ekonomika
7p.
Naujuoju Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu išrinktas R.Dargis.
sportas
8p. Devyniolikmetė G.Venčkauskaitė – dar viena Lietuvos penkiakovininkė Londono olimpinėse žaidynėse.
pasaulis
Per Joninių šventę Nemuno saloje „Kauno diena“ vaišins duona.
10p.
Kalėti nuteistam buvusiam Rumunijos premjerui A.Năstase mirtis pasirodė mielesnė už belangę.
12p.
Penktadienis birželio 22, 2012 Nr. 145 (19704) Kaunodiena.lt 2 Lt
Savivaldybėje – karaliaus Išsigando: kirai puola ir interpeliacijos šmėklos šunis Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Kai kurie kauniečiai šiomis die nomis pasijuto tarsi siaubo filme „Paukščiai“, nes jų keturkojus au gintinius atakavo kirai. „Ačiū Die vui, kad paukščiai nepuolė mano vaiko“, – džiaugėsi viena miestie tė. Ornitologai ramina – jokios mis tikos nėra. Bijo paukščių
Į „Kauno dienos“ redakciją kreipė si kelios moterys, tapusios paukš čių išpuolio aukomis. „Antradienio vakarą prisiminsiu ilgai, nes mano šunį užpuolė kirai. Jie skraidė taip žemai, kad net išsigandau, jog ne sužeistų mano sūnaus“, – pasako jo kaunietė Vaida, kurią paukščiai išgąsdino netoli preky bos centro „Savas“.
3
Dienos citata „Čia ne teatras ir ne koncer tas. Prašom liautis plojus“, –
Ambicijos: merą kritikuojantys opozicijos atstovai ironizuoja, kad A.Kupčinskas nori užsidėti miesto valdovo karūną.
Kauno meras yra linkęs elgtis kaip vienval dis karalius, nesivarginantis derinti savo veiksmų su taryba. Tokių kaltinimų And riui Kupčinskui pažėrę opozicijos atstovai pareiškė sieksiantys jo atstatydinimo.
Tomo Raginos nuotr.
Oficialiame mero kreipimesi kar tojamas žodis „mes“, todėl, pasak politikų, susidaro apgaulingas įspū „Mes su tuo nesutinkame“ dis, kad kalbama visos Kauno miesto ðeðtadieniná „Kauno ir dinio elektri Opozicijos Pirkite atstovus papiktino vie tardienos“ ybos vardienraðtá du. „Pagrin našališka me r o ini c ia t y v a kreip t is į nės ak c i n in k o pla n ai jame rasite kuponà, kurá galësite iðsikeisti mums yra ne Rusijos koncerno „Gazprom“ va priimtini. Atrodo, kad „Gazprom“ á bilietà vienam asmeniui dovus dėl Kauno termofikacijos ketina pasitraukti be įsipa VDU Kauno Botanikos sodorei kasoje. elektrinės (KTE) ateities. gojimų įvykdymo. Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
2
svarstant klausimą dėl Visagino atominės elektrinės, Seimo pirmininkei Irenai Degutienei teko tildyti ir šio projekto šalininkus, ir priešininkus.
5p.
1
2012 birželio 22, penktadienis,
t aunodiena.l santaka@k lienė Violeta Juode Redaktorė REMIA
dieniniu Tik su ðeðta dienrašèiu
ÁËJIMASbotanikos sodà
! S A M A K O M E N
o Á VDU Kaun
var
me portale Atnaujinta – nosantaka jienos/kau ena.lt/nau jūsų kūrybai. http://kauno.di gyvenimą ir erdvė kultūros tai į Kauno
santaka
zės analizė
tybės: kri Šeimos ver
Nr. 46
trinio gmeną tea sis rybinę stai Kauno maža Netikėtą kū gai pateikė sezono pabai s amerikiečių tęs į garsau „Sil teatras, pakvie wardo Albee’o pjesės Ed „Ožka, arba s dramaturgo ma ni di lus pava vija“ (origina ja“) premjerą. Kas yra Silvi
Režisie rius su būrė an samblį talentin gų vien minčių, sugebė jusių per teikti itin raiškius persona žų cha rakterius.
