TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės
Penktadienis, birželio 29 d., 2012 m. Nr. 151 (1350)
DOVANA Su šiandienos
diena.lt
1,30 Lt
Kava vaišina
nemokama kava!
Nemokamos kavos kuponas 3p.
Atsisveikinimas su VEKS
Čia juk ne vaikų lėktuvė liai, sulankstyti iš laik raščio, bet oro linijų bendrovė... Druskininkų meras Ričardas Malinauskas apie Vilniaus siūlymą prisidėti prie oro vežėjo steigimo.
2p.
lietuva
5p.
Referendumas vis dėlto bus? Vald anč iųjų stum iam as atom i nis trauk inys rudenį gal i susidur ti su net ikėta kliūt im i – referendu mu dėl naujos atominės elektr inės statybos. Tokia tikimybė gana reali. Seime už patariamojo referendumo paskelbimą po svarst ymo balsavo 64 parlamentarai – ket ur iais dau giau nei prieš tokį nutar imą.
menas Darbai: norint išmontuoti 14 metrų aukščio ir keliolikos tonų svorio objektą, teko pasitelkti galingą techniką. Simono Švitros nuotr.
Paskutinis programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ (VEKS) simbolis „Molekulė“ amžino atilsio iškeliavo į „Grindos“ aikštelę. Nuo šiol vilniečiams akių nebebadys nė vienas šio ne itin pasisekusio projekto simbolis. Medžiai žali, bet nesveiki
2p.
Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Praeivių nesudomino
Prie Baltojo tilto daugiau nei tre jus metus stovėjęs VEKS simbolis, salotinės spalvos molekulės for mos paminklas su užrašu „Kultū ra“, sostinės valdžios sprendimu supjaustytas ir sunkvežimiais iš gabentas iš miesto centro.
Nors darbai buvo vykdomi vi dury dienos, žiūrovų, susirūpinu sių VEKS objekto likimu, neatsira do. Pavieniai praeiviai, matydami verčiamą VEKS simbolį, traukda vo mobiliuosius telefonus, tačiau prieiti prie darbų zonos nesiryžo nė vienas. Tiesa, iš pradžių atsi gabenta technika pasirodė esan ti per silpna ardy ti tokį didelį objektą.
2
ŠIANDIEN Dovana dienrašèio skaitytojams – nemokamas žurnalas
13p.
Užutrakyje skambės muzika
2
PenktADIENIS, birželio 29, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Nepakils: atrodo, kad oro vežėją įsteigti pasišovęs Vilniaus meras
sąjungininkų neras. Kitos savivaldybės į tokią iniciatyvą žiūri kreivai.
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
Vilniaus mero šauksmas tyruose Rūta Grigolytė
r.grigolyte@diena.lt
Sostinės meras Artūras Zuokas kreipėsi į kelių savivaldybių va dovus ir kvietė savivaldybes tap ti naujai įsteigto bazinio oro vežė jo „AirLituanica“ akcininkėmis.
Savivaldybėms siūloma įsigyti bent po vieną akciją, kurios ver
tė siekia 25 tūkst. eurų, kaip rašo ma Vilniaus miesto savivaldybės pranešime. Tarp pakviestųjų – Kauno ir Klaipėdos, Palangos, Druskininkų miestų, Kauno ir Trakų rajonų sa vivaldybės. Ar tokia A.Zuoko idėja turi sąsajų su realybe ir ar biudžetų skyles sun kiai belopančių savivaldybių vado vai bent svarstys šią galimybę?
Komentarai
Išbandymas: suaižėjusi „Molekulė“ sunkiai leidosi pajudinama iš vietos.
Atsisveikinimas Andrius Kupčinskas
Ričardas Malinauskas
A.
J
Kauno miesto meras
Zuokas man dėl to yra skambinęs prieš sa vaitę, sakė, kad atsių s pasiū lymą. Įdomu, ko kie bendrovės įstatai, koks steigėjų sąrašas, kokia numatoma veikla. Jei gu jie skraidintų tik iš Vilniaus, ma nau, pasiūlymas absoliučiai nedo mintų. Jeigu skrydžiai būtų vykdomi ir iš besiplečiančio Kauno oro uos to, tuomet kiltų kitų klausimų: kokio mis sąlygomis, koks bendrovėje būtų savivaldybės balsas. Kai gausime iš samų pasiūlymą, tuomet ir vertinsi me, žiūrėsime. Kol neaiški bendrovės struktūra, pasiūlymo sąlygos, sunku vertinti ir vienos akcijos kainą. Ką ta viena akcija reiškia valdant pačią įmo nę? Pirmiausia svarbus geranoriškas nusiteikimas. Kažkada savivaldybė valdė „Žalgirio“ akcijas, bet per ilgą laikotarpį buvo nuspręsta atsisaky ti tų akcijų. Savivaldybė nėra verslo įmonė, verslo nedaro, jos pagrindinis tikslas yra patenkinti viešąjį interesą. Sprendimas dėl kokių nors akcijų ir įsipareigojimų nepriimtinas.
Drusk in inkų meras
eigu turėtume pinigų tiek, kiek jų neturime, pasiūlymas tikrai domintų. Kadangi finansiniai ištekliai yra tokie, kad blogiau jau retai būna, tokio klausimo, deja, net negalime rimtai svarstyti. Nes varbu, kaina būtų tūkstantis ar de šimt tūkstančių, šiomis aplinkybėmis jau nieko nelemtų. Čia juk ne vaikų lėktuvėliai, sulankstyti iš laikraščio, o oro linijų bendrovė... Tai yra rimti pinigai, akcijos, ir mes negalime sau to leisti. Patys ieškome, kaip pritrauk ti investicijų į savo miestą, į Druski ninkų aerodromą. Savivaldybė nieka da negalės sau leisti tokių investicijų ar išlaidų. Savus darbuotojus leidžia me nemokamų atostogų, kad suba lansuotume biudžetą. Oro vežėjo ak cijoms pirkti esame tikrai per maži.
Valerijus Makūnas Kauno rajono meras
Vincas Kapočius Trakų rajono meras
T
reč iad ienį sav ivaldybės taryboje svarstėme šį pa siūlymą. Jis nelabai domi na. Vienos akcijos kaina yra 25 tūkst. eurų. Ši suma labai di delė. Reikia turėti atliekamų pinigų, kad galėt um invest uot uot i. Šian dien jų neturime. Kokia kaina būtų patrauklesnė? To nesvarstome.
G
avome tą pasiūlymą ir ar timiausiu metu nagr inė sime. Tačiau mūsų nuo monė tok ia, kad labiau būtume suinteresuot i Kauno oro uosto plėtra, jo gal imybėmis ir var gu ar dalyvausime Vilniaus projek te. Manyčiau, kad mes labiau linkę orientuotis į Kauno oro uosto ir šalia esančių įmonių, kaip Laisvoji ekono minė zona, Logistikos centras, plėtrą, šį regioninį stambų projektą, kuris la biausiai atspindėtų regiono ir Lietu vos interesą. Svarstoma dar bus, bet jis jau dabar labiau orientuotas į Kau no oro uostą.
14 metrų aukščio ir kelio 1 likos tonų svorio objektui išmontuoti teko pasitelkti ir galin
gesnę techniką. Darbus vykdantys „Grindos“ darbininkai tikėjosi su statiniu susitvarkyti per pusvalandį, tačiau darbai užsitęsė visą dieną.
Iškvietė galingesnį kraną
Beje, objekto ardyti atvykę darbi ninkai net nebuvo informuoti, iš kokių medžiagų padaryta skulptū ra, tad kilo nenumatytų sunkumų.
Iš pradžių tikėtasi, kad skulptū ra pagaminta iš putplasčio, ta čiau padarius pjūvį paaiškėjo, jog iš putplasčio pagamintas tik vir šutinis objekto sluoksnis. Tuo met vietoj 16 tonų galinčio pakel ti „Grindos“ krano iš Kirtimų buvo iškviestas bemaž tris kartus galin gesnis keltuvas. Pavardės nenorėjęs minėti dar bų vadovas dienraščiui teigė, kad jokios techninės dokumentacijos, kurioje būtų įrašytas skulptūros
Nežinojome, iš ko jis pagamintas. Sa kė, kad iš putplasčio, bet mes pamatėme, kad iš daug sun kesnės medžiagos. svoris ar iš kokios medžiagos ji pagaminta, pateikta nebuvo. To
Miesto medžiai gražūs tik iš Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Vilniuje sodinama tūkstančiai medžių, tačiau pamirštama juos prižiūrėti. Medžių gelbėtojais va dinami arboristai muša pavojaus varpais – žaliausiu Europos miestu vadinama Lietuvos sostinė neturi nė vieno sveiko ir žmogaus rankų nesudarkyto medžio.
lyginti su bendru augalų skaičiu mi mieste, yra niekingai mažas“, – dienraščiui teigė Europos ar boristikos tarybos narys, Lietu vos arboristikos centro direkto rius Sigitas Algis Gavenis. Daugelis medžių, pasak pašne kovo, ne tik būna netinkamai pa sodinti, bet dar ir auga patys sau – nėra tinkamai prižiūrimi. „Kas pas mus prižiūri medžius? Visoje Eu ropoje tai daro specialiai išmokyti
Prižiūri ne specialistai
Vingio parkas, Sereikiškės, Vilniaus universiteto Botanikos sodas, de šimtys tūkstančių liepų ir kaštonų puošiamos sostinės pakelės. Nese niai miesto žaliuosius plotus papildė dar bemaž 2 tūkst. augalų, tačiau visa ši žaluma nedžiugina Lietuvos arboristų. Medžiais besirūpinan tys savanoriai įsitikinę: kiekvienas sostinės žemėje atsidūręs sodinukas bent jau kol kas pasmerktas skursti ir kęsti žmogaus savivalę. „Jeigu paklaustumėte manęs, ar Vilniuje yra natūraliai užaugęs, nesuluošintas ir žmogaus nesu darkytas medis, negalėčiau jums atsakyti. Keli daugmaž padorūs medžiai yra, bet jų skaičius, pa
Jeigu paklaustumė te, ar Vilniuje yra natūraliai užau gęs, nesuluošintas ir žmogaus nesudar kytas medis, negalė čiau atsakyti. žmonės, baigęs specialius mokslus. Pas mus šią funkciją atlieka ar ba paprasti darbininkai, vos ne iš darbo biržos atkeliavę, arba elekt rikai, komunalininkai“, – piktino si pašnekovas.
Kuria istoriją
Vakarų Europoje jau bemaž šimt metį gyvuoja tradicija, kad kiek vienas medis yra sunumeruotas, turi savo gyvenimo istoriją, aprašą. Panašių bandymų būta ir Lietuvo je, deja, nė vienas jų neįgijo tęsti numo. „Medžiai Vakaruose auga vidu tiniškai šimtą metų. Kiekvienas jų yra individualiai prižiūrimas, tu ri savo istoriją. Tad net pasikeitus tą medį globojančiam žmogui būna aišku, ką su augalu daryti ir kaip jį gelbėti nuo vienos ar kitos proble mos. Lietuvoje bandymų tai daryti buvo, tačiau kol kas tęstinumo, de ja, nėra“, – teigė S.A.Gavenis. Augalus naikina druska
„Negalima sakyti, kad pas mus medžiai neprižiūrėti. Jie prižiūrė ti, tačiau tai daroma greitai ir be meilės. Geriau jau būtų sodinama mažiau medžių, bet jie būtų pri žiūrimi visą jų gyvenimą“, – teigė pašnekovas. Viena opiausių problemų, pa sak S.A.Gavenio, – perkami bro kuoti sodinukai. Jie pigesni, tačiau dažnai serga, juos puola ligos, juose
3
PenktADIENIS, birželio 29, 2012
miestas
9p.
Rusijos vaikžudė: nemačiau kitos išeities.
Remontuoti neapsimokėjo 2009 m., kai Viln ius buvo pa skelbt as Europ os kultūros sost i ne, mieste buvo pas tat ytos pen kios „Molek ulės“ su užrašu „Kultū ra“. Iš putplasčio, metalo ir medž io drožl ių plokšč ių pagam int i objek tai miest ui ats iėjo daug iau neg u 150 tūkst. litų. Didž iaus ia, net 14 metrų aukšč io, „Molek ulė“ kain avo daug iau nei 90 tūkst. litų. Lik us ios ket ur ios, kur ių aukšt is siek ia po 4 metr us, kain avo po 15,56 tūkst. litų. Pla nuot a, kad, pas ib aig us kultūros reng in iams, 2009 m. pab aigoj e skulptūros bus išmont uotos, ta čiau tai padar yt a nebuvo. Darbai pradėti vykdyti po daug iau nei tre jų metų, kai skulptūrų vertė nuk ri to daug iau kaip 30 tūkst. kartų. Šiuo met u kiekv iena jų įvert inta vos po 1 litą. Iš pradžių buvo siūlo ma bent vieną skulptūrą palikti, bet vėliau nuspręsta, kad rekonstruoti neapsimoka. Nusidėvėjusios, su trūkinėjusios ir per siūles suaižė jusios skulptūros remontas, spe cialistų skaičiavimu, būtų kainavęs tiek pat, kiek ir jos pastatymas. Simono Švitros nuotr.
su VEKS dėl darb in inkai nus prendė pa daryti pjūvį. Pašalinus dalį medžiagos paaiškėjo, kad pagrindinė „Molekulės“ sudedamoji dalis – metalas, taip pat yra šiek tiek me dienos. „Jok ių dok um entų net urėj o me, tad nežinojome, iš ko jis pa gam intas. Sakė, kad iš putpl as čio, bet mes pam atėm e, kad iš daug sunkesnės medžiagos – ten ir vamzdž iai, ir arm atūra. Než i nau, kaip jis čia buvo atvežtas.
Greič iaus iai dal im is ir suv ir in tas vietoje. Jeig u dabar bandy tum e nukelt i „Mol ek ulę“ silp nesn iu kran u, jis greič iaus iai apv irstų“, – teigė „Grind os“ darbų vad ovas. Likimas neaiškus
Atvykęs galingesnis kranas iš pra džių visą skulptūrą užkabino ant specialių kablių, tuomet darbi ninkai atsuko veržles, laikančias skulptūrą.
Vilniaus teismas ketvirtadienį lei do suimti sostinės taksi vežėjų asociacijos „Sosveta“ vadovą Ro mualdą Bieliauską. Prokuratūros atstovai BNS patvirtino, kad R.Bie liauskas suimtas 20 parų. Kokie įta rimai jam pateikti, neskelbiama.
Lietuvos kriminalinės polici jos biuras atlieka ikiteisminį ty rimą dėl turto pasisavinimo, nu sikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir apgaulingo ap skaitos tvarkymo. Tyrimą kont roliuoja Vilniaus apygardos pro kuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai. Teisėsaugos pareigūnai antradienį lankėsi keturiose taksi paslaugas Vilniuje teikiančiose įmonėse, ap klausė šių įmonių vadovus ir akci ninkus, atliko kratas jų namuose, darbo vietose. Įtarimai pateikti septyniems asmenims – akcininkams, direk toriams, buhalteriams. Įtariamie siems skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtik
rinti nusikaltimais padarytos ža los valstybei atlyginimą ir galimą turto konfiskavimą. R.Bieliauskas, manoma, valdo keturias bendroves. Pirminiais pareigūnų skaičiavi mais, galbūt į apskaitą neįtrauktų pinigų suma, kuri naudota šešėli niame versle ir legalizuota, viršija pusę milijonų litų. Generalinė prokuratūra taip pat vykdo tyrimą dėl Vilniaus taksi įmonių. Nuo vasario ji pateikė įta rimus maždaug 35 asmenims, gal būt susijusiems su šešėliniu tak si verslu. Vasario pradžioje teisėsaugos pa reigūnai Vilniuje atliko per 60 kratų taksi paslaugas teikiančiose įmonė se, jų vadovų ar akcininkų namuo se, darbo vietose, transporto prie monėse. Tada teisėsaugininkai teigė, kad taksi šešėliniame versle į apskaitą neįtrauktų pinigų suma galėjo siekti dešimtis milijonų litų. Šio tyrimo pradžioje buvo suimti šeši asmenys, vėliau jiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. VD, BNS inf.
Ilgesnis skulptūros laikymas atvi rame ore be remonto laikui bėgant būtų kėlęs grėsę aplinkiniams – pro plyš ius patenkant is vanduo jau pradėjo gadinti metalines objekto konstrukcijas.
