TODĖL, KAD naujienos Ketvirtadienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės birželio 21 d., 2012 m. Nr. 144 (1343) Skandalai Ignalinos atominėje elektrinėje gali sumažinti ES pa ramą Lietuvai. Lietuva 5p.
Nors tyčinis įmonės vedimas bankroto link dažnai matomas plika akimi, tai įrodyti – labai sunku. Tema 8p.
diena.lt
Naujas Tulūzos užpuolikas – ekstremistas ar šizofrenikas? Pasaulis 12p.
Nelegalūs imperatoriaus rūmai Vilkpėdės pušyne
1,30 Lt
Norisi pabandyti Just. Marcinkevičiaus „Ka tedrą“ perskaityti iš naujo su kitos kartos žmonėmis.
Nacionalinio dramos teatro meno vadovas Audronis Liuga
13p.
Miestas
2p.
Noras – pirkti stadioną Sav ivaldybės tar yb oj e pateikt as siūlymas įsigyti futbolo stadioną. Teigiama, kad tai kainuos apie 25 mln. litų, o savivaldybė statytojui šią sumą turėtų išmokėti ne trum piau nei per 10 metų. Opozicija val dant ies iems iškart pareiškė, kad, užuot mėtę pinigus naujiems stati niams, geriau susirūpintų naciona liniu stadionu.
Miestas Objektas: Vilkpėdėje išdygę „Imperatoriaus rūmai“, vietos gyventojų tvirtinimu, – verslininko S.Visocko darbas.
Žinomas sostinės verslininkas Stepas Visockas – vėl paveldo sargų akiratyje. Tiesa, ne tiek pats, kiek su juo siejamų įmonių vadovė Ieva Paulionytė. Moteris kaltinama autentiško pastato Vilkpėdėje sunaikinimu.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Pavertė dviaukščiu namu
Šimtamečių pušų paunksmėje Vilkpėdėje, Šlaito g. 20, išdygęs dviaukštis pastatas ir vietos gyven tojų, ir paveldo saugotojų siejamas su skandalingojo Kotrynos vyninės savininko S.Visocko vardu.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Oficialiai šio pastato savininkė yra I.Paulionytė, vadovaujanti įmo nei „Imperatoriaus rūmai“. Bet kiek kartų ji buvo kviesta į Kultūros pa veldo departamentą pasiaiškinti, nė karto nepasirodė. Statinys suręstas be jokių leidimų, projektas galbūt yra paruoštas, bet nėra niekur de rintas, ir tikiu, kad niekas niekada jo nepasirašys.
2
3p.
Bandys spręsti slaugos problemas
2
ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012
miestas
6p.
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų baiminasi teroristų išpuolių.
Nelegalūs imp rūmai Vilkpė Senas vieno aukšto pa 1 statas – kultūros verty bė – yra sunaikintas. Vietoj jo pa
statytas dviejų aukštų visiškai su aplinka nederantis, jokių reika lavimų neatitinkantis statinys“, – teigė Vilniaus skyriaus Kultū ros paveldo departamento vado vas Vitas Karčiauskas.
Vitas Karčiauskas: Skirtumai: Vilniuje registruoti gyventojai už vietą vaikų darželyje mokės tiek pat kiek iki šiol. Kitiems teks
mokėti brangiau.
Tomo Raginos nuotr.
Neregistruotas? Mokėk daugiau Vilniaus miesto savivaldybės ta ryba trečiadienį nusprendė gyve namosios vietos sostinėje nedek laravusiems asmenims nustaty ti didesnį mokestį už vaiko ugdy mą senesnės statybos miesto dar želiuose.
O naujuose darželiuose mokes tis visiems, nepriklausomai nuo deklaruotos gyvenamosios vietos, sieks 200 litų. Naujojoje tvarkoje šeimoms, kurių deklaruota gyvenamoji vie ta yra Vilniaus mieste, numatytas 50 litų per mėnesį mokestis ugdy mo reikmėms, socialiai remtinoms šeimoms šis mokestis sieks 20 litų. Tai yra tiek pat, kiek vilniečiai už darželį mokėdavo iki šiol. Ne sostinėje gyvenamąją vietą deklaravusioms šeimoms mokes tis ugdymo reikmėms bus 75 litai per mėnesį.
Taip pat numatyta, kad ikimo kyklinio ugdymo įstaigose, pastaty tose po 2012 m. rugsėjo 1 d., mokes tis ugdymo reikmėms bus keturis kartus didesnis nei senesnės staty bos darželiuose – po 200 litų.
Naujojoje tvarkoje suvienodinta dienos maitinimo norma bei nustatyta gali mybė pasirinkti, ar vaikas bus maitina mas darželyje.
Tokio dydžio mokestis bus taiko mas visoms šeimoms – ir deklara vusioms gyvenamąją vietą Vilniu je, ir ne Vilniuje. Iš šio mokesčio
150 litų bus skirta ugdymo įstaigos statybų išlaidoms padengti. Socialiai remtinoms šeimoms naujuose darželiuose bus taiko mas 40 litų mokestis. Pagal naują priėmimo į darželius tvarką pirmenybė patekti į sostinės darželius išliks gyvenamąją vietą Vilniuje deklaravusioms šeimoms. Ne vilniečių vaikai galėtų lankyti miesto darželį, jeigu jame būtų lais vų vietų. Naujojoje tvarkoje taip pat suvienodinta dienos maitinimo nor ma bei nustatyta galimybė tėvams pasirinkti, ar vaikas bus maitinamas darželyje, jeigu jis įstaigą lanko ketu rias ir mažiau valandų per dieną. Dienos maitinimo kaina grupėse, dirbančiose 5, 10 ir 12 valandų, siek tų nuo 6,26 iki 7,16 lito, grupėse, dir bančiose 14 ir 24 valandas, – nuo 7,16 iki 8 litų, iki 4 valandų dirbančiose grupėse – nuo 4,7 iki 5,37 lito.
Projektas galbūt yra paruoštas, bet nėra niekur derintas, ir ti kiu, kad niekas nie kada jo nepasirašys. Tą pat apie pastatą kalbėjo ir Šlaito gatvės gyventojai, Vilkpė dės senbuviai (nenorėdami vie šumo, jie prašė neminėti pavar džių). Gyventojai tvirtino, kad statybvietėje yra ne kartą sutikę patį verslininką S.Visocką. „Jis čia pats netoli gyvena, už kelių namų. Buvusiame bendra butyje išsipirko antrą aukštą, ap kalė plastikinėmis lentutėmis. O čia jis dažnai buvo prie tų staty bų. Būna, kad paklausiu, kas čia. Tai sako – naują namą sau sta tau, gyvensiu jame. Bet žmonės kalba, o man irgi taip atrodo, kad čia viešnamis bus. Kam jam vie nam toks didelis namas, be to, dar langai tokie mažiukai?“ – pusiau juokais svarstė viena Šlaito gat vės gyventojų.
VD, BNS inf.
Painūs įmonių ryšiai
KONFERENCIJA
LIETUVOS DAUGIABUČIAI NAMAI PRIORITETAI 20122013 M. Organizuoja Respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai
� „DAUGIABUČIŲ ADMINISTRAVIMAS 2012–2013 M. AR GYVENTOJAI TAPS SAVO NAMŲ ŠEIMININKAIS?“ Pranešimą pristato Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija. � „KODĖL BŪTINA IŠ ŠILUMOS TIEKĖJŲ ATIMTI BUITINIŲ VARTOTOJŲ APRŪPINIMO KARŠTU VANDENIU FUNKCIJĄ?“ Pranešimą pristato Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija.
� „KAUPIAMASIS MOKESTIS-PROVERŽIO GARANTAS NAMŲ MODERNIZAVIMO PROGRAMAI“ Pranešimą pristato Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktorius Valentinas Petkūnas. � „SAVIVALDYBIŲ POTENCIALAS ĮGYVENDINANT MODERNIZAVIMO PROGRAMĄ. ZARASŲ IR VISAGINO SĖKMĖS ATVEJAI“ Pranešimą pristato Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertas Valius Serbenta.
Birželio 22 d. 10 val. viešbutyje „Best Western“, Konstitucijos pr. 14, Vilnius
W W W. B U S T O R U M A I . LT
Dienraščiui nepavyko susisiek ti su verslininku S.Visocku. Pas kambinus bendrovei „Salanda“, kurios vadovu yra laikomas mi nėtas verslininkas, atsiliepė mo teris. Ji prisistatė bendrovės „Vil niaus vyninė“ direktore. „Imperatoriaus rūmų“ neži nau. Esu „Vilniaus vyninės“ va dovė, o „Vilniaus vyninės“ va dovė nėra I.Paulionytė. Man jau skambino šiuo klausimu. Aš nesu I.Paulionytė, o šis telefonas nėra
Veikėjas: S.Visockas – nuolatinis p
namiestyje, bet ir su verslininku si
bendrovės „Salanda“ numeris“, – tvirtino moteris. Tačiau internete gausu infor macijos, kad „Vilniaus vyninės“ vadovė yra būtent I.Paulionytė. Įvairūs šaltiniai taip pat nurodo, kad ši moteris yra ir „Imperato riaus rūmų“ bei tos pačios bend rovės „Salanda“ direktorė. Naudojasi S.Visocko adresu
Visos I.Paulionytės vadovau jamos įmonės yra registruotos skirtingais adresais. Vienu adre su – Vilkpėdės g. 3-21, kur grei čiausiai gyvena ir pats S.Visoc kas, – registruoti „Imperatoriaus rūmai“. Tačiau, Vilkpėdės seniūno Min daugo Kuncaičio teigimu, šis ad
Merijos užmojis – nu Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus miesto savivaldybės ta ryboje pateiktas siūlymas įsigyti futbolo stadioną. Balsuojant dėl ketvirtos UEFA kategorijos fut bolo stadiono įsigijimo Vilniaus mieste už projekto pateikimą bu vo 31, prieš – 9, susilaikė 7 tarybos nariai. Siūlymą svarstys visi tary bos komitetai.
„Yra kelios gatvės, kuriose gali at sirasti toks stadionas, prašome sa vivaldybės principinio sprendimo pritarti. Tikimės, kad išsimokė ti bus galima ne trumpiau nei per 10 metų“, – idėją pristatė Ekono mikos ir investicijų departamento
Investicinių projektų skyriaus ve dėja Rasa Cibulskienė. „25 mln. kainuos, negi neturi me kur pinigų dėti? Praeis pen keri metai, tuomet jį išardyti kainuos dešimt milijonų. Nacio nalinį stadioną reikia baigti“, – dėstė tarybos narys Gediminas Rudžionis. „100 mln. litų, kuriuos vyriausy bė liko skolinga šioms statyboms, ji dabar neturi iš ko skirti. Tačiau su tarta, jog bus siekiama, kad po 2014 m. bus tęsiama statyba“, – aiškino meras Artūras Zuokas. „Kaip stadiono kaina buvo nu statyta? Ji numatoma nuo 2 iki 3 tūkst. eurų už vietą. 500 eurų kainos vienai vietai skirtumas jau yra didelis. Ir kam ten prekybos
3
ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
mperatoriaus ėdės pušyne
Vilniaus iniciatyva brangintų slaugos paslaugas Rūta Grigolytė Pagyvenusių žmonių slauga ir globa turėtų rūpintis savivaldy bė, nes devynios auklės – vaikas be galvos. Tokios pozicijos laiko si sostinės valdžia. Be to, siūloma palengvinti valstybei tenkančią finansinę globos naštą. Iš šio Seimo nebesitiki
paveldosaugininkų galvos skausmas. Jiems kliūva ne tik vyninė sostinės se iejamas pastatas Vilkpėdėje. Simono Švitros nuotr.
resas – Vilkpėdės g. 3 – neleidžia identifikuoti konkretaus objekto. „Šiuo adresu suregistruota daug įmonių, slaugos ligoninė, kiti pa statai. Daliai jų daugmaž prieš me tus buvo suteiktas adresas Šlaito gatvėje. O Vilkpėdės g. 3 gali bū ti ir A, ir B, ir C, ir taip toliau“, –
dėstė seniūnas. Dienraščio tu rimais duomenimis, S.Visockui priklausanti patalpa anksčiau bu vo registruota Vilkpėdės g. 3C-21, tačiau maždaug prieš metus, kei čiant adresus, patalpai suteiktas naujas adresas ir dabar verslinin kas gyvena Šlaito gatvėje.
Statybų darbai sustingę Po dienraščio publikacijų apie S.Vi socko nelegaliai Vilniaus g. 37 stato mą lauko kavinę darbai aprimo. Šiuo metu yra nuardytas medinis baras, tačiau tebestovi medinių lentelių te rasa. Bet paveldosaugininkai tikina sieksiantys, kad darbai būtų visiškai nutraukti, o terasa nuardyta.
„Visi jų darbai buvo atl iekam i be rei kal ing ų leid imų ir pažeid žiant esa mą tvarką, tad reikalausime, kad te ritor ija būt ų vis išk ai išvalyt a. Tai, kad darb ai sus toj o, man au, liud i ja, jog sav in inkai nesir yžta ir tol iau pažeid inėt i įstat ymų“, – teigė V.Kar čiauskas.
„Visuomenė gyvena ilgiau, sensta. Reikia, kad tos problemos nebū tų sprendžiamos tada, kai jau bus tapusios tragedija. Turime imtis iniciatyvos, kad institucijos dirb tų tą darbą, už kurį joms yra mo kama“, – vakar surengtoje spau dos konferencijoje dėstė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba vakar vienbalsiai pritarė Vyresnio amžiaus asmenų prie žiūros 2012–2020 m. strategijai Joje numatoma siekti, kad slau gos ir globos organizavimo funk cija būtų perduota savivaldy bėms. „Bandėme dirbti su Sociali nės apsaugos ir darbo ministe rija, Sveikatos ministerija. Kai pamatėme, kad jos negali susės ti prie bendro stalo, kreipėmės į Seimą, į prezidentūrą. Jos Seime vieną kartą susėdo prie bendro stalo. Visi labai nustebo, kad nuo 2005 m., kai buvo įpareigotos abi ministerijos parengti integruotą planą, kaip šią problemą išspręs ti, niekas neįvyko, nepajudėjo nė per nago juodymą. Abi ministerijos buvo įpareigo tos per mėnesį pateikti siūlymus, kuriuos jos teigė turinčios stal čiuose. Nieko neįvyko vėl nei per mėnesį, nei per du, nei per tris.
Galima įsivaizduoti, kad, bent jau esant šiai valdžiai, nieko ir neį vyks. Parengėme šį planą, po jo bus veiksmai, kuriems pasiruo šime maždaug per du tris mėne sius: inicijuosime ir Seimui teiksi me teisės aktus. Bus reikalinga ir žiniasklaidos pagalba, jeigu ir to liau niekas nevyks“, – kalbėjo sa vivaldybės Slaugos ir globos rei kalų komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė.
Ministerijos buvo įpareigotos pateik ti siūlymus, kuriuos jos teigė turinčios stalčiuose. Nieko neįvyko nei per mė nesį, nei per du.
Paslaugos – nelegalios
Strategijoje taip pat numatoma, kad reikia gerinti slaugos ir globos paslaugų prieinamumą bei kokybę Vilniaus mieste, didinti paslaugų gavėjų skaičių ir slaugos bei glo bos modelių įvairovę, sustiprinti slogos ir globos paslaugų kokybės kontrolę, plėsti paliatyvios slaugos paslaugas ir gerinti jų kokybę. „Socialinės apsaugos ministe rija buvo įsitikinusi, kad Vilniuje globos namų yra apie 100, o pa tikrinus paaiškėjo, kad jų yra 222. Tad apie kokią kontrolę ir paslau gų kokybę dabar galime kalbėti ir kokią ją garantuoti? Be to, globos namuose sveikatos priežiūros pa slaugos teikiamos nelegaliai, dau guma jų neturi tam licencijų, nė
ra privalomų normatyvų. Juose gyvenantiems žmonėms būtinos sveikatos paslaugos, bet jų jie turi eiti į polikliniką. Sveikatos apsau gos ministerija įsitikinusi, kad tai Socialinės apsaugos ministerijos reikalas, ši – kad ji nėra atsakin ga“, – piktinosi R.Vanagaitė. Asmeninis indėlis didės
Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisijos pirmi ninkė įsitikinusi, kad pinigų tos įstaigos turi, bet tiesiog absor buoja juos ir panaudoja be dides nio efektyvumo. Be to, R.Vana gaitė sakė, kad patys žmonės ir giminaičiai nėra linkę mokėti už kokybiškesnes paslaugas. „Visi svarsto, kaip gauti paslau gas nieko nemokant už jas. Da bar, pavyzdžiui, atidaryti dar vie ni slaugos namai, kuriuose vieno mėnesio kaina vienam žmogui yra 3 tūkst. litų. Tačiau žmogui, tu rinčiam sunkią negalią, tai nieko nekainuoja – viską sumoka vals tybė. Valstybė ilgai nepakels to kių 3 tūkst. litų už vieną žmogų. Ilgainiui teks susitaikyti, kad tėvų namai, sodai, sklypai atitenka ne mums, ne anūkams, o juos turė sime parduoti, ir mokėsime gana didelę dalį už tėvų priežiūrą. Tam reikia ruoštis, sukurti modelį“, – perspėjo R.Vanagaitė. Inicijuoti naujų finansavimo modelių slaugos ir globos namuo se bei institucijose atsiradimą, di dinant asmens ir šeimos indėlį, numatyta ir minėtoje strategijoje. Dar R.Vanagaitė minėjo, jog taip pat, kaip yra Vaiko teisių apsau gos tarnyba, turės būti įkurta ir senyvo žmogaus teisių apsaugos tarnyba.
„Dideli viršininkai palieka tėvus“ „Viln iaus dienos“ kalbint as vieno did žiaus ių pens ionų Viln iuj e va dovas, nenorėjęs, kad minėt ume jo pavardę, džiaugėsi, jog ši tema gvil den am a. „Vien i glob os nam ai pri klauso sav ivaldybei, o kit i – Social i nės aps augos ir darbo min ister ijai. Anksč iau vis i pens ion ai prik lau sė Viln iaus apskrič iai. Kai apskrit is naik ino, senel ių, tur inčių sveikatos negal ią, namus perdavė sav ivaldy
bei, o tur inč ių proto negal ią – mi nister ijai. Tai, man au, nes us iprat i mas. Juk min ister ija turėt ų užsiim ti pol it ika, o ne verslu. Nesen iai per davė, dabar vėl nor i perduot i, kaž koks baisiai didel is nesusiprat imas. O kad aišk ina, jog reikės efekt yv iai naudot i lėš as, – mes ir taip, vadovai, steng iamės tai dar yt i. Svarbiausia, kad tik mums nemaiš yt ų“, – naują ją strateg ij ą koment avo pens iono
vadovas. Tač iau jis pritar ia, kad bū tų diegiami nauji mokėjimo už pas laugas metodai. „Kai kur ie žmonės lab ai krato valst yb ės kiš enę. Dir bu daug met ų, esu mokslų dakt a ras, paskaič iuoju – šioje vietoje tik rai reikėt ų pok yčių. Būna, didel i vir šin inkai pal ieka savo tėv us pensio nuos e arb a išvaž iuoja į užs ien į, ir, valst ybe, išlaik yk“, – sakė pensiono vadovas.
usipirkti stadioną centras, negi jų Vilniuje trūksta? Ar tam dabar laikas? Gal nukreip kime tuos pinigus mokykloms?“ – siūlė tarybos narys Valdas Ben kunskas. „Jeigu ten ir atsiras kokios ko mercinės patalpos, tai ne mūsų rei kalas. Nereikia painioti“, – atsakė R.Cibulskienė. „Kaip tai ne mūsų reikalas, kas kur statoma?“ – sunerimo Birutė Galinienė. „Maksimalus komercinių pa talpų plotas dabar gali būti jau tik 20 tūkst. kvadratinių metrų“, – su klausimais nebesusitvarkan čiai R.Cibulskienei į pagalbą sku bėjo A.Zuokas. „Klausimas, ar mums reikia dvie jų stadionų? Gal palaukime metus
ir tuomet žiūrėsime“, – nuomonę išsakė Eduardas Trusevičius. „Nacionalinis stadionas tinkamas tik dideliems renginiams, jo naudo jimas nebus dažnas. O mažasis sta dionas bus buitinio tipo, orientuoja mės į ne mažiau kaip 8 ir ne daugiau kaip 10 tūkst. vietų. Jame galėtų žaisti ir didieji pasaulio futbolo klu bai. Statybos prasidėtų 2015 m., da bar atliktume namų darbus – skelb tume konkursą, derintume ir kt.“, – aiškino sostinės meras. Anksčiau „Vilniaus dienai“ Vil niaus miesto savivaldybės admi nistracijos direktoriaus pavaduo tojas Ritas Vaiginas atvirai sakė, kad iš tiesų kalbama apie Ūkio banko investicinės grupės valdo mą „Žalgirio“ stadioną.
