2012-06-26 Klaipeda

Page 1

PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS

PIRMAS miesto dienraštis

5 www.kl.lt

antrADIENIS, birželio 26, 2012

148 (19 449)

Kaina 1,30 Lt

Po­li­ti­nis rin­gas – teis­me Sei­mo na­rys Pet­ ras Gra­žu­lis pa­da­ vė į teis­mą 14 Klai­ pė­dos ra­jo­no ta­ry­ bos na­rių – vi­są val­ dan­čią­ją dau­gu­mą. Apš­meiž­tu pa­si­ju­ tęs po­li­ti­kas teis­mo pra­šys, kad jie bū­tų nu­baus­ti vie­šai­siais dar­bais. Ta­čiau dar di­des­nė baus­mė grės­tų, jei teis­mas ra­jo­no ta­ry­bos na­ rius pri­pa­žin­tų kal­ tais, – iš vi­sų jų bū­tų atim­ti man­da­tai.

„Gam­ta šį kar­tą pa­juo­ka­vo.“ Ši­lu­tės hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties vir­ši­nin­kas Igo­ris Osad­čij api­bū­di­no vien tik jo įstai­gos kie­me siau­tu­sį ura­ga­ni­nį vė­ją.

5p.

Gat­vė­se – nau­jo­viš­ki ženk­lai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­da – vie­nas pir­mų­jų mies­tų Lie­tu­vo­je, ku­rio gat­vė­se at­si­ra­do ma­ žes­ni nei įpras­ta ke­lio ženk­lai. Pir­ mie­ji įreng­ti Žve­jų gat­vė­je ir at­nau­ jin­to­je Pir­mo­sios Meln­ ra­gės gy­ven­vie­tė­je.

3

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ka­li­no ir kar­ce­ry­je

Kai per­nai ru­de­nį pa­si­kei­tė Klai­ pė­dos ra­jo­no val­džia, su­si­for­ma­ vu­si nau­ja val­dan­čio­ji dau­gu­ma iš­pla­ti­no at­vi­rą laiš­ką apie po­li­ ti­ką P.Gra­žu­lį. Toks pa­reiš­ki­mas bu­vo vie­šai per­skai­ty­tas ra­jo­no ta­ ry­bos po­sė­dy­je, iš­spaus­din­tas ke­ lio­se ži­niask­lai­dos prie­ mo­nė­se.

4

Ko­va: P.Gra­žu­lis teis­me ban­dys įro­dy­ti, kad jo biog­ra­fi­jo­je nė­ra jo­kių dė­mių, kurias mėgina įžvelgti po­li­ti­niai

prie­ši­nin­kai.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Nuolaidos

H. Manto g. 33, .ODLSơGD

40%

IKI

VISAI SALAMANDER WLHNơMR DYDO\QHL -40%

2

antrADIENIS, birželio 26, 2012

miestas kl.lt/naujienos/miestas

Ne­pa­to­gu­mai: iš su­ge­du­sio au­to­bu­so ke­lei­viai tu­ri per­lip­ti į ki­tą trans­por­to prie­mo­nę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nu­otr.

Sugedęs autobusas – rū­pes­čiai ke­lei­viams

Kar­tais ke­lio­nė mies­to au­to­bu­su pa­tei­kia ne­ma­lo­nių staig­me­ nų – ne­pa­sie­kus tiks­lo au­to­bu­sas su­gen­da, o ke­lei­viai iš­lai­pi­na­ mi. Jie pra­ran­da ne tik lai­ko. Kai ku­rie – ir pi­ni­gų, mat ne vi­sa­ da ke­lio­nę ga­li­ma tęs­ti su tuo pa­čiu bi­lie­tu. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pir­ma­die­nio ry­tą vie­nu iš mies­to au­ to­bu­sų į dar­bą sku­bė­ju­sių ke­lei­vių lau­kė ne­ma­lo­ni staig­me­na. Trans­ por­to prie­mo­nė Man­to gat­vė­je su­ge­ do ir ne­be­ga­lė­jo tęs­ti ke­lio­nės. Vė­liau au­to­bu­sas bu­vo nu­temp­tas. Ke­lei­viai pri­vers­ti­nai tu­rė­jo pa­ lik­ti au­to­bu­są ir ke­lio­nę tęs­ti ki­ta trans­por­to prie­mo­ne. Ne­pa­ten­ kin­ti žmo­nės vie­ni ki­tų klau­si­nė­ jo, ar tu­ri­mas bi­lie­tas ga­lios ir ki­ ta­me au­to­bu­se. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas And­rius Sa­mui­lo­vas aiš­ki­no, kad su­ge­du­sio­je trans­por­ to prie­mo­nė­je pa­žy­mė­tas po­pie­ ri­nis ta­lo­nė­lis ga­lio­je ir ki­to­je. Ta­ čiau, no­rė­da­mas juo pa­si­nau­do­ti,

ke­lei­vis tu­ri kreip­tis į vai­ruo­to­ją, kad šis pa­žy­mė­tų bi­lie­tą. Taip esą kont­ro­lė at­skirs, kad bi­lie­tas – ga­ lio­jan­tis. Pa­sak A.Sa­mui­lo­vo, pro­ble­mų ne­ky­la ir dėl ter­mi­nuo­tų bi­lie­tų.

Su­ge­du­sio­je trans­por­ to prie­mo­nė­je pa­žy­ mė­tas po­pie­ri­nis ta­lo­ nė­lis ga­lio­ja ir ki­to­je.

Su­dė­tin­giau yra su elekt­ro­ni­niais kar­ti­niais bi­lie­tais. To­kiais at­ve­ jais žmo­nės pa­ti­ria nuo­sto­lių. Ke­lei­viai, per­li­pę iš su­ge­du­sios į ki­tą trans­por­to prie­mo­nę, tu­ri nu­ skai­čiuo­ti nau­ją bi­lie­tą.

Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko di­rek­ to­rė Je­li­za­ve­ta Dau­gi­nin­kie­nė aiš­ ki­no, kad marš­ru­tus dėl au­to­bu­sų ge­di­mo ten­ka nu­trauk­ti la­bai re­tai, ta­čiau pa­si­tai­ko vis­ko. „Nut­rauk­tų rei­sų pro­cen­tas la­bai ma­žas. Ne­vir­ ši­ja­me rei­ka­la­vi­mų. Bū­na, au­to­bu­ sas iš­va­žiuo­ja ir su­sto­ja, o ko­dėl – neaiš­ku“, – pa­sa­ko­jo va­do­vė. J.Dau­gi­nin­kie­nės tei­gi­mu, su­ ge­du­si trans­por­to prie­mo­nė ope­ ra­ty­viai pa­kei­čia­ma ki­ta. Pas­ta­ro­ji va­žiuo­ja tuo pa­čiu gra­fik ­ u. „Mies­te dėl trans­por­to prie­mo­ nių pa­kei­ti­mų pro­ble­mų ne­ky­ la. Po­pu­lia­riuo­se marš­ru­tuo­se dėl ge­di­mų di­de­lių ne­pa­to­gu­mų ne­bū­ na. Vie­nin­te­lis jų, kad ten­ka per­ sės­ti į ki­tą trans­por­to prie­mo­nę. Dau­giau rū­pes­čių ky­la su marš­ru­ tais, kur au­to­bu­sai va­žiuo­ja re­tai“, – pa­brė­žė di­rek­to­rė.

Suks fil­mą apie su­ki­li­mą Kris­ti­na Ja­siu­ly­tė Klai­pė­dos kraš­to is­to­ri­ja ga­li at­ gim­ti do­ku­men­ti­ko­je – ku­ria­mas nau­jas do­ku­men­ti­nis fil­mas apie Klai­pė­dos kraš­to su­ki­li­mą. Atei­ ty­je re­konst­ruk­ci­nis do­ku­men­ti­ nis fil­mas ga­li tap­ti nau­jo is­to­ri­nio fil­mo pa­grin­du.

Su šia ži­nia va­kar uos­ta­mies­čio me­rą Vy­tau­tą Grub­liaus­ką ap­lan­ kė vie­šo­sios įstai­gos E2K di­rek­to­rė Ag­nė Za­lans­kai­tė. Į Klai­pė­dos me­ rą ji krei­pė­si dėl fi­nan­si­nės pa­ra­ mos ku­riant fil­mą. Pa­sak A.Za­lans­kai­tės, fil­mo prem­je­ra pla­nuo­ja­ma sau­sio vi­ du­ry­je. Kaip tik tuo me­tu bus mi­ ni­mas su­ki­li­mo 90-me­tis. „Pa­ren­gia­mie­ji dar­bai jau at­lik­ti: su­bur­ta ko­man­da, pa­ra­šy­tas sce­ na­ri­jus. Ta­čiau šiuo me­tu svar­bi ir sa­vi­val­dy­bės pa­ra­ma“, – ne­slė­pė E2K di­rek­to­rė. Pas­ku­ti­niai do­ku­men­ti­nio fil­ mo kad­rai tu­rė­tų bū­ti nu­fil­muo­ ti gruo­džio mė­ne­sį, mat juos­tai rei­ka­lin­gos žie­mos sce­nos. A.Za­ lans­kai­tės tei­gi­mu, no­ri­ma, kad

fil­mas tap­tų ir mo­ko­mą­ja prie­ mo­ne. Tai pa­dė­tų moks­lei­viams ge­riau iš­mok­ti Klai­pė­dos kraš­to is­to­ri­ją. V.Grub­liaus­kas nea­be­jo­ja, kad do­ku­men­ti­nis fil­mas – svar­bus mies­to is­to­r i­jos ak­cen­tas. Re­ konst­ruk­ci­nės do­ku­men­ti­kos fil­ mas tu­rė­tų bū­ti ak­tua­lus ne tik Klai­pė­dos kraš­tui, bet ir vi­sai Lie­tu­vai. Me­ras įsi­ti­ki­nęs, kad ku­ria­mas fil­mas ne­taps es­mi­niu lū­žiu is­to­ ri­jo­je. Mat jis at­skleis tik vie­ną su­ki­li­mo ver­si­ją, ta­čiau ki­lu­sios dis­ku­si­jos bei emo­ci­jos bus nau­ din­gos is­to­ri­nei at­min­čiai. A.Za­lans­kai­tė pa­ti­ki­no, kad sie­ kiant fil­mo ob­jek­ty­vu­mo pa­si­telk­ ta is­to­ri­kų kon­sul­tan­tų pa­gal­ba. V.Grub­liaus­kas neat­me­tė ga­li­ my­bės, kad ku­riant is­to­ri­nį fil­mą pri­si­dės ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė. Grei­čiau­siai ga­li­my­bės fi­nan­suo­ti bū­tų ieš­ko­ma ki­tų me­tų biu­dže­te. Me­ras kū­rė­jams pa­suf­le­ra­vo, kad uos­ta­mies­ty­je vei­kia bend­ro­vės, ku­rioms ak­tua­lus is­to­ri­jos at­kū­ri­ mas, to­dėl da­lies fi­nan­sa­vi­mo ga­ li­ma ieš­ko­ti ir pas juos.

Vieš­nia: A.Za­lans­kai­tė ti­ki­si, kad

uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė ras lė­ šų ku­ria­mam do­ku­men­ti­niam fil­ mui apie Klai­pė­dos kraš­to su­ki­li­ mą pa­rem­ti.

3

antrADIENIS, birĹželio 26, 2012

miestas

=6?:.162;6@ 9.=8?6š6<

Nuo lie­pos – didesnÄ— kaina Ĺ i­lu­mos kai­na uos­ta­mies­ty­ je to­liau di­dÄ—­ja. Nuo lie­pos klai­ pÄ—­die­Ä?iams ji pa­brangs 3,87 pro­c., pa­ly­gin­ti su bir­Şe­liu, ir sieks 27,07 cen­to uĹž ki­lo­vat­va­ lan­dÄ™ be pri­dÄ—­ti­nÄ—s ver­tÄ—s mo­ kes­Ä?io. Pas­ta­ra­sis gy­ven­to­ jams yra leng­va­ti­nis – 9 pro­c. Ĺ i­lu­mos bran­gi­mui ÄŻta­kos tu­ri brangs­tan­Ä?ios du­jos.

Ta­po lau­rea­t?246@A?B<7.@6 ais /21.?/6.6 Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­

Pat­ru­liams =. ÄŻme­tÄ— pi­n i­g Ĺł.9 =<:@ “ 1.B 46.B 96 AĂ? Jo­ni­niĹł po­pie­tÄ™ Mo­lo gat­vÄ—­

de­ra­ci­ja iť­rin­ko „Lie­tu­vos me­ 8YNV ]Ă› Q\` aR _V a\ _V [Ă› WR QN_ tĹł eks­por­tuo­to­jas 2011“ lau­rea­ O\ OV_ \ WR ]R_ ]V_ tus. Tarp jĹł – Va­ka­rĹł lai­ vĹł ga­ ZĂ– `VN` QcV YN]X _ V Ă˜ V\ `N cNV R` b `V _R TV`a myk­la. Jos ÄŻmo­niĹł gru­pÄ— per­ naai c\ " & [Nb V OR QN_ OVNV 1N_ pa­ga­mi­no pro­_N duk­ ci­jos ir su­tWei­ O\ OV_ kÄ— pa­slau­gĹł uĹž 427,9 \` XYVR[ mln. li­tĹł,aNV Vb\ ZR ab f_N ]Ă› Q\` N] `X_V iĹĄ jĹł 355,7 mln. li­tĹł su­d"% 8YNV a­rÄ— eks­ aVR` Tf c R[ a \ W NV =R_ ]V_ ZĂ– `VN` por­tas ÄŻ Nor­ve­gi­jÄ…, Vo­kie­ti­jÄ…, Es­ ti­jÄ…, ki­tas ĹĄa­lis.QcV YN]X _V Ă˜V\ `N cNV aR` Ob c\ Ă&#x;_R TV`a _b\ a\` !!# YNV` c\` QN_ O\ cVR a\`

je su­stab­dy­to au­to­mo­bi­lio „VW 8YNV ]Ă› Q\ WR VR ZRa ]N NY Pas­sat“ vai­ruo­to­jas pa­tru­liams ]\Z` `XV_ aN ! XN_ ab` QV QR` ÄŻ tar­ny­bi­nÄŻ au­to­mo­bi­lÄŻ mes­ te [Ă› `b Z N [RV ]R_ [ NV ]R_ aĂ– ÄŻme­tÄ— 300 li­tĹł. Neb­lai­vus (1,15 ]N gi­ aĂ&#x; YNV aN_ Ă&#x; =R_ QR cf [V` pro­m.) 1959 m. mÄ™sX\ Mo­ lo]g. & ĂşWĂş ZĂ› R `Vb` ]N NY gy­ven­to­jas prieĹĄ tai net tris­k[art ]Ăş V Z \ X Ă› a N %$ ZY[ YV aĂş \ bu­vo per­spÄ—­tas apie at­sa­ko­my­ VR Z Ra “ ! " ZY[ YV a Ăş 1Nb bÄ™ uĹž pa­pir­ki­mÄ…. Jis su­lai­ky­tas, TVNb VN ]N NY ]Ăş V Z\ XN ZN pra­dÄ—­tas iki­teis­ mi­n`is ty­ri­m as. CVY [Vb WR “ VR ZRa WNb OR cRVX % ZY[ YV aĂş

Ď tra­sas in­ves­tuos mi­ l i­ j o­ n us ! ( %

Šie­met uos­ta­mies­ty­je bus re­no­vuo­ta

dau­ g iau nei pen­ki ki­lo­met­rai ťi­lu­mos tra­

p Ä—­ d os ener­gi­ja“ dar­bai at­ sĹł. ÄŽmo­ nei „Klai­

mi­li­jo­nus li­tų. sieis apie de­vy­nis # ( )

( Mil­da Ski­riu­tÄ— Vamz­dy­nai re­mon­tuo­ja­mi ÄŻmo­ m.skiriute@kl.lt nÄ—s „Klai­pÄ—­dos ener­gi­ja“ lÄ—­ťo­mis. Bend­ro­vÄ— ĹĄie­met su­lau­kÄ— 7 pra­ t

os ĹĄy­mĹł pa­klo­ti nau­jus tink­lus. Ĺ iuo me­ u ĹĄi­l u­m tra­sos re­ konst­ ruo­ja­mos Gluos­niĹł skers­gat­vy­je, Bend­ras nu­ties­tĹł nau­jĹł ĹĄi­lu­mos to Tai­k os pro­s pek­ pra­dĹžio­je. UŞ­ tink­lĹł il­gis sieks 0,6 ki­lo­met­ro. baig­ta re­mon­tuo­ti ma­gist­ra­li­nÄ— ĹĄi­ lu­mos tra­sa Vin­gio gat­vÄ—­je.

Bend­ r o­ v

Ä— ĹĄie­met su­ lau­kÄ— 7 pra­ťy­mĹł pa­ klo­ti nau­jus tink­lus.

3 ) 3

„„ Pla­nas: ĹĄie­met Klai­pÄ—­do­je bus at­nau­jin­ta dalis ĹĄi­lu­mos tra­sĹł.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Gat­vÄ—­se – nau­jo­viť­ki Ĺženk­lai Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s 1 Mies­to ĹŤkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da

aiť­ki­no, kad nau­jie­ji ma­Şes­ni Ĺženk­ lai yra eu­ro­pi­nio stan­dar­to.ÄŽreng­ ti juos gat­vÄ—­se lei­dĹžia ir ke­liĹł eis­ mo tai­syk­lÄ—s. Ma­Şes­ni nei ÄŻpras­ta Ĺženk­lai bus mon­tuo­ja­mi ir uos­ta­mies­Ä?io gy­ ve­na­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se, ir se­ na­mies­ty­je. „Pag­rin­di­nÄ—­se – ma­gist­ra­li­nÄ—­ se gat­vÄ—­se jĹł neat­si­ras“, – tvir­ti­no Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius. Anot jo, nau­jie­ji ma­Şes­ ni Ĺženk­lai yra 30 pro­c. pi­ges­ni nei ÄŻpras­ti. ÄŽp­ras­ti jie be sto­vo kai­nuo­ja apie 200 li­tĹł. UĹž ma­ŞÄ… ke­lio Ĺženk­ lÄ… rei­kia mo­kÄ—­ti ge­ro­kai ma­Şiau – apie 130 li­tĹł. Abie­jĹł rō­ťiĹł Ĺženk­lams nau­do­ja­ mas vie­no­das sto­vas. Jis at­siei­na dar apie 200 li­tĹł. „Ne­ga­li­me ma­Şų

„„Kai­na: at­nau­jin­to­je Pir­mo­sios

Meln­ra­gÄ—s gy­ven­vie­tÄ—­je ÄŻreng­ti ma­Şes­ni Ĺženk­lai yra pi­ges­ni nei ÄŻpras­ti.

ke­lio Ĺženk­lĹł tvir­tin­ti prie plo­nes­ niĹł sto­vĹł. Ĺ is tu­ri bō­ti sto­ras, kad snie­go va­ly­to­jĹł ma­ťi­nos ar „ener­ gin­gi“ vy­ru­kai jĹł ne­nu­lenk­tĹłâ€œ, – aiť­ki­no di­rek­to­rius.

, B/ C/ /$! / / / 1/% / / A/ !/ / !/ / /! $ % / / / /$ / 6/" / ! / / / / !/< / !/ / 3 VÄ—­liau dar­ bai tÄ™­ sis ki­ o­je Tai­ $ /<$ / D 6/ @</ / !/ $t / / ! /k os 1/ pro­ s pek­ t o da­ l y­ j e. / ! / / ;/ !/< 1/ ! / !/ D3 Ĺ i­lu­m os tra­s;os bus at­ i­n a­ mos $/ !/ /$!/ / A/ !/ /n au­ !/ j / '1/4/ ir Ga­ l i­ n io Py­ l i­ m o, Si­ n a­ g o­ g Ĺł, I.Si­ / / / / 69 $/ ! / ! / D /8&/ !3 mo­nai­t y­ / tÄ—s, ku­ p!6 Ä—s, Mi­ni­jos, Jō­ $ / / /Nai­ !/ / rei­viĹł, Deb­re­ce­no, Vin­gio, Bokť­tĹł, !</ ! / ! / !/$ / /$ / $!3 S.Ĺ im­kaus, Puo­dĹžiĹł, Lie­po­jos gat­ ; / ! / !/ / !/@/ / / / /@ / B/ 3 vÄ—­se, Ĺ i­lu­tÄ—s plen­te. ! / @ ! / ! / / !/ C/ ! / / / ! 3 Tink­lai bus re­no­vuo­ja­mi ir / ?/ <$ / ! / / C/ @ ! / C/ GargŞ­ duo­s e.D 1/ Dar­ bai / vyks ruo­ Ĺže nuo ! / % / / ! 1/ / / / / $ / D/ Til­to g. 2 iki Tai­kos g. 6 na­mo. / </IĹĄ! / /%m /et C/bus / at­ D/ n /$ vi­ s /o$ĹĄie­ au­A6/ jin­ / ta 5,1 / m 1/ %B/tra­ !/sĹł. / b/ ai / at­ ! / Dar­ ki­lo­ et­r / o ĹĄi­$ lu­! / mos / !/ !/ 6mln. li­tĹł. sieis 8,91

Dienos telegrafas

Sa­vi­val­dy­bÄ—. Ant­ra­die­nÄŻ 11 val. Klai­ pÄ—­dos me­ras ro­tu­ťÄ—­je pa­gerbs re­gio­ ni­nÄ—s dai­nĹł ĹĄven­tÄ—s or­ga­ni­za­to­rius. 13 val. uos­ta­mies­Ä?io va­do­vas da­ly­vaus pa­si­ta­ri­me, ku­ris vyks Klai­pÄ—­dos au­to­ bu­sĹł par­ke.

Pris­ta­ty­mas. Klai­pÄ—­dos vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos biu­ras kvie­Ä?ia ÄŻ at­vi­rĹł du­ rĹł die­nas. Tre­Ä?ia­die­nÄŻ nuo 11 iki 12 val. vyks nau­jai at­gi­mu­siĹł pa­tal­pĹł ati­da­ry­ mo ce­re­mo­ni­ja. Jach­ta. Sek­ma­d ie­n ÄŻ Pak­ran­Ä?iĹł ap­ sau­gos pa­sie­nie­Ä?iĹł grei­taei­gio ka­te­rio „Boo­me­ran­ger“ ÄŻgu­la sku­bÄ—­jo ÄŻ pa­gal­bÄ… pra­mo­gau­to­jams. Su­ge­dus va­rik­liui jĹł jach­ta Kur­ťiĹł ma­rio­se prie Ven­tÄ—s ra­go uŞ­plau­kÄ— ant sek­lu­mos. IĹĄ vi­so ja plau­ kÄ— ke­tu­ri as­me­nys.