Kranu iškelta „Molekulė“ pagul dyta ant žemės, ir nuo jos vienas po kito nupjauti septyni burbulai. „Užkabinsime specialiais diržais, pakrausime po du į sunkvežimį ir išvešime. Kol kas jie bus pas mus, o kas toliau – nežinau. Lauksime nurodymų“, – pabrėžė darbų va dovas. Tikėtina, kad ateityje bus pa skelbtas šios, kaip ir keturių prieš tai išmontuotų „Molekulių“, auk cionas.
atokiau veisiasi grybai, medžiai auga krei vi. Taip pat pats sodinimo procesas vyksta netinkamai – mažai krei piama dėmesio į augavietę, klai dingai ruošiama duobė. „Pasiekėme tokį lygį, kad mū sų medžius rodo užsienio studen tams kaip pavyzdį, kaip medžiai neturi būti prižiūrimi“, – vaiz dingai esamą padėtį apibūdino S.A.Gavenis. Šiltuoju metų laiku medžiams kenkia prižiūrėtojų neprofesio nalumas, o žiemą augalus nioko ja ant kelių barstoma druska. Ši taip ties išnykimo riba balansuoja beveik visi Antakalnio, kitų judrių sostinės gatvių medžiai. „Taryb in iais laikais sniegas būdavo išvežamas už miesto, dabar jis tirpdomas čia pat vietoje ir dar pačia pigiausia druska. Aš supran tu, kad barstyti ekologiška druska kainuotų gerokai daugiau, tačiau tai bent jau atitolintų medžių žūtį. Dabar liepos, kurios yra itin jaut rios druskai, atsidūrė ties išnykimo riba. Druskų paveikto medžio imu nitetas nusilpsta, jį ima kolonizuoti nelabai gerų rūšių grybai“, – dės tė S.A.Gavenis.
Po kratų – už grotų
Karas: pareigūnai taksi paslaugų bendroves krėsti pradėjo dar va-
sario mėnesį, o tyrimo galo nematyti iki šiol.
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
DOVANA
Su šiuo kuponu „Šviežia kava“ šiandien ir savaitgalį
dienraščio
skaitytojus vaišina nemokama kava. Šviežia kava vaišina: Gedimino pr. 9 (PC „Gedimino 9“), Konstitucijos pr. 16 (PC VCUP), Savanorių pr. 22, Ozo g. 18 (PC „Ozas“), Saltoniškių g. 9 (PC „Panorama“), J.Balčikonio g. 3
Žala: prastai prižiūrimi medžiai neretai neatlaiko stichijos šėlsmo.
Be to, didžioji sodinukų dalis Vil nių pasiekia iš užsienio, o šiltesniuo se kraštuose užauginti medžiai bū na ne tokie atsparūs mūsų šalčiams. „Lietuvoje dar nėra susiformavę me
Tomo Lukšio (BFL) nuotr.
delynų, kurie čia augintų medžius. Tenka atsivežti iš užsienio, o užsienio medžiai būna neprisitaikę prie mūsų klimato. To padarinys – jų žūtis arba ligos“, – pabrėžė S.A.Gavenis.
Galioja espreso, juodai kavai, juodai kavai su pienu arba kapučinui. Kuponą pasilieka kavinė. Vienas kuponas galioja vienam gėrimui. Kupono kopijos negalioja. Kuponas galioja 2012 m. birželio 29–liepos 1 d.
4
penktADIENIS, birželio 29, 2012
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Saugojo čigonų cigaretes Vilniaus rajono policijos komisa riato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio Nemenčinės policijos nuovados pareigūnams ketvirtadienį įkliuvo moteris, ku ri Kalvarijų turgavietėje Vilniu je laikė kontrabandines cigaretes.
Kaip nurodoma policijos praneši me, ketvirtadienį 9.15 val. parei gūnai 59 metų B.S. prekybiniame kioske aptiko ir paėmė 230 pa kelių cigarečių „Saint George“, „Minsk“, „Queen“ be Lietuvoje nustatyto pavyzdžio banderolių. Kaip išsiaiškino nuovados parei
gūnai, šiomis cigaretėmis Kalva rijų turgavietėje neteisėtai pre kiauja romai. Moteriai teks atsakyti už netei sėtai laikytas, gabentas, naudotas ar realizuotas prekes. Jai gresia bauda nuo 5 tūkst. iki 10 tūkst. li tų ir šių prekių konfiskavimas bei gabenimo priemonės, kuria šios prekės buvo neteisėtai gabena mos, konfiskavimas arba ne. Taip pat teks atsakyti ir už pre kybos turgavietėse taisyklių pa žeidimą. Numatoma bauda – nuo 20 iki 100 litų.
Vilniaus miesto 5-ojo policijos komi sariato pareigūnai sulaikė vilnietį, įta riamą išniekinus Šv. Jono Bosko baž nyčią.
VD, BNS inf.
Išpuoliai: Šv. Jono Bosko bažnyčia du kartus buvo apipaišyta Gedimi
no stulpais.
Senoliui pritrūko atidumo Vilniuje 83 metų vairuotojas pės čiųjų perėjoje partrenkė moterį. Pasak policijos, avarija įvyko tre čiadienį 15.27 val. Antakalnio ir Tverečiaus gatvių sankryžoje.
Automobilio „VW Golf“ vairuo tojas 83 metų J.P. partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja, degant leidžiamam žaliam šviesoforo signalui, einančią 61 metų A.T. Nukentėjusiajai Vilniaus uni versitetinėje ligoninėje nustaty ti dešinio kelio, dešinės pėdos ir kairės alkūnės sumušimai. Po ap žiūros ji išleista į namus. Trečiadienį sostinėje pėsčių jų perėjoje nukentėjo dar vienas žmogus. Policijos teigimu, 17.32 val. Kauno ir Šv. Stepono gatvių re guliuojamoje šviesoforo sankry žoje nenustatyto asmens vairuo jamas nenustatytas automobilis partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų pe
rėja einantį pėsčiąjį 27 metų A.P. Vyrui Vilniaus universitetinėje li goninėje nustatyti galvos, krūtinės ląstos, dešinės blauzdos ir čiurnos sumušimai. Nukentėjusysis po apžiūros išleistas į namus. VD, BNS inf.
Jaroslavo Kaminskio nuotr.
Pareigūnai sulaikė piešėją „patriotą“ Birželio 17 d. pavakare komisaria tas gavo pranešimą, kad Lazdynų rajone, Erfurto gatvėje, ant Šv. Jo no Bosko bažnyčios sienos aero zoliniais dažais nupiešti Gedimi no stulpai. Buvo pradėtas ikiteisminis ty rimas dėl viešosios tvarkos pažei dimo ir imtasi visų veiksmų, kad šis nusikaltimas operatyviai būtų išaiškintas. Birželio 22-osios rytą buvo gau tas dar vienas pranešimas, kad ant Šv. Jono Bosko bažnyčios varpinės sienos juodais aerozoliniais dažais nupiešti Gedimino stulpai. Komi sariate buvo pradėtas dar vienas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Treč iad ien į Viln iaus miesto 5-ojo policijos komisariato Nu sikaltimų tyrimo skyriaus parei gūnai nustatė, kad nusikalstamą
2
veiką galėjo įvykdyti vilnietis 44 metų G.P. Nuvykus į jo gyvenamą ją vietą, G.P. neįsileido pareigūnų,
Į pagalbą teko kviesti Priešgaisrinės apsau gos ir gelbėjimo tar nybos darbuotojus – šie, atidarę balkono langą, pateko į butą. nors buvo namuose. Policininkams į pagalbą teko kviesti Priešgaisri nės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojus – šie, atidarę įstik linto balkono langą, pateko į butą trečiame aukšte. G.P. buvo sulai kytas ir pristatytas į policijos ko misariatą.
Kaip „Vilniaus diena“ jau ra šė, birželio 17-ąją Gedimino stul pai buvo išpiešti ne tik ant Šv. Jono Bosko bažnyčios, bet ir ant tarpu kario Lenkijos vadovo Józefo Pił sudskio širdies ir jo motinos kapo Rasų kapinėse. „Nemanau, kad Gediminaičių stulpų paišymas ant paminklų yra patriotizmo išraiška. Tai chuliganiz mas. Jeigu žmogus mano esąs pa triotas, jis turėtų ieškoti kitų būdų patriotizmui išreikšti“, – dėstė Vil niaus vicemeras Jaroslavas Kamins kis. Mišios Šv. Jono Bosko bažnyčio je vyksta lietuvių ir lenkų kalbomis. Lenkijoje J.Piłsudskis aukšti namas dėl indėlio atkuriant ne priklausomą Lenkiją po Pirmo jo pasaulinio karo, bet Lietuvoje jo atminimas yra kontroversiškas dėl Vilniaus krašto užgrobimo jėga. VD, BNS inf.
5
penktADIENIS, birželio 29, 2012
lietuva diena.lt/naujienos/lietuva
Minimalią algą galės nustatyti Seimas
Valdančiųjų stu miamas atomi nis traukinys rude nį gali susidurti su netikėta kliūtimi – referendumu dėl naujos branduoli nės elektrinės staty bos. Tokia tikimybė – visai reali.
Seimas ateityje pats tvirtins nau jus minimaliojo mėnesio atlygini mo (MMA) dydžius, jeigu šito tam tikru laiku nepadarys Vyriausy bė arba nebus Trišalės tarybos pasiūlymo dėl MMA keitimo.
Įkarštis: ar referendumas dėl atominės elektrinės įvyks, paaiškės neei
linėje Seimo sesijoje liepos viduryje.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
Pagaliai į atominio traukinio ratus Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Džiaugsmą keičia nerimas
Nors visuomenės aktyvistai nesu gebėjo surinkti pakankamai para šų, kad referendumas dėl Visagi no atominės elektrinės (VAE) būtų surengtas, Seime skinasi kelią opo zicijos idėja šiemet rudenį skelbti piliečių balsavimą šiuo klausimu. Valdančioji koalicija vakar nesu gebėjo atmesti tokios iniciatyvos. Ji parlamente bus svarstoma to liau. Seime už patariamojo referendu mo paskelbimą spalį, kartu su Sei mo rinkimais, po svarstymo bal savo 64 parlamentarai. Tai buvo keturiais balsais daugiau nei prieš tokį nutarimą. Tai reiškia, kad iki galutinio sprendimo liko tik vienas žingsnis. Lemiamas balsavimas bus rengia mas liepos viduryje, vykstant neei linei sesijai. Tiesa, per tą laiką refe rendumo įstatymo tekstas, jo data dar gali būti pakoreguota. Kita vertus, referendumas – pa tariamasis. Tad jokios teisinės ga lios jis neturėtų. Nori tautos balso
Dėl atominės elektrinės statybų tautos nuomonės atsiklausti pa norę politikai referendumo ini ciatyvą remia keliais argumentais. Esą Andriaus Kubiliaus Vyriausy
bė dėl atominės elektrinės staty bų per mažai diskutavo, taigi refe rendumas – proga aiškiai išdėstyti argumentus už ją. Pasigirdo netgi minčių, kad valdantieji „bijo tau tos“, nors dėl to, kad Lietuva turi išlikti atominės energetikos šalimi, sutaria visos politinės jėgos. „Jeigu energetikos ministras ir premjeras būtų viską aiškiai paaiš kinę, gal referendumo ir nereikė tų“, – pareiškė Krikščionių parti jos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis. Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovas Valentinas Mazuronis tei gė, kad valdantieji ir ypač premje ras tautą laiko kvaila: „Tokio ciniz mo negaliu suprasti. Jei nesugebate išaiškinti taip, kad tauta suprastų, pritariama ar ne, tai atsistatydin kite, ateis kiti, kurie išaiškins.“
kimais turėtų politinį, iškreiptą at spindį.“ „Parašų rinkimas dėl atominės elektrinės nesulaukia tokios pa ramos, kokią čia vaizdavo turin tys parlamentarai. Vadinasi, žmo nės nelabai nori spręsti šį klausimą referendumu. O Seimas užsiima grynu politikavimu, nes artėja rinkimai“, – premjeras A.Kubilius kartojo, kad referendumas būtų beprasmis, nes įstatymai dėl ato minės elektrinės jau priimti. Beje, Seimo priimtus įstatymus dėl atominės elektrinės statybų jau pasirašė Prezidentė Dalia Grybaus kaitė. Kartu ji paragino partijas ir politikus ieškoti sutarimo dėl VAE, būtino šio projekto tęstinumui už tikrinti.
Žino žmonių nuomonę
Lauras Bielinis
Praėjusią savaitę trapią pergalę dėl atominės elektrinės statybos įsta tymų pasiekę valdantieji sako ne santys prieš tai, kad tautos atsi klausti būtina. Tik, jų nuomone, tai derėtų padaryti po poros metų, kai paaiškės būsimosios elektrinės statybos techninės sąlygos. Eligijus Masiulis tvirtino, kad dar neaišku, kokie bus sprendimai. Be to, jis pripažino: „Visuomenei ne galėtume pateikti visapusio vaizdo, visapusės informacijos. O referen dumo organizavimas kartu su rin
L.Balsio žalieji pralaimėjo Lietuvos žaliosios politikos institutas vakar paskelbė apie savo pralaimėji mą. Reikiamo parašų skaičiaus – 300 tūkst. – rengti referendumą dėl atomi nės elektrinės statybų klausimu su rinkti nepavyko. Linas Bals ys, inst it uto prez ident as, praneš ė, kad org an iz ator iams pa vyko sur inkt i apie 100 tūkst. para
šų: „Man au, tai yra lab ai svarbūs paraš ai, nes varbu, kad šit as skai čius neat it ink a formal aus referen dumui paskelbt i reikal ing ų paraš ų skaič iaus.“ Vyriausioji rinkimų komisija, jei nėra surinktas reikiamas parašų skaičius, jų nė neskaičiuoja. BNS inf.
Komentaras Pol itologas
S
urengus referendumą rudenį politiškai išloštų tie, kurie pa laiko šio referendumo iškeltą klausimą. Tačiau savaip tei sūs ir valdant ieji, teig iantys, kad, kol elektrinės statybų sąlygos nėra iki ga lo aišk ios, organ iz uot i referendumo neapsimokėtų ir jį reiktų atidėti. Vis kas priklausys nuo to, kaip dėl to bus diskutuojama, kaip bus išviešinta vie nos ar kitos partijos pozicija referendu mo klausimu. O dėl rinkėjų aktyvumo – taip, suren gus referendumą gal i būt i, kad dal is rinkėjų, kurie abejoja, ar eiti prie bal sadėž ių, iš tikr ųjų ateis. Tad aktyvu mas Seimo rinkimuose gali būti dides nis nei įprastai. Žinome, kad referendumas dėl Ignali nos atominės elektrinės darbo pratęsi mo prieš 4 metus neįvyko, nes rinkėjų skaičius buvo per mažas. Tąsyk jis ne buvo labai stipriai eksponuojamas, o dabar regime kur kas aktyvesnį veiki mą, propagandinį kalbėjimą.
Seimas taip pat įpareigojo Vy riausybę minimalios algos klau simą svarstyti tik tada, kai jį pa teikia Trišalė taryba. Vakar parlamentarai patvirtino naują MMA nustatymo tvarką. Priimtoji pataisa numato, kad Vyriausybei Trišalės tarybos tei kimu nepakeitus MMA iki eina mųjų metų birželio, kitų metų MMA dydį tvirtintų Seimas, ga vęs Trišalės tarybos teikimą. Seimas MMA taip pat tvirtintų, jeigu nebūtų Trišalės tarybos tei kimo. Už atitinkamas Darbo ko dekso pataisas balsavo absoliuti dauguma Seimo narių. „Jeigu Trišalė taryba priims sprendimą dėl MMA, Seimui kiš tis nereikės“, – aiškino Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmi ninkas konservatorius Rimantas Dagys. Premjeras Andrius Kubilius piktinosi, kad šiuo klausimu Sei mas nepaprašė Vyriausybės iš vados. Pasak jo, pataisomis su kuriama iliuzija, kad bus galima minimalią algą indeksuoti pagal kainas. „Tokių lūkesčių sukūri
mas yra labai pavojingas, nes at lyginimų ir MMA indeksavimas automatiškai sukelia infliacijos spiralę“, – sakė A.Kubilius. Premjero nuomone, pataisos „pavers Trišalės tarybos darbą beveik nebeįmanomu, nes nie kas nebeieškos susitarimo – vi si manys, kad reikia eiti į Seimą ir čia ieškoti sprendimų“. „Matau didelį pavojų – tai sugriaus Tri šalės tarybos veiklą“, – sakė Vy riausybės vadovas. Bet Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma ramino, kad premjeras „per daug drama tiškai įvertino“ pataisas: „Mūsų nuostata skatins Trišalę tarybą susitarti ir nepasikliauti Seimu.“ Socialinių reikalų ir darbo mi nistras Donatas Jankauskas ir gi pasisakė prieš pataisas, nes jos griauna Vyriausybės ir Trišalės ta rybos dialogo galimybę. Vyriausy bė jau yra nutarusi, kad MMA 50 litų, iki 850-ies, padidės nuo šių metų rugpjūčio pradžios. Dabar Darbo kodeksas numa to, kad Vyriausybė Trišalės tary bos teikimu nustato MMA ir mi nimalų valandinį atlygį. Šiuo metu MMA Lietuvoje sie kia 800 litų, atskaičius mokesčius – 670 litų. Pastarąjį kartą mini mali alga 100 litų buvo padidin ta 2008-ųjų pradžioje. VD, BNS inf.
Alga: šiuo metu teisę nustatyti MMA turi Vyriausybė, tačiau ją pa
nūdo perimti parlamentarai.
Vytauto Petriko nuotr.
