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
D.Grybauskaitė taip pat sakys kalbą Moterų pasaulio lyderių ren ginyje. VD inf.
Siūloma nebemažinti pensijų Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo 1 d. nebemažinti valstybinių pensijų dirbantiems žmonėms.
Siūl om a neb em až int i pirm o ir antro laipsn io valstyb in ių pen sijų, nukentėjusiųjų asmenų, pa reigūnų, karių, teisėjų valstybi nių pensijų. Parlamentarai vakar pradėjo svarstyti tai numatančias Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėji mo laikinojo įstatymo pataisas. Pasak socialinės apsaugos ir dar bo ministro Donato Jankausko, jei gu Seimas pataisas priims, dides nes valstybines pensijas dirbantys žmonės gautų jau spalį. Be to, turėtų būti padidintos valstybinių pensijų ir socialinių draudimo pensijų maksimalios ri bos. Pirmo ir antro laipsnių, nu kentėjusių asmenų, pareigūnų ir karių, taip pat mokslininkų vals tybinės pensijos dydis bei tam pa čiam asmeniui priskirtos socia
linio draudimo pensijos bendra suma negalės viršyti 1,5 užpraeito ketvirčio šalies vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio.
Nuo 2010-ųjų pradžios šis dydis buvo sumažintas iki 1,3 darbo už mokesčio dydžio. VD, BNS inf.
Pažadas: nuo spalio dirbantys pensininkai turėtų gauti didesnes vals
tybines pensijas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Seimas vakar pradėjo Atominės elektrinės įstatymo pakeitimų ir kitų su jais susijusių įstatymų svarstymą. Parlamentarų disku sijos užtruko kelias valandas. Po debatų balsavę Seimo nariai nedidele balsų persvara pritarė pagrindiniam atominiam projek tui – už jį buvo 56, prieš 23, su silaikė 30 parlamentarų. Dėl ly dimųjų įstatymų diskusijos dar bus tęsiamos šiomis dienomis. Iki galutinio įstatymų priėmimo tu rės būti pateiktas projektų verti nimas antikorupciniu požiūriu.
Krašto aps augos min ister i ja (KAM) pranešė, kad majoras Andrius Smilga šiuo metu daly vauja mokymuose ir tiesioginių su stebėjimo misija susijusių už duočių nevykdo. Praėjusį šešta dienį JT kariniai stebėtojai, kurie veikia neginkluoti, dėl intensyvė jančio smurto pranešė stabdantys misijos vykdymą. „Misiją atnaujinus, jis stebės si tuaciją priskirtame rajone, t. y. ar šalys laikosi tarptautinių jėgos pa naudojimo taisyklių, kitų tarptauti nių įsipareigojimų“, – teigė KAM.
Prieš prad ėdam as mis iją A.Smilga tarnavo KAM Genera linėje inspekcijoje. Tai ne pirma tokio pobūdžio misija, kurioje da lyvauja šis karininkas. Prieš keletą metų jis yra vykdęs karinio stebė tojo užduotis JT Organizacijos grupės Stebėjimo misijoje Gruzi joje, yra tarnavęs NATO tarptau tinių saugumo paramos pajėgų operacijoje Afganistane. Kariškiui siųsti į Siriją užtenka krašto apsaugos ministro įsaky mo, Seimo mandato nereikia, nes tai stebėjimo misija. Pagal galiojantį JT mandatą mi sijoje gali dalyvauti iki 300 negink luotų karinių stebėtojų. JT stebėtojai Sirijoje savo veiklą vykdo neramiomis sąlygomis. Tarp tautinė žiniasklaida yra pranešu
si apie sprogimus, nugriaudėjusius šalia stebėtojų automobilių ar jų būstinės; pranešimus apie smurtą prieš civilius bandžiusiems patik rinti JT kariškiams yra tekę sprukti nuo juos apšaudančių pajėgų. Nuo 2011 m. kovo, kai Siriją ap ėmė sukilimas prieš preziden to Basharo al Assado režimą, šio je šalyje žuvo jau daugiau kaip 14 tūkst. žmonių. Vakarų šalys vykdo griežtą dip lom at inį spaud imą Sir ijos rež i mui, tačiau švelnesnės pozicijos laikosi veto teisę JT Saugumo ta ryboje turinčios Rusija ir Kinija. Jos prieš in as i priė mim ui JT re zoliucijų, galinčių pritaikyti įpa reigojančias sankcijas B.al Assa do režimui. VD, BNS inf.
Atom inės elektr inės projek to priešininkai tvirtino, kad šis projektas labai brangus ir var gu ar bus ekonomiškai perspek tyvus. Konservatorius Jonas Šimėnas nepritarė atominės energetikos vystymui. „Tai nei nauja, nei progresyvu“, – teigė jis. Politikas pa laiko elektros energijos gamybos iš alternatyvių šaltinių idėją. „Siūlau nesišildyti po abejoti na atomine saule“, – sakė Rima Baškienė. Darbo partijos atstovas Kęstu tis Daukšys pasisakė už tai, kad Seimas balsuotų dėl siūlomų įsta tymų pataisų. Bet, anot politiko, ateityje Vyriausybė turėtų dar ne kartą grįžti į Seimą, kad gautų jo leidimą toliau plėtoti atominės elektrinės projektą.
Kalba apie dideles investicijas
Diskutuodami Seimo nariai pasi dalijo į apylyges Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos prieši ninkų ir šalininkų stovyklas. „Tie, kas nenori naujos ato minės elektrinės, apsunkina Lie tuvos galimybes kurti savo energe tinį saugumą. Tai savo ataskaitoje pabrėžė ir Valstybės saugumo de partamentas“, – kalbėjo konser vatorius Kęstutis Masiulis. Pasak kito konservatoriaus Ri manto Dagio, VAE projektas atneš į Lietuvą apie 11 mlrd. litų tiesio ginių užsienio investicijų. „Taip, tie 6 mlrd., kuriuos patys turėsi me rasti ir investuoti, Lietuvai yra daug. Bet visi šie pinigai liks Lie tuvoje, nebus sumokėti energijos gamintojams Rytuose“, – teigė politikas. „Niekas nesiginčija – atominės elektrinės statyba yra labai su dėtingas projektas. Bet jau šian dien norime žinoti visus konkre čius atsakymus, kaip ten bus po dešimties dvylikos metų, kai toks sudėtingas projektas bus įgyven dintas. Tai šiandien tikrai neįma noma“, – pabrėžė liberalcentris tas Algis Čaplikas.
Rima Baškienė:
Siūlau nesišildyti po abejotina atomine saule.
Kainuos milijardus
Vieni finansų analitikai VAE pro jektą vadina avantiūriniu, kiti – ekonomiškai pagrįstu. Jei energetikos projektams Sei mas pritars, planuojama pasirašy ti koncesijos sutartį su strategine investuotoja Japonijos korporaci ja „Hitachi“ dėl maždaug 16–18 mlrd. litų vertės energetikos ob jekto statybos. Tikimasi, kad elektrinė bus pa statyta iki 2022 m.
Komentaras
Į Siriją išvyko karinis stebėtojas Į Jungtinių Tautų (JT) stebėjimo misiją ant pilietinio karo slenksčio esančioje Sirijoje atrinktas Lietu vos karinis stebėtojas nuo savait galio jau dislokuotas Damaske.
Pritartų alternatyvoms
Birutė Vėsaitė Seimo narė
A
tom inės elektr inės pro jektas tur i ir pliusų, pa vyzdž iui, dideles inves ticijas, saugų atom in io kuro tiekimą. Bet mums siūlomas verdančio van dens reaktorius yra vakarykštės die nos technolog ijos. Jo saugumui už tikrinti reikės daug daugiau lėšų, nei yra apskaičiuota. Lietuvos skiriamų 5–6 mlrd. litų tikrai nepakaks. Reikės kur kas daugiau. Todėl ekonominis projekto gyvybin gumas kelia nemenkų klausimų. Pa vyzdžiui, dabar neįmanoma įvertinti
visų išlaidų, ypač susijusių su būsi mu elektrinės uždarymu. O visos tos didžiulės lėšos užguls Lie tuvos žmonių pečius. Manome, kad, užuot stačius labai brangią atominę elektrinę, būtų gali ma už tuos pačius pinigus vystyti du prioritetus – modernizuoti daugiabu čius namus ir pereiti prie kogeneraci nių elektrinių statybos, prie biokuro naudojimo. Apskritai prie alternaty vios atsinaujinančios energijos šalti nių vystymo. Esame paskaičiavę, kad, pastatę 14 kogeneracinių elektrinių visoje Lie tuvoje, kurios naudotų biokurą, galė tume pasigamint i kur kas daug iau elektros energ ijos, nei reik ia mūsų valstybei. Be to, tai užt ikr intų ne 6 tūkst. naujų darbo vietų, kaip žada ma atominėje elektrinėje, o daugiau kaip 10 tūkst. Pasaul is dabar suka žal iosios ener getikos keliu. Lietuva irgi galėtų juo žengti.
9
trečiADIENIS, birželio 20, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,14 %
23,1
+0,25 %
+0,15 %
Labiausiai brango sandėliavimas Pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su 2011 m. spalio–gruodžio mėnesiais, iš visų bendrovėms ir įstaigoms šalyje teikiamų paslaugų labiausiai pabrango sandėliavimo bei saugojimo ir krovini nio kelių transporto paslaugos. Jų kai nos išaugo atitinkamai 3,9 ir 1,8 proc. Per metus labiausiai pabrango trans portavimo vamzdynais (5,1 proc.), įdar binimo veiklos (3,9 proc.) paslaugos.
proc.
šiemet sumažėjo pieno supirkimo kainos Lietuvoje.
Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3239 DB svaras sterlingų 1 4,2975 JAV doleris 1 2,6784 Kanados doleris 1 2,6669 Latvijos latas 1 4,9559 Lenkijos zlotas 10 8,0853 Norvegijos krona 10 4,5917 Rusijos rublis 100 8,4132 Šveicarijos frankas 1 2,8747
pokytis
+1,2396 % +0,7124 % +0,4312 % –0,1722 % +0,0020 % –0,5278 % +0,2905 % –0,4755 % +0,0174 %
Šiuo metu laužomos ietys dėl mini malios mėnesio algos (MMA) didi nimo veikiau susijusios ne su atly ginimų kėlimu verslo sektoriuje, o su valdančiųjų nenoru skirti dau giau valstybės lėšų valdininkų al goms bei išmokoms.