Dar­bai at­sieis 0,5 mln. li­tĹł. IĹĄ vi­so Klai­pÄ—­do­je yra apie 210 @ VZ Nb` TNa cĂ›` [N Zt\ Tf cR[ WNV ]VX V [ci­ N ` ki­ l o­met­ r Ĺł cent­ ra­li­zXuo­ to ĹĄi­lu­ mos Mir­ ys. Va­ kara\ Klai­ pÄ—­daos vV W\T QVR i­li­nÄ—s met­[\` ZR ab [R a YVĂş [R` cVR N cNV \ kWNV [R \ _rV[ Ă› rauo­ V b `a\ cĂ› WV ZĂ– tie­a\ ki­Z m\ oOV tink­ lĹł. IĹĄ ajųÖ b V at­nZau­ jin­t_ab\ ari­ a­ci­jos [ sky­ iu­ajf` Z\ e uŞ­re­gXist­ tos 8 klai­ treÄ?­da­lis. Anot ÄŻmo­nÄ—s „Klai­pÄ—­dos pÄ—­die­Ä?iĹł mir­tys. Mi­rÄ— Eu­ge­ni­ja Ĺ˝i­do­ ener­ gi­ ja“, se­n iau­ iau­sios nie­ nÄ— (g. 1927 Al­ d / / o­na Me­ lins­ ie­ n / Ä— # ! / D/ / !/ / s!i / ir /%blo­ D /g ! 3 , / / / m.), ! / !/ / B/ k / bĹŤk­ l / Ä—s / ĹĄi­ l / u­m / os / tink­ ai yra a­ !/ (g. 1933 m.), Vla­di­mir Dyms­ kiy (g. 1938 / D/l ! / /$se­ ! /n ! / / / $ '1/4/ / % /$ / 3 mies­ ty­ je – ĹĄiau­ rÄ™, !/ tiek pie­ m.), ta­li­ jus Kor­d iu­ o­vas (g. 1938 / / /tiek D/ ÄŻD1/ / !/ ÄŻ / / / $Vi­ /%B/ /! ;/ / k / 6 / 6m.), tus nuo Da­ Ä—s. /= / / / / C/ 3 Iza­ / be­ / lÄ— Graus­ lie­; / nÄ— (g. 1940 m.), /Vy­ tau­ $ / / ;/ / n!/$ /$ 1/ $ / / $ 3 Ĺ i­ u­mos tink­ lĹł re­ o­va­ci­jÄ… ÄŻmo­ tas Vil­ as (g. hes­ av Go­ ! / l !/ / $!/ <! / !/ !/n; C/ / C6 / @/ k </ ! /1941 /$m.), /% /Vya­ C/ c / lD/ /$ A/ " nÄ—"!„Klai­ p Ä—­d os ener­gi­ j B/ a“ / !/ vyk­ d 3o $ / lov­k in (g. 1942 m.), !/ Jo­ nas Lin­k us (g. / / / ! / $ / !/ / / / / / / ! / 3 ) & kas­ m et. 1961 m.). !/ / / / /< / A1/ / /@/ /$A/ ! / / / ! 6/ / /; $ /$D/ 3 / / !/ / ?/@ !/< / / / / 3 C/ ! / / / !/ ! / ! / D/;C/ / LÄ—­bar­ ka­pi­nÄ—s. Ĺ ian­dien lai­do­ja­mi , , , / !$ 6/ A/ !/ !/ / / ! / D/ /= ! / !D/ /t Ĺł ! /$ / ! 6 nar­das Il­gō­nas, Vla­di­mir Dyms­kiy, / / </ !/ / D/;! 6/: / ! / / / !3 Leo­ 9 / $ / ! / / / !/ ! / ! / Vy­tau­tas Vil­kas. !/ /$! / ! / / !/! /&77/ / C6 / 81*-./ $ 6/ / C6/ ;/ / / ; 3 , , , / 6 / ! 1/ / !/$ /= / $ / ; / $ / /= / !/ / !/$!/ , ?, , , , Jo­niť­kÄ—s ka­pi­nÄ—s. Ĺ ian­dien lai­do­ja­ / / / !$ / ! / ! / B/ /$!/ 3 / / /81025/$ 6/ / C6/ 6 3 mi Ga­li­na Vi­nog­ra­do­va, Vi­ta­li­jus Kor­ !/ / / !/ / / /$ / /< /$D / / !/% / / 1/ / !/ ! / % / , ,8 , diu­ko­vas. / A/ / !/ $ 6/ / $

/ / !3 @ /

/ / ! 6/ / !/ A/ </! / 3 – tiek kilometro ĹĄilumos , , , D/ C/ !/ / !/ / / </ ! / A6/ !/= ! / $ / % / C/ D/ /$sta­ A/ t / / / Nau­ja­gi­m / iai. Per is­ti­n !/ Ä™$ pa­ rÄ… =pa­ trasĹł atnaujinta / D/ ! / !/ / / bus 1/ ! / ! / / / / / tD/ !/ / , , , gim­d Ä— /13 !/ mo­ e­r Ĺł. Gi­mÄ— /5 / mer­g !D3 ai­tÄ—s ir ! /$ / !/ /< / ! 6 ĹĄiemet. / C/$ / C/ ! / 6 8 ber­ niu­kai.

5,1

' # ( # (

$ $ ) # & ) % ' ! ( ( ) ( ) % )

KlaipÄ—dos miesto ĹĄeimos ir vaiko ge# ! D /$ /; $ / / ! / rovÄ—s centro socialiniai darbuoto D / / ! ! / ! 3 jai organizuoja mokymus $ $ / bĹŤsimiems % ! / ! !/ globÄ—jams (rĹŤpintojams) ÄŻtÄ—viams %B $ $ / %D !$ /bei ) B 3 pagal GIMK (globÄ—jĹł ir ! ! ÄŻtÄ—viĹł/ / moky !$ +/ % / @ D !$ / mas ir konsultavimas) programÄ…. !$A6/ 9 / !$!/ %D C/ / @ D C/ ; $ $ / !/! !$C/< C/ / ! ! % /;! 6/ / ! /4/ !3 / $! !1/ ! % !/ % D3 $ 1/ ! /! $ 1/ ! ; ?/ A/ % /! /@ ! 1/ ! D C/ ! / !$! / %D ! /! /@ D ! 6/ $C/ $D/4/(/$D ! 6/ / ; ! 1/ ; !$! / 3 $ ! 1/ ! / ! $ %?/ ! /@ D ! /! / %D ! 6/

= / @ ! / ! %!/ 3 % / ! 1/ !; $ / /@/ >/ # ! D /$ /; $ / / ! / D / A1/ / $ /% / 3 !/ ; !$ / $! !/ ! / $ ! = ! / ! $! 6/ - ." )" " (" * & " ("+ $" /

" /" ( ( " (" , " ( ( " (" %" ! " + %+ (" - ." " ) "'" " "%" "+#" ( "'" "%" "+!( " ( UĹžs. 975735

4

antradienis, birželio 26, 2012

miestas

Po­li­ti­nis rin­gas – teis­me

Komentaras

„Mums su­s i­r ū­p i­n i­m ą 1 ke­lia Sei­mo na­rio Pe­ ro Gra­žu­lio bal­tos dė­mės ir ga­li­

mai gru­būs ne­tiks­lu­mai pa­ra­šy­ to­se biog­ra­fi­jo­se, kan­di­da­tuo­jant į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mą, pra­ de­dant 1996 me­tais. Ar par­ti­jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ Klai­pė­dos ra­jo­no sky­riaus na­riai yra už­da­vę Sei­mo na­riui pa­pras­tus klau­si­mus: ką jis vei­kė po Mi­ros­la­vo vi­du­ri­nės mo­kyk­los (Aly­taus ra­jo­nas) bai­gi­ mo 1975 me­tais iki 1988 me­tų; už ką iš tik­rų­jų bu­vo teis­tas; koks teis­ mas nu­tei­sė ir ku­riam lai­kui. Mums yra su­si­da­ręs toks įspū­dis, kad tai yra ne biog­ra­fi­jos, o ga­li­mai biog­ ra­fi­nių le­gen­dų va­ria­ci­jos, skir­tos nai­viems po­li­ti­niams opo­nen­tams ir rin­kė­jams, ku­rie ti­ki se­ka­ma „pa­sa­ka“ apie tris bro­lius ku­ni­ gus ir ket­vir­tą bro­lį „be­bai­mį ko­ vo­to­ją“ su so­vie­ti­niu re­ži­mu. Vy­ res­nio­sios kar­tos skai­ty­to­jams yra ge­rai ži­no­ma, kas ra­šy­da­vo biog­ ra­fi­nes le­gen­das kny­gų he­ro­jams iš se­ri­jos „Drą­sių­jų ke­liai“, – tei­ gia­ma at­vi­ra­me laiš­ke (kal­ba ne­tai­ sy­ta – V.S.). To­kios abe­jo­nės la­bai įžei­dė P.Gra­žu­lį, to­dėl jis pa­si­ry­žo vi­ sus 14 po­li­ti­kų, ku­rie pa­si­ra­šė to­kį laiš­ką, pri­va­taus kal­ti­ni­mo tvar­ka pa­duo­ti į teis­mą dėl šmeiž­to. „Vi­są jau­nys­tę pa­sky­riau ko­vai už Lie­tu­vą, ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mą, ti­kė­ji­mo lais­vės grą­ži­ ni­mą. Už to­kią sa­vo ko­vą bu­vau ka­lin­tas ir kar­ce­ry­je, ir la­ge­ry­ je. So­viet­me­čiu ne­ga­lė­jau nie­kur įsi­dar­bin­ti, nes ma­ne iš­mes­da­ vo. To­dėl la­bai žei­džia tai, kad ban­do­ma pri­si­ka­bin­ti prie ma­ nęs, ieš­ko­ti neaiš­kių dė­mių ma­no biog­ra­fi­jo­je“, – ap­mau­do ne­slė­pė P.Gra­žu­lis. Sto­jo gin­ti dva­si­nin­kai

Vie­šu­mo­je pa­si­ro­džius at­vi­ram laiš­kui apie P.Gra­žu­lį, gin­ti Sei­mo na­rio sto­jo Lie­tu­vos lais­vės ko­vų da­ly­viai, kai ku­rie vys­ku­pai. „Mes as­me­niš­kai pa­ži­no­jo­me Sei­mo na­rio P.Gra­žu­lio šei­mą, jį pa­tį ir pri­si­me­na­me jo so­vie­ti­nių lai­kų an­ti­ta­ry­bi­nę veik­lą. Jis dar anks­ty­vo­je jau­nys­tė­je įsi­trau­kė į po­grin­di­nę veik­lą, ar­ti­mai bend­ ra­dar­bia­vo su Ti­kin­čių­jų tei­sėms gin­ti ka­ta­li­kų ko­mi­te­to na­riais,

Ze­no­nas Vai­gaus­kas

Vy­r iau­sio­sios rin­k i­mų ko­m i­si­jos pir­m i­n in­kas

J

Smal­su: V.Dač­kaus­kas no­rė­tų su­ži­no­ti, ką P.Gra­žu­lis 13 me­tų vei­kė so­viet­m e­čiu.

bu­vo Žmo­gaus tei­sių gy­ni­mo Hel­sin­kio ko­mi­te­to na­rys. Jis da­ ly­va­vo už­draus­tos an­ti­so­vie­ti­nės ir re­li­gi­nės li­te­ra­tū­ros spaus­di­ni­ me ir pla­ti­ni­me bei kar­tu ko­vo­

Teis­me jau įvy­ko 14 po­sė­džių, ku­riuo­se kiek­vie­ną val­dan­ čio­sios dau­gu­mos na­rį ban­dy­ta su­tai­ ky­ti su P.Gra­žu­liu.

jo už ti­kė­ji­mo lais­vę, už vys­ku­pų, ku­ni­gų ir ti­kin­čių­jų grą­ži­ni­mą iš trem­ties ir įka­li­ni­mo įstai­gų, baž­ ny­čių su­grą­ži­ni­mą ti­kin­tie­siems, taip pat už tai, kad bū­tų leis­ta at­ sta­ty­ti so­vie­ti­niais lai­kais su­de­ gin­tą Gargž­dų baž­ny­čią. Už ak­ ty­vią an­ti­ta­ry­bi­nę veik­lą Pet­ras Gra­žu­lis ne kar­tą bu­vo su­lai­ky­tas

ir įka­lin­tas Aly­tu­je, Kel­mė­je, Ša­ kiuo­se, Jo­niš­ky­je. Ste­bi­na tai, kad po­li­ti­kai ne­ži­no, kad Pet­ras Gra­ žu­lis už at­si­sa­ky­mą vyk­ti į so­vie­ ti­nės ar­mi­jos ap­mo­ky­mus 1988 me­tų va­sa­rio 2 d. bu­vo nu­teis­ tas Ma­ri­jam­po­lės teis­me ir įka­ lin­tas Pra­vie­niš­kių la­ge­ry­je. Apie tai pla­čiau ra­šy­ta po­grin­di­nia­me lei­di­ny­je „Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ ny­čios kro­ni­ka“, in­for­ma­vo ra­ di­jo sto­tys „Ame­ri­kos bal­sas“, „Va­ti­ka­no ra­di­jas“, „Lais­vo­ji Eu­ ro­pa“. Be to, bu­vo įsteig­tas Pet­ ro Gra­žu­lio iš­lais­vi­ni­mo ko­mi­te­ tas“, – tei­gia­ma at­vi­ra­me laiš­ke, ku­rį pa­si­ra­šė 40 Lie­tu­vos ka­ta­li­kų baž­ny­čios dva­si­nin­kų – vys­ku­pų ir ku­ni­gų, Lais­vės ko­vų da­ly­vių. Klai­pė­dos ra­jo­no apy­lin­kės teis­ me taip pat gau­tas ke­lias­de­šim­ ties JAV lie­tu­vių pa­si­ra­šy­tas laiš­ kas, ku­ria­me P.Gra­žu­lio ša­li­nin­kai rei­ka­lau­ja jo šmei­ži­kus nu­baus­ti griež­čiau­sia baus­me. „Įžeis­tas ne tik aš, bet vi­si Lais­ vės ko­vų da­ly­viai, nes juos kas nors

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

taip pat ga­li ap­kal­tin­ti bal­to­mis dė­ mė­mis biog­ra­fi­jo­se“, – tei­gė par­la­ men­ta­ras. Ką iš­ti­ko am­ne­zi­ja?

Šią sa­vai­tę Klai­pė­dos ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas spręs, ar vi­ sas 14 by­lų, iš­kel­tų val­dan­čio­ sios dau­gu­mos at­sto­vams, su­ jung­ti į vie­ną. Teis­me jau įvy­ko 14 po­sė­džių, ku­riuo­se kiek­vie­ną val­dan­čio­sios dau­gu­mos na­rį ban­dy­ta su­tai­ky­ti su P.Gra­žu­liu. „Ne­bū­tų rei­kė­ję net teis­mo, jei jie bū­tų vie­šai ma­nęs at­si­pra­šę. Ta­čiau po­li­ti­kai ne­su­ti­ko to da­ry­ ti, tad ir te­ko kreip­tis į teis­mą. Su­ si­tai­ky­ti ga­lė­tu­me, jei jie su­tik­tų ma­nęs vie­šai at­si­pra­šy­ti ta­ry­bos po­sė­dy­je ir iš­pla­tin­tų at­si­pra­šy­mo teks­tą ži­niask­lai­dos prie­mo­nė­se“, – tei­gė Sei­mo na­rys. Po­li­ti­kas nu­si­tei­kęs rim­tai by­ li­nė­tis – teis­me įro­dy­ti, kad bu­vo ap­šmeiž­tas, nes jo biog­ra­fij­ o­je esą jo­kių „bal­tų dė­mių“ nė­ra. „Ma­tyt, dau­ge­lis tą laiš­ką pa­si­ ra­šiu­sių žmo­nių bu­vo ko­mu­nis­tai ir ne­ži­no­jo apie ko­vą už Lie­tu­vą. Ma­no tiks­las – pa­siek­ti, kad atei­ ty­je to­kių da­ly­kų ne­bū­tų, nes tai yra la­bai ne­gra­ži po­li­ti­nė ko­va. Jei teis­mas jiems už šmeiž­tą skir­tų ko­kią baus­mę, tai pra­šy­čiau pa­ siųs­ti juos dirb­ti vie­šuo­sius dar­ bus, kad bent kiek bū­tų nau­din­gi ra­jo­nui“, – apie baus­mę ga­li­mai jį ap­šmei­žu­siems po­li­ti­kams gal­vo­ jo P.Gra­žu­lis. Jis ste­bė­jo­si tuo, jog kai ku­rie žmo­nės, pa­si­ra­šę at­vi­rą laiš­ką, bu­ vo jo bend­ra­žy­giai, tad pui­kiai ži­ no­jo jo biog­ra­fi­ją. „Jie agi­ta­vo už ma­ne, pri­sta­tė kaip po­li­ti­nį ka­li­nį, o da­bar, ma­tyt, juos iš­ti­ko am­ne­zi­ja“, – ste­bė­jo­si sei­mū­nas. Klau­si­mai – ne šmeiž­tas

Klai­pė­dos ra­jo­no me­ras Vac­lo­vas Dač­kaus­kas P.Gra­žu­lio žings­nį iš­ kel­ti by­las 14 po­li­ti­kų pa­va­di­no pa­ pras­tu po­li­ti­ka­vi­mu.

ei Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ti­kai bū­tų nu­teis­ti už šmeiž­tą, pa­ si­keis­tų dau­giau nei pu­sė ta­ ry­bos, nes už teis­tu­mą tek­tų atim­ti ta­ry­bos na­rių man­da­tus. Ta­ čiau tai il­gas pro­ce­sas. By­los nag­ri­ nė­ja­mos apy­l in­kės teis­me, pa­skui, aiš­k u, bus skun­dai, ir vis­kas per­si­ kels į Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mą. O po jo spren­di­mo ga­li­ma ra­šy­ti ka­ sa­ci­nius skun­dus, ku­riuos nag­ri­nė­ja ar­ba Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­sis, ar­ba Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas. Anks­ čiau bu­vo pa­pras­čiau – teis­mas nu­ spręs­da­vo, spren­d i­mas įsi­tei­sė­da­ vo, ir ga­lė­da­vo­me atim­ti man­da­tą. O da­bar, kai ga­li­ma ra­šy­ti ka­sa­ci­nius skun­dus, nors spren­d i­mas jau įsi­ tei­sė­jęs, tu­ri­me pro­ble­mų. Jau te­ko pa­tir­ti du ne­su­sip­ra­ti­mus. Vie­nu at­ ve­ju iš už šmeiž­tą nu­teis­to sa­vi­val­ dos po­li­ti­ko atė­mė­me ta­ry­bos na­rio man­da­tą, ta­čiau jo ka­sa­ci­nis skun­ das bu­vo pa­ten­k in­tas, po­l i­t i­kas iš­ tei­sin­tas, tad man­da­tą te­ko grą­ž in­ ti. Nu­teis­ta yra dar vie­na mies­to ta­r y­bos na­rė, ta­čiau gal­vo­ja­me, ar atim­t i man­da­tą, nes ji yra pa­da­vu­ si ka­sa­ci­nį skun­dą ir ne­ži­no­me, ko­ kia bus baig­t is. Ma­nau, jog P.Gra­ žu­l iui bus sun­k u lai­mė­t i by­las dėl šmeiž­to, nes Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­ sis Teis­mas yra išaiš­ki­nęs, kad apie po­li­ti­kus ga­li­ma kal­bė­ti daug ir pla­ čiai. Rei­k ia pa­sa­k y­t i ką nors to­k io, kad po­l i­t i­kas bū­t ų pri­pa­ž in­tas ap­ šmeiž­tu.

„Pas­tu­di­juo­ki­te jo biog­ra­fi­jas, pa­teik­tas Vy­riau­sia­jai rin­ki­mų ko­ mi­si­jai ir pa­tal­pin­tas Sei­mo in­ter­ ne­to pus­la­py­je. Jos ne­su­tam­pa. Ne­ma­nau, kad mū­sų iš­pla­tin­ta­me laiš­ke yra šmeiž­to – mes tik už­da­ vė­me ke­lis klau­si­mus ir no­ri­me at­ sa­ky­mų. Kaip pi­lie­čiai tu­ri­me tei­sę apie Sei­mo na­rį ži­no­ti dau­giau“, – tei­gė V.Dač­kaus­kas. Sa­vo biog­ra­fij­ o­je pa­ts P.Gra­žu­lis nu­ro­do, kad 1975 m. bai­gė Aly­taus ra­jo­no Mi­ros­la­vo vi­du­ri­nę mo­kyk­ lą. Anks­ty­vo­je jau­nys­tė­je įsi­trau­kė į po­grin­di­nę veik­lą, ar­ti­mai bend­ ra­dar­bia­vo su Ti­kin­čių­jų tei­sėms gin­ti ko­mi­te­to na­riais. Bu­vo Žmo­ gaus tei­sių gy­ni­mo Hel­sin­kio ko­ mi­te­to na­rys, pla­ti­no „Lie­tu­vos ka­ ta­li­kų baž­ny­čios kro­ni­ką“. Už ak­ty­vią an­ti­ta­ry­bi­nę veik­ lą 1988 m. bu­vo areš­tuo­tas, ka­lė­ jo įvai­riuo­se Lie­tu­vos ka­lė­ji­muo­se: Lu­kiš­kė­se, Pra­vie­niš­kė­se, vė­liau – Mor­do­vi­jo­je. „Kur jis bu­vo ir ką vei­kė nuo 1975 iki 1988 me­tų? Mes to ne­ži­no­me. 13 me­tų bal­ta dė­mė biog­ra­fi­jo­je daug ką pa­sa­ko“, – mįs­lin­gai kal­bė­jo Klai­pė­dos ra­jo­no me­ras. Jo pa­va­duo­to­ja Rū­ta Cir­tau­tai­tė, ku­ri yra bu­vu­si sei­mū­no P.Gra­žu­ lio pa­dė­jė­ja, ne­no­rė­jo ko­men­tuo­ti su­si­klos­čiu­sios si­tua­ci­jos, kol teis­ me ne­pra­si­dės iš­sa­mus by­los nag­ ri­nė­ji­mas. „As­me­niš­kai P.Gra­žu­liui ne­tu­riu jo­kių klau­si­mų, tai bu­vo bend­ras val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos pa­reiš­ki­ mas, – nu­spręs­ta, ir vis­kas. O at­ si­ti­ko taip, kaip at­si­ti­ko“, – tei­gė R.Cir­tau­tai­tė.