Nebebus popierinių „Valstybės žinių“ Vakar Seimui pagaliau pavyko priimti Teisėkūros pagrindų įsta tymą, pagal kurį nuo kitų metų kovo nebereikėtų įstatymų ir ki tų teisės aktų skelbti popierinia me „Valstybės žinių“ leidinyje.
Dėl šio įstatymo priėmimo Seime balsuota keletą kartų, tačiau daliai parlamentarų nesiregistruojant vis nebūdavo reikiamo 71 balso kvo rumo. Vakar įstatymas priimtas, dėl jo balsavo 72 parlamentarai – už buvo 66 Seimo nariai, prieš – vienas, penki susilaikė. Balsuojant nedalyvavo visa So cialdemokratų partijos frakcija, kurios atstovas Jonas Lionginas vadovauja Seimo leidyklai „Vals tybės žinios“. Pakeitimui dėl „Valstybės ži nių“ besipriešinantys socialde mokratai anksčiau tvirtino, kad
popierinis leidinys labai svarbus konstitucinei šalies sistemai, tu ri didelę istorinę reikšmę. Bet jų kritikai atrėmė, kad iš tiesų so cialdemokratai rūpinasi tik savo bendražygio gerove. Priimtosios įstatymo patai sos numato, kad „norminis tei sės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės ak te nenumatyta vėlesnė įsigalioji mo data“. Įstatyme taip pat rašoma, kad galiojančiuose teisės aktuose nu statytas įpareigojimas skelbti in formaciją „Valstybės žinių“ prie de „Informaciniai pranešimai“ reiškia įpareigojimą tą informa ciją skelbti atitinkamo subjek to interneto svetainėje, jei teisės aktuose nenustatyta kitaip. VD, BNS inf.
6
penktADIENIS, birželio 29, 2012
nuomonės
A.Šemeta: Lietuvai būtų naudingas naujas mokestis
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Nelieskite Seimo damų!
Violeta Juodelienė
S
eimas šią savaitę patvir tino Nac ional in io sau gumo strateg iją, kur io je – labai aiškus grėsmių saugumui sąrašas. Deja, ne visas. Jame trūksta labai svarbaus įra šo: Liet uvos saug umui grėsmę kelia asmenys, tur intys krimina linę praeit į. Kėsindam iesi į valstybės pama tus tok ie žmonės taikosi tiesiai į Seimą. Dėl to trečiad ien į susir ū pinimą viešai išsakė Seimo kanc leris Jonas Miler ius ir parlamen tarai pritar iamai palinksėjo.
Gal tai ir yra Seimo na rių siekiamybė: eli tui – šaligatviai, smir džiams su (ne)krimina line biografija – gatvių pakraščiai? Biržel į, sako pol it ikai, parlamen te – kažkoks nesaugumo paūmė jimas, perėjūnai ties iog plūste plūsta pas tautos išr inkt uosius, verž ias i į kabinet us, klaid žioja kor idor ių labir intais. Ypač nes aug u buvę antrad ie nį, kai tarp Seimo posėd į stebin čių žmonių buvo, J.Mileriaus žo džiais tar iant, „ne vienas teistas žmog us ir su krim inal ine biog rafija“. Dėl to kai kur ios Seimo da mos pasijut usios it gelež inkel io stotyje. Apie gal imybę susidoroti su įsta tymų leid žiam ąja vald žia vos perženg us Seimo slenkst į Na cional in io saug umo strateg ijoje nebesp ėta parašyt i, tačiau par lamentarai rank ų nenuleid žia ir ket ina bandyt i apsig int i naudo dami savus ginklus – griežtinda mi patek imo į parlamento pasta tus taisykles ir apr ibodam i kai kur iems kolegoms gal imybę iš duoti leidimus. Puik i idėja! Visiškai atit inkant i šiandienį mūsų politik ų mentali tetą, jų supratimą apie vakarietiš kos pol itikos skaidrumą ir sovie tinės nomenklatūros tradicijas. Vis dėlto įdomu, pagal kokius kri terijus bus skirstomi Seimo nariai į tuos, kurie gali duoti neribojamą skaičių leidimų ir „kai kur iuos“? Gal paprasčiau sudar yt i sąraš ą nuodėm ių, už kur ias asmenys
tiesiog nebūtų įleid žiami į šią na cionalinių vertybių saugyklą. Pir moje vietoje – kriminalinis šešė lis, kur io taip išsigando Seimo kancler is. Tol iau turbūt rik iuo tųsi bruožai, būd ing i gelež inke lio stočių lankytojams, dėl kurių nesaug ios pasijunta politikos da mos. Tik štai kaip tuomet reikėtų trak tuoti pačius Seimo narius, išren kamus nepais ant krim inal inės biografijos arba tuos, kur ie cy pės išvengė, bet per kurių sukel tas avarijas žuvo žmonių? O ger biami užsienio politikai, kuriems kasdienybė ne tik traukiniai ir ge lež inkelio stotys, bet ir dalyk inis bendravimas su kaliniais, prosti tučių organ izacijų narėm is? Jų juk negalima įsileisti – vėl Seimo džentelmenai ner imaus, kad jų damoms gali kas nors nutikti. ...Per pastarąsias dvi dienas teko dusyk pasijust i nes aug iai. Vie nuos e „vald išk uos e namuos e“ išsigandau, kad „kas nors neatsi tiktų“, išvydusi porelę ne elito at stov ų. Žibančiomis akimis, sklei džiantys alsavimą stabdantį aud ringo Jon in ių savaitgalio tvaiką. Rankos intuityviai suspaudė ran kinę, o mint yse sukosi padėka valdininkei, kad dirbo ypač grei tai ir vienoje erdvėje su pag ir ių kank iniais neteko būti ilgai. Antroji pat irt is – maisto prek ių parduot uvėj e. „Didel is išš ūk is“ buvo sunk iai nus akomo am žiaus moter is. Nuo apl ink in ių ji bandė paslėpt i neval ingą kūno drebul į ir bambal į pat ies pig iau sio alaus. Net jei tai buvo jos „va kar ienė“, moter is jos buvo savo tiškai nusipeln iusi – kaip atlyg io už pastangas viešumoje būt i to kia kaip visi. Švariais drabuž iais, net tvark ingu manik iūru, nešina nauja rank ine. Pagal Seimo nar ių log iką abiem atvejais derėjo ieškot i kok ių už tvarką atsaking ų asmenų, prašy ti pašalinti šiuos potencialiai ne saug umą kel iančius asmen is iš erdvės, kuria naudojasi kvepian tys pil iečiai švar iom is panagė mis. Gal iausiai turbūt derėjo ini cijuoti kok į pilietin į judėjimą, pa dėti geros reputacijos piliečiams atsikovoti viešąją erdvę – parduo tuves, autobusus, parkus. Kaž in tik, iš ko reikėtų pasisemti tokios kovos patirties? Skandina vija, į kurią taip lyg iuojamės, tik rai netinka – jų net ministrai pės ti vaikšto, metro važinėja ir su be namiais sveik inasi ranką paduo dami. Praverst ų nebent istor ijos vadovėliai, aprašantys segregaci ją JAV. O gal tai ir yra Seimo narių siekiamybė: elitui – Seimo korido riai ir šal igatv iai, smird žiams su (ne)krim inal ine biografija – gat vių pakraščiai?
U
ž mokesčius atsakingas eu rokomisaras Algirdas Še meta tvirtina, kad Lietuvai būtų naudinga prisidėti prie kai kurių ES šalių iniciatyvos įvesti fi nansinių sandorių mokestį. Lietuvos deleguotas Europos Ko misijos narys pareiškė, kad siūlo mas naujas mokestis nebūtų dide lė našta Lietuvos finansų sektoriui. Esą jeigu Vilnius pritartų šiai inicia tyvai, būtų parodytas Lietuvos pasi ryžimas glaudžiau bendradarbiau ti ES viduje.
Europos Komisija tiki si, kad finansinių san dorių mokestis suma žintų spekuliacinius sandorius. „Tai yra vienas iš simbolių ES, ku ris turėtų pademonstruoti, kiek ša lys narės yra pasiryžusios glaudžiau bendradarbiauti. Manau, Lietuva yra ta šalis, kuriai naudinga kaip galima plačiau bendradarbiauti su ES“, – sakė A.Šemeta. „Manau, kad, turint omenyje ir fi nansų sektoriaus dydį, tai nebūtų kokia nors labai didelė našta finan sų sektoriui. Pritarusi jam Lietuva pademonstruotų savo siekį labiau bendradarbiauti“, – kalbėjo euro komisaras. Šiuo metu 11 ES šalių, įskaitant kelias didžiąsias valstybes (Vokieti ją, Prancūziją, Ispaniją, Italiją) remia
Idėja: eurokomisaras A.Šemeta ragina Vilnių paremti kai kurių didžiųjų
ES valstybių iniciatyvą įvesti naują „europietišką“ mokestį.
Gedimino Bartuškos nuotr.
finansinių sandorių mokesčių idėją, siekdamos, kad sprendžiant skolų krizę euro zonoje labiau prisidėtų ir atsakomybe pasidalytų bankai. Be to, anot Europos Komisijos, tai sumažintų spekuliacinius sandorius. Šiai iniciatyvai labiausiai priešina si Didžioji Britanija, kuri teigia, kad finansų sektoriaus apmokestinimas paskatintų investuotojus trauktis į kitus finansų centrus. Nesant bendro ES sprendimo, ini ciatorės ketina pradėti vadinamąją sustiprinto bendradarbiavimo pro
cedūrą, pagal kurią dėl priemonės apsispręstų tik pritariančios vals tybės. Lietuva savo pozicijos kol kas ne pareiškė ir žada sprendimą paskelbti, kai pamatys konkretų pasiūlymą. „Po dviejų sustiprinto bendradar biavimo procedūrų – dėl skyrybų ir dėl patentų – tai yra trečia sustip rinto bendradarbiavimo procedū ra vienu jautriausių politinių klau simų. Bus įdomus procesas“, – sakė A.Šemeta. VD, BNS inf.
Žemdirbiai protestavo Briuselyje
D
idesnių išmokų reikalaujan tys Baltijos šalių ūkininkai vakar Europos Parlamen to pirmininkui Martinui Schulzui Briuselyje įteikė 60 tūkst. žmonių pasirašytą peticiją. Vėliau jie surengė protesto akciją, kuria mėgino atkreipti į Briuselį susirinkusių Euro pos vadovų dėmesį. „Įteikėme savo parašus. Europos Parlamento pirmininkas sakė, kad žino situaciją, supranta ir palaiko Baltijos šalis. Jis pasakė, kad spren dimas dėl finansinės perspektyvos nebus priimtas, kol ši problema ne bus išspręsta“, – po susitikimo sakė vienas iš akcijos organizatorių Min daugas Maciulevičius. „Likome suprasti ir išklausyti, M.Schulzas pasakė, kad mes tik rai turime pagrindą kelti šį klausi
mą, jis supranta nuoskaudas ir da rys, kas jo galioje, kad ištaisytų šią klaidą“, – teigė jis.
Mindaugas Maciulevičius:
Išmokos pas mus ir Ny derlanduose skiriasi keturis kartus. Vėliau trijų Baltijos šalių ūkininkai ir kaimo organizacijų atstovai suren gė protesto akciją Briuselio centre. Ji vyko tuo metu, kai Europos šalių vadovai rinkosi į viršūnių susitikimą tartis dėl priemonių skolų krizei eu ro zonoje įveikti. Pasak M.Maciule vičiaus, bendroje ES rinkoje ūkinin kavimo išlaidos Lietuvos ūkininkams
išlieka didelės, be to, negaudami pa jamų ūkininkai negali mokėti dides nių atlyginimų, ir tai skatina jaunų žmonių emigraciją. Baltijos šalys kritikuoja dabarti nį Europos Komisijos siūlymą dėl tie sioginių išmokų naujame biudžete nuo 2014 m. ir siekia greitesnio tiesioginių išmokų suvienodinimo, kad būtų iš vengta ryškių skirtumų tarp aukščiau sių ir žemiausių paramos lygių ES. Pagal dabartinį Europos Komisijos pasiūlymą Lietuva 2014 m. pradėtų gauti 144 eurų už hektarą išmokas ir tik 2017 m. jos pasiektų 176 eurų už hektarą dydį, o ES vidurkis yra 268 eurų už hektarą. „Išmokos pas mus ir Nyderlan duose skiriasi keturis kartus. Tai ne teisinga“, – sakė M.Maciulevičius. VD, BNS inf.
Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371
MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387
SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.
767
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3655, 261 3659, 261 3654, 261 3000, 261 9655, 279 1370 faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:
261 3653
PRENUMERATOS SKYRIUS:
261 1688
PLATINIMO TARNYBA:
261 1688
7
penktADIENIS, birĹželio 29, 2012
lietuva
SprÄ™s dÄ—l dvieÂjĹł veÂto SeiÂmo poÂliÂtiÂkai balÂsuos dÄ—l PreÂzi denÂtÄ—s veÂto priÂdÄ—ÂtiÂnÄ—s verÂtÄ—s mo kesÂÄ?io (PVM) lengÂvaÂtai transÂporÂto biÂlieÂtams. Be to, bus sprenÂdĹžiaÂma ir dÄ—l veÂto nauÂjoms meÂgÄ—ÂjĹł ŞōkÂlÄ—s taiÂsykÂlÄ—ms.
VaÂkar SeiÂmui priÂstaÂtyÂtas PreÂzi denÂtÄ—s DaÂlios GryÂbausÂkaiÂtÄ—s pa karÂtoÂtiÂnai svarsÂtyÂti grÄ…ÂĹžinÂtas PVM ÄŻstaÂtyÂmas, nuÂmaÂtanÂtis lengÂvaÂtas peÂrioÂdiÂnei spauÂdai, neÄŻÂgaÂliĹłÂjĹł ve ŞiÂmÄ—Âliams ir vieÂĹĄoÂjo transÂporÂto bi lieÂtams. ValsÂtyÂbÄ—s vaÂdoÂvÄ— paÂsiĹŤÂlÄ— atÂsi saÂkyÂti lengÂvaÂtos biÂlieÂtams ir pa brÄ—ÂŞė, kad suÂtinÂka su lengÂvaÂtiÂniu PVM taÂriÂfu spauÂdai ir neÄŻÂgaÂliĹłÂjĹł techÂniÂkai. PreÂziÂdenÂtÄ—s paÂtaÂrÄ—Âjas NeÂriÂjus UdÂrÄ—Ânas parÂlaÂmenÂtaÂrams siĹŤÂlÄ— dÄ—l PVM lengÂvaÂtos transÂporÂtui apÂsi sprÄ™sÂti svarsÂtant kiÂtĹł meÂtĹł biu dĹžeÂtÄ…: „ReiÂkia viĹĄÂÄ?iuÂkus skaiÂÄ?iuoÂti ruÂdeÂnÄŻ – ar gaÂliÂme sau paÂpilÂdoÂ
R
mas PVM lengÂvaÂtas leisÂti, ar ne gaÂliÂme.“ N.UdÂrÄ—Âno teiÂgiÂmu, dÄ—l PVM lengÂvaÂtos vieÂĹĄaÂjam transÂporÂtui biuÂdĹžeÂtas neÂtekÂtĹł dauÂgiau kaip 70 mln. liÂtĹł per meÂtus.
ReiÂkia viĹĄÂÄ?iuÂkus skaiÂÄ?iuoÂti ruÂde nÄŻ – ar gaÂliÂme sau paÂpilÂdoÂmas PVM lengÂvaÂtas leisÂti, ar neÂgaÂliÂme. SeiÂmo valÂdanÂtieÂji reÂmia PreÂzi denÂtÄ—s ir VyÂriauÂsyÂbÄ—s poÂziÂciÂjÄ…, kad moÂkesÂÄ?io lengÂvaÂtos transÂporÂtui valsÂtyÂbÄ— kol kas neÂgaÂli sau leisÂti. TaÂÄ?iau opoÂziÂciÂja paÂsiÂsaÂko uĹž to kiÄ… lengÂvaÂtÄ…, toÂdÄ—l per ĹĄianÂdien ar ba ryÂtoj vykÂsianÂtÄŻ balÂsaÂviÂmÄ… paÂsiÂ
stengs suÂrinkÂti paÂkanÂkaÂmai balÂsĹł, kad valsÂtyÂbÄ—s vaÂdoÂvÄ—s veÂto bĹŤÂtĹł atÂmesÂtas. SeiÂmas taip pat nuÂsprenÂdÄ— iĹĄ nauÂjo svarsÂtyÂti PreÂziÂdenÂtÄ—s grÄ…Â ĹžinÂtÄ… nauÂjos reÂdakÂciÂjos MÄ—ÂgÄ—ÂjiĹĄÂ kos ŞōkÂlÄ—s ÄŻstaÂtyÂmÄ…, kuÂrÄŻ priÄ—ÂmÄ™ parÂlaÂmenÂtaÂrai noÂrÄ—Âjo apÂriÂboÂti ga liÂmyÂbes LieÂtuÂvos upes nuoÂmoÂti kaip ĹžveÂjyÂbos ploÂtÄ…. Be to, ĹžveÂjy bos reikÂmÄ—ms siĹŤÂlyÂta leisÂti nauÂdo ti dar maÂĹžesÂnius nei iki ĹĄiol – vos 200 hekÂtaÂrĹł ploÂto – eĹžeÂrus. Anot valsÂtyÂbÄ—s vaÂdoÂvÄ—s, ÄŻsiÂga lioÂjus toÂkioms paÂtaiÂsoms gyÂven toÂjai neÂbeÂgaÂlÄ—ÂtĹł nauÂdoÂtis eĹže rĹł paÂkranÂtÄ—Âmis. ToÂdÄ—l MÄ—ÂgÄ—ÂjiĹĄÂkos ŞōkÂlÄ—s ÄŻstaÂtyÂmÄ… D.GryÂbausÂkaiÂtÄ— SeiÂmui paÂsiĹŤÂlÄ— laiÂkyÂti neÂpriimÂtu. SeiÂmas balÂsĹł dauÂguÂma neÂsuÂtiÂko ĹĄio ÄŻstaÂtyÂmo laiÂkyÂti priimÂtu, toÂdÄ—l dar svarsÂtys PreÂziÂdenÂtÄ—s veÂto ir ry toj tuÂrÄ—ÂtĹł balÂsuoÂti dÄ—l jo priÄ—ÂmiÂmo arÂba atÂmeÂtiÂmo.
