2012-06-21 Klaipeda

PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS

PIRMAS miesto dienraštis

10 www.kl.lt

ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012

144 (19 445)

Kaina 1,30 Lt

Savoje žemėje – beteisis Elekt­ros li­ni­jos tarp Lie­tu­vos ir Šve­di­jos „Nord­Balt“ sta­ty­to­jai jau­čia­si vi­sa­ga­liai sve­ti­mo­je že­mė­je – ne­tu­rė­da­mi pri­va­ čios že­mės sa­vi­nin­ ko su­ti­ki­mo ir su­tar­ ties, vis tiek pra­dė­jo ka­si­mo dar­bus.

„Klai­pė­dą val­do mū­ri­nin­ kai, o ne jū­ri­nin­kai.“ Jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­bo „Bu­dys“ at­sto­vas Al­gi­man­tas Juo­zas Lie­sis įvar­di­jo prie­žas­tį, ko­dėl uos­ta­mies­ty­je ne­si­rū­pi­na­ma jū­ri­niu pa­vel­du.

2p.

Politikai pliaže pasigedo dušų

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Iš­ka­sė pa­sė­lius

Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jas Sta­sys Gva­žiaus­kas nu­stė­ro ry­tą Klai­pė­ dos ra­jo­no Rim­kų kai­me sa­vo že­ mė­je iš­vy­dęs bul­do­ze­rį, ka­san­tį duo­bes ir ver­čian­tį jo pa­sė­lius. „Ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ti tuo, ką pa­ ma­čiau. Pak­lau­siau, kas čia šei­mi­ nin­kau­ja ma­no že­mė­je? Ar­cheo­lo­ gais pri­si­sta­tę žmo­nės pa­reiš­kė, kad juos pa­sam­dė įmo­nė „Litg­rid“ ir jie tu­ri at­lik­ti žval­go­muo­sius ka­si­nė­ji­ mus“, – aiš­ki­no S.Gva­žiaus­kas. Įmo­nės „Ar­cheo­lo­gi­niai ka­si­nė­ ji­mai“ ar­cheo­lo­gais pri­si­sta­tę dar­ buo­to­jai, že­mės sa­vi­nin­ko pa­klaus­ ti, ko­dėl iš­ka­sė pa­sė­liuo­se duo­bes, jei su­tar­ties su įmo­ne „Litg­rid“ ir že­ mės sa­vi­nin­ku nė­ra, o teis­mas nė­ra iš­spren­dęs tarp jų ki­lu­sio gin­čo, at­ šo­vė, kad jie tu­ri vi­sus rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus, ir net ne­mė­ gi­no stab­dy­ti tech­ni­kos.

4

Miestas

2p.

Dviračių nuoma Klaipėdoje klesti

Tei­sės: S.Gva­žiaus­kas su­stab­dė mi­li­jar­dus kai­nuo­jan­čio elekt­ros til­to tie­sė­jų dar­bus ir rei­ka­lau­ja pir­ma su­

si­tar­ti, kas pa­dengs jo pa­tir­tus nuo­sto­lius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

verslas

9p.

2

ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012

miestas

Skai­čiuos jū­ri­nio pa­vel­do ob­jek­tus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nus­ta­ty­ti, su­skai­čiuo­ti ir sau­go­ti – to­kį tiks­lą iš­si­kė­lė dis­ku­si­ją dėl jū­ ri­nio pa­vel­do pro­ble­mų Klai­pė­do­ je va­kar su­ren­gę spe­cia­lis­tai.

Nai­ki­na dėl ne­ži­no­ji­mo

Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ ry­bos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­ja Ol­ ga Ža­lie­nė tvir­ti­no, kad jū­ri­nio pa­ vel­do pro­ble­ma Klai­pė­do­je – itin ak­tua­li, nes dėl ne­ži­no­ji­mo kai ku­ rie ob­jek­tai jau yra su­nai­kin­ti.

Vla­das Žul­kus:

Yra ne tik jū­ri­nis, bet ir po­van­de­ni­nis pa­vel­das.

„To­dėl mes ir kal­ba­me, kad rei­ kia su­da­ry­ti jū­ri­nio pa­vel­do te­ri­ to­ri­jų ir ob­jek­tų są­va­dą. Šis do­ku­ men­tas tu­rė­tų bū­ti la­bai svar­bus te­ri­to­ri­jų, ypač esan­čių uos­te, val­ dy­to­jams ir vys­ty­to­jams“, – tei­gė O.Ža­lie­nė.

Jai ant­ri­no ir Lie­tu­vos jū­rų kro­ vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ci­jos pre­ zi­d en­tas Aloy­zas Kuz­m ars­k is. „Pri­ta­riu, kad tik­rai rei­kė­tų iden­ ti­fi­kuo­ti vi­sus uos­to te­ri­to­ri­jo­je, kom­pa­ni­jo­se, ki­to­se te­ri­to­ri­jo­se esan­čius jū­ri­nio pa­vel­do ob­jek­ tus, nu­sta­ty­ti, kas yra už juos at­ sa­kin­gi ir kur ieš­ko­ti re­sur­sų jiems pri­žiū­rė­ti. Bai­su, kad pa­vel­do ob­ jek­tai ne­su­nyk­tų ar ne­nu­ke­liau­tų į me­ta­lo lau­žą“, – kal­bė­jo A.Kuz­ mars­kis.

Ir po van­de­niu

Žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo ir mies­to praei­ties ži­no­vas Dai­nius Eler­tas.

Jo tei­gi­mu, jū­ri­nis pa­vel­das tik­rai yra pro­ble­ma, jį ga­li­ma ar­ba slėp­ti ir skan­din­ti, ar­ba iš­sau­go­ti ir pri­ kel­ti nau­jam gy­ve­ni­mui. „Jo skan­din­ti tik­rai nie­kas ne­ ke­ti­na, to­dėl ir su­si­rin­ko­me, kad ras­tu­me bū­dų pro­ble­mai spręs­ti“, – kons­ta­ta­vo Klai­pė­dos me­ro pa­ va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas.

Uos­ta­mies­čio uni­ver­si­te­to pro­ fe­so­rius Vla­das Žul­kus pri­mi­nė, jog yra ne tik jū­ri­nis, bet ir po­ van­de­ni­nis pa­vel­das. Šiuo me­ tu Bal­ti­jo­je ties Klai­pė­da ir ne­to­li jos po van­de­niu yra sep­ty­ni se­no­ vi­nių lai­vų kor­pu­sai, ku­riuos rei­ kia sau­go­ti, nes lai­vus siau­bia na­ rai plė­ši­kai. „Yra ke­li bū­dai, kaip iš­sau­go­ti is­to­ri­ją. Pi­giau­sias – tuos kor­pu­ sus per­kel­ti į gi­les­nes jū­ros vie­tas, kad lai­vai už­si­kon­ser­vuo­tų, o ta­da bū­tų ga­li­ma plė­to­ti ir po­van­de­ni­nį tu­riz­mą“, – aiš­ki­no V.Žul­kus.

Pi­ni­gų dar neieš­kos

Pro­gos pa­si­sa­ky­ti ne­pra­lei­do ir jū­ri­nės is­to­ri­jos ir kul­tū­ros klu­bo „Bu­dys“ at­sto­vas Al­gi­man­tas Juo­ zas Lie­sis. Jo tei­gi­mu, jū­ri­nis pa­ vel­das Klai­pė­do­je yra ap­leis­tas, nes jam val­džia sky­rė ne­pa­kan­ka­ mai dė­me­sio. „Klai­pė­dą val­do mū­ ri­nin­kai, o ne jū­ri­nin­kai, to­dėl ir tu­ri­me to­kių pro­ble­mų“, – griež­ tai nu­kir­to A.J.Lie­sis.

Vi­si dis­ku­si­jos da­ly­viai su­ta­rė, kad jū­ri­nį pa­vel­dą rei­kia sau­go­ti. „Klai­pė­do­je ir yra tas po­ten­cia­ las, ku­ris tu­rė­tų tai da­ry­ti – čia ir moks­li­nin­kai, ir ki­ti spe­cia­lis­tai, o pi­ni­gi­nius klau­si­mus ati­dė­ki­me to­li­mes­nei per­spek­ty­vai“, – pa­ brė­žė iš Vil­niaus at­vy­ku­si Kul­tū­ ros pa­vel­do de­par­ta­men­to di­rek­ to­rė Dia­na Var­nai­tė.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė pa­siū­lė su­da­ry­ti dar­bo gru­pę dėl jū­ri­nio pa­vel­do pro­ble­ mų spren­di­mo.

Anot D.Var­nai­tės, to­kia dar­bo gru­pė pir­miau­sia tu­rė­tų pa­reng­ ti jū­ri­nio pa­vel­do in­ven­to­ri­za­vi­mo pro­gra­mą.

Dar­bo gru­pės su­da­ry­mui ir jos su­dė­čiai, į ku­rią ke­ti­na­ma įtrauk­ ti įvai­rių sri­čių spe­cia­lis­tų, tu­rė­tų pri­tar­ti Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba.

Nu­vy­lė: jei at­si­ras­tų no­rin­tis du­še iš­si­mau­dy­ti žmo­gus, ant smė­lio bū­tų pa­sta­ty­tos lai­ki­nos konst­ruk­ci­jos,

at­sto­jan­čios ka­bi­ną.

Du­šai po­li­ti­kų ne­su­ža­vė­jo Pap­lū­di­mius ap­žiū­rė­ju­sius uos­ta­mies­čio po­li­ti­kus la­biau­siai nu­ vy­lė du­šai. Pas­ta­ruo­sius įreng­ti tu­rė­jo plia­že lau­ko ka­vi­nes ati­ da­rę vers­li­nin­kai. Ta­čiau ap­lan­ky­to­se įstai­go­se du­šai ne­vei­kė.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į pa­plū­di­mius tre­čia­die­nį iš­si­ruo­ šė Klai­pė­dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riai.

Pag­rin­di­nis jų tiks­las bu­vo įver­ tin­ti, kaip lau­ko ka­vi­nes at­si­da­rę vers­li­nin­kai vyk­do sa­vo įsi­pa­rei­ go­ji­mus sa­vi­val­dy­bei. Vie­nas to­ kių – plia­že įreng­ti du­šus.

Sa­vo iš­va­žiuo­ja­mą­jį po­sė­dį po­li­ ti­kai pra­dė­jo nuo Pir­mo­sios Meln­ ra­gės. Už­su­kę į ka­vi­nę jie du­šo ne­ ra­do. Įs­tai­gos dar­buo­to­ja aiš­ki­no, kad šis neį­reng­tas, nes sa­vi­val­dy­ bė ne­nu­ro­dė, kur jis tu­rė­tų bū­ti.

Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­ my­je be­siil­sin­tys žmo­nės, iš­vy­dę po­li­ti­kus, taip pat pik­ti­no­si ne­šva­ ra plia­že. Pra­šė, kad šie pa­si­rū­pin­ tų pa­plū­di­mių iš­va­ly­mu. „Gal ry­toj

Klai­pė­dos po­li­ti­kai su­si­rū­pi­no, kad mies­te per ma­žai oro tar­šą ma­tuo­ jan­čių sto­te­lių, o ir esan­čios yra per to­li nuo uos­to įmo­nių. Nusp­ręs­ta pra­šy­ti, kad dvi jų įreng­tų pri­va­ti įmo­nė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

cio­na­rūs kaip už­sie­ny­je: „Tai du­šo pa­ro­di­ja“, – tei­gė po­li­ti­kai.

Nežinojo, ar turi

Kainuotų 10 litų

Neį­ga­lių­jų pa­plū­di­my­je vie­nos ka­ vi­nės dar­buo­to­ja tvir­ti­no, kad du­ šas yra. Ji pa­ro­dė konst­ruk­ci­jas, ku­rios bū­tų pa­sta­ty­tos ant smė­ lio, jei at­si­ras­tų no­rin­tis du­še iš­si­ mau­dy­ti žmo­gus. Šios konst­ruk­ci­ jos nie­kuo ne­bū­tų už­den­gia­mos.

Dar­buo­to­ja at­ne­šė dė­žu­tė­je su­ pa­kuo­tą du­šą.

Mo­te­ris tvir­ti­no, kad van­duo mau­dy­nėms bū­tų ima­mas iš 20 lit­ rų plas­ti­ki­nės tal­pos. Ją vers­li­nin­ kai į plia­žą at­si­ga­be­na. Mau­dy­nės po to­kiu du­šu poil­siau­to­jui at­sieis 10 li­tų.

Ko­mi­te­to na­riai ne­slė­pė, jog ne to­kių du­šų iš vers­li­nin­kų ti­kė­jo­si.

Anot po­li­ti­kų, šie tu­rė­tų bū­ti sta­

Dar­buo­to­ja tvir­ti­no, jog no­rint įreng­ti nor­ma­lius du­šus rei­kia van­ dens. Sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų pa­si­rū­ pin­ti van­den­tie­kio at­ve­di­mu į pa­ plū­di­mį. Pa­li­ti­kai su­ti­ko, kad tai iš tie­sų sa­vi­val­dy­bės rū­pes­tis.

Ki­tos neį­ga­lių­jų plia­že esan­čios ka­vi­nės dar­buo­to­ja net ne­ži­no­jo, kad įstai­ga tu­ri du­šus. Jų konst­ ruk­ci­jos bu­vo su­dė­tos prie ka­vi­ nės. Vie­to­je, kur anks­čiau bu­vo nu­ro­dy­ta, kad sto­vės du­šai, bu­vo su­mes­tos mal­kos.

Po ap­žiū­ros po­li­ti­kai nu­ta­rė, kad vers­li­nin­kai 90–95 pro­c. įgy­ven­ di­no sa­vi­val­dy­bės rei­ka­la­vi­mus.

Pap­lū­di­miai tik­rai gra­žes­ni, in­ves­ ti­ci­jos ma­to­si, yra tua­le­tai, daik­ta­ dė­žės, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės.

Pra­šys įreng­ti oro tar­šos ma­tuok­lius m.skiriute@kl.lt

klau­si­mas, kur dė­ti pi­lia­vie­tė­je nu­mes­tus is­to­ri­nius lai­vus.

jau bus šva­ru. Val­di­nin­kai tik sė­di ka­bi­ne­tuo­se ir nie­ko ne­ma­to“, – pik­ti­no­si žmo­nės.

Posėdžiavo pliaže

Mil­da Ski­riu­tė

Rū­pes­tis: jū­ri­nio pa­vel­do pro­ble­ma­ti­ka dar la­biau paašt­rė­jo, kai iš­ki­lo

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Re­ko­men­duo­ti įmo­nei „Klai­pė­dos naf­ta“ įreng­ti dvi sta­cio­na­rias oro tar­šos ma­ta­vi­mo sto­te­les pa­siū­lė Klai­pė­dos ta­ry­bos Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­mi­te­to na­rys Al­ gir­das Grub­lys.

Anot po­li­ti­ko, šiuo me­tu to­kių įren­gi­nių uos­ta­mies­ty­je yra per ma­žai. Jų tik du – Ban­gų gat­vė­je ir Ši­lu­tės plen­te.

Ta­ry­bos na­rio tei­gi­mu, šios sto­ te­lės ne­ga­li fik­suo­ti uos­to įmo­nių sklei­džia­mos tar­šos, nes yra per to­li.

A.Grub­lio nuo­mo­ne, įreng­ti sto­ te­les rei­kė­tų prie 3-io­sios van­den­

vie­tės ir Smil­te­lės gy­ve­na­ma­ja­me ra­jo­ne. Jos ypač bus rei­ka­lin­gos, jei prie Kiau­lės Nu­ga­ros bū­tų pa­sta­ty­ tas su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­las.

Mies­to ūkio ir ap­lin­ko­sau­gos ko­ mi­te­to na­rių dau­gu­ma pri­ta­rė, kad sa­vi­val­dy­bė dėl sto­te­lių įren­gi­mo kreip­tų­si į bend­ro­vę „Klai­pė­dos naf­ta“ ta­čiau už to­kį siū­ly­mą pa­ si­sa­kė ne vi­si.

Kai ku­rių po­li­ti­kų nuo­mo­ne, jei įmo­nės bus pra­šo­ma įreng­ti sto­te­ les, va­di­na­si, bus su­tin­ka­ma, kad su­skys­tin­tų du­jų ter­mi­na­las sto­ vė­tų prie Kiau­lės Nu­ga­ros. „Ob­jek­to dar nė­ra, o mes pra­ šo­me“, – tei­gė vie­nas ko­mi­te­to na­rių.

Anot jo, rei­kė­tų pra­šy­ti, kad sta­ cio­na­ri oro tar­šos ma­ta­vi­mo sto­te­lė bū­tų įreng­ta prie bend­ro­vės „Klai­ pė­dos naf­ta“ te­ri­to­ri­jos ir per­duo­ta Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­ gos de­par­ta­men­tui. Ta­da gy­ven­ to­jai gau­tų ob­jek­ty­vius duo­me­nis apie įmo­nės tar­šą.

Įren­gi­niai: Klai­pė­do­je yra įreng­

tos dvi oro tar­šą ma­tuo­jan­čios sto­te­lės – Ban­gų gat­vė­je ir Ši­lu­ tės plen­te.

3

ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012

miestas Kon­kur­sas – dau­gia­bu­čiams

Įs­pū­din­ga jach­ta

Pa­si­ge­do žie­mos šven­tės

Klai­pė­do­je jau tre­čią kar­tą or­ga­ ni­zuo­ja­mas dau­gia­bu­čių na­mų pa­vyz­din­gos tvar­kos kon­kur­ sas. Pa­vyz­din­giau­sias dau­gia­ bu­tis bus ren­ka­mas lie­pos 9–13 die­no­mis. Spe­cia­li ko­mi­si­ja ap­ žiū­rės pa­no­ru­sius kon­kur­se da­ ly­vau­ti na­mus. Ji ver­tins na­mo tvar­ką ir šva­rą, ap­lin­kos ap­žel­di­ ni­mą, bend­ruo­me­niš­ku­mą.

Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le va­kar pri­si­švar­ta­vo jach­ta „Sa­ma­ra“, įtrauk­ta į pa­sau­lio bran­giau­ sių jach­tų są­ra­šą. 2006 me­ tais Ang­li­jo­je pa­sta­ty­ta jach­ta yra be­veik 77 m il­gio. Ji pri­klau­ so vers­li­nin­kui mi­li­jo­nie­riui iš Ku­vei­to ir yra pa­va­din­ta jo duk­ ters var­du. Jach­ta pri­tai­ky­ta 44 žmo­nėms, įskai­tant įgu­lą.

Kai ku­rie Mies­to ūkio ir ap­lin­ ko­sau­gos ko­mi­te­to na­riai Klai­ pė­do­je pa­si­ge­do di­de­lės žie­ mos šven­tės – to­kio ly­gio kaip „Pa­lan­gos stin­ta“. Ta­čiau nei sa­vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­rius, nei vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­dos šven­tės“ idė­jų ge­ne­ruo­ti tei­gė ne­ga­lin­tys. Bus lau­kia­ma pri­ va­čių ini­cia­ty­vų.

Kem­pe­rių mė­gė­jai pra­dė­jo se­zo­ną Čia už­su­ ka ir klai­pė­ die­čiai. Jų po­rei­kiai ney­pa­tin­gi – iš­si­kep­ti šaš­ly­kų, pa­ žais­ti žai­di­ mų aikš­te­ lė­se.

Tuš­čia: Gi­ru­liuo­se esan­čia­me kem­pin­ge tu­ris­tų ant­plū­džio dar nė­ra.

Ži­nia apie Gi­ru­liuo­se esan­tį kem­pin­gą pa­ sie­kia vis dau­giau už­sie­nie­čių, mėgs­tan­ čių ke­liau­ti na­me­liais ant ra­tų. Sve­čių su­ lauk­ta jau ir šią va­sa­rą.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­ for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė Ro­me­ na Sa­vic­kie­nė tvir­ti­no, kad dar tik kem­pin­go se­zo­no pra­džia. Žmo­nių at­vyks­ta, bet jų nė­ra daug. „Su­lau­kia­me tu­ris­tų iš įvai­ rių kraš­tų – Lie­tu­vos, Vo­kie­ti­jos,

Skan­di­na­vi­jos. Se­zo­no pa­bai­go­ je ga­lė­si­me pa­sa­ky­ti, iš kur bu­vo at­vy­kę dau­giau­sia sve­čių“, – sa­ kė va­do­vė.

R.Sa­vic­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad dau­ giau­sia da­bar at­vyks­ta žmo­nės va­ di­na­mai­siais kem­pe­riais – na­me­ liais ant ra­tų. Pa­la­pi­nių kem­pin­ge dar ma­žo­ka. Į kem­pin­gą at­va­žiuo­ ja ne tik tu­ris­tai iš už­sie­nio ar ato­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kes­nių ša­lies kam­pe­lių. Čia už­su­ka ir klai­pė­die­čių. Jų po­rei­kiai ney­pa­ tin­gi – iš­si­kep­ti šaš­ly­kų, pa­žais­ti žai­di­mų aikš­te­lė­se.

R.Sa­vic­kie­nė tei­gė, kad šį se­zo­ ną poil­siau­to­jams ne­bus pa­teik­ta nau­jo­vių.

Ne­si­kei­tė ir pa­slau­gų kai­nos.

Nu­ma­to­ma nau­jo­vių tu­ris­tams pa­ teik­ti ki­tą­met. „Ti­ki­mės, kad šie­met mums pa­ vyks pa­si­sta­ty­ti pla­nuo­tus na­me­ lius. Dar­bus ža­da­me pra­dė­ti ru­de­ nį. Per se­zo­ną dar no­ri­me už­si­dirb­ti pi­ni­gė­lių. Sta­ty­bų dar­bai truk­dy­tų poil­siau­to­jams“, – ko­men­ta­vo va­ do­vė.

Eu­ro­pie­tiš­kus rei­ka­la­vi­mus ati­ tin­kan­tis kem­pin­gas, be Gi­ru­lių, dar yra Ne­rin­go­je ir Ven­tė­je. To­

kį ža­da sta­ty­ti ir Pa­lan­ga. Ta­čiau R.Sa­vic­kie­nė pa­brė­žė, kad kon­ku­ ren­ci­jos ne­si­bai­mi­na­ma. „Čia taip pat, kaip su vieš­bu­ čiais. Jų juk yra daug. Kuo dau­giau bus kem­pin­gų, tuo ge­riau. Gal pa­ vyks pri­trauk­ti dau­giau poil­siau­to­ jų“, – pa­brė­žė di­rek­to­rė.

Į pa­jū­rio kem­pin­gą at­vy­ko žmo­nių 2009 m. – 2900

Dienos telegrafas Do­no­rai. Šian­d ien nuo 12 iki 20 val. prie pre­k y­b os cent­ro, esan­č io Tai­ kos pr. 61, klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi pa­ mi­nė­ti Pa­sau­li­nę do­no­r ų die­ną ir tap­ ti krau­jo do­no­rais. Krau­jo do­no­rys­tės tu­ras per Lie­tu­vą ap­lan­kė jau ir ki­tus ša­lies mies­tus. Penk­ta­die­n į nuo 12 iki 20 val. ši ak­ci­ja vyks Pa­lan­gos cent­ri­ nė­je aikš­tė­je.

Dip­lo­mai. Šian­d ien Klai­p ė­dos uni­ ver­si­te­te pra­si­de­da dip­lo­mų įtei­k i­mo šven­tės. Pir­mie­ji juos gaus Jū­r ų tech­ ni­kos fa­kul­te­to ab­sol­ven­tai. .

Eks­kur­s i­ja. Lie­t u­vos jū­r ų mu­z ie­jus Jū­ros šven­tei ir Klai­pė­dos 760-ajam gim­t a­d ie­n iui ren­g ia pa­ro­d ą „Dan­ gės uos­tas. Iš praei­ties“. Pa­ro­da Jū­ros šven­tės me­tu bus eks­po­nuo­ja­ma Tur­ gaus gat­vė­je, o vė­liau per­si­kels į de­ši­ nį­jį Dan­gės kran­tą, pa­sa­ko­da­ma apie tuos lai­kus, kai Dan­gė bu­vo pa­g rin­di­ ne Klai­pė­dos gy­vy­bės ar­te­ri­ja. Kar­tu su pa­ro­da ren­gia­ma ir eks­kur­si­ja Dan­ gės upe mies­te­lė­nams bei sve­čiams.

Dan­gės upe bus plau­k ia­ma mu­z ie­ju­ je at­sta­ty­ta is­to­ri­ne mo­to­ri­ne val­ti­mi do­re.

Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­pė­d ie­ čių mir­tys. Mi­rė Ona Per­kaus­k ie­nė (g.

1927 m.), Jo­nas Ba­jo­r ū­nas (g. 1928 m.), Jo­nas Ma­t u­t is (g. 1929 m.), Ka­z i­m ie­ ra Pu­šins­k ie­nė (g. 1929 m.), Ga­li­na Vi­ nog­ra­do­va (g. 1932 m.), Leo­ka­d i­ja Ra­ maš­k ie­nė (g. 1932 m.), Ida Kve­de­r ie­ nė (g. 1933 m.), Zig­man­tas Ka­va­liū­nas (g. 1941 m.), Ri­na Kum­py­tė (g. 1968 m.), Ma­rius Ru­žas (g. 1977 m.).

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Jev­ge­ni­ja Plot­ni­ko­va, Sam­vel Saa­ kian, Ida Kve­de­r ie­nė, Leo­ka­d i­ja Ra­ maš­k ie­nė.

2010 m. – 4500 2011 m. – 5245

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 7 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai, tarp jų – dvy­nių po­re­lė.

At­nau­jin­s žaidimų aikš­te­les Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ma­žie­ji klai­pė­die­čiai šį se­zo­ną ga­ lės žais­ti at­nau­jin­to­se aikš­te­lė­se.

Dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se at­si­ ras nau­jos spal­vin­gos čiuo­žyk­los, sū­py­nės.

Dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se esan­ čių žai­di­mo aikš­te­lių at­nau­ji­ni­mo dar­bai pra­dė­ti va­kar.

Dar­bi­nin­kai pir­miau­sia vy­ko į Ni­dos gat­vės 40-ojo na­mo kie­mą. Čia bu­vo at­nau­jin­tos sū­py­nės, pa­ sta­ty­ta čiuo­žyk­la.

Iš vi­so šie­met bus at­nau­jin­tos sep­ty­nios žai­di­mų aikš­te­lės.

„Pag­rin­di­nis dė­me­sys bus ski­ria­ mas sū­py­nėms. Vie­no­se vie­to­se jos bus įreng­tos, ki­to­se at­nau­jin­tos“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės inf­rast­ruk­tū­ros prie­žiū­ ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Gem­ bu­tie­nė.

Dar­bus at­lie­ka kon­kur­są lai­mė­ ju­si Kau­no įmo­nė.

Aikš­te­lių at­nau­ji­ni­mas mies­to sa­vi­val­dy­bei at­sieis 31 tūkst. 600 li­tų.

Iš vi­so uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­ čių na­mų kie­muo­se yra 80 vai­kų žai­di­mo aikš­te­lių.

V.Gem­b u­t ie­n ė tvir­t i­n o, kad dau­ge­lio jų būk­lė pra­sta.„Aiš­ku, kai ku­rios aikš­te­lės ge­ros. Yra to­

kių, ku­rias at­nau­ji­no dau­gia­bu­ čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­riai. Jos mo­der­nios. Sa­vi­val­dy­bės aikš­te­ lių būk­lė pra­stes­nė“, – pa­sa­ko­ jo ve­dė­ja.

Mies­to val­džia kas­met sten­gia­ si at­nau­jin­ti da­lį aikš­te­lių dau­gia­ bu­čių na­mų kie­muo­se. Per­nai to­ kių bu­vo sep­ty­nios.

Dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se ne­be­li­ko anks­čiau ypač po­pu­lia­rių smė­lio dė­žių.

Anot V.Gem­bu­tie­nės, jo­mis tu­ri rū­pin­tis pa­tys gy­ven­to­jai.

Mo­der­nios žai­di­mų aikš­te­lės vie­šo­se erd­vė­se yra įreng­tos Poil­ sio ir Skulp­tū­rų par­kuo­se, Da­nės skve­re.

Įren­gė: Ni­dos gat­vės 40-aja­me na­me va­kar bu­vo at­nau­jin­tos sū­py­nės

ir pa­sta­ty­ta čiuo­žyk­la.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

ketvirtadienis, birželio 21, 2012

miestas

Savoje žemėje – beteisis

Vars­tė tar­ny­bų du­ris

„Kur tik aš ne­puo­liau ieš­ko­ti tei­ sy­bės. Vi­so­se įstai­go­se man aiš­ ki­no, kad nie­kas ne­tu­ri tei­sės ka­ si­nė­ti ma­no že­mės, ta­čiau nie­kas taip ir ne­si­ruo­šė su­stab­dy­ti sa­ vi­va­liau­to­jų“, – aiš­ki­no S.Gva­ žiaus­kas.

Pa­si­pik­ti­nęs elekt­ros ka­be­lio tie­ sė­jų el­ge­siu, vy­ras nu­sku­bė­jo į Na­ cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Klai­pė­ dos ra­jo­no sky­rių. „Šios tar­ny­bos dar­buo­to­jas pa­reiš­kė, kad sky­rius jo­kių lei­

Vi­da Aliu­ko­nie­nė

Vals­ty­bi­nės te­r i­to­r i­jų pla­na­v i­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jos at­sto­vė ry­šiams su vi­suo­me­ne

N

Elekt­ros ener­gi­jos ope­ 1 ra­to­rius – įmo­nė „Litg­ rid“, ku­ri tie­sia elekt­ros li­ni­ją per

pri­va­čias že­mes, pir­miau­sia tu­rė­ tų su­da­ry­ti su­tar­tį su že­mės sa­vi­ nin­ku, kad jo skly­pe ga­lė­tų pra­dė­ ti dar­bus.

Sa­vi­nin­kui ne­su­ti­kus ar jo ne­ ra­dus, že­mės ser­vi­tu­tą įsa­ky­mu ga­li nu­sta­ty­ti Na­cio­na­li­nės že­ mės tar­ny­bos te­ri­to­ri­nio pa­da­ li­nio ve­dė­jas. Jei ir to ne­pa­vyk­tų pa­da­ry­ti, bend­ro­vė ga­li kreip­tis į teis­mą.

S.Gva­žiaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad jo že­mė­je ši įmo­nė bent kol kas ne­tu­ri jo­kio tei­si­nio pa­grin­do dar­buo­tis.

Na­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­bos Klai­pė­dos ra­jo­no sky­riaus ve­dė­ja Ri­ma Pet­kie­nė ge­gu­žės 24 die­ną pa­si­ra­šė įsa­ky­mą, ku­riuo S.Gva­ žiaus­ko šei­mos skly­pe nu­sta­ tė ser­vi­tu­tą, ku­ris lei­džia įmo­ nei „Litg­rid“ nau­do­tis pri­va­čia že­me elekt­ros per­da­vi­mo li­ni­jos tie­si­mui. „Ta­čiau šį spren­di­mą aš ga­liu ap­ skųs­ti teis­mui, tuo ir už­sii­mu šiuo me­tu“, – aiš­ki­no že­mių sa­vi­nin­kas.

Nus­ta­ty­ti ter­mi­nai šiam žings­ niui nė­ra pa­si­bai­gę.

Komentarai

a­cio­na­li­nės že­mės tar­ny­ bos te­r i­to­r i­n io sky­r iaus ve­dė­jo įsa­k y­mo pa­g rin­ du įre­gist­ruo­ti ser­vi­tu­tai – tei­sė ties­ti po­že­mi­nes, ant­že­mi­nes ko­mu­ni­ka­ci­jas ir nu­ro­dy­ta, kad ser­ vi­tu­tų nau­do­to­jas yra įmo­nė „Litg­rid“ 110 kV elekt­ros per­da­vi­mo oro li­ni­jos Klaipėda–Marios 3 sta­ty­bai ir ap­tar­ na­vi­mui. Įra­šas ga­lio­ja nuo 2012-0528 ir jo­kių duo­me­nų apie nu­sta­ty­tų ser­vi­tu­tų ap­ri­bo­ji­mus (lai­ki­nų­jų ap­ sau­gos prie­mo­n ių nu­sta­t y­mą) nė­ ra įre­gist­ruo­ta. Esant gin­čui teis­me, kol teis­mas nė­ra priė­męs lai­k i­nų­jų ap­sau­gos prie­mo­nių, ga­lio­ja įre­gist­ ruo­t i ser­v i­t u­tai. O as­me­nų tei­ses į pri­va­čią nuo­sa­v y­bę gi­na Ci­v i­l i­n is ko­dek­sas.

Lau­ra Še­be­kie­nė

Įmo­nės „Litg­r id“ ko­mu­n i­ka­ci­jos va­do­vė

E Pa­mir­šo: tris pa­ras pri­va­ti­nin­ko skly­pą ka­si­nė­ję ar­cheo­lo­gai pri­si­pa­ži­no ne­tei­sė­tai šei­mi­nin­ka­vę sve­ti­mo­je

že­mė­je tik tuo­met, kai iš­vy­do žur­na­lis­tus.

di­mų to­kiems dar­bams ne­da­vė.

Jie ga­li iš­duo­ti lei­di­mus tik vals­ ty­bi­nė­je že­mė­je sta­to­miems ob­ jek­tams. Po to nu­sku­bė­jau į Sta­ ty­bos ins­pek­ci­ją. Iš­gir­dau, kad ji pul­tų vai­ky­ti bul­do­ze­rių, jei jie raus­tų vals­ty­bi­nę že­mę. Tad kur žmo­gui kreip­tis, jei kaž­kas sa­ vi­va­liau­ja pri­va­čio­je že­mė­je?“ – pik­ti­no­si gy­ven­to­jas.

Ne­su­lau­kęs pa­gal­bos, vy­ras pra­ vė­rė Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės du­ris.

„Čia man taip pat bu­vo paaiš­ kin­ta, kad nie­kas be lei­di­mo ne­ga­li dirb­ti ma­no že­mė­je. Bet val­di­nin­ kai ti­ki­no, kad jie ne­ga­li kiš­tis“, – sa­kė S.Gva­žiaus­kas.

Ga­liau­siai vy­ras su pa­reiš­ki­mu nu­sku­bė­jo į Klai­pė­dos ra­jo­no po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Sta­sys Gva­žiaus­kas:

Iš­gir­dau, kad ins­ pek­ci­ja pul­tų vai­ky­ ti bul­do­ze­rių, jei jie raus­tų vals­ty­bi­nę že­mę. Tad kur žmo­ gui kreip­tis, jei kaž­ kas sa­vi­va­liau­ja pri­ va­čio­je že­mė­je?

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

svar­bu, ap­skųs ar ne žmo­gus šį spren­di­mą“, – va­kar iš­ka­si­nė­ tuo­se pa­sė­liuo­se aiš­ki­no ar­cheo­ lo­gai Vy­tau­tas Juš­kai­tis ir Gied­rė Pi­li­čiaus­kie­nė.

Ar­cheo­lo­gai ti­ki­no, kad jie nuė­ mė tik vir­šu­ti­nį že­mės sluoks­nį ir di­de­lės ža­los ne­pa­da­rė.

Išp­ra­šy­ti iš pri­va­čios že­mės, ar­ cheo­lo­gai lei­di­mo dar­bams va­kar nu­sku­bė­jo į Do­vi­lų se­niū­ni­ją. „Žmo­nės ne­sup­ran­ta, kad že­ mės sa­vi­nin­kas pa­ti­ria nuo­sto­ lius, juk iš­ka­si­nė­jo jau au­gan­čius pa­sė­lius. Juk vis­kas pi­ni­gus kai­ nuo­ja. Tad ko­dėl kaž­kas, su nie­ kuo ne­de­ri­nęs, ga­li im­ti ir iš­kas­ti juos? Vers­lo žmo­nės daž­nai tuos pa­pras­tus žmo­ge­lius no­ri pa­ stum­ti ir ne­pai­sy­ti jų in­te­re­sų“, – aiš­ki­no Do­vi­lų se­niū­nė N.Il­gi­ nie­nė.

Rei­ka­lau­ja kom­pen­suo­ti nuo­sto­lius

„Čia bu­dė­to­jų da­ly­je net pa­ reiš­ki­mo nie­kas ne­no­rė­jo priim­ ti. Pa­siun­tė ma­ne į se­niū­ni­ją. Il­ gai aiš­ki­nau ir įti­ki­nė­jau po­li­ci­jos pa­rei­gū­ną priim­ti ma­no pa­reiš­ki­ mą, nes prieš ke­le­tą me­tų ma­ne pa­tį ta pa­ti po­li­ci­ja bu­vo nu­bau­ du­si, kad aš nuo sa­vo že­mės nu­ stū­miau sve­ti­mo žmo­gaus su­dė­ tas šiukš­les. O da­bar, kai sve­ti­mi sa­vi­va­liau­ja ma­no že­mė­je, ma­ ne pa­siun­čia į se­niū­ni­ją ar­ba lie­ pia kreip­tis į ant­sto­lius“, – krau­ po vy­ras.

Pri­si­pa­ži­no ne­tu­rė­ję lei­di­mo

Kol že­mės sa­vi­nin­kas dvi die­nas blaš­kė­si po įvai­rias ins­ti­tu­ci­jas, pri­va­čios že­mės rau­sė­jai S.Gva­ žiaus­ko skly­pą pa­li­ko tik tre­čia­ die­nio ry­tą, kai įvy­kio vie­to­je iš­ vy­do žur­na­lis­tus. „Mes pri­pa­žįs­ta­me, ne­pa­gal­ vo­jo­me, kad rei­kia sa­vi­nin­ko lei­ di­mo. Mums bu­vo pa­sa­ky­ta, kad yra ser­vi­tu­tas šiai te­ri­to­ri­jai ir mes ga­li­me pra­dė­ti dar­bus, ne­

Do­vi­lų se­niū­nė at­si­sa­kė duo­ti bet ko­kius lei­di­mus to­kiems dar­bams. „Tai pri­va­ti že­mė. Pats žmo­gus tu­ri duo­ti lei­di­mą, jis tu­ri ži­no­ti, kaip ir kas kom­pen­suos jam nuo­ sto­lius. Pap­ras­tą žmo­gų net ir to­kio pro­jek­to vyk­dy­to­jai pri­va­lo gerb­ti“, – aiš­ki­no se­niū­nė.

N.Il­gi­nie­nė gy­ven­to­jui pa­siū­lė iš­dės­ty­ti raš­tu, ko­kius nuo­sto­lius pa­ty­rė, ir ėmė­si su­da­ry­ti ko­mi­si­ją, ku­ri įver­tin­tų jų pa­grįs­tu­mą. „Tai ga­li pa­da­ry­ti ir sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­rius“, – paaiš­ki­no se­niū­nė.

Už iš­kas­tus kvie­čius S.Gva­ žiaus­kas nu­ro­dė pa­ty­ręs 500 li­tų nuo­sto­lį, ta­čiau ar­cheo­lo­gai spė­ jo at­lik­ti ka­si­nė­ji­mus tik po­ro­ je vie­tų, bet ža­dė­jo nu­kas­ti apie 600 met­rų juo­dže­mio. Juos­tas po ke­lio­li­ka met­rų ty­ri­nė­to­jai ža­dė­ jo kas­ti išil­gai skly­po pa­lei elekt­ ros lai­dų li­ni­ją. „Aš net ne­su pa­si­ra­šęs su­tar­ties su „Litg­rid“, kad su­tik­čiau su jų siū­lo­ma 13,6 tūkst. li­tų kom­pen­ sa­ci­ja už tai, kad jie iš­kas tran­ šė­jas ir nu­ties elekt­ros li­ni­ją per

lekt­ros per­da­v i­mo sis­te­ mos ope­ra­to­r ius „Litg­r id“ vyk­do Lie­t u­vai stra­te­g iš­ kai svar­bų elekt­ros jung­ ties su Šve­di­ja pro­jek­tą „Nord­Balt“. Ši tarp­tau­ti­nė elekt­ros jung­tis su­jungs Lie­tu­vos ir Šiau­rės Eu­ro­pos elekt­ros inf­rast­ruk­tū­ras ir su­da­rys tech­ni­nes są­ly­gas su­k ur­t i bei mak­si­ma­l iai iš­ nau­do­t i bend­ras Bal­t i­jos vals­ty­bių ir Šiau­rės ša­lių elekt­ros rin­kos ga­li­ my­bes. Ren­g iant „Nord­Balt“ ka­be­l i­ nės li­ni­jos tech­ni­nį pro­jek­tą, bū­ti­na at­lik­ti ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus jung­ ties tra­so­je. „Litg­r id“ yra su­da­r iu­si su­tar­tį su ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus at­ lie­kan­čia UAB „Ar­cheo­lo­gi­niai ka­si­ nė­ji­mai“. Ši įmo­nė at­sa­k in­ga už tin­ ka­mą ar­cheo­lo­g i­n ių ty­r i­mų dar­bų or­ga­ni­za­vi­mą, įskai­tant ir že­mės sa­ vi­nin­kų įspė­ji­mą apie pla­nuo­ja­mus at­lik­ti dar­bus. Kaip su­pran­ta­me iš jū­ sų klau­si­mo, skly­po sa­vi­nin­kas ne­ bu­vo tin­ka­mai in­for­muo­tas, dėl ko ap­gai­les­tau­ja­me. „Litg­r id“ dau­g iau kaip vie­ne­r ius me­tus pa­lan­k io­m is są­ly­go­mis siū­lė že­mės skly­po sa­vi­ nin­k ui pa­si­ra­šy­t i ser­v i­t u­to nu­sta­ ty­mo su­tar­t į. Jam su­tar­t ies ne­pa­si­ ra­šius, ser­v i­t u­tas bu­vo nu­sta­t y­tas Klai­pė­dos ra­jo­no Na­cio­na­l i­nės že­ mės tar­ny­bos (NŽT) ad­m i­n ist­ra­ci­ niu ak­tu. Ser­v i­tu­tas yra įre­g ist­r uo­ tas Ne­k il­no­ja­mo­jo tur­to re­g ist­re ir yra vi­siš­kai ga­lio­jan­tis. Tai su­tei­kia tei­sę at­l ik­t i jung­t ies „Nord­Balt“ sta­ ty­bos dar­bus, įskai­tant ir rei­ka­l in­ gus ty­r i­mus, to­dėl ar­cheo­lo­g i­n iai ty­r i­mai bus vyk­do­m i to­l iau. Tarp­ tau­t i­nės elekt­ros jung­t ies „Nord­ Balt“ sta­t y­bos dar­bai vyk­do­m i jau esa­mos 110 kV oro li­ni­jos Klaipėda– Marios 1, 2, pa­sta­ty­tos 1967 m., ap­ sau­gos zo­no­je. Tai reiš­kia, kad nau­ ja­jai jung­čiai sta­ty­ti ne­nau­do­ja­mos nau­jos te­ri­to­ri­jos ir sten­gia­ma­si su­ kel­t i kuo ma­ž iau ne­pa­to­g u­mų že­ mės sa­vi­nin­kams.

ma­no že­mę. Aš ne­su­tin­ku su jų są­ly­go­mis. Juk šią li­ni­ją jie tu­rės pri­žiū­rė­ti. O kas kom­pen­suos už tai, kad vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą čia va­ži­nės jų tech­ni­ka? Ma­no že­ mės ver­tė kris, at­si­ras ap­ri­bo­ ji­mai. No­rė­siu keis­ti pa­skir­tį ir nu­si­ties­ti ke­lią į sa­vo skly­pą, pa­ts to ne­ga­lė­siu da­ry­ti, nes vi­si bi­jos, kad jų ka­be­lį pa­žei­siu. Teks mo­ kė­ti šim­tus kar­tų dau­giau pa­čios li­ni­jos val­dy­to­jams, kad sau ke­lią ga­lė­čiau nu­si­ties­ti“, – sa­vo po­zi­ ci­ją aiš­ki­no ūki­nin­kas.

5

ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Ta­rė­jų idė­ja ski­na­si ke­lią

Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­ me par­ke esan­tis vers­li­nin­ko An­ta­no Bo­so el­ny­nas pa­ rū­po Sei­mo An­ti­ ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ jos na­riams. Jie pa­ si­ry­žę pa­si­telk­ti net Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą (STT), kad iš­siaiš­kin­tų, ar el­ny­ nas at­si­ra­do tei­sė­tai.

Vy­riau­sy­bė pa­tvir­ti­no iš­va­dą, pri­ ta­rian­čią Sei­me ini­ci­juo­tam su­ ma­ny­mui ta­rė­jo sta­tu­są įtvir­tin­ ti Kons­ti­tu­ci­jo­je.

Ūkis: Kark­lė­je, Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je, A.Bo­sui pri­klau­san­

tis el­ny­nas vei­kia jau dau­giau nei de­šimt­me­tį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tei­sė­tu­mą tirs ir STT Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@diena.lt

drau­džia­ma kur­ti stam­bius spe­cia­ li­zuo­tus ūkius.

Lei­do mi­nist­ras

Iš­nuo­mo­jo ne auk­cio­ne

An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos dar­bo gru­pė ga­li­moms ko­rup­ci­jos ap­ raiš­koms že­m ėt­var­kos klau­s i­ mų sri­ty­je tir­ti va­kar aiš­ki­no­si, ar A.Bo­so val­do­mai bend­ro­vei tei­sė­ tai sau­go­mo­je te­ri­to­ri­jo­je bu­vo iš­ nuo­mo­ta vals­ty­bi­nė že­mė. Sei­ mo na­riai taip pat ban­do iš­tir­ti, ar 1995 m. tuo­me­čio ap­lin­kos mi­ nist­ro Bro­niaus Bra­daus­ko pa­si­ ra­šy­tas įsa­ky­mas, ku­riuo Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke leis­ta steig­ti el­ny­ną, yra tei­sė­tas. „Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai, da­ly­va­vę po­sė­dy­je, į mū­sų klau­si­ mą dėl mi­nist­ro įsa­ky­mo tei­sė­tu­ mo at­sa­ky­ti ne­ga­lė­jo, to­dėl į mi­ nis­te­ri­ją kreip­si­mės raš­tu. Taip pat kreip­si­mės į STT, kad ir ji įver­tin­tų tą įsa­ky­mą“, – tei­gė An­ti­ko­rup­ci­ jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­ to­ja Ag­nė Bi­lo­tai­tė. Įta­ri­mų dėl įsa­ky­mo tei­sė­tu­ mo ki­lo, nes 1992 m. įsi­ga­lio­jo Vy­ riau­sy­bės nu­ta­ri­mas, ku­ria­me nu­ ma­ty­ta, kad sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se

„At­ro­dy­tų, kad Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­ me par­ke ne­bu­vo ga­li­ma kur­ti el­ ny­no, ta­čiau po tre­jų me­tų tuo­me­ tis ap­lin­kos mi­nist­ras sa­vo įsa­ky­mu A.Bo­sui lei­do įsteig­ti el­ny­ną. To­dėl ir ky­la la­bai daug klau­si­mų“, – tei­ gė par­la­men­ta­rė.

Dar­bo gru­pė taip pat aiš­ki­na­si, ko­kiu pa­grin­du A.Bo­so val­do­mai bend­ro­vei Kark­lė­je yra iš­nuo­mo­ta vals­ty­bi­nė že­mė.

Aiš­kin­tis pri­rei­kė, nes at­si­ra­do tos že­mės sa­vi­nin­kų, ku­rie ją val­ dė, iki ji bu­vo na­cio­na­li­zuo­ta, pa­li­ kuo­nių, no­rin­čių at­kur­ti nuo­sa­vy­ bės tei­sę bū­tent į tą že­mę, ku­rio­je da­bar ga­no­si el­niai.

Vals­ty­bė žmo­nėms už že­mę siū­lo kom­pen­sa­ci­jas – po tūks­tan­tį li­tų už hek­ta­rą – ar­ba nuo­sa­vy­bę per­ kel­ti į Plun­gės ra­jo­ną.

A.Bi­lo­tai­tė tvir­ti­no, kad ty­ri­mas bus tę­sia­mas: „Nie­kam ne pa­slap­ tis, kad že­mė A.Bo­sui bu­vo iš­nuo­ mo­ta ne per auk­cio­ną. Esą taip nu­ ti­ko, nes nuo­mo­tis ją no­rą pa­reiš­kė

tik vie­nas žmo­gus. Ta­čiau, ma­nau, jei žmo­nės bū­tų ži­no­ję, bū­tų su­si­ do­mė­ję, juk pa­jū­ris vi­sus do­mi­na.

Mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai aiš­ki­no, kad yra są­ly­gų, kai že­mę sau­go­mo­je te­ ri­to­ri­jo­je ga­li­ma iš­nuo­mo­ti ne per auk­cio­ną, ta­čiau į tai dar rei­kia įsi­ gi­lin­ti.“

„Ta­rė­jų ins­ti­tu­tas ver­ti­na­mas kaip pa­de­dan­tis in­teg­ruo­ti pro­fe­sio­ na­lus ir ne­pro­fe­sio­na­lus bend­ram sie­kiui – už­tik­rin­ti as­mens tei­sę į tin­ka­mą teis­mi­nę gy­ny­bą“, – tei­ gia­ma Vy­riau­sy­bės iš­va­do­je.

Jo­je taip pat pa­brė­žia­ma, kad už­sie­nio ša­lių pra­kti­ka ir at­lik­ ti ty­ri­mai liu­di­ja, jog vi­suo­me­nės in­dė­lis vyk­dant tei­sin­gu­mą yra di­džiau­sias, jei­gu ta­rė­jams su­tei­ kia­mas spren­džia­ma­sis bal­sas.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja jau yra pa­ren­gu­si įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­ riuo siū­lo­ma leis­ti vi­suo­me­nės at­sto­vams da­ly­vau­ti spren­džiant by­las teis­muo­se, tu­rint spren­ džia­mą­jį bal­są. Ta­čiau to­kiam ta­ rė­jo sta­tu­sui įtvir­tin­ti rei­ka­lin­gos Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sos.

Kai dėl Kons­ti­tu­ci­jos pa­tai­sų ap­si­spręs Sei­mas, bus ati­tin­ka­ mai ko­re­guo­ja­mas mi­nis­te­ri­jos pa­reng­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, de­ ta­liai reg­la­men­tuo­jan­tis vi­są ta­rė­ jų da­ly­va­vi­mo ei­gą teis­mų dar­be. „Il­gą lai­ką bu­vo ven­gia­ma at­ vi­rai dis­ku­tuo­ti dėl ta­rė­jų teis­ muo­se, o vyks­tan­čios dis­ku­si­jos

įgau­da­vo iš­kreip­tas for­mas – vi­ suo­me­nės to­ta­lus ne­pa­si­ti­kė­ji­mas teis­mais ir teis­mų to­ta­lus ne­pa­si­ ti­kė­ji­mas vi­suo­me­nės at­sto­vais“, – tvir­ti­no tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius.

Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius:

Pa­reng­tas konk­re­ tus pro­jek­tas, pa­gal ku­rį ta­rė­jai da­ly­ vau­tų spren­džiant vi­suo­me­nei ak­tua­ liau­sias by­las.

„Pa­si­ro­do, no­rint su­ras­ti tin­ ka­mus spren­di­mus tai vi­siš­kai įma­no­ma. Pa­reng­tas konk­re­tus pro­jek­tas, pa­gal ku­rį ta­rė­jai da­ ly­vau­tų spren­džiant vi­suo­me­nei ak­tua­liau­sias by­las. Tai teis­mus pa­da­ry­tų at­vi­res­nius ir su­pran­ ta­mes­nius, teis­mų spren­di­mus – tei­sin­ges­nius ir aiš­kes­nius. Fi­ nan­si­nė ir or­ga­ni­za­ci­nė naš­ta iš­ lai­kant teis­mų sis­te­mą pa­di­dė­tų mi­ni­ma­liai“, – pri­dū­rė jis. „Klaipėdos“, BNS inf.

Kai­nos ne­su­ži­no­jo

Par­la­men­ta­rės ži­nio­mis, 49 hek­ ta­rai vals­ty­bi­nės že­mės Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke yra iš­nuo­mo­ ta bend­ro­vei Va­ka­rų Lie­tu­vos pra­ mo­nės ir fi­nan­sų kor­po­ra­ci­jai, ku­ rios pre­zi­den­tas yra A.Bo­sas.

Sei­mo na­riams ne­pa­vy­ko su­ži­ no­ti, už ko­kią kai­ną že­mė iš­nuo­ mo­ta – dėl šių duo­me­nų į at­sa­kin­ gas ins­ti­tu­ci­jas bus krei­pia­ma­si raš­tu. „Jei nu­sta­ty­si­me, kad mi­nist­ro įsa­ky­mas, ku­riuo leis­ta steig­ti el­ ny­ną, ne­tei­sė­tas, siek­si­me jį anu­ liuo­ti. Tuo­met ga­li tek­ti kom­pen­ suo­ti dėl to­kio ne­tei­sė­to spren­di­mo as­mens pa­tir­tus nuo­sto­lius ir rei­ ka­lau­ti at­sa­ko­my­bės iš žmo­nių, priė­mu­sių to­kį spren­di­mą“, – į atei­tį žvel­gė A.Bi­lo­tai­tė.

Pri­ta­ri­mas: Vy­riau­sy­bė su­tin­ka, kad teis­muo­se at­si­ras­tų vi­suo­me­

nės ta­rė­jų ins­ti­tu­tas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Informacijos nutekinimo ty­ri­mą baig­s šie­met Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl ga­li­mo pa­ rei­gū­nų pikt­nau­džia­vi­mo at­sklei­ džiant in­for­ma­ci­ją apie pla­nuo­tus tei­sė­sau­gos veiks­mus prieš ban­ ką „Sno­ras“ pro­ku­ro­rai žada baig­ ti dar šiais metais.

Tai pa­tvir­ti­no va­kar Sei­mo An­ti­ko­ rup­ci­jos ko­mi­si­jai in­for­ma­ci­ją dėl at­lie­ka­mo ty­ri­mo pa­tei­kęs Ge­ne­ ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros Bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo de­par­ta­men­to pro­ ku­ro­ras Da­rius Čap­li­kas.

Sei­mo na­riai tei­ra­vo­si, kas ap­ klaus­ti šia­me ty­ri­me. Pro­ku­ro­ras tvir­ti­no, jog ap­klau­sos dar ne­baig­ tos, o ap­klau­sia­mų as­me­nų są­ra­šas il­gas: „Aš tik­rai vi­sų neiš­var­dy­siu, jų ap­klaus­ta tik­rai ne­ma­žai. Tai yra vi­si as­me­nys, ku­rie da­ly­va­vo pa­si­ ta­ri­me, ir vi­si, ku­rie su­si­ję, – ir iš

pro­ku­ra­tū­ros, ir iš Fi­nan­si­nių nu­si­ kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos, ir iš Lie­ tu­vos ban­ko.“ Pa­si­tei­ra­vus, ar ap­klaus­ti in­ for­ma­ci­ją apie „Sno­rą“ pa­skel­ bu­sio „Lie­tu­vos ry­to“ žur­na­lis­tai, D.Čap­li­kas at­sa­kė tei­gia­mai, ta­čiau į klau­si­mą, ar bu­vo pa­rei­ka­lau­ta at­ skleis­ti šal­ti­nį, sa­kė ne­ga­lin­tis at­ sa­ky­ti, nes tai jau iki­teis­mi­nio ty­ ri­mo duo­me­nys.

Praei­tą mė­ne­sį ge­ne­ra­li­nis pro­ ku­ro­ras Da­rius Va­lys pra­ne­šė, kad bu­vu­siam Fi­nan­si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vo pa­va­duo­to­jui Vy­tau­tui Gir­ža­dui yra pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl do­ku­ men­tų klas­to­ji­mo ir pikt­nau­džia­ vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi.

Per­nai lapk­ri­tį prieš pat na­ cio­na­li­zuo­jant „Sno­rą“ dien­raš­

tis „Lie­tu­vos ry­tas“, ci­tuo­da­mas ano­ni­mi­nius šal­ti­nius, pra­ne­šė, kad val­džia „ke­ti­na su­si­do­ro­ti su lie­tu­viš­ku ban­ku“.

FNTT di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jui V.Gir­ ža­dui ne­pa­lan­kūs bu­vo abu ty­ri­mai po­ lig­ra­fu. Šių me­tų va­sa­rį Ge­ne­ra­li­nė­je pro­ ku­ra­tū­ro­je pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas dėl in­for­ma­ci­jos apie pla­nuo­ ja­mus pa­rei­gū­nų veiks­mus, ti­riant ban­ko „Sno­ras“ veik­lą, ne­tei­sė­to at­sklei­di­mo. Ty­ri­mas pra­dė­tas dėl ga­li­mo pikt­nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­

ne pa­dė­ti­mi. Bu­vęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis FNTT va­do­vų at­lei­di­mo ap­lin­ky­bes ty­ru­ siai Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ jai tvir­ti­no, kad pa­nai­kin­ti lei­di­mus jiems dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja siū­ lė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas (VSD). „Gau­ta VSD pa­žy­ma, ku­rio­je, ci­tuo­ju, siū­lo­ma „sku­biai spręs­ti dėl lei­di­mų dirb­ti ar su­si­pa­žin­ti su slap­ ta in­for­ma­ci­ja pa­nai­ki­ni­mo“ FNTT va­do­vams“, – ko­mi­si­jos na­riams yra sa­kęs R.Pa­lai­tis. Tai ro­do pa­vie­šin­ta jo liu­di­ji­mo ste­nog­ra­ma.

R.Pa­lai­tis į ko­mi­si­ją liu­dy­ti bu­ vo kvies­tas du kar­tus ir abu kar­tus tvir­ti­no bū­tent to­kio tu­ri­nio pa­žy­ mą ga­vęs iš VSD. Jis pa­brė­žė, kad tai bu­vo ne ofi­cia­lus VSD tei­ki­mas dėl lei­di­mo dirb­ti su slap­ta in­for­ ma­ci­ja pa­nai­ki­ni­mo, o pa­žy­ma.

VSD ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ge­di­ mi­nas Gri­na ne kar­tą yra tvir­ti­nęs, kad jo va­do­vau­ja­ma ins­ti­tu­ci­ja jo­ kio siū­ly­mo ne­tei­kė, tik in­for­ma­vo mi­nist­rą ir ra­gi­no jį ap­si­spręs­ti.

Taip pat R.Pa­lai­tis ko­mi­si­jai dės­ tė, jog FNTT di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jui V.Gir­ža­dui ne­pa­lan­kūs bu­vo abu ty­ri­mai po­lig­ra­fu, o ty­ri­ mo re­zul­ta­tai pa­ro­dę, kad „jis me­ la­vo at­sa­kant ir į klau­si­mus apie in­for­ma­ci­jos da­li­ji­mą neį­ga­lio­ tiems as­me­nims“.

Bu­vęs mi­nist­ras tvir­ti­no ty­ri­mo duo­me­nis kon­fi­den­cia­liai ap­ta­ręs su Pre­zi­den­te Da­lia Gry­baus­kai­te ir prem­je­ru And­riu­mi Ku­bi­liu­mi.

Pre­zi­den­tė pa­rė­mė su­si­komp­ro­ mi­ta­vu­sių FNTT va­do­vų at­lei­di­mą, bet prem­je­ras tam pa­si­prie­ši­no. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

ketvirtadienis, birželio 21, 2012

nuomonės

Pa­si­nau­do­jo mū­sų var­du

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Išbandymai premjerui Stasys Gudavičius

A

ndrius Kubilius jau gegužės pradžioje pasigyrė, kad jo vadovaujama Vyriausybė tapo rekordininke. Iš tikrųjų, penkioliktasis Ministrų kabinetas, centro dešinės koalicijos suformuotas dar 2008-ųjų pabaigoje, viršijo visus politinius rekordus ir tapo ilgiausiai dirbančia Vyriausybe šiuolaikinėje Lietuvoje.

Iki Seimo rinkimų liko kiek daugiau kaip 100 dienų. Vargu ar per tokį trumpą laiką A.Kubiliaus kabinetas sužlugs ir bus suformuotas naujas.

Kas taps naujuoju šešioliktajai Vyriausybei vadovausiančiu premjeru? Galimybių paletė labai spalvinga.

Taigi, kaip jau buvo prognozuota maždaug prieš metus, penkioliktoji Vyriausybė, nepaisant visų sukrėtimų, sugebės pagerinti dar vieną rekordą, išbūdama valdžioje visą jai skirtą ketverių metų kadenciją – kaip sakoma, nuo skambučio iki skambučio.

Svyruojančių ir besipykstančių koalicijų, politinės bei finansų krizės, visokių kitokių išbandymų laikais toks stabilumas, be jokios abejonės, yra tam tikra vertybė.

Bet dar reikės įvertinti, ar šis stabilumas nepavirto stagnacija. Kartais atrodo, kad sąstingis tiesiog dvelkia ore – Vyriausybė lyg ir sugalvojusi nemažai visokių socialinių ir ekonominių reformų, bet tik nedaugelį jų pasistengė įgyvendinti. Į šią A.Kubiliaus komandos bėdą ne kartą ir ne du jau atkreipė dėmesį pati Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Tačiau tikrąjį dabartinės Vyriausybės ir ją sudarančių partijų įvertinimą šių metų spalį pateiks rinkėjai, balsuodami dėl naujojo Seimo. Kol kas apklausos nepalankios valdančiajai Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demo-

kratams bei dviem jos liberalioms partnerėms valdžioje.

Bet Lietuvoje 100 dienų yra gana daug. Visuomenės nuotaikos, jeigu kardinaliai ir nepakis, vis dėlto gali pakrypti į valdančiosioms partijoms palankesnę pusę.

Be to, daug sykių politologai, sociologai ir apžvalgininkai jau yra kartoję, kad dar neaišku, kokia bus politinė dėlionė po Seimo rinkimų. Naują valdančiąją daugumą gali sudaryti ir socialdemokratai su kitomis kairiosiomis ar centro kairiosiomis partijomis, ir tie patys konservatoriai, vėl pritraukę dešinįjį centrą ar centristinių pažiūrų politikus, kurie pateks į būsimą Seimą. Netgi neatmestina vien centristinė Vyriausybė, jeigu būtų sugebėta eliminuoti du politinius banginius – socialdemokratus ir konservatorius. O gal atvirkščiai – pagaliau turėsime vaivorykštės koaliciją, kurią suformuotų tie patys du politiniai banginiai, visą „mailių“ palikę už valdžios borto.

Viskas priklausys nuo daugybės dalykų – ne tik nuo rinkimuose kiekvienos partijos gauto labai konkretaus balsų skaičiaus, bet ir nuo partijų aktyvumo bei gebėjimo po rinkimų tartis dėl naujos politinės daugumos, taip pat – nuo nuolaidų, kurias kiekviena partija darys potencialiems partneriams, pavyzdžiui, kiek ir kokių ministrų portfelių pasiūlys naujoje Vyriausybėje. Akivaizdu, kad kai kurios partijos eis į tą pusę, kurioje joms bus pasiūlyta daugiau.

O kas taps naujuoju šešioliktajai Vyriausybei vadovausiančiu premjeru? Galimybių paletė labai spalvinga. Kiekvienos didesnės partijos lyderis ir jo aplinkos žmonės gali tapti potencialiais kandidatais į ministrus pirmininkus.

Viktoras Uspaskichas, Valentinas Mazuronis, Algirdas Butkevičius arba Ričaradas Malinauskas, arba Juozas Olekas, Eligijus Masiulis, Artūras Zuokas, Algis Čaplikas, Irena Degutienė, netgi tas pats A.Kubilius. Šis, jeigu įvyktų toks stebuklas, kad po rudens rinkimų vėl būtų paskirtas premjeru, pagerintų ne tik Vyriausybės ilgaamžiškumo, bet ir premjeravimo rekordus.

Tačiau svarbiausias klausimas tiek šiandien, tiek ir artimiausioje ateityje – kuris iš potencialių ministrų pirmininkų sugebės užtikrinti stabilų vystymąsi, o ne stabilią stagnaciją? Atsakymas šį rudenį bus rinkėjų, politikų ir Prezidentės rankose.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

G

ra­žus šū­kis, kvie­tęs pa­sau­ lio že­mai­čius į suei­gą, te­ bu­vo spąs­tai pa­tik­lie­siems, sie­kiant tiks­lų, ku­riems ne­ pri­ta­ria­me.

Ge­gu­žę į Pa­lan­gą kvies­ti že­mai­čiai ma­nė, kad drau­ge su­si­rin­kę kal­bės apie mei­lės dei­vę Mil­dą, apie bend­ rus rei­ka­lus. Taip bu­vo pri­sta­to­ ma kvie­ti­me. Tad Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos na­riai, vi­sa­da bū­da­mi už bend­rys­tę ir gra­žius dar­bus, no­riai su­ti­ko da­ly­vau­ti ir šio­je suei­go­je.

Esa­me kul­tū­ros drau­gi­ja, to­dėl ne tik pa­tys ne­sie­kia­me re­vi­zuo­ti Lie­ tu­vos Kons­ti­tu­ci­jos, bet ir at­me­ta­ me pa­na­šias kal­bas.

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Var­gas dėl suo­liu­kų

Mies­to suo­liu­kų bai­su­mas tie­siog iš pro­to ve­da. Kur ne­nuei­si, vi­si su­pu­ vę, su­krio­šę ar ne­nu­da­žy­ti. Va­sa­ rai įsi­bė­gė­jus jo­kių po­ky­čių ne­ma­ ty­ti. Bai­su net at­si­sės­ti. Ko­kį įspū­dį tu­ris­tams pa­lie­ka Klai­pė­da, ku­ri net suo­liu­kų ne­sut­var­ko?

Mo­ni­ka

Tą­kart bu­vo­me tie­siog su­klai­din­ ti. Juo la­biau ne­ži­no­jo­me ir net ne­ nu­tuo­kė­me, kad Že­mai­čių kul­tū­ ros drau­gi­jos var­das bus pa­nau­do­tas prieš mū­sų va­lią.

To­dėl esa­me pri­vers­ti pa­reikš­ti, kad vi­si drau­gi­jos sky­riai ka­te­go­riš­ kai at­si­ri­bo­ja nuo suei­go­je da­ly­va­vu­ sių žmo­nių gru­pe­lės sie­kio at­kur­ti ka­ra­lys­tę ir skelb­ti Lie­tu­vos Res­pub­ li­ką ne­tei­sė­ta.

Mū­sų drau­gi­jos tiks­lai – puo­se­lė­ ti kraš­to is­to­ri­ją, kal­bą, tra­di­ci­jas ir pa­vel­dą. Bū­tent taip ir vei­kia Že­mai­ čių kul­tū­ros drau­gi­jos sky­riai bei na­ riai. Esa­me nei po­li­ti­nė, nei re­li­gi­nė or­ga­ni­za­ci­ja.

Su­ta­ria­me su Ka­ta­li­kų baž­ny­čios ins­ti­tu­ci­ja ir džiau­gia­mės ga­lė­da­ mi drau­ge dirb­ti kraš­to bei kraš­ tie­čių la­bui. Juk ka­ta­li­kų ži­nia apie pa­sku­ti­nius Eu­ro­pos pa­go­nis že­ mai­čius iš­gar­si­no mū­sų var­dą ir lei­ do pla­čiau kal­bė­ti apie mū­sų ta­pa­ ty­bės sa­vi­tu­mą.

Konf­ron­ta­ci­jos, pyk­čiai nie­ka­ da ne­bu­vo bū­din­gi drau­gi­jos veik­ lai. Ne­ma­lo­nu klau­sy­tis ne­pro­tin­gų kal­bų apie ka­ra­lys­tes, o kai sa­vo tiks­ lams prieš mū­sų va­lią kaž­kas pa­nau­ do­jo ge­rą drau­gi­jos var­dą, ne­ma­lo­nu dvi­gu­bai.

Me­la­gin­gos nuo­lai­dos

Ne­leis­ti­na veik­la

Dvi­ra­čių nuo­mos punk­te ke­ti­nau iš­si­ nuo­mo­ti dvi­ra­tį. Nuo­mos punk­to dar­ buo­to­jas pa­rei­ka­la­vo iš ma­nęs as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės. Pa­da­vęs kor­te­lę pa­ ste­bė­jau, kad jis man ne­ke­ti­na jos grą­ žin­ti. Pa­si­tei­ra­vęs su­ži­no­jau, kad do­ ku­men­tas pai­ma­mas kaip už­sta­tas.

Pa­si­bai­sė­jęs nu­ta­riau ne­si­nuo­mo­ti dvi­ ra­čio. Toks leng­va­bū­diš­kas do­ku­men­to da­li­ji­mas ga­li baig­tis sko­la ban­ke.

Auš­ri­nė

Vi­lius

Pie­tūs su do­va­nė­le

Ne­se­niai kai­my­nų ka­tė at­si­ve­dė nau­ją ka­čiu­kų va­dą. Ma­niau, pa­dė­siu juos kam nors pa­do­va­no­ti. De­ja, ne­spė­jau.

Kai­my­nė su­ma­nė sa­vaip at­si­kra­ty­ ti ne­lauk­ta naš­ta. Iš­si­ne­šu­si tris be­ jė­gius gy­vū­nė­lius į kie­mą ji juos už­ mu­šė ak­me­niu. Li­kau šo­ki­ruo­ta to­kio ne­žmo­niš­ko kai­my­nės el­ge­sio.

Ade­lė

Liu­das

Ag­re­si­ja prieš gy­vū­nus

Sta­nis­lo­vas Kas­pa­ra­vi­čius Že­mai­čių kul­tū­ros bend­ri­jos pir­mi­nin­kas

Vi­sa­da at­krei­piu dė­me­sį į pre­ky­bos cent­rų or­ga­ni­zuo­ja­mas ak­ci­jas. Bū­tų kvai­la ne­pa­si­nau­do­ti pro­ga įsi­gy­ti pre­ kę pi­giau. Liū­di­na tik tai, kad daž­nai pre­ky­bi­nin­kai ap­gau­di­nė­ja sa­vo pir­kė­ jus. Ak­ci­jos me­tu nu­si­pir­kau elekt­ri­nį vir­du­lį. Če­ky­je bu­vo nu­ro­dy­ta, kad aš su­tau­piau 20 li­tų. Nup­lė­šus kai­ną, pa­ ma­čiau, jog prieš nuo­lai­dą pre­kė kai­ na­vo tiek pat, kiek su nuo­lai­da.

Daž­nai ten­ka pie­tau­ti mies­te. Ypač mėgs­tu lau­ko ka­vi­nes. De­ja, po pa­ sta­ro­jo ap­si­lan­ky­mo dar il­gai ne­ kel­siu ten ko­jos. Už­si­sa­kiu­si die­ nos pie­tus, jų su­lau­kiau tik po ge­ros va­lan­dos. Pag­rin­di­nis pa­ tie­ka­las bu­vo su­de­gin­tas, bul­vės neiš­vi­ru­sios. Blo­giau­sia, kad sriu­ bo­je ra­dau plau­ką. Vi­sa die­na bu­ vo su­ga­din­ta.

Gė­jų links­my­bės

Su drau­gais nu­spren­dė­me pra­leis­ti po­pie­tę par­ke. Links­mai be­si­šne­ku­ čiuo­da­mi pa­ma­tė­me krau­pų vaiz­dą.

Ne­to­li mū­sų, gal už pen­kias­de­šimt met­rų, my­lė­jo­si gė­jų po­re­lė. Vi­du­ ry­je die­nos, vie­šo­je vie­to­je. Jų mei­ lės įkarš­čio ne­nut­rau­kė net praei­vių žvilgs­niai ir šūks­niai. To­kio akip­lė­ šiš­ku­mo gy­ve­ni­me ne­te­ko ma­ty­ti.

Lai­mo­nas Pa­ren­gė Sand­ra Šen­ker

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Misija: Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos tiks­lai – puo­se­lė­ti kraš­to is­to­ri­ją, kal­bą, tra­di­ci­jas ir pa­vel­dą.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, birželio 21, 2012

užribis Po links­my­bių – pra­ra­di­mas

Va­gia ma­ši­nas ir jų da­lis

Ne­su­val­dė au­to­mo­bi­lio

1971 me­tais gi­męs Ni­dos gat­vė­je gy­ve­nan­tis klai­pė­die­tis par­si­ve­ dė na­mo ne­pa­žįs­ta­mą mer­gi­ną, o ry­tą pa­bu­dęs pa­ste­bė­jo, kad na­mie ne­bė­ra ne­šio­ja­mo­jo kom­ piu­te­rio, ver­to 800 li­tų. Pa­rei­gū­ nai nu­sta­tė, kad va­gi­lė – 1990 me­tais gi­mu­si be­na­mė Ri­ta. Pa­ na­šu, jog tai ne pir­ma to­kiu bū­ du įvyk­dy­ta jos va­gys­tė.

Ant­ra­die­nį Klai­pė­do­je iš Deb­re­ ce­no gat­vės 47-ojo na­mo kie­mo pa­vog­tas 2001 me­tais pa­ga­min­ tas „Volks­wa­gen Pas­sat“, įver­ tin­tas 11 tūkst. li­tų. Nak­tį prie I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vės 1-ojo na­ mo nuo au­to­mo­bi­lio „Volks­wa­ gen Toua­reg“ va­gys nu­gvel­bė prie­ki­nius ži­bin­tus. Jie įver­tin­ti 3 tūkst. li­tų.

Tre­čia­die­nį 12.45 val. P.Li­dei­ kio ir Pa­ma­rio gat­vės san­kry­žo­ je įvy­ko ava­ri­ja, ku­rio­je su­žeis­ ti trys žmo­nės. 35 me­tų „Maz­da 323“ vai­ruo­to­jas di­džiu­liu grei­ čiu įva­žia­vo į san­kry­žą iš Aud­ros gat­vės, ne­su­val­dė au­to­mo­bi­lio ir iš­lė­kė į prie­šin­gą eis­mo juos­tą.

Su­žeis­tas ava­ri­jos kal­ti­nin­kas ir ki­ta ma­ši­na va­žia­vę žmo­nės.

Plė­ši­ka­vo na­mie pa­li­ku­sios vai­kus

Di­džiau­sios Kau­ no nu­si­kals­ta­mos gru­puo­tės, va­di­na­ mos dak­ta­rais, bau­ džia­mo­ji by­la ar­ tė­ja prie pa­bai­gos.

Kal­ti­na­mų­jų ir liu­ dy­to­jų ap­klau­sa baig­ta.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pen­si­nin­kus plė­šu­sios, mu­šu­sios ir ki­taip skriau­du­sios či­go­nės su­lau­ kė dar vie­no, bet ne pa­sku­ti­nio ap­ kal­ti­na­mo­jo nuo­spren­džio.

Sta­tu­sas: lais­vi, bet kal­ti­na­mi sun­kiais nu­si­kal­ti­mais bei sau­go­mi „Aro“

vy­rų tei­sia­mie­ji už liu­di­ji­mą prieš gau­jos va­dei­vas lau­kia iš teis­mo ma­ lo­nių.

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

„Dak­ta­rų“ by­la – į pa­bai­gą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

V.Be­lec­ko pa­sa­kų ne­si­klau­sys

Lie­pos pra­džio­je ti­ki­ma­si pa­kal­ bin­ti pa­sku­ti­nį liu­dy­to­ją – by­lą ty­ ru­sį Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­ mo ty­ri­mo vy­riau­sio­sios val­dy­bos ko­mi­sa­rą ins­pek­to­rių Re­na­tą Mar­ ti­šių, ap­do­va­no­tą Vy­čio kry­žiaus or­di­no me­da­liu.

Ti­ki­ma­si, kad jis paaiš­kins kai ku­riuos by­los liap­su­sus. Iš­kart po to bus pe­rei­ta prie teis­mi­nių gin­čų, tai yra vals­ty­bės kal­tin­to­jas ar­gu­ men­tuos, ko­dėl tei­sia­mie­ji yra ver­ti jo pa­siū­ly­tos baus­mės, o ad­vo­ka­tai dės­tys gy­ny­bos ar­gu­men­tus.

Ke­lių pra­šy­mų tei­sė­jų ko­le­gi­ja nu­spren­dė ne­ten­kin­ti. Pa­vyz­džiui, ke­ti­na­ma ne­kvies­ti da­bar JAV gy­ ve­nan­čios mo­ters, ku­ri mi­nė­jo, jog 1993 me­tų gruo­džio 26 die­ną Ri­ man­tas Ga­nu­saus­kas gu­lė­jo li­go­ ni­nė­je be są­mo­nės. Nors, by­los duo­me­ni­mis, prieš pa­rą jis bu­vo nu­šau­tas ir už­kas­tas miš­ke.

Nusp­ręs­ta nee­ta­puo­ti ap­klau­sai ir iki gy­vos gal­vos įka­lin­to Vla­do Be­ lec­ko, nes jo laiš­kuo­se mi­ni­mi fak­tai prieš­ta­rau­ja ne tik kal­ti­ni­mo, bet ir nuo jo be­si­gi­nan­čių tei­sia­mų­jų tei­gi­ niams. Įver­tin­tas ir šio vy­ro po­mė­gis ve­džio­ti pa­rei­gū­nus už no­sies.

Drau­ge ka­lė­jo Si­bi­re

Tre­čia­die­nį gau­jos va­dei­vo­mis va­di­ na­mi Hen­ri­kas Dak­ta­ras ir Egi­di­jus Aba­rius tu­rė­jo tei­sę dar kar­tą už­duo­ ti klau­si­mus bu­vu­siam bend­ri­nin­kui, liu­di­jan­čiam prieš juos Rim­vy­dui Ži­ lins­kui. Šis kar­tu su ki­tais ke­tu­riais kal­ti­na­mai­siais yra sau­go­mas ir į teis­mo sa­lę at­ve­da­mas su kau­ke, ly­ di­mas gink­luo­tų „Aro“ vy­rų.

Prieš daug me­tų H.Dak­ta­ras ir R.Ži­lins­kas Si­bi­re kar­tu sė­dė­jo ka­ lė­ji­me. Bū­tent ši pa­žin­tis su­ve­ dė vy­rus ir lais­vė­je. Spi­ri­to „biz­

nį“ pra­dė­ju­siam H.Dak­ta­rui ta­da rei­kė­jo pa­ti­ki­mų žmo­nių. Ru­si­jos nu­si­kal­tė­lių pa­gar­bą pel­nęs R.Ži­ lins­kas lai­kė­si ne­ra­šy­tų įsta­ty­mų ir bu­vo iš­ti­ki­mas par­tne­ris.

Da­bar abu vy­rai yra skir­tin­go­se ba­ri­ka­dų pu­sė­se, vie­nas sė­di už gro­ tų, ki­tas – sa­lės ga­le, ap­sup­tas arie­ čių. Pa­si­bai­gus teis­mo po­sė­džiui išei­nan­čiam R.Ži­lins­kui H.Dak­ta­ras ne­re­tai pa­sa­ko po­rą žo­džių. Daž­ niau­siai krei­pia­si į jį šyp­so­da­ma­sis.

Per kiek dau­giau nei me­tus, kai by­la nag­ ri­nė­ja­ma teis­me, ji išau­go. Teis­mą pa­ sie­kė 73 by­los to­mai, da­bar ją su­da­ro 87 to­mai. „Nu ką tu, Ri­mai, bu­vai se­nas drau­gas, Si­bi­rus kar­tu praė­jom, o da­bar prieš ma­ne kal­bi. Ar gra­žu?“ – ban­do kal­bin­ti bu­vu­sį se­nų die­nų bi­čiu­lį H.Dak­ta­ras, ta­čiau at­sa­ky­ mo daž­niau­siai ne­su­lau­kia.

Bi­jo­jo ke­lia­la­pio į Ame­ri­ką

Tre­čia­die­nį H.Dak­ta­ras R.Ži­lins­ ko pa­klau­sė, ka­da ir kaip yra jį ap­ ga­vęs. „O ką, gal ne? Jūs rū­mus pa­si­sta­ tė­te, ko­kio­mis ma­ši­no­mis va­ži­nė­ jo­te, o aš – su­pu­vu­siu ope­liu“, – at­rė­žė R.Ži­lins­kas. „O tu na­mo ne­tu­rė­jai?“ – pa­ klau­sė H.Dak­ta­ras. „Tai bu­vo ma­no uoš­vės na­mas“, – at­šo­vė bu­vęs bend­ri­nin­kas. „Bet pa­sta­ty­tas už ta­vo pi­ni­gus, ku­riuos tu už­dir­bai su mu­mis kar­ tu“, – at­si­kir­to H.Dak­ta­ras.

Ti­kin­da­mas, kad bu­vęs drau­gas jį iš­da­vė ir liu­di­jo, kaip rei­kė­jo pa­ rei­gū­nams, H.Dak­ta­ras aiš­ki­no,

jog už pi­ni­gus R.Ži­lins­kas pa­da­ry­ tų bet ką. „O ko­dėl ta­vo gi­mi­nai­čiai at­va­ žia­vo pas ma­no gi­mi­nai­čius ir pa­ siū­lė su­si­tar­ti, kad už 200 tūks­tan­ čių ar­ba bu­tą tu pa­sa­ky­si tie­są apie Mon­go­lą, ti­po jis gy­vas?“ – klau­sė H.Dak­ta­ras.

R.Ži­lins­kas tai pa­nei­gė ir pa­pa­ sa­ko­jo pa­ts po Ri­man­to Ga­nu­saus­ ko nu­žu­dy­mo pa­sku­bė­jęs par­duo­ti uoš­vės na­mą Už­lie­džiuo­se, kad bū­tų kuo to­liau nuo va­dei­vos akių. „Bi­jo­ jau, kad ir man ke­lia­la­pio į Ame­ri­ką neiš­ra­šy­tų“, – iro­ni­za­vo jis.

Tre­čia­die­nį Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas 32 me­tų klai­pė­die­tei Alio­ nai Ju­re­vi­čiū­tei sky­rė 6,5, o jos bend­ri­nin­kei ma­ri­jam­po­lie­tei 20me­tei Eri­kai Ivoš­kai­tei – 5,5 me­tų ne­lais­vės.

Nu­teis­to­sios tu­rės at­ly­gin­ti nu­ ken­tė­ju­sie­siems pa­da­ry­tą tur­ti­nę bei ne­tur­ti­nę ža­lą, ku­ri teis­mo spren­di­ mu su­ma­žin­ta iki 70 tūkst. li­tų.

Jau­nos, vai­kų tu­rin­čios mo­te­rys gud­ru­mu pa­tek­da­vo į gar­baus am­

Po­zi­ci­ja: A.Ju­re­vi­čiū­tė ir E.Ivoš­kai­tė ne­bu­vo lin­ku­sios pri­pa­žin­ti kal­tės.

By­li­nė­ja­si ke­liais fron­tais

Per kiek dau­giau nei me­tus, kai by­la nag­ri­nė­ja­ma teis­me, ji išau­go.

Teis­mą pa­sie­kė 73 by­los to­mai, da­ bar ją su­da­ro 87 to­mai.

Iš di­džiu­lės gru­pės žmo­nių, pri­ skir­tos „Dak­ta­rų“ gau­jai, ne­ma­ža da­ lis yra žu­vę, mi­rę ar din­gę be ži­nios.

To­li gra­žu ne vi­sos pik­ta­da­ry­bės su­gu­lė į by­lą, nes da­lis nuo su­si­ vie­ni­ji­mo nu­ken­tė­ju­sių žmo­nių po dau­ge­lio me­tų at­si­sa­kė pre­ten­zi­jų.

Ne­ma­ža da­lis nu­si­kal­ti­mų ne­pa­te­ ko į by­lą, nes įsi­ga­lio­jo se­na­tis.

Da­lis kal­ti­ni­mų iki nuo­spren­džio taip pat ga­li su­nyk­ti dėl se­na­ties.

Kol Klai­pė­do­je nag­ri­nė­ja­ma di­ džio­ji gau­jos by­la, H.Dak­ta­ras by­ li­nė­ja­si su žur­na­lis­tu, pa­ra­šiu­siu apie jį kny­gą. Jis rei­ka­lau­ja pa­si­ da­ly­ti pel­nu už jau par­duo­tus eg­ zemp­lio­rius, at­ly­gin­ti ne­tur­ti­nę ža­lą dėl tei­sės į pri­va­tų gy­ve­ni­mą pa­žei­di­mo bei su­mo­kė­ti kom­pen­ sa­ci­ją už au­to­ri­nes tei­ses.

Be to, H.Dak­ta­ras by­li­nė­ja­si ir su Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­tu dėl ka­li­ ni­mo są­ly­gų Lu­kiš­kė­se. Jo žmo­na Ra­mu­tė Dak­ta­rie­nė yra mi­nė­ju­ si, jog pa­rei­gū­nai ban­do pa­tei­sin­ti dar ne­nu­teis­to jos su­tuok­ti­nio lai­ ky­mą pus­rū­sy­je, teig­da­mi tu­rin­tys in­for­ma­ci­ją apie ren­gia­mą pa­si­kė­ si­ni­mą į jo gy­vy­bę.

žiaus klai­pė­die­čių bu­tus. Ne kar­tą ge­ruo­ju pi­ni­gų nea­ti­da­vu­sius se­ no­lius jos mu­šė, gra­si­no pa­pjau­ sian­čios, smur­ta­vo. Ne vie­nai au­ kai pri­rei­kė me­di­kų pa­gal­bos. Či­go­nės iš klai­pė­die­čių na­mų pa­grob­da­vo pi­ni­gus, bran­ge­ny­bes, ban­ko kor­te­les.

Kiek nu­si­kal­ti­mų įvyk­dė šios bend­ri­nin­kės, iki ga­lo gal net ne­ži­ no­ma, nes pa­gy­ve­nę žmo­nės daž­ nai bi­jo skųs­ti skriau­di­kus. Ba­lan­ dį už pa­na­šius plė­ši­ka­vi­mo at­ve­jus abi mo­te­rys nu­teis­tos Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo.

Dar vie­na by­la dėl to­kių pat nu­si­ kal­ti­mų nag­ri­nė­ja­ma Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­me.

A.Ju­re­vi­čiū­tė tu­ri še­šis vai­kus, jos drau­gė E.Ivoš­kai­tė – vie­ną.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­rei­gū­nus puo­lė pei­liu Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Gel­bė­da­mi nuo vi­siš­kai gir­tų tė­vų ne­prie­žiū­ros tris ma­žy­lius Klai­ pė­dos ra­jo­no po­li­ci­nin­kai tu­rė­jo grum­tis su juos puo­lu­siu vy­ru.

Šios sa­vai­tės pra­džio­je so­cia­li­niai dar­buo­to­jai ap­si­lan­kė Di­tu­vo­je pas ke­tu­ris ma­žy­lius au­gi­nan­čią šei­mą ir su­pra­to, kad bū­ti­na pa­si­rū­pin­ti šios šei­mos vai­kais. Tė­vas ir mo­ti­ na bu­vo vi­siš­kai gir­ti.

Nuo dve­jų iki sep­ty­ne­rių me­ tų am­žiaus vai­kai bu­vo ne­pri­žiū­ rė­ti, to­dėl nu­spręs­ta juos lai­ki­nai ap­gy­ven­din­ti val­diš­kuo­se na­muo­ se, kol tė­vai pra­blai­vės. Vy­riau­sią iš šei­mos at­ža­lų paė­mė ne­to­lie­se gy­ ve­nan­ti mo­čiu­tė, ta­čiau dėl pra­stos svei­ka­tos ki­tais vai­kai­čiais pa­si­rū­ pin­ti se­ne­liai ne­ga­lė­jo.

Paim­ti tri­jų li­ku­sių ma­žy­lių so­ cia­li­niai dar­buo­to­jai at­va­žia­vo ly­ di­mi dvie­jų apy­lin­kės ins­pek­to­ rių. Pa­ma­tęs pa­rei­gū­nus smar­kiai įkau­šęs šei­mos gal­va šo­ko pies­

tu. Vy­ras stvė­rė pei­lį ir pra­dė­jo juo švais­ty­tis, ti­kin­da­mas, kad ne­leis iš­vež­ti vai­kų.

O jų mo­ti­na bu­vo to­kia ne­blai­ vi, kad ne­pa­jė­gė pa­kil­ti nuo kė­dės.

Pa­rei­gū­nams te­ko ne tik ap­sau­ go­ti nuo švais­tū­no mo­te­ris bei vai­kus, bet ir pa­tiems su­ktis nuo mė­to­mų kė­džių, daik­tų bei švais­ ty­mo­si ašt­riu duon­rie­kiu.

Kai veiks­mas per­si­kė­lė į kie­mą, gir­tam vy­rui žo­lė­je su­si­py­nė ko­jos ir šis nu­griu­vo. Tik ta­da jį pa­vy­ ko su­rai­ty­ti. Po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te vy­ras su­vai­di­no, kad yra su­ža­lo­tas.

Me­di­kai jį nu­ga­be­no į li­go­ni­nę, ta­ čiau ten paaiš­kė­jo, jog jis rim­čiau ne­su­ža­lo­tas. Dau­giau nei 3 pro­mi­ les al­ko­ho­lio ga­rų į ma­tuok­lį įpū­tęs vy­ras iš gy­dy­mo įstai­gos pa­bė­go.

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­ mi­sa­ria­te pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl pa­si­prie­ši­ni­mo pa­rei­ gū­nams.

Vai­kų tei­sių sau­go­to­jai kas­dien lan­ko­si šei­mo­je, ga­li bū­ti, kad ma­ žy­liams bus ieš­ko­ma sau­ges­nės vie­ tos nei gir­tau­jan­čių tė­vų na­mai.

8

ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2823 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,2808 JAV do­le­ris 1 2,7210 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6703 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9554 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1419 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5814 Ru­si­jos rub­lis 100 8,3653 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8745

pokytis

–1,2515 % –0,3886 % –0,6535 % –0,3024 % –0,0101 % +0,7000 % –0,2243 % –0,5693 % –0,0070 %

MMA di­dės mi­ni­ma­liai Vy­riau­sy­bė pa­ga­liau nu­ta­rė šią va­sa­rą di­din­ti mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA) pus­šim­čiu li­tų. Ta­čiau tai pa­da­ry­ti ji ža­da mė­ne­siu vė­liau, nei bu­vo pla­nuo­ja­ma, – nuo rugp­ jū­čio pra­džios.

„Vy­riau­sy­bė, at­si­žvelg­da­ma į vi­ sus me­tus tru­ku­sias dis­ku­si­jas su so­cia­li­niais par­tne­riais, priė­mė spren­di­mą nuo rugp­jū­čio 1 d. di­ din­ti MMA iki 850 li­tų. Tik nuo rugp­jū­čio to­dėl, kad vers­las spė­ tų tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti. Dis­ku­si­jos šiek tiek už­tru­ko, tai ga­li­me priim­ ti ir kaip prie­kaiš­tą sau, ta­čiau tai lė­mė dau­ge­lis veiks­nių“, – po Vy­ riau­sy­bės po­sė­džio sa­kė prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius.

And­rius Ku­bi­lius:

Tik nuo rugp­jū­čio, kad vers­las spė­tų tin­ka­mai pa­si­ruoš­ti.

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,76

4,46

2,41

„Apoil“

4,72

4,43

2,42

„Brent“ naf­ta

83,02 dol. už 1 brl.

94,92 dol. už 1 brl.

BNS inf.

42,9

mlrd. li­tų

sie­kė su­kaup­tos tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ves­ti­ci­jos ša­ly­je šių me­tų ko­vo pa­bai­go­je.

Grei­tų­jų kre­di­tų rin­ ko­je bręs­ta po­ky­ čiai. Lie­tu­vos ban­ kas apie ga­li­mus griež­tes­nius rei­ka­la­ vi­mus kre­di­tus tei­ kian­čioms bend­ro­ vėms kal­ba dar at­ sar­giai, ta­čiau ba­ do į jų veik­los trū­ku­ mus.

Kri­ti­ka: Lie­tu­vos ban­kas grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių veik­lo­je pa­si­ge­do at­sa­kin­go sko­li­ni­mo ir tin­ka­mo mo­

ku­mo ver­ti­ni­mo.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Dėl greitųjų kreditų laukia diskusijos Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Sko­li­na ir be­dar­biams

Anot jo, priim­ti spren­di­mą bu­vo del­sia­ma dėl eko­no­mi­nės si­tua­ci­ jos ir rin­ki­mų Grai­ki­jo­je.

Dis­ku­si­jos dėl MMA di­di­ni­mo pi­ką pa­sie­kė ant­ra­die­nį, kai vie­ni iš so­cia­li­nių par­tne­rių – pro­fe­si­ nių są­jun­gų at­sto­vai – at­si­sa­kė da­ ly­vau­ti neei­li­nia­me Tri­ša­lės ta­ry­ bos po­sė­dy­je. Pro­fe­si­nės są­jun­gos rei­ka­la­vo, kad MMA nuo lie­pos bū­ tų pa­di­din­ta 100 li­tų, iki 900 li­tų, o nuo 2013 m. sau­sio – dar 100 li­ tų, iki 1000 li­tų. Pa­na­šios nuomo­ nės lai­kė­si ir darb­da­viai, ta­čiau vė­ liau jie po­zi­ci­ją su­švel­ni­no.

Spren­di­mai dėl MMA tu­ri bū­ti prii­ma­mi vi­sų tri­jų so­cia­li­nių par­ tne­rių – Vy­riau­sy­bės, darb­da­vių ir pro­fe­si­nių są­jun­gų – su­ta­ri­mu.

Ta­čiau Vy­riau­sy­bė pa­si­nau­do­jo tik bend­ra Tri­ša­lės ta­ry­bos nuo­mo­ne, kad MMA rei­kia di­din­ti. Tai pa­da­ry­ti ji nu­spren­dė pa­gal sa­vo sce­na­ri­jų.

Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­ tie­nė Vy­riau­sy­bės veiks­mus kri­ti­ ka­vo ir pa­brė­žė, kad Tri­ša­lė ta­ry­ba yra su­kur­ta dis­ku­si­joms. To­dėl ig­ no­ruo­ti pro­fsą­jun­gų, anot jos, ne­ ga­li­ma. „Ma­nau, kad tai ne­nor­ma­li si­ tua­ci­ja. Tri­ša­lė ta­ry­ba su­kur­ta dis­ ku­tuo­ti, kol bus priim­tas bend­ras spren­di­mas. Ne­ga­li­ma ig­no­ruo­ti nė vie­no so­cia­li­nio par­tne­rio“, – sa­kė I.De­gu­tie­nė. Šiuo me­tu MMA Lie­tu­vo­je sie­ kia 800 li­tų, at­skai­čius mo­kes­čius – 670 li­tų.

Pas­ta­rą­jį kar­tą mi­ni­ma­li al­ ga 100 li­tų bu­vo di­di­nta 2008 m. pra­džio­je.

+0,80 %

Lie­tu­vos bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) vie­nam gy­ven­to­jui, skai­čiuo­jant pa­gal per­ka­mą­ją ga­lią, 2011 m. šok­te­lė­jo iki 62 pro­c. ES vi­dur­kio, ir tai yra 4 pro­c. dau­giau nei 2010 m. Ki­tų Bal­ti­jos ša­lių ro­dik­liai taip pat pa­ki­lo: Lat­vi­jos BVP vie­ nam gy­ven­to­jui išau­go iki 58 pro­c., Es­ ti­jos – iki 67 pro­c. 2010 m. šio­se ša­ly­se BVP vie­nam gy­ven­to­jui sie­kė ati­tin­ka­mai 52 ir 65 pro­c.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

+0,24 %

BVP vie­nam gy­ven­to­jui au­go

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,44 %

Ge­gu­žės pa­bai­go­je Lie­tu­vos ban­ ko pra­dė­tas ty­ri­mas dėl ša­ly­je vei­kian­čių grei­tų­jų kre­di­tų bend­ ro­vių pa­tvir­ti­no įta­ri­mus. Nors ty­ ri­mą baig­ti pla­nuo­ja­ma tik ru­de­ nį, išanks­ti­niai re­zul­ta­tai by­lo­ja bend­ro­vių at­sa­ko­my­bės sto­ką.

Var­to­ji­mo kre­di­tų po­rtfe­lis spar­ čiai au­ga – vien per de­vy­nis praė­ ju­sių me­tų mė­ne­sius jis išau­go be­ veik du kar­tus. Dar prieš pra­de­dant ty­ri­mą var­to­ji­mo kre­di­tų po­rtfe­lis sie­kė maž­daug 80 mln. li­tų. Lie­ tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­kas tą­kart iš­sky­ rė tris pro­ble­mi­nes sri­tis: klien­tų mo­ku­mo ver­ti­ni­mą, bend­ro­vių at­ sa­ko­my­bę sko­li­nant ir ag­re­sy­vią jų rin­ko­da­rą bei rek­la­mą. „Tu­rė­ti įta­ri­mai pa­si­tvir­ti­na: sko­li­na­ma ne­pa­kan­ka­mai at­sa­ kin­gai. Kar­tais trūks­ta ir kre­di­tus iman­čių klien­tų, ir sko­li­nan­čių įmo­nių at­sa­ko­my­bės. Šią iš­va­dą grin­džia­me tuo, kad 30 pro­c. kai ku­rių bend­ro­vių kre­di­tų po­rtfe­lio su­da­ro kre­di­tai be­dar­biams. Ky­la klau­si­mas, kaip šie klien­tai grą­ žins paim­tą pa­sko­lą“, – sa­kė Lie­ tu­vos ban­ko prie­žiū­ros tar­ny­bos di­rek­to­rius Vy­tas Val­vo­nis.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad elekt­ ro­ni­niais ka­na­lais teik­da­mos kre­ di­tus bend­ro­vės, kaip ir ban­kai, pri­si­jun­gia prie „Sod­ros“ ar ki­tų pra­dels­tas su­mas ro­dan­čių re­gist­ rų. Ta­čiau net ir šių re­gist­rų duo­ me­nys, anot jo, ban­kų ir grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vių ver­ti­na­mi skir­ tin­gai. „Ban­kai, ma­ty­da­mi, kad klien­ tas be­dar­bis, pa­sko­lų vie­na­reikš­ miš­kai ne­tei­kia. O grei­tų­jų kre­di­

tų bend­ro­vės, kaip ro­do pir­mi­niai ty­ri­mo re­zul­ta­tai, kre­di­tą su­teik­ ti ga­li, jei ma­to, kad klien­tas ne­ tu­ri blo­gos kre­di­to is­to­ri­jos, ne­tu­ri pra­dels­tų mo­kė­ji­mų. To­kį be­dar­ bį jos ver­ti­na kaip ge­rą sko­li­nin­ ką“, – sa­kė V.Val­vo­nis.

Klien­tai vė­luo­ja grą­žin­ti kre­di­tus

Ki­ta iš­ryš­kė­ju­si pro­ble­ma, ke­lian­ ti rū­pes­čių ir ne­ri­mą, kaip sa­kė V.Val­vo­nis, ta, kad da­lies bend­ro­ vių kre­di­tų po­rtfe­ly­je net du treč­ da­liai kre­di­tų yra pra­dels­ti. Anot jo, ne­su­ge­bė­ju­siems lai­ku grą­žin­ti kre­di­to tai­ko­mos bau­dos ir di­džiu­ liai dels­pi­ni­giai. O tai, pa­šne­ko­vo tei­gi­mu, ke­lia įta­ri­mą dėl ne­tin­ka­ mos bend­ro­vių stra­te­gi­jos. „Neaiš­ku, ar nė­ra kryp­tin­gai su­ren­ka­mi kuo blo­ges­ni klien­ tai, sie­kiant iš bau­dų ir dels­pi­ni­ gių už­dirb­ti, pa­si­pel­ny­ti išieš­kant klien­tų tur­tą. Tai tik­rai ke­lia ne­ri­ mą“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Ty­ri­mas taip pat pa­ro­dė, kad net 95 pro­c., o kai ku­riais at­ve­ jais ir 100 pro­c., pa­slau­gų tei­kia­ ma elekt­ro­ni­niais ka­na­lais, pa­vyz­ džiui, trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis ar in­ter­ne­tu. V.Val­vo­nio ma­ny­mu, esant to­kioms ten­den­ci­joms ky­la grės­mė, kad klien­tai yra ne­pa­kan­ ka­mai ge­rai in­for­muo­ja­mi apie vi­ sas tai­ko­mas są­ly­gas. „Ky­la klau­si­mas, ar klien­tai su­ pran­ta, ko­kios pa­lū­ka­nos jų lau­ kia ir ko­kios gre­sia san­kci­jos, jei jie kre­di­tų ne­grą­žins. Ta­čiau ga­ lu­ti­nių ver­ti­ni­mų kol kas nė­ra“, – sa­kė jis.

Teiks siū­ly­mus

„Grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės sa­ vo re­pu­ta­ci­ją sau­go ne taip uo­liai kaip ban­kai“, – tei­gė V.Val­vo­nis.

Jis pri­mi­nė, kad ban­kams nu­sta­

ty­ti at­sa­kin­go sko­li­ni­mo rei­ka­la­vi­ mai, t. y. jie tu­ri įver­tin­ti už­sta­to ir pa­sko­los san­ty­kį, taip pat pa­ja­mų ir įmo­kos san­ty­kį. Paš­ne­ko­vo tei­ gi­mu, ga­lu­ti­niai ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dys, ar rei­ka­la­vi­mai ban­kams ir grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vėms tu­ rė­tų bū­ti su­vie­no­din­ti. „Ty­ri­mą pla­nuo­ja­me baig­ti ru­ de­nį, kai bus pa­tik­rin­tos vi­sos bend­ro­vės ir bus ga­li­ma api­bend­ rin­ti re­zul­ta­tus. Tai­syk­lių šioms bend­ro­vėms, ma­nau, taip grei­tai ne­pa­kei­si­me, ta­čiau pa­skelb­si­me iš­va­das ir siū­ly­mus, ku­ria kryp­ti­ mi rei­kia ju­dė­ti. Tuo­met pra­si­dės ki­tas eta­pas – siū­ly­mų įgy­ven­di­ ni­mas“, – tvir­ti­no V.Val­vo­nis Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, ga­li bū­ti, kad griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai var­ to­ji­mo kre­di­tų tei­kė­jams bus pa­ reng­ti per šiuos me­tus. Anot jo, pir­miau­sia bus svars­to­ma ga­li­my­ bė įpa­rei­go­ti bend­ro­ves ge­riau in­ for­muo­ti apie ri­zi­ką. „Jei­gu pa­kei­si­me rei­ka­la­vi­mus, ko­kia in­for­ma­ci­ja tu­ri bū­ti pa­teik­ta ir kaip, au­to­ma­tiš­kai ga­li su­ma­žė­ti ir ga­li­my­bių teik­ti kre­di­tą kai ku­ rio­mis prie­mo­nė­mis, pa­vyz­džiui, trum­po­sio­mis ži­nu­tė­mis. Gal­būt imant kre­di­tą trum­pą­ja ži­nu­te su klien­tais tu­rės su­si­siek­ti va­dy­bi­ nin­kas ir žo­džiu išaiš­kin­ti są­ly­gas ir pan.“, – sa­kė V.Val­vo­nis.

Jei įpa­rei­go­ji­mo su­teik­ti vi­sa­pu­ siš­ką in­for­ma­ci­ją apie są­ly­gas ne­ pa­kaks, pa­šne­ko­vas pro­gno­zuo­ ja ir griež­tes­nes prie­mo­nes. Anot jo, pa­ti griež­čiau­sia prie­mo­nė bū­ tų nu­sta­ty­ti ma­žes­nę mak­si­ma­lią pa­lū­ka­nų nor­mą. Šiuo me­tu ji sie­ kia 200 pro­c.

Reg­la­men­tuos rek­la­mą

Per šiuos me­tus taip pat pla­nuo­ ja­ma pa­reng­ti ir at­sa­kin­gos rek­

la­mos nuo­sta­tas, ku­rios bus tai­ ko­mos vi­sam fi­nan­sų sek­to­riui.

V.Val­vo­nis pri­pa­ži­no, kad rek­la­ma fi­nan­sų sek­to­riu­je vi­suo­met kė­ lė pro­ble­mų, to­dėl nea­be­jo­ja­ma, kad šis žings­nis – neiš­ven­gia­mas: „At­sa­kin­gos rek­la­mos nuo­sta­tos nu­ro­dys ge­ros ir blo­gos rek­la­mos pa­vyz­džius, rei­ka­la­vi­mus.“ Lie­tu­vos ban­ko at­sto­vo tei­gi­mu, kre­di­to bend­ro­vių rek­la­ma yra ag­ re­sy­vi ir to­dėl su­lau­kia­ma skun­dų dėl jo­se pa­tei­kia­mos ne­pa­kan­ka­ mos ar ne­tin­ka­mos in­for­ma­ci­jos.

Anot pa­šne­ko­vo, dėl to­kių rek­la­mų skun­džia­si ir nu­ken­tė­ję klien­tai, ir pa­čios grei­tų­jų kre­di­tų bend­ro­vės, pa­ste­bė­ju­sios ne­są­ži­nin­gą kon­ku­ ren­tų veik­lą. Ta­čiau skun­dų, anot jo, kol kas esa­ma ma­žai. „Rei­kė­tų pa­ra­gin­ti ra­šy­ti skun­ dus dėl kre­di­to įstai­gų veik­los.

Nuo sau­sio pra­dė­ję spręs­ti var­ to­to­jų gin­čus per du ket­vir­čius su­lau­kė­me tik 5 skun­dų. Tai ga­ na ne­daug, pa­ly­gin­ti su tuo, kiek žmo­nių skun­dų ma­to­me spau­do­ je“, – sa­kė V.Val­vo­nis.

Pa­sak jo, šiuo me­tu dėl ne­tin­ka­ mos rek­la­mos vyks­ta ke­li ty­ri­mai.

Vie­ną įmo­nę, ku­rios pa­va­di­ni­mas kol kas vie­šai ne­skel­bia­mas, Lie­ tu­vos ban­kas jau pa­siū­lė nu­baus­ti už ne­tin­ka­mą rek­la­mą.

30 proc.

grei­tų­jų kre­di­tų kai ku­rios įmo­nės su­tei­kia be­dar­biams.

9

KETVIRTADIENIS, birželio 21, 2012

klaipėdos verslas Po­sė­džiaus ta­ry­ba

Rū­muo­se – sve­čias

Vers­lo krep­še­liai

Ry­toj Uos­to di­rek­ci­jo­je – Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to ta­ry­bos po­sė­dis. Pir­mi­nin­kaus su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras E.Ma­siu­ lis. Bus svars­to­mas su­skys­tin­ tų gam­ti­nių du­jų pro­jek­to įgy­ ven­di­ni­mas, lai­vy­bos ka­na­lo gi­ li­ni­mas ir pla­ti­ni­mas, in­ves­ti­ci­ jų pro­gra­mos lė­šų pa­nau­do­ji­ mo kryp­tys.

Šian­dien ren­gia­mas Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­ tų rū­mų na­rių su­si­ti­ki­mas su I.Staš­ke­vi­čiu­mi, bend­ro­vės NDX val­dy­bos pir­mi­nin­ku. Su­si­ti­ki­mo me­tu bus dis­ku­tuo­ja­ma apie „VP gru­pės“ 20 me­tų veik­los pa­tir­tį, vers­lo spe­ci­fi­ką, di­džiau­ sius sun­ku­mus plė­to­jant vers­ lą Lie­tu­vo­je.

Šian­dien, no­rin­tiems pra­dė­ ti sa­vo vers­lą, Klai­pė­dos moks­ lo ir tech­no­lo­gi­jų par­ke pra­dė­ ti da­ly­ti vers­lo pa­slau­gų krep­ še­liai. Pra­de­dan­tie­ji vers­li­nin­kai ga­lės pa­si­nau­do­ti 50 val. kon­ sul­ta­ci­jų, 24 val. mo­ky­mų ir vir­ tua­laus biu­ro pa­slau­go­mis ga­ vę če­kį ar­ba pir­mų­jų vers­lo me­ tų pa­slau­gų krep­še­lį.

Rinks pre­zi­den­tą

Pra­si­dė­jęs va­sa­ ros se­zo­nas dvi­ra­ čių aist­ruo­lius ve­ja į tra­są. Sa­vo dvi­ra­čio ne­tu­rin­tys žmo­nės jį ga­li rink­tis iš dau­ ge­lio siū­lo­mų Klai­ pė­do­je esan­čiuo­se nuo­mos punk­tuo­se.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Šian­dien Vil­niu­je, pa­ro­dų ir kong­ re­sų cent­re „Li­tex­po“, vyks­ta Lie­tu­ vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPK) VIII neei­li­nis su­va­žia­vi­mas.

Ja­me ša­lies pra­mo­ni­nin­kai ren­ka nau­ją­jį LPK pre­zi­den­tą. Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos na­riai dar ge­gu­žę ap­si­spren­dė pa­lai­ky­ti R.Dar­gio kan­di­da­tū­rą.

Po­pu­lia­ru: uos­ta­mies­čio dvi­ra­čių nuo­mos punk­tų pa­slau­go­mis la­biau­

siai nau­do­ja­si klai­pė­die­čiai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dvi­ra­čių nuo­ma kles­ti Sand­ra Šen­ker

No­rint va­lan­dai iš­si­nuo­mo­ti dvi­ra­ tį, teks pa­klo­ti 7– 9 li­tus. Nuo­lai­ dos tai­ko­mos tik tuo­met, jei mi­na­ mą trans­por­to prie­mo­nę nuo­mo­ja­si gru­pė – trys ir dau­giau žmo­nių.

Di­des­nei žmo­nių gru­pei yra tai­ ko­mas ma­žes­nis nei 7 Lt mo­kes­tis už va­lan­dą ar­ba vai­kiš­ka dvi­ra­čio kė­du­te duo­da­ma nau­do­tis už dy­ką.

Su­tei­kia­ma ga­li­my­bė dvi­ra­tį iš­si­ nuo­mo­ti ir vi­sai die­nai. To­kios pa­ slau­gos kai­na svy­ruo­ja nuo 25 iki 35 Lt. Dvi­ra­tės trans­por­to prie­mo­nės ge­di­mo at­ve­ju ga­li iš­kil­ti pro­ble­mų.

Vie­na­me iš nuo­mos punk­tų, pra­ dū­rus pa­dan­gą, yra tai­ko­mas pa­pil­ do­mas 20 li­tų mo­kes­tis, su­da­ry­ti ir ki­tų dvi­ra­čio ge­di­mų kai­ny­nai.

Ta­čiau kon­ku­ruo­jan­ti įmo­nė ne tik ne­tai­ko jo­kio mo­kes­čio už dvi­ ra­čio ge­di­mą, bet dar­gi su­tei­kia

įran­kių dė­žę, ku­ri pa­dė­tų ne­lai­mės at­ve­ju to­li­mes­nė­je ke­lio­nė­je.

Vie­no nuo­mos punk­to dar­buo­ to­jas Ka­ro­lis iš­da­vė, jog dvi­ra­ čius la­biau­siai mėgs­ta iš­si­nuo­mo­ti klai­pė­die­čiai. Pa­sak jau­nuo­lio, ak­ ty­viau­siai juos nuo­mo­ja­si dau­gia­ bu­čių na­mų gy­ven­to­jai, su­ma­nę va­ ka­rą pra­leis­ti ak­ty­viai. Ma­žiau­siai su­lau­kia­ma už­sie­nie­čių dė­me­sio.

Kal­bin­tas dvi­ra­ti­nin­kas Al­gir­das ne­slė­pė, jog nuo­mos punk­te lan­ko­ si daž­nai. Pa­sak pa­šne­ko­vo, čia su­ tei­kia­mos pui­kios są­ly­gos mė­gau­tis dvi­ra­čių spor­tu. ,,Kai­na, ko­ky­bė – vis­kas įskai­čiuo­ta, tik rei­kia ži­no­ ti, ku­rį nuo­mos punk­tą pa­si­rink­ti.

Ir ta­da vis­kas bus pui­ku’’, – at­vi­ra­ vo vy­riš­kis.

Kad ir ko­kių sau­gu­mo prie­mo­nių ima­si dvi­ra­čių nuo­mo­to­jai, va­gys­ čių ir nuo­sto­lių iš­veng­ti ne­pa­vyks­ ta. Il­ga­pirš­čiai iš vie­no dvi­ra­čių

nuo­mos punk­to per se­zo­ną vi­du­ti­ niš­kai pa­va­gia 6 dvi­ra­čius. „Ne­pa­ de­da nie­kas. Kas­met va­gys da­ro­si vis gud­res­ni. Nors ir pai­ma­me už­ sta­tą, ta­čiau il­ga­pirš­čių tai ne­sus­ tab­do’’, – pa­sa­ko­jo nuo­mos punk­ to dar­buo­to­jas Vy­tau­tas.

Per se­zo­ną vie­nas nuo­mos punk­ tas dvi­ra­čius iš­nuo­mo­ja vi­du­ti­niš­ kai 5 tūkst. žmo­nių.

7–9

Lai­kai, kai pi­gių dė­vė­tų rū­bų par­ duo­tu­vė­se bu­vo ga­li­ma įsi­gy­ti ap­ rė­dų vos už 3–5 li­tus – tik pri­si­mi­ni­ muo­se. Da­bar pi­giau dra­bu­žių ga­li­ ma įsi­gy­ti per iš­par­da­vi­mus po­pu­ lia­rių pre­kės ženk­lų, nei dė­vė­tų rū­ bų par­duo­tu­vė­se.

Pi­gių rū­bų par­duo­tu­vės afi­šuo­ja­si sa­vo pre­kių ko­ky­be ir pi­gu­mu. Ta­ čiau rea­ly­bė – vi­sai ki­to­kia. Cent­ ri­nė­je mies­to da­ly­je yra įsi­kū­ru­sios trys po­pu­lia­riau­sios dė­vė­tų dra­bu­ žių tink­lų par­duo­tu­vės. Apž­vel­gus jų asor­ti­men­tą, ten­ka nu­si­vil­ti. Dra­ bu­žių ko­ky­bė nea­ti­tin­ka kai­nos.

Dė­vė­ta spor­ti­nė pa­lai­di­nė, ku­ rios ko­ky­bė ap­verk­ti­na, kai­nuo­ja 18 li­tų. O štai už nau­ją šios pa­lai­

di­nės mo­de­lį tek­tų su­mo­kė­ti apie 20 li­tų.

Va­ka­ri­nių su­kne­lių kai­nos svy­ ruo­ja nuo 60 iki 150 li­tų, kai nau­ją va­ka­ri­nę su­kne­lę pre­ky­bos cent­re įma­no­ma nu­si­pirk­ti už 150 li­tų.

Ki­še­nę dar la­biau pa­tuš­tin­ tų gar­sių ma­dos na­mų kur­ta pre­ kė. Dė­vė­ta „Louis Vuit­ton’’ striu­ kė kai­nuo­ja apie 350 li­tų, „Pra­da’’ ran­ki­nė – 250. Ir jo­kios ga­ran­ti­jos, kad tai ori­gi­na­las.

Vie­no­je iš dė­vė­tų pre­kių par­duo­ tu­vių su­tik­ta stu­den­tė Li­na pra­si­ta­ rė, jog daž­nai ap­si­lan­ko pi­ges­nių dra­ bu­žių krau­tu­vė­se. Mer­gi­na at­sklei­dė, kad va­di­na­muo­siuo­se „se­cond han­ duo­se“ ieš­ko ori­gi­na­lių, nie­kur ne­ ma­ty­tų dra­bu­žių. Ji pa­de­monst­ra­vo švie­siai ža­lią švar­ke­lį, ku­rį ke­ti­no įsi­ gy­ti už 55 li­tus. Pa­si­tei­ra­vus, ar ne­

Kan­di­da­tas: Klai­pė­dos vers­li­nin­

kai nu­si­tei­kę bal­suo­ti už R.Dar­gį.

li­za­ve­ta Dau­gi­nin­kie­nė, Vai­do­tas Ši­lei­ka, Al­vy­das But­kus, Vy­tau­ tas Ku­čins­kas ir Val­de­ma­ras Vai­ če­kaus­kas.

Pra­mo­ni­nin­kai su­va­žia­vi­me ke­ti­ na ap­tar­ti svar­biau­sias šian­die­nos eko­no­mi­kos ak­tua­li­jas bei įver­tin­ ti pa­si­rink­tas vals­ty­bės prie­mo­nes, sie­kiant ša­lį iš­ves­ti iš kri­zės.

Lt KLAS­CO vadovaus

– tiek kai­nuo­ja dvi­ra­čių nuo­ma va­lan­dai.

Pi­gūs dra­bu­žiai: liko tik mitas Sand­ra Šen­ker

Per­nai spa­lį ne­ti­kė­tai mi­rus il­ga­ me­čiam di­džiau­sios vers­lo aso­ci­ juo­tos struk­tū­ros – Lie­tu­vos pra­ mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos va­do­vui dr. Bro­nis­lo­vui Lu­biui, pre­zi­den­to pa­rei­gas lai­ki­nai pe­rė­mė Kon­fe­de­ ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ge­ di­mi­nas Rai­nys. Į nau­jus LPK pre­zi­den­tus kan­di­ da­tuo­ja R.Dar­gis ir Vis­val­das Ma­ ti­jo­šai­tis. V.Ma­ti­jo­šai­tis klai­pė­die­ čiams sa­vo pri­si­sta­ty­mą at­siun­tė laiš­ku, o R.Dar­gis bu­vo at­va­žia­ vęs ir as­me­niš­kai su­si­ti­ko su uos­ ta­mies­čio pra­mo­ni­nin­kais. „To­kie su­si­ti­ki­mai su bū­si­mais kan­di­da­tais tu­ri la­bai di­de­lės įta­ kos ap­s i­s pren­d i­m ui. Juk ap­s i­ spręs­ti vi­sa­da bū­na leng­viau, kai pa­žįs­ti as­me­nį, už ku­rį teks bal­ suo­ti“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos pra­ mo­ni­nin­kų aso­cia­ci­jos vyk­do­mo­ ji di­rek­to­rė Jo­lan­ta Brau­ky­lie­nė.

Bal­so tei­sę, ren­kant nau­ją LPK pre­zi­den­tą, tu­ri 7 Klai­pė­dos pra­ mo­ni­nin­kų de­le­ga­tai – Leo­nas Ma­kū­nas, Arū­nas Pas­vens­kas, Je­

gąs­di­na pir­ki­nio kai­na, mer­gi­na su­ti­ ko, jog bran­go­ka. Jos nuo­mo­ne, pi­gūs rū­bai ir tu­rė­tų kai­nuo­ti pi­giai.

Dau­gia­vai­kė ma­ma Re­gi­na pi­gių dra­bu­žių par­duo­tu­vė­se lan­ko­si dėl tri­jų ma­ža­me­čių vai­kų. Paš­ne­ko­vė guo­dė­si, jog nau­jų rū­bų neįs­ten­ gia įpirk­ti, bet ir dė­vė­tus ren­ka­si kruopš­čiai – jie tik­rai ne­pi­gūs.

Kal­bin­tos par­da­vė­jos pra­si­ta­rė, jog di­džiau­sią įta­ką kai­noms tu­ ri kri­zė Eu­ro­po­je. Anot par­da­vė­jos Ri­tos, pa­grin­di­nės pi­gių rū­bų tie­ kė­jos Ang­li­ja ir Vo­kie­ti­ja ne­be­pa­ rū­pi­na pi­gių ir ko­ky­biš­kų pre­kių.

Tad kai­nos ir yra to­kios aukš­tos.

Klai­pė­dos mies­te dė­vė­tų rū­bų tink­las uži­ma 40 pro­cen­tų vi­sos maž­me­ni­nės rū­bų pre­ky­bos. Atei­ ty­je pro­gno­zuo­ja­mas dar di­des­nis dė­vė­tų dra­bu­žių kai­nų šuo­lis.

nau­ja val­dy­ba

Va­kar vy­ku­sia­me kon­cer­no „Ache­ mos gru­pė“ val­do­mos bend­ro­vės Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ jos (KLAS­CO) neei­li­nia­me ak­ci­nin­ kų su­si­rin­ki­me bu­vo iš­rink­ta nau­ja 6 as­me­nų įmo­nės val­dy­ba.

Iš­rinko: KLAS­CO val­dy­bos pir­

mi­nin­ku tapo A.Lau­ri­nai­tis.

Ak­ci­nin­kai pa­tvir­ti­no, kad atei­ nan­čius ket­ve­rius me­tus KLAS­CO val­dy­bo­je dirbs: kon­cer­no „Ache­ mos gru­pė“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Flem­min­gas Lin­de­loe­vas, kon­cer­ no „Ache­mos gru­pė“ pre­zi­den­ tas Arū­nas Lau­ri­nai­tis, kon­cer­no „Ache­mos gru­pė“ eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų di­rek­to­rė Vio­le­ta Lat­vie­ nė, KLAS­CO ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Aud­rius Pau­ža. Ak­ci­nin­kams val­dy­bo­je taip pat at­sto­vaus Ado­ mas Ža­dei­ka ir Ta­das Ka­mins­kas.

Pir­ma­ja­me po­sė­dy­je KLAS­ CO val­dy­bos pir­mi­nin­ku iš­rink­tas Arū­nas Lau­ri­nai­tis. „Klai­pė­dos“ inf.

11

KetvirtADIENIS, birželio 21, 2012

pasaulis Išė­jo iš ­ ak­la­vietės

Pap­rašė ­ prie­globs­čio

Iš­ti­ko ­ ko­ma

Grai­ki­jos par­la­men­to rin­ki­mus laimė­ju­si „Nau­jo­ji de­mok­ra­ti­ ja“, so­cia­listų par­ti­ja „Pa­sok“ ir ne­di­delė De­mok­ra­tinės kai­ rės par­ti­ja va­kar su­darė koa­ li­cinę vy­riau­sybę ir taip iš­ vedė šalį iš ak­la­vietės. „Nau­jo­ sios de­mok­ra­ti­jos“ ly­de­ris An­ to­nis Sa­ma­ras pri­saik­din­tas prem­je­ru.

„Wi­ki­Leaks“ įkūrėjas Ju­lia­nas As­san­ge’as ant­ra­dienį at­ėjo į Ek­va­do­ro am­ba­sadą Lon­do­ ne ir pa­prašė po­li­ti­nio prie­ globs­čio, taip ban­dy­da­mas iš­veng­ti iš­da­vi­mo Šve­di­jai dėl įta­riamų ly­ti­nių nu­si­kal­ timų. Kol jis yra am­ba­sa­dos te­ri­to­ri­jo­je, britų po­li­ci­ja ne­ ga­li jo suim­ti.

Buvęs Egip­to pre­zi­den­tas Hos­ni Mu­ba­ra­kas kalė­ji­me pa­ tyrė in­sultą ir da­bar Kai­ro li­ go­ninė­je yra ko­mos būse­nos, jo gy­vybę pa­lai­ko apa­ra­tai. To­ kią in­for­ma­ciją va­kar pa­teikė šal­ti­niai li­go­ninė­je ir ar­mi­jo­ je, jie pa­neigė pra­ne­ši­mus, kad H.Mu­ba­raką iš­ti­ko kli­ni­ kinė mir­tis.

Tulū­zos šaulio is­to­ri­ja Prancū­zi­jos kny­gy­nuo­se ne­tru­ kus pa­si­ro­dy­sian­ti kny­ga „Me­rah is­to­ri­ja: ty­ri­mas“ nag­rinė­ja Tulū­ zos žu­di­ko Mo­ha­me­do Me­rah gy­ ve­ni­mo ke­lią.

Ato­maz­ga: įkaitų dra­ma Tulū­zo­je baigė­si ban­ko sky­riaus štur­mu. Už­puo­li­kas bu­vo su­žeis­tas, vi­si įkai­tai li­

ko svei­ki.

AFP nuo­tr.

Žu­di­ko sekė­jas ar ši­zof­re­ni­kas? „Al Qae­dos“ ko­vo­to­ju pa­si­skelbęs vy­ras va­kar pa­ėmė ke­tu­ris įkai­tus Tulū­zo­je – mies­te, kur šie­met siautė­jo žu­di­kas Mo­ha­me­das Me­rah.

Pi­nigų ne­ga­vo

11 val. vie­tos lai­ku į CIC ban­ko sky­ rių Prancū­zi­jos pie­ti­nia­me Tulū­zos mies­te va­kar at­vykęs už­puo­li­kas iš pra­džių pa­rei­ka­la­vo pi­nigų, o ga­ vęs nei­giamą at­sa­kymą šovė į orą ir pa­ėmė ke­tu­ris įkai­tus, tarp jų – sky­riaus di­rek­to­rių.

Tuo­met vy­riš­kis pa­reiškė no­rin­ tis derė­tis su eli­ti­niu po­li­ci­jos bū­ riu RAID, ku­rio na­riai ko­vo mėne­ sį bu­te Tulū­zo­je užs­peitė ir nu­šovė „Al Qae­dos“ įkvėptą ir ke­lis žmo­ nes nu­žud­žiusį „šaulį ant mo­to­ro­ le­rio“ M.Me­rah.

Ne­to­li esan­čios dvi mo­kyk­los bu­ vo eva­kuo­tos, tėvams bu­vo iš­siųs­ tos SMS ži­nutės, kad jie pa­siimtų sa­vo vai­kus.

Iš Bor­do ir Mar­se­lio bu­vo at­si­ųsti grei­to­jo rea­ga­vi­mo po­li­ci­jos būriai GIPN. RAID būstinė yra Pa­ry­žiu­je, už šimtų ki­lo­metrų į šiaurę.

Sėkmin­gas štur­mas

„Imamės prie­mo­nių, kad galė­tu­me pra­dėti dia­logą“, – įvy­kio vie­to­je,

kur po­li­ci­ja ap­tvėrė ban­ko pa­statą, sakė Tulū­zos pro­ku­ro­ras Mi­che­ lis Va­let.

Po ke­tu­rių va­landų de­rybų pa­ reigū­nams pa­vy­ko iš­keis­ti vieną įkaitę į maistą ir gėri­mus. Po ku­ rio lai­ko pa­grobė­jas pa­lei­do ant­ rą įkaitę.

Ga­liau­siai spe­cia­lio­sios pa­skir­ ties būrys štur­ma­vo ban­ko pa­statą, su­žeidė pa­grobėją ir iš­lais­vi­ no li­ku­sius įkai­tus.

Derė­da­ma­sis su pa­reigū­nais, vy­ riš­kis pri­si­statė Bou­ma­zos var­du ir pa­reiškė, kad pri­klau­so „Al Qae­ dai“. Ta­čiau Tulū­zos laik­raš­čio „La De­pe­che“ šal­ti­niai sakė, kad šis vy­

CNN inf.

ras yra gy­dymą nu­traukęs ši­zof­re­ ni­kas. Jam yra 26 me­tai.

Gyveno netoli

Ban­kas, ku­ria­me bu­vo paim­ti įkai­ tai, ir buvęs M.Me­rah bu­tas yra per ke­lis šim­tus metrų vie­nas nuo ki­ to, Tulū­zos Kotė Pavė ra­jo­ne į ry­ tus nuo mies­to cent­ro.

Sep­ty­nis žmo­nes – tris ka­rius, tris žydų vai­kus ir mo­ky­toją – nu­ šovęs M.Me­rah bu­vo nu­kau­tas po 32 va­lan­das tru­ku­sios jo bu­to ap­ siaus­ties. Šis 23 metų jau­nuo­lis, ku­ris tvir­ti­ no esąs „Al Qae­dos“ ko­vo­to­jas ir ku­ rio įvyk­dy­tos žmog­žu­dystės su­krėtė visą šalį, nu­fil­ma­vo sa­vo nu­si­kal­ti­ mus ir, kaip pra­ne­ša­ma, prie­š sa­vo žūtį dėl vis­ko pri­si­pa­ži­no po­li­ci­jai.

Norė­jo dėme­sio

Po ke­tu­rių va­landų de­rybų pa­reigū­ nams pa­vy­ko iš­keis­ ti vieną įkaitę į mais­ tą ir gėri­mus.

Kny­gos au­to­riai, rem­da­mie­si draugų ir ar­timųjų pa­sa­ko­ji­mais bei žval­gy­bos duo­me­ni­mis, tei­gia, kad M.Me­rah mo­kyk­lo­je mokė­ si pra­stai, pra­leis­da­vo pa­mo­kas, bu­vo pa­kliuvęs so­cia­li­nių tar­nybų glo­bon. Pir­muo­sius nu­si­kal­ti­mus jis įvykdė dar paaug­lystė­je.

Kai M.Me­rah tėvas grįžo į Al­ žyrą, jam įtaką pra­dėjo da­ry­ti vy­ res­nis bro­lis Ab­del­ka­de­ras – val­ din­gas fun­da­men­ta­lis­tas, ir­gi žengęs nu­si­kals­ta­mu ke­liu.

Kai 2008 m. pa­kliu­vo į kalė­ jimą už už­puo­limą pei­liu, M.Me­ rah ėmė domė­tis is­la­mu, klau­sy­ da­vo­si bro­lio at­si­ųstų dži­ha­distų dainų įrašų. Ši­taip pra­dėjo for­ muo­tis jo ra­di­ka­lios pa­žiū­ros.

2009 m. rugsėjį išėjęs iš kalė­ ji­mo, M.Me­rah ėmė gar­siai jas reikš­ti, pik­ti­no­si dėl Prancū­zi­jos ka­rių da­ly­va­vi­mo mi­si­jo­je Af­ga­ nis­ta­ne.

2010 m. va­sa­ros pra­džio­je M.Me­rah bandė įsto­ti į Prancū­ zi­jos už­sie­nio le­gioną, bet ne­ sėkmin­gai. Anot pa­reigūnų, jis tik­riau­siai tikė­jo­si at­si­dūręs Af­

ga­nis­ta­ne nu­kreip­ti gink­lus į tar­ ny­bos drau­gus ir per­bėgti į ta­libų gre­tas.

2010 m. ant­ro­je pusė­je M.Me­ rah lankė­si ke­lio­se Ar­timųjų Ry­ tų ša­ly­se – Si­ri­jo­je, Ira­ke, Pa­les­ ti­no­je ir ki­to­se, o 2011 m. ant­ro­je pusė­je M.Me­rah nu­vy­ko į Pa­kis­ taną, kur, žval­gy­bos duo­me­ni­mis, su­si­ti­ko su ekst­re­mis­tais ir lankė trum­pus, bet in­ten­sy­vius ko­vo­ tojų kur­sus.

Po to, kai šių metų ko­vo 22 d.

M.Me­rah bu­vo nu­kau­tas, at­sa­ko­ mybę už jo iš­puo­lius pri­si­ėmė Pa­ kis­ta­no gen­čių ra­jo­nuo­se įsikū­ru­ si dži­ha­distų gru­puotė „Jund al Khi­la­fah“.

Pa­sak kny­gos „Me­rah is­to­ri­ ja: ty­ri­mas“ au­to­rių, Tulū­zos žu­ di­kas derė­da­ma­sis su spe­cia­liųjų pa­jėgų pa­reigū­nais pri­si­pa­ži­no, kad jo už­sa­ko­vai Pa­kis­ta­ne liepė jam Pa­ry­žiu­je nu­žu­dy­ti In­di­jos dip­lo­matą. Bet grįžęs į Prancū­ ziją jis at­si­sakė šio pla­no ir nu­ sprendė žu­dy­ti šios ša­lies ka­rei­ vius, ker­šy­da­mas už Prancū­zi­jos ka­riuo­menės bu­vimą Af­ga­nis­ta­ ne. M.Me­rah taip pat sakė, kad iš­puolį prie žydų mo­kyk­los ko­vo 19 d. su­rengė vien todėl, kad ka­ riš­kio, kurį jis pa­si­rin­ko tai­ki­niu, tądien ne­bu­vo na­muo­se.

Šį mėnesį dar vie­nas „Al Qae­dos“ ko­vo­to­ju pa­si­skelbęs vy­ras Tulū­ zo­je bu­vo pa­ėmęs įkai­tu Prancū­ zi­jos orų tar­ny­bos „Me­teo Fran­ce“ ap­sau­gos dar­buo­toją. Pag­robė­ jas iš pra­džių pa­rei­ka­la­vo pa­ke­lio ci­ga­re­čių, pa­skui – ži­niask­lai­dos dėme­sio. Ga­liau­siai po­li­ci­ja štur­ ma­vo pa­statą, su­žeidė ir su­ėmė pa­ grobėją. Įkai­tas li­ko svei­kas.

Paaiškė­jo, kad įkaitą pa­ėmė med­žiok­li­niu šau­tu­vu ap­si­gink­ lavęs vie­tos be­dar­bis.

BNS, BBC inf.

Mo­ty­vas: M.Me­rah ga­vo už­duo­tį Pa­ry­žiu­je nu­žu­dy­ti In­di­jos dip­lo­

matą, bet vėliau at­si­sakė šio pla­no ir nu­sprendė ker­šy­ti Prancū­zi­ jai už karą Af­ga­nis­ta­ne. „Scan­pix“ nuo­tr.

Suim­tas ko­vo­to­jas Pa­kis­ta­ne ne­to­li Ira­no sie­nos bu­ vo suim­tas Prancū­zi­jos pi­lie­tybę tu­rin­tis ko­vo­to­jas, su­si­jęs su „Al Qae­da“.

Pa­reigū­nai api­būdi­no Naa­meną Ma­zi­che’ą kaip svarbų „Al Qae­ dos“ ly­derį ir sakė, kad jį su­ėmė žval­gy­bos agentū­ros, bet ne­nu­ rodė, ka­da tiks­liai jis bu­vo suim­tas.

Ko­vo­to­jas bu­vo suim­tas re­ mian­tis in­for­ma­ci­ja, gau­ta iš su­ lai­ky­to ar­ti­mo jo bend­ri­nin­ko You­ni­so al Mau­ri­ta­ni, ku­ris bu­vo su­lai­ky­tas Pa­kis­ta­ne pra­ėju­siais me­tais ir ku­ris, kaip įta­ria­ma, bu­ vo gavęs Osa­mos bin La­de­no įsa­ kymą reng­ti ata­kas Aust­ra­li­jo­je, Eu­ro­po­je ir JAV.

1970 m. Al­žy­re gimęs N.Ma­ zi­che’as, eks­pertų tei­gi­mu, bu­vo svar­bus „Al Qae­dos“ na­rys Eu­ro­ po­je ir pri­klausė Ham­bur­go kuo­ pe­lei, pri­si­dėju­siai pla­nuo­jant nio­ko­ja­mas Rugsė­jo 11-osios mir­ ti­ninkų ata­kas JAV. Kaip pra­ne­ša­ma, jis ver­ba­vo dži­ha­dis­tus liūd­nai pa­garsė­ju­sio­ je me­četė­je minė­ta­me šiau­ri­nia­ me Vo­kie­ti­jos mies­te, ku­ri 2010 m. bu­vo už­da­ry­ta kaip is­la­mis­tinį fa­na­tizmą kurs­tan­tis ži­di­nys.

Te­ro­riz­mo eks­per­tas Pa­ry­žiu­je pa­tvir­ti­no, kad N.Me­zi­che’as bu­vo su­si­jęs su „Al Qae­da“ ir kad jis iš­ vy­ko iš Eu­ro­pos į Pa­kis­taną ar Af­ ga­nis­taną prie­š ke­le­rius me­tus.

BNS inf.

12

KetvirtADIENIS, birželio 21, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

Pikt­naud­žia­vi­mo (ne)mo­ku­mu Nors ne­re­tai ty­či­nis įmonės ve­di­mas ne­ mo­ku­mo, rest­ruktū­ri­za­ci­jos ar bank­ ro­to link ma­to­mas pli­ka aki­mi, jį įro­dy­ti Lie­tu­vo­je be­veik ne­įma­no­ma. Tarp vers­ li­ninkų ši te­ma – ta­bu. Ta­čiau dau­ge­lis jų yra tik­ri šio pro­ce­so vir­tuo­zai.

Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

Pel­nin­ga, bet ne­mo­ki

Teis­mai kas­dien su­lau­kia pra­šymų iš­kel­ti bank­ro­to bylą konk­re­čiai įmo­nei – to pra­šo į ne­viltį pa­tekę kre­di­to­riai. No­rint at­gau­ti skolą tai jau ta­po įpras­ta pra­kti­ka, ta­čiau kar­ tais ji bai­gia­si dve­jo­pai – įspaus­ta į kampą pik­ty­biš­kai ven­gu­si at­si­skai­ ty­ti įmonė at­si­skai­to ar­ba tie­siog, į bank­rotų liūną nu­si­neš­a vi­sus sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus. Yra ir tar­pi­nis va­ rian­tas, kai įmonė, kal­ti­na­ma esan­ti ne­mo­ki, teis­mui su­ge­ba įro­dy­ti, jog yra mo­ki, ta­čiau to­liau ven­gia at­si­ skai­ty­ti su kre­di­to­riais. At­ro­do, kad tai ga­li tęstis iki be­ga­lybės.

Vie­nu iš to­kių pa­vyzd­žių, kai įmo­ nė ofi­cia­liai yra mo­ki, ta­čiau rin­kos da­ly­vių įvar­di­ja­ma ne­mo­kia, ga­ li­ma lai­ky­ti vieną did­žiau­sių Lie­ tu­vos sta­ty­bos bend­ro­vių „Vėtrū­ na“. Pas­ta­ruo­ju me­tu ją nuo­lat ly­di ne­mo­ku­mo šlei­fas, ta­čiau kre­ di­to­riams iš­kel­ti bank­ro­to by­los

teis­me nie­kaip ne­pa­vyks­ta. „Vė­ trūna“ ne kartą teis­mui ofi­cia­liais do­ku­men­tais įrodė, kad dir­ba pel­ nin­gai, nėra sko­lin­ga nei „Sod­ rai“, nei VMI. Ta­čiau nuo 2011 m. įro­dy­ti „Vėtrūnos“ ne­mo­kumą bent jau ke­lis kar­tus bandė pi­nigų ne­ su­lau­kian­tys buvę vers­lo par­tne­ riai, bend­rovės „De­co­rum Con­cept Group“, „Virk­lund Sport“, „Con­lex“, „Bal­tic Me­tal Cen­ter“. Vie­ša teismų in­for­ma­ci­ja liu­di­ja, kad vien šie­met dar apie 10 įmo­nių kreipė­si į teismą dėl sko­los pri­tei­si­mo iš „Vėtrūnos“.

Ta­čiau teis­mai, įver­tinę „Vėtrū­ nos“ fi­nan­si­nius ro­dik­lius, kas­ kart kons­ta­tuo­ja, jog jos pra­dels­ ti įsi­pa­rei­go­ji­mai ne­vir­ši­ja pusės į jos ba­lansą įra­šy­to tur­to vertės, to­ dėl nėra pa­grin­do kons­ta­tuo­ti, kad bendrovė ne­mo­ki. Praė­ju­sių metų pa­bai­go­je „Vėtrūnos“ tur­tas siekė apie 189 mln. litų.

Tiks­las – ne­pri­mokė­ti?

Pas­tarąjį kartą dėl „Vėtrūnos“ bank­ro­to by­los iškė­li­mo į Šiau­lių

Sto­ja Ig­na­li­nos ato­minės elekt­rinės (IAE) už­da­ry­mo dar­bai Jau ku­ris lai­kas IAE už­da­ry­mo sta­tybų aikš­telė­je šei­mi­nin­kau­ja tik ap­sau­gos dar­buo­to­jai. Bend­rovė „Vėtrūna“ ir taip vėluo­jan­čius dar­bus su­stabdė dėl esą su­tri­ku­sių kon­sor­ciu­mo „GNS-Nu­kem“ at­si­skai­tymų už juos. „Esam su­s i­t arę su už­s a­ko­v u, kad kol ne­s i­b aigs mūsų po­k al­biai ir kol ga­lu­t i­n ai nei­š aiškės si­t ua­c i­j a, tol mes ne­ko­m en­t uo­s i­m e šios si­t ua­ ci­j os. Kaip ir esa­me minėję anks­ čiau, dar­b ai sto­v i dėl su­t ri­k u­s ių at­ si­skai­t ymų“, – dien­raštį ti­k i­no bend­ rovės „Vėtrūna“ val­dy­b os pir­m i­n in­ kas Vy­t au­t as Ba­nys.

Tei­g ia­m a, kad Ru­s i­j os kor­p o­ra­c i­j os „Atomst­royex­p ort“ val­do­ma Vo­k ie­ ti­j os įmonė „Nu­kem Tech­no­lo­g ies“ jau apie pusę metų vėluo­ja at­s i­skai­ ty­t i su mi­l i­j ar­d inės vertės IAE už­ da­r y­mo dar­bus at­l ie­kan­čia bend­ro­ ve „Vėtrūna“. Įmonė „Nu­kem Tech­ no­l o­g ies“ šiuos kal­t i­n i­mus nei­g ia ir tvir­t i­n a, kad šiuo me­t u de­r a­m a­ si dėl su­t ar­t ies pa­kei­t imų. Esą sie­

apy­gar­dos teismą kreip­ta­si šių me­ tų ge­gužės vi­du­ry­je. Bank­ro­to siekė kre­di­torės „Bal­tic Me­tal Cen­ter“ ir „Con­lex“. Ta­čiau bir­že­lio pra­džio­je įvy­ku­sia­me teis­me nu­spręsta at­si­ sa­ky­ti iš­kel­ti bank­ro­to bylą.

Vy­tau­tas Ba­nys:

Tam tik­ri as­me­nys pikt­naud­žiau­ja bank­ro­to pro­cedū­ra ir el­gia­si ne­sąži­nin­gai siek­da­mi bend­ro­vei „Vėtrūna“ iš­kel­ti bank­rotą.

Per­nai ir šių metų pra­džio­je į pa­reiš­ki­mus iš­kel­ti bank­ro­to by­ lą „Vėtrūna“ at­si­kir­tinė­jo teig­da­ ma, kad ji su „Žal­gi­rio“ areną sta­ čiu­siais su­bran­go­vais neat­sis­kai­tys tol, kol ne­gaus pi­nigų iš Kau­no mies­to sa­vi­val­dybės. Kaip dien­ raštį pa­ti­ki­no Kau­no mies­to sa­vi­ val­dybės me­ro pa­tarė­jas Au­ri­mas

Lai­k i­no­s ios pa­n au­do­to bran­duo­l i­ nio ku­ro sau­g yk­los sta­t y­b os darbų šiuo me­t u at­l ik­t a 80 pro­c ., įran­gos mon­t a­v i­mo sau­g yk­lo­j e – 30 pro­c .

Kietųjų ra­d ioak­t y­v iųjų at­l iekų tvar­ ky­mo ir sau­go­ji­mo komp­lek­so sta­ ty­b a be­veik baig­t a, išs­k y­r us sto­go dangą ir ap­dailą. „Nu­kem“ su IAE už­da­r y­mo dar­bus pra­dėju­sia „Ran­ga IV“ 2010 m. lie­pos 1 d. nu­traukė su­bran­gos su­tartį. „Ran­ gos IV“ ver­ti­ni­mu, su­tar­tis bu­vo nu­ trauk­ta ne­teisė­tai.

Bend­rovės „Vėtrūna“ pra­dels­ti įsi­pa­rei­go­ ji­mai ne­vir­ ši­ja pusės į jos ba­lansą įra­šy­to tur­ to vertės, todėl nėra pa­grin­do kons­ta­tuo­ ti, kad ji ne­ mo­ki.

Bet kam ne­mokės

Bend­rovės „Vėtrūna“ val­dy­bos pir­ mi­nin­kas Vy­tau­tas Ba­nys kai ku­rių kre­di­to­rių ke­ti­ni­mus iš­kel­ti bend­ ro­vei bank­ro­to bylą va­di­na ne­sąži­ nin­gais ir ne­teisė­tais. Jis nei­gia, kad „Vėtrūna“ yra sko­lin­ga sko­ lų išieš­ko­ji­mo bend­ro­vei. Ši, be­je, dien­raš­čiui neatsk­leidė, iš ko nu­ pir­ko bend­rovės „Vėtrūna“ skolą.

Ma­no ma­ny­mu, tam tik­ri as­ me­nys pikt­naud­žiau­ja bank­ro­to pro­cedū­ra ir el­gia­si ne­sąži­nin­gai

siek­da­mi iš­kel­ti bend­ro­vei „Vėtrū­ na“ bank­roto bylą. Lie­tu­vo­je da­ bar tai yra nau­ja ne­sąži­nin­go vers­ lo rūšis“, – įsi­ti­kinęs V.Ba­nys.

Tie­sa, kad ki­lo gin­čas dėl at­si­ skai­ty­mo su bend­ro­ve „Bal­tic Me­ tal Cen­ter“, V.Ba­nys ne­neigė. Jis pa­brėžė, jog pa­ga­liau ras­tas spren­ di­mas ir klau­si­mas išspręs­tas. Pak­laus­tas, kodėl su bu­vu­siais ran­go­ vais at­si­skai­ty­ta ne­vi­siš­kai, jis tvir­ti­ no, kad to­kios bu­vo su­tar­ties sąly­gos, ta­čiau pla­čiau jų ne­ko­men­ta­vo.

riai ar veik­la bu­vo prie­š in­ga įmonės tiks­l ams ar pa­ž eidė kitų kre­d i­to­r ių tei­s es. Įmonės veik­l a yra di­n a­m iš­ ka, todėl tiek san­do­r ių su­d a­r y­m as, tiek tam tik­ro tur­to rea­l i­za­v i­mas yra įpras­t i ūkio su­bjek­to at­l ie­ka­m i veiks­ mai, dėl to sun­k u įro­dy­t i, kiek ta veik­ la, san­do­r iai bu­vo kryp­t in­g i sie­k iant įmo­nei su­kel­t i ne­mo­k umą.

Mūsų ver­t i­n i­mu, sun­k u pa­s a­k y­t i, kaip pla­č iai ūkio su­bjek­t ai ty­č ia sie­ kia įmonės bank­ro­to. Daž­n iau­siai de­ da­mos vi­sos pa­stan­gos, kad bank­ro­ tas at­ro­dytų kaip natū­ra­lus veiks­nys, be ki­t a ko, vers­l i­n in­kams tai vie­n in­ telė išei­t is iš­veng­t i įsi­pa­rei­go­jimų, o at­s i­ž vel­g iant į tai, kad ty­č i­n io bank­ rotų išaiš­k i­n i­mo mas­t as yra ma­ž as, – ne­bi­jo­t i ir dėl kil­s ian­č ios baud­ž ia­ mo­s ios at­s a­ko­mybės. Dėl šios prie­ žas­t ies nėra pa­nacė­jos, ku­r i pa­dėtų vi­s iš­k ai iš­veng­t i ne­s ąži­n ingų par­tne­r ių ir jaus­t is sau­g iam bend­ra­d ar­ biau­jant su ki­tais vers­l i­n in­kais. Pa­ta­ ri­mas būtų domė­t is par­t ne­r io veik­la, sek­t i jo fi­nan­sinę būklę ir bend­rau­t i, taip sie­k iant gau­t i kuo dau­g iau in­for­ ma­ci­jos apie jo veiklą.

Įmonę, ku­r i pa­t i­r ia lai­k inų fi­n an­s i­ nių sun­k umų, ga­l i gelbė­t i pa­s i­r ink­ tas įmonės rest­r uktū­r i­z a­c i­jos pro­ce­ sas, ku­r is sie­j a­m as ne tik su įmonės ga­my­b i­n iu, tech­n i­n iu, ko­m er­c i­n iu per­t var­k y­mu, fi­n an­s i­n ių įsi­p a­rei­go­ jimų rest­r uktū­r i­z a­c i­j a, bet ir, dau­ge­ liu at­vejų, su ga­l i­mu įmonės va­dovų pa­kei­t i­mu ar net ak­c i­n inkų pa­s i­kei­ ti­mu.

Vie­nas pa­g rin­d i­n ių kri­te­r ijų, le­m ian­ tis ga­l i­mybę rest­r uktū­r i­z uo­t i įmo­ nę ar ap­s i­s pren­d imą skelb­t i įmo­nei bank­rotą, – jos po­ten­c ia­lus su­g ebė­ ji­m as lai­k u vyk­d y­t i pri­s iim­t us fi­ nan­s i­n ius įsi­p a­rei­g o­j i­mus kre­d i­to­ riams, su­g ebė­j i­m as fi­n an­s uo­t i sa­vo plėtrą ir su­teik­t i sa­v i­n in­k ams nau­ dą, adek­v a­č ią pri­s iim­t ai vers­lo ri­z i­ kai, t. y. įmonės, kaip vers­lo su­bjek­to, vertės pa­d i­d i­n i­m as. Ki­t aip ta­r iant, rest­r uktū­r i­z uo­j a­m ai įmo­n ei su­tei­ kia­m a pa­p il­d o­m a ga­l i­mybė vys­t y­ ti veiklą ir gau­t i pa­j amų, kad būtų ga­l i­m a įvyk­dy­t i kre­d i­to­r ių rei­k a­l a­ vi­mus. Ta­č iau toks pro­ce­s as ne­s u­ tei­k ia įmo­n ei ga­l i­m ybės iš­veng­t i įsi­p a­rei­g o­j imų.

Ne­pa­si­tikė­ji­mas:

Komentaras

kia­m a su­s i­t ar­t i dėl spren­d imų, ku­ rie leistų pa­s par­t in­t i li­k u­s ius dar­ bus. Tei­g ia­m a, kad abi pusės lin­k u­ sios į de­r y­b as.

Bend­rovės „Nu­kem Tech­no­lo­g ies“ ir „Vėtrūna“ su­bran­gos su­t artį pa­ si­rašė 2010 m. rugpjū­č io pra­d žio­ je. „Vėtrūna“ bu­vo pa­s am­dy­ta sta­t y­ ti IAE pa­nau­do­to bran­duo­l i­n io ku­ ro sau­g yklą, ji taip pat statė kietųjų ra­d ioak­t y­v iųjų at­l iekų sau­go­j i­mo komp­lek­so sta­t i­n ius.

J.Ra­moš­ka, su bend­ro­ve „Vėtrū­ na“ sa­vi­val­dybė vi­siš­kai at­si­skaitė šie­met va­sarį ir kovą – per­vedė per 6 mln. litų.

Nors bend­rovė at­ga­vo vi­sus pi­ni­ gus, ji pa­siekė, kad su su­bran­go­vais ne­būtų at­si­skai­ty­ta iki ga­lo. Kaip sa­ kė bend­rovės „Bal­tic Me­tal Cen­ter“ di­rek­to­rius Ka­zi­mie­ras Va­lai­ka, esą su bend­ro­ve „Vėtrūna“ pa­vy­ko su­ si­tar­ti dėl da­lies sko­los grąži­ni­mo. „At­gau­si­me maž­daug apie 75 pro­c. ne­su­mokė­tos su­mos. Džiau­giuo­si, kad nors tiek pa­vyks, nes bu­vo iš­ki­lu­ si ri­zi­ka vi­siš­kai pra­ras­ti pi­ni­gus“, – pa­brėžė K.Va­lai­ka. Anks­čiau spau­ do­je bu­vo skelb­ta, kad bend­rovė „Vė­ trūna“ įmo­nei „Bal­tic Me­tal Cen­ter“ bu­vo sko­lin­ga apie 40 tūkst. litų.

Ki­ta „Vėtrūnos“ kre­di­torė sko­ lų išieš­ko­ji­mo bend­rovė „Con­ lex“, dien­raš­čio ži­nio­mis, esą pik­ ty­biš­kai ven­giamą su­mokė­ti vos 10 tūkst. litų sumą dar ban­dys išieš­ ko­ti ki­tais būdais, o ne­pa­vy­kus vėl ke­ti­na kreip­tis į teismą dėl bank­ro­ to by­los iškė­li­mo.

Eval­das Ra­po­las

„NOR­DIA Baub­lys & Part­ners“

Į

monės bank­ro­t us ini­ci­juo­ja daž­ niau­s iai kre­d i­to­r iai, su ku­r iais ven­g ia­ma at­si­skai­t y­t i, ta­č iau, re­ mian­t is Įmo­n ių bank­ro­to val­dy­ mo de­par­ta­men­to 2010 m. pa­skelb­ta sta­t is­t i­k a, 2009 m. dau­g iau­s ia – net 41,3 pro­c . – bank­rotų ini­c i­ja­vo įmo­ nių va­do­vai. Pas­tebė­t i­n a, kad iškė­ lus bank­ro­to bylą ne vi­s a­da iš kar­to būna aiš­k u, kad įmonės ne­mo­k u­mas su­kel­tas dirb­t i­nai, todėl ty­či­n io bank­ ro­to prie­l ai­dos pra­de­d a aiškė­t i vė­ liau, pra­dėjus ana­l i­z uo­t i ir tir­t i įmo­ nės su­da­r y­t us san­do­r ius. Nus­t a­t y­t i, kad įmo­nei ty­č ia su­kel­tas bank­ro­tas, – ga­n a pro­ble­m iš­k a, nes ne vi­s a­d a pa­v yks­ta įro­dy­t i, jog tam tik­r i san­do­

13

KetvirtADIENIS, birželio 21, 2012

turtas Vie­ni did­žiau­sių sta­tybų bend­rovės „Vėtrūna“ darbų

Na­cio­na­linė dailės ga­le­ri­ja

Ad­mi­nist­ra­ci­nis pro­ku­ratūrų pa­sta­tas

Vil­niaus vers­lo uos­tas

meist­riš­ku­mas

„Lie­tu­vos ener­gi­jos“ pa­sta­tas

Kau­no „Žal­gi­rio“ are­na

Ty­či­nių bank­rotų skaičius pa­gal by­los iškė­li­mo datą

7 5

1 1

2

3

2

5

4 22

2

4 1

2

1

1994 1995 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2008 2009 2010 2011

Metai

Šal­ti­nis: Įmo­nių bank­ro­to val­dy­mo de­par­ta­men­tas

Aiškė­ja dau­giau ty­či­nių bank­rotų

vers­lo pa­sau­ly­je nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, kas vengs at­si­skai­ty­ti, o kas il­gai ne­laukęs kreip­sis į teismą dėl bank­ro­to. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ri­zi­ka ne­ma­ža

At­sar­giai vers­lo ri­ziką ver­ti­nan­tys rin­kos da­ly­viai bend­rovės „Vėtrū­ na“ veiks­mus įvar­di­ja kaip kryp­ tin­gus ir nuo­sek­lius sie­kiant at­ si­skai­ty­ti ne­vi­siš­kai. Spėlio­ja­ma, kad la­bai tikė­ti­na, jog ar­ti­miau­siu me­tu bend­rovės „Vėtrūna“ ak­ci­ nin­kai kreip­sis į teismą dėl bend­ rovės rest­ruktū­ri­za­ci­jos.

O tai reiš­kia, kad da­lis bend­rovės įsi­pa­rei­go­jimų bu­vu­siems vers­lo par­tne­riams bus tie­siog „nu­skan­

din­ti“. Ta­čiau taip ma­nan­tiems bend­rovės „Vėtrūna“ val­dy­bos pir­ mi­nin­kas V.Ba­nys at­ker­ta: „Ne­su­ lauks.“ Neigia sąsajas

Ta­čiau tai, kad bend­rovės „Vėtrū­ na“ pa­dėtis nėra ne­prie­kaiš­tin­ ga, dien­raš­čiui pa­tvir­ti­no įmo­nių ri­ziką ver­ti­nan­čio kre­ditų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja.

Ofi­cialūs duo­me­nys ro­do, kad bend­rovė „Vėtrūna“ vers­lo ry­šiais

yra su­si­ju­si su 15 įmo­nių, iš jų vie­na bank­ru­tuo­jan­ti ir dvi jau bank­ru­ ta­vu­sios, ku­rios, be sta­tybų vers­lo, veiklą vyk­do trans­por­to ir me­ta­lo ap­dir­bi­mo sek­to­riuo­se. „Minė­ta įmo­nių grupė tu­ri kre­di­to­riams ne­ pa­dengtų skolų siekiančių 1,5 mln. litų. Pusė šios su­mos ten­ka fi­nansų sek­to­riaus įmonėms“, – ko­men­ta­ vo bend­rovės „Cre­di­tin­fo“ kre­di­to ri­zi­kos va­dovė Ali­na Bue­mann.

Su bend­ro­ve „Vėtrūna“ su­si­ju­ sios įmo­nių grupės sko­los „Sod­

Nau­jau­siais Įmo­n ių bank­ro­to val­ dy­mo de­par­ta­men­to duo­me­n i­m is, 1993–2011 m. Lie­t u­vo­je 44 įmo­n ių bank­ro­to pro­ce­sai pri­pa­ž in­t i ty­či­ niais. Dau­giau­sia bank­ro­to pro­cesų, ku­rie vėliau bu­vo pri­pa­žin­ti ty­či­niais, pra­dėta kri­zi­niais 2009 m. – 7 bank­ ro­tai. Po 5 bank­ro­to pro­ce­sus pra­

rai“ su­da­ro 489 tūkst. litų. „Tai yra bank­ru­tuo­jan­čios ar jau bank­ ru­ta­vu­sių grupės įmo­nių „pa­li­ ki­mas“. Bend­rovė „Vėtrūna“ tu­ ri re­gist­ruotų 6,3 mln. litų vertės tur­to areštų“, – in­for­ma­vo A.Bue­ mann.

Dien­raš­čio ži­nio­mis, šiuo me­tu bank­ru­tuo­ja dvi su bend­ro­ve „Vė­ trūna“ su­si­ju­sios įmonės – pa­statų ir sta­ti­nių elekt­ros tinklų įren­gi­mo bend­rovė „Ju­va­ra“ ir van­den­tie­ kio, šil­dy­mo bei oro kon­di­cio­na­

dėta 2000 ir 2005 m. No­rint įro­dy­ti ty­činį bank­rotą ne­re­tai rei­k ia nuei­ ti ilgą tei­sinį ke­lią. Ana­li­zuo­jant ty­či­ nius bank­ro­tus pa­gal nu­tar­ties bank­ rotą pri­pa­žin­ti ty­či­niu pri­ėmi­mo datą ma­ty­ti, kad dau­giau­sia bank­rotų ty­či­ niais pri­pa­ž in­ta 2010 ir 2011 m. – ati­ tin­ka­mai 6 ir 7 įmo­nių.

vi­mo sis­te­mos įren­gi­mo bend­rovė „San­va­da“.V.Ba­nys ne­nei­gia, kad kaž­ka­da bu­vo šių įmo­nių ak­ci­nin­ kas, ta­čiau šiuo me­tu sąsa­jas su šio­mis bank­ru­tuo­jan­čio­mis bend­ rovė­mis nei­gia. Dien­raš­čio tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja liu­di­ja, kad šių bend­ ro­vių kil­no­ja­ma­sis ir ne­kil­no­ja­ma­ sis tur­tas yra įkeis­tas V.Ba­niui: „Aš ne­ga­liu jums ko­men­tuo­ti to­kių in­ ty­mių de­ta­lių, kas man yra įkeis­ta ar kas man ką yra įkeitęs. Tai ma­no ir tos ša­lies as­me­ni­nis rei­ka­las.“

STATYBOS DARBŲ KOKYBĘ BŪTINA KONTROLIUOTI „Kad daugiabučio namo atnaujinimo darbai vyktų sklandžiai, o statybos darbų kokybė atitiktų jūsų lūkesčius, turite aktyviai domėtis vykstančiu namo atnaujinimo procesu visą atnaujinimo projekto įgyvendinimo laikotarpį.

Rengdami investicijų planą (IP) konsultuokitės su specialistais – tai leis užsitikrinti, kad plane nebus netikslumų ar klaidų. IP plane įvardijama esama namo būklė ir numatomos atnaujinimo priemonės, preliminari jų kaina, atsipirkimo laikas ir pan. Jei netikslumų įsivelia rengiant IP, dažniausiai jie persikelia ir į toliau rengiamą techninį darbo projektą – pagrindinį dokumentą rangovui, atliekančiam statybos darbus. Pagal JESSICA vykdomą finansavimo

modelį iki 2013 m. pabaigos kompensuojama 100 proc. daugiabučio atnaujinimo projekto rengimo, techninės priežiūros ir administravimo išlaidų. Tai reiškia, kad be papildomų išlaidų galite samdytis techninės priežiūros vadovą, kuris profesionaliai prižiūrės vykdomų darbų kokybę, padės parengti techninę dokumentaciją, o atsiradus trūkumų, reikalaus juos pašalinti. Statybos darbų kokybę papildomai prižiūri Kokybės kontrolės skyriaus specialistai Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje“ – pataria UAB „Skraida“ direktorius Saulius Skrodenis.

14

ketvirtadienis, birželio 21, 2012

sportas

Teisėjų klaidos sukėlė emocijų audrą Europos futbolo čempionatą sukrėtė didžiausias žaidybinis skandalas. Ukrainos futbolininko Marko Devičiaus pasiųstas kamuolys akivaizdžiai kirto Anglijos rinktinės vartų liniją, tačiau net trys arbitrai, akylai stebėję situaciją, to nematė. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Arbitrų brigados iš Vengrijos klaidą pripažinęs FIFA prezidentas Josephas Blatteris sakė, kad bus siekiama kuo greičiau naudoti daviklius, fiksuojančius vartų linijas kertančius kamuolius.

Kol futbolo visuomenę pasiekė šis J.Blatterio pareiškimas, negalėjo nurimti ukrainiečių komandos vyriausiasis treneris Olegas Blochinas.

Spaudos konferencijoje vienam žurnalistui, pavadinusiam Ukrainos rinktinę „medine“, pasiūlęs išeiti į lauką vyriškai pasikalbėti, garsusis futbolininkas taršė rungtynes teisėjavusius vengrus. „Kam

Sporto telegrafas Šventė. Rytoj 15 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Londono vasaros žaidynių olimpinės ugnies pasitikimo šventė. Krepšinio aikštelėje varžysis garsiausi Klaipėdos krepšininkai, žiūrovus džiugins muzikantai ir šokėjai. Bus pagerbtas ir simboliškai išlydėtas į Angliją mūsų miesto atstovas Kazimieras Budrys. Jis neš olimpinę ugnį liepos 18 dieną Ašfordo mieste.

Krepšinis. NBA superfinalo ketvirtosiose rungtynėse Majamio „Heat“ klubas 104:98 įveikė Oklahomos „Thunder“ komandą ir varžybose iki keturių pergalių pirmauja 3:1.

Varžovai. Argentinoje vykstančiame Pietų Amerikos krepšinio čempionate būsima lietuvių varžovė atrankos turnyro į Londono olimpiadą varžybose Venesuelos rinktinė tik po dramatiškos kovos 87:90 nusileido šeimininkams.

reikia penkių arbitrų? Kamuolys kerta vartų liniją 50 centimetrų, o ties vartais stovintis teisėjas to nemato, – niršo O.Blochinas.

Akyliau analizuojant skandalingąjį momentą, atsivėrė antroji teisėjų klaida – kamuolį varžovų aikštės pusėje gavęs ukrainietis Artiomas Milevskis buvo nuošalėje. Užfiksavus tai, nebūtų sulaukta baigiamosios atakos stadijos. Įvartis į šeimininkų vartus – kuriozinis. Iš krašto į ukrainiečių baudos aikštelę smūgiuoto kamuolio numušti nesugebėjo du gynėjai.

Negana to, jie suklaidino vartininką Andrejų Platovą, apmaudžiai praleidusį šalia savęs kamuolį. Suskubusiam Wayne Rooney beliko pasiųsti jį į tuščius vartus.

Kitose D grupės rungtynėse švedai 2:0 įveikė blankiai rungtyniavusius prancūzus. Jie nesuaktyvėjo nei po švedų įmušto įvarčio, nei po žinios iš kito stadiono apie anglų persvarą.

Užėmę antrą vietą grupėje, prancūzai ketvirtfinalyje susirems su pasaulio ir Europos čempionais ispanais.

Dėl patekimo į pusfinalį anglai kovos su italais, čekai su portugalais (šiandien), vokiečiai su graikais (rytoj).

Rungtynių statistika D grupė Doneckas: Ukraina – Anglija 0:1 (0:0). W.Rooney (48).

Kijevas: Švedija – Prancūzija 2:0 (0:0). Z.Ibrahimovičius (54), S.Larssonas (90+1).

Galutinė lentelė Vieta, komanda

1. Anglija 2. Prancūzija 3. Ukraina 4. Švedija

Įvarčiai Taškai

5:3 3:3 2:4 5:5

7 4 3 3

Gynėjas: J.Terry išmušė kamuolį, jau kirtusį vartų liniją.

„Scanpix“ nuotr.

Jaunučiams rankininkams – bronza Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Šiauliuose vykusiose šalies jaunučių, gimusių 1995-1996 metais, rankinio pirmenybių finalinėse varžybose trečiąją vietą užėmė Klaipėdos vaikinai, ugdomi Rasos Juškėnienės.

Po ilgo čempionato – sužaidę 18 rungtynių, uostamiesčio jaunieji rankininkai savo grupėje užėmė ketvirtą vietą. Kad patektų į finalinį ketvertuką, klaipėdiečiai du kartus turėjo susitikti su kitos grupės nugalėtojais vilniečiais.

Itin gerai sužaidę pirmąsias rungtynes namie – sostinės ekipą sutriuškinę 17 įvarčių skirtumu, „Viesulo“ sporto centro auklėti-

niai buvo ramūs prieš atsakomąją kovą, kurią Vilniuje pralaimėjo 8 įvarčiais.

Finaliniame turnyre Klaipėdos ekipa iš pradžių susirėmė su šeimininkais – šiauliečiais. Jiems nusileista net 10:20. „Šios rungtynės buvo sunkiausios, – sakė R.Juškėnienė. – Dauguma varžovų komandos vaikinų rungtyniauja šalies 1-osios lygos čempionate. Kieta gynyba jiems – ne naujiena, o klaipėdiečius ji tiesiog užklupo nepasiruošusius.

Patys pakankamai neblogai gindamiesi, niekaip negalėjo rasti spragų šiauliečių vartų link.“ Kitą dieną uostamiesčio rankininkai susitiko su Panevėžio komanda, ne kartą laimėjusia vaikų ir jaunučių šalies pirmenybes.

Šiame sezone du kartus panevėžiečiams pralaimėję klaipėdiečiai kovojo niekuo nenusileisdami. Tačiau keletą mūsų ekipos klaidų susitikimui baigiantis leido varžovams džiaugtis pergale 20:19.

Paskutinę dieną teko susiremti su Pasvalio bendraamžiais. Abi komandos buvo nusiteikusios laimėti, nes pergalė lėmė bronzos medalius.

Anot trenerės, klaipėdiečiai sukaupė paskutines jėgas ir žingsnis po žingsnio tolo nuo aukštaičių.

Nuaidėjus finalinei sirenai švieslentėje žibėjo pergalingas rezultatas 31:23. „Klaipėdos komanda pirmą kartą pateko tarp keturių stipriausių Lietuvos ekipų, – džiaugėsi R.Juškėnienė. – Tai jau – sėkmė, o

iškovoti medaliai tarp metais vyresnių ekipų – dviguba pergalė.“ Geriausiu Klaipėdos septynetuko žaidėju pripažintas vienintelis komandoje 17-metis – Mindaugas Dumčius.

Bronzos medalininkai Benas Bagdanovas, Gytis Rimkus, Mindaugas Dumčius, Ernestas Lenartavičius, Laurynas Simonavičius, Ernestas Sodys, Justinas Žinys, Vilius Vaišnoras, Germanas Gureckis, Edgaras Vaičekauskas, Eivydas Račkauskas, Vilius Liačas, Lukas Simėnas, Lukas Juškėnas, Andrius Kalesnykas.

Prizininkai: bronzos medalius iškovoję Klaipėdos „Viesulo“ sporto centro auklėtiniai.

19

ketvirtadienis, birželio 21, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Ilgai ir laimingai“.

Nora Roberts. „Ilgai ir laimingai“. Keturios geriausios draugės jaučiasi laimingos, kad savo klientams prašmatniame Braunų dvare gali surengti nepakartojamą vestuvių šventę: Emalaina iš gėlių sukurs nuostabią pasakų šalį, Lorelė nudžiugins nepaprasto grožio ir skonio desertais, Makenzė įamžins kiekvieną laimingą sutuoktuvių akimirką, o Parker pasirūpins visomis šventės detalėmis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką, pasisemsite jėgų, naujų idėjų. Bus malonu padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Nesidrovėkite savo minčių ir darbų.

Jautis (04 21–05 20). Jausitės prislėgtas. Atrodys, kad viskas jūsų gyvenime klostosi ne taip, kaip norėtųsi, o draugai tolsta nuo jūsų. Susikivirčijęs galite pratrūkti emocijomis.

Dvyniai (05 21–06 21). Pasikliaukite savo jėgomis ir viskas eisis kaip iš pypkės. Vakarą praleisite malonioje draugijoje, galbūt net įsiplieks romantiški jausmai.

Vėžys (06 22–07 22). Laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam, pernelyg susižavėti kokia nors nevykusia idėja. Kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir nesiimkite naujų darbų.

Liūtas (07 23–08 23). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus, susijusius su karjeros perspektyvomis. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos pakeisti savo gyvenimą į gerą pusę.

Mergelė (08 24–09 23). Apmąstykite tai, kas buvo, ir nedarykite tų pačių klaidų. Nekreipkite dėmesio į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi, žiūrėkite tik į priekį.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys bei idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir net rimti konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas.

Skorpionas (10 24–11 22). Ieškosite ko nors neįprasto, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą.

Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas savo svajonės, kitaip galite nukrypti nuo teisingo kelio.

Jūsų norus bus nelengva patenkinti.

Bet pasvajoti galima, svarbiausia nesusipainioti, kur svajonės, o kur realybė.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jusite emocinę įtampą. Atrodys, kad praradote gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką.

Vandenis (01 21–02 19). Galbūt jūsų siekiai ir svajonės yra per toli nuo realybės ir tai tapo nesėkmių priežastimi. Laikas susikoncentruoti į svarbiausius gyvenimo momentus, sutvarkyti reikalus. Atidžiau pažvelkite į savo įsipareigojimus. Žuvys (02 20–03 20). Jusite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 26 d.

Vasarą Giruliuose skambės muzika Vasaros saulė vilioja į pajūrį, ir Klaipėdos miesto savivaldybės viešoji biblioteka, kaip ir praėjusią vasarą, kviečia „Pėdinti į Girulius“. Girulių bibliotekos-bendruomenės namų kiemelyje (Šlaito g. 10A) visą vasarą vėl skambės muzika.

Šiandien 11 val. Girulių vasaros pradžią skelbs XXII tarptautinio jaunųjų menininkų seminaro „Gintarinė svetainė“ dalyviai, vakar nuotaikingai muzikavę Klaipėdoje, Ievos Simonaitytės bibliotekoje. Jų

koncerte Giruliuose skambės tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatų bei diplomantų – jaunųjų pianistų, smuikininkų, violončelininkų atliekami fortepijoniniai ir styginių instrumentų muzikos opusai: B.Dvariono, J.S.Bacho, G.F.Handelio, A.Vivaldi’o, W.A.Mozarto kūriniai.

Tarptautinis jaunųjų menininkų seminaras „Gintarinė svetainė“ – tai jau 22 metus Lietuvos kultūros fondo bei Balio Dvariono labdaros ir paramos fondo organizuoja-

mas renginys. Jaunieji menininkai kiekvienais metais birželį susirenka Palangoje, tobulinasi meistriškumo kursuose, kuriuos veda žymūs šalies ir užsienio pedagogai, dalijasi gerąja patirtimi ir džiugina pajūrio gyventojus savo koncertais. XXII tarptautinio jaunųjų menininkų seminaro „Gintarinė svetainė“ vadovas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Jurgis Dvarionas.

Jaunųjų talentų koncertas skelbs ir vaikų vasaros užimtumo progra-

mos pradžią. Vasaros mėnesiais antradieniais – šeštadieniais nuo 10 iki 14 val., pasitelkę į pagalbą savanorius bei įvairių sričių specialistus, bibliotekininkai organizuos turiningą vaikų laisvalaikį.

Kaip pasakojo Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Eugenija Koveckienė, vaikai Girulių bibliotekoje bursis, bendraus, pramogaus, darys gerus darbus. Dar galima registruotis tel. 313 438. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Artimiausiomis dienomis prognozuojami vidutiniškai šilti orai su lietumi. Šiandien daug kur bus lietaus, vietomis lis smarkiai, galima perkūnija. Oras šils iki 16–24 laipsnių. Penktadienį lis daugiausia pietiniuose, pietrytiniuose šalies rajonuose, galima perkūnija. Naktį temperatūra svyruos apie 12–14, dieną 19–23 laipsnius šilumos.

Šiandien, birželio 21 d.

+21

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+19

Utena

+19

4.51 22.24 17.33

173-ioji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 193 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +22 Brazilija +27 Briuselis +23 Dublinas +14 Kairas +36 Keiptaunas +18 Kopenhaga +20

kokteilis Daž­nai nea­ti­tin­ka rea­ly­bės „Kok­tei­lis“ va­kar ra­šė, kaip klai­pė­die­ čių po­ra, per in­ter­ne­tą su­ra­du­si so­ dy­bą prie Pla­te­lių eže­ro, li­ko ja nu­si­ vy­lu­si.

In­ter­ne­te pa­teik­to­se nuo­t rau­ko­se ban­gos ko­ne pla­kė­si į na­mu­ko sie­ nas, ap­lin­ka – ro­jus, o nu­vy­kę į vie­tą iš­vy­do ki­to­kią si­tua­ci­ją – van­duo te­ liuš­ka­vo kaž­kur to­li, o no­rint nuei­ti iki eže­ro rei­kė­jo kirs­ti ga­na in­ten­sy­vaus eis­mo ke­lią.

Ne kar­tą šia­me gra­žia­me Že­mai­ti­jos kam­pe­ly­je il­sė­ję­sis Vyc­ka tvir­t i­no, kad ras­ti ge­rą so­dy­bą poil­siui – su­dė­ tin­ga. „Ža­dant il­sė­t is Pla­te­l iuo­se, rei­k ia iš anks­to nu­va­ž iuo­t i į mies­te­l į, su­ra­ dus na­me­l į pa­kal­bė­t i su šei­mi­n in­ ku, – pa­ta­rė vy­r iš­k is. – Nes, pa­vyz­ džiui, eg­zo­t iš­k ų ša­l ių vieš­bu­č ių nuo­t rau­kos ir cha­rak­te­r is­t i­kos in­ ter­ne­te dau­ge­l iu at­ve­jų nea­t i­t in­ka rea­ly­bės.“

Londonas +20 Madridas +31 Maskva +22 Minskas +18 Niujorkas +35 Oslas +22 Paryžius +24 Pekinas +32

Praha +25 Ryga +21 Roma +30 Sidnėjus +18 Talinas +19 Tel Avivas +29 Tokijas +25 Varšuva +23

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

20

19

17

5

17

20

19

17

5

rytoj

šeštadienį

17

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

16

14

5

1547 m. gais­ras Mask­vo­ je su­nai­ki­no vi­sus me­di­ nius sta­ti­nius – be­veik 25 tūks­tan­čius na­mų.

1740 m. gi­mė Ža­n as Ema­nue­lis Ži­li­be­ras, bo­ ta­ni­kas, pir­mo­jo bo­ta­ni­ kos so­do Lie­tu­vo­je stei­ gė­jas. Mi­rė 1814 m.

1908 m. mi­rė ru­sų kom­ po­z i­t o­r ius Ni­ko­l a­j us Rims­kis-Kor­sa­ko­vas.

1935 m gi­mė pran­cū­z ų ra­šy­to­ja ir dra­ma­t ur­gė Fran­soi­se Sa­gan. Mi­rė 2004 m.

Nepaliaujamai spartėjant gyve­ nimo tempui kartais atrodo, kad nespėjame su laiku, tačiau moks­ lininkų prognozės sako, kad atei­ tyje laikas gali sustoti, rašo tele­ graph.co.uk.

Pa­si­rin­ki­mas: per ato­sto­gas vai­kai ga­lės pail­sė­ti ir gam­to­je.

ver­da gy­ve­ni­mas – vyks­ta daug įvai­rių links­mų ren­gi­nių.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Čes­ka (397 719; na ko­dėl vi­sos gra­žios mo­te­rys yra gi­mu­sios ke­lio­li­ka me­tų vė­liau?)

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Va­sa­rą už­siė­mi­mų ne­trūks

Triukš­mas: va­sa­rą Pla­te­liuo­se

– Kaip ta­vo vy­ro svei­ka­ta? – klau­sia drau­gė.

– Ačiū, ge­rai, bet, ma­nau, iš li­go­ni­nės jis grįš dar ne­grei­tai.

– Su gy­dy­to­ju šne­kė­jai?

– Ne, bet ma­čiau se­se­lę, ku­ri ma­no vy­ rą slau­go.

1997 m. Pran­cū­zi­ja pa­skel­ bė, jog la­biau­siai iš­si­vys­ čiu­sių ša­l ių sep­t y­n iu­kė (G-7) vie­nin­gai su­ta­rė ne­ su­teik­ti Ru­si­jai vi­sa­tei­sės na­rys­tės šio­je gru­pė­je.

2000 m. prie Mek­si­kos kran­t ų siau­čiant ura­ga­ nui din­go Lie­tu­vos mo­ tor­lai­vis „Lin­ku­va“, ku­ria­ me bu­vo 18 na­rių įgu­la.

2011 m. Ru­si­jos ir Pran­cū­ zi­jos mi­n ist­rai pir­mi­n in­ kai Vla­di­mir Pu­tin ir Fran­ cois Fil­lon ati­den­gė Pa­ry­ žiu­je pa­m ink­lą ru­sams, gy­nu­siems Pran­cū­zi­ją.

Laikas gali sustoti

Nors šie­met vai­kų poil­siui va­sa­rą Klai­pė­ do­je or­ga­ni­zuo­ti ne­skir­ta nė vie­no val­ diš­ko li­to, tu­ri­nin­gų už­siė­mi­mų ga­li­ma ras­ti. Už dau­gu­mą jų net ne­rei­kia mo­kė­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai

Alicija, Aloyzas, Daugailė, Galminas, Vasarė.

1990 m. gi­mė Lie­tu­vos te­n i­s i­n in­k as, pa­s au­ lio čem­pio­nas 14 me­tų am­žiaus gru­pė­je Ri­čar­ das Be­ran­kis.

Grį­žę lei­džia pa­ska­las Ma­rius ma­no, kad ap­ra­šy­to­ji klai­pė­ die­čių po­ra bu­vo to­je pa­čio­je so­dy­ bo­je, ku­r io­je ir jis il­sė­jo­si. „Man tai ten la­bai pa­ti­ko, – sa­kė jis. – Eže­ras iš kar­to už ke­lio, ku­riuo ne itin daž­nai va­ž iuo­ja au­to­mo­bi­l iai. Nuo na­me­ lio iki van­dens ne­to­li – apie 50 met­ rų. Ap­link so­dy­bą vy­rau­ja ra­my­bė – jo­kių bum­či­kų ir gir­tų fi­zio­no­mi­jų.

Bet kai žmo­nėms kaž­kas ne­pa­tin­ka, tai ta­da grį­žę pa­sa­ko­ja, kad gy­ve­no prie au­tost­ra­dos, ėjo iki eže­ro tris ki­lo­met­rus ir iš vi­so bu­vo ne­pa­ke­ lia­mos są­ly­gos il­sė­tis, nes va­ka­rais uo­dai kan­do ir ne­lei­do per­nakt pi­ jo­kau­ti.“ Sa­vo trig­ra­š į įki­šo ir šmaikš­t uo­l is Poil­siau­to­jas: „Pla­te­l iuo­se ap­skri­tai la­bai ma­žai na­me­lių, iš ku­rių tie­siai į eže­rą bris­tum, bet kad bai­da­re į kie­ mą bū­tų ga­li­ma įplauk­ti – to dar ne­ gir­dė­jau.“

Vardai

birželio 21-ąją

Rytas

15

+16

+17

v.spuryte@kl.lt

„Vai­kams va­sa­rą Klai­pė­do­je tik­rai yra ką veik­ti, tik jie pa­tys ar jų tė­ vai tu­rė­tų pa­si­do­mė­ti or­ga­ni­zuo­ja­ mais už­siė­mi­mais“, – tei­gė Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio vy­riau­sio­ji spe­ cia­lis­tė Edi­ta Ku­čins­kie­nė. Įvai­rius už­siė­mi­mus vi­są va­sa­ rą vai­kams ren­gia uos­ta­mies­čio

sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čios įstai­ gos – Klai­pė­dos moks­lei­vių sa­vi­ raiš­kos cent­ras, Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ras, Klai­pė­dos vai­kų lais­va­lai­ kio cent­ras. Ren­gi­nių bei pra­mo­gų or­ga­ni­zuo­ja ir ne­vy­riau­sy­bi­nės or­ ga­ni­za­ci­jos.

Paaug­liai kvie­čia­mi at­lik­ti eks­ pe­ri­men­ti­nius ti­ria­muo­sius dar­ bus, fi­zi­kos pra­kti­nius dar­bus, kur­ti tai­ko­mą­sias pro­gra­mas. Klai­pė­die­ čiai lau­kia­mi ir tau­to­dai­lės bū­re­

ly­je, vers­lu­mo ska­ti­ni­mo už­siė­mi­ muo­se.

Per ato­s to­gas vai­kai ga­l i lan­ ky­ti mo­pe­dų-mo­to­cik­lų re­mon­ to mo­k yk­l ą, ani­m a­c i­jos ir ki­n o mo­kyk­lė­lę. „Vai­kai tik­rai tu­ri tei­sę pa­si­rink­ ti, ar ato­sto­gas pra­leis­ti ant as­fal­ to, ar tu­ri­nin­gai. Rei­kia tik do­mė­tis.

Vi­sa in­for­ma­ci­ja apie or­ga­ni­zuo­ja­ mus už­siė­mi­mus va­sa­rą bus pa­tal­ pin­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės in­ ter­ne­to sve­tai­nė­je“, – in­for­ma­vo E.Ku­čins­kie­nė. Šie­met pir­mą kar­tą po dau­ge­lio me­tų vai­kų va­sa­ros poil­sį or­ga­ni­ zuo­ti pi­ni­gų ne­sky­rė nei sa­vi­val­dy­ bė, nei Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­ te­ri­ja. Pas­ta­ro­j i pi­n i­g ų ne­d uo­d a jau tre­j us me­t us, o sa­v i­val­dy­ bės biu­d že­te per­n ai vai­k ų va­sa­ ros poil­s iui pa­v y­ko su­k rapš­ty­t i 50 tūkst. li­t ų.

Laiko pa­ baigos te­ oriją su­ kūrė kelių Ispanijos universi­ tetų moks­ lininkai siek­ dami patyrinėti visatos plėtimąsi, kurio priežastis tebėra neaiški.

Dabartinė teorija apie vis spar­ tesnį visatos plėtimąsi pagrįs­ ta supernovų ir sprogstančių žvaigždžių šviesos kitimo ste­ bėjimu, o tai reiškia, kad jos juda greičiau nei tos žvaigždės, kurios yra arčiau centro, t.y., kad galak­ tika plečiasi.

Ispanų mokslininkai teigia, kad visuotinai pripažinta teorija apie gravitacijai priešingą jėgą, vadi­ namą tamsiąja energija, yra klai­ dinga, ir kad visatos plėtimasis iš tiesų lėtėja. Todėl laikas galiausiai sustos.

Pasak mokslininkų, jeigu didy­ sis sprogimas iš niekur pagim­ dė laiką, vadinasi, yra didelė tiki­ mybė, kad jis lygiai taip pat gali ir išnykti.

Laiko lėtėjimas sudaro įspūdį, kad viskas aplink vykta vis grei­ čiau ir sparčiau.

Viskas greitės tol, kol laiko aps­ kritai nebeliks.

Pasak vieno iš naujosios teori­ jos kūrėjų profesoriaus Jose Se­ novillos, „tuomet viskas aplinkui visiems laikams sustos lyg foto­ grafijoje“. „Klaipėdos“ inf.