Sumanymas: Vilniaus savivaldybės vadovai mano, kad patys žmonės nelinkę mokėti už kokybiškesnes
slaugos paslaugas, tad kuria planą, kaip juos priversti tai daryti.
Gedimino Bartuškos nuotr.
4
KetvirtADIENIS, birželio 21, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Tamsa nepaslėpė purvinų darbelių Policijos departamento apsaugą vykdantys pareigūnai antradie nio naktį sulaikė grafičius ne teisėtai piešiantį jaunuolį.
Apie 3 val. nakties viešosios poli cijos rinktinės „Vytis“ vyresnysis patrulis, užtikrinantis Policijos departamento ir jam priklausan čios teritorijos apsaugą, per vaiz do stebėjimo kameras pamatė tris jaunuolius, stovinčius prie pre kybos centro „Panorama“ pože minės perėjos. Per vaizdo kameras pareigūnas pastebėjo, kad jaunuoliai kažko delsia, yra sunerimę ir stebi ap linką. Įtarimą patruliui sukėlė ir tai, kad vienas jų su savimi turėjo didelę kuprinę ir lazdą. Jaunuoliai dar šiek tiek pasisu kiojo prie statinio ir po akimirkos nusileido į požeminę perėją. Pa reigūnas nedelsdamas šią infor
maciją perdavė netoli tarnybiniu automobiliu patruliuojančiam padalinio patruliui. Pareigūnai radijo ryšio priemonėmis ap tarė taktinius galimus sulaikymo veiksmus. Nusileidę į perėją pareigūnai užtiko jaunuolius paišant sie ną, vienas jų rankoje laikė kibirą su dažais. Jaunuoliai pamatę pa reigūnus metė savo įrankius ir bandė pasišalinti pro atvirą išė jimą į T.Narbuto gatvę. Dviem įtariamiesiems pavyko paspruk ti, vienas sulaikytasis priešinosi, todėl buvo panaudoti antrankiai. Pas sulaikytąjį rasti penki aero zolinių dažų balionėliai, guminės pirštinės, du dažymo voleliai su kotais ir kibiras su geltonos spal vos dažais. Sulaikytas asmuo pri statytas į sostinės pirmąjį polici jos komisariatą. VD, BNS inf.
Priemonės: iš sulaikytojo atimti penki aerozolinių dažų balionėliai,
guminės pirštinės, du dažymo voleliai su kotais bei kibiras su dažais.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Vilniaus valdžia imasi ieš koti investuo tojo, kuris galėtų atnaujin ti ir prižiūrėti sostinės gatvių apšvietimo tinklą. Skaičiuoja ma, kad visos investicijos gali siekti per 80 mln. litų. Sumos: šiuo metu išlaikyti apšvietimo tinklus miestui kainuoja apie 14,5 mln. li-
tų per metus.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Žibintus atiduos investuotojui Sostinės taryba trečiadienį nutarė pradėti komitetuose svarstyti siū lymą skelbti konkursą viešosios ir privačiosios partnerystės pagrin du išsirinkti investuotoją, kuriam iki 25 metų būtų perduota sostinės apšvietimo tinklų infrastruktūra bei paslaugų teikimo veikla. Projektą pristačiusi Vilniaus sa vivaldybės Ekonomikos ir inves ticijų departamento direktoriaus laikinoji pavaduotoja Rasa Ci bulskienė teigė, kad projektu susi domėjo Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), Šiaurės in vesticijų bankas, fondas „Jessica“. „Kadangi būsto renovavimo programa nepritraukia lėšų, tai bū tų galima čia panaudoti. Aplinkos ministerija jau dabar populiarina šitą projektą, siekdama pritraukti privačių lėšų“, – kalbėjo R.Cibuls kienė. Anot jos, investuotojas tu rėtų renovuoti tinklus per penke rius metus. R.Cibulskienė BNS anksčiau sa kė, kad pradinėms investicijoms – šviestuvams, maitinimo punktams pakeisti, centrinei valdymo siste
mai įdiegti – reikėtų iki 87 mln. litų investicijų. Vėliau savivaldybė val dytojui kasmet mokėtų iki 14 mln. litų mokestį už tinklų priežiūrą, paslaugų teikimą.
Rasa Cibulskienė:
Kadangi būsto reno vavimo programa nepritraukia lėšų, tai būtų galima čia panaudoti. Projekte nurodoma, kad 50 proc. (47,2 mln. litų) projekto investici nių sąnaudų vertės ketinama fi nansuoti iš Klimato kaitos spe cialiosios programos, likusią dalį investicijų ketinama pritraukti pa sitelkiant privatų subjektą, ku ris finansuotų nuosavu kapitalu ir paskola. Pasak R.Cibulskienės, galimybe dalyvauti konkurse domėjosi pasau
linės bendrovės, tarp jų – „Philips“, GE, „Swarco“ ir kitos. Jis sakė, kad konkursą tikimasi paskelbti liepą, o sutartį su investuotoju tikimasi pa sirašyti iki šių metų pabaigos. Šiuo metu išlaikyti apšvietimo tinklus miestui kainuoja apie 14,5 mln. litų per metus, o norint juos atnaujinti, reikėtų investuoti apie 100 mln. litų, todėl verslininkai dešimčiai metų ar dar ilgesniam laikui taptų tinklų šeimininkais. Fin ansų pas laugų įmonės „KPMG Baltics“ beveik prieš porą metų atliktoje Vilniaus gatvių ap švietimo galimybių studijoje nu statyta, kad sostinei naudingiau sia būtų pereiti prie šviesos diodų apšvietimo su išmaniosiomis tech nologijomis – judesio jutikliais, belaidžiu ryšiu. KPMG nuomo ne, tokį projektą geriausia būtų fi nansuoti viešosios ir privačiosios partnerystės principu. Daugelis šiuo metu Lietuvos gatvėse šviečiančių aukšto slėgio natrio lempų nuo 2016 m. ES tu rėtų būti uždraustos. VD, BNS inf.
5
ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/miestas
Tarėjų idėja skinasi kelią
Įtarimai korupcija Ignalinos atominė je elektrinėje (IAE) ES gali kelti abejo nių dėl tolesnio lė šų skyrimo.
Vyriausybė patvirtino išvadą, pri tariančią Seime inicijuotam su manymui tarėjo statusą įtvirtin ti Konstitucijoje.
Perspektyva: supykusi dėl kyšininkavimo Ignalinos elektrinėje ES ga
li neduoti pakankamai pinigų elektrinei uždaryti.
„Shutterstock“ nuotr.
Lėšų mažės dėl kyšių „Turi būti išaiškinti“
Lietuvos Vyriausybės derybininkas su Europos Komisija Neilas Tan kevičius perspėjo, kad pranešimai apie galimą korupciją uždaromo je IAE gali sukelti problemų Lie tuvai derantis su ES dėl didesnio šios elektrinės uždarymo finan savimo 2014–2020 m. finansinė je perspektyvoje. „Bendrai ES partneriai vertin dami Ignalinos uždarymo ir eksploatacijos nutraukimo procesą no ri, kad ES pinigai būtų išnaudojami kuo efektyviau ir taupiau“, – sakė N.Tankevičius. „Jeigu įtariama, kad projekte kas nors vyksta ne taip, ži noma, kyla abejonių, ar ten reikia skirti daugiau pinigų“, – teigė jis. „Pastaruoju metu pasigirdę pra nešimai – teisėsaugos institucijų klausimai, kurie turi būti atsakyti ir išaiškinti“, – kalbėjo diplomatas. Pradėjo tyrimą
Lietuvos generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl IAE pareigūnų galimo kyšininkavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padė timi. Tyrimas pradėtas Jungtinių Valstijų teismui šią savaitę priė mus sprendimą ir viešoje erdvėje pasirodžius informacijai, jog JAV įmonė „Data Systems & Solutions“
IAE pareigūnams galėjo duoti ky šių, kad gautų užsakymų. JAV teisingumo departamen tas paskelbė, kad JAV įmonė siek dama gauti užsakymų IAE 1999– 2004 m. duodavo kyšius aukštiems elektrinės pareigūnams. Nauja biudžeto eilutė
N.Tankevičius pabrėžė, kad dau giausia įtakos Briuselyje deran tis dėl IAE uždarymo finansavimo turės pagrindinių projektų sklan dus įgyvendinimas: „Tokie atskiri dalykai nėra iškeliami, keliamas tik esminių projektų vykdymo sklan dumas. Pagrindiniai projektai vė luoja ir gali stabdyti visą eksploa tacijos nutraukimo procesą. Ir į tai kreipiamas didžiausias dėmesys.“ Seimo narys Petras Auštrevi čius teigė, kad mažinti finansavi mą uždaromoms atominėms elekt rinėms ES biurokratai linksta, nes tokios išlaidos bendrijos biudžetui yra palyginti naujos. „Visų atominių elektrinių užda rymas vyksta pagal atskirą eilutę, ji labai matoma, išsiskiria iš viso ES biudžeto. Ir kai yra noras taupyti, pradeda taupyti būtent nuo nau jų eilučių. Ta eilutė yra nauja, tik 2007–2013 m. atsiradusi“, – sakė P.Auštrevičius.
Neslėpė nepasitenkinimo
„Tarėjų institutas vertinamas kaip padedantis integruoti profesio nalus ir neprofesionalus bendram siekiui – užtikrinti asmens teisę į tinkamą teisminę gynybą“, – tei giama Vyriausybės išvadoje. Joje taip pat pabrėžiama, kad užsienio šalių praktika ir atlik ti tyrimai liudija, jog visuomenės indėlis vykdant teisingumą yra didžiausias, jeigu tarėjams sutei kiamas sprendžiamasis balsas. Teisingumo ministerija jau yra parengusi įstatymo projektą, ku riuo siūloma leisti visuomenės atstovams dalyvauti sprendžiant bylas teismuose, turint spren džiamąjį balsą. Tačiau tokiam ta rėjo statusui įtvirtinti reikalingos Konstitucijos pataisos. Kai dėl Konstitucijos pataisų apsispręs Seimas, bus atitinka mai koreguojamas ministerijos parengtas įstatymo projektas, de taliai reglamentuojantis visą tarė jų dalyvavimo eigą teismų darbe. „Ilgą laiką buvo vengiama at virai diskutuoti dėl tarėjų teis muose, o vykstančios diskusijos
įgaudavo iškreiptas formas – vi suomenės totalus nepasitikėjimas teismais ir teismų totalus nepasi tikėjimas visuomenės atstovais“, – tvirtino teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Remigijus Šimašius:
Parengtas konkre tus projektas, pagal kurį tarėjai daly vautų sprendžiant visuomenei aktua liausias bylas.
„Pasirodo, norint surasti tin kamus sprendimus tai visiškai įmanoma. Parengtas konkretus projektas, pagal kurį tarėjai da lyvautų sprendžiant visuomenei aktualiausias bylas. Tai teismus padarytų atviresnius ir supran tamesnius, teismų sprendimus – teisingesnius ir aiškesnius. Fi nansinė ir organizacinė našta iš laikant teismų sistemą padidėtų minimaliai“, – pridūrė jis.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė, kad galimas amerikiečių įmonės kyšininkavimas IAE parei gūnams įrodytų, jog šios Vyriau sybės pradėta pertvarka elektrinė je buvo pagrįsta ir labai reikalinga. „Paminėti dalykai greičiausiai buvo iki 2004 m. Jeigu tokia in formacija pasitvirtintų, tai bū tų dar vienas įrodymas, kad prieš kelerius metus pradėta pertvar ka atominėje elektrinėje tikrai bu vo pagrįsta ir reikalinga“, – sakė I.Degutienė. Pasak premjero Andriaus Ku biliaus, kyšininkavimo skandalas IAE yra apgailėtinas. „Paaiškėjo faktai, kad buvusi IAE vadovybė, tai yra Viktoro Ševaldino vadovy bė, kaip rodo amerikiečių tyrimai, galbūt elgėsi neskaidriai. Tai ap gailėtinas, bet iš praeities ateinan tis dalykas. Dėl to ir buvo keičia ma vadovybė 2009–2010 m., kad tai nesikartotų“, – sakė ministras pirmininkas. A.Kubilius neslėpė nepasitenki nimo Lietuvos teisėsaugos darbu: „Tokius dalykus mūsų teisėsau ga turi tirti ir užkirsti kelią anks čiau, negu tai paaiškėja iš ameri kiečių tyrimų.“
Pritarimas: Vyriausybė sutinka, kad teismuose atsirastų visuome
VD, BNS inf.
„Shutterstock“ nuotr.
VD, BNS inf.
nės tarėjų institutas.
Informacijos nutekinimo tyrimą baigs šiemet Ikiteisminį tyrimą dėl galimo pa reigūnų piktnaudžiavimo atsklei džiant informaciją apie planuotus teisėsaugos veiksmus prieš ban ką „Snoras“ prokurorai žada baig ti dar šiais metais.
Tai patvirtino vakar Seimo Antiko rupcijos komisijai informaciją dėl atliekamo tyrimo pateikęs Gene ralinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento pro kuroras Darius Čaplikas. Seimo nariai teiravosi, kas ap klausti šiame tyrime. Prokuroras tvirtino, jog apklausos dar nebaig tos, o apklausiamų asmenų sąrašas ilgas: „Aš tikrai visų neišvardysiu, jų apklausta tikrai nemažai. Tai yra visi asmenys, kurie dalyvavo pasi tarime, ir visi, kurie susiję, – ir iš
prokuratūros, ir iš Finansinių nusi kaltimų tyrimo tarnybos, ir iš Lie tuvos banko.“ Pasiteiravus, ar apklausti in formaciją apie „Snorą“ paskel busio „Lietuvos ryto“ žurnalistai, D.Čaplikas atsakė teigiamai, tačiau į klausimą, ar buvo pareikalauta at skleisti šaltinį, sakė negalintis at sakyti, nes tai jau ikiteisminio ty rimo duomenys. Praeitą mėnesį generalinis pro kuroras Darius Valys pranešė, kad buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo pavaduotojui Vytautui Giržadui yra pareikšti įtarimai dėl doku mentų klastojimo ir piktnaudžia vimo tarnybine padėtimi. Pernai lapkritį prieš pat na cionalizuojant „Snorą“ dienraš
tis „Lietuvos rytas“, cituodamas anoniminius šaltinius, pranešė, kad valdžia „ketina susidoroti su lietuvišku banku“.
FNTT direktoriaus pavaduotojui V.Gir žadui nepalankūs buvo abu tyrimai po ligrafu. Šių metų vasarį Generalinėje pro kuratūroje pradėtas ikiteisminis ty rimas dėl informacijos apie planuo jamus pareigūnų veiksmus, tiriant banko „Snoras“ veiklą, neteisėto atskleidimo. Tyrimas pradėtas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybi
ne padėtimi. Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis FNTT vadovų atleidimo aplinkybes tyru siai Seimo Antikorupcijos komisi jai tvirtino, kad panaikinti leidimus jiems dirbti su slapta informacija siū lė Valstybės saugumo departamentas (VSD). „Gauta VSD pažyma, kurioje, cituoju, siūloma „skubiai spręsti dėl leidimų dirbti ar susipažinti su slap ta informacija panaikinimo“ FNTT vadovams“, – komisijos nariams yra sakęs R.Palaitis. Tai rodo paviešinta jo liudijimo stenograma. R.Palaitis į komisiją liudyti bu vo kviestas du kartus ir abu kartus tvirtino būtent tokio turinio pažy mą gavęs iš VSD. Jis pabrėžė, kad tai buvo ne oficialus VSD teikimas dėl leidimo dirbti su slapta infor macija panaikinimo, o pažyma.
VSD generalinis direktorius Gedi minas Grina ne kartą yra tvirtinęs, kad jo vadovaujama institucija jo kio siūlymo neteikė, tik informavo ministrą ir ragino jį apsispręsti. Taip pat R.Palaitis komisijai dės tė, jog FNTT direktoriaus pava duotojui V.Giržadui nepalankūs buvo abu tyrimai poligrafu, o tyri mo rezultatai parodę, kad „jis me lavo atsakant ir į klausimus apie informacijos dalijimą neįgalio tiems asmenims“. Buvęs ministras tvirtino tyrimo duomenis konfidencialiai aptaręs su Prezidente Dalia Grybauskaite ir premjeru Andriumi Kubiliumi. Prezidentė parėmė susikompro mitavusių FNTT vadovų atleidimą, bet premjeras tam pasipriešino. VD, BNS inf.
6
ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012
nuomonės
Labiausiai bijo nelaimių
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
D Išbandymai premjerui
Stasys Gudavičius
A
ndr ius Kubil ius jau geg už ės prad žioj e pasig yrė, kad jo va dovauj am a Vyr iau sybė tapo rekord ininke. Iš tikr ų jų, penk iol iktasis Min istr ų kabi netas, centro dešinės koal icijos suformuot as dar 2008-ųjų pa baigoje, virš ijo visus pol it in ius rekordus ir tap o ilg iaus iai dir bančia Vyr iausybe šiuolaik inė je Lietuvoje.
Kas taps naujuoju še šioliktajai Vyriausybei vadovausiančiu prem jeru? Galimybių paletė labai spalvinga. Iki Seimo rinkimų liko kiek dau giau kaip 100 dienų. Vargu ar per tokį trumpą laiką A.Kubiliaus kabi netas sužlugs ir bus suformuotas naujas. Taigi, kaip jau buvo prognozuota maždaug prieš metus, penkioliktoji Vyriausybė, nepai sant visų sukrėtimų, sugebės pa gerinti dar vieną rekordą, išbūda ma valdžioje visą jai skirtą ketve rių metų kadenciją – kaip sakoma, nuo skambučio iki skambučio. Svyr uojančių ir besipykstančių koal ic ijų, pol it inės bei finans ų krizės, visok ių kitok ių išbandy mų laikais toks stabilumas, be jo kios abejonės, yra tam tikra ver tybė. Bet dar reikės įvert int i, ar šis stabilumas nepavirto stagna cija. Kartais atrodo, kad sąsting is tiesiog dvelk ia ore – Vyr iausybė lyg ir sugalvojusi nemažai viso kių social in ių ir ekonom in ių re formų, bet tik nedaugel į jų pasi stengė įgyvend int i. Į šią A.Kubi liaus komandos bėdą ne kart ą ir ne du jau atk reipė dėmesį pati Prez identė Dal ia Grybauskaitė. Tačiau tikrąjį dabartinės Vyriau syb ės ir ją sudaranč ių part ijų įvertinimą šių metų spal į pateiks rinkėjai, balsuodami dėl naujojo Seimo. Kol kas apk lausos nepa lank ios valdančiajai Tėvynės są jungai-Lietuvos krikščionims de mokratams bei dviem jos libera lioms partnerėms vald žioje.