„„PaÂsipÂrieÂĹĄiÂno: PreÂziÂdenÂtÄ— neÂsuÂtiÂko su SeiÂmo sprenÂdiÂmu taiÂkyÂti moÂkesÂ
VD, BNS inf.
GeÂdiÂmiÂno BarÂtuĹĄÂkos nuoÂtr.
Ä?io lengÂvaÂtÄ… vieÂĹĄoÂjo transÂporÂto biÂlieÂtams.
UAB „InvesticijĹł ir verslo garantijos“
Dizaino verslÄ… ÄŻsuka ĹĄvieĹžios idÄ—jos ir aiĹĄki vizija Lina PusvaĹĄkytÄ— DizainerÄ— RĹŤta ValuĹĄytÄ— prieĹĄ porÄ… metĹł Kaune ÄŻkĹŤrÄ— dizaino studijÄ… „ALL design“. Ĺ iemet atidarÄ— filialÄ… Vilniuje. DizainerÄ— sako nepasiduodanti masinei savarankiĹĄko verslo baimei. „Svarbu turÄ—ti savo vizijÄ…, suburti gerÄ… komandÄ…, prisitaikyti prie rinkos poreikiĹł ir iĹĄnaudoti visas galimybes“, – tvirtina jauna verslininkÄ—. PrireikÄ— komandos
Baigusi grafinio dizaino mokslus Vilniaus dailÄ—s akademijoje ir interjero dizaino studijas Milane (Italija), kelerius metus RĹŤta dirbo skirtingose dizaino ÄŻmonÄ—se, vÄ—liau – kaip laisvai samdoma dizainerÄ—. Sukaupus darbo patirties atsirado nemaĹžai nuosavo verslo idÄ—jĹł ir planĹł, taÄ?iau buvo aiĹĄku, kad tam ÄŻgyvendinti nebeuĹžtenka vienos poros rankĹł – reikia burti komandÄ… ir kurti ÄŻmonÄ™. Tik pradÄ—jusi verslÄ… iĹĄ kolegos suĹžinojo apie lengvatines paskolas iĹĄ Verslumo skatinimo fondo (VSF). Nedvejodama paraĹĄÄ— praĹĄymÄ… ir gautus pinigus panaudojo kompiuterinei technikai ÄŻsigyti. „MĹŤsĹł darbo speciďŹ ka reikalauja brangesnÄ—s kompiuterinÄ—s technikos, todÄ—l papildomi iĹĄtekliai tikrai buvo naudingi“, – prisimena RĹŤta. Dabar „ALL design“ sudaro nedidelÄ—, bet stipri jaunĹł ir kĹŤrybingĹł ĹžmoniĹł komanda, kuri, pasak vadovÄ—s, veikia kaip ekosistema: visi yra susipaĹžinÄ™ su kolegĹł projektais, tad reikalui esant kimba ÄŻ pagalbÄ…. „Jei atsitinka taip, kad kokio nors uĹžsakymo negalime atlikti vien savo jÄ—gomis, turime bĹŤrelÄŻ patyrusiĹł dizaineriĹł ir kitĹł sriÄ?iĹł specialistĹł – mentoriĹł, kurie mus konsultuoja ar net tiesiogiai atlieka kai kuriuos darbus. Manau, kad mĹŤsĹł ÄŻmonei tai suteikia papildomos pridÄ—tinÄ—s vertÄ—s“, – sako ÄŻmonÄ—s vadovÄ—. Pirmoje vietoje – kliento poreikiai
„ALL design“ specializacija – graďŹ nio dizaino ir interjero dizaino
ninkĹł, pasinaudojo ES parama – gavo lengvatinÄ™ paskolÄ… iĹĄ VSF. IĹĄ ĹĄio fondo smulkieji verslininkai, jaunos ÄŻmonÄ—s, bedarbiai, socialinÄ—s ÄŻmonÄ—s gali gauti nedideles – iki 86 tĹŤkst. litĹł – lengvatines paskolas. Taip skatinamas verslumas ir smulkiojo verslo plÄ—tra. Lengvatines verslumo skatinimo paskolas, kurioms lÄ—ĹĄos skirtos iĹĄ ES socialinio fondo, dalija ĹĄalies kredito unijos. Kartu su lengvaď Ž ÄŽvairovÄ—: Xb_VN[a V[aR_WR_Ă– QVgNV[R_VNZ` _RVXVN ]NV`faV [R aVX `Nc\ ORV XYVR[a\ `X\[V\ ORa V_ Ă&#x;cR_aV[aV QNbTfOĂ? tinÄ—mis paskolomis smulkiesiems N]YV[XfOVĂş ;b\a_NbX\WR “  .99 QR`VT[• `bXb_aN` XR]fXYĂ›YĂ›` V[aR_WR_N`  .99 QR`VT[• [b\a_ verslininkams nemokamai orga nizuojami verslo pradĹžiamokssritis: kuriami tiek gyvenamĹłjĹł nis, nei nustatyta teisÄ—s aktuose, na ribota, bet tai nÄ—ra prieĹžas- lio mokymai, teikiamos konsulbĹŤstĹł, tiek komerciniai interjerai. tad likusiÄ… nedidelÄ™ erdvÄ™ reikÄ—- tis nepradÄ—ti savo verslo. Ji tikisi tacijos. Vis daĹžniau pasitaiko projektĹł, kur jo iĹĄdÄ—lioti taip, kad ir prekystaliui ÄŻmonÄ—s veiklÄ… iĹĄplÄ—sti ir ÄŻ uĹžsienÄŻ. klientui reikia ne vien logotipo ar vietos uĹžtektĹł, ir bandeles bĹŤtĹł „Mes, lietuviai, esame kĹŤrybingi, interjero, bet kompleksinio spren- galima patraukliai iĹĄdÄ—lioti, ir ei- darbĹĄtĹŤs, lankstĹŤs, dirbame greidimo. „Štai atÄ—jo naujo daĹžasvy- lÄ— bĹŤtĹł patogi, ir lankytojams bĹŤ- tai ir kokybiĹĄkai – tai kodÄ—l gi ne!“ dĹžio parko savininkas ir pasakÄ—: tĹł kur atsisÄ—sti. Ir, Ĺžinoma, viskas – optimizmo neslepia jaunoji versman reikia visko – nuo pavadi- turÄ—jo bĹŤti jauku bei skoninga. Taip lininkÄ—. nimo, logotipo, interneto svetai- pat ÄŻrengiant patalpas reikia atsinÄ—s iki aikĹĄtelÄ—s apipavidalinimo Ĺžvelgti ÄŻ tai, kokiems potencialiems Mato dizaino verslo perspektyvas ir rinkodaros strategijos. Turime klientams jos skirtos. Jei kepyklÄ—- Pasak Vilniaus technologijĹł ir dipatenkinti jo lĹŤkesÄ?ius ir duoti tai, lÄ—s interjeras bus pernelyg praban- zaino kolegijos Interjero dizaino ko ieĹĄko. Jei uĹžsidarysime siaurame gus, jis atbaidys vidutines pajamas katedros vedÄ—jos Reginos Ĺ˝emgudarbĹł rate, nebĹŤsime lankstĹŤs, ne- gaunanÄ?ius lankytojus, kurie ir yra lienÄ—s, ĹĄiuo metu visĹł dizaino ĹĄakĹł, ÄŻsitvirtinsime“, – teigia „ALL de- svarbiausia tikslinÄ— grupė“, – pa- taip pat interjero dizaino, studijos sulaukia daug jaunimo dÄ—mesio. sign“ vadovÄ—. sakoja dizainerÄ—. Ji ÄŻsitikinusi, kad tai perspektyvi Pasak paĹĄnekovÄ—s, jaunai ÄŻmonei specialybÄ—. „Manau, kad ilgainiui svarbu prisitaikyti prie kliento po- Dizaineris padeda sutaupyti reikiĹł. Jei nori iĹĄlaikyti klientÄ…, turi Pasak R.ValuĹĄytÄ—s, netiesa, kad Lietuvoje atsigaus statybĹł verslas, bĹŤti lankstus ir iĹĄradingas, nebijoti samdyti interjero dizainerÄŻ yra pra- tad ir interjero dizaineriĹł poreikis iĹĄĹĄĹŤkiĹł ir naujoviĹł. Neseniai „ALL banga. Kartais jo paslaugos padeda iĹĄaugs, – sako kolegijos atstovÄ—. – design“ apipavidalino vienos ÄŻmo- ir sutaupyti. PavyzdĹžiui, klientas, MĹŤsĹł studentai gauna gerus praknÄ—s, gaminanÄ?ios apsaugines stiklo kad pasiektĹł savo ÄŻsivaizduojamÄ… tinio darbo pagrindus, nuodugniai plÄ—veles, jubiliejaus ĹĄventÄ™. IĹĄ ĹĄios efektÄ…, planuoja iĹĄkloti visÄ… kam- susipaŞįsta su interjerĹł kĹŤrimo plÄ—velÄ—s reikÄ—jo pagaminti ne tik barÄŻ brangiomis plytelÄ—mis. GalbĹŤt praktika, techniniais sprendimais, dekoracijas ir kvietimus, bet ir ĹĄo- uĹžtektĹł jomis padengti tik nedidelÄŻ medĹžiagomis ir t. t. BaigÄ™ studijas plotÄ…, kitur naudoti pigesnes me- jie yra visiĹĄkai pasiruoĹĄÄ™ praktinei kÄ—jĹł aprangÄ…! dĹžiagas, o rezultatas bĹŤtĹł net ge- veiklai, o dalis pradeda dirbti pagal Dizainas: kĹŤryba + praktiĹĄkumas ď Ž Lankstumas: QVgNV[\ `abQVW\` resnis. „Be to, mes Ĺžinome, kokios specialybÄ™ dar studijĹł metais.“  .99 QR`VT[• cNQ\cĂ› ? CNYb faĂ› Pasak verslininkÄ—s, dizaino vers- medĹžiagos kam tinka, kur jĹł piKaip vienÄ… ĹĄios profesijos praĂ&#x;`VaVXV[b`V XNQ cR_`Y\ `Ă›XZĂ? YR le negalima pernelyg atsiduoti sa- giau ÄŻsigyti, kaip iĹĄdÄ—lioti interje- naĹĄumĹł ji nurodo jos lankstumÄ…: ZVN TROĂ›WVZN` ]_V`VaNVXfaV ]_VR viraiĹĄkai. Pirmiausia reikia paisyti ro akcentus, kad bĹŤtĹł ir stilinga, ir „DidĹžioji dalis interjero dizaineriĹł _V[X\` ]\_RVXVĂş uĹžsakovo pageidavimĹł. Savas tai- patogu dirbti, ilsÄ—tis, tvarkyti pa- dirba individualiai, tad tai leidĹžia 9V[\` /VRX aNVaĂ›` [b\a_ sykles diktuoja daugybÄ— skirtingĹł talpÄ…, – sako RĹŤta. – Ĺ˝mogus, ne- lanksÄ?iai organizuoti verslo plÄ—taplinkybiĹł. turintis patirties ĹĄioje srityje, ne- rÄ…. Mano akimis, bĹŤtent smulkuĹ tai vienas jos ÄŻgyvendintĹł pro- retai apsiĹĄauna ir vÄ—liau gaiĹĄta laikÄ… sis verslas, ypaÄ? kuriantis intelekjektĹł – kepyklÄ—liĹł tinklo interjeras. bei leidĹžia pinigus taisydamas sa- tinÄŻ produktÄ…, turi tapti Lietuvos „DaĹžnai susiduriame su tam tikru vo klaidas.“ ekonomikos pagrindu.“ iĹĄĹĄĹŤkiu dÄ—l vietos trĹŤkumo. VirVerslininkÄ— pripaŞįsta, kad LieKurdama savo verslÄ… R.ValuĹĄytÄ—, tuvÄ—s plotas turi bĹŤti ne maĹžes- tuvoje dizaino paslaugĹł rinka ga- kaip ir ĹĄimtai kitĹł jaunĹł versli-
8
pENKTADIENIS, birželio 29, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
pokytis
+0,1875 % –0,1853 % –0,0507 % +0,1336 % –0,0423 % –0,2463 % –0,1221 % –0,5670 % +0,0139 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,71
4,41
2,38
„Kvistija“
4,66
4,36
2,37
„Vakoil“
4,71
4,42
2,39
„Brent“ nafta
+0,31 %
Šių metų birželį, palyginti su geguže, gy ventojai savo galimybes bent šiek tiek su taupyti vertino optimistiškiau. Mažiau gy ventojų prognozavo, kad bedarbių skai čius toliau augs, o šalies ekonominė pa dėtis per artimiausius metus blogės. 12 proc. gyventojų birželį teigė, kad jų na mų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 35 proc. – kad pa blogėjo, 53 proc. pokyčių nepastebėjo.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
+0,21 %
Ekonomiką vertino geriau
Degalų kainos
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,3122 DB svaras sterlingų 1 4,3104 JAV doleris 1 2,7624 Kanados doleris 1 2,6987 Latvijos latas 1 4,9567 Lenkijos zlotas 10 8,1007 Norvegijos krona 10 4,5809 Rusijos rublis 100 8,3657 Šveicarijos frankas 1 2,8746
+0,19 %
79,63 dol. už 1 brl. 92,78 dol. už 1 brl.
16
proc.
pirmą šių metų ketvirtį išaugo pašto ir pasiuntinių rinka šalyje.
Po karštų disku sijų Seimas rati fikavo ES fiska linės drausmės paktą. Ekonomis tai ryškios sutar ties įtakos šalies finansų politikai nemato.
Taupymas: ratifikavusi fiskalinės drausmės paktą Lietuva dar labiau susiveržti diržų neturės.
„Shutterstock“ nuotr.
nuostatos taupyti ir mažinti vals tybės biudžeto deficitą. Todėl pri tarusi fiskalinės drausmės nuosta toms Lietuva nesusidurs su jokiais ryškiais pokyčiais. „Skirtingai nei kai kurios probleminės euro zonos valstybės, ga rantuodama finansų drausmę Lie tuva yra padariusi nemažai. Todėl fiskalinės drausmės nuostatų pri ėmimas nereiškia, kad mes iš nau jo turėsime radikaliai susiverž ti diržus ar papildomai taupyti. Tai tiesiog reikalavimas, kurio mes ir patys tikriausiai būtume toliau laikęsi“, – sakė G.Nausė da. Dėl šios priežasties, jo many mu, nepritarti susitarimui būtų nelogiška. Ekonomistas taip pat sakė ne sutinkąs su nuostata, kad sutar ties ratifikavimas panaikins Lie tuvos suverenitetą: „Jeigu Lietuva savarankiškai ir dar prieš svarsty dama finansinės drausmės įsta tymą buvo nus is tač ius i tikslą sumažinti biudžeto deficitą, va din as i, šio sus itar im o rat if ika vimas iš esmės nepakeičia mūsų priimtos pozicijos. Galbūt nori ma pasakyti, kad ateityje nuo monė galėtų keistis. Pavyzdžiui, po Seim o rink imų galbūt ats i rastų norinčių vykdyti kitokią, iš laidesnę, politiką ir sutartis var žytų galimybes. Tačiau šiuo keliu tikrai nereikėtų eiti.“ G.Nausėda pabrėžė, kad ne reikėtų manyti, jog šiuo metu ša lis gyvena gerai, todėl su pinigais galima elgtis neatsakingai. Juolab
kad netinkamo elgesio su pinigais ir viešaisiais finansais įrodymų Eu ropoje nestinga.
