2012-06-30 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Tikros sostinės naujienos

Šeštadienis, birželio 30 d., 2012 m. Nr. 152 (1351)

diena.lt

TaiKiKlYje

MoTerų silue lieTuvos is Tai Torijoje

2,50 Lt NEt 38 PROGRA 30 d.

MOs

Su šiandienos

2012 m. birže lio

DOVANA

Kava vaišins

+

TV HEROJA I

Savaitė horoskop S ir Kryžiaž as odiS

Šokių sezo Prasideda nas Šiandien priedas

nemokama kava!

Nemokamos kavos kuponas 3p.

kULin

Vėsus maloariJa numas – šerbetas

kino Fo TeLis Vyriška draugystė striptizo bare

bibLio

Rasų ostapai benderiai Il­ga­me­tis Rasų ka­pi­nių gy­ven­to­jas Vi­ta­li­jus Ce­li­kas, kau­li­jan­tis pi­ni­gus iš lenkų tu­ristų, pa­li­ko sa­vo val­das vie­no­je kop­ly­čių.

Iš­si­neš­din­ti iš ne­kro­po­lio jį pri­vertė kal­ti­ni­mai dėl Józe­ fo Pił­suds­kio ka­po iš­nie­ki­ni­mo.

PorTreTas

Magiškos gyTeka venimo pamokos

Tiražas 35 920

Jei vis dėlto nau­ja ūkio krizė mus su­krėstų, dar tik­rai ne­ga­li­me pa­sa­ky­ti, ko­kiu mas­tu.

Eko­no­mis­tas Jo­nas­ Či­čins­kas

8p.

Mies­tas

Ap­gau­lin­ga Užu­pio oazės ra­mybė Va­sarą Užu­pis už­mie­ga, ir, ro­dos, nie­ko įdo­maus šia­me Vil­nios upės ra­jo­ne ne­vyks­ta. Ta­čiau Užu­pio še­ri­fas Vy­tau­tas Rat­ke­vi­ čius ža­da di­de­lių nau­jienų. 2p.

Mies­tas

Mokė­ti už ply­te­les nie­kas ne­no­ri

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Nors šiuo me­tu ti­ria­mi ke­tu­ri gal­ būt ne­teisė­to Ge­di­mi­no pro­spek­ to trin­ke­lių pa­nau­do­ji­mo at­ve­jai, kol kas nie­kas ne­si­kreipė norė­ da­mas už jas at­si­skai­ty­ti.

4p.

Sle­pia­si nuo po­li­ci­jos

Pats va­lau – pa­ts te­pu. Šiuo šūkiu va­do­va­vo­si ir vie­no­je Rasų ka­pi­nių kop­ly­čių ap­si­gy­venęs nar­ko­ma­ nas V.Ce­li­kas. J.Pił­suds­kio ant­ ka­pio globė­ju ir Rasų ka­pi­nių gi­du dėjęsis vy­riš­kis pri­vers­tas slaps­ ty­tis nuo po­li­ci­jos, nes yra įta­ria­ mas bir­že­lio 17 d., sek­ma­dienį, da­ žais nu­paišęs Ge­di­mi­nai­čių stul­pus ant sa­vo „glo­bo­ja­ mo“ ka­po.

12

Eko­no­mi­k a

Kos­mo­se at­si­ras lie­tu­viš­kas kūri­nys Trau­ka: prie J.Pił­suds­kio šir­dies ir jo mo­ti­nos ka­po kas­dien būriuo­ja­si mi­nios lenkų tu­ristų, kurie tampa lengvu

pasipelnymo šaltiniu įvairaus plauko sostinės sukčiams.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Lie­tu­va: Sei­mas įveikė Pre­zi­dentę mo­kes­čio leng­vatų klau­si­mu

šiandien Pasaulis

Ar nu­ver­tus Bas­ha­ro al As­sa­do re­žimą Si­ri­jo­je pro­ble­mos bus išspręs­tos – sun­ku pa­sa­ky­ti, aiš­ku tik tai, kad ša­ly­je ga­li pra­si­dėti kru­vi­nas pi­lie­ti­nis ka­ras.

14p.

Šeštadienis Gar­sus teat­ro, ki­no ak­to­rius, dainų au­to­rius ir at­likė­jas Vla­das Bag­do­nas kar­tais pa­sva­jo­ja: ei­na sau skrybėlė­tas ir šu­niu­ku ve­di­nas Ge­di­mi­no pro­spek­tu ar Laisvės alė­ja, ir nie­kas nerū­pi. Ta­čiau darbų ka­ru­selė kol kas truk­do išei­ti į pen­siją.

21p.

5p.

Sportas

Olim­pie­tis Min­dau­gas Griš­ko­nis džiau­gia­si, kad per ket­ve­rius me­tus olim­pinė irk­la­vi­mo rink­tinė stip­riai išau­go, ir ne­sle­pia, kad šiais me­tais pa­gal­vo­ja apie me­da­lius, nors gar­ siai apie tai ir ne­šne­ka.

18p.

TV diena

„TV die­nos“ po­rtretų ga­le­ri­jo­je – re­ži­sie­rius, TV pro­jektų pa­ži­ba, žiū­rovų ver­ti­na­mas dėl taik­lių sąmojų, ne­virs­tan­čių įžei­di­mais, sti­lin­gas puo­šei­va, pa­slau­gus džen­tel­me­nas, tie­siog spal­vin­ga as­me­nybė Vy­te­nis Pau­liu­kai­tis.

Pirmą­kart Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tas pa­ly­do­vas į erdvę pa­kils jau po ke­le­rių metų. Ti­ki­ma­si, kad tuo įro­dy­si­me sa­vo ga­li­my­bes kos­ mo­so sri­ty­je.

9p. iSTORIJA

Val­dovų auk­sas – ga­lios sim­bo­lis Mūsų ša­lies val­do­vai sa­vo pa­puo­ ša­lais nie­kuo­met ne­nu­si­lei­do Va­karų Eu­ro­pos vals­ty­bių ka­ra­ liams. Juk ne­turė­da­mas bran­ge­ ny­bių sa­vo ga­lios ne­įro­dy­si. 11p.

2

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

miestas Vil­niaus cent­re – ug­nia­ge­sių rea­ly­bės šou Per sos­ti­nės cent­rą va­kar ke­ liau­da­mi vil­nie­čiai ga­lė­jo įsi­ ti­kin­ti, kad mū­sų mies­to ug­ nia­ge­siai – ne iš kel­mo spir­ ti. A.Goš­tau­to gat­vė­je esan­ čio­se ga­my­bi­nė­se pa­tal­po­se penk­ta­die­nį ki­lo gais­ras ir po va­lan­dos jis bu­vo neut­ra­li­ zuo­tas. Ke­li ug­nia­ge­sių au­to­ mo­bi­liai, van­dens žar­nos, ko­ pė­čios, vy­riš­kas ryž­tas, ir ug­ nies kaip ne­bū­ta.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Mus jau ste­bi „Goog­le“ Bend­ro­vė „Goog­le“ šian­dien pra­ de­da įgy­ven­din­ti sa­vo „Goog­le Maps Street View“ pro­jek­tą Vil­ niu­je. Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas su „Goog­le“ at­sto­vais ap­ ta­rė sos­ti­nės vie­tų, ku­rio­se bū­ti­ na ap­si­lan­ky­ti „Goog­le“ au­to­mo­ bi­liams, že­mė­la­pį.

„Pa­siū­lė­me įdo­mių Vil­niaus vie­ tų marš­ru­tą, kad į pro­jek­tą pa­tek­ tų kuo dau­giau gra­žiau­sių mies­to ob­jek­tų. „Goog­le“ au­to­mo­bi­liai už­fik­suos se­na­mies­tį, taip pat fo­ tog­ra­fuos Žvė­ry­ne, Užu­py­je, de­ ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te įsi­kū­ru­ sia­me nau­ja­ja­me mies­to cent­re.

Su­ta­rė­me, kad bū­tų fo­tog­ra­fuo­ ja­mos ir is­to­ri­nės Ra­sų ka­pi­nės, nes to­kie ob­jek­tai re­tai pa­ten­ka į

Pa­siū­lė­me įdo­ mių Vil­niaus vie­tų marš­ru­tą, kad į pro­ jek­tą pa­tek­tų kuo dau­giau gra­žiau­sių mies­to ob­jek­tų. „Street View“ pro­jek­tą“, – sa­kė A.Zuo­kas.

Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė taip pat ap­ta­rė ga­li­my­bes, kad „Goog­le“ ar­ti­miau­siu me­tu į Vil­nių at­vyk­tų spe­cia­liu ap­lin­ką fo­tog­ra­fuo­jan­čiu „Goog­le Tri­ke“ tri­ra­čiu. Jis fo­tog­ ra­fuos vie­tas, ku­rios ne­bus pa­sie­ kia­mos au­to­mo­bi­liu.

„Goog­le Maps Street View“ pro­jek­tas vyk­do­mas nuo 2007 m. ir šiuo me­tu api­ma dau­giau kaip 40 ša­lių ir re­gio­nų. Ge­gu­žę prie pro­jek­to pri­si­jun­gė Lat­vi­ja ir Es­ ti­ja.

Kaip „Vil­niaus die­na“ jau ra­šė, kad ga­li bū­ti pa­žei­džia­mos žmo­ gaus tei­sės, sie­kian­tiems įgy­ven­ din­ti pro­jek­tą Lie­tu­vo­je ko­ją bu­ vo pa­ki­šu­si Lie­tu­vos duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­ja. Dėl šio pro­ jek­to anks­čiau ji siū­lė Lie­tu­vo­je įsteig­ti „Goog­le“ at­sto­vy­bę, ku­ ri tu­rė­tų tei­sę sau­go­ti duo­me­nis.

Bet po dis­ku­si­jų Tei­sin­gu­mo mi­ nis­te­ri­ja nu­ta­rė, kad tei­si­nis pa­grin­das „Goog­le“ veik­ti bus jos įkur­ta įmo­nė ES erd­vė­je.

Užu­pio še­ri­fas ir vie­nas iš Ty­mo tur­ gaus stei­gė­jų Vy­tau­ tas Rat­ke­vi­čius ne­ ga­li iš­skir­ti la­biau ar ma­žiau mėgs­ta­mų ra­jo­no vie­tų. „Užu­ pis man vi­sas pa­ tin­ka“, – sa­kė V.Rat­ ke­vi­čius ir pa­pa­sa­ ko­jo apie ne­to­li­mus reikš­min­gus po­ky­ čius ra­jo­ne.

VD inf.

Au­ra: me­no ir lais­vės oa­zė – toks ap

Užu­pio ra­my­bė Rū­ta Gri­go­ly­tė

r.grigolyte@diena.lt

Ob­jek­tai: „Goog­le“ au­to­mo­bi­liai už­fik­suos se­na­mies­tį, taip pat fo­tog­ra­fuos Žvė­ry­ne, Užu­py­je, de­ši­nia­ja­

me Ne­ries kran­te įsi­kū­ru­sia­me nau­ja­ja­me mies­to cent­re.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Bal­ta­ru­sį nu­tei­sė grei­tai Tra­kų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas nu­bau­dė Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­tį, ku­ ris vai­ra­vo vil­ki­ką ne­blai­vus, ne­ pri­si­se­gęs sau­gos dir­žų ir su­lai­ky­ tas ban­dė pa­pirk­ti po­li­ci­nin­kus.

Tra­kų ra­jo­no apy­lin­kės teis­mas tre­čia­die­nį priim­tu nu­ta­ri­mu Bal­ta­ru­si­jos pi­lie­tį Y.K. pri­pa­ži­ no kal­tu pa­da­rius du ad­mi­nist­ra­ ci­nius tei­sės pa­žei­di­mus.

Tą pa­čią die­ną priim­tu nuo­ spren­džiu teis­mas Y.K. taip pat pri­pa­ži­no kal­tu pa­da­rius ir bau­ džia­mą­jį nu­si­žen­gi­mą – da­vus ma­žes­nės nei 1 MGL ver­tės ky­šį vals­ty­bės tar­nau­to­jams, sie­kiant ne­tei­sė­to jų ne­vei­ki­mo vyk­dant įga­lio­ji­mus.

Kaip nu­ro­do­ma teis­mo pra­ne­ši­ me, iš­nag­ri­nė­jęs ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lą teis­mas nu­ sta­tė, kad Y.K. ant­ra­die­nį apie 15 val. Lent­va­ry­je vai­ra­vo au­to­mo­bi­

lį su prie­ka­ba bū­da­mas ne­blai­vus.

Y.K. bu­vo nu­sta­ty­tas leng­vas gir­ tu­mo laips­nis – 0,69 pro­mi­lės.

Pag­rei­tin­to pro­ce­so tvar­ka iš­ nag­ri­nė­jęs bau­džia­mą­ją by­lą teis­ mas taip pat nu­sta­tė, kad Y.K. Lent­va­ry­je, tar­ny­bi­nia­me po­li­ci­ jos au­to­mo­bi­ly­je, siek­da­mas pa­ pirk­ti du Tra­kų ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nus, tarp do­ ku­men­tų įdė­jo 10 eu­rų ku­piū­rą bei 20 li­tų ku­piū­rą ir taip pa­da­vė do­ ku­men­tus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams.

Y.K. mė­gi­no iš­veng­ti ad­mi­nist­ ra­ci­nės at­sa­ko­my­bės už pa­da­ry­tus Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus – au­to­mo­bi­lio vai­ra­vi­mą bū­nant ne­blai­viam ir neuž­si­se­gus sau­ gos dir­žų.

Ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­sės pa­žei­ di­mo by­lo­je priim­tu nu­ta­ri­mu už pa­da­ry­tus ad­mi­nist­ra­ci­nius tei­ sės pa­žei­di­mus, nu­ma­ty­tus Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ci­

Me­ni­nin­kų dau­gė­ja

„Da­bar va­sa­ra, vi­si užu­pie­čiai yra už­mi­gi­mo bū­se­nos, iš­va­žia­vę, poil­ siau­ja. Dėl to šiuo me­tu nie­ko ak­ ty­vaus ne­vyks­ta“, – sa­kė V.Rat­ ke­vi­čius. Jo tei­gi­mu, gy­ve­ni­mas

Užu­py­je už­virs ru­de­nį. Tuo­met lau­kia­ma Užu­pio me­no in­ku­ba­to­ riaus ati­da­ry­mo. Tai – vie­nas pa­grin­di­nių Užu­pio bend­ruo­me­nės lū­ kes­čių. „Šiuo me­tu re­mon­tuo­ja­mas se­ niau­sias Ry­tų Eu­ro­po­je me­no in­ ku­ba­to­rius Užu­pio ir Kri­vių gat­vė­ je. Bus su­re­mon­tuo­ta ir pa­sta­ty­ta

nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­so 126 straips­nio 1 da­ly­je ir 134 straips­nio 1 da­ly­je (vai­ra­vi­mą bū­nant ne­blai­ viam bei neuž­si­se­gus sau­gos dir­ žų), teis­mas Y.K. sky­rė 1 tūkst. li­ tų bau­dą ir atė­mė tei­sę vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nes vie­niems me­tams.

Bau­džia­mo­jo­je by­lo­je priim­ tu nuo­spren­džiu už pa­da­ry­tą nu­ si­kals­ta­mą vei­ką, nu­ma­ty­tą Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo ko­dek­so 227 straips­nio 4 da­ly­je (po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų pa­pir­ki­mą), teis­mas Y.K. sky­rė 1690 li­tų bau­ dą ir kon­fis­ka­vo po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nams duo­tas 10 eu­rų ir 20 li­tų ku­ piū­ras.

Teis­mo nu­ta­ri­mas ad­mi­nist­ ra­ci­nio tei­sės pa­žei­di­mo by­lo­je ir nuo­spren­dis per 20 die­nų ga­li bū­ ti skun­džia­mi Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui.

Pla­nai: pa­sak V.Rat­ke­vi­čiaus, atei­ty­je Užu­py­je bus ati­da­ry­ta net Si­li­

VD, BNS inf.

Jū­ra­tės Žuo­ly­tės nuo­tr.

cio slė­nio at­sto­vy­bė.

3

ĹĄeĹĄtADIENIS, birĹželio 30, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Vil­niaus cent­re – ug­nia­ge­sių rea­ly­bės ťou

Mitingavo tei­sė­tai Vil­niaus mies­to 2-asis apy­lin­kės teis­mas penk­ta­die­nį nu­trau­kė dėl Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mo pa­Şei­di­mo iť­kel­tą ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą mi­ tin­gą prie Sei­mo or­ga­ni­za­vu­siems Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ rams Ro­mual­dui Ozo­lui, Bro­nis­lo­ vui Gen­ze­liui ir vi­suo­me­ni­nin­kui Al­vy­dui Me­da­lins­kui.

pi­bō­di­ni­mas ge­riau­siai de­ra UŞu­piui.

Teis­mas kons­ta­ta­vo, kad, bō­da­mi tai­kaus mi­tin­go or­ga­ni­za­to­riais, jie tin­ka­mai nau­do­jo­si kons­ti­tu­ci­ nė­mis tei­sė­mis bei lais­vė­mis ir Su­ si­rin­ki­mų įsta­ty­mo nuo­sta­tų ne­pa­ Şei­dė, to­dėl ne­ga­li bō­ti trau­kia­mi at­sa­ko­my­bėn.

Be to, pi­lie­ti­nÄ—s ak­ci­jos or­ga­ni­ za­to­riai nu­sta­ty­ta tvar­ka in­for­ma­ vo sa­vi­val­dy­bÄ™ apie vie­tÄ… ir lai­kÄ…, jiems bu­vo iť­duo­tas lei­di­mas ir pa­ Ĺžy­mė­ji­mas, or­ga­ni­za­to­riai ne­bu­vo kvie­Ä?ia­mi dÄ—l ki­tos mi­tin­go vie­tos ir lai­ko. Nu­ta­ri­mÄ… tei­sė­ja Vir­gi­ni­ja Liud­vi­na­vi­Ä?ie­nÄ— skai­tÄ— sto­vė­da­ma – pa­sa­kÄ—, kad taip bus gar­bin­giau. Ĺ is nu­ta­ri­mas dar neį­si­tei­sė­jÄ™s – per 20 die­nĹł jis ga­li bō­ti ap­skĹłs­tas Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui.

Mi­tin­gą prie Sei­mo ko­vo 17 d. or­ ga­ni­za­vę Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­ to sig­na­ta­rai R.Ozo­las, B.Gen­ze­lis ir vi­suo­me­ni­nin­kas A.Me­da­lins­ kas vi­są lai­ką nei­gė pa­da­rę po­li­ci­ jos su­ra­ťy­tuo­se ad­mi­nist­ra­ci­niuo­se pro­to­ko­luo­se jiems ink­ri­mi­nuo­ja­ mus nu­si­Şen­gi­mus.

Vi­suo­me­ni­nin­kai tu­rė­jo lei­di­mÄ… ko­vo 17 d. reng­ti mi­tin­gÄ… prie Sei­ mo, au­to­mo­bi­liĹł sto­vė­ji­mo aikť­te­lė­ je, ta­Ä?iau nuo 15 iki 17 val. O jĹł or­ga­ ni­zuo­tas mi­tin­gas vy­ko nuo 14 val.

A.Me­da­lins­kas teis­mui yra pa­ sa­ko­jÄ™s, kad iĹĄ pra­dĹžiĹł sa­vi­val­dy­bÄ— da­vÄ— lei­di­mÄ… reng­ti mi­tin­gÄ… Nep­ rik­lau­so­my­bÄ—s aikť­tė­je, ta­Ä?iau vė­ liau per­si­gal­vo­jo ir tei­gÄ—, jog su­kly­ do pra­neť­da­ma, kad tÄ… pa­Ä?iÄ… dienÄ… nie­kas ne­ren­gia aikť­tė­je mi­tin­go,

Da­bar va­sa­ra, vi­si uĹžu­pie­Ä?iai yra uŞ­mi­ gi­mo bō­se­nos, iť­va­ Ĺžia­vÄ™, poil­siau­ja. DÄ—l to ĹĄiuo me­tu nie­ko ak­ty­vaus ne­vyks­ta.

UŞu­pio ťe­ri­fo tei­gi­mu, nors me­ ni­nin­kų UŞu­py­je tik dau­gė­ja, vi­ suo­me­nė juos da­bar ga­li pa­ma­ty­ ti tik per ťven­tes.

Di­de­li uŞmojai

Ka­zi­mie­ro Si­mo­na­vi­Ä?iaus uni­ver­ si­te­tas yra kal­bi­na­mas pri­si­dė­ ti prie nau­jo kō­ry­bi­niĹł in­dust­ri­jĹł mo­ky­mo cent­ro ÄŻkō­ri­mo. Vi­suo­ me­nÄ— ir me­ni­nin­kai ja­me ne tik ga­lÄ—s ste­bė­ti ki­tĹł works­hop’us, bet ir veiks mo­ky­mo cent­ras.

„Jei­gu vis­kas pa­vyks pa­gal pla­ nÄ…, ja­me tu­rė­tĹł bō­ti ir ba­ka­lau­ro, ir ma­gist­ro stu­di­jĹł cent­ras. Mō­ sĹł bend­ruo­me­nei tai is­to­ri­nis ÄŻvy­ kis“, – dĹžiau­gė­si V.Rat­ke­vi­Ä?ius.

Kō­ry­bi­nio klas­te­rio at­sto­vai ne­ se­niai grį­Şo iĹĄ Si­li­cio slė­nio JAV. Ten lie­tu­viai uŞ­mez­gÄ— daug kon­ tak­tĹł. „To nau­da di­dĹžiu­lÄ—: pa­ tir­tis, bend­ra­dar­bia­vi­mas, in­ ves­ti­ci­jos, mo­ky­mo pro­gra­mos, kō­ry­bi­niai pro­jek­tai. Bus nu­ties­ tas bend­ra­dar­bia­vi­mo til­tas. Kō­ ry­bi­niĹł in­dust­ri­jĹł cent­re bus ati­ da­ry­ta Si­li­cio slė­nio at­sto­vy­bė“, – reikť­min­gus bend­ruo­me­nÄ—s pa­ sie­ki­mus var­di­jo uĹžu­pie­tis.

Nau­jas ra­jo­no vei­das

UĹžu­py­je lau­kia­ma ir „Ar­chi­tek­ tō­ros par­ko“ plÄ—t­ros pra­dĹžios.

Vil­niaus „Ar­chi­tek­tō­ros par­kas“

Bro­nis­lo­vas Gen­ze­lis:

Su­si­da­ro įspō­dis, kad jie vyk­dė kaŞ­kie­no uŞ­ sa­ky­mą, ky­la klau­si­ mas, kas val­do Vil­nių.

Prie Sei­mo su­si­rin­kÄ™ ke­li tĹŤks­ tan­Ä?iai Ĺžmo­niĹł reiť­kÄ— pa­ra­mÄ… va­ sa­rÄŻ at­leis­tiems dviem bu­vu­siems Fi­nan­si­niĹł nu­si­kal­ti­mĹł ty­ri­mo tar­ ny­bos (FNTT) va­do­vams Vi­ta­li­jui Gai­liui ir Vy­tau­tui Gir­Şa­dui. „Bu­vau tik­ras, kad ki­to­kio spren­ di­mo bō­ti ne­ga­li, mes lai­kė­mÄ—s ÄŻsta­ty­mo. Gal rei­kÄ—s gal­vo­ti apie sa­vi­val­dy­bÄ—s dar­buo­to­jĹł pa­trau­ ki­mÄ… bau­dĹžia­mo­jon at­sa­ko­my­bÄ—n.

Su­si­da­ro ÄŻspō­dis, kad jie vyk­dÄ— kaŞ­kie­no uŞ­sa­ky­mÄ…, ky­la klau­si­ mas, kas val­do Vil­niĹłâ€œ, – po teis­ mo po­sė­dĹžio Ĺžur­na­lis­tams sa­kÄ— B.Gen­ze­lis.

VD, BNS inf.



And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ä— – ty­la prieĹĄ aud­rÄ… dau­giau nei 1,5 tĹŤkst. kvad­ra­ti­niĹł met­rĹł stu­di­jĹł, mo­ky­mo, pa­ro­dĹł erd­viĹł. To anks­Ä?iau UĹžu­pis ne­tu­ rė­jo. Nors ra­jo­nas yra la­bai in­ty­ mus, ka­me­ri­nis, ja­me di­dĹžiau­sia me­ni­nin­kĹł kon­cent­ra­ci­ja Vil­niu­ je ir tur­bĹŤt Bal­ti­jos ĹĄa­ly­se, to­kios vie­tos, kur bō­tĹł ga­li­ma su­si­tik­ ti vie­ťai, uĹžu­pie­Ä?iai ne­tu­rė­jo“, – pa­sa­ko­jo V.Rat­ke­vi­Ä?ius.

esą tą die­ną ak­ci­ją ren­gia Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja.

Pa­sak A.Me­da­lins­ko, Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ťi­nin­ko pa­va­duo­ to­jas S.Me­ce­li­ca te­le­fo­nu pa­pra­ ťė ak­ci­ją su­reng­ti vė­liau, esą po­ li­ci­ja bai­mi­no­si, kad ne­su­si­dur­tų du mi­tin­gai.

– di­de­lis pro­jek­tas, ku­rÄŻ ÄŻgy­ven­di­ nus, Vil­nios kran­tai nuo UĹžu­pio iki Bel­mon­to miť­ko tu­ri tap­ti iť­skir­ ti­niu sos­ti­nÄ—s kvar­ta­lu, pa­sta­ty­tu dar­nios plÄ—t­ros prin­ci­pais ir iť­reiť­ kianÄ?iĹł aukť­tų­jĹł tech­no­lo­gi­jĹł bei pa­Şan­giĹł so­cia­li­niĹł idė­jĹł są­jun­gÄ…. „Tai ga­li pa­da­ry­ti di­de­lÄ™ ÄŻta­ kÄ… UĹžu­pio gy­ve­ni­mui. Tai yra de­ ĹĄim­tys tĹŤks­tan­Ä?iĹł kvad­ra­ti­niĹł met­rĹł, bus va­di­na­ma­sis Nau­ja­sis UĹžu­pis. Da­bar de­ri­na­mas de­ta­lu­ sis pla­nas. Ten bus sta­to­mos stu­ di­jos, gy­ve­na­mie­ji na­mai, vers­lo cent­rai. Da­bar ke­lia­mi bend­ruo­ me­niĹł, sa­vi­val­dos klau­si­mai, kaip iť­lai­ky­ti kul­tō­ri­nÄ™ ir kō­ry­bi­nÄ™ ra­ jo­no dva­siÄ…. UĹžu­py­je ne­bu­vo vie­ tĹł spor­tuo­ti, vai­kĹł dar­Şe­liai bu­vo per­pil­dy­ti, vers­lo pa­tal­pĹł be­veik ne­be­bu­vo“, – pro­jek­to nau­dos ra­ jo­nui ti­ki­si V.Rat­ke­vi­Ä?ius.

1<C.;.

@b Vb\ Xb]\[b  cVR VN XNcNÂ&#x2022; VN[QVR[ V_ `NcNVaTNYĂ&#x;

QVR[_N Ă&#x2DC;V\

`XNVafa\Wb` cNV V[N [RZ\XNZN XNcN Ĺ vieĹžia kava vaiĹĄina: Gedimino pr. 9 (PC â&#x20AC;&#x17E;Gedimino 9â&#x20AC;&#x153;), Konstitucijos pr. 16 (PC VCUP), SavanoriĹł pr. 22, Ozo g. 18 (PC â&#x20AC;&#x17E;Ozasâ&#x20AC;&#x153;), SaltoniĹĄkiĹł g. 9 (PC â&#x20AC;&#x17E;Panoramaâ&#x20AC;&#x153;), J.BalÄ?ikonio g. 3

Ats­ki­ra res­pub­li­ka 1997 m. UĹžu­pio bend­ruo­me­nÄ&#x2014; pa­si­ skel­bÄ&#x2014; ne­prik­lau­so­ma UĹžu­pio res­ pub­li­ka. UĹžu­pio res­pub­li­kos pre­zi­ den­tu pa­skelb­tas re­Şi­sie­rius Ro­mas Li­lei­kis. Kiek­vie­nais me­tais ba­lan­ dĹžio 1 d. UĹžu­py­je mi­ni­ma Nep­ri­gu­li­ my­bÄ&#x2014;s die­na.

UĹžu­pis tu­ri sa­vo vÄ&#x2014;­l ia­vÄ&#x2026;, him­nÄ&#x2026;,

kons­ti­tu­ci­jÄ&#x2026;, pre­zi­den­tÄ&#x2026;, ĹĄe­ri­fÄ&#x2026;, baŞ­ ny­Ä?ias, Ber­nar­di­nĹł ka­pi­nes, sep­ty­ nis til­tus ir glo­bÄ&#x2014;­jÄ&#x2026; UĹžu­pio an­ge­lÄ&#x2026;.

2002 m. ati­deng­tos An­ge­lo skulp­tō­ ros au­to­rius â&#x20AC;&#x201C; skulp­to­rius Ro­mas Vil­ Ä?iaus­kas.

Ty­mo tur­gus bir­Şe­lio 28-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; ĹĄven­tÄ&#x2014; ket­ve­riĹł me­tĹł gim­ta­die­nÄŻ.

Galioja espreso, juodai kavai, juodai kavai su pienu arba kapuÄ?inui. KuponÄ&#x2026; pasilieka kavinÄ&#x2014;. Vienas kuponas galioja vienam gÄ&#x2014;rimui. Kupono kopijos negalioja.

Kuponas galioja 2012 m. birĹželio 29â&#x20AC;&#x201C;liepos 1 d.

4

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Plaš­takės klientų ieš­ko­jo in­ter­ne­te Vil­niaus pa­reigū­nai su­laikė ke­ lias mer­gi­nas, ku­rios in­ter­ne­to sve­tainė­se skelbė, kad ieš­ko vy­ rų, ku­rie galėtų pa­rem­ti. Ne pa­ slap­tis, jog to­kius skel­bi­mus ra­šo pro­sti­tutės.

Vil­niaus ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos val­dy­bos Eko­lo­gi­jos ir teisės pa­žei­dimų pre­ven­ci­jos sky­ riaus pa­reigū­nai, siek­da­mi išaiš­ kin­ti be­si­ver­čian­čius pro­sti­tu­ci­ ja as­me­nis ar be­si­nau­do­jan­čius jų pa­slau­go­mis, taip pat ak­ci­zu ap­ mo­kes­ti­namų pre­kių ne­le­ga­lios pre­ky­bos at­ve­jus, dvi pa­starą­sias die­nas ypa­tingą dėmesį skyrė in­ ter­ne­to skel­bi­mams.

Vyk­dant komp­lek­sinę po­li­cinę prie­monę nu­sta­ty­ta, kad pen­kios mer­gi­nos in­ter­ne­to sve­tai­nių pa­ žin­čių sky­riuo­se skelbė­si sie­kian­ čios su­si­pa­žin­ti už ma­te­ria­linį at­ lygį. Kaip nu­ro­do­ma po­li­ci­jos pra­ne­ši­me, joms pra­dėtos ad­mi­

nist­ra­ci­nių teisės pa­žei­dimų, nu­ ma­tytų Ad­mi­nist­ra­ci­nių teisės pa­ žei­dimų ko­dek­se, bylų tei­se­nos.

Ka­dan­gi mer­gi­nos po­li­ci­jos pa­ reigū­nams įkliu­vo jau ant­rą kar­ tą per me­tus, jų by­los per­duo­tos nag­rinė­ti Vil­niaus mies­to apy­ linkės teis­mams. Joms gre­sia bau­da nuo 500 iki 1000 ar­ba ad­ mi­nist­ra­ci­nis areš­tas iki 30 par­ų.

Tik­rin­da­mi sky­riaus pa­reigū­ nai su­laikė Bal­ta­ru­si­jos pi­lietę 39 metų I.S., ku­ri pre­kia­vo vais­ti­ niais pre­pa­ra­tais ne­turė­da­ma li­ cen­ci­jos. Pre­ky­vietė­je ras­ta įvai­ rių vaistų: 100 tab­le­čių, 6 pa­ke­liai įvai­rių tir­palų.

Pa­žeidė­jai už ne­teisėtą ver­ timą­si far­ma­ci­ne veik­la be li­cen­ ci­jos su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nio teisės pa­žei­di­mo pro­to­ko­las pa­gal Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ad­mi­nist­ra­ ci­nių teisės pa­žei­dimų ko­deksą.

By­la per­duo­ta Vil­niaus mies­to 1-ajam apy­linkės teis­mui.

VD, BNS inf.

Pa­žin­tys: pen­kios mer­gi­nos in­ter­ne­to sve­tai­nių pa­žin­čių sky­riuo­se

skelbė­si sie­kian­čios su­si­pa­žin­ti už ma­te­ria­linį at­lygį.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ty­ri­mas: sos­tinės sa­vi­val­dybė jau kurį laiką ieš­ko ne­va din­gu­sių senųjų Ge­di­mi­no pro­spek­to trin­ke­lių.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Me­ras ply­te­lių ne­vogė

Nors šiuo me­tu ti­ria­mi bent ke­tu­ri galbūt ne­teisė­ti Ge­di­mi­no pro­spek­to trin­ke­lių pa­nau­do­ji­mo at­ve­jai, kol kas nė vie­nas iš įta­riamųjų ne­si­kreipė į sa­vi­val­dybę norė­da­mas už jas at­si­skai­ty­ti.

At­sis­kai­čius už trin­ke­les, mies­ tas ne­si­kreiptų į jo­kias teisė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jas, o pra­dėti ty­ri­mai bū­ tų nu­trauk­ti. Šiuo me­tu ti­ria­mas pri­va­čių namų kvar­ta­las Užu­sie­nių ra­jo­ne bei na­ mas, esan­tis Lūkes­čių gatvė­je. Po­ li­ci­jos pa­reigū­nams dar ge­gužę bu­vo per­duo­ta in­for­ma­ci­ja dėl ša­lia Vie­ vio esan­čios užei­gos kie­mo ir poil­sio namų ša­lia Skai­du­liš­kių eže­ro.

Vyks­tant iki­teis­mi­niam ty­ri­mui, in­for­ma­ci­ja apie ty­ri­mo eigą ne­tei­ kia­ma. Ta­čiau, Sei­mo An­ti­ko­ru­pi­ jos ko­mi­si­jos po­sėdy­je vy­riau­sia­sis pro­ku­ro­ras Rai­mon­das Pet­raus­kas in­for­ma­vo, kad ty­ri­mas dėl gal­ būt ne­teisėto Ge­di­mi­no pro­spek­ to trin­ke­lių pa­nau­do­ji­mo Užu­pio g. 30, Vil­niaus me­ro Artū­ro Zuo­ko na­muo­se, yra nu­trauk­tas.

Pa­sak pro­ku­ro­ro, Užu­py­je grįs­ to grin­di­nio trin­kelės ne­pa­na­šios į seną­sias Ge­di­mi­no pro­spek­to trin­ke­les, be to, na­mo kie­mas bu­ vo grįstas dar 1998 m., dar net ne­ pra­sidė­jus Ge­di­mi­no pro­spek­to re­ konst­ruk­ci­jai.

At­sis­kai­čius už trin­ ke­les, mies­tas ne­ si­kreiptų į jo­kias teisė­sau­gos ins­ti­tu­ ci­jas, o pra­dėti ty­ri­ mai būtų nu­trauk­ti.

Vil­niaus mies­to me­ras ba­land­žio vi­du­ry­je vie­šai kreipė­si į vil­nie­

čius ir ki­tus Lie­tu­vos gy­ven­to­jus su pra­šy­mu in­for­muo­ti apie pa­ stebė­tus Ge­di­mi­no pro­spek­to se­ nųjų rau­do­no­jo gra­ni­to ir juo­do­ jo ba­zal­to trin­ke­lių pa­nau­do­ji­mo at­ve­jus, nes sa­vi­val­dybės ap­skai­ tos do­ku­men­tuo­se ne­bu­vo in­for­ ma­ci­jos apie 9 tūkst. kvad­ra­ti­nių metrų rau­do­no­jo gra­ni­to ir juo­ do­jo ba­zal­to trin­ke­lių, ku­rios bu­ vo iš­vež­tos 2007–2009 m.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybė pri­ me­na, kad vi­siems, ku­rie galbūt Ge­di­mi­no pro­spek­to trin­ke­lių įsi­ gi­jo ne­teisė­tai ir ne­tu­ri do­ku­mentų, įro­dan­čių įsi­gi­ji­mo teisė­tumą, siū­ lo­ma at­si­skai­ty­ti su mies­tu. Jiems, at­vy­kus į sa­vi­val­dybę, bus iš­ra­šy­ta sąskai­ta faktū­ra pa­gal tu­rimą trin­ke­ lių fak­tinį kiekį ir esamą rin­kos kainą.

VD inf.

5

šeštadienis, birželio 30, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Tei­sė­ja ne­te­ko man­ti­jos

Sei­mo na­rių dau­ gu­ma va­kar at­me­ tė Pre­zi­den­tės ve­ to pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio (PVM) leng­va­ti­niam ta­ri­ fui ke­lei­vi­nio trans­ por­to bi­lie­tams.

Tei­sė­jų ta­ry­ba nu­spren­dė siū­ly­ti Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei at­leis­ti iš pa­rei­gų Kau­no apy­gar­ dos teis­mo tei­sė­ją Ne­rin­gą Venc­ kie­nę. Už tai bal­sa­vo 15 va­kar po­sė­ dy­je da­ly­va­vu­sių tei­sė­jų, 2 tei­sė­jai ne­pri­ta­rė to­kiam spren­di­mui.

Iro­ni­ja: prem­je­ras A.Ku­bi­lius pa­siū­lė Sei­mui pa­da­ry­ti deš­rą, duo­ną ir

deg­ti­nę ne­mo­ka­mą.

Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas Er­nes­tas Rim­še­lis po­sė­dy­je sa­kė, kad ša­lies va­do­vė N.Venc­kie­nės pra­šy­mą jau pa­ten­ki­no. „Gau­tas pra­šy­mas at­ leis­ti iš pa­rei­gų sa­vo pa­čios no­ru, Pre­zi­den­tė jį pa­ten­ki­no ir krei­pė­ si į Tei­sė­jų ta­ry­bą dėl pa­ta­ri­mo“, – tei­gė E.Rim­še­lis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

At­me­tė Pre­zi­den­tės ve­to Sta­sys Gu­da­vi­čius s.gudavicius@diena.lt

No­rint at­mes­ti ve­to rei­kia, kad už tai bal­suo­tų ma­žiau­siai 71 Sei­mo na­rys.

Va­kar ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je bal­suo­jan­čių prieš vals­ty­bės va­do­ vės ve­to pa­ka­ko – už at­me­ti­mą bu­ vo 73 Sei­mo na­riai, prieš – 23, su­ si­lai­kė 6 par­la­men­ta­rai.

To­dėl Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė bus pri­vers­ta šio­mis die­no­mis pa­si­ra­šy­ti Sei­mo priim­ tas PVM įsta­ty­mo pa­tai­sas dėl leng­va­ti­nio 9 pro­c. ta­ri­fo pe­rio­di­ nei spau­dai, neį­ga­lių­jų trans­por­ to prie­mo­nėms ir ke­lei­vi­nio trans­ por­to bi­lie­tams.

Vals­ty­bės va­do­vė pa­rė­mė mo­ kesčių leng­va­tą neį­ga­lių­jų trans­ por­to prie­mo­nėms bei spau­dai,

R

ku­rią pa­ti ir pa­siū­lė. Ta­čiau ne­su­ ti­ko su pa­siū­ly­mu tai­ky­ti leng­va­ti­ nį PVM ta­ri­fą trans­por­to bi­lie­tams, to­dėl ve­ta­vo šią įsta­ty­mo da­lį.

Ta­čiau Sei­mui at­me­tus ve­to vi­ sos trys leng­va­tos įsi­ga­lios nuo 2013 m. sau­sio. „Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jai neat­sa­ kė į konk­re­čius klau­si­mus dėl aki­ vaiz­daus tei­gia­mo mo­kes­čių leng­ va­tų efek­to įvai­rioms sri­tims, taip pat ke­lei­vi­niam trans­por­tui. Pre­ zi­den­tė šiuo at­ve­ju yra ab­so­liu­čiai ne­tei­si, to­dėl siū­lau at­mes­ti ve­to“, – dis­ku­si­jo­se kal­bė­jo opo­zi­ci­jos at­ sto­vas Žil­vi­nas Šil­ga­lis.

Val­dan­tie­ji gy­nė Pre­zi­den­tės ir Vy­riau­sy­bės skep­tiš­ką nuo­mo­ nę dėl PVM leng­va­tos ke­lei­vi­nio trans­por­to bi­lie­tams, ku­ri biu­ dže­tui kai­nuos dau­giau kaip 70 mln. li­tų.

Prem­j e­ras And­r ius Ku­b i­l ius siū­l ė ne­s i­va­d o­vau­t i po­p u­l iz­m u prieš rin­ki­mus: „Kal­bant ne­rim­ tai – jei­gu jau esa­me to­kie dos­ nūs, tai be ne­mo­ka­mo trans­por­to, pa­da­ry­ki­me ir ne­mo­ka­mą duo­ną bei deš­rą, ir dar ne­mo­ka­mą deg­ ti­nę. O jei­gu rim­tai – tu­ri­me ap­ si­sau­go­ti nuo PVM leng­va­tų epi­ de­mi­jos prieš rin­ki­mus. Bai­kim tuos džia­zus, bai­kim tas epi­de­ mi­jas ir vie­ną kar­tą tap­ki­me at­ sa­kin­gi, tau­py­ki­me sa­vo ir sa­vo vai­kų pi­ni­gus.“ Ta­čiau val­dan­tie­siems ne­pa­vy­ko ap­gin­ti sa­vo po­zi­ci­jos. Sei­mas at­ me­tė ve­to.

Toks par­la­men­ta­rų bal­sa­vi­mas bu­vo pa­ly­dė­tas opo­zi­ci­jos at­sto­ vų plo­ji­mais. Tai ant­ras kar­tas, kai Sei­mui pa­vyks­ta at­mes­ti D.Gry­ baus­kai­tės ve­to.

Neringa Venckienė:

Prezidentei esu dėkinga, kad ji manęs tuomet neatleido.

Tei­sė­jų ta­ry­bai priė­mus spren­ di­mą klau­si­mo svars­ty­mas for­ ma­liai baig­tas. N.Venc­kie­nė iš tei­sė­jo pa­rei­gų at­lei­džia­ma nuo lie­pos 2 d.

N.Venc­kie­nė priė­mus spren­ di­mą sa­kė be­si­jau­čian­ti ge­riau.

„Aiš­ku, yra tei­sė­jų, ku­rie li­ko ma­ no drau­gai, at­si­me­nu dar­bą, kur ra­šy­da­vau teis­mo spren­di­mus šeš­ta­die­niais nuo ry­to iki va­ka­ro pa­li­ku­si sa­vo ma­žą ber­niu­ką na­ muo­se. Bet iš es­mės džiau­giuo­si, vis­kas baig­ta“, – kal­bė­jo ji ir pri­ dū­rė, kad jai, kaip tei­sė­jai, iš­kel­ tos draus­mės by­los jau ne­be­tu­ri jo­kios reikš­mės.

Svars­tant klau­si­mą nu­si­ša­li­no Lie­tu­vos Aukš­čiau­sia­jam Teis­ mui ir Tei­sė­jų ta­ry­bai va­do­vau­ jan­tis Gin­ta­ras Kry­že­vi­čius. Nu­ si­ša­li­ni­mo prie­žas­ti­mi ta­po vie­ši N.Venc­kie­nės pra­ne­ši­mai, ku­ riuo­se tei­sė­ja kal­ti­no G.Kry­že­ vi­čių. Įė­ju­sią į po­sė­džių sa­lę N.Venc­ kie­n ę Aukš­č iau­s io­jo Teis­m o pir­mi­nin­kas įspė­jo ne­kel­ti su­ maiš­ties. Prie­šin­gu at­ve­ju pa­ gra­sin­ta im­tis prie­mo­nių. Tei­ sė­jų ta­ry­ba vie­ną­kart jau siū­lė at­leis­ti N.Venc­kie­nę, ta­čiau tą­ kart šiam spren­di­mui ne­pri­ta­rė D.Gry­baus­kai­tė. „Pre­zi­den­tei esu dė­kin­ga, kad ji ma­nęs tuo­met neat­lei­do. Ma­nau, kad ji vie­nin­te­lė šio­je ko­rum­puo­ to­je sis­te­mo­je dar ban­do ką nors da­ry­ti“, – kal­bė­jo N.Venc­kie­nė. Šią sa­vai­tę bu­vo pra­neš­ta, jog N.Venc­kie­nė pa­pra­šė ša­lies va­do­ vės at­leis­ti ją iš pa­rei­gų, o D.Gry­ baus­kai­tė krei­pė­si pa­ta­ri­mo į Tei­ sė­jų ta­ry­bą. Kiek anks­čiau Sei­mas pa­nai­ki­no Kau­no tei­sė­jos ne­lie­ čia­my­bę.

Pro­ku­ro­rai tei­gia su­rin­kę pa­ kan­ka­mai duo­me­nų, kad ga­lė­ tų tei­sė­jai pa­teik­ti įta­ri­mus pa­ gal pen­kis Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius.

VD, BNS inf.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

Elektroninė prekyba mediena veikia sklandžiai Jonė Kurlauskienė Neseniai įvykusio apvaliosios medienos elektroninio aukciono rezultatai parodė, kad šios medienos elektroninė pardavimų sistema (AMEPS) veikia sklandžiai, užtikrina konfidencialumą ir konkurencingumą.

Kainas sužinojo per minutę

Dėl AMEPS, kuri buvo įdiegta ko­ vą, būta nemažai diskusijų ir gana skeptiškų atsiliepimų. Įvykus auk­ cionui skeptikų balsai ir teiginiai, kad dėl AMEPS kils nemažai keb­ lumų, nutilo. Šių metų antro pusmečio me­ dienos elektroninį aukcioną suren­ gė visos 42 miškų urėdijos ir pasiūlė pirkti 800 tūkst. kubinių metrų ap­ valiosios medienos ir daugiau nei 85 tūkst. kubinių metrų kirtimo atlie­ kų pusmetinėms sutartims suda­ ryti, taip pat per 90 tūkst. kubinių metrų apvaliosios medienos bei 3,5 tūkst. kubinių metrų kirtimo atlie­ kų ilgalaikėms sutartims sudaryti.

Aukcionai vyko didžiausios pa­ siūlytos kainos principu. 520 me­ dienos pirkėjų 5 dienas elektroniniu būdu konfidencialiai teikė pasiūly­ mus dėl medienos kiekio ir kainos

elektroninėje pardavimų sistemo­ je. Generalinio miškų urėdo įsa­ kymu patvirtintu laiku, pasibaigus medienos pirkimo pasiūlymų lai­ kui, elektroninė sistema automa­ tiškai reitingavo medienos pirkėjų pasiūlymus pagal didžiausią kainą ir paskelbė sąrašą laimėjusių pirkėjų, kurie įgijo teisę sudaryti sutartis.

Miškų urėdijos per mažiau nei minutę sužinojo medienos pirkė­ jų pasiūlytas kainas ir kiekius, be­

lieka sudaryti sutartis ir parduoti medieną. Pasibaigus nustatytam pasiūlymų laikui, elektroninė sis­ tema atrinko laimėjusius pirkėjus, kurie įgijo teisę sudaryti sutartis.

Nuolatinėmis medienos pirkėjo­ mis ilgalaikėms sutartims sudary­ ti buvo paskelbtos 322 įmonės.

Paklausiausi – pjaustytinieji rąstai

Aukcione nupirkta beveik 60 proc. visos siūlytos medienos.

Paklausiausi buvo pjaustytinie­ ji rąstai. Jų parduota 78,4 proc. pasiūlytųjų. Taip pat paklausūs buvo popiermedžiai – nupirk­ ta 72,5 proc., plokščių mediena – 39,3 proc.

Daugiausia pasiūlytos medienos pusmetinėms sutartims sudaryti nupirkta Šalčininkų miškų urėdi­ joje – 94 proc., Utenos ir Pakruojo – 87 proc., Švenčionėlių ir Taura­ gės – 83 proc., Jurbarko – 81 proc.,

Kaišiadorių – 79 proc., Druskinin­ kų – 77 proc., Raseinių – 75 proc., Veisiejų – 71 proc., Šilutės – 69 proc., Rokiškio – 68 proc., Kre­ tingos, Panevėžio ir Ukmergės – 67 proc., Ignalinos – 65 proc.

Urėdijose, kuriose mažiausiai nupirkta pasiūlytos medienos, vyks pakartotinis aukcionas pus­ metinėms sutartims sudaryti. Jį numatoma surengti liepos pirmo­ je pusėje.

Sėkmė: apvaliosios medienos aukcionas parodė, kad elektroninė pardavimų sistema veikia sklandžiai ir yra pažangi.

„Shutterstock“ nuotr.

6

šeštadienis, birželio 30, 2012

lietuva R

UAB „Švyturys-Utenos alus“

Neįsivaizduoja gyvenimo be „Švyturio“ Donatas Jankus „Jei kas man, jaunai absolventei, atvykusiai į Klaipėdos alaus daryklą, būtų papasakojęs, kokį gyvenimą teks čia nugyventi, tikrai nebūčiau patikėjusi“, – kalbėdama apie Klaipėdos „Švyturio Ekstros“ gautą geriausio savo klasėje alaus pasaulyje apdovanojimą ir savo kasdienį darbą neslepia daryklos vyriausioji aludarė Džuljeta Armonienė.

Pokalbio su populiariausio lie­ tuviško alaus autore susitinkame Klaipėdos alaus darykloje, kurio­ je ji dirba daugiau nei tris dešimt­ mečius.

– „Švyturio Ekstra“ Pasaulio alaus taurės konkurse 2000-aisiais yra laimėjusi sidabro medalį, šiemet gautas aukščiausias įvertinimas – auksas. Ką daryti jau įkopus į olimpą? Ar dar yra į ką lygiuotis?

– Kai 1981-aisiais pradėjau dirbti „Švyturio“ darykloje, alų darėme su tikrai pasenusia įranga, trūko salyklo, nebuvo apynių... Dabar senuosius brandinimo rūsius papildėme naujais įrenginiais, iš viso pasaulio perkame geriausias žaliavas. Visus tuos metus „Švyturys“ buvo mano namai, kuriuos kartu statėme ir puoselėjome. Man tai – tarsi kūrybos dirbtuvė dailininkei.

