TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
ketvirtadienis, birželio 28 d., 2012 m. Nr. 150 (1349)
diena.lt
1,30 Lt
3
Darbas – krapštyti nosį
Jaučiausi tarsi geležinkelio stotyje. Parlamentarė Rūta Rutkelytė apie N.Venckienės šalininkų apsilankymą Seime.
5p.
Tema
8p.
„Sodrai“ sekėsi išparduoti turtą Pastaraisiais metais privatizuojant valstybės inst it uc ij oms prik lau santį, bet su tiesioginėmis funkcijo mis menkai susijusį turtą, geriausiai sekėsi „Sodrai“. Džiaugiasi ir šį turtą įsigiję verslininkai, pavyzdžiui, pa jūrio sanatorijos „Palangos Žvorū nė“ pirkėjai, už šį turtą atseikėję 6,7 mln. litų. Sanatoriją planuojama pri kelti naujam gyvenimui.
Menas Triūsas: darbas – ne vilkas, į mišką nepabėgs. Akivaizdu, kad tokia taisykle vadovaujasi šie Rūdninkų gatvę tvarkantys „Grindos“ darbininkai. Skaitytojo nuotr.
Bendrovės „Grinda“ darbininkus privers- ti dirbti – rimtas iššūkis. Nors valdinin- kai už tinginiavimą skiria nuobaudas, vilniečiai vieną po kito fiksuoja atvejus, kai, užuot tvarkę gatves, „Grindos“ darbi ninkai daro bet ką, tik ne dirba. Ligoninės centre turėtų nelikti jau rudenį 3p.
Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Viešina gyventojai
Bendrovės vykdomų darbų pro cesas ir juokina, ir liūdina gy ventojus. Juokina, nes iliustraci jos, kuriose vaizduojamas vienas dirbantis darbininkas dešimčiai jį stebint, yra tapusios interne to folkloru. Liūdina, nes vaikščioti
gatvėmis ir pravažiuoti trukdantys darbai vis dėlto galėtų būti atlikti kur kas greičiau, jeigu darbuotų si bent kas antras darbininkas. Šį mėnesį vienas vilnietis, savo „You Tube“ paskyroje pasivadinęs Lau rynu Edmundo, paskelbė tris vaiz do įrašus, kuriuose matomi būtent taip dirbantys „Grindos“ darbinin kai: vienas dirba, septyni žiūri; du dirba, šeši žiūri;
2
JAU RYTOJ Dovana dienrašèio skaitytojams – nemokamas žurnalas
13p.
Prasidėjo meno mugė
2
ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012
miestas
Darbas – krapštyti nosį
keturi dirba, keturi žiūri. 1 Šalia Neries Žvejų gatvėje Vilniuje plušančios darbininkų ko
Apie įmonę Deklar uojamas bendrovės veik los tikslas – pelno siek imas der i nant bendrovės akcin inkų ir dar buotojų interesus. Bendrovės veiklos objekt as: lie taus vandenų sur ink imas, nuve dimas, valymas ir išleidimas į atvi rus vandens telk in ius; gatv ių, ke lių tiesimas, dangų remontas, prie žiūra; gatv ių važ iuojamosios da lies priež iūra žiemą; special iosios sanitarinės paslaugos; avarinių si tuacijų gatvėse lokalizavimas; ava rijų likvidavimas vidaus tinkluose, paplūdimių priež iūra ir gelbėjimo organ iz av imas; apl inkos tvark y mas; nam in ių gyvūnų priež iūros paslaugos, karant inav imas, euta naz ija; asfaltbeton io mišin ių rege nerav imas, betono gamin ių laužo perdirbimas.
mandos darbas užfiksuotas birže lio 5 d. „Grįžtame į darbų efekty vumo piką, dirba trys iš septynių, – ironizuodamas komentavo įra šo autorius. – Dabar rezultatas yra 1,1 dirbančio žmogaus: vienas dir ba kiek reikia, kitas su šiūpeliuku kartais ką nors pagraibsto. Bet ne teiskime žmonių, nežinodami vi sų aplinkybių, gal jie priversti nie ko neveikti.“ Paviešinus filmuotą medžiagą šių darbų organizavimo projekto koordinatoriui Algirdui Samuoliui skirtas įspėjimas. Tačiau atrodo, kad toks įspėji mas „Grindos“ darbuotojų nemo tyvavo dirbti efektyviau. Birželio 26-ąją kitas vilnietis, ėjęs Rūdnin kų gatve, taip pat užfiksavo „Grin dos“ darbininkų triūsą.
Bendrovės atliekamų darbų vertė nuo 1,8 mln. litų 1993 m. išaugo iki 42 mln. litų 2011-aisiais. Įmonės įstat in is kapit al as – 6,2 mln. litų. 100 proc. įmo nės akc ijų pri klauso Viln iaus miesto sav i valdybei.
Tyla: šiaip jau itin šnekus „Grindos“ vadovas A.Vilūnas, išgirdęs žurnalistės klausimą, iškart metė telefono
Antanas Mikalauskas:
Už tvarką, kaip dir ba ir organizuoja darbus, atsakingas įmonės vadovas. Bū tų paradoksas, jeigu būtų kitaip.
„Vienas kažką prie šaligatvio knibinėjo, keturi dėbsojo. Greitai jau visi penki „ilsėjosi“. Žinoma, jiems nemokama už darbo valan das, o mokama už atliktus darbus, bet juk visi tokie remonto darbai trukdo gyventojams, dėl to rei kėtų stengtis juos užbaigti kuo greičiau“, – ne juokais pyko vil nietis.
ragelį.
Kainai įtakos neturi
„Gyventojai pradėjo fiksuoti situa cijas „du „Grindos“ darbininkai dirba, šeši žiūri“. Dėl darbų Žvejų gatvėje jau skirtas įspėjimas dar bų koordinatoriui. Dabar kitas gy ventojas Rūdninkų gatvėje užfik savo identišką situaciją. Kaip būtų galima iš esmės spręsti šią situa ciją?“ – „Vilniaus diena“ uždavė klausimą bendrovės „Grinda“ ge neraliniam direktoriui Algimantui Vilūnui. Tačiau ryšys nutrūko. Greičiausiai tai nutiko A.Vilūno iniciatyva, nes bendrovės genera linis direktorius mobiliuoju telefo nu daugiau neatsiliepė. Vilniaus miesto savivaldybės ad ministracijos Miesto ūkio ir trans porto departamento direktoriaus pavaduotojas Antanas Mikalauskas sakė, kad savivaldybė negali apei
DOVANA Kava su Ieškokite kupono birželio 29 ir 30 d. laikraščiuose. Kava vaišins
Gedimino Bartuškos nuotr.
dama direktorių nurodinėti bend rovės darbuotojams. „Savivaldybei įmonė atsiskaito už atliktus darbus. Už tvarką, kaip dirba ir organizuoja darbus, atsa kingas įmonės vadovas. Būtų pa radoksas, jeigu būtų kitaip“, – sa kė A.Mikalauskas. Visgi, nors „Grindai“ nemokama už darbo valandas, algą įmonė tu ri mokėti ne dviem dirbantiems, o dviem dirbantiems ir šešiems žiū rintiems. Ar tokia situacija tik rai neturi įtakos užsakomų darbų kainai? Paklausus, ar miesto iš laidos gatvėms taisyti sumažėtų, jeigu būtų mokama tik realiai dir bantiems darbininkams, A.Mika lauskas vienareikšmiškai atmetė tokią galimybę. „Jeigu trinkelių išklojimas 70 kvadratinių metrų kainuoja, pa
vyzdžiui, 70 litų, kaina negali su mažėti. Jeigu jie nesugeba susior ganizuoti darbo, gali tą trinkelių metrą dėti dieną, ir tik įmonei nuo to prasčiau, o ne savivaldy bei. Savivaldybei nei daugiau dėl to, nei mažiau kainuoja. Tarkime, gėlių sodinimas ar gatvių šlavi mas – visur yra įkainiai, todėl, kad ir kiek žmonių tuos darbus atliktų, gauna tą pačią sumą“, – mokėjimo už „Grindos“ darbus sistemą aiškino savivaldybės dar buotojas. „Jei būtų kalbėjęs, būtų pasakęs“
Vis dėlto ne viskas vertinama tik pinigais. Gyventojams remontai su kelia nepatogumų. Kaip motyvuo ti ar įpareigoti darbuotojus, kad jie greičiau baigtų darbus, nors jiems mokama ne už darbo valandas?
„O su „Grindos“ vadovu nekalbė jote?“ – paklausė A.Mikalauskas, o sužinojęs, kad A.Vilūnas neatsakė į klausimus, labai nustebo. „Oba... Na, šitoje vietoje mes gal im e... sav ivaldybė... Tai yra sav ivaldybės įmonė, tur i kalbė ti... Žin om a, jeig u vien as dir ba, kit i ket ur i stov i ir rūko, tai yra kažkaip nes uvok iam a. Jeig u vad ovas būtų kalbėjęs, jis būtų galėjęs pasak yt i, kad yra pas i raš ytas įsak ym as, jog darb in in kai tur i, rod os, 15 min uč ių per traukas kas dvi val and as ar kas pus antros val and os, bijau su mel uot i. Vis i pad al in ių vad o vai sus ipaž inę su tuo įsak ym u. O toliau – darbas turi būti orga nizuojamas taip, kad dirbtų visi darbininkai, be jokios kalbos“, – dėstė A.Mikalauskas.
3
ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Medikų laukia kraustynės Vilniaus universi teto (VU) ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo ligo ninė šį rudenį paga liau ketina krausty tis iš senamiesčio į Santariškes.
Viešojo transporto problemas reikia spręsti ne lengvatomis, o ūkišku valdymu. Tokį atsakymą sostinės merui Artūrui Zuokui pateikė Prezidentė Dalia Gry bauskaitė, vetuodama įstatymo pataisas, numatančias pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengva tas viešojo transporto bilietams.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Dar neparduodamas
Dar 2007 m. Vyriausybė priėmė nu tarimą parduoti valstybės turto val dytojo poreikių atliekant valstybės funkcijas neatitinkantį nekilnojamąjį turtą – VšĮ VU ligoninės Santariš kių klinikų Centro filialo ligoninę – ir jam priskirtą valstybinės žemės plotą. Dvylikos gydymo ir pagal binės paskirties pastatų kompleksas Žygimantų, Radvilų ir Tilto gatvėse įtrauktas į Parduodamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą. Tad pirkėjai žvalgytis jau gali, ta čiau įsigyti 14,824 tūkst. kv. m ploto pastatų komplekso – dar ne. Pasta tas, kol nėra tuščias ir jame tebevei kia ligoninė, neparduodamas. „Tik tada, kai patalpos ištuštės, komp leksas galės būti pradėtas parduo ti. Kadangi jis dar neparduodamas, nėra ir nustatytos kainos“, – aiški no Turto banko generalinis direk torius Arnoldas Burkovskis. Tikisi įsikelti šiemet
Kaip dienraščiui teigė VU ligoninės Santariškių klinikų vyr. specialistė ryšiams su visuomene Gitana Le tukienė, iš senamiesčio į naujas pa talpas Santariškėse klinikų vado vybė tikisi įsikelti dar šiemet. „Kiek girdėjau iš savo vadovų, mes labai tikimės, kad rudeniop ar bent iki Naujųjų metų bus galima persikel ti. Seniai ir labai to laukiame ir ti kimės, kad viskas vyks sklandžiai“, – sakė G.Letukienė. Naujasis pastatas Santariškėse buvo pastatytas gana greitai, kaip
Kaina: šiuo metu planuojama, kad pardavusi šiuos ligoninės pastatus valstybė galėtų gauti apie 72 mln. litų.
teigė pašnekovė, tačiau užtruko kitos procedūros. Stringa ir atida vimo vertinti reikalai. Kol kas jis Santariškių klinikoms nepriklauso. „Yra šalia mūsų, bet ne mūsų. Pas tatas stovi, laukia naujųjų šeimi ninkų ir pacientų“, – kalbėjo vyr. specialistė ryšiams su visuomene. Santariškių klinikų darbuotojai nekantriai laukia, kada bus perkel ta Centro filialo ligoninė. Pagrin dinis tikslas ir didžiausias noras – kad viskas būtų vienoje vietoje. „Galiu perduoti mūsų vadovų mintį, kuri buvo išsakyta minint li goninės 30-metį. Kalbėjome, kad kai iš Centro filialo atsikels mū sų darbuotojai, pagaliau tarsi visa šeima bus vienoje vietoje. Nes da bar yra išsibarstę: vieni centrai yra čia, kiti ten. Ir pacientams bus la bai patogu. Daugiaprofilinės ligo ninės vaizdas yra toks: atvažiuoja pacientas ir visas paslaugas, kiek įmanoma, gauna vienoje vieto je, – dėstė G.Letukienė. – Ligo ninės pozicija – kad būtų patogu. Ir kolektyvui fiziškai daug geriau, kai visų profil ių, specialybių kole gos šalia.“ Naujajame pastate, žinoma, ir sąlygos bus geresnės: viskas mo
Simono Švitros nuotr.
dernu, nauja aparatūra ir pan. „Bus pozityvumas ir patogumas. Gali me tik tikėtis ir laukti, kad tai ga liausiai įvyks, o kaip bus iš tikrų jų – net baisu kalbėti, kad nebūtų kokių nors netikėtumų“, – sakė pašnekovė.
Gitana Letukienė:
Mes labai tikimės, kad rudeniop ar bent iki Naujųjų metų bus galima persikelti. Ligoninės neliks
Prieš penkerius metus (2007 m.) priimtame Vyriausybės nutarime planuojamos komplekso pardavi mo pajamos siekė beveik 109 mln. litų. Šių metų vasarį įsigaliojusia me nutarimo pakeitime planuo jamos pardavimo pajamos yra 72 mln. litų. „Neteko su šiuo kompleksu dirb ti, tad negaliu pasakyti, ši suma yra daug ar mažai. Vis dėlto komp lekso vertė jį parduodant priklau
sys nuo vieno esminio dalyko – ką potencialus pirkėjas galės veik ti tuose pastatuose. Įsivaizduoju, kad pirkėjas nebus tas, kuris no rės ten matyti ligoninę. Tikėtina, kad pirkėjai, galbūt ir pardavėjai tame komplekse mato kokią nors alternatyvią paskirtį – galbūt biu ro pastatus, butus ir pan. Tad svar biausias klausimas – kiek ten yra paveldosaugos dalykų, kiek yra laisvos rankos potencialiam inves tuotojui ten ką nors daryti“, – sa kė nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-haus“ Vertinimo skyriaus vadovas Saulius Vagonis. Pasak jo, yra daug aspektų, ku riuos reikėtų įvertinti, kad būtų galima pasakyti, ar šis turtas pa trauklus investuotojui. Kita vertus, pašnekovo teigimu, komplekso pastatai nėra idealios būklės, yra gana seni. Kalbėdamas apie kainą S.Va gonis teigė, kad kaina, žinant, jog vis tiek reikės investuoti, yra gana aukšta. „Nebent turtas turi plėtros potencialą. Pavyzdžiui, pirkėjas gauna 15 tūkst. kv. m pastatų plo tą, bet galės dar tiek pat papildo mai pastatyti. Bet jei to potencia lo nėra, kaina, mano nuomone, yra didoka“, – svarstė S.Vagonis.
Šiukšliavežiai skundžiasi dėl sąmokslo Atliekų tvarkymo paslaugų bend rovė „VSA Vilnius“, kurią Vilniaus valdžia ragina padengti daugiau nei 2 mln. litų skolą Vilniaus regio no komunalinių atliekų sąvartynui, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prašo ištirti savivaldybės ir jai pri klausančio Vilniaus apskrities at liekų tvarkymo centro (VAATC) veiksmus.
„VSA Vilnius“ pranešė, kad įtaria korupciją ir siekį neteisėtai per skirstyti rinką. Pasak bendrovės „VSA Vilnius“ direktorės Jurgitos Petrauskienės, kreiptis į STT įmonė nusprendė po to, kai gavo Vilniaus miesto sa vivaldybės įspėjimą apie atliekų tvarkymo Vilniuje sutarties nu traukimą, jei nebus sumokėta sa vivaldybės nurodyta skola VAATC,
Meru nepatikėjo
o vėliau gavo centro prašymą dėl bankroto bylos bendrovei „VSA Vilnius“ iškėlimo. J.Petrauskienė BNS teigė, kad Vilniaus apygardos teismui pateik tas VAATC ieškinys dėl bankroto bylos įmonei, tačiau jokie spren dimai dar nepriimti. „Esame moki ir pelningai vei kianti bendrovė, kuri kiekvieną dieną vykdo finansinius įsiparei gojimus VAATC valdomam sąvar tynui. Savo teisę sąžiningai vykdyti verslą ginsime visomis teisinėmis priemonėmis“, – pranešime spau dai teigė įmonės „VSA Vilnius“ va dovė. „VSA Vilnius“ skolos sąvartynui neneigia, tačiau ginčija skolos dydį ir apeliavo į tai, kad jos padėtis yra sunki – jai skolingi savivaldybės valdomi daugiabučių administra
toriai, kuriems buvo ar yra skolinga ir pati Vilniaus savivaldybė. STT atstovė spaudai Julija An tanaitienė BNS sakė, kad įmonės „VSA Vilnius“ skundas gautas pir madienį. Anot atstovės, jame nu rodyta informacija bus tikrina ma. „VSA Vilnius“ pranešė, kad prašydama STT ištirti galbūt nu sikalstamą piktnaudžiavimą sos tinės atliekų tvarkymo versle, pa teikė bendrovės turimus duomenis apie „sistemingus“ Vilniaus savi valdybės veiksmus, kuriais gali bū ti siekiama neteisėtai perskirstyti atliekų tvarkymo rinką. Pasak įmonės „VSA Vilnius“, VAATC inicijuoja jos bankroto by lą ir tai motyvuoja tuo, kad bend rovės skola siekia 2,2 mln. litų. „VSA Vilnius“ skaičiuoja, kad šiuo metu daugiabučių administratoriai
už atliekų surinkimą ir išvežimą įmonei skolingi 2,7 mln. litų. VAATC prašo teismo imtis lai kinųjų ieškinio apsaugos prie monių – sąskaitos bei turto areš to, kaip pranešė „VSA Vilnius“. Ši bendrovė sausį dėl Vilniaus valdžios veiksmų kreipėsi ir į Generalinę prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. VAATC tuomet skaičiavo, kad bendrovės „VSA Vilnius“ skola sie kė 3 mln. litų. Vilniaus regiono ko munalinių atliekų sąvartyną valdo VAATC, kurio didžiausia akcininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė. 99,82 proc. „VSA Holding“ ak cijų valdo Maltoje registruota „Corzona Capital Limited“, 0,18 proc. – Olandijos įmonė „Corzo na Holding NV“. VD, BNS inf.
