2012-06-25 Klaipeda

PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS

PIRMAS miesto dienraštis

6 www.kl.lt

PIRMADIENIS, birželio 25, 2012

147 (19 448)

Kaina 1,30 Lt

Gy­dy­to­ją kal­ti­na smur­tu Klyks­mas ir smū­gis į vei­dą – tiek iš in­ci­ den­to li­go­ni­nė­je pri­ si­me­na neį­ga­lus vy­ ras. Pa­cien­to kal­ ti­ni­mai ver­čia su­ klus­ti: Rea­ni­ma­ci­ jos sky­riu­je jį su­mu­ šė gy­dy­to­jas. Me­di­ kai sa­vo ruož­tu tei­ gia, kad ag­re­sy­vus bu­vo pa­cien­tas.

„Va­žiuo­ti drau­džia­ma, su­ sto­ti drau­džia­ma.“ Klai­pė­dos ap­skri­ties vers­li­nin­kų aso­cia­ci­jos va­do­vė Ni­jo­lė Han­sen pik­ti­na­si se­na­mies­tį įka­li­nu­siais ženk­lais.

6p.

Dienraštis – už iš­skir­ti­nę kai­ną

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Su­ža­lo­jo li­go­ni­nė­je

Klai­pė­die­čio Zig­mo Bu­lo­tos paa­ ky­je – mė­ly­nė. Grum­ty­nes pri­me­ na ant no­sies, ran­kos, už au­sies li­ kę nu­broz­di­ni­mai. 43 me­tų vy­ras skun­džia­si ir krū­ti­nės bei ko­jos skaus­mais.

Neį­ga­lu­sis tei­gė, kad šie su­ža­lo­ ji­mai at­si­ra­do po gy­dy­mo li­go­ni­ nė­je. Esą Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je jį su­mu­šė gy­dy­to­jas.

Z.Bu­lo­ta dar gu­lė­da­mas li­go­ni­ nė­je krei­pė­si į po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nus. Vy­ras ke­ti­na tei­sy­bės ieš­ko­ ti ir teis­me.

Ar­ti­mie­ji Zig­mą api­bū­di­na kaip ra­mų žmo­gų ir ne­ti­ki, kad jis ga­lė­ jo iš­pro­vo­kuo­ti in­ci­den­tą li­go­ni­nė­je.

4

Miestas

2p.

Klaipėdoje neliks šešių maršrutų

Smur­tas: Z.Bu­lo­tai gy­dy­mą li­go­ni­nė­je pri­me­na paa­ky­je li­ku­si mė­ly­nė ir nu­broz­di­ni­mai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fotomontažas

miestas

5p.

2

PIRMADIENIS, birželio 25, 2012

miestas Klai­pė­die­čiai šven­tė Jo­ni­nes Pa­mi­nė­ti trum­piau­sią me­tų nak­tį ir at­švęs­ti Jo­ni­nes klai­pė­die­čiai su­ si­rin­ko ant Jo­no kal­no, kur ne­trū­ko tra­di­ci­jų bei links­my­bių. Van­dens ir aug­me­ni­jos ap­sup­ty­je su­si­rin­ kę žmo­nės bu­vo nu­ste­bin­ti ren­gi­ nio or­ga­ni­za­to­rių iš­mo­nės. Į šven­tę su­si­rin­ku­siems klai­pė­die­čiams ne­ bu­vo lai­ko nuo­bo­džiau­ti – vie­ni įsi­ trau­kė į žai­di­mus, ki­ti ga­lė­jo sma­ giai pa­šok­ti ge­gu­ži­nė­je, pa­si­šil­dy­ ti prie lieps­no­jan­čio Jo­ni­nių lau­žo, pa­si­gro­žė­ti van­de­ny­je plū­du­riuo­ jan­čiais ug­ni­niais vai­ni­kė­liais.

Verslo pulsas Ci­ga­re­tės. „Phi­l ip Mor­r is In­ter­na­t io­ nal Inc.“ pa­skel­bė, kad skirs 15 mi­l i­jo­ nų eu­r ų In­ter­po­lui pa­rem­da­ma šios or­g a­n i­z a­c i­j os pa­s au­l i­nę ini­c ia­t y­vą ko­vo­t i su tarp­tau­t i­n iu nu­si­kals­ta­mu­ mu, su­s i­ju­s iu su pre­k y­ba ne­le­ga­l io­ mis pre­kė­m is, įskai­tant ta­ba­ko ga­m i­ nius. Sus­kai­čiuo­ta, kad per me­t us pa­ sau­ly­je su­_ rū­ko­ma 600 mi­l i­jar­dų ne­ le­ga­l ių ci­ga­re­čių, ir tai yra pa­sau­ly­je daž­n iau­s iai ne­le­ga­l iai par­duo­da­ma pla­t aus var­to­ji­mo pre­kė. Ši pro­ble­ ma da­ro­si vis ak­t ua­les­nė. Nau­jau­sio ty­r i­mo duo­me­n i­m is, 2011-ai­siais per me­t us su­r ū­ko­mų ne­le­ga­l ių ci­ga­re­čių skai­čius ES pa­d i­dė­jo 1,1 mi­l i­jar­do vie­ ne­t ų, pa­ly­g in­t i su 2010 me­tais, ir pa­ sie­kė re­kor­d i­n ius 65,3 mi­l i­jar­do vie­ ne­t ų. Dėl to į na­cio­na­l i­n ius ir ES biu­ dže­t us ne­su­r ink­ta apy­t iks­l iai 11,3 mi­ li­jar­do eu­r ų.

Dar­bas. Uos­ta­mies­čio moks­lei­viams ir stu­den­tams šiuo me­tu ofi­cia­liai siū­ lo­ma vos 13 lais­vų dar­bo vie­tų Klai­pė­ do­je. Ieš­ko­ma ver­tė­jo, vieš­bu­čio dar­ buo­to­jo, pa­tal­pų va­ly­to­jo, va­dy­bi­nin­ kų, par­da­vė­jo ir te­r i­to­r i­jų pla­na­v i­mo spe­cia­l is­to. Siū­lo­m i at­ly­g i­n i­mai nuo 364 iki 2 tūkst. Lt. Tu­r iz­m as. Lie­t u­vos sta­t is­t i­kos de­ par­t a­men­to išanks­t i­n iais duo­me­n i­ mis, 2012 m. pir­m ą­j į ket­v ir­t į, pa­ly­ gin­t i su tuo pa­č iu 2011 m. ket­v ir­č iu, vie­t i­n io tu­r iz­mo ke­l io­n ių su vie­n a ir dau­g iau nak­v y­n ių skai­č ius pa­d i­dė­ jo 3,1 pro­c ., o vie­n a­d ie­n ių lan­k y­to­jų – su­m a­ž ė­j o 5,5 pro­c . 2012 m. pir­m ą­ jį ket­v ir­t į vie­no tu­r is­to ke­l io­nė Lie­ tu­vo­j e vi­du­t i­n iš­k ai tru­ko 2,26 nak­ vy­nės. Vie­nos ke­l io­nės me­t u tu­r is­ tas iš­lei­do vi­du­t i­n iš­k ai 148 li­t us. Ma­ žiau­siai pi­n i­g ų tu­r is­tai iš­lei­do vyk­da­ mi lan­k y­t i drau­g ų ir gi­m i­n ių bei į so­ dą ar so­dy­b ą – ati­t in­ka­mai 101 ir 72 li­ tus, o dau­g iau­s ia – vyk­d a­m i svei­k a­ ti­n i­mo tiks­l ais ir ap­s i­pirk­t i – ati­t in­ ka­mai 439 ir 335 Lt. Dau­g iau­s ia – 55 pro­c . – vie­t i­n ių tu­r is­t ų pa­g rin­d i­n iu ke­l io­nės tiks­lu nu­ro­dė drau­g ų ir gi­ mi­n ių lan­k y­m ą.

Pro­jek­tas. Klai­p ė­dos pre­k y­bos, pra­ mo­nės ir ama­t ų rū­mai iki bir­že­l io 29 d. ren­g ia­si pa­teik­t i pa­raiš­ką prie­mo­ nei „Asis­ten­tas-3“, ku­r ios pa­g rin­d i­n is tiks­las – ska­t in­t i įmo­nes ak­t y­v iau ieš­ ko­t i už­sie­n io par­t ne­r ių ir di­d in­t i par­ da­v i­mus už­s ie­n io rin­ko­se pa­s i­nau­ do­jant gru­pi­ne ini­cia­t y­va pri­si­sta­t y­ ti tarp­tau­t i­n iuo­se ren­g i­n iuo­se. Pa­gal re­m ia­mas veik­l as Rū­mai 2013 me­ tais pla­nuo­ja su­reng­t i vers­lo mi­si­ją į Guan­d žau mies­tą Ki­n i­jo­je. Ma­ž iau­sia vers­lo mi­si­jos da­ly­v ių gru­pė – 5 įmo­ nės. Klai­p ė­dos rū­mai kvie­čia Rū­mų na­r ius, no­r in­č ius da­ly­vau­t i pro­j ek­ te, apie tai pra­neš­t i ne vė­l iau kaip iki bir­že­l io 25 d. el. pa­štu li­na.mockute@ chambers.lt.

„Klai­pė­da“ – už iš­skir­ti­nę kai­ną Ši sa­vai­tė – pa­sku­ti­nė, kai dien­raš­tį „Klai­ pė­da“ vi­siems 2013 me­tams ga­li­ma už­ si­pre­nu­me­ruo­ti itin pa­trauk­lia kai­ na. Pre­nu­me­ra­ta me­tams gy­ven­ to­jams kai­nuo­ja vos 132 li­tus, o įmo­nėms – 160 li­tų. To­kia kai­na už­si­pre­nu­me­ruo­ti po­pu­lia­riau­sią uos­ta­mies­čio dien­raš­tį ga­li­ma tik vie­ną kar­tą per me­tus. Ga­li­my­be iš­skir­ti­ne kai­na ki­tais me­tais skai­ty­ti „Klai­ pė­dą“ jau pa­si­nau­do­jo dau­gy­bė žmo­nių.

Kris­ti­na Zim­ku­tė: – Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pre­nu­me­ra­ta – ma­no do­va­na mo­čiu­tei. Ji jau daug me­ tų yra „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­ja ir dien­raš­ tį pirk­da­vo kas­dien. La­bai ge­ra dien­raš­ čio pre­nu­me­ra­tos kai­na pri­ver­tė su­si­ mąs­ty­ti, jog „Klai­pė­dą“ la­biau ver­ta pre­ nu­me­ruo­ti nei pirk­ti. Aps­kai­čia­vau, kad, už­si­pre­nu­me­ra­vus „Klai­pė­dą“ už 132 li­ tus me­tams, vie­no nu­me­rio kai­na yra vos 44 cen­tai. To­dėl ne­dve­jo­da­ma pa­ si­nau­do­jau ak­ci­ja ir, ma­nau, mo­čiu­tė la­ bai džiaug­sis do­va­na.

Edi­ta Dir­gė­lie­nė: – „Klai­pė­dą“ ne tik skai­tau, bet ir pre­ nu­me­ruo­ju jau dau­gy­bę me­tų. Šis dien­raš­tis ta­po mū­sų šei­mos tra­di­ci­ ja, ku­rią per­da­vė­me ir sa­vo vai­kams.

Dien­raš­tis in­for­muo­ja apie svar­biau­ sius įvy­kius, to­dėl per­skai­tau kiek­ vie­ną pus­la­pį. Mėgs­tu spręs­ti kry­žia­ žo­džius, ku­rie spaus­di­na­mi „Klai­pė­ do­je“. Ta­čiau la­biau­siai džiu­gi­na spe­ cia­lūs dien­raš­čio prie­dai – ypač pa­ti­ ko žur­na­lai „Va­sa­ros gi­das“, „Me­tų klai­ pė­die­tė“.

Nuomonės

Eu­ge­ni­ja Lekš­tu­tie­nė: – Jau 66 me­tus skai­tau dien­raš­ tį kas­dien nuo pir­mo­jo jo nu­me­rio.

Per tą lai­ką jis kei­tė­si, ta­čiau vi­sa­ da bu­vo Klai­pė­dos mies­to laik­raš­tis, ku­rį pre­nu­me­ruo­ju. La­bai ver­ti­nu šį dien­raš­tį, jo žur­na­lis­tus, pro­fe­sio­na­ liai pa­ra­šy­tus straips­nius, ku­riuo­se su­ži­nau vi­sa­pu­siš­ką bei ob­jek­ty­vią in­for­ma­ci­ją.

Ina Ab­ra­mi­kie­nė: – Skai­tau ir pre­nu­me­ruo­ju dien­raš­tį vi­są gy­ve­ni­mą. Ypač do­miuo­si spor­ to nau­jie­no­mis, nes pa­ti esu bu­vu­si spor­ti­nin­kė – žai­džiau tink­li­nį. „Klai­ pė­do­je“ la­bai pa­tin­ka ir „Karš­tas te­le­ fo­nas“, ku­ria­me kiek­vie­nas mū­sų ga­ li­me pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę, iš­sa­ky­ ti pa­ste­bė­tas ne­ge­ro­ves. Dien­raš­tį la­ bai ver­ti­nu, ka­dan­gi tai yra lei­di­nys, tu­rin­tis sa­vo is­to­ri­ją ir tra­di­ci­jas. Na, o šie­met la­bai pra­džiu­gi­no že­ma ki­ tų me­tų pre­nu­me­ra­tos kai­na.

Ali­na Ru­be­žie­nė: – Tiek pa­ti as­me­niš­kai, tiek Lie­tu­vos lai­vų sta­ty­to­jų ir re­mon­ti­nin­kų aso­ cia­ci­jai, ku­riai va­do­vau­ju, pri­klau­ san­čios įmo­nės pre­nu­me­ruo­ja „Klai­ pė­dą“. Šis dien­raš­tis yra uos­ta­mies­ čio laik­raš­čių ly­de­ris, ku­ris nau­jie­ nas pa­tei­kia iš­sa­miai, tiks­liai ir pro­fe­ sio­na­liai. „Klai­pė­dą“ ver­ti­nu kaip so­li­ dų uos­ta­mies­čio dien­raš­tį. Man itin ak­tua­lus pir­ma­die­niais pa­si­ro­dan­tis prie­das „Jū­ra“, la­bai pa­ti­ko spe­cia­lus dien­raš­čio žur­na­las „Vers­lo ly­de­riai“.

Dėl re­ga­tos keliaus į Ai­ri­ją Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas vyks į Ai­ri­ją pres­ti­žiš­ kiau­sios pa­sau­ly­je re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ or­ga­ni­za­to­rius įti­kin­ ti, kad 2015 me­tais jach­tos tu­ri fi­ni­ šuo­ti Lie­tu­vos uos­ta­mies­ty­je.

Lie­tu­va ga­vo ke­lis iš­skir­ti­nius kvie­ ti­mus nuo lie­pos 5 die­nos da­ly­vau­ ti Ai­ri­jo­je fi­ni­šuo­sian­čios šių­me­tės re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ ren­gi­ niuo­se.

Vie­nas to­kių kvie­ti­mų ati­te­ko Klai­pė­dos me­rui V.Grub­liaus­kui, ki­ti – 2014-2015 me­tais re­ga­to­je da­ly­vau­sian­čios jach­tos su Lie­tu­ vos vė­lia­va įgu­lai. „Nors die­not­var­kę rei­kė­jo la­ bai per­pla­nuo­ti, ta­čiau tik­rai ne­ ga­lė­jau ne­pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ or­

ga­n i­za­to­r iams tie­s io­g iai bent trum­pai pri­sta­ty­ti Klai­pė­dą kaip kan­d i­d a­t ę 2015 me­tais priim­ ti šios re­ga­tos fi­ni­šą. Nep­rik­lau­

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Mū­sų tiks­las la­bai am­bi­cin­gas – tap­ ti re­ga­tos fi­ni­šo uos­ tu. Kol kas di­džiau­si mū­sų kon­ku­ren­tai, ma­nau, yra šve­dai.

so­mai nuo to, jei kas ir pa­sa­kys, jog Klai­pė­dai priim­ti šios re­ga­tos fi­ni­šą yra su­dė­tin­ga bei ne­pa­ke­ lia­ma, ma­nau, di­de­lis pliu­sas yra pa­ma­ty­ti di­džiau­sios pa­sau­ly­je

re­ga­tos vir­tu­vę“, – tei­gė V.Grub­ liaus­kas.

Klai­pė­da ir dar 32 pa­sau­lio mies­ tai at­rink­ti kan­di­da­tais tap­ti 20142015 me­tais vyk­sian­čios re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ uos­tais. „Mū­sų tiks­las yra la­bai am­bi­ cin­gas – tap­ti re­ga­tos fi­ni­šo uos­tu.

Kol kas di­džiau­si mū­sų kon­ku­ren­ tai, ma­nau, yra šve­dai. Ta­čiau tai, kad re­ga­tos or­ga­ni­za­to­riai pa­reiš­kė no­rą per Jū­ros šven­tę at­vyk­ti į uos­ ta­mies­tį, ro­do, jog esa­me pa­kan­ka­ mai ver­ti­na­mi“, – tei­gė V.Grub­ liaus­kas. Šie­met gruo­dį tu­rė­tų paaiš­kė­ ti, ar Klai­pė­da taps re­ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ uos­tu. Ši re­ga­ta or­ga­ni­zuo­ja­ma kas tre­ jus me­tus ir yra pa­ti pres­ti­žiš­kiau­ sia pa­sau­ly­je.

Pa­sau­li­nė pa­tir­tis ir skai­čia­vi­mai ro­do, kad re­ga­ta mies­tams at­ne­ša nuo 16 iki 60 mln. eu­rų pel­no.

Sie­kis: V.Grub­liaus­ko vi­zi­to į Ai­

ri­ją tiks­las – su­si­pa­žin­ti su re­ga­ tos or­ga­ni­za­vi­mo vir­tu­ve.

3

PIRMADIENIS, birželio 25, 2012

miestas

Klai­pė­die­čiai šven­tė Jo­ni­nes

Klai­pė­die­čiai te­be­ jau­čia prieš du mė­ ne­sius pa­si­bai­gu­sio šil­dy­mo se­zo­no pa­ sek­mes. Da­lis var­to­ to­jų dar ne­spė­jo iš­ si­mo­kė­ti sko­lų už šią pa­slau­gą. Atei­ nan­tis šil­dy­mo se­ zo­nas taip pat ke­lia ne­ri­mą – nu­ma­to­ ma, kad ši­lu­ma dar la­biau brangs.

Dienos telegrafas Se­mi­na­ras. At­si­nau­ji­nęs Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras kvie­ čia į at­vi­r ų du­r ų die­nas. Vie­na die­na bus skir­ta ofi­cia­liam nau­jai su­re­mon­ tuo­tų pa­tal­pų ati­da­ry­mui, ki­tą die­ną į biu­rą kvie­čia­mi vi­si vi­suo­me­nės svei­ ka­ta ir svei­ka gy­ven­se­na be­si­do­min­ tys klai­pė­die­čiai – bus ren­gia­mas ne­ mo­ka­mas se­mi­na­ras „Ap­lin­ka ir svei­ ka­ta“. Jis vyks bir­že­lio 28 d. 11 val. Klai­ pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­re (Tai­kos pr. 76). Ja­me uos­ta­mies­čio gy­ ven­to­jai bus su­pa­ž in­d in­t i su pro­jek­ tu „Klai­pė­da – svei­kas mies­tas“, va­sa­ ros se­zo­no me­tu ky­lan­čiais pa­vo­jais.

Bū­ti­na išanks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja el. pa­štu dainora@sveikatosbiuras.lt ar­ba tel. (8 46) 234796.

Išei­tis: vie­nas efek­ty­viau­sių bū­dų šil­dy­mo iš­lai­doms su­ma­žin­ti – na­mo ir šilumos sistemų re­no­va­ci­ja.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Šil­dy­mas bus dar bran­ges­nis Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

są­skai­to­se. Vi­du­ti­niš­kai 60 kvad­ ra­ti­nių met­rų plo­to bu­to ap­šil­dy­ mas jiems at­siė­jo per 200 li­tų.

Per ki­še­nę kir­to šal­čiai

Klai­pė­die­čių įsi­sko­li­ni­mai už ši­lu­ mą per me­tus išau­go 22,7 pro­c. ir sie­kia 14,67 mln. li­tų. 16,8 pro­c. di­dė­jo ir sko­li­nin­kų skai­čius. Da­bar už ši­lu­mą vis dar sko­lin­gų žmo­nių uos­ta­mies­ty­je yra 10 tūkst. 744.

Praė­ju­sio šil­dy­mo se­zo­no me­ tu, ku­ris pra­si­dė­jo spa­lį ir bai­ gė­si ba­lan­dį, stan­dar­ti­nia­me 60 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to bu­te gy­ ve­nan­tys klai­pė­die­čiai už ši­lu­mą vi­d u­t i­n iš­kai su­m o­k ė­jo be­veik 1 tūkst. 652 li­tus.

Du kar­tus pi­giau nei mies­to vi­ dur­kis šil­dy­mas se­zo­no me­tu at­ siė­jo vi­siš­kai re­no­vuo­tiems ir nau­ jos sta­ty­bos na­mams. Vi­du­ti­niš­kai to­kiuo­se pa­sta­tuo­se bu­tus tu­rin­tys žmo­nės su­mo­kė­jo 757 li­tus.

Skau­džiau­siai klai­pė­die­čiams per ki­še­nes kir­to va­sa­ris. Šis mė­nuo uos­ta­mies­ty­je bu­vo ne tik šal­čiau­ sias. Jo me­tu dėl ge­ro­kai išau­gu­sios du­jų kai­nos pa­bran­go ši­lu­ma.

Klai­pė­die­čiai va­sa­rį už 60 kvad­ ra­ti­nių met­rų plo­to būs­tą vi­du­ti­ niš­kai su­mo­kė­jo be­veik 443 li­tus.

Pa­ly­gin­ti su sau­siu ir ko­vu, są­skai­ tos ant­rą­jį žie­mos mė­ne­sį bu­vo pu­ sant­ro kar­to di­des­nės.

