TODĖL, KAD naujienos Antradienis, ESU VILNIETIS Tikros sostinės birželio 26 d., 2012 m. Nr. 148 (1347)
diena.lt
1,30 Lt
5
„Gėjams autobusų nėra“
Vandens telkinių prie žiūrą tiesiogiai patikėjus biurokratams, nukentės ir žūklės mėgėjai, ir gamta. Prezidentė Dalia Grybauskaitė
6p.
Lietuva
5p.
Pabradė turės savivaldybę Per ateinančius keler ius metus Lie tuvoje gal i būti suk urta 61-oji sav i valdybė – Pabradės miestel io. Ta čiau tik tuo atveju, jei Seimas pri tartų atit inkamo įstat ymo pakeit i mams. Juo siek iama naujai steig ia moje sav ivaldybėje būtiną gyven tojų skaičių sumaž inti nuo 10 tūkst., kaip yra dabar, iki 7 tūkst.
Sveikata Vargai: transporto priemonę renginiui seksualinių mažumų atstovams vis dėlto pavyko išsinuomoti, tačiau kitoje įmonėje. Andriaus Ufarto (BFL) nuotr.
Norite išsinuomoti autobusą? Transpor to įmonės jūsų paslaugoms. Tiesa, viena sąlyga – homoseksualams ši paslauga ne teikiama. Tai patyrė ir Lietuvos gėjų lyga (LGL), kai transporto bendrovė, sužinoju si, kas užsakovas, atsisakė suteikti paslaugą.
Dėl stadiono užvirė mūšis
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Iš pradžių sutiko
Lietuvoje daug ir garsiai šaukiama apie lygias teises, mėginama įvai riais būdais tos lygybės siekti. Bet vis tiek išaušta diena, kai vieni ar kiti tampa diskriminuojami. Taip nutiko LGL atstovams, kai viena transporto įmonė dėl šios organi zacijos asmenų lytinės orientacijos atsisakė išnuomoti jiems autobusą.
Kaip dienraščiui pasakojo LGL vadovas Vladimiras Simonko, iš pradžių į transporto įmonę „Va landėlė“ buvo kreiptasi neutraliai, t. y. elektroninį laišką bendrovei ra šęs asmuo nenurodė, kad yra LGL narys. „Buvo prašoma gegužės 17 d. trims valandoms išnuomoti auto busą kabrioletą. Dar tą pačią die ną buvo sutarta dėl laiko ir kainos bei patikinta, kad sutartis tai die nai bus sudaryta“, – teigė V.Simonko.
2
3p.
ŠÁ PENKTADIENÁ Dovana dienrašèio skaitytojams – nemokamas žurnalas
9p.
Norą rūkyti išpjauna lazeris
2
AntrADIENIS, birželio 26, 2012
miestas Paminėtas Napoleono armijos žygis Antakalnio kapinėse vakar vyko Napoleono Didžiosios armijos žygio 200-osioms me tinėms skirta atminimo lentos atidengimo ceremonija. Joje kartu su Prancūzijos am basados Lietuvoje atstovais dalyvavo Kraš to apsaugos ministerijos viceministras Vy tautas Umbrasas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Po cius, Garbės sargybos kuopos nariai. Krašto apsaugos ministerijos nuotr.
„Gėjams autobusų nėra“ Bendrovė prašė nurody 1 ti maršrutą ir pasakyti, ar reikės gido. Kai klientas įmonei
Pajėgumas: įmonė per metus turėtų perdirbti iki 250 tūkst. tonų
išrūšiuotų atliekų.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Ruošiasi konkursui Vilniaus apskrities atliekų tvar kymo centras (VAATC) liepą ke tina skelbti apie 130 mln. litų ver tės regioninės atliekų rūšiavimo įmonės šalia Gariūnų turgavietės statybos konkursą.
Rangovas atsakytų už projekta vimą, statybą, įrenginių naudo jimą, kaip rašoma VAATC viešų jų pirkimų sistemoje paskelbtame techninių specifikacijų projekte. Vilniaus miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę pasirinko įmonės vietą Jočionių gatvėje kaip tinkamą atliekoms apdoroti. Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Ener getikos ir statinių skyriaus vedė jas Kęstutis Karosas praėjusią sa vaitę tarybos posėdyje teigė, jog liepos 5 d. ketinama skelbti kon kursą įrenginiams projektuoti, statyti ir eksploatuoti, o sutartį ketinama pasirašyti gruodį. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) anksčiau dėl šios atliekų rūšiavimo įmonės pradėjo iki teisminį tyrimą ir birželį atli ko kratas tiek VAATC, tiek kitose valstybės institucijose. STT gavo
duomenų, kad rengiantis staty ti atliekų rūšiavimo liniją ir sie kiant įgyti teises į šio įrenginio statybai reikalingą žemės sklypą buvo suklastoti oficialūs doku mentai, kurių pagrindu neteisė tai buvo įregistruota nuosavybės teisė ir išnuomotas valstybei pri klausantis žemės sklypas. Vilniaus meras Artūras Zuokas praėjusią savaitę teigė, jog apie projektą informavo STT. VAATC, gavusi ES paramos, planuoja pastatyti įmonę, ku ri atliekas priims iš viso regiono. Skaičiuojama, kad projektui rei kėtų apie 101 mln. litų ES para mos, dar 30 mln. litų skirtų Vil niaus apskrities savivaldybės. Planuojama, kad įmonė pradėtų veikti 2015 m. pradžioje. Ji turėtų perdirbti iki 250 tūkst. tonų išrūšiuotų atliekų per metus. Savivaldybės atstovų teigimu, de ginamos bus tik tos atliekos, ku rios bus netinkamos apdoroti, o šiuo metu atliekamas poveikio ap linkai ir poveikio visuomenės svei katai vertinimas – juos ketinama baigti iki rugpjūčio pabaigos. VD, BNS inf.
DOVANA Kava su Ieškokite kupono birželio 29 ir 30 d. laikraščiuose. Kava vaišins
rašė dar kartą, jis jau pasirašė kaip LGL narys ir pranešė, kokiam tiks lui reikia autobuso. Tada, V.Simon ko teigimu, ir prasidėjo bendrovės išsisukinėjimai bei žaidimai. Praė jus penkioms dienoms, įmonės at stovė klientą informavo, kad tuo pačiu metu buvo pradėtos dery bos su kito renginio organizatoriais Klaipėdoje, laukiama jų atsakymo ir tik tada bus galima pasakyti, ar bus įvykdytas LGL užsakymas.
lima spėlioti. Bet su mumis įmo nės vadovas net nenorėjo apie tai kalbėti. Tik parašė, kad paslaugos suteikti negali, nes autobusas jau išnuomotas kitiems asmenims“, – sakė V.Simonko.
Diskriminacija – ne naujiena
LGL vadovo teigimu, šią istoriją bū tų galima vadinti tęstine buvusios 2007-aisiais. Tada Vilniaus ir Kau no miestų savivaldybės uždraudė kabinti LGL reklamą ant troleibusų. Tais metais buvo vykdomas vienas projektas, ir reklamos agentūra, su kuria bendradarbiavo LGL, turėjo iškabinti reklamą ant miestų trolei busų. „Dabar tiksliai nepamenu tos reklamos žodžių, bet jos esmė buvo gėjų ir lesbiečių diskriminacija dar be. Ji skambėjo maždaug taip: kiek vienas gėjus gali tapti policininku, kiekviena lesbietė – mokytoja. Bu vo sutarta, reklama padaryta ir kai ji buvo priklijuota, buvo atsisakyta ją eksponuoti. Kaune ji buvo nuim ta, o Vilniuje net nebuvo užklijuo ta. Taigi jau buvome susidūrę, kad dėl mūsų orientacijos mūsų orga nizacijai nebuvo suteiktos reklamos paslaugos“, – dienraščiui pasakojo V.Simonko. Praėjus penkeriems metams, pasak pašnekovo, vėl susidurta su tuo, kad viešojo transporto įmonė atsisakė suteikti paslaugas. „Bendrovė „Valandėlė“ atsisakė suteikti mums paslaugą – išnuo moti autobusą, kai sužinojo, kad tai bus skirta mūsų renginiui“, – sakė V.Simonko.
Vladimiras Simonko:
Bendrovė „Valandėlė“ atsisakė suteikti mums paslaugą – iš nuomoti autobusą, kai sužinojo, kad tai bus skirta mūsų renginiui. Kreipdamiesi į tiekėją LGL at stovai nurodė, kad autobusas jiems reikalingas viešai akcijai. V.Simon ko teigimu, tikslas buvo paminėti gegužės 17-ąją – Tarptautinę dieną prieš homofobiją ir transfobiją. „Mums tai yra labai svarbi die na, švenčiama visame pasauly je. Lietuvoje ji taip pat švenčiama ne pirmus metus, ir mes, tęsdami tradiciją, norėjome ją švęsti mato mai, mieste, kartu su visuomene“, – aiškino LGL vadovas.
Sulaužė įsipareigojimus
Vedami pilietiškumo jausmo LGL atstovai kreipėsi į Lygių galimy bių kontrolieriaus tarnybą (LGKT). „Matėme, kad tai yra akivaizdus mūsų teisių pažeidimas. Suprato me, kad nebėra laiko versti šią fir mą sutikti išnuomoti mums au tobusą, susiradome kitą. Tiesa, ji irgi ne taip lengvai sutiko, bet iš nuomojo. O šiuo skundu norėjome parodyti, kad taip elgtis nedera“, – sakė V.Simonko. Pasak LGKT patarėjo viešiesiems ryšiams Valdo Dambravos, atliku si tyrimą tarnyba nustatė, kad bu vo pažeistas Lygių galimybių įsta tymas, LGL dėl lytinės orientacijos buvo sudarytos mažiau palankios sąlygos išsinuomoti autobusą. „Ki taip tariant, buvo nustatyta, kad buvo diskriminacija. Ji pripažinta atsižvelgiant į visas įvykio aplin kybes“, – teigė V.Dambrava. Transporto firma, patarėjo vie šiesiems ryšiams teigimu, ne įrodė, kaip reikalauja įstatymas, kad nesudarė blogesnių sąlygų, t. y. kad nediskriminavo. Neatsakė į LGL atstovo laiškus, nepasiūlė kito laisvo laiko autobusui išsinuomoti. „Reziumuojant galima teigti, kad transporto firma elgėsi nesąžinin gai, sulaužė savo įsipareigojimus“, – konstatavo LGKT atstovas. Bendrovei „Valandėlė“ skirtas įspėjimas. Tai nėra bauda ir, kaip sakė V.Dambrava, šis įspėjimas ne sukelia jokių padarinių. Tačiau jei įspėta transporto firma nuspręs, kad LGKT argumentai nepakan kami, galės tą sprendimą apskųsti teismui. Su įmonės vadovais vakar dienraščiui susisiekti nepavyko.
Nesivargino atsakyti
LGL vėliau kelissyk kreipėsi į trans porto firmą ir prašė išnuomoti au tobusą bet kuriuo kitu laisvu laiku gegužę, tačiau atsakymo nesulaukė. Galiausiai įmonė informavo LGL, kad delsia atsakyti, nes esą dar de rina užsakymą, ir pasiūlė dėl auto buso nuomos kreiptis į kitą įmonę. Kai LGL kreipėsi į juos dar kartą ir prašė išnuomoti autobusą bet ku rią kitą gegužės ar birželio mėnesio dieną, atsakymo taip ir nesulaukė. „Iškart matyti, kad dėl to, jog mūsų organizacija vienija ho moseksualius piliečius, paslauga mums buvo nesuteikta. Aišku, ga lima kalbėti ir apie tai, dėl kokios priežasties taip buvo padaryta. Galbūt tai buvo nepagrįsta baimė, kad autobusas bus panaudotas ne tiems tikslams ir pan. Įvairiai ga
Kasdienybė: seksualinių mažumų atstovai teigia, kad įvairi diskrimi
nacija jų nestebina, nes yra prie to pripratę.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
3
AntrADIENIS, birželio 26, 2012
miestas
Eismas pasuks neįprastomis kryptimis Jau netrukus, nuo liepos pradžios, Pi laitės prospektu ke liaujantys gyvento jai šiame ruože susi durs su transporto eismo pakeitimais. Jie tęsis iki kitų metų spalio, kai prospek to pradžioje išdygs naujas viadukas.
bei dviratininkams. Dalies viadukų statyba jau pradėta ar bus pradėta artimiausiu metu. Dar praėjusių metų spalį pra dėtas statyt i pirm as is L.Asa nav ič iūtės viad ukas transp or to eism ui. Juo, kaip pasakojo R.Kančaitis, vairuotojai judės nuo L.Asanavičiūtės gatvės į vakarinę greitojo eismo gatvę ir atvirkš čiai. Viaduko statyba jau įpusė jusi, šiuo metu ruošiamasi beto nuoti perdangą. Planuojama, kad viadukas bus baigtas jau šių me tų vėlyvą rudenį.
Romualdas Kančaitis:
Sumažėjusį transpor to srautą pajus ne tik vakarinio aplinkkelio kaimynai, bet ir mies to centras.
Laura Petrauskaitė Teks koreguoti įpročius
Iki šiol vakarinės greitojo eismo gatvės statyba gyventojų ir trans porto eismo netrikdė, nes darbai vyko miesto pakraštyje. Tačiau nuo liepos 2 d., siekiant pastatyti ly giagrečiai su Pilaitės prospektu ir virš vakarinės greitojo eismo gatvės nusidrieksiantį Pilaitės prospekto viaduką, gyventojai savo keliavimo įpročius turės pakoreguoti. Norėdama pradėti pasiruošimą ir viaduko statybą, tai atliekan ti bendrovė turės pakeisti Pilaitės prospekto transporto eismą. Įpras ta tvarka transporto eismas pajudės tik kitų metų spalį. „Iš Pilaitės judėdami Vilniaus centro link gyventojai turės va žiuoti specialiai įrengtomis jung timis. Važiuodami nuo Pilaitės jie kirs priešingą Pilaitės prospekto eismo juostą, pervažiuos į jungtis, jomis apvažiuos statybvietę ir dar kartą kirsdami Pilaitės prospektą išvažiuos centro link“, – apie pa sikeitimus pasakojo už Vilniaus vakarinio aplinkkelio statybą at sakingas bendrovės „Kauno tiltai“ techninio direktoriaus pavaduoto jas Romualdas Kančaitis. Važiuos šalutinėmis gatvėmis
Važiuodami nuo Vilniaus cent ro gyventojai turės aplankyti ša
Pokyčiai: Pilaitės prospekte dėl viaduko statybos iki kitų metų rudens gyventojai centro link turės važiuo
ti specialiai įrengtomis jungtimis.
lutines miesto gatves, nes būtent jomis bus organizuojamas eismas Pilaitės link. „Gyventojams tam tikrų nepa togumų bus bet kokiu atveju – jau vien dėl to, kad eismas vyks ne įprasta tvarka. Gyventojams rei kės laiko, kol jie pripras prie pasi keitimų. Tačiau realių nepatogumų pajus nebent pėstieji, nors ir esant įprastai tvarkai pėsčiųjų eismas Pilaitės prospektu nebuvo organi zuojamas“, – sakė jis. Įreng us i spec ial ias jungt is ir nukreipusi eismą statybos bend rovė pradės ardyti Pilaitės prospekto asfalto dangą, kasti grun
tą ir ruoštis vakarinės gatvės bei viad uko statybai. Taip pat bus tvarkomos komunikacijos, mon tuojamos lietaus surinkimo sis tem os ir pan. Plan uojam a, kad vasarai įpusėjus, liepos 26 d., tu rėtų būti pradėti įrengti viaduko poliai. Naudos specialią įrangą
Pašnekovas pasakojo, kad viadu ko poliams įrengti bus naudoja ma speciali technika, nes darbus apsunkino vakarinės greitojo eis mo gatvės viduryje ir jos teritori joje esanti orinė elektros linija, ku ri bus pakeista kabeline.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Kol linija veikia, privalome iš laikyti visus saugumo reikalavi mus: iki laidų išlaikyti atstumą tiek horizontalioje, tiek vertika lioje padėtyje. Tai, be abejo, su kelia tam tikrų nepatogumų. Po liams įrengti atsivežėme specialią mažesnių gabaritų techniką“, – kalbėjo R.Kančaitis. Kitų metų spalį pabaigtas sta tybas vainikuos ne vien naujas Pi laitės prospekto viadukas. Šiame mikrorajone, vakarinėje greitojo eismo gatvėje, išdygs dar trys via dukai: du iš jų palengvins trans porto eismą ir vienas padarys pa togesnį susisiekimą pėstiesiems
Birželį taip pat pradėtas staty ti pėstiesiems bei dviratininkams skirtas viadukas ties V.Maciulevi čiaus gatve: gręžiami šio viaduko poliai, artimiausiu metu bus įren giamos atramos. Statybos bend rovė planuoja, kad darbai bus baigti kitų metų rudenį, kartu su Pilaitės prospekto viaduko statyba. Artimiausiu metu, liepos 2 d., ties D.Gerbutavičiaus gatve pradės kilti ir dar vienas viadukas trans porto eismui. Jį tikimasi baigti ki tų metų antroje pusėje. R.Kančaitis patikino, kad bai gus statybas ir įrengus iš viso ke turis viadukus eismas gyventojams bus patogesnis. Tai, anot jo, pajus ne tik Pilaitės gyventojai. „Taip nuo mažesnių mikrorajono gatvių bus nukreipta didelė trans porto srauto dalis. Tai leis pato giau susisiekti ir nuo Gariūnų į Pi laitės pusę ar ties Spaudos rūmais važiuojantiems gyventojams. Su mažėjusį transporto srautą pajus ne tik vakarinio aplinkkelio kai mynai – Karoliniškių ir kiti mik rorajonai, bet ir miesto centras“, – apie darbų rezultatą pasakojo bendrovės atstovas.
Mokyklos stadioną mainys į regbio? Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Vilniaus miesto savivaldybės ta rybos sprendimas lems, ar stadio nas Gelvonų gatvėje bus išnuomo tas „Vilniaus regbio akademijai“. Aplinkiniai gyventojai prieš tokius planus stoja mūru. Treniruotųsi vakarais
Pateik im o stad ij os proj ekte nu matom a, kad regb io tren ir uotės šiam e stad ion e vyktų nuo 16 val. darb o ir išeig inėm is die nom is. 25 metams planuojamas išnuo moti stadionas dabar yra ne tik šalia esančios Radvilų gimnazijos moksleivių treniruočių vieta. Universalus stadionas – mėgsta ma aplinkinių namų gyventojų pasivaikščiojimų vieta, į jį laiko gryname ore praleisti vežimėliais atvažiuoja neįgalieji.
