PRENUMERATOS AKCIJA 2013 METAMS
PIRMAS miesto dienraštis
2 www.kl.lt
PENKTADIENIS, birželio 29, 2012
151 (19 452)
Kaina 1,30 Lt
Smiltynę sustingdė štilis Klaipėdos perlu va dinta Smiltynė jau susilaukia visai ki tokių apibūdinimų. Čia esantys turizmo traukos objektai – kurhauzas ir jachtų prieplauka – merdi. Paveldosaugininkai kurhauzui progno zuoja sunykimą, o už milijonus remon tuotas jachtklubas neįsileidžia laivelių. Neatgis jis ir šiemet.
Jūrininko rinkimai įsibėgėja Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Dienraštis „Klaipėda“, jau ketvir tus metus skelbiantis Metų jūri ninko rinkimus, tęsia taurią tradi ciją pagerbti iškiliausius šios pro fesijos atstovus.
a.dykoviene@kl.lt
Jachtklubas neįsileidžia
4
Kalbėdamas apie gaunamą naudą mies tui, Klaipėdos meras Vytautas Grubliaus kas perfrazavo žinomą patarlę.
2p.
Asta Dykovienė
Prieš pusantrų metų dėl krantinių renovacijos išprašyti iš jachtklu bo, buriuotojai iki šiol nežino, ka da vėl sugrįš. Šiemet už ES pinigus infrastruk tūra pagaliau buvo sutvarkyta, ta čiau jachtklubas tebestovi tuščias. „Nesuprantu, kas ten darosi. Sutvarkė jachtklubą, sudėjo vi są įrangą, įtvirtino kraną jachtoms pakelti ir toliau nieko nevyksta“, – stebėjosi buriavimo tre neris Antanas Milvydas.
„Geriau žvirblis saujoje ne gu jautis tolimoje pievoje.“
Perspektyvos: tikimybė, kad Smiltynės jachtklube jau kitais metais švartuosis jachtos, vis dar nedidelė.
Vytauto Petriko fotomontažas
ŠIANDIEN Dovana dienrašèio skaitytojams – nemokamas žurnalas
Simboliška, jog svarbiausio ir klai pėdietiškiausio uostamiesčio ren ginio – Jūros šventės – išvakarėse miesto laikraštis ragina klaipėdie čius siūlyti kandidatus šiam gar biam titului. „Kasmet Metų jūrininko rinki mai suburia klaipėdiečius bend ram tikslui – prisiminti, siūlyti bei pagerbti jūrininkus, kurių dar bai, žygiai žmonėms, miestui ir jū rai buvo svarbiausi per praėjusiuo sius metus. Džiugu, kad mūsų skaitytojai ak tyviai dalyvauja rinki muose.
2
2
PENKTADIENIS, birželio 29, 2012
miestas
Pasmerktas griauti pastatas išgelbėtas Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Uostamiesčio politikai niekaip ne gali nuspręsti, kaip pasielgti su se namiestyje esančiu pastatu, iš ku rio buvo iškraustyta Vydūno vidu rinė mokykla.
liojo plano sprendinius“, – į ateitį žvelgė R.Staševičiūtė. Vyganto Vareikio nuomone, pa stato privatizavimas kaip tik yra vienas geriausių būdų pasiekti, kad senamiesčio erdvė būtų su tvarkyta. Pasakos apie baltą jautuką
Kaina – 3 mln. litų
Anksčiau jie nepritarė, kad statinys būtų nugriautas savivaldybės lėšo mis, o vakar vykusiame miesto ta rybos posėdyje jo neleido privati zuoti nugriovimui. Privatizavimo komisija prita rė Daržų gatvėje stovinčio pastato pardavimui, tad tokio pat sprendi mo prašyta ir miesto tarybos narių. Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjos Genovaitės Pau likienės teigimu, pradinė pasta to ir jam priskirto 72,5 aro sklypo pardavimo kaina siektų 3 mln. li tų. 2 mln. litų įvertintas pats pa statas, o perpus mažiau – skly pas. Taip pasielgta, nes už pastatą gauti visi pinigai atitenka mies to biudžetui, o už parduotą žemę pusę sumos reikia atiduoti vals tybei. G.Paulikienė politikams siūlė pritarti ne tik buvusio mokyklos pastato privatizavimui, bet ir įra šyti sąlygą, kad jo pirkėjas per dve jus metus statinį turės nugriauti, nes tai esą numatyta dar 2003 m. patvirtintame teritorijos detalia jame plane.
„Anksčiau balsavome dėl pasta to nugriovimo ir pritrūko vos vie no balso, nes kažkas iš politikų pa skleidė gandą, kad nugriovimui iš miesto biudžeto reikės pusantro milijono litų. Tai nesąmonė – nu
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Jūrininko rinkimai įsibėgėja Jų nereikia itin raginti – 1 juk nemaža dalis klaipė diečių vienaip ar kitaip susiję su šia
Ramunė Staševičiūtė:
Esu tikra, kad savi ninkas darys viską, kad pastato nerei kėtų griauti, jis ras būdų, kaip pakeis ti detaliojo plano sprendinius.
Žemę parduos, o ne nuomos
Politikų nuomonės dėl senamies tyje esančio pastato ir sklypo par davimo išsiskyrė. „Koks verslininkas už 2 mln. litų pirks pastatą, kurį turės nugriau ti?“ – retoriškai klausė miesto ta rybos narė Ramunė Staševičiūtė. G.Paulikienė informavo, jog nuo šių metų kovo 1-osios pasikeitė teisės aktai, kurie leidžia parduo ti žemę senamiestyje, o ne tik ją išnuomoti. Todėl pastato pirkėjui nuosavybės teise atiteks ir žemė. „Manau, kad tai investuotojams bus patrauklu“, – spėjo Turto sky riaus vedėja. R.Staševičiūtės nuomone, pa grindinis tikslas yra sutvarkyti se namiesčio teritoriją, o pasirinktas būdas pastatą privatizuojant yra pats ilgiausias pasirinktas kelias siekti tikslo. „Esu tikra, kad savininkas darys viską, kad pastato nereikėtų griau ti, jis ras būdų, kaip pakeisti deta
Įvykis: Metų jūrininko titulavimo ceremonija – svarbi šventė miesto jūrinei bendruomenei.
griovimas kainuotų kelis šimtus tūkstančių litų. Todėl reikia grįž ti prie to, kad pastatą nugriautume patys, nes jis jau tikrai yra rakštis užpakalyje, o privatizavimas yra tik pasakos apie baltą jautuką“, – sa vo nuomonę reiškė Klaipėdos mero pavaduotojas Vytautas Čepas. Miesto tarybos nario Riman to Taraškevičiaus nuomone, sena miestyje yra ir kitų rakščių – pa statų, kuriuos reikia tvarkyti, tad nieko baisaus neatsitiks, jei Daržų gatvėje esantis statinys dar stovės kelerius metus. „Dabar jame įsikū rę menininkai, o per dvejus ar tre jus metus pavyks nustatyti tikrąją pastato paskirtį“, – diskusiją api bendrino R.Taraškevičius. Jo žodžiai daugumai tarybos na rių pasirodė įtikinami, todėl jie ne sutiko, kad senamiestyje esantis pastatas būtų įtrauktas į privati zuojamų objektų sąrašą.
profesija, tad jiems šis renginys ak tualus ir svarbus“, – kalbėjo dienraš čio „Klaipėda“ rinkodaros projektų vadovė Milana Mačijauskienė. Kaip teigė Metų jūrininko rin kimų pagrindinio rėmėjo – bend rovės „Fortum Klaipėda“ direkto rius Juozas Doniela, uostamiestyje veiklą plėtojančiai įmonei garbė būti tokio projekto partnere. „Išvengti Klaipėdos asociacijų su jūra, uostu, jūrininkais tiesiog neį manoma. Su šia sritimi susiję nema žai miesto įmonių, čia gyvenančių žmonių. Tad mūsų, kaip Klaipėdoje dirbančios bendrovės, pasirinkimas buvo neabejotinas – mūsų akimis, prasmingi tiek patys Metų jūrinin ko rinkimai, tiek šio renginio rėmi mas“, – teigė pašnekovas. Nors komercinė įmonės veikla prasidės tik kitąmet, J.Doniela pa
brėžė, kad „Fortum Klaipėda“ jau dabar ieško būdų, kaip prisidė ti prie miesto bendruomenės po reikių. „Visos „Fortum“ kompanijos įmonės, kokioje šalyje jos beveiktų, stengiasi aktyviai dalyvauti bend ruomenės veikloje, įsiklausyti į jos poreikius, remti įvairius projek tus. Kadangi Klaipėdoje „Fortum“ rengiasi ne vienų metų investici jai, neabejoju, kad ir bendradar biavimas su šio miesto bendruo mene bus ilgalaikis“, – tvirtino J.Doniela. Šiemet kandidatus į Metų jūri ninko titulą galima siūlyti iki liepos 10-osios, o balsavimas truks nuo 13 iki 30 dienos. Laureatas bus apdo vanotas rugpjūčio 3-iąją Kruizinių laivų terminale. M.Mačijauskienė atkreipė dė mesį, jog siūlant kandidatus būti na įvardyti jų nuopelnus, o ne tik nurodyti vardą ir pavardę.
2010 m. – tolimojo plaukiojimo ka
pitonas Jakubas Jakubovskis. 2011 m. – bocmanas Algirdas Traš
kevičius.
Siūlyti kandidatus galima „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo
Sodo g.1A (K centras) „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropo
lis“, Taikos pr. 61 E. paštu jurininkas@kl.lt Portale www.kl.lt
Veikla: KLASCO teritorijoje planuojama statyti naujus pastatus, kur
v.spuryte@kl.lt
Vytauto Petriko nuotr.
pitonas Sigitas Šileris.
Klaipėdos uostui ir bendrovei „Klai pėdos jūrų krovi nių kompanija“ teks nemažai prisidė ti prie miesto gero vės už tai, kad gavo leidimą intensyvin ti krovą. Virginija Spurytė
kraustyta mokykla, politikams – galvosūkis.
2009 m. – tolimojo plaukiojimo ka
Už plėtrą paprašė gatvės
būtų galima sandėliuoti krovinius.
Neapsisprendžia: senamiestyje esantis pastatas, iš kurio buvo iš
Laureatais yra tapę:
Vakar miesto tarybos politikai su tiko patvirtinti Naujojoje Uosto g. 23 esančio sklypo, kurį nuomoja si „Klaipėdos jūrų krovinių kom panija“ (KLASCO), detalųjį planą. Jis buvo rengiamas tam, kad bū tų suformuoti nauji žemės skly pai ir juose numatyta naujų pa statų statyba. KLASCO turi užmojų perkrau ti daugiau krovinių, tad juos reikia sandėliuoti. Tačiau dėl šio detaliojo plano Klaipėdos valstybinio jūrų uos
to direkcija, bendrovė KLASCO ir Klaipėdos savivaldybė pasirašys partnerystės sutartį. Joje numatyta, kad Uosto di rekcija turėtų finansuoti Naujo sios Uosto, J.Janonio ir Švyturio gatvių sankryžos rekonstrukciją, parengti projektinius pasiūlymus pratęsti Švyturio gatvę iki P.Li deikio gatvės. KLASCO įsipareigotų finansuoti Švyturio gatvės tęsinio iki Malūni ninkų gatvės statybą ir pasodinti 4 hektarus želdinių. Klaipėdos savivaldybė turėtų iš duoti visus reikiamus dokumentus ir patvirtinti planus.
Vytauto Petriko nuotr.
Skaičiuojama, kad Uosto direkci jos įsipareigojimai miestui kainuos 2 mln. litų, o KLASCO – 1 mln. 50 tūkst. litų. Kai kurie politikai suabejo jo KLASCO indėliu – jis esą yra per mažas. Tačiau Klaipėdos me ras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, jog geriau žvirblis saujoje nei jautis tolimoje pievoje. Politikai įpareigojo savivaldybės administracijos direktorę Juditą Simonavičiūtę savo įsakymu pa tvirtinti detalųjį planą Naujojoje Uosto g. 23, pasirašyti partnerys tės sutartį. Tačiau ji įsigalios, kai sutarčiai pritars miesto taryba.
3
PENKTADIENIS, birželio 29, 2012
miestas Vyks žaidynės
Perėmė pastatą
Svečiams – lengvata
Kitąmet Klaipėdoje vyks didžiulė šventė – pasaulio lietuvių sporto žaidynės, nusprendė miesto ta ryba. Planuojama, kad į šias žai dynes atvyks apie 800 sporti ninkų mėgėjų iš 16 valstybių, lau kiama ir apie 1500 lietuvių. Kūno kultūros ir sporto departamen tas žaidynėms organizuoti yra pažadėjęs skirti 2 mln. litų.
Savivaldybė iš valstybės sutiko perimti pastatą Sankryžos g. 7, kuriame gyveno ir dirbo pirma sis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas. Anksčiau šį pastatą valdė Uosto direkcija, ja me veikė Uosto kapitono tarny ba. Tačiau Uosto direkcijai įsigi jus erdvesnes patalpas, tarnyba įsikraustė į jas.
Neringos svečiams, nuo šiol ap silankiusiems Lietuvos jūrų mu ziejuje, grįžtant į kurortą nebus taikomas vietinės rinkliavos mo kestis už įvažiavimą. Neringos savivaldybės tarybos sprendi mu nereikės mokėti asmenims, transporto priemonėmis išvažia vusiems iš Neringos į Jūrų mu ziejų ir tą pačią dieną grįžusiems.
Elektros knygutė – per vargus Atsiskaitymo už elektrą knygutės atėjusio pasikeisti klaipėdiečio laukė nemaloni staigmena. Vyrui ji nebuvo išduota. Dar buotoja vartotojui nurodė, kad knygučių Klaipėdoje nėra ir ją telefonu reikia užsa kyti iš Vilniaus. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Išdavė atsiskaitymo lapelius
Dėl pasibaigusios atsiskaitymo už elektrą knygutės pakeitimo Da nės gatvėje gyvenantis Petras Špečkauskas tradiciškai kreipėsi į įmonės LESTO Klaipėdos mies to skyrių. Tačiau vartotojas vietoj knygutės gavo tris atšviestus atsi skaitymo lapelius. „Darbuotoja pasakė, kad knygu čių neturi. Siūlė kas mėnesį atsi skaityti tiesioginiu debetu. Pasa kiau, jog manęs tai nedomina. Tada nurodė numerį, kuriuo paskambi nęs galėčiau užsisakyti knygutę. Keista. Knygutės visada būdavo išduodamos elektros tinkluose, o dabar reikia užsisakyti iš Vilniaus. Kas čia per progresas?“ – stebėjo si klaipėdietis. Iš kelinto karto pavykus pri siskambinti nurodytu numeriu, klaipėdiečiui buvo pasakyta, kad knygutė jo pašto dėžutėje atsiras maždaug per savaitę. Paslaugą perša per prievartą
Vyrą nauja tvarka nustebino: „Klaipėdoje gyvena daug žmonių.
Nesuprantama: naujos elektros knygutės klaipėdiečiams ne visada
išduodamos LESTO Klaipėdos klientų aptarnavimo skyriuje.
Nejaugi visi turės skambinti ir už sisakyti knygutes. O ką reikės daryti garbaus am žiaus žmonėms? Juk ne visi su pras, ką, kaip ir kur reikės už sisakyti. Matyt, tvarka pakeista specialiai, kad žmonės nieko ne suprastų ir atsiskaitinėtų tiesio giniu debetu. Paslaugą perša per prievartą. Gal visiškai knygutes panaikins?“ Pasak P.Špečkausko, tiesioginiu debetu gali atsiskaitinėti jauni mas, o vyresnio amžiaus žmonės pripratę prie popierinių atsiskai tymo knygučių. „Jose viskas aišku. Viską matai, kiek išnaudojai elektros, kiek su mokėjai“, – teigė vartotojas.