9–30
viją. Žinia ką, vardu Sil paplin mylimą... ož draugo dėka Jankus netrukus to ma ir respektabiliai i no iur by tė) ir v Martino ta, tampa ži na Sti vi (K.S sys, pasi ruomenei, ir kštas su griau Vytautas Bal cijų pri elitinei bend du, kad persona u kaus kas) po Režisierius cen r ti no (R.Ši m mai. Akivaiz doksalių situa no savo Būtent tai ak ra, ne kal tas Ma rinkęs šį para do estetika pagrįstą šei visus tuos metus gyve sų atsitiko. Posūkis: ve ni mą. kin iš tie torių ansamblis ir režisū vieniši. sur žai ir ab ję tą, timė vo dar jų ypač išraiš sodrin sos šei mos gy . tuoja ak tuose, susve tas tarpusavio sio ir skyrė lo at si išties neleng gro dėme ir puošniems drabužiams pjesėje pabrėž nublanksta, kūrinį, ėmė čio ypatingo dėme kiau je susvetimėjimo ir me naus sai nio ta ri ir išo šio to sū už jan Tokio liacija bo, reikalau monės ir jų vienintelio linkiai cija. Kas slypi dymų našta jai pa giems mai labai vykę, ir būtenttingi vienišumas, izo ną. Kažkas potekstei, iš t dau mosferoje ir Kostiu išban ir skir į tolesnį pla niai po ir li ra kių kia ta ko sua ti kiai sio subtiliai trau ty sek žio, prieš si Mar džian at atsklei mai lio homo šeiminiai san rui gali ji charakterių kinamo valdo siskleidžia kinami. Veid meistriškumo, tik pažymėtų siuže Bi tik keliama, ar sų pirma at sunkiai paaiš lė vy tų, nesunkiai paaiš ri bei atvira tokios kiais, tik tam it požiūriai vi detales. Spektaklio truojama mei gybę užslėp losofinių klodų. – valdo retsy ma, ir itin ašt de demons išbandymus? aprangos fi minaci ną momentais, kaip sako mas sūra, nystės nės, tokios šeimos mo kyti tinių linijų ir atsklei per jimui ir kul rais me V.Balsio reži pje išlai Tasai apsėdi meistriškai trūkį. idėjai, pakylė jo. Tiesą sakant, das visa galia at visuo tika – bene svarbiausias K.Siurbytė jie ypač padė Vid velniui apsėdus. regėjimai ypač mų pro meto lio kri nėms scenoms herojės jaus torius vūs pra tent vo zi sy sios sa Bū po ta ro pul jo kūrybinis je. vas. džia tik im ly kom štai ty ir apgaulės, me spektak sės leitmo Spektaklio tą ne nose su Stivi, siskleidė šia koncent Neištikimybės,– bene pagrindinės tulis, atrodo, nuolat įtikinami sce tokiame konteks taupiomis, mantas Bar dyba lės temos sugebėta itin monėmis atskleis lin aktorių vai garsinį foną, namu da K.Siurbytė kurias ak parodyti my lį talen mei Meistriška logų temos, mai. Be pretenzingą ruotomis prie respektabilios šei kai neįsime gali dar giliau tos ir išduotos, subūrė ansamb jutusių Stivi mono itin įtikina kali skambantį visiš retsykiais ir su te ir Režisierius apgau čių, ne tik pa bėju torė perteikia ti šiuolaikinės, kylėti pjesės idėją į galėjo čios moters, da visa jėga dotos ir vo gų vienmin pa leitmotyvu, ti kai kurias dramatizmą. Būtent ta bet ir suge do kingai panau lygme tin sai pi mos dramą, nau tes, tį ku to, pa teks nan ir bės. ri gas, po ar bend matinti, pjesės ir įsime tės galimy jos monolo aukštesnį, api sugebėjo užčiuop itin raiškius rakte nės K.Siurby gijus Endriukai dra razes, daugmaž žinomas, ir nuskamba piktinimo, sarkaz sių perteikti raf cha pasi nį. Režisierius sės personažų vi Rosas (Remi miesčioniškos vi pa personažų atpažįstamas. zo Schu nas teisėto pje sutelkęs namus savo tos jų ba sunkiai visą dėmesį ti tą užslėptą karštligišką tiesos ir paniekos. kad ir Fran dimui tis) – tipinis toks sensaci ir rius. V.Balsys, ką, per veikėjų siu Pavyzdžiui, jai, sukurtą Wil mo tui Martinas, tam apsė nės atstovas, puliarios te dinį nerimą raiš Vel kauke tam po pa suome dainą Silvi į aktorinę iš komedijai nusitraukęs kepurytę, logines linijas zi kūrėjas, skleidėjas, jas, nuolat pa berto re’o paiešką. jus, cho pea psi praė kes ir iliu vedė žetines mo Sha Juk pjesės rangančią apgaulingų zijos laidos siems, lia natvė pančią besi niui atvėrė nai iš Veronos“. kad tik ją vie kokio levi persisotinu jimas ir vie ko „Du po E.Albee’s, pasak jo paties, bando įtikinti Stivi, aisiais laips chą, o išvengdamas bet ta metantis viskuo Susvetimė visus tuos bee’o 2002 de tiems snobams jų kra torius būtent jęs ir mylįs Ši 74erių E.Altrukus prestižines ar realistinių cinės nuobodžiaujan Lyg ir geriausias au panaudojo sūnui ir nintelę mylė buitinimo ne vijos vardą jieną. atsirastų tui jis aiškina jas pel su siekti egzisten parašyta ir jęs ne Sil kią nors nau dijos. Tada 22 metus, vel „Tony“ premi pro lių sugebėjo pa gas, o sužino iš šios kome limybių ir K.Siur juokavo. ma Pulitzerio bei tumų. Martino drau skandalingą žinią, jai, kad tik pa kštas tampa rea giau ga nytai vadina kritikos aukš egzistencinis paky tišką . daug dau liniam talentui, be to, niusi pjesė pel čia gluminti ir žeisti. Fikcija ir po tikrove. Žlunga rių va pikan ją paskleidžia visiems Žinoma, tas lin ga bytės voka gų tikroji tin lo būtent akto les sis dia un gai mas ma vokacine, ga lestingai apnuogi rių ne no pir ku lia, žlunga visa rė slidaus, an tų kai gai lėjimas įma sai ir klasi tino karjera, turių aktorių riukaitis sukū ir tuščiagar paaiškė Autorius ne itin darnios šeimos mos gero nu R.End užslėpti niuan Tačiau ir ne tik Mar Nedidelis ke šei lio vie ka. kė ta smė, dė lė ros gis, tai se pra re si žiū pri pa puo na iš riško je veikia, žlugdan kuriam parafrazės. tiek metų mas spek pumą, viską tį į nea samblis sceno Šimukausko Mar gu pavyduolio paveikslą, kos ironiškos muzikos spektak tiškas šauks santykių tra no bio vė. Jo bevil je „Aš tik pajuoka resnės vertybės. jimą, peraugan ritmu. Ramū tinas darbas akto go zistuoja jokios čius, kuriantis be įmant nenukentėjo. tį nepasitikė ką griūtį. taklio pabai – įsimin per neeg siš audinys Ancevi neįtikina. tinas tinas ryboje. Tokio įtaigaus pykantą ir vi Mindaugas kiai. lio vaid lio vau...