Baiminasi triukšmo ir taršos
„Vilniaus regbio akademija“ nuo mos ne konkurso būdu įsipareigotų į stadioną investuoti ne mažiau kaip 1,172 mln., tačiau numatoma nuomos kaina – vienas litas per mėnesį. „Regbis – ne šachmatai. Stadioną įrengti iš esmės sunai kinant mokyklos stadioną, tik 20 metrų nuo daugiaaukščių ir Ozo papėdėje yra neleistina ekologiniu, triukšmo, viešosios tvarkos, moks leivių fizinio lavinimo atžvilgiu, tai apskritai pažeidžia viešąjį interesą ir gyventojų teises“, – sakė Vil niaus miesto savivaldybės tarybos narys Gediminas Rudžionis. Jo teigimu, gyventojų nuomonės nebuvo klausiama, o sužinoję apie planuojamus pokyčius jie labai sunerimo. Pasipiktinęs gyventojų nuomonės nepaisymu, G.Rudžio nis pats inicijavo parašų prieš sta diono išnuomojimą rinkimą. Tary bos nario ir sunerimusių gyventojų
nuomone, toks sprendimas sukeltų bent tris rimtas problemas. Visų pirma, daugiafunkcis sta dionas, kuriame yra ir futbolo, ir krepšinio aikštelės, ir gimnastikos įrenginiai, būtų paverstas speciali zuotu regbio stadionu. Antra, šalia gyvenamųjų namų įrengtame stadione vykstant regbio varžyboms gyventojai nebeturėtų ramybės. „Sakė, pastatysim tvorą – langų neišdaužysim“, – regbi ninkus citavo nusivylusi Gelvonų gatvės gyventoja. G.Rudžionis ironiškai replikavo, kad įsiaudrinę regbio sportininkai ir aistruoliai po varžybų gali išeiti ir su gyventojų auginamomis gėlėmis ant galvų. Trečia, iki stadiono veda vie nintelis duobių išvagotas keliu kas, vinguriuojantis per kiemus. Kito privažiavimo ir automobilių stovėjimo vietų ten nėra. „Rajono gyventojų gyvenimo kokybė nea bejotinai pablogės. Prie šio įvažia
vimo yra „pakabinti“ mažiausiai 3 tūkst. gyventojų“, – sakė G.Rudžionis. Direktorius – už pokyčius
Tarybos narys nesitiki, kad ir gim nazijos direktorius atstovautų „gy ventojų ir moksleivių interesams“. Pasak jo, savivaldybės skirtas mo kyklos vadovas, jeigu prieštarautų tarybos daugumos valiai, tiesiog būtų pakeistas tuo, kuris jai pri tartų. Gimnazijos direktorius Mindau gas Puodžiukas pateikė visiškai ki tą poziciją. „Norėjome, kad vaikai turėtų ge ras sąlygas, iš kitur lėšų negavome. Stadionas bus sutvarkytas, atnau jintas. Krepšinį vaikai žaidžia mo kyklos salėje. Dėl triukšmo – kaip buvo stadionas, taip ir liks. Jame vykdavo ir futbolo varžybos, todėl tas triukšmas neturėtų padidėti“, – mano M.Puodžiukas.
Poilsis: aplinkinių namų gyvento
jai nerimauja, kad praras mėgs tamą pasivaikščiojimų vietą.
Gedimino Bartuškos nuotr.
4
antradienis, birželio 26, 2012
miestas
Vandentvarkos projektas jau įpusėjo Sėkmingai įgyvendinamas ES investicijų projektas Vilniaus regiono gyventojams suteiks galimybę prisijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Evaldas Žibaitis
Žmonės galės vartoti švarų bei sveiką vandenį ir užtikrinti aplinkosaugos reikalavimus atitinkantį nuotekų tvarkymą. Kitąmet, baigus įgyvendinti iš dalies ES finansuojamą projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“, tokia galimybe galės pasinaudoti net 11 600 gyventojų iš 11 gyvenviečių. Pavilnio, Grigiškių, Kairėnų, Buivydiškių, Santariškių, Visorių, Salininkų, Bendorių, Ažubalių, Klevinės ir Rasteniškių gyvenvietėse darbai vykdomi pagal 7 rangos sutartis. Pagal dvi rangos sutartis šiuo metu vandentiekio ir nuotekų tinklų statybos jau baigtos. Nauda gamtai ir žmogui
Iki projekto įgyvendinimo pradžios prie centralizuotų sistemų neprisijungusi gyventojų dalis naudojo gruntinį kastinių šulinių vandenį ir patys turėjo rūpintis nuotekų surinkimu. Tačiau taip gyventi nepatogu ir netgi rizikinga, nes pasitaiko atvejų, kai gyventojų įsirengtos nuotekų surinkimo duobės tampa nesandarios, o nuotekos patenka į aplinką ir užteršia paviršinius bei gruntinius vandenis. Kastinių šulinių vandenį naudoja patys gyventojai, todėl daroma žala ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Vanduo yra labai svarbus, nuo jo priklauso žmogaus savijauta ir gyvenamosios aplinkos kokybė. Todėl ES lėšomis finansuojamo vandentvarkos projekto įgyvendinimas siejamas su aplinkos apsauga ir žmonių sveikata. Įgyvendinus projektą pagerės tiekiamo vandens kokybė, bus sumažintas gruntinio ir paviršinio vandens užterštumas. UAB „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimų padalinio direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas sako, kad nors projektas orientuotas į gyventojų prijungimą, naudą neabejotinai pajus ir verslas, minėtose gyvenvietėse įsikūrusios įstaigos. Gyventojai raginami jungtis
Šiuo metu Grigiškių bei Kairėnų ir Galgių gyventojai jau kviečiami jungtis prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Šiose
gyvenvietėse tinklų tiesimo darbai jau baigti. UAB „Žemda“ Grigiškėse darbus baigė jau šių metų vasarį. Įgyvendinant darbų sutartį, nutiesta 4,3 km naujų vandentiekio ir 5,5 km naujų nuotekų tinklų, pastatytos 4 naujos nuotekų siurblinės. Kairėnuose ir Galgiuose darbavęsi rangovai iki šių metų birželio nutiesė daugiau nei 5 km naujų vandentiekio tinklų, 7,7 km naujų nuotekų tinklų, pastatė 4 naujas nuotekų siurblines. Nors šiuo metu gyvenvietėse dar vykdomi aplinkos tvarkymo darbai, žmonėms jau dabar reikėtų ruoštis prisijungti prie naujų centralizuotų komunikacijų. Esant vasariškiems, šiltiems orams nusitiesti tinklus nuo sklypo ribos iki savo namų galima greičiau ir paprasčiau, todėl vertėtų pradėti veikti. Vis dėlto reikia nepamiršti, kad naudotis nutiestais tinklais bus galima tik rangovams baigus statybos darbus ir gyventojams gavus UAB „Vilniaus vandenys“ leidimą. UAB „Vilniaus vandenys“ informuoja, kad visų minėtų gyvenviečių gyventojams, norintiems prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, reikia į įmonę atvykti su reikalingais dokumentais ir čia užpildyti prašymą. Visų reikalingų dokumentų sąrašą ir platesnę informaciją rasite bendrovės interneto svetainėje www.vv.lt. Darbai jau beveik baigti
Sparčiai prie pabaigos artėja statybos darbai Pavilnyje, Avižienių seniūnijoje bei Santariškių, Visorių gyvenamuosiuose kvartaluose. Pavilnio gyventojai jau džiaugiasi artėjančiais pokyčiais. „Čia niekada nebuvo kanalizacijos, todėl karštomis vasaromis tvyrodavo nemalonus kvapas. Be jokios abejonės, labai laukiame, kada padėtis pasikeis ir gyvensime geriau bei patogiau“, – sakė ponia Elena. „Išties norisi esant vyresnio amžiaus gyventi patogiau, o ir nutiesti tinklai, mano manymu, yra puiki investicija – juk liks ir anūkams bei proanūkiams“, – samprotavo ponas Juozas. Vykdant pasirašytą rangos darbų sutartį dėl vandentiekio tinklų ir nuotekų tinklų statybos Pavilnio gyvenvietėje, šiuo metu jau nu-
tiesta 98 proc. visų numatytų tinklų: 1,5 km vandentiekio ir 10 km nuotekų tinklų, sumontuotos visos 4 naujos nuotekų siurblinės. Liko nutiesti tik apie 300 m tinklų ir baigti aplinkos tvarkymo darbus. O pagal dar vieną prieš porą metų pasirašytą rangos darbų sutartį Santariškėse ir Visorių g., jau atlikta 95 proc. visų darbų ir šiuo metu Noralgiškių gatvėje baigiamos įrengti paskutinės nuotekų ir vandentiekio tinklų atšakos iki sklypų ribos. Objekte jau vyksta aplinkos tvarkymo darbai, aplink nuotekų siurblines įrengiamos aikštelės. Rangovas atstatyti kelkraščių bei kelių dangą ir užsėti veją planuoja iki šių metų rugpjūčio 1 d. Iš viso įgyvendinus pastarąją sutartį bus nutiesta 4,34 km naujų vandentiekio ir 4,33 km naujų nuotekų tinklų, renovuota apie 3,72 km vandentiekio tinklų ir 4 km nuotekų tinklų, pastatytos 2 naujos nuotekų siurblinės. Prie pabaigos artėja ir Avižienių seniūnijoje atliekami darbai. Jau nutiesta 94,5 proc. visų tinklų – 5,3 km vandentiekio ir 6,2 km nuotekų tinklų. Rangovui liko baigti tiesti tinklus ir sumontuoti 3 naujas nuotekų siurblines, tada bus pradėti atstatomieji darbai. Vykdomi darbai Salininkuose
Pagal šeštąją 2011 m. lapkritį pasirašytą sutartį – „Vandentiekio ir nuotekų tinklų renovacija ir statyba Salininkuose“ – darbai vykdomi 4 etapais (gatvės, kuriose bus vykdomi darbai, pateiktos lentelėje) ir planuojama nutiesti 7,2 km naujų vandentiekio, 11,1 km naujų nuotekų tinklų, renovuoti apie 0,1 km vandentiekio tinklų, pastatyti 2 naujas nuotekų siurblines bei renovuoti 2 nuotekų siurblines. Statybos darbai pavasarį ir vasarą vyksta sparčiai, todėl šiuo metu Salininkuose vykdomas jau antrasis darbų etapas – klojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengiami vandentiekio ir nuotekų šuliniai, gaisriniai hidrantai, klojamos atšakos iki gyventojų sklypų Karaliaus Šulinio, Asavos, Versekos ir Šalčios gatvėse. Šiuo metu jau paklota apie 20 proc. numatytų nutiesti tinklų: apie 714 m vandentiekio ir apie 3
Laukia: Buivydiškių gyventoja p. Lilija tikisi greitai pajusti projekto tei-
kiamą naudą.
Monikos Karkazaitės nuotr.
km nuotekų tinklų. Salininkų gyventojai džiaugiasi prasidėjusiais darbais ir laukia projekto įgyvendinimo pabaigos, nes tikisi geresnių gyvenimo sąlygų: „Vasarą nuo nuotekų duobių sklinda nemalonus kvapas, todėl manau, jog pasikeitimai visos bendruomenės labai laukiami“ – teigė Salininkų vidurinės mokyklos darbuotoja. Gyventojams svarbūs ir finansiniai klausimai: „Geriamąjį vandenį perku iš parduotuvės, todėl tikiuosi, kad, prisijungus prie centralizuoto vandentiekio, pagerėjus vandens kokybei, pavyks sutaupyti nemažai pinigėlių“, – viliasi Salininkų gyventojas Tomas.
Šiuo metu jau baigti paruošiamieji statybos darbai ir pradėtas tinklų tiesimas Parko ir Pilaitės Sodų 6-ojoje gatvėse. Iki projekto įgyvendinimo Buivydiškių gyvenvietėje vanduo buvo tiekiamas iš vietinio gręžinio ir dėl vamzdynų susidėvėjimo buvo labai prastos kokybės. Todėl gyventojai teigiamai vertina prasidėjusius darbus: „Jau ilgai laukėme pasikeitimų, nes mūsų vanduo buvo labai prastas: visada reikėdavo pirkti vandenį, nes jo gerti ar naudoti maistui buvo neįmanoma, o ir praustis būdavo nemalonu, nes kvapas ir spalva buvo ne tokia, kokia turi būti švaraus vandens. Būdavo taip, kad prausiesi ir pradeda bėgti rudas vanduo, net ant odos lieka ir tenka praustis vėl. O mokėdavome tai kaip už gerą vandenį, tikrai nemažai“, – kalbėjo Buivydiškių Parko gatvėje gyvenanti ponia Lilija. Vykdant statybos darbus laikini nepatogumai neišvengiami – dalis gatvių bus sunkiai išvažiuojamos ar pereinamos. Tačiau UAB „Vilniaus vandenys“ atstovai ragina gyventojus būti kantrius ir užtikrina, kad, kai tik pasibaigs darbai, bus sutvarkyta kelių danga ir aplinka.
Pradėti darbai Buivydiškėse
Iki kitų metų sausio Buivydiškėse planuojama nutiesti 4,3 km naujų vandentiekio ir 4,6 km naujų nuotekų tinklų, pastatyti 3 naujas nuotekų siurblines. Darbai bus atliekami net vienuolikoje gatvių: Smalinės, Ąžuolų, Parko, Buivydiškių, Sidaronių, Klinikų, Beržų, Rapalionio ir Pilaitės Sodų 4-ojoje, 6-ojoje, 8-ojoje gatvėse. Prie centralizuotų komunikacijų galės prisijungti 1500 Buivydiškių gyventojų.
Bendrai apie projektą Visų minėtų 11 gyvenviečių vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų plėtrai skirta 52 377 009,48 Lt. ES Sanglaudos fondo indėlis siekia 44 509 325,73 Lt, iš valstybės biudžeto skiriama 5 236 391,26 Lt. Likusią lėšų dalį, būtiną norint sėkmingai įgyvendinti projektą, įsipareigojo finansuoti UAB „Vilniaus vandenys“ ir partneris Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Projekto vykdytoja
UAB „Vilniaus vandenys“ – didžiausia vandentvarkos bendrovė Lietuvoje, eksploatuojanti ne tik Vilniaus miesto, bet ir Šalčininkų, Švenčionių bei Vilniaus rajonų vandentiekio ir nuotekų tinklus. Projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“ turėtų būti baigtas įgyvendinti iki 2013 m. vasario 28 d. ES parama – investicija į jūsų ateitį!
Darbų vykdymo Salininkuose planas I etapas II etapas III etapas IV etapas
Pokyčiai: Vilniaus apylinkėse vykdomi vandentvarkos darbai.
„Vilniaus vandenų“ archyvo nuotr.
Bus: Buivydiškėse tiesiami vandentiekio ir nuotekų tinklai.
Monikos Karkazaitės nuotr.
Eišiškių pl. 70B–Metalo gatvė Visinčios, Asavos, Žižmos, Versekos, Šalčios, Karaliaus Šulinio gatvės Mechanikų gatvė–Melioratorių gatvė Vaikų, Kalviškių, Pupinės, Salininkų gatvės
5
antradienis, birželio 26, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Paneigė britų spaudos tyrimą Lietuvos tautinis olimpinis komi tetas (LTOK) Londono olimpinių žaidynių organizatorius patikino, kad bilietai į olimpines žaidynes Lietuvoje platinti nepažeidžiant nustatytos griežtos tvarkos.
Šnipštas: iš didelių užmojų reformuoti teritorinį administracinį Lietuvos suskirstymą neliko akmens ant ak
mens.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Savivaldybių pertvarka nugulė į stalčius Iki 2015-ųjų savivaldos rinkimų galbūt atsiras dar viena sa vivaldybė. Tačiau tai viskas, kas liko iš žadėtosios savival dos reformos. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Gyventojai pageidauja
Per ateinančius kelerius metus Lie tuvoje gali būti sukurta 61-oji savi valdybė – Pabradėje. Tačiau tik tuo atveju, jei Seimas pritartų atitinka mo įstatymo pakeitimams. Juo sie kiama naujai steigiamoje savival dybėje būtiną gyventojų skaičių sumažinti nuo 10 tūkst., kaip yra dabar, iki 7 tūkst. Pabradėje jau atlikta gyvento jų apklausa ir įvykdyti kiti įstaty mo reikalavimai. Tiesa, dar neaiš ku, ar naujam administraciniam vienetui įsteigti pritartų Švenčio nių rajono savivaldybė. Jos sutiki mas būtinas. Parlamentaras Valentinas Stun dys tvirtina, kad naujai savivaldy bei įsteigti reikia nemažai laiko: „Kad atsirastų nauja savivaldybė, vien šio įstatymo pakeitimo per mažai. Turėtų keistis ir kiti teisės aktai. Turi būti priimti ir biudžeto įstatymo pakeitimai.“ Sukliudė krizė
Regis, nauja Pabradės savivaldybė – tai viskas, kas liko iš metų metus žadamos vietos savivaldos refor mos. Iki 2015-ųjų savivaldos rin kimų vietos valdžia struktūriškai liks nepasikeitusi. Argumentai keli: nėra pinigų, nes šalį užklupo ekonominis sunkme tis, taip pat reformų nenori patys gyventojai. „Patys žmonės gali kelti savi valdybių steigimo klausimą, ir jei gu būsima savivaldybė atitinka kri
terijus, numatytus įstatyme, tam pritaria senų savivaldybių tarybos, Vyriausybė, Seimas gali svarsty ti tą klausimą, bet tokia iniciaty va kol kas tik viena – Pabradės“, – dėstė Vytautas Kurpuvesas, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Pasak jo, gyventojai nerodo ini ciatyvos, o paprastai būtų galima išspręsti ne vieną su savivaldybe susijusią problemą. Pavyzdys – va dinamosios žiedinės savivaldybės aplink didžiuosius miestus. „Štai Šiaulių rajono savivaldy bė. Kuršėnų miestas galėtų bū ti būsimos savivaldybės centras su 15 tūkst. gyventojų, nereikėtų keisti net savivaldybės ribų. Te reikėtų pavadinti ją Kuršėnų sa vivaldybe. Bet klausimas iki šiol nesprendžiamas, nes to neno ri Šiaulių rajono politikai“, – sa kė V.Kurpuvesas. O dėl Vilniaus rajono savivaldy bės galimo panaikinimo apskritai
tylima – bijoma, kad neprasidėtų kaltinimai, esą taip skriaudžiamos tautinės mažumos. „Iki 2015 m. mažai tikėtina, kad savivaldybių skaičius padidės ar sumažės“, – prognozavo Seimo narys. Svajojo apie reformą
Koks Lietuvoje turėtų būti savi valdybių optimalus skaičius ir jų ribos, svarstoma ne vienus metus. Dar 2006-aisiais buvo parengta būsimos reformos koncepcija. Tuomet siūlyta įsteigti Kuršė nų, Ariogalos, Nemenčinės, Pab radės, Kalvelių, Vilkijos, Eišiškių, Ramygalos, Salantų, Jašiūnų, Ky bartų ir Jiezno savivaldybes, o Aly taus, Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus rajono savivaldybes pa naikinti. Tačiau tąsyk skaičiuota, kad valstybei tai atsieitų šimtus mili jonų litų. Tad planai taip ir nugu lė į stalčius.