Žuvys. Penktadienį 12 val. vyks Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos iš važiuojamasis posėdis. Jos nariai ren kasi prie senosios perkėlos. Bus svars tomas klausimas dėl prekybos šviežio mis žuvimis. Pristatymas. Penktadienį 16 val. Klaipė dos viešosios bibliotekos Meno skyriuje Mažosios Lietuvos reikalų taryba ir Vy dūno draugija pristatys pakartotinai iš leistas Vydūno knygas.
65
– tiek atsiskaitymo už elektrą knygučių vidu tiniškai išduodama per dieną Klaipėdoje.
Dienos telegrafas
Knygučių dar nenaikins
Įmonės LESTO atstovas Ernestas Naprys aiškino, kad greičiausiai įvyko nesusipratimas. „Matyt, klientui buvo pasiūlyta galimybė atsiskaityti šiuolaikišku būdu – tiesioginiu debetu, tačiau jis nepriėmė galutinio sprendi mo. Dėl to vartotojui buvo pasiū lyti atsiskaitymo lapeliai kaip lai kina priemonė, kol apsispręs, ar vėliau norėtų atsiskaityti tiesiogi nio debeto būdu. Klientas buvo in formuotas, kad, jei apsispręs atsi skaityti už elektrą knygele, ją galės užsisakyti telefonu“, – aiškino at stovas. E.Naprio teigimu, įmonė nė ra priėmusi jokių sprendimų dėl
Vytauto Petriko nuotr.
atsiskaitymo knygelių panaiki nimo. Klaipėdos klientų aptar nav im o skyr iuje ši tur ėjo bū ti išduota. Atstovo teigimu, per dieną vidutiniškai čia jų išduo dama 65. Tačiau, pasak atstovo, atsiskai tymo knygutes klientams pato giausia užsisakyti telefonu. Tuo met ji pristatoma į namus. Tokiu būdu klientai užsisako daugiau nei 20 proc. vis ų ats is kaitym o knygelių. „Yra keli būdai atsiskaityti už elektros energiją. Tarp jų tiesiogi nis debetas, internetinė bankinin kystė, knygelė. Klientai gali rinktis patogiausią būdą“, – komentavo E.Naprys.
Pasieniečiai. Penktad ien į daug iau kaip keturi tūkstančiai Valstybės sie nos apsaugos tarnybos pareigūnų bei tarnautojų minės savo profesinę šven tę – Pasieniečių dieną. Šventiniai ren giniai vyks ir Klaipėdoje. Jie prasidės 11 val. Prie Danės krantinės, Šiaurės rage bus išrikiuoti tarnybiniai laivai „Kihu“ ir „Madeleine“, demonstruojama specia lioji technika. Atėjusieji į šventę taip pat išvys kinologų su tarnybiniais šunimis pasirodymą Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 4 klai pėdiečių mirtys. Mirė Aldona Kiaunie nė (g. 1933 m.), Staponas Kaunas (g. 1934 m.), Stefanija Ūsienė (g. 1935 m.), Antanas Stonikas (g. 1937 m.), Rrobertas Neniškis (g. 1964 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Karolis Lukoševičius, Nina Dybskaja, Stefanija Ūsienė. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 7 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 4 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 16 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 44 iškvietimų.
Vairuotojai nebekeiksnos prasmegusių šulinių Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Važiuodami per šulinius Manto gatve vairuotojai nebegadins sa vo automobilių ir nebekels triukš mo. Ketvirtadienį kelininkai ap link juos lygino asfaltą.
Šulinių, kurie vairuotojams kelia rūpesčių, mieste yra daug, tačiau kol kas remonto darbai bus atlie kami tik Manto gatvėje. „Visų nesutvarkysime. Norime, kad bent centrinėje gatvėje važiuo dami per šulinius vairuotojai nega dintų transporto priemonių ir ne keltų triukšmo. Gal pavyks išspręsti šią problemą“, – vylėsi Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departa mento direktorius Liudvikas Dūda. Anot vadovo, dėl duobėse pra smegusių, barškančių šulinių kyla ir avarinių situacijų, kai vairuotojai juos bando apvažiuoti. Nors ir ge
rais darbais užsiėmę kelininkai va kar neišvengė vairuotojų pykčio. Žmonės buvo nepatenkinti, kad aplink šulinius išskuobtos duobės nebuvo pažymėtos ženklais. „Kiekvieną dieną važiuoju šia gatve į darbą. Žinau kiekvieną duo bę. Net nekilo minčių, kad išskap tuota ertmė gali būti prie šulinio. Privažiavus prie pat – nebesustab dysi. Negi sunku pažymėti tokias duobes?“ – piktinosi vairuotoja. Anot L.Dūdos, tokia proble ma kyla nuolat. Ją galima vertin ti dvejopai. „Ženklas, kad vyksta remonto darbai, gatvėje galbūt yra, bet vai ruotojai paprasčiausiai užmiršta. Jie pamato tik duobę. Kur tuos ženk lus pastatyti? Padėsi prie duobės, susidarys spūstis. Juk ženklą reikia apvažiuoti. Jei mieste važiuosi leis tinu 50 kilometrų per valandą grei čiu, tikrai nieko neturėtų atsitikti“, – aiškino direktorius.
Aplaidumas: asfalto dangą aplink šulinius remontavę kelininkai išskaptuotų ertmių nepažymėjo jokiais
ženklais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
PENKTADIENIS, birželio 29, 2012
miestas
Smiltynę sustingdė štilis
Komentarai
Vitalijus Juška
Paveldosaug in inkas
S
Nyksta: Smiltynės kurhauzas – kadaise didžiausias ano marių kranto pasididžiavimas. Šiandien jis – ties griūties riba.
Buriuotojai teigia, kad 1 jiems kyla įvairių min čių, kas vis dėlto iš tikrųjų ten
Vytauto Petriko nuotr.
vyksta? Jie siekia kuo greičiau sugrįž ti į jachtklubą, nes Pilies uostely je – ankšta. Ten dabar glaudžiasi ir jachtos, ir kateriai, ir žvejybiniai laiveliai. Pilies uoste telpa apie 230 laivų. „Jachtklubas šiemet neįsileidžia, daugelis klaipėdiečių savo jachtas švartuotų tenai. Tikros situacijos nežinome, mums niekas nieko ne sako“, – tvirtino buriuotojas Gin tautas Kurlavičius.
Tai, kad šį sezoną jachtklubas veiklos nevykdys, patvirtino vie šosios įstaigos „Klaipėdos jachtk lubas“ direktorius Kęstutis Tale tas. Esą darbų baigtį prognozuoti sunku. „Buriuotojai apie tai buvo in formuoti. Viskas priklausys, kada gausime paramą antram darbų eta pui ir galėsime sutvarkyti trečiąją krantinę. Tai gali būti kitais, o gal dar kitais metais“, – teigė K.Tale tas. Viešbutis, restoranas ir kiti sta tiniai pačiame sklype bus pastaty ti už privačias lėšas.
Darbų baigties neprognozuoja
Grandioziniai planai
Prieš rekonstrukciją jachtklubo operatoriai pagal nuomos sutar tį buvo bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“. Paskui prasidėjo re monto darbai. Dabar pirmasis rekonstrukci jos etapas baigtas, bet jachtklubo veikla neatnaujinta. „Mes kreipėmės dėl galimybės vėl būti operatoriai, bet jachtklubo atstovai pasakė, kad šiemet kran tinių neeksploatuos“, – patvirti no bendrovės „Klaipėdos laivų re montas“ vadovas Alvydas Butkus. Smiltynės jachtklubo operato riumi bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“ buvo trejus metus. Ar jie tuo užsiims ir po rekonstrukci jos, neaišku.
Dalis „Klaipėdos jachtklubo“ yra perleista miesto savivaldybei. Krantinių rekonstrukcijai pavyko gauti ES paramą. Bendra suma re novacijai – 14,7 mln. litų. Jau panaudoti 5,2 mln. Į krante esančius statinius verslininkai ke tina investuoti dar 65 mln. litų. Smiltynės jachtklubas po re konstrukcijos esą pasikeis neatpa žįstamai. Dabartiniai pastatai bus nu griauti ir vietoj jų iškils modernūs, šlaitiniai pastatų stogai bus apžel dinti veja. Ant stogų žmonės ga lės vaikščioti, bus apžvalgos aikš telių. Teritorijoje numatytas beveik 500 vietų viešbutis, konferencijų
salė, sporto aikštynai, SPA centras, parduotuvės, kavinės, vaikų žaidi mo aikštelės. Vienu metu jachtklu be galės tilpti 100 jachtų ir pramo ginių katerių.
Romas Pletkauskas:
Buvo labai daug pa vydo ir pykčio, kai kurie miesto vado vai specialiai žlugdė šitą dalyką.
Dabartinėje automobilių stovė jimo aikštelėje planuojama įrengti vietą, kur galėtų vykti koncertai. Šalia atsiras 80 vietų automobi lių aikštelė. Žiemą čia bus galima sustatyti į krantą iškeltas jachtas. „O jei susitvarkytų ir mūsų kai mynai, būtų suremontuotas ne toliese esantis kurhauzas, visiems būtų tik į naudą. Atsirastų didesnė Smiltynės trauka, bendra pridėti nė vertė tikrai išaugtų“, – įsitiki nęs K.Taletas. Stabdo biurokratiniai barjerai?
Kurhauzas Smiltynėje pastatytas daugiau nei prieš 100 metų. Sun ku ir atsiminti, kada jis buvo re montuotas paskutinį kartą.
Kadaise tai buvo moderniau sias mieste 50 kambarių viešbutis su šiltu vandeniu voniose. Vėliau atidaryti lošimų namai. Įrengta koncertų aikštelė su promenada į pajūrį. Po karo čia buvo viešbučio „Klaipėda“ filialas. „Šiemet turbūt jokių naujovių nebus. Mes nuomojame tik mažą pastato dalį kavinei. Visas pastatas – tuščias“, – teigė kurhauzo nuo mininkų atstovas Robertas. Kurhauzo savininkai – bendrovė TVB. Jos direktorė Edita Škut pa tvirtino, kad šiuo metu rengiamas detalusis planas. „Mes ketinome ten įrengti vieš butį. Šalia yra katilinė, vietoj jos norėjome pastatyti namelį, bet paveldo inspektoriai nesutiko“, – apie stringančius Smiltynės kur hauzo atnaujinimo planus pasa kojo E.Škut. Norėjo menininkų oazės
Buvęs Klaipėdos dramos teatro direktorius Romas Pletkauskas su apmaudu prisimena, kaip Smilty nės kurhauzas pateko į privačias rankas, nors jame nuo pat Neprik lausomybės atkūrimo siekta įreng ti kūrybos ir poilsio namus meno žmonėms. „Tam Smiltynės kurhauzas tar navo tarybiniais laikais, ten va saromis gyvendavo menininkai, vykdavo dailininkų ir skulptorių
miltynė – Kuršių nerijos nacio nalinio parko dalis. Ten veikla – ribota, rekonstrukcijos griež tai reglamentuojamos, todėl darbai vyksta gana lėtai. O Smiltynės kurhauzas įtrauktas dar ir į Kultūros saugomų objekt ų reg istrą. Daug ybę metų ten neatliekamas net kasmetinis remontas. Mes su sav in inkais bend raujame, bet jie ne nuo to galo prade da tvarkytis. Paruošė detalųjį planą ir pageidavo vietoj kieme esančios dide lės transformatorinės statyti naują pa statą. Keista, užuot pademonstravę ge rą norą ir sutvarkę pagrindinį statinį, jie griebiasi kitų dalykų. Tas pageida vimas statyt i naują stat in į prieštara vo Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniam planui ir jie jokio šanso neturėjo. Tiesa, jie kažką bandė tvar kyt i. Salot ine spalva nudažė dal į pa stato, atrodė bjauriai. Skyrėme baudą. Bet jie baudos nesumokėjo, antstolis bandė ieškoti. Kaip prognozuoju kur hauzo likimą? Nereikia jokio gaisro, ir per 10 metų medinis pastatas nepri žiūrimas pats sunyks. Jau dabar ma tome, kad jis tampa pavojingas žmo nėms, – balkonai vos laikosi. Susidaro įspūdis, kad savininkai patys nebeži no, ką toliau daryti.
plenerai, simpoziumai, filmuoda vo kino studija, faktiškai tai buvo visų kelių galas“, – teigė R.Plet kauskas. Tikėta, kad Vyriausybė meninin kams ir skirs tą pastatą. Esą buvo net sudaryta trišalė sutartis su ap skritimi. „Bet apskrities administracija paskubėjo atiduoti tą pastatą Tur to fondui, kad jis būtų kuo grei čiau parduotas. Taip ir įvyko. Grei tai buvo surastas pirkėjas ir mums beliko pasitraukti“, – apgailestavo R.Pletkauskas. Teigiama, kad Smiltynės kurhau zas buvo parduotas už 2,5 mln. litų. Tada netilo kalbos, kad miestas pra randa reprezentacinį pastatą. „Buvo labai daug pavydo ir pyk čio, kai kurie miesto vadovai spe cialiai žlugdė šitą dalyką. Akivaiz du, kad kažkam jau iš anksto buvo nuspręsta jį atiduoti“, – prisiminė R.Pletkauskas. Taip menininkų idėja, kad prie Smiltynės kurhauzo būtų įrengta estrada, virtų gyvenimas, kaip tai buvo prieš karą, nutolo.
7
šeštADIENIS, birželio 16, 2012
miestas
pristato
Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją. Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.
SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.
Projekto rėmėjas:
6
penktadienis, birželio 29, 2012
nuomonės
Ponai, pagyvenkite už 150 litų
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
J
Nelieskite Seimo damų! Violeta Juodelienė
S
eimas šią savaitę patvir tino Nac ion al in io sau gumo strateg iją, kur io je – labai aiškus grėsmių nacionaliniam saugumui sąrašas. Tačiau nepilnas. Jame trūksta la bai svarbaus įrašo: Lietuvos sau gumui kel ia grėsmę asmenys su kriminaline praeitimi. Kėsindam iesi į valst ybės pama tus tok ie žmonės taikosi tiesiai į šal ies smegenų centrą, naciona lin ių vert ybių saug yklą – Seimą. Dėl to trečiad ien į susir ūpin imą viešai išsakė Seimo kancleris Jo nas Milerius, pritariamai linksint ir kitiems parlamentarams.