„Taikyti lengvatinio PVM tari fo viešojo transporto bilietams valstybė, pasak Prezidentės, kol kas nepajėgi. Skubotas pasiūly mas taikyti PVM lengvatą trans porto bilietams valstybės biudžetui kainuotų beveik 70 mln. litų, tačiau garantijų, kad kelei viams bilietai atpigs, nėra. Ty rimais įrodyta, kad PVM leng vata naudinga gamintojui arba paslaugos teikėjui, o ne varto tojui“, – pranešė prezidentūros spaudos tarnyba. A.Zuokas užvakar tvirt i no, kad PVM lengvata vieša jam transportui leistų ne tik nedidinti bilietų kainų Vilniuje, bet ir jas sumažinti. Tiesa, me ras kažkodėl išskyrė tik mėne sinius bilietus. Jie esą būtų de šimčia litų pigesni. Tačiau tokie argumentai neįti kino nei Prezidentės, nei Finansų ministerijos. Finansų ministrė Ingrida Šimonytė „Vilniaus die nai“ anksčiau teigė, kad nerealu tikėtis, jog sugrąžinta lengvata atpigins transporto bilietus. „Taip turėtų būti, jeigu proble ma būtų mokestis, o ne finansinė būklė. Manau, drąsiai galima teigti, jog taip neatsitiks. Vadi nasi, susikaupusius savivaldybių viešojo transporto ūkių nuosto lius per valstybės biudžetą pa dengs visi Lietuvos gyventojai. Suprantu, kad savivaldybėms tai politiškai patogu, tačiau toks sprendimas problemų nepanai kina“, – sakė ministrė. Pasak I.Šimonytės, „vieša sis transportas buvo chroniškai nuostolingas ir vadinamaisiais geraisiais laikais su labai gerais PVM tarifais“. A.Zuokas teigia, kad „Prezi dentė arba jos patarėjai neįsigi lino į pateiktus argumentus“. „Savivaldybės ir valstybė – tai vienos kelnės, o skirtingose ki šenėse neatsiranda daugiau pi nigų pagal Finansų ministerijos norą, kuris pasireiškia įstatymų forma“, – vaizdingai aiškino sostinės meras. VD inf.
Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.
4
ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Keliuose siautėjo baltarusiai
Kratos nesiliauja
Šalčininkuose ir Trakų rajone poli cijos pareigūnai antradienį sulaikė du neblaivius vilkikų vairuotojus iš Baltarusijos. Vienam jų nustaty tas sunkus – net 3,37 promilės – gir tumas.
Teisėsaugos pareigūnai lankėsi keturio se taksi paslaugas Vilniuje teikiančiose įmonėse, apklausė jų vadovus ir akci ninkus, atliko kratas jų namuose, darbo vietose.
Abu pažeidėjai bandė išvengti at sakomybės už vairavimą išgėrus ir bandė papirkti policininkus. Parei gūnai kyšiais nesusigundė ir pažei dėjus uždarė į areštinę. Apie 15 val. Trakų rajono polici jos komisariato Patrulių būrio pa reigūnai, patruliuodami Lentva ryje, Fabriko gatvėje, prasilenkė su vilkiku MAN. Policijos pranešime teigiama, kad patruliai pastebėjo, jog vairuotojas neprisisegęs saugos diržais, ir vilki ką sustabdė. Tikrindami dokumen tus policininkai pajuto nuo vairuo tojo sklindantį alkoholio kvapą. Patikrinus vairuotojo blaivumą al koholio kiekio matuokliu, buvo nu statytas 0,69 promilės girtumas. Policijos tarnybiniame automo bilyje Baltarusijos pilietis 25 metų Y.K., siekdamas išvengti atsako mybės už tai, kad vairavo transpor to priemonę neblaivus, patruliams siūlė 10 eurų ir 20 litų kyšį.
Nesusigundė: abu vilkikus vairavę pažeidėjai pareigūnams siūlė ky
šius, bet tai nepadėjo.
Dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus Trakų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas. Po 22 val. Šalčininkų rajono po licijos komisariate gautas prane šimas, kad prie Šalčininkų pa sienio posto susidarė transporto priemonių spūstis, nes kelią už tvėrė vilkikas. Patrulių būrio pa reigūnai, atvykę į įvykio vietą, pamatė, kad vilkiko MAN vairuo tojas Baltarusijos Respublikos pi lietis 51-ų H.S. neįstengia pasta tyti transporto priemonės į eilę. Kaip teigiama policijos praneši
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
me, kilus įtarimui, kad vairuoto jas neblaivus, policijos pareigūnai vairuotoją pristatė į policijos ko misariatą. Ten jam buvo nustaty tas sunkus – 3,37 promilės – gir tumo laipsnis. Siekdamas išvengti administ racinės atsakomybės už tai, kad vairavo transporto priemonę ne blaivus, vairuotojas policijos pa reigūnams pasiūlė kyšį. Pareigū nai perspėjo, kad už kyšio davimą gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau vairuotojas į tai nereagavo – patruliams davė 80 eurų ir 50 litų. VD, BNS inf.
UAB „Vilniaus viešasis transportas” informuoja, kad keičiamos2012-05-23 dienraštyje „Vilniaus diena“ (Nr. 119 (1318) paskelbtos bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo viešo aukciono būdu datos (informacija pateikiama žemiau). UAB „Vilniaus viešasis transportas” viešo aukciono būdu parduoda nekilnojamąjį turtą: Nekilnojamojo turto objektas adresas, plotas, Pradinėkaina paskirtis, pavadinimas, unikalus Nr. 6 000 000 Lt Grybautojų g.13/Lakštingalų g.23, Vilniuje: 230,68 kv. m ploto gyvenamosios paskirties pastatas – vaikų namai (unikalus Nr. 1394-0001-2026); 89,85 kv. m ploto gyvenamosios paskirties pastatas – vaikų namai (unikalus Nr. 1394-0001-2037); 192,56 kv. m ploto gyvenamosios paskirties pastatas – vaikų namai (unikalus Nr. 1394-0001-2048); 14,00 kv. m ploto pagalbinio ūkio paskirties – ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1394-0001-2059); 35,00 kv. m. ploto pagalbinio ūkio paskirties – ūkinis pastatas (unikalus Nr. 1394-0001-2068); 52,00 kv. m ploto pagalbinio ūkio paskirties – pavėsinė (unikalus Nr. 13940001-2070); 14,00 kv. m ploto pagalbinio ūkio paskirties – pavėsinė (unikalus Nr. 13940001-2080); 12,00 kv. m ploto pagalbinio ūkio paskirties – pavėsinė (unikalus Nr. 13940001-2091); 12,00 kv. m ploto pagalbinio ūkio paskirties – pavėsinė (unikalus Nr. 13940001-2104); kiti statiniai (inžinieriniai) – kiemo statiniai (unikalus Nr. 1394-0001-2115). 342,08 kv. m ploto maitinimo paskirties pastatas – valgykla (unikalus Nr. 1 000 000 Lt 1094-0489-5012), esantis Kiškių g. 16, Vilniuje 137,83 kv. m ploto gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. 1094-0489-6016), esantis Kiškių g. 18, Vilniuje
1 100 000 Lt
230,99 kv. m ploto kitos paskirties negyvenamas pastatas (unikalus Nr. 10953011-9014), esantis Smilgų g. 4D, Vilniuje
900 000 Lt
352,06 kv. m ploto kultūros paskirties pastatas – vasaros kinoteatras (unikalus Nr. 1098-5021-6016), esantis Svajonių g. 3D, Vilniuje
700 000 Lt
30,16 kv. m ploto negyvenamosios paskirties pastatas – džiovykla (unikalus Nr. 1098-3015-6019), esantis Nugalėtojų g. 4, Vilniuje
100 000 Lt
Aukciono dalyvių Aukciono data registracija ir laikas Registracijos pradžia 2012- 2012-07-26 11.30 val. 07-24 darbo dienomis 9.00 – 15.00 val., pabaiga 2012-07-26 11.00 val.
Registracijos pradžia 201207-24 darbo dienomis 9.00 – 15.00 val., pabaiga – 2012-07-26 14.00 val. Registracijos pradžia 2012-07-24 darbo dienomis 9.00 – 15.00 val., pabaiga – 2012-07-26 16.00 val. Registracijos pradžia 2012-07-24 darbo dienomis 9.00 – 15.00 val., pabaiga – 2012-07-27 11.00 val. Registracijos pradžia 2012-07-24 darbo dienomis 9.00 – 15.00 val., pabaiga – 2012-07-27 14.00 val. Registracijos pradžia 2012-07-24 darbo dienomis 9.00 – 15.00 val., pabaiga – 2012-07-27 15.00 val.
2012-07-26 14.30 val. 2012-07-26 16.30 val.
2012-07-27 11.30 val.
2012-07-27 14.30 val.
Įtarimai pareikšti septyniems as menims – akcininkams, direkto riams, buhalteriams. Sulaikytas vienas asmuo, kuris valdė visas ke turias bendroves. Tai vakar prane šė policija, prokuratūra ir Valstybi nė mokesčių inspekcija (VMI). Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo padali nių pareigūnai, pasitelkę Vilniaus apskrities VMI darbuotojus, atli ko tam tikrus procesinius veiks mus Vilniaus mieste ir jo apylin kėse veikiančiose taksi įmonėse. Pirminiais pareigūnų skaičia vimais, galbūt į apskaitą neįtrauktų pinigų suma, kuri buvo naudojama šešėliniame versle ir legalizuota, viršija pusę milijono litų. Šis „verslas“ buvo vykdomas 2007–2011 m. Lietuvos kriminalinės polici jos biuras atlieka ikiteisminį ty rimą dėl turto pasisavinimo, nu sikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo ap skaitos tvarkymo. Tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo sky riaus prokurorai, kurie įtariamų jų turtui skyrė laikiną nuosavy bės teisių apribojimą, siekdami užtikrinti nusikaltimais padary tos žalos valstybei atlyginimą ir galimą turto konfiskavimą. Kaip nurodoma pranešime, taksi įmonių patikrinimai – VMI vykdomo projekto „Taksi ir ke leivių vežimas“ tęsinys. Šiemet vien Vilniaus apskrities VMI bai gė tikrinti dvi įmones ir joms pri skaičiavo per 1 mln. litų mokes čių. Vilniaus apskrities VMI paste bi, kad vasarį atliktas Vilniaus taksi verslo plataus masto patik rinimas ne visiems jo atstovams turėjo reikiamą poveikį. Tai liudi ja ir naujausi statistiniai duome nys apie privalomai registruoti
nus taksometrus bei vidutinius tikrintų įmonių darbuotojų atly ginimus.
Marius Žemgulis:
Šiuo atveju negirdi ma griežtų VMI per spėjimų, todėl jo kių nuolaidžiavimų nevertėtų tikėtis.
„Iki birželio 25 d. Vilniuje in dividualią taksi veiklą deklaravo 981 gyventojas, tačiau taksomet rus VMI registravo tik 631 fizinis asmuo, o įmonės kol kas įregist ravo tik 229 taksometrus. Dviejų tikrintų įmonių darbuotojų atly ginimų vidurkis siekė tik 300 li tų. Visada sakėme, kad VMI yra pasirengusi bendradarbiauti su mokesčių mokėtojais, suteik ti reikiamą pagalbą, konsultuoti, bet šiuo atveju negirdima griežtų VMI perspėjimų, todėl jokių nuo laidžiavimų šio verslo sektoriaus atstovams nevertėtų tikėtis“, – pabrėžė Vilniaus apskrities VMI viršininkas Marius Žemgulis. „Vilniaus diena“ primena, kad vasario pradžioje policija, pro kuratūra ir VMI Vilniaus mieste ir jo apylinkėse pirmadienį atliko daugiau nei 60 kratų. Teisėsaugi ninkai tuomet teigė, jog taksi še šėliniame versle į apskaitą neįtrauktų pinigų suma galėjo siekti dešimtis milijonų litų. Kratos buvo atliekamos Vil niaus miesto taksi paslaugas tei kiančiose įmonėse, jų vadovų ar akcininkų namuose, darbo vieto se, transporto priemonėse. Skai čiuojama, kad šios įmonės užėmė apie 70 proc. Vilniaus miesto tak si rinkos. VD, BNS inf.
2012-07-27 15.30 val.
Objektų energetinio naudingumo sertifikavimas neatliktas. Kiekvienas potencialus pirkėjas, norintis užsiregistruoti dalyvauti viešame aukcione, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui užklijuotame voke turi pateikti: ĩ paraišką dalyvauti viešame aukcione (UAB „Vilniaus viešasis transportas“ nekilnojamojo turto viešo aukciono nuostatų 1 priedas); ĩ banko įstaigos išduotus dokumentus, patvirtinančius, jog į UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT497180 3000 0946 7267, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71803, pervestas registracijos mokestis 500 (penki šimtai) Lt ir pradinis įnašas – 10 proc. parduodamo objekto pradinės pardavimo kainos, bet ne daugiau kaip 100 000 (vienas šimtas tūkstančių) Lt; ĩ nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jei potencialiam pirkėjui atstovauja kitas asmuo; ĩ jei potencialus pirkėjas juridinis asmuo – registravimo pažymėjimo ir įstatų nuorašus; ĩ pažymą apie potencialaus pirkėjo – juridinio asmens dalyvius, turinčius ne mažiau kaip 1/10 balsų, arba pažymą, kad tokių dalyvių nėra; ĩ potencialaus pirkėjo – juridinio asmens atitinkamo valdymo organo sprendimą įsigyti objektą. Pardavimo sąlygos: Lentelėje nurodyti pastatai – Eil. Nr. 2, 3 ir 4 yra išnuomoti iki 2013 m. lapkričio 10 d. Aukciono laimėtojas teisės aktų nustatyta tvarka turės teisę kreiptis dėl valstybinės žemės sklypo nuomos (įsigijimo) sutarties sudarymo. Mokėjimo už įsigytą objektą terminas – per 20 kalendorinių dienų nuo pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Ant užklijuoto voko turi būti užrašyta: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriui, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, norimo įsigyti objekto pavadinimas, adresas, viešo aukciono data bei nuoroda „Su viešo aukciono dokumentais“. Susipažinti su viešo aukciono nuostatais galima UAB „Vilniaus viešasis transportas“ svetainėje adresu http://www.vilniausviesasistransportas.lt/. Parduodamą turtą galima apžiūrėti darbo dienomis iki 2012 m. liepos 25 d., nuo 9 val. iki 15 val., laiką ir datą suderinus su atsakingu asmeniu – UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Ūkio skyriaus viršininku Jonu Grabiu, tel. (8 5) 239 4723, mob. tel. 8 686 39772. Aukciono dalyviai registruojami ir aukcionai vyks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patalpose adresu Konstitucijos pr. 3, Vilnius (214 kab.) lentelėje nurodytomis datomis ir laiku, atsakingas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus Privatizavimo poskyrio vyr. specialistė Violeta Remeikienė, tel. (8 5) 211 2711. Užs. 980792
Skirtumai: Vilniuje individualią taksi veiklą šiuo metu yra deklara
vęs 981 gyventojas, tačiau taksometrus VMI registravo tik 631 fizi nis asmuo. Simono Švitros nuotr.
5
ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Kurį laiką diplomatinio atstovo nebus
Seimo laikinosios komisijos, tyrusios „Snoro“ bankroto aplinkybes, išvadas etikos sargai pa skelbė niekinėmis. Reikia jas padėti į ar chyvą arba komi sijos darbą pratęs ti. Tačiau dėl to turi apsispręsti Seimas.
Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Po penkiolikos metų pertraukos JAV Lietuvoje kurį laiką gali atsto vauti laikinasis reikalų patikėtinis, o ne ambasadorius.
Išeitis: EPK vadovo A.Salamakino teigimu, kaip su „Snoro“ komisi
ja elgtis toliau, turėtų apsispręsti Seimas.
Mindaugo Ažušilio nuotr.
Išvados – niekam tikusios Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Seimo Etikos ir procedūrų ko misija (EPK) vakar aiškinosi, ar „Snoro“ komisija gegužės pabai goje patvirtino savo išvadas. EPK vieningai nusprendė, kad išvados nebuvo patvirtintos, nes paskutiniame komisijos posėdyje pritrūko jos narių kvorumo. Laikinojoje „Snoro“ komisijoje dirbo 12 narių. Lygiai pusė jų pri klausė opozicijai, kita pusė – val dantiesiems. Opozicijos atstovai komisijo je tąsyk balsavo už išvadų patvir tinimą. Tarp jų buvo ir komisijos pirmininkas Valentinas Mazuro nis. Tačiau valdančiųjų atstovai le miamą posėdį apleido ir galuti
niame balsavime nedalyvavo. EPK pateikė išvadą, kad komisijos po sėdžio kvorumas – daugiau kaip pusė narių, o ne lygiai pusė. To
Laikinojoje „Snoro“ komisijoje dirbo 12 narių. Lygiai pusė jų priklausė opozi cijai, kita pusė – val dantiesiems. dėl konstatuota, kad lemiamame posėdyje kvorumas buvo sugriau tas ir komisijos išvadoms patvir tinti nepakako balsų. „Paskutinį laikinosios komisijos posėdį derėtų laikyti neįvykusiu ir
neteisėtu. Todėl ir dalies komisi jos pasirašyta išvada yra neteisė ta“, – pabrėžė EPK pirmininkas Algimantas Salamakinas. Tačiau dėl tolesnių veiksmų, anot Seimo etikos sargų, turės ap sispręsti parlamentas – balsuo ti, kad komisijos darbas laikomas baigtu, nepatvirtinus jokių išva dų, arba jos darbą pratęsti. „Dirbti toliau nematau jokios prasmės, nes darbas baigtas. Ne matau kito būdo, kaip Seimui ap sispręsti, ką darome toliau. Mū sų komisija darbą baigė, išvados yra“, – pareiškė V.Mazuronis. Neteisėtomis pripažintose lai kinosios Seimo komisijos išvado se parašyta, kad Lietuvos bankas ir Vyriausybė pernelyg skubotai ir nepagrįstai priėmė sprendimus dėl „Snoro“ nacionalizavimo.
Ligšiolinė JAV diplomatinė atstovė Anne E.Derse baigia savo kadenciją ir netrukus išvyks iš Vilniaus. Va kar ji savo rezidencijoje sostinės centre surengė priėmimą, skirtą artėjančiai JAV nepriklausomybės dienai – liepos 4-ajai – paminėti. Kartu tai buvo atsisveikinimo priė mimas, skirtas ambasadorės ka dencijos pabaigai. Bet A.E.Derse įpėdinis, kuris perims JAV ambasadoriaus Lie tuvoje pareigas, kol kas nepa skirtas. Todėl bent kurį laiką Va šingtono diplomatiniai interesai turėtų būti atstovaujami laikino sios reikalų patikėtinės – ligšioli nės misijos vadovės pavaduotojos Anne Hall. A.E.Derse išvyks rugsėjį, todėl galbūt per tą laiką bent jau paaiš kės, kas ją pakeis Vilniuje. Tačiau naujojo ambasadoriaus atvyki mas, jo įsikūrimas Lietuvoje, reika lų perėmimas ir įgaliojamųjų raštų įteikimas Prezidentei Daliai Gry bauskaitei užtruks dar bent kelis mėnesius. Tokia situacija, kai dirba JAV lai kinasis reikalų patikėtinis, Lietu voje jau yra buvusi, tačiau seno kai. Pastarąjį kartą tai įvyko 1997 m. Nuo tada naujieji ambasadoriai
būdavo paskiriami ir atvykdavo į Vilnių kiek anksčiau, nei išvykda vo ankstesnieji. JAV ir Lietuvos diplomatai neko mentuoja, kodėl Vašingtonas dar nepaskyrė A.E.Derse pamainos ir kada bus parinktas bei paskelbtas naujasis JAV ambasadorius Lie tuvoje. Pati A.E.Derse irgi nieko neatsako į tokius klausimus. Latvijoje ir Estijoje jau žinomi nauji ambasadoriai. Rygoje JAV diplomatinės atstovybės vadovu netrukus taps Markas Pekala, jis pakeis trejus metus dirbusią Judith Garber. Taline Jeffrey D.Levine’as atvyks pakeisti taip pat trejų me tų kadenciją baigiančio Michae lo C.Polto. Abu šie ambasadoriai parinkti ir paskelbti dar praėjusį pavasarį. Vašingtonas laikosi tradicijos kas trejus metus keisti savo diplomati nius atstovus Baltijos šalyse.