Bet Lietuvoje 100 dienų yra gana daug. Visuomenės nuotaikos, jei gu kardinaliai ir nepak is, vis dėl to gali pakrypti į valdančiosioms partijoms palankesnę pusę. Be to, daug syk ių pol itologai, so ciologai ir apž valg ininkai jau yra kartoję, kad dar neaišk u, kok ia bus pol it inė dėl ionė po Seimo rink imų. Naują valdančiąją dau gumą gal i sudar yt i ir socialde mokratai su kitomis kairiosiomis ar centro kairiosiomis partijomis, ir tie patys konservatoriai, vėl pri traukę dešin įjį centrą ar centris tinių paž iūr ų politikus, kurie pa teks į būsimą Seimą. Netg i neat mestina vien centristinė Vyriau sybė, jeig u būt ų sugebėta elim i nuot i du pol it in ius bang in ius – socialdemokratus ir konservato rius. O gal atv irkščiai – pagal iau turėsime vaivor ykštės koal iciją, kurią suformuotų tie patys du po litiniai banginiai, visą „mailių“ pa likę už vald žios borto. Viskas prik lausys nuo daugybės dalyk ų – ne tik nuo rink imuose kiekv ienos part ijos gauto labai konkretaus balsų skaičiaus, bet ir nuo part ijų akt yv umo bei ge bėjimo po rinkimų tartis dėl nau jos pol it inės daug umos, taip pat – nuo nuolaidų, kurias kiekviena partija darys potencialiems partner iams, pav yzd žiui, kiek ir ko kių min istr ų por tfel ių pasiūlys naujoje Vyr iausyb ėje. Akivaiz du, kad kai kurios partijos eis į tą pusę, kurioje joms bus pasiūlyta daug iau. O kas taps naujuoju šeš iol ikta jai Vyr iausybei vadovausiančiu premjer u? Gal imybių paletė la bai spalvinga. Kiekvienos dides nės part ijos lyder is ir jo apl in kos žmonės gal i tapt i potencia liais kand idatais į min istr us pir mininkus. Viktoras Uspaskichas, Valentinas Mazuronis, Alg irdas Butkevičius arba Ričaradas Mal inauskas, ar ba Juozas Olekas, Elig ijus Masiu lis, Art ūras Zuokas, Alg is Čapl i kas, Irena Deg ut ienė, net gi tas pats A.Kubil ius. Šis, jeig u įvykt ų toks stebuklas, kad po rudens rin kimų vėl būtų paskirtas premje ru, pagerintų ne tik Vyriausybės ilgaamž išk umo, bet ir premjera vimo rekordus. Tač iau svarbiausias klausimas tiek šiandien, tiek ir artimiausioje ateityje – kuris iš potencialių mi nistrų pirmininkų sugebės užtik rint i stabilų vystymąsi, o ne sta bilią stagnaciją? Atsakymas šį ru denį bus rinkėjų, politikų ir Prezi dentės rankose.
augiau kaip pusė Lietuvos piliečių baiminasi teroristų išpuolių ir karinių konflik tų, kaip rodo paskelbti ap klausos rezultatai. Tyrimų bendrovės „TNS LT“ at liktas Eurobarometro tyrimas pa rodė, kad galimi teroristų veiksmai nerimą kelia 56 proc. apklaustų lie tuvių, o 61 proc. sako besibaiminan tys karinių konfliktų. Tyrimu buvo siekiama sužinoti ES piliečių nuomonę civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos klausimais. Labiausiai lietuviai bijo žmogaus veiklos sukeltų nelaimių, pavyzdžiui, naftos išsiliejimo, branduolinių ava rijų – tai kelia nerimą 84 proc. ap klaustų mūsų šalies gyventojų. O sti chinių nelaimių, tokių kaip potvyniai ir žemės drebėjimai, baiminasi 69 proc. apklaustų Lietuvoje žmonių. 90 proc. Lietuvos gyventojų su tinka, kad ES turi padėti bet kuriai ne jos teritorijoje esančiai valstybei,
kurią ištinka didelė stichinė ar žmo gaus sukelta nelaimė, į nukentėjusias teritorijas siųsdama ekspertų ir rei kalingos įrangos. Taip pat 86 proc. lietuvių mano, kad, siekiant įveikti nelaimes, ES koordinuojami veiks mai yra efektyvesni negu atskirų ša lių priemonės. Tyrimo autoriai teigia, kad pozity vaus šalies gyventojų požiūrio į hu manitarinę pagalbą nepaveikė eko nominis sunkmetis. 39 proc. lietuvių visiškai palaiko tai, kad ES ir toliau finansuoja humanitarinę pagalbą, nepaisydama patirtos ekonominės krizės ir didelio spaudimo viešie siems finansams. Tarp visų ES pilie čių taip manančių dalis yra šiek tiek mažesnė, ji sudaro 36 proc. Tiek Lietuvoje, tiek kitose ES vals tybėse televizija ir internetas yra pagrindiniai šaltiniai, kuriuose gyvento jai ieškotų informacijos apie ES hu manitarinę pagalbą ir civilinės sau gos politiką.
Kitos vakar paskelbtos apklausos duomenimis, didžioji dalis Lietuvos gyventojų mano, kad, į Rusijos pre zidento postą grįžus Vladimirui Pu tinui, dvišaliai santykiai nesikeis, o penktadalis įžvelgia santykių pablo gėjimo tikimybę. VD, BNS inf.
84 proc.
apklaustų Lietuvos gyventojų nerimą kelia žmogaus veiklos sukeltos nelaimės.
Nerimas: karinių konfliktų baiminasi 61 proc. apklaustų lietuvių.
Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Pagyrė kovą su prekyba žmonėmis
L
ietuva geriau kovoja su pre kyba žmonėmis nei kai mynės Latvija, Estija, Bal tarusija ir Rusija, o pernai rezultatai tapo ypač pastebimi. Taip rašoma naujoje Jungtinių Ameri kos Valstijų valstybės departamen to ataskaitoje. Lietuva, kaip ir ankstesniais me tais, priskirta prie pirmos kategori jos valstybių – jos, amerikiečių ver tinimu, tinkamai kovoja su prekyba žmonėmis. Latvija ir Estija priskirtos antrai grupei – šalių, kurios neatitinka mi nimalių standartų. Tokios pat kriti kos sulaukė ir kelios kitos ES valsty bės, o Rusija ir Baltarusija įvertintos dar blogiau.
Pernai Lietuvoje pra dėtas 21 ikiteisminis tyrimas dėl prekybos žmonėmis. „Lietuvos Vyriausybė visiškai ati tinka minimalius prekybos žmonė mis eliminavimo standartus. 2011 m. Lietuvoje identifikuota dukart dau giau aukų, pradėta triskart daugiau tyrimų ir užtikrinta, kad visi kal tais dėl prekybos žmonėmis pripa žinti asmenys būtų nubausti laisvės atėmimo bausme“, – rašoma Vals tybės departamento ataskaitoje. Pernai Lietuvoje pradėtas 21 ikiteis
minis tyrimas dėl prekybos žmonė mis, 2010 m. buvo septyni tokie ty rimai. JAV teigimu, Lietuva smarkiai pa didino finansavimą, skiriamą rūpin tis aukomis. Pernai Lietuvoje nusta tytos 45 prekybos žmonėmis aukos, 2010 m. jų buvo 22. Tarp problemų minimas daž nai pasitaikantis aukų atsisakymas bendradarbiauti su teisėsauga. Atas kaitoje nurodoma, kad specializuoti teisėsaugos skyriai profesionaliai ti ria tokius nusikaltimus, tačiau pro vincijoje pareigūnams dar trūksta kompetencijos. Be to, Lietuvoje lie ka problemų tiriant priverstinio dar bo atvejus. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,44 %
42,9
+0,24 %
+0,80 %
BVP vienam gyventojui augo Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamąją galią, 2011 m. šoktelėjo iki 62 proc. ES vidurkio, ir tai yra 4 proc. daugiau nei 2010 m. Kitų Baltijos šalių rodikliai taip pat pakilo: Latvijos BVP vie nam gyventojui išaugo iki 58 proc., Es tijos – iki 67 proc. 2010 m. šiose šalyse BVP vienam gyventojui siekė atitinkamai 52 ir 65 proc.
mlrd. litų
siekė sukauptos tiesioginės užsienio investicijos šalyje šių metų kovo pabaigoje.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2823 DB svaras sterlingų 1 4,2808 JAV doleris 1 2,7210 Kanados doleris 1 2,6703 Latvijos latas 1 4,9554 Lenkijos zlotas 10 8,1419 Norvegijos krona 10 4,5814 Rusijos rublis 100 8,3653 Šveicarijos frankas 1 2,8745
pokytis
–1,2515 % –0,3886 % –0,6535 % –0,3024 % –0,0101 % +0,7000 % –0,2243 % –0,5693 % –0,0070 %
kumo vertinimo.
„Shutterstock“ nuotr.
Dėl greitųjų kreditų laukia diskusijos Skolina ir bedarbiams
Gegužės pabaigoje Lietuvos ban ko pradėtas tyrimas dėl šalyje veikiančių greitųjų kreditų bend rovių patvirtino įtarimus. Nors ty rimą baigti planuojama tik rude nį, išankstiniai rezultatai byloja bendrovių atsakomybės stoką. Vartojimo kreditų portfelis spar čiai auga – vien per devynis praė jusių metų mėnesius jis išaugo be veik du kartus. Dar prieš pradedant tyrimą vartojimo kreditų portfelis siekė maždaug 80 mln. litų. Lie tuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tąkart išsky rė tris problemines sritis: klientų mokumo vertinimą, bendrovių at sakomybę skolinant ir agresyvią jų rinkodarą bei reklamą. „Turėti įtarimai pasitvirtina: skolinama nepakankamai atsa kingai. Kartais trūksta ir kreditus imančių klientų, ir skolinančių įmonių atsakomybės. Šią išvadą grindžiame tuo, kad 30 proc. kai kurių bendrovių kreditų portfelio sudaro kreditai bedarbiams. Kyla klausimas, kaip šie klientai grą žins paimtą paskolą“, – sakė Lie tuvos banko priežiūros tarnybos direktorius Vytas Valvonis. Pašnekovas pasakojo, kad elekt roniniais kanalais teikdamos kre ditus bendrovės, kaip ir bankai, prisijungia prie „Sodros“ ar kitų pradelstas sumas rodančių regist rų. Tačiau net ir šių registrų duo menys, anot jo, bankų ir greitųjų kreditų bendrovių vertinami skir tingai. „Bankai, matydami, kad klien tas bedarbis, paskolų vienareikš miškai neteikia. O greitųjų kredi
Dyzelinas
Dujos
4,76
4,46
2,41
„Kvistija“
4,69
4,39
2,40
„Vakoil“
4,72
4,42
2,42
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
83,02 dol. už 1 brl. 94,92 dol. už 1 brl.
Vyriausybė pagaliau nutarė šią vasarą didinti minimalią mėnesio algą (MMA) pusšimčiu litų. Tačiau tai padaryti ji žada mėnesiu vėliau, nei buvo planuojama, – nuo rugp jūčio pradžios.
Kritika: Lietuvos bankas greitųjų kreditų bendrovių veikloje pasigedo atsakingo skolinimo ir tinkamo mo
l.mrazauskaite@diena.lt
A 95
„Statoil“
MMA didės minimaliai
Greitųjų kreditų rin koje bręsta poky čiai. Lietuvos ban kas apie galimus griežtesnius reikala vimus kreditus tei kiančioms bendro vėms kalba dar at sargiai, tačiau ba do į jų veiklos trūku mus.
Lina Mrazauskaitė
Vakar Tinklas
tų bendrovės, kaip rodo pirminiai tyrimo rezultatai, kreditą suteik ti gali, jei mato, kad klientas ne turi blogos kredito istorijos, neturi pradelstų mokėjimų. Tokį bedar bį jos vertina kaip gerą skolinin ką“, – sakė V.Valvonis. Klientai vėluoja grąžinti kreditus
Kita išryškėjusi problema, kelian ti rūpesčių ir nerimą, kaip sakė V.Valvonis, ta, kad dalies bendro vių kreditų portfelyje net du treč daliai kreditų yra pradelsti. Anot jo, nesugebėjusiems laiku grąžinti kredito taikomos baudos ir didžiu liai delspinigiai. O tai, pašnekovo teigimu, kelia įtarimą dėl netinka mos bendrovių strategijos. „Neaišku, ar nėra kryptingai surenkami kuo blogesni klien tai, siekiant iš baudų ir delspini gių uždirbti, pasipelnyti išieškant klientų turtą. Tai tikrai kelia neri mą“, – sakė pašnekovas. Tyrimas taip pat parodė, kad net 95 proc., o kai kuriais atve jais ir 100 proc., paslaugų teikia ma elektroniniais kanalais, pavyz džiui, trumposiomis žinutėmis ar internetu. V.Valvonio manymu, esant tokioms tendencijoms kyla grėsmė, kad klientai yra nepakan kamai gerai informuojami apie vi sas taikomas sąlygas. „Kyla klausimas, ar klientai su pranta, kokios palūkanos jų lau kia ir kokios gresia sankcijos, jei jie kreditų negrąžins. Tačiau ga lutinių vertinimų kol kas nėra“, – sakė jis. Teiks siūlymus
„Greitųjų kreditų bendrovės sa vo reputaciją saugo ne taip uoliai kaip bankai“, – teigė V.Valvonis. Jis priminė, kad bankams nusta
tyti atsakingo skolinimo reikalavi mai, t. y. jie turi įvertinti užstato ir paskolos santykį, taip pat pajamų ir įmokos santykį. Pašnekovo tei gimu, galutiniai tyrimo rezultatai parodys, ar reikalavimai bankams ir greitųjų kreditų bendrovėms tu rėtų būti suvienodinti. „Tyrimą planuojame baigti ru denį, kai bus patikrintos visos bendrovės ir bus galima apibend rinti rezultatus. Taisyklių šioms bendrovėms, manau, taip greitai nepakeisime, tačiau paskelbsime išvadas ir siūlymus, kuria krypti mi reikia judėti. Tuomet prasidės kitas etapas – siūlymų įgyvendi nimas“, – tvirtino V.Valvonis Pašnekovo teigimu, gali būti, kad griežtesni reikalavimai var tojimo kreditų teikėjams bus pa rengti per šiuos metus. Anot jo, pirmiausia bus svarstoma galimy bė įpareigoti bendroves geriau in formuoti apie riziką. „Jeigu pakeisime reikalavimus, kokia informacija turi būti pateikta ir kaip, automatiškai gali sumažėti ir galimybių teikti kreditą kai ku riomis priemonėmis, pavyzdžiui, trumposiomis žinutėmis. Galbūt imant kreditą trumpąja žinute su klientais turės susisiekti vadybi ninkas ir žodžiu išaiškinti sąlygas ir pan.“, – sakė V.Valvonis. Jei įpareigojimo suteikti visapu sišką informaciją apie sąlygas ne pakaks, pašnekovas prognozuo ja ir griežtesnes priemones. Anot jo, pati griežčiausia priemonė bū tų nustatyti mažesnę maksimalią palūkanų normą. Šiuo metu ji sie kia 200 proc. Reglamentuos reklamą
Per šiuos metus taip pat planuo jama parengti ir atsakingos rek
lamos nuostatas, kurios bus tai komos visam finansų sektoriui. V.Valvonis pripažino, kad reklama finansų sektoriuje visuomet kė lė problemų, todėl neabejojama, kad šis žingsnis – neišvengiamas: „Atsakingos reklamos nuostatos nurodys geros ir blogos reklamos pavyzdžius, reikalavimus.“ Lietuvos banko atstovo teigimu, kredito bendrovių reklama yra ag resyvi ir todėl sulaukiama skundų dėl jose pateikiamos nepakanka mos ar netinkamos informacijos. Anot pašnekovo, dėl tokių reklamų skundžiasi ir nukentėję klientai, ir pačios greitųjų kreditų bendrovės, pastebėjusios nesąžiningą konku rentų veiklą. Tačiau skundų, anot jo, kol kas esama mažai. „Reikėtų paraginti rašyti skun dus dėl kredito įstaigų veiklos. Nuo sausio pradėję spręsti var totojų ginčus per du ketvirčius sulaukėme tik 5 skundų. Tai ga na nedaug, palyginti su tuo, kiek žmonių skundų matome spaudo je“, – sakė V.Valvonis. Pasak jo, šiuo metu dėl netinka mos reklamos vyksta keli tyrimai. Vieną įmonę, kurios pavadinimas kol kas viešai neskelbiamas, Lie tuvos bankas jau pasiūlė nubausti už netinkamą reklamą.
30 proc.
greitųjų kreditų kai kurios įmonės suteikia bedarbiams.
„Vyriausybė, atsižvelgdama į vi sus metus trukusias diskusijas su socialiniais partneriais, priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 1 d. di dinti MMA iki 850 litų. Tik nuo rugpjūčio todėl, kad verslas spė tų tinkamai pasiruošti. Diskusijos šiek tiek užtruko, tai galime priim ti ir kaip priekaištą sau, tačiau tai lėmė daugelis veiksnių“, – po Vy riausybės posėdžio sakė premjeras Andrius Kubilius. Anot jo, priimti sprendimą buvo delsiama dėl ekonominės situaci jos ir rinkimų Graikijoje.
Andrius Kubilius:
Tik nuo rugpjūčio, kad verslas spėtų tin kamai pasiruošti. Diskusijos dėl MMA didinimo piką pasiekė antradienį, kai vieni iš socialinių partnerių – profesi nių sąjungų atstovai – atsisakė da lyvauti neeiliniame Trišalės tary bos posėdyje. Profesinės sąjungos reikalavo, kad MMA nuo liepos bū tų padidinta 100 litų, iki 900 litų, o nuo 2013 m. sausio – dar 100 li tų, iki 1000 litų. Panašios nuomo nės laikėsi ir darbdaviai, tačiau vė liau jie poziciją sušvelnino. Sprendimai dėl MMA turi būti priimami visų trijų socialinių par tnerių – Vyriausybės, darbdavių ir profesinių sąjungų – sutarimu. Tačiau Vyriausybė pasinaudojo tik bendra Trišalės tarybos nuomone, kad MMA reikia didinti. Tai padaryti ji nusprendė pagal savo scenarijų. Seimo pirmininkė Irena Degu tienė Vyriausybės veiksmus kriti kavo ir pabrėžė, kad Trišalė taryba yra sukurta diskusijoms. Todėl ig noruoti profsąjungų, anot jos, ne galima. „Manau, kad tai nenormali si tuacija. Trišalė taryba sukurta dis kutuoti, kol bus priimtas bendras sprendimas. Negalima ignoruoti nė vieno socialinio partnerio“, – sakė I.Degutienė. Šiuo metu MMA Lietuvoje sie kia 800 litų, atskaičius mokesčius – 670 litų. Pastarąjį kartą minimali al ga 100 litų buvo didinta 2008 m. pradžioje. BNS inf.
8
KetvirtADIENIS, birželio 21, 2012
tema
Piktnaudžiavimo (ne)mokumu Nors neretai tyčinis įmonės vedimas ne mokumo, restruktūrizacijos ar bank roto link matomas plika akimi, jį įrodyti Lietuvoje beveik neįmanoma. Tarp vers lininkų ši tema – tabu. Tačiau daugelis jų yra tikri šio proceso virtuozai.
Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Pelninga, bet nemoki
Šalies teismai kasdien sulaukia pra šymų iškelti bankroto bylą konk rečiai įmonei – to prašo į neviltį patekę kreditoriai. Norint atgau ti skolą tai jau tapo įprasta prakti ka, tačiau kartais ji baigiasi dvejo pai – įspausta į kampą piktybiškai vengusi atsiskaityti įmonė atsiskai to arba tiesiog bankrutuoja, į bank rotų liūną nusinešdama visus savo įsipareigojimus. Yra ir tarpinis va riantas, kai įmonė, kaltinama esanti nemoki, teismui sugeba įrodyti, jog yra moki, tačiau toliau vengia atsi skaityti su kreditoriais. Atrodo, kad tai gali tęstis iki begalybės. Vienu iš tokių pavyzdžių, kai įmonė oficialiai yra moki, tačiau rinkos dalyvių įvardijama nemokia, galima laikyti vieną didžiausių Lie tuvos statybos bendrovių „Vėtrū na“. Pastaruoju metu šią bendrovę nuolat lydi nemokumo šleifas, ta čiau kreditoriams iškelti bankroto bylos teisme niekaip nepavyksta. „Vėtrūna“ ne kartą teismui oficia liais dokumentais įrodė, kad dirba
pelningai, nėra skolinga nei „Sod rai“, nei VMI. Tačiau nuo 2011 m. įrodyti bendrovės „Vėtrūna“ ne mokumą bent jau kelis kartus ban dė pinigų nesulaukiantys buvę vers lo partneriai, bendrovės „Decorum Concept Group“, „Virklund Sport“, „Conlex“, „Baltic Metal Center“. Vieša teismų informacija liudija, kad vien šiemet dar apie 10 įmonių kreipėsi į teismą dėl skolos priteisi mo iš bendrovės „Vėtrūna“. Tačiau teismai, įvertinę bend rovės „Vėtrūna“ finansinius ro diklius, kaskart konstatuoja, jog bendrovės „Vėtrūna“ pradels ti įsipareigojimai neviršija pusės į jos balansą įrašyto turto vertės, to dėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ji nemoki. Praėjusių metų pabaigo je bendrovės „Vėtrūna“ turtas sie kė apie 189 mln. litų.
nuspręsta atsisakyti iškelti bank roto bylą. Pernai ir šių metų pradžioje į pareiškimus iškelti bankroto bylą bendrovė „Vėtrūna“ atsikirtinėjo teigdama, kad ji su „Žalgirio“ are ną stačiusiais subrangovais neat siskaitys tol, kol negaus pinigų iš Kauno miesto savivaldybės. Kaip dienraštį patikino Kauno mies to savivaldybės mero patarėjas Aurimas J.Ramoška, su bendro ve „Vėtrūna“ savivaldybė visiškai atsiskaitė šiemet vasarį ir kovą – pervedė per 6 mln. litų.