Gal tai ir yra Seimo narių siekiamybė: eli tui – šaligatviai, smir džiams su (ne)krimi naline biografija – gat vių pakraščiai? Biržel į, sako pol it ikai, parlamen te – kažkoks nesaugumo paūmėji mas, perėjūnai tiesiog plūste plūs ta pas tautos išrinktuosius, veržia si į kabinetus, klaidžioja koridorių labirintais. Ypač nes aug u buvę antrad ie nį, kai tarp Seimo posėd į stebin čių žmon ių buvo, J.Miler iaus žo džiais tar iant, „ne vienas teistas žmogus ir su kriminaline biografi ja“. Todėl kai kurios Seimo damos pasijutusios it gelež inkelio stoty je. „Buvo didelis iššūk is ir mes bi jojome, kad kas nors neatsitiktų“, – prisipaž ino Seimo kancleris. Apie gal imybę susidorot i su įsta tymų leidžiamąja valdžia vos per žengus Seimo slenkst į Nacionali nio saug umo strateg ijoje nebes pėta parašyti, tačiau parlamenta rai rankų nenuleidžia, ketina ban dyt i apsig int i naudodam i sav us ginklus – griežtindami patek imo į parlamento pastatus taisykles, ap ribojant kai kuriems kolegoms ga limybę išduoti leidimus. Puik i idėja! Vis iškai atit inkant i šiand ien in į mūsų pol it ik ų men
talitetą. Vis dėlto įdomu, pagal ko kius kriter ijus bus skirstom i Sei mo nar iai į tuos, kur ie gal i duo ti ner ibojamą skaičių leid imų, ir „kai kuriuos“? Gal paprasč iau sudar yt i sąraš ą nuodėm ių, už kur ias asmenys tiesiog nebūtų įleid žiami į šią na cionalinių vertybių saugyklą. Pir mojoje vietoje – krim inal in is še šėl is, kur io taip išsigando Seimo kancleris. Toliau turbūt rikiuotųsi bruožai, būdingi gelež inkelio sto čių lankytojams, dėl kurių nesau gios pasijunta politikos damos. Tik kaip tuomet reikėtų traktuoti pačius Seimo narius, išrenkamus nepaisant krim inal inės biografi jos arba tuos, kur ie cypės išven gė, bet kur ių sukeltose avar ijose žuvo žmonės? O gerbiami užsie nio pol it ikai, kur iems kasd ieny bė ne tik trauk in iai ir gelež inke lio stotys, bet ir dalyk inis bendra vimas su kaliniais, prostitučių or gan izacijų narėmis? Jų juk nega lima įsileist i – vėl Seimo džentel menai nerimaus, kad jų damoms gali kas nors nutikti. ...Per pastarąsias dvi dienas te ko pasijust i nesaug iai. Vienuose „vald išk uose namuose“ išsigan dau, kad „kas nors neatsitiktų“, iš vydusi porelę ne elito atstov ų. Ži bančiom is akim is, skleid žiant ys alsav imą stabdant į audr ingo Jo nin ių savaitgal io tvaiką. Rankos int uit yv iai suspaudė rank inę, o mintyse sukosi padėka valdinin kei, kad dirbo ypač greitai ir vie noje erdvėje su pagirių kankiniais neteko būti ilgai. Pagal Seimo nar ių log iką šiuo at veju derėjo ieškoti už tvarką atsa king ųjų, prašyt i šal int i šiuos po tencial iai nesaug umą kel iančius asmenis iš erdvės, kuria naudoja si kvepiantys pil iečiai švar iom is panagėmis. Gal iausiai turbūt de rėjo inicijuoti kok į pilietin į judėji mą, padėti geros reputacijos pilie čiams atsikovot i vieš ąją erdvę – parduotuves, autobusus, parkus. Kaž in tik, iš ko reikėt ų pasisemt i tok ios kovos patirties? Skandina vija, į kur ią taip lyg iuojamės, tik rai netinka – jų net ministrai pės ti vaikšto, metro važ inėja ir su be namiais sveik inasi ranką paduo dam i. Praverst ų nebent istor ijos vadovėl iai, apraš ant ys segrega ciją JAV. O gal tai ir yra Seimo na rių siek iamybė: elitui Seimo kori dor iai ir šal igatv iai, smird žiams su (ne)kriminaline biografija – gat vių pakraščiai? Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
Ar žinote, kiek, pa vyzdžiui, kainuoja mineralinio vandens buteliukas Vokieti joje? Tik septynis eu ro centus. O pas mus kiek toks pat kainuo ja prekybos centre? Mažiausiai litą. Ar pavyktų ponams iš Seimo 30 dienų pragyventi už likusius 150 li tų, tai yra išleidžiant po 5 litus per dieną? Akivaizdu, kad jie nugeibtų jau po trijų dienų. Todėl norisi paklausti, kodėl jie priima tokius mokestinius įstaty mus, kurie nesuteikia progos žmo gui išgyventi? Patys tų įstatymų ini ciatoriai iš paprasto žmogaus pajamų nepragyventų nė kelių dienų. Pas mus susiklostė jau tokia pra ktika, kad į paprastą žmogų valdžiaž mogiams tik nusispjauti, nes pasta
karštas telefonas
397 728
telefonas@kl.lt
Laukiame tęsinio
Mus pašiurpino įvykis, kuris nutiko Respublikinėje ligoninėje (S.Lukošiū tė „Gydytoją kaltina smurtu“. „Klai pėda“, 2012 06 25). Mums būtų labai smalsu sulaukti šios istorijos tęsinio. Juk turime žinoti, kaip įvertintas toks gydytojo poelgis. Manyčiau, kad tokie incidentai neleistini. Baisu, kai gydyto jas sumuša neįgalų žmogų. Aš pats esu neįgalus. Ši istorija labai sujaudino, kai sulaukiama smurto, o ne gydymo. Justinas
Dėl kvapo kalti patys keleiviai
Autobuse keleiviai dvokia šlapimu, smirda jų batai ir kojinės, o iš bur nos trenkia alkoholiu ir dar reikia uosti prastus kvepalus. Tokiais atve jais vairuotojai turi vairuoti autobu są atvirais langais, nes kitaip aromatas graužia akis. Jei keleiviai patys nesi prausia, autobuso jau niekas nesu gebės išvėdinti tol, kol tokie nevaly vi veikėjai važiuoja. Arvydas
Andriaus Deltuvos karikatūra
riesiems piliečiai nieko nereiškia. Tačiau tokia padėtis nebegali tęstis. Artėja pats brangiausias Lietuvos istorijoje šildymo laikotarpis. Jei jau praėjusį sezoną vadinome rekordiniu, tai šis bus dar baisesnis, nes už šiltą butą reikės mokėti dar apie 20 proc. brangiau. Minėtai pensininkei jau liks ne 150 litų, o geriausiu atveju 50. Tai gi teks gyventi už 1,66 lito per dieną. Graži suma. Tik kai kas ją galėtų susi kišti į vieną vietą. Atsiprašau labai, jei kas nors įsižeidė dėl tokių žodžių. Mokesčiai ir kainos parduotuvėse turėtų atitikti realią žmonių perka mąją galią. Taip yra kultūringose Va karų valstybėse. Ar žinote, kiek, pavyzdžiui, kainuo ja mineralinio vandens buteliukas Vo kietijoje? Tik septynis euro centus. O pas mus kiek toks pat kainuoja pre kybos centre? Mažiausiai litą. Tai gi žmonės pas mus uždirba mažiau,
o mokėti turi dešimteriopai daugiau. Tas pats ir su mokesčiais, – jie mūsų valstybėje yra išpūsti ir tapę nepake liama našta tam, kad iš jų ponai Vil niuje gerai gyventų. Tai yra socialinė neteisybė, kuri bet kurią sekundę gali sprogti kaip didelė bomba. Atėjo laikas valdžiai gyventi taip pat „pigiai“, kaip ir paprastiems žmonėms. Tik tada tauta pasitikės savo valdžia, kai jos vyrai ir moterys į darbą sykiu su paprastais piliečiais važinės maršrutiniais autobusais, o ne už tautos pinigus nupirktais bran giais limuzinais, kai valdžios ponai gaus tokias pat algas, kaip ir visi mir tingieji. Tokia praktika, kokią stebė jome iki šiol, kai imamos didesnės nei Prezidentės algos ir nieko nedir bama, nebegali toliau tęstis. Valdžia turi dalytis sunkmečio našta su pa prastais žmonėmis po lygiai.
Trūksta informacijos
ir be jokios spynos ant tilto. Jeigu nėra, tai – kam žmones juokinti? Galima bū tų kokį nors stendą pastatyti, kad kabi nėtų tas spynas, ant tilto joms – ne vie ta. Kažkokia Elena parašė, kad jai gražu. Tačiau vis tiek būtina kuo greičiau jas nupjauti, nes visa tai baisiai atrodo.
Girdėjome, kad keisis miesto autobu sų maršrutai. Mane domina susisie kimas su Tauralaukiu. Teigiama, kad didelė dalis naujųjų maršrutų atitiks senuosius. Paminėta, kad bus nau jas maršrutas 14A, bet niekur nera šoma, kur jis drieksis ir ar pakeis da bar esantį 14-ąjį. Ar kas nors pasikeis, važiuojant į Tauralaukį? Reikėtų žmo nėms tikslesnės, detalesnės informa cijos. Jei gyventojams viskas būtų aiš kiau, tai jie mažiau pyktų. Stefa
Spynas – prie lovos
Nesuprantu tų jaunavedžių. Ar jie ne randa kitos vietos spynoms pakabinti, ar Biržos tiltas – tinkamiausia vieta? Jeigu jau taip reikia tos spynos, tegul kabina šalia lovos. O ant tilto juk paka bina ir užmiršta. Paskui prasideda sky rybų karai, kabo ta spyna graviruota, su amžinos meilės įžadais ir rūdija. Augustas
Vėl apie tą patį
Man irgi nepatinka tos jaunavedžių spynos ant Biržos tilto. Patikėkite, jas tikrai reikia nupjauti. Koks čia meilės simbolis? Jeigu ta meilė yra, tai ji bus
Regimantas Alionis
Irena
Išvaikyti Sporto skyrių
Esu lengvosios atletikos gerbėja. No riu pareikšti nepasitenkinimą dėl Klai pėdos savivaldybės Sporto skyriaus valdininkų abejingumo. Jaunystėje kadaise pati sportavau, tai domiuosi dar ir šiandien. Pamačiau spaudoje ir televizijoje, kad Klaipėdoje savaitga lį buvo Virginijus Alekna, svaidė dis ką. Tribūnos buvo tuščios. Tokio lygio sportininku, manau, ne vienas bū tų atėjęs pasigėrėti, tik štai jokios in formacijos, kad jis atvyks į Klaipėdą, nebuvo. Ką daro tie Sporto skyriaus funkcionieriai? Jokios žinutės apie varžybas nesugebėjo išstenėti viešai. Mes, senieji sporto veteranai, esame baisiai pasipiktinę. Visus tuos funk cionierius grūsčiau lauk ir paskirčiau jaunus žmones. Esu labai pikta. Marija Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
au seniai daugelis žmonių pa stebi, kad pas mus algos ir pen sijos yra juokingai mažos, o mo kesčiai – nepakeliami. Tačiau nematyti, kad kas nors valdžioje imtų šią problemą spręsti iš esmės. Ką galima būtų, pavyzdžiui, patar ti pensininkei, per mėnesį gaunančiai 650 litų pensiją, iš kurios žiemą reikia susimokėti 500 litų už buto šildymą, elektrą ir vandenį? O kur dar šiukšlių išvežimo ir kiti mokesčiai?
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktADIENIS, birželio 29, 2012
lietuva
Pagaliai į atominio traukinio ratus Komentaras
Valdančiųjų stumiamas atominis trau kinys rudenį gali susidurti su netikėta kliūtimi – referendumu dėl naujos bran duolinės elektrinės statybos. Tokia tiki mybė – visai reali.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Džiaugsmą keičia nerimas
Nors visuomenės aktyvistai nesu gebėjo surinkti pakankamai para šų, kad referendumas dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) būtų su rengtas, Seime skinasi kelią opozi cijos idėja šiemet rudenį skelbti piliečių balsavimą šiuo klausimu. Valdančioji koalicija vakar nesuge bėjo atmesti tokios iniciatyvos. Ji parlamente bus svarstoma toliau. Seime už patariamojo referendu mo paskelbimą spalį, kartu su Sei mo rinkimais, po svarstymo bal savo 64 parlamentarai. Tai buvo keturiais balsais daugiau nei prieš tokį nutarimą. Tai reiškia, kad iki galutinio sprendimo liko tik vienas žingsnis. Lemiamas balsavimas bus rengia mas liepos viduryje, vykstant neei linei sesijai. Tiesa, per tą laiką refe
Linas Bals ys, inst it uto prez ident as, praneš ė, kad org an iz ator iams pa vyko sur inkt i apie 100 tūkst. para
Pol itologas
S
rendumo įstatymo tekstas, jo data dar gali būti pakoreguota. Kita vertus, referendumas – pa tariamasis. Tad jokios teisinės ga lios jis neturėtų.
Jeigu energetikos ministras ir prem jeras būtų viską aiš kiai paaiškinę, gal referendumo ir ne reikėtų. Įkarštis: ar referendumas dėl atominės elektrinės įvyks, paaiškės neei
Nori tautos balso
Dėl atominės elektrinės statybų tautos nuomonės atsiklausti pa norę politikai referendumo ini ciatyvą remia keliais argumentais. Esą Andriaus Kubiliaus Vyriausy bė dėl atominės elektrinės staty bų per mažai diskutavo, taigi refe
L.Balsio žalieji pralaimėjo Lietuvos žaliosios politikos institutas vakar paskelbė apie savo pralaimėji mą. Reikiamo parašų skaičiaus – 300 tūkst. – rengti referendumą dėl atomi nės elektrinės statybų klausimu su rinkti nepavyko.
Lauras Bielinis
šų: „Man au, tai yra lab ai svarbūs paraš ai, nes varbu, kad šit as skai čius neat it ink a formal aus referen dumui paskelbt i reikal ing ų paraš ų skaič iaus.“ Vyriausioji rinkimų komisija, jei nėra surinktas reikiamas parašų skaičius, jų nė neskaičiuoja. BNS inf.
linėje Seimo sesijoje liepos viduryje.
rendumas – proga aiškiai išdėstyti argumentus už ją. Pasigirdo netgi minčių, kad valdantieji „bijo tau tos“, nors dėl to, kad Lietuva turi išlikti atominės energetikos šalimi, sutaria visos politinės jėgos. „Jeigu energetikos ministras ir premjeras būtų viską aiškiai paaiš kinę, gal referendumo ir nereikė tų“, – pareiškė Krikščionių parti jos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Tvarkos ir teisingumo frakci jos atstovas Valentinas Mazuro nis teigė, kad valdantieji ir ypač premjeras tautą laiko kvaila: „To kio cinizmo negaliu suprasti. Jei nesugebate išaiškinti taip, kad tauta suprastų, pritariama ar ne,
Minimumą galės nustatyti Seimas Seimas ateityje pats tvirtins nau jus minimaliojo mėnesio atlygini mo (MMA) dydžius, jeigu šito tam tikru laiku nepadarys Vyriausybė arba nebus Trišalės tarybos pasiū lymo dėl MMA keitimo.
Seimas taip pat įpareigojo Vy riausybę minimalios algos klausi mą svarstyti tik tada, kai jį patei kia Trišalė taryba. Vakar parlamentarai patvirtino naują MMA nustatymo tvarką. Priimtoji pataisa numato, kad Vyriausybei Trišalės tarybos teiki mu nepakeitus MMA iki einamųjų metų birželio, kitų metų MMA dy dį tvirtintų Seimas, gavęs Trišalės tarybos teikimą. Seimas MMA taip pat tvirtintų, jeigu nebūtų Trišalės tarybos tei kimo. Už atitinkamas Darbo kodekso pataisas balsavo absoliuti daugu ma Seimo narių. „Jeigu Trišalė taryba priims sprendimą dėl MMA, Seimui kištis nereikės“, – aiškino Socialinių rei kalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Rimantas Dagys. Premjeras Andrius Kubilius pik tinosi, kad šiuo klausimu Seimas nepaprašė Vyriausybės išvados.
Alga: šiuo metu teisę nustatyti
MMA turi Vyriausybė, tačiau ją panūdo perimti parlamentarai. Vytauto Petriko nuotr.
Pasak jo, pataisomis sukuriama iliuzija, kad bus galima minima lią algą indeksuoti pagal kainas. „Tokių lūkesčių sukūrimas yra la bai pavojingas, nes atlyginimų ir MMA indeksavimas automatiškai sukelia infliacijos spiralę“, – sakė A.Kubilius.