Komentaras Antanas Kulakauskas Pol itologas
S
teig iant nauj as sav iv aldy bes svarbiaus ias yra pač ių gyventojų veiksnys – tai tu ri nus pręst i bendr uomenė. Tačiau, kaip žinome, kiek buvo refe rendumų, nė vienas nesulaukė rei kiamos paramos, kad būt ų įsteigt a nauja sav ivaldyb ė Vilk ijoje, Kurš ė nuose ar kit ur. Žmonės, reg is, mano, kad vis tiek tai nuo jų nepriklauso.
O dėl Pabradės, manyt ina, kad ji tik rai atsiskirs. Tačiau tam reikės Šven čion ių rajono sav ivaldybės tar ybos sutikimo. Todėl tai jau sudėtingesnis klausimas. Štai Latvija 2009 m. pradėjo savival dos reformą, tačiau išėjo mirga marga: jie dabar turi 120 pirmo lygio savival dybių. Štai vienos turi 2 tūkst. gyvento jų, o Rygos savivaldybė – 600 tūkst. Dėl Lietuvos, matyt, žmonės čia laukia pačios savivaldos struktūros pakeiti mų: tiesioginių merų rinkimų – kiek čia juos „voliojo“, bet nieko „neišvoliojo“.
„Neteisėtų veiksmų Lietuvoje tikrai nebuvo, tuo, be abejo, įsi tikinome“, – sakė LTOK gene ralinis sekretorius Vytautas Zu bernis. Kelionių agentūra „Baltic Clip per“ teigia, kad visus platintus bilietus į Londono olimpines žai dynes nusipirko Lietuvos sporto aistruoliai. Paklausimo Lietuva sulaukė po britų žiniasklaidos praneši mo, esą „Baltic Clipper“ atsto vė juodojoje rinkoje pardavinė jo bilietus į Londono olimpines žaidynes. Pasak V.Zubernio, atsakymai žaidynių organizaciniam komite tui išsiųsti praėjusią savaitę. Juos LTOK parengė iš „Baltic Clipper“ gavęs išsamų bilietus pirkusių Lietuvos gyventojų sąrašą. „Pirmas klausimas buvo, ar Lietuvos teritorijoje buvo parduo ti bilietai ne Lietuvos piliečiams ir ar buvo parduota bilietų už Lie tuvos teritorijos ribų. Atsakymas
buvo neigiamas. Antras klausi mas buvo, ar buvo vienam Lietu vos gyventojui parduota daugiau nei 20 bilietų į vienas rungtynes. To taip pat nebuvo. Trečias klau simas buvo, ar buvo bilietai par duodami pagal galiojančią „Baltic Clipper“ ir žaidynių organizaci nio komiteto sutartį. Taip, buvo visiškai laikomasi sutarties sąly gų“, – sakė V.Zubernis.
Vytautas Zubernis:
Neteisėtų veiks mų Lietuvoje tik rai nebuvo, tuo įsi tikinome.
Tokie pat atsakymai bei „Bal tic Clipper“ medžiaga išsiųsti ir Tarptautiniam olimpiniam komi tetui. Bet dėl anglų publikacijoje minimo specialių projektų vado vės Astos Žirlytės susitikimo su pardavėjais ir tuo pat metu pir kėjais apsimetusiais „The Sun day Times“ atstovais dar vyksta vidinis bendrovės tyrimas. VD, BNS inf.
Atmetė skundą Vilniaus apygardos administra cinis teismas (VAAT) nepagrįstu pripažino buvusio Finansinių nu sikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Vitalijaus Gailiaus skun dą dėl vidaus reikalų ministro įsakymo patikrinti jo asmens pa tikimumą.
V.Gailius prašė teismo panaikinti tuomečio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio vasario 28 d. įsakymo punkto dalį, kuria pave dama Vidaus reikalų ministerijos Bendrajam departamentui atlikti jo pakartotinį asmens kandidatū ros tikrinimą. VAAT skundą išnagrinėjo už darame teismo posėdyje, todėl visi teismo sprendimo motyvai išsamiai nebuvo skelbiami. Pa reiškėjas teigė, kad vidaus reikalų
ministro priimtas administracinis aktas yra neteisėtas ir nepagrįs tas. V.Gailius neatvyko į teismą, kai buvo skelbiamas teismo spren dimas. Sprendimą skelbiant dalyvavęs vienas jo advokatų Rai mundas Jurka sakė, kad susipa žinus su visais teismo motyvais bus sprendžiama, ar rašyti skun dą Lietuvos vyriausiajam admi nistraciniam teismui. V.Gailius tai gali padaryti per 14 dienų. Teismas dar nagrinėja kitą V.Gailiaus bylą, kurioje jis ginčija atleidimą iš pareigų. Sprendimas joje dar nepriimtas. Dėl atleidimo iš pareigų ir ki tų teisės aktų teisme bylinėjasi ir buvęs V.Gailiaus pavaduotojas Vytautas Giržadas. VD, BNS inf.
VTEK vadovas traukiasi Iš pareigų atsistatydina Vyriau siosios tarnybinės etikos komi sij os (VTEK) pirm in ink as Re migijus Rekerta. Jis teigė pasi traukiantis dėl asmeninių prie žasčių.
R.Rekerta atsistatydinimo pra šymus parašė praėjusią savaitę ir įteikė juos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei bei Aukščiau siojo Teismo pirmininkui Ginta rui Kryževičiui, kurio teikimu jis buvo paskirtas į VTEK. Dabar dėl R.Rekertos pasitrau kimo spręs Seimas.
Šis teisininkas VTEK pirmi ninku buvo paskirtas 2010 m. gegužę. Atsistatydinus R.Rekertai VTEK liks tik trys nariai vietoj įstatymu numatytų penkių. Nuo balan džio pradžios savo atstovo į šią komisiją nepaskiriantis premje ras Andrius Kubilius žada tai pa daryti artimiausiu metu. Ministro pirmininko tarnyba kol kas nesėkmingai ieško, kuo pakeisti kadenciją VTEK baigusį ir iš jos balandžio pradžioje pasi traukusį Rytį Juozapavičių. VD, BNS inf.
6
antraDIENIS, birželio 26, 2012
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
(Ne)išmanūs muziejai ir jų vadovai Lukas Miknevičius
N
ors 2012-uosius Sei mas oficialiai yra pa skelbęs Muz iejų me tais, gal ima laž int is, kad apie tai girdėjo nedaugel is tautiečių. Ir tikrai ne dėl savo kaltės, nes kartais susidaro įspūdis, jog pat ys šal ies muz iejai uol iai steng iasi šį faktą nuslėpti. Žinoma, vienok ių ar kitok ių vardų suteik imas konkret iems me tams yra deklaratyvus ir pats sa vaime realios vertės nesuteikian tis dalykas. Tačiau tai yra tribūna kalbėti ir apie tai, koks esi graž us, ir prim int i apie savo problemas. Muz iejai šia tribūna bent kol kas naudojasi vang iai.
Gyvenimas už muziejų sienų teka sava vaga, at neša daugybę pokyčių, ir apsimesti, kad taip nėra, – neįmanoma. Nes unk u įsivaizduot i, ką apie muz iejus mano šiuolaik in is jau nuolis: tai nuobodi vieta pilkomis sienom is, pilna senų apdulkėju sių daiktų. Ką daro muziejai, kad tok ią nuomonę pakeistų? Išsk y rus pav ien ius atvejus – visiškai nieko. Muz iejin ink ai skundž ias i, kad vieš ies iems ryš iams, įvaizdž io formav imo kampan ijoms reik ia lėšų, o jų nėra. Iš dalies galima su tikti, nes pinigai iš gausybės rago išt ies nebyra. Tačiau tai – tik pusė tiesos. Nes yra daug ybė prie monių, kurios galėtų šioje srityje padėti, o vieninteliai reikalingi iš tekliai būtų tik šiek tiek įdėto dar bo. Tik muz iejų vadovai apie tai než ino arba nenor i žinoti. Kartais atrodo, kad tarp praeitį menanč ių eksp onatų užsidarę muz iejin inkai ir pat ys pradeda gyvent i praeit yje. Informacinės technolog ijos jiems kel ia pavo jaus jausmą, kad štai ims kom piuter is ir nuplėš muziejui nekal tybę. Bet gyvenimas už muziejų sienų teka sava vaga, atneša dau
gybę pok yčių, ir apsimest i, kad taip nėra, – neį manoma. Pav yzdž iui, kiek Liet uvos mu ziejų ar galerijų galima rasti bend rovės „Google“ projekte „Goog le Art Project“, kur iame virt ua liai galima apž iūrėti tūkstančius meno kūrin ių? Atsak ymas – ly giai nulį. Galbūt mes per prasti, kad ten patekt ume? Na, to než i nome, nes nė vienas muziejus ar galerija net nepabandė. Tikriausiai nieko stebėtino, nes daugiausia, ko gali tikėtis daugelio muziejų interneto svetainėse, yra pora mikroskopin ių nuot raukų ir darbo laikas. Tačiau šiuolaiki niame pasaulyje to nepakanka. Tiesa, viena vakarykštė žinia lyg ir suteik ia pag rindo tikėt is, kad situacija gali keistis. Kultūros mi nistras Arūnas Gelūnas tryl ikai muz iejų paskirstė 0,5 mln. litų, kur ie turėtų būti skirt i ekspoz i cijoms atnaujinti ir populiarinti. Daug iausia – 70 tūkst. litų – gaus Lietuvos liaud ies buit ies muz ie jus. Po 60 tūkst. litų skirta Lie tuvos jūrų muz iejui, Liet uvos švietimo istorijos muziejui ir Pa nevėžio kraštotyros muziejui, 50 tūkst. litų – viešajai įstaigai „Sak ralus menas“. Nac ional in is Mi kalojaus Konstant ino Čiurl ion io dailės muz iejus gavo 20 tūkst. litų, viešoji įstaiga Europos par kas – 35 tūkst. litų, Liet uvos dailės muz iejus – 52 tūkst. litų. Fi nansinės paramos savo ekspozi cijoms populiarinti taip pat gaus Liet uvos energet ikos muz iejus, Jurbarko krašto muz iejus, Val dovų rūmai, Žaislų muz iejus, Ši lutės muziejus. Paramą gav usių muz iejų tikslai gražūs – vieni ketina kurti virtua lias ekspozicijas, kiti – specialias prog ramėles išmaniesiems prie taisams, tret i „moksleiv iams in teraktyviai pristatys laikrodž ius, gintarą ir baldus“. Tik abejonės vis tiek kirba. Nes daugelį šių vizijų turės įgyven dinti žmonės, kurie panašiems projektams turėjo marias laiko, bet nieko nedarė. Nesinori bady ti pirštais į konkrečius asmenis, bet kai kurie jų savo įstaigoms va dovauja gerokai ilgiau nei dešimt metį, ir žodis, geriausiai apibūdi nantis šį laikotarpį, yra „stagnacija“. Tad galbūt rotacijos principą reikėtų taik yt i ne tik teisės augos inst it uc ij os e. Nes išm an iąs ias prog ramas bus galima imti kurti, kai bus pakeist i neišmanūs mu ziejų vadovai.
Draudimas: Seimo priimtame įstatyme numatoma, kad žvejų mėgėjų organizacijos negalės nuomoti upių plotų.
Jų priežiūra patikima ministerijoms.
Prezidentė užstojo žvejus mėgėjus
P
rezidentė Dalia Grybaus kaitė vetavo Seimo priimtus Mėgėjiškos žūklės įstatymo pakeitimus. Valstybės vadovės teigimu, šios pa taisos apsunkina mėgėjų žvejybos gali mybes, neužtikrina tinkamos žvejybos plotų priežiūros ir dar labiau biurokra tizuoja žvejybos tvarką. „Žuvys ir kiti gamtos ištekliai priklauso visiems Lie tuvos žmonėms. Įstatymai turi ginti žmones nuo savivalės, o ne ją įteisin ti. Vandens telkinių priežiūrą tiesio giai patikėjus biurokratams, o van dens telkinių savininkams leidžiant nustatyti neribotas kainas už leidimus žvejoti nukentės ir žūklės mėgėjai, ir gamta“, – prezidentūros išplatintame pranešime cituojama šalies vadovė. Vetuodama pataisas Prezidentė pareiškė, kad joms įsigaliojus „pen
sininkai nebegalėtų nemokamai žve joti privačiuose vandens telkiniuose, o kainas už mėgėjiškos žūklės leidi mus privačiuose vandens telkiniuose nustatytų patys savininkai, nebūda mi žuvų išteklių savininkais, jokia kainos riba įstatyme nenumatyta“.
Dalia Grybauskaitė:
Žuvys ir kiti gamtos ištekliai priklauso visiems Lietuvos žmonėms. Pataisos, pasak Prezidentės, įtei sina galimybes privatiems vandens telkinių savininkams piktnaudžiauti
Artūro Morozovo nuotr.
ir apriboja šalies žmonėms galimy bes naudotis gamtos ištekliais. Įstatymo pataisos taip pat uždraudžia žvejų mėgėjų organizaci joms nuomoti upių plotus ir jų prie žiūra patikima ministerijoms. Pre zidentės teigimu, pagal iki šiol galiojusią tvarką vandens telkinius išsinuomoję žvejai mėgėjai prisiim davo atsakomybę ir už jų priežiūrą, įžuvinimą, brakonierių gaudymą, o, vandens telkinių priežiūrą patikėjus valdininkams, gali nukentėti gamta ir žmonių interesai. Seimas Mėgėjiškos žūklės įstatymą pataisė birželio pradžioje. Prezidentės veto turėtų būti par lamente svarstomas šią savaitę. Ve to galima atmesti ne mažesne kaip 71 Seimo narių balsų dauguma. VD, BNS inf.
Dar kartą apie Seimo narių skaičių
D
ienraščio skaitytojas įsiti kinęs, kad Lietuvai būti na susimažinti Seimo narių skaičių. Jo nuomone, pa kaktų ir 100 parlamentarų. „Jau nebe pirmą kartą keliamas klausimas dėl Seimo narių skaičiaus sumažinimo. Pirmiausia, mūsų par lamentas labai išpūstas, gremėzdiš kas ir sunkiai valdomas“, – laiške redakcijai rašo dienraščio skaityto jas Bronius Jatautas. „Neatsitiktinai, kaip matyti iš te levizijos ir spaudos pranešimų, da lis Seimo narių – gudruoliai, nuo latos kažkur trankosi, dažniausiai – egzotiškose šalyse. Ir už tai jiems nieko nebūna – Seimo vadovybė tik
pabara ir viskas tuo baigiasi“, – pa brėžė skaitytojas. „Antras dalykas, sumažinus par lamentarų skaičių iki 100, kaip siū lo nemažai politikų, labai palengvėtų našta valstybei. Latvijos Saeimą, pa vyzdžiui, sudaro 100 narių, nors gy ventojų skaičius beveik vienodas. De ja, dalis mūsų parlamentarų nenoriai kalba apie Seimo narių sumažinimą, nes tam tikras skaičius politikų į jį ne bepatektų“, – įsitikinęs B.Jatautas. Jo nuomone, jau prieš ateinančius Seimo rinkimus būtų galima pakore guoti Konstituciją ir sumažinti Sei mo narių nuo 141 iki 100: „Artėja rinkimai į Seimą. Tai labai gera pro ga reformuoti parlamentą – suma
žinti narių skaičių iki 100. Tad ko gi laukiama?“ „Jei būtina, reikia rengti referen dumą, kuriame Lietuvos gyventojai mielai pasisakytų tokiu svarbiu klau simu“, – tikina skaitytojas. VD inf.
100
parlamentarų
pakaktų Lietuvai, kaip mano skaitytojas.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397
212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
AntrADIENIS, birželio 26, 2012
ekonomika
Baubas ar švari energija? Bendrovė „Fortum Heat Lietuva“, pasiren gusi mesti pirštinę nuo rusiškų dujų pri klausomiems šilumos gamintojams, pla nuoja alternatyvias biokuro ir atliekų deginimo elektrines Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus zonose. Nieko nuostabaus, kad jau pasigirdo bauginimų, jog tokios elekt rinės yra tikra pragaištis. Kiek juose tie sos?
Saulius Tvirbutas Stokholmas (Šved ija)
Trasoje – Seimo narys
„Karmėlavos, Ramučių ir Narėpų gyventojai baiminasi, kad bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ planuojama atliekų deginimo elektrinė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje šalia įsikūrusias bendruomenes pavers sunkiosios pramonės įkaitais“, – to kio turinio pranešimus platina rin kimams besirengiantis Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas. „Akivaizdu, kad pastačius gi gantišką šiukšlių deginimo fabriką suminė tarša, sukeliama pramonės objektų ir būsimų sunkiojo trans porto srautų, taps nepakeliama gy ventojams“, – prie M.Zasčiurins ko jungiasi Karmėlavos seniūnijos bendruomenės centro „Židinys“ pirmininkas Raimundas Jokimčius. Anot jo, susidaro įspūdis, kad gy vename ne ES, o Afrikoje. „Fortum“ pripažino, kad visoje Lietuvoje degins šiukšles atliekų deginimo jėgainėse“, – pareiškė M.Zasčiurinskas. Jis teigia spau doje perskaitęs, kad Lietuvoje pla nuojamos elektrinės bus panašios į veikiančią Stokholme, kurioje de ginamos nerūšiuotos atliekos.