JAV ambasadoriai Lietuvoje Darrylas N.Johnsonas
1991–1994 m. Jamesas W.Swihartas
1994–1997 m. Keithas C.Smithas 1997–2000 m. Johnas F.Teftas 2000–2003 m. Stephenas D.Mullas
2003–2006 m. Johnas A.Cloudas 2006–2009 m. Anne E.Derse 2009–2012 m.
Parlamentarai jaučiasi nesaugūs Justinas Argustas Seimo vadovai skundžiasi, kad parlamento rūmuose nebesaugu, nes į juos gali patekti netgi asme nys, turintys kriminalinę praeitį. Apie tokią situaciją prabilo Seimo kancleris Jonas Milerius.
Kanclerio teigimu, birželį Seime buvo ypač nesaugu. Dėl to kalti pa tys parlamentarai, leidimus į rūmus išrašantys bet kam. „Vienas Seimo narys išrašo nuo 30 iki 40 leidimų – visiems, kas pageidauja. Tarki me, prie Seimo būriuojasi žmonės, ateina parlamentaras ir pasiūlo sa vo paslaugą“, – dėstė J.Milerius. Esą taip elgiasi ne vienas Seimo narys. Jis priminė, kad būta atvejų,
kai vienam piliečiui keli Seimo na riai išdavė netgi du leidimus, o šis, patekęs į Teisės ir teisėtvarkos ko mitetą, jo nariams ėmė grasinti. „Ne per seniausiai vienas pi lietis atėjo ir pradėjo triukšmau ti. Buvo iškviesta apsauga, bet jis dingo ir mes iki vakaro neradome jo rūmuose. Taigi mes nerimau jame dėl jūsų pačių saugumo“, – Seimo etikos sargus informavo J.Milerius. Jis nurodė, kad pagal galiojančias Seimo valdybos pa tvirtintas taisykles leidimus tu rinčių asmenų neįleisti į Seimo rūmus negalima. J.Milerius kaip pavyzdį nurodė antradienio įvykius Seime, kai čia susirinko teisėjos Neringos Venc kienės šalininkai. „Balkone buvo
ne vienas teistas žmogus ir turin tis kriminalinę praeitį“, – kalbėjo J.Milerius. Esą tokią informaciją jam pateikė Vadovybės apsaugos departamentas. „Buvo didelis iššūkis ir mes bi jojome, kad kas nors neatsitiktų“, – prisipažino Seimo kancleris. „Jaučiausi tarsi geležinkelio stotyje“, – pasiskundė konserva torė Rūta Rutkelytė. Seimo kancleris paprašė tobu linti patekimo į Seimą taisykles. Etikos ir procedūrų komisija pri minė, kad dėl to gali spręsti Seimo valdyba, ir kancleriui pasiūlė pa teikti rekomendacijas. Vienas nu skambėjusių pasiūlymų – apriboti kai kuriems Seimo nariams gali mybę išduoti leidimus.
Įgaliojimai pratęsti metams ES ambasadorius Vygaudas Ušac kas Afganistane dirbs dar metus. ES pratęsė jo kadenciją iki 2013ųjų birželio pabaigos.
Tai V.Ušackas pats pranešė as meniniame tinklalapyje interne te. „Mano mandatas Afganista ne pratęstas iki 2013 m. birželio 30 d.“, – parašė diplomatas. Ten pat pateikiama nuoroda į ES tarybos sprendimą šiuo klau simu. „Atsižvelgdama į ES įgalio
tinės užsienio reikalams ir sau gumo politikai ES taryba 2010 m. kovo 22 d. paskyrė V.Ušacką ES specialiuoju atstovu Afganistane. Šis mandatas baigiasi 2012 m. bir želio 30 d. Tačiau jis gali būti pra tęstas 12 mėnesių“, – rašoma ta rybos sprendime. Bet jame teigiama, kad V.Ušac ko mandatas Kabule „gali būti nutrauktas anksčiau nei 2013 m. birželio 30 d., jeigu taip nuspręs taryba ES įgaliotinės užsienio rei
kalams ir saugumo politikai tei kimu“. Teisininkas ir karjeros diploma tas V.Ušackas 2008–2010 m. bu vo Lietuvos užsienio reikalų mi nistras. Prieš pustrečių metų ES įgalio tinė užsienio reikalams ir saugu mo politikai baronienė Catherine Ashton pasirinko jį kaip Bendri jos specialųjį atstovą Afganista ne. VD inf.
Vėluoja: pastaruosius trejus metus Vilniuje dirbusios JAV ambasado
rės A.E.Derse įpėdinis kol kas nepaskirtas.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Lietuvos atgaja“ kviečia stovyklauti 9–17 metų vaikus! Kūrybinė teatrinė stovykla „Lietuvos atgaja“ kviečia 9–17 metų vaikus iš naujo atrasti nuoširdaus bendravimo džiaugsmą, lietuvių tradicijas, istoriją ir kultūrą. Stovyklautojų laukia atgajietiškos dainos, liaudies šokiai, teatro ir dailės eksperimentai, rankdarbiai, šėlionės prie laužo, maudynės, orientaciniai žaidimai, mugė, jaukūs šeimos vakarai ir daug daug improvizacijos. Dar yra vietų Smarliūnų (Lazdijų r.) stovyklavietė-
je vyksiančiose pamainose „Dainavos šalies paslaptys“ (birželio 28–liepos 7 d.), „Laisvės kelias“ (liepos 9–18 d.) ir „Baltiškojo kodo beieškant“ (rugpjūčio 11–20 d.) bei pamainose Zelvoje (šalia Vievio) „Rėdos ratu (Senovės kalendorius)“ (liepos 23–rugpjūčio 1 d.) ir „Seku seku pasaką“ (rugpjūčio 3–12 d.). Stovyklą remia Švietimo mainų paramos fondo projektas „Tapk“.
Daugiau informacijos www.latgaja.lt, e. p. info@latgaja.lt, tel. +370 5 268 5844.
6
ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012
nuomonės
N.Venckienė nebenori būti teisėja
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
N
eringa Venckienė prašo at leisti ją iš Kauno apygardos teismo teisėjo pareigų. Pre zidentė dėl tokio prašymo kreipėsi patarimo į Teisėjų tarybą. Parašė laišką
Pokyčių belaukiant Valentinas Beržiūnas
A
r Egipto prez idento rink imai – revol iuci jos šioje šalyje pabai ga? Ko dar laukt i Vi dur inių Rytų reg ione? Šio regiono šalys – skirtingos: tiek dyd žiu, tiek ekonominiu išsivys tymu, gyventojų skaičiumi ir pa gal kitus kriter ijus. Visgi, stebėtina, daugelis šių šalių istor iniu pož iūr iu pergyveno pa našius politinius pokyčius. Ar lei džia žvilgsnis į praeit į daryti ko kias nors išvadas dėl ateities?
Ar revoliucijos apims ki tas regiono šalis, pavyz džiui, Saudo Arabiją? Iš dalies. Nors prognozavimas nė ra lengvas užsiėmimas. Žvelg iant į praeit į, dal is reg iono šal ių skirt ing u metu perg yveno tris būd ing us laikotarpius: mo narchinio valdymo, karinių rež i mų ir islamistinių jėg ų išk ilimo. Pirmas lūž is – monarchijų panai kinimas ir kar inių rež imų įsitvir tinimas – daugelyje regiono šalių įvyko dar praėjusio amž iaus ant roje pusėje. Antras – visai nese niai, po jo vald žią reg iono šalyse perėmė islamistiniai judėjimai. Tark ime, Egipte ar Libijoje – per Arabų pavasarį, Turkijoje – atėjus į vald žią Recepui Tayyipui Erdo ğanui. Vienintel iame Irane šis lū žis buvo gerokai anksčiau – gali ma sakyti, nuvertus šachą. Islamistinių jėgų pasirodymo pa vojaus ar, priešingai, naudos ne siimsime vertinti. Vieni šiuose ju dėjimuose gali įžvelgti pavojų de mokrat ijai, esą islamistai varž ys žmogaus teises, kiti, priešingai, – tikrąją demokratiją. Svarbu tai, kad pastarasis pok y tis įvyko ne visose reg iono šaly se. Ar revol iucijos apims kitas ša lis, pav yzd žiui, Saudo Arabiją, – sunk u pasak yt i. Tačiau revol iu cijas perg yvenusių šal ių pat irt is leid žia manyt i, kad pok yčiai, jei įvyks, gal i būti panašūs.
Šiokia tokia išimtis iš bendro kon teksto – Sirija. Palyginti su Egiptu, Sirijos visuomenė nėra homoge ninė. Basharo al Assado rež imas ir kariuomenė yra dominuojami alav it ų – rel ig inės grupės, suda rančios Sir ijos gyventojų maž u mą. O sun itai – did žiausia rel ig i nė grupė – iš esmės eliminuota. Būtent dėl šios priežasties Sirijoje pagrįstai galima kalbėti apie pilie tinį karą tarp skirtingų tapatybi nių (šiuo atveju religinių) grupių, jei režimas grius. Kitaip sakant, alavitams nėra kur trauktis, o su nitai sieks keršyti. Sirijos atvejį, re gis, paranku lyginti su Iraku, kuria me dominuoja šiitai ir sunitai. Jei įvyktų intervencija ir režimas bū tų sutriuškintas, tikėtina, kad Siri joje prasidėtų teroristinis pilieti nis karas, kuris sukeltų nenuspėja mų padarinių, kaip Irake nuvertus Saddamą Husseiną. Regis, tai gali būti Vakarų delsimo priežastis. Egipto problema – ne gilum inė, kaip Sirijoje. Čia visuomenėje nė ra susipriešinimo, nebent dėl po litinių pažiūrų. Nenuostabu, kad Egipte nekilo pilietinis karas, tik jėgų persistumdymas tarp elito. Visg i, nors stabas Hosni Mubara kas per revoliuciją buvo pašalin tas, neįvyko reikšmingas lūžis eli to gretose. Kit aip sak ant, tie, kur ie valdė H.Mubarako metais, valdo ir da bar – tai šalies armijos vadovybė. Tiesa, armijai dabar tenka ieško ti pus iausv yros. Nors kar išk iai prieš pat paskelbiant prez iden to rink imų rezultatus ėmėsi sku bių jų įtaką įtvirtinančių reformų, jiems teko pripažinti Musulmonų brolijos svarbą. Brol ijos nar iams ir naujajam ša lies vadovui aktyvus kar iuome nės dalyvavimas politinėje veik loje – trikd is. Tačiau kol kas bro lija net ur i jok ių svert ų prieš ka rišk ius. Visg i, jei brolijos atstovai jus, kad jų kursą palaiko did žioji dalis vi suomenės, gal i imt is elim inuot i karišk ius. Brolijos žingsniai gali būti įvairūs, pavyzdžiui, žemesnio rango kari nink ų pat rauk imas savo pusėn, elim inuojant senąjį general itetą ir naujiems kadrams mainais už lojalumą suteikiant aukščiausius postus armijoje. Žinoma, gal ima tikėt is ir stat us quo situacijos, kai abi pusės ban dys ger int i bendrą Egipto socia linę ir ekonominę būklę. Kol kas šia linkme ir judama.
Prezidentūra pranešė gavusi N.Venc kienės prašymą atleisti ją iš teisėjo pareigų. Pagal įstatymą valstybės va dovė Dalia Grybauskaitė tokiais at vejais turi kreiptis patarimo į Teisėjų tarybą. Tai ir buvo padaryta. Pasak Prezidentės spaudos tarny bos, N.Venckienė pateikė prašymą atleisti ją iš pareigų savo pačios no ru nuo ateinančios savaitės. „Esu įsitikinusi, kad civilizuota me pasaulyje su valstybei prisieku siais teisėjais taip nesielgiama. Jiems nelaužomos rankos, nesukeliamas trauminis šokas, nedaužomi jų namų langai, nepjaunamos jų durys ir ne spardomi kambario daiktai, nelau žomi vartai. Jie nešmeižiami šlykš čiais prasimanymais žiniasklaidoje, jie nevadinami „politinio ir teisinio gyvenimo pūliniu“ aukščiausių tei sinių institucijų pareigūnų, tiesiogiai atsakingų valstybėje už teisingumą, už žmogaus asmenybės gerbimą, už jo saugumą“, – laiške šalies vadovei rašo N.Venckienė. „Negaliu būti tokios sistemos da lis, kurioje teisingumas deklaruoja mas, bet nesiekiamas ir absoliučiai
neįgyvendinamas“, – kelių puslapių laiške teigia N.Venckienė. Netekusi teisėjo mantijos ji žada pasukti į po litiką, kandidatuoti į Seimą.
Neringa Venckienė:
Esu įsitikinusi, kad ci vilizuotame pasauly je su valstybei prisie kusiais teisėjais taip nesielgiama.
Tiria prokurorai
Seimas užvakar panaikino N.Venc kienės teisinę neliečiamybę. Prokurorai teigia surinkę pakan kamai duomenų, kad galėtų teisėjai pateikti įtarimus pagal penkis Bau džiamojo kodekso straipsnius – dėl trukdymo antstolio veiklai, pasiprie šinimo valstybės tarnautojui ar viešo jo administravimo funkcijas atliekan čiam asmeniui, nepagarbos teismui, teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo ir dėl piktnau džiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo ar ba kito teisėto vaiko atstovo teisėmis. N.Venckienės pavardė figūruo ja mažiausiai trijuose Kauno ir Vil niaus prokuratūrų atliekamuose iki teisminiuose tyrimuose.
„Galės apginti save teisme“
Seimo priimtas sprendimas panai kinti N.Venckienės teisinę neliečia mybę leis jai apsiginti teisme, kaip sako parlamento pirmininkė Irena Degutienė. „Seimas priėmė tokį sprendimą, kuris iš tiesų leidžia teisėjai apgin ti save ir savo tiesą teisiniu būdu – atsakant į jai iškeltus kaltinimus“, – teigė Seimo vadovė. „Manau, šiandien mes visi esame suinteresuoti, kad tai, kas vyksta jau ne vienus metus, baigtųsi. Tos tiesos visi norime, ne tik teisėja N.Venckie nė ir ją palaikančių žmonių grupė, bet ir kiti, ir Seime esantys. Gyvena me teisinėje valstybėje ir turime elg tis pagal įstatymus“, – pridūrė I.De gutienė. Seimo pirmininkė teigė visada balsuojanti už teisėjų ar parlamen tarų teisinės neliečiamybės panai kinimą. „Seimas tikrai nėra teismas, kuris sprendžia, asmuo kaltas ar nekal tas. Ar konkrečios teisėjos N.Venc kienės atžvilgiu, ar prieš tai buvusio kito teisėjo atžvilgiu, ar Seimo na rių atžvilgiu visada balsuoju už tei sinės neliečiamybės panaikinimą todėl, kad Seimas nesprendžia kal tumo ar nekaltumo, tai gali padary ti tik ikiteisminis tyrimas, o po to – teismas“, – kalbėjo ji. VD, BNS inf.
Galimybė: Seimo pirmininkė I.Degutienė (nuotr. kairėje) įsitikinusi, kad sprendimas panaikinti teisinę neliečia
mybę leis N.Venckienei teisme atsakyti į jai išsakomus kaltinimus.
BFL nuotr.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,36 %
44
–0,70 %
+0,28 %
Sumažėjo bankų turtas
€
gyventojų keliaudami pasiima maždaug 5 tūkst. litų vertės daiktų.
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien
Dešimt Lietuvoje veikiančių komercinių bankų ir užsienio bankų skyrių gegužės pabaigoje buvo sukaupę 75,893 mlrd. li tų turto, 3,1 proc. mažiau nei 2011-ųjų pabaigoje. Bendras bankų paskolų port- felis šiemet ūgtelėjo 124,887 mln. li tų (0,2 proc.), iki 53,931 mlrd. litų. Ban kuose laikomų indėlių suma gegužės pa baigoje siekė 43,759 mlrd. litų, 2,6 proc. daugiau nei 2010 m. pabaigoje.
proc.
diena.lt/naujienos/ekonomika
Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3060 DB svaras sterlingų 1 4,3184 JAV doleris 1 2,7638 Kanados doleris 1 2,6951 Latvijos latas 1 4,9588 Lenkijos zlotas 10 8,1207 Norvegijos krona 10 4,5865 Rusijos rublis 100 8,4134 Šveicarijos frankas 1 2,8742
pokytis
–0,7654 % +0,3276 % +0,0724 % +0,3313 % +0,0989 % +0,1443 % –0,2219 % +1,1275 % –0,0313 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,72
4,41
2,38
„Kvistija“
4,66
4,36
2,37
„Vakoil“
4,71
4,42
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
79,80 dol. už 1 brl. 92,90 dol. už 1 brl.
Prekiauti apsimoka, bet rizikinga Nors mažmeninės prekybos apimtis didėja, pasirodo, imtis šio verslo yra rizikinga. Šiemet bankrotų banga labiau nei kitus šluoja smulkiuosius prekybininkus. Jolita Mažeikienė j.mazeikiene@diena.lt
Statistikai suskaičiavo, kad per ge gužę mažmeninės prekybos apim tis, palyginti su balandžiu, augo 7,2 proc. O per metus šis augimas sie kė 5,3 proc. ir iš viso sudarė 2,23 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad vien per mė nesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 4 proc., ne maisto prekėmis – 8,8 proc. „Per metus mažmeninė prekyba labiau siai augo užsakomojo pardavimo paštu arba internetu srityje (35,5 proc.), taip pat sporto įrangos (34,6 proc.) ir naudotų daiktų (24,4 proc.) specializuotose parduotuvėse“, – išplatintame pranešime informavo Statistikos departamentas. Lietuvos prekybos įmonių aso ciacijos vadovo Lauryno Vilimo teigimu, kol kas džiugina vos vie no mėnesio – gegužės – duomenys. „Teigiamam prekybos apimties po kyčiui praeitą mėnesį įtakos galėjo turėti įvairios aplinkybės, įskaitant ir geras oro sąlygas, bet to neturime šį mėnesį“, – komentavo jis. Ekonomikos ekspertai Statisti kos departamento paskelbtus ro diklius vertina kaip stabilų maž men in ės prek yb os apyvartos augimą, tačiau neabejoja, kad pre kybos apimties augimą palaiko še šėlinės gyventojų pajamos. „Dėl lėčiau, nei tikėtasi, šiemet mažėjančio oficialaus nedarbo ir trejus metus mažėjusių realių ofi cialių gyventojų pajamų perkamo ji galia išlieka vangi, tad parduotų
prekių kiekis teoriškai neturi prie žasčių stipriai kilti. Geri mažmeni nės prekybos duomenys rodo, kad vidaus vartojimą Lietuvoje iš dalies palaiko neoficialios gyventojų pa jamos, o reali perkamoji galia yra didesnė, nei rodo oficiali statis tika“, – teigė Rokas Bancevičius, banko DNB vyresnysis analitikas.
Laurynas Vilimas:
Kuo daugiau įsteigta įmonių, tuo didesnė konkurencija, tuo ir neatlaikančių konku rencijos yra daugiau. Nors gyventojai daugiau vartoja, smulkiųjų verslininkų tai nedžiugina. Kreditų biuras „Creditinfo“ paskel bė, kad šiemet sparčiausiai bankru tuoja smulkieji prekybininkai. Šiemet per penkis mėnesius iš viso Lietuvoje bankrutavo 554 įmonės, iš kurių 22,7 proc. sudarė mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonės. „2011 m. daugumos verslo šakų pelningumas per metus padidėjo arba bent jau išliko 2010 m. lygio. O prekybininkų – priešingai. 2011 m. pelnas virto nuostoliu arba nuo stolis dar labiau padidėjo. Šių metų pirmo ketvirčio duomenys taip pat rodo beveik 1 procentiniu punktu sumažėjusį prekybininkų pelnin gumą. Prekybininkai ir taip dirba su viena žemiausių pelno maržų, o neigiamas pokytis turi stipresnę
Mažmeninės prekybos įmonių apyvartos pokyčiai (proc.)
Mažmeninė prekyba
Maisto prekės
Ne maisto prekės
2011 Gegužė Biržel is Liepa Rugpjūt is Rugsėjis Spal is Lapkr it is Gruodis
6,4 6,7 6,2 9,8 10,3 8,9 12,5 11,1
Sausis Vasar is Kovas Balandis Gegužė
11,3 7,8 6 1,6 5,3
–0,6 –0,4 –1,7 1 2,1 1,9 1,8 2,9
11,5 10,7 12,8 16,9 17,1 17,2 22,1 24,2
2,7 2 1,4 –0,4 3,6
20,7 17 13,1 6,2 9,9
2012
Šaltinis: Statistikos departamentas
įtaką neseniai įsikūrusioms įmo nėms“, – pranešime spaudai teigė kreditų biuro „Creditinfo“ kredito rizikos vadovė Alina Buemann. Šiemet bankrutavo 80 prekybos įmonių ir 46 maitinimo įstaigos – atitinkamai 33 proc. ir 2,1 kar to daugiau nei pernai, kaip pranešė „Creditinfo“, remdamasis Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis. Didžioji dalis bank rutavusių mažmenininkų gyvavo tik 3–5 metus. Lietuvos prekybos įmonių aso ciacijos vadovo L.Vilimo teigimu, padidėjęs smulkiųjų prekybininkų bankrotų skaičius tiesiogiai susi jęs su sparčiai didėjančiu smulkių jų prekybininkų skaičiumi. „Aki vaizdu, kad kuo daugiau įsteigta įmonių, tuo didesnė konkurencija, tuo ir neatlaikančių konkurencijos yra daugiau“, – mano jis. L.Vilimo nuomone, vyksta normalus verslo aplinkos ciklas.
Rinka: nors gyventojai vartoja daugiau, daugėja mažmeninės preky
bos konkurencijos neatlaikančių smulkiųjų prekybininkų.
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
Įmonių, netinkamai vykdančių savo finansinius įsipareigojimus, sąrašas*
* Iki 2012 m. birželio 25 d. nebuvo tinkamai atsiskaičiusios su kreditoriais.
T/F UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB UAB
PAVADINIMAS DEONISTA JARIKTRA CIRCUS CIRCUS AGENCY IMG MAKER KAUNO GERBŪVIS ŠIAULIŲ MELIORACIJA KARKASINIAI NAMAI TOGLĖ SK STATYBA VICUS PAMARIO BALTAI LIFESTYLE CONSULTING SIDENA ORTITAS ALKODAS BILIJAVA TIMBERVITA AIDRITA VILMANTO STATYBOS KLAIPĖDOS LOGISTIKA METELICA VILNIUS FE STATYBA
KODAS 178851398 181683170 302704127 302432079 300861546 175788722 124605891 302420408 302425259 135491720 140476182 302686405 302327968 147668865 249892980 302500128 245867360 300605408 125758445 302413011 302302865 300709588
VADOVAS Deonizas Susvila Eryk Jaroslavski Kiros tsegaye Hadgu Mindaugas Andriušis Gytis Prialgauskas Kęstutis Aužbikavičius Juozas Andriulionis Česlovas Ivanauskas Pranas Skabickas Vilius Zažeckis Artūras Krikštaponis Johan Marcel Tillieux Michail Šadčenev Mindaugas Stragis Algydė Paulauskienė Beatričė Lapatčenka Arūnas Knieža Andrius Malinauskas Vilmantas Vaščiūnas Julianas Kinderis Vydas Banevičius Fredas Laurinaitis
UAB GELVORA Juozapavičiaus g. 7, LT-09311 Vilnius Tel. +370 5 2738787, Faks.+370 5 2738788 El. p.: info@gelvora.lt Jurbarko g. 2A-203A, LT-47183 Kaunas Tel. +370 37 426872, Faks.+370 37 280112 El. p.: info@gelvora.lt
UAB „GELVORA“SIŪLO BENDRADARBIAUTI IR SAVO PROBLEMAS PATIKĖTI PROFESIONALAMS. UAB „GELVORA“ TEIKIA ŠIAS PASLAUGAS: 1. Skolų prevencija • Sutarčių auditas • Juridinių asmenų mokumo vertinimas • Juridinių asmenų veiklos monitoringas • Duomenų bazė • Prevencinis spaudas • Finansinių atsiskaitymų kontrolė 2. Skolų išieškojimas • Ikiteisminis skolų išieškojimas • Teisminis skolų išieškojimas • Skolų pripažinimas beviltiškomis 3. Juridinės paslaugos • Kliento teisinis atstovavimas • Ikiteisminio tyrimo inicijavimas • Bankroto ir restruktūrizavimo bylų inicijavimas • Kitos teisinės paslaugos 4. Skolų pirkimas
8
ketvirtADIENIS, birĹželio 28, 2012
tema
NeÂreiÂkaÂlinÂgo valsÂtyÂbei NT naĹĄÂtÄ… no PasÂtaÂraiÂsiais meÂtais priÂvaÂtiÂzuoÂjant valsÂtyÂbÄ—s insÂtiÂtuÂciÂjoms priÂklau sanÂtÄŻ, bet su tieÂsioÂgiÂnÄ—Âmis funkÂciÂjoÂmis menÂkai suÂsiÂjuÂsÄŻ turÂtÄ…, ge riauÂsiai seÂkÄ—Âsi „SodÂrai“. DĹžiauÂgiaÂsi ir ĹĄÄŻ turÂtÄ… ÄŻsiÂgiÂjÄ™ versÂliÂninÂkai.
JoÂliÂta MaÂĹžeiÂkieÂnÄ— j.mazeikiene@diena.lt
SaÂnaÂtoÂriÂjos lauÂkia atÂgiÂmiÂmas
DaĹžÂnas versÂlus LieÂtuÂvos gyÂvenÂto jas, straÂteÂgiĹĄÂkai paÂtraukÂlioÂse vie toÂvÄ—Âse maÂtyÂdaÂmas apÂleisÂtus ar dar funkÂcioÂnuoÂjanÂÄ?ius, bet seÂniai in vesÂtiÂciÂjĹł neÂmaÂÄ?iuÂsius paÂstaÂtus, ne karÂtÄ… yra paÂsvarsÂtÄ™s: parÂduoÂtĹł versÂliÂninÂkams, neÂsmigÂtĹł ÄŻ ĹžeÂmÄ™. VieÂnas toÂkiĹł paÂvyzÂdĹžiĹł – vos uĹž pusÂkiÂloÂmetÂrio nuo BalÂtiÂjos paÂjĹŤÂrio esanÂti saÂnaÂtoÂriÂja „PaÂlanÂgos Ĺ˝voÂrĹŤÂ nė“. 2 ha ploÂte iĹĄÂsiÂdÄ—sÂtÄ™s saÂnaÂtoÂri jos paÂstaÂtĹł kompÂlekÂsas doÂmiÂno ne vieÂnÄ… pirÂkÄ—ÂjÄ…, o ĹĄÄŻ mÄ—ÂneÂsÄŻ vyÂkuÂsia me aukÂcioÂne saÂnaÂtoÂriÂjos parÂdaÂviÂmo praÂdiÂnÄ— kaiÂna net paÂkiÂlo dauÂgiau nei puÂse miÂliÂjoÂno liÂtĹł. PaÂlanÂgoÂje esan ti saÂnaÂtoÂriÂja „PaÂlanÂgos Ĺ˝voÂrĹŤÂnė“ buÂvo nuÂpirkÂta uĹž 6,7 mln. liÂtĹł. Ĺ iÄ… suÂmÄ… paÂkloÂjo Ĺ iauÂliĹł versÂliÂninÂkas, bendÂroÂvÄ—s „LitÂraÂda“ saÂviÂninÂkas ir diÂrekÂtoÂrius ArÂtĹŤÂras NuÂcicÂkas. Ĺ io versÂliÂninÂko plaÂnuoÂse nuÂma toÂma saÂnaÂtoÂriÂjÄ… priÂkelÂti antÂram gy veÂniÂmui. „NieÂko neÂkeiÂsim, paÂstaÂto paÂskirÂtis bus toÂkia paÂti, kaip ir bu vo – apÂgyÂvenÂdiÂniÂmas ir saÂnaÂtoÂriÂniĹł paÂslauÂgĹł teiÂkiÂmas. SaÂnaÂtoÂriÂja veik los neÂnutÂrauks, bet jos lauÂkia rimÂta reÂkonstÂrukÂciÂja“, – paÂĹžaÂdÄ—Âjo A.Nu cicÂkas. Kol kas konkÂreÂtaus versÂlo plaÂno versÂliÂninÂkas neÂtuÂri, esÄ… dar gaÂluÂtiÂnai neÄŻÂverÂtinÂta pirÂkiÂnio bĹŤk lÄ—. O paÂklausÂtas, galÂbĹŤt ĹĄÄŻ pirÂkiÂnÄŻ vÄ—Âliau parÂduos, neÂkilÂnoÂjaÂmoÂjo tur to (NT) versÂlu beÂsiÂverÂÄ?ianÂtis versÂli ninÂkas saÂkÄ— toÂkiĹł plaÂnĹł neÂtuÂrÄŻs. „ReiÂkia visÂkÄ… laÂbai geÂrai ÄŻverÂtinÂti, tuoÂmet ir sprÄ™Âsim, kas tuÂrÄ—s keis tis. Kol kas akiÂvaizÂdĹŤs du daÂlyÂkai – paÂstaÂtas ĹĄauÂkiaÂsi reÂkonstÂrukÂci jos, taip pat reiÂkia tvarÂkyÂti saÂnaÂto riÂjÄ… valÂdĹžiuÂsios ÄŻmoÂnÄ—s fiÂnanÂsus“, – teiÂgÄ— paÂĹĄneÂkoÂvas. „SodÂros“ duo meÂniÂmis, bendÂras suÂkaupÂtas saÂnaÂ
toÂriÂjos „PaÂlanÂgos Ĺ˝voÂrĹŤÂnė“ nuoÂstoÂlis ĹĄieÂmet birÂĹžeÂlio 1 d. sieÂkÄ— be veik 1,7 mln. liÂtĹł. A.NuÂcicÂkas teiÂgÄ— dar neÂsusÂkai Ä?iaÂvÄ™s, kiek priÂreiks paÂpilÂdoÂmai in vesÂtuoÂti ÄŻ nauÂjÄ…ÂjÄŻ pirÂkiÂnÄŻ, taÂÄ?iau jis enÂtuÂziasÂtinÂgai tiÂki, kad paÂvyks pa siekÂti makÂsiÂmaÂliÄ… grÄ…ÂŞą. KaÂda sa naÂtoÂriÂja atÂgims nauÂjam gyÂveÂniÂmui, taip pat dar neÂĹžiÂnoÂma. TeiÂgiaÂma, kad kol kas noÂrinÂtys ilÂsÄ—Âtis ĹĄioÂje saÂnaÂtoÂriÂjoÂje tai bent jau ĹĄiÄ… vaÂsaÂrÄ… gaÂlÄ—s daÂryÂti toÂkioÂmis paÂÄ?ioÂmis sÄ…Â lyÂgoÂmis kaip ir anksÂÄ?iau.
roÂvÄ— „BirĹĄÂtoÂno miÂneÂraÂliÂniai van deÂnys ir Ko“. UĹž buÂvuÂsÄŻ „SodÂros“ MoÂkyÂmo centÂrÄ… nauÂji ĹĄeiÂmiÂninÂkai suÂmoÂkÄ—Âjo apie 1,3 mln. liÂtĹł. Auk cioÂne kaiÂna buÂvo paÂkelÂta beÂveik ketÂvirÂÄ?iu miÂliÂjoÂno liÂtĹł. Kaip saÂkÄ— bendÂroÂvÄ—s koÂmerÂciÂjos diÂrekÂtoÂrius RoÂberÂtas Ĺ naÂras, ÄŻsiÂgy toÂse paÂtalÂpoÂse plaÂnuoÂjaÂma ÄŻrengÂti vieĹĄÂbuÂtÄŻ, taÂÄ?iau joÂkie reÂkonstÂrukÂciÂjos darÂbai dar neÂvyksÂta. „Tai ilÂgas pro ceÂsas. KaÂda paÂkvieÂsiÂme pirÂmuoÂsius lanÂkyÂtoÂjus, dar neÂgaÂliu paÂsaÂkyÂti“, – saÂkÄ— R.Ĺ naÂras. BendÂroÂvÄ— „BirĹĄÂto no miÂneÂraÂliÂniai vanÂdeÂnys ir Ko“ iki ĹĄiol neÂteiÂkÄ— apÂgyÂvenÂdiÂniÂmo paÂslau gĹł, taÂÄ?iau, paÂsak atÂstoÂvo, ateiÂtyÂje tai keÂtiÂnaÂma daÂryÂti. „NeÂsiÂgaiÂlim ÄŻsiÂgiÂjÄ™ ĹĄÄŻ pirÂkiÂnÄŻâ€œ, – paÂbrÄ—ÂŞė jis. Ĺ iĹłÂmeÂtÄŻ iĹĄÂparÂdaÂviÂmÄ… baiÂgÄ—
Saulius Vagonis:
Šiuo metu parduo ti NT verta, tik reikia mokėti tai daryti, t. y. tinkamai pristatyti rinkai.