Premjero nuomone, pataisos „pavers Trišalės tarybos darbą be veik nebeįmanomu, nes niekas ne beieškos susitarimo – visi manys, kad reikia eiti į Seimą ir čia ieško ti sprendimų“. „Matau didelį pa vojų – tai sugriaus Trišalės tarybos veiklą“, – sakė Vyriausybės vado vas. Bet Tėvynės sąjungos frakci jos seniūnas Jurgis Razma rami no, kad premjeras „per daug dra matiškai įvertino“ pataisas: „Mūsų nuostata skatins Trišalę tarybą su sitarti ir nepasikliauti Seimu.“ Socialinių reikalų ir darbo mi nistras Donatas Jankauskas irgi pa sisakė prieš pataisas, nes jos griau na Vyriausybės ir Trišalės tarybos dialogo galimybę. Vyriausybė jau yra nutarusi, kad MMA 50 litų, iki 850-ies, padidės nuo šių metų rugpjūčio pradžios. Dabar Darbo kodeksas numato, kad Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato MMA ir minimalų valandinį atlygį. Šiuo metu MMA Lietuvoje sie kia 800 litų, atskaičius mokesčius – 670 litų. Pastarąjį kartą minimali alga 100 litų buvo padidinta 2008ųjų pradžioje. „Klaipėdos“, BNS inf.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
tai atsistatydinkite, ateis kiti, ku rie išaiškins.“ Žino žmonių nuomonę
Praėjusią savaitę trapią pergalę dėl atominės elektrinės statybos įstatymų pasiekę valdantieji sako nesantys prieš tai, kad tautos at siklausti būtina. Tik, jų nuomone, tai derėtų padaryti po poros me tų, kai paaiškės būsimosios elekt rinės statybos techninės sąlygos. Eligijus Masiulis tvirtino, kad dar neaišku, kokie bus sprendimai. Be to, jis pripažino: „Visuomenei ne galėtume pateikti visapusio vaiz do, visapusės informacijos. O re ferendumo organizavimas kartu su rinkimais turėtų politinį, iškreip
urengus referendumą rudenį politiškai išloštų tie, kurie pa laiko šio referendumo iškeltą klausimą. Tačiau savaip tei sūs ir valdant ieji, teig iantys, kad, kol elektrinės statybų sąlygos nėra iki ga lo aišk ios, organ iz uot i referendumo neapsimokėtų ir jį reiktų atidėti. Vis kas priklausys nuo to, kaip dėl to bus diskutuojama, kaip bus išviešinta vie nos ar kitos partijos pozicija referendu mo klausimu. O dėl rinkėjų aktyvumo – taip, suren gus referendumą gal i būt i, kad dal is rinkėjų, kurie abejoja, ar eiti prie bal sadėž ių, iš tikr ųjų ateis. Tad aktyvu mas Seimo rinkimuose gali būti dides nis nei įprastai. Žinome, kad referendumas dėl Ignali nos atominės elektrinės darbo pratęsi mo prieš 4 metus neįvyko, nes rinkėjų skaičius buvo per mažas. Tąsyk jis ne buvo labai stipriai eksponuojamas, o dabar regime kur kas aktyvesnį veiki mą, propagandinį kalbėjimą.
tą atspindį.“ „Parašų rinkimas dėl atominės elektrinės nesulaukia tokios paramos, kokią čia vaizda vo turintys parlamentarai. Vadi nasi, žmonės nelabai nori spręsti šį klausimą referendumu. O Sei mas užsiima grynu politikavimu, nes artėja rinkimai“, – premjeras A.Kubilius kartojo, kad referen dumas būtų beprasmis, nes įsta tymai dėl atominės elektrinės jau priimti. Beje, Seimo priimtus įstatymus dėl atominės elektrinės statybų jau pasirašė Prezidentė Dalia Grybaus kaitė. Kartu ji paragino partijas ir politikus ieškoti sutarimo dėl VAE, būtino šio projekto tęstinumui už tikrinti.
Spręs dėl dviejų veto Seimo politikai balsuos dėl Pre zidentės veto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatai trans porto bilietams. Be to, bus spren džiama ir dėl veto naujoms mėgė jų žūklės taisyklėms.
Vakar Seimui pristatytas Pre zidentės Dalios Grybauskaitės pakartotinai svarstyti grąžin tas PVM įstatymas, numatan tis lengvatas periodinei spaudai, neįgaliųjų vežimėliams ir viešo jo transporto bilietams. Valstybės vadovė pasiūlė atsi sakyti lengvatos bilietams ir pa brėžė, kad sutinka su lengvatiniu PVM tarifu spaudai ir neįgaliųjų technikai. Prezidentės patarėjas Nerijus Udrėnas parlamentarams siū lė dėl PVM lengvatos transportui apsispręsti svarstant kitų metų biudžetą: „Reikia viščiukus skai čiuoti rudenį – galime sau papil domas PVM lengvatas leisti ar negalime.“ N.Udrėno teigimu, dėl PVM lengvatos viešajam transportui biudžetas netektų daugiau kaip 70 mln. litų per metus. Seimo valdantieji remia Pre zidentės ir Vyriausybės poziciją,
kad mokesčio lengvatos trans portui valstybė kol kas negali sau leisti. Tačiau opozicija pasisako už tokią lengvatą, todėl per šian dien arba rytoj vyksiantį balsavi mą pasistengs surinkti pakanka mai balsų, kad valstybės vadovės veto būtų atmestas. Seimas taip pat nusprendė iš naujo svarstyti Prezidentės grą žintą naujos redakcijos Mėgėjiš kos žūklės įstatymą, kurį priėmę parlamentarai norėjo apriboti ga limybes Lietuvos upes nuomoti kaip žvejybos plotą. Be to, žvejybos reikmėms siū lyta leisti naudoti dar mažesnius nei iki šiol – vos 200 hektarų – ežerus. Anot valstybės vadovės, įsiga liojus tokioms pataisoms gyven tojai nebegalėtų naudotis ežerų pakrantėmis. Todėl Mėgėjiškos žūklės įstaty mą D.Grybauskaitė Seimui pasiū lė laikyti nepriimtu. Seimas balsų dauguma nesu tiko šio įstatymo laikyti priim tu, todėl dar svarstys Prezidentės veto ir rytoj turėtų balsuoti dėl jo priėmimo arba atmetimo. „Klaipėdos“, BNS inf.
8
penktadienis, birželio 29, 2012
užribis Nugvelbė šuniuką
Sudaužė „Audi“
Lombarde – vogti daiktai
Klaipėdietė kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl vagystės iš bu to. 50-metė V.M. Minijos g. gy ventoja nurodė, kad ji į namus pasikvietė 31-erių vaikiną. Ta čiau palikusi jį namuose ir po kurio laiko sugrįžusi, svečio P.Š. neberado. Pradingo modemai ir Jorkšyro terjero veislės šu niukas. Žala – 2,5 tūkst. litų.
Policija išsiaiškino, kad birže lio 17-ąją Kretingos raj. Rūdai čių k. sukėlęs avariją ir į tvorą atsitrenkęs automobilis „Au di A6“ buvo vogtas. Tuomet po incidento pareigūnams ne pavyko nustatyti, kas vaira vo su daniškais numeriais bu vusį automobilį, nes vairuoto jas pabėgo.
Klaipėdos policijos krimina listai, patikrinę uostamiesčio lombardus, viename jų apti ko vogtų automobilinių mu zikos grotuvų. Aiškinamasi, kokiomis aplinkybėmis vog ti daiktai pateko į lombardą. Nustatyta, kad mėginta par duoti devynias automagne tolas.
Pirktuose bulviniuose kukuliuose – popierius Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Parduotuvėje pirktuose vadina muosiuose šilkiniuose kukuliuo se klaipėdietė rado nelabai malo nių priedų. Valgant burnoje pradė jo veltis popieriaus gabalėliai.
Viename prekybos centre pirktus bulvinius kukulius klaipėdietė pa ruošė į svečius atvykusiai dukrai su šeima. Moteris įsigijo tris jų pake lius. Vienas svėrė pusę kilogramo ir kainavo beveik 6 litus. „Tokius kukulius perku labai re tai. Susigundžiau, nes vyko akcija. Jie tikrai nėra labai pigūs. Visiems gamintojo produktams buvo taiko ma 30 proc. nuolaida. Pamaniau, atvažiuos šeimyna, tai greitai juos išvirsiu“, – pasakojo klaipėdietė. Tačiau, anot moters, prie kasos nuolaida kukuliams taip ir nebuvo pritaikyta. „Bandžiau aiškintis, bet nepavyko, o ginčytis neturėjau lai ko“, – tvirtino klaipėdietė. Grįžusi moteris į puodą suvertė ir išvirė du pakelius bulvinių kuku lių. Klaipėdietė pasakojo, kad pra dėjus valgyti pasijuto, kad patieka las kažkoks ne toks. „Kramtau ir jaučiu: burnoje po pierius. Dukra jautė tą patį. Popie
rius buvo panašus į servetėlės ar tualetinį. Gal čia šilkas tokiu pavi dalu?“ – stebėjosi moteris. Klaipėdietė spėjo, kad popierius tikrai pateko ne į vieno pakelio ku kulius. „Juk ten gaminama partijomis. Vadinasi, turėjo patekti į visus pa kelius. Gal dėl svorio kas nors įdė jo ar darbininkai, kuriems gamin tojas algos nesumokėjo, kerštavo“, – svarstė moteris. Klaipėdietės nusipirkti kuku liai pagaminti pernai vasarį. Ant pakuotės nurodyta, kad vartoji mo terminas – iki kitų metų. Likęs vienas klaipėdietės įsigytas ku kulių pakelis perduotas Klaipėdos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Šie kukulius nuvežė į la boratoriją ištirti. Rezultatai turėtų paaiškėti šiandien. „Svetimkūnių maiste negali ir neturi būti. Ką nors komentuoti be tyrimo sunku. Reikia žinoti gamy bos technologiją, kad galėtum pa sakyti, ar servetėlė galėjo pakliūti į kukulius, tačiau atmesti nieko ne galima“, – tvirtino Klaipėdos vals tybinės maisto ir veterinarijos tar nybos viršininkas Antanas Bauža. Vadovas informavo, kad pastaruo ju metu skundų iš vartotojų dėl sve timkūnių maiste tarnyba negavo.
Tirs: įtartini kukuliai perduoti Klaipėdos valstybinės maisto ir veterina
rijos tarnybos vyriausiajai specialistei-maisto produktų inspektorei Re dai Lukoševičiūtei. Jie bus tiriami laboratorijoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Linijos: kelininkai ieško, kas šioje vietoje nužymėjo dviračių taką. Įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ nuotr.
Smiltynėje – savadarbė perėja? Kelininkai suka galvas dėl detektyvu ta pusios dviračių tako ženklinimo istori jos Neringoje. Niekas neprisipažįsta, kas skersai Neringos plento išpiešė dviračių taką ženklinančias juostas. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Skersai kelio – linijos
„Mes šio tako nepiešėme. Teritori ja lyg ir Klaipėdos miesto, dažytojų irgi ribotas skaičius. Tačiau niekas neprisipažįsta, kieno čia darbas“, – aiškino įmonės „Klaipėdos regiono keliai“ direktoriaus pavaduotojas kelių priežiūrai Vytautas Gružas. Įmonės darbuotojai Smiltynėje, tarp pirmosios ir antrosios perkėlų pastebėjo skersai pagrindinio kelio Smiltynė–Nida nupieštas dvi punk tyrines linijas, žyminčias, kad šioje vietoje kelią kerta dviračių takas. „Čia kažkas savavališkai pasidar bavo. Šiuo taku važiuojantis dvira tininkas pagal tokį ženklinimą tu rėtų nestodamas kirsti pagrindinį kelią. O juk dviratininką mašina gali sutraiškyti“, – teigė V.Gružas. Važiuojant šiuo dviračių taku, iš vienos pusės dviračių take yra „Stop“ ženklas, o iš kitos pusės to kio ženklo nėra. Paišytojų nerado ir komisija
„Mes šalia esame paženklinę pės čiųjų perėją. Dviratininkas turėtų
šioje vietoje nulipti nuo dviračio ir, laikydamasis taisyklių, jį persives ti per kelią. O dabar iš vienos pu sės važiuodamas dviratininkas gali nerti skersai pagrindinio kelio. Nei velnias, nei gegutė. Taip neturi bū ti“, – stebėjosi V.Gružas. Smiltynėje kelių ženklinimu turi rūpintis „Klaipėdos regiono keliai“,
Problema būtų iš spręsta tinkamai kelio ženklais su žymėjus šį kelio ir dviračių tako susi kirtimą. teritorija priklauso Klaipėdos savi valdybei, tačiau valdininkai jokių papildomų darbų neužsakinėjo. „Gal kokie kenkėjai tai padarė? Savivaldybės rankos Smiltynės dar nepasiekia. Aš spėju, kad koks nors brigadininkas Antanas ten „padžia zavo“. O dabar visi suka galvas“, – kalbėjo Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda.
Pasak jo, savivaldybės darbuo tojų komisija lankėsi toje vietoje ir taip pat nenustatė, kas ėmė Smil tynėje kelius ženklinti. „Jei yra „Stop“ ženklas, jokios baimės neturėtų būti. Va, iš ki tos pusės kelio taip pat tokį ženk lą reikia pastatyti, ir bus aišku“, – svarstė L.Dūda. Problema – kelio ženklai?
V.Gružas spėja, kad dviratininkų tako ribas ant kelio galėjo nupiešti patys dviratininkai. „Matyti, kad piešta ne specia listo. O kas suinteresuotas šio je situacijoje? Manau, patys dvi ratininkai“, – nuomonę išsakė V.Gružas. Kelininkai kreipėsi į Klaipėdos kelių policijos biurą ir mėgina iš siaiškinti, kas derino tokį kelio ženklinimą. „Bet kas paišyti negali pats su galvojęs. Šios ženklinimo schemos su mumis niekas nederino. Šis ho rizontalus kelio žymėjimas turi bū ti pašalintas“, – aiškino Klaipėdos kelių policijos biuro specialistas Gintaras Kučinskas. Jis pastebėjo, kad perėja pieš ta ne vieną kartą. „Kelio savinin kas turi žinoti, kas jo kieme da rosi. Sukruto mat ieškoti, kas jų kieme vištą pavogė. Nežinau, kas tą detektyvą išnarplios“, – tvirti no G.Kučinskas. Policijos pareigūnas pastebėjo: problema būtų išspręsta tinkamai kelio ženklais sužymėjus šį kelio ir dviračių tako susikirtimą.
Uostamiesčio J.Janonio gatvėje užtvenkė alkoholio upę Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Klaipėdos politikai priėmė kol kas mieste precedento neturintį sprendi mą – jie pirmą kartą apribojo vienos įstaigos prekybos alkoholiu laiką.
Tokios bausmės sulaukė J.Janonio gatvėje esanti parduotuvė-baras, kuri priklauso bendrovei „Ginta ro krantas“. Licencijų, leidimų ir vartotojų teisių apsaugos skyriaus vedėja Zita Žižytė teigė, jog dėl
šios įstaigos veiklos gauta daugy bė gyventojų skundų, nes esą baro klientai naktimis triukšmauja, ter šia aplinkinių namų kiemus. Be to, bare esą užfiksuota ne mažai pažeidimų – nors nuo me tų pradžios po 22 val. draudžiama parduoti alkoholį išsinešti, o tik vartoti vietoje, J.Janonio gatvėje esančioje kavinėje pareigūnai tris kartus užfiksavo, jog svaigalai bu vo parduoti išsinešti. „Miesto taryba turi teisę apriboti įstaigų prekybos alkoholiu laiką, jei
yra gyventojų, policijos, kitų insti tucijų pasiūlymų. O tokių pasiūly mų gavome, todėl ir siūlome leisti šiame bare alkoholiniais gėrimais prekiauti nuo 8 iki 22 val. Baras gali dirbti visą parą, tačiau svai galų pardavimo laikas būtų riboja mas“, – aiškino Z.Žižytė. „Gintaro kranto“ savininkas Jonas Liaudanskis teigė, kad dėl jo par duotuvės jau antrą kartą keliamas klausimas – ir vėl prieš rinkimus. „Skundus rašo net ne nuolatiniai gyventojai, o nuomininkai. Kiemus
teršia ne mūsų klientai, o priešais esančiose visą parą veikiančio se kebabinėse besilankantys pilie čiai. Prašyčiau leisti mums įprastai dirbti bent iki rudens, o tada gal jau pats uždarysiu parduotuvę, pama tęs, kad ji nuostolinga. Dabar juk turėsiu atleisti darbuotojus, kurie turi mažamečių vaikų“, – politikų užtarimo prašė J.Liaudanskis. Tarp politikų daugiausia disku sijų kilo ne dėl to, ar reikia ribo ti prekybos alkoholiu laiką. Miesto tarybos nariai susiginčijo, nuo ka
da toks ribojimas turėtų įsigalioti. Balsų dauguma lėmė, kad ribo jimas J.Janonio gatvėje esančiame bare alkoholiu prekiauti nuo 8 iki 22 val. įsigalios nuo rugpjūčio 1 d. „Problemą reikia spręsti iš esmės, nes mieste veikia keliolika tokių nak tinių parduotuvių-barų. Dabar atro do, kad pažeidėme teisingumo prin cipą, nes mušame tik vieną žmogų“, – Klaipėdos mero pavaduotojas Vy tautas Čepas siūlė svarstyti, ar ne reikia ir kituose neva baruose riboti prekybos alkoholiu laiko.