Pritarė griežtesnei finansų drausmei Sutartį palaikė dauguma
Seimui sprendžiant, ar ratifikuoti ES fiskalinės drausmės paktą, už virė aistros. Tačiau didžiąja balsų dauguma įstatymas galiausiai bu vo ratifikuotas. Sutartimi, kuri parengta reaguo jant į skolų krizę euro zonoje, įtvir tinamas reikalavimas biudžetinės drausmės nuostatas numatyti na cionalinėse teisės sistemose, pir menybę teikiant konstitucinėms nuos tatoms. Prez id entė Dal ia Grybauskaitė ratifikuoti Vokieti jos pasiūlytą biudžetinės draus mės sutartį Seimui pateikė birže lio pradžioje. Diskusijose sutartį ratifikuoti ra ginę parlamentarai tvirtino, kad ji sustiprins Europą. Bet dokumentą kritikavę teigė, jog taip Lietuva praras suverenitetą. Premjeras Andrius Kubilius pa brėžė, kad ratifikuodama sutartį Lietuva turėtų galvoti apie naudą ne tik sau, tačiau ir visai ES: „Mes iš tiesų mokame taupyti – tai parodė me per pastaruosius metus. Bet vi siškai akivaizdu, kad ši sutartis rei kalinga visai ES, o ne mums atskirai. ES eina tinkamu savo finansų poli tikos konsolidavimo keliu.“ Baiminasi dėl suvereniteto
Parlamentaras Julius Veselka prisi pažino sutarčiai turįs pritarti ne noromis. Tačiau jis pabrėžė, kad, Vokietijai neįsitraukus daryti tvar kos visoje ES, joje vyraus chaosas. Konservatorė Vilija AleknaitėAbramikienė sakė, kad nepalaiky
ti sutarties ratifikavimo būtų keis ta dėl daugelio priežasčių. „Ar mes nenorime, kad daugiau europinių pinigų liktų žemdirbiams, Sang laudos fondui ir kitoms reikmėms? Mes šiandien šito norime, tad ko dėl turėtume nepritarti priemonei, kuri leis sudrausminti kitus ir taip sutaupys pinigų mūsų būtiniesiems reikalams?“ – klausė politikė. Konservatorių frakcijos atstovas Kazimieras Uoka tvirtino, jog rati fikuodama sutartį Lietuva praran da savo suverenitetą, o tam prie šintis, kaip numato Konstitucija, gali kiekvienas pilietis.
nebenori skolinti“, – sakė N.Ma čiulis. Anot jo, net ir galiojant šiai sutarčiai kiekviena valstybė turėtų išsikelti tikslą kaupti tam tikrą re zervą, kurį būtų galima panaudoti kilus finansinei krizei. Ekonomis tas taip pat pabrėžė, kad paktui ne pritarusios šalys neturės galimybės naudotis bendrais ES finansinio stabilumo fondais. Nuo liepos 6 d. turėtų pradėti veikti preliminariai 500 mlrd. eu rų vertės Europos finansinio stabi lumo mechanizmas.
Sustabdys pažadų lietų
Ekonomistai tvirtino, kad ratifi kuotas fiskalinės drausmės paktas Lietuvai atneš teigiamų pokyčių. „Swedbank“ vyriausiasis ekono mistas Nerijus Mačiulis sakė, jog Europos fiskalinio stabilumo paktas užtikrins, kad politikų sprendi mai atsispirs į galimybes, o ne no rus. Todėl Seimo ratifikuotą paktą, jo teigimu, reikia vertinti teigia mai, nepaisant kai kurių kairiųjų pažiūrų politikų ir ekonomistų pa stabų, kad reikėtų mažiau taupyti ir skatinti ekonomiką. „Istorija parodė, kad politikų prigimtis yra pažadėti daugiau, nei jie gali duoti. Paskui tie paža dai vykdomi per skolinimąsi. Vis kas gerai, kol ekonomika auga. Bet pasiekus tam tikrą skolos lygį jis ne tik pradeda slopinti ekonomi kos augimą, tačiau šalys taip pat patenka į padėtį, kai niekas joms
Gitanas Nausėda:
Finansų drausmės susitarimas yra rei kalinga sąlyga, bet reikia dar daugybės kitų priemonių. Radikalių priemonių nebus
SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad pastaruoju metu šalis ir pati laikėsi
VD, BNS inf.
Užsienis sutartį ratifikuoja Europ os sut artį dėl stabilumo, koord inav imo ir valdysenos eko nom inėje ir pin igų sąjungoje ko vo mėnesį pasirašė 25 ES valst y bių vadovai. Ją jau ratifi kavo Grai kija, Port ugal ija, Slovėn ija, Rumu nija, Latv ija ir Dan ija. Referendu me susitar imui pritarė ir Air ijos gyventojai.
Kontroliuos finansus ES fiskal inės drausmės pak tas, ar ba Stabilumo, koordinavimo ir val dymo sutartis, numato, kad valsty bių užsienio skola negali viršyti 60 proc. BVP, o biudžeto deficitas ne gali būti didesnis nei 0,5 proc. BVP (neb ent užsien io skola būtų itin maža). Viršijus rod ikl ius, Europos Kom isija (EK) įpareigota sudar yt i viešųjų išlaidų restruktūrizavimo planą. Jei šal is EK nurodymų ne paiso, ji stoja prieš ES Teisingumo Teismą ir gali gauti iki 0,1 proc. BVP siek iančią baudą. Sutartis įsigalios ją ratifi kavus 12 ES šalių.
9
penktADIENIS, birželio 29, 2012
pasaulis Įtarimai bankams
B.Obamos pergalė
JAV, Europos ir Azijos finansiniai reguliuo tojai pradėjo tikrinti kelis stambiausius pa saulio bankus, kurie įtariami manipuliuo jant tarpbankinio skolinimo palūkanų nor momis. Įtariamųjų sąraše atsidūrė „Citigroup“, „JP Morgan“, HSBC ir „Deutsche Bank“. Trečiadienį už tai, kad teikė mela gingą informaciją apie skolinimosi kainą, 290 mln. svarų sterlingų baudą gavo britų bankas „Barclays“.
JAV aukščiausiasis teismas vakar pali ko galioti prezidento Baracko Obamos ini cijuotą sveikatos apsaugos reformą, ku ri įpareigojo amerikiečius pirkti sveikatos draudimą. Ši reforma, sulaukusi didelio vi suomenės ir politinių oponentų pasiprieši nimo, buvo pagrindinis B.Obamos pasieki mas vidaus politikoje, todėl Aukščiausiojo teismo sprendimas labai svarbus artėjant šių metų prezidento rinkimams.
15
žmonių vakar žuvo per sprogdinimus Irake, dar dešimtys sužeisti.
Nušoko nuo akropolio Atėnuose nuo akropolio vakar nu šoko ir mirtinai susižeidė vyras, dirbantis sunkumų ištiktame Grai kijos valstybiniame banke ATE.
Motyvas: G.Riabkova paaiškino, kad buvo apimta nevilties, nes vyras paliko ją vieną su vaikais ir be pinigų.
„Scanpix“ nuotr.
Kraupi vaikžudės išpažintis Į viešumą pateko du sūnus iš penkiolikto aukšto išmetusios rusės Galinos Riabko vos apklausos stenograma. Paliko vieną su vaikais
Maskvos srities Dolgoprudno mieste motinos pro balkoną iš mestų ketverių ir septynerių metų berniukų tėvai per apklausą kalti no vienas kitą. 27 metų G.Riabko vos vyras tikino, kad ji buvo bloga žmona ir motina. Moteris prisipa žino, jog kraupiam nusikaltimui ry žosi iš nevilties – vyras paliko ją ir vaikus. „2009 m. mūsų santykiai su Galina pašlijo, – per apklausą pa sakojo Sergejus Riabkovas. – Sa kiau, kad ruošiuosi su ja skirtis, tuomet ji ėmė varyti mane iš na mų. Sakiau, kad butas yra bend ras, ir atsisakiau išeiti. 2010 m., kai bute vyko remontas, ji griebė kaištį ir pabandė juo mane nužudyti. Kreipiausi į policiją, bet byla taip ir nebuvo pradėta. Ji taip pat pateikė skundą, kad ją mušu, bet taip iš tikrųjų nebuvo.“ Pasak vyro, sutuoktinė nuolat talžydavo jį viskuo, kas pasitaiky davo po ranka, o motinos pareigas atliko prastai: pamiršdavo pamai tinti vaikus, nes valandų valandas sėdėdavo socialiniuose tinkluose arba išeidavo į lauką važinėti rie dučiais. „Mes ruoš ėm ės atos togaut i. Prieš tai ji pažadėjo užregistruo ti vyresn ėl į Vol od ią į mok ykl ą, bet to nepad ar ė. Tuom et sus i krov iau daikt us ir birž el io 9 d. išvažiavau atostogų pas tėvus. Ji įsižeidė, paskambino ir pasakė, kad negrįžčiau“, – teigė S.Riab kovas.
Elektros srovė nesuveikė
Jo žmona tvirtino, kad likusi vie na su vaikais ir be pinigų negalėjo rasti sau vietos.
Po to pakėliau Vo vą. Jis viską supra to, pradėjo rėkti ir verkti. Aš jam pasa kiau, kad taip reikia, pasakiau: „Atleisk, sūneli.“ „Negalėjau tuo patikėti, lau kiau, kad jis grįš. Birželio 10 d. buvo Volodios gimtadienis, bet Sergejus net nepaskambino, kad jį pasveikintų. Mes jam buvome nereikalingi. Pati surinkau jo nu merį. Tuomet jis pasakė, kad vai kui, kuris nemoka skaityti ir ra šyti, sveikinimai nereikalingi“, – sakė G.Riabkova. Šeimos kaimynai patvirtino, kad G.Riabkova nuolat skundėsi dėl to, kad vyras išvažiavo ir kad jai trūksta pinigų. Ji sakė neturin ti kuo maitinti vaikų. Praėjus dviem savaitėms nuo vyro išvykimo, G.Riabkovai visiš kai baigėsi pinigai, kuriuos iš Vol gogrado atsiuntė jos motina. Tuo met moteris nusprendė, kad nėra kitos išeities, tik palikti šį pasaulį. „Iki birželio 24 d. ryto nemie gojau, galvojau. O ryte, po 11 val., nusprendžiau nužudyti vaikus ir
nusižudyti. Prileidau vandens į vonią, pakviečiau vaikus maudy tis. Po to paėmiau ilgintuvą, įkišau šakutę į lizdą, paėmiau į rankas ki tą galą su lizdais ir įlipau su sūnu mis į vonią“, – pasakojo G.Riab kova. Ji du kartus bandė nusižudy ti ir nužudyti vaikus elektros sro ve, bet smūgio nebuvo – išmušda vo saugiklius. „Vaikai žaidė laiveliais, o aš to liau galvojau. Galvojau, kad reikia nužudyti juos, nes jeigu nusižudy siu pirma, jie tikrai niekam nebus reikalingi“, – sakė G.Riabkova. „Galvoje viskas ūžė“
Tuomet moteris nusprendė nu vesti vaikus į bendrą balkoną pen kioliktame aukšte ir pasiūlė leisti popierinius lėktuvėlius. Kai vy resnis sūnus nusigręžė, ji griebė jaunesnįjį – Rodioną – ir permetė jį per turėklus. „Po to pakėliau Vovą. Jis viską suprato, pradėjo rėkti ir verkti. Aš jam pasakiau, kad taip reikia, pa sakiau: „Atleisk, sūneli.“ Paskui atsisėdau ant balkono parapeto, nuleidau kojas žemyn“, – per ap klausą sakė moteris. Anot jos, nušokti pati taip ir ne sugebėjo – sutrukdė kažkoks vy ras, kuris lakstė apačioje ir šaukė, kad ji yra kvaiša. „Galvoje viskas ūžė. Grįžau prie lifto. Nusprendžiau nusileisti į sa vo aukštą, užeiti namo ir surūkyti iš karto visą pakelį cigarečių, kad nusinuodyčiau nikotinu. Bet ciga
rečių neradau ir išėjau jų ieškoti į lauką. Dar galvojau iškviesti vai kams greitąją pagalbą“, – pasako jo G.Riabkova. Įrašyta į psichiatrų įskaitą
Dabar moteris uždaryta į arešti nę, teismas skyrė jai psichiatro ekspertizę. „Dėl didelio pavydo moteriai iš sivystė psichozė“, – anksčiau Ru sijos žiniasklaidai sakė šaltinis tei sėsaugoje. Žiniasklaida gavo informacijos, kad G.Riabkova nuo 2001 m. įra šyta į psichoneurologinio dispan serio įskaitą, nes būdama šešioli kos bandė nusižudyti. Atsižvelgdami į tai, kad apie nestabilią moters psichikos būklę buvo žinoma seniai, kai kurie eks pertai tvirtina, kad tragedijos buvo galima išvengti. „Susidūrėme su psichine pa tologija, kurią merginos artimieji laikė tiesiog charakterio bruožais. Pavyzdžiui, pavydumas, emocio nalumas. O galbūt jiems tiesiog buvo gėda vesti ją pas psichiatrą, ir jie nusprendė nieko nekeisti. Juk toks mūsų mentalitetas: vaikščioti pas psichiatrą nepatogu“, – paaiš kino psichiatras kriminalistas Mi chailas Vinogradovas. G.Riabkovos advokatas pareiškė sieksiantis, kad teismas pripažin tų moterį nepakaltinama. „Ji yra transo būsenos, patys matote, ji neatsako už savo veiks mus“, – sakė advokatas. „Komsomolskaja pravda“, newsru.com inf.
45-erių vyriškis mirė Atėnų ligo ninėje nuo sužeidimų, kuriuos pa tyrė krisdamas nuo 100 m aukščio uolėtos kalvos. Ant jos stovi vienas garsiausių graikų architektūros pa minklų – antikinė šventykla. Prieš incidentą vyriškis įspėjo sa vo kolegas banke ATE, kad trumpam išeina, tačiau teigė sugrįšiantis. Pa reigūnai ant vyriškio kūno rado raš telį, jame užrašytas tik jo vardas. „Vyras nušoko ir nukrito ant že miau esančio Dionizo teatro. Jis buvo vienas. Neatrodė, kad bū tų normalios psichinės būklės“, – naujienų agentūrai AFP pasakojo vienas apsaugininkas. Pasak parei gūnų, incidentas įvyko 9.30 val. vie tos (ir Lietuvos) laiku, kai akropolyje paprastai būna minios turistų. Graikijos naujoji koalicinė vy riausybė yra pasiruošusi rekapi talizuoti ir restruktūrizuoti ban ką ATE, teikiantį paskolas žemės ūkiui. Kol kas banko pirmo ketvir čio rezultatai neskelbiami. Siekdama atiduoti paskolą Tarp tautiniam valiutos fondui bei ES ir vykdydama didžiulio masto priva tizaciją vyriausybė planuoja par duoti 25 iš 76 proc. jai priklausan čios banko dalies. Jau penkerius metus recesiją išgy venančioje Graikijoje, kur per tą lai ką daugiau nei milijonas žmonių liko be darbo, savižudybių skaičius labai išaugo. Papildomų sunkumų dau geliui gyventojų sukėlė atlyginimų mažinimas ir mokesčių augimas. Balandį vienoje sostinės aikščių, maždaug už 100 m nuo parlamen to, nusišovė į pensiją išėjęs farma cininkas, pareiškęs, kad vyriausy bės taupymo politika iš jo atėmė uždirbtą pensiją ir paliko jį gyven ti skurde. BNS inf.
Reginys: incidentas įvyko 9.30
val. vietos (ir Lietuvos) laiku, kai akropolyje paprastai būna mi nios turistų. AFP nuotr.