5

antrADIENIS, birželio 26, 2012

Aktualijos

Gam­ta pa­pokš­ta­vo su me­teo­ro­lo­gais Tik ke­lias mi­nu­tes ir tik Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ty­je siau­tė ura­ ga­no Ana­to­li­jaus jė­gą tu­rė­jęs vė­jas. Ap­ga­di­nęs me­teo­ro­lo­gų tur­tą, jis nu­ri­mo. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pir­ma­die­nio ry­tą Ši­lu­tė­je už­fik­ suo­tas re­kor­di­nis vė­jo grei­tis. Per vi­są orų ste­bė­ji­mo is­to­ri­ją pa­ma­ ry­je pir­mą kar­tą au­to­ma­ti­nis ma­ tuok­lis už­fik­sa­vo 39,9 met­ro per se­kun­dę vė­jo grei­tį. Ta­čiau ura­ga­ nas siau­tė­jo vos de­šimt mi­nu­čių. „Pa­gal grei­tį šis vė­jas tu­rė­tų bū­ ti va­di­na­mas ura­ga­nu. Tai ka­tast­ ro­fi­nis reiš­ki­nys, ta­čiau ka­dan­gi tai tru­ko la­bai trum­pai, jį rei­kė­tų va­ din­ti škva­lu“, – ti­ki­no Ši­lu­tės hid­ ro­me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties vir­ši­nin­ kas Igo­ris Osad­čij. Vė­jo grei­čio ma­tuok­liai anks­ty­ vą ry­tą Ši­lu­tė­je bu­vo už­fik­sa­vę vos 10 m/s vė­jo grei­tį, ta­čiau apie 6.47 val. vė­jas stai­ga su­stip­rė­jo ko­ne iki 40 m/s.

„Gam­ta šį kar­tą pa­juo­ka­vo, toks vė­jas siau­tė tik Ši­lu­tės hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos sto­ties kie­me. Dvie­jų šim­tų met­rų ruo­že. Nie­kas ne­ga­ li paaiš­kin­ti, ko­dėl čia ir ko­dėl taip stai­ga jis pa­sie­kė to­kį grei­tį“, – ste­ bė­jo­si I.Osad­čij. Spe­cia­lis­tus nu­ste­bi­no ir tai, kad vė­jas re­kor­di­nį grei­tį pa­sie­kė per ke­lias se­kun­des. „Nie­kas ne­ma­tė, ar bu­vo sū­ku­ rys, nors ir po­žy­mių to­kių ne­bu­vo. Spė­ja­me, kad škva­las praė­jo siau­ ra juos­ta. La­biau­siai nu­ken­tė­jo mū­sų sto­ties kie­me esan­tys įren­ gi­niai. Vė­liau vė­jas per pie­vą pa­ sie­kė miš­ke­lį ir ten, nu­lau­žęs ke­ lias ša­kas, iš­si­kvė­pė“, – pa­sa­ko­jo I.Osad­čij. Škva­lui už­te­ko jė­gų nu­lenk­ ti se­no me­cha­ni­nio vė­jo ma­tuok­ lio stie­bą.

„Ši­lu­tė­je iki šiol di­džiau­sias vė­ jo grei­tis bu­vo už­fik­suo­tas prieš ke­ lis me­tus, jis sie­kė 34 m/s. Lie­tu­vo­je to­kių re­kor­dų bū­ta ir dau­giau – 1986 me­tais jis fik­suo­tas Ute­no­je, o 1999ųjų gruo­džio 4-ąją ir Klai­pė­do­je vė­ jas per Ana­to­li­jaus ura­ga­ną sie­kė 40 m/s“, – pa­sa­ko­jo I.Osad­čij. To­kio škva­lo spe­cia­lis­tai sa­kė ne­si­ti­kė­ję. Jo­kia pro­gno­zė ne­ro­dė, kad vė­jas ga­li tiek su­stip­rė­ti. „Ži­no­jo­me tik tai, jog ar­tė­ja cik­ lo­nas ir pūs piet­va­ka­rių vė­jas, jis sieks iki 20 m/s. Ta­čiau įdo­mu tai, kad po to­kio stai­gaus su­stip­rė­ji­mo vė­jas nu­ri­mo iki 9–12 m/s grei­čio“, – ti­ki­no spe­cia­lis­tas. Škva­las siau­tė­jo ir 25 plo­čio bei 40 met­rų il­gio aikš­te­lė­je Lakš­tin­ ga­lų gat­vė­je, esan­čio­je už šim­to met­rų nuo Hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties pa­sta­tų Ši­lu­tės pa­kraš­ty­je.

Nuos­to­liai: Ši­lu­tės hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ties kie­me stai­ga ki­lęs 40

met­rų per se­kun­dę vė­jas nu­len­kė vė­jo ma­tuok­lio stry­pą.

Ši­lu­tės hid­ro­me­teo­ro­lo­gų nuo­tr.

Pa­lan­gos ko­po­se ai­dė­jo šū­viai As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Kri­mi­na­lis­tai aiš­ki­na­si mįs­lin­gą ku­ror­to gy­ven­to­jo su­ža­lo­ji­mo fak­ tą. Po­li­ci­jai ge­rai ži­no­mas 24-erių pa­lan­giš­kis pir­ma­die­nį pa­ry­čiais bu­vo ap­šau­dy­tas pa­jū­ry­je.

In­ci­den­tas nu­ti­ko pen­kio­li­ka mi­ nu­čių po 3 val. ry­to ko­po­se ties Jū­ ra­tės ir Kas­ty­čio skve­ru. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, nuo šra­ti­nio re­vol­ve­rio nu­ken­tė­jo Pa­ lan­gos pa­rei­gū­nams anks­čiau ge­ rai ži­no­mas P.G.

Spė­ja­ma, kad in­ci­ den­tą ga­lė­jo iš­pro­ vo­kuo­ti ir pa­ts nu­ ken­tė­ju­sy­sis, nes jau­nuo­lis į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą pa­puo­ la daž­nai.

Vai­ki­nas pa­ry­čiais bu­vo sku­biai nu­ga­ben­tas į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ ti­nę li­go­ni­nę, kur ope­ruo­tas. Jau­ nuo­liui šra­tai kliu­vo į ko­ją, pil­vą ir gal­vą. Ta­čiau pa­lan­giš­kio gy­vy­bei grės­ mės nė­ra, jau­nuo­lis pa­ty­rė pa­vir­ ši­nius su­ža­lo­ji­mus. Ka­dan­gi vai­ ki­nas į li­go­ni­nę at­vež­tas ap­svai­gęs

nuo al­ko­ho­lio, pa­rei­gū­nams su juo pa­vy­ko pa­si­kal­bė­ti tik pir­ma­die­nį po pie­tų. Nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­pa­sa­ko­jo, kad tą va­ka­rą su kom­pa­ni­ja ko­po­se gė­ rė. Ne­to­lie­se ne­va alų gurkš­no­jo dar vie­na jau­nuo­lių gru­pe­lė. Įkau­šęs pa­lan­giš­kis nu­žings­nia­ vo į ar­ti­miau­sius krū­mus. Čia ki­lo konf­lik­tas su gre­ti­mai ko­po­se gir­ ta­vu­siu jau­ni­mu. Vai­ki­nas pa­rei­gū­nams sa­kė, kad tam­so­je neį­žiū­rė­jo, kas į jį šo­vė, ta­ čiau ma­tė du ar tris 18 ar 22 me­tų am­žiaus vai­ki­nus. Nors ku­ror­to po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai vi­są pir­ma­die­nį mė­gi­no iš­siaiš­kin­ ti, kas nak­tį gink­lu švais­tė­si pa­jū­ ry­je, ta­čiau iki pa­va­ka­rių dėl šio įvy­kio ne­bu­vo su­lai­ky­tas nė vie­ nas as­muo. Spė­ja­ma, kad in­ci­den­tą ga­lė­jo iš­ pro­vo­kuo­ti ir pa­ts nu­ken­tė­ju­sy­sis, nes jau­nuo­lis į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ tą pa­puo­la ga­na daž­nai. Prieš ke­le­ tą die­nų Pa­lan­gos pa­tru­liams vai­ ki­nas įkliu­vo dėl vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mo. Dar anks­čiau esą jis bu­vo įkliu­ vęs dėl smul­kaus chu­li­ga­niz­mo, o dėl muš­ty­nių pa­tru­liai ku­ror­to gy­ ven­to­ją yra su­lai­kę ne kar­tą. Prieš ke­le­tą me­tų vai­ki­nas bu­ vo tei­sia­mas už va­gys­tę iš gy­ve­na­ mo­jo na­mo. Pa­rei­gū­nų duo­me­ni­ mis, jau­nuo­lis yra ūmaus bū­do ir nuo­lat ieš­kan­tis bė­dų. In­ci­den­to ap­lin­ky­bes ti­ria Pa­lan­ gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

pristato

Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją. Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt. Projekto rėmėjas:

6

antradienis, birželio 26, 2012

nuomonės

Pa­sik­ly­dus ver­tybių lau­ke­

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

(Ne)iš­ma­nūs mu­zie­jai ir jų va­do­vai

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

N

ors 2012-uo­s ius Sei­ mas ofi­cia­l iai yra pa­ skel­b ęs Mu­z ie­jų me­ tais, ga­l i­ma la­ž in­t is, kad apie tai gir­dė­jo tik ne­dau­ge­ lis tau­t ie­čių. Ir tik­rai ne dėl sa­vo kal­tės, nes kar­tais su­si­da­ro įspū­ dis, jog pa­t ys ša­l ies mu­z ie­jai uo­ liai sten­g ia­si šį fak­tą nu­slėp­ti. Sup­ran­ta­ma, vie­no­k ių ar ki­to­k ių var­dų su­tei­k i­m as konk­re­t iems me­tams – dek­la­ra­ty­vus ir pa­ts sa­ vai­me rea­lios ver­tės ne­su­tei­k ian­ tis da­ly­kas. Ta­čiau tai yra tri­bū­ na kal­bė­ti ir koks esi gra­ž us, ir pri­

Gy­ve­ni­mas už mu­ zie­jų sie­nų te­ka sa­va va­ga, at­ne­ša dau­gy­ bę po­ky­čių, ir ap­si­ mes­ti, kad taip nė­ra, – neį­ma­no­ma. min­ti apie sa­vo pro­ble­mas. Mu­zie­ jai šia tri­bū­na bent kol kas nau­do­ ja­si van­g iai. Ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, ką apie mu­ zie­jus ma­no šiuo­lai­ki­nis jau­nuo­lis: tai nuo­bo­d i vie­ta pil­ko­m is sie­no­ mis, pil­na se­nų ap­dul­kė­ju­sių daik­ tų. Ką da­ro mu­z ie­jai, kad to­k ią nuo­mo­nę pa­keis­t ų? Išs­k y­r us pa­ vie­nius at­ve­jus – vi­siš­kai nie­ko. Mu­zie­ji­nin­kai skun­džia­si, kad vie­ šie­siems ry­šiams, įvaiz­džio for­ma­ vi­mo kam­p a­n i­joms rei­k ia lė­š ų, o jų nė­ra. Iš da­l ies ga­l i­ma su­t ik­t i, nes pi­ni­gai iš gau­sy­bės ra­go iš­ties ne­by­ra. Ta­čiau tai – tik pu­sė tie­ sos. Nes yra dau­g y­bė prie­mo­n ių, ku­rios ga­lė­tų šio­je sri­ty­je pa­dė­ti, o vie­nin­te­liai rei­ka­lin­g i iš­tek­liai bū­ tų tik šiek tiek įdė­to dar­bo. Tik mu­ zie­jų va­do­vai apie tai ne­ž i­no ar­ba ne­no­ri ži­no­ti. Kar­t ais at­ro­do, kad tarp praei­ tį me­nan­č ių eks­p o­na­t ų už­s i­da­ rę mu­zie­ji­nin­kai ir pa­tys pra­de­da gy­ven­t i praei­t y­je. In­for­ma­c i­nės tech­no­lo­gi­jos jiems ke­lia pa­vo­jaus jaus­mą, kad štai ims kom­piu­te­r is ir nu­plėš mu­z ie­jui ne­kal­ty­bę. Bet gy­ve­n i­mas už mu­z ie­jų sie­nų te­

ka sa­va va­ga, at­ne­ša dau­gy­bę po­ ky­čių, ir ap­si­mes­ti, kad taip nė­ra, – neį­ma­no­ma. Pa­v yz­d žiui, kiek Lie­tu­vos mu­z ie­ jų ar ga­le­ri­jų ga­li­ma ras­ti bend­ro­ vės „Goog­le“ pro­jek­te „Goog­le Art Pro­ject“, ku­ria­me vir­tua­liai ga­li­ma ap­ž iū­rė­t i tūks­tan­čius me­no kū­r i­ nių? At­sa­k y­mas – ly­g iai nu­l į. Gal­ būt mes per pra­sti, kad ten pa­tek­ tu­me? Na, to ne­ži­no­me, nes nė vie­ nas mū­sų mu­zie­jus ar ga­le­ri­ja net ne­pa­ban­dė. Tik­r iau­siai nie­ko ste­b ė­t i­no, nes dau­giau­sia, ko ga­li ti­kė­tis dau­ge­lio mu­zie­jų in­ter­ne­to sve­tai­nė­se, yra po­ra mik­ros­ko­pi­nių nuo­t rau­k ų ir dar­bo lai­kas. Ta­čiau šiuo­lai­k i­n ia­ me pa­sau­ly­je to ne­pa­kan­ka. Tie­sa, vie­na va­ka­rykš­tė ži­nia lyg ir su­tei­kia pa­grin­do ti­kė­tis, kad si­tua­ ci­ja ga­li keis­tis. Kul­tū­ros mi­nist­ras Arū­nas Ge­lū­nas try­l i­kai mu­z ie­jų pa­skirs­tė 0,5 mln. li­tų, ku­r ie tu­rė­ tų bū­ti skir­ti eks­po­zi­ci­joms at­nau­ jin­ti ir po­pu­lia­rin­ti. Dau­g iau­sia – 70 tūkst. li­t ų – gaus Lie­t u­vos liau­d ies bui­t ies mu­z ie­ jus. Po 60 tūkst. li­t ų skir­ta Lie­t u­ vos jū­r ų mu­zie­jui, Lie­tu­vos švie­ti­ mo is­to­ri­jos mu­zie­jui ir Pa­ne­vė­ž io kraš­to­ty­ros mu­zie­jui, 50 tūkst. li­tų – vie­ša­jai įstai­gai „Sak­ra­lus me­nas“. Na­cio­na­li­nis M.K.Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jus ga­vo 20 tūkst. li­tų, vie­šo­ ji įstai­ga Eu­ro­pos par­kas – 35 tūkst. li­tų, Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jus – 52 tūkst. li­tų. Fi­nan­si­nės pa­ra­mos sa­ vo eks­po­zi­ci­joms po­pu­lia­rin­ti taip pat gaus Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos mu­ zie­jus, Jur­bar­ko kraš­to mu­z ie­jus, Val­do­v ų rū­mai, Žais­lų mu­z ie­jus, Ši­lu­tės mu­zie­jus. Pa­ra­mą ga­v u­sių mu­z ie­jų tiks­lai kil­nūs – vie­n i ke­t i­na kur­t i vir­tua­ lias eks­po­z i­ci­jas, ki­t i – spe­cia­l ias pro­g ra­mė­les iš­ma­n ie­siems prie­ tai­s ams, tre­t i „moks­lei­v iams in­ te­rak­t y­v iai pri­sta­t ys laik­ro­d žius, gin­ta­rą ir bal­dus“. Tik abe­jo­nės vis tiek kir­ba. Nes dau­ge­l į šių vi­zi­jų tu­rės įgy­ven­din­ ti žmo­nės, ku­r ie pa­na­šiems pro­ jek­tams tu­rė­jo ma­r ias lai­ko, bet nie­ko ne­da­rė. Ne­si­no­ri ba­dy­ti pirš­ tais į konk­re­čius as­me­n is, bet kai ku­r ie jų sa­vo įstai­goms va­do­vau­ ja ge­ro­kai il­g iau nei de­šimt­me­t į, ir žo­d is, ge­r iau­siai api­bū­d i­nan­t is šį lai­ko­tar­pį, yra „stag­na­ci­ja“. Tad gal­būt ro­ta­ci­jos prin­ci­pą rei­kė­ tų tai­ky­ti ne tik tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ ci­jo­se. Nes iš­ma­nią­sias pro­g ra­mas bus ga­l i­ma im­t i kur­t i, kai bus pa­ keis­ti neiš­ma­nūs mu­zie­jų va­do­vai. Informacija: 397

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

A

r jau­čia­te, uos­ta­mies­ty­je pa­ dau­gė­jo ato­sto­gau­to­jų. Net pa­vy­du žiū­rė­ti į juos – at­ si­pa­lai­da­vę, nie­kur ne­sku­ ban­tys, neieš­kan­tys prie­ka­bių. Tai, ko ge­ro, iš­skir­ti­niai ato­sto­gau­ to­jų bruo­žai vi­sa­me pa­sau­ly­je. Jie ne­ sa­ko, kas yra blo­gai. Tie­siog už blo­ gą ap­tar­na­vi­mą jie bau­džia sa­vo­tiš­kai: dau­giau ne­grįž­ta. Ta­čiau gy­ven­da­mas sa­va­me mies­ te ne­ga­li taip elg­tis. Kaip tu­ri elg­tis mies­tie­čiai, jei uos­ta­mies­čio va­do­ vai ne­gir­di jų pra­šy­mų? Ma­tyt, mies­ to ta­ry­bos na­riams ir uos­ta­mies­čio va­do­vams yra tie­siog ne­svar­bi siau­ tė­jan­čių dvi­ra­ti­nin­kų pro­ble­ma. Ne drau­di­mų rei­kia. Ne­ži­nau, ku­ria ša­li­ gat­vio pu­se rei­kia ei­ti uos­ta­mies­ty­je, idant iš­veng­tum su­si­dū­ri­mų su dvi­ra­ ti­nin­kais? Jiems nė mo­tais nu­brai­žy­ti ženk­lai ša­li­gat­viuo­se ir gat­vė­je. Gal po­li­ti­kams pa­kak­tų ryž­to, pa­ vyz­džiui, pės­čiuo­sius nu­kreip­ti vie­na ša­li­gat­vio pu­se, o dvi­ra­ti­nin­kus – ki­ ta? Ne­ži­nau, ką vei­kia Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja. Ne­kal­bu apie sa­vi­val­dy­bės val­di­nin­kų ge­ra­no­riš­ku­mą, jo kol kas ne­ma­ty­ti. Pui­ku, kai no­ri­ma pri­vers­ti pės­ čiuo­sius vaikš­čio­ti po­že­mi­nė­mis pės­ čių­jų pe­rė­jo­mis, ta­čiau, kas, jei ne sa­ vi­val­dy­bė, tu­rė­jo prieš tai pa­si­rū­pin­ti žmo­nių sau­gu­mu? Ki­taip sa­kant, su­ tvar­ky­ti ap­švie­ti­mą, įreng­ti tu­rėk­lus ten, kur jų nė­ra, su­re­mon­tuo­ti ap­tru­ pė­ju­sius laip­te­lius. Uos­ta­mies­ty­je šią va­sa­rą bus šven­ čia­mas Klai­pė­dos 760 me­tų ju­bi­lie­jus. Ten­ka pri­si­min­ti ir ne­vie­na­reikš­miai ver­ti­na­mą mies­to is­to­ri­ją. Mė­gė­jų pa­šū­kau­ti vi­sa­da bu­vo ir at­si­ras, bet, ma­tyt, rei­kia su­bręs­ti sa­vy­je, kad ga­

karštas telefonas

397 728

Ar lai­vas ga­lė­tų bū­ ti kal­tas, jei­gu ant jo stie­bo plaz­dė­jo ki­to­ kios vė­lia­vos? Gal tai gy­vų­jų rei­ka­las liau­ tis tam­py­ti is­to­ri­jos pa­klo­dę ir at­sa­ky­ ti sau į klau­si­mą: ko­ kia yra mū­sų ver­ty­bių sis­te­ma?

mo­je Lie­tu­vo­je. Ge­riau­sias įro­dy­mas – te­bes­tūk­san­tys bu­vu­sio ma­lū­no griu­vė­siai Til­žės gat­vė­je. Ap­gai­lė­ti­na. Nug­riau­ti ne­pa­vy­ko, o at­sta­ty­ti iš­ma­ ny­mo ne­pa­kan­ka. Sa­ky­si­te, kad tiems lai­ve­liams su­tvar­ky­ti pi­ni­gų nė­ra? Jų nie­ka­da neuž­teks, ypač kai stin­ga no­ ro, kai nė­ra su­vo­ki­mo, kas yra ver­ty­ bė? Pa­me­na­te per­fra­zuo­tą po­sa­kį: nė­ ra daik­to, nė­ra ir pro­ble­mos? Ir jau nie­ko be­vil­tiš­kes­nio po­li­ti­kai ne­ga­lė­jo su­gal­vo­ti, kaip įsteig­ti ko­ mi­si­ją. Tai tie­siog ro­do, jog pro­ble­ma pa­smerk­ta my­riop. Pas­ta­ruo­ju lai­ku la­bai daž­nai kal­ba­ me apie so­viet­me­tį. Gal taip yra dėl to, kad jį ge­riau­siai pri­si­me­na­me ir gal dėl to jį idea­li­zuo­ja­me. O kuo gy­ve­no šis mies­tas prieš ka­rus, tar­pu­ka­rio lai­ku? tai bu­vęs me­ras gat­ves su­tvar­ky­da­vo jau ba­lan­džio mė­ne­sį, o iš šio me­ro to­kios ini­cia­ty­vos dar ne­ma­ty­ti. An­ta­nas

telefonas@kl.lt

At­vi­ras šu­li­nys

Mi­ni­jos gat­vė­je ne­to­li Jū­ri­nin­kų pro­ spek­to yra ne­pri­žiū­ri­mas, at­vi­ras ir vien tik ša­ko­mis už­deng­tas ka­na­li­ za­ci­jos šu­li­nys. Tai ga­li kel­ti grės­mę žai­džian­tiems vai­kams. Au­re­li­ja

Gra­žiai ve­da ren­gi­nius

La­bai ge­rai, kad mū­sų mies­to va­do­ vas la­bai gra­žiai ren­gia vi­so­kius ren­ gi­nius, ge­rai gro­ja pa­ts. Bet jis yra iš­rink­tas ir dėl to, kad pa­si­rū­pin­tų mies­to rei­ka­lais. Kai ku­rios mies­to gat­vės ne­sut­var­ky­tos, yra ne­ma­žai duo­bių, ma­ši­na va­žiuo­ti bai­su. Prieš