“ nieko kū tektas Mar riškai tas itin pui vi sūnaus Bi nei? Garsus archi tis savo 50metį, riaus jimo, tokio itin meist ar visuome Martino ir Sti kartą atskleisti savo Finalas išspręs do K.Siurbytės čian ka dievams sikūni ir aki kės, dvi ro ne sudė Au Grėjus, šven gaus – kau tingai pasi chitektū menį, turėjo baltu tojasi greitai, taringą vidų, prestižinę ar kuriamo žmo jinusios asmeny Veiksmas plė me, kokią savo gy Efek pasipuošusi akinamo tik laimėjęs premiją bei 27 mln. vi, personažo prieš su tėvais, ypač su to susidve Sti ma ar daru. Ji pa ap pės džiai ti. Mar tu ly rio stilizuo sukėlė santykius rikos įti vaiz ros Pritzke neteko maty griūtį pats kas tingus cija, susirado ir mo ožkos ko, aktorius konkursą Ame bės – senokai taudamas chameleoniš nu. Tai pavy lanis. M.An venimo skleista sensa ir ją papjo ti pa dolerių vertės tui kurti, nelauktai ka, pokš jo ti Mar pa kė ti plas taip ner sur Puiki nevienap sią ožką, nose tinas, tik paerzinti amžinai vi prie aplinkos, svajonių mies dišką situaciją, ku kinantis ir varžove tapu vi gali trium organiškas sce sur prisitaikymas ki rankų pirštų ju norėjęs sią nosį kaišio vė. Silvijos nėra, Sti paaukojusi patenka į ab mė ne tik ligiš cevičius labiau lų gale tas tarpusa žinėjantį ir smal ju iškyla grės vingai karšt keičiama ne tik vei fuoja, ga rioje akimo žėja ir šmi šeimai. mel ti, ji ir trium su tėvu, kai Rosą. jerai, bet ir mo luobas ai desiai, mikliai ir balso tembras jantį draugą kas meistriškai pa fuo Tik kam? Ar dievams, Mar susvetimėji jo gerovei, kar da mas mies čio ką. tinui vio mimika, bet R.Šimukaus no norą pokštauti au t ramybės ir šviesumos va riose do Nuvai ni kuo mukausko Mar ti jie apsikabina. ser vertybes, ku – visa tai R.Ši gos svarbos bruožų rodo ne tik Mar savotiškas „gyve džian ir visai šeimai? Ar kon leis ir niškos šeimos tos skiriama paro tin gos pa tik jame tinui visuomenei, kuri neat pės pastan vie suteikia ypa vaidinti (toks sų tam ir gru tie Jis at iš nės kė ir je. bi ly nin rius ry daugiausia bet jai Su li tak Kū gesiui, auto visame spek kritiku ir ro scenoje dai kienė nimo artistas“), kam nenusako tyvia s tokių kaip Martinas? ra domajam bliz bet kokia paskleis kų vertybių Mažytėje teat pra čią aistrą kaž būti kontro nepriim nėŽukaus ru miesčioniš savo savastį vidų Kažemėkie joje slypin gali skleidžia, kad ti nesąmonė tokioje vejinusių ir tam, kas ne mūsų Inga bet kokių buities detalių, dančių indi jan neigėju. mas ir sid ruk mam, stebino ir esmės neran gė ta provokuo je tampa neapibrėžtu menei mų aplinko Maloniai nu kinio teatro pri ven stilizuotas metalo konst ir liuojama. Tasai įsuka dusių, žmonių visuo dirbtinių jaus tiesa ir luošina vi muzi – tik sindromas taipnamai respektabiliai jelėmis Valstybinio tinos Siurbytės at su ožkos ko homo duplex ba įtiki sensaci nepaneigiama cijų krėslas nereikia. vimo kamera. herojų, kad jis nesuge sius į tokių madonos Kris žmonos Stivi vaid siems, kas gi ta Roso filma sus, pakliuvu aplinką. su stilizuo akcentuotas per aktorių paaiškinti savo artimie Martino se tas no lik siųjų sce ku se tam sia mo mas jų ištroš kia sensacija ju muo. Aktorė pir cija, Vyks mus, dailininkė daugiau i uo atveju to anti elegan
Gediminas
dieno
mis
Šiandien su „Kauno diena“ – kultūros ir meno priedas
„Santaka“