10
penktadienis, birželio 29, 2012
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Kanojininkų medaliai – paguoda ir kelrodis Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Lietuvos kanojininkai iš Euro pos čempionato parsivežė me dalių, tačiau neolimpinėje rung tyje Raimundo Labucko ir Tomo Gadeikio iškovotas šeštas aukš čiausios prabos apdovanojimas atguls krepšelyje su kitais, o olim piečiui Jevgenijui Šuklinui tre čiasis prizininkų pakylos laipte lis reiškia, kad pasiruošimas Lon donui vyksta pagal planą. Išgąsdino karštis
„Tai buvo treniruotė prieš olim pines žaidynes. Atidirbome ir padarėme darbą, kurį turėjome padaryti, – sakė bronzos meda lį iškovojęs olimpietis J.Šuklinas. – Dabar pradėsime rimčiau dirb ti, orientuodamiesi į greitį ir star tą. Prieš Europos čempionatą pa dėjome svarbius pamatus, dabar beliko baigti kitus darbus.“ Pasak irkluotojo, į čempiona tą atvyko visi pajėgiausi Euro pos sportininkai, išskyrus rusus. „Jie dabar kovoja dėl kelialapių į olimpines žaidynes Rusijoje. Vi si kiti buvo. Nieko naujo nepama čiau, visus savo varžovus puikiai pažįstu, – šypsojosi J.Šuklinas. – Dar nesu įgavęs geriausios spor tinės formos, todėl rezultatu tik rai džiaugiuosi.“ Stovykla Latvijoje
„Iki olimpinio starto dar yra daug laiko. Turėsiu ką veikti. Pirmiausia važiuosime reabilitacijai į Druski ninkus keturioms dienoms. Reikia pailsėti, vėliau iškeliausime į Lat viją trims savaitėms. Ten intensy viai dirbsime. Kodėl Latvija? Ten yra startų sistema, kurios neturi me Lietuvoje. Sprinto distancijo je viskas priklauso nuo starto. Bū tent Zagrebe man nepavyko gerai startuoti, varžovus teko vytis, jau prie starto linijos nuo savo varžo vų atsilikau puse valties korpu so“, – kalbėjo J.Šuklinas. Nors Londono olimpinės žai dynės prasidės po mėnesio, vienviečių kanojininkai sprin teriai savo pasirodymą pradės tik rugpjūčio 10 d. „Tikiuosi tik medalių, – juokėsi J.Šuklinas. – Startinio jaudulio kol kas nejau čiu, dar anksti. Dabar jau galvo
ju apie darbą, kurį reikės padaryti prieš startus. O jaudulys niekada netrukdo – tai adrenalinas.“ Suspėjo paturistauti
„Nors vieną dieną norėjau pabūti namuose po varginančios kelio nės iš Zagrebo. Grįžau į Visaginą, spėjau vieną kartą pasitreniruo ti, o jau reikia krautis daiktus ke lionei į Druskininkus. Kelionė na mo užtruko – iš Zagrebo lėktuvas laiku nepakilo, užstrigome Frank furte. Ten ir nakvojome. Pamie gojome keturias valandas ir dar pusę dienos praleidome lėktu vuose, – šypsojosi J.Šuklinas. – Kaip tikri turistai.“ Šeštą kartą Europos čempionu su savo partneriu T.Gadeikiu ta pęs R.Labuckas pasirinko kitokį kelionės namo modelį – iš Zag rebo jis vyko automobiliu. Paklaustas, ką pačiam reiškia šeštasis aukso medalis, iškovotas neolimpinėje 200 m distancijo je, sportininkas sakė, kad laimėti visada malonu. „Medalį padėjau į maišelį, – juokėsi R.Labuckas. – Konkurentų šioje distancijoje neturime nei pasaulyje, nei Eu ropoje. Esame stipriausi, todėl konkurencijos nesulaukiame.“ Padaryta klaida?
Šiais metais savo jėgas bandę olimpinėje kilometro distancijoje T.Gadeikis ir R.Labuckas keliala pio į Londono olimpines žaidynes neiškovojo. „Žinoma, smagu, kad po nepavykusio bandymo prasi brauti į olimpiadą, įrodėme, kad sprinte esame stipriausi Europo je. Olimpiada buvo jau „nuplau kusi“, todėl reikėjo kažką laimė ti“, – šypsojosi R.Labuckas. Sportininkas paneigė kalbas apie tai, kad 200 m sprintas ta po nelabai populiarus po to, kai jis buvo išbrauktas iš olimpinių rungčių sąrašo. „Visi stipriausie ji atvažiavo. Šįkart čempionate mūsų rungtyje buvo daugiau da lyvių negu olimpinėje kilomet ro distancijoje. Manau, kad šioje rungtyje tuoj nebus kam ir irk luoti, – pyktelėjęs sakė irkluo tojas. – Šiek tiek dėl olimpiados apmaudu. Manau, kad vadovy bė, nusprendusi sprintą išbraukti iš olimpinių rungčių, padarė klai dą, ir viliuosi, kad tai supras.“
Šiandien Kaune prasidedantis sep tyniolikmečių pa saulio krepšinio čempionatas taps išbandymu tiek jauniesiems Lietu vos krepšininkams, tiek varžybų daly vius priimančiai lai kinajai sostinei.
Už Lietuvą: turnyro šeimininkams iškeltas uždavinys patekti tarp pen
kių stipriausių pasaulio komandų.
Artūro Morozovo nuotr.
Planetos pirmenybės startuoja šiandien Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Turnyras, kuriame dalyvaus dvyli ka stipriausių planetos ekipų, Lie tuvos krepšinio federacijai kainuos 1 mln. litų, tačiau vadovai viliasi, kad turnyras nebus nuostolingas. Kauno „Žalgirio“ arenoje kovos 12 rinktinių: Čekija, Kinija, Kana da, Prancūzija, Pietų Korėja, Aust ralija, Ispanija, JAV, Argentina, Egiptas, Kroatija ir Lietuva. „Jaučiasi, kad Kaunas ir vėl gy vena krepšiniu – gatvėse šurmu lys, viešbučiai pilni krepšininkų ir krepšinio gerbėjų“, – kalbėjo čem pionato vykdomasis direktorius Paulius Motiejūnas. Komplimentų puikiai krepšinį suprantantiems kauniečiams ne gailėjo ir pasaulinės krepšinio fe deracijos (FIBA) atstovai. „Lietuva puikiai užsirekomenda vo pernai sėkmingai surengusi Eu ropos krepšinio pirmenybes. La bai džiaugiuosi, kad šios varžybos vyks tokioje nuostabioje ir didžiu lėje „Žalgirio“ arenoje. Tikiu, kad šis turnyras bus puiki šventė visam miestui“, – kalbėjo šio čempionato direktorius Ashley Greenas.
Jam pritarė ir FIBA techninis delegatas Ulfas Ohrmanas. Funk cionierius atkreipė dėmesį, kad šis septyniolikmečių turnyras yra labai svarbus krepšinio plėtrai. „Jauni žaidėjai gali pamatyti, kaip žaidžia kiti, palyginti savo pajė gumą su kitų. Neabejoju, kad pa matysite ne vieną būsimą pasau linio krepšinio žvaigždę“, – sakė U.Ohrmanas. P.Motiejūno teigimu, pasaulio čempionatas kainuos per 1 mln. li tų. „Nepuoselėjame vilčių uždirb ti iš čempionato. Tikimės, kad jis bent jau nebus nuostolingas. Šiek tiek brangiau kainuos kiti du šią vasarą Lietuvoje rengiami Euro pos jaunimo krepšinio čempiona tai, nes juose dalyvaus ne 12, o 16 komandų“, – prisipažino P.Mo tiejūnas. Pirmąsias rungtynes mūsiškiai žais šiandien 18.35 val. su Kanados bendraamžiais. Likus valandai iki šių rungtynių pradžios, įvyks ofi ciali čempionato atidarymo cere monija. „Kanados komanda yra atletiška, žaidžia greitą krepšinį. Stiliumi jie mažai kuo skiriasi nuo amerikiečių. Be to, turi 218 cm ūgio vidurio puo
lėją. Jis nėra pagrindinis komandos žaidėjas, tačiau tokio ūgio krepši ninkas po krepšiais vis tiek yra dide lė jėga“, – prieš šiandienos dvikovą kalbėjo Lietuvos rinktinės vairinin kas Paulius Juodis. Strategas teigė esąs patenkintas pasirengimo lai kotarpiu nuveiktu darbu ir nekant riai laukia pirmųjų rungtynių. B grupėje mūsiškiai dar susi tiks su Pietų Korėjos (birželio 30 d. 18.10 val.), Ispanijos (liepos 1 d. 18.10 val.), Kroatijos (liepos 3 d. 18.10 val.) ir Ispanijos (liepos 4 d. 18.10 val.) rinktinėmis.
Lietuvos rinktinės sudėtis Pas aul io čemp ion ate Liet uvos rinkt inės aprang ą vilkės Luk as Grabauskas, Ernestas Serkevičius, Pijus Mykolaitis (visi – Sabonio KC), Lukas Mot iejūnas, Norbertas Giga (abu – Viln iaus KM), Edv inas Šeš kus, Deividas Kumelis, Karolis Ra žukas, Ged im inas Žalal is (visi – Š. Marčiulionio KA), Žydrūnas Jurgu tis, Haroldas Sapryk inas ir Paulius Šak inis (visi – V.Knašiaus KM).
Rinktinės stovykloje – nerimas dėl M.Kalniečio
Apmaudas: Lietuvos rinktinės žaidimas pradėjo strigti, kai, atsinauji
nus traumai, ant suolo atsisėdo M.Kalnietis.
krepšiniosirdis.lt nuotr.
Puikiai rungtynes pradėjusi Lie tuvos krepšinio rinktinė aukštos spartos neišlaikė ir kontrolinėse rungtynėse Hjustone pralaimėjo Rusijai 68:77.
Trenerio nuomone, jis dar prieš dvikovą su M.Kalniečiu susitarė, kad jei gynėjas pajus skausmus, iš karto sėsis ant atsarginių suolo ir savo sveikata nerizikuos.
Tai buvo trečia lietuvių nesėkmė per ketverias rungtynes pasiruošimo laikotarpiu. Lietuvių žaidimas pra dėjo strigti, kai ant atsarginių suolo teko atsisėsti Mantui Kalniečiui. Kauno „Žalgirio“ gynėjas pajuto kirkšnies skausmus ir nuo antrojo kėlinio nerungtyniavo. „Gaila, bet mūsų žaidimu po per traukos likau nusivylęs. Trečiajame kėlinyje visiškai praradome kon centraciją ir agresyvumą. Sustojo me ir rusai tuo pasinaudojo“, – po dvikovos apgailestavo K.Kemzūra.
Gaila, bet mūsų žai dimu po pertraukos likau nusivylęs. Šiam mačui treneris registravo 14 krepšininkų, o aikštėje pasirodė 11 iš jų. Dvikovą nuo atsarginių suo lo stebėjo Darius Songaila, Antanas Kavaliauskas ir Deividas Dulkys, o kelio skausmus kenčiantis Simas Jasaitis net neregistruotas.
Tai buvo priešpaskutinės lietuvių rungtynės prieš liepos 2-ąją Kara kase prasidedantį olimpinės atran kos turnyrą. Naktį iš penktadienio į šeštadienį mūsiškiai Hjustono uni versiteto arenoje sužais paskutines draugiškas rungtynes su Didžiosios Britanijos krepšininkais. VD inf.
Rezultatas Lietuva–Rusija 68:77 (19:18, 18:17, 13:21, 18:21). L.Kleiza ir J.Valančiūnas po 12 tašk ų, J.Mačiulis ir R.Kaukė nas – po 11, R.Javtokas ir T.Delinin kaitis – po 6, P.Jankūnas ir M.Pocius – po 3, M.Kalnietis ir Š.Jasikevičius – po 2 / A.Kaunas 21, A.Kirilenka 15.
11
penktadienis, birželio 29, 2012
sportas
Europos čempionų odisėja dar tęsiasi Ispanijos rinktinė iš saugojo galimybę tapti pirmąja rink tine, apgynusia Eu ropos futbolo čem pionų titulą. Donec ke vykusiame pir menybių pusfin aly je Vicente Del Bos que auklėtiniai tik po baudinių serijos 4:2 sugebėjo palauž ti savo rytinius kai mynus portugalus. Istorija: Ispanijos hegemonija nenutraukta – Europos čempionai gins prieš ketverius metus iškovotą titulą.
Pagr ind in is rungtyn ių laikas ir prat ęs im as pas ib aig ė be įvar čių. Portugalijos rinktinės vyriausias treneris Paulo Bento puikiai atliko namų darbus. Jo vadovaujama ko manda sugebėjo kaip lygi su lygiais kautis su titulą ginančiais kaimy nais. Maža, to portugalai su pla netos čempionais žaidė tais pačiais
koziriais, kuriais ispanai į nevil tį varė savo varžovus pastaruosius ketverius metus. Aktyv ų spaud im ą naud oj ę P.Bento auklėtiniai per pagrindi nį rungtynių laiką sugebėjo domi nuoti aikštėje. Pirmą smūgį į var tų stačiakampį ispanai atliko tik komandoms sužaidus daugiau nei valandą.
AFP nuotr.
Pagrindinio rungtynių laiko pa baigoje gerą progą išplėšti perga lę turėjo Cristiano Ronaldo, tačiau jam pasižymėti nepavyko. Pratęsimo pirmosios dalies pa baigoje jau Andresas Iniesta galėjo padovanoti Europos čempionams pergalę, tačiau iš kelių metrų smū giavo tiesiai į portugalų vartininką Rui Patricio.
11 m baudinių serija tapo tik ru nervų karu. Abi ekipos pradėjo netiksliais smūgiais, o lemiamas tapo Bruno Alveso neįmuštas 11 m baudinys. Ispanija laimėjo 4:2 ir iškovojo ke lialapį į finalą, kuris sekmadienį vyks Kijeve. Jų varžovė paaiškėjo vakar vėlai vakare po Varšuvoje įvykusių Italijos ir Vokietijos rungtynių.
„Aš turėjau eiti mušti penktą jį smūgį, bet mes du kartus sukly dome. Kalbėjomės su treneriu ir jis manęs paklausė, ar noriu rea lizuoti baudinį penktas. Aš pasa kiau, kad taip. Kartais einu mušti pirmas, kartais antras ar trečias. Šį kartą sutikau tai daryti penktas“, – pasakojo Portugalijos rinktinės žvaigždė C.Ronaldo. Nors portugalas neslėpė apmau do, jis palinkėjo ispanams sėkmės finale. „Tikiuosi, kad Ispanija laimės šį turnyrą, nes šioje komandoje tu riu daug draugų“, – šyptelėjo fut bolininkas. Ispanijos rinktinė per Europos pirmenybių istoriją tapo tik tre čiąja komanda, kuri bandys ap ginti čempionės titulą. Tiesa, pir mieji du bandymai apginti Senojo žemyno čempionės titulą SSRS vienuolikei 1964-aisiais ir Vakarų Vokietijos komandai 1976 m. buvo nesėkmingi. VD inf.
Rezultatas Ispanija–Portugalija 0:0. Donec kas. 48 000 žiūrovų. Baudinių seri ja: Xabi Alonso (0:0), Joao Moutin ho (0:0), Andresas Iniesta (1:0), Pepe (1:1), Gerardas Pique (2:1), Nani (2:2), Serg io Ramosas (3:2), Bruno Alve sas (3:2), Cescas Fabregas (4:2).
Krepšinio legendos – pakeliui į Lietuvą Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Artėja Europos veteranų krepšinio čempionatas Lietuvoje. Liepos 28ąją Kaune startuos jau septintosios senojo žemyno pirmenybės, kurio se sirgaliai išvys ne vieną oranži nio kamuolio legendą. Laukė dvylika metų
„Šių pirmenybių laukėme lygiai dvylika metų ir pagaliau mums buvo patikėta teisė surengti pir menybes Lietuvos krepšinio sos tinėje Kaune“, – vakar vykusioje specialioje spaudos konferencijo je džiaugėsi čempionato organiza cinio komiteto prezidentas Anato lijus Čupkovas. Jis pasidžiaugė, kad krepšinio kovo sutrauks apie 2 000 krepši ninkų. Krepšinio legendos varžy sis 16-oje amžiaus kategorijų: vy rai (nuo 30 iki 75 metų amžiaus) ir moterys (nuo 30 iki 55 metų am žiaus). Norą dalyvauti čempionate pareiškė 83 vyrų ir 30 moterų ko mandų. Jos visos kartu sužais net 270 rungtynių. Europos ir pasaulio veteranų tarptautinė organizacija FIMBA Kauno krepšinio klubui „Žalgirie čiai veteranai“ patikėjo teisę or ganizuoti šiemetį čempionatą po pernai Brazilijoje vykusio pasaulio čempionato, kuriame mūsiškiai iš kovojo čempionų titulą. Spindės ryškiausios žvaigždės
A.Čupkovas džiaugėsi, kad čem pionato globėjais iš karto suti ko būti prezidentas Valdas Adam
kus ir Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. „Galime tik džiaugtis, kad Vla do Garasto žodžiai, jog Lietuvoje krepšinis žaidžiamas nuo lopšio iki grabo lentos, tikrai yra tei singi. Veteranų krepšinis kasmet tampa vis populiaresnis. Atga vus nepriklausomybę, mums at sirado daug galimybių. Kiekvie nais metais dalyvaujame Europos ar pasaulio čempionatuose, be to, stengiamės nepraleisti ir pasau lio veteranų žaidynių. Lietuvoje šiuo metu yra net 47 komandos, įkurta veteranų lyga“, – džiaugė si A.Čupkovas. Turnyras vyks pagal vyresnio amžiaus sportininkams pritaiky tas taisykles. Atakai bus skirta 30 sek., o laikas bus stabdomas tik li kus 5 min. iki ketvirtojo kėlinio pa baigos.