Vytautas Banys:
Tam tikri asmenys piktnaudžiauja bankroto procedūra ir elgiasi nesąžiningai siekdami bendrovei „Vėtrūna“ iškelti bankrotą. Nors bendrovė atgavo visus pi nigus, ji pasiekė, kad su subran govais nebūtų atsiskaityta iki ga lo. Kaip sakė bendrovės „Baltic Metal Center“ direktorius Kazi
Aiškėja daugiau tyčinių bankrotų Naujausiais Įmonių bankroto valdymo procesus pradėta 2000 ir 2005 m. No departamento duomenimis, 1993–2011 rint įrodyti tyčinį bankrotą neretai rei m. Lietuvoje 44 įmonių bankroto pro kia nueiti ilgą teisinį kelią. Analizuo cesai pripažinti tyčiniais. Daugiausia jant tyčinius bankrotus pagal nutar bankroto procesų, kurie vėliau buvo ties bankrotą pripažinti tyčiniu priėmi pripažinti tyčiniais, pradėta kriziniais mo datą matyti, kad daugiausia bank 2009 m. – 7 bankrotai. Po 5 bankroto rotų tyčiniais pripažinta 2010 ir 2011 m.
– atitinkamai 6 ir 7 įmonių. Nors ekono miniu sunkmečiu daugelio bankru tuojančių įmonių vadovai tikino, jog bankrotą nulėmė verslo nesėkmė, ta čiau po tuo slėpėsi veiksmai, kuriais pirmiausia buvo bandoma išvengti vykdyti įsipareigojimus kreditoriams.
Vieni didžiausių statybų bendrovės „Vėtrūna“ darbų
Bendrovės „Vėtrūna“ valdybos pir mininkas Vytautas Banys kai kurių kreditorių ketinimus iškelti bend rovei bankroto bylą vadina nesąži ningais ir neteisėtais. Jis neigia, kad „Vėtrūna“ yra skolinga sko lų išieškojimo bendrovei. Ši, beje, dienraščiui neatskleidė, iš ko nu pirko bendrovės „Vėtrūna“ skolą. „Tokiu nesąžiningu elgesiu ban doma pasipelnyti. Mes su savo vers lo partneriais siekiame elgtis teisin gai ir garbingai, o šiuo atveju jie nėra mūsų verslo partneriai. Mano ma nymu, tam tikri asmenys piktnaudžiauja bankroto procedūra ir elgiasi nesąžiningai siekdami iškelti bend rovei „Vėtrūna“ bankroto bylą. Lie tuvoje dabar tai yra nauja nesąžinin go verslo rūšis“, – įsitikinęs V.Banys. Tiesa, kad kilo ginčas dėl atsi skaitymo su bendrove „Baltic Me tal Center“, V.Banys neneigė. Jis pabrėžė, jog pagaliau rastas spren dimas ir klausimas išspręstas. Paklaustas, kodėl su buvusiais rango vais atsiskaityta nevisiškai, jis tvirti no, kad tokios buvo sutarties sąlygos, tačiau plačiau jų nekomentavo. Rizika nemaža
Atsargiai verslo riziką vertinantys rinkos dalyviai bendrovės „Vėtrū na“ veiksmus įvardija kaip kryp
Administracinis prokuratūrų pastatas
Bendrovės „Lietuvos energija“ pastatas
Vilniaus verslo uostas
Kauno „Žalgirio“ arena
Nepasitikėjimas:
tingus ir nuoseklius siekiant at siskaityti nevisiškai. Spėliojama, kad labai tikėtina, jog artimiau siu metu bendrovės „Vėtrūna“ akcininkai kreipsis į teismą dėl bendrovės restruktūrizacijos. O tai reiškia, kad dalis bendrovės įsipareigojimų buvusiems vers lo partneriams bus tiesiog „nu skandinti“. Tačiau taip manantiems bend rovės „Vėtrūna“ valdybos pirmi ninkas V.Banys atkerta: „Nesu lauks.“ Pasak jo, bendrovė neketina skelbti restruktūrizacijos bylos ir toliau dirbs kaip dirbusi. Tačiau tai, kad bendrovės „Vė trūna“ padėtis nėra nepriekaiš tinga, dienraščiui patvirtino įmo
Stoja Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymo darbai Jau kuris laikas IAE uždarymo statybų aikštelėje šeimininkauja tik apsaugos darbuotojai. Bendrovė „Vėtrūna“ ir taip vėluojančius darbus sustabdė dėl esą sutrikusių konsorciumo „GNS-Nukem“ atsiskaitymų už juos.
Nacionalinė dailės galerija
Bendrovės „Vėtrūna“ pradelsti įsipareigo jimai nevir šija pusės į jos balansą įrašyto tur to vertės, todėl nėra pagrindo konstatuo ti, kad ji ne moki.
Bet kam nemokės
Tikslas – neprimokėti?
Pastarąjį kartą dėl bendrovės „Vė trūna“ bankroto bylos iškėlimo į Šiaulių apygardos teismą kreiptasi šių metų gegužės viduryje. Bank roto siekė kreditorės „Baltic Metal Center“ ir „Conlex“. Tačiau bir želio pradžioje įvykusiame teisme
mieras Valaika, esą su bendro ve „Vėtrūna“ pavyko susitarti dėl dalies skolos grąžinimo. „Atgau sime maždaug apie 75 proc. nesu mokėtos sumos. Džiaugiuosi, kad nors tiek pavyks, nes buvo iškilusi rizika visiškai prarasti pinigus“, – pabrėžė K.Valaika. Pašnekovas tiksliai neįvardijo, kiek siekia visa skola, bet anksčiau spaudoje buvo skelbta, kad bendrovė „Vėtrūna“ įmonei „Baltic Metal Center“ bu vo skolinga apie 40 tūkst. litų. Kita „Vėtrūnos“ kreditorė sko lų išieškojimo bendrovė „Con lex“, dienraščio žiniomis, esą pik tybiškai vengiamą sumokėti vos 10 tūkst. litų sumą dar bandys išieš koti kitais būdais, o nepavykus vėl ketina kreiptis į teismą dėl bankro to bylos iškėlimo.
kiam a sus it art i dėl sprend imų, ku rie leistų pas part int i lik us ius dar bus. Teig iam a, kad abi pusės link u sios į der yb as. Bendrovės „Nukem Technolog ies“ ir „Vėtrūna“ subrangos sut artį pa sirašė 2010 m. rugpjūč io prad žio je. „Vėtrūna“ buvo pas amdyta stat y ti IAE panaudoto branduol in io ku ro saug yklą, ji taip pat statė kietųjų rad ioakt yv iųjų atl iekų saugoj imo komplekso stat in ius.
„Esam sus it arę su užs akov u, kad kol nes ib aigs mūsų pok albiai ir kol galut in ai neiš aiškės sit uac ij a, tol mes nekom ent uos im e šios sit ua cij os. Kaip ir esame minėję anks čiau, darb ai stov i dėl sut rik us ių at siskait ymų“, – dienraštį tik ino bend Laik inos ios pan audoto branduol i rovės „Vėtrūna“ valdyb os pirm in in nio kuro saug yklos stat yb os darbų kas Vyt aut as Banys. šiuo met u atl ikt a 80 proc ., įrangos Teig iam a, kad Rus ij os korp orac ij os mont av imo saug ykloj e – 30 proc . „Atomstroyexp ort“ valdoma Vok ie Kietųjų rad ioakt yv iųjų atl iekų tvar tij os įmonė „Nukem Technolog ies“ kymo ir saugojimo komplekso sta jau apie pusę metų vėluoja ats iskai tyb a beveik baigt a, išsk yr us stogo tyt i su mil ij ard inės vertės IAE už dangą ir apdailą. dar ymo darbus atl iekančia bendro ve „Vėtrūna“. Įmonė „Nukem Tech nol og ies“ šiuos kalt in imus neig ia ir tvirt in a, kad šiuo met u der am a si dėl sut art ies pakeit imų. Esą sie
„Nukem“ su IAE uždar ymo darbus pradėjusia „Ranga IV“ 2010 m. liepos 1 d. nutraukė subrangos sutartį. „Ran gos IV“ vertinimu, sutartis buvo nu traukta neteisėtai.
9
KetvirtADIENIS, birželio 21, 2012
tema
meistriškumas
Komentaras
Evaldas Rapolas
„NORDIA Baublys & Partners“
Į
: verslo pasaulyje niekada negali žinoti, kas vengs atsiskaityti, o kas ilgai nelaukęs kreipsis į teismą dėl bankroto. „Shutterstock“ nuotr.
nių riziką vertinančio kreditų biuro „Creditinfo“ turima informacija. Oficialūs duomenys rodo, kad bendrovė „Vėtrūna“ verslo ryšiais yra susijusi su 15 įmonių, iš jų viena bankrutuojanti ir dvi jau bankru tavusios, kurios, be statybų verslo, veiklą vykdo transporto ir metalo apdirbimo sektoriuose. „Minėta įmonių grupė turi kreditoriams ne padengtų skolų siekiančių 1,5 mln. litų. Pusė šios sumos tenka finansų sektoriaus įmonėms. Bankrutuo jančių ar bankrutavusių įmonių pradelsti įsipareigojimai sudaro trečdalį, arba 400 tūkst. litų, ne padengtų skolų“, – komentavo bendrovės „Creditinfo“ kredito ri zikos vadovė Alina Buemann.
Su bendrove „Vėtrūna“ susijusios įmonių grupės skolos „Sodrai“ suda ro 489 tūkst. litų. „Tai yra bankru tuojančios ar jau bankrutavusių gru pės įmonių „palikimas“. Bendrovė „Vėtrūna“ turi registruotų 6,3 mln. litų vertės turto areštų“, – infor mavo A.Buemann. Pasak jos, kitose veikiančiose su bendrove „Vėtrūna“ susijusiose įmonėse pernai apyvarta svyravo nuo 6 tūkst. iki 5 mln. litų. Įmonių balansinė vertė 2011 m. pa baigoje buvo per 70 mln. litų. Neigia sąsajas
Dienraščio žiniomis, šiuo metu bankrutuoja dvi su bendrove „Vė trūna“ susijusios įmonės – pastatų ir statinių elektros tinklų įrengimo
bendrovė „Juvara“ ir vandentie kio, šildymo bei oro kondiciona vimo sistemos įrengimo bendrovė „Sanvada“. Bendrovės „Vėtrūna“ steigėjas ir akcininkas V.Banys neneigia, kad kažkada buvo šių įmonių akcininkas, tačiau šiuo metu sąsajas su šiomis bankrutuojančiomis bendrovėmis neigia. Dienraščio turima informa cija liudija, kad šių bendrovių kilno jamasis ir nekilnojamasis turtas yra įkeistas V.Baniui. „Aš negaliu jums komentuoti tokių intymių detalių, kas man yra įkeista ar kas man ką yra įkeitęs. Tai mano ir tos šalies asme ninis reikalas“, – teigė V.Banys. Jis pabrėžė, kad tokių klausimų negali ir nenori komentuoti.
monės bankrotus inicijuoja daž niaus iai kred itor iai, su kur iais veng iama atsiskaityt i, tačiau, re miant is Įmon ių bankroto valdy mo departamento 2010 m. paskelbta statistika, 2009 m. daugiausia – net 41,3 proc. – bankrotų inicijavo įmonių va dovai. Pastebėtina, kad iškėlus bank roto bylą ne visada iš karto būna aiš ku, kad įmonės nemokumas sukeltas dirbtinai, todėl tyčinio bankroto prie laidos pradeda aiškėti vėliau, pradėjus anal iz uot i ir tirt i įmonės sudar yt us sandor ius. Nustatyt i, kad įmonei ty čia sukeltas bankrotas, – gana proble miška, nes ne visada pavyksta įrody ti, jog tam tikri sandoriai ar veikla buvo priešinga įmonės tikslams ar pažeidė kitų kred itor ių teises. Įmonės veikla yra dinamiška, todėl tiek sandorių su darymas, tiek tam tikro turto realizavi mas yra įprasti ūkio subjekto atlieka mi veiksmai, dėl to sunku įrodyti, kiek ta veikla, sandoriai buvo kryptingi sie kiant įmonei sukelti nemokumą. Mūsų vertinimu, sunku pasakyti, kaip plačiai ūkio subjektai tyčia siekia įmo nės bankroto. Dažn iausiai dedamos visos pastangos, kad bankrotas atro
dytų kaip natūralus veiksnys, be kita ko, versl in inkams tai vien intelė išei tis išvengti įsipareigojimų, o atsižvel giant į tai, kad tyčinio bankrotų išaiš kin imo mastas yra mažas, – nebijot i ir dėl kilsiančios baudžiamosios atsa komybės. Dėl šios priežasties nėra pa nacėjos, kuri padėtų visiškai išvengti nesąžiningų partner ių ir jaust is sau giam bendrad arbiaujant su kit ais verslininkais. Patarimas būtų domėtis partnerio veikla, sekti jo finansinę bū klę ir bendrauti, taip siekiant gauti kuo daugiau informacijos apie jo veiklą. Įmonę, kuri patiria laikinų finansinių sunkumų, gali gelbėti pasirinktas įmo nės restruktūrizacijos procesas, kuris siejamas ne tik su įmonės gamybiniu, techniniu, komerciniu pertvarkymu, finansinių įsipareigojimų restruktūri zacija, bet ir, daugeliu atvejų, su galimu įmonės vadovų pakeitimu ar net akci ninkų pasikeitimu. Vienas pag rindinių kriterijų, lemian tis gal imybę restr uktūr iz uot i įmo nę ar apsisprend imą skelbt i įmonei bankrotą, – jos potencialus sugebėji mas laik u vykdyt i prisiimt us finan sin ius įsipareigojimus kred itor iams, sugebėjimas finansuoti savo plėtrą ir suteikti savininkams naudą, adekva čią prisiimtai verslo rizikai, t. y. įmonės, kaip verslo subjekto, vertės padidini mas. Kitaip tar iant, restruktūr izuoja mai įmonei suteikiama papildoma ga limybė vystyti veiklą ir gauti pajamų, kad būtų gal ima įvykdyt i kred itor ių reikalav imus. Tačiau toks procesas nesuteikia įmonei galimybės išveng ti įsipareigojimų.
Tyčinių bankrotų skaičius pagal bylos iškėlimo datą 7 5
1 1
2
3
2
5
4 2
22
4 1
2
1
1994 1995 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2008 2009 2010 2011
Metai
Šaltinis: Įmonių bankroto valdymo departamentas
STATYBOS DARBŲ KOKYBĘ BŪTINA KONTROLIUOTI „Kad daugiabučio namo atnaujinimo darbai vyktų sklandžiai, o statybos darbų kokybė atitiktų jūsų lūkesčius, turite aktyviai domėtis vykstančiu namo atnaujinimo procesu visą atnaujinimo projekto įgyvendinimo laikotarpį. Rengdami investicijų planą (IP) konsultuokitės su specialistais – tai leis užsitikrinti, kad plane nebus netikslumų ar klaidų. IP plane įvardijama esama namo būklė ir numatomos atnaujinimo priemonės, preliminari jų kaina, atsipirkimo laikas ir pan. Jei netikslumų įsivelia rengiant IP, dažniausiai jie persikelia ir į toliau rengiamą techninį darbo projektą – pagrindinį dokumentą rangovui, atliekančiam statybos darbus. Pagal JESSICA vykdomą finansavimo
modelį iki 2013 m. pabaigos kompensuojama 100 proc. daugiabučio atnaujinimo projekto rengimo, techninės priežiūros ir administravimo išlaidų. Tai reiškia, kad be papildomų išlaidų galite samdytis techninės priežiūros vadovą, kuris profesionaliai prižiūrės vykdomų darbų kokybę, padės parengti techninę dokumentaciją, o atsiradus trūkumų, reikalaus juos pašalinti. Statybos darbų kokybę papildomai prižiūri Kokybės kontrolės skyriaus specialistai Būsto ir urbanistinės plėtros agentūroje“ – pataria UAB „Skraida“ direktorius Saulius Skrodenis.
10
ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Trūksta tik R.Kaukėno
Dėl svajonės žais net traumuotas Jaunius Sarapas Ketvirtosiose Nacionalinės krep šinio asociacijos (NBA) finalo rungtynėse Majamio „Heat“ krep šininkai namuose 104:98 (19:33; 27:16; 33:26; 25:23) įveikė Okla homos „Thunder“ ekipą ir serijo je iki keturių pergalių išsiveržė į priekį jau 3:1.
Pavyzdys: L.Jameso patirta
kojos trauma ryžto kovoti ne sustabdė. „Reuters“ nuotr.
Nugalėtojams 26 taškus pelnė LeBronas Jamesas. Jis taip pat atliko 12 rezultatyvių perdavi mų ir atkovojo 9 po krepšiais at šokusius kamuolius. Po 25 taškus prie pergalės pridėjo Dwyane‘as Wade‘as ir Mario Chalmersas, 13 – Chrisas Boshas. „Thunder“ ekipos nuo pralai mėjimo neišgelbėjo ir įspūdin gas Russello Westbrooko žaidi mas. Įžaidėjas pelnė net 43 taškus (20/32 dvitaškiai), atkovojo 7 ka muolius ir atliko 5 rezultatyvius perdavimus. Rezultatyviausias reguliariojo sezono žaidėjas Kevi nas Durantas pridėjo 28 taškus. Įpusėjus ketvirtajam kėliniui „Heat“ žvaigždė L.Jamesas pa tyrė kojos traumą. Iš arenos jį išnešė komandos draugai, ta čiau svarbiausiu momentu lyde ris grįžo į aikštę ir smeigė svar bų tritaškį. Tokiu savo poelgiu krepšinin kas įrodė, kad taip nori iškovo ti pirmąjį NBA čempionų žiedą, jog net yra pasiryžęs rungtyniau ti traumuotas. „Būsiu pasiruošęs penktajam serijos mačui“, – nė nedvejodamas po rungtynių pa reiškė L.Jamesas. Penktosios ir galbūt lemiamos serijos rungtynės ketvirtadienį vėl vyks Majamyje.
Prestižinis Vimbldonas – ir vėl be lietuvių Anglijoje vykstančiame trečiaja me per metus „Didžiojo kirčio“ se rijos teniso turnyre – Vimbldono čempionate ir šiemet lietuviškų pavardžių nebus.
Varžybas, kurių prizų fondą su daro 16,06 mln. svarų sterlin gų, baigė abu stipriausi Lietuvos tenisininkai. Antrajame kvali fikacijos rate nesėkmę patyrė 192-ą vietą ATP reitinge užiman tis 20-metis Laurynas Grigelis. Lietuvis susitiko su 23-ejų prancūzu Maxime’u Teixeira (ATP-216) ir pralaimėjo varžovui po dviejų setų kovos rezultatu 6:7 (6:8) ir 4:6. Pirmame rate mūsiš kis žaidė su kvalifikacijoje 30-ąjį reitingą turėjusiu 24-erių kroatu Antonio Veicu (ATP-143) ir nuga lėjo varžovą po dviejų setų kovos rezultatu 6:2, 6:3.