Titulai yra didžiulis įpareigojimas. Kiekvieną kartą alaus partijos virimas yra iššūkis – juk tai gyvas, jautrus produktas. Maisto ir gėrimų pramonėje aludarystė yra tarp sudėtingiausių profesijų.

Prieš dvylika metų su „Ekstra“ laimėjome sidabrą. Kiek daug reikėjo per tą laiką padaryti, tą alų ištobulinti, išlaikyti stilių, kad pasiektume auksą. O toliau, manau, bus dar sunkiau.

Kai jau turi aukščiausią įvertinimą, jį išlaikyti kiekvieną dieną, kiek­vieną minutę kiekviename butelyje yra dar sudėtingiau. Todėl atsiranda dar griežtesni kokybiniai reikalavimai, siaurinamos ribos. Nuo to nė vienam specialistui nepasidaro lengviau.

– Ar kurdama „Ekstrą“ tikėjote, kad išauš ta valanda, kai jis taps geriausiu savo kategorijoje alumi pasaulyje?

– Dirbdama niekada negalvojau apie apdovanojimus. Negalvojau tada, kai prieš dvidešimtmetį ant stalo gulė pirmasis „Ekstros“ receptas, negalvojau ir dabar. Kaip ir daugeliui Lietuvoje, prieš dvidešimt metų buvo mūsų profesinės jaunystės, entuziazmo metas. Kai kurias aludarystės paslaptis atradome pirmieji.

Pavyzdžiui, tos mielės, kurias pirmieji išsirinkome savo šviesiajam alui iš pasaulinio mielių banko, vėliau tapo labai „madingos“ visame regione. Tam tikru požiūriu kūrėme ir alaus kultūrą.

Juk prieš dvidešimt metų nebuvo tradicijos susitikti lauko kavinėje ir bendrauti prie taurės alaus. Eidama per Klaipėdą galvoju – o juk tai tam tikru požiūriu irgi sukūrė „Ekstra“.

– Gavus auksą, pasipylė galybė sveikintojų. Ar galėtumėte sakyti, jog „Ekstros“ sėkmė – jūsų asmeninis laimėjimas?

– Vienas žmogus, sukūręs receptą ar technologiją, nieko negali. Receptą turi įgyvendinti daug žmonių. Juk kiekvieną kartą alus privalo būti nepriekaištingas. Aludario meistriškumo savybė – kiek­ vieną kartą išvirti tokį pat kokybišką alų.

Populiariausias Lietuvos baruose „Švyturio Ekstra“ yra pats tikriausias gyvas alus.

Apdovanojimai – tai viso „Švyturio“ kolektyvo bendro darbo įvertinimas. Pirmiausia, svarbu, kad kolektyvas suprastų mano ir visų mūsų bendrą užduotį, kaip padaryti tą geriausią savo kategorijos alų pasaulyje. Taip pat reikia be kompromisų žinoti tai, ką darai, turėti aukščiausio lygio žinių.

Ne paslaptis – ne kartą teko girdėti, kad „Ekstros“ receptą bandyta nukopijuoti. Tačiau tokios pat sėk­mės sulaukti niekam nepavyko... Tikrindama alų šaltuose rūsiuose, kuriuose jis bręsta, jaučiu ypatingą dvasią – juk mes dirbame toje pačioje vietoje, kurioje daryklą įkūrė pirkliai Reinkės, alų dar prieš karą virė Klaipėdos akcinė alaus darykla.

Identiško alaus kitoje vietoje išvirti neįmanoma. Kitur nebus tokio vandens, senųjų horizontalių fermentavimo talpų jau beveik nelikę Lietuvoje, todėl tokio pat skonio nepavyks išgauti. „Švyturio Ekstra“ alaus gimė ir yra gaminamas Klaipėdoje, tai – didžiausia šios rūšies alaus paslaptis.

– Kuo išsiskiria geriausias pasaulyje alus?

– Kuriant „Ekstros“ alų man buvo iškeltas uždavinys pasiekti, kad jis taptų išskirtinis. Kad tai pavyko padaryti, įsitikinome labai greitai – nespėjome jo vežti į kavines, barus.

Iki šiol galime sau leisti prabangą tiekti šį alų statinaitėse nepasterizuotą, gyvą – jis niekada neužsistovi. Tiesa, jo gyvu nevadinome, nes nebuvo tokios mados.

Dabar kalbama apie gyvą alų kaip apie mažųjų daryklų išskirtinumą, tačiau galiu atskleisti paslaptį – populiariausias Lietuvos baruose „Švyturio Ekstra“ yra pats tikriausias gyvas alus. Jis nepasterizuotas, o jame, baigus filtravimą, yra likę gyvų mielių. Būtent toks gamybos procesas leidžia atskleisti visą šio alaus skonio pilnatvę.

Dažnai tenka susidurti su galybe įvairių legendų ir mitų apie „Ekstrą“. Visiems skeptikams ar besidomintiems galiu pasakyti – atvažiuokite į svečius, parodysime „Švyturio“ alaus daryklą, talpas, kuriose laikome salyklą, kaip verdame ir brandiname savo alų. Tos

kalbos apie miltelius ir chemiją alaus gamyboje skamba net nelogiškai – kam gi reiktų tūkstančių tonų miežių salyklo ir šimtų darbuotojų daryklose, jei užtektų vieno katilo, kuriame miltelius maišytume su vandeniu?

Kartais tokių absurdiškų gandų tenka išgirsti, kad net nesuprantu, iš kur atsiranda jais tikinčių žmonių?

Aludarystė labai priklauso nuo gamtos. Juk jeigu sieki aukštos kokybės, turi ir blogo derliaus metais surasti maksimaliai atitinkančią žaliavą.

Svarbu neišeiti iš savo užsibrėžto kelio – pavyzdžiui, konkretūs apyniai nederliaus metais gali kainuoti keturis penkis kartus daugiau, bet privalai ieškoti ir gauti būtent jų.

– Džiaugiantis aukščiausiu apdovanojimu Pasaulio alaus taurės konkurse pasigirdo skeptikų kalbų, neva į konkursus siunčiamas specialiai jiems išvirtas alus. Ar įmanoma išvirti porą butelių „pagerinto“ alaus specialiai konkursui?

– Ne – šis alus lygiai toks pats, kaip parduodamas parduotuvėse.

Alaus konkursų rengėjai nepripažįsta kompromisų. Pasaulio alaus taurės organizatorius – Charlie Papazianas – yra Amerikos aludarių simbolis, tačiau ir didelis autoritetas ne tik Amerikos, bet ir viso pasaulio alaus kultūroje. Ir jam prižiūrint konkursas suorganizuotas taip, kad jokio skirtumo, kas jame dalyvauja – ar Kinijos, ar Brazilijos gigantas, ar maža Vokietijos alaus darykla.

Svarbiausia – rasti tą aukso viduriuką, kuris geriausiai atitiktų tam tikrą alaus stilių. Todėl neslėpsiu – man malonu, kad mūsų kolektyvas sugebėjo Dortmundo stiliaus lagerą išvirti geriau nei patys vokiečiai. Savo kolegoms aludariams Lietuvoje norėčiau palinkėti – užuot kritikavę, dalyvaukime su savo alumi, gal Lietuva turės daugiau aukso medalių!

Nežinantiems turėčiau paminėti – Klaipėdoje alų verdame partijomis, kiekvienoje jų yra 200 tūkst. butelių, kuriuose alus visiškai nesiskiria. Su mūsų įranga neįmanoma išvirti kažin kokios įsivaizduojamos „specialios“ mažos partijos, kurią sudarytų keletas butelių ar keletas dėžių alaus.

Laimėjimai tik įrodo, kad neatsiliekame nuo pasaulinių tendencijų, išlaikome tokią gerą kokybę, kaip vidutinio dydžio alaus darykloje – iš tiesų toks ir yra „Švyturys“. Vokietijos, Amerikos alaus gigantai konkursų paprastai nelaimi. Išvirti geriausią pasaulyje „Dortmunder“, arba kitaip – „European Export“, alų leido tai, kad šis alus nuo pat pradžių gaminamas natūraliai, žaliavoms taikant aukščiausius standartus.

Manau, kad tie aludariai, kurie prieš amžius dirbo Kūlių Vartų gatvėje ir kurie laimėjo pirmuosius „Švyturio“ medalius dar XIX a., didžiuotųsi tuo, koks yra mūsų alus. Na, ir pavydėtų man galimybių...

Pionieriai: vyriausioji „Švyturio“ aludarė Dž.Armonienė: „Daug aluda-

rystės paslapčių Klaipėdoje atradome pirmieji.“

Tomo Tumalovičiaus nuotr.

Nesusipratimai kyla iš nežinojimo Donatas Jankus Apie Lietuvos aludarių sėkmę pasauliniuose konkursuose ir alaus gamybos mitus kalbamės su Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros doc. dr. Rimantu Henriku Kublicku (nuotr.).

– Kaip manote, kodėl Lietuvos aludariai laimi pasaulinius alaus konkursus?

– Tai kompleksinis klausimas.

Pirmiausia, jie skiria tam dėmesio – aktyviai dalyvauja pateikdami savo alų konkursams. Taip pat svarbu, kad Lietuvoje galiojantis Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninis reglamentas yra tikrai neblogas – kai kuriose šalyse yra prastesnė situacija, leidžiama alų gaminti paprasčiau, tad alus nutolsta nuo tų stilių, kurie turėtų būti reprezentuojami. Juk kiekvienas stilius turi labai aiškius bruožus. Apdovanojimai įrodo, kad alus atitinka stilių. Įtakos turi ir daugiau dalykų: tų metų žaliavos kokybė, derlius, salyklas, apyniai. Taip pat tai lemia ir mados, tendencijos, bendra gaminio kokybė.

Lietuviams gana artima vokiškoji alaus gamybos tradicija, ir lietuviai yra pakankamai stiprūs varžovai kitoms šalims rungiantis šių stilių kategorijose, todėl ne veltui šiemet ir „Švyturio Ekstra“ gavo Pasaulio

alaus taurės auksą Dortmundo stiliaus lagero kategorijoje.

– Kaip vertinate pastaruoju metu sklandančius mitus apie alaus gamybą, kad jis verdamas iš miltelių?

– Tai kai kada pasikartojančios kalbos, kurios nepagrįstai taikomos Lietuvos alaus pramonei (nors panašių dalykų yra namų aludarystės srityje). Manau, tos kalbos kyla dėl pramoninės technologijos neišmanymo – kai žmonėms nežinoma, kaip turi būti gaminamas alus. Jeigu laikomasi Lietuvos alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento, – o jame minėtas dalykas neleistinas, – tuomet tokios kalbos alaus pramonės atžvilgiu yra beprasmės. Esu girdėjęs, jog apynių granules vienas žmogus pavadino karčiaisiais žirniais. Panašiai ir kyla nesusipratimų, kurie yra išsprendžiami, kai konkrečios situacijos išsiaiškinamos, o ne svaidomasi bendriniais kaltinimais buitine kalba.

7

šeštadienis, birželio 30, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Pa­ra­šų ma­žiau nei skelb­ta Pa­ra­šų dėl re­fe­ren­du­mo ato­mi­ nės elekt­ri­nės klau­si­mu su­rink­ ta per­pus ma­žiau, nei skel­bė žlu­ gu­sios ini­cia­ty­vos or­ga­ni­za­to­riai, – tik apie 46 tūkst.

Pa­siū­ly­mas: Ru­si­jos bei Lie­tu­vos val­džios at­sto­vų ir is­to­ri­kų po­žiū­ris į praei­tį vis dar ski­ria­si, to­dėl no­ri­ma

dau­giau is­to­ri­nių dis­ku­si­jų.

Džo­jos Gun­dos Ba­ry­sai­tės (pre­zi­den­tū­ra) nuo­tr.

Dar no­rė­tų pa­dir­bė­ti Prem­je­ro su­bur­ta ko­mi­si­ja, tu­rin­ti pa­reng­ti veiks­mų pla­ną, kaip su Ru­si­ja de­rė­tis dėl oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo, no­rė­tų dirb­ ti to­liau. Konk­re­čių pa­siū­ly­mų Vy­riau­sy­bei ko­mi­si­ja dar ne­tu­ri, juos ti­ki­ma­si pa­reng­ti per sa­vait­ga­lį.

Ga­li kvies­tis už­sie­nio eks­per­tus

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Aiš­ki­na­si de­ta­les

Įver­tin­ti ir pa­reng­ti veiks­mų pla­ną dėl so­vie­tų oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ ni­mo – ne­leng­vas dar­bas. Dau­giau nei mė­ne­sį šiuo klau­si­mu dir­ban­ti prem­je­ro su­bur­ta ko­mi­si­ja pir­ma­ die­nį jau tu­ri pa­teik­ti siū­ly­mus. Dėl jų ko­mi­si­jos na­riai ke­ti­na su­si­tar­ti šį sa­vait­ga­lį.

Tarp siū­ly­mų – ir už­sie­nio eks­ per­tų pa­slau­gos, ir bend­rų Ru­si­jos bei Lie­tu­vos is­to­ri­kų fo­ru­mų or­ga­ ni­za­vi­mas. Ta­čiau kol kas tai – tik idė­jos. Paaiš­kė­jo, kad vie­nas mė­ nuo – per­ne­lyg trum­pas lai­kas.

Prem­je­ro ko­mi­si­jos na­riai aiš­ ki­na­si ir de­ta­les. Pa­vyz­džiui, ar neap­si­rik­ta ver­ti­nant kai ku­rias ne­tek­tis. Kaip tei­gė ko­mi­si­jos pir­ mi­nin­kė Lie­tu­vos ge­no­ci­do ir re­ zis­ten­ci­jos ty­ri­mų cent­ro di­rek­to­rė Te­re­sė Bi­ru­tė Bu­raus­kai­tė, ko­mi­ si­jai neaiš­ku, ar į bend­rą ne­tek­čių per oku­pa­ci­ją skai­čių bu­vo įtrauk­ tas ir Af­ga­nis­ta­no ka­re da­ly­va­vu­ sių žu­vu­sių ar su­luo­šin­tų jau­nuo­ lių skai­čius.

„Vi­sos ki­tos ne­tek­tys jau įver­tin­tos.

Ta me­džia­ga il­gą lai­ką bu­vo ri­bo­to nau­do­ji­mo, o ne taip se­niai bu­vo iš­ slap­tin­ta“, – nu­ro­dė T.B.Bu­raus­kai­ tė. Ji pri­dū­rė, kad neat­si­sa­ky­ta min­ ties kvies­tis už­sie­nio eks­per­tus.

Teresė Birutė Burauskaitė:

Kai pradedi gilintis, paaiškėja, kad kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių.

T.B.Bu­raus­kai­tės tei­gi­mu, šią sa­ vai­tę ko­mi­si­ją pa­sie­kė „daug nau­ jos in­for­ma­ci­jos“, to­dėl dar­bo – per akis, nors kai ku­riuos siū­ly­mus ke­ti­na­ma pa­teik­ti jau pir­ma­die­nį.

Vie­nas siū­ly­mų Vy­riau­sy­bei – ko­mi­si­jos dar­bo lai­ką pra­tęs­ti. „Mes tik vos vos pra­dė­jo­me... Nė neį­si­bė­gė­jo­me. Ži­no­te, kai pra­de­ di gi­lin­tis, paaiš­kė­ja, kad kuo to­ liau į miš­ką, tuo dau­giau me­džių“, – kal­bė­jo T.B.Bu­raus­kai­tė.

Dirb­tų dar me­tus

Kai ku­rie ko­mi­si­jos na­riai ma­no, kad ko­mi­si­ja tu­rė­tų dirb­ti dar ma­ žiau­siai me­tus dve­jus, nes per to­ kį trum­pą lai­ką kaip mė­nuo neį­ma­ no­ma nu­veik­ti ką nors reikš­min­ga. „Pra­tęs­ti dar­bą rei­kia. Taip grei­ tai ne­bū­na. Ma­nau, čia tik pra­ džia. Tęs­tu­me dar­bą, gal iki Nau­jų­ jų me­tų“, – svars­tė ko­mi­si­jos na­rys Po­vi­las Ja­ku­čio­nis. Kiek ko­mi­si­jos na­rių – tiek nuo­mo­nių. Ma­ža to, kiek­vie­nas siū­lo vis ką ki­ta.

P.Ja­ku­čio­nis, pa­vyz­džiui, no­rė­tų, jog siū­ly­muo­se Vy­riau­sy­bei prio­ri­ te­tu tu­rė­tų bū­ti įvar­dy­tas oku­pa­ ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mas pir­miau­sia po­li­ti­niams ka­li­niams bei trem­ti­ niams už pri­vers­ti­nį dar­bą ir su­ ža­lo­tą svei­ka­tą Ru­si­jos šach­to­se bei miš­kuo­se. „Mums at­ro­do, kad tai bū­tų hu­ma­niš­kas ir ci­vi­li­zuo­ tas Ru­si­jos žings­nis, ir jo­kio pa­že­ mi­ni­mo“, – sam­pro­ta­vo po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių at­sto­vas. O is­ to­ri­kas Al­gi­man­tas Kas­pa­ra­vi­čius siū­lo ini­ci­juo­ti bend­rą Lie­tu­vos ir Ru­si­jos is­to­ri­kų fo­ru­mą – esą rei­kia pra­dė­ti nuo dis­ku­si­jų apie bend­rą praei­tį, taip bū­tų leng­viau tar­tis.

„Ką tik ga­vo­m e pa­ra­š ų rin­k i­ mo la­pus. Iš vi­so ini­cia­to­riams pa­vy­ko su­rink­ti apie 46 tūkst. pa­ra­š ų“, – va­kar pra­n e­š ė Vy­ riau­s io­s ios rin­k i­m ų ko­m i­s i­ jos (VRK) pir­mi­nin­kas Ze­no­nas Vai­gaus­kas.

Lie­tu­vos ža­lio­sios po­li­ti­kos ins­ti­tu­to pre­zi­den­tas Li­nas Bal­ sys anks­čiau žur­na­lis­tams Sei­me tvir­ti­no, jog pa­vy­ko su­rink­ti apie 100 tūkst. pa­ra­šų. „Kai mums grįš vi­si pa­ra­šų la­ pai, – jų mums trūks­ta apie tūks­ tan­tį, – ma­nau, kad ga­li­me kal­ bė­ti apie ne ma­žiau kaip šim­tą tūks­tan­čių pa­ra­šų. Ma­nau, tai la­bai svar­būs pa­ra­šai, ne­svar­bu, kad ši­tas skai­čius nea­ti­tin­ka for­ ma­laus re­fe­ren­du­mui pa­skelb­ ti rei­kia­mų pa­ra­šų skai­čiaus“, – sa­kė L.Bal­sys.

Dar anks­čiau jis svars­tė, kad pa­ra­šų esą „ga­li bū­ti šim­tai tūks­ tan­čių“. L.Bal­sys pri­pa­ži­no, jog pa­ra­šai dar ne­sus­kai­čiuo­ti, nes iš mies­tų ir ra­jo­nų nė­ra grį­žę vi­si rin­ki­mų la­pai.

VRK pir­mi­nin­kas tei­gė, kad ini­cia­to­riai grą­ži­no ne vi­sus pa­ ra­šų rin­ki­mo la­pus, kaip rei­ka­ lau­ja įsta­ty­mas, ir jiems dėl to ga­li grės­ti ad­mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ ko­my­bė.

„Pa­ra­šų la­pų trūks­ta tik­rai daug, mes jiems da­vė­me dvi sa­ vai­tes pa­ra­šų la­pams grą­žin­ti ar­ ba kaip nors paaiš­kin­ti, kur jie yra. Ži­nia, Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­sas nu­ma­to bau­ das, jei pa­ra­šų rin­ki­mo la­pai ne­ grą­ži­na­mi VRK“, – sa­kė ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kas.

Ko­vą įre­gist­ruo­ta ini­cia­ty­vi­ nė gru­pė pa­ra­šus dėl re­fe­ren­du­ mo VRK tu­rė­jo įteik­ti tre­čia­die­nį.

Re­fe­ren­du­mas ren­gia­mas, jei per tris mė­ne­sius su­ren­ka­ma ne ma­ žiau kaip 300 tūkst. jo rei­ka­lau­ jan­čių rin­ki­mų tei­sę tu­rin­čių pi­ lie­čių pa­ra­šų.

Dar vie­na ini­cia­ty­vi­nė gru­ pė ren­ka pa­ra­šus dėl pri­va­lo­mo­jo re­fe­ren­du­mo ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bų klau­si­mu, ji pa­ra­šus VRK tu­ri įteik­ti iki lie­pos 17 d. Šio re­ fe­ren­du­mo ini­cia­to­riai – Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­ga, Lie­ tu­vos ža­lių­jų ju­dė­ji­mas, vie­šo­ji įstai­ga „Ža­lio­ji Lie­tu­va“, kai ku­ rių sa­vi­val­dy­bių va­do­vai, Sei­mo na­riai.

Sei­mas šį ket­vir­ta­die­nį po svars­ty­mo pri­ta­rė nu­ta­ri­mo pro­ jek­tui, ku­riuo siū­lo­ma kar­tu su par­la­men­to rin­ki­mais spa­lio 14 d. su­reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl nau­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos. Dar li­ko vie­nas bal­sa­vi­mas dėl da­lies opo­zi­ci­jos ini­ci­juo­to nu­ta­ri­mo pro­jek­to priė­mi­mo. Toks ga­lu­ti­ nis bal­sa­vi­mas tu­rė­tų įvyk­ti lie­ pos vi­du­ry­je per neei­li­nę se­si­ją.

VD, BNS inf.

Ap­sis­kai­čia­vo: vie­nas re­fe­ren­du­mo ini­cia­to­rių L.Bal­sys prieš ke­

lias die­nas skel­bė, kad bus „šim­tai tūks­tan­čių pa­ra­šų“, bet su­ge­ bė­ta su­rink­ti ma­žiau kaip pus­šim­tį tūks­tan­čių. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

V.Gir­ža­do skun­das at­mes­tas Teis­mas at­me­tė bu­vu­sio Fi­nan­si­ nių nu­si­kal­ti­mų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo Vy­tau­to Gir­ža­do skun­dą.

Ne­sėk­mė: bu­vęs FNTT va­do­vo

pa­va­duo­to­jas V.Gir­ža­das pra­lai­ mė­jo by­lą dėl drau­di­mo dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Va­kar pra­neš­ta, kad Vil­niaus apy­ gar­d os ad­m i­n ist­ra­c i­n is teis­m as (VAAT), iš­nag­ri­nė­jęs ad­mi­nist­ ra­ci­nę by­lą pa­gal bu­vu­sio FNTT di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jo V.Gir­ ža­do skun­dą Vi­daus rei­ka­lų mi­ nis­te­r i­jai dėl mi­n ist­ro įsa­k y­m o už­draus­ti dirb­ti su slap­ta in­for­ ma­ci­ja pa­nai­ki­ni­mo, nu­spren­dė at­mes­ti pa­reiš­kė­jo skun­dą kaip ne­pag­rįs­tą.

V.Gir­ža­das pra­šė teis­mo pa­nai­ kin­ti vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro įsa­ ky­mo da­lis, ku­rio­mis pa­ve­da­ma Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Bend­ ra­jam de­par­ta­men­tui at­lik­ti jo pa­ kar­to­ti­nį as­mens kan­di­da­tū­ros tik­ri­ni­mą ir drau­džia­ma jam per kan­di­da­tū­ros pa­kar­to­ti­nį tik­ri­ni­ mą dirb­ti ar su­si­pa­žin­ti su įslap­ tin­ta in­for­ma­ci­ja.

Nors šį ak­tą vi­daus rei­ka­lų mi­ nist­ras va­sa­rio 14 d. įsa­ky­mu ir pri­pa­ži­no ne­ga­lio­jan­čiu, V.Gir­ža­ do tei­gi­mu, šis do­ku­men­tas su­kė­lė jam tei­si­nių pa­da­ri­nių, nes bū­tent tuo ak­tu rem­da­ma­sis mi­nist­ras jį

at­lei­do iš FNTT di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jo pa­rei­gų.

VAAT tei­sė­jų ko­le­gi­ja, iš­nag­ri­ nė­ju­si ad­mi­nist­ra­ci­nę by­lą, priė­jo iš­va­dą, kad nag­ri­nė­da­mas skun­dą, kai ne­bė­ra gin­čo nag­ri­nė­ji­mo da­ly­ ko, teis­mas spręs­tų dėl ak­to, ku­rio iš­nag­ri­nė­ji­mas pa­reiš­kė­jui ne­su­ke­ lia ab­so­liu­čiai jo­kių tei­si­nių pa­da­ ri­nių, tei­sė­tu­mo.

To­dėl, pa­sak teis­mo, pa­ts šis tei­ si­nis pro­ce­sas yra be­pras­mis.

VAAT spren­di­me ci­tuo­ja­ma Lie­ tu­vos vy­riau­sio­jo ad­mi­nist­ra­ci­nio teis­mo nu­tar­tis ana­lo­giš­ko­je by­lo­ je. Jo­je nu­ro­do­ma, kad teis­mų sis­

te­ma skir­ta pa­žei­džia­moms as­ me­nų tei­sėms rea­liai ap­gin­ti, tarp as­me­nų ky­lan­tiems gin­čams iš­ spręs­ti ir ja ne­tu­ri bū­ti nau­do­ja­ ma­si ne­pag­rįs­tai ir vien for­ma­liai by­li­nė­tis. Šią sa­vai­tę teis­mo bu­vo at­mes­ tas ir ana­lo­giš­kas bu­vu­sio FNTT va­do­vo Vi­ta­li­jaus Gai­liaus skun­ das.

V.Gai­lius ir V.Gir­ža­das dar yra ap­skun­dę teis­mui bu­vu­sio vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ro Rai­mun­do Pa­lai­ čio įsa­ky­mus dėl jų at­lei­di­mo iš FNTT va­do­vų.

VD inf.

8

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

savaitės interviu

11p.

Lietuvos valdovų papuošalai – galios simbolis.

Kri­zė tur­būt bus, bet švel­nes­nė Ant­ro­ji Eu­ro­pos fi­nan­sų kri­zės ban­ga pa­lies ir Lie­tu­vą, ta­čiau ji bus kur kas švel­nes­nė nei ta, ku­rią jau iš­gy­ve­no­me. Ken­tės ša­lies pra­mo­nė ir ve­žė­jai, augs ne­dar­bas. Apie ne itin guo­džian­čią ša­ lies ūkio per­spek­ty­vą – po­kal­bis su eko­no­mis­tu Jo­nu Či­čins­ku.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

– Apie ant­rą­ją kri­zės ban­gą, ku­ ri, ti­kė­ti­na, bus šių me­tų ru­de­ nį, pra­bi­lo ir aukš­čiau­sia mū­ sų ša­lies val­džia. Ir, at­ro­do, ES var­gu ar grei­tai pa­vyks su­si­tar­ ti dėl griež­tos fi­nan­si­nės draus­ mės. Ko­kią tai įta­ką ga­li tu­rė­ti Lie­tu­vos ūkiui, ku­ris jau pra­dė­ jo at­si­gau­ti?

– Iš tie­sų, virš Eu­ro­pos eko­no­mi­kos ar­ti­miau­sios atei­ties ka­bo ne­ži­nia.

Is­pa­ni­jo­je, Ita­li­jo­je, ki­to­se ša­ly­se – ban­kų kri­zė. Iš to ky­la bend­ras sis­ te­mi­nis pa­vo­jus fi­nan­sams, eu­rui, ban­kams.

Lie­tu­vo­je tai taip pat ga­li pa­si­ reišk­ti, ta­čiau vė­liau. Eu­ro­pa ta­ria­ si dėl ban­kų są­jun­gos, ku­ri op­ti­mi­ zuo­tų ir su­griež­tin­tų ban­kų veik­los prie­žiū­rą.

Taip, jei di­des­nė­je Eu­ro­pos da­ ly­je fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja dar la­ biau pa­blo­gės, nu­ken­tės ir Lie­tu­ va. Pir­miau­sia svar­bus Vo­kie­ti­jos veiks­nys. Jei Is­pa­ni­ja ir Ita­li­ja pa­ tirs di­des­nių sun­ku­mų, nu­ken­tės ir Pran­cū­zi­ja su Vo­kie­ti­ja, nes jų pre­ ky­bos ry­šiai iš­plė­to­ti. O Vo­kie­ti­ ja yra ir svar­bi Lie­tu­vos par­tne­rė, taip pat gi­gan­tiš­ka Len­ki­jos par­ tne­rė, di­džiu­lė Lat­vi­jos par­tne­rė.

Tad vi­sa tai at­si­liep­tų ir Lie­tu­vai.

Ta­čiau Lie­tu­va, prie­šin­gai nei ki­ tos Bal­ti­jos ša­lys, nu­ken­tė­tų pa­ly­ gin­ti ma­žiau, nes su Va­ka­rų Eu­ro­pa pre­ky­bos ry­šiais ji su­si­ju­si silp­niau.

Mū­sų pre­ky­ba ak­ty­ves­nė Ry­tų kryp­ ti­mi: su Ru­si­ja ir Bal­ta­ru­si­ja. Tad šis fak­tas ga­li­mam ne­ra­miam lai­ ko­tar­piui su­tei­kia šiek tiek sta­bi­lu­ mo, sa­vo­tiš­kai ap­drau­džia.

– Tvir­ti­na­ma, kad kai ku­rie ūkio nuo­smu­kio at­ve­jai jau pa­ si­reiš­kia. Tar­kim, eks­por­to ro­ dik­lis, tem­pęs ir kai­ti­nęs vi­są Lie­tu­vos ūkį ir pa­dė­jęs įveik­ ti nuo­smu­kį, ga­li pra­dė­ti ge­ro­ kai ma­žė­ti?

– Taip, eks­por­tas yra vie­nin­te­lė eko­ no­mi­nės veik­los sri­tis, ku­ris pa­sie­ kė prieš­kri­zi­nį ly­gį. Pra­mo­nė, že­mės ūkis, maž­me­ni­nė pre­ky­ba, sta­ty­bos Lie­tu­vo­je vis dar že­mes­nio ly­gio nei prieš nuo­smu­kį. O štai eks­por­tas di­ des­nis nei 2008 m. pra­džio­je. Ga­li­ me pa­sa­ky­ti taip: eks­por­to au­gi­ mas pa­sie­kė sa­vo ga­li­my­bių ri­bas ir jis da­bar tik­rai ne­be­ga­li aug­ti spar­ čiai. Ša­lių, su ku­rio­mis pre­kiau­ja­ ma, eko­no­mi­ka neau­ga. Jis au­go ir dėl to, kad iš­stū­mė nu­si­lpu­sius kon­ ku­ren­tus iš nu­si­lpu­sių rin­kų Vo­kie­ ti­jo­je ar Len­ki­jo­je.

– Jei, kaip pro­gno­zuo­ja­ma, vis dėl­to ūkio nuo­smu­kis pa­si­ reikš­tų, per ku­riuos ūkio sek­ to­rius jis la­biau­siai kirs­tų?

– La­biau­siai nu­ken­tė­tų mū­sų pra­ mo­nė. Ji la­biau­siai iš vi­sų mū­sų sek­to­rių orien­tuo­ta į išo­rės rin­kas. Ži­no­ma, ne tik pra­mo­nė, bet ir ve­

žė­jai – jie taip pat pri­klau­so nuo už­sie­nio par­tne­rių. Tad čia ge­rų ro­ dik­lių ga­li­me ne­si­ti­kė­ti. O pra­mo­nė Lie­tu­vo­je su­da­ro kiek dau­giau nei penk­ta­da­lį vi­so BVP. – Tai reikš­tų, kad į biu­dže­tą įplau­kos su­ma­žė­tų?

– Kol kas taip nė­ra. Kai ku­rio­mis pro­gno­zė­mis, Lie­tu­vos ūkis tu­rė­tų aug­ti net 2–3 pro­c. Ypač op­ti­mis­ti­ nė Pa­sau­lio ban­ko pro­gno­zė. Bet ja sun­ko­ka pa­ti­kė­ti. Vil­čių tei­kia fak­ tas, kad Lie­tu­vo­je var­to­ji­mas iš­lie­ ka sta­bi­lus, nė­ra jo­kios pa­ni­kos, per di­de­lio tau­py­mo taip pat ne­ma­ty­ ti. Tai­gi, Lie­tu­vos žmo­nės var­to­ji­ mo kol kas ne­stab­do.

At­ro­do, kad ne­dar­ bas ir bus di­džiau­ sias iš­šū­kis, jei su­ si­dur­si­me su nau­ja kri­ze.

– Ne­jau­gi vi­suo­me­nė jau iš­mo­ ko 2008 m. kri­zės pa­mo­kas?

– At­ro­do, Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­ la Mer­kel jau bus įka­lu­si į gal­vą eu­ ro­pie­čiams, kad su kre­di­tais rei­kia elg­tis at­sar­giau.

Bet kre­di­tas toks pa­trauk­lus da­ ly­kas ir po 20 me­tų mes, ma­tyt, kar­to­si­me tuos pa­čius da­ly­kus. Tai liu­di­ja is­to­ri­ja.

Kas ne­no­ri grei­tai tu­rė­ti dau­giau pi­ni­gų? Ta­čiau ano­ji kri­zė, eko­no­ mi­nis per­kai­ti­mas, bu­vo vien­kar­ti­ nis, uni­ka­lus, jis su­vei­kė dėl di­džiu­ lio įvež­ti­nio ka­pi­ta­lo ant­plū­džio, sta­ty­bos dar­bų apim­ties, nea­dek­ va­čiai au­gan­čių at­ly­gi­ni­mų, pa­ sko­lų. Vi­so to jau ne­be­bus. Su sta­ ty­bo­mis nu­de­gė jau vi­sa Eu­ro­pa ir tai ar­ti­miau­siu me­tu tik­rai ne­pa­ si­kar­tos. Ta­čiau žmo­nių no­ras pa­ si­sko­lin­ti ir grei­tai daug už­dirb­ti neiš­nyks nie­ka­da.

– Ta­čiau yra vie­na pro­ble­ma, ku­rios ne­si­se­ka spręs­ti vi­sai ES, – tai ne­dar­bas. Prog­no­ zuo­ja­ma, kad jis dar la­biau iš­ augs. Lie­tu­vo­je šiuo me­tu yra 230 tūkst. be­dar­bių. Tas skai­ čius dar augs?

– Taip, nea­be­jo­ju. Dar­bo vie­tų kū­ ri­mas, užim­tu­mo di­di­ni­mas – di­ de­lė pro­ble­ma, nes daž­nas vers­las šian­dien ga­my­bą ga­li pa­di­din­ti ne įdar­bin­da­mas nau­jų žmo­nių, o ge­ riau or­ga­ni­zuo­da­mas dar­bą, to­bu­ lin­da­mas tech­no­lo­gi­jas.

At­ro­do, kad ne­dar­bas ir bus di­ džiau­sias iš­šū­kis, jei su­si­dur­si­me su nau­ja kri­ze. Teks ei­ti to­kiu ke­liu, ku­rį ren­ka­si ki­ti. Pa­vyz­džiui, dar­bą ska­tin­ti dirb­ti­nai. Svars­ty­ti leng­ va­ti­nius PVM ta­ri­fus tiems darb­ da­viams, ku­rių veik­lo­je do­mi­nuo­ ja gy­va­sis dar­bas. Tai – pa­slau­gų sfe­ra: ka­vi­nės, kir­pyk­los, pre­ky­bos cent­rai ir pa­na­šiai.

Ir ne­rei­kia tu­rė­ti iliu­zi­jų dėl to, kad dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mas ga­ li bū­ti pa­di­din­tas – kal­bu apie so­ cia­li­nes įmo­kas ar įmo­kas į fon­dus.

Ki­taip ta­riant, ne­bran­gin­ti dar­bo.

Su­tau­py­tus pi­ni­gus vers­las ga­lė­tų in­ves­tuo­ti, įlie­ti į mū­sų eko­no­mi­ ką. Leng­va­ti­nis PVM pa­slau­gų sfe­ rai ga­lė­tų iš­plės­ti dar­bo vie­tų skai­ čių. Ga­liau­siai, ma­tyt, teks įves­ti to­kius mo­kes­čius, ku­rių dar ne­tu­ ri­me: au­to­mo­bi­lių, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir pa­na­šiai.

– Šią sa­vai­tę Sei­mas pri­ta­rė ES fis­ka­li­nės draus­mės su­tar­čiai.

Tai reiš­kia, kad bū­si­ma Lie­tu­ vos val­džia ne­ga­lės bū­ti to­kia dos­ni. Tai­gi, tu­rė­tų su­ma­žė­ ti kal­bų apie kil­sian­čius at­ly­gi­ ni­mus, pen­si­jas. Yra dar ko­kių nors nei­gia­mų šios su­tar­ties as­pek­tų?

– Ma­žiau val­džios dos­nu­mo yra ge­riau. Ta­čiau su­ma­žės ir ga­li­ my­bės val­džiai dau­giau pa­si­sko­ lin­ti. Tai, aiš­ku, jau bus ki­tos Vy­ riau­sy­bės rū­pes­tis. To­kia su­tar­tis yra kiek­vie­no fi­nan­sų mi­nist­ro džiaugs­mas. Vi­sa­da plie­kia­ma­si, kad biu­dže­tas bū­tų su­ba­lan­suo­ tas, bet nie­ka­da toks ne­bū­na, nes po­li­ti­kai vi­sa­da ran­da pa­pil­do­mų prie­žas­čių dar ką nors pa­pil­do­mai fi­nan­suo­ti.

Draus­mė su­ma­ži­na ri­zi­ką ne­ beįk­limp­ti į to­kias sko­las, ko­kios bu­vo. Bū­da­ma lais­va ir ne­su­var­žy­ ta Lie­tu­va sko­li­no­si už 9 pro­c. pa­ lū­ka­nų, ir mi­li­jo­nus do­va­no­jo­me bei da­bar do­va­no­ja­me tiems, ku­rie mums pa­sko­li­no. Mus tie­siog api­ plė­šė. Ta­čiau to­kių si­tua­ci­jų dėl mi­ nė­tos fis­ka­li­nės draus­mės su­tar­ties atei­ty­je bū­ti ne­tu­rė­tų ir taip smar­ kiai įklimp­ti į sko­las ne­tu­rė­tu­me.

Bet vi­sa tai at­si­lieps tik ki­tais me­ tais – jau ki­tas Sei­mas gin­čy­sis dėl biu­dže­to ir nau­jų įsta­ty­mų. Šie­met mū­sų ūkis ju­dės pa­gal da­bar­ti­nes pro­jek­ci­jas.

Jei vis dėl­to ūkio kri­zė mus su­ krės­tų, dar tik­rai ne­ga­li­me pa­sa­ky­ ti, ko­kiu mas­tu. Ko­kios prie­mo­nės bū­tų tai­ko­mos tau­pant, sun­ku pa­ sa­ky­ti, ta­čiau pir­mas ir gan stam­ bus šal­ti­nis – in­ves­ti­ci­jų kar­py­mas: švie­ti­mui, svei­ka­tos ap­sau­gai. Tai reiš­kia, kad ne­bus jo­kių re­mon­tų, jo­kių nau­jų sta­ty­bų ir pan.

Pers­pek­ty­va: eko­no­mis­tas J.Či­čins­kas įspė­ja, kad bū­si­mai val­džiai teks

gal­vo­ti, kaip su­ma­žin­ti ne­dar­bą, nes jis tik augs.

– Aiš­kė­ja, kad pa­ra­mos iš ES fon­dų 2014–2020 m. gau­si­me ma­žiau, nei no­rė­tu­me. Kol kas spren­di­mo nė­ra, ta­čiau at­ro­do, kad ato­mi­nei elekt­ri­nei už­da­ ry­ti, že­mės ūkiui ir ki­toms sri­ tims ES ne­bus to­kia dos­ni, ko­ kia bu­vo. Tai taip pat su­ma­žins ūkio ap­su­kas?

– La­bai pe­si­mis­tiš­ka si­tua­ci­ja ir­ gi ne­bus. ES pui­kiai su­vo­kia, kad Bal­ti­jos ša­lys yra vie­nos skur­džiau­

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

sių. Taip, joms pi­ni­gų gal bus kiek ma­žiau. Ke­lių tie­si­mas, są­var­ty­nų sta­ty­mas – gal to Lie­tu­vai ne vi­sai ir rei­kia. Be to, ma­žiau ES in­ves­ti­ci­ nių pro­jek­tų reiš­kia ir ma­žes­nį sko­ li­ni­mą­si – juk tu­ri­me prie jų pri­si­ dė­ti ket­vir­ta­da­liu lė­šų. Eu­ro­pa duos ma­žiau, ma­žiau ir pri­si­dė­si­me, tad čia nie­ko blo­ga. Va­di­na­si, tau­piau rink­si­mės pro­jek­tus. Kai ku­rių jų, jei ge­riau pa­nag­ri­nė­tu­me, gal vi­sai ir ne­rei­kia.

karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 212 2022 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Respublikos“ spaustuvė“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

9

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

OMX Vilnius

OMX Riga

+0,51 %

10

+1,29 %

+0,95 %

De­ga­lai ­ pin­ga van­giai Ben­zi­no ir dy­ze­li­no kai­nos Lie­tu­vo­je – di­džiau­sios Bal­ti­jos vals­ty­bė­se. Per šį mė­ne­sį de­ga­lai Lie­tu­vo­je at­pi­go apy­tik­ riai 3,5 pro­c., Lat­vi­jo­je – 4–5 pro­c., Es­ti­ jo­je – 5–7 pro­c. Va­kar 95 mar­kės ben­zi­ nas Lie­tu­vo­je bu­vo 2,5 pro­c. bran­ges­nis nei Lat­vi­jo­je ir be­veik 6 pro­c. bran­ges­nis nei Es­ti­jo­je. Dy­ze­li­nas Lie­tu­vo­je kai­nuo­ ja be­veik tiek pat kiek ir Es­ti­jo­je, bet pro­ cen­tu dau­giau nei Lat­vi­jo­je.

proc.

sie­kia ne­dar­bo ly­gis Lie­tu­vo­je.

ekonomika

OMX Tallinn

diena.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2859 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,3104 JAV do­le­ris 1 2,7624 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6987 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9567 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1007 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5809 Ru­si­jos rub­lis 100 8,3657 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8746

pokytis

+0,1875 % –0,1853 % –0,0507 % +0,1336 % –0,0423 % –0,2463 % –0,1221 % –0,5670 % +0,0139 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,70

4,40

2,38

„Kvis­ti­ja“

4,66

4,36

2,37

„Va­koil“

4,71

4,42

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

81,95 dol. už 1 brl.

95,40 dol. už 1 brl.

Kos­mo­se skries lie­tu­viš­kas kū­ri­nys Pir­mą­kart Lie­tu­vo­je pa­ga­min­tas pa­ly­do­ vas į kos­mo­są iš­skries jau po ke­le­rių me­ tų. Kon­ku­ruo­ti pa­ly­do­vų rin­ko­je kū­rė­jų gru­pė dar ne­pla­nuo­ja, ta­čiau ti­ki, kad taip ša­lis pa­sau­liui pa­ro­dys sa­vo ga­li­my­bes kos­mo­so sri­ty­je.

Li­na Mra­zaus­kai­tė

l.mrazauskaite@diena.lt

Idė­jas pa­ska­ti­no na­rys­tė

Pir­mos min­tys apie dar­bus kos­ mo­so sri­ty­je už­si­mez­gė prieš dve­ jus tre­jus me­tus, o rea­les­nių dar­bų im­ta­si ir di­des­nė žmo­nių ko­man­da su­si­bū­rė vos prieš pu­sant­rų me­tų, kaip pa­sa­ko­jo Kos­mo­so moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­to di­rek­to­rius Do­man­tas Bru­čas. „Idė­ja už­gi­mė dėl to, kad Lie­tu­va neiš­ven­gia­mai stos į Eu­ro­pos kos­ mo­so agen­tū­rą. Rei­kė­jo at­ras­ti sri­ tis, ku­rio­se vyk­dy­tu­me pro­jek­tus, į ku­rias nu­kreip­tu­me moks­lą ir vers­ lą“, – sa­kė jis.

Kad Lie­tu­va įsi­lies į Eu­ro­pos kos­ mo­so agen­tū­rą – abe­jo­nių ne­ky­la.

Tai, kaip tei­gė pa­šne­ko­vas, tė­ra tik for­ma­lu­mas, nes pa­sta­ruo­ju me­ tu Kos­mo­so agen­tū­ra spau­džia­ma į sa­vo gre­tas priim­ti vi­sas ES pri­klau­ san­čias ša­lis, tarp jų ir Lie­tu­vą. „Tad tu­rė­jo­me nu­spręs­ti: Eu­ro­ pos kos­mo­so agen­tū­ro­je bū­si­me vien var­to­to­jai ir pi­ni­gus nau­do­si­ me tik pirk­da­mi įran­gą iš ki­tų ša­lių ar pa­tys ką nors da­ry­si­me“, – pa­ sa­ko­jo jis.

Tuo­me­čiai en­tu­zias­tai – Lie­tu­ vos kos­mo­so aso­cia­ci­jos di­rek­to­ rius Vid­man­tas Tom­kus, vie­nas šios aso­cia­ci­jos įkū­rė­jų Sau­lius La­pie­nis, taip pat vers­li­nin­kas Vla­das La­šas – nu­spren­dė ne­lik­ti pa­sy­vūs. Jie nu­ta­rė iš­ban­dy­ti ša­ lies jė­gas ir kur­ti pa­ly­do­vą, tiks­ liau, na­no­pa­ly­do­vą. Vė­liau prie ini­cia­to­rių pri­si­jun­gė Kos­mo­so moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų ins­ti­tu­tas bei stu­den­tai iš Vil­niaus ir Kau­no uni­ver­si­te­tų.

Su­si­do­mė­jo be­si­vys­tan­čia sri­ti­mi

Spren­di­mas Eu­ro­pos kos­mo­so agen­tū­ro­je ne­lik­ti vien var­to­to­jais ir su­vie­ny­ti jė­gas ku­riant pa­ly­do­ vą ki­lo neat­si­tik­ti­nai. D.Bru­čas pa­sa­ko­jo, kad na­no­pa­ly­do­vų rin­ ka pa­sta­ruo­ju me­tu įgau­na pa­grei­ tį. Anot jo, net NA­SA, tau­py­da­ma lai­ką ir siek­da­ma ope­ra­ty­vių duo­ me­nų, į kos­mo­są ne­re­tai pa­lei­džia per me­tus ar pus­me­tį pa­ga­min­tus na­no­pa­ly­do­vus. Juk pa­leis­ti di­de­ lį pa­ly­do­vą, kaip pa­brė­žė pa­šne­

ko­vas, pa­rei­ka­lau­ja bent pen­ke­rių me­tų. „Na­no­pa­ly­do­vų vys­ty­mo sta­ di­ja yra ga­na anks­ty­va, to­dėl net mums yra šan­sų įsi­lie­ti į šią rin­ką.

Aki­vaiz­du, kad di­džių­jų pa­ly­do­vų mes ne­ga­lė­tu­me ga­min­ti, nes tai yra su­dė­tin­ga ir bran­gu, jų ga­my­ ba jau per­ne­lyg pa­žen­gu­si“, – sa­ kė D.Bru­čas.

Ma­žus pa­ly­do­vus, ko­kį su­kur­ti už­si­mo­jo ir Lie­tu­va, šiuo me­tu in­ ten­sy­viai ga­mi­na ir ki­tos ne­di­de­lės ša­lys. Eu­ro­po­je šio­je sri­ty­je smar­ kiai pa­žen­gę olan­dai. Jie, kaip tei­ gė pa­šne­ko­vas, na­no­pa­ly­do­vų ga­ my­bą net iš­vys­tė iki ga­na stip­raus vers­lo. Na­no­pa­ly­do­vų į kos­mo­są jau yra pa­lei­dę bel­gai, len­kai, pa­ly­do­vų taip pat su­konst­ra­vę es­tai ir lat­viai.

D.Bru­čas ne­slė­pė, kad lie­tu­viš­kas pa­ly­do­vas bū­tų sim­bo­li­nis įro­dy­ mas, jog Lie­tu­va – kos­mo­so moks­ luo­se neat­si­lie­ka nuo ki­tų ša­lių.

Nors lie­tu­viai įro­ dys, kad ge­ba kur­ ti na­no­pa­ly­do­vus, vers­lo sėk­mės for­ mu­lė – idė­jos.

Pas­kir­tis neaiš­ki

Stan­dar­ti­nis na­no­pa­ly­do­vas yra ne­di­de­lis ku­bo for­mos ob­jek­tas, ku­rio kiek­vie­na kraš­ti­nė sie­kia vos 10 cen­ti­met­rų. Di­des­ni na­no­pa­ly­ do­vai ga­li bū­ti su­da­ry­ti iš tri­jų to­ kio dy­džio ku­bų, o pir­ma­sis lie­tu­ viš­kas pa­ly­do­vas bus su­da­ry­tas iš dvie­jų to­kio dy­džio ku­bų.

D.Bru­čas pa­sa­ko­jo, kad ga­mi­nant pa­ly­do­vą kol kas ženg­ti vos pir­mie­ ji žings­niai. Anot jo, šiuo me­tu su­ kur­ta tik 10 pro­c. bū­si­mo pa­ly­do­ vo: „Kol kas dau­giau­sia dir­ba­me su elekt­ro­ni­ka, pro­gra­muo­ja­me, ga­ mi­na­me plokš­tes.“ Pak­laus­tas, ką lie­tu­viš­kas pa­ ly­do­vas kos­mo­se veiks, D.Bru­čas tiks­liai at­sa­ky­ti dar ne­ga­lė­jo. Jo tei­gi­mu, kol kas apie ga­lu­ti­nį pro­ jek­tą ži­no­ma ne­daug: vos tiek, kad di­džio­ji da­lis pa­ly­do­vo de­ta­lių bus lie­tu­viš­kos. Lie­tu­viš­kos – ne vien

Nau­jo­vės: D.Bru­čas pa­ro­dė, ko­kio dy­džio bus lie­tu­viš­kas na­no­pa­ly­do­vas.

dėl ma­žes­nių iš­lai­dų, o grei­čiau dėl tiks­lo vis­ką su­kur­ti pa­tiems.