Vitoldas Masalskis:
Po 50 metų jėgų san tykis aikštelėje gero kai pasikeičia. Didžiausią delegaciją į varžybas atveš tradiciškai labai aktyviai ve teranų varžybose dalyvaujantys Ru sijos atstovai. Ne ką mažiau koman dų bus iš Lietuvos ir Vokietijos. Ant parketo vėl susitiks bu vę garsūs krepšininkai: Serge jus Jovaiša, Gediminas Budnikas, A.Čupkovas, Vitoldas Masalskis, Virginijus Jankauskas, Vaidotas Jurgilas, Liudas Žukaitis, Mindau
Gausa: organizacinio komiteto nariai vylėsi, kad pirmą kartą Lietuvoje vyksiantis Europos veteranų krepši
nio čempionatas sutrauks per 2 tūkst. dalyvių.
gas Arlauskas, Aleksandras Volko vas, Sergejus Tarakanovas, Darius Sirtautas, Saulius Štombergas, Tomas Masiulis, Romanas Braz dauskis, Darius Lukminas ir dau gelis kitų. Pasiūlys daug pramogų
Grupių rungtynės vyks Kauno sporto halėje, „Žalgirio“ treniruo čių centruose „Žalgirio“ arenoje ir Naglio gatvėje, dviejose A.Sabonio krepšinio centro salėse, Lietuvos kūno kultūros akademijos, Kauno technologijos universiteto ir „Bal tų“ sporto mokyklos salėse. Čem pionai ir prizininkai paaiškės „Žal girio“ arenoje. Organizacinis komitetas pristatė nuotaikingus būsimų pirmenybių talismanus – Krepšenių šeimynė lę. „Vykstant čempionatui, sirga
liams pasiūlysime daug pramogų. Nuo liepos 27 d. „Žalgirio“ areno je veiks Lietuvos sporto muziejaus parengta fotografij ų paroda, skirta mūsų šalies krepšinio 90-mečiui, ketiname surengti šeimų gatvės trikrepšio, arba kitaip radialinio krepšinio, varžybas“, – pasakojo A.Čupkovas. Čempionato sporto vadybinin kas V.Masalskis neabejojo, kad varžybų dalyviai patirs daug ma lonių įspūdžių tiek aikštelėje, tiek už jos ribų. „Veteranų krepšinis gerokai skiriasi nuo profesionalio jo. Čia žaidžiantiems buvusiems sportininkams svarbu ne tik rezul tatas aikštėje. Kitų šalių atstovams bus puiki galimybė pažinti Lietu vą, Kauno miestą. Pats su vetera nų komandomis esu aplankęs ne vieną egzotišką šalį. Iš prigimties
Tomo Raginos nuotr.
esu žalgirietis ir visada žaidžiu tik už tą komandą, kuri vadinasi „Žal giris“. Šios varžybos nebus išim tis“, – geros nuotaikos nestokojo dabartinis „Žalgirio“ klubo spor to direktorius. Jo teigimu, praeityje garsūs krep šininkai ne visada išlaiko aukš tą lygį ir veteranų varžybose. „Po 50 metų jėgų santykis aikštelė je gerokai pasikeičia. Net ir ryš kiausios praeities žvaigždės nu blanksta prieš tuos, kurie nuolat ir aktyviai sportuoja ir palaiko fizinę formą. Kad ir kaip būtų, krepšinio aikštėje vyks tikrai rimta kova, nes visi stengsis pademonstruoti cha rakterį. Mano nuomone, kartais per didelį norą veteranų krepšinyje rizikuojama net per daug“, – vete ranų krepšinio subtilybes atskleidė V.Masalskis.
13
penktADIENIS, birželio 29, 2012
menas ir pramogos
Dovana klausytojams – pasaulinė premjera Užutrakio dvaro sodyboje visai vasarai vėl įsikuria festiva lis „Užutrakio vakarai“. Šį sekmadienį garsūs šalies ir užsienio muzikantai pradeda koncertus viename žymiausių kultūros paveldo objektų. Sigita Nemeikaitė
Aštuntąjį sezoną festivalis vyksta atviroje erdvėje, kurioje atsiveria įspūdingas kraštovaizdis su Galvės ežere stūksančia Trakų salos pilimi, supa elegancija alsuojantis istorinis prancūzų kraštovaizdžio architek to Édouardo François André parkas su atkurtomis skulptūromis, meno šventove tapę neoklasikos rūmai. Kiekvieną sekmadienį, iki pat rudens, festivalio gerbėjai atviro je baliustradoje klausysis klasiki nės muzikos šedevrų, lauks džiazo improvizacijų vakaras, teatro spek taklis. Jis ir kviečia šį sekmadienį į pirmąjį festivalio vakarą Užutrakyje – žiūrovai pamatys Kauno kameri nio teatro pastatymą „Neūžauga“. „Užutrakio vakarai“ per muziki nę vasarą savo ištikimai klausytojų auditorijai dovanoja ne vieną įspū dingą muzikinį vakarą ir išskirtinių premjerų. „Du garsūs pasaulio atlikėjai – smuikininkas Sergejus Krylovas ir altininkas Maksimas Rysano vas – sutiko specialiai „Užutra kio vakarams“ parengti J.S.Bacho, W.A.Mozarto, G.F.Händelio kūri
nių programą. Išskirtina tai, kad lig šiol šios ryškiausios scenos žvaigždės nėra grojusios duetu. Be to, abu atlikėjai yra labai skir tingi, tad džiaugiamės, jog pavyko suburti šį duetą. Svarbiausia, kad jie įsitraukė į projektą, o suderinę perkrautus S.Krylovo, gyvenančio Italijoje, bei Didžiojoje Britanijo je dirbančio M.Rysanovo koncertų turus, Užutrakyje dovanojame pa saulinę premjerą“, – tvirtino fes tivalio „Užutrakio vakarai“ meno vadovas Eugenijus Paškevičius. Šį koncertą „Užutrakio vaka rų“ publika išgirs rugpjūčio 12 d., o liepos 22-ąją laukia kita išskir tinė premjera – Užutrakio festi valio orkestro debiutas. Į orkest rą susibūrė žinomi ir dar muzikos paslaptis užsienyje studijuojantys muzikantai. Jie parengė programą su Niujorko Metropolitano operos orkestro solistu, daugelio tarptau tinių konkursų laureatu fleitininku Denisu Bouriakovu. „D.Bouriakovas yra vienas žy miausių pasaulio fleitos virtuozų. Todėl „Užutrakio vakarų“ klausy tojai turės retą progą išgirsti, kaip jis geba išplėsti šio instrumento
technines galimybes, fleita atlikda mas smuikui skirtas muzikos par tijas“, – teigė E.Paškevičius. Specialiai į „Užutrakio vakarų“ festivalį atvyksta ir vienas Rusi jos džiazo korifėjų – klavišininkas, kompozitorius Andrejus Kondako vas su trio, kuris į koncertą pakvies liepos 29 d.
Aringas Šumskas:
Per aštuonerius me tus subrendo ir festi valis, ir mūsų publika.
Staigmena: smuikininkas S.Krylovas su kolega altininku M.Rysanovu
festivaliui „Užutrakio vakarai“ parengė unikalų pasirodymą.
„Per aštuonerius metus subren do ir festivalis, ir mūsų publika. „Užutrakio vakarai“ buvo sumany ti ne tik kaip muzikos festivalis. Jis populiarino ir kultūros paveldo at gaivinimo idėjas, skatino atsigręžti į dvarų kultūrą. Pirmaisiais „Užutrakio vakarų“ metais koncertai vy ko griūvančiame dvare, o šiandien Užutrakis yra tarsi gimęs iš naujo. Kokybiškai išaugo ir festivalis, ir kultūros, meno centru tapęs dva
ras. Be to, muzika Lietuvos dvaruo se skambėjo nuolat, todėl festiva lis „Užutrakio vakarai“, talkinant jų vizitine kortele tapusiam Lietu vos kamerinam orkestrui, atgaivino ir pratęsia šią tradiciją“, – sakė fes tivalio vadovas Aringas Šumskas. Aštuntasis „Užutrakio vakarų“ festivalis išskirtinas ir tuo, kad iš plečia savo koncertų erdves. Trys koncertai vyks Trakų, Rūdiškių ir Onuškio bažnyčiose. Festivalio rengėjai įsitikinę, kad kultūros bei
Organizatorių nuotr.
muzikos šviesą turi patirti ir ato kiau gyvenantys žmonės. Per vasarą „Užutrakio vakarų“ festivalyje koncertuos garsiausi muzikos kolektyvai – Kauno vals tybinis choras, ansamblis „Musica Humana“, Kauno styginių kvarte tas, „International Brass“, orkest ras „Camerata Palatina Vilnensis“. Festivalį vainikuos bendrą progra mą parengę Lietuvos kamerinis or kestras ir ansamblis „Giunter Per cusssion“.
14
penktADIENIS, birželio 29, 2012
menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja
Kur? Galerijoje „Kunstkamera“, Ligoninės g. 4. Kada? Iki liepos 1 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Neries krantinėje prie Baltojo tilto. Kada? Liepos 1 d. nuo 8.30 val. Kiek? Nemokamai.
Kur? Kino teatre „Forum Cinemas Vingis“, Savanorių pr. 7. Kada? Šiandien 19 val. Kiek? 18 litų.
Pastelės paroda
Dviratininkų varžybos
Filmas „Ronalas barbaras“
Parodoje „Pastelė 2012“ pristatomi įvairių autorių darbai, sukur ti šia technika. Vyrauja žanrų bei stilių įvairovė – nuo realistinių XX a. prieškario portretų iki šiuolaikinių vaizdinių abstrakcijų, nuo egzotiškų kelionių peizažų iki fantastinių kaukių motyvų. Tai – ir išeivijos autorių, ir mūsų dailės grandų kūriniai.
Vilniaus centre bus surengtos pirmosios dviračių varžybos Vil niaus miesto dviračių turas, kurio ašimi taps Neries upės kranti nė. Lenktyniaus įmonių ir sporto komandos. Per varžybas paaiš kės greičiausi 6 skirtingų profesijų atstovai, taip pat greičiausias darželinukas ir mokyklinukas.
Išradingi ir pasiutę danų animatoriai pradeda naują erą su kau koles traiškančiu ir keiktis mėgstančiu karžygiu Ronalu Barbaru. Jis brutalus ir žiaurus, jis dėvi stringus, jis švaistosi pagyrūniškais šūkiais, raumenų kalnais gundo seksualias merginas, traiško prie šus plikomis rankomis ir smarkiai visus daužo lazda.
Kur? Taikomosios dailės muziejuje, Arsenalo g. 3A. Kada? Iki rugsėjo 9 d. Kiek? 6 litai.
Kur? Žydų kultūros ir informacijos centre, Mėsinių g. 3A. Kada? Iki gruodžio 31 d. Kiek? Nemokamai.
Kur? Šiuolaikinio meno centro kiemelyje, Vokiečių g. 2. Kada? Birželio 30 d. 22.30 val. Kiek? 14 litų.
Kur? Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Vilniaus g. 41. Kada? Iki liepos 23 d. Kiek? 5 litai.
Žvilgsnis į mados istoriją
Žydų istorija Vilniuje
„Velnio nuotaka“ po žvaigždėmis
Po dvaro skliautais – suomiška tapyba
Vilniuje veikia paroda „Du mados šimtmečiai“ iš Aleksandro Vasiljevo kolekcijos. Parodoje eks ponuojama per 60 istorinių kostiumų, daugiau kaip 600 aksesuarų, fotografijų, grafikos ir tapy bos darbų.
Buvusio Vilniaus žydų geto teritorijoje veikia unikali ekspozicija „Malina“. Žodis „malina“ atsi radęs iš hebrajiško „malion“, kurio reikšmė yra „viešbutis“. Getuose tai – slėptuvės, kuriose žy dai bandė išsigelbėti.
„Kino po žvaigždėmis“ savaitgalis baigsis filmu, priklausančiu Auksinei lietuviško kino kolekci jai. „Velnio nuotaka“ – pirmasis lietuvių miuzik las, sukurtas pagal Kazio Borutos romaną „Bal taragio malūnas“.
Vilniuje atidaroma Suomijos menininko Ismo Olavi Hyvärineno tapybos paroda. Tai jau ant roji jo paroda tarptautinio vaizduojamosios dai lės festivalio „Menas senuosiuose Lietuvos dva ruose“ programoje.
tv programa
LTV
6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 UEFA EURO 2012 pusfinalio rungtynės. Vokietija–Italija (k.). 13.45 Bėdų turgus. 14.15 Popietė su Algimantu Čekuoliu (subtitruota laida). 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. 18.40 Orai. 18.45 Lietuvos tūkstantmečio vaikai. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.40 Verslas. 20.45 Kultūra. 20.50 Sportas. 20.55 Orai. 21.00, 22.35 Duokim garo! Finalas Nidoje. 22.30 Loterija „Perlas“. 23.00 Premjera. Drama „Tulpės“ (Lenkija, 2004 m.) (N-14).
LNK
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Geniuko Vudžio šou“.
LTV 21.00 val.
7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 Neišgalvoti gyvenimai (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.15 „Slavianskij bazar 2011“ (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“. 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.10 24 valandos (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10 Sportas. 19.13 Orai. 19.15 Muzikos festivalis „Laumės juosta 2011“. Pirmoji diena. Vedėjai Irūna ir M.Jampolskis. 21.25 Penktadienio bomba. Veiksmo f. „Mirtinas žaidimas“ (JAV, 2010 m.) (N-14). 23.30 Veiksmo f. „Matrica“ (JAV, 1999 m.) (N-7).
TV3 6.40 6.55 7.25 7.55
Teleparduotuvė. „Kempiniukas Plačiakelnis“. „Simpsonai“. Komedija „Darbštuolis Tedas“ (1, 2) (JAV, 2010 m.). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30 „Pasmerkti“.
LNK 19.15 val.
11.00 Animac. f. „Planeta 51“ (Ispanija, D.Britanija, 2009 m.). 12.45 Juokingiausi Amerikos namų vaizdeliai. 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 15.10 „Simpsonai“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. 19.00 TV3 sportas. 19.05 TV3 orai. 19.10 Kodėl? 20.10 Veiksmo komedija „Kaimynas šnipas“ (JAV, 2010 m.). 22.00 Komedija „Pasimatymas su žvaigžde“ (JAV, 2004 m.). 23.55 Komedija „Negyvėlis studentų miestelyje“ (JAV, 1998 m.). 1.40 Siaubo f. „Žmogėdra“ (JAV, Kanada, 2007 m.).
BTV
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Prajuokink mane“ (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Ekstrasensų mūšis“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k).
TV3 22.00 val.
15.00 „Srautas I“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00, 20.00 Žinios. 18.19, 20.19 Sportas. 18.23, 20.23 Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Zaicevas + 1“ (N-7). 20.15 Verslas. 20.25 „Amerikos talentai VI“. 21.25 Rusų kinas. Trileris „Jokių ypatingų žymių“ (Ukraina, 2006 m.) (N-14). 23.20 Amerikietiškosios imtynės (N-14). 0.20 „Tauras“. Lietuvos galiūnų čempionato I etapas (k). 1.20 „Bamba“ (S).
16.10 Dok. f. „Niutonas. Paslaptingasis eretikas“ (tęs.) (N-7). 17.20 Pasaulio krepšinio apžvalga. 18.15 2012 m. FIBA pasaulio jaunių vaikinų (iki 17 metų) krepšinio čempionatas. Lietuva–Kanada. 20.35 Griūk negyvas! (N-7). 21.00 Reporteris. 21.55 Vertas kinas. Nuotykių drama „Apokalipto“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 0.50 S. „Zona“ (N-14). 2.00 Lietuvos–Didžiosios Britanijos vyrų nacionalinių krepšinio rinktinių kontrolinės rungtynės.
Lietuvos ryto TV
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Golfo pradžiamokslis. 13.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Krasnodaro „LokomotivKuban“–Kauno „Žalgiris“. 15.15 Automoto. 15.45 VTB vieningoji krepšinio lyga. Kijevo „Budivelnik“–Kazanės UNIKS. 17.10 Lietuvos krepšinio lyga. Pusfinalis. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Šiaulių „Šiauliai“. 19.15 Sportas LT. 50-oji tarptautinė regata „Gintariniai irklai“. 20.15 Olimpinės žaidynės. 20.30 Kelias į Londoną. 21.15 Golfo pradžiamokslis. 21.45, 23.15 Profesionalų boksas. A.Khanas ir P.Malignaggi (2010 m.).
6.14, 13.15 TV parduotuvė. 6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 21.40 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00 Animac. s. „Oskaro oazė“. 8.15 Negaliu tylėti. 9.15 S. „Mirtis rojuje“ (N-7). 10.15 Griūk negyvas! (N-7). 10.35 Padėkime augti. 11.05 Uraganų persekiotojai (N-7). 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Šeimų dvikova. „Akropolio“ turnyras. 14.45 Negaliu tylėti. 15.45 Dok. f. „Niutonas. Paslaptingasis eretikas“ (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 16.07, 17.17, 18.12, 21.37 Orai.
BTV 19.25 val.
SPORT1
lietuvos ryto tv 18.15 val.
dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 951181
Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
penktadienis, birželio 29, 2012
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Kelionių
Siūlo darbą Kepyklėlei Kalvarijų g. reikalinga vyr. kasininkė. Darbas pamainomis. Tel. 8 655 77 884.