L.Grigelis Anglijos sostinė je iškovojo šešiolika ATP reitin go taškų ir uždirbo 4 250 svarų sterlingų. Stipr iaus ias šal ies ten is in in kas R.Berank is nes ėkm ę pa tyr ė jau pirm aj am e atrank os etap e. Šiand ien 22-ąjį gimta dien į švenč iant is ten is in inkas 4:6, 5:7 nus il eid o 32-ą reit ing ą kval if ikac ij oj e tur inč iam 21-ų met ų rus ui Andrej ui Kuzn e cov ui. Rus as paj ėg iaus ių pla netos ten is in ink ų reit inge uži ma 151-ą poz ic ij ą. R.Berank is Angl ij oj e tenk in os i 2 125 sva rų ček iu. R.Berankis kol kas išlieka vie ninteliu Lietuvos atstovu, prasi brovusiu į pagrindinį Vimbldono turnyrą. Tai jam pavyko padaryti 2010-aisiais.
Ankstyvą trečiadienio rytą Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas, kur tęs pasiruošimą Venesueloje vyksiančiam atrankos turnyrui į Londono olimpi nes žaidynes.
Kęstutis Neverauskas k.neverauskas@diena.lt
Prisijungė M.Pocius ir J.Mačiulis
Užvakar Lietuvos rinktinės vyriau siasis treneris vadovavo paskuti nei komandos repeticijai Lietuvo je. Vilniuje, Šarūno Marčiulionio krepšinio akademijoje, vykusio je treniruotėje jau dalyvavo ir iš Madrido grįžęs Martynas Pocius. Iš Sienos parvykęs Jonas Mačiulis treniruotę stebėjo nuo suoliuko. Ne visi rinktinės kandidatai yra visiškai sveiki. „Susirinkome po laisvos dienos. Turime šiokių to kių problemėlių. Šarūnui Jasikevi čiui – akių alergija, Simui Jasaičiui – kelio uždegimas“, – pasakojo nacionalinės rinktinės vyriausia sis treneris Kęstutis Kemzūra. Lietuviai per pasirengimo cik lą kol kas pralaimėjo Makedonijos ir Graikijos rinktinėms. Treneris neslėpė, kad jo nenudžiugino toks rezultatas. „Nuotaika nėra paki li. Nesužaidėme taip, kaip galėjo me. Žiūrėjome vaizdo įrašus, aiš kinomės klaidas ir stengsimės jas taisyti aikštelėje. Įvedėme šiek tiek korekcijų puolime“, – kalbė jo K.Kemzūra. Strategas atkreipė dėmesį į tai, kad krepšininkai iki šiol daugiau dirbo fizinio pasirengimo treni ruotėse. „Laiko liko nedaug, rei kia kiekvieną treniruotę stengtis išnaudoti maksimaliai. Reikia su prasti, kad per praėjusias savaites vyrai pavargo. Hjustone jų organiz mams reikės adaptuotis, todėl pla nuojame šiek tiek kitokio pobūdžio treniruotes“, – sakė jis.
Turime dar beveik dvi savaites draugiš kų rungtynių, treni ruočių, viską pama tysime per pirmąsias oficialias rungtynes.
VD inf.
Jungtinėse Valstijose Lietuvos rinktinė sužais dvejas rungtynes su Didžiosios Britanijos ir vienas – su Rusijos rinktine. Jau už At lanto prie rinktinės prisijungs Ri mantas Kaukėnas, o po trejų drau giškų rungtynių paaiškės galutinis rinktinės dvyliktukas. Norėjo daugiau treniruočių
Nuo atsarginių suolelio rinktinės treniruotę stebėjęs J.Mačiulis į tė vynę grįžo iškovojęs Italijos čem pionų titulą su Sienos „Montepas chi“ klubu. Puolėjas teigė, kad jam pavyko visiškai atsigauti po kelio traumos, ir tikimasi, kad jis vėl už ims svarbų vaidmenį rinktinėje. Neįstengė: L.Grigeliui nepavyko prasibrauti į pagrindinį Vimbldo
no taurės turnyrą ir pakartoti rezultato, kurį 2010-aisiais pasiekė jo tautietis R.Berankis. Gedimino Bartuškos nuotr.
– Jonai, kodėl tiek mažai žaidė te sezono pabaigoje? – paklau sėme puolėjo.
Naujokas: vienas paskutinių prie rinktinės prisijungęs M.Pocius į tre
niruotę atskubėjo tiesiai iš oro uosto.
– Nežinau, klauskite trenerio, aš to neklausiau. – Kokia dabar jūsų sportinė forma? – Reikėtų pasižiūrėti per treniruotę. Iki šiol, kiek treniravausi, tai viskas buvo normaliai. – Gal po sezono reikėjo daugiau pailsėti? – Sezonas Lietuvoje buvo trumpas, Italijoje buvo visai kito lygio treni ruotės. Aišku, norėjosi daugiau tre niruočių su komanda. Todėl, kaip seksis žaisti, dar neaišku. Bet mo kysiuos derinius ir bandysiu įsilie ti į komandą. – Sklando gandai, kad gali te palikti Sienos komandą. Ar pats norėtumėte joje likti? – Labai. Viskas patiko, viskas ti ko, bet dabar viskas priklauso nuo jų. Žaisiu už tuos, kurie parodys di džiausią norą, kad pas juos žaisčiau ir sudarys geriausias galimybes. – Kokį įspūdį palieka rinktinės žaidimas draugiškose rungty nėse? – Aišku, visų pirma trūksta su sižaidimo. Bet nėra ko norėti, kai žaidėjai yra tiesiai po lauko treni ruočių. Pirmosios draugiškos rung tynės visada būna sunkios. Ver
Gedimino Bartuškos nuotr.
tinimų, kad kažkas labai ar labai blogai, dar negalima daryti. Turi me dar beveik dvi savaites drau giškų rungtynių, treniruočių, viską pamatysime per pirmąsias oficia lias rungtynes. Nestokoja optimizmo
Panašios nuotaikos po klubinio se zono į rinktinės stovyklą atvyko ir M.Pocius. Madrido „Real“ marš kinėlius praėjusį sezoną vilkėjęs krepšininkas džiaugėsi praėjusiu sezonu. „Esu laimingas. Madride man viskas patiko. Sezono pabaiga gal ne tokia, kaip norėjosi, nes mažiau gaudavau žaisti, bet apskritai ne su nusivylęs. Nors girdėjau gandų, kad kitąmet galiu palikti Madrido komandą, kol kas atrodo, jog jie – iš piršto laužti. Kalbėjausi su agen tu, su treneriais – visi patenkinti, viskas gerai. Norėčiau likti Madri de“, – sakė M.Pocius. Jo teigimu, problemų dėl pra ktikos stokos neturėtų kilti. „Nors sezono pabaigoje žaidžiau nedaug. Esu pasiruošęs padėti rinktinei. Pasiilgau žaidimo ir nemanau, kad turėtų kilti kokių nors problemų. Pastebėjau, kas treniruočių rit mas – aukštas, vyrai dirba gerai. Manau, jog per artimiausias de šimt dienų išspręsime visas pro blemas“, – vylėsi krepšininkas.
11
ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012
sportas UEFA prezi dentas Miche lis Platini gavo vieną skau džiausių an tausių nuo to laiko, kai prieš penkerius me tus perėmė Eu ropos futbolo vairą.
Statistika D grupė
Anglija–Ukraina 1:0 (0:0). Do neckas, 48 700 žiūrov ų. Įvart is: Wayne‘as Rooney (48 min.). Švedija–Prancūzija 2:0 (0:0). Kije vas, 63 010 žiūrov ų. Įvarčiai: Zlata nas Ibrahimovićius (54 min.) ir Se bastianas Larssonas (54 min.). Komanda
1. Anglija 2. Prancūzija 3. Ukraina 4. Švedija
Perg.
Lyg.
Pral.
Įv.
Tšk.
2 1 1 1
1 1 0 0
0 1 2 2
5:3 3:3 2:4 5:5
7 4 3 3
Ketvirtfinaliai 21 d. Varšuvoje: Čekija–Portuga
lija. Epizodas: po neįskaityto įvarčio į anglų vartus Ukrainos vyriausiasis treneris O.Blochinas pratrūko: iš pradžių iško
neveikė rezervinį arbitrą, o vėliau susiriejo su savo šalies žurnalistais. „Reuters“, AFP nuotr.
Kur žiūrėjo vengrų arbitras? Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Ant grėblio – ne pirmą kartą
Senojo žemyno pirmenybėse neįs kaitytas ukrainiečių įvartis į Ang lijos rinktinės vartus eilinį kartą priminė apie didžiausią konserva tyviojo sporto karaliaus skaudulį. Kai prieš dvejus metus Pietų Afrikoje vykusio pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalyje sukly dęs mačo arbitras neįskaitė anglų įvarčio į Vokietijos rinktinės var tus, įniršusi viso pasaulio žiniask laida pirštu grūmojo į kategoriškai prieš naujoves futbole pasisakan čius FIFA prezidentą Seppą Blat terrį ir jo bendražygį M.Platini. Tuomet futbolo vadovai sutiko iš naujo persvarstyti siūlymą įves ti vartų liniją kertančio kamuolio technologiją, tačiau aistroms nuri mus rado kitą išeitį – už vartų pa statyti du papildomus arbitrus. Ši naujovė šiemet buvo bando ma Europos futbolo klubų turnyrų varžybose ir atrodė bent trumpam užčiaupė kritikus. Penki arbitrai aikštėje pirmą kartą pasirodė ir Se nojo žemyno pirmenybėse. Po Italijos ir Airijos (2:0) rung tynių nugalėtojų komandos stra
tegas Cesare Prandelli išsijuosęs gyrė UEFA naujovę, kadangi mu šant pirmąjį įvartį Damienas Duf fas išmušė kamuolį iš vartų, tačiau šis jau buvo kirtęs vartų liniją ir ar bitrų brigada įvartį įskaitė. Nepastebėjo ir penki
Vis dėlto grupės etapas pasibaigė kontroversiškai. D grupės dvikovai tarp Ukrainos ir Anglijos vadova vęs vengras Viktoras Kassai šiame čempionate, ko gero, švilpė pasku tinį kartą. Britai po Wayne‘o Roo ney įvarčio laimėjo 1:0 ir užtrenkė šeimininkams duris į ketvirtfinalį, tačiau po mačo aistros liejosi per kraštus. Šeimininkai pasipiktino neįskai tytu Ukrainos rinktinės įvarčiu 62ąją minutę. Po Artiomo Milevskio perdavimo į anglų vartus smūgia vo Markas Devičius – kamuolys, atšokęs nuo vartininko Joe Harto, jau leidosi į vartus, bet paskutinę akimirką jį ore koja išspyrė gynė jas Johnas Terry. Vaizdo kartojimas parodė, kad Lond on o „Chelsea“ kap iton as pavėlavo, nes kamuolys jau buvo kirtęs vartų liniją, tačiau nei pa grindinis mačo arbitras V.Kassai, nei akylai vartų liniją stebintis jo
asistentas to neužfiksavo. Įvartis būtų atgaivinęs ukrainiečių viltis, kadangi norint prasibrauti į ket virtfin alį jiems buvo būtina per galė.
Olegas Blochinas:
Eime į lauką ir išsiaiš kinsime santykius kaip vyrai. Ar jūs ka da nors žaidėte futbolą? „Kamuolys pusmetriu kirto var tų liniją, o arbitrai to pamatyti ne sugebėjo. Neįsivaizduoju, kam tada išvis reikia tų penkių teisėjų aikštė je. Jie nematė nei elementariausių anglų pražangų, nei teisėtai įmuš to mūsų įvarčio. Stengiuosi nieka da nekalbėti apie arbitrus, tačiau šį kartą jie mus nužudė“, – po mačo niršo Ukrainos nacionalinės rinkti nės strategas Olegas Blochinas. Treneris prarado savitvardą
Šiuo Sovietų Sąjungos futbolo le gendos skambiu pareiškimu aist ros nesibaigė. Vietiniams žurna
Nuomonės apie pirmąjį varžybų etapą
Stasys Baranauskas Futbolo treneris
Pirmajame etape mane nustebino rusai. Taip ir nesupratau, kas per ko manda. Pirmos jų rungtynės su če kais tarsi ir daug žadėjo, bet juk ma tėme, kad ši komanda nesugeba lai mėti prieš Lietuvą. Šiek tiek nusivy liau čempionato šeimininkais len kais ir ukrainiečiais. Pastariesiems ne labai pasisekė su teisėjais paskutinė se rungtynėse su anglais. Pasaulio vi cečempionams olandams nesisekė. Į Europos čempionatą atvažiavo kaip favoritai, tačiau komanda nebuvo pa siruošusi psichologiškai nė vienoms rungtynėms. Su čempionatu jie atsi sveikino po pirmų pralaimėtų rung tynių danams. Gaila švedų. Mano ma nymu, jie neturėjo pralaimėti nei uk rainiečiams, nei anglams, kuriems kol kas labai sekasi. Paskutinėse rungty nėse jiems pasisekė, nes teisėjas buvo žioplys. Sutinku, kad futbolas yra la bai konservatyvi sporto šaka, tačiau nesupratau, kam yra reikalingi du pa
pildomi teisėjai. Kam aikštėje laiky ti žioplį, jei jis nemato, kas vyksta už penkių metrų? Nereikalingi tie du tei sėjai, tiesiog pasodinkime vieną žmo gų prie televizoriaus, kuris gali greitai pranešti kitiems teisėjams per ausi nes, kas buvo, o ko ne.
Vaclovas Jurkus
Legendinis „Žalgirio“ vartininkas
Kas statė lažybų kontorose – pralošė, lažybų kontoros džiaugiasi. Pats ne su gyvenime statęs, nes bijau to viru so. Mane nustebino olandai. Iš rusų ti kėjausi daugiau. Neturiu jokios trene rio licencijos, todėl negaliu įlįsti į ko mandos vidų, tačiau manau, kad Ny derlandų rinktinėje prasideda kar tų kaita. Matyt, visos šios komandos žvaigždės jau traukiasi. Tai jų saulėly dis. O rusai – kaip visada: buvo kalba ma, kad prieš paskutines rungtynes su graikais buvo švenčiamas gimtadie nis. Pas rusus tai yra labai populiaru. Mano favoritai yra ispanai ir įsižaidę portugalai. Kaip visada yra ko pasimo
kyti iš vokiečių. Kuris vartininkas ge riausiai atrodo? Pabūsiu diplomatas – visi gerai atrodo.
Benjaminas Zelkevičius Futbolo treneris
Nustebino olandai, nes žaidė jie be viltiškai. Jų atakuojantys futbolinin kai buvo labai prasti. Manau, kad jie užėmė vietą, kurios ir buvo verti. Įdo mu, kad čempionato šeimininkai ne pateko į tolesnį pirmenybių etapą. Ne tikėta buvo graikų pergalė prieš rusus. Graikai pateko į ketvirtfinalį, tačiau ten jų laukia vokiečiai, kurie jiems pa rodys jų vietą. Man patiko portuga lai, džiugu, kad atsiskleidė Christia no Ronaldo. Manau, portugalai tik pa gražins tolesnes kovas. Atrodo, kad ispanams sunkiai sekasi atrasti savo žaidimą. Gal jie tausoja save svarbes nėms rungtynėms. Džiaugiuosi, kad toliau matysime vokiečius, prancū zus ir anglus. Solidžiau atrodys ket virtfinaliai. Kalbino Mantas Stankevičius
listams pavyko 1975-ųjų „Auksinio kamuolio“ laureatą išvesti iš sa vitvardos. Vienam jų pareplika vus apie silpną jo auklėtinių fizinį pasirengimą, O.Blochinas pratrū ko: „Eime į lauką ir išsiaiškinsime santykius kaip vyrai. Ar jūs kada nors žaidėte futbolą? Jūs tik rašo te, ką norite. Akivaizdu, kad ne mėgstate manęs ir mano koman dos, tačiau būdamas žurnalistas turėtumėte jausti elementariau sią pagarbą. Apskritai man visiš kai nesvarbu, ką ir kaip parašysite. Rašykite, ką norite, man tas pats“, – šaukė 59-erių treneris. „Viena, ką žinau, – teisėjas iš mūsų pavogė įvartį. Anglams pa sisekė. Gaila, kad taip pralaimėjo me, tačiau kumščiais po karo ne mojuojama“, – bandė tvardytis futbolo legenda. Šiame skandalu pasibaigusia me epizode vengrų teisėjų brigada suklydo du kartus. Po M.Devičiaus smūgio kamuolys iš tiesų kirto vartų liniją, tačiau pati ukrainiečių ataka turėjo būti nutraukta tik jai prasidė jus, nes kamuolį gavęs ir perdavęs komandos draugui A.Milevskis bu vo akivaizdžioje nuošalėje. Ukrain os rinkt in ė nes ugeb ė jo nutraukti Donecko prakeiks
22 d. Gdanske: Vokietija–Graikija. 23 d. Donecke: Ispanija–Prancū
zija. 24 d. Kijeve: Anglija–Italija.
mo. „Šachtar“ stadione, kuriame vyko šios rungtynės, ukrainiečių komanda dar nėra laimėjusi nė karto. Skandinaviškas stebuklas
Anglų pergalė jiems garantavo pir mąją vietą grupėje, kadangi kitas D grupės susitikimas tarp Prancūzi jos ir Švedijos netikėtai pasibai gė skandinavų pergale 2:0. Po šio mačo prancūzų vairininkas Lau rent’as Blanc’as neslėpė nusivyli mo. „Neįsivaizduoju, ar dar įma noma sužaisti tragiškiau“, – savo auklėtinius pliekė 1998-ųjų plane tos čempionas. Nors Švedija ir sugebėjo trink telėti durimis, pakilti iš paskuti nės pozicijos nesugebėjo, kadangi pralaimėjo tarpusavio dvikovą uk rainiečiams. Ketvirtfinalyje anglų varžovai bus italai, o prancūzams teks susi kauti su planetos ir Europos čem pionais ispanais. „Kiti, kurie laukia mūsų kelyje, yra italai. Jie labai gerai ginasi. To kiuose čempionatuose labai svar bi yra ir sėkmė. Reikia tikėtis, kad jos mums dar liko“, – sakė Angli jos rinktinės saugas Stevenas Ger rardas.
12
KetvirtADIENIS, birželio 21, 2012
pasaulis Išėjo iš aklavietės
Paprašė prieglobsčio
Ištiko koma
Graikijos parlamento rinkimus laimėjusi „Naujoji demokrati ja“, socialistų partija „Pasok“ ir nedidelė Demokratinės kai rės partija vakar sudarė koa licinę vyriausybę ir taip iš vedė šalį iš aklavietės. „Naujo sios demokratijos“ lyderis An tonis Samaras prisaikdintas premjeru.
„WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as antradienį atėjo į Ekvadoro ambasadą Londo ne ir paprašė politinio prie globsčio, taip bandydamas išvengti išdavimo Švedijai dėl įtariamų lytinių nusikal timų. Kol jis yra ambasados teritorijoje, britų policija ne gali jo suimti.
Buvęs Egipto prezidentas Hosni Mubarakas kalėjime pa tyrė insultą ir dabar Kairo li goninėje yra komos būsenos, jo gyvybę palaiko aparatai. To kią informaciją vakar pateikė šaltiniai ligoninėje ir armijo je, jie paneigė pranešimus, kad H.Mubaraką ištiko klini kinė mirtis.
Tulūzos šaulio istorija Prancūzijos knygynuose netru kus pasirodysianti knyga „Merah istorija: tyrimas“ nagrinėja Tulū zos žudiko Mohamedo Merah gy venimo kelią.
Atomazga: įkaitų drama Tulūzoje baigėsi banko skyriaus šturmu. Užpuolikas buvo sužeistas, visi įkaitai li
ko sveiki.
AFP nuotr.
