2012-06-23 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, birželio 23 d., 2012 m. Nr. 146 (1345)

diena.lt Taikiklyje melieTam 2,50 Lt TuVos TeleVi zij orfozės os NEt 38 PROGRA

bibliote

2012 m. birže lio

23 d.

MOs

Geri detektyv ka miklina sme ai genis

kUlinar

Šaltos sriubos iJa sotina ir gaiv ina

8

Telis mažyte, tFoa rokenrol i as! kiNo

portr Gyvenim etas o rat

Šiandien priedas +

TV herojus

Kas­tu­vu per­ra­šy­ta is­to­ri­ja Ak­me­ni­mis grįsta gatvė, gy­ve­na­mie­ ji kvar­ta­lai, kros­nys.

Am­ži­na­me gin­če dėl Vil­niaus ri­bos ar­cheo­lo­gams pa­ vy­ko nu­rung­ti is­to­ ri­kus ir įro­dy­ti, kad Se­rei­kiš­kių par­ko te­ri­to­ri­ja bu­vo ap­gy­ven­ta jau vi­du­ram­žiais.

Tiražas 35 820

su Z.Kelm u ickaite

Sava horoSKopitėS aS ir Kryžiažo diS

Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kiams galbūt kiek trūksta to, ką pa­va­din­čiau emo­ci­niu vals­tybės va­dovų ry­šiu. Jo nėra.

Už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Aud­ro­nius­ Ažu­ba­lis

8p.

Miestas

Kas sly­pi už rūmų sienų Ne vieną am­žių Val­dovų rūmuo­ se bu­vo spend­žia­mas Lie­tu­vos li­ki­mas. Da­bar rūmai vie­niems ža­di­na pa­trio­ti­nius jaus­mus, ki­ tiems su­ke­lia šyp­seną.

2p. miestas

Vil­niaus in­ter­je­rai – kiek­vie­no sko­niui Vil­nius – mies­tas, pa­sta­ruo­ju me­ tu vis len­giau su­spėjan­tis su kitų ša­lių ma­dos ten­den­ci­jo­mis. Tuo įsi­ti­kinęs in­ter­jerų au­to­rius Do­ vas Se­ra­pi­nas.

4p.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pa­ko­re­ga­vo pla­nus

Dau­giau nei me­tus ka­sinė­ji­mus Se­ rei­kiš­kių par­ke vyk­dan­čių ar­cheo­logų spėji­mai pa­si­tvir­ti­no ir ga­liau­siai jie ra­do tai, ko ši­tiek lai­ko ieš­ko­jo. Ten, kur, re­mian­tis is­to­ri­niais šal­ti­niais, ošė gi­rios ir lakstė lau­ki­niai žvė­ rys, ar­cheo­lo­gai įrodė gy­ve­nus žmo­nes.

10

Eko­no­mi­k a

Va­sarą in­ves­tuo­ja į vai­kus Pa­vy­ko: par­ke dir­ban­tys ar­cheo­lo­gai jau anks­čiau įtarė, kad ši vie­ta galė­jo būti gy­ve­na­ma dar vi­du­ram­žiais,

ta­čiau iki šiol ne­turė­jo įro­dymų.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­tu­va: At­si­sa­ko­ma planų vieną rin­kimų apy­gardą iš Kau­no per­kel­ti į Vil­nių.

šiandien Pasaulis

Nei par­la­men­to, nei kons­ti­tu­ci­jos, nei pre­zi­den­to. Egip­te po­li­ti­nis chao­sas, o ka­da ši su­maiš­tis baig­sis – neaiš­ku.

12p.

Šeštadienis Ok­sa­na Pi­kul džiau­gia­si, kad ne­da­ly­va­vo skan­ da­lin­gai pa­garsė­ ju­sia­me bend­ra­ kur­sių va­karė­ ly­je, tu­ri daug planų, no­ri vaikų ir ti­ki­na, kad ves­ tuvės tik­rai bus, nors il­giau pa­būti su šir­dies drau­ gu krep­ši­nin­ku Si­mu Ja­sai­čiu vis trūksta lai­ko.

20p.

6p.

Sportas

Sprin­terė Li­na Grin­či­kaitė, sa­vo ki­ šenė­je jau tu­rin­ti ke­lia­lapį į Olim­ pi­nes žai­dy­nes, pa­si­ro­do, ne­re­tai bėgi­mo ta­ke­ly­je jėgas ban­do su vai­ ki­nais. Lon­do­ne klaipė­dietė sieks sa­vo už­sibrėžtų tikslų.

16p.

TV diena

„Kol kas ak­to­rystė man yra ma­lo­ nus už­siė­mi­mas“, – sakė nau­ja­ja­me TV3 se­ria­le „Be namų“ vaikų glo­ bos namų auklė­tinę Emi­liją vai­di­ nan­ti Evi­ta Ma­laš­ke­vi­čiūtė. Ta­čiau ji džiau­gia­si ga­li­my­be pa­būti ša­lia pro­fe­sio­na­lių ak­to­rių.

Tėvai sa­vo vaikų ato­sto­goms mokymosi sto­vyk­lo­se iš­leid­žia vis dau­giau pi­nigų. Pas­te­bi­ma, kad taip jie vis daž­niau in­ves­tuo­ ja į vaikų iš­si­la­vi­nimą.

9p.

Me­nas ir pra­mo­g os

Blo­giau­sias da­ly­kas – ap­snūsti „Svar­biau­sia ne ras­ti at­sa­ky­mus, bet būti ke­ly­je, nuo­la­ti­nia­me ieš­ ko­jimų pro­ce­se“ – apie sa­ve ir kū­ rybą kalbė­jo suo­mių ta­py­to­jas Is­mo Ola­vi Hyvä­ri­ne­nas. 29p.

2

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

miestas

Val­do­vų rū­mai – su­kri­ti­kuo­ti, Ne vie­ną am­žių Val­do­vų rū­muo­se bu­vo spen­džia­mas Lie­tu­vos li­ ki­mas. Da­bar at­sta­to­mi rū­mai vie­niems ža­di­na tau­riau­sius pa­trio­ti­ nius jaus­mus, ki­tiems su­ke­lia tik šyp­se­ną. Tarp įvai­rių nuo­mo­nių be­ne dau­giau skep­tiš­kų – kad šių rū­mų iš vi­so ne­ver­tė­jo at­sta­ty­ti.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

No­rė­jo mo­der­nios re­zi­den­ci­jos

Sta­ty­bi­nin­kai, ap­dai­li­nin­kai čia ką tik bai­gė dar­bą. Į Val­do­vų rū­mus pa­ten­ka­me pro pa­grin­di­nius var­ tus ir at­si­du­ria­me di­džia­ja­me vi­di­ nia­me jų kie­me. Ant se­nų­jų griu­ vė­sių iš­ki­lo iš nau­jo pri­kel­ti rū­mai.

Jų plo­tas – 15 tūkst. kv. m.

Ma­ga pa­ma­ty­ti, kaip at­ro­do jų vi­dus, su­ži­no­ti, ko­kios eks­kur­si­ jos atei­ty­je bus siū­lo­mos lan­ky­to­ jams. Mū­sų gru­pe­lę ly­di Na­cio­na­li­ nio mu­zie­jaus Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės val­do­vų rū­mų ad­ mi­nist­ra­to­rė-eks­kur­si­jų va­do­vė Bi­ru­tė Šu­lins­kie­nė. „Ma­no­ma, kad pir­ma­sis čia re­zi­ den­ci­ją pa­si­sta­tė ku­ni­gaikš­tis Alek­ sand­ras Jo­gai­lai­tis pa­čio­je XV a. pa­ bai­go­je. Jo lai­kais ga­lė­jo bū­ti da­lis ry­ti­nio ir da­lis pie­ti­nio rū­mų kor­ pu­sų. Jo ir Ele­nos, Maks­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio duk­ters, jung­tu­vių ce­ re­mo­ni­ja rū­muo­se įvy­ko 1495 m.“, – eks­kur­si­ją pra­dė­jo B.Šu­lins­kie­ nė. Vė­liau Alek­sand­ro bro­lis Žy­ gi­man­tas Se­na­sis rū­mus per­sta­tė Re­ne­san­so sti­liu­mi la­bai puoš­niai, pra­ban­giai. Tai ži­no­ma iš dva­rų są­ skai­tų kny­gų – tuo­met sta­ty­bos kai­ na­vo 100 tūkst. auks­nių du­ka­tų.

Ant­ra­me ir tre­čia­me aukš­tuo­ se bu­vo pa­sta­ty­tos ar­ka­dos, bū­ din­gos Re­ne­san­so sti­liui. Sta­ty­bo­ se la­bai svar­bų vaid­me­nį vai­di­no jo žmo­na – ita­lė Mi­la­no ku­ni­gaikš­ty­ tė Bo­na Sfor­za, sie­ku­si Vil­niaus rū­ mus pa­vers­ti mo­der­nia rep­re­zen­ ta­ci­ne re­zi­den­ci­ja. „Tuo­se pra­ban­giai įreng­tuo­se rū­muo­se jų de­vyn­me­tis sū­nus Žy­ gi­man­tas Au­gus­tas jau bu­vo ka­rū­

nuo­tas Lie­tu­vos di­džiuo­ju ku­ni­ gaikš­čiu“, – pa­sa­ko­jo gi­dė.

Ap­tar­nau­jan­tis per­so­na­las gy­ ve­no ofi­ci­no­se, ku­rių anais lai­kais bu­vo bent trys. Ša­lia Val­do­vų rū­ mų sto­vė­jo ir ku­ni­gaikš­čių Rad­vi­ lų rū­mai. Rad­vi­lų įta­ka XVI a. bu­vo di­džiu­lė – jie bu­vo už­val­dę svar­ biau­sius po­stus Lie­tu­vos Di­džio­ jo­je Ku­ni­gaikš­tys­tė­je.

Bi­ru­tė Šu­lins­kie­nė:

Mer­din­čio val­do­vo ne­bu­vo net kuo ap­ klo­ti. Tie žmo­nės, ku­ rie tu­rė­jo pa­si­rū­pin­ti val­do­vu, pa­si­rū­pi­no ir sa­vo atei­ti­mi.

Ne­ty­ri­nė­ti – net 150 me­tų

Rū­mai gy­va­vo be­veik 200 me­tų.

Jų kles­tė­ji­mas bai­gė­si 1655-ai­siais, kai Lie­tu­vos sos­ti­nę užė­mė Mask­ vos ir ka­zo­kų ka­riuo­me­nė. Ji še­ še­rius me­tus šei­mi­nin­ka­vo pi­ly­se, jas iš­grobs­tė ir nu­siau­bė. Rū­mai vėl nu­ken­tė­jo 1661 m., kai prie­šus bu­ vo ban­do­ma iš­vy­ti.

XVIII a. ant­ro­je pu­sė­je rū­muo­se leis­ta ap­si­gy­ven­ti Vil­niaus mies­ tie­čiams ir ba­jo­rams.

Po Abie­jų Tau­tų Res­pub­li­kos tre­ čio­jo pa­da­li­ji­mo 1795 m. Lie­tu­vos di­džių­jų ku­ni­gaikš­čių rū­mų mū­rai ca­ro ad­mi­nist­ra­ci­jos pa­lie­pi­mu bu­ vo vi­siš­kai nu­šluo­ti nuo že­mės pa­ vir­šiaus. Lie­tu­va ta­po Ru­si­jos im­ pe­ri­jos da­li­mi, o Vil­nius – vie­nu gu­ber­ni­jos mies­tų. „Po 1830 m. su­ki­li­mo vis­kas bu­

vo su­ly­gin­ta su že­me, už­veis­tas par­kas. Be­veik toks vaiz­das bu­vo il­ gai – iki 1987-ųjų. Ta­da pra­si­dė­jo komp­lek­si­niai šios te­ri­to­ri­jos ty­ri­ nė­ji­mai. Vis­ko bu­vo su­ras­ta be ga­lo daug: se­nų­jų mū­ro sie­nų, įvai­riau­ sių ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių.

Su Są­jū­džiu, su At­gi­mi­mu iš­si­ru­ tu­lio­jo idė­ja, kad rei­kė­tų tuos rū­ mus at­kur­ti – kaip Lie­tu­vos ne­ prik­lau­so­my­bės, vals­ty­bin­gu­mo sim­bo­lį, – pa­sa­ko­jo B.Šu­lins­kie­nė.

– Sta­ty­bi­nin­kai rū­muo­se triū­sia 10 me­tų. Čia nuo­lat dir­bo ar­cheo­lo­gai – rei­kė­jo iš­ty­ri­nė­ti vi­są te­ri­to­ri­ją, iš­va­ly­ti ir ant li­ku­sių pa­ma­tų pa­ sta­ty­ti šiuo­lai­kiš­ką sta­ti­nį.“ Da­bar­ti­nia­me rū­mų at­sta­ty­mo pro­jek­te nei so­dų, nei tven­ki­nių, ku­riuos ita­lų pa­vyz­džiu bu­vo pa­ da­riu­si Bo­na Sfor­za, nė­ra. Rū­mų eks­po­na­tai ir jų at­sta­ty­mo kon­cep­ ci­ja sie­kia XVII a. vi­du­rį – iki ta­ da jie bu­vo nau­do­ja­mi kaip val­do­ vų re­zi­den­ci­ja.

Ra­di­nius iš­sau­go­jo drėg­mė

Pat­rau­kia­me į pie­ti­nio kor­pu­so rū­sius, kur sluoks­nis ant sluoks­ nio iš­li­kę au­ten­tiš­ko įvai­rių am­ žių mū­ro pa­vyz­džių. Jis su­mū­ry­ tas bal­tiš­kuo­ju ply­tų ri­ši­mo bū­du: dvi ply­tos de­da­mos išil­gai, o vie­na – ga­lu. Taip ga­li­ma at­skir­ti sta­ti­ nio lai­ko­tar­pį.

Ka­dan­gi ša­lia te­ka Vil­nia, čia bu­ vo šla­pia, pel­kė­ta vie­ta. No­rint pa­ sta­ty­ti di­de­lį mū­ri­nį sta­ti­nį, bū­ti­nai rei­kė­jo su­tvir­tin­ti pa­ma­tus. Po vi­ sais šio mū­ro pa­ma­tais yra su­kal­ ti me­di­niai po­liai. Se­niau­sias rąs­tas pa­gal jo rie­ves da­tuo­ja­mas 1297 m. „To­dėl drą­siai ga­li­ma teig­ti, kad tai – Ge­di­mi­no lai­kų mū­ras. Ka­ ra­lių re­zi­den­ci­ja at­si­ra­do vė­liau –

13

baletų Vla­dis­lo­vo Va­zos lai­kais buvo pastatyta Valdovų rūmuose.

Ra­my­bė: vi­di­niame rū­mų kie­me dar ne­šur­mu­liuo­ja mu­zie­jaus lan­ky­to­jai.

XV–XVI a., – aiš­ki­no B.Šu­lins­ kie­nė. – Kul­tū­ri­nis sluoks­nis, ku­rį iš­stu­di­ja­vo ar­cheo­lo­gai, yra aš­tuo­ nių met­rų gy­lio. Ta­me sluoks­ny­je su­ras­ta dau­gy­bė įvai­rių ra­di­nių, ku­riems iš­si­lai­ky­ti pa­dė­jo drėg­mė. Štai ir me­di­nis šu­li­nio ren­ti­nys, 300 me­tų pra­mir­kęs po že­me.“ At­kur­tos me­nės – įvai­rių sti­lių

GERBIAMIEJI VALSTYBĖS TARNAUTOJAI IR PAREIGŪNAI! Nuoširdžiai sveikinu Jus profesinės šventės – Tarptautinės valstybės tarnautojų dienos – proga.

Darbas valstybės tarnyboje susijęs su kilnia misija: spręsti valstybės problemas, gerinti jos žmonių gyvenimo kokybę, kurti visų mūsų bendrą ateitį. Ir tik nuo Jūsų ryžto, profesionalumo, požiūrio į darbą priklauso šios misijos sėkmė, pagarba ir palaikymas.

Dėkoju visiems, sąžiningai, atsakingai ir uoliai vykdantiems savo pareigas, linkiu, kad valstybės tarnyba stiprėtų, o žmonės ja labiau pasitikėtų.

Tegul Jūsų darbus visuomet lydi sėkmė!

Artūras Melianas Vidaus reikalų ministras

Iš rū­sių vėl su­grįž­ta­me į vi­di­nį rū­ mų kie­mą. Pe­rė­ję re­ne­san­si­nę ar­ ka­dą, pa­ten­ka­me į ant­ro aukš­to me­nes. Atei­ty­je lan­ky­to­jų čia lauks ki­tas marš­ru­tas – bus pri­sta­to­mas rū­mų in­ter­je­ras.

Rū­muo­se bū­ta įvai­rių ar­chi­tek­ tū­ros sti­lių – go­ti­kos, Re­ne­san­so, ba­ro­ko. To­dėl at­kur­tos me­nės – taip pat įvai­rių sti­lių. Jos at­kur­tos šiuo­lai­kiš­kai, tik pa­lik­ti ke­li skliau­ tų pro­fi­lių ply­te­lių frag­men­tai, kad lan­ky­to­jai ga­lė­tų įsi­vaiz­duo­ti, kaip vis­kas at­ro­dė anks­čiau. Grin­dų dan­ga at­kur­ta pa­gal ar­cheo­lo­gi­ nius ra­di­nius, ap­tik­tus per ka­si­nė­ ji­mus.

O štai ir Sos­to me­nė – re­ne­san­si­ nė, su ke­so­ni­nė­mis lu­bo­mis, ku­rios pa­ga­min­tos iš mau­me­džio. Atei­ty­ je lu­bos bus po­lich­ro­muo­ja­mos ir auk­suo­ja­mos. Pa­lu­bę juo­sia fri­zas, ku­rio cent­re – LDK her­bas su ku­ ni­gaikš­čio ke­pu­re vir­šu­je. „Čia tu­rė­tų bū­ti ir sos­tas. Grei­

čiau­siai – Žy­gi­man­to Au­gus­ to, ku­ris jau bū­da­mas ma­ža­me­tis ber­niu­kas ka­rū­nuo­tas val­do­vu“, – pa­sa­ko­jo B.Šu­lins­kie­nė.

Ati­džiai ap­žiū­ri­me še­šias kok­lių kros­nis. Atei­ty­je jų pla­nuo­ja­ma at­ kur­ti dar tiek pat. Gi­dė pa­brė­žė, kad kok­lių ko­lek­ci­ja – uni­ka­li. Su­kaup­ ta apie 20 tūkst. ras­tų kok­lių frag­ men­tų – tai be­ne di­džiau­sia ko­lek­ ci­ja Eu­ro­po­je iš vie­no ob­jek­to.

XVI a. sa­ni­ta­ri­nė sis­te­ma Val­do­ vų rū­muo­se bu­vo la­bai mo­der­ni – bu­vo įves­tas van­den­tie­kis. Su­ras­ti ir res­tau­ruo­ti me­di­niai van­den­tie­ kio vamz­džiai. Prie kiek­vie­no kor­ pu­so bu­vo pri­mū­ry­tos lat­ri­nos – gi­lios šach­tos, t. y. tua­le­tas, kur ka­ra­lius vaikš­čio­jęs pės­čias. Kai Žy­gi­man­tas Au­gus­tas prie anks­ tes­nės re­zi­den­ci­jos pri­sta­tė va­di­ na­muo­sius nau­juo­sius rū­mus, juo­ se įsi­ren­gė ir pir­čių.

Anks­čiau nei Pa­ry­žiu­je

Neat­sie­ja­ma Val­do­vų rū­mų da­lis – Ka­ted­ra. Tai bu­vo ne mies­to, kaip yra da­bar, o pi­lies Ka­ted­ra. Su rū­ mais ji bu­vo su­jung­ta ga­le­ri­ja. Val­ do­vas nei­da­vo į baž­ny­čią per aikš­ tę, o iš sa­vo rū­mų įreng­ta spe­cia­lia ga­le­ri­ja nu­ke­liau­da­vo tie­siai į ka­ra­ liš­ką­ją kop­ly­čią. Ši vie­ta Ka­ted­ros sie­no­je pa­žy­mė­ta – ją bus ga­li­ma iš­vys­ti pro lan­gą, spe­cia­liai pa­da­

3

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

miestas

iš­gir­ti, bet Vil­niaus šir­dy­je 2013 m. ant­ ro­je pu­sė­je Lie­tu­va pir­ mi­nin­kaus ES. Šio­je me­ nė­je vyks aukš­tų ES pa­rei­gū­nų po­sė­džiai.

gaikš­čio rū­mai bu­vo per­sta­to­mi, bu­vo su­tvir­tin­tas Pi­lies kal­nas.

Tarp kal­no ir Rad­vi­lų rū­mų at­si­ra­do tar­si tu­ne­lis, tar­si ar­ka­da – slap­tas val­do­vo ke­lias pas my­li­mą­ją. Kur bu­vo Bo­nos Sfor­zos – Žy­gi­man­ to Au­gus­to mo­ti­nos – kam­ba­riai?

Jos ini­cia­ty­va prie rū­mų bu­vo pri­ sta­ty­tas vie­nas kor­pu­sas, ku­ris bu­ vo va­di­na­mas Bo­nos Sfor­zos ga­lu. Čia ir bu­vo val­do­vės dva­ras. Mū­ sų ter­mi­nais kal­bant, tai – at­ski­ras ju­ri­di­nis as­muo. Jei kas nors pra­šy­ da­vo­si au­dien­ci­jos, tai at­ski­rai pas val­do­vą ir pas val­do­vę.

Bus tau­tiš­kas res­to­ra­nas

.

ry­tą val­do­vo ka­bi­ne­te. Pas­ku­ti­nis rū­muo­se gy­ve­nęs val­do­vas – Len­ ki­jos ka­ra­lius ir Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Vla­dis­lo­vas Va­za. Bu­ vo juo­kau­ja­ma, kad, iš­vy­kęs į Eu­ ro­pą par­si­vež­ti su­ža­dė­ti­nės Mar­ga­ ri­tos, į Val­do­vų rū­mus jis at­ve­žė ne žmo­ną, o ope­rą. 1636 m. rū­muo­se pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je bu­vo pa­sta­ ty­ta Mar­co Scac­chi ope­ra „Ele­nos pa­gro­bi­mas“. „Ope­ra Vil­niu­je nu­skam­bė­jo 10 me­tų anks­čiau ne­gu Lo­ndo­ne, Pa­ ry­žiu­je. Tai bu­vo di­džiu­lis mu­zi­ki­ nis įvy­kis, – sa­kė gi­dė. – Spe­cia­lios me­di­nės ma­ši­nos pa­gal lib­re­to rei­ ka­la­vi­mus ar­tis­tus nu­leis­da­vo į pra­ ga­ro gel­mes ir pa­kel­da­vo į dau­sas.“ Vla­dis­lo­vo Va­zos lai­kais rū­muo­ se bu­vo pa­sta­ty­tos trys ope­ros. Jo žmo­na Ce­ci­li­ja Re­na­ta Habs­bur­ gai­tė ku­ra­vo ba­le­tą – rū­muo­se bu­ vo pa­sta­ty­ta 13 ba­le­tų. „To­dėl, tę­siant tas tra­di­ci­jas, sta­ to­ma teat­ro sa­lė. Jo­je bus 250 vie­ tų. Ten driek­sis ket­vir­tas eks­kur­ si­jų marš­ru­tas – bus pa­sa­ko­ja­ma apie mu­zi­ki­nį ir bui­ti­nį rū­mų gy­ ve­ni­mą“, – paaiš­ki­no gi­dė. Žy­gi­man­to Au­gus­to cha­riz­ma

Ku­ris iš vi­sų ku­ni­gaikš­čių ir ka­ra­ lių, gy­ve­nu­sių Val­do­vų rū­muo­se, bu­vo pa­ti iš­ki­liau­sia ir įdo­miau­sia as­me­ny­bė?

Be abe­jo­nės, Žy­gi­man­tas Au­gus­ tas – Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis ir Len­ki­jos ka­ra­lius. Kul­tū­ros, me­ nų la­bui jis nu­vei­kė la­bai daug: su­ kau­pė di­džiu­les go­be­le­nų, kny­gų, gink­lų, šar­vų, pa­veiks­lų, me­džiok­ lės tro­fė­jų, bran­ge­ny­bių ko­lek­ci­jas.

Yra iš­li­ku­sios dva­rų są­skai­tų kny­gos – go­be­le­nus Žy­gi­man­tas Au­gus­tas už­sa­ky­da­vo Fland­ri­jo­je, Briu­se­ly­je esan­čio­se dirb­tu­vė­se.

Bib­lio­te­ko­je pui­ka­vo­si apie 4000 kny­gų odi­niais vir­še­liais, ku­rios bu­vo pa­žy­mė­tos jo eks­lib­ri­su. Tes­ ta­men­tu val­do­vas jas pa­do­va­no­jo Jė­zui­tų ko­le­gi­jai – bū­si­ma­jam Vil­ niaus uni­ver­si­te­tui.

Išau­gęs Ita­li­jos dva­re, kur gro­žė­ da­vo­si ban­ge­ny­bė­mis, aist­rą joms bū­si­ma­sis ka­ra­lius iš­sau­go­jo. Vil­ niaus rū­muo­se sa­vo bran­ge­ny­bių ko­lek­ci­ją Žy­gi­man­tas Au­gus­tas pa­ de­monst­ruo­da­vo tik ypa­tin­giems sve­čiams.

1560 m. rū­muo­se lan­kė­si po­ pie­žiaus pa­siun­ti­nys Ber­nar­di­no Bon­gio­van­ni. Sve­čias ap­ra­šė šį ap­ si­lan­ky­mą: val­do­vas jam slap­čia pa­ro­dė kam­ba­rį, ku­ria­me yra sta­ las nuo lan­go iki lan­go, o ant to sta­ lo su­dė­ta 16 dvie­jų sprin­džių il­gio ir pu­sant­ro plo­čio dė­že­lių, pil­nų bran­ge­ny­bių. Anot B.Bon­gio­van­ ni, bran­ge­ny­bės pra­no­ko Ve­ne­ci­ jos tur­tus.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Žy­gi­man­to Au­gus­to žmo­na Bar­ bo­ra Rad­vi­lai­tė mė­go puoš­tis per­ lais. Per­lais bū­da­vo iš­puoš­ti ne­tgi jos gal­vos ap­dan­ga­lai – re­ne­san­si­ nės be­re­tės.

Kad tų bran­ge­ny­bių tik­rai bū­ta, liu­di­ja ir ki­tas do­ku­men­tas – Žy­gi­ man­to Au­gus­to tes­ta­men­tas. Nors tu­rė­jo tris žmo­nas, ka­ra­lius mi­rė be­vai­kis. Žy­gi­man­to Au­gus­to tes­ ta­men­tu bran­ge­ny­bes pa­vel­dė­jo jo se­se­rys Kot­ry­na ir Ona Jo­gai­lai­tės.

Kot­ry­na iš­te­kė­jo už bū­si­mo­jo Šve­ di­jos ka­ra­liaus Jo­no III Va­zos, Ona – už Ste­po­no Ba­to­ro.

Yra ži­no­ma, bet gal­būt tai – gan­ dai, kad po Žy­gi­man­to Au­gus­to mir­ties Ang­li­jos ka­ra­lie­nės šni­pai do­mė­jo­si Bar­bo­ros per­lų li­ki­mu.

Ta­čiau Bar­bo­ros per­lai ne­pras­me­ go skra­džiai že­mės, jie kur nors yra – mu­zie­juo­se ar pri­va­čio­se ko­lek­ ci­jo­se? Anot is­to­ri­kės B.Šu­lins­kie­ nės, jie iš tik­rų­jų gali kur nors kla­ joti po pa­sau­lį. „Prieš Žy­gi­man­to Au­gus­to mir­ tį daug kas bu­vo iš­grobs­ty­ta. Jis mi­rė la­bai ap­leis­tas – ne Vil­niaus rū­muo­se, o Kni­ši­no dva­re da­bar­ ti­nė­je Len­ki­jo­je. Am­ži­nin­kai ra­ šė, kad mer­din­čio val­do­vo ne­bu­vo net kuo ap­klo­ti. Tie žmo­nės, ku­ rie tu­rė­jo pa­si­rū­pin­ti val­do­vu, pa­ si­rū­pi­no ir sa­vo atei­ti­mi“, – iro­ ni­za­vo gi­dė.

Mei­lės tu­ne­lis – tik ma­ke­te

Su rū­mais su­si­ju­si ro­man­tiš­ka ir tra­giš­ka Žy­gi­man­to Au­gus­to bei jo ant­ro­sios žmo­nos Bar­bo­ros Rad­vi­ lai­tės mei­lės is­to­ri­ja. Smal­suo­liams ma­ga su­ži­no­ti – o kaip­gi tas slap­tas tu­ne­lis (ar ko­ri­do­rius), ku­riuo ka­ ra­lius su­si­ti­ki­nė­da­vo su Bar­bo­ra?

Tai ga­li­ma pa­ma­ty­ti Že­mu­ti­nės ir Aukš­tu­ti­nės pi­lių ma­ke­te.

Se­nie­ji ku­ni­gaikš­čių Rad­vi­lų rū­ mai sto­vė­jo Že­mu­ti­nės pi­lies te­ri­ to­ri­jo­je. Kai XVI a. Di­džio­jo ku­ni­

Pa­ten­ka­me į tre­čią aukš­tą. Ka­ dan­gi vie­na at­kur­tų Val­do­vų rū­mų funk­ci­ja bus rep­re­zen­tuo­ti vals­ty­ bę, tam tiks­lui Re­ne­san­so sti­liu­mi at­kur­ta di­džiu­lė me­nė, ku­rio­je vyks priė­mi­mai. Me­nę puo­šia išaus­tas fri­zas, ku­ria­me – Lie­tu­vos mies­ tų her­bai. „Vi­sa Lie­tu­va – vie­no­je me­nė­je“, – api­bū­di­no gi­dė.

Atei­ty­je rū­siuo­se po šia me­ne nu­ma­ty­ta ati­da­ry­ti na­cio­na­li­nio pa­vel­do res­to­ra­ną.

Di­džio­ji me­nė bus nau­do­ja­ma svar­biam ren­gi­niui. 2013 m. ant­ro­ je pu­sė­je Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES. Šio­je me­nė­je vyks aukš­tų ES pa­rei­ gū­nų po­sė­džiai.

Na­cio­na­li­nis mu­zie­jus Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės val­do­ vų rū­mai du­ris lan­ky­to­jams at­vers 2013 m. ant­ro­je pu­sė­je. Ta­da vil­nie­ čiai ir tu­ris­tai po rū­mus ga­lės pa­ke­ liau­ti dviem marš­ru­tais: ap­žiū­rė­ti ar­cheo­lo­gi­nę jų da­lį, kur pri­sta­to­ma is­to­ri­nė bei ar­chi­tek­tū­ri­nė rū­mų rai­ da, ir su­si­pa­žin­ti su jų in­ter­je­ru.

Vė­liau at­si­vers dar du marš­ru­ tai: bus ga­li­ma ei­ti į kil­no­ja­mų­jų pa­ro­dų cent­rą, ku­ria­me vie­na ki­tą keis lai­ki­no­sios pa­ro­dos, ir su­si­pa­ žin­ti su mu­zi­ki­niu bei bui­ti­niu rū­ mų gy­ve­ni­mu. Nau­juo­siuo­se Žy­gi­ man­to Au­gus­to rū­muo­se esan­čio­je teat­ro sa­lė­je skam­bės se­no­ji rū­mų mu­zi­ka. „Mū­sų už­duo­tis – pa­pa­sa­ko­ ti lan­ky­to­jams apie tuos rū­mus ir leis­ti į juos pa­žvelg­ti ki­to­mis aki­ mis. Tai – vals­ty­bin­gu­mo sim­bo­lis.

Kol bu­vo vals­ty­bė, sto­vė­jo ir rū­mai.

Jie bu­vo su­nai­kin­ti kaip vals­ty­bin­ gu­mo sim­bo­lis“, – pa­brė­žė B.Šu­ lins­kie­nė.

Vi­sa, kas yra at­kur­tuo­se Val­do­ vų rū­muo­se, pa­ga­min­ta Lie­tu­vos meist­rų. Prie jų at­sta­ty­mo plu­ša ar­cheo­lo­gai, res­tau­ra­to­riai, sta­ty­ bi­nin­kai, me­ni­nin­kai.

At­kur­ta: „Ant se­nų­jų griu­vė­sių iš­ki­lo iš nau­jo pri­kel­ti rū­mai“, – sa­kė

eks­kur­si­jų va­do­vė B.Šu­lins­kie­nė.

4

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Kūl­vers­čiais pa­skui Vil­nius – eu­ro­pie­tiš­ kas mies­tas, pa­sta­ rai­siais me­tais vis spar­čiau be­si­ve­jan­ tis ki­tų ša­lių in­ter­ je­ro ma­dos ten­den­ ci­jas. Tuo įsi­ti­ki­nęs in­ter­je­rų au­to­rius Do­vas Se­ra­pi­nas.

Andriaus Ufarto (BFL) nuo­tr.

Nu­bau­dė pa­rei­gū­nus Vil­niaus mies­to 2-asis apy­lin­ kės teis­mas penk­ta­die­nį už pikt­ nau­džia­vi­mą tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi nu­tei­sė du po­li­ci­jos pa­rei­gū­nus.

Jiems už­draus­ta pust­re­čių me­tų dirb­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je.

Teis­mas ne­vie­ša­me po­sė­dy­je iš­ nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­ rio­je Vy­te­nis Šlei­nys ir Liud­vi­kas Va­si­liaus­kas, bū­da­mi vals­ty­bės tar­nau­to­jais ir dirb­da­mi Vil­niaus mies­to 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ to Nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo sky­riaus ty­ rė­jais, bu­vo kal­ti­na­mi dėl pikt­nau­ džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi.

Nuosp­ren­džiu po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai L.Va­si­liaus­kas ir V.Šlei­nys pri­pa­ žin­ti kal­tais dėl pikt­nau­džia­vi­mo.

Pa­gal Bau­džia­mą­jį ko­dek­są už tai nu­ma­to­mas tei­sės dirb­ti tam tik­rą dar­bą ar už­siim­ti tam tik­ra veik­la atė­mi­mas ar­ba bau­da, ar­ba areš­ tas, ar­ba lais­vės atė­mi­mas iki ket­ ve­rių me­tų.

Ta­čiau teis­mas įver­ti­no vi­sas nu­ sta­ty­tas pa­da­ry­tos nu­si­kals­ta­mos vei­kos ap­lin­ky­bes, kal­ti­na­mų­jų as­ me­ny­bes, jų so­cia­li­nę pa­dė­tį, taip pat va­do­vau­da­ma­sis ki­to Bau­džia­ mo­jo ko­dek­so straips­nio nuo­sta­ to­mis, pa­gal ku­rias as­me­niui, pir­ mą kar­tą tei­sia­mam už ne­sun­kų ar apy­sun­kį ty­či­nį nu­si­kal­ti­mą, teis­ mas pa­pras­tai ski­ria su lais­vės atė­ mi­mu ne­su­si­ju­sias baus­mes.

Teis­mas nu­spren­dė, kad nag­ri­ nė­ja­mu at­ve­ju baus­mės tiks­las bus

pa­siek­tas kal­ti­na­mie­siems ski­ riant baus­mės rū­šį – tei­sės dirb­ti tam tik­rą dar­bą ar­ba už­siim­ti tam tik­ra veik­la atė­mi­mą, bū­tent tei­ sės dirb­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je atė­ mi­mą, nu­sta­tant ter­mi­ną – 2 me­ tus 6 mė­ne­sius.

Nuosp­ren­dis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ga­li bū­ti skun­ džia­mas Vil­niaus apy­gar­dos teis­ mui.

Kaip skelb­ta spau­do­je, V.Šlei­nys ir L.Va­si­liaus­kas Vil­niaus mies­to 2-aja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te pra­ mo­ga­vo su pro­sti­tu­tė­mis.

Vil­niaus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų or­ gi­jas de­mas­ka­vo jų ko­le­gos iš Lie­ tu­vos kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ ri­mo pa­da­li­nių, ty­rę vie­no di­džiau­ sių Vil­niaus ap­skri­ty­je vei­ku­sio „La­pi­nų“ gink­luo­to nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo įvyk­dy­tas nu­si­kals­ ta­mas vei­kas.

V.Šlei­nys ir L.Va­si­liaus­kas bu­ vo kal­ti­na­mi tuo, kad sa­vo dar­ bo vie­to­je su pro­sti­tu­tė­mis už­sii­ mi­nė­jo sek­su, lei­do joms var­to­ti nar­ko­ti­kus ir pa­ti­kė­jo tik po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams ži­no­mus slap­tus ko­ dus, ku­riais ga­li­ma pa­tek­ti į po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to pa­tal­pas.

Pa­rei­gū­nai sa­vo ko­le­goms įkliu­vo dėl įvy­kių praė­ju­sių me­tų va­sa­rio 18-ąją. Tą­dien V.Šlei­nys dir­bo nak­ ti­nė­je pa­mai­no­je, o L.Va­si­liaus­kas dar­bo vie­to­je pa­si­li­ko bai­gęs dar­bą.

Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Vis­ką pe­ri­ma­me grei­tai

VD, BNS inf.

Įvai­ro­vė: D.Se­ra­pi­nas įsi­ti­ki­nęs, kad Vil­niu­je pa­tin­kan­čių vie­tų ga­li

ras­ti ko­ne vi­sų sti­lių mė­gė­jai.

Re­do Vi­li­mo (BFL) nuo­tr.

Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos ab­sol­ ven­tas sa­ko, kad Lie­tu­vos sos­ti­nės erd­vės eu­ro­pie­tiš­kos, ga­na spar­ čiai at­si­nau­ji­nan­čios. Nors mū­sų sos­ti­nė nė­ra iš di­džiau­sių Eu­ro­pos mies­tų, mies­te tel­pa įvai­riau­siems sti­liams at­sto­vau­jan­čios vie­šo­s ir pri­va­čios erd­vės. „In­ter­je­ras ku­ria­mas at­si­žvel­ giant į tai, koks yra ka­vi­nės ti­pas ir jos fi­lo­so­fi­ja. Mies­te yra daug vie­tų, ku­rios pa­si­žy­mi lais­vu­mu.

Tie­sa, vil­nie­čiai gal­būt nė­ra to­kie at­si­pa­lai­da­vę, kaip, tar­ki­me, klai­ pė­die­čiai, bet pa­tys in­ter­je­rai yra mak­si­ma­liai kom­for­tiš­ki“, – sa­kė D.Se­ra­pi­nas.

In­ter­je­ro di­zai­ne­ris ma­to Vil­nių kaip ga­na erd­vų mies­tą su dau­gy­ be la­bai jau­kių, ma­lo­nių vie­tų lai­ kui leis­ti.

D.Se­ra­pi­no tei­gi­mu, to­kios di­ zai­no ten­den­ci­jos ne­nau­jos: tai, kas in­ter­je­ro ma­do­se už­gims­ta už­sie­ ny­je, at­ke­liau­ja ir į Lie­tu­vą. „Anks­čiau ten­den­ci­jos at­si­lik­ da­vo kiek il­giau. At­ga­li­nis „te­le­fo­ no ry­šys“ už­truk­da­vo il­giau. Da­bar sti­liaus, sko­nio, nuo­tai­kų, idė­ jų, val­gy­mo ypa­ty­bių ten­den­ci­jos iš už­sie­nio iki mū­sų at­ke­liau­ja jau tais pa­čiais me­tais, jos la­bai grei­tai at­si­spin­di ir in­ter­je­re. Ne vi­sos šios ma­dos gal­būt ga­li džiu­gin­ti in­ter­ je­ro kū­rė­jus, ta­čiau pri­si­tai­ky­ti prie ap­lin­ky­bių vis dėl­to rei­kia.

Įtaka: „Spal­vos, for­mos, vi­sas in­ter­je­ras tu­ri la­bai di­de­lę reikš­mę, juo ga­li­ma ma­ni­pu­liuo­ti, pa­veik­ti žmo­gų“,

5

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

miestas

24p.

Vilniaus rankininkių pokštai prieš fotoobjektyvą.

Eu­ro­pą Pa­vyz­džiui, jei­gu at­si­ran­da res­ to­ra­nų ar ka­vi­nių, ku­rios ga­mi­ na grei­tą­jį mais­tą, to­kio­se vie­to­se įren­gia­mos la­bai ne­pa­to­gios sė­di­ mo­sios vie­tos. Taip da­ro­ma tam, kad klien­tų srau­tas ir ju­dė­ji­mas bū­ tų di­de­lis: žmo­nės grei­tai pa­val­gy­ tų ir grei­tai išei­tų. Kiek­vie­na lo­gi­ka at­ve­da sa­vo es­te­ti­ką, in­ter­je­rą, ap­ lin­ką“, – pa­sa­ko­jo D.Se­ra­pi­nas.

Ga­li bū­ti su­kur­tas la­bai gra­žus in­ter­ je­ras, bet skam­bė­ti bjau­ri mu­zi­ka. Tuo­ met ne­be­ži­nai, kaip vi­są tą ap­lin­ką ver­ tin­ti.

Nuo Mek­si­kos iki Pran­cū­zi­jos

In­ter­je­rų au­to­rius įsi­ti­ki­nęs, kad Vil­niu­je pa­tin­kan­čių vie­tų ga­li ras­ ti ko­ne vi­sų sti­lių mė­gė­jai. „Vil­niu­je yra įvai­riau­sių sti­lių in­ ter­je­rų, ban­do­me gau­dy­ti vi­są Eu­ ro­pą. Ban­do­ma pri­tai­ky­ti ir Pro­ van­so sti­lių, tai­gi mėgs­tan­tiems ro­man­ti­ką siū­lo­ma Pran­cū­zi­ja. Ki­ tur tai­ko­mas šal­tes­nis, bru­ta­les­nis bri­tiš­kas di­zai­nas, ku­ris ga­li bū­ti ir la­biau lau­ki­nis, ir at­virkš­čiai – la­ bai mo­der­nus. Kai ku­rio­se erd­vė­se ly­giuo­ja­ma­si į grai­kus ar­ba į bel­gus: yra gra­žių bel­giš­kų res­to­ra­nė­lių.

Ypač daž­ni mek­si­kie­čių, ki­nų res­ to­ra­nai ir ka­vi­nės, ku­rio­se su­ku­ria­ mas spe­ci­fiš­kas in­ter­je­ras“, – sos­ ti­nės sti­liaus įvai­ro­vę apibūdino D.Se­ra­pi­nas.

Me­ni­nin­ko įsi­ti­ki­ni­mu, Vil­niu­je yra daug ori­gi­na­lių vie­tų, ku­rio­se nė­ra ak­lai ko­pi­juo­ja­mi konk­re­čios sti­lis­ti­kos šab­lo­ni­niai in­ter­je­rai, o tai vei­kia ir gy­ven­to­jų sko­nį įren­ giant sa­vus na­mus. „Nes­pė­ju jų vi­sų apei­ti. Kar­tais spe­cia­liai su už­sa­ko­vais su­si­tin­ku res­to­ra­nuo­se, ka­vi­nė­se, kad jo­se ga­lė­čiau ką nors pa­ro­dy­ti kaip pa­ vyz­dį, ap­tar­ti, konk­re­ti­zuo­ti. Mais­ to kul­tas pas mus tik­rai iš­plė­to­tas, kar­tu dėl to ir in­ter­je­rai kei­čia­si. O šie da­ro įta­ką ir pri­va­čia­jam sek­ to­riui: jie kei­čia ir mū­sų pri­va­čius na­mus, as­me­ni­nes erd­ves, ma­ty­ da­mi tam tik­ras nau­jo­ves vie­šo­

, – sa­kė interjero dizaineris.

se erd­vė­se, į jas at­si­žvel­gia­me“, – sa­kė in­ter­je­ro di­zai­ne­ris.

Sup­ran­ta in­ter­je­ro reikš­mę

D.Se­ra­pi­nas ne­bu­vo nu­si­tei­kęs įvar­dy­ti vie­tų, ku­rių in­ter­je­ras jam, kaip me­ni­nin­kui, ke­lia juo­ką – ma­ tyt, pro­fe­si­nis so­li­da­ru­mas ne­lei­ džia. „Kai kur ma­tau klai­dų, ku­rios kar­tais net ne juo­ką ke­lia, o suer­ zi­na. Tar­ki­me, kai įreng­tas la­bai ne­tin­ka­mas ap­švie­ti­mas. Ar­chi­ tek­to ar di­zai­ne­rio erd­vė bū­na tik­ rai ge­rai su­pro­jek­tuo­ta, bet, pa­vyz­ džiui, su­de­da­mos ne­tin­ka­mo ti­po lem­pos. Tuo­met tie­siog jau­ti, kad šio­je vie­to­je ne­si­no­ri il­gai už­si­bū­ ti. Ki­tas at­ve­jis: ga­li bū­ti su­kur­tas la­bai gra­žus in­ter­je­ras, bet skam­ bė­ti bjau­ri mu­zi­ka. Tuo­met ne­be­ ži­nai, kaip vi­są tą ap­lin­ką ver­tin­ti ir ko­kiam žmo­gui ta vie­ta skir­ta“, – apie daž­niau­siai pa­ste­bi­mas ka­ vi­nių ir res­to­ra­nų klai­das pa­sa­ko­jo D.Se­ra­pi­nas.

Vis dėl­to klai­dų, at­ro­do, daug ma­žiau nei ge­rų pa­vyz­džių. In­ter­ je­rų kū­rė­jo tei­gi­mu, Lie­tu­vos vers­ li­nin­kai ski­ria pa­kan­ka­mai dė­me­ sio ap­lin­kai, su­pran­ta jos reikš­mę ir tin­ka­mai įver­ti­na ga­li­mą nau­dą. „Vers­le spe­cia­liai ku­ria­mos stra­ te­gi­jos, į ką ir kiek in­ves­tuo­ti, su­ da­ro­mi vers­lo pla­nai ren­giant in­ ter­je­rą. Erd­vė, ku­rio­je pa­si­tin­ka­mas žmo­gus, la­bai svar­bi vers­lui. Pro­ jek­tuo­jant to­kias erd­ves ke­lia­mos spe­cia­lios už­duo­tys, jei­gu no­ri­ma, kad jo­se įvyk­tų tam tik­ras san­do­ris.

Pap­ras­tai sie­kia­ma, kad to­kios vie­ tos kur­tų at­si­pa­lai­da­vi­mo nuo­tai­ką.

Pa­vyz­džiui, spe­cia­liai pro­jek­tuo­ja­ ma pa­tal­pa su minkš­ta dan­ga, jo­ je bū­na nu­siau­na­mi ba­tai, taip sie­ kia­ma, kad atė­jęs žmo­gus jaus­tų­si kaip na­mie. Taip ti­ki­ma­si pa­siek­ti, kad bend­ra­vi­mas bū­tų nuo­šir­des­ nis ar bū­tų su­da­ry­tas nau­jas san­ do­ris“, – in­ter­je­ro įta­ką vers­lui aiš­ ki­no D.Se­ra­pi­nas.

Jo tei­gi­mu, daž­nai klien­tas net ne­ži­no, ko­dėl jam pa­ti­ko bū­tent ta, o ne ki­ta vie­ta, o iš tie­sų tai ga­ li bū­ti tie­siog iš­mo­nin­go in­ter­je­ro di­zai­ne­rio dar­bo įta­ka. „Spal­vos, for­mos, vi­sas in­ter­je­ras tu­ri la­bai di­de­lę reikš­mę, juo ga­li­ma ma­ni­ pu­liuo­ti, pa­veik­ti žmo­gų“, – sa­kė me­ni­nin­kas.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

In­te­re­sas: lau­ko tre­ni­ruok­liais mie­lai nau­do­ja­si ne tik sen­jo­rai, bet ir jau­nes­ni vil­nie­čiai.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lau­ko tre­ni­ruok­liai su­bu­ria spor­tui ir po­kal­biams Alek­sand­ras Ko­rei­ka Spor­tas – svei­ka­ta, o pa­gy­ve­nu­ siam žmo­gui – dar ir ga­li­my­bė paį­vai­rin­ti sa­vo lais­va­lai­kį. To­ dėl vis dau­giau gar­baus am­žiaus gy­ven­to­jų su ma­lo­nu­mu nau­do­ ja­si „Pa­ši­lai­čių būs­to“ ir „Ka­ro­li­ niš­kių būs­to“ įreng­tais lau­ko tre­ ni­ruok­liais.

Pas­te­bė­jo nu­si­tei­ki­mą spor­tuo­ti

Dau­gia­bu­čius na­mus Pa­ši­lai­čiuo­se ir Ka­ro­li­niš­kė­se ad­mi­nist­ruo­jan­ čios bend­ro­vės „Pa­ši­lai­čių būs­ tas“, „Ka­ro­li­niš­kių būs­tas“ sa­vo ini­cia­ty­va ir lė­šo­mis įren­gė lau­ ko tre­ni­ruok­lių. Jau ant­rus me­tus įren­gi­niais ga­li nau­do­tis vi­si no­ rin­tys – ir jau­ni, ir se­ni. „Bū­da­mi ar­ti gy­ven­to­jų, kas­ dien su jais bend­rau­da­mi, pa­ste­ bė­jo­me, kad di­de­lė da­lis sen­jo­rų yra nu­si­tei­kę ir spor­tuo­ti, ir bend­ rau­ti, bet ne­tu­ri tam ga­li­my­bės – spor­to klu­bas ne vi­sa­da jų ki­še­nei.

Taip gi­mė min­tis ar­ti na­mų įreng­ti tre­ni­ruok­lius“, – sa­kė Da­rius Za­ bars­kas, „Ka­ro­li­niš­kių būs­to“ di­ rek­to­rius.

Anot „Ka­ro­li­niš­kių būs­to“ va­ do­vo, ant­rus me­tus lau­ke sto­vin­ čių tre­ni­ruok­lių po­pu­lia­ru­mas ne tik ne­mąž­ta, bet ne­tgi prie­šin­gai – di­dė­ja. Kar­tais nu­tin­ka net taip, kad žmo­nėms ten­ka lū­ku­riuo­ti ei­lė­je. „Tre­ni­ruok­liai naudojami jau ant­rą se­zo­ną. Pas­te­bė­jo­me – jų po­pu­lia­ru­mas vis di­dė­ja. Vy­res­ nio am­žiaus gy­ven­to­jams tai pui­

ki pro­ga pa­bend­rau­ti, nors, aiš­ku, ga­li­my­bė pa­spor­tuo­ti – ir­gi ne pa­ sku­ti­nė­je vie­to­je. Sen­jo­rams ga­ li bū­ti sun­ku ras­ti tin­ka­mą spor­to šaką – dėl per di­de­lio fi­zi­nio krū­ vio ne vi­sos yra tin­ka­mos. Šie tre­ ni­ruok­liai pui­kiai ati­tin­ka vy­res­ nių ka­ro­li­niš­kie­čių po­rei­kius, ir tai ma­ty­ti. Spor­tuo­jan­čių ne­trūks­ta“, – dės­tė D.Za­bars­kas.

Da­rius Za­bars­kas:

Di­de­lė da­lis sen­jo­ rų yra nu­si­tei­kę ir spor­tuo­ti, ir bend­ rau­ti, bet ne­tu­ri tam ga­li­my­bės – spor­to klu­bas ne vi­sa­da jų ki­še­nei.

Do­mi­si ir jau­ni­mas

„Pa­ši­lai­čių būs­to“ va­dy­bi­nin­kas Vy­te­nis Mė­ly­na­vi­čius, ad­mi­nist­ ruo­jan­tis na­mus ap­link tre­ni­ruok­ lių aikš­te­lę, pa­sa­ko­jo, kad gy­ven­ to­jai spor­tuo­ti daž­niau­siai ren­ka­si ry­te. Dau­gu­ma jų – vy­res­nio am­ žiaus, bet pa­si­tai­ko ir jau­ni­mo.

Daž­nai sen­jo­rai atei­na su anū­kais ar ki­tais šei­mos na­riais – aikš­te­lė ta­po po­pu­lia­ria su­si­bū­ri­mo vie­ta.

Dien­raš­čio žur­na­lis­tų kal­bin­ ti Ka­ro­li­niš­kė­se lau­ko tre­ni­ruok­ liais be­si­nau­do­jan­tys gy­ven­to­jai

ti­ki­no čia atei­nan­tys ga­na daž­nai.

Alek­sand­ru pri­si­sta­tęs vil­nie­tis sa­kė, kad, ne­pai­sydamas dar­ga­ nos ar lie­taus, spor­tui ski­ria bent pus­va­lan­dį per die­ną. „Esu pen­si­nin­kas, tad lai­ko pa­ kan­ka, net per daug jo. Kad neap­ ker­pė­čiau, vi­suo­met pa­spor­tuo­ju – ir kai ly­ja, ir kai sau­lė švie­čia. O va­sa­rą ir po va­lan­dą, ir il­giau čia už­si­bū­nu. Kar­tais net žmo­na ieš­ ko­ti atei­na“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Ska­ti­na gai­vin­ti ap­lin­ką

Dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ra­to­ riai ra­gi­na vi­sus, ku­rie dar ne­spė­ jo iš­ban­dy­ti tre­ni­ruok­lių, su­skub­ti pri­si­jung­ti prie spor­tuo­jan­čių.

Pa­ši­lai­čių gy­ven­to­jai kvie­čia­mi į Me­dei­nos g. 8 esan­tį skve­rą prie „Ri­mi“ par­duo­tu­vės. Ka­ro­li­niš­kių dau­gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ruo­ jan­ti bend­ro­vė kvie­čia gy­ven­to­jus į A.Ši­mu­lio­nio ir J.Po­vi­lai­čio gat­vių san­kir­tą – ten įreng­ti tre­ni­ruok­liai šio ra­jo­no gy­ven­to­jams.

Tre­ni­ruok­liai Pa­ši­lai­čių ir Ka­ ro­li­niš­kių ra­jo­nuo­se – ini­cia­ty­ vos „Mū­sų kie­mas“ da­lis. „Mū­sų kie­mą“ re­mia dau­gia­bu­čius na­ mus ad­mi­nist­ruo­jan­čios bend­ro­ vės Vil­niu­je, Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se ir Ši­lu­tė­je.

Ini­cia­ty­vos tiks­las – bend­ro­mis dau­gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ ruo­jan­čių bend­ro­vių ir gy­ven­to­jų pa­stan­go­mis at­gai­vin­ti dau­gia­bu­ čių ap­lin­ką, ska­tin­ti bend­ruo­me­ nės so­cia­li­nį ak­ty­vu­mą ir bend­ro tur­to tau­so­ji­mą.

6

šeštadienis, birželio 23, 2012

lietuva

Vil­niu­je ir Kau­ne liks tiek pat apy­gar­dų Rin­ki­mų or­ga­ni­za­to­riai at­si­sa­ko pla­nų per atei­nan­čius Sei­ mo rin­ki­mus vie­ną apy­gar­dą iš Kau­no per­kel­ti į Vil­nių. Ta­ čiau tai ga­li bū­ti įgy­ven­din­ta ren­gian­tis 2016 m. Sei­mo rin­ ki­mams.

Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

Pa­siū­ly­ta per­kel­ti

Praė­ju­sią žie­mą Vy­riau­sio­ji rin­ki­ mų ko­mi­si­ja (VRK) pa­skel­bė siū­ ly­mą dėl gy­ven­to­jų skai­čiaus po­ ky­čių įgy­ven­din­ti vie­ną ga­na ra­di­ka­lią idė­ją – Kau­ne su­ma­žin­ ti vien­man­da­čių apy­gar­dų skai­čių nuo aš­tuo­nių iki sep­ty­nių, o Vil­ niu­je pa­gau­sin­ti nuo de­šim­ties iki vie­nuo­li­kos.

Vien­man­da­čių apy­gar­dų ri­bų ir rin­kė­jų skai­čiaus jo­se nu­sta­ty­mas, pa­sak VRK pir­mi­nin­ko Ze­no­no Vai­ gaus­ko, yra vie­nas svar­biau­sių pa­ si­ren­gi­mo Sei­mo rin­ki­mams dar­bų.

Lie­tu­va su­skirs­ty­ta iš vi­so į 71 apy­ gar­dą. Vil­nius pa­da­ly­tas į de­šimt, Kau­nas – į aš­tuo­nias apy­gar­das.

Rin­kė­jų skai­čius apy­gar­do­se tu­ ri bū­ti kiek įma­no­ma vie­no­des­nis.

Per pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus Kau­ne gy­ven­to­jų su­ma­žė­jo, o Vil­ niu­je – tru­pu­tį pa­dau­gė­jo. Be to, vie­nai iš sos­ti­nės apy­gar­dų pri­skir­ ti vi­si už­sie­ny­je gy­ve­nan­tys Lie­tu­ vos pi­lie­čiai, ku­rių pa­sta­ruo­ju me­ tu ir­gi ge­ro­kai pa­gau­sė­jo. „Dėl de­mog­ra­fi­nių pro­ce­sų ne­to­ ly­gu­mo rin­kė­jų skai­čius mū­sų mies­ tuo­se ir ra­jo­nuo­se kei­čia­si ne­vie­no­ dai ir rin­ki­mų apy­gar­dų ri­bas ar­tė­jant ei­li­niams rin­ki­mams ten­ka per­žiū­rė­ ti taip, kad rin­kė­jų skai­čius ati­tik­tų įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus“, – pa­brė­žė VRK ir pa­skel­bė idė­ją per­kel­ti vie­ną apy­gar­dą iš Kau­no į Vil­nių.

Ne­no­ri su­maiš­ties

Ta­čiau da­bar šis pa­siū­ly­mas jau at­ mes­tas. „Nu­ma­to­ma apy­gar­dų ri­ bas pa­keis­ti tik ne­daug“, – pra­ne­ šė VRK.

Ze­no­nas Vai­gaus­kas:

Prieš pat rin­ki­mus pro­tin­ga tik šiek tiek pa­ko­re­guo­ti apy­gar­ dų ri­bas.

Z.Vai­gaus­kas paaiš­k i­n o, kad, li­kus vos šim­tui die­nų iki bal­sa­ vi­mo, jau ne­bė­ra ga­li­my­bių kar­ di­n a­l iai keis­t i apy­gar­d ų ri­bas ar per­kel­ti iš­ti­sas apy­gar­das iš vie­ no mies­to į ki­tą. Pa­sak VRK va­ do­vo, par­t i­jos ir kan­d i­d a­tai jau se­niai ži­no apie esa­mas apy­gar­ das, iš anks­to jo­se ren­gia­si rin­ki­ mams. „To­dėl prieš pat rin­ki­mus pro­tin­ga tik šiek tiek pa­ko­re­guo­ ti apy­gar­d ų ri­b as, sten­g ian­t is ati­t ik­t i įsta­ty­m o rei­ka­l a­v i­m us, kad jo­se gy­ven­t ų kiek įma­n o­m a vie­no­des­nis skai­čius rin­kė­jų“, – tei­gė jis. „Prie­šin­gu at­ve­ju bū­tų su­kel­ta su­maiš­tis ne tik kan­di­da­tų, bet ir da­lies rin­kė­jų gal­vo­se“, – pri­dū­rė VRK pir­mi­nin­kas.

Z.Vai­gaus­kas pri­pa­ži­no, kad dėl ne­vie­no­do gy­ven­to­jų skai­čiaus da­ly­je apy­gar­dų bus kiek ma­žiau

At­nau­ji­no by­lą Tei­sė­jų gar­bės teis­mas, tu­rė­jęs skelb­ti spren­di­mą Kau­no apy­ gar­dos teis­mo tei­sė­jai Ne­rin­gai Venc­kie­nei iš­kel­to­je by­lo­je, pra­ ne­šė, kad by­los nag­ri­nė­ji­mas at­ nau­ji­na­mas.

Pra­neš­ta, kad yra pra­dė­ta dar vie­ na by­la šios tei­sė­jos at­žvil­giu ir vi­sos by­los bus su­jung­tos.

Teis­mo pir­mi­nin­kas An­ta­nas Sim­niš­kis žur­na­lis­tams pra­ne­šė, kad at­nau­jin­ta by­la bus nag­ri­nė­ ja­ma rug­sė­jo 28 d.

Tei­sė­jų gar­bės teis­mas ver­dik­ tą tu­rė­jo skelb­ti by­lo­je dėl dvie­jų epi­zo­dų – dėl N.Venc­kie­nės ra­gi­ ni­mo ne­vyk­dy­ti teis­mo spren­di­ mo ir ne­tin­ka­mo el­ge­sio Gar­lia­ vos šei­mos kli­ni­ko­je.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra yra pa­pra­šiu­si Sei­mo pa­nai­kin­ti šios Kau­no tei­sė­jos ne­lie­čia­my­bę. Ki­ tą sa­vai­tę Sei­mas tu­rė­tų bal­suo­ti dėl šio pra­šy­mo.

Ge­gu­žės 16 d. N.Venc­kie­nei bu­ vo iš­kel­ta dar vie­na draus­mės by­ la dėl jos vie­šų kal­bų, ra­gi­nan­čių gy­ven­to­jus pa­čius vyk­dy­ti tei­sin­ gu­mą, ne­si­krei­piant į teis­mus.

Pak­laus­tas, ko­dėl su­jung­tos by­los nag­ri­nė­ji­mas nu­kel­tas iki rug­sė­jo pa­bai­gos, A.Sim­niš­kis

tei­gė, kad tai bus pir­mo­ji die­na, kai bus ga­li­ma su­rink­ti bū­ti­ną kvo­ru­mą by­lai nag­ri­nė­ti: „Tei­ sė­jai taip pat yra žmo­nės, tu­rin­ tys tei­sę į ato­sto­gas, tos ato­sto­ gos su­pla­nuo­tos.“ Tei­sė­jų gar­bės teis­mas ga­li skir­ ti pa­sta­bą, pa­pei­ki­mą, griež­tą pa­ pei­ki­mą ir tu­ri ga­li­my­bę kreip­tis į Pre­zi­den­tę, kad pa­žei­di­mą pa­da­ ręs tei­sė­jas bū­tų at­leis­tas iš pa­ rei­gų.

An­ta­nas Sim­niš­kis:

Tei­sė­jai taip pat yra žmo­nės, tu­rin­ tys tei­sę į ato­sto­gas, tos ato­sto­gos su­pla­ nuo­tos.

Tei­sė­jų gar­bės teis­mas per­ nai ba­lan­dį jau siū­lė Da­liai Gry­ baus­kai­tei at­leis­ti N.Venc­kie­nę už tei­sė­jų eti­kos pa­žei­di­mus. Ta­čiau ta­da Pre­zi­den­tė at­si­sa­kė tai pa­ da­ry­ti, sa­ky­da­ma, kad nuo­bau­da ne­bu­vo adek­va­ti pa­žei­di­mui.

VD, BNS inf.

rin­kė­jų nei vi­dur­kis, da­ly­je – kiek dau­giau.

Ta­čiau VRK va­do­vas neat­me­tė, kad ne­tru­kus po spa­lį įvyk­sian­čių Sei­mo rin­ki­mų VRK vėl per­žiū­ rės vi­są apy­gar­dų są­ra­šą ir gal­būt pa­teiks vie­šai svars­ty­ti pa­siū­ly­ mą ra­di­ka­liau keis­ti jų ri­bas. Vie­ na iš ga­li­my­bių – Kau­ne pa­ma­žin­ti apy­gar­dų skai­čių, Vil­niu­je – pa­di­ din­ti. „Tuo­met bus li­kę ket­ve­ri me­ tai iki ki­tų Sei­mo rin­ki­mų, to­ dėl bus ga­li­ma ra­miai ap­svars­ty­ti įvai­rias ga­li­my­bes, kaip už­tik­rin­ ti vie­no­dą rin­kė­jų skai­čių apy­gar­ do­se. Ap­sisp­ręs­ti dėl ga­li­mų re­ for­mų bus ga­li­ma li­kus maž­daug me­tams iki 2016-ųjų Sei­mo rin­ki­ mų, o for­ma­lų spren­di­mą priim­ti – vi­sai jiems priar­tė­jus“, – dės­tė Z.Vai­gaus­kas.

At­me­tė: idė­ja sos­ti­nė­je pa­gau­sin­ti rin­ki­mų apy­gar­dų skai­čių ati­mant

vie­ną iš Kau­no ne­bus įgy­ven­din­ta.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Pa­ko­re­guos apy­lin­kių ri­bas

Bet jau ir prieš da­bar­ti­nius Sei­mo rin­ki­mus nu­ma­to­ma pa­ko­re­guo­ti ne­men­kos da­lies apy­lin­kių ri­bas. „Re­mian­tis gau­tais sa­vi­val­dy­bių pra­ne­ši­mais, yra pa­reng­tas pro­ jek­tas „Dėl rin­ki­mų apy­lin­kių ri­bų Ak­me­nės, Aly­taus mies­to, Anykš­ čių, Elekt­rė­nų, Jo­na­vos, Jo­niš­kio, Jur­bar­ko, Kau­no mies­to, Kau­no ra­jo­no, Kė­dai­nių, Klai­pė­dos mies­ to, Kre­tin­gos, Ku­piš­kio, Ma­ri­jam­ po­lės, Pak­ruo­jo, Pa­ne­vė­žio mies­ to, Pa­ne­vė­žio ra­jo­no, Plun­gės, Prie­nų, Rad­vi­liš­kio, Ra­sei­nių, Ro­ kiš­kio, Skuo­do, Ša­kių, Šal­či­nin­

kų, Šiau­lių mies­to, Ši­la­lės, Ši­lu­tės, Tau­ra­gės, Uk­mer­gės, Ute­nos, Vil­ ka­viš­kio, Vil­niaus mies­to, Vil­niaus ra­jo­no, Vi­sa­gi­no, Za­ra­sų sa­vi­val­dy­ bių te­ri­to­ri­jo­se pa­kei­ti­mo“, – pra­ ne­šė VRK. Ta­čiau apy­gar­dų skai­čius mies­ tuo­se bei ra­jo­nuo­se iš­liks toks pat, koks bu­vo ir per 2000–2008 m. vy­ku­sius Sei­mo rin­ki­mus.

Pa­gal įsta­ty­mą rin­kė­jų skai­čius apy­gar­do­je tu­ri bū­ti nuo 0,8 iki 1,2 rin­kė­jų vi­so­se vien­man­da­tė­ se rin­ki­mų apy­gar­do­se skai­čiaus vi­dur­kio. Skai­čia­vi­mai pa­gal Gy­ ven­to­jų re­gist­ro šių me­tų sau­sio

1-osios duo­me­nis ro­do, kad vi­du­ ti­nis rin­kė­jų skai­čius apy­gar­do­je bus apie 36,8 tūkst. Tai reiš­kia, kad vie­no­je su­da­ry­to­je apy­gar­do­ je rin­kė­jų pa­gal įsta­ty­mą ga­li bū­ti nuo 29,4 tūkst. iki 44,1 tūkst.

Be­je, pa­ly­gin­ti su pa­sta­rai­siais, 2008-ųjų, Sei­mo rin­ki­mais, vi­du­ ti­nis rin­kė­jų skai­čius vie­no­je apy­ gar­do­je su­ma­žė­jo dau­giau kaip tūks­tan­čiu. Tuo­met jų bu­vo be­ veik 38 tūkst.

Rin­ki­mų apy­gar­dų de­ta­lus są­ra­ šas tu­ri bū­ti pa­tvir­tin­tas per ar­ti­ miau­sias dvi sa­vai­tes.

Sei­mo rin­ki­mai vyks spa­lio 14 d.

Į FNTT vi­ce­di­rek­to­rius – tik vie­nas kan­di­da­tas Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos (VRM) pa­skelb­ta­me kon­kur­se ei­ti Fi­nan­ si­nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­ bos (FNTT) di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jo pa­rei­gas da­ly­vau­ja vie­nas pre­ ten­den­tas.

Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Ar­tū­ro Me­lia­no at­sto­vė spau­dai Ra­mu­nė Ha­zir pa­tvir­ti­no, kad gau­ta vie­na pa­raiš­ka da­ly­vau­ti kon­kur­se. Pre­ ten­den­to pa­var­dė neatsk­lei­džia­ ma. Pa­tik­ri­nus do­ku­men­tus, jei­gu jie ati­tiks kon­kur­so są­ly­gas, ar­ti­ miau­siu me­tu bus su­reng­tas pa­ts kon­kur­sas. Į FNNT di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jo po­stą ga­lė­jo pre­ten­duo­ti as­ me­nys, tu­rin­tys so­cia­li­nių moks­lų stu­di­jų sri­ties tei­sės kryp­ties aukš­ tą­jį uni­ver­si­te­ti­nį ar­ba jam pri­ ly­gin­tą iš­si­la­vi­ni­mą, ne ma­žes­nę kaip de­šim­ties me­tų dar­bo pa­tir­tį ope­ra­ty­vi­nės veik­los ar iki­teis­mi­ nio ty­ri­mo sri­ty­se, ne ma­žes­nę kaip pen­ke­rių me­tų va­do­vau­ja­mo dar­bo tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jo­se pa­tir­tį.

Be to, jie tu­ri ati­tik­ti nu­sta­ty­tus svei­ka­tos rei­ka­la­vi­mus, taip pat rei­ka­la­vi­mus, tai­ko­mus iš­duo­dant

lei­di­mą dirb­ti ar su­si­pa­žin­ti su in­ for­ma­ci­ja, tu­rin­čia žy­mą „Vi­siš­kai slap­tai“.

Bu­vęs vi­daus rei­ ka­lų mi­nist­ras Rai­ mun­das Pa­lai­tis FNTT va­do­vų at­ lei­di­mą mo­ty­va­vo Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to me­ džia­ga.

Kon­kur­sas: bu­vu­sio FNTT va­do­

vo pa­va­duo­to­jo V.Gir­ža­do įpė­di­ niu pa­no­ro tap­ti vie­nin­te­lis pre­ ten­den­tas.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

FNTT di­rek­to­rius Vi­ta­li­jus Gai­ lius ir jo pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gir­ža­das at­leis­ti va­sa­rio 15 d.

Bu­vęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Rai­mun­das Pa­lai­tis FNTT va­do­ vų at­lei­di­mą mo­ty­va­vo Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to me­džia­ ga. Anks­čiau šie pa­rei­gū­nai tik­rin­ ti po­lig­ra­fu dėl in­for­ma­ci­jos apie ban­ką „Sno­ras“ at­sklei­di­mo.

Dėl šio spren­di­mo, su­lau­ku­sio koa­li­ci­jos par­tne­rių kon­ser­va­to­rių kri­ti­kos ir su­kė­lu­sio įtam­pą koa­li­

ci­jo­je, vė­liau bu­vo pri­vers­tas at­si­ sta­ty­din­ti ir pa­ts R.Pa­lai­tis. V.Gir­ ža­das teis­me gin­či­ja bu­vu­sio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro R.Pa­lai­čio įsa­ky­ mą dėl lei­di­mo dirb­ti su slap­ta in­ for­ma­ci­ja pa­nai­ki­ni­mo, dėl pa­kar­ to­ti­nio pa­tik­ri­ni­mo po­lig­ra­fu ir pa­tį at­lei­di­mą iš pa­rei­gų. V.Gai­lių FNTT va­do­vo po­ste pa­kei­tė kon­kur­są lai­ mė­jęs Kęs­tu­tis Ju­ce­vi­čius, anks­ čiau ėjęs FNTT Spe­cia­lių­jų už­duo­ čių val­dy­bos Ope­ra­ty­vi­nės veik­los sky­riaus vir­ši­nin­ko pa­rei­gas.

VD, BNS inf.

7

šeštadienis, birželio 23, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

De­ši­niuo­sius puo­la „bla­kės“ Kas ga­lė­jo slap­ta klau­sy­tis de­ši­ nių­jų ir sek­ti juos, po­sė­džiau­jan­ čius sa­vo par­ti­jos cent­ri­nė­je būs­ ti­nė­je Vil­niaus se­na­mies­ty­je?

Spe­cia­lio­sios tar­ny­bos, o gal po­ li­ti­niai opo­nen­tai ar už­sie­nio šni­ pai? Į to­kius de­ši­nių­jų klau­si­mus at­sa­ky­mus tu­rės pa­teik­ti pro­ku­ ro­rai.

Pa­nau­do­jo me­dį

Sve­čiai: JAV ka­riuo­me­nės per­ve­ži­mų pa­jė­gų va­do­vą ge­ne­ro­lą W.Fra­se­rį ir Jung­ti­nių Vals­ti­jų am­ba­sa­do­rę

Lie­tu­vo­je A.E.Der­se Klai­pė­do­je su­ti­ko su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras E.Ma­siu­lis ir uos­ta­mies­čio me­ras V.Grub­liaus­ kas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ka­ri­nių kro­vi­nių tran­zi­tui – ža­lia švie­sa

Va­kar Klai­pė­do­je su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­jus Ma­siu­lis JAV ka­riuo­me­nės per­ve­ži­mų pa­jė­gų TRANS­COM va­do­vą ge­ne­ro­ lą Wil­lia­mą Fra­se­rį su­pa­žin­di­no su mū­sų ša­lies ga­li­my­bė­mis priim­ti JAV ka­riuo­me­nės kro­vi­nius, ve­ža­mus į Af­ga­nis­ta­ną ir at­gal.

As­ta Dy­ko­vie­nė

a.dykoviene@diena.lt

Pa­si­ruo­šę priim­ti dau­giau

E.Ma­siu­lis po su­si­ti­ki­mo sa­kė su ge­ ne­ro­lu kal­bė­jęs apie di­des­nes Klai­ pė­dos uos­to ir Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių ga­li­my­bes. Esą NA­TO kon­tei­ne­rių, siun­čia­mų į Af­ga­nis­ta­ną, taip pat iš Af­ga­nis­ta­no per Klai­pė­dą, skai­čius au­ga. „Ma­nau, ši­tas vi­zi­tas tik­rai bus nau­din­gas dėl to, kad kro­vi­nių srau­tas di­dė­tų. Klai­pė­da ir Lie­tu­ vos trans­por­to sis­te­ma yra pa­si­ruo­ šu­si priim­ti kur kas dau­giau kon­tei­ ne­rių. O tai duos nau­dos ir Lie­tu­vos eko­no­mi­kai“, – tei­gė mi­nist­ras.

E.Ma­siu­lis ti­ki­no, kad ame­ri­kie­ čių ke­lia­mos są­ly­gos la­bai pa­pras­ tos, Lie­tu­va tu­ri už­tik­rin­ti ko­ky­ bę, grei­tį, kon­ku­ren­cin­gas kai­nas ir kro­vi­nių sau­gu­mą. „Mums la­bai svar­bu kro­vi­nių ga­ be­ni­mas iš Af­ga­nis­ta­no, kad jie sėk­ min­gai pa­siek­tų JAV. Tai, ką pa­ma­ čiau Klai­pė­do­je, man pa­li­ko ge­rą įspū­dį“, – kal­bė­jo W.Fra­se­ris.

Ge­ne­ro­lo ir mi­nist­ro su­si­ti­ki­me da­ly­va­vo JAV am­ba­sa­do­rė Lie­tu­vo­ je An­ne E.Der­se bei uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Su­de­rė­jo po su­si­ti­ki­mo JAV

Pir­mie­ji JAV ka­riuo­me­nės kro­vi­niai, ve­ža­mi į Af­ga­nis­ta­ną, Lie­tu­vą pa­ sie­kė 2010 m. gruo­dį. Jų ga­be­ni­mas suin­ten­sy­vė­jo šie­met po E.Ma­siu­lio vi­zi­to į TRANS­COM būs­ti­nę.

Eli­gi­jus Ma­siu­lis:

Šis vi­zi­tas tik­rai bus nau­din­gas dėl to, kad kro­vi­nių srau­tas di­ dė­tų.

Pir­mą šių me­tų pus­me­tį per Klai­ pė­dos jū­rų uos­tą per­vež­ti 3456 JAV ka­riuo­me­nės kon­tei­ne­riai – tris­ kart dau­giau nei praė­ju­siais me­ tais tuo pa­čiu me­tu.

Ieš­ko­ma ga­li­my­bių JAV ka­riuo­ me­nės kro­vi­nius ga­ben­ti ir per Lie­tu­vos oro uos­tus. „Kal­bant apie avia­ci­jos kro­vi­nius, Pa­lan­gos oro uos­to sis­te­ma ne­pri­tai­ky­ta di­ de­liems lėk­tu­vams, čia ga­li leis­tis tik ma­žes­ni. Šiau­lių oro uos­tas ga­ lės priim­ti di­des­nius lėk­tu­vus“, – tei­gė E.Ma­siu­lis.

Ra­do al­ter­na­ty­vą

JAV kro­v i­n ius, skir­t us ISAF (Tarp­tau­ti­nės sau­gu­mo pa­gal­bos pa­jė­gos), anks­čiau vež­da­vo pie­ ti­niu su­si­sie­ki­mo marš­ru­tu per Pa­kis­ta­ną, ta­čiau at­si­ra­dus pir­ mie­s iems ne­s klan­d u­m ams, JAV pra­dė­jo ieš­ko­ti al­ter­na­ty­vių ga­ be­ni­mo ko­ri­do­rių.

Pa­si­rink­tas šiau­ri­nis per­ve­ži­mo ke­lias per Uz­be­kis­ta­ną, Ka­zachs­ ta­ną, Ru­si­ją ir Bal­ti­jos jū­rą. Lie­ tu­va pra­džio­je bu­vo ap­len­kia­ma, nes ne­bu­vo su­si­ta­ri­mo su Bal­ta­ ru­si­ja, kad bū­tų ga­li­ma vež­ti ISAF ne­ka­ri­nius kro­vi­nius per jos te­ri­ to­ri­ją.

Bet 2010 m. pa­bai­go­je pa­si­ra­šy­ tas su­si­ta­ri­mas su Bal­ta­ru­si­ja ir tų pa­čių me­tų gruo­dį į Klai­pė­dos uos­ tą bu­vo at­siųs­tą pir­mo­ji ISAF JAV pa­jė­goms Af­ga­nis­ta­ne skir­tų kro­ vi­nių par­ti­ja.

Lie­tu­va taip pat de­ra­si, kad dau­ giau kro­vi­nių bū­tų ve­ža­ma ir iš Af­ ga­nis­ta­no grįž­tan­čiais trau­ki­niais.

Per Klai­pė­dos uos­tą iš Af­ga­nis­ta­ no šie­met per­vež­ti 76 kon­tei­ne­riai JAV kro­vi­nių, ku­rie bu­vo ga­be­na­ mi per Kir­gi­zi­ją ke­liais, pa­skui ge­ le­žin­ke­liais.

Tai, kad bu­vo se­ka­mi ir kad bu­vo jų klau­so­ma­si, Tė­vy­nės są­jun­gaLie­tu­vos krikš­čio­nys de­mok­ra­tai (TS-LKD) iš­siaiš­ki­no dar prieš sa­vai­tę. Ta­čiau pa­reiš­ki­mą apie ras­tą klau­sy­mo­si įran­gą par­ti­jos būs­ti­nė­je Ge­ne­ra­li­nei pro­ku­ra­ tū­rai jie per­da­vė tik už­va­kar.

Pro­ku­ro­rai į kon­ser­va­to­rių skun­dą su­rea­ga­vo itin ope­ra­ty­viai ir va­kar pa­skel­bė, kad dėl par­ti­ jos būs­ti­nė­je ap­tik­tos klau­sy­mo­si įran­gos pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ ri­mas.

TS-LKD sa­vo pra­ne­ši­me tei­gia, kad spe­cia­lio­ji klau­sy­mo­si įran­ga ras­ta praė­ju­sią sa­vai­tę, bir­že­lio 12 d., kom­piu­te­rio pe­lė­je ir būs­ ti­nės vi­daus kie­me­ly­je au­gan­čia­ me me­dy­je.

Skun­de pro­ku­ro­rams pra­šo­ma at­vyk­ti į įvy­kio vie­tą ir at­lik­ti jos ap­žiū­rą, už­fik­suo­ti ir išim­ti su­ ras­tą spe­cia­lią­ją tech­ni­ką.

Prie­šų – itin daug

„Skun­de tei­gia­me, kad spe­cia­lio­ji klau­sy­mo­si tech­ni­ka bu­vo įreng­ ta gal­būt ne­tei­sė­tai ir be tei­sė­to pa­grin­do, aki­vaiz­džiai skir­ta in­ for­ma­ci­jai apie par­ti­jo­je ir vi­so­je Lie­tu­vo­je vyks­tan­čius po­li­ti­nius bei eko­no­mi­nius pro­ce­sus rink­ ti, spren­džiant ypač ak­tua­lius klau­si­mus dėl Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elekt­ri­nės, Klai­pė­dos du­jų ter­mi­ na­lo sta­ty­bų ir ki­tus“, – pra­ne­šė pa­tys kon­ser­va­to­riai. „At­siž­velg­da­ma į iš­dės­ty­tas ap­lin­ky­bes, TS-LKD tu­ri pa­grin­ do ma­ny­ti, kad aukš­čiau nu­ro­dy­ ta gal­būt ne­tei­sė­ta vei­ka ir dėl jos

ga­lin­tys kil­ti nei­gia­mi pa­da­ri­niai ga­li su­kel­ti grės­mę Lie­tu­vos po­ li­ti­kos sta­bi­lu­mui, prii­mant svar­ bius eko­no­mi­nius spren­di­mus, ir nei­gia­mai at­si­liep­ti Lie­tu­vos sau­ gu­mui“, – tę­sė TS-LKD. Ta­čiau de­ši­nie­ji taip ir ne­paaiš­ ki­no, ko­dėl, prieš kreip­da­mie­si į pro­ku­ro­rus, lau­kė vi­są sa­vai­tę. Be to, neaiš­ku, kas ir ko­kio­mis ap­lin­ ky­bė­mis ra­do šią klau­sy­mo­si apa­ ra­tū­rą. Juk vie­na iš „bla­kių“ bu­vo įmon­tuo­ta me­dy­je.

Tei­sė­sau­ga pra­ne­šė, kad de­ši­ niuo­sius šni­pi­nė­ju­siems as­me­ nims ga­li grės­ti lais­vės atė­mi­mas iki ket­ve­rių me­tų.

Ken­tė­jo ir kai­rie­ji

Klau­sy­mo­si apa­ra­tū­ra, ar­ba „bla­ kės“, po­li­ti­nių par­ti­jų ar val­di­nin­ kų pa­si­ta­ri­mų ka­bi­ne­tuo­se, būs­ ti­nė­se – ne nau­jie­na. Prieš po­rą me­tų apie ras­tą „bla­kę“ gar­siai skel­bė Sei­mo so­cial­de­mok­ra­tai.

Tą­syk Al­gir­das But­ke­vi­čius sa­ kė apie par­ti­jos būs­ti­nė­je Bar­bo­ ros Rad­vi­lai­tės gat­vė­je Vil­niu­ je įmon­tuo­tas „bla­kes“ su­ži­no­jęs iš raš­te­lio, ku­rį ga­vo, kai bu­vo iš­ rink­tas par­ti­jos va­do­vu. Anot so­ cial­de­mok­ra­tų ly­de­rio, ten bu­ vo pa­ra­šy­ta, kad rei­kia pa­tik­rin­ti bal­dus ke­liuo­se ka­bi­ne­tuo­se, vie­ nas iš jų – bu­vu­sios par­ti­jos iž­di­ nin­kės Mil­dos Pet­raus­kie­nės.

Ta­čiau į pro­ku­ro­rus dėl ras­tos klau­sy­mo­si apa­ra­tū­ros so­cial­de­ mok­ra­tai tą­syk taip ir ne­si­krei­pė. „Jei­gu bū­čiau krei­pę­sis į pro­ku­ra­ tū­rą, vi­si bū­tų pa­ma­nę, kad taip prieš rin­ki­mus da­rau­si rek­la­mą“, – tuo­met kal­bė­jo A.But­ke­vi­čius.

Svars­ty­ta, kad so­cial­de­mok­ra­ tus taip ga­lė­jo sek­ti spe­cia­lio­sios tar­ny­bos, ta­čiau to­kios kal­bos ir li­ko kal­bo­mis. „Bla­kių“ prieš ke­le­rius me­tus bu­vo ras­ta ir svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro dar­bo ka­bi­ne­te. Ta­čiau taip ir ne­paaiš­kė­jo, kas ga­lė­jo mi­ nist­ro klau­sy­tis.

VD inf.

P.Gra­žu­lis ir vėl ne­rims­ta Opo­zi­ci­nės Sei­mo Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo frak­ci­jos na­riai siū­lo keis­ti Kons­ti­tu­ci­ją ir jo­je nu­ma­ty­ ti drau­di­mą pro­pa­guo­ti ho­mo­sek­ sua­lius san­ty­kius.

Sei­m o Tvar­kos ir tei­s in­g u­m o frak­c i­j os na­r io Pet­ro Gra­ž u­l io ini­c ia­ty­va įre­g ist­r uo­tas Sei­m o nu­ta­ri­mo pro­jek­tas, ku­riuo siū­ lo­m a kar­t u su spa­l io 14 d. vyk­ sian­č iais Sei­m o rin­k i­m ais pa­ skelb­ti pri­va­lo­mą­jį re­fe­ren­du­mą

dėl Kons­t i­t u­c i­jos 38 straips­n io pa­kei­ti­mo. „Šei­ma ku­ria­ma su­da­rius san­ tuo­ką. Šei­ma taip pat ky­la iš mo­t i­nys­t ės ir tė­v ys­t ės. Drau­ džia­ma pro­pa­guo­ti ho­mo­sek­sua­ lius san­ty­kius. Ho­mo­sek­sua­liems as­me­nims įsi­vai­kin­ti drau­džia­ ma“, – to­kią for­mu­luo­tę P.Gra­ žu­lis siū­lo įra­šy­ti į Kons­ti­tu­ci­jos 38 straips­nį.

Da­bar šia­me Pag­rin­di­nio ša­ lies įsta­ty­mo straips­ny­je nu­ma­ty­

ta, kad „san­tuo­ka su­da­ro­ma lais­vu vy­ro ir mo­ters su­ta­ri­mu“.

Sei­mas šią sa­vai­tę ne­pri­ta­rė gru­ pės par­la­men­ta­rų ini­ci­juo­tai Kons­ ti­tu­ci­jos pa­tai­sai, ku­ri tu­rė­jo šei­mą tie­sio­giai su­sie­ti su san­tuo­ka. Šiai pa­tai­sai priim­ti pri­trū­ko vos vie­no bal­so. Li­ki­mo iro­ni­ja – Kons­ti­tu­ci­ jos pa­kei­ti­mo ša­li­nin­kas P.Gra­žu­ lis pa­vė­la­vo į bal­sa­vi­mą, nes vy­ko iš Kau­no, kur „tvar­kė as­me­ni­nius rei­ka­lus“.

Ataka: de­ši­nie­ji įta­ria, kad klau­sy­mo­si apa­ra­tū­rą par­ti­jos būs­ti­nė­je

VD, BNS inf.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

įren­gė jų prie­šai.

8

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

savaitės interviu

Trūksta tik emo­ci­nio ry­šio Lie­tu­vos san­ty­kiai su Len­ki­ja – ge­res­ ni, nei ga­li­me įsi­ vaiz­duo­ti. Oku­pa­ ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­ mo klau­simą Lie­tu­ va kels pa­deda­ma ES. Esą tik taip Ru­si­ ja ga­li būti įva­ry­ta į kampą ir pri­pa­žin­ ti is­to­ri­nius fak­tus, kaip ma­no už­sie­ nio rei­kalų mi­nist­ ras Aud­ro­nius Ažu­ ba­lis.

Vi­sus kar­tus bu­vo at­sa­ky­ta nei­gia­ mai.

Tarp­tau­tinės teisės po­žiū­riu mes iš­lai­ko­me šį klau­simą ir tarp­tau­ tinė­je dar­bot­varkė­je, ir dvi­šalė­je.

Nes­var­bu, kad ru­sai jį at­me­ta, bet jis lie­ka pro­to­ko­luo­se ir vi­sur ki­tur.

Da­bar, kai pa­matė­me, kad rea­liai ši­to klau­si­mo dvi­ša­liu būdu ne­pa­ ju­din­si, bu­vo at­nau­jin­ta ko­mi­si­ja.

Darbą tęsia­me. Į tai žiū­riu kaip į daug lai­ko ir pa­stangų rei­ka­lau­jantį pro­cesą. Jis jau ne­be dvi­ša­lis, o dau­gia­ša­lis.

Ir, ma­nau, vieną dieną ateis toks lai­kas, kai Ru­si­ja at­merk­to­mis aki­ mis pa­žvelgs į sa­vo praeitį ir pa­sa­ kys: rei­kia baig­ti su ši­tuo da­ly­ku, kaip ir su Ka­ty­ne. Rei­kia vieną kartą at­si­pra­šy­ti, baig­ti neig­ti oku­pa­ciją ir pa­sta­ty­ti pa­minklą ar pan. Mes at­ vi­ri įvai­riems Ru­si­jos pa­si­ūly­mams.

Vie­na ver­tus, tai gal jau ir pra­ si­dėjo? Tik at­nau­ji­no­me ko­mi­si­jos darbą, ir iš Ru­si­jos aukš­to pa­reigū­ no pa­si­gir­do ko­men­ta­rai; esą su­ tin­ka oku­pa­ci­jos žalą kom­pen­suo­ti kaž­ko­kiais rub­liais. Tai ge­rai, ga­li­ me pra­dėti ir nuo ši­to kalbė­ti. Tai jau būtų žings­nis. Be to, pa­ste­bi­ me ten­den­ciją, kad kuo to­liau, tuo la­biau Ru­si­ja taip ma­ty­da­ma sa­vo praeitį lie­ka vie­ni­ša.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– „Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kių atei­tis ta­po pa­na­ši į šim­to metų se­nu­mo praeitį, kai len­kai ir lie­ tu­viai su­tar­da­vo tik bend­ro­se ka­rių ka­pinė­se“, – taip Lie­tu­vos ir Len­ki­jos san­ty­kius šią sa­vaitę api­būdi­no po­li­to­lo­gas ir fi­lo­so­ fas Al­vy­das Jo­ku­bai­tis. Lie­tu­ vos lenkų spau­do­je pa­si­rodė an­ ti­lie­tu­viškų straips­nių, vėl būta ir ka­ringų pa­reiš­kimų. Kaip api­ būdin­tumė­te esamą pa­dėtį?

– A.Jo­ku­bai­tis sa­vo kal­bo­se, sa­ky­ čiau, yra dau­giau pub­li­cis­tas, bet ne pra­kti­nis ana­li­ti­kas. Ofi­cialūs skai­ čiai ir fak­tai liu­di­ja, kad Lie­tu­va su Len­ki­ja ne tik ne­ma­ži­na ap­sukų, bet ei­na į pra­ktinį ir la­bai glaudų bend­ ra­dar­bia­vimą. An­tai dvi­šalė pre­ky­ bos apy­var­ta per­nai išau­go 50 pro­c. ir pa­siekė ne­regė­tas aukš­tu­mas – 12 mlrd. litų. 2015 m. bus nu­ties­ta pir­mo­ji Lie­tu­vos ir Len­ki­jos bend­ ra elekt­ros jung­tis. Jau kal­ba­me ir apie ant­rąją. Kal­ba­me ir apie du­ jo­ta­kius. Len­ki­ja yra did­žiau­sia in­ ves­tuo­to­ja Lie­tu­vo­je.

O san­ty­kiams galbūt kiek trūksta to, ką pa­va­din­čiau emo­ci­niu vals­ tybės va­dovų ry­šiu. Jo nėra. Bet ne­ būti­nai tos emo­ci­jos rei­ka­lin­gos. Juk kaip NA­TO ir ES na­rių bend­ra­dar­ bia­vi­mas vyks­ta ge­rai.

– Iš kur ta­da ka­rin­ga re­to­ri­ka dvi­ša­liuo­se san­ty­kiuo­se?

– Lai­kau­si nuo­monės, kad ši re­to­ri­ ka, kar­tais ka­rin­ga, yra tų pa­vie­nių žmo­nių (Len­ki­jos po­li­tinės va­do­ vybės – red. pa­st.) kalbė­ji­mo sti­ lius. Bet es­mi­nių pro­cesų, kaip ma­ to­me, to­kios jų kal­bos ne­vei­kia.

Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ir man ne kartą bu­vo ki­lu­si pa­gun­da at­sa­ky­ti to­kia pa­čia re­to­ri­ka. Ta­čiau pui­kiai iš sa­vo pa­tir­ties ži­nau – to­kio sti­ liaus re­to­ri­ka ne­vei­kia po­zi­ty­viai.

Ji vei­kia dest­ruk­ty­viai. Tai­gi to­kios re­to­ri­kos ven­giu.

– Yra sa­kan­čių, kad tos ašt­rios kal­bos yra orien­tuo­tos pir­ miau­sia į Len­ki­jos pi­lie­čius.

Op­ti­miz­mas: už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras A.Ažu­ba­lis ti­ki, kad vieną dieną Ru­si­ja pa­keis sa­vo po­žiūrį į kom­

pen­sa­ciją už Bal­ti­jos vals­ty­bių oku­pa­ci­jos pa­da­rytą žalą.

– Ne­ver­tin­siu jų re­to­ri­kos, kal­bu apie sa­vo pa­tirtį – to­kio po­būdžio re­to­ri­ka ne­konst­ruk­ty­vi, ne­duo­ da re­zul­tatų. Galė­čiau pa­minė­ti, kad prie­š pust­re­čių metų pra­si­dėjo kai ku­rių as­menų spau­di­mas prie­š vie­nos Len­ki­jos įmonės in­ves­ti­ci­jas Lie­tu­vo­je, t. y. „Ma­žei­kių naftą“: esą lie­tu­viai ne­pa­de­da, ne­koo­pe­ ruo­ja. Tai tęsėsi dve­jus me­tus. Lie­ tu­va ty­liai ir ra­miai at­sa­kinė­jo, kad prie­kaiš­tai jai – ne­tei­sybė, ir emo­ ci­jos iš anos ša­lies baigė­si.

Būda­mas ir su­pras­ da­mas mūsų re­gio­ no praeitį, ži­nau vie­na: jei mūsų re­ gio­nas bus su­skilęs ir su­trupėjęs, jis bus la­bai leng­vas gro­bis.

– Ne­pa­sa­ky­tu­me, kad vi­sai taip.

Pa­vyzd­žiui, anks­čiau Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jos (LLRA) nuo­monė su ofi­cia­lio­sios Var­ šu­vos nuo­mo­ne ne­su­tap­da­vo, o da­bar jau yra prie­šin­gai. De­ ta­le, vaiz­duo­jan­čia šiuos po­ky­ čius, galėtų būti ir LLRA bei ru­ sų bend­ra­dar­bia­vi­mas, bendrų mi­tingų or­ga­ni­za­vi­mas, an­ti­ lie­tu­viš­ki straips­niai spau­do­je.

– Pa­sa­ky­čiau taip: kaž­kas da­ro la­ bai di­delę klaidą ban­dy­da­mas iš­ nau­do­ti Lie­tu­vos pi­lie­čių, ku­rie pri­klau­so tau­tinėms ma­žu­moms, kortą. Taip dir­ba­ma ne Lie­tu­vos, ne tau­ti­nių ma­žumų, o tre­čio­sios ša­lies nau­dai. Kaž­kas da­ro di­delę klaidą ne­stab­dy­da­mas tų pro­cesų, o juos tęsda­mas.

Ta­čiau is­to­ri­ja viską su­sta­tys į sa­vo vie­tas. Mes turė­jo­me pui­kią

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

pa­moką – 1939–1940 m. Yra pa­ kan­ka­mai po­li­tikų, ku­rie mąsto blai­viai ir mo­ko­si iš praei­ties.

– Ar bend­ra­dar­bia­vi­mas su Šiau­ rės ša­li­mis, kurį ska­ti­na Pre­ zi­dentė, ar­ba bal­tos­kan­di­jos kon­cep­ci­ja – tar­si al­ter­na­ty­va san­ty­kiams su Len­ki­ja? At­ro­dytų, kad ke­lias į Va­karų Eu­ropą per Len­kiją turėtų būti ar­ti­mes­nis?

– Ne­no­riu ab­so­liu­tin­ti nei vie­no, nei ki­to. Len­ki­ja lie­ka ir bus mūsų stra­te­gi­nė par­tne­rė. Su šia ša­li­mi tu­ri­me ir to­liau ieš­ko­ti adek­va­čios glaud­žių ir kai­my­niškų stra­te­gi­nių san­ty­kių for­mulės. Kol Pre­zi­den­te bus Da­lia Gry­baus­kaitė, aki­vaiz­ du, kad ji rems bend­ra­dar­bia­vi­mo su Šiaurės ša­li­mis li­niją.

Be­je, su­pras­da­mas mūsų re­gio­ no praeitį, ži­nau vie­na: jei šis re­ gio­nas bus su­skilęs ir su­trupėjęs, jis bus la­bai leng­vas gro­bis.

– Kai kas sa­ko, kad da­bar jau taip yra. An­tai už­sie­nio po­li­ti­ kos ana­li­ti­kai skel­bia, kad Lie­ tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ka šiek tiek pri­me­na Au­gus­ti­no Vol­de­ma­ro lai­kus, kai ka­rin­ga po­li­ti­ka bu­ vo­me izo­liavę­si.

– Ne­su­tin­ku su to­kia nuo­mo­ne.

Moks­lo mes tu­ri­me įvai­raus. Kodėl nea­na­li­zuo­ja­mi realūs, ap­čiuo­pia­ mi, eko­no­mi­niai da­ly­kai, san­ty­kiai ES ir NA­TO? Juk būtent šian­dienė po­li­ti­ka ir šian­dienė re­to­ri­ka pa­ dėjo už­si­tik­rin­ti rea­lius NA­TO gy­ ny­bos pla­nus ir Lie­tu­vos oro erdvės ap­saugą. Pir­mi­nin­kau­da­mi ES­BO tarp­tau­ti­nių par­tne­rių aky­se už­si­ tar­na­vo­me nuo­sai­kios ir konst­ruk­ ty­vios, kon­sen­su­so ieš­kan­čios vals­ tybės vardą.

Tai­gi, to­kie kai ku­rių ana­li­tikų pamąs­ty­mai, ma­tyt, emo­ci­jos. Ir tai dar ne­reiš­kia, kad su­byrė­jo tai, kas bu­vo da­ro­ma anks­čiau. Nu­ra­ šau to­kią re­to­riką – tai kaip pu­tos pa­va­sarį: nu­plauks tie van­de­nys ir van­duo vėl liks skaid­rus.

– Į Rytų po­li­ti­kos dar­bot­varkę vėl grįžta oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­ gi­ni­mo klau­si­mas – Vy­riau­sybės su­bur­ta ko­mi­si­ja tu­ri pa­si­ūly­ ti planą, kas bus da­ro­ma to­liau.

Kodėl taip, at­ro­dytų, ūmai, šis klau­si­mas vėl pri­kel­tas?

– Lo­giš­ka, kad klau­si­mas to­liau sprend­žia­mas. Per sa­vo ka­den­ciją oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo klau­ simą Ru­si­jo­je esu kėlęs še­šis kar­tus.

– Kal­bant apie san­ty­kius su Bal­ ti­jos ša­li­mis – ato­minę elekt­ rinę Lie­tu­va pla­nuo­ja sta­ty­ti kar­tu su Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, ta­ čiau jau pa­si­gir­do svars­tymų, esą šios ga­li būti ne­pa­ti­ki­mos par­tnerės. Pre­zi­dentė pri­du­ ria, kad pro­jek­tas bus sėkmin­ gas tik ta­da, jei Bal­ti­jos ša­lys dėl jo bus vie­nin­gos.

– Iš tiesų opo­zi­ci­ja kar­tais kal­ ba keis­tai; štai, kol ne­su­de­rin­ti vi­ si do­ku­men­tai, kon­ce­si­jos su­tar­tis, kaip mes pra­dėsi­me sta­ty­ti ato­ minę elekt­rinę? Ta­čiau rei­kia pa­ sa­ky­ti – nie­kur pa­sau­ly­je nėra at­ ve­jo, kad ato­minę nu­spręstų sta­ty­ti trys vals­tybės. Ir tai uni­ka­lu. Uni­ ka­lus so­li­da­ru­mo pa­vyz­dys!

Todėl su­si­tar­ti, ži­nant, ko­kius pleiš­tus ban­do įva­ry­ti tas pa­ts „Gazp­rom“ ir ki­ti, nėra pa­ts leng­ viau­sias dar­bas. Ne tik Lie­tu­vo­ je, bet ir Lat­vi­jo­je bei Es­ti­jo­je me­ ta­mos lėšos, ku­ria­mi pseu­do­ža­lie­ji judė­ji­mai. Ypač Lat­vi­jo­je.

Prieš po­rą sa­vai­čių grįžau iš Ry­gos.

Lat­vi­jos aukš­čiau­sios po­li­tinės va­do­ vybės nu­si­tei­ki­mas toks: ato­minė rei­ ka­lin­ga, mes da­ly­vau­si­me. Ab­so­liu­ tus po­li­ti­nio eli­to su­ta­ri­mas. Tie­sa, kar­tais pa­si­girs­ta balsų, ku­rie ke­lia at­si­per­ka­mu­mo, kai­nos klau­si­mus, – tuoj šias ži­nias pa­si­gau­na tam tik­ros agentū­ros ir ta­da su­pran­ti, kad vyks­ ta dar vie­nas in­for­ma­ci­nis ka­ras.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

OMX Vilnius

+0,27 %

OMX Riga

+0,27 %

386 mln. litų

pirmą šių metų ket­virtį už­sie­ny­je iš­lei­do Lie­tu­ vos gy­ven­to­jai.

ekonomika

OMX Tallinn

–0,41 %

diena.lt/naujienos/ekonomika

Pin­ga ­ se­nes­ni bu­tai

€

Re­gistrų cent­ro duo­me­ni­mis, se­nesnės sta­ ty­bos butų kai­nos Lie­tu­vo­je ant­rą ket­virtį bu­vo lin­ku­sios mažė­ti. Sos­tinė­je bu­tai pi­ go 0,4 pro­c., li­ku­sio­je Lie­tu­vos da­ly­je – 4,9 pro­c. Kons­ta­tuo­ja­ma, kad ša­ly­je nu­si­stovė­ jo ga­na di­delė būsto pa­si­ūla, ku­ri į au­gantį rin­kos ak­ty­vumą ne­rea­guo­ja pro­por­cin­gai didė­jan­čio­mis kai­no­mis. Individualių gyve­ namųjų namų rinka, nepaisant trumpalaikių svyravimų, ilgesniu laikotarpiu išlieka stabili.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2888 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2716 JAV do­le­ris 1 2,7231 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6658 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9534 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1307 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6022 Ru­si­jos rub­lis 100 8,2619 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8745

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,1980 % –0,2149 % +0,0772 % –0,1685 % –0,0404 % –0,1376 % +0,4540 % –1,2361 % -

Švie­ti­mas: anks­čiau po­pu­lia­riau­sias pra­mo­gi­nio po­būdžio vaikų sto­vyk­las pa­keitė už­sie­nio kalbų sto­vyk­los.

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,71

4,41

2,41

„Kvis­ti­ja“

4,69

4,39

2,40

„Va­koil“

4,67

4,37

2,42

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

78,13 dol. už 1 brl.

89,82 dol. už 1 brl.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Moks­lus pra­tęsia va­sa­ros sto­vyk­lo­se

Parū­pin­ti sa­vo at­ža­loms ato­sto­gas va­sa­ ros sto­vyk­lo­se kas­met tam­pa vis po­pu­ lia­riau, ir tėvai tam pi­nigų at­seikė­ja jau dau­giau. Ta­čiau fi­nansų eks­per­tai pa­ brėžia, kad iš­lai­das vaikų ato­sto­goms rei­kia su­pla­nuo­ti be­maž prie­š me­tus.

Li­na Mra­zaus­kaitė

l.mrazauskaite@diena.lt

Pi­kas jau pra­si­dėjęs

Apie vaikų užim­tumą per va­sa­ ros ato­sto­gas dau­ge­lis tėvų pra­de­ da gal­vo­ti su­laukę šil­to­jo se­zo­no, bet pa­si­rūpin­ti ke­lia­la­piais į vaikų va­sa­ros sto­vyk­las reiktų anks­čiau.

Ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai per­spėja apie ga­limą laisvų vietų sto­vyk­ lo­se sty­gių, o fi­nansų eks­per­tai – apie būti­nybę pla­nuo­ti šei­mos biud­žetą.

Kad vaikų va­sa­ros sto­vyk­los yra ypač po­pu­lia­ri pa­slau­ga, kas­met su­lau­kian­ti vis dau­giau su­si­domė­ ji­mo, pa­ti­ki­no per 100 sto­vyklų vai­kams siū­lan­čios bend­rovės „Zig­zag Tra­vel“ rin­ko­da­ros va­dovė Dai­va Bar­tu­se­vi­čiūtė. „Kiek­vie­nais me­tais ke­lia­la­pių par­duo­da­me vis dau­giau. Be to, tė­ vai ne­gai­li pi­nigų sa­vo vaikų poil­ siui ir kas­met ski­ria vis di­desnę sumą. Tik­riau­siai dėl to, kad at­si­ gau­na eko­no­minė si­tua­ci­ja, tėvai vai­kams per­ka bran­ges­nius ke­lia­ la­pius, ren­ka­si il­ges­nes ato­sto­gas.

Par­duo­da­me vis dau­giau ke­lia­la­ pių į sto­vyk­las už­sie­ny­je“, – pa­ sa­ko­jo ji.

D.Bar­tu­se­vi­čiūtė teigė, kad pir­mo­ ji in­for­ma­ci­ja apie va­sa­ros sto­vyk­las pa­si­ro­do dar žiemą. Ta­čiau ak­ty­ vu­sis pe­rio­das pra­si­de­da ba­land­žio ant­ro­je pusė­je, o pi­kas pa­sie­kia­mas bir­želį. Tuo­met, anot pa­šne­kovės, pa­daugė­ja in­for­ma­ci­jos apie sto­vyk­ las, tėvai ima ak­ty­viau rūpin­tis vaikų ato­sto­go­mis. Tam įta­kos tu­ri ir pa­ si­baigę moks­lo me­tai, kai tėvai sa­ vo vai­kus no­ri ap­do­va­no­ti už ge­rus moks­lo re­zul­ta­tus.

Kelialapiai išg­raibs­ty­ti

„Ke­lia­la­piais į sto­vyk­las, ku­rios yra po­pu­lia­rios ir or­ga­ni­zuo­ja­ mos kiek­vie­nais me­tais, rei­kia pa­ si­rūpin­ti iš anks­to. Nes il­gai del­ siant vietų ga­li ne­be­lik­ti. Tai ypač pa­sa­ky­ti­na apie sto­vyk­las Lie­tu­vo­ je, ku­rių ke­lios jau vi­siš­kai už­pil­ dy­tos. Už­sie­nio sto­vyk­lo­se laisvų vietų dar esa­ma“, – sakė D.Bar­tu­ se­vi­čiūtė. Anot jos, iš anks­to tėvai pa­pras­tai pa­si­rūpi­na ke­lia­la­piais į bran­gias sto­vyk­las.

Rink­da­mie­si ke­lionę tėvai kai­ nai ski­ria ypač di­delį dėmesį, kaip sakė bend­rovės „Švitė“ tu­riz­ mo va­dy­bi­ninkė Ai­ri­da Stan­kutė.

Vis dėlto, jos tei­gi­mu, pi­giau­sios sto­vyk­los Lie­tu­vo­je ne­būti­nai yra pa­čios pa­klau­siau­sios: „Bent tarp mūsų bend­rovės siū­lomų sto­vyklų Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja­mos sto­vyk­ los nėra po­pu­lia­riau­sios. Tėvai do­ mi­si ir už­sie­nio sto­vyk­lo­mis, ypač esan­čio­mis Bul­ga­ri­jo­je, Tur­ki­jo­je, Es­ti­jo­je.“ D.Bar­tu­se­vi­čiūtė sakė klien­tus ga­lin­ti su­skirs­ty­ti į dvi ka­te­go­ri­jas.

Pa­sak jos, vie­na grupė tėvų pi­nigų sa­vo vaikų ato­sto­goms mie­liau ski­ ria dau­giau ir ren­ka­si bran­ges­nes spe­cia­li­zuo­tas sto­vyk­las. O ki­ti linkę tau­py­ti ir rink­tis pa­pras­tes­ nes, be išs­kir­ti­nių temų sto­vyk­las Lie­tu­vo­je.

Pi­gesnės stan­dar­tinės 7–10 die­ nų sto­vyk­los Lie­tu­vo­je, kaip teigė D.Bar­tu­se­vi­čiūtė, kai­nuo­ja 300– 400 litų. O te­minės, pa­vyzd­žiui, už­sie­nio kalbų sto­vyk­los, ga­li pa­ rei­ka­lau­ti ir 700–800 litų. Kai­nos, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, kaip pa­ti­ki­no pa­šne­kovė, be­veik ne­pa­ki­to – tik ke­lios sto­vyk­los dėl išau­gu­sių mais­to pro­duktų kainų ir ko­mu­na­li­nių iš­laidų ne­smar­kiai pa­bran­go.

ti vos pra­si­dėjus nau­jiems moks­ lo me­tams. „Tiems, ku­rie su­si­griebė tik da­ bar, reikėtų ap­svars­ty­ti fi­nan­si­nes ga­li­my­bes, nes va­sarą su ato­sto­go­ mis su­si­ju­sių iš­laidų yra ga­na ne­ ma­žai. Reikėtų įver­tin­ti, ko­kio dyd­žio šios ato­stogų iš­lai­dos ir ar šei­ma ga­li jas sau leis­ti. Be to, rei­ kėtų at­kreip­ti dėmesį, kas įskai­ čiuo­ta į ke­lia­la­pio kainą, ar ne­ reikės pa­tir­ti pa­pil­domų iš­laidų“, – sakė pa­šne­kovė.

Dai­va Bar­tu­se­vi­čiūtė:

Tik­riau­siai dėl to, kad at­si­gau­na eko­no­minė si­tua­ci­ja, tėvai vai­ kams per­ka bran­ges­ nius ke­lia­la­pius, ren­ ka­si il­ges­nes ato­sto­gas.

Anot O.Blo­žienės, tėvams taip pat svar­bu ne­pa­mirš­ti, kad artė­ ja rugsė­jo pir­mo­ji, kai vai­kus rei­ kės pa­ruoš­ti moks­lo me­tams ir tam iš­leis­ti ne­ma­žai pi­nigų. Juo­lab kad net ir vi­du­ti­nes pa­ja­mas gau­nan­ tiems žmonės, jei jie tu­ri fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­jimų, ga­na sun­ku su­tau­ py­ti net ke­lis šim­tus litų.

Pa­ta­ria pla­nuo­ti prie­š me­tus

Va­sa­ros sto­vyk­loms, kaip ir bet ku­rioms ki­toms ato­sto­goms, rei­ kia ruoš­tis ir tau­py­ti iš anks­to, kaip pa­brėžė ban­ko „Swed­bank“ as­ me­ni­nių fi­nansų ins­ti­tu­to va­dovė Ode­ta Blo­žienė. Anot jos, apie bū­ simą lais­va­laikį ge­riau­sia gal­vo­

In­ves­tuo­ja į at­ža­las

D.Bar­tu­se­vi­čiūtė pa­sa­ko­jo, kad anks­čiau – galbūt dėl te­le­vi­zi­jos pro­jektų įta­kos – klien­tai daž­niau rink­da­vo­si įvai­rias dai­na­vi­mo, šo­ kių sto­vyk­las. Ta­čiau šie­met, anot jos, tėvai sie­kia in­ves­tuo­ti į vaikų

iš­si­la­vi­nimą, todėl ypač išau­go su­ si­domė­ji­mas anglų kal­bos sto­vyk­ lo­mis. Šios sto­vyk­los, pa­šne­kovės tei­gi­ mu, vai­kams pa­lie­ka di­delį įspūdį, todėl joms tėvai daž­nai ne­pa­gai­li ir dau­giau pi­nigų. Pa­vyzd­žiui, Drus­ ki­nin­kuo­se or­ga­ni­zuo­ja­ma 2 sa­ vai­čių trukmės anglų kal­bos sto­ vyk­la kai­nuo­ja be­ne dau­giau­sia iš visų siū­lomų sto­vyklų Lie­tu­vo­je – 1,7 tūkst. litų. Ta­čiau net ir tai, D.Bar­tu­se­vi­čiūtės tei­gi­mu, ne­ sut­ruk­do tėvams kiek­vie­nais me­ tais spar­čiai išg­raibs­ty­ti visų ke­ lia­la­pių: „Taip yra dėl ko­ky­biš­kos pro­gra­mos ir iš JAV at­vyks­tan­čių dėsty­tojų. Vai­kai su­grįžta į tą pa­ čią sto­vyklą ir kitą­met.“ A.Stan­kutė pa­tvir­ti­no, kad pa­sta­ ruo­ju me­tu did­žiau­sio po­pu­lia­ru­mo su­lau­kia už­sie­nio kalbų sto­vyk­los.

Taip pat bend­rovė siū­lo sto­vyklų, ku­rio­se vai­kams pa­tei­kia­mos me­ ninės ar spor­tinės už­duo­tys, jų lau­ kia ir dis­ko­te­kos, mau­dynės jūro­je, spek­tak­liai, kon­kur­sai ir pan. Šios sto­vyk­los pa­pras­tai trun­ka nuo 10 dienų iki dviejų sa­vai­čių.

Va­sa­ros sto­vyk­los Lie­tu­vo­je emig­ran­tams tam­pa ir būdu pri­ min­ti sa­vo vai­kams lie­tu­viš­kas šak­nis. D.Bar­tu­se­vi­čiūtė sakė šie­ met pa­stebė­ju­si di­desnį iš­vy­ku­sių lie­tu­vių su­si­domė­jimą sto­vyk­lo­ mis: „Ar­ba jie at­va­žiuo­ja ato­sto­ gau­ti su sa­vo vai­kais, ar­ba at­siun­ čia juos vie­nus į va­sa­ros sto­vyk­las.

Kai ku­riems vai­kams ne­tgi ten­ka pri­si­min­ti lie­tu­vių kalbą, ir tai yra vie­nas iš tėvų tikslų. Per­kan­čių ke­ lia­la­pius iš už­sie­nio bu­vo ir anks­ čiau, bet šie­met jų yra dau­giau.“

10

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

tema

Kas­tu­vu per­ra­šy­ta is­to­ri­ja Se­rei­kiš­kių par­ke, ar­ba 1 Ber­nar­dinų so­de, vyk­ dy­da­mi ka­sinė­ji­mus ar­cheo­lo­gai

kvar­ta­lo užs­ta­ty­mo pa­skir­tis. Vie­ na ver­sijų, kad kvar­ta­lo cent­ru ėju­ si grįsta gatvė vedė link Že­mu­tinės pi­lies kal­no pa­pėdėje įsikū­ru­sio ka­ ra­liš­ko­jo malū­no.

Pa­neigė seną teo­riją

Min­dau­gas Ma­čiu­lis:

ap­ti­ko naują Vil­niaus kvar­talą – ak­me­ni­mis grįstą gatvę, namų pa­ ma­tus, šu­li­nių, pa­matų frag­men­ tus. Be to, at­kas­ti iki šiol ne­ži­no­mi gy­ny­binės sie­nos frag­men­tai ir jau vėles­niais lai­kais ant tos pa­čios gy­ ny­binės sie­nos sta­ty­ta Ber­nar­dinų so­do sie­na.

Tie­sa, ty­ri­mai pa­rodė, kad gy­ve­ na­ma bu­vo tik šiaur­ry­tinė Se­rei­ kiš­kių par­ko da­lis. Pie­tinė­je da­ly­je žmo­nių veik­los vi­du­ram­žiais pėd­ sakų ras­ta ne­bu­vo.

Ka­s inė­j i­m ams va­d o­vau­j an­t is „Kultū­ros pa­vel­do iš­sau­go­ji­mo pa­ jėgų“ at­sto­vas, ar­cheo­lo­gas Min­ dau­gas Ma­čiu­lis teigė, kad šis ra­ di­nys uni­ka­lus ir at­ver­čia naują Vil­niaus is­to­ri­jos pus­lapį. Dar­bus te­betę­sian­tys ar­cheo­lo­gai tu­ri vil­ ties at­ras­ti ir senąją Vil­nelės vagą. „Iki šiol bu­vo ma­no­ma, kad Ber­ nar­dinų so­do te­ri­to­ri­ja vi­du­ram­ žiais ne­bu­vo užs­ta­ty­ta. Da­bar mes čia ra­do­me gatvę, ku­ri grei­čiau­ siai yra vi­so Vil­niaus kvar­ta­lo da­ lis. Šis grei­čiau­siai bu­vo su­griau­ tas va­di­na­mo­jo tva­no lai­ko­tar­piu – XVII a. vi­du­ry­je Tad jau ži­no­me, ka­da kvar­ta­las bu­vo su­griau­tas, lie­ka tęsti ka­sinė­ji­mus ir su­ži­no­ti, ka­da jis at­si­ra­do. Te­ri­to­ri­ja dar ne­ vi­siš­kai iš­ty­rinė­ta, tad ti­kimės dar ne­ma­žai ra­di­nių“, – teigė M.Ma­ čiu­lis.

Ti­pi­nių sta­ti­nių gau­sa

Kol kas ar­cheo­lo­gams iki ga­ lo neaiš­kus nei gatvės plo­tis, nei

Jau ži­no­me, ka­da kvar­ta­las bu­vo su­ griau­tas, lie­ka tęsti ka­sinė­ji­mus ir su­ži­ no­ti, ka­da jis at­si­ra­do. „Is­to­ri­niuo­se šal­ti­niuo­se kal­ba­ ma apie ke­lią į ka­ra­liškąjį malūną, ku­ris bu­vo ne­to­li pi­lies. Ta­čiau kol kas ne­ži­no­ma, nei kur tas malū­nas bu­vo, nei ke­lio kryp­ties. Neaiš­ kus ir gatvės pe­ri­met­ras. Daug­maž tiks­liai ga­li­ma pa­sa­ky­ti tik tai, kad ši gatvė tik­rai ne­bu­vo vieš­ke­lis. Ša­ lia jos bu­vo sta­to­mi na­mai. Ko­kie tai na­mai? Ma­nau, pa­ro­dys ty­ri­ mai, bet grei­čiau­siai to­kie pat, kaip ir vi­si na­mai to me­to Vil­niu­je: tur­ tin­ges­nių žmo­nių ar rep­re­zen­ta­ ci­niai – mūri­niai, var­gin­ges­nių – me­di­niai“, – dėstė M.Ma­čiu­lis.

Miestą nio­ko­jo ru­sai

XVII a. vi­du­ry­je Vil­nių užė­mus ru­ sų ka­riuo­me­nei, mies­tas ke­lias sa­ vai­tes bu­vo nio­ko­ja­mas ir de­gi­na­ mas. Šio ant­puo­lio pėdsa­kai ryš­kiai ma­ty­ti ir šian­dien – nuo gais­ ro liepsnų su­ski­linė­ju­sios ply­tos, apanglė­ju­sios grin­dys, su­kri­tu­sios me­dinės si­jos. „Kai ku­rios ply­tos ma­ty­ti nau­do­ tos ant­rą kartą, gal po gais­ro ban­ dy­ta šį tą at­sta­ty­ti. Ga­li būti ir to­kia ver­si­ja. Ko­kie bu­vo na­mai, ne­ga­lim pa­sa­ky­ti. Ar tai bu­vo at­skirų namų pa­ma­tai, ar ke­lių kam­ba­rių pa­sta­ tai, kol kas neaiš­ku – viską pa­ro­dys to­lesnį ty­ri­mai, taip pat ir me­die­ nos“, – teigė ar­cheo­lo­gas.

Tikė­jo su­ra­siąs sen­sa­cijų

Dar ne­įpusė­jus dar­bams M.Ma­čiu­ lis vie­na­me in­ter­viu dien­raš­čiui yra tvir­tinęs, kad įdo­miau­si kultū­ri­niai žemės klo­dai sly­pi ma­žiau­siai 2 m gy­ly­je. Anot pa­šne­ko­vo, aukš­čiau esan­tis žemės sluoks­nis par­ke su­ si­kaupė per pa­sta­ruo­sius 150 metų.

Tik pa­ša­li­nus minėtą 2 m sluoks­ nį, pa­vy­ko pa­siek­ti ty­rinė­to­jus do­ mi­nantį tikrąjį kultū­rinį sluoks­ nį – žmo­nių, gy­ve­nu­sių XVIII a.ir anks­čiau, ūkinės veik­los lie­ka­nas.

Tuo­met ar­cheo­lo­gai viską da­ rė spėji­mo būdu – tie­siog kas­da­vo spe­cia­lias duo­bes – šur­fus – ir ieš­ ko­da­vo juo­se įdo­my­bių. „Vi­si 14 šurfų iš­kas­ti ten, kur per re­konst­r uk­c iją pla­n uo­ja­m a ties­ti ko­mu­ni­ka­ci­jas, vyk­dy­ti ki­ tus sta­ty­b os dar­b us. Dau­ge­ly­je vietų čia vis­kas kas­ta ir per­kas­ ta, tad se­n a­ja­m e kultū­r i­n ia­m e sluoks­ny­je kol kas jo­kių at­ra­dimų nėra. Artė­da­mi prie Vil­niaus gy­ ny­binės sie­nos, ti­kimės ras­ti tik­ rai įdo­mių daiktų, gal net ir sen­ sa­cijų“, – pra­ėju­sių metų gruodį vie­na­me in­ter­viu dien­raš­čiui tei­ gė M.Ma­čiu­lis.

Nie­ko sen­sa­cin­go ne­būta ka­sinė­ jimų vie­to­je ir prie­š ke­lias sa­vai­tes.

Bent jau to ne­pas­tebė­jo buvęs VU uni­ver­si­te­to dėsty­to­jas, ar­cheo­lo­ gas Alek­se­jus Luch­ta­nas. „Taip, ra­di­nių bu­vo, bet tik­rai nie­ko to­kio, ką būtų ga­li­ma pa­va­ din­ti sen­sa­ci­ja. Galbūt todėl, kad ka­sinė­ja­ma bu­vo va­di­na­ma­ja­me pro­jek­ti­nia­me gy­ly­je – daug­maž iki 2 m. O kaip ži­no­me, vi­sas tas vir­ šu­ti­nis sluoks­nis yra su­pil­ti­nis ir at­si­ra­do par­ko te­ri­to­ri­jo­je XIX a.“, – dėstė A.Luch­ta­nas.

Spaud­žia ter­mi­nai ir plo­tas

Sve­čiai: A.Zuo­kas ti­ki­no, kad ar­cheo­logų at­ra­di­mai pri­vers pa­ko­re­guo­

ti re­konst­ruk­ci­jos planą, ta­čiau nei ter­mi­nai, nei sąma­ta dėl to ne­pa­si­ keis.

Andrejaus Žukovskio nuotr.

Šiuo me­tu did­žiau­sias ar­cheo­logų prie­šas – lai­kas ir ka­sinė­ji­mo te­ri­ to­ri­jos ri­bos, nes ka­sinė­to­jai ne­tu­ri teisės tęsti sa­vo darbų už Se­rei­kiš­ kių par­ko te­ri­to­ri­jos, nors jau da­bar ma­ty­ti, kad da­lis gatvės grei­čiau­ siai sle­pia­si ana­pus šiaur­ry­tinės par­ko tvo­ros. „Ka­sinė­ji­mo dar­bus reiktų baig­ ti iki rugsė­jo 1 d. Be to, ne­ga­li­me brau­tis už Se­rei­kiš­kių par­ko te­ri­ to­ri­jos. Aiš­ku, jei­gu mums leis­ tų, mes visą Vil­nių per­kas­tu­me, bet de­ja... Na bet mes pa­da­ry­si­me per­ka­si­mus ir bent jau nu­sta­ty­si­ me gatvės pe­ri­metrą, nes kol kas

Kvartalas: gatvė, statinių liekanos, kiti žmonių gyvenimo ženklai – ir visa

jos tik kraš­tas at­kas­tas“, – teigė M.Ma­čiu­lis.

Vis dėlto ty­rinė­to­jai vi­lia­si, kad ka­sinė­ji­mams skir­tas ter­mi­nas bus pra­tęstas ir dar­bus pa­vyks at­lik­ti nuo­dug­niau. Padrą­si­no ar­cheo­lo­ gus ir sos­tinės me­ro pa­ža­das nu­ kel­ti par­ko pri­da­vimą iš ru­dens į pa­va­sarį. „Kas svar­biau – pa­vel­das ar ter­ mi­nai? Ži­no­ma, pa­vel­das. Tad skubė­ti nėra kur. Rei­kia da­ry­ti vis­ ką pa­leng­va. Tai, ką mes su­ra­do­me, tėra darbų pra­džia. Pa­na­šiai kaip su ope­ra­ci­ja. Chi­rur­gas pra­pjau­ na jums pilvą, o jūs klau­sia­te, kaip pa­vy­ko ope­ra­ci­ja... Rei­kia pa­lauk­ti.

Van­duo se­mia duo­bes, pa­lau­ki­me po­rą sa­vai­čių, kol vis­kas pra­džius.

Šal­ti­niuo­se kal­ba­ma apie ke­lią į ka­ra­liškąjį malūną, ku­ris bu­vo ne­to­li pi­lies. Ta­čiau kol kas ne­ži­no­ma, nei kur tas malū­nas bu­vo, nei ke­lio kryp­ties.

Po sa­vaitės bus ga­li­ma de­ta­liau kalbė­ti apie ra­di­nius ir tai, ko­kie žmonės ten gy­ve­no. Apie tai bus ga­li­ma spręsti iš mo­netų. Kol kas jas rei­kia va­ly­ti, tu­ri pa­dirbė­ti res­ tau­ra­to­riai“, – dien­raš­čiui teigė ar­ cheo­lo­gas Eu­ge­ni­jus Sve­ti­kas.

11

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

tema Is­to­ri­kai ko­men­tuo­ti dar ne­si­ryž­ta Dien­raš­čio kal­bin­ti is­to­ri­kai ir mies­to is­to­ri­ja be­si­do­min­tys žmonės vie­na­ reikš­miš­kai ti­ki­no, kad šis at­ra­di­mas la­bai svar­bus ir pa­ro­do, ko­k ia įdo­mi ir dar neiš­tir­ta Vil­niaus is­to­ri­ja.

Mies­to is­to­ri­jos ži­no­vas, Ro­tušės ce­ re­mo­n i­meist­ras Sau­l ius Pi­l in­k us (nuotr.) ši at­ra­dimą pa­va­di­no fan­tas­ tiš­ka nau­jie­na. „Tai fan­tas­t i­ka. At­ra­d i­mas, nau­jie­na ver­ta ypa­tin­go dėme­sio. La­bai džiau­ giuo­si, kad gy­ve­na­me to­kiu lai­ku, kai dar įma­no­mi to­kie nuo­stabūs at­ra­di­ mai. Šis da­ly­kas yra dar vie­nas iš dau­ ge­lio liu­di­jimų, kad mūsų mies­to sie­ nos, grin­di­nys, po­že­miai sle­pia dau­ gybę pa­slap­čių“, – teigė S.Pi­lin­kus.

Vil­n iaus uni­ver­si­te­to Se­novės ir vi­ du­ram­ž ių ka­ted­ros vedė­jas dr. Rim­ vy­das Pet­raus­kas at­ra­d i­mo ko­men­ tuo­ti pla­čiau ne­si­ry­žo. „Tai to­k ia sri­t is, apie ku­r ią reikėtų kalbė­t i su ar­cheo­lo­gais. Ra­š y­t i­n ių šal­t i­n ių iš to pe­r io­do yra ne­daug ir nė vie­na­me šal­t i­ny­je nėra in­for­ma­ ci­jos, kad Se­rei­k iš­k ių par­ko te­ri­to­ri­ja bu­vo užs­ta­ty­ta“, – teigė is­to­ri­kas.

Par­ko re­konst­ruk­ci­ja Se­rei­k iš­k ių par­kas įkur­tas vie­nuo­lių Pa­gal šį planą at­k ur­tas Ber­nar­d inų XVIII a. ša­lia Ber­nar­dinų vie­nuo­ly­no. so­das, ki­taip va­di­na­mas Se­rei­k iš­k ių Gre­ta sto­vi Vil­niaus ber­nar­dinų ir Šv. par­k u, turėtų at­gau­t i au­ten­t iš­k us Onos baž­ny­čios. 1799–1919 m. čia bu­ XIX a. pa­bai­go­je bu­v u­sius bruo­ž us: at­v irų ir už­darų erd­v ių sis­temą su vo bo­ta­ni­kos so­das.

Pa­gal lig­š io­l inį planą šie­met bu­vo daug švie­sos, dai­l i­n in­ko Alek­sand­ nu­ma­ty­ta at­l ik­t i vi­sus pa­g rin­di­nius ro Straus­so kurtą cent­r inę dalį, bo­ so­do re­konst­r uk­ci­jos dar­bus – iš­ve- ta­ni­kos ir vie­nuo­ly­no sodų eks­po­zi­ d­ž io­t i ap­švie­t i­mo tink­lus, su­tvar­k y­ ci­jas, al­pi­na­riumą, ro­ž yną ir ki­tus is­ ti ta­kus, su­kur­ti mažąją ar­chi­tektūrą, to­ri­nius ele­men­tus. Bend­ra Vil­niaus pa­so­d in­t i di­des­n ių med­ž ių ir krū­ sa­vi­val­dybės ir ES fi­nan­suo­ja­mo pro­ mų. Kitų metų pa­va­sarį ke­t in­ta pa­ jek­to vertė 18 mln. baig­t i so­d in­t i gėly­nus, įreng­t i al­pi­ na­riumą.

tai ten, kur, anot istorinių šaltinių, ošė girios.

Ban­dys ieš­ko­ti tąsos

Kol kas ar­cheo­lo­gams ne­pa­vyks­ta ras­ti se­no­sios Vil­nelės va­gos. Si­tua­ ciją taip pat ap­sun­ki­na ir tai, kad upės va­ga dirb­ti­nai bu­vo kei­čia­ma jau nuo XIV a. Būtent ta­me am­žiu­je pirmą kartą bu­vo pa­keis­ta Vil­nelės va­ga. „Rei­kia da­ry­ti dar per­kasų. Prie vartų jau esa­me at­kasę gy­ny­binės sie­nos dalį, ta­čiau mums la­bai svar­ bu su­pras­ti, kaip tar­pu­sa­vy­je sie­jo­ si gy­ny­binė sie­na, Vil­nelė ir kvar­ta­ las. Sie­na galė­jo at­si­ras­ti daug­maž po 1610 m., vėlesnės Ber­nar­dinų so­do sie­nos pa­skir­tis mums kol kas ne­ži­no­ma, nors jos frag­mentų mes taip pat ra­do­me. Grei­čiau­siai sie­na ir kvar­ta­las at­si­ra­do skir­tin­gais lai­ ko­tar­piais“, – teigė M.Ma­čiu­lis.

Lan­k y­to­jams par­kas var­t us turėtų at­ver­ti kitų metų pa­va­sarį.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ap­lankė sos­tinės me­ras Penk­ta­d ienį į Se­rei­k iš­k ių par­ką ap­ žiūrė­ti ra­di­nių at­vy­ko ir sos­tinės me­ ras Artū­ras Zuo­kas. Mies­to va­do­vas teigė, kad ši ži­n ia jam bu­v u­si ne­t ikė­ ta. Dėl ar­cheo­logų pa­da­r ytų ra­d i­n ių svar­b os, anot mies­to va­do­vo, teks ko­re­guo­ti ir šiuo me­tu vyk­domą par­ ko re­konst­r uk­ci­jos pro­jektą. „Bet ku­r iuo at­ve­j u re­konst­r uk­c i­ ja ne­s us­tos, ta­č iau šie ra­d i­n iai, be abe­j o, pa­ko­re­g uos pla­nus. Svars­t y­ si­me ir tiks­l in­s i­me par­ko pro­j ektą.

Yra planų eks­p o­nuo­t i gy­ny­binę sie­ ną ar gal net ją at­s ta­t y­t i“, – kalbė­j o A.Zuo­k as.

Jis taip teigė, kad ga­lu­t i­n ai par­k as bus atiduotas vertinti ne ru­d enį, o pa­v a­s arį. „Bu­vo pla­nuo­t a, kad ob­jek­t as bus baig­tas metų pa­bai­go­je, ta­čiau mes no­r i­me per­kel­t i atidavimo vertinti dar­bus į pa­va­sarį dėl ke­l ių prie­žas­ čių. Pir­m iau­sia dėl to, kad nau­ji ar­ cheo­lo­g i­n iai ra­d i­n iai rei­ka­laus tiks­ lin­ti pro­jektą. Ant­ra, vis dėlto ge­riau atiduoti vertinti par­ką pa­va­sarį, kai ma­to­me žolę, ma­to­me, kaip med­ž iai iš­sau­go­t i ir iš­l ikę, ir ta­da bus ge­r iau ver­t in­t i pa­čią darbų ko­k ybę“, – žur­ na­lis­tams sakė me­ras.

Ra­di­niai: ka­sinė­jant bu­vo ras­ta ne tik gatvė, bet ir dau­gybė smul­kių

ra­di­nių, kok­lių bei ypač gau­si mo­netų ko­lek­ci­ja.

12

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

14p.

Prekyba žmonėmis pasaulyje didina apsukas, jos aukų – 27 mln.

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Re­vo­liu­ci­ja baigė­si, de­mok­ ra­ti­nis Egip­tas?

At­ro­do, tai ro­ žinės sva­jonės.

Egip­te – chao­ sas, ir ka­da su­ maiš­tis baig­ sis – ne­ži­nia.

Kol kas aiš­ku tai, kad ka­ri­nis ša­lies re­ži­mas ne­ke­ti­na su­ dėti ginklų.

Chao­sas: pra­ėjo be­veik dve­ji me­tai po re­vo­liu­ci­jos, o Egip­tas iki šiol ne­tu­ri nei kons­ti­tu­ci­jos, nei pre­zi­den­to, nei par­la­men­to.

Kaip Egip­tas į laisvę ir de­mo Po­li­ti­nis chao­sas

Egip­to gink­luotųjų pa­jėgų Aukš­ čiau­sio­ji ta­ry­ba su­teikė sau teisę kont­ro­liuo­ti par­la­mentą ir vals­tybės biud­žetą, taip pat teisę ve­tuo­ti nau­ ją ša­lies kons­ti­tu­ciją, ku­rią ra­šo tų pa­čių ka­riš­kių pa­rink­ti eks­per­tai.

To­kia, re­gis, yra de­mok­ra­ti­ja Egip­te.

O dar vi­sai ne­se­niai ša­ly­je prie bal­sadė­žių driekė­si eilės no­rin­ čių sa­vo va­lią iš­reikš­ti egip­tie­čių. Žmonėms bu­vo su­teik­ta ga­li­mybė rink­ti ne tik ša­lies par­la­mentą, ta­ čiau ir pre­zi­dentą. To Egip­te ne­bu­ vo be­veik pusę am­žiaus.

Rin­ki­mai baigė­si, ta­čiau sta­bi­lu­ mo Egip­te kaip nėra, taip nėra. Žmonės pik­ti­na­si, kad įvai­rios po­li­tinės frak­ci­jos ir ka­riš­kiai tik da­li­ja­si vald­žią, ta­čiau nie­ko ne­ kal­ba apie to­lesnį Egip­to kursą.

Tie­sa, Egip­to ka­rinė va­do­vybė šį pir­ma­dienį pa­žadė­jo iki bir­že­lio 30 d. per­duo­ti ša­lies val­dymą rin­kimų nu­galė­to­jui su vi­sais pre­zi­den­to įga­lio­ji­mais. Šią ži­nią pa­tvir­ti­no Aukš­čiau­sio­sios ta­ry­bos ge­ne­ro­las Mo­ham­me­das al As­sa­ras.

Ta­čiau jis nie­ko ne­sakė apie tai, ko­kios bus nau­jo­jo ša­lies va­do­vo ga­lios. Galų ga­le, kas juo taps – re­ ži­mo at­sto­vas, buvęs ša­lies prem­ je­ras val­dant Hos­ni Mu­ba­ra­kui Ah­me­das Sha­fi­qas ar Mu­sul­monų bro­li­jos, opo­zi­cinės frak­ci­jos ved­ lys Mo­ha­me­das Mur­si?

Lyg būtų ma­ža, ket­vir­ta­dienį

rin­kimų ko­mi­si­ja pa­reiškė, kad ati­ de­da pre­zi­den­to rin­kimų re­zul­tatų skel­bimą, esą ji tu­ri įver­tin­ti net 400 fik­suotų pa­žei­dimų. Kiek lai­ ko Egip­tas ne­ži­nos, kas bus ša­lies va­do­vas, – neaiš­ku.

Iš esmės, žai­di­mas Egip­te pa­ pras­tas. Ka­riš­kiai, do­mi­nuo­jan­tys Egip­to vald­žio­je, sie­kia, kad ša­lies va­do­vas būtų „su­kal­ba­mas“ ar­ba „val­do­mas“, ap­ri­bo­jant jo ga­lias.

Par­la­men­to rin­ki­mai pa­rodė, kad Mu­sul­monų bro­li­ja, ga­vu­si dau­giau­sia vietų, ne­ke­ti­na lai­ky­tis įprastų žai­di­mo tai­syk­lių.

Vos prie­š ke­tu­ris mėne­sius iš­ rink­tas par­la­men­tas pa­reiškė ke­ ti­nan­tis įtvir­tin­ti kons­ti­tu­ci­jo­je, kad nie­kas iš H.Mu­ba­ra­ko ap­lin­ kos ne­galėtų to­liau ei­ti aukštų pa­ reigų vals­tybė­je.

Ta­čiau tai su­kėlė re­ži­mo ša­li­ ninkų pa­si­pik­ti­nimą. Ne­nuos­ta­bu, kad Egip­to aukš­čiau­sia­sis teis­mas pa­skelbė par­la­men­to spren­dimą ne­le­gi­ti­mi­niu ir ga­liau­siai pa­lei­do par­la­mentą.

Net­ru­kus po to ka­riš­kių ta­ry­ba pa­skelbė kons­ti­tu­cinę dek­la­ra­ciją, kad ta­ry­ba pe­ri­ma įsta­tymų lei­dy­ bos vald­žią.

Be to, ka­riš­kiai pa­skelbė, kad į jų ran­kas pe­rei­na ša­lies biud­že­ to kont­rolė ir kons­ti­tu­ci­jos ren­gi­ mas. Ma­ža to, dek­la­ra­ci­jo­je nu­ma­ ty­ta, kad ka­ri­nei vald­žiai su­tei­kia­mi platūs įga­lio­ji­mai mal­šin­ti ga­li­mus ne­ra­mu­mus.

Kas ko sie­kia?

Galbūt vald­žios per­da­vi­mas Egip­ te ir būtų buvęs sklan­dus, jei ne tas fak­tas, kad įtaką po rin­kimų su­stip­ ri­no Mu­sul­monų bro­li­ja, opo­zi­cinė jėga, ža­dan­ti am­bi­cin­gas re­for­mas, ku­rių svar­biau­sia – visų bu­vu­sio re­ži­mo pa­reigūnų „iš­va­ly­mas“.

Ta­čiau ne tik tai su­kėlė baimę vi­suo­menė­je. Dau­ge­lis se­ku­liarių pa­žiūrų egip­tie­čių bai­mi­na­si, kad bro­li­ja ga­li im­tis įves­ti Egip­te re­li­ ginę vald­žią.

Ne­pai­sy­da­mi to, dau­ge­lis egip­ tie­čių par­ėmė bro­liją tiek par­la­ men­to, tiek pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

Kaip skelbė pa­ti bro­li­ja, jos kan­di­ da­tas M.Mur­si laimė­jo rin­ki­mus, ta­čiau jo var­žo­vo A.Sha­fi­qo šta­ bas tuč­tuo­jau pa­skelbė, kad bro­li­ ja sa­vi­na­si per­galę. „Mes at­me­ta­ me tai ka­te­go­riš­kai, – žur­na­lis­tams pir­ma­dienį sakė A.Sha­fi­qo kam­pa­ ni­jos pa­reigū­nas Mah­mu­das Ba­ra­ keh. – Esa­me ap­stul­bin­ti šio keis­to el­ge­sio, ku­ris pri­lygs­ta rin­kimų re­ zul­tatų pa­gro­bi­mui.“ Ka­riš­kiams pa­skel­bus kons­ti­tu­ cinę dek­la­ra­ciją ir teis­mui pa­lei­dus par­la­mentą, bro­li­ja su­sku­bo pa­ reikš­ti, kad taip vyk­do­mas švel­nus ka­ri­nis per­vers­mas. Bro­li­jos at­sto­ vai pri­dūrė, kad pro­tes­tuos prie­š tokį ka­riš­kių el­gesį.

Vis dėlto prie­šin­tis vald­žiai bro­ li­jai ne­bus leng­va. Pir­ma, vi­suo­ menės pa­ra­ma jiems nėra to­kia gau­si, kaip per re­vo­liu­ciją, kai egip­

tie­čiai siekė bet ko­kia kai­na nu­ vers­ti H.Mu­ba­raką. Ant­ra, ka­rinė vald­žia Egiptą val­do nuo 1952 m. re­vo­liu­ci­jos, kai pa­kei­tus mo­nar­ chiją ša­lies vald­žio­je įsit­vir­ti­no ar­ mi­jos va­do­vybė.

Mu­ham­ma­das Na­gui­bas, Ga­ma­ las Ab­de­las Nas­se­ras, An­wa­ras Sa­ da­tas ir H.Mu­ba­ra­kas – vi­si Egip­to va­do­vai bu­vo ar­mi­jos ge­ne­ro­lai.

Rink­ti pre­zi­dentą ne­ sant kons­ti­tu­ci­jos – tai tas pa­ts, kas iš­ rink­ti im­pe­ra­to­rių, tu­rintį dau­giau ga­lių nei nu­vers­ta­sis dik­ ta­to­rius. Tai pa­ro­di­ja.

To­kios ga­lios ar­mi­jos na­riai ne­tu­ ri jo­kio­je ki­to­je pa­sau­lio ša­ly­je, gal­ būt tik Pa­kis­ta­ne. Ka­riuo­menės va­ dai valdė ir val­do vals­tybės įmo­nes, pri­žiū­ri viską, nuo mais­to ga­my­bos iki tu­ristų mėgstamų ku­rortų.

Dau­ge­lis žmo­nių ar­miją lai­ko sta­bi­lu­mo ga­ran­tu. An­tai, Mo­ham­ me­das Nou­ris, 23 metų vie­no fab­ ri­ko dar­bi­nin­kas, tar­navęs ar­mi­jo­ je, gyrė ka­rinę vald­žią. „Ma­nau, ar­mi­ja ir žmonės ei­na iš­vien. Tik ka­rinė vald­žia ga­li ap­ sau­go­ti Egiptą ir leis­ti mums did­ žiuo­tis sa­vo ša­li­mi“, – sakė vy­ras.

Eks­pertų ver­ti­ni­mai

Po re­vo­liu­ci­jos nu­ver­tus H.Mu­ba­ raką ar­mi­ja pa­sta­ruo­sius 18 mėne­ sių val­do Egiptą ir ne sykį žadė­jo, kad ne­tru­kus per­duos įga­lio­ji­mus ci­vi­li­nei vald­žiai. Ta­čiau kol kas pa­ža­dai lie­ka pa­ža­dais.

Ma­ža to, jei A.Sha­fiq ­ as būtų pa­ skelb­tas pre­zi­den­to rin­kimų nu­ galė­to­ju, ka­rinės vald­žios ga­lios vei­kiau­siai dar su­stiprėtų. Kai kas net va­di­na šį kan­di­datą Mu­ba­ra­ku ant­ruo­ju.

Ki­ta ver­tus, M.Mur­si per­galės at­ve­ju nie­kas ne­ga­li nie­ko pa­sa­ky­ ti, ko­kia bus ka­riš­kių ren­gia­ma ša­ lies kons­ti­tu­ci­ja ir ko­kios ga­lios jo­je teks pre­zi­den­tui. Tikė­ti­na, kad ša­ lies va­do­vas ga­li tap­ti ma­rio­ne­te.

Ga­liau­siai, var­gu ar kas nors svars­to tai, kad po­li­ti­kai galėtų mes­ti iššūkį gink­luo­to­sioms pa­ jėgoms.

Eks­per­tai sa­ko, kad vi­sas vald­žios per­da­vi­mo pro­ce­sas Egip­te – far­ sas. Mar­cas Lyn­chas žur­na­le „Fo­ reign Po­li­cy“ pa­brėžė, kad Egip­to aukš­čiau­sio­jo teis­mo spren­di­mas pa­nai­kin­ti par­la­men­to ga­lias bu­ vo „ab­sur­diš­kas ir iš esmės prie­šta­ra­vo pa­sta­ro­jo lai­ko Egip­to po­li­ ti­nei li­ni­jai“.

Be to, M.Lyn­chas pri­dūrė, kad per­mai­nos Egip­te – kvai­liau­sias is­ to­ri­jo­je vald­žios per­da­vi­mas. „Nėra nei par­la­men­to, nei kons­ti­tu­ci­jos, ir dar pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­rie pa­kurstė ne­san­taiką. Na, ma­nau,

13

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

pasaulis Spro­gi­mai ­ tur­gu­je

Ata­ka­vo ­ vieš­butį

Šiaurės rytų Bag­da­de esan­čio­je jud­rio­ je pre­ky­vietė­je va­kar spro­gus dviem bom­ boms ma­žiau­siai de­vy­ni žmonės žu­vo, o dar de­šim­tys nu­kentė­jo. Spro­gi­mai nu­ griaudė­jo šiitų gy­ve­na­ma­me Hu­sei­ni­jos ra­jo­ne. Per kitą in­ci­dentą šiau­rinė­je Bag­ da­do da­ly­je už­puo­li­kas po­li­ci­jos sky­riu­ je nu­šovė tris pa­reigū­nus. Per pa­starųjų dvejų sa­vai­čių ata­kų vir­tinę žu­vo dau­giau kaip 125 žmonės, dau­giau­sia šii­tai.

Ra­ke­to­mis ir au­to­ma­tais gink­luo­ti Ta­li­ ba­no ko­vo­to­jai va­kar ata­ka­vo vieš­butį „Spozh­mai“ Ka­bu­lo pa­kraš­ty­je, pa­ėmė de­šim­tis įkaitų, tarp jų – mo­terų bei vai­ kų, ir nu­žudė ma­žiau­siai še­šio­li­ka žmo­ nių. Praė­jus maž­daug 12 va­landų nuo už­ puo­li­mo pra­džios ir nuo to, kai sau­gu­mo pa­jėgos iš­va­da­vo de­šim­tis įkaitų, Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­ja pa­skelbė, kad dra­ma baigė­si ir kad vi­si už­puo­li­kai ne­be­gy­vi.

11

žmo­nių žu­vo In­do­ne­zi­jos sos­tinė­je ka­ri­niam lėktu­vui su­du­žus gy­ve­ na­ma­ja­me komp­lek­se.

Pi­lie­ti­nio ka­ro ne­bus?

Mu­sul­monų bro­li­jos na­rys Saa­ das al Ka­tat­ny, va­do­vavęs pa­ leis­tam Egip­to par­la­men­tui, tei­ gė, kad Bro­li­ja ne­tu­ri ginklų prie­š ka­rinę Egip­to vald­žią ir ga­li im­tis ne­bent pro­testų.

k­ra­tiją žengė tei­sin­ga sa­ky­ti, kad ka­rinės vald­ žios di­ri­guo­ja­mas vald­žios per­da­ vi­mo eks­pe­ri­men­tas nu­vylė“, – sakė eks­per­tas.

Vie­nas žy­miau­sių Egip­to po­li­tikų No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­tas Mo­ ha­me­das El Ba­ra­dei ir­gi pa­brėžė, kad per­tvar­ka Egip­te – ab­sur­diš­ka: „Rink­ti pre­zi­dentą ne­sant kons­ti­tu­ ci­jos – tai tas pa­ts, kas iš­rink­ti im­pe­ ra­to­rių, tu­rintį dau­giau ga­lių nei nu­ vers­ta­sis dik­ta­to­rius. Tai pa­ro­di­ja.“ Ste­ve’as Coo­kas, Vi­du­rio Rytų eks­per­tas, sakė, kad jo ne­ste­bi­na su­maiš­tis Egip­te, nes šiuo me­tu ša­ ly­je vyks­ta ga­lios per­skirs­ty­mas.

Su šia nuo­mo­ne su­ti­ko ir Nat­ha­ nas Brow­nas, JAV Geor­ge’o Was­ hing­to­no uni­ver­si­te­to po­li­ti­kos mokslų pro­fe­so­rius. „Aukš­čiau­sio­ji ka­riuo­menė ta­ry­ ba, gink­luo­to­sios pa­jėgos ir teis­mas lai­ko­si vie­no­do po­žiū­rio. Jie ma­no, kad yra Egip­to vals­tybės gynė­jai.

Tai­gi, jie no­ri turė­ti sver­tus po­li­ tinė­je vald­žio­je. Vi­sos šios jėgos bi­jo, kad bro­li­ja neimtų do­mi­nuo­ ti po­li­tinė­je sis­te­mo­je. Egip­to ka­ riuo­menė ta­po vals­ty­be vals­tybė­je.

Juk būtent ji pri­žiū­ri po­li­tinę sis­ temą ir net kons­ti­tu­ci­jos ren­gi­mo pro­cesą“, – sakė pro­fe­so­rius.

S.Coo­kas pri­dūrė: „Per pa­sta­ ruo­sius ke­lis mėne­sius jie (ka­riš­ kiai) su­vokė, kad po­li­ti­nis kli­ma­tas ša­ly­je pa­si­darė jiems pa­lan­kus. Jie ži­no, kad re­vo­liu­cio­nie­riai ne­be­tu­ ri to­kio pa­lai­ky­mo vi­suo­menė­je. Be

to, jie ver­ti­na­mi ne­vie­na­reikš­miš­ kai. Tai­gi, ka­riš­kiams tai bu­vo pro­ ga, ku­ria jie pa­si­nau­do­jo.“ Džordž­tau­no uni­ver­si­te­to pro­ fe­sorė Sa­mer She­ha­ta per­spėjo, kad, jei A.Sha­fi­qas bus pri­pa­žin­tas laimė­to­ju, Egip­te ga­li kil­ti chao­sas. „Ma­nau, tai tik­rai su­kels at­ garsį vi­suo­menė­je, galbūt nau­jas de­monst­ra­ci­jas“, – sakė moks­ li­ninkė. Pa­sak jos, ša­lies va­do­vas tu­ri steng­tis su­vie­ny­ti šalį, ne­pai­ sy­da­mas rin­kimų, ku­rie, re­gis, ša­ lį tik su­skaldė. „Rei­kia su­tik­ti, kad dau­ge­lis žmo­ nių, bal­sa­vu­sių už M.Mur­si, bal­sa­vo prie­š re­žimą, ta­čiau dau­ge­liui jų ne­ sve­ti­ma Mu­sul­monų bro­li­jos ideo­ lo­ginė li­ni­ja. Ki­ta ver­tus, jei M.Mur­ si taps nau­juo­ju ša­lies va­do­vu, jis ne­bus vie­ny­to­jas. Jis jau yra pa­ skelbęs ke­lis pa­reiš­ki­mus, ku­rie ne vi­siems įti­ko. Ta­čiau jam tik­rai ne­ pa­vyks su­vie­ny­ti 80–90 mln. egip­ tie­čių“, – pro­gno­za­vo pro­fe­sorė.

Tarp­tau­tinė reak­ci­ja

Tarp­tau­tinė bend­ruo­menė ste­bi pa­dėtį Egip­te, ta­čiau kol kas ne­ bu­vo jo­kių ženklų, kad kas nors ke­ tintų ak­ty­viai kiš­tis į įvy­kius čia.

Tie­sa, ar­ti­miau­sios Egip­to sąjun­ gi­ninkės re­gio­ne Jung­tinės Vals­ti­ jos, nors pa­skelbė svei­ki­nan­čios rin­ki­mus, pri­dūrė, kad yra „did­ žiai su­si­rūpi­nu­sios“ dėl kons­ti­tu­ ci­nio nu­ta­ri­mo, kurį pri­ėmė Egip­ to ka­riš­kiai.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Vis­gi, kar­tu Va­šing­to­nas iš­reiškė viltį, kad trans­for­ma­ci­jos pro­ce­sas bus sklan­dus, o JAV vals­tybės sek­ re­torė Hil­la­ry Clin­ton pa­reiškė, kad ka­rinė vald­žia tu­ri per­duo­ti vald­žią iš­rink­tam ša­lies va­do­vui.

Eks­per­tas S.Coo­kas pa­brėžė, kad JAV po­zi­ci­ja la­bai svar­bi ka­riš­ kių vald­žiai, nes JAV kas­met tei­kia Egip­tui 1,3 mlrd. do­le­rių pa­ramą. Ši su­ma nu­si­leid­žia tik ame­ri­kie­ čių pa­ra­mai Iz­rae­liui. Čia pat jis pri­dūrė, kad es­mi­nis klau­si­mas – rūpi Va­šing­to­nui tai, kas de­da­si Kai­re, ar ne? „Klau­si­mas taip ar ne. Aki­vaiz­ du, kad feld­mar­ša­las Mo­ha­me­das Hus­sei­nas Tan­ta­wi ir jo ko­le­gos dau­giau dėme­sio ski­ria sa­vo vi­daus pro­ble­moms ir kol kas sun­ku pa­sa­ ky­ti, ar tai turės reikš­min­gos įta­kos JAV“, – svarstė eks­per­tas.

O ES at­sto­vai pa­brėžė, kad Egip­to ka­rinė vald­žia tu­ri „gerb­ti de­mok­ ra­ti­nio per­si­tvar­ky­mo pro­ce­sus“. „Pre­zi­den­to rin­ki­mai yra svar­bus žings­nis Egip­tui pe­rei­nant į de­ mok­ra­tiją, – sakė ES už­sie­nio po­li­ ti­kos įga­lio­tinės Cat­he­ri­ne Ash­ton at­stovė Ma­ja Ko­ci­jan­čič. – Ne­se­ niai iš­ki­lo klau­simų dėl par­la­men­ to sta­tu­so ir kons­ti­tu­ci­nio pro­ce­so, ku­rie ga­li su­var­žy­ti iki šiol pa­siektą pa­žangą. Su­sirū­pi­nimą ke­lia tei­ sinė ir ins­ti­tu­cinė pa­dėtis, ir tai rei­kia kuo sku­biau išspręs­ti skaid­ riai ir su­tar­ti­nai.“ Pa­rengė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Pa­sak Bro­li­jos at­sto­vo, Al­žy­ro pi­ lie­ti­nio ka­ro sce­na­ri­jus Egip­te – ne­įma­no­mas. „Tai, kas nu­ti­ko Al­žy­re, ne­pa­ si­kar­tos Egip­te“, – sakė S.al Ka­ tat­ny. Prieš 20 metų Al­žy­re ka­rinė ša­lies vald­žia ne­lei­do is­la­mis­tams pa­tek­ti į vald­žią, nors šie pa­siekė per­galę rin­ki­muo­se. Ki­lo pi­lie­ti­ nis ka­ras, per kurį 150 tūkst. al­ žy­rie­čių ne­te­ko gy­vybės. „Egip­to žmonės ki­to­kie, be to, jie nėra gink­luo­ti“, – sakė 61 me­ tų po­li­ti­kas. – Mes le­ga­liai ko­vo­ ja­me su da­bar­ti­ne san­tvar­ka, taip pat or­ga­ni­zuo­ja­me pro­tes­tus. Tai yra vis­kas, mes ne­ke­ti­na­me ei­ti ki­tu ke­liu.“ Ta­čiau S.al Ka­tat­ny pa­ra­gi­ no ka­rinę Egip­to va­do­vybę gerb­ ti de­mok­ra­tiją. „Kiek­vie­nas tu­ri įsik­lau­sy­ti į dau­gu­mos balsą“, – sakė po­li­ti­kas. Tie­sa, jis pri­dūrė, kad ar­mi­jai rei­kia dėko­ti už tai, jog nu­vertė Hos­ni Mu­ba­raką.

S.al Ka­tat­ny sakė nea­be­jo­jan­tis, kad Bro­li­jos kan­di­da­tas laimė­jo pre­zi­den­to rin­ki­mus. „Aukš­čiau­ sio­sios rin­kimų ko­mi­si­jos tu­ri­mi duo­me­nys to­kie pa­tys kaip mūsų.

Sha­fi­qas ma­te­ma­tiš­kai ne­galė­jo laimė­ti“, – sakė po­li­ti­kas.

Vis­gi jis pri­dūrė, kad ka­rinė vald­žia, pa­skel­bus rin­kimų re­ zul­ta­tus, vald­žios taip leng­vai ne­ per­duos. „Re­for­mos, ku­rias įvykdė ka­ riš­kiai, ro­do, kad jie ne­no­ri taip pa­pras­tai at­si­sa­ky­ti vald­žios ir

įta­kos. Ne­ma­nau, kad šio mėne­ sio pa­bai­go­je, ka­da pa­žadė­jo per­ duo­ti ga­lias ša­lies va­do­vui, jie trauk­sis“, – sakė po­li­ti­kas.

Tie­sa, jei Bro­li­jos kan­di­da­tas Mo­ha­me­das Mur­si ir bus pri­saik­ din­tas nau­juo­ju Egip­to va­do­vu, neaiš­ku, ko­kios gi bus jo ga­lios.

Ka­rinės vald­žios ga­lių išplė­ti­mas, pa­sak S.al Ka­tat­ny, ga­li lem­ti, kad il­gus me­tus Egip­te vy­raus kons­ti­ tu­ci­nis va­kuu­mas, o iš esmės šalį val­dys ka­riš­kiai.

Ke­liau­ki­te į sa­vo ba­ra­kus, tai jūsų pa­ grin­dinė mi­si­ja. Tik iš­rink­tos ins­ti­tu­ci­ jos ga­li val­dy­ti šalį.

S.al Ka­tat­ny nuo­mo­ne, ka­riš­ kiai ne­turė­jo teisės pa­leis­ti par­ la­men­to. Kar­tu jis pa­brėžė, kad ar­mi­ja pa­li­ko Egiptą be par­la­ men­to ir net ne­pa­sakė, ka­da ga­li būti ren­ka­mas ki­tas.

Vis­gi jis pa­brėžė, kad Bro­li­ja tu­ri gerb­ti teismų spren­di­mus. Be to, S.al Ka­tat­ny pri­dūrė, kad žiū­ri į ateitį op­ti­mis­tiš­kai. „Mes tik ne­no­ri­me, kad jie (ka­ riš­kiai) turėtų dau­giau svertų nei tu­ri turė­ti. Kal­bu apie vyk­domąją ir leid­žiamąją vald­žias. Ta­čiau, tu­ri­me pri­pa­žin­ti, jie at­li­ko svar­ bų darbą – ap­sau­go­jo re­vo­liu­ciją ir su­valdė si­tua­ciją pe­rei­namąjį lai­ko­tarpį, – sakė po­li­ti­kas, bet čia pat pri­dūrė, – mes jums sa­ko­me: ke­liau­ki­te į sa­vo ba­ra­kus, tai jūsų pa­grin­dinė mi­si­ja. Tik iš­rink­tos ins­ti­tu­ci­jos ga­li val­dy­ti šalį.“ „Chi­ca­go Tri­bu­ne“ inf.

Nuo­monė: pa­leis­to Egip­to par­la­men­to va­do­vas S.al Ka­tat­ny sa­ko,

kad Al­žy­ro pi­lie­ti­nio ka­ro sce­na­ri­jus Egip­tui ne­gre­sia.

„Reu­ters“ nuo­tr.

14

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

pasaulis Vi­suo­ti­nis tai­kos in­dek­sas

1. Is­lan­di­ja

Sidnė­ju­je įsikūręs Eko­no­mi­kos ir tai­kos ins­ti­tu­tas pa­skelbė sa­ vo kas­metį Vi­suo­tinį tai­kos in­ deksą, ku­ria­me iš­ri­kia­vo 158 pa­sau­lio vals­ty­bes pa­gal mi­li­ta­ ri­za­ci­jos lygį, nu­si­kals­ta­mumą, vi­di­nių bei išo­ri­nių konf­liktų in­ ten­sy­vumą ir dar dvi de­šim­ tis ro­dik­lių. Tarp ly­de­rių ir aut­ sai­de­rių di­de­lių po­ky­čių nėra, o Lie­tu­va, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, pa­ki­lo vie­nu laip­te­liu – į 43 vietą.

2. Da­ni­ja

Pra­šy­mas iš­tei­sin­ti – tik for­ma­lu­mas Teis­mo pro­ce­sui ei­nant prie pa­ bai­gos, Nor­ve­gi­jos de­ši­niųjų ekst­ re­mis­to An­der­so Beh­rin­go-Brei­vi­ ko gy­ny­bos ad­vo­ka­tai va­kar pa­ prašė jį iš­tei­sin­ti ar­ba pri­pa­žin­ti pa­kal­ti­na­mu ir siųs­ti į kalė­jimą.

Per­nai liepą 77 žmo­nes nu­žud­ žiu­sio žmo­gaus pa­grin­di­nis ad­ vo­ka­tas Gei­ras Lip­pes­ta­das dviejų va­landų bai­gia­mo­sios kal­bos pa­ bai­go­je ra­gi­no skir­ti A.Beh­rin­ gui-Brei­vi­kui švel­niau­sią įma­ nomą bausmę.

Kad A.Beh­r in­gas-Brei­v i­kas būtų pa­leis­tas į laisvę, ga­li­my­bių nėra, ta­čiau gy­ny­bos ad­vo­ka­tas for­ma­liai pri­valė­jo pa­teik­ti to­ kį pra­šymą, nes kal­ti­na­ma­sis yra pa­daręs kaltės ne­pri­pa­ži­ni­mo pa­ reiš­kimą, nors ir pri­si­pa­ži­no įvyk­ dęs lie­pos 22-osios ata­kas.

Tą dieną A.Beh­rin­gas-Brei­vi­ kas iš pra­džių prie vy­riau­sybės pa­statų Os­le su­sprog­di­no au­to­ mo­bi­ly­je pa­dėtą bombą. Per spro­ gimą žu­vo aš­tuo­ni žmonės.

Vėliau jis nu­vy­ko į Utio­jos sa­ lą, esan­čią į šiaurės va­ka­rus nuo sos­tinės, ir dau­giau kaip va­landą me­to­diš­kai šaudė į žmo­nes. Utio­ jo­je A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas nu­ šovė 69 žmo­nes, dau­giau­sia – paaug­lius.

Au­kos, ku­rių jau­niau­sia ką tik bu­vo at­šven­tu­si 14-ąjį gim­ta­ dienį, da­ly­va­vo val­dan­čio­sios Dar­ bo par­ti­jos jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jos su­reng­to­je va­sa­ros sto­vyk­lo­je.

33 metų A.Beh­rin­gas-Brei­vi­kas ne­pri­pažįs­ta sa­vo tei­sinės at­sa­ko­ mybės ir pa­si­telk­da­mas būti­nybės prin­cipą tei­gia, kad šios ata­kos bu­vo žiau­rios, bet būti­nos, sie­ kiant su­stab­dy­ti Dar­bo par­ti­jos „dau­gia­kultūrį eks­pe­ri­mentą“ ir „mu­sul­monų in­va­ziją“ į Nor­ve­ giją bei Eu­ropą.

Vis dėlto dvi va­lan­das dau­ giau­sia kalbėjęs apie tai, kodėl jo

klien­tas yra pa­kal­ti­na­mas ir tu­ rėtų būti siun­čia­mas į kalė­jimą, o ne į už­darą psi­chiat­ri­jos li­go­ninę, kaip pra­šė pro­ku­ro­rai, G.Lip­pes­ ta­das neat­rodė, kad norėtų pra­ šy­ti iš­tei­sin­ti kal­ti­namąjį.

Baig­da­mas dėsty­ti sa­vo ar­gu­ men­tus jis tik ne­gra­biai pa­sakė, jog gy­ny­ba no­ri, kad „į A.Beh­ ringą-Brei­viką būtų pa­žiūrė­ta švel­niau­siu įma­no­mu būdu“.

Pir­m i­n in­kau­jan­č iai teisė­jai Wen­che Arnt­zen pa­klau­sus, ar tai reiš­kia, kad jis no­ri pra­šy­ti iš­tei­si­ ni­mo, ad­vo­ka­tas iš pra­džių at­sakė „Ne“, bet A.Be­hin­gui-Brei­vi­kui pa­čiam pa­reiš­kus, kad jis ne­tu­ri pa­si­rin­ki­mo, ad­vo­ka­tas pri­pa­ži­ no: „Tai iš­tei­si­ni­mas. Tei­sin­gai.“ Ta­čiau ne­turė­da­mi iliu­zijų, kad jų klien­tas bus pa­leis­tas, gy­ny­bos ad­vo­ka­tai dau­giau­sia dėme­sio skyrė keb­liam A.Beh­rin­go-Brei­ vi­ko psi­chinės būklės klau­si­mui, ku­ris dėme­sio cent­re bu­vo per vi­ są ba­land­žio 16 d. pra­si­dėjusį ir 10 sa­vai­čių tru­kusį teis­mo pro­cesą.

Psi­chiatrų ver­ti­ni­mai dėl A.Beh­ rin­go-Brei­vi­ko psi­chinės svei­ ka­tos smar­kiai prie­šta­rau­ja vie­ni ki­tiems. Dvi teis­mo pa­skir­tos eks­ pertų grupės šiuo klau­si­mu pa­darė vi­siš­kai prie­šin­gas iš­va­das.

Pats A.Beh­r in­gas-Brei­v i­kas ke­ti­na įro­dy­ti, jog yra psi­chiš­kai svei­kas, ir pa­de­monst­ruo­ti, kad jo kraš­tu­tinės de­šinės is­la­mo­fo­biš­ ka ideo­lo­gi­ja nėra vien pa­mišė­lio svai­čio­ji­mai.

Jei teisėjų ver­dik­te, ku­ris bus pa­skelb­tas lie­pos 20-ąją ar­ba rugpjū­čio 24-ąją, A.Beh­rin­gasBrei­vi­kas bus pri­pa­žin­tas pa­kal­ ti­na­mu, jam tik­riau­siai bus pa­ skir­ta griež­čiau­sia Nor­ve­gi­jo­je įma­no­ma bausmė: 21 me­tai kalė­ ji­mo su ga­li­my­be pra­tęsti baus­ mę tol, kol jis bus lai­ko­mas grės­ me vi­suo­me­nei.

BNS inf.

3. Nau­jo­ji Ze­lan­di­ja

4. Ka­na­da

Ame­ri­kai ruo­šian­ tis minė­ti ver­gi­ jos pa­nai­ki­ni­mo 150-ąsias me­ti­nes, JAV vals­tybės de­ par­ta­men­tas pa­ skelbė, kad šian­ dien vi­sa­me pa­ sau­ly­je ver­gi­jo­je vis dar gy­ve­na 27 mln. žmo­nių.

Ten­den­ci­jos: pre­ky­ba žmonė­mis Eu­ro­po­je tik di­di­na ap­su­kas, o į teisė­sa

Ver­govė pasaulyje

Pabė­go iš namų

Ta­ma­ra Van­der­moon vi­sai ne­pa­ na­ši į sa­ve nuo­trau­ko­je, ku­rią pa­ rodė JAV te­le­vi­zi­jai CNN. Tuo­met jai bu­vo de­vy­nio­li­ka. Mer­gi­nos vei­ das su­muš­tas ir iš­tinęs, akių be­veik ne­ma­ty­ti. „Sąva­dau­to­jas mušė ma­ne, su­ daužė veidą. Bu­vau vi­sa mėly­na“, – pri­si­minė mo­te­ris.

Gy­ve­ni­me ji matė daug skaus­mo.

Pa­lik­ta tėvo ir su­py­ku­si ant mo­ti­ nos, T.Van­der­moon pa­bėgo iš na­ mų, kai jai bu­vo dvy­li­ka. Paaug­ lystė­je ji pirmą kartą iš­bandė pro­sti­tu­ci­jos verslą, par­duo­da­ma sa­vo kūną už pi­ni­gus ir do­va­nas. „Tie­siog norė­jau būti pri­pa­žin­ ta ir my­li­ma. Man sakė, ko­kia esu

gra­ži, ir jei­gu pa­da­ry­siu tai, būsiu jo mer­gi­na“, – pa­sa­ko­jo T.Van­der­ moon.

Ro­man­ti­ka grei­tai iš­ga­ra­vo, kai jai te­ko ma­lo­nin­ti de­šim­tis vyrų per naktį, o pi­ni­gus ati­duo­ti sąva­ dau­to­jui ar­ba skir­ti nar­ko­ti­kams, prie ku­rių grei­tai pri­pra­to.

Pri­si­min­da­ma, ką te­ko iš­gy­ven­ti, mo­te­ris ne­ga­li su­lai­ky­ti ašarų. „Aš dar bu­vau vai­kas. Man bu­vo tik dvy­li­ka, o jie ma­ne iš­nau­do­ da­vo. Ko ga­li norė­ti suaugęs vy­ ras iš dvy­li­ka­metės mer­gaitės?“ – re­to­r iš­kai klausė T.Van­d er­ moon.

Da­bar jai 31-i, ir mo­te­ris pa­ga­liau at­si­gau­na po be­veik du de­šimt­me­ čius tru­ku­sio koš­ma­ro.

Pre­ky­bos žmonė­mis mas­tas JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­la­ry Clin­ ton (nuotr.) ant­ra­d ienį pri­statė kas­ metę ata­skaitą apie pre­kybą žmonė­ mis. Anot do­k u­men­to au­to­r ių, šiuo­ lai­kinės ver­govės aukų pa­sau­ly­je yra maž­daug 27 mln.

Al­ter­na­ty­vos: pro­ku­ro­rai pra­šo už­da­ry­ti A.Beh­ringą-Brei­viką į psi­

chiat­ri­jos li­go­ninę, o ad­vo­ka­tai – į kalė­jimą.

AFP nuo­tr.

5. Ja­po­ni­ja

ir ko­kia būtų jų praei­tis, jie yra gy­vi ir kvėpuo­jan­tys pri­mi­ni­mai mums, kad ko­va su ver­gi­ja dar ne­baig­ta.“

JAV vals­tybės de­par­ta­men­tas tei­g ia, kad iš 185 vals­ty­bių tik 33 ėmėsi visų būtinų prie­mo­n ių pre­k y­bai žmonė­ „Tei­si­nis ver­gi­jos pa­nai­ki­ni­mas Jung­ mis su­stab­dy­ti ir pa­te­ko į pirmą iš jo tinė­se Vals­t i­jo­se ir ki­to­se ša­ly­se, de­ su­da­rytų ke­tu­rių ka­te­go­rijų. Juo­da­ja­ ja, ne­reiškė, kad iš­ny­ko pa­ti ver­gi­ja, – me vals­ty­bių sąra­še yra Al­žy­ras, Kon­ kons­ta­ta­vo vals­tybės sek­re­torė. – Šiuo­ go De­mok­ra­t inė Res­pub­l i­ka, Li­bi­ja, lai­kinės ver­gi­jos au­ko­mis tam­pa vy­rai Šiaurės Korė­ja, Sau­do Ara­bi­ja. Pas­ku­ ir mo­te­rys, ber­niu­kai ir mer­gaitės, jų tinė­je ka­te­go­r i­jo­je šie­met at­si­dūrė ir is­to­ri­ja pri­me­na mums, kaip ne­žmo­ Si­r i­ja, ku­r io­je jau 15 mėne­sių vyks­ta niš­kai kar­tais ga­li elg­tis žmonės. Kad vi­daus konf­l ik­tas.

Pre­kei­vių gud­rybės

T.Van­der­moon gy­ve­na Mi­ne­so­tos vals­ti­jo­je, did­žiau­sias jos mies­tas Mi­nea­po­lis pa­ten­ka į vietų, ku­ rio­se ak­ty­viau­siai vei­kia pre­kei­viai žmonė­mis, try­lik­tuką. Čia ker­ta­si stambūs greit­ke­liai, daž­nai or­ga­ni­ zuo­ja­mi spor­to ir ki­to­kie ren­gi­niai, todėl nu­si­kaltė­liams pa­pras­čiau iš­ nyk­ti tarp mi­li­jonų pra­va­žiuo­jan­ čių žmo­nių. Į pre­kei­vių žmonė­mis pink­les čia daž­nai pa­ten­ka iš namų pa­bėgę paaug­liai, to­kie kaip T.Van­der­ moon. Nu­si­kaltė­liai gra­si­na jiems, prie­var­tau­ja tiek fi­ziš­kai, tiek psi­ cho­lo­giš­kai. „Jie ne­sa­ko, kad yra sąva­dau­to­jai. Jie de­da­si vai­ki­nais, – apie tam­saus vers­lo už­ku­li­sius pa­

15

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

pasaulis Vi­suo­ti­nis tai­kos in­dek­sas

154. Kon­go De­mok­ra­tinė Res­pub­li­ka

155. Ira­kas

156. Su­da­nas

157. Af­ga­nis­ta­nas

158. So­ma­lis

Gy­ve­ni­mas po šlovės Fil­mo „Vie­nas na­muo­se“ žvaigž­ dė Ma­cau­lay Cul­ki­nas din­go iš vi­suo­menės aki­ra­čio, bet gerbė­ jai bent kartą per mėnesį ga­li pa­ ma­ty­ti jį vie­na­me Niu­jor­ko klu­be. Įkiš­ti ten nosį pa­bandė ir JAV žur­ na­lo „News­week“ žur­na­lis­tas.

Nemėgs­ta bru­ne­čių

au­gos ran­kas pa­ten­kan­čių šiuo­lai­ki­nių verg­vald­žių skai­čius kas­met mažė­ja.

to­liau kles­ti

AFP nuo­tr.

sa­ko­jo pre­ky­bos žmonė­mis au­koms pa­de­dan­čios or­ga­ni­za­ci­jos „Brea­ king Free“ steigė­ja Ved­ni­ta Car­ter.

– La­bai pa­pras­ta įti­kin­ti paauglį, kad ne­si­ruo­ši jam pa­kenk­ti.“ Ki­tais at­ve­jais mer­gi­nos ap­svai­ gi­na­mos nar­ko­ti­kais ar­ba pa­gro­ bia­mos, iš jų ati­ma­mi te­le­fo­nai.

Kaip ir ki­to­se ša­ly­se, au­kos ve­žio­ ja­mos iš mies­to į miestą, iš vals­ti­ jos į vals­tiją ir izo­liuo­ja­mos nuo bet ko, kas galėtų pa­dėti.

Anot V.Car­ter, jei­gu mer­gi­na pa­ kliū­va pas pre­kei­vius žmonė­mis, su­ras­ti jos be­veik ne­įma­no­ma.

Ru­munė Kris­ti­na bu­ vo prie­var­ta iš­te­kin­ ta, kai jai bu­vo try­li­ ka. Iš­vež­ta į Is­pa­niją bei Bel­giją ji buvo ver­čia­ma pra­šy­ti iš­mal­dos gatvė­se.

Nu­teistų – vis ma­žiau

Kaip ra­šo­ma prancūzų lei­di­ny­ je „The Huf ­fi ng­ton Post“, pa­na­šių is­to­rijų gau­su ir Eu­ro­po­je. Ru­munė Kris­ti­na bu­vo prie­var­ta iš­te­kin­ta, kai jai bu­vo try­li­ka. Vėliau paauglė bu­vo iš­vež­ta į Is­pa­niją bei Bel­giją ir ver­čia­ma pra­šy­ti iš­mal­dos gatvė­se.

Ga­liau­siai mer­gi­nai vis dėlto pa­vy­ ko ištrūk­ti iš pa­grobėjų gniaužtų.

Jau­nas be­dar­bis Mar­kas iš Did­ žio­sios Bri­ta­ni­jos ga­vo ge­rai mo­ka­ mo dar­bo ir ne­mo­ka­mo gy­ve­ni­mo pa­si­ūlymą, bet ga­liau­siai at­si­dūrė Šve­di­jo­je, kur bu­vo pri­vers­tas dirb­ ti kaip ver­gas.

Aš­tuo­nio­lik­metė britė Sop­hie iš­ va­žia­vo į Ita­liją su drau­gu, ku­ris ėmė par­da­vinė­ti ją ki­tiems vy­ras. Kar­tais klientų būda­vo po 30 per dieną. Į vie­šumą pa­ten­ka tik ne­dau­ge­ lis pre­ky­bos žmonė­mis at­vejų, o pa­na­šių is­to­rijų Eu­ro­po­je yra šim­ tai tūkstan­čių, vi­sa­me pa­sau­ly­je – mi­li­jo­nai.

Re­mian­tis „The Huf ­fi ng­ton Post“, pre­ky­ba žmonė­mis Eu­ro­po­je tik di­ di­na ap­su­kas, o į teisė­sau­gos ran­kas pa­ten­kan­čių šiuo­lai­ki­nių verg­vald­ žių skai­čius kas­met mažė­ja. 2008 m.

Eu­ro­pos teis­mai už pre­kybą žmonė­ mis nu­teisė maž­daug 1500 as­menų, o 2010-ai­siais – 1100. Į nu­si­kaltė­lių pink­les pa­pras­ tai pa­kliū­va la­biau­siai pa­žeid­žia­ mi vi­suo­menės na­riai – in­va­li­dai, smurtą na­muo­se pa­ti­rian­čios mo­ te­rys ir tėvų pa­lik­ti vai­kai. Nors daž­niau­siai į ver­giją pa­ten­ka mo­ te­rys, pre­kei­viai žmonė­mis nė­ ra iš­rankūs: vy­rus jie ver­čia dirb­ ti, vai­kus va­gi­liau­ti ar­ba pra­šinė­ti iš­mal­dos, o mer­gi­nas iš­nau­do­ja sek­sua­liai.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Prie Man­ha­ta­no klu­bo durų lau­ ku­sios dvi sim­pa­tiš­kos mer­gi­nos ne­nus­ty­go vie­to­je. „Atė­jo­te pa­ma­ty­ti Ma­ko?“ – pa­klausė vie­na jų, var­du Pi­xie.

Nors as­me­niš­kai ne­pažįs­ta va­ karė­lio šei­mi­nin­ko, tam­siap­laukė mer­gi­na at­rodė jį die­vi­nan­ti. Su drau­ge į šį ren­ginį ji at­vy­ko iš Rod Ai­lan­do. Iš ap­sau­gi­nin­ko iš­gir­du­ si, kad Ma­kas nemėgs­ta bru­ne­ čių, mer­gi­na at­rodė aki­vaizd­žiai įskau­din­ta.

Gavę po­pie­ri­nes ke­pu­rai­tes, ant ku­rių pa­vaiz­duo­tas ti­ra­no­zau­ras, be­si­ruo­šian­tis pra­ry­ti ma­žesnį mėlyną di­no­zaurą, va­karė­lio sve­ čiai nu­si­lei­do laip­tais į klubą.

Ma­ku dau­ge­lis va­di­na M.Cul­ kiną, ku­ris, būda­mas de­šim­ties, su­vai­di­no vie­no­je sėkmin­giau­sių pra­ėju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nio de­ šimt­me­čio juostų – „Vie­nas na­ muo­se“. Jis bu­vo toks mie­las, kad žai­biš­kai ta­po po­pu­lia­riau­sių Ho­li­ vu­do vaikų ak­to­riu­mi. Už vieną fil­ mą jis gau­da­vo iki 8 mln. do­le­rių.

Šįkart vi­sur bu­vo di­no­zau­rai – ant pla­katų, ba­lionų, švil­pukų.

Kai ku­rie sve­čiai ne­tgi at­ėjo ap­si­ rengę di­no­zaurų kos­tiu­mais. Ek­ ra­nuo­se bu­vo ro­do­mas fil­mas „Ju­ ros pe­rio­do par­kas 3“. Bar­me­nai siūlė „di­no­zau­ro kok­tei­lius“ po 5 do­le­rius (13,5 li­to), o ta­py­to­jas di­no­zau­rus paišė vi­siems no­rin­ tiems ant veidų.

M.Cul­ki­nas ga­li pa­ si­ro­dy­ti šal­to­kas.

Galbūt todėl, kad jo gy­ve­ni­mas bu­vo su­ dėtin­gas, ne­pai­sant mi­li­jonų, už­dirbtų dar prie­š gau­nant vai­ ruo­to­jo pa­žymė­jimą.

Va­karė­liui įsibėgė­jus draugų ap­ sup­ty­je pa­si­rodė ir pa­ts šei­mi­nin­ kas. Prieb­lan­do­je per at­stumą jis at­rodė tai kaip paaug­lys, tai kaip se­nu­kas, bet ne sa­vo tik­ro­jo am­ žiaus – 31-ų. „Svei­ki vi­si, svei­ki at­vykę į di­ no­zaurų va­karėlį! – maž­daug apie vi­dur­naktį aukš­tu, ne­tgi tru­putį mo­te­riš­ku bal­su į sve­čius kreipė­

si va­karė­lio šei­mi­nin­kas. – Ačiū vi­siems, kad at­ėjo­te, išė­jo ge­ros links­mybės!“ Pa­tyrė daug tra­ge­dijų

M.Cul­k i­n as pa­p ras­tai atei­n a trum­pai pa­bend­rau­ti su sve­čiais. „Jis vi­suo­met man­da­gus, – tei­ gė Na­ta­lie Sua­rez, da­ly­va­vu­si jau ke­liuo­se M.Cul­ki­no va­karė­liuo­ se. – Ne­sa­ky­čiau, kad jis flir­tuo­ ja, ta­čiau bend­rau­ja dėme­sin­gai.

Jis vi­suo­met klau­sia sve­čių, iš kur jie su­ži­no­jo apie va­karėlį.“ M.Cul­ki­nas ga­li pa­si­ro­dy­ti ofi­ cia­lus ir šal­to­kas. Galbūt taip yra todėl, kad jo gy­ve­ni­mas bu­vo su­ dėtin­gas, ne­pai­sant mi­li­jonų, už­ dirbtų dar prie­š gau­nant vai­ruo­to­jo pa­žymė­jimą. Kai vai­kas iš­garsė­jo, jo tėvas Ki­tas iš­sis­kyrė su mo­ti­na Pat­ ri­cia ir bandė iš­si­ko­vo­ti dalį M.Cul­ ki­no tur­to. By­la pa­siekė Man­ha­ta­no Aukš­čiau­siąjį teismą, ir M.Cul­ ki­no san­ty­kiai su tėvu nu­trūko.

1998 m. su­degė jo mo­ti­nos na­ mas. Dar po de­šim­ties metų Los And­že­le pa­kliu­vu­si po au­to­mo­ bi­liu žu­vo jo se­suo Da­ko­ta. Bet, ne­pai­sant visų gy­ve­ni­mo tra­ge­ dijų, dau­ge­lis vis tiek pri­si­me­na M.Cul­kiną kaip mielą vaikį iš fil­ mo „Vie­nas na­muo­se“. „News­week“ inf.

Ki­no kar­je­ra už­ge­so

Kaip ir dau­ge­lis vaikų ak­to­rių, bręsda­mas M.Cul­ki­nas lei­do­ si ant žemės. Jo tėvai per triukš­ min­gas sky­ry­bas bandė pa­si­da­ ly­ti jo turtą. 2004 m. M.Cul­ki­nas bu­vo su­lai­ky­tas su ma­ri­hua­na ir įvai­riau­sio­mis tab­letė­mis, kai vai­ ra­vo Ok­la­ho­mo­je su drau­gu Bret­ tu Ta­bi­se­lu.

Užaugęs M.Cul­ki­nas bandė grįžti į ki­no pra­monę – su­vai­di­no fil­me „Va­karė­lių monst­ras“ ir kaip kvies­ti­nis ak­to­rius pa­si­rodė se­ ria­le „Vi­las ir Greisė“. Nau­jau­sias fil­mas, ku­ria­me jis vai­di­no, bu­vo 2007 m. pa­si­rodęs „Sek­sas ir pus­ ry­čiai“: jau­na po­ra tu­ri tam tikrų su­tuok­ti­niams būdingų pro­blemų ir nu­sprend­žia kreip­tis į gy­dy­toją, o šis pa­si­ūlo jiems ra­di­kalų spren­ di­mo būdą – gru­pinį seksą.

Nuo to lai­ko M.Cul­ki­nas vengė vie­šu­mo. Per­nai jis per daug ne­ si­rek­la­muo­da­mas pra­dėjo or­ga­ ni­zuo­ti va­karė­lius Niu­jor­ko klu­be „Le Pois­son Rou­ge“, ku­ris pri­ klau­so jo drau­gui B.Ta­bi­se­lui. Šis vai­kystė­je ir­gi bu­vo ak­to­riu­mi.

Di­no­zaurų va­karė­lis

Anot sve­čių, M.Cul­ki­nas kiek­ vie­nam va­karė­liui su­gal­vo­ja at­ skirą temą, bet ji daž­nai būna vie­ naip ar ki­taip su­si­ju­si su vai­kystės fan­ta­zi­jo­mis.

Už­siė­mi­mas: M.Cul­ki­nas per­nai Man­ha­ta­no klu­be pra­dėjo or­ga­ni­

zuo­ti va­karė­lius, jų te­ma pa­pras­tai būna su­si­ju­si su vai­kystės fan­ta­ zi­jo­mis. „Scan­pix“ nuo­tr.

16

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

18p.

Por­tu­ga­lai iš­siun­tė če­kų barz­do­čius na­mo.

sportas@diena.lt Redaktorius Marius Bagdonas

sportas

L.Grin­či­kai­tė: „Iš pra­džių ma­niau, kad bėg­ti – neį­do­mu“ Sprin­te­rė Li­na Grin­či­kai­tė, sa­vo ki­še­nė­je jau tu­rin­ti ke­lia­la­pį į olim­pi­nes žai­dy­nes, pa­si­ro­do, ne­re­tai bė­gi­mo ta­ke­ly­je jė­gas ban­do su vai­ki­nais. Lon­do­ne klai­pė­die­tė sieks sa­vo už­si­brėž­tų tiks­lų.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Vi­sai ne­se­niai įvyk­dei olim­ pi­nį nor­ma­ty­vą, ku­ris ga­ran­ta­ vo ke­lia­la­pį į olim­pi­nes žai­dy­ nes. Vi­si tre­ne­riai il­gai jo lau­kė iš ta­vęs... – pra­dė­jo­me po­kal­bį su spor­ti­nin­ke.

– Ma­nau, kad tre­ne­riai lau­kė la­ biau ne­gu aš pa­ti. Tie­siog ne­for­sa­ vau įvy­kių ei­gos. Ži­no­jau, kad esu pa­si­ruo­šu­si ir jį įvyk­dy­siu. Anks­ čiau ne­ga­lė­jau to pa­da­ry­ti, nes to pa­da­ry­ti ne­lei­do oro są­ly­gos bei kon­ku­ren­ci­jos trū­ku­mas Lie­tu­vo­ je. Da­bar džiau­giuo­si, kad olim­pi­ nį nor­ma­ty­vą įvyk­džiau anks­čiau, ne­gu pla­na­vau. Naš­ta nu­kri­to, da­ bar ga­li­ma nuo­sek­liai reng­tis olim­ pia­dai.

– Tre­ne­riai ne­re­tai pri­min­da­vo ta­vo pa­tir­tas trau­mas ir bū­tent jas įvar­dy­da­vo kaip vie­ną pa­ grin­di­nių truk­džių...

– Tai ne­bu­vo pa­grin­di­nė prie­žas­ tis. Vis­kas su­si­dė­jo į bend­rą krū­ vą, dar rei­kė­jo juk ir moks­lus baig­ ti uni­ver­si­te­te. Ku­rį lai­ką ne­ga­lė­jau sa­vęs rea­li­zuo­ti bė­gi­mo ta­ke­ly­je, bet da­bar vis­kas yra pui­ku.

– Už­si­mi­nei apie kon­ku­ren­ci­jos trū­ku­mą Lie­tu­vo­je. Kaip vyks­ta ta­vo tre­ni­ruo­tės? Ten­ka var­žy­ tis tik su sa­vi­mi?

– Tre­ni­ruo­juo­si su vy­rais. Ten kon­ ku­ren­ci­ja man tik­rai di­de­lė. Sten­ giuo­si ly­giuo­tis į juos. Tai ska­ti­na to­bu­lė­ti.

– Vai­ki­nai neat­si­kal­bi­nė­ja?

– Jie la­bai ge­ra­no­riš­kai man pa­de­da, ta­čiau yra to­kių, ku­rie bė­gi­mo ta­ke­ ly­je man pra­lai­mi ir ant­rą kar­tą tie­ siog ne­su­tin­ka su ma­ni­mi var­žy­tis (šyp­so­si). O šiaip vis­kas ge­rai, stip­ res­ni vi­sa­da su ma­lo­nu­mu var­žo­si.

– Žie­mą už­da­ro­se pa­tal­po­ se var­žo­tės 60 m dis­tan­ci­jo­je, va­sa­rą bė­ga­te 100 m. Kuo šios dis­tan­ci­jos ski­ria­si ir kaip tai vei­kia pa­si­ruo­ši­mą?

– Ka­dan­gi 100 m dis­tan­ci­ja yra stan­dar­ti­nė olim­pi­nė rung­tis, ak­ cen­tuo­ja­me bū­tent ją. 60 m – be­ veik dukart trum­pes­nė dis­tan­ci­ja, to­dėl ne­re­tai nu­tin­ka taip, kad ge­rus re­zul­ta­tus čia de­monst­ruo­jan­tys at­ le­tai su­ge­ba ge­rai nu­bėg­ti ir 100 m.

Trum­pes­nė dis­tan­ci­ja – tar­pi­nis va­ rian­tas, kad spor­ti­nin­kai ga­lė­tų pa­ lai­ky­ti sa­vo spor­ti­nę for­mą. Įveikti 100 m rei­kia dau­giau pa­stan­gų, pa­ si­ruo­ši­mo, tai yra kur kas tech­niš­ kes­nė dis­tan­ci­ja. Man la­biau pa­tin­ka bėg­ti 100 m, ta­čiau bė­gu ir trum­pes­ nę dis­tan­ci­ją, nors jo­je pa­siek­tų re­ zul­ta­tų tie­siog ne­su­reikš­mi­nu.

Pir­mo­sios žai­dy­ nės – ma­no de­biu­tas, ge­rai pa­si­ro­džiau.

To­dėl da­bar prieš ket­ve­rius me­tus pa­ siek­tas re­zul­ta­tas šiek tiek net įpa­rei­ go­ja.

– Ka­da su­pra­tai, kad bū­si sprin­ te­rė? Ko­dėl pa­si­rin­kai bū­tent trum­pas dis­tan­ci­jas?

– Ma­ž y­t ė bu­vau dar. Bė­g io­d a­ vau, o ma­nęs nie­kas ne­pa­gau­da­ vo. Pa­ti pra­džia bu­vo mo­kyk­lo­je, kai rei­kė­da­vo bėg­ti pa­žy­miui. Bu­ vau aiš­ki ly­de­rė tarp bend­raam­ žių. Vė­liau bu­vau pa­ste­bė­ta tre­ ne­rių.

– Pri­si­pa­žink, ar mo­kyk­los me­ tais bent su­si­mąs­tei, kad ka­da nors pa­siek­si olim­pi­nį ly­gį?

– Nė ne­tu­rė­jau to­kių min­čių. Kai tik pra­dė­jau lan­ky­ti leng­vo­sios at­ le­ti­kos už­siė­mi­mus, gal­vo­jau, kad bė­gio­ti yra neį­do­mu. Iš pra­džių net ne­drįs­da­vau pa­gal­vo­ti apie olim­pia­dą. Pa­tek­ti į Eu­ro­pos jau­ ni­mo čem­pio­na­tą bū­da­vo pa­ti di­ džiau­sia sva­jo­nė. Vė­liau tik sau lei­dau pa­mąs­ty­ti apie olim­pi­nes žai­dy­nes.

– O ka­da at­si­ra­do aist­ra bėg­ti?

– Pir­mi star­tai ir pir­mos per­ga­ lės. Nuo­lat lai­mė­da­vau. Tai bu­ vo kab­liu­kas, ku­ris ma­ne pri­ver­tė siek­ti vis ge­res­nių re­zul­ta­tų. Ta­da su­pra­tau, kad ne­ga­liu ap­si­ri­bo­ ti pa­sie­ki­mais Lie­tu­vo­je. Vi­si pui­ kiai žino po­sa­kį, kad ape­ti­tas ky­la be­val­gant. Ma­no tiks­lai kiek­vie­nais me­tais tik au­ga.

– Už­ten­ka vie­tos me­da­liams ant sie­nos?

– Pri­si­pa­žin­siu, kad ne. Vi­si jie yra gra­žiai su­pa­kuo­ti dė­žu­tė­se. Jei­gu kas nors už­si­ma­no į juos pa­žiū­rė­ ti, iš­trau­kiu ir pa­ro­dau. Da­bar ne­ tu­riu ga­li­my­bės jų kaž­kur iš­ka­bin­ ti ar iš­dė­lio­ti. Rei­kė­tų la­bai daug vie­tos. Gal­būt atei­ty­je ga­lė­siu sau leis­ti įreng­ti kam­ba­rį, ku­rį va­din­ čiau sa­vo ap­do­va­no­ji­mų mu­zie­ju­ mi (juo­kia­si).

– Ga­li­my­bės tu­rė­ti to­kį kam­ ba­rį grei­čiau­siai yra sie­ja­mos su fi­nan­sais. Leng­vo­ji at­le­ti­ ka, ma­tyt, nė­ra tas sportas, ku­ ris ne­ša di­de­lius pi­ni­gus mū­sų ša­ly­je...

– Tik­rai taip. Gal šiek tiek dėl to ir yra ap­mau­du, ta­čiau aš spor­tuo­ ju ne dėl pi­ni­gų. Spor­tuo­ju, nes tu­ riu sa­vo tiks­lų ir no­riu juos įgy­ven­ din­ti. Neap­si­ri­bo­ju vien tik spor­tu: mo­kau­si, sten­giuo­si su­si­ras­ti ko­ kios nors įdo­mios veik­los, kur­piu atei­ties pla­nus. Sup­ran­tu, kad vi­ są gy­ve­ni­mą ne­ga­lė­siu spor­tuo­ti, ta­čiau kol ga­liu sau tai leis­ti, ko­ dėl gi ne?

– Kaip ma­nai, ko­kie bū­ti­niau­ si cha­rak­te­rio bruo­žai sprin­ te­riui?

– Už­sis­py­ri­mas, va­lia – tai pa­ grin­das. Iš tie­sų sprin­te­riai yra šiek tiek tin­gi­niai, bet tu­ri va­lios.

Jie tu­ri su­ge­bė­ti su­pyk­ti ir pa­da­ry­ ti tai, ką pri­va­lo.

– Sprin­te­riai – tin­gi­niai?

– Tar­ki­me, aš la­bai mėgs­tu pa­ mie­go­ti. Kiek­vie­ną mi­nu­tę aš mie­ gu. Nė­ra taip, kad su­ge­bė­čiau per­

Sie­kis: prieš ket­ve­rius me­tus Pe­ki­ne vy­ku­sio­se olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se

L.Grin­či­kai­tė užė­mė 14-ąją vie­tą, tad Lon­do­ne spor­ti­nin­kės lū­kes­čiai yra ne ką ma­žes­ni.

Vytauto Petriko nuotr.

si­dirb­ti. Tik ir skam­ba gal­vo­je „ai, dar ga­liu pail­sė­ti“, „ai, ga­liu dar pa­lauk­ti“.

– Bet vi­si mie­gai iš­si­laks­to prie star­to li­ni­jos?

– Taip.

– Ką jau­ti tą aki­mir­ką, kai esi prie star­to li­ni­jos, uži­mi po­zi­ ci­ją? Kas de­da­si sprin­te­rio gal­ vo­je?

– Vi­siš­kai nie­ko. Taip jau bū­na, kad pra­bė­gu­si distanciją, aš jos net ne­ pri­si­me­nu. Tie­siog su­si­kon­cent­ruo­ ju į sa­vo bė­gi­mo ta­ke­lį ir ap­link nie­ ko ne­ma­tau. Emo­ci­jų nė­ra. Atei­nu ir kon­cent­ruo­juo­si tik į ta­ke­lį. Pra­bė­ gusi ne­pri­si­me­nu nie­ko, kol ne­pa­ ma­tau pa­kar­to­ji­mo. Ma­nau, tai yra pro­fe­sio­na­lu­mas. Nes­var­bio­se var­ žy­bo­se ga­liu sau leis­ti ir pa­juo­kau­ ti su var­žo­vė­mis. Kar­tais lei­džiu sau kon­cent­ruo­tis ne­mak­si­ma­liam re­ zul­ta­tui.

– Prieš ket­ve­rius me­tus da­ly­ va­vai Pe­ki­no olim­pi­nė­se žai­ dy­nė­se, da­bar lau­kia star­tas

Lon­do­ne. Ko­kios min­tys su­ka­ si gal­vo­je?

– Tik ge­ros. Džiau­giuo­si, kad tu­rė­ siu pro­gą da­ly­vau­ti Lon­do­ne. Pir­ mo­sios žai­dy­nės – ma­no de­biu­tas, ge­rai pa­si­ro­džiau. To­dėl da­bar prieš ket­ve­rius me­tus pa­siek­tas re­zul­ta­ tas šiek tiek net įpa­rei­go­ja. Vis dėl­ to sprin­tas yra to­kia rung­tis, ku­rio­ je sun­ku pro­gno­zuo­ti. Steng­siuo­si siek­ti ge­ro re­zul­ta­to, o kaip vis­kas bus, pa­ma­ty­si­me.

– Ne­jau­ti psi­cho­lo­gi­nio spau­di­ mo? Tre­ne­riai ne kar­tą yra pa­ brė­žę, kad nea­be­jo­ja ta­vo ga­li­ my­bė­mis.

– Kai gir­džiu tuos žo­džius iš tre­ne­ rių lū­pų, net ne­sup­ran­tu, ko­dėl jie taip ma­ni­mi nea­be­jo­ja. Sten­giuo­si į šią si­tua­ci­ją pa­si­žiū­rė­ti kiek ki­taip: „Žmo­nės ma­ni­mi ti­ki. Kaip ge­rai!“ Ži­no­ma, jau­čiu įsi­pa­rei­go­ju­si iš­pil­ dy­ti lū­kes­čius, ta­čiau aš pa­ti ži­nau, koks yra ma­no dar­bas ir ko ga­liu pa­siek­ti. Ži­nau, kad bū­na var­žy­ bų, kai ma­no re­zul­ta­tas ne­bliz­ga, ta­čiau atė­jus svar­biai mi­nu­tei vi­ sa­da su­ge­bu pa­siek­ti sa­vo tiks­lą.

17

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

sportas Ved­lys – ­ V.Alek­na

Dvi­de­šimt­me­čių ­ per­ga­lė

Skau­di ­ ne­tek­tis

Lie­tu­vos tau­ti­nio olim­pi­nio ko­mi­te­to (LTOK) pre­zi­den­ tui Ar­tū­rui Po­vi­liū­nui pa­siū­ lius, vie­nin­gai bu­vo pri­tar­ta, kad Lie­tu­vos vė­lia­vą 2012 m.

Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­ nių ati­da­ry­mo pa­ra­de ne­ štų du­kart olim­pi­nis čem­pio­ nas dis­ko me­ti­kas Vir­gi­li­jus Alek­na.

Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 20 me­ tų) krep­ši­nio čem­pio­na­tui be­ si­ren­gian­ti Lie­tu­vos rink­ti­nė Drus­ki­nin­kuo­se su­žai­dė ant­ rą­sias kont­ro­li­nes rung­ty­nes.

Per jas mū­sų eki­pa Drus­ki­ nin­kuo­se nu­ga­lė­jo NKL rink­ti­ nę 82:68 (22:19, 15:16, 19:19, 26:14). Nu­ga­lė­to­jams 18 taš­kų pel­nė Egi­di­jus Moc­ke­vi­čius.

Ei­da­mas 56-uo­sius me­tus ket­vir­ta­die­nį po sun­kios li­gos mi­rė praei­ty­je gar­sus Gru­zi­jos fut­bo­li­nin­kas Ra­ma­zas Šen­ge­ li­ja. Kar­je­rą jis pra­dė­jo Ku­tai­ sio „Tor­pe­do“ eki­po­je, o vė­liau rung­ty­nia­vo Tbi­li­sio „Di­na­mo“ ko­man­do­je, su ku­ria 1981-ai­ siais iš­ko­vo­jo Eu­ro­pos fut­bo­lo tau­rių lai­mė­to­jų tau­rę.

Ško­ti­jos fut­bo­lo ma­fi­ja by­ra

Komentaras

Fi­nan­sų kri­zės iš­tik­tas Glaz­go „Ran­gers“ klu­bas priė­jo liep­to ga­ lą. Į ne vie­ną skan­da­lą įsi­vė­lęs ti­ tu­luo­čiau­sias Ško­ti­jos klu­bas ga­ li iš­nyk­ti iš šios ša­lies fut­bo­lo že­ mė­la­pio.

Glaz­go klu­bas iš Ško­ti­jos fut­bo­ lo aso­cia­ci­jos su­lau­kė itin griež­tų san­kci­jų. Fi­nan­sų kri­zės jau be­veik pus­me­tį ka­muo­ja­mam klu­bui bu­vo ne­leis­ta va­sa­rą pel­ny­tis iš žai­dė­jų pe­rė­ji­mų. Ma­ža to, nu­spręs­ta, kad bu­vęs ko­man­dos sa­vi­nin­kas Crai­ gas Why­te’as iki gy­ve­ni­mo pa­bai­ gos ne­ga­lės už­siim­ti fut­bo­lo vers­lu Ško­ti­jo­je. Dėl jo ma­chi­na­ci­jų klu­ bui iš­kel­ta bank­ro­to by­la.

Prieš 140 me­tų įkur­tas „Ran­ gers“ klu­bas Ško­ti­jos čem­pio­nu ta­po net 54 kar­tus, ta­čiau da­bar neaiš­ku, koks bus gi­lias tra­di­ci­jas tu­rin­čio klu­bo li­ki­mas. Ško­ti­jos fut­bo­lo vi­suo­me­nė kol kas nu­si­tei­ ku­si la­bai grės­min­gai. „Ran­gers“ nė­ra įtrauk­ta į 2012–2013 m. se­zo­ no ka­len­do­rių, ku­ris jau pa­skelb­tas ofi­cia­lia­me ly­gos tink­la­la­py­je.

Ka­len­do­riu­je pa­lik­ta vie­na lais­ va vie­ta, tad jei Glaz­go eki­pa ga­ liau­siai bū­tų pa­ša­lin­ta iš „Pre­ mier“ ly­gos, jos vie­tą užim­tų į že­mes­nį di­vi­zio­ną iš­kri­tęs „Dun­ ferm­l i­n e Ath­l e­t ic“ ar­ba ant­r ą vie­tą ant­ra­ja­me eše­lo­ne užė­męs „Dun­dee“ klu­bas.

Glaz­go eki­pa šiuo me­tu yra sle­ gia­ma mi­li­jo­ni­nių sko­lų. „Ran­gers“

54

kartus

„Ran­gers“ klu­bas tapo Ško­ti­jos čem­pio­nu.

Vla­di­mi­ras Ro­ma­no­vas Edin­bur­go „Hearts“ fut­bo­lo klu­bo sa­vi­nin­kas

E Kra­chas: ant pra­ra­jos kraš­to šiuo me­tu ba­lan­suo­jan­tį Ško­ti­jos fut­bo­

lo gran­dą yra įvei­kęs ir ti­tu­luo­čiau­sias ša­lies klu­bas FBK „Kau­nas“.

sko­los jau sie­kia apie 134 mln. sva­ rų, iš jų apie 93 mln. – vals­ty­bei ne­su­mo­kė­ti mo­kes­čiai. Prog­no­ zuo­ja­ma, kad iki nau­jo se­zo­no pra­ džios jų su­ma­žin­ti ne­pa­vyks.

Praė­ju­sį se­zo­ną iš „Ran­gers“ dėl įsi­sko­li­ni­mų bu­vo atim­ta 10 taš­kų.

Tai lei­do čem­pio­nų ti­tu­lą iš­ko­vo­ti di­džiau­siam „Ran­gers“ var­žo­vui – Glaz­go „Cel­tic“ klu­bui. „Ran­gers“ li­ko ant­ro­je vie­to­je.

Ar leis­t i „Ran­gers“ star­t uo­t i ki­to se­zo­no „Pre­mier“ ly­gos pir­ me­ny­bė­se, ga­liau­siai spręs pa­tys klu­bai. Kad bū­tų leis­ta, už tai tu­ri bal­suo­ti bent 8 iš 11 klu­bų. Spren­ di­mas bus priim­tas lie­pos 4 d.

Vis dėl­to kol kas pro­gno­zės gran­ dui nė­ra pa­lan­kios, ka­dan­gi Ško­

Evaldo Butkevičiaus nuotr.

ti­jo­je aukš­čiau­sios ly­gos fut­bo­ lo klu­bui ke­lia­mi rei­ka­la­vi­mai yra ge­ro­kai di­des­ni nei Lie­tu­vos A ly­ gos eki­poms. Ško­ti­jos fut­bo­lo tau­rę šie­met iš­ko­vo­ju­sio Edin­bur­go „Hearts“ klu­bo sa­vi­nin­kas Vla­di­mi­ras Ro­ ma­no­vas iš­pla­ti­no vie­šą pa­reiš­ ki­mą, ku­ria­me tei­gia­ma, jog „šir­ dys“ tik­rai bal­suos prieš Glaz­go klu­bo įtrau­ki­mą į nau­jo se­zo­no ka­ len­do­rių. Šis vers­li­nin­ko pa­reiš­ki­mas Ško­ ti­jo­je su­lau­kė daug pa­lai­ky­mo. Pa­ na­šius pa­reiš­ki­mus, ne­lauk­da­mi lie­pos 4-osios, iš­pla­ti­no dar ke­tu­ ri „Pre­mier“ ly­gos klu­bai, o dau­ gu­mos ko­man­dų sir­ga­liai taip pat yra už tai, kad į sko­las ir fi­nan­si­nes

dinburgo „Hearts“ nuo­mo­ nė dėl to, kas vyks­ta Ško­t i­ jos fut­bo­lo ly­go­je, yra ka­te­ go­riš­ka.

Fut­bo­lo ma­fi­ja, su­si­de­dan­t i iš se­nų Glaz­go „Ran­gers“ klu­bo šei­mi­nin­kų ir Ru­per­to Mur­doc­ko ma­si­nės in­for­ma­ ci­jos prie­mo­nių, yra kal­ti dėl pa­čių ašt­ riau­sių Ško­ti­jos fut­bo­lo pro­ble­mų. Jie tu­r i pa­l ik­t i Ško­t i­jos fut­bo­lą ir ne­t u­r i bū­ti pri­leis­ti at­gal bet ku­ria for­ma.

Dėl pra­si­sko­li­nu­sio ir neįt­rauk­to į „Pre­ mier“ ly­gos nau­jo se­zo­no ka­len­do­r ių „Ran­gers“ klu­bo – gi­li užuo­jau­ta sir­ga­ liams, ku­riuos dau­ge­l į me­tų ap­gau­di­ nė­jo.

Anks­čiau ar vė­l iau tai tu­rė­jo įvyk­t i.

Per­ga­lės bu­vo pa­siek­tos ne spor­t i­n iu prin­ci­pu, o šmeiž­to ke­liu, su­si­ta­ri­mais tarp žai­dė­jų ir juos per­tem­piant į ki­ tas ko­man­das per tre­čiuo­sius as­me­ nis už sa­vo klu­bų iš­da­v ys­tę, tei­sė­jų, ku­r ie yra to­k ia pa­t i fut­bo­lo ver­t y­bė, kaip ir fut­bo­lo žvaigž­dės, šan­ta­ž u. Vi­ sa tai ne­šė se­nai fir­mai pi­gias per­ga­les ir nai­k i­no fut­bo­lą. Aki­vaiz­dūs ban­dy­ mai su­nai­kin­ti ir „Hearts“ klu­bą su mo­ kes­čių ins­pek­ci­ja, me­la­g in­gais skun­ di­mais ar­ba li­cen­ci­jos pa­nai­k i­n i­mu.

Sa­ko­ma: ne­kask grio­v io ki­tam – pa­ ts įkri­si.

ma­chi­na­ci­jas įklim­pęs klu­bas tu­ rė­tų se­zo­ną pra­dė­ti nuo že­miau­ sio di­vi­zio­no. „Ran­gers“ eki­pa – pui­kiai pa­ žįs­ta­ma mū­sų ša­lies fut­bo­lo aist­ ruo­liams. Prieš ket­ve­rius me­tus fut­bo­lo-beis­bo­lo klu­bas (FBK)

Be to­kių vei­kė­jų fut­bo­las taps šva­res­ nis ir stip­res­nis, o be R.Mur­doc­ko – ir vi­sa vi­suo­me­nė, ypač spor­tas ir kul­ tū­ra. „Ran­gers“ sir­ga­l iai ver­t i nau­jos pra­ džios ir tu­r i su­pras­t i, kad klu­bas tu­r i star­tuo­t i nuo že­mes­nės ly­gos, ne­pa­ žeis­da­mas Ško­t i­jos „Pre­m ier“ ly­gos tvar­kos, ne­s u­k ur­d a­mas ne­s vei­kos kon­ku­ren­ci­jos ki­toms ko­man­doms.

Dėl ap­verk­t i­nos Ško­t i­jos fut­b o­lo fi­ nan­s ų si­t ua­c i­j os dau­g iau­s ia rei­k ia kal­t in­t i R.Mur­doc­ko ma­s i­nės in­for­ ma­c i­j os prie­mo­nes, ku­r ios iš­mo­k a pa­s a­k iš­k us ho­no­ra­r us Ang­l i­jos klu­ bams. Ško­t i­jo­je, kur in­te­re­s as fut­bo­ lui yra di­d žiau­sias vie­nam as­me­n iui vi­so­je Eu­ro­po­je ir ka­be­l i­nės te­le­v i­z i­ jos abo­nen­t ų vie­nam as­me­n iui yra dau­g iau ne­g u Ang­l i­jo­je, klu­bai gau­na gra­šius už sa­vo rung­t y­n ių trans­l ia­ci­ jas per te­le­v i­z i­ją.

Tai – ma­ž iau­siai disk­ri­mi­na­ci­ja ir ang­ lų fut­bo­lo pro­duk­to pro­tek­cio­niz­mas, ne­lei­džian­tis plė­to­tis fut­bo­lui jo tė­vy­ nė­je Ško­ti­jo­je.

Ma­nau, kad vi­siš­kai rea­lu su­kur­ti kom­ pa­ni­ją, ku­ri ga­li iš­mo­kė­ti Ško­ti­jos „Pre­ mier“ ly­gos klu­bams ne ma­žiau pi­ni­gų, nei da­bar klu­bai gau­na, o ar­ti­miau­sius 2–3 me­tus pa­di­din­tų tą su­mą 1,5–2 kar­ tus. To­kia kom­pa­ni­ja tu­ri bū­ti Ško­ti­jos klu­bų ran­ko­se ir bend­ra­dar­biau­t i su tais, ku­r ie no­r i są­ž i­n in­g u bū­du už­si­ dirb­t i, o ne biz­n iau­t i taip, kaip da­ro R.Mur­doc­kas.

Jie gy­ve­no ne pa­gal įsta­ty­mą ir mo­ra­lę ir tu­ri bū­ti pa­skelb­ti už įsta­ty­mo ri­bų.

Vi­suo­me­nė, lei­d žian­t i griau­t i mo­ra­ lę spor­te, yra neats­k i­r ia­ma ško­t iš­kos kul­t ū­ros da­l is, griau­na pa­čią vi­suo­ me­nę, pa­t ai­k au­da­ma ži­n iask­lai­dos abo­r i­ge­nui.

„Kau­nas“ per­ra­šė ša­lies fut­bo­lo is­to­ri­ją, kai UEFA Čem­pio­nų ly­ gos ant­ra­ja­me at­ran­kos eta­pe eli­ mi­na­vo Ško­ti­jos fut­bo­lo gran­dą, sa­vo­je aikš­tė­je pa­sie­kęs įspū­din­ gą per­ga­lę 2:1.

VD inf.

Tre­ni­ruo­tė­se – ir A.Sa­bo­nis Į Hjus­to­ną at­skri­du­si Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nė vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė iš kar­to ki­bo į dar­bą. Prie ko­man­ dos tre­ni­ruo­tė­se pri­si­jun­gė ne tik pa­sku­ti­nis jos na­rys Ri­man­tas Kau­ kė­nas, bet ir Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­ de­ra­ci­jos (LKF) pre­zi­den­tas Ar­vy­ das Sa­bo­nis.

Per pa­sku­ti­nę Lie­tu­vo­je vy­ku­sią tre­ni­ruo­tę Sa­bas nu­ste­bi­no ša­lies krep­ši­nio bend­ruo­me­nę pa­tai­ky­ da­mas 4 bau­dų me­ti­mus iš pen­ kių. De­le­ga­ci­jai nu­vy­kus į Jung­ti­ nes Ame­ri­kos Vals­ti­jas, krep­ši­nio le­gen­da ne­pa­si­di­džia­vo ap­si­vilk­ti spor­ti­nę ap­ran­gą ir da­ly­va­vo rink­ ti­nės tre­ni­ruo­tė­je.

A.Sa­bo­nis kaip ly­gus su ly­giais bau­dos aikš­te­lė­je ko­vė­si su rink­ti­ nės vi­du­rio puo­lė­jais Jo­nu Va­lan­ čiū­nu ir Ro­ber­tu Jav­to­ku. „La­bai džiau­giuo­si, kad Ar­vy­ das mums pa­de­da per tre­ni­ruo­ tes. Sun­ku net įsi­vaiz­duo­ti, koks jis yra di­de­lis, kol neat­sis­to­ja ša­ lia rink­ti­nės žai­dė­jų. Jo au­to­ri­te­tas pri­ver­čia krep­ši­nin­kus su­si­kaup­ti, pri­de­da mo­ty­va­ci­jos“, – ne­ti­kė­ to nau­jo­ko vaid­me­nį tre­ni­ruo­tė­se ver­ti­no rink­ti­nės vy­riau­sia­sis tre­ ne­ris Kęs­tu­tis Kem­zū­ra.

Už At­lan­to lie­tu­viai su­žais tre­ jas drau­giš­kas rung­ty­nes, po ku­ rių tre­ne­riai ap­si­spręs, ku­rie trys krep­ši­nin­kai at­si­svei­kins su na­

cio­na­li­ne ko­man­da. Šian­dien ir 29d. mū­siš­kiai Hjus­to­no uni­ver­si­ te­to are­no­je ko­vos su Di­džią­ja Bri­ ta­ni­ja, o 27 d. – su Ru­si­ja. „No­rė­tu­me pa­ge­rin­ti gy­ny­bą du prieš du, ko­mu­ni­ka­ci­ją tarp žai­ dė­jų, de­ri­nių atlikimą. Šli­fuo­ja­me de­ta­les ir to­liau dir­ba­me. Steng­si­ mės ge­rin­ti žai­di­mą, įneš­ti dau­giau ko­ky­bės. Ži­no­ma, to lai­ko trūks­ta.

Ne­bus vis­kas pa­da­ry­ta 100 pro­c. taip, kaip no­rė­tu­me... Rei­kės va­ lios, juk esa­me vy­rai. Jei­gu ko trūks – ar su­si­žai­di­mo, ar tre­ni­ ruo­čių, rei­kės pa­ro­dy­ti cha­rak­te­ rį ir bend­ro­mis pa­stan­go­mis dirb­ ti“, – kal­bė­jo tre­ne­ris.

Au­to­ri­te­tas: LKF pre­zi­den­tas A.Sa­bo­nis ne­pra­lei­do pro­gos per tre­ni­

VD inf.

krep­si­nio­sir­dis.lt nuo­tr.

ruo­tę pa­si­grum­ti su rink­ti­nės aukš­taū­giais.

18

šeštADIENIS, birželio 23, 2012

sportas

Por­tu­ga­lai iš­siun­tė če­kų barz­do­čius na­mo Le­do ri­tu­li­nin­kų pa­ vyz­džiu pa­se­kę ir nuo Eu­ro­pos pir­me­ ny­bių pra­džios veš­ lias barz­das au­gi­nę Če­ki­jos fut­bo­li­nin­ kai pri­vers­ti krau­ tis la­ga­mi­nus. Ket­ virt­fi­na­ly­je Mi­cha­ lo Bi­le­ko auk­lė­ti­niai pralaimėjo Por­tu­ ga­li­jos na­cio­na­li­nei rink­ti­nei.

Nuomonės

Žvaigž­dė spin­di ryš­kiai

Cris­tia­no Ro­nal­do ir to­liau įro­ di­nė­ja, kad šie­met yra rea­liau­ sias kan­di­da­tas lai­mė­ti ge­riau­siam pla­ne­tos fut­bo­li­nin­kui ski­ria­mą „Auk­si­nį ka­muo­lį“. Į ket­virt­fi­na­lį po­rtu­ga­lus iš­ve­du­si Mad­ri­do „Re­ al“ žvaigž­dė sa­vo rink­ti­nę iš­tem­pė ir į pus­fi­na­lį.

Nors Var­šu­vo­je vy­ku­sia­me pir­ ma­ja­me ket­virt­fi­na­ly­je Pau­lo Ben­ to auk­lė­ti­niai aki­vaiz­džiai do­mi­na­ vo aikš­tė­je, per­ga­lę jiems iš­ko­vo­ti pa­dė­jo tik vie­nas taik­lus C.Ro­nal­do smū­gis gal­va 79-ąją mi­nu­tę. „Su­žai­dė­me tik­rai ge­rai, tu­rė­ jo­me daug pro­gų. Ne­ma­žai jų iš­ vais­tė­me, ke­lis kar­tus ka­muo­lys

Pau­lo Ben­to

Por­tu­ga­li­jos rink­ti­nės vyr. tre­ne­ris

Gi­riu sa­vo ko­man­dą už efek­ty­vų žai­ di­mą. Žai­dė­me la­bai grei­tai, do­mi­na­ vo­me aikš­tė­je be­veik per vi­są ma­čą.

Nors Če­ki­jos rink­ti­nė tu­rė­jo vie­na poil­sio die­na dau­giau, to rung­ty­nė­ se vi­siš­kai ne­si­jau­tė. Ant­ra­ja­me kė­ li­ny­je mes kaip tik tu­rė­jo­me pra­na­ šu­mą ir jį iš­nau­do­jo­me.

portugalų lyderio smūgio.

m.bagdonas@diena.lt

Če­ki­jos rink­ti­nės vyr.tre­ne­ris

Svar­biau­sias už­da­vi­nys bu­vo ap­si­gin­ ti. Il­gą lai­ką mums tai se­kė­si pa­da­ry­ti, ta­čiau Cris­tia­no Ro­nal­do vie­nu smū­ giu nu­lė­mė rung­ty­nių baig­tį. Jis įro­ dė sa­vo kla­sę. Šis žai­dė­jas nuo­sta­biai žai­džia tiek ko­jo­mis, tiek gal­va. Esa­me nu­si­vy­lę, kad at­si­svei­ki­na­me su čem­ pio­na­tu, ta­čiau pir­me­ny­bes pa­lie­ka­ me aukš­tai iš­kel­to­mis gal­vo­mis.

Ri­tua­las: vienam geriausių pasaulio vartininkų Petrui Čechui nepavyko apsaugoti savo vartų nuo tikslaus

Ma­rius Bag­do­nas

Mi­cha­las Bi­le­kas

at­si­mu­šė į virps­tą. Svar­biau­sią tiks­lą – ke­lia­la­pį į pus­fi­na­lį mes pa­sie­kė­me. Nors ten bus ne­leng­ va, esa­me pa­si­ren­gę. Da­bar me­tas pla­čioms šyp­se­noms ir ge­rai mu­ zi­kai“, – ge­ros nuo­tai­kos ne­slė­pė C.Ro­nal­do.

Pus­fi­na­ly­je po­rtu­ga­lų var­žo­ ve bus ti­tu­lą gi­nan­ti Is­pa­ni­ja ar­ba Pran­cū­zi­ja. Šios abi eki­pos šian­ dien san­ty­kius aiš­kin­sis Do­nec­ko „Don­bass Are­na“ sta­dio­ne.

AFP nuo­tr.

nau­jie­ną la­bai jaus­min­gai. Vi­si žai­ dė­jai bei tre­ne­riai at­si­sto­jo ir plo­jo maž­daug pen­kias mi­nu­tes“, – apie ko­man­dos drau­go at­si­svei­ki­ni­mą kal­bė­jo Če­ki­jos rink­ti­nės at­sto­vas spau­dai Ja­ros­la­vas Ko­la­ras.

Ja­ros­la­vas Ko­la­ras:

Priė­mė­me šią nau­ jie­ną la­bai jaus­min­gai.

Jaus­min­gas at­si­svei­ki­ni­mas

Če­ki­jos rink­ti­nės il­ga­me­tis puo­lė­ jas Mi­la­nas Ba­ro­šas po šios dvi­ko­ vos pra­kal­bo apie pa­si­trau­ki­mą iš na­cio­na­li­nės ko­man­dos. „Apie tai jis mums pra­ne­šė dra­ bu­ži­nė­je po rung­ty­nių. Nie­kas ne­ ban­dė jo per­kal­bė­ti. Priė­mė­me šią

Re­zul­ta­tas

Stam­bu­lo „Ga­la­ta­sa­rai“ klu­bo marš­ki­nė­lius pa­sta­ruo­ju me­tu vil­ kė­jęs 30-me­tis M.Ba­ro­šas Če­ki­jos rink­ti­nė­je su­žai­dė 93 ma­čus, per ku­riuos pel­nė 41 įvar­tį.

Pran­cū­zai rie­ja­si

Va­kar Gdans­ke ant­ro­jo ket­virt­fi­na­ lio dvi­ko­vą žai­dė Vo­kie­ti­ja ir Grai­ ki­ja, o šian­dien Do­nec­ke fut­bo­ lo gur­ma­nai mė­gau­sis Is­pa­ni­jos ir Pran­cū­zi­jos rink­ti­nių akis­ta­ta. Įs­pū­din­gai čem­pio­na­tą pra­dė­ju­ siems pran­cū­zams nuo­tai­ką pa­sku­ ti­nia­ja­me gru­pės ma­če ge­ro­kai su­ ga­di­no šve­dai. Tei­gia­ma, jog po 0:2 pa­si­bai­gu­sio su­si­ti­ki­mo Pran­cū­zi­ jos rink­ti­nės per­si­ren­gi­mo kam­ba­ ry­je aist­ros ver­žė­si per kraš­tus. Dėl ne­sėk­mės su­si­ki­vir­či­jo iš kar­to ke­ li fut­bo­li­nin­kai, o aist­ras at­vė­sin­ ti pa­vy­ko tik įsi­ki­šus rink­ti­nės vy­ riau­sia­jam tre­ne­riui Laurent‘ui Blanc’ui. „Po pra­lai­mė­ji­mų krau­jas vi­suo­ met ver­da. Aist­ros pa­ki­lo, bet po ge­ro du­šo vis­kas nu­ri­mo, – pro­

Portugalija–Čekija 1:0 (0:0). Var­šu­ va, 55590 žiū­ro­v ų. Įvar­t is: 79 min.

Cris­tia­no Ro­nal­do.

Tvar­ka­raš­tis Šian­dien 21:45 val. Do­nec­ke: Is­

pa­ni­ja–P­ran­cū­zi­ja.

Ry­toj 21:45 val. Ki­je­ve: Anglija­– I­ta­li­ja.

ble­mos neįž­vel­gė tre­ne­ris. – Ti­ kiu, kad pa­sku­ti­nė ne­sėk­mė kaip tik pri­dės pa­pil­do­mos mo­ty­va­ci­ jos. Dis­ku­si­ja, net jei ji ir pe­rau­ga į ki­vir­čą, ga­li bū­ti konst­ruk­ty­vi. Ti­ kiu, kad vi­są šią ener­gi­ją nu­kreip­ si­me tin­ka­ma link­me ir su is­pa­nais ko­vo­si­me sėk­min­gai.“

Ka­ra­lius sos­te – „Heat“ ta­po NBA čem­pio­nais Jau­nius Sa­ra­pas Penk­to­sios NBA fi­na­lo se­ri­jos rung­ ty­nės ta­po le­mia­mos. Pui­kiai krep­ šį ata­ka­vę Ma­ja­mio „Heat“ krep­ ši­nin­kai na­muo­se 121:104 (31:26; 28:23; 36:22; 26:35) įvei­kė Ok­la­ho­ mos „Thun­der“ ir lai­mė­jo se­ri­ją re­ zul­ta­tu 4:1.

Ir vėl ne­sus­tab­do­mai rung­ty­nia­ vo LeB­ro­nas Ja­me­sas (nuotr.), su­ rin­kęs tri­gu­bą dub­lį – 26 taš­kai, 13 re­zul­ta­ty­vių per­da­vi­mų ir 11 at­ko­ vo­tų ka­muo­lių. Pui­kiai jam tal­ki­no 24 taš­kus pel­nęs Chri­sas Bos­has, 23 taš­kus pri­dė­jo Mike‘as Mil­le­ris (7/8 tri­taš­kiai), 20 – Dwyane‘as Wade‘as, 11 – Shane‘as Bat­tie­ras, 10 – Ma­rio Chal­mer­sas.

Va­ka­rų kon­fe­ren­ci­jos čem­pio­ nams Ke­vi­nas Du­ran­tas pel­nė 32 taš­kus ir at­ko­vo­jo 11 ka­muo­lių, o Rus­sel­las Westb­ro­kas (4/20 me­ ti­mų) ir Ja­me­sas Har­de­nas pri­dė­ jo po 19 pel­ny­tų taš­kų. Li­kus žais­ti kiek dau­giau nei 3 mi­nu­tes, čem­ pio­nų tre­ne­ris Eri­kas Spoelst­ra

ko­man­dos ly­de­rius pa­so­di­no ant at­sar­gi­nių žai­dė­jų suo­le­lio. L.Ja­ me­sas svei­ki­no ko­man­dos drau­gus ir pla­čiai šyp­so­da­ma­sis šo­ko per­ ga­lės šo­kį. Nuai­dė­jus fi­na­li­niam tei­sė­jo švil­pu­kui, skel­bian­čiam pir­mą­jį Ka­ra­liaus iš­ko­vo­tą NBA čem­pio­nų žie­dą, „Heat“ žvaigž­ dės gar­bin­gai pa­svei­ki­no var­žo­vus už pui­kią ko­vą fi­na­le, o L.Ja­me­sas tryš­ko džiaugs­mu. „Tai reiš­kia vis­ką. Aš priė­miau sun­kų spren­di­mą pa­lik­ti Kliv­lan­dą, bet ži­no­jau, ko­kia bus ma­no atei­tis.

Sup­ra­tau, kad per­si­kė­lęs į Ma­ja­mį bū­siu pui­kios eki­pos, kurios švie­si atei­ti­s, da­lis. Ši per­ga­lė – ma­no sva­ jo­nės iš­si­pil­dy­mas“, – ne­slė­pė ryš­ kiau­sia šių die­nų NBA žvaigž­dė.

Nau­din­giau­sias re­gu­lia­rio­jo se­ zo­no žai­dė­jas be kon­ku­ren­ci­jos bu­vo pri­pa­žin­tas ir nau­din­giau­ siu NBA fi­na­lo se­ri­jos krep­ši­nin­ ku. L.Ja­me­sas fi­na­lo se­ri­jo­je vi­du­ ti­niš­kai pel­ny­da­vo po 29,3 taš­ko, at­ko­vo­da­vo 10 ka­muo­lių ir at­lik­ da­vo 7,3 re­zul­ta­ty­vaus per­da­vi­ mo. Ši die­na ga­lė­jo tap­ti is­to­ri­nė ir

Lie­tu­vos krep­ši­niui, ta­čiau il­ga­me­ tis L.Ja­me­so bend­ra­žy­gis lie­tu­vis Žyd­rū­nas Il­gaus­kas prieš se­zo­ną nu­spren­dė baig­ti sa­vo krep­ši­nin­ko kar­je­rą ir ne­pa­si­nau­do­jo ga­li­my­be tap­ti pir­muo­ju lie­tu­viu, iš­ko­vo­ju­ siu NBA čem­pio­nų žie­dą.

20

šeštadienis, birželio 23, 2012

22p.

Ke­tu­rie­se per Eu­ro­pą – iki sva­jo­nių pa­plū­di­mio.

Pla­nuo­se vie­tos yra ir ves Ok­sa­na Pi­kul džiau­gia­si, kad ne­da­ly­va­vo skan­da­lin­gai pa­gar­ sė­ju­sia­me bend­ra­kur­sių va­ka­rė­ly­je, tu­ri daug pla­nų, no­ri vai­kų ir ti­ki­na, kad ves­tu­vės tik­rai bus.

Da­rius Sė­le­nis

di­ja­vau tei­sę ir su­pra­tau, kad tai skir­ta ne man.

– La­pu­te?

– Ga­li­ma pa­var­to­ti ir šį žo­dį.

– Ko­dėl ne­da­ly­va­vo­te ta­me siau­tu­lin­ga­me dip­lo­mų „lais­ty­ mo“ va­ka­rė­ly­je, vy­ku­sia­me vie­ na­me pra­ban­gių sos­ti­nės res­to­ ra­nų, kur siau­tė kur­so drau­gai, bu­vo daug ero­ti­kos?

– Ga­vu­si dip­lo­mą šven­čiau, bet tik su ar­ti­miau­siais žmo­nė­mis – ma­ ma, drau­gė­mis. Ne­su ma­si­nių va­ ka­rė­lių ger­bė­ja. Sa­vo as­me­ni­nes šven­tes mėgs­tu pa­mi­nė­ti ar­ti­mų­ jų bū­ry­je.

Bu­vau la­bai ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­ ta, kad pla­čiai ap­ra­šant šį va­ka­rė­lį bu­vo pa­si­nau­do­ta ma­no var­du. Dė­ kui Die­vui, kad ten ne­da­ly­va­vau, nes no­riu stu­di­juo­ti ma­gist­ran­tū­ro­je. Ži­ nau, kad uni­ver­si­te­to dės­ty­to­jai pa­ krau­pę. Tai bend­ra­kur­siams bus pa­ mo­ka, kaip rink­tis or­ga­ni­za­to­rius.

Man toks va­ka­rė­lis bu­vo ne­gra­žus ir ne­priim­ti­nas. Jei rei­kia pi­kan­tiš­ kų de­ta­lių, švęsk, bet ne vie­šai. Be to, toks ga­lė­tų bū­ti ne uni­ver­si­te­to ab­sol­ven­tų va­ka­rė­lis, o bern­va­ka­ ris ar merg­va­ka­ris.

– Ko­dėl ne­pa­ti­ko tei­sė? Vie­šu as­me­niu ta­pu­siai Ok­sa­nai tai pra­vers­tų.

– Tuo me­tu bu­vau jau­na, bu­vo ma­ din­ga stu­di­juo­ti tei­sę ir pa­si­rin­kau ne­mąs­ty­da­ma. Vė­liau su­vo­kiau, kad ne­no­riu gi­lin­tis į tei­sę. Da­rau, kas man mie­la ir ar­čiau šir­dies.

– Si­mą Ja­sai­tį Ok­sa­na ir­gi gud­ ru­mu ap­vy­nio­jo ap­link pirš­tą?

– Oi, tai – ne gud­ru­mas. Čia – jaus­mai.

d.selenis@diena.lt

– Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­ tau­ti­nės vers­lo mo­kyk­los dip­ lo­mas – no­ras pa­ra­šy­ti sau pliu­są?

– Tai – kryp­tin­gas tiks­las. No­ras pa­nau­do­ti įgy­tas ži­nias. Anks­čiau My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te stu­

– Tei­sę stu­di­ja­vo­te jau­na? O kaip da­bar sa­ve įvar­dy­tu­mė­te?

– Kaip pa­ty­ru­sią. Jau ki­tas eta­pas – jau­na ir pa­ty­ru­si. No­rė­čiau bū­ti 18– 19 me­tų ir tu­rė­ti da­bar­ti­nes ži­nias bei pa­tir­tį. Bet kas to ne­no­rė­tų?

– Aš... Be­je, ne­jau­gi jū­sų auk­ so am­žius – bū­tent tas lai­ko­ tar­pis?

– Na, ne, taip ne­pa­va­din­čiau. Ma­ nau, kad toks – nuo 30-ies. Prie to ar­tė­ju. Įdo­mu ir ma­lo­nu grįž­ti į jau­nys­tę, bet da­bar – la­bai ge­ras lai­ko­tar­pis.

– At­ro­do, kad Ok­sa­na vi­sa­ da tu­ri tiks­lą, ku­rio kryp­tin­gai sie­kia ir ei­na iki pa­bai­gos?

– Gal... No­rė­čiau taip pa­sa­ky­ti.

– Ok­sa­na la­biau gud­ri ar pro­ tin­ga?

– Vie­no­se si­tua­ci­jo­se to­kia, ki­to­ se... Bet pa­va­din­čiau sa­ve gud­ria.

– Ir jo­kių iš­skai­čia­vi­mų?

– Ko­kie ga­li bū­ti iš­skai­čia­vi­mai? Ir kaip ga­li tiek lai­ko gy­ven­ti su žmo­ gu­mi dėl iš­skai­čia­vi­mo? Be to, jis iš­vaiz­dus vy­ras.

Šią va­sa­rą ne­la­bai – ma­no vy­ras, ant­ro­ji pu­sė, spor­tuo­ja. Ne­ bent skris­čiau į Hjus­ to­ną te­kė­ti.

– Juo­lab – du ar trys vie­na­ me...

– Ne, iš­skai­čia­vi­mas man nė­ra įdo­ mus. Aš tu­riu tai, ko man rei­kia.

– Be­je, ar Si­mas pa­svei­ki­no dip­lo­mo ga­vi­mo pro­ga?

– Prieš iš­skris­da­mas į Hjus­to­ ną pa­svei­ki­no te­le­fo­nu. Pra­si­ta­rė, kad tu­ri staig­me­ną, do­va­nė­lę. Gė­ lės mū­sų na­muo­se ne­vys­ta.

– Pra­na­šu­mas ar trū­ku­mas, kad jums ten­ka bū­ti at­ski­rai? Da­bar Si­mas iš­skris į Ru­si­ją, Kras­no­ da­rą. Tai lei­džia pa­siilg­ti vie­ nas ki­to ar, prie­šin­gai, – at­vė­ si­na san­ty­kius?

– Ir taip, ir ne. Ats­tu­mas žmo­nes ati­to­li­na, bet mes ki­to­kie. Priė­mė­ me vie­nas ki­tą su kiek­vie­no veik­la ir dar­bais. Bū­da­mi at­ski­rai pa­siilgs­ ta­me vie­nas ki­to, bui­tis neuž­go­ žia san­ty­kių. Nors ir bū­da­mi kar­tu ne­jau­čia­me mo­no­to­ni­jos. Atei­ty­je, ži­no­ma, vis­kas ga­li bū­ti ki­taip, kai at­si­ran­da vai­ku­čių.

– Kal­ba­ma, kad Ok­sa­na la­bai la­bai no­ri vai­kų.

– Aš? Na­tū­ra­lu, kad mo­te­rys la­bai no­ri vai­kų. Ypač to­kio am­žiaus. Aš la­bai my­liu vai­kus ir atei­ty­je jų no­ rė­čiau.

Po­ra: „Jis iš­vaiz­dus vy­ras“, – apie šir­dies drau­gą, krep­ši­nin­ką S.Ja­sai­tį,

sa­ko Ok­sa­na. Ir pa­ti­ki­na, kad su juo bū­na ne iš iš­skai­čia­vi­mo.

Po­ky­čiai: O.Pi­kul tvir­ti­na, kad „gar­sė­ti kū­no da­li­mis“ ne­be­no­ri.

te­rų gru­pė „Pop La­dies“ – tik rek­la­mi­nė ak­ci­ja?

– Tai – rim­tas, la­bai įdo­mus Na­ ta­li­jos pro­jek­tas. Plė­to­si­me, įdė­si­ me daug jė­gų ir lai­ko. Kiek tai truks, nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, nes pri­klau­ sys ne tik nuo mū­sų.

– Ki­toms „pu­py­tėms“ – kry­ žius?

– Ne, ne. Tiek aš, tiek Na­ta­li­ ja (N.Bun­kė), tiek Lie­pa (L.Mon­ dei­kai­tė; ket­vir­to­ji gru­pės na­rė yra bu­vu­sio Na­ta­li­jos vy­ro Dei­vy­do Zvon­kaus drau­gė Ka­ta­ži­na Ne­myc­ ko – red. pa­st.) už­siim­si­me ir sa­vo veik­la. Dėl šios idė­jos kai­fuo­ja­me.

– At­sip­ra­šau, pa­sa­ky­siu in­ter­ne­ to ko­men­ta­to­rių lū­po­mis, o ko­kia kū­no da­li­mi dai­nuos Ok­sa­na?

– Oi, la­bai gai­la tų žmo­nių, ku­rie pa­ste­bi tik kū­no da­lis. Žmo­nės, ap­ si­dai­ry­ki­te, ap­link yra daug įdo­mes­ nių, gra­žes­nių da­ly­kų. Bet ką da­ry­si, kad žmo­nėms duo­tos akys. Ką to­kiu at­ve­ju ga­liu pa­sa­kyt? Pak­lau­sy­ki­te.

– At­sip­ra­šau, no­rė­čiau ar no­ riu?

– Ir no­riu, ir no­rė­čiau.

– „Olia­lia pu­py­tės“ vi­sų pir­ma iš­gar­sė­jo ne dai­na­vi­mu, o...

– Jos iš­gar­sė­jo įvaiz­džiu, po to atė­ jo ir dai­na. Na, ir ati­tin­ka­ma įvaiz­ džio da­li­mi. Bet „nau­jo­sios pu­py­ tės“ ei­na vi­sai ki­ta link­me ir gar­sė­ja ne kū­no da­li­mis.

– Nau­jas pro­jek­tas – jau­nų mo­

– Jums 28 me­tai...

– Bai­su... Nors ko­dėl tu­rė­tų bū­ ti bai­su? Kuo to­liau, tuo sma­giau, bė­gant me­tams atei­na pa­tir­tis ir iš­ min­tis. Ži­no­ma, atei­na lai­kas kur­ti šei­mą, bet yra daug pa­vyz­džių šou ir vers­lo pa­sau­ly­je, kai mo­te­rys, su­si­lau­ku­ sios at­ža­lų, pui­kiai su­si­tvar­ko. Dir­ ban­ti, veik­li mo­te­ris, su­ge­ban­ti bū­ti šei­mo­je, yra tai, kas man priim­ti­na, to­kią ma­tau sa­vo atei­tį. To lin­kiu sau ir vi­soms ki­toms mo­te­rims.

– Jei pa­žvelg­tu­me at­gal de­šim­ čia me­tų, kur no­ri­si su­grįž­ti?

Kas įstri­go la­biau­siai?

– Bu­vo mo­men­tų, kai bu­vo juo­kin­ ga ir gė­da.

– Ne­ga­liu ne­pak­laus­ti, dėl ko bu­vo la­biau­siai gė­da? Gal ką nors nau­ja iš­gir­si­me?

– Tai, ką no­rė­čiau iš­trin­ti, už­ brauk­ti ir už­mirš­ti, – ne­gra­žio­ji, gė­din­go­ji fo­to­se­si­ja. Nes­ka­nu, ne­ no­riu to pri­si­min­ti ir į tai gi­lin­tis.

– O ki­tos Pi­kul dė­mės?

– Nė­ra įstri­gu­sių ir vie­šų. Mes vi­si esa­me žmo­nės ir pa­da­ro­me klai­dų.

Kas gau­na dve­je­tu­ką, o kas su­klys­ta dau­giau. Svar­bu mo­ky­tis iš klai­dų.

De­ja, daž­niau­siai mo­ko­mės iš sa­vo klai­dų. Ko ge­ro, ir aš ne­su išim­tis.

– 28-eri – tai la­bai ma­žai, bet kar­tu ne­trum­pas lai­kas, kai at­

21

šeštadienis, birželio 23, 2012

Slap­ta ­ san­tuo­ka

Vai­dins gar­sią dai­ni­nin­kę

At­šau­kė da­lį kon­cer­tų

„Įsi­kū­ni­ji­mo“ žvaigž­dė Gio­ van­ni Ri­bi­si po aud­rin­go ro­ ma­no ve­dė bri­tų mo­de­ lį Agy­ness Deyn, ku­rios tik­ ra­sis var­das yra Lau­ra Hol­ lins. Dar ko­vą laik­raš­čiui „Dai­ly Mail“ ma­ne­ke­nė tvir­ ti­no, kad yra vie­na, ir sa­kė, kad jo­kio vy­ro jos gy­ve­ni­me ne­bu­vo jau ke­le­tą mė­ne­sių.

Vil­nie­tė Joan­na Mo­ro, šiuo me­ tu gy­ve­nan­ti Var­šu­vo­je, at­li­ko pa­grin­di­nį vaid­me­nį ru­sų se­ria­le „An­na Ger­man. Bal­to­jo an­ge­lo pa­slap­tis“. De­šim­ties se­ri­jų fil­ me pa­sa­ko­ja­ma ži­no­mos dai­ni­ nin­kės A.Ger­man gy­ve­ni­mo is­ to­ri­ja. Vaid­me­nį J.Mo­ro ga­vo dėl ge­rų ru­sų kal­bos ži­nių, aukš­to ūgio ir sla­viš­kos iš­vaiz­dos.

Ro­ko gru­pė „Ra­dio­head“ at­ šau­kė da­lį sa­vo kon­cer­tų Eu­ ro­po­je po to, kai bir­že­lio 16 d. per To­ron­te vy­ku­sį kon­cer­ tą įgriu­vo sce­nos sto­gas ir tra­giš­kai žu­vo gru­pės būg­nų tech­ni­kas Scot­tas John­so­ nas. Kon­cer­ti­nį tu­rą Eu­ro­po­ je gru­pė ke­ti­na tęs­ti nuo lie­ pos 10 d.

s­tu­vėms

„Ne­sis­ten­giu bū­ti liek­na“ Da­rius Sė­le­nis Jau­niau­sia na­cio­na­li­nės „Eu­ro­vi­ zi­jos“ at­ran­kos fi­na­li­nin­kė Si­mo­ na Mi­li­ny­tė džiau­gia­si de­vin­tą kla­sę bai­gu­si de­šim­tu­kais, iš­sky­ rus che­mi­ją, ku­rios ži­nios įver­ tin­tos de­vin­tu­ku, bei pra­si­dė­ju­ sio­mis ato­sto­go­mis, ger­bė­jams ža­da staig­me­nų ir lai­ko­si spe­cia­ lios die­tos. Į Pa­lan­gą – ne tik il­sė­tis

To­mo Luk­šio (BFL) nuo­tr.

si­grę­žę at­gal jau ga­li­me kuo nors di­džiuo­tis gy­ve­ni­me.

– Na, džiau­giuo­si, kad pa­sie­kiau sa­vo už­si­brėž­tą tiks­lą – ga­vau ba­ ka­lau­ro dip­lo­mą.

pi. Ma­no ver­ty­bė yra šei­ma ir san­ ty­kiai šei­mo­je. Kas vyks­ta ap­link? Įdo­mu, bet svar­biau­sia, kas vyks­ta ma­no šei­mo­je. Mes vi­si dau­giau ar ma­žiau esa­me egois­tai.

– Ir tai, kad ta­po­te pla­čiai ži­ no­ma?

– Na, ta­pau ži­no­ma. Ne­ži­nau...

– Kiek kar­tų per mė­ne­sį drau­ gės klau­sia, ka­da bus Ok­sa­nos ir Si­mo ves­tu­vės?

– Daž­nai.

– Sa­vi­mei­lę pa­glos­to?

– Yra da­ly­kų, ku­riais ga­liu džiaug­ tis. Ar­ti­mų­jų lai­me, svei­ka­ta, drau­ gais, moks­lais. Ti­kiuo­si, kad tu­rė­siu kuo džiaug­tis ir po de­šim­ties me­tų.

– O ko­kia ver­ty­bė yra di­džiau­ sia?

– Šei­ma.

– Kas į tą sa­vo­ka įei­na?

– Tai, kas šir­dy­je ir ma­no sie­lo­je, – ar­ti­mi žmo­nės: ma­ma, bro­lis ir ant­ro­ji pu­sė. Atei­ty­je šei­ma gal taps ofi­cia­li ir at­si­ras vai­kų.

– Žmo­gus, ne­tu­rin­tis šei­mos, nė­ra ver­ty­bė?

– Ne­ga­liu kal­bė­ti už ki­tus. Gal kai kam ver­ty­bė yra au­to­mo­bi­lis, gal stu­di­jos. Man – šei­ma.

– Bet ar tai ne­kve­pia egoiz­mu?

Kaip sa­kė vie­nas Pran­cū­zi­jos ka­ra­lius: „Po ma­nęs – kad ir tva­nas.“ – Man ne­svar­bu, kas ki­tiems rū­

„Moks­lai se­kė­si pui­kiai – tik vie­ nas de­vin­tu­kas, iš che­mi­jos“, – Mar­ty­no Maž­vy­do mo­kyk­lo­je de­vin­tą kla­sę bai­gu­sios Si­mo­nos pa­žy­mių kny­ge­lė dar pas auk­lė­to­ ją, bet mer­gi­na ži­no re­zul­ta­tus.

Vi­du­ry sa­vai­tės, kai kal­bė­jo­mės, jau­no­ji dai­ni­nin­kė ren­gė­si vyk­ti pail­sė­ti į Pa­lan­gą ir bu­vo nu­si­tei­ ku­si pui­kiai.

Pak­lau­sus, ar da­bar ji ža­da tik il­sė­tis, S.Mi­li­ny­tė pa­slap­tin­gai šyp­te­lė­jo, bet pra­si­ta­rė, kad ren­ gia ke­lis įdo­mius pro­jek­tus. „Tu­riu ke­lis pa­siū­ly­mus iš už­ sie­nio, – ne­si­pui­kuo­da­ma kal­bė­ jo Si­mo­na. – Sa­vo ger­bė­jams ža­du ke­lias staig­me­nas, bus nau­jie­nų, ta­čiau kol kas apie tai kal­bė­ti šiek tiek anks­ti.“ Už­s i­m i­n us, kad in­ten­sy­v us dai­ni­nin­kės gra­fi­kas, „Eu­ro­vi­zi­ jos“ at­ran­kos kon­kur­sas, moks­ lai gal­būt iš­var­gi­no še­šio­lik­me­ tę, Si­mo­na ne­slė­pė, kad bu­vo ne­leng­va. „Ta­čiau dai­nuo­da­ma sce­no­je aš pail­siu, nes tai ma­no sie­lai su­tei­ kia di­de­lį ma­lo­nu­mą. Mė­gau­juo­ si kiek­vie­na to­kia aki­mir­ka, ir tai man ge­riau­sios ato­sto­ gos“, – šyp­so­jo­si S.Mi­li­ny­tė.

Dėl svo­rio – pas gy­dy­to­jus

Už­si­mi­nus apie pa­sta­ruo­ju me­tu pa­skli­du­sias kal­bas, kad ji ne­te­ko daug svo­rio, mer­gi­na pa­nei­gė, jog tai – dėl per­var­gi­mo ar no­ro su­ liek­nė­ti. „Taip, pa­sta­ruo­ju me­tu su­blo­gau, ži­nau, kad sklin­da įvai­rių ap­kal­bų.

Kar­tais tai var­gi­na“, – man­da­giai kal­bė­jo Si­mo­na. Da­bar 42 ki­log­ ra­mus sve­rian­čiai 160 cen­ti­met­rų ūgio mer­gi­nai la­biau pa­tin­ka mo­ te­riš­kos, ap­va­les­nės for­mos.

Taip, pa­sta­ruo­ ju me­tu su­blo­gau, ži­nau, kad sklin­ da įvai­rių ap­kal­bų.

Kar­tais tai var­gi­na. „La­bai dai­liai at­ro­do Jen­ni­fer Lo­pez, Beyoncé, Ri­han­na ar Eva Lon­go­ria“, – var­di­jo S.Mi­li­ny­tė ir pri­si­pa­ži­no, kad dėl pa­sta­ruo­ju me­tu krin­tan­čio svo­rio su­si­rū­pi­no ir lan­kė­si pas gy­dy­to­jus.

At­lik­ti nuo­dug­nūs vi­so or­ga­ niz­mo ty­ri­mai pa­ro­dė, kad mer­ gi­na yra vi­siš­kai svei­ka. „Or­ga­niz­mas sun­kiau pa­si­sa­ vi­na ka­lo­ri­jas, prie­žas­tis – ge­nai, bren­di­mo lai­ko­tar­pis, – gy­dy­to­jų at­sa­ky­mą ci­ta­vo S.Mi­li­ny­tė. – Su to­kio­mis pro­ble­mo­mis bu­vo su­si­ dū­ru­si ma­no ma­ma, vy­res­nis bro­ lis, se­ne­liai. Aps­tul­bau, kai pa­ma­ čiau jų paaug­lys­tės nuo­trau­kas.

Vė­liau vis­kas bu­vo pui­ku.“ Si­mo­na juok­da­ma­si pa­sa­ko­jo, kad net sa­vai­tę mai­ti­no­si grei­to­jo mais­to res­to­ra­nuo­se, kim­šo ke­ba­ bus ir su­muš­ti­nius. Ta­čiau to­ kio mais­to ne­ga­lė­jo il­giau

val­gy­ti, nes pa­siil­go ko­ky­biš­ko.

Prieš du mė­ne­sius pa­si­ta­ru­si su die­to­lo­gais Si­mo­na pra­dė­jo lai­ ky­tis spe­cia­lios die­tos. „Val­gau še­šis kar­tus per die­ną ir dar pa­pil­do­mai ge­riu eko­lo­giš­kus pro­tei­no kok­tei­lius, ku­rie duo­da­ mi žmo­nėms po ope­ra­ci­jų, – nuo­ šir­džiai bend­ra­vo S.Mi­li­ny­tė. – Be­je, džiau­giuo­si, kad jau pa­vy­ko priaug­ti be­veik du ki­log­ra­mus.ā Gal su­tiks my­li­mą­jį?

Pra­kal­bus apie „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­ nų kon­kur­so fi­na­lą Azer­bai­dža­no sos­ti­nė­je Ba­ku, Si­mo­na ne­slė­pė, kad Do­na­tas Mont­vy­das yra jos mėgs­ta­mas dai­ni­nin­kas. „Nea­be­jo­jau, kad jis pa­teks į fi­ na­lą, o ten pro­gno­za­vau vie­tą pir­ ma­ja­me de­šim­tu­ke, – ne­slė­pė S.Mi­li­ny­tė. – Jo pa­si­ro­dy­mas bu­vo pro­fe­sio­na­lus ir man la­bai pa­ti­ko.“ Ar jau da­bar Si­mo­na mąs­to apie ga­li­my­bę da­ly­vau­ti at­ran­ko­ je į „Eu­ro­vi­zi­ją“ 2013 m.? Mer­gi­na pur­to gal­vą: ji nė­ra ap­si­spren­du­si, juo­lab kad dar yra anks­ti. „Da­bar šiek tiek pail­sė­siu, va­ žiuo­siu į Pa­lan­gą, – šyp­so­jo­si drau­giš­ka vai­ki­no kol kas ne­tu­ rin­ti mer­gi­na. – Kas ži­no, gal­būt su­tik­siu ir ar­ti­mą drau­gą, nes per moks­lus, in­ten­sy­vius dar­bus, re­ pe­ti­ci­jas net ne­bu­vo lai­ko dai­ry­ tis į vai­ki­nus.“ Koks jis tu­rė­tų bū­ti?

Si­mo­na su­si­mąs­tė: „Kiek­vie­nas žmo­gus yra sa­vo­tiš­kai ža­vus, ge­ ras, tu­ri pra­na­šu­mų ir trū­ku­mų.

Ne­tu­riu iš­vaiz­dos idea­lo. Svar­bu, kad bū­tų žmo­giš­kas, bū­tų ge­ra su juo bend­rau­ti. Tai tu­rė­tų bū­ti vai­ ki­nas, ku­riam ga­lė­čiau vis­ką pa­si­ pa­sa­ko­ti, pa­si­guos­ti, kar­tu liū­dė­ti ir džiaug­tis.“

– Ok­sa­na ty­liai nu­lei­džia akis ir nu­su­ka kal­bą?

– Ne, Ok­sa­na taip ne­siel­gia. Ok­sa­na pa­sa­ko – bus! Ka­da nors juk bus?

– Nie­kas ne­ga­li to ga­ran­tuo­ti, juo­lab ne­ge­rai da­ry­ti vy­rams spau­di­mą ves­ti...

– Taip, nie­kas ne­ga­li ga­ran­tuo­ti ir neat­si­tik­ti­nai sa­ko­ma: nie­ka­da ne­ sa­kyk nie­ka­da. Vis­ko ga­li bū­ti, bet ves­tu­vės ma­no pla­nuo­se. Ar­ti­miau­ sias ma­no pla­nas – ma­gist­ro stu­di­ jos, nors ves­tu­vės bū­tų šau­nu.

– La­bai jau dip­lo­ma­tiš­kai sie­ kiant tiks­lo ga­li­ma nu­si­sta­ty­ ti ir da­tą?

– Šią va­sa­rą ne­la­bai – ma­no vy­ ras, ant­ro­ji pu­sė, spor­tuo­ja. Ne­bent skris­čiau į Hjus­to­ną te­kė­ti.

– O ko­dėl gi ne?

– Ves­tu­vės tu­rė­tų vyk­ti ar­ti­miau­sių žmo­nių bū­ry­je. Ir to­kie da­ly­kai ap­ ta­ria­mi dvie­se.

Pa­si­kei­ti­mai: pra­ra­du­si ne­ma­žai svo­rio Si­mo­na ėmė lai­ky­tis spe­cia­lios die­tos.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

22

šeštadienis, birželio 23, 2012

Ke­tu­rie­se per Eu­ro­pą – iki sva­jo­nių pa­plū­di­mio Mik­roau­to­bu­sas rie­dė­jo dul­kė­tu, ak­me­nuo­tu, sun­kiai iš­va­žiuo­ja­mu ke­liu. Ar­tė­jo va­ka­ ras. Ir po tūks­tan­čių įveik­tų ki­lo­met­rų, kai iš­var­gu­sių vy­rų vei­duo­se jau ryš­kė­jo ne­vil­ tis, sun­kią ke­lio­nę vai­ni­ka­vo lai­min­ga pa­bai­ga – iš­sva­jo­ta­sis lau­ki­nis pa­plū­di­mys.

Da­rius Sė­le­nis

ja, Pran­cū­zi­ja, Is­pa­ni­ja, Gib­ral­ta­ ras, Ma­ro­kas, Por­tu­ga­li­ja.

Grį­žo su vėž­liu

Ten bū­ti­nai nu­ve­ šiu žmo­ną, kai ją tu­ rė­siu, pra­leis­ti mū­sų me­daus mė­ne­sio.

d.selenis@diena.lt

„No­rė­jau su­ras­ti ge­riau­sią gy­ve­ ni­mo pa­plū­di­mį“, – sim­bo­li­nį ke­ lio­nės tiks­lą pa­siek­ti Por­tu­ga­li­ją aiš­ki­no lais­vu žmo­gu­mi sa­ve va­ di­nan­tis 27 me­tų te­le­vi­zi­jos lai­ dų mon­tuo­to­jas, ope­ra­to­rius Juo­ zas Surb­lys.

Prieš me­tus įgy­ven­di­nęs vai­kys­ tės sva­jo­nę, – nu­si­pir­kęs 1983 m. „VW Trans­por­ter West­fa­lią“ iš Mal­jor­ko­je gy­ve­nan­čios drau­gės – su­ži­no­jo, kad Por­tu­ga­li­jo­je yra daug lau­ki­nių pa­plū­di­mių. „No­rė­jau at­ras­ti sa­vo gy­ve­ni­mo pa­plū­di­mį. Kur ne­rū­pi sunk­me­tis, ben­zi­no kai­nos, kur lai­min­gi žmo­ nės sva­jo­ja pa­gau­ti sa­vo ban­gą“, – kal­bė­jo J.Surb­lys, į tūks­tan­tį eu­rų kai­na­vu­sį au­to­mo­bi­lį be va­rik­lio ir su su­ge­du­sia pa­va­rų dė­že dar in­ ves­ta­vęs 17 tūkst. li­tų.

Net­ru­kus prie J.Surb­lio pri­si­ jun­gė trys drau­gai, ir vi­si jie mik­ roau­to­bu­su su ke­tu­rio­mis mie­ga­ mo­sio­mis vie­to­mis, du­ji­ne vi­ryk­le, šal­dy­tu­vu bei kriauk­le iš­ke­lia­vo šiuo marš­ru­tu: Len­ki­ja, Slo­va­ki­ja, Veng­ri­ja, Kroa­ti­ja, Slo­vė­ni­ja, Ita­li­

„Af­ri­ka – ne­pla­nuo­ta, bet ne­no­ rė­jo­me pra­leis­ti pro­gos, kai iš Gib­ ral­ta­ro te­rei­kė­jo per­si­kel­ti kel­tu, – aiš­ki­no Juo­zas. – O grį­žo­me per ke­tu­rias pa­ras jau su rūks­tan­čiu va­rik­liu. Tie­sa, pen­kie­se. Iš Ma­ro­ ko at­si­ve­žiau vėž­lį, ku­rį pa­va­di­nau Jur­ge. Mui­ti­nin­kai jo ne­ra­do, nors kruopš­čiai apieš­ko­jo ma­ny­da­mi, kad ve­ža­mės nar­ko­ti­kų.“ Ata­ka­vo pro­sti­tu­tės

„Trans­por­ter West­fa­lia“ iš­gąs­di­no jau įva­žia­vus į Slo­va­ki­ją, kai už­ kai­to va­rik­lis. Išė­mę ter­mos­ta­tą, ly­jant, ap­gau­bus rū­kui, vy­rai nu­ spren­dė nu­va­žiuo­ti į bal­to­jo vy­no sos­ti­ne va­di­na­mą To­ka­jaus mies­ tą Veng­ri­jo­je. „Ten bū­ti­nai nu­ve­ šiu žmo­ną, kai ją tu­rė­siu, pra­leis­ti

mū­sų me­daus mė­ne­sio“, – pla­ nuo­ja Juo­zas. Šį­syk nu­va­žia­vus iki par­duo­tu­vės vėl už­vi­rė va­rik­lio au­ ši­ni­mo van­duo.

Eko­no­miš­ku re­ži­mu gy­ve­nę, deš­re­lė­mis ir ma­ka­ro­nais mai­ti­nę­ si vy­rai li­ko nak­vo­ti Sta­ry Smo­ko­ ve­co mies­te­ly­je, ūki­nin­ko lau­kuo­ se, iš pra­džių ne­ri­mą kė­lu­sių ap­link be­si­šlais­tan­čių ro­mų ap­sup­ty­je. „Ži­no­ma, nie­kas mū­sų ne­puo­lė.

Te­rei­kia pa­žin­ti men­ta­li­te­tą, – ne­ slė­pė Juo­zas ir šyp­te­lė­jo. – Ag­re­sy­ viau­sios bu­vo pro­sti­tu­tės Bar­se­lo­ no­je.“ Dvi pa­ras pra­lei­dę Ka­ta­lo­ni­jos re­ gio­no sos­ti­nė­je, gar­sio­jo­je Ramb­los gat­vė­je, kur vyks­ta įvai­rūs ar­tis­tų pa­si­ro­dy­mai, vė­ly­vą va­ka­rą lie­tu­ viai bu­vo ap­gul­ti juo­dao­džių pro­ sti­tu­čių. „Jos ata­kuo­da­vo bū­riais, gra­ba­ lio­jo ir lan­džio­jo po ki­še­nes“, – to Juo­zas ne­pa­mirš. Vy­ras pri­dū­rė, kad pa­si­vaikš­čio­ti po nak­ti­nę Bar­ se­lo­ną drau­gai bu­vo nu­spren­dę iš­ leis­ti po... pen­kis eu­rus. „Af­ri­kie­ tėms ang­liš­kai sa­kė­me pa­moks­lus, siū­lė­me keis­ti gy­ve­ni­mo bū­dą, ta­ čiau jos kaip ro­bo­tai kar­to­jo tą pa­ čią fra­zę – „Aš ta­ve my­liu“, – pa­ sa­ko­jo ke­liau­nin­kas.

Kaip ga­mi­na­mas ha­ši­šas?

Pra­kal­bus apie ap­lan­ky­tų ša­lių mo­ te­rų gro­žį, Juo­zas ne­slė­pė, kad gra­ žiau­sios – Is­pa­ni­jo­je, bur­len­ti­nin­ kų, bang­len­ti­nin­kų ir jė­gos ait­va­rų ro­ju­je Ta­ri­fo­je. „Spor­tiš­kos, įde­gu­sios, šar­min­ gos. Plas­ti­nė­mis ope­ra­ci­jo­mis be­ si­pui­kuo­jan­čios – bai­sios. Gra­ žiau­sios – švy­tin­čios, lai­min­gos mo­te­rys, – ne­slė­pė J.Surb­lys. – Pa­ vyz­džiui, vie­no­je Pran­cū­zi­jos de­ ga­li­nė­je dir­ban­ti mo­te­ris ne­sup­ ra­to, kad mes no­ri­me lip­du­ko, bet nuo­šir­džiai šyp­so­jo­si.“ Vie­n ą ke­l iau­n in­k ą su­ž a­v ė­jo Ka­nų pra­ban­ga, jach­tos su bent dviem sū­ku­ri­nė­mis vo­nio­mis ir še­šiais de­niais, ki­tą – Kroa­ti­jos Plit­vi­cos na­cio­na­li­nis par­kas, dar ki­tą – par­kas Ma­ro­ke, eže­riu­kas, au­ga­lais ap­žė­lu­si uo­la, nuo­sta­bus kriok­lys ir būg­ne­liais gro­jan­tys af­ ri­kie­čiai.

Ma­ro­ke di­de­lį įspū­dį pa­li­ko mies­tas kal­nuo­se su bal­tais ir mė­ ly­nais na­mais – Chef­chaouen. Be­je, ne­to­li mies­to esan­čio­je de­ga­li­nė­je lie­tu­viai ga­vo pa­siū­ly­mą pa­si­žiū­ rė­ti, kaip ga­mi­na­mas ha­ši­šas. Pa­ si­ro­do, gre­ta esan­tis kai­me­lis gar­ sė­ja ka­na­pių au­gin­to­jais.

Sun­ kiau­ sio­mis aki­mir­ ko­mis jie su­tik­ da­vo rei­ kia­mų žmo­nių, ku­rie nuo­šir­ džiai pa­ dė­da­vo.

„Ki­lu­sį smal­su­mą už­gniau­žė­ me, nes bu­vo­me gir­dė­ję, kad po to bū­si­me pri­vers­ti pirk­ti ha­ši­šo. Ki­ log­ra­mo kai­na – 1500 eu­rų. Su­si­ gun­dę ga­li­my­be jį per­par­duo­ti Eu­ ro­po­je ke­lias­de­šimt kar­tų bran­giau ke­lio­nės ne­bai­gia, nes pre­kiau­to­jai bend­rau­ja su po­li­ci­nin­kais. Šie su­

Per mė­ne­sį – po 2,5 tūkst. li­tų De­ga­lams lie­tu­viai iš­lei­do po 2000 li­tų, mais­tui – po 500 li­tų. Per mė­ne­ sį nu­va­žia­vo 12 tūkst. km. „Volkswagen Trans­por­ter“ 100 km su­nau­do­ja apie 8 l dy­ze­li­no. Jo kai­ na Ma­ro­ke – 0,5–0,6 eu­ro, Is­pa­ni­jo­ je – 1,1–1,2 eu­ro, Ita­li­jo­je ir Pran­cū­zi­ jo­je – 1,7 eu­ro už lit­rą.

Kel­to bi­lie­tai į Ma­ro­ką ir at­gal kai­na­ vo 292 eu­rus.

Bran­g iau­sias mais­tas – dra­ko­no vai­sius, ku­ris Bar­se­lo­no­je kai­nuo­ ja 3 eu­rus.

Chef­chaouen: mies­te­lio gat­vės

dvel­kia eg­zo­ti­ka.

Lau­žy­nas: Is­pa­ni­jo­je te­ko lan­ky­tis ir to­kio­se vie­to­se.

Kroa­ti­ja: Plit­vi­cos na­cio­na­li­nis par­kas ne­ga­li ne­ža­vė­ti.

Kvar­te­tas: drau­gai

Pa­lai­ma: ke­lio­nės tiks­las pa­siek­tas.

23

šeštadienis, birželio 23, 2012

nu­va­žia­vo 12 tūkst. ki­lo­met­rų.

lai­ko pir­kė­jus, ati­ma pre­kę ir dar pai­ma di­džiu­lį ky­šį“, – pa­sa­ko­jo J.Surb­lys.

Ke­liau­to­jai iš Lie­tu­vos vos iš­si­ su­ko nuo juos per­se­kio­ju­sių įtar­ti­ nų ma­ro­kie­čių. Te­ko pa­ža­dė­ti su­ si­tik­ti ki­tą kar­tą.

Išeik, išeik iš dar­ bo. Iš­va­žiuok, įdek.

My­lėk. Kai­tuok vi­są die­ną ir nie­ka­da ne­ grįžk.

Žmo­nės yra ge­ri

Po to, kai lie­tu­viai Ma­ro­ke vie­ niems vai­kams pa­do­va­no­jo fut­bo­ lo, o ki­tiems – krep­ši­nio ka­muo­lį, ke­lio­nė pra­dė­jo daug la­biau sek­ tis. Sun­kiau­sio­mis aki­mir­ko­mis jie su­tik­da­vo rei­kia­mų žmo­nių, ku­rie nuo­šir­džiai pa­dė­da­vo.

Pa­vyz­džiui, pra­mo­ni­nia­me Is­ pa­ni­jos ra­jo­ne, kur nie­kas ne­mo­ka ang­liš­kai, vie­na­me ba­re su­tik­tos mo­te­rys pa­dė­jo ras­ti au­to­mo­bi­lių lau­žy­ną. Au­to­mo­bi­lio su prie­ka­ba vai­ruo­to­jas uk­rai­nie­tis nu­brai­žė de­ta­lų marš­ru­tą, ku­riuo va­žiuo­jant ne­rei­kia mo­kė­ti di­de­lių ke­lių mo­ kes­čių. Pran­cū­zi­jos kai­me su­ge­dus lie­tu­vių au­to­mo­bi­liui jį pa­dė­jo su­ re­mon­tuo­ti jau­nas vai­ki­nas. „Žmo­nės la­bai ge­ri. Net jei ne­ mo­ki kal­bos, su­si­kal­bė­si, – švie­ sią­ją pu­sę ak­cen­ta­vo J.Surb­lys ir no­rė­da­mas įro­dy­ti pa­si­tel­kė dar vie­ną pa­vyz­dį, kai nak­tį Bar­se­lo­ no­je su­ti­ko kra­bus ir eg­zo­tiš­kas žu­ vis gau­dan­tį žve­ją, – aš ne­mo­kė­jau is­pa­niš­kai, jis – ang­liš­kai, bet kal­ bė­jo­mės apie gy­ve­ni­mą, šil­dy­mo kai­nas, žve­jo­jo­me, klau­sė­mės iš jo

mag­ne­to­fo­no sklin­dan­čios fla­men­ ko mu­zi­kos, jis šo­ko žu­vims; taip pat val­gė­me di­de­les srai­ges.“ Ga­lė­tų ten lik­ti

Ar pa­vy­ko Por­tu­ga­li­jo­je ras­ti lau­ki­ nį sva­jo­nių pa­plū­di­mį?

Po il­gų paieš­kų bei kla­jo­nių ir nu­si­vy­li­mų, kad vi­sur bū­ta žmo­ gaus, vo­kie­čių bang­len­ti­nin­kai pa­ta­rė vyk­ti į Sag­res. Pa­ke­liui lie­ tu­vius ėmė per­se­kio­ti mo­te­ris su vai­ku. Pa­si­ro­do, tai bu­vo išei­vė iš Lie­tu­vos. Ant „Trans­por­ter West­ fa­lios“ iš­vy­du­si lie­tu­viš­ką tris­pal­ vį ženk­liu­ką mo­te­ris no­rė­jo pa­dė­ti sū­nui įgy­ven­din­ti jo no­rą... pa­si­ svei­kin­ti su lie­tu­viais.

Ta mo­te­ris nu­ro­dė pa­plū­di­mį, ku­ris tu­rė­tų bū­ti lau­ki­nis. De­ja, ten nu­vy­kę lie­tu­viai ir vėl nu­si­vy­ lė, pa­plū­di­my­je iš­vy­dę ir res­to­ra­ nė­lį, ir gel­bė­to­jų. Vie­nas jų pa­ta­rė va­žiuo­ti už Pun­ta de Rui­va.

Pa­tiems sva­jo­nių pa­plū­di­mio ras­ti ne­pa­vy­ko. Il­gai klai­džio­ję lie­ tu­viai su­ti­ko na­mo grįž­tan­tį tą pa­ tį gel­bė­to­ją. Šis pa­si­siū­lė juos pa­ ly­dė­ti.

Ke­lio­nė tę­sė­si 15 ki­lo­met­rų dul­ kė­tu, ak­me­nuo­tu, sun­kiai iš­va­ žiuo­ja­mu ke­liu. Ir tuo­met... „Ne, tai ne Ka­ri­bai, į ku­riuos ga­li nu­skris­ti, – šyp­te­lė­jo Juo­zas. – Bet tai bu­vo tai, ką sva­jo­da­mas pie­šiau: bal­tas smė­lis, ma­ža ak­me­nuo­tų kal­nų gau­bia­ma įlan­ka, mė­ly­nas dan­gus, bal­ti de­be­sys. Už­si­de­gė­ me lau­žą, pa­sta­tė­me di­de­lį smė­lio laik­ro­dį ir pra­lei­do­me ke­lias nuo­ sta­bias pa­ras. Ten su­vo­kiau, ką reiš­kia už­ra­šas ant ma­no au­to­bu­ siu­ko. „Išeik, išeik iš dar­bo. Iš­va­ žiuok, įdek. My­lėk. Kai­tuok vi­są die­ną ir nie­ka­da ne­grįžk.“ Bū­ti­nai dar čia su­grį­šiu. O su­grį­žęs gal ir ne­grį­šiu at­gal.“

Švy­tu­rys: iš Gib­ral­ta­ro lie­tu­viai per­si­kė­lė į Af­ri­ką.

Lai­min­gie­ji: Ma­ro­ko vai­kai švy­tė­jo ga­

vę do­va­nų ka­muo­lį.

Par­da­vė­jas: puo­dų Ma­ro­ke lie­tu­viai ne­pir­ko.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

24

šeštadienis, birželio 23, 2012

Mer­gi­nos, ku­rių ge­riau­sias dra Kas jau kas, bet ran­ki­nin­kės mo­ka švęs­ti se­zo­no pa­baig­tu­ves.

Vil­niaus „Eg­lės-Švie­sos“ ran­ki­nin­kės jas nu­ta­rė pa­mi­nė­ti su­reng­ da­mos ori­gi­na­lią fo­to­se­si­ją. To­kios pro­gos ne­no­rė­jo pra­leis­ti ir „Vil­niaus die­na“.

Išvien: Vilniaus „Eglės-Šviesos“ rankininkės, jų pačių teigimu, pykstasi tik aikštelėje ir tik dėl rankinio, bet

kompromisą randa visada. Juk jos – komanda.

Man­to Stan­ke­vi­čiaus nuo­tr.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Ar pa­me­na­te pir­muo­sius sa­ vo žings­nius ran­ki­ny­je? Ko­kie jie bu­vo?

Guos­tė Ožec­kaus­kai­tė: – Bent jau ma­no pir­mie­ji žings­niai ran­ ki­ny­je bu­vo per kū­no kul­tū­ros pa­ mo­ką: mo­ky­to­ja įda­vė ran­ki­nio ka­ muo­lį, pa­ro­dė, ką rei­kia da­ry­ti, ir vis­kas pra­si­dė­jo.

Rū­ta Dir­ži­naus­kie­nė: – Pir­mą kar­tą man ran­ki­nis pa­si­ro­dė la­ bai keis­tas – ka­muo­lį rei­kia va­ry­tis ran­ko­mis, ta­čiau mes­ti ne į krep­šį, o į var­tus, kaip fut­bo­le.

Joa­na Pi­lec­ky­tė: – O ma­ne per kū­no kul­tū­ros pa­mo­ką vai­kys­tė­je ap­ga­vo. Pak­vie­tė žais­ti kvad­ra­to, o po pu­sės me­tų jau žai­džiau ran­ ki­nį.

Grė­tė Mork­vė­nai­tė: – Pir­mie­ ji žings­niai bu­vo ne­drą­sūs, o kiek­ vie­nas pel­ny­tas įvar­tis su­teik­da­ vo pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi. Be abe­jo, po pra­lai­mė­tų rung­ty­nių bū­da­vo ir aša­rų.

Sand­ra Ma­ka­re­vi­čiū­tė: – O aš sa­vo pir­mą­ją tre­ni­ruo­ tę pa­me­nu, tar­si tai bū­ tų įvy­kę va­kar. Penk­tos kla­sės ži­bu­rė­lį iš­kei­čiau į pir­mą­ją tre­ni­ruo­tę, ku­ ri vy­ko mo­kyk­lo­je. Nuo tos die­nos ran­ki­nio ne­su iš­da­vu­si. Žings­niai bu­ vo drą­sūs, nes no­ro žais­ ti bu­vo la­bai daug. Kei­ tė­si tre­ne­riai, ko­man­dos, sa­lės, bet ne no­ras dirb­ti ir to­bu­lė­ti.

Auš­ri­nė Mui­žy­tė: – Aš tik paė­mu­si ka­muo­lį į ran­ kas su­pra­tau, kad pa­vyks su juo su­si­drau­gau­ti.

Dai­va Alek­sand­ra­vi­čiū­tė: – Ma­tau, kad ma­no is­to­ri­ja bus su­dė­tin­giau­sia (juo­kia­si).

J.P.: – Tu pa­sa­kok, o mes dar kar­ tą pa­klau­sy­si­me!

D.A.: – Ge­rai, klau­sy­ki­tės. Bū­da­ ma dar pra­di­nu­kė lan­kiau leng­vo­ sios at­le­ti­kos tre­ni­ruo­tes, šo­ki­nė­jau į aukš­tį. Spor­ta­vom sa­vo mo­kyk­los spor­to sa­lė­je, o po mū­sų tre­ni­ruo­ čių pra­si­dė­da­vo ran­ki­nio už­siė­mi­ mai. Bū­si­mas ma­no tre­ne­ris pa­ste­ bė­jo, kad sa­vo bend­raam­žius len­kiu ūgiu, ir pa­kvie­tė iš­ban­dy­ti ran­ki­nį.

Ku­rį lai­ką lan­kiau ir leng­vą­ją at­le­ ti­ką, ir ran­ki­nį. Ta­čiau vie­ną die­ną atė­jo lai­kas ap­si­spręs­ti. Šių tre­ ne­rio žo­džių nie­ka­da ne­pa­mir­šiu: „Dai­vu­te, įsi­vaiz­duok, kai tu lai­ mė­si ran­ki­nio rung­ty­nes, džiaug­ sies su vi­sa ko­man­da, o kai lai­mė­si šuo­ly­je į aukš­tį, džiaug­sies vie­na.“ Ta­da pa­ma­niau, kad tre­ne­ris ne­ sup­ran­ta, ką kal­ba. Įsi­vaiz­da­vau, kad lai­mė­ti sa­va­ran­kiš­kai yra kur kas sma­giau nei per­ga­lės džiaugs­ mu da­ly­tis su ki­tais. O da­bar ga­liu drą­siai pa­sa­ky­ti, kad tre­ne­ris bu­ vo tei­sus. Juk ži­no­me dai­ną – kas man iš to džiaugs­mo, „jei aš vie­ nas džiaug­siuos, o ki­ti liū­dės.“ – Kas la­biau­siai ne­pa­tin­ka ran­ ki­ny­je?

Cho­ru: – Trau­mos!!!

G.M.: – Jų pa­si­tai­ko tiek per tre­ni­ ruo­tes, tiek per rung­ty­nes. Ap­mau­ džiau­sia bū­na, kai po rim­tes­nės trau­mos ten­ka pra­leis­ti ne­ma­žai lai­ko be tre­ni­ruo­čių.

– O kas pa­tin­ka?

J.P.: – Grei­tis, ko­man­di­nis dar­bas, per­ga­lės – juk tai po­zi­ty­vūs da­ly­ kai.

G.M.: – Mū­sų rung­ty­nė­se ne­trūks­ ta azar­to, o po ko­kių svar­bių lai­mė­ tų rung­ty­nių ga­li­ma net iš­spaus­ti džiaugs­mo aša­rą.

– Ge­riau pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip toks bū­rys mer­gi­nų su­ge­ba ne­ su­si­peš­ti?

Er­nes­ta Bu­rins­ky­tė: – Bū­na vis­ ko. Daž­nai jaus­mai ir emo­ci­jos ver­ da. Nors ir pyks­ta­mės, ta­čiau vi­sa­ da su­si­tai­ko­me.

A.M.: – Mes juk mer­gi­nos. Pyks­ ta­mės tik dėl ran­ki­nio rei­ka­lų ir tik aikš­te­lė­je. Po tre­ni­ruo­tės ar rung­ty­ nių vi­sus pyk­čius pa­mirš­ta­me.

E.B.: – Juk mes – ko­man­da, ku­rio­ je ga­lio­ja tai­syk­lė „vie­nas už vi­sus, vi­si už vie­ną“.

Vie­na yra la­biau or­ ga­ni­zuo­ta, ki­tos tu­ ri pui­kių idė­jų, o tre­ čios pa­lai­ko idė­jas ir su­ku­ria links­mą nuo­tai­ką.

– Ko­kį links­miau­sią nu­ti­ki­mą, su­si­ju­sį su ran­ki­niu, tre­ni­ruo­ tė­mis, pri­si­me­na­te?

D.A.: – Links­mų nu­ti­ki­mų bū­ ta be­ga­lės, bet la­biau­siai at­min­ty­ je įstri­go nuo­ty­kis, kai su ko­man­ dos drau­ge pa­vė­la­vo­me į rung­ty­nes. Ži­no­ma, kaip vi­sa­da, ma­nė­me, kad at­va­žiuo­si­me anks­čiau, ra­miai ap­ si­reng­si­me, pa­žiū­rė­si­me ki­tų ko­ man­dų rung­ty­nes. Įė­jo­me į sa­lę ir ne­sup­ra­to­me, kas vyks­ta. Žai­dė mū­sų ko­man­da. Nuė­jo­me prie tre­ ne­rės nu­lei­du­sios gal­vas, pa­siė­mė­ me dra­bu­ži­nės rak­tą, per­si­ren­gė­me ir grį­žo­me į ant­rą kė­li­nį. Ta­da man bu­vo gal ne dau­giau nei vie­nuo­li­ka me­tų. Si­tua­ci­ja at­ro­dė ka­tast­ro­fin ­ ė, o da­bar tai at­ro­do la­bai juo­kin­ga.

Links­mų nu­ti­ki­mų bū­ta be­ga­lės, bet la­ biau­siai at­min­ty­je įstri­go nuo­ty­kis, kai su ko­man­dos drau­ge pa­vė­la­vo­me į rung­ ty­nes.

– Kas jū­sų ko­man­do­je jau yra už­si­tar­na­vu­si ko­man­dos sie­ los var­dą?

A.M.: – Ma­nau, kad kiek­vie­no­je si­tua­ci­jo­je ko­man­dos sie­la tam­pa vis ki­ta mer­gi­na. Vie­na yra la­biau or­ga­ni­zuo­ta, ki­tos tu­ri pui­kių idė­ jų, o tre­čios pa­lai­ko idė­jas ir su­ku­ ria links­mą nuo­tai­ką.

E.B.: – Kiek­vie­na­me ko­man­di­nia­ me spor­te svar­bus yra ka­pi­to­nas.

Jis ren­ka­mas vi­sų ko­man­dos na­rių, nes juo pa­si­ti­ki ir ti­ki, kad jis vi­sa­ da mo­kės nu­teik­ti ko­man­dą.

– Ar ko­man­da kar­tu links­mi­ na­si? Ar lei­džia­te kar­tu lais­va­ lai­kį?

D.A.: – Ži­no­ma, šven­čia­me rim­

25

šeštadienis, birželio 23, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

au­gas – ka­muo­lys

Vi­suo­met su min­ti­mis apie kū­ry­bą Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė k.marcinkeviciute@diena.lt

Dvi­de­šimt ket­ve­rių Kau­no tech­ no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­to ma­gist­ran­ tū­ros stu­den­tė Ole­sia Les Ru­si­ jos sos­ti­nė­je vy­ku­sia­me kon­kur­ se įver­tin­ta spe­cia­liu pri­zu už ge­ riau­sią mo­ters kos­tiu­mo konst­ ruk­ci­ją.

Kon­kur­so at­ran­ko­je da­ly­va­vo 265 di­zai­ne­riai iš vi­so pa­sau­lio, ta­čiau į fi­na­lą pa­te­ko tik 24. Ole­sia sėk­ min­gai ko­pia į ma­dos olim­pą ir ti­ ki, kad šlo­vė ir pi­ni­gai jos nie­ka­ da ne­pa­keis.

– Prieš iš­vyk­da­ma į Mask­ vą da­ly­va­vai kon­kur­se Ry­go­je ir abie­juo­se su­lau­kei sėk­mės Kaip tai įvy­ko?

– Kai ren­giau­si kon­kur­sui Ry­go­ je, ne­si­ti­kė­jau, kad įveik­siu at­ ran­ką Mask­vo­je. An­ke­tą da­ly­ vau­ti pres­ti­ži­nia­me „The Krem­lin Stars-2012“ kon­kur­se už­pil­džiau tar­si da­ly­vau­čiau lo­te­ri­jo­je.

Kon­kur­sas vy­ko vie­na­me Mask­ vos nak­ti­nia­me klu­be. Ja­me pra­ lei­do­me vi­są die­ną – nuo anks­ taus ry­to iki vė­ly­vo va­ka­ro. Bu­vau per­ne­lyg pa­var­gu­si ir apie jo­kius ap­do­va­no­ji­mus ne­gal­vo­jau. Nus­ te­bau, kai skel­biant lau­rea­tus iš­ gir­dau sa­vo pa­var­dę. Tik vė­liau su­vo­kiau, ko­kie aukš­ti rei­ka­la­vi­ mai bu­vo tai­ko­mi vi­siems da­ly­ viams. Jų kon­kur­se da­ly­va­vo iš­ties daug. Į pus­fin ­ a­lį pa­te­ko 80 ko­lek­ ci­jų, į fi­na­lą – 24. Bū­ti pa­ste­bė­tam tarp tiek daug pui­kių kū­rė­jų – di­ de­lė gar­bė.

– Esi dar la­bai jau­na, o jau su­ kū­rei ne vie­ną ko­lek­ci­ją, ta­vo dar­bai ge­rai įver­tin­ti ir per­ka­ mi. Iš kur to­kia sėk­mė?

– Lai­mė­ti ma­ne ska­ti­na šei­ma, jais džiau­gia­si drau­gai, dės­ty­to­ jai. Me­luo­čiau, jei sa­ky­čiau, kad ne­su pa­ten­kin­ta sa­vo dar­bu, ta­ čiau jo ne­su­reikš­mi­nu. Tik­rai jau­ čiuo­si ne­jau­kiai dėl to­kio dė­me­sio.

Ko­lek­ci­ją „Ku­bas“ pa­ren­giau kon­ kur­sui „Di­zai­no die­nos“ Kau­no

tech­no­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te. Es­ki­zus nu­brai­žiau va­žiuo­da­ma au­to­bu­su iš Kau­no į gim­tą­jį Vi­sa­gi­ną. Vė­ liau grį­žu­si na­mo pa­ro­džiau juos dės­ty­to­jai ir pa­klau­siau, ar ver­ta to im­tis. Dės­ty­to­ja tam pa­ska­ti­no.

Per dvi sa­vai­tes pa­siu­vau pen­kis mo­de­lius. Sa­vo kam­ba­ry­je pa­ti vis­ką nu­fo­tog­ra­fa­vau ir nu­siun­ čiau ko­mi­si­jai. Ir ga­vau spe­cia­lų pri­zą. Kiek vė­liau pri­dė­jau dar tris mo­de­lius ir taip „Ku­bas“ pa­si­ro­ dė tarp­tau­ti­niuo­se van­de­ny­se, iš jų – kon­kur­se Mask­vo­je, kur pel­ nė pri­pa­ži­ni­mą.

– Vie­ni me­ni­nin­kai ne­ga­li kur­ ti be tin­ka­mos ap­lin­kos, ki­ti – be svai­gių­jų gė­ri­mų ar mū­zos.

Tu ku­ri net au­to­bu­se?

– Ma­ne įkve­pia mu­zi­ka. Ji ga­ li vis­ką ap­vers­ti aukš­tyn ko­jo­mis, už­lie­ti kū­ry­bi­ne ban­ga. Su­ku­riu vie­ną kos­tiu­mą, ki­tą. Tai ska­ti­ na, pro­vo­kuo­ja gran­di­ni­nę reak­ ci­ją. Štai ir va­kar dir­bau iki pa­ ry­čių. Su­kū­riau su­kne­lę. Ma­no fan­ta­zi­ja ir sme­ge­nys ne­są­ži­nin­ gai žai­džia su ma­ni­mi. Aš no­riu il­sė­tis, o min­tys apie nau­jus kū­ri­ nius ne­pa­lie­ka ra­my­bė­je. Tuo­met ga­liu ne­val­gy­ti, ne­ger­ti, pa­skęs­tu kū­ry­bo­je, at­si­jun­giu nuo pa­sau­lio – daž­nai ne­gir­džiu net ša­lia esan­ čio te­le­fo­no, ne­ma­tau, kas vyks­ta ap­lin­kui ma­ne.

– O kaip ta­vo stu­di­jos? Ne­var­ žo kū­ry­bos?

– Uni­ver­si­te­te mus mo­ko su­kel­ ti sau įkvė­pi­mą. Mo­ko ana­li­zės, tai­syk­lių, ma­dos ten­den­ci­jų. Aš vi­so to mo­kau­si, o spon­ta­niš­ko­ji ma­no da­lis kar­tais ima ir pra­si­ ver­žia. Ne­ma­nau, kad esu ta­len­ tin­ga. Tie­siog da­rau tai, kas man pa­tin­ka. Jei yra bent vie­nas žmo­ gus, ku­riam pa­tin­ka ma­no dar­bai, esu lai­min­ga. Kū­ry­ba ir jos įver­ti­ ni­mas – tai ne pri­zai ar ti­tu­lai, o žmo­nių no­ras įsi­gy­ti ma­no dar­bų.

Kai žmo­nės juos per­ka, ma­ne api­ ma toks jaus­mas, tar­si jie įsi­vai­ ki­na ma­no vai­kus. Aš no­riu, kad žmo­nės ma­no dra­bu­žius ne­šio­tų il­gai ir su mei­le.

Istorija: Vilniaus rankininkės prisipažįsta, kad su rankinio kamuoliu draugauja nuo mokyklos laikų ir keis-

ti sporto šakos niekada neketino.

tes­nes ir svar­bes­nes per­ga­les. Tu­ri­ me vie­tas, ku­rio­se la­biau­siai mėgs­ ta­me jas pa­mi­nė­ti. Vi­sos 16 pa­ne­lių re­to­kai su­si­ren­ka leis­ti lais­va­lai­kio kar­tu dėl stu­di­jų, dar­bų. Apsk­ri­tai ko­man­da la­bai drau­giš­ka ir jo­je tik­ rai yra la­bai daug ge­rų drau­gių.

– Ko­kia spor­to ša­ka jums įdo­ miau­sia? Ži­no­ma, po ran­ki­nio.

Cho­ru: – Fut­bo­las!

G.M.: – Ja­me rei­kia di­de­lio su­ si­žai­di­mo, tar­pu­sa­vio su­ta­ri­mo. Įmu­šus įvar­tį ko­man­da įgau­na pa­ si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi ir vi­sa ko­man­da džiū­gau­ja, nes pa­siek­ti per­ga­lę fut­ bo­le la­bai sun­ku.

S.M.: – Dar įdo­mus te­ni­sas. Bū­ tų įdo­mu sa­ve iš­ban­dy­ti in­di­vi­ dua­lia­ja­me spor­te. O fut­bo­las ža­vi

tuo, kad nie­kaip ne­ga­liu at­si­žiū­ rė­ti, kaip fut­bo­li­nin­kai taip val­do ka­muo­lį ko­jo­mis. Dar no­rė­čiau ke­ liais slys­ti per žo­lę po įvar­čio (juo­ kia­si).

R.D.: – O aš mėgs­tu fut­bo­lą ir tink­li­nį, nes lais­va­lai­kiu mėgs­tu pa­žais­ti ir vie­ną, ir ki­tą.

J.P.: – O aš esu iš­ti­ki­ma ran­ki­ niui!

Kar­je­ra: jau­na di­zai­ne­rė O.Les spar­čiai gar­sė­ja ne tik Lie­tu­vo­je, bet

ir už jos ri­bų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

26

šeštadienis, birželio 23, 2012

Klai­dos: or­chi­dė­jų au­gi­ni­mo spe­

cia­lis­tai per­spė­ja, kad tai – ki­to­ kios gė­lės. Ge­riau jas per­džio­vin­ ti, nei per­lais­ty­ti.

Se­zo­ni­nės: Lie­tu­vo­je au­gan­čios or­chi­dė­jos – ke­lių rū­šių ge­gū­nės ar­ba ža­vios gel­to­nos klum­pai­tės tu­ri že­mė­je au­gan­čius gum­bus, ku­rie su­dygs­ta, per­ž

Ir Lie­tu­vo­je au­ga or­chi­dė­j Ko­kias or­chi­dė­jas pa­žįs­ta­te? Ar jū­sų pa­ lan­gę puo­šia ele­gan­tiš­ka­sis fa­le­nop­sis?

O gal au­gi­na­te gra­žią­ją van­dą, nu­si­drie­ku­ sio­mis il­go­mis šak­ni­mis? Ar ži­no­te, kad ir Lie­tu­vo­je au­ga lau­ki­nės or­chi­dė­jos.

Da­lia Ra­gi­ny­tė

Lie­tu­vos or­chi­dė­ji­n in­k ų drau­g i­jos na­rė

Po­pu­lia­riau­sia pa­sau­lio gė­lė

Žo­dis „or­chi­dė­ja“ daž­nam gė­lių my­lė­to­jui reiš­kia konk­re­tų au­ga­lą – po­pu­lia­rų­jį hib­ri­di­nį fa­le­nop­sį, ku­ ris dėl pa­pras­to au­gi­ni­mo, spal­vų ir il­go žy­dė­ji­mo ta­po po­pu­lia­riu kam­

ba­ri­niu au­ga­lu dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių. Dar stro­pes­ni gė­lių au­gin­to­ jai pa­si­girs au­gi­nan­tys ir ki­tų or­chi­ dė­jų – lie­žu­vių, kat­lė­jų, cim­bi­džių, rai­buo­lių ar ki­to­kius hib­ri­dus.

Iš tik­rų­jų šių au­ga­lų rū­šių yra sun­kiai su­skai­čiuo­ja­ma ga­ly­bė.

Ma­no­ma, kad gam­to­je au­ga dau­ giau nei 25 tūks­tan­čiai skir­tin­gų

rū­šių, o žmo­gaus iš­ves­tų hib­ri­dų su­skai­čiuo­ti neį­ma­no­ma. Tai gau­ siau­sią rū­šių skai­čių tu­rin­ti žy­din­ čių au­ga­lų šei­ma, su­da­ran­ti net apie 10 pro­c. vi­sų žy­din­čių au­ga­lų.

Lie­tu­vo­je žie­mo­ja be la­pų

Leng­viau yra pa­sa­ky­ti, kur or­chi­ dė­jos neau­ga, nei kur au­ga. Tai – An­tark­ti­da. Jo­je tik­rai per at­šiau­ ru net ir šiems prie įvai­rių ap­lin­kos są­ly­gos pri­si­tai­kan­tiems au­ga­lams.

O vi­suo­se ki­tuo­se že­my­nuo­se or­ chi­dė­jos ra­do sa­vo vie­tą. Kai ku­rios jų ta­po epi­fi­tais – įsi­ki­bo šak­ni­mis į me­džių ka­mie­nus ir taip pa­ly­pė­jo ar­čiau sau­lės ir švie­sos.

Ant me­džių au­gan­čios or­chi­dė­jos nė­ra pa­ra­zi­tai, taip jos tie­siog nuo­

Ma­no­ma, kad gam­ to­je au­ga dau­giau nei 25 tūks­tan­čiai skir­tin­gų rū­šių, o žmo­gaus iš­ves­tų hib­ri­dų su­skai­čiuo­ti neį­ma­no­ma. mo­ja­si gy­ve­na­mą­ją vie­tą, nes tan­ kio­se džiung­lė­se aug­da­mos že­mė­ je vi­sai ne­gau­tų švie­sos. Dėl to, kad au­ga tie­siog ka­bė­da­mos ore, kai ku­rios or­chi­dė­jos už­siau­gi­no sto­ ras, kvė­puo­jan­čias šak­nis, ku­rios,

kaip ir la­pai, yra ža­lios ir ga­li vyk­ dy­ti fo­to­sin­te­zę. To­kioms or­chi­ dė­joms pri­klau­so ir jau mi­nė­ti fa­ le­nop­sių Van­dos gen­čių au­ga­lai.

Eu­ro­po­je ir Ame­ri­ko­je au­gan­čios or­chi­dė­jos su­si­du­ria su di­de­liais šal­čiais, o Aust­ra­li­jo­je – su il­gais saus­rų pe­rio­dais, tad čia or­chi­dė­ jos au­ga dar ki­to­kiu bū­du – tie­siog že­mė­je. Po že­me esan­tys gum­bai pa­lan­kiu me­tu su­dygs­ta ir per­žy­ di, o ne­pa­lan­kiu – nu­me­ta la­pus ir žie­mo­ja pa­si­slė­pę nuo vi­sų akių, kol vėl ga­lės iš­kel­ti sa­vo nuo­sta­ bius žie­dus.

To­kios yra ir Lie­tu­vo­je ran­da­mos or­chi­dė­jos, pa­vyz­džiui, ke­lių rū­šių ge­gū­nės ar­ba ža­vios gel­to­nos klum­ pai­tės. Jos, kaip ir ki­tos lie­tu­viš­kos

Pag­rin­di­nės or­chi­dė­jų prie­žiū­ros ak­sio­mos Kiek­vie­nas au­gin­to­jas tu­ri pa­ts at­ras­ti sa­vo or­chi­dė­jų lais­ty­mo re­ži­mą ir juo va­do­vau­tis. Lais­ty­mo daž­nu­mas pri­ klau­so ne tik nuo ap­lin­kos tem­pe­ ra­tū­ros, vie­tos, ku­rio­je ji lai­ ko­ma, va­zo­nė­lio dy­džio, bet dar ir nuo or­chi­dė­jos rū­šies, su­bstra­to, ku­ria­ me ji pa­so­din­ta.

kai su­bstra­tas ge­rai pra­džiū­va. Van­de­ nį rei­kia pil­ti per va­zo­nė­lio vir­šų ir leis­ ti van­dens per­tek­liui nu­var­vė­ti. Lais­ty­ ti or­chi­dė­jas ge­riau pir­mo­je die­ nos pu­sė­je, kad iki va­ka­ro ge­ rai nu­var­vė­tų van­dens per­ tek­lius va­zo­nė­ly­je ir su­ bstra­tas šiek tiek pra­ džiū­tų.

Or­chi­dė­jas au­gin­to­jai lin­ kę per­lais­ty­ti nei per­džio­ vin­ti šiuos au­ga­lus, ir tai da­ ro di­des­nę ža­lą. Dau­gu­ma or­chi­dė­jų na­tū­ra­lio­je ap­lin­ko­je au­ga pri­si­tvir­ti­ nę prie me­džių ka­mie­nų ir drėg­mę gau­ na iš ap­lin­kos. Tai reiš­kia, kad šie au­ga­ lai nie­ka­da ne­mirks­ta van­de­ny­je, to­dėl ne­ga­li­ma lai­ky­ti or­chi­dė­jos nuo­lat šla­ pios. Lais­ty­ti fa­le­nop­sius rei­kia tik ta­da,

Ki­tas lais­ty­ mo bū­das – pa­merk­ti vi­są va­zo­ nė­lį iki vir­šu­ti­nio kraš­ to į in­dą su van­de­niu.

Taip įmerk­tą va­zo­nė­l į pa­lai­ky­ki­te 15–20 min., išim­ ki­te, va­zo­nė­lį ge­rai nu­var­vin­ki­te ir pa­ sta­ty­ki­te į jo įpras­tą vie­tą. Šis bū­das tin­ ka, kai or­chi­dė­jos šak­nys, su­bstra­tas

jau įsi­tvir­ti­nę va­zo­ne. Jei įmerk­si­te ne­ se­niai per­so­din­tą au­ga­lą, su­bstra­tas ir šak­nys kils į vir­šų. Kuo ap­lin­kos tem­pe­ ra­tū­ra aukš­tes­nė, tuo lais­ty­ti rei­kės daž­niau. Karš­to­mis va­sa­ros die­no­ mis ar­ba žie­mą, kai pa­tal­pos šil­do­mos, ap­lin­kos oras pa­si­da­ro la­bai sau­ sas. Rei­k ia ke­ le­tą kar­tų per die­ną api­purkš­ ti or­chi­dė­jas ir drė­kin­ti pa­tal­pų orą.

Van­duo, ku­riuo lais­to­te or­ chi­dė­jas, tu­rė­tų bū­ti kam­ ba­r io tem­pe­ra­t ū­ros ar ke­ liais laips­niais šil­tes­nis. Jei van­duo bus šal­tas, or­chi­dė­jos šak­nys, pum­pu­rai, ga­ li pa­tir­ti šo­ką, dėl ku­rio ga­li su­lė­tė­ti jos

au­gi­mas. Po lais­ty­mo ar purš­ki­mo la­bai svar­bu, kad tarp or­chi­dė­jų la­pų ne­lik­ tų van­dens, jo per­tek­lių ga­li­te pa­ša­lin­ ti po­pie­ri­ne ser­ve­tė­le. Or­chi­dė­joms rei­kė­tų pa­rink­ti va­zo­nė­lį, ku­ rio dug­ne (ir šo­nuo­se) yra daug sky­lių, per ku­ rias leng­vai iš va­zo­nė­ lio nu­bė­ga van­dens per­ tek­lius, o per­so­di­nant šį au­ ga­lą re­ko­men­duo­ja­ma į va­ zo­nė­lio dug­ną 1–2 cm sluoks­ niu įber­ti ke­ram­zi­to, ku­ris pa­ge­rin­tų oro cir­ku­lia­ci­ją apie šak­nis.

Or­chi­dė­jas ga­li­ma au­gin­ti ne tik plas­ ti­ki­niuo­se, bet ir mo­li­niuo­se va­zo­nuo­ se. Mo­li­niai va­zo­nai ne­tu­rė­tų bū­ti gla­ zū­ruo­ti nei iš išo­rės, nei iš vi­daus, nes gla­zū­ra ne­pra­lei­džia oro. Mo­li­niuo­se

va­zo­nuo­se or­chi­dė­jos pra­džiūs­ta grei­ čiau, to­dėl ne vi­soms or­chi­dė­jų rū­šims jie tin­ka. Pra­de­dan­čia­jam au­gin­to­jui, įsi­gi­ju­siam fa­le­nop­sį per­ma­to­ma­me va­zo­nė­ly­je, leng­va ste­bė­ti, kaip kei­čia­ si jo šak­nų spal­va ir pa­gal tai orien­tuo­ tis, ka­da au­ga­lą lais­ty­ti. Kol va­zo­nė­ly­je šak­nys drėg­nos, t. y. ža­lios spal­vos, tol or­chi­dė­jos ne­re­ko­men­duo­ja­ma lie­ti.

Iš­vyks­tant ato­sto­gų or­chi­dė­jas ga­li­ma pa­lik­ti ant drėg­no ki­li­mė­lio, ku­rio ga­ las įmerk­tas į van­de­nį. Taip pat ga­li­ma pa­tal­po­je pa­sta­ty­ti in­dus su van­de­niu, kad oras bū­tų drėg­nes­nis. Iš­vyks­tant il­ges­niam lai­kui, ge­riau or­chi­dė­jas ati­ trauk­ti šiek tiek nuo lan­go. Šal­ti­nis: or­chids.lt, Lie­tu­vos or­chi­dė­ji­nin­kų drau­gi­ja

27

šeštadienis, birželio 23, 2012

30p.

Kino centro vadovo rinkimai – iš vieno kandidato.

Šven­ti­nis įvaiz­dis – be po­mpas­ti­kos Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Vien­kar­ti­nių, po­mpas­tiš­kų ir tik iš­leis­tu­vėms skir­tų su­kne­lių era bai­gė­si. Di­zai­ne­riai abi­tu­rien­tams re­ko­men­duo­ja reng­tis to­kiais dra­ bu­žiais, ku­riais bū­tų ga­li­ma vil­kė­ ti ir ki­to­mis pro­go­mis.

Spal­vos de­ri­na­mos prie akių

Pom­pas­tiš­kų iš­leis­tu­vių su­kne­lių era bai­gė­si dar XX a. Tai skel­bia ma­dos na­mų „Ju­lia Ja­nus“ sa­vi­ nin­kė ir di­zai­ne­rė Ju­li­ja ir di­zai­ ne­rė Ag­nė Kuz­mic­kai­tė.

Net­r u­k us bran­d os ates­ta­t ą gau­sian­čioms abi­tu­rien­tėms iš­ kil­min­gą die­ną di­zai­ne­rės re­ko­ men­duo­ja rink­tis to­kias su­kne­les, ku­rio­mis ga­li­ma puoš­tis ir ki­to­mis pro­go­mis. „Ieš­ko­ki­te su­kne­lės, ku­rią ga­lė­ si­te ap­si­reng­ti dar ke­le­tą kar­tų, – pa­ta­rė di­zai­ne­rė Ju­li­ja. – Spal­vas de­rin­ki­te prie akių – ap­si­vil­kus su­kne­lę tu­ri iš­ryš­kė­ti akys. De­rin­ ki­te ir prie kū­no su­dė­ji­mo, nes no­ rin­čios at­ro­dy­ti liek­nes­nės tu­rė­tų rink­tis tam­ses­nių ir ra­mes­nių at­ spal­vių su­kne­les.“ A.Kuz­mic­kai­tė abi­tu­rien­tėms re­ko­men­da­vo pa­ste­li­nių at­spal­ vių su­kne­les – kū­no, švel­niai ro­ ži­nės, žyd­ros, aly­vi­nės ar žals­vos spal­vos. Viens­pal­ves, ta­čiau skir­

r­žy­di ir nu­me­ta la­pus.

tin­gų fak­tū­rų. „Ma­din­gos ap­li­ ka­ci­jos, kar­pi­niai, ku­rie ga­li bū­ti įvai­rių spal­vų, kom­po­nuo­ja­mi ant kū­no spal­vos au­di­nio, – siū­lė di­ zai­ne­rė. – Taip pat ga­na efek­tin­gai at­ro­do tiu­lis, tik svar­bu sai­kas, kad su­kne­lė ne­virs­tų per­so­na­žo kos­ tiu­mu.“

Ne­per­sis­ten­ki­te da­ ry­da­mos šu­kuo­ se­nas, rink­da­mo­ si sod­rų ma­kia­žą, ku­ris sen­di­na 10–15 me­tų.

Aukš­ta­kul­niai – ne­pa­kei­čia­mi

Di­zai­ne­rė Ju­li­ja per­spė­jo ne­per­sis­ teng­ti ren­kan­tis pa­puo­ša­lus, ak­se­ sua­rus ir vi­sas įvaiz­džio de­ta­les.

Jos tu­ri de­rė­ti tar­pu­sa­vy­je. „Vi­si pa­puo­ša­lai tiks, jei tik de­ rės prie dra­bu­žio ir jū­sų cha­rak­te­ rio, ta­čiau jei jų per daug – at­ro­ dys vul­ga­riai. Jei se­gi­te aus­ka­rus, prie jų tiks apy­ran­kė, jei ren­ka­tės ma­sy­vų kak­lo pa­puo­ša­lą – už­teks tik vie­no“, – mo­kė ma­dos spe­cia­ lis­tė.

Ba­te­lius rei­kė­tų rink­tis at­si­žvel­ giant į vie­tą, ku­rio­je vyks iš­leis­tu­ vių šven­tė, – už­da­ro­je pa­tal­po­je ar

gam­to­je, kad ava­ly­nė leis­tų jaus­ tis pa­to­giai.

A.Kuz­mic­kai­tės nuo­mo­ne, vis dėl­to svar­biau­sias iš­leis­tu­vių ak­se­ sua­ras tu­rė­tų bū­ti ko­ky­biš­ki, dai­ lūs aukš­ta­kul­niai ba­te­liai. Jau­nos mer­gi­nos ne­tu­rė­tų slėp­ti sa­vo gro­ žio po sto­ru ma­kia­žo sluoks­niu.

Ati­džiai pa­žvel­ki­te į veid­ro­dį

Di­zai­ne­rė Kris­ti­na Ka­li­naus­kai­tė kiek­vie­nai mer­gi­nai pa­ta­ria iš pra­ džių ati­džiai pa­žvelg­ti į veid­ro­dį ir įver­tin­ti sa­vo fi­gū­ros pra­na­šu­mus bei trū­ku­mus. „Da­bar ma­din­ga leng­va ro­man­ ti­ka, ta­čiau stam­biai mer­gi­nai to­ kia su­kne­lė ne­tiks. La­bai svar­bu su­bti­liai nu­ty­lė­ti, kas fi­gū­ro­je ne­ tin­ka, ir ak­cen­tuo­ti pra­na­šu­mus, – aiš­ki­no K.Ka­li­naus­kai­tė. – Ir jau­ noms mer­gi­noms bū­ti­na ži­no­ti, kad už ma­dą svar­biau įvaiz­dis. Nuo šu­kuo­se­nos iki ba­tų kul­niu­kų.“ Pra­kal­bus apie iš­leis­tu­vių su­ kne­lių ma­dą, Kris­ti­na iš­sky­rė leng­vus, plaz­dan­čius ir tra­pius au­di­nius, de­ta­lių glež­nu­mą. Šiuo me­tu ne­ma­din­ga de­rin­ti sun­kų au­di­nį su sun­kio­mis de­ta­lė­mis. „Ir itin svar­bu sai­kas! Pom­pas­ ti­kos ne­rei­kia, nors tai bū­din­ga lie­tu­vai­tėms. Ne­per­sis­ten­ki­te da­ ry­da­mos šu­kuo­se­nas, rink­da­mo­si sod­rų ma­kia­žą, ku­ris sen­di­na 10– 15 me­tų, – šyp­te­lė­jo di­zai­ne­rė. –

Iš­leis­tu­vės – jau­nys­tės šven­tė, to­ dėl pa­ta­riu lik­ti jau­nai ir ža­viai.“ Ne­rei­kia tam­sių spal­vų

Abi­tu­rien­čių iš­leis­tu­vėms Kris­ti­ na ne­re­ko­men­da­vo tam­sių spal­vų.

Ge­riau – pro­van­siš­ko sti­liaus, ak­ va­re­li­nės.

Tie­sa, į ma­dą atei­na bran­gak­ me­nių at­spal­viai, bet jie ypač nu­ švis ru­de­nį. „Svar­bu dar­na. Jei su­kne­lė kuk­li, ryš­kes­nis ga­li bū­ti pa­puo­ša­las ar­ ba ba­te­liai, taip pat ba­te­lių ir del­ ni­nu­kės de­ri­nys, – pa­ta­rė K.Ka­li­ naus­kai­tė. – Jei su­kne­lė uni­ka­li, įdo­maus kir­pi­mo, tu­ri daug de­ ta­lių, pa­kaks kla­si­ki­nių ba­te­lių ir del­ni­nu­kės, ku­rie ga­li bū­ti kū­no spal­vos.“ Del­ni­nu­kė ne tik ma­din­ga, ji – pri­va­lo­mas ak­cen­tas. Ir va­ka­rui skir­ta ji ga­li bū­ti kuk­li. Del­ni­nu­ kę ga­li pa­keis­ti ma­ža ran­ki­nė, ta­ čiau jo­kiu bū­du ne­tu­ri bū­ti di­de­ lė, nes at­ro­dys, kad atė­jo­te ne į šven­tę, bet į dar­bą, stu­di­jas. Di­ de­lė ran­ki­nė ne­tiks ir prie leng­vos su­kne­lės. „Jei mėgs­ta­te tam­sias spal­vas, tuo­met idea­liau­sia – kū­no, – tei­ gė K.Ka­li­naus­kai­tė. – Jei su­kne­ lė ryš­kios, pa­vyz­džiui, rau­do­nos spal­vos, ne­rei­kia ryš­kių ba­te­lių nei del­ni­nu­kės. To­kiu at­ve­ju ge­riau­sia rink­tis kū­no spal­vą.“

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

jos

or­chi­dė­jos, yra sau­go­mos, įra­šy­tos į Rau­do­ną­ją kny­gą.

Nuo mi­li­met­rų iki met­rų

Pri­si­tai­ky­da­mos prie įvai­riau­ sių gam­ti­nių są­ly­gų vi­so pa­sau­lio kam­pe­liuo­se, or­chi­dė­jų rū­šys la­bai ski­ria­si vie­nos nuo ki­tų. Di­džiau­sia lai­ko­ma Gram­ma­tap­hyl­lum spe­ cio­sum or­chi­dė­ja tu­ri iki 3 m sie­ kian­čius pseu­do­gum­bus su į ša­ lis iš­si­dės­čiu­siais la­pais ir pri­me­na pal­mę. Bet ūgiu ją len­kia Se­le­ni­pe­ dium chi­ca, ku­ri užau­ga iki 5 m.

Ma­žiau­sios pa­sau­ly­je or­chi­dė­ jos ti­tu­las pri­klau­so ma­žy­tei Se­ le­ni­pe­dium gen­ties or­chi­dė­jai, dėl su­pran­ta­mų prie­žas­čių at­ras­tai tik 2009 m. – jos žie­de­lis te­sie­kia 2,1 mm ir yra vi­sai per­ma­to­mas, nes jį su­da­ro tik vie­nas ląs­te­lių sluoks­nis. Šią or­chi­dė­ją at­ra­dęs moks­li­nin­kas ją pa­ste­bė­jo tik po ku­rio lai­ko tarp par­si­vež­to di­des­nio au­ga­lo šak­nų.

Dar smul­kes­nį žie­dą tu­ri Obe­ro­nia gen­ties or­chi­dė­jos – jis ga­li bū­ti vos vie­no mi­li­met­ro.

1

milimetro

dydžio žiedą turi Obe­ro­nia gen­ties or­chi­dė­jos.

Pa­ta­ri­mas: anot di­zai­ne­rės Ju­li­jos, ge­riau­sia to­kia su­kne­lė, ku­ri tiks ne tik iš­leis­tu­vėms, bet ir ki­toms pro­goms, o A.Kuz­mic­kai­tės ma­ny­mu,

svar­biau­sias iš­leis­tu­vių ap­ran­gos ak­cen­tas – dai­lūs aukš­ta­kul­niai ba­te­liai.

„Shutterstock“ nuo­tr.

29

ŠeštADIENIS, birželio 23, 2012

menas ir pramogos

Gy­ve­ni­me svar­biau­sia neapsnūs­ti

Šėlios me­ta­lis­tai Kitą sa­vaitę Vil­niu­je kon­cer­ tuo­sian­čios JAV me­ta­lo gru­ pės „Me­ga­deth“ kon­cer­te or­ga­ ni­za­to­riai tei­gia be­si­ti­kin­tys su­ lauk­ti apie 2000 sun­kio­sios mu­ zi­kos mėgėjų iš Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos ir Bal­ta­ru­si­jos.

„Svar­biau­sia ne ras­ti at­sa­ky­mus, bet būti ke­ly­je, nuo­la­ti­nia­me ieš­ko­jimų pro­ce­se, – apie sa­ve ir kūry­bos im­pul­sus kal­ba suo­mių ta­py­to­jas Is­mo Ola­vi Hyvä­ri­ne­ nas, vie­nas tarp­tau­ti­nio pro­jek­to „Me­nas se­nuo­siuo­se Lie­tu­vos dva­ruo­se“ au­to­rių.

En­ri­ka Strio­gaitė e.striogaite@diena.lt

Lie­tu­vos teat­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­muo­se suo­ mių me­ni­nin­ko pa­veiks­luo­se do­ mi­nuo­ja ap­mąstymų, ty­laus su­si­ kau­pi­mo nuo­tai­ka. I.O.Hyvä­ri­ne­no ta­py­bos darbų pa­ro­da „Ki­ta eg­zis­ ten­ci­ja“ tar­si at­ve­ria kitą, švie­sos ir šešė­lių, pa­saulį, ki­to­kią tik­rovę, eg­zis­ten­ci­nes nuo­jau­tas. „Man vi­sa­da bu­vo ir yra la­bai svarbūs būties klau­si­mai, – sa­ kė suo­mių ta­py­to­jas. – Bet aš vi­ sai ne­si­sten­giu ras­ti at­sa­kymų į juos.“

Be­je, norė­čiau būti poe­tas, man ar­ti­mas kal­bos, pra­smių pa­sau­lis, daž­nai žaid­žiu žod­žiais, jų skam­be­siu ir pra­smėmis.

– Minė­jo­te, kad į me­no pa­saulį at­ėjo­te kaip fo­tog­ra­fas.

– Taip, pra­dėjau nuo fo­tog­ra­fi­jos, ta­čiau norė­jau dirb­ti su in­ty­mes­ ne med­žia­ga – ėmiau­si ta­py­bos stu­dijų, ir ma­no kūry­bo­je la­biau­ siai ak­cen­tuo­ja­mos spal­vos. Drau­ gai ne­re­tai pa­ste­bi, kad iš esmės aš ir li­kau fo­tog­ra­fas, tu­rint ome­ny­je, kaip nau­do­ju šviesą, šešė­lius, er­ dvės iš­raišką.

Tie, ku­rie no­ri ma­ne pa­žin­ti iš ma­no kūry­bos, pa­ma­tys, kad gi­ miau la­bai ma­ža­me Suo­mi­jos mies­ te­ly­je Ou­to­kum­pu, esu miš­ko žmo­ gus, man la­bai ar­ti­ma gam­ta, tai ma­no kūry­bos pa­grin­das. Bet ma­ no vi­di­nis pa­sau­lis at­si­spin­di pa­ veiks­luo­se, man la­bai svarbūs ir pa­rodų pa­va­di­ni­mai, kiek­vie­na­me jų už­ko­duo­ta ži­nutė, ku­rią siun­čiu, rak­tas į ma­no kūrybą. Šios pa­ro­dos pa­va­di­ni­mas „Ki­ta eg­zis­ten­ci­ja“, o prie­š tai bu­vo „Tie­sa?“, pa­ro­da bu­ vo eks­po­nuo­ta Tam­perė­je.

Be­je, norė­čiau būti poe­tas, man ar­ti­mas kal­bos, pra­smių pa­sau­lis, daž­nai žaid­žiu žod­žiais, jų skam­be­ siu ir pra­smėmis.

– „Ki­ta eg­zis­ten­ci­ja“ no­ri­te nors kiek pra­skleis­ti už­dangą į kitą pa­saulį?

– Man vi­sa­d a bu­vo ir yra la­bai svarbūs būties, eg­zis­ten­ci­jos klau­ si­mai, dėl ko vi­sa tai? Nors iš tie­ sų aš neieš­kau jo­kios tie­sos, man tie­s iog la­b ai svar­b u neapsnūs­ ti, ne­n u­r im­t i sa­vo ieš­k o­j i­m uo­ se – nuo­lat būti ke­ly­je, ieš­ko­jimų pro­ce­se. Svar­bu ne ką ra­si ar ap­ skri­tai ką nors ra­si, gal tai net ne­ įma­no­ma, bet la­bai svar­bu tie­siog ieš­ko­ti. Ti­kiuo­si, kad nie­ka­da ne­ ra­s iu to, kas su­s tab­dytų ma­n o ieš­ko­ji­mus. Į ta­pybą taip pat žvel­giu fi­lo­so­ fiš­kai – tai ma­no būdas ją iš­reikš­ ti, pri­si­lies­ti prie poe­zi­jos pa­sau­ lio, iš­reikš­ti ieš­ko­ji­mo pro­ce­so nuo­sek­lumą.

– Ku­ria­me ma­žai klau­simų ir be­veik nė vie­no at­sa­ky­mo?

– Turbūt taip, jų neak­cen­tuo­ju, svar­biau­sia būti ke­ly­je ir už­duo­ ti klau­si­mus, kad tas pro­ce­sas ne­ sus­totų. Ir ma­no pa­ro­da yra tar­si pra­ėju­sios tęsi­nys, tam tik­ri stab­ telė­ji­mai, kel­rod­žiai, ku­rių ir ieš­ kau. Be­je, vie­nu me­tu daž­nai ta­pau ke­lis pa­veiks­lus.

– Iš do­mi­nuo­jan­čios žemės spalvų ga­mos neat­ro­do, kad au­ go­te ap­sup­tas miškų, miš­ko ža­ lu­mo jūsų pa­letė­je tar­si nėra.

– Anks­č iau bu­vo. Esu tapęs ir žmo­nes, ir gyvū­nus. Gamtą ka­ dai­se mėgi­n au iš­reikš­t i ir žod­ žiais, bet vis dėlto tai ne man, ma­no kal­ba – ta­py­ba, kal­bu pa­ veiks­lais.

– Bet tai – abst­rak­ci­jos.

– Nuos­ta­biau­sia, kad abst­rak­ci­ jos nėra vie­na­reikšmės: jei į šiuos pa­veiks­l us žiūrėtų, tar­k im, de­ šimt žmo­n ių, grei­č iau­s iai būtų de­š imt skir­t ingų at­sa­k ymų apie tai, ką jie ma­to. Ma­no kūry­bi­nia­ me ke­ly­je yra buvęs ir mėly­na­sis pe­r io­d as, ir gel­t o­n a­s is, spal­vas le­mia pa­ts gy­ve­ni­mas, įvy­kiai ja­ me – vi­sa tai iš­reiš­kiu per spal­ vas, bet iš kur jos atei­n a, aš nė ne­ži­nau. Kar­tais nu­tin­ka ir taip: vie­na žie­ma Hel­sin­ky­je bu­vo la­ bai tam­si, šla­pia ir il­ga, tuo­met

Šal­ti­nis: I.O.Hyvä­ri­ne­nas sa­ko, kad pa­veiks­luo­se at­si­spin­di jo vi­di­nis

pa­sau­lis.

nau­do­jau daug gel­to­nos spal­vos – tai­gi ga­li būti ir la­bai pa­pras­ ta prie­žas­tis.

– Galbūt kūry­ba iš­reiš­kia il­ gesį?

– Taip, galbūt. Tai ga­li būti tie­ sa, o gal (su­si­mąsto) ir ne, gal dar kas nors. Daž­nai man ne­rimą ke­ lia klau­si­mas, la­bai pa­pras­tas, gal net nai­vus, bet su­ke­lian­tis dau­ giau­sia pamąs­tymų: kodėl mes čia esa­me?

– Ko­kie dva­si­niai iš­gy­ve­ni­ mai ly­di jūsų kūrybą – dra­mi­ niai, ri­bi­niai ar at­virkš­čiai – ra­ mybės, har­mo­ni­jos?

– Nau­do­ju kont­ras­tin­gus ele­men­ tus: tamsa–šviesa, gėris–blogis, garsas–tyla. Bet ga­lu­ti­nis tiks­ las – prie­šta­rin­guo­se ele­men­tuo­se ras­ti har­mo­niją. Kai ku­rie kūri­niai nu­ta­py­ti la­bai sto­ru dažų sluoks­ niu, kai ku­rie drobė­je tie­siog per­si­ švie­čia, tar­si ak­va­relė, ieš­kau sa­vo­ tiš­ko in ir jang, prie­šta­ringų pra­dų dermės. Švie­sai, kad ji įgautų švie­ sos, rei­ka­lin­ga tam­sa, ir taip yra vi­ sais prie­šy­bių at­ve­jais. Ir šios pa­ro­ dos pa­veiks­luo­se taip pat ieš­ko­jau šio san­ty­kio. Šiuo me­tu iš­gy­ve­nu tokį pe­riodą, ku­ria­me ieš­kau, kaip ras­ti har­mo­ niją. Šįmet man sueis 50 metų, to­ dėl nu­ta­riau su­reng­ti pa­rodą sa­vo

gim­ta­ja­me Ou­to­kum­pu – itin ma­ ža­me mies­te­ly­je, įsikū­ru­sia­me ša­lia va­rio ka­syk­los, čia la­bai ypa­tin­ga at­mos­fe­ra, vi­si gy­ven­to­jai su­si­ję su šia ka­syk­la, bet mies­telį su­pa miš­ kai. Ja­me sa­vo kūri­nių pa­rodą reng­ siu pirmą kartą.

Kaip ir dau­ge­lis žmo­nių, aš my­ liu ir drau­ge ne­ken­čiu sa­vo gim­to­ jo mies­te­lio, nes paaug­lys bu­vau maiš­tin­gas ir da­bar ne­su nu­rimęs, bet sa­vai­me aiš­ku jau ki­taip. Ne­ galė­čiau at­sa­ky­ti, ar tas dvip­ras­ miš­kas po­žiū­ris į sa­vo mies­telį yra iš­likęs iki šiol, tiesą sa­kant, jau nė ne­si­gi­li­nu, ten gy­ve­na ma­no tėvai, o tie iš­gy­ve­ni­mai no­ri ne­no­ri atai­ di ir ma­no pa­veiks­luo­se. Apsk­ri­tai – įvai­riau­si iš­gy­ve­ni­mai man svar­ būs tar­si ko­kiam ko­lek­ci­nin­kui, aš juos sa­vo­tiš­kai ren­ku ir sa­vy­je kris­ ta­li­zuo­ju.

Ki­tais me­tais kar­je­ros 30-me­ tį švęsian­ti grupė „Me­ga­deth“, įkur­ta bu­vu­sio grupės „Me­tal­ li­ca“ gi­ta­ris­to Da­ve’o Mus­tai­ ne’o, į Lie­tuvą at­vyks­ta pirmą­ kart. Mu­zi­kan­tai bir­že­lio 27-ąją pa­si­ro­dys sos­tinės Ūkio ban­ ko teat­ro are­no­je, juos ap­šil­dys grupė iš Lie­tu­vos „Pa­ra­ly­tic“. „Me­ga­deth“ nuo ge­gužės pa­ bai­gos gast­ro­liuo­ja Eu­ro­po­je.

Kon­cer­tuo­se jie at­lie­ka į me­ta­ lo auk­so fondą įtrauk­tus sa­vo kūri­nius ir nau­jau­sio sa­vo al­bu­ mo „TH1RT3EN“ dai­nas.

Kon­cer­te lau­kia­ma ne­ma­žai „Me­ga­deth“ gerbėjų iš gre­timų ša­lių, nes iš Mask­vos į Vil­nių at­vyk­sian­ti grupė per šias gast­ ro­les so­li­nių kon­certų ne­rengs Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je, Bal­ta­ru­si­ jo­je ar Ka­ra­liau­čiaus sri­ty­je. „Me­ga­d eth“ yra iš­l ei­d u­ si 13 al­bumų, su­kūru­si 32 vaiz­ do kli­pus, no­mi­nuo­ta de­šim­ čiai „Gram­my“ ir par­da­vu­si 30 mln. įrašų.

Al­b umą „Thir­teen“, ar­ba „TH1RT3EN“, ame­ri­kie­čių sun­ kio­jo me­ta­lo pio­nie­riai iš­lei­do pra­ėju­sių metų lapk­ri­čio 1-ąją.

Pag­rin­di­nis nau­jo­jo al­bu­mo sing­las „Pub­lic Ene­my No. 1“ šie­met, 54-uo­siuo­se „Gram­my“ ap­do­va­no­ji­muo­se, no­mi­nuo­tas ge­riau­sio sun­kio­jo ro­ko / me­ta­ lo kūri­nio ka­te­go­ri­jo­je. Me­tais anks­čiau „Gram­my“ no­mi­nuo­ tas ir ki­tas šio al­bu­mo kūri­nys – „Sud­den Death“.

Grupės „Me­ga­deth“ pa­va­di­ ni­mas su­kur­tas pa­gal JAV ka­ ri­ninkų var­to­ti pra­dėtą ter­miną „me­ga­death“, reiš­kiantį mi­li­ jar­do žmo­nių žūtį per ato­minę ata­ką.

VD, BNS inf.

30 mln.

įrašų yra par­da­vu­si grupė „Me­ga­deth“.

– O fo­tog­ra­fi­ja? Nu­to­lo?

– Ma­nau, iš­li­ko... pa­veiks­luo­se. Švie­sos, šešė­lių žais­mas, tas po­ jūtis man la­bai svar­bus ir do­mi­ nuo­ja ma­no kūry­bo­je. Jei rim­tai, ta­py­ba ma­ne ati­traukė nuo fo­tog­ ra­fi­jos, bet, ma­nau, prie jos dar su­ grįšiu.

Kas? I.O.Hyvä­ri­ne­no ta­py­bos­ darbų pa­ro­da.

Kur? Lie­tu­vos teat­ro, mu­zi­kos­ ir ki­no mu­zie­ju­je.

Ka­da? Iki lie­pos 23 d.

Įvy­kis: „Me­ga­deth“ kon­cer­te

lau­kia­ma ir ne­ma­žai grupės gerbėjų iš ša­lių kai­my­nių.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

siūlo darbą Konditerijos įmonė priims į darbą vairuotoją-ekspeditorių, vadybininką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel. 8 611 45 000.

30

menas ir pramogos

Molėtų ra­jo­ne, Alan­to­je, va­ kar pra­si­dėjo kas­metė, jau de­vy­nio­lik­to­ ji, „San­ta­rosŠvie­sos“ kon­ fe­ren­ci­ja. Ją tra­di­ciš­kai ati­ darė vie­nas šios or­ga­ni­za­ ci­jos steigė­ jų pre­zi­den­tas Val­das Adam­ kus, kaip pra­ nešė rengė­jai.

957451

Terminuotam darbui Lentvaryje reikalingi pagalbiniai (-ės) darbuotojai (-os) (langų gamyba). Darbas prie staklių, diena.lt/naujienos/kultura langų profilių gaminimas, plastiko surinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.

959483

UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.

959171

Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

961027

paslaugos statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.

955284

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siunLietuvoje Sve­čias: dis­ku­si­jo­je apie Lie­tu­vos san­ty­kiustinius. su kai­ my­naispristatome da­ly­vausikiir durų. ra­šy­tTel. o­ 8 687 58 503, +44 1449.

Informacijas K.Al­me­nas.

Ge­d778 i­mi­no627 Sa­vic­ kio (BFL) nuo­tr. ja – www.lietuvalondonas.com.

Vėl ren­ka­si in­te­lek­tua­lai

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

952525

Pirmąją kon­fe­ren­ci­jos dieną fi­lo­ so­fai Leo­ni­das Dons­kis ir And­rius Na­vic­kas, po­li­to­lo­gas Ry­tis Bu­lo­ ta kri­tiš­kai ap­tarė lie­tu­viškąjį li­ be­ra­lizmą, jo ga­lias ir ne­ga­lias. Žur­na­lis­tas My­ko­las Drun­ga, is­ to­ri­kas Egi­di­jus Alek­sand­ra­vi­čius, kultū­ros ty­rinė­to­jai Da­rius Kuo­lys ir Min­dau­gas Bun­dza nag­rinė­jo „San­ta­ros-Švie­sos“ ta­pa­tybę ir atei­ties už­da­vi­nius.

Pa­va­ka­ry kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai iš­vy­do suo­mių ir vo­kie­čių vi­deo­ me­ni­ninkų filmą-ins­ta­lia­ciją „Gy­ va­sis vyš­nių so­das“. Šeš­ta­dienį bus dis­ku­tuo­ja­ma apie Lie­tu­vos kai­my­nes Ru­siją ir Len­kiją. Dis­ku­si­jo­se da­ly­vaus fon­do „Pog­ra­nic­ze“ pre­zi­den­ tas Krzysz­to­fas Czy­zews­kis, Ry­ tų Eu­ro­pos ko­le­gi­jos pir­mi­nin­ kas Ja­nas Andr­ze­jus Dab­rows­kis, Len­ki­jos PEN cent­ro pre­zi­den­ tas Ada­mas Po­mors­kis, is­to­ri­kas

Ma­re­kas Ku­nic­kis, taip pat ra­šy­ to­jas Ka­zys Al­me­nas, is­to­rikė Jū­ ratė Kiau­pienė.

Spe­cia­liai į kon­fe­ren­ciją at­vyks­ tan­tis gar­sus rusų po­li­to­lo­gas ir pub­li­cis­tas And­re­jus Piont­kovs­ kis skai­tys pra­ne­šimą „Vla­di­mi­ro Pu­ti­no Ru­si­ja“.

Tos pa­čios die­nos po­pietę bus svars­to­mi sau­gos, jėgos ir laisvės san­ty­kiai šian­die­nos Lie­tu­vo­je.

Pra­ne­ši­mus skai­tys sve­čias iš Es­ ti­jos ra­šy­to­jas ir kultū­ro­lo­gas Rei­ nas Rau­das, žur­na­lis­tas Ry­tis Juo­ za­pa­vi­čius, li­te­ratū­ro­lo­gas Sau­lius Žu­kas. Prieš už­ku­riant Jo­ni­nių laužą vyks poetų An­ta­no A.Jo­ny­ no, Kor­ne­li­jaus Pla­te­lio ir Do­nal­ do Ka­jo­ko kūry­bos va­ka­ras.

Sek­ma­dienį su vedė­ju Al­giu Mickū­nu Min­tau­tas Gu­taus­kas ir Arū­nas Sver­dio­las nag­rinės da­bar­ ti­nio men­ta­li­te­to pro­fi­lius, o po­piet ar­chi­tek­tai Li­nas Tu­lei­kis ir Ro­kas

Ki­no cent­ras tu­ri va­dovą Lie­tu­vos ki­no cent­ro va­do­vu iš­ rink­tas kultū­ros mi­nist­ro pa­tarė­ jas Ro­lan­das Kviet­kaus­kas (nuo­tr.), kon­kur­se jis bu­vo vie­nin­te­lis kan­ di­da­tas.

„Kon­kursą, ko­mi­si­jos spren­di­mu, laimė­jo iki šiol kultū­ros mi­nist­ro Arū­no Gelū­no pa­tarė­jo kultū­ros po­li­ti­kos klau­si­mais pa­rei­gas ėjęs R.Kviet­kaus­kas. R.Kviet­kaus­kas bu­vo vie­nin­te­lis kan­di­da­tas, dau­ giau no­rin­čių užim­ti Ki­no cent­ro va­do­vo vietą neat­si­ra­do“, – BNS penk­ta­dienį pra­nešė mi­nist­ro at­ stovė spau­dai Vai­va Go­ge­lienė.

Prieš skir­da­ma R.Kviet­kauską į va­do­vau­ja­mas pa­rei­gas, mi­nis­ te­ri­ja įsta­ty­me nu­ma­ty­ta tvar­ka kreip­sis į Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ nybą (STT).

Ki­no cent­ras įsteig­tas ge­gužės 1 d. Vy­riau­sybės nu­ta­ri­mu. Ki­no cent­re nu­ma­ty­ta 15 etatų.

Pa­sak V.Go­ge­lienės, Ki­no cent­ro di­rek­to­rius vyk­dys vals­tybės ki­ no po­li­tiką, ska­tins Lie­tu­vos ki­ no sri­ties vys­tymą­si ir kon­ku­ren­ cin­gumą.

R.Kviet­kaus­kas nuo 2010 m. lie­pos dir­ba kultū­ros mi­nist­ro pa­tarė­ju kultū­ros po­li­ti­kos klau­ si­mais. 2009–2010 m. jis bu­vo vie­šo­sios įstai­gos „Vil­nius – Eu­ ro­pos kultū­ros sos­tinė 2009“ di­ rek­to­rius, iki tol sep­ty­ne­rius me­ tus dir­bo Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos sek­re­to­riu­mi.

Lie­tu­vos ki­no cent­rui per­duo­tos mi­nis­te­ri­jos funk­ci­jos reng­ti ki­no pro­jektų kon­kur­sus gau­ti vals­tybės fi­nan­sa­vimą, kon­sul­tuo­ti pa­reiškė­ jus, ad­mi­nist­ruo­ti da­linį fi­nan­sa­ vimą ga­my­bai ir sklai­dai, tvar­ky­ ti filmų re­gistrą, su­teik­ti in­dek­sus pa­gal žiū­rovų am­žiaus cenzą, or­ga­ ni­zuo­ti Ki­no ta­ry­bos darbą.

VD, BNS inf.

Kil­ čiaus­kas ap­tars nau­jo­sios ar­chi­ Kitos tektū­ros ir pa­baldų vel­dogamyba. pro­ble­m as. kokyNestandartinių Aukšta . Tel. bė Kon­ – žema fe­rkaina. en­cijąwww.guobosbaldai.lt vai­ni­kuos ar­cheo­ 8lo­656 69 k099. go Vy­ in­to Vait­ke­vi­čiaus va­do­ 760904 vau­ja­ma is­to­rinė eks­kur­si­ja po bu­ vu­sias ku­ni­gaikš­čių Dau­man­to ir Gied­rai­čių val­das. nekilnojamąjį 1954 m. JAV lie­tu­vturtą ių stu­dentų Parduodamas Palanįkur­ta or­ga­ndviejų i­za­ci­jkambarių a „San­ta­butas ra“ kar­ gos centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. su62aka­ de­mi­nio jau­ni­mo sąjū­ 8tu603 096.

955765 džiu „Švie­sa“ nuo 1957 m. pra­dėjo reng­ti li­be­ra­laus jau­ni­mo su­va­žia­ vi­mus išei­vi­jo­je. Nuo 1993-iųjų „San­ta­rperkame os-Švie­mišką sos“ sukon­ fe­ren­ ci­išsiBrangiai žeme arba kirsti.

Visoje Atsiskaitome iš karto. jos kas­ metLietuvoje. vyks­ta ir Lie­tu­vo­je.

Tel.„San­ 8 676ta­ 41ra-Švie­ 155. sa“ – ne­for­ma­ 929896 li or­ ga­ni­zCOMPANY“ a­ci­ja, jun­Varėnos gian­ti r.įvai­ UAB „BEST perka: raus am­galvijus, žiaus Lie­ tu­vSumokame os ir pa­sau­ lio veršelius, avis. iš karto.

Mokame Tel.in­ 8te­ 613 805, 613 70 kultū­ri­nPVM. in­kus, lek­70 tua­ lus,8aka­ 803, 601jau­ 71 n558, (8 Jos 310)kon­ 48 323. de­m8inį imą. fe­ren­c953105 i­ jo­se ke­lia­mi ir svars­to­mi Lie­tu­vai ak­tualūs po­li­ti­kos, kultū­ros, vi­ suo­me­ni­nio gy­ve­ni­mo klau­si­mai.

parduoda

perKa

Įvairūs

Kita

VD, BNS inf.

2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

Šarū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

041965 (registracijos Nr. A615-71-(2.15.1.7AD4), 2011 08 29 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo plano dokumentui rengti Nr. A620219-(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas: nekeičiant žemės sklypo tikslinės paskirties ir bendrojo plano sprendinių, patikslinti sklypo ribas ir planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: UAB „Daltonas“ (į. k. 26077688), J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Informaciją teikia Kęstutis Taletas, tel. (8 5) 254 6871, e. paštas kestutis@ taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g.

5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaStatybosdokumente, įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo gali apskųsti Valstybinės ir apželdintojai.

Kreiptis tel. (8 5)inspekcijos 231 6179, teritorijų planavimo ir statybos 8 663 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų prie Aplinkos 975124 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros UAB „Šeimos medicinos klinika“ siūlo darskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per bą šeimos bendrosios prak-į mėnesį nuogydytojams jiems išsiųstoirlaiško (atsakymo tikos slaugytojams.

Informacija pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.tel. 8 618 960590 37 721.

975626 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.

Pranešame apie kartojamą visuomenės inforĮvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklypo Dobrovolės k. (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. 8kad.

650Nr. 91 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086.

973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Technikos remonto Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA neką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel. 8 teritorijos naudojimo tvarkymo naudojamą buitinęir techniką –režimą. šaldy-De611 45 000. taliojo organizatorius – UAB „4Real“, tuvus,plano skalbykles, virykles, kompiu976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, 8 698 20 198. terinę techniką ir kitustel. elektronikos Projekto rengėjas – UAB „RV architektų prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.studija“, Pamėnkalnio kaunakiemis.lt . g. 28-2, Vilnius. Pareng-

to detaliojo plano ekspozicija – nuo 2012 m. gegužės 21 d. iki 2012 m. birželio 18 d. Panerių seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, Vilnius).

Viešas aptarimas vyks 2012 m. birželio 18 d. 18 val. Pamėnkalnio g. 28-2. Informacija teikiaŠeštADIENIS, birželio 23, 2012 ma tel. 8 698 13 100. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui raštu ir telefonu iki viešo aptarimo dienos. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai detaliojo plano sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto Kelionių pranešimo įteikimo dienos.

Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno 960851 į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo tarnybos 35 Lt. Tel.prie Parengtas Nacionalinės žemės 8 Žemės 699 99ūkio 965, ministerijos 8 612 22 227.Vilniaus rajono že975421 mėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), Kitos esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo proKviečiame šeimas ir vaikus, jaunimą10ird. Tejekto patvirtinimo 2012 m. gegužės suaugusiuosius į Koučingo ir lyderystės ritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB vasaros stovyklas nuo liepos 9887, dienos. „EFFECTIVUS“.

Tel. 8 646 15 e. paštas Daugiau informacijos www.tla.lt, tel. 8 effectivus@gmail.com.

656 23 723, e. paštas info@tla.lt.

961170 687 58 503, +44 778 627 1449.977327 InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! ja – www.lietuvalondonas.com.

2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, jos sodų 20-oji g. 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją atgal), nuo 35 Lt. Tel. ataskaita tvirtinimas.

Revizoriaus atas8 699 99 ir965, 8 612 222.

227. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos tvirtinimas.

975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas.

6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriBIĮ „Kontrastų jos pirmininkė. biuras“ visu sąrašu parduoda atsargas (įvairias kanceliarines prekes) 960769 už didžiausią pasiūlytą, ne mažesnę UAB „Nekilnojamojo Turtobet Projektai” atlieneikadastrinius 35 730 Lt kainą.

Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voSudervės sen., Rastinėnų k., SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl.

Nr.bankroto 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d.

10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslabaldus Vladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Naujus itališkus virtuvės baldus su buitine adresu Vilniaus r., orkaitė, Pagirių sen., Mikašiūvič, Žalgirio g. 131–213, Vilnius (tel. 8pav., 677 79 technika (šaldytuvas, dujinis nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypoKaina kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. gartraukis, kriauklė).

Spalva – balta.

960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

4 900 Lt. Tel. 8 614 30 206.

968044 Kviečiame dalyvauti. Matavimus 978110 atlieka Kelionių UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, LinIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256

siūlo darbą

siūlo darbą

Parduoda

Įvairūs

Paslaugos

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai Karščiausi Kelionių Pasiūlymai

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Kelionių organizatorius Ar svajojate aplankyti Niujorką?

GERA NAUJIENA: iki 50% NUOLAIDOS OŽIEMOS galbūt,SEZONO Jus visada žavėjo Las Vegasas – KELIONĖMS šviesų, kazino, pasirodymų • Avansas tik nuo 50 Lt! ir viešbučių rojus?

Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! • Mažiausios kainos garantija! ypatingą kainą.

• Nemokamas kelionės keitimas!

Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga • Rinksitės iš plačiausios kurortų, kelionės leiskitės nepamirštamą kelionę 2012 10 110datų, Lt įtrukmės, viešbučių pasiūlos 01–2013 21 į trumpiausios Kviečiame Jus nakties vaDOVANA:03 Užsisakant žiemos kelionę dovaNiujorkas nuo 2226 Lt parkingą Vilniaus karėlį! nosime 7 d. automobilio Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, oro uoste!

Bostonas nuo 2588 Lt 1399 Lt ryto!

Egiptas, Hurgada nuo

Kelionių organizatorius

KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.)

– 95 Ltir Kaprio Didingoji Italija sala – 1747 Lt Didingojinaktis Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos Varšuvoje sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377–Lt577 Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos nuo 1197 Lt gamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija,Hurgada Kosta Dorada – 999 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada Ispanija, Alikantė – Lt1108– 999 Lt Bulgarija nuo 850 Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija,Burgas Algarvė – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) BulgarijaHurgada – 995 Lt nuo 995 Lt Egiptas, Turkija – 1078 Lt Lt IŠ RYGOS: Bulgarija – 995 Šri Lanka – 3500 Lt Tailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Kreta – 1170 Lt Šri Lanka – 3500 Lt Tunisas – 770 Lt IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilEgiptas, Hurgada nuo 869 Lt Tunisas sinės) – 770 Lt Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ nuo VARŠUVOS – poilKruizas Nilu 1440 Lt;(pažintinės Izraelis – EgipTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) tas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; Kuba Kruizas – 5853 LtNilu nuo 1440 Lt Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Marokas – 2634 Lt Top Fun 540 Lt; Pasaka nuo 550 Lt; Kuba – 5853 Lt Energetikas 600 Lt; Raganė 550 Lt; STOVYKLOS LIETUVOJE Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt; Pasaka Trimitasnuo 520 550 Lt Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt

A.Vienuolio g. 6, Faks.

LT-01104 Tel. (8 5) 231 3314.

(8 5)Vilnius 262 9120 Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las Egiptas, Šarm El Šeichas nuo 1399 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Egiptas, Taba nuo 2179 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Egiptas, Marsa Alamas nuo 2249 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kanarų salos, Tenerifė nuo 1659 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt JAE, Dubajus nuo 3119 Lt Pamirškite kasdieninius Indija, Goa nuo 3399 Lt rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abi pusesjūroje! su Lt oro uostų molaiduokite laive Baltijos Tailandas, Bankokas nuo 3629 kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera Slidinėjimas Italijoje nuo 1519 Lt nuotaika.

RezervacijosAustrijoje mokestisnuo iki 100 Slidinėjimas 1939LtLtmokamas papildomai.

Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Vietų skaičius ribotas.

Daugiau informacijos www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 LtLt Lt Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Mes jėga 450 Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai Pasaka nuo 550atkeliauja Lt 450įLtLietuvą 450 Lt Avataro nuotykiai kartu Avataro 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt450kartu Mes šampinjonai Lt Mes pasaulį šampinjonai 450 Laimingas žmogus – taiLtaš!

600 Aplink per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį perLt 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 Mano pasaulis Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS Dodi 550 Lt UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 UŽSIENYJE Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ Stovykla Ukrainoje Stovykla Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ 60 Lt dienaiUkrainoje 60 Lt„Saliut“ dienai 1699 Lt Kryme Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Bulgarijoje 1699 Lt1699 Lt Kroatijoje LtLt;LtMaljorka nuo 500 Lt Baku nuo2149 1050 Bulgarijoje 1699 Juodkalnijoje 1899 *kainos į abi2149 puses Kroatijoje LtLt Anglų kalbos stovykla 1790 Lt Juodkalnijoje 1899Estijoje Lt AVIABILIETAI* KELTŲ AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Delis nuo 1870 Lt; Tokijas – 2229 Lt; Seulas Ryga–Stokholmas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2308 nuo Lt; Singapūras Delis 1870 Lt – 2310 Lt; Bankokas –Talinas–Stokholmas 2409 TokijasLt;–Puketas 2229 Lt– 2610 Lt *kainos pusesLt Ventspilis–Nyneshamnas Seulasį abi – 2308 KELTAI Klaipėda–Karlshamnas Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Kylis (spec.

Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) nuo 105 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Puketas – 2610 Lt Ryga–Stokholmas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Talinas–Helsinkis KELTAI Talinas–Stokholmas VIZOS Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Ventspilis–Nyneshamnas Į Rusiją nuo nuo 85 Lt nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Ryga–Stokholmas Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Talinas–Helsinkis(spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas Talinas–Stokholmas Turku–Alando salos–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas VIZOS Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Į Rusiją nuo 260 Lt Klaipėda–Kylis Baltarusiją nuo 85(spec.

Lt pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt

31

šeštadienis, birželio 23, 2012

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt pasikeitimo dienos paduoti pareiškimą Hipotekos skyriui prie 1-ojo apylinkės teismo dėl savo teisių į šį dokumentą ir kartu pateikti dokumento orginalą. Tel. (8 5) 2 58 55 89.

Perka

978245

Kita Bankrutavusi UAB „Stadita“, į. k.

300552845, parduoda reikalavimo teisę į civilinį ieškinį – 146 103,45 Lt. Paraiškos priimamos iki 2012 07 23. Administratorius, tel. 8 601 38 067.

978873

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

929901

Įvairūs Dovanoja Nemokamas internetas ieško šeimininko. Pasiūlymas galioja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais – visą parą. Tele2. Išsami informacija apie visas sąlygas – www.tele2.lt.

971706

Teismo informacija Hipotekos skyrius prie Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo (Tilto g. 17, Vilnius) praneša: Vilniaus miesto 1-ąjame apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal „Swedbank lizingas“ 2012 05 10 pareiškimą dėl prarasto priverstinio įkeitimo lakšto Nr.01220020011705 orginalo pripažinimo negaliojančiu. Siūloma minėto prarasto dokumento turėtojui per vieną mėnesį nuo

Informacija apie priimtą atrankos išvadą dėl Kuro ir degalų bazės įrengimo Vaidotų k., Panerių sen., Vilniuje poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Lit-Invest“, Didžioji g. 19/2-2, Vilnius, tel. (8 5) 2 10 25 00. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas ir vieta – Kuro ir degalų bazės įrengimas, Vaidotų k., Panerių sen., Vilnius. Vilniaus RAAD priimta atrankos išvada (2012 06 20 raštu Nr. VR-1.7-530) – poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima UAB „LitInvest“, Didžioji g. 19/2-2, LT-01128, Vilnius, tel. (8 5) 2 10 25 00, faks. (8 5) 2 10 25 25, e. paštas info@lit.lt. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą teikti Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel.

(8 5) 2 10 25 16, faks. (8 5) 2 72 83 89, e. paštas j.kraskauskaite@vrd.am.lt, 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo dienos. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus RAAD, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311, Vilnius, tel. (8 5) 2 10 25 16, faks. (8 5) 2 72 83 89, e. paštas j.kraskauskaite@vrd.am.lt arba UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g.

396A, LT-016327, Vilnius, tel. (8 5) 2 10 76 10, faks. (8 5) 2 12 47 77, e. paštas juja@ cowi.lt, 10 darbo dienų nuo šio skelbimo.

978248

Informuojame, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 06 20 įsakymu Nr. KADI-256 yra patvirtintas Sauliaus Podvaiskio ir Rasos Podvaiskienės 0.54 ha ploto, žemės sklypo kad. Nr. 4103/0300:8625, esančio Bukiškio k., Vilniaus r., detalusis planas.

978851

skelbimai

Orai

Joninių savaitgalį Lietuvoje palis, itin šilta nebus. Šiandien daugelyje rajonų trumpai palis, kai kur galima perkūnija. Įdienojus vyraus 17–22 laipsnių šiluma. Sekmadienio naktį lietaus nenumatoma, o dieną lis nedaug. Bus vidutiniškai šilta: naktį laikysis 7–12, dieną 16–22 laipsnių šiluma.

Šiandien, birželio 23 d.

+17

+18

Telšiai

+18

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+18

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi

4.42 21.59 17.17 9.02 23.32

175-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 191 diena.

Saulė Vėžio ženkle.

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +22 Brazilija +27 Briuselis +19 Dublinas +17 Kairas +39 Keiptaunas +16 Kopenhaga +18

Londonas +20 Madridas +35 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +30 Oslas +17 Paryžius +22 Pekinas +31

orai vilniuje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+15

+20

+16

+11

7

+13

+22

+14

+12

3

+14

+20

+16

+10

5

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

+18

+13

+10

5

+20

+19

Vėjas

Marijampolė

Birželio sukilimo diena Tarptautinė olimpinė diena Tarptautinė valstybės tarnautojų diena 1889 m. gimė rusų poetė Ana Achmatova.

1894 m. Paryžiuje įkurtas Tarptautinis olimpinis komitetas.

1906 m. gimė Antanas Vaičiulaitis, rašytojas, literatūros tyrinėtojas, vertėjas.

1927 m. gimė amerikiečių choreografas Bobas Fossas.

1972 m. gimė Prancūzijos futbolininkas Zinedine’as Zidane’as.

1976 m. gimė prancūzų futbolininkas Patrikas Vieira.

1984 m. gimė Velso dainininkė Duffy.

1988 m. įkurta Sąjūdžio iniciatyvinė grupė.

1996 m. mirė lietuvių etnografas ir religijotyrininkas Norbertas Vėlius.

2005 m. mirė Paberžės klebonas tėvas Stanislovas.

Vilnius

+20

Alytus

3–9 m/s

DATOS (birželio 23 D.)

Rytas

+14

Praha +23 Ryga +19 Roma +32 Sidnėjus +17 Talinas +15 Tel Avivas +32 Tokijas +24 Varšuva +23

DATOS (birželio 24 D.) Rasos diena, Joninės 1916 m. Mary Pickford tapo pirmąja moterimi aktore, pasirašiusia milijono dolerių kontraktą.

1948 m. prasidėjo Berlyno blokada.

1986 m. gimė dainininkė Vilija Matačiūnaitė.

1987 m. gimė argentiniečių futbolininkas Lionelis Messi.

1988 m. Arkikatedros aikštėje įvyko pirmasis Sąjūdžio mitingas su tautinėmis vėliavomis, kuriame dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių.

Prin­cas pa­vel­dė­jo tur­tus Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prin­cas Wil­ lia­mas ket­vir­ta­die­nį at­šven­tė sa­ vo 30-ąjį gim­ta­die­nį. Nuo da­bar pa­ gal ve­lio­nės mo­ti­nos Dia­nos tes­ta­ men­to są­ly­gą jis as­me­niš­kai ga­lės tvar­ky­ti 10 mln. sva­rų ster­lin­gų pa­ li­ki­mą.

Do­va­na: anot laik­raš­čių, gim­ta­die­nio pro­ga Cat­he­ri­ne pa­do­va­no­jo Wil­lia­mui pus­ry­čius į lo­vą.

min­tis apie nau­ją na­mą šiuo me­ tu tie­siog ne­svars­to­ma“, – pri­dū­ rė pa­rei­gū­nas.

Bri­tų ži­niask­lai­da ra­šė, kad per­ nai su­si­tuo­kę Wil­lia­mas ir Cat­he­ ri­ne prin­co gim­ta­die­nį tik­riau­siai at­švęs su drau­gais sa­vait­ga­lį, o pa­skui grįš į nuo­mo­ja­mą kai­mo na­mą

Ang­le­sy­je – sa­lo­je prie Vel­so šiau­ rės va­ka­rų pa­kran­tės.

Pa­sak šal­ti­nių, ku­riuos ci­ta­vo laik­raš­t is „The Sun“, Wil­l ia­m o gi­m i­m o die­n ą Cat­h e­r i­n e įtei­k ė jam as­me­ni­nę do­va­ną – at­si­kė­lė ge­ro­kai anks­čiau ir pa­ruo­šė ypa­ tin­gus pus­ry­čius, ku­riuos at­ne­šė

Šiandien: Agripina, Arvydas, Vaida, Vanda, Zenonas Rytoj: Eiviltas, Eiviltė, Janina, Jonas, Virga

įvairenybės

Ve­lio­nė Vel­so prin­ce­sė di­džią­ją sa­ vo tur­to da­lį pa­li­ko sū­nums Wil­lia­ mui ir Har­ry, ku­riems 1997-ai­siais, kai ji žu­vo au­to­mo­bi­lio ka­tast­ro­fo­je Pa­ry­žiu­je, bu­vo ati­tin­ka­mai 15 ir 12 me­tų. Ta­čiau tes­ta­men­to vyk­dy­to­ jai nu­spren­dė, kad pa­li­ki­mas jiems ga­lės bū­ti per­duo­tas tik ta­da, kai jie su­lauks po 30 me­tų.

Dia­na pa­li­ko 12 966 022 sva­rų ster­lin­gų tur­tą, bet ma­no­ma, kad jis dėl in­ves­ti­ci­jų pa­di­dė­jo iki maž­ daug 20 mln. sva­rų. Abiem prin­ cams pri­klau­so po pu­sę šios su­ mos.

Kal­bas, jog Wil­lia­mas ir jo žmo­na Cat­he­ri­ne – Kemb­ri­džo ku­ni­gaikš­ tis ir ku­ni­gaikš­tie­nė – ga­li už tuos pi­ni­gus nu­si­pirk­ti už­mies­čio dva­ rą, kiek pri­til­dė užuo­mi­nos, kad jis ne­tru­kus pa­si­ra­šys su­tar­tį dėl dar vie­no tar­ny­bos pe­rio­do Ka­ra­liš­kų­ jų oro pa­jė­gų paieš­kos ir gel­bė­ji­mo ko­man­do­je. „Bu­vo spė­lio­ja­ma, kad ku­ni­ gaikš­tis ir ku­ni­gaikš­tie­nė pa­si­sta­ tys na­mą, bet to­kių pla­nų iš vi­so nė­ra“, – laik­raš­čiui „The Dai­ly Te­ leg­raph“ sa­kė vie­nas ka­ra­liš­ko­sios šei­mos pa­dė­jė­jas. „Jei ku­ni­gaikš­tis nu­spręs ki­tais me­tais tęs­ti sa­vo kar­je­rą Ka­ra­liš­kų­ jų oro pa­jė­gų paieš­kos ir gel­bė­ji­mo ko­man­do­je, jam ga­li rei­kė­ti kel­tis į ki­tą ba­zę, to­li nuo Ang­le­sio, tad

Vardai

„Scan­pix“ nuo­tr.

tie­siai į lo­vą. Anot lei­di­nio, ku­ ni­gaikš­tie­nė taip pat pa­do­va­no­ jo su­tuok­ti­niui iš­skir­ti­nį laik­ro­ dį iš „Crown Je­wel­lers Col­lins & Sons“.

Ku­ni­gaikš­tie­nė Cat­he­ri­ne sa­vo 30-me­tį at­šven­tė šie­met sau­sį.

BNS inf.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Patirsite sunkumų bendraudamas. Galite susikivirčyti su autoritetingu žmogumi. Todėl tylėjimas bus itin vertingas, o jei pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, diena taps tikrai puiki.

Jautis (04 21–05 20). Būsite kalbesnis nei įprastai, noriai ir lengvai bendrausite, tai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Galite imtis svarbių temų, nes ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys.

Dvyniai (05 21–06 21). Sėkminga diena. Jusite draugų ir šeimos palaikymą, bet nepiktnaudžiaukite juo. Atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau nei darbe, o prisiimtus įsipareigojimus vėliau teks įvykdyti.

Vėžys (06 22–07 22). Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas ir geras fizinis krūvis, venkite tuščiai leisti laiką.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, fantazuokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių. Paskaitykite knygą, pažiūrėkite filmą, aplankykite parodą – visa tai padės atitrūkti nuo realybės, įkvėps ir suteiks naujų jėgų.

Mergelė (08 24–09 23). Nepatartina išlaidauti, galite įsigyti daiktų, kurių jums visai nereikia. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Kaip elgtis šioje situacijoje, pakuždės intuicija.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Ugdykite kantrybę.

Skorpionas (10 24–11 22). Jums gali tekti elgtis prieštaraujant savo vertybėms. Tai gali tapti vidinio konflikto, susierzinimo priežastimi. Pasistenkite dėl savo abejonių neįsivelti į bergždžią ginčą. Šaulys (11 23–12 21). Būsite nepatenkintas savo gyvenimu, kažkas nepateisins jūsų vilčių ir įklampins jus į sudėtingą situaciją. Neskubėkite reikšti savo nuomonės – prieš ką nors sakydamas dukart pagalvokite.

Ožiaragis (12 22–01 20). Daug ginčysitės. Tačiau nebūtina suprasti visko paraidžiui. Pasistenkite susitvardyti, kitaip galite susipykti, įžeisti jums brangų žmogų.

Vandenis (01 21–02 19). Puikus laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu – išvykite į gamtą, apsilankykite ekskursijoje arba bent išeikite pasivaikščioti. Nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Žuvys (02 20–03 20). Nesutarimai, įsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Vakare būtinai atsikratykite negatyvo: pasivaikščiokite, aplankykite mėgstamą kavinę arba pasiklausykite muzikos.