9
pENKTADIENIS, birželio 29, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,19 %
16 proc.
pirmą šių metų ketvirtį išaugo pašto ir pasiuntinių rinka šalyje.
+0,21 %
+0,31 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Ekonomiką vertino geriau
€
Šių metų birželį, palyginti su geguže, gy ventojai savo galimybes bent šiek tiek su taupyti vertino optimistiškiau. Mažiau gy ventojų prognozavo, kad bedarbių skai čius toliau augs, o šalies ekonominė pa dėtis per artimiausius metus blogės. 12 proc. gyventojų birželį teigė, kad jų na mų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 35 proc. – kad pa blogėjo, 53 proc. pokyčių nepastebėjo.
Baltarusijos rublis 10000 3,3122 DB svaras sterlingų 1 4,3104 JAV doleris 1 2,7624 Kanados doleris 1 2,6987 Latvijos latas 1 4,9567 Lenkijos zlotas 10 8,1007 Norvegijos krona 10 4,5809 Rusijos rublis 100 8,3657 Šveicarijos frankas 1 2,8746
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Degalų kainos pokytis
+0,1875 % –0,1853 % –0,0507 % +0,1336 % –0,0423 % –0,2463 % –0,1221 % –0,5670 % +0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,71
4,41
2,38
„Apoil“
4,69
4,39
2,38
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
79,63 dol. už 1 brl. 92,78 dol. už 1 brl.
Po karštų disku sijų Seimas rati fikavo ES fiska linės drausmės paktą. Ekonomis tai ryškios sutar ties įtakos šalies finansų politikai nemato.
Taupymas: ratifikavusi fiskalinės drausmės paktą Lietuva dar labiau susiveržti diržų neturės.
„Shutterstock“ nuotr.
nuostatos taupyti ir mažinti vals tybės biudžeto defic itą. Todėl pri tarusi fiskalinės drausmės nuosta toms Lietuva nesusidurs su jokiais ryškiais pokyčiais. „Skirtingai nei kai kurios probleminės euro zonos valstybės, ga rantuodama finansų drausmę Lie tuva yra padariusi nemažai. Todėl fiskalinės drausmės nuostatų pri ėmimas nereiškia, kad mes iš nau jo turėsime radikaliai susiverž ti diržus ar papildomai taupyti. Tai tiesiog reikalavimas, kurio mes ir patys tikriausiai būtume toliau laikęsi“, – sakė G.Nausė da. Dėl šios priežasties, jo many mu, nepritarti susitarimui būtų nelogiška. Ekonomistas taip pat sakė ne sutinkąs su nuostata, kad sutar ties ratifikavimas panaikins Lie tuvos suverenitetą: „Jeigu Lietuva savarankiškai ir dar prieš svarsty dama finansinės drausmės įsta tymą buvo nus is tač ius i tikslą sumažinti biudžeto deficitą, va din as i, šio sus itar im o rat if ika vimas iš esmės nepakeičia mūsų priimtos pozicijos. Galbūt nori ma pasakyti, kad ateityje nuo monė galėtų keistis. Pavyzdžiui, po Seim o rink imų galbūt ats i rastų norinčių vykdyti kitokią, iš laidesnę, politiką ir sutartis var žytų galimybes. Tačiau šiuo keliu tikrai nereikėtų eiti.“ G.Nausėda pabrėžė, kad ne reikėtų manyti, jog šiuo metu ša lis gyvena gerai, todėl su pinigais galima elgtis neatsakingai. Juolab
kad netinkamo elgesio su pinigais ir viešaisiais finansais įrodymų Eu ropoje nestinga.
Pritarė griežtesnei finansų drausmei Sutartį palaikė dauguma
Seimui sprendžiant, ar ratifikuoti ES fiskalinės drausmės paktą, už virė aistros. Tačiau didžiąja balsų dauguma įstatymas galiausiai bu vo ratifikuotas. Sutartimi, kuri parengta reaguo jant į skolų krizę euro zonoje, įtvir tinamas reikalavimas biudžetinės drausmės nuostatas numatyti na cionalinėse teisės sistemose, pir menybę teikiant konstitucinėms nuos tatoms. Prez id entė Dal ia Grybauskaitė ratifikuoti Vokieti jos pasiūlytą biudžetinės draus mės sutartį Seimui pateikė birže lio pradžioje. Diskusijose sutartį ratifikuoti ra ginę parlamentarai tvirtino, kad ji sustiprins Europą. Bet dokumentą kritikavę teigė, jog taip Lietuva praras suverenitetą. Premjeras Andrius Kubilius pa brėžė, kad ratifikuodama sutartį Lietuva turėtų galvoti apie naudą ne tik sau, tačiau ir visai ES: „Mes iš tiesų mokame taupyti – tai parodė me per pastaruosius metus. Bet vi siškai akivaizdu, kad ši sutartis rei kalinga visai ES, o ne mums atskirai. ES eina tinkamu savo finansų poli tikos konsolidavimo keliu.“ Baiminasi dėl suvereniteto
Parlamentaras Julius Veselka prisi pažino sutarčiai turįs pritarti ne noromis. Tačiau jis pabrėžė, kad, Vokietijai neįsitraukus daryti tvar kos visoje ES, joje vyraus chaosas. Konservatorė Vilija AleknaitėAbramikienė sakė, kad nepalaiky
ti sutarties ratifikavimo būtų keis ta dėl daugelio priežasčių. „Ar mes nenorime, kad daugiau europinių pinigų liktų žemdirbiams, Sang laudos fondui ir kitoms reikmėms? Mes šiandien šito norime, tad ko dėl turėtume nepritarti priemonei, kuri leis sudrausminti kitus ir taip sutaupys pinigų mūsų būtiniesiems reikalams?“ – klausė politikė. Konservatorių frakcijos atstovas Kazimieras Uoka tvirtino, jog rati fikuodama sutartį Lietuva praran da savo suverenitetą, o tam prie šintis, kaip numato Konstitucija, gali kiekvienas pilietis.
nebenori skolinti“, – sakė N.Ma čiulis. Anot jo, net ir galiojant šiai sutarčiai kiekviena valstybė turėtų išsikelti tikslą kaupti tam tikrą re zervą, kurį būtų galima panaudoti kilus finansinei krizei. Ekonomis tas taip pat pabrėžė, kad paktui ne pritarusios šalys neturės galimybės naudotis bendrais ES finansinio stabilumo fondais. Nuo liepos 6 d. turėtų pradėti veikti preliminariai 500 mlrd. eu rų vertės Europos finansinio stabi lumo mechanizmas.
Sustabdys pažadų lietų
Ekonomistai tvirtino, kad ratifi kuotas fiskalinės drausmės paktas Lietuvai atneš teigiamų pokyčių. „Swedbank“ vyriausiasis ekono mistas Nerijus Mačiulis sakė, jog Europos fiskalinio stabilumo paktas užtikrins, kad politikų sprendi mai atsispirs į galimybes, o ne no rus. Todėl Seimo ratifikuotą paktą, jo teigimu, reikia vertinti teigia mai, nepaisant kai kurių kairiųjų pažiūrų politikų ir ekonomistų pa stabų, kad reikėtų mažiau taupyti ir skatinti ekonomiką. „Istorija parodė, kad politikų prigimtis yra pažadėti daugiau, nei jie gali duoti. Paskui tie paža dai vykdomi per skolinimąsi. Vis kas gerai, kol ekonomika auga. Bet pasiekus tam tikrą skolos lygį jis ne tik pradeda slopinti ekonomi kos augimą, tačiau šalys taip pat patenka į padėtį, kai niekas joms
Gitanas Nausėda:
Finansų drausmės susitarimas yra rei kalinga sąlyga, bet reikia dar daugybės kitų priemonių. Radikalių priemonių nebus
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad pastaruoju metu šalis ir pati laikėsi
„Klaipėdos“, BNS inf.
Užsienis sutartį ratifikuoja Europ os sut artį dėl stabilumo, koord inav imo ir valdysenos eko nom inėje ir pin igų sąjungoje ko vo mėnesį pasirašė 25 ES valst y bių vadovai. Ją jau ratifi kavo Grai kija, Port ugal ija, Slovėn ija, Rumu nija, Latv ija ir Dan ija. Referendu me susitar imui pritarė ir Air ijos gyventojai.
Kontroliuos finansus ES fiskal inės drausmės pak tas, ar ba Stabilumo, koordinavimo ir val dymo sutartis, numato, kad valsty bių užsienio skola negali viršyti 60 proc. BVP, o biudžeto deficitas ne gali būti didesnis nei 0,5 proc. BVP (neb ent užsien io skola būtų itin maža). Viršijus rod ikl ius, Europos Kom isija (EK) įpareigota sudar yt i viešųjų išlaidų restruktūrizavimo planą. Jei šal is EK nurodymų ne paiso, ji stoja prieš ES Teisingumo Teismą ir gali gauti iki 0,1 proc. BVP siek iančią baudą. Sutartis įsigalios ją ratifi kavus 12 ES šalių.
10
penktADIENIS, birželio 29, 2012
pasaulis
15
žmonių vakar žuvo per sprogdinimus Irake, dar dešimtys sužeisti.
Įtarimai bankams
B.Obamos pergalė
JAV, Europos ir Azijos finansiniai reguliuo tojai pradėjo tikrinti kelis stambiausius pa saulio bankus, kurie įtariami manipuliuo jant tarpbankinio skolinimo palūkanų nor momis. Įtariamųjų sąraše atsidūrė „Citigroup“, „JP Morgan“, HSBC ir „Deutsche Bank“. Trečiadienį už tai, kad teikė mela gingą informaciją apie skolinimosi kainą, 290 mln. svarų sterlingų baudą gavo britų bankas „Barclays“.
JAV aukščiausiasis teismas vakar pali ko galioti prezidento Baracko Obamos ini cijuotą sveikatos apsaugos reformą, ku ri įpareigojo amerikiečius pirkti sveikatos draudimą. Ši reforma, sulaukusi didelio vi suomenės ir politinių oponentų pasiprieši nimo, buvo pagrindinis B.Obamos pasieki mas vidaus politikoje, todėl Aukščiausiojo teismo sprendimas labai svarbus artėjant šių metų prezidento rinkimams.
Nušoko nuo akropolio Atėnuose nuo akropolio vakar nu šoko ir mirtinai susižeidė vyras, dirbantis sunkumų ištiktame Grai kijos valstybiniame banke ATE.
45-erių vyriškis mirė Atėnų ligo ninėje nuo sužeidimų, kuriuos pa tyrė krisdamas nuo 100 m aukščio uolėtos kalvos. Ant jos stovi vienas garsiausių graikų architektūros pa minklų – antikinė šventykla. Prieš incidentą vyriškis įspėjo sa vo kolegas banke ATE, kad trumpam išeina, tačiau teigė sugrįšiantis. Pa reigūnai ant vyriškio kūno rado raš telį, jame užrašytas tik jo vardas. „Vyras nušoko ir nukrito ant že miau esančio Dionizo teatro. Jis buvo vienas. Neatrodė, kad bū tų normalios psichinės būklės“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vienas apsaugininkas. Pasak parei gūnų, incidentas įvyko 9.30 val. vie tos (ir Lietuvos) laiku, kai akropolyje paprastai būna minios turistų. Graikijos naujoji koalicinė vy riausybė yra pasiruošusi rekapi talizuoti ir restruktūrizuoti ban ką ATE, teikiantį paskolas žemės ūkiui. Kol kas banko pirmo ketvir čio rezultatai neskelbiami. Siekdama atiduoti paskolą Tarp tautiniam valiutos fondui bei ES ir vykdydama didžiulio masto priva tizaciją vyriausybė planuoja par duoti 25 iš 76 proc. jai priklausan čios banko dalies. Jau penkerius metus recesiją išgy venančioje Graikijoje, kur per tą lai ką daugiau nei milijonas žmonių liko be darbo, savižudybių skaičius labai išaugo. Papildomų sunkumų dau geliui gyventojų sukėlė atlyginimų mažinimas ir mokesčių augimas. Balandį vienoje sostinės aikščių, maždaug už 100 m nuo parlamen to, nusišovė į pensiją išėjęs farma cininkas, pareiškęs, kad vyriausy bės taupymo politika iš jo atėmė uždirbtą pensiją ir paliko jį gyven ti skurde. BNS inf.
Reginys: incidentas įvyko 9.30
val. vietos (ir Lietuvos) laiku, kai akropolyje paprastai būna mi nios turistų. AFP nuotr.
Motyvas: G.Riabkova paaiškino, kad buvo apimta nevilties, nes vyras paliko ją vieną su vaikais ir be pinigų.
„Scanpix“ nuotr.
Kraupi vaikžudės išpažintis Į viešumą pateko du sūnus iš penkiolikto aukšto išmetusios rusės Galinos Riabko vos apklausos stenograma. Paliko vieną su vaikais
Maskvos srities Dolgoprudno mieste motinos pro balkoną iš mestų ketverių ir septynerių metų berniukų tėvai per apklausą kalti no vienas kitą. 27 metų G.Riabko vos vyras tikino, kad ji buvo bloga žmona ir motina. Moteris prisipa žino, jog kraupiam nusikaltimui ry žosi iš nevilties – vyras paliko ją ir vaikus. „2009 m. mūsų santykiai su Galina pašlijo, – per apklausą pa sakojo Sergejus Riabkovas. – Sa kiau, kad ruošiuosi su ja skirtis, tuomet ji ėmė varyti mane iš na mų. Sakiau, kad butas yra bend ras, ir atsisakiau išeiti. 2010 m., kai bute vyko remontas, ji griebė kaištį ir pabandė juo mane nužudyti. Kreipiausi į policiją, bet byla taip ir nebuvo pradėta. Ji taip pat pateikė skundą, kad ją mušu, bet taip iš tikrųjų nebuvo.“ Pasak vyro, sutuoktinė nuolat talžydavo jį viskuo, kas pasitaiky davo po ranka, o motinos pareigas atliko prastai: pamiršdavo pamai tinti vaikus, nes valandų valandas sėdėdavo socialiniuose tinkluose arba išeidavo į lauką važinėti rie dučiais. „Mes ruoš ėm ės atos togaut i. Prieš tai ji pažadėjo užregistruo ti vyresn ėl į Vol od ią į mok ykl ą, bet to nepad ar ė. Tuom et sus i krov iau daikt us ir birž el io 9 d. išvažiavau atostogų pas tėvus. Ji įsižeidė, paskambino ir pasakė, kad negrįžčiau“, – teigė S.Riab kovas.
Elektros srovė nesuveikė
Jo žmona tvirtino, kad likusi vie na su vaikais ir be pinigų negalėjo rasti sau vietos.