Žudiko sekėjas ar šizofrenikas? „Al Qaedos“ kovotoju pasiskelbęs vyras vakar paėmė keturis įkaitus Tulūzoje – mieste, kur šiemet siautėjo žudikas Mohamedas Merah. Pinigų negavo
11 val. vietos laiku į CIC banko sky rių Prancūzijos pietiniame Tulūzos mieste vakar atvykęs užpuolikas iš pradžių pareikalavo pinigų, o ga vęs neigiamą atsakymą šovė į orą ir paėmė keturis įkaitus, tarp jų – skyriaus direktorių. Tuomet vyriškis pareiškė norin tis derėtis su elitiniu policijos bū riu RAID, kurio nariai kovo mėne sį bute Tulūzoje užspeitė ir nušovė „Al Qaedos“ įkvėptą ir kelis žmo nes nužudžiusį „šaulį ant motoro lerio“ M.Merah. Netoli esančios dvi mokyklos bu vo evakuotos, tėvams buvo išsiųs tos SMS žinutės, kad jie pasiimtų savo vaikus. Iš Bordo ir Marselio buvo atsiųsti greitojo reagavimo policijos būriai GIPN. RAID būstinė yra Paryžiuje, už šimtų kilometrų į šiaurę. Sėkmingas šturmas
„Imamės priemonių, kad galėtume pradėti dialogą“, – įvykio vietoje,
kur policija aptvėrė banko pastatą, sakė Tulūzos prokuroras Miche lis Valet. Po keturių valandų derybų pa reigūnams pavyko iškeisti vieną įkaitę į maistą ir gėrimus. Po ku rio laiko pagrobėjas paleido ant rą įkaitę. Galiausiai specialiosios paskir ties būrys šturmavo banko pastatą, sužeidė pagrobėją ir išlaisvi no likusius įkaitus.
Derėdamasis su pareigūnais, vy riškis prisistatė Boumazos vardu ir pareiškė, kad priklauso „Al Qae dai“. Tačiau Tulūzos laikraščio „La
CNN inf.
Depeche“ šaltiniai sakė, kad šis vy ras yra gydymą nutraukęs šizofre nikas. Jam yra 26 metai. Gyveno netoli
Bankas, kuriame buvo paimti įkai tai, ir buvęs M.Merah butas yra per kelis šimtus metrų vienas nuo ki to, Tulūzos Kotė Pavė rajone į ry tus nuo miesto centro. Septynis žmones – tris karius, tris žydų vaikus ir mokytoją – nušovęs M.Merah buvo nukautas po 32 va landas trukusios jo buto apsiausties. Šis 23 metų jaunuolis, kuris tvirti no esąs „Al Qaedos“ kovotojas ir ku rio įvykdytos žmogžudystės sukrėtė visą šalį, nufilmavo savo nusikalti mus ir, kaip pranešama, prieš savo žūtį dėl visko prisipažino policijai. Norėjo dėmesio
Po keturių valandų derybų pareigūnams pavyko iškeisti vieną įkaitę į maistą ir gėrimus.
Knygos autoriai, remdamiesi draugų ir artimųjų pasakojimais bei žvalgybos duomenimis, teigia, kad M.Merah mokykloje mokė si prastai, praleisdavo pamokas, buvo pakliuvęs socialinių tarnybų globon. Pirmuosius nusikaltimus jis įvykdė dar paauglystėje. Kai M.Merah tėvas grįžo į Al žyrą, jam įtaką pradėjo daryti vy resnis brolis Abdelkaderas – val dingas fundamentalistas, irgi žengęs nusikalstamu keliu. Kai 2008 m. pakliuvo į kalė jimą už užpuolimą peiliu, M.Me rah ėmė domėtis islamu, klausy davosi brolio atsiųstų džihadistų dainų įrašų. Šitaip pradėjo for muotis jo radikalios pažiūros. 2009 m. rugsėjį išėjęs iš kalė jimo, M.Merah ėmė garsiai jas reikšti, piktinosi dėl Prancūzijos karių dalyvavimo misijoje Afga nistane. 2010 m. vasaros pradžioje M.Merah bandė įstoti į Prancū zijos užsienio legioną, bet ne sėkmingai. Anot pareigūnų, jis tikriausiai tikėjosi atsidūręs Af
ganistane nukreipti ginklus į tar nybos draugus ir perbėgti į talibų gretas. 2010 m. antroje pusėje M.Me rah lankėsi keliose Artimųjų Ry tų šalyse – Sirijoje, Irake, Pales tinoje ir kitose, o 2011 m. antroje pusėje M.Merah nuvyko į Pakis taną, kur, žvalgybos duomenimis, susitiko su ekstremistais ir lankė trumpus, bet intensyvius kovo tojų kursus. Po to, kai šių metų kovo 22 d. M.Merah buvo nukautas, atsako mybę už jo išpuolius prisiėmė Pa kistano genčių rajonuose įsikūru si džihadistų grupuotė „Jund al Khilafah“. Pasak knygos „Merah istori ja: tyrimas“ autorių, Tulūzos žu dikas derėdamasis su specialiųjų pajėgų pareigūnais prisipažino, kad jo užsakovai Pakistane liepė jam Paryžiuje nužudyti Indijos diplomatą. Bet grįžęs į Prancū ziją jis atsisakė šio plano ir nu sprendė žudyti šios šalies karei vius, keršydamas už Prancūzijos kariuomenės buvimą Afganista ne. M.Merah taip pat sakė, kad išpuolį prie žydų mokyklos kovo 19 d. surengė vien todėl, kad ka riškio, kurį jis pasirinko taikiniu, tądien nebuvo namuose.
Šį mėnesį dar vienas „Al Qaedos“ kovotoju pasiskelbęs vyras Tulū zoje buvo paėmęs įkaitu Prancū zijos orų tarnybos „Meteo France“ apsaugos darbuotoją. Pagrobė jas iš pradžių pareikalavo pakelio cigarečių, paskui – žiniasklaidos dėmesio. Galiausiai policija štur mavo pastatą, sužeidė ir suėmė pa grobėją. Įkaitas liko sveikas. Paaiškėjo, kad įkaitą paėmė medžiokliniu šautuvu apsigink lavęs vietos bedarbis. BNS, BBC inf.
Motyvas: M.Merah gavo užduotį Paryžiuje nužudyti Indijos diplo
matą, bet vėliau atsisakė šio plano ir nusprendė keršyti Prancūzi jai už karą Afganistane. „Scanpix“ nuotr.
Suimtas kovotojas Pakistane netoli Irano sienos bu vo suimtas Prancūzijos pilietybę turintis kovotojas, susijęs su „Al Qaeda“.
Pareigūnai apibūdino Naameną Maziche’ą kaip svarbų „Al Qae dos“ lyderį ir sakė, kad jį suėmė žvalgybos agentūros, bet nenu rodė, kada tiksliai jis buvo suimtas. Kovotojas buvo suimtas re miantis informacija, gauta iš su laikyto artimo jo bendrininko Youniso al Mauritani, kuris buvo sulaikytas Pakistane praėjusiais metais ir kuris, kaip įtariama, bu vo gavęs Osamos bin Ladeno įsa kymą rengti atakas Australijoje, Europoje ir JAV.
1970 m. Alžyre gimęs N.Ma ziche’as, ekspertų teigimu, buvo svarbus „Al Qaedos“ narys Euro poje ir priklausė Hamburgo kuo pelei, prisidėjusiai planuojant niokojamas Rugsėjo 11-osios mir tininkų atakas JAV. Kaip pranešama, jis verbavo džihadistus liūdnai pagarsėjusio je mečetėje minėtame šiaurinia me Vokietijos mieste, kuri 2010 m. buvo uždaryta kaip islamistinį fanatizmą kurstantis židinys. Terorizmo ekspertas Paryžiuje patvirtino, kad N.Meziche’as buvo susijęs su „Al Qaeda“ ir kad jis iš vyko iš Europos į Pakistaną ar Af ganistaną prieš kelerius metus. BNS inf.
13
KetvirtADIENIS, birželio 21, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Teatro menininkai atstato Katedrą Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Tarp rudeninių teatro premjerų – ir tautos dainiaus Justino Marcin kevičiaus poetinė drama „Kated ra“. Kai mokslininkai viešai išsa ko nerimą, kad nemokame valdy ti savo valstybės, teatro meninin kai – kaip tautos ir valstybės sim bolį – bando atstatyti Katedrą.
Rampos šviesą spektaklis išvys Nacionaliniame dramos teatre. Jo statyti pakviestas aštrus reži sierius Oskaras Koršunovas, pra ėjusį gruodį Nacionalinio sceno je parodęs įspūdingą premjerą – Mariaus Ivaškevičiaus pjesę apie lietuvių emigraciją „Išvary mas“. Spektaklis vieniems patiko savo aktualia tema, kiti piktinosi dėl nuolat nuo scenos sklindančių keiksmažodžių ir brutalumo. Gal atstačius Katedrą – šalyje, tau toje, o pirmiausia – savyje, su mažėtų emigracijos mastas? Naujojo spektaklio scenogra fas – jau keliolika metų Islandi joje gyvenantis ir Europos teat ruose dirbantis teatro dailininkas Vytautas Narbutas. Pagrindiniai vaidmenys dar nepaskirti. Kas vaidins pagrin dinį herojų – architektą Lau ryną Stuoką-Gucevičių, supro jektavusį Vilniaus Katedrą, – kol kas neaišku. Kitus vaidmenis at liks ne tik Nacionalinio, bet ir ki tų šalies teatrų aktoriai. Statyti Just.Marcinkevičiaus „Katedrą“ – tai Nacionalinio dra mos teatro meno vadovo Audro nio Liugos idėja. Šią mintį jis atsi nešė jau praėjusį sezoną ateidamas dirbti į Nacionalinį teatrą. „Manau, dabar labai tinkamas laikas šiam pastatymui. Labai svarbu, kad šitas spektaklis at sirastų šiandien. Be to, spektak lis leistų ir kitokiai teatro pozicijai atsirasti. Aną sezoną buvo gvilde
nama destruktyvių problemų ana lizė, buvo pakankamai šokiruojan čių dalykų, o dabar norisi ko nors pozityvesnio. Tiesiog norisi pa bandyti tą kūrinį perskaityti iš naujo su kitos kartos žmonėmis“, – „Vilniaus dienai“ sakė A.Liuga. Spektaklio repeticijos prasidės rugsėjį.
Šiandien atidaroma personalinė Živilės Vaičiukynienės subtilių kaklo pa puošalų paroda „Gintaras kitaip“. Aušros Vartų meno galerijoje bus pristatyta per 20 menininkės kūrinių.
Dirbiniai: iš juvelyrinės vielos nerti kaklo papuošalai su gintaru jau
tampa Ž.Vaičiukynienės vizitine kortele.
Organizatorių nuotr.
Parodoje – gintaras kitaip Audronis Liuga:
Manau, dabar labai tinkamas laikas šiam pastatymui. Labai svarbu, kad šitas spektaklis atsirastų šiandien. Just.Marcinkevičius į Lietu vos dramaturgijos ir teatro is toriją įėjo savo dramine trilo gija: „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“. Joje skausmingai apmąstomas Lietuvos valstybės susidarymo ir suvienijimo eta pas, architekto kūrėjo ir tarnavi mo Bažnyčiai santykis bei gim tosios kalbos tautoje išsaugojimo būtinybė. Ši trilogija sovietme čiu stiprino tautiškumą, žadino domėjimąsi kalba ir istorija. Šios poetinės dramos buvo pa statytos tuomečio Akademinio dramos teatro scenoje („Kated ra“ – 1971 m.) L.Stuokos-Guce vičiaus vaidmenį atliko aktorius Arnas Rosenas.
Mįslė: kaip suskambės Just.Marcinkevičiaus „Katedra“, kurios sta
tyti pakviestas aštrus ir kompromisų nepaisantis režisierius O.Kor šunovas? Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Šių metų vasaros kolekcijoje did žioji dalis darbų – kaklo papuoša lai – nerti iš juvelyrinės vielos su gintaru. Pasak Ž.Vaičiukynienės, vi si įpratę gintarą matyti karoliuo se arba gana masyviuose juvelyri niuose darbuose. „Aš gintarą pateikiau neįprastai. Mano kūriniuose jis sužiba kito kiomis spalvomis, atskleidžiamas šio akmens trapumas ir grakštu mas, – pasakojo menininkė apie nuostabą žmonių veiduose, pama čius jos dirbinius su gintaru. – Re tas kuris atsispiria tokioms ginta ro vilionėms, nors prieš tai ir teigė nemėgstantys šio akmens.“ Ko lekcijos pagrindas – kaklo papuo
šalai. Menininkės teigimu, būtent kaklo papuošalai išryškina moters bruožų švelnumą. „Kartais net pati nustembu, kaip vienas ar kitas dar bas „suskamba“ ant moters kaklo, ypač ant vyresnių damų“, – teigė darbų autorė. Kaklo papuošalus Ž.Vaičiuky nienė visuomenei pristato jau penktą sezoną, tačiau šia tema pa roda rengiama pirmą kartą. Nors kasmet kuriama vis nauja vasaros kolekcija, darbų surinkti į vieną vietą taip ir nepavyksta – papuo šalai nuolat išgraibstomi. „Šiemet padėjau tašką. Pagaliau apibendrinau kelerių metų kū rybą ir padariau išgrynintą kak lo papuošalų kolekciją (bus kelios
apyrankės, segės). Nuolat sulaukiu gražių žodžių iš žmonių, kurie dar bus mato internete. Dar stipresnė reakcija būna juos išvydus gyvai – nuotraukos neperteikia darbų tra pumo, – įsitikinusi Živilė. – Jau čiuosi skolinga savo gerbėjoms, kurių dauguma yra vilnietės. Vis sulaukiu klausimų, kur galima dar bus pamatyti gyvai.“ Menininkė papuošalus pradėjo kurti visai atsitiktinai dar 2007 m. dekoruodama plono pūko moherinį megztuką nertu ir siuvinėtu ažūru. Tuomet ir kilo idėja, kad tokie ažū riniai motyvai galėtų būti panau doti kuriant papuošalus. Paroda truks iki birželio 28 d. VD inf.
14
ketvirtADIENIS, birželio 21, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Galerijoje „Meno niša“, J.Basanavičiaus g. 1. Kada? Iki liepos 20 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino teatre „Multikino“, Ozo g. 18. Kada? Šiandien, 21.30 val. Kiek? 18 litų.
Kur? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. Kada? Iki liepos 21 d. Kiek? Nemokamai.
Vasariška paroda
Superherojų komanda
Du menininkai
Vilniuje atidaroma Gintaro Palemono Janonio paroda „Vasara“. Tapytojas, restauratorius, Vilniaus dailės akademijos dėstytojas G.P.Janonis – gerai žinomas vidurinės kartos lietuvių menininkas. Šis aktyvus Lietuvos dailininkų sąjungos narys surengė per tris dešimt personalinių ekspozicijų namie ir svetur.
Filmas „Keršytojai“ vienoje juostoje jungia įspūdingiausių „Mar vel“ komiksų herojų likimus ir nuotykius. Šioje juostoje superhe rojai Kapitonas Amerika, Toras, Geležinis Žmogus bei Halkas su vienys jėgas ir drauge stos į kovą su blogio jėgomis. Įspūdingi spe cialieji efektai ir keturis kartus daugiau superherojų.
Vilniuje veikia šiais metais pirmoji projekto „Artscape“ paroda, pri statanti šiuolaikinio Izraelio menininko Rano Slavino kūrybą ir lietuvių tapytojo Andriaus Zakarausko naujausius darbus. Šįkart projekto paroda skyla į dvi konceptualiai skirtingas dalis, turin čias atskirus pavadinimus bei raiškos būdus.
Kur? Vilniaus universiteto bibliotekoje, Universite to g. 3. Kada? Iki rugsėjo 10 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „AV17“, Aušros Vartų g. 17. Kada? Iki liepos 14 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. Kada? Iki liepos 23 d. Kiek? 5 litai.
Kur? Vilniaus fotografijos galerijoje, Stiklių g. 4. Kada? Iki birželio 25 d. Kiek? Nemokamai.
Geriausios studentų fotografijos
Kelionė į pradžią
Tapyba iš Suomijos
Kas yra laimė Lietuvoje?
Vilniaus universiteto studentų atstovybės Fo tografijos klubas kviečia apsilankyti gražiausių savo nuotraukų parodoje „Pora ir panoramos“. Šios dvi temos – tai būdas išreikšti save, tai, kas gražiausia.
Karolinos Bik parodos „Chaosas“ sumanymas kilo iš autorės pamąstymų apie pirminį žemės chaosą, vėliau – diversifik uotą vienovę ir galiau siai – apie nostalgiją, slypinčią už pirminio chao so. Tai kelionė į visko pradžią.
Vilniuje atidaroma Suomijos menininko Ismo Olavi Hyvärineno tapybos paroda. Tai jau ant roji menininko paroda Lietuvoje, vaizduojamo sios dailės festivalio „Menas senuosiuose Lietu vos dvaruose“ programoje.
Fotomenininko Mindaugo Ažušilio projekte – lietuviškos laimės biblija. Tačiau šis vaizdų, o ne raštų rinkinys – veikiau išdavystė to, ką šian dien, praradę realybės suvokimą, laikome lai mingu gyvenimu.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Europos vidury. 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Mūsų dienos – kaip šventė. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 20.50 Sportas. 20.55 Orai. 21.00 UEFA EURO 2012 apžvalga. 21.30, 22.35, 0.00 UEFA EURO 2012 studija. 21.45, 22.45 UEFA EURO 2012 ketvirtfinalio rungtynės. Čekija–Portugalija. Tiesioginė transliacija iš Varšuvos (Lenkija). 22.30 Loterija „Perlas“. 23.50 Vakaro žinios. 23.55 Sportas. 23.58 Orai.
LTV 14.15 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (4). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“ (1). Svečiai: I.Starošaitė, Ž.Žvagulis, Radži, L.Mikalauskas, „Studentės“, „Nerija“ ir kt. (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“. 13.40 „Keista šeimynėlė“ (9). 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.10 24 valandos (N-7). 16.10 „Meilės miestas“. 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 „Slapti reikalai“ (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 1.25 Sveikatos ABC (k).
LNK 20.00 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Pasirink mane. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Kodėl? 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos 2012. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“ (4). 23.00 Siaubo f. „Pragaro skalikai“ (Kanada, 2009 m.). 0.40 „Gyvenimas“. 1.40 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“ (8).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos.
TV3 21.00 val.
8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Naujoji banga 2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. 23.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 0.35 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.05 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
13.45 Šeimų dvikova – „Akropolio“ turnyras. 15.45, 16.10, 1.10 Dok. s. „Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 17.20, 21.55 Lietuva tiesiogiai. 18.20 Ilgai ir laimingai. 19.55 „Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas“ (2) (N-7). 21.00, 0.15 Reporteris. 21.37, 0.52 Orai. 22.30 Pasaulio krepšinio apžvalga.
SPORT1
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 8.00, 13.00, 21.40, 0.55 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.15, 14.45, 23.15 Negaliu tylėti. 9.15 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.15, 19.20 Griūk negyvas! (N-7). 10.35 Teritorija. 11.05 Idėjos namams. 12.00 Lietuvos diena.
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Adrenalinas. 13.45 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 15.30 Sporto metraštis. 15.40 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“. I dalis: „Geranoriškumas ir teisingumas“. 16.10 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“. II dalis: „Kuo tiki – toks ir esi“. 16.40 „Širdžių“ gelbėtojas – karaliaus Artūro soste“. III dalis: „Tebus kiekvienas žingsnis – kelionės pabaiga“. 17.10 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. IV etapas („Oulton Park“). 18.25 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup 2012“. IV etapas („Oulton Park“). 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Sportas LT. 22.15, 23.15 Profesionalų boksas.
BTV 13.00 val.
lietuvos ryto tv 15.45 val.
Lietuvos ryto TV
.94+7Q ,>3=38K =/-2835Q D I+6.A=>?>< <5+6,A56/< ?3;A56/< 597:3>=/;38K =/-2 835Q 3; 53=>< /6/5=;98359< :;3/=+3<>< &/6 @@@ 5+>8+53/73< 6=
8A[ :><?8CB4@8[ 8@ B4;4D8G>@8[ B08AF<0A 8; =8C94 M0;68@8> 6 B4; " EEE ?2 74;? ;B
ketvirtADIENIS, birĹželio 21, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655 skelbimai@vilniausdiena.lt
VaÂkaÂras opeÂros teatÂre
KelioniĹł
SIĹŞLO DARBÄ&#x201E; Konditerijos ÄŻmonÄ&#x2014; priims ÄŻ darbÄ&#x2026; Vilniaus regione vairuotojÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł, vadybininkÄ&#x2026;-ekspeditoriĹł ir prekybos agentÄ&#x2026;. Tel. 8 611 45 000. 976059
PASLAUGOS Statybos ir remonto
LieÂtuÂvos naÂcioÂnaÂliÂnis opeÂros ir baÂleÂto teatÂras (LNOBT) kvieÂÄ?ia ÄŻ vaÂsaÂros diÂverÂtisÂmenÂtÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; viÂsi neaÂbeÂjinÂgi miuÂzikÂlui ĹĄÄŻÂvaÂkar ga lÄ&#x2014;s linksÂmai paÂvaÂkaÂroÂti su Leo narÂdo BernsÂteiÂno â&#x20AC;&#x17E;KanÂdiÂduâ&#x20AC;&#x153;.
Tai paÂskuÂtiÂnis ĹĄio seÂzoÂno teat ro renÂgiÂnys, taÂÄ?iau per jÄŻ ĹžiĹŤÂro vai tuÂrÄ&#x2014;s gaÂliÂmyÂbÄ&#x2122; ne tik iĹĄÂgirsÂti poÂpuÂliaÂrĹłÂjÄŻ BrodÂvÄ&#x2014;Âjaus miuÂzik lÄ&#x2026;, bet ir vieÂna akiÂmi ĹžvilgÂteÂlÄ&#x2014;Âti ÄŻ nauÂjÄ&#x2026;ÂjÄŻ ruÂdens-ĹžieÂmos seÂzoÂnÄ&#x2026;. PaÂsiÂtinÂkant trumÂpiauÂsiÄ&#x2026; meÂtĹł nakÂtÄŻ (kuÂri yra ne per JoÂniÂnes, o bĹŤÂtent birÂĹžeÂlio 21-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;) renÂgiÂnys praÂsiÂdÄ&#x2014;s geÂroÂkai vÄ&#x2014;Âliau nei ÄŻpras ta teatÂre â&#x20AC;&#x201C; 20 val. SeÂzoÂno paÂbai gai paÂsiÂrinkÂtas ypaÂtinÂgas LNOBT reÂperÂtuaÂro akÂcenÂtas â&#x20AC;&#x201C; vieÂnas po puÂliaÂriauÂsiĹł BrodÂvÄ&#x2014;Âjaus miuÂzik lĹł, L.BernsÂteiÂno â&#x20AC;&#x17E;KanÂdiÂdasâ&#x20AC;&#x153;. KoÂvo praÂdĹžioÂje teatÂro sceÂno je duÂkart atÂlikÂtas kĹŤÂriÂnys taÂpo ĹĄio spalÂvingo miuÂzikÂlo, suÂkurÂto dar 1956 m., premÂjeÂra LieÂtuÂvoÂje. MĹŤÂ sĹł kraĹĄÂte viÂsas ĹĄis veiÂkaÂlas iki tol nieÂkaÂda neÂbuÂvo roÂdyÂtas. KonÂcer tiÂnÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;KanÂdiÂdoâ&#x20AC;&#x153; premÂjeÂros suÂlau kÄ&#x2014; diÂdeÂlio pubÂliÂkos suÂsiÂdoÂmÄ&#x2014;ÂjiÂmo, o treÂÄ?ias kĹŤÂriÂnio atÂliÂkiÂmas LieÂtu voÂje taps ĹĄvenÂtiÂniu LNOBT seÂzo no paÂbaiÂgos akÂcenÂtu. KomÂp oÂz iÂtoÂr ius â&#x20AC;&#x17E;KanÂd iÂd Ä&#x2026;â&#x20AC;&#x153; paÂvaÂdiÂno opeÂreÂte, taÂÄ?iau mĹŤÂsĹł euÂroÂpieÂtiĹĄÂkoms auÂsims svin guoÂjanÂti L.BernsÂteiÂno muÂziÂka yra neatÂsieÂjaÂma nuo ameÂriÂkie tiĹĄÂkoÂjo miuÂzikÂlo stiÂliaus, nors ir su euÂroÂpieÂtiĹĄÂkos opeÂros prie skoÂniu. Ko verÂta vien voÂkaÂliÂne akÂroÂbaÂtiÂka paÂsiÂĹžyÂminÂti paÂgrin diÂnÄ&#x2014;s veiÂkÄ&#x2014;Âjos KuÂniÂgunÂdos ariÂja (atÂliÂkÄ&#x2014;Âja JoaÂna GedÂminÂtaiÂtÄ&#x2014;). KĹŤÂriÂnÄŻ paÂrenÂgÄ&#x2014; ir diÂriÂguos maestÂro MarÂtyÂnas StaĹĄÂkus, dai nuos EdÂmunÂdas SeiÂlius, J.Ged minÂtaiÂtÄ&#x2014;, VyÂtauÂtas JuoÂzaÂpaiÂtis, LaiÂma JoÂnuÂtyÂtÄ&#x2014;, ReÂgiÂna Ĺ iÂlins kaiÂtÄ&#x2014;, AudÂrius RuÂbeÂĹžius, ArĹŤÂnas MaÂliÂkÄ&#x2014;Ânas, EgiÂdiÂjus DausÂkurÂdis, RaÂfaiÂlas KarÂpis, LiuÂdas NorÂvai ťas, LNOBT choÂras (meÂno va doÂvas Ä&#x152;esÂloÂvas RaÂdĹžiĹŤÂnas). AtÂlieÂkant kĹŤÂriÂnÄŻ daÂlyÂvaus ak toÂrius VyÂtauÂtas RumÂĹĄas, jis ÄŻkĹŤÂ nys AuÂtoÂriaus balÂsÄ&#x2026; (t. y. ÄŻgar sins VolÂteÂro minÂtis, nes paÂgal jo saÂtyÂriÂnÄ&#x2122; noÂveÂlÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x17E;KanÂdiÂdas, arÂba OpÂtiÂmizÂmasâ&#x20AC;&#x153; ir buÂvo paÂraÂĹĄyÂtas L.BernsÂteiÂno miuÂzikÂlas). Per perÂtrauÂkÄ&#x2026; keÂliais neÂtiÂkÄ&#x2014; tais meÂniÂniais poÂtÄ&#x2014;Âpiais ĹžiĹŤÂroÂvai RauÂdoÂnoÂjoÂje foÂjÄ&#x2014; bus suÂpaÂĹžin dinÂti su svarÂbiauÂsiais ateiÂnan Ä?io seÂzoÂno ÄŻvyÂkiais: vaÂsaÂros di verÂtisÂmenÂte daÂlyÂvaus opeÂros soÂlisÂtÄ&#x2014; SandÂra JaÂnuÂĹĄaiÂtÄ&#x2014;, baÂle to soÂlisÂtai RĹŤÂta JuoÂdzeÂviÂÄ?iĹŤÂtÄ&#x2014; ir GeÂnaÂdiÂjus Ĺ˝uÂkovsÂkis, piaÂnisÂtÄ&#x2014; AudÂroÂnÄ&#x2014; JuoÂzausÂkaiÂtÄ&#x2014;. Ĺ˝iĹŤÂroÂvĹł lauÂkia maÂloÂnios staigÂmeÂnos, o tĹł, kuÂriems liÂkiÂmas tÄ&#x2026;Âdien bus itin paÂlanÂkus, â&#x20AC;&#x201C; net doÂvaÂnos. Vis dÄ&#x2014;lÂto diÂdĹžiauÂsia doÂvaÂna meÂloÂmaÂnui â&#x20AC;&#x201C; iĹĄÂgirsÂti ÄŻdoÂmĹł kĹŤÂri nÄŻ. Jei dar neÂsaÂte girÂdÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; lieÂtuÂviĹĄÂ koÂjo â&#x20AC;&#x17E;KanÂdiÂdoâ&#x20AC;&#x153;, bĹŤÂtiÂnai ateiÂkiÂte, juk atÂlieÂkaÂma auÂtoÂriÂnÄ&#x2014; L.Berns teiÂno konÂcerÂtiÂnÄ&#x2014; miuÂzikÂlo verÂsi ja, kuÂriÄ&#x2026; jis paÂts diÂriÂgaÂvo 1989 m. LonÂdoÂno â&#x20AC;&#x17E;BarÂbiÂcanâ&#x20AC;&#x153; saÂlÄ&#x2014;Âje. VD inf.
N X >=3>=Y A0C6808 6@48B08 D4O0<4 A8C= B8=8CA 84BCD>94 ?@8AB0B><4 8:8 3C@[ 4; =5>@<028 kad. Nr. 4110/0100:0473 savininkÄ&#x2026; Semion 90 I EEE ;84BCD0;>=3>=0A 2>< Tylingo. 2012 07 03 13 val. bus atliekami Ĺže mÄ&#x2014;s sklypo kad. Nr. 0101/0036:0847, esan 4O0<4 :4;48D8CA X >:84B89Y 0=89Y ;0=38 Ä?io SB â&#x20AC;&#x17E;DailÄ&#x2014;s institutasâ&#x20AC;&#x153; skl. Nr.?4@D4G8<08 32, Antakal9Y 4; 4 ?0NB0A nio sen., Vilniaus m., kadastriniĹł matavimĹł 8=5>$6<08; 2>< darbai. KvieÄ?iame dalyvauti gretimo sklypo kad. Nr. 0101/0036:0863 savininkÄ&#x2026; MarijĹł Kitos PiekurÄ&#x2026;. RengÄ&#x2014;jas UAB â&#x20AC;&#x17E;Gintekaâ&#x20AC;?, adresas: SaltoniĹĄkiĹł g. 29/3-408, Vilnius. Tel. (8 52) 4AB0=30@B8=8[ 10;3[ 60<F10 C:NB0 :>:F info@ginteka.lt. 4; 790 908, e. paĹĄtas EEE 6C>1>A10;308 ;B 1\ I O4<0 :08=0 977508 Parengtas 0,4402 ha sklypo BirutÄ&#x2014;s g. 40 (kad. Nr. 0101/0039:1406), Ĺ˝vÄ&#x2014;ryno seniĹŤnijoje, detalusis planas. Planavimo pagrindas â&#x20AC;&#x201C; Vilniaus m. savivaldybÄ&#x2014;s administraNekilnojamÄ&#x2026;jÄŻ turtÄ&#x2026; cijos direktoriaus pavaduotojo ÄŻsakymas Nr. A30-2742, 2011 10 12. Detaliojo planavimo ,0@3C>30<0A 3D849[ :0<10@8[ 1CB0A ,0;0= 6>A 24=B@4 CO 10O=FZ8>A \@84A 6 4; tikslas â&#x20AC;&#x201C; nekeiÄ?iant ĹžemÄ&#x2014;s tikslinÄ&#x2014;s paskir plano sprendiniĹł, patikslinti ties ir bendrojo planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo reĹžimÄ&#x2026;. Planuojamas ĹžemÄ&#x2014;s naudoji mo bĹŤdas ir pobĹŤdis â&#x20AC;&#x201C; gyvenamosios teritorijos, daugiabuÄ?iĹł gyvenamĹłjĹł pastatĹł ir %@0=6808 ?4@:0<4 <8N:Y AC O4<4 0@10 8NA8 bendrabuÄ?iĹł statybos. Planavimo organiza:8@AB8 8A>94 84BCD>94 BA8A:08B><4 8N :0@B> torius UAB VIA SPORTAS ÄŻm. k. 123259511,
4; 5) DidĹžioji g. 28, LT-01128, Vilnius, tel. (8 2 60 88 71,& +, .H faks. (8 5) 2 0@\=>A 60 88 73. Projek % J% @ ?4@:0! to rengÄ&#x2014;jas UAB Unitectus, LukiĹĄkiĹł g. 3, D4@N4;8CA 60;D89CA 0D8A C<>:0<4 8N :0@B> LT-01108 Vilnius. InformacijÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l teritorijos +>:0<4 , + 4; planavimo sprendiniĹł teikia projekto vado vas architektas Tauras Paulauskas, tel. (8 5) 2 61 01 47, faks. (8 5) 2 61 05 01, e. paĹĄtas tauras@unitectus.lt. VieĹĄa ekspozicija - su parengto detaliojo plano sprendiniais galiKita ma susipaĹžinti nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 8;=80CA 0?F60@3>A B48A<> =CB0@ liepos 19 d. NaujamiesÄ?io seniĹŤnijoje GeB8<8 % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 8N:4;B0 10=:@>B> dimino pr. 15 ir architektĹł biure LukiĹĄkiĹł g. 1F;0 2 1 @ % %0=:@CBC> 3 darbo metu. VieĹĄas projekto svarstymas 90=Z8>A % J*>0=>A 0D80;8=89>AH 03<8=8AB@0B> (susirinkimas) 2012 m. liepos 19 d. 18 val. @8C<8 ?0A:8@B0 % - .+ - - UAB VIA SPORTAS patalpose DidĹžioji g. 28,
- R- / & * & - U60;8>B0A 0A<C> IV aukĹĄte, Vilniuje. PasiĹŤlymus dÄ&#x2014;l teritoriI V4A>=8A B4; ,@0N>< 8:8 jĹł planavimo dokumentĹł teikiami raĹĄtu per < 18@O4;8> 3 8<B8=08 ?0B48:B8 A0D> :@438B> visÄ&#x2026; teritorijĹł planavimo dokumentĹł ren@8=8CA @48:0;0D8<CA < 646CO\A 384=08 gimo laikotarpÄŻ iki vieĹĄojo susirinkimo ir jo 10=:@>B> 1F;>A XA8B48A\98<> 384=08 :0@BC ?@8 metu projekto organizatoriui ir rengÄ&#x2014;jams. 3430=B :@438B>@8=8CA @48:0;0D8<CA ?0BD8@B8=0= Asmenys gautÄ&#x2026; atsakymÄ&#x2026;, kad ÄŻ jĹł pateiktus Z8[ 3>:C<4=B[ B8=:0<08 X5>@<8=BCA =C>@0NCA pasiĹŤlymus neatsiĹžvelgta teri 08? ?0B ?@0N>< =C@>3FB8 0@ parengtame N8[ @48:0;0D8<[ torijĹł planavimo dokumente, gali apskĹłsXDF:3F<0A F@0 COB8:@8=B0A =C@>3FB8 :>:8C 1]3C ti ValstybinÄ&#x2014;s teritorijĹł planavimo ir statyB08 F@0 ?030@FB0 @438B>@8=X @48:0;0D8<Y ?0B48: bos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos B8 0D0=>@8[ ?@ 0C=0A = Vilniaus skyriui (A.JuozapaviÄ?iaus 5>@<02890 B4; 50:A g. 9, LT 09311, Vilnius) per mÄ&#x2014;nesÄŻ nuo jiems iĹĄsiĹłsto laiĹĄko (atsakymo ÄŻ pateiktÄ&#x2026; pasiĹŤlymÄ&#x2026;) ' -+ & * , -
- *T , gavimo dienos. +S ,0@4=6B0A O4<\A A:;F?> 4A0=Z8> D>D> 977665 6 L=8?8N:8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 A:;F ?> :03 @ ! 14=3@0A ?;>B0A 70 34B0;CA8A ?;0=0A ,;0=0D8<> ?0 6@8=30A! 8;=80CA <84AB> A0D8D0;3F1\A 03<8 =8AB@0289>A 38@4:B>@80CA ?0D03C>B>9> XA0:F<0A @ 34B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8<> >@60=8G0B> @80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8<> ACB0@B8A @
PARDUODA
SienĹł, grindĹł apĹĄiltinimas ÄŻ oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulÄ&#x2014;mis. 1 kv. m â&#x20AC;&#x201C; nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 966251
KelioniĹł VeĹžame poilsiautojus iĹĄ Vilniaus, Kauno ÄŻ PalangÄ&#x2026;, Ĺ ventÄ&#x2026;jÄ&#x2026; (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975419
PERKA
ÄŽVAIRĹŞS
Kitos KvieÄ?iame ĹĄeimas ir vaikus, jaunimÄ&#x2026; ir suaugusiuosius ÄŻ KouÄ?ingo ir lyderystÄ&#x2014;s vasaros stovyklas nuo liepos 9 dienos. Daugiau informacijos www.tla.lt, tel. 8 656 23 723, e. paĹĄtas info@tla.lt. 977325
PERKA UAB â&#x20AC;&#x17E;BEST COMPANYâ&#x20AC;&#x153; VarÄ&#x2014;nos r. perka: verĹĄelius, galvijus, avis. Sumokame iĹĄ karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953112
ÄŽVAIRĹŞS Kita Informuojame, kad 2012 07 03 9 val. bus atliekami pakartotinai ĹžemÄ&#x2014;s sklypo kad. Nr. 4110/0100:446, esanÄ?io Ä&#x152;ekoniĹĄkiĹł k., ZujĹŤnĹł sen., Vilniaus r., kadastriniĹł matavimĹł darbai. KvieÄ?iame dalyvauti gretimo sklypo
! ,0=4@8[ A4=8]=89>94 8;=8C94 34B0;8>9> ?;0=> ,;0=0D8<> ?06@8=30A I < 10;0=3O8> 3 4B0;8>9> B4@8B>@89[ ?;0=0D8 <> >@60=8G0B>@80CA B48A8[ 8@ ?0@486[ ?4@30D8 Transportas, logistika <> ACB0@B8A @ ,;0=0D8<> B8:A;0A I :9/4>0<45:= O8:9S ;<448= O /,<-N *4794,?= ?0:48AB8 O4<\A B8:A;8=W ?0A:8@BX ?060; 14=3@>9> <024:90 @,4<?:>:5N 06=;0/4>:<4Q @,/B-4949 ?;0=> A?@4=38=8CA ?030;FB8 A:;F?Y =CAB0BFB8 6N 06=;0/4>:<4Q 4< ;<06B-:= ,209>N (07 B4@8B>@89>A =0C3>98<> 8@ BD0@:F<> @4O8<Y 4
B0;8>9> ?;0=> >@60=8G0B>@8CA I % J -40;H (>NB0CB> 6 8;=8CA B4; ,@>94:B> @4=6\90A I % J- 0@278B4:B[ ABC 3890H ,0<\=:0;=8> 6 8;=8CA ,0@4=6
PASLAUGOS
904 !> 6,49N %,=4R7B8,4 >0464,84 464 :0 :030AB@8=8CA <0B0D8<CA 8;=80CA @ A0D 8 -4<K074: / 48>49,4 ?K/,<?:=0 @: C34@D\A A4= -0AB8=\=[ : % J 8;<0K 6?:=0 -,96<:>: ,/8494=><,>:<4?4 ) F' ' A:; @ A:; :03 @ ! !02,70D )680<2S= 2 *4794?= ,? ?@0N>< 6@4B8<> =4?@8D0B8GC>B> A>3> A:;F 24,? 491:<8,.45:= >07
?> @ A0D8=8=:Y < 18@O4;8> 3 D0; 0BDF:B8 ?@84 9C<A ?@8:;0CA0=Z8> A:;F?> 8@ 30;FD0CB8 O4=:;8=0=B @81>O4=:;808A %>6CA;0 *7,/4=7,@:= ',78,9:@4P >?<>: ;,@07/S>: D> >D8=A:8> A:;F?Y @ 0@10 ?@0N>< AC 5Q /S80=4?4 H 8 -4<K074: / @,7 A8A84:B8 AC 30@1[ DF:3FB>9C *0@>A;0DC %0G4 ,/<0=? *4794,?= < %,24<4Q =09 "46,J4R D8Z M0;68@8> 6 I 8;=8CA B4; 9Q 6 ' F 6=;<0=,=G @B6= =67B;: 6,/ #< 4 ?0NB0A B>?><0B8:$6<08; 2><
6,/,=><494,4 8,>,@48,4 @40P4,80 /,7B@,?>4 ",>,@48?= ,>7406, ) F ,7>45:= ",>,@48Q $<2,94C,.45,G !49 6809Q 2 *4794?= (07
15
skelbimai
KelioniĹł
KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI
J O !:9/:9N =,?24,4 2<04>,4 @0K,80 =4?9 >494?= !40>?@:50 ;<4=>,>:80 464 /?<Q (07
%
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS KARĹ Ä&#x152;IAUSI KELIONIŲ PASIĹŞLYMAI (3/8>9639 1 &D
(3683><
A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius &/6
+5< Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 ?3683>< ?3683>< 5;+8=+< 6= vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt @@@ 5;+8=+< 6= %/,4:52/5 . #
%/24/:8 #,2
(18 ; <?+494+=/ +:6+85A=3 !3>49;5Q 0A 460A0A =C> B GERA NAUJIENA: iki 50% NUOLAIDOS Egiptas, Ĺ arm El Ĺ eichas nuo 1399 Lt ;/24/:8 ;/24/:8 17(49(8 29 <<< 17(49(8 29
60;1]B *CA D8A030 O0D\9> 0A 460A0A I
>@>=B0A =C> B Ĺ˝IEMOS SEZONO KELIONÄ&#x2013;MS Egiptas, Taba nuo 2179 Lt ND84A[ :0G8=> ?0A8@>3F<[ 8@ D84N1CZ8[ @>9CA# +>=@40;8A =C> B ÄŠ Ă&#x;kÂśĂ&#x152;kĂ&#x152; Ă&#x201C;ÂĽÂŽ ÂśĂ&#x2013;Âť Ĺ&#x201C;Ĺ&#x17D; 4Ă&#x201C;Ä&#x17D; Egiptas, Marsa Alamas nuo 2249 Lt ,0<0BF:8B4 =C>AB018Y9Y L80C@\A <4@8:Y CO )8CAB>=0A =C> B 9E05 2(/1(8 # ! " # "# " *,=,<:= 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, ÄŠ 9kç¼kĂ&#x2013;Ă&#x152;ÂĽÂťĂ&#x152; ÂŽk¼œĂ&#x152; ÂĄkĂ&#x2C6;kÂśĂ&#x201C;ÂĽÂkÄ&#x17D; KanarĹł salos, TenerifÄ&#x2014; nuo 1659 Lt F?0B8=6Y :08=Y 0;60@8A =C> B 9?: !> ÄŠ :Â&#x160;¾ŽkÂľkĂ&#x152; ÂŽÂ&#x160;°¼œÂ&#x2018;Ă&#x152; ÂŽÂ&#x160;ÂĽĂ&#x201C;ÂĽÂľkĂ&#x152;Ä&#x17D; JAE, Dubajus nuo 3119 Lt OA8A0:F:8B4 A:@F3X 8:8 646CO\A 384=>A 8@ :9494Q 6<?4C,= &B2,E'>:63:78,=E&B2, 9?: %,84<J64>0 6,=/409494?= <R;0=P4?= 4< ,>=4;, ÄŠ L¼œŽĂ&#x152;ÂĽĂ&#x201C;Â&#x2018;Ă&#x152; ÂĽĂ&#x17D; Ă&#x2026;°kÂ&#x192;ÂĽkĂ&#x2013;Ă&#x152;ÂĽÂťĂ&#x152; ÂŽĂ&#x2013;Ă&#x2C6;ÂťĂ&#x2C6;Ă&#x201C;Ă&#x17E;Ä&#x2019; ÂŽÂ&#x160;°¼œÂ&#x2018;Ă&#x152; Indija, Goa nuo 3399 Lt ;48A:8B\A X =4?0<8@NB0<Y :4;8>=W 08=0 ?0B48:B0 X 018 ?CA4A AC >@> C>AB[ <>
!> 7,4/?:64>0 7,4@0 ,7>45:= 5R<:50 datĹł, trukmÄ&#x2014;s, vieĹĄbuÄ?iĹł pasiĹŤlos Tailandas, Bankokas nuo 3629 Lt I :4AZ808A @40P4,80 ?= O ><?8;4,?=4:= 9,6>40= @, DOVANA: UĹžsisakant Ĺžiemos kelionÄ&#x2122; dova"S2,?64>S= =,?70 @S5? 4< 20<, 9?:>,46, SlidinÄ&#x2014;jimas Italijoje nuo 1519 Lt 8C9>@:0A =C> B -4G4@D0289>A <>:4AB8A 8:8 B <>:0<0A ?0 6,<S7O nosime 7 d. automobilio parkingÄ&#x2026; Vilniaus SlidinÄ&#x2014;jimas Austrijoje nuo 1939 Lt 0N8=6B>=0A =C> B ?8;3><08 ,7>45:= 5R<:50 -?= 4< /4=6: 4< 7496=8B-S= 464 oro uoste! <?4C: 6,49, ;,>046>, 4J 4J;7,?648: ?:=>: %>AB>=0A =C> B 84B[ A:08Z8CA @81>B0A <B>: Egiptas, Hurgada nuo 1399 Lt ,?24,? 491:<8,.45:= AAA 6<,9>,= 7> Daugiau informacijos www.krantas.lt
%
"!P% '&" '%' KELIONÄ&#x2013;S AUTOBUSU F" $# $"$ ;FD[ OF3\98<> ND4=B\ C>14;\94 0BD89>94 Ä&#x152;ekijos pilysâ&#x20AC;&#x201C;Ä&#x152;ekijos rojusâ&#x20AC;&#x201C;Praha â&#x20AC;&#x201C; 577 Lt T0645:= ;47B=ET0645:= <:5?=E%<,3, E !> I Bir Kaprio sala â&#x20AC;&#x201C; 1747 Lt Didingoji Italija 4/492:54 >,745, 4< ,;<4: =,7, E !> +CG849[ =0:B8A 0@NCD>94 Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Saremos salaâ&#x20AC;&#x201C;Talinas â&#x20AC;&#x201C; 377 I B Lt &B2,E',<08:= =,7,E(,749,= E !> V4:89>A ?8;FAIV4:89>A @>9CAI,@070 I B Ĺ iaurÄ&#x2014;s Italija su poilsiu prie Adrijos jĹŤros H4,?<S= >,745, =? ;:47=4? ;<40 /<45:= 5R<:= LD4820@89>A 60<B>A AB41C:;08 I B nuo 1197 Lt 9?:
!> -F60I 0@4<>A A0;0I 0;8=0A I B Kroatija nuo 990 Lt <:,>45, 9?: !> L80C@\A B0;890 ?>8;A8=\ ?0O8=B8=\ =C> B Praha-Viena-BudapeĹĄtas nuo 627 Lt %<,3, *409, ?/,;0J>,= 9?: !> @>0B890 =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VILNIAUS: F #$%$ @ % $" ,@070I 84=0I%C30?4NB0A =C> Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Lt B =;,945, :=>, <,@, 9?: !> Malta â&#x20AC;&#x201C; 904 Lt ",7>, E !> Graikija, ChalkidikÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 979 Lt G ( $G'("% ?>8;A8=\A <,4645, 2,764/46S E !> Ispanija, Kosta Dorada â&#x20AC;&#x201C; B 999 Lt 68?B0A )C@6030 =C> =;,945, :=>, :<,/, E !> Ispanija, AlikantÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1108 %C;60@890 =C> B =;,945, 746,9>S E
Graikija, Kos sala â&#x20AC;&#x201C; 1128 Lt L@8 0=:0 =C> B <,4645, := =,7, E
!> Turkija, Antalija â&#x20AC;&#x201C; 1185 Lt @4B0 =C> B Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt (?<645, 9>,745, E
!>
C=8A0A =C> B Kroatija, Rijeka â&#x20AC;&#x201C; 1279 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> Turkija, Marmaris 1289 Lt <:,>45, &4506, E !> G ( $G'("% ?0O8=B8=\A ?>8;A8=\A Bulgarija, Burgas â&#x20AC;&#x201C; 1199 Lt (?<645, ",<8,<4= !> @C8G0A 8;C =C> B Portugalija, AlgarvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; 1899 Lt ?72,<45, ?<2,= E
!> G@04;8AI*>@30=890I 68?B0A =C> B LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (poilsinÄ&#x2014;s) %:<>?2,745, 72,<@S E !> +0@>:0A =C> B Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt C10 =C> B F #$%$ @ % !@$% " ;:47=49S= Bulgarija â&#x20AC;&#x201C; 995 Lt 24;>,= ?<2,/, 9?: !> Turkija â&#x20AC;&#x201C; 1078 Lt G $) "% ?72,<45, E !> Ĺ ri Lanka â&#x20AC;&#x201C; 3500 Lt
08;0=30A ?0O8=B8=\ ?>8;A8=\ I =C> B (?<645, E !> Kreta â&#x20AC;&#x201C; 1170 Lt H<4 !,96, E !> Tunisas â&#x20AC;&#x201C; 770 Lt G ( ! '% <0>, E
!> LÄ&#x2013;KTUVU IĹ VARĹ UVOS (paĹžintinÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; poil 68?B0A )C@6030 =C> B (?94=,= E !> sinÄ&#x2014;s) A?0=890 +0;9>@:0 I B F #$%$ @ % !@$% " ;,K49>49S= E ;:47 Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis â&#x20AC;&#x201C; Egip C@:890 =B0;890 I B =49S= tas nuo 1678 Lt; Marokas â&#x20AC;&#x201C; 2634 Lt; Kuba <?4C,= #47? 9?: !> â&#x20AC;&#x201C; 5853 Lt C<,074= E 24;>,= 9?: !> STOVYKLOS LIETUVOJE ",<:6,= E !> Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; ?-, E !> RaganÄ&#x2014; 550 Lt; Energetikas 600 Lt; "# %& Ĺžmogus " #$%â&#x20AC;&#x201C; tai aĹĄ! 600 Lt; Laimingas %,=,6, 9?: !> Trimitas 520 Lt (:; ?9 !> &,2,9S !> 90<20>46,= !> !,48492,= K8:2?= E >,4 ,J !> (<484>,= !>
#+7N85+6839 1 ;383+>< 1 (3683>< &/6 79, 3809 <?3=/ 6= @@@ <?3=/ 6= @@@ 6/5 6=
(@08:890 @4B0 I B 370 Lt MaĹžieji Laukystos piratai ",K4054 !,?6B=>:= ;4<,>,4 !> %C;60@890 0@=0 I Holivudo akademija 599 Lt B :74@?/: ,6,/0845, !> ,>@BC60;890 ;60@D\ I B Mes jÄ&#x2014;ga 450 Lt "0= 5S2, !> Ĺ˝aidimĹł galaktika 450 Lt I,4/48Q 2,7,6>46, !> %&"() "% &'(" ApaÄ?i indÄ&#x2014;nai atkeliauja ÄŻ LietuvÄ&#x2026; 450 Lt ;,P4 49/S9,4 ,>6074,?5, O !40>?@N !> ,0A0:0 =C> B Avataro nuotykiai kartu 450 Lt @,>,<: 9?:>B64,4 6,<>? !> -060=\ I B Mes ĹĄampinjonai 450 Lt "0= J,8;495:9,4 !> 08<8=60A O<>6CA I B08 0N B Aplink pasaulÄŻ per 7 dienas 499 Lt ;7496 ;,=,?7O ;0< /409,= !>
>? 'C= B Mano pasaulis 595 Lt ",9: ;,=,?74= !> Kitas variantas 359 Lt 4>,= @,<4,9>,= !> %&"() "% 'H% !) Dodi 550 Lt :/4 !> =6;[ :0;1>A AB>DF:;0 AB89>94 B STOVYKLOS UĹ˝SIENYJE "# %& " $A" & %C;60@89>94 Bâ&#x20AC;&#x17E;PribreĹžnyjâ&#x20AC;&#x153; Stovykla Ukrainoje '>:@B67, )6<,49:50 F%<4-<0K9B5D @>0B89>94 B 60 Lt dienai !> /409,4 Kryme â&#x20AC;&#x17E;Saliutâ&#x20AC;&#x153; 1699 Lt <B80 F',74?>D !> ( & Bulgarijoje 1699 Lt Kroatijoje 2149 Lt %0:C =C> B" +0;9>@:0 =C> B ?72,<45:50 !> Juodkalnijoje 1899 Lt :08=>A X 018 ?CA4A <:,>45:50 !> AnglĹł kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt ?:/6,7945:50 !> AVIABILIETAI* &O & 927Q 6,7-:= =>:@B67, =>45:50 !> Delis nuo 1870 Lt; Tokijas â&#x20AC;&#x201C; 2229 Lt; Seulas -F60I B>:7>;<0A % # â&#x20AC;&#x201C; 0;8=0AI)4;A8=:8A 2308 Lt; SingapĹŤras â&#x20AC;&#x201C; 2310 Lt; Bankokas 074= 9?: !> â&#x20AC;&#x201C; 0;8=0AI B>:7>;<0A 2409 Lt; Puketas â&#x20AC;&#x201C; 2610 Lt (:645,= E !> *kainos ÄŻ abi puses 4=BA?8;8AI F=4A70<=0A '0?7,= E !> KELTAI ;08?\30I 0@;A70<=0A A?42 ?0A8];F<0A '492,;R<,= E !> JoninÄ&#x2014;s Baltijos jĹŤroje (Tallink 3 d. kruizas) ;08?\30I F;8A A?42 ?0A8];F<0A ,96:6,= E !> nuo 105 Lt ;08?\30I/0A=820A A?42 ?0A8];F<0A %?60>,= E !> Rygaâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas
C@:CI ;0=3> A0;>AI B>:7>;<0A 6,49:= O ,-4 ;?=0= Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Helsinkis # Talinasâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas ( *"% :949S= ,7>45:= 5R<:50 (,77496 / 6<?4C,= Ventspilisâ&#x20AC;&#x201C;Nyneshamnas U -CA89Y =C> B" %0;B0@CA89Y =C> B 9?: !> KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Karlshamnas (spec. pasiĹŤlymas) &B2,E'>:63:78,= KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Kylis (spec. pasiĹŤlymas) (,749,=E 07=4964=(spec. pasiĹŤlymas) KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x201C;Zasnicas (,749,=E'>:63:78,= Turkuâ&#x20AC;&#x201C;Alando salosâ&#x20AC;&#x201C;Stokholmas *09>=;474=E#B90=3,89,= VIZOS 7,4;S/,E ,<7=3,89,= =;0. ;,=4R7B8,= ÄŽ RusijÄ&#x2026; nuo 260 Lt 7,4;S/,E BaltarusijÄ&#x2026; nuoB74= =;0. ;,=4R7B8,= 85 Lt 7,4;S/,E+,=94.,= =;0. ;,=4R7B8,= (?<6?E 7,9/: =,7:=E'>:63:78,= % ' " M &?=45N 9?: !> ,7>,<?=45N 9?: !>
Orai
Artimiausiomis dienomis prognozuojami vidutiniškai šilti orai su lietumi. Šiandien daug kur bus lietaus, vietomis lis smarkiai, galima perkūnija. Oras šils iki 16–24 laipsnių. Penktadienį lis daugiausia pietiniuose, pietrytiniuose šalies rajonuose, galima perkūnija. Naktį temperatūra svyruos apie 12–14, dieną 19–23 laipsnius šilumos.
Šiandien, birželio 21 d.
+21
+23
Telšiai
+22
Šiauliai
+20
Klaipėda
Panevėžys
+19
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.41 21.59 17.18 6.39 22.46
173-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 193 dienos. Saulė Dvynių ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +22 Brazilija +27 Briuselis +23 Dublinas +14 Kairas +36 Keiptaunas +18 Kopenhaga +20
Londonas +20 Madridas +31 Maskva +22 Minskas +18 Niujorkas +35 Oslas +22 Paryžius +24 Pekinas +32
orai vilniuje Šiandien
+16
+17
Praha +25 Ryga +21 Roma +30 Sidnėjus +18 Talinas +19 Tel Avivas +29 Tokijas +25 Varšuva +23
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+17
Alytus
2–8 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+16
+15
+14
4
+15
+19
+16
+14
5
+17
+22
+17
+11
2
šeštadienį
prezidentas Michelis Platini. 1959 m. gimė teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius. 1962 m. gimė rusų roko muzikantas, grupės „Kino“ lyderis Viktoras Cojus. 1964 m. gimė amerikiečių aktorius Dougas Savantas. 1982 m. gimė Kembridžo kunigaikštis princas Williamas. 1986 m. gimė amerikiečių dainininkė Lana Del Rey.
1990 m. gimė tenisininkas Ričardas Berankis.
prizas Šią savaitę laimėkite dvi knygas iš „Svajonių romanų“ kolekcijos: Julios James „Ypatingos akimirkos“ ir Maxine Sullivan „Prisijaukinti bosą“. Prieš ketverius metus Sofija karštai pamilo Niką. Bet vieną dieną vyras tiesiog dingo iš jos gyvenimo. Spaudžiama finansinių sunkumų Sofija priima abejotiną darbo pasiūlymą. Ir patį pirmą vakarą susitinka Niką. Vyras pasipiktina supratęs, kaip Sofija užsidirba pragyvenimui, ir ryžtasi ją sustabdyti. Niekas nepalieka Bleiko Džerodo. Netikėtas nepriekaištingos padėjėjos Samantos įgeidis išeiti iš darbo priverčia jį ne juokais sunerimti. Tačiau Bleikas neketina lengvai paleisti neprilygstamos darbuotojos. O Samanta nusprendžia paskutinį kartą pamėginti užkariauti viršininko širdį.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 26 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
Alicija, Aloyzas, Daugailė, Galminas, Vasarė
horoskopai
1527 m. mirė Italijos valstybės veikėjas, diplomatas ir rašytojas Niccolò Machiavelli. 1905 m. gimė prancūzų egzistencializmo filosofas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas Jeanas Paulis-Sartre’as. 1908 m. mirė rusų kompozitorius Nikolajus Rimskis-Korsakovas. 1935 m. gimė prancūzų rašytoja ir dramaturgė Françoise Sagan. 1955 m. gimė Prancūzijos futbolininkas, UEFA
penktadienį
Vardai
4
5
6
7
8
9
10
11
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su jaunais žmonėmis. Puikiai praleisite laiką, pasisemsite jėgų, naujų idėjų. Bus malonu padėti tiems, kuriems reikia pagalbos. Nesidrovėkite savo minčių ir darbų. Jautis (04 21–05 20). Jausitės prislėgtas. Atrodys, kad viskas jūsų gyvenime klostosi ne taip, kaip norėtųsi, o draugai tolsta nuo jūsų. Susikivirčijęs galite pratrūkti emocijomis. Dvyniai (05 21–06 21). Pasikliaukite savo jėgomis ir viskas eisis kaip iš pypkės. Vakarą praleisite malonioje draugijoje, galbūt net įsiplieks romantiški jausmai. Vėžys (06 22–07 22). Laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam, pernelyg susižavėti kokia nors nevykusia idėja. Kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir nesiimkite naujų darbų. Liūtas (07 23–08 23). Gali kilti gerų idėjų. Puikus laikas priimti sprendimus, susijusius su karjeros perspektyvomis. Nepasiduokite apatijai ir tinguliui, nepraleiskite progos pakeisti savo gyvenimą į gerą pusę. Mergelė (08 24–09 23). Apmąstykite tai, kas buvo, ir nedarykite tų pačių klaidų. Nekreipkite dėmesio į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi, žiūrėkite tik į priekį. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys bei idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai ir net rimti konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas. Skorpionas (10 24–11 22). Ieškosite ko nors neįprasto, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas savo svajonės, kitaip galite nukrypti nuo teisingo kelio. Jūsų norus bus nelengva patenkinti. Bet pasvajoti galima, svarbiausia nesusipainioti, kur svajonės, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Jusite emocinę įtampą. Atrodys, kad praradote gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Vandenis (01 21–02 19). Galbūt jūsų siekiai ir svajonės yra per toli nuo realybės ir tai tapo nesėkmių priežastimi. Laikas susikoncentruoti į svarbiausius gyvenimo momentus, sutvarkyti reikalus. Atidžiau pažvelkite į savo įsipareigojimus. Žuvys (02 20–03 20). Jusite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Mokykitės ne tik vadovauti žmonėms, bet ir suprasti jų problemas.