penktadienis, birželio 22 d., 2012 m. Nr. 145 (1344) Taik
iklyje šeštadieni s TODĖL, Todėl, KADVilnieTis ESU VILNIETIS Kad esu
sausio 23 d.,
2010 m.
nr. 15 (671)
lieTuVodiena.lt s TeleVizi meTamorfo jos 2,00 Lt zės
NEt 38
TV3 laidos „Akis tata“ ir LNK „Abi pus sienos“ rei Kedys. Kristupas tingus augina Drą Krivickas ėmė sius si D.Kedžio gyny Leškevičius ad bos, o Giedrius vokatauja Laimu tei Stankūnaitei ir Andriui Ūsui.
PROGRA MOs
„Mane išgelbė
jo Dievas“
Dvidešimtmetė lietuvaitė Karo lina Kirilko niekada nepamirš koš ma ro, kurį išgyve no per žemės drebė jimą Haityje.
d.
Kalėti nuteistam buvusiam Rumu nijos premjerui A.Năstase mirtis pasirodė mielesnė už belangę. Pasaulis 12p.
Galvodavau, ką man reikėtų daryti – eiti į džiungles bananų valgy ti? „Vėtros“ futbolo komandos treneris Virginijus Liubšys
biblio
Geri detek teka tyvai miklina smeg enis
8p. MieStaS
Idėja, verta „Kristoforo“
„Staiga pasigir do tarsi greitai pra stiprus garsas, va nys, – prisiminė žiuotų traukiK.Kirilko. – Ir tą pačią akimirką pradėjo drebėti namas. Pirmomis akimirkomis šo kiruoti nutilome. Bandėme keltis ir lipti nuo namo, tačiau pradžioje to padaryti nepavy ko. Matėme, kaip griuvo gretimi namai, mūsų na mo tvora...“ Netoli griuvo mo jo namai, tvoros, kykla, lūžinėbuvo girdėti verksklykė žmonės, šauksmai. Gatvės mas, pagalbos kių ir dūmų sūku paskendo dulryje. Plačiau skaitykite
Šokoladas
17
Ūkininkų turge lių užkrėtęs Mindau idėja šalį vičius gautą Šv. gas Maciule Kristoforo statulėlę mielai pa į tūkstančius ga dalytų balėlių. 3p. teMa
Pasaulis
Buvęs JAV prezi den W.Bushas – nors tas George’as ir nepopuliarus, bet reikalingas. 12p.
kUlin
Šaltos sriubariJa os sotina ir gaivin a
„Irmanto sriubos“ be Irmanto
mažy o FoTelis rokenrtoe, tai las! kiN
Sėkmė: žemės
Svajonę atidary ti sriubų res toraną įgyven dinęs Jablonskas dabar Irmantas da, bet minties sriubų never su joną iš sriubos sikrauti mili neatsisako. 5p. eko no Mi ka
drebėjimas Hai tyje nusinešė Karoliną Kirilko. dešimtis tūkstan
Ratai: 11 pata rimų vairuotojams
šiandien priedai
birželio 23
Vyriausybė išpešė iš Seimo leidimą pasirašyti sutartį su „Hitachi“ dėl VAE. Lietuva 5p.
diena.lt
2012 m.
TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
čių gyvybių ir
tik atsitiktinu
mas išgelbėjo
Tomo Mozūros
Sportas
Saulius Štomber gas grįžo į didįjį krep sušinį. Dvejų metų per trau vienam geriausių ka visų laikų Lietuvos krepšininkų išėjo tik į naudą. Saulius grįžo su laukęs antrojo vaiko, iš sigydęs skausmus, pasiilgęs krepšinio. Ir nė kiek nepanašus į ve teraną. „Sugrįžo noras žaisti. Tad kiek leis sveikata ir bus noro, dar rungtyniausiu“, – sakė dviejų olimpiadų prizi ninkas. 14p.
TV heroju s
montažas
27p.
Šokoladas
Naktinio klubo sce jantis vyras. Įsiaud noje repuoninkas, besiplaiks rinęs būgnitančia kasele. Abiem jiems – 31-i ir gal jų veik la niekam nekeltų nuo juodu nebūtų ku stabos, jei nigai. 19p.
tV diena
Pirmas lietuviš kas S ženklu. Ir galbūt filmas su merciškai sėkmin pirmas kogas. Lietuvos kino teatruose pra juostos „Zero 2“ dėtos rodyti režisierius Emilis Vėlyvis tiki: jo darbas privalo pritrauk ti žiūrovų.
Darbas užsieny je – tik miražas
Aklai įdarbinimo pasitikėję lietu agentūromis viai vis dažniau užsienyje lieka ir be darbo, ir be pinigų. Dėl to ten minti teismų slenks ka kantriai čius. 6p. UžribiS
Rytoj — storesnė „Vilniaus diena“ ir priedas „TV diena“.
Sveikatos viršūnės e kilo panika
STT įkliuvęs svei katos apsau gos viceminist ras kas gali būti tik Artūras Ski pir tos apsaugos sis moji sveika temą apėmu sio korupcijos tinklo auka. 9p.
+
Sa horo vaitėS opaS ir KryžSK iažodiS
portre Gyvenim tas o ratu su Z.Kelm ickaite
Nuogybės svetimu vardu Tiražas 35 820
1,30 Lt
Neturėtume bijoti žalesnę ekonomiką ir atsakingą gamtos išteklių naudo jimą padaryti privalo mais dalykais. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
6p.
Miestas
2p.
Istorinė paveldo sargų pergalė Be arc heol og in ių tyr imų pam a tus sen am iest yj e išk asę darbų vadovai nub aust i ne tik pin ig inė mis baudom is, bet ir laisvės atė mimo bausmėm is. Ties a, precedento net ur int is teismo sprend im as dar nėra įsiteisėjęs ir gal i būti skundž iam as. Vis dėlto paveldos aug i nink ai džiaug ias i, nes tok ių bylų – daug ybė.
Miestas Garbė: VU TVM vadovai neatmeta galimybės, kad teisybės gali ieškoti ir teisme.
Į viešųjų ryšių žaidimus įtraukta garsi aukštoji mokykla, Oksana Pikul, surengtas striptizo vakarėlis, paskui viskas nufotog rafuota ir išplatinta. Rezultatas – suteršta universiteto reputacija ir ore pakibusios moters magistro studijos.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Pakvipo teismu
Nori atsidurti pramogų žiniasklai dos dėmesio centre – minėk pra mogų pasaulio veikėją O.Pikul ir viešink demonstruojamas nuogybes. Eiti tokiu keliu nusprendė rengi nių organizatorius ir viešųjų ryšių
Gedimino Bartuškos nuotr.
specialistas Alkas Paltarokas. Ta čiau toks būdas siekti dėmesio jam gali atsirūgti. Vakarėlio, kuria me dalyvavo Vilniaus universiteto Tarptautinės verslo mokyklos (VU TVM) absolventai, nuotraukas išplatinęs veikėjas gali sulaukti teisė saugos dėmesio, nes universiteto atstovai mano, kad taip galėjo būti suterštas aukštosios mokyklos vardas.
a.zukovski@diena.lt
Protesto akcijoje prieš skurdą sos tinėje ketvirtadienį dalyvavo ugnia gesiai, policininkai, viešojo saugumo pareigūnai ir pasieniečiai. Šie pro testavo ir darbo vietose – Šalčininkų bei Medininkų pasienio postuose. Eitynės: Gedimino prospektą vakar užtvindė uniformuoti pareigūnai.
Tik jie čia ne gaudė nusikaltėlius, o reikalavo didesnių atlyginimų.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas, kurio gre tose yra per 4 tūkst. narių, į pro
Rūmuose – saulės laikrodis
3
Protesto akcija keliautojų neerzino Andrejus Žukovskis
4p.
testo akciją prieš darbuotojų skur dinimą sukvietė šimtus žmonių, kurie nuo vidurdienio deklaravo savo reikalavimus įvairiose Gedi mino prospekto aikštėse. Susirinkusieji reikalavo trečdaliu padidinti darbo užmokestį, nustatyti 40 valandų darbo savaitę, mokėti už viršvalandžius, grąžinti nesumokėtą atlyginimų dalį, nubausti sąžiningus pareigūnus persekiojančius asmenis ir skatinti patyrusius pa reigūnus likti tarnyboje.
3
Ekonomika 9p.
Išrinktas B.Lubio įpėdinis Vakar Lietuvos pramonininkų kon federacija (LPK) išrinko antrą orga nizacijos vadovą per visą savo gy vav imo istor iją. Dvikovą dėl nau jo LPK prezidento posto laimėjo ir Bronislovą Lubį šiame poste pakeis 52 metų bendrovės „Eika“ vadovas Rob ert as Darg is. Rink imų kalb o je jis teigė sieksiantis palaikyti ak tyvų verslo ir valstybės valdž ios dialogą.
2
penktADIENIS, birĹželio 22, 2012
miestas
Be arÂcheoÂloÂgiÂniĹł ty riÂmĹł paÂmaÂtus seÂna miesÂtyÂje iĹĄÂkaÂsÄ™ sta tyÂbos darÂbĹł vaÂdo vai nuÂbausÂti ne tik piÂniÂgiÂnÄ—Âmis bau doÂmis, bet ir lais vÄ—s atÄ—ÂmiÂmo baus mÄ—Âmis. TieÂsa, pre ceÂdenÂto neÂtuÂrinÂtis teisÂmo sprenÂdiÂmas dar nÄ—Âra ÄŻsiÂteiÂsÄ—ÂjÄ™s ir gaÂli bĹŤÂti skunÂdĹžia mas. „„ŽaÂla: staÂtant ĹĄÄŻ paÂstaÂtÄ… buÂvo suÂnaiÂkinÂtos diÂdeÂlÄ—s moksÂliÂnÄ—s, isÂtoÂriÂnÄ—s ir kulÂtĹŤÂriÂnÄ—s reikĹĄÂmÄ—s tuÂrinÂÄ?ios valsÂtyÂbÄ—s sauÂgoÂmos verÂtyÂbÄ—s. GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
IsÂtoÂriÂnÄ— paÂvelÂdo sarÂgĹł perÂgaÂlÄ— AndÂreÂjus Ĺ˝uÂkovsÂkis a.zukovski@diena.lt
StabÂdÄ— ikiÂteisÂmiÂnÄŻ proÂceÂsÄ…
VilÂniaus miesÂto pirÂmaÂsis apyÂlinÂkÄ—s teisÂmas, iĹĄÂnagÂriÂnÄ—ÂjÄ™s bauÂdĹžiaÂmÄ…ÂjÄ… byÂlÄ… dÄ—l suarÂdyÂtĹł XVII a. ir vÄ—Âles niais amÂĹžiais daÂtuoÂjaÂmĹł arÂcheoÂlo giÂniĹł sluoksÂniĹł VilÂniuÂje, TeatÂro g. 7, pirÂmÄ… karÂtÄ… neÂprikÂlauÂsoÂmos Lie tuÂvos isÂtoÂriÂjoÂje priÂtaiÂkÄ— bauÂdĹžia mÄ…ÂjÄ… atÂsaÂkoÂmyÂbÄ™ Ä?ia vykÂdyÂtĹł sta tyÂbos darÂbĹł vaÂdoÂvams. TeisÂmas nuÂstaÂtÄ—, jog darÂbus vyk dĹžiuÂsios ÄŻmoÂnÄ—s „BorÂdoÂliÂna“ dar bĹł vaÂdoÂvas ArĹŤÂnas PlumÂpa ir sta tyÂbĹł techÂniÂnÄ—s prieÂĹžiĹŤÂros vaÂdoÂvas VinÂcas AlÂgiÂmanÂtas ÄŒaÂsas ĹžiÂnoÂjo, kad darÂbai atÂlieÂkaÂmi ĹžeÂmÄ—s skly pe, kuÂriam nuÂmaÂtyÂtos speÂciaÂlios nauÂdoÂjiÂmo sÄ…ÂlyÂgos, nes jis yra ne kilÂnoÂjaÂmĹłÂjĹł kulÂtĹŤÂros verÂtyÂbiĹł te riÂtoÂriÂjoÂje ir seÂnaÂmiesÂÄ?io apÂsauÂgos zoÂnoÂje. TaÂÄ?iau jie neÂsiÂlaiÂkÄ— reiÂkaÂ
laÂviÂmo prieĹĄ praÂdeÂdant ĹžeÂmÄ—s ka siÂmo darÂbus atÂlikÂti arÂcheoÂloÂgiÂnius tyÂriÂmus. IĹĄÂkaÂsus paÂmaÂtĹł duoÂbÄ™ neÂdaÂlyÂvauÂjant arÂcheoÂloÂgui, buÂvo
AndÂrius VaiÂceÂkausÂkas:
Jie net neÂpaÂsiÂvar giÂno tĹł arÂcheoÂloÂgĹł ieĹĄÂkoÂti, tieÂsiog su kroÂvÄ— viÂsÄ… kulÂtĹŤÂri nÄŻ sluoksÂnÄŻ ir iĹĄÂveÂŞė ÄŻ sÄ…ÂvarÂtyÂnÄ…. suÂnaiÂkinÂta diÂdeÂlÄ—s moksÂliÂnÄ—s, is toÂriÂnÄ—s ir kulÂtĹŤÂriÂnÄ—s reikĹĄÂmÄ—s tu rinÂÄ?ios valsÂtyÂbÄ—s sauÂgoÂmos ne kilÂnoÂjaÂmoÂsios kulÂtĹŤÂros verÂtyÂbÄ—s – VilÂniaus seÂnoÂjo miesÂto vieÂtos su prieÂmiesÂÄ?iais – daÂlis.
„DĹžiauÂgiaÂmÄ—s, kad paÂvyÂko baigÂti ĹĄiÄ… byÂlÄ…. Nuo 2010 m., kai buÂvo iĹĄÂ kasÂti paÂmaÂtai, ikiÂteisÂmiÂnis proÂce sas buÂvo stabÂdoÂmas du karÂtus, bet mums kreiÂpianÂtis paÂkarÂtoÂtiÂnai vÄ—l bĹŤÂdaÂvo atÂnauÂjiÂnaÂmas. VieÂnÄ… karÂtÄ… tyÂriÂmas suÂstabÂdyÂtas, nes neÂva bu vo neaiĹĄÂki paÂdaÂryÂta ĹžaÂla. Dar karÂtÄ… ikiÂteisÂmiÂnÄŻ proÂceÂsÄ… suÂstabÂdÄ—, nes paÂgal ÄŻstaÂtyÂmÄ… dÄ—l kulÂtĹŤÂriÂnÄ—s ir moksÂlo verÂtyÂbÄ—s suÂnaiÂkiÂniÂmo ne gaÂli bĹŤÂti bauÂdĹžiaÂmas juÂriÂdiÂnis as muo. Abiem atÂveÂjais mums paÂvyÂko paÂsiekÂti, kad byÂla bĹŤÂtĹł tÄ™ÂsiaÂma“, – dienÂraĹĄÂÄ?iui teiÂgÄ— KulÂtĹŤÂros pa velÂdo deÂparÂtaÂmenÂto (KPD) JuÂriÂdi nio skyÂriaus veÂdÄ—Âjas AndÂrius Vai ceÂkausÂkas. KaÂsÄ— be arÂcheoÂloÂgĹł
KPD suÂdaÂrÄ— koÂmiÂsiÂjÄ…, kuÂri ÄŻver tiÂno paÂdaÂryÂtÄ… ĹžaÂlÄ… 150 tĹŤkst. liÂtĹł. Taip pat deÂparÂtaÂmenÂtas kreiÂpÄ—Âsi ÄŻ teisÂmÄ…, kad diÂdeÂlÄ—s kulÂtĹŤÂriÂnÄ—s verÂ
tÄ—s arÂcheoÂloÂgiÂnÄŻ sluoksÂnÄŻ suarÂdĹžiu siems asÂmeÂnims bĹŤÂtĹł iĹĄÂkelÂta bau dĹžiaÂmoÂji byÂla. „SieÂkÄ—Âme, kad darÂbĹł ir techÂni nÄ—s prieÂĹžiĹŤÂros vaÂdoÂvai bĹŤÂtĹł nu bausÂti, nes jie – atesÂtuoÂti speÂcia lisÂtai, neÂgaÂlÄ—Âjo neÂĹžiÂnoÂti, kaip tuÂri bĹŤÂti vykÂdoÂmi staÂtyÂbos darÂbai se naÂmiesÂtyÂje. MaÂnau, kad noÂrÄ—Âda mi apÂsieiÂti be arÂcheoÂloÂgĹł paÂgalÂbos staÂtyÂbĹł vaÂdoÂvai banÂdÄ— suÂtauÂpyÂti. PaÂgal viÂduÂtiÂnes rinÂkos kaiÂnas ar cheoÂloÂgĹł paÂslauÂgos jiems bĹŤÂtĹł kaiÂnaÂvuÂsios 80 tĹŤkst. liÂtĹł ar ma Şiau ir darÂbai bĹŤÂtĹł uĹžÂtruÂkÄ™ apie mÄ—ÂneÂsÄŻ. TaÂÄ?iau jie net neÂpaÂsiÂvar giÂno tĹł arÂcheoÂloÂgĹł ieĹĄÂkoÂti, tie siog suÂkroÂvÄ— viÂsÄ… kulÂtĹŤÂriÂnÄŻ sluoks nÄŻ ir iĹĄÂveÂŞė ÄŻ sÄ…ÂvarÂtyÂną“, – kalÂbÄ—Âjo A.VaiÂceÂkausÂkas. BausÂmÄ™ atiÂdÄ—Âjo meÂtams
PaÂgal teisÂmo paÂskelbÂtÄ… nuoÂspren dÄŻ A.PlumÂpai skirÂta meÂtĹł laisÂ
vÄ—s atÄ—ÂmiÂmo bausÂmÄ—, jÄ… atiÂdeÂdant meÂtams ir ÄŻpaÂreiÂgoÂjant nuÂteisÂtÄ…Â jÄŻ be bausÂmÄ—s vykÂdyÂmo atiÂdÄ—ÂjiÂmÄ… priÂĹžiĹŤÂrinÂÄ?ios insÂtiÂtuÂciÂjos suÂtiÂkiÂmo neiĹĄÂvykÂti iĹĄ gyÂveÂnaÂmoÂsios vieÂtos ilÂgiau nei sepÂtyÂnioms paÂroms. ToÂkia paÂÄ?ia bausÂme nuÂbausÂtas ir ĹĄiĹł staÂtyÂbĹł techÂniÂnÄ—s prieÂĹžiĹŤÂ ros vaÂdoÂvas V.A.ÄŒaÂsas. IĹĄ abieÂjĹł vaÂdoÂvĹł valsÂtyÂbÄ—s nauÂdai priÂteis ta 120,193 tĹŤkst. liÂtĹł bauÂda. Bend roÂvÄ—s „BorÂdoÂliÂna“ proÂjekÂtĹł vaÂdoÂvÄ— JuÂliÂja RaÂmoĹĄÂkaiÂtÄ— taip pat buÂvo pri paÂĹžinÂta kalÂta paÂdaÂriuÂsi nuÂsiÂkalsÂta mÄ… veiÂkÄ… ir nuÂbausÂta 2,6 tĹŤkst. li tĹł bauÂda. „ŽiÂnoÂma, neÂgaÂliÂma teigÂti, kad ĹĄie ĹžmoÂnÄ—s kalÂti, nes nuoÂsprenÂdis dar nÄ—Âra ÄŻsiÂteiÂsÄ—ÂjÄ™s. SprenÂdiÂmÄ… jie, be abeÂjo, skĹłs, taÂÄ?iau ĹĄia pirÂma per gaÂle mes jau suÂkĹŤÂrÄ—Âme preÂceÂdenÂto neÂtuÂrinÂtÄŻ atÂveÂjÄŻ ir tiÂkiÂmÄ—s ateiÂtyÂje gaÂluÂtiÂnai laiÂmÄ—Âti byÂlą“, – paÂbrÄ—ÂŞė KPD atÂstoÂvas.
„Regitros“ renginyje – edukacinÄ— kryptis SavaitgalÄŻ MolÄ—tĹł aerodrome vykusiame renginyje, skirtame automobiliĹł, lenktyniĹł ir sporto mÄ—gÄ—jams, valstybÄ—s ÄŻmonÄ— „Regitra“ visuomenei pristatÄ— jos organizuojamÄ… saugaus eismo projektÄ…. Tai dalis plaÄ?ios saugaus eismo propagavimo ir skatinimo programos, kuriÄ… ÄŻgyvendina ÄŻmonÄ—. Ja siekiama atkreipti gyventojĹł, ypaÄ? jaunimo, dÄ—mesÄŻ ÄŻ saugumÄ… kelyje, skatinti saugaus eismo iniciatyvas kuriant saugesnÄ™ visuomenÄ™.
ÄŽ renginÄŻ gausiai susirinkÄ™ molÄ—tiĹĄkiai ir miesto sveÄ?iai lankÄ—si ÄŻrengtame „Regitros“ paviljone, kur ÄŻmonÄ—s specialistai konsultavo saugaus eismo klausimais, teikÄ— informacijÄ… apie KeliĹł eismo taisykles, vairavimo egzaminĹł tvarkÄ… ir naujoves, transporto priemoniĹł registravimÄ…. DeĹĄimtims interesantĹł ÄŻ klausimus atsakÄ— ir patarimus dalijo „Regitros“ Utenos filialo virĹĄininkas Stasys Dieninis. Renginyje dalyvavÄ™ jaunieji eismo dalyviai savo Ĺžinias ir meninius sugebÄ—jimus
ď Ž „Regitra“: aVRX WNb[VZN` aVRX cf_R`[V\ NZ VNb` Z\[Ă›` [RNORWV[TV `Nb
TNb` RV`Z\ ]_\OYRZ\Z`
galÄ—jo pademonstruoti pieĹĄdami kreidutÄ—mis ant asfalto ar spalvindami spalvinimo knygeles eismo tema. Vaikai parodÄ— ne tik gerÄ… saugaus eismo taisykliĹł iĹĄmanymÄ…, bet savo pieĹĄiniuose
pasiĹŤlÄ— ne vienÄ… eismo saugumo stiprinimo idÄ—jÄ…. Sutemus paviljone ÄŻrengtoje mini kino salÄ—je buvo rodomas „Saugaus eismo kinas“. Susirinkusieji pamatÄ— daugiau kaip pus-
ĹĄimtÄŻ geriausiĹł pasaulio socialiniĹł reklamĹł apie saugĹł eismÄ…. ÄŽvairiose pasaulio ĹĄalyse sukurti ÄŻspĹŤdingi klipai ĹžiĹŤrovus sudomino, patraukÄ— ir net ĹĄokiravo, ÄŻ saugaus eismo problemas vertÄ— paĹžvelgti nauju, atidesniu Ĺžvilgsniu, susimÄ…styti. Ĺ ventÄ—s dalyviai mielai fotografavosi prie „Regitros ÄŻrengto specialaus linksmo ir ĹĄmaikĹĄtaus stendo, kuriame pavaizduota ÄŻ iĹĄkylÄ… vaĹžiuojanti ĹĄeima. Po renginio nuotraukos sveÄ?iams iĹĄsiĹłstos elektroniniu paĹĄtu. Ĺ i nemokama atrakcija sutraukÄ— gausius bĹŤrius renginio sveÄ?iĹł – fotografavosi tiek jaunimas, tiek suaugusieji, tiek ĹĄeimos. Prie ĹĄio stendo iĹĄ viso nusifotografavo per du ĹĄimtus ĹžmoniĹł. Renginio organizatorÄ—s, VÄŽ „Regitra“ generalinis direktorius Dalius Prevelis akcentavo edukacinÄ™ tokiĹł renginiĹł svarbÄ… ir pasidĹžiaugÄ—, kad tiek daug ĹžmoniĹł aktyviai dalyvavo „Regitros“ organizuotose veiklose saugaus eismo tema, jos sudomino ne tik vyresniuo-
sius, bet ir paÄ?ius maĹžiausius eismo dalyvius. VÄŽ „Regitra“ ĹĄiais metais organizuoja moksleiviĹł saugaus eismo konkursÄ… „Mano idÄ—ja – mĹŤsĹł saugumui kelyje“. Pasibaigus pirmajam etapui, iĹĄrinkta 15 geriausiĹł idÄ—jĹł, kaip padidinti eismo saugumÄ…. IdÄ—jas pateikÄ™ moksleiviai pristatys jas konkurso komisijai per rudenÄŻ vyksianÄ?ius saugaus eismo renginius. „Konkursui pateikti ÄŻvairĹŤs ir kĹŤrybiĹĄki darbai patvirtina, kad moksleiviai neabejingi saugaus eismo problemoms ir turi kÄ… pasiĹŤlyti, kad tiek jaunimas, tiek vyresnio amĹžiaus ĹžmonÄ—s keliuose jaustĹłsi saugesni. PavyzdĹžiui, ĹĄviesÄ… atspindinÄ?ius daiktus idÄ—jĹł autoriai siĹŤlo naudoti kaip stiliaus detalÄ™, juos panaudoti kuriant stilingus drabuĹžius. MoksleiviĹł nuomone, saugumas turi tapti mada. Taip pat pasiĹŤlytos idÄ—jos, kaip pagerinti infrastruktĹŤrÄ… prie mokyklĹł ir kitose judriose vietose“, – sakÄ— „Regitros“ vieĹĄĹłjĹł ryĹĄiĹł specialistÄ— LaimutÄ— UĹžupÄ—. UĹžs. 120622
3
penktADIENIS, birželio 22, 2012
miestas Atsirūgo sovietų ženklai
Giminaitis Bankokas
Iš traukinio – pas pareigūnus
Vienas vilnietis vakar nubaus tas 500 litų bauda už sovieti nių simbolių demonstravimą ant valstybinių automobilio nu merių. Ant 1962 m. gimusio vy ro automobilio „VW Golf“ vals tybinių ženklų tvirtinimo rėme lių priekinės ir galinės pusės bu vo pavaizduoti sovietiniai kūjo ir pjautuvo ženklai.
Siekdami plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, Vilnius su Bankoku pasirašys susi giminiavimo sutartį. Sosti nė šiuo metu jau yra pasira šiusi 11 susigiminiavimo ir 23 bendradarbiavimo sutartis. Guangdžou miestas Kinijoje ir Taipėjus Taivane – taip pat Vilniaus draugai iš Azijos.
Kenos užkardos pasieniečiai į Vilnių vykusiame traukinyje sulaikė Gruzijos piliečiu prisi stačiusį keleivį. Vyras neturė jo asmens dokumentų, nors iš Baltarusijos išvyko legaliai. Vyrą pasieniečiai išlaipino iš traukinio ir uždarė į areštinę. Jį planuojama grąžinti atgal į Baltarusiją.
Nuogybės svetimu vardu „Man au, norm al io 1 je valstybėje būtų nor mali reakcija reaguoti. Jei matysi
me, kad tie dalykai (pranešimas ir nuotraukos – red. past.) specialiai organizuoti, be kalbų kreipsimės į teisėsaugą“, – vakar šiek tiek su trikęs kalbėjo VU TVM direktorius Julius Niedvaras. Vakar jis prisipažino žiniasklai doje išplatinto pranešimo, kuria me minimas ir VU TVM, savo aki mis neregėjęs. Situaciją aiškinsis juristai. O.Pikul plaus mundurą
„O.Pikul bendrakursiai iš VU TVM siautulingai šventė diplomų gavi mą. Viename iš prabangių sosti nės restoranų trečiadienį švęsta iki paryčių. Stalai lūžo nuo gėrimų ir delikatesų, o karšta erotinė pro grama priminė auksinio jaunimo iš JAV renginius“, – taip viešųjų ry šių agentūros „Vilnius Lifestyle“ pranešime spaudai buvo pristaty tas įvykęs vakarėlis. Bakalauro diplomą gavusi O.Pi kul šiame vakarėlyje taip ir nepasi rodė – laiką leido su šeima, tačiau incidentas gali užkirsti kelią toles
nėms jos studijoms. O.Pikul pri sipažino norėjusi VU TVM stoti į magistrantūrą.
Oksana Pikul:
Ir dabar štai tokia ne garbė užtraukta pasi naudojant mano var du. Svarstau nuvykti pas direktorių J.Nied varą ir paaiškinti, pa kalbėti. „Ir dabar štai tokia negarbė už traukta pasinaudojant mano var du. Svarstau nuvykti pas direktorių J.Niedvarą ir paaiškinti, pakalbė ti. Situacija – nemaloni. Jeigu bus taip, kad ši situacija pakenks mano tolesnėms studijoms, bendravimui su dėstytojais, ir man teks kreiptis į teismą“, – vakar dienraščiui kal bėjo O.Pikul. Kas ir kodėl sumanė iškrėsti to kį piktą pokštą, ji nenumano. Kam tai naudinga – taip pat.
„Visuomeninis interesas“
Visą šią košę užmaišęs A.Palta rokas, vadovaujantis viešųjų ry šių agentūrai „Vilnius Lifestyle“, paaiškino tai daręs „visuomeni niais pagrindais“ – esą niekas už tai jam pinigų nesumokėjo. Kodėl taip pasielgė, A.Paltaro kas rišliai paaiškinti taip ir nesu gebėjo. „Tai vieša informacija, paviešinta informacija apie šventę. Visuome ninis interesas. Matote, kontekstas yra toks, kuris atitinka tikrovę. Vyko šventė, puiki šventė, kaip įvyko, taip yra, nieko neiškraipyta, viskas pasa kyta, kaip ir buvo“, – dėliojo A.Pal tarokas. Kodėl skelbta ir apie VU TVM, ir apie O.Pikul, kurios minė tame vakarėlyje nė nebuvo, A.Palta rokui atsakyti sekėsi sunkiai: „Mes nieko neakcentavome, pateikėme faktus, o viskas paviešinta buvo vi suomeniniais pagrindais.“ A.Paltarokas nesutiko, kad taip pasielgęs jis suteršė ir universite to, ir O.Pikul vardą: „Aš manau, kad čia sprendžia kiekvienas, kaip kam patinka, čia galima išvedžio jimus daryti. Informacija atitinka tikrovę. Tiek galiu pasakyti.“
Turinys: kelios tokios nuotraukos, keli su klaidomis parašyti sakiniai ir paminėta garsi pavardė. Taip vie
šuosius ryšius supranta A.Paltarokas (nuotraukoje kairėje).
Įspėjimas: ugniagesiai ragino politikus kelti atlyginimus ir nežaisti
su ugnimi. Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Protesto akcija keliautojų neerzino Iš pradžių protestuoto 1 jai rinkosi prie Seimo, o iš ten, pasidabinę transparantais
ir šūkaudami, patraukė Vyriausy bės rūmų link. Bene išradingiausi šiose eitynėse pasirodė ugniage siai – jie patys tempė automobi lį ir taip parodė, kad neturi pini gų degalams. Kaip pranešė BNS, eidami pa reigūnai skandavo „Be algos nėra tvarkos“, „Mums nereikia pašal pos, duokit mums geriau algos“, „Jeigu dega tavo šienas, nebes kambink 01“, „Mes negaudom žulikų, nes neturim degalų“. Visą pyktį ir pagiežą protestuo tojai nesidrovėdami liejo V.Kudir kos aikštėje priešais Vyriausybės rūmus. Po audringų kalbų iš mi nios ataidėdavo premjerui ir jo komandai skirtas šūkis „Gėda!“. Gėdino politikus ir Lietuvos po licijos profesinės sąjungos pirmi ninkė Roma Katinienė. „Praėjo 20 metų ir, ko gero, ga liu pasakyti, kad nė vienai parti jai, nė vienai valdžiai teisėsaugos finansavimas ir teisėsauga neta po prioritetu. Aš didžiuojuosi, kad esu Lietuvos policininkė, kad tar nauju Lietuvos žmonėms, tačiau man gėda dėl mūsų valdžios, ku ri nesugebėjo per 20 metų priimti įstatymų, kad Lietuvos pareigūnai galėtų oriai ginti Lietuvos žmo nes, tarnauti jiems, galėtų apgin ti save, savo šeimas ir Lietuvos pi liečius. Gėda“, – dėstė ji. Dalis protestuojančių pareigū nų į akciją atsivedė ir vaikus. Kai kurie iš jų, kaip ir tėvai, buvo už siklijavę basus pareigūnus sim bolizuojantį lipduką. Dalis pro testuotojų buvo nuvykę ir prie Generalinės prokuratūros. 16 val. prie protestuotojų pri sijungė ir darbo vietose buvę pa sieniečiai. Medininkų ir Šalčinin
kų pasienio kontrolės punktuose įvyko 4 valandų vadinamoji ita liška protesto akcija. Per ją pa reigūnai itin preciziškai, griežtai pagal instrukcijas tikrino sieną kertančias transporto priemo nes, asmenis, dokumentus. „Mano žiniomis, prieš pat pro testo akciją Šalčininkų pasienio kontrolės poste eilių išvis nebuvo, o Medininkuose vilkikų eilė buvo susidariusi, bet ne dėl lietuvių, o dėl baltarusių kaltės. Visa ta vadi namoji neutrali zona pilna vilkikų, jau pravažiavusių Lietuvos kont rolės postą ir laukiančių leidimo įvažiuoti į Baltarusiją“, – vakar prasidėjus akcijai dienraščiui tei gė Valstybės sienos apsaugos tar nybos Viešųjų ryšių skyriaus vir šininkas Giedrius Mišutis. Pareigūnas vylėsi, kad pasie niečių dalyvavimas protesto ak cijoje nesujauks keliautojų planų ir nesukels papildomo diskom forto žmonės. „Tikiuosi, kad pareigūnai bus atsakingi. Jie stengsis atidžiai ir nuodugniai patikrinti doku mentus, tačiau jokiu būdu ne sabotuos darbo. Juk sieną ker tantiems žmonėms dėl patikrų ir taip stresas didelis, o čia dar pa reigūnų streikas. Be to, didžią ją dalį tikrinio laiko atima mui tininkų veiksmai, o pasieniečiai žmonių ilgam neužlaiko“, – pa brėžė G.Mišutis. Protestuojančių pasieniečių postuose prie Baltarusijos sienos kolegos muitininkai neparėmė. Tai dienraščiui patvirtino Vil niaus teritorinės muitinės virši ninkas Jonas Pangonis. „Kiek žinau, čia yra vidaus rei kalų sistemos darbuotojų streikas, o mes esame pavaldūs Finansų mi nisterijai, tad šioje akcijoje neda lyvaujame“, – teigė pareigūnas.
4
penktADIENIS, birželio 22, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Rūmus papuoš saulės laikrodis
Vilniaus mies to savival dybės taryba atšaukė drau dimus barui „Soul Box“. Tre čiadienio tary bos posėdyje nuspręsta leisti šiam barui pre kiauti alkoho liu iki 4 val.
Netrukus LDK Valdovų rūmų ma žojo bokštelio sieną papuoš rene sanso ir ankstyvojo baroko laikų stiliaus saulės laikrodis. Nors dar bus baigti numatyta vasaros gale, tikimasi, kad juos atlikti pavyks anksčiau.
Atleido: prekiauti alkoholiu baro „Soul Box“ šeimininkai vėl galės iki paryčių.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Atšaukė sausą įstatymą Prekyba alkoholiniais gėrimais ba rui „Soul Box“ buvo apribota dėl Palangos gatvėje gyvenančių žmo nių skundų. Baro vadovai atsižvelgė į savival dybės pastabas ir ėmėsi priemonių, mažinančių sklindantį triukšmą: šokių salėje įtaisyti akustiniai sky dai, ji izoliuota akustine užuolaida, muzikiniai pasirodymai iš stiklinės salės perkelti į šokių salę, neturin čią langų ir tiesioginio išėjimo iš ka vinės, sugriežtinta lauko durų kont rolė, papildomai pasamdyti dar 2 darbuotojai, stiklinėje salėje ant langų įrengta porolono izoliacija.
„Soul Box“ šeim in inkai san kcijų sulaukė dar balandžio pra džioje. Baro sav in inkai tuom et tikino, kad visi skundai yra be pa grindo, kone kasdien mindė savi valdybės valdininkų slenksčius, tačiau veltui. Nors neoficialiai buvo kalba ma, kad baro šeimininkams vi sas problemas išspręsti padėtų paprasčiausias kyšis, „Soul Box“ sav in inkas Aurel ij us Mar ud i nas griežtai atsisakė žengti tokį žingsnį. Socialiniame tinkle „Facebook“ net buvo susibūrusi aktyvistų gru
pė, kuri iš sostinės mero Artūro Zuoko reikalavo atšaukti barui pri taikytus apribojimus. Miesto vadovas ilgai laikėsi ir nesileido į kompromisus, bet ga liausiai pripažino, kad „Soul Box“ galbūt ir nėra ta vieta, kuriai reikė tų taikyti apribojimus. „Tai kokybiškos muzikos klubas. Apsilankykite jame, kituose klu buose, palyginkite. Tegu komitetai įvertina ir sprendžia“, – prieš dvi savaites vykusiame miesto tary bos posėdyje agitavo sostinės me ras A.Zuokas. VD inf.
Ketina jungti mokyklas Vilniaus miesto savivaldybės tary ba svarsto, ar sujungti dvi Vilniaus mokyklas – Lukiškių vidurinę ir M.Dobužinskio vidurinę.
Ši dviejų mokyklų, kuriose mo koma rusų kalba, reorganizacija turėtų būti įvykdyta iki šių metų rugpjūčio 31 d. Po reorganizacijos mokyklos baigtų veiklą, tačiau būtų įsteigta Vilniaus centro vidurinė mokykla, kuri turėtų įgyvendinti priešmo kyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ir neformaliojo ugdymo programas. Nauja ugdymo įstaiga įsikurtų Lukiškių skg. 5, Vilniaus
Lukiškių vidurinės mokyklos pa talpose. Planuojama, kad joje mo kysis apie 430 mokinių. Reorganizuoti mokyklas ir su jungti jas į vieną nuspręsta dėl itin mažo moksleivių skaičiaus abie jose ugdymo įstaigose, nes abiem mokykloms trūko mokinio krep šelio lėšų tinkamai ugdymo koky bei užtikrinti – naujoms mokymo priemonėms, įrangai įsigyti, mo kytojų kvalifikacijai kelti. Vilniaus Lukiškių vidurinėje mo kykloje praėjusiais mokslo metais mokėsi tik 302 mokiniai, tai yra mokykla dirbo 57 proc. pajėgumu, buvo suformuota 15 klasių komp
Valdovų rūmų paramos fondo di rektorės Valentinos Kazėnaitės teigimu, renkantis geriausią saulės laikrodžio projektą buvo atsižvelg ta į kūrinio estetinį ir istorinį vaiz dą, simbolių įskaitomumą, laik rodžio tikslumą, ilgaamžiškumą. „Mūsų tikslas buvo pasirink ti tokį projektą, kuris puikiai de rėtų su rūmų architektūriniu sti liumi, užpildytų bei papuoštų šio Lietuvos valstybingumo simbolio eksterjerą“, – teigė V.Kazėnaitė. Pasak jos, daug laiko skirta sau lei stebėti. „Norėjome, kad laikrodis ro dytų kuo tikslesnį laiką, todėl įvairiais metų laikais net keletą kartų per dieną fotografuodavo me Valdovų rūmų sieną, ant ku rios buvo pakabinta sumažinto formato analogiška saulės laik rodžio schema (kadranas)“, – idėjos įgyvendinimo pradžią pri siminė V.Kazėnaitė. Saulės laikrodžio skaičiavimus atliko ir daugelį pavyzdžių pa teikė kaunietis inžinierius Jonas Navikas. Saulės laikrodžio piešinys, į ku rį bus galima pažvelgti iš Kated
ros aikštės pusės, įgyvendinamas pagal dailininko Arvydo Každai lio projektą. A.Každailio saulės laikrodžio piešinio projektą viršuje juosia lotyniškas užrašas „Tegu visa da Lietuvos širdyje šviečia sau uo lė“, centre šypsosi personifik ta saulė, iš abiejų šonų – subtilūs Zodiako ženklai, piešiniui pasi rinkti romėniški skaičiai. Auto riaus viziją įgyvendina dailinin kas freskininkas Vytautas Poška, o už piešinio centre esančią sau lę ir gnomoną atsakingas skulp torius Vytautas Navickas.
Valentina Kazėnaitė:
Norėjome, kad laik rodis rodytų kuo tikslesnį laiką, todėl įvairiais metų lai kais fotografuoda vome rūmų sieną.
Valdovų rūmų saulės laikrodžio projektui, kurio vertė – apie 60 tūkst. litų, įgyvendinti lėšų per Valdovų rūmų paramos JAV ko mitetą skyrė Amerikos lietuvė Milda Skučas-Napjus ir jos sū nus Erikas Aras Napjus. VD inf.
lektų. Vilniaus M.Dobužinskio vi durinėje mokykloje mokėsi 160 mokinių ir mokykla dirbo 35 proc. pajėgumu, buvo suformuoti tik 9 klasių komplektai. Be to, abiejose mokyklose esa mas vienuoliktokų skaičius pa gal Vyriausybės nutarimą nelei do nuo rugsėjo 1 d. komplektuoti vienuoliktųjų klasių. Todėl ne būtų sudarytos sąlygos mokslei viams įgyti vidurinį išsilavinimą, per artimiausius metus bendras mokinių skaičius sumažėtų tiek, kad reikėtų uždaryti abi mokymo įstaigas. VD inf. Darbai: ant rūmų mažojo bokštelio sienos jau įrengiamas saulės
laikrodis.
Valdovų rūmų nuotr.
Tinginiavo keliese, įspėjo vieną Vilniaus miesto savivaldybė, at sižvelgdama į interneto portaluo se pasirodžiusią informaciją apie įmonėje „Grinda“ prastai organi zuojamą darbą, pavedė įmonei skirti įspėjimą darbų vykdytojui.
„Toks darbų organizavimas sos tinėje nebus toleruojamas. Dar buotojų darbas turi būti tinkamai organizuojamas ir kontroliuoja mas, o už netinkamą šių darbų vykdymą skirsime drausmines nuobaudas“, – sakė vicemeras Romas Adomavičius. Rem iant is įmonės „Grin da“ atliktu šios situacijos tyri
mu, darbų vadovui buvo pavesta surem ont uot i šal igatv io dan gą atskirose Žvejų gatvės daly se. Šiuos darbus atliko aštuo ni darbininkai, jie dirbo trijose skirtingose vietose. Kituose taš kuose darbus baigę darbininkai susirinko į vieną vietą ir kartu praleido keliolika minučių. Vė liau, paruošę pagrindus, paklo jo trinkelių dangą. Kaip teigiama savivaldybės pra nešime, su įmone „Grinda“ atsi skaitoma už atliktus darbus, o ne pagal laiką, kuris skiriamas šiems darbams atlikti. VD inf.
5
penktadienis, birželio 22, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Klipai bus trumpesni
Vyriausybė išpešė iš Seimo leidimą ki tą savaitę pasira šyti koncesijos su tartį su Japonijos koncernu „Hitachi“, pasirinktu strategi niu investuotoju į Visagino atominės elektrinės (VAE) statybas.
Agitaciniai rinkimų vaizdo klipai galės būti trumpesni – trukti tik pu sę minutės, o ne mažiausiai pusant ros, kaip buvo nustatyta iki šiol.
Neišgirdo: Seimas neįsiklausė į protestuotojų prieš branduolinės energetikos vystymą balsą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Seimas tarė „taip“ atomui Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Tildė priešininkus ir šalininkus
Vakar Seime surengti galutiniai balsavimai dėl Vyriausybės pa rengtų įstatymų, kuriais atveria mas kelias susitarti su „Hitachi“ dėl VAE statybos. Prieš balsavimus įvyko pasku tinės diskusijos. Opozicija kalbė jo prieš atominį projektą, valdan tieji jį gynė. Opozicinė Darbo partija (DP) parėmė VAE projektą. Tačiau, siekdami šios paramos, valdan tieji buvo priversti sutikti su DP pasiūlytomis pataisomis. Svarbiausia jų – Vyriausybė įpa reigota sulig kiekvienu VAE pro jekto įgyvendinimo etapu kreiptis į Seimą leidimo jį tęsti. Vykstant debatams dėl atomi nės elektrinės Seimo posėdžių sa lės balkone susirinko VAE prieši ninkų ir šalininkų grupės. Seimo pirmininkė Irena Degu tienė buvo priversta juos įspė ti, kad netriukšmautų ir neplotų parlamentarams pasisakius. „Čia ne teatras ir ne koncertas. Prašom
liautis plojus. Priešingu atveju bū siu priversta jus išprašyti iš salės“, – grėsmingu tonu pareiškė I.De gutienė. Dalyvavo 74 parlamentarai
Dauguma parlamentarų pritarė, kad būtų surengtas vardinis bal savimas dėl abiejų įstatymų priė mimo. Tačiau opoziciniai socialde mokratai, Tvarkos ir teisingumo partija bei Krikščionių partijos atstovai atsisakė dalyvauti balsa vime. Socialdemokratai taip pat pra nešė paliekantys opozicijos suda rytą koaliciją, nes DP parėmė val dančiųjų pateiktus projektus dėl VAE statybos. Vardiniame balsavime iš viso dalyvavo 74 Seimo nariai. Už abu svarbiausius įstatymus balsavo beveik visi valdantieji ir DP atstovai. Prieš abu įstatymus buvo liberalai Kęstutis Glaveckas ir Laimontas Dinius, susilaikė li beralė Dalia Kuodytė bei liberal centristė Arūnė Striblytė. Be to, dėl Koncesijos sutarties su „Hi tachi“ įstatymo susilaikė kon
servatorius Rytas Kupčinskas. „Pernelyg dideli finansiniai įsi pareigojimai“, – komentuodamas savo balsavimą pareiškė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas.
Komentaras
Dar svarstys dėl referendumo
Premjeras Andrius Kubilius neslė pė džiaugsmo: „Noriu visus pa sveikinti ir padėkoti už sudėtin gus, bet reikalingus ir istorinius sprendimus.“ Priimtieji įstatymai įsigalios, kai juos pasirašys Prezidentė Da lia Grybauskaitė. Planuojama, kad jau birželio 28 d. su „Hitachi“ bus pasirašy ta koncesijos sutartis. Tikimasi, kad 16–18 mlrd. li tų vertės VAE bus pastatyta iki 2022 m. Kit ą savait ę Seim as svarstys opoz ic ijos pas iūlym ą šį rud e nį kart u su naujojo parl am ento rink im ais surengt i patar iam ąj į referendumą dėl naujos atomi nės elektrinės statybos Lietuvo je. Be to, net kelios iniciatyvinės grupės renka piliečių parašus dėl tokio referendumo surengimo.
Algis Krupavičius Pol itologas
K
adangi atominiai įstaty mai Seime priimti nelabai įtikinama balsų persvara, o valdančiosios partijos negali tikėtis daug vietų ar parlamen tinės daugumos naujame Seime, yra didelė tikimybė, kad rudenį arba ki tų metų pradžioje diskusija dėl VAE projekto bus atnaujinta, ir naujas Sei mas gali revizuoti dabartinius spren dimus. Toks scenarijus jau turi prece dentą. Tai energetikos bendrovė „Leo LT“, kuri buvo įsteigta socialdemokra tų valdymo metais, bet į valdžią atėjus konservatoriams – išardyta, abejojant skaidrumu. Šiuo klausimu bus svarbi ir Prezidentės pozicija. Kol kas, atrodo, Prezidentė nėra iki galo užtikrinta dėl Visagino projekto būtinybės.
Seimas pakeitė įstatymą – per rinkimų agitacijos kampaniją per televiziją leidžiami ne trumpesni kaip 30 sekundžių agitaciniai siu žetai. Šiuo metu įstatymas numato, kad tokie agitaciniai siužetai, ku riuose politinės kampanijos dalyvis informuoja apie politinę programą arba pasisako aktualiais visuome nei klausimais, turi būti ne trum pesni kaip 90 sekundžių. Pataisą inicijavo grupė skirtin goms frakcijoms priklausančių parlamentarų. Jų teigimu, parti joms nebegaunant verslo paramos transliuoti tokio ilgio siužetus per televiziją bus per brangu. „Manytina, kad, sumažėjus po litinių partijų finansavimo gali mybėms, toks reikalavimas yra neproporcingas šiuo metu įstaty mo nulemtoms politinių partijų finansinėms galimybėms skleisti rinkėjams politinę reklamą, todėl šią nuostatą būtina keisti“, – ar gumentavo pataisos teikėjai. Be to, Seimas priėmė įstatymo pataisas, kurios leis partijoms bei kandidatams mažas – iki 40 litų – aukas rinkti ir telefono skambu čiais ar trumposiomis žinutėmis. Taip pat tokios mažos aukos ne bus įskaičiuojamos į maksimalų leistiną fizinio asmens aukojamų pajamų dydį. Šiuo metu įstatymas numa to, kad bendra vieno fizinio as mens aukų suma per metus ne gali viršyti 10 proc. jo deklaruotų pajamų. Priėmus pataisas, į šiuos dydžius mažos aukos nebus įskai čiuojamos. Telefonu mažas aukas aukoti tu rės teisę tik paslaugų teikimo su tartį su telekomunikacijų bendro ve sudarę fiziniai asmenys. VD, BNS inf.
Konservatoriai rado „blakę“ Valdančioji Tėvynės sąjungos-Lie tuvos krikščionių demokratų par tija nusprendė kreiptis į teisėsau gos institucijas dėl rastos, kaip įta riama, klausymosi įrangos.
„Kiek žinau, iš tikrųjų dėl tokių faktų bus kreiptasi į teisėsaugos institucijas ir kai atliks tyrimą, ta da galėsime plačiau komentuoti“, – sakė partijos vadovas premjeras Andrius Kubilius. Partijos vyk domasis sekretorius Raimundas Alekna sakė, kad teisininkų papra šyta paruošti „dokumentus kreip tis į teisėsaugos institucijas dėl galbūt nusikalstamos veikos prieš Tėvynės sąjungą“. Paklaustas, ar ketinama kreiptis dėl rastos galbūt klausymosi įran gos, jis atsakė – „tam tikru požiū riu taip“. R.Alekna pripažino, kad konser vatoriams įtarimų sukėlusi galbūt pasiklausyti skirta įranga buvo ap tikta partijos būstinėje Vilniaus se namiestyje. „Kiek mane informavo, tai buvo nustatyta mūsų posėdžių
salėje, būstinėje. Mane tiktai infor mavo, kad tai kažkokia pasiklausy mo aparatūra“, – sakė jis.
STT teigia su šiuo įrenginiu niekaip nesanti susijusi. „Pasakiau, kad teisininkai pa ruoštų kreipimąsi į atitinkamas institucijas“, – pridūrė R.Alekna. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia su šiuo įrenginiu niekaip ne santi susijusi. „Tikrai ne. Tai nėra mūsų įranga“, – tvirtino STT at stovas Ruslanas Golubovas. Valstybės saugumo departamen tas incidento kol kas nekomentuo ja. Teisėsauga tvirtina, kad laukia oficialaus konservatorių kreipi mosi ir visos turimos medžiagos, įskaitant ir pačią „blakę“. Tada bus sprendžiama, ar pradėti tyrimą dėl neteisėto klausymosi. VD, BNS inf.
Stabilia ir patikima valstybe suinteresuoti gyventojai, Pagal dabar galiojantá LR bankø ástatymà, Jûsø „Snore” turëti pinigai bus gràþinti tik tada, kai savo dalá, siekianèià 4 mlrd. LT, pirmumo teise atsiims valdþia - jos ámonë „Indëliø ir investicijø draudimas”. Þmonëms, turëjusiems pinigø „Snore”, jie bus gràþinami tik tuo atveju, jei atsiskaièius su „Indëliø ir investicijø draudimas” liks pinigø. Praðome Jûsø palaikymo keièiant ðià ydingà tvarkà numatantá LR bankø ástatymà ir tam renkant 50.000 paraðø. Prisidëkite rinkdami paraðus, nes nuo to priklauso ne tik Jûsø ir Jûsø artimøjø, bet ir ateinanèiø kartø gerovë. Juk mûsø siekis - ne tik iðtaisyti neteisybæ ðio konkretaus banko griûties akivaizdoje, bet ir uþkirsti kelià tokio pobûdþio pasikartojimams ateityje. Todël ðá ðeðtadiená, birþelio 23 d., 11 val. Vilniaus kultûros, pramogø ir sporto rûmuose (Þirmûnø g. 1E) visus neabejingus gyventojus kvieèiame dalyvauti metodinëje konferencijoje, kurios metu paraðø rinkëjus supaþindinsime su paraðø rinkimo ypatumais, aprûpinsime reikalinga medþiaga ir atributika, bus dalinami paraðø rinkimo lapai. Dalyviø registracijos pradþia – 10.00 val., orientacinë renginio trukmë 3 val.
Radinys: partijos vykdomasis
sekretorius R.Alekna sako buvęs informuotas, kad aptikta klausymosi aparatūra.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Daugiau informacijos: Tel.: 8 5 213 52 64 El. paðt.: pagalba@indelininkai.lt www.indelininkai.lt
6
PenktADIENIS, birželio 22, 2012
nuomonės
Ekonomikos augimas neturi kenkti aplinkai
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
L Kirviu tašyta propaganda Violeta Juodelienė
L
iet uva baig ia paskęsti keistų reklamų upėse. Anksč iau už pavas a rio polaidį liejosi ser ia las „Kaimynai“, kur iame vaid inę „Viln iaus energ ijos“ inž in ier iai ir finansininkės skaičiavo, kiek vil niečiams kainuoja šiluma. Dabar plūstelėjo nauja banga: geriausiu eterio laiku transliuojamos pasa kos apie Visag ino atominę elekt rinę (VAE).
Nors VAE kol kas yra miražas, tik juodraš čiuose egzistuojantis projektas, pasakos jau sekamos. Rimti vyrai kadre ir už kadro rim tai porina apie rimtą projektą – to kį rimtą ir taip rimtai, kad išgirdęs antrą sak inį vidut in is stat ist in is telev iz ijos žiūrovas be sąžinės graužaties sprunka į kitą kanalą. Geriau tautinio serialo aistros nei be aistros kalbantis VAE genera linis direktorius. Pasiklausęs postringautojų gal i pamanyt i, kad VAE – tikras No jaus laivas, kur iuo Liet uva ga lėtų išplaukti į visiškos energe tinės nepriklausomybės vande nis, sutaupyti begalę pinigų ir už juos prisistat yti mok yklų bei li gon in ių. Ir nors VAE kol kas yra miražas, tik juodraščiuose egzis tuojant is projektas, pasakos jau sekamos. Atrodo, bus sekamos intensyviai – už visus šiam tikslui šiemet skir tus 3 mln. litų. Remiamas prie sienos pasiaiškin ti dėl šios reklaminės kampanijos premjeras ėmė muistytis. Esą, Os tapo Bender io žodž iais tar iant, „konk ur uojant i firma“ atom in ių elektrinių Kal iningrado srityje ir Baltar usijoje reklamai išleidž ia daug daug iau pinigų. Gal ir išleidž ia, nors tok ios kryp tingos kontrprop ag andos ap raiškų mūsų žin ių erdvėje rei
kėtų gerokai paieškot i. Girdėt i tik vienas kitas prieštaraujančio jo balsas, alternat yv iosios ener get ikos rėmėjų nuomonės. Nuo sekl ios, aukštos kok ybės, suk ur tos pagal veiksm ing iausius juo dųjų technolog ijų metodus pro pagandos – tok ios, kok ią esame įpratę stebėt i „konk ur uojančios firmos“ įtakos zonoje ir kur i ga lėtų suburti VAE priešininkų kri tinę masę, nėra. Bet kok iu atveju mūsiškė sme genų plov imo akcija gal im iems konkurentams tikrai pralaimi. Jos scenar ijus – neįtik imai banalus, pasir inktos raiškos priemonės, nepaisant visų XXI a. egz ist uo jančių technolog in ių gal imybių, neprilygsta net privalomąja tvar ka prieš filmų seansus rodytiems kino žurnalams „Tarybų Lietuva“, kuriuos sėkmingai praž iovauda vome sovietmečiu. Vieš ai sek amos pas akos apie VAE primen a neb ent pras tos reklamos simb ol iu tapus ią so cial inės reklamos kampan iją – po merdėjusį Kauną iškabinėtus milž in išk us plakat us, bandž iu sius pakelt i kaun ieč iams nuo taiką, įteigt i, kad ir šiame mieste galima gyventi. Šalyje apstu rinkodaros specia listų, žinančių, ką dar yt i, nor int įtik int i visus, abejojanč ius VAE reikal ing umu. Rengt i viešas dis kusijas, piešt i kom iksus ar finan suot i men in inkų inst al iac ijų branduol ine tema kūrimą – bet kok iu atveju dar yt i tai bent jau profesionaliai, subtiliai, ne tašant kirv iu, bet drož iant skalpel iu. Ar gal i būti kok ios naudos iš to kių kost iumuotų vyrų sekamų pasakų, veik iausiai atsak ytų tik „pig iai prasisukę“ tok io sol idaus valstybin io užsakymo vykdyto jai ir tie, kas parduoda jiems savo eterio laiką. Akivaizdu, kad tie 3 mln. litų iš mest i į balą. Net jei kam nors ir atrodo, kad esame pakankamai turtingi ir galėtume švaistytis mi lijonais, labiau gaila ne tų trijų mi lijonų šlamančiųjų, o tų trijų mili jonų Lietuvos žmonių. Gaila, nes kai kam valdž ioje vis dar atrodo, kad tauta yra never ta būti diskusijų partnere, nenusi pelno išsamių aišk inimų ir argu mentų. Šliūkštelėjai propagan dos – it ant benam io šuns van dens, ir ramu. Jokių nepatogių klausimų, abejo nių, jokių prieštaraujančių balsų.
ietuvos Prezidentė Dalia Gry bauskaitė Brazilijoje vykstan čioje pasaulinėje Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi konferencijoje teigė, kad valstybės turi veikti solidariai siekdamos ekonomi kos augimo, kuris nekenktų aplinkai. Pasak Prezidentės, Lietuvos išme tamų teršalų kiekis mažėjo, bet tuo pat metu bendrojo vidaus produkto dalis vienam gyventojui didėjo. „Viena vertus, priklausydami nuo vienintelio išorinio energijos tiekė jo sunaudojame daug vietinės bio masės, kaip energijos šaltinio, kurio mums reikia, norint atsverti šią pri klausomybę. Tačiau, antra vertus, per 20 metų mums pavyko 11 proc. padidinti savo miškų plotą ir šiuo metu mūsų ekonomikos augimas yra vienas greičiausių ES“, – Rio de Žaneire surengtame forume sakė D.Grybauskaitė. Ji ragino, kad siekiant darnaus vys tymosi žodžiai nesiskirtų nuo dar bų: „Neturėtume bijoti žalesnę eko
nomiką ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą padaryti privalomais da lykais. Mes privalome pradėti nedels dami, nes neturime prabangos – lai ko, kurio reikia vystymosi iššūkiams spręsti. Laiko stoką galime kompen suoti tik visuotinėmis pastangomis siekdami tvaraus vystymosi.“ Prezidentės teigimu, net ir mažos valstybės, kaip Lietuva, gali prisidėti prie žalesnės ekonomikos užtikrini mo, tuo pat metu skatindamos eko nomikos augimą. „Turėtume nepamiršti, kad net ir maži darbai yra reikšmingi. Dar dau giau – kartais jie virsta dideliais poky čiais. Kaip pavyzdį norėčiau pateikti iniciatyvą „Darom“, kiekvieną pava sarį suburiančią vietos žmones šva rinti aplinkos. Prasidėjusi Baltijos ša lyse, ši akcija dabar virto milžiniška tarptautine kampanija visame pasau lyje. O vakar ji vyko šalia ir pakvietė vi sus mus prisijungti prie Rio de Žaneiro parko valymo“, – sakė D.Grybauskaitė.
Dalia Grybauskaitė:
Neturėtume bijoti žalesnę ekonomiką ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą padaryti privalomais dalykais.
VD, BNS inf.
Trečdalis atostogaus namie
D
augiau nei trečdalis Lie tuvos gyventojų šią vasarą atostogauti planuoja namie, kaip parodė tyrimas. 38 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų teigė šią vasarą atostogausiantys namie. 25 proc. šią vasarą ketina atostogauti Lietuvo je prie jūros, beveik penktadalis (19
proc.) vasaros atostogas praleis savo sode ar sodyboje. Apie tokius tyrimo rezultatus pranešė jį atlikusi bend rovė „Rait“. „Šio tyrimo duomenys atskleidžia, kad mūsų gyventojai vasaros ato stogas leis daugiausia namie arba Lietuvoje prie jūros, sode ar sody boje. Nedidelė Lietuvos gyventojų
Apklausa: Lietuvos pajūryje šią vasarą ketina atostogauti apie ketvirta
dalis renkasi poilsį užsienio šalyse. Beveik trečdalis jų ketina važiuo ti į Angliją ar Norvegiją. Tikėtina, kad jie važiuoja aplankyti tose šalyse gyvenančių artimųjų ar draugų, todėl tikslingas poilsines keliones į svečias šalis renkasi dar mažesnė dalis lietu vių“, – teigė „Rait“ valdybos pirmi ninkė Inga Nausėdienė. Šią vasarą užsienyje atostogau ti ketina 8 proc. lietuvių. Iš jų atostogas praleisti daugiausia planuoja Anglijoje (22 proc.) bei Turkijoje (11 proc.), šiek tiek mažiau – Norvegijo je (10 proc.), Egipte (7 proc.) ir Kroa tijoje (7 proc.). Apklausos duomenimis, 12 proc. Lietuvos gyventojų šią vasarą nea tostogaus. 4 proc. rinksis kaimo tu rizmo sodybą. Atostogas praleisti užsienyje ruo šiasi daugiausia jaunesni žmonės, turintys didžiausias pajamas, did miesčių gyventojai, vadovai, įmonių savininkai, tarnautojai ir aukštąjį iš silavinimą turintys Lietuvos gyven tojai. Poilsį Lietuvoje prie jūros taip pat daugiau renkasi dideles pajamas turintys šalies gyventojai, vadovai, įmonių savininkai, taip pat specia listai ir jaunimas. Namuose šias vasaros atostogas ketina praleisti vyresnio amžiaus mažiausias pajamas turintys Lietu vos gyventojai, taip pat bedarbiai ir kaimo gyventojai.
Vytauto Petriko nuotr.
VD, BNS inf.
dalis šalies gyventojų.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, birželio 22, 2012
lietuva
Grėsmingi kaltinimai dažnai baigiasi šnipštu Seime iš pradžių nuskamba grėsmingi prokuroro žodžiai, bet paskui įsivyrauja ramybė. Taip neretai baigiasi istorijos, kai Seimas panaikina politikų ar teisėjų teisinę neliečiamybę. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Formuluotė visada vienoda
„Prašau leisti patraukti baudžia mojon atsakomybėn, suimti arba kitaip suvaržyti jo laisvę“, – tokiais žodžiais savo prašymą baigia gene ralinis prokuroras, atvykęs į Seimą prašyti teisinės neliečiamybės pa naikinimo. Šios kadencijos Seimas išgir do ne vieną tokį prašymą ir daž niausiai duodavo sutikimą. Tačiau griežčiausios prokurorų kardomo sios priemonės nesulaukė nė vie nas įtariamasis. Tokių pavyzdžių daug. Naujausias – konservatorius Vitas Matuzas. Jam mesti grėsmingi kaltinimai: piktnaudžiavimas, nusikalstamos grupės organizavimas, dokumen tų klastojimas, netgi pinigų grobs tymas. V.Matuzui gresia net 8 me tai nelaisvės. Likę bylos, su kuria siejamas šis politikas, „veikėjai“ buvo ar tebė ra suimti. Paskutinis toks – lobis tas Andrius Romanovskis, sulaiky tas prieš kelias dienas.
Tačiau pats Seimo narys nėra nei sulaikomas, nei suimamas, nei so dinamas į kalėjimą, nors generali nis prokuroras gavo Seimo leidimą suvaržyti V.Matuzo laisvę.
Stasys Šedbaras:
Bet jei tai yra teisė jas ar politikas, kaip jis pabėgs? Tai ne tie žmonės, kurie bėgs į Ispaniją ar kitur. Įtariamieji vaikšto laisvėje
30 tūkst. litų kyšio ėmimu kalti namo buvusio Vilniaus apygardos teismo teisėjo Ryšardo Skirtuno laisvė irgi lig šiol nesuvaržyta. Seimas panaikino ir Panevėžio apygardos teismo teisėjo Riman to Savicko teisinę neliečiamybę, tačiau jo byla dar nebaigta, buvęs teisėjas vaikšto laisvėje. Padarius nusikaltimų kaltina miems politikams ar teisėjams prokurorai dažniausiai uždraudžia
Prie bylos grįš rugsėjį Vilniaus apygardos administraci nis teismas (VAAT) rugsėjį vėl nag rinės Baltarusijoje mįslingai žuvu sio Vytauto Pociūno našlės Liudvi kos Pociūnienės skundą.
Vakar šios bylos nagrinėti teismas nesiėmė. Nuspręsta prie jos grįž ti rugsėjo 3-iąją. „Dėl objektyvių priežasčių nagrinėti negalime – kad po praėjusio posėdžio teismas priė mė nutartį dėl dalies bylos medžia gos paskelbimo nevieša ir šią nutartį atskiru skundu apskundė pareiškė ja. Atskiras skundas priimtas ir kar tu su byla išsiųstas Lietuvos vyriau siajam administraciniam teismui“, – pranešė teisėjų kolegijos pirmi ninkė Margarita Stambrauskaitė. Anksčiau VAAT nusprendė su jungti dvi bylas, kuriose pareiškėja – L.Pociūnienė. Viena iš sujungiamų bylų – žu vusio V.Pociūno našlės prašymas priteisti jai kompensaciją iš Valsty bės saugumo departamento (VSD), nes V.Pociūnas buvo VSD darbuo tojas.
Šį L.Pociūnienės prašymą VAAT jau nagrinėjo anksčiau, bet Lietu vos vyriausiasis administracinis teismas kovą grąžino pirmajai ins tancijai nagrinėti jį dar kartą. L.Pociūnienė prašo iš VSD jai priteisti dešimties metų viduti nį V.Pociūno atlyginimą. Moteris tvirtino nežinanti, kokia tai suma būtų. Kitoje byloje, kuri pareiškėjos prašymu buvo prijungta prie pir mosios, L.Pociūnienė prašo nusta tyti, kad V.Pociūno žūtis yra „įvy kis, atsitikęs apdraustajam vykdant tarnybines pareigas kaip VSD pa reigūnui“. V.Pociūnas žuvo 2006 m. rugpjūčio 23-iosios naktį, iškritęs iš devinto aukšto viešbutyje Bres te. Generalinė prokuratūra du kart buvo pripažinusi, kad ši mir tis buvo nelaimingas atsitikimas, tačiau teismo nurodymu ikiteis minis tyrimas vėl atnaujintas. Da bar, be kitų, tiriama ir nužudymo versija. VD, BNS inf.
Ieškinys: L.Pociūnienė prašo jai priteisti dešimties metų vidutinį žu
vusio vyro atlyginimą.
Sauliaus Žiūros (BFL) nuotr.
išvykti iš šalies. Tačiau nė vienas jų nebuvo sulaikytas ar suvaržytas griežčiau. Paprasti žmonės, padarę analo giškus nusikaltimus, kuriais kal tinami politikai ar teisėjai, neretai pūdomi kalėjimuose. Niekur nepabėgs?
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komi teto pirmininko Stasio Šedbaro to kia praktika nestebina. Pasak jo, tiesiog nebūtina taikyti griežčiau sių sankcijų. „Pavyzdžiui, V.Ma tuzo atvejis. Kaip nurodė proku rorai, įrodymai prieš jį jau surinkti ir patvirtinti. Tai kokia prasmė tam žmogui suvaržyti laisvę? Ji varžoma tada, kad nepabėgtų, nepasislėp tų, nedarytų poveikio kitiems by los dalyviams. Bet jei tai yra teisėjas ar politikas, kaip jis pabėgs? Tai ne tie žmonės, kurie bėgs į Ispaniją ar kitur“, – samprotavo S.Šedbaras. Jis laikosi nuomonės, kad antran kių uždėjimas – parodomasis veiks mas ir to reikia imtis tik tada, kai tikrai būtina: „Ir to daryti nereikia ne tik politikams ar teisėjams, bet ir eiliniams piliečiams.“
Balsuos: po savaitės Seimas turės apsispręsti, ar leisti suvaržyti tei
sėjos N.Venckienės laisvę.
Antrankiai vargu ar gresia
Generalinės prokuratūros atsto vai nurodo, jog tai, kad nė vienam asmeniui, kuriam buvo panaikinta teisinė neliečiamybė, griežtos kar domosios priemonės nebuvo skir tos, ne prokurorų praktikuojama doktrina ar pozicija. Esą tai reiškia, kad nebuvo griežtos kardomosios priemonės skyrimo pagrindų.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Į Seimą yra kreiptasi ir dėl Kau no teisėjos Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikini mo, neatmetant ir laisvės suvaržy mo. Po savaitės parlamentarai bal suos, ar pritarti tokiam prokurorų prašymui. Tačiau, kaip rodo praktika, men ka tikimybė, kad N.Venckienė galė tų būti suimta.
9
penktADIENIS, birželio 22, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,35 %
+0,05 %
41 proc.
daugiau keleivių šiemet, palyginti su pernai, skraidino šalies skrydžių bendrovės.
–0,19 %
diena.lt/naujienos/ekonomika
Užmokesčio sąnaudos nemažėjo
€
Per metus šalies įmonėse augo ne tik dar buotojų skaičius, bet ir jiems mokami at lyginimai. Darbo užmokesčio sąnaudas mažinusių veiklos šakų šiemet beveik ne liko. Šių metų pirmo ketvirčio rezulta tai rodo, kad per metus darbuotojų skai čius augo 4,2 proc., vidutinės algos – 3,2 proc., o lėšos atlyginimams ūgtelėjo 7,5 proc. Atlyginimų įtaka darbo sąnaudų au gimui pasiekė 44 proc.
Baltarusijos rublis 10000 3,2888 DB svaras sterlingų 1 4,2716 JAV doleris 1 2,7231 Kanados doleris 1 2,6658 Latvijos latas 1 4,9534 Lenkijos zlotas 10 8,1307 Norvegijos krona 10 4,6022 Rusijos rublis 100 8,2619 Šveicarijos frankas 1 2,8745
R
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
+0,1980 % –0,2149 % +0,0772 % –0,1685 % –0,0404 % –0,1376 % +0,4540 % –1,2361 % -
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,76
4,46
2,41
„Kvistija“
4,69
4,39
2,40
„Vakoil“
4,72
4,42
2,42
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
80,31 dol. už 1 brl. 91,90 dol. už 1 brl.
UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
Geros idėjos vertos pinigų Justinas Gapšys Verslininko Naglio Menkevičiaus įkurtas greitojo tailandietiško maisto baras „Wok & Roll“ jau kurį laiką džiugina vilniečius, o jo klientai, kaip teigiama šūkyje, gali pasiekti „čirškančią nirvaną“. Pinigų verslo pradžiai N.Menkevičius gavo pasinaudojęs lengvatine paskola iš Verslumo skatinimo fondo, kurį administruoja UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA).
Žingsnis: Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento parei
gas nuo šiol eis Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis. Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
Pramonininkai išsirinko naują vadovą Vakar Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) išrinko ant rą organizacijos vadovą per vi są savo gyvavimo istoriją. Dvi kovą dėl naujo LPK prezidento posto laimėjo 52 metų Robertas Dargis.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas, įmonių grupės „Eika“ valdybos pirmininkas R.Dargis LPK prezi dentu išrinktas neeiliniame kon federacijos suvažiavime. Naujas pareigas jis eis ketverius metus. „Pramonininkų, kaip svarbaus Lietuvos verslo bendruomenės balso, pareiga – palaikyti aktyvų dialogą su valdžia ir siekti kuo ge resnės, aiškios ir stabilios aplin kos verslui. Kiekvienos valstybės pamatas yra pilietiški, aktyvūs, kuriantys žmonės. Mes turime paskatinti juos išbandyti savo jė gas ir idėjas, paraginti kurti, tu rime rūpintis, kad darniai verslo plėtrai ir iniciatyvai būtų kuo ge riausios sąlygos“, – sakydamas rinkimų kalbą teigė R.Dargis. Į LPK prezidento postą taip pat pretendavo „Vičiūnų“ įmo nių grupės valdybos pirmininkas Visvaldas Matijošaitis. Iki neeilinio suvažiavimo ir LPK prezidento rinkimų konfederacijai Atsiprašymas „Vilniaus dienos“ ketvirtadienio, birželio 21 d. numeryje 9 p. prie „NORDIA Baublys & Partners“ atstovo Evaldo Rapolo komen taro išspausdinta ne to asmens nuotrauka. Atsiprašome!
laikinai vadovavo viceprezidentas Gediminas Rainys. Pareigas jis perėmė, kai pernai spalį netikėtai mirė ilgametis organizacijos va dovas, „Achemos grupės“ prezi dentas ir didžiausias akcininkas Bronislovas Lubys. Verslininkas konfederacijai vadovavo nuo pat jos įsteigimo, 18 metų. LPK suvažiavimą ir naujai iš rinktą prezidentą R.Dargį svei kino premjeras Andrius Kubilius, ministrai, Seimo frakcijų seniū nai, sveikinimo žodį atsiuntė Pre zidentė Dalia Grybauskaitė. Per suvažiavimą pramoninin kai taip pat aptarė svarbiausias šiandienos ekonomikos aktua lijas ir įvertino pasirinktas vals tybės priemones, siekiant šalį iš vesti iš krizės. Renginyje taip pat buvo apdo vanoti 22 geriausi 2011 m. Lietu vos eksportuotojai mažų, vidu tinių ir didelių įmonių grupėse, Vytauto Andriaus Graičiūno ap dovanojimu buvo pagerbti verslo bendruomenės pripažinimą pel nę vadybos lyderiai: bendrovės „Amilina“ generalinis direkto rius, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentas Min daugas Gedvilas, Mykolo Romerio universiteto rektorius prof. dr. Al vydas Pumputis ir Kauno techno logijos universiteto Aplinkos inži nerijos instituto direktorius prof. dr. Jurgis Kazimieras Staniškis. Lietuvos pramonininkų kon federacija vienija 39 šakines ir 9 regionines verslo bei pramonės asociacijas, kurios jungia dau giau nei 2,7 tūkst. įvairaus profi lio įmonių. VD, BNS inf.
Apie tai, kaip idėja gali tapti verslu, pašnekovas pasakojo noriai: „Mintis atidaryti nestandartinę lauko kavinę transporto priemonėje kilo važinėjant po Berlyną. Norėdami gauti finansavimą verslo pradžiai įkeitėme nekilnojamąjį turtą, o suktis turėjome greitai, nes jau buvome laimėję savivaldybės konkursą lauko kavinei įrengti prie Vilniaus Vingio parko.“ Verslo pradžia lengva nebuvo: apie kavinę sparčiai pasklido žinia, nes greitojo tailandietiško maisto tokioje aplinkoje Vilniuje dar niekas nesiūlė. „Augant klientų skaičiui, sušlubavo aptarnavimo kokybė – išryškėjo patirties stygius, – sakė N.Menkevičius. – Supratome, kad jei norime gerinti kokybę ir greitį, turime tobulinti darbo procesus.“ Paklaustas patarimo susidomėjusiems nauju greitojo maisto verslu, N.Menkevičius rekomendavo gerai išanalizuoti jo specifiką arba kreiptis į šios srities specialistą – taip bus galima lengviau išvengti ateities klaidų. „Visada galima stačia galva nerti į šaltą verslo jūrą ir mokytis iš savo klaidų, tačiau šis būdas – brangesnis“, – įsitikinęs verslininkas. Apie tai, kad svarbu gerai apgalvoti verslo pradžią, kalba ir finansų srities ekspertė, Finansų analitikų asociacijos narė Vita Markevičiūtė. Jos teigimu, bet kokiame versle reikia aiškiai suvokti, į kokius klientus bus orientuojamasi ir kokia vertė bus siūloma. „Prieš pasirinkdami restoraną ar kavinę ir juose apsilankę, juos vertindami žmonės apsvarsto tuos pačius kriterijus, tačiau prieš ir po vizito juos išdėsto skirtinga tvarka. Svarbu vienodai rūpintis, kad klientai būtų patenkinti viskuo – aptarnavimu, maistu ir jo pateikimu, vieta, kaina, reputacija – negalima išskirti vieno kriterijaus ir mažiau rūpintis kitais“, – kalbėjo V.Markevičiūtė. Ekspertė teigė, kad greitojo maisto restorano veikla greitai gali tapti pelninga, jei jo savininkas tiksliai reaguoja į klientų poreikius, sugeba išlaikyti jų srautą ir efektyviai valdyti maisto tiekimą
Sugalvojo: mintis atidaryti nestandartinę lauko kavinę transporto prie-
monėje verslininkui kilo važinėjant po Berlyną.
bei gamybą, neturi didelių įsipareigojimų. „Restoranų ir kavinių savininkai kasdien susiduria su keliais iššūkiais: surasti ir išlaikyti savo konkurencinį pranašumą, aukštą kokybę, nuolat keistis ir išlikti madinga vieta. Ne mažiau svarbu yra kasdien stebėti klientų skaičių ir apyvartos rodiklius. Šie rodikliai lemia daugelį tolesnių sprendimų ir veiksmų“, – sakė pašnekovė. V.Markevičiūtė pasakojo, kad Lietuvoje naują verslą pradėti nelengva: bankai skolina nenoriai arba su aukštomis palūkanomis ir asmeniniu laidavimu, rizikos kapitalo fondai pradeda domėtis tada, kai atsiranda pirmieji sėkmingo verslo įrodymai, o palūkanos šiame verslo etape yra labai svarbios. Tokiai finansų ekspertės nuomonei pritaria ir INVEGOS generalinio direktoriaus pareigas l. e. Audrius Zabotka. Pašnekovas teigė, kad mažą verslą norinčius pradėti žmones nuo tokios minties gali visai atgrasyti paskolų palūkanų
UAB „Miesto erdvės“ archyvo nuotr.
našta. Pradinis verslo etapas yra ne tik sunkus, bet ir rizikingas, o jei bankai išdrįsta finansuoti rizikingus projektus, tai tik didelėmis palūkanomis. „Tačiau iš ES socialinio fondo lėšų įsteigtas Verslumo skatinimo fondas leidžia pasinaudoti puikia galimybe nebrangiai pasiskolinti verslui ir gauti dalinį paskolų palūkanų kompensavimą iki 95 proc. Be to, nemažą vaidmenį atlieka INVEGOS garantija paskolos užstatui iki 80 proc. paskolos sumos. Visa tai sumažina kredito įstaigos baimę ir leidžia smulkiajam verslininkui lengviau kvėpuoti“, – sakė A.Zabotka. Taigi pagalba, kurią gali suteikti INVEGA valstybės garantijų forma ir iš dalies kompensuodama palūkanas, gali būti labai svarbi.
10
penktADIENIS, birželio 22, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Lengvaatlečių treneris pažadais nesižarsto Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
1 342 – tiek lengvaatlečių šiais me tais varžysis ateinantį trečiadie nį Suomijos sostinėje Helsinkyje prasidėsiančiame Europos čem pionate. Tarp jų bus ir 24 mūsų ša lies atstovai.
Kęstutis Jezepčikas:
Į lūkesčius žvel giame rezervuotai. Rinktinė lipa į kalną.
„Galutinį sportininkų, kurie vyks į Europos čempionatą, sąrašą ži nojome praėjusios savaitės pa baigoje, tačiau buvo likusi dalis sportininkų, kuri vadinama pa laikymo grupe. Gavome žinią, kad keturi iš penkių šioje gru pėje buvusių sportininkų įgi jo teisę dalyvauti pirmenybėse“, – džiaugėsi Lietuvos lengvosios atletikos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Jezepčikas. Už Europos čempionato borto liko šuolininkas į tolį Darius Au čyna. „Jo sportinė forma ir rezul tatai gerėja, tačiau pasiektas re zultatas nebuvo pakankamas“, – pasakojo treneris. Paklaustas apie lūkesčius čem pionate, K.Jezepčikas kalbėjo at sargiai ir pažadų nežarstė. „Į lū kesčius žvelgiame rezervuotai. Rinktinė lipa į kalną. Šiais me tais kalno viršūnė yra olimpinės žaidynės. Dabar turėtume pa
kilti, vėliau šiek tiek nusileisti ir kilti dar aukščiau, – dėstė spe cialistas. – Žinoma, kai kuriems sportininkams Europos čempio natas bus viršūnė. Kiti atletai ti kisi, kad didžiausias ir svarbiau sias prizas čempionate – tiesiog patekti į olimpinę komandą.“ Treneris neslėpė, kad prieš sa vaitę džiaugėsi, kai sprinterė Li na Grinčikaitė įvykdė olimpinį B normatyvą ir prisijungė prie šių metų Lietuvos olimpiečių. „Visa da ja tikėjau. Žinojau, kad anks čiau ar vėliau ji iškovos kelialapį į Londono žaidynes. Svarbu, kad normatyvas pasiektas pačiu laiku – dabar galima bus ramiai ruoš tis ir neprireiks papildomų star tų. Šiais metais L.Grinčikaitei šiek tiek trukdė traumos, tačiau jau dabar matau, kad jos sporti nė forma gerėja pagal grafiką“, – kalbėjo treneris. Jis priminė, kad olimpiniais metais į Europos čempionato programą nėra įtrauktas marato nas ir sportinis ėjimas, o pagrin dinės Europos lengvosios atle tikos šalys: Vokietija, Didžioji Britanija, Rusija, Prancūzija, Is panija, Italija ir Lenkija – siunčia į Suomijos sostinę visiškai sukom plektuotas komandas. Treneris teigė, kad jo nė kiek nenustebino dukart olimpinio čempiono disko metiko Virgi lijaus Aleknos sprendimas ne dalyvauti Europos čempionate. „Apie tai buvo kalbėta ir sezono pradžioje, todėl nenustebau. At letas nuosekliai ruošiasi olimpi nėms žaidynėms. Manau, įverti nus Virgilijaus stažą, sprendimas nedalyvauti Europos pirmeny bėse yra labai logiškas“, – sakė K.Jezepčikas.
24
mūsų lengvaatlečiai varžysis Helsinkyje.
Algirdo Paulausko treniruojama Lie tuvos moterų krep šinio rinktinė vyk do šalies krepšinio federacijos iškel tą planą. Atrankos varžybose į Euro pos pirmenybes lie tuvės iškovojo ant rąją pergalę – 78:64 Kaune įveikta Slo vakijos rinktinė.
Svarstyklės: Lietuvos rinktinė padarė net 22 klaidas, tačiau tai nesut
rukdė mūsiškėms iškovoti įspūdingą pergalę.
Tomo Raginos nuotr.
Reabilitavosi po pralaimėjimo Slovėnijoje Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Savoje aikštelėje lietuvaitės išlie ka nenugalimos. Anksčiau lietuvės 88:47 nepaliko vilčių olandėms, ta čiau svečiuose netikėtai kluptelėjo prieš kol kas be pralaimėjimų žen giančias slovėnes 68:79. Su dviem pergalėmis A.Paulausko auklėtinės C grupėje užima antrąją vietą. Į Se nojo žemyno moterų krepšinio pir menybių finalo etapą, kuris 2013 m. birželio 15–30 d. vyks Prancūzijoje, pateks dvi geriausios grupės ekipos. Lemiamą pranašumą Lietuvos rinktinė susikūrė ketvirtajame kė linyje. Svarbiausiomis mačo mi nutėmis puikiai rungtyniavo rink tinės lyderės Sandra Linkevičienė, Marina Solopova ir Gintarė Petro nytė. Visos jos ir buvo rezultaty viausios šeimininkių komandoje. Nepaisant pergalės, rinktinės vairininkas neliko patenkintas sa vo auklėtinių pasirodymu. A.Pau lauskas pažymėjo, kad mūsiškės suklydo net 22 kartus ir 19 sykių
leido slovakėms atkovoti kamuolį po savuoju krepšiu. „Tikrai džiaugiuosi šia pergale, nes laimėti 14 taškų pridarius tiek klaidų ir dar taip prastai kovojant po savuoju krepšiu yra tikras stebuk las. Kai ko vis dar nesuprantu. Kai kurios jaunos žaidėjos sutrinka ir iš baimės nesinaudoja tuo, ką moka. Nors jos tikrai turi visas galimybes žaisti gerai“, – teigė strategas. Anot jo, šiame mače labai svarbus buvo lyderių indėlis. „Lemiamomis akimirkomis gerai sužaidė pagrin dinės žaidėjos – S.Linkevičienė, M.Solopova, savo žodį tarė G.Pet ronytė, ir ginantis, ir puolant labai padėjo Kamilė Nacickaitė. Mergi nos paskutinėmis minutėmis susi kaupė lemiamam šturmui ir laimė jome“, – džiaugėsi strategas. Antra pagal rezultatyvumą Lie tuvos ekipoje buvusi M.Solopova gyrė komandinę dvasią. „Po pralai mėjimo Slovėnijoje labai norėjome reabilituotis. Žaidėme tikrai gerai, visa komanda kovojo iki rungtynių pabaigos. Dabar turime pamiršti
Rezultatas Lietuva–Slovakija 78:64 (17:18, 17:17, 20:16, 24:13). S.Linkevičienė 21 taškas, M.Solopova 19, G.Petronytė 17 / R.Vynuchalova 13, L.Kupčikova 11, G.Kubatova ir E.Lawless po 9.
C grupė Komanda
1. Slovėnija 2. Lietuva 3. Slovakija 4. Belgija 5. Nyderlandai
Perg. Pral.
3 2 1 0 0
0 1 1 2 2
Taškų sant.
201:191 234:190 128:127 108:127 99:154
šias rungtynes ir rengtis mačui su belgėmis“, – sakė gynėja. Kitose šios grupės rungtynėse lyderė Slovėnija namuose laimėjo prieš Nyderlandus 68:52. Dabar Lietuvos rinktinės laukia dvi išvykos iš eilės – birželio 23 d. į Belgiją, ir birželio 30 d. – į Nyder landus.
Olimpinėje rinktinėje – ir devyn Mantas Stankevičius Lietuvos šiuolaikinės penkiako vės olimpinė rinktinė pagausėjo. Po tarptautinės federacijos sporti ninkų reitingavimo į olimpinį trau kinį įšoko devyniolikmetė Gintarė Venčkauskaitė.
Kelialapius į Londoną jau anksčiau savo kišenėse turėjo Justinas Kin deris ir Laura Asadauskaitė.
Duetas: Londono olimpinėse žaidynėse Lietuva turės dvi penkiakovi
ninkes – G.Venčkauskaitę (kairėje) ir L.Asadauskaitę. Alfredo Pliadžio nuotr.
– Kaip reagavote sužinoję, kad G.Venčkauskaitė pateko į Lon dono olimpines žaidynes? – paklausėme Lietuvos šiuolaikinės penkiakovės federacijos (LŠPF) prezidento Viktoro Majausko. – Tai mums buvo labai maloni žinia. Šiek tiek nustebome. Žinoma, tikė jomės kelialapio, tačiau buvome at sargūs, kadangi žinojome Gintarės
rezultatą Pasaulio taurės finale, kur sportininkė liko 26-a. Kai tik sužino jome reitingus, apsidžiaugėme. Nu džiuginome ir Lietuvos tautinį olim pinį komitetą (LTOK). Jie, aišku, iš vienos pusės nudžiugo, iš kitos – rei kės ieškoti daugiau pinigų (juokiasi). – Sportininkei dar tik devynio lika metų, o jau laukia startas olimpinėse žaidynėse... – Kai G.Venčkauskaitė grįžo iš Pa saulio taurės finalo, pagalvojau, kad jai dar viskas prieš akis. Pa sakiau sportininkei, kad viskas bus gerai, o štai dabar tokia situaci ja, kurią galima drąsiai pavadinti „neprisikalbėjome“. Mūsų trene riai neretai yra prietaringi – pro gnozuoti kelialapių nedrįsta. – Greičiausiai į olimpines žai dynes planavote siųsti daugiau
sportininkų? Olimpinis vice čempionas Edvinas Krungol cas liko be kelialapio. Tai buvo šio sezono staigmena? – Iš jo tikėjomės kelialapio, tačiau nesupratome, kas nutiko. Atrodo, sportininkui netrūksta kovingu mo, kūnas – sportiškas. Visi fiziniai duomenys yra, tačiau šiais metais jam nesisekė varžybose, nepavyko parodyti gerų rezultatų, todėl da bar jo į varžybas nebeleisime. – Bet pats sportininkas buvo užsiminęs apie 2016 m. olim pines žaidynes. – Manau, kad apie olimpines žai dynes po ketverių metų jis tikrai ne galvoja. Tai būtų sudėtinga. Šiuo laikinės penkiakovės jaunimas iš viso pasaulio auga. Edvinui šiuo metu yra 38-eri, po ketverių metų bus 42-eji. Ar galime įsivaizduo
11
penktADIENIS, birželio 22, 2012
sportas
Nepolitikuoja ir gerbia varžovus Europos futbolo pirmenybėse – lemiamų kovų metas. Vakar vėlai vakare Varšuvo je ketvirtfin alių maratoną pradėjo Portugalija ir Čekija, o šiandien Gdanske į kovą stos Vokietijos ir Graikijos rinktinės. Mudu susita rėme, kad ji nesikiš į futbo lą, o aš – į politi ką.
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Kratosi politinio konteksto
Politinio prieskonio šių metų čem pionate netrūko. Nors prieš šian dien vyksiantį mačą buvo prisi mintas vis didėjantis Vokietijos vyriausybės spaudimas Graikijai dėl nevykdomų reformų stengiantis išlaikyti stabilią padėtį euro zono je, Europos vicečempionų strategas Joachimas Löwas į politines ir eko nomines spekuliacijas nesileido. 52-ejų strategas žurnalistams pateikė šmaikštų atsakymą. „Mūsų santykiai su Angela Merkel (Vokie tijos kanclere – aut. past.) yra ge ri. Mudu susitarėme, kad ji nesikiš į futbolą, o aš – į politiką“, – geros nuotaikos neslėpė J.Löwas. Vokietija – vienintelė šio čem pionato ekipa, pirmąjį varžybų etapą įveikusi be nuostolių. „Savo planą vykdome be priekaištų, ta čiau žinome savo problemas ir pa sistengsime žaidimą dar labiau pa tobulinti“, – atviravo J.Löwas. Politinio konteksto kratėsi ir graikai. „Esame čia ne tam, kad po litikuotume. Turime reprezentuoti savo šalį ir net jei visas pasaulis ži no apie mūsų šalies krizę, manau, kad šiuo metu ne tai yra svarbiau sia. Svarbiausia, kad galime vilkėti nacionalinės rinktinės marškinė lius su savo šalies vėliava. Ginsime savo ir savo tautos garbę“, – tvirti no saugas Kostas Katsouranis. Revoliucija – ne už kalnų
Kol ketvirtfinalių dvikovų laukia Ukraina, šioje šalyje toliau verda diskusijos dėl skandalingo veng rų arbitro Viktoro Kassai sprendi mo neįskaityti šeimininkų įvarčio į anglų vartus. Nuošalyje neliko ir garsiausias visų laikų futbolo arbitras Pierluigi Collina. Žymusis italas pripažino, kad tame epizode buvo padaryta klaida. Jis teigė, kad vengrų teisė
– LŠPF kartą jau buvo „apvogta“ – Donata Rimšaitė išvyko į Rusi ją. Nebijote, kad tai gali pakarto ti ir kiti jauni sportininkai? – Pasakysiu paprastai. Vieninte lis dalykas, apie kurį reikia gal voti šioje situacijoje, – gaunama nauda iš tokio eksporto. Juokau ju. Iš esmės šiuo metu turime ne mažai gerų jaunų sportininkų, ku rie yra verti ateities medalių. Turiu galvoje seseris Emiliją ir Ievą Sera pinaites, Liną Matulevičiūtę, Luką Kontrimavičių. Negalvojame apie tai, kad jie ruošiasi palikti šalį. Jaunimo pasiekimai tiesiog džiu gina, matome perspektyvas ir tuo džiaugiamės.