ÄŽkurs nauÂjÄ… vieĹĄÂbuÂtÄŻ
BirĹĄÂtoÂne buÂvuÂsio „SodÂros“ MoÂky mo centÂro paÂstaÂto, kuÂriaÂme buÂvo ÄŻkurÂtos ir apÂgyÂvenÂdiÂniÂmo paÂtal pos, paÂskirÂtis taip pat beÂveik ne siÂkeis. Ĺ ieÂmet vaÂsaÂrio paÂbaiÂgo je beÂveik 1000 kv. m ploÂto paÂstaÂtÄ… ÄŻsiÂgiÂjo vieÂtos inÂvesÂtuoÂtoÂjai – bendÂ
Be miÂnÄ—ÂtĹł obÂjekÂtĹł, 2011–2012 m. „SodÂra“ parÂdaÂvÄ— penÂkis gaÂra Şus ÄŻvaiÂrioÂse LieÂtuÂvos vieÂtoÂvÄ—Âse, du gyÂveÂnaÂmuoÂsius naÂmus AlyÂtu je, adÂmiÂnistÂraÂciÂnÄŻ paÂstaÂtÄ… KauÂne. DaÂlis parÂduoÂto NT ÄŻ „SodÂros“ ap skaiÂtÄ… ÄŻtraukÂta denÂgiant valsÂtyÂbiÂnio soÂciaÂliÂnio drauÂdiÂmo ÄŻmoÂkĹł skoÂlas. Nuo 2005 m. taip skoÂlos jau neÂbe denÂgiaÂmos. IĹĄ viÂso per paÂstaÂruoÂsius puÂsantÂrĹł meÂtĹł „SodÂra“ parÂdaÂvÄ— beÂveik 8,4 mln. liÂtĹł verÂtÄ—s su soÂcia liÂnio drauÂdiÂmo funkÂciÂjoÂmis neÂsuÂsi juÂsio turÂto. GauÂtos lÄ—ÂĹĄos ÄŻtraukÂtos ÄŻ „SodÂros“ biuÂdĹžeÂtÄ…. „SodÂros“ duo meÂniÂmis, parÂdaÂvus neÂreiÂkaÂlinÂgÄ… turÂtÄ… per meÂtus bus suÂtauÂpyÂta apie 30 tĹŤkst. liÂtĹł ir iĹĄÂvengÂta toÂlesÂnio turÂto nuÂsiÂdÄ—ÂvÄ—ÂjiÂmo ir nuÂverÂtÄ—ÂjiÂmo. Kaip dienÂraĹĄÂtÄŻ inÂforÂmaÂvo „SodÂra“, iki ĹĄiĹł meÂtĹł paÂbaiÂgos dauÂgiau NT parÂduoÂti neÂnuÂmaÂtoÂma. JauÂÄ?ia paÂklauÂsÄ…
ValsÂtyÂbiÂnis turÂto fonÂdas (VTF) ĹĄiuo meÂtu banÂdo parÂduoÂti valsÂtyÂbei pri klauÂsanÂÄ?io NT uĹž 6 mln. liÂtĹł suÂmÄ…,
„„ParÂduoÂta: nauÂjieÂji saÂnaÂtoÂriÂjos „PaÂlanÂgos Ĺ˝voÂrĹŤÂnė“ ĹĄeiÂmiÂninÂkai plaÂnuoÂja p
iĹĄ kuÂrios ĹžeÂmÄ—s parÂdaÂviÂmo kai na suÂdaÂro 2,3 mln. liÂtĹł. BranÂgiauÂsi ĹĄiuo meÂtu priÂvaÂtiÂzuoÂjaÂmi obÂjekÂtai yra VilÂniuÂje ir KauÂne. VilÂniuÂje uĹž 2 mln. liÂtĹł banÂdoÂma parÂduoÂti bu vuÂsius lopÂĹĄeÂlio-darÂĹžeÂlio paÂstaÂtus su 1 ha ĹžeÂmÄ—s sklyÂpu BroÂliĹł gatÂvÄ—Â je. KauÂne uĹž 1,4 mln. liÂtĹł – paÂsta tĹł kompÂlekÂsÄ… su beÂveik 0,3 ha Ĺže mÄ—s sklyÂpu MiĹĄÂko gatÂvÄ—Âje. Kaip dienÂraĹĄÂtÄŻ inÂforÂmaÂvo VTF PriÂvaÂtiÂzaÂviÂmo skyÂriaus virÂĹĄiÂnin kas StaÂsys OverÂlinÂgas, ĹĄiuo meÂtu valsÂtyÂbiÂnio NT parÂdaÂviÂmo paÂklau sa, paÂlyÂginÂti su 2009–2010 m., yra paÂdiÂdÄ—ÂjuÂsi. TaÂÄ?iau priÂpaÂŞįsÂtaÂma, kad VTF gaÂliÂmyÂbÄ—s paÂsiĹŤÂlyÂti dau giau obÂjekÂtĹł yra riÂboÂtos. „PriÂvaÂti zuoÂti skiÂriaÂmi maÂĹži, apÂleisÂti ir nu nioÂkoÂti obÂjekÂtai, kuÂriĹł verÂtÄ— maÂĹža“, – teiÂgÄ— S.OverÂlinÂgas. Kur kas dauÂgiau ir verÂtinÂgesÂniĹł paÂsiĹŤÂlyÂmĹł ÄŻsiÂgyÂti valsÂtyÂbÄ—s NT
VaiÂdoÂtas RĹŤÂkas:
ValsÂtyÂbei priÂklauÂsiuÂsÄŻ NT ÄŻsiÂgiÂjÄ™ inÂvesÂtuoÂtoÂjai atÂneÂĹĄa dauÂgiau nauÂdos nei valsÂtyÂbÄ—s insÂtiÂtuÂci jos, turÂtÄ… nauÂdoÂjuÂsios saÂvo reikÂmÄ—ms. gaÂliÂma rasÂti per valsÂtyÂbÄ—s ÄŻmoÂnÄ—s TurÂto banÂko orÂgaÂniÂzuoÂjaÂmus auk cioÂnus. Ĺ iuo meÂtu gaÂliÂma rinkÂtis iĹĄ 107 valsÂtyÂbÄ—s parÂduoÂdaÂmĹł NT ob jekÂtĹł. DiÂdĹžiÄ…ÂjÄ… daÂlÄŻ – 42 – parÂduo daÂmo NT suÂdaÂro valsÂtyÂbÄ—s ĹžiÂnioÂje esanÂtis gyÂveÂnaÂmaÂsis bĹŤsÂtas. Ĺ iuo meÂtu banÂdoÂmi parÂduoÂti branÂgiau si obÂjekÂtai – sosÂtiÂnÄ—s LvoÂvo gat vÄ—Âje esanÂÄ?ios buÂvuÂsio GyÂvenÂto jĹł reÂgistÂro tarÂnyÂbos paÂtalÂpos (1,9
.A;.B76;A.:2 ;.:2 “ 8296@ 8.?AB@ =642@;6@ 4FC2;6:.@  8VRXcVR[N` VYQfZ\ `Rg\[N` QNbTVNObĂ˜VĂş [NZĂş TfcR[a\WNZ` Na[R N [RZN NV [R_VZ\ “ f]NĂ˜ aVRZ` Xb_VR TfcR[N `R[\` `aNaf O\` [NZb\`R 7bX WVRZ` XVRXcVR [Ă– ZĂ›[R`Ă&#x; b VYQfZĂ– aR[XN ]N XY\aV [R cVR[Ă– VZaĂ– \ XN_aNV` [Ra V_ ]\ aĂX`aN[aĂ&#x; YVaĂş VĂş QNbTVNOb Ă˜VĂş [NZĂş TfcR[a\WNV N]VR VYQfZ\ `Rg\[Ă– ]N]_N`aNV ]_NQRQN TNYc\aV V N[X`a\ “ QN_ cN`N_Ă– @XV_aV[TNV [RV QNbTbZ\` [NbWĂş N_ Na[NbWV[aĂş [NZĂş TfcR[a\WNV Xb_VR VYQfZ\ `Rg\[\ YNbXVN OR [R_VZ\ [R` ]R_ WĂ&#x; V YRVQ VN XRYV` XN_ab` ZN VNb 6_ [\_` QNbTbZN TfcR[a\WĂş cV` QN_ QRY`VN Na[NbWV[aV `Nc\ TfcR[N Zb\`Vb` [NZb` TNYVZN Q_Ă–`VNV aRVTaV XNQ Vb\ ZRab R`N[Ă˜V\` 1NbTVNObĂ˜VĂş [NZĂş Na[NbWV[VZ\ Z\QR_[VgNcVZ\ ]_\T_NZ\` `Ă– YfT\` ]NTNY 72@@60. V[VPVNafcĂ– f_N TR_VNb`V\` “ cNY`afOĂ› X\Z
]R[`b\WN ]_\P V YNVQĂş R[R_TVWĂ– aNb]N[Ă˜V\Z` ]_VRZ\[Ă›Z` V_ ]_\P V YNVQĂş ]_\WRXabV ]N_R[TaV V_ W\ aRPU[V[RV ]_VR VĂ_NV V\` `Ă–Yf T\` TNYV\WN `b`]Ă›Wb`VRZ` Na[Nb WV[aV `Nc\ QNbTVNObĂ˜Vb` [NZb` VXV Z T_b\Q V\ Q =_V]N V[aV aR[XN aVX cVR[N “ N[X`Ă˜VNb N_ cĂ› YVNb `R[\` `aNafO\` QNbTVNObĂ˜Vb` [NZb` Na[NbWV[aV cV` aVRX _RVXĂ›` aNQ XNZ YNbXaV WRV Vb\ ZRab QN_ TNYVZN ]N`V[NbQ\aV `VĂY\Z\ZV` TNYVZfOĂ›ZV` V_ ]V[VTb` V YRVQ VN Zb` YNbXbV ]R_ XVNb_N` `VR[N` VY QfaV V YRV`aV Xb_ XN` ]_\aV[TVNb• “ ]NaN_VN /Ă`a\ V_ b_ON[V`aV[Ă›` ]YĂ›a_\` NTR[aĂ_\` QV_RXa\_Vb` CN YR[aV[N` =RaXĂ[N`
9
ketvirtADIENIS, birželio 28, 2012
tema
oriai perima privatusis sektorius Komentaras
Mindaugas Statulevičius Lietuvos nek ilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktor ius
M
es sveikiname valstybės iniciatyvą parduoti nenau dojamą NT ir taip paskirti jį efektyviai veiklai. Šiuo me tu valstybės valdomas NT neinventori zuotas, nežinomos tikslios išlaikymo są naudos ir galimos alternatyvos. Skirtingi šaltiniai nurodo, kad vien administraci nių patalpų Lietuvos valstybė gali valdyti nuo 2050 iki daugiau nei 4000, kurių plo tas gali siekti nuo 1,2 iki 1,4 mln. kv. m. Neži noma ir kiek to turto išnuomota, atiduota pagal panaudos sutartį ar nenaudojama visai. Neretai tokių patalpų išlaikymas neefektyvus, nes sąnaudos skiriasi kele tą kartų, o užimtumas – tik apie 60 proc., o efektyviai valdomo NT užimtumas tu
pastatą rekonstruoti ir ketina tęsti ankstesnę jos veiklą.
mln.), sostinės Burbiškių gatvėje esantys gamybiniai ir ūkiniai pa statai (1,8 mln. litų), 20 medinių namelių poilsiavietė Šventojo je (1,5 mln. litų), Vilniaus Žirmū nų mikrorajone esančios buvu sios gamyklos „Vilma“ patalpos (1,4 mln. litų) ir kt. Naudos gauna ir valstybė
Ekspertų vertinimu, kiekvienas valstybės parduodamo NT objektas anksčiau ar vėliau sulaukia nau jo savo šeimininko. „Vieni objektai įdomūs nebent tik kaimynams, ki ti – ir stambiems investuotojams. Daug kam gali kilti klausimas, ar verta parduoti turtą, kai jis yra du kart atpigęs, tačiau sulaukti, kad jis pabrangs, gali užtrukti, o per tą lai ką turtas dar labiau nusidėvėti. Ki ta vertus, tokių kainų šuolių, kurie buvo prieš penkerius metus, jau nebėra ir kažin ar bus. Rinka yra stabili, NT kainos beveik nesikei čia“, – teigė Saulius Vagonis, NT
R
bendrovės „Ober-Haus“ Vertini mo ir rinkotyros skyriaus vadovas. Pasak jo, šiuo metu parduoti NT verta, tik reikia mokėti tai daryti, t. y. tinkamai pristatyti rinkai. „Didžiausia valstybės parduoda mo NT problema – dažnai nepasie kiama didžiausia galima parduoda mo objekto vertė, nes turtas dažnai būna neparuoštas parduoti: nepa keista paskirtis, kuri būtų patrauk lesnė pirkėjui, nepadaryti detalieji planai ir pan. Kartais norint pakel ti vertę įdėti daug pastangų net ne reikia“, – pabrėžė pašnekovas. Investuotojų asociacijos valdybos nario Vaidoto Rūko vertinimu, nors kokybiško dar neprivatizuoto NT skaičius yra ribotas, investuotojai pasiūlymais nuolat domisi. „Valsty bės turimo turto išpardavimas vie nareikšmiškai yra teigiamas dalykas. Vienas esminių dalykų, kodėl būtina ir apsimoka parduoti valstybei pri klausantį turtą, – investuotojas vi suomet sieks gauti galimą didžiausią
Vytauto Liaudanskio (BFL) nuotr.
grąžą. Ši grąža yra susijusi ir su nau da valstybei, nes bus sumokėta dau giau mokesčių į biudžetą, įdarbinta daugiau žmonių, jiems mokami di desni atlyginimai ir pan. Valstybei priklausiusį NT įsigiję investuoto jai atneša daugiau naudos nei insti tucijos, turtą naudojusios savo reik mėms“, – mano ekspertas.
4,5 mln. litų
– už tokią sumą VTF šiemet pardavė valstybės NT.
ri būti apie 94–95 proc. Šiuo metu valsty bė planuoja parduoti apie 150 valdomų objektų, paspartinus šį procesą atsilais vintų nenaudojamas NT, būtų sutaupy ta lėšų jiems išlaikyti, kaip yra pripaži nusi ir Finansų ministerija. Bendras NT mokestis, kokį siūlo LNTPA, galėtų taip pat išspręsti šį klausimą – NT mokesčiu būtų apmokestinamas ir valstybinis NT. Taip Vyriausybė būtų priversta perskai čiuoti būtinybę išlaikyti tiek daug NT ir mažinti savo išlaidas. Geru pavyzdžiu galima paminėti Vil niaus miesto savivaldybės perkėlimą į dešinįjį Neries krantą, kai pardavus se nus pastatus buvo pastatytas vienas pagal įstaigos poreikius. Verslui vals tybės parduodami pastatai paprastai yra patrauklūs, nes dažniausiai jie bū na miesto centre, šalia išplėtotos socia linės ir miesto infrastruktūros. Nors prikelti naujam gyvenimui paprastai reikia papildomų investicijų, toks NT turėtų sulaukti investuotojų dėmesio. Tačiau pokyčių spartą, jeigu NT yra senamiestyje ar apsaugos zonose, ga li pristabdyti derinimas su valstybės įstaigomis ir už paveldo apsaugą atsa kingomis institucijomis.
Privatizavimo apimtys Metai
Objektų skaičius
Pardavimo kaina, mln. litų
2000
369
26,5
2001
248
25,8
2002
176
19,2
2003
196
18,2
2004
191
21,8
2005
168
33
2006
121
16,9
2007
131
31,6
2008
137
11,8
2009
89
5
2010
130
14,8
2011
90
7,2
2012 I pusm.
39
4,5
Šaltinis: VTF
Projektas „Aš – žalias“
Ekologinis siaubas – milijardai maišelių Aurimas Morkūnas Atliekų rūšiavimo sistema Lietuvoje, palyginti su Vakarų Europos šalimis, pradėta diegti neseniai, todėl rūšiavimo tradicijos dar nesusiformavusios.
Nors šalyje sukurtas platus atliekų rūšiavimo konteinerių tinklas, didelė dalis atliekų vis dar keliauja į sąvartynus. Siekdama paskatinti žmones rūšiuoti atliekas ir įskiepyti ekologinius gyvenimo įpročius, Aplinkos ministerija tęsia aplinkosaugos projektą „Aš – žalias“. „Rūšiavimas dar dažnai laikomas menkaverčiu dalyku, kuris nepajėgia daryti įtakos visuotinėms klimato kaitos problemoms.
Tačiau visos pasaulinės bėdos prasideda nuo mažų dalykų, kuriems įtakos turi kiekvieno mūsų elgesys. Įgyvendindami projektą sieksime pažadinti kiekvieno žmogaus atsakomybę už atliekų rūšiavimą, skatinsime institucijų ir visuomenės bendradarbiavimą, informuosime gyventojus apie rūšiavimo naudą ir galimybes“, – sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Rūšiuoti apsimoka
Rūšiavimo nauda yra ne tik ekologinė, bet ir ekonominė. Dažnai gyventojai mano, kad už antrinių žaliavų išvežimą jie turi mokėti kaip ir už komunalinių atliekų išvežimą. Tai netiesa. Spalvotų konteinerių turinio išvežimas yra nemo-
kamas, todėl atliekų rūšiavimas padeda sutaupyti. Patogiose vietose pastatytais konteineriais gali naudotis visi, ne vien gretimų namų gyventojai. Rūšiuojančių atliekas triūsas nenueina perniek – antrinės žaliavos surenkamos, perdirbamos, o iš jų vėl gaminami kasdien naudojami produktai. Lietuvoje daugiausia perdirbama metalo, popieriaus ir stiklo pakuočių. Plastiko pakartotinio naudojimo mastas mūsų šalyje kol kas mažesnis, tačiau ir iš jo pagamintus produktus dažnas naudoja kasdieniame gyvenime. Šiukšlių maišai – viena tų prekių, kurios gaminamos iš perdirbtų atliekų. Tokius maišelius gaminanti įmonė „Gerovė“ šį verslą pradėjo prieš 15 metų. „Nuo maišelių ga-
mybos likdavo nemažai plastiko, todėl kilo mintis jį dar kartą panaudoti. Dabar naudojame ne tik savo atliekas, bet jas superkame ir iš įvairių gamybos įmonių, prekybos centrų. Iš antram gyvenimui prikeltų žaliavų pagaminti maišeliai tinkami naudoti tiek buityje, tiek pramonėje“, – teigė UAB „Gerovė“ direktoriaus pavaduotoja Živilė Ramoškienė. Daugiausia – plastiko maišelių
Apskritai plastiko maišeliai yra pagrindinės buitinės atliekos. Jie lenkia įvairias maisto pakuotes ir gėrimų butelius. Prekybos centruose kiekvieną prekę dedame į maišelius, o vėliau juos paprasčiausiai išmetame. Pasaulyje kiekvienais metais su-
naudojama iki trilijono tokių maišelių, o padariniai – mirštantys jūrų gyvūnai, kurie priėda plastiko, palaikę jį maistu. Plastiko maišeliai visiškai nesuyra, todėl smarkiai teršia žemę ir vandenis. Gali prireikti iki 1000 metų, kad neliktų jų pėdsakų. Ž.Ramoškienė mano, kad tikroji ekologija – tai ne tik atsisakymas vartoti tam tikrus produktus. Juk atsisakant vienų produktų, juos vis tiek turime pakeisti kitais, kuriems gaminti taip pat naudojami gamtos ištekliai. Tikroji ekologija – dar kartą panaudoti tuos išteklius, kurie jau yra iš gamtos paimti. Ir svarbiausia – vartoti saikingai ir atsakingai.
10
ketvirtadienis, birželio 28, 2012
sportas
„Žalgiris“ pradėjo rikiuoti sudėtį Tris titulus pernai iškovojęs Kauno „Žalgi ris“ pradėjo konstruoti naujo sezono ko mandą. Šiomis dienomis šalies čempio nai pratęsė sutartį su dviem savo krepši ninkais, o netrukus paaiškės ir komandos kapitono Pauliaus Jankūno ateitis. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Janam žaidėjui – šansas
Šalies čempionai metams pratęsė sutartis su tik pernai į ekipą sėk mingai įsiliejusiu Vyteniu Lipkevi čiumi ir legionieriumi iš Kroatijos Marko Popovičiumi. Pirmojo kontraktas su „Žalgiriu“ baigėsi po praėjusio sezono, o ant rasis su ekipa turėjo sutartį „1+1“ ir klubas nepasinaudojo galimybe ją nutraukti. „Vyteniui praėjęs sezonas buvo tarsi testas. Jaunas žaidėjas prisi jungė prie mūsų sezono viduryje ir šį išbandymą atlaikė. Jo žaidimu buvo patenkinti ir klubo vadovai, ir treneriai. Nusprendėme, kad jis vertas šanso ir pasiūlėme dar vie nų metų sutartį. Ateinantis sezo nas parodys, ar V.Lipkevičius gali būti Eurolygos lygio krepšininkas, ar ne“, – mūsų dienraščiui sakė „Žalgirio“ klubo sporto direkto rius Vitoldas Masalskis. Į stipriausią šalies ekipą puolė jo karjera pasuko 2011 m. rudenį, kai jis persikėlė iš Kauno „Baltų“. Vadovaujant Aleksandrui Trifu novičiui 23-ejų metų 196 cm ūgio krepšininkas greitai išsikovojo vie tą starto penkete ir džiugino žalgi riečių sirgalius kovingumu ir labai kibia gynyba. Iki „Žalgirio“ V.Lip kevičius yra vilkėjęs Prienų „Rū dupio“, Kauno „Aisčių“, „Kau no Triobet“ ir „Žalgirio-Sabonio mokyklos“ marškinėlius. Deb iut in iu savo sezon u LKL pirmenybėse V.Lipkevičius rink davo po 4,4 taško, atkovodavo po 3,2 kamuolio ir atlikdavo po 1,5
rezultatyvaus perdavimo. Balti jos krepšinio lygoje (BBL) jis pel nydavo po 7,6 taško, atkovodavo po 4,4 ir perimdavo po 1,4 ka muolio, atlikdavo po 1 rezultaty vų perdavimą. Patenkinti kroatų snaiperiu
Kroatijos rinktinės vienas lyderių Marko Popovičius tituluočiausios šalies komandos marškinėlius vil kės jau ketvirtąjį sezoną.
Architektas: praėjusį sezoną „Žalgiryje“ sėkmingai debiutavęs ir svarbų vaidmenį atlikęs V.Lipkevičius (kai
rėje) lieka Kaune dar metams.
Artūro Morozovo nuotr.
V.Lipkevičius: nenorėjau blaškytis
niškai 11,2 taško ir 4 rezultatyvūs perdavimai. Trenerį paskelbs netrukus
Ateinantis sezonas parodys, ar V.Lipke vičius gali būti Eu rolygos lygio krepši ninkas, ar ne.
„Kroato kontraktas 1+1 galiojo iki birželio 20-osios. Iki šios datos tu rėjome apsispręsti, ką daryti. No rėjome, kad Marko liktų komando je. Sezono pabaigoje jis žaidė tikrai gerai ir užtikrintai. Tai geras krep šininkas, turinti taiklią ranką. Pats žaidėjas taip pat norėjo likti Kaune, kadangi komandos aistruoliai jį labai myli. Nematėme priežasčių, kodėl Marko neturėtų žaisti „Žalgiryje“ ir ateinančiais metais“, – dienraščiui pasakojo sporto direktorius. Kroatas į „Žalgirį“ grįžo praėju sią vasarą, o anksčiau Kaune žaidė 2006–2008 m. Eurolygoje 30 metų 185 cm ūgio snaiperis vidutiniškai pelnydavo po 12,5 taško, atkovoda vo po 2,1 kamuolio ir atlikdavo po 2,1 rezultatyvaus perdavimo. LKL jo statistika buvo panaši: viduti
V.Masalskis taip pat užsiminė, kad jau netrukus „Žalgirio“ gerbėjai turėtų sužinoti, kas prie komandos vairo stovės ateinančią savaitę. Be to, jau iki šio mėnesio pabaigos tu rėtų paaiškėti komandos kapitono P.Jankūno likimas. „Paulius, kaip ir Marko, tu ri panašią sutartį 1+1. Iki birželio 30-osios mes turime apsispręsti, ar žaidėjas liks komandoje ir atei nantį sezoną. Taigi naujienų apie mūsų kapitoną išgirsite jau netru kus“, – žadėjo V.Masalskis. Šiuo metu kontraktus su „Žalgiriu“ turi Mantas Kalnietis, Robertas Javto kas, Mindaugas Kuzminskas ir Mario Delašas, M.Popovičius ir V.Lipkevi čius. Kauno komanda turi teisę pra tęsti sutartis su P.Jankūnu, Tomu De lininkaičiu ir Dainiumi Šalenga. Paklaustas apie trenerio paieš kas, sporto direktorius teigė, kad šis klausimas bus išspręstas jau ar timiausiu metu. „Visai krepšinio visuomenei rūpimą atsakymą į šį klausimą tikimės pateikti iki kitos savaitės pabaigos“, – sakė vienas klubo vadovų. Šiuo metu klubas dėl vyriausiojo trenerio posto veda de rybas su keliais kandidatais.
Marius Bagdonas Sutartį metams su „Žalgirio“ klu bu pratęsęs Vytenis Lipkevičius džiaugiasi savo vaidmeniu ko mandoje ir teigia kitų klubų pa siūlymų nesvarstęs.
– Ar labai nudžiugino klubo vadovų sprendimas pratęsti sutartį dar metams? – paklau sėme praėjusio sezono Lietuvos krepšinio lygos (LKL) atradimo. – Žinoma, kad buvau paten kint as. Kiekv ien as apie rim tus karjeros iššūkius galvojantis krepšininkas nori rungtyniauti „Žalgiryje“. Kauno komanda yra stipriausia šalyje, turi garbingą istoriją, žaidžia Eurolygoje. Jau nam žaidėjui toks klubas – tikrai puikus pasirinkimas. Pokalbiai dėl sutarties pratęsimo su klubo atstovais vyko jau kurį laiką. Aš norėjau ir toliau žaisti šioje ko mandoje, klubas taip pat norė jo mane išlaikyti. Susitarti tikrai nebuvo sunku.
– Jau debiutiniame sezone pavyko išsikovoti vietą star to penkete. Ar toks svarbus vaidmuo nenustebino? – Praėjusiais metais mano karje ros šuolis iš tiesų buvo nemažas. Į „Žalgirį“ patekau netikėtai, o ir tokio vaidmens tikrai nesitikėjau. Labai džiaugiuosi, kad debiutas buvo gana sėkmingai. Treneriai pradėjo manimi pasitikėti – daug žaidžiau. Svarbiausia, kad ir klu bui sezonas baigėsi sėkmingai – laimėjome tris titulus. Per mano dar neilgą sportinę karjerą tai bu vo įspūdingiausias sezonas. – Ar nebuvai sulaukęs kitų klubų pasiūlymų? – Į juos stengiausi nekreipti dė mesio ir per daug nesiblaškiau. Prieš atvykdamas čia tikrai ne sitikėjau, kad bus kas nors pana šaus. Reikėtų treneriams dėkoti, kad suteikė man tokį šansą. Dabar norėčiau už tai atsidėkoti sunkiu darbu. Stengsiuosi dirbti, tobu lėti ir kuo geriau pasirengti nau jam sezonui.
Krepšinio legendos atgims Kaune Alvydas Staniulis Liepos 28 d. Sporto halėje prasidė siančiame Europos veteranų čem pionate žada dalyvauti 112 koman dų iš daugiau kaip 22 šalių.
„Pasirengimas vyksta sklandžiai, nors žadėta finansinė parama dar nepasiekė mūsų sąskaitos“, – tei gė pirmą kartą Lietuvoje vyksiančio Europos krepšinio veteranų čempio nato organizacinio komiteto prezi dentas, Pasaulio krepšinio veteranų organizacijos (FIMBA) tikrasis narys kaunietis Anatolijus Čupkovas. Čempionatas, kurį globoja Lietu vos prezidentas Valdas Adamkus ir Kauno miesto meras Andrius Kup činskas, vyks net šešiolikoje am žiaus kategorijų: moterys žais nuo 30 iki 55 metų, vyrai – nuo 30 iki 75 metų. Daugiausiai – net 32 ko mandas – atsiųs Rusija. Lietuvai at stovaus 20 ekipų. Tikimasi, kad vi
sų amžiaus kategorijų mūsų šalies komandos sieks aukštų vietų. Ypač pajėgi gali būti keturiasdešimtme čių komanda, kurioje ketina rung tyniauti Saulius Štombergas, Eu relijus Žukauskas ir kitos buvusios Kauno „Žalgirio“ bei Lietuvos krep šinio žvaigždės. Vyresnių lietuvių komandose pergalių sieks Sergejus Jovaiša, Vitoldas Masalskis, Virgi nijus Jankauskas, Gediminas Bud nikas, Anatolijus Čupkovas, Regi na Valiulienė-Minkevičiūtė, Zita Kuzminskienė, Nijolė Kašelionie nė ir kiti praeityje garsūs Lietuvos krepšininkai bei krepšininkės. Grupių rungtynės vyks Kauno sporto halėje, „Žalgirio“ treniruo čių centruose „Žalgirio“ arenoje ir Naglio gatvėje, dviejose A.Sabonio krepšinio centro salėse, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Kauno technologijos universiteto ir „Bal tų“ sporto mokyklos salėse. Čem pionai ir prizininkai paaiškės „Žal
girio“ arenoje, kurioje nuo liepos 27 d. veiks Lietuvos sporto muziejaus parengta fotografijų paroda, skirta mūsų šalies krepšinio 90-mečiui. „Ši ekspozicija padės užsienio at stovams daugiau sužinoti apie po puliariausios Lietuvos sporto šakos atstovus ir jų laimėjimus. Jau su kurtos specialios čempionato emb lemos. Per rungtynių pertraukėles aikštelėje pasirodys Krepšenių šei mynėlė: du seneliai ir trys jų anū kai. Šis personažų penketas pade monstruos žiūrovams, kad veteranų krepšinis nėra vien žaidimas, bet ir šeimas vienijantis gyvenimo būdas. Didelė laimė, kai seneliai su vaikais ir anūkais gali žaisti krepšinį“, – įsi tikinęs daugkartinis pasaulio ir Eu ropos krepšinio veteranų čempionas ir prizininkas A.Čupkovas. Pernai su 65 metų ir vyresniais „Žalgirio“ ve teranais tapęs pasaulio čempionu, kaunietis tikisi, kad šiai komandai daug padės ir namų sienos.
Viliasi: A.Čupkovas (su kamuoliu) tikisi, kad lietuviams ateinantį mė
nesį prasidėsiančiose žemyno pirmenybėse padės ir namų sienos.
Artūro Morozovo nuotr.
11
ketvirtadienis, birželio 28, 2012
sportas
Vokietijai – istorinė proga Vokietijos rinktinei didžiuosiuose futbo lo turnyruose dar niekada nėra pavykę įveikti Italijos komandos. Šią nemalonią statistiką Joachimo Löwo auklėtiniai yra pasiryžę šiandien perrašyti Varšuvoje. Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Favoritams skaičiai negailestingi
Europos futbolo čempionato pusfi nalis vėl suvedė dvi didžiąsias fut bolo nacijas. Šiame turnyre vokie čiai demonstruoja patį solidžiausią žaidimą iš visų 16 ekipų, tačiau jų kelyje į finalą pasitaikė ypač kietas riešutas. Norint įveikti „Žydrą ją komandą“ vokiečių jauniesiems futbolininkams teks perrašyti nuo 1962-ųjų žaliojoje aikštėje trun kančią šių šalių istoriją.
Andrea Pirlo:
Neabejoju, kad vokie čiai mūsų bijo. Jie tu rėtų puikiai prisimin ti 2006-uosius.
Kažin ar planetoje galima būtų surasti varžovą, kuris vokiečiams yra neparankesnis už Italiją. Per 30 iki šiol vykusių tarpusavio ma čų Apeninų futbolininkai sugebėjo laimėti dvigubai daugiau dvikovų už savo šios dienos varžovus: ita lai šventė 14 pergalių, 9 dvikovos pasibaigė taikiai ir 7 sykius laimė jo vokiečiai. Svarbiausiuose futbolo foru muose pietiečiai pragmatiškie siems vokiečiams šansų išvis ne suteikdavo. Šių komandų keliai yra susidūrę dviejų pasaulio čem pionatų pusfinaliuose ir abukart
pergalę šventė mėlynieji. 1970-ai siais Italijoje vykusiame pasaulio čempionato pusfinalyje šeiminin kai palaužė vokiečius po pratęsimo 4:3. Toks pats likimas Vokietiją iš tiko ir prieš šešerius metus vyku siose planetos pirmenybėse. Tąsyk vėlgi prireikė pratęsimo, tačiau vo kiečiams nepadėjo net namų sie nos – 0:2. Maža to, italai triumfa vo 1982-ųjų planetos pirmenybių finale. „Neabejoju, kad vokiečiai mū sų bijo. Jie turėtų puikiai prisi minti 2006-uosius ir žinau, kad padarys viską, kad ta istorija ne pasikartotų“, – kalbėjo 33-ejų Italijos saugas Andrea Pirlo, prieš šešerius metus atlikęs ypač puikų perdavimą pirmam savo koman dos įvarčiui. Paskutinį kartą prieš savo šian dienius priešininkus Italijos rink tinė krito lygiai prieš 17 metų, kai Ciuriche vykusiame draugiška me mače pavyko iškovoti perga lę 2:0. Varžovai trykšta pasitikėjimu
„Svarbiausia žaisti savąjį žaidimą ir išnaudoti savo stipriąsias puses. Vokietija – visai kito kalibro varžo vė nei Anglija, tad ir žaidimas, ko gero, bus kitoks. Jie žais atakuojan tį futbolą, o mes privalėsime įro dyti, kad mūsų gynyba pelnytai yra laikoma viena geriausių pasaulyje. Laukia nuostabus pusfinalis“, – neabejojo A.Pirlo. Turbūt geriausią futbolą šiuo metu demonstruojantys vokie čiai laimėjo penkiolika pastarų jų dvikovų oficialiuose turnyruose
Siena: G.Buffonas (nuotr. kairėje) pasiryžęs sukurti dar vieną stebuklą ir apsiginti nuo vokiečių kapitono
Philippo Lahmo ir jo komandos draugų atakų škvalo.
ir pagal šį rodiklį pagerino pasau lio rekordą. Italai taip pat turi kuo pasigirti – jie nepralaimėjo 14-os paskutinių dvikovų ir nesuklupo nė karto, kai prie komandos vairo stovi Cesare Prandelli. Beje, nepriklausomai nuo šian dienos pusfinalio baigties, 54-erių strategas liks prie Italijos rinktinės vairo. Šiomis dienomis Italijos fut bolo federacijos atstovai pranešė, kad „Azzurri“ vairininkui sutar tis garantuota iki 2014 m. pasau lio čempionato Brazilijoje. Vokietijos rinktinės stovyk lą mačo išvakarėse pasiekė taip pat linksmos žinios. J.Löwas pra nešė, jog neabejoja, kad pusfin a lio dvikovai vienas komandos ly derių Bastianas Schweinsteigeris bus pasirengęs. Po ketvirtfina lio buvo baiminamasi, kad žaidė
Planetos pirmenybėms besiren gianti Lietuvos rinktinė baigė pa skutinę treniruočių stovyklą, o ko mandos treneriai paskelbė galutinį rinktinės žaidėjų dvyliktuką, kuris Kauno „Žalgirio“ arenoje gins sa vo šalies garbę. Pasaulio čempionate Lietuvos rinktinės aprangą vilkės Lukas Gra bauskas, Ernestas Serkevičius, Pijus Mykolaitis (visi – Sabonio KC), Lu kas Motiejūnas, Norbertas Giga (abu – Vilniaus KM), Edvinas Šeškus, Deividas Kumelis, Karolis Ražukas, Gediminas Žalalis (visi – Š.Marčiu
lionio KA), Žydrūnas Jurgutis, Ha roldas Saprykinas ir Paulius Šakinis (visi – V. Knašiaus KM). Pirmąsias rungtynes mūsiškiai žais birželio 29 d. 18.35 val. su Ka nados bendraamžiais. Likus valan dai iki šių rungtynių pradžios, vyks oficiali čempionato atidarymo ce remonija. Vakar vakare Lietuvos rinktinė jau treniravosi „Žalgirio“ arenos pagrindinėje aikštėje, o šiandien arenoje surengs dvi treniruotes. Lietuvos rinktinės vyriausiasis treneris Paulius Juodis teigia esąs patenkintas pasirengimo laiko tarpiu nuveiktu darbu ir nekant riai laukia pirmųjų rungtynių. „Rinktinės pasirengimui sudary tomis sąlygomis buvome patenkin
Baudinių grėsmė
Jei rungtynės pasibaigs lygiosio mis ir komandoms teks mušti 11 m baudinius, psichologinės svars tyklės, ko gero, pakryps vokiečių naudai. Italai ketvirtfinalyje po baudinių sugebėjo eliminuoti anglus, tačiau Vokietija šioje loterijoje – visai ki to kalibro komanda. Šios rinktinės futbolininkai lemiamomis akimir
komis demonstruoja ypač šal tus nervus. Paskutinį kartą 11 m baudinių seriją vokiečiai pralai mėjo 1976-ųjų Europos čempio nato finale tuometei Čekoslovaki jai. Apskritai, nuo 11 m žymos šios rinktinės žaidėjai muša 93 proc. taiklumu. Vis dėlto Italijos futbolo legen dinis vartininkas Dino Zoffas yra įsitikinęs, kad Gianluigi Buffo nas gali sukurti dar vieną stebuk lą. „Gianluigi – mūsų vartininkas ir kapitonas, jo patirtis jau nulėmė 11 m baudinių seriją. Tai – akimir kos, kai visa komanda priklauso nuo vartininko. G.Buffonas pui kiai žino, ką reiškia prisiimti at sakomybę. Žinau, kad jei reikės, jis gali vėl nustebinti“, – neabe jojo 70-metis 1968-ųjų Europos ir 1982-ųjų planetos čempionas.
R.Berankis – be bilieto
Septyniolikmečiai laukia starto Vienas laukiamiausių vasaros krepšinio įvykių Lietuvoje – 17-me čių pasaulio čempionatas – prasi dės jau rytoj.
jui atsinaujino nuo vasarį patirtos kulkšnies traumos besitęsiantys skausmai. „Galiu užtikrinti, kad aikštė je žais tie žaidėjai, kurie bus pa sirengę visu 100 proc. Neabejoju, kad Bastianas bus vienas iš jų. Tai labai valingas žaidėjas ir jo indėlis į mūsų komandos žaidimą yra ne ginčijamas“, – kalbėjo J.Löwas.
AFP nuotr.
ti, turėjome pakankamai laiko. Vis kas vyko sklandžiai, pavyko išvengti traumų. Manau, pasaulio čempio natui esame pasirengę. Ne kartą esu sakęs, kad Lietuvos rinktinės stip rybė – gynėjų grandis, o silpnybė – aukštų, stiprių žaidėjų trūkumas. Bandome padėti mūsų aukštiems žaidėjams, ūgio trūkumą stengsi mės kompensuoti komandiniais veiksmais, greičiu, judrumu“, – sa kė rinktinės vyriausiasis treneris. Pirmenybės Kaune vyks birže lio 29–liepos 8 d. Po mačo su ka nadiečiais lietuviai turnyro B gru pėje dar išbandys jėgas su Korėjos (birželio 30 d.), Ispanijos (liepos 1 d.), Kroatijos (liepos 3 d.) ir Ispani jos (liepos 4 d.) rinktinėmis. VD, LKF inf.
Tarptautinė teniso federacija (ITF) pajėgiausiam Lietuvos teni sininkui Ričardui Berankiui ne suteikė vardinio kvietimo į Lon dono olimpines žaidynes.
Nors Lietuvos teniso sąjunga ir Lietuvos tautinis olimpinis ko mitetas dėjo daug vilčių, kad mūsų šalis pirmą kartą turėtų savo atstovą olimpinėse teniso varžybose, tačiau tarp paskelbtų aštuonių laimingųjų lietuvių pa vardės nėra. Londono olimpinių žaidynių teniso varžybose iš viso dalyvaus 45 šalių atstovai. Vyrų vienetų varžybose kovos 64 sportininkai iš 34 šalių. 56 tenisininkai buvo atrinkti pagal reitingą (ne dau
giau kaip keturi iš vienos šalies), o aštuonis olimpinius kelialapius paskirstė ITF. Vardiniai kvietimai įteikti slo vėnui Blazui Kavčičiui (ATP-74), tunisiečiui Malekui Jaziri (ATP78), brazilui Thomazui Beluc ci (ATP-80), rumunui Adrianui Ungurui (ATP-81), ukrainiečiui Sergejui Stachovskiui (ATP-85), kanadiečiui Vašekui Pospiši lui (ATP-104), australui Lleyto nui Hewittui (ATP-202) ir indui Somdevui Devvarmanui (ATP259). Pajėgiausias Lietuvos tenisi ninkas, kuriam praėjusią savaitę sukako 22-eji, pasaulio reitinge užima 169-ąją vietą. VD inf.
12
KetvirtADIENIS, birželi0 28, 2012
pasaulis
32 tūkst.
žmonių evakuota dėl miškų gaisrų JAV Kolorado valstijoje.
Užpuolė televiziją
Sutramdė pedofilus
Netoli Sirijos sostinės Damasko vakar už pulta prezidento Basharo al Assado re žimą remianti televizija „al Ikhbariya“. Už puolikai nužudė septynis žmones – tris žurnalistus ir keturis apsaugos darbuo tojus, pagrobė kitų darbuotojų, griovė pastatus. Valdžia tai pasmerkė, pavadi no žudynėmis, nukreiptomis prieš spau dos laisvę, ir pateikė tai kaip sukilėlių vyk domų nusikaltimų pavyzdį.
Olandijos teismas vakar uždraudė ir nu rodė likviduoti pedofilų asociaciją „Mar tijn“, kuri veikia nuo 1982 m. ir turi maž daug 60 narių. Teismas nurodė, kad suau gusiųjų ir vaikų lytinių santykių propagavi mas pažeidžia bendrai šalyje priimtas ver tybes. Buvęs „Martijn“ prezidentas Adas van den Bergas pernai trejiems metams sėdo į kalėjimą už vaikų pornografijos nuotraukų, filmų ir žurnalų laikymą.
„Baltijos NSO“ pateikė staigmeną Švedijos narai, bandantys ištir ti Baltijos jūros dugne pernai ap tiktą kosminį erdvėlaivį prime nantį objektą, susidūrė su mįslin gu reiškiniu. Vos priartėjus prie „Baltijos NSO“ praminto objekto nustoja veikti tyrinėtojų įranga.
„Visi elektroniniai prietaisai – įskaitant vaizdo kameras ir pa lydovinius telefonus – nustojo veikti, kai buvome virš objekto, – pasakojo jūros tyrinėtojų ko mandos „Ocean X“ narys Ste fanas Hogerbornas. – Kai atsi traukėme per 200 m, jie įsijungė, o kai dar kartą grįžome – vėl iš sijungė.“
Tai gali būti kas nors labai unika laus: asteroidas, vulkanas, Šaltojo karo laikų povan deninis laivas ar netgi NSO.
Kitas naras Peteris Lindbergas pasakojo: „Patyrėme tokių da lykų, kokių negalėjau įsivaizduo ti. Buvau didžiausias skeptikas komandoje. Tikėjausi dugne pa matyti paprastą akmenį, uolą ar uolienų atodangą, bet nieko pa našaus. Turiu pasakyti, kad tokio dalyko dar niekad nesu patyręs.“
„Ocean X“ narys Dennisas Åsbergas spėliojo, kad tai gali bū ti kas nors labai unikalaus: aste roidas, vulkanas, Šaltojo karo laikų povandeninis laivas ar netgi NSO. 18 m skersmens mįslingas ob jektas 92 m gylyje Botnijos įlan koje tarp Suomijos ir Švedijos aptiktas pernai gegužę. Jūros ty rinėtojai hidrolokatoriuje pamatė objektą, panašų į erdvėlaivį „Mil lennium Falcon“ iš legendinės George’o Lucaso kino epopėjos „Žvaigždžių karai“, ir maždaug 300 m ilgio „stabdymo juostą“. „Ocean X“ komanda tuomet ne turėjo nei laiko, nei lėšų objektui detaliau tyrinėti, todėl prie jo grį žo tik šiemet. Fantastinėmis versijomis dėl šio atradimo tiki ne visi. Kai ku rie skeptikai teigia, kad hidrolo katoriai nėra labai tikslūs ir anks čiau ne kartą apgaudavo. Jų rodyti mįslingi objektai tebuvo keistos formos, bet natūralios kilmės uo lienų dariniai. Visgi „Ocean X“ komanda ne praranda entuziazmo. Juolab Bal tijos jūra tokiems tyrinėtojams yra tikras lobynas, nes, anot spe cialistų, jūros dugne gali būti net iki 100 tūkst. laivų nuolaužų. „Ocean X“ pagamino povande ninį aparatą, kuriuo ateityje tikisi leisti turistus į dugną, kad jie sa vo akimis pamatytų neįprastą ob jektą. O artimiausiomis savaitė mis narai ketina atnaujinti šio objekto tyrinėjimą. „The Daily Mail“ inf.
Tikslas: spausdamas ranką karalienei Elžbietai II, M.McGuinnessas ketina toliau kovoti už susijungimą su
Airija, bet demokratiškomis priemonėmis.
Taika – tik popieriuje
Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II vakar paspaudė ranką kažkada baimę kėlusiam Airijos respublikonų armijos (IRA) vadui. Tai laikoma istorine taikos proceso akimirka, nors kova tęsiasi toliau. Palinkėjo geros kloties
Karalienė ir Martinas McGuinnes sas, kuris dabar yra Šiaurės Airijos ministro pirmininko pavaduotojas, ranką vienas kitam paspaudė už uždarų durų Belfasto teatre, mo narchei lankantis šioje britų pro vincijoje. Vėliau jie vienas kitam ranką pa spaudė antrą kartą, priešais tele vizijos kameras, kai karalienė ėjo iš pastato. M.McGuinnessas kelias akimirkas palaikė monarchei ran ką ir airiškai jai pasakė: „Viso labo ir geros kloties.“ Britų ministro pirmininko Da vido Camerono atstovas sakė, kad sulig šiuo rankų paspaudimu abiejų šalių santykiai perėjo į naują lygį. Britų valdymo nepripažįsta
Apstulbo: „Ocean X“ komandos nariai teigė, kad tokių įspūdžių, ko
kių sukėlė jų aptiktas paslaptingas objektas, dar nebuvo patyrę.
„Scanpix“, CNN nuotr.
AFP nuotr.
Taip buvo padėtas taškas dėl vieno baisiausių Europos konfliktų, kuris pareikalavo tūkstančių karių ir ci vilių gyventojų, tarp jų – karalienės giminaičio, gyvybės. Prieš 14 me tų IRA nutraukė savo karą su britų valdymu Šiaurės Airijoje. M.McGuinnessas buvo IRA va das, kai ši sukarinta grupuotė 1979 m. nužudė karalienės vyro dėdę
Louisą Mountbatteną ir dar tris žmones, tarp jų – jo 14 metų vai kaitį. IRA buvo padėjusi bombą jo laive, kuriuo jis išplaukė atosto gaudamas Slaigo, Airijoje. M.McGuinnesso airių naciona listų partija „Sinn Féin“ – jau ne beveikiančios IRA politinis sparnas – ilgą laiką atsisakydavo bet kokių kontaktų su britų karališkaisiais asmenimis ir dar dabar atmeta bri tų valdymą Šiaurės Airijoje. 3,6 tūkst. aukų per 30 metų
Airių respublikonų požiūriu, kara lienė yra armijos, kuri 1972-aisiais Kruvinąjį sekmadienį per demonst raciją už pilietines teises nužudė 13 žmonių, vyriausioji vadė. Iš 3,6 tūkst. žmonių, žuvusių per tris smurto dešimtmečius, daugiau kaip tūkstantis buvo britų saugu mo pajėgų nariai. „Aš atstovauju žmonėms, kurie baisiai nukentėjo nuo britų vals tybės smurto per daugelį metų, – sako M.McGuinnessas nufilmuo tame interviu, kurį airių žurnalistas Eamonnas Mallie antradienį pa skelbė savo interneto svetainėje. – Tačiau esu pakankamai kilnus, kad
suprasčiau: karalienė Elžbieta II taip pat neteko artimo žmogaus ir, žinoma, Didžiojoje Britanijoje taip pat yra nukentėjusių šeimų. Moti nos, tėvai, seserys ir broliai, vaikai tų žmonių, kurie buvo atsiųsti čia kaip britų kariai ir kurie taip pat neteko gyvybės.“ Atakos tęsiasi
Karalienė į Belfastą atvyko pagal savo valdymo 60 metų jubiliejaus renginių visoje šalyje programą. Ji šiame mieste turi apžiūrėti „Tita nikui“ skirtą parodą ir dalyvauti 20 tūkst. gyventojų šventėje po atvi ru dangumi. Dar pernai „Sinn Féin“ atmetė kvietimus dalyvauti tuomečio ka ralienės simbolinio vizito Airijo je renginiuose. Tai buvo pirmasis britų monarcho vizitas Airijoje nuo 1921 m., kai Dublinas išsikovojo ne priklausomybę nuo Londono. Saugumas tebėra sustiprintas, nes mažos atskilusios grupelės ir toliau rengia atakas prieš britų tai kinius. Pasak policijos, grėsmė šiuo metu yra didžiausia nuo taikos pa skelbimo 1998 m. BNS inf.
13
KetvirtADIENIS, birželio 28, 2012
menas ir pramogos
Mugė prasidėjo geriausiųjų paskelbimu Vakar Vilniuje pra sidėjo trečioji tarp tautinė šiuolaikinio meno mugė „Art Vilnius’12“. Joje – 53 meno galerijos iš 12 pasaulio šalių, dau giau kaip 500 me nininkų ir daugiau kaip 1000 meno kūrinių.
Krishna Murari (Indija), geriausiu Lietuvos jaunuoju menininku (iki 35 metų) – Algirdas Gataveckas (projektas „Poveikis“), geriausiu užsienio jaunuoju menininku (iki 35 metų) – Kristianas Brektė (Lat vija). Geriausia Lietuvos galerija pripažinta Vilniaus dailės akade mijos (VDA) tekstilės galerija „Ar tifex“, geriausia užsienio galerija – „Galerija 21“, geriausiu kūriniu – Giedriaus Jonaičio „Lėktuvnešis“, geriausia skulptūra – Nerijaus Er mino „Voveraitė ir siena“, geriausia mugės „ArtVilnius’12“ instaliacija – Žilvino Landzbergo „Mano bena miui dievui“. Išskyrė instaliaciją
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Siekis – išsiskirti
Parodų ir kongresų centre „Litex po“ trečiadienio vakarą prasidėjo šiuolaikinio meno mugė „ArtVil nius’12“. Iki liepos 1 d. vyksian čios meno mugės erdvėse bus eks ponuojama skulptūrų objektų ir instaliacijų paroda „Takas“, veiks filmų ir vaizdo apie menininkus programa, vyks edukacinė progra ma vaikams, jaunimui ir suaugusie siems, susitikimai su menininkais, podiumo diskusijos, paskaitos, ak cijos, performansai. „Kai sumanėme šią mugę, ap svarstėme, kokios ir kur mugės yra ir kuo mes galėtume išsiskirti. Mū sų strateginis šansas buvo, kad vi sam regione nėra tokios meno mu gės, ir Berlyne nebėra, tad galime ją čia įtvirtinti. Kitas dalykas, iš to, kaip reaguoja mūsų profesinė spau da, mūsų mugė jau pritraukė dėme sio“, – akcentus dėliojo meno va dovė profesorė Raminta Jurėnaitė. Meno vadovė teigė, kad buvo stengiamasi nekartoti jau esančių mugių koncepcijos, buvo sten giamasi orientuotis į tai, ką ga
Sėkmė: mugei dar neprasidėjus dalis joje pristatomų kūrinių jau buvo parduota.
lima padaryti čia. „Turime labai gražų miestą, aktyvią meno sce ną ir labai gerus ryšius su kolego mis iš įvairiausių šalių. Stengė mės, kad šioje mugėje būtų sveika Rytų ir Vakarų bei Šiaurės ir Pie tų proporcija. Ir mums ją pavyko išlaikyti“, – kuo pavyko išsiskirti iš kitų mugių, džiaugėsi profesorė R.Jurėnaitė. Paaiškėjo nugalėtojai
Pasak komisijos pirmininko meno tyrininko dr. Virginijaus Kinčinai čio, per trejus metus pats pavadini mas „ArtVilnius“ įgavo emocinį ir vizualų turinį, ši šiuolaikinio meno mugė tapo itin laukiamu renginiu. „Litexpo“ tampa vaizduojamojo
meno centru, kur ne tik kabo kūri niai, bet kur žmonės bendrauja, to bulėja, keičiasi požiūris“, – apie mugės „ArtVilnius“ svarbą kalbėjo dr. V.Kinčinaitis. Jo teigimu, turi me daug muziejų, privačių galerijų, Nacionalinę dailės galeriją, tačiau tokio darinio kaip šiuolaikinio me no mugė labai trūko. „Manau, ji yra tas akcentas, kuris sukuria šiuolai kinės Lietuvos dailės scenos visa vertiškumą“, – sakė komisijos pir mininkas. Vienas atsakingiausių momentų buvo išrinkti meno mugės „ArtVil nius’12“ nugalėtojus. Ilgai sprendę ir ginčijęsi komisijos nariai vis dėl to rado visiems tinkantį sprendimą. Ir trečiadienį prieš parodos atida
Gedimino Bartuškos nuotr.
rymą surengtoje spaudos konfe rencijoje buvo paskelbti „ArtVil niaus’12“ geriausieji.
Raminta Jurėnaitė:
Turime labai gražų miestą, aktyvią meno sceną ir labai gerus ryšius su kolegomis iš įvairiausių šalių. Geriausio „ArtVilniaus’12“ Lie tuvos menininko titulas atiteko Audronei Petrašiūnaitei, geriau siu užsienio menininku paskelbta
Menotyrininkas Ernestas Paruls kis sakė esąs patenkintas darbais ir galutiniu sąrašu. Asmeniškai jis išskyrė devintą poziciją – geriau sią instaliaciją. „Mano nuomone, tai yra puiki iliustracija, kaip šiuolaikinis me nas gali patekti į galimų ir būsimų meno mylėtojų lauką ir nesukel ti atmetimo reakcijos. Tai yra ne paprastai emocinis, gražus kūrinys ir kartu sudėtingas“, – gerų žodžių Ž.Landzbergo kūriniui negailėjo E.Parulskis. Nominantų sąrašas buvo suda rytas remiantis penkiais kriterijais. Pirmas – kūrinio įtaigumas, antras dalykas, kuriuo buvo remiamasi, – kaip jis tapatinasi su pranešimu, kuris gali būti skaitomas kaip na cionalinė tapatybė. Trečias – kaip jis skambėtų tarptautiniame kon tekste, ketvirtas kriterijus – kūri nio atlikimas – kaip jis pagamin tas kaip daiktas, penktas skirtas galerijoms – buvo žiūrima, kaip tas kūrinys išeksponuotas galeri joje, kuri jį pristato. Mugėje eksponuojama daugiau kaip tūkstantis meno kūrinių. Jos rengėjai džiaugėsi, kad dar mugei neprasidėjus dalis kūrinių jau bu vo parduota. Profesorė R.Jurėnaitė įvardijo dešimt, tačiau, pasak jos, skaičius turėtų būti apie triskart didesnis. Mugės rengėjai šiemet tikisi sulaukti nemažai pirkėjų.
14
KetvirtADIENIS, birželio 28, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Vasaros terasoje, Vilniaus g. 39. Kada? Šiandien 20 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kavinėje „Cafe de Paris“, Didžioji g. 1. Kada? Iki liepos 16 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Koncertų salėje „Piano.lt“, Trakų g. 9. Kada? Birželio 29 d. 19 val. Kiek? 33 litai.
Koncertas po žvaigždėmis Prisistatys Lietuvoje
Mušamieji ir poezija
Antrus metus savo žaismingą bei nostalgišką „miegamajame gi musią“ kūrybą pristatantys Erica Jennings ir Jurgis Didžiulis tiki na, kad yra visiškai pasiruošę susilieti su žvaigždėmis danguje ir savo muzika nušviesti birželio vakarą. Tai bus viena iš nedauge lio progų šią vasarą šeimyninį duetą pamatyti sostinėje.
Audiovizualinis projektas balsui, mušamiesiems ir garso takeliui sukurtas avangardinės literatūros ir meno srovės – futurizmo – 100-osioms metinėms paminėti. Vladimiro Tarasovo projekto koncepcija – per mušamųjų ir perkusijos garsų prizmę atskleis ti svarbiausių Velemiro Chlebnikovo eilių prasmę.
Kur? Modernaus meno centre, Literatų g. 8. Kada? Iki liepos 4 d. Kiek? Nemokamai.
Natalijos Fediuškinos meninių fotografijų paroda „Klastotės ana lizė“ iš Didžiosios Britanijos į Lietuvą atvyksta pirmą kartą. Prieš atkeliaudamos į Vilnių, fotografijos buvo eksponuojamos Londo no „Brick Lane Gallery“ ir „Private Party Rooms Gallery London“, ten sulaukė didelio susidomėjimo.
Kur? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 20 litų.
Kur? Šv. Ignoto bažnyčioje, Šv. Ignoto g. 6. Kada? Birželio 29 d. 18 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Galerijoje „AV17“, Aušros Vartų g. 17. Kada? Iki liepos 14 d. Kiek? Nemokamai.
Žvilgsnis į klubinę kultūrą
Vidinės žmogaus klajonės
Šviesus Solinis koncertas
Juvelyrika iš Lenkijos
Vilniuje galima susipažinti su Ugniaus Gelgu dos polaroidinių nuotraukų ciklu „Gravitacija“ (2007 m.). Užfiksuotuose fragmentuose dėme sys sutelkiamas į klubinės kultūros atstovų išo rę ir saviraišką.
„Pamestos akys“ – tai choreografės ir šokėjos Rūtos Butkus šokio teatro spektaklis dviem šokėj oms apie vid ines žmogaus klaj ones. Spekt aklyj e iron iškai žvelg iam a į žmogaus buitį, jo būtį.
Gerai žinoma Lietuvos džiazo, improvizacinės, sakralinės muzikos dainininkė, kūrėja, atlikėja Andrė Pabarčiūtė vilniečiams dovanoja savo šviesios, originalios ir spalvingos muzikos solinį koncertą.
Karolina Bik yra jauna juvelyrė, kilusi iš pietinės Lenkijos. Edinburge juvelyrikos dizaino specia lybę įgijusi menininkė, pakeliavusi po pasaulį ir ten įvertinta, savo kūrybą pristato ir vilnie čiams.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 UEFA EURO 2012 pusfinalio rungtynės. Portugalija–Ispanija (k.). 13.45 Europos vidury. Ved. Edita Mildažytė. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Mūsų dienos – kaip šventė. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 20.50 Sportas. 20.55 Orai. 21.00 UEFA EURO 2012 apžvalga. 21.30, 22.35 UEFA EURO 2012 studija. 21.45, 22.45 UEFA EURO 2012 pusfinalio rungtynės. Vokietija–Italija. Tiesioginė transliacija iš Varšuvos (Lenkija). 22.30 Loterija „Perlas“. 23.50 Vakaro žinios. 23.55 Sportas. 23.58 Orai. 0.00 UEFA EURO 2012 apžvalga.
LTV 15.10 val.
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Geniuko Vudžio šou“ (9). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2010“. Antroji diena (k) 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.10 24 valandos (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis. 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Neišgalvoti gyvenimai (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 „Mentalistas“ (N-7). 23.35 Veiksmo s. „Taikinys“ (1) (JAV, 2010 m.) (N-7). 0.30 „Specialioji Los Andželo policija“. 1.25 Sveikatos ABC (k).
LNK 22.35 val.
TV3
6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55, 8.25 „Kol mirtis išskirs“. 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30 „Pasmerkti“. 11.00 Komedija „Žiurkių lenktynės“ (JAV, Kanada, 2001 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Kodėl? 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos Lietuva. 21.35 TV3 vakaro žinios. 21.50 TV3 sportas. 21.55 TV3 orai. 22.00 „Aferistas“. 23.00 Siaubo f. „Košmaras koridoriaus gale“ (Kanada, 2008 m.). 0.50 „Gyvenimas“. 1.50 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos.
TV3 22.00 val.
8.00 Lietuvos žinių tyrimas (N-7) (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Srautas I“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00, 20.00 Žinios. 18.19, 20.19 Sportas. 18.23, 20.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.15 Verslas. 20.25 „Naujoji Banga 2011“. Tarptautinis atlikėjų konkursas. 23.30 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.35 „Galileo: norintiems žinoti“. 1.05 „Bamba“ (S).
Lietuvos ryto TV
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.40, 0.55 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00 Animac. s. „Oskaro oazė“. 8.15 Lietuvos–Rusijos vyrų nacionalinių krepšinio rinktinių kontrolinės rungtynės. 10.15, 20.20 Griūk negyvas! (N-7). 10.35 Girių takais. 11.05 Idėjos namams.
BTV 16.00 val.
12.00 Lietuvos diena. 13.45 Šeimų dvikova. „Akropolio“ turnyras. 14.45, 23.15 Negaliu tylėti. 15.45, 16.10, 1.10 Dok. f. „2012-ieji. Apokalipsė“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 16.07, 17.17, 18.17, 21.37, 0.52 Orai. 17.20, 21.55 Pašėlę TV pokštai (N-7). 18.20 Lietuvos–Rusijos vyrų nacionalinių krepšinio rinktinių kontrolinės rungtynės. Vaizdo įrašas iš Hjustono. 19.55 Premjera. Dok. f. „Kas nužudė Aleksandrą Didijį?“ (N-7). 21.00, 0.15 Reporteris. 22.30 Pasaulio krepšinio apžvalga.
SPORT1
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15, 21.15 Golfo pradžiamokslis. 13.45 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 15.30 Sporto metraštis. 15.40 Italijos „Serie“ A lyga. „Milan“–„Atalanta“. 17.20 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“. 19.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. V etapas (Croft). 19.55 Sporto metraštis. 20.05 Tarptautinis Prahos maratonas. 21.45, 23.15 Profesionalų boksas. Ch.Dawsonas ir G.Johnsonas (2009 m.).
lietuvos ryto tv 13.45 val.
dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
KetvirtADIENIS, birželio 28, 2012
933624
Atkeliaus paroda iš Luvro Kitais metais Vilniuje, Lietuvos dailės muziejuje, ketinama su rengti dailės parodą iš Pary žiuje esančio Luvro muziejaus fondų.
Šiuo metu parodos surengimo aplinkybes derina Lietuvoje vie šintis Luvro muziejaus eksper tas Pascalis Torresas. Kitąmet Vilniuje planuojama eksponuoti Antoine Watteau kū rybą, kaip pranešė Dailės muziejus. Nors Luvro muziejus ES pir mininkaujančioms šalims kūri nių paprastai neskolina, Lietuvai tokia išimtis pažadėta. Lietuvos ambasadorei Prancūzijoje Jolan tai Balčiūnienei Luvro muzie jaus vadovas Henris Loyrette’as patvirtino, kad 2013 m. antram pusmečiui muziejus, Lietuvai prašant, planuoja surengti dai lės parodą Vilniuje. Šiemet patvirtinta, kad Lie tuvos dailės muziejuje bus su rengta vieno žymiausių XVIII a. kūrėjų A.Watteau graviūros ir tapybos meno paroda. Šiuo metu Vilniuje viešin tis žymus prancūzų rašytojas, eseistas, menotyrininkas, Luvro muziejaus Edmondo de Roths childo grafikos kolekcijos ku ratorius P.Torresas trečiadienį Nacionalinės dailės galerijo je skaitys viešą paskaitą „Ed mondo de Rothschildo kolekcija Luvro muziejuje“. VD, BNS inf.
Ruošiasi sezonui Iš gastrolių po Sibirą grįžę OKT / Vilniaus miesto teatro aktoriai galės atsipūsti – kelionių mara tonas baigiasi ir teatre tuoj prasi dės atostogos. Pailsėję rudenį ak toriai vėl stos ant scenos, kur su sitiks su Lietuvos publika.
Rugsėjį į OKT studiją sugrįš žiū rovų pamėgtas Oskaro Koršu novo spektaklis „Dugne“ pa gal Maksimo Gorkio pjesę. Ūkio banko teatro arenoje bus tęsia ma OKT šekspyriada: naujausias spektaklis „Miranda“, „Ham letas“, „Įstabioji ir graudžio ji Romeo ir Džuljetos istorija“, „Vasarvidžio nakties sapnas“. Šiemet su publika atsisveikins vienas radikaliausių, daug disku sijų tuo metu (1999 m.) sukėlęs O.Koršunovo spektaklis „Shop ping and Fucking“ pagal Marko Ravenhillo pjesę. OKT gerbėjų rudenį laukia ir premjera – Artūro Areimos spek taklis pagal Williamo Shakespeare’o pjesę „Julijus Cezaris“. W.Shakespeare’o pjesė „Julijus Cezaris“ (1599 m.) pagrįsta tik rais senovės Romos istorijos įvy kiais ir pasakoja apie sąmoks lą prieš Romos diktatorių Julijų Cezarį bei jo nužudymą. Lietuvos teatro scenoje ši pjesė iki šiol niekada nebuvo statyta. VD inf.
Tel. 261 3653, 261 3655 Kelionių skelbimai@vilniausdiena.lt Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaciadministracijos direktoriaus 2010 12 ja –miesto www.lietuvalondonas.com .
paslaugos statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, polistireno granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Konsultuojame, dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528. 966252
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 980643
Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975425
31 įsakymas Nr. 30-2280, 2011 03 21 plana959526 vimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandidokumentui rengti Nr. A620-67-(2.15.1.21ją.MP2). Tel. 8 Planavimo 699 01 428, e. paštas tikslai: naujųpervezimai. sklypų forinfo@gmail.com. mavimas ir esamų sklypų ribų tikslinimas, 952525 teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymas, Vilnelės šlaitų tvarkymas, inKitos žinerinės infrastruktūros vystymas, žemės Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokynaudojimo būdo keitimas iš pramonės į gywww.guobosbaldai.lt . Tel. bėvenamąjį – žema kaina. ir komercinį. Planavimo organiza8 656 69 Vilniaus 099. miesto savivaldybės admitorius: 760904 nistracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius. Projekto rengėjas: Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius. Informaciją teikia: projeknekilnojamąjį turtą to vadovas architektas Mindaugas Parduodamas dviejų kambarių butasPakalnis, Palan(8 5)už 211bažnyčios, 2194, e. S.Nėries paštas mindaugas. gostel. centre, g. 1A. Tel. pakalnis@vplanas.lt, ir proj. vadovė archi8 603 096. Alūzienė, tel. (8 5) 211 2703, tektė62 Audronė
parduoda
955765
Kitos
e. paštas audrone.aluziene@vplanas.lt. Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV): atlikus detaliojo plano projekto strateginioperkame pasekmiųmišką aplinkai Brangiai su vertinimo žeme arbaatranišsiką irVisoje įvertinus vertinimo subjektų išišvadas, kirsti. Lietuvoje. Atsiskaitome karto. Tel.Vilniaus 8 676 41miesto 155. savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2011 09 929896 12 raštu Nr. A51-34016-(2.15.1.21-MP2) priėUAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: mė sprendimą, kad nebus atliekamas straveršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. teginis pasekmių aplinkai vertinimas. Viešo Mokame PVM. Tel. 8 613su70parengtu 805, 8 detalio613 70 svarstymo procedūros: 803, 8 601projektu 71 558, (8 310) 48 323. pasekmių jo plano ir jo strateginio 953105 aplinkai vertinimo atrankos dokumentais bei atrankos išvada galima susipažinti nuo 2012 07 25 iki 2012 08 22 darbo dienomis pas projekto rengėją Vilniaus miesto saviKita valdybės patalpose, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, detaliojo planoteismo projekto vie2012 04509 20 kab.; Vilniaus apygardos nutaršaUAB ekspozicija nuo 2012iškelta 08 08bankroto iki 2012 timi „Joanosvyks avialinijos“ 08(c.22b.darbo dienomis Vilniaus miesto savibyla Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuovaldybės Konstitucijos pr. 3, Viljančios UAB patalpose, „Joanos avialinijos“ administratonius, prie 215UAB kab.; viešasVALDYMO susirinkimas vyks riumi paskirta VERSLO IR RES2012 08 23 14 val. planuojamoje TRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotasteritorijoasmuo je esančiame Aukštaičių Vil– V.Česonis, tel. 8 pastate, 686 83 541. Prašomg. iki 7,2012 3 aukšte (įėjimaspateikti iš Aukštaičių gatvės m.nius, birželio 11 d. imtinai savo kreditopro reikalavimus apsaugos postą). rinius 2012 Pasiūlymų m. gegužėspateikimo 2 dienai ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teri(bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pritorijų planavimo dokumento projekto galidedant kreditorinius reikalavimus patvirtinanma teikti planavimo organizatoriui raštu iki čių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gauTaip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų tą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiuplanabūdu neatsižvelgta parengtame teritorijų taivimo yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikdokumente, gali apskųsti Valstybinės ti Savanorių pr. 262-105,irLT-50204 Interitorijų planavimo statybos Kaunas. inspekcijos formacija tel./faks. (8 37) 229Vilniaus 886. teritorijų prie Aplinkos ministerijos 961016 planavimo ir statybos valstybinės priežiūros INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIskyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, MĄ. žemės sklypo, esančio perParengtas mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško Lvovo (atsag. kymo 105A,į Šnipiškių seniūnijoje,gavimo Vilniuje, sklypateiktą pasiūlymą) dienos. 980535 po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas.Respublikos Planavimo teripaVadovaudamasi Lietuvos grindas: Vilniaus miesto savivaldybės admitorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. nistracijos pavaduotojo 107-2391;direktoriaus 2004, Nr. 21-617) 4 str. 2 d. 2011 5 p., 0722 13 str. įsakymas Nr. 26 AD30-1732, 2011 08 01 1 d. 6 p., str., remdamasi Lietuvos Respublikos ministro 2004 05 detaliojo teritorijųaplinkos planavimo organizato03 teisių įsakymu Nr. D1-239 patvirtintų Detaliųriaus ir pareigų perdavimo sutartis Nr. jų planų rengimo taisyklių (Žin., 2004, Nr. 79-2809) 23 p., 51 p., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 05 17 įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento (Žin., 2006, Nr. 59-2103) 26.2 p., Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2011 04 29 sprendimu Nr. T3-159 „Dėl įgaliojimų perdavimo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriui“ ir apsvarsčiusi architekto Mečislovo Valevičiaus 2012 04 11 prašymą Nr. A34-2605 bei pateiktus dokumentus, įsakau: 1. Patvirtinti Valentino Barančiuko 0,2543 ha dydžio kitos paskirties – gyvenamosios teritorijos – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0200:81), esančio Filaretų g., Daržininkų k., Nemėžio sen., Vilniaus r., detalųjį planą: skl. Nr. 1 – 0,1507 ha dydžio kitos paskirties žemės – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), iš jos 0,0049 ha dydžio inžinerinių tinklų servitutas; skl. Nr. 2 – 0,1036 ha dydžio kitos paskirties žemės – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), iš jos 0,0178 ha ir 0,0173 ha dydžio inžinerinių tinklų servitutai.
perKa
Įvairūs
Kviečiame šeimas ir vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius į Koučingo ir lyderystės vasaros stovyklas nuo liepos 9 dienos. Daugiau informacijos www.tla.lt, tel. 8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt. 977328
perKa UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8 613 70 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. 953113
Įvairūs Kita INFORMACIJA APIE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO (SPAV) IR PRIIMTĄ SPRENDIMĄ. 1. Plano rengimo organizatorius: UAB „S&T COMPANY”, įmonės kodas 302604550, adresas Kalvarijų g. 26, 09309 Vilnius, tel. 8 614 02 606. 2. Plano pavadinimas, tikslas: 8,3100 ha žemės sklypo (kad. Nr. 4147/0500:126) Budninkų k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., detalusis planas. Detaliojo planavimo tikslas – keisti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę: komercinės paskirties objektų teritoriją (K1), pramonės ir sandėliavimo objektų teritoriją – sandėliavimo statinių statybos (P2). 3. Sprendimas dėl SPAV rengimo: atsakinga institucija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, 2012 06 20 priėmė išvadą Nr. VR-1.7-529, kad plano įgyvendinimas neturės reikšmingų neigiamų pasekmių aplinkai, todėl plano strateginis pasekmių aplinkai vertinimas neprivalomas. 4. Pasiūlymų teikimo tvarka: susipažinti su SPAV atrankos dokumentu, motyvais, dėl kurių priimtas toks sprendimas, teikti pastabas ir motyvuotus pasiūlymus galima raštu plano rengėjui UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, 01108 Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo išspausdinimo dienos. 980793
Kartojama teritorijos tarp Maironio, Aukštaičių, Paupio, Zarasų ir Polocko gatvių T-4 kvartalo (apimančio žemės sklypus, kad. Nr. 0101/0058:63 ir Nr. 0101/0058:65, adresas Aukštaičių g. 7, Vilnius, bei kad. Nr. 0101/0058:6, adresas Paupio g. 26 ,Vilnius) detaliojo plano projekto viešo svarstymo procedūra. Planavimo pagrindas: Vilniaus
980546
0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
neikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
15
skelbimai
Kelionių
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Karščiausi Kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
Kelionių organizatorius Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Ar svajojate aplankyti Niujorką? GERA NAUJIENA: iki 50% NUOLAIDOS OŽIEMOS galbūt,SEZONO Jus visada žavėjo Las Vegasas – KELIONĖMS šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus? • Avansas tik nuo 50 Lt! Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! • Mažiausios kainos garantija! ypatingą kainą. • Nemokamas kelionės keitimas! Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga • Rinksitės iš plačiausios kurortų, kelionės leiskitės nepamirštamą kelionę 2012 10 110datų, Lt įtrukmės, viešbučių pasiūlos 01–2013 21 į trumpiausios Kviečiame Jus nakties vaDOVANA:03 Užsisakant žiemos kelionę dovaNiujorkas nuo 2226 Lt parkingą Vilniaus karėlį! nosime 7 d. automobilio Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, oro uoste! Bostonas nuo 2588 Lt 1399 Lt ryto! Egiptas, Hurgada nuo
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.) 95 Ltir Kaprio Didingoji–Italija sala – 1747 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Čekijos rojus–Praha 577 Lt Šiaurės pilys–Čekijos Italija su poilsiu prie Adrijos–jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos nuo 1197 Lt gamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija,Hurgada Kosta Dorada – 999 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada Ispanija, Alikantė – Lt1108– 999 Lt Bulgarija nuo 850 Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija,Burgas Algarvė – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt; Bulgarija – Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 995 Lt; Turkija – 1078 Šri Lt Lanka – 3500 Egiptas, Hurgada nuoLt;995 Lt; Kreta – 1170 Lt; Tunisas – 770 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt ilsinės): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis Šri Lanka – 3500 Lt – Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Kuba – 5853 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Lt; Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Laimingas – taiLtaš! 600 Lt; Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Trimitas 520 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
A.Vienuolio g. 6, Faks. LT-01104 Tel. (8 5) 231 3314. (8 5)Vilnius 262 9120 Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las Egiptas, Šarm El Šeichas nuo 1399 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Egiptas, Taba nuo 2179 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Egiptas, Marsa Alamas nuo 2249 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kanarų salos, Tenerifė nuo 1659 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt JAE, Dubajus nuo 3119 Lt Pamirškite kasdieninius Indija, Goa nuo 3399 Lt rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abinuo puses su Lt oro uostų molaiduokite laive jūroje! Tailandas, BankokasBaltijos 3629 kesčiais. Mėgaukitės saule,nuo vėju1519 ir gera Slidinėjimas Italijoje Lt nuotaika. RezervacijosAustrijoje mokestisnuo iki 100 Slidinėjimas 1939LtLtmokamas papildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 LtLt Lt Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Mes jėga 450 Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Avataro 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt450kartu Mes šampinjonai Lt Mes pasaulį šampinjonai 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Aplink per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį perLt 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 Mano pasaulis Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS Dodi 550 Lt UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 UŽSIENYJE Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 21491699 Lt Lt„Pribrežnyj“ Kryme „Saliut“ 60 Lt dienai Bulgarijoje 1699 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Kroatijoje 2149 Lt 1699 Lt Juodkalnijoje 1899 Baku nuo 1050 Lt;LtLtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Anglų kalbos stovykla *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI* Juodkalnijoje 1899 Lt Delis nuo 1870 Lt; Tokijas Estijoje – 2229 Lt; Seulas KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos stovykla 1790 Lt –Ryga–Stokholmas 2308 Lt; Singapūras – 2310 Lt; Bankokas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2409 Delis Lt; nuoPuketas 1870 Lt– 2610 Lt *kainos į abi pusesLt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 KELTAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Joninės Baltijos– jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Singapūras 2310 Lt nuo 105 Lt; Ryga–Stokholmas; Talinas–HelKlaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) sinkis; Talinas–Stokholmas Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Ventspilis–Nyneshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) VIZOS Joninės Baltijos (spec. jūroje pasiūlymas) (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Zasnicas Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt nuo 105 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Ryga–Stokholmas VIZOS Talinas–Helsinkis Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Šiandien dieną daug kur trumpai palis. Oro temperatūra dieną sušils iki 17–18 laipsnių. Penktadienį lyti neturėtų. Naktį bus apie 8–10 laipsnių šilumos, dieną temperatūra kils iki 20–22 laipsnių. Savaitgalį sušils labiau, sekmadienį sugrįš lietūs.
Šiandien, birželio 28 d.
+17
+17
Telšiai
+17
Šiauliai
+17
Klaipėda
Panevėžys
+17
Utena
+17
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
4.44 21.59 17.15 15.35 0.48
180-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 186 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
+18
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +20 Brazilija +23 Briuselis +27 Dublinas +19 Kairas +36 Keiptaunas +15 Kopenhaga +17
Londonas +24 Madridas +37 Maskva +22 Minskas +17 Niujorkas +29 Oslas +16 Paryžius +28 Pekinas +25
orai vilniuje Šiandien
Praha +21 Ryga +17 Roma +29 Sidnėjus +17 Talinas +15 Tel Avivas +31 Tokijas +24 Varšuva +20
+18
+17
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+17
Alytus
1–7 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+12
+18
+14
+9
7
+14
+21
+17
+10
8
+16
+25
+20
+17
5
šeštadienį
1919 m. Paryžiuje pasirašius Versalio sutartį formaliai baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. 1932 m. mirė lietuvių romantizmo poetas Jonas Mačiulis-Maironis. 1948 m. gimė amerikiečių aktorė Kathy Bates. 1967 m. gimė kanadiečių aktorius Gilas Bellowsas. 1988 m. gimė dainininkė Alina Orlova. 2008 m. mirė dainininkas Alvydas Lukoševičius-Obuolys.
1966 m. gimė amerikiečių aktorius Johnas Cusackas.
prizas Šią savaitę laimėkite Dale’o Carnegie knygą „Pakilk ir prabilk! Kaip tapti puikiu oratoriumi – meistriškumo paslaptys“.
Knyga „Pakilk ir prabilk!“ duoda viską, ką būtina žinoti, norint tapti susitvardančiu, nepriekaištingu, meistrišku oratoriumi. Ji atskleidžia metodus, kuriuos sėkmingai naudojo daugybė puikių oratorių per visą žmonijos istoriją. Šioje knygoje sužinosite, kaip tinkamai pasiruošti sakyti kalbą, išsiugdyti savo unikalų, nepakartojamą stilių, įveikti scenos baimę ir per minutę įgyti klausytojų palankumą, užkariauti jų širdis.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 3 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
5
Irenėjus, Gaudrė, Šarūnas, Tulgedas
horoskopai
1577 m. gimė flamandų menininkas Peteris Paulas Rubensas. 1712 m. gimė prancūzų filosofas Jeanas Jacque’as Rousseau. 1838 m. Vestminsterio abatijoje Londone karūnuota Didžiosios Britanijos karalienė Viktorija. 1867 m. gimė italų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Luigi Pirandello. 1875 m. gimė kultūros veikėjas, literatūros kritikas Povilas Višinskis.
penktadienį
Vardai
6
7
8
9
10
11
12
Avinas (03 21–04 20). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jausite vidinių prieštaravimų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkama diena eiti į pokalbius dėl darbo. Daug dėmesio skirsite gebėjimams vadovauti. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Būsite ne itin emocionalus. Vėžys (06 22–07 22). Energingas laikotarpis, tinkamas planams įgyvendinti arba rūpintis verslu. Būsite fiziškai aktyvus. Treniruokitės arba romantiškai praleiskite laiką. Nesižvalgykite atgal, niekuo neabejokite. Liūtas (07 23–08 23). Vertinsite sąžiningumą ir atvirumą, jausite antipatiją kitų žmonių nuomonei. Jums nepatiks tuščios kalbos ir aplinkinių smalsumas. Palikite visus ramybėje ir užsiimkite mėgstamais dalykais. Mergelė (08 24–09 23). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais arba įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Svarstyklės (09 24–10 23). Esate linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus, ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Skorpionas (10 24–11 22). Sprendimai darbe gali trukdyti jūsų norui tobulėti ir ką nors keisti. Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti, – kelias į sėkmę ar asmeninis tobulėjimas. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, tačiau kiti visiškai pritars jums. Turėsite pakankamai laiko ir jėgų atidėliotiems planams įgyvendinti. Ožiaragis (12 22–01 20). Būsite apimtas aistros kurti, keisti gyvenimą. Esate atviras ir mažiau dėmesio skiriate nesėkmėms. Tai stipraus žmogaus pozicija, vadinasi, ir elgtis reikia atitinkamai: spręsti sudėtingas problemas, judėti pirmyn. Vandenis (01 21–02 19). Ginčysitės su aplinkiniais. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Pasistenkite būti pakankamai aktyvus, nes pasyvumas erzins. Žuvys (02 20–03 20). Būsite viskuo patenkintas. Galite sulaukti džiugios naujienos ar netikėto svečio. Šiandien jus bus lengva įkalbėti, tad galite sutikti leistis į įvairias avantiūras.