Va­sa­rio šal­čiai ma­žai at­si­spin­dė­ jo re­no­vuo­tuo­se ir nau­jos sta­ty­bos na­muo­se būs­tus tu­rin­čių sa­vi­nin­kų

Dir­ba trys ši­lu­mos tie­kė­jai

Be bend­ro­vės „Klai­pė­dos ener­gi­ ja“, uos­ta­mies­ty­je yra dar du ši­lu­ mos tie­kė­jai – įmo­nės „Lam­ber­ta“

1 652 – tiek li­t ų klai­p ė­d ie­čiai vi­du­t i­n iš­kai su­mo­kė­jo už 60 kvad­ra­t i­n ių met­ rų plo­to bu­to ap­šil­dy­ mą praė­ju­sio se­zo­no me­t u. ir „Mies­to ener­gi­ja“. Pas­ta­ro­ji ši­lu­ mą tie­kia Klai­pė­dos lais­va­jai eko­ no­mi­nei zo­nai. Įmo­nė „Lam­ber­ta“ ener­gi­ja iš au­to­no­mi­nių ka­ti­li­nių ap­rū­pi­na 17 ob­jek­tų, tarp ku­rių du Tau­ra­lau­kio mo­kyk­los pa­sta­tai, ga­my­bi­nis pa­ sta­tas, gy­ve­na­mie­ji na­mai, esan­tys Žo­ly­nų gat­vė­je ir Tau­ra­lau­ky­je. Ši­lu­mą ji kaip ir bend­ro­vė „Klai­ pė­dos ener­gi­ja“ pa­ga­mi­na nau­do­ da­ma du­jas. Ta­čiau įmo­nės „Lam­ ber­ta“ vi­du­ti­nė ši­lu­mos kai­na,

ga­lio­ju­si se­zo­no me­tu, bu­vo be­ veik 11 pro­c. di­des­nė nei „Klai­pė­ dos ener­gi­jos“. Įmo­nės „Lam­ber­ta“ di­rek­to­rius Jo­nas Kond­ra­tas tvir­ti­no, kad taip yra dėl bran­gių du­jų. „Ku­ro są­nau­dos su­da­ro 70 pro­c. ši­lu­mos kai­nos. „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ du­jas per­ka pi­giau nei mes.

Mū­sų ši­lu­mos kai­na išau­go, prieš pen­ke­rius me­tus pa­si­kei­tus tvar­ kai. Ne­be­ga­lė­jo­me pirk­ti du­jų vi­ soms au­to­no­mi­nėms ka­ti­li­nėms bend­rai. Jos ta­po at­ski­rais var­to­to­ jais. Dėl to ne­be­ga­li­me kon­ku­ruo­ti kai­na su įmo­ne „Klai­pė­dos ener­gi­ ja“, – tei­gė va­do­vas.

Kai­na di­dės ma­žiau nei per­nai

Ši­lu­mos kai­na Klai­pė­do­je di­dė­ ja. Bir­že­lį, pa­ly­gin­ti su ge­gu­že, ji išau­go 1,36 pro­c. Nu­ma­to­ma, kad uos­ta­mies­ty­je nuo lie­pos įsi­ga­lios dar di­des­nė ener­gi­jos kai­na, nes brangs­ta du­jos.

Vals­ty­bi­nė kai­nų kont­ro­lės ir ener­ge­ti­kos ko­mi­si­ja pro­gno­zuo­ja, kad atei­nan­tis šil­dy­mo se­zo­nas bus dar bran­ges­nis nei praė­jęs. Nu­ma­ to­ma, kad ši­lu­mos kai­na Lie­tu­vo­je di­dės 4 pro­c.

Praė­ju­sio šil­dy­mo se­zo­no me­tu vi­du­ti­nė ši­lu­mos kai­na Lie­tu­vo­ je bu­vo 18 pro­c. di­des­nė nei prieš tai bu­vu­sio.

Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­kė­jų aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas Vy­tau­tas Sta­siū­

nas tvir­ti­no, kad kiek­vie­nas klai­ pė­die­tis jau ga­li pa­si­skai­čiuo­ti, kiek rei­kės mo­kė­ti už ši­lu­mą atei­ nan­tį se­zo­ną. „Jei na­mas ne­bu­vo tvar­ko­mas, rei­kia paim­ti vie­no ar ki­to mė­ne­sio są­skai­tą ir pri­dė­ti 2,4 pro­c. nuo su­ mos. Ta­da bū­tų aiš­ku, kiek kai­nuos šil­dy­mas, jei iš­liks to­kios pat oro są­ ly­gos“, – pa­sa­ko­jo pre­zi­den­tas.

V.Sta­siū­no tei­gi­mu, su­ma­žin­ti šil­dy­mo są­skai­tas Lie­tu­vo­je pa­dės tik du da­ly­kai – na­mų re­no­va­ci­ja ir bio­ku­ro bei ko­mu­na­li­nių at­lie­kų ka­ti­li­nių įren­gi­mas. „Ap­šil­ti­nus na­mą, ši­lu­mos su­ var­to­ji­mas ja­me iš kar­to su­ma­žė­ja 2-3 kar­tus vie­nam kvad­ra­ti­niam met­rui. Lie­tu­vo­je re­no­va­ci­ja pa­ ju­d ė­j o mo­k yk­l o­s e, li­go­n i­n ė­s e, vai­k ų lop­š e­l iuo­se-dar­ž e­l iuo­se.

Di­džiau­sia bė­da yra su dau­gia­ bu­čiais na­mais“, – pa­brė­žė pre­ zi­den­tas.

Se­zo­no me­tu vi­du­ ti­nė ši­lu­mos kai­na (be PVM) bu­vo Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ – 24,87

cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę Įmo­nės „Lam­ber­ta“ – 27,56 cen­to už

ki­lo­vat­va­lan­dę

Ava­ri­j a. Jo­n i­n ių sa­vait­ga­l is Klai­p ė­ dos ap­skri­t y­je pa­ž y­mė­tas ne­lai­me – anks­t ų šeš­t a­d ie­n io ry­t ą Kre­t in­go­je ava­ri­jo­je žu­vo jau­nas vy­ras. Bend­ra­ja­ me pa­gal­bos cent­re pra­ne­ši­mas apie tai, kad Kre­t in­go­je, Vil­n iaus gat­vė­je, au­to­mo­bi­l is tren­kė­si į ka­pi­n ių tvo­rą gau­tas 6.44 val. Paaiš­kė­jo, kad Sa­va­ no­r ių gat­ve di­de­l iu grei­čiu lė­kė au­to­ mo­bi­l is „VW Jet­ta“. Vai­r uo­to­jas jo ne­ su­val­dė Vil­n iaus ir Sa­va­no­r ių gat­v ių san­k ry­žo­je ir rė­žė­si į ka­pi­n ių tvo­rą. Į įvy­k io vie­tą bu­vo iš­kvies­t i ir ug­nia­ge­ siai gel­bė­to­jai, ku­r ie iš su­mai­to­to au­ to­mo­bi­l io iš­t rau­kė jau­no vy­ro kū­ną.

Dėl eis­mo įvy­k io pra­dė­tas iki­teis­m i­ nis ty­r i­mas.

Val­tis. Sek­ma­die­nio vi­dur­die­nį Bend­ ra­ja­me pa­gal­bos cent­re gau­tas pa­gal­ bos šauks­mas, kad nuo Gin­ta­ro įlan­ kos to­lyn į ma­rias ne­ša­mas žmo­g us.

Ta­č iau ne­l ai­mė­l iui pa­rei­g ū­nų pa­ gal­bos ne­pri­rei­kė. Jį iš­gel­bė­jo pro ša­ lį plau­ku­si val­tis. Ja plau­kęs žmo­gus pri­si­ka­bi­no ne­val­do­mą val­tį ir ją par­ tem­pė į kran­tą.

Mir­tys. Šeš­ta­die­n į Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Ja­ni­na Juš­kie­nė (g.

1928 m.), Ge­no­vai­tė Ona Kaz­ba­rie­nė (g.

1930 m.), Liud­my­la Pia­to­va (g. 1930 m.), Na­ta­li­ja Ma­ri­jo­na Ra­ma­naus­kie­nė (g.

1930 m.), Bo­ris Čert­kov (g. 1933 m.). Vy­ tau­tas Jan­kaus­k is (g. 1938 m.), Vac­lo­ vas Zu­bė (g. 1938 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ro­mual­das Juo­za­pa­vi­čius.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­rų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 15.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 40 iš­ kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­ jo­ta­kos, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mais, pil­vo skaus­mais. Me­di­kai kvies­ti ir vie­šo­se vie­to­se gu­lin­tiems ne­blai­viems as­me­ nims.

4

pirmadienis, birželio 25, 2012

miestas

Gy­dy­to­ją kaltina smur­tu

Komentarai Ro­mal­das Sa­ka­laus­kas

Res­pub­l i­k i­nės Klai­pė­dos li­go­n i­nės vy­r iau­sia­sis gy­dy­to­jas

G

y­dy­to­jo smur­tas prieš pa­ cien­tą – iš fan­tas­t i­kos sri­ ties. Mes tu­r i­me ir ki­t ų dar­bų. Tai me­d i­kams pa­ cien­tai gar­si­na nu­šau­t i ar ki­taip su­ si­do­ro­t i. Li­go­n i­nė per me­t us ga­lė­t ų iš­kel­ti ke­lias by­las pa­cien­tams dėl su­ nio­ko­tų bal­dų, apa­ra­tū­ros ar ki­to tur­to.

Lie­ka tik nuo­skau­dų, kai su­tvar­ky­tos pa­tal­pos nu­nio­ko­ja­mos ir ga­na grei­tai vėl ten­ka jas re­mon­tuo­ti. Vie­ni pa­cien­ tai ma­te­ria­li­nės ža­los pri­da­ro pa­veik­ ti li­gos, ki­t i – dėl var­to­ja­mų svai­ga­lų, kvai­ša­lų. Kar­tais puo­la­ma ant me­di­ ko vien dėl to, kad jo vie­to­je ma­to­mas koks nors pa­da­ras.

Vai­da Bal­čiaus­kie­nė

Vals­ty­bi­nės ak­re­d i­ta­v i­mo svei­ka­tos prie­ž iū­ros veik­lai tar­ny­bos prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­n is­te­r i­jos spe­cia­l is­tė

N

e­sa­me ga­vę skun­dų dėl pa­ cien­t ų pa­t i­r ia­mo smur­to gy­dy­mo įstai­go­se. Tar­ny­ ba pa­cien­tų skun­dus nag­ ri­nė­ja nuo šių me­tų pra­džios. Ver­tin­ da­mi ki­tus skun­dus kol kas ne­ma­to­me aiš­kių ten­den­ci­jų. Pa­cien­tai skun­džia­ si pra­de­dant ne­pa­kan­ka­mu dė­me­siu li­go­niui ir bai­giant ne­ten­ki­nan­čia gy­ dy­mo ko­ky­be.

Nuo­tai­kos: S.Mi­si­ko­nie­nė tei­gė, kad pa­ts pa­cien­tas li­go­ni­nė­je el­gė­si

ag­re­sy­viai.

1

Žmo­nės bai­si­si, kaip Hi­ pok­ra­to prie­sai­ką da­ vęs gy­dy­to­jas ga­lė­jo pa­kel­ti ran­ ką prieš neį­ga­lų pa­cien­tą, gy­do­mą Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je.

kas vais­tus Zig­mui su­lei­do per dra­ bu­žius“, – pri­si­mi­nė D.Ei­ni­kie­nė.

Išk­vies­ta pa­pil­do­ma me­di­kų bri­ ga­da pa­dė­jo vy­rą nu­neš­ti į grei­to­ sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­lį.

Užk­lu­po prie­puo­lių vir­ti­nė

Išvydo su­muš­tą

Z.Bu­lo­ta dau­giau nei 20 me­tų ser­ga epi­lep­si­ja. Li­ga jau­ną vy­rą už­klu­po po ar­mi­jo­je pa­tir­tos trau­mos. Jam nu­sta­ty­tas 25 pro­c. dar­bin­gu­mas.

Prieš ke­le­rius me­tus vy­rui bu­vo įdė­tas šir­dies sti­mu­lia­to­rius, per­nai at­lik­ta gal­vos ope­ra­ci­ja. Prieš ge­rą mė­ne­sį dėl epi­lep­si­jos jis gy­dė­si Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je.

Grį­žus na­mo vy­rui epi­lep­si­jos prie­puo­liai ta­po ne to­kie daž­ni. Iki tol jie iš­tik­da­vo vos ne kas­dien.

Kaip pa­sa­ko­jo Zig­mo gy­ve­ni­mo drau­gė Da­nu­tė Ei­ni­kie­nė, šeš­ta­die­ nio ry­tą jie su­si­ruo­šė į tur­gų gė­lių – ar­tė­jo mo­ters sū­naus žū­ties me­ ti­nės.

Tik grį­žus na­mo Zig­mą už­klu­po epi­lep­si­jos prie­puo­lis. Tai jau bu­ vo ant­ras prie­puo­lis tą pa­čią die­ną.

Per bend­rus gy­ve­ni­mo me­tus Da­ nu­tė bu­vo iš­mo­ku­si, kaip at­gai­vin­ ti my­li­mą vy­rą.

Ta­čiau vė­lai va­ka­re prie­puo­lis ir vėl pa­si­kar­to­jo. Neį­ga­lio­jo ve­ži­ mė­ly­je sė­din­ti mo­te­ris ban­dė pa­ dė­ti ir vėl. Šiek tiek vy­rui at­si­pei­kė­jus Da­nu­ tė pa­ste­bė­jo, kad jo akys ne to­kios kaip vi­sa­da, o pra­si­dė­ju­sių prie­puo­ lių vir­ti­nę ly­dė­jo trau­ku­liai. Mo­te­ ris iš­si­kvie­tė grei­tą­ją pa­gal­bą, ku­rios me­di­kai ne kar­tą yra pa­dė­ję.

Ta­čiau, kaip ti­ki­no D.Ei­ni­kie­nė, šį­kart vie­toj lauk­tos pa­gal­bos ji su­ lau­kė pik­to ir ner­vin­go gy­dy­to­jo. „Grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kas el­ gė­si ga­na ag­re­sy­viai, pik­ti­no­si, ko­ dėl mo­te­ris del­sė kvies­ti pa­gal­bą.

Ma­ne pa­šiur­pi­no ir tai, jog me­di­

Po­ra: Da­nu­tę ir Zig­mą su­ve­dė pa­žin­tis sa­na­to­ri­jo­je.

Z.Bu­lo­ta bu­vo nu­vež­tas į Res­pub­ li­ki­nę Klai­pė­dos li­go­ni­nę. Ka­dan­ gi mo­te­ris be ki­tų žmo­nių pa­gal­bos ne­ga­lė­jo jo pa­ly­dė­ti, li­ko na­muo­se.

Vė­liau pa­skam­bi­nu­si į li­go­ni­nę ji su­ži­no­jo, kad at­li­kus rei­kia­mus

Z.Bu­lo­tą ap­žiū­rė­jęs teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tas pa­tvir­ti­no apie pa­nau­do­tą jė­gą bei li­ku­sius su­ža­lo­ ji­mus.

ty­ri­mus vy­ras pa­gul­dy­tas į Ner­ vų li­gų sky­rių. Bu­dė­jęs gy­dy­to­jas paaiš­ki­no, kad li­go­nį sun­kiai pa­vy­ ko at­gai­vin­ti po prie­puo­lio, bet da­ bar būk­lė sta­bi­li­za­vo­si. Nu­ra­mi­nęs mo­te­rį me­di­kas pa­ta­rė jai il­sė­tis.

Anks­ti ry­te D.Ei­ni­kie­nė su­ži­no­jo, kad vy­ras at­si­dū­rė Rea­ni­ma­ci­jos ir in­ten­sy­vio­sios te­ra­pi­jos sky­riu­je.

Ka­dan­gi pa­ti ne­vaikš­to, Da­nu­tė sa­vo so­cia­li­nės dar­buo­to­jos pa­pra­ šė pa­ly­dė­ti į li­go­ni­nę. Ten ji pa­ma­tė, kad Zig­mas su­muš­tas – paa­ky­je švie­ tė mė­ly­nė, ma­tė­si švie­žios žaiz­de­lės ir nu­broz­di­ni­mai ant vei­do. Jų iš­va­ žiuo­jant į gy­dy­mo įstai­gą ne­bu­vo. Į pa­la­tą įė­ju­si slau­gy­to­ja pa­gąs­ di­no, kad po­ra tu­rės di­de­lių pro­ ble­mų – esą Zig­mas pro lan­gą vos neiš­me­tė gy­dy­to­jo ir vos ne­su­lau­ žė lo­vos.

Da­nu­tė ne­ti­ki to­kiais me­di­kų paaiš­ki­ni­mais. Me­tus kar­tu su juo gy­ve­nan­ti mo­te­ris ti­ki­no, kad jis ne­bū­na ag­re­sy­vus. Su­kel­ti jo pyk­tį ga­lė­jo ne­bent pa­sa­ky­tas šiurkš­tes­ nis žo­dis ar stum­te­lė­ji­mas. „Jis la­bai jaut­rus. Ne­ge­ria. Su ag­ re­sy­viu vy­ru tik­rai ne­gy­ven­čiau“, – pri­dū­rė ji.

Po­ra kar­tu ke­liau­ja su neį­ga­liai­ siais, da­ly­vau­ja jų or­ga­ni­zuo­ja­muo­ se ren­gi­niuo­se. Ne kar­tą li­go­ni­nė­je gu­lė­jęs vy­ras nie­ka­da ne­bu­vo su­ kė­lęs in­ci­den­tų ar pri­da­ręs ne­ma­ lo­nu­mų.

Už­ga­vo žo­džiai

Mo­ters klyks­mas, dvie­jų vy­rų už­ lauž­tos ran­kos ir gy­dy­to­jo smū­gis į vei­dą – Z.Bu­lo­ta tiek pri­si­me­na iš li­go­ni­nė­je ki­lu­sio in­ci­den­to. Vy­ras ti­ki­no neį­si­dė­mė­jęs gy­dy­to­jo pa­ var­dės, tik vei­dą.

Z.Bu­lo­ta pri­si­me­na šau­kęs, kad jam pa­da­ry­ta gal­vos ope­ra­ci­ja ir įsta­ty­tas šir­dies sti­mu­lia­to­rius. Ta­ čiau gy­dy­to­jas at­rė­žęs, kad jam tai nė mo­tais.

Vy­rui dar už­kliu­vo, kad gy­dy­to­ jas jį pa­va­di­nęs ap­si­me­tė­liu.

Dar vy­rui gu­lint li­go­ni­nė­je D.Ei­ ni­kie­nė pa­da­rė jo nuo­trau­kas, kur už­fik­suo­ti su­ža­lo­ji­mai. Kai ku­rio­ se jų ma­to­si ant Zig­mo ran­kų li­ku­ sios pirš­tų žy­mės. Į li­go­ni­nę bu­vo iš­kvies­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Ki­tą die­ną pa­cien­tas bu­vo iš­leis­ tas na­mo. Vy­ras pa­ts no­rė­jo kuo grei­čiau pa­lik­ti gy­dy­mo įstai­gą, kur jį esą su­mu­šė.

Kas iš tie­sų nu­ti­ko Rea­ni­ma­ci­ jos sky­riu­je, kur dau­gu­ma pa­cien­ tų ne­vaikš­to ir net ne­kal­ba?

Vėl at­si­dū­rė li­go­ni­nė­je

Z.Bu­lo­tą ap­žiū­rė­jęs teis­mo me­di­ ci­nos eks­per­tas pa­tvir­ti­no apie pa­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nau­do­tą jė­gą bei li­ku­sius su­ža­lo­ji­ mus. Iš­va­do­je tei­gia­ma, kad vy­rui pa­da­ry­tas ne­žy­mus svei­ka­tos su­ trik­dy­mas.

Z.Bu­lo­ta ap­si­lan­kė ir pas kar­dio­ lo­gą, ku­ris ne­va pa­tvir­ti­nęs apie nuo smū­gio įlenk­tą šir­dies sti­mu­ lia­to­rių.

Po­ra nu­si­tei­ku­si ka­rin­gai – jie ne­ke­ti­na do­va­no­ti me­di­kui ir ža­da su juo by­li­nė­tis. Jiems sun­ku su­ vok­ti, kaip ga­li­ma kel­ti ran­ką prieš neį­ga­lų žmo­gų. Pa­cien­to skun­das pa­sie­kė ir li­go­ni­nės vy­riau­sią­jį gy­ dy­to­ją.

Praė­jus ke­lioms die­noms po in­ ci­den­to Z.Bu­lo­ta vėl at­si­dū­rė li­go­ ni­nė­je, šį­kart Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­ti­nė­je. Vy­ras skun­dė­si krū­ti­nės ir gal­vos skaus­mais.

Po­ros ma­ny­mu, šie svei­ka­tos su­ tri­ki­mai – ki­lu­sių grum­ty­nių pa­ sek­mė.

Smau­gė mediką

Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja po gau­to skun­do pra­dė­jo vi­di­nį ty­ri­mą. Bai­mi­nan­ tis, kad ne­pa­si­kar­to­tų ga­na ne­bū­ din­gas epi­lep­si­jos prie­puo­lis, pa­ cien­tas iš Ner­vų li­gų sky­riaus bu­vo per­kel­tas į Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių.

Tą­kart bu­dė­ję me­di­kai tvir­ti­na, kad li­go­nis pa­ts el­gė­si ag­re­sy­viai, tad vy­ro skun­das juos ge­ro­kai nu­ ste­bi­no.

Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo pa­va­duo­ to­ja me­di­ci­ni­niam au­di­tui Sal­vi­ni­ja Mi­si­ko­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad per­vež­ tas į Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių pa­cien­tas la­bai dras­kė­si ir puo­lė smaug­ti gy­ dy­to­ją.

Spė­ja­ma, kad pa­cien­to įnir­šį ga­ lė­jo iš­pro­vo­kuo­ti fra­zė, pa­sa­ky­ ta prieš su­lei­džiant vais­tus. Vy­rui paaiš­kin­ta, kad bus lei­džia­mi stip­

rūs vais­tai, tad jei­gu jis ap­si­me­tąs, te­gul iš­kart pa­sa­ko.

Po šių žo­džių li­go­nis esą trau­ kė iš lo­vos me­ta­li­nį stry­pą ir puo­ lė gy­dy­to­ją, net ne­spė­jus šiam su­ leis­ti vais­tų. „Jei­gu jūs pa­ma­ty­tu­mė­te mū­sų gy­dy­to­ją, jums ne­kil­tų klau­si­mų, kas ką už­puo­lė“, – ti­ki­no S.Mi­si­ ko­nie­nė.

Pa­cien­tas už gy­dy­to­ją yra aukš­tes­ nis ir stam­bes­nis. Tad jam į pa­gal­bą at­sku­bė­jo bu­dė­jęs me­di­kas trau­ma­ to­lo­gas ir ap­sau­gos dar­buo­to­jas.

Me­di­kai ne­sle­pia tą­kart ge­ro­kai iš­si­gan­dę dėl sa­vo gy­dy­to­jo svei­ka­ tos ir sau­gu­mo. Tad su­lai­ky­tas pa­ cien­tas bu­vo pri­riš­tas prie lo­vos.

Po in­ci­den­to gy­dy­to­jas bu­vo lin­ kęs tei­sin­ti li­go­nį. Ag­re­si­jos prie­ puo­lį jam ne­va ga­lė­jo iš­pro­vo­kuo­ti var­to­ja­mi vais­tai. „Kas ga­lė­tų muš­ti pa­cien­tą Rea­ ni­ma­ci­jos sky­riu­je, kur ir taip pil­ na sun­kių li­go­nių?“ – abe­jo­nes at­ rė­mė S.Mi­si­ko­nie­nė.

Me­di­kai pa­tvir­ti­no, kad at­vež­tas į li­go­ni­nę pa­cien­tas bu­vo be mė­ly­ nės ir nu­broz­di­ni­mų. Bet jie neat­ me­ta ti­ki­my­bės, kad li­go­nis ga­lė­jo su­si­ža­lo­ti ir griū­da­mas.

Su­lau­kia gra­si­ni­mų

S.Mi­si­ko­nie­nės tei­gi­mu, Rea­ni­ma­ ci­jos sky­riu­je ki­lęs in­ci­den­tas – pir­ ma­sis li­go­ni­nės pra­kti­ko­je. Įp­ras­tai šia­me sky­riu­je gy­do­mi ne­vaikš­tan­ tys ir ne­kal­ban­tys pa­cien­tai. Ta­čiau me­di­kams nė­ra nau­jie­na su­si­dur­ti su ag­re­sy­viais pa­cien­tais.

Li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riu­je įreng­ta vaiz­do ka­me­ra tam­pa sa­ vo­tiš­ka draus­mi­ni­mo prie­mo­ne, kai pa­cien­tai me­di­kams gra­si­na su­ si­do­ro­ji­mu. Mat čia daž­nai plūs­ta­ ma­si, su­lau­kia­ma ne­cen­zū­ri­nių žo­ džių ir pyk­čio pro­ver­žių.

Tad li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­ja pu­ siau rim­tai, pu­siau juo­kais svars­ to ga­li­my­bę ir ki­tuo­se sky­riuo­se įreng­ti ka­me­ras, kad pri­rei­kus ga­ lė­tų ap­si­gin­ti nuo pa­cien­tų skun­dų dėl pa­nau­do­to smur­to.

5

pirmadienis, birželio 25, 2012

miestas

Gatvėse bręsta trans­por­to perversmas Komentaras

Nuo rug­sė­jo vie­ša­ ja­me trans­por­te lau­ kia po­ky­čiai. Ne­be­ liks še­šių marš­ru­ tų, ap­tar­nau­jamų marš­ru­ti­nių tak­ si. Vie­to­je jų at­si­ras nau­ji, ku­rie bus in­ teg­ruo­ti į bend­rą sis­ te­mą. To­kiais po­ky­ čiais pa­ten­kin­ti ne vi­si.

Ai­ri­das Ta­ma­vi­čius

Klai­pė­dos ap­skri­t ies vers­l i­n in­k ų aso­cia­ci­jos pir­m i­n in­kas

S

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

u mies­to val­d žia ta­rė­mės dėl bend­r a­d ar­b ia­v i­m o, kol ga­lų ga­le li­ko­me ap­ gau­t i. Ji ne­g i­na nei vie­šo­ jo in­te­re­so, nei smul­k io­jo vers­lo.

Anks­čiau bu­vo pa­brė­ž ia­ma, kad į bend­rą vie­šo­jo trans­por­to sis­te­ mą ga­lės in­teg­r uo­t is tie marš­r u­t i­ niai tak­si, ku­r ie to no­rės. Ta­čiau at­si­t i­ko vi­sai ki­taip. 7-ąjį marš­r u­ tą ap­tar­nau­jan­t ys ve­žė­jai nė ne­ gal­vo­jo jung­tis į bend­rą­ją sis­te­mą. Šis marš­r u­tas pel­n in­gas. Taip pat yra su 2-uo­ju marš­r u­t u. Šie ve­žė­ jai pa­tei­kė pra­š y­mus raš­t u neįt­ rauk­t i į bend­rą­ją sis­te­mą, bet jų no­r ų nie­kas ne­pai­so. Tai bus di­ de­l is smū­g is ve­žė­jams. Jiems rei­ kės at­leis­t i dar­buo­to­jus, at­si­sa­k y­ ti ma­ši­nų. Spren­džia­me, ką rei­kės da­r y­t i to­l iau. Kon­sul­t uo­ja­mės su tei­si­n in­kais.

ti­niams tak­si mo­ka­ma bus kaip ir au­to­bu­sams – pa­gal nu­va­žiuo­tus ki­lo­met­rus.

Mies­to te­ri­to­ri­jo­je marš­ru­ti­niuo­ se tak­si ga­lios vi­si au­to­bu­sų bi­lie­ tai. „Mik­riu­kai“ pri­va­lės su­sto­ti tik au­to­bu­sų sto­te­lė­se. Rei­ka­lau­ ja­ma, kad marš­ru­tus ap­tar­nau­ tų ne se­nes­nės nei 10 me­tų trans­

por­to prie­mo­nės. Jo­se tu­ri bū­ti 14 – 25 vie­tos.

Pert­var­ka ne­lie­čia ve­žė­jų, ku­rie ap­tar­nau­ja 6, 8, 9, 10-ąjį marš­ ru­tus.

Ta­čiau in­teg­ra­ci­ja į bend­rą­ ją vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą ne­ pa­ten­kin­tos 2 bei 7-ąjį marš­ru­tus ap­tar­nau­jan­čios įmo­nės.

Nau­jo­vė: nuo rug­sė­jo 1 die­nos da­lis marš­ru­ti­nių tak­si bus pa­keis­ti ma­žais au­to­bu­sais.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ne­be­liks še­šių marš­ru­tų

Vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­dos ke­lei­ vi­nis trans­por­tas“ pa­skel­bė kon­ kur­są, ku­rio me­tu paaiš­kės, kas ap­tar­naus nau­jus marš­ru­tus. Pa­ siū­ly­mus da­ly­viai tu­ri pa­teik­ti iki rugp­jū­čio 6 die­nos.

Jei nie­kas nie­ko ne­skųs, nuo rug­ sė­jo 1 die­nos Klai­pė­dos vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mo­je įsi­ga­lios po­ky­ čiai. Per­mai­nos lau­kia marš­ru­ti­nių tak­si, ku­rie ap­tar­nau­ja da­bar­ti­nius 2, 7, 5, 15, 14, 11-ąjį marš­ru­tus.

Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas And­rius Sa­mui­lo­vas tvir­ti­no, kad šie ve­žė­jai su­ti­ko bū­ti in­teg­ruo­ti į bend­rą­ją vie­šo­jo trans­ por­to sis­te­mą.

Nu­ma­to­ma, kad mi­nė­tų še­šių marš­ru­tų ne­be­liks. Juos pa­keis nau­ji aš­tuo­ni. Per­duo­tas iš di­džio­ jo ve­žė­jo jiems bus ir 21-asis marš­ ru­tas.

Su­jungs abu tur­gus

Nau­jie­ji marš­ru­tai su­skirs­ty­ti pa­ gal zo­nas. Šiau­ri­nei pri­ski­ria­mi 7, 15A, cent­ri­nei – 21, 2A, 13, 14A,

pie­ti­nei – 2B, 11A ir 20 marš­ru­tai.

A.Sa­mui­lo­vas aiš­ki­no, kad kai ku­ rie nau­ji marš­ru­tai ati­tiks da­lį se­ nų­jų. Pa­vyz­džiui nau­jie­ji 7, 2A, 11A marš­ru­tai bus su­trum­pin­ti se­nie­ji.

15A taip pat ati­tiks da­lį da­bar­ti­nio 15-ojo marš­ru­to.

And­rius Sa­mui­lo­vas:

No­ri­me, kad at­si­ras­tų dau­giau jun­gia­mų­jų marš­ru­tų, kad žmo­nės iš ato­kes­nių kam­pe­lių bū­tų pri­ve­ža­mi prie gat­vių, kur va­žiuo­ja daug au­to­bu­sų.

At­si­ras ir vi­siš­kai nau­jų – žie­di­ nis 13-asis marš­ru­tas va­žiuos ap­ link mo­ka­mo sto­vė­ji­mo zo­ną. Pa­ sak A.Sa­mui­lo­vo, sie­kia­ma, kad žmo­nės cent­rą vie­šuo­ju trans­por­ tu pa­siek­tų iš vi­sų pu­sių.

14-as marš­ru­tas, ku­ris bus or­ga­ni­ zuo­ja­mas tur­gaus die­no­mis: tre­čia­ die­niais, šeš­ta­die­niais ir sek­ma­die­ niais, su­jungs Til­žės ir se­ną­jį tur­gų.

20-as marš­ru­tas – Smel­tės kvar­ ta­lą su Tai­kos pro­spek­tu.

21-aja­me marš­ru­te pa­si­keis tik jį ap­tar­nau­jan­ti trans­por­to prie­mo­ nė. Nuo rug­sė­jo čia va­žiuos ma­žes­ nės tal­pos au­to­bu­sas.

A.Sa­mui­lo­vas pa­brė­žė, kad vyk­ dant per­tvar­ką sie­kia­ma pa­ge­rin­ ti vie­šo­jo trans­por­to pa­slau­gos tei­ ki­mą. „No­ri­me, kad at­si­ras­tų dau­giau jun­gia­mų­jų marš­ru­tų, kad žmo­ nės iš ato­kes­nių kam­pe­lių bū­ tų pri­ve­ža­mi prie gat­vių, kur va­ žiuo­ja daug au­to­bu­sų. Ma­žiau bus dub­liuo­ja­ma ri­da – to­mis pa­čio­ mis gat­vė­mis vie­nu me­tu ne­va­ žiuos daug vie­šo­jo trans­por­to prie­mo­nių, kaip yra da­bar“, – aiš­ki­no pa­va­duo­to­jas.

Stos tik sto­te­lė­se

Su­tar­tis su kon­kur­są lai­mė­ju­siais ve­žė­jais bus su­da­ro­ma pen­ke­riems me­tams.

Vie­nas da­ly­vis pa­siū­ly­mą ga­lės teik­ti tik vie­nam pa­ke­tui. Da­bar­ ti­niai ve­žė­jai tu­ri pir­mu­mo tei­sę.

Kon­kur­so są­ly­gas jau pa­siė­mė ke­ lios įmo­nės.

Pa­gal nau­ją­ją tvar­ką į bend­rą­ ją sis­te­mą įsi­lie­ju­siems marš­ru­

Nu­ma­ty­ti nau­ji tak­si marš­ru­tai 7 – Ma­zū­riš­kės, Tau­ra­lau­kis, Klai­pė­dos jungs Til­žės tur­gų su se­nuo­ju tur­gu­mi. uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė ir at­gal.

Va­žiuos iš „Tur­gaus“ sto­te­lės Kū­lių Var­ tų, Til­žės gat­vė­mis, o grįš Sau­sio 15-o­ 15A – dar­bo die­no­mis: Ka­lo­tė, Ma­ža­sis sios gat­ve ir Tai­kos pro­spek­tu.

Kai­me­lis, Man­to, Pries­to­čio, Mo­kyk­los, Deb­re­ce­no gat­vės, Tai­kos pro­spek­tas. 2B – va­ž iuos iš „Jū­r i­n in­k ų“ sto­te­lės Grįž­da­mas jis su­ks ir į Du­by­sos gat­vę. Vin­gio gat­ve, Ši­lu­tės plen­tu, Deb­re­ce­ Sa­vait­ga­liais bus su­trum­pin­tas marš­ no gat­ve, Tai­kos pro­spek­tu ir Smil­te­lės ru­tas iki au­to­bu­sų sto­ties. gat­ve grįš į Vin­gio gat­vę.

2A – Spor­t i­n in­k ų gat­vė, Tai­kos pro­ 11A – „Šer­nų“ so­dai, Lė­bar­tai, Rim­ kai, Jū­ri­nin­kų pro­spek­tas, Mo­gi­lio­vo, spek­tas, Deb­re­ce­no gat­vė ir at­gal.

Smil­te­lės gat­vės, pre­ky­bos cent­ras BIG 13 – Sau­sio 15-osios, Til­žės, Mo­kyk­los, ir at­gal.

Pries­to­čio, S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no, Nau­jo­ji Uos­to, Pi­lies ir Sau­sio 15-osios gat­vės. 20 – Smel­tės kvar­ta­lo „Ma­r ių“ sto­te­ lė, Nend­r ių, Pie­t i­nė gat­vės, Tai­kos 14A – or­ga­ni­zuo­ja­mas tre­čia­die­niais, pro­spek­tas, Nai­ku­pės, Mi­ni­jos gat­vė, šeš­ta­die­niais ir sek­ma­die­niais. Jis su­ Smel­tės kvar­ta­las.

Va­sa­rą klai­pė­die­čiai knygų skai­tys ma­žiau Kris­ti­na Ja­siu­ly­tė Klai­pė­dos bib­lio­te­kos jau dir­ba va­ sa­ros lai­ku: sa­vait­ga­liais jos du­rys už­ver­tos. Pa­sak bib­lio­te­ki­nin­kų, šil­tuo­ju me­tų lai­ku dirb­ti sa­vait­ ga­liais neap­si­mo­ka – žmo­nės skai­ ty­ti ne­si­ver­žia.

Rea­ly­bė: pra­si­dė­jus stu­den­tų ato­sto­goms, bib­lio­te­ko­se va­sa­rą su­ma­

žė­ja lan­ky­to­jų.

Va­sa­ros me­tu bib­lio­te­kos dir­ba nuo 10 iki 18 val., o sa­vait­ga­liais vi­sai ne­dir­ba. Toks dar­bo lai­ kas nė­ra la­bai tin­ka­mas dir­ban­ tiems žmo­nėms, ku­rie no­rė­tų pa­si­nau­do­ti bib­lio­te­kos pa­slau­ go­mis. Kai ji at­ve­ria du­ris, dau­ gu­ma žmo­nių jau bū­na dar­be, o po dar­bo čia taip pat ne vi­si su­ spė­ja, juo la­biau jei no­ri ką nors pa­skai­ty­ti.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos Re­gist­ ra­ci­jos sky­riaus ve­dė­ja Ri­ta Za­ka­ raus­kie­nė tei­gė, kad dar­bo lai­ko il­gin­ti ne­ver­ta. Pa­sak jos, yra tik vie­nas ki­tas žmo­gus, ku­ris po dar­ bo ei­tų į bib­lio­te­ką. „Aiš­ku, yra da­lis to­kių, ku­rie ir per nak­tį ga­lė­tų sė­dė­ti bib­lio­te­ko­ je“ – ne­slė­pė sky­riaus ve­dė­ja.

R.Za­ka­raus­kie­nė tvir­ti­no, kad va­sa­rą skai­ty­to­jų ma­žiau nei ru­ de­nį. Dau­giau­sia va­sa­ros me­tu bib­lio­te­ko­je ap­si­lan­ko poil­siau­to­ jai, čia ato­sto­gau­jan­tys žmo­nės iš ki­tų mies­tų.

O Klai­pė­dos mies­to vie­šo­sios bib­lio­te­kos Vai­kų sky­riaus ve­dė­ja Ri­ta Za­po­ly­tė pa­sa­ko­jo, kad vai­kai tiek per moks­lo me­tus, tiek ato­

sto­gų me­tu skai­to ak­ty­viai. Bib­ lio­te­kos dar­bo lai­kas va­sa­ros me­tu taip pat pa­si­kei­tęs – šeš­ta­die­niais ne­dir­ba, ta­čiau ki­to­mis die­no­mis skai­tan­čių­jų skai­čius ne­ma­žė­ja.

Ne­pai­sant dar­bo lai­ko pa­si­kei­ ti­mų, bib­lio­te­kos Vai­kų sky­riu­je veik­los ne­trūks­ta ir va­sa­rą.

Pa­sak R.Za­po­ly­tės, sie­kia­ma, kad kuo dau­giau vai­kų skai­ty­tų, tad čia vyks­ta įvai­rios eks­kur­si­jos, va­sa­ros skai­ty­mai bei kon­kur­sai, ku­riais no­ri­ma pri­trauk­ti vai­kus.

Jiems skir­ta va­sa­ros pro­gra­ma vyks­ta jau 9 kar­tą. Šie­met vai­kai ne tik skai­to, bet ir ren­gia do­va­ną Klai­pė­dai. Va­sa­ros ga­le vyks vai­kų dar­be­lių pa­ro­da, o iš­rink­tas ge­ riau­sias jų bus įteik­tas Klai­pė­dos me­rui.

6

pirmadienis, birželio 25, 2012

nuomonės

Til­tų gat­vė – atvira visiems?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pa­žais­ki­me „fut­bo­lo čem­pio­na­tą“ Man­tas Stan­ke­vi­čius

D

au­ge­liui iš jū­sų mer­g i­ nų gal­vo­je jau skam­ ba se­nos dai­nos žo­ džiai „Iš­junk te­le­vi­zo­ rių, tą te­le­vi­zo­rių...“. O te­le­vi­zo­rius šio bir­že­lio va­ka­rais tie­siog ne­ga­ li bū­ti iš­jung­tas. Nė­ra lai­ko mui­lo ope­roms, ži­nioms, „La­ba­nakt, vai­ ku­čiams“... Pa­tys dar­že­li­nu­kai jau ži­no, ka­da rei­k ia grieb­ti te­le­vi­zo­ riaus pul­te­l į ir spaus­t i rau­do­ną įjun­g i­mo myg­tu­ką.

Klau­si­mas „Ką veik­si va­ka­re?“ iš­ ny­ko iš lie­tu­vių lek­si­kos. Jį pa­kei­ tė „Ar ma­tei?“ Ar ban­dė­te pa­sa­ ky­t i, kad ne­ma­tė­te, kaip Cris­t ia­ no Ro­nal­do neiš­nau­do­ja, pa­sak

At­sa­ky­mas, kad lai­ mės drau­gys­tė, šiais lai­kais ne­be­ma­din­ gas. Blo­giau­siu at­ve­ ju rei­kia sa­ky­ti, kad ser­ga­te už gra­žų fut­ bo­lą. ko­men­ta­to­r ių, šim­tap­ro­cen­t i­nės pro­gos? Ne­ban­dy­k i­te, bū­si­te pa­ smerk­tas ir iki lie­pos 1-osios su ju­mis nie­kas ne­kal­bės.

Ar ver­ta bu­vo tai pa­ma­ty­t i? Ver­ ta. Net mėš­lun­gis su­trau­kė pa­ma­ čius. Ir ne dėl to, kad esu Por­tu­ga­ li­jos rink­ti­nės ger­bė­jas.

Tie­s iog man pa­t in­ka šis žai­d i­ mas. Ne tik aikš­te­lė­je. Kai Lie­t u­ vos krep­ši­nio rink­ti­nė ko­vo­ja dėl me­da­lių, vi­si kal­ba­me, kad ša­lį tik jis ir su­vie­ni­ja. O fut­bo­lo čem­pio­ na­t ai, ku­r io­se nie­ka­da ne­bū­na Lie­t u­vos rink­t i­nės, tie­siog vi­sus mus so­cia­li­zuo­ja. Tie­siog ga­li nie­ ko ne­mąs­ty­ti: už­ten­ka priei­ti, pa­ klaus­ti apie fut­bo­lą... Ir bū­si pa­vai­ šin­tas ci­ga­re­te. Ar net dviem.

Vi­si pa­m i­šo­me dėl Eu­ro­pos fut­ bo­lo čem­pio­na­to! Il­gai ten­ka pa­ sė­dė­ti ir pa­gal­vo­ti, ar po pa­sta­ro­ jo sa­ki­nio dė­ti šauk­tu­ką, ar klaus­ tu­ką. Pa­si­r in­kau šauk­t u­ką, nes ne­k y­la abe­jo­n ių – vi­si ži­no, kas vyks­ta.

Aš net sa­vo ma­mą iš­mo­kiau sė­dė­ ti prie te­le­vi­zo­riaus, kai ro­do fut­

bo­lą. Tai la­bai pa­pras­ta (ga­l i­ma nau­do­t i jau­k i­nant sa­vo mer­g i­ nas). Tie­siog įjun­k i­te joms „Ang­ ry Birds“ – taip, tą pa­t į vi­sa­me pa­ sau­ly­je iš­po­pu­lia­rė­ju­sį mi­ni žai­di­ mą su viš­to­mis ir kiau­lė­mis. Prin­ ci­pas ten pa­na­šus kaip fut­bo­le. „Kas šian­d ien va­ka­re per te­le­v i­ zo­r ių?“ – pa­k laus drau­gė, o vy­ rai cho­r u at­sa­k ys „Fu­l ia!!!“. Įduo­ ki­te jai mo­bi­lų­jį ir pa­ro­dy­k i­te „ža­ lią­sias kiau­les“. Ga­ran­t uo­ju, ki­tą die­ną drau­gė sa­k ys, kad tai bu­ vo nuo­sta­bus va­ka­ras su fut­bo­lu.

Jums tiek ir te­rei­k ia.

Grįž­k i­me prie so­cia­li­za­ci­jos. Nie­ ka­da ne­pa­mirš­ki­te, kad jei ir nie­ko ne­sup­ran­ta­te ir ne­ž i­no­te, kas yra Way­ne’as Roo­ney, tu­rė­k i­te sa­vo fa­vo­r i­tus. Tai la­bai svar­bu so­cia­ li­zuo­t i. Ma­no ma­ny­mu, šiais me­ tais rei­k ia sa­ky­ti „Vo­k ie­ti­ja“, „Is­pa­ ni­ja“. Jei ne­ž i­no­te, kas yra W.Roo­ ney, ne­sa­ky­k i­te „Ang­li­ja“. Jei­gu šį klau­si­mą iš­gir­si­te Vil­niaus kraš­te, sa­ky­ki­te „Len­ki­ja“, o Vil­niu­je ga­li­te ri­zi­kuo­ti sa­ky­da­mi „Ru­si­ja“.

At­sa­k y­mas, kad lai­mės drau­g ys­ tė, šiais lai­k ais ne­b e­ma­d in­gas.

Blo­g iau­s iu at­ve­ju rei­k ia sa­k y­t i, kad ser­ga­te už gra­ž ų fut­bo­lą.

Jei­gu pa­ž įs­ta­mi pra­šys ar­gu­men­ tuo­ti, ko­dėl pa­lai­ko­te vie­ną ar ki­tą ko­man­dą, at­sa­k y­k i­te, kad tai da­ ro­te nuo vai­kys­tės. Tik ne­sa­ky­k i­ te, kad pa­lai­ko­te olan­dus dėl gra­ žios marš­k i­nė­lių spal­vos.

Ne­pa­m irš­k i­te, kad šiais me­t ais vyks­ta Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­pio­ na­tas, to­dėl ne­ga­l i­ma sa­k y­t i, jog pa­lai­ko­te Bra­z i­l i­ją, Ar­gen­t i­ną ar Pie­t ų Ko­rė­ją. Pa­t i­kė­k i­te, lik­s i­te ne­sup­ras­ti. „Ne­ž iū­ri fut­bo­lo?“ „Nie­kaip dar ne­ pri­si­ruo­šiu...“ „Pa­žiū­rėk, pa­tiks.“ Tai – vie­nas iš nu­g irs­tų dia­lo­g ų tro­lei­ bu­se. Pa­t iks, tai yra ypač pa­to­g u, kai kan­ki­na nuo­bo­du­lys ar­ba dep­ re­si­ja – nie­ko ne­rei­k ia pla­nuo­ti, už jus jau su­pla­na­vo čem­pio­na­to or­ ga­n i­za­to­r iai. Tie­siog įsi­jun­k i­te tą te­le­vi­zo­rių ir per de­šimt mi­nu­čių pa­si­sten­ki­te su­pras­ti, ku­ri rink­ti­nė yra ku­ri. O vė­liau mėš­lun­g is au­to­ ma­t iš­kai trauks, kai ma­t y­si­te ka­ muo­l į, le­k ian­t į ša­lia var­tų. Štai šis žai­d i­mas man ir pa­t in­ka.

Ta­sai, ku­ris vy­rau­ja tarp žmo­nių, ste­bin­čių žai­di­mą aikš­tė­je.

Kas lai­mės čem­pio­na­tą? Tai­g i jau vi­siems ne vie­ną kar­tą yra pa­sa­ ky­ta – Gargž­dų „Ban­ga“. O jei­g u rim­tai? Ma­nau, pa­ts lai­kas mo­ky­ tis Vo­kie­ti­jos ir Is­pa­ni­jos rink­ti­nių žai­dė­jų pa­var­des. Jos bus links­ niuo­ja­mos dar il­gai.

Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

Prieš

Už

Sau­lius Ru­žins­kas, Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kų bend­ri­ jos na­rys: – Se­na­mies­tis yra tu­ris­tų trau­kos cent­ras, ja­me vaikš­ to ir krui­zi­niais lai­vais at­plau­kę poil­siau­to­jai – vi­si ei­ na į se­na­mies­tį. Tad jei Til­tų gat­ve lei­si­me va­žiuo­ti vi­ siems vai­ruo­to­jams, poil­siau­to­jus iš­bai­dy­si­me, nes bus triukš­min­ga ir pa­vo­jin­ga. Be to, jau se­niai mies­to ta­ry­ba yra priė­mu­si spren­di­mą, kad Til­tų gat­vė tu­ri bū­ti skir­ta tik pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­nin­kams. Jau se­niai tu­rė­jo bū­ti pa­sta­ty­tas nau­jas til­tas per Da­nės upę, kad bū­tų ga­li­ma nu­kreip­ti trans­por­to srau­tą. Ta­čiau val­di­nin­kai ne­si­lai­ko to­kio spren­di­mo ir, no­rė­da­mi iš­si­suk­ti, sie­kia dar la­biau pa­blo­gin­ti si­tua­ci­ją se­na­mies­ty­je. Ki­tas da­ly­kas – dvi­ ra­čių eis­mas. Til­tų gat­vės ša­li­gat­viais va­žiuo­ti dvi­ra­čiais yra drau­džia­ma, ta­čiau dvi­ra­ti­nin­kai ne­si­lai­ko šio drau­ di­mo, nes gat­vės dan­ga yra la­bai blo­ga, o ir vie­šo­jo trans­ por­to vai­ruo­to­jai el­gia­si ne­kul­tū­rin­gai. Jei gat­ve bus leis­ta va­žiuo­ti ir ki­tiems vai­ruo­to­jams, tai dvi­ra­ti­nin­kams Til­tų gat­vė taps la­bai pa­vo­jin­ga. To­dėl aš sa­kau, kad ne­ga­li­ma leis­ti se­na­mies­ty­je to­kio au­to­mo­bi­lių srau­to.

Ni­jo­lė Han­sen, Klai­pė­dos ap­skri­ties vers­li­nin­kų aso­cia­ci­jos va­do­vė: – Aiš­ku, kad rei­kia leis­ti Til­tų gat­ve va­žiuo­ti ne tik vie­ša­ jam trans­por­tui, bet ir ki­tiems eis­mo da­ly­viams, iš­sky­rus vil­ki­kus, nes tie tai tik­rai dre­bins na­mų sie­nas. Jei Til­ tų gat­vė bū­tų ati­da­ry­ta vai­ruo­to­jams, gal se­na­mies­ty­je žmo­nių pa­dau­gė­tų, nes da­bar juk vi­si ma­to­me, kad jis mer­di. Se­na­mies­ty­je ir taip nė­ra kur pra­va­žiuo­ti, vi­sur ženk­lai pa­sta­ty­ti, kad va­žiuo­ti drau­džia­ma, su­sto­ti drau­ džia­ma. Žmo­nės murk­do­si, kil­pas da­ro, klau­sia, kaip mus su­ras­ti. Rei­kia ženk­lus nuim­ti, nes jie nie­kam ne­rei­ka­lin­ gi. Aiš­ku, Til­tų gat­vės gy­ven­to­jams ne­pa­tiks, jei ja bus leis­ta va­žiuo­ti vi­siems. Ta­čiau au­to­bu­sai jau da­bar va­ žiuo­ja, o leng­vie­ji au­to­mo­bi­liai tik­rai kels ma­žiau triukš­ mo nei vie­ša­sis trans­por­tas. Aš esu tik už tai, kad Til­ tų gat­ve ga­lė­tų va­žiuo­ti vi­si, ta­čiau sy­kiu se­na­mies­ty­je rei­kia nuim­ti ir nie­kam ne­rei­ka­lin­gus ke­lio ženk­lus, kad žmo­nės ga­lė­tų į jį leng­viau pa­tek­ti. Toks spren­di­mas į se­ na­mies­tį tik­rai pa­dė­tų pri­trauk­ti dau­giau žmo­nių ir ma­ ty­tu­me bent šio­kių to­kių jo at­gi­mi­mo ženk­lų.

karštas telefonas

Kon­tei­ne­riai pū­va

397 728

telefonas@kl.lt

Au­to­bu­se – blo­gas kva­pas

Vi­sai ne­se­niai ke­lia­vau į Lė­bar­tų ka­ pi­nes 11-ojo marš­ru­to au­to­bu­su.

Tik įli­pu­si į au­to­bu­są vos nea­pal­ pau. Siau­bin­gas kva­pas skro­dė ma­ no no­sį bei plau­čius. Pri­si­mi­niau se­nus lai­kus, kai au­to­bu­suo­se ne­bū­ da­vo tvar­kos, lip­da­vo vi­so­kie var­ge­ tos, ne­si­prau­sę iš­ti­sus me­tus. Ta­čiau keis­ta, kad net ir šiais lai­kais, kai, at­ ro­do, tvar­ka pa­lai­ko­ma, au­to­bu­suo­ se vis dar bū­na pra­stas kva­pas. O gal vai­ruo­to­jai au­to­bu­sų prieš rei­są kaip rei­kiant neiš­vė­di­na? Juk jie tu­rė­tų lai­ky­tis kaž­ko­kių hi­gie­nos nor­mų.

Ne­ga­li vi­są die­ną ne­vė­din­tas au­to­ bu­sas vež­ti ke­lei­vius.

Dia­na

Gy­ve­nu cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je.

Jau ke­lin­tą die­ną į ma­no bu­tą ver­ žia­si bai­sus kva­pas, sklin­dan­tis iš kon­tei­ne­rių. Neį­ma­no­ma at­si­da­ry­ti lan­go. Jei tik pra­da­rai, tuoj pat pra­ de­da į na­mus brau­tis siau­bin­gas dvo­ kas. Įdo­mu, jei jau mo­ka­me mo­kes­tį už šiukš­lių iš­ve­ži­mą, tai gal šiukš­lia­ ve­žiai ga­lė­tų pa­si­rū­pin­ti ir kon­tei­ne­ rių šva­ru­mu?

Jo­nas

Drie­žui – gy­ve­ni­mas

Aną­dien ke­lia­vau 6-ojo marš­ru­ to au­to­bu­su. Sus­to­jus Pem­pi­nin­ kų sto­te­lė­je pro du­ris įlė­kė vi­du­ti­nio am­žiaus vy­riš­kis, ne­ši­nas stik­lai­niu, ku­ria­me bu­vo ne kas ki­tas, o jo di­ de­ny­bė drie­žas. Vy­riš­kis vai­ruo­to­jo pa­pra­šė, kad drie­žą stik­lai­ny­je sau­ giai pri­sta­ty­tų į Meln­ra­gės miš­ke­ lį bei jį ten pa­leis­tų. Vai­ruo­to­jas su­

ti­ko. No­riu pa­dė­ko­ti 6-ojo marš­ru­to au­to­bu­so vai­ruo­to­jui už ge­rą šir­dį ir vi­liuo­si, kad drie­žas sau­giai pa­sie­kė Meln­ra­gės miš­ke­lį.

Sta­sė

Ri­bo­ti grei­tį ir dvi­ra­ti­nin­kams

Kai sau­lu­tė švie­čia, daž­nai mėgs­ tu pa­si­vaikš­čio­ti su šu­ne­liu Bal­ti­ jos pro­spek­te esan­čiu pės­čių­jų ir dvi­ra­čių ta­ku. Vie­ną die­ną be­vaikš­ tant pro ma­ne di­de­liu grei­čiu pra­lė­ kė dvi­ra­ti­nin­kas ir vos ne­su­va­ži­nė­jo ma­no mie­lo au­gin­ti­nio. Ne­sup­ran­tu, ar dvi­ra­ti­nin­kai vi­sai ne­be­tu­ri pro­ to, kad to­kiais grei­čiais va­ži­nė­ja? Juk vie­toj ma­no šu­ne­lio ga­lė­jo į ta­ką iš­ bėg­ti ma­žas vai­kas. Gal ta­ke rei­kė­ tų įreng­ti grei­tį ri­bo­jan­čius ženk­lus dvi­ra­ti­nin­kams?

Eg­lė Pa­ruo­šė An­ta­nas Sta­niu­lis

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

S

pe­cia­liai su­da­ry­ta val­di­nin­kų ir po­li­ti­kų dar­bo gru­pė iki me­tų pa­bai­gos tu­ri pa­teik­ti iš­va­das, ar yra ga­li­my­bių leis­ti Til­tų gat­ve va­žiuo­ti ne tik vie­ša­jam trans­por­tui, bet ir vi­siems eis­mo da­ly­viams. To­kį pa­gei­da­vi­mą pa­ reiš­kė vers­li­nin­kai, nes esą ati­da­rius Til­tų gat­vę šiek tiek dau­giau gy­vy­bės bū­tų ir se­na­mies­ty­je. Ta­čiau to­kio siū­ly­mo prie­ši­nin­kai įsi­ti­ki­nę, jog Til­tų gat­vė tu­ri bū­ti skir­ta tik pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­nin­kams, nes taip jau se­ niai yra nu­spren­du­si mies­to val­džia. Ar leis­ti vi­siems vai­ruo­to­jams va­žiuo­ti Til­tų gat­ve?

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, birželio 25, 2012

lietuva

Lie­tu­vos liau­dies par­ti­ja – šei­mos ran­ko­se Sun­ki par­ti­jos pir­mi­nin­ko li­ga – dar ne prie­žas­tis jį pa­keis­ti. Taip nu­spren­dė Lie­tu­vos liau­dies par­ti­ja (LLP). Ofi­cia­liai jai ir to­liau va­do­vaus Ka­zi­mi­ra Pruns­kie­nė. O į Sei­mo rin­ki­mus par­ti­ją ves po­li­ti­kės sū­nus Vai­do­tas Pruns­kus.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

mą bei pla­nus nuo­lat in­for­muo­ja ir po in­sul­to pra­de­dan­čią at­si­gau­ti K.Pruns­kie­nę.

Veiks to­liau

Min­čių par­ti­jos veik­lą nu­trauk­ ti nė­ra, pir­mi­nin­kas lie­ka tas pa­ts, te­rei­kia su­dė­lio­ti kan­di­da­tų į Sei­ mą są­ra­šą. To­kios yra da­bar­ti­nia­ me par­la­men­te neats­to­vau­ja­mos LLP am­bi­ci­jos.

V.Pruns­kus, lai­ki­nai ei­nan­tis par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­rei­gas, pa­ tvir­ti­no, kad LLP Sei­mo rin­ki­muo­ se da­ly­vaus. Be to, ieš­ko, su kuo ga­ lė­tų bend­ra­dar­biau­ti. „Mes ap­si­spren­dė­me da­ly­vau­ ti. Lai­ko dar tu­ri­me, dar šiek tiek anks­ti kal­bė­ti apie kan­di­da­tus.

Ma­nau, tai bus pa­da­ry­ta per ar­ti­ miau­sius ke­lis mė­ne­sius“, – tvir­ ti­no V.Pruns­kus.

Ar­ti­miau­siu me­tu bus ren­gia­mas ir LLP su­va­žia­vi­mas. Par­ti­jos na­riai tu­rė­tų ap­si­spręs­ti ir dėl kan­di­da­tų, ir dėl par­ti­jos pir­mi­nin­ko. Ta­čiau V.Pruns­kus paaiš­ki­no, kad par­ti­ jos ved­lio keis­ti ne­si­ruo­šia­ma. „LLP pir­mi­nin­kas ren­ka­mas dve­ jiems me­tams, kaip nu­ma­to įsta­tai, o aš pa­skir­tas lai­ki­nai ei­ti pa­rei­gas.

Tai­gi, ma­nau, par­ti­jos pir­mi­nin­ kas kei­čia­mas ne­bus. Aš grei­čiau­ siai bū­siu pa­lik­tas kaip lai­ki­na­sis“, – dės­tė V.Pruns­kus.

Bu­vęs Šven­čio­nių ra­jo­no po­li­ti­ kas nu­ro­dė, kad apie LLP val­dy­

ra­dar­bia­vi­mą taip pat tei­gė nie­ko ne­ži­ną.

K.Pruns­kie­nė mankš­ti­na­si

Ieš­ko par­tne­rių

Sun­kiai ser­gan­čios po­li­ti­kės sū­nus neat­me­tė, kad LLP per Sei­mo rin­ ki­mus ga­li bend­ra­dar­biau­ti su ki­ to­mis po­li­ti­nė­mis jė­go­mis, ta­čiau jų ne­nu­ro­dė: „Kon­sul­ta­ci­jos vyks­ ta, ta­čiau šiuo klau­si­mu nė­ra ap­si­ spręs­ta ga­lu­ti­nai ir su­de­rė­ta. Kol kas ne­no­rė­čiau įvar­dy­ti.“

Kol kas dar ne­vaikš­ to, tik su vaikš­ty­ne ir te­ra­peu­to pa­gal­ba mankš­ti­na­si.

Ta­čiau to­kias K.Pruns­kaus kal­bas pa­nei­gė ki­tų po­li­ti­nių par­ti­jų ly­de­ riai. Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Ra­mū­nas Kar­baus­ kis tvir­ti­no, kad jo­kių kal­bų apie bend­ra­dar­bia­vi­mą su K.Pruns­kie­ nės par­ti­ja „nė­ra ir ne­la­bai ga­li bū­ ti“, – esą po­žiū­riai į ato­mi­nę ener­ ge­ti­ką ir ki­tus klau­si­mus per­ne­lyg ski­ria­si.

So­cial­de­mok­ra­tai, su ku­riais K.Pruns­kie­nė pa­lai­kė drau­giš­ kus san­ty­kius, apie ga­li­mą bend­

LLP par­ti­jos va­do­vo klau­si­mas iš­ki­lo po K.Pruns­kie­nę va­sa­rį iš­ ti­ku­sio in­sul­to. Po­li­ti­kė lig šiol gy­do­ma li­go­ni­nė­je, sun­kiai kal­ ba ir vaikš­to. Ar­ti­mie­ji sa­ko, kad K.Pruns­kie­nės svei­ka­ta vis ge­rė­ ja, ta­čiau su­pran­ta, kad grei­tai po­ li­ti­kė ne­pas­veiks. „Ir kal­ba dau­giau, ir vis­ką su­ pran­ta. Tie­sa, tik žo­džiai, ku­riuos ji no­ri pa­sa­ky­ti, kar­tais „už­kren­ta“.

Ir ju­da dau­giau, ji fi­ziš­kai dau­giau su­stip­rė­ju­si. Kol kas dar ne­vaikš­to, tik su vaikš­ty­ne ir te­ra­peu­to pa­gal­ba mankš­ti­na­si. Sa­ky­čiau, in­ten­sy­viai.

Ir tas rea­bi­li­ta­ci­jos krū­vis ne­ma­ žas. Per die­ną nuo to­kių už­siė­mi­ mų ji jun­ta fi­zi­nį nuo­var­gį. Be abe­ jo, mankš­tin­da­ma­si, spor­tuo­da­ma ji tik­rai de­da di­de­les pa­stan­gas. Į klau­si­mą, ka­da po­li­ti­kės svei­ka­ta pa­ge­rės, me­di­kai at­sa­ko, kad rei­ kia lai­ko ir kant­ry­bės“, – taip ma­ mos svei­ka­tos būk­lę api­bend­ri­no V.Pruns­kus.

Ta­čiau aki­vaiz­du, kad dėl svei­ ka­tos būk­lės ir rea­bi­li­ta­ci­jos kur­ so K.Pruns­kie­nė jau ne­bes­pės į vis ar­tė­jan­čių Sei­mo rin­ki­mų trau­ki­nį.

Rin­ki­mai vyks jau šį spa­lį, kan­di­ da­tai bus pra­dė­ti re­gist­ruo­ti rugp­jū­tį, baig­ti – rug­sė­jo vi­du­ry­je.

Ap­ti­ko ver­tin­gų ra­da­vie­čių Dve­jus me­tus eks­pe­ri­men­ti­nį pro­ jek­tą Kur­šių ne­ri­jo­je vyk­dę ar­ cheo­lo­gai sa­ko ap­ti­kę ver­tin­gų ra­ di­nių iš ak­mens am­žiaus, taip pat įta­ria ra­dę po­rą bron­zos am­žiaus ra­da­vie­čių.

Ty­ri­nė­da­mi ne­ri­ją, spe­cia­lis­tai taip pat su­konst­ra­vo grun­ti­nio van­dens ly­gio pa­že­mi­ni­mo sis­te­mą, ją ti­ ki­ma­si pri­tai­ky­ti ir ki­tiems ty­ri­ mams.

Pro­jek­to da­ly­viai ti­ki­si, kad šio dar­bo me­tu su­kaup­ta pa­tir­tis ir nau­ ji iš­ra­di­mai at­vers nau­jas ir pla­čias ga­li­my­bes pa­žin­ti se­niau­sių Kur­šių ne­ri­jos gy­ven­to­jų ūkį bei bui­tį.

Lie­tu­vos is­to­ri­jos ins­ti­tu­to Ar­ cheo­lo­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas Gy­tis Pi­li­čiaus­kas sa­kė, kad „Ne­rin­ga yra la­bai uni­ka­li – gy­ven­to­jų kul­tū­ra ir vers­las čia la­bai sky­rė­si nuo že­my­ni­

nės Lie­tu­vos, nes gy­ven­to­jai in­ten­ sy­viai ver­tė­si žve­jy­ba, me­džiok­le“.

Anot jo, XIX a. vė­jui siau­tė­jant tuo­met miš­ku nea­pau­gu­sio­se ne­ ri­jos ko­po­se iš smė­lio iš­ni­ro šim­tai ak­mens ir bron­zos am­žių se­no­vės gy­ven­vie­čių. Šimt­me­čiui pra­bė­gus ir at­so­di­nus ka­dai­se iš­kirs­tus miš­ kus, li­ko ži­no­ma tik vie­nos iš jų – ak­mens am­žiaus Ni­dos A gy­ven­ vie­tės – tiks­li vie­ta.

Iki šiol ma­ny­ta, kad čia žmo­nės gy­ve­no tre­čia­ja­me tūks­tant­me­ty­je prieš Kris­tų. Ta­čiau da­bar ar­cheo­ lo­gams priei­na­mi duo­me­nys lei­ džia kel­ti hi­po­te­zę, kad čia gy­ven­ta ir anks­čiau – nuo ket­vir­to­jo iki ant­ ro­jo tūks­tant­me­čio prieš Kris­tų.

Ar­cheo­lo­gų gru­pei pa­vy­ko ras­ ti ke­lias vie­tas, ku­rio­se se­no­vi­nių ra­di­nių ap­tin­ka­ma skir­tin­guo­se, vie­nas ant ki­to su­si­klos­čiu­siuo­

se, že­mės sluoks­niuo­se. Ypač per­ spek­ty­vi vie­ta at­ro­dė geo­ra­da­ ru už­fik­suo­ta se­no­vi­nė dau­ba. Jo­je men­te­lė­mis iš­ka­sus siau­rą tran­šė­ją ap­tik­ta per 1000 ar­cheo­lo­gi­nių ra­ di­nių, ku­rie vi­si su­rink­ti už­fik­sa­vus jų vie­tą tri­ma­tė­je erd­vė­je. „Tai mil­ži­niš­kas in­for­ma­ci­jos šal­ti­nis, ga­lin­tis pra­bil­ti apie ke­ra­ mi­kos ga­my­bos ir ak­mens ap­dir­bi­ mo tech­no­lo­gi­jas, se­no­vės žmo­nių mi­ty­bą, ki­tus gy­ve­ni­mo klau­si­ mus“, – tei­gė G.Pi­li­čiaus­kas.

Ki­ti ar­cheo­lo­gi­nių žval­gy­mų re­ zul­ta­tai – dvi, kaip ma­no­ma, bron­ zos am­žiaus ra­da­vie­tės ties Alks­ ny­ne. Vie­no­je jų neiš­pus­ty­ta­me kul­tū­ri­nia­me sluoks­ny­je iš­li­ko per­de­gu­sių kau­lų frag­men­tų, ku­ rių am­žių bus ga­li­ma nu­sta­ty­ti ke­ lių šim­tų me­tų tiks­lu­mu. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

No­mi­na­liai: LLP į Sei­mo rin­ki­mus ves ne K.Pruns­kie­nė, nors ji liks par­

ti­jos pir­mi­nin­ke.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Komentaras Lau­ras Bie­li­nis Po­l i­to­lo­gas

J

au ir anks­čiau ma­tė­me, kad K.Pruns­k ie­nės va­do­vau­ja­ma par­ti­ja ne­pa­sie­kė tų re­zul­ta­tų, ku­r ie rei­ka­l in­g i per­ga­lei. LLP su­ren­ka la­bai ma­žai bal­sų, kad bū­tų ga­li­ma džiū­gau­ti.

Da­bar, kai K.Pruns­kie­nę iš­ti­ko to­kia bė­ da, to dar ma­žiau ga­li­ma ti­kė­tis. Ji bu­ vo pa­g rin­di­nis par­ti­jos įvaiz­d žio ele­ men­tas, sa­vo­t iš­kas par­t i­jos rin­k i­mų va­rik­lis. Ją kei­čian­tys žmo­nės – tai jau vi­sai kas ki­ta, ne­prik­lau­so­mai nuo to, kad tu­ri tą pa­čią pa­var­dę ar po­li­ti­nės veik­los įdir­bį.

K.Pruns­k ie­nė jau pa­t i sa­vai­me bu­vo stip­r us įvaiz­d is – pa­t rauk­lus ir rei­ka­ lin­gas tam tik­rai da­l iai rin­kė­jų. Ir jos ne­s ant, ne­ž i­nau, ar rin­kė­jai su­ge­b ės šią par­t i­ją at­pa­ž in­t i, iden­t i­f i­k uo­t i.

Ar par­ti­ja ga­li iš­nyk­ti iš po­li­ti­nio že­mė­ la­pio? Taip, to­k ia ga­l i­my­bė yra. Gal­ būt par­ti­jos po­li­ti­kai tu­rės am­bi­ci­jų ir trūks plyš ją sieks iš­lai­ky­ti.

Tie­s a, yra ga­l i­my­b ė ieš­ko­t i są­j un­g i­ nin­k ų, su ku­r iais bū­t ų ga­l i­m a kal­ bė­t is ir tar­t is. Išei­t ys čia ga­l i bū­t i ke­l ios: R.Kar­b aus­k io va­d o­v au­j a­m i vals­t ie­č iai ar­b a so­c ial­d e­m ok­r a­t ai.

Nors su šiais tar­t is bū­t ų su­d ė­t in­ giau – tai vi­s ai ki­t o­k io svo­r io po­l i­ ti­n ė jė­g a.

6

ŠEŠTADIENIS, birželio 23, 2012

sveikata

pristato

Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas!

Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras.

Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją.

Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus.

Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas.

Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką.

Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ!

Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.

Projekto rėmėjas:

9

pirmADIENIS, birželio 25, 2012

ekonomika

Drau­di­kų kon­ku­ren­tai – kai­my­nai Nors be­ne vi­si dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai yra vie­naip ar ki­taip su­si­dū­rę su būs­to ne­lai­ mė­mis, ša­ly­je ap­draus­tas tik kas penktas bu­tas. Dau­gu­ma bu­tų sa­vi­nin­kų ti­ki­si, kad juos nuo ri­zi­kos ap­sau­gos kai­my­nai.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

yra 2 pro­c. dau­giau nei per tą pa­tį lai­ko­tar­pį per­nai.

Ap­sau­go­ti būs­to ne­sku­ba

Ne­sup­ran­ta są­ly­gų

Ste­reo­ti­pas by­lo­ja, kad lie­tu­viai kai­my­nų ne­lai­me džiau­gia­si. Ta­ čiau trys ket­vir­ta­da­liai bu­tų sa­vi­ nin­kų kai­my­nus įvar­di­ja kaip pa­ grin­di­nius ga­li­mus pa­gal­bi­nin­kus sau­gant būs­tą ir pa­ti­kė­ti sa­vo tur­ to į drau­di­kų ran­kas ne­sku­ba.

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, ša­ly­je būs­to drau­di­mu pa­si­rū­pi­nę vos 22 pro­c. bu­tų sa­vi­ nin­kų, o in­di­vi­dua­lus na­mas ap­ draus­tas be­veik kas ant­ras.

Be to, bu­tų sa­vi­nin­kai, ki­taip nei in­di­vi­dua­lių na­mų šei­mi­nin­ kai, daž­niau drau­džia­si įpa­rei­go­ ti kre­di­to įstai­gų, o ne sa­va­no­riš­ kai siek­da­mi ap­sau­go­ti sa­vo būs­tą nuo ne­lai­mių. Tai tei­gė drau­di­mo bend­ro­vės BTA Tur­to drau­di­mo va­do­vau­jan­čio­ji spe­cia­lis­tė Da­lia Straz­die­nė.

Drau­di­mo bend­ro­vės „Lie­tu­vos drau­di­mas“ at­lik­ta ap­klau­sa pa­ro­ dė, kad net 32 pro­c. di­džių­jų ša­lies mies­tų gy­ven­to­jų sa­vo bu­to ne­ drau­džia ir to da­ry­ti ne­ke­ti­na. Sa­ vo spren­di­mą jie mo­ty­vuo­ja pi­ni­gų trū­ku­mu bei vil­ti­mi, kad ne­lai­mės įvyks­ta re­tai ir jų bu­tą ap­lenks. „Ta­čiau di­džio­ji da­lis – net 97 pro­c. – ap­klaus­tų­jų at­sa­kė, kad jie vie­naip ar ki­taip yra su­si­dū­rę su ne­lai­mė­mis – per sa­vo ar­ti­mų­jų ar sa­vo pa­čių pa­tir­tis. Dau­giau nei pu­sė jų su ne­lai­mė­mis yra su­si­dū­rę as­me­niš­kai“, – tvirtino drau­di­mo bend­ro­vės „Lie­tu­vos drau­di­mas“ Būs­to drau­di­mo eks­per­tas And­ rius Gim­bic­kas.

Drau­di­kai laukia po­ky­čių

Nors bu­tų sa­vi­nin­kai būs­to drau­ di­mą dar ati­de­da ry­to­jui, drau­di­ mo bend­ro­vės tei­gia pa­ste­bin­čios tei­gia­mų po­ky­čių. Ste­bint ke­lių pa­sta­rų­jų me­tų ten­den­ci­jas tur­to drau­di­mo sri­ty­je tam­pa aki­vaiz­du, kad pa­sta­tų drau­di­mas, ypač tarp gy­ven­to­jų, au­ga, kaip sa­kė D.Straz­ die­nė. Ji pro­gno­za­vo, kad drau­di­mo po­rei­kis augs ir to­liau. „Tu­rint ome­ny­je, kad Eu­ro­po­je tur­to – ne­kil­no­ja­mo­jo ir kil­no­ja­mo­ jo – ap­draus­tu­mas vir­ši­ja 90 pro­c., o Lie­tu­vo­je jis ne­sie­kia net 50 pro­c., šio­je sri­ty­je plėt­ros po­ten­cia­las dar tik­rai neiš­nau­do­tas. Pas­ta­rų­jų ke­ le­rių me­tų įvy­kiai, per ku­riuos nu­ ken­tė­jo žmo­nių tur­tas, ne tik pa­ro­ dė tik­rą­ją si­tua­ci­ją tur­to drau­di­mo rin­ko­je, bet ir at­sklei­dė gy­ven­to­jų tur­to drau­di­mo po­rei­kio su­vo­ki­mą.

Pa­mo­kos, nors ir skau­džios, ma­tyt, da­vė sa­vo re­zul­ta­tų“, – sa­kė ji.

A.Gim­bic­ko tei­gi­mu, gy­ven­to­ jai būs­to drau­di­mą su­vo­kia kaip ap­sau­gą nuo ne­pla­nuo­tų iš­lai­dų.

Pa­vyz­džiui, bend­ro­vė „Lie­tu­vos drau­di­mas“ praė­ju­siais me­tais bu­ tų sa­vi­nin­kams iš vi­so at­ly­gi­no 3,2 mln. li­tų dy­džio nuo­sto­lių. Per pir­ muo­sius šių me­tų mė­ne­sius iš­mo­ kė­ta su­ma sie­kė 1,2 mln. li­tų, ir tai

Gy­ven­to­jai daž­niau­siai ren­ka­si tik pa­sta­to drau­di­mą, nes to rei­ka­lau­ ja būs­to pa­sko­las iš­da­vę ban­kai, o na­muo­se ar bu­tuo­se esan­tis tur­ tas drau­džia­mas maž­daug per­pus re­čiau, re­mian­tis Sta­tis­ti­kos de­ par­ta­men­to duo­me­ni­mis. 18 pro­c. būs­to sa­vi­nin­kų pa­pil­do­mai ren­ ka­si ir ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­ di­mą, gel­bė­jan­tį, jei ap­lie­ja­mas ar ki­taip dėl ne­ty­či­nių veiks­mų ap­ga­ di­na­mas kai­my­no bu­tas.

Drau­di­mo bend­ro­vės „ER­GO Lie­ tu­va“ Tur­to drau­di­mo de­par­ta­men­ to va­do­vo To­mo Ne­nar­ta­vi­čiaus tei­ gi­mu, dviem treč­da­liais bend­ro­vės su­da­ry­tų su­tar­čių ap­drau­džia­mas ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas ir tik treč­da­ lis drau­di­mo po­li­sų su­tei­kia na­mų tur­to, pa­vyz­džiui, bal­dų, bui­ti­nės tech­ni­kos ir pan., drau­di­mą.

To­mas Ne­nar­ta­vi­čius:

Pas­te­bi­ma, kad na­mų tur­to drau­di­mu gy­ ven­to­jai daž­niau­siai su­si­rū­pi­na jau nu­ken­ tė­ję – įvy­kus va­gys­tei, už­lie­ji­mui, gais­rui ar ki­tai ne­lai­mei. „Pas­te­bi­ma, kad na­mų tur­to drau­di­mu gy­ven­to­jai daž­niau­siai su­si­rū­pi­na jau nu­ken­tė­ję – įvy­kus va­gys­tei, už­lie­ji­mui, gais­rui ar ki­ toms ne­lai­mėms“, – sa­kė jis.

Nors tur­to drau­di­mu daž­niau drau­džia­si bu­tų, o ne nuo­sa­vų na­ mų sa­vi­nin­kai, pa­šne­ko­vas pa­brė­ žė, kad tai le­mia tik ge­ro­kai di­des­ nis bu­tų skai­čius rin­ko­je: „Su­tar­tis su­da­ran­tys drau­di­mo eks­per­tai pa­ ste­bi, kad klien­tai, draus­da­mi nuo­ sa­vą na­mą, dau­giau dė­me­sio ski­ria pla­tes­nei drau­di­mo ap­sau­gai.“ Drau­di­mo bend­ro­vės taip pat pa­ste­bi, kad būs­tų sa­vi­nin­kai į kil­ no­ja­mo­jo tur­to drau­di­mą dar žiū­ ri at­sai­niai, nes ne­su­vo­kia, jog ne­ lai­mės at­ve­ju šiam tur­tui pa­da­ry­ti nuo­to­liai pa­deng­ti ne­bus. „Nors ir re­čiau, bet vis dar su­si­ du­ria­me su nuo­mo­ne, kad ap­drau­ dus pa­sta­to sie­nas bus ap­draus­tas vi­sas tur­tas. De­ja, taip nė­ra. Bū­ tent to­dėl į tur­to drau­di­mą ra­gi­na­ me žiū­rė­ti komp­lek­siš­kai – ža­la dėl ug­nies, van­dens ar tre­čių­jų as­me­ nų veiks­mų ga­li bū­ti pa­da­ro­ma tiek kil­no­ja­ma­jam, tiek ne­kil­no­ja­ma­jam tur­tui, tad vien sie­nų drau­di­mas nė­ra op­ti­ma­lus tur­to drau­di­mo va­ rian­tas“, – teigė D.Straz­die­nė.

Ti­ki­si kai­my­nų pa­gal­bos

A.Gim­bic­kas sa­kė pa­ste­bė­jęs, kad il­ ga­pirš­čius vis la­biau trau­kia va­gys­ tės iš bu­tų. Anot jo, per pa­sta­ruo­sius

Pa­si­ti­kė­ji­mas: di­džio­ji da­lis – 74 pro­c. – bu­tų sa­vi­nin­kų ti­ki­si, kad ne­lai­mės at­ve­ju jų būs­tą ap­sau­gos kai­

my­nai.

me­tus vi­du­ti­nė ža­la dėl va­gys­tės išau­go net 45 pro­c., o nau­ja šių me­ tų ten­den­ci­ja – dar stip­riau išau­gę nuo­sto­liai dėl va­gys­čių iš bu­tų.

Ta­čiau pa­šne­ko­vas pa­brė­žė, kad ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to drau­di­mas dėl va­gys­tės pa­da­ry­tų nuo­sto­lių ne­ pa­deng­tų ir at­ly­gin­tų tik, pvz., ža­ lą iš­lau­žus du­ris ar lan­gus. Ne tik va­gys­tės, bet ir gais­ro ar už­lie­ji­

mo at­ve­jais dau­gia­bu­čių gy­ven­to­ jai ti­ki­si kai­my­nų nea­be­jin­gu­mo.

Bend­ro­vės „Lie­tu­vos drau­di­mas“ ap­klau­sa pa­ro­dė, jog di­džio­ji da­lis – 74 pro­c. – bu­tų sa­vi­nin­kų did­ mies­čiuo­se ti­ki­si, kad ne­lai­mės at­ve­ju jų būs­tą ap­sau­gos kai­my­ nai. To­dėl dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai sa­ko sie­kian­tys su kai­my­nais pa­ lai­ky­ti ge­rus san­ty­kius. „Pa­ra­dok­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

sa­lu, jog kaip pa­grin­di­nę prie­mo­nę bu­tui ap­sau­go­ti gy­ven­to­jai įvar­di­ ja kai­my­nus, nors net 48 pro­c. ap­ klaus­tų­jų at­sa­kė kai­my­nus tie­siog pa­žįs­tan­tys ir ar­ti­mai su jais ne­ bend­rau­jan­tys“, – teigė A.Gim­ bic­kas. Anot jo, dau­gu­ma bu­tų sa­ vi­nin­kų ti­ki­si, kad ne­lai­mės at­ve­ju kai­my­nai kreip­sis į po­li­ci­ją ar gais­ ri­nę ar­ba net pa­tys im­sis veiks­mų.

10

pirmADIENIS, birželio 25, 2012

pasaulis Tur­kai ­ grū­mo­ja

Griež­ta ­ baus­mė

Že­mės ­ dre­bė­ji­mas

Tur­ki­ja tvir­ti­na, kad Si­ri­ja nu­ mu­šė tur­kų nai­kin­tu­vą F-4, kai šis skri­do tarp­tau­ti­ne oro erd­ve. Už tai An­ka­ra įtei­kė Da­mas­kui no­tą. Kar­tu Tur­ki­ ja pa­pra­šė kon­sul­ta­ci­jų su ki­ to­mis NA­TO na­rė­mis dėl in­ ci­den­to ir sa­kė, kad pa­teiks šį klau­si­mą Jungtinių Tautų Sau­gu­mo Ta­ry­bai.

JAV pri­sie­ku­sie­ji bu­vu­sį Pen­ sil­va­ni­jos uni­ver­si­te­to fut­bo­lo tre­ne­rio pa­dė­jė­ją Jer­ry San­ dus­ky pri­pa­ži­no kal­tu. Jam pri­pa­žin­ti 45 iš 48 kal­ti­ni­mų by­lo­je, ku­ri su­krė­tė ša­lį ir su­ dre­bi­no uni­ver­si­te­tą. J.San­ dus­ky kal­ti­na­mas ly­ti­niu prie­ka­bia­vi­mu prie 10 ber­niu­ kų per 15 me­tų.

Kal­nuo­ta­me Ki­ni­jos piet­va­ ka­rių re­gio­ne įvy­ko 5,7 ba­ lo stip­ru­mo že­mės dre­bė­ ji­mas, per ku­rį ma­žiau­siai du žmo­nės žu­vo, o dar apie šim­tas bu­vo su­žeis­ta. Dre­ bė­ji­mas įvy­ko va­kar po pie­ tų, jo epi­cent­ras bu­vo ne­to­ li Ju­na­no ir Si­čua­no pro­vin­ ci­jų ri­bos.

Mu­sul­mo­nų bro­li­jos trium­fas Va­kar Egip­te bu­vo kaip rei­kiant karš­ta. Vi­są die­ną ša­lis už­gniau­žu­ si kva­pą lau­kė, kas gi bus pa­skelb­ tas nau­juo­ju vals­ty­bės va­do­vu. Ga­ liau­siai pranešta, kad lai­mė­jo Mu­ sul­mo­nų bro­li­jos kan­di­da­tas Mo­ ha­me­das Mur­si (nuotr.).

Ža­dė­ta, kad re­zul­ta­tai bus pa­skelb­ti sek­ma­die­nį 15 val. vie­tos lai­ku, ta­ čiau net praė­jus va­lan­dai ne­bu­vo jo­kių ženk­lų, kad pa­rei­gū­nai bū­tų pa­si­ren­gę tai pa­da­ry­ti.

Ga­liau­siai be­veik po pu­sant­ros va­ lan­dos bu­vo pa­skelb­ta, kad rin­ki­mus lai­mė­jo bro­li­jos kan­di­da­tas. Jis įvei­ kė bu­vu­sį Egip­to prem­je­rą Ah­me­dą Sha­fi­qą. Šis su­rin­ko 48,3 pro­c., o M.Mur­si – 51,73 pro­c. bal­sų.

Tūks­tan­čiai Mu­sul­mo­nų bro­li­jos ša­li­nin­kų re­vo­liu­ci­jos šir­di­mi va­di­ na­mo­je Tah­ri­ro aikš­tė­je džiau­gė­si dėl M.Mur­si per­ga­lės, jie šio re­ zul­ta­to lau­kė nuo praė­ju­sio ket­ vir­ta­die­nio. Bū­tent ta­da ža­dė­ta pa­ skelb­ti re­zul­ta­tus, ta­čiau ter­mi­nas bu­vo ati­dė­tas, esą rin­ki­mų ko­mi­ si­jai ban­dant įver­tin­ti už­fik­suo­tus pa­žei­di­mus.

Va­kar sau­gu­mas Egip­te bu­vo kaip rei­kiant su­stip­rin­tas. Ar­mi­jos at­sto­vai pa­brė­žė, kad yra pa­si­ren­gę rea­guo­ti į bet ko­kius ne­ra­mu­mus.

Vals­ty­bės sek­to­riaus dar­buo­to­ jai, dir­ban­tys ap­link Kai­ro Tah­ri­ ro aikš­tę, kur su­si­rin­ko tūks­tan­čiai Mu­sul­mo­nų bro­li­jos ša­li­nin­kų, bu­vo pa­ra­gin­ti ei­ti na­mo. Kai­re bu­vo už­ da­ry­tos par­duo­tu­vės, o žmo­nės li­ko na­mie ir ne­kant­riai lau­kė nau­jie­nų.

Tie­sa, kol kas neaiš­ku, ko­kios bus nau­jo­jo ša­lies va­do­vo ga­lios.

Tai ke­ti­na­ma api­brėž­ti šiuo me­tu ren­gia­mo­je ša­lies kons­ti­tu­ci­jo­je.

Vis­gi rin­ki­mų re­zul­ta­tai – is­to­ ri­niai Ar­ti­mie­siems Ry­tams, nors vei­kiau­siai ne­pa­baigs ar­mi­jos, is­ la­miš­kų ir ki­to­kių jė­gų grum­ty­nių dėl val­džios bei Egip­to – di­džiau­ sios ara­bų vals­ty­bės – atei­ties.

Tie­sa, kai ku­rie eks­per­tai sa­ko, kad ar­mi­jos spren­di­mas pa­skelb­ ti bro­li­jos kan­di­da­tą ša­lies va­do­vu ga­lė­jo bū­ti nu­lem­tas ka­riš­kių su­si­ ta­ri­mo su M.Mur­si, kad šis su­teiks jiems imu­ni­te­tą. Bet Mu­sul­mo­nų bro­li­jos at­sto­vai ka­te­go­riš­kai nei­gė kal­bas apie slap­tas de­ry­bas.

BBC, BNS inf.

Kon­go De­mok­ra­ ti­nė Res­pub­li­ka (KDR) – nei res­pub­ li­ka, nei de­mok­ra­ ti­nė. Ry­ti­nė­je ša­ lies da­ly­je tūks­tan­ čiai vie­tos gy­ven­to­ jų pri­vers­ti trauk­ tis į pa­bė­gė­lių sto­ vyk­las, kad iš­veng­ tų blo­giau­sia – kru­ vi­nų ko­vų.

Kas­die­ny­bė: dau­ge­lis ry­ti­nių KDR re­gio­nų gy­ven­to­jų kas­dien bi­jo, kad vie­ną die­ną jų kai­muo­se pra­si­dės

kru­vi­nas ka­ras.

„Scan­pix“ nuo­tr.

No­ri iš­gy­ven­ti – pa­lik na­mus Bė­ga nuo ko­vų

Ry­ti­nė KDR da­lis iš es­mės nie­kuo­ met ne­bu­vo kont­ro­liuo­ja­ma cent­ ri­nės val­džios sos­ti­nė­je Kin­ša­so­ je.

Ko­dėl? At­sa­ky­mas pa­pras­tas.

Iš­tek­lių gau­sūs ša­lies re­gio­nai – ge­ras už­dar­bis ne tik su­ki­lė­liams, bet ir ša­lims kai­my­nėms. Šiuo­se re­gio­nuo­se nė su ži­bu­riu ne­ra­si vals­ty­bi­nių įstai­gų, gal­būt tik KDR ar­mi­jos da­li­nius, ku­rie be pa­lio­vos kau­na­si su su­ki­lė­liais.

An­tai, ry­ti­nė­je ša­lies da­ly­ je esan­čioje Šiau­rės Ki­vu pro­vin­ ci­joje, ku­ri ri­bo­ja­si su Ruan­da ir Ugan­da, siau­bą ke­lia Ter­mi­na­to­ riu­mi va­di­na­mas vie­tos ka­ro va­ dei­va. Su­si­rė­mi­mai tarp jo ir KDR ar­mi­jos jau pri­ver­tė tūks­tan­čius re­gio­no gy­ven­to­jų glaus­tis pa­bė­ gė­lių sto­vyk­lo­se.

Di­džiau­sia jų – Mu­gun­gos sto­ vyk­la ne­to­li Go­mos mies­to.

Ne­ra­mus gy­ve­ni­mas

Kit­čan­gos mies­tą su­pa nuo­sta­ bus kraš­to­vaiz­dis. Kal­nus den­gia sod­riai ža­li miš­kai, slė­niuo­se ply­ ti ma­ži kai­me­liai ir dir­ba­mos že­ mės plo­tai.

Ta­čiau iš pir­mo žvilgs­nio nuo­ sta­bus re­gi­nys – ap­gau­lin­gas. Šia­ me re­gio­ne gy­ve­nan­tys žmo­nės per pa­sta­ruo­sius du de­šimt­me­ čius ma­tė siau­bin­gų da­ly­kų.

Krau­pūs su­si­rė­mi­mai čia pra­ si­dė­jo praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ ti­nia­ja­me de­šimt­me­ty­je. Nors smur­tas lai­ki­nai bu­vo lio­vę­sis, da­ bar re­gio­ne vėl ne­sau­gu.

Kit­čan­gos mies­tas – stra­te­gi­ nės svar­bos. Bū­tent šis mies­tas prieš pen­ke­rius me­tus ta­po kru­vi­

no konf­lik­to re­gio­ne ži­di­niu. Ko­ vos nu­ri­mo, ta­čiau žmo­nės bi­jo, kad tai­ka lai­ki­na.

An­tai mi­nė­ta Mu­gun­gos sto­ vyk­la per pa­sta­ruo­sius du mė­ne­ sius vėl už­si­pil­dė. Da­bar čia glau­ džia­si per 100 tūkst. žmo­nių. „Aš atė­jau čia prieš du mė­ne­ sius, kai su­ki­lė­liai ir ka­riuo­me­nės ka­riai ėmė ko­vo­ti, – pa­sa­ko­jo sto­ vyk­los gy­ven­to­ja Ka­bua Ka­hin­do iš Kit­čan­gos. – Atė­jau čia su sa­vo tri­mis vai­kais. Mums te­ko ei­ti tris die­nas, kad pa­siek­tu­me šią vie­ tą. Ne­ži­nau, kur ma­no vy­ras ir ki­ ti ma­no vai­kai. Mes pa­si­me­tė­me, kai ki­lo su­maiš­tis.“

Kit­čan­ga vi­suo­met bu­vo su­ki­lė­lių sos­ti­ nė. Ne­nuos­ta­bu, kad jie no­ri ją at­siim­ti.

Kit­čan­gos re­gio­nas nuo 2007 m. bu­vo tut­sių gen­ties su­ki­lė­lių tvir­ to­vė. Su­ki­lė­liams čia va­do­vo bu­vęs Kon­go ar­mi­jos ge­ne­ro­las Lau­ren­ tas Nkun­da.

Nuo ta­da re­gio­ne vy­ko smar­kios ko­vos. Ta­čiau prieš dve­jus me­tus KDR ir Ruan­dos val­džia nu­ta­rė, kad ge­ne­ro­las tu­ri bū­ti su­lai­ky­tas, o jo ka­riai įtrauk­ti į Kon­go ka­riuo­ me­nę. De­ja, ši pla­no dalis ne­bu­vo įgy­ven­din­ta.

Suė­mus L.Nkun­dą val­džią re­ gio­ne pe­rė­mė ka­ro va­das Bos­ co Nta­gan­da (Ter­mi­na­to­rius), 1994 m. ko­vo­jęs Ruan­dos pi­lie­ ti­nia­me ka­re. Šis ka­ro va­das ieš­ ko­mas dėl nu­si­kal­ti­mų, įvyk­dy­tų

2002 ir 2003 m., kai vy­ko ant­ra­sis Kon­go ka­ras.

Ter­mi­na­to­riaus va­do­vau­ja­mi ka­riai va­di­na­mi M23. KDR pre­zi­ den­tui Jo­sep­hui Ka­bi­lai pa­skel­bus apie jų per­dis­lo­ka­vi­mą iš Pie­tų ir Šiau­rės Ki­vu pro­vin­ci­jų, šie da­li­ niai ėmė ne­pak­lus­ti cent­ri­nei val­ džiai.

Pe­rei­ti į su­ki­lė­lių po­zi­ci­ją pri­ ver­tė ir tarp­tau­ti­nė B.Nta­gan­dos paieš­ka.

Dau­ge­lis ma­no, kad su­ki­lė­liai sie­kia at­siim­ti der­lin­gas Kit­čan­ gos apy­lin­kes. „Kit­čan­ga vi­suo­met bu­vo su­ ki­lė­lių sos­ti­nė. Ne­nuos­ta­bu, kad jie no­ri mies­tą at­siim­ti, – pa­brė­ žė Ed­mon­das Luan­da, vy­riau­sy­ bės pa­skir­tas mies­to ad­mi­nist­ ra­to­rius. – Kai pra­si­dė­jo maiš­tas, ar­mi­jos da­li­niai, ku­rie bu­vo čia, su­si­dė­jo su B.Nta­gan­da. Nau­ja­ja­ me pul­ke taip pat gau­su bu­vu­sių B.Nta­gan­dos ka­rių, to­dėl žmo­nės čia su­ne­ri­mę. Jie iš­si­gan­dę, kad M23 ga­li bet ka­da at­ke­liau­ti.“ Žmo­nės no­ri tai­kos

Iš pa­žiū­ros gy­ve­ni­mas Kit­čan­go­ je te­ka įpras­ta va­ga. Vei­kia vie­ tos tur­gus, ku­ria­me par­duo­da­mi apel­si­nai ir pal­mių alie­jus.

Ta­čiau kai kal­ba pa­si­su­ka apie konf­lik­tą, žmo­nės at­ro­do su­ne­ri­ mę. Nie­kas iš vie­ti­nių ne­kri­ti­kuo­ ja at­siųs­tos ka­riuo­me­nės, nors vi­ si ma­tė, kaip ka­riai vie­nas po ki­to pri­si­de­da prie su­ki­lė­lių.

Nors mies­to bend­ruo­me­nę su­ da­ro skir­tin­gų et­ni­nių gru­pių žmo­ nės, tarp jų ne­pa­si­ti­kė­ji­mo nė­ra.

Bet ad­mi­nist­ra­to­rius E.Luan­da tei­gė, kad pa­sta­ruo­ju me­tu mies­tą

pa­li­ko daug tut­sių gen­ties at­sto­vų, o tai – blo­gas ženk­las. „Jei tut­siai pa­lie­ka mies­tą, nors čia net ne­vyks­ta ka­ro veiks­mai, – tai blo­gai“, – įspė­jo pa­rei­gū­nas.

Dau­ge­lis vie­ti­nių ži­no, kad tut­ siai yra su­si­ję su M23. Net kal­ ba­ma, kad tut­siai su­ži­no­jo, jog ne­tru­kus re­gio­ne ga­li pra­si­dė­ti kru­vi­ni su­si­rė­mi­mai.

Tie­sa, pa­tys tut­siai nei­gia to­kias kal­bas. „Mes ne­tu­ri­me nie­ko bend­ ra su M23, – sa­kė Fu­ra­ha Mu­ga­ bo, tut­sė, ku­ri pa­bė­go iš Kit­čan­ gos į Mu­gun­gą. – Mums M23 sa­kė, kad Kon­go ar­mi­ja ke­ti­na pul­ti tut­ sius. Mes bi­jo­me ka­ro, ta­čiau la­ biau­siai bi­jo­me, kad ki­tos bend­ ruo­me­nės ims kal­tin­ti mus. Mes no­ri­me tik tai­kos, grįž­ti į sa­vo na­ mus ir lau­kus.“ Ta­čiau su­grįž­ti ne­bus taip leng­ va. Hu­tų gen­ties at­sto­vė K.Ka­hin­ do sa­ko, kad ji taip pat no­ri grįž­ ti į sau­gius na­mus, ta­čiau tuoj pat pri­dū­rė, jog ne­pa­liks sto­vyk­ los Mu­gun­go­je, kol ne­bus vi­siš­kai tik­ra, kad ka­ras ne­kils. „Kol kas tik­rai ne­ke­ti­nu grįž­ti.

Aš ne­pa­si­ti­kiu Kon­go ar­mi­ja, ku­ ri mus ne­va gi­na. Yra daug su­ki­lė­ lių ir jie la­bai stip­rūs“, – sa­kė mo­ te­ris.

Kol kas M23 su­ki­lė­lių ka­riuo­me­ nė kont­ro­liuo­ja ne­di­de­les te­ri­to­ri­ jas ne­to­li KDR sie­nos su Ruan­da ir Ugan­da. Ta­čiau, kaip liu­di­ja is­to­ ri­ja, at­kak­ti iki Kit­čan­gos su­ki­lė­ liams – vie­nas juo­kas.

Ma­ža to, su­ki­lė­liai čia gau­na pa­ra­mos iš ša­lių kai­my­nių, ypač Ruan­dos. „The Guar­dian“ inf.

11

pirmADIENIS, birželio 25, 2012

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Suomių rojus – estų keltuose

Srautas: automobiliai su suomiškais, estiškais, latviškais, lietuviškais ir netgi rusiškais numeriais keliasi

keltais į Helsinkį.

Krizės, recesijos ir panašūs reiškiniai neveikia keleivių judėjimo tarp Estijos ir Suomijos sostinių – Talino ir Helsinkio.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Tarp pasaulio lyderių

Keistai atrodo, kai trumpoje, vos 79 kilometrų, atkarpoje tarp Talino ir Helsinkio plaukioja didžiuliai keltai, primenantys kruizinius lainerius.

Juose yra ne tik po 2500 lovų keleiviams, bet ir po du kilometrus linijinio ilgio lengviesiems automobiliams priimti.

Didžiausias pajamas „Tallink“ kompanijai duoda ne tiesioginė linija iš Talino į Helsinkį, o linijos tarp Suomijos ir Švedijos. Pastarosios pajamos „Tallink“ finansinėje dalyje sudaro 39 procentus.

Mums labiau žinomos linijos tarp Talino ir Helsinkio pajamų dalis yra 31 procentas. Toliau pagal pajamas seka linija iš Talino į Stokholmą (12 proc.) ir iš Rygos į Stokholmą (7 proc.).

Keltų kompanija „Tallink“ Estijoje yra didžiausia privati kompanija.

Trauka: į Helsinkį iš Talino plūsta minios žmonių.

Dar įdomiau, kad tarp Baltijos jūros keltų grandų, ji ko gero, pati jauniausia. Istorija skaičiuojama nuo 1989 metų, kai tuomet dar SSRS ir Suomija įkūrė keltų liniją. Veikla pagreitį įgavo po Estijos nepriklausomybės atkūrimo ir suomių plūsmo į pigesnių gėrimų šalį. Iki šiandieninių apimčių „Tallink“ išaugo po 2006 metų, kai įsigijo Skandinavijos keltų kompaniją „Silja Line“.

Dabar Estijos kompanija valdo 19 keltų. Ji laiko save didžiausiu ro ro ir ro pax laivų darbdaviu pasaulyje. Kompanijoje dirba per 3,5 tūkst. žmonių. „Tallink“ komunikacijų direktorė Luulea Laane noriai pasigyrė, kad pagal laivų tonažą (616 874 tonos) „Tallink“ yra trečia pasaulyje po „Stena Lines“ ir „Grimaldi Lines“, pagal lovų skaičių ro pax laivuose pirma pasaulyje, o apyvarta nusileidžia tik „DFDS Seaways“ ir „Stena Line“ kompanijoms.

Tačiau „Tallink“ naudojasi ne vien vandens laivais, bet ir stato

sausumos „laivus“ – viešbučius uostuose, iš kur plaukioja „Tallink“ keltai. Šiuo metu jau pastatyti penki tokie viešbučiai Taline, vienas – Stokholme. 60 proc. viešbučio svečių naudojasi ir „Tallink“ keltų paslaugomis.

Idėja paprasta – jei žmogus atvyko pasinaudoti „Tallink“ keltais, kodėl jam nepasiūlius dar ir viešbučio su tokia nuolaida, kad kitur vietos jis neieškotų. Viešbučių verslu „Tallink“ papildomai užsiima nuo 2004 metų.

Taline šalia keltų terminalo prieš kelis metus atidarytas naujausias šios kompanijos viešbutis. Jame įdiegtos moderniausios viešbučių technologijos, tarsi viešbučio vestibiulio dalis yra baseinas su dalimis po stogu ir lauke.

same šiaurinės Baltijos regione per metus plukdoma apie 19 mln. keleivių. Po „Tallink“ antrasis keltų operatorius šiame regione yra „Viking Line“, po jo „Eckero Line“. Šių kompanijų keltai taip pat plaukia į Taliną.

Plūsta vis daugiau keleivių

Krizė kiek paveikė „Tallink“ gabenamus krovinius. 2008 metais gabenta 331 tūkst. automobilių, o 2009-aisiais jau tik 252 tūkstančiai. Tačiau pernai ir šioje srityje jau fiksuotas pakilimas.

Skirtingai nei linijose iš Klaipėdos, „Tallink“ laivuose pajamos uždirbamos iš keleivių. Pajamos iš keltų bilietų sudaro apie 27 procentus, restoranų ir parduotuvių veiklos – 54 proc, krovinių gabenimo – tik 12 proc. Per vieną vaka-

Net ir patys moderniausi viešbučiai, keltai, kavinės, restoranai būtų niekis, jei jie nebūtų užpildyti.

Pernai, kai „Tallink“ keltais naudojosi rekordiškai daug devyni milijonai keleivių, bendra kompanijos apyvarta sudarė per 900 mln. eurų. 2008 metais „Tallink“ laivai plukdė septynis milijonus keleivių, 2009-aisiais metais peržengė 8 milijonus. Šie skaičiai išties įspūdingi, jei vertinti tai, kad vi-

Sėslus suomis pripratęs prie savo aplinkos, todėl jis mieliau renkasi kelionę keltu į Taliną, nei atostogas kur nors Turkijos ar Graikijos kurorte.

Vidmanto Matučio nuotr.

rą vien keltuose apyvarta – siekia per 90 tūkst. eurų. Savaitgalį vienu metu keltais per parą naudojasi apie 20 tūkst. keleivių. Į „Tallink“ laivus ir toliau plūsta suomiai. Jie sudaro apie 90 procentų visų keleivių. Suomius į Taliną vilioja pigesnė degtinė, cigaretės, kitos prekės ir paslaugos.

Talinas juos mielai sutinka. Kiek keistai atrodo brangioje teritorijoje šalia didžiulio keltų terminalo ir prabangaus „Tallink“ viešbučio pastatytas architektūriškai skurdokas, bet didžiulis prekybos centras. Kam varginti suomius ir versti ieškoti kažkur toli, jei galima siūlyti prie pat keleivių terminalo vartų.

Ir laivų parduotuvėse viskas paruošta suomiui. Netgi specialūs rinkiniai – alaus dėžės ir degtinė „ant ratukų“. Tik čia šiek tiek brangiau nei krante. Bet suomiai perka.

Pagal prekybos apyvartą „Tallink“ laivuose ši kompanija tarp keltų operatorių yra pirma pasaulyje ir aštunta, įskaitant ir oro uostų prekybos taškus. Ją lenkia tik Dubajaus, Seulo, Londono, Singapūro, Hong kongo, Paryžiaus ir Frankfurto prie Maino oro uostai.

12

12

pirmADIENIS, birželio 25, 2012

rubrika JŪRA Aplenkė Klaipėdą

Papildomas reisas

Didžiausia narė

Automobilių „Citroen“ ir „Peugeot“ detalės į Rusijos rinką bus gabenamos per Rygos uostą, o „Mitsubishi“ – per Taliną.

Tai naujausios brangių krovinių gabenimo į Rusiją tendencijos.

Jos nepalankios Klaipėdos uostui, kuris aplenkiamas. Brangią elektroniką ketinama gabenti per Rygos uostą.

Danų kompanija „DFDS Seaways“ padidino reisų iš Vokietijos Kylio uosto į Klaipėdą skaičių.

Be dabar vykdomų šešių savaitinių reisų, kuriais plaukia laivai „Victoria Seaways“ ir „Regina Seaways“, į liniją įterptas ir septintasis. Jį vykdys laivas „Corona Seaways“, plaukiojęs iš Klaipėdos į Daniją.

Lietuvos saugios laivybos administracija pasirašė sutartį su Japonijos klasifikacine bendrove „Nippon Kaiji Kyokai“.

Ji yra didžiausia laivų klasifikacinė bendrovė pasaulyje – prižiūri daugiau kaip 200 mln. registruoto laivyno tonažo.

Lietuvoje ji tapo devintąja laivų klasifikacine bendrove.

Suomių rojus – estų keltuose 11 Prekybą „Tallink“ laivuose ypač kelia tai, kad jos linijiTalinas vietoje Turkijos

niai laivai plaukiantys maršrutais Talinas–Stokholmas, Helsinkis– Stokholmas ir Turku–Stokholmas, užsuka į Alandų salas. Jos priklauso Suomijai, bet turi specialų statusą ir suteikia teisę į šias salas atplaukiantiems laivams vykdyti bemuitę prekybą.

Suomiai – vartotojų tauta. Išlipus Helsinkio uoste matėsi vaizdeliai, kaip suomiai iš Talino atplukdę keliasdešimt dėžių degtinės ir alaus grūdo į seną universalią „Volvo“. Gėrimai keliaus kur nors į sodo namelius. Dalis jų ir perparduodama.

Suomis nedaug kuo skiriasi nuo rytinės Baltijos šalių gyventojų.

Ir stikliuko nesikrato, ir į gražias merginas žvalgosi.

Tik suomių pajamos didesnės.

Tarkim, dokininkas mažesniame uoste nei Klaipėdos uždirba tris kartus daugiau. Ir taip visose srityse – suomių pajamos 2-3 kartus didesnės nei Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje. Ir kainos didesnės beveik dvigubai nei pas mus. Kai pinigų kišenėse yra, belieka vykti į rojų, kur kainos mažesnės. Į Taliną suomiui nuvykti paprasčiau nei kur nors į Turkijos ar Graikijos kurortą. Sėslus suomis pripratęs prie savo aplinkos. Išvykti jam į kraštus, kur yra alinantys karščiai, nepatogu. Suomį vilioja ir plaukimas keltu. Daugelio suomių gyvenime svarbiausias daiktas yra jo laivelis. Bet net ir Suomijoje, kur daug vandens telkinių, ne visi jį gali turėti. O per porą valandų už keliasdešimt eurų nuplaukti keltu iš Helsinkio į Taliną gali sau leisti kiekvienas suomis.

Plūsta jie ir į Rusiją, kur degtinė netgi mums atrodo pigesnė. Rusijos pasienio miestas Vyborgas pa-

Vieta: Talino uoste visada išvysi kelt

Palydovės: Helsinkio uoste keleivius sutinka netgi estiškų gėrybių ištroškusios žuvėdros.

gal prekybos apimtis nenusileidžia „Tallink“ Estijoje. Nuo Rusijos sienos Helsinkio link tiesiamas naujas kelias sprogdinant uolas.

Suomiai į Rusiją žvelgia kiek kitaip nei rytinės Baltijos šalių gyventojai. Rusai suomiams yra išvaduotojai, nes išgelbėjo nuo 200 metų trukusio švedų jungo. O tai, kad 1939 metais vyko Suomijos ir SSRS karas, kuris atkirto nuo suomių Kareliją, jau seniai pamiršta.

Na, jei nepamiršta, tai bent viešai nedemonstruojama.

Pramogos laive prie krantinės

„Tallink“ keltai atlieka ir viešbučių funkcijas. Helsinkyje keltų stovė-

Servisas: keltų parduotuvėse specialiai suomiams paruošti paketai

„ant ratukų“, kuriuos sudaro alaus dėžės ir degtinė.

jimas brangesnis nei Taline, todėl šiame uoste jie ilgai neužsibūna.

Vakare iš Helsinkio į Taliną 10 denių keltas „Baltic Princess“ išplaukia neskubėdamas – maždaug penkiolikos mazgų greičiu.

Kol kelte vyko ištaiginga vakarienė su švedišku stalu maždaug už 100 litų žmogui, jis atplaukė į Taliną.

Dalis keleivių patraukė į Taliną, o nemažai jų liko pramogauti ir nakvoti laive.

Buvęs „DFDS Lisco“ keleivių aptarnavimo tarnybos vadovas, o dabar Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo komercijos direktorius Arvydas Skuodas teigė, kad pra-

mogos laive, kuris stovi prie krantinės, jam atrodo neįprastai – norisi išlipti ir vykti namo.

Keltą tvarkantys įgulos nariai alaus likučius pila tiesiog už borto, o skardines meta į šiukšliadėžes.

Tačiau suomiams nėra kur skubėti. Jie nusipirko pramogas laive visai parai. Iki paryčių vyksta

koncertai, šokiai, dirba barai. Kultūringa klasikinės muzikos programa su gyvų žvaigždžių pasirodymais numatyta ir dieną po audringos nakties. Bet dalis suomių kelte jau miega. Papramogavę, išsimiegoję jie grįš namo su tuo pačiu keltu. Dalis suomių netgi neišlipa Taline.

Keistas rytas kelte apie 6-7 valandą. Kai kur dar slankioja vienas kitas pramogautojas. Apsauga jau rankioja tuos, kurie voliojasi padauginę. Keleivių zonose matosi krūvos skardinių nuo alaus. Keltą tvarkantys įgulos nariai alaus likučius pila tiesiog už borto, o skardines meta į šiukšliadėžes.

Jaučiasi, kad Talinas dar turi rytietiško kolorito.

Kelto įgulą su aptarnaujančiu personalu sudaro 260 darbuotojų. Laive dirba gydytojai, apsauga, yra netgi priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybų atstovų.

Jūrininkai kelte keičiasi kas dvi savaites, aptarnaujantis personalas kiekvieną savaitę. Darbas kelte intensyvus. Kai laive plaukia apie 2 500 žmonių, juos per trumpą laiką tenka maitinti keliomis pamainomis. Netgi vakarienė prie švediško stalo, kuris apkrautas ir

Pramogos: naktiniai pasilinksminimai estų kelte „Baltic Princess“ grojant gyvai

muzikai.

Gyvenimas: apsaugai k

suomes.

13

pirmADIENIS, birželio 25, 2012

JŪRA Pusmečio katastrofos

Aplink pasaulį

Uostai milijonieriai

Nuo metų pradžios pasaulyje nuskendo 44 laivai, žuvo per 639 žmonės. Didžiausios katastrofos – nuskendo keltai Naujojoje Gvinėjoje (žuvo 126 žmonės), Bangladeše (132 žmonės) ir Indijoje (200 žmonių). Baltijos jūroje nebuvo žūčių. Klaipėdos uoste vasario 27 d. nuskendo žemsiurbė „Chabira“.

Į Talino olimpinio centro Pirita prieplauką sugrįžo aplink pasaulį per 626 dienas su katamaranu „Nordea“ apiplaukę muzikantai Jaan Tatte ir Marko Matvere.

Apie kelionę jie planuoja parašyti dainą ir išleisti knygą. Muzikantai yra pirmieji estai, aplankę pasaulį, kai išplaukė iš Talino ir grįžo atgal į jį.

Leidinys „Dynamar” paskelbė konteinerių gabenimo pasaulyje lyderius. Daugiausia 2011 m. plukdė „Maersk Line“, MSC ir CMA CGM. Daugiausiai konteinerių krovė Šanchajus, antras – Singapūras, trečias Honkongas.

Iš Europos uostų Roterdamas – 10-as, Antverpenas ir Hamburgas – 14 ir 15-oje vietose.

Dujų terminalui Klaipėda geresnė nei Būtingė

tus.

ikrais bei kitomis jūros gėrybėmis, taip pat šaltais ir karštais keliasdešimties rūšių patiekalais, maitinimas vyksta 3-4 pamainomis. Alkoholiniai gėrimai – vynas ir alus – tiekiami specialiais, net 21 kilometro ilgio vamzdynais iš laivo apatinių denių. Įgulai maitintis yra numatytos atskiros patalpos, atribotos nuo keleivių.

Ne mažiau intensyvus darbas ir tvarkant laivo kajutes. Per trumpa laiką – maždaug 40 minučių, kol išeina iš laivo keleiviai ir sulaukiama naujų, – tenka sutvarkyti 2 500 lovų.

Vasarą visos 2 500 lovų dažniausiai būna užimtos. Suomiai mielai leidžia keltuose atostogas, keliauja jais su šeimomis, vaikais. Mažiau klientų žiemą. Bet žiemą daroma daugiau pramogų, kad butų pritraukta klientų.

Visi tarp Talino ir Helsinkio plaukiojantys keltai turi ledo klasę.

Todėl jiems nereikia pagalbos švartuojantis esant ledams. Nepaisant to, žiemą Suomių įlankoje plaukiojimo sąlygos yra sudėtingos. Tiek Talinas, tiek Helsinkis – užšąlantys uostai. Juose nuolat ledus traiško ledlaužiai.

kartais tenka raminti ir įsilinksminusias

Vidmanto Matučio nuotr.

Poveikio aplinkai vertinimas atskleidė, kad suskystintųjų gamtinių dujų importo terminalo statybos vieta prie Kiaulės nugaros yra palankesnė nei terminalas atviroje jūroje ties Būtinge.

Schema: prie Kiaulės Nugaros jau piešiama pirso vieta, kur švartuosis dujovežis ir dujų priėmimo laivas.

dujų terminalui statyti yra Klaipėdos uoste prie Kiaulės Nugaros salos.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Vyko pristatymai

Praėjusią savaitę Klaipėdos ir Palangos miestuose bei Klaipėdos ir Kretingos rajonuose vyko suskystintų gamtinių dujų importo terminalo ir su juo susijusios infrastruktūros statybos ir veiklos poveikio aplinkai vertinimo pristatymai.

Dar ir šią savaitę visuomenė galės teikti siūlymus dėl šio terminalo statybos galimų sprendinių.

Elektroninė minėto terminalo poveikio aplinkai vertinimo medžiaga jau kurį laiką skelbiama bendrovės „Klaipėdos nafta” tinklalapyje (www.oil.lt).

Pristatyme Klaipėdos mieste dalyvavo kelios dešimtys žmonių. Dalis pasisakė už tai, kad Lietuvos energetinei nepriklausomybei įtvirtinti ypač reikalingas suskystintų gamtinių dujų terminalas būtų statomas Klaipėdoje prie Kiaulės Nugaros. Tai greičiausiai įgyvendinamas ir realiausiai atrodantis variantas.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo poveikio aplinkai vertinimo procese pagal atskirus aspektus dirbo apie 10 įvairiausių institucijų ir apie 20 savo srities ekspertų bei mokslininkų.

Buvo analizuojami terminalų prie Kiaulės Nugaros ir jūroje ties Būtinge variantai. Dėmesys kreiptas į pačius įvairiausius šio terminalo poveikio aspektus, pradedant nuo poveikio vandens telkiniams, krantams, orui, kraštovaizdžiui, dirvožemiui, augmenijai, gyvūnijai, žuvų nerštui ir baigiant avarijų rizikomis, socialiniais veiksniais, poveikiu nekilnojamajam turtui bei žmonių sveikatai.

Viską sudėjus ir įvertinus prieita prie išvados, kad tinkamiausia vieta

Saugumo zona su atsarga

Dalis klaipėdiečių pasisakė už tai, kad toks terminalas būtų jūroje ties Būtinge. Gyventojai mano, kad suskystintų gamtinių dujų terminalas kels pavojų jų sveikatai, galimos teroro, avarijų ir panašios grėsmės.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo rizikos aspektus specialiai analizavusios JAV kompanijos ERM atstovas Džonas Kilas pateikė išvadą, kad terminalo keliama rizika Klaipėdos uoste yra priimtina ir terminalo keliamas pavojus 100 kartų mažesnis nei žaibo.

Pagrindinis pavojus kyla dėl dujas gabenančio laivo susidūrimo su kitais laivais. Tam, kad įvyktų dujų išsiliejimas iš dujovežio, jis turi susidurti su ne mažesniu nei 50 tūkst. tonų dedveito laivu. Ir dar viena sąlyga – tas laivas turi kirsti dujovežiui statmenai į bortą. Atviroje jūroje toks variantas įmanomas, Klaipėdos uoste – ne.

Plaukiant dujovežiui Klaipėdos uoste kitų laivų eismas bus apribotas. Prieš dujovežio įplaukimą į Klaipėdos uostą bus išvesti laivai nuo pirmųjų uosto krantinių. Neįmanomas susidūrimas ir prie būsimojo dujų terminalo šalia Kiaulės Nugaros. Jis bus statomas specialiai toliau nuo laivybos kanalo. Teroro aktų tikimybė Lietuvoje yra menka, nes šalis nėra patraukli teroristams. Iš 160 pasaulio valstybių Lietuva pagal terorizmo indeksą yra 131 vietoje. Suskystintų gamtinių dujų terminalai pasaulyje nėra teroristų taikiniai, nes jie patikimai saugomi.

D.Kilas pastebėjo, kad Lietuva yra tarp septynių geriausių Europos Sąjungos šalių, kur stropiausiai užtikrinamas uosto saugumas.

Dalis klaipėdiečių baiminasi ir galimo didelio kiekio dujų nuotekio pačiame suskystintų gamtinių dujų terminale. Iki minus 161 laipsnio at-

„Klaipėdos naftos“ nuotr.

šaldytos ir suskystintos metano dujos kurį laiką laikytųsi prie žemės, bet šildomos jos išgaruotų į orą. Tokių suskystintų dujų sprogimas neįmanomas. Grėsmę keltų tik gaisras, bet jo ribos neišplistų už terminalo saugumo zonų. Saugumo zona yra 82 metrai nuo dujovežio ir dujų priėmimo laivų bortų. Projekto rengėjai ją padidino su 50 procentų atsarga iki 125 metrų. Artimiausia gyvenamoji zona nuo dujų terminalo ties Kiaulės Nugara būtų už 930 metrų.

D.Kilo vertinimu, didelės avarijos tikimybė suskystintų gamtinių dujų terminale yra vieną kartą per 10

Nors didelės avarijos tikimybė suskystintų gamtinių dujų terminale yra vieną kartą per 10 milijonų metų, Klaipėdos uoste bus ypač griežtas rizikos lygmuo. milijonų metų. Nepaisant, to Klaipėdos uoste bus griežtas rizikos lygmuo. Jau nustatyti visi galimi rizikos atvejai, pateiktos 39 alternatyvos rizikai mažinti. Bus parengta terminalo saugos ataskaita, avarijų likvidavimo planas.

Kodėl Klaipėda, o ne Būtingė?

Šis klausimas kyla daugeliui. Juo labiau, kad kitose studijose jau buvo konstatuota, jog Būtingė yra palankiausia vieta giliavandeniam uostui statyti. Būtingės minusai statant suskystintų gamtinių dujų terminalą yra tai, kad projekto įgyvendinimas užtruktų dvigubai ilgiau ir kainuotų gerokai brangiau.

Preliminariais vertinimais, pastatyti dujų terminalą Klaipėdoje kainuos apie 87 mln. eurų (apie 300 mln. litų). Būtingėje tokio terminalo statyba kainuotų apie 234 mln. eurų (apie 808 mln. litų).

Jūroje ties Būtinge už 9 kilometrų nuo kranto tektų statyti 1 200 metrų ilgio bangolaužį su laivų švartavimo vieta. Klaipėdoje užteks pirso.

Nuo terminalo ties Kiaulės Nugara iki dujotiekio magistralinių tinklų reikės tiesti 18 kilometrų vamzdyną.

Iš Būtingės reikėtų 70 kilometrų ilgio vamzdyno iki Saulažolių dujotiekio atšakos ties Gargždais. Dalis jo būtų tiesiama jūros dugnu, kur technologijos gerokai brangesnės.

Sąlyginai brangus dujotiekio vamzdynas būtų tiesiamas ir iš dujų terminalo ties Kiaulės Nugara. 2,8 kilometro ilgio vamzdynas būtų įgręžtas į 20-25 gylį po žeme ties Kiaulės Nugara ir Kuršių mariomis bei 800 metrų ilgio į 12 metrų gylį ties Vilhelmo kanalu. Taip būtų išvengta poveikio Kuršių nerijai, marioms, Vilhelmo kanalui ir III vandenvietei.

Pagal Būtingės variantą vamzdynas taip pat turėtų būti gręžiamas į žemę ties Padvarių tvenkiniu ir Gargždų vandenviete.

Būtingės varianto minusas yra ir tai, kad projektus tektų derinti su Latvija. Kaip teigė bendrovės „Sweco Lietuva“ vadovas Aidas Vaišnoras, latviai jau yra pareiškę, kad visus lietuvių uostų ir terminalų plėtros planus ties pasieniu norėtų vertinti kompleksiškai matydami tiek Būtingės naftos terminalo plūduro, tiek giliavandenio uosto, tiek Šventosios uosto, tiek suskystintų gamtinių dujų terminalo visumą. Pateikti vertinimui visą kompleksą Lietuvai būtų sudėtinga, nes šiandien dar yra labai daug nežinomųjų. Toks latvių noras galėtų gerokai „užtempti“ suskystintųjų dujų terminalo statybą ties Būtinge.

14

pirmADIENIS, birželio 25, 2012

JŪRA

Kruizinis laivas tapo mokymo įstaiga Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Pasaulyje yra tik penki laivai, kurių tikslas plaukiojimo malonumus derinti su mokslais.

Pats naujausias iš tokių laivų yra 2002 metais pastatytas jūrų laineris „Olympia Explorer“, kuris pervardintas į „Explorer“. Jis vienu metu atlieka dvi funkcijas – plukdo keleivius į įvairiausius pasaulio kampelius ir tuo pačiu metu yra jų mokymo įstaiga. „Explorer“ ypatingas dar ir tuo, kad jis yra vienas greičiausių kruizinių laivų. Didžiausias jo greitis gali siekti iki 33 mazgų (61 km/h), o įprastas kreiserinis greitis – 27 mazgai (apie 50 km/h).

Kruizinės laivybos kompanija „Royal Olympic Cruises“ šį laivą buvo užsakiusi kaip greitaeigį keltą. 180 metrų ilgio laivą pastatė viena prestižiškiausių Europoje Vokietijos Hamburgo pramoginių laivų statykla „Blohm&Voss“.

Laivo paskirtis buvo plukdyti amerikiečius turistus po Viduržemio jūrą. Tačiau Artimųjų Rytų regione paaštrėjusi politinė situacija atbaidė turistus plaukioti po Viduržemio jūrą. Buvo atšaukti keli laivo reisai, „Olympia Explorer“ kurį laiką stovėjo be darbo.

Gyvenimas pakoregavo laivo paskirtį. Jo greitis kaip tik ir lėmė, kad laivas pritaikytas vykdyti JAV švietimo sistemos mokymų programas. Greitaeigis jūrų laineris, kuris gali priimti 836 keleivių arba kursų klausytojų ir dėstytojų, per palyginti neilgą laiką gali kirsti įvairias jūras ir vandenynus. Iš Karibų jūros baseino į Viduržemio jūros uostus laivas

„Olympia Explorer“ gali nuplaukti per 10–12 parų. Su klausytojais laive keltas greitai gali pasiekti ir įvairiausias salas. Dar vienas šio lainerio privalumas tai, kad jis yra palyginti nedidelis ir gali lengvai švartuotis bet kuriame uoste. Tuo pat metu laivas yra palyginti talpus.

Jo tinkamumą vykdyti mokymo funkcijas geriausiai įvertino JAV Virdžinijos universitetas ir jo Laivybos mokymo institutas. Universiteto specialistams patiko kruizinis laivas „Olympia Explorer“. Jo rinkos vertė buvo net 115 milijonų JAV dolerių. Tai nesutrukdė JAV prestižinio mokymo įstaigai įsigyti lainerį. Universitetas iki tol naudojosi net 1958 metais į vandenį nuleistu mokymo laivu „Universe Explorer“, kuris jau buvo pasenęs.

Nuo 2004 metų Virdžinijos universiteto įsigytas apynaujis tik dvejų metų laivas „Olympia Explorer“ buvo pervardintas „Explorer“ ir iki šiol tarnauja mokymo reikmėms.

Kruizinis laivas gerokai pertvarkytas – buvusi kazino virto biblioteka ir kompiuterine klase su nemokamu internetu. Įrengtos mokymų salės, mokslo populiarinimo filmų demonstravimo vietos.

Laivas vykdo pusmetinius mokomuosius reisus. Per metus atliekami du tokie reisai. Juose dalyvauja per 2 000 studentų. Pagrindinės programos, kurios dėstomos plaukiant mokomuoju kruiziniu laivu, yra istorija, kultūra, biologija. Mokymai plaukiojančiame laive patrauklūs tuo, jog programos yra sudėliotos taip, kad studentai ne tik sausai krimstų teoriją, bet gyvai susipažintų su įvairių šalių istorija, kultūra, bendrautų su jos žmonėmis.

Įvairovė: laivas „Explorer“ kasmet į mokslo kruizus plukdo apie 2 000

žmonių.

„Maritimematters.com“ nuotr.

Darbai: šiuo metu gruntą į jūrą nuolat plukdo olandų kompanijos „Van Oord“ gruntovežiai ir žemkasė

„Utrecht“.

Vidmanto Matučio nuotr.

Įdėmiau stebės gruntovežius Pastaruoju metu Klaipėdos uoste vyksta didžiuliai gilinimai. Per trumpą laiką į jūrą jau išplukdyta apie 1,5 milijono kubinių metrų grunto.

Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Didžiausia Klaipėdos uosto problema yra tai, kad gruntą tenka plukdyti labai toli. Baltijos jūroje prie Lietuvos krantų yra du dampingo, arba grunto išpylimo, rajonai.

Tolimasis sąvartynas yra už 20 kilometrų nuo uosto vartų. Jis užima 17,8 kv. kilometrų. Iš uosto iškastas gruntas šiame sąvartyne gramzdinamas į 45–49 metrų gylį 1 372 hektarų plote. Į šį rajoną plukdomi gilinant uostą iškasti moreniniai priemolio sluoksniai, taip pat sąnašinis smėlis ir dumblas.

Kitas jūros sąvartynas – artimasis dampingas – yra už 10 kilometrų nuo Klaipėdos uosto vartų. Jo zona – apie du kvadratiniai kilometrai. Į šį sąvartyną gramzdinamas tik smėlingas sąnašinis gruntas. Jis pilamas į 270 hektarų plotą, kur gylis yra nuo 28 iki 34 metrų. Šiuo metu olandų kompanija „Van Oord“ vykdo didžiausią visų laikų uosto gilinimą. Bus iškasta per 4,5 mln. kubinių metrų grunto. Jis gabenamas į tolimąjį sąvartyną.

Kaskart, kai Klaipėdos uoste vyksta gilinimai, prasideda kalbos, kad gruntas nenuplukdomas į sąvarty-

no rajoną, o pilamas pakeliui. Netgi mokslininkai buvo išreiškę nuogąstavimų, kad jūroje išpilto grunto nešmenys išplaunami į krantą.

Mokslininkais ne visada galima tikėti, nes jie turi ir savų interesų, kad būtų užsakomi tyrimai apie išpilto grunto sklidimą Baltijos jūros dugne.

Netgi mokslininkai buvo išreiškę nuogąstavimų, kad jūroje išpilto grunto nešmenys išplaunami į krantą.

Tai, kaip į jūrą plukdomas Klaipėdos uosto kanale iškastas gruntas, seka Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitono tarnybos specialistai. „Nuogąstavimai ir abejonės, kad gruntas gali būti išpilamas pakeliui į dampingo rajoną, mūsų tarnybas pasiekė. Neturime jokių faktų, kad taip būtų daroma. Yra įvesta nuolatinė į jūrą plaukiančių ir gruntą plukdančių laivų kontrolė“, – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapi-

tono pavaduotojas Adomas Alekna. Uosto priežiūros specialistai nuolat daro reidus ir tikrina, kaip gruntas gabenamas į dampingo rajoną. Per laivų eismo sistemas stebima, ar į sąvartyną plaukiantys laivai nebuvo stabtelėję. Anot A.Aleknos, tokių atvejų kol kas nepasitaikė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas tikino, jog su rangovais, kurie gilina uostą, yra kalbėta apie tai, kad nebūtų piktnaudžiaujama išpilant gruntą jūroje nenuplukdžius į dampingo rajoną. „Rangovai užtikrino, kad to nedarys. Mes jais tikime, nes tai yra rimta, viena geriausių pasaulyje gilinimo kompanijų“, – aiškino E.Gentvilas.

Kol uosto gruntas plukdomas toli į jūrą, dalis klaipėdiečių nesupranta, kodėl jis nepilamas jūroje netoli Girulių. Pagal Klaipėdos miesto bendrąjį planą jūroje numatyta supilti dirbtinę salą ir pastatyti ten didelį pramogų kompleksą.

Dabar gal jau ir pavėluota gruntą pilti į būsimos arba svajonių salos vietą. Tačiau Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos narė Ramunė Staševičiūtė prašė, kad bent gilinant uosto dalį dėl būsimo suskystintų gamtinių dujų terminalo, kai bus iškasta per vieną milijoną kubinių metrų grunto, jis būtų pilamas į salos vietą jūroje ties Klaipėda.

Ar tai įmanoma daryti, jei net neparuošti būsimos pramogų salos projektai?

Latvių buriuotojas kalės Bermuduose Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Bermudų salose 25 metus kalėti nuteistas buriuotojas iš Latvijos Janis Zagelis.

Atsėdėjęs trečdalį laiko Bermudų salos kalėjime, jis galės būti perkeltas į kalėjimą Latvijoje.

Prieš tai latvis jau metus praleido Bermudų salos tardymo izoliatoriuje.

29-erių J.Zagelis pakliuvo pernai birželį. Jachtoje „Arturs“, kurios prirašymo uostu buvo žymimas Londonas, rasta 166 kilogramai

kokaino ir pistoletas „Bereta“ su dviem šovinių apkabomis. Narkotikų vertė 48 milijonai JAV dolerių.

Bermudų salų istorijoje tai buvo didžiausia sulaikyta narkotikų partija.

Galima sakyti, kad latvis buriuotojas su narkotikais pakliuvo atsitiktinai. Iš Trinidado ir Tobago salų į Latviją jis turėjo pervaryti minėtą jachtą. Į Bermudų salas vyras neplanavo plaukti, tačiau buvo priverstas tai padaryti, kai audra sulaužė jachtos stiebą. Bermudų saloje muitininkai jo laive ir surado didžiulę parti-

ją narkotikų. Teisme buriuotojas iš Latvijos kaltu neprisipažino.

Jis tikino, kad buvo pasamdytas jachtai iš Karibų jūros baseino į Latviją perplukdyti ir apie joje esančias narkotines medžiagas nieko nežinojęs.

Pistoletą su kulkomis tikino pasiėmęs savigynai.

Tokie aiškinimai Bermudų salos teisėsaugos neįtikino.

Bermudų salų teisėjas posėdžio metu pasakė frazę, kad iki tol jo nagrinėti visi nusižengimai yra smulkmė, palyginti su Latvijos buriuotojo į šalį įvežtu narkotikų kiekiu.

Pasižymėjo: 29 metų latvis narkotikus plukdė šioje nedidukėje jach-

toje „Arturs“.

„Bernews.com“ nuotr.

15

pirmadienis, birželio 25, 2012

sportas Pagerintas rezultatas

Premijos komandoms

„Sūduvos“ pergalė

Virgilijus Alekna Klaipėdos lengvosios atletikos čempionate diską nusviedė net 70 m 28 cm.

Tai trečias rezultatas pasaulyje šiais metais. Už 40-metį lietuvį šį sezoną diską toliau metė tik Robertas Hartingas (70 m 66 cm ir 70 m 31 cm). V.Alekna asmeninį sezono rezultatą pagerino net 1 m 24 cm.

NBA čempionais tapę Majamio „Heat“ krepšininkai už pergalę čempionate gavo 3,37 milijono JAV dolerių. Finale pralaimėjusiai Oklahomos „Thunder“ ekipai bus sumokėta 2,6 mln. dolerių. Pasak šaltinių, visoms komandoms, patekusioms į atkrintamąsias varžybas, skirta 13 mln. dolerių.

Šalies futbolo A lygos čempionato 18-ąjį turą Vilniuje pradėjo sostinės „Reo“ klubas ir į medalius pretenduojanti Marijampolės „Sūduva“. Pergalę rezultatu 2:0 (1:0) iškovojo svečiai iš Suvalkijos. Įvarčius nugalėtojams pelnė Povilas Lukšys (28-ąją min.) ir brazilas Rafaelis Ledesma (88-ąją).

Favoritai neklumpa Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Europos futbolo čempionato ketvirtfinalių susitikimai baigėsi be staigmenų.

Gynyba: T.Delininkaičiui (balta apranga) teko vyriškai kovoti su juodaodžiais varžovais.

Tomo Tumalovičiaus (Krepsiniosirdis.lt) nuotr.

Pergalingi klaipėdiečio taškai Londono vasaros olimpinių žaidynių atrankos krepšinio turnyrui Venesueloje besirengianti Lietuvos rinktinė iškovojo pirmąją pergalę.

Hjustone (JAV) vykusiose rungtynėse mūsų krepšininkai 63:61 įveikė olimpiados šeimininkę Didžiosios Britanijos komandą.

Pergalingus du taškus, likus žaisti mažiau nei trims sekundėms, įmetė Tomas Delininkaitis. Tai buvo pirmasis taiklus klaipėdiečio metimas.

Varžovų komandoje nerungtyniavo lyderiai Luolas Dengas, Mike’as Lenzly ir Popsas MensahBonsu. Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra susitikimui neregistravo Simo Jasaičio, Rimanto Kaukėno ir Manto Kalniečio.

Nors rungtynes geriau pradėjo lietuviai – 6:0, tačiau anglai ne tik pavijo mūsiškius, bet ir laimėjo pirmą ketvirtį 17:12.

Antrąjį kėlinį mūsų krepšininkai išlygino rezultatą – 27:27.

Dar kartą varžovams pavyko atitrūkti trečiajame kėlinyje – 43:37.

Lietuvių spurtas 7:0 leido jiems išsiveržti į priekį 53:51.

Per likusias minutes vyko atkakli, teisėjams leidus, net šiurkšti kova.

Po rezultatyvaus T.Delininkaičio prasiveržimo anglai paskutinei atakai turėjo 2,9 sek.

D.Clarko nuo vidurio linijos mestas kamuolys vos nuo lentos neįkrito į mūsų rinktinės krepšį.

Atsakomąsias rungtynes su britais lietuviai žais birželio 30-ąją.

Tai buvo trečiasis Lietuvos rinktinės kontrolinis susitikimas. Pirmąjį mačą lietuviai Klaipėdoje 74:78 pralaimėjo Makedonijos ekipai, o antrąjį Kaune 70:82 – Graikijos krepšininkams.

Kitas rungtynes lietuviai trečiadienį žais su Rusijos komanda.

Venesuelos sostinėje Karakase liepos 2–8 dienomis dvylika vyrų krepšinio komandų kovos dėl trijų kelialapių į Londoną. Pirmajame atrankos etape Lietuvos rinktinė B grupėje žais su šeimininke Venesuela bei Nigerijos komanda. A grupėje kovos Graikijos, Puerto Riko ir Jordanijos ekipos, C grupėje rungtyniaus Rusijos, Dominikos Respublikos ir Pietų Korėjos rinktinės, o D grupėje Makedonijos komandos varžovėmis bus Naujosios Zelandijos ir Angolos ekipos. Dvi geriausios grupių komandos tęs kovą ketvirtfinalyje.

Londono olimpinės žaidynės vyks liepos 28 – rugpjūčio 12 d.

Vietas olimpiniame vyrų krepšinio turnyre jau užsitikrino JAV, Ispanija, Prancūzija, Argentina, Brazilija, Australija, Kinija, Tunisas ir šeimininkė Didžioji Britanija.

BNS ir „Klaipėdos“ inf.

Rungtynių statistika Lietuva – Didžioji Britanija

63:61 (12:17, 25:20, 16:17, 20:17).

P.Jankūnas 13, J.Valančiūnas ir Š.Jasikevičius po 12, M.Pocius 10, L.Kleiza 9, J.Mačiulis, T.Delininkaitis ir A.Juškevičius po 2, D.Songaila 1/K.Johnsonas 12, D.Clarkas 11, J.Freelandas 10.

Portugalai 1:0 įveikė čekus, vokiečiai akivaizdžiai pranoko graikus 4:2, o ispanai be didesnio vargo 2:0 nugalėjo prancūzus.

Vakar rungtyniavo įdomiausios poros – Italijos ir Anglijos – komandos. Italai C grupėje užėmė antrąją vietą, o anglai buvo geriausi D grupėje.

Futbolo aistruoliai vylėsi – gal Prancūzijos komanda su lyderiu Francku Ribery kyštels koją pasaulio ir Europos čempionams. Tačiau optimizmas gan greitai buvo užgniaužtas.

Po gražios ispanų atakos 19-ąją min. smūgiu galva įvartį įmušė Xabi Alonso. Po įvarčio vaizdas aikštėje nepasikeitė – ispanai raičiojo kamuolį, o prancūzai stebėjo, ką varžovai moka.

Panašus nuobodus futbolas buvo ir po pertraukos. Laikrodžiui skaičiuojant paskutinę minutę, prancūzai savo baudos aikštelėje pargriovė Pedro Rodriguezą. Nuo 11 m žymės taikliai spyrė antrąjį įvartį įmušęs X.Alonso.

Panašiai klostėsi vokiečių ir graikų susitikimas. Vokiečiai visą laiką turėjo iniciatyvą, o Graikijos futbolininkai laukdavo progos kontratakai. Intriga į tribūnas trumpam grįžo po Georgioso Samaro išlyginamojo įvarčio.

Tačiau Vokietijos futbolininkai greitai išsklaidė abejones. 61ąją min. gražų įvartį pasiekė Sami Khedira, o 68-ąją min. vartininko

Sėkmė: ispanas X.Alonso tapo

rungtynių su prancūzais didvyriu.

klaidą išnaudojo Miroslavas Klose.

Pusfinalio kovos prasidės trečiadienį. Tądien susirems ispanai ir portugalai. Ketvirtadienį vokiečiai varžysis su italais arba anglais.

Rungtynių statistika Vokietija – Graikija 4:2 (1:0).

P.Lahmas (39), S.Khedira (61), M.Klose (68), M.Reusas (74)/G.Samaras (55), D.Salpingidis (89 iš 11 m).

Ispanija – Prancūzija 2:0 (1:0).

X.Alonso (19 ir 90+1 iš 11 m).

23

pirmadienis, birželio 25, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Mėgaukis akimirka“.

Nora Roberts. „Mėgaukis akimirka“.

Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertai ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti mylimai, būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... Tebūnie be jokių įsipareigojimų.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 3 d.

Avinas (03 21–04 20). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kas nors tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose.

Dvyniai (05 21–06 21). Iškils sunkumų, nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl padarytų klaidų jausitės susierzinęs. Šiandien verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes aktyvumas vargu ar suteiks emocinį pasitenkinimą.

Vėžys (06 22–07 22). Kalbėsite įtikinamai. Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Liūtas (07 23–08 23). Seksis bendrauti su vaikais, šeima ir aplinkiniais. Jausite jų supratimą bei palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama, ypač jei iš tiesų norite pagerinti supantį pasaulį.

Mergelė (08 24–09 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Tačiau būkite atsargus, nes norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Esate nepatenkintas dabartinėmis aplinkybėmis. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys.

Skorpionas (10 24–11 22). Labai sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Neturite teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Šaulys (11 23–12 21). Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Tokiu būdu stengsitės išvengti pilkos kasdienybės, o išgyventi jausmai suteiks naujų jėgų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite tik būtiniausius reikalus.

Vandenis (01 21–02 19). Šiandien būsite problemų sprendimo meistras, tik neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms ar mintims. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų idėjoms.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis laikysis lietingi orai, kaip teigia Hidrometeorologijos tarnyba. Šiandien lis visoje Lietuvoje, kai kur su perkūnija.

Lietingi orai laikysis bent iki ketvirtadienio, dienomis temperatūra pakils tik iki 14–18 laipsnių, naktimis – nuo 8 iki 12 laipsnių.

Šiandien, birželio 25 d.

+16

+15

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+18

Šiauliai

Klaipėda

+18

Panevėžys

+18

Utena

+18

4.52 22.24 17.32

177-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 189 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +17 Brazilija +23 Briuselis +19 Dublinas +15 Kairas +38 Keiptaunas +15 Kopenhaga +16

kokteilis Įg­ri­so iki gy­vo kau­lo Bar­bo­rą ir jos kai­my­nes iš­ve­dė iš kant­ ry­bės skam­bu­čiai, ku­riais siū­lo­ma su­ reng­ti van­dens šva­ru­mo pa­tik­rą. „Įdo­mu, ar skam­bi­na­ma iš fir­mų, ku­ rios neiš­par­duo­da van­dens filt­r ų, ar tai ko­kie nors su­kčiai, no­rin­tys pa­tek­ ti į mo­te­rų bu­tus? – klau­sė „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ja. – Pas­kam­bi­nę siū­lo­si atei­ ti ir pa­tik­rin­ti, gal pas mus van­duo la­ bai pra­stas.“ Anot mo­ters, jei van­duo ne­šva­r us – tuo tu­ri su­si­rū­pin­ti ati­tin­ka­mos mies­to or­ga­ni­za­ci­jos – van­de­nį tie­kian­ti bend­ ro­vė, Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras ar pa­na­ši įstai­ga.

Bar­bo­ra įsi­ti­ki­nu­si, kad pa­ro­dy­ti, koks ne­šva­r us van­duo, yra la­bai leng­va – įde­di į jį ko­kių nors che­mi­nių ele­men­ tų, rea­guo­jan­čių su van­de­niu, ir žmo­ gus, pa­šiur­pęs nuo vaiz­do, puo­la pirk­ ti filt­rą.

mo­č iu­ tės nė­ra pa­tik­lios, jos prie sa­vo praus­tu­vių bet ko ne­pri­lei­džia.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+20 +37 +23 +18 +26 +14 +21 +26

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+20 +17 +30 +17 +14 +31 +21 +20

Vėjas

Vilnius

Marijampolė

Vardai Baniutė, Geistautė, Geisvydas, Prosperas, Vilhelmas, Vilius.

+18

Alytus

6–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+19

+18

birželio 25-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

14

15

15

13

11

13

14

14

14

10

15

15

14

14

8

rytoj

trečiadienį

1851 m. gi­mė gar­sus is­ pa­nų ar­chi­tek­tas, ke­ra­ mi­kas An­to­n io Gau­d i.

Vie­nas žy­miau­sių jo sta­ ti­nių – neuž­baig­ta ka­ted­ ra Bar­se­lo­no­je „Sag­ra­ da Fa­mi­lia“, sta­to­ma jau dau­g iau nei 100 me­t ų (nuo 1882 m., o pla­nuo­ ja­ma baig­ti 2026 m.). Ar­ chi­tek­tas mi­rė 1926 m.

1941 m. Rai­nių miš­ke­ly­ je (Tel­šių raj.) be­si­t rau­ kian­tys ru­sų oku­pan­tai kar­tu su vie­ti­niais ko­la­ bo­ran­tais nu­kan­k i­no ir

nu­žu­dė 75 po­li­ti­nius ka­ li­nius.

1954 m. Ob­nins­ke ne­to­ li Mask­vos pra­dė­jo veik­ ti pir­mo­ji pa­sau­ly­je ato­ mi­nė elekt­ri­nė.

1981 m. gi­mė dai­n i­n in­ kė, ak­to­rė, ren­g i­n ių ve­ dė­ja Rū­ta Ščio­go­le­vai­tė 1991 m. Slo­vė­ni­ja ir Kroa­ti­ ja pa­si­skel­bė ne­prik­lau­so­ mo­mis nuo Ju­gos­la­vi­jos.

1993 m. Lie­tu­vo­je į apy­ var­tą iš­leis­tas li­tas. Tų pa­čių me­tų lie­pos 20 die­ ną nu­sto­jo cir­ku­liuo­ti lai­ ki­nie­ji pi­ni­gai – ta­lo­nai.

2009 m. pa­ty­ręs šir­dies smū­g į mi­rė Mi­c hael Jack­son, ku­rį tūks­tan­čiai ger­bė­jų vi­sa­me pa­sau­ly­ je die­vi­no kaip po­pmu­zi­ kos ka­ra­lių. M.Jack­son’ui bu­vo 51-eri.

Po Lie­pų gat­ve – mįs­lin­gas tu­ne­lis

Nuos­t a­t a: Klai­p ė­d os

Ap­leis­tas: nyks­tan­čia­me pa­sta­te Lie­pų g. 83 at­si­vė­rė ka­dais bu­vę slap­ti praė­ji­mai.

Ori­gi­na­li rek­la­ma

As­ta Dy­ko­vie­nė

Už­m irš­k i­te apie dė­mes. Už­m irš­k i­ te apie pleis­ka­nas. Už­mirš­ki­te apie są­na­r ių skaus­mą. Už­m irš­k i­te apie dan­tų ėduo­n į. Už­mirš­k i­te apie vis­ ką, da­bar su ju­m is esu tik­tai aš – skle­ro­zė!

a.dykoviene@kl.lt

Bu­vu­sio­je Klai­pė­dos me­die­nos ga­ myk­los ka­ti­li­nė­je yra neaiš­kios pa­ skir­ties tu­ne­lis, ku­ris drie­kia­si po Lie­pų gat­ve.

Nu­girs­tas po­kal­bis

Ei­nant juo, pa­sie­kia­mas bu­vu­sio fa­ne­ros fab­ri­ko ce­chas. Ty­ri­nė­to­

– Tė­ti, tu ga­li pa­tai­sy­ti man būg­ną?

– Ne, sū­ne­l i, aš apie būg­nus nė bum bum.

Kaup­ki­te žie­mai Kol yra braš­kių, pa­si­ruoš­ki­te jų vė­les­ niam lai­kui. 0,5 l su­trin­tų braš­kių rei­ kia 1 šaukš­to cuk­raus.

Uo­gas me­d i­n iu šaukš­t u per­t rin­k i­te per plas­t i­k i­n į tink­le­l į. Su­ber­k i­te cuk­ rų ir mai­šy­ki­te tol, kol jis iš­tirps. Ta­da braš­kių ty­rę su­pil­k i­te į 0,5 l tal­pos iš­ kai­tin­tus stik­lai­nius iki kak­le­lio pa­lik­ da­mi 1,5–2 cm. Stik­lai­nius už­da­ry­ki­te už­su­ka­mais ar­ba plas­ti­ki­niais dang­te­ liais ir įsta­ty­ki­te į šal­dik­lį. Braš­kės ne­ pra­ras nei vi­ta­mi­nų, nei sko­n io, aro­ ma­to.

Links­mie­ji tirš­čiai – Tu užė­mei pir­mą­ją vie­tą vie­no ki­lo­ met­ro bė­gi­mo var­žy­bo­se?

– Aš, o ką?

– Va pi­ni­gai, su­bė­giok alaus, grei­tai par­ duo­tu­vę už­da­rys. Čes­ka (397 719; o ar ži­no­te, kad dul­kė – kal­no pra­džia?)

jai dar ir šian­dien ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kam tas tu­ne­lis sta­ty­tas, ko­kia bu­ vo jo pra­smė ir reikš­mė.

Pa­vel­do­sau­gi­nin­kų tei­gi­mu, šis tu­ne­lis la­bai pa­na­šus į vo­kie­čių Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tų slėp­ tu­vę, esan­čią po Ban­gų gat­ve.

Ta­čiau klai­pė­die­čiai me­na, kaip po­ka­rio me­tais už­da­ry­to­je Lie­pų gat­vė­je vy­ko kaž­ko­kie slap­ti dar­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

bai. Ga­li­ma ma­ny­ti, kad šis tu­ne­lis – šal­to­jo ka­ro pro­duk­tas. Spė­ja­ma, kad jis at­si­ra­do apie 1950-uo­sius.

Tu­ne­lio pa­tal­pos – įspū­din­go dy­džio. Jų plo­tis sie­kia 8, il­gis – 15, aukš­tis – ke­lis met­rus. „Tė­vas pa­sa­ko­jo, kad į ka­ti­li­nę kaž­ko­kie bri­ke­tai bu­vo ve­ža­mi bū­ tent tuo tu­ne­liu. Jis ži­no­jo, kad toks po­že­mi­nis ke­lias po gat­ve yra, nes

apie tai pa­sa­ko­jo ga­myk­los dar­bi­ nin­kai. Įdo­mu tai, kad ta­ry­bi­nių lai­kų mies­to pla­nuo­se jis ne­pa­žy­ mė­tas – kaip in­ži­ne­ri­nis įren­gi­nys jis neeg­zis­tuo­ja“, – pa­sa­ko­jo is­to­ ri­kas Dai­nius Eler­tas.

Gal­būt kaž­kas paaiš­kės su­si­pa­ ži­nus su so­vie­ti­niais ka­ri­niais eva­ kua­ci­niais pla­nais. Iš vi­so po Klai­ pė­da yra ke­li tu­ne­liai.

teleloto Nr. 846 2012 06 24 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 75 140 (2 x 37 570) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 14 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt §§ §§ 44 07 20 08 70 40 27 53 64 32 50 49 33 10 69 05 34 57 04 09 51 65 55 74 61 36 47 22 62 48 37 38 26 68 18 §§§ 75 41 58 39 23 §§ §§§ 71 43 25 01 59 §§§ §§§ §§§ 73 30 19 56 52 14 Papildomi prizai: „Hyundai i20“ (TV) – Linas Norkevičius „VW Jetta“ – 0592824 „Hyundai i20“ – 0567273 Kelialapis į Maljorką – 0152243 Kelialapis į Graikiją – 0255018 Kelialapis į Turkiją – 0248013 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0445880,

0627756, 0451165, 0519097 , 0393716 Motoroleriai „Mosca Fava“ – 0184136, 0161718, 0229788 Dviračiai „Panther“ – 008*052 LED televizoriai „Orion“ – 053*476 Muzikos centrai su DVD „Sony“ – 021*115 Fotokameros „Kodak“ – 041*642 Cikloninės krosnelės LR – 045*775 Kavos aparatai „Electrolux“ – 029*607 TV priedėliai „TV Star“ – 000*269 GPS navigatoriai „Manta“ – 015*259 Planšetiniai kompiuteriai „Easypad“ – 016*730 Automobilis „VW Jetta“ (tel. 1634, birželio 18 d.) – Loreta Duobaitė iš Šakių Kvietimai į TV: 007*451, 037*011, 021*480 Prognozė: Aukso puode bus – 650 000 Lt