1. Dickas Advocaatas (Rusija, 7 mln. eurų per metus), 2. Cesare Prandel li (Ital ija, 3 mln.), 3. Joachimas Lö was (Vok iet ija, 2,5 mln.), 4. Roy‘us Hodgs on as (Angl ij a, 2 mln.), 5. Bertas van Marw ijkas (Nyderlan dai, 1,8 mln.), 6. Giovann i Trapat toni (Airija, 1,5 mln.), 7. Vicente Del Bosque (Ispan ija, 1,5 mln.), 8. Pau lo Bento (Port ugal ija, 1,5 mln.), 9. Laurent‘as Blanc‘as (Prancūzija, 1,2 mln.), 10. Olegas Blochinas (Ukrai na, 0,6 mln.), 11. Fernando Santosas (Graik ija, 0,5 mln.), 12. Erikas Ham rénas (Šved ija, 0,4 ,mln.), 13. Mor tenas Olsenas (Danija, 0,39 mln.), 14. Franciszekas Žmuda (Lenk ija, 0,3 mln.), 15. Michalas Bilekas (Če kija, 0,2 mln.), 16. Slavenas Bil ićius (Kroatija, 0,16 mln.).
Vengro nebus
Santūrus: vokiečių rinktinės strategas J.Löwas su šalies kanclere A.Merkel yra geri bičiuliai,
tačiau prieš ketvirtfinalio dvikovą nesileido į spekuliacijas apie politinius Vokietijos ir Graiki jos santykius. „Reuters“ nuotr.
jas ir jo asistentai turnyre daugiau darbo neturės, tačiau kritikos jiems nepareiškė. Italas pabrėžė, kad jei gu pasiliktų dirbti toliau, V.Kassai jaustų pernelyg didelį spaudimą. Iki šiol konservatyvaus požiū rio laikęsis Tarptautinės futbo lo federacijos (FIFA) prezidentas Seppas Blatteris taip pat, atrodo, atlyžo. Po skandalu pasibaigusių rungtynių Donecke šveicaras pa reiškė, kad vartų linijos kontrolės technologijos tapo būtinybė. „Po šių rungtynių vartų linijos kontro lės technologija daugiau nėra al ternatyva, o tapo būtinybė“, – tei gė FIFA vadovas. Šiuo metu FIFA bando dvi skir tingas sistemas, kurios turėtų padė ti teisėjams nuspręsti, ar kamuolys kirto vartų liniją. Šią technologi ją formaliai bus leista naudoti lie pos 5 d. Tai sankcionuos Tarptau tinė futbolo asociacijų taryba.
Vis dėlto technologijų diegimo futbole oponentas ir kritikas UE FA prezidentas Michelis Platini ir jo bendražygis P.Collina kol kas laikosi savo. „Šiame čempiona te arbitrai dirba gerai. Per 24 ma čus jie priėmė apie 302 sprendi mus. 289 iš jų buvo teisingi, o 13 – ne. Tai reiškia, kad teisėjo teisin gų sprendimų procentas – 95,7“, – teigė šešis kartus FIFA geriau sio arbitro apdovanojimą pelnęs P.Collina. Rusams – tikras pragaras
Niekaip su grupės varžybose pa tirtu fiasko negali susitaikyti am bicingieji rusai. Vakar paaiškėjo, kad sensacingai paskutines A gru pes rungtynes graikams pralaimė ję ir už atkrintamųjų varžybų borto likę Rusijos rinktinės futbolininkai dar Lenkijoje sulaukė savų sirgalių užgauliojimų.
niolikmetė penkiakovininkė ti tokio amžiaus sportininką olim pinėse žaidynėse? Nelabai. Žinoma, pasaulyje visko būna, tačiau kol kas vilčių su juo nesiejame.
Trenerių atlyginimai
– Ar Rusijos šiuolaikinės pen kiakovės federacija jau aprimo? – Rimti Rusijos žmonės jau seniai su prato, kad nieko nebus įmanoma pa keisti po priimto LTOK sprendimo ne leisti Donatai atstovauti kaimyninei šaliai. Kai kurie aprimo, tačiau da lis sporto valdininkų nori pasireikšti keldami triukšmą, kuris beprasmiš kas. Tiesiog tai noras likti dėmesio centre, tačiau dabar – viskas ramu. Savaitgalį Maskvoje vyko varžybos, į kurias rusai pakvietė ir mūsų sporti ninkus. Trečioje vietoje buvo D.Rim šaitė, ketvirta liko L.Asadauskaitė. Jas skyrė tik 20 taškų. Niekas neži no, ar tai yra tikri rezultatai. Gal ru sai norėjo suorganizuoti garbės susi tikimą, kuriame visas pasaulis turėjo pamatyti, kuri sportininkė yra stip resnė. Rusai vis dar žaidžia žaidimus. Mes į tai nekreipiame dėmesio – tai buvo komercinis turnyras, kurio pri
zinis fondas nemažas, o Laurai tai buvo puikus jėgų patikrinimas. – Sakykite, ar nestebina, kad šiuolaikinė penkiakovė trau kia jaunimą? – Tai – riteriška sporto šaka. Įsi vaizduojame, kad riteris yra gar bės žmogus. Būtent tai svarbu mū sų sporte. Jeigu yra pereinama prie komercijos ir materialių sie kių, šiuolaikinė penkiakovė neten ka prasmės. Manau, tai ir traukia jaunus ir garbingus žmones. – Žinau, kad nemėgstate klau simo apie prognozes, tačiau... – Tikrai nemėgstu šio klausimo, nes sportininkai ir treneriai vėliau ma ne bara (juokiasi). Pasakysiu trum pai: jeigu nesitikėtume medalių, nematytume prasmės vykti į olim pines žaidynes.
Apie čempionų titulą prieš pir menybes svaičioję šios šalies žur nalistai ir sirgaliai saviškiams už kūrė tikrą pirtį. Į rimtą akistatą su įniršusiais aistruoliais vos tik grį žus į Varšuvos „Bristol“ viešbu tį teko stoti rinktinės kapitonui Andrejui Aršavinui. Sirgaliai plūdo Sankt Peterburgo „Zenit“ žvaigždę už beviltišką pasirodymą ir kalti no, kad rinktinės žaidėjai nesuge bėjo už nuviliantį žaidimą atsipra šyti gausiai Lenkijos stadionuose juos palaikiusių aistruolių. Pana šiai kliuvo ir Romanui Pavliučen kai, Romanui Širokovui ir net tris įvarčius šiame turnyre įmušusiam jaunajam Alanui Dzagojevui. Žiniasklaidos atstovų pagrindi niu taikiniu tapo rinktinės strate gas Dickas Advocaatas. Rusai įsiu to, kad treneris pirmą interviu davė ne jiems, o savo gimtosios šalies dienraščiui „Algemeen Dagblad“.
UEFA paskelbė, kurie keturi teisė jai dirbs per ketv irtfi nal io rungt y nes. Tai anglas Howardas Webbas (Čekija–Portugalija), slovėnas Da miras Skom ina (Nyderlandai–Da nija), italas Nicola Rizzol i (Ispani ja–Prancūzija) ir por tugalas Ped ro Proenca (Anglija–Italija). Pusfi nalių ir finalo teisėjų pavardės bus paskelbtos vėliau.
Maža to, tikru smūgiu į paširdžius žurnalistams tapo trenerio pareiš kimas, kad kitokio rezultato buvo tikėtis sunku, nes „Rusijoje nėra futbolo žvaigždžių“. Tuomet iš karto buvo prisimin ta, kad, gaudamas 7 mln. eurų me tinį atlyginimą, D.Advocaatas buvo brangiausiai apmokamas trene ris tarp visų „Euro-2012“ dalyvių. Maža to, visų likusių trijų A grupės komandų treneriai kartu per metus uždirba tik 1 mln. eurų. Dar prieš šį čempionatą D.Ad vocaatas buvo pareiškęs, kad nuo rudens kelsis gyventi į Nyderlan dus ir treniruos „PSV Eindhoven“ ekipą.
12
penktADIENIS, birželio 22, 2012
pasaulis
5
tūkst., arba beveik dešimtadalį, darbuotojų žada atleisti Prancūzijos oro linijų bendrovė „Air France“.
Pavojaus signalas
Pilotas dezertyras
Švedija sustiprino savo atominių elektrinių apsaugą, nes prie vienos jų buvo rastas sunkvežimis su sprogmenimis. Sprogsta mosios medžiagos, prie kurių nebuvo jo kio sprogdiklio, buvo rastos trečiadienį per įprastą patikrinimą pramoninėje teri torijoje netoli Ringhalso atominės elekt rinės šalies pietvakariuose. Teisėsaugos pareigūnai tiria sabotažo versiją, bet įtariamieji kol kas nenustatyti.
Jordanijos šiaurėje esančioje oro pajėgų bazėje vakar nutūpė Sirijos naikintuvas „Mig-21“. Pilotas kreipėsi į karalystės va dovus su prašymu suteikti jam politinį prieglobstį. Anksčiau Sirijos valdžia pra nešė, kad dispečeriai prarado ryšį su pul kininku Hassanu Hamada, kai jis vykdė treniruojamąjį skrydį. Pernai kovą prasi dėjęs konfliktas Sirijoje jau nusinešė dau giau nei 15 tūkst. žmonių gyvybę.
Teisingumo ministras trenkė durimis Latvijos teisingumo ministras vakar paskelbė, kad atsistatydi na dėl nesutarimų su premjeru Valdžiu Dombrovskiu žydų nuo savybės restitucijos klausimu.
Gaidis Bėrzinis sakė, kad atsista tydina premjerui primygtinai pa reikalavus įkurti naują komisiją, kuri tirtų nuosavybės restitucijos per Antrąjį pasaulinį karą nužu dytų Latvijos žydų giminaičiams klausimą. G.Bėrzinis tvirtino, jog anks tesnė komisija jau išsprendė res titucijos klausimą 2010 m. pa rengtoje ataskaitoje. „Atsižvelgiant į premjero ir tei singumo ministro skirtingą su pratimą dėl nekilnojamojo tur to perdavimo žydų religinėms ir socialinėms organizacijoms, su siklostė situacija, kai ministras daugiau nebegali produktyviai dirbti“, – teigiama G.Bėrzinio pareiškime, kuris ketvirtadienį ryte buvo paskelbtas ministerijos tinklalapyje. G.Bėrzinis kaltina premjerą dėl žydų organizacijų lobizmo darant politinį spaudimą įkurti naują ko misiją ir priduria, kad tai paveiks ministerijos galimybes dirbti sa vo darbą. Nepaisydamas pasitraukimo G.Bėrzinis, kuris buvo savo par tijos kandidatas į premjerus per 2011 m. parlamento rinkimus, Latvijos visuomeninei televizi jai LNT sakė, kad jo Nacionali nis aljansas lieka įsipareigojęs
V.Dombrovskio koalicinei trijų partijų vyriausybei. Visgi ekspertai tvirtina, jog tei singumo ministro žingsnis išryš kino dideles problemas valdan čiųjų gretose. Sociologas Aigaras Freimanis teigė, kad žydų klau simas nėra vienintelis įtrūkimas koalicijoje ir tai nebuvo vienintelė priežastis, dėl kurios G.Bėrzinis paliko postą. Ekspertas priminė koalicijos partnerių nesutarimus dėl banko „Hipotēku banka“ įsta tinio kapitalo didinimo ir netgi tokių „buitinių“ klausimų, kaip uostų valdybos narių skyrimai. Latvijos parlamento pirmi ninkė Solvita Abuoltinia G.Bėrzi nio sprendimą pavadino neapgal votu ir neatsakingu, bet pažadėjo, kad partneriai stengsis išsaugo ti koaliciją. Taip pat ji kritikavo bandymus suklaidinti Latvijos visuomenę, kad žydų nuosavybės restitucija yra svarbiausias poli tinės darbotvarkės klausimas. Žydų nuosavybės restitucijos klausimas yra opus Baltijos vals tybėms. Latvijoje 70 tūkst. iš 85 tūkst. prieš karą gyvenusių žydų karo metais buvo išžudyti, kai kuriais atvejais – bendrininkaujant vie tos gyventojams. Tačiau kai kurie latviai teigia, jog nepriklausoma Latvijos vals tybė negali būti laikoma atsakinga už nacių ir sovietų dominavimo laikais įvykdytus karo nusikalti mus bei turtinius nuostolius. BNS inf.
Aukščiau siojo teis mo verdik tas privers politikus dukart pa galvoti prieš nau dojantis savo įga liojimais ir valstybės biudžetą naudojant asmeni niams inte resams.
Pacientas: ekspremjerą A.Năstase ligoninėje aplankę draugai ir bendražygiai sakė, kad
jo būklė stabili, jis yra sąmoningas.
Nusižudyti nepavyko
Gydytojai vakar traukė kulką iš kaklo buvusiam Rumunijos premjerui Adrianui Năstase, kuris bandė nusižudyti po to, kai teismas paliko galioti jam skirtą kalėjimo bausmę. Būklė stabili
61 metų ekspremjeras sau į gerklę šovė į jo namus atėjus dviem poli cininkams, kurie turėjo nulydėti jį į kalėjimą. Politikas paprašė leidi mo pasiimti kelias knygas, išėjo iš kambario, po kelių sekundžių ban dė nusišauti, po to buvo skubiai iš vežtas į ligoninę. Bukarešto ligoninės gydytojai vakar atliko operaciją, kad išimtų A.Năstase gerklėje įstrigusią kulką. Politiko draugai ir bendražy giai, aplankę jį ligoninėje, sakė, kad paciento būklė stabili, jis yra sąmoningas. „Tikiuosi, kad jis pa sveiks“, – sakė pirmtaką ligoninė je aplankęs dabartinis Rumunijos premjeras Victoras Ponta. Korupcinė schema
Spaudimas: Latvijos premjeras V.Dombrovskis primygtinai reikalau
ja steigti naują komisiją ir iš naujo nagrinėti žydų nuosavybės resti tucijos klausimą. AFP nuotr.
AFP nuotr.
Rumunijos aukščiausios instan cijos teismas trečiadienį atmetė A.Năstase apeliaciją dėl nuo sprendžio korupcijos byloje, ku rią atidžiai stebėjo ES. 61 metų A.Năstase, kuris 2000–2004 m.
vadovavo socialdemokratų vyriau sybei, buvo nuteistas dvejiems me tams kalėjimo, nes, siekdamas bū ti perrinktas, pasisavino maždaug 1,5 mln. eurų savo 2004 m. rinkimų kampanijai. Prokurorai sakė, kad valstybinės institucijos ir privačios įmonės bu vo spaudžiamos dalyvauti viename 2004 m. statybų konkurse, kurio dalyvavimo mokesčiai pereida vo per kelias sąskaitas, o galiausiai būdavo skiriami A.Năstase prezi dentinės kampanijos plakatams. Nors A.Năstase tuo metu buvo vyriausybės vadovas, jis buvo nu teistas kaip Socialdemokratų parti jos, kurios kandidatas buvo, lyderis. Ekspremjeras griežtai neigė jam pateiktus kaltinimus, tvirtino ta pęs politinio teismo auka ir žadė jo kreiptis į Europos Žmogaus Tei sių Teismą Strasbūre. Dar dvi bylos
Buvusiam premjerui iškeltos dar dvi bylos, jų nagrinėjimas iki galo
nebaigtas, nes prokurorai pateikė apeliacijas. Gruodį A.Năstase buvo išteisintas korupcijos byloje dėl įtartinų 400 tūkst. dolerių, kuriuos esą paveldė jo jo žmona. Sausį politikas lygtinai nuteistas už šantažą ir išteisintas dėl kyšininkavimo. Prokurorai kaltina jį paėmus 630 tūkst. eurų kyšių iš sta tybų bendrovės savininkės mainais į Statybų inspekcijos vadovo postą. Įspėjimas politikams
Organizacijos „Transparency In ternational“ 2011 m. ataskaito je Rumunija, 2007 m. įstojusi į ES, vadinama viena labiausiai korum puotų Bendrijos valstybių. Briuselis ragina Bukareštą akty viau kovoti su korupcija, ypač giliai įsišaknijusia teisinėje sistemoje, kuriai didelę įtaką daro politikai. „Manau, viskas, kas buvo daroma pastaraisiais metais reformuojant Rumunijos teisinę sistemą, paga liau pradeda duoti rezultatų, – sa kė tyrimų centro „Expert Forum“ korupcijos ekspertė Laura Stefan. – Aukščiausiojo teismo trečiadienio verdiktas atveria naują erą Rumuni jos teisėtvarkos istorijoje, kur teisė jai nebebijo teisti įtakingų žmonių. Tai privers politikus dukart pagal voti prieš naudojantis savo įgalio jimais ir valstybės biudžetą naudo jant asmeniniams interesams. Tai labai stiprus įspėjimas.“ BNS, AFP inf.
13
penktADIENIS, birželio 22, 2012
menas ir pramogos
KGB istorija Vilniuje sudomino italus Italų kino kūrėjas Maxi Dejoie pradeda naują dokumentinio kino projektą apie buvusį KGB kalėjimą Vilniuje. Rudens pra džioje M.Dejoie su operatoriumi atvyks į Lietuvą pradėti filmo parengiamųjų darbų.
Pilnametražis dokumentinis filmas remsis tikromis istorijomis žmo nių, kurie devintajame dešimtme tyje buvo kalinami ar tardomi KGB kalėjimo rūmuose.
Maxi Dejoie:
Mane ištiko nuostaba suvokus, kad eilinis Vakarų europietis be veik nieko nežino apie sovietų nusikaltimus Baltijos valstybėse. Filmo pavadinimas – „пять(5)“. Skaičius penki – tai numeris KGB padalinio, skirto bet kokiai antiso vietinei veiklai menininkų, moks lininkų, pedagogų ar jaunų žmonių aplinkoje sekti. Šio padalinio dar
bo metodika apėmė kontržvalgybą, fizinius ir psichologinius kankini mus, skubias egzekucijas. Skaičius 5 atsispindės ir filmo kompozicijoje – filmas suskirstytas į penkis skyrius, liudytojų lūpomis bus papasakotos penkios istorijos. „Kai pirmą kartą apsilankiau Ge nocido aukų muziejuje, buvau pri trenktas ir šokiruotas. Tačiau grį žusį į Italiją mane ištiko dar didesnė nuostaba suvokus, kad eilinis Va karų europietis, toks kaip ir aš, be veik nieko nežino apie sovietų nu sikaltimus Baltijos valstybėse, ypač paskutiniuoju jų imperijos gyvavi mo dešimtmečiu“, – savo įspū džiais dalijosi režisierius, pirmąkart susidūręs su šiuo tamsiu Lietuvos istorijos puslapiu. Kino kūrėjai savo pasakojime koncentruosis į paskutinį sovietų imp er ijos deš imtm etį. Tai lai kotarpis, antras pagal svarbą po
Tarpukario metraštininkas Lietuvos nacionaliniame muzieju je vakar atidaryta vieno žinomiau sių tarpukario Lietuvos fotografų Vytauto Augustino fotografijų pa roda „Tėvynė Lietuva“. Ji skirta fotografo 100-osioms gimimo me tinėms.
Parodoje eksponuojama tik ne didelė dalis tarpukario fotografo V.Augustino palikimo, kurį jis pa dovanojo Lietuvai, Nacionaliniam muziejui. Prieš šimtmetį Lietuvoje gimęs V.Augustinas pradėjo fotografuoti gimtuosiuose Leliūnuose, jų gyven tojams darė paso nuotraukas. Tre čiajame dešimtmetyje persikėlęs į Kauną pradėjo dalyvauti Lietuvos fotografijos mėgėjų sąjungos veik loje, o 1937-aisiais jau buvo įvertin tas tarptautinėje Paryžiaus meno ir technikos parodoje – už fotografijas apdovanotas aukso medaliu. 1944-aisiais V.Augustinas pasi traukė į Vakarus, po 50 metų grįžo į Lietuvą, 1999-aisiais čia ir mirė. „Grįždamas į Lietuvą jis mums atsiuntė daugiau kaip 2 tūkst. ne gatyvų – visą savo archyvą. Kai jis išvyko, pasiėmė tik medinį la
gaminėlį su negatyvais ir grįžęs mums jį grąžino“, – pasakojo Lie tuvos nacionalinio muziejaus di rektorė Birutė Kulnytė. V.Augustino nuotraukas šiai pa rodai parengė ir atspaudė fotogra fas Algirdas Juodis. Pasak muzie jaus direktorės, jose – Pirmosios Lietuvos Respublikos panorama. Eksponuojamose fotografijose – 1940-ųjų Vilniaus ir Kauno archi tektūra, miestų panoramos, Lietu vos peizažai. Taip pat yra nuotraukų, darytų 1945–1949 m., kai fotografas gy veno vadinamosiose dipukų stovy kose Vokietijoje ir fiksavo lietuvių gyvenimą. „V.Augustino fotografija apėmė beveik visą Lietuvos gyve nimą, ir praėjus 60 metų matome, jog svarbu buvo ne tai, kad viską fotografavo, bet kad jis suvokė, ką fotografavo, todėl tai vertinga, nes mes tokių darbų iš Pirmosios Res publikos beveik neturim, mums tai yra kaip epochos liudininkas“, – sakė B.Kulnytė. V.Augustino paroda „Tėvynė Lietuva“ Nacionaliniame muzie juje veiks iki rugsėjo pabaigos. VD, lrt.lt inf.
Žvilgsnis: V.Augustinas fiksavo Vilniaus ir Kauno architektūrą, miestų
panoramas, Lietuvos peizažus.
Vytauto Augustino nuotr.
Dosjė
Įspūdžiai: Genocido aukų muziejuje apsilankę Italijos kino kūrėjai bu
vo šokiruoti to, ką sužinojo apie mūsų tautos praeitį.
Stalino periodo; valdė daugiausia Jurijus Andropovas (buvęs KGB va das) ir vadinamosios perestroikos šauklys Michailas Gorbačiovas. Pask ut inys is Sov ietų Sąjungos dešimtmetis vadinamas KGB auk so amžiumi. Būtent šiuo periodu saugumo komitetas maksimaliai išplėtojo savo veiklos tinklą, su švelnino bausmes ir pasinaudo damas dėl to silpstančiu visuo menės budrumu nuožmiai kovojo su disidentais ir kitais „valstybės saugumui grėsmę keliančiais as menimis“.
Indrės Kažukauskaitės (BFL) nuotr.
Ambicingo režisieriaus M.De joie tikslas yra sukurti KGB rea lybės meninį įvaizdį, suformuotą iš skirtingų to laikotarpio per spektyvų. Filme kalbės žmonės, kurių gyvenimui vienaip ar ki taip darė įtaką KGB – kaliniai, disidentai, agentai, KGB kalėjimo darbuotojai. Kiekvienas skyrius bus kuria mas panaudojant įvairias medijų formas – reportažinę ir pastaty minę dokumentiką, animaciją, fo tografiją. Kiekvienas šių vaizdinių sprendimų bus priemonė tiksliai
M.Dejoie gimė Turino mieste 1987 m. ir jau būdamas tryl ikos pradėjo kurti filmus. Jis pastatė daugiau nei dešimt trumpametražių filmų, ku rie buvo rodomi tokiuose tarptau tiniuose festivaliuose kaip Turino, Genujos kino festivaliai, Londono moksl inės fant ast ikos fest ival is, Niujorko nepriklausomo kino festi valis ir kt. Kino kūrėjas montuoja ir režisuoja televizinę dokumentiką. „Gerberio sindromas“ („The Gerber Syndrome“) – debiutinis pilnamet ražis filmas, sėkmingai pristatytas daugiau nei 14-oje tarptautinių fes tivalių. Vienas jų – 2012 m. tarptauti nis kino festivalis „Kino pavasaris“.
personažų pasakojamai emocinei patirčiai perteikti. „Mano planuose šis filmas netaps istoriniu-politiniu sovietinės Lie tuvos portretu, jau vien dėl to, kad, mano nuomone, istorinis mikrokli matas yra pernelyg jautrus bet ko kiems istoriniams ar politiniams apibendrinimams. Esu įsitikinęs, kad individualios žmonių istorijos gali atskleisti kur kas dramatiškes nius žmonijos ir istorijos skrespjū vius pačia universaliausia šių sąvo kų prasme“, – sakė kino kūrėjas. VD inf.
14
penktADIENIS, birželio 22, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Profsąjungų rūmų Kolonų salėje, V.Mykolaičio-Putino g. 5. Kada? Nuo šiandien. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „Vartai“, Vilniaus g. 39. Kada? Iki birželio 27 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „Kairė–dešinė“, Latako g. 3. Kada? Nuo birželio 26 d. Kiek? Nemokamai.
Kinijos tradicijos
Suvaldyti šviesą
Dvi parodos iš Švedijos
Parodoje „Kinijos ir pasaulio tradicijos, ritualai, šventės“ ekspo nuojami geriausi tarptautinio konkurso „Humanity Photo Awards 2011“ dalyvių darbai. Šis fotografijų konkursas vyksta kas dvejus metus Kinijoje, o jį organizuoja Kinijos folkloro fotografijos asocia cija, bendradarbiaudama su UNESCO.
Vilniuje pristatomi jauno tapytojo Karolio Vaivados darbai. Šiais metais tapybos magistro studijas baigęs menininkas siekia įvaldy ti natūralią šviesą ir jos atspindžius. Savo kuriamiems objektams, jo paties vadinamiems paveikslais, Karolis naudoja veidrodžius ir sidabriniais dažais padengtą organinį stiklą.
Sostinėje pristatomos iškart dvi švedų menininkų – Ninos Bonde son ir Björno Bredströmo – parodos. Abu autoriai yra ne kartą viešėję Lietuvoje, jų kūryba jau pažįstama mūsų auditorijai: Vilniaus grafik os meno centre B.Bredströmas parodą surengė 2002-aisias, o N.Bondeson – 2008-aisiais.
Kur? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. Kada? Birželio 24 d. 17 val. Kiek? 14 litų.
Kur? Nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. Kada? Birželio 28 d. 19 val. Kiek? 42–102 litai.
Kur? Šv. Jono gatvės galerijoje, Šv. Jono g. 11. Kada? Iki birželio 30 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? VU Botanikos sode Kairėnuose, Kairėnų g. 43. Kada? Liepos 1 d. 19 val. Kiek? 30 litų.
Niūri skandinaviška istorija
„Ana Karenina“ šokio scenoje
Erdvinės kalbos tekstai
Svečiuose – tenoras iš Dominikos
Filmo „Velnių salos karalius“ istorija nukelia į 1915-ųjų žiemą Norvegijoje. Bastiojos saloje jau antrą dešimtmetį veikia nepaklusnių berniukų internatas. Saloje tvarka geležinė, bausmės – psi chologinės ir fizinės.
Gyvenimas pagal taisykles priešinamas tikram gyvenimui ir gyvam žmogui. Tai tik viena iš temų, kurias choreografė Anželika Cholina nag rinėja savo dviejų dalių šokio spektaklyje „Ana Karenina“.
„Mano skulptūros yra erdvinės kalbos tekstai, pa sakojantys apie mano minties ir rankų amžinąją kelionę... Aš noriu grįžti į ne tokį technologišką pasaulį“, – apie savo kūrinius kalba menininkas Arvydas Ališanka.
Viln iuj e sveč iuos is sol ist as Otil io Castro iš Dom in ikos Respubl ikos, jam prit ars Šv. Kris toforo kam er in is orkestras. Tai – jaun as te noras, žav int is graž iu tembr u, vid ine jėga ir aistra.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Bėdų turgus. 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (subtitruota laida). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 20.50 Sportas. 20.55 Orai. 21.00 UEFA EURO 2012 apžvalga. 21.30, 22.35, 23.40 UEFA EURO 2012 studija. 21.45 UEFA EURO 2012 ketvirtfinalio rungtynės. Vokietija–Graikija. Tiesioginė transliacija iš Gdansko (Lenkija). 22.30 Loterija „Perlas“. 22.45 UEFA EURO 2012 ketvirtfinalio rungtynės. Vokietija–Graikija. Tiesioginė transliacija iš Gdansko (Lenkija). 23.50 UEFA EURO 2012 apžvalga.
LTV 20.25 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (5). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 Krymo muzikos festivalis 2011. Uždarymo koncertas (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.10 24 valandos (N-7). 16.10 „Meilės miestas“. 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. Orai. 19.15 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“ (2). Svečiai: I.Starošaitė, Ž.Žvagulis, Radži, L.Mikalauskas, „Studentės“, „Nerija“ ir kt. 21.50 Veiksmo f. „Lenktynės su mirtimi“ (JAV, 2011 m.) (N-14). 23.40 Siaubo trileris „Pagieža 3“ (Japonija, JAV, 2009 m.) (S). 1.30 Siaubo f. „Naujasis Veso Kreiveno košmaras“ (JAV, 1994 m.) (S).
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“.
LNK 18.10 val.
7.25 „Simpsonai“. 7.55 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00 „Pasmerkti“. 11.00 Komedija „Kaštonas. Centrinio parko didvyris“ (JAV, 2004 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Kodėl? 20.10 Komedija „Norbitas“ (JAV, 2007 m.). 22.15 Veiksmo f. „DOA. Gyvos arba mirusios“ (JAV, Vokietija, D.Britanija, 2006 m.). 23.55 Komedija „Orų mergaitė“ (JAV, 2009 m.). 1.45 Kriminalinė drama „Išlikimo pamoka“ (JAV, 2008 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Prajuokink mane“. 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“.
TV3 15.40 val.
12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.00 Žinios. 20.15 Verslas. 20.19 Sportas. 20.23 Orai. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Drama „Benamis“ (Rusija 2006 m.) (N-14). 23.40 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 0.40 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 1.45 „Bamba“. Interaktyvus šou suaugusiesiems (S).
Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 8.00, 13.00 Lietuva–Venesuela–Londonas. 8.15, 14.45 Negaliu tylėti. 9.15 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.15 Griūk negyvas! (N-7). 10.35 Padėkime augti. 11.05 Uraganų persekiotojai. Realybės dokumentika (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Ilgai ir laimingai. 15.45 „Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas“ (2) (N-7).
BTV 19.25 val.
16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 16.10 „Didieji politikai. Franklinas Rooseveltas“ (2) (N-7). 17.20 Pasaulio krepšinio apžvalga. 18.20 Griūk negyvas! (N-7). 18.55 „Inspektorius Luisas“ (N-7). 21.00 Reporteris. 21.37 Orai. 21.40 Lietuva–Venesuela–Londonas. 21.55 Vertas kinas. Fantastinė romantinė komedija „Vasarvidžio nakties sapnas“ (Italija, Jungtinė Karalystė, JAV, 1999 m.) (N-7). 0.30 „Zona“ (N-14).
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. 15.00 Automoto. 15.30 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.15 Italijos „Serie A“ lyga. „Juventus“– „Napoli“. 19.15 Triatlonas „Alpe d’Huez“. 20.15 Olimpinės žaidynės. 20.30 Beiruto maratonas. 21.15 Sportas LT. „Bigger’s Better“ bokso turnyras, 2012 m. (2). 22.15 Sporto metraštis. 22.25 Profesionalų boksas. Sh.Mosley ir R.Mayorga. 23.15 Profesionalų boksas. Sh.Mosley ir R.Mayorga.
lietuvos ryto tv 18.55 val.
siūlo darbą Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir penktADIENIS, prekybos agentą.birželio Tel. 8 61122, 452012 000. 957451
Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.
Skambės jaunimo dainos 959483
UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414. 959171
Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 Liepos prad34žio je Vil nius skam 1970, 8 698 551, skambinti darbo bės nuonuo jaunų dienomis 9 iki balsų 16 val. – į sostinė 961027 je vyksiančią moksleivių dai nų šventę „Mūsų vardas – Lietu va“ sugužės per 20 tūkst. jaunų jų dainininkų ir šokėjų iš visos statybos ir remonto Lietuvos. Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoŠven tiniai renginiai sidės44 ja. www.vidinesdurys.lt . Tel.pra 8 689 984, jau e. liepaštas pos 4vidinesdurys@zebra.lt. d. Seimo rūmuose
paslaugos
955284
13 val. bus atidaryta mokslei vių dailės darbų paroda. Liepos Technikos remonto 5-osios popietę sostinę drebins pučiamųjų orkestrųIŠVEŽA paranenaudas. SKUBIAI IR NEMOKAMAI dojamą buitinę techniką šaldytuvus, Muzikan tai gros ir žy–giuos Ro skalbykles, kompiuterinę techtušės aikšvirykles, te bei Ge dimino pro sniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. pek t u iki Min d au g o pa m ink l o. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181 Liepos 6-ąją – Valstybės die ną – jau n ie j i mu z i k an t ai nuo Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilanks tyvo g. ryt131, o ža dins tinę. niuje, Žalgirio tel. (8 5)sos 275 4665; www.pc-help.lt. Senamiesčio gatvėse vyks folk 933624 loro kolektyvų pasirodymai, ku rie įsilies į valstybinės šventės Kelionių ginius.saugiai, 19 val. Ving io par Iš/įren Londoną greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome ikijidurų. Tel. 8 ke nu skambės pirmie Dainų 687 58nos 503,akor +44d778 die ai. 627 Vals1449. tybėsInformacidie ja – www.lietuvalondonas.com. nos proga 21 val. šventės daly 959526 viai, keleivius žiūrovai, svečiai Daniją, draugeOlandisu Vežame į Vokietiją, ją.vi Tel. 699 tu01 va428, viene.u paštas metupervezimai. sugie sa8Lie info@gmail.com. dos „Tautišką giesmę“. 952525
Kitos Romualdas Kondrotas:
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. Įdo u, kad nors 8 656 69m 099.
Lietuvoje gyventojų760904 mažėja, šokančių parduoda ir dainuojančturtą ių pro nekilnojamąjį Parduodamas kambarių butas centiškdviejų ai net daugė ja.Palangos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.
955765
Liepos 7-ąją 19 val. Vilniaus „Siemens“ arenoje šokių šventė je „Lai ko vaikmišką ai“ su jau nieišsiBrangiai perkame suksis žeme arba kirsti. Visojejai. Lietuvoje. Atsiskaitome karto. ji šokė Liepos 8 d. 22 išval. Tel.Kalnų 8 676 41 155. par ke ansamblių vakaras 929896 „Tai gražCOMPANY“ iai, gražiaiVarėnos mane au i UAB „BEST r. gperka: no“ užgalvijus, baigs sep tintąją moksišlei veršelius, avis. Sumokame karto. Mokame PVM.šventę. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 vių dainų 803, Dainų 8 601 71ir558, (8 šventės 310) 48 323. šokių tradici 953105 ja Lietuvoje gyvuoja nuo 1924 m. 2003 m. Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų šventės buvo pri Kita pažintos šedevru, vertu įra 2012 Vilniaus apygardos nutaršyt04 i į20UNES CO nematteismo erialaus timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto pa(c. vel o sąrašą. Lietuvos moks byla b.dNr. B2-3323-160/2012). Bankrutuoleivių šventės administratorengia jančios UAB dainų „Joanos avialinijos“ riumi paskirta VERSLO mos nuo UAB 1964 m. VALDYMO MoksleiIR viųRESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. asmuo dainų šventės direktĮgaliotas orius Ro – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 das ropateikti tas įsisavo tikinęs, m.mual birželio 11 d.Kond imtinai kreditokadreikalavimus be jaunim o šven čių ne2bdienai us rinius 2012 m. gegužės (bankroto bylos dienai) kartu ir suau gusįsiteisėjimo iųjų dainų šven čių.pridedant kreditorinius Na cionalinėreikalavimus dainų ir patvirtinanšokių čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. šven t i m o tra d i c i j a yra tau tinio Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų kultūryra inio identitnurodyti, eto išrkokiu aiška, įvykdymas užtikrintas, būdu taibe yraspadaryta. reikalavimą pateikti masiniu meno mė iremianKreditorinį ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 gėjų – cho ristų, šokėjų ir Kaunas. muzi Informacija tel./faks. (8 37) 229 886. kantų – judėjimu. 961016 „Įdomu, kad LietuvojPLANAVIe gy INFORMACIJA APIE nors TERITORIJŲ MĄ. Parengtas žemės sklypo, Lvovo ven tojų mažė ja, šo kančesančio ių ir dai g. nuo 105A,jan Šnipiškių Vilniuje, sklyčių proseniūnijoje, centiškai net daupo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas gė j a“, – pa s tebė j o R.Kond r o t as. 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paNacVilniaus ionalinės dainų ir šokadmiių grindas: miesto savivaldybės nistracijos pavaduotojo 2011 šventėsdirektoriaus – unikalus reiškinys, 07iš 13laikęs įsakymas 2011 tradNr. iciAD30-1732, jas Baltijos šal08 y 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatose.teisių Pilieirtipareigų niu ir po litiniu po žiūNr. riaus perdavimo sutartis riu dainų ir šokių šventės visada buvo tarsi slaptas ginklas na cionaliniam identitetui palai kyti ir nepriklausomybės sie kiams ginti.
perKa
Įvairūs
VD inf.
041965 (registracijos Nr. A615-71-(2.15.1.7AD4), 2011 08 29 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo plano dokumentui rengti Nr. A620219-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas: nekeičiant žemės sklypo tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti sklypo ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 Konditerijos į darbą Vilniaus 05 23 iki 2012įmonė 06 21 priims darbo dienomis pas proregione vairuotoją-ekspeditorių, jekto rengėją. Parengto detaliojovadybininplano vieša ką-ekspeditorių ir prekybos 8 ekspozicija nuo 2012 06 06 ikiagentą. 2012 06Tel. 21 Šni611 45seniūnijos 000. piškių patalpose, A.Juozapavičiaus 976060 g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai. Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų prie Aplinkos 975124 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams. Informacija Nekilnojamąjį turtą pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721. 2-jų a. namą su visais patogumais Parduodu 975626 INFORMACIJA APIE(250 TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Kaune, Garliavoje kv. m, 9 a., labai gePranešame apie kartojamą visuomenės inforroje vietoje; dujos, signalizacija, du garažai, Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto sklyinternetas; kieme pirtis, sutvarkytažemės aplinka, po Dobrovolės k. (5,1100 ha,keitimas sklypo aptverta teritorija). Galimas į650 gerąNr. Įmonei reikalingi aukštalipiai. Tel. 8kad. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, butą Vilniuje. 8 601 93915. 253, 8 699 98Tel. 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas –977131 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus Kelionių pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti Daniją, sklypą,vadybininnustatyti Vežame keleivius į Vokietiją, Olandiką-ekspeditorių ir prekybos Tel.De-8 teritorijos naudojimo ire.tvarkymo režimą. pervezimai. ją. Tel. 8 699 01 428, paštasagentą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo info@gmail.com. 976056 952531 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kaunostuį dija“, Pamėnkalnio 28-2, Vilnius. ParengPalangą, Šventąją (irg.atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 Kelionių 699 99 965, 8 612 22 227.
to detaliojo plano ekspozicija – nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. birželio 18 d. Panerių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius). Viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 18 d. 18 val. Pamėnkalnio g. 28-2. Informacija teikiama tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų Tel. 261 3653, 3655 bei viepareiškėjai detaliojo plano261 sprendinius skelbimai@vilniausdiena.lt šo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruotoParengtas sklypo Žemoji g. 107 (kad. Nr. Kitos pranešimo įteikimo dienos. – profesiona- 0101/0074:2057), Naujosios Vilnios seniūUAB „Kraustymo komanda” 960851nijoje, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo lios kraustymo paslaugos įmonėms ir gy- pagrindas – Detaliojo teritorijų planavimo Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos ventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraus-prieorganizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žetymokomanda.lt. 2012 04 13 sutartis, reg. Nr.A615-41-(2.15.1.7mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas 965742 dėl Detaliojo planavimo tikslas – nekeižemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228),AD4). čiant žemės tikslinės paskirties ir bendrojo Kviečiame šeimas ir vaikus, jaunimą ir esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilplano sprendinių, patikslinti planuojamos suaugusiuosius į Koučingo ir lyderystės niaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo vasaros stovyklas nuo liepos 9 dienos. pro-teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. jekto patvirtinimo 2012 m. gegužės Daugiau informacijos www.tla.lt , tel.108d. Te-Numatoma vienbučio gyvenamojo namo ritorijų planavimo dokumento rengėjas UABstatyba. Planavimo organizatorius Igor Le656 23 723, e. paštas info@tla.lt . 977326 „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštasontjev, Elena Leontjeva, adresas: Žemoji g. effectivus@gmail.com. 107, Vilnius, tel. 8 699 87 737. Projekto ren961170 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci-gėjas UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, Vilnius, Sodininkų bendrijos METALURGAS . nariams!tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. ja – www.lietuvalondonas.com Kita 2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465paštas jurga@unitectus.lt. Projekto vadovė architektė Jurgita Kiaurakytė. Vieša eksporinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyks KelmiLietuvos policijos mokykla rengia nereikaVežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno įzicija: su parengto detaliojo plano sprendijos sodų g. 13.(ir(negalimo) Darbotvarkė: 1. Veiklos lingo arba 20-oji netinkamo Palangą, Šventąją atgal), nuonaudoti 35 Lt. Tel.niais galima susipažinti nuo 2012 m. liepos ataskaita ir965, tvirtinimas. Revizoriausvie-atasvalstybės materialiojo pardavimo 8 699 99 8 612turto 222. 227. 9 d. iki liepos 20 d. Vilniaus m. savivaldybės ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas. šąkaita aukcioną. Aukcione bus parduodami AUDI975416Naujosios Vilnios seniūnijoje, Pergalės g. 8, 4. irĮvairūs klausimai. Pirmininko rinkimas. 100 VW GOLF lengvieji5.automobiliai, kopi- Vilniuje ir architektų biure Lukiškių g. 3, 5 6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau neiaukšte, darbo metu. Viešas projekto svarsjavimo priemonė RISOGRAFAS, kopijavimo pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkiaparatas SCHARP SF7800, traktorius YT150 mas bus šaukiamas 2012 06 24 11ir snieval. toje „Husqvarna“ su pakabinamu šepečiu Kita vietoje (ta pati darbotvarkė). gopačioje pūstuvas-150. Aukcionas vyks 2012 07Bendri11 BIĮ „Kontrastų biuras“ visu sąrašu 11jos val.pirmininkė. adresu T.Kosciuškos g. 7, Vilnius.parduoAnda aukcionas atsargas (įvairias prekes) 960769 tras (neįvykuskanceliarines pirmajam) vyks už 07 didžiausią pasiūlytą, bet neasmuo mažesnę UAB „Nekilnojamojo Projektai” atlie2012 18 11 val. ten pat.Turto Atsakingas neikadastrinius 35– 730 Lt kainą. Pasiūlymai iki Vilniuje Fedosija Kaleinikova, tel. (8teikiami 5) 262 ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose vo8761, 8 657 61 994. Parduodamą turtą galiSudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB ma apžiūrėti liepos 2–4 d. nuo 9 iki„SBS skl. Nr.bankroto 1482012 (skl.m. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. 16prašom val. Už aukcione įsigytas prekes atsiskaitogretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 5)m.206 0799, 8 611 ma banko pavedimu per 3(8darbo dienas nuo po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. aukciono pabaigos. Aukciono dalyvio bilieto val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 kaina 20 Lt. Grynieji pinigai nebus priimami. dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič turto paveldėtoUžvo aukciono dalyvio bilietą būtina susimokėSovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom sujų anksto dėmesiui. Š. m. 27 d.polici16Bazeval. ti sisiekti iš 20birželio Lt į Lietuvos supervedant darbų vykdytoju Jaroslavu adresu Vilniaus r.,LT11 Pagirių sen., Mikašiūjosvič, mokyklos sąskaitą 7044 0600 0782 Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8 677 79 nų k., „Ekspresas”, vykskodas sklypo kad. 5569, AB SEB banke, banko 70440, 348, e. SB paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 įrašant mokėjimo pavadinimą „Už aukciono 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. dalyvio bilietą“.dalyvauti. Matavimus atlieka Kviečiame 975420 977884 UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, LinIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256
Siūlo darbą
Parduoda
siūlo darbą
ĮvairūS
Įvairūs
15
skelbimai
tymas (susirinkimas) – 2012 m. liepos 20 d. 17 val. UAB „Unitectus” patalpose, Lukiškių g. 3, 5 aukšte, Vilniuje. Pasiūlymai dėl teritorijų planavimo dokumentų teikiami raštu per visą teritorijų planavimo dokumentų rengimo laikotarpį iki viešojo susirinkimo ir jo metu projekto organizatoriui ir rengėjams. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriui (A.Juozapavičiaus g. 9, 09311, Vilnius), per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 977601
Susidūrei su problema dėl girtavimo? Gal anoniminiai alkoholikai gali padėti? Paskambink tel. 8 633 00 020. www. aaar.lt. 966051
PaSlaugoS
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai KarščiauSi KelioNių PaSiūlymai
Kelionių organizatorius
Kelionių organizatorius Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Ar svajojate aplankyti Niujorką? GERA NAUJIENA: iki 50% NUOLAIDOS OŽIEMOS galbūt,SEZONO Jus visada žavėjo Las Vegasas – KELIONĖMS šviesų, kazino, pasirodymų • Avansas tik nuo 50 Lt! ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! • Mažiausios kainos garantija! ypatingą kainą. • Nemokamas kelionės keitimas! Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga • Rinksitės iš plačiausios kurortų, kelionės leiskitės nepamirštamą kelionę 2012 10 110datų, Lt įtrukmės, viešbučių pasiūlos 01–2013 21 į trumpiausios Kviečiame Jus nakties vaDOVANA:03 Užsisakant žiemos kelionę dovaNiujorkas nuo 2226 Lt parkingą Vilniaus karėlį! nosime 7 d. automobilio Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, oro uoste! Bostonas nuo 2588 Lt 1399 Lt ryto! Egiptas, Hurgada nuo
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.) – 95 Ltir Kaprio Didingoji Italija sala – 1747 Lt Didingojinaktis Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos Varšuvoje sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos nuo 1197 Lt gamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija,Hurgada Kosta Dorada – 999 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada Ispanija, Alikantė – Lt1108– 999 Lt Bulgarija nuo 850 Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija,Burgas Algarvė – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) BulgarijaHurgada – 995 Lt nuo 995 Lt Egiptas, Turkija – 1078 Lt Lt IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Šri Lanka – 3500 Lt Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Kreta – 1170 Lt Šri Lanka – 3500 Lt Tunisas – 770 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilEgiptas, Hurgada nuo 869 Lt Tunisas sinės) – 770 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ nuo VARŠUVOS – poilKruizas Nilu 1440 Lt;(pažintinės Izraelis – EgipTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) tas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; Kuba Kruizas – 5853 LtNilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Marokas – 2634 Lt Top Fun 540 Lt; Pasaka nuo 550 Lt; Kuba – 5853 Lt Energetikas 600 Lt; Raganė 550 Lt; STOVYKLOS LIETUVOJE Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt; Pasaka Trimitasnuo 520 550 Lt Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt
A.Vienuolio g. 6, Faks. LT-01104 Tel. (8 5) 231 3314. (8 5)Vilnius 262 9120 Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las Egiptas, Šarm El Šeichas nuo 1399 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Egiptas, Taba nuo 2179 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Egiptas, Marsa Alamas nuo 2249 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kanarų salos, Tenerifė nuo 1659 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt JAE, Dubajus nuo 3119 Lt Pamirškite kasdieninius Indija, Goa nuo 3399 Lt rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi pusesjūroje! su Lt oro uostų molaiduokite laive Baltijos Tailandas, Bankokas nuo 3629 kesčiais. Mėgaukitės saule, vėju ir gera Slidinėjimas Italijoje nuo 1519 Lt nuotaika. RezervacijosAustrijoje mokestisnuo iki 100 Slidinėjimas 1939LtLtmokamas papildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 LtLt Lt Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Mes jėga 450 Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550atkeliauja Lt 450įLtLietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai kartu Avataro 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt450kartu Mes šampinjonai Lt Mes pasaulį šampinjonai 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Aplink per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį perLt 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 Mano pasaulis Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS Dodi 550 Lt UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 UŽSIENYJE Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ Stovykla Ukrainoje Stovykla Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ 60 Lt dienaiUkrainoje 60 Lt„Saliut“ dienai 1699 Lt Kryme Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Bulgarijoje 1699 Lt1699 Lt Kroatijoje LtLt;LtMaljorka nuo 500 Lt Baku nuo2149 1050 Bulgarijoje 1699 Juodkalnijoje 1899 *kainos į abi2149 puses Kroatijoje LtLt Anglų kalbos stovykla 1790 Lt Juodkalnijoje 1899Estijoje Lt AVIABILIETAI* KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Delis nuo 1870 Lt; Tokijas – 2229 Lt; Seulas Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2308 nuo Lt; Singapūras Delis 1870 Lt – 2310 Lt; Bankokas –Talinas–Stokholmas 2409 TokijasLt;–Puketas 2229 Lt– 2610 Lt *kainos pusesLt Ventspilis–Nyneshamnas Seulasį abi – 2308 KELTAI Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) nuo 105 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Ryga–Stokholmas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Talinas–Helsinkis KELTAI Talinas–Stokholmas VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Ventspilis–Nyneshamnas Į Rusiją nuo nuo 85 Lt nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis(spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Talinas–Stokholmas Turku–Alando salos–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas VIZOS Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Į Rusiją nuo 260 Lt Klaipėda–Kylis Baltarusiją nuo 85(spec. Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt
e j u i n l i V
S SA R U NK O K TO O F
S A V
A R A
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
Orai
Šiandien bus lietinga ir vidutiniškai šilta. Temperatūra bus 17–21 laipsnis šilumos. Šeštadienio naktis bus lietinga ir šilta, temperatūra bus 13–15 laipsnių šilumos. Dieną vietomis numatomi trumpi lietūs, oras šils iki 18–22 laipsnių.
Šiandien, birželio 22 d.
+18
+21
+20
Telšiai
Šiauliai
+19
Klaipėda
Panevėžys
+18
Utena
+17
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.41 21.59 17.18 7.49 23.11
174-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 192 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +23 Brazilija +27 Briuselis +18 Dublinas +15 Kairas +36 Keiptaunas +17 Kopenhaga +18
Londonas +19 Madridas +32 Maskva +22 Minskas +23 Niujorkas +32 Oslas +21 Paryžius +20 Pekinas +32
orai vilniuje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+20
+18
+15
4
+14
+22
+17
+10
5
šeštadienį
sekmadienį
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+19
Alytus
1–7 m/s
+21
+15
+11
4
Vasaros saulėgrįža 1898 m. gimė vokiečių rašytojas Erichas Maria Remarque’as. 1936 m. gimė JAV dainininkas ir aktorius Krisas Kristoffersonas. 1940 m. gimė estrados dainininkė Nijolė Ščiukaitė. 1941 m. prasidėjo Birželio sukilimas siekiant atkurti Lietuvos nepriklausomybę. 1941 m. Antrajame pasauliniame kare Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą
(Barbarosos operacija). 1953 m. gimė JAV dainininkė Cindy Lauper. 1961 m. gimė škotų dainininkas Jimmy Somerville’is. 1962 m. gimė buvęs NBA krepšininkas Clyde’as Drexleris. 1964 m. gimė JAV rašytojas, detektyvinių bestselerių autorius Danas Brownas. 1985 m. gimė Graikijos krepšininkas Sofoklis Schortsanitis.
Šią savaitę laimėkite dvi knygas iš „Svajonių romanų“ kolekcijos: Julios James „Ypatingos akimirkos“ ir Maxine Sullivan „Prisijaukinti bosą“. Prieš ketverius metus Sofija karštai pamilo Niką. Bet vieną dieną vyras tiesiog dingo iš jos gyvenimo. Spaudžiama finansinių sunkumų Sofija priima abejotiną darbo pasiūlymą. Ir patį pirmą vakarą susitinka Niką. Vyras pasipiktina supratęs, kaip Sofija užsidirba pragyvenimui, ir ryžtasi ją sustabdyti. Niekas nepalieka Bleiko Džerodo. Netikėtas nepriekaištingos padėjėjos Samantos įgeidis išeiti iš darbo priverčia jį ne juokais sunerimti. Tačiau Bleikas neketina lengvai paleisti neprilygstamos darbuotojos. O Samanta nusprendžia paskutinį kartą pamėginti užkariauti viršininko širdį.
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, birželio 26 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
Vardai Eigedė, Inocentas, Kaributas, Laima, Paulinas, Tomas
horoskopai
prizas
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
+20
+18
DATOS
+16
+14
Praha +25 Ryga +21 Roma +30 Sidnėjus +16 Talinas +20 Tel Avivas +31 Tokijas +23 Varšuva +24
3
4
5
6
7
8
9
1949 m. gimė amerikiečių aktorė, triskart laimėjusi „Oskarą“, Meryl Streep.
Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi. Jautis (04 21–05 20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Trūks aplinkinių pritarimo ir meilės. Galite susipykti su mylimu žmogumi, todėl patirsite stresą. Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nebekartoti senų klaidų. Vėžys (06 22–07 22). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kam nors argumentuotai prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, tam nepalanki diena. Liūtas (07 23–08 23). Tinkamas laikas apmąstyti seniau paruoštus planus ir imtis juos įgyvendinti. Viskas sekasi puikiai ir, atrodo, bus lengvai pasiekiama. Mergelė (08 24–09 23). Derėtų nuodugniai apmąstyti, ką ketinate daryti dalykinėje srityje, versle. Tai geras metas pasirašyti finansines, pirkimo–pardavimo sutartis. Svarstyklės (09 24–10 23). Siekiant įgyvendinti planus bei projektus trukdys emocijos. O sprendžiant svarbų reikalą, nervingumas gali pakišti koją. Pasimankštinkite, palįskite po dušu, pakvėpuokite grynu oru. Kuo greičiau atsikratysite streso, tuo greičiau viskas susitvarkys. Skorpionas (10 24–11 22). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjeros raidą remsitės savo idėjomis ir įgyta patirtimi. Šaulys (11 23–12 21). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima. Ožiaragis (12 22–01 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Netyčia neįskaudinkite pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Vandenis (01 21–02 19). Būsite labai energingas ir aktyvus, jausite nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų. Žuvys (02 20–03 20). Viską vertinsite ir branginsite, o darbas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti reikalus, nes artėja ne itin palankus laikotarpis.