Po to pakėliau Vo vą. Jis viską supra to, pradėjo rėkti ir verkti. Aš jam pasa kiau, kad taip reikia, pasakiau: „Atleisk, sūneli.“ „Negalėjau tuo patikėti, lau kiau, kad jis grįš. Birželio 10 d. buvo Volodios gimtadienis, bet Sergejus net nepaskambino, kad jį pasveikintų. Mes jam buvome nereikalingi. Pati surinkau jo nu merį. Tuomet jis pasakė, kad vai kui, kuris nemoka skaityti ir ra šyti, sveikinimai nereikalingi“, – sakė G.Riabkova. Šeimos kaimynai patvirtino, kad G.Riabkova nuolat skundėsi dėl to, kad vyras išvažiavo ir kad jai trūksta pinigų. Ji sakė neturin ti kuo maitinti vaikų. Praėjus dviem savaitėms nuo vyro išvykimo, G.Riabkovai visiš kai baigėsi pinigai, kuriuos iš Vol gogrado atsiuntė jos motina. Tuo met moteris nusprendė, kad nėra kitos išeities, tik palikti šį pasaulį. „Iki birželio 24 d. ryto nemie gojau, galvojau. O ryte, po 11 val., nusprendžiau nužudyti vaikus ir
nusižudyti. Prileidau vandens į vonią, pakviečiau vaikus maudy tis. Po to paėmiau ilgintuvą, įkišau šakutę į lizdą, paėmiau į rankas ki tą galą su lizdais ir įlipau su sūnu mis į vonią“, – pasakojo G.Riab kova. Ji du kartus bandė nusižudy ti ir nužudyti vaikus elektros sro ve, bet smūgio nebuvo – išmušda vo saugiklius. „Vaikai žaidė laiveliais, o aš to liau galvojau. Galvojau, kad reikia nužudyti juos, nes jeigu nusižudy siu pirma, jie tikrai niekam nebus reikalingi“, – sakė G.Riabkova. „Galvoje viskas ūžė“
Tuomet moteris nusprendė nu vesti vaikus į bendrą balkoną pen kioliktame aukšte ir pasiūlė leisti popierinius lėktuvėlius. Kai vy resnis sūnus nusigręžė, ji griebė jaunesnįjį – Rodioną – ir permetė jį per turėklus. „Po to pakėliau Vovą. Jis viską suprato, pradėjo rėkti ir verkti. Aš jam pasakiau, kad taip reikia, pa sakiau: „Atleisk, sūneli.“ Paskui atsisėdau ant balkono parapeto, nuleidau kojas žemyn“, – per ap klausą sakė moteris. Anot jos, nušokti pati taip ir ne sugebėjo – sutrukdė kažkoks vy ras, kuris lakstė apačioje ir šaukė, kad ji yra kvaiša. „Galvoje viskas ūžė. Grįžau prie lifto. Nusprendžiau nusileisti į sa vo aukštą, užeiti namo ir surūkyti iš karto visą pakelį cigarečių, kad nusinuodyčiau nikotinu. Bet ciga
rečių neradau ir išėjau jų ieškoti į lauką. Dar galvojau iškviesti vai kams greitąją pagalbą“, – pasako jo G.Riabkova. Įrašyta į psichiatrų įskaitą
Dabar moteris uždaryta į arešti nę, teismas skyrė jai psichiatro ekspertizę. „Dėl didelio pavydo moteriai iš sivystė psichozė“, – anksčiau Ru sijos žiniasklaidai sakė šaltinis tei sėsaugoje. Žiniasklaida gavo informacijos, kad G.Riabkova nuo 2001 m. įra šyta į psichoneurologinio dispan serio įskaitą, nes būdama šešioli kos bandė nusižudyti. Atsižvelgdami į tai, kad apie nestabilią moters psichikos būklę buvo žinoma seniai, kai kurie eks pertai tvirtina, kad tragedijos buvo galima išvengti. „Susidūrėme su psichine pa tologija, kurią merginos artimieji laikė tiesiog charakterio bruožais. Pavyzdžiui, pavydumas, emocio nalumas. O galbūt jiems tiesiog buvo gėda vesti ją pas psichiatrą, ir jie nusprendė nieko nekeisti. Juk toks mūsų mentalitetas: vaikščioti pas psichiatrą nepatogu“, – paaiš kino psichiatras kriminalistas Mi chailas Vinogradovas. G.Riabkovos advokatas pareiškė sieksiantis, kad teismas pripažin tų moterį nepakaltinama. „Ji yra transo būsenos, patys matote, ji neatsako už savo veiks mus“, – sakė advokatas. „Komsomolskaja pravda“, newsru.com inf.
11
penktadienis, birželio 29, 2012
pramogų
gidas
Redaktorė Rita Bočiulytė
Jaunieji kūrėjai sugrįžo pasveikinti Klaipėdos Jungtinės dailės pa rodos atidarymu vakar Klaipėdoje prasidėjo devynias dienas truksiantis jaunųjų kūrėjų me nų festivalis „7.6“.
Sukvietė net iš užsienio
Jis sukvietė sugrįžti daugiau nei 20 jaunųjų menininkų klaipėdie čių, išvykusių studijuoti, gyventi, kurti kitur, kad savo kūryba pasvei kintų brangų miestą su 760-uoju gimtadieniu. Klaipėdos jaunimo kultūrinės or ganizacijos „Kultūros raktas“ ren giamas festivalis subūrė jaunuosius kompozitorius, atlikėjus, dailinin kus, architektus, kinematografi ninkus, literatus, teatro artistus – klaipėdiečius, išsibarsčiusius po Lietuvą ir net užsienį. Jie buvo pa kviesti sugrįžti į Klaipėdą, į mies to 760 metų jubiliejui skirtą jaunųjų kūrėjų menų festivalį „7.6“. Festivalio metu miesto bendruo menė turės neįkainojamą galimybę pamatyti daugiau nei dvi dešimtis jaunų klaipėdiečių, išplaukusių į plačius meno vandenis, bei susi pažinti, kuo gyvena jaunieji kūrė jai, pasirinkę profesionalaus meno kelią, kaip jų kūryba ir asmenybės pasikeitė nuo jų kūrybinės veiklos pradžios uostamiestyje. Magiška skaičių simbolika
Festivalį sumanė ir ėmėsi jį orga nizuoti prie jaunųjų menininkų ga lerijos „Kultūros namai: menas ir kava“ susibūrę „Kultūros rakto“ entuziastai – jaunimo kultūrinės organizacijos ir festivalio vado vas, jaunasis kompozitorius Ma tas Drukteinis, Klaipėdoje režisūrą studijuojanti Erika Kubiliūtė, jau noji vadybininkė Rūta Raišutytė ir dabar Vilniuje gyvenantis pianis tas Tomas Pūtys. Organizatoriai norėjo, kad festi valyje nuo jo pavadinimo iki vietų, kuriose vyks renginiai, ir dalyviai, ir miestiečiai galėtų įžvelgti simboliką bei jų širdžiai artimas asociacijas. „Pavadinimas, suprantama, aliu zija į „apvalią“ Klaipėdos sukak tį, tačiau gilesnė prasmė yra skai čiuose – „7“ ir jo liekanoje „0,6“, – tvirtino festivalio rengėjų ko manda. – Skaičius „7“ yra sėkmės ir harmonijos simbolis – to mes vi si ir norime palinkėti uostamiesčiui. „0,6“, arba kitaip galime pavadin
Entuziastai: festivalį sumanė ir ėmėsi jį organizuoti Klaipėdos jaunimo kultūrinės organizacijos „Kultūros raktas“ vadovas, kompozitorius M.Druk
teinis, režisūros studentė E.Kubiliūtė ir pianistas T.Pūtys.
20
– tiek jaunųjų meninin kų klaipėdiečių iš viso pasaulio sukvietė menų festivalis „7.6“.
ti – daugiau nei pusė – tai aplinka, miestas, kuris formuoja jauną žmo gų. Nuo aplinkos priklauso didžioji dalis asmenybės, tad Klaipėda visa da išliks jaunųjų kūrėjų – festivalio dalyvių mylimas miestas.“ Vyks septyniose erdvėse
Simboliška ir tai, kad festivalis vyks septyniose skirtingose erdvėse: Klaipėdos koncertų salėje, Kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmų kiemelyje bei Meno kieme, Klaipė dos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, palei Danės krantinę Šiaurės rago link, aikštėje prie burlaivio“Meridianas“ ir jau nųjų menininkų galerijoje „Kultū ros namai: menas ir kava“. „Galiausiai, visos šios vietos yra neatsiejamos nuo Klaipėdos ta
patybės, taip pat jauniesiems kū rėjams jos asocijuojasi su vienais gražiausių jų prisiminimų. Džiu gu, kad kartu su jaunaisiais kūrėjais galime padovanoti mūsų gimtam ir mylimam miestui tokią gražią do vaną. Ne veltui pasirinkome pa prastą, bet tikrai nuoširdų festiva lio šūkį: „Čia visada gera sugrįžti!“ – sakė M.Drukteinis. Didysis atidarymas – šiandien
Jaunųjų kūrėjų festivalis prasidė jo jau vakar jungtinės dailės paro dos atidarymu „Kultūros namuose: menas ir kava“, o festivalio didysis atidarymas – šiandien Klaipėdos koncertų salėje, kur savo sugebė jimus demonstruos jaunieji kom pozitoriai ir atlikėjai. Tai vienintelis renginys, į ku rį reikės pirkti bilietus, nors ir už simbolinę kainą. Visi kiti jaunųjų kūrėjų menų fes tivalio „7.6“ renginiai – nemokami. Festivalio programoje – elekt roninės ir džiazo muzikos kon certai, diskusijos, paramos akcija, instaliacijų pristatymai, kūrybinės dirbtuvės, teatriniai pasirodymai, filmų peržiūros bei susitikimai su jaunaisiais kino kūrėjais, poetais ir prozininkais. Parengė Rita Bočiulytė
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Programa Birželio 28 – liepos 6 d. –“7.6: dailės formos“: jungt inė jaunųjų dail inink ų paroda „Kultūros namuose: menas ir kava“ (Tiltų g. 3). Birželio 29 d. 18 val. –“7.6: jaun ieji kompozitoriai, jaunieji atlikėjai“: festi valio atidarymo koncertas Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Bilietai – 5–10 Lt, platinami galerijoje „Kul jų centro Parodų rūmų kiemelyje (Di tūros namai: menas ir kava“ bei valandą džioji Vandens g. 2). prieš renginį Klaipėdos koncertų salėje. Liepos 4 d. 17 val. – „7.6: literatūros skai Birželio 30 d. 12–17 val. – „7.6: paramos tymai“: susitikimas su jaunaisiais poe akcija jaun iesiems Klaipėdos kūrė tais ir prozininkais I.Simonaitytės bib jams“: muzikinių grupių ir atlikėjų pa liotekos Gerlacho palėpėje (Herkaus sirodymai, kūrybinės dirbtuvės, lau Manto g. 22). ko galerija aikštėje prie burlaivio „Me Liepos 5 d. 18 val. – „7.6: Klaipėdos kul ridianas“. tūrinis laukas Lietuvos kontekste“: at vira festivalio diskusija „Kultūros na Liepos 1 d. 15 –20 val. – „7.6: gyvoji muose: menas ir kava“ (Tiltų g. 3). meno alėja“: instal iacijų pristat ymai ir dirbt uvės, teatr in iai pasirodymai, Liepos 6 d. 21 val. – „7.6: džiazas kie elektroninė muzika Danės krantinėje melyje“: festivalio uždarymas, jaunų nuo Pilies tilto iki Šiaurės rago. jų džiazo atlikėjų projektai Meno kie me (Bažnyčių g. 4). Liepos 3 d. 22 val. – „7.6: kino nak tis“: jaunųjų kinematografi n ink ų fil Liepos 6 d. 24 val. – „7.6: jam session“: mų perž iūros ir susit ik imai su auto antrasis festivalio uždarymas džiazo riais Klaipėdos kult ūr ų komun ikaci klube „Kurpiai“ (Kurpių g. 1A).
12
penktadienis, birželio 29, 2012
pramogų gidas Nidoje baigiasi Vargonų festivalis
XI tarptautinį festivalį „Vargonų vasara“, nuo birželio 9-osios vykstantį Nidoje, rečitaliu užbaigs Bernardas Vasiliauskas – pir masis absolventas, baigęs prof. Leopoldo Digrio vargonų klasę (1966 m.), pirmasis M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso lau reatas (1968 m.), pirmasis nepriklausomos Lietuvos laikų Vil niaus arkikatedros bazilikos vargonininkas (nuo 1989 m.) ir vie nas iš Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonų statytojų. Koncerte skambės vokiečių kompozitoriaus romantiko S.KargElerto ciklas „Portretai“: nuo Bacho iki Chopino. KUR? Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pamario g. 43). KADA? Birželio 30 d. 20 val. KAINA? 15 Lt.
Bibliotekos kiemelyje – renginiai
Su gyva muzika leisti trečiadienių vakarus pajūryje kviečia Klai pėdos bibliotekos vasaros renginių programa „Pėdink į Giru lius“. Trečią vasarą iš eilės ji buria kultūros savanorius gaivin ti gyvenvietės kurortinę dvasią. Šią savaitę giruliškiams smagią vakaronę su mėtų arbata ir medumi surengė Klaipėdos etnokul tūros centro folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“. Artimiausią tre čiadienį koncertą „Music & Coffee Max Coffee“ pristatys bardo Lino Švirino studija „Grock“, o dar po savaitės gros Marijus Ku čikas ir dainuos Reda Strakšaitė. KUR? Girulių bibliotekos kiemelyje (Šlaito g. 10A). KADA? Liepos 4, 11 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.
Vasaros šeštadieniai – parke su muzika Rytoj prasidedantis vasaros koncertų cik las kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius patirti muzikos klausymo malonumą atvirame ore, žaliuojančios gamtos prie globstyje.
Klaipėdos koncertų salės par ko estradoje šeštadienio vakarais muzikiniai renginiai vyks beveik iki rugpjūčio vidurio. „Svaigi birželio siuita“ paskutinį birželio vakarą į parko estradą iš ves Klaipėdos kamerinį orkestrą, vadovaujamą Mindaugo Bačkaus. Publikos laukia stilistiškai marga koncerto programa, diriguojama Roberto Šerveniko. Ypatingą prie skonį renginiui suteiks šarmingas Vladimiro Zubitskio akordeonas. Antrasis klaipėdiečių orkest ro pasirodymas – su „Aistringąja gitara“. Koncerte solo partiją at liks lenkų gitaristas Krzysztofas Meisingeris. Kritikų ir melomanų nuomone, jis yra vienas perspek tyviausių ir charizmatiškiausių jaunųjų klasikinės gitaros atlikėjų. Nacionalinių ir tarptautinių kon kursų laureatas daug bendradar
biauja su žymiais muzikais ir ins piruoja kompozitorius kurti naujus kūrinius gitarai. Liudas Mikalauskas ir kvartetas „Bass Arco“ primins iškilią Vytauto Kernagio asmenybę. Atlikėjai ska tins išgirsti muziką savyje ir dalytis ja su kitais. Violončelių ir kontrabo so kvartetas antrins vokalui ir virpins sielos stygas. Ši programa, pasak so listo, yra ypatinga, praturtinan ti ne tik klausytojus, bet ir atlikėjus. „Baltas paukštis“, „Mūsų dienos kaip šventė“, „Giedu giesmelę“, „Vasara“, „Išeinu“ – tai tik keletas dainų, ku rios tikrai nepaliks abejingų. Žavi pianistė Guoda Gedvilaitė valdys savo instrumentą kaip di delį orkestrą. Temperamentas ir nuostabus garsas, elegancija ir gro jimas be pastangų – tai šios pianis tės atpažinimo bruožai. Programa „Temperamentinga elegancija“ at
Tradicija: Klaipėdos koncertų salės parko estradoje jau nebe pirmą vasarą skambės muzika – kaip jau
įprasta, šeštadienio vakarais.
skleis atlikėjos charakterį. Jos mu zikos gaivumas bei gyvybingumas klausytoją pasiims į fantastišką fortepijoninių garsų odisėją. „Vakare su Petru ir kvintetu“ improvizacijų meistras, saksofo no virtuozas Petras Vyšniauskas ir Klaipėdos brass kvintetas pateiks smagią programą, kurioje skambės kūriniai nuo baroko iki džiazo. Teatralizuotas kulinarinis kon certas „Operos paštetas“ bus pa
teiktas ciklo pabaigoje. Dainininkai Diana Tiškovaitė, Agnė Sabulytė, Jonas Sakalauskas ir projekto mu zikos vadovas Vytautas Lukočius, kuris gros fortepijonu, klausyto jams patikės muzikos ir kulinari jos menų sintezės paslaptis. Šia me intriguojančiame renginyje ne tik skambės populiarios operų ari jos, duetai, bet vyks ir pašteto ga myba bei ragavimas. „Kulinarija – tai irgi kūryba“, – teigia pašte
tą scenoje ruošianti Agnė. „Pasibaigus vasaros koncertų cik lui leisime mūzoms trumpam paty lėti, kol rugsėjo 19-ąją pašauksi me gerų permainų vėją, atnešiantį naujos muzikos gūsį“, – jau apie ki tą festivalį užsiminė Klaipėdos kon certų salės direktoriaus pavaduoto ja Loreta Narvilaitė, klaipėdiečiams linkėdama smagių vasaros šeštadie nių su muzika gryname ore. „Klaipėdos“ inf.