981079
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, mūrininkai, pagalbiniai darbininkai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 414. 979393
UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: elektrikai, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montuotojai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 414. 979412
Paslaugos UAB „Kraustymo komanda” – profesionalios kraustymo paslaugos įmonėms ir gyventojams. Tel. 8 618 77 600; www.kraustymokomanda.lt. 965744
Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 980639
Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į Palangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227. 975426
Paskolos Įmonė suteikia paskolas fiziniams ir juridiniams asmenims. Tel. 8 656 97 000. 978546
Kitos Kviečiame šeimas ir vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius į Koučingo ir lyderystės vasaros stovyklas nuo liepos 9 dienos. Daugiau informacijos www.tla.lt, tel. 8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt. 977329
Įvairūs Kita INFORMACIJA apie atrankos išvadą dėl UAB „KATALIZATOR.LT“ atliekų tvarkymo veiklos išplėtimo poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas: UAB „KATALIZATOR.LT“, Birbynių g. 4, Vilniaus m. sav., LT-02121, tel. (8 5) 204 0831, faks. (8 5) 204 0830, info@katalizator.lt. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: UAB
„KATALIZATOR.LT“ atliekų tvarkymo veiklos išplėtimas. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Birbynių g. 4, Vilniaus m. sav. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai: UAB „KATALIZATOR.LT“ atliekų tvarkymo veiklos išplėtimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2012 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštas Nr. VR-1.7-560). 5. Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima šiais kontaktais: UAB „KATALIZATOR.LT“, Birbynių g. 4, Vilniaus m. sav., LT02121, tel. (8 5) 204 0831, faks. (8 5) 204 0830, info@katalizator.lt. 6. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo galima teikti: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-01105, Vilniaus m. sav., tel. (8 5) 272 8536. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo galima šiais kontaktais: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-01105, Vilniaus m. sav., tel. (8 5) 272 8536; UAB „BIOSISTEMA“, A.Juozapavičiaus g. 3-109, LT-09310, Vilniaus m. sav., tel. (8 5) 277 8493. 981038
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas sklypo Kalvarijų g. 180 ir gretimos teritorijos, Šnipiškių sen., Vilnius, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. 30-925. Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių ir esamos žemės sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis – kita), pakeisti žemės sklypo ribas ir plotą, nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą ir prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį bei žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą, padidinti sklypą prijungiant apie 0,18 ha laisvos valstybinės žemės plotą iki Kalvarijų gatvės raudonųjų linijų. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033. Plano rengėjas: UAB „archiDELTA“, Paupio g. 28, 11341 Vilnius, tel. 8 686 25 447, e. p. biuras@archidelta.lt. Informaciją teikia projekto vadovė Regina Savičienė, tel. 8 686 25 447, e. p. regina@archidelta.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 m. liepos 2 d. iki 2012 m. rugpjūčio 3 d. Šnipiškių seniūnijoje, A.Juozapavičiaus g. 10A,
933624
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informaciir plano rengėjo UAB ja –Vilniuje, www.lietuvalondonas.com . „archiDELTA“ patalpose, Tilto g. 15, Vilniuje. Pareng959526 tas detalusis planas viešai eksponuojamas Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandinuo 2012 m. liepos 16 d. iki 2012 m. rugpjūpervezimai. ją.čio Tel.3 8d.699 01 428, e. paštas Šnipiškių seniūnijos ir plano rengėinfo@gmail.com. jo patalpose. Viešas susirinkimas vyks952525 2012 m. rugpjūčio 3 d. 15 val. plano rengėjo patalpose, Tilto g. 15, Vilniuje. Pasiūlymų paKitos teikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus Nestandartinių gamyba. Aukšta kokydėl teritorijų baldų planavimo dokumento galiwww.guobosbaldai.lt . Tel. bėma – žema teiktikaina. raštu planavimo organizatoriui iki 8 656 099. viešo69susirinkimo pabaigos. Asmenys gau760904 tą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nekilnojamąjį prie Aplinkos ministerijosturtą Vilniaus teritorijų planavimo irdviejų statybos valstybinės priežiūros Parduodamas kambarių butas PalanA.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, gosskyriui, centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsa8 603 62 096. kymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 955765
parduoda
981039
perKa
Pradedamas rengti Naujanerių k., Verkių sen. (kad. Nr. 0101/0115:136), ter. plotas – 0,2 ha, detalusis planas. Brangiai perkame mišką su žeme Planavimo arba išsipagrindas: detaliojoAtsiskaitome teritorijų planavimo kirsti. Visoje Lietuvoje. iš karto. Tel.organizatoriaus 8 676 41 155. teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-155-(2.15.1.7-AD4), 929896 2010 09 24. PlanavimoVarėnos tikslai: pakeisti žeUAB „BEST COMPANY“ r. perka: mės tikslinę paskirtį pagal bendrojo plano veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. sprendinius, sklypą, nustatyti Mokame PVM. padalyti Tel. 8 613 70 805, 8 613 pla70 nuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo 803, 8 601 71 558, (8 310) 48 323. režimą (vienbučių ir dvibučių gyvenamų953105
jų pastatų statyba). Planavimo organizatoriai: UAB „ARUS“, Mokslininkų g. 39-2, LT12187 Vilnius, tel. (8 5) 272 9113, e. paštas sigitas@arus.lt, ir Marius Šimulionis. PlaKita navimo rengėjas: UAB „Baltic Engineers“, 2012 04 20 Vilniaus apygardosVilnius. teismoTeritorinutarSavanorių pr. 28, LT-03228 timi „Joanosskyriaus avialinijos“ iškelta bankroto jų UAB planavimo vadovė Laura Kairielauronija@ nė,(c.tel. 39 308, e. paštas Bankrutuobyla b. 8Nr.616 B2-3323-160/2012). gmail.com . Viešasavialinijos“ svarstymas: informacija jančios UAB „Joanos administratobuspaskirta pateiktaUAB papildomai. Planavimo, riumi VERSLO VALDYMO IR inforRESmacijos ir pasiūlymų teikimo tvarka:asmuo inforTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas macija ir pasiūlymai, ir pretenzijos – V.Česonis, tel. 8 686 83pastabos 541. Prašom iki 2012 organizatom.teikiamos birželio 11detaliojo d. imtinaiplanavimo pateikti savo kreditoriui reikalavimus arba rengėjui2012 raštum.ikigegužės viešo svarstymo rinius 2 dienai pradžiosbylos ir jo įsiteisėjimo metu. Planavimo (bankroto dienai) dokumenkartu pritų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asdedant kreditorinius reikalavimus patvirtinangautątinkamai atsakymą, kad į nuorašus. jų pateikčiųmenys dokumentų įformintus tuspat pasiūlymus neatsižvelgta, apskųsti Taip prašom nurodyti, ar šių gali reikalavimų valstybinei teritorijų planavimo ir statybos įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu prie Aplinkosreikalavimą ministerijos (Vitaiinspekcijai yra padaryta. Kreditorinį pateiktebskio g. 19, Vilnius) per mėnesį nuo jiems ti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Inišsiųstotel./faks. atsakymo pateiktą klausimą gaviformacija (8į37) 229 886. mo dienos. 961016 980929 INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ.Susidūrei Parengtassužemės sklypo,dėlesančio Lvovo problema girtavimo? Gal anoniminiai alkoholikaiVilniuje, gali padėti? g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, sklyPaskambink tel. 8 633 00 020. www. po kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas aaar.lt 0,2419 ha,. detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės966052 administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.
Įvairūs
0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086. 973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą. Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą. 611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198. Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-
paslaugos
neikadastrinius 35 730 Lt kainą. Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl. Nr.bankroto 148 (skl. kad. Nr. 4184/0934:0148), Legale“, Ukmergės g. 369A, Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d. 10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad. 348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai. Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.
15
skelbimai
Kelionių
Karščiausi Kelionių pasiūlymai Karščiausi kelionių pasiūlymai
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8
976256
Kelionių organizatorius
Kelionių organizatorius Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius
Kelionių organizatorius Ar svajojate aplankyti Niujorką? GERA NAUJIENA: iki 50% NUOLAIDOS OŽIEMOS galbūt,SEZONO Jus visada žavėjo Las Vegasas – KELIONĖMS šviesų, kazino, pasirodymų • Avansas tik nuo 50 Lt! ir viešbučių rojus? Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! • Mažiausios kainos garantija! ypatingą kainą. kelionės keitimas! • Nemokamas Užsisakykite iki gegužės 15 dienos, ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga • Rinksitės išskrydį plačiausios kurortų, kelionėsnuo leiskitės nepamirštamą kelionę 2012 10 110datų, Lt įtrukmės, viešbučių pasiūlos 01–2013 21 į trumpiausios Kviečiame Jus nakties vaDOVANA:03 Užsisakant žiemos kelionę dovaNiujorkas nuo 2226 Lt parkingą Vilniaus karėlį! nosime 7 d. automobilio Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, oro uoste! Bostonas nuo 2588 Lt 1399 Lt ryto! Egiptas, Hurgada nuo
Kelionių organizatorius
KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.) 95 Ltir Kaprio Didingoji–Italija sala – 1747 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Čekijos rojus–Praha 577 Lt Šiaurės pilys–Čekijos Italija su poilsiu prie Adrijos–jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos nuo 1197 Lt gamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija,Hurgada Kosta Dorada – 999 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada Ispanija, Alikantė – Lt1108– 999 Lt Bulgarija nuo 850 Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija,Burgas Algarvė – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt; Bulgarija – Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 995 Lt; Turkija – 1078 Šri Lt Lanka – 3500 Egiptas, Hurgada nuoLt;995 Lt; Kreta – 1170 Lt; Tunisas – 770 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt ilsinės): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis Šri Lanka – 3500 Lt – Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Kuba – 5853 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Lt; Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Laimingas – taiLtaš! 600 Lt; Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Trimitas 520 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt
A.Vienuolio g. 6, Faks. LT-01104 Tel. (8 5) 231 3314. (8 5)Vilnius 262 9120 Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las Egiptas, Šarm El Šeichas nuo 1399 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Egiptas, Taba nuo 2179 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Egiptas, Marsa Alamas nuo 2249 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kanarų salos, Tenerifė nuo 1659 Lt Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt JAE, Dubajus nuo 3119 Lt Pamirškite kasdieninius Indija, Goa nuo 3399 Lt rūpesčius ir atsipaKaina pateikta į abinuo puses su Lt oro uostų molaiduokite laive jūroje! Tailandas, BankokasBaltijos 3629 kesčiais. Mėgaukitės saule,nuo vėju1519 ir gera Slidinėjimas Italijoje Lt nuotaika. RezervacijosAustrijoje mokestisnuo iki 100 Slidinėjimas 1939LtLtmokamas papildomai. Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto. Vietų skaičius ribotas. Daugiau informacijos www.krantas.lt Daugiau informacijos www.krantas.lt
Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt
Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 LtLt Lt Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Mes jėga 450 Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Avataro 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt450kartu Mes šampinjonai Lt Mes pasaulį šampinjonai 450 Laimingas žmogus – taiLtaš! 600 Aplink per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį perLt 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 Mano pasaulis Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS Dodi 550 Lt UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 UŽSIENYJE Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 21491699 Lt Lt„Pribrežnyj“ Kryme „Saliut“ 60 Lt dienai Bulgarijoje 1699 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Kroatijoje 2149 Lt 1699 Lt Juodkalnijoje 1899 Baku nuo 1050 Lt;LtLtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Anglų kalbos stovykla *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI* Juodkalnijoje 1899 Lt Delis nuo 1870 Lt; Tokijas Estijoje – 2229 Lt; Seulas KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos stovykla 1790 Lt –Ryga–Stokholmas 2308 Lt; Singapūras – 2310 Lt; Bankokas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2409 Delis Lt; nuoPuketas 1870 Lt– 2610 Lt *kainos į abi pusesLt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 KELTAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Joninės Baltijos– jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Singapūras 2310 Lt nuo 105 Lt; Ryga–Stokholmas; Talinas–HelKlaipėda–Kylis (spec. Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) sinkis; Talinas–Stokholmas Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Ventspilis–Nyneshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) VIZOS Joninės Baltijos (spec. jūroje pasiūlymas) (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Zasnicas Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt nuo 105 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Ryga–Stokholmas VIZOS Talinas–Helsinkis Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt
Orai
Baigiantis darbo savaitei orai ims šilti, tačiau savaitgalį kai kuriose Lietuvos vietose lietaus tikimybė išliks. Šiandien bus mažai debesuota, oro temperatūra sieks ir 19–21 laipsnį šilumos. Šeštadienio naktis daugelyje šalies vietų bus giedra, oras sušils iki 10–14 laipsnių. Dieną vietomis galimas trumpas lietus, oro temperatūra sieks 24–26 laipsnius šilumos.
Šiandien, birželio 29 d.
+19
+20
Telšiai
+21
Šiauliai
+20
Klaipėda
Panevėžys
+19
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
4.45 21.59 17.14 16.59 1.13
181-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 185 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +29 Brazilija +24 Briuselis +22 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +17 Kopenhaga +22
Londonas +20 Madridas +34 Maskva +20 Minskas +22 Niujorkas +35 Oslas +16 Paryžius +23 Pekinas +27
orai vilniuje Šiandien
Vilnius
Marijampolė
Vėjas
+20
Alytus
0–4 m/s
DATOS
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+13
+21
+14
+10
2
+17
+25
+20
+16
4
sekmadienį
+28
+24
+18
4
1900 m. Lijone, Prancūzijoje, gimė karo lakūnas ir rašytojas Antoine’as de Saint-Exupéry.
prizas Šią savaitę laimėkite Dale’o Carnegie knygą „Pakilk ir prabilk! Kaip tapti puikiu oratoriumi – meistriškumo paslaptys“.
Knyga „Pakilk ir prabilk!“ duoda viską, ką būtina žinoti, norint tapti susitvardančiu, nepriekaištingu, meistrišku oratoriumi. Ji atskleidžia metodus, kuriuos sėkmingai naudojo daugybė puikių oratorių per visą žmonijos istoriją. Šioje knygoje sužinosite, kaip tinkamai pasiruošti sakyti kalbą, išsiugdyti savo unikalų, nepakartojamą stilių, įveikti scenos baimę ir per minutę įgyti klausytojų palankumą, užkariauti jų širdis.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-
neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 3 d. Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
1
2
3
4
Vardai Benita, Gedrimė, Mantigirdas, Paulius, Petras, Povilas
horoskopai
Šv. Petras ir Povilas Lietuvos pasieniečių diena 1613 m. sudegė garsusis „Deep Purple“ klavišiLondono teatras „Glo- ninkas ir būgnininkas be“. Ianas Paice’as. 1668 m. padėtas kerti- 1964 m. gimė lietuvių nis akmuo Šv. Petro ir muzikantas Povilas Povilo bažnyčios sta- Meškėla. tyboje Vilniuje. 1967 m. gimė aktorė, Sei1886 m. gimė dailėtyri- mo narė Asta Baukutė. ninkas, tapytojas Justi- 1977 m. gimė britų aktonas Vienožinskis. rė Zuleikha Robinson. 1919 m. gimė aktorė ir 2000 m. mirė teatro ir režisierė Kazimiera Ky- kino aktorė Monika Mimantaitė. ronaitė. 1948 m. gimė britų ro- 2002 m. mirė aktorius ko grupių „Whitesnake“, Arnas Rosenas.
šeštadienį
+20
+21
+20
Praha +31 Ryga +19 Roma +30 Sidnėjus +19 Talinas +17 Tel Avivas +32 Tokijas +26 Varšuva +25
5
6
7
8
9
10
11
12
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Jautis (04 21–05 20). Slėpsite ir ignoruosite savo emocijas bei poreikius. Trumpiau sakant, galvoje painiava. Neskubėkite daryti išvadų, tiesiog nusiraminkite ir nieko naujo nesiimkite. Dvyniai (05 21–06 21). Aiškiai suvoksite, ką iš tiesų vertinate ir mylite. Tinkamas laikas apmąstyti seniai parengtus planus ir juos įgyvendinti. Domėkitės naujienomis, nes tai gali būti jums naudinga. Vėžys (06 22–07 22). Viskas užklups vienu metu, bet tai geros naujienos, nes problemų dėl karjeros iškils būtent tada, kai kiti gyvenimo sunkumai bus sprendžiami gana lengvai. Laukia naudingas pokalbis. Liūtas (07 23–08 23). Pajusite, kad trūksta laiko mėgstamai veiklai. Atidžiau pažvelgęs į susidariusią situaciją, suprasite, kad tai laikini sunkumai, o šiaip viskas kaip ir anksčiau – jokie pavojai negresia. Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Pasijusite atsiskyręs nuo savo draugų. Domėsitės visuomeniniu gyvenimu. Būkite atsargus kelyje.. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtina, kad gailėsitės ne taip nusprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, juos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Gyvenimas pasirodys tarsi sapnas. Skorpionas (10 24–11 22). Praleiskite laiką su mylimu žmogumi. Apskritai diena sėkminga ir žada puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai, įvertinkite praeitį ir numatykite uždavinius ateičiai. Šaulys (11 23–12 21). Svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui ir kaitai, darbui. Jeigu svajodami užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas patyrinėti savo svajones ir idealus. Jūsų dabartinių pastangų rezultatas – nauji tikslai, susiję ir su darbu, ir su asmeniniu gyvenimu. Galite kurti ilgalaikius planus. Vandenis (01 21–02 19). Logiškas mąstymas ir išmintis padės teisingai apsispręsti. Darbo klausimai bus sprendžiami greitai ir nesunkiai. Planuodamas karjerą remsitės savo idėjomis, koncepcijomis ir patirtimi. Žuvys (02 20–03 20). Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui.