2012-06-23 Klaipeda

Page 1

PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS

8 296< @ /6? 162;6 2 A.

Nr. 146 (19 447) 8

10p.

l is u a s a p

Ya

`-QVR[N ]N`NbYV _Vb` ?RQNXa\` 7bYVWN[N `XV` 4NYV N[

liucija Revo demoksi, baigė Egiptas? ratinis , tai roAtrodo jonės. sva Şinės – chaoEgipte da suka sas, ir baigtis maiť Şinia. sis – nes aiťku Kol ka karinis d tai, ka Şimas re ťalies na suti neke klų. dėti gin

NET 38 VR[Ă›

PROGRA MOS

O.Piku l:

vakarÄ—

vietos v estuvÄ—

Oksana Pi sÄ—jusiame kul dĹžiaugiasi, kad ne dalyva ir tikina, bendrakursiĹł vo skan kad ves va da tuvÄ—s bus karÄ—lyje, turi daug pla lingai pagar. nĹł, nori vaikĹł Darius SÄ—le

BIBLIO

nis TEK Geri detektyvai A miklina sme genis

is@dien

www.kl.lt

cNXN_R-XY ?RQNXa\_Ă› Ya 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜

d.selen

13

ms pali

kta

a.lt

– Prana ĹĄu DĹžiaugia jums ten mas ar trĹŤku mas, kad – KodÄ—lsi nedalyvavu Simas ka bĹŤti atskirai? si atei iĹĄskris a _ siautulin nedalyvavo ÄŻ RusijÄ…, Dabar te tÄŻ. To linkiu sau Ve• [b\ darÄ…. te ta ]me rims. Tai paska Krasnoir visoms mo vaka game diplomĹł  @PN[ vienas mokito ar tina pasiilg name prarÄ—lyje, vykusia laisty- vÄ— ti prie si ranĹł, kur bangiĹł sosti me vie- – na santykius? ĹĄingai – at- DidĹžiausia ver Ir nÄ—s tybÄ— – ĹĄei – 28-er buvo daugsiautÄ— kurso resto- ati taip, ir ne. Ats ma i – tai tolina, tumas draugai, labai ma kartu eroti – Gavu Ĺžai, bet mÄ—me vie bet mes kito Ĺžmones sigrÄ™ netrumpas si diplo kos? laikas, kie. nas mÄ… ĹĄven Şę su artimiau kai atdar bais. BĹŤ kitÄ… su savo veikPriÄ—- didĹžiuo atgal jau gali siais ĹĄei Ä?iau, bet tik mama, me kaĹž dami tis la mos na kuo draugÄ—mis. riais – tame vienas ki atskirai, pasiilgs-ir – Na, dĹžiaugyvenime. vakarÄ—liĹł to, bui Nesu santy giuosi, kad pasie nes ĹĄven gerbÄ—ja. Savo masiniĹł jau kiĹł. Nors ir bĹŤ tis neuĹžgoĹžia savo uĹžsibrÄ—Ĺž tÄ… tiks kiau Ä?iame dami kar tes mÄ—gs asmenikalauro monoto mĹłjĹł ra tu pami tu nediplomÄ…. lÄ… – gavau banijos. te. nÄ—ti arti- viskas gali Buvau vaikuÄ?iĹł. bĹŤti kitaip, Ĺ˝inoma, – Ir tai, kai atsi binta, kad labai nemaloniai kad tapo ras no ma? te plaÄ?iai rÄ—lÄŻ buvo plaÄ?iai apraĹĄant nusteĹži– Na, ta DÄ—kui Diepasinaudota ma ĹĄÄŻ vakapau Ĺžino Negaliu no vardu. ma. NeĹži nes noriu vui, kad ten ne kal nau... da – Savimei kitus. Gal bÄ—ti uĹž roje. Ĺ˝i studijuoti ma lyvavau, nau, kad gist – Yra da lÄ™ paglosto? tytojai vertybÄ— kai kam universi rantĹŤly pa tis. Arti kĹł, kuriais ga rakursiamskraupÄ™. Tai teto dÄ—sliu mĹł bilis, gal yra automobus bendgais, moks jĹł laime, sveika dĹžiaugpamo organiza torius. ka, kaip rinktis kuo dĹžiauglais. Tikiuosi, ta, drauMan – ĹĄei studijos. kad tis ir po ma. deĹĄimties turÄ—siu – Vilniaus metĹł. – O kokia univer tautinÄ—s siteto – Ĺ eima. vertybÄ— yra di verslo Tarplomas dĹžiausia? – noras mokyklos dip- – Kalbama, – Tai – uĹž kad Ok labai no kryptin sidÄ—ti pliusÄ…? – Kas ÄŻ sana la ri gas tiks panaudo tÄ… sa bai – – AĹĄ? Na vaikĹł. las. No ti Tai, kas vokÄ… ÄŻeina? tĹŤra ras studijavau ÄŻgytas Ĺžinias. ĹĄirdy AnksÄ?iau nori vai kĹł. lu, kad moterys je, – ar Mykolo versitete timi Ĺžmo je ir mano sie YpaÄ? to labai Rome AĹĄ la loskirta ne teisÄ™ ir supratau,rio uni- no bai myliu vaikuskio amĹžiaus. ir antroji pusÄ—. nÄ—s: mama, bro rÄ—Ä?iau. man. lis taps oďŹ Ateityje ir ateity kad tai ciali ir at ĹĄei je jĹł siras vai ma gal – Atro kĹł. IĹĄgarsÄ— do, kad – Ĺ˝mo jo da turi gus, ne Oksana – Naujas ne kĹŤnu tikslÄ…, tu nÄ—ra ver projek kurio kryp visa- te siekia ir tybÄ—? rintis ĹĄeimos, tas – jau rĹł gru tingai nĹł mo- – Negaliu kal – Gal... eina iki pabai reklami pÄ— „Pop Ladies“ bÄ—ti uĹž gos? NorÄ—Ä?iau kam ver nÄ— akci kitus. – tik taip pasa ty – Tai – ja? studijos. bÄ— yra automo Gal kai kyti. rim – Oksa Man – ĹĄei bilis, gal talijos pro tas, labai ÄŻdo na labiau ma. tinga? gudri ar me daug jektas. PlÄ—tosi mus Na- Tuok me, projÄ— tis – ÄŻ Hjus – Vieno niekas ne gĹł ir laiko. Kiek skirsi- – Kiek se to gali pasa tai truks, Bet pava situacijose tokia, kartĹł pernÄ…? sys ky ne dinÄ?iau ti, nes priklau- gÄ—s klau tik nuo mÄ—ne save gud kitose... mĹŤsĹł. ria... ir Simo sia, kada bus sÄŻ drauSimas – Oksanos ves – Kitoms ne – DaĹžnai. tuvÄ—s? „pupytÄ—ms“ – SimÄ… iĹĄ iĹĄskaiÄ?iavi – Ne, mo JasaitÄŻ – kry ne. gi gud Oksa ja (N.Bu Tiek, aĹĄ, tiek Ĺžius? – Ok ru nkÄ—), tiek sana ty NatalipirĹĄtÄ…? mu apvynio na ir- dei liai nulei jo aplink Liepa kaitÄ—, nusu – Oi, tai dĹžia akis buvusio ketvirtoji grupÄ—s(L.Mon- – Ne, ka kalbÄ…? ir Oksana jausmai. – ne gudrumas. Zvonkaus Natalijos vyro narÄ— – na taip ne ÄŒia – pasako: ko – aut. draugÄ— KataĹži Deivydo bus! Ka sielgia. Oksana da nors – Ir jokiĹł juk bus? veikla. DÄ—lpast.) uĹžsiimsi Nemyc- – iĹĄskaiÄ?ia Nie me ĹĄios idÄ— – Kokie vimĹł? jos kaifuo ir savo juolabkas negali to ga garantuo kaip gali li bĹŤti iĹĄskaiÄ?ia jame. negerai NorÄ—tĹł ti, spaudi daryti uĹžmirĹĄ gumi dÄ—l tiek laiko gyven vimai? Ir – Jums mÄ… ti vy fotosesi vesti... rams ti – Taip, 28 metai... jÄ… iĹĄvaizdus iĹĄskaiÄ?iavimo? su Ĺžmo- – Bai nie Be to, jis vyras. su... neatsitik kas negali ga ran tinai sa su? Kuo Nors kodÄ—l turÄ— koma: nie tuoti ir sakyk tĹł to – Beje, kada nemetams liau, tuo smagiau,bĹŤti bai- ves niekada. Vis ko ateina pa tuvÄ—s ma diplomo ar Simas pa bÄ—gant no planuo gali bĹŤti, bet tirtis Ĺ˝i svei sias ma se. Ar – PrieĹĄ gavimo proga? kino mÄ…, noma, ateina lai ir iĹĄmintis. no iĹĄ bet yra kas kur jos, nors planas – magist timiaupasveiki skrisdamas ÄŻ daug ti vestuvÄ—s ĹĄeiro pavyz no HjustonÄ… verslo pasau bĹŤtĹł ĹĄau studituri siurp telefonu. Pra lyje, kai dĹžiĹł ĹĄou ir nu. silau si sĹł namuo rizÄ…, dovanÄ—lÄ™. tarÄ—, kad tvar kusios atĹžalĹł, moterys, su- – Labai jau GÄ—lÄ—s mĹŤko. Dir puikiai se nevys kiant tiks diplomatiĹĄ banti, ta. susikai sielo gali sugeban veikli ti ir ma nu ti sistatyman priimbĹŤti ĹĄeimoje, moteris, – datÄ…? yra tai, Ĺ iÄ… va tina, to kiÄ… matau kas ras, ant sarÄ… nelabai – mano ro savo vyskrisÄ?iau ji pusÄ—, sportuo ja. ÄŻ Hjusto nÄ… tekÄ—ti. Nebent ď Ž Ti kimybÄ—:

KULIN Ĺ altos sriubARIJA

engė tiją Ş okra m KIN e ę ir d MAŽY O FOTELIS laisv sotina ir gaivios na

R[ a\ _ YN Z

ab _V [R V V\Y [R

aN` VX

as ÄŻ Egipt Kaip 2TV]

a\ [RV ]N R gV QR[ RV ]_

V W\` [

P ` aV ab

V X\[

\` \ YVb PV W _R c\

T ROKENROE, TAI LAS!

baH.Mu etinimai Ĺł ver nuvertus mÄ—n jo, Ekspert liucijos ruosius 18

ĹžadÄ— na nu- Po revomija pasta ir ne sykÄŻ jimus aNV ]\ lio ar kia kai tÄ… rinÄ— cR WV ZR bet ko. Antra, ka m. rakÄ…valdo Egip perduos ÄŻga kol kas R cRVX Q siekÄ— siĹł 1952 kus TaÄ?iau ]_N Ă›W\ O tieÄ?iai H.MubarakÄ…do nuo nar- kad netruvaldĹžiai. pati dais. tÄ… val tus mo - vers Ĺžia Egip kai pakei virtino ar- civilinei lieka paĹža aďŹ qas bĹŤtĹł nuĹł vald cijos, ÄŻsit mas Egip paĹžadai to, jei A.Shto rinkim galios Ĺžioje siekia? perdavi jei ne tas revoliu lies vald MaĹža preziden Ĺžios GamaKas ko valdĹžios ĹĄa . kas ndus, ĹŤt s skla kimĹł sustip- chijÄ… vadovybÄ— Naguibas, ras Sa- skelbtas karinÄ—s valdÄ—tĹł. Kai ku kad ati- Galb buvÄ™ ra wa rin jos das zicinÄ— tatĹł reiĹĄkÄ—, Muba ir bĹŤtĹł ÄŻtakÄ… po lija, opo mas, mi hamma seras, An si Egipto galÄ—toju, dar sustipr sija pa kimĹł rezul net te siai Mu kad didatÄ… Nas kas – vi lai. for Ĺł bro komi ti s delas rin ra veikiaudina ĹĄÄŻ kan faktas, sulmon cingas re vusio ro bi las Ab ir H.Muba jos gene rinkimĹł zidento turi ÄŻvertin laibu pergalÄ— net va ju. rino Mudanti am – visĹł pre mi ursi “. esÄ… ji dimĹł. KiekĹĄalies M.M ko pasakydatas buvo ar deda sia , Ĺža mas ruo Ä…, ly neÄ™ ĹĄtus, ant Ĺžei jÄ—ga biau bim tÄ… bus ver negali nie giama ĹĄa„iĹĄva baim Auk Ĺł pa svar vadovai sas Kita jÄ—gĹł teisÄ™ skel ďŹ ksuot Ĺžinos, kas ziden kuriĹł pareigĹŤnĹł tai sukÄ—lÄ— liariĹł kiĹł ren lios joje niekas nis chao ĹłjĹł pa 400 ti pre tucijos – tas ne ĹĄku. te pa- reĹžimo ne tik gelis seku kad atveju bus kariĹĄ kokios ga Politi ginkluot suteikÄ— sau tybÄ—s Rink ti si, kad ĹĄas ir ko Egip – neai mas Egip jantys kia Ä?iau to vals Dau na ja ba ko na, ir Ta ci mi ry ti je. iĹĄti, Egip ji ta kon Ä— bai relititu TikÄ— nete. ti nau- vadovas, Ä—s, Ĺžaidi dominuo ĹĄalies mentÄ… sant pats, kas suomen tieÄ?iĹł Egipte lies konszidentui. tapti mario nors Ä?iausioliuoti parla teisÄ™ vetuo raĹĄo tĹł riĹł, IĹĄ esm KariĹĄkiai, kia, kad arba vi ĹžiĹŤrĹł egip tis ÄŻvesti sie “ teks predovas gali gu ar kas galÄ—tĹł pa kontro , taip pat cijÄ…, kuriÄ… tai. tai tas imperato galiĹł tas. egipgali im Ĺžioje, kalbamas lias. pras per ja lis ĹžetÄ… tu va var li kai ti ti ge vald u eks ti lies biud siai, kons parinkti ratija Egipto bĹŤtĹł „su jant jo ga poli s pa, bro valdĹžiÄ…. rink daugia dikto, dau tiek parlakad Galiau demok tosiom kiĹł ginÄ™ jÄ… ĹĄalies se. parodÄ— tÄŻ ribo vas lijÄ… sydami kariĹĄ gis, yra vado mas“, ap mai gavusi turin verstasis dija. svarsto tai,kÄŻ ginkluo Nepai Ä—mÄ— bro to rinkimuo dipaÄ?iĹł rinki re iĹĄĹĄĹŤ ro valdĹžios lyje prie „valdolamento Ĺł brolija, laikytis tieÄ?iĹł par preziden ja, jos kan , ti nu pa ĹĄa Tokia, sas mes nei tiek Par sulmon – farkad vi tina kimus seniai norinbroli s. Tai , neke jÄ—goms. tai sako, sas Egipte le „Fomento, bÄ— pati Egipte. visai ne si eilÄ—s tieÄ?iĹł. Mu Ä—jo rin ĹĄtatatoriu kÄ— egip Eksper proce O dar Ä— kad giausia vietĹł taisykliĹł. esius iĹĄ- Kaip skel ursi laimA.ShaďŹ qobrolito Ĺžurna ĹžiĹł drie reikĹĄti mo mo limyb dau Ä— ke- datas M.MvarĹžovo bÄ—, kad Ĺžaidi netu- perdavi cas Lynchas Ä—, kad Egip ris mÄ—n balsadÄ—vo valiÄ… iĹĄ suteikta ga tÄ…, tatajo nariai brÄ—Ĺž ndimas ÄŻprastĹł prieĹĄ ketu tas pareiĹĄkcijoje, Mar paskel s atme Ä?iau Ä?iĹł sa armijos ĹĄalyje, gal- sas. Policy“ pa mo sprelias bus buvo parlamen Vos parlamen konstitu lin- ta tuÄ?tuojau galÄ™. „Me nalistams nebulio teis galios ga Ä—s vaĹĄalies To Egipte ap per ti Ĺžur bas Ĺ˝monÄ—m Tokios kitoje pasauriuomen nes, reign Ä?iausiojo lamento Ä—s prieĹĄnasi ne tik Ä…. rinktas ÄŻtvirtin ubarako tĹł pakai, – ďŹ qo kampaja savi kategoriĹĄ rinkti prezident Ĺžiaus. a H.M ti aukĹĄ bilu- tinantis Bara- ri jokioje kistane. Ka tybÄ—s ÄŻmo bos aukĹĄ kinti par ir iĹĄ esm to poliA.Sh am ei kas iĹĄ Pa my vals Ä?iau sta . panai surdiĹĄkas laiko Egip me tai dienÄŻ sakÄ— Mahmudas keisto Ä?iau ir bĹŤt tik Ä— ir valdo maisto ga . veik pusÄ™ Ä—si, ta kad nie tĹł toliau nÄ—ra ĹĄalima nas ti ĹĄio vo „ab pastarojo vo be mai baig , taip ÄŻvairios kos negalÄ— nuo je. , kad rortĹł Ĺžimo bu, pir pareigĹŤ apstulbin kimĹł re- dai vald Ä…, ki ko re ku nÄ—ra tybÄ— vo Ĺł lai ta Rin te kaip ra kad ri visk stam pridĹŤrÄ—sias isvals kÄ—lÄ— tik ta rin nuos mas nijos – Esame - ta nasi, kariĹĄkiai armijÄ… priĹžiĹŤ linijai“. ynchas reigĹł mÄ—g tai su Ä…. Ne prilygs liau tinei mo EgipnÄ—s pikti neM.L ir titu- iki turistĹł ĹžmoniĹł tai, Moham „NÄ—ra TaÄ?iau sipiktinim siasis teisdimÄ… keh. sio, kuris bimui.“ – kvai Be to, Egipte davimas. jos, Ĺ˝mo s frakcijos Ä?iau nieko Ä…. gelis rantu. An vieno fabgro bus konsleidus Ĺł pa aukĹĄÄ?iau spren do elge pa Dau nos ta Ĺł skel tuci per nink ga jopa ti to tinÄ— to lei ĹžiÄ…, to kurs ĹĄÄŻ permai valdĹžios nei kons zultatĹł kiams pa teismui bo paarmi poli lumo ris, 23 met lamen siai pa kurie vybÄ— ÄŻ Egip si vald je stabi kad Egip navÄ™s KariĹĄ laracijÄ… ir bÄ— par galiau torijo lamento, rinkimai, nau, dalija apie tolesn rinÄ— vado lio 30 susku nus medas Nou kas, tar ma to paskel miniu ir ka nin par eina ryba cinÄ™ dek tÄ…, brolija domas ĹĄvel birĹže kalba . Na, ziden sto- riko darbi rinÄ™ valdĹžiÄ….ĹžmonÄ—s ap- nei Egipto kimĹł nelegiti tÄ…. jo iki kiĹł ta ir kariĹĄ laracijÄ…, parlamen taip vyk Brolijos at dar pre santaikÄ… ka li Tiesa, ÄŻ paĹžadÄ— dymÄ… rin lamen prieĹĄ je, gyrÄ— kad dento po to val dek armija valdĹžia ga s did- ir kurstÄ— ne dien mas. tuos leidy- reikĹĄti, ĹĄalies sais prezi tino parNetrukus titucinÄ™ pirma pervers protes „Manau, karinÄ— ti mum ras. pa tymĹł vi duoti tvir bÄ— konsrima ÄŻsta . Tik tÄ… ir leis sakÄ— vy karinis dĹŤrÄ—, kad . d. per tojui su ĹžiniÄ… pa las broro skel ÄŻ vien ne pe iĹĄ pa – ryba vai pri riĹĄkiĹł elgesÄŻ tis valdĹžiaivisuonugalÄ— mais. Ĺ iÄ… tarybos ge bÄ—, kad goti Egip ĹĄalimi“, ji kad ta ĹžiÄ…. ka Ĺžepaskel sios prieĹĄin Pirma, tokia sau tis savo ÄŻgalio Assaras. apie tai, bos vald kariĹĄkiai ĹĄalies biud gi- tokÄŻVis dÄ—lto Ä?iausio ren lengva. s nÄ—ra egip- Ĺžiuo to, AukĹĄ medas al nesakÄ— vadovo na jos rei Be bus ci jiem pe ko ne kai matitu Moham jis nie jo ĹĄalies rerankas ir kons racijoje nu mi lijai Ä—s paramarevoliucijÄ…, jo taps – - jĹł TaÄ?iau rolÄ— dekla men kaip per teikia bus nau kas juo prem to, to kont Ĺžiai su kokios GalĹł gale, s ĹĄaliesbarakui mas. MaĹža rinei vald ĹĄinti galimus gausi, mal galios. stovas, buvÄ™ ni Mu monĹł kad ka at tyta, ÄŻgaliojimai Hos Musul Ĺžimo valdant ar jos ved- platĹŤs mus. jeras das ShaďŹ qas s frakci ramu ÄŻ ne Ahme opozicinÄ— si? tadien Mur brolijos,hamedas Ĺža, ketvir lys Mo bĹŤtĹł ma Lyg ď Ž Cha

Irena Ĺ iaulienÄ— ÄŻsitikinusi, kad vis­kas, kas nÄ—­ra mei­lÄ—, yra po­li­ti­ka. Ĺ eĹĄtadienio interviu 5p.

2 A.16 2;6@ /6? 296<

TAIKIKLYJE LIETUVOS TELEVI ZIJOS METAMORF OZÄ–S

ulyje mln. is pasa nėm aukų – 27 jos yba Şmo Prek apsukas, didina

2012 m. birĹželi o 23 d.

birĹželio 23, 2012

osas:

TiraĹžas 35 820

+

SAVA HOROSK ITĖS IR KRYŽIAŽOPAS ODIS

PORTRE Gyvenimo TAS rat su u Z.Kelm ickaite

Kaina 1,60 Lt

Ĺ iandien priedai

TV HEROJU S

DÄ—l var­dĹł – tikra painiava Vie­nas var­das – pa­ se, ki­tas – rea­lia­me gy­ve­ni­me. Kai ku­rie Ĺži­no­mi klai­pÄ—­die­ Ä?iai ne­sle­pia, kad to­ kia pai­nia­va su var­ dais kar­tais ÄŻve­lia ÄŻ keb­lias si­tua­ci­jas.

Y\ Z\ XfX TNY OĂ­ V [VN` Ă&#x;T Y\ WR < =V f a XbY ]_V aNV N` CVY [VNb` b[V cR_ Xf` \b cR_` YR, `V aR a\ AN_] aNb aV [Ă› WR cR_` <X `N [\` =V XbY N` ZR [V [V\ N_ PUf c\ [b\ a_

„Mums te­ko pi­ni­gus uŞ­kas­ ti po Ĺže­me.“ Bend­ro­vÄ—s „Klai­pÄ—­dos van­duo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Leo­nas Ma­kō­nas dĹžiau­gÄ—­si tin­ka­ma in­ves­ti­ci­ja.

3p.

UostÄ… skandina terminalo apetitas

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Jo­ni­nÄ—s pa­gal Iva­nÄ…

Po­li­ti­kas ir bu­vÄ™s gar­sus spor­ti­nin­ kas Iva­nas Ro­ma­no­vas sa­vo var­di­ nes ĹĄÄŻ sa­vait­ga­lÄŻ ĹĄvÄ™s aud­rin­gai. Drau­gai ir ar­ti­mie­ji tra­di­ciť­kai jÄŻ svei­kins su Jo­ni­nÄ—­mis. Iva­nas ti­ki­na, kad ĹĄiÄ… die­nÄ… ĹĄven­ Ä?ia links­miau nei kai ku­rie tik­rie­ji Jo­nai. Bō­ti­nas links­my­biĹł at­ri­bu­ tas – Jo­ni­niĹł lau­Şas ir Ä…Ĺžuo­lĹł vai­ ni­kai. Nors Ro­ma­no­vo pa­se ÄŻra­ťy­tas var­das Iva­nas, ap­lin­ki­niai jÄŻ nuo ma­Şens va­di­na Jo­nu. Ĺ is var­das pri­gi­jo, kai ru­sa­kal­bio jō­rei­vio sō­ nus di­dĹžiÄ…­jÄ… lai­ko da­lÄŻ pra­lei­do kar­ tu su se­ne­liais. Nuo ma­Şens Jo­nu va­di­na­mas vy­ras ne­sle­pia, kad ĹĄis var­das jam daug mie­les­nis. Tad pa­va­din­tas pa­ se nu­ro­dy­tu var­du kar­tais pa­ti­ria dis­kom­for­tÄ….

4

Miestas

2p.

Repetavosi neĹĄti olimpinÄ™ ugnÄŻ

„„DvivardĹžiai: praeityje garsus dviratininkas Iva­nas Ro­ma­no­vas artimĹłjĹł vadinamas Jonu, o verslininkas An-

tanas Bosas – Algiu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

sportas

12p.

2

ŠEŠTADIENIS, birželio 23, 2012

miestas

Ter­mi­na­lo už­mo­jai skan­di­na uos­tą Sus­kys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ ty­ba ki­tas Klai­pė­dos uos­to įmo­nes ga­li pa­lik­ti be in­ves­ti­ci­jų inf­rast­ruk­tū­rai. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Nes liū­to da­lį – 230 mln. Lt – Uos­ to di­rek­ci­ja tu­rės skir­ti ter­mi­na­lo pir­so įren­gi­mui, ka­na­lo gi­li­ni­mui ir Kiau­lės Nu­ga­ros sa­los su­tvir­ti­ ni­mui. Ki­tų įmo­nių pro­jek­tams pi­ ni­gų tie­siog ne­liks. „Po­lė­kis“: nau­ją­ją skulp­tū­rą ati­den­gė jos au­to­rius A.Sa­ka­laus­kas, me­ce­na­to naš­lė L.Lu­bie­nė, Klai­pė­dos uni­

ver­si­te­to rek­to­rius V.Lau­rė­nas ir klu­bo „KU Alum­ni“ pre­zi­den­tas D.Rė­kis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Bu­vę stu­den­tai įtei­kė do­va­ną Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mies­te­ lis pa­si­puo­šė dar vie­na skulp­tū­ ra, ku­ri va­di­na­si „Po­lė­kis“. Jos ati­ den­gi­mas su­ta­po su Hu­ma­ni­ta­ri­ nių moks­lų fa­kul­te­to ab­sol­ven­tų dip­lo­mų įtei­ki­mo iš­kil­mė­mis.

Min­tis apie to­kios skulp­tū­ros at­si­ ra­di­mą ki­lo Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ to ab­sol­ven­tų klu­bo „KU Alum­ni“ na­riams. Skulp­tū­ros me­ce­na­tui – uni­ver­si­te­to gar­bės dak­ta­rui Bro­ nis­lo­vui Lu­biui ne­te­ko su­lauk­ti šios aki­mir­kos. Naujosios skulptūros ati­den­gi­ mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­vo ir ab­sol­

ven­tus pa­svei­ki­no me­ce­na­to naš­lė Ly­di­ja Lu­bie­nė. Šią gra­žią šven­ tę pra­tę­sė aukš­to­jo moks­lo dip­lo­ mų įtei­ki­mas 160-iai Hu­ma­ni­ta­ri­ nių moks­lų fa­kul­te­to ab­sol­ven­tų. Ge­riau­si Hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­ lų fa­kul­te­to ab­sol­ven­tai ga­vo ne tik dip­lo­mus, bet ir var­di­nes pre­ mi­jas.

Li­ni­jos klai­di­na klai­pė­die­čius Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nau­ją­ją Uos­to gat­vę pės­tie­ji ker­ta ir per pa­nai­kin­tą pe­rė­ją. Žmo­nes klai­di­na li­ku­sios li­ni­jų žy­mės.

Nau­jo­jo­je Uos­to gat­vė­je pės­čių­jų pe­rė­ja pa­nai­kin­ta prieš sa­vai­tę. Bu­ vo nuim­ti ją žy­min­tys ke­lio ženk­ lai, ta­čiau li­ko pe­rė­jos li­ni­jos. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­m en­to di­rek­to­ rius Liud­v i­kas Dū­d a pa­sa­ko­jo, kad ket­vir­ta­die­nį bu­vo ban­do­ma jas nu­skus­ti. Ta­čiau pe­rė­jos li­ni­ jos li­ko ma­to­mos. Žmo­nės, neap­ si­žiū­rė­ję, kad ne­bė­ra ke­lio ženk­lų, šio­je vie­to­je ker­ta va­žiuo­ja­mą­ją ke­lio da­lį. „Gal da­žų li­ko duo­bu­tė­se. Jų nei­ na iš­skus­ti. Ne­ga­li pa­da­ry­ti to­kių ert­mių, kaip re­mon­tuo­jant duo­bes.

Ker­ta­si su Uos­to įsta­ty­mu

Va­kar Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to plė­to­ji­mo ta­ry­bos po­sė­ dy­je nu­skam­bė­jo ži­nia apie Sei­me priim­tą nau­ją Sus­kys­tin­tų gam­ti­ nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lo įsta­ty­mą. Jis nu­ma­to, kad Uos­to di­rek­ci­ja sa­ vo da­li­mi pri­si­dė­tų prie SGD ter­ mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­ros vys­ty­mo. „Šian­dien tu­ri­me tam tik­rą pro­ ble­mą, dėl ku­rios ne­ga­li­me pa­ si­ra­šy­ti su­tar­ties tarp bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ kaip ter­mi­na­lo vys­ty­to­jos ir Uos­to di­rek­ci­jos. Įs­ta­ ty­mas nu­ma­to, kad tu­rė­ti kran­ti­nę, prie ku­rios sto­vės sta­cio­na­rus lai­ vas, išim­ti­nė tei­sė su­teik­ta „Klai­ pė­dos naf­tai“, nors tos kran­ti­nės sta­ty­ba tu­ri bū­ti fi­nan­suo­ja­ma Di­ rek­ci­jos lė­šo­mis“, – sa­kė su­si­sie­ki­ mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Esą tai ker­ta­si su Vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to įsta­ty­mu, ku­ria­me pa­ra­ šy­ta, kad kran­ti­nės yra Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to su­de­da­mo­ ji inf­rast­ruk­tū­ros da­lis ir pri­klau­ so Di­rek­ci­jai. „Čia at­si­ran­da tei­si­nis ne­su­sip­ ra­ti­mas. Kaip Uos­to di­rek­ci­ja iš sa­ vo in­ves­ti­ci­nių lė­šų ga­li fi­nan­suo­ti kran­ti­nę, ku­ri ne­bus jos inf­rast­ ruk­tū­ra? To ne­lei­džia ga­lio­jan­tis Vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to įsta­ty­mas“, – tvir­ti­no E.Ma­siu­lis. Po­rei­kiai išau­go

Įp­ro­čiai: pės­tie­ji vis dar ker­ta gat­vę pa­nai­kin­to­je pe­rė­jo­je.

Da­bar lau­kia­ma, kol pa­lis. Jei lie­ tus ne­pa­dės, li­ku­sios bal­tos žy­mės bus nu­da­žy­tos juo­dai“, – tvir­ti­no L.Dū­da. Pa­sak di­rek­to­riaus, pa­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

nai­kin­ti mi­nė­tą pe­rė­ją re­ko­men­ da­vo po­li­ci­ja. Nau­jo­ji Uos­to gat­vė yra ma­gist­ra­li­nė. Jo­je pe­rė­jos ne­ga­ li bū­ti taip ar­ti vie­na ki­tos.

Stra­te­gi­nia­me Uos­to di­rek­ci­jos pla­ ne nuo 2012 iki 2014 me­tų SGD ter­ mi­na­lo sta­ty­bos reik­mėms nu­ma­ty­ ta 123 mln. Lt. „Bir­že­lio 14 d. mes ga­vo­me nau­ją su­tar­ties va­rian­tą iš „Klai­pė­dos naf­tos“, pa­gal ku­rį vien pir­so sta­ty­bai rei­kė­tų 177 mln. Lt. Ne­ga­na to, pi­ni­gų dar rei­kė­tų ak­ va­to­ri­jos gi­li­ni­mui, Kiau­lės Nu­ga­ros sa­los šiau­ri­nės da­lies su­tvir­ti­ni­mui. Vi­sa su­ma išau­ga iki 230 mln. Lt“, – tei­gė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. Esą, jei Di­rek­ci­ja pa­si­ra­šy­tų to­kią

su­tar­tį, SGD ter­mi­na­lo po­rei­kiams pa­pil­do­mai rei­kė­tų skir­ti dau­giau nei 100 mln. „Pa­kar­to­siu, ką pa­sa­kė po­nas Aloy­zas Kuz­mars­kis. Nė vie­nam ki­ tam uos­to įmo­nių pra­šo­mam pro­ jek­tui pi­ni­gų ne­be­lik­tų. Jau praė­ju­ sį kar­tą kal­bė­jo­me, kad tik 5 pro­c. inf­rast­ruk­tū­rai skir­tų pi­ni­gų lik­tų uos­to kro­vos kom­pa­ni­jų nau­jiems pro­jek­tams“, – pa­brė­žė Uos­to di­ rek­ci­jos va­do­vas. E.Gent­vi­las iro­ni­za­vo, kad Di­rek­ ci­jos da­ly­va­vi­mas SGD ter­mi­na­ lo in­ves­ti­ci­jo­se ver­čia reor­ga­ni­zuo­ ti jo va­do­vau­ja­mą įmo­nę ma­ži­nant

Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las:

Nė vie­nam ki­tam uos­to įmo­nių pra­šo­ mam pro­jek­tui pi­ni­ gų ne­be­lik­tų.

dar­buo­to­jų skai­čių, nes esą nei ge­ le­žin­ke­liai, nei ke­liai uos­te ne­be­bus tie­sia­mi ir tiek žmo­nių ne­be­rei­kės. „Neat­mes­čiau ga­li­my­bės, kad da­ lį pro­jek­tų tek­tų stab­dy­ti, kaip at­ si­ti­ko su ma­žų­jų pra­mo­gi­nių lai­vų prie­plau­ka“, – tei­gė E.Gent­vi­las. Ieš­kos komp­ro­mi­so

„Uos­to plė­to­ji­mo ta­ry­ba priė­mė nu­ta­ri­mą kreip­tis į Vy­riau­sy­bę, kad Uos­to di­rek­ci­ja bū­tų at­leis­ ta nuo pel­no mo­kes­čio 2012–2014 me­tams, nes cent­ri­nės val­džios spren­di­mais jai už­krau­ti pa­pil­do­mi fi­nan­si­niai įpa­rei­go­ji­mai pri­si­dė­ti prie SGD ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­ ros vys­ty­mo“, – sa­kė E.Ma­siu­lis. Mi­nist­ro tei­gi­mu, Vy­riau­sy­bė įpa­rei­go­jo Uos­to di­rek­ci­ją ati­duo­ ti 50 pro­c. už­dirb­to pel­no į vals­ ty­bės biu­dže­tą. Jei­gu bū­tų paim­ tos ir šios lė­šos, anot E.Ma­siu­lio, Uos­to di­rek­ci­jai ga­lė­tų kil­ti fi­nan­ si­nių sun­ku­mų. Mi­nist­ras pa­brė­žė, jog pui­kiai su­pran­ta, kad SGD ter­ mi­na­las yra vie­nas iš Lie­tu­vos eko­ no­mi­nių prio­ri­te­tų. „Mes neat­si­sa­ko­me da­ly­vau­ti šia­me pro­jek­te. Bet no­ri­me, kad vi­ so­kie su­si­ta­ri­mai, ku­rie bus ir atei­ ty­je, ati­tik­tų Lie­tu­vo­je ga­lio­jan­čius įsta­ty­mus“, – sa­kė E.Ma­siu­lis.

Pad­vi­gu­bė­jo: su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pir­so sta­ty­bai ir ka­

na­lo gi­li­ni­mui 120 mln. Lt ne­beuž­teks.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

ŠEŠTADIENIS, birželio 23, 2012

miestas Nuk­ryps nuo tvar­ka­raš­čių

Skrai­dins į Mask­vą

Ap­ga­vo mer­gai­tę

Šian­dien nuo 14 iki 14.30 val. dėl ren­gi­nio „Koo­pe­ruo­kis dvi­ ra­čiu“ ko­lo­nos žy­gio nuo Va­ sa­ros est­ra­dos iki Krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­lo (Man­to, Nau­jo­jo So­do, Nau­jo­sios Uos­to, Pi­lies gat­vė­mis) ir nuo 16.15 iki 16.45 val. tuo pa­čiu marš­ru­tu at­gal ga­li­mi au­to­bu­sų nu­kry­pi­mai nuo tvar­ka­raš­čių.

Ru­si­jos avia­kom­pa­ni­jos „IrAe­ ro“ lėk­tu­vai nuo bir­že­lio 24 d. va­sa­ros sek­ma­die­niais skris marš­ru­tu Maskva–Palanga– Maskva. 50 ke­lei­vių tal­pi­nan­tys lėk­tu­vai iš Mask­vos Do­mo­de­ do­vo oro uos­to kils 13 val. ir Pa­ lan­go­je lei­sis 14 val. Iš Pa­lan­gos or­lai­viai kils 15 val., Mask­vo­je lei­sis 17.50 val. (vie­tos lai­ku).

Te­le­fo­ni­niai su­kčiai pri­si­skam­ bi­no į na­mų te­le­fo­ną Deb­re­ce­ no gat­vė­je. Juo at­si­lie­pė 10 me­ tų mer­gai­tė. Te­le­fo­nu kal­bi­nu­si mo­te­ris pa­pa­sa­ko­jo, kad vai­ko ma­ma pa­te­ko į bė­dą ir yra po­li­ ci­jo­je. Į na­mus atė­ju­siam ne­pa­ žįs­ta­mam vai­ki­nui, ku­ris kar­tu at­si­ve­dė ir vai­ką, mer­gai­tė pa­ da­vė 1 030 li­tų bei pa­puo­ša­lus.

Meln­ra­gės gat­vės – tik iš trin­ke­lių Meln­ra­giš­kiai ga­li džiaug­tis vi­siš­kai at­ nau­jin­to­mis gat­vė­ mis, įreng­tu van­ den­tie­kiu, lie­taus ir ūkio nuo­te­kų tink­ lais. Va­kar iš­kil­min­ gai pa­skelb­ta dar­bų pa­bai­ga – pa­dė­tas sim­bo­li­nis taš­kas.

m.skiriute@kl.lt

Nutiesė: Pirmosios Melnragės gatvės buvo išklotos nauja betoninių trinkelių danga – daugiau nei 18 tūkst.

kvadratinių metrų.

10

– tiek mln. li­tų kai­navo Melnragės gatvių rekonstrukcija. pri­si­jung­ti prie mies­to van­den­tie­ kio ir nuo­te­kų tink­lų. Dar­bai iš vi­ so at­siė­jo 10 mln. li­tų. „Mums te­ko pi­ni­gus už­kas­ti po že­me. Vamz­dy­nų ne­pa­ma­ty­si­te. Tik dang­čius. Ge­riau­sia, kad va­ žiuo­da­mi au­to­mo­bi­liais jų ne­jaus­ tu­mė­te. Van­den­tie­kis ir nuo­te­kų tink­lai įreng­ti, kad Meln­ra­gės nuo­ ta­kos bū­tų pa­klau­ses­nės“, – juo­ ka­vo įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Leo­nas Ma­ kū­nas.

Ce­re­mo­ni­ja: šven­tės me­tu bu­vo pa­dė­tas sim­bo­li­nis dar­bų už­bai­gi­mo

taš­kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klaipėdiečiui plėšti butus padėjo latvis Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Sa­vai­tės pa­bai­go­je Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai su­čiu­po du klai­pė­die­čių bu­tus siau­bu­sius va­gis. Abu leis­ta suim­ ti trims mė­ne­siams.

Jau ke­li mė­ne­siai klai­pė­die­čių bu­ tus siau­bia va­gys. Nu­si­kal­ti­mų brai­žas ne vi­sais at­ve­jais yra vie­ no­das, to­dėl spė­ja­ma, kad uos­ta­

Dvi­ra­čiai. Šian­dien Klai­pė­do­je or­ga­ ni­z uo­ja­mas dvi­ra­čių žy­g is „Koo­pe­ ruo­kis dvi­ra­čiu“. Dvi­ra­ti­nin­kai vyks iš Kark­lės į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą, ku­ ria­me bus pa­da­ry­ta bend­ra nuo­trau­ka iš paukš­čio skry­džio Jung­ti­nių Tau­tų tarp­tau­ti­niams koo­pe­ra­ty­vų me­tams pa­mi­nė­ti. Dvi­ra­ti­nin­kai į star­tą kvie­ čia­mi rink­t is 12 val. pa­jū­r io dvi­ra­čių tra­sos 11-ame ki­lo­met­re. Jo­ga. Nuo pir­ma­die­nio pra­de­da­mos ne­mo­ka­mos jo­gos mankš­tos Ni­dos ir Juodk­ran­tės cent­ri­niuo­se pa­plū­di­ miuo­se, ve­da­mos Jo­gos fe­de­ra­ci­jos inst­r uk­to­r ių. Už­siė­m i­mai dar­bo die­ no­mis vyks ry­tais – 8–9 val., va­ka­rais – 19–19.45 val. Šeš­ta­die­niais, sek­ma­die­ niais ir šven­čių die­no­mis už­siė­mi­mai vyks ry­tais, o da­ly­viams pa­gei­dau­jant – ir va­ka­rais.

Mil­da Ski­riu­tė

„Šian­dien – neei­li­nis įvy­kis. Po il­go lai­ko su­tvar­k y­ta vi­sa Pir­ mo­sios Meln­ra­gės inf­rast­ruk­tū­ ra. Bus ge­riau gy­ven­ti meln­ra­ giš­kiams, ge­riau jau­sis ir sve­čiai. Tai įkve­pia nau­jiems dar­bams“, – tvir­ti­no pa­baig­tu­vių šven­tė­je da­ly­va­vęs su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis. Jis dė­ko­jo bu­vu­siems ir esa­miems Klai­pė­dos va­do­vams už įvyk­dy­tą pro­jek­tą: „Be jų pa­stan­gų šian­dien ne­ga­lė­tu­me džiaug­tis“. Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas pa­brė­žė, kad uos­ta­mies­ty­ je at­si­ra­do dar vie­na gra­ži erd­vė. Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je gat­vių tvar­ky­mo dar­bai pra­si­dė­jo prieš 15 me­tų. Pas­ku­ti­nis at­nau­ji­ni­mo eta­ pas, ku­ris už­baig­tas va­kar, tę­sė­si nuo 2007-ųjų. Per pen­ke­rius me­tus vi­sos Pir­ mo­sios Meln­ra­gės gat­vės bu­vo iš­ klo­tos nau­ja be­to­ni­nių trin­ke­lių dan­ga, bu­vo nu­ties­ta 2,7 km lie­ taus nuo­te­kų tink­lų, pa­klo­ta 1,5 km dre­na­žo, 2,3 km at­kar­po­je įreng­tas gat­vių ap­švie­ti­mas. Vi­siems Pir­mo­sios Meln­ra­gės gy­ven­to­jams su­da­ry­ta ga­li­my­bė

Dienos telegrafas

mies­ty­je vei­kia ne vie­nas but­va­ gis. Pa­tik­ri­nę tu­ri­mą ope­ra­ty­vi­nę in­for­ma­ci­ją ket­vir­ta­die­nį Kri­mi­ na­li­nės po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­ čiu­po du įta­ria­muo­sius. Paaiš­kė­ jo, kad vie­no jų jau se­no­kai ieš­ko Lat­vi­jos pa­rei­gū­nai, tu­rin­tys teis­ mo san­kci­ją suim­ti šios ša­lies pi­ lie­tį Ni­ko­la­jų B. Mū­sų mies­te jis ne tik slaps­tė­si nuo suė­mi­mo. Čia su­si­pa­ži­nęs su nar­ko­ti­kus var­to­jan­čiu vie­tos gy­ ven­to­ju Ar­tū­ru N. drau­ge vyk­dė

nu­si­kal­ti­mus. Kaip įta­ria­ma, but­ va­gis iš Lat­vi­jos brau­da­vo­si į būs­ tus, o gro­bį par­duo­da­vo klai­pė­die­ tis jo bend­ri­nin­kas. Daž­niau­siai pa­vog­ti daik­tai bū­da­vo rea­li­zuo­ja­ mi lom­bar­duo­se. Paaiš­kė­jo, kad nu­si­kal­tė­liai rink­ da­vo­si se­no pa­vyz­džio už­rak­tais, va­di­na­mais „pran­cūz­kė­mis“, ra­ ki­na­mus bu­tus. Juos įgu­dęs nu­ si­kal­tė­lis su­lau­žy­da­vo per ke­lias aki­mir­kas. Iš bu­to va­gys gro­bė ne­ šio­ja­muo­sius kom­piu­te­rius, te­le­

vi­zo­rius, auk­so ir si­dab­ro dir­bi­ nius bei san­tau­pas. Kol kas ži­no­ma apie aš­tuo­nis šios nu­si­kal­tė­lių po­ros ap­šva­rin­ tus bu­tus. Ta­čiau jau yra įta­ri­mų, kad nu­ken­tė­ju­sių­jų ga­li bū­ti kur kas dau­giau. Įta­ria­mie­ji da­bar yra 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ži­nio­ je. Ne­ma­žai klau­si­mų jiems tu­rės ir 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­ gū­nai, nes ir pie­ti­nė­je mies­to da­ ly­je pa­na­šiu bū­du bu­vo ap­vog­tas ne vie­nas bu­tas.

San­t uo­kos. Šian­d ien Ci­v i­l i­nės met­ ri­ka­c i­jos sky­r iu­je tuok­s is 16 klai­p ė­ die­čių po­r ų. Žie­dus su­mai­nys Ri­mas Jan­k us ir Bi­r u­tė Dar­g ie­nė (11.50 val.), Žyd­r ū­nas Striau­pis ir Ie­va Bū­da­vai­tė (12 val.), De­n i­sas Ros­tovs­k is ir Vik­to­r i­ ja Ur­bo­nai­tė (12.10 val.), Vi­ta­l ij Vosk­re­ sens­kij ir Ol­ga So­su­li­na (12.20 val.), To­ mas Šarp­n ic­kas ir Rai­mon­da Ti­re­v i­ čiū­tė (12.30 val.), Min­dau­gas Dauk­šas ir Rai­mon­da Bub­l iaus­k ie­nė (14 val.), Zaur Rus­t a­mov ir Ole­s ia Ka­z a­ko­va (14.10 val.), Do­na­t as Ja­s ai­t is ir Edi­t a Rin­g y­tė (14.20 val.), Eval­das Ston­k us ir Ind­rė Bud­r i­k ai­tė (14.30 val.), Val­ das Lo­ren­cas ir Vi­l i­ja Plai­pai­tė (14.40 val.), Vir­g i­n i­jus Vyš­n iaus­kas ir Sa­bi­ na Sa­mu­cho­va (15 val.), And­r ius Šikš­ nius ir Lau­ra Vi­čiū­tė (15.10 val.), Alek­ sandr Li­v ins­k ij ir Ma­r i­ja Mu­ra­š o­va (15.20 val.), Al­g i­man­t as Jan­ce­v i­č ius ir Ol­ga Usa­no­va (15.30 val.), Ed­ga­ras Mi­le­r is ir Re­na­ta Rož­ny­tė (15.40 val.), And­rei Pan­ches­hen­ko ir Je­le­na Jo­ han­sons (16.10 val.). Mir­tys. Va­kar Ci­vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pė­d ie­ čių mir­tys. Mi­rė Alek­sand­ra Ry­ko­va (g. 1916 m.), An­to­ni­na Di­den­ko (g. 1921 m.), Al­gir­das Ren­kaus­kas (g. 1939 m.), Igor Ca­riov (g. 1952 m.), Ro­mual­das Juo­za­ pa­vi­čius (g. 1957 m.), Pet­ras Jan­čaus­ kas (g. 1958 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Jad­vy­ga But­kie­nė, Jad­vy­ga Alb­rek­tie­ nė, An­to­ni­na Di­den­ko. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Jo­nas Ma­tu­tis. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­rų. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 42 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mais, pil­vo skaus­ mais. Me­di­kai kviesti ir dėl vie­šo­se vie­ to­se gu­lin­čių ne­blai­vių as­me­nų.

4

šeštadienis, birželio 23, 2012

miestas

Pa­si­rin­ki­mas: K.Bo­bians­kie­nei priim­ti­

nes­nis Ži­bu­tės var­das.

Si­tua­ci­ja: vi­suo­me­nė­je ži­no­ma gy­dy­to­ja

Bi­ru­tė do­ku­men­tuo­se yra Ma­rė.

Istorija: N.Pu­tei­kie­nę pa­si­va­din­ti ki­tu var­du

pa­ska­ti­no komp­lek­sas dėl ru­siš­kų šak­nų.

Kitaip: Romaldas Sakalauskas draugų va­

dinamas Rimu. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Dėl var­dų – tikra painiava Kai dvi­ra­ti­nin­kas dar ak­ 1 ty­viai spor­ta­vo, ko­le­ gos jį taip pat va­di­no Jo­nu. Jie aiš­

ki­no, kad šis var­das tin­ka la­biau. Net da­bar bu­vę ko­le­gos spor­ti­nin­ kai iš Ru­si­jos vy­rą va­di­na lie­tu­viš­ ku var­du. Lie­tu­vo­je užau­gęs Iva­nas pui­kiai mo­ka ru­siš­kai ir že­mai­tiš­kai. Prieš ke­le­tą de­šimt­me­čių I.Ro­ma­no­vas no­rė­jo su­si­tvar­ky­ti do­ku­men­tus ir ofi­cia­liai tap­ti Jo­nu. Ta­čiau su­ži­ no­jęs, kad šis for­ma­lu­mas už­truks pus­me­tį, nu­mo­jo ran­ka.

pė. Mo­ky­to­jos pa­pa­sa­ko­ta is­to­ri­ja tė­vams su­kė­lė šyp­se­ną. Ta­čiau ar­ti­mi drau­gai, žmo­na iki šiol A.Bo­są va­di­na Al­giu ar­ba Al­ge­ liu, nors nė­ra nė vie­no šį var­dą pa­ tvir­ti­nan­čio do­ku­men­to. „Da­bar at­si­lie­piu šau­kia­mas abiem var­dais“, – šyp­so­si vers­li­ nin­kas. Taip pat jis ži­no, kad su tais, ku­ rie va­di­na Al­giu, ga­li bend­rau­ti ne­ for­ma­liai. O štai An­ta­no var­das – tin­ka­mes­nis vers­lo pa­sau­ly­je ir vie­šo­je erd­vė­je.

Vers­lo pa­sau­ly­je – An­ta­nas

Su­pai­nio­jo su del­fin ­ e

Ne­leng­vą mįs­lę dėl tik­ro­jo var­do ten­ka įmin­ti ir vers­li­nin­ko An­ta­no Bo­so ap­lin­ko­je at­si­dū­ru­siems žmo­ nėms, nes šei­mos ir bi­čiu­lių jis yra va­di­na­mas Al­giu. Į Si­bi­rą 1941 bir­že­lio 14-ąją iš­ trem­ti A.Bo­so tė­vai sve­ti­mo­je že­ mė­je gi­mu­siems vai­kams bu­vo pa­rin­kę lie­tu­vy­bę puo­se­lė­jan­čius ku­ni­gaikš­čių var­dus. 1955 me­tais gi­mu­siam sū­nui pa­rink­tas Al­gir­ do var­das, o dau­giau nei tre­jais me­tais jau­nes­niam bro­liui – Vy­ tau­to. Ta­čiau, kai su­si­ruo­šu­si grįž­ti į Lie­tu­vą šei­ma tu­rė­jo už­re­gist­ ruo­ti vai­kų var­dus, ki­lo pro­ble­ mų. Ko­mi­jos gy­ven­to­jai ne­bu­vo gir­dė­ję var­do Al­gir­das, tad šiuo var­du ne­lei­do re­gist­ruo­ti vy­res­ nio­jo sū­naus. Re­gist­ra­ci­jos dar­ buo­to­jai pa­tys su­gal­vo­to­jo var­dą ir gi­mi­mo liu­di­ji­me bu­vo įra­šy­tas An­ta­no var­das. „Bro­liui Vy­tau­tui pa­si­se­kė la­ biau“, – sa­kė A.Bo­sas. Tik­rą­jį, ofi­cia­lų­jį, sa­vo var­dą An­ ta­nas su­ži­no­jo pir­mo­je kla­sė­je, kai mo­ky­to­ja jį pa­kvie­tė prie len­tos. Kvie­čia­mas An­ta­nu ber­niu­kas ne­ rea­ga­vo, nes nuo ma­žens bu­vo va­ di­na­mas Al­giu. Tik mo­ky­to­jai pa­mi­nė­jus pa­var­ dę ge­ro­kai nu­ste­bęs vai­kas at­si­lie­

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­ją Ni­ną Pu­tei­kie­nę pa­si­va­din­ti ki­tu var­du

Tik­rą­jį, ofi­cia­lų­jį, sa­ vo var­dą An­ta­nas su­ži­no­jo pir­mo­je kla­sė­je, kai mo­ky­ to­ja jį pa­kvie­tė prie len­tos.

pa­ska­ti­no jau­nat­viš­kas komp­lek­ sas dėl ru­siš­kų šak­nų. Tad dau­ge­lis nu­stem­ba su­ži­no­ ję, kad Ni­ka vi­sų va­di­na­ma mo­te­ris iš tik­rų­jų pa­se yra Ni­na. 1983 me­ tais į Vil­niaus uni­ver­si­te­tą, žur­na­ lis­ti­kos spe­cia­ly­bę įsto­ju­si mer­gi­na iš Aukš­tai­ti­jos kai­mo komp­lek­sa­ vo ir įkvėp­ta kū­ry­bi­nės ap­lin­kos straips­nius spau­do­je pra­dė­jo pa­si­ ra­ši­nė­ti Ni­kos Aukš­ti­kal­ny­tės pa­ var­de. Il­gai­niui kū­ry­bi­nis sla­py­var­dis pe­rė­jo į kas­die­nę var­to­se­ną. Nors tė­vams ir vai­kys­tės drau­gams ji iki šiol yra Ni­na. O štai vy­ras nuo pa­ žin­ties pra­džios ra­do dip­lo­ma­tiš­ką spren­di­mą – iki šiol ją va­di­na Ni.

N.Pu­tei­kie­nė su šyp­se­na pa­sa­ ko­ja apie ku­rio­zi­nes si­tua­ci­jas, į ku­rias kart­kar­tė­mis pa­kliū­va dėl sa­vo var­do. Šis var­das ne kar­tą mo­te­rį įvė­lė į ku­rio­zi­nes si­tua­ci­jas. Gat­vė­je iš­gir­ du­si pri­myg­ti­nį krei­pi­nį ir pra­šy­mą su­sto­ti, Ni­ka taip ir pa­da­rė. Ta­čiau at­si­su­ku­si iš ne­pa­žįs­ta­mo žmo­gaus su­lau­kė paaiš­ki­ni­mo, kad jis šau­kė ne ją, o sa­vo šu­niu­ką. Prieš še­še­rius me­tus mi­rus del­ fi­na­riu­me au­gin­tai del­fin ­ ei Ni­kai, į N.Pu­tei­kie­nės dar­bo­vie­tę pa­si­py­ lė su­ne­ri­mu­sių žmo­nių skam­bu­ čiai. Pa­žįs­ta­mi tiks­li­no­si, ku­ri Ni­ ka mi­rė. Kar­tą Ni­kos var­das mo­te­riai vos ne­sut­ruk­dė gau­ti ne­dar­bin­gu­mo pa­šal­pos. Mat gy­dy­to­jas suo­kal­biš­ kai ant li­gos kor­te­lės už­ra­šy­tą ofi­ cia­lų var­dą Ni­na iš­tai­sė į Ni­ka. „Abu var­dai – grai­kiš­kos kil­mės. Ni­ka reiš­kia per­ga­lę, tad šis var­ das ati­tin­ka ma­no bū­dą. Ki­ta ver­ tus, gal lei­džia pa­si­slėp­ti, pa­si­jaus­ti gra­žes­nei“, – svars­tė mo­te­ris. Ni­ka dėl var­do pa­si­kei­ti­mo jau­čia kal­tę prieš tė­vus, su mei­le rin­ku­ sius var­dą. Ta­čiau są­ži­nės grau­ža­tį nu­ve­ja min­tis, kad tė­vas ją no­rė­jo pa­va­din­ti se­no­vi­niu ru­siš­ku var­du – Ag­ri­pi­na. Ži­bu­tė ta­po Klau­di­ja

Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nės vy­riau­ sio­ji gy­dy­to­ja Klau­di­ja Bo­bians­kie­ nė tik prieš ge­rą de­šimt­me­tį pri­si­ jau­ki­no sa­vo ofi­cia­lų­jį var­dą. Il­gą lai­ką var­das Klau­di­ja jai rė­žė au­sį. Po­ka­riu gi­mu­sią duk­rą tė­vas no­ rė­jo pa­krikš­ty­ti Ži­bu­te, ta­čiau ku­ ni­gas at­si­sa­kė, mo­ty­vuo­da­mas, kad šis var­das nė­ra šven­tas. Taip do­ku­men­tuo­se at­si­ra­do „Klau­di­ ja“, o na­miš­kiai ir drau­gai ją va­di­ no gė­lės var­du. Ka­dan­gi mo­ky­to­jai ne­pa­ti­ ko tik­ra­sis mer­gai­tės var­das, ji ir mo­kyk­lo­je bu­vo šau­kia­ma Ži­

bu­te. Šis var­das taip pri­gi­jo, kad net bu­vo įra­šy­tas mo­kyk­los bai­ gi­mo ates­ta­te. Tad ki­tą die­ną po iš­leis­tu­vių mer­gi­nai te­ko va­žiuo­ti į mi­nis­te­ri­ją, kad klai­da bū­tų iš­ tai­sy­ta. Ke­li Klau­di­jos vai­kys­tės drau­gai kar­tu stu­di­ja­vo me­di­ci­ną, vė­liau su stu­di­jų drau­gais ji ga­vo pa­sky­ri­mą į uos­ta­mies­tį – mo­te­rį nuo­lat su­po žmo­nės, šau­kian­tys ją nuo ma­žens įpras­tu var­du. Šį įpro­tį pe­rim­da­vo drau­gai, ko­le­gos. „Da­bar jau ne­bes­var­bu, kaip va­ di­na. Nors se­niau bū­da­vo keis­ta, kai kreip­da­vo­si pa­se nu­ro­dy­tu var­ du“, – sa­kė li­go­ni­nės va­do­vė. Va­di­na ke­liais var­dais

Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo Ro­mal­do Sa­ ka­laus­ko ar­ti­mie­ji taip pat jį va­di­ na ki­tu var­du – Ri­mu. Gy­dy­to­jas paaiš­ki­no, kad jo var­ das gi­mė Plun­gės me­di­kų gal­vo­se. Ta­čiau Pla­te­lių apy­lin­kė­se var­das Ro­mual­das že­mai­čiams skam­bė­jo neįp­ras­tai. Tad gi­mi­mo liu­di­ji­me jis bu­vo įra­šy­tas šiek tiek pa­ko­re­ guo­tas –Romaldas. O štai ki­to­niš­ku­mu iš­si­sky­ru­siai R.Sa­ka­laus­ko ma­mai priim­ti­nes­nis bu­vo Ri­man­to var­das. Ma­ma sū­nų taip ir va­di­no. Kaip šio var­do trum­ pi­nys vė­liau pri­gi­jo Ri­mo var­das. Klai­dą įvė­lė val­di­nin­kai

Dėl gir­tų tar­nau­to­jų kal­tės bū­si­ mo­ji gy­dy­to­ja ir pri­va­taus me­di­ ci­nos cent­ro va­do­vė Bi­ru­tė Jan­ku­ vie­nė gi­mi­mo liu­di­ji­me ta­po Ma­re. Iki šiol pa­sta­ra­sis var­das eg­zis­tuo­ja tik ofi­cia­liuo­se do­ku­men­tuo­se. Ka­dan­gi ma­ma bu­vo su­gal­vo­ ju­si Bi­ru­tės var­dą, nie­kas ne­su­ko gal­vos dėl įsi­vė­lu­sios klai­dos. Tie­ sa, gy­dy­to­ja kar­tą bu­vo už­si­mo­ju­ si var­dą pa­si­keis­ti ir ofi­cia­liai tap­ ti Bi­ru­te, ta­čiau ją at­bai­dė per­ne­lyg su­dė­tin­ga pro­ce­dū­ra.

Komentaras Zi­ta Dap­šie­nė

Klai­pė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja

K

lai­pė­die­čiai ne­lin­kę keis­ ti var­dų. Šie­met var­d ą pa­si­kei­tė vos ke­le­tas. Vie­ ni su­gal­vo­ja ne­pa­tin­kan­tį var­dą pa­si­keis­ti jau­nys­tė­je, ki­ti – su­ lau­kę bran­dos. Var­do kei­ti­mas bū­na ge­rai pa­sver­tas žings­nis. Ne­te­ko su­ si­dur­ti su at­ve­jais, kad var­dą no­rė­tų pa­si­keis­ti Jo­nas ar Ja­ni­na. Pa­si­tai­kė, kai jau­nuo­lis no­rė­jo įtei­sin­ti li­te­ra­tū­ ri­nį sla­py­var­dį, ta­čiau jam at­sa­ky­ta nei­gia­mai. Ki­tas žmo­gus no­rė­jo pa­ si­va­d in­t i po­pu­l ia­r ių skal­bi­mo mil­ te­l ių var­du. Kar­tais pa­si­kon­sul­ta­ vę su spe­cia­lis­tais ir pri­pa­ži­nę, kad pa­si­r ink­tas var­das ke­l ia dvip­ras­ miš­k ų min­čių, žmo­nės per­si­gal­vo­ ja. Su­gal­vo­tas ir pa­si­rink­tas var­das ne­ga­l i prieš­ta­rau­t i lie­t u­v ių kal­bos tai­syk­lėms, vie­ša­jai tvar­kai ir ge­rai mo­ra­lei, tu­ri ati­tik­ti ly­t į. Ta­da pa­ra­ šo­me iš­va­dą, ku­r ią tvir­t i­na Tei­sin­ gu­mo mi­n is­te­r i­ja. To­k ia yra var­do kei­ti­mo pro­ce­dū­ra.

Tad tik ne­pa­žįs­ta­mi ar no­rin­ tie­ji pa­šiep­ti B.Jan­ku­vie­nę pa­ va­di­na Ma­re, o vi­suo­me­nė­je ji la­biau ži­no­ma kaip gy­dy­to­ja Bi­ ru­tė. Pa­si­tai­ko, kai nau­ji pa­cien­ tai klau­sia­mai kils­te­li an­ta­kius, ant re­cep­to pa­ma­tę Ma­rės var­dą. Vis­ką paaiš­ki­nus, vis­kas su­si­dė­ lio­ja į vie­tas. Gy­dy­to­jos ma­ny­mu, Ma­rės var­das nė­ra po­pu­lia­rus ir ne­ dvel­kia in­te­li­gen­ci­ja. Bū­tent dėl šios prie­žas­ties jis tu­ri nei­gia­mą at­spal­vį. „Pa­ti nie­ko ne­si­rin­kau, tad tie­ siog ne­su­reikš­mi­nau šios si­tua­ci­ jos. Tik kai pra­dė­jau gi­lin­tis, su­ pra­tau, jog val­di­nin­kų klai­da bu­vo lem­tin­ga. Kai ku­rios gen­tys spe­ cia­liai slė­pė tik­rą­jį var­dą, kad ap­ si­sau­go­tų nuo nei­gia­mo ap­lin­ kos po­vei­kio. Ka­dan­gi tik­rą­jį var­dą ne­daug kas ži­no, tur­būt to­dėl man gy­ve­ni­me taip se­ka­si“, – įsi­ti­ki­nu­ si pa­šne­ko­vė.

5

ŠEŠTADIENIS, birželio 23, 2012

ŠEŠTADIENIO INTERVIU

I.Šiau­lie­nė – vie­na, bet ne vie­ni­ša

K

lai­pė­die­tė Sei­mo na­ rė Ire­na Šiau­lie­nė dir­ ba sos­ti­nė­je, o gy­ve­na uos­ta­mies­ty­je. Ne­lin­ ku­si afi­šuo­ti as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo mo­te­ris pa­sa­ko­jo apie sa­vo po­mė­ gius, li­te­ra­tū­ros ir mu­zi­kos ryt­me­ čius, ke­lio­nes bei bend­ra­vi­mo su ko­le­go­mis Sei­me ypa­ty­bes.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1955 m. va­sa­rio 19 d. Ko­lai­niuo­ se Kel­mės ra­jo­ne. 1973 m. bai­gė Pa­van­de­nės vi­du­ri­nę mo­kyk­lą Tel­šių ra­jo­ne. 1978 m. su pa­gy­ri­mu bai­gė Vil­niaus uni­ver­si­te­to Is­to­ri­jos fa­kul­te­tą.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

1987 m. Vil­niaus uni­ver­si­te­te ap­si­gy­ nė is­to­ri­jos moks­lų dak­ta­rės var­dą.

Sū­nus pri­mi­nė pa­ža­dus

– Penk­tą ka­den­ci­ją dirb­da­ma Sei­me ne­per­si­kė­lė­te į Vil­nių, li­ko­te klai­pė­die­te. Kas jus sie­ ja su Klai­pė­da? – Rea­ly­bė yra to­kia: Klai­pė­do­je yra ma­no na­mai, o dir­bu Vil­niu­je. Pa­ gal zo­dia­ką esu Žu­vis, to­dėl džiau­ giuo­si ga­li­my­be gy­ven­ti prie jū­ros. Be to, vi­sa ma­no gi­mi­nė ki­lu­si iš Klai­pė­dos kraš­to, o ir ma­no pa­čios są­mo­nin­gas gy­ve­ni­mas glau­džiai su­si­jęs su Klai­pė­da. Tai per­spek­ty­ vus mies­tas, tu­rin­tis sa­vo tra­di­ci­ jas, šven­tes ir dar daug ką, ko ga­li pa­vy­dė­ti ki­ti mies­tai. Net ne­ži­nau, ar yra tai, kas man ne­pa­tik­tų. Ne­ bent, kad Klai­pė­da ne „sos­ti­nė“, kai ap­link Bal­ti­jos jū­rą be­si­ri­kiuo­jan­ čių ša­lių sos­ti­nės yra prie jū­ros. O ko ver­ta is­to­ri­ja? Klai­pė­dos kraš­ te XIX a. ant­ro­je pu­sė­je tvar­kin­ gi ūki­nin­kai jau gė­rė ka­fi­ją, skai­tė laik­raš­tį, ži­no­jo, kas yra tau­po­mo­ji kny­ge­lė ir dau­ge­lį ki­tų da­ly­kų, ku­rie by­lo­jo apie šio kraš­to kul­tū­ros ly­gį. – Ar ne­pa­vargs­ta­te va­ži­nė­ti? – Jau­čiu di­džiu­lį ma­lo­nu­mą vai­ ruo­da­ma. Tri­jų šim­tų ki­lo­met­rų at­stu­mas man tam­pa sa­vo­tiš­ku at­ si­pa­lai­da­vi­mo lai­ku. Kol va­žiuo­ju, iš­va­lau sme­ge­nis, „pra­su­ku“ gal­vos ka­se­tes. Tai sa­vo­tiš­ka te­ra­pi­ja. – Bū­da­ma la­bai ak­ty­vi po­li­ti­ko­ je ne­vie­ši­na­te as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo. Gal ga­lė­tu­mė­te kiek pra­ver­ti sa­vo na­mų du­ris? – Sū­nus Ei­ta­ras jau suau­gęs. Su­ ta­ria­me. Apie tai liu­di­ja ir „prie­ kaiš­tai“, kad aš daž­nai ne­ran­du 7 mi­nu­čių – juk tiek tė­vai sta­tis­tiš­kai Lie­tu­vo­je ski­ria lai­ko vai­kams – jo pro­ble­moms. Sū­nus – eko­no­mis­tas, fi­nan­si­nin­kas, ta­čiau ge­rai jau­čia vi­ sus po­li­ti­kos niuan­sus, o jo rin­ki­mų pro­gno­zės pa­pras­tai iš­si­pil­do. Jis tu­ ri svei­ko kan­du­mo, mo­ka pa­si­šai­py­ti ir iš kai ku­rių mū­sų po­li­ti­nių pa­stan­ gų. Kar­tą, dar bū­da­mas moks­lei­vis, kaž­ko la­bai no­rė­jo, bet aš prie­ši­nau­si, ta­da, nu­tai­sęs nu­skriaus­to­jo vei­de­lį, kyš­te­lė­jo ma­no pa­čios prieš­rin­ki­mi­ nį ka­len­do­rių su nuo­trau­ka ir šū­kiu „Jū­sų neap­vil­siu“. Da­li­ja­si tuo, ką lai­ko ver­tin­ga

– Klai­pė­die­čiai jus pa­žįs­ta ne tik kaip Sei­mo na­rę, bet ir kaip aist­rin­gą li­te­ra­tū­ros ger­bė­ją. Smal­su dau­giau su­ži­no­ti apie mies­te jū­sų ren­gia­mus li­te­ra­ tū­ros ir mu­zi­kos ryt­me­čius. – Esu is­to­ri­kė, po stu­di­jų dir­bau so­cia­li­nių moks­lų dės­ty­to­ja Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­to Klai­pė­dos fa­kul­te­te (da­bar – Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­tas). Ko ge­ro, nuo ta­da ma­ ny­je li­ko pe­da­go­gės už­tai­sas, ku­ris ver­čia da­ly­tis kaž­kuo dau­giau nei po­li­ti­ka, nors vis­kas, kas nė­ra mei­

1978–1990 m. Klai­pė­dos po­l i­tech­n i­ ku­mo, Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ti­tu­ to Klai­pė­dos fa­kul­te­to dės­ty­to­ja. 1990 m. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to do­ cen­tė. Nuo 1992 me­tų Sei­mo na­rė. 2004 m. įteik­tas or­di­no „Už nuo­pel­ nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro kry­ž ius.

vi­nies“. Pa­vyz­džiui, apaš­ta­lo Pau­ liaus I laiš­kas ko­rin­tie­čiams. Ge­ res­nio him­no mei­lei ne­ži­nau. Su­ si­for­ma­vo tra­di­ci­ja ir ko­le­gos vy­rai pri­ta­ria ma­no pro­gra­mai – yra kū­ rę epig­ra­mas vie­ni ki­tiems, se­kę la­ biau­siai įsi­mi­nu­sią pa­sa­ką. Cha­riz­ma bū­ti­na ir vy­rams

Lai­kas: nors Sei­me I.Šiau­lie­nė dir­ba jau pen­kias ka­den­ci­jas, jos na­mais li­ko Klai­pė­da.

lė, yra po­li­ti­ka. Da­bar jau sun­ku ir su­skai­čiuo­ti, kiek me­tų, gal ke­tu­ rio­li­ka, tiems mū­sų li­te­ra­tū­ri­niams mu­zi­ki­niams ryt­me­čiams. Kas­met ko­vo pra­džio­je Si­mo­no Da­cho na­ muo­se – esu la­bai dė­kin­ga šių na­mų šei­mi­nin­kams – or­ga­ni­zuo­ju ir ve­du ren­gi­nį, skir­tą Tarp­tau­ti­nei mo­ters die­nai ir Ko­vo 11-ajai. Te­mą siū­lau pa­ti. Pir­me­ny­bė tei­kia­ma as­me­ny­ bėms, tu­rė­ju­sioms ar tu­rin­čioms įta­kos mū­sų da­bar­čiai ir kul­tū­ri­ niam pa­li­ki­mui, me­džia­gai, su­si­ ju­siai su Prū­sų Lie­tu­vos ir Klai­pė­ dos kraš­to is­to­ri­ja. Daž­niau­siai tai bū­na nau­jos kny­gos, da­ly­vau­ jant au­to­riui, pri­sta­ty­mas. Klai­ pė­die­čiai ga­lė­jo su­si­pa­žin­ti su pro­f. V.Dau­jo­ty­tės, D.Kau­no, V.Bag­do­ na­vi­čiaus mo­nog­ra­fi­jo­mis, A.Juo­ zai­čio, N.Stra­kaus­kai­tės, J.Sau­lė­ nie­nės, B.Alek­na­vi­čiaus kny­go­mis, vy­ko Šat­ri­jos Ra­ga­nos („Nė vie­na aša­ra ne­nuk­ren­ta vel­tui“), G.Pet­ ke­v i­č ai­t ės-Bi­t ės („Są­m o­n in­gai pa­ver­čiau sa­vo gy­ve­ni­mą kie­tos pa­rei­gos kal­ve“), Že­mai­tės („Nė­ra var­go, nė­ra šir­dies skaus­mo, ku­rio ne­bū­čiau ken­tė­ju­si“), I.Si­mo­nai­ty­ tės („Aš nie­kam ne­si­lenk­siu“), ka­ ra­lie­nės Lui­zės („Klai­pė­die­tiš­ko­ji ka­ra­lie­nės Lui­zės le­gen­da“), Vy­dū­ no („Spin­du­lys es­mi švie­sos be­ga­li­ nės“) biog­ra­fi­niai skai­ty­mai, bu­vo pri­sta­ty­ta V.Ja­su­kai­ty­tės, A.Juo­ zai­čio, V.Bub­nio bei jo žmo­nos E. Kurk­lie­ty­tės kū­ry­ba, su F.Tau­ny­te ieš­ko­jo­me tik­ro lie­tu­vio. Ke­lio­nė­se tam­pa gi­de

– Te­ko gir­dė­ti apie jū­sų ren­gia­ mas va­sa­ros ke­lio­nes.

As­me­ni­nio I.Šiau­lie­nės ar­chy­vo nuo­tr.

– Iš­vy­kos daž­nai pa­pil­do ryt­me­čių me­tu ap­tar­tas te­mas. Sie­kia­me ge­ rai pa­žin­ti sa­vo kraš­tą ir jam ar­ti­ mą ap­lin­ką, to­dėl lan­kė­mės Ka­ra­ liau­čiu­je ir ke­lia­vo­me po „Ka­ra­lių mies­tą be ka­ra­lių“, ly­di­mi tuo­met čia kul­tū­ros ata­šė dir­bu­sio ir kny­ gą pa­ra­šiu­sio A.Juo­zai­čio, pū­tė­me

Ma­ny­je li­ko pe­da­go­ gės už­tai­sas, ku­ris ver­čia da­ly­tis kaž­ kuo dau­giau nei po­ li­ti­ka, nors vis­kas, kas nė­ra mei­lė, yra po­li­ti­ka. dul­kes nuo Rytp­rū­sių is­to­ri­jos ir įsi­ ti­ki­no­me, kad kiek­vie­ną lie­tu­vį bal­ tiš­ka sie­la tu­ri at­vi­lio­ti prie Ka­ra­lių pi­lies griu­vė­sių, kur bu­vo iš­spaus­ din­ta pir­mo­ji mū­sų kny­ga. Esa­ me vy­kę į Vents­pi­lį, Run­da­lę, Ry­gą. Ke­lio­nės vi­sa­da su­si­lau­kia di­džiu­ lio pa­si­se­ki­mo. Daž­niau­siai ke­liau­ ja kul­tū­ros žmo­nės, be­si­do­min­tys ir pa­tys ga­lin­tys ne­ma­žai pa­pa­sa­ko­ti apie lan­ko­mas vie­to­ves. – O kas šių ke­lio­nių me­tu yra gi­dai? – Tai yra ma­no su­ma­ny­mas, to­dėl pa­ti ir pa­sa­ko­ju. Ki­tam išaiš­kin­ti, kaip įsi­vaiz­duo­ju ke­lio­nę, už­truk­tų il­giau, nei man pa­čiai pa­si­ruoš­ti. Juk esu is­to­ri­kė, man ne­su­dė­tin­ga pa­tiks­lin­ti, pri­si­min­ti, at­nau­jin­ ti ži­nias. Kar­tais ke­lio­nė­je tu­ri­ me ne vie­ną gi­dą, pa­kai­to­mis kal­

ba ke­li iš­ma­nan­tys te­mą žmo­nės. Taip ke­lia­vo­me praė­ju­sią va­sa­rą į Bir­žų kraš­tą. Apie jo is­to­ri­ją, Bir­žų pi­lį ir su ja su­si­ju­sią Rad­vi­lų gi­mi­ nės at­ša­ką pa­sa­ko­jo doc. A.Baub­ lys, J.Sau­lė­nie­nė. Jei ke­liau­ja­me per dva­rus, mu­zie­jus, tai neiš­ven­gia­ mai juo­se su­lau­kia­me I.Mak­na­vi­ čie­nės mu­zi­ki­nės do­va­nė­lės. Vi­sa­da grįž­ta­me ku­pi­ni tei­gia­mų emo­ci­jų. Frak­ci­jo­je – lyg ku­ni­gas

– Ką mėgs­ta­te veik­ti lais­vu lai­ku? – Jau pa­mi­nė­jau vai­ra­vi­mą, ke­lio­nes, daž­nai esu al­ka­na pa­skai­ty­ti ką nors nau­jo ir ne­bū­ti­nai tik lie­tu­vių au­to­ rių. Mėgs­tu gė­les. Dar mėgs­tu su­ki­ nė­tis vir­tu­vė­je. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad per šven­tes na­mai tu­ri kve­pė­ti py­ ra­gais. Toks su­pra­ti­mas atė­jo iš vai­ kys­tės, kai at­va­žiuo­da­vo mo­čiu­tė ir kep­da­vo šven­tėms ką nors ska­naus. Bo­ba, me­daus, varš­kės ir braš­kių tor­tas, obuo­lių py­ra­gas, pel­nę ma­no bi­čiu­lių pri­pa­ži­ni­mą, daž­nai tam­pa do­va­na ir drau­gų šven­tėms. – Ar Sei­me tu­ri­te ga­li­my­bę at­ skleis­ti sa­vo mo­te­riš­ką­sias sa­ vy­bes? – Tre­čią kar­tą esu frak­ci­jos se­niū­nė. Tu­ri­me sa­vų tra­di­ci­jų. Pa­vyz­džiui, ren­gia­me Kū­čių pus­ry­čius. Pa­ti juo­ kau­ju, kad ta­da tam­pu frak­ci­jos ku­ ni­gu. Tai yra va­lan­da be po­li­ti­kos, kai ski­ria­me vie­ni ki­tiems dė­me­sio. Su­si­ren­ka­me prie bal­tai pa­deng­to sta­lo, ant ku­rio bū­na žva­kės, kū­ čiu­kai, pri­si­me­na­me išė­ju­sius. Vi­ si ži­no, kad aš ką nors ypa­tin­ges­ nio pa­skai­ty­siu, bus įdo­mu, to­dėl kas­met lau­kia iš ma­nęs vis „nau­jos

– Ly­gi­nant vy­rus ir mo­te­ris, tei­gia­ma, kad mo­te­rys daž­nai va­do­vau­ja­si in­tui­ci­ja ir siek­da­ mos tiks­lo įjun­gia vi­są sa­vo ža­ ve­sį. Ar ir Sei­me taip yra? – Ne­pa­sa­ky­čiau. Po­li­ti­ko­je ža­ve­sys ir in­tui­ci­ja rei­ka­lin­ga ne tik mo­te­ rims, bet ir vy­rams. Bet ku­riam vie­ šam as­me­niui bū­ti­na cha­riz­ma. Ge­ bė­ji­mas de­rin­ti iš­min­tį ir hu­mo­rą, mąs­ty­mo lanks­tu­mą, fra­zių taik­lu­ mą, ne­bū­ti ny­kiam ir su­ge­bė­ti su­dė­ tin­gą pro­ble­mą iš­spręs­ti pa­pras­tai – to­kios sa­vy­bės bū­ti­nos kiek­vie­ nam vie­šam as­me­niui ne­prik­lau­so­ mai nuo jo ly­ties. O jei mo­te­ris gre­ta vi­so to dar su­ge­ba šil­tin­ti san­ty­ kius ko­man­do­je – tai di­džiu­lė ver­ ty­bė, nes po­li­ti­ko­je įtam­pos daug. Kai vi­so to nė­ra, o ban­do­ma „im­ti“ tik išo­re, ga­li­ma pri­tai­ky­ti po­sa­kį: „Kuo aukš­čiau be­ždžio­nė li­pa, tuo ge­riau ma­to­si už­pa­ka­lis“. – Tiek lai­ko dir­bant Sei­me te­ ko su­tik­ti ne vie­ną iš­skir­ti­nę as­me­ny­bę. Ku­ri iš jū­sų pa­da­rė di­džiau­sią įspū­dį? – Nea­be­jo­da­ma pa­mi­nė­siu švie­ saus at­mi­ni­mo Al­gir­dą Bra­zaus­ ką. Tai bu­vo šil­tas ir pa­pras­tas, bet orus žmo­gus, ger­bęs ki­to oru­ mą, ge­bė­jęs ir ži­no­jęs, kaip spręs­ti Lie­tu­vos klau­si­mus. Čes­lo­vas Jur­ šė­nas – mū­sų par­la­men­ta­riz­mo tė­ vas, uni­ka­lus ko­rek­tiš­ku­mu, ati­du­ mu ki­tam žmo­gui ir ypač mo­te­riai. Tai ne­su­vai­din­tos kul­tū­ros ir iš­ siauk­lė­ji­mo žmo­gus, tu­rin­tis sa­vy­ bių, ku­rios dau­ge­liui nau­jų po­li­ti­ kų, de­ja, nė­ra bū­din­gos. – Ar bū­da­ma po­li­ti­kė ne­si­jau­ čia­te vie­ni­ša kaip mo­te­ris? – Aš vi­siš­kai pri­ta­riu ma­no mėgs­ ta­mo O.Vail­do po­sa­kiui, kad nie­kas taip ne­griau­na šei­my­ni­nės lai­mės kaip par­la­men­ti­nė veik­la. Už­siė­mę žmo­nės nė­ra vie­ni­ši.