Ma­žo pa­ly­do­vo ga­li­my­bės nea­be­jo­ti­nai ma­žes­nės nei di­de­lio, ke­lias to­nas sve­rian­čio pa­ly­do­vo.

Ta­čiau na­no­pa­ly­do­vai, kaip pa­ti­ki­ no D.Bru­čas, nė­ra pri­mi­ty­vūs: dėl spar­čiai be­si­vys­tan­čių elekt­ro­ni­kos tech­no­lo­gi­jų to­kių pa­ly­do­vų ga­li­ my­bės be­veik ati­tin­ka prieš 15 me­ tų į kos­mo­są iš­siųs­tų di­de­lių pa­ly­ do­vų ga­li­my­bes.

Kos­mo­se iš­ban­dys nau­jo­ves

D.Bru­čo tei­gi­mu, na­no­pa­ly­do­vo ga­my­bos kai­na yra pa­ly­gin­ti ne­di­ de­lė, ta­čiau ją tiks­liai ap­skai­čiuo­ ti anks­ty­va­ja­me pro­ce­so eta­pe yra su­dė­tin­ga. Skai­čiuo­ja­ma, kad vi­sas de­ta­les per­kant iš už­sie­nio pa­ly­do­ vas kai­nuo­tų 80–100 tūkst. eu­rų, ta­čiau ga­min­da­mi pa­tys lie­tu­viai šiek tiek su­tau­pys.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad lie­tu­ viš­kas pa­ly­do­vas kos­mo­se iš­ban­dys ke­le­tą nau­jo­vių. Anot jo, šiuo me­ tu pa­gal pro­jek­tą su Kau­no tech­no­ lo­gi­jos uni­ver­si­te­tu konst­ruo­ja­ma plie­ni­nė vos 30 mi­li­met­rų skers­ mens reak­ci­nė sfe­ra – me­cha­niz­ mas pa­ly­do­vo ju­dė­ji­mui kos­mo­se sta­bi­li­zuo­ti. Šis me­cha­niz­mas kos­ mo­se bus iš­ban­dy­tas pir­mą kar­tą. „Taip pat ža­da­me iš­ban­dy­ti kos­mi­nį GPS im­tu­vą. Stan­dar­ti­ niai te­le­fo­nuo­se esan­tys GPS im­ tu­vai vei­kia ne di­des­nia­me nei 20 ki­lo­met­rų aukš­ty­je ir ne di­des­niu nei 500 m/s grei­čiu. Jei­gu aukš­tis ir grei­tis di­des­nis – im­tu­vas at­si­ jun­gia, nes taip yra už­prog­ra­muo­

tas ka­ri­niais su­me­ti­mais, kad nie­ kas ne­ga­lė­tų pa­si­da­ry­ti ba­lis­ti­nių ra­ke­tų su GPS im­tu­vais“, – pa­sa­ ko­jo D.Bru­čas. Anot jo, lie­tu­viš­ko pa­ly­do­vo ga­min­to­jai jau ga­vo du GPS im­tu­vus be ap­ri­bo­ji­mų. Ma­ žuo­se pa­ly­do­vuo­se šie im­tu­vai bu­ vo nau­do­ja­mi vos ke­lis kar­tus, ta­ čiau ne­sėk­min­gai. Į kos­mo­są pa­leis iš jū­ros

„Iš es­mės su­konst­ruo­ti pa­ly­do­vą nė­ra nie­ko su­dė­tin­ga. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma – kaip jį pa­leis­ti į kos­ mo­są, į bent 300 ki­lo­met­rų aukš­ tį“, – sa­kė D.Bru­čas.

Anot pa­šne­ko­vo, pa­sta­ruo­ju me­ tu ma­žie­ji pa­ly­do­vai į kos­mo­są pa­ lei­džia­mi kaip pa­pil­do­mi di­džių­jų pa­ly­do­vų kro­vi­niai. Ta­čiau no­rin­ čių na­no­pa­ly­do­vus pri­glaus­ti prie di­džių­jų pa­ly­do­vų ne­daug. Šiuo me­tu svars­to­ma ga­li­my­bė bend­ra­dar­biau­ti su ki­nais ar in­dais, ta­čiau kol kas rea­liau­sia ga­li­my­bė pa­ly­do­vą iš­skrai­din­ti į kos­mo­są da­ly­vau­jant Eu­ro­pos ini­ci­juo­ja­ma­ me moks­li­nia­me pro­jek­te. Lie­tu­vių pa­raiš­kos, kaip tei­gė D.Bru­čas, jau pa­tvir­tin­tos. Pla­nuo­ja­ma, kad iki 2014 m. spe­cia­li ra­ke­ta į or­bi­tą pa­ leis 50 na­no­pa­ly­do­vų. Na­no­pa­ly­ do­vo kū­rė­jams šis skry­dis at­sieis dar 20 tūkst. eu­rų. „Įdo­mu tai, kad po de­ry­bų su ke­liais ra­ke­tų ga­min­to­jais ga­liau­ siai pa­ly­do­vus nu­spręs­ta iš­skrai­ din­ti su ka­ri­ne ba­lis­ti­ne ru­sų ra­ ke­ta, ku­ri pa­pras­tai pa­lei­džia­ma iš po­van­de­ni­nio lai­vo. Tad ir pa­ly­do­ vai į kos­mo­są bus taip pa­leis­ti Ba­

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos, „Shutterstock“ nuo­tr.

ren­co jū­ro­je. Taip tie­siog pi­giau“, – sa­kė D.Bru­čas.

Smar­kiai kon­ku­ruo­ti ne­ža­da

Į kos­mo­są, į 320 ki­lo­met­rų aukš­tį, pa­leis­ti na­no­pa­ly­do­vai, tarp ku­rių ir lie­tu­viš­ka­sis, skries ga­na že­ma or­bi­ta, to­dėl vei­kia­mi at­mos­fe­ros po­vei­kio ten iš­bus apie tris mė­ne­ sius. Tuo­met pra­dės leis­tis že­myn, kol ga­liau­siai pa­teks į at­mos­fe­rą ir su­degs.

Tad ar šis į lieps­nas pa­vir­tęs pa­ ly­do­vas pa­liks ko­kią nors žy­mę, ar lie­tu­viai įro­dys ga­lin­tys kon­ku­ruo­ ti su stam­biais na­no­pa­ly­do­vų ga­ min­to­jais ar ki­tais rin­kos žai­dė­jais?

D.Bru­čas pa­ti­ki­no, kad vis­kas įma­ no­ma, nors kon­ku­ruo­ti – sun­ku, nes šio­je sri­ty­je net ša­lia esan­čius kon­ku­ren­tus lat­vius, es­tus ir len­ kus la­bai fi­nan­suo­ja vals­ty­bė. „O Lie­tu­vo­je mus vi­si kos­mo­ nau­tais va­di­na ir iš­kart ska­fand­rą už­de­da. Kol kas di­džio­sios vals­ty­ bės lė­šos moks­lui ski­ria­mos la­ze­rių ir bio­tech­no­lo­gi­jų sri­tims“, – sa­ kė D.Bru­čas.

Jis taip pat pa­brė­žė, kad pa­ly­do­ vų ga­my­ba Lie­tu­vo­je kol kas ne­ga­li bū­ti pel­nin­ga vers­lo ni­ša. Nors lie­ tu­viai įro­dys ge­ban­tys kur­ti na­no­ pa­ly­do­vus, vers­lo sėk­mės for­mu­lė, anot jo, – idė­jos. „Ga­mi­nant ma­žuo­sius pa­ly­do­ vus svar­biau­sia juo­se dieg­ti nau­ jo­ves. No­rint pa­sau­ly­je par­da­vi­ nė­ti pa­ly­do­vus sun­kiau­sia įsi­lie­ti į rin­ką, rei­kia nuo ko nors pra­dė­ti. O pir­mą žings­nį mes jau žen­gia­me“, – sa­kė D.Bru­čas.

10

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

iš arčiau

Prieš dve­jus me­tus iš gy­ve­ni­mo pa­si­ trau­ku­sio vers­li­nin­ ko An­ta­no Gu­rec­ kio žmo­na Vio­le­ta Gu­rec­kienė šią sa­vaitę at­si­kvėpė leng­viau. „MG Bal­ tic In­vest­ment“ ieš­ ki­nys dėl 77 mln. li­ tų teis­mo spren­di­ mu su­mažė­jo iki 600 tūkst. litų.

Chro­no­lo­gi­ja 2006 m. A.Gu­rec­kis par­davė įmo­ nės „Mit­ni­ja“ ak­ci­jas vers­lo grupės „MG Bal­tic“ ant­ri­nei bend­ro­vei „MG Bal­tic In­vest­ment“ už 57 mln. litų.

Pa­gal su­tartį vy­ras įsi­pa­rei­go­jo dar tre­jus me­tus va­do­vau­ti bend­ro­vei.

Per tą laiką A.Gu­rec­kis at­pir­ko 10 pro­c. bend­rovės ak­cijų.

2009 m. ge­gužę A.Gu­rec­kis išė­jo

iš dar­bo.

2010 m. sausį Gu­rec­kių šei­ma

su­ži­no­jo apie prie­š juos pra­dėtus teis­mi­nius pro­ce­sus. Bu­vo areš­tuo­ tas vi­sas jų ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas, sąskai­tos. Ci­vi­linė­se by­lo­se „MG Bal­tic In­vest­ment“ ieš­ki­nių A.Gu­ rec­kiui su­ma siekė 77 mln. litų.

2010 m. bir­že­lio 29 d. A.Gu­rec­kis

nu­si­šovė sa­vo na­muo­se.

Komentarai

At­si­laikė: V.Gu­rec­kienė džiaugė­si, kad po teis­mo spren­di­mo ją svei­ki­no gatvė­je su­tik­ti žmonės.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Eval­das Ra­po­las

Ad­vo­ka­tas, „NOR­DIA Baub­lys & Part­ners“

Bai­si pa­tir­tis įkvėpė drąsos I Dia­na Kra­pa­vic­kaitė d.krapavickaite@diena.lt

Su­ta­pimų vir­tinė

Į V.Gu­rec­kienės namų du­ris pa­ si­beldė­me va­kar. Su­ta­pi­mas, bet prie­š dve­jus me­tus, bir­že­lio 29 d., juo­se nuaidė­jo šūvis ir taip iš gy­ ve­ni­mo pa­si­traukė llga­me­tis sta­ tybų bend­rovės „Mit­ni­ja“ va­do­vas A.Gu­rec­kis. Naš­le li­ku­si V.Gu­rec­ kienė tuo­met ry­žo­si ap­gin­ti su­kčia­vi­mu kal­tin­to vy­ro garbę.

Po dvejų metų to­je pa­čio­je vie­to­je du­ris at­vėrė švy­tin­ti, pa­si­ti­kin­ti sa­ vi­mi mo­te­ris. „Tą pa­čią dieną pa­ na­šiu lai­ku prie­š dve­jus me­tus čia kalbė­jomės“, – V.Gu­rec­kienė tar­ si pa­si­tik­ri­no. Pa­lankų teis­mo nuo­ sprendį mo­te­ris iš­gir­do tre­čia­dienį, li­kus dviem die­noms iki vy­ro žūties da­tos. V.Gu­rec­kienė ne­be­sis­te­bi, kad su daug iššū­kių jų šei­ma turė­jo su­si­ dur­ti šei­mos šven­čių die­no­mis.

V.Gu­rec­kienė ne­sle­pia: iš Vil­ niaus apy­gar­dos teis­mo ji išė­jo iš­ kel­ta gal­va. Bend­rovės „MG Bal­tic In­vest­ment“ 77 mln. litų ieš­ki­nio mokė­ti ne­reikės. Vie­toj rei­ka­lautų mi­li­jonų teis­mas A.Gu­rec­kio naš­lei pri­teisė su­mokė­ti 600 tūkst. litų.

Teis­mas nu­sprendė, kad bend­ rovės „Mit­ni­ja“ įkūrėjas ir il­ga­me­ tis di­rek­to­rius A.Gu­rec­kis ne­galė­ jo pa­da­ry­ti mi­li­jo­ni­nių nuo­sto­lių.

Teis­mas pa­tvir­ti­no jau anks­čiau V.Gu­rec­kienės sa­ky­tus mo­ty­vus, kad vi­si spren­di­mai bend­rovė­je būda­vo prii­ma­mi kar­tu su val­dy­ bos na­riais.

Ne­pa­mirš­ta­ma die­na

Prieš dve­jus me­tus bir­že­lio 29 d., apie 7 val., Gu­rec­kius pa­ža­di­no įky­rus durų skam­bu­tis. Iš Vil­ niaus į Kauną at­vykę eko­no­mi­ nių nu­si­kal­timų tyrė­jai pri­si­statė ir pa­reiškė da­ry­sią kratą. Paaiškė­ jo, kad Vil­niu­je pra­dėtas dar vie­ nas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Bend­rovė „Mit­ni­ja“ bu­vusį il­ga­metį va­dovą ir sa­vi­ninką A.Gu­reckį kal­ti­na su­kčia­vi­mu. Esą 2007–2008 m.

A.Gu­rec­kis ir vil­nie­tis Rim­vy­das Si­lic­kas galbūt pa­si­rašė fik­ty­vią su­ tartį ir taip iš bend­rovės sąskai­tos bu­vo per­ves­ta apie 0,5 mln. litų.

Pa­reigū­nai pa­tarė A.Gu­rec­kiui su­si­ruoš­ti būti­niau­sius daik­tus, esą teks vyk­ti į Vil­nių. Tik vėliau V.Gu­rec­kie­nei paaiškė­jo, kad vy­ ras, su­ži­nojęs, jog bus su­lai­ky­tas, pri­ėmė kraš­tu­tinį spren­dimą.

Ta­da mo­te­ris pa­sa­ko­jo: „Jis nu­ taisė linksmą vei­do iš­raišką, kad mes ne­sup­ras­tu­me, kaip jį pa­veikė ta ži­nia.“ Šūvis nuaidė­j o sve­t ainė­j e.

Praė­jus ke­lioms va­lan­doms, to­ je pa­č io­je sve­tainė­je V.Gu­rec­ kienė jau pa­sa­ko­jo žur­na­lis­tams apie šeimą iš­ti­ku­sią ne­laimę ir jos prie­žas­tis.

Visą laiką dir­bau kar­tu su vy­ru. Ži­no­ jau viską, todėl drą­ siai per­ėmiau vy­rui mes­tus kal­ti­ni­mus.

Reikė­jo iš­lik­ti

Da­bar V.Gu­rec­kienė at­vi­rai kal­ba, kad per tuos dve­jus me­tus nuo vy­ ro žūties ji per­ėjo per ugnį ir van­ denį. Tie­sa, ne­slėpė ir to, kad to­kia stip­ri ta­po ne iš kar­to. „Reikė­jo dar su­gebė­ti iš­lik­ti. Ba­ lan­sa­vau tarp šio ir ana­pu­si­nio pa­ sau­lio. Ta­da visą naktį gal­vo­jau, iš­ lik­ti ar pa­si­trauk­ti. Ta­čiau li­kau dėl jo ma­mos, dėl duk­ros ir An­ta­no var­do“, – min­tis, su­lai­kiu­sias gy­ ven­ti, dėstė mo­te­ris.

V.Gu­rec­kienė nea­be­jo­ja, kad to­kia di­delė ne­laimė ar­ba su­gniuž­do žmo­ gų, ar­ba pa­gim­do to­kią di­delę jėgą, kad jis ei­na drąsiai ir nie­ko ne­bi­jo. „Žmonėms, ku­riuos iš­tiktų pa­na­ ši ne­laimė, aš turė­čiau ką pa­sa­ky­ti.

Ne kartą kei­čiau ad­vo­ka­tus. Ma­čiau, kad jie pa­jus­da­vo spau­dimą“, – sa­vo žings­nius pri­si­minė V.Gu­rec­kienė.

Mo­te­ris juo­ka­uja, kad ap­ėjo pu­ sę Lie­tu­vos. Į kai ku­rių vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų du­ris beldė­si net po ke­ letą kartų. „Ži­nok sa­vo tei­ses“, – pa­ta­rimą iš pre­zi­dentū­ros pa­minė­ jo V.Gu­rec­kienė. Da­bar jau ji la­bai ge­rai ži­no sa­vo tei­ses. Mo­te­ris per­ vertė šūsnis įsta­tymų, skai­ty­da­vo kiek­vieną do­ku­mentą, ko­ne at­min­ ti­nai ži­no­jo visą by­los med­žiagą. Ži­no­ti ir ne­me­luo­ti

Kaip dar vieną stip­riąją sa­vo pusę V.Gu­rec­kienė mi­ni jų šei­mos darną.

77 mln. litų ieš­ki­nys bu­vo pa­reikš­ tas jai, jos vy­rui ir žen­tui. V.Gu­rec­ kienė mi­li­jo­ninė­je by­lo­je bu­vo at­ sa­kovė tik dėl 59 tūkst. litų. Žen­tas – maž­daug dėl 2 mln. litų, o dėl li­ ku­sios da­lies – A.Gu­rec­kis. „Visą laiką dir­bau kar­tu su vy­ru. Ži­no­jau viską, todėl drąsiai per­ ėmiau vy­rui mes­tus kal­ti­ni­mus“, – dėstė A.Gu­rec­kienė. Dve­jus me­tus vyks­tan­čio­je ko­vo­je ji ke­liau­ja kar­ tu su duk­ra Be­ta. Jai taip pat mes­ti kal­ti­ni­mai, ta­čiau ki­to­je by­lo­je, ku­ rio­je dar ne­padė­tas taš­kas.

Abi mo­te­rys ti­ki­na pa­ty­ru­sios la­ bai di­delį spau­dimą. „Mes pra­šėme teis­mo ap­gin­ti mūsų šeimą. Mes pra­šėme už­kirs­ti ke­lią „MG Bal­tic“ sa­vi­va­lei, kad ak­ci­jas jiems par­davęs žmo­gus ne­turėtų nu­si­pirk­ti kars­ to ir ne­si­lietų ne­kal­tas krau­jas“, – sa­vo krei­pimą­si į teismą pri­si­minė V.Gu­rec­kienės duk­ra Be­ta.

Psi­cho­logų ne­pri­reikė

Ne­laimė kaip filt­ras – la­bai grei­ tai su­ži­nai, kas ta­vo drau­gai ir kas ne. V.Gu­rec­kienė sa­vo kai­liu pa­ tyrė, kad daž­niau­siai tie, ku­riems ne kartą pa­dėjo, jai sun­kiu me­tu at­su­ko nu­garą, o tie, ku­riems lyg ir ne­padė­jo, iš­tiesė pa­gal­bos ranką. „Ge­ri dar­bai grįžta ne vi­sa­da iš tų pa­čių žmo­nių“, – fi­lo­so­fiš­kai mąs­ tė mo­te­ris. „Ši ne­laimė ma­ne pa­darė la­bai drąsią. Smulk­me­nos manęs ne­be­ ga­li įžeis­ti, jos man at­ro­do ne­reikš­ min­gos. Įgi­jau skaud­žią ir bai­sią pa­

tirtį“, – dve­jus me­tus iš­gy­ve­nimų bandė api­brėžti V.Gu­rec­kienė. Ji la­bai džiau­gia­si ne­palū­žu­si. Ki­taip, pa­sak jos, ne­būtų galė­ju­si gy­ven­ ti. Min­tis, kad galė­jo būti va­di­na­mi va­gi­mis ar su­kčiais, ne­būtų lei­du­si V.Gu­rec­kie­nei nu­si­ra­min­ti. „Vi­sa­da turė­jau drau­gių. Ir la­bai ver­ti­nau mo­te­rišką drau­gystę. Man ne­reikė­jo psi­cho­logų. Aš kalbė­jau su draugė­mis“, – pa­sa­ko­jo naš­ lė. Da­bar V.Gu­rec­kienė juo­kia­si, kad sąskai­tos už te­le­fo­ni­nius po­ kal­bius siek­da­vo ke­lis šim­tus litų.

Ta­čiau tai, ko ge­ro, pi­giau nei psi­ cho­lo­go pa­ta­ri­mai.

Ta drau­gystė ir pa­dėjo iš­gy­ven­ ti. „Taip, būda­vo, šauk­da­vau, klyk­ da­vau, čia, ši­tuo­se na­muo­se, bet ištvė­riau. Ži­nau, kad daug ką nu­ste­ bi­nau tuo, kad esu to­kia stip­ri“, – pa­si­ti­kin­čiai ne tik skambė­jo mo­ters ta­ria­mi žod­žiai, bet ir jos po­vy­za.

eš­ko­vai UAB „MG Bal­t ic In­vest­ ment“ ir UAB „Mit­n i­ja“ dau­g iau nei 77 mln. litų ieš­k inį il­ga­me­čio „Mit­n i­j os“ sa­v i­n in­ko ir va­do­vo A.Gu­rec­k io šei­m ai grindė ta­r ia­m ai nee­fek­t y­v iu A.Gu­rec­k io val­dy­mu.

Ta­č iau teis­m as su­t i­ko su at­s a­kovės V.Gu­rec­k ienės at­s tovų išdės­t y­t ais ar­g u­men­t ais, kad bend­rovė­j e vi­s us svar­b iau­s ius spren­d i­mus priim­d a­ vo val­dy­b a, todėl A.Gu­rec­k is, pri­ žiū­r i­m as kon­cer­n o „MG Bal­t ic“ de­ le­g uotų val­d y­b os na­r ių, ne­g alė­j o būti jam pri­s ki­r iamų mi­l i­j o­n i­n ių nuo­s to­l ių su­kėlėju, ir taip ap­s au­go­j o skaud­ž ią ne­tektį pa­t y­r u­sią Gu­rec­k ių šeimą nuo dar di­des­n ių pra­ra­d imų.

Teis­mas taip pat su­t i­ko su at­s a­kovės at­s tovų ar­g u­men­t ais, kad vi­s i A.Gu­ rec­k io su­d a­r y­t i san­d o­r iai bu­vo iš esmės pel­n in­g i, ati­t i­ko bend­rovės in­te­re­s us, ir vie­toj UAB „MG Bal­t ic In­ vest­ment“ ir UAB „Mit­n i­ja“ rei­ka­lautų dau­g iau nei 77 mln. litų pri­teisė 600 tūkst. litų.

Skaus­mas gy­vas

„Pas­ku­ti­nia­me teis­mo po­sėdy­ je pa­sa­kiau, kad dėl gy­vybės vis­ ką būtu­me ati­davę. Tai kodėl jie nemė­gi­no su­si­tar­ti, kodėl nuo­ lat gąsdi­no, gra­si­no ir šan­ta­ža­ vo? Nuo ry­to iki va­ka­ro kaž­ko­kie žmonės darė An­ta­nui did­žiulę įta­ ką. Aš daug ko ne­ži­nau. O jis su­ tri­ko iš­ti­kus ši­tai ne­lai­mei. Nors bu­vo ener­gin­gas, drau­giš­kas žmo­ gus“, – skaus­mas mo­ters šir­dy­je dar neuž­ge­so.

V.Gu­rec­kienė pa­sa­ko­jo lai­kiu­ sis tra­di­cijų. Praė­jus ke­tu­rioms sa­ vaitėms nuo vy­ro mir­ties nu­rin­ko vai­ni­kus nuo jo ka­po. Po metų su­ ruošė me­ti­nes. Pa­sak našlės, mi­rus žmo­gui, jo dra­bu­žiai taip pat tu­ri pa­lik­ti tuos ma­nus, ku­riuo­se jis bu­ vo. Tvar­ky­da­ma dra­bu­žius ji at­ra­ do laiš­kus. „Aš jais pa­si­tikė­jau, o jie pa­si­nau­do­jo ma­ni­mi“, – vy­ro laiš­ kų išt­rau­kas minė­jo mo­te­ris. „Jie pa­laikė jį to­kiu kvai­lu kai­mie­čiu.

Jis pa­si­tikė­jo, o tai bu­vo pre­teks­ tas jiems pa­si­nau­do­ti“, – V.Gu­ rec­kienės akys tik pa­raus­da­vo nuo ašarų, ta­čiau ji ne­pra­vir­ko.

Agnė Dva­rio­nienė Kon­cer­no „MG Bal­t ic“ ko­mu­n i­ka­ci­jos va­dovė

V

il­n iaus apy­g ar­d os teis­ mo spren­d i­m o ne­ver­t i­ na­me kaip ne­p a­l an­k aus – bend­rovės ieš­k i­nys iš da­l ies pa­ten­k in­t as. Teis­m as kons­t a­ ta­vo, kad A.Gu­rec­k is pa­ž eidė bend­ rovės va­do­vo pa­reigą veik­t i rūpes­ tin­g ai ir ati­d žiai, pir­ko bend­ro­vei ne­rei­k a­l ingą turtą ir ne­teisė­t ai iš­ mokė­j o bend­rovės lėšas as­me­n ims už pa­s lau­g as, ku­r ių rea­l iai bend­ rovė ne­g a­vo. Ki­t aip ta­r iant, teis­m as pa­t vir­t i­no, kad A.Gu­rec­k is išš­vaistė įmonės lėšas ir sa­vo ne­t eisė­t ais veiks­m ais pa­d arė įmo­nei žalą. Esa­ me įsi­t i­k inę, kad rei­k a­l au­j a­mos pri­ teis­t i ža­los su­ma yra rea­l i ir pa­g rįsta, todėl priimtą teis­mo spren­d imą pla­ nuo­ja­me skųsti aukš­tesnės ins­t an­c i­ jos teis­mui.

11

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

istorija

Ga­lios ir val­džios sim­bo­lis Nors Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je ne­tu­ri­me ir nie­ka­da ne­tu­rė­jo­me auk­ so, dei­man­tų, ki­tų bran­gių iš­ka­se­nų, mū­sų ša­lies val­do­vai sa­vo pa­puo­ša­lais nie­kuo­met ne­nu­si­lei­do Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­ bių ka­ra­liams. O kaip­gi ki­taip? Juk ne­tu­rė­da­mas bran­ge­ny­bių neį­ro­dy­si sa­vo ga­lios.

Tra­di­ci­ją pra­dė­jo vy­rai

Pa­puo­ša­lų ir sim­bo­li­nių ta­lis­ma­nų kul­tū­ra at­si­ra­do su pir­mo­sio­mis ci­ vi­li­za­ci­jo­mis. Ar­cheo­lo­gi­niai ty­ri­ mai įro­do juos eg­zis­ta­vus jau ak­ mens am­žiu­je. Pie­tų Af­ri­ko­je bu­vo ras­tas vė­ri­nys iš kriauk­le­lių, ku­rio am­žius sie­kia 75 tūkst. m. pr. Kr. Pir­mie­ji pa­puo­ša­lus ne­šio­ti pra­ dė­jo vy­rai. Se­no­vės gen­čių val­do­ vų ir ša­ma­nų, im­pe­ra­to­rių ir ka­ra­ lių ap­lin­ko­je vi­sa­da bū­ta pa­puo­ša­lų bei ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių. La­biau­siai pa­si­žy­mė­ju­siems vy­rams bū­da­vo įtei­kia­mi odi­niai me­da­liai.

Pir­mi­nė pa­puo­ša­lų funk­ci­ja tu­rė­jo ne tiek de­ko­ra­ty­vi­nę, kiek sim­bo­li­nę reikš­mę: jie per­duo­da­vo ži­nu­tę ap­ lin­ki­niams apie pa­puo­ša­lo sa­vi­nin­ko jė­gą ir ga­lią, so­cia­li­nę, tur­ti­nę pri­ klau­so­my­bę, nuo­pel­nus bei pa­sie­ ki­mus. Ver­ti­nant šių die­nų po­žiū­ riu, pa­puo­ša­lai bu­vo vie­šų­jų ry­šių įran­kis, lei­džian­tis grei­tai ir tiks­liai iden­ti­fik ­ uo­ti ne­šio­to­jo sta­tu­są.

Mo­te­rims pra­dė­jus ne­šio­ti pa­puo­ ša­lus, šie ta­po sti­lin­ges­ni. At­si­ra­ do ju­ve­ly­ri­kos ama­tas, o pa­puo­ša­lai ta­po svar­biu de­ko­ra­ty­vi­niu ak­cen­tu, tu­rin­čiu ir vi­lio­ji­mo funk­ci­ją. Il­gai­ niui ju­ve­ly­ri­niai dir­bi­niai ta­po sa­vo­ tiš­ka mai­nų va­liu­ta: bu­vo įsi­gy­ja­mi kaip tur­tas ar in­ves­ti­ci­ja, per­duo­da­ mi kaip iš­pir­ka ar tie­siog do­va­no­ja­ mi dip­lo­ma­ti­niais, drau­giš­ku­mo bei dė­me­sio ro­dy­mo su­me­ti­mais.

Tra­di­ci­ja keis­tis ju­ve­ly­ri­niais dir­bi­niais iš­li­ko po­pu­lia­ri iki mū­sų die­nų – gal­būt to­dėl, kad tai su­tei­ kia di­de­lį ma­lo­nu­mą tiek tam, ku­ riam do­va­no­ja­ma, tiek pa­čiam do­ va­no­to­jui.

Lie­tu­viš­ki pa­puo­ša­lai

Ži­no­ma, kad da­bar­ti­nė­je Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je prieš pu­sant­ro tūks­tan­ čio me­tų pa­si­ro­dė ink­rus­tuo­ti pa­ puo­ša­lai – jie de­ko­ruo­ti stik­lo aku­ tė­mis. Vi­du­ram­žiais ir vė­les­niais lai­kais pa­puo­ša­lai bu­vo ga­mi­na­mi iš si­dab­ro, kai ku­rie – auk­suo­ja­mi, juos pra­dė­ta ink­rus­tuo­ti ju­ve­ly­ri­ niais ak­me­ni­mis: kal­nų kriš­to­lu, ame­tis­tu, ma­la­chi­tu, to­pa­zu, la­ zu­ri­tu, sa­fy­ru ir kt.

Vie­nus anks­ty­viau­sių Lie­tu­vo­ je ras­tų auk­si­nių pa­puo­ša­lų ar­ cheo­lo­gai ap­ti­ko to­je Vil­niaus Že­ mu­ti­nės pi­lies te­ri­to­ri­jos vie­to­je, ku­rio­je sto­vė­jo Lie­tu­vos di­džių­jų ku­ni­gaikš­čių re­zi­den­ci­ja. Tai žie­das pa­pla­tin­ta prie­ki­ne da­li­mi, puoš­ta pui­kiais or­na­men­tais, ir žie­das su bran­giuo­ju ak­me­niu – gra­na­tu.

1,5

tūkst. metų – prieš tiek metų Lietuvoje pasirodė inkrustuoti papuošalai.

Jie me­na Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ ni­gaikš­čio Vy­tau­to ir Lie­tu­vos di­ džio­jo ku­ni­gaikš­čio bei Len­ki­jos ka­ra­liaus Jo­gai­los lai­kus – XIV– XV a. san­dū­rą. Šiam lai­ko­tar­piui pri­ski­ria­mi ir si­dab­ri­niai paauk­ suo­ti pa­puo­ša­lai su gra­na­tu bei per­lu, žie­dai ir aus­ka­rai – tai se­ niau­si pa­puo­ša­lai su bran­gak­me­ niais, ku­riuos Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės val­do­vų rū­mų te­ ri­to­ri­jo­je su­ra­do ar­cheo­lo­gai.

Mū­sų ša­lies val­do­ vams tar­na­vo kva­ li­fi­kuo­ti meist­rai, o ku­ni­gaikš­čių re­zi­ den­ci­jos ap­lin­ko­je bū­ta stip­raus auk­sa­ ka­lys­tės cent­ro.

Lie­tu­vo­je nie­ka­da ne­bu­vo ran­ da­ma bran­gak­me­nių ir or­ga­ni­nės kil­mės me­džia­gų – per­lų, ko­ra­lų, aga­tų, to­dėl, aiš­ku, jie at­ke­lia­vo iš Eu­ro­pos, Azi­jos, Ame­ri­kos.

Ju­ve­ly­ri­niai ak­me­nys čia ga­lė­ jo pa­tek­ti tiek kaip dir­bi­niai, tiek kaip ža­lia­va. Is­to­ri­nes ži­nias apie auk­sa­ka­ lys­tę Vil­niaus Že­ mu­t i­n ė­j e pi­ ly­j e pa­p il­d o ar­cheo­lo­gi­nių ty­ri­mų duo­ me­nys: Val­ do­vų rū­mų te­ ri­to­ri­jo­je ras­ta ju­ve­ly­rų nau­do­tų įran­kių, ruo­ši­ nių, lie­ji­mo for­me­lių, tig­lių (in­de­ lių me­ta­lui ly­dy­ti).

Iš­ty­r us me­ta­l o li­k u­č ius tig­ liuo­se, nu­sta­ty­ta, kad juo­se lie­ tas ne tik va­ris ir ki­ti spal­vo­tie­ji me­ta­lai, bet ir auk­sas, si­dab­ras.

Pa­puo­ša­lai ir jų ga­mi­ni­mo tech­ no­lo­gi­jos pli­to per ju­ve­ly­rus, at­ ke­lia­vu­sius dirb­ti iš ki­tų kraš­tų. Ži­n o­m a, kad XVI a. val­d žiu­s ių Lie­t u­vos di­d žių­j ų ku­n i­gaikš­ čių ir Len­ki­jos ka­ra­lių Žy­gi­man­ to Se­no­jo ir Žy­gi­man­to Au­gus­to dva­ruo­se Vil­niu­je dir­bo bran­gak­ me­n ių rai­ž y­to­jas ir gra­v i­ra­v i­m o meist­ras, Eu­ro­po­je gar­sus Re­ne­ san­so me­ni­nin­kas ita­las Gio­van­ ni Ja­co­po Ca­rag­lio.

Me­no is­to­ri­kė Bi­ru­tė Rū­ta Vit­ kaus­kie­nė, ty­ri­nė­ju­si is­to­ri­nius šal­ti­nius, ku­riuo­se mi­ni­mi XVI a. val­do­vo dva­rui dir­bę auk­sa­ka­liai, tei­gia jų bu­vus ke­tu­rio­li­ka – tai de­ vy­ni ita­lai ir pen­ki vo­kie­čiai. Pa­sak moks­li­nin­kės, ne­ži­no­me vi­so auk­ sa­ka­lių skai­čiaus, bet ir šie duo­me­ nys įspū­din­gi.

Tai ro­do, kad mū­sų ša­lies val­do­ vams tar­na­vo kva­li­fi­kuo­ti meist­rai, o Lie­tu­vos di­džių­jų ku­ni­gaikš­čių re­zi­den­ci­jos ap­lin­ko­je bū­ta stip­ raus auk­sa­ka­lys­tės cent­ro. Lie­tu­vos

val­do­vų bei di­duo­me­nės ir tur­tin­ ges­nių vil­nie­čių už­sa­ky­mus vyk­ dy­da­vo ir XV a. pa­bai­go­je Vil­niu­je įsteig­tas auk­sa­ka­lių ce­chas.

Jo meist­rai, be ju­ve­ly­ri­kos dir­bi­ nių, ga­min­da­vo ir laik­ro­džius, ku­ riuos me­niš­kai pa­puoš­da­vo: anuo­ met ma­ny­ta, kad laik­ro­dis skir­tas ne tik lai­kui skai­čiuo­ti, bet ir jo sa­ vi­nin­ko tur­tui bei me­ni­niam sko­ niui de­monst­ruo­ti. Gar­sas apie itin aukš­tos ko­ky­bės Vil­niaus auk­sa­ka­ lių dir­bi­nius skli­do vi­so­je Eu­ro­po­ je. Itin iš­po­pu­lia­rė­jo XVII a. gy­ ve­nu­sio vil­nie­čio Jo­kū­bo Gier­kės pa­ga­min­ti laik­ro­džiai. Juos šian­ dien ga­li­ma iš­vys­ti dau­ge­ly­je Eu­ ro­pos mu­zie­jų.

Val­do­vų lo­by­nas

Po­pie­žiaus pa­siun­ti­nys Ber­nar­ do Bon­gio­van­ni, XVI a. lan­kę­ sis Lie­tu­vos di­džių­jų ku­ni­gaikš­čių re­zi­den­ci­jo­je, ste­bė­jo­si val­do­vų lo­by­nu. Jis tei­gė, kad Lie­tu­vos Žy­ gi­man­to Au­gus­to tur­tams ne­pri­ lygs­ta ne­tgi po­pie­žiaus ir Ve­ne­ci­ jos do­žų lo­biai: „Iš vi­so aš ma­čiau tiek bran­gak­me­nių, kad net ne­bū­ čiau ga­lė­jęs pa­gal­vo­ti, jei ne­bū­tų te­kę su­si­dur­ti.“ Lo­by­ne, be dau­gy­bės re­ to dar­bo kū­ri­nių, mi­ni­ ma še­šio­li­ka dė­že­lių, pil­nų bran­ge­ny­bių, iš ku­rių iš­si­sky­rė Š ve n ­t o­s i os Ro­mos im­ pe­ri­jos im­ pe­ra­to­riaus, Is­pa­ni­jos ir Si­ci­li­jos ka­ ra­liaus Ka­ ro­lio V bran­gak­me­nis bei dei­man­ tais iš­puoš­tas me­da­lis, dau­gy­bė ke­tur­kam­pių ir smai­lė­jan­čių ru­ bi­nų, sma­rag­dų, taip pat ke­pu­rė, nu­sags­ty­ta sma­rag­dais, ru­bi­nais ir dei­man­tais, 1,5 tūkst. sva­rų paauk­ suo­to si­dab­ro, dei­man­ti­nių ir sma­ rag­di­nių plokš­te­lių, per­lų, di­de­lis sa­fy­ras, dau­gy­bė pa­puo­ša­lų.

XVI a. Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­ gaikš­tys­tės val­do­vai bei di­duo­me­ nė ir Vil­niaus mies­to eli­tas mė­go puoš­tis auk­si­nė­mis gran­di­nė­lė­mis, se­gė­mis, ink­rus­tuo­to­mis bran­gak­ me­niais ir per­lais, auk­si­niais žie­ dais su ema­liu ir bran­gak­me­niais – pa­puo­ša­lų ma­dos ten­den­ci­jos at­ke­lia­vo iš Va­ka­rų Eu­ro­pos. Ypač bu­vo mėgs­ta­mi per­lai: iš jų bu­vo ve­ria­mi vė­ri­niai, jais ink­rus­tuo­ja­ mi aus­ka­rai, apy­ran­kės, žie­dai, pa­ ka­bu­čiai, puo­šia­mi vi­si dra­bu­žiai, ak­se­sua­rai, baž­ny­ti­niai reik­me­nys ir net bal­dai.

Yra iš­li­ku­si 1533 m. pa­ga­min­ ta Žy­gi­man­to Se­no­jo skry­nu­tė, iš­ puoš­ta per­lais, ku­ri bu­vo pa­do­va­ no­ta duk­te­riai Jad­vy­gai ves­tu­vių pro­ga. Šve­di­jos, Len­ki­jos, Ru­si­ jos mu­zie­juo­se šian­dien sau­go­mi auk­si­niai pa­puo­ša­lai su per­lais ir bran­gak­me­niais: Žy­gi­man­to Au­ gus­to pa­ka­bu­tis iš Is­pa­ni­jos ir ka­

Garsėjo: kalbos apie lietuvių auksakalių sugebėjimus sklido per visą

Europą.

mė­ja (ant ju­ve­ly­ri­nio ak­mens iš­rai­ žy­tas at­vaiz­das), šio val­do­vo se­se­rų Onos ir Kot­ry­nos Jo­gai­lai­čių kak­lo pa­puo­ša­lai, jo mo­ti­nos Bo­nos Sfor­ zos ir žmo­nos Bar­bo­ros Rad­vi­lai­ tės ka­mė­jos. Pa­puo­ša­lai į val­do­vų ir di­di­kų lo­by­nus patekdavo pa­vel­ dėti, nupirkti, taip pat – do­va­no­ti.

Lie­tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­ tės gy­va­vi­mo lai­ko­tar­piu ypa­tin­gą reikš­mę tu­rė­jo di­nas­ti­niai ry­šiai, kai geo­po­li­ti­niai klau­si­mai bu­vo spren­džia­mi ve­dy­bo­mis.

Tar­na­vo dip­lo­ma­ti­jai

Krai­čių skry­nio­se pa­puo­ša­lai tu­rė­ jo ne ma­žes­nę reikš­mę, nei bran­gūs in­dai bei au­dek­lai ir į sve­čius kraš­ tus iš­te­ki­na­moms Lie­tu­vos di­džių­ jų ku­ni­gaikš­čių duk­roms ves­tu­vių pro­ga do­va­no­ja­mi žir­gai, dva­rai ir ki­ti tur­tai. Pa­gal už­sie­nio de­le­ga­ ci­jų priė­mi­mo dip­lo­ma­ti­nius pro­ to­ko­lus pri­va­lo­ma da­lis bu­vo ap­si­

Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.

kei­ti­mas do­va­no­mis, ku­rių są­ra­še pir­miau­sia mi­ni­mi pra­ban­gūs ju­ ve­ly­ri­kos dir­bi­niai. Taip pa­puo­ša­lai ir jų ma­dos ten­den­ci­jos skli­do įvai­ riuo­se kraš­tuo­se drau­ge su ki­to­mis me­no ir kul­tū­ros ap­raiš­ko­mis. Įdo­mu tai, kad jau vi­du­ram­ žiais ir Re­ne­san­so lai­ko­tar­piu da­ rant pa­puo­ša­lus bū­da­vo nau­do­ja­ mi ir dub­le­tai: prieš ink­rus­tuo­jant ak­muo su­kli­juo­ja­mas iš dvie­jų da­ lių – vir­šu­ti­nė da­lis bū­da­vo bran­ gak­me­nis, pvz., ru­bi­no plokš­te­lė, o apa­ti­nė – pi­ges­nė, pvz., stik­las, gra­na­tas ar kvar­cas. Taip ju­ve­ly­ras ap­gau­da­vo už­sa­ko­vą. (Be­je, ir da­ bar tai ga­na daž­nas reiš­ki­nys.) Lie­ tu­vos pra­ba­vi­mo rū­mai iš­ty­rė Lie­ tu­vos di­džių­jų ku­ni­gaikš­čių rū­mų te­ri­to­ri­jo­je ras­tus pa­puo­ša­lus ir to­ kių dub­le­tų ne­nus­ta­tė – vi­si val­do­ vų ir di­di­kų pa­puo­ša­lai ink­rus­tuo­ti tik­rais bran­gak­me­niais.

VD inf.

12

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

tema

Nar­ko­ma­nas Len­kų tau­tos re­lik­vi­ja lai­ko­mos Józe­ fo Pił­suds­kio šir­dies ap­lan­ky­ti sku­ban­ tys tūks­tan­čiai len­kų tu­ris­tų pa­ten­ka į lie­tu­viš­kų os­ta­pų ben­de­rių ran­kas. Sve­ čiams siū­lo­mos ro­žy­tės, dek­la­muo­ja­ mos ei­lės ir kvie­čia­ma į abe­jin­gos ver­ tės eks­kur­si­jas.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Pa­si­ti­ko tuš­čia ce­lė

Būs­tas: V.Ce­li­kas šiuo me­tu sle­pia­si nuo po­li­ci­jos, ta­čiau įpro­čio nak­vo­ti šio­je kop­ly­čio­je var­gu ar at­si­sa­kys.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Rasų ostapai benderiai 1

Po­li­ci­ja ka­pi­nių gy­ven­ to­ją jau ap­klau­sė, ta­čiau pir­ma­die­nį ga­vęs šau­ki­ mą dar kar­tą at­vyk­ti į 2-ąjį po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­tą pa­kar­to­ti­nės ap­ klau­sos V.Ce­li­kas ja­me ne­pa­si­ro­dė.

Ne­pa­vy­ko po­li­ci­nin­kams įta­ria­mo­ jo už­klup­ti ir ka­pi­nė­se, nors čia per sa­vai­tę ne kar­tą pa­si­ro­dė uni­for­ muo­ti pa­rei­gū­nai.

Dien­raš­čio kal­bin­ta Ra­sų ka­pi­ nių drau­gi­jos pir­mi­nin­kė Ali­ci­ja Kli­ma­ševs­ka tei­gė, kad V.Ce­li­ku po­li­ci­ja ak­ty­viau ėmė do­mė­tis po to, kai ji da­vė pa­ro­dy­mus dėl pie­ ši­nių ant J.Pił­suds­kio ka­po ant­ ka­pio. „Ka­dan­gi aš bu­vau pir­mo­ji, pa­ ma­čiu­si api­pai­šy­tą ant­ka­pį ir apie tai pra­ne­šu­si po­li­ci­jai, ma­ne iš­ kvie­tė kaip liu­dytoją. Pa­pa­sa­ko­ jau vis­ką, ką ma­čiau, taip pat apie tą nar­ko­ma­ną pa­sa­kiau. Sa­kau – kaip čia taip, kad po­li­ci­ja ne­ga­li su juo su­si­tvar­ky­ti“, – pa­sa­ko­jo Ra­sų drau­gi­jos pir­mi­nin­kė.

Ga­vo kvai­ša­lų do­zę

A.Kli­ma­ševs­ka bu­vo lin­ku­si pa­ti­ kė­ti, kad bū­tent V.Ce­li­kas iš­nie­ ki­no tar­pu­ka­rio Len­ki­jos va­do­vo šir­dies am­ži­no atil­sio vie­tą. Mo­ te­ris ne­ma­nė, kad to­kiam žings­ niui nar­ko­ma­ną ga­lė­jo pa­stū­mė­ti ir jo pri­klau­so­my­bė nuo kvai­ša­lų.

„Aiš­ku, kad pa­ts jis var­gu ar tu­rė­ jo ko­kį nei­gia­mą nu­si­sta­ty­mą prieš J.Pił­suds­kį. Bet aš neat­me­tu ver­si­ jos, jog gal kas nors jam su­mo­kė­jo, kad jis iš­tep­lio­tų. Sve­ti­mom ran­ kom pik­tą dar­bą pa­da­rė“, – sie­lo­ jo­si mo­te­ris.

Ali­ci­ja Kli­ma­ševs­ka:

Jis var­gu ar tu­rė­jo ko­kį nei­gia­mą nu­si­ sta­ty­mą prieš J.Pił­ suds­kį. Bet aš neat­ me­tu ver­si­jos, kad gal kas nors jam su­ mo­kė­jo.

Dien­raš­čio ži­nio­mis, 2-aja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te ap­klaus­tas V.Ce­li­kas iš tie­sų pri­si­pa­ži­no iš­te­ pęs pa­mink­lą už kvai­ša­lų do­zę. Tai pa­tvir­ti­no ir daž­na J.Pił­suds­kio ka­ po lan­ky­to­ja Bea­ta, pra­šiu­si ne­mi­ nė­ti jos pa­var­dės. „Jis man pa­ts pri­si­pa­ži­no, kad jam lau­žy­ti kau­lus pra­dė­jo, rei­kė­ jo nar­ko­ti­kų. Ta­da atė­jo kaž­ko­kie žmo­nės, ku­rie pa­siū­lė api­pai­šy­ti pa­mink­lą, da­vė da­žų. Jis tai ir pa­

da­rė, bet vė­liau la­bai dėl to krim­to­ si ir ne­t pa­ts ban­dė va­ly­ti“, – tei­ gė pa­šne­ko­vė.

Kal­ti­na stu­den­tus

Apie V.Ce­li­ką klau­si­nė­jan­čius žur­ na­lis­tus už­si­puo­lė ka­pi­nių pa­šo­nė­ je įsi­kū­rę pre­kiau­to­jai šven­tais pa­ veiks­lė­liais ir len­kiš­ka li­te­ra­tū­ra, skir­ta tu­ris­tams. Nei pri­si­sta­ty­ti, nei fo­tog­ra­fuo­tis ne­su­ti­kęs vy­riš­ kis pri­myg­ti­nai pra­šė „pa­lik­ti Ce­ li­ką ra­my­bė­je“. „Ne ten ieš­ko­te. Ne tas kam­pas, ki­tur ieš­ko­kit“, – kar­to­jo vy­riš­kis, bet vė­liau su­ti­ko paaiš­kin­ti sa­vo tei­gi­nio pra­smę. Jis taip pat nu­ro­ dė ir, jo nuo­mo­ne, tik­ruo­sius J.Pił­ suds­kio ka­po nie­kin­to­jus. „Ko jūs prie to vai­ki­no ka­bi­ nė­ja­tės? Klys­ta vi­si, ir po­li­ci­ja ne ten ieš­ko. Kaip jis ga­lė­jo api­pai­ šy­ti? Jis tik­rai J.Pił­suds­kiu rū­pi­ na­si, tvar­ko. Ga­liau­siai jis yra len­ kas ir jis nie­ka­da taip ne­pa­sielg­tų.

O štai ki­tas klau­si­mas, kad čia sa­ vai­tė iki to in­ci­den­to la­bai daž­nai lan­kė­si stu­den­tai iš Dai­lės aka­de­ mi­jos ar ko­kio ten dai­lės ins­ti­tu­ to. Jie čia vaikš­ti­nė­jo, žiū­ri­nė­jo. Ir grei­čiau­siai ku­ris nors iš jų ši­čia ir pa­si­dar­ba­vo. V.Ce­li­kas čia tik­rai nie­kuo dė­tas. Ga­li­te jį kal­tin­ti kuo no­ri­te, tik ne tuo“, – pik­ti­no­si pa­ šne­ko­vas.

Ka­pi­nė­se ap­si­lan­kiu­siems žur­ na­lis­tams iš tie­sų pa­ties Vi­ta­li­ jaus Ce­li­ko už­klup­ti ne­pa­vy­ko.

Rū­pes­tį J.Pił­suds­kio ant­ka­pio iš­ vaiz­da reiš­kęs, eks­kur­si­jas siū­lęs ir pi­ni­gų ka­pi­nėms tvar­ky­ti pra­ šęs jau­nuo­lis šiuo me­tu ne­be­gąs­ di­na tu­ris­tų ir ne­da­ro gė­dos nei Ra­sų ka­pi­nėms, nei Vil­niui.

Kop­ly­čio­je, ku­rio­je, pa­sak Ra­ sų ka­pi­nių drau­gi­jos pir­mi­nin­ kės Ali­ci­jos Kli­ma­ševs­kos, me­tų me­tus gy­ve­no nar­ko­ma­nas, šiuo me­tu taip pat tuš­čia. Ne­bė­ra nei pa­ta­lų, ne ki­tų V.Ce­li­ko as­me­ni­ nių daik­tų.

Apie čia gy­ve­nu­sią bū­ty­bę liu­ di­jo tik ba­tų dė­žu­tė, pri­krau­ta įvai­rių, grei­čiau­siai tu­ris­tų su­ neš­tų, daik­tų: pus­tuš­tis len­kiš­ kų ci­ga­re­čių pa­ke­lis, žieb­tu­vė­lis, krū­va lie­tu­viš­kų cen­tų, dėk­las nuo fo­toa­pa­ra­to ob­jek­ty­vo. „Ne­se­niai jam bu­vo liep­ta pa­ siim­ti daik­tus, vi­sus tuos jo pa­ta­ lus, sku­du­rus. Da­bar kop­ly­čia gal ir ne­la­bai šva­ri, bet bent jau jo­je nie­kas ne­gy­ve­na“, – dės­tė A.Kli­ ma­ševs­ka.

Ko­vo­jo daug me­tų

Ra­sų kapinių drau­gi­jos pir­mi­nin­ kė tei­gė su V.Ce­li­ku ko­vo­ju­si be­ maž pen­ke­rius me­tus. Iš pra­džių mo­te­ris my­nė po­li­ci­jos slenks­ čius. Ta­čiau pa­rei­gū­nų veiks­mai konk­re­čių re­zul­ta­tų ne­da­vė. „Iš pra­džių mes ra­šė­me į 2-ąjį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. Jie, ko ge­ro, la­biau­siai rea­ga­vo į mū­sų skun­ dus. Ža­dė­jo su­stip­rin­ti pa­tru­lia­ vi­mą, daž­niau už­suk­ti į ka­pi­nes.

Ta­čiau kas iš to... Men­kai po­li­ci­

ja fi­nan­suo­ja­ma, ne­tu­ri jie už­tek­ ti­nai iš­tek­lių. Be to, tas V.Ce­li­kas uni­for­muo­tus pa­rei­gū­nus pa­ma­ ty­da­vo jau iš to­lo ir pa­si­slėp­da­vo tam kar­tui“, – pa­sa­ko­jo A.Kli­ ma­ševs­ka.

Tuo­met mo­te­ris krei­pė­si į sa­vi­ val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ rių, ta­čiau gau­tas at­sa­ky­mas ją ap­stul­bi­no – val­di­nin­kai ne tik kra­tė­si at­sa­ko­my­bės, bet ir pa­ ro­dė vi­siš­ką neišp­ru­si­mą.

Da­bar kop­ly­čia gal ir ne­la­bai šva­ri, bet bent jau jo­je nie­kas ne­gy­ve­na.

„Sa­vi­val­dy­bei raš­tą nu­siun­tė­ me vi­sai ne­se­niai ir ga­vo­me to­ kį at­sa­ky­mą, ci­tuo­ju: „Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius ne­ga­li už­tik­rin­ti tvar­kos ka­pi­nė­se, nes tai ne jo kom­pe­ten­ ci­jos sfe­ra.“ Tai kas ta­da jų kom­ pe­ten­ci­jos sri­tis, jei ne tvar­kos ser­gė­ji­mas? Ma­ža to, jie nu­krei­ pė ma­ne į 3-ią­jį po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­tą, nors Ra­sų ka­pi­nes pri­žiū­ri 2-asis. Jau bu­vau taip nu­si­vy­lu­ si, kad ir pa­ti ta V.Ce­li­ką iš ka­pi­ nių va­ry­da­vau. Bet ži­no­te, jis juk stip­rus, to­dėl aš jo ir pri­si­bi­jo­ jau – ma­ža ką ga­li pa­da­ry­ti toks ag­re­sy­vus“, – sie­lo­jo­si ka­pi­nių drau­gi­jos va­do­vė.

Il­gą lai­ką V.Ce­li­kui tal­ki­no ko­ le­ga var­du Ar­tū­ras. Ta­čiau pa­ sta­ro­jo šie­met ne­be­li­ko. Už nu­ si­kal­ti­mus „Ra­sų gi­do“ sėb­ras at­si­dū­rė be­lan­gė­je. „Ar­tū­ras lyg tu­rė­jo na­mus, gy­ ve­no bu­te ir ten ap­si­vo­gė. Kai­my­

Kai­my­nys­tė: gė­lė­mis prie įė­ji­mo į Ra­sų ka­pi­nes pre­kiau­jan­ti Ge­

no­ve­fa ma­no, kad V.Ce­li­kas el­gia­si ne­gar­bin­gai.

13

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

tema

s ta­po ka­pi­nių vi­zi­ti­ne kor­te­le Ra­sų ka­pi­nės Ra­sų ka­pi­nės įsteig­tos 1796 m. Tai vie­nos se­niau­sių ir di­džiau­sių Lie­ tu­vos ka­pi­nių. 1820 m. jas juo­sė mū­ ri­nė tvo­ra. Ra­sų ka­pi­nes su­da­ro ke­ lios kal­ve­lės. Vie­na jų va­di­na­ma An­ ge­lų kal­ne­liu. Jo­je stūk­so ma­ži pa­ mink­lai. Čia anuo­met bū­da­vo lai­ do­ja­mi vai­kai.

Ka­pi­nė­se yra kop­ly­čių, ko­lum­ba­riu­ mų. Čia taip pat il­si­si dau­ge­lis Lie­tu­ vos švie­suo­lių, to­kių kaip pa­triar­ chas dak­ta­ras Jo­nas Ba­sa­na­vi­čius, ra­šy­to­jai Ka­zys Bo­ru­ta, Pet­ras Cvir­ ka, Liu­das Gi­ra, Vin­cas My­ko­lai­tisPu­ti­nas, kom­po­zi­to­rius ir dai­li­nin­ kas Mi­ka­lo­jus Kons­tan­ti­nas Čiur­ lio­nis.

Ra­sų ka­pi­nių da­lis yra ir len­kų ka­ rių, žu­vu­sių ko­vo­se su bol­še­vi­kais, ka­rių ka­pai bei cent­re esan­tis J.Pił­ suds­kio šir­dies ir jo mo­ti­nos ka­pas.

In­ci­den­tas ti­ria­mas

Atpildas: „Neteiskite ir nebūsite teisiami“, – mokė Kristus. Vis dėlto kai kuriems Rasų kapinių veikėjams, rodos, vis tiek anksčiau ar vėliau gre-

sia teismo suolas.

nus gal ap­vo­gė ar ką ki­ta, ta­čiau da­bar jis už gro­tų, o ka­pi­nė­se iš­ kart dvi­gu­bai ra­miau pa­si­da­rė“, – džiau­gė­si A.Kli­ma­ševs­ka.

Ži­nau, mū­sų gru­ pės va­do­vas įspė­jo, kad yra toks ne­ge­ras žmo­gus.

Dek­la­muo­ja ei­les

Ne ge­riau­sios nuo­mo­nės apie V.Ce­li­ką ir ki­ti iš len­kų tu­ris­tų pa­trio­tiz­mo už­dar­biau­jan­tys vil­nie­ čiai. Prie var­tų į len­kų ka­rių ka­pi­ nes sto­vi­niuo­jan­ti Ge­no­ve­fa atei­ nan­tiems tau­tie­čiams už ke­lis li­tus siū­lo įsi­gyti ro­žy­tę ir ši­taip pa­gerb­ ti pir­muo­ju mar­šal­ka va­di­na­mo J.Pił­suds­kio at­mi­ni­mą. „Kai tik tu­ris­tai atei­na, tuoj jis pri­si­sta­to. Juo­dai ap­si­ren­gęs, juo­ dom kel­nėm, juo­dais marš­ki­nė­ liais, juo­dais ba­tais. Ir tuoj pat pra­ de­da kau­ly­ti pi­ni­gų ne­va bi­lie­tui į Len­ki­ją. Toks jo vers­las. Ne vi­sai šva­rus“, – dės­tė mo­te­ris.

Ar­čiau ant­ka­pio ant ra­men­tų pa­ ri­mu­si mo­te­riš­kė žur­na­lis­tams pri­ si­sta­tė esan­ti poe­tė Ire­na Bo­łądź ir tuoj pat pa­ro­dė sa­vo su­ge­bė­ji­mus – pa­dek­la­ma­vo sa­vo kū­ry­bos „Ste­ buk­lą prie Vys­los“. „Iš vi­so esu su­kū­ru­si apie 80 ei­ lė­raš­čių ir vi­sus mo­ku at­min­ti­nai.

Atei­nu čia kas­dien ir dek­la­muo­ ju juos tu­ris­tams, nes no­riu, kad žmo­nės iš ma­no ei­lių ge­riau pa­ žin­tų sa­vo is­to­ri­ją. Vis­ką su­kū­riau pa­gau­ta įkvė­pi­mo, štai apie Ra­sų ka­pi­nes pa­ra­šiau va­žiuo­da­ma pro ša­lį ir gro­žė­da­ma­si jo­mis“, – tei­ gė I.Bo­łądź.

Ku­ria me­la­gin­gas is­to­ri­jas

V.Ce­li­kas, pa­sak vi­sų dien­raš­ čio pa­šne­ko­vų, užuo­t kū­ręs ei­les, sėk­min­gi ku­ria pa­sa­kas apie tai, kaip jis, nu­skriaus­tas ir pa­že­min­ tas Lie­tu­vo­je, tvar­ko len­kų did­ vy­rio šir­dies ka­pą ir ši­taip tau­po pi­ni­gus no­rė­da­mas iš šios aša­rų pa­kal­nės kuo sku­biau emig­ruo­ti į Len­ki­ją. „Jis pri­si­sta­to kaip ka­po glo­bė­jas.

Sa­ko, kad plau­na jį, šluo­ja ap­lin­ką, so­di­na gė­les, už­de­ga žva­ku­čių. Ir ne­va tam ren­ka pi­ni­gus, o tai, kas lie­ka, ati­de­da ke­lio­nei į Len­ki­ją.

Bet juk tai me­las. Pa­mink­lus drau­ gi­ja pri­žiū­ri, skau­tai so­di­na gė­les, o jis pi­ni­gus že­ria­si ir dar ren­gia kaž­ko­kias eks­kur­si­jas, kur tik vie­ nas Die­vas te­ži­no, ką jis ten žmo­ nėms pa­sa­ko­ja“, – pik­ti­no­si A.Kli­ ma­ševs­ka.

Pa­sak mo­te­riš­kės, šis žmo­gus ne tik var­gi­na at­vy­kė­lius, bet ir ga­ di­na Lie­tu­vos bei sos­ti­nės įvaiz­dį.

Grį­žę į sa­vo na­mus len­kai pa­sa­kos, kad se­niau­sią Lie­tu­vos ne­kro­po­lį sergs­ti ir glo­bo­ja nar­ko­ma­nas. „Bū­tų juo­kin­ga, jei ne­bū­tų liūd­ na. Nar­ko­ma­nas ta­po Ra­sų ka­pi­ nių vi­zi­ti­ne kor­te­le. Kur tai re­gė­ta.

Juk Vil­niu­je yra priim­tas įsta­ty­mas, drau­džian­tis pra­šy­ti ir duo­ti iš­mal­ dos. Tai ko­dėl tas įsta­ty­mas ne­vei­ kia rea­ly­bė­je? Ko­dėl nie­kas ne­ bau­džia­mas už pi­ni­gų kau­li­ji­mą ir ko­dėl tu­ris­tai nein­for­muo­ja­mi, kad ne­de­rė­tų šelp­ti tų val­ka­tų? Tas Ra­ sų nar­ko­ma­nas juk ne vie­nin­te­lis.

Vi­sas sto­ties ra­jo­nas toks. Pri­si­ ren­ka tie val­ka­tos pi­ni­gų iki pie­tų, o pa­skui vaikš­to vi­si ap­kvai­tę“, – dės­tė A.Kli­ma­ševs­ka.

Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

kad jau yra įspė­ti apie čia vaikš­ti­ nė­jan­tį ap­si­šau­kė­lį gi­dą. Jau tre­čią kar­tą Vil­niu­je vie­šin­tis var­šu­vie­tis Piot­ras tei­gė, kad pa­ts as­me­niš­kai su V.Ce­li­ku su­si­dū­ręs ne­bu­vo, ta­ čiau ži­no apie jo pik­tus dar­bus. „Ži­nau, mū­sų gru­pės va­do­vas įspė­jo, kad yra toks ne­ge­ras žmo­ gus. Gal jis nie­ko pik­ta ir ne­pa­da­ ry­tų, bet ži­no­te – lai­kau­si nuo­ mo­nės, kad su pri­klau­so­my­bių tu­rin­čiais as­me­ni­mis ge­riau į kal­ bas ne­si­leis­ti. Jų nuo­tai­ka la­bai per­mai­nin­ga ir ne­ži­nai, ko iš to­

kių ga­li lauk­ti“, – tvir­ti­no Piot­ ras. Var­do ne­pa­mi­nė­jęs len­kų gru­ pės va­do­vas iš tie­sų tei­gė vi­suo­met įspė­jan­tis ly­di­mus žmo­nes apie ga­li­mus pa­vo­jus. „Čia jau ga­li­ma, net at­ski­ra eks­ kur­si­ja skir­ta V.Ce­li­ko ke­liams po Ra­sų ka­pi­nes. Štai Pet­ro Vi­lei­šio kop­ly­čia – ir jo­je nak­vo­da­vo tas žmo­gus, pa­ts ma­čiau, kaip ke­lis kar­tus iš ten iš­lįs­da­vo. Ir da­bar, nors jis pra­din­gęs, bet, ma­nau, ne­tru­kus at­si­ras. Se­nų įpro­čių at­si­sa­ky­ti ne­ leng­va“, – api­bend­ri­no gi­das.

Bir­že­l io 17 d. ry­tą bu­vo pa­ste­bė­ tas Ra­sų ka­pi­nė­se oran­ži­nės spal­ vos da­žais api­pil­tas ir Ge­di­mi­nai­ čių stul­pais api­pai­šy­tas tar­pu­ka­rio Lenkijos vadovo J.Pił­suds­k io šir­ dies ir jo mo­ti­nos ka­pas. Tuo­met šį van­da­liz­mo ak­tą pa­smer­kė aukš­ čiau­si ša­lies va­do­vai – mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas And­rius Ku­bi­lius ir Sei­mo pir­mi­nin­kė Ire­na De­gu­tie­nė. „Vie­na­reikš­miš­kai smer­kiu to­kį van­ da­liz­mą. Nea­py­kan­tos kurs­ty­mas tu­ri bū­ti stab­do­mas, ne­svar­bu, kas tai da­ry­tų. Ti­kiuo­si, kad tei­sė­sau­ga ras kal­ti­nin­kus ir jie bus de­ra­mai nu­ baus­ti“, – pra­ne­ši­me spau­dai bu­vo ci­ tuo­ja­mas prem­je­ras.

Tą pa­čią die­ną juo­dos spal­vos Ge­ di­m i­nai­čių stul­pai at­si­ra­do ir ant Šv. Jo­no Bos­ko baž­ny­čios Laz­dy­ nuo­se sie­nų. Pas­ta­r ų­jų „kū­rė­ją“ po­ li­ci­jai jau pa­v y­ko su­lai­k y­t i. Tai 44 me­t ų Laz­dy­nų mik­ro­ra­jo­no gy­ ven­to­jas.

Įs­pė­ja bū­ti bud­rius

Dau­ge­lis dien­raš­čio Ra­sų ka­pi­ nė­se kal­bin­tų len­kų tu­ris­tų tei­gė,

Dos­nu­mas: nu­si­fo­tog­ra­fa­vę len­kų tu­ris­tai bū­ti­nai su­šel­pia ir čia sa­vo ei­les jiems dek­la­muo­jan­čią I.Bo­łądź.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­r.

14

šeštadienis, birželio 30, 2012

16p.

Ku­ri tei­sė svar­bes­nė?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Ant­ro­ji Ruan­da, ant­ra­sis Ira­kas? Ko lauk­ti Si­ri­jo­je? Tu­ rė­tų kiš­tis tarp­tau­ ti­nė bend­ruo­me­ nė ar ne? Ar nu­ver­ tus Bas­ha­ro al As­sa­ do re­ži­mą įsi­vy­raus tai­ka?

pasaulis Konf­lik­tas: koks bus B.al As­sa­do ir Si­ri­jos likimas – nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, nors vi­si su­vo­kia, kad ša­lis yra ant pi­lie­ti­nio ka­ro slenks­čio.

Si­ri­ja: kru­vi­nie­ji me­tai ir be­veik Ala­vi­tų iš­ki­li­mas

Su­si­šau­dy­mai, spro­gi­mai, mies­tai vai­duok­liai, ma­si­nės žu­dy­nės – Si­ ri­jos rea­ly­bė. Dėl to kal­tas B.al As­ sa­das? Ži­no­ma, kal­tas. O kas bus, kai re­ži­mas grius?

Si­ri­jos vi­suo­me­nė – ne­vie­na­ly­tė.

Kaip Ruan­do­je vi­suo­me­nę su­da­rė skir­tin­gos gru­pės tut­siai ir hu­tai, Ira­ke – šii­tai ir su­ni­tai, taip ir Si­ri­ jo­je – ala­vi­tai (šii­tų kil­mės) ir su­ ni­tai.

Su­ni­tai Si­ri­jo­je, skir­tin­gai nei ala­vi­tai, ne­do­mi­na­vo ša­lies val­ džio­je, nors su­ni­tų ša­ly­je – ke­lis kar­tus dau­giau nei ala­vi­tų.

Prie­šin­gai, ala­vi­tai Si­ri­jo­je il­gai bu­vo nie­ki­na­mi su­ni­tų. Jie net va­ din­ti ere­ti­kais ir ant­ra­rū­šiais.

Ala­vi­tai Si­ri­jo­je 1920 m. ga­vo au­ to­no­mi­ją iš Pran­cū­zi­jos, ku­ri bu­vo Si­ri­jos met­ro­po­li­ja.

Praė­ju­sio am­žiaus 6-aja­me de­ šimt­me­ty­je ala­vi­tams bu­vo leis­ta stu­di­juo­ti ka­ro aka­de­mi­jo­se, ga­ liau­siai ši bend­ruo­me­nė pe­rė­mė Si­ri­jos val­dan­čio­sios par­ti­jos „Ba­ ath“ idė­jas – pa­sau­lie­tiš­ku­mą ir pa­na­ra­biz­mą.

Nuo to lai­ko pa­ma­žu ala­vi­tų svar­ba Si­ri­jo­je di­dė­jo. Ypač ala­vi­ tų įta­ka išau­go po 1963 ir 1966 m. ka­ri­nių per­vers­mų.

Grei­tai iš kal­nuo­tų Si­ri­jos vie­to­ vių ala­vi­tai per­si­kė­lė į Si­ri­jos mies­

25 tūkst.

gyventojų paliko Siriją, bėgdami nuo konflikto.

tus ir juo­se su­for­ma­vo gy­ven­to­ jų dau­gu­mą. Ta­čiau su­ni­tams toks „ant­ra­rū­šių“ ala­vi­tų do­mi­na­vi­mas nuo­lat kė­lė pa­si­pik­ti­ni­mą.

Pi­lie­ti­nis ka­ras?

Ala­vi­tai su­da­ro apie 12 pro­c. Si­ri­ jos gy­ven­to­jų, ku­rių iš vi­so yra apie 22 mln.

Ta­čiau ala­vi­tai do­mi­nuo­ja ša­lies ka­riuo­me­nė­je ir pa­ts B.al As­sa­das bei jo tė­vas, bu­vęs ša­lies pre­zi­den­ tas Ha­fe­zas al As­sa­das, yra ala­vi­tai.

Re­ži­mas su­tei­kė ala­vi­tams iš­ skir­ti­nes tei­ses Si­ri­jo­je. Žy­mūs konf­lik­tų stu­di­jų teo­re­ti­ kai pa­brė­žia, kad tie­sio­gi­nės prie­ var­tos ne­bu­vi­mas ne­reiš­kia, jog pa­nai­ki­na­ma kul­tū­ri­nė ir struk­tū­ ri­nė prie­var­ta.

Ki­taip ta­riant, Si­ri­jo­je tarp skir­ tin­gų re­li­gi­nių gru­pių su­si­klos­tė la­ten­ti­nis konf­lik­tas.

Nors B.al As­sa­do re­ži­mas iki re­ vo­liu­ci­jos ara­bų pa­sau­ly­je ga­ran­ ta­vo sta­bi­lu­mą ša­ly­je, t. y. tie­sio­ gi­nės prie­var­tos ne­bu­vi­mą, pa­ts konf­lik­tas iš es­mės ne­bu­vo spren­ džia­mas. Šią pa­dė­tį ga­li­ma pa­ly­gin­ti su kla­si­ki­niais aze­rų ir ar­mė­nų konf­ lik­tu, Ju­gos­la­vi­jos ar­ba Ira­ko pi­lie­ ti­niu ka­ru po to, kai bu­vo nu­vers­tas Sad­da­mas Hus­sei­nas.

Vi­sais kar­tais konf­lik­tas li­ko įšal­ dy­tas tol, kol vi­suo­me­nė­je bu­vo su­vo­kia­ma, kad re­ži­mas – griež­ tas ir ne­to­le­ruos konf­lik­to ar­ba jį už­gniauš. Ta­čiau re­ži­mui nu­si­lpus pra­si­dė­da­vo ne­ra­mu­mai.

Tai­gi, Si­ri­ja nė­ra nei Li­bi­ja, nei Egip­tas, nei ki­tos ša­lys, ku­rio­se per Ara­bų pa­va­sa­rį liau­dis me­tė iš­šū­kį ka­ri­niams re­ži­mams.

Konf­lik­tas Si­ri­jo­je – di­des­nis, nes čia ko­vo­ja jau ne re­ži­mas su su­ki­lė­ liais ir su­ki­lė­liai su re­ži­mu, o vie­na

gru­pė su ki­ta. Pa­sak eks­per­tų, ala­ vi­tams nė­ra kur trauk­tis, to­dėl jie ko­vos iki ga­lo, ki­taip jiems gre­sia niū­ri baig­tis ar­ba, ge­riau­siu at­ve­ ju, jiems ga­li tek­ti bėg­ti į jų gy­ve­ na­mas kal­nuo­tas Si­ri­jos vie­tas. „Ala­vi­tai bi­jo, kad ga­li bū­ti įveik­ ti su­ni­tų, – kal­bė­jo Pran­cū­zi­jos eks­per­tas Fab­ri­ce’as Ba­lan­che’as.

– Esa­me ne­grįž­ta­ma­me taš­ke: re­ ži­mas tu­ri su­triuš­kin­ti opo­zi­ci­ją, ki­taip žlugs pa­ts.“ Edin­bur­go uni­ver­si­te­to dės­ty­to­ jas Tho­mas Pier­ret sa­kė, kad nu­ ver­tus B.al As­sa­dą re­ži­mo prie­ ši­nin­kai su­kil­tų prieš ala­vi­tų bend­ruo­me­nę ir su­triuš­kin­tų ją, ker­šy­da­mi už žiau­rų ne­pak­lus­nu­ mo mal­ši­ni­mą. „Esa­ma pa­vo­jaus, kad kri­tus B.al As­sa­dui ala­vi­tų bend­ruo­me­ nė bus tie­siog nu­šluo­ta“, – įspė­jo Th.Pier­ret.

Kad kri­zė Si­ri­jo­je jau pe­rau­go į skir­tin­gų re­li­gi­nių gru­pių su­si­ rė­mi­mus, pa­tvir­ti­no ir Jung­ti­nės Tau­tos. „Anks­čiau į au­kas bu­vo tai­ko­ ma­si pa­gal tai, ar jos yra vy­riau­ sy­bei pa­lan­kios ar ne, o da­bar už­ fik­suo­ja­ma vis dau­giau in­ci­den­tų, kai į au­kas, kaip at­ro­do, tai­ko­ma­ si dėl jų re­li­gi­nės pri­klau­so­my­bės“, – bu­vo tei­gia­ma grės­min­gai skam­ ban­čio­je Jung­ti­nių Tau­tų (JT) ty­rė­ jų ata­skai­to­je.

Ko kas sie­kia?

Štai čia, re­gis, glū­di Si­ri­jos pro­ ble­ma, ku­rios nie­kaip ne­su­ge­ba iš­spręs­ti ir tarp­tau­ti­nė bend­ruo­ me­nė.

Ką da­ry­ti? Ar ryž­tis in­ter­ven­ ci­jai, kad bū­tų su­stab­dy­tas krau­jo lie­ji­mas, ta­čiau kar­tu ri­zi­kuo­ti pa­ vers­ti Si­ri­ją ant­ruo­ju Ira­ku, ku­ria­ me po in­va­zi­jos pra­si­dė­jo te­ro­ris­tų

su­ki­li­mas. Šiuo at­ve­ju Va­ka­rų po­ zi­ci­ja at­sar­gi. Jung­ti­nės Vals­ti­jos, re­gis, su­vo­kia, kas gre­sia, jei in­ter­ ven­ci­ja įvyk­tų. Ma­ža to, Va­šing­to­ nas at­sar­giai kal­ba ir apie ga­li­mą pa­ra­mą Si­ri­jos su­ki­lė­liams.

NA­TO ne­no­ri sto­ti kie­no nors pu­sėn Si­ri­jo­je. Re­ži­mo nu­ver­ti­mas ga­lė­tų pa­leng­vin­ti ke­lią su­ni­tams su­ki­lė­liams, ku­rie kau­na­si su re­ži­ mu, ta­čiau nie­kas ne­sii­ma pro­gno­ zuo­ti, ko­kiu ke­liu to­liau klos­ty­tų­ si įvy­kiai ir ar in­ter­ven­ci­ja ne­su­kels di­des­nio krau­jo pra­lie­ji­mo.

Ru­si­jos siū­lo­mas po­li­ti­nis dia­ lo­gas – ne­po­pu­lia­rus tarp­tau­ti­nė­ je bend­ruo­me­nė­je, nes kiek­vie­ną die­ną iš Si­ri­jos plau­kia pra­ne­ši­mai apie ci­vi­lių žū­tis. Įvai­rūs eks­per­tai skir­tin­gai ver­ ti­na Ru­si­jos po­zi­ci­ją Si­ri­jos klau­ si­mu.

Vie­ni ak­cen­tuo­ja, kad svar­biau­si ru­sams stra­te­gi­niai in­te­re­sai – Vi­ du­ri­niuo­se Ry­tuo­se. Ki­ti sa­ko, jog Krem­lius ne­no­ri ei­ti ko­ja ko­jon su Va­ka­rais, kad ne­pa­si­kar­to­tų Ju­gos­la­vi­jos, Ira­ko ar Li­bi­jos sce­na­ri­jai.

Si­ri­ja – svar­biau­sia Ru­si­jos są­ jun­gi­nin­kė re­gio­ne dar nuo Ta­ry­ bų Są­jun­gos lai­kų. Ru­si­ja Si­ri­jo­je tu­ri ka­ri­nę jū­rų ba­zę Tar­tu­so uos­ te, taip pat Si­ri­ja – vie­na svar­biau­ sių pre­ky­bos par­tne­rių.

B.al As­sa­do nu­ver­ti­mas Krem­ liui reiš­kia la­bai mig­lo­tą įta­ką re­ gio­ne, gal­būt iš­sky­rus san­ty­kius su Ira­nu, di­džiau­siu Ru­si­jos pre­ky­bos par­tne­riu re­gio­ne. „Tie­sa, rei­kia kal­bė­ti apie gink­lų pre­ky­bą ir uos­tą, ta­čiau Ru­si­ja ap­ skri­tai ne­no­ri re­ži­mo kai­tos“, – sa­ kė vie­nas Va­ka­rų dip­lo­ma­tas, ne­ no­rė­jęs pa­vie­šin­ti sa­vo pa­var­dės.

Mar­kas Ga­leot­ti, dir­ban­tis Niu­ jor­ko uni­ver­si­te­te, su­ti­ko su nuo­ mo­ne, kad Krem­liui yra svar­būs

stra­te­gi­niai in­te­re­sai. Jis pa­brė­žė, kad bū­tų pra­ras­tas są­jun­gi­nin­kas B.al As­sa­das, o tai nie­ko ge­ro Ru­ si­jai ne­duo­tų.

Esa­me ne­grįž­ta­ ma­me taš­ke: re­ži­ mas tu­ri su­triuš­kin­ ti opo­zi­ci­ją, ki­taip žlugs pa­ts.

Vis dėl­to yra da­lis eks­per­tų, ku­ rie ma­no, kad Ru­si­jos po­zi­ci­ją dik­ tuo­ja pres­ti­žo klau­si­mas.

Esą Mask­va prie­ši­na­si Va­ka­rams, net pa­tys Va­ka­rai ma­žai pai­sė Ru­ si­jos in­te­re­sų, kai ėmė­si veiks­mų Ira­ke ar Ju­gos­la­vi­jo­je.

JAV pa­dė­tis Si­ri­jo­je – taip pat keb­lus klau­si­mas. Va­šing­to­nas ne­ no­ri ri­zi­kuo­ti vel­tis į nau­jas ka­ri­ nes avan­tiū­ras, bent jau ne­ga­vęs JT Sau­gu­mo ta­ry­bos pri­ta­ri­mo, o to ne­lei­džia Ru­si­ja ir Ki­ni­ja.

Ma­ža to, ar­tė­jan­tys ša­lies va­do­vo rin­ki­mai var­gu ar ska­ti­na Ba­rac­ką Oba­mą gal­vo­ti apie nau­jas iš­lai­das ka­rams, ku­rių baig­tis kve­pia ant­ ruo­ju Ira­ku.

Ki­ta ver­tus, Si­ri­ja – vie­na ar­ti­ miau­sių Ira­no ir gal­būt net vie­ nin­te­lė są­jun­gi­nin­kė re­gio­ne. Šiuo at­ve­ju ame­ri­kie­čių dė­me­sys Da­ mas­kui iš­liks, ži­no­ma, kiek tai bus su­si­ję su ar­ti­miau­sio JAV są­jun­gi­ nin­ko Iz­rae­lio in­te­re­sais.

Kai­my­nų in­te­re­sai

In­te­re­sų re­gio­ne tu­ri ne tik di­džio­ sios pa­sau­lio vals­ty­bės, bet ir ša­lys kai­my­nės.

Reikš­min­giau­siais žai­dė­jais re­ gio­ne, ži­no­ma, ga­li­ma įvar­dy­ti Tur­

15

šeštadienis, birželio 30, 2012

pasaulis Mi­nist­ras ­ kal­tas

Neat­leis­ti­nas ap­lai­du­mas

JAV Ats­to­vų Rū­mai ket­vir­ta­die­nį žen­gė pre­ce­den­to ne­tu­rin­tį žings­nį ir nu­bal­sa­ vo už tai, kad tei­sin­gu­mo mi­nist­ras ir ge­ ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Eri­cas Hol­de­ris bū­tų lai­ko­mas kal­tu dėl ne­pa­gar­bos Kong­re­sui, ir taip su­da­rė są­ly­gas im­tis tei­si­nių veiks­ mų dėl ne­tei­sė­tų gink­lų per­ve­ži­mo ty­ri­ mo. Re­zo­liu­ci­jo­je ra­gi­na­ma by­lą per­duo­ti ku­riam nors JAV pro­ku­ro­rui, ku­ris pa­reng­ tų kal­ti­na­mą­jį ak­tą E.Hol­de­riui.

Ja­po­ni­jo­je areš­tuo­ta mo­te­ris, ku­rios kū­di­ kis ne­gy­vas gu­lė­jo be­veik pa­rą, kol ji ple­pė­ jo in­ter­ne­to fo­ru­muo­se. Yu­mi­ko Ta­ka­has­ hi su­pra­to, kad jos me­tų ir sep­ty­nių mė­ne­ sių sū­nus Neo smar­kiai karš­čiuo­ja, kai per­ nai bir­že­lio 24-osios po­pie­tę bu­vo priė­ju­si jo pa­žiū­rė­ti, bet pa­li­ko jį be prie­žiū­ros gu­lė­ ti lo­ve­lė­je. Skro­di­mas pa­ro­dė, kad Neo mi­ rė maž­daug 14 val. bir­že­lio 26-ąją, o mo­ti­ na jo la­vo­nė­lį su­ra­do tik ki­tą ry­tą.

32

žmo­nės, pri­klau­san­tys vai­kų po­rnog­ra­fi­jos tink­lui, su­lai­ky­ti Bra­zi­li­jo­je.

Nau­ji pa­siū­ly­mai – ar jie pa­dės?

Dip­lo­ma­ti­jos sos­ti­ne va­di­na­mo­ je Že­ne­vo­je šian­dien pra­si­de­da Veiks­mų dėl Si­ri­jos gru­pės de­ry­ bos.

K.Annano planas

„Scan­pix“ nuo­tr.

ke­tu­ri mė­ne­siai ki­ją, taip pat Ira­ną ir Iz­rae­lį. Ma­tyt, ma­žiau­siai Si­ri­jos lem­ti­mi su­si­rū­ pi­nęs Iz­rae­lis. Tie­sa, tarp Si­ri­jos ir žy­dų vals­ty­bės iki šiol neišsp­ręs­ tas Go­la­no aukš­tu­mų, ku­rias per 1967 m. vy­ku­sį ka­rą Iz­rae­lis oku­ pa­vo ir anek­sa­vo, klausimas.

O tur­kai ir ira­nie­čiai tu­ri aiš­kiau iš­reikš­tų mo­ty­vų ak­ty­viai sek­ ti įvy­kius.

An­ka­ra – ak­ty­viau­sia įvy­kių da­ ly­vė. Ką tik Si­ri­jo­je su­du­žęs tur­kų nai­kin­tu­vas Tur­ki­jo­je su­kė­lė tik­rą po­li­ti­nę aud­rą.

Kaip vi­sa­da tur­kai svai­dė­si žai­ bais, kad ke­ti­na at­sa­ky­ti Si­ri­jos ka­riams, jei šie ar­tin­sis prie ša­lies sie­nos. Tur­ki­ja reiš­kia pa­ra­mą Si­ ri­jos na­cio­na­li­nei ta­ry­bai, įsi­kū­ru­ siai Stam­bu­le.

Ne sy­kį kal­bė­ta, kad Tur­ki­ja ir ki­tos ara­bų ša­lys, tarp jų – Sau­do Ara­bi­ja ir Ka­ta­ras, fi­nan­siš­kai bei gink­lais re­mia ir Si­ri­jos opo­zi­ci­ jos su­ki­lė­lių pa­jė­gas – va­di­na­mą­ ją Lais­vą­ją Si­ri­jos ar­mi­ją.

Ar­mi­ją dau­giau­sia su­da­ro iš de­ zer­ty­ra­vu­sių B.al As­sa­do pa­jė­gų ka­rių su­da­ry­ti da­li­niai. B.al As­sa­ das šiuos su­ki­lė­lius kal­ti­na te­ro­riz­ mu, pa­tys ka­riai at­rė­žia, kad jie ko­ vo­ja už Si­ri­jos žmo­nes.

Tur­kų mo­ty­vus ga­li­ma ver­tin­ ti dve­jo­pai. Vie­na ver­tus, tur­kams bū­tų pa­ran­ki re­ži­mo Si­ri­jo­je kai­ta į su­ni­tiš­ką, kad Da­mas­kas bū­tų su­ kal­ba­mes­nis.

Ki­ta ver­tus, pa­čiam Tur­ki­jos prem­je­rui Re­ce­pui Tayyi­pui Er­ dog˘a­nui Si­ri­jos kri­zė – ge­ra pro­ga įtvir­tin­ti sa­vo po­zi­ci­jas vi­suo­me­ nė­je. Tie­sa, Tur­ki­jo­je vy­rau­ja skir­ tin­gos nuo­mo­nės dėl ša­lies da­ly­va­ vi­mo spren­džiant Si­ri­jos pro­ble­mą.

Kon­s er­va­ty­v ių­j ų is­l a­m is­t i­n ių sluoks­nių at­sto­vai re­mia griež­tą R.T.Er­dog˘a­no po­zi­ci­ją, pa­sau­lie­ti­ nio spar­no – ne.

Vis dėl­to am­bi­ci­jų ly­de­riau­ti Ar­ ti­mų­jų Ry­tų re­gio­ne R.T.Er­dog˘a­nas ne­sle­pia jau se­no­kai.

Nors iki su­ki­li­mo Si­ri­jo­je tarp An­ka­ros ir Da­mas­ko ne­bu­vo di­de­ lių ne­su­ta­ri­mų, kaip Šal­to­jo ka­ro me­tais, tur­kai ne­su­ge­bė­jo įti­kin­ti B.al As­sa­do pa­si­trauk­ti, to­dėl ėmė­ si ki­to­kios tak­ti­kos.

Rau­me­nų pa­ro­dy­ti tur­kai ne­ ven­gia. Ket­vir­ta­die­nį pra­neš­ta, kad maž­daug 30 Tur­ki­jos pa­jė­gų au­to­ mo­bi­lių, tarp jų – sunk­ve­ži­mių su ra­ke­tų ba­te­ri­jo­mis, ko­lo­na iš­vy­ko iš Is­ken­de­rū­no mies­to Cha­ta­jaus pro­vin­ci­jo­je ir nu­vy­ko prie Si­ri­jos

sie­nos, esan­čios už 50 km. Tur­ki­ jos ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­me taip pat sa­ko­ma, kad ka­riš­kių au­to­mo­bi­liai tu­ri bū­ti dis­lo­kuo­ti prie sie­nos.

Vis dėl­to tur­kai pa­vie­niui var­gu ar im­sis ko nors prieš B.al As­sa­dą, ri­zi­kuo­da­mi su­kel­ti re­gio­ni­nį ka­rą, kaip ir įsi­vel­ti į jį.

Vei­kiau pa­ran­kiau­sia tur­kams bū­tų lauk­ti ir pa­ska­tin­ti įsi­kiš­ti tarp­tau­ti­nę bend­ruo­me­nę.

Be to, už Si­ri­jos nu­ga­ros sto­ vi Ira­nas. Si­ri­ja Ira­nui – vie­nin­te­lė ša­lis re­gio­ne, ku­rią Te­he­ra­nas ga­li įvar­dy­ti kaip są­jun­gi­nin­kę.

Si­ri­ja ir stra­te­giš­kai svar­bi, nes ri­bo­ja­si su Li­ba­nu, ku­ria­me vei­ kia abie­jų ša­lių re­mia­ma „Hez­bol­ lah“. Šiuo at­ve­ju nau­jo, vei­kiau­siai su­ni­tų do­mi­nuo­ja­mo, re­ži­mo Si­ri­ jo­je įsi­tvir­ti­ni­mas šii­tiš­kam Ira­nui to­li gra­žu ne­bū­tų pa­ran­kus. „At­me­ta­me bet ko­kį už­sie­nio ki­ ši­mą­si ir bet ko­kį rei­ka­la­vi­mą dėl val­džios pa­si­kei­ti­mo“, – yra sa­kęs Ira­no už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Ali Ak­ba­ras Sa­le­hi.

Da­bar Ira­nas, re­mia­mas Ru­si­ jos, ke­ti­na įsi­trauk­ti į pro­ble­mos spren­di­mą. Tik ar ša­lys kai­my­nės su­ge­bės ras­ti komp­ro­mi­są?

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Kri­zė Si­ri­jo­je – svar­biau­si fak­tai Konf­lik­tas Si­ri­jo­je pra­si­dė­jo 2011 m.

sau­sio 26 d. ma­si­nė­mis pro­tes­to ak­ci­ jo­mis. Pro­tes­tuo­to­jai rei­ka­la­vo už­baig­ ti pen­kis de­šimt­me­čius trun­kan­tį „Ba­ ath“ par­ti­jos val­dy­mą.

Pa­va­sa­rį Si­ri­jos vy­riau­sy­bė su­ki­li­

mui mal­šin­ti dis­lo­ka­vo ša­lies ka­ri­nes pa­jė­gas. Pra­neš­ta, kad ka­riš­kiai ap­šau­ dė ci­vi­lius pro­tes­tuo­to­jus. Net­ru­kus pro­tes­tuo­to­jai ėmė for­muo­ti ka­ri­nius su­ki­lė­lių da­li­nius, ku­rie ėmė prie­šin­tis

ka­ri­niams da­li­niams.

Ta­čiau po­li­ti­nė opo­zi­ ci­ja ne­su­si­for­ma­vo.

Pa­sak JT, nuo su­ki­li­

mo Si­ri­jo­je pra­džios žu­ vo nuo 15,8 iki 21 tūkst. žmo­nių. Iš jų pu­sė – ci­vi­ liai. Kad iš­veng­tų smur­to, tūks­tan­čiai Si­ri­jos gy­ven­to­ jų pa­bė­go į kai­my­nes Jor­ da­ni­ją, Li­ba­ną ir Tur­ki­ją. Pa­

sak JT, Si­ri­ją pa­li­ko apie 25 tūkst. gy­ ven­to­jų.

Tarp­t au­t i­n ė bend­r uo­m e­n ė

griež­tai pa­smer­kė ci­vi­lių žu­ dy­nes. Ru­si­ja ir Ki­ni­ja taip pat nei­gia­mai įver­ti­no Si­r i­j os vy­r iau­s y­b ės veiks­mus, ta­čiau at­si­ sa­kė pa­rem­ti griež­tas san­kci­jas ir ka­ri­nę in­ ter­ven­ci­ją į Si­ri­ją.

Kol kas Ko­fi An­na­no pa­stan­gos su­re­gu­liuo­ti konf­lik­tą ne­bu­vo itin vai­sin­gos. Vis­gi Jung­ti­nių Tau­ tų (JT) ir Ara­bų ly­gos pa­siun­ti­ nys ke­ti­na Že­ne­vo­je pa­teik­ti dau­ giau pa­siū­ly­mų, kaip bū­tų ga­li­ma įveik­ti kri­zę. Šią sa­vai­tę K.An­na­nas pa­siū­lė Si­ri­jos va­do­vams įsteig­ti lai­ki­ną­ ją vy­riau­sy­bę, ku­rio­je ga­lė­tų dirb­ ti pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­do ša­li­nin­kai ir opo­zi­ci­jos na­riai.

Neo­fi­cia­liai kal­ba­ma, kad di­ džio­sios vals­ty­bės – Jung­ti­nės Vals­ti­jos, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pran­ cū­zi­ja, Ki­ni­ja ir Ru­si­ja – šiam pla­ nui pri­ta­rė. Kar­tu su šių ša­lių už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rais Že­ne­vo­je pla­ną svars­tys ir Tur­ki­jos, Ka­ta­ ro, Ku­vei­to bei Ira­ko dip­lo­ma­ti­ jos va­do­vai.

dek­la­ruo­ta, jog B.al As­sa­das pri­ va­lo pa­si­trauk­ti, mums jis bus ne­ priim­ti­nas“, – sa­kė vie­nas Si­ri­jos na­cio­na­li­nės ta­ry­bos va­do­vų Sa­ mi­ras Nas­ha­ras.

Ta­čiau ki­tas JT dip­lo­ma­tas pri­ dū­rė, kad B.al As­sa­do pa­ša­li­ni­mui var­gu ar pri­tars Ru­si­ja. Mask­va pa­brė­žė, jog nė­ra ga­ran­ti­jų, kad Že­ne­vo­je bus su­si­tar­ta dėl K.An­ na­no do­ku­men­to.

Apie tai pra­ne­šė Ru­si­jos am­ba­ sa­do­rius JT Vi­ta­li­jus Čiur­ki­nas. „Kad ir ką K.An­na­nas ke­ti­na pa­ reng­ti, tai bus pa­grin­das mi­nist­rų dis­ku­si­joms“, – žur­na­lis­tams sa­ kė V.Čiur­ki­nas. Ta­čiau pri­dū­rė: „Tai ne­reiš­kia, kad Ru­si­ja ban­dys dėl vis­ko de­rė­tis iš nau­jo.“ Ket­vir­ta­die­nį Ru­si­jos dip­lo­ma­ ti­jos va­do­vas Ser­ge­jus Lav­ro­vas pa­kar­to­jo, kad Ru­si­ja to­liau rems tuos po­ky­čius Si­ri­jo­je, ku­rie ga­ li pa­dė­ti su­kur­ti na­cio­na­li­nį kon­ sen­su­są dėl re­for­mų šio­je ša­ly­ je įgy­ven­di­ni­mo. Jis pri­dū­rė, kad „B.al As­sa­do atei­tis tu­rė­tų bū­ti

Jei­gu pla­ ne ne­bus aiš­ kiai dek­la­ ruo­ta, kad B.al As­sa­ das pri­va­ lo pa­si­trauk­ ti, mums jis bus ne­priim­ ti­nas.

Pa­ša­lins B.al As­sa­dą?

Vis­gi pla­ne pa­brė­žia­ma, kad lai­ ki­no­jo­je vy­riau­sy­bė­je ne­bū­tų pa­ gei­dau­ja­mi tie pa­rei­gū­nai, „ku­rių da­ly­va­vi­mas ga­lė­tų pa­kenk­ti pe­ rei­gai ir su­kel­ti pa­vo­jų pa­si­ti­kė­ ji­mui vy­riau­sy­be ar pa­kirs­ti pa­ stan­gas dėl su­si­tai­ky­mo“. „K.An­na­no pla­no kal­ba ro­dy­ tų, kad B.al As­sa­das ga­lė­tų bū­ ti neįt­rauk­tas, bet taip pat (ro­dy­ tų), kad ga­li bū­ti at­mes­ti ir tam tik­ri opo­zi­ci­jos vei­kė­jai“, – sa­kė vie­nas pa­var­dės neatsk­leis­ti pra­ šęs JT dip­lo­ma­tas.

Ta­čiau dip­lo­ma­tas tuoj pat pri­ dū­rė, kad K.An­na­no do­ku­men­ te ne­nu­ma­ty­ta, jog B.al As­sa­ das šiam pla­nui įsi­ga­lio­jus bū­tų pa­ša­lin­tas iš val­džios. O Si­ri­jos opo­zi­ci­ja jau pa­reiš­kė, kad ne­ke­ ti­na pri­tar­ti pla­nui, jei Si­ri­jos va­ do­vas liks val­džio­je. „Šis pa­siū­ly­mas mums vis dar mig­lo­tas, bet ga­liu jums pa­sa­ky­ ti, kad jei­gu pla­ne ne­bus aiš­kiai

nu­spręs­ta Si­ri­jos dia­lo­gu, pa­čių Si­ri­jos žmo­nių“.

Ar pa­dės Ira­nas?

Ki­tas klau­si­mas, ku­ris svars­to­mas Že­ne­vo­je, – Ira­no įtrau­ki­mas į de­ ry­bas. Apie Ira­no įtrau­ki­mą pir­ mie­ji už­si­mi­nė Ru­si­jos va­do­vai. „Esa­me įsi­ti­ki­nę, kad jį (Ira­ną) rei­kia pa­kvies­ti. Bū­ti­nai rei­kia tai pa­da­ry­ti“, – sa­kė S.Lav­ro­vas.

– Tu­ri­te pa­si­nau­do­ti šia pro­ga“.

Jis pri­dū­rė, kad ne­pak­vie­tus Ira­ no „bus ne vi­si tie, ku­rie ga­li tik­rai pa­veik­ti vi­sas pa­grin­di­nes Si­ri­jos ša­lis“. O JAV ir Eu­ro­pos vals­ty­bių dip­lo­ma­tai ne­pri­ta­rė, kad de­ry­ bo­se da­ly­vau­tų ši is­la­miš­ka vals­ ty­bė.

Pa­siun­ti­nys K.An­na­nas pri­pa­ ži­no, jog Ira­no da­ly­va­vi­mas svar­ bus, ir patvirtino šian­dien dėl Te­he­ra­no vaid­mens bus dis­ku­ tuo­ja­ma, nors tam prie­ši­na­si Eu­ ro­pos ir JAV dip­lo­ma­tai.

BNS, BBC, AFP inf.

16

šeštadienis, birželio 30, 2012

pasaulis Fut­bo­lo su apa­ti­niais ly­ga Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se po­pu­lia­ ri Fut­bo­lo su apa­ti­niais ly­ga šį mė­ne­sį su­ren­gė pa­ro­do­mą­sias rung­ty­nes Aust­ra­li­jo­je. Tik­ra var­žy­bų žvaigž­de ta­po Ja­lee­sa McCray, ku­riai var­žo­vė nu­tem­ pė kel­nai­tes. Fut­bo­lo su apa­ti­ niais ly­gos ko­man­dos, siek­da­ mos po­pu­lia­rin­ti šią eg­zo­tiš­ką spor­to ša­ką, šie­met lan­ky­sis ir ki­to­se pa­sau­lio ša­ly­se. 2014 m. pla­nuo­ja­ma įsteig­ti to­kią pat ly­gą ir Eu­ro­po­je.

Auk­cio­ne – Ita­li­jos vi­du­ram­žių kai­me­lis Ar ka­da nors sva­jo­jo­te tu­rė­ti vi­ są kai­me­lį vaiz­din­ga­me Ita­li­jos kam­pe­ly­je? To­kia sva­jo­nė ta­po rea­li.

Tuš­čias jau pu­sę am­žiaus

Tarp įvai­rių elekt­ro­ni­kos prie­tai­ sų, bui­ti­nių reik­me­nų ir dra­bu­žių in­ter­ne­to auk­cio­ne „eBay“ siū­lo­ ma įsi­gy­ti aš­tuo­nis šimt­me­čius skai­čiuo­jan­tį Pra­ta­ri­ci­jos kai­me­ lį, esan­tį Ita­li­jos Tos­ka­nos re­gio­ ne, na­cio­na­li­nio par­ko pa­kraš­ty­ je. Siū­lo­ma kai­na – 2,5 mln. eu­rų (8,6 mln. li­tų).

Ka­mal­do­lio vie­nuo­ ly­ne vis dar gy­ve­ na at­si­sky­rė­liai, dar sto­vi tvir­to­vių li­ku­ čiai nuo tų lai­kų, kai dėl vie­to­vės ka­ria­ vo Sie­na ir Are­cas.

Kai­me­lis su 25 na­mais ir der­ lin­ga že­mė nuo praė­ju­sio am­ žiaus sep­tin­to­jo de­šimt­me­čio sto­vi tuš­čias. Kai Ita­li­ja iš­gy­ve­ no eko­no­mi­nį bu­mą, jau­ni­mas iš­va­žia­vo ieš­ko­tis dar­bo ki­tur, o se­no­ji kar­ta iš­mi­rė.

Kai­me­lio sa­vi­nin­kai – anot laik­raš­čių, kaž­koks re­li­gi­nis or­ di­nas, – da­bar nu­spren­dė jį par­ duo­ti.

Rei­kės dar in­ves­ti­ci­jų

Pra­ta­ri­ci­ja įsi­kū­ru­si 850 m aukš­ ty­je, iš čia at­si­ve­ria kva­pą gniau­ žian­tis Ka­sen­ti­no slė­nio vaiz­das.

Ap­link gy­ve­na el­nių, šer­nų ir net vil­kų.

Dau­gu­ma pa­sta­tų ne­tin­ka­ mi gy­ven­ti. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­

to agen­tas Car­lo Mag­ni, ku­ris tvar­ko kai­me­lio par­da­vi­mo rei­ ka­lus, sa­ko, kad pir­kė­jui rei­kės dar 1 mln. eu­rų (3,5 mln. li­tų) ap­ griu­vu­siems na­mams su­tvar­ky­ti, elekt­rai įves­ti ir ke­liui nu­ties­ti. „Da­bar vi­su­rei­giu į kai­mą ga­ li­ma įva­žiuo­ti 800 m, o to­liau rei­kia ei­ti pės­čio­mis“, – sa­kė C.Mag­ni.

Jis pa­sa­ko­jo, kad čia no­rė­jo ap­ si­gy­ven­ti gru­pė me­ni­nin­kų, tik juos su­stab­dė kai­na. Bet agen­tas ti­ki­na, kad pir­ki­nys tik­rai ver­tas ke­lių mi­li­jo­nų. „Tai stul­bi­na­mai ge­ra vie­ta, vos 40 km nuo Flo­ren­ci­jos. Ša­ lia esan­čia­me Ka­mal­do­lio vie­ nuo­ly­ne vis dar gy­ve­na at­si­sky­ rė­liai, dar sto­vi tvir­to­vių li­ku­čiai nuo tų lai­kų, kai dėl vie­to­vės ka­ ria­vo Sie­na ir Are­cas. Tai uni­ka­ li ga­li­my­bė įsi­gy­ti kai­me­lį Tos­ka­ no­je, o kai­na la­bai pa­trauk­li. Kur dar ra­si­te to­kius na­mus, že­mę, pa­no­ra­mi­nius vaiz­dus ir dar is­ to­ri­ją už to­kią kai­ną?“ – pra­na­ šu­mus var­di­jo C.Mag­ni.

Bus par­duo­da­mi ir rū­mai?

Pra­ta­ri­ci­ja yra vie­nas iš šim­tų vi­ siš­kai ar­ba pu­siau ap­leis­tų Ita­li­jos kal­vų kai­me­lių, į ku­riuos da­bar tai­ko­si ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ ty­to­jai, svars­tan­tys juo­se sta­ty­ ti vieš­bu­čius ar­ba poil­sio komp­ lek­sus. „Ita­li­ja iš­gy­ve­na di­de­lę eko­ no­mi­nę kri­zę ir tu­ri kai­me­lį par­ duo­ti, – sa­kė C.Mag­ni. – Ieš­ko­ti pir­kė­jų per rek­la­mi­nę spau­dą kai­ nuo­ja, o „eBay“ yra ne­mo­ka­mas ir pa­sie­kia mil­ži­niš­ką var­to­to­ jų skai­čių. Jis ge­rai tin­ka to­kiems smul­kiems daik­tams par­da­vi­nė­ ti, bet, ma­nau, mes pa­ma­ty­si­me ir dau­giau par­duo­da­mų Ita­li­jos kai­me­lių ar net rū­mų.“ „The Guar­dian“ inf.

Dėl gy­vy­bės lan­ge­ lių, kur tė­vai ga­li pa­ lik­ti ne­pa­gei­dau­ja­ mus kū­di­kius, vėl įsi­žie­bė karš­tos dis­ku­si­jos. Kri­ti­kai tvir­ti­na, kad vai­kas tu­ri tei­sę ži­no­ti sa­vo tė­vus. Ša­li­nin­kai at­ ker­ta, kad ge­riau pa­ lik­ti vai­ką šil­do­mo­je ir slau­gy­to­jų pri­žiū­ ri­mo­je dė­žu­tė­je nei gat­vė­je.

Nuomonė: anot JT vaikų teisių komiteto, gyvybės langeliai motinoms siu

atsikratyti savo kūdikio.

Ku­ri tei­sė svar­bes Slap­ta ir ano­ni­miš­ka

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­nis trans­liuo­to­jas BBC ra­šo, kad ža­lia­ me Ber­ly­no prie­mies­ty­je ša­lia ke­lio sto­vi ženk­las su ro­dyk­le į ta­ką, ei­ nan­tį tarp me­džių, ir už­ra­šu „Kū­ di­kio lop­šys“. Ta­ko pa­bai­go­je yra me­ta­li­nės du­re­lės su ran­ke­na. Ati­ da­rius du­re­les pa­dvel­kia ši­lu­ma, vi­du­je gu­li tvar­kin­gai su­dė­ti ap­ klo­tai kū­di­kiams. Ma­to­mo­je vie­to­ je ka­bo už­ra­šas, paaiš­ki­nan­tis, kur kreip­tis, jei­gu ap­si­gal­vo­si­te.

Maž­daug du kar­tus per me­tus kas nors, tik­riau­siai mo­te­ris, atei­na šiuo ta­ke­liu nuo­ša­lio­je už­pa­ka­li­nė­ je li­go­ni­nės „Waldf­rie­de“ da­ly­je ir pa­lie­ka kū­di­kį, ko ge­ro, slap­ta pa­ gim­dy­tą prieš ke­lias va­lan­das. Šis žmo­gus – tik­riau­siai mo­ti­na – ap­ si­su­ka ir nuei­na at­gal, kad nie­ka­da dau­giau ne­pa­ma­ty­tų sa­vo kū­di­kio.

Vai­kas užau­ga ir nie­ka­da ne­su­ži­no, kas yra jo mo­ti­na. Žo­dis „tik­riau­siai“ var­to­ja­mas to­dėl, kad pro­ce­sas yra slap­tas ir ano­ni­miš­kas, to­dėl nie­kas ne­ži­no, kas atei­na mi­nė­tu ta­ku su kū­di­kiu, o grįž­ta be jo. Tai­gi vie­nas iš ar­gu­ men­tų, ku­riuos nu­ro­do gy­vy­bės lan­ge­lių kri­ti­kai, kad tai ga­li bū­ti vy­rai – ne­są­ži­nin­gi tė­vai ar­ba pro­sti­tu­čių są­va­dau­to­jai.

Vai­kų at­si­kra­to ir vy­rai

Pat­rauk­lu­mas: Pra­ta­ri­ci­ja yra vie­nas iš šim­tų vi­siš­kai ar­ba pu­siau

ap­leis­tų Ita­li­jos kal­vų kai­me­lių, į ku­riuos da­bar tai­ko­si ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to vys­ty­to­jai. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Veng­ri­jo­je at­lik­ti ty­ri­mai ro­do, kad kū­di­kius į gy­vy­bės lan­ge­lius ne­ša ne tik mo­ti­nos, bet ir jų gi­mi­ nai­čiai, są­va­dau­to­jai, tė­vai ir pa­tė­ viai, – sa­kė No­tin­ga­mo uni­ver­si­te­ to psi­cho­lo­gas Ke­vi­nas Brow­ne’as.

– Tai­gi ky­la klau­si­mas, ar gy­vy­bės lan­ge­liai iš tik­rų­jų sau­go mo­te­rų

tei­ses ir ar mo­ti­nos vi­sa­da su­tin­ka, kad jų kū­di­kiai bū­tų į juos de­da­mi.

Gy­vy­bės lan­ge­liai yra to­kie ano­ni­ miš­ki ir at­skir­ti nuo kon­sul­ta­ci­jų, jog ken­kia ir ke­lia pa­vo­jų tiek mo­ ti­nai, tiek kū­di­kiui.“

Veng­ri­jo­je at­lik­ti ty­ ri­mai ro­do, kad kū­ di­kius į gy­vy­bės lan­ ge­lius ne­ša ne tik mo­ti­nos, bet ir jų gi­ mi­nai­čiai, są­va­dau­to­ jai, tė­vai bei pa­tė­viai.

Kri­ti­kai ar­gu­men­tuo­ja, kad, su­ tei­kus to­kią pa­pras­tą ga­li­my­bę at­si­ kra­ty­ti vai­ko, ma­žė­ja ti­ki­my­bė, jog mo­ti­nos, pa­ty­ru­sios psi­cho­lo­gi­nę trau­mą, gaus rei­kia­mą pa­gal­bą.

Bet gy­vy­bės lan­ge­lių ša­li­nin­kai šiuos ar­gu­men­tus at­me­ta. Jie ti­ki­ na, kad mo­ti­noms su­tei­kia­ma sau­gi ga­li­my­bė at­si­sa­ky­ti ne­pa­gei­dau­ja­ mo vai­ko, nes prie­šin­gu at­ve­ju kū­ di­kiai tie­siog bū­tų pa­lie­ka­mi šal­ty­ je vie­šo­se vie­to­se. Pa­si­tai­ko ir dar šiur­pes­nių at­ve­jų. Ne­se­niai Vo­kie­ ti­jos teis­mas bai­gė nag­ri­nė­ti by­lą, ku­rio­je mo­ti­na bu­vo kal­ti­na­ma iš­ me­tu­si sa­vo kū­di­kį iš penk­to aukš­ to bal­ko­no.

Tu­ri tei­sę ži­no­ti tė­vus

To­kios is­to­ri­jos ska­ti­na steig­ti gy­ vy­bės lan­ge­lius vi­so­je Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­po­je, nuo Bal­ti­jos ša­lių iki Če­ki­jos, Veng­ri­jos bei Ru­mu­ni­ jos. Kai kur prie jų po­pu­lia­rė­ji­mo

pri­si­de­da įsta­ty­mai. Pa­vyz­džiui, Veng­ri­jo­je vai­ko pa­li­ki­mas gy­vy­bės lan­ge­ly­je tei­siš­kai pri­ly­gi­na­mas su­ ti­ki­mui, kad jis bū­tų įvai­kin­tas, bet pa­lik­ti vai­ką kur nors ki­tur yra nu­ si­kal­ti­mas.

Pro­fe­so­rius K.Brow­ne’as pa­ste­ bė­jo, kad gy­vy­bės lan­ge­liai po­pu­ lia­res­ni vals­ty­bė­se, tu­rin­čio­se ko­ mu­nis­ti­nę praei­tį, kur žmo­nės vis dar ma­no, kad val­džia tu­rė­tų pa­si­ rū­pin­ti jų vai­kais, taip pat ka­ta­li­ kiš­ko­se ša­ly­se, kur vie­ni­šos mo­ti­ nos yra la­biau smer­kia­mos.

K.Brow­ne’o ty­ri­mais rė­mė­si JT vai­ko tei­sių ko­mi­te­tas. Jis ne­se­niai pa­skel­bė, kad vai­kas tu­ri tei­sę ži­ no­ti, kas yra jo tė­vai, o iš kū­di­kių, pa­lik­tų gy­vy­bės lan­ge­liuo­se, ši tei­ sė ati­ma­ma.

Tei­sė į gy­vy­bę – svar­biau?

Ta­čiau Ber­ly­no li­go­ni­nės „Waldf­rie­de“ gy­dy­to­ja Gab­rie­le Stangl tvir­ti­na, kad gy­vy­bės lan­ge­liai už­ tik­ri­na ki­tą tei­sę – tei­sę į gy­vy­bę.

Anot jos, čia vai­ko sau­gu­mą ga­ran­ tuo­ja vi­sa gim­dy­mo na­mams rei­ ka­lin­ga įran­ga.

Kai tik vai­kas pa­de­da­mas į dė­žu­ tę, su­skam­ba skam­bu­tis ir atei­na me­di­kai. Kū­di­kis glo­bo­ja­mas li­go­ ni­nė­je, kol įfor­mi­na­mas įvai­ki­ni­ mas. Pra­džio­je mo­ti­na ga­li grįž­ti ir pa­siim­ti vai­ką, bet bai­gus įvai­ki­ni­ mo pro­ce­dū­rą – jau ne­be.

Kai ku­rios mo­ti­nos iš tie­sų grįž­ ta. Vie­na jų pa­pa­sa­ko­jo BBC, kad gi­mus vai­kui puo­lė į ne­vil­tį. Tė­vas din­go, o ji bu­vo jau­na, iš­tik­ta šo­ko.

To­dėl mer­gi­na pa­dė­jo kū­di­kį į gy­ vy­bės lan­ge­lį, bet po sa­vai­tės ap­ si­gal­vo­jo.

17

šeštadienis, birželio 30, 2012

pasaulis Fut­bo­lo su apa­ti­niais ly­ga

Verslo eti­kos mo­ko su­kčiai Mo­ky­ti stu­den­tų vers­lo eti­kos kai ku­rie JAV uni­ver­si­te­tai kvie­čia­si už fi­nan­si­nius nu­si­kal­ti­mus teis­ tus as­me­nis. Šie pa­sa­ko­ja, kaip ap­gau­di­nė­jo bend­ro­ves, ku­rio­se dir­bo.

Di­džiu­lis su­si­do­mė­ji­mas

42

kūdikiai buvo palikti Hamburgo gyvybės langelyje per pastarąjį dešimtmetį.

unčia klaidingą signalą, kad jos gali slėpti nėštumą, gimdyti slapta ir paskui

s­nė?

Pri­si­mi­nu­si laiš­ką, ku­ris ka­bo gy­vy­bės lan­ge­ly­je, ji grį­žo. Mer­gi­ na sa­kė, jog tuo­met, pa­ma­čiu­si jo akis ir plau­kus, pir­mą kar­tą su­vo­ kė, kad tai yra jos vai­kas ir kad ji ne­ga­li nie­kam jo ati­duo­ti. Da­bar ji kar­tais atei­na į „Waldf­rie­de“ li­go­ ni­nę kū­di­kiu pa­si­rū­pi­nu­siems me­ di­kams pa­ro­dy­ti nuo­trau­kų, kaip jis au­ga. Gy­vy­bės lan­ge­lis da­vė lai­ ko są­my­šiui iš­si­sklai­dy­ti.

„Shutterstock“ nuotr.

li slėp­ti nėš­tu­mą, gim­dy­ti slap­ta ir pa­skui at­si­kra­ty­ti sa­vo kū­di­kio“, – ti­ki­na M.Herc­zog. Šio­je dis­ku­ si­jo­je su­dė­tin­ga ras­ti tie­są. Tai yra gin­čas tarp žmo­nių, ku­rie vi­si no­ ri ge­ra. Tik vie­nas bal­sas pa­pras­tai lie­ka neiš­girs­tas – mo­ti­nos, ku­ ri ei­na ta­ke­liu ran­ko­se lai­ky­da­ma kū­di­kį, slap­ta pa­gim­dy­tą prieš ke­ lias va­lan­das, kad grįž­tų be jo. Jos aša­ras sun­ku įsi­vaiz­duo­ti.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Klai­din­gas sig­na­las

Ham­bur­go gy­vy­bės lan­ge­ly­je per de­šimt me­tų bu­vo pa­lik­ti 42 kū­di­ kiai. 17 mo­ti­nų po ku­rio lai­ko su­ si­sie­kė su jo per­so­na­lu, 14 at­siė­ mė sa­vo vai­kus. Stef­fa­nie Wol­pert, pa­dė­ju­si įsteig­ti gy­vy­bės lan­ge­ lį Ham­bur­ge, sa­ko, kad tu­rė­ti jį yra ge­riau ne­gu ne­tu­rė­ti nie­ko. „1999 m. mes tu­rė­jo­me pen­kis pa­lik­tus vai­kus, trys jų bu­vo ras­ti ne­gy­vi, – sa­kė mo­te­ris. – Pra­dė­ jo­me mąs­ty­ti apie su­si­klos­čiu­sią pa­dė­tį, ko­dėl taip nu­ti­ko, ir ra­do­ me spren­di­mą – pa­dė­ti vai­kams lik­ti gy­viems.“ Bet JT vai­ko tei­sių ko­mi­te­to ir ki­tų sis­te­mos kri­ti­kų to­kia sta­tis­ ti­ka neį­ti­ki­na. Jie sa­ko, kad gy­vy­ bės lan­ge­liai nu­bloš­kė mus at­gal į vi­du­ram­žius, kai baž­ny­čios tu­rė­jo ap­va­lius lan­ge­lius, kur bu­vo ga­li­ma ati­duo­ti ne­pa­gei­dau­ja­mus vai­kus.

JT vai­ko tei­sių ko­mi­te­to psi­cho­ lo­gė Ma­ria Herc­zog įsi­ti­ki­nu­si, kad tiek ta­da, tiek da­bar ge­res­nė al­ter­ na­ty­va – su­pras­ti mo­ti­nas, ku­rias sle­gia su­dė­tin­gos ap­lin­ky­bės, ir pa­dė­ti joms. „Da­bar mo­ti­noms siun­čia­mas klai­din­gas sig­na­las, kad jos ga­

Skai­čiai ir fak­tai Ša­lis Gy­vy­bės

lan­ge­lių skai­čius Vo­k ie­ti­ja 99 Len­k i­ja 45 Če­k i­ja 44 Veng­ri­ja 26 Slo­va­k i­ja 16 Lie­tu­va 8 Ita­li­ja 8 Bel­g i­ja 1 Ny­der­lan­dai 1

(pla­nuo­ja­mas) Švei­ca­ri­ja 1 Va­ti­ka­nas 1 Ka­na­da 1 Ma­lai­zi­ja 1

Lyd­so vers­lo mo­kyk­los au­di­to­ri­ja bu­vo sau­sa­kim­ša. Maž­daug 1600 stu­den­tų su­si­rin­ko pa­si­klau­sy­ti die­nos žvaigž­dės: 50-me­čio vy­ riš­kio trum­pais švie­siais plau­kais ir dry­žuo­tais marš­ki­niais. Jo var­ das yra And­rew Fas­tow. Vi­sa au­ di­to­ri­ja pa­ke­rė­ta.

Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ti­nio­ jo de­šimt­me­čio pa­bai­go­je A.Fas­ tow dir­bo ener­ge­ti­kos mil­ži­no „En­ron“ fi­nan­sų di­rek­to­riu­mi ir iš da­lies bu­vo at­sa­kin­gas dėl vie­ no stam­biau­sių bank­ro­tų, ku­riuos ka­da nors ma­tė Ame­ri­ka.

2002-ai­siais, me­tai po to, kai bend­ro­vė žlu­go, jis bu­vo ap­kal­ti­ nas su­kčia­vi­mu, pi­ni­gų plo­vi­mu ir kons­pi­ra­ci­ja. Vy­ras su­ti­ko bend­ra­ dar­biau­ti su tei­sė­sau­ga ir ga­vo še­ še­rius me­tus ne­lais­vės.

Už­vi­rė karš­tos dis­ku­si­jos

Šis su­si­ti­ki­mas nė vie­no ne­pa­li­ko abe­jin­go. „Jis lei­do mums su­pras­ti, kad bet ku­riuo me­tu ga­li­me pa­tek­ti į pa­dė­tį, kai ga­li­me pa­sielg­ti nee­tiš­ kai, – sa­kė stu­den­tas Pe­te’as Wil­ liam­sas. – Mums la­bai svar­bu su­ pras­ti, kur mes sto­vi­me ir kur yra ri­bos, ku­rių ne­va­lia per­ženg­ti.“ Ke­lias sa­vai­tes po A.Fas­tow vi­ zi­to mo­kyk­lo­je vi­rė karš­tos for­ ma­lios ir ne­for­ma­lios dis­ku­si­jos dėl vers­lo eti­kos ir vers­lo pa­sau­ lio pro­ble­mų. Svar­biau­sias klau­ si­mas bu­vo toks: kaip jūs pa­sielg­ tu­mė­te A.Fas­tow vie­to­je? „Dir­bu čia sep­ty­ne­rius me­tus ir dar nie­ka­da ne­ma­čiau to­kio stu­

den­tų bei dės­ty­to­jų en­tu­ziaz­mo. Šis su­si­ti­ki­mas tu­ri di­džiu­lę švie­ čia­mą­ją ver­tę. Is­to­ri­jos, pa­na­šios į A.Fas­tow li­ki­mą, yra to­kios tik­ ros, kad trau­kia stu­den­tų ir dės­ ty­to­jų dė­me­sį la­biau už bet ko­kius kla­sės už­siė­mi­mus“, – sa­kė vie­ na su­si­ti­ki­mo or­ga­ni­za­to­rių Don­ na Soc­kell.

Jis lei­do mums su­ pras­ti, kad bet ku­ riuo me­tu ga­li­me pa­tek­ti į pa­dė­tį, kai ga­li­me pa­sielg­ti nee­tiš­kai.

Vers­lo eti­ka – vis ak­tua­les­nė

Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį, kai fi­ nan­si­niai skan­da­lai daž­nai at­si­ dur­da­vo ir iki šiol at­si­du­ria pir­ muo­se laik­raš­čių pus­la­piuo­se, vers­lo mo­kyk­los įtrau­kė vers­lo eti­ką į sa­vo mo­ky­mo pro­gra­mas.

2008 m. pra­si­dė­ju­si pa­sau­li­nė kri­ zė tik pa­spar­ti­no šią ten­den­ci­ją.

Lyd­so vers­lo mo­kyk­la ne vie­ nin­te­lė stu­den­tams or­ga­ni­zuo­ja su­si­ti­ki­mus su bal­ta­ran­kiais nu­ si­kal­tė­liais. „Quel­los Group“ įkū­rė­jas ir bu­ vęs ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Jeff­ rey Greens­tei­nas ne­se­niai kal­bė­jo Va­šing­to­no uni­ver­si­te­te. Anks­ čiau jis bu­vo nu­teis­tas ket­ve­riems me­tams ka­lė­ji­mo už su­kčia­vi­mą su mo­kes­čiais. Šį mė­ne­sį de­vy­ne­rių me­tų ka­lė­ ji­mo baus­mę ga­vo Niu­jor­ko ver­ty­ bi­nių po­pie­rių bir­žos pre­kiau­to­jas Gar­ret­tas Baue­ris, ku­ris pri­si­pa­ži­ no per su­kčia­vi­mo sche­mą už­si­ dir­bęs 32 mln. do­le­rių. Kai jau bu­ vo ap­kal­tin­tas, jis spė­jo pa­skai­ty­ti

pa­skai­tas 120-yje aukš­tų­jų mo­ kyk­lų, įskai­tant Lon­do­no vers­ lo mo­kyk­lą ir Har­var­do uni­ver­si­ te­tą.

Nau­din­ga pa­tir­tis

Su­si­do­mė­ji­mas toks di­de­lis, kad bend­ro­vės, to­kios kaip „The Pros & the Cons“, pra­dė­jo da­ry­ti vers­ lą ir siū­ly­ti su­kčia­vi­mo pre­ven­ci­ jos pa­skai­tas, ku­rio­se da­ly­vau­ja teis­ti fi­nan­si­niai su­kčiai.

Bet Ta­ko vers­lo mo­kyk­los vers­ lo eti­kos pro­fe­so­rius Ri­char­das Shre­ve’as tei­gia, kad jų mo­ky­mo įstai­ga, ku­ri kvie­čia­si bal­ta­ran­ kius nu­si­kal­tė­lius bent kar­tą per me­tus, to­kiems sve­čiams nie­ko ne­mo­ka.

Pro­fe­so­rius pri­pa­žįs­ta, kad to­kie su­si­ti­ki­mai ver­ti­na­mi la­bai prieš­ ta­rin­gai. „Žmo­nės ga­li pa­ma­ny­ti, kad mes aukš­ti­na­me šiuos nu­si­kal­tė­ lius ar­ba ska­ti­na­me gal­vo­ti, kad vi­si vers­li­nin­kai yra su­kčiai. Siek­ da­mi iš­sklai­dy­ti to­kią nuo­mo­nę, kvie­čia­mės dau­giau pa­vyz­din­ gų di­rek­to­rių nei nu­si­kal­tė­lių. Bet su­si­ti­ki­mai su bal­ta­ran­kiais nu­si­ kal­tė­liais yra la­bai po­pu­lia­rūs ir ska­ti­na dis­ku­si­jas apie eti­ką“, – aiš­ki­no R.Shre­ve’as.

Pa­sak pro­fe­so­riaus, stu­den­tams ne­rei­kia aiš­kin­ti, kad su­kčiau­ti yra blo­gai. „Jie yra są­ži­nin­gi žmo­nės. Bet vi­sai ti­kė­ti­na, kad vie­ną die­ną jie su­si­durs su to­kia pro­fe­si­ne si­tua­ ci­ja, kai bus la­bai sun­ku nu­spręs­ ti, kas yra tei­sin­ga. Pa­vyz­džiui, ką jūs da­ry­tu­mė­te, jei­gu tei­sė­ti ak­ci­ nin­kų in­te­re­sai prieš­ta­rau­tų dar­ buo­to­jų in­te­re­sams?“ – svars­tė R.Shre­ve’as ir pri­dū­rė, kad su­si­ti­ ki­mai su su­kčiais ga­li pa­dė­ti bū­si­ miems vers­li­nin­kams tei­sin­gai iš­ spręs­ti eti­nę di­le­mą. „Le Mon­de“ inf.

Gy­vy­bės lan­ge­lių taip pat yra Jung­ ti­nė­se Vals­ti­jo­se ir Ja­po­ni­jo­je.

Lie­t u­vo­je pir­ma­sis gy­v y­bės lan­ge­ lis ati­da­r y­tas Vil­n iaus kū­d i­k ių na­ muo­se 2009 m. lapk­ri­t į. Gy­v y­bės lan­ge­l iuo­se 2009 m. bu­vo pa­l ik­tas vie­nas ber­n iu­kas, 2010 m. – 6 mer­ gai­tės ir 6 ber­niu­kai, per­nai – 2 mer­ gai­tės ir 2 ber­niu­kai, šie­met – 2 mer­ gai­tės. Dvie­jų vai­k ų mo­ti­nos pa­reiš­ kė no­rin­čios juos at­siim­ti.

Nau­da: su­si­ti­ki­mai su teis­tais su­kčiais ga­li pa­dė­ti bū­si­miems vers­li­nin­kams ir fi­nan­si­nin­kams atei­ty­je tei­

sin­gai spręs­ti eti­nes di­le­mas.

AFP nuo­tr.

18

šeštadienis, birželio 30, 2012

20p.

Ita­li­jos ­ta­len­tas M.Ba­lo­tel­li iš­siun­tė vokiečius na­mo.

sportas@diena.lt Redaktorius Marius Bagdonas

???? ?? ???? ??

kelias į londoną

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

M.Griš­ko­nis: „Šne­kė­ti ga­li vi­si, Olim­pie­tis irk­luo­to­jas Min­dau­gas Griš­ko­nis džiau­gia­si, kad per ket­ve­rius me­tus olim­ pi­nė irk­la­vi­mo rink­ti­nė stip­riai išau­go. Pe­ki­no olim­pi­nių žai­dy­nių fi­na­li­nin­kas ne­sle­ pia, kad šiais me­tais pa­gal­vo­ja ir apie me­da­lius, nors gar­siai apie tai ir ne­šne­ka.

Man­tas Stan­ke­vi­čius m.stankevicius@diena.lt

– Iki olim­pi­nių žai­dy­nių li­ko ma­žiau nei mė­nuo. Ko­kia sa­ vi­jau­ta?

– Sa­vi­jau­ta tik ge­rė­ja, nes prieš tris sa­vai­tes at­si­ra­do pro­ble­mų – pra­dė­jo ka­muo­ti ko­jos rau­mens už­de­gi­mas. Tir­po ko­ja, bet in­ten­ sy­viai gy­džiau­si ir vis­kas pra­dė­jo ge­rė­ti. Grįž­tu į se­ną­sias vė­žes, nes pa­si­ruo­ši­mas tik­rai bu­vo su­tri­kęs.

Dvi sa­vai­tes te­ko pra­leis­ti be vi­sa­ ver­čių tre­ni­ruo­čių dėl įvai­rių pro­ ce­dū­rų, laks­ty­mo pas me­di­kus. Ži­ no­ma, tre­ni­ruo­tės vy­ko, bet per jas ne­ga­lė­jau dirb­ti vi­sa jė­ga.

– Spė­ju, jau bu­vai šiek tiek per­si­ gan­dęs?

– Šo­kas tik­rai bu­vo, ypač psi­ cho­lo­gi­nis. Da­ bar at­si­gau­nu, ta­čiau su­pran­ tu, kad su­griu­vo pla­nai, ku­rie bu­vo kur­ti. Pa­si­ruo­ši­mas var­žy­boms – tai tar­si

at­kar­pa, ku­rią tu­ri įveik­ti. Šį­kart išė­jo taip, kad stai­ga vis­kas nu­ trū­ko. Pri­va­lė­jau iš nau­jo su­si­dė­ lio­ti pla­nus. Po to­kių da­ly­kų sun­ kiau­sia yra psi­cho­lo­giš­kai.

– Pra­bi­lai apie psi­cho­lo­gi­ją, ta­čiau pri­si­min­ki­me Pe­ki­ no olim­pi­nes žai­dy­nes, kai plau­kei fi­na­le. Toks re­zul­ ta­tas dar la­biau įpa­rei­go­ja prieš Lon­do­ną?

– Ne­si­jau­čiu prieš ką nors at­sa­ kin­gas už sa­vo re­zul­ta­tus. Spor­ tuo­ju dėl sa­vęs, o ne dėl ki­tų. Ži­no­ma, sau esu iš­kė­lęs tiks­lą pa­ siek­ti dau­giau nei prieš ket­ve­rius me­tus. Dėl to per tre­ni­ruo­ tes bu­vo įdė­ta ne­ma­žai pa­stan­gų. Per ket­ ve­rius me­tus su­ stip­rė­jau ne tik fi­ziš­kai, bet ir psi­cho­lo­giš­kai, įgi­jau pa­tir­ties.

Ti­kiu, jei­gu man pa­v yks sa­v e rea­li­zuo­ti ir ko­ jos ne­pa­kiš trau­ mos, bū­siu aukš­ čiau ne­gu Ki­ni­jo­je.

Ly­de­ris: M.Griš­ko­nis – stip­riau­sias šių die­nų ša­lies irk­luo­to­jas.

– Ke­lia­la­pį į žai­dy­nes tu­ri jau ga­na se­niai...

– To bu­vo sie­kia­ma tiks­lin­gai. Nė kiek nea­be­jo­jau, kad ke­lia­la­pį iš­ ko­vo­siu per pir­mą­ją at­ran­ką. Juk aš tam ir ruo­šiau­si.

– Lon­do­ne lau­kia vi­si pa­žįs­ta­ mi var­žo­vai, bet ar ga­li kas nors nu­ste­bin­ti?

– Vi­si ži­no­mi, tie­siog jų at­si­ra­ do dau­giau. Ma­nau, kad ste­buk­lų šiais me­tais ne­bus. Juk jie iš nie­kur neat­si­ran­da.

– Pats apie me­da­lius pa­gal­vo­ji?

– Aš pa­gal­vo­ju, bet apie juos ne­ šne­ku. Nes šne­kė­ti vi­si ga­li, ta­čiau lai­mė­ti – tik­rai ne. Kaip mi­nė­jau, spau­di­mo, kad tu­riu par­vež­ti me­ da­lį na­mo, ne­jau­čiu. Ne­ma­nau, kad pro­fe­sio­na­lia­me spor­te eg­zis­ tuo­ja toks da­ly­kas. Že­mes­niu ly­ giu dau­ge­lis spor­tuo­ja dėl tre­ne­ rio, ma­mos, tė­čio, nes jie lie­pė ei­ti į tre­ni­ruo­tes.

Mes, pro­fe­s io­n a­l ai, spor­t uo­ ja­me dėl sa­vęs, to­dėl spau­di­mas mū­sų re­zul­ta­tams įta­kos ne­da­rys.

Pa­tys sau ke­lia­me už­duo­tis ir ku­ ria­me tiks­lus.

– Pa­pa­sa­kok, koks yra irk­luo­to­ jo gy­ve­ni­mas mū­sų ša­ly­je?

– In­di­vi­dua­lios spor­to ša­kos spor­ ti­nin­kas čia neuž­si­dirbs mi­li­jo­nų.

Ga­li už­si­dirb­ti pra­gy­ve­ni­mui, kaip ir bet ku­ris žmo­gus, kas­dien dir­ban­ tis sa­vo dar­bą. Ge­ro gy­ve­ni­mo sau ne­ga­li­me su­kur­ti, nes ne­žai­džia­ me krep­ši­nio ar fut­bo­lo (šyp­so­si).

O kal­bant apie re­ži­mą – spor­tuo­ ja­me nuo ry­to iki va­ka­ro. Ne­ga­li­me links­min­tis, ka­da tik už­si­gei­džia­ me. Va­sa­rą, kai vi­si va­žiuo­ja poil­ siau­ti prie jū­ros, šven­čia ves­tu­ves, ne­ga­li­me sau leis­ti gu­lė­ti ir de­gin­ tis. Dir­ba­me ir ruo­šia­mės pa­grin­ di­niams star­tams.

– Pri­si­me­ni, ka­da li­ki­mas at­gi­ nė į irk­la­vi­mo spor­tą?

– Ma­no abu tė­vai bu­vo irk­luo­to­ jai. Bet ne­pa­gal­vo­ki­te, tė­vai jo­kios įta­kos ma­no pa­si­rin­ki­mui ne­tu­rė­ jo. Irk­la­vi­mo ba­zė­je Vil­niu­je at­si­ra­ dau vi­siš­kai ne­ty­čia. Bū­da­mas try­ li­kos pa­ban­džiau, pa­ti­ko.

– Kas la­biau­siai?

– Gam­ta. Sa­lė­je žais­da­mas krep­ ši­nį ar kil­no­da­mas štan­gą ga­lė­čiau iš­pro­tė­ti nuo mo­no­to­ni­jos. Irk­luo­

da­mas nuo­lat esu gry­na­me ore.

Ma­tau, kaip, kei­čian­tis me­tų lai­ kams, gam­ta bun­da, mirš­ta. Gy­ ve­nu ta­me pro­ce­se. Iš­va­žia­vęs irk­ luo­ti pa­va­sa­rį į Is­pa­ni­ją pa­ma­tau pir­mą pa­va­sa­rį, Švei­ca­ri­jo­je ko­ vo mė­ne­sį pa­ma­tau ant­rą, o grį­ žęs į Lie­tu­vą ba­lan­dį su­si­pa­žįs­tu su tre­čiu. Per me­tus pa­ma­tau tris pa­va­sa­rius. Sa­lė­je ka­žin ar tai ga­ lė­čiau pa­ste­bė­ti.

Aš ir esu stip­riau­sias Lie­tu­vo­je. Ant kran­ to spor­ti­nin­kas ga­li jaus­tis stip­riau­sias, bet tai tu­ri įro­dy­ti įsė­dęs į val­tį.

– Ar prieš olim­pi­nes žai­dy­nes ke­liau­si sto­vyk­lau­ti į už­sie­nį?

– Ma­no pla­nuo­se bu­vo dar vie­na sto­vyk­la, ta­čiau ko­jos trau­ma pa­ ko­re­ga­vo pla­nus. Bi­jau iš­va­žiuo­ti kur nors to­liau. Jei­gu pa­ge­rės, ap­ svars­ty­siu pa­siū­ly­mą vyk­ti pa­si­ tre­ni­ruo­ti su ki­tais olim­pi­nių žai­ dy­nių da­ly­viais. Ta­čiau laks­ty­mas pas pro­fe­so­rius ir dak­ta­rus ma­ ne kiek nu­var­gi­no. Per die­ną ap­ lan­ky­da­vau po ke­lis spe­cia­lis­tus.

Kiek­vie­nas jų tu­ri skir­tin­gą gy­dy­ mo me­to­di­ką ir spe­ci­fi ­ką. Svar­ biau­sia, kad nė vie­nas ne­pa­sa­kė,

19

šeštadienis, birželio 30, 2012

sportas netikėtas ispano fiasko

NBA komandos pasipildė

teks ieškoti naujo darbo

„Didžiojo kirčio“ turnyre Vimbldone vyrų vienetų varžybų antrajame rate antrąjį pagal reitingą ispaną Rafaelį Nadalį, kurio sąskaitoje 11 laimėtų „Didžiojo kirčio“ turnyrų, 6:7 (9:11), 6:4, 6:4, 2:6, 6:4 nugalėjo ir į šešioliktfinalį iškopė 100-oji raketė čekas Lukášas Rosolas (nuotr.).

Ketvirtadienį įvyko NBA naujokų birža, kurioje komandos pasirinko 60 talentingiausių krepšininkų. Pirmojo šaukimo teisę turėjęs Naujojo Orleano „Hornets“ klubas pakvietė 19-metį 208 cm ūgio puolėją Anthony Davisą, kuris su Kentukio universiteto komanda laimėjo JAV studentų lygą.

Maskvos CSKA klubas nepratęsė sutarties su Darjušu Lavrinovičiumi (nuotr.). Klubas taip pat nepratęsė kontrakto su Jonu Kazlausku, o vyriausiojo trenerio postą patikėjo italui Ettore Messinai. CSKA gretose liko fizinio parengimo treneris Evaldas Kandratavičius ir skautas Benas Matkevičius.

lai­mė­ti – ne“ kad tu­riu pa­mirš­ti olim­pi­nes žai­ dy­nes.

– Šiais me­tais į olim­pi­nes žai­ dy­nes ke­liau­si­te ke­tu­rie­se – tu, Do­na­ta Viš­tar­tai­tė, Sau­lius Rit­ teris ir Ro­lan­das Mas­čins­kas...

– Nuo ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ ri­mo – tai pa­ti di­džiau­sia Lie­tu­ vos irk­la­vi­mo ko­man­da olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se. Ži­no­ma, So­vie­tų Są­jun­gos lai­kais ir­gi ne­trū­ko lie­ tu­vių, ta­čiau da­bar jų ne­skai­čiuo­ ki­me. Sma­gu, kad mū­sų spor­to ša­ ka taip po­pu­lia­rė­ja. Pri­si­me­nu, kai į Pe­ki­ną te­ko va­žiuo­ti vie­nam. Ta­ da tik­rai jau­čiau di­de­lį spau­di­mą.

Da­bar pa­pras­čiau – va­žiuo­ja trys įgu­los. Jei­gu ne­pa­si­seks man, gal pa­si­seks ki­tiems. Ma­lo­niau tiek mums pa­tiems, tiek ir fe­de­ra­ci­jai.

Prieš ket­ve­rius me­tus net ne­ga­lė­ jau įsi­vaiz­duo­ti, kad šio­se olim­pi­ nė­se žai­dy­nė­se tu­rė­si­me to­kią di­ de­lę ko­man­dą. Lat­viai ne­tu­ri nė vie­nos irk­la­vi­mo įgu­los, es­tai tu­ ri dvi, len­kai gal pen­kias. Ma­nau, kad vi­sai ne­blo­gai at­ro­do­me. Irk­la­ vi­me nė­ra pa­pras­ta iš­ko­vo­ti ke­lia­ la­pį, to­dėl tu­ri­me kuo di­džiuo­tis.

– Ar olim­pi­nėms įgu­loms yra kon­ku­ren­ci­ja Lie­tu­vo­je?

– Esa­me stip­riau­si (juo­kia­si). Irk­ la­vi­mo tra­di­ci­jos Lie­tu­vo­je yra la­ bai se­nos. Per vi­są Lie­tu­vos spor­to is­to­ri­ją irk­la­vi­mas yra dau­giau­ sia olim­pi­nių me­da­lių ša­liai iš­ko­

vo­ju­si spor­to ša­ka. Ne krep­ši­nis, ne leng­vo­ji at­le­ti­ka... So­vie­tų Są­ jun­gos lai­kais lie­tu­viai bu­vo tik­rai la­bai stip­rūs. Gran­dis nu­trū­ko po ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo, kai bu­vo už­da­ry­ti vi­si spor­to in­ter­na­ tai, mo­kyk­los. Ta­čiau da­bar užau­ go­me mes. Mū­sų ko­man­da – la­bai jau­na. Esu vy­riau­sias, o man dar tik 26-eri. Esa­me ko­man­da, ku­ri au­ga­me, ti­ki­mės, kad su­ge­bė­si­me išau­gin­ti kar­tą, ku­ri augs su mu­ mis. Jau­ni­mas da­bar tu­ri į ką ly­ giuo­tis, jau­čia­me spau­di­mą pa­si­ temp­ti, bet tuo tik džiau­gia­mės.

– Ne­bi­jai, kad vie­ną die­ną ta­sai jau­ni­mas ap­lenks ta­ve?

– Ne­bi­jau, spor­tas yra spor­tas. Čia lai­mi stip­riau­sias.

– Jau­tie­si da­bar stip­riau­sias?

– Aš ir esu stip­riau­sias Lie­tu­vo­je (juo­kia­si). Ant kran­to spor­ti­nin­kas ga­li jaus­tis stip­riau­sias, bet tai tu­ ri įro­dy­ti įsė­dęs į val­tį.

– Pri­si­pa­žink, ar esi prie­ta­rin­ gas. Prieš svar­bius star­tus at­ lie­ki ko­kius nors ri­tua­lus?

– Prie­ta­rais ne­la­bai ti­kiu, ta­čiau prieš svar­bius star­tus sten­giuo­si da­ry­ti vis­ką taip pat, kaip ir kiek­ vie­ną die­ną. Jei­gu į tre­ni­ruo­tę ei­nu su vie­nais sport­ba­čiais, į var­žy­bas ir­gi ei­siu su jais. Juk ki­ti ba­tai ga­ li ir ko­ją nu­trin­ti. Į star­tą nie­ka­da nei­siu su nau­jais marš­ki­nė­liais.

Lie­tu­vė nu­ste­bi­no vi­są Eu­ro­pą 25-erių klai­pė­die­tė Li­na Grin­či­ kai­tė (nuotr.) pa­sie­kė kol kas di­ džiau­sią per­ga­lę per sa­vo kar­je­rą ir nu­ste­bi­no vi­są Eu­ro­pą. Hel­sin­ ky­je vyks­tan­čio Se­no­jo že­my­no leng­vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­to mo­te­rų 100 m bė­gi­mo fi­na­le ji fi­ ni­ša­vo tre­čia (11,32 sek.) ir iš­ko­vo­ jo bron­zos me­da­lį.

Aš­tun­to­ji star­ta­vu­si lie­tu­vė pa­ ge­ri­no as­me­ni­nį ge­riau­sią se­zo­no re­zul­ta­tą ir tik aki­mirks­nį nu­si­ lei­do nu­ga­lė­to­ja ta­pu­siai bul­ga­rei Ive­tai La­lo­vai (11,28 sek.).

Ant­ros vie­tos lai­mė­to­ją išaiš­ kin­ti pri­rei­kė fo­to­fi­ni­šo, nes iden­ tiš­ką lai­ką kaip ir mū­siš­kė už­fik­sa­ vo ir uk­rai­nie­tė Ole­si­jai Povch. „Gar­siai ne­šne­kė­jau, ta­čiau šir­ dy­je ti­kė­jau, kad ga­li­me ko­vo­ti dėl me­da­lių. Kiek­vie­nas spor­ti­nin­kas vi­sa­da sie­kia aukš­čiau­sių tiks­lų.

Ne­sa­ky­siu, kad ga­lė­jau pa­si­ro­dy­ ti ge­riau, ta­čiau bė­gau aš­tun­tu ta­ ku, kai ma­no pa­grin­di­nės var­žo­ vės bė­go vi­du­ry­je“, – kir­tus fi­ni­šo li­ni­ją sa­kė sprin­te­rė.

Lie­tu­vė pir­ma­me pus­fi­na­lio bė­gi­ me fi­ni­ša­vo tre­čia, o bend­ro­je įskai­ to­je li­ko penk­ta. At­ran­kos var­žy­ bo­se L.Grin­či­kai­tė bė­gi­mo ta­ke­ly­je už­tru­ko šiek tiek il­giau – 11,38 sek. „Šį Li­nos pa­si­ro­dy­mą ver­ti­nu la­bai ge­rai, – džiau­gė­si tre­ne­ris Ed­mun­das Nor­vi­las. – Ne­ma­čiau, ar ga­lė­jo bū­ti ge­riau, nes sė­dė­jau taip, kad nie­ko ne­si­ma­tė. Vie­nu me­tu pa­si­ro­dė, kad jau tik aš­tun­ ta bus. Fi­na­lo ri­kiuo­tę pa­ma­čiau tik švies­len­tė­je. Tik­rai džiaugs­ min­gas me­da­lis.“

L.Grin­či­kai­tė – pir­mo­ji per vi­ są is­to­ri­ją Lie­tu­vos sprin­te­rė, lai­mė­ju­si me­da­lį Eu­ro­pos pir­ me­ny­bių pa­čio­je pres­ti­žiš­kiau­ sio­je 100 m bė­gi­mo rung­ty­je.

Daug pra­stes­nės nuo­tai­kos pir­ me­ny­bes bai­gė vy­rų 100 m fi­na­ lo da­ly­vis Ry­tis Sa­ka­laus­kas, ku­ris dėl pus­fi­na­ly­je pa­tir­tos trau­mos fi­na­le ne­bė­go, o tik at­si­sto­jo prie star­to li­ni­jos.

Per le­mia­ma­mą bė­gi­mą ne­trū­ko ku­rio­zų. R.Sa­ka­laus­kas sto­jo prie star­to li­ni­jos, bet ne­bė­go, ir taip su­kė­lė tik­rą su­maiš­tį. Iš pra­džių lie­tu­vis li­ko vie­to­je ir už tai bu­ vo nu­baus­tas gel­to­na kor­te­le. Per ant­rą star­tą pa­sku­bė­jo ita­las Si­ mo­ne Col­lio. Sprin­te­riui bu­vo pa­ ro­dy­ta rau­do­na kor­te­lė. Tre­čiuo­ju ban­dy­mu Lie­tu­vos at­sto­vas star­ ta­vo, ta­čiau ty­čia ne­fi­ni­ša­vo.

Ka­dan­gi trau­mą pa­ty­rė lat­vis Ro­nal­das Ara­jas, lie­tu­vis ga­lė­ jo net ir bėg­da­mas ris­te­le užim­ti šeš­tą­ją vie­tą.

Po fi­ni­šo R.Sa­ka­laus­kas tvir­ ti­no, jog pa­si­trauk­ti iš ko­vos jam pa­ta­rė me­di­kai. Spor­ti­nin­kas ne­ no­rė­jo ri­zi­kuo­ti ir dėl šios trau­ mos pra­leis­ti Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes. „Ry­tis trau­mą pa­ty­rė po pus­fi­ na­lio var­žy­bų, kir­tęs fi­ni­šo li­ni­ją ket­vir­ta­me žings­ny­je. Gai­la. Ry­ tis tu­rė­jo rea­lias ga­li­my­bes ko­ vo­ti dėl me­da­lių. Jį ge­rai ver­ti­no tiek var­žo­vai, tiek žiū­ro­vai. Jis bu­ vo pir­ma­sis lie­tu­vis Eu­ro­pos čem­ pio­na­to fi­na­le. Pa­ties spor­ti­nin­ko nuo­tai­kos la­bai pra­stos, su­pran­ta­ ma, jis yra mak­si­ma­lis­tas“, – tei­gė

AFP nuo­tr.

spor­ti­nin­ko tre­ne­ris Alek­sas Sta­ nis­lo­vai­tis.

Auk­sas ati­te­ko pran­cū­zui Chris­ top­he’ui Le­mait­re (10,09 sek.), si­dab­ras – jo tau­tie­čiui Jim­my Vi­caut (10,12 sek.), bron­za – nor­ ve­gui Jay­su­mai Sai­dy Ndu­re (10,17 sek.).

Pus­fi­na­ly­je bend­ro­je įskai­to­je lie­tu­vis tarp 24 da­ly­vių bu­vo ket­ vir­tas, už­fik­sa­vęs 10,23 sek. lai­ką ir at­si­li­kęs tik nuo fi­na­le pri­zi­nin­ kais vė­liau ta­pu­sio tre­je­to.

VD inf.

Ka­pi­to­nas lie­ka „Žal­gi­ry­je“ Kau­no „Žal­gi­rio“ ka­pi­to­nas Pau­ lius Jan­kū­nas ir ki­tą se­zo­ną rung­ ty­niaus Lie­tu­vos čem­pio­nų ko­ man­do­je. Šian­dien puo­lė­jo su­ tar­tis įsi­ga­lio­jo dar vie­niems me­ tams. 2010-ųjų lie­pą su P.Jan­kū­ nu bu­vo pa­si­ra­šy­tas kont­rak­tas pa­gal for­mu­lę 2+1.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Šią sa­vai­tę ša­lies čem­pio­nai taip pat me­tams pra­tę­sė su­tar­tis su į eki­pą sėk­min­gai įsi­lie­ju­siu Vy­ te­niu Lip­ke­vi­čiu­mi ir le­gio­nie­ riu­mi iš Kroa­ti­jos Mar­ko Po­po­ vi­čiu­mi.

2003 m. „Žal­gi­rio“ pa­grin­di­nė­ je su­dė­ty­je de­biu­ta­vęs P.Jan­kū­nas ru­de­nį pra­dės jau de­vin­tą­jį se­zo­ną Kau­no eki­po­je. 205 cm ūgio krep­ ši­nin­kas vos me­tams bu­vo pa­li­kęs gim­tą­jį mies­tą, kai 2009–2010 m. se­zo­ną at­sto­va­vo Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ ko­man­dai.

Praė­j u­s į se­zo­n ą P.Jan­k ū­n as „Žal­gi­rio“ gre­to­se pir­ma­vo pa­gal at­ko­vo­tus ka­muo­lius. Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­go­je (LKL) jis po krep­

šiais su­grieb­da­vo po 5,5 ka­muo­ lio per rung­ty­nes. Taip pat vi­du­ ti­niš­kai jis pel­ny­da­vo po 10 taš­kų.

Eu­ro­ly­gos čem­pio­na­te 28-erių žai­dė­jas rink­da­vo po 7,8 taš­ko ir at­ko­vo­da­vo po 5,6 ka­muo­lio. Šiuo me­tu kont­rak­tus su „Žal­gi­ riu“ tu­ri Man­tas Kal­nie­tis, Ro­ber­ tas Jav­to­kas, Min­dau­gas Kuz­mins­ kas, Ma­rio De­la­šas, M.Po­po­vi­čius, V.Lip­ke­vi­čius ir P.Jan­kū­nas. Kau­ no ko­man­da tu­ri tei­sę pra­tęs­ti su­ tar­tis su To­mu De­li­nin­kai­čiu ir Dai­niu­mi Ša­len­ga.

VD, zal­gi­ris.lt inf.

10 taškų

vidutiniškai per LKL rungtynes praė­ju­sį se­zo­ną pelnydavo P.Jankūnas.

Artūro Morozovo nuotr.

20

šeštadienis, birželio 30, 2012

sportas

Joa­chi­mui Lö­wui ne­pa­vy­ko su­griau­ ti per il­gus de­šimt­ me­čius nu­si­sto­vė­ ju­sių nor­mų: stra­te­ gas už­li­po ant to pa­ ties grėb­lio kaip ir jo pirm­ta­kai Hel­mu­ tas Schönas, Jup­pas Der­wal­lis ir Jürge­ nas Klins­man­nas.

Kai Ita­li­ja ir Vo­kie­ ti­ja akis į akį su­si­ tin­ka aikš­tė­je, spal­ vo­ti ka­lei­dos­ko­po stik­liu­kai su­kren­ ta vi­sa­da taip pat – trium­fuo­ja mė­ly­nus marš­ki­nė­lius vil­kin­ ti ko­man­da.

Pa­ža­das: prieš dvi­ko­vą M.Ba­lo­tel­li agen­tas pa­reiš­kė, kad jo klien­tas pus­fi­na­lio ma­če įmuš tris įvar­čius. Iki to­kio fe­no­me­na­laus re­zul­ta­to ita­lui trū­

ko vos vie­no tiks­laus smū­gio.

Sut­ryp­ta vo­kie­čių ga­ly­bė Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Ne­nu­ga­li­mu­mo mi­tas

Ita­li­jos su­per­ta­len­tas Ma­rio Ba­lo­ tel­li dviem triuš­ki­na­mais smū­giais iš­siun­tė jau­niau­sią Eu­ro­pos čem­ pio­na­to ko­man­dą na­mo. Ke­tu­rias įti­ki­na­mas per­ga­les pa­sie­kę vo­kie­ čiai at­si­mu­šė vėl į tą pa­čią sie­ną.

Pra­si­dė­jus pa­pil­do­mam lai­kui Me­ su­tas Ozi­las rea­li­za­vo bau­di­nį, ta­ čiau vie­nas įvar­tis tur­ny­ro fa­vo­ri­ tams bu­vo per men­ka pa­guo­da.

Vo­kie­ti­jo­je klai­džio­jan­ti ne­nu­ga­li­ mos Ita­li­jos šmėk­la ne­bu­vo iš­sklai­ dy­ta ir po 2012-ųjų Eu­ro­pos pir­me­ ny­bių. Vo­kie­ti­jai dar nie­ka­da nė­ra pa­vy­kę įveik­ti Ape­ni­nų fut­bo­li­nin­

kų per pa­sau­lio ar Se­no­jo že­my­no čem­pio­na­tus. Bal­tą vė­lia­vą vo­kie­ čiai kė­lė 1982-ųjų pa­sau­lio čem­pio­ na­to fi­na­le, 1970-ųjų ir 2006-ųjų pla­ne­tos pir­me­ny­bių pus­fi­na­liuo­ se, o da­bar su­klu­po dar kar­tą.

Pas­ku­ti­nį kar­tą drau­giš­ko­se rung­ty­nė­se vo­kie­čiams įveik­ti sa­ vo ne­pa­ran­kiau­sius var­žo­vus bu­vo pa­vy­kę prieš 17 me­tų. „Kol kas tai pa­ts nuo­sta­biau­ sias va­ka­ras ma­no gy­ve­ni­me, ta­ čiau ti­kiuo­si, kad sek­ma­die­nį bus dar ge­riau, – vil­tį lai­mė­ti fi­na­lą prieš is­pa­nus iš­reiš­kė pui­kią uos­lę įvar­čiams pa­de­monst­ra­vęs M.Ba­ lo­tel­li. – No­riu lai­mė­ti fi­na­lą ir vi­ sai ne­svar­bu, ar žai­siu ge­rai, ar ne.

Svar­biau­sia – ko­man­di­nė sėk­mė.“

„Mes žai­dė­me fan­tas­tiš­kai ir tas vie­nuo­li­kos met­rų bau­di­nys per pri­dė­tą ar­bit­ro lai­ką ko­man­dą iš­ mu­šė iš vė­žių. Kai vo­kie­čiai su ka­ muo­liu bė­go cent­ro aikš­tės link, pa­sa­kiau žai­dė­jams, kad rei­kia iš­ lai­ky­ti vie­no įvar­čio pra­na­šu­mą, ki­taip per pra­tę­si­mą mums įmuš sep­ty­nis ir ga­ran­tuo­tai pra­lai­mė­ si­me 2:9. Džiau­giuo­si, kad ve­te­ra­ no vai­ki­nai pa­klau­sė“, – po ma­čo šyp­so­jo­si ant­rą­ją jau­nys­tę iš­gy­ve­ nan­tis Ita­li­jos rink­ti­nės var­ti­nin­kas ir ka­pi­to­nas Gian­lui­gi Buf­fo­nas. Įvar­čiai – ma­mai

An­to­nio Cas­sa­no ir Ric­car­do Mon­ to­li­vo nuo­sta­bius per­da­vi­mus įspū­ din­go gro­žio įvar­čiais pa­ver­tęs 21-erių puo­lė­jas per­ga­lę ir taik­lius smū­gius de­di­ka­vo iš Ita­li­jos į Var­ šu­vą at­vy­ku­siai sa­vo mo­ti­nai. „Rung­ty­nių pa­bai­go­je nu­bė­gau pas ma­mą. Tai bu­vo nuo­sta­bi aki­ mir­ka. Pa­sa­kiau jai, kad per­ga­lę ski­ riu jai. Šio mo­men­to lau­kiau la­bai il­gai, ka­dan­gi ma­no ma­ma nė­ra jau­ na ir pui­kiai ži­nau, kaip jai ne­leng­va bu­vo at­vyk­ti čia. Tu­rė­jau už tai at­ si­dė­ko­ti. Fi­na­le Ki­je­ve bus ir ma­no tė­vas“, – kal­bė­jo fut­bo­li­nin­kas.

Be­je, mo­te­ris, ku­riai de­di­ka­vo įvar­čius, ne­nus­pė­ja­mu cha­rak­te­riu ir kont­ro­ver­siš­ku el­ge­siu gar­sė­jan­ tis „Man­ches­ter Ci­ty“ puo­lė­jas nė­ ra tik­ro­ji M.Ba­lo­tel­li mo­ti­na.

Fut­bo­li­nin­kas gi­mė Si­li­ci­jos sos­ ti­nė­je Pa­ler­me imig­ran­tų iš Ga­nos Bar­wuah šei­mo­je. Vai­kys­tė­je Ma­ rio tu­rė­jo pro­ble­mų dėl žar­ny­no, tad skur­de gy­ve­nę tė­vai ati­da­vė jį į prie­glau­dą. 1993 m. tre­jų me­ tų vai­ką įsi­vai­ki­no ita­lų Ba­lo­te­lių šei­ma. Vė­liau jo tik­rie­ji tė­vai Tho­ mas ir Ro­se Bar­wuah pra­šė, kad šis su­grįž­tų, ta­čiau M.Ba­lo­tel­li bu­

vo griež­tas: „Ma­nęs jie pa­no­ro tik ta­da, kai iš­gar­sė­jau. Man ne­rei­kia gar­bės me­džio­to­jų.“ Vo­kie­ti­jo­je – ge­du­las

Apie re­van­šą prieš Is­pa­ni­ją už 2008 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­to fi­na­le ir 2010 m. pa­sau­lio pir­me­ny­bių pus­ fi­na­ly­je pa­tir­tas ne­sėk­mes sva­jo­ ju­siems vo­kie­čiams pri­trū­ko vie­ no žings­nio. Fi­na­lo nuo­tai­ko­mis gy­ve­nu­siai Vo­kie­ti­jai ši ne­sėk­mė ta­po tik­ra tra­ge­di­ja. „Ta­len­tų ku­pi­na kar­ta nie­kaip ne­su­ge­ba pa­siek­ti tiks­lo. Ei­li­nį kar­tą ta­po­me Mė­ly­nų­jų pra­kei­ki­ mo au­ko­mis, ta­čiau J.Lö­wo dar­bas ne­baig­tas. Pa­siek­si­me sa­vo tiks­lą“, – sa­vo ša­lies fut­bo­li­nin­kų ne­smer­ kė Vo­kie­ti­jos dien­raš­tis „Spie­gel“.

Dėl to, kad ne­pa­vy­ko per­ra­šy­ ti ne­pa­lan­kios is­to­ri­jos, ap­mau­do ne­slė­pė ir pa­ts J.Lö­was. „Po rung­ ty­nių dra­bu­ži­nė­je vaiz­das bu­vo la­ bai niū­rus. Aša­ros lie­jo­si pa­na­ šiai kaip per lai­do­tu­ves prie ka­po.

Esa­me la­bai nu­si­vy­lę, ta­čiau no­ riu pa­gir­ti vai­ki­nus, kad su­žai­dė­ me pui­kų tur­ny­rą. Net ir pra­lei­dę du įvar­čius, žai­dė­me iš vi­sos šir­ dies“, – sa­kė stra­te­gas.

AFP nuo­tr.

gru­pės rung­ty­nė­se Is­pa­ni­ja žai­dė su Kroa­ti­ja ir ly­gio­sio­mis 2:2 pa­ si­bai­gu­si dvi­ko­va ita­lams bū­tų už­ kir­tu­si ke­lią į ket­virt­fi­na­lį. „Nie­ka­d a ne­s i­gai­l ė­s i­m e, kad ne­p a­s i­n au­d o­j o­m e pro­ga ita­ lus iš­s iųs­t i na­m o. Kiek­v ie­n o­ se rung­ty­nė­se žai­džia­me tik dėl per­ga­l ės ir spren­d žia­m e sa­vo, o ne ki­tų eki­pų pro­ble­mas“, – bet ko­kias spe­ku­lia­ci­jas ša­lin vi­jo is­ pa­nų vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Vi­cen­ te Del Bos­que.

Įs­pė­ji­mas is­pa­nams

„Esa­me ver­ti vie­tos fi­na­le. At­si­ min­ki­te, kad esa­me vie­nin­te­lė ko­ man­da, ku­ri įmu­šė įvar­tį is­pa­nams. Įro­dė­me, kad esa­me ly­gūs su jais. O gal ir stip­res­ni“, – įsi­ti­ki­nęs M.Ba­ lo­tel­li.

Is­pa­ni­jos ir Ita­li­jos ke­liai jau bu­ vo su­si­kir­tę tre­čią čem­pio­na­to die­ ną. Tuo­met Gdans­ke vy­ku­si dvi­ko­ va pa­si­bai­gė tai­kiai 1:1.

Ant be­dug­nės pra­ra­jos gru­pės var­žy­bo­se ba­lan­sa­vu­si Ita­li­ja ku­ria dar vie­ną ste­buk­lą. Pas­ku­ti­nė­se C

Didvyris: M.Balotelli

sunkiai tvardė emocijas po antrojo savo komandos įvarčio.

AFP nuotr.

Re­zul­ta­tas Italija–Vokietija 2:1 (2:0). Var­šu­va, 55 540 žiū­ro­v ų. Įvar­čiai: Ma­rio Ba­ lo­tel­li (20 ir 36 min.); Me­su­tas Ozi­ las (90 min. iš 11 m).

21

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

Eu­ro­pa – iki skaus­mo pa­žįsta­ma, ta­čiau kas­kart at­ran­da­ma iš nau­jo.

24p.

„Pa­linkė­ki­te, kad ne­būtų blo­gai“

Gar­sus teat­ro, ki­no ak­to­rius, dainų au­ to­rius ir at­likė­jas Vla­das Bag­do­nas kar­tais pa­sva­jo­ja: ei­na sau skrybėlė­ tas ir šu­niu­ku ve­di­ nas Ge­di­mi­no pro­ spek­tu ar Laisvės alė­ja, ir nie­kas nerū­ pi. Ta­čiau įsi­sukęs į darbų sūkurį pri­si­ pažįs­ta, kad tam dar ne lai­kas.

– Ru­si­ja – dėl ry­šių?

– Taip. Be to, šva­ri ma­no rusų kal­ ba. Ži­no­ma, jiems gal reikėtų baltų ak­cen­to, kaip tu­ri Re­gi­man­tas Ado­ mai­tis ar Juo­zas Bud­rai­tis. Ak­cen­ tu man ne­pa­vyks­ta už­ka­riau­ti, tad ieš­kau ki­to­kių būdų. Bet po pen­si­jos pra­si­dėjo nau­jas eta­pas.

– Ki­nas jums vis dar nau­jovė?

– Taip. Di­delė. Trum­pai fil­ma­vau­si tik po to, kai bu­vo at­kur­ta Nep­rik­ lau­so­mybė. Vie­nas nau­jau­sių pa­si­ūlymų bu­vo su­vai­din­ti pa­ka­ruoklį (iro­niš­kai šyp­te­li). Ne­su­ti­kau. Ru­ si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je pa­sta­ruo­ju me­ tu at­li­kau jau aš­tuo­nis vaid­me­nis.

– Ki­nas, kaip sakė­te, rei­ka­lau­ja tiks­lu­mo...

– Tai ki­to­kia spe­ci­fi­ka nei teat­ras.

Rei­kia ir mo­men­ti­nio at­si­da­vi­mo.

Nors ga­li­ma per­fil­muo­ti. O teat­re ki­to­kios sąly­gos, prie ku­rių esu pri­ pratęs. Kaip ir prie sa­vo vaid­menų sti­liaus. Bu­vau eksp­loa­tuo­ja­mas kaip dra­ma­tiš­ko, tra­giš­ko tem­pe­ ra­men­to ak­to­rius.

Nau­jau­sio P.Lun­gi­no fil­mo sėkmės ne­si­tikė­jo­me, nes sce­na­ri­jus kur­ tas pa­gal mu­ziką. Ma­lo­niai nu­ste­ bau gavęs ge­riau­sio ak­to­riaus pri­ zą, dip­lomą Šan­cha­jaus fes­ti­va­ly­je.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

– Per­žengė­te 60 metų ribą, ta­ čiau tem­po ne­ma­ži­na­te.

– Man 63-eji. Jau esu pen­si­nin­ kas, ir pir­mo­sio­mis die­no­mis tai skambė­jo ne­įpras­tai. Ta­čiau pri­ pra­tau prie šio sta­tu­so, kurį pri­ me­na kom­piu­te­rio ek­ra­nas, kai lau­kiu per­ve­siant pen­siją. Ji ne­ di­delė – apie 1000 litų. Koks nors Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos, Vo­kie­ti­jos ar JAV pen­si­nin­kas jau ilsėtų­si ir ke­ liautų. Ta­ry­bi­niais lai­kais pen­si­ nin­kai ilsė­da­vo­si ko­lek­ty­vi­nia­me so­de ar kaps­ty­da­vo­si dar­že. Ta­čiau ne­tu­riu šių pri­vi­le­gijų, bi­jau už­ger­ ti, tad ten­ka dirb­ti (juo­kia­si).

– At­lie­ka­te daug vaid­menų kla­ si­kos spek­tak­liuo­se, kur ak­cen­ tuo­ja­mos am­ži­no­sios ver­tybės ir pro­ble­mos. Kaip rea­guo­ja­te, kai ap­link mus vis­kas kin­ta?

– La­bai bi­jau kalbė­ti apie am­žiną­ sias ver­ty­bes, gy­ve­ni­mo būdą ar sti­ lių. Tai šiek tiek per skambūs žod­žiai.

Dir­bu, už­sii­mu veik­la, kūry­ba. Ir ban­dau sa­ve ap­sau­go­ti ma­te­ria­ liai. Pa­de­da Ru­si­jos teat­ras ir ki­ nas. To pa­sta­ruo­ju me­tu, de­ja, ne­ padė­jo lie­tu­viš­ka­sis, ja­me turė­jau ma­žai veik­los.

– Mūsų ver­ty­be tam­pa pi­ni­ gai?

– De­ja. Ką nors pa­keis­ti? Ga­li­ma nuei­ti į vie­nuo­lyną ir duo­ti įža­dus.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu daug dir­ba­te Ru­si­jo­je. Kodėl? Ry­šiai?

– Aš toks pa­ts, kaip tūkstan­čiai lie­ tu­vių. Kas Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, kas Ai­ri­jo­je, Ško­ti­jo­je, JAV ar Nor­ ve­gi­jo­je. Laimė, Ru­si­jo­je ga­liu dirb­ ti pa­gal spe­cia­lybę.

Tie­sa, iš pra­džių bu­vo Sankt Pe­ ter­bur­gas, kur jau ket­ve­rius me­ tus vai­di­nu tri­juo­se spek­tak­liuo­se.

Rugsė­jo 24 ir 25 d. Ry­go­je nu­ma­ty­ ta dar vie­no, ket­vir­to, prem­je­ra. Per du mies­tus ir ba­la­do­juo­si.

– Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu tvir­ tai žen­gia­te į kiną.

– Aha, po vaid­mens Pa­ve­lo Lun­gi­no fil­me „Di­ri­gen­tas“ už­vertė sce­na­ri­ jais, tu­riu agentą, ten­ka at­si­sa­kinė­ti, ver­tin­ti re­ži­sie­rius, ri­zi­kuo­ti, steng­ tis, kad ne­pa­kenktų re­pu­ta­ci­jai.

– Be­je, ten tik­tumė­te. Dra­ma­ tiš­ki vaid­me­nys, sklin­dan­ ti ra­mybė, in­to­na­ci­ja, pra­ži­lu­ si barz­da.

– Dar ne­no­riu ir, ko ge­ro, to nie­ ka­da ne­da­ry­siu. Kol leis jėgos, ant plau­ko be­si­lai­kan­tis ta­len­tas ir ga­ bu­mai, dirb­siu.

Ta­len­tai: V.Bag­do­nas sa­ko dau­giau už­si­dirbęs iš dai­na­vi­mo, nors garsė­ja sa­vo vaid­me­ni­mis.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

– Ta­čiau jūs dir­ba­te la­bai daug ir ne­ma­nau, kad mir­tumė­te iš ba­do. Tai – bėgi­mas nuo vie­ natvės, no­ras būti rei­ka­lin­gam, ką nors veik­ti?

– Dar­bas žmogų iš­ties gelbs­ti nuo vie­natvės, įvai­rių svei­ka­tai kenks­ mingų pa­gundų, todėl už jo ka­bi­nuo­si.

22

22

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

„Pa­linkė­ki­te, kad ne­būtų blo Kar­tais norė­čiau įsi­ 21 gy­ti šu­niuką, už­sidė­ ti skrybėlę ir kokį mėnesį kas­dien

išei­ti pa­si­vaikš­čio­ti Ge­di­mi­no pro­ spek­tu ar Laisvės alė­ja. Bet dar ne lai­kas. Tie­sa, pirmą kartą gy­ve­ni­me mėgin­siu sa­vaitę pailsė­ti sa­na­to­ri­ jo­je Drus­ki­nin­kuo­se. Įdo­mu, reikės juo­do kos­tiu­mo? Ti­kiuo­si, ne­bus rau­do­no ta­ke­lio ir nie­kam ne­reikės mo­juo­ti (juo­kia­si).

– Jau­no­ji kar­ta jus at­pažįs­ta?

– Oi, ne. Ne­bent stu­den­tai, ku­rie ste­bi teat­ro gy­ve­nimą. At­pažįs­ta tik vy­res­ni. Ir be­na­miai, ku­rie kaps­to­si šiukš­liadėžė­se. Anks­tyvą rytą prie šiukš­lių dėžių pa­svei­ki­na: „O, ar­ tis­tas ar dai­ni­nin­kas!“ – Sa­ko­ma, kad kuo žmo­gus ge­ res­nis, tuo ap­link sa­ve ma­žiau pa­ste­bi blo­gio. Jūs pa­ste­bi­te?

– Ką pa­va­din­ti blo­giu? Blo­gai, kai ma­žai re­mia­ma kultū­ra, bib­lio­tekų veik­la, dings­ta kai­mo kultū­ros rū­ mai, mažė­ja mo­kyklų. Ir ne pa­tys ver­žiamės dir­žus, o ver­žia­me vai­ kų ateitį.

– Ir kar­tu au­gi­na­me pri­mi­ty­ vesnę, apie ma­te­ria­lius da­ly­ kus gal­vo­jan­čią kartą?

– Taip. Nuo­la­ti­nis sie­kis turė­ ti daug pi­nigų žmogų men­ki­na. Aš no­riu ne­daug.

– Kiek jums už­tektų?

– Su­mokė­ti už butą, maistą, būti­ niau­sias pre­kes. Yra įsi­pa­rei­go­jimų.

Ali­men­tai – pa­de­du duk­rai, jos ma­ ma tu­ri kaž­ka­da mūsų sta­tytą butą.

Sten­giuo­si, kad ne­reikėtų par­duo­ti ir galėtų gy­ven­ti.

– Jus la­bai ata­ka­vo dėl sky­rybų su Rūta Va­na­gai­te?

– Oi, ne, ne. Ap­link tiek sky­rybų, o mes juk ne­sa­me didūs žmonės.

– Ši te­ma jums ta­bu?

– Nemėgs­tu tos te­mos, bet su sūnu­ mi Juo­za­pu pui­kiai bend­rau­ja­me. Štai (mos­te­li ran­ka į Kau­no lėlių teat­ro, kur vy­ko jo kūry­bos va­ka­ras, dar­buo­tojų kam­barė­ly­je sto­vin­čią gi­tarą) – sūnus nau­do­ja­si ma­no gi­ ta­ra, vaikš­to pas mo­ky­toją ir jau ge­ riau tvar­ko­si su akor­dais bei sty­go­ mis. Da­bar man pa­sko­li­no gi­tarą.

– Be­je, kam jums dai­na­vi­mas?

Ki­ti sa­ko: ge­ras ak­to­rius, o ką jis čia kal­ba dai­nuo­da­mas?

– Iki Nep­rik­lau­so­mybės at­ga­vi­mo kai­muo­se ma­ne ge­riau ži­no­jo kaip dai­ni­ninką, bet ne kaip ak­to­rių.

De­šim­ta­sis de­šimt­me­tis su­sie­tas su dai­na­vi­mu ir kon­cer­tais. Did­žiuo­ sius pi­ni­gus už­dir­bau ir bu­tus pa­si­ sta­čiau ne iš ak­to­rystės, o iš dai­na­ vi­mo. Tad nuo jo pa­bėgti ne­leng­va.

Bet pa­sta­ruo­ju me­tu ne­la­bai tam tu­riu lai­ko, tad nu­sprend­žiau gi­ tarą ati­duo­ti sūnui. Todėl šįkart gro­siu sko­lin­ta gi­ta­ra. Bet nie­ka­da ne­sa­kyk nie­ka­da.

– Dai­na­vi­mas jums – poil­sis?

Ar tai pui­kiai de­ra su vai­dy­ba?

– Net ne­ži­nau. Jei ne­būtų pa­kvietę pa­braz­den­ti gi­ta­ra, būčiau jau pa­ miršęs.

– Ko­kia jums Mask­va da­bar?

– Sto­vin­tis, ne­jud­rus mies­tas. Lė­ tai va­žiuo­ja ma­ši­nos, pil­na spūs­ čių. Į Vnu­ko­vo oro uostą at­siun­čia vai­ruo­toją, o jis kan­ki­na­si spūsty­ se. Prie met­ro iš­li­pu ir iki stu­di­jos at­va­žiuo­ju grei­čiau nei jis.

Vie­natvė nėra ma­ lo­nus jaus­mas. Tie­ sa, pa­sta­ruo­ju me­tu prie to pri­pra­tau ir tai jau ta­po gy­ve­ni­ mo sti­liu­mi.

– Ar dar li­ko gar­sio­jo rusų nuo­ šir­du­mo?

– Li­ko, nors Mask­va, Sankt Pe­ter­ bur­gas – jau ne Ru­si­ja. Da­ly­va­vau žiu­ri And­re­jaus Tar­kovs­kio gar­bei vy­ku­sia­me fes­ti­va­ly­je. Bu­vo­me Iva­ no­ve, plaukė­me lai­vu iki Jur­je­ve­co, kur gy­ve­no Tar­kovs­kis, ir vie­na­me ma­žiau­sių Ru­si­jos mies­te­lių Plio­ se, kur gy­ve­na apie 10 tūkst. gy­ ven­tojų. Štai ten jautė­me tą neap­sa­komą nuo­šir­dumą, rūpes­tin­gumą, pa­ garbą ir di­delį dėmesį ar­tis­tui.

Daug senųjų ak­to­rių, ku­rie turė­jo di­delę įtaką žmo­nių gy­ve­ni­mui, jau išė­jo ana­pi­lin.

Due­tas: ba­le­to ir teat­ro le­gen­dos – ba­le­ri­na Eglė Špo­kaitė ir ak­to­rius V.Bag­do­nas – Ei­mun­to Nek­ro­šiaus spek­tak­ly­je

– Sakė­te, kad į kiek­vie­no žiū­ ro­vo sielą rei­kia nu­ties­ti ta­kelį.

Ko­kiu ta­ku žen­gia­me mes, lie­ tu­viai?

– Sun­ku pa­sa­ky­ti, bet įtaką da­ ro ir ki­to­kie da­ly­kai – po­li­ti­ka­vi­ mas, ky­ši­nin­ka­vi­mas, ko­rup­ci­ja. Iš kairės ir de­šinės tik ir gird­žiu: ak, kaip bai­su. Neį­si­gi­li­nu, bet pa­skai­ tau. Kar­tais ir ko­men­ta­rus – bai­ sūs, mi­no­ri­niai, šiurkštūs, be­vil­ tiš­ki. Jei be­vil­tiš­ku­mas mūsų sie­los at­spin­dys – blo­gai.

– Ne­jau­gi mes tik­rai am­ži­nai de­juo­jan­ti, pe­si­miz­mu per­si­ smel­ku­si tau­ta?

– Lie­tu­viams nuo se­no bu­vo ge­rai, kad de­ga kai­my­no tro­ba. Pa­me­ nu, kiek daug tikė­jomės pir­mai­siais Nep­rik­lau­so­mybės at­ga­vi­mo me­tais.

Kalbė­jo­me, kad gy­ven­si­me kaip ja­ po­nai ar skan­di­na­vai, nes esa­me la­ bai darbštūs, tu­ri­me di­delę širdį. Bet pra­ėjo tiek daug lai­ko – ir kas? Li­ko­ me lie­tu­viai su sa­vo pa­vy­du, dantų grie­ži­mu, ne­drau­giš­ku­mu vie­nas ki­ tam. Ir tai išp­laukė į pa­vir­šių.

Iš­va­da: ir Lie­tu­vo­je, ir Ru­si­jo­je dir­ban­tis gar­sus ak­to­rius V.Bag­do­nas

įsi­ti­kinęs, kad blo­giau­sia tiems, ku­rie tu­ri la­bai daug.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

– Kai ku­rie vy­resnės kar­tos žmonės jau­čia nos­tal­giją so­ vietų lai­kams. Pri­si­pa­žin­ki­te, jūs – taip pat?

– Ne. Nors jei kas­dien gal­vo­čiau apie duo­nos kąsnį, ką ga­liu ras­ ti šiukš­liadėžė­je pa­val­gy­ti, ne­turė­ čiau dar­bo – galbūt? Tie­sa, da­bar

aiškė­ja, kad esa­me gi­li ES pro­vin­ ci­ja ir tuo dangs­tomės.

– Kaip sa­vo vi­dinį balsą ap­sau­ go­te nuo išo­rinės įta­kos?

– Esu ra­maus cha­rak­te­rio, ne­si­ve­ liu į įtar­ti­nas is­to­ri­jas, kaip gry­ bus po lie­taus au­gan­čius judė­ji­ mus, sek­tas, bro­li­jas, drau­go­ves.

Kuo žmo­gus vy­res­nis, tuo jis ne iš­ min­tin­ges­nis, o at­sar­ges­nis. Imuo­ si at­sar­gu­mo prie­mo­nių, pra­leid­žiu pro au­sis ar bent ne­si­gin­či­ju. Po­li­ ti­kas iš manęs nei­šeitų. Be to, man nuo­bo­du ir ne­įdo­mu gin­čy­tis. Ir ne­ turė­čiau kant­rybės.

– Be­je, kodėl iš Mask­vos daž­nai ke­liau­ja­te trau­ki­niais? Tai tur­ būt pri­me­na ge­le­žin­ke­lininku dir­busį jūsų tėvą?

– Taip, taip. Trau­ki­nys nuo vai­kystės yra ma­no mėgsta­ma trans­por­ to prie­monė. Be to, man – sau­gesnė.

Lėktu­vai kra­to, bi­jau su­duž­ti.

– Galbūt kuo tam­pa­me vy­res­ni, tuo tam­pa­me ne tik iš­min­tin­ges­ ni, at­sar­ges­ni, bet ir bai­les­ni?

– Galbūt ir taip. Bet ne kartą prie­š skryd­žius ma­čiau jaunų žmo­nių, ku­rie žeg­no­ja­si ir pra­šo Die­vo pa­ lai­mos. Kol kas to ne­da­rau, nors ant žemės jau­čiuo­si sau­ges­nis.

– Su­tin­ka­te, kad vi­si pra­ra­di­ mai ve­da naujų at­ra­dimų link?

– Tik­riau­siai. Nie­kas vie­to­je ne­sto­ vi. Did­žiau­sias ma­no at­ra­di­mas – ras­ti sa­ve teat­re. Net ne­sva­jo­jau būti ak­to­riu­mi ir ne­ma­niau, kad būsiu rei­ka­lin­gas šio­je sri­ty­je Lie­ tu­vo­je, o juo­lab – sve­tur.

– Ži­nau, kad norė­jo­te tap­ti is­ to­ri­ku ir sto­jant į uni­ver­si­tetą pri­trūko tik vie­no ba­lo. Jei kaip kom­pen­sa­ci­ja V.Bag­do­nui būtų su­teik­ta ga­li­mybė lai­ko ma­ši­na nu­ke­liau­ti į kokį nors Lie­tu­vos lai­ko­tarpį, grįžtumė­te?

– To­li ne­norė­čiau. Nei į Vy­tau­to Did­žio­jo, Ge­di­mi­no ar Žy­gi­man­ to Au­gus­to lai­kus. Juo­lab į lai­kus, kai pra­si­dėjo mūsų did­žio­sios vals­ tybės grio­vi­mas. Norė­čiau pa­būti XIX a., abie­juo­se su­ki­li­muo­se. Pa­ žiūrė­ti, kuo už­siim­da­vo knyg­ne­šiai, kaip grąži­na­mas lie­tu­viš­kas raš­tas, pa­būti XX a. pra­džio­je.

– Ti­ki­te, kad meilė dar ga­li iš­ gelbė­ti pa­saulį?

– Ti­kiu. Taip sakė Kris­tus. Ti­kiu, ti­kiu...

– Sa­ko, yra de­vy­ni būdai mylė­ ti. Klau­sy­tis, kalbė­ti, ati­duo­ti, bran­gin­ti, at­sa­kinė­ti, da­ly­tis, mėgau­tis, pa­si­tikė­ti ir at­leis­ti.

Ku­ris jums bran­giau­sias?

– Klau­sy­tis la­bai svar­bu, bet vie­ no nėra. Sva­riau­sias Kris­taus žo­ dis – „ne­bi­jok“.

23

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

lo­gai“

Gy­ve­ni­mo iššū­kis – pa­dėti žu­di­kui Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiūtė k.marcinkeviciute@diena.lt

Pirmą­kart į Lie­tuvą at­vy­ku­si prie­š de­šimt­metį, Či­ka­gos Loyo­los uni­ ver­si­te­to so­cia­li­nio dar­bo pro­ fe­sorė Kat­he­ri­ne Ty­son-McCrea daž­nai su­grįžta į jos šird­žiai mie­ lą šalį, su­si­tin­ka su pa­mil­tais bi­ čiu­liais, stu­den­tais. Mo­te­ris pri­si­ pažįs­ta: Lie­tu­va jos gy­ve­nimą pa­ keitė ne­grįžta­mai.

– Lie­tuvą at­ra­do­te prie­š de­ šimt­metį ir nuo ta­da daž­nai lan­kotės čia. Kas jus su­do­mi­ no mūsų ša­ly­je?

– Pirmą­kart į Lie­tuvą at­vy­kau dėsty­ ti kur­so Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ver­si­te­ te. Lie­tu­viai man daug pa­sa­ko­jo apie ša­lies is­to­riją, Bal­ti­jos ke­lią, tremtį.

Neį­ti­ki­ma, ko­kia stip­ri ir di­din­ga jū­ sų tau­ta. Vi­si šie iš­gy­ve­ni­mai la­bai jautrūs. Sup­ra­tau, kad po ke­lionės į Lie­tuvą ma­no gy­ve­ni­mas jau nie­ka­da ne­bus toks, koks bu­vo iki tol.

– Lie­tu­va ir Ame­ri­ka ski­ria­si ne tik is­to­ri­ja. Kas su­do­mi­no jus, so­cia­li­nio dar­bo pro­fe­sorę?

– Tu­ri­me pri­si­min­ti, kad Lie­tu­vos ir JAV is­to­ri­ja la­bai skir­tin­ga. Ame­ ri­ko­je so­cia­li­nio dar­bo moks­las gy­ vuo­ja jau dau­giau nei 120 metų ir čia jis la­bai su­biu­rok­ra­tin­tas. Lie­tu­vo­ je to ne­bu­vo. Juk So­vietų Sąjun­go­ je ne­bu­vo so­cia­li­nių pro­blemų. Ne­ reikė­jo ir to­kių dar­buo­tojų.

Da­bar lie­tu­viai išt­roškę nau­ jų idėjų, at­vi­ri iššū­kiams, nau­ jovėms. Mie­lai pri­tai­ko kitų ša­lių mo­de­lius, pra­ktiką.

„Ote­las“.

Dmit­ri­jaus Mat­ve­je­vo nuo­tr.

– O jums ne­bai­su, kai vie­ni­šas grįžta­te na­mo?

– Būna vi­saip. Vie­natvė nėra ma­ lo­nus jaus­mas. Tie­sa, pa­sta­ruo­ ju me­tu prie to pri­pra­tau ir tai jau ta­po gy­ve­ni­mo sti­liu­mi.

– Net­ru­kus ei­si­te į sceną. Kaip kaž­ka­da sakė­te – gy­dy­tis?

– Taip kal­ba­ma. Ne kartą ir aš vai­ di­nau karš­čiuo­da­mas, čiaudė­da­ mas. Per spek­taklį vis­kas dings­ta.

Ir ko­su­lys, ir tem­pe­ratū­ra. Pas­kui, daug vėliau, grįžta, bet tuo me­tu tu gy­dai­si.

– Gar­sus bra­zilų ra­šy­to­jas Pau­ lo Coel­ho pa­sakė, kad vi­sa­da vis­kas bai­gia­si ge­rai. Jei tai ne­ si­bai­gia ge­rai, tai dar – ne pa­ bai­ga...

– Su­tin­ku su tuo. Žmo­gus prie vis­ko ga­li pri­pras­ti, su­si­tai­ky­ti su įvai­ ria pa­dėti­mi ir bet ko­kio­je si­tua­ci­ jo­je ras­ti ma­lo­numų. Kaip dy­ku­mo­ je gy­ve­na be­dui­nas, kaip be­na­miai, nors gal tai kar­tais ir gy­ve­ni­mo bū­ das? Bet jie at­ran­da džiaugsmų.

Blo­giau­sia tiems, ku­rie tu­ri la­bai daug, – jų baimės la­bai di­delės.

Pra­ras­ti, bank­ru­tuo­ti, ne­tek­ti.

– Tuo­met jums pa­linkė­ti, kad vis­kas dar ne­si­baigtų ge­rai?

Nes ki­taip tai jau bus pa­bai­ga?

– Ne, ge­riau pa­linkė­ki­te, kad man ne­būtų blo­gai.

– To­kios sri­tys, kaip psi­cho­ lo­gi­ja, me­di­ci­na ir so­cio­lo­gi­ ja, rei­ka­lau­ja ne tik ži­nių, iš­si­ la­vi­ni­mo, bet ir pa­šau­ki­mo. Ar leng­va bu­vo ap­si­spręsti ren­ kan­tis so­cio­lo­giją?

– Jei at­vi­rai, net ir ta­pu­si so­cia­li­ ne dar­buo­to­ja ne­bu­vau tik­ra, kad tai yra ma­no ke­lias. Ma­no pir­ma­ sis klien­tas bu­vo ma­žas juo­dao­ dis ber­niu­kas, ke­lian­tis daug pro­ blemų sa­vo mo­ky­to­jai.

Bu­vau iš­mo­ky­ta, kad rei­kia kas­ dien pa­klaus­ti sa­vo klientų, ko­kia yra jų pro­ble­ma ir kiek kartų per dieną su ja su­si­du­ria. Dėsty­to­ja paaiš­ki­no, kad, tei­sin­gai dir­bant, žmo­gus su sa­vo pro­ble­ma tu­ri su­ si­dur­ti vis re­čiau ir re­čiau.

Kai už­da­viau šį klau­simą ma­ ža­jam sa­vo klien­tui, jis man at­ kir­to, kad ne­tu­ri jo­kių pro­blemų.

Sut­ri­kau. Grįžau pas dėsty­toją ir pa­sa­kiau, kad ne­ži­nau, ką da­ry­ ti. Dėsty­to­ja liepė dirb­ti to­liau. Bu­ vau ge­ra auklė, todėl at­si­ne­šiau su sa­vi­mi žaislų. Mes žaidė­me, šo­ko­ me, dai­na­vo­me. Man tik­rai pa­ti­ ko dirb­ti su tuo ber­niu­ku, bet ne­pa­ nau­do­jau jo­kių moks­li­nių teo­rijų ir me­todų. Kartą ber­niu­kas pra­si­tarė, kad kart­kartė­mis ne­ken­čia savęs.

Tai bu­vo pa­žan­ga: nors jis ir ne­ įvar­di­jo to kaip pro­ble­mos, ta­čiau ta­po at­vi­ras man. Dėsty­to­ja su­ti­ko, kad žai­di­mo te­ra­pi­ja taip pat vei­kia.

– So­cia­li­nis dar­bas ga­li būti pa­vo­jin­gas? Jums ten­ka dirb­ ti kalė­ji­muo­se, pa­dėti pro­ble­ miš­kiems paaug­liams, gaujų na­riams, psi­chi­kos li­go­niams ir ai­bei kitų žmo­nių, ga­lin­čių su­ kel­ti pa­vojų ne tik sau, bet ir ap­ lin­ki­niams?

– Tu­ri su­vok­ti, ko­kios si­tua­ci­jos ke­lia pa­vojų ir ko­kie žmonės ga­li būti pa­vo­jin­gi. Rei­kia ras­ti išeitį iš su­dėtin­giau­sių si­tua­cijų. Jei žmo­ gus jau­čia nuo­širdų rūpestį ir pa­ garbą, nu­sto­ja smur­tau­ti.

– Kaip jautėtės dirb­da­ma su nu­si­kaltė­liais, se­ri­ji­niais žu­ di­kais?

– Jau­čiau­si tik­rai ne­drąsiai. Kai at­si­du­ri vie­nas prie­š vieną su se­ ri­ji­niu žu­di­ku, ku­ris dvi­gu­bai di­ des­nis už ta­ve, yra rau­me­nin­gas vy­ras, drąsiai jaus­tis sun­ku. Toks kartą man ty­liai pa­sakė: būsiu tau ge­ras tol, kol tu su ma­ni­mi elg­sie­si ge­rai. Vėliau paaiškė­jo, kad jis ge­ ras klien­tas. Padė­ti pa­vy­ko.

– Sudė­tin­go­se si­tua­ci­jo­se ras­ ti tin­kamų žod­žių sun­ku. Kaip jums pa­vyks­ta tai pa­da­ry­ti? Ar vi­sa­da ži­no­te, ką sa­ky­ti?

– Ne. Bet tai nėra blo­gai. Sup­ra­ tin­gu­mas ir pa­lai­ky­mas tik­rai gy­ do. Dau­ge­lis žmo­nių jau­čia­si iš­ duo­ti vi­suo­menės, ku­ri ma­no, kad jie blo­ges­ni, nes jų oda ki­to­kios spal­vos ar jie tie­siog ne­tur­tin­ gi. Daug metų dirb­da­ma so­cia­li­ ne dar­buo­to­ja su­pra­tau, kad nėra blo­gai dar­be pa­nau­do­ti ir sa­vo as­ me­ninę pa­tirtį. Či­ka­go­je mes ku­ria­me pro­gra­mas ir dir­ba­me itin pa­vo­jin­guo­se ra­jo­ nuo­se. Dau­ge­lis stu­dentų yra bal­ taod­žiai, o tuo­se ra­jo­nuo­se gy­ve­na juo­daod­žiai. Klien­tai, ku­rie už­sa­ ko pro­gra­mas, pa­ly­di stu­den­tus iki au­to­mo­bi­lio ar au­to­bu­so, kad jiems nie­ko ne­nu­tiktų. Net ir pa­vo­jin­gi nu­si­kaltė­liai ar pro­ble­miš­ki paaug­ liai tam­pa rūpes­tin­gais žmonė­mis, jei pa­ma­to, kad kai kam jie nuo­šird­žiai rūpi.

– Kaip tap­ti nuo­šird­žiu ir ge­ru žmo­gu­mi au­gant nu­si­kaltė­lių ap­lin­ko­je, gir­dint su­si­šau­dy­ mus ir ma­tant, kaip žūsta ar­ ti­mie­ji?

– Tai opi so­cia­linė pro­ble­ma. Vai­kai tik­rai gir­di kul­kas zvim­biant virš gal­vos, ma­to muš­ty­nes, žu­dy­nes, be­prasmį smurtą. Tai – rea­lybė, o ne ki­no fil­mas. Vals­ty­binė­se mo­ kyk­lo­se vai­kai ne­tu­ri knygų, jau­čia­ si at­skir­ti nuo vi­suo­menės. To­kio­ je ap­lin­ko­je aug­da­mi nuo­lat gal­vo­ja apie sa­vi­gyną. Jie ži­no: jei nie­ko ne­ da­rys ir ne­si­gins, liks nu­skriaus­ti.

So­cia­li­nis dar­bas yra moks­las, ta­ čiau jo neiš­mok­si vien sėdėda­mas bib­lio­te­ko­je ir skai­ty­da­mas kny­ gas. Dau­ge­lis teo­rijų ne­vei­kia rea­ lia­me gy­ve­ni­me.

Kai at­si­du­ri vie­nas prie­š vieną su se­ri­ ji­niu žu­di­ku, ku­ris dvi­gu­bai di­des­nis už ta­ve, yra rau­me­ nin­gas vy­ras, drą­ siai jaus­tis sun­ku.

– Kaip dir­ba­te su to­kiais žmonė­mis? Ar vi­sa­da šis dar­ bas duo­da re­zul­tatų?

– Lie­tu­vo­je įsi­ti­ki­nau, kad pa­ra­ mos grupės – iš­ties veiks­min­gas būdas, nes pa­na­šaus li­ki­mo žmo­ nės ga­li pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, kar­ tu ieš­ko­ti išei­ties. Tai ne­būti­nai pri­klau­so­mybės pro­ble­mos. Taip dirb­ti ga­li­ma ir su tėvais. Jie ga­ li pa­dėti vie­ni ki­tiems. Aš ir pa­ti ne vi­sa­da ži­nau, kaip elg­tis su sa­ vo vai­kais. Tai natū­ra­lu. Tėvystė – la­bai su­dėtin­gas dar­bas.

– Šian­dien vi­sa­me pa­sau­ly­je itin ak­tua­li tam­pa ra­siz­mo pro­ ble­ma. Žmonės ne­ken­čia vie­ni kitų dėl odos spal­vos, akių for­ mos ar ki­to­kios kal­bos. Ko­kią įtaką ši pro­ble­ma da­ro vis didė­ jan­čiai so­cia­li­nei at­skir­čiai?

– Ame­ri­kos is­to­ri­jo­je būta ir ver­ govės, ir ge­no­ci­do. Ma­no duk­relė at­ro­do kaip tik­ra juo­daodė. Mums vie­šint Lie­tu­vo­je, ka­vinė­je į ją įsis­ te­bei­li­jo žmonės. Ji jiems pla­čiai nu­si­šyp­so­jo ir pa­mo­ja­vo. Ra­siz­mas šian­dien yra ak­tua­li pro­ble­ma. Už­ kirs­ti jai ke­lią rei­kia dar mo­kyk­lo­ je. Rei­kia ug­dy­ti su­pra­timą, kad ne rasės ar tau­tybės da­ro mus skir­tin­ gus, uni­ka­lius. Švie­ti­mo sis­te­ma čia vai­di­na itin svarbų vaid­menį.

Iš kur lie­tu­viai ga­li ži­no­ti apie juo­ daod­žius, jei jų ne­ma­to ir ne­pažįs­ta?

Kai skir­tingų tau­ty­bių žmonės gy­ve­ na kai­my­nystė­je, jie su­si­drau­gau­ja, kal­ba­si, da­li­ja­si bui­ties rūpes­čiais.

Tuo­met nie­kam ne­bes­var­bu odos spal­va ar tau­tybė. Ran­da­ma ben­ drų in­te­resų ir dings­ta nea­py­kan­ta.

– Jūs su klien­tais daug bend­ rau­ja­te, pra­mo­gau­ja­te ir taip pri­ver­čia­te juos pa­si­tikė­ti. Kaip pa­vyks­ta iš­lai­ky­ti ribą tarp dar­bo ir ar­timų san­ty­kių?

– Ties ta ri­ba ne­re­tai ba­lan­suo­ja kiek­vie­nas so­cia­li­nis dar­buo­to­jas.

Baigę darbą jie sa­vo klien­tams pa­ sa­ko as­me­ni­nius te­le­fo­no nu­me­rius ir pa­drąsi­na skam­bin­ti, ka­da tik no­ri. Vos tik pri­reiks pa­gal­bos. Mes juk vi­si žmonės. Vi­si bend­rau­ja­me.

– Va­di­na­si, klientų pro­ble­mos ne­si­bai­gia po dar­bo die­nos.

Ne­jau­gi ne­si­no­ri pailsė­ti nuo sve­timų bėdų?

– Kar­tais rei­kia tik pa­skam­bin­ti ir pa­sa­ky­ti, kad žmo­gus jums vis dar rūpi. Tai dar­bo da­lis. Mes iš­moks­ta­ me su­de­rin­ti darbą. Žmonės iš­moks­ ta rūpin­tis sa­vi­mi, kai pa­ma­to, kaip jie rūpi jums. Tai nėra be­ga­li­nis dar­ bas. Po kiek lai­ko jie pa­tys pa­skam­bi­ na, kad pra­neštų, kaip jiems se­ka­si.

– Kaip jums pa­vyks­ta at­si­ri­ bo­ti ir neiš­gy­ven­ti dėl visų jū­ sų klientų pro­blemų?

– Iš pra­džių dir­bau su klien­tais, ku­rie bu­vo ne­tur­tin­gi, gy­ve­no ypač sun­ kiai, ne­turė­jo namų. Aš iš­gy­ve­nau dėl jų ir po dar­bo. Nuo­lat gal­vo­jau, ar jie turės ką val­gy­ti, kur mie­go­ti.

– Ką so­cia­li­nio dar­bo pir­ ma­kur­siams sa­ko­te pirmąją moks­lo metų dieną?

– Svei­ki at­vykę, pa­si­rinkę pa­čią nuo­sta­biau­sią spe­cia­lybę pa­sau­ly­ je. Ji su­teiks pra­smę jūsų gy­ve­ni­me.

Tai pir­mie­ji me­tai ir jūs tu­ri­te pro­ gą pa­tik­rin­ti sa­ve, ar ši spe­cia­lybė yra tai, ko no­ri­te. Ma­no dar­bas yra pa­dėti jums tap­ti pui­kiais so­cia­li­ niais dar­buo­to­jais.

Įsi­ti­ki­no: Či­ka­gos Lo­yo­los uni­ver­si­te­to so­cia­li­nio dar­bo pro­fe­sorės

K.Ty­son-McCreos nuo­mo­ne, nuo­šir­dus rūpes­tis pa­čiu blo­giau­siu žmo­gu­mi ga­li jį kar­di­na­liai pa­keis­ti.

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

– Kaip tik šiuo me­tu daug jaunų žmo­nių, ką tik bai­gu­sių gim­na­ ziją, ren­ka­si pro­fe­siją. Ką pa­ tar­tumė­te ke­ti­nan­tiems stu­di­ juo­ti so­cia­li­nius moks­lus?

– Iš­ban­dy­ki­te sa­ve sa­va­no­rystė­ je. Lie­tu­vo­je tam su­tei­kia­mos pui­ kios ga­li­mybės. Jei tap­si­te sa­va­no­ riais, pa­dėsi­te li­go­ninė­je, dirb­si­te su ne­įga­liais vai­kais, be­na­miais žmonė­mis, tik­rai pa­ma­ty­si­te, ar ši spe­cia­lybė jums skir­ta. Dar­bas ir stu­di­jos tu­ri būti mie­li šird­žiai.

24

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

Eu­ro­pa – iki skaus­ mo pa­žįsta­ma, ta­ čiau kas­kart at­ ran­da­ma iš nau­ jo. Taip apie ato­ sto­gas su šei­ma sa­va­ja­me že­my­ne kal­ba Jo­lan­ta Biels­kienė. Prancū­zi­ja jai – pa­lai­ min­tas kraš­tas, o štai Ang­li­jo­je yra vie­ta, ku­rią ji va­di­na gra­žiau­sia pa­sau­ly­je.

Sužavėjo: Kornvalį J.Bielskienė vadina gražiausia vieta pasaulyje. Vandenynas, nuostabaus jaukumo ir grožio žvejų miesteliai. Vandenyno pakrante,

Ge­rai ke­lio­nei pra­ban­ga Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Dviejų tipų ke­lionės

Ke­lio­nes su poil­siu, ma­lo­nu­mu, kultū­ros, naujų žmo­nių pa­ži­ni­mu sie­jan­ti J.Biels­kienė ato­sto­goms su šei­ma ren­ka­si Eu­ropą. Ne todėl, kad ne­norėtų į ki­tas ša­lis. Tie­siog, kai no­ri­si pailsė­ti, pa­šne­kovės tei­ gi­mu, ke­lionė į kitą že­myną su vi­sa šei­ma taptų ne­be to­kia ir poil­sinė. „La­bai sva­jo­ju nu­vyk­ti ato­stogų į Pietų Ame­riką, Af­riką, bet to dar ne­pa­vy­ko vi­siems pa­da­ry­ti. Kas­ kart, sprend­žiant dėl ato­stogų marš­ru­to, ga­liau­siai nu­ga­li Eu­ro­ pa. Jos kultū­ra mums la­bai ar­ti­ma, svar­bi. Be to, kai pla­nuo­ji ato­stogų biud­žetą, da­rai tai ra­cio­na­liai“, – pa­sa­ko­jo J.Biels­kienė.

Su šei­ma mo­te­ris daž­niau­siai leid­žia­si į dviejų tipų ke­lio­nes. Vie­ nos jų yra konk­re­čių miestų lan­ky­ mas, kai per ke­letą dienų sten­gia­si ap­lan­ky­ti mu­zie­jus, kultū­ros ren­ gi­nius, su­si­pa­žin­ti su to mies­to is­ to­ri­ja. Ki­tas ti­pas – poil­sinės ke­ lionės. „Pa­sii­ma­me pa­la­pinę ir vi­sa šei­ma bei šuo ke­liau­ja­me ma­ši­na.

Taip ke­liau­da­mas dau­giau pa­ma­

tai, pail­si, tu­ri vi­sišką laisvę“, – sakė pa­šne­kovė.

Poil­sinėms ke­lionėms jie ren­ka­si Prancū­ziją, Ita­liją, įskai­tant ir vi­sas pra­va­žiuo­ja­mas ša­lis. J.Biels­kienė pri­si­minė mėnesį tru­ku­sias ato­sto­ gas prie­š po­rą metų kal­nuo­se Pietų Prancū­zi­jo­je, Ar­de­šo re­gio­ne. Ap­ si­gy­ve­no tąkart hu­ge­notų bu­vu­ sio­je tvir­tovė­je. „Ten nėra žmo­nių, vi­siš­ka ra­mybė, tik avys ga­no­si. Kai rei­kia į mies­telį, nu­si­lei­di nuo kal­no ma­ši­na. Nuos­ta­bus jaus­mas. Maž­ daug pu­sant­ros sa­vaitės dar gy­ve­ni neat­sik­ratęs stre­so, bet pa­skui pra­ de­di at­si­pa­lai­duo­ti, o po ko­kių tri­ jų sa­vai­čių pra­de­di jaus­ti, kad il­sie­ si. Jei jau­ti, kad jau pra­de­di pa­siilg­ti ru­ti­nos, va­di­na­si, poil­sis yra vi­sai ne­blo­gas“, – teigė J.Biels­kienė.

Ypa­tin­ga vie­ta poil­siui

Jau­nystė­je su vy­ru po­nia Jo­lan­ta Eu­ropą au­tos­to­pu iš­va­žinė­jo sker­ sai išil­gai. „Gal todėl ji mums to­kia ar­ti­ma“, – svarstė mo­te­ris. Ją itin ža­vi, kad Eu­ro­pos kultū­ros yra to­kios skir­tin­ gos. Paš­ne­kovė ne­slėpė, jog atei­na mo­men­tas, kai Eu­ro­pa tam­pa tar­si iki skaus­mo pa­žįsta­ma. Ta­čiau, ne­

pai­sant to, jos kultū­ras J.Biels­kienė lin­ku­si va­din­ti ste­buk­lu, nes nie­kad ne­ga­li iki ga­lo jų pa­žin­ti.

Prancū­zi­ja, mo­ters aki­mis, – pa­ lai­min­tas kraš­tas vi­sais po­žiū­riais.

Ten vyk­da­mi ato­stogų jie vi­sad su­ si­pla­nuo­ja ap­lan­ky­ti ir vy­no de­gus­ ta­ci­jos vie­tas. Ta­čiau kraus­ty­tis į Prancū­ziją po­nia Jo­lan­ta ne­si­ryžtų, jos nuo­mo­ne, ten gy­ven­ti už­sie­nie­ čiui būtų sun­ku. „Ma­nau, leng­viau­ sia pri­tap­ti mais­to, kli­ma­to ir žmo­nių san­ty­kių po­žiū­riu būtų Is­pa­ni­jo­ je. Ten nie­kad ne­te­ko pa­si­jus­ti ne­ kom­for­ta­bi­liai“, – sakė J.Biels­kienė.

Kalbė­da­ma apie ke­lio­nes, skir­ tin­gas kultū­ras, žmo­nes, su ku­ riais te­ko su­si­pa­žin­ti, ša­lių vir­tuvę, pa­šne­kovė su­sto­jo prie Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos. Šią šalį mo­te­ris išs­ki­ria kaip ypa­tingą vietą poil­siui ir ke­ lionėms. Aš­tuo­ne­ri me­tai – tiek lai­ko pra­gy­ven­ta Ko­vent­ry­je, iki ku­rio yra va­lan­da ke­lio trau­ki­ niu nuo Lon­do­no. „Daug ke­lia­vo­ me ten gy­ven­da­mi. Nuos­ta­bi ša­lis.

Lon­do­nas per tą laiką ta­po itin ar­ ti­mu mies­tu. Ja­me ga­li viską ras­ti.

Vyk­da­vo­me į jį la­bai kryp­tin­gai ir pla­nin­gai, t. y. nu­si­statę, kokį ra­ joną lan­ky­si­me, kur ei­si­me, ką da­

Ragauja: leisdamiesi į kelionę po Italiją ar Prancūziją Bielskiai visada aplanko ir vyno degustacijų vietas.

ry­si­me. Ir tai, pa­sa­ky­ti, kad pa­žįsti visą Lon­doną, yra ne­įma­no­ma“, – kalbė­jo J.Biels­kienė.

Kas­kart, sprend­žiant dėl ato­stogų marš­ru­ to, ga­liau­siai nu­ga­li Eu­ro­pa. Jos kultū­ra mums la­bai ar­ti­ma, svar­bi.

Is­to­ri­niai Ang­li­jos ta­kai

Piet­va­ka­rių Ang­liją, Korn­valį, pa­ šne­kovė va­di­na gra­žiau­sia vie­ta pa­ sau­ly­je. „Kai­ta­lio­ja­si dra­ma­tiš­ ki vaiz­dai – van­de­ny­no su V–VI a. pi­lių griuvė­siais, o iš pietų pusės – nuo­sta­baus jau­ku­mo ir gro­žio žve­ jų mies­te­liai. Ten ga­li ei­ti van­de­ny­no pa­kran­te, olo­mis, ta­kais my­lių my­ lias. Apsk­ri­tai gra­žios gam­tos ir ma­ lo­naus poil­sio skalė šio­je ša­ly­je yra did­žiulė“, – Ang­li­ja žavė­jo­si mo­te­ris. Čia jai la­bai pa­ti­ko ir va­di­na­mie­ji pa­si­vaikš­čio­ji­mai gam­to­je (angl. – „count­ry­si­de­walks“). Paš­ne­kovės tei­gi­mu, ten yra tar­si vi­so to pra­ monė. Leid­žia­mi mėne­si­niai, sa­ vai­ti­niai žur­na­lai, kny­gos. Yra net žur­na­lis­ti­kos sri­tis – žmonės, ku­rie ieš­ko naujų marš­rutų, tik­ri­na juos, ap­ra­šo. Jie tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­ja, kas įdo­miau ap­ra­šys. Tūkstant­me­ čio se­nu­mo ta­kai yra la­bai sau­go­mi, vie­ši ir jų nie­kas ne­ga­li pri­va­ti­zuo­ ti. Jų yra įvai­raus il­gio, jais ei­nant ga­li­ma ap­lan­ky­ti is­to­ri­nių ob­jektų, pa­si­džiaug­ti gam­ta. „Tai yra cik­li­nis ra­tas: pa­si­sta­tai ma­šiną, apei­ni, grįžti, už­su­ki į se­ no­vinę smuklę, ku­rio­je ga­li pa­val­ gy­ti ge­rus pie­tus ir iš­ger­ti vie­ti­nio elio. To­kia yra tra­di­ci­ja“, – sa­ kė po­nia Jo­lan­ta. Vi­suo­se žemė­la­ piuo­se, ne­svar­bu, ku­rio šimt­me­ čio, ga­li at­ras­ti tuos pa­čius ta­kus.

Jei ta­kas ei­na tarp dviejų pri­va­čių

te­ri­to­rijų, nė vie­na ne­ga­li jo blo­ kuo­ti, ap­leis­ti ir pan.

Ta­kai, pa­šne­kovės pa­sa­ko­ji­mu, at­si­ra­do dar se­novė­je, kai žmonės vaikš­čio­jo pėsti, ne­turė­jo trans­ por­to prie­mo­nių. Jie bu­vo kaip vals­ty­bi­niai ke­liai. Iš­li­ko, nes Ang­ li­jo­je ne­bu­vo per­versmų, karų, ku­ rie būtų juos su­nai­kinę. Bri­tai la­bai ger­bia sa­vo lais­va­laikį, kaip sakė J.Biels­kienė, į ne­mo­ka­mus virš­va­ land­žius ten žiū­ri­ma la­bai griež­ tai. „Grįžęs na­mo iš dar­bo pa­si­ren­ ki kokį ne­to­limą taką ir juo praei­ni.

Tai yra nuo­sta­bus pa­žin­ti­nis, taip pat ir poil­si­nis ke­lia­vi­mas. Aiš­ku, Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ga­li­ma poil­ siau­ti ir bet kur pa­krantė­je“, – to­ liau ža­ve­sio ša­li­mi ne­slėpė mo­te­ris.

Ji pra­si­tarė tu­rin­ti min­čių ini­ci­juo­ ti to­kių takų paiešką Lie­tu­vo­je, su­ kur­ti jų žemė­lapį.

Do­mi­nuo­ja prancūzų vir­tuvė

Be­je, ją su­žavė­jo ne tik kraš­to­vaiz­ dis. La­bai šil­ti, at­jautūs, pa­slaugūs ir su­btilūs žmonės pa­si­rodė pa­tys ang­lai. To­kių šiltų žmo­nių ji teigė nie­kur ne­su­ti­ku­si. „Ang­lai to­kie int­ ra­ver­tiš­kai jautrūs. Sa­ky­kim, is­pa­nai ir­gi la­bai puikūs, drau­giš­ki žmonės, bet jie dau­giau ekst­ra­ver­tai. La­bai pa­siilgs­tu šil­to ci­vi­li­zuo­tu­mo“, – su nos­tal­gi­ja kalbė­jo J.Biels­kienė.

Paš­ne­kovė pri­si­pa­ži­no, kad dar vie­nas da­ly­kas, la­bai pa­tikęs Ang­ li­jo­je, – vir­tuvė. Ir da­bar sek­ ma­die­nio pie­tums kar­tais jų na­ muo­se ant sta­lo ga­ruo­ja did­žiu­lis ga­ba­las kep­tos jau­tie­nos ar avie­ nos (angl. – „roast“) su bul­vytė­ mis ir ki­to­mis dar­žovė­mis, pa­da­ žais. Gur­manų klu­bams jų šei­ma ne­prik­lau­so, bet mėgsta ir ver­ti­na gur­ma­nišką maistą. Biels­kių na­ muo­se ga­mi­na­mi in­diš­ki, prancū­ ziš­ki, ang­liš­ki, ita­liš­ki, kitų vir­tu­ vių pa­tie­ka­lai. Lie­tu­viškų jie taip pat neat­si­sa­ko, bet do­mi­nuo­ja prancūzų vir­tuvė. „Jų ir anglų vir­ tuvės pa­grin­das pa­na­šus – va­di­na­si

25

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

olomis, pasak moters, galima vaikščioti mylių mylias.

ne­rei­ka­lin­ga

Asmeninio archyvo nuotr.

ne­pri­lygs­ta tam, ką tu­ri­me sa­vo ša­ ly­je. „Eu­ro­po­je, ypač Prancū­zi­jo­je, Ita­li­jo­je, ato­sto­gos pa­la­pi­nių mies­ te­liuo­se yra did­žiulė pra­monė. Tu­ri visą įrangą, ge­rus mieg­mai­šius, pa­ la­pinę, yra ne tik tua­le­tai ir du­šai, bet ir skal­byk­los, at­vi­ri ba­sei­nai, res­to­ra­nai“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Pa­si­gen­da viešųjų erd­vių

Paveldas: Graikijos salos traukia gamta, senovės istorijos dvasia.

„com­fort­food“. Tai yra kom­for­to su­tei­kian­tis mais­tas. Kai tau sun­ ku, blo­gai jau­tie­si, esi ap­si­rgęs, ga­mi­ni tokį na­mus kva­pais už­pil­ dantį maistą“, – sakė po­nia Jo­lan­ ta. O ita­liš­ko mais­to, pa­šne­kovės įspėji­mu, ne­derėtų nu­ver­tin­ti, nes tai to­li gra­žu nėra tik pa­sta ir pi­ca.

Atos­to­gos pa­la­pinė­se

J.Biels­kienė su­tin­ka, kad, norė­da­ mas ge­riau pa­žin­ti šalį, tu­ri bėg­ ti iš tu­ris­ti­nių vietų į nuo­ša­les­nes – kai­mus, ma­žus mies­te­lius. Prieš po­rą mėne­sių ji su šei­ma sa­vaitę pra­lei­do Ro­do sa­lo­je. Šios ato­sto­ gos, pa­šne­kovės tei­gi­mu, pui­kios bu­vo ir dėl sa­los bei miestų gro­žio, ir dėl ge­ro vieš­bu­čio, ir dėl pui­kaus mais­to bei nuo­sta­baus sko­nio vai­ sių. Ji pa­si­džiaugė, kad bu­vo la­bai ra­mu, nes se­zo­nas bu­vo dar ne­ pra­sidėjęs. Ne­sup­ras­ki­te klai­din­ gai, kaip pa­tiks­li­no po­nia Jo­lan­ta, – nėra taip, kad ato­sto­gau­jant no­ ri­si ne­su­tik­ti žmo­nių. „Tik la­biau no­ri­si vie­ti­nių nei tu­ ristų, kad ge­riau pa­žin­tum tą kraš­ tą. Kiek ša­lių esa­me ap­lankę, nė­

ra buvę, kad nu­si­vil­čiau vie­tos žmonė­mis. Kas­kart juos at­ran­du iš nau­jo“, – kalbė­jo pa­šne­kovė.

Kai šei­ma vyks­ta trumpų ato­ stogų, daž­niau­siai ren­ka­si lėktuvą.

Ta­čiau net ir nu­skridę į kitą šalį jie vi­sa­da iš­si­nuo­mo­ja au­to­mo­bilį, kad galėtų pa­ke­liau­ti. Svar­bus da­ly­kas ren­kan­tis ato­sto­gas yra van­duo. „Mau­dy­ma­sis yra la­bai svar­bus mūsų ato­stogų ele­men­tas – vi­sa­da tu­ri būti van­duo“, – juokė­si pa­šne­ kovė. Mo­te­ris ne­slėpė esan­ti la­bai reik­li vieš­bu­čiams. „Ži­nau, ką reiš­ kia ge­ras vieš­bu­tis. Yra tekę gy­ven­ ti įvai­riau­siuo­se, taip pat ir pa­tir­ti, kad jie ne vi­sa­da ati­tin­ka sa­vo ap­rašą ir nu­ro­dytą žvaigž­du­čių skai­čių“, – teigė J.Biels­kienė. O jei iš­si­ruo­šia il­ gam ir vi­sa šei­ma, sėda į ma­šiną, su­ si­krau­na daik­tus, įsi­me­ta pa­la­pinę ir trau­kia su­pla­nuo­tu marš­ru­tu. „Iš anks­to tu­ri­me su­ži­no­ti pa­la­ pi­nių mies­te­lius, ku­riuo­se galė­si­me ap­si­sto­ti. Ne vi­sur įleid­žia su šu­ni­ mis, o ke­liau­da­mi ma­ši­na vi­sad pa­ sii­ma­me šunį“, – sakė pa­šne­kovė.

Ke­lionė ir gy­ve­ni­mas pa­la­pi­nių mies­te­liuo­se Va­ka­ruo­se to­li gra­žu

Lie­tu­vo­je jie taip nea­tos­to­gau­ja, nes nėra tam būtinų sąlygų. Paš­ne­kovė pri­si­minė is­to­riją, kai juos prie­š be­ veik še­še­rius me­tus grįžu­sius gy­ ven­ti į Lie­tuvą drau­gai pa­kvietė Žei­ me­na pa­plau­kio­ti bai­darė­mis. „Kai klausė­me bai­da­res nuo­mo­jan­čio žmo­gaus, kur ra­si­me vie­tas su tua­ le­tais, iš­ky­lai pri­tai­ky­ta ap­lin­ka ir pan., jis iš mūsų tik pa­si­juokė, kad to­kių da­lykų čia nėra. Ne­su sno­ bė, ku­riai rei­kia ko­kios nors ypa­ tin­gos pra­ban­gos. Vi­sa tai ky­la iš ci­vi­li­zuo­tu­mo. Ne­no­riu deg­ti lau­ žų, jei tam ne­skir­ta vie­ta, ne­no­riu sta­ty­ti pa­la­pinės ant med­žio šaknų“, – poil­siui ne­pri­tai­ky­tas sąly­ gas gam­to­je kri­ti­ka­vo J.Biels­kienė.

Pak­laus­ta, ko dar pa­si­gen­da mū­ sų ša­ly­je, mo­te­ris pra­kal­bo apie miestą, viešą­sias erd­ves. Pa­sak jos, aikštė­se, skve­ruo­se ver­da gy­ve­ni­ mas, o to­kių erd­vių pas mus la­bai trūksta. Ji išs­kyrė Mad­ridą, ku­ ria­me vie­nas skve­ras kei­čia kitą, ir ten, pa­šne­kovės žod­žiais, ga­li būti vie­nas, bet nie­ka­da ne­si­jau­si vie­ni­ šas. Taip pat aikštės Ro­mo­je ar Pa­ ry­žiu­je. „Ei­ni ir ma­tai tą pi­lie­tinę raišką. Jau­ti, kad tas mies­tas yra ir po­li­ti­kos, ir pra­monės sam­plai­ ka. Jau­ti tą svorį. To la­bai pa­si­gen­ du Lie­tu­vo­je. Man trūksta mies­to šiurkš­tu­mo. Vil­nius yra la­bai gra­ žus ir jau­kus mies­tas, tin­ka­mas ir ke­lia­die­niam tu­riz­mui, ir tarp­tau­ tinėms kon­fe­ren­ci­joms, čia pa­to­ gu gy­ven­ti. Bet išstū­mus jau­nimą, su­bkultū­ras ir įvai­rovę iš se­na­ mies­čio, vis daž­niau jun­ta­mas pro­ vin­cia­lu­mas“, – sakė ke­liau­to­ja.

Atostogos: prieš porą metų šeima mėnesį praleido Pietų Prancūzijoje,

kalnuose. Tąkart jie buvo apsigyvenę buvusioje hugenotų tvirtovėje.

26

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

Ki­ni­ja: tarp šla­pi­mo ir auk­so Šla­pi­mo, ace­to­no kva­pas, smo­gas, nuo­lan­ku­mas ir drau­giš­ku­ mas, pil­ka, rau­do­na, auk­so spal­vos, skur­das, did­žiulė pra­ban­ga, eu­ro­pie­čių die­vi­ni­mas. To­kia įvai­ri poe­tei Vai­vai Grai­ny­tei bu­vo Ki­ni­ja, kur ji de­šimt mėne­sių mokė­si šios ša­lies kal­bos ir ke­lia­vo.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Ir ark­lys, ir ma­ma

„Norė­jau nuo­ty­kių, iššū­kio, pa­ ma­ty­ti ki­to­kią kultūrą“, – lai­ki­nai pa­li­ku­si draugą Lie­tu­vo­je, 27 me­ tų teat­ro­logė Vai­va ne tik mokė­si kal­bos, bet ir pa­rašė apie tai kny­ gą, ku­rią pa­va­di­no „Pe­ki­no die­no­ raš­čiais“.

Ga­vu­si ži­nią, kad ga­li at­vyk­ ti į Ki­niją me­tams ir gaus sti­pen­ diją, bu­vo ap­stul­bu­si: to­li­mo­je ša­ ly­je teks mo­ky­tis hie­rog­lifų, nors tai jai at­rodė ne­įma­no­ma. „Bu­vau pra­di­nukų ly­gio, ap­sup­ta af­ri­kie­čių iš Eritrė­jos, Zim­babvės, Ugan­dos, Al­žy­ro“, – teat­ro mo­kyk­lo­je Vai­ va kinų kal­bos mokė­si kas­dien po pen­kias va­lan­das.

ro­pie­čių, ku­rie kinų draugų taip ir ne­turė­jo“, – sa­vo­tiš­ku kinų už­da­ ru­mu ir ne­no­ru įsi­leis­ti į sa­vo būrį stebė­jo­si V.Grai­nytė.

Ke­liau­to­jai te­ko pa­mirš­ti juodą­ jį hu­morą, ku­rio ne­sup­ras­da­vo nei ki­nai, nei ki­ti azi­jie­čiai. Pa­tys ki­nai juo­kau­da­vo net apie spro­gu­sią ato­ minę elekt­rinę Ja­po­ni­jo­je ir ne­re­ tai pa­šiep­da­vo ja­po­nus – tarp šių vals­ty­bių gy­ven­tojų nuo se­no jun­ ta­ma prie­šprie­ša.

Pro­zos, mi­nia­tiūrų ir esė au­to­rei te­ko įpras­ti, kad 12 va­landų ke­lionė trau­ki­niu – Kinijoje tas pa­ts, kaip Lietuvoje vyk­ti iš Kau­no į Vil­nių.

Ji va­žinė­jo ir grei­tai­siais pra­ban­ giais trau­ki­niais, ir itin pi­giai kai­ nuo­jan­čiu ne­pa­to­giu trans­por­tu. „Vie­na­me trau­ki­ny­je van­dens čiau­ pai rea­guo­ja net ne­lie­tus jų ran­ko­

Vai­va Grai­nytė:

Pas­kui sva­jonę – į ste­pes

Jau­čiau­si ste­bi­ma, kaip iš dan­gaus nu­kritęs meteo­ri­tas.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Sun­ku bu­vo įpras­ti prie kinų kal­ bos spe­ci­fi­kos – tonų. Kinų kal­bo­ je tas pa­ts, bet skir­tin­gai in­to­nuo­ ja­mas žo­dis ga­li reikš­ti, pa­vyzd­žiui, ir arklį, ir mamą. Be­je, kai ku­rie mo­ky­to­jai ne­mokė­jo ang­liš­kai, tad moks­lai pri­minė pan­to­mimą. Lai­ kui bėgant, mėgstan­ti stebė­ti žmo­ nes, vie­to­je ne­nusė­din­ti ir daug ke­ lia­vu­si V.Grai­nytė jau vi­sai ne­blo­gai galė­jo su­si­kalbė­ti su ki­nais.

Tie­sa, jos klasė­je ge­riau­siai mokė­si 50 metų olan­das, tėvynė­ je pa­likęs pres­ti­žinį darbą ir per­si­ kėlęs gy­ven­ti į Ki­niją. „Jis kel­da­ vo­si ket­virtą va­landą, in­ten­sy­viai mokė­si, rašė taip ak­ty­viai, kad net riešą iš­si­na­ri­no“, – vi­sus ste­bi­nusį olandą pri­si­minė Vai­va.

mis. Kiek­vie­nas ke­lei­vis gau­na po ter­mosą, gultą su šva­ria pa­ta­ly­ne ir net mažą te­le­vi­zo­rių“, – pri­si­mi­ nu­si, kai už daug il­gesnę ke­lionę mokė­jo du­kart pi­giau nei grei­tuo­ju trau­ki­niu, nu­si­juokė V.Grai­nytė.

Ke­lei­vių sau­sa­kim­šu trau­ki­niu 17 va­landų ke­lionė iš Hangd­žou į Pe­ kiną bu­vo di­de­lis iš­ban­dy­mas, nes vos 20 cm at­stu­mu iš visų pu­sių bu­vo pri­si­grūdę žmo­nių – pil­nas ko­ri­do­rius, tambū­ras, prie tua­le­to. „Jau­tie­si kaip vie­nas pra­kai­tuo­tas vie­ne­tas, – šmaikš­ta­vo Vai­va. – Jei kas nors val­go viš­tos kulšį, at­ro­do, kad val­gai ir tu. Pra­ran­di sa­vo as­ me­nybę. Vy­rai ir mo­te­rys riaugė­ja, vai­kai vi­du­riuo­ja. Gal­va ga­li pa­si­ rem­ti į mažą sta­liuką, ku­riuo da­li­ jie­si su ki­tais mie­gan­čiais.“

Tar­si pra­kai­tuo­jan­tis vie­ne­tas

Ki­nai la­bai smalsūs, drau­giš­ki, o eu­ro­pie­čiai jiems – tar­si die­vai. Vis dėlto Ki­ni­jo­je V.Grai­nytė ne­su­sid­rau­ga­vo nė su vie­nu ki­nu. „Iš pra­ džių ma­niau, kad tai tik ma­no pro­ ble­ma, bet vėliau su­ti­kau po de­šimt ir dau­giau metų čia gy­ve­nan­čių eu­

si ant kėdės mo­te­ris va­lo ven­ti­lia­ to­rių, nuo ku­rio vos ne ant mais­to krin­ta vo­ra­tink­liai, musės, tin­kas, vy­rai spjau­do ant žemės kau­lus“, – pa­sak V.Grai­nytės, ki­nai – kaip ko­ lek­ty­vi­nis ko­miksų per­so­na­žas.

Jie ir pie­tau­ja būriais, todėl juok­ da­vo­si iš­vydę, kad lie­tuvė val­go vie­ na. Vie­nas Ka­na­dos ki­nas Šan­cha­ju­ je V.Grai­nytę ir jos draugę pa­kvietė į itin aukš­to ly­gio res­to­raną. Lie­tuvę ne­ma­lo­niai nu­ste­bi­no ten su­sėdę pil­vo­ti vers­li­nin­kai, ap­si­karstę pra­ ban­giais auk­si­niais pa­puo­ša­lais. Vy­ rai nuo­bod­žiau­da­mi knaibė koldū­ nus, o gre­ta mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus maigė jau­nos gra­žuolės.

Vie­na kinė pri­si­prašė Vai­vos, kad ji pa­mo­kytų anglų kal­bos aš­tuon­ metį sūnų. Ki­nai ma­no, jog eu­ro­ pie­čiai, ir vi­si bal­tie­ji, idea­liai kal­ ba ang­liš­kai. „Du kar­tus per sa­vaitę ma­ne ir vaiką už­da­ry­da­vo mo­čiutės kam­ba­ry­je tarp įvai­rių džio­vintų žo­lių ir šak­nia­gum­bių ir aš mo­kiau ber­niuką“, – pa­sak lie­tuvės, vai­kas sun­kiai pa­si­duo­da­vo imp­ro­vi­za­ci­ jai. – Pyš­kin­da­vo viską, ko iš­mokęs mo­kyk­lo­je, pyk­telė­da­vo, jei ko nors klaus­da­vau ne iš va­dovė­lio.“

Ko­lek­ty­vi­nis per­so­na­žas

Čepsė­ji­mas ir riaugė­ji­mas – įpras­ tas el­ge­sys. Tvar­kin­gai ap­si­ren­gu­ si mo­te­ris bend­rau­da­ma su lie­tu­ve riaugė­jo, bend­ra­bu­čio ad­mi­nist­ra­ torė siurb­čio­jo ir čepsė­jo val­gy­da­ma ma­ka­ro­nus. „Ka­vi­nukė­je už­li­pu­

Ap­si­lan­ky­ti Mon­go­li­jo­je, pa­ma­ty­ti jos ste­pes ir jur­tas bu­vo Vai­vos vai­ kystės sva­jonė, todėl, net ir ne­ra­ du­si bend­ra­ke­lei­vių, lie­tuvė iš­vy­ ko į šią šalį. Po 12 va­landų ke­lionės trau­ki­niu V.Grai­ny­tei ne­va ang­liš­ kai, bet ne­sup­ran­ta­mai mur­man­tis vie­ti­nis pa­si­ūlė vyk­ti į dy­kumą, bet ne į ste­pes. „Smėly­nuo­se įreng­tas kuk­lus žyb­sin­tis at­rak­cionų par­kas, bio­ tua­le­tai, ga­no­si kup­ra­nu­ga­riai.

Virš smėlynų ki­lo­me kel­tu­vais, – sva­jo­ju­si apie lau­kinę gamtą Vai­va nu­si­vylė. – Ma­tyt, pa­matęs ma­no vei­do iš­raišką, Mon­go­li­jos ki­nas nu­sprendė grįžti na­mo ir įso­dinęs į tak­si, va­žiuo­jantį į Dong­šengą, ma­ne pa­li­ko vieną.“ Miestą ap­gaubęs smo­gas, ap­stu griuvė­sių, dul­kių ir dau­gybė žmo­nių – pra­mo­ni­nis mies­tas garsė­jo ang­lies iš­ka­se­no­mis. Vis dėlto tai, ką norė­jo, Vai­va pa­matė. Hie­rog­li­fais už­si­ra­ šiu­si ste­pių pa­va­di­nimą, nu­si­pir­ku­ si au­to­bu­so bi­lietą ir la­bai ste­bin­ da­ma ki­nus, ko ten va­žiuo­ja, poetė su­ti­ko pa­ke­leivę, ku­ri žadė­jo pa­dėti.

Eg­zo­ti­ka: Ki­ni­jo­je daug se­no­vi­nių kai­me­lių.

nu­si­stebė­jo, kad vie­na ke­liau­ju į ste­pes, ir te­le­fo­nu ra­do nak­vynę.“ Iš­li­pus vi­du­ry laukų, ke­liau­to­jas pa­si­ti­ko du žmonės su mo­to­cik­lais – mon­golės vy­ras ir se­suo, ku­rie mer­gi­nas nu­vežė dar to­liau. Čia pirmą kartą Vai­va sėdo ant ark­lio, iš­si­nuo­mo­jo kuk­lią jurtą, o kitą dieną, kai norė­jo grįžti, mo­to­ cik­lu lau­kais bu­vo nu­vež­ta iki ke­ lio. „Vaikš­čio­jau po ste­pes, vėjas

šiu­re­no žolę – mėga­vau­si gy­ve­ni­ mu, – kalbė­jo ro­man­tikė, ku­ri už nak­vynę jur­to­je, maistą su­mokė­jo apie 10 eurų. – Mon­go­lai vai­ši­no avie­na, ar­ba­ta su pie­nu. Čia gy­ve­ no se­ne­liai, ke­lių kartų šei­mos na­ riai su vai­kais, anū­kais. Jau­čiau­si ste­bi­ma, kaip iš dan­gaus nu­kritęs me­teo­ri­tas.“ Be­je, vie­nas mon­go­las, at­nešęs į jurtą mais­to, pa­no­ro lik­ti nak­vo­ti

Ap­si­sau­go­ti – pei­lis

„Nie­ko ne­ži­no­da­ma būčiau iš­li­ pu­si pa­na­šia­me į Rum­šiš­kes jurtų mies­te­ly­je, ta­čiau ma­no pa­ke­leivė pa­tarė va­žiuo­ti to­liau, – šyp­telė­ jo V.Grai­nytė, ku­rios šir­dis ėmė džiū­gau­ti, kai kal­nai ėmė žemė­ ti, at­si­vėrė gels­vos žolės dy­kynės, be­kraš­čiai ho­ri­zon­tai. – Mon­golė

Huan Ša­nas: daž­nai šis kal­nas va­di­na­mas Gel­to­nuo­ju.

27

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

Iš pra­džių ma­niau, kad tai tik ma­no pro­ble­ma, bet vėliau su­ ti­kau po de­ šimt ir dau­ giau metų čia gy­ve­nan­čių eu­ro­pie­čių, ku­rie draugų kinų taip ir ne­turė­jo.

Eko­lo­gi­ja: į Huan Šaną ke­liau­ja­ma ir taip.

Ža­lu­ma: Ki­ni­ja garsė­ja ar­ba­tos plan­ta­ci­jo­mis.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

su lie­tu­ve, ta­čiau ji griež­tai pa­sakė „ne“. „Jis mind­ži­ka­vo, bambė­jo, to­ dėl prie įėji­mo užstū­miau spin­telę ir gre­ta gul­to pa­si­dėjau peilį, – juokė­ si V.Grai­nytė. – Vis dėlto visą ke­ lionę jau­čiau­si la­bai sau­giai – ki­nai ir mon­go­lai nėra pik­ti ar ag­re­syvūs.“ Gydė­si tra­di­ciš­kai ir žolė­mis

Ki­ni­jo­je Vai­va su­si­rgo plau­čių už­ de­gi­mu. Ly­di­ma ki­no ir bend­ra­

mokslės čekės, penktą va­landą ry­to ji bu­vo li­go­ninė­je. „Ga­vu­si re­ gist­ra­ci­jos nu­me­riuką sto­jau į eilę, o, pra­si­da­rius li­go­ninės du­rims, su pūliuo­jan­čiais, gang­re­nuo­jan­čiais, žaiz­do­tais žmonė­mis puo­liau į vi­ dų, – šyp­telė­jo Vai­va. – Ten ma­ne per­švietė, pa­skyrė an­ti­bio­tikų. Po ku­rio lai­ko vėl švietė, nes jau­čiau­si pra­stai, vėl var­to­jau an­ti­bio­ti­kus.“ Nes­veiks­tan­ti lie­tuvė nu­vy­ko į kitą li­go­ninę, kur gy­do­ma ne­tra­ di­ci­niais se­novės kinų me­di­ci­nos me­to­dais. Ten jai at­li­ko krau­jo ty­ ri­mus, il­gai klau­sinė­jo, ap­žiūrė­jo lie­žuvį, akių vyzd­žius, na­gus, ta­da iš­rašė vaistų re­ceptą. „Juos pir­kau vaistų san­dėly­je. Ten į di­de­lius pa­kus man dvi va­lan­das rin­ko įvai­rias žo­les, gry­bus, ker­ pes. Turė­jau pirk­ti spe­cialų vais­ta­ žolėms vir­ti pri­tai­kytą puodą, kad į jį ne­rea­guotų šie vais­tai, ir bend­ ra­bu­ty­je ga­mi­nau­si vi­ralą. Jį gėriau du kar­tus per dieną. Pas­vei­kau nuo žo­lių arba nuo anks­čiau gertų an­ti­ bio­tikų“, – ne­ži­no Vai­va.

Su­žavė­jo Bežd­žionės pirš­tai

Daug ke­lia­vu­si ra­šy­to­ja ap­si­lankė ir Nan­pin­go kai­me, kur ku­ria­mi is­to­ ri­niai fil­mai ir kos­tiu­minės dra­mos, o ki­no stu­di­joms, no­rin­čioms su­ kur­ti se­novės įspūdį, ne­rei­kia de­ ko­ra­cijų. Įei­nant į kai ku­riuos se­no­vi­nius kai­mus reikė­jo pirk­ti gra­žius elekt­ ro­ni­nius bi­lie­tus ir pa­lik­ti pirštų at­spau­dus. Ša­ly­je la­bai daug gra­žių par­kų, ku­riuo­se ki­nai ge­ria iš ter­ mosų ar­batą, klau­so Bo­li­vu­do šla­ ge­rių, šo­ka, dai­nuo­ja, glos­to šu­niu­ kus ar da­ro špa­ga­tus.

Huan Ša­no kal­nas rytų Ki­ni­jo­je, An­hui pro­vin­ci­jo­je, dar va­di­na­mas Gel­to­nuo­ju kal­nu. Ši vie­ta – nuo­ sta­baus gro­žio, o ne­įpras­tos for­mos kal­nai va­di­na­mi Bežd­žionės pirš­tais.

Ant jų au­gan­čios su­si­ran­giu­sios pu­ šys do­mi­nuo­ja ir kinų ka­lig­ra­fij­ o­je, ir ki­tuo­se me­nuo­se. „Į kalną kop­ ti reikė­jo visą dieną, – Vai­va ne­pa­ mirš re­gi­nio, kai se­nu­kai ne­ša sta­ti­ nes alie­jaus, ne­štu­vus su žmonė­mis, pa­ta­lynę. – Bu­te­liu­kas van­dens vir­ šu­kalnė­je kai­nuo­ja sep­ty­nis kar­tus bran­giau nei pa­pėdėje.“

Al­žy­rietė: lie­tu­vei te­ko vai­din­ti ki­ta­tautę.

Te­ko vai­din­ti al­žy­rietę

Neįp­ras­tas iššū­kis Ki­ni­jo­je bu­vo vai­ din­ti Al­žy­ro dy­kumų et­ninės gru­ pės gy­ven­toją. Šiai avan­tiū­rai Vai­ vą pa­kvietė bend­rak­la­sis al­žy­rie­tis.

Tarp­tau­tinė­je kultū­ros mugė­je Si­ja­ne Al­žy­ro am­ba­sa­da de­le­ga­ci­ jai su­mokė­jo už pra­bangų vieš­butį, maistą, eks­kur­si­jas ir dar 100 do­le­ rių už de­monst­ruo­ja­mus dra­bu­žius.

Po­li­tinė­mis te­mo­mis ki­nai šne­ ka ne­no­riai: neaiš­ku, ar todėl, kad yra apo­li­tiš­ki, ar todėl, kad sie­nos tu­ri au­sis.

Ki­nai vy­rai? Čep­sin­tys, že­maū­ giai, ap­va­la­veid­žiai Vai­vai tuok­tis ne­si­ūlė. Kinės? Gra­žuolės, mėgsta­ mos va­ka­rie­čių vyrų. At­ro­do kap­ ri­zin­gos, vai­kiš­kos, ga­lin­čios iš­kel­ ti dramą vi­du­ry gatvės.

Tig­ro ir Dra­ko­no dvi­ko­va

Siaurų Pe­ki­no gat­ve­lių, va­di­namų hu­ton­gais, cent­re bu­vo bend­ra­bu­ tis, ku­ria­me gy­ve­no V.Grai­nytė.

Ten nėra jo­kių pa­to­gumų. „Iš pra­ džių ma­niau, kad sos­tinė­je daug viešųjų tua­letų, – šyp­telė­jo poetė.

Aki­mir­ka: vai­kai vi­sa­me pa­sau­ly­je vie­no­di.

– Grei­tai su­pra­tau, kad jų nėra net na­muo­se.“ Ry­tais lie­tuvė ma­ty­da­vo, kaip „hu­ton­g ie­č iai“ iš­p il­d a­vo ki­b i­ rus šla­pi­mo ar pa­mazgų. Tua­le­ tai – be per­tvarų ir sie­ne­lių. „Ne, tai ne­šo­ki­ra­vo“, – ti­ki­no V.Grai­ nytė, nors gam­tos rei­ka­lus tuo­se tua­le­tuo­se žmonės at­lik­da­vo vie­ nas gre­ta ki­to ar prie­š kitą. Ži­no­ ma, yra ir ki­to­kia Ki­ni­ja: pra­ban­gi,

su nak­ti­niais klu­bais, res­to­ra­nais, kur links­mi­na­si tik tu­ris­tai ar itin tur­tin­gi ki­nai.

Naktį Ki­ni­ja – gy­va. Vis­kas ap­ link čirš­ka, ke­pa, ver­da. Keptų skor­pionų ir svirp­lių ra­ga­vu­si Vai­ va nu­si­juokė: „Yra ir mums daug ne­įprastų pa­tie­kalų. Pietų Ki­ni­jo­je ka­ti­no mėsa mai­šo­ma su gy­va­tie­ na. Šis ypa­tin­gas pa­tie­ka­las va­di­ na­si „Tig­ro ir Dra­ko­no ko­va“.

28

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

Įžy­mus: Ro­ter­man­ni kvar­ta­las ta­po tu­ris­tų trau­kos ob­jek­tu.

Lais­vū­no Ka­va­liaus­ko nuo­tr.

Pa­vel­das es­tams – ne šven­ta kar­vė Is­to­ri­nę mies­to da­lį Ta­li­no cent­re nau­jam gy­ve­ni­mui pri­kė­lę es­tai įro­dė, jog ar­chi­ tek­tū­ri­nio pa­vel­do te­ma ga­li­ma „džia­ zuo­ti“ žais­min­gai ir pa­si­tel­kus drą­sias idė­jas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

l.bieliauskaite@diena.lt

Sva­rūs po­ky­čiai nu­ste­bi­no

Ne­se­niai Es­ti­jos sos­ti­nė­je vie­šė­ jęs Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­ riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­to­rius Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas nea­be­jo­ja, jog kai­my­nų pa­tir­tis sie­kiant at­gai­ vin­ti se­nuo­sius pa­sta­tus tu­rė­tų pa­ da­ry­ti įspū­dį ne tik mū­sų tu­ris­tams, bet ir su­teik­tų pe­no spe­cia­lis­tams – tiek ar­chi­tek­tams, tiek pa­vel­do puo­ se­lė­to­jams, tiek me­ni­nin­kams.

Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas:

Kiek ne­ti­kė­tas vaiz­ das – sto­vi, žiū­ri ir ban­dai su­vok­ti, ar ta­ve tai šo­ki­ruo­ja.

„Ta­li­ne vie­šė­jau po 5 me­tų per­ trau­kos ir iš­vy­dau sva­rių pa­si­kei­ti­ mų – iš­ties bu­vau nuo­šir­džiai nu­ ste­bęs. Tai vie­nas va­rian­tų, itin ak­tua­lių mums, ką da­ry­ti su se­ nai­siais pra­mo­ni­niais pa­vel­di­niais ob­jek­tais. Klai­pė­do­je tu­ri­me la­bai įspū­din­gų, iš­raiš­kin­gų se­nų­jų to­kios pa­skir­ties pa­sta­tų. Ir jiems at­kur­ti rei­kia ne tik di­de­lių pi­ni­gų – ma­tyt, pa­grin­di­nė pro­ble­ma yra idė­jų sty­ gius“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

Ro­ter­man­ni kvar­ta­las Ta­li­ne – bu­vu­si mais­to pra­mo­nės te­ri­to­ ri­ja, ku­rio­je te­bes­tūk­so is­to­riš­kai ver­tin­gi pa­sta­tai.

Pa­sak L.Ka­va­liaus­ko, šian­dien ji ta­po tar­si amor­ti­zuo­jan­čia erd­ ve sa­vo­tiš­ka­me tri­kam­py­je tarp kom­pak­tiš­ko se­na­mies­čio, nau­jo­ jo mies­to su mo­nu­men­ta­liais šiuo­ lai­kiš­kais dan­go­rai­žiais bei ke­lei­vių ter­mi­na­lo.

Pa­lai­ky­tų švent­va­gys­te

Kaip tai ga­li bū­ti? Toks klau­si­mas, šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas, ki­lo ne kar­ tą, vaikš­ti­nė­jant po nau­juo­ju Ta­ li­no trau­kos cent­ru ta­pu­sį Ro­ter­ man­ni kvar­ta­lą. Vyras ne­nei­gė, kad di­džio­ji da­lis spren­di­mų Lie­tu­vo­ je, ko ge­ro, bū­tų pa­lai­ky­ta švent­ va­gys­te. Štai vie­nur prie au­ten­tiš­ko se­ no pa­s ta­to pri­tai­k y­ta mo­d er­ ni konst­ruk­ci­ja. „Ma­tyt, se­na­ sis sto­gas bu­vo su­griu­vęs, ta­čiau pro­jek­tuo­to­jai ne­pa­si­bo­dė­jo už­ dė­ti nau­jo, stik­li­nio, ir jis vi­siš­kai ne­ba­do akių, dar­niai įsi­lie­ja į vi­ su­mą, sie­ja­si su nau­ją­ja ar­chi­tek­ tū­ra“, – įspū­džiais da­li­jo­si L.Ka­ va­liaus­kas.

Re­konst­ruo­jant 1904 m. sta­ty­ tą mil­tų san­dė­lį, ku­ris bu­vo nu­ ma­ty­tas kaip vi­so kvar­ta­lo bran­ duo­lys, se­na­jam sta­ti­niui taip pat bu­vo priderinta šiuo­lai­kiš­ka „ke­ pu­rė“, – dviaukš­tis ant­sta­tas, – o ša­lia įterp­tas nau­jas tū­ris.

Ant ki­to san­dė­lio iš­dy­gu­sios mo­

Iš­sis­tie­bė: bu­vęs ce­liu­lio­zės fab­ri­kas po re­konst­ruk­ci­jos ta­po ko­ne

dan­go­rai­žiu.

Kont­ras­tai: se­nų­jų sta­ti­nių frag­men­tai drą­siai įkom­po­nuo­ja­mi į mo­der­nius sta­ti­nius.

der­nios konst­ruk­ci­jos, anot pa­šne­ ko­vo, tik iš pir­mo žvilgs­nio pa­si­ro­ dė ga­na dras­tiš­kos. „Kiek ne­ti­kė­tas vaiz­das – sto­vi, žiū­ri ir ban­dai su­vok­ti, ar ta­ve tai šo­ki­ruo­ja. Bet įsi­žiū­rė­jęs į ap­lin­ ką, kur su­gy­ve­na ir se­no­ji, ir nau­ jo­ji ar­chi­tek­tū­ra, pa­si­jau­ti ta­ry­tum įtrauk­tas į žai­di­mą sena–nauja, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. – Ži­no­ma, pir­ miau­sia gal­vo­ji apie pa­mink­lo­sau­ gi­nius da­ly­kus. Ta­čiau juk fak­tiš­kai pa­ts pa­sta­tas ne­nu­ken­tė­jo, tik ar­ chi­tek­tas su­gal­vo­jo paimp­ro­vi­zuo­ ti ir tuos tris ad­mi­nist­ra­ci­nius kor­ pu­sus iš­kė­lė virš sto­go.“ Tryp­čio­ja­me vie­to­je

Ar štai to­kį se­no­sios ir nau­jo­sios ar­chi­tek­tū­ros der­mės va­rian­tą pa­

mink­lo­sau­gi­nin­kas ga­lė­tų įsi­vaiz­ duo­ti Lietuvoje? „Tik­rai ne. Ir tai, ma­nau, mū­sų pro­ble­ma. Kai­my­nai ju­da į prie­kį, o mes su­sto­jo­me. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad mū­sų sau­go­mų pa­sta­tų reg­la­ men­tai ne­re­tai yra ga­na ka­te­go­riš­ ki, griež­ti, – pri­pa­ži­no spe­cia­lis­tas.

– Tu­rė­tu­me bū­ti at­vi­res­ni pa­sau­li­ nėms ten­den­ci­joms ir dau­giau kal­ bė­tis tar­pu­sa­vy­je. Ana­lo­gų yra, rei­ kia ieš­ko­ti komp­ro­mi­sų. Jei tik ak­lai vis­ką sau­go­me ir ma­to­me, kad tie griu­vė­siai kas­dien vis la­biau yra ir dū­lė­ja, tur­būt iš­ties ge­riau at­ras­ti spren­di­mą, ku­ris pa­dė­tų iš­sau­go­ti ir tai, kas li­kę iš ob­jek­to, ir su­teik­ti jam vi­siš­kai nau­ją ko­ky­bę.“ Bu­vu­siai pramoninei te­ri­to­ri­jai at­gai­vin­ti es­tai pa­si­tel­kė ES fon­dų

Netikėta: senoviniam sandėliui šiuolaikišką įvaizdį suteikė trys korpu-

sai, „kybantys“ ant stogo.

lė­šas bei tarp­tau­ti­nes ar­chi­tek­tų bendroves. Kū­rė­jų dė­ka ne­ti­kė­tų, iš­ra­din­gų spren­di­mų ap­stu vi­sa­ me Ro­ter­man­ni kvar­ta­le.

Anot L.Ka­va­liaus­ko, maž­daug prieš ket­ve­rius me­tus pra­dė­ta gai­ vin­ti mies­to da­lis šian­dien ta­po tu­ ris­tų pa­mėg­ta vie­ta, čia sa­vo at­sto­ vy­bes stei­gia gar­sios tarp­tau­ti­nės fir­mos, ku­ria­si res­to­ra­nai, vieš­bu­ čiai, me­no ga­le­ri­jos.

Pri­mi­nė vie­ti­nį „stik­loi­dą“

Ta­čiau, kaip pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­ vas, yra ir da­ly­kų, ku­rie ke­lia abe­ jo­nių. Spe­cia­lis­tui už­kliu­vo vie­nas re­konst­ruo­tas pa­sta­tas, la­bai pa­ na­šus į skan­da­lin­gai pa­gar­sė­ju­sį Kau­no „stik­loi­dą“. „Ne­pai­sant to, įspū­dis vis tiek ne toks šo­ki­ruo­jan­tis kaip kal­bant apie Lais­vės alė­ją, kai toks pa­sta­tas tik vie­nas. O Ro­ter­man­ni kvar­ta­le bend­ras kon­teks­tas amor­ti­zuo­ja šį vaiz­dą“, – ma­no specialistas.

L.Ka­va­liaus­kui taip pat te­ko pa­ tir­ti, kad se­no­sios ar­chi­tek­tū­ros frag­men­tus es­tai drą­siai įkom­po­ nuo­ja į mo­der­nius sta­ti­nius. „Pas­ta­tas su­kiu­žo, ta­čiau li­ko iš­ raiš­kin­gas fa­sa­das, ku­ris įkom­po­ nuo­ja­mas į nau­ją­jį pa­sta­tą. Vėl­gi gal­būt tai šo­ki­ruo­tų, jei toks pa­ sta­tas bū­tų vie­nin­te­lis, ta­čiau kai ap­lin­kui ma­tai ir dau­giau pa­na­šių spren­di­mų, su­pran­ti, kad tai yra tam tik­ras su­si­ta­ri­mas, žai­di­mas“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas.

Spe­cia­lis­to aki­mis, tai ga­lė­tų bū­ ti sek­ti­nas pa­vyz­dys, kaip iš­gel­bė­ ti ir su­teik­ti nau­ją ko­ky­bę gvę­ran­ tiems pa­sta­tams.