„Stokholmo elektrinės vado vams nelabai rūpi ir atliekų rūšia vimas. Kas patenka, tas ir sude ginama“, – cituoja žiniasklaidą M.Zasčiurinskas. Ar Seimo nario ir jo buriamų se kėjų gąsdinimai turi pagrindo? Mūsų dienraštis nutarė siųsti žur nalistą į Stokholmą, kad jis ap žiūrėtų „Fortum“ elektrinę. Švedai gyvena ramiai
Lankantis atliekų deginimo elekt rinėje, esančioje šalia Stokholmo, pirmiausia kilo klausimas, ar jos veikla kelia rūpesčių aplinkinių na mų gyventojams. Jų daugiabučiai stūkso visai netoli elektrinės – tik už 600 metrų. „Prieš daugiau kaip 40 metų ši ir kitos atliekų degini mo elektrinės kėlė švedų nepasi tenkinimą – jie būgštavo, kad pa blogės ekologinė situacija. Tačiau greitai įsitikinta elektrinių nauda ir saugumu. Dabar dėl jų nekyla jokių diskusijų“, – teigė bendrovės „For tum Corporation“ vyriausiasis pa tarėjas Peteris Liebscheris. „Fortum Corporation“ Hiogdale no elektrinę valdo lygiomis dalimis kartu su Stokholmo savivaldybe. Vaikštant po elektrinės teritoriją ir jos patalpas išties nebuvo justi
Oras: darbininkai valgo elektrinės kavinės terasoje netoli atliekų deginimo krosnies.
jokio atliekų dvoko. Šalia kaminų, iš kurių virto balti garai, įmonės valgyklos terasoje valgė darbinin kai. Todėl buvome linkę patikėti P.Liebscherio žodžiais, esą aplinki niai gyventojai niekada nesiskundė nei triukšmu, nei smarve.
Dienraštis nutarė siųsti žurnalistą į Stokholmą, kad jis apžiūrėtų „Fortum“ elektrinę. Tarša pažabota
Arti elektrinės gyvenantys švedai neturi jokių privilegijų: už šilumą ir elektrą moka tiek, kiek ir kiti Stok holmo bei jo priemiesčių gyvento jai. Nekilnojamojo turto kainoms elektrinės kaimynystė taip pat ne daro jokios įtakos. Klaipėdoje nuo pavasarį ketina mos paleisti elektrinės artimiausi namai stovi beveik už kilometro. Ne arčiau nuo gyvenamųjų namų iškils ir Kauno rajono elektrinė. Ar tikrai lietuviai turėtų nerimau ti labiau, negu už 600 metrų nuo elektrinės gyvenantys švedai? P.Liebscherio teigimu, nerimau ti pagrindo nėra: sudėtinga filtra cijos sistema visiškai išvalo degi namų atliekų dūmus. Pelenus su sunkiaisiais metalais įrenginiai atskiria į hermetiškas talpyklas ir jos vežamos į Norvegiją, kur pavo jingos atliekos utilizuojamos spe cialioje įmonėje. Tokių pavojingų pelenų vykstant procesui susida ro vos 1–2 proc. Kiti pelenai neut ralizuojami ir vežami į sąvartynus. Švedai, kuriems ekologijos idėjos labai svarbios, atliko kruopščius tyrimus. Jie rodo, kad iš kaminų į orą patenkantys dūmai turi daug kartų mažiau sieros, azoto jungi nių, anglies dioksido, kitų teršalų, nei išmeta pro elektrinę pravažiuo jantys automobiliai. Beveik neliko sąvartynų
Teiginiai: P.Liebscherio teigimu, elektrinės filtrai užtikrina, kad į at
mosferą nebūtų išmetama kenksmingų medžiagų.
P.Liebscheris pripažino, kad at liekų deginimas toli gražu neuž tikrina itin mažų energijos kainų.
Stokholmo gyventojai moka 27 centus už kilovatvalandę šilumos. „Energijos kainos priklauso nuo rinkos, o mes esame privati pelno siekianti įmonė. Tačiau vietos ištek liai – biokuras, atliekų deginimas, kiti atsinaujinantys ištekliai – leidžia išsivaduoti nuo nevaldomų gamti nių dujų kainų priklausomybės“, – argumentavo P.Liebscheris. Kita vertus, nors šildymas šve dams kainuoja nepigiai, viduti nes pajamas gaunančiam piliečiui tam skirtos išlaidos tesudaro apie 5 proc. jo metinių pajamų. Švedai labiausiai didžiuoja si, kad atliekų deginimo įmonės ir šiukšlių rūšiavimas išvadavo ša lį nuo sąvartynų. Ten patenka vos procentas visų atliekų. Kai kurios energetikos bendrovės jau net pri verstos importuoti šiukšles iš kitų Europos šalių. „Tai, kad tenka įsivežti atliekų iš kitų valstybių, švedų nebaugina. Mes tai suprantame kaip paprastą pigios energijos žaliavos importą“, – teigė P.Liebscheris. Lietuvoje perdirbama vos 10 proc. atliekų, todėl per metus sąvartynuose jų susikaupia apie milijoną tonų. Iš kylančių ir besi plečiančių kalnų šiukšlių išsiskiria daug metano, aplink dideliu spin duliu sklinda dvokas. Iškils ir Lietuvoje
Bendrovės „Fortum Heat Lietuva“ generalinis direktorius Vitalijus Žuta tvirtino, kad Lietuvoje stato mos elektrinės turės lygiai tokias pačias dūmų valymo sistemas kaip ir kitos „Fortum“ elektrinės. „Laikomės tokių pačių aplinko saugos reikalavimų kaip ir visoje Europoje. O tokių elektrinių reika lavimai ypač griežti“, – teigė jis. Už 435 mln. litų jau pastatyto je ir pavasarį pradėsiančioje veikti Klaipėdos elektrinėje bus deginamas biokuras, per metus čia bus sudegi nama 100–160 tūkst. tonų regiono šiukšlių ir 50 tūkst. tonų pramoninių atliekų. Elektrinė šiluma aprūpins apie 40 proc. uostamiesčio. Kauno laisvojoje ekonominė je zonoje (LEZ) iškilsianti elekt rinė kainuos 550–600 mln. litų. Per metus joje žadama sudeginti
Sauliaus Tvirbuto nuotr.
apie 160 tūkst. tonų gyventojų at liekų ir apie 40 tūkst. tonų – pra monės. Čia pagamintos šilumos užteks daugiau kaip trečdaliui miesto. Optimistiniais skaičiavi mais, Kauno rajone elektrinė pra dėtų veikti 2016 m. Tai pat įmonė turi planų pastatyti atliekų deginimo įmonę Vilniuje. Iš viso Europoje, kurioje aplin kosaugos reikalavimų griežtai pai soma, tokio tipo elektrinių yra apie 400. Meras siūlo ekraną
„LEZ zonoje pastatykime didelį lauko ekraną, kuriame kasdien bū tų skelbiama informacija apie oro taršą kietosiomis dalelėmis, che minę ir kitokią taršą, elektromag netines bangas“, – siūlė versli ninkams idėją Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Jo manymu, išsamiai pateik ta informacija apie elektrinės po veikį aplinkai užkirstų kelią žmo nėms bauginti. V.Makūnas pastebi, kad objek tyvios informacijos trūkumas yra dirva įvairioms sąmokslo teori joms, kurios kelia įtampą tarp gy ventojų ir verslo įmonių. Dar blo giau, kai žmonių emocijomis ima spekuliuoti kai kurie politikai. „Visur reikia atsakomybės. Todėl ir naujų įmonių kūrimosi procesas turi būti toks, kad laimėtų ir vers las, ir gyventojai“, – kalbėjo Kau no rajono vadovas. Jis pabrėžė, kad kiekviena įmonė turi būti steigia ma laikantis nustatytų reikala vimų, atsižvelgiant į vietos gyven tojų interesus.
700 tūkst. tonų
atliekų per metus sukūrenama šalia Stokholmo esančioje Hiogdaleno elektrinėje.
8
AntrADIENIS, birželio 26, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
Su „Hitachi“ derėsis toliau Koncesijos sutartis su strategine investuotoja į naują Visagino ato minę elektrinę (VAE) – Japonijos korporacija „Hitachi“ – turėjo bū ti pasirašyta šią savaitę. Nukėlus pasirašymo terminą iki metų pa baigos, pratęsiamos ir derybos.
2012 m. birželio 26 d. Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia unikalią 10 litų kolekcinę (proginę) sidabrinę monetą, skirtą
dailei
(iš serijos „Lietuvos kultūra“)
Monetos dailininkai Rūta Ničajienė ir Giedrius Paulauskis Monetos nukaldintos UAB Lietuvos monetų kalykloje Tiražas – 4 000 monetų Sidabrinės monetos pardavimo kaina reprezentacinėje dėžutėje – 100 litų, be reprezentacinės dėžutės – 90 litų Monetų galima įsigyti Lietuvos banko kasoje Vilniuje (Totorių g. 2/8), Lietuvos banko skyriuose Kaune (Maironio g. 25) ir Klaipėdoje (Naujoji Uosto g. 16)
Išsamesnė informacija Lietuvos banko interneto svetainėje www.lb.lt, tel.: (8 5) 268 0316, (8 5) 268 0326 arba el. paštu info@lb.lt
R
Formalus teisinis terminas, pagal kurį iki birželio 28 d. su „Hitachi“ turėjo būti baigtos tiesioginės de rybos ir pasirašyta koncesijos su tartis, buvo nustatytas Koncesijos įstatyme, tačiau Seimas, praėjusią savaitę priimdamas įstatymus dėl naujos atominės elektrinės staty bos, šį terminą panaikino. „Tai padaryta tam, kad mes galė tume toliau tęsti derybas su regio niniais partneriais ir su „Hitachi“. Dabar partneriai turi suderinti gra fiką dėl tarpinių žingsnių ir galu tinę datą“, – teigė energetikos mi nistras Arvydas Sekmokas. Anot jo, koncesijos sutartis su „Hita chi“ turėtų būti pasirašyta ne vė liau kaip iki šių metų pabaigos. Anot energetikos ministro pa tarėjo Kęstučio Jauniškio, kon cesijos sutartį turės pasirašyti Lietuva, strateginė investuoto ja „Hitachi“ ir dar neįsteigta pro jektą įgyvendinsianti bendrovė. Teigiama, kad, užbaigus derybas ir įsteigus projektą įgyvendinsiančią bendrovę, su koncesijos sutartimi taip pat planuojama pasirašyti ge neralinės rangos ir kitas projektui įgyvendinti reikalingas sutartis. Planuojama, kad iš pradžių pro jektą įgyvendinsianti bendrovė tu rės tik du akcininkus – „VAE SPB“ (naujos atominės elektrinės projek to parengiamuosius darbus įgyven
Startas: pratęsus koncesijos sutarties pasirašymo terminą iki šių
metų pabaigos, nukeliama ir VAE projektavimo darbų pradžia.
VAE montažas
VAE vertė Teig iam a, kad VAE proj ekto vertė dab art inėm is kainom is gal i siek ti iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskait ant prog noz uojamas palūk a nas, infl iac iją ir invest ic ijų vertės pok yč ius dėl val iutų kursų svy rav imo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5
dinančios valstybės bendrovės VAE įsteigta antrinė įmonė) ir „Hitachi Visaginas Project Investment“, o Latvijos „Latvenergo“ ir Estijos „Eesti energia“ prisijungtų vėliau. „Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc., Lietuva – 38 proc., Latvi ja – 20 proc., o Estija – 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Jeigu prie VAE projekto įgyvendi nimo prisijungtų Lenkija, akcijų proporcijos šiek tiek keistųsi. Pasirašius koncesijos sutartį, toliau būtų atliekami projekta vimo darbai, kurie truktų apie 30 mėnesių. Jie apimtų projekto
mln. litų). Num atom a, kad apie 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų) galėtų sud ar yt i skol int as kapit al as, o 2,8 mlrd. eurų (9,7 mlrd. litų) – VAE, Latv ij os ir Est ij os bendrov ių bei „Hit ac hi“ invest uoj am as nuos a vas kapit al as.
techninį parengimą, aikštelės pa ruošimą, pamatus, statybos lei dimą, licencijos išdavimą ir įran gos projektavimą bei užsakymą. Vėliau būtų skelbiamas naujos VAE statybos rangovo konkur sas ir tik pasirašius sutartį su juo bei projekto šalims sutarus dėl fi nansinių įsipareigojimų būtų pa sirašomas galutinis investuotojų įsipareigojimas – jis turėtų būti pasirašytas ne vėliau kaip 2015 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė tikisi, kad VAE bus pastatyta iki 2020–2022 m. BNS, VD inf.
AB „Gjensidige Baltic“
„Pagalba namuose“ padės išvengti nuostolių „Gjensidige Baltic“ – arčiau kliento R
„Gjensidige Baltic“
Atsitikus netikėtam įvykiui, klientai galės skambinti mūsų pagalbos Norvegų kapitalo ne gyvybės drau- linijos telefonu ir nedelsdami išsidimo bendrovė „Gjensidige Baltic“ kviesti reikiamos srities specialisbūstą apsidraudusiems klientams tus“, – teigia „Gjensidige Baltic“ siūlo papildomą paslaugą – „24/7 Lietuvos filialo Vilniaus atstovypagalba namuose“. Apdraustame bės direktorius Andrius Urbaitis. būste įvykus avarijai, gedimui ar kiPagal galimybes ir patirtos žatam netikėtamdraudimo įvykiui, gyventojai los pobūdį pakeis trūkusį Norvegijos kapitalo ir didžiulis būrysmeistrai draudimo broparą bet Baltic“ kurią savaitės pašalins atsiradusį gedimą bendrovė visą „Gjensidige bai- dieną kerių“,vamzdį, – pasakojo A.Urbaitis. galės nemokamai išsikviesti meis- ir padės apsaugoti turtą nuo didesgia sujungti skirtingu metu įsi„Gjensidige Baltic“ tikslas – trus, kad šie pašalintų gedimą. nės žalos. Esant poreikiui, pagalgytus „RESO Europą“ ir Švedi- nuostolius įvertinti neatidėliobos tarnyba netgi suteiks turto fijos draudiko „GF ForsakringsakFinansinių nuostolių dėl būstejant įvy-ir sprendimus zinę apsaugą. priimti greitiebolag“ Lietuvos filialą (buvušiol sprendimus kusių avarijų, gedimų, gamtostai. sti-NuoNemokamomis meistrųdėl paslausi „Nordicia draudimas“) ir siūlo žalos iki 1darbų tūkst. litų reichijų ar kitų įvykių yra patyrę net išmokėjimo gomis, jei atliktų ir jiems 4 iš 10 paslaugų. Lietuvos gyventojų. Tai at- kalingų medžiagų kainadieneviršija naujų efektyvių bendrovė priima per vieną skleidžia ne gyvybės draudimo savo turtą kai apdraudę ną, t. y.300 tą litų, pačią dieną, kli- gybendrovės „Gjensidige Baltic“entas Lie- praneša ventojai apie gali pasinaudoti tris karĮsigytos bendrovės veikė pagal draudžiamątuvos filialo užsakymu „Vilmorus“ tus per metus. skirtingus modelius. Viena tu- jį įvykį. Kad tai itin patogu, rodo atlikta apklausa. Dažniausiai žarėjo platų los pardavimo tinklą, ki- –rezultatai: nuodaug metų pradžios – ko imtis? namams atneša vanduo 19,2 Grėsmių ta glaudžiau bendradarbiavo daugiauVanduo nei trečdalį žalų „Gjennėra vienintelė dažnai paproc. apklaustųjų yra su tekę patirdraudimo tibrokeriais. „Jungiagreičiaupriesitaikantiatlygino nelaimių namuose nuostolių prakiurus jų arbasidige kai- Baltic“ Greičiau: „Nutikus nelaimingam atsitikimui namuose, „24/7 pagalba namuose“ leis sumažinti nuostolius“, – Kiek daugiau nei 5 proc. ap „Gjensidige“ ženklas – sargas, saugantis naktinį miestą ir ramų gyventojų poilsį. „Jis simbo myno vandentiekio ar kanalizacime, kas geriausia ir, pasinaudonei per žastis. penkias dienas. teigia A.Urbaitis. Gedimino Bartuškos nuotr. dalyvių patyrė, ką reiškia lizuoja jos vamzdžiams. bendrovės vertybes: patikimumą, profesionalumą ir rūpestį klientais“, – teigė draudi ję savo akcininko iš Norvegijos 2009klausos m. „Gjensidige Baltic“ stichijų siautėjimas, rodo,patirtikad, įvykusžaloms ava- gamtos daugiamete„Patirtis draudimo padengti išmokėjo per pa- mo bendrovės „Gjensidige Baltic“ Vilniaus atstovybės direktorius A.Urbaitis. apklaustųjų rinksime po vieną laimėtoją“, – rijai klientams ar gedimui,siūlome pavyzdžiui,54 butą mi, Lietuvoje mln.našus litų procentas ir pagelbėjo nelai- tu- į avarines tarnybas. Pagalbos tele- Galimybė laimėti kelionę užliejus vandeniui, žmonės dažnai rėjo nuostolių dėl buitinę techniką fonu 112 suskubtų skambinti 28,6 „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filia- sako atstovybei Vilniuje vadovauvisą paslaugų spektrą ir patrau- mėje daugiau nei 16,5 tūkst. nu- reikius, pasiūlome geriausią pas- Taip pat padovanojo draudimą tvijos ir Estijos ne gyvybės draupuola į paniką, nežino, kur kreip- gadinančių elektros įtampos svy- proc. apklaustųjų, o 22,5 proc. nu- las dabar klientams siūlo ne tik ap- jantis A.Urbaitis. įmonių. klių naujovių“, – teigė „Gjennuo paskutinės konkur- dimo patogumui laugų paketą“, – sakėįA.Urbaitis. saugoti savo būstą,vietos bet ir galimybę rodo, kad kreiptųsi meistrus. Šios nelaimės gyventojų Vilniečiai būstą apsidrausti gali tis ir kokių priemonių imtis.kentėjusiųjų. Del- ravimų.Klientų „Gjensidige akcininkė sidige Baltic“ atstovy„Draudžiame visuosepinigines apskričių centruose yra nuo laimėti kelionę. nuo nesėkmės atstovybėje „Gjensidige Baltic“ klientai, tu- se. paprastai paplonina adresuBaltic“ T.Ševčenkos g. – simasVilniaus tik pablogina situaciją. Laiku Patirtis įpareigoja Norvegijos ne gyvybės direktorius Andrius sėkmės“, – paaiškino bendrovės žalų suregu„Visą vasarą ir rugsėjį gyven- 21didžiausia rintys paslaugą „24/7 pagalba na- linkėdami iki keliasdešimties tūkstančių ir atstovybėse Vilniuje Žirmūnų imantis tinkamųUrbaitis. priemonių,įsikūrę gali- kelių tojai, apdraudę savo nuolat gyve- g.bės muose“ ir paskambinę telefonu siekiančiomis sumomis. 68A draudimo bei Palangos įmonė g. 4, Naujojoma gerokai sumažinti turtui pada„Gjensidige Baltic“ sustiprė„Gjensidige Baltic“ aktyviai da- A.Urbaitis. „Gjensiliavimolitų padaliniai. (8 5) 219 2020, galės bet kuriame namą būstą nekilnojamojo turto je dige“, taip pat atspindi, kad Vilniojekuri Parkodidžiuojasi g. 23 (PC „Maxirytus nuostolius ar visai – jų išvenglyvauja visuomenės gyvenijo ir tapo dar labiau prieinama daugiau Pasak Apklausa A.Urbaičio, bendrovė draudimu,partneris galės laimėti 2000 li- ma“), mieste reikiamos namie įvykus avarijai, gedimui me. ar Lietuvos 11-osios g. ti. Nuo šiol būstą apsidraudusiems Bendrovė jauišsikviesti daug metų re- Patikimas gerokai padaugėjo klientų aptar- nuolat tobulina kaipGrigiškėse 150 metųKovo veiklos patirtimi siūlomų paslauklientams siūlome papildomą pa- kitai nelaimei dauguma gyvento- srities specialistus, kurie operatyviai tų vertės kelionę po Europą. Šios 39B (PC „Iki“). Daugiau informanavimo vietų. „Dabar esame ten, gų paketą. Turintys bent vieną mia įvairius automobilių sporto „Gjensidige Baltic“ yra viena Bal- Šiuo metu „Gjensidige“ valdo akcijos laikotarpiu kas mėnesį iš- cijos www.gjensidige.lt. slaugą – „24/7 pagalba namuose“. jų (45,5 proc.) pirmiausia kreiptųsi pašalins atsiradusius gedimus. Violeta Šukaitė
kur yra mūsų klientai, su mumis lengva susisiekti, mus lengva surasti. Lietuvoje veikia per 70 „Gjensidige Baltic“ skyrių, mūsų
„Gjensidige Baltic“ draudimą, gauna išskirtinį pasiūlymą kitų rūšių draudimui. „Dirbame su kiekvienu klientu
ir kultūros renginius. Šiuo metu „Gjensidige Baltic“ apdraudė Lietuvos atstovus „Eurovizijoje“ „InCulto“ nuo nelaimingų
tijos šalių draudimo rinkos lyderių, pagal rinkos dalį įeina į pirmą draudikų penketuką. Bendrovės įstatinis kapitalas – 111 mln. litų –
trečdalį Norvegijos ne gyvybė draudimo rinkos, vykdo veiklą Danijoje, Švedijoje ir Baltijo šalyse, aptarnauja daugiau nei 2
9
AntrADIENIS, birželio 26, 2012
sveikata sveikata.diena.lt
Norą rūkyti išpjauna lazeriu Rūkalių gydymas lazeriu efekty vus, bet moteris veikia silpniau. Tuo įsitikinta taikant naują pri klausomybės nuo nikotino gy dymo metodą ir atlikus specialų tyrimą. Vyrus paveikė labiau
Vasara: rengiantis kelionėn į krepšį atsargai pravartu įsimesti ir medikamentų.
Pasaulyje beveik dešimtmetį ko vojama su rūkymu pasitelkus la zerį, o Lietuvoje šis gydymo me todas žengia tik pirmuosius žingsnius. Priklausomybės ligų specialis tai, siekdami nustatyti šio gydy mo veiksmingumą, atliko tyrimą su rūkaliais, gydytais lazeriu. Tyrime dalyvavo 100 reguliariai rūkančių žmonių, gydytų laze riu, – 60 vyrų ir 40 moterų. „Shutterstock“ nuotr.
Atostogos be ligų
Retas iš mūsų per atostogas nekeliaujame. Ypač vasarą. Gerą atostogų nuotaiką labai greitai gali sugadinti sušlubavusi svei kata. Kokie negalavimai ilsintis vargina dažniausiai? Ką reikėtų įsimesti į kelioninę vaistinėlę? Justė Kiburytė Gali sutrikti skrandžio veikla
Atostogaujant, juolab išvykus į svečias šalis, taip ir maga paragauti vietos patiekalų. Neretai tokie ku linariniai įspūdžiai tampa tikru iš bandymu skrandžiui. Sutrikusio virškinimo požy miai: šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas, karščia vimas, užkietėję viduriai. Išvardy ti simptomai gali atsirasti po kelių valandų ar net dienų, bloga sa vijauta vargina labai individualų laiko tarpą. Tai lemia virškinimo sutrikimo pobūdis, žmogaus or ganizmo imuninė sistema, gene tinės savybės. Kaip sau padėti? Būtina ger ti kuo daugiau skysčių. Vandenį, anot vaistininkės Virginijos Beče lytės, rekomenduojama gurkšnoti mažais gurkšneliais, kitaip tariant, litras vandens turėtų būti išgeria mas per valandą dvi. Apsinuodijus veiksmingos aktyvintosios anglies tabletės. Pilvo pūtimą sumažina simetikono, o nevirškinimą, kai raugėjama maistu, tulžimi, įveik ti padeda fermentiniai preparatai. Užkietėjusius vidurius efektyviai laisvina specialūs laisvinamie ji preparatai, taip pat daugelis vai sių ir daržovių, nes jų sudėtyje yra skaidulinių medžiagų. Geriausiai vidurius laisvina slyvos, vyšnios, agrastai, persikai.
Patarimas: norint išvengti virš kinamojo trakto negalavimų, sve čiose šalyse rekomenduojama ne sirinkti neaiškios kilmės, ypač gatvės ar paplūdimio prekiautojų pagaminto maisto, valgyti kavinė se, restoranuose termiškai apdo rotus patiekalus. Gerti reikėtų tik pramoniniu būdu išpilstytus gėri mus, kitaip tariant, vandenį iš bu telio. Juo, o ne tekančiu vandeniu iš čiaupo patariama plauti netgi gatvėje pirktus vaisius ar daržo ves. Labai svarbu nepamiršti ele mentarių higienos taisyklių – kuo dažniau plauti rankas.
Peršalti atostogau jant, medikų teigi mu, labai lengva dėl pasikeitusio klima to, iš kondicionuo jamų patalpų einant į karštį ir atvirkščiai. Ir vasarą užgula nosį
Perš alt i atos togaujant, med ikų teig im u, labai lengva dėl pas i keitusio klimato, iš kondicionuo jamų patalpų einant į karštį ir at virkščiai. Peršalimo simptomai: sloga, kar tais – karščiavimas, galvos skaus mas, nuovargis, bendras silpnumas,
Priemonės pirmajai pagalbai Kel iaujant iškyla pavojus nesunk iai Atostogaujant pravart u su sav im i susižaloti: nusibrozdinti, įsipjauti, ant turėt i tvarsč ių, vienkart in ių pleis kojų prit rint i pūslių, susit renkt i rau trų, tepalo ir vaistų nuo skausmo, men is, patempt i raišč ius, sausg ys uždeg imo. les ir pan. Tikrai nepamaišys ir priemonės, at Tok iais atvejais praverčia ant isep baidanč ios vabzdž ius, pantenol io tinės priemonės (vanden il io perok purškalas – pastarojo gal i prireikt i sidas, jodas) žaizdoms dez infekuoti. skaudž iai nudegus odą saulėje.
apetito stoka. Po dienos ar dvie jų gali pradėti peršėti ar skaudėti gerklę, atsirasti kosulys. Kaip sau padėti? Esant nosies paburkimui, kai sunku kvėpuo ti, vaistininkės V.Bečelytės tvirti nimu, padės lašai ar vietinio po veikio purškalai į nosį. Efektyvu nosies gleivinę plauti jūros van deniu, fiziologiniu druskos tirpa lu. Gerklės skausmą, sausą kosulį palengvina augalinės pastilės, at sikosėti padeda įvairūs sirupai, pavyzdžiui, čiobrelių, svilarožių. Blogai jaučiantis patartina vartoti vaistus nuo peršalimo. Patarimas: peršalus būtina ger ti kuo daugiau šiltų skysčių. Pas tarieji suskystina nosies, ryklės gleivinių sekretus, tad uždegimą sukeliantys mikroorganizmai iš organizmo yra tikrąja ta žodžio prasme išplaunami. Rezultatas – tampa lengviau kvėpuoti, papras čiau atsikosėti.
Net pažangiausi gy dymo metodai yra tik pagalbiniai, nes svarbiausia – paties žmogaus įdėtos pa stangos.
Tyrimas parodė, kad vyrams gy dymas lazeriu veiksmingesnis nei moterims – net 77 proc. tirtų vy rų, turinčių stipriai ar vidutiniškai išreikštą nikotino priklausomybę, sėkmingai įveikė žalingą įprotį. Moterų rezultatas buvo kiek kuklesnis – mesti rūkyti pavyko tik 52 proc. dailiosios lyties atsto vių. Šio tyrimo rezultatai sutam pa su pasaulinėmis mokslinių ty rimų tendencijomis. Kaltas moterų jautrumas
„Nikotinas apskritai skirtingai veikia moteris ir vyrus – dėl sa vo fiziologijos moterys yra jaut resnės rūkymo priklausomy bei, stipriau jaučia abstinencijos simptomus, turi stipresnį nikoti no poreikį. Be to, moterys labiau linkusios į nuotaikų svyravimus
ir depresiją – psichikos sutriki mus, palaikančius norą rūkyti ir apsunkinančius metimo pro cesą“, – pasakojo tyrimo autorė, priklausomybės ligų psichologė Neringa Bagdonaitė. Ji teigė, kad apskritai, esant bet kokiai psichikos patologijai, rūkymas veikia kaip savotiška psichikos būklę gerinanti prie monė, kurią naudoti nutraukus žmogaus sav ijauta pab logėja. Todėl kartais tenka derinti me dikamentinį gydymą arba pri reik ia intensyvesn io gydym o lazeriu. Moterų metimo rūkyti rezulta tus nemažai lemia ir menstruaci nio ciklo laikotarpis. Dėl organiz me vykstančių hormonų pokyčių nerekomenduojama mesti rūkyti esant priešmenstruaciniam sind romui, nes tai paaštrintų absti nencijos simptomus. Geriausias laikas, pasak specialistų, yra cik lo pradžia. Teigiamai paveikė visus
Tyrimo duomenimis, net pusė respondentų, kuriems nepavy ko mesti rūkyti gydant lazeriu, galėjo išbūti nerūkę nuo savaitės iki mėnesio. Kita pusė prie rūkymo grįžo po dviejų trijų dienų, tačiau po pro cedūros nikotino poreikis bu vo labai sumažėjęs. Pavyzdžiui, vietoj 40 cigarečių per dieną jie surūkydavo iki 10-ies. „Daugelis tų, kuriems nepa vyksta mesti rūkyti po pirmos procedūros – tiek moterų, tiek vyrų, nutaria nebetęsti gydymo manydami, kad jis neveiksmingas, nors būtent gydymo tęstinumas ir užtikrina galutinį rezultatą“, – atkreipė dėmesį N.Bagdonaitė. Metant rūkyti, kaip ir imantis bet kurios kitos atsakingos veik los, didelę reikšmę turi ir žmo gaus charakterio savybės: atkak lumas, ryžtas, įsipareigojimas, pasitikėjimas savo jėgomis ir kt. VD inf.
Padeda skiltelė citrinos
Pykinimas vargina ne tik keliau jančiuosius laivu, užsupti gali ir važiuojant automobiliu, skren dant lėktuvu. Simptomai: pykinimas, galvos svaigimas, prakaitavimas, vėmi mas, prasta savijauta. Kaip sau padėti? Jūros ligos iš vengti padeda specialios tabletės, kurių galima įsigyti vaistinėse. Pirmuosius šleikštulio simptomus efektyviai sumažina skiltelė citri nos, mėtiniai ar imbieriniai ledinu kai, kramtomoji guma. Patarimas: turint polinkį į šią ligą ar pajutus pirmuosius jos simpto mus, nepatartina važiuojant, plau kiant ar skrendant skaityti. Geriau nesėdėti atbulomis judėjimo kryp čiai. Prieš kelionę rekomenduoja ma nevalgyti, nevartoti alkoholio. Jei įmanoma, patartina atidaryti langą, kad įeitų gryno oro.
Pavojus: kalta moterų fiziologija, kad jos greičiau tampa priklauso
mos nuo žalingų įpročių ir jų atsikrato sunkiau nei vyrai.
„Shutterstock“ nuotr.
10
antradienis, birželio 26, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Svarbu ne ūgis, o s Elitas: Lietuvos kanojininkai įrodė, kad yra vieni stipriausių pasauly
je.
AFP nuotr.
Apgynė čempionų titulą Kroatijos sostinėje pasibaigusio se 24-osiose Europos baidarių ir kanojų irklavimo pirmenybėse čempionų titulus sprinte apgynė kanojininkai Raimundas Labuc kas ir Tomas Gadeikis.
Finale Lietuvos kanojininkai 200 m distancijoje sugaišo 35,956 se kundės ir Senojo žemyno čem pionais tapo šeštą kartą iš eilės. Sidabro medalius šioje rungtyje, kaip ir pernai, iškovojo baltaru siai (36,820 sek.), o bronza atite ko Italijos (37,472 sek.) duetui. Bronzos medaliu tenkinosi ka nojininkas Jevgenijus Šuklinas (39,060 sek.), finale nusileidęs
tik čempiono titulą apgynusiam Valentinui Demjanenkai (38,752 sek.) iš Azerbaidžano ir antroje vietoje likusiam ispanui Alfonso Benavidesui (38,968 sek.). Vos 0,36 sek. nuo medalių skyrė dvivietę baidarę irklavusius Egidijų Balčiūną ir Igną Navakauską, kurie ketvirtą poziciją 200 m distancijos finale pasidalijo su prancūzais. Vienvietę baidarę 200 m dis tancijos pagrindiniame fina le irklavęs I.Navakauskas buvo šeštas, o 500 m nuotolyje fina le plaukęs Vitalijus Seja liko aš tuntas ir bendroje įskaitoje užė mė 17-ą vietą. VD, BNS inf.
Paskutinė repeticija Pasirengimą Kaune vyksiančiam pasaulio jaunių (iki 17 metų) vai kinų krepšinio čempionatui tę sianti Lietuvos rinktinė savaitga lį susirinko į paskutinę treniruo čių stovyklą, o vakar jau išbandė ir Kauno „Žalgirio“ arenos pagrin dinės aikštelės parketą.
Per paskutines kontrolines rungty nes mūsų šalies septyniolikmečiai išmėgino jėgas su bendraamžiais iš Čekijos. Po šio mačo Lietuvos rink tinės vyriausiasis treneris Paulius Juodis žadėjo apsispręsti dėl galu tinio komandos dvyliktuko. „Iki čempionato liko kiek ma žiau nei savaitė, o mes per liku sias dienas norime sustiprinti tarpusavio supratimą ir dar geriau jausti vieni kitus aikštelėje. Vai
kinų sportinė forma yra nebloga, tačiau dar turime padirbėti tak tiškai – tiek ginantis, tiek puo lant. Manau, vaikinai labai laukia rungtynių – tokioje arenoje ten ka žaisti ne kasdien. Nežinau, ar mačas su čekais mums padės pri prasti prie „Žalgirio“ arenos erd vių. Arenoje sportuosime visą sa vaitę, kad prasidėjus čempionatui arenos dydis mūsų nebeslėgtų“, – teigė P.Juodis. Pirmąsias pasaulio 17-mečių čempionato rungtynes Lietuvos rinktinė birželio 29 d. 18.35 val. žais su Kanados rinktine. Iš viso turny re dalyvaus 12 komandų: Lietuva, JAV, Argentina, Kanada, Egiptas, Kinija, Korėja, Australija, Ispanija, Kroatija, Čekija ir Prancūzija. VD, LKF inf.
Paskutinę akimir ką į olimpinį penkia kovininkų traukinį įšokusi devyniolik metė Gintarė Venč kauskaitė tikina, kad didelės baimės prieš svarbiausią gyvenimo startą ne jaučia. Tiesiog ruo šiasi nepasiduoti.
Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
– Kelialapis į olimpines žaidy nes atiteko paskutinę akimir ką. Kaip reagavai? – paklausė me sportininkės. – Reagavau labai ramiai, kadangi kelialapio tikėjausi ir nebuvau pra radusi vilties. Po pasaulio taurės finalo buvau labai nusivylusi, bet kažkas kuždėjo, kad neverta labai sielvartauti. Tai pasiteisino. – Nekilo tokių minčių, kaip „man dar tik devyniolika, o jau važiuosiu į olimpiadą“? – Taip, pagalvojau ir apie tai, bet nemanau, kad esu silpnesnė už sa vo varžoves. Ne veltui yra sakoma, kad svarbu ne ūgis, o smūgis. – Vis dėlto kas nutiko pasaulio taurės finale? – Koją pakišo jojimas, nesusitvar kiau su žirgu, todėl nebebuvo vilties pakilti aukščiau nei 36-a pozicija. – Kas pačiai labiausiai patin ka penkiakovėje ir kur jautiesi silpnesnė? – Arčiausiai širdies yra bėgimas ir šaudymo rungtis, kurioje jaučiuo si tvirčiausiai, taip pat patinka jo
Nuotaika: pirmam olimpiniam startui besirengianti G.Venčkauskaitė
trykšta jaunatviškumu ir optimizmu.
jimas. Nemėgstamos šakos kol kas neišskiriu – patinka visos penkios rungtys, kitaip šito sporto nebūčiau pasirinkusi.
Savo moterišku pa jėgumu taip pat gali me pasiekti aukštų rezultatų.
– Nuolat kyla klausimas, kodėl merginos pasirenka penkiako vę. Kokia tavoji istorija? – Ir pati negaliu paaiškinti ši to reiškinio (juokiasi). Kuo labiau pasineri į šią sporto šaką, tuo sun kiau yra ją palikti. Be to, nemėgs
Asmeninio archyvo nuotr.
tu sėdėti vienoje vietoje, treniruo tės – vieta, kur galiu išsikrauti. Istorija labai paprasta – kelerius metus lankiau plaukimą, kuris bu vo be galo nusibodęs o penkiako vės treneriai ieškojo naujų žmonių. Sulaukiau pasiūlymo išmėginti šią sporto šaką. Pamėginau ir la bai patiko draugiškas kolektyvas. Taip čia ir likau. Iš pradžių bijo jau bėgimo, nes jis man atrodė pats sunkiausias išbandymas, bet da bar tai – pati mėgstamiausia ma no rungtis. – Neretai šiuolaikinė penkia kovė yra siejama su džentelme niškumu. Ką apie tai manai? – Tiesa, kad tai nėra pats mote riškiausias sportas, nes jis rei kal auja daug išt verm ės, kant
Smurtas aikštėje – šalies fut Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Lietuvos klubiniam futbolui ir to liau nepavyksta išbristi iš skanda lų liūno. Paskutinių savaičių ten dencija – šalies stadionuose grės mė kyla tiek apsilankiusiems sir galiams, tiek žaidžiantiems futbo lininkams, tiek mačams vadovau jantiems arbitrams. Smūgis arbitrui į galvą
Auka: neseniai per A lygos rungtynes nuo „Bangos“ klubo darbuotojo
chuliganiško elgesio nukentėjo vienu geriausių šalies arbitrų vadina mas Gediminas Mažeika. LFF nuotr.
Chuliganizmas Lietuvos futbolo aikštėse tampa vis įprastesnis reiš kinys. Paskutinis skambiai nuaidėjęs incidentas – A lygos dvikova Taura gėje tarp vietos „Tauro“ ir Gargždų „Bangos“ ekipų. Žemaitišką derbį ir atkaklią kovą aikštėje (šeiminin kai laimėjo 3:2 – aut. past.) nustel bė įvykis 73-iąją minutę. Po tauragiškio Mariaus Kižio
stipraus smūgio į vartus kamuolys pataikė į „Bangos“ gynėjo Alek sandro Ivanausko galvą. Futboli ninkas prarado sąmonę ir keliolika minučių gulėjo ant vejos. Iš aikš tės nukentėjusysis buvo išgaben tas greitosios automobiliu. Rungtynėms vadovavęs kaunietis Gediminas Mažeika paprašė futbo lininkų nekelti panikos, tačiau šis jo prašymas ypač papiktino svečius. Tuomet susijaudinęs „Bangos“ ad ministracijoje dirbantis futbolinin ko brolis Donatas smogė arbitrui į galvą. Teigiama, kad po mačo už puolikas atsiprašė teisėjo, ir nors šis į policiją nesikreipė, pareigūnai dėl chuliganiško elgesio pradėjo iki teisminį tyrimą. Sprendimai daugiau nei keisti
LFF drausmės komitetas skyrė D.Ivanauskui 5 000 litų baudą ir
uždraudė patekti į stadionus per visas LFF ar jos pavedimu organi zuojamas varžybas. Vis dėlto pa staroji sankcija daug kam sukėlė šypseną, kadangi pradėta spėlio ti, kaip LFF sugebėtų kontroliuo ti, jei S.Ivanauskas norėtų atvyktų į rungtynes kitame mieste ar nu spręstų stebėti dublerių dvikovas, į kurias įėjimas yra nemokamas. „Bangos“ vyriausiasis treneris Vaidotas Žutautas informavo, kad A.Ivanauskas buvo išleistas iš ligo ninės ir jau po truputį treniruojasi. LFF sprendimai sprendžiant šį incidentą daugeliui sukėlė šypseną. Kaune susirinkę A lygos klubų val dybos nariai diskutavo, kaip būtų galima tobulinti saugumo ir tvarkos užtikrinimą šalies stadionuose. Kai kurie ten išgirsti pasiūlymai iš tiesų stebina. A lygos rungtynes papras tai stebi vos keli šimtai aistruolių,
11
antradienis, birželio 26, 2012
sportas
smūgis rybės, sveikatos. Vis dėlto tikrai gali sportuoti ir moterys. Gal mes tiek daug jėgos ir ištvermės netu rime, bet, manau, savo moterišku pajėgumu taip pat galime pasiek ti aukštų rezultatų. Vyrai žaidžia futbolą ar krepšinį, bet ir moterys nepamiršta šių sporto šakų, todėl nemanau, kad mus reikia nurašy ti ir penkiakovėje. – Į olimpines žaidynes važiuo si su daugiau patirties turinčia Laura Asadauskaite. Koks jos vaidmuo tavo karjerai? Dalija tės patarimais? – Aš treniruojuosi Kaune, ji – Vil niuje, todėl ir jokio vaidmens ma no karjeroje ji nesuvaidino. Laura – tik mano sporto partnerė, varžo vė. Kadangi patirties turi dvigubai daugiau nei aš šioje sporto šakoje, todėl kartais duoda kokį patarimą fechtavimo ar kitose rungtyse. – Būtent fechtuojantis yra svarbi patirtis. Kaip sekasi ši rungtis? – Sunkiai, bet tai tik pati pradžia, dar neturiu tiek daug patirties, kiek kitos olimpinį kelialapį iškovoju sios sportininkės. Stengiuosi, dir bu, o kaip bus ateityje – matysi me. Manau, viskas – į gera ir kada nors fechtavimas taip pat bus viena mėgstamiausių mano rungčių. – Reikia dažniau žiūrėti filmus apie muškietininkus? – Filmai padėtų tik pataisyti tak tiką (juokiasi). Šioje rungtyje reikia kantrybės, jausmo. Kai šių dalykų nėra – sunku. Per vieną dieną vis ko neišmoksi, be to, čia nemažai le mia psichologija. – Lietuvos šiuolaikinės penkia kovės federacija labai atsargiai kalba apie lūkesčius Londone. Ką pati manai? – Mūsų sporto šakoje neįmano ma nuspėti rezultato. Žinau, kokių rezultatų galiu pasiekti plaukda ma ar bėgdama, jojimo rezultatas priklauso nuo žirgo, fechtavimas – nuo nuotaikos, įtampos. Asmeniš kai savo galimybes vertinu neutra liai – bus kaip bus. O rankų nuleisti ir pasiduoti tikrai nežadu!
Mistika: anglai toliau ieškos būdų, kaip išsiveržti iš užburto rato – nuo 1990 m. pralaimėta šešis kartus iš septynių.
Anglų užkeikimas tęsiasi Marius Bagdonas, Jaunius Sarapas
Iki Europos futbolo čempionato pabaigos liko trejos rungtynės. Paskutinė rinktinė, įšokusi į pus finalio traukinį, – Italijos rinktinė, po 11 m baudinių serijos elimina vusi Anglijos futbolininkus.
Apeninų futbolininkai kuria dar vieną stebuklą. Atrodytų, kad Ita lijos rinktinei šalies futbolą kre čiantys skandalai padaro meškos paslaugą. 2006-aisiais, kai visas pasaulis linksniavo „Calciopo li“ skandalą, šios šalies rinktinė sensacingai laimėjo Vokietijo je vykusias planetos pirmenybes. Panašiu scenarijumi klostosi ir šių metų Europos čempionatas. Nors pirmenybių išvakarėse spėlio ta, ar lažybų šešėlis neprivers ita lų apskritai boikotuoti turnyro, Lenkijos ir Ukrainos stadionuo se „Žydroji komanda“ kuria gra žią pasaką.
Rezultatas Italija–Anglija 0:0 (0:0, baud i niai – 4:2). Kijevas, 64 340 žiūro vų. Baud in ių ser ija: M.Balotell i (1:0), S.Gerrardas (1:1), R.Montolivo (1:1), W.Rooney (1:2), A.Pirlo (2:2), A.Youngas (2:2), A.Nocer ino (3:2), A.Cole’as (3:2), A.Diamanti (4:2).
Kijeve vykusiame paskutinia me ketvirtfinalyje italai domina vo aikštėje visą pagrindinį rung tynių laiką ir pratęsimą, ir nors įmušti nepavyko, 11 m baudinių loterijoje fortūna buvo stipres niųjų pusėje. Tai buvo pirmosios šio čempionato rungtynės, kurio se nebuvo įmušta įvarčių. Baudinių serijoje anglai turė jo puikų šansą laimėti, kai pro ša lį šovė Riccardo Montolivo, tačiau netaiklūs Ashley Youngo ir Ashley Cole‘o smūgiai palaidojo Roy‘aus Hodgsono komandos viltis. Anglijai niekaip nepavyksta nu traukti 11 m baudinių prakeiks mo. Šią loteriją britai pralaimė jo 1990-ųjų pasaulio čempionato pusfinalyje, 1998-ųjų planetos pirmenybių aštunfinalyje, 2006ųjų – ketvirtfinalyje, 1996-ųjų Europos čempionato pusfinalyje ir 2004-ųjų ketvirtfinalyje. „Sužaidėme puikias rungtynes ir nusipelnėme pergalės. Rungty niavome geriau nei gerai, buvome
Pusfinaliai Rytoj 21.45 val. Donecke:
Portugalija–Ispanija. Poryt 21.45 val. Varšuvoje: Italija–Vokietija.
tbolo kasdienybė futbolo funkcionieriai išreiškė vil tį, kad būtų galima įtraukti savano rius, kurie padėtų prižiūrėti viešą ją tvarką stadione ir kitaip prisidėti prie saugumo organizavimo. „Ti kimės, kad tokie pokalbiai padės ateityje išvengti nesusipratimų ir incidentų per futbolo rungtynes“, – šabloniškai teigė LFF preziden tas Julius Kvedaras. Problemų neišsprendžia
Chuliganų išpuolių ir vandalizmo aktų pastaruoju metu gerokai dau giau nei prieš dešimtmetį, tačiau LFF ir valstybės specialiosioms pa jėgoms spręsti šias problemas se kasi daug sunkiau nei kaimynams. Neseniai Lietuvą sukrėtė ir pre cedento neturintis chuliganų iš puolis Kuršėnuose. Pirmos lygos rungtynėse tarp vietos „Ventos“ ir Vilniaus „Polonijos“ buvo užpul
AFP nuotr.
ti keturi svečių komandos sirgaliai. Įpusėjus pirmam kėliniui, iš šalia stadiono esančio pušynėlio išbėgo grupė veidus prisidengusių žmonių ir puolė mušti atvykėlius iš Vilniaus. Veiksmas persikėlė į aikštę, kurioje vyko rungtynės. Futbolininkams ir apsaugos darbuotojui atskubėjus užpultiesiesiems į pagalbą, chuli ganai patraukė pušyno link. Pasp rukti jiems nepavyko – pareigūnai užpuolikus operatyviai sulaikė. Chuliganai apklausti ir paleisti, tačiau tyrimas tęsiasi ir bus siekia ma nustatyti, ar tai yra kokio nors klubo sirgalių, ar tik chuliganiškai nusiteikusios grupės išpuolis. „Po lonijos“ gerbėjai buvo sumušti ir po draugiškų rungtynių su Vilniaus MFD „Žalgiriu“. Viešoje erdvėje tarp „Polonijos“ ir „Žalgirio“ ger bėjų nesantaika tampa vis didesnė. Įdomu, kokių sankcijų imtų
si Lietuvos futbolo viršūnėlės, jei paaiškėtų, kad šis aktas Kuršė nuose – ne tik paprastas vandaliz mo išpuolis. Kol kas LFF sugebėjo tik pa smerkti šį išpuolį bei išplatin ti pranešimą, kad yra pasiruošusi bendradarbiauti su policijos pa reigūnais. Ar užpuolikai bus nu bausti? Čia kitas klausimas. Te reikia prisiminti ne per seniausiai prieš A lygos rungtynes tarp sos tinės REO ir Alytaus „Dainavos“ suniokotą legendinį Vilniaus „Žal girio“ stadioną. Naktį pasidarbavę vandalai sulaužė vartus ir iškasi nėjo visą aikštę. Tuomet spėlio ta, kad šį vandalizmo aktą galėjo surengti REO ekipai oponuojan čio kito sostinės klubo „Žalgirio“ aistruoliai, tačiau jų kaltė nebuvo įrodyta, o nusikaltėliai taip ir ne surasti.
kantrūs ir sukūrėme daug progų. Žinoma, baudinių serijoje prireikė sėkmės“, – džiaugėsi Italijos rink tinės vairininkas Cesare Prandelli. „Žaidėjai, kurie neįmušė bau dinių, per treniruotes tai darė nė nemirktelėję. Paprasčiausiai ne gali atgaivinti pavargusių kojų,
negali atsikratyti spaudimo, ne gali nejausti nerimo“, – rankomis skėsčiojo R.Hodgsonas. Pusfinalyje italų varžovė bus Vokietijos rinktinė, o dėl kito ke lialapio į finalą jau rytoj Donecke susigrums dvi Pirėnų komandos – Ispanija ir Portugalija.
Komentarai Algimantas Liubinskas
Buvęs Lietuvos rinkt inės trener is
N
ul iūd ino Angl ijos rink tinė, kur i žaidė vang iai. Vos du trys perdavimai, ir prarastas kamuolys. Gal būt tai nuovargis po sunkaus Anglijos čempionato, bet nesimatė nei Way ne’o Rooney, nei kitų. O rungtynių pa baigoje matėsi, kad anglai tiesiog jau laukia vienuolikos metrų baudinių. Ispanai žaidžia ne tik visiems puikią paž įstamą kontrol iuojamąjį futbo lą, bet ir puik iai spaudžiančius var žovus aikštės viduryje – po prarasto kamuolio tuoj pat stengiasi jį susigrą žinti. Cristiano Ronaldo žaidžia Ispa nijoje, todėl ispanų gynėjai turėtų jį puikiai pažinoti, tačiau ir pats portu galas puikiai pažįsta Ispanijos gynė jus. Pusfinalyje turėtų būti įdomi ir at kakli dvikova. Italai žaidžia gerai, tačiau, taip prastai iš naudojant progas, jiems bus sunku. Be to, italams jau ir bronzos medaliai yra geras pasiekimas, nes prieš čempiona
tą niekas iš jų nieko nesitikėjo. Vokiečiai rungtyniauja solidžiai tiek puolime, tiek gynyboje, todėl turėtų žengti į finalą. Šis čempionatas yra aukščiausio ly gio, todėl finalas Ispanija–Vokieti ja būtų puik i puošmena. Bent jau aš taip norėčiau.
Virginijus Liubšys
Mar ijampolės „Sūduvos“ trener is
K
etvirtfinaliuose laimėjo tos komandos, kurios to buvo vertos. Mane asmen iškai nustebino geras italų žai dimas. Jie susikūrė daug progų, todėl buvo daug vertesni patekti į pusfinalį nei Anglijos rinktinė. Čempionato fa voritai išlieka ispanai ir vokiečiai. Šios komandos per visą turnyrą demonst ravo solidų žaidimą, tad ir tai, kad jie pateko tarp keturių stipriausiųjų, nie ko nebestebina. Pusfinalių nugalėto jus prognozuoti labai sunku, nes lai mėti gali bet kas. Finale galime matyti tiek portugalus ar ispanus, tiek vokie čius ar italus.
12
AntrADIENIS, birželio 26, 2012
pasaulis Nori susitarimo
Pikantiški kadrai
Atkirtis Turkijai
„WikiLeaks“ įkūrėjas Julia nas Assange’as paragino su teikti diplomatines garantijas, kad Jungtinės Valstijos ne persekiotų jo dėl slaptų do kumentų paskelbimo, jeigu jis vyktų į Švediją dėl įtariamų lytinių nusikaltimų. J.Assan ge’as mano, kad Vašingtonas jį persekios.
Argentinos vyskupas 57 metų Fernando Bargallo atsistaty dino dėl paskelbtų nuotraukų, kuriose matyti, kaip jis Meksi kos paplūdimyje išdykauja su moterimi. F.Bargallo iš pradžių tvirtino, kad ta moteris yra se na draugė, bet galiausiai prisi pažino, kad palaikė su ja mei lės ryšius.
Sirijos užsienio reikalų minis terijos (URM) atstovas Jiha das al Makdissi perspėjo NATO, kad šalies teritorija yra „šventa“, Aljansui skubiai su šaukus susitikimą dėl nu mušto Turkijos lėktuvo. Siri jos URM atstovas taip pat pa reiškė, kad turkų lėktuvas pa žeidė Sirijos suverenitetą.
V.Putino diplomatija Rusijos prezidentas Vladimi ras Putinas vakar pradėjo dvie jų dienų vizitą Artimuosiuose Rytuose.
Kelionės išvakarėse V.Putino pa tarėjas užsienio politikos klausi mais Jurijus Ušakovas sakė, kad vizitas „skirtas Rusijos pozici joms jame toliau stiprinti“. Taip pat Kremliaus šeiminin ko patarėjas pridūrė, kad bus „detaliai aptarta Sirijos tema ir situacija dėl Irano“. Nors Teherano ir Damasko klausimai – vieni svarbiausių ne tik Rusijai, o ir visai tarptau tinei bendruomenei, kai kurie ekspertai pabrėžė, kad V.Puti nui šis vizitas į Izraelį ir Pales tiną visų pirma reikšmingas kaip savų pozicijų įtvirtinimas. Anot ekspertų, Rusijai svarbu parodyti, kad Maskvos Artimųjų Rytų politika nesutelkta tik į pa ramą Sirijai ir Iranui. Dmitrijus Treninas, Rusijos tarptautinių santykių eksper tas, sakė: „Manau, jog siekiama to, kad reikia parodyti, jog Rusija – svarbi žaidėja regione. Dabar tinėmis aplinkybėmis į Izraelį vykti paranku. Apsilankymas Pa lestinoje – prestižo klausimas.“ Zvi Magenas, buvęs Izrae lio ambasadorius Rusijoje, šiuo metu dirbantis Tel Avive esan čiame Nacionalinių saugu mo studijų institute, sakė, kad V.Putino vizitas surengtas bū tent tuo metu, kai regione per siskirstoma galiomis. „Rusija šiuo metu Vidurio Ry tus regi kaip problemų židinį. Is lamistų Rusija jaučiasi atstumta, tad izoliuota arabų pasaulyje. Be to, pasaulietinių režimų nuver timas ir jų pakeitimas islamis tiškais Maskvoje nevertinamas teigiamai“, – sakė ekspertas. Be to, remdama Sirijos ir Irano režimus Rusija, pasak Z.Mageno, tarsi atstovauja šiitų stovyklai. Taigi, pasak eksperto, Rusijos svarbiausias uždavinys – ieško ti naujų partnerių regione. BBC inf.
„Jie mums ga lių nesuteikė. Mohamedas Mursi – tik pre zidento vardas. Jis neturės valdžios, vis kas kariškių rankose“, – sa kė egiptietis Salehas. Ar žmonės teisūs? O gal M.Mursi ir Musulmonų brolija vis dėlto galės įvykdyti savo pažadus?
Darbas: M.Mursi laukia daug darbų ir iššūkių – nuo Egipto ekonomikos iki užsienio politikos.
Prezidento rinkimai – tik pradžia? Svarbiausia – vienybė
Buksuojanti ekonomika, politinis susiskaldymas, užsienio politika, galiausiai – santykiai su kariškiais, dominuojančiais valdžioje, – vi si šie klausimai dabar yra M.Mursi reikalas. Jis – naujasis daugiausia gyventojų turinčios arabų vals tybės vadovas, laimėjęs įtemptus prezidento rinkimus. M.Mursi, pirmasis išrinktas ša lies lyderis po to, kai pernai per su kilimą buvo nušalintas prezidentas Hosni Mubarakas, birželio viduryje įvykusiame antrajame rinkimų ra te gavo 51,73 proc. balsų ir įveikė buvusį H.Mubarako premjerą Ah medą Shafiqą. Paskelbus rezultatus 60 metų in žinierius M.Mursi pareiškė: „Būsiu prezidentas visiems egiptiečiams. Raginu jus, didieji Egipto žmonės, stiprinti mūsų nacionalinę vie nybę.“ Taip pat jis už pergalę pa dėkojo visiems, kurie paaukojo sa vo gyvybę per revoliuciją. Vidaus padėtis
Klausimas: ar Rusijos vado
vas V.Putinas Artimuosiuose Rytuose bandė pagerinti ša lies įvaizdį? AFP nuotr.
AFP nuotr.
Koks bus Egiptas valdant M.Mursi? Kai kurie spėlioja, kad gali būti po kyčių, ypač vidaus gyvenime. Kai kurie mano, kad įtaką po rinkimų išlaikiusi šalies kariuomenė neleis Musulmonų brolijai įsismarkauti. Vidaus politika – didelis klaustu kas, nes čia brolijai teks ieškoti jė
gų balanso su kariuomene, kuri kol kas kontroliuoja padėtį Egipte ir jos rankose – konstitucijos rengimas. Iki šiol Musulmonų brolijos ir kariškių ginčas, kuris kilo paleidus brolijos dominuojamą parlamentą, neišspręstas. Brolija yra atmetusi kariškių konstitucinę deklaraciją, kuria paleidžiamas islamiškų jė gų dominuojamas parlamentas, o armijai suteikiama svari įtaka vy riausybės politikai ir naujos kons
Būsiu prezidentas visiems egiptiečiams. Raginu jus, didieji Egipto žmonės, stip rinti mūsų naciona linę vienybę. titucijos kontrolė. Deklaracija buvo priimta vos kelios dienos po to, kai Teisingumo ministerija suteikė ar mijai įgaliojimus vykdyti areštus. Nors visuomenėje kariškių veiksmai nebuvo sutikti aplodismen tais, dalis žmonių nuogąstauja ir dėl brolijos, esą ši suvaržys asmens laisves. Tačiau per rinkimų kampaniją M.Mursi stengėsi išsklaidyti pasau lietiškų grupių ir nemažos krikščio
nių koptų bendruomenės nuogąsta vimus žadėdamas įvairialypę ir visus įtraukiančią politinę sistemą.
„Mano darbotvarkės dalis yra plėtoti Irano ir Egipto ryšius, kurie sukurs strateginę pusiausvyrą re gione“, – nurodė M.Mursi.
Sieks taikos regione
Reikšmingų permainų užsienio poli tikoje brolija kol kas nežada. M.Mur si pareiškė, kad gerbs tarptautines sutartis, nors pridūrė, kad nori per svarstyti taikos sutartį su Izraeliu. „Persvarstysime Kamp Deivi do susitarimą“, – žadėjo M.Mursi, paminėjęs 1979 m. Egipto ir Izrae lio taikos sutartį, nors nesakė, ką konkrečiai ketina koreguoti. Taip pat jis pridūrė, kad pales tiniečių pabėgėlių grįžimo į na mus, paliktus per 1948-ųjų arabų ir Izraelio karą ir per 1967-ųjų Še šių dienų karą, klausimas „yra labai svarbus“. Tiesa, čia pat jis ramino, kad jis asmeniškai dėl to neketina priimti kokių nors sprendimų. „Visi šie klausimai bus užbaigti per ministrų kabineto ir vyriausy bines institucijas, nes aš pats vie nas jokių sprendimų nepriimsiu“, – pabrėžė M.Mursi. Kitas pokytis užsienio politi koje – Egipto santykiai su Iranu. M.Mursi tvirtino, kad yra pasi rengęs gerinti santykius su Iranu. Abi šalys nutraukė diplomatinius santykius 1980 m. praėjus metams po to, kai Egiptas ir Izraelis pasi rašė taikos susitarimą.
Izraelis nuogąstauja
Iranas pasveikino M.Mursi pergalės proga, tačiau iš Izraelio jau pasi girdo kalbų, kad brolijos kandidato laimėjimas – sunki nauja realybė. „Tamsa Egipte“, – skelbė popu liariausio laikraščio „Yediot Aha ronot“ antraštė, o dienraščio ko mentatorė Smadar Peri pabrėžė, kad „M.Mursi pergalė yra pavo jinga Izraeliui“. „Mūsų požiūriu, diena, kai pre zidentūros rūmai Kaire pirmą kartą dažomi islamo spalvomis, yra juo da ir tamsi“, – tvirtino žurnalistė. Analitikas Alexas Fishmanas ta me pačiame laikraštyje teigia, jog M.Mursi pergalė reiškia, kad „viskas įmanoma, o ateitis yra neaiški“. „Naujieji Artimieji Rytai. Baimė tapo realybe, Musulmonų brolija – valdžioje Egipte“, – apgailestauja dienraštis „Maariv“. Tuo metu kairiosios pakraipos „Haaretz“ M.Mursi pergalei skyrė di delę savo pirmojo puslapio dalį ir pa brėžė, jog Izraelio premjeras Benja minas Netanyahu vakare paskelbė pareiškimą, kuriame pabrėžė, kad žy dų valstybė „gerbia šiuos rezultatus“. BNS, BBC, CNN inf.
dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuteriųbirželio ir televizorių taisymas Vilantradienis, 26, 2012 niuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 933624
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
Paslaugos
959526
Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, OlandiUAB „Kraustymo komanda” – profesionapervezimai. ją.lios Tel. kraustymo 8 699 01 428, e. paštas paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.krausinfo@gmail.com. 952525 tymokomanda.lt. 965743
Kitos
Kelionių
Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokypoilsiautojus iš Vilniaus, Kauno www.guobosbaldai.lt . Tel.į bėVežame – žema kaina. Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 656 69 099. 760904 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975423
parduoda Įvairūs
nekilnojamąjį turtą Kita
Parduodamas kambarių butas Pranešame, dviejų kad 2012 m. birželio 19Paland. Nagoscionalinės centre, užŽemės bažnyčios, S.Nėries 1A. Tel. tarnybos prieg.ŽŪM Vil8 603 niaus62r.096. skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 955765 48VĮ(14.48.2.)-2777 yra patvirtintas SB „Beržas“ sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Valdybos pirmininkas.
perKa
979478
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.
neikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki 0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, ka matavimus Vilniaus r. sav., 253, 8 699 98 086. 2012 m. birželio 25 d. imtinai vo973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 Sudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavi- skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“,gretimo Ukmergės g. 369A, Vilnius. moTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavi- prašom (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 mo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 Konditerijos įmonė priims į darbą Vilniaus 51 518. pakeisti žemės tikslinę paskirtį pagal bendrojo val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti dalyvauti ženklinant riboženkliais Boguslaką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 Vladislavos Salmanovič turto paveldėtoteritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. Sovinskio sklypą Nr. 148 arba prašom su611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, vo jų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. taliojo sisiekti darbų vykdytoju 976056 Tel. 261 3653, 261suVilniaus 3655, 261 3659 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. vič, adresu r., Pagirių Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 Projekto rengėjas – UAB „RV architektų stu- 348, nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. skelbimai@vilniausdiena.lt paštas topomatik@gmail.com ). Nr. dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng- 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. 960926 Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka Kelionių UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, LinIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256
13
skelbimai
paslaugos
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Karščiausi kelionių pasiūlymai
Kelionių organizatorius
Kelionių organizatorius Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Ar svajojate aplankyti Niujorką? GERA NAUJIENA: iki 50% NUOLAIDOS OŽIEMOS galbūt,SEZONO Jus visada žavėjo Las Vegasas – KELIONĖMS šviesų, kazino, pasirodymų • Avansas tik nuo 50 Lt! ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! • Mažiausios kainos garantija! ypatingą kainą. kelionės keitimas! • Nemokamas Užsisakykite iki gegužės 15 dienos, ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga • Rinksitės išskrydį plačiausios kurortų, kelionėsnuo leiskitės nepamirštamą kelionę 2012 10 110datų, Lt įtrukmės, viešbučių pasiūlos 01–2013 21 į trumpiausios Kviečiame Jus nakties vaDOVANA:03 Užsisakant žiemos kelionę dovaNiujorkas nuo 2226 Lt parkingą Vilniaus karėlį! nosime 7 d. automobilio Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, oro uoste! Bostonas nuo 2588 Lt 1399 Lt ryto! Egiptas, Hurgada nuo
Kelionių organizatorius
929896
A.Vienuolio g. 6, Faks. LT-01104 Tel. (8 5) 231 3314. (8 5)Vilnius 262 9120 Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las Egiptas, Šarm El Šeichas nuo 1399 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Egiptas, Taba nuo 2179 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Egiptas, Marsa Alamas nuo 2249 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kanarų salos, Tenerifė nuo 1659 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt JAE, Dubajus nuo 3119 Lt Pamirškite kasdieninius Indija, Goa nuo 3399 Lt rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abinuo puses su Lt oro uostų molaiduokite laive jūroje! Tailandas, BankokasBaltijos 3629 kesčiais. Mėgaukitės saule,nuo vėju1519 ir gera Slidinėjimas Italijoje Lt nuotaika. RezervacijosAustrijoje mokestisnuo iki 100 Slidinėjimas 1939LtLtmokamas papildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323.
Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Mažieji Laukystos KELIONĖS AUTOBUSU Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha – –577 Lt Lt Holivudo akademija 599599 LtLt Lt Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha 577 Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 2239 Lt (05.26.) 95 Ltir Kaprio sala – 1747 Lt Didingoji–Italija Mes jėga 450 Lt Didingojinaktis ItalijaVaršuvoje ir Kaprio sala – 1747 Lt– 175 Lt Mes jėga 450 Lt 953105 Muziejų (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt577 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Čekijos rojus–Praha Šiaurės pilys–Čekijos Italija su poilsiu prie Adrijos–jūros Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Šiaurės Italija su poilsiu prie –Adrijos jūros Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt Šveicarijos gamtos stebuklai 1397 Lt nuo 1197 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt nuo 1197nuo Lt 990sala–Talinas Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Raganė – 550 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija Lt Mes šampinjonai 450 Lt Kita Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Mes pasaulį šampinjonai 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Aplink per 7 dienas 499 Lt Lt 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutarPraha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Aplink pasaulį perLt 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt Kroatija nuo 990 Lt LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Mano pasaulis 595 timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Mano pasaulis Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Kitas variantas 359595 Lt Lt byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). BankrutuoIspanija, Kosta Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoMalta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Dodi 550 Lt UŽSIENYJE Malta – 904 Lt(poilsinės) Dodi kalbos 550 UŽSIENYJE Lt stovykla Estijoje 1790 Lt riumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESAnglų Graikija, Chalkidikė – 979 Lt STOVYKLOS IŠ VARŠUVOS TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo Graikija, Cgalkidikė – 979 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ Ispanija,Hurgada Kosta Dorada – 999 Stovykla Ukrainoje Egiptas, nuo 935 Lt Lt – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 Ispanija, Kosta Dorada Stovykla Kroatijoje 2149 Lt „Pribrežnyj“ Ispanija, Alikantė – Lt1108– 999 Lt 60 Lt dienaiUkrainoje Bulgarija nuo 850 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditoIspanija, Alikantė 1108 60 Lt„Saliut“ dienai 1699 Lt Graikija, ––1128 Kryme Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt rinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai Graikija, Kos sala – 1128 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Turkija, Antalija – 1185 Lt Bulgarijoje 1699 Lt1699 Lt Kreta nuo 1170 Lt (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu priBulgarija, Burgas 1199LtLt Kroatijoje LtLt;LtMaljorka nuo 500 Lt Baku nuo2149 1050 Turkija, Antalija Bulgarijoje 1699 dedant kreditorinius reikalavimus patvirtinanTunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Juodkalnijoje 1899 čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. *kainos į abi2149 puses Bulgarija, Burgas – 1199 Kroatijoje LtLt Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų Turkija, Marmaris Anglų kalbos stovykla 1790 Lt Kroatija, Rijeka – 1289 1279 Lt poilsinės) Juodkalnijoje 1899Estijoje Lt IŠ VARŠUVOS (pažintinės įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt AVIABILIETAI* KELTŲ Turkija, Marmaris AnglųBILIETAI kalbos stovykla Estijoje 1790 Lt Kruizas Nilu nuo 2038 tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikPortugalija,Burgas Algarvė – 1899 Lt 2423 Lt Delis nuo 1870 Lt; Tokijas – 2229 Lt; Seulas Ryga–Stokholmas Bulgarija, – 1199 Ltnuo AVIABILIETAI* Izraelis–Jordanija–Egiptas ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. InLĖKTUVU nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) –Talinas–Helsinkis 2308 nuo Lt; Singapūras Portugalija, Algarvė Lt Delis 1870 Lt – 2310 Lt; Bankokas Marokas 2634 Lt– 1899 formacija tel./faks. (8 37) 229 886. 961016 Egiptas, Hurgada nuo 995 Lt – 2409 Lt; Puketas Talinas–Stokholmas Kuba nuo IŠ 5853 Lt LĖKTUVU VARŠUVOS (poilsinės) Tokijas – 2229 Lt– 2610 Lt BulgarijaHurgada – 995 Lt nuo 995 Lt *kainos pusesLt INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIVentspilis–Nyneshamnas Egiptas, Seulasį abi – 2308 Turkija – 1078 Lt KELTAI MĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo Klaipėda–Karlshamnas IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija Singapūras – 2310 Lt (spec. pasiūlymas) g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklyŠri Lanka –(pažintinė 3500 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt Joninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Kylis (spec. Tailandas Turkija – 1078 Lt Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas Kreta – 1170 Lt nuo 105 Lt Klaipėda–Zasnicas Šri Lanka – 3500 Lt Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo paTunisas – 770 Lt Ryga–Stokholmas Turku–Alando salos–Stokholmas IŠ VILNIAUS: grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admiKreta – 1170 Lt *kainos į abi puses LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poilTalinas–Helsinkis nistracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 Egiptas, Hurgada nuo 869 Lt Tunisas – 770 Lt KELTAI sinės) Talinas–Stokholmas 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 VIZOS Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ nuo VARŠUVOS – poilJoninės Baltijos jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Kruizas Nilu 1440 Lt;(pažintinės Izraelis – EgipVentspilis–Nyneshamnas detaliojo teritorijų planavimo organizatoĮ Rusiją nuo nuo 85 Lt Turkija, Antalija – 889 Lt sinės) nuo 105 Lt 260 Lt; Baltarusiją tas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; Kuba Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) riaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. Kruizas Nilu nuo 1440 Lt Ryga–Stokholmas – 5853 Lt Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Talinas–Helsinkis(spec. pasiūlymas) STOVYKLOS LIETUVOJE Klaipėda–Zasnicas Marokas – 2634 Lt Top Fun 540 Lt; Talinas–Stokholmas Pasaka nuo 550 Lt; Turku–Alando salos–Stokholmas Kuba – 5853 Lt Energetikas 600 Lt; Ventspilis–Nyneshamnas Raganė 550 Lt; VIZOS STOVYKLOS LIETUVOJE Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt; Į Rusiją nuo 260 Lt Pasaka Klaipėda–Kylis Trimitasnuo 520 550 Lt Lt Baltarusiją nuo 85(spec. Lt pasiūlymas) Top Fun 540 Lt Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Raganė 550 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas ASMENINIAI, TEISMINIAI,KOMERCINIAI, REKLAMINIAI Energetikas 600 Lt VIZOS Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Į Rusiją nuo 260 Lt Trimitas 520 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Įvairūs
SKELBIMAI
Skelbimus galite užsisakyti: Internetu: – naršyklės lange surinkite adresą www.diena.lt/ skelbimai/dienrastyje – užpildykite skelbimų užsakymo formą; – sumokėkite už skelbimo užsakymą per e. banką; – jūsų nurodytomis dienomis skelbimas bus publikuojamas pasirinktame dienraštyje! „Vilniaus dienos“ redakcijoje Labdarių g. 8, Vilnius. Paskambinę telefonu 8 5 261 3653 padiktuokite skelbimo tekstą, atsiųskite faksu arba e. paštu apmokėtos sąskaitos pervedimo kopiją. E. paštu arba faksu: – apmokėkite 15 Lt sąskaitą bet kuriame banko
skyriuje: gavėjas – UAB „Diena Media News“ Į. k. 133348410. PVM mokėtojo kodas LT333484113. A. s. LT607010400010467777. AB Ūkio bankas. Banko kodas 70104; – kvito kopiją siųskite su skelbimo tekstu e. paštu skelbimai@vilniausdiena.lt arba faksu 8 5 261 3652. SMS žinute: – žinutės tekste rašykite: VD (tarpas) skelbimo tekstas (ne daugiau kaip 160 simbolių), jį siųskite telefonu 1670; – išsiuntę žinutę, sulauksite atsakymo žinutės. Jums reikia siųsti patvirtinančią žinutę su tekstu: VD (tarpelis) PATVIRTINU; – neišsiuntus patvirtinimo, skelbimas išspausdintas nebus; – žinutės kaina 20 Lt.
e j u i n l Vi
S SA R U NK O K TO O F
S A V
A R A
Fotografuok vasarėjantį Vilnių ir laimėk ekskursiją Bestogiu autoBusu draugų kompanijai!
Konkursas vyksta portale
14
AntraDIENIS, birželio 26, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Klube „New York“, Kalvarijų g. 85. Kada? Šiandien 20 val. Kiek? 35–55 litai.
Kur? Dailininkų sąjungos galerijoje, Vokiečių g. 2. Kada? Iki liepos 9 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? VU Botanikos sode Kairėnuose, Kairėnų g. 43. Kada? Liepos 1 d. 19 val. Kiek? 30 litų.
Apie vyrus ir moteris
Piešinių paroda
Dovana iš Ispanijos
Tik visiškai juokų nesuprantantis žmogus galėtų spektaklį „Urvi nis žmogus“ priimti kaip gryną tiesą. Ši komedija pasakoja apie vy rus ir moteris, jų santykius, apie tai, kodėl tarp abiejų lyčių atstovų nuolat kyla nesutarimų, apie jų skirtingus požiūrius ir įpročius. Šį kart vaidins aktorius Darius Meškauskas.
Lietuvos dailininkų sąjungos rengiamos natūrinių piešinių paro dos dalyvių tikslas – pateikti subjektyvų žmogaus matymą. Šie piešiniai yra įrodymas, kad egzistuoja žmogus, kurio vaizdą ku ria dailininkas, egzistuoja dailininkas ir egzistuoja pats piešimo procesas. Menininkai kviečia prie jo prisijungi.
Ispaniją, žinoma, geriausiai pristato flamenkas, tačiau Kristupo va saros festivalyje – ne mažiau žavi dovana, atkeliavusi iš šios spal vingos šalies, – sarsuela. Tai neįprastas, dar barokinėje Ispanijoje kilęs scenos meno žanras, jungiantis dramą, muziką ir šokį. Per il gus metus jis keitėsi ir dabar primena operetę.
Kur? Prie Vingio parko estrados. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Šv. Jono gatvės galerijoje, Šv. Jono g. 11. Kada? Iki birželio 30 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino centre „Skalvija“, A.Goštauto g. 2. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 14 litų.
Kur? Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje, Pilies g. 40. Kada? Iki liepos 1 d. Kiek? Nemokamai.
Jogos pamokos po atviru dangumi
Mūsų tapatybės paslaptys
Gyvenimas šalia sąvartyno
Lietuvos vertybės pagal S.Paukštį
Vilniečiai kviečiami į nemokamus jogos užsiė mimus gamtos apsuptyje. Kiekvieną antradienį šurmuliuojančio miesto širdyje po atviru dan gumi galima stabtelėti ir išgyventi ramybės aki mirką.
Vilniuje veikia Alinos Melnikovos tapybos dar bų paroda iš ciklo „Vietos aplinkybė: gražuolė ir pabaisa“. Kaip sako autorė, tai meninis tyrimas, nagrinėjantis kūno ir kalbos kaip tapatybės tal pyklų išraiškos galimybes.
„Stebuklų laukas“ – dokumentinė poema apie žmones, daugiau negu 20 metų gyvenančius Budos miške, netoli buvusio Kariotiškių sąvar tyno. Filmas tarsi iš paties sąvartyno gyventojo perspektyvos pasakoja apie šią bendruomenę.
Jono Basanavičiaus akiniai, Zofijos Smetonienės rankinis laikrodis, Vytauto Landsbergio radijo imtuvas VEF ir daug kitokių fikcijų – menininko Sauliaus Paukščio netikėtoje parodoje „Lietuvos vertybės“.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11:00 Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ ir Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų svarstymas. 12.00, 17.05 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 Europos vidury (1). 14.00 Žingsnis po žingsnio. 14.15 Įžvalgos. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.50 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.25 „Detektyvė King“ (5) (N-7). 20.25, 22.30 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. 20.45 Kultūra. 21.00 Stilius. 22.10, 22.35 Mylių Amerika (2). 23.05 Vakaro žinios. 23.10 Sportas. 23.13 Orai. 23.15 „Detektyvė King“ (4) (N-7) (k).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (7). 7.20 Juokas juokais (k).
LTV 16.00 val.
7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 „Detektyvė Rizoli“ (4) (N-7) (k). 12.10 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.10 24 valandos (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Vakaro seansas. Kriminalinis trileris. „Mirtinas šūvis“ (JAV, 1989 m.) (N-14). 0.40 „Specialioji Los Andželo policija“. 1.35 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55,
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. 8.25 „Kol mirtis išskirs“.
LNK 19.15 val.
8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30 „Pasmerkti“. 11.00 Nuotykių f. „Bibliotekininkas 3. Judo taurės prakeiksmas“ (JAV, 2008 m.). 12.50 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Kodėl? 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Fantastinė veiksmo drama „Stebėtojų lyga“ (JAV, 2009 m.). 2.35 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
BTV 6.30 7.00 7.25 8.00 8.25 9.00 9.30
Televitrina. Žinios (k). Smagiausios akimirkos. „Labas vakaras, mielasis“. „Zaicevas + 1“ (N-7) (k). „Kviečiu vakarienės“. „Miesčionys“ (N-7).
TV3 22.00 val.
10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Žaibiški tyrimai“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00, 20.00 Žinios. 18.19, 20.19 Sportas. 18.23, 20.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Mano laida“. Parodijų šou. Vedėjai: Rimantė Valiukaitė, Audrius Bružas, Giedrius Savickas, Ramūnas Cicėnas. 20.15 Verslas. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 Komedija „Ilgas savaitgalis“ (JAV, Jungtinė Karalystė, 2005 m.) (N-14). 23.10 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.15 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.45 „Bamba“ (S).
13.45 Šeimų dvikova. „Akropolio“ turnyras. 14.45 Negaliu tylėti. 15.45, 16.10 Dok. f. „Pasaulinės revoliucijos paslaptis. Levas Trockis“ (1) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 16.07, 17.17, 18.17, 21.37, 0.07 Orai. 17.20 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.20 Negaliu tylėti. Praktiniai patarimai, kaip pasiruošti išleistuvėms. 19.20 Griūk negyvas! (N-7). 19.55 Premjera. Dok. f. „Pasaulinės revoliucijos paslaptis. Levas Trockis“ (2) (N-7). 21.00 Reporteris. 21.55 Pašėlę TV pokštai (N-7). 22.30 Negaliu tylėti. 23.30 Reporteris. 0.25 Dok. f. „Pasaulinės revoliucijos paslaptis. Levas Trockis“ (1) (N-7). 1.25 Namų daktaras
Lietuvos ryto TV
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 VTB vieningoji krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Minsko „Minsk-2006“. 14.50 Sporto metraštis. 15.00 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 16.45 Ispanijos ACB krepšinio lyga. „Banca Civica“–Bilbao „Bizkaia Basket“. 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 21.15 Golfo pradžiamokslis. 21.45, 23.15 Profesionalų boksas. Ch.Dawsonas ir A.Tarveris (2009 m.).
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.40, 0.10 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00 Animac. s. „Oskaro oazė“. 8.15 Negaliu tylėti. 9.15 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.15 Griūk negyvas! (N-7). 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena.
BTV 21.25 val.
SPORT1
lietuvos ryto tv 7.45 val.
15
AntrADIENIS, birželio 26, 2012
menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura
Nuotraukose – žuvys ir šiukšlės
Trijų dienų nesibai giančios muzikos maratonas „Loftas Fest’12“ baigėsi sek madienio naktį su trenksmu sugrojus paskutinei festiva lio grupei „Hercules & Love Affair“.
„Lietuvos ežerų užterštumas – tai problema, kuri egzistuoja, ta čiau jos nesimato, kol nepaneri po vandeniu“, – sako vakar atida rytos parodos autorius Gintautas Krakauskas.
Seksualumas: dainininkė W.Fierece publiką kaitino ir erotišku įvaizdžiu.
Be muzikos – nė minutės
„Eksperimentas rengti festivalį mieste pasiteisino. Girdėjau daug teigiamų atsiliepimų – tai padeda kad ir jau dabar nusiteikti renginiui „Loftas Fest’13“, – su šypsena vei de nuskambėjus paskutiniams fes tivalio akordams kalbėjo festivalio idėjos autorius muzikantas Vikto ras Diawara. Šventę „Loftas Fest’12“ uždarė vos apie vidurnaktį iš Niujorko atskridu si grupė „Hercules & Love Affair“. Nors Lietuvoje jie praleido vos porą valandų, per tą trumpą laiką jie spė jo pasidžiaugti kitų renginio „Loftas Fest’12“ atlikėjų kompanija ir išra gauti šešis butelius šampano. „Hercules & Love Affair“ pirmą kartą programą atliko naujos su dėties ir taip išsibandė savo naujus
slaptus ginklus. Pavyzdžiui, daini ninkė Whitney Fierece yra neabe jotinai vienas jų. Ši mergina išjudino lietuvius nu simesdama drabužius iki apatinių – ypač į muziką koncentruota me renginyje „Loftas Fest“ to pa kako, kad žmonės ne tik klausytų, bet ir įdėmiai sektų kiekvieną dai nininkės žingsnį. Šįryt ji išskrido į Paryžių, kur stos prie DJ pulto vie name dideliame mados renginyje. Pasibaigus „Hercules & Love Affair“, buvo uždaryta ir ypatinga festivalio scena „Ravezilla“, ku rioje muzikantų ir didžėjų pasiro dymai nebuvo nė minutei nutrūkę nuo tada, kai penktadienį buvo at vertos festivalio durys. Pačiame „Lofte“ esančią „Tuborg“ sceną
uždarė Jurga Šeduikytės pasiro dymas. „Noriu padėkoti visiems, kas pri sidėjo rengiant festivalį kone miesto centre – tai svarbus žingsnis spalvi nant Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Užsieniečiai, pabuvę renginyje „Loftas Fest“, liko juo sužavėti ir vežasi pačius geriausius prisimini mus apie Lietuvą, nes net jie čia pa tyrė šį tą naujo“, – festivalio nuo taikas reziumavo V.Diawara. Festivalį „Loftas Fest’12“ per tris dienas apsilankė apie 3 tūkst. žmo nių, ant keturių festivalio scenų lipo apie 200 atlikėjų ir didžėjų, lankyto jus džiugino pramogų zona: baseinas, pirtis, riedlenčių rampa, kinas, futbo las, badmintonas, meno galerija.
Minia: mieste surengtą festivalį per tris dienas aplankė apie 3 tūkst. žmonių.
Profesionalaus naro ir povande ninės fotografijos meistro paro doje užfiksuoti neįtikimi vaizdai iš Lietuvos ežerų dugno – seno se padangose įsikūrę vėžiai, tarp butelių ir kepsninių plaukiojan čios žuvys. „Kaskart panėrę į ežero dugną randame daugeliui tikriausiai sunkiai suvokiamą kiekį šiukšlių. Kiekvieną kartą būdamas po van deniu užduodu sau tą patį klau simą – ar žmonės tikrai maudytų si šiame ežere, jei pamatytų, kas „gyvena“ jo dugne? Tikiuosi, kad ši paroda visus mėgstančius poil sį gamtoje paskatins nors šiek tiek būti sąmoningesnius“, – sakė pa rodos autorius G.Krakauskas.
Parodoje įamžintas ne tik gy venimas po vandeniu, bet ir pra ėjusiais metais vykdytos Tra kų Galvės ežero valymo akcijos, prie kurios prisijungė 50 narų ir dar tiek pat savanorių, akimir kos. Per akciją iš vieno gražiau sių ir labiausiai turistų lankomų ežerų dugno ištraukta daugiau kaip 100 maišų įvairių šiukšlių. Anot akcijos iniciatoriaus G.Krakausko, visus nustebino tiek šiukšlių kiekis, tiek jų įvairovė – iš dugno ištraukta žoliapjovė, keps ninė, 200 litrų statinė, didžiuliai plastikiniai lango rėmai, tarybinė ketaus šiukšliadėžė, metalinė lova ir kitų „eksponatų“. Visa tai įam žinta parodoje. Naro parodą nemokamai šiuo metu turi galimybę apžiūrėti vil niečiai ir Vilniaus svečiai, apsi lankę prekybos centre „Akro polis“. Vėliau paroda keliaus į Klaipėdą ir Šiaulius. VD inf.
VD inf.
Dugnas: sena padanga – puiki slėptuvė vėžiui, bet ežero nepuošia. Organizatorių nuotr.
Gintauto Krakausko nuotr.
Orai
Savaitės pradžia Lietuvoje bus lietinga ir vėsi. Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien numatomas lietus, dieną bus 16–17 laipsnių šilumos. Rytoj taip pat lis, bet kiek mažiau. Naktį ir dieną temperatūra bus panaši, kaip ir antradienį.
Šiandien, birželio 26 d.
+14
+14
Telšiai
+13
Šiauliai
+15
Klaipėda
Panevėžys
+15
Utena
+15
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
4.43 21.59 17.16 12.52 0.28
178-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 188 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
+15
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +20 Brazilija +24 Briuselis +22 Dublinas +18 Kairas +38 Keiptaunas +16 Kopenhaga +17
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai vilniuje Šiandien
+20 +38 +24 +18 +24 +19 +22 +26
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+15
Alytus
5–9 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
+12
+15
+14
+11
7
+13
+16
+12
+8
7
Vėjas (m/s)
Tarptautinė kovos su narkomanija diena Tarptautinė diena prievartos aukoms paremti 1810 m. mirė karšto oro 1978 m. gimė argentibaliono išradėjas pran- niečių futbolininkas cūzas Josephas Miche- Juanas Románas Riqulis Montgolfier. elme. 1956 m. gimė amerikie- 1984 m. gimė NBA krepčių dainininkas ir akto- šininkas Deronas Wilrius Chrisas Isaakas. liamsas. 1968 m. gimė Italijos 1987 m. gimė prancūfutbolininkas vienas ge- zų futbolininkas Samiriausių pasaulyje gynėjų ras Nasri. Paolo Maldini. 2010 m. mirė politi1970 m. gimė ameri- kas, Lietuvos Prezikiečių aktorius Chrisas dentas Algirdas BraO’Donnellis. zauskas.
Ketvirtadienį
+18
+14
+9
1922 m. gimė aktorė Eleanor Parker, žinoma iš kino filmo „Muzikos garsai“.
5
prizas Šią savaitę laimėkite Dale’o Carnegie knygą „Pakilk ir prabilk! Kaip tapti puikiu oratoriumi – meistriškumo paslaptys“.
Knyga „Pakilk ir prabilk!“ duoda viską, ką būtina žinoti, norint tapti susitvardančiu, nepriekaištingu, meistrišku oratoriumi. Ji atskleidžia metodus, kuriuos sėkmingai naudojo daugybė puikių oratorių per visą žmonijos istoriją. Šioje knygoje sužinosite, kaip tinkamai pasiruošti sakyti kalbą, išsiugdyti savo unikalų, nepakartojamą stilių, įveikti scenos baimę ir per minutę įgyti klausytojų palankumą, užkariauti jų širdis.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją
paskelbsime antradienį, liepos 3 d. Praėjusios savaitės nugalėtojas – Vytautas Jonaitis. Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: kaukolinis (pirmadienis), ką nupirkai (antradienis), kriminalas (trečiadienis), Kanzas Sitis (ketvirtadienis), moteriškė (penktadienis). Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Vardai Jaunius, Jaunutis, Mingaudas, Paulius, Viltautė, Virgilijus
horoskopai
Trečiadienį
+13
+15
+15
+20 +13 +30 +14 +16 +31 +22 +18
5
6
7
8
9
10
11
12
Avinas (03 21–04 20). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas. Jautis (04 21–05 20). Galite sulaukti darbo pasiūlymo. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Dvyniai (05 21–06 21). Susidursite su žmogumi, kurio emocijos labai skirsis nuo jūsų. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare greičiausiai kils noras fantazuoti. Palankus metas kūrybai. Vėžys (06 22–07 22). Žodžiai šiandien – vienintelis jūsų ginklas. Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Šiandien geriau pailsėkite ir nusiraminkite. Liūtas (07 23–08 23). Esate labai svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Labai sėkmingas laikas siekiant karjeros ar įsitvirtinant naujoje darbo vietoje. Būkite atsargus vertindamas kitų darbą – geriau savo nuomonę kol kas pasilaikykite sau. Svarstyklės (09 24–10 23). Iš pirmo žvilgsnio atrodęs teisingas pasirinkimas prieštaraus jūsų vertybėms. Užuot ėjęs lengvesniu keliu, pasuksite sudėtingesniu, todėl šiandien geriau nespręskite svarbių klausimų. Skorpionas (10 24–11 22). Karjera gali neatitikti jūsų lūkesčių. Tinkamo sprendimo paieškos taps tikru išbandymu. Būkite atsargus ir neiškrypkite iš kelio į sėkmę. Tik nesustokite ir nepasiduokite apatijai. Šaulys (11 23–12 21). Kils susidomėjimas kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones. Šiandien galite atrasti įkvėpimo šaltinį. Tačiau neįsijauskite, nes gali iškilti pavojus nuskęsti fantazijose. Ožiaragis (12 22–01 20). Kils noras sekti kilniais idealais ir svajoti. Priimdamas svarbius sprendimus šiandien ypač pasikliaukite savo intuicija, nepasiduokite lengvoms pagundoms ir vilionėms. Vandenis (01 21–02 19). Galimas konfliktas su jaunesniais žmonėmis. Jus erzins jaunatviškas maksimalizmas ir neatsargumas. Tačiau būkite kantrus, nesiginčykite, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien leisitės į kelionę po savo prisiminimus ir patirtis. Galiausiai įvertinsite tai, ko anksčiau nepastebėdavote ar buvo linkęs nesureikšminti. Labiau pasikliaukite savimi.