Ar vi­sos šven­tės, at­ga­ben­tos į šį kraš­tą iš Di­džio­sios Lie­tu­vos, čia įlei­do šak­ nis? Neat­ro­do. Tai ko­kios tos šven­tės bu­vo šia­me kraš­te, kaip jos bu­vo šven­ čia­mos? Kas jau kas, o jū­ri­niai rei­ka­lai šia­me kraš­te ne­bu­vo ap­leis­ti nei prieš ka­rus, nei tar­pu­ka­rio lai­ku. Už­ten­ka pa­si­žiū­rė­ti į Dan­gės upės kran­ti­nes, kad tuo ga­lė­tum įsi­ti­kin­ti. Tiek bu­vo kal­bų, jog bus va­lo­ma Dan­gės upė. Pa­žiū­rė­ki­te į dau­ge­lio vai­kys­tės upę šian­dien. Ne­ži­nau, kaip jums, o man no­ri­si rau­do­ti: mū­sų vai­ kys­tė­je ji taip tik­rai ne­dvo­kė. Kas ga­ li plau­kio­ti tais so­vie­ti­niais lai­ve­liais drumz­li­na upe? Ak, taip, už­sie­nie­čiai. O šven­tas nai­vu­me! Ži­no­ma, kai ku­ rie jų plauks, kad įsi­ti­kin­tų, jog ne­mo­ ka­me tvar­ky­tis. „Me­ri­dia­no“ bur­lai­ vis yra pa­ts ge­riau­sias įro­dy­mas. Man, kaip ir kiek­vie­nam, užau­gu­siam prie jū­ros, mie­la re­gė­ti vė­jy­je ple­ve­nan­ čias bu­res. Bet kas klau­sė mū­sų, kai tą bur­lai­vį pri­va­ti­za­vo, pa­skui su di­ džiau­sia rek­la­ma tem­pė ne­va re­mon­ tuo­ti, pa­skui gė­din­gai par­pluk­dė, da­lis stie­bo ku­rį lai­ką mė­tė­si kran­ti­nė­je. Di­le­tan­tai, ap­si­me­tę vi­sa­ži­niais, ne­gra­žiai su­žai­dė. Kal­tų nė­ra. Bur­ lai­vio li­ki­mas neaiš­kus: jei­gu ne­nus­ kęs ir kas nors jo pa­si­gai­lės, gal ir nu­ temps į bu­vu­sias lai­vų ka­pi­nes, nes jam lyg ir nė­ra vie­tos gre­ta tų so­viet­ me­čio lai­vų aikš­te­lė­se prie Jū­rų mu­ zie­jaus ir ak­va­riu­mo. Ar lai­vas ga­lė­tų bū­ti kal­tas, jei­gu ant jo stie­bo plaz­dė­jo ki­to­kios vė­ lia­vos? Gal tai gy­vų­jų rei­ka­las liau­tis tam­py­ti is­to­ri­jos pa­klo­dę ir at­sa­ky­ti sau į klau­si­mą: ko­kia yra mū­sų ver­ ty­bių sis­te­ma? Tie­są sa­kant, tas bur­lai­vis, Dan­gės kran­ti­nė­je iš­sklei­dęs bu­res, yra gy­vas prie­kaiš­tas at­grub­na­giams. Ma­ne ste­bi­na vie­na: ypa­tin­ga ne­ pa­gar­ba sa­vai vals­ty­bei, jos is­to­ri­jai ir žmo­nėms, sta­čiu­siems tą vals­ty­ bę, užau­gi­nu­siems gar­bin­gus pi­lie­ čius, iš­gar­si­nu­sius že­mę, ku­rio­je gy­ ve­no. Tai yra neį­kai­no­ja­ma ver­ty­bė, kai gal­vo­ji apie mei­lę Tė­vy­nei, ku­rios nie­kaip ne­pa­si­sa­vin­si. ir sė­di po ke­lias va­lan­das. Kaž­ką už­ si­ra­ši­nė­ja į te­le­fo­ną, duo­da dar­buo­ to­jams nu­ro­dy­mus, at­lie­ka kaž­ko­kį neaiš­kų dar­bą. Įdo­mu, ko­kia jo pa­ rei­ga?

Pre­ky­bos cent­re – ne­tvar­ka

Zig­mas

Žar­dė­je esan­čio­je par­duo­tu­vė­je stūk­ so ap­griu­vę laip­tai, ma­čiau ir ap­de­ gu­sią šiukš­lių dė­žę, o jos tu­ri­nys bu­ vo iš­vir­tęs. Žo­džiu, nė­ra tvar­kos. Sun­ku net praei­ti. Nors įė­jus į vi­ dų vaiz­das ge­ras, bet pre­ky­bos cent­ ro sa­vi­nin­kams to­kia lau­ko ap­lin­ka gar­bės ne­da­ro. Dia­na

Pas­lap­tin­gas vy­riš­kis ka­vi­nė­je

Her­kaus Man­to gat­vė­je 22 esan­čio­je ka­vi­nė­je kiek­vie­ną ry­tą pu­sę de­vin­ tos atei­na kaž­koks po­nas. At­si­sė­da prie sta­lo, pa­sii­ma vi­sus laik­raš­čius

Kur in­for­ma­ci­ja apie pro­gra­mas?

Ar­tė­ja rin­ki­mai, o žmo­nės jau da­bar sa­ko: nie­kur nei­si­me, nie­ko ne­da­ry­ si­me, te­gu jie už sa­ve bal­suo­ja pa­tys. Ar ne­ga­li bū­ti vie­na­me laik­raš­čio nu­ me­ry­je at­spaus­din­tos vi­sų pa­grin­di­ nių par­ti­jų rin­ki­mų pro­gra­mos? Ta­da žmo­nės su­ži­no­tų, ko­kia par­ti­ja jiems la­biau­siai ar­ti­ma so­cia­li­niais klau­si­ mais. Da­bar laik­raš­čiuo­se nie­ko ne­ ra­šo­ma, per te­le­vi­zi­ją nie­ko ne­ro­do­ ma, per ra­di­ją nie­ko ne­šne­ka­ma. Vy­tau­tas Pa­ren­gė Gy­tis Pet­raus­kas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

lė­tum pri­pa­žin­ti ir ne­ma­lo­nius da­ly­ kus. Ar tam jau su­bren­do­me? Te­gu de­da ran­ką prie šir­dies uos­ta­ mies­čio bu­vę ir da­bar­ti­niai va­do­vai, po­li­ti­kai, pa­vel­do­sau­gi­nin­kai, is­to­ri­ kai, šiaip sa­ve pri­ski­rian­tys prie ma­ri­ nis­tų, ką jie pa­da­rė, kad tik da­bar bu­ vo pa­ste­bė­ti tie api­pu­vę lai­ve­liai, ne vie­ne­rius me­tus per dar­ga­nas ir sau­ lė­kai­tą pa­sta­ty­ti pie­ve­lė­je prie pi­lia­ vie­tės? Man re­gis, kad su tais lai­vais el­gia­ma­si taip pat, kaip su Klai­pė­dos kraš­to is­to­ri­ja. Kas ne­bu­vo su­griau­ ta ka­ro me­tais, per so­viet­me­tį, tas be gai­les­čio dau­žo­ma ir Nep­rik­lau­so­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

397 713

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

Prenumeratos skyrius: 397

397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, birželio 26, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Ver­tins ter­mi­na­lo po­vei­kį aplinkai UNES­CO Pa­sau­lio pa­vel­do ko­ mi­te­tas rū­pi­na­si ša­lia Kur­šių ne­ ri­jos, ties Kiau­lės Nu­ga­ros sa­la Kur­šių ma­rio­se, pla­nuo­ja­mo sta­ ty­ti su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­ lo po­vei­kiu UNES­CO sau­go­mai ne­ri­jai.

Šnipš­tas: iš di­de­lių už­mo­jų re­for­muo­ti te­ri­to­ri­nį ad­mi­nist­ra­ci­nį Lie­tu­vos su­skirs­ty­mą ne­li­ko ak­mens ant ak­

mens.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Sa­vi­val­dy­bių per­tvar­ka nu­gu­lė į stal­čius Iki 2015-ųjų sa­vi­val­dos rin­ki­mų gal­būt at­si­ras dar vie­na sa­ vi­val­dy­bė. Ta­čiau tai vis­kas, kas li­ko iš ža­dė­to­sios sa­vi­val­ dos re­for­mos. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Gy­ven­to­jai pa­gei­dau­ja

Per atei­nan­čius ke­le­rius me­tus Lie­ tu­vo­je ga­li bū­ti su­kur­ta 61-oji sa­vi­ val­dy­bė – Pab­ra­dė­je. Ta­čiau tik tuo at­ve­ju, jei Sei­mas pri­tar­tų ati­tin­ka­ mo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams. Juo sie­ kia­ma nau­jai stei­gia­mo­je sa­vi­val­ dy­bė­je bū­ti­ną gy­ven­to­jų skai­čių su­ma­žin­ti nuo 10 tūkst., kaip yra da­bar, iki 7 tūkst. Pab­ra­dė­je jau at­lik­ta gy­ven­to­ jų ap­klau­sa ir įvyk­dy­ti ki­ti įsta­ty­ mo rei­ka­la­vi­mai. Tie­sa, dar neaiš­ ku, ar nau­jam ad­mi­nist­ra­ci­niam vie­ne­tui įsteig­ti pri­tar­tų Šven­čio­ nių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė. Jos su­ti­ki­ mas bū­ti­nas. Par­la­men­ta­ras Va­len­ti­nas Stun­ dys tvir­ti­na, kad nau­jai sa­vi­val­dy­ bei įsteig­ti rei­kia ne­ma­žai lai­ko: „Kad at­si­ras­tų nau­ja sa­vi­val­dy­bė, vien šio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo per ma­žai. Tu­rė­tų keis­tis ir ki­ti tei­sės ak­tai. Tu­ri bū­ti priim­ti ir biu­dže­to įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai.“ Suk­liu­dė kri­zė

Re­gis, nau­ja Pab­ra­dės sa­vi­val­dy­bė – tai vis­kas, kas li­ko iš me­tų me­tus ža­da­mos vie­tos sa­vi­val­dos re­for­ mos. Iki 2015-ųjų sa­vi­val­dos rin­ ki­mų vie­tos val­džia struk­tū­riš­kai liks ne­pa­si­kei­tu­si. Ar­gu­men­tai ke­li: nė­ra pi­ni­gų, nes ša­lį už­klu­po eko­no­mi­nis sunk­me­ tis, taip pat re­for­mų ne­no­ri pa­tys gy­ven­to­jai. „Pa­tys žmo­nės ga­li kel­ti sa­vi­ val­dy­bių stei­gi­mo klau­si­mą, ir jei­ gu bū­si­ma sa­vi­val­dy­bė ati­tin­ka kri­

te­ri­jus, nu­ma­ty­tus įsta­ty­me, tam pri­ta­ria se­nų sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos, Vy­riau­sy­bė, Sei­mas ga­li svars­ty­ ti tą klau­si­mą, bet to­kia ini­cia­ty­ va kol kas tik vie­na – Pab­ra­dės“, – dės­tė Vy­tau­tas Kur­pu­ve­sas, Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Pa­sak jo, gy­ven­to­jai ne­ro­do ini­ cia­ty­vos, o pa­pras­tai bū­tų ga­li­ma iš­spręs­ti ne vie­ną su sa­vi­val­dy­be su­si­ju­sią pro­ble­mą. Pa­vyz­dys – va­ di­na­mo­sios žie­di­nės sa­vi­val­dy­bės ap­link di­džiuo­sius mies­tus. „Štai Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bė. Kur­šė­nų mies­tas ga­lė­tų bū­ ti bū­si­mos sa­vi­val­dy­bės cent­ras su 15 tūkst. gy­ven­to­jų, ne­rei­kė­tų keis­ti net sa­vi­val­dy­bės ri­bų. Te­ rei­kė­tų pa­va­din­ti ją Kur­šė­nų sa­ vi­val­dy­be. Bet klau­si­mas iki šiol ne­spren­džia­mas, nes to ne­no­ ri Šiau­lių ra­jo­no po­li­ti­kai“, – sa­ kė V.Kur­pu­ve­sas. O dėl Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės ga­li­mo pa­nai­ki­ni­mo ap­skri­tai

ty­li­ma – bi­jo­ma, kad ne­pra­si­dė­tų kal­ti­ni­mai, esą taip skriau­džia­mos tau­ti­nės ma­žu­mos. „Iki 2015 m. ma­žai ti­kė­ti­na, kad sa­vi­val­dy­bių skai­čius pa­di­dės ar su­ma­žės“, – pro­gno­za­vo Sei­mo na­rys. Sva­jo­jo apie re­for­mą

Koks Lie­tu­vo­je tu­rė­tų bū­ti sa­vi­ val­dy­bių op­ti­ma­lus skai­čius ir jų ri­bos, svars­to­ma ne vie­nus me­tus. Dar 2006-ai­siais bu­vo pa­reng­ta bū­si­mos re­for­mos kon­cep­ci­ja. Tuo­met siū­ly­ta įsteig­ti Kur­šė­ nų, Ario­ga­los, Ne­men­či­nės, Pab­ ra­dės, Kal­ve­lių, Vil­ki­jos, Ei­šiš­kių, Ra­my­ga­los, Sa­lan­tų, Ja­šiū­nų, Ky­ bar­tų ir Jiez­no sa­vi­val­dy­bes, o Aly­ taus, Kau­no, Pa­ne­vė­žio, Šiau­lių ir Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bes pa­ nai­kin­ti. Ta­čiau tą­syk skai­čiuo­ta, kad vals­ty­bei tai at­siei­tų šim­tus mi­li­ jo­nų li­tų. Tad pla­nai taip ir nu­gu­ lė į stal­čius.

Komentaras An­ta­nas Ku­la­kaus­kas Po­l i­to­lo­gas

S

tei­g iant nau­j as sa­v i­v al­dy­ bes svar­biau­s ias yra pa­č ių gy­ven­to­jų veiks­nys – tai tu­ ri nu­s pręs­t i bend­r uo­me­nė. Ta­čiau, kaip ži­no­me, kiek bu­vo re­fe­ ren­du­mų, nė vie­nas ne­su­lau­kė rei­ kia­mos pa­ra­mos, kad bū­t ų įsteig­t a nau­ja sa­v i­val­dy­b ė Vil­k i­jo­je, Kur­š ė­ nuo­se ar ki­t ur. Žmo­nės, re­g is, ma­no, kad vis tiek tai nuo jų ne­prik­lau­so.

O dėl Pab­ra­dės, ma­ny­t i­na, kad ji tik­ rai at­si­skirs. Ta­čiau tam rei­kės Šven­ čio­n ių ra­jo­no sa­v i­val­dy­bės ta­r y­bos su­ti­ki­mo. To­dėl tai jau su­dė­tin­ges­nis klau­si­mas. Štai Lat­vi­ja 2009 m. pra­dė­jo sa­vi­val­ dos re­for­mą, ta­čiau išė­jo mir­ga mar­ga: jie da­bar tu­ri 120 pir­mo ly­gio sa­vi­val­ dy­bių. Štai vie­nos tu­ri 2 tūkst. gy­ven­to­ jų, o Ry­gos sa­vi­val­dy­bė – 600 tūkst. Dėl Lie­tu­vos, ma­tyt, žmo­nės čia lau­kia pa­čios sa­vi­val­dos struk­tū­ros pa­kei­ti­ mų: tie­sio­gi­nių me­rų rin­ki­mų – kiek čia juos „vo­lio­jo“, bet nie­ko „neiš­vo­lio­jo“.

Sankt Pe­ter­bur­ge vyks­tan­čio­je UNES­CO ko­mi­te­to se­si­jo­je tu­rė­tų bū­ti priim­ti spren­di­mai dėl Lie­ tu­vo­je esan­čių Pa­sau­lio pa­vel­do vie­to­vių – dėl Kur­šių ne­ri­jos iš­ sau­go­ji­mo būk­lės ata­skai­tos, Vil­ niaus is­to­ri­nio cent­ro ap­sau­gos bu­fe­ri­nių zo­nų pa­tiks­li­ni­mo. At­siž­velg­da­mos į anks­tes­nės Pa­sau­lio pa­vel­do ko­mi­te­to se­si­ jos spren­di­mus ir 2010 m. tarp­ tau­ti­nės Pa­sau­lio pa­vel­do cent­ ro bei ICO­MOS eks­per­tų mi­si­jos re­ko­men­da­ci­jas, Lie­tu­va kar­tu su Ru­si­ja įsi­pa­rei­go­jo pa­teik­ti jung­ ti­nę at­nau­jin­tą Kur­šių ne­ri­jos iš­ sau­go­ji­mo būk­lės ata­skai­tą. Ko­mi­te­to spren­di­mo pro­jek­te dėl Kur­šių ne­ri­jos pa­lan­kiai įver­ tin­tos abie­jų vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­ jų ir na­cio­na­li­nių par­kų di­rek­ci­jų bend­ros pa­stan­gos, ku­rių im­ta­si jung­ti­niam Kur­šių ne­ri­jos tu­riz­ mo stra­te­gi­jos, eis­mo ir val­dy­mo pla­nui pa­reng­ti. Kaip tei­gia­ma pro­jek­te, iki 2012 m. rug­sė­jo 1 d.

Ru­si­ja tu­ri pa­teik­ti Pa­sau­lio pa­ vel­do ko­mi­te­tui pa­tvir­ti­ni­mą dėl su­stab­do­mos Ka­ra­liau­čiaus sri­ ties eko­no­mi­nės zo­nos plėt­ros. Taip pat at­krei­pia­mas dė­me­sys į Lie­tu­vo­je ša­lia Kur­šių ne­ri­jos pla­nuo­ja­mas su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bas. Pri­pa­žįs­ta­ma, kad bū­ti­na iš­nag­ri­nė­ti ga­li­mą po­ vei­kį ver­ty­bės iš­skir­ti­nei vi­suo­ti­ nei ver­tei ir pa­teik­ti tai per­žiū­rė­ ti Pa­sau­lio pa­vel­do cent­rui. Taip pat UNES­CO pra­šo pa­teik­ti Kur­ šių ne­ri­jos val­dy­mo pla­ną. Spren­di­mo pro­jek­tas dėl Kur­ šių ne­ri­jos iš­sau­go­ji­mo būk­lės ata­skai­tos bus tvir­ti­ni­mas šią sa­ vai­tę. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Su­si­rū­pi­no: UNES­CO no­ri iš­

siaiš­kin­ti, ar uni­ka­liai Kur­šių ne­ri­jos gam­tai ne­pa­kenks Lie­ tu­vos pro­jek­tuo­ja­mas du­jų ter­ mi­na­las. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

At­me­tė skun­dą Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ ci­nis teis­mas (VAAT) ne­pag­rįs­tu pri­pa­ži­no bu­vu­sio Fi­nan­si­nių nu­ si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) va­do­vo Vi­ta­li­jaus Gai­liaus skun­ dą dėl vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro įsa­ky­mo pa­tik­rin­ti jo as­mens pa­ ti­ki­mu­mą.

V.Gai­lius pra­šė teis­mo pa­nai­kin­ti tuo­me­čio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Rai­mun­do Pa­lai­čio va­sa­rio 28 d. įsa­ky­mo punk­to da­lį, ku­ria pa­ve­ da­ma Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Bend­ra­jam de­par­ta­men­tui at­lik­ti jo pa­kar­to­ti­nį as­mens kan­di­da­tū­ ros tik­ri­ni­mą. VAAT skun­dą iš­nag­ri­nė­jo už­ da­ra­me teis­mo po­sė­dy­je, to­dėl vi­si teis­mo spren­di­mo mo­ty­vai iš­sa­miai ne­bu­vo skel­bia­mi. Pa­ reiš­kė­jas tei­gė, kad vi­daus rei­ka­lų

mi­nist­ro priim­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis ak­tas yra ne­tei­sė­tas ir ne­pag­rįs­ tas. V.Gai­lius neat­vy­ko į teis­mą, kai bu­vo skel­bia­mas teis­mo spren­ di­mas. Spren­di­mą skel­biant da­ly­va­vęs vie­nas jo ad­vo­ka­tų Rai­ mun­das Jur­ka sa­kė, kad su­si­pa­ ži­nus su vi­sais teis­mo mo­ty­vais bus spren­džia­ma, ar ra­šy­ti skun­ dą Lie­tu­vos vy­riau­sia­jam ad­mi­ nist­ra­ci­niam teis­mui. V.Gai­lius tai ga­li pa­da­ry­ti per 14 die­nų. Teis­mas dar nag­ri­nė­ja ki­tą V.Gai­liaus by­lą, ku­rio­je jis gin­či­ja at­lei­di­mą iš pa­rei­gų. Spren­di­mas jo­je dar ne­priim­tas. Dėl at­lei­di­mo iš pa­rei­gų ir ki­ tų tei­sės ak­tų teis­me by­li­nė­ja­si ir bu­vęs V.Gai­liaus pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Gir­ža­das. „Klaipėdos“, BNS inf.

VTEK va­do­vas trau­kia­si Iš pa­rei­gų at­si­sta­ty­di­na Vy­riau­ sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­ si­j os (VTEK) pir­m i­n in­k as Re­ mi­gi­jus Re­ker­ta. Jis tei­gė pa­si­ trau­kian­tis dėl as­me­ni­nių prie­ žas­čių.

R.Re­ker­ta at­si­sta­ty­di­ni­mo pra­ šy­mus pa­ra­šė praė­ju­sią sa­vai­tę ir įtei­kė juos Sei­mo pir­mi­nin­kei Ire­nai De­gu­tie­nei bei Aukš­čiau­ sio­jo Teis­mo pir­mi­nin­kui Gin­ta­ rui Kry­že­vi­čiui, ku­rio tei­ki­mu jis bu­vo pa­skir­tas į VTEK. Da­bar dėl R.Re­ker­tos pa­si­trau­ ki­mo spręs Sei­mas.

Šis tei­si­nin­kas VTEK pir­mi­ nin­ku bu­vo pa­skir­tas 2010 m. ge­gu­žę. At­sis­ta­ty­di­nus R.Re­ker­tai VTEK liks tik trys na­riai vie­toj įsta­ty­mu nu­ma­ty­tų pen­kių. Nuo ba­lan­ džio pra­džios sa­vo at­sto­vo į šią ko­mi­si­ją ne­pas­ki­rian­tis prem­je­ ras And­rius Ku­bi­lius ža­da tai pa­ da­ry­ti ar­ti­miau­siu me­tu. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­ba kol kas ne­sėk­min­gai ieš­ko, kuo pa­keis­ti ka­den­ci­ją VTEK bai­gu­sį ir iš jos ba­lan­džio pra­džio­je pa­si­ trau­ku­sį Ry­tį Juo­za­pa­vi­čių. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

AntrADIENIS, birželio 26, 2012

ekonomika

Bau­bas ar šva­ri ener­gi­ja? Bend­rovė „For­tum Heat Lie­tu­va“, pa­si­ren­ gu­si mes­ti pirš­tinę nuo ru­siškų dujų pri­ klau­so­miems ši­lu­mos ga­min­to­jams, pla­ nuo­ja al­ter­na­ty­vias bio­ku­ro ir at­liekų de­gi­ni­mo elekt­ri­nes Klaipė­dos, Kau­no ir Vil­niaus zo­no­se. Nie­ko nuo­sta­baus, kad jau pa­si­gir­do bau­gi­nimų, jog to­kios elekt­ rinės yra tik­ra pra­gaiš­tis. Kiek juo­se tie­ sos?

Sau­lius Tvir­bu­tas Stok­hol­mas (Šve­d i­ja)

Tra­so­je – Sei­mo na­rys

„Karmė­la­vos, Ra­mu­čių ir Narėpų gy­ven­to­jai bai­mi­na­si, kad bend­rovės „For­tum Heat Lie­tu­va“ pla­nuo­ja­ma at­liekų de­gi­ni­mo elekt­rinė Kau­no lais­vo­jo­je eko­no­minė­je zo­no­je ša­lia įsikū­ru­sias bend­ruo­me­nes pa­vers sun­kio­sios pra­monės įkai­tais“, – to­ kio tu­ri­nio pra­ne­ši­mus pla­ti­na rin­ ki­mams be­si­ren­gian­tis Sei­mo na­rys Me­čis­lo­vas Zas­čiu­rins­kas. „Aki­vaiz­du, kad pa­sta­čius gi­ gan­tišką šiukš­lių de­gi­ni­mo fab­riką su­minė tar­ša, su­ke­lia­ma pra­monės ob­jektų ir būsimų sun­kio­jo trans­ por­to srautų, taps ne­pa­ke­lia­ma gy­ ven­to­jams“, – prie M.Zas­čiu­rins­ ko jun­gia­si Karmė­la­vos se­niū­ni­jos bend­ruo­menės cent­ro „Ži­di­nys“ pir­mi­nin­kas Rai­mun­das Jo­kim­čius. Anot jo, su­si­da­ro įspūdis, kad gy­ ve­na­me ne ES, o Af­ri­ko­je. „For­tum“ pri­pa­ži­no, kad vi­so­je Lie­tu­vo­je de­gins šiukš­les at­liekų de­gi­ni­mo jėgainė­se“, – pa­reiškė M.Zas­čiu­rins­kas. Jis tei­gia spau­ do­je per­skaitęs, kad Lie­tu­vo­je pla­ nuo­ja­mos elekt­rinės bus pa­na­šios į vei­kian­čią Stok­hol­me, ku­rio­je de­ gi­na­mos nerū­šiuo­tos at­lie­kos.

„Stok­hol­mo elekt­rinės va­do­ vams ne­la­bai rūpi ir at­liekų rūšia­ vi­mas. Kas pa­ten­ka, tas ir su­de­ gi­na­ma“, – ci­tuo­ja ži­niask­laidą M.Zas­čiu­rins­kas. Ar Sei­mo na­rio ir jo bu­riamų se­ kėjų gąsdi­ni­mai tu­ri pa­grin­do? Mūsų dien­raš­tis nu­tarė siųs­ti žur­ na­listą į Stok­holmą, kad jis ap­ žiūrėtų „For­tum“ elekt­rinę. Šve­dai gy­ve­na ra­miai

Lan­kan­tis at­liekų de­gi­ni­mo elekt­ rinė­je, esan­čio­je ša­lia Stok­hol­mo, pir­miau­sia ki­lo klau­si­mas, ar jos veik­la ke­lia rūpes­čių ap­lin­ki­nių na­ mų gy­ven­to­jams. Jų dau­gia­bu­čiai stūkso vi­sai ne­to­li elekt­rinės – tik už 600 metrų. „Prieš dau­giau kaip 40 metų ši ir ki­tos at­liekų de­gi­ni­ mo elekt­rinės kėlė švedų ne­pa­si­ ten­ki­nimą – jie būgšta­vo, kad pa­ blogės eko­lo­ginė si­tua­ci­ja. Ta­čiau grei­tai įsi­ti­kin­ta elekt­ri­nių nau­da ir sau­gu­mu. Da­bar dėl jų ne­ky­la jo­kių dis­ku­sijų“, – teigė bend­rovės „For­ tum Cor­po­ra­tion“ vy­riau­sia­sis pa­ tarė­jas Pe­te­ris Liebs­che­ris. „For­tum Cor­po­ra­tion“ Hiog­da­le­ no elekt­rinę val­do ly­gio­mis da­li­mis kar­tu su Stok­hol­mo sa­vi­val­dy­be. Vaikš­tant po elekt­rinės te­ri­to­riją ir jos pa­tal­pas iš­ties ne­bu­vo jus­ti

Oras: dar­bi­nin­kai val­go elekt­rinės ka­vinės te­ra­so­je ne­to­li at­liekų de­gi­ni­mo kros­nies.

jo­kio at­liekų dvo­ko. Ša­lia ka­minų, iš ku­rių vir­to bal­ti ga­rai, įmonės val­gyk­los te­ra­so­je valgė dar­bi­nin­ kai. Todėl bu­vo­me linkę pa­tikė­ti P.Liebs­che­rio žod­žiais, esą ap­lin­ki­ niai gy­ven­to­jai nie­ka­da ne­si­skundė nei triukš­mu, nei smar­ve.

Dien­raš­tis nu­tarė siųs­ti žur­na­listą į Stok­holmą, kad jis ap­žiūrėtų „For­tum“ elekt­rinę.

Tar­ša pa­ža­bo­ta

Ar­ti elekt­rinės gy­ve­nan­tys šve­dai ne­tu­ri jo­kių pri­vi­le­gijų: už ši­lumą ir elektrą mo­ka tiek, kiek ir ki­ti Stok­ hol­mo bei jo prie­mies­čių gy­ven­to­ jai. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­noms elekt­rinės kai­my­nystė taip pat ne­ da­ro jo­kios įta­kos. Klaipė­do­je nuo pa­va­sarį ke­ti­na­ mos pa­leis­ti elekt­rinės ar­ti­miau­si na­mai sto­vi be­veik už ki­lo­met­ro. Ne ar­čiau nuo gy­ve­namųjų namų iš­kils ir Kau­no ra­jo­no elekt­rinė. Ar tik­rai lie­tu­viai turėtų ne­ri­mau­ ti la­biau, ne­gu už 600 metrų nuo elekt­rinės gy­ve­nan­tys šve­dai? P.Liebs­che­rio tei­gi­mu, ne­ri­mau­ ti pa­grin­do nėra: su­dėtin­ga filt­ra­ ci­jos sis­te­ma vi­siš­kai iš­va­lo de­gi­ namų at­liekų dūmus. Pe­le­nus su sun­kiai­siais me­ta­lais įren­gi­niai at­ski­ria į her­me­tiš­kas tal­pyk­las ir jos ve­ža­mos į Nor­ve­giją, kur pa­vo­ jin­gos at­lie­kos uti­li­zuo­ja­mos spe­ cia­lio­je įmonė­je. To­kių pa­vo­jingų pe­lenų vyks­tant pro­ce­sui su­si­da­ ro vos 1–2 pro­c. Ki­ti pe­le­nai neut­ ra­li­zuo­ja­mi ir ve­ža­mi į sąvar­ty­nus. Šve­dai, ku­riems eko­lo­gi­jos idė­jos la­bai svar­bios, at­li­ko kruopš­čius ty­ri­mus. Jie ro­do, kad iš ka­minų į orą pa­ten­kan­tys dūmai tu­ri daug kartų ma­žiau sie­ros, azo­to jun­gi­ nių, ang­lies diok­si­do, kitų ter­šalų, nei iš­me­ta pro elekt­rinę pra­va­žiuo­ jan­tys au­to­mo­bi­liai. Be­veik ne­li­ko sąvar­tynų

Tei­gi­niai: P.Liebs­che­rio tei­gi­mu, elekt­rinės filt­rai už­tik­ri­na, kad į at­

mos­ferą ne­būtų iš­me­ta­ma kenks­mingų med­žiagų.

P.Liebs­che­ris pri­pa­ži­no, kad at­ liekų de­gi­ni­mas to­li gra­žu neuž­ tik­ri­na itin mažų ener­gi­jos kainų.

Stok­hol­mo gy­ven­to­jai mo­ka 27 cen­tus už ki­lo­vat­va­landę ši­lu­mos. „Ener­gi­jos kai­nos pri­klau­so nuo rin­kos, o mes esa­me pri­va­ti pel­no sie­kian­ti įmonė. Ta­čiau vie­tos iš­tek­ liai – bio­ku­ras, at­liekų de­gi­ni­mas, ki­ti at­si­nau­ji­nan­tys iš­tek­liai – leid­žia iš­si­va­duo­ti nuo ne­val­domų gam­ti­ nių dujų kainų pri­klau­so­mybės“, – ar­gu­men­ta­vo P.Liebs­che­ris. Ki­ta ver­tus, nors šil­dy­mas šve­ dams kai­nuo­ja ne­pi­giai, vi­du­ti­ nes pa­ja­mas gau­nan­čiam pi­lie­čiui tam skir­tos iš­lai­dos te­su­da­ro apie 5 pro­c. jo me­ti­nių pa­jamų. Šve­dai la­biau­siai did­žiuo­ja­ si, kad at­liekų de­gi­ni­mo įmonės ir šiukš­lių rūšia­vi­mas iš­va­da­vo ša­ lį nuo sąvar­tynų. Ten pa­ten­ka vos pro­cen­tas visų at­liekų. Kai ku­rios ener­ge­ti­kos bend­rovės jau net pri­ vers­tos im­por­tuo­ti šiukš­les iš kitų Eu­ro­pos ša­lių. „Tai, kad ten­ka įsi­vež­ti at­liekų iš kitų vals­ty­bių, švedų ne­bau­gi­na. Mes tai su­pran­ta­me kaip pa­prastą pi­gios ener­gi­jos ža­lia­vos im­portą“, – teigė P.Liebs­che­ris. Lie­tu­vo­je per­dir­ba­ma vos 10 pro­c. at­liekų, todėl per me­tus sąvar­ty­nuo­se jų su­si­kau­pia apie mi­li­joną tonų. Iš ky­lan­čių ir be­si­ ple­čian­čių kalnų šiukš­lių iš­sis­ki­ria daug me­ta­no, ap­link di­de­liu spin­ du­liu sklin­da dvo­kas. Iš­kils ir Lie­tu­vo­je

Bend­rovės „For­tum Heat Lie­tu­va“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vi­ta­li­jus Žu­ta tvir­ti­no, kad Lie­tu­vo­je sta­to­ mos elekt­rinės turės ly­giai to­kias pa­čias dūmų va­ly­mo sis­te­mas kaip ir ki­tos „For­tum“ elekt­rinės. „Lai­komės to­kių pa­čių ap­lin­ko­ sau­gos rei­ka­la­vimų kaip ir vi­so­je Eu­ro­po­je. O to­kių elekt­ri­nių rei­ka­ la­vi­mai ypač griež­ti“, – teigė jis. Už 435 mln. litų jau pa­sta­ty­to­ je ir pa­va­sarį pra­dėsian­čio­je veik­ti Klaipė­dos elekt­rinė­je bus de­gi­na­mas bio­ku­ras, per me­tus čia bus su­de­gi­ na­ma 100–160 tūkst. tonų re­gio­no šiukš­lių ir 50 tūkst. tonų pra­mo­ni­nių at­liekų. Elekt­rinė ši­lu­ma ap­rūpins apie 40 pro­c. uos­ta­mies­čio. Kau­no lais­vo­jo­je eko­no­minė­ je zo­no­je (LEZ) iš­kil­sian­ti elekt­ rinė kai­nuos 550–600 mln. litų. Per me­tus jo­je ža­da­ma su­de­gin­ti

Sau­liaus Tvir­bu­to nuo­tr.

apie 160 tūkst. tonų gy­ven­tojų at­ liekų ir apie 40 tūkst. tonų – pra­ monės. Čia pa­ga­min­tos ši­lu­mos už­teks dau­giau kaip treč­da­liui mies­to. Op­ti­mis­ti­niais skai­čia­vi­ mais, Kau­no ra­jo­ne elekt­rinė pra­ dėtų veik­ti 2016 m. Tai pat įmonė tu­ri planų pa­sta­ty­ti at­liekų de­gi­ni­mo įmonę Vil­niu­je. Iš vi­so Eu­ro­po­je, ku­rio­je ap­lin­ ko­sau­gos rei­ka­la­vimų griež­tai pai­ so­ma, to­kio ti­po elekt­ri­nių yra apie 400. Me­ras siū­lo ek­raną

„LEZ zo­no­je pa­sta­ty­ki­me di­delį lau­ko ek­raną, ku­ria­me kas­dien bū­ tų skel­bia­ma in­for­ma­ci­ja apie oro taršą kie­to­sio­mis da­lelė­mis, che­ minę ir ki­to­kią taršą, elekt­ro­mag­ ne­ti­nes ban­gas“, – siūlė vers­li­ nin­kams idėją Kau­no ra­jo­no me­ras Va­le­ri­jus Makū­nas. Jo ma­ny­mu, iš­sa­miai pa­teik­ ta in­for­ma­ci­ja apie elekt­rinės po­ veikį ap­lin­kai už­kirstų ke­lią žmo­ nėms bau­gin­ti. V.Makū­nas pa­ste­bi, kad ob­jek­ ty­vios in­for­ma­ci­jos trūku­mas yra dir­va įvai­rioms sąmoks­lo teo­ri­ joms, ku­rios ke­lia įtampą tarp gy­ ven­tojų ir vers­lo įmo­nių. Dar blo­ giau, kai žmo­nių emo­ci­jo­mis ima spe­ku­liuo­ti kai ku­rie po­li­ti­kai. „Vi­sur rei­kia at­sa­ko­mybės. Todėl ir naujų įmo­nių kūri­mo­si pro­ce­sas tu­ri būti toks, kad laimėtų ir vers­ las, ir gy­ven­to­jai“, – kalbė­jo Kau­ no ra­jo­no va­do­vas. Jis pa­brėžė, kad kiek­vie­na įmonė tu­ri būti stei­gia­ ma lai­kan­tis nu­sta­tytų rei­ka­la­ vimų, at­si­žvel­giant į vie­tos gy­ven­ tojų in­te­re­sus.

700 tūkst. tonų

atliekų per me­tus su­kūre­na­ma ša­lia Stok­hol­mo esan­čio­je Hiog­da­le­no elekt­rinė­je.

9

AntrADIENIS, birželio 26, 2012

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

Su „Hi­ta­chi“ derė­sis to­liau Kon­ce­si­jos su­tar­tis su stra­te­gi­ne in­ves­tuo­to­ja į naują Vi­sa­gi­no ato­ minę elekt­rinę (VAE) – Ja­po­ni­jos kor­po­ra­ci­ja „Hi­ta­chi“ – turė­jo bū­ ti pa­si­ra­šy­ta šią sa­vaitę. Nukė­lus pa­si­ra­šy­mo ter­miną iki metų pa­ bai­gos, pra­tęsia­mos ir de­ry­bos.

For­ma­lus tei­si­nis ter­mi­nas, pa­gal kurį iki bir­že­lio 28 d. su „Hi­ta­chi“ turė­jo būti baig­tos tie­sio­ginės de­ ry­bos ir pa­si­ra­šy­ta kon­ce­si­jos su­ tar­tis, bu­vo nu­sta­ty­tas Kon­ce­si­jos įsta­ty­me, ta­čiau Sei­mas, pra­ėju­sią sa­vaitę priim­da­mas įsta­ty­mus dėl nau­jos ato­minės elekt­rinės sta­ty­ bos, šį ter­miną pa­nai­ki­no. „Tai pa­da­ry­ta tam, kad mes galė­ tu­me to­liau tęsti de­ry­bas su re­gio­ ni­niais par­tne­riais ir su „Hi­ta­chi“. Da­bar par­tne­riai tu­ri su­de­rin­ti gra­ fiką dėl tar­pi­nių žings­nių ir ga­lu­ tinę datą“, – teigė ener­ge­ti­kos mi­ nist­ras Ar­vy­das Sek­mo­kas. Anot jo, kon­ce­si­jos su­tar­tis su „Hi­ta­ chi“ turėtų būti pa­si­ra­šy­ta ne vė­ liau kaip iki šių metų pa­bai­gos. Anot ener­ge­ti­kos mi­nist­ro pa­ tarė­jo Kęstu­čio Jau­niš­kio, kon­ ce­si­jos su­tartį turės pa­si­ra­šy­ti Lie­tu­va, stra­te­ginė in­ves­tuo­to­ ja „Hi­ta­chi“ ir dar ne­įsteig­ta pro­ jektą įgy­ven­din­sian­ti bend­rovė. Tei­gia­ma, kad, už­bai­gus de­ry­bas ir įstei­gus pro­jektą įgy­ven­din­sian­čią bend­rovę, su kon­ce­si­jos su­tar­ti­mi taip pat pla­nuo­ja­ma pa­si­ra­šy­ti ge­ ne­ra­linės ran­gos ir ki­tas pro­jek­tui įgy­ven­din­ti rei­ka­lin­gas su­tar­tis. Pla­nuo­ja­ma, kad iš pra­džių pro­ jektą įgy­ven­din­sian­ti bend­rovė tu­ rės tik du ak­ci­nin­kus – „VAE SPB“ (nau­jos ato­minės elekt­rinės pro­jek­ to pa­ren­gia­muo­sius dar­bus įgy­ven­

R

2012 m. birželio 26 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia unikalią 10 litų kolekcinę (proginę) sidabrinę monetą, skirtą Star­tas: pra­tęsus kon­ce­si­jos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo ter­miną iki šių

dailei

metų pa­bai­gos, nu­ke­lia­ma ir VAE pro­jek­ta­vi­mo darbų pra­džia.

(iš serijos „Lietuvos kultūra“)

VAE ­mon­ta­žas

VAE vertė Tei­g ia­m a, kad VAE pro­j ek­to vertė da­b ar­t inė­m is kai­no­m is ga­l i siek­ ti iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskai­t ant pro­g no­z uo­ja­mas palū­k a­ nas, inf­l ia­c iją ir in­ves­t i­c ijų vertės po­k y­č ius dėl va­l iutų kursų svy­ ra­v i­mo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5

di­nan­čios vals­tybės bend­rovės VAE įsteig­ta ant­rinė įmonė) ir „Hi­ta­chi Vi­sa­gi­nas Pro­ject In­vest­ment“, o Lat­vi­jos „Lat­ve­ner­go“ ir Es­ti­jos „Ees­ti ener­gia“ pri­si­jungtų vėliau. „Hi­ta­chi“ turėtų val­dy­ti 20 pro­c., Lie­tu­va – 38 pro­c., Lat­vi­ ja – 20 pro­c., o Es­ti­ja – 22 pro­c. būsi­mos bend­ros įmonės ak­cijų. Jei­gu prie VAE pro­jek­to įgy­ven­di­ ni­mo pri­si­jungtų Len­ki­ja, ak­cijų pro­por­ci­jos šiek tiek keistų­si. Pa­si­ra­šius kon­ce­si­jos su­tartį, to­liau būtų at­lie­ka­mi pro­jek­ta­ vi­mo dar­bai, ku­rie truktų apie 30 mėne­sių. Jie apimtų pro­jek­to

mln. litų). Nu­m a­to­m a, kad apie 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų) galėtų su­d a­r y­t i sko­l in­t as ka­pi­t a­l as, o 2,8 mlrd. eurų (9,7 mlrd. litų) – VAE, Lat­v i­j os ir Es­t i­j os bend­ro­v ių bei „Hi­t a­c hi“ in­ves­t uo­j a­m as nuo­s a­ vas ka­pi­t a­l as.

Monetos dailininkai Rūta Ničajienė ir Giedrius Paulauskis

tech­ninį pa­ren­gimą, aikš­telės pa­ ruo­šimą, pa­ma­tus, sta­ty­bos lei­ dimą, li­cen­ci­jos iš­da­vimą ir įran­ gos pro­jek­ta­vimą bei už­sa­kymą. Vėliau būtų skel­bia­mas nau­jos VAE sta­ty­bos ran­go­vo kon­kur­ sas ir tik pa­si­ra­šius su­tartį su juo bei pro­jek­to ša­lims su­ta­rus dėl fi­ nan­si­nių įsi­pa­rei­go­jimų būtų pa­ si­ra­šo­mas ga­lu­ti­nis in­ves­tuo­tojų įsi­pa­rei­go­ji­mas – jis turėtų būti pa­si­ra­šy­tas ne vėliau kaip 2015 m. gruod­žio 31 d. Vy­riau­sybė ti­ki­si, kad VAE bus pa­sta­ty­ta iki 2020–2022 m.

Monetos nukaldintos UAB Lietuvos monetų kalykloje Tiražas – 4 000 monetų Sidabrinės monetos pardavimo kaina reprezentacinėje dėžutėje – 100 litų, be reprezentacinės dėžutės – 90 litų Monetų galima įsigyti Lietuvos banko kasoje Vilniuje (Totorių g. 2/8), Lietuvos banko skyriuose Kaune (Maironio g. 25) ir Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16)

Išsamesnė informacija Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, tel.: (8 5) 268 0316, (8 5) 268 0326 arba el. paštu info@lb.lt

BNS, „Klaipėdos“ inf.

AB „Gjensidige Baltic“

„Pagalba namuose“ padės išvengti nuostolių Violeta Šukaitė Norvegų kapitalo ne gyvybės draudimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ būstą apsidraudusiems klientams siūlo papildomą paslaugą – „24/7 pagalba namuose“. Apdraustame būste įvykus avarijai, gedimui ar kitam netikėtam įvykiui, gyventojai visą parą bet kurią savaitės dieną galės nemokamai išsikviesti meistrus, kad šie pašalintų gedimą.

Finansinių nuostolių dėl būste įvykusių avarijų, gedimų, gamtos stichijų ar kitų įvykių yra patyrę net 4 iš 10 Lietuvos gyventojų. Tai atskleidžia ne gyvybės draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Dažniausiai žalos namams atneša vanduo – 19,2 proc. apklaustųjų yra tekę patirti nuostolių prakiurus jų arba kaimyno vandentiekio ar kanalizacijos vamzdžiams. „Patirtis rodo, kad, įvykus avarijai ar gedimui, pavyzdžiui, butą užliejus vandeniui, žmonės dažnai puola į paniką, nežino, kur kreiptis ir kokių priemonių imtis. Delsimas tik pablogina situaciją. Laiku imantis tinkamų priemonių, galima gerokai sumažinti turtui padarytus nuostolius ar visai jų išvengti. Nuo šiol būstą apsidraudusiems klientams siūlome papildomą pa-

slaugą – „24/7 pagalba namuose“. Atsitikus netikėtam įvykiui, klientai galės skambinti mūsų pagalbos linijos telefonu ir nedelsdami išsikviesti reikiamos srities specialistus“, – teigia „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo Klaipėdos atstovybės direktorius Darius Tarvydas. Pagal galimybes ir patirtos žalos pobūdį meistrai pakeis trūkusį vamzdį, pašalins atsiradusį gedimą ir padės apsaugoti turtą nuo didesnės žalos. Esant poreikiui, pagalbos tarnyba netgi suteiks turto fizinę apsaugą. Nemokamomis meistrų paslaugomis, jei atliktų darbų ir jiems reikalingų medžiagų kaina neviršija 300 litų, savo turtą apdraudę gyventojai gali pasinaudoti tris kartus per metus. Grėsmių daug – ko imtis?

Vanduo nėra vienintelė dažnai pasitaikanti nelaimių namuose priežastis. Kiek daugiau nei 5 proc. apklausos dalyvių patyrė, ką reiškia gamtos stichijų siautėjimas, panašus procentas apklaustųjų turėjo nuostolių dėl buitinę techniką gadinančių elektros įtampos svyravimų. Šios nelaimės gyventojų pinigines paprastai paplonina nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių litų siekiančiomis sumomis. Apklausa taip pat atspindi, kad namie įvykus avarijai, gedimui ar kitai nelaimei dauguma gyvento-

Greičiau: „Nutikus nelaimingam atsitikimui namuose, „24/7 pagalba namuose“ leis sumažinti nuostolius“, –

teigia D.Tarvydas.

jų (45,5 proc.) pirmiausia kreiptųsi į avarines tarnybas. Pagalbos telefonu 112 suskubtų skambinti 28,6 proc. apklaustųjų, o 22,5 proc. nurodo, kad kreiptųsi į meistrus. „Gjensidige Baltic“ klientai, turintys paslaugą „24/7 pagalba namuose“ ir paskambinę telefonu (8 5) 219 2020, galės bet kuriame Lietuvos mieste išsikviesti reikiamos

Vytauto Petriko nuotr.

srities specialistus, kurie operatyviai pašalins atsiradusius gedimus. Galimybė laimėti kelionę

„Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas dabar klientams siūlo ne tik apsaugoti savo būstą, bet ir galimybę laimėti kelionę. „Visą vasarą ir rugsėjį gyventojai, apdraudę savo nuolat gyve-

namą būstą nekilnojamojo turto draudimu, galės laimėti 2000 litų vertės kelionę po Europą. Šios akcijos laikotarpiu kas mėnesį išrinksime po vieną laimėtoją“, – sako atstovybei Klaipėdoje vadovaujantis D.Tarvydas ir primena, kad gyventojai apsidrausti būstą gali atstovybėje adresu Šilutės pl. 2, tel. (8 46) 40 2560.

10

AntrADIENIS, birželio 26, 2012

pasaulis No­ri ­ su­si­ta­ri­mo

Pi­kan­tiš­ki ­ kad­rai

At­kir­tis ­ Tur­ki­jai

„Wi­ki­Leaks“ įkūrėjas Ju­lia­ nas As­san­ge’as pa­ra­gi­no su­ teik­ti dip­lo­ma­ti­nes ga­ran­ti­jas, kad Jung­tinės Vals­ti­jos ne­ per­se­kiotų jo dėl slaptų do­ ku­mentų pa­skel­bi­mo, jei­gu jis vyktų į Šve­diją dėl įta­riamų ly­ti­nių nu­si­kal­timų. J.As­san­ ge’as ma­no, kad Va­šing­to­nas jį per­se­kios.

Ar­gen­ti­nos vys­ku­pas 57 metų Fer­nan­do Bar­gal­lo at­si­sta­ty­ di­no dėl pa­skelbtų nuo­traukų, ku­rio­se ma­ty­ti, kaip jis Mek­si­ kos pa­plūdi­my­je iš­dy­kau­ja su mo­te­ri­mi. F.Bar­gal­lo iš pra­džių tvir­ti­no, kad ta mo­te­ris yra se­ na draugė, bet ga­liau­siai pri­si­ pa­ži­no, kad pa­laikė su ja mei­ lės ry­šius.

Si­ri­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­ te­ri­jos (URM) at­sto­vas Ji­ha­ das al Mak­dis­si per­spėjo ­ NA­TO, kad ša­lies te­ri­to­ri­ja yra „šven­ta“, Al­jan­sui sku­biai su­ šau­kus su­si­ti­kimą dėl nu­ muš­to Tur­ki­jos lėktu­vo. Si­ri­ jos URM at­sto­vas taip pat pa­ reiškė, kad turkų lėktu­vas pa­ žeidė Si­ri­jos su­ve­re­ni­tetą.

V.Putino diplomatija Ru­si­jos pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas va­kar pra­dėjo dvie­ jų dienų vi­zitą Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se.

Ke­lionės iš­va­karė­se V.Pu­ti­no pa­ tarė­jas už­sie­nio po­li­ti­kos klau­si­ mais Ju­ri­jus Uša­ko­vas sakė, kad vi­zi­tas „skir­tas Ru­si­jos po­zi­ci­ joms ja­me to­liau stip­rin­ti“. Taip pat Krem­liaus šei­mi­nin­ ko pa­tarė­jas pri­dūrė, kad bus „de­ta­liai ap­tar­ta Si­ri­jos te­ma ir si­tua­ci­ja dėl Ira­no“. Nors Te­he­ra­no ir Da­mas­ko klau­si­mai – vie­ni svar­biau­sių ne tik Ru­si­jai, o ir vi­sai tarp­tau­ ti­nei bend­ruo­me­nei, kai ku­rie eks­per­tai pa­brėžė, kad V.Pu­ti­ nui šis vi­zi­tas į Iz­raelį ir Pa­les­ tiną visų pir­ma reikš­min­gas kaip savų po­zi­cijų įtvir­ti­ni­mas. Anot eks­pertų, Ru­si­jai svar­bu pa­ro­dy­ti, kad Mask­vos Ar­timųjų Rytų po­li­ti­ka ne­su­telk­ta tik į pa­ ra­mą Si­ri­jai ir Ira­nui. Dmit­ri­jus Tre­ni­nas, Ru­si­jos tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­ tas, sakė: „Ma­nau, jog sie­kia­ma to, kad rei­kia pa­ro­dy­ti, jog Ru­si­ja – svar­bi žaidė­ja re­gio­ne. Da­bar­ tinė­mis ap­lin­kybė­mis į Iz­raelį vyk­ti pa­ran­ku. Ap­si­lan­ky­mas Pa­ les­ti­no­je – pres­ti­žo klau­si­mas.“ Zvi Ma­ge­nas, buvęs Iz­rae­ lio am­ba­sa­do­rius Ru­si­jo­je, šiuo me­tu dir­ban­tis Tel Avi­ve esan­ čia­me Na­cio­na­li­nių sau­gu­ mo stu­dijų ins­ti­tu­te, sakė, kad V.Pu­ti­no vi­zi­tas su­reng­tas bū­ tent tuo me­tu, kai re­gio­ne per­ si­skirs­to­ma ga­lio­mis. „Ru­si­ja šiuo me­tu Vi­du­rio Ry­ tus re­gi kaip pro­blemų ži­dinį. Is­ la­mistų Ru­si­ja jau­čia­si at­stum­ta, tad izo­liuo­ta arabų pa­sau­ly­je. Be to, pa­sau­lie­ti­nių re­žimų nu­ver­ ti­mas ir jų pa­kei­ti­mas is­la­mis­ tiš­kais Mask­vo­je ne­ver­ti­na­mas tei­gia­mai“, – sakė eks­per­tas. Be to, rem­da­ma Si­ri­jos ir Ira­no re­ži­mus Ru­si­ja, pa­sak Z.Ma­ge­no, tar­si at­sto­vau­ja šiitų sto­vyk­lai. Tai­gi, pa­sak eks­per­to, Ru­si­jos svar­biau­sias už­da­vi­nys – ieš­ko­ ti naujų par­tne­rių re­gio­ne. BBC inf.

„Jie mums ga­ lių ne­su­teikė. Mo­ha­me­das Mur­si – tik pre­ zi­den­to var­das. Jis ne­turės vald­žios, vis­ kas ka­riš­kių ran­ko­se“, – sa­ kė egip­tie­tis Sa­le­has. Ar žmonės teisūs? O gal M.Mur­si ir Mu­sul­monų bro­li­ja vis dėlto galės įvyk­dy­ti sa­vo pa­ža­dus?

Dar­bas: M.Mur­si lau­kia daug darbų ir iššū­kių – nuo Egip­to eko­no­mi­kos iki už­sie­nio po­li­ti­kos.

Pre­zi­den­to rin­ki­mai – tik pra­džia? Svar­biau­sia – vie­nybė

Buk­suo­jan­ti eko­no­mi­ka, po­li­ti­nis su­si­skal­dy­mas, už­sie­nio po­li­ti­ka, ga­liau­siai – san­ty­kiai su ka­riš­kiais, do­mi­nuo­jan­čiais vald­žio­je, – vi­ si šie klau­si­mai da­bar yra M.Mur­si rei­ka­las. Jis – nau­ja­sis dau­giau­sia gy­ven­tojų tu­rin­čios arabų vals­ tybės va­do­vas, laimėjęs įtemp­tus pre­zi­den­to rin­ki­mus. M.Mur­si, pir­ma­sis iš­rink­tas ša­ lies ly­de­ris po to, kai per­nai per su­ ki­limą bu­vo nu­ša­lin­tas pre­zi­den­tas Hos­ni Mu­ba­ra­kas, bir­že­lio vi­du­ry­je įvy­ku­sia­me ant­ra­ja­me rin­kimų ra­ te ga­vo 51,73 pro­c. balsų ir įveikė bu­vusį H.Mu­ba­ra­ko prem­jerą Ah­ medą Sha­fiqą. Pas­kel­bus re­zul­ta­tus 60 metų in­ ži­nie­rius M.Mur­si pa­reiškė: „Būsiu pre­zi­den­tas vi­siems egip­tie­čiams. Ra­gi­nu jus, di­die­ji Egip­to žmonės, stip­rin­ti mūsų na­cio­na­linę vie­ nybę.“ Taip pat jis už per­galę pa­ dėko­jo vi­siems, ku­rie paau­ko­jo sa­ vo gy­vybę per re­vo­liu­ciją. Vi­daus pa­dėtis

Klau­si­mas: ar Ru­si­jos va­do­

vas V.Pu­ti­nas Ar­ti­muo­siuo­se Ry­tuo­se bandė pa­ge­rin­ti ša­ lies įvaizdį? AFP nuo­tr.

AFP nuo­tr.

Koks bus Egip­tas val­dant M.Mur­si? Kai ku­rie spėlio­ja, kad ga­li būti po­ ky­čių, ypač vi­daus gy­ve­ni­me. Kai ku­rie ma­no, kad įtaką po rin­kimų iš­lai­kiu­si ša­lies ka­riuo­menė ne­leis Mu­sul­monų bro­li­jai įsis­mar­kau­ti. Vi­daus po­li­ti­ka – di­de­lis klaus­tu­ kas, nes čia bro­li­jai teks ieš­ko­ti jė­

gų ba­lan­so su ka­riuo­me­ne, ku­ri kol kas kont­ro­liuo­ja pa­dėtį Egip­te ir jos ran­ko­se – kons­ti­tu­ci­jos ren­gi­mas. Iki šiol Mu­sul­monų bro­li­jos ir ka­riš­kių gin­čas, ku­ris ki­lo pa­lei­dus bro­li­jos do­mi­nuo­jamą par­la­mentą, neišspręs­tas. Bro­li­ja yra at­me­tu­si ka­riš­kių kons­ti­tu­cinę dek­la­ra­ciją, ku­ria pa­leid­žia­mas is­la­miškų jė­ gų do­mi­nuo­ja­mas par­la­men­tas, o ar­mi­jai su­tei­kia­ma sva­ri įta­ka vy­ riau­sybės po­li­ti­kai ir nau­jos kons­ ti­tu­ci­jos kont­rolė. Dek­la­ra­ci­ja bu­vo priim­ta vos ke­lios die­nos po to, kai Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja su­teikė ar­ mi­jai įga­lio­ji­mus vyk­dy­ti areš­tus.

Būsiu pre­zi­den­tas vi­siems egip­tie­čiams. Ra­gi­nu jus, di­die­ji Egip­to žmonės, stip­ rin­ti mūsų na­cio­na­ linę vie­nybę. Nors vi­suo­menė­je ka­riš­kių veiks­ ai ne­bu­vo su­tik­ti ap­lo­dis­men­ m tais, da­lis žmo­nių nuo­gąstau­ja ir dėl bro­li­jos, esą ši su­var­žys as­mens lais­ves. Ta­čiau per rin­kimų kam­pa­niją M.Mur­si stengė­si išsk­lai­dy­ti pa­sau­ lie­tiškų gru­pių ir ne­ma­žos krikš­čio­

nių koptų bend­ruo­menės nuo­gąsta­ vi­mus žadė­da­mas įvai­ria­lypę ir vi­sus įtrau­kian­čią po­li­tinę sis­temą.

„Ma­no dar­bot­varkės da­lis yra plėto­ti Ira­no ir Egip­to ry­šius, ku­rie su­kurs stra­te­ginę pu­siaus­vyrą re­ gio­ne“, – nu­rodė M.Mur­si.

Sieks tai­kos re­gio­ne

Reikš­mingų per­mainų už­sie­nio po­li­ ti­ko­je bro­li­ja kol kas ne­ža­da. M.Mur­ si pa­reiškė, kad gerbs tarp­tau­ti­nes su­tar­tis, nors pri­dūrė, kad no­ri per­ svars­ty­ti tai­kos su­tartį su Iz­rae­liu. „Pers­vars­ty­si­me Kamp Dei­vi­ do su­si­ta­rimą“, – žadė­jo M.Mur­si, pa­minėjęs 1979 m. Egip­to ir Iz­rae­ lio tai­kos su­tartį, nors ne­sakė, ką konk­re­čiai ke­ti­na ko­re­guo­ti. Taip pat jis pri­dūrė, kad pa­les­ ti­nie­čių pa­bėgėlių grįži­mo į na­ mus, pa­lik­tus per 1948-ųjų arabų ir Iz­rae­lio karą ir per 1967-ųjų Še­ šių dienų karą, klau­si­mas „yra la­bai svar­bus“. Tie­sa, čia pat jis ra­mi­no, kad jis as­me­niš­kai dėl to ne­ke­ti­na priim­ti ko­kių nors spren­dimų. „Vi­si šie klau­si­mai bus už­baig­ti per mi­nistrų ka­bi­ne­to ir vy­riau­sy­ bi­nes ins­ti­tu­ci­jas, nes aš pa­ts vie­ nas jo­kių spren­dimų ne­priim­siu“, – pa­brėžė M.Mur­si. Ki­tas po­ky­tis už­sie­nio po­li­ti­ ko­je – Egip­to san­ty­kiai su Ira­nu. M.Mur­si tvir­ti­no, kad yra pa­si­ rengęs ge­rin­ti san­ty­kius su Ira­nu. Abi ša­lys nu­traukė dip­lo­ma­ti­nius san­ty­kius 1980 m. pra­ėjus me­tams po to, kai Egip­tas ir Iz­rae­lis pa­si­ rašė tai­kos su­si­ta­rimą.

Iz­rae­lis nuo­gąstau­ja

Ira­nas pa­svei­ki­no M.Mur­si per­galės pro­ga, ta­čiau iš Iz­rae­lio jau pa­si­ gir­do kalbų, kad bro­li­jos kan­di­da­to laimė­ji­mas – sun­ki nau­ja rea­lybė. „Tam­sa Egip­te“, – skelbė po­pu­ lia­riau­sio laik­raš­čio „Ye­diot Aha­ ro­not“ ant­raštė, o dien­raš­čio ko­ men­ta­torė Sma­dar Pe­ri pa­brėžė, kad „M.Mur­si per­galė yra pa­vo­ jin­ga Iz­rae­liui“. „Mūsų po­žiū­riu, die­na, kai pre­ zi­dentū­ros rūmai Kai­re pirmą kartą da­žo­mi is­la­mo spal­vo­mis, yra juo­ da ir tam­si“, – tvir­ti­no žur­na­listė. Ana­li­ti­kas Ale­xas Fish­ma­nas ta­ me pa­čia­me laik­raš­ty­je tei­gia, jog M.Mur­si per­galė reiš­kia, kad „vis­kas įma­no­ma, o atei­tis yra neaiš­ki“. „Nau­jie­ji Ar­ti­mie­ji Ry­tai. Baimė ta­po rea­ly­be, Mu­sul­monų bro­li­ja – vald­žio­je Egip­te“, – ap­gai­les­tau­ja dien­raš­tis „Maa­riv“. Tuo me­tu kai­rio­sios pa­krai­pos „Haa­retz“ M.Mur­si per­ga­lei skyrė di­ delę sa­vo pir­mo­jo pus­la­pio dalį ir pa­ brėžė, jog Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­ mi­nas Ne­ta­nya­hu va­ka­re pa­skelbė pa­reiš­kimą, ku­ria­me pa­brėžė, kad žy­ dų vals­tybė „ger­bia šiuos re­zul­ta­tus“. BNS, BBC, CNN inf.

11

ANTRADIENIS, birželio 26, 2012

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Nuo neį­ga­lu­mo iš­gel­bė­jo os­teo­pa­tas Skaus­mas ir gy­dy­ to­jas pri­ver­tė mo­te­ rį pri­si­min­ti se­niai pa­mirš­tą ava­ri­ją. Tik ne­tra­di­ci­nis gy­ dy­mo bū­das ir jos pa­čios pa­stan­gos iš­ va­da­vo nuo dau­ge­ lį me­tų var­gi­nu­sių skaus­mų ir grė­su­sio neį­ga­lu­mo.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Bė­dos pra­si­dė­jo po ava­ri­jos

Su­mai­to­tas au­to­mo­bi­lis, gal­va su­ skal­dy­tas prie­ki­nis stik­las, į krū­ ti­nę įsi­rė­žęs vai­ras ir į ke­lius su­ kne­žin­tas prie­tai­sų sky­de­lis – taip bai­gė­si Edi­tos Grin­či­nai­tie­nės su­ si­dū­ri­mas su prieš­prie­šiais va­žia­ vu­sia ma­ši­na.

Pasekmės: per avariją net menku atrodęs krestelėjimas gali sukelti didelių sveikatos problemų.

Pa­tir­ta trau­ma va­ di­na­ma bo­ta­go kir­ čiu, kai pa­ken­ki­mai at­si­ran­da per eis­ mo įvy­kį ar dėl ki­to iner­ci­nės jė­gos po­ vei­kio. Pa­vyz­džiui, ki­tai ma­ši­nai stuk­ te­lė­jus į ga­lą ar­ba tė­vams stip­riai su­ pur­čius vai­ką.

At­ga­vu­si są­mo­nę E.Grin­či­nai­tie­ nė pir­miau­sia puo­lė rū­pin­tis ša­lia sė­dė­ju­sios ir į li­go­ni­nę pa­te­ku­sios ko­le­gės svei­ka­ta. Ji iš­gi­jo be pa­sek­

mių. O Edi­tos iš pra­džių ig­no­ruo­ti ne­ga­la­vi­mai mo­ters vos ne­pa­so­di­ no į neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­lį. 48-erių E.Grin­či­nai­tie­nė pri­ si­mi­nė, kad di­džiau­sios svei­ka­tos bė­dos pra­si­dė­jo po ava­ri­jos. Ka­dan­gi dar prieš ją skųs­da­vo­si nu­ga­ros skaus­mais, Edi­ta to ne­su­ reikš­mi­no. Iš­kart po ava­ri­jos mo­ te­ris ne­si­krei­pė į me­di­kus – ma­nė, kad vi­są kū­ną skau­da dėl pa­tir­to šo­ko. Kaip vė­liau paaiš­kė­jo, per au­ to­mo­bi­lių su­si­dū­ri­mą jai iš­ni­ro du stu­bu­ro slanks­te­liai. Tai ge­ro­kai ap­kar­ti­no to­li­mes­nį mo­ters gy­ve­ ni­mą. Po ke­le­rių me­tų nu­ga­ros skaus­mai Edi­tą taip su­ra­ki­no, kad ji ne­ga­lė­ da­vo ras­ti tin­ka­mos kū­no pa­dė­ties. Neiš­ken­tu­si nuo­la­ti­nių skaus­mų mo­te­ris krei­pė­si į me­di­kus. Li­go­ni­nė­je jai pa­siū­ly­ta pa­gal­ vo­ti apie stu­bu­ro ope­ra­ci­ją. Įp­ras­ tos rea­bi­li­ta­ci­nės pro­ce­dū­ros Edi­ tai ne­la­bai pa­dė­da­vo.

Pa­va­di­no lai­mės kū­di­kiu

E.Grin­či­nai­tie­nė lai­min­gu at­si­ti­ ki­mu va­di­na su­si­ti­ki­mą su rea­bi­ li­ta­ci­jos gy­dy­to­ju, ma­nua­li­nės te­ ra­pi­jos ir os­teo­pa­ti­jos spe­cia­lis­tu And­riu­mi Sta­siu­liu. Po ap­žiū­ros me­di­kas mo­ters pa­ si­tei­ra­vo, ko­kią trau­mą ji yra pa­ty­ ru­si. Edi­ta pa­ti­ki­no to­kios ne­tu­ rė­ju­si, mat apie prieš sep­ty­ne­rius me­tus pa­tir­tą ava­ri­ją ji jau bu­vo pa­mir­šu­si. „Gy­dy­to­jas ga­na tvir­tai pa­lie­pė pri­si­min­ti trau­mą. Tuo­met skaus­ mų ne­su­sie­jau su ava­ri­ja, o pa­skui ste­bė­jau­si, kaip ga­lė­jau apie tai ne­ pa­gal­vo­ti“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. A.Sta­siu­lis pa­cien­tę pa­va­di­no lai­mės kū­di­kiu – pa­gal svei­ka­tos būk­lę ji tu­rė­ju­si sė­dė­ti neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je. Tarps­lanks­te­li­nis dis­ kas bu­vo taip pa­žeis­tas, jog trū­ko ma­žiau­sio pre­teks­to jam lūž­ti. Gy­dy­to­jas nie­ko ge­ro ne­ža­dė­jo – mo­ters pa­dė­tis bu­vo sun­ki. Jis at­ sta­tė į vie­tą stu­bu­ro slanks­te­lius

ir at­li­ko de­šimt ma­nua­li­nės te­ra­ pi­jos pro­ce­dū­rų. Po jų Edi­ta pa­si­ ju­to ge­riau, tad į pra­šy­mą pa­si­ro­ dy­ti po me­tų nu­mo­jo ran­ka.

„Shutterstock“ nuotr.

Skaus­m as truk­d ė nor­m a­l iai vaikš­čio­ti. Edi­ta tie­siog vilk­da­vo vie­ną ko­ją. Su­tei­kė komp­lek­si­nę pa­gal­bą

Po rea­bi­li­ta­ci­jos pa­blo­gė­jo

E.Grin­či­nai­tie­nei po trau­mos li­ko dvi iš­var­žos. Šie­met jos apie sa­ ve pri­mi­nė paašt­rė­ju­siu skaus­mu. Bet jie ne­be­bu­vo to­kie stip­rūs kaip anks­čiau. Edi­tos vėl lau­kė li­go­ni­nė, dvie­jų sa­vai­čių rea­bi­li­ta­ci­jos kur­sas. Po šio gy­dy­mo mo­te­ris tu­rė­jo grįž­ti į dar­bą. Ta­čiau ji ne­si­jau­tė ge­rai. At­ virkš­čiai – grį­žu­si iš rea­bi­li­ta­ci­jos įstai­gos pa­si­ju­to dar blo­giau. „Iš­va­žia­vau dar di­des­nė li­go­nė, nei bu­vau iki tol“, – pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vė. Mo­te­ris dėl var­gi­nu­sių skaus­mų ne­ga­lė­jo ko­ky­biš­kai iš­si­mie­go­ti. Pa­ry­čiais tek­da­vo nuo­lat var­ty­tis ir ieš­ko­ti tin­ka­mos po­zos, mat il­giau pa­gu­lė­jus kū­nas tap­da­vo skaus­ min­gas.

Tuo­met mo­te­ris vėl krei­pė­si į rea­ bi­li­ta­ci­jos kli­ni­ką „Os­te­me­da“. Po per­trau­kos ap­žiū­rė­jęs stu­bu­rą gy­ dy­to­jas A.Sta­siu­lis pa­ste­bė­jo, kad si­tua­ci­ja ne­bė­ra to­kia tra­giš­ka kaip anks­čiau. Po stu­bu­ro ko­rek­ci­jos Edi­tai bu­ vo pa­skir­tos elekt­ros­ti­mu­lia­ci­jos pro­ce­dū­ros, pa­de­dan­čios su­stip­ rin­ti rau­me­nis. Ki­ne­zi­te­ra­peu­tės spe­cia­liai pa­rink­ti pra­ti­mai su­stip­ ri­no pro­ble­mi­nes kū­no vie­tas. Mo­te­riai bu­vo pa­skir­tas ho­meo­pa­ ti­nis gy­dy­mas, iš­va­ly­tas or­ga­niz­mas. Sa­vo ini­cia­ty­va ji pra­dė­jo ko­re­guo­ti mi­ty­bą. Edi­ta įsi­ti­ki­nu­si, jog vi­sa tai stu­bu­rui tu­ri di­de­lę reikš­mę. „Sup­ra­tau, kad jei no­riu gy­ven­ ti vi­sa­ver­tį gy­ve­ni­mą, rei­kia la­ biau sa­ve pri­žiū­rė­ti“, – paaiš­ki­no ji.

12

12

ANTRADIENIS, birželio 26, 2012

sveikata

Nuo neį­ga­lu­mo iš­gel­bė­jo os­teo­pa­tas Komentaras

11

E.Grin­či­nai­tie­nė da­bar taip ge­rai jau­čia­si, kad net bi­jo gar­siai džiaug­tis. Skaus­ mas iš­ny­ko, mie­gas ta­po ko­ky­biš­ kas, ju­de­siai vėl ta­po pa­slan­kūs. Mo­te­ris tei­gė daug me­tų ne­si­jau­ tu­si taip ge­rai kaip da­bar. Ji džiau­ gė­si, kad su­lau­kė komp­lek­si­nės pa­ gal­bos – ne tik stu­bu­ro ko­rek­ci­jos, bet ir rau­me­nų su­stip­ri­ni­mo. Edi­tai im­po­nuo­ja, jog svei­ka­tą su­stip­ri­no na­tū­ra­liai ir be skaus­mo.

And­rius Sta­siu­lis Rea­bi­li­ta­ci­jos cent­ro „Os­te­me­da“ os­teo­pa­ti­jos, ma­nua­li­nės te­ra­pi­jos, rea­bi­li­ta­ci­jos gy­dy­to­jas

E

Mankš­ta – lo­vo­je

E.Grin­či­nai­tie­nė pri­ta­rė, kad trau­ ma ge­ro­kai pa­kei­tė jos gy­ve­ni­mą. Iš­mo­kė la­biau rū­pin­tis sa­vi­mi, ne­ si­tei­si­nant, kad pa­si­rū­pin­ti svei­ka­ ta ne­ga­li dėl lai­ko sto­kos. Kiek­vie­ną ry­tą Edi­ta pra­de­da nuo mankš­tos, ku­rią da­ro dar gu­ lė­da­ma lo­vo­je. Spe­cia­lūs, ne­su­dė­tin­gi pra­ti­mai stu­bu­rui iš­ju­di­na kū­ną ir pa­ža­di­na ge­rai die­nos pra­džiai. Tam ji ski­ria apie 10 mi­nu­čių. Mo­te­ris jau įsi­ti­ki­no, koks bū­na di­džiu­lis skir­tu­mas iš­li­pus iš lo­ vos po mankš­tos ir be jos. Po ry­ ti­nio du­šo kū­ną ji dar pa­ma­sa­žuo­ ja me­di­niais ru­tu­liu­kais. Edi­ta pri­si­mi­nė, jog ir anks­čiau nuo skaus­mo va­duo­da­vo­si mankš­ tos pra­ti­mais. Ta­čiau pa­si­ju­tu­si ge­ riau, pra­ti­mus pa­mir­šo, o vė­liau ir no­rė­da­ma jų ne­be­ga­lė­jo pri­si­min­ti.

Sa­vi­jau­ta: E.Grin­či­nai­tie­nė tei­gė daug me­tų ne­si­jau­tu­si taip ge­rai, kaip

da­bar.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pro­ga: įkur­tu­vių juos­tą per­kir­po J.Są­ly­ga, Pa­lan­gos me­ras Ša­rū­nas Vait­kus ir R.Kirs­

tu­kas.

di­t os pa­t ir­t a trau­m a va­ di­n a­m a bo­t a­g o kir­č iu, kai pa­ken­k i­m ai at­s i­r an­d a per eis­mo įvy­k į ar dėl ki­to iner­ ci­n ės jė­g os po­vei­k io. Pa­v yz­d žiui, ki­tai ma­ši­nai stuk­te­lė­jus į ga­lą ar­ba tė­vams stip­r iai su­pur­č ius vai­ką. To­k iais at­ve­jais at­si­ran­da mik­ rot­rau­mos. Mik­r ot­r au­m ą ga­l i iš­p ro­v o­k uo­t i ir stai­g us ju­d e­s ys. Pa­ž ei­d žia­m iau­s ia vie­t a yra kak­l as. Daž­n ai nu­k en­č ia krū­t i­n ė, du­b uo. Žmo­g ui apie pa­kenk­t ą vie­t ą sig­n a­l i­ zuo­j a pra­s i­d ė­j ę de­g e­n e­r a­c i­n iai pro­ ce­s ai, os­teo­c hond­ro­z ė, stu­b u­ro dis­ kų iš­v ar­ž os, gal­vos skaus­m as, ku­r is kar­t ais pri­m e­n a mig­r e­n ą. Dėl su­p ras­t ė­j u­s ios krau­j o­t a­k os bei cir­k u­l ia­c i­j os pa­ž eis­t o­j e vie­t o­j e ga­ li daž­n iau pul­t i ki­t os li­g os, ka­m uo­ ti nuo­v ar­g is, silp­n u­m as, ener­g i­j os sto­k a.

Kar­t ais taip nu­t in­k a jau­n iems žmo­ nėms, ku­r ie pa­gal sa­vo am­ž ių ne­t u­rė­ tų skųs­t is tam tik­rais simp­to­mais. Gy­d y­t o­j ams šias trau­m as sun­k u diag­n o­z uo­t i – jas ne vi­s a­d a įma­n o­ ma pa­s te­b ė­t i per įpras­t ą ty­r i­m ą. Kla­s i­k i­n ė me­d i­c i­n a „bo­t a­g o kir­č io“ trau­mų pra­k tiš­k ai ne­g y­do. Sa­v i­j au­t ai pa­g e­r in­t i ski­r ia­mos rea­b i­ li­t a­c i­n ės prie­m o­n ės: ma­s a­ž ai, elekt­ ros pro­c e­d ū­r os, ki­n e­z i­t e­r a­p i­j a. Ka­d an­g i rei­k ia at­s ta­t y­t i iš­j u­d in­t us slanks­te­l ius, už­t ik­r in­t i pa­s lan­k u­m ą, su­ž iū­rė­t i svo­r io cent­r ą, efek­t y­v iau­ sias me­to­d as yra os­teo­p a­t i­j a. Tai toks diag­n o­z a­v i­m o ir gy­d y­m o me­to­d as, kai ran­k ų ju­d e­s iais ir ma­ sa­ž u at­s ta­to­m i pa­ž eis­t i są­n a­r iai ir rau­m e­nys, pa­g e­r i­n a­m as jų funk­c io­ na­v i­m as. Diag­nos­t i­k ai pa­k an­k a vie­no sean­s o, o ko­rek­c i­j ai – vie­n o ar dvie­j ų. Gy­dy­mo kur­s as tę­s ia­s i pri­k lau­s o­m ai nuo lai­ko, pra­b ė­g u­s io po įvy­k io, or­ ga­n iz­m o reak­c i­j os. Lie­t u­vo­j e yra tik trys dip­l o­muo­t i os­teo­p a­t ai, tu­r in­t ys gy­dy­to­j o iš­s i­l a­v i­n i­m ą. Rau­m e­n ims, ku­r ie pa­ž eis­t i po trau­ mos, taip pat bū­t i­n a spe­c ia­l i elekt­ ros­t i­mu­l ia­c i­j a. Sug­r ą­ž i­n us rau­m e­n ų dar­b in­g u­m ą, pa­s ki­r ia­m a mankš­t a, kad žmo­g us pa­t s ga­l ė­t ų rū­p in­t is sa­vo silp­n o­s io­ mis vie­to­m is.

Po­ky­čiai: pa­cien­tai jau ap­tar­nau­ja­mi ge­ro­kai mo­der­ni­zuo­ta­me Priė­mi­mo sky­riu­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­lan­go­s li­go­ni­nei– nau­jas kvė­pa­vi­mas Pa­lan­gos me­di­kai gy­dy­mo įstai­ gos ju­bi­lie­jaus pro­ga su­lau­kė iš­ skir­ti­nių do­va­nų – mo­der­ni­zuo­tų ir ka­pi­ta­liai su­tvar­ky­tų li­go­ni­nės sky­rių.

Mo­der­nios me­di­ci­ni­nės slau­gos prie­mo­nės ir me­di­ci­nos įran­ga įsi­ gy­ta už dau­giau kaip vie­ną mi­li­jo­ ną li­tų. Eu­ro­pos stan­dar­tus ati­tin­kan­ čia­me sky­riu­je vie­nu me­tu ga­li gy­ dy­tis 53 pa­cien­tai.

Ta­po vie­nu mo­der­niau­sių

Pa­ge­rė­jo pa­slau­gų ko­ky­bė

Lai­ma Lau­kai­ty­tė

Į ge­ro­kai pa­si­kei­tu­sį Klai­pė­dos jū­ ri­nin­kų li­go­ni­nės Pa­lan­gos de­par­ ta­men­to Me­di­ci­ni­nės slau­gos ir pa­ lai­ko­mo­jo gy­dy­mo sky­rių per­kel­ti pir­mie­ji pa­cien­tai. Po re­konst­ruk­ ci­jos šis sky­rius ta­po vie­nas mo­ der­niau­sių Va­ka­rų Lie­tu­vo­je. Ja­me įreng­tos erd­vios pa­la­tos su au­to­no­mi­ne ven­ti­lia­ci­ja ir kon­di­ cio­na­vi­mu, neį­ga­lie­siems pri­tai­ ky­tais sa­ni­ta­ri­niais maz­gais, sta­ cio­n a­r iais pa­c ien­t ų kel­t u­vais, de­guo­nies tie­ki­mo ir per­so­na­lo iš­ kvie­ti­mo sis­te­mo­mis.

Kaip sa­kė Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ ni­nės vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Jo­nas Są­ly­ga, nau­ja­ja­me Slau­gos ir pa­lai­ ko­mo­jo gy­dy­mo sky­riu­je sun­kiai ser­gan­tiems pa­cien­tams pa­ge­rė­ jo pa­slau­gų ko­ky­bė bei jų priei­na­ mu­mas. Pa­lan­gos de­par­ta­men­to ve­dė­ jas Re­mi­gi­jus Kirs­tu­kas tei­gė, kad nuo šiol čia gy­do­mi pa­cien­tai ga­ lės jaus­tis pa­to­giai ir oriai. J.Są­ly­ga pa­si­džiau­gė, jog me­di­ kams taip pat pa­ge­rė­jo dar­bo są­ ly­gos.

Šia­me sky­riu­je su­mon­tuo­ti kel­ tu­vai pa­leng­vins slau­gy­to­jų dar­bą – joms ne­rei­kės pa­čioms kil­no­ti pa­cien­tų. Me­di­kėms pa­dės au­to­ ma­ti­niai kel­tu­vai.

Pa­lan­gos de­par­ ta­men­to ve­dė­jas R.Kirs­tu­kas tei­gė, kad nuo šiol čia gy­ do­mi pa­cien­tai ga­ lės jaus­tis pa­to­giai ir oriai.

Nau­ja­ja­me Slau­gos ir pa­lai­ko­ mo­jo gy­dy­mo sky­riu­je gy­do­mi Klai­pė­dos ir Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bių gy­ven­to­jai, tu­rin­tys gy­dy­to­jo siun­

ti­mą. Kas­met šia­me sky­riu­je gy­do­ ma apie 400 pa­cien­tų. Su­lau­kia iš vi­sos Lie­tu­vos

Pra­si­dė­jus va­sa­rai po­ky­čių su­lau­ kė ir Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­ bos sky­rius. Po ka­pi­ta­li­nio re­mon­ to jis pa­di­dė­jo pen­kis kar­tus. Čia įreng­ti du tvars­to­mie­ji, gy­ dy­to­jų ap­žiū­ros, pro­ce­dū­rų ka­bi­ ne­tai. Pa­cien­tai, ku­riems bū­ti­na te­ra­ peu­to ir chi­rur­go pa­gal­ba, prii­ma­ mi skir­tin­guo­se ka­bi­ne­tuo­se. Per me­tus sku­bi pa­gal­ba Pa­lan­ gos de­par­ta­men­te su­tei­kia­ma dau­ giau nei 10 tūkst. pa­cien­tų. Va­sa­rą pa­gal­ba tei­kia­ma ku­ror­to sve­čiams iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio. Karš­tai­ siais sa­vait­ga­liais Pa­lan­ga su­lau­ kia maž­daug 400 tūkst. poil­siau­ to­jų. R.Kirs­tu­kas ne­slė­pė, kad iki tol Priė­mi­mo-sku­bio­sios pa­gal­bos

sky­riu­je są­ly­gos ne­bu­vo pri­tai­ky­ tos to­kiems di­de­liems pa­cien­tų srau­tams. Nuo šiol ši pro­ble­ma iš­spręs­ta ir poil­siau­to­jai bus ap­tar­nau­ja­mi šiuo­lai­kiš­ko­mis są­ly­go­mis. Po re­mon­to pa­ge­rė­jo dar­bo są­ly­ gos gy­dy­to­jams ir slau­gy­to­joms. Abie­jų sky­rių re­mon­tui pa­nau­ do­ta 2,7 mln. Lt iš ES struk­tū­ri­nių fon­dų. Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė mo­ der­ni­zuo­jant pa­slau­gų inf­rast­ruk­ tū­rą Pa­lan­gos de­par­ta­men­tui sky­ rė 690 tūkst. Lt. Už šiuos pi­ni­gus įreng­ti nau­ ji mo­der­nūs lif­tai, kom­piu­te­ri­ niai tink­lai, re­konst­ruo­tos bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pos, įsi­gy­ti bal­dai ir ki­tas in­ven­to­rius. Šie­met Pa­lan­gos de­par­ta­men­ tas mi­nės 20 me­tų gy­dy­mo įstai­ gos įkū­ri­mo ju­bi­lie­jų.

13

ANTRADIENIS, birželio 26, 2012

sveikata Or­ga­niz­mo va­ly­mui – na­tū­ra­lio­s priemonės

Kas vyks­ta žmo­gaus vi­du­je: žar­ ny­ne, ke­pe­ny­se, inks­tuo­se, lim­fo­ je, skyd­liau­kė­je, są­na­riuo­se ir ki­ tuo­se or­ga­nuo­se, pa­ste­bė­ti pli­ka aki­mi, neat­li­kus rei­ka­lin­gų ty­ri­ mų, be ga­lo sun­ku, kar­tais net neį­ ma­no­ma.

Vasara: rengiantis kelionėn į krepšį atsargai pravartu įsimesti ir medikamentų.

„Shutterstock“ nuotr.

Vasaros atostogos – be ligų Retas iš mūsų per atostogas nekeliaujame. Ypač vasarą. Gerą atostogų nuotaiką labai greitai gali sugadinti sušlubavusi svei­ kata. Kokie negalavimai ilsintis vargina dažniausiai? Ką reikėtų įsimesti į kelioninę vaistinėlę? Justė Kiburytė Gali sutrikti skrandis

Atostogų metu, juolab išvykus į svečias šalis, taip ir maga paragau­ ti vietinių patiekalų. Neretai tokie kulinariniai įspūdžiai tampa tikru išbandymu skrandžiui. Sutrikusio virškinimo požymiai: šleikštulys, vėmimas, pilvo skaus­ mas, viduriavimas, karščiavimas, užkietėję viduriai. Išvardyti simptomai gali atsirasti po kelių valandų ar net dienų, blo­ ga savijauta vargina labai individu­ alų laiko tarpą. Tai lemia virškinimo sutriki­ mo pobūdis, žmogaus organiz­ mo imuninė sistema, genetinės savybės. Kaip sau padėti? Būtina ger­ ti kuo daugiau skysčių. Vandenį, anot vaistininkės Virginijos Beče­ lytės, rekomenduojama gurkšnoti mažais gurkšneliais, kitaip tariant, litras vandens turėtų būti išgeria­ mas per valandą dvi. Apsinuodijus veiksmingos akty­ vintos anglies tabletės. Pilvo pūtimą sumažina simetiko­ no, o nevirškinimą, kai raugėjama maistu, tulžimi, įveikti padeda fer­ mentiniai preparatai. Užkietėjusius vidurius efekty­ viai laisvina specialūs laisvinamie­ ji preparatai, taip pat daugelis vai­

sių ir daržovių, nes jų sudėtyje yra skaidulinių medžiagų. Geriausiai vidurius laisvina sly­ vos, vyšnios, agrastai, persikai. Patarimas: norint išvengti virš­ kinamojo trakto negalavimų, sve­ čiose šalyse rekomenduojama ne­ sirinkti neaiškios kilmės, ypač gatvės ar paplūdimio prekiautojų pagaminto maisto, valgyti kavinė­ se, restoranuose termiškai apdoro­ tus patiekalus. Gerti reikėtų tik pramoniniu bū­ du išpilstytus gėrimus, kitaip ta­ riant, vandenį iš butelio. Juo, o ne tekančiu vandeniu iš čiaupo patariama plauti net­ gi gatvėje pirktus vaisius ar dar­ žoves. Labai svarbu nepamiršti elemen­ tarių higienos taisyklių – kuo daž­ niau plauti rankas.

Kaip sau padėti? Esant nosies paburkimui, kai sunku kvėpuoti, vaistininkės V.Bečelytės tvirtini­ mu, padės lašai ar vietinio povei­ kio purškalai į nosį. Efektyvu nosies gleivinę plauti jūros vandeniu, fiziologiniu drus­ kos tirpalu. Gerklės skausmą, sausą kosu­ lį palengvina augalinės pastilės,

Ir vasarą užgula nosį

atsikosėti padeda įvairūs sirupai, pavyzdžiui, čiobrelių, svilarožių. Blogai jaučiantis patartina vartoti vaistus nuo peršalimo. Patarimas: peršalus būtina gerti kuo daugiau šiltų skysčių. Pastarieji suskystina nosies, ry­ klės gleivinių sekretus, tad užde­ gimą sukeliantys mikroorganizmai iš organizmo yra tikrąja to žodžio prasme išplaunami. Rezultatas – tampa lengviau kvėpuoti, paprasčiau atsikosėti.

Peršalti atostogaujant, medi­ kų teigimu, labai lengva dėl pa­ sikeitusio klimato, iš kondicio­ nuojamų patalpų einant į karštį ir atvirkščiai. Peršalimo simptomai: sloga, kar­ tais – karščiavimas, galvos skaus­ mas, nuovargis, bendras silpnu­ mas, apetito stoka. Po dienos ar dviejų gali pradė­ ti perštėti ar skaudėti gerklę, atsi­ rasti kosulys.

Peršalti atostogaujant, medikų teigimu, labai lengva dėl pasikeitusio klimato, iš kondicionuojamų patalpų einant į karštį ir atvirkščiai.

Padeda skiltelė citrinos

Šis negalavimas vargina ne tik ke­ liaujančiuosius laivu, užsupti gali ir važiuojant automobiliu, skren­ dant lėktuvu. Simptomai: pykinimas, galvos svaigimas, prakaitavimas, vėmi­ mas, prasta savijauta. Kaip sau padėti? Jūros ligos iš­ vengti padeda specialios tabletės, kurių galima įsigyti vaistinėse. Pirmuosius šleikštulio simpto­ mus efektyviai sumažina skilte­ lė citrinos, mėtiniai ar imbieriniai ledinukai, kramtomoji guma. Patarimas: turint polinkį į šią ligą ar pajutus pirmuosius jos simptomus, nepatartina važiuojant, plaukiant ar skrendant skaityti. Geriau nesėdėti atbulomis judėji­ mo krypčiai. Prieš kelionę rekomenduojama nevalgyti, nevartoti alkoholio. Jei įmanoma, patartina atidaryti lan­ gą, kad įeitų gryno oro.

Bū­na, kad apie tok­si­nų per­tek­lių or­ga­niz­me iš­duo­da oda: ši pa­pil­ kė­ja, pra­ran­da skais­tu­mą, elas­tin­ gu­mą, ga­li iš­sau­sė­ti, nu­pleis­ka­no­ti, su­trū­ki­nė­ti, jo­je at­si­ran­da bė­ri­mų, pig­men­ti­nių dė­mių. Dėl tok­s i­n ų for­m uo­ja­s i ir ce­ liu­l i­tas. Kol žmo­g us jau­n as, vi­ si pro­c e­s ai or­ga­n iz­m e, tarp jų ir na­t ū­ra­l us ap­s i­va­ly­m as, vyks­ ta dau­giau ar ma­žiau sklan­džiai. Bė­gant me­tams, rei­ka­l in­ga pa­ gal­ba iš ša­lies. Jau se­no­vės Egip­te liau­dies gy­dy­to­jai mo­kė­jo iš­va­ly­ti virš­ki­na­mą­jį trak­tą – taip gy­dy­da­ vo dau­ge­lį li­gų. Hi­pok­ra­to lai­kais an­ti­ki­nė­je Grai­ki­jo­je bu­vo ži­no­mas tie­sio­sios žar­nos va­ly­mas kliz­ma. Ne­pap­ras­tai po­pu­lia­rios bu­vo ir ne to­kios in­va­zi­nės prie­mo­nės – įvai­rios die­tos ar ba­da­vi­mas, žo­le­ lių mi­ši­nių var­to­ji­mas. Nau­d in­g ų sa­v y­b ių tu­r in­č ius au­ga­lus ar jų mi­ši­nius or­ga­niz­mo va­ly­mo tiks­lais nau­do­jo ir mū­sų pro­tė­viai: tok­si­nus ir šla­kus ša­ li­no val­gy­da­mi su­džio­vin­tų sau­ lėg­r ą­ž ų sėk­l as, gė­r ė ta­ka­ž o­l ės, dir­vi­nio asiūk­lio, meš­kauo­gės ar­ ba­tas, juo­do­jo ri­di­ko sul­tis, kaip prie­mo­nė pa­ra­zi­tams iš or­ga­niz­ mo va­ly­ti bu­vo nau­do­ja­mas pe­ ly­nas. Šian­dien žmo­nės vis daž­ niau at­si­grę­žia į tai, kas pa­tik­rin­ta per il­gus am­žius, į tai, kuo gy­ve­no se­no­liai. kl.lt Žar­ny­ną iš­va­ly­ti pa­dės erš­kė­tuo­

gės. Jas rei­kia su­mal­ti ir ge­rai pa­šu­ tin­ti. Pu­sę šaukš­te­lio ty­rės re­ko­ men­duo­ja­ma var­to­ti 2-3 va­lan­das po va­ka­rie­nės. Au­ga­li­nės skai­du­ los žar­ny­ne iš­brinks ir slink­da­mos iš­va­lys žar­nų sie­ne­les. Inks­tus efek­ty­viai va­lo li­nų sė­

me­nys. Vie­ną ar­ba­ti­nį šaukš­te­lį rei­kia už­pil­ti stik­li­ne van­dens ir pa­ vi­rin­ti, kol sė­me­nys iš­virs. Skys­čio ger­ti re­ko­men­duo­ja­ma po tru­pu­tį kas dvi va­lan­das dvi die­nas. Ke­pe­nis ir tul­žies la­ta­kus ga­li­

Priemonės pirmajai pagalbai

Keliaujant iškyla pavojus nesunkiai susižaloti: nusibrozdinti, įsipjau­ ti, ant kojų pritrinti pūslių, susi­ trenkti raumenis, patempti raiš­ čius, sausgysles ir pan. Tokiais atvejais praverčia anti­ septinės priemonės (vandenilio peroksidas, jodas) žaizdoms de­ zinfekuoti. Atostogaujant pravartu su savimi turėti tvarsčių, vienkartinių pleis­ trų, tepalo bei vaistų nuo skausmo, uždegimo. Tikrai nepamaišys ir priemo­ nės, atbaidančios vabzdžius, pan­ tenolio purškalas – pastarojo ga­ li prireikti skaudžiai nudegus odą saulėje.

ma iš­va­ly­ti vai­sių ir dar­žo­vių: cit­ri­ nų, mor­kų, bu­ro­kė­lių ir agur­kų sul­ ti­mis. Svei­ka 1-2 mė­ne­sius 3-5 die­ nas gau­siai val­gy­ti ar­bū­zų ir me­ lio­nų – ke­pe­nys leng­viau at­si­kra­ tys tok­si­nų, pa­grei­tės tul­žies nu­te­ kė­ji­mas. Krau­j ą iš­v a­l y­t i pa­d ės šių žo­l ių

mi­š i­n ys: rei­k ia su­m ai­š y­t i po 100 g ra­m u­n ė­l ių bei šla­m u­č ių žie­d ų, jo­n a­ž o­l ės žo­l ės, ber­ž o pum­p u­r ų ir že­m uo­g ių la­p ų. 2 val­g o­m uo­ sius šaukš­t us šio mi­š i­n io už­p il­t i 400 ml ver­d an­č io van­d ens, pa­ lai­k y­t i apie 8 val., per­k oš­t i. Ger­ ti po 200 ml 2 kar­t us per die­n ą prieš val­g į.

14

antradienis, birželio 26, 2012

sportas Ištraukti burtai

Aistruolių čempionate

T.Parkeriui sužeista akis

Panevėžio „Ekrano“ futbolininkai Čempionų lygos taurės turnyre susitiks su Dublino „Shamrock Rovers“ iš Airijos. Europos lygos turnyre Marijampolės „Sūduva“ žais su Daugpilio „Daugava“ (Latvija), „Šiauliai“ su Talino „Levadia“ (Estija), Vilniaus „Žalgiris“ su Mėdlingo „Admira Wacker“ (Austrija).

Panevėžyje vykusį Lietuvos futbolo klubų aistruolių čempionatą laimėjo Vilniaus „Žalgirio“ gerbėjų komanda. Vilniečiai finale 2:1 nugalėjo „Šiaulių“ aistruolius. Bronza atiteko Panevėžio „Ekrano“ ekipos mėgėjams. Klaipėdos „Atlanto“ komandos sirgaliai užėmė devintą vietą.

Pavojingai butelio šukėmis akį susižeidęs Tony Parkeris baiminasi, kad gali praleisti Londono olimpines žaidynes. Jis buvo sužalotas per muštynes klube. Šukės į veidą pavojingai susmigo prie pat akies. Iš pradžių atletas tikino, kad sportuoti negalės tik savaitę, tačiau situacija yra sunkesnė nei manyta.

Italai išsiuntė anglus namo Ketvirtosios Europos futbolo čempionato ketvirtfinalio rungtynės tarp Italijos ir Anglijos rinktinių buvo įdomiausios sporto karaliaus gerbėjams. Susitikimas, trukęs 120 minučių, nugalėtojo nenustatė – 0:0.

Rungtynių statistika Italija – Anglija 0:0 (po 11 m baudinių – 4:2). Baudinius įmušė: M.Balotelli, A.Pirlo, A.Nocerino, A.Diamanti/S.Gerrard, W.Rooney.

Džiaugsmas: Italijos futbolininkai pateko tarp keturių pajėgiausių Senojo žemyno rinktinių.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Į pusfinalį pateko ir bronzos medalius užsitikrino 11 m baudinius taikliau smūgiavę Italijos futbolininkai, laimėję 4:2. Specialistai prognozavo sėkmę anglams, tačiau aktyvesni, ypač per pratęsimą, buvo Cesare Prandellio auklėtiniai.

Baigiantis susitikimui, Anglijos ekipa neslėpė, jog laukia baudinių. Po to, kai italas Riccardo Montolivo smūgiavo netaikliai, anglams atsirado viltis laimėti. Tačiau Ashley Youngas, sukirtęs kamuolį į skersinį, Ashley Cole, smūgiavęs nestipriai, išsiuntė savo komandą namo. Anglijos rinktinės vyriausiasis treneris Roy‘us Hodg-

sonas po rungtynių dievagojosi, jog jo auklėtiniai nenorėjo baudinių. „Tais futbolininkais, kuriems buvo liepta smūgiuoti, pasitikėjau, – sakė jis. – Gaila, kad per treniruotes gerai baudinius mušę vyrai palūžo psichologiškai. Būtent italas Andrea Pirlo pademonstravo, kokie turi būti šalti sportininko nervai.

Liūdnas buvo ir anglų rinktinės puolėjas Wayne Rooney. „Baisesnio varianto, kaip pralaimėti po 11 m baudinių, nėra, – pyko futbolininkas. – Žaidėme negailėdami jėgų. Vilties ateičiai teikia tai, kad komandoje daug jaunų žaidėjų, kurie parodys, ką moka, kitose pirmenybėse.“ Su pergale rinktinę pasveikino Italijos prezidentas Giorgio Napolitano.

Anot valstybės vadovo, žaidėjai privertė jį daug išgyventi. Sėkme Italijos futbolininkai priminė 2006-uosius, kai Berlyne nugalėjo Prancūziją. „Mūsų komanda žaidė gerai, dominavo beveik per visas rungtynes. Būčiau paskambinęs vyrams, jei jie būtų ir pralaimėję“, – tvirtino prezidentas. Pusfinalio kovos prasidės rytoj. Donecke susirems Portugalijos ir Ispanijos rinktinės. Ketvirtadienį Varšuvoje žais vokiečiai ir italai.

Apmaudas: nesėkmė pribloškė anglus, ypač W.Rooney (užsidengęs

galvą).

„Scanpix“ nuotr.

19

antradienis, birželio 26, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Mėgaukis akimirka“.

Nora Roberts. „Mėgaukis akimirka“. Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertai ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti mylimai, būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... Tebūnie be jokių įsipareigojimų.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Kaukolinis antradienis – KĄ nupirkai trečiadienis – Kriminalas ketvirtadienis – Kanzas Sitis penktadienis – Moteriškė Praėjusios savaitės laimėtoja – Adelė Kuncaitienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

Lt PRENUMERATOS AKCIJA 2013 M.

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 3 d.

Avinas (03 21–04 20). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis, kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Jautis (04 21–05 20). Galite sulaukti darbo pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Dvyniai (05 21–06 21). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Palankus metas intelektualiai kūrybai. Vėžys (06 22–07 22). Žodžiai šiandien – vienintelis jūsų ginklas. Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Šiandien geriau pailsėkite ir nusiraminkite. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Labai sėkmingas laikas siekiant karjeros ar įsitvirtinant naujoje darbo vietoje. Būkite atsargus vertindamas kitų darbą – geriau savo nuomonę kol kas pasilaikykite sau. Svarstyklės (09 24–10 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, todėl šiandien geriau nespręskite svarbių klausimų. Skorpionas (10 24–11 22). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę. Tik nesustokite ir nepasiduokite apatijai. Šaulys (11 23–12 21). Kils susidomėjimas kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Šiandien galite atrasti įkvėpimo šaltinį. Tačiau neįsijauskite, nes gali iškilti pavojus nuskęsti fantazijose. Ožiaragis (12 22–01 20).Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Priimdamas svarbius sprendimus šiandien ypač pasikliaukite savo intuicija, nepasiduokite lengvoms pagundoms ir vilionėms. Vandenis (01 21–02 19). Galimas konfliktas su jaunesniais žmonėmis. Jus erzins jaunatviškas maksimalizmas ir neatsargumas. Tačiau būkite kantrus, nesiginčykite, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien leisitės į kelionę po savo prisiminimus ir patirtis. Galiausiai įvertinsite tai, ko anksčiau nepastebėdavote ar buvo linkęs nesureikšminti. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Savaitės pradžia Lietuvoje bus lietin­ ga ir vėsi. Hidrometeorologijos tarny­ bos duomenimis, šiandien numato­ mas lietus, dieną bus 16–17 laipsnių ši­ lumos. Rytoj taip pat lis, bet kiek ma­ žiau. Naktį ir dieną temperatūra bus panaši, kaip ir antradienį.

Šiandien, birželio 26 d.

+14

+14

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+13

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+15

Utena

+15

4.53 22.24 17.31

178-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 188 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+15

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +20 Brazilija +24 Briuselis +22 Dublinas +18 Kairas +38 Keiptaunas +16 Kopenhaga +17

kokteilis Mus seks darb­da­viai No­rė­si­me to ar ne­no­rė­si­me, nuo 2014ųjų sau­sio 1 die­nos darb­da­viai ga­lės mus sek­t i. Ne­be­tu­rė­si­me ga­l i­my­bės me­luo­ti. Kai, pa­vyz­džiui, pra­mie­ga­me, skam­bi­na­me ir suo­kia­me, jog įstri­go­ me au­to­mo­bi­lių spūs­ty­je ar il­gai ten­ ka lauk­ti marš­ru­ti­nio au­to­bu­so. Kor­po­ra­ci­ja „Goog­le“ iš­lei­do na­vi­ga­to­rių „Goog­le Coor­di­na­te“, ku­ris nu­sta­tys dar­ buo­to­jo vie­tą, jo ju­dė­ji­mo marš­ru­tą. „Kok­tei­l is“ įsi­t i­k i­nęs, kad prieš pra­de­ dant nau­do­ti šią tech­no­lo­gi­nę nau­jo­vę tarp darb­da­vių ir dar­buo­to­jų vyks dis­ ku­si­jos, nuo ku­r ios va­lan­dos ry­tą iki kiek va­ka­re rei­kės ne­šio­ti na­vi­ga­to­rius. Tie­sa, už šį pa­to­gu­mą darb­da­viai tu­rės pa­pur­ty­ti pi­ni­gi­nes. Iš pra­džių už vie­ ną na­vi­ga­to­rių po 15 JAV do­le­rių, vė­ liau – dau­giau.

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+20 +38 +24 +18 +24 +19 +22 +26

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+20 +13 +30 +14 +16 +31 +22 +18

Vėjas

5–13 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

13

14

14

14

13

15

15

14

14

8

rytoj

ketvirtadienį

16

Marijampolė

Vilnius

+15

Alytus

Vardai Jaunius, Jaunutis, Mingaudas, Paulius, Viltautė, Virgilijus.

birželio 26-ąją

Rytas

15

+15

+15

15

13

4

1828 m. gi­mė ku­ni­gas, lie­ tu­vių tau­tos iš­si­va­da­vi­mo ju­dė­ji­mo vei­kė­jas, vie­nas iš 1863 m. su­ki­li­mo va­dų An­t a­n as Mac­ke­v i­č ius. Nu­žu­dy­tas 1863 m. 1945 m. 50 vals­t y­bių San Fran­cis­ke (JAV) pa­ si­ra­šė Jung­t i­n ių Tau­t ų įkū­ri­mo char­ti­ją. 1977 m. In­d ia­na­po­ly­je (JAV) El­v is Pres­ley su­ ren­gė pa­sku­ti­nį kon­cer­ tą pub­li­kai. Tų pa­čių me­ tų rugp­jū­čio 16 d., su­lau­ kęs 42-ejų, jis mi­rė.

1976 m. To­ron­te Ka­na­do­ je įvy­ko vie­no aukš­čiau­ sių (533 met­rų) pa­sau­ly­ je bokš­to ati­da­ry­mas. 1988 m. so­v ie­t ų žy­dai Mask­vos gat­vė­se vie­šai rei­ka­la­vo tei­sės emig­ ruo­ti, ta­čiau mi­li­ci­ja per ke­l ias mi­nu­tes su­lai­kė su­si­bū­ri­mo ini­cia­to­rius. 1995 m. še­ši te­ro­ris­tai ap­ šau­dė Egip­to pre­z i­den­to Hos­nio Mu­ba­ra­ko au­to­mo­ bi­lių es­kor­tą Etio­pi­jos sos­ ti­nė­je Adis Abe­bo­je, ta­čiau pre­zi­den­tas li­ko gy­vas.

2010 m. mi­rė po­li­ti­kas, Lie­t u­vos Pre­z i­den­tas Al­g ir­das My­ko­las Bra­ zaus­kas. Gi­mė 1932 m.

„Nak­ties prin­ce­sė“ ap­si­py­lė žie­dais Kam­ba­ry­je au­gi­na­mi tro­pi­niai au­ga­lai kak­tu­sai žie­dais džiu­gi­na ne taip ir daž­nai. Vos ke­lio­li­ka va­lan­dų žy­din­čios „Nak­ ties prin­ce­sės“ gro­žio ten­ka lauk­ti me­tus. Va­kar ši lai­mė ap­lan­kė klai­pė­die­tę Ve­rą An­to­nen­ko.

Kont­ro­lė: eksp­loa­tuo­jant na­vi­

ga­to­rių, ne­be­pa­vyks dar­bo me­ tu iš­sprūs­ti į miš­ką pa­gry­bau­ti.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kur yra jos vy­ras, ne­klys­da­ma ga­li pa­ sa­ky­ti tik naš­lė.

Pir­mo­kų tė­ve­liams Su­r uoš­t i pir­mo­ką į mo­k yk­lą – la­bai svar­bus ir at­sa­kin­gas dar­bas. „Kok­tei­ lis“ ra­šė, kad svar­biau­sia pre­kė – kup­ ri­nė. Ta­čiau pe­da­go­gai tvir­ti­na, jog ne ma­ž iau svar­bios ir plunks­n i­nės. Ma­ žie­ji mėgs­ta plunks­ni­nes, ku­rio­se pa­ to­gu į vie­nus sky­re­lius su­dė­ti pieš­tu­ kus, į ki­tus – flo­mas­te­rius, plunks­na­ko­ čius ar trin­tu­kus. Per­kant są­s iu­v i­n ius rei­k ia at­k reip­ ti dė­me­sį, kad jie bū­tų kie­tes­niais vir­ še­l iais ir užap­va­l in­tais kam­pais. Są­ siu­vi­nių po­pie­rius tu­ri „ne­per­si­ger­ti“, tad siū­lo­ma ne­si­rink­ti jų pa­čių pi­giau­ sių. Op­ti­ma­liau­sias kie­kis bū­tų po pen­ kis są­siu­vi­nius li­ni­ja ir lan­ge­liais. Taip pat re­ko­men­duo­ti­na įsi­gy­ti ir ap­lan­ka­ lų, kad tiek są­siu­vi­niai, tiek kny­gos iš­ lik­tų tvar­kin­gi.

Links­mie­ji tirš­čiai – Ko­dėl nu­šo­vė­te zui­kį? Jūs ne­sa­te me­ džio­to­jų drau­gi­jos na­rys. – O ko­dėl jis ėdė ma­no ko­pūs­tus? Jis ir­ gi ne ma­no šei­mos na­rys. Čes­ka (397 719; ką gi, ieš­ko­ki­te nau­jų bū­dų, kaip ap­gau­si­te darb­da­vius)

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

90-me­t ė klai­p ė­d ie­t ė kak­t u­s ą „Nak­ties prin­ce­sė“ (lot. Echi­nop­ sis) au­gi­na jau ge­rą de­šimt­me­tį. Gė­lė kas­met pra­džiu­gin­da­vo šei­ mi­nin­kę vie­nu vie­nin­te­liu žie­du, ku­ris žy­di vos ke­lio­li­ka va­lan­dų. „Šie­met kak­tu­sas pa­si­da­bi­no tri­ mis žie­dais. Tai tik pa­pras­tas spyg­ liuo­tas kak­tu­sas, bet kai pra­žys­ta, la­bai gra­žu“, – sa­kė V.An­to­nen­ko. Au­ga­las pra­žys­ta tik tam­siuo­ ju pa­ros me­tu – va­ka­re, nak­tį ar­ ba pa­ry­čiais, to­dėl ir va­di­na­mas „Nak­ties prin­ce­se“. Kve­pian­čiais žie­dais „Nak­ties prin­ce­sė“ au­gin­to­ją ap­do­va­no­ja tik ta­da, jei žie­mą kak­tu­sas lai­ko­mas vė­sio­je ap­lin­ko­je, ne aukš­tes­nė­je nei 8 laips­niai tem­pe­ra­tū­ro­je. Jei bus šil­čiau, pa­sak bo­ta­ni­kų, tais me­tais kak­tu­sas ne­žy­dės. „Nak­ties prin­ce­sė“ mėgs­ta pu­ siau rūgš­čią dir­vą, ge­rą dre­na­žą, pu­rią že­mę, na­tū­ra­lio­je gam­to­ je šie kak­tu­sai au­ga Mek­si­ko­je, bet ne tarp ki­tų kak­tu­sų, o prie nuo­lat ža­liuo­jan­čių au­ga­lų. Šį au­ga­lą žmo­nės ne­re­tai pai­ nio­ja vi­sai su ki­tu kak­tu­su ir va­di­ na „Nak­ties ka­ra­lie­ne“. „Nak­ties ka­ra­lie­nė“ (lot. Se­le­ni­ ce­reus gran­dif­lo­rus) iš tik­rų­jų yra

lai­pio­jan­tis kak­tu­sas, stie­bai pirš­ to sto­ru­mo, žy­di taip pat tik nak­ ti­mis nuo 23 iki 8 val. ry­to. Žie­ dais ap­lim­pa bir­že­lio mė­ne­sį. Šie kak­tu­sai daž­niau­siai lai­ko­mi šilt­ na­miuo­se, oran­že­ri­jo­se, na­muo­se au­gin­ti juos ma­žai kas ryž­ta­si, nes stie­bas yra neiš­vaiz­dus“, – aiš­ki­ no Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­ kos so­do di­rek­to­rė Rū­ta Ona Ža­ dei­kie­nė. „Nak­ties ka­ra­lie­nės“ stie­bai užau­ga iki 3 met­rų il­gio, žie­dai – trum­pa­lai­kiai, bet la­bai įspū­din­gi, jie bū­na 25–30 cm skers­mens.

Gra­žuo­lis: vos ke­lio­li­ka va­lan­dų žy­din­tis klai­pė­die­tės kak­tu­sas šie­met

pa­si­puo­šė net tri­mis žie­dais.

LAUKITE NETRUKUS Dovana

skaitytojams – nemokamas žurnalas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.