6

ŠEŠTADIENIS, birželio 23, 2012

sveikata

Reu­ma­ti­nės li­gos su­ke­lia neį­ga­lu­mą Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Reu­ ma­to­lo­gi­jos sky­rius yra vie­nin­te­lis toks Va­ka­rų Lie­tu­vo­je. Tad kas­met su­lau­kia­ ma vis dau­giau pa­cien­tų ir iš ap­lin­ki­nių re­gio­nų. Lai­ma Lau­kai­ty­tė Li­gos jau­nė­ja

Reu­ma­ti­nės li­gos ne­su­si­dū­ru­siems su jo­mis aso­ci­juo­ja­si su vy­res­ nio am­žiaus žmo­nė­mis. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės Reu­ma­ to­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­ja Lo­re­ta Bu­kaus­kie­nė paaiš­ki­no, kad šios sri­ties spe­cia­lis­tai daž­niau­siai su­ si­du­ria su dviem pa­cien­tų am­žiaus gru­pė­mis. Vie­nus pa­cien­tus reu­ma­ti­nės li­ gos už­klum­pa pa­čia­me jė­gų žy­dė­ji­ me – nuo 20 iki 30 me­tų, o ki­tus – per­ko­pus 50 me­tų. Ve­dė­ja pa­ste­bi, kad pa­cien­tai kas­met jau­nė­ja. Reu­ma­ti­nės li­gos daž­niau­siai bū­na sun­kios, pa­žei­džian­čios ne vie­ną or­ga­ną ir su­ke­lian­čios neį­ ga­lu­mą. Šio­mis li­go­mis ser­gan­tys žmo­nės dau­giau­sia die­nų per me­ tus tu­ri ne­dar­bin­gu­mo pa­žy­mė­ji­ mus. Ne­ma­žai jų tam­pa neį­ga­lūs. Reu­ma­ti­nės li­gos pa­si­reiš­kia są­ na­rių skaus­mais, pa­ti­ni­mais, ne­ re­tai karš­čia­vi­mu. Li­gą iš­duo­da ir krau­jo pa­ki­ti­mai. Kar­tais skaus­mai bū­na to­kie in­ten­sy­vūs, kad žmo­ gui sun­ku vaikš­čio­ti ir sa­ve ap­si­ tar­nau­ti, tad jis ne­ga­li iš­si­vers­ti be ap­lin­ki­nių pa­gal­bos. L.Bu­kaus­kie­nė pa­si­džiau­gė, kad prieš še­še­rius me­tus li­go­ni­nė­je pra­dė­ta tai­ky­ti bio­lo­gi­nė te­ra­pi­ja. Po šio gy­dy­mo pa­siek­ta pui­kių re­ zul­ta­tų – ne­ma­žai da­liai pa­cien­tų su­stab­dy­tas li­gos pro­gre­sa­vi­mas. Jie ga­li gy­ven­ti įpras­tą gy­ve­ni­mą. Pas­ky­rus gy­dy­mą bio­lo­gi­niais vais­tais bū­ti­na gy­dy­to­jo prie­žiū­ ra. Tad toks pa­cien­tas gul­do­mas į sta­cio­na­rą, kad bū­tų ga­li­ma ste­bė­ ti jo būk­lę. Pa­sak gy­dy­to­jos, kuo anks­čiau pa­ski­ria­mas gy­dy­mas bio­lo­gi­niais vais­tais, tuo ge­res­nių re­zul­ta­tų su­ lau­kia­ma. Daž­nai su­ke­lia neį­ga­lu­mą

Ve­dė­ja iš­sky­rė ke­lias di­džiau­sias reu­ma­ti­nių li­gų gru­pes. Vie­nai jų pri­ski­ria­mos an­ki­lo­zi­nis spon­di­ loart­ri­tas (Bech­te­re­vo li­ga), žvy­ne­ li­nė art­ro­pa­ti­ja, reu­ma­toi­di­nis art­ ri­tas, reak­ty­vu­sis art­ri­tas ir ki­tos. Šios li­gos pa­žei­džia stu­bu­rą, są­na­rius ir daž­nai su­ke­lia neį­ga­ lu­mą. Ga­na klas­tin­ga žvy­ne­li­nė art­ro­ pa­ti­ja – ne­di­de­lia­me odos plo­te at­ si­ra­du­si žvy­ne­li­nė ne­re­tai pa­ken­ kia są­na­rius, stu­bu­rą. Tad gy­dy­to­ja siū­lė at­kreip­ti dė­me­sį į odos bė­ri­ mą ly­din­tį są­na­rių skaus­mą. To­ kiais at­ve­jais ver­tė­tų pa­si­kon­sul­ tuo­ti su reu­ma­to­lo­gu. Są­na­rių už­de­gi­mą ga­li su­kel­ ti ir ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čios bak­ te­ri­jos (ureap­las­ma, my­cop­laz­ma, chla­my­dia). Skan­di­na­vi­jo­je at­lik­ ti ty­ri­mai pa­tvir­ti­no, kad apie 20 pro­c. svei­kų žmo­nių, tu­rin­čių HLB 27 an­ti­ge­ną, už­si­krė­tę mi­nė­to­mis bak­te­ri­jo­mis, su­si­du­ria su stu­bu­ ro ir są­na­rių pa­ken­ki­mais. Ki­tą di­džiu­lę gru­pę su­da­ro sis­ te­mi­nės jun­gia­mo­jo au­di­nio li­gos.

Vie­na to­kių – sis­te­mi­nė rau­do­no­ ji vilk­li­gė – daž­niau­siai už­klum­pa jau­nas mo­te­ris, ne­re­tai po gim­dy­ mo. Ši li­ga ga­li pa­žeis­ti daug or­ ga­nų: šir­dį, plau­čius, virš­ki­na­mą­jį trak­tą, inks­tus. Vei­de ir ki­to­se kū­no vie­to­se at­si­ra­dęs bė­ri­mas išo­pė­ja, kren­ta svo­ris, slen­ka plau­kai, var­ gi­na karš­čia­vi­mas, są­na­rių skaus­ mas ir ti­ni­mas. Po­dag­ra – gur­ma­nų li­ga

Prie me­ta­bo­li­nių li­gų gru­pės pri­ ski­ria­ma po­dag­ra. Pas­ta­ruo­ju me­ tu dau­gė­ja pa­cien­tų, ku­riuos už­ klum­pa ši su me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mu su­si­ju­si li­ga – są­na­riuo­ se nu­sė­dę šla­pi­mo rūgš­ties kris­ta­ lai su­ke­lia stip­rų skaus­mą.

Prog­re­sas: I.Šniuo­lie­nė pa­ste­bi, kad dėl išau­gu­sių gy­

dy­mo ga­li­my­bių kai ku­rie pa­cien­tai ga­li gy­ven­ti vi­sa­ ver­tiš­kai.

Po­ky­tis: L.Bu­kaus­kie­nė pa­ste­bi, kad reu­ma­ti­nė­

mis li­go­mis ser­ga vis jau­nes­ni.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Anks­ti diag­no­zuo­ ti sun­kias reu­ma­ ti­nes li­gas pa­de­da kom­piu­te­ri­nės to­ mog­ra­fi­jos, mag­ne­ti­ nio re­zo­nan­so, kau­lų scien­tog­ra­fi­jos, imu­ no­lo­gi­niai ty­ri­mai.

Iš pra­džių trum­pa­lai­kius są­ na­rio už­de­gi­mo prie­puo­lius vė­ liau kei­čia daž­nė­jan­tys ir už­si­tę­ sian­tys skaus­mai. Tad ne­re­tai toks pa­cien­tas gul­do­mas į Reu­ma­to­lo­ gi­jos sky­rių iš­sa­mes­niems ty­ri­ mams. L.Bu­kaus­kie­nė pa­tvir­ti­no, kad po­dag­ra ke­lia grės­mę gur­ma­nams. Ją iš­pro­vo­kuo­ja gau­siai val­go­mi ska­nūs pa­tie­ka­lai: jū­ros gė­ry­bės, kiau­lie­na, su­bpro­duk­tai, lie­žu­vis ir alus. Kar­tais po­dag­rą su­ke­lia ir inks­tų li­gos, kai ku­rie vais­tai. Grą­ži­na gy­ve­ni­mo pil­nat­vę

Ve­dė­ja paaiš­ki­no, kad į sta­cio­na­rą gul­do­mi tie pa­cien­tai, ku­riems li­ga komp­li­kuo­ja­si ar­ba pa­žei­džia ki­tus or­ga­nus. Prie sun­kes­nių bei su­dė­ tin­ges­nių pri­ski­ria­mos sis­te­mi­nės jun­gia­mo­jo au­di­nio li­gos. Dau­giau lai­ko li­go­ni­nė­je ten­ ka pra­leis­ti pa­cien­tams, ku­riems diag­no­zuo­ja­mas pū­lin­gas stu­bu­ro slanks­te­lių už­de­gi­mas. L.Bu­kaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad dėl kau­lų struk­tū­ros pa­ken­ki­mų – os­ teo­po­ro­zės – pa­cien­tai gul­do­mi pa­žen­gus li­gai, kai kau­lų lū­žiai ir ka­muo­jan­tys skaus­mai ge­ro­kai ap­ kar­ti­na žmo­gaus gy­ve­ni­mą. Bet da­bar tai­ko­mi nau­ji gy­dy­mo me­to­dai pa­de­da žmo­gų su­grą­žin­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą. Pa­sak ve­dė­jos, dau­giap­ro­fi­li­ nės li­go­ni­nės pri­va­lu­mas – ki­tuo­ se sky­riuo­se dir­ban­tys ki­tų sri­čių spe­cia­lis­tai. Mat gy­dant tam tik­ ras reu­ma­ti­nes li­gas pri­rei­kia or­ to­pe­dų-trau­ma­to­lo­gų ar ki­tų ko­ le­gų pa­gal­bos.

Sta­cio­na­ras: Reu­ma­to­lo­gi­jos sky­riu­je gy­do­mi sun­kūs li­go­niai.

Į li­go­ni­nę grįž­ta re­čiau

L.Bu­kaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, jog įpras­ tai pa­cien­tui sten­gia­ma­si su­teik­ti in­ten­sy­vų gy­dy­mą, kad ne­pri­reik­ tų gu­lė­ti li­go­ni­nė­je. Ka­dan­gi dau­ gu­ma reu­ma­ti­nių li­gų yra lė­ti­nės, pa­cien­tai nuo­lat ste­bi­mi Am­bu­la­ to­ri­nia­me-kon­sul­ta­ci­nia­me sky­ riu­je. Tad dėl pa­skir­to tin­ka­mo gy­dy­ mo ir prie­žiū­ros šie žmo­nės į li­go­ ni­nę su­grįž­ta re­čiau. Anks­ti diag­no­zuo­ti sun­kias reu­ ma­ti­nes li­gas pa­de­da kom­piu­te­ri­ nės to­mog­ra­fi­jos, mag­ne­ti­nio re­ zo­nan­so, kau­lų scien­tog­ra­fi­jos, imu­no­lo­gi­niai ty­ri­mai. Pa­sak ve­dė­jos, ge­ri spe­cia­lis­tai ir ge­ro­kai iš­si­plė­tu­sios li­go­ni­nės diag­nos­ti­nės ga­li­my­bės pa­sta­rai­ siais me­tais pa­di­di­no pa­cien­tų srau­tus ir iš ki­tų Lie­tu­vos re­gio­nų. Li­go­ni­nė­je dir­ba ke­tu­ri reu­ma­ to­lo­gai. Vie­na gy­dy­to­ja pa­cien­tus nuo­lat kon­sul­tuo­ja Am­bu­la­to­ri­ nia­me-kon­sul­ta­ci­nia­me sky­riu­ je. Ki­ti spe­cia­lis­tai dir­ba ir sta­cio­ na­re, ir am­bu­la­to­ri­nia­me sky­riu­je. Vie­na jų – gy­dy­to­ja reu­ma­to­lo­

gė Ilo­na Šniuo­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad di­džią­ją pa­cien­tų da­lį su­da­ro ser­ gan­tie­ji są­na­rių, stu­bu­ro li­go­mis. Pas­ta­ruo­ju me­tu daž­niau nu­sta­to­ ma diag­no­zė – kau­lų re­tė­ji­mas bei jį ly­din­čios komp­li­ka­ci­jos. Nors anks­čiau ma­ny­ta, jog ši li­ ga bū­din­ga tik mo­te­rims, gy­dy­to­ja iš pra­kti­kos pa­ste­bi, kad ji už­klum­ pa ir vy­rus. Prog­no­zės ge­rė­ja

Pa­sak I.Šniuo­lie­nės, po gy­dy­mo sta­cio­na­re pa­cien­tai nu­krei­pia­mi gy­dy­mui am­bu­la­to­riš­kai. Tad pri­ rei­kus pa­cien­tas pa­si­ro­do po ke­lių sa­vai­čių, mė­ne­sių ar me­tų pri­klau­ so­mai nuo li­gos. Nuo­la­ti­nė ste­bė­se­na pa­de­da už­ kirs­ti ke­lią ga­li­miems li­gos paū­mė­ ji­mams, taip pat ko­re­guo­ti gy­dy­mą, ap­sau­go­ti pa­cien­tą nuo ga­li­mų ša­ lu­ti­nio vais­tų po­vei­kio. „Pa­to­gu ir pa­cien­tams, ir gy­dy­ to­jams“, – am­bu­la­to­ri­nių kon­sul­ ta­ci­jų pri­va­lu­mą nu­ro­dė I.Šniuo­ lie­nė. Pa­sak gy­dy­to­jos, ka­dan­gi reu­ ma­ti­nės li­gos yra lė­ti­nės, pa­cien­tai

tam­pa nuo­la­ti­niais. Mat re­tai bū­na taip, kad są­na­rių skaus­mas ar pa­ti­ ni­mas bū­na kaip reak­ci­ja į ki­tos li­ gos gy­dy­mą. Tad ją iš­gy­džius, iš­ nyks­ta ir są­na­rių pa­ken­ki­mai. Jei paū­mė­jus li­gai krei­pia­ma­ si į Am­bu­la­to­ri­nį sky­rių, gy­dy­to­jai rū­pi­na­si ga­li­my­be su­teik­ti spe­cia­ li­zuo­tą pa­gal­bą ar­ba pa­gul­dy­ti pa­ cien­tą į li­go­ni­nę. Kai ku­rias de­ge­na­ri­ci­nes stu­bu­ ro ir są­na­rių li­gas (os­teo­chond­ro­ zę, os­teart­ro­zę) gy­do šei­mos gy­dy­ to­jai. I.Šniuo­lie­nė pa­si­džiau­gė, kad ko­le­gos ne­ven­gia tar­tis dėl gy­dy­ mo tak­ti­kos. Taip už­ker­ta­mas ke­ lias sun­kių li­gų pro­gre­sa­vi­mui. Gy­dy­to­ja pa­ste­bė­jo, kad da­bar tai­kant spe­cia­lų gy­dy­mą ir pri­žiū­ rint spe­cia­lis­tams ne­ma­žai reu­ ma­to­lo­gi­nė­mis li­go­mis ser­gan­čių žmo­nių sėk­min­gai gy­ve­na vi­sa­ver­ tį gy­ve­ni­mą. Nors anks­čiau pro­ gno­zės dėl jų iš­gy­ve­na­mu­mo bu­ vo liūd­nos. I.Šniuo­lie­nė taip pat at­krei­pė dė­me­sį, kad žmo­nės vis la­biau rū­ pi­na­si sa­vo svei­ka­ta ir ski­ria tam dau­giau dė­me­sio.

7

šeštadienis, birželio 23, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

De­ši­niuo­sius puo­la „bla­kės“ Kas ga­l ė­j o slap­t a klau­s y­t is de­ ši­n ių­j ų ir sek­t i juos, po­s ė­d žiau­ jan­č ius sa­v o par­t i­j os cent­r i­n ė­j e būs­t i­n ė­j e Vil­n iaus se­n a­m ies­t y­ je? Spe­cia­lio­sios tar­ny­bos, o gal po­li­ti­niai opo­nen­tai ar už­sie­nio šni­p ai? Į to­k ius de­š i­n ių­j ų klau­ si­m us at­s a­k y­m us tu­r ės pa­t eik­t i pro­ku­ro­rai. Pa­nau­do­jo me­dį

Sve­čiai: JAV ka­riuo­me­nės per­ve­ži­mų pa­jė­gų va­do­vą ge­ne­ro­lą W.Fra­se­rį ir Jung­ti­nių Vals­ti­jų am­ba­sa­do­rę

Lie­tu­vo­je A.E.Der­se Klai­pė­do­je su­ti­ko su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras E.Ma­siu­lis ir uos­ta­mies­čio me­ras V.Grub­liaus­ kas. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ka­ri­nių kro­vi­nių tran­zi­tui – ža­lia švie­sa

Va­kar Klai­pė­do­je su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis JAV ka­riuo­me­nės per­ve­ži­mų pa­jė­gų TRANS­COM va­do­vą ge­ne­ro­ lą Wil­lia­mą Fra­se­rį su­pa­žin­di­no su mū­sų ša­lies ga­li­my­bė­mis priim­ti JAV ka­riuo­me­nės kro­vi­nius, ve­ža­mus į Af­ga­nis­ta­ną ir at­gal. As­ta Dy­ko­vie­nė

a.dykoviene@diena.lt

E.Ma­siu­lis po su­si­ti­ki­mo sa­kė su ge­ ne­ro­lu kal­bė­jęs apie di­des­nes Klai­ pė­dos uos­to ir Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių ga­li­my­bes. Esą NA­TO kon­tei­ne­rių, siun­čia­mų į Af­ga­nis­ta­ną, taip pat iš Af­ga­nis­ta­no per Klai­pė­dą, skai­čius au­ga. „Ma­nau, ši­tas vi­zi­tas tik­rai bus nau­din­gas dėl to, kad kro­vi­nių srau­tas di­dė­tų. Klai­pė­da ir Lie­tu­ vos trans­por­to sis­te­ma yra pa­si­ruo­ šu­si priim­ti kur kas dau­giau kon­tei­ ne­rių. O tai duos nau­dos ir Lie­tu­vos eko­no­mi­kai“, – tei­gė mi­nist­ras. E.Ma­siu­lis ti­ki­no, kad ame­ri­kie­ čių ke­lia­mos są­ly­gos la­bai pa­pras­ tos, Lie­tu­va tu­ri už­tik­rin­ti ko­ky­ bę, grei­tį, kon­ku­ren­cin­gas kai­nas

ir kro­vi­nių sau­gu­mą. „Mums la­bai svar­bu kro­vi­nių ga­be­ni­mas iš Af­ga­ nis­ta­no, kad jie sėk­min­gai pa­siek­ tų JAV. Tai, ką pa­ma­čiau Klai­pė­do­je, man pa­li­ko ge­rą įspū­dį“, – kal­bė­jo W.Frase­ris. Ge­ne­ro­lo ir mi­nist­ro su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­ je An­ne E.Der­se bei uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas. Pir­mie­ji JAV ka­riuo­me­nės kro­vi­ niai, ve­ža­mi į Af­ga­nis­ta­ną, Lie­tu­vą pa­sie­kė 2010 m. gruo­dį. Jų ga­be­ni­ mas suin­ten­sy­vė­jo šie­met po E.Ma­ siu­lio vi­zi­to į TRANS­COM būs­ti­nę. Pir­mą šių me­tų pus­me­tį per Klai­ pė­dos jū­rų uos­tą per­vež­ti 3456 JAV ka­riuo­me­nės kon­tei­ne­riai. Ieš­ko­ma ga­li­my­bių JAV ka­riuo­ me­nės kro­vi­nius ga­ben­ti ir per Lie­

tu­vos oro uos­tus. „Kal­bant apie avia­ci­jos kro­vi­nius, Pa­lan­gos oro uos­to sis­te­ma ne­pri­tai­ky­ta di­de­ liems lėk­tu­vams. Šiau­lių oro uos­tas ga­lės priim­ti di­des­nius lėk­tu­vus“, – tei­gė E.Ma­siu­lis. JAV kro­vi­nius, skir­tus ISAF (Tarp­ tau­ti­nės sau­gu­mo pa­gal­bos pa­jė­ gos), anks­čiau vež­da­vo pie­ti­niu su­ si­sie­ki­mo marš­ru­tu per Pa­kis­ta­ną, ta­čiau at­si­ra­dus pir­mie­siems ne­ sklan­du­mams, JAV pra­dė­jo ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vių ga­be­ni­mo ko­ri­do­rių. Pa­si­rink­tas šiau­ri­nis per­ve­ži­mo ke­lias per Uz­be­kis­ta­ną, Ka­zachs­ ta­ną, Ru­si­ją ir Bal­ti­jos jū­rą. Lie­tu­ va pra­džio­je bu­vo ap­len­kia­ma, nes ne­bu­vo su­si­ta­ri­mo su Bal­ta­ru­si­ja, kad bū­tų ga­li­ma vež­ti ISAF ne­ka­ ri­nius kro­vi­nius per jos te­ri­to­ri­ją.

Tai, kad bu­vo se­ka­mi ir kad bu­vo jų klau­so­ma­si, Tė­vy­nės są­jun­ga-Lie­ tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai (TSLKD) iš­siaiš­ki­no dar prieš sa­vai­tę. Ta­čiau pa­reiš­ki­mą apie ras­tą klau­ sy­mo­si įran­gą par­ti­jos būs­ti­nė­je Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­tū­rai jie per­ da­vė tik už­va­kar. Pro­ku­ro­rai į kon­ser­va­to­rių skun­ dą su­rea­ga­vo itin ope­ra­ty­viai ir va­ kar pa­skel­bė, kad dėl par­ti­jos būs­ ti­nė­je ap­tik­tos klau­sy­mo­si įran­gos pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. TS-LKD sa­vo pra­ne­ši­me tei­gia, kad spe­cia­lio­ji klau­sy­mo­si įran­ ga ras­ta praė­ju­sią sa­vai­tę, bir­že­lio 12 d., kom­piu­te­rio pe­lė­je ir būs­ti­ nės vi­daus kie­me­ly­je au­gan­čia­me me­dy­je. Skun­de pro­ku­ro­rams pra­šo­ma at­vyk­ti į įvy­kio vie­tą ir at­lik­ti jos ap­žiū­rą, už­fik­suo­ti ir išim­ti su­ras­ tą spe­cia­lią­ją tech­ni­ką. Prie­šų – itin daug

„Skun­de tei­gia­me, kad spe­cia­lio­ ji klau­sy­mo­si tech­ni­ka bu­vo įreng­ ta gal­būt ne­tei­sė­tai ir be tei­sė­to pa­grin­do, aki­vaiz­džiai skir­ta in­ for­ma­ci­jai apie par­ti­jo­je ir vi­so­ je Lie­tu­vo­je vyks­tan­čius po­li­ti­nius bei eko­no­mi­nius pro­ce­sus rink­ti, spren­džiant ypač ak­tua­lius klau­si­ mus dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ ri­nės, Klai­pė­dos du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bų ir ki­tus“, – pra­ne­šė pa­tys kon­ser­va­to­riai. „At­siž­velg­da­ma į iš­dės­ty­tas ap­ lin­ky­bes, TS-LKD tu­ri pa­grin­ do ma­ny­ti, kad aukš­čiau nu­ro­dy­ta gal­būt ne­tei­sė­ta vei­ka ir dėl jos ga­ lin­tys kil­ti nei­gia­mi pa­da­ri­niai ga­ li su­kel­ti grės­mę Lie­tu­vos po­li­ti­ kos sta­bi­lu­mui, prii­mant svar­bius eko­no­mi­nius spren­di­mus, ir nei­ gia­mai at­si­liep­ti Lie­tu­vos sau­gu­ mui“, – tę­sė TS-LKD.

Ta­čiau de­ši­nie­ji taip ir ne­paaiš­ ki­no, ko­dėl, prieš kreip­da­mie­si į pro­ku­ro­rus, lau­kė vi­są sa­vai­tę. Be to, neaiš­ku, kas ir ko­kio­mis ap­lin­ ky­bė­mis ra­do šią klau­sy­mo­si apa­ ra­tū­rą. Juk vie­na iš „bla­kių“ bu­vo įmon­tuo­ta me­dy­je. Tei­sė­sau­ga pra­ne­šė, kad de­ši­ niuo­sius šni­pi­nė­ju­siems as­me­nims ga­li grės­ti lais­vės atė­mi­mas iki ket­ ve­rių me­tų. Ken­tė­jo ir kai­rie­ji

Klau­sy­mo­si apa­ra­tū­ra, ar­ba „bla­ kės“, po­li­ti­nių par­ti­jų ar val­di­nin­kų pa­si­ta­ri­mų ka­bi­ne­tuo­se, būs­ti­nė­se – ne nau­jie­na. Prieš po­rą me­tų apie ras­tą „bla­kę“ gar­siai skel­bė Sei­mo so­cial­de­mok­ra­tai.

Dėl par­ti­jos būs­ti­nė­ je ap­tik­tos klau­sy­ mo­si įran­gos pra­dė­ tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Tą­syk Al­g ir­d as But­k e­v i­č ius sa­k ė apie par­t i­jos būs­t i­n ė­je Bar­ bo­ros Rad­v i­l ai­t ės gat­v ė­j e Vil­ niu­j e įmon­t uo­tas „bla­kes“ su­ ži­n o­j ęs iš raš­te­l io, ku­r į ga­vo, kai bu­vo iš­r ink­tas par­t i­j os va­d o­ vu. Anot so­c ial­d e­m ok­ra­t ų ly­d e­ rio, ten bu­vo pa­ra­šy­ta, kad rei­kia pa­t ik­r in­t i bal­d us ke­l iuo­se ka­b i­ ne­t uo­se, vie­n as iš jų – bu­v u­s ios par­t i­jos iž­d i­n in­k ės Mil­d os Pet­ raus­k ie­n ės. Ta­čiau į pro­ku­ro­rus dėl ras­tos klau­sy­mo­si apa­ra­tū­ros so­cial­de­ mok­ra­tai tą­syk taip ir ne­si­krei­pė. „Jei­gu bū­čiau krei­pę­sis į pro­ku­ ra­tū­rą, vi­si bū­tų pa­ma­nę, kad taip prieš rin­ki­mus da­rau­si rek­la­mą“, – tuo­met kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius. Svars­ty­ta, kad so­cial­de­mok­ra­tus taip ga­lė­jo sek­ti spe­cia­lio­sios tar­ ny­bos, ta­čiau to­kios kal­bos ir li­ko kal­bo­mis. „Bla­kių“ prieš ke­le­rius me­tus bu­vo ras­ta ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro dar­bo ka­bi­ne­te. Ta­čiau taip ir ne­paaiš­kė­jo, kas ga­lė­jo mi­ nist­ro klau­sy­tis. „Klaipėdos“ inf.

8

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

10p.

Prekyba žmonėmis pasaulyje didina apsukas, jos aukų – 27 mln.

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Re­vo­liu­ci­ja baigė­si, de­mok­ ra­ti­nis Egip­tas? At­ro­do, tai ro­ žinės sva­jonės. Egip­te – chao­ sas, ir ka­da su­ maiš­tis baig­ sis – ne­ži­nia. Kol kas aiš­ku tai, kad ka­ri­nis ša­lies re­ži­mas ne­ke­ti­na su­ dėti ginklų.

Chao­sas: pra­ėjo be­veik dve­ji me­tai po re­vo­liu­ci­jos, o Egip­tas iki šiol ne­tu­ri nei kons­ti­tu­ci­jos, nei pre­zi­den­to, nei par­la­men­to.

Kaip Egip­tas į laisvę ir de­mo Po­li­ti­nis chao­sas

Egip­to gink­luotųjų pa­jėgų Aukš­ čiau­sio­ji ta­ry­ba su­teikė sau teisę kont­ro­liuo­ti par­la­mentą ir vals­tybės biud­žetą, taip pat teisę ve­tuo­ti nau­ ją ša­lies kons­ti­tu­ciją, ku­rią ra­šo tų pa­čių ka­riš­kių pa­rink­ti eks­per­tai. To­kia, re­gis, yra de­mok­ra­ti­ja Egip­te. O dar vi­sai ne­se­niai ša­ly­je prie bal­sadė­žių driekė­si eilės no­rin­ čių sa­vo va­lią iš­reikš­ti egip­tie­čių. Žmonėms bu­vo su­teik­ta ga­li­mybė rink­ti ne tik ša­lies par­la­mentą, ta­ čiau ir pre­zi­dentą. To Egip­te ne­bu­ vo be­veik pusę am­žiaus. Rin­ki­mai baigė­si, ta­čiau sta­bi­lu­ mo Egip­te kaip nėra, taip nėra. Žmonės pik­ti­na­si, kad įvai­rios po­li­tinės frak­ci­jos ir ka­riš­kiai tik da­li­ja­si vald­žią, ta­čiau nie­ko ne­ kal­ba apie to­lesnį Egip­to kursą. Tie­sa, Egip­to ka­rinė va­do­vybė šį pir­ma­dienį pa­žadė­jo iki bir­že­lio 30 d. per­duo­ti ša­lies val­dymą rin­kimų nu­galė­to­jui su vi­sais pre­zi­den­to įga­lio­ji­mais. Šią ži­nią pa­tvir­ti­no Aukš­čiau­sio­sios ta­ry­bos ge­ne­ro­las Mo­ham­me­das al As­sa­ras. Ta­čiau jis nie­ko ne­sakė apie tai, ko­kios bus nau­jo­jo ša­lies va­do­vo ga­lios. Galų ga­le, kas juo taps – re­ ži­mo at­sto­vas, buvęs ša­lies prem­ je­ras val­dant Hos­ni Mu­ba­ra­kui Ah­me­das Sha­fi­qas ar Mu­sul­monų bro­li­jos, opo­zi­cinės frak­ci­jos ved­ lys Mo­ha­me­das Mur­si? Lyg būtų ma­ža, ket­vir­ta­dienį

rin­kimų ko­mi­si­ja pa­reiškė, kad ati­ de­da pre­zi­den­to rin­kimų re­zul­tatų skel­bimą, esą ji tu­ri įver­tin­ti net 400 fik­suotų pa­žei­dimų. Kiek lai­ ko Egip­tas ne­ži­nos, kas bus ša­lies va­do­vas, – neaiš­ku. Iš esmės, žai­di­mas Egip­te pa­ pras­tas. Ka­riš­kiai, do­mi­nuo­jan­tys Egip­to vald­žio­je, sie­kia, kad ša­lies va­do­vas būtų „su­kal­ba­mas“ ar­ba „val­do­mas“, ap­ri­bo­jant jo ga­lias. Par­la­men­to rin­ki­mai pa­rodė, kad Mu­sul­monų bro­li­ja, ga­vu­si dau­giau­sia vietų, ne­ke­ti­na lai­ky­tis įprastų žai­di­mo tai­syk­lių. Vos prie­š ke­tu­ris mėne­sius iš­ rink­tas par­la­men­tas pa­reiškė ke­ ti­nan­tis įtvir­tin­ti kons­ti­tu­ci­jo­je, kad nie­kas iš H.Mu­ba­ra­ko ap­lin­ kos ne­galėtų to­liau ei­ti aukštų pa­ reigų vals­tybė­je. Ta­čiau tai su­kėlė re­ži­mo ša­li­ ninkų pa­si­pik­ti­nimą. Ne­nuos­ta­bu, kad Egip­to aukš­čiau­sia­sis teis­mas pa­skelbė par­la­men­to spren­dimą ne­le­gi­ti­mi­niu ir ga­liau­siai pa­lei­do par­la­mentą. Net­ru­kus po to ka­riš­kių ta­ry­ba pa­skelbė kons­ti­tu­cinę dek­la­ra­ciją, kad ta­ry­ba pe­ri­ma įsta­tymų lei­dy­ bos vald­žią. Be to, ka­riš­kiai pa­skelbė, kad į jų ran­kas pe­rei­na ša­lies biud­že­ to kont­rolė ir kons­ti­tu­ci­jos ren­gi­ mas. Ma­ža to, dek­la­ra­ci­jo­je nu­ma­ ty­ta, kad ka­ri­nei vald­žiai su­tei­kia­mi platūs įga­lio­ji­mai mal­šin­ti ga­li­mus ne­ra­mu­mus.

Kas ko sie­kia?

Galbūt vald­žios per­da­vi­mas Egip­ te ir būtų buvęs sklan­dus, jei ne tas fak­tas, kad įtaką po rin­kimų su­stip­ ri­no Mu­sul­monų bro­li­ja, opo­zi­cinė jėga, ža­dan­ti am­bi­cin­gas re­for­mas, ku­rių svar­biau­sia – visų bu­vu­sio re­ži­mo pa­reigūnų „iš­va­ly­mas“. Ta­čiau ne tik tai su­kėlė baimę vi­suo­menė­je. Dau­ge­lis se­ku­liarių pa­žiūrų egip­tie­čių bai­mi­na­si, kad bro­li­ja ga­li im­tis įves­ti Egip­te re­li­ ginę vald­žią. Ne­pai­sy­da­mi to, dau­ge­lis egip­ tie­čių par­ėmė bro­liją tiek par­la­ men­to, tiek pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Kaip skelbė pa­ti bro­li­ja, jos kan­di­ da­tas M.Mur­si laimė­jo rin­ki­mus, ta­čiau jo var­žo­vo A.Sha­fi­qo šta­ bas tuč­tuo­jau pa­skelbė, kad bro­li­ ja sa­vi­na­si per­galę. „Mes at­me­ta­ me tai ka­te­go­riš­kai, – žur­na­lis­tams pir­ma­dienį sakė A.Sha­fi­qo kam­pa­ ni­jos pa­reigū­nas Mah­mu­das Ba­ra­ keh. – Esa­me ap­stul­bin­ti šio keis­to el­ge­sio, ku­ris pri­lygs­ta rin­kimų re­ zul­tatų pa­gro­bi­mui.“ Ka­riš­kiams pa­skel­bus kons­ti­tu­ cinę dek­la­ra­ciją ir teis­mui pa­lei­dus par­la­mentą, bro­li­ja su­sku­bo pa­ reikš­ti, kad taip vyk­do­mas švel­nus ka­ri­nis per­vers­mas. Bro­li­jos at­sto­ vai pri­dūrė, kad pro­tes­tuos prie­š tokį ka­riš­kių el­gesį. Vis dėlto prie­šin­tis vald­žiai bro­ li­jai ne­bus leng­va. Pir­ma, vi­suo­ menės pa­ra­ma jiems nėra to­kia gau­si, kaip per re­vo­liu­ciją, kai egip­

tie­čiai siekė bet ko­kia kai­na nu­ vers­ti H.Mu­ba­raką. Ant­ra, ka­rinė vald­žia Egiptą val­do nuo 1952 m. re­vo­liu­ci­jos, kai pa­kei­tus mo­nar­ chiją ša­lies vald­žio­je įsit­vir­ti­no ar­ mi­jos va­do­vybė. Mu­ham­ma­das Na­gui­bas, Ga­ma­ las Ab­de­las Nas­se­ras, An­wa­ras Sa­ da­tas ir H.Mu­ba­ra­kas – vi­si Egip­to va­do­vai bu­vo ar­mi­jos ge­ne­ro­lai.

Rink­ti pre­zi­dentą ne­ sant kons­ti­tu­ci­jos – tai tas pa­ts, kas iš­ rink­ti im­pe­ra­to­rių, tu­rintį dau­giau ga­lių nei nu­vers­ta­sis dik­ ta­to­rius. Tai pa­ro­di­ja. To­kios ga­lios ar­mi­jos na­riai ne­tu­ ri jo­kio­je ki­to­je pa­sau­lio ša­ly­je, gal­ būt tik Pa­kis­ta­ne. Ka­riuo­menės va­ dai valdė ir val­do vals­tybės įmo­nes, pri­žiū­ri viską, nuo mais­to ga­my­bos iki tu­ristų mėgstamų ku­rortų. Dau­ge­lis žmo­nių ar­miją lai­ko sta­bi­lu­mo ga­ran­tu. An­tai, Mo­ham­ me­das Nou­ris, 23 metų vie­no fab­ ri­ko dar­bi­nin­kas, tar­navęs ar­mi­jo­ je, gyrė ka­rinę vald­žią. „Ma­nau, ar­mi­ja ir žmonės ei­na iš­vien. Tik ka­rinė vald­žia ga­li ap­ sau­go­ti Egiptą ir leis­ti mums did­ žiuo­tis sa­vo ša­li­mi“, – sakė vy­ras.

Eks­pertų ver­ti­ni­mai

Po re­vo­liu­ci­jos nu­ver­tus H.Mu­ba­ raką ar­mi­ja pa­sta­ruo­sius 18 mėne­ sių val­do Egiptą ir ne sykį žadė­jo, kad ne­tru­kus per­duos įga­lio­ji­mus ci­vi­li­nei vald­žiai. Ta­čiau kol kas pa­ža­dai lie­ka pa­ža­dais. Ma­ža to, jei A.Sha­fiq ­ as būtų pa­ skelb­tas pre­zi­den­to rin­kimų nu­ galė­to­ju, ka­rinės vald­žios ga­lios vei­kiau­siai dar su­stiprėtų. Kai kas net va­di­na šį kan­di­datą Mu­ba­ra­ku ant­ruo­ju. Ki­ta ver­tus, M.Mur­si per­galės at­ve­ju nie­kas ne­ga­li nie­ko pa­sa­ky­ ti, ko­kia bus ka­riš­kių ren­gia­ma ša­ lies kons­ti­tu­ci­ja ir ko­kios ga­lios jo­je teks pre­zi­den­tui. Tikė­ti­na, kad ša­ lies va­do­vas ga­li tap­ti ma­rio­ne­te. Ga­liau­siai, var­gu ar kas nors svars­to tai, kad po­li­ti­kai galėtų mes­ti iššūkį gink­luo­to­sioms pa­ jėgoms. Eks­per­tai sa­ko, kad vi­sas vald­žios per­da­vi­mo pro­ce­sas Egip­te – far­ sas. Mar­cas Lyn­chas žur­na­le „Fo­ reign Po­li­cy“ pa­brėžė, kad Egip­to aukš­čiau­sio­jo teis­mo spren­di­mas pa­nai­kin­ti par­la­men­to ga­lias bu­ vo „ab­sur­diš­kas ir iš esmės prie­šta­ra­vo pa­sta­ro­jo lai­ko Egip­to po­li­ ti­nei li­ni­jai“. Be to, M.Lyn­chas pri­dūrė, kad per­mai­nos Egip­te – kvai­liau­sias is­ to­ri­jo­je vald­žios per­da­vi­mas. „Nėra nei par­la­men­to, nei kons­ti­tu­ci­jos, ir dar pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­rie pa­kurstė ne­san­taiką. Na, ma­nau,

9

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

pasaulis Spro­gi­mai ­ tur­gu­je

Ata­ka­vo ­ vieš­butį

Šiaurės rytų Bag­da­de esan­čio­je jud­rio­ je pre­ky­vietė­je va­kar spro­gus dviem bom­ boms ma­žiau­siai de­vy­ni žmonės žu­vo, o dar de­šim­tys nu­kentė­jo. Spro­gi­mai nu­ griaudė­jo šiitų gy­ve­na­ma­me Hu­sei­ni­jos ra­jo­ne. Per kitą in­ci­dentą šiau­rinė­je Bag­ da­do da­ly­je už­puo­li­kas po­li­ci­jos sky­riu­ je nu­šovė tris pa­reigū­nus. Per pa­starųjų dvejų sa­vai­čių ata­kų vir­tinę žu­vo dau­giau kaip 125 žmonės, dau­giau­sia šii­tai.

Ra­ke­to­mis ir au­to­ma­tais gink­luo­ti Ta­li­ ba­no ko­vo­to­jai va­kar ata­ka­vo vieš­butį „Spozh­mai“ Ka­bu­lo pa­kraš­ty­je, pa­ėmė de­šim­tis įkaitų, tarp jų – mo­terų bei vai­ kų, ir nu­žudė ma­žiau­siai še­šio­li­ka žmo­ nių. Praė­jus maž­daug 12 va­landų nuo už­ puo­li­mo pra­džios ir nuo to, kai sau­gu­mo pa­jėgos iš­va­da­vo de­šim­tis įkaitų, Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­ja pa­skelbė, kad dra­ma baigė­si ir kad vi­si už­puo­li­kai ne­be­gy­vi.

11

žmo­nių žu­vo In­do­ne­zi­jos sos­tinė­je ka­ri­niam lėktu­vui su­du­žus gy­ve­ na­ma­ja­me komp­lek­se.

Pi­lie­ti­nio ka­ro ne­bus? Mu­sul­monų bro­li­jos na­rys Saa­ das al Ka­tat­ny, va­do­vavęs pa­ leis­tam Egip­to par­la­men­tui, tei­ gė, kad Bro­li­ja ne­tu­ri ginklų prie­š ka­rinę Egip­to vald­žią ir ga­li im­tis ne­bent pro­testų.

k­ra­tiją žengė tei­sin­ga sa­ky­ti, kad ka­rinės vald­ žios di­ri­guo­ja­mas vald­žios per­da­ vi­mo eks­pe­ri­men­tas nu­vylė“, – sakė eks­per­tas. Vie­nas žy­miau­sių Egip­to po­li­tikų No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tas Mo­ ha­me­das El Ba­ra­dei ir­gi pa­brėžė, kad per­tvar­ka Egip­te – ab­sur­diš­ka: „Rink­ti pre­zi­dentą ne­sant kons­ti­tu­ ci­jos – tai tas pa­ts, kas iš­rink­ti im­pe­ ra­to­rių, tu­rintį dau­giau ga­lių nei nu­ vers­ta­sis dik­ta­to­rius. Tai pa­ro­di­ja.“ Ste­ve’as Coo­kas, Vi­du­rio Rytų eks­per­tas, sakė, kad jo ne­ste­bi­na su­maiš­tis Egip­te, nes šiuo me­tu ša­ ly­je vyks­ta ga­lios per­skirs­ty­mas. Su šia nuo­mo­ne su­ti­ko ir Nat­ha­ nas Brow­nas, JAV Geor­ge’o Was­ hing­to­no uni­ver­si­te­to po­li­ti­kos mokslų pro­fe­so­rius. „Aukš­čiau­sio­ji ka­riuo­menė ta­ry­ ba, gink­luo­to­sios pa­jėgos ir teis­mas lai­ko­si vie­no­do po­žiū­rio. Jie ma­no, kad yra Egip­to vals­tybės gynė­jai. Tai­gi, jie no­ri turė­ti sver­tus po­li­ tinė­je vald­žio­je. Vi­sos šios jėgos bi­jo, kad bro­li­ja neimtų do­mi­nuo­ ti po­li­tinė­je sis­te­mo­je. Egip­to ka­ riuo­menė ta­po vals­ty­be vals­tybė­je. Juk būtent ji pri­žiū­ri po­li­tinę sis­ temą ir net kons­ti­tu­ci­jos ren­gi­mo pro­cesą“, – sakė pro­fe­so­rius. S.Coo­kas pri­dūrė: „Per pa­sta­ ruo­sius ke­lis mėne­sius jie (ka­riš­ kiai) su­vokė, kad po­li­ti­nis kli­ma­tas ša­ly­je pa­si­darė jiems pa­lan­kus. Jie ži­no, kad re­vo­liu­cio­nie­riai ne­be­tu­ ri to­kio pa­lai­ky­mo vi­suo­menė­je. Be

to, jie ver­ti­na­mi ne­vie­na­reikš­miš­ kai. Tai­gi, ka­riš­kiams tai bu­vo pro­ ga, ku­ria jie pa­si­nau­do­jo.“ Džordž­tau­no uni­ver­si­te­to pro­ fe­sorė Sa­mer She­ha­ta per­spėjo, kad, jei A.Sha­fi­qas bus pri­pa­žin­tas laimė­to­ju, Egip­te ga­li kil­ti chao­sas. „Ma­nau, tai tik­rai su­kels at­ garsį vi­suo­menė­je, galbūt nau­jas de­monst­ra­ci­jas“, – sakė moks­ li­ninkė. Pa­sak jos, ša­lies va­do­vas tu­ri steng­tis su­vie­ny­ti šalį, ne­pai­ sy­da­mas rin­kimų, ku­rie, re­gis, ša­ lį tik su­skaldė. „Rei­kia su­tik­ti, kad dau­ge­lis žmo­ nių, bal­sa­vu­sių už M.Mur­si, bal­sa­vo prie­š re­žimą, ta­čiau dau­ge­liui jų ne­ sve­ti­ma Mu­sul­monų bro­li­jos ideo­ lo­ginė li­ni­ja. Ki­ta ver­tus, jei M.Mur­ si taps nau­juo­ju ša­lies va­do­vu, jis ne­bus vie­ny­to­jas. Jis jau yra pa­ skelbęs ke­lis pa­reiš­ki­mus, ku­rie ne vi­siems įti­ko. Ta­čiau jam tik­rai ne­ pa­vyks su­vie­ny­ti 80–90 mln. egip­ tie­čių“, – pro­gno­za­vo pro­fe­sorė. Tarp­tau­tinė reak­ci­ja

Tarp­tau­tinė bend­ruo­menė ste­bi pa­dėtį Egip­te, ta­čiau kol kas ne­ bu­vo jo­kių ženklų, kad kas nors ke­ tintų ak­ty­viai kiš­tis į įvy­kius čia. Tie­sa, ar­ti­miau­sios Egip­to sąjun­ gi­ninkės re­gio­ne Jung­tinės Vals­ti­ jos, nors pa­skelbė svei­ki­nan­čios rin­ki­mus, pri­dūrė, kad yra „did­ žiai su­si­rūpi­nu­sios“ dėl kons­ti­tu­ ci­nio nu­ta­ri­mo, kurį pri­ėmė Egip­ to ka­riš­kiai.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Vis­gi, kar­tu Va­šing­to­nas iš­reiškė viltį, kad trans­for­ma­ci­jos pro­ce­sas bus sklan­dus, o JAV vals­tybės sek­ re­torė Hil­la­ry Clin­ton pa­reiškė, kad ka­rinė vald­žia tu­ri per­duo­ti vald­žią iš­rink­tam ša­lies va­do­vui. Eks­per­tas S.Coo­kas pa­brėžė, kad JAV po­zi­ci­ja la­bai svar­bi ka­riš­ kių vald­žiai, nes JAV kas­met tei­kia Egip­tui 1,3 mlrd. do­le­rių pa­ramą. Ši su­ma nu­si­leid­žia tik ame­ri­kie­ čių pa­ra­mai Iz­rae­liui. Čia pat jis pri­dūrė, kad es­mi­nis klau­si­mas – rūpi Va­šing­to­nui tai, kas de­da­si Kai­re, ar ne? „Klau­si­mas taip ar ne. Aki­vaiz­ du, kad feld­mar­ša­las Mo­ha­me­das Hus­sei­nas Tan­ta­wi ir jo ko­le­gos dau­giau dėme­sio ski­ria sa­vo vi­daus pro­ble­moms ir kol kas sun­ku pa­sa­ ky­ti, ar tai turės reikš­min­gos įta­kos JAV“, – svarstė eks­per­tas. O ES at­sto­vai pa­brėžė, kad Egip­to ka­rinė vald­žia tu­ri „gerb­ti de­mok­ ra­ti­nio per­si­tvar­ky­mo pro­ce­sus“. „Pre­zi­den­to rin­ki­mai yra svar­bus žings­nis Egip­tui pe­rei­nant į de­ mok­ra­tiją, – sakė ES už­sie­nio po­li­ ti­kos įga­lio­tinės Cat­he­ri­ne Ash­ton at­stovė Ma­ja Ko­ci­jan­čič. – Ne­se­ niai iš­ki­lo klau­simų dėl par­la­men­ to sta­tu­so ir kons­ti­tu­ci­nio pro­ce­so, ku­rie ga­li su­var­žy­ti iki šiol pa­siektą pa­žangą. Su­sirū­pi­nimą ke­lia tei­ sinė ir ins­ti­tu­cinė pa­dėtis, ir tai rei­kia kuo sku­biau išspręs­ti skaid­ riai ir su­tar­ti­nai.“ Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Pa­sak Bro­li­jos at­sto­vo, Al­žy­ro pi­ lie­ti­nio ka­ro sce­na­ri­jus Egip­te – ne­įma­no­mas. „Tai, kas nu­ti­ko Al­žy­re, ne­pa­ si­kar­tos Egip­te“, – sakė S.al Ka­ tat­ny. Prieš 20 metų Al­žy­re ka­rinė ša­lies vald­žia ne­lei­do is­la­mis­tams pa­tek­ti į vald­žią, nors šie pa­siekė per­galę rin­ki­muo­se. Ki­lo pi­lie­ti­ nis ka­ras, per kurį 150 tūkst. al­ žy­rie­čių ne­te­ko gy­vybės. „Egip­to žmonės ki­to­kie, be to, jie nėra gink­luo­ti“, – sakė 61 me­ tų po­li­ti­kas. – Mes le­ga­liai ko­vo­ ja­me su da­bar­ti­ne san­tvar­ka, taip pat or­ga­ni­zuo­ja­me pro­tes­tus. Tai yra vis­kas, mes ne­ke­ti­na­me ei­ti ki­tu ke­liu.“ Ta­čiau S.al Ka­tat­ny pa­ra­gi­ no ka­rinę Egip­to va­do­vybę gerb­ ti de­mok­ra­tiją. „Kiek­vie­nas tu­ri įsik­lau­sy­ti į dau­gu­mos balsą“, – sakė po­li­ti­kas. Tie­sa, jis pri­dūrė, kad ar­mi­jai rei­kia dėko­ti už tai, jog nu­vertė Hos­ni Mu­ba­raką. S.al Ka­tat­ny sakė nea­be­jo­jan­tis, kad Bro­li­jos kan­di­da­tas laimė­jo pre­zi­den­to rin­ki­mus. „Aukš­čiau­ sio­sios rin­kimų ko­mi­si­jos tu­ri­mi duo­me­nys to­kie pa­tys kaip mūsų. Sha­fi­qas ma­te­ma­tiš­kai ne­galė­jo laimė­ti“, – sakė po­li­ti­kas. Vis­gi jis pri­dūrė, kad ka­rinė vald­žia, pa­skel­bus rin­kimų re­ zul­ta­tus, vald­žios taip leng­vai ne­ per­duos. „Re­for­mos, ku­rias įvykdė ka­ riš­kiai, ro­do, kad jie ne­no­ri taip pa­pras­tai at­si­sa­ky­ti vald­žios ir

įta­kos. Ne­ma­nau, kad šio mėne­ sio pa­bai­go­je, ka­da pa­žadė­jo per­ duo­ti ga­lias ša­lies va­do­vui, jie trauk­sis“, – sakė po­li­ti­kas. Tie­sa, jei Bro­li­jos kan­di­da­tas Mo­ha­me­das Mur­si ir bus pri­saik­ din­tas nau­juo­ju Egip­to va­do­vu, neaiš­ku, ko­kios gi bus jo ga­lios. Ka­rinės vald­žios ga­lių išplė­ti­mas, pa­sak S.al Ka­tat­ny, ga­li lem­ti, kad il­gus me­tus Egip­te vy­raus kons­ti­ tu­ci­nis va­kuu­mas, o iš esmės šalį val­dys ka­riš­kiai.

Ke­liau­ki­te į sa­vo ba­ra­kus, tai jūsų pa­ grin­dinė mi­si­ja. Tik iš­rink­tos ins­ti­tu­ci­ jos ga­li val­dy­ti šalį. S.al Ka­tat­ny nuo­mo­ne, ka­riš­ kiai ne­turė­jo teisės pa­leis­ti par­ la­men­to. Kar­tu jis pa­brėžė, kad ar­mi­ja pa­li­ko Egiptą be par­la­ men­to ir net ne­pa­sakė, ka­da ga­li būti ren­ka­mas ki­tas. Vis­gi jis pa­brėžė, kad Bro­li­ja tu­ri gerb­ti teismų spren­di­mus. Be to, S.al Ka­tat­ny pri­dūrė, kad žiū­ri į ateitį op­ti­mis­tiš­kai. „Mes tik ne­no­ri­me, kad jie (ka­ riš­kiai) turėtų dau­giau svertų nei tu­ri turė­ti. Kal­bu apie vyk­domąją ir leid­žiamąją vald­žias. Ta­čiau, tu­ri­me pri­pa­žin­ti, jie at­li­ko svar­ bų darbą – ap­sau­go­jo re­vo­liu­ciją ir su­valdė si­tua­ciją pe­rei­namąjį lai­ko­tarpį, – sakė po­li­ti­kas, bet čia pat pri­dūrė, – mes jums sa­ko­me: ke­liau­ki­te į sa­vo ba­ra­kus, tai jūsų pa­grin­dinė mi­si­ja. Tik iš­rink­tos ins­ti­tu­ci­jos ga­li val­dy­ti šalį.“ „Chi­ca­go Tri­bu­ne“ inf.

Nuo­monė: pa­leis­to Egip­to par­la­men­to va­do­vas S.al Ka­tat­ny sa­ko,

kad Al­žy­ro pi­lie­ti­nio ka­ro sce­na­ri­jus Egip­tui ne­gre­sia.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

pasaulis Vi­suo­ti­nis tai­kos in­dek­sas

1. Is­lan­di­ja

Sidnė­ju­je įsikūręs Eko­no­mi­kos ir tai­kos ins­ti­tu­tas pa­skelbė sa­ vo kas­metį Vi­suo­tinį tai­kos in­ deksą, ku­ria­me iš­ri­kia­vo 158 pa­sau­lio vals­ty­bes pa­gal mi­li­ta­ ri­za­ci­jos lygį, nu­si­kals­ta­mumą, vi­di­nių bei išo­ri­nių konf­liktų in­ ten­sy­vumą ir dar dvi de­šim­ tis ro­dik­lių. Tarp ly­de­rių ir aut­ sai­de­rių di­de­lių po­ky­čių nėra, o Lie­tu­va, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, pa­ki­lo vie­nu laip­te­liu – į 43 vietą.

2. Da­ni­ja

Pra­šy­mas iš­tei­sin­ti – tik for­ma­lu­mas Teis­mo pro­ce­sui ei­nant prie pa­ bai­gos, Nor­ve­gi­jos de­ši­niųjų ekst­ re­mis­to An­der­so Beh­rin­go-Brei­vi­ ko gy­ny­bos ad­vo­ka­tai va­kar pa­ prašė jį iš­tei­sin­ti ar­ba pri­pa­žin­ti pa­kal­ti­na­mu ir siųs­ti į kalė­jimą.

Per­nai liepą 77 žmo­nes nu­žud­ žiu­sio žmo­gaus pa­grin­di­nis ad­ vo­ka­tas Gei­ras Lip­pes­ta­das dviejų va­landų bai­gia­mo­sios kal­bos pa­ bai­go­je ra­gi­no skir­ti A.Beh­rin­ gui-Brei­vi­kui švel­niau­sią įma­ nomą bausmę. Kad A.Beh­r in­gas-Brei­v i­kas būtų pa­leis­tas į laisvę, ga­li­my­bių nėra, ta­čiau gy­ny­bos ad­vo­ka­tas for­ma­liai pri­valė­jo pa­teik­ti to­ kį pra­šymą, nes kal­ti­na­ma­sis yra pa­daręs kaltės ne­pri­pa­ži­ni­mo pa­ reiš­kimą, nors ir pri­si­pa­ži­no įvyk­ dęs lie­pos 22-osios ata­kas. Tą dieną A.Beh­rin­gas-Brei­vi­ kas iš pra­džių prie vy­riau­sybės pa­statų Os­le su­sprog­di­no au­to­ mo­bi­ly­je pa­dėtą bombą. Per spro­ gimą žu­vo aš­tuo­ni žmonės. Vėliau jis nu­vy­ko į Utio­jos sa­ lą, esan­čią į šiaurės va­ka­rus nuo sos­tinės, ir dau­giau kaip va­landą me­to­diš­kai šaudė į žmo­nes. Utio­ jo­je A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas nu­ šovė 69 žmo­nes, dau­giau­sia – paaug­lius. Au­kos, ku­rių jau­niau­sia ką tik bu­vo at­šven­tu­si 14-ąjį gim­ta­ dienį, da­ly­va­vo val­dan­čio­sios Dar­ bo par­ti­jos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos su­reng­to­je va­sa­ros sto­vyk­lo­je. 33 metų A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas ne­pri­pažįs­ta sa­vo tei­sinės at­sa­ko­ mybės ir pa­si­telk­da­mas būti­nybės prin­cipą tei­gia, kad šios ata­kos bu­vo žiau­rios, bet būti­nos, sie­ kiant su­stab­dy­ti Dar­bo par­ti­jos „dau­gia­kultūrį eks­pe­ri­mentą“ ir „mu­sul­monų in­va­ziją“ į Nor­ve­ giją bei Eu­ropą. Vis dėlto dvi va­lan­das dau­ giau­sia kalbėjęs apie tai, kodėl jo

klien­tas yra pa­kal­ti­na­mas ir tu­ rėtų būti siun­čia­mas į kalė­jimą, o ne į už­darą psi­chiat­ri­jos li­go­ninę, kaip pra­šė pro­ku­ro­rai, G.Lip­pes­ ta­das neat­rodė, kad norėtų pra­ šy­ti iš­tei­sin­ti kal­ti­namąjį. Baig­da­mas dėsty­ti sa­vo ar­gu­ men­tus jis tik ne­gra­biai pa­sakė, jog gy­ny­ba no­ri, kad „į A.Beh­ ringą-Brei­viką būtų pa­žiūrė­ta švel­niau­siu įma­no­mu būdu“. Pir­m i­n in­kau­jan­č iai teisė­jai Wen­che Arnt­zen pa­klau­sus, ar tai reiš­kia, kad jis no­ri pra­šy­ti iš­tei­si­ ni­mo, ad­vo­ka­tas iš pra­džių at­sakė „Ne“, bet A.Be­hin­gui-Brei­vi­kui pa­čiam pa­reiš­kus, kad jis ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo, ad­vo­ka­tas pri­pa­ži­ no: „Tai iš­tei­si­ni­mas. Tei­sin­gai.“ Ta­čiau ne­turė­da­mi iliu­zijų, kad jų klien­tas bus pa­leis­tas, gy­ny­bos ad­vo­ka­tai dau­giau­sia dėme­sio skyrė keb­liam A.Beh­rin­go-Brei­ vi­ko psi­chinės būklės klau­si­mui, ku­ris dėme­sio cent­re bu­vo per vi­ są ba­land­žio 16 d. pra­si­dėjusį ir 10 sa­vai­čių tru­kusį teis­mo pro­cesą. Psi­chiatrų ver­ti­ni­mai dėl A.Beh­ rin­go-Brei­vi­ko psi­chinės svei­ ka­tos smar­kiai prie­šta­rau­ja vie­ni ki­tiems. Dvi teis­mo pa­skir­tos eks­ pertų grupės šiuo klau­si­mu pa­darė vi­siš­kai prie­šin­gas iš­va­das. Pats A.Beh­r in­gas-Brei­v i­kas ke­ti­na įro­dy­ti, jog yra psi­chiš­kai svei­kas, ir pa­de­monst­ruo­ti, kad jo kraš­tu­tinės de­šinės is­la­mo­fo­biš­ ka ideo­lo­gi­ja nėra vien pa­mišė­lio svai­čio­ji­mai. Jei teisėjų ver­dik­te, ku­ris bus pa­skelb­tas lie­pos 20-ąją ar­ba rugpjū­čio 24-ąją, A.Beh­rin­gasBrei­vi­kas bus pri­pa­žin­tas pa­kal­ ti­na­mu, jam tik­riau­siai bus pa­ skir­ta griež­čiau­sia Nor­ve­gi­jo­je įma­no­ma bausmė: 21 me­tai kalė­ ji­mo su ga­li­my­be pra­tęsti baus­ mę tol, kol jis bus lai­ko­mas grės­ me vi­suo­me­nei. BNS inf.

3. Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja

4. Ka­na­da

Ame­ri­kai ruo­šian­ tis minė­ti ver­gi­ jos pa­nai­ki­ni­mo 150-ąsias me­ti­nes, JAV vals­tybės de­ par­ta­men­tas pa­ skelbė, kad šian­ dien vi­sa­me pa­ sau­ly­je ver­gi­jo­je vis dar gy­ve­na 27 mln. žmo­nių.

Ten­den­ci­jos: pre­ky­ba žmonė­mis Eu­ro­po­je tik di­di­na ap­su­kas, o į teisė­sa

Ver­govė pasaulyje

Pabė­go iš namų

Ta­ma­ra Van­der­moon vi­sai ne­pa­ na­ši į sa­ve nuo­trau­ko­je, ku­rią pa­ rodė JAV te­le­vi­zi­jai CNN. Tuo­met jai bu­vo de­vy­nio­li­ka. Mer­gi­nos vei­ das su­muš­tas ir iš­tinęs, akių be­veik ne­ma­ty­ti. „Sąva­dau­to­jas mušė ma­ne, su­ daužė veidą. Bu­vau vi­sa mėly­na“, – pri­si­minė mo­te­ris. Gy­ve­ni­me ji matė daug skaus­mo. Pa­lik­ta tėvo ir su­py­ku­si ant mo­ti­ nos, T.Van­der­moon pa­bėgo iš na­ mų, kai jai bu­vo dvy­li­ka. Paaug­ lystė­je ji pirmą kartą iš­bandė pro­sti­tu­ci­jos verslą, par­duo­da­ma sa­vo kūną už pi­ni­gus ir do­va­nas. „Tie­siog norė­jau būti pri­pa­žin­ ta ir my­li­ma. Man sakė, ko­kia esu

gra­ži, ir jei­gu pa­da­ry­siu tai, būsiu jo mer­gi­na“, – pa­sa­ko­jo T.Van­der­ moon. Ro­man­ti­ka grei­tai iš­ga­ra­vo, kai jai te­ko ma­lo­nin­ti de­šim­tis vyrų per naktį, o pi­ni­gus ati­duo­ti sąva­ dau­to­jui ar­ba skir­ti nar­ko­ti­kams, prie ku­rių grei­tai pri­pra­to. Pri­si­min­da­ma, ką te­ko iš­gy­ven­ti, mo­te­ris ne­ga­li su­lai­ky­ti ašarų. „Aš dar bu­vau vai­kas. Man bu­vo tik dvy­li­ka, o jie ma­ne iš­nau­do­ da­vo. Ko ga­li norė­ti suaugęs vy­ ras iš dvy­li­ka­metės mer­gaitės?“ – re­to­r iš­kai klausė T.Van­d er­ moon. Da­bar jai 31-i, ir mo­te­ris pa­ga­liau at­si­gau­na po be­veik du de­šimt­me­ čius tru­ku­sio koš­ma­ro.

Pre­ky­bos žmonė­mis mas­tas JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­la­ry Clin­ ton (nuotr.) ant­ra­d ienį pri­statė kas­ metę ata­skaitą apie pre­kybą žmonė­ mis. Anot do­k u­men­to au­to­r ių, šiuo­ lai­kinės ver­govės aukų pa­sau­ly­je yra maž­daug 27 mln.

Al­ter­na­ty­vos: pro­ku­ro­rai pra­šo už­da­ry­ti A.Beh­ringą-Brei­viką į psi­

chiat­ri­jos li­go­ninę, o ad­vo­ka­tai – į kalė­jimą.

AFP nuo­tr.

5. Ja­po­ni­ja

ir ko­kia būtų jų praei­tis, jie yra gy­vi ir kvėpuo­jan­tys pri­mi­ni­mai mums, kad ko­va su ver­gi­ja dar ne­baig­ta.“

JAV vals­tybės de­par­ta­men­tas tei­g ia, kad iš 185 vals­ty­bių tik 33 ėmėsi visų būtinų prie­mo­n ių pre­k y­bai žmonė­ „Tei­si­nis ver­gi­jos pa­nai­ki­ni­mas Jung­ mis su­stab­dy­ti ir pa­te­ko į pirmą iš jo tinė­se Vals­t i­jo­se ir ki­to­se ša­ly­se, de­ su­da­rytų ke­tu­rių ka­te­go­rijų. Juo­da­ja­ ja, ne­reiškė, kad iš­ny­ko pa­ti ver­gi­ja, – me vals­ty­bių sąra­še yra Al­žy­ras, Kon­ kons­ta­ta­vo vals­tybės sek­re­torė. – Šiuo­ go De­mok­ra­t inė Res­pub­l i­ka, Li­bi­ja, lai­kinės ver­gi­jos au­ko­mis tam­pa vy­rai Šiaurės Korė­ja, Sau­do Ara­bi­ja. Pas­ku­ ir mo­te­rys, ber­niu­kai ir mer­gaitės, jų tinė­je ka­te­go­r i­jo­je šie­met at­si­dūrė ir is­to­ri­ja pri­me­na mums, kaip ne­žmo­ Si­r i­ja, ku­r io­je jau 15 mėne­sių vyks­ta niš­kai kar­tais ga­li elg­tis žmonės. Kad vi­daus konf­l ik­tas.

Pre­kei­vių gud­rybės

T.Van­der­moon gy­ve­na Mi­ne­so­tos vals­ti­jo­je, did­žiau­sias jos mies­tas Mi­nea­po­lis pa­ten­ka į vietų, ku­ rio­se ak­ty­viau­siai vei­kia pre­kei­viai žmonė­mis, try­lik­tuką. Čia ker­ta­si stambūs greit­ke­liai, daž­nai or­ga­ni­ zuo­ja­mi spor­to ir ki­to­kie ren­gi­niai, todėl nu­si­kaltė­liams pa­pras­čiau iš­ nyk­ti tarp mi­li­jonų pra­va­žiuo­jan­ čių žmo­nių. Į pre­kei­vių žmonė­mis pink­les čia daž­nai pa­ten­ka iš namų pa­bėgę paaug­liai, to­kie kaip T.Van­der­ moon. Nu­si­kaltė­liai gra­si­na jiems, prie­var­tau­ja tiek fi­ziš­kai, tiek psi­ cho­lo­giš­kai. „Jie ne­sa­ko, kad yra sąva­dau­to­jai. Jie de­da­si vai­ki­nais, – apie tam­saus vers­lo už­ku­li­sius pa­

11

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

pasaulis Vi­suo­ti­nis tai­kos in­dek­sas

154. Kon­go De­mok­ra­tinė Res­pub­li­ka

155. Ira­kas

156. Su­da­nas

157. Af­ga­nis­ta­nas

158. So­ma­lis

Gy­ve­ni­mas po šlovės Fil­mo „Vie­nas na­muo­se“ žvaigž­ dė Ma­cau­lay Cul­ki­nas din­go iš vi­suo­menės aki­ra­čio, bet gerbė­ jai bent kartą per mėnesį ga­li pa­ ma­ty­ti jį vie­na­me Niu­jor­ko klu­be. Įkiš­ti ten nosį pa­bandė ir JAV žur­ na­lo „News­week“ žur­na­lis­tas. Nemėgs­ta bru­ne­čių

au­gos ran­kas pa­ten­kan­čių šiuo­lai­ki­nių verg­vald­žių skai­čius kas­met mažė­ja.

to­liau kles­ti

AFP nuo­tr.

sa­ko­jo pre­ky­bos žmonė­mis au­koms pa­de­dan­čios or­ga­ni­za­ci­jos „Brea­ king Free“ steigė­ja Ved­ni­ta Car­ter. – La­bai pa­pras­ta įti­kin­ti paauglį, kad ne­si­ruo­ši jam pa­kenk­ti.“ Ki­tais at­ve­jais mer­gi­nos ap­svai­ gi­na­mos nar­ko­ti­kais ar­ba pa­gro­ bia­mos, iš jų ati­ma­mi te­le­fo­nai. Kaip ir ki­to­se ša­ly­se, au­kos ve­žio­ ja­mos iš mies­to į miestą, iš vals­ti­ jos į vals­tiją ir izo­liuo­ja­mos nuo bet ko, kas galėtų pa­dėti. Anot V.Car­ter, jei­gu mer­gi­na pa­ kliū­va pas pre­kei­vius žmonė­mis, su­ras­ti jos be­veik ne­įma­no­ma.

Ru­munė Kris­ti­na bu­ vo prie­var­ta iš­te­kin­ ta, kai jai bu­vo try­li­ ka. Iš­vež­ta į Is­pa­niją bei Bel­giją ji buvo ver­čia­ma pra­šy­ti iš­mal­dos gatvė­se.

Nu­teistų – vis ma­žiau

Kaip ra­šo­ma prancūzų lei­di­ny­ je „The Huf ­fi ng­ton Post“, pa­na­šių is­to­rijų gau­su ir Eu­ro­po­je. Ru­munė Kris­ti­na bu­vo prie­var­ta iš­te­kin­ta, kai jai bu­vo try­li­ka. Vėliau paauglė bu­vo iš­vež­ta į Is­pa­niją bei Bel­giją ir ver­čia­ma pra­šy­ti iš­mal­dos gatvė­se.

Ga­liau­siai mer­gi­nai vis dėlto pa­vy­ ko ištrūk­ti iš pa­grobėjų gniaužtų. Jau­nas be­dar­bis Mar­kas iš Did­ žio­sios Bri­ta­ni­jos ga­vo ge­rai mo­ka­ mo dar­bo ir ne­mo­ka­mo gy­ve­ni­mo pa­si­ūlymą, bet ga­liau­siai at­si­dūrė Šve­di­jo­je, kur bu­vo pri­vers­tas dirb­ ti kaip ver­gas. Aš­tuo­nio­lik­metė britė Sop­hie iš­ va­žia­vo į Ita­liją su drau­gu, ku­ris ėmė par­da­vinė­ti ją ki­tiems vy­ras. Kar­tais klientų būda­vo po 30 per dieną. Į vie­šumą pa­ten­ka tik ne­dau­ge­ lis pre­ky­bos žmonė­mis at­vejų, o pa­na­šių is­to­rijų Eu­ro­po­je yra šim­ tai tūkstan­čių, vi­sa­me pa­sau­ly­je – mi­li­jo­nai. Re­mian­tis „The Huf ­fi ng­ton Post“, pre­ky­ba žmonė­mis Eu­ro­po­je tik di­ di­na ap­su­kas, o į teisė­sau­gos ran­kas pa­ten­kan­čių šiuo­lai­ki­nių verg­vald­ žių skai­čius kas­met mažė­ja. 2008 m. Eu­ro­pos teis­mai už pre­kybą žmonė­ mis nu­teisė maž­daug 1500 as­menų, o 2010-ai­siais – 1100. Į nu­si­kaltė­lių pink­les pa­pras­ tai pa­kliū­va la­biau­siai pa­žeid­žia­ mi vi­suo­menės na­riai – in­va­li­dai, smurtą na­muo­se pa­ti­rian­čios mo­ te­rys ir tėvų pa­lik­ti vai­kai. Nors daž­niau­siai į ver­giją pa­ten­ka mo­ te­rys, pre­kei­viai žmonė­mis nė­ ra iš­rankūs: vy­rus jie ver­čia dirb­ ti, vai­kus va­gi­liau­ti ar­ba pra­šinė­ti iš­mal­dos, o mer­gi­nas iš­nau­do­ja sek­sua­liai. Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Prie Man­ha­ta­no klu­bo durų lau­ ku­sios dvi sim­pa­tiš­kos mer­gi­nos ne­nus­ty­go vie­to­je. „Atė­jo­te pa­ma­ty­ti Ma­ko?“ – pa­klausė vie­na jų, var­du Pi­xie. Nors as­me­niš­kai ne­pažįs­ta va­ karė­lio šei­mi­nin­ko, tam­siap­laukė mer­gi­na at­rodė jį die­vi­nan­ti. Su drau­ge į šį ren­ginį ji at­vy­ko iš Rod Ai­lan­do. Iš ap­sau­gi­nin­ko iš­gir­du­ si, kad Ma­kas nemėgs­ta bru­ne­ čių, mer­gi­na at­rodė aki­vaizd­žiai įskau­din­ta. Gavę po­pie­ri­nes ke­pu­rai­tes, ant ku­rių pa­vaiz­duo­tas ti­ra­no­zau­ras, be­si­ruo­šian­tis pra­ry­ti ma­žesnį mėlyną di­no­zaurą, va­karė­lio sve­ čiai nu­si­lei­do laip­tais į klubą. Ma­ku dau­ge­lis va­di­na M.Cul­ kiną, ku­ris, būda­mas de­šim­ties, su­vai­di­no vie­no­je sėkmin­giau­sių pra­ėju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nio de­ šimt­me­čio juostų – „Vie­nas na­ muo­se“. Jis bu­vo toks mie­las, kad žai­biš­kai ta­po po­pu­lia­riau­sių Ho­li­ vu­do vaikų ak­to­riu­mi. Už vieną fil­ mą jis gau­da­vo iki 8 mln. do­le­rių.

Šįkart vi­sur bu­vo di­no­zau­rai – ant pla­katų, ba­lionų, švil­pukų. Kai ku­rie sve­čiai ne­tgi at­ėjo ap­si­ rengę di­no­zaurų kos­tiu­mais. Ek­ ra­nuo­se bu­vo ro­do­mas fil­mas „Ju­ ros pe­rio­do par­kas 3“. Bar­me­nai siūlė „di­no­zau­ro kok­tei­lius“ po 5 do­le­rius (13,5 li­to), o ta­py­to­jas di­no­zau­rus paišė vi­siems no­rin­ tiems ant veidų.

M.Cul­ki­nas ga­li pa­ si­ro­dy­ti šal­to­kas. Galbūt todėl, kad jo gy­ve­ni­mas bu­vo su­ dėtin­gas, ne­pai­sant mi­li­jonų, už­dirbtų dar prie­š gau­nant vai­ ruo­to­jo pa­žymė­jimą. Va­karė­liui įsibėgė­jus draugų ap­ sup­ty­je pa­si­rodė ir pa­ts šei­mi­nin­ kas. Prieb­lan­do­je per at­stumą jis at­rodė tai kaip paaug­lys, tai kaip se­nu­kas, bet ne sa­vo tik­ro­jo am­ žiaus – 31-ų. „Svei­ki vi­si, svei­ki at­vykę į di­ no­zaurų va­karėlį! – maž­daug apie vi­dur­naktį aukš­tu, ne­tgi tru­putį mo­te­riš­ku bal­su į sve­čius kreipė­

si va­karė­lio šei­mi­nin­kas. – Ačiū vi­siems, kad at­ėjo­te, išė­jo ge­ros links­mybės!“ Pa­tyrė daug tra­ge­dijų

M.Cul­k i­n as pa­p ras­tai atei­n a trum­pai pa­bend­rau­ti su sve­čiais. „Jis vi­suo­met man­da­gus, – tei­ gė Na­ta­lie Sua­rez, da­ly­va­vu­si jau ke­liuo­se M.Cul­ki­no va­karė­liuo­ se. – Ne­sa­ky­čiau, kad jis flir­tuo­ ja, ta­čiau bend­rau­ja dėme­sin­gai. Jis vi­suo­met klau­sia sve­čių, iš kur jie su­ži­no­jo apie va­karėlį.“ M.Cul­ki­nas ga­li pa­si­ro­dy­ti ofi­ cia­lus ir šal­to­kas. Galbūt taip yra todėl, kad jo gy­ve­ni­mas bu­vo su­ dėtin­gas, ne­pai­sant mi­li­jonų, už­ dirbtų dar prie­š gau­nant vai­ruo­to­jo pa­žymė­jimą. Kai vai­kas iš­garsė­jo, jo tėvas Ki­tas iš­sis­kyrė su mo­ti­na Pat­ ri­cia ir bandė iš­si­ko­vo­ti dalį M.Cul­ ki­no tur­to. By­la pa­siekė Man­ha­ta­no Aukš­čiau­siąjį teismą, ir M.Cul­ ki­no san­ty­kiai su tėvu nu­trūko. 1998 m. su­degė jo mo­ti­nos na­ mas. Dar po de­šim­ties metų Los And­že­le pa­kliu­vu­si po au­to­mo­ bi­liu žu­vo jo se­suo Da­ko­ta. Bet, ne­pai­sant visų gy­ve­ni­mo tra­ge­ dijų, dau­ge­lis vis tiek pri­si­me­na M.Cul­kiną kaip mielą vaikį iš fil­ mo „Vie­nas na­muo­se“. „News­week“ inf.

Ki­no kar­je­ra už­ge­so

Kaip ir dau­ge­lis vaikų ak­to­rių, bręsda­mas M.Cul­ki­nas lei­do­ si ant žemės. Jo tėvai per triukš­ min­gas sky­ry­bas bandė pa­si­da­ ly­ti jo turtą. 2004 m. M.Cul­ki­nas bu­vo su­lai­ky­tas su ma­ri­hua­na ir įvai­riau­sio­mis tab­letė­mis, kai vai­ ra­vo Ok­la­ho­mo­je su drau­gu Bret­ tu Ta­bi­se­lu. Užaugęs M.Cul­ki­nas bandė grįžti į ki­no pra­monę – su­vai­di­no fil­me „Va­karė­lių monst­ras“ ir kaip kvies­ti­nis ak­to­rius pa­si­rodė se­ ria­le „Vi­las ir Greisė“. Nau­jau­sias fil­mas, ku­ria­me jis vai­di­no, bu­vo 2007 m. pa­si­rodęs „Sek­sas ir pus­ ry­čiai“: jau­na po­ra tu­ri tam tikrų su­tuok­ti­niams būdingų pro­blemų ir nu­sprend­žia kreip­tis į gy­dy­toją, o šis pa­si­ūlo jiems ra­di­kalų spren­ di­mo būdą – gru­pinį seksą. Nuo to lai­ko M.Cul­ki­nas vengė vie­šu­mo. Per­nai jis per daug ne­ si­rek­la­muo­da­mas pra­dėjo or­ga­ ni­zuo­ti va­karė­lius Niu­jor­ko klu­be „Le Pois­son Rou­ge“, ku­ris pri­ klau­so jo drau­gui B.Ta­bi­se­lui. Šis vai­kystė­je ir­gi bu­vo ak­to­riu­mi. Di­no­zaurų va­karė­lis

Anot sve­čių, M.Cul­ki­nas kiek­ vie­nam va­karė­liui su­gal­vo­ja at­ skirą temą, bet ji daž­nai būna vie­ naip ar ki­taip su­si­ju­si su vai­kystės fan­ta­zi­jo­mis.

Už­siė­mi­mas: M.Cul­ki­nas per­nai Man­ha­ta­no klu­be pra­dėjo or­ga­ni­

zuo­ti va­karė­lius, jų te­ma pa­pras­tai būna su­si­ju­si su vai­kystės fan­ta­ zi­jo­mis. „Scan­pix“ nuo­tr.

12

šeštadienis, birželio 23, 2012

sportas

Klaipėdoje – simbolinė olimpinė ugnis Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Liepos 27 dieną Londone prasidės vasaros žaidynės. Kol Klaipėdos sportininkai kovoja dėl kelialapių į žaidynes, Kazimieras Budrys jau turi bilietą į Angliją.

76-erių uostamiesčio sporto mėgėjas bus tarp aštuonių tūkstančių laimingųjų, Didžiojoje Britanijoje nešiančių olimpinę ugnį. Klaipėdietis ir praeityje garsi plaukikė Birutė Statkevičienė vieną mylią (1 600 km) bėgs liepos 18 d. Ašfordo mieste.

Vakar Kūno kultūros ir rekreacijos centras kartu su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Klaipėdos apskrities taryba, „Viesulo“ sporto centru ir „Gracijos“ sportinės aerobikos klubu surengė olimpinės ugnies šventę, kurios metu K.Budriui buvo įteiktas simbolinis deglas. „Nešti olimpinę ugnį yra didžiulė garbė, – sakė senjoras. – Tokia laime gali džiaugtis ne kiekvienas žmogus.“ Šventę paįvairino garsių klaipėdiečių, žaidusių krepšinį, sporto varžybos, muzikantų ir šokėjų pasirodymai.

Emocijos: kartu su įvartį įmušusiu C.Ronaldo (priekyje) džiaugėsi ir H.Almeida.

„Scanpix“ nuotr.

Pusfinalyje – portugalai Europos futbolo čempionate pirmąsias ketvirtfinalio rungtynes žaidė stipriausia A grupėje buvusi Čekija ir B grupėje antrą vietą užėmusi Portugalija. Lenkijos sostinėje Varšuvoje vykusį susitikimą laimėjo portugalai 1:0. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Repeticija: K.Budrys ir jaunieji sportininkai su deglu įveikė simbolinį

atstumą.

Vytauto Petriko nuotr.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

Pergalę lėmė vienintelis įvartis, kurį 79-ąją min. smūgiu galva pasiekė vis įspūdingiau rungtyniaujantis Cristiano Ronaldo.

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

Portugalų puolėjas baigiantis pirmajam kėliniui ir prasidėjus antrajam du kartus buvo pataikęs į čekų vartų virpstą ir dar kelis sykius pavojingai grasė čekų vartininkui Petrui Cechui. Gana aktyviai susitikimą pradėję čekai, įpusėjus kėliniui pavargo, o per antrąjį – vien tik gynėsi. Tačiau baigiantis rungtynėms Čekijos gynėjas Theodoras Gebre Selassie pramiegojo prie kamuolio suskubusį C.Ronaldo, kuris taikliai smūgiavo. „Labai džiaugiuosi, kad mums pavyko įveikti visus sunkumus ir patekti į pusfinalį. Neturiu nė mažiausių abejonių – mes nusipelnėme pergalės prieš čekus“, – sakė geriausiu rungtynių žaidėju pripažintas C.Ronaldo. Jam antrino kitas Portugalijos rinktinės puolėjas Nani. „Mūsų komanda buvo aukštesnio meistriškumo nei čekai, o pergalę lėmė didesnis noras laimėti“, – tvirtino jis. Kalbėdamas su žiniasklaidininkais, puolėjas pripažino, kad sėkmė buvo iškovota sunkiai. „Šiame etape ir toliau nėra ir nebus lengvų rungtynių, – sakė Nani. – Rungtynėse su čekais mes pergalės link ėjome žingsnis po žingsnio.“

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

Rungtynių statistika Varšuva: Portugalija – Čekija 1:0 (0:0). C.Ronaldo (79).

Namo: čekų rinktinės aistruolė

atsisveikino su čempionatu.

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Atakų smaigalyje rungtyniaujantis futbolininkas paatviravo, kad po sėkmės ketvirtfinalyje jis ir komandos draugai prakalbo apie Senojo žemyno čempionų vardus. „Tiesa, dar laukia pusfinalio kova. Jei ją laimėsime, tuomet auksas bus visai arti“, – pergalės prieš Čekiją apakintas sakė Nani. Portugalai pusfinalyje birželio 27 d. susirems su Ispanijos ir Prancūzijos varžybų nugalėtoju. Vakar antrąsias ketvirtfinalio rungtynes žaidė Vokietijos ir Graikijos vienuolikės. Šiandien 21.45 val. Donecke kovos ispanai ir prancūzai, rytoj tuo pačiu laiku Kijeve išbėgs į aikštę Italijos ir Anglijos rinktinės.

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

O.Pi­kul: vietos ves­tu­vėms palikta Ok­sa­na Pi­kul džiau­gia­si, kad ne­da­ly­va­vo skan­da­lin­gai pa­gar­ sė­ju­sia­me bend­ra­kur­sių va­ka­rė­ly­je, tu­ri daug pla­nų, no­ri vai­kų ir ti­ki­na, kad ves­tu­vės bus. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Džiau­gia­si ne­da­ly­va­vu­si

– Ko­dėl ne­da­ly­va­vo­te ta­me siau­tu­lin­ga­me dip­lo­mų lais­ty­ mo va­ka­rė­ly­je, vy­ku­sia­me vie­ na­me pra­ban­gių sos­ti­nės res­to­ ra­nų, kur siau­tė kur­so drau­gai, bu­vo daug ero­ti­kos? – Ga­vu­si dip­lo­mą šven­čiau, bet tik su ar­ti­miau­siais šei­mos na­riais – ma­ma, drau­gė­mis. Ne­su ma­si­nių va­ka­rė­lių ger­bė­ja. Sa­vo as­me­ni­ nes šven­tes mėgs­tu pa­mi­nė­ti ar­ti­ mų­jų ra­te. Bu­vau la­bai ne­ma­lo­niai nu­ste­ bin­ta, kad pla­čiai ap­ra­šant šį va­ka­ rė­lį bu­vo pa­si­nau­do­ta ma­no var­du. Dė­kui Die­vui, kad ten ne­da­ly­va­vau, nes no­riu stu­di­juo­ti ma­gist­ran­tū­ ro­je. Ži­nau, kad uni­ver­si­te­to dės­ ty­to­jai pa­krau­pę. Tai bus bend­ ra­kur­siams pa­mo­ka, kaip rink­tis or­ga­ni­za­to­rius. – Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­ tau­ti­nės vers­lo mo­kyk­los dip­ lo­mas – no­ras už­si­dė­ti pliu­są? – Tai – kryp­tin­gas tiks­las. No­ras pa­nau­do­ti įgy­tas ži­nias. Anks­čiau stu­di­ja­vau My­ko­lo Ro­me­rio uni­ ver­si­te­te tei­sę ir su­pra­tau, kad tai skir­ta ne man. – At­ro­do, kad Ok­sa­na vi­sa­ da tu­ri tiks­lą, ku­rio kryp­tin­gai sie­kia ir ei­na iki pa­bai­gos? – Gal... No­rė­čiau taip pa­sa­ky­ti. – Ok­sa­na la­biau gud­ri ar pro­ tin­ga? – Vie­no­se si­tua­ci­jo­se to­kia, ki­to­se... Bet pa­va­din­čiau sa­ve gud­ria... Si­mas – ne iš iš­skai­čia­vi­mo

– Si­mą Ja­sai­tį Ok­sa­na ir­ gi gud­ru­mu ap­vy­nio­jo ap­link pirš­tą? – Oi, tai – ne gud­ru­mas. Čia – jaus­mai. – Ir jo­kių iš­skai­čia­vi­mų? – Ko­kie ga­li bū­ti iš­skai­čia­vi­mai? Ir kaip ga­li tiek lai­ko gy­ven­ti su žmo­ gu­mi dėl iš­skai­čia­vi­mo? Be to, jis iš­vaiz­dus vy­ras. – Be­je, ar Si­mas pa­svei­ki­no dip­lo­mo ga­vi­mo pro­ga? – Prieš iš­skris­da­mas į Hjus­to­ną pa­svei­ki­no te­le­fo­nu. Pra­si­ta­rė, kad tu­ri siurp­ri­zą, do­va­nė­lę. Gė­lės mū­ sų na­muo­se ne­vys­ta.

– Pra­na­šu­mas ar trū­ku­mas, kad jums ten­ka bū­ti at­ski­rai? Da­bar Si­mas iš­skris į Ru­si­ją, Kras­no­ da­rą. Tai paskatina pa­siilg­ti vie­nas ki­to ar prie­šin­gai – at­ vė­si­na san­ty­kius? – Ir taip, ir ne. Ats­tu­mas žmo­nes ati­to­li­na, bet mes ki­to­kie. Priė­ mė­me vie­nas ki­tą su sa­vo veik­la ir dar­bais. Bū­da­mi at­ski­rai, pa­siilgs­ ta­me vie­nas ki­to, bui­tis neuž­go­žia san­ty­kių. Nors ir bū­da­mi kar­tu ne­ jau­čia­me mo­no­to­ni­jos. Ži­no­ma, vis­kas ga­li bū­ti ki­taip, kai at­si­ras vai­ku­čių.

Ne­ga­liu kal­bė­ti už ki­tus. Gal kai kam ver­ty­bė yra au­to­mo­ bi­lis, gal stu­di­jos. Man – šei­ma. – Kal­ba­ma, kad Ok­sa­na la­bai la­bai no­ri vai­kų. – Aš? Na­tū­ra­lu, kad mo­te­rys la­bai no­ri vai­kų. Ypač to­kio am­žiaus. Aš la­bai my­liu vai­kus ir atei­ty­je jų no­rė­čiau. Iš­gar­sė­jo ne kū­nu

– Nau­jas pro­jek­tas – jau­nų mo­ te­rų gru­pė „Pop La­dies“ – tik rek­la­mi­nė ak­ci­ja? – Tai – rim­tas, la­bai įdo­mus Na­ ta­li­jos pro­jek­tas. Plė­to­si­me, skirsi­ me daug jė­gų ir lai­ko. Kiek tai truks, nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, nes pri­klau­ sys ne tik nuo mū­sų. – Ki­toms „pu­py­tėms“ – kry­žius? – Ne, ne. Tiek, aš, tiek Na­ta­li­ ja (N.Bun­kė), tiek Lie­pa (L.Mon­ dei­kai­tė, ket­vir­to­ji gru­pės na­rė – bu­vu­sio Na­ta­li­jos vy­ro Dei­vy­do Zvon­kaus drau­gė Ka­ta­ži­na Ne­myc­ ko – aut. pa­st.) už­siim­si­me ir sa­vo veik­la. Dėl šios idė­jos kai­fuo­ja­me. No­rė­tų už­mirš­ti fo­to­se­si­ją

– Jums 28 me­tai... – Bai­su... Nors ko­dėl tu­rė­tų bū­ti bai­ su? Kuo to­liau, tuo sma­giau, bė­gant me­tams atei­na pa­tir­tis ir iš­min­tis. Ži­no­ma, atei­na lai­kas kur­ti šei­ mą, bet yra daug pa­vyz­džių šou ir vers­lo pa­sau­ly­je, kai mo­te­rys, su­ si­lau­ku­sios at­ža­lų, pui­kiai su­si­ tvar­ko. Dir­ban­ti, veik­li mo­te­ris, su­ge­ban­ti bū­ti šei­mo­je, yra tai, kas man priim­ti­na, to­kią ma­tau sa­vo

atei­tį. To lin­kiu sau ir vi­soms mo­ te­rims. Di­džiau­sia ver­ty­bė – šei­ma

– 28-eri – tai la­bai ma­žai, bet kar­tu ne­trum­pas lai­kas, kai at­ si­grę­žę at­gal jau ga­li­me kaž­kuo di­džiuo­tis gy­ve­ni­me. – Na, džiau­giuo­si, kad pa­sie­kiau sa­vo už­si­brėž­tą tiks­lą – ga­vau ba­ ka­lau­ro dip­lo­mą. – Ir tai, kad ta­po­te pla­čiai ži­ no­ma? – Na, ta­pau ži­no­ma. Ne­ži­nau... – Sa­vi­mei­lę pa­glos­to? – Yra da­ly­kų, ku­riais ga­liu džiaug­ tis. Ar­ti­mų­jų lai­me, svei­ka­ta, drau­ gais, moks­lais. Ti­kiuo­si, kad tu­rė­siu kuo džiaug­tis ir po de­šim­ties me­tų. – O ko­kia ver­ty­bė yra di­džiau­sia? – Šei­ma. – Kas į tą są­vo­ką įei­na? – Tai, kas šir­dy­je ir ma­no sie­lo­ je, – ar­ti­mi žmo­nės: ma­ma, bro­lis ir ant­ro­ji pu­sė. Atei­ty­je šei­ma gal taps ofi­cia­li ir at­si­ras vai­kų. – Žmo­gus, ne­tu­rin­tis šei­mos, nė­ra ver­ty­bė? – Ne­ga­liu kal­bė­ti už ki­tus. Gal kai kam ver­ty­bė yra au­to­mo­bi­lis, gal stu­di­jos. Man – šei­ma. Tuok­tis – į Hjus­to­ną?

– Kiek kar­tų per mė­ne­sį drau­ gės klau­sia, ka­da bus Ok­sa­nos ir Si­mo ves­tu­vės? – Daž­nai. – Ok­sa­na ty­liai nu­lei­džia akis ir nu­su­ka kal­bą? – Ne, Ok­sa­na taip ne­siel­gia. Ok­sa­ na pa­sa­ko: bus! Ka­da nors juk bus? – Nie­kas ne­ga­li to ga­ran­tuo­ti, juo­lab ne­ge­rai da­ry­ti vy­rams spau­di­mą ves­ti... – Taip, nie­kas ne­ga­li ga­ran­tuo­ti ir neat­si­tik­ti­nai sa­ko­ma: nie­ka­da ne­ sa­kyk nie­ka­da. Vis­ko ga­li bū­ti, bet ves­tu­vės ma­no pla­nuo­se. Ar­ti­miau­ sias ma­no pla­nas – ma­gist­ro stu­di­ jos, nors ves­tu­vės bū­tų šau­nu. – La­bai jau dip­lo­ma­tiš­kai sie­ kiant tiks­lo ga­li­ma nu­si­sta­ty­ ti ir da­tą? – Šią va­sa­rą ne­la­bai – ma­no vy­ ras, ant­ro­ji pu­sė, spor­tuo­ja. Ne­bent skris­čiau į Hjus­to­ną te­kė­ti.

Ti­ki­my­bė: gal­būt ži­nias, įgy­tas Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ti­nė­je vers­

lo mo­kyk­lo­je, O.Pi­kul pri­tai­kys šou vers­le? Ok­sa­nos Pi­kul as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

14

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

vakarė

Ke­tu­rie­se mik­roau­to­busu per E Mik­roau­to­bu­sas rie­dė­jo dul­kė­tu, ak­ me­nuo­tu ir sun­kiai iš­va­žiuo­ja­mu ke­liu. Ar­tė­jo va­ka­ras. Ir po tūks­tan­ čių įveik­tų ki­lo­met­rų, kai iš­var­gu­sių vy­rų vei­duo­se jau ryš­kė­jo ne­vil­tis, sun­kią ke­lio­nę vai­ni­ka­vo lai­min­ ga pa­bai­ga – iš­sva­jo­ta­sis lau­ki­nis pa­plū­di­mys.

Da­rius Sė­le­nis d.selenis@diena.lt

Grį­žo su vėž­liu

„No­rė­jau su­ras­ti ge­riau­sią gy­ve­ni­ mo pa­plū­di­mį“, – sim­bo­li­nį ke­lio­ nės tiks­lą iki Por­tu­ga­li­jos aiš­ki­no lais­vu žmo­gu­mi sa­ve va­di­nan­tis 27 me­tų te­le­vi­zi­jos lai­dų mon­tuo­to­ jas, ope­ra­to­rius Juo­zas Surb­lys. Prieš me­tus įgy­ven­di­nęs vai­ kys­tės sva­jo­nę, nu­si­pir­kęs 1983 m. „VW Trans­por­ter West­fa­lia“, iš Mal­jor­ko­je gy­ve­nan­čios drau­ gės su­ži­no­jo, kad Por­tu­ga­li­jo­je yra daug lau­ki­nių pa­plū­di­mių. „No­rė­jau at­ras­ti sa­vo gy­ve­ni­mo pa­plū­di­mį. Kur ne­rū­pi sunk­me­tis, ben­zi­no kai­nos, kur lai­min­gi žmo­ nės sva­jo­ja pa­gau­ti sa­vo ban­gą“, – kal­bė­jo J.Surb­lys, į 1 000 eu­rų kai­ na­vu­sį be va­rik­lio bei su su­ge­du­sia pa­va­rų dė­že pirk­tą „VW Trans­ por­ter West­fa­lia“ dar in­ves­ta­vęs 17 tūkst. li­tų. Net­ru­kus prie J.Surb­lio pri­si­ jun­gė trys drau­gai ir jie vi­si mik­ roau­to­bu­su su ke­tu­rio­mis mie­ga­ mo­sio­mis vie­to­mis, du­ji­ne vi­ryk­le, šal­dy­tu­vu, kriauk­le iš­ke­lia­vo marš­ ru­tu: Len­ki­ja, Slo­va­ki­ja, Veng­ri­ja, Kroa­ti­ja, Slo­vė­ni­ja, Ita­li­ja, Pran­ cū­zi­ja, Is­pa­ni­ja, Gib­ral­ta­ras, Ma­ ro­kas, Por­tu­ga­li­ja. „Af­ri­ka – ne­pla­nuo­ta, bet ne­no­ rė­jo­me pra­leis­ti pro­gos, kai iš Gib­ ral­ta­ro te­rei­kė­jo per­si­kel­ti kel­tu, – aiš­ki­no Juo­zas. – O grį­žo­me per ke­tu­rias pa­ras jau su rūks­tan­čiu va­rik­liu. Tie­sa, pen­kie­se. Iš Ma­ro­ ko at­si­ve­žiau vėž­lį, ku­rį pa­va­di­nau Jur­ge. Mui­ti­nin­kai jo ne­ra­do, nors kruopš­čiai apieš­ko­jo ma­ny­da­mi, kad ve­ža­mės nar­ko­ti­kų.“

Bar­se­lo­no­je ata­ka­vo pro­sti­tu­tės

„VW Trans­por­ter West­fa­lia“ iš­ gąs­di­no jau įva­žia­vus į Slo­va­ki­ją, kai už­kai­to va­rik­lis. Išė­mę ter­mos­ ta­tą, ly­jant, ap­gau­bus rū­kui, vy­rai nu­spren­dė nu­va­žiuo­ti iki bal­to­jo vy­no sos­ti­ne va­di­na­mo To­ka­jaus mies­to Veng­ri­jo­je. „Ten bū­ti­nai nu­ve­šiu žmo­ną, kai ją tu­rė­siu, mū­sų me­daus mė­ne­ sio“, – pla­nuo­ja Juo­zas. Šį­syk nu­va­žia­vus iki par­duo­tu­ vės vėl už­vi­rė va­rik­lio au­ši­ni­mo van­duo. Eko­no­mi­niu re­ži­mu gy­ve­nę, deš­re­lė­mis ir ma­ka­ro­nais mai­ti­ nę­si vy­rai li­ko nak­vo­ti Sta­ry Smo­ ko­vec mies­te­ly­je, ūki­nin­ko lau­kuo­ se, iš pra­džių ne­ri­mą kė­lu­sių ap­link be­si­šlais­tan­čių ro­mų ap­sup­ty­je. „Ži­no­ma, nie­kas mū­sų ne­puo­lė. Te­rei­kia pa­žin­ti men­ta­li­te­tą, – ne­slė­ pė Juo­zas ir šyp­te­lė­jo. – Ag­re­sy­viau­ sios bu­vo pro­sti­tu­tės Bar­se­lo­no­je.“ Dvi pa­ras pra­lei­dę Ka­ta­lo­ni­jos re­ gio­no sos­ti­nė­je, gar­sio­jo­je Ramb­los gat­vė­je, kur vyks­ta įvai­rūs ar­tis­tų pa­si­ro­dy­mai, vė­ly­vą va­ka­rą lie­tu­ viai bu­vo ap­gul­ti juo­dao­džių pro­ sti­tu­čių. „Jos ata­kuo­da­vo bū­riais, gra­ ba­lio­jo ir lan­džio­jo po ki­še­nes, – ne­pa­miršo Juo­zas ir pri­dū­rė, kad pa­si­vaikš­čio­ji­mui po nak­ti­nę Bar­ se­lo­ną drau­gai bu­vo nu­spren­dę iš­ leis­ti po... pen­kis eu­rus. – Af­ri­kie­ tėms ang­liš­kai sa­kė­me pa­moks­lus, siū­lė­me keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą, ta­ čiau jos kaip ro­bo­tai kar­to­jo tą pa­ čią fra­zę „Aš ta­ve my­liu.“ Kaip ga­mi­na­mas ha­ši­šas?

Pra­kal­bus apie ap­lan­ky­tų ša­lių mo­ te­rų gro­žį, Juo­zas ne­slė­pė, kad gra­

žiau­sios Is­pa­ni­jo­je, bur­len­ti­nin­kų, bang­len­ti­nin­kų ir jė­gos ait­va­rų ro­ ju­je – Ta­ri­fo­je. „Spor­tiš­kos, įde­gu­sios, šar­min­ gos. Plas­ti­nė­mis ope­ra­ci­jo­mis be­ si­pui­kuo­jan­čios – bai­sios. Gra­ žiau­sios – švy­tin­čios, lai­min­gos mo­te­rys, – ne­slė­pė J.Surb­lys. – Pa­ vyz­džiui, vie­no­je Pran­cū­zi­jos de­ ga­li­nė­je dir­ban­ti mo­te­ris ne­sup­ ra­to, kad mes no­ri­me lip­du­ko, bet nuo­šir­džiai šyp­so­jo­si.“

Išeik, išeik iš dar­bo. Iš­va­žiuok, įdek.

Vie­ną ke­liau­to­ją su­ža­vė­jo Ka­nų pra­ban­ga, jach­tos su bent dviem sū­ku­ri­nė­mis vo­nio­mis ir še­šiais de­niais, ki­tą – Kroa­ti­jos Plit­vi­ cos na­cio­na­li­nis par­kas, dar ki­tą – par­kas Ma­ro­ke, eže­riu­kas, au­ga­lais ap­žė­lu­si uo­la, nuo­sta­bus kriok­lys ir būg­ne­liais gro­jantys af­ri­kie­čiai. Ma­ro­ke di­de­lį įspū­dį pa­li­ko mies­tas kal­nuo­se su bal­tais ir mė­

Kelyje: pasitaikė ir tokių kliūčių.

Lai­min­gie­ji: Ma­ro­ko vai­kai švy­tė­jo ga­vę do­va­nų ka­muo­lį.

Pa­lai­ma: ke­lio­nės tiks­las – išsvajotas laukinis paplūdimys po ilgų klajonių ir daugybės patirtų nuotykių pagali

15

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

vakarė

Eu­ro­pą iki sva­jo­nių pa­plū­di­mio ly­nais na­mais – Ševšavenas. Be­je, ne­to­li mies­to esan­čio­je de­ga­li­nė­je lie­tu­viai ga­vo pa­siū­ly­mą pa­si­žiū­ rė­ti, kaip ga­mi­na­mas ha­ši­šas. Pa­ si­ro­do, gre­ta esan­tis kai­me­lis gar­ sė­ja ka­na­pių au­gin­to­jais. „Ki­lu­sį smal­su­mą už­gniau­žė­me, nes bu­vo­me gir­dė­ję, kad po to bū­ si­me pri­vers­ti pirk­ti ha­ši­šo. Ki­log­ ra­mo kai­na – 1 500 eu­rų. Su­si­gun­ džiu­sie­ji ga­li­my­be jį per­par­duo­ti Eu­ro­po­je ke­lias­de­šimt kar­tų bran­ giau ke­lio­nės ne­bai­gia, nes pre­ kiau­to­jai bend­rau­ja su po­li­ci­nin­ kais. Šie su­lai­ko pir­kė­jus, ati­ma pre­kę ir dar pai­ma di­džiu­lį ky­šį“, – ži­no J.Surb­lys. Ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos vos iš­si­ su­ko nuo juos per­se­kio­ju­sių įtar­ti­ nų ma­ro­kie­čių. Te­ko pa­ža­dė­ti su­ si­tik­ti ki­tą kar­tą. Žmo­nės yra ge­ri

Lie­tu­viai Ma­ro­ke vie­niems vai­kams pa­do­va­no­jo fut­bo­lo, ki­tiems – krep­ši­nio ka­muo­lį. Pastarieji jį ėmė meistriškai varinėti, nors krepšinis Maroke nėra populiarus. Įdomu, kad po to ke­lio­nė lietuviams la­biau sek­ėsi. Sun­kiau­sio­mis aki­mir­ko­mis jie su­tik­da­vo rei­kia­mų žmo­nių, ku­ rie nuo­šir­džiai pa­dė­da­vo. Pa­vyz­džiui, in­dust­ri­nia­me Is­pa­ni­ jos ra­jo­ne, kur nie­kas ne­mo­ka ang­ liš­kai, vie­na­me ba­re su­tik­tos mo­te­ rys pa­dė­jo ras­ti au­to­mo­bi­lių lau­žy­ną. Uk­rai­nie­tis au­to­mo­bi­lio su prie­ka­ba vai­ruo­to­jas nu­brai­žė de­ta­lų marš­ru­ tą, kad ne­tek­tų mo­kė­ti di­de­lių ke­lių mo­kes­čių. Pran­cū­zi­jos kai­me su­ge­ dus lie­tu­vių au­to­mo­bi­liui, jį pa­dė­jo su­re­mon­tuo­ti jau­nas vai­ki­nas. „Žmo­nės la­bai ge­ri. Net jei ne­ mo­ki kal­bos, su­si­kal­bė­si, – švie­

iau pa­siek­tas.

sią­ją pu­sę ak­cen­ta­vo J.Surb­lys ir įro­dy­mui pa­si­tel­kė dar vie­ną pa­ vyz­dį, kai nak­tį Bar­se­lo­no­je su­ti­ko kra­bus ir eg­zo­tiš­kas žu­vis gau­dantį žve­ją. – Aš ne­mo­kė­jau is­pa­niš­kai, jis – ang­liš­kai, bet kal­bė­jo­mės apie gy­ve­ni­mą, šil­dy­mo kai­nas, žve­jo­ jo­me, klau­sė­mės iš jo mag­ne­to­fo­ no sklin­dan­čios fla­men­ko mu­zi­kos, jis šo­ko žu­vims ir val­gė­me di­de­les srai­ges.“ Ka­da nors ne­grįš

Ar pa­vy­ko Por­tu­ga­li­jo­je ras­ti lau­ki­ nį sva­jo­nių pa­plū­di­mį? Po il­gų paieš­kų ir kla­jo­nių bei nu­si­vy­li­mų, kad vi­sur bū­ta žmo­ gaus, vo­kie­čių bang­len­ti­nin­kai pa­ta­rė vyk­ti iki Sag­res. Pa­ke­liui lie­tu­vius ėmė per­se­kio­ti mo­te­ris su vai­ku. Pa­si­ro­do, tai bu­vo išei­ vė iš Lie­tu­vos. Ant „WTrans­por­ ter West­fa­lios“ iš­vy­du­si lie­tu­viš­ką vė­lia­vą mo­te­ris no­rė­jo pa­dė­ti sū­ nui įgy­ven­din­ti jo no­rą... pa­si­svei­ kin­ti su lie­tu­viais. Ta mo­te­ris nu­ro­dė pa­plū­di­mį, ku­ris tu­rė­tų bū­ti lau­ki­nis. De­ja, ten nu­vy­kę lie­tu­viai ir vėl nu­si­vy­ lė, pa­plū­di­my­je iš­vy­dę ir res­to­ra­

12

tūkst.

– tiek ki­lo­met­rų iki sva­jo­nių pa­plū­di­mio ir at­gal įvei­kė ke­tu­ri vy­rai iš Lie­tu­vos.

nė­lį, ir gel­bė­to­jų. Vie­nas jų pa­ta­rė va­žiuo­ti už Pun­ta de Rui­va. Pa­tiems sva­jo­nių pa­plū­di­mio ras­ti ne­pa­vy­ko. Il­gai klai­džio­ję lie­tu­viai su­ ti­ko na­mo grįž­tan­tį tą pa­tį gel­bė­to­ją. Jis pa­si­siū­lė pa­ly­dė­ti. Ke­lio­nė tę­sė­si 15 km dul­kė­tu, ak­me­nuo­tu ir sun­kiai iš­ va­žiuo­ja­mu ke­liu. Ir tuo­met... „Ne, tai ne Ka­ri­bai, į ku­riuos ga­li nu­skris­ti, – šyp­te­lė­jo Juo­zas. – Bet tai bu­vo tai, ką sva­jo­da­mas nu­pie­ šiau: bal­tas smė­lis, ma­ža ak­me­nuo­ tų kal­nų gau­bia­ma įlan­ka, mė­ly­nas dan­gus, bal­ti de­be­sys. Už­si­de­gė­me lau­žą, pa­sta­tė­me di­de­lį smė­lio laik­ ro­dį ir ten pra­lei­do­me ke­lias nuo­sta­ bias pa­ras. Ten su­vo­kiau, ką reiš­kia už­ra­šas ant ma­no au­to­bu­siu­ko. „Iš­ eik, išeik iš dar­bo. Iš­va­žiuok, įdek. My­lėk. Kai­tuok vi­są die­ną ir nie­ka­da ne­grįžk.“ Bū­ti­nai dar čia su­grį­šiu. O su­grį­žęs gal ir ne­grį­šiu...“

Kroa­ti­ja: Plit­vi­cos na­cio­na­li­nis par­kas ne­ga­li ne­ža­vė­ti.

Per mė­ne­sį – po 2 500 li­tų De­ga­lams lie­tu­viai iš­lei­do po

2 000 li­tų, mais­tui – po 500 li­tų. Per mė­ne­sį nu­va­žia­vo 12 tūkst. km. „Trans­por­ter West­fa­lia“ 100 km

su­nau­do­ja apie 8 l dy­ze­li­no. Jo kai­ na Ma­ro­ke – 50–60 eu­ro cen­tų, Is­ pa­ni­jo­je – 1,10–1,20, Ita­li­jo­je ir Pran­ cū­zi­jo­je – 1,70 eu­ro cen­tų už lit­rą. Kel­to bi­lie­tai į Ma­ro­ką ir at­gal kai­

na­vo 292 eu­rus. Bran­giau­sias mais­tas – dra­ko­no

vai­sius, ku­ris Bar­se­lo­no­je kai­nuo­ ja 3 eu­rus.

Lau­žy­nas: Is­pa­ni­jo­je sugedus automobiliui, detalių ieškota ir čia.

Švy­tu­rys: iš Gib­ral­ta­ro keliautojai per­si­kė­lė į Af­ri­ką.

Juo­zo Surb­lio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­dė­jė­jai: lietuviai su­si­kal­bė­jo ir su ang­liš­kai ne­mo­kan­čiais is­pa­nais.

16

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

vakarė

Iš­leis­tu­vių va­ka­rą – be po­mpas­ti­kos Vien­kar­ti­nių – tik iš­leis­tu­vėms skir­tų su­kne­lių era bai­gė­si. Di­zai­ne­riai abi­tu­ rien­tams re­ko­men­duo­ja reng­tis to­kiais dra­bu­žiais, ku­riais bū­tų ga­li­ma vil­kė­ti ir ki­to­mis pro­go­mis. Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Spal­vos de­ri­na­mos prie akių

Pom­pas­tiš­kų iš­leis­tu­vių su­kne­ lių era bai­gė­si dar XX a. Tai skel­bia ma­dos na­mų „Ju­lia Ja­nus“ sa­vi­ nin­kė bei di­zai­ne­rė Ju­li­ja ir di­zai­ ne­rė Ag­nė Kuz­mic­kai­tė. Net­ru­kus bran­dos ates­ ta­t ą gau­s ian­č ioms abi­t u­r ien­t ėms tą iš­kil­min­gą die­ną di­ zai­ne­rės re­ko­men­ duo­ja rink­tis to­kias su­kne­ les, ku­rio­mis ga­li­ma puoš­tis ir ki­to­mis pro­go­mis. „Ieš­ko­ki­te su­kne­lės, ku­rią ga­lė­si­ te ap­si­reng­ti dar bent ke­le­tą kar­tų, – pa­ta­ria di­zai­ne­rė Ju­li­ja. – Spal­ vas de­rin­ki­te prie akių – ap­si­vil­kus su­kne­lę tu­ri iš­ryš­kė­ti akys. De­rin­ ki­te ir prie kū­no su­dė­ji­mo, nes no­ rin­čio­sios at­ro­dy­ti liek­nes­nės tu­ rė­tų rink­tis tam­ses­nių ir ra­mes­nių at­spal­vių su­kne­les.“ A.Kuz­mic­kai­tė abi­tu­rien­tėms re­ko­men­duo­ja pa­ste­li­nių at­spal­ vių su­kne­les – kū­no, švel­niai ro­ ži­nės, žyd­ros, aly­vi­nės ar žals­vos spal­vos. Viens­pal­ves, ta­čiau skir­ tin­gų fak­tū­rų. „Ma­din­gos ap­li­ka­ci­jos, kar­pi­ niai, ku­rie ga­li bū­ti įvai­rių spal­vų, kom­po­nuo­ja­mi ant kū­no spal­vos au­di­nio, – siū­lo di­zai­ne­rė. – Ga­na efek­tin­gai at­ro­do tiu­lis, tik svar­bu sai­kas, kad su­kne­lė ne­virs­tų per­so­ na­žo kos­tiu­mu.“ Aukš­ta­kul­niai – ne­pa­kei­čia­mi

Ori­gi­na­lu: nors šie­met ma­din­

giau­sios viens­pal­vės su­kne­lės, ne­bū­ti­na iš­si­ža­dė­ti sa­vo įvaiz­džio – iš­si­skir­ti pa­dės mar­gi raš­tai.

Di­zai­ne­rė Ju­li­ja per­spė­ja ne­per­sis­ teng­ti ren­kan­tis pa­puo­ša­lus, ak­ se­sua­rus ir vi­sas įvaiz­džio de­ta­les. Jos tu­ri de­rė­ti tar­pu­sa­vy­je. „Vi­si pa­puo­ša­lai tiks, jei tik de­ rės prie dra­bu­žio ir jū­sų cha­rak­te­

rio, ta­čiau jei jų per daug – at­ro­dys vul­ga­riai. Jei se­gi­te aus­ka­rus, prie jų tiks apy­ran­kė, jei ren­ka­tės ma­ sy­vų kak­lo pa­puo­ša­lą – už­teks tik vie­no“, – mo­ko ma­dos spe­cia­lis­tė. Ba­te­lius rei­kė­tų rink­tis at­si­žvel­ giant į vie­tą, ku­rio­je vyks iš­leis­

Ne­per­sis­ten­ki­te da­ ry­da­mos šu­kuo­se­ nas, pa­si­rink­da­mos sod­rų ma­kia­žą, ku­ris sen­di­na 10–15 me­tų.

tu­vių šven­tė, – už­da­ro­je pa­tal­po­ je ar gam­to­je, kad ava­ly­nė leis­tų jaus­tis pa­to­giai. A.Kuz­mic­kai­tės nuo­mo­ne, vis dėl­to svar­biau­sias iš­leis­tu­vių ak­se­sua­ras tu­rė­tų bū­ ti ko­ky­biš­ki, dai­lūs aukš­ta­kul­niai ba­te­liai. Jau­nos mer­gi­nos ne­tu­rė­ tų slėp­ti sa­vo gro­žio po sto­ru ma­ kia­žo sluoks­niu. Ati­džiai pa­žvel­ki­te į veid­ro­dį

Di­zai­ne­rė Kris­ti­na Ka­li­naus­kai­tė kiek­vie­nai mer­gi­nai pa­ta­ria iš pra­ džių ati­džiai pa­žvelg­ti į veid­ro­dį ir įver­tin­ti sa­vo fi­gū­ros pri­va­lu­mus bei trū­ku­mus. „Da­bar ma­din­ga leng­va ro­man­ ti­ka, ta­čiau stam­biai mer­gi­nai to­kia su­kne­lė ne­tiks. La­bai svar­bu su­bti­ liai nu­ty­lė­ti, kas fi­gū­ro­je ne­tin­ka, ir ak­cen­tuo­ti pranašu­mus, – aiš­ki­ no K.Ka­li­naus­kai­tė. – Ir jau­noms mer­gi­noms bū­ti­na ži­no­ti, kad už ma­dą svar­biau įvaiz­dis. Nuo šu­ kuo­se­nos iki ba­tų kul­niu­kų.“ Pra­kal­bus apie iš­leis­tu­vių su­kne­ lių ma­dą, Kris­ti­na iš­sky­rė leng­ vus, plaz­dan­čius ir tra­pius au­di­ nius, de­ta­lių glež­nu­mą. Šiuo me­tu

Spren­di­mas: me­niš­kai de­ko­ruo­ta šią va­sa­rą itin ma­din­gos kū­no spal­

vos su­kne­lė, bal­ta del­ni­nu­kė – pa­kan­ka­mai puoš­nu at­si­svei­ki­ni­mo su mo­kyk­la iš­kil­mėms.

ne­ma­din­ga de­rin­ti sun­kų au­di­nį su sun­kio­mis de­ta­lė­mis. „Ir itin svar­bus sai­ko ju­ti­mas! Pom­pas­ti­kos ne­rei­kia, nors tai bū­ din­ga lie­tu­vai­tėms. Ne­per­sis­ten­ki­te da­ry­da­mos šu­kuo­se­nas, pa­si­rink­ da­mos sod­rų ma­kia­žą, ku­ris sen­di­ na 10–15 me­tų, – šyp­te­lė­jo di­zai­ne­ rė. – Iš­leis­tu­vės – jau­nys­tės šven­tė, to­dėl pa­ta­riu lik­ti jau­nai ir ža­viai.“ Ne­rei­kia tam­sių spal­vų

Abi­tu­rien­čių iš­leis­tu­vėms Kris­ti­ na ne­re­ko­men­duo­ja tam­sių spal­ vų. Ge­riau – pro­van­siš­ko sti­liaus, ak­va­re­li­nės. Tie­sa, į ma­dą atei­na bran­gak­me­ nių at­spal­viai, bet jie ypač nu­švis ru­de­nį. „Svar­bu dar­na. Jei su­kne­lė kuk­li, ryš­kes­nis ga­li bū­ti pa­puo­ša­las ar­ba ba­te­liai, taip pat ba­te­lių ir del­ni­nu­ kės de­ri­nys, – pa­ta­ria K.Ka­li­naus­ kai­tė. – Jei su­kne­lė uni­ka­li, įdo­maus kir­pi­mo, tu­ri daug de­ta­lių, pa­kaks

kla­si­ki­nių ba­te­lių ir del­ni­nu­kės, ku­ rie ga­li bū­ti kū­no spal­vos.“ Del­ni­nu­kė nė­ra tik ma­din­ga – tai pri­va­lo­mas ak­cen­tas. Ir va­ka­rui skir­ta ga­li bū­ti kuk­li. Del­ni­nu­kę ga­ li pa­keis­ti ma­ža ran­ki­nė, ta­čiau jo­ kiu bū­du ne­tu­ri bū­ti di­de­lė, nes at­ ro­dys, kad atė­jo­te ne į šven­tę, bet į dar­bą, stu­di­jas. Di­de­lė ran­ki­nė ne­ tiks ir prie leng­vos su­kne­lės. „Jei mėgs­ta­te tam­sias spal­vas, tuo­met idea­liau­sia – kū­no, – tei­ gė K.Ka­li­naus­kai­tė. – Jei su­kne­ lė ryš­kios, pa­vyz­džiui, rau­do­nos spal­vos, ne­rei­kia ryš­kių ba­ te­lių nei del­ni­nu­kės. Ir to­kiu at­ve­ju ge­riau­ sia rink­tis kū­no spal­vą.“

Jū­ri­nin­ko da­lia teko N.Juš­kai Jū­ri­nin­kai – drą­sūs žmo­nės, jų ne­ gąs­di­na aud­ros, bet sto­vi­niuo­da­mi prie me­di­kų du­rų jie ne­re­tai iš­bals­ ta kaip ir gy­dy­to­jų cha­la­tai.

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės Jū­ ros me­di­ci­nos po­sky­rio dar­buo­ to­jai tuo ne­si­ste­bi, nes gy­dy­to­jo diag­no­zė bet ku­rį jū­rei­vį ga­li įka­ lin­ti kran­te, o ta­da, sa­ko me­di­kai, žmo­gus tik­rų tik­riau­siai su­ser­ga jū­ros li­ga. Vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je jū­ri­nin­kų svei­ka­tos pa­tik­ros cent­ras kas­met įver­ti­na tūks­tan­čių jū­rei­vių svei­ka­ tą ir ne vi­si iš čia išei­na su ge­rom ži­ niom, kaip kad lai­dos „Lie­tu­va – jū­ ri­nė vals­ty­bė“ sve­čias ba­le­to ar­tis­tas Ne­ri­jus Juš­ka, su­ma­nęs keis­ti pro­fe­ si­ją ir tik po kruopš­čių ap­žiū­rų ga­ vęs tam me­di­kų pa­lai­mi­ni­mą. Apie vi­sa tai ir dau­giau – lai­do­ je „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ sek­ ma­die­nį, bir­že­lio 24-ąją, 17.15 val. per LTV. „Klai­pė­dos“ inf.

Vaid­muo: ba­le­to ar­tis­tas N.Juš­ka iš­ban­dė ir pa­cien­to, ir jū­ri­nin­ko da­lią. Dalios Grik­šai­tės nuo­tr.

Orai

Joninių savaitgalį Lietuvoje palis, itin šilta nebus. Šiandien daugelyje rajonų trumpai palis, kai kur galima perkūnija. Įdienojus vyraus 17– 22 laipsnių šiluma. Sekmadienio naktį lietaus nenumatoma, o dieną lis nedaug. Bus vidutiniškai šilta: naktį laikysis 7–12, dieną 16–22 laipsnių šiluma.

Šiandien, birželio 23 d.

+17

+17

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+18

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+18

4.51 22.24 17.33

175-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 191 diena. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +22 Brazilija +27 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +39 Keiptaunas +16 Kopenhaga +18

kokteilis At­gai­la­vo už įžeis­tas mo­te­ris Kol Uk­rai­no­je ir Len­ki­jo­je vyks­ta Eu­ ro­p os fut­b o­lo čem­pio­na­t as, šio­se vals­ty­bė­se links­mų įvy­k ių dau­g iau nei įpras­ta.

Londonas +20 Madridas +35 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +30 Oslas +17 Paryžius +22 Pekinas +31

Praha +23 Ryga +19 Roma +32 Sidnėjus +17 Talinas +15 Tel Avivas +32 Tokijas +24 Varšuva +23

Vėjas

3–9 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

17

17

16

8

17

18

18

18

4

rytoj

pirmadienį

17

+20

Alytus

Vardai Šiandien: Agripina, Arvydas, Vaida, Vanda, Zenonas.

birželio 23-iąją

Rytas

17

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Eiviltas, Eiviltė, Janina, Jonas, Virga.

orai klaipėdoje Šiandien

+20

+19

16

15

9

1537 m. mi­rė Bue­nos Ai­ rių mies­to įkū­rė­jas, is­pa­ nų ke­liau­to­jas Ped­ro de Men­do­za. 1848 m. vo­kie­tis Adolp­he Sax su­kū­rė sak­so­fo­ną. 1961 m. bu­vo pa­si­ra­šy­ ta An­tark­t i­kos su­tar­t is, su­tei­kian­ti tei­sę nau­do­ tis ir įpa­rei­go­jan­t i vyk­ dy­ti tik moks­li­nius ty­ri­ nė­ji­mus. 1972 m. gi­mė fut­bo­li­nin­ kas, Pran­cū­z i­jos rink­t i­ nės sau­gas Zi­ne­di­ne Zi­ da­ne.

1985 m. 329 žmo­nės žu­ vo In­di­jos avia­li­ni­jų „Bo­ eing 747“ lėk­tu­vui spro­ gus virš At­lan­to van­de­ ny­no. 1996 m. po il­gos ir sun­ kios li­gos mi­rė bu­vęs il­ ga­me­tis Grai­ki­jos prem­ je­ras And­reas Pa­pand­ reou. 1997 m. nu­si­šo­vė žlu­gu­ sio „Tau­ro“ ban­ko ta­r y­ bos pir­mi­n in­kas ir pre­ zi­den­tas Ge­na­d i­jus Ko­ nop­lio­vas.

Štai Dai­n ius pra­ne­šė, kad va­kar len­ kų ra­di­jo sto­ties ete­ry­je ke­lio­mis kal­ bo­m is bu­vo at­si­pra­šy­ta uk­rai­n ie­čių už ne­pa­do­r ius juo­ke­l ius apie Uk­rai­ nos mo­te­ris, ku­riais du ve­dė­jai švais­ tė­si praė­ju­sią sa­vai­tę ry­ti­nė­je lai­do­je „Po­ran­ny WF“.

2005 m. mi­rė Pa­ber­žės kle­bo­nas Tė­vas Sta­nis­lo­ vas, iš­sau­go­jęs daug baž­ ny­ti­nio me­no kū­ri­nių ir li­tur­gi­nių reik­me­nų.

Mu­zie­jai pa­sko­li­no laik­ro­džius Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Iš­sa­mią bei spal­vin­gą Klai­pė­dos laik­ro­džių mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ją pa­pil­dė pa­ro­dų sa­lė­je iš­dė­lio­ti 35 laik­ro­džiai, pa­sko­lin­ti ki­tų Lie­tu­ vos mu­zie­jų.

At­sip­ra­šy­ta bu­vo ne tik len­k ų, bet ir ru­sų, ang­lų, pran­cū­z ų bei da­nų kal­ bo­mis. Teks­tą skai­tė pa­ts ve­dė­jas – vie­ nas tų, ku­ris kar­tu su ko­le­ga ty­čio­jo­si. Tie­sa, len­kai nu­spren­dė at­gai­lau­ti tik po to, kai Uk­rai­nos už­sie­n io rei­ka­lų mi­n is­te­r i­ja su­rea­ga­vo į ra­di­jo sto­t ies pa­ty­čias.

Šven­tė: lie­tus ne­tu­rė­tų su­truk­dy­ti lai­ky­tis tra­di­ci­jų ir links­min­tis trum­piau­sią me­tų nak­tį.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Jo­ni­nės Klai­pė­do­je bus sau­sos Fut­bo­las svar­biau Uk­rai­no­je bu­vo su­reng­ta aist­ruo­lių ap­ klau­sa. Net 25 pro­c. šios ša­lies fut­bo­lo mė­gė­jų, jei Uk­rai­nos rink­ti­nė lai­mė­tų auk­so me­da­lius, pri­ža­dė­jo at­si­sa­ky­ti al­ko­ho­l io. Dar dau­g iau – net 30 pro­c. – dėl per­ga­lės pa­si­ry­žę iš­mes­ti mo­bi­ liuo­sius te­le­fo­nus. Ga­na ne­ma­žai – 7 pro­c. vy­rų dėl sa­vo fut­bo­li­nin­kų sėk­ mės vi­sam lai­kui bū­tų at­si­sa­kę sek­so.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kaip ži­no­ma, Uk­rai­nos ko­man­da iš­kri­ to iš pir­me­ny­bių. Tad 7 pro­c. uk­rai­nie­ čių vy­rų li­ko iš­sau­go­ti mo­te­rims. Čes­ka (įdo­mu, ko­kia bū­tų sta­tis­ti­ka tarp Lie­tu­vos fut­bo­lo sir­ga­lių vy­rų?)

Lie­tus klai­pė­die­čiams Jo­ni­nių nak­tį ieš­ ko­ti pa­par­čio žie­do ne­sut­ruk­dys, ta­čiau ki­tą sa­vai­tę vy­raus lie­tin­gi orai. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Klai­pė­do­je sa­vait­ga­lis nu­si­ma­ to ne­blo­gas – per Jo­ni­nes ne­tu­ rė­tų ly­ti, ta­čiau tik mies­te, nes Že­mai­ti­jos re­gio­ne lie­taus tik­rai bus“, – tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­

gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­ nas Pakš­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je vy­raus 16–18 laips­nių ši­lu­ma, pūs va­ka­ rų vė­jas, ku­rio grei­tis sieks 8–13 met­rų per se­kun­dę. Pa­na­šūs orai bus ir sek­ma­die­nio die­ną, tik vė­ jas šiek tiek nu­rims. Sa­vait­ga­lio nak­ti­mis oro tem­pe­ra­tū­ra ne­tu­rė­

tų at­vės­ti ma­žiau nei iki 12 laips­ nių ši­lu­mos. „Jū­ros van­duo jau yra įši­lęs iki 14 laips­nių, to­dėl ir nak­ tys ne­bė­ra šal­tos“, – paaiš­ki­no L.Pakš­tys. Ki­tą sa­vai­tę, anot jo, vy­raus lie­ tin­gi orai. Lie­tus merks ir pir­ma­ die­nį, ir ant­ra­die­nį, ir tre­čia­die­nį. Pro lie­taus de­be­sis tik ret­kar­čiais pa­si­ro­dys sau­lė, tad ter­mo­met­ro stul­pe­liai die­no­mis tik­rai ne­pa­kils aukš­čiau 20 laips­nių. Ant­ro­je ki­tos sa­vai­tės pu­sė­je lie­tus tu­rė­tų liau­tis, tad ti­ki­ma­ si orų pa­ge­rė­ji­mo ir di­des­nės ši­ lu­mos.

Mu­zie­jų me­tams bei Klai­pė­dos 760-osioms įkū­ri­mo me­ti­nėms skir­ta pa­ro­da su­da­ry­ta iš Lie­tu­ vos dai­lės, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio, M.K.Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­juo­se bei Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­ tys­tės val­do­vų rū­muo­se sau­go­mų laik­ro­džių. „Ei­da­mi ra­tu lan­ky­to­jai pa­ma­ tys nuo re­ne­san­so epo­chos iki mo­ der­niz­mo lai­kų pa­ga­min­tus laik­ ro­džius. Čia yra ir ke­lios sau­lės laik­ro­džių ori­gi­na­lų ko­pi­jos. Kai ku­rie mu­zie­jai pa­sko­li­no ir in­ter­je­ ro de­ta­les: vėž­lio kiau­tu ink­rus­tuo­ tus sta­liu­kus, žva­ki­des, pa­veiks­lų“, – pa­sa­ko­jo Laik­ro­džių mu­zie­jaus di­rek­to­rius Ro­mual­das Mar­tin­kus. Me­tams iki ki­to bir­že­lio šiai pa­ ro­dai sa­vo eks­po­na­tus pa­sko­li­nę mu­zie­jai sa­vęs ne­nusk­riau­dė, klai­ pė­die­čiams jie at­siun­tė fon­duo­se lai­ko­mus daik­tus.

Pas­kir­tis: dau­ge­lį šim­tų me­tų

laik­ro­džiai ne tik ro­dė lai­ką, bet ir bu­vo in­ter­je­ro puoš­me­na. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.