Memelio džiazo klubas gimtadienį sutiks k Sekmadienį žvakutę ant pirmo jo gimtadienio torto užpūs uosta miesčio muzikantai ir jų bendra minčiai, prieš metus įsteigę Me melio džiazo klubą. Šventė – proga dar vienam koncertui: visus metus pajūrio publiką į koncertus kvietę entuziastai vakarui rengia jungti nę muzikinę programą.
Į sceną lips scenos vilkai „JazzWay“ su Memelio džiazo klubo preziden tu Steponu Januška priešakyje, gita ristas Eugenijus Jonavičius su bend ražygiais, „ska“ muzikos projektą pristatys veiklusis saksofonininkas Kęstutis Sova, pasirodys jaunųjų uostamiesčio džiazmenų komanda „Soft & Easy“ bei gitaristo Martyno Ąžuolo suburta komanda. Pernai balandį įsteigta ir lie pą inauguracijos šventę surengu si visuomeninė organizacija tą kart anonsavo ketinanti per metus Klaipėdoje surengti mažiausiai 10 koncertų, pristatančių uostamies čio džiazo muzikantų kūrybą. Fak tinis „derlius“ išėjo kur kas soli desnis – anot S.Januškos, įvairiose renginių vietose Klaipėdoje bei Pa
Džiazmenai: klubo gimtadienio koncerte, be kitų, muzikuos K.Sova, jaunųjų uostamiesčio džiazo atlikėjų komanda „Soft & Easy“ ir E.Jonavičius.
langoje per metus įvyko iš viso 40 koncertų su Memelio džiazo klubo vėliava, iš jų 15-a išskirtinių – juo se skambėjo autorinės klaipėdiečių muzikantų parengtos programos bei svečių pasirodymai. Autorines programas klausyto jams pristatė E.Jonavičius su ko legomis, K.Sovos suburta lietuvių komanda „I 4 Combo“ bei tarp
tautinis projektas „Connections: part2“, solinius koncertus surengė vokalinis kvartetas „Cappella‘A“, grupė „JazzWay“, šventinį gimta dienio koncertą – saksofonininkas Algis Kilis, jauniausius uostamies čio džiazmenus sukvietė „Jauni mo džiazo maratonas 2011“. Tai – tik keletas įvykių iš pirmųjų metų įdirbio, kurį vainikavo Metų įvykio
titulas, klubo pelnytas neseniai su rengtuose Klaipėdos muzikiniuose apdovanojimuose. Anot S.Januškos, Memelio džia zo klubui pavyko sujudinti kiek užsistovėjusius klaipėdiečių mu zikantų bendradarbiavimo van denis. „Bendravimas tapo intensy vesnis – vis dažniau susitinkame ne tik gatvėje, bet ir scenoje, o tai
reiškia, kad siekis paskatinti kūry binį bendradarbiavimą tampa rea lybe, – sakė muzikantas, pedago gas bei renginių organizatorius. – Iš šalies atrodo, kad muzikan tui suburti kolektyvą yra papras ta ir natūralu. Tačiau tai – ne tik kūrybinis iššūkis, bet ir didelė at sakomybė. Džiugu matyti, kad vis daugiau jaunų žmonių suranda sa
13
penktadienis, birželio 29, 2012
pramogų gidas Dainuos K.Smoriginas ir O.Ditkovskis
Festivalyje ant vandens „Muzikuojantis keltas“ rytoj muzikuos Kosto Smorigino ir Olego Ditkovskio duetas. Skambės dainos iš naujos kompaktinės plokštelės „Albumas“. Tai bus desertas prie jau gerai žinomų dainų, kurias jiedu žadėjo atlikti. Kiekvienas, kam nesvetima dainuojamoji poezija, žino, kad šis aktorių ir bar dų duetas – vienas iš puikiausiai atskleidžiančių žanro paprastu me slypintį genialumą. K.Smoriginas Klaipėdos „Muzikuojančia me kelte“ koncertuoja kasmet ir tikino palaikantis puikią, išskirti nę šio festivalio idėją. KUR? „Muzikuojančiame kelte“ / „Nida“ (Danės g. 1). KADA? Birželio 30 d. 20 val. KAINA? 59 Lt, bilietus platina „Bilietų pasaulis“.
Programa Birželio 30 d. 20 val. – „Svaigi birže lio siuita“: Klaipėdos kamer in is or kestras, sol istas V.Zubitsk is (akor deonas, Ukraina – Italija), Dirigentas R.Šervenikas. Bilietai – po 15, 20 Lt. Liepos 7 d. 20 val. – „Aistr ingoji gi tara“: Klaip ėdos kamer in is orkest ras, solistai M.Bačkus (violončelė) ir K.Meisingeris (gitara, Lenkija). Bilietai – po 20, 30 Lt. Liepos 14 d. 20 val. – „Baltas paukš tis. Vytautą Kernag į prisimenant...“: L.Mikalauskas (bosas) ir styginių gru pė „Bass Arco“. Bilietai – po 20, 30 Lt. Liepos 21 d. 20 val. – „Temperamen tinga elegancija“: G.Gedvilaitė (forte pijonas). Bilietai – po 15, 20 Lt. Liepos 28 d. 20 val. – „Vakaras su Pet ru ir kvintetu“: Klaipėdos brass kvin tetas ir sol istas P.Vyšn iauskas (sak sofonas). Bilietai – po 15, 20 Lt. Rugpjūčio 11 d. 20 val. – „Operos pa štetas“: D.Tiškovaitė (sopranas), A.Sa bulytė (mecosopranas), J.Sakalaus kas (bar itonas), V.Lukočius (muz i kos vadovas, fortepijonas). Bilietai – po 15, 20 Lt. Koncertai vyks Klaipėdos koncertų sa lės (Šaulių g. 36) parko estradoje. Bilie tus platina „Bilietai.lt“.
koncertu
40
– tiek koncertų per me tus įvyko su Memelio džiazo klubo vėliava. vyje ryžto įgyvendinti naujus su manymus.“ Palaikyti bei skatinti kolegas, reng ti autorinius bei teminius koncertus Memelio džiazo klubas ketina ir atei tyje. Planuojama plėtoti ir savas tra dicijas: viena jų pretenduoja tapti „Jaunimo džiazo maratonas“, skirtas kūrybingiems moksleiviams. Visuo meninė organizacija atvira visiems, norintiesiems dalyvauti jos veikloje, ieškantiems bendraminčių, trokštan tiems pažinti ir populiarinti džiazą. Memelio džiazo klubo gimtadie nio koncertas – liepos 1-ąją 19 val. „Kurpiuose“ (Kurpių g. 1A). Įėjimas – nemokamas. „Klaipėdos“ inf.
Paplūdimyje – šokių muzikos fiesta
Didžiausias paplūdimio šokių muzikos renginys Lietuvoje „La bas Festas“ užsimojo tapti kasmete švente Palangoje ir į ją su grįš jau liepos pradžioje. Pernai 20 tūkst. žmonių sulaukęs fes tivalis šiemet vėl visų laukia Palangos pajūryje. Renginio pro gramai vadovaus trance muzikos legenda, garsusis didžėjus iš Vokietijos ATB, o jam talkins kitas vokietis Joshas Gallahanas. Nustebinti ketina ir lietuviai. Išskirtinę šokių aikštelių vasaros „bombą“ brandina sėkmingas Igno ir Jovani duetas, užsimojęs sukurti kūrinį, pretenduojantį į festivalio himną. KUR? Palangoje, prie centrinės gelbėjimo stoties. KADA? Liepos 7 d. nuo 19 val. KAINA? 10, 40 Lt, bilietus platina „Bilietų pasaulis“.
Aktorius švęs su miestu Kitą savaitę uosta miesčio širdyje, po atviru dangumi or ganizuojamas šven tinis renginys, skir tas Klaipėdos dra mos teatro akto riaus, Nacionalinės premijos laureato, Klaipėdos miesto garbės piliečio Vytauto Paukštės 80 metų sukakčiai. Mindaugo karūnavimo dienos iš vakarėse visus klaipėdiečius bei miesto svečius teatras kviečia švęsti kartu su legendiniu aktoriu mi, tapusiu vienu Klaipėdos sim bolių V.Paukšte. Jubiliatą sveikins Vidas Bareikis ir Jurga Šeduikytė,
Jubiliejus: Klaipėdos dramos teatro aktoriui V.Paukštei liepos 2-ąją
sukaks 80 metų.
Nerijaus Jankausko nuotr.
intymi vyrų trupė „Erelis“, Regi mantas Adomaitis, Rimas Tumi nas, Kostas Smoriginas, Olegas Ditkovskis, Vytautas Grubliaus kas, Domantas Razauskas, Sau lius Šiaučiulis, Kristina Jatautaitė, Edmundas Kučinskas, Stepas Ja
nuška ir daugybė kitų puikiai ži nomų, pasiilgtų, mielų, pašėlusiai talentingų žmonių iš visos Lietu vos. Vakarą ves aktoriai Nelė Savi čenko ir Darius Meškauskas. Aktorius V.Paukštė gimė 1932 m. Kaune. Nuo 1963 m. iki šiol vaidina
Klaipėdos dramos teatre. Per beveik pusšimtį kūrybos metų uostamies čio scenoje jis sukūrė daugiau nei 100 vaidmenų įvairaus žanro kūri nių pastatymuose. Lietuvos teat ro istoriją puošia iškiliausieji akto riaus darbai, tarp jų – Mindaugas ir Mažvydas Justino Marcinkevičiaus to paties pavadinimo dramose. 1976 m. V.Paukštei buvo suteik tas Lietuvos nusipelniusio artis to garbės vardas, 1982 m. – Lietu vos liaudies artisto garbės vardas, 1978 m. įteikta Valstybinė premi ja už Mindaugo, Mažvydo, Satino, kitus ryškiausius Lietuvos sceno je vaidmenis. 1998 m. aktorius ap dovanotas Lietuvos Didžiojo kuni gaikščio Gedimino ordinu, 1998 m. tapo „Kristoforo“ laureatu už ge riausią Lietuvos metų vaidmenį, 2000 m. apdovanotas Nepriklau somybės medaliu, 2002 m. – Vy riausybės meno premija, 2008 m. – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, 2009 m. – Auksiniu scenos kryžiumi. Aktoriui V.Paukštei dedikuo tas renginys vyks liepos 5 d. 19 val. Klaipėdos Teatro aikštėje. „Klaipėdos“ inf.
A.Našlėno rekviem posovietiniam sapnui Šiandien Klaipėdoje atidaroma čia studijavusio, o dabar Didžio joje Britanijoje gyvenančio ir ku riančio jauno menininko Augus tino Našlėno fotomontažų paroda „Rekviem posovietiniam sapnui“.
A.Našlėnas – jaunosios kartos me nininkas, studijas baigęs Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vi zualiojo dizaino katedroje. Iš pra džių domėjęsis peizažu ir daiktų fotografavimu, netrukus jis pradėjo dirbti prie jungtinės, „sintetinės“ dailės idėjos. Jam norėjosi į vien tisą sistemą sujungti tapybą, grafi ką ir fotografiją. Būtent tai jį atve dė prie skaitmeninių technologijų, kurias autorius naudoja šiandien. Kaip pasakojo A.Našlėnas, kom pozicijose jis įkūnija ryškiausius savo vaikystės ir paauglystės pri siminimus, sapnus, vizijas ir vil tis, susijusias su posovietine rea lybe. „Fotomontažu susidomėjau vos susipažinęs su skaitmeninė mis vaizdo apdorojimo technolo gijomis. Domino galimybė jung ti fotografinę medžiagą su ranka bei kompiuteriu atlikta grafika. Iš karto supratau, kad norėdamas sukurti profesionaliai atrodan čias kompozicijas, turėsiu surink ti labai didelį fotoarchyvą. Tada ir pradėjau rimtai domėtis fotogra fija, mokytis fotografuoti ir rinkti
medžiagą. Dirbau analogine apa ratūra, daugiausia nespalvotai. Pats ryškinau negatyvus. Fotog rafija man tapo labai svarbi, nors tapti „tikru“ fotografu nieka da nesiekiau. Mane domina vaiz dų kūrimas, o ne technologija“, – teigė A.Našlėnas. Fotomontažų seriją „Rekviem posovietiniam sapnui“ (Requiem for a Post-Soviet Dream) jis pra dėjo kurti prieš aštuonerius me tus. 2010-aisiais trys šios serijos darbai dalyvavo Lietuvos fotome
nininkų sąjungos konkurse „De biutas“, kur pelnė trečiąją vietą. 2011 m. šios serijos 11 atspau dų buvo parodyti personalinėje A.Našlėno parodoje „Fotomon tažai“ „Vilniaus fotografijos ga lerijoje“. Šiemet paroda „Re quiem for a Post-Soviet Dream“ veikė Šefildo mieste (Didžioji Bri tanija), keturi jos darbai pateko į „Woolgather Art Prize“ konkurso finalininkų parodą Lidse (Didžio ji Britanija) ir ten laimėjo antrą ją vietą.
A.Našlėno fotomontažų parodos „Rekviem posovietiniam sapnui“ pristatymas – 18 val. Baroti gale rijoje (Aukštoji g. 1), kur ji veiks iki liepos 18 d. Atidaryme dalyvaus autorius ir parodos kuratorė me notyrininkė Danguolė Ruškienė. Uostamiestyje bus eksponuoja ma naujausiais autoriaus darbais papildyta serija. Rudenį ji nuke liaus į Nidą, Gargždus ir Palangą. Klaipėdos krašte parodą organi zuoja VšĮ „Meno menė“. „Klaipėdos“ inf.
Kompozicijos: A.Našlėnas darbuose įkūnijo ryškiausius savo vaikystės ir paauglystės prisiminimus, sap
nus, vizijas ir viltis, susijusias su posovietine realybe.
14
penktadienis, birželio 29, 2012
sportas
R.Cibauskas – prezidentas
Pasitikėjimas: R.Cibauskas ir
toliau plėtos studentų krepšinį.
Lietuvos studentų krepšinio lygai (LSKL) dar dvejus metus vadovaus klaipėdietis Rimantas Cibauskas.
49-erių verslininkas vakar Vilniuje vykusioje LSKL konferencijoje vienbalsiai išrinktas trečiajai kadencijai. „Malonu, kad LSKL nariai, treneriai įvertino mano darbą ir vieningai palaikė. Tai įpareigoja dar labiau stengtis ir kryptingai dirbti. Kitas studentų krepšinio sezonas bus penkioliktasis, tad ruošiame jubiliejinio čempionato programą, kurią pristatysime rudenį“, – pabrėžė R.Cibauskas. Prezidentas pasidžiaugė, kad jam vadovaujant didžiulis dėmesys yra kreipiamas mokslams – gabiausieji studentai kasmet apdovanojami tūkstantinėmis stipendijomis. „Klaipėdos“ inf.
Lemtis: L.Grinčikaitei (kairėje) nepasisekė gauti gero takelio – per vidurį, gal tuomet būtų tapusi čempione. „Scanpix“ nuotr.