29

ŠeštADIENIS, birželio 30, 2012

diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Pir­ties ka­ra­lienė – van­ta Pir­ties mėgėjai ži­no, kad svar­biau­ sia šio­je vie­to­je – van­ta. No­rint su­ riš­ti gerą vantą, rei­kia at­si­žvelg­ti į dau­gybę veiks­nių: šakų sky­ni­mo pa­ros laiką, vietą, oro sąly­gas ir net skynė­jo būseną. Miš­ki­nin­kai tvir­ti­na, kad skin­da­mi ša­kas pri­ va­čiuo­se miš­kuo­se pir­ti­nin­kai ga­ li būti vi­siš­kai ramūs.

Ats­tu­mas: lenk­ty­nių da­ly­viams iki fi­ni­šo te­ko su­kar­ti apie pus­šeš­to tūkstan­čio ki­lo­metrų.

Lie­tu­viai įveikė Ka­re­li­jos taigą

Il­gas ke­lias iki star­to Sankt Pe­ter­bur­ge, dar il­gesnė tra­sa upė­mis, pelkė­mis ir skel­bi­ mai ant med­žių su din­gu­siais žmonė­mis – to­kių neiš­dil­domų įspūdžių iš vie­no pa­ vo­jin­giau­sių be­kelės ra­lių par­si­vežė lie­ tu­vių ko­man­da.

Man­tas La­pins­kas m.lapinskas@diena.lt

De­vin­ta vie­ta

Iš Kau­no iš­va­žiavę vy­rai pa­siekė Sankt Pe­ter­burgą, kur bu­vo duo­ tas ra­lio „La­do­ga Trop­hy 2012“ star­tas. Jiems te­ko įveik­ti 1200 km ap­link did­žiau­sią Eu­ro­po­je La­do­ gos ežerą.

Be­kelę štur­ma­vo dau­giau kaip 500 da­ly­vių įvai­rių kla­sių tech­ni­ ka. Nors fi­nišą pa­siekė tik apie pusė visų eki­pažų, lie­tu­viai sa­vo klasė­ je „Dis­co­ve­ry“ bu­vo pa­kilę į aukš­ tą sep­tintą vietą, ta­čiau dėl vai­ro traukės ge­di­mo su­gai­šo pu­sant­ ros va­lan­dos ir fi­ni­ša­vo de­vin­ti iš 20 da­ly­vių. „Ten pra­lei­do­me dvi sa­vai­tes.

Grįžo­me svei­ki, tech­ni­ka ne­nu­vylė, nors nu­va­žia­vo­me iš vi­so apie 5500 km, įskai­tant ke­lio­nes ir pa­tį ralį. Iš ma­lo­nių pri­si­mi­nimų – la­bai gra­ žios mūsų iš­leis­tuvės Sankt Pe­ter­ bur­ge. Iš­lydė­ti lie­tu­vių at­vy­ko ge­ ne­ra­linė kon­sulė Sankt Pe­ter­bur­ge Auš­ra Se­maš­kienė. Tik­rai ne­si­tikė­ jo­me, kad cent­ri­nia­me Ne­vos pro­ spek­te su­si­rinks tiek žmo­nių“, – apie startą nuo Šv. Isa­ki­jaus so­bo­ro pa­sa­ko­jo vie­nas ko­man­dos va­dovų Ro­lan­das Ra­ziū­nas.

Paš­ne­ko­vas džiaugė­si, kad neiš­ si­pildė vie­na did­žiau­sių ko­man­dos bai­mių – uo­dai ir ge­lian­čios mu­selės ne­bu­vo la­bai ak­tyvūs, nes jų siau­tu­ liui dar per šal­ta. Tiek, kiek jų bu­vo, ke­liau­to­jai pui­kiai at­baidė Lie­tu­vo­je įsi­gy­tais spe­cia­liais purš­kik­liais.

Gūdūs miš­kai

„Be abe­jo, did­žiau­sią įspūdį pa­ li­ko Ka­re­li­jos sri­ties, ku­rio­je vy­ ko var­žy­bos, gam­ta. Mūsų kem­ pe­ris, va­žiuo­da­mas ge­rais ke­liais, nu­riedė­jo 1200 km, o mes ke­tur­ ra­čiais ir ka­ri­niu „Uni­mog“ sunk­ ve­ži­miu miš­ko ke­liu­kais įveikė­me 2000 km. Star­tuo­da­vo­me, o žemė­ la­py­je fi­ni­šas būda­vo pa­vaiz­duo­tas tik strėly­te – kaip no­ri, taip ir pa­ siek jį, ar miš­ku, ar van­de­niu. Per va­landą spe­cia­liai pa­ruoš­tu sunk­ ve­ži­miu įveik­da­vo­me tik 12 km, o žmo­gus per va­landą nuei­na 8 km“, – pa­sa­ko­jo R.Ra­ziū­nas Vieną šiur­piau­sių da­lykų ko­ man­da pa­tyrė ne­įžen­gia­muo­se miš­kuo­se. Va­žiuo­jant ke­tur­ra­čiu mo­to­cik­lu la­bai daž­nai ant med­žių tek­da­vo ma­ty­ti po­pie­riaus lapų su nuo­trau­ka ir te­le­fo­nu, skel­bian­čių, kad to­je vie­tovė­je din­go žmo­gus.

Iš nei­šei­namų miškų ne­grįžda­vo ne ra­lio da­ly­viai, bet miš­kuo­se pa­ si­klydę žmonės. „Tie Ka­re­li­jos miš­kai užaugę prie­š mi­li­jo­nus metų – jų ne­pa­lie­ tu­si ci­vi­li­za­ci­ja. Tūkstan­čius kvad­ ra­ti­nių ki­lo­metrų uži­man­čiuo­se miš­kuo­se klai­du – tai ne mūsų su­ tvar­ky­ti pu­šy­nai“, – įspūdžiais da­ li­jo­si pa­šne­ko­vas.

Lie­tu­viams ra­ly­je pa­vy­ko iš­ veng­ti traumų ar di­de­lių ava­rijų.

Ta­čiau vieną tra­giš­kai vos ne­si­bai­ gusį įvykį vy­rai at­si­tik­ti­nai už­fik­ sa­vo vaiz­do ka­me­ra. Po­relė lenkų, vy­ras ir žmo­na, va­žia­vo ke­tur­ra­ čiu per gi­lią upę. Mo­te­riai su­šla­

„La­do­ga Trop­hy“ nuo­tr.

pus, vy­ras grįžo į krantą ir ją iš­lei­ do, o upę pa­bandė įveik­ti vie­nas.

Ne­pa­vy­ko ir vie­nam – stip­ri sro­ vė par­bloškė jį su mo­to­cik­lu. Vy­ ras spėjo išp­lauk­ti, o mo­to­cik­las vi­siš­kai su­du­žo nu­kritęs nuo ne­to­li esan­čio kriok­lio.

Rei­kia pa­tir­ties

Ra­lio da­ly­vius nu­ste­bi­no, kad dau­ gu­ma ja­me da­ly­va­vu­sių eki­pažų bu­vo itin drau­giš­ki. Jie čia esą va­ žiuo­ja ne laimė­ti, o tie­siog iš­ban­ dy­ti savęs, nes pri­zai – tik su­ve­ ny­rai. Nors ir sun­ki, ta­čiau vy­rams ne­pa­mirš­ta­ma tra­sa – upę įveik­ ti plau­kiant ke­tur­ra­čiu mo­to­cik­ lu. Upė ne­pla­ti, bet srau­ni – įpras­ tai jos per­va­žiuo­ti ne­įma­no­ma. Čia ke­liau­to­jams te­ko pa­si­telk­ti iš­monę ir pa­tirtį.

R.Ra­ziū­nas pa­sa­ko­jo, kad, no­ rint įveik­ti to­kią kliūtį, pir­miau­sia rei­kia įva­žiuo­ti vie­nu mo­to­cik­lu, o ant­ruo­ju, li­ku­siu ant kran­to, lai­ky­ti jį pri­ka­bi­nus ger­ve – tro­su, esan­čiu prie­ki­nia­me bu­fe­ry­je, kad ne­nu­ neštų srovė. Pir­ma­jam per­va­žia­vus upę, pri­ka­bi­na­mas ant­ra­sis, esan­tis ki­to­je pusė­je, ir iš lėto su vai­ruo­to­ ju plau­kia­ma į kitą krantą.

Pag­r in­d i­n iai tech­n i­n iai ne­ sklan­du­mai, ku­riuos ko­man­dai reikė­jo įveik­ti ke­ly­je, – pra­kirs­ tos pa­dan­gos, ap­sem­ti va­rik­liai, ne kartą keis­tos stabd­žių trin­kelės.

Dėl ne­ma­žo grei­čio ir ak­me­nuo­ to ke­lio vie­na­me ruo­že bu­vo nulū­ žu­si sunk­ve­ži­mio „Uni­mog“ ka­ bi­na, bet ją pa­vy­ko pri­tvir­tin­ti.

Paš­ne­ko­vas sakė, kad, ko ge­ ro, įspūdin­giau­siai vi­sa­me ra­ly­ je at­rodė „Gran-Tou­rism“ kla­ sės au­to­mo­bi­liai, ku­riems ne­bu­vo tai­ko­mi jo­kie tech­ni­niai ir konst­ ruk­ci­jos ap­ri­bo­ji­mai. Ra­ly­je dau­ giau­sia eki­pažų bu­vo iš Ru­si­jos.

Jų ma­ši­nos bu­vo su­konst­ruo­tos iš itin pa­tva­rių avia­ci­nių de­ta­lių, ga­lin­gi va­rik­liai ir mil­ži­niš­ki ra­tai pa­di­din­da­vo jų pra­va­žumą to­kio­se vie­to­se, ku­rios ki­toms trans­por­ to prie­monėms bu­vo ne­įvei­kia­mos.

„Ne­ža­lo­jant gam­tos, pri­va­čiuo­se miš­kuo­se ša­kas van­toms ga­li­ma skin­ti be jo­kių ap­ri­bo­jimų, ta­čiau at­si­klaus­ti miš­ko sa­vi­nin­ko lei­ di­mo būtų gra­žus pir­ti­nin­ko ges­ tas, – teigė vie­nos pri­va­čios miš­ kų val­dy­mo įmonės vy­riau­sia­sis miš­ki­nin­kas And­rius Ker­te­nis.

– Mūsų įmonė nuo­lat ple­čia­si, per­ka miš­kus, ta­čiau nie­ka­da ne­ draud­žia­me vie­tos gy­ven­to­jams mūsų val­do­se su­si­riš­ti vantą, nes kai ku­rie jų tai da­ro dau­gybę me­ tų. Be to, da­liai žmo­nių vantų ri­ ši­mas yra ir pa­jamų šal­ti­nis – tik­ ras miš­ki­nin­kas jo atim­ti tie­siog ne­ga­li.“

Pri­va­čiuo­se miš­kuo­ se ša­kas van­toms ga­ li­ma skin­ti be jo­kių ap­ri­bo­jimų, ta­čiau at­si­klaus­ti miš­ko sa­vi­nin­ko lei­di­mo būtų gra­žus ges­tas.

Van­toms riš­ti nau­do­ja­ma dau­ ge­lis au­galų. Skir­tingų au­galų van­tos pa­de­da spręsti skir­tin­gas svei­ka­tos pro­ble­mas: liepų van­tos mal­ši­na gal­vos skausmą ir nu­ra­ mi­na nervų sis­temą, taip pat pa­de­ da esant sąna­rių reu­ma­tui, ąžuo­ lo – mal­ši­na du­sulį, ra­mi­na šir­dies skaus­mus, dilgė­lių van­ta ne­pa­kei­ čia­ma ser­gant neu­ral­gi­ja, po­dag­ra ir ra­di­ku­li­tu, ka­da­gio van­tos pa­ de­da esant vir­šu­ti­nių kvėpa­vi­mo takų už­de­gi­mui, tu­ber­ku­lio­zei, ede­moms, inkstų, ke­penų ir tul­ žies takų pa­to­lo­gi­jai. Daž­niau­siai Lie­tu­vos pir­ty­se ka­ra­liau­ja ber­ žinės van­tos. Jos mal­ši­na rau­menų skaus­mus, ge­rai va­lo odą, grei­ti­na žaizdų, nu­broz­di­nimų gi­jimą, pra­ ple­čia ma­žuo­sius bron­chus, todėl iš­sipė­rus leng­va kvėpuo­ti.

A.Ker­te­nio tei­gi­mu, ge­riau­sia van­tas riš­ti iš jaunų, ne­to­li van­ dens au­gan­čių ber­že­lių, nes jų ša­kos lanks­čios, sun­kiai lūžta, o

Nau­da: ge­ra pir­tis – ne tik šva­

ros, bet ir svei­ka­tos šal­ti­nis.

iš­šu­tu­sios karš­ta­me van­de­ny­je pa­si­da­ro itin minkš­tos. Miš­ki­nin­ kas pa­ta­ria vantų ne­riš­ti iš ber­žo ūglių, au­gan­čių iš se­no kel­mo, ir drėgnu oru su­rinktų šakų, nes tuo­met la­pai ne­si­lai­kys, o van­ta bus silp­na.

Van­tos pa­pras­tai ri­ša­mos pir­ mo­je va­sa­ros pusė­je, o ge­riau­sia – iki Jo­ni­nių, nes tuo me­tu la­pai jau būna pa­kan­ka­mai su­stiprėję, sul­ tin­gi, jų gy­do­mo­sios ypa­tybės – did­žiau­sios. Tik ąžuo­linės van­tos ri­ša­mos rugpjūtį. „Prieš pjau­nant med­žio ša­kelę ga­li­ma pa­tik­rin­ti, ar ji tin­ka­ma. Reikėtų lyž­telė­ti vir­šu­tinę la­po pusę: jei la­pos pa­ vir­šius ly­gus ir švel­nus – iš šio med­žio šakų ga­li­ma su­riš­ti pui­ kią vantą“, – teigė A.Ker­te­nis.

Dau­giau­sia ener­gi­jos ma­žos med­žių ša­kelės su­kau­pia per jau­ ną ir prie­špilnį mėnulį, todėl tai tin­ka­miau­sias me­tas van­toms riš­ti. Taip pat svar­bu at­si­žvelg­ti ir į pa­ros laiką: per saulė­lydį su­riš­ tos van­tos pa­dės spręsti psi­chi­ nes svei­ka­tos pro­ble­mas, saulė­ te­kio – fi­zi­nes.

Va­s arą nau­d o­j a­m os švie­ žios van­tos, o ruo­šian­tis ru­de­ niui ir žie­mai reikėtų riš­ti šiek tiek džio­vin­tas ša­ke­les. Ge­riau­ sia ša­ke­les džio­vin­ti šie­no ku­ pe­to­je. Į ją van­tos su­d e­d a­m os sluoks­niais – sluoks­nis vantų, sluoks­nis šie­no. Ša­kelės su­de­ da­m os į ku­p etą ko­tais į išorę, kad jas būtų leng­viau išt­rauk­ ti. Taip išd­žio­vin­tos van­tos yra plokš­č ios, tin­ka­m os sau­go­t i.

Jei to­kios ga­li­mybės nėra, van­ tas ga­li­ma pa­lik­ti pa­vėsy­je, ge­ rai per­pu­čia­mo­je vie­to­je.

VD inf.

Pa­tir­tis: miš­ki­nin­kai pa­ta­ria vantų ne­riš­ti iš ber­žo ūglių, au­gan­čių iš

se­no kel­mo, ir drėgnu oru su­rinktų šakų.

Lai­mu­čio Brun­dzos (BFL) nuo­tr.

30

šeštADIENIS, birželio 30, 2012

menas ir pramogos

Is­to­ri­nia­me is­pa­nų fil­me – lie­tu­vių ak­to­riai Gar­sus is­pa­nų re­ži­sie­rius Ge­rar­do Her­re­ ro praė­ju­sių me­tų pra­džio­je Lie­tu­vo­je ir Is­pa­ni­jo­je kū­rė nau­jau­sią sa­vo dar­bą – fil­mą „Ty­la snie­ge“. Jau ne­tru­kus ir mū­sų ša­lies žiū­ro­vai ga­lės iš­vys­ti šį kū­ri­nį.

Pir­mi­nis G.Her­re­ro fil­mo pa­va­di­ ni­mas bu­vo „Krau­jas snie­ge“, ta­ čiau vė­liau nu­tar­ta jį su­švel­nin­ti. Šio is­to­ri­nio tri­le­rio veiks­mas ru­ tu­lio­ja­si Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais.

Fil­mas bu­vo su­kur­tas pa­gal is­ pa­nų ra­šy­to­jo Ig­na­cio del Val­le ro­ ma­ną „Keis­tų im­pe­ra­to­rių lai­kas“ (isp. – „El tiem­po de los em­pe­ra­ do­res ext­ra­ños“), ku­rį di­džia­jam ek­ra­nui pri­tai­kė žy­mus Ar­gen­ti­ nos re­ži­sie­rius ir sce­na­ris­tas Ni­ colás Saa­das.

G.Her­re­ro pa­sau­ly­je la­biau ži­no­ mas kaip pro­diu­se­ris – jo pro­diu­ suo­tas 2009-ųjų fil­mas „Pas­lap­ tis jų aky­se“ (isp. – „El sec­re­to de sus ojos“) bu­vo įver­tin­tas „Os­ka­ ru“ kaip ge­riau­sias už­sie­nio fil­mas.

Is­pa­nas yra dir­bęs tiek su gar­siau­ siais tė­vy­nai­niais, tiek su pri­pa­žin­ tais tarp­tau­ti­niais kū­rė­jais, to­kiais kaip Fran­ci­sas For­das Cop­po­la ar Jua­nas José Cam­pa­nel­la. Fil­mą „Ty­la snie­ge“ is­pa­nai kū­rė bend­

ra­dar­biau­da­mi su Lie­tu­vos ki­no stu­di­ja.

Pag­rin­di­nius vaid­me­nis šio­je ki­ no juos­to­je at­lie­ka Is­pa­ni­jo­je itin gar­sūs ak­to­riai Jua­nas Die­go Bot­ to ir Car­me­lo Góme­zas.

Fil­me pa­si­ro­do ne­ma­žai jau­no­sios kar­tos lie­tu­vių ak­to­rių: Gab­rie­lė Ma­ li­naus­kai­tė fil­me at­lie­ka svar­biau­ sią mo­ters vaid­me­nį – pa­grin­di­nio he­ro­jaus Ar­tu­ro my­li­mo­sios ru­sai­ tės Zi­ros, ma­ža­sis Ar­tu­ro drau­gas – ber­niu­kas Alek­sand­ras, ku­rį vai­ di­na Dei­vi­das Ba­lins­kis. Mar­ty­nas Vai­do­tas ir Da­rius Pet­rovs­kis vai­ di­na is­pa­nų be­lais­vius, o svar­biau­si vo­kie­čių ka­riuo­me­nės ka­rei­viai yra Jo­kū­bas Ba­tei­ka, Pau­lius Mar­ke­vi­ čius ir Vy­tau­tas Ga­si­liū­nas. „Ty­la snie­ge“ ke­tu­rias sa­vai­tes bu­vo fil­muo­ja­ma įvai­rio­se Lie­tu­ vos vie­to­se – gam­to­je, dva­ruo­se ir Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ne, kur fil­ma­vi­ mo gru­pei te­ko kęs­ti sting­dan­tį 25 laips­nių šal­tį.

VD inf.

Amp­lua: lie­tu­vių ak­to­rė G.Ma­li­naus­kai­tė fil­me at­lie­ka svar­biau­sią mo­ters vaid­me­nį – pa­grin­di­nio he­ro­jaus

Ar­tu­ro my­li­mo­sios ru­sai­tės Zi­ros.

Kad­ras iš fil­mo

Siu­že­tas ku­pi­nas pa­slap­ties Fil­mo veiks­mas vyks­ta 1943-ių­jų žie­ mą Ru­si­jos fron­te. Is­pa­ni­jos ka­riuo­me­ nės Mė­ly­no­sios di­v i­z i­jos ba­ta­l io­nas ap­tin­ka už­ša­lu­sį eže­rą, iš ku­rio ky­šo tik su­le­dė­ju­sios žir­gų gal­vos, o jų kū­

nus su­kaus­tęs įša­las. Ant vie­no iš šal­ čiu nu­ma­r in­t ų gy­vu­l ių – is­pa­nų ka­ rei­vio la­vo­nas. Jam per­skros­ta gerk­ lė, o ant pe­ties iš­pjaus­ty­ti žo­džiai: „At­ sar­g iai, Die­vas ta­ve ste­bi.“ Di­v i­z i­jos

va­das šio nu­si­kal­t i­mo ty­r i­mą pa­ve­ da ei­li­niam Ar­tu­rui And­ra­dei, bu­vu­ siam po­l i­ci­jos ins­pek­to­r iui, ir pra­si­ de­da kal­t ų paieš­kos, dau­g y­bės mįs­ lių aiš­ki­ni­ma­sis...

G.Kė­vi­šas lie­ka Kon­kur­są į Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro va­do­vo pa­ rei­gas lai­mė­jo vie­nin­te­lis jo da­ly­ vis – da­bar­ti­nis teat­ro di­rek­to­rius Gin­tau­tas Kė­vi­šas (nuo­tr.).

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, prieš skir­ da­ma G.Kė­vi­šą į pa­rei­gas, va­ do­vau­da­ma­si Ko­rup­ci­jos pre­ ven­c i­jos įsta­ty­m e nu­s ta­ty­t u įpa­rei­go­ji­mu ir tvar­ka, dar kreip­ sis į Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bą (STT).

Kaip BNS sa­kė mi­nis­te­ri­jos at­sto­vė Vai­va Go­ge­lie­nė, G.Kė­ vi­š as kon­k ur­se ket­v ir­ta­d ie­n į pri­sta­tė Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro pen­ke­ rių me­tų per­spek­ty­vi­nę kū­ry­ bi­nės veik­los pro­gra­mą, ku­rio­je ap­tar­ti teat­ro struk­tū­ros for­ma­ vi­mo ir veik­los prin­ci­pai, teat­ ro nuo­sta­tuo­se nu­ma­ty­tų už­ da­vi­nių įgy­ven­di­ni­mo bū­dai ir veik­los per­spek­ty­va, Lie­tu­vos kul­tū­ros ir me­no pri­sta­ty­mas už­sie­nio ša­lims ir ana­lo­giš­kos sri­ties už­sie­nio ša­lių kul­tū­ros ir me­no pri­sta­ty­mas Lie­tu­vos vi­ suo­me­nei.

Iš pre­ten­den­tų į šią po­zi­ci­ ją rei­ka­lau­ta tu­rė­ti aukš­tą­jį uni­ ver­si­te­ti­nį ar­ba jam pri­ly­gin­ tą me­no sri­ties, hu­ma­ni­ta­ri­nių moks­lų sri­ties ar­ba so­cia­li­nių moks­lų sri­ties iš­si­la­vi­ni­mą (ma­ gist­ro kva­li­fi­ka­ci­nį laips­nį) ir ne ma­žes­nę kaip pen­ke­rių me­tų va­ do­vau­ja­mo dar­bo pa­tir­tį.

G.Kė­vi­šas teat­rui va­do­vau­ja nuo 2002 m. lie­pos. Jo va­do­va­ vi­mą ly­dė­jo ko­rup­ci­jos še­šė­lis – Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra il­giau nei tre­jus me­tus ti­ria, ar re­konst­ruo­ jant teat­rą ne­bu­vo iš­švais­ty­ta pi­ ni­gų.

Per­nai rug­sė­jo vi­du­ry­je ži­ niask­lai­da pra­ne­šė, kad pro­ku­ ro­rai G.Kė­vi­šui pa­tei­kė įta­ri­mus.

Vals­ty­bės kont­ro­lė yra nu­sta­ čiu­si, kad teat­ras vyk­dy­da­mas re­konst­ruk­ci­ją ne kar­tą pa­žei­dė Vie­šų­jų pir­ki­mų įsta­ty­mą – už sce­nos įran­gą mo­kė­jo bran­giau, nei bu­vo nu­ma­ty­ta pre­li­mi­na­ rio­je su­tar­ty­je, pa­pil­do­mai nu­ pir­ko dar­bų ir įran­gos už be­veik 13 mln. li­tų.

VD, BNS inf.

dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

šEŠTADIENIS, BIRŽELIO 30, 2012

933624

Pa­ro­do­je – Rad­vilų is­to­ri­ja Rad­vilų rūmų mu­zie­ju­je ati­da­ ry­ta il­ga­laikė pa­ro­da „Du­bin­gių ir Biržų ku­ni­gaikš­čiai Rad­vi­los“.

Jo­je eks­po­nuo­ja­mi pa­starą­sias aš­tuo­nias va­sa­ras Du­bin­giuo­se vy­ku­sių ar­cheo­lo­gi­nių ka­sinė­ jimų ra­di­niai, at­skleid­žian­tys ku­ni­gaikš­čių pa­veldą.

Eks­po­zi­ci­ja „Du­bin­gių ir Biržų ku­ni­gaikš­čiai Rad­vi­los“ eks­po­ nuo­ja­ma Vil­niu­je, XVII a. vi­du­ ry­je ku­ni­gaikš­čio Jo­nu­šo Rad­ vi­los pa­sta­ty­to­je re­zi­den­ci­jo­je – Rad­vilų rūmų mu­zie­ju­je.

Jo­je eks­po­nuo­ja­ma Rad­vilų tėvo­ni­jo­je ir ka­pa­vietė­je, Du­bin­ gių pi­lia­kal­ny­je, 2003–2011 m. per ka­sinė­ji­mus su­ras­ti ar­cheo­ lo­gi­niai ra­di­niai, at­skleid­žian­ tys ku­ni­gaikš­čių tėvo­ni­jos pa­ veldą. Pa­sak ar­cheo­lo­go Al­bi­no Kun­ce­vi­čiaus, mu­zie­ju­je eks­ po­nuo­ja­ma tik ne­di­delė da­lis ra­di­nių. „LDK is­to­ri­ja be Rad­vilų ne­ įsi­vaiz­duo­ja­ma, jie bu­vo tur­tin­ gi, ėjo aukš­tas pa­rei­gas, ti­tu­ lais ir nuo­pel­nais bu­vo svarbūs.

Norė­jo­me žmo­nes suint­ri­guo­ ti – atei­kit į Vil­nių ir va­žiuo­kit į Du­bin­gius“, – sakė pro­f. dr.

A.Kun­ce­vi­čius, ar­cheo­lo­ginės eks­po­zi­ci­jos au­to­rius.

Al­bi­nas Kun­ce­vi­čius:

LDK is­to­ri­ja be Rad­ vilų ne­įsi­vaiz­duo­ja­ ma, jie bu­vo tur­tin­gi, ėjo aukš­tas pa­rei­gas, ti­tu­lais ir nuo­pel­nais bu­vo svarbūs.

Rad­vi­los – vie­na gar­siau­sių LDK di­dikų gi­mi­nių, da­ly­va­vu­si se­no­sios Lie­tu­vos vals­tybės gy­ ve­ni­me nuo XV a. pra­džios iki jos su­nai­ki­ni­mo XVIII a. pa­bai­go­je.

Eks­po­zi­ci­jo­je at­spin­di­ma žy­ miau­sių Biržų ir Du­bin­gių Rad­ vilų gi­minės at­stovų po­li­tinė, re­li­ginė, kultū­rinė veik­la ir me­ ce­na­tystė gi­minės klestė­ji­mo lai­ko­tar­piu – XVI ir XVII a. „Pir­mo­je vit­ri­no­je su­dėjo­me XV a. ra­di­nius, nes Du­bin­giai pirmą kartą ryš­kiau blyks­telė­ jo Vy­tau­to lai­kais. Iš to­kių re­ tų daiktų, ku­rie bet ku­riam ar­ cheo­lo­gui re­ti vi­so­je Lie­tu­vo­je, – tai šach­matų figū­ra, ra­šy­mo prie­monė sti­lius, čia kau­li­niai daik­tai, aus­ka­rai daž­nes­ni, bet aus­karų lie­ji­mo for­ma la­bai re­ ta“, – teigė A.Kun­ce­vi­čius.

Dar vie­nas retų ra­di­nių, pa­ sak A.Kun­ce­vi­čiaus, stik­linės vy­no taurės, nes stik­las re­tai iš­lie­ka. Eks­po­zi­ci­jo­je – ir kok­ liai, lėkštės, mo­ne­tos, pypkės.

Vie­na pypkė bu­vo ras­ta pa­matų duobė­je, ant ku­rios įspaus­ta da­ ta, leid­žian­ti su­ži­no­ti, kad pa­ ma­tai kas­ti XVII a. pra­džio­je. Šią eks­po­zi­ciją pa­pil­do ir ver­ tin­giau­si mu­zie­ju­je sau­go­mi, bet iki šiol ma­žai ro­dy­ti XVI–XIX a.

Va­karų Eu­ro­pos meistrų gra­fi­ kos rin­ki­nio kūri­niai.

VD, lrt.lt inf.

Tel. 261 3653, 261 3655 Kelionių skelbimai@vilniausdiena.lt Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – Kitos www.lietuvalondonas.com.

siūlo darbą

959526

Kviečiame šeimas ir vaikus, jaunimą ir Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandisuaugusiuosius ir lyderysją. Tel. 8 699 01 428,į Koučingo e. paštas pervezimai. tės vasaros stovyklas nuo liepos 9 dieinfo@gmail.com. nos. Daugiau informacijos www.tla.

952525 lt, tel. 8 656 23 723, e. paštas info@ tla.lt .

Kitos 977330

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760904 Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

perKa

parduoda

nekilnojamąjį turtą

929902

Įvairūs

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: betonuotojai, mūrininkai, pagalbiniai darbininkai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 414.

979394

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: elektrikai, vėdinimo ir kondicionavimo sistemų montuotojai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 414.

Parduodamas dviejų kambarių butas Palangos dovanoja centre, už bažnyčios, S.Nėries g. 1A. Tel. 8 603 62 096.

955765 Nemokamas internetas ieško šeimininko. Pasiūlymas galioja vasaros naktimis nuo 20 iki 6 val., o savaitgaliais – visą parą. Tele2. Išsami informacija apie viBrangiai perkame mišką su žeme arba išsisas sąlygas – www.tele2.lt . kirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš977016 karto.

Tel. 8 676 41 155.

perKa Kita

paslaugos

Įvairūs

975427

paslaugos

982297

neikadastrinius 35 730 Lt kainą.

Pasiūlymai teikiami iki ka matavimus Vilniaus r. sav., 2012 m. birželio 25 d. imtinai voSudervės sen., Rastinėnų k.,uždaruose SB „Vilma”, kuose administratoriui, UAB „SBS skl.

Nr.bankroto 148 (skl. kad.

Nr. 4184/0934:0148), Legale“, Ukmergės g.

369A, Vilnius. prašom gretimo (neprivatizuoto sodo) Dausklygiau tel.2012 (8 5)m.206 0799, 8 611 po Nr.informacijos 147 savininką birželio 8 d.

10 51 518. val. atvykti prie jums priklausančio sklypo ir 971990 dalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič paveldėtovo Sovinskio sklypą Nr. 148turto arba prašom sujų dėmesiui. Š. m. birželioJaroslavu 27 d. 16Bazeval. sisiekti su darbų vykdytoju adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 nų k.,e. SB „Ekspresas”, vyks sklypo kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. 960926 4167/1002:0027 kadastriniai matavimai.

Kviečiame dalyvauti. Matavimus atlieka UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, Linkmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112.

31

SKELBIMAI

Kelionių

Karščiausi Kelionių pasiūlymai Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8

976256

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Kelionių organizatorius Ar svajojate aplankyti Niujorką? Žemiausios žiemos sezono kelionių kainos O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino,kainos pasirodymų ir viešbučių rojus?

• Mažiausios garantija!

Pamatykite nuostabiąją Šiaurės Atėjo laikas TIKROMS ATOSTOGOMS! • Nemokamas kelionės keitimas!Ameriką už ypatingą • Rinksitėskainą. iš plačiausios pasiūlos!

Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga leiskitės kelionę 2012 10 110 Lt į nepamirštamą DOVANA: UŽSISAKANT ŽIEMOS KELIONĘ, 01–2013 03Jus 217įDIENŲ Kviečiame trumpiausios nakties vaDOVANOSIME AUTOMOBILIO Niujorkas 2226 ORO Lt UOSTE! karėlį!

PARKINGĄnuo VILNIAUS Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Bostonas nuo 2588 ryto!

Egiptas nuo 1295 Lt Lt

Kelionių organizatorius

929896

UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: INFORMACIJA APIE ATRANKOS IŠVADĄ DĖL veršelius, galvijus, avis.

Sumokame iš karto.

STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI Mokame PVM. Tel. 8 613 70 805, 8VERTINI613 70 MO8(SPAV) PRIIMTĄ SPRENDIMĄ.

803, 601 71 IR 558, (8 310) 48 323. 1. Plano rengimo organizatorius: Vilniaus 953105 miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks.

(8 5) 211 2518. 2. Plano pavadinimas, tiksKita las: apie 1,9 ha teritorijos Lvovo, Kernavės 2012 04 20 Vilniaus apygardos teismo nutargatvių ir Konstitucijos prospekto sankirtoje timi UAB „Joanos avialinijos“ bankroto detalusis planas.

Detaliojoiškelta planavimo tiksbyla Nr. B2-3323-160/2012). las(c.– b. nekeičiant žemės tikslinėsBankrutuopaskirties jančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoir bendrojo plano sprendinių, pakeisti žeriumi UAB VERSLO VALDYMO RESmėspaskirta sklypų ribas ir plotus, nustatytiIRteritoTRUKTŪRIZACIJOS Įgaliotastvarkymo asmuo rijos naudojimoCENTRAS. būdą ir pobūdį, – V.Česonis, tel. 8režimą, 686 83apibrėžti 541. Prašom iki 2012 ir naudojimo susisiekimo m.komunikacijų birželio 11 d. imtinai pateikti savoNumatokreditokoridorius ir ribas. rinius 2012 m. gegužės dienai ma reikalavimus komercinės paskirties objektų2teritori(bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartuatsaprija. 3. Sprendimas dėl SPAV rengimo: dedant reikalavimus patvirtinankingakreditorinius institucija, Vilniaus regiono aplinkos čiųapsaugos dokumentų tinkamai įformintus nuorašus. departamentas, 2012 06 04 priTaip patišvadą prašom ar šių ėmė Nr.nurodyti, VR-1.7-402, kadreikalavimų plano įgyįvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu vendinimas neturės reikšmingų neigiamų taipasekmių yra padaryta.

Kreditorinį pateikaplinkai, todėlreikalavimą plano strateginis pasekmiųpr.aplinkai neprivaloti Savanorių 262-105,vertinimas LT-50204 Kaunas.

Inmas. 4.tel./faks.

Pasiūlymų teikimo tvarka: susipaformacija (8 37) 229 886.

961016 žinti su SPAV atrankos dokumentu, motyvais, dėl kurių priimtas toks sprendimas, INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIteikti pastabas ir motyvuotus pasiūlymus MĄ.

Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo raštu plano rengėjui Vilniuje, UAB „Unitecg. galima 105A, Šnipiškių seniūnijoje, sklyg. 3, 01108 Vilnius, tel.plotas (8 5) potus”, kad.Lukiškių Nr. 0101/0032:986, bendras 261 0147, darbo dienomis 9 iki 17 paval.

0,2419 ha, detalusis planas. nuo Planavimo per 10 Vilniaus darbo dienų šios informacijos grindas: miestonuo savivaldybės admipaskelbimo spaudoje. pavaduotojo 2011 nistracijos direktoriaus 982406 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 Informuojame, Kalniškiųorganizatok., Maidetaliojo teritorijų kad planavimo šiagalos Vilniaus r. sav.,sutartis skl. kad. riaus teisių irsen., pareigų perdavimo Nr. Nr. 4132/0500:139 ir skl. kad. Nr. 4132/0500:55, atliekami žemės sklypų kadastriniai matavimai. Prašom gretimų žemės sklypų savininkus Donatą Butėną (skl. kad. Nr. 4132/0500:162) ir Joną Butėną (skl. kad. Nr. 4132/0500:38) 2012 07 10 11 val. atvykti į savo žemės sklypus arba kreipTechnikos remonto tis į UAB „Geo2“, Buivydiškių g. 4-30, VilSKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaunius, tel. (8 5) 242 6342, 8 686 17 539, dėl dojamą buitinę techniką – šaldytuvus, ribų suderinimo. E. paštas sarunas.linka@ skalbykles, virykles, kompiuterinę techgmail.com.

982752 niką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

Informuojame, kad Nacionalinės Žemės 968047 tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2012 05 31 Kelionių įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-1249 patvirtinIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- tas vietovės lygmens specialiojo teritorijų tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 planavimo, formavimo ir pertvarkymo pro687 58 503, +44 778 627 1449. Informaci- jektas dėl Kostui Šakeniui ir Renatai Šakenienei priklausančio žemės sklypo, kurio kaja – www.lietuvalondonas.com.

980640 dastrinis Nr. 0101/0025:0455 Vilniaus m.

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandi- k. v., esančio Pragiedrulių Sodų 7-oji g. 17, ją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. SB „Pragiedruliai“, Vilniaus m. Visą informaciją apie patvirtintą projektą galima rasinfo@gmail.com.

952532 ti Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Kauno į ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. KosPalangą, Šventąją (ir atgal), nuo 35 Lt. Tel. tas Šakenis. Tel. (8 5) 275 7390, e. paštas info@mjrgroup.lt.

8 699 99 965, 8 612 22 227.

979413

0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699 98 086.

973725 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 m. balandžio 12 d. Detaliojo teritorijų planavimoTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, plano sprendinius, padalyti sklypą,vadybininnustatyti ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

611 45 plano 000. organizatorius – UAB „4Real“, taliojo 976056 A.Goštauto g. 5-79, Vilnius, tel. 8 698 20 198.

Projekto rengėjas – UAB „RV architektų studija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.)

95 Ltir Kaprio Didingoji–Italija sala – 1747 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Čekijos rojus–Praha 577 Lt Šiaurės pilys–Čekijos Italija su poilsiu prie Adrijos–jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos nuo 1197 Lt gamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija,Hurgada Kosta Dorada – 999 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada Ispanija, Alikantė – Lt1108– 999 Lt Bulgarija nuo 850 Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija,Burgas Algarvė – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt; Bulgarija – Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 995 Lt; Turkija – 1078 Šri Lt Lanka – 3500 Egiptas, Hurgada nuoLt;995 Lt; Kreta – 1170 Lt; Tunisas – 770 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė Turkija – 1078 Lt poilsinė) – nuo 5218 Lt ilsinės): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis Šri Lanka – 3500 Lt – Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Kuba – 5853 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Lt; Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Laimingas – taiLtaš! 600 Lt; Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Trimitas 520 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

A.Vienuolio g. 6, Faks.

LT-01104 Tel. (8 5) 231 3314.

(8 5)Vilnius 262 9120 Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las Austrija nuo 1305 Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Lt Tenerifės nuo 1645 Lt Monrealis nuo 2874 Lt Tailandas nuo 3995 Lt Hiustonas nuo 2964 Lt Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt Daugiau kelionių Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipapasiūlymų Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos www.krantas.lt kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai.

Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 LtLt Lt Holivudo akademija Portugalija, Algarvė – 2239 Lt Mes jėga 450 Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Avataro 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt450kartu Mes šampinjonai Lt Mes pasaulį šampinjonai 450 Laimingas žmogus – taiLtaš!

600 Aplink per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį perLt 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 Mano pasaulis Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS Dodi 550 Lt UŽSIENYJE Dodi kalbos 550 UŽSIENYJE Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 21491699 Lt Lt„Pribrežnyj“ Kryme „Saliut“ 60 Lt dienai Bulgarijoje 1699 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Kroatijoje 2149 Lt 1699 Lt Juodkalnijoje 1899 Baku nuo 1050 Lt;LtLtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Anglų kalbos stovykla *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI* Juodkalnijoje 1899 Lt Delis nuo 1870 Lt; Tokijas Estijoje – 2229 Lt; Seulas KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos stovykla 1790 Lt –Ryga–Stokholmas 2308 Lt; Singapūras – 2310 Lt; Bankokas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2409 Delis Lt; nuoPuketas 1870 Lt– 2610 Lt *kainos į abi pusesLt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 KELTAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Joninės Baltijos– jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Singapūras 2310 Lt nuo 105 Lt; Ryga–Stokholmas; Talinas–HelKlaipėda–Kylis (spec.

Bankokas – 2409 Lt pasiūlymas) sinkis; Talinas–Stokholmas Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Ventspilis–Nyneshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) VIZOS Joninės Baltijos (spec. jūroje pasiūlymas) (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Zasnicas Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt nuo 105 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Ryga–Stokholmas VIZOS Talinas–Helsinkis Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

Orai

Savaitgalį sinoptikai prognozuoja šiltą, vietomis numatomas trumpas lietus. Šiandien kai kur trumpai palis, galima perkūnija. Temperatūra kils iki 23–28 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį vietomis, dieną daug kur numatomi trumpi lietūs, kai kur lis smarkiai, griaudės perkūnija. Naktį bus 15–16, dieną 26–29 laipsniai šilumos.

Šiandien, birželio 30 d.

+24

+24

Telšiai

+26

Šiauliai

Klaipėda

+26

Panevėžys

+24

Utena

+26

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

4.46 21.58 17.12 18.21 1.44

182-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 184 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +29 Brazilija +25 Briuselis +23 Dublinas +16 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +22

Londonas +20 Madridas +30 Maskva +21 Minskas +23 Niujorkas +32 Oslas +18 Paryžius +22 Pekinas +35

orai vilniuje Šiandien

Praha +31 Ryga +26 Roma +33 Sidnėjus +17 Talinas +22 Tel Avivas +33 Tokijas +23 Varšuva +29

Vėjas

2–7 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+25

+20

+15

3

+20

+30

+23

+18

5

+20

+26

+19

+15

3

+19

+25

+22

+16

3

sekmadienį

pirmadienį

antradienį

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

1859 m. prancūzų akrobatas Charlesas Blondinas perėjo lynu, ištemptu virš Niagaros krioklio, iš JAV į Kanadą.

1908 m. nukritus Tunguskos meteoritui Rytų Sibirą sukrėtė didžiulis sprogimas: šio reiškinio sukeltas žemės drebėjimas buvo jaučiamas net Vidurio Europoje.

1911 m. Kėdainių rajone gimė lenkų poetas, romanistas, eseistas, Nobelio premijos laureatas Czesławas Miłoszas.

1966 m. gimė amerikiečių boksininkas Mike’as Tysonas.

1975 m. gimė vokiečių „Formulės-1“ lenktynininkas Ralfas Schumacheris.

1981 m. gimė futbolininkas Deividas Česnauskis.

1985 m. gimė amerikiečių plaukikas Michaelas Phelpsas.

1997 m. išleista pirmoji britų rašytojos J.K.Rowling serijos apie Harį Poterį knyga – „Haris Poteris ir išminties akmuo“.

horoskopai

DATOS (liepos 1 D.) Tarptautinė architektų diena 1804 m. gimė prancūzų rašytoja George Sand.

1896 m. mirė amerikiečių rašytoja Harriet Beecher-Stowe.

1931 m. gimė Algirdas Araminas, kino operatorius, režisierius.

1934 m. gimė amerikiečių režisierius Sydney Pollackas.

1937 m. gimė dainininkas (baritonas) Eduardas Kaniava.

1961 m. gimė Velso princesė Diana.

1967 m. gimė Holivudo aktorė Pamela Anderson.

1977 m. gimė amerikiečių aktorė Liv Tyler.

1998 m. mirė kunigas, teologijos mokslų daktaras, poetas, kolekcionierius Ričardas Mikutavičius.

2004 m. mirė JAV aktorius Marlonas Brando.

2007 m. mirė Rolandas Janavičius, popmuzikos atlikėjas.

įvairenybės

Sėk­min­ga mi­si­ja

Ne­ži­nio­je – net sve­čiai Ak­to­rius Ale­cas Bald­wi­nas mė­gi­na nu­slėp­ti ar­tė­jan­čių ves­tu­vių su Hi­ la­ria Tho­mas vie­tą, apie ku­rią ne­ži­ no net į šven­tę pa­kvies­ti sve­čiai.

„Ro­ko 30“ žvaigž­dė ir jo jo­gos inst­ ruk­to­rė prie al­to­riaus žengs šio­mis die­no­mis ak­to­riaus gim­to­jo Niu­jor­ko se­no­jo­je Šv. Pat­ri­ko ka­ted­ro­je. Ta­čiau jau lie­pos 2 d. nuo­ta­ka tu­rė­tų su­grįž­ ti prie jo­gos tre­ni­ruo­čių, o A.Bald­wi­ nas lie­pos 6 d. ves do­ku­men­ti­nių fil­ mų fes­ti­va­lį Ist Hamp­to­ne.

Siek­da­mas už­tik­rin­ti sa­vo ir ves­tu­vių puo­tos sve­čių pri­va­tu­ mą, A.Bald­wi­nas apie po­ky­lio ad­

re­są sve­čiams pra­neš­ti ruo­šia­si tik ves­tu­vių ry­tą trum­pą­ja ži­nu­te, kaip ra­šo „New York Post“. „Aš ten bū­siu, bet nie­kas man dar ne­sa­kė ves­tu­vių vie­tos. Ga­liu tik tiek pa­sa­ky­ti, nes jis vis dar ga­ li iš­spar­dy­ti man už­pa­ka­lį“, – sa­kė jau­no­jo bro­lis Step­he­nas.

No­rė­da­ma pa­lai­min­ti sa­vo san­ tuo­ką Ka­ta­li­kų baž­ny­čio­je po­ra tu­ rė­jo lan­ky­ti su­ža­dė­ti­nių kur­sus.

Tai bus jau ant­ro­ji A.Bald­wi­no san­tuo­ka. 1993 m. jis su­si­tuo­kė su Kim Ba­sin­ger, bet 2002-ai­siais po­ ra iš­si­sky­rė.

Sla­pu­kas: A.Bald­wi­nas la­bai rū­

BNS inf.

AFP nuo­tr.

Trys ki­nų ast­ro­nau­tai va­kar grį­žo į Že­mę sėk­min­gai pir­mą kar­tą or­bi­ to­je ša­lies kos­mi­nius apa­ra­tus su­ jun­gę ran­ki­niu bū­du. Tai yra la­bai svar­bus eta­pas ki­nams sie­kiant iki šio de­šimt­me­čio pa­bai­gos pa­si­sta­ ty­ti or­bi­ti­nę sto­tį.

pi­na­si sa­vo pri­va­tu­mu.

Vardai Šiandien: Adelė, Aleta, Emilija, Norvilė, Otas, Otonas, Tautgintas Rytoj: Ingvaras, Julius, Liepa, Regina, Tautrimas, Tautrimė

DATOS (birželio 30 D.)

Rytas

+25

+25

Tri­jų ast­ro­nau­tų, tarp jų – pir­mo­ sios ki­nų ast­ro­nau­tės mo­ters, su­ grį­ži­mas į nu­si­lei­di­mo zo­ną ato­ kia­me ir smė­lė­ta­me Šiau­rės Ki­ni­jos ra­jo­ne vi­sai ša­liai bu­vo trans­liuo­ja­ mas per vals­ty­bi­nę te­le­vi­zi­ją.

Erd­vė­lai­vio „Shenz­hou-9“, ku­ ris į kos­mo­są pa­ki­lo bir­že­lio 16 d., grį­ži­mo kap­su­lė ant že­mės nu­si­ lei­do maž­daug 10 val. vie­tos (5 val.

Lie­tu­vos) lai­ku. Jos kri­ti­mą lė­ti­no di­džiu­lis pa­ra­šiu­tas.

Per skry­dį įgu­la sėk­min­gai ran­ ki­niu bū­du pri­jun­gė sa­vo erd­vė­lai­vį prie or­bi­ta ap­link Že­mę skrie­jan­čio mo­du­lio „Tian­gong-1“. Tai – su­ dė­tin­gas ma­nev­ras, la­bai svar­bus kos­mo­so sto­ties kū­ri­mui, ku­rį Pe­ ki­nas no­ri ­baig­ti iki 2020 m.

Pri­jun­gi­mo ran­ki­niu bū­du, ku­ rį ame­ri­kie­čiai ir ru­sai pra­dė­jo 7aja­me de­šimt­me­ty­je, pro­ce­są sun­ ku įval­dy­ti, nes at­lie­kant to­kią ope­ ra­ci­ją da­ly­vau­ja du lai­vai, skrie­ jan­tys ta pa­čia or­bi­ta ap­link Že­mę tūks­tan­čių ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu. Jie tu­ri su­si­jung­ti švel­niai, kad ne­su­nai­kin­tų ir neap­ga­din­tų vie­nas ki­to.

Tai bu­vo pa­grin­di­nis šios mi­si­jos – ket­vir­to ki­nų pi­lo­tuo­ja­mo skry­ džio į kos­mo­są – tiks­las.

BNS inf.

Avinas (03 21–04 20). Aplinkiniai gali nepritarti jūsų fantazijoms. Tikėtinas konfliktas dėl garbės.

Nepersistenkite atviraudamas, per daug neplepėkite.

Jautis (04 21–05 20). Gali pritrūkti jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Bus gana sunku objektyviai įvertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose gyvenimo situacijose.

Dvyniai (05 21–06 21). Iškils sunkumų arba neatsikratysite jausmo, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų.

Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs.

Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos.

Vėžys (06 22–07 22). Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, geras fizinis krūvis.

Liūtas (07 23–08 23). Svajokite, stebėkite žvaigždes, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, todėl nepraleiskite progos ir pasitelkite savo vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės.

Mergelė (08 24–09 23). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šiomis aplinkybės, jums pakuždės intuicija.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Palanki diena ieškoti naujų idėjų.

Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Skorpionas (10 24–11 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas. Pasistenkite nebelipti ant to paties grėblio. Šaulys (11 23–12 21). Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus.

Geriau stabtelėkite ir pagalvokite, ar yra kokia nors priežastis, leidžianti nesivaldyti ir elgtis beprotiškai.

Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis norėsite pasidalyti. Bus įvertintas jūsų originalumas ir išradingumas.

Vandenis (01 21–02 19). Viskas erzins ir pykdys. Galite nesulaikyti savo emocijų, bus nelengva išlikti ramiam, atsipalaiduoti ir pamiršti problemas. Po pietų atsiras progų panaudoti savo kūrybines galimybes. Žuvys (02 20–03 20). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šitas bruožas padės jums išvengti nemalonumų.