Užsakymai su grifu „kyšis“
JAV teisėsaugos pareigūnai iš siaiškino, kad JAV įmonė „Da ta Systems & Solutions“ mokė
Degalų kainos
j.mazeikiene@diena.lt
mo departamento duomenimis, iš JAV įmonės gavo kyšių ir dovanų – atostogas Havajuose bei prabangų laikrodį. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Papirkinėjimo schema
Valiutų kursai
Šiandien
Jolita Mažeikienė
Mėgavosi: 1991–2010 m. IAE vadovavęs V.Ševaldinas, JAV teisingu
JAV teisingumo departamentui pirmadienį paskelbus, kad ameri kiečių įmonė „Data Systems & So lutions“, siekdama gauti užsakymų IAE, 1999–2004 m. duodavo ky šius aukštiems elektrinės pareigū nams, Lietuvos generalinė proku ratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl IAE pareigūnų galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Organizuoti ir vadovauti ikiteisminiam tyrimui pavesta Vilniaus apygardos proku ratūrai, atlikti – Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Dabartinis IAE vadovas Žilvinas Jurkšus taip pat pažadėjo inicijuo ti vidinį tyrimą ir įvertinti paaiš kėjusius faktus. „Imsime archyvus ir bandysime įvertinti mūsų darbuotojų veiks mus, jeigu jie dar ir dirba įmo nėje“, – interviu Lietuvos radijui sakė Ž.Jurkšus. Jo teigimu, vidi nis tyrimas turėtų atsakyti, kokie darbuotojai galėjo gauti įmonės „Data Systems & Solutions“ ky šių, kokio dydžio sumos tai buvo. Kol Lietuvoje tik pradedama aiš kintis ir ieškoti kaltųjų, JAV bend rovė „Data Systems & Solutions“ atsipirko 8,82 mln. JAV dolerių bauda už Korumpuotos veiklos užsienyje įstatymo pažeidimą. JAV teisingumo departamentas sutiko dvejiems metams atidėti baudžia mąjį persekiojimą ir tada atmesti kaltinimus, jei įmonė įgyvendins vidaus kontrolės priemones.
€
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,76
4,46
2,42
„Kvistija“
4,69
4,39
2,40
„Vakoil“
4,72
4,42
2,42
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
83,95 dol. už 1 brl. 96,46 dol. už 1 brl.
Algas didintų, dėl išmokų nenusileis
Į dienos šviesą len da naujos buvusio ilgamečio Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovo Vikto ro Ševaldino gali mo piktnaudžiavi mo tarnybine pa dėtimi aplinkybės. Vakar Generalinė prokuratūra pradė jo dar vieną ikiteis minį tyrimą.
Ieškos ir baus
diena.lt/naujienos/ekonomika
jo kyšius IAE darbuotojams, kad gautų paslaugų teikimo užsaky mų elektrinėje. JAV teismui pateiktuose kaltini muose skelbiama, kad „Data Sys tems & Solutions“ 1999–2004 m. yra laimėjusi keletą IAE užsaky mų, kurių vertė svyravo nuo 1,3 mln. JAV dolerių iki 13 mln. eurų. Teigiama, kad už paslaugas gau nant užsakymus „Data Systems & Solutions“ 1999–2002 m. per tarpininkus tuomečiam IAE Ma tavimų ir kontrolės departamento vadovui čekiais ir pavedimu buvo išmokėta 50 tūkst. JAV dolerių, jo pavaduotojui – 30 tūkst. dolerių, Tarptautinių projektų departa mento direktoriui – 44 tūkst. do lerių, pagrindiniam IT specialistui – 16 tūkst. dolerių. Be to, 2003– 2004 m. vienam iš subrangovų buvo pervesta dar 246,8 tūkst. JAV dolerių, kad būtų sumokėta IAE darbuotojams. IAE Matavimų ir kontrolės de partamento vadovui 2000-ųjų gruodį buvo padovanotos atosto gos Floridoje, o 2002-ųjų spa lį IAE generaliniam direktoriui ir Matavimų ir kontrolės departa mento vadovui nupirktos atosto gos Havajuose. IAE generaliniam direktoriui 2004-ųjų sausį buvo padovanotas 2,7 tūkst. JAV dole rių vertės „Cartier“ laikrodis. Pri mename, kad IAE 1991–2010 m. vadovavo V.Ševaldinas. Panašus braižas?
Generalinė prokuratūra infor mavo, kad kyšių davimu IAE pa reigūnams kaltinama JAV įmonė pernai pavasarį pradėtame STT tyrime neminima. Vilniaus apy
gardos prokuratūra pernai pava sarį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo IAE. Jį atlikti pavesta STT. Pernai tyrimas pradėtas siekiant ištirti 2003–2009 m. elektrinei vadovavusių asmenų veiksmus, nes įtariama, kad jų veiksmai ga lėjo sukelti žalą vykdant IAE už darymo darbus. Naujoji IAE administracija anks tesnę vadovybę apkaltino ignora vus nepriklausomų ekspertų ko misijos išvadą, kad konsorciumo „GNS-Nukem“ pasiūlymas nea titinka viešojo pirkimo konkurso techninės specifikacijos reikalavi mų, ir pasirašius sutartį dėl projek to B1 (laikinoji panaudoto branduo linio kuro saugykla) įgyvendinimo su konsorciumu „GNS-Nukem“. Esą nebuvo laiku ir tinkamai pa rengti visi reikiami techniniai do kumentai, užtikrinantys tinkamą projekto B1 įgyvendinimą. Dėl projekto B1 vėlavimo 2-ojo bloko reaktoriuje ir abiejų blokų basei nuose tebelaikomas kuras, o IAE dėl tokio vėlavimo patiria papil domų išlaidų. VD, BNS inf.
387
tūkst.
JAV dolerių – tokią sumą JAV bendrovė galbūt skyrė IAE pareigūnams papirkinėti.
Premjerui A.Kubiliui iškėlus ulti matumą – arba nuo liepos MMA didinama 50 litų, iki 850 litų, ar ba visai nebus didinama, profsą jungos stojo piestu. Protestuodami prieš esą popu listinius ir neatsakingus ministro pirmininko A.Kubiliaus pareiški mus, nacionalinių Lietuvos profe sinių sąjungų centrų atstovai vakar net nedalyvavo neeiliniame Triša lės tarybos posėdyje. Profsąjun gų atstovai primena, kad kartu su darbdavių organizacijų atstovais dar balandžio pabaigoje sutarta, jog MMA nuo liepos 1 d. turi didėti iki 900 litų, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – iki 1000 litų. Premjero kancleris Deividas Ma tulionis laikosi pozicijos, kad Vy riausybės pasiūlymas yra ekono miškai pagrįstas, nes nė vienoje ES valstybėje šiuo metu nekalba ma apie atlyginimų didinimą. „To kiu atveju profesinės sąjungos tu rės prisiimti atsakomybę, jei MMA nuo liepos išvis nebus padidinta“, – pabrėžė D.Matulionis. Jeigu profesinės sąjungos imtų blokuoti Vyriausybės pasiūlymą MMA didinti tik 50 litų, sprendi mas dėl MMA didinimo gali būti nepriimtas. Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Danguolės Pranckėnienės nuomone, verslui MMA didinimas didelės įtakos ne
turės. „Darbdaviai suras būdų, kaip nedidinti savo išlaidų, žmonės bus įdarbinami trumpesniam laikui. O padidinus MMA neišvengiamai didės pačios valstybės išlaidos, nes valdininkams algas reiks kelti, taip pat su MMA yra susiję nemažai iš mokų“, – kalbėjo pašnekovė.
Vita Šumskaitė:
Viena iš Vyriausybės neryžto didinti MMA priežasčių – valstybės išlaidų padidėjimas.
Tarptautinio audito ir mokes čių konsultavimo bendrovių tinklo KPMG Mokesčių skyriaus eksper tė Vita Šumskaitė taip pat atkrei pė dėmesį, kad viena iš Vyriausybės neryžto didinti MMA priežasčių – valstybės išlaidų padidėjimas. „Darbuotojų, dirbančių viešajame sektoriuje, atlyginimas yra siejamas su MMA. Be to, padidėtų valstybės išlaidos pašalpoms, nes dalis pašal pų tiesiogiai priklauso nuo MMA dydžio“, – sakė ji. Paklausta apie teigiamus MMA didinimo padarinius V.Šumskaitė sakė neatmetanti galimybės, kad išaugtų gyventojų vartojimas, to dėl būtų surenkama daugiau mo kesčių į biudžetą. „Taip pat, pa didėjus gyventojų pajamų lygiui, tikėtina, sumažėtų asmenų, ku riems būtų skiriamos pašalpos iš biudžeto, skaičius. Tačiau vėlgi at siranda neigiamas aspektas, susi jęs su pašalpų dydžio skaičiavimu, nes kai kurių pašalpų dydis pri klauso būtent nuo MMA“, – teigė V.Šumskaitė.
Didėtų privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos Gyventojai, gaunant ys pajamų iš įreg istr uotos ind iv idual iosios veik los, dirbantys pagal verslo liudijimą, ūkinių bendrijų nariai, individualių jų įmonių savininkai, advokatai, no tarai ir antstoliai kas mėnesį moka 9
proc. MMA PSD įmokas, jos šiuo me tu sudaro 72 litus. Jeig u MMA būtų pad id inta iki 850 lit ų, PSD pad idė tų iki 76,5 lito; jeigu MMA būtų padi dinta iki 900 litų, PSD mokestis siek tų 81 litą.
10
trečiADIENIS, birželio 20, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Moterų rinktinė: nė dienos be bėdos Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Triuškinama pergalė prieš olan des ir netikėtas kluptelėjimas Slo vėnijoje. Taip kol kas sekasi mo terų krepšinio rinktinei atranko je į 2013 m. Europos čempiona tą. Šiandien Kauno sporto halėje Lietuvos rinktinė jėgas išbandys su slovakėmis, kurios slepia savo rungtynių įrašus. Tikslas – komandinis žaidimas
„Į aikštelę išėjome tikrai kovin gai nusiteikusios, rungtynių pra džioje turėjome persvarą, o vėliau kažkas nutiko. Pralaimėjome ko vą dėl atšokusių kamuolių, – po pralaimėtų rungtynių Slovėnijo je sakė viena rinktinės lyderių vi durio puolėja Gintarė Petronytė. – Jautėmės stipresnė komanda, dabar galvojame tik apie revanšą savo žiūrovų akivaizdoje.“ Krepšininkės teigimu, slovė nės kibiai gynėsi nuo pirmųjų rungtynių minučių. „Tam nebu vome pasiruošusios. Sutrikome, todėl dabar teks daryti išvadas ir pasistengti treniruotėse, – teigė krepšininkė. – Dabar mūsų lau kia Slovakijos krepšininkės. Ma no manymu, tai labai pajėgi ko manda. Pernai jos, kaip ir mes, žaidė Europos čempionate.“ Paklausta, ką pačiai reiškia ko mandos lyderės vaidmuo, per dve jas rungtynes 36 taškus pelniusi ir 22 atšokusius kamuolius sugrie busi G.Petronytė teigė nesijau čianti lyderė. „Negalėčiau pasaky ti, kad esu lyderė. Prie komandos prisijungė Sandra Linkevičienė ir Eglė Šulčiūtė, kurių vaidmuo ko mandoje yra be galo svarbus. Jei gu norime pasiekti gerų rezultatų, turime susižaisti kaip komanda“, – tvirtino aukštaūgė. Slepia vaizdo įrašus
Pirmadienį komandos strategai jau buvo susiplanavę peržiūrė ti būsimų varžovių iš Slovakijos rungtynių įrašus, tačiau to pada ryti nepavyko. „Mūsų nuotaikos? Kaip po pralaimėtų rungtynių. Rankų nenuleidžiame ir ruošia mės kitoms rungtynėms. Terei kia padaryti išvadas ir žaisti. Blo giausia tai, kad neturime jokios medžiagos apie slovakes. Pagal FIBA reikalavimus medžiagą ko mandos turi išplatinti. Slovakai to nepadarė iki šiol. Jau kelis kar tus skambinome FIBA atstovams,
tačiau tai nepadeda, – skundė si rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas. – Slovakai daro, ką nori. Netvarka.“ Lietuvos rinktinės štabas tu ri medžiagą iš ankstesnio turny ro, tačiau joje – kita varžovių ko mandos sudėtis, pasikeitę žaidėjų numeriai. „Gal braižą ir sugebėsi me atspėti, tačiau susidaryti tin kamą vaizdą, kaip gali atrodyti Slovakijos rinktinė, sunku. Ti kiuosi gausime medžiagą ir spė sime pasiruošti kaip studentai – per paskutinę naktį“, – vakar šmaikštavo treneris.
Užpraėjusį savaitga lį Prancūzijoje įspū dingą metimų seri ją atlikęs ir penkis kartus diską už 68 m žymos nuskraidi nęs Virgilijus Alek na praleis mėnesio pabaigoje Suomijos sostinėje Helsinkyje vyksiantį Europos lengvosios atletikos čempionatą.
Nerimą kelia senbuvių sveikata
Nežinia dėl pradingusios vaizdo medžiagos su varžovių rungtynė mis – ne vienintelis trenerio gal vos skausmas. „Aikštelėje nema žai klystame. Mūsų įžaidėjos dar jaunos, o rungtynėse su slovėnė mis teisėjas iš Kroatijos varžovėms savo aikštelėje leido daryti beveik viską. Praradome 19 kamuolių ir drąsiai galima sakyti, kad dešimt iš jų varžovėms atidavė teisėjai, – kalbėjo A.Paulauskas. – Kitas da lykas, patyrusi komanda tokias rungtynes sugebėtų laimėti, o mū sų mažosioms žaidėjoms trūksta agresijos puolant ir ginantis.“
Algirdas Paulauskas:
Tereikia padary ti išvadas ir žaisti. Blogiausia tai, kad neturime jokios medžiagos apie slo vakes.
Treneris pasidžiaugė puikiu G.Petronytės žaidimu, tačiau girti žaidėjos neskubėjo. „Reikia tris kar tus nusispjauti, kad jai ir toliau taip sektųsi. Dabar ji yra labai teisinga me kelyje“, – sakė treneris. Jis pasakojo, kad per dvejas rungtynes apie save spėjo primin ti ir galimos traumos. „E.Šulčiū tei per rungtynes Slovėnijoje užli po ant kojos. Dabar ji treniruojasi kęsdama piršto skausmus. S.Lin kevičienei buvo atlikta kelio pa tikrinimo procedūra – tokie daly kai man kelia daugiausia nerimo. Deja, nuo nelaimių niekas neapd raustas“, – guodėsi strategas.
Nerimas: moterų rinktinės strategą A.Paulauską prieš dvikovą su
slovakėmis užgriuvo rūpesčių lavina.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Sprendimas: V.Alekna praleis Europos čempionatą, nes nori geriau pasir
Čempionatas – be V.A Mantas Stankevičius, Marius Bagdonas Įspūdingi rezultatai nestebina
Pastaruoju metu olimpinis čempio nas demonstravo puikią sportinę formą. 40-metis atletas blykstelė jo ne tik Lilyje vykusiose „Meeting Lille Metropole“ varžybose (69 m 4 cm), bet ir keturiomis dieno mis anksčiau vykusiose varžybose Šveicarijos Belinconos mieste, kur įrankį nuskraidino 68 m 79 cm. Vis dėlto paskutiniam olimpi niam startui besirengiantis atletas nusprendė nesiblaškyti ir vietoj Senojo žemyno pirmenybių pasi rinko pasirengimą Londono olim piadai. „Dalyvaudamas varžybose vi sada tikiuosi gero rezultato, – sa kė dukart olimpinis čempionas. – Treniruočių rezultatai leidžia ti kėtis, kad varžybose diskas skries gerai. Jeigu nebūčiau taip ge rai pasirodęs šiose varžybose, vis vien tokį rezultatą būčiau pasiekęs anksčiau ar vėliau.“ Paklausus, ar Šveicarijoje ir Prancūzijoje pasiekti rezultatai – svari paraiška olimpiniam pje destalui, lengvaatletis neskubė jo sureikšminti atskirų varžybų. „Olimpinės žaidynės – dar ne ry toj, laiko yra nemažai, todėl dar visko gali būti. Esu gerai nusitei kęs, tiesiog reikia prisiminti tuos savo tolimus metimus. Tai buvo ganėtinai seniai. Norėtųsi atgai vinti jausmus, kai įrankis lekia toli. Žinoma, norėtųsi tą jausmą prisi minti ne olimpinėse žaidynėse, bet kiek anksčiau“, – sakė V.Alekna. Paskutinį kartą už 68 m ri bos V.Alekna diską buvo numetęs prieš trejus metus – 2009-aisiais. „Treniruotėse diskas yra skrie jęs ir toliau, tačiau niekada nega
lima lyginti treniruotės ir varžybų, – pabrėžė disko metikas. – Džiau giuosi, kad šįkart man pavyko po ilgos pertraukos pasiekti tokį re zultatą. Stengiuosi nuolat tai da ryti. Dalyvauju varžybose, kad pri prasčiau prie varžybų jausmo, kad galėčiau demonstruoti treniruočių rezultatus.“
Kai tokių metų žmo gus diską meta be veik ties 70 m riba – tai pasaulinio masto etalonas.
Pasaulinis etalonas
Įspūdingus rezultatus sektoriu je pastaruoju metu demonstravo ir Andrius Gudžius. Šveicarijoje vy kusiose varžybose diską nuskraidi nęs 62,90 m jis lipo ant prizininkų pakylos trečiojo laiptelio. „Džiau giuosi dėl Andriaus – jam pavyksta gerinti savo asmeninius rekordus, – sakė V.Alekna. – Tai dar jau nas sportininkas, bet jau pasiekęs aukštų rezultatų. Numesti beveik 63 m, esant 21-ų metų, – puikus rezutatas. Tai rodo, kad jaunuolis yra teisingame kelyje. Tikiu, kad jis savyje turi rezervų.“ A.Gudžiaus treneris, keturio se olimpinėse žaidynėse dalyvavęs Vaclovas Kidykas, pirmiausia nepa gailėjo gerų žodžių V.Aleknai. „Tai etalonas daugeliui pasaulio disko metikų. Kai tokių metų žmogus dis ką meta beveik ties 70 m riba – tai pasaulinio masto etalonas, – kal bėjo treneris. – Toks jo rezultatas olimpinėse žaidynėse garantuotų medalį. Jis to siekia, o aš juo tikiu.“ Prakalbus apie A.Gudžių, trene
ris pabrėžė, kad dabar svarbiausias sportininko tikslas – olimpinis A normatyvas. „Jam neužtenka B normatyvo, kuris yra 63 m. Jis pri valo numesti 65 m. Man nepatogu apie tai kalbėti, nes jaučiu dvip rasmišką jausmą: žmonės sveikina jį numetus beveik 63 m, o aš džiau giuosi, kad jis pirmą kartą pasiekė tarptautinio sporto meistro rezul tatą“, – kalbėjo V.Kidykas. Kopijavo V.Alekną
„Treniruotėje šiais metais A.Gu džius jau tris kartus yra nusviedęs diską daugiau kaip 65 m. Tikiuosi, kad jis įsibėgės ir pasieks A norma tyvą, – vylėsi treneris. – Vaikinas yra be galo talentingas. Ilgą laiką ieškome jam labiausiai tinkančios technikos, nes V.Alekna meta dis ką laikydamasis bendrų principų, bet techniką yra pritaikęs asme niškai sau. Bandėme ir mes tris ar keturis mėnesius idealiai kopijuoti V.Aleknos techniką, tačiau mums ji netiko. Dabar ieškome teisin gos formulės. Nežinau, ar pavyks tai padaryti šiais metais, bet kitais metais, manau, A.Gudžiaus rezul tatai pastebimai pagerės.“ Bemiegės naktys prie kompiu terio ir galvos skausmas – tiek kainavo idealios metimo techni kos paieškos treneriui ir jo auk lėtiniui. „Dabar bent jau žinome, kas mums netinka, ir tikime, kad esame teisingame kelyje. Žino ma, nebūtų stebuklas, jeigu toks jaunas sportininkas staiga pradė tų mesti daugiau kaip 65 m. Olim pinėse žaidynėse, mano manymu, 65 m riba – tai vieta tarp aštuonių stipriausių atletų. Norint iškovo ti medalį, reikės mesti mažiausiai 67 m. Viskas priklausys nuo emo cinės sportininkų būklės, – neslė pė V.Kidykas.
11
trečiADIENIS, birželio 20, 2012
sportas
12p.
Kaip atrodo Serbijos prezidentas?
Ispanai nežibėjo, bet sensacija C grupėje neįvyko Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Italijos nacionalinės rinktinės ger bėjai gali lengviau atsipūsti. Plane tos čempionė Ispanija paskutinė se C grupės rungtynėse po atkak lios kovos įveikė kroatus ir atvė rė „Žydrajai komandai“ kelią į ket virtfinalį. Italai pranoko be taškų likusius airius. Juodasis scenarijus nepasikartojo
rengti olimpinėms žaidynėms. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Aleknos
Lietuviai Helsinkyje Helsink yje biržel io 27–liepos 1 d. vyks ianč iame Europ os lengvo sios atlet ikos čempion ate daly vaus 1 342 atletai. Lietuva užreg ist ravo 24 lengvaatlečius 20 rungčių. Lietuvai Helsinkyje atstovaus: Lina Grinčikaitė (100 m), Agnė Šerkšnienė (400 m), Eglė Balčiūnaitė (800 m), Natalija Piliušina (800 m, 1500 m), Vaida Žūsinaitė (3000 m kliūtinis
bėgimas), Sonata Tamošaitytė (100 m barje
rinis bėgimas), Eglė Staišiūnaitė (400 m barjeri
nis bėgimas), Airinė Palšytė (šuoliai į aukštį), Austra Skujytė (šuoliai į aukštį, ru
tulio stūmimas), Zinaida Sendriūtė (disko meti
mas), Indrė Jakubaitytė (ieties meti
mas), Rytis Sakalauskas (100 m, 4 x 100
Italų žiniasklaidos būgštavimai, kad paskutinės rungtynės tarp is panų ir kroatų gali būti sutartos, nepasitvirtino. Jei šios abi eki pos būtų sužaidusios rezultaty viomis lygiosiomis (2:2, 3:3 ir t.t.), italams, net ir įmušus į airių var tus tuziną įvarčių, šis čempiona tas būtų pasibaigęs. Panašioje situacijoje kartą italai jau buvo atsidūrę. 2004-ųjų Eu ropos pirmenybėse Portugalijoje, paskutinėse grupės rungtynėse, „Squadra Azzurra“ sumušė bulga rus, tačiau neprasibrovė į ketvirt finalį, kadangi kitame mače danai ir švedai sužaidė abi ekipas tenki nusiomis lygiosiomis 2:2. Airijos rinktinę treniruojančiam italui Giovanni Trapattoni atimti taškų iš savo tautiečių nepavyko. Italija šventė užtikrintą pergalę 2:0, o nugalėtojams įvarčius pelnė An tonio Cassano ir po keitimo aikštė je pasirodęs Mario Balotelli.
Mantas Šilkauskas (110 m barjeri
nis bėgimas), Silvestras Guogis (400 m barjeri
nis bėgimas), Raivydas Stanys (šuoliai į aukštį), Povilas Mykolaitis (šuoliai į tolį), Mantas Dilys (trišuolis), Andrius Gudžius (disko meti
mas), Žilvinas Adomavičius (4 x 100 m), Egidijus Dilys (4 x 100 m), Aivaras Pranckevičius (4 x 100 m), Martas Skrabulis (4 x 100 m), Kostas Skrabulis (4 x 100 m).
kiras italo Antonio Cassano įvartį įskaitė.
būtų pradėtos naudoti technolo gijos, leidžiančios mačo arbitrui automatiškai nustatyti, ar buvo įvartis, ar ne.
Gyrė papildomus teisėjus
Italams mušant pirmą įvartį ka muolys kirto vartų liniją, tačiau jį kaipmat iš vartų išmušė kapitono raištį ryšėjęs ir 100-ąsias rungty nes Airijos rinktinėje žaidęs Da mienas Duffas. Vis dėlto už vartų linijos stovėjęs mačo arbitras įvar tį įskaitė. „Jei ne jis, galbūt mūsų įvartis taip ir nebūtų įskaitytas. Dabar suprantu, kad teisėjai už galinės linijos yra tikrai geras sprendi mas“, – po mačo sakė italų stra tegas Cesare Prandelli. Penki teisėjai per rungtynes – Europos futbolo čempionatų naujovė. UEFA prezidentas Mi chelis Platini tikisi, kad papildo mi arbitrai už vartų bent kuriam laikui nutildys skeptikus, kurie reikalauja, kad ant vartų linijos
Cesare Prandelli:
Dabar suprantu, kad teisėjai už gali nės linijos yra tikrai geras sprendimas.
Jausmingas atsisveikinimas
Lygiai prieš 18 metų tą pačią dieną Italijos ir Airijos komandos susi tiko Jungtinėse Valstijose vykusio pasaulio čempionato pirmosiose rungtynėse. Tuomet airiai sensa cingai šventė pergalę 1:0. Po šių rungtynių Šiaurės Airijoje įvyko sirgalių konfliktas, per kurį žuvo šeši viename bare rungtynes ste
Nuomonės Italija–Airija 2:0.
m), Vitalijus Kozlovas (800 m),
Smūgis: airių kapitonas D.Duffas išmušė kamuolį iš vartų, tačiau mačui vadovavęs turkas Cuneytas Ca
Cesare Prandelli
Italijos rinktinės vyr. treneris
Svarbiausia, kad žengėme į ket virtfinalį. Su kuo teks kautis at krintamosiose varžybose, mums nėra jokio skirtumo. Jau žaidėme su ispanais ir sugebėjome iškovo ti lygiąsias. Tai puikiai įrodo, kad jei žaidžiame gerai, mums nėra pavojingas joks priešininkas.
Kroatija–Ispanija 0:1.
Giovanni Trapattoni
Airijos rinktinės vyr. treneris
Šį kartą žaidėme daug geriau nei mače su ispanais ar kroatais. Jau čiau, kad futbolininkai šiandien daug labiau susikoncentravę ir atsidavę. Jų akyse matėsi ryžtas ir atsakomybė prieš sirgalius, ku rie atvyko mūsų palaikyti.
Vicente del Bosque
Ispanijos rinktinės vyr. treneris
Buvo labai sunkus ir intensyvus mačas. Varžovai gerai gynėsi ir lab ai drausm ing ai žaid ė be ka muolio. Jų kontratakos buvo la bai pavojingos. Nesakau, kad to kio vaizd o nes it ik ėj om e, tad la bai džiaugiuosi šia pergale.
Slavenas Biličius
Kroatijos rinktinės vyr.treneris
Turime puikią komandą ir ji dar tik rai netarė savo paskutinio žodžio. Atsisveikindamas noriu labai padė koti visiems žaidėjams, su kuriais te ko dirbti. Šešerius metus treniruoti juos man buvo labai malonu. Visa da didžiuosiuosi šia patirtimi.
bėję žmonės. Dar penki buvo su žeisti. Pagerbiant žuvusiųjų at minimą airiai šiemet rungtynėse su italais žaidė ryšėdami juodus gedulo raiščius. Kitoje dvikovoje kroatai suren gė daugybę pavojingų atakų prie pasaulio čempionų vartų, tačiau įmušti į Ikero Casillaso ginamus vartus nesugebėjo, o baigian tis mačui ispanai surengė greitą kontrataką, kurią tiksliu smūgiu užbaigė Jesus Navasas – 1:0. Šiuo pralaimėjimu Slavenas Bi ličius baigė darbą Kroatijos nacio nalinėje rinktinėje. Po šio Europos čempionato 43-ejų strategas atsi sveikins su komanda ir pradės dar bą Maskvos „Lokomotiv“ klube. „Yra įmanoma nugalėti ispa nus, tačiau tai padaryti nepapras tai sunku. Žinojome, kad turėsime dvi ar tris progas. Jei nesugebi jų išnaudoti, galiausiai būsi nubaus tas. Gaila, kad taip ir nutiko“, – po mačo apgailestavo S.Biličius.
AFP nuotr.
Statistika C grupė
Kroatija–Ispanija 0:1 (0:0). Gdans kas, 39 076 žiūrovai. Įvart is: Jesus Navas as (88 min.) Italija–Airija 2:0 (1:0). Pozn anė, 38 794 žiūrovai. Įvarč iai: Anton io Cassano (35 min.) ir Mar io Balotel li (90 min.). Komanda
1. Ispanija 2. Italija 3. Kroatija 4. Airija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
2 1 1 0
1 2 1 0
0 0 1 3
6:1 4:2 4:3 1:9
7 5 4 0
Tvarkaraštis Rytoj ketvirtfinalyje
21:45 val. Varšuvoje: Ček ija–Por tugalija.
12
trečiADIENIS, birželio 20, 2012
pasaulis Rengiasi protestams
Nelaimė jūroje
Išdavė Kanadai
Musulmonų brolija, paskelbu si, kad jos kandidatas Moham medas Mursi laimėjo Egipto prezidento rinkimus, pareiš kė, kad protestuos prieš kari nės valdžios bandymą stiprin ti savo galias. Oficialūs rezulta tai bus skelbiami rytoj, tačiau Brolija tvirtina, kad M.Mursi surinko 52 proc. ir laimėjo.
Indonezijos gelbėtojai prane šė, kad dvi dienos po to, kai prie rytinių šalies krantų nu skendo medinis laivas, 58 žmonės vis dar laikomi din gusiais ir kad laive buvo daug daugiau keleivių, nei manyta iš pradžių. Laivas, kaip tvirti na gelbėtojai, paskendo dėl audros jūroje.
Pornofilmų aktorių Luką Roc co Magnottą, kaltinamą tuo, kad praėjusį mėnesį Monrea lyje nužudė ir sukapojo kiną studentą, Vokietija pirmadie nį išdavė Kanadai. Kanados psichopatu vadinamas 29 metų. vyras ledo smulkintu vu nužudė Lin Juną, tada su kapojo jo kūną.
Kaip atrodo Serbijos prezidentas? Britų žiniasklaida juokiasi – ES už sienio politikos įgaliotinė Catheri ne Ashton nežino, kaip atrodo Ser bijos prezidentas.
Nemalonus baronienei incidentas įvyko Briuselio koridoriuje. Vaizdo kamera užfiksavo, kaip C.Ashton blaškosi koridoriuje prieš susitiki mą su ką tik išrinktu Serbijos vado vu Tomislavu Nikoličiumi klausda ma savo patarėjų, kaip šis atrodo. Vyriausiojo ES derybininko su Serbija Roberto Cooperio baro nienė paklausė, kaip atrodo Ser bijos vadovas, tačiau ir jis to ne žinojo. „Robertai, reikia, kad kas nors eitų su manimi, nes nežinau, kaip jis atrodo“, – pasakė ES diploma tijos vadovė. Tačiau R.Cooperis at sakė: „Ir aš nežinau.“ Tada jau garsiai C.Ashton, lai koma viena įtakingiausių pasaulio politinių asmenybių, paklausė, kas žino, kaip atrodo Serbijos vadovas, ar gali parodyti jo nuotrauką. Laimė, vienas pareigūnas, tuo metu buvęs netoliese, parodė Ser bijos lyderio fotografiją. „Aš turiu nuotrauką“, – sušuko pareigūnas. Šis vaizdo įrašas tapo tikra sen sacija socialiniuose tinklalapiuo se. Vėliau vaizdo medžiagoje ma tyti, kaip C.Ashton sveikinasi su Serbijos vadovu, nors prieš kelias minutes neturėjo žalio supratimo, kaip jis atrodo. Konservatorių blokui priklau santis Europos Parlamento narys Martinas Callananas neslėpė kri tikos: „Labai glumina faktas, kad šimtus milijonų svarų leidžiame ES diplomatinei tarnybai, o jie net ne gali rasti žmogaus, žinančio, kaip atrodo Serbijos prezidentas. Dar labiau šokiruoja tai, jog baronie nės žmogus Serbijoje taip pat apie tai neturi žalio supratimo. Tai tik rai nekelia pasitikėjimo.“ T.Nikoličius Serbijos vadovu iš rinktas gegužės 21 d. „The Telegraph“ inf.
Klausimas: ar Serbijai pavyks
tapti ES nare, jei Bendrijos užsie nio reikalų įgaliotinė nežino, kaip atrodo šios šalies vadovas?
„Scanpix“ nuotr.
Dėmesys: daugiausia dėmesio Meksikoje susirinkę pasaulio galingiausių valstybių lyderiai skyrė euro zonos krizei.
„Reuters“ nuotr.
Susitikime – kritikos strėlės Europai „Krizė prasidėjo ne Europoje“, – rėžė Europos Komisijos (EK) vadovas José Manuelis Barroso. Jis, žinoma, teisus, tačiau dabar krizė skandina būtent Senąjį žemyną. Ne nuostabu, kad pasaulio galingieji Didžiojo dvidešimtuko (G 20) suvažiavime svaidė žaibus europiečių pusėn. Įgriso priekaištai
G 20 suvažiavime Meksikos ku rorte San Chose del Kabo dėme sio centre buvo Europos vadovai. „Greičiau spręskite savo proble mas“, – toks buvo daugelio di džiausių ir galingiausių pasaulio valstybių, kurių ekonomikos su daro 80 proc. pasaulio ekonomi kos, vadovų patarimas. Tačiau Europos vadovai šį kartą gana aiškiai atrėžė, kad krizė Eu ropoje nėra vien europiečių reika las, ji esanti pasaulinė problema. „Jei atvirai, mes nevykome čia, kad klausytume patarimų apie de mokratiją arba kaip tvarkyti savo ekonomiką“, – gana piktai išrėžė EK vadovas. Kas žino, kaip Europos vado vams būtų tekę kalbėti Meksiko je, jei savaitgalį pasibaigę Graikijos rinkimai būtų atnešę sėkmę grai kų radikalams, kurie ketino persi derėti dėl taupymo priemonių ša liai. Tiesa, Graikijos konservatorių vadovas Antonis Samaras užsimi nė, jog norėtų sušvelninti pagal bos paketo sąlygas, tačiau Vokieti jos, didžiausios Graikijos donorės, kanclerė Angela Merkel Meksiko je nukirto, kad jokių naujų derybų su graikais nebus.
„Rinkimais negalima kelti klau simų dėl Graikijos prisiimtų įsipa reigojimų. Negalime leistis į komp romisus dėl savo sutartų reformos žingsnių“, – sakė A.Merkel. Nors ji su Prancūzijos vado vu François Hollande’u akcenta vo ekonomikos augimą, Vokieti jos vyriausybės vadovė neparodė ženklų, kad ketina atsisakyti sa vo griežtos pozicijos dėl Europos įvestų taupymo priemonių įsisko linusioms euro zonos narėms. Ketina stiprinti ekonomiką
Visgi, nepaisant situacijos Graiki joje, pasaulio lyderiai žarstėsi ne maloniomis replikomis Europos atžvilgiu. Daugelis pabrėžė, jog Europa pernelyg menkai stengia si, kad finansų krizė būtų įveikta. Pasaulio banko vadovas Rober tas Zoellickas sakė: „Mes visi lau kiame iš Europos, kad ši pasakytų, ką ketina daryti.“ Tačiau JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad jį „padrąsi no“ Europos planai. Kitas svarbus klausimas, kuris sulaukė dėmesio per susitikimą, – pasaulio ekonomikos gaivini mas. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) paskelbė apie pažadėtus 456 mlrd. dolerių krizės fondui,
kuriuo bus siekiama ateityje už kirsti kelią naujoms krizėms. Didesnį indėlį į TVF pažadėjo ir vadinamasis BRICS blokas, ku rį sudaro Brazilija, Rusija, Indija, Kinija ir Pietų Afrika.
Jei atvirai, mes ne vykome čia, kad klausytume patari mų apie demokrati ją arba kaip tvarkyti savo ekonomiką. Kinija pažadėjo, kad padidins savo įnašą 43 mlrd. dolerių, o In dija ir Rusija po 10 mlrd. dolerių. G 20 lyderiai kartu sutarė at kurti pasitikėjimą trapia pasaulio ekonomika. „Visos G 20 narės imsis būti nų veiksmų pasauliniam augimui stiprinti ir pasitikėjimui atkurti“, – buvo sakoma bendrame pasira šytame komunikate. Ragino nutraukti smurtą
Susitikime aptarti ir saugumo klausimai. Pirmajame susitikime su Rusijos prezidentu Vladimi
ru Putinu JAV vadovas B.Obama daugiausia dėmesio skyrė Sirijos problemai. Abu lyderiai paragino nedelsiant užbaigti kruviną konfliktą. „Tam, kad būtų sustabdytas kraujo liejimas Sirijoje, ragina me nedelsiant nutraukti bet kokį smurtą“, – sakoma abiejų lyderių pareiškime. Po pokalbio su JAV vadovu V.Pu tinas pabrėžė, kad jis ir B.Obama rado „daug bendrų požiūrio taš kų“ dėl jau 15 mėnesių vykstančio sukilimo. B.Obama sakė, jog jis ir V.Puti nas sutiko dėl to, kad siekiant su stabdyti konfliktą būtinas „poli tinis procesas“, ir pažadėjo dirbti su Jungtinių Tautų ir Arabų lygos pasiuntiniu Kofi Annanu mėgi nant sureguliuoti krizę. Tiesa, Rusija jau paskelbė, kad prie Sirijos krantų ketina pasiųs ti du karo laivus su jūrų pėstinin kais. Laivai bus dislokuoti Sirijos Tartuso mieste, kuriame yra Ru sijos karinė bazė. Vašingtonas ne sykį reiškė pa sipiktinimą, kad Rusija blokuo ja Jungtinių Tautų Saugumo Ta rybos ryžtingas priemones prieš Basharą al Assadą. BBC, BNS, „Reuters“ inf.
13
trečiADIENIS, birželio 20, 2012
menas ir pramogos
T.Kantoras – pirmą kartą iš arčiau Rytoj Nacionalinėje dailės galerijoje atidaroma vieno žinomiausių XX a. Lenkijos avangardo menininkų ir teatro reformatoriaus paroda „Tadeuszas Kantoras. Tapy ba. Teatras“. T.Kantoro kūryba Lietuvoje pristatoma pirmą kartą.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Paroda surengta bendradarbiaujant su T.Kantoro kūrybos dokumen tacijos centru „Cricoteka“ Kroku voje. Parodos kuratorius – Józefas Chrobakas (Krokuva), koordinato rė – Dovilė Tumpytė (Vilnius). T.Kantoras (1915–1990 m.) – lenkų tapytojas, piešėjas, scenog rafas, režisierius, eksperimentinio teatro kūrėjas ir teoretikas, hepe ningų ir meninių manifestų auto rius, Krokuvos (1967–1968 m.) ir Hamburgo (1961 m.) dailės akade mijų profesorius, daug prisidėjęs prie avangardo terpės formavimo si Lenkijoje, ypač – Krokuvoje. Savo šalyje menininkas daugiau sia bendradarbiavo su svarbiomis naują, avangardinį, meną populia rinusiomis galerijomis „Krzyszto fory“ Krokuvoje ir „Foksal“ Var šuvoje. Čia jis rengė naujo meno parodas ir hepeningus. Po tapybos ir scenografijos stu
dijų Krokuvos dailės akademijoje (1934–1939 m.) T.Kantoras įkūrė (ir įkvėpė) kelias menines grupes: Krokuvos nepriklausomą pogrin dinį teatrą, Jaunųjų dailininkų gru pę, Menininkų klubą. Nuo 1955 m. T.Kantoras vadova vo savo įkurtam „Cricot 2“ teatrui. „Tai buvo meilės trikampis. Aš, ta pyba ir teatras“, – rašė meninin kas. Nuo 1969 m. su jis „Cricot 2“ teatru daug kartų gastroliavo visa me pasaulyje. – Kuo T.Kantoro kūrybos paro da gali būti įdomi įvairių kartų Lietuvos menininkams ir pa prastiems parodų lankytojams? – paklausėme parodos koordinato rės Dovilės Tumpytės. – 7 ir 8-uoju dešimtmečiais T.Kan toras buvo mistifikuota figūra. Bū tent tos kartos Lietuvos menininkai apie jį žinojo kaip apie autorių, ku riantį naują – avangardinį – meną. T.Kantoro kūryba darė įtaką ne tik Lenkijos, bet ir Lietuvos, ypač XX a.
Knygų festivalis vilios neformalumu Šių metų rudenį margas Vilniaus kultūrinių renginių žemėlapis pasipuoš dar vienu: rugsėjo 14–16 d. Vilniaus dailės akademijos di zaino ir technologijų centre „Ti tanikas“ bus surengtas Vilniaus knygų festivalis.
Vilniaus knygų festivalis – tai pirmasis tokio pobūdžio rengi nys mūsų šalyje. Jo tikslas – po puliarinti knygų kultūrą ir įvai rovę, tapti rašytojų ir skaitytojų, intelektualų bei kultūros žmonių forumu ir knygų mėgėjų susitiki mo bei diskusijų vieta.
Pasibaigus oficia liai festivalio daliai veiksmas tęsis se namiesčio kavinė se, klubuose ir kny gynuose. Pasak organizatorių, tokie kny gų festivaliai rengiami daugely je Europos šalių. Jie yra mažesni ir demokratiškesni nei gigantiš kos komercinėmis paverstos kny gų mugės ir leidžia suburti knygų mėgėjus jaukioje, daugiau kame rinėje erdvėje, labiau susitelkiant į intelektualiąją literatūrą ir kultū rinės programos renginių kokybę. Dvi „Titaniko“ salės bus skir tos Lietuvos ir užsienio leidyk loms – lankytojai galės susipa žinti su naujausiais jų leidiniais ir įsigyti sudominusių. Pagrin dinės festivalio leidinių temati
kos gairės: šiuolaikinė literatūra, klasika ir eseistika, menai, kritika ir filosofija, socialiniai ir huma nitariniai mokslai, ekonomika ir filosofija, mokslo populiarini mo ir kelionių literatūra, poezi ja, eksperimentinė literatūra ir tarpdisciplininis menas, nau jos idėjos leidyboje ir elektroni nė knyga. Numatoma labai įvairi ir įdomi festivalio kultūrinė pro grama: atskirose salėse vyks nau jausių knygų pristatymai, dis kusijos, susitikimai, koncertai, filmai, spektakliai. Festivalio dalyviai ir svečiai – Lietuvos bei užsienio rašytojai, menininkai, leidėjai ir intelek tualai. Tarp jų – Leonidas Dons kis, Rolandas Rastauskas, Kęstu tis Navakas, Gintautas Mažeikis ir kiti. Jie ne tik dalyvaus disku sijose ar jas ves, bet ir pasirodys netikėtais amplua naktinėje fes tivalio programoje. Rengėjai žada, kad bus galima ne tik įsigyti knygų, bet ir tiesiog gerai praleisti laiką – „Titaniko“ kiemelyje veiks kavinė, gros mu zika, o du vakarus bus surengti gyvos muzikos koncertai. Pagal geriausias užsienio kny gų renginių tradicijas pasibaigus oficialiai festivalio daliai veiks mas tęsis senamiesčio kavinė se, klubuose ir knygynuose. Ten vyks diskusijos, pokalbiai, bus bendraujama, klausomasi mu zikos. Tikslesnė festivalio kultū rinių renginių programa bus pa skelbta rugpjūčio pabaigoje. Vilniaus knygų festivalis sieks tapti tradicinis ir prestižinis. VD inf.
antrosios pusės, menui. Jo studijoje lankėsi dailininkas Vincas Kisaraus kas, jo kūriniai padrąsino Valenti ną Antanavičių imtis asambliažo technikos. Jaunajai kartai, manau, T.Kantoras nežinomas. – Ką šioje parodoje pamatys teatro gerbėjai? – T.Kantoras labai daug naujovių įnešė į teatro raidą, spektaklius kū rė remdamasis keistomis idėjomis. Jis sukūrė įvairių teatro koncepci jų, kaip „beformis teatras“, „nuli nis teatras“, „hepeningo teatras“, „neįmanomas teatras“, „mirties teatras“. T.Kantoro teatrinė kūryba buvo labai susijusi su jo daile. Dai lės objektai, scenografija spektak liuose vaidino kaip ir aktoriai. Jie reiškė tiek pat, kiek ištariamas žo dis. Lietuvos žiūrovai parodoje pa matys T.Kantoro scenografijų frag mentų iš jo spektaklių, fotografijų. – Ar T.Kantoro avangardas šiais laikais neatrodo pasenęs?
– Netgi dabar jo scenografijos neat rodo pasenusios. Jos įdomios savo idėjomis. Pavyzdžiui, 4 ar 6 kv. m scenografijos darbas, kuris akto riams tapo scena. Jie buvo privers ti vaidinti ant tokios mažos plat formos, ant kurios buvo pridėta daug sulankstomų medinių kėdžių. Jis sukurdavo labai keistus objek tus, su kuriais scenoje aktoriai tu rėdavo „kontaktuoti“. Ypatingo dėmesio nusipelno teat ro objektai: „Rūbinė“ iš spektaklio „Meilutės ir baidyklės“ ir mokykli niai suolai su mokinių bei jų prižiū rėtojo manekenais iš kultinio spek taklio „Mirusi klasė“. T.Kantoro dailę įkvėpė anuomet naujos meno kryptys – siurrealiz mas, beformė dailė (Informel) ir konceptualusis menas, su kurio mis jis susipažino per dažnas gast roles užsienyje. Nuo 1964 m. dailė je ir teatre jis plėtojo savo sukurtą ambalažo meninę viziją; jos kelis pavyzdžius galima išvysti šioje pa rodoje.
Portret as: T.Kantoras Mil an e
1988-aisiais.
Annos Halczak nuotr.
Kas? Paroda „Tadeuszas Kanto ras. Tapyba. Teatras“. Kur? Nacionalinėje dailės galeri joje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius). Kada? Birželio 21 d. 18 val. (veiks iki rugsėjo 2 d.).
14
trečiADIENIS, birželio 20, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? „Vasaros terasoje“, Vilniaus g. 39. Kada? Birželio 22 d. 20 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Vilniaus savivaldybėje, Konstitucijos pr. 3. Kada? Iki birželio 30 d. Kiek? Nemokamai.
Elektroniniai ritmai
Kompozitoriaus jubiliejus Ebru tapybos paroda
Vieną trumpiausių vasaros naktų „Vasaros terasa“ pasitiks laužytu dramenbeiso ritmu. Vieną premjerinių savo pasirodymų surengs didžėjaus Trap ir „Lietuvos balso“ projekte ką tik dalyvavusios vo kalistės Evelinos Jocytės duetas „D’n’B a’Live“. Pasirodymą atlikė jai brandino ne vienus metus.
Vilniuje vyks autorinis Mindaugo Urbaičio koncertas, rengiamas kompozitoriaus 60 metų sukakties proga. Vienas žinomiausių Lietuvos vidurinės kartos kompozitorių šiam koncertui parinko šešis kūrinius, sukurtus 1988–2010 m. Koncerte dalyvaus būrys lietuvių klasikinės muzikos atlikėjų.
Kur? „Domino“ teatre, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 30–50 litų.
Kur? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4. Kada? Šiandien 20.30 val. Kiek? Nemokamai.
Vilniuje atidaryta Irmos Čekanauskienės ir Viktorijos LeontjevosJerenkevič ebru darbų paroda „Stebuklo beieškant“. Parodoje me nininkės pristato daugiau kaip 20 savo kūrinių. Ebru – tai unika lus tradicinis Turkijos menas, kitaip dar dažnai vadinamas tapy ba ant vandens arba marmuravimu.
Kur? Šv. Jono gatvės galerijoje, Šv. Jono g. 11. Kada? Iki birželio 30 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 43 litai.
Nuotykiai nuodėmių mieste
Romantinė prancūzų komedija
Kur slypi kiekvieno mūsų tapatybė?
Vienas aktorius – krūva personažų
Komedijos „Nuodėmių miestas“ pabaigoje įvyks tantis susišaudymas tik dar kartą patvirtina ži nomą tiesą: Niujorkas – tai vieta, kurioje gali tikė tis visko. Čia gali įvykti bet kokios dramos, sensa cijos ir atomazgos.
Amerikietiško modelio romantinė komedi ja „Širdžių ėdikas“, patekusi į prancūzų kūrėjų rankas, tapo subtiliai žaisminga. Filme vaidina dvi prancūzų kino žvaigždės – Romainas Duris ir Vanessa Paradis.
Vilniuje veikia Alinos Melnikovos personalinė tapybos darbų paroda iš ciklo „Vietos aplinkybė: gražuolė ir pabaisa“. Pasak autorės, tai meninis tyrimas, nagrinėjantis kūną ir kalbą kaip tapa tybės talpyklas.
Spektaklyje „Vietų nėra“ vaizduojama viena prieš pat Kalėdas klientų atsiginti negalinčio restora no Niujorke darbo diena. Aktorius Eimutis Kvoš čiauskas kalbėdamas telefonu vaidina daugybę skirtingų personažų.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Europos vidury. 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50, 23.10 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.25 „Detektyvė King“ (3) (N-7). 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Teisė žinoti. 22.00 Trileris „Pabėgimas“ (JAV, Japonija, 1994 m.) (N-14). Per pertraukas – 22.30 Loterija „Perlas“. 23.05 Vakaro žinios.
9.45 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Karamelinės naujienos (N-7). 11.40 Dainuok, jei gali. 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“. 13.40 „Keista šeimynėlė“ (8). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.10 24 valandos (N-7). 16.10 „Meilės miestas“. 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo trileris „Largo Vinčas“ (Prancūzija, Belgija, 2008 m.) (N-7). 0.55 „Specialioji Los Andželo policija“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
11.00 Romantinė komedija „Sidnė Vait“ (JAV, 2007 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Kodėl? 20.10 „Be namų“. 21.00 Pasirink mane. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 Vikingų loto. 22.05 „Pagrindinis įkaltis“. 23.05 Kriminalinė drama „Išlikimo pamoka“ (JAV, 2008 m.). 0.50 „Gyvenimas“. 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“ (7).
12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. 18.19 Sportas. 18.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Auksarankiai“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Sąmokslo teorija“. Tiesioginė diskusijų laida. 21.25 „Karo vilkai. Likvidatoriai“ (N-14). 22.25 „Belaisvis“ (N-7). 23.25 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.30 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.00 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
LNK
TV3
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Gyvenimo spalvos“. 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 8.00 Lietuva–Venesuela–Londonas. 8.15, 14.45 Negaliu tylėti. 9.15 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.15 Griūk negyvas! (N-7). 10.35 Namų daktaras. 11.05 Ilgai ir laimingai. 12.00 Lietuvos diena. 13.00 Lietuva–Venesuela–Londonas.
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (3). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k).
LTV 18.45 val.
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“ (9, 10). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“.
LNK 17.10 val.
TV3 22.05 val.
Lietuvos ryto TV
BTV 20.25 val.
13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10 „Teherano labirintas. Praeities aljansas“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Negaliu tylėti. Lietuvą apėmė gaminimo manija! 19.20 Griūk negyvas! (N-7). 19.55 Dok. s „Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas“ (1) (N-7). 21.00, 23.30 Reporteris. 21.37, 0.07 Orai. 21.40 Lietuva–Venesuela–Londonas. 21.55 Lietuva tiesiogiai. 22.30 Negaliu tylėti. 0.10 Lietuva–Venesuela–Londonas. 0.25 „Teherano labirintas. Praeities aljansas“ (N-7). 1.25 Šiandien kimba.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Lazio“–„Cesena“. 15.00 Adrenalinas. 15.30 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.15 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Prienų „Rūdupis“. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Automoto. 21.45 Sportas LT. Lengvosios atletikos federacijos taurės varžybos. 22.45, 23.15 Profesionalų boksas. A.Berto ir S.Forbesas.
lietuvos ryto tv 9.15 val.
@@@ 5+>8+53/73< 6=
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
treÄ?iADIENIS, birĹželio 20, 2012
KelioniĹł N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 Tel.?@8AB0B><4 261 3653, 8:8 2613C@[ 3655 4; =5>@<028 skelbimai@vilniausdiena.lt 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2><
Ĺ aÂlÄŻ priÂstaÂto per meÂnÄ&#x2026; PieÂtĹł KoÂrÄ&#x2014;ÂjoÂje vyksÂtanÂÄ?ios paÂsau liÂnÄ&#x2014;s paÂroÂdos â&#x20AC;&#x17E;EXÂPO 2012â&#x20AC;&#x153; LieÂtu vos paÂvilÂjoÂne atiÂdaÂryÂta ĹžiÂnoÂmo lieÂtuÂviĹł foÂtogÂraÂfiÂjos meÂniÂninÂko AlÂgiÂmanÂto AlekÂsandÂraÂviÂÄ?iaus (nuotr.) paÂroÂda â&#x20AC;&#x17E;LieÂtuÂvos veiÂdaiâ&#x20AC;&#x153;.
EuÂroÂpoÂje priÂpaÂĹžinÂtas poÂrtreÂtiÂnÄ&#x2014;s foÂtogÂraÂfiÂjos meistÂras suÂsiÂtiÂkiÂme su paÂroÂdos lanÂkyÂtoÂjais atÂskleiÂdÄ&#x2014; saÂvo darÂbo suÂbtiÂlyÂbes. Jis tiÂkiÂno, kad prieĹĄ kiekÂvieÂnÄ&#x2026; suÂsiÂtiÂkiÂmÄ&#x2026; su foÂtogÂraÂfuoÂjaÂmu ĹžmoÂguÂmi atÂlieÂka naÂmĹł darÂbus â&#x20AC;&#x201C; paÂpilÂdoÂmai do miÂsi jo asÂmeÂnyÂbe, ko ĹĄis paÂsieÂkÄ&#x2122;s gyÂveÂniÂme, o suÂsiÂtiÂkus viÂsÄ&#x2026; laiÂkÄ&#x2026; stenÂgiaÂsi paÂlaiÂkyÂti poÂkalÂbÄŻ su sa vo foÂtogÂraÂfij os obÂjekÂtu. â&#x20AC;&#x17E;GeÂriauÂsi ĹžmoÂgaus varÂtai â&#x20AC;&#x201C; akys. KarÂtais uĹžÂmerkÂtos akys pa saÂko dauÂgiau neÂgu atÂmerkÂtosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; apie kai kuÂrioÂse saÂvo nuoÂtrauÂkoÂse ÄŻamÂĹžinÂtus ĹžmoÂnes kalÂbÄ&#x2014;Âjo jau 25 meÂtus meÂniÂnÄ&#x2014;s foÂtogÂraÂfiÂjos sriÂtyÂje dirÂbanÂtis vyÂras.
GeÂriauÂsi ĹžmoÂgaus varÂtai â&#x20AC;&#x201C; akys. Kar tais uĹžÂmerkÂtos akys paÂsaÂko dauÂgiau ne gu atÂmerkÂtos. PaÂroÂdos auÂtoÂriĹł priÂstaÂtÄ&#x2122;s Lie tuÂvos paÂvilÂjoÂno geÂneÂraÂliÂnis koÂmi saÂras RoÂmas JanÂkausÂkas teiÂgÄ&#x2014;, kad meÂniÂnÄ&#x2014;s foÂtogÂraÂfiÂjos LieÂtuÂvoÂje iĹĄÂ taÂkos gaÂna anksÂtyÂvos â&#x20AC;&#x201C; nuoÂtrau kos su LieÂtuÂvos vaizÂdais jau buÂvo
eksÂpoÂnuoÂjaÂmos tarÂpuÂkaÂriu vyÂku sioÂse paÂsauÂliÂnÄ&#x2014;Âse â&#x20AC;&#x17E;Expoâ&#x20AC;&#x153; paÂroÂdo se, kuÂrioÂse daÂlyÂvaÂvo ir LieÂtuÂva. KoÂmiÂsaÂras juoÂkaÂvo, kad soÂvie tĹł okuÂpaÂciÂjos meÂtais krepÂĹĄiÂnis ir foÂtogÂraÂfiÂja buÂvo du daÂlyÂkai, kuÂrie beÂne laÂbiauÂsiai doÂmiÂno berÂniu kus. â&#x20AC;&#x17E;Kas neÂĹžaiÂdÄ&#x2014; krepÂĹĄiÂnio, da rÄ&#x2014; foÂtogÂraÂfiÂjas. Kai kuÂrie iĹĄ jĹł ta po ĹžiÂnoÂmais foÂtogÂraÂfaisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; saÂkÄ&#x2014; R.JanÂkausÂkas. RenÂgiÂnyÂje apÂsiÂlanÂkÄ&#x2122; kiÂtĹł paÂvil joÂnĹł atÂstoÂvai bei paÂroÂdos â&#x20AC;&#x17E;Expo 2012â&#x20AC;&#x153; lanÂkyÂtoÂjai ir paÂtys akÂty viai doÂmÄ&#x2014;ÂjoÂsi roÂdoÂmais darÂbais. A.AlekÂsandÂraÂviÂÄ?iaus ĹžiĹŤÂroÂvai tei raÂvoÂsi, koÂkie ĹžiÂnoÂmi ĹžmoÂnÄ&#x2014;s ÄŻam ŞinÂti nuoÂtrauÂkoÂse, su koÂkiu foÂtoa paÂraÂtu jis dirÂbanÂtis. LieÂtuÂvos paÂvilÂjoÂne atiÂdaÂryÂtoÂje paÂroÂdoÂje eksÂpoÂnuoÂjaÂma dvyÂliÂka garÂsiĹł LieÂtuÂvos ĹžmoÂniĹł poÂrtre tiÂniĹł foÂtogÂraÂfiÂjĹł. NuotÂrauÂko se ÄŻamÂĹžinÂti disÂko meÂtiÂkas VirÂgi liÂjus AlekÂna, akÂtoÂrius GeÂdiÂmiÂnas GirdÂvaiÂnis, raÂĹĄyÂtoÂjas RiÂÄ?arÂdas GaÂveÂlis ir kiÂti. A.AlekÂsandÂraÂviÂÄ?iaus poÂrtreÂti niĹł foÂtogÂraÂfiÂjĹł paÂroÂdos suÂrengÂtos ne tik LieÂtuÂvoÂje, bet ir LenÂkiÂjoÂje, KaÂzachsÂtaÂne, OlanÂdiÂjoÂje, DiÂdĹžio joÂje BriÂtaÂniÂjoÂje, RuÂsiÂjoÂje bei Uk raiÂnoÂje. UĹž saÂvo darÂbus poÂpuÂlia riÂnant LieÂtuÂvos kulÂtĹŤÂrÄ&#x2026; ir meÂnÄ&#x2026; kĹŤÂrÄ&#x2014;Âjas yra gaÂvÄ&#x2122;s dauÂgyÂbÄ&#x2122; apÂdo vaÂnoÂjiÂmĹł â&#x20AC;&#x201C; NaÂcioÂnaÂliÂnÄ&#x2122; kulÂtĹŤÂ ros ir meÂno preÂmiÂjÄ&#x2026;, VyÂriauÂsyÂbÄ&#x2014;s kulÂtĹŤÂros ir meÂno preÂmiÂjÄ&#x2026;, KulÂtĹŤÂ ros miÂnisÂteÂriÂjos preÂmiÂjÄ&#x2026; bei dau gyÂbÄ&#x2122; kiÂtĹł. VD inf.
4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 9Y 4; 4 ?0NB0A ?4@D4G8<08 8=5>$6<08; 2><
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E;
ÄŽmonei reikalingi aukĹĄtalipiai. Tel. 8 650
Kitos 91 253, 8 699 98 086.
973726
4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus EEE 6C>1>A10;308 ;B 4; 1\ I O4<0 :08=0 regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, vadybi ninkÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 611 45 000.
PARDUODA
976058
NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; PASLAUGOS
,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4;
PERKA
%@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 :8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B>
4;
ÄŽVAIRĹŞS Technikos remonto
Kita SKUBIAI
IR NEMOKAMAI IĹ VEĹ˝A ne 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ naudojamÄ&#x2026; buitinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ĹĄaldyB8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> tuvus, skalbykles, virykles, kompiu1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> terinÄ&#x2122; technikÄ&#x2026; ir kitus elektronikos 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www. @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - kaunakiemis.lt.
- R- / & * & - U60;8>B0A 968043 0A<C> I V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> KelioniĹł @8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 VeĹžame1F;>A poilsiautojus iĹĄ 384=08 Vilniaus, Kauno 10=:@>B> XA8B48A\98<> :0@BC ?@8 ÄŻ PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975418
08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ N8[ @48:0;0D8<[ XDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C B08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = 5>@<02890 B4; 50:A NekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; Parduodu 2-jĹł a. namÄ&#x2026; su visais, patogu ' -+ & * , -
- *T mais Kaune, O4<\A Garliavoje (250 kv. m, D>D> 9 a., +S ,0@4=6B0A A:;F?> 4A0=Z8> vietoje; dujos, 8;=8C94 signalizacija, 6 labai geroje L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 A:;F du garaĹžai, internetas; kieme pirtis, su?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A tvarkyta teritorija). ?0 Ga 70 aplinka, 34B0;CA8A aptverta ?;0=0A ,;0=0D8<> 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A limas keitimas ÄŻ gerÄ&#x2026; butÄ&#x2026; Vilniuje.03<8 Tel. 8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> 601 93915. XA0:F<0A @ 977130 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
PARDUODA
Dovanoja Geriems ĹžmonÄ&#x2014;ms dovanojame nemokamÄ&#x2026; internetÄ&#x2026;. PasiĹŤlymas galioja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais â&#x20AC;&#x201C; visÄ&#x2026; parÄ&#x2026;. Tele2. IĹĄsami informacija apie visas sÄ&#x2026;lygas â&#x20AC;&#x201C; www.tele2.lt. 971704
Kita
ĹžmoÂnÄ&#x2014;s ÄŻamÂĹžinÂti nuoÂtrauÂkoÂse, su koÂkiu foÂtoaÂpaÂraÂtu jis dirÂbanÂtis.
Tomo LukĹĄio (BFL) nuotr.
IĹĄÂmoÂkÄ&#x2014;Âjo kiek dauÂgiau LieÂtuÂvos greÂtuÂtiÂniĹł teiÂsiĹł asoÂcia ciÂja AGAÂTA LieÂtuÂvos ir uĹžÂsieÂnio atÂliÂkÄ&#x2014;Âjams, ÄŻraÂĹĄĹł gaÂminÂtoÂjams, akÂtoÂriams uĹž jĹł kĹŤÂriÂniĹł vieÂĹĄÄ&#x2026; nauÂdoÂjiÂmÄ&#x2026; 2011 m. iĹĄÂmoÂkÄ&#x2014;Âjo 4,34 mln. liÂtĹł â&#x20AC;&#x201C; 6 proÂc. dauÂgiau nei per nai, kai uĹž 2010 m. iĹĄÂmoÂkÄ&#x2014;Âjo 3,76 mln. liÂtĹł.
â&#x20AC;&#x17E;Nuo keÂliĹł ĹĄimÂtĹł iki keÂliasÂdeÂĹĄim ties tĹŤksÂtanÂÄ?iĹł liÂtĹł gauÂna apie 1,5 tĹŤkst. ĹĄaÂlies atÂliÂkÄ&#x2014;ÂjĹł. DiÂdĹžioÂji da lis mĹŤÂsĹł suÂrinkÂtĹł lÄ&#x2014;ÂĹĄĹł lieÂka LieÂtu voÂje â&#x20AC;&#x201C; uĹžÂsieÂnio atÂliÂkÄ&#x2014;Âjams perÂve daÂme dauÂgiau kaip ketÂvirÂtaÂdaÂlÄŻ uĹž transÂliaÂciÂjas, vieÂĹĄÄ&#x2026; muÂziÂkos gro jiÂmÄ&#x2026;, tuĹĄÂÄ?ias laikÂmeÂnas suÂrink tos suÂmosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; praÂneÂĹĄiÂme spau dai teiÂgÄ&#x2014; AGAÂTA diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; AgÂnÄ&#x2014; MaÂsalsÂkyÂtÄ&#x2014;.
Anot jos, anksÂÄ?iau diÂdĹžiÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; da lÄŻ atÂlyÂgiÂniÂmo gauÂdaÂvo foÂnogÂraÂmĹł gaÂminÂtoÂjai, daÂbar vis dauÂgiau pa jaÂmĹł tenÂka paÂtiems saÂvo ÄŻraÂĹĄĹł lei dyÂba uĹžÂsiiÂmanÂtiems atÂliÂkÄ&#x2014;Âjams. PiÂniÂgai AGAÂTA naÂriams skai Ä?iuoÂjaÂmi paÂgal praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł meÂtĹł muÂziÂkos groÂjiÂmo trukÂmÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; aso ciaÂciÂja suÂskaiÂÄ?iaÂvo perÂnykĹĄÂtes â&#x20AC;&#x17E;miÂnuÂtesâ&#x20AC;&#x153;. AGAÂTA vaÂdoÂvauÂjaÂsi transÂliuoÂtoÂjĹł, maiÂtiÂniÂmo tinkÂlĹł, taip pat parÂduoÂtuÂviĹł ir kirÂpykÂlĹł paÂteiÂkiaÂmais groÂjaÂraĹĄÂÄ?iais. 2011 m. paÂbaiÂgoÂje muÂziÂkos ÄŻra ťų nauÂdoÂjiÂmo suÂtarÂtis su AGAÂTA buÂvo suÂdaÂriuÂsios 48 raÂdiÂjo sto tys, 35 teÂleÂviÂziÂjos, 51 retÂransÂliuo toÂjas. AsoÂciaÂciÂja vieÂniÂja 3,5 tĹŤkst. naÂriĹł. VD, BNS inf.
PASLAUGOS
KelioniĹł
Antstolis Darius StakeliĹŤnas skelbia parduotuvÄ&#x2014;s patalpos, paĹžymÄ&#x2014;tos nuo 1-1 iki 1-6, bendras plotas 175,26 kv. m, esanÄ?ios Vilniaus g. 29, Vilniuje, nuosavybÄ&#x2014;s teise priklausanÄ?ios Andrzej Stanislaw Krauze pirmÄ&#x2026;sias varĹžytynes. VarĹžytynÄ&#x2014;s vyks 2012 07 27 14 val. adresu Konstitucijos pr. 15/5-74 C korpusas, Vilniuje. PradinÄ&#x2014; parduodamo turto kaina 569 600 Lt. VarĹžytyniĹł dalyvio ÄŻmokÄ&#x2026; 56 960 Lt ÄŻneĹĄti ÄŻ Dariaus StakeliĹŤno sÄ&#x2026;skaitÄ&#x2026; Nr. LT957044060000469129, AB SEB bankas. Parduodamas turtas yra areĹĄtuotas. Norintys apĹžiĹŤrÄ&#x2014;ti turtÄ&#x2026;, turi kreiptis ÄŻ antstolÄŻ. Suinteresuoti asmenys, turintys teisiĹł ÄŻ parduodamÄ&#x2026; turtÄ&#x2026; iki varĹžytiniĹł turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinanÄ?ius dokumentus. Informacija tel. (8 5) 274 2742. 977147
Vadovaujantis Detaliojo teritorijĹł planavimo organizatoriaus teisiĹł ir pareigĹł perdavimo sutartimi Nr. 485-12 pradedamas rengti ĹžemÄ&#x2014;s sklypo, esanÄ?io Ĺ˝emĹłjĹł RusokĹł vs., AviĹžieniĹł sen., Vilniaus r., kad. Nr. 4174/0100:924 detalusis planas. Planavimo tikslas â&#x20AC;&#x201C; dalinti sklypÄ&#x2026; ÄŻ kelis sklypus ir keisti vieno ĹžemÄ&#x2014;s sklypo pagrindinÄ&#x2122; tikslinÄ&#x2122; ĹžemÄ&#x2014;s naudojimo paskirtÄŻ iĹĄ ĹžemÄ&#x2014;s ĹŤkio paskirties ÄŻ kitos paskirties ĹžemÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; gyvenamÄ&#x2026;jÄ&#x2026; teritorijÄ&#x2026;, nustatyti statybos reglamentus. Planavimo organizatorius V.BaleiĹĄis, V.Kossak-BaleiĹĄienÄ&#x2014;. Detaliojo plano rengÄ&#x2014;jas UAB â&#x20AC;&#x17E;Urbanistikos formatasâ&#x20AC;&#x153;, Dariaus ir GirÄ&#x2014;no g. 86, Vilnius. 976886
?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: / @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C *0@>A;0DC %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07
15
skelbimai
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07
%
KARĹ Ä&#x152;IAUSIKELIONIŲ KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683>< KARĹ Ä&#x152;IAUSI PASIĹŞLYMAI &/6
+5<
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I
>@>=B0A =C> B vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, AtÄ&#x2014;jo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! Vasaros kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B 9?: !> nuo 125 Lt OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, JoniniĹł kruizas Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmasâ&#x20AC;&#x201C;Ryga nuo PamirĹĄkite kasdieninius rĹŤpesÄ?ius ir atsipa;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 110 Lt 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 laiduokite laive Baltijos jĹŤroje! I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, KvieÄ?iame Jus ÄŻ trumpiausios nakties va"S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, MÄ&#x2014;gaukitÄ&#x2014;s saule, vÄ&#x2014;ju ir gera nuotaika. 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O karÄ&#x2014;lÄŻ! 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 Baltijos jĹŤroje bus ir disko, ir linksmybÄ&#x2014;s iki <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: Kruizo kaina pateikta iĹĄ iĹĄplaukimo uosto. %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A ryto! <B>: Daugiau informacijos www.krantas.lt ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7>
%
% J% & +, .H 0@\=>A @ ?4@:0! D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> +>:0<4 , + 4;
ÄŽVAIRĹŞS
Â&#x201E;Â&#x201E;Klausimai: A.AlekÂsandÂraÂviÂÄ?iaus ĹžiĹŤÂroÂvai teiÂraÂvoÂsi, koÂkie ĹžiÂnoÂmi
<> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I B Didingoji Italija ir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 I B Lt &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos jĹŤros H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B nuo 1197 Lt 9?:
!> -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt B =;,945, :=>, <,@, 9?: !> Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt ",7>, E !> Graikija, CgalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A <,4645, 2,764/46S E !> Ispanija, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; B 999 Lt 68?B0A )C@6030 =C> =;,945, :=>, :<,/, E !> Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 %C;60@890 =C> B =;,945, 746,9>S E
Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt L@8 0=:0 =C> B <,4645, := =,7, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt @4B0 =C> B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> Turkija, Marmaris 1289 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 995 Lt 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 Lt G $) "% ?72,<45, E !> Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt H<4 !,96, E !> Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt G ( ! '% <0>, E
!> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil 68?B0A )C@6030 =C> B (?94=,= E !> sinÄ&#x2014;s) A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47 Kruizas Nilu nuo 1440 Lt
C@:890 =B0;890 I B =49S= Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egiptas nuo 1678 Lt <?4C,= #47? 9?: !> Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt C<,074= E 24;>,= 9?: !> Kuba â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt ",<:6,= E !> STOVYKLOS LIETUVOJE ?-, E !> Pasaka nuo 550 Lt "# " #$% Top %& Fun 540 Lt %,=,6, 9?: !> RaganÄ&#x2014; 550 Lt (:; ?9 !> Energetikas 600 Lt Laimingas Ĺžmogus â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt &,2,9S !> Trimitas 520 Lt 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I B 370 Lt MaĹžieji Laukystos piratai ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I Holivudo akademija 599 Lt B :74@?/: ,6,/0845, !> ,>@BC60;890 ;60@D\ I B Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Avataro nuotykiai kartu 450 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Mes ĹĄampinjonai 450 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Aplink pasaulÄŻ per 7 dienas 499 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B Mano pasaulis 595 Lt ",9: ;,=,?74= !> Kitas variantas 359 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) Dodi 550 Lt :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE "# %& " $A" & %C;60@89>94 Bâ&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; Stovykla Ukrainoje '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B 60 Lt dienai !> /409,4 Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt <B80 F',74?>D !> ( & Bulgarijoje 1699 Lt Kroatijoje 2149 Lt %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Juodkalnijoje 1899 Lt :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> AnglĹł kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt ?:/6,7945:50 !> AVIABILIETAI* &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> Delis nuo 1870 Lt -F60I B>:7>;<0A % # Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 Lt
0;8=0AI)4;A8=:8A 074= 9?: !> Seulas â&#x20AC;&#x201C; 2308 Lt
0;8=0AI B>:7>;<0A (:645,= E !> SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; 2310 Lt 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> Bankokas â&#x20AC;&#x201C; 2409 Lt ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> Puketas â&#x20AC;&#x201C; 2610 Lt ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A ,96:6,= E !> *kainos ÄŻ abi puses ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !> KELTAI
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A 6,49:= O ,-4 ;?=0= JoninÄ&#x2014;s Baltijos jĹŤroje (Tallink 3 d. kruizas) # nuo 105 Lt ( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis &B2,E'>:63:78,= Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas (,749,=E 07=4964= Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas (,749,=E'>:63:78,= (spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas *09>=;474=E#B90=3,89,= KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (spec. pasiĹŤlymas) 7,4;S/,E B74= =;0. ;,=4R7B8,= Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= VIZOS ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= BaltarusijÄ&#x2026; % ' " nuo 85 Lt M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis numatomi kiek vėsesni orai, kai kuriose šalies vietose palis su perkūnija. Šiandien kai kur galimas trumpas lietus, bus 17–22 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio naktį vietomis, dieną daug kur palis, vietomis smarkiai, griaudės perkūnija. Temperatūra naktį sieks 10–13 laipsnių, dieną 20–22 laipsnius šilumos.
Šiandien, birželio 20 d.
+21
+17
Telšiai
+21
Šiauliai
+21
Klaipėda
Panevėžys
+21
Utena
+21
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.41 21.59 17.18 5.34 22.16
172-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 194 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +21 Brazilija +26 Briuselis +21 Dublinas +16 Kairas +35 Keiptaunas +17 Kopenhaga +19
Londonas +21 Madridas +29 Maskva +22 Minskas +24 Niujorkas +34 Oslas +20 Paryžius +24 Pekinas +32
orai vilniuje Šiandien
Rytas
+15
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+21
Alytus
0–4 m/s
DATOS Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+21
+19
+12
2
+16
+18
+17
+14
4
+17
+21
+20
+13
3
Pasaulinė pabėgėlių diena
1967 m. gimė Australijos aktorė Nicole Kidman.
1566 m. gimė Zigmantas Vaza, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis, bažnyčios rėmėjas. 1819 m. gimė vokiečių kilmės Prancūzijos kompozitorius Jacques’as Offenbachas. 1837 m. karalienė Viktorija paveldėjo Didžiosios Britanijos sostą. 1840 m. Samuelis
1
7
penktadienį
prizas Šią savaitę laimėkite dvi knygas iš „Svajonių romanų“ kolekcijos: Julios James „Ypatingos akimirkos“ ir Maxine Sullivan „Prisijaukinti bosą“. Prieš ketverius metus Sofija karštai pamilo Niką. Bet vieną dieną vyras tiesiog dingo iš jos gyvenimo. Spaudžiama finansinių sunkumų Sofija priima abejotiną darbo pasiūlymą. Ir patį pirmą vakarą susitinka Niką. Vyras pasipiktina supratęs, kaip Sofija užsidirba pragyvenimui, ir ryžtasi ją sustabdyti. Niekas nepalieka Bleiko Džerodo. Netikėtas nepriekaištingos padėjėjos Samantos įgeidis išeiti iš darbo priverčia jį ne juokais sunerimti. Tačiau Bleikas neketina lengvai paleisti neprilygstamos darbuotojos. O Samanta nusprendžia paskutinį kartą pamėginti užkariauti viršininko širdį.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 26 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
2
3
Vardai Eitvydė, Florentina, Nandas, Nautas, Silverijus, Žadvainis, Žintautė
horoskopai
ketvirtadienį
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+21
+22
Praha +28 Ryga +21 Roma +32 Sidnėjus +19 Talinas +17 Tel Avivas +31 Tokijas +29 Varšuva +27
4
5
6
8
9
10
Morse užpatentavo telegrafą. 1949 m. gimė dainininkas Lionelis Richie. 1978 m. gimė anglų futbolininkas Frankas Lampardas. 1984 m. gimė krepšininkas Steponas Babrauskas. 2006 m. mirė vaikams rašęs poetas, rašytojas ir vertėjas Martynas Vainilaitis.
Avinas (03 21–04 20). Pasikeis požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Tik nepamirškite, kad rytoj bus nauja diena, kupina ne tik džiaugsmo, bet ir problemų. Jautis (04 21–05 20). Galbūt jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Beveik viskas jums bus pasiekiama ir įmanoma, tik tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Dvyniai (05 21–06 21). Tikėtinas staigus susižavėjimas, o gal net įsimylėsite. Tačiau ši romantiška aistra ilgai netruks. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalintų įtampą. Liūtas (07 23–08 23). Būsite labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Mergelė (08 24–09 23). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite šia būsena ir įgyvendinkite neatidėliotinus reikalus bei planus. Svarstyklės (09 24–10 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, ir tai nėra teisinga, todėl nespręskite svarbių klausimų, palikite juos palankesniems laikams. Skorpionas (10 24–11 22). Jausite emocinį išsekimą ir įtampą. Nesistenkite pakeisti situacijos, tiesiog palaukite palankesnio laiko. Svarbiausia nesusipykti, nes susitaikyti po to bus tiktai sudėtinga. Šaulys (11 23–12 21). Bendraudamas su jaunesniu žmogumi, patirsite emocinį konfliktą ir būsite įžeistas. Ištvermės ir dar kartą ištvermės – šios pastangos greitai duos vaisių. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, jūsų protas bus ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, iškils pavojus įžeisti kitus žmones. Vandenis (01 21–02 19). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos skirsis nuo jūsų. Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti esą ne tokie, kokių reikia. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Žuvys (02 20–03 20). Savyje atrasite intuiciją ir ypatingų psichologinių gebėjimų. Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Mokėkite laiku atsisakyti ir neskubėkite apsispręsti.