Klaipėdietei – Europos bronza Lina Grinčikaitė pasiekė neregėtą aukštumą – tapo Europos lengvosios atletikos čempionato prizininke. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
25-erių klaipėdietė 100 metrų bėgimo varžybų finale distanciją įveikusi per 11,32 sek. iškovojo
Finale rungtyniaus ispanai Česlovas Kavarza Pirmoji į Europos futbolo čempionato finalą iškopė titulą ginanti Ispanijos rinktinė.
Vicenteso del Bosque auklėtiniai portugalus įveikė tik po 11 m baudinių 4:2. Gana nuobodžiai vykusi dvikova kiek pagyvėjo per pratęsimą. Rungtynių baigtį galėjo pakeisti Adresas Iniesta. Jis 104-ąją min. gavo kamuolį būdamas vienas prieš varžovų vartininką. Tačiau Rui Patricio sugebėjo atmušti ispano nestipriai smūgiuotą kamuolį. Baudinių varžybos portugalams prasidėjo sėkmingai – R.Patricio
atrėmė X.Alonso smūgį. Netrukus taip pat netaikliai spyrė ir Portugalijos žaidėjas Joao Moutinho. Kas su ispanais rungsis dėl aukso, tapo žinoma po vakarykštės pusfinalio kovos tarp vokiečių ir italų. Portugalams, kaip ir pastarosios dvikovos pralaimėtojams, atiteks bronzos medaliai.
Rungtynių statistika Doneckas: Ispanija - Portugalija 0:0 (po 11 m baudinių 4:2). Baudinius įmušė: A.Iniesta, G.Pique, S.Ramosas, C.Fabregas/Pepe, Nani.
bronzos medalį. Anot specialistų, blogiausiame – išoriniame aštuntame takelyje bėgusi Edmundo Norvilo auklėtinė pagerino asmeninį sezono rezultatą. Mūsų sprinterė vos akimirką pralaimė-
jo čempionei bulgarei Ivetai Lalovai (11,28 sek.). Klaipėdietė buvo labai arti sidabro medalio. Tik fotofinišas jį skyrė ukrainietei Olesiai Povch, kurios rezultatas toks pat, kaip ir L.Grinčikaitės. Pusfinalyje lietuvė distanciją buvo įveikusi per 11,34 sek. Uostamiesčio greitakojė atrankos dieną užtruko šiek tiek ilgiau – 11,38 sek.
Gerai 400 m bėgimo per barjerus kvalifikacinėse varžybose kovojo kita mūsų miesto lengvaatletė Eglė Staišiūnaitė. Įveikusi nuotolį per 56,58 sek., ji pagerino asmeninį rekordą. Tačiau pusfinalyje ji buvo lėtesnė – savo grupėje finišavo septinta (58,76 sek), o galutinėje įskaitoje užėmė 15-ąją vietą. Vakar rungtyniavo ir trečioji Klaipėdos atstovė Natalija Piliušina. Ji varžėsi 800 m bėgimo rungtyje.
Nesėkmės neteikia vilties Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės, besirengiančios olimpinių žaidynių atrankos turnyrui, žaidimo spragas parodė ir rusai. Hjustone (JAV) vykusiose draugiškose rungtynėse Rusijos ekipa įveikė mūsų nacionalinę komandą 77:69.
Vyriausiasis treneris Kęstutis Kemzūra susitikimui neregistravo Simo Jasaičio, sportinę aprangą vilkėjo, tačiau nė akimirkos nežaidė Antanas Kavaliauskas ir Deividas Dulkys. Nedaug rungtyniavęs Adas Juškevičius taškų nepelnė. Iki didžiosios pertraukos taikliau atakavę lietuviai buvo pabėgę į priekį 17:11, 24:20, 33:25. Didžiausią – 9 taškų – persvarą – 35:26 mūsų krepšininkai įgijo baigiantis antrajam ketvirčiui. Tačiau rusai, laimėję tarpsnį 7:0, sumažino skirtumą iki dviejų taškų. Po pauzės iniciatyvą perėmė varžovai. Rusijos krepšininkai paliko lietuvius užnugaryje – 50:42. Tragiškai prasidėjo paskutinysis kėlinys. Davido Blatto auklėtiniai vienu metu buvo įgiję net 16 taškų pranašumą – 66:50. Nors mūsų žaidėjams pavyko sušvelninti rezultatą, tačiau išgelbėti rungtynių neįstengė. Tai buvo Lietuvos komandos ketvirtosios kontrolinės rungtynės. Trejos iš jų pralaimėtos. Tik olimpinių žaidynių šeimininkus anglus pavyko įveikti vos ne vos 63:61. „Mes ruošėmės rusų spaudimui, tačiau vis vien varžovai mus užklupo, – po rungtynių kalbėjo K.Kemzūra. – Pradėjome kamuolį mėtyti į užribį.
Pranašumas: antroje rungtynių pusėje rusai (balta apranga) siautė po
lietuvių krepšiu.
Dar blogiau – nesugebėjome rengti atakų. Kol kas mes nesame komanda, tik gerų žaidėjų grupė. To gali neužtekti. Turime perlipti per save ir dirbti kaip vienas.“ Prieš kelionę į Venesuelą Lietuvos ekipa šeštadienio naktį Lietuvos laiku dar kartą susitiks su anglais. Atrankos į olimpiadą turnyras vyks liepos 2-8 d. B grupėje lietuvių varžovais bus Nigerijos ir Venesuelos ekipos. Dėl trijų kelialapių į Londono žaidynes varžysis dvylika komandų.
Tomo Tumalovičiaus (krepsiniosirdis.lt) nuotr.
Rungtynių statistika Lietuva – Rusija 69:77 (19:18, 18:17, 13:21, 19:21). L.Kleiza, J.Valančiūnas po 12, J.Mačiulis, R.Kaukėnas po 11, R.Javtokas, T.Delininkaitis po 6, P.Jankūnas, M.Pocius po 3, M.Kalnietis, Š.Jasikevičius po 2/A. Kaunas 21, A.Kirilenka 15, S.Monia, T.Mozgovas po 10.
19
penktadienis, birželio 29, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Noros Roberts knygą „Mėgaukis akimirka“.
Nora Roberts. „Mėgaukis akimirka“. Lorelei Makbein žinomos visos konditerijos paslaptys. Jos sukurtais nepakartojamo skonio desertai ir puošniais, įmantriais tortais žavisi kiekvienas, kam tenka pamatyti ir paragauti gardumynų. Nenuostabu – į savo darbą ji įlieja dalį meilės, kurios nuo pat vaikystės sklidina širdis. Lorelės akių šviesa – Braunų dvaro šeimininkas, žavingasis, rūpestingasis Delanis... Didžiausia Lorelės Makbein svajonė – būti mylimai, būti su mylimuoju ir mėgautis neįkainojamomis laimės akimirkomis... Tebūnie be jokių įsipareigojimų.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 3 d.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Trumpiau sakant, galvoje painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Dvyniai (05 21–06 21). Aiškiai suvoksite, ką iš tiesų vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Domėkitės naujienomis, nes tai gali būti jums naudinga. Vėžys (06 22–07 22). Viskas užklups vienu metu, bet tai geros naujienos, nes problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas pokalbis. Liūtas (07 23–08 23). Pajusite, kad trūksta laiko mėgstamai veiklai. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją, suprasite, kad tai laikini sunkumai, o šiaip viskas kaip ir anksčiau – jokie pavojai negresia. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo savo draugų. Domėsitės visuomeniniu gyvenimu. Būkite atsargus kelyje.. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Gyvenimas pasirodys tarsi sapnas. Skorpionas (10 24–11 22). Praleiskite laiką su mylimu žmogumi. Apskritai diena sėkminga ir žada puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai, įvertinkite praeitį ir numatykite uždavinius ateičiai. Šaulys (11 23–12 21). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodami užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai, susiję ir su darbu, ir su asmeniniu gyvenimu. Galite kurti ilgalaikius planus. Vandenis (01 21–02 19). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis ir patirtimi. Žuvys (02 20–03 20). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui.
Orai
Baigiantis darbo savaitei orai ims šil ti, tačiau savaitgalį kai kuriose Lietu vos vietose lietaus tikimybė išliks. Šiandien bus mažai debesuota, oro temperatūra sieks ir 19–21 laipsnį ši lumos. Šeštadienio naktis daugely je šalies vietų bus giedra, oras sušils iki 10–14 laipsnių. Dieną vietomis gali mas trumpas lietus, oro temperatūra sieks 24–26 laipsnius šilumos.
Šiandien, birželio 29 d.
+19
+17
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+21
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+19
Utena
+19
4.55 22.23 17.28
181-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 185 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
Tauragė
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +29 Brazilija +24 Briuselis +22 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +17 Kopenhaga +22
kokteilis Miestiečiai plūsta į mišką Vakar „Kokteilio“ gerbėja Janina nulin gavo iki Girulių miško – pagrybauti, pa kvėpuoti grynu oru, pasimėgauti ramy be. Žodžiu, pailsėti. Tačiau moteris buvo didžiai nustebusi – vasara dar tik įsibėgėja, o žmonių miš ke – daug. Neknibžda, kaip skruzdėly ne, tačiau nemažai. Vieni uogauja, ki ti – grybauja, o treti – šiaip sau ūbauja. Tiesa, juos pranoksta raibosios gegutės, kaip būtų keista, kukuojančios garsiau nei miestiečių keliamas triukšmas. Janina ekskursija į mišką liko labai pa tenk inta. Prir inko kone pilną pint inę geltonų gražių grybų – voveraičių. Klaipėdietė pajuokavo: ne ji viena žino, kad jau dygsta grybai. Tai liudija ir daug nupjautų net labai mažučių grybukų. Tiesa, su uogomis – prastesni popieriai: žemuogės – nedidelės, mėlynių – mažai. O blogiausia tai, kad daug uodų, kurie atakavo be perstojo. Be to, moteris pasidžiaugė, kad miškas – gana švarus. Kur ne kur gulėjo per nykštės šiukšlės.
Londonas +20 Madridas +34 Maskva +20 Minskas +22 Niujorkas +35 Oslas +16 Paryžius +23 Pekinas +27
Praha +31 Ryga +19 Roma +30 Sidnėjus +19 Talinas +17 Tel Avivas +32 Tokijas +26 Varšuva +25
Vėjas
0–4 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+21
+20
Marijampolė
Vilnius
Vardai Benita, Gedrimė, Mantigirdas, Paulius, Petras, Povilas.
+20
Alytus
birželio 29-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
12
17
18
16
1
17
20
16
14
6
17
21
19
15
5
rytoj
sekmadienį
1855 m. Londone pasi rodė pirmas is laikraš čio „Daily Telegraph“ numeris. 1900 m. Lijone, Prancū zijoje, gimė karo lakūnas ir rašytojas Antoine’as de Saint-Exupery. 1939 m. įvyko pirmasis komerc in is aviareis as tarp JAV ir Europos. 1956 m. Londone susi tuokė amerikiečių rašy tojas Arthuras Milleris ir aktorė Marilyn Monroe.
1972 m. JAV Aukščiau siasis teismas pripaž i no, jog mirt ies bausmė prieštarauja šalies kons titucijai. 1980 m. pirmąja šal ies prezidente moterimi Eu ropoje Islandija išsirinko Vigdis Finnbogadotir. 1990 m. Lietuvos parla mentas sutiko paskelb ti 100 dienų moratoriu mą Nepriklausomybės akto įgyvend in imui, kad sovietų lyderis Mi
chailas Gorbačiovas at šauktų ekonominę blo kadą. 1995 m. Seule sugriuvo prabangi penkių aukštų parduot uvė: žuvo ma žiausiai 502 žmonės, 910 asmenų buvo sužeista. 2000 m. mirė garsi teat ro ir kino aktorė Monika Mironaitė. Gimė 1913 m. 2011 m. Vatikanas oficia liai atidarė savo naują in ternet inę naujienų sve tainę news.va.
Baidare – į 700 km žygį Baltija Įkvėptas sėkmin gos patirties klai pėdietis Doman tas Laukevičius net dvejus me tus brandino nau ją iššūkį – baidare įveikti 700 km at stumą Baltijos jūra.
Perspėjimas: po Girulių mišką
galite vaikščioti ramiai – dar liū tų jame nėra.
Nieko gero Strutis, slėpdamas galvą į smėl į, rodo priešui savo silpną vietą. Treniruotės: prieš žygį D.Laukevičius ne vieną dieną miklino irklą Baltijos jūroje. Dalios Grikšaitės nuotr.
Viena vėliava susidėvėjo Net antrokai žino, kad iki Londono va saros žaidynių liko 26 dienos. Kad nuv ykę į jas nepasirodyt umėte baltomis varnomis, įsiminkite: olimpi nę vėl iavą 1913 m. suk ūrė prancūzas Pierre‘as de Coubertinas. Ji buvo pasiū ta Paryžiuje. Ilgis – 3 m, o plotis – 2 m. Pirmą kartą pademonstr uota 1914 m., tačiau pirmą kartą vėliava buvo iškelta 1920 m. Antverpeno (Belgija) žaidynėse. Pasirodo, 1984 m. buvo pasiūta nauja vėliava, nes senoji susidėvėjo. Po žaidynių uždarymo ceremonijos or ganizatoriai vėliavą perduoda kitų žai dynių miesto merui.
Linksmieji tirščiai Anądien moteris susistabdė taksi: – Į gimdymo namus, prašau. Po minutėlės: – Na, tik nelėkite taip greitai, aš ten tie siog dirbu! Česka (397 719; klaipėdiečiai, apsispręskime, kas mums prestižiškiau: gulėti pajūryje ar šliaužioti po mišką)
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Jau šį sekmadienį Taline startuo siantis irkluotojas Klaipėdą ketina pasiekti per dvi savaites. „Idėja gimė po to, kai kartu su Mariumi Norvaišu ir Pauliu mi Paulioniu prieš dvejus metus perplaukėme Baltiją iš Lietuvos į Švediją. Tada pamaniau, o kodėl neįveikus jūros kelio pakrante? Su šia mintimi ir gyvenau pasta ruosius porą metų“, – prisipaži no Domantas. Šiame žygyje klaipėdiečiui draugiją palaikys jo brolis ir du bičiuliai, kurie jį lydės krante. Palaikymo komandai Doman tas duos žinią, kai norės susto ti, kad galėtų pasistiprinti bei pailsėti. „Manau, tai vyks maždaug kas 50, gal 30 kilometrų“, – aiškino pašnekovas.
Maždaug tokį atstumą irkluoto jas tikisi įveikti per dieną. Ar kelionė bus sėkminga, dau giausia priklausys nuo oro sąlygų – fiziškai žygiui klaipėdietis jaučia si tinkamai pasirengęs. Pašnekovas pasidžiaugė, kad bent jau pirmo siomis dienomis – sekmadienį bei pirmadienį – prognozuojami gana palankūs orai. Tačiau, kaip ir prieš porą metų, Domantas lengvos užduoties ne sitiki. „Patikėkite, tuomet buvo labai sudėtingas ir geras žygis. Bet ma nau, kad ir dabar lauks nemažai iš bandymų“, – prisipažino šiuokart vienas, be bendrakeleivių su aikš tinga Baltija susigrumsiantis žy geivis. O visi norintieji palinkėti klai pėdiečiui sėkmės galės tai pada ryti rytoj – nuo 11 iki 12 val. Teat ro aikštėje bus surengtos Domanto išlydėtuvės į Estijos sostinę.
VIKINGŲ LOTO
Nr. 1007 2012 06 27
AUKSO PUODAS – 16 597 262 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 398 412 Lt 01 12 15 20 32 48 Auksinis skaičius 24 Papildomi skaičiai 33 43 6 tarp jų auksinis sk. 16 597 262 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 799 470 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk. 216 104 Lt (0 priz.)
5 skaičiai 7 525 Lt (7 priz.) 4 skaičius 169 Lt (414 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (7875 priz.) 2 + papildomas sk. 7 Lt (10141 priz.) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai. Prognozė: Aukso puode – 18 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt