2012-07-02 Vilniaus diena

TODĖL, KAD naujienos ESU VILNIETIS Tikros sostinės

pirmadienis, liepos 2 d., 2012 m. Nr. 153 (1352)

Buvę ir esa­mi A.Va­ lins­ko bend­ra­žy­giai, įsi­jautę į po­li­tikų vaid­menį, Seimą ban­dys štur­muo­ti dar­syk.

Lietuva 7p.

Pen­sijų fondų da­ly­ viai ti­ki­si, kad jiems bus kom­pen­suo­ti pra­ra­di­mai dėl su­ma­žintų įmokų iš „Sod­ros“.

Ekonomika 9p.

diena.lt

1,30 Lt

K.An­na­nas per­spėjo, kad is­to­ri­ja ne­žiūrės pa­lan­kiai į ly­de­rius, ku­rie ne­ga­li ras­ti krizės Si­ri­jo­je spren­di­mo.

Pasaulis 12p.

Da­bar­ties to­to­rių vei­das Lie­tu­vo­je jų – vos ke­li tūkstan­čiai.

Dau­ge­lis ne­be­mo­ka pro­tėvių kal­bos, o į būrį su­si­ren­ka tik per re­tas šven­tes.

Vis dėlto mūsų ša­ lies to­to­riai ne­pa­ mirš­ta sa­vo tra­di­ cijų ir sten­gia­si pa­lai­ky­ti ryšį su tau­tie­čiais už Lie­tu­vos ribų.

Pet­rai, tu tas bu­vai, ku­ris skal­dei, dras­kei. Ka­i nu­ si­lpo ta­vo įta­ka par­ti­jo­je, tren­kei du­ri­mis ir išė­jai.

Sei­mo kon­ser­va­ to­rius Pet­ras­ Luo­ma­nas auklė­jo ko­legą P.Gra­žulį.

8p.

Miestas

4p.

Vil­niaus me­no mugės sėkmė

nuomonės 6p.

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

Ri­na­ta Ib­ra­gi­mo­va – vie­na iš jų.

Mer­gi­na gimė ir užau­go Lie­tu­vo­je, tad lai­ko sa­ve tik­ra vie­tos gy­ven­ to­ja, bet ir to­to­rių pa­pro­čiai jai nė­ ra sve­ti­mi. Jos tėtis to­to­rius, ji da­ ly­vau­ja to­to­rių šventė­se, vie­ši pas gi­mi­nes Ta­tars­ta­ne (bu­vu­sio­je To­ to­ri­jo­je). Ta­čiau ne­si­mokė to­to­ rių kal­bos, baigė lie­tu­vių mo­kyklą, uni­ver­si­tetą, gy­ve­na tarp lie­tu­vių.

2

Mūsų pa­tir­tis ­padėtų nedaug

Ta­pa­tybė: „Ne­galė­čiau šim­tu pro­centų teig­ti, kad jau­čiuo­si esan­ti to­torė. Pa­gal pa­są aš esu lie­tuvė, nors ir

tik­ra lie­tu­vė ne­si­jau­čiu “, – kalbė­jo R.Ib­ra­gi­mo­va. Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

Ve­ne­sue­la pa­si­ti­ko Lie­tu­vos krep­ši­nin­kus Lie­tu­vos krep­ši­nio rink­tinė pa­ siekė mūšio lauką. Va­kar Kęstu­ čio Kemzū­ros va­do­vau­ja­ma ko­ man­da at­vy­ko į Ve­ne­sue­los sos­ tinę Ka­ra­kasą, kur anks­tyvą tre­ čia­die­nio rytą pra­dės žygį dėl ke­ lia­la­pio į olim­pi­nes žai­dy­nes.

At­vy­ko: šiek tiek užt­rukę oro uos­te, vėliau mūsų ša­lies krep­ši­nin­kai

bu­vo pa­si­tik­ti pa­gal Ve­ne­sue­los tra­di­ci­jas.

krep­si­nio­sir­dis.lt nuo­tr.

Į so­c ia­l i­n ių kont­rastų ku­p i­n o did­mies­čio krep­ši­nio areną ar­ti­ miau­sią sa­vaitę bus nu­kreip­ti 3 mln. Lie­tu­vos krep­ši­nio aist­ruo­ lių žvilgs­niai.

Pa­si­ren­gi­mo atrankos turnyrui lai­ko­tar­piu mūsiš­kiams pa­vy­ko laimė­ti tik prie­š Did­žio­sios Bri­ta­ ni­jos krep­ši­nin­kus.

Ta­čiau tau­ta įsi­ti­ki­nu­si, kad K.Kemzū­ros at­rink­tas dvy­lik­tu­kas pa­tei­sins lūkes­čius ir Lie­tu­vos tris­ palvė šeštą kartą iš eilės su­plazdės olim­p i­n ių žai­dy­n ių krep­š i­n io tur­ny­re.

Plačiau skaitykite

sportas

10

Bal­t i­j os ša­l ių per eko­n o­m i­k os krizę tai­k y­t os griež­t os tau­p y­m o prie­monės, ku­r ias pa­s ta­r uo­j u me­ tu gi­r ia dau­g e­l is aukš­to ran­g o pa­ sau­l io pa­r eigūnų, ne­g a­l i būti tai­ ko­m os pro­b lemų tu­r in­č ioms eu­ ro zo­n os pe­r i­fe­r i­j os vals­t ybėms.

Visų pir­m a dėl to, kad Bal­t i­j os ša­l ys prie­š krizę ne­t urė­j o tiek skolų.

menas

13p.

Iš­pil­dy­ta tautos poeto sva­jonė

2

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

miestas

Da­bar­ties to­to­rių vei­das – Ne­gy­ve­ni tarp to­to­rių, 1 ta­čiau tra­di­cijų ne­pa­ mirš­ti. Ką tau reiš­kia to­to­riš­kos

tra­di­ci­jos? Kiek tau jos svar­bios?

– pa­klausė­me Ri­na­tos.

– Šei­mo­je esa­me įpratę de­rin­ti ke­ lių tautų tra­di­ci­jas bei ver­ty­bes.

Ne­galė­čiau išs­kir­ti tik to­to­riškų ar lie­tu­viškų. Daž­niau­siai mi­ni­me ke­ lių tautų na­cio­na­li­nes šven­tes: lie­ tu­viš­kas ir sla­viš­kas Kalė­das bei Ve­ly­kas, daž­nai šven­čia­me ir to­ to­rišką sa­ban­tujų, ne kartą da­ly­ va­vo­me Lie­tu­vo­je ren­gia­mo­se to­ to­rių suei­go­se, taip pat šventė­me tėčio gim­tinė­je Ta­tars­ta­ne. Iš ti­ krųjų to­to­riškų tra­di­cijų lai­komės ne­daž­nai, bet sten­giamės jų neuž­ mirš­ti.

– O kas puo­selė­ja to­to­riš­kas tra­di­ci­jas jūsų šei­mo­je?

– Tėtis. Jis, kaž­ka­da at­vykęs gy­ ven­ti į Lie­tuvą iš To­to­ri­jos, ne­ma­žai jų par­si­vežė, neuž­mir­šo ir pri­taikė mūsų šei­mo­je. Dau­giau­sia tai ku­ li­na­ri­nis pa­vel­das. Daž­nai na­muo­ se ga­mi­na­me to­to­riš­kus pa­tie­ka­lus, tėtis – pir­miau­sia. Mėgsta­me pa­ si­kvies­ti sve­čių ir pa­vai­šin­ti ska­nia bei so­čia to­to­riš­ka va­ka­rie­ne.

Mūsų drau­gai ir kai­my­nai „už­si­ me­na“, jog se­niai ra­ga­vo to­to­riškų vai­šių. Ir nors to­to­rių vir­tuvė nėra la­bai svei­ka – daug miltų, bul­vių, mėsos vie­na­me pa­tie­ka­le, daž­nai pa­si­le­pi­na­me šiuo mais­tu.

Fir­mi­nis mūsų šei­mos valgiaraš­ tis – tai to­to­riš­ka sriu­ba, va­di­na­ma lap­ša, avie­nos, jau­tie­nos sul­ti­nys su bulvė­mis ir namų ga­my­bos ma­ka­ ro­nais, taip pat ir by­ly­šas – svies­ tinės teš­los py­ra­gas, ku­rio vi­du­je jau­tie­na ar­ba avie­na su bulvė­mis ir prie­sko­niais. De­ser­tui ga­mi­na­ me šiak šiak, tai saldūs traškūs py­ ragė­liai, ap­lie­ti me­du­mi. Aš pa­ti la­biau­siai mėgstu pyš­pyš­mia­kus,

tai – maži by­ly­šai, mie­linės teš­los py­ragė­liai su mėsa. Ta­čiau juos pa­ ga­min­ti daug var­go, todėl re­tai juos val­go­me.

Dar vie­nas pa­li­ki­mas – to­to­riš­ ka pir­tis, sta­ty­ta pa­ties tėčio, ku­ri pa­si­žy­mi ypa­tin­ga drėgme ir di­de­liu karš­čiu, pa­na­ši į tur­kišką pirtį.

– Neiš­si­ža­di to­to­riškų tra­di­ cijų, ta­čiau ar lai­kai sa­ve tik­ra to­to­re?

– Na, ga­li­ma įvai­riai žvelg­ti į šį klau­simą. Vie­niems tau­tiš­kumą le­mia krau­jo ry­šys, ki­tiems kal­ ba. Aš ma­nau, kad šak­nys čia vis­ gi nėra svar­biau­sia. Ko ge­ro, svar­ biau yra tai, kur gy­ve­ni ir su ko­kiais žmonė­mis bend­rau­ji. Man pa­čiai, to­kios dau­gias­palvės šei­mos vai­ kui, kur tėtis – to­to­rius, o ma­ma tu­ri ru­siškų, lie­tu­viškų bei vo­kiškų šaknų, la­bai sun­ku sa­ve pri­skir­ ti ko­kiai nors tau­ty­bei. Ne­galė­čiau šim­tu pro­centų teig­ti, kad jau­čiuo­ si esan­ti to­torė. Pa­gal pa­są esu lie­ tuvė, nors ne­si­jau­čiu ir tik­ra lie­tu­ vė. Be to, žmonės daž­nai pa­ste­bi, jog esu ne­lie­tu­viš­ko vei­do, tu­riu ne­ma­žai ry­tie­tiškų bruožų. Gy­ven­ da­mas to­li nuo To­to­ri­jos ne­ga­li bū­ ti toks kaip jie.

– O ko­kie yra jie – To­to­ri­jos to­to­ riai? Juk ne kartą ten lan­kei­si, gal galė­tum pa­sa­ky­ti, ko­kie jų el­ge­ sio bruo­žai ta­ve ste­bi­na?

– Kiek­vieną kartą lan­ky­da­mi gi­ mi­nes To­to­ri­jo­je pa­stebė­jo­me, kad su sa­vi­mi rei­kia at­si­vež­ti dyd­žiu di­des­nių dra­bu­žių. Jų sve­tin­gu­ mas – neuž­mirš­ta­mas. Užė­jus ap­ lan­ky­ti ar­timųjų, pri­va­lu pa­si­lik­ ti il­ges­niam lai­kui. Sta­las lūžta nuo už­kand­žių, įvai­riau­sių pa­tie­ kalų, kiek­vie­no rei­kia pa­ra­gau­ti.

Jei ne­val­gai, namų šei­mi­nin­kai ga­ li ir įsi­žeis­ti, ne­be­bend­rau­ti. Jie tai

trak­tuo­ja kaip namų ne­ger­bimą.

Ne­re­tai ten­ka lik­ti ir nak­vynės, at­ si­sa­kius ky­la ir bar­nių. Iš­va­žiuo­jant pri­de­da­mas pil­nas krep­še­lis lauk­ tu­vių: py­ragų, py­ra­gai­čių, uo­gie­ nių, ma­ri­nuotų grybų, pa­prikų. Jie ne­la­bai su­pran­ta, ypač kai­me, kad mūsų ba­ga­žas ri­bo­tas. Ta­čiau per tiek metų ne­be­si­leid­žia­me į dis­ku­ si­jas, ima­me viską, ką duo­da.

Bu­vo gra­žu pa­si­ žiūrė­ti, kaip to­to­riu­ kai bend­rau­ja sa­va kal­ba. Pa­gir­ti­na, kad po tiek metų kal­ba li­ko neuž­mirš­ta.

– Ar ga­li pa­ly­gin­ti Lie­tu­vos ir To­to­ri­jos to­to­rių pa­pro­čius?

– Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad ma­no dar vai­kystė­je įgy­tos ži­nios apie To­to­ ri­jo­je ir Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čių to­ to­rių tra­di­ci­jas gerokai ski­ria­si.

Iš tikrųjų tėčio gim­tinė­je nėra te­ kę ra­gau­ti nė vie­no Lie­tu­vos to­to­ rių ku­li­na­ri­nio pa­vel­do pa­tie­ka­lo – nei koldūnų, nei plo­vo, nei šim­ ta­la­pio. Bet tai nor­ma­lu. Juk dau­ giau nei prie­š 600 metų Vy­tau­to Did­žio­jo pa­kviestų to­to­rių pa­pro­ čiai bei ver­tybės ki­to, asi­mi­lia­vo­si, pri­si­taikė prie kitų tau­ty­bių.

– O su vie­tos to­to­riais ar ten­ ka bend­rau­ti ne per šven­tes?

Gal da­ly­vau­ja­te bend­ruo­menės veik­lo­je?

– Su tėčiu bu­vo­me įsi­rašę į to­to­rių bend­ruo­menę, bet po ke­le­rių metų toks bend­ra­vi­mas nu­trūko. Da­bar su jais su­si­tin­ka­me to­to­rių or­ga­ ni­zuo­ja­mo­se šventė­se, pa­si­kal­ba­

me, ap­ta­ria­me pro­ble­mas. Sa­vo ar­timųjų būry­je tu­ri­me ne­ma­žai to­ to­rių kilmės draugų, su jais daž­nai kar­tu leid­žia­me laiką. Net ne­si­sten­ giant, sa­vai­me pra­de­da­ma kalbė­ti apie to­to­riš­kas ver­ty­bes, ne­pas­te­ bint, kad jos iš tikrųjų to­to­riš­kos.

– O kal­ba? Juk vie­nu tau­tos bruožų lai­ko­ma gim­to­ji kal­ ba. Ar šei­mo­je kal­batės to­to­ riš­kai?

– Tik­rai ne. Tėtis tik­rai mo­ka, su­ pran­ta, o kai nu­va­žiuo­ja­me į Ta­ tars­taną, tai ir pra­by­la. Aš pa­ti mo­ku tik ke­lis žod­žius, o nu­va­žia­ vu­si ten po ku­rio lai­ko imu ge­riau su­pras­ti. Ma­no se­ne­liai daž­nai į ma­ne krei­pia­si to­to­riš­kai, ši­taip juo­kau­ja, kad aš ne­sup­ran­tu ir ne­ mo­ku. Ži­nau, kad ma­no gi­mi­nai­ čiai, gy­ve­nan­tys Ta­tars­ta­ne, tik­rai mo­ka, jiems to­to­rių kal­ba pri­va­ lo­ma mo­kyk­lo­je. Daž­nai gird­žiu ir šei­mas, tar­pu­sa­vy­je bend­rau­jan­ čias to­to­riš­kai. Ma­čiau, yra ir vie­ tinė te­le­vi­zi­ja, trans­liuo­jan­ti to­to­rių kal­ba. Da­ly­vau­da­ma Lie­tu­vo­ je vyks­tan­čio­se to­to­rių die­no­se ne kartą girdė­jau vie­ti­nius, kal­ban­čius to­to­riš­kai. Bu­vo gra­žu pa­si­žiūrė­ti, kaip to­to­riu­kai bend­rau­ja sa­va kal­ ba. Pa­gir­ti­na, kad po tiek metų kal­ ba li­ko neuž­mirš­ta.

– Esi iš­tekė­ju­si, tu­ri vaiką. Ar pla­nuo­ji sa­vo nau­jo­je šei­mo­ je puo­selė­ti to­to­riš­kas tra­di­ci­ jas?

– Ir taip, ir ne. Nei sa­vo vai­kui, nei vy­rui to­to­riškų pa­pro­čių ne­per­ šu, ta­čiau ža­du juos nu­si­vež­ti į To­ to­riją, su­pa­žin­din­ti su gi­minė­mis, ap­ro­dy­ti kraštą ir su­pa­žin­din­ti su pa­pro­čiais, pa­vai­šin­ti vie­tos pa­ tie­ka­lais. Ma­nau, tai bus ge­riau­ sias būdas pa­ro­dy­ti jiems tikrąjį to­to­rių pa­veldą.

Me­nas: iš Kry­mo at­vykę tau­to­dai­li­ni

Tradicinis sa­ban­t And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

si­jos, Len­ki­jos, Kry­mo, Ta­tars­ta­ no. Visų mūsų tra­di­ci­jos bend­ros.

O iš Lie­tu­vos to­to­riai at­vy­ko iš visų

Kon­cer­tas, im­tynės, var­žy­bos, mu­ zi­kan­tas iš Ta­tars­ta­no sos­tinės ir šim­tai da­ly­vių iš įvai­rių vals­ty­bių. Ši­taip šeš­ta­dienį at­rodė Tra­kuo­se su­reng­ta tra­di­cinė to­to­rių šventė – sa­ban­tu­jus.

Gai­vins to­to­rių tra­di­ci­jas

Pra­mo­gos: per sa­ban­tujų vaikai lenktyniavo šokuodami maišuose, o vy­rai varžė­si su mo­te­ri­mis trauk­da­mi lyną.

Ant­rus me­tus iš eilės Tra­kuo­se ren­gia­mas sa­ban­tu­jus šie­met sve­ čius ir to­to­rių kultū­ros gerbė­jus pa­si­ti­ko šūkiu „To­to­riai su­grįžta į Tra­kus“. Pa­sak or­ga­ni­za­to­rių, toks pa­va­di­ni­mas turėtų pri­min­ti se­ nąją is­to­riją, kai Tra­kuo­se gy­ve­no gau­si to­to­rių bend­ruo­menė. „Šian­dien Tra­kuo­se ir jų apy­ linkė­je vi­sai ne­daug šeimų, vos 30, o ka­dai­se jų bu­vo tik­rai daug“, – tei­ gė Nemė­žio to­to­rių bend­ruo­menės pir­mi­nin­kas Tai­ras Kuz­ne­co­vas.

Vie­nas ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rių Lie­tu­vos to­to­rių bend­ruo­menės at­ sto­vas Adas Ja­ku­baus­kas pa­sa­ko­jo, kad sa­ban­tu­jus – ge­riau­sias būdas at­gai­vin­ti pri­mirš­tas tra­di­ci­jas, pa­ bend­rau­ti, pa­ma­ty­ti, kuo šian­dien gy­ve­na to­to­rių bend­ruo­menės iš įvai­rių pa­sau­lio vals­ty­bių. „Pa­žiūrė­ki­te, kiek sve­čių su­si­ rin­ko. Iš visų vals­ty­bių: Bal­ta­ru­

Žvaigždė: R.Va­le­je­vui publiką linksmint

3

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

miestas

in­kai pri­statė auk­su siu­vinė­tus ran­ki­nu­kus Ko­ra­nui ir tra­di­ci­nes to­to­rių ke­pu­rai­tes.

Šian­dien Tra­kuo­se ir jų apy­ linkė­je vi­ sai ne­daug šeimų, vos 30, o ka­dai­ se jų bu­vo tik­rai daug.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės ir Simono Švitros nuo­tr.

tu­jus atgimsta Lie­tu­vo­je miestų mies­te­lių: Kau­no, Klaipė­ dos, Vi­sa­gi­no, Aly­taus“, – teigė A.Ja­ku­baus­kas.

ti teko ir JAV bei Australijos sabantujuose.

Ste­bi­no tra­di­ci­niais me­nais

Šventė­je vy­ko ak­ty­vi pre­ky­ba to­ to­rių ke­pu­raitė­mis, auk­su siu­ vinė­to­mis ran­kinė­mis, ku­rias siūlė tau­to­dai­li­nin­kai iš Kry­mo pu­sia­ sa­lio. Be to, bu­vo ga­li­ma iš­ban­dy­ti sa­vo jėgas tra­di­cinė­se to­to­rių im­ tynė­se „Ku­reš“, pa­si­va­žinė­ti „ka­ ru­sele“ – dviejų vyrų ra­tu su­ka­mu me­di­niu įren­gi­niu, pa­ra­gau­ti šim­ ta­la­pio ir net sep­ty­nių rūšių plo­ vo. Šiuo sve­čiai bu­vo vai­ši­na­mi ne­mo­ka­mai. Šventė­je da­ly­va­vo ir me­no ko­ lek­ty­vai iš Bal­ta­ru­si­jos, Ru­si­jos, Len­ki­jos. Be to­to­rių, į šventę at­vy­ ko ir kitų tau­ty­bių at­stovų.

Ne kartą Vi­s a­g i­n o sa­b an­t ujų or­ga­n i­zavęs vi­s a­g i­n ie­t is Fa­r i­ das Gu­m a­n o­vas teigė, kad šių­ metė šventė Tra­k uo­se ne to­k ia gau­s i kaip per­nykštė, ta­č iau la­ bai svar­bi gai­vi­nant gra­žią praei­ ties tra­di­ciją. „Aš pa­ts at­vy­kau pa­gelbė­ti or­ ga­ni­zuo­jant šventę, o šiaip ma­nau, kad šven­tei svar­biau­sia tęsti­nu­mas. Štai mes Vi­sa­gi­ne jau 17 metų iš ei­ lės or­ga­ni­zuo­ja­me sa­ban­tujų, ir į jį su­si­ren­ka be­veik vi­si mies­to to­to­ riai – apie 200–300 žmo­nių. Tai šventė, at­si­ra­du­si dar pa­go­nybės lai­kais ir įrod­žiu­si sa­vo teisę gy­ vuo­ti“, – teigė F.Gu­ma­no­vas.

At­vy­ko est­ra­dos žvaigždė

Trakų sa­ban­tu­ju­je pa­si­rodė ir Ta­ tars­ta­no sce­nos žvaigždė Ri­na­ tas Va­le­je­vas. Pub­liką su ar­mo­ni­ka ran­ko­se links­minęs at­likė­jas dien­ raš­čiui teigė, kad šiuo me­tu to­to­rių sa­ban­tu­jus įgau­na ant­rąjį kvėpa­ vimą. Daž­nai po pa­saulį ke­liau­jan­ tis at­likė­jas teigė vi­sur su­si­du­rian­ tis su šia šven­te. „Štai vi­sai ne­se­niai da­ly­va­vau sa­ban­tu­ju­je Niu­jor­ke, ži­nau, kad jis vyks­ta ir ki­tuo­se JAV mies­tuo­ se. Taip pat ga­vau kvie­timą at­vyk­ ti į sa­ban­tujų Ki­ni­jo­je, Pe­ki­ne, de­ja, dėl lai­ko sto­kos turė­jau at­si­sa­ky­ti.

La­bai daug sa­bantųjų vyks­ta Ru­si­ jo­je“, – dėstė R.Va­le­je­vas.

Pa­sak at­likė­jo, šiuo me­tu sa­ ban­tu­jus, ypač Ta­tars­ta­ne, kei­čia­ si. Kiek­vie­nas kai­mas ar mies­te­lis pra­tur­ti­na jį sa­vo tra­di­ci­jo­mis. Be to, ren­gia įvai­riu metų lai­ku. „Anks­čiau sa­ban­tu­jus tra­di­ciš­ kai vyk­da­vo pa­va­sarį, ta­čiau da­bar kiek­vie­nas mies­te­lis ar kai­me­lis ren­gia sa­vo sa­ban­tujų. Ir būna taip, kad pra­si­de­da tie sa­ban­tu­jai pa­va­ sarį ir tęsia­si iki ru­dens. Kol šil­ta, tai ir šven­čia vi­si. Ir tra­di­ci­jos la­bai skir­tin­gos. Gal for­ma ir iš­lai­ko­ma, bet Ta­tars­ta­ne, Lie­tu­vo­je ir Aust­ ra­li­jo­je sa­ban­tu­jus at­ro­do šiek tiek ki­taip“, – pa­brėžė R.Va­le­je­vas.

Mais­tas: gard­žiai ir so­čiai pa­val­gy­ti – vie­na svar­biau­sių to­to­rių tra­di­cijų.

Plūgo šventė Sa­b an­t u­j us, iš­ver­t us pa­ž od­ž iui iš Tra­d i­ci­n iai sa­ban­tu­jaus ele­men­tai: to­to­r ių kal­b os, reiš­k ia „plūgo šven­ kon­cer­tas, var­žy­bos, to­to­rių im­tynės tė“. Se­n ovė­j e šventė vyk­d a­vo ko­ „Ku­reš“, ren­gi­nio ak­cen­tas – ga­na ži­no­ vą, vos nu­t ir­p us snie­g ui, vėliau ta mas mu­zi­kan­tas. Ta­tars­ta­ne per šven­ die­n a nu­k el­t a į ge­g užę, kai žmo­ tę taip pat jo­dinė­ja­ma žir­gais. Bai­gia­si nės, nu­d irbę vi­s us sėjos dar­b us, ren­gi­nys tra­di­ci­niu ly­no tem­pi­mu, kai run­gia­si vyrų ir mo­terų ko­man­dos. links­m i­n o­s i.

4

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

miestas ke­pi­no saulė ­ ir gai­vi­no lie­tus „Na, ir karš­ta“, – tik­riau­siai to­ kie žod­žiai mies­tie­čių lūpo­se sa­vait­galį bu­vo be­ne daž­niau­ si. Nors sek­ma­dienį tvan­kumą trum­pam pra­sklaidė ir dul­kes nu­plovė lie­tus, ne­tru­kus iš­lin­ du­si saulė vėl iš­ginė vil­nie­čius į gat­ves pa­si­le­pin­ti va­sa­ros ma­ lo­nu­mais.

Si­mo­no Švit­ros ir Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Vil­niaus me­no mugė šie­met bu­vo re­kor­dinė Tre­čio­sios tarp­tau­tinės šiuo­lai­ki­nio me­no mugės „Art­Vil­nius 2012“ or­ga­ni­za­to­riai džiau­gia­si re­zul­ta­tais ir su ne­ri­mu šir­dy­je lau­kia kitų metų – juk viską reikės pa­da­ry­ti dar ge­riau.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pai­šo chu­li­ga­nai, baus sa­vi­nin­kus Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės Sau­gaus mies­to de­par­ta­men­tas kreipė­si į 52 pri­va­čias įmo­nes, na­ mų ad­mi­nist­ra­to­rius, aso­cia­ci­jas ir vals­ty­bi­nes įstai­gas su pra­šy­ mu su­tvar­ky­ti iš­tep­lio­tus sta­ti­ nių fa­sa­dus.

Iš­pai­šy­ti fa­sa­dai tu­ri būti su­tvar­ ky­ti iki lie­pos 16 d.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ta­ry­bos 2011 m. gruod­žio 14 d. spren­di­mu pa­tvir­tintų Sta­ti­

And­re­jus Žu­kovs­kis a.zukovski@diena.lt

nių tin­ka­mos prie­žiū­ros tai­syk­ lių 7.5 punk­te nu­sta­ty­ta prie­volė sta­ti­nių nau­do­to­jams, bend­ro­jo nau­do­ji­mo ob­jektų val­dy­to­jams „tvar­ky­ti, va­ly­ti, re­mon­tuo­ti, da­ žy­ti ir pri­žiūrė­ti sta­ti­nių fa­sa­dus, nu­va­ly­ti ar už­da­žy­ti gra­fi­čius, už­ tik­rin­ti es­te­tiš­kai tvar­kingą fa­ sadų iš­vaizdą“.

As­m e­n ims, ne­s i­l ai­kan­t iems tai­syk­lių, ga­li būti skir­tas įspėji­ mas ar­ba bau­da iki 2 tūkst. litų.

VD inf.

Re­kor­dinė par­da­vimų su­ma

„Art­Vil­nius 2012“ ne­per­de­dant ga­ li būti pa­va­din­tas did­žiau­siu vi­zua­ liųjų menų ren­gi­niu Bal­ti­jos ša­ly­se per pa­sta­ruo­sius 20 metų. Ren­gi­ ny­je su­da­ly­va­vo 53 me­no ga­le­ri­jos, iš jų net 19 – iš už­sie­nio. Taip pat sa­vo nau­jus dar­bus pri­statė net 10 skulp­to­rių.

Ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja iš­rin­ko de­ vy­nis lau­rea­tus. Vie­na lau­rea­čių – Aud­ronė Pet­ra­šiū­naitė – mugė­je par­davė tris sa­vo dar­bus.

Iš vi­so mugė­je par­duo­ta 113 kūri­ nių už re­kor­dinę – dau­giau nei 400 tūkst. litų – sumą, taip pat pirmą­ kart įsi­gy­tas toks di­de­lis skai­čius už­sie­nio au­to­rių kūri­nių. Ren­gi­ ny­je dar­ba­vo­si re­kor­di­nis skai­čius sa­va­no­rių. Net 80 žmo­nių dir­ bo in­for­ma­ci­jos cent­ruo­se, at­li­ko dau­gybę iš pir­mo žvilgs­nio ne­pas­ te­bimų darbų.

Mokė­jo dos­niai

Pas­lap­tis: kiek ke­ti­na­ma iš­leis­ti vie­ši­ni­mo pa­slau­goms, kol kas ne­

skel­bia­ma.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Skelb­ti apie sa­ve no­ri dviem kal­bo­mis Vil­niaus vald­žia no­ri vie­šin­tis spau­do­je lenkų ir lie­tu­vių kal­bo­ mis. Bir­že­lio pa­bai­go­je pa­skelb­ tas to­kios pa­slau­gos pir­ki­mo kon­ kur­sas.

Kaip tei­gia­ma vie­šo­jo pir­ki­mo ap­ra­šy­me, lie­tu­vių ir lenkų kal­ bo­mis leid­žia­muo­se lei­di­niuo­ se turėtų būti tei­kia­ma „ak­tua­li in­for­ma­ci­ja apie Vil­niaus mies­ to sa­vi­val­dybės veiklą, sa­vi­val­ dybės ta­ry­bos spren­di­mus, de­ par­ta­mentų darbą, pla­nus, mies­to kultū­ri­nius, spor­ti­nius ren­gi­nius ir ki­ta skai­ty­to­jams įdo­mi in­for­ ma­ci­ja“.

Anot Vil­niaus vald­žios, pa­na­ši pa­slau­ga per­ka­ma ne pirmą kartą.

„Esant po­rei­kiui skelb­ti in­for­ ma­ciją tiek tiks­lin­gai did­žiau­siai Vil­niaus tau­ti­nei ma­žu­mai len­kiš­ kai leid­žia­ma­me lei­di­ny­je, tiek lei­ di­ny­je, leid­žia­ma­me lie­tu­viš­kai, nu­spręsta skelb­ti to­kios pa­slau­ gos viešąjį kon­kursą. Skel­biant in­ for­ma­ciją at­si­žvel­gia­ma, kad ji pa­ siektų skir­tingų tau­ty­bių žmo­nes, o re­mian­tis sta­tis­ti­ka, Vil­niu­je gy­ve­ na apie 60 pro­c. lie­tu­vių ir apie 20 pro­c. lenkų“, – tei­gia­ma BNS at­si­ ųsta­me sa­vi­val­dybės at­sa­ky­me.

Pla­nuo­ja­ma, kad in­for­ma­ci­ja bus skel­bia­ma spaus­din­tuo­se lei­ di­niuo­se. Anot sa­vi­val­dybės, pa­ slau­gos kai­na paaiškės pa­si­bai­gus vie­ša­jam pir­ki­mui.

VD, BNS inf.

lyg 3D vaiz­das išei­na. Ir iš vi­so jis pla­nuo­ja nu­pai­šy­ti 15 vaikų po­rtre­ tus“, – teigė D.Sto­mienė.

Lie­tu­vos me­no ga­le­ri­ninkų aso­cia­ ci­jos pre­zi­dentė Dia­na Sto­mienė tvir­ti­no, kad, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­ siais me­tais, šie­met par­duo­ta dau­ giau bran­ges­nių darbų. „Par­duo­tus dar­bus ga­li­ma var­ dy­ti il­gai. Ta­čiau pa­ste­bi­ma ten­ den­ci­ja, kad šie­met par­duo­da­mi dau­giau ver­tin­gi dar­bai. Net aš­ tuo­nis dar­bus par­davė „Ga­le­ri­ ja 21“ iš Ry­gos. Kau­no fo­tog­ra­fi­jos ga­le­ri­ja par­davė Lie­tu­vos fo­tog­ra­ fi­jos pa­triarchų Ro­mual­do Ra­kaus­ ko ir An­ta­no Sut­kaus fo­tog­ra­fij­ as.

Pas­ta­ro­jo dar­bas „Ma­ra­to­nas“ bu­ vo įver­tin­tas 1900 eurų (apie 6500 litų), o tai jau pa­sau­li­nio ly­gio kai­ na“, – teigė D.Sto­mienė.

Ko­lek­ci­nin­kas sa­vo ku­ria­mam mo­der­naus me­no mu­zie­jui įsi­gi­jo Al­gir­do Ka­ta­vec­ko su­kur­tus pen­ kis Aly­taus vaikų namų auklė­ti­nių po­rtre­tus. D.Sto­mienė iš­sakė vil­ tį, kad ki­tais me­tais vyk­sian­čio­je mugė­je „Art­Vil­nus“ žiū­ro­vai ga­ lės pa­ma­ty­ti ir dau­giau šio au­to­ riaus darbų. „Tai uni­kalūs dar­bai. Lie­tu­vo­je taip nie­kas ne­pai­šo, kaip jis. Dar­bai at­lik­ti spal­vo­tais pieš­tu­kais ir la­bai kruopš­čiai, net tiks­liau nei nuo­ trau­ka. Ži­nau, kad vieną megz­tinį jis paišė pu­sant­ro mėne­sio. Toks

Dia­na Sto­mienė:

A.Sut­kaus dar­bas „Ma­ra­to­nas“ bu­vo įver­tin­tas 1900 eu­ rų, o tai jau pa­sau­li­ nio ly­gio kai­na.

tra­di­ci­niam. Ir čia sa­vo nišą galėtų užim­ti Lie­tu­va, pa­si­ūly­da­ma Mask­ vo­je dir­bu­siems me­ni­nin­kams sa­vo pa­slau­gas“, – teigė D.Sto­mienė.

Pa­sak pa­šne­kovės, šiuo me­ tu nie­ko pa­na­šaus į „Art­Vil­nių“ neeg­zis­tuo­ja tūkstan­čio ki­lo­metrų spin­du­liu. Pa­na­šaus ren­gi­nio nė­ ra ne tik ry­tinė­se kai­mynė­se, bet ir Len­ki­jo­je. Tad Lie­tu­va galėtų su­ trauk­ti pas sa­ve vi­sus šių vals­ty­bių me­ni­nin­kus.

Norėtų dau­giau sta­bi­lu­mo

Kon­ku­ruos su Mask­va

Anot aso­cia­ci­jos pre­zi­dentės, šiuo me­tu Lie­tu­va turėtų iš­nau­do­ti is­ to­riš­kai pa­lankų pe­riodą, kai vis dau­giau me­ni­ninkų su­ka nu­garą me­no bei kultū­ros Me­ka bu­vu­siai Mask­vai ir ieš­ko naujų erd­vių sa­ vo me­nui pri­sta­ty­ti. „Mask­vos mugė nu­si­lpo, ne­ži­ nia, dėl po­li­ti­kos ar dėl kitų prie­ žas­čių, ta­čiau šiuo­lai­ki­nis me­nas ten už­leid­žia sa­vo po­zi­ci­jas la­biau

Did­žiau­sia pro­ble­ma svars­tant apie atei­ties ren­gi­nius, D.Sto­mienės nuo­mo­ne, – lai­kas. Did­žio­sios pa­ sau­lio mugės ruo­šia­si iš anks­to, kar­tais net prie­š dve­jus me­tus. Lie­ tu­vo­je or­ga­ni­za­to­riai tam tu­ri vos ke­tu­ris mėne­sius. „Jei­gu mes būtu­me ga­ran­tuo­ ti dėl fi­nan­sa­vi­mo, ži­no­tu­me viską iš anks­to, net šis re­kor­diš­kai di­de­lis ren­gi­nys būtų dar rim­tes­nis ir dar di­des­nis. Mums būtų leng­viau pri­ si­kvies­ti gar­sių me­ni­ninkų“, – pa­ brėžė pa­šne­kovė.

Atei­tis: re­kor­dinės me­no mugės Vil­niu­je or­ga­ni­za­to­riai džiau­gia­si sėkme

ir ren­gia­si dar di­des­niems iššū­kiams.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

5

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

miestas

Nau­jo­ji tvar­ka nie­kam ne­nau­din­ga Ši­lu­mos ūkio įsta­ ty­mo pa­tai­sos taps dar di­des­ne fi­nan­ si­ne naš­ta gy­ven­to­ jams. Tuo įsi­ti­kinęs Būsto rūmų pre­zi­ den­tas Juo­zas An­ta­ nai­tis. Pa­sak jo, dau­ gybė bend­rijų norė­ tų, kad liktų ga­lio­ti se­no­ji tvar­ka.

Vai­va Aukš­tytė

Praė­ju­sią sa­vaitę vykęs namų ūkio bend­rijų su­va­žia­vi­mas, pa­sak J.An­ ta­nai­čio, pa­vy­ko, ta­čiau neat­sa­kytų klau­simų vis dėlto li­ko dau­giau nei išspręstų.

– Ku­rios pro­ble­mos namų ūkio bend­ri­joms ak­tua­liau­sios?

– Lie­pos 1 d. įsi­ga­lio­jo Dau­gia­bu­ čių namų sa­vi­ninkų bend­rijų įsta­ ty­mas ir Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas, ku­ris reg­la­men­tuo­ja pa­si­ren­gimą šil­dy­mo se­zo­nui ir ši­lu­mos punktų prie­žiū­ros me­cha­nizmą. Esa­mi ši­ lu­mos punktų pri­žiūrė­to­jai ne­be­ ten­ka pa­rei­gos, prie­volės ir ga­li­ mybės juos pri­žiūrė­ti. Kiek­vie­nas na­mas tu­ri iš­si­rink­ti kitą pri­žiūrė­ toją, nors jam ši­lu­mos punk­tas ne­ prik­lau­so.

– At­ro­dytų, šau­nus po­sūkis – gy­ven­to­jams at­ri­ša­mos ran­kos elg­tis su tur­tu taip, kaip jie ma­ no būsiant ge­riau­sia.

– Da­bar mes ši­lu­mos tiekė­jo punk­ tus turė­si­me pri­žiūrė­ti už sa­vo pi­ ni­gus. Li­ko du mėne­siai iki šil­dy­mo se­zo­no pra­džios. Šiuo me­tu vyks­ta pa­si­ren­gi­mas jam. Tu­ri būti pa­tik­ rin­tos sis­te­mos na­muo­se, ši­lu­mos punk­tai, skai­tik­liai, ba­lan­sa­vi­mo sis­te­ma, at­lik­ti hid­rau­li­niai ban­ dy­mai. Kas tai da­rys? Mes ne­ži­ no­me. Įsi­vaiz­duo­ki­te, bend­ri­ja ar­ ba gy­ven­to­jai pri­len­da prie ši­lu­mos punktų, ku­rie yra ši­lu­mos tiekė­jo nuo­sa­vybė, ir kas nors su­gen­da. Ką sa­ko šei­mi­nin­kas? Jūs lin­do­te, jūs ir re­mon­tuo­ki­te, iki jūsų bu­vo vis­kas ge­rai. Tai­gi, su­ga­din­ta vi­sa pa­si­ ren­gi­mo sis­te­ma.

– Gy­ven­to­jai vi­du­ry žie­mos ga­ li lik­ti be šil­dy­mo?

– Mes, ad­mi­nist­ruo­jan­čio­sios įmo­ nės ir bend­ri­jos, tai, kas yra mūsų jėgoms, da­ry­si­me, bet ko­kiu bū­ du tai pa­da­ry­si­me, mes ne­ži­no­me.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pur­to­si ir sa­ko, kad vis­kas pa­ra­šy­ta įsta­ty­

Trukd­žiai: pa­sak J.An­ta­nai­čio, nau­jo­ji tvar­ka su­jaukė pa­si­ruo­šimą atei­nan­čiam šil­dy­mo se­zo­nui.

me. Įsta­ty­me ne­pa­ra­šy­ta, jis nu­ ma­to tik pa­grin­di­nes gai­res, o tu­ri būti įsta­ty­mo įgy­ven­di­na­mie­ji tei­ sės ak­tai, ap­ra­šas, kaip tai pa­da­ry­ ti. Dau­ge­liu at­ve­ju ši­lu­mos punk­tai yra ne ši­lu­mos tiekė­jo nuo­sa­vybė, bet ši­lu­mos tie­ki­mo įmo­nių, ku­ rios yra sa­vi­val­dybės nuo­sa­vybė, ši­lu­mos tiekė­jas tėra iš­si­nuo­mojęs.

T. y. no­ri­ma atim­ti iš gy­ven­tojų ši­ lu­mos punk­tus, nors vi­si gy­ven­to­jai į juos in­ves­ta­vo mokė­da­mi mo­kes­ čius, ir ati­duo­ti tiems, ku­rie nau­do­ ja­si cent­ri­ne šil­dy­mo sis­te­ma.

– Ko­kie dar po­ky­čiai ke­lia ne­ rimą? Kaip vyk­ta bend­ra­dar­ bia­vi­mas su vals­tybės įstai­go­ mis?

– Dėl Dau­gia­bu­čių namų sa­vi­ ninkų bend­rijų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo svarbūs šie punk­tai: kaip stei­gia­ si bend­ri­jos, kaip jos prii­ma spren­ di­mus, ko­kių prin­cipų lai­ko­ma­si sprend­žiant mo­der­ni­za­vi­mo, re­ konst­ruk­ci­jos klau­si­mus. Vi­sa tai ta­po vi­siš­kai neaiš­ku. Norė­jo­me, kad at­sa­ky­mus duotų Ap­lin­kos ir Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­rijų at­sto­vai, ku­rie bu­vo tų pa­kei­timų kūrėjai.

Norė­jo­me, kad jie paaiš­kintų, kaip mums veik­ti. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja kiek galė­jo, tiek paaiš­ki­no. Ener­ge­ ti­kos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai to, ko­ kiam tiks­lui bu­vo priim­tas Ši­lu­ mos ūkio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas, dėl ko karš­to van­dens tie­ki­mas bu­vo pa­da­ly­tas į dvi ar tris da­lis, kaip mums spręsti šią si­tua­ciją, ne­ paaiš­ki­no – ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­ nist­ras Kęstu­tis Žilė­nas neat­vy­ko.

At­siuntė žmogų, ku­ris nei ruošė įsta­ty­mus, nei ką ki­ta ži­no, tie­siog pa­skaitė to­kią pa­skaitą, ku­ri bu­vo pa­ruoš­ta. Ma­no­me, kad at­sa­kymų ir ne­galė­jo­me gau­ti dėl kom­pe­ten­

Ge­di­mi­no Ba­tuš­kos nuo­tr.

ci­jos sto­kos. Tai yra bėda Ener­ge­ ti­kos mi­nis­te­ri­jo­je.

– Kaip šie po­ky­čiai at­si­spindės gy­ven­tojų kas­die­nybė­je?

– Praė­ju­siais me­tais kai ku­rie Ši­lu­ mos ūkio įsta­ty­mo straips­niai įsi­ga­ lio­jo li­kus dviem die­noms iki šil­dy­ mo se­zo­no pra­džios. Bu­vo ma­no­ma, kad žmonės ne­be­suspės, bus chao­ sas. Ta­čiau ad­mi­nist­ruo­jan­čio­sios įmonės, bend­ri­jos, ši­lu­mos tiekėjų or­ga­ni­za­ci­jos su­si­vie­ni­jo ir pa­darė sa­vo dar­bus. Dir­bo dieną naktį, bet pa­darė. Ly­giai taip pat ruo­šia­ma­ si ir da­bar. Kas at­lie­ka šil­dy­mo sis­ temų pa­tik­ras – ne­ži­no­me. Kas at­ lie­ka ši­lu­mos punktų prie­žiūrą ir jų eksp­loa­ta­ciją, kas pa­rengs jį žie­mos se­zo­nui – ne­ži­no­me. Iš kur gau­ti tam lėšų – ne­ži­no­me.

Yra bend­rijų, ku­rios no­ri pe­rim­ ti ši­lu­mos punk­tus kaip sa­vo nuo­ sa­vybę. Tos bend­ri­jos daž­niau­siai yra di­delės, jas su­da­ro 20–30 na­ mų. Šioms bend­ri­joms at­si­ve­ria biz­nis, jos rinks pi­ni­gus iš gy­ven­ tojų prie­žiū­rai, tu­ri daug namų ir ši­lu­mos punktų, ga­li ruoš­tis at­sar­ gi­nes de­ta­les. Jiems tai eko­no­miš­ kai tin­ka, te­gul taip ir būna. Ta­čiau bend­ri­joms, kur yra du trys na­mai, neap­si­mo­ka iš­lai­ky­ti ši­lu­mos punk­ to. Rei­kia turė­ti at­sar­gi­nių de­ta­lių, o jos kai­nuo­ja la­bai bran­giai.

Ką re­mon­tui per me­tus su­kaups bend­ri­ja? Man pa­ti­ko šiau­lie­čių pa­sa­ky­mas: „Kam man pirk­ti gar­ vežį, kad nu­va­žiuo­čiau į Klaipė­ dą, jei ga­liu nu­si­pirk­ti tik bi­lietą?“ Siū­lo­me, kad ne­būtų prie­var­tos, – gy­ven­to­jai pa­tys tu­ri nu­spręsti, ar jiems nu­si­pirk­ti ar­ba ki­taip įsi­gy­ ti nuo­sa­vybę. Daik­to nie­kas ne­ga­li prie­var­ta įbruk­ti. Šis prin­ci­pas yra pa­žeis­tas.

Taip pat yra pa­žeis­tas su­tar­ čių laisvės prin­ci­pas. Ši­lu­mos ūkio įsta­ty­mas ap­ri­bo­jo bend­ri­jos, kaip ju­ri­di­nio as­mens, teisę dis­po­nuo­ti sa­vo tur­tu. Tar­ki­me, per­ėmėme ši­ lu­mos punktą, pra­dėjo­me jį tvar­ky­ ti, mums svar­bu, kad jį pri­žiūrėtų kom­pe­ten­tin­gi as­me­nys ar­ba įmo­ nė, tu­rin­ti tam rei­kiamą pa­tirtį, ga­li­my­bes. Ta­čiau įsta­ty­mas užd­raudė sam­dy­ti bet kokį as­menį, ku­ris bet ko­kiu būdu su­si­jęs su ši­ lu­mos tiekė­ju, su karš­to van­dens tiekė­ju, dujų, elekt­ros tiekė­ju, su skai­tik­lių ar ven­ti­lių par­davė­ju ir pan. Ką tai reiš­kia? Jei­gu man tin­ka ši­lu­mos tiekė­jas kaip spe­cia­lis­tas, tai kas man ga­li užd­raus­ti su­da­ry­ ti su juo su­tartį? Daik­tas juk ma­no.

Kreipėmės į Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­riją, kad pa­teiktų sąrašą as­menų, tu­rin­ čių teisę pri­žiūrė­ti ši­lu­mos punk­tus, ku­riems tai nėra draud­žia­ma pa­ gal šį įsta­tymą. Nėra jo. Kaip mes pa­tik­rin­sim, kad san­tech­ni­ko Pet­ ro žmo­na ne­pre­kiau­ja Ga­riū­nuo­se ven­ti­liais?

Tai, kas yra mūsų jė­ goms, da­ry­si­me, bet ko­kiu būdu tai pa­da­ry­ si­me, mes ne­ži­no­me.

– Ko­kie po­ky­čiai bend­rijų lau­ kia ad­mi­nist­ra­vi­mo sri­ty­je?

– Ci­vi­li­nio ko­dek­so nuo­sta­tos, ku­rios įsi­ga­lios sau­sio 1 d., la­bai glaud­žiai su­si­ju­sios su būsto prie­ žiū­ra. Jei­gu na­mo gy­ven­to­jai ne­no­ ri steig­ti bend­ri­jos, sa­vi­val­dybė ski­ ria ad­mi­nist­ra­to­rių. Įmonės į na­mo prie­žiū­ros or­ga­ni­za­vimą, į au­to­ma­ tiką, į tech­ni­nius da­ly­kus in­ves­tuo­

ja di­de­lius pi­ni­gus. Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus spren­di­mu po pen­ke­ rių metų įmonę ga­li­ma pa­keis­ti. O kaip su įdėto­mis lėšo­mis? Va­di­na­si, jos ne­dirbs ge­rai, nein­ves­tuos, nes kiek­vie­nu mo­men­tu ga­li būti pa­ keis­tos. Tas stab­do namų tech­ninį mo­der­ni­za­vimą.

Ki­tas da­ly­kas – anks­čiau na­mus ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmonės bu­vo ates­tuo­ja­mos. Ates­tuo­jan­ti ko­mi­ si­ja žiūrė­da­vo, ar įmonė tu­ri žmo­ giškųjų iš­tek­lių, ar jos dar­buo­to­ jai yra spe­cia­lis­tai, kiek tu­ri lėšų, tech­ni­kos, ko­kios jų ga­li­mybės pri­ žiūrė­ti ir tvar­ky­ti na­mus. Da­bar to ne­be­rei­kia, ates­ta­vi­mas pa­nai­kin­ tas. Ma­nau, kad ates­ta­vi­mo pa­nai­ ki­ni­mas pa­da­rys di­delę žalą ir dar­ bų ko­ky­bei, ir vis­kam.

Bru­ka­mas aki­vaiz­dus me­las: „Ši­ lu­mos tiekė­jas jums ki­ša ši­lumą per prie­vartą, net jei­gu jums ne­rei­kia.“ Žmonės ma­no: „O, iš tikrųjų, nak­ tį at­si­kėliau, bu­vo karš­ta.“ Me­ las, ku­ris gra­žiai įpa­kuo­tas. Ne­ga­li pirk­ti gy­ven­to­jai ši­lu­mos tiek, kiek no­ri, nes yra nu­sta­ty­tos sa­ni­ta­rinės hi­gie­nos nor­mos. Jie ga­li pirk­ti tiek, kiek yra tos nor­mos mi­ni­mu­mas, o į viršų – kiek tik no­ri. Tas pa­ts yra da­bar: vi­si mūsų prie­tai­sai, maz­gai nu­sta­ty­ti pa­gal mi­ni­ma­lias sa­ni­ta­ ri­nes nor­mas, t. y. kad bu­te būtų ne ma­žiau kaip 18 laips­nių, karš­tas van­duo – ne ma­žiau kaip 51 laips­ nio. Tai kur ir ką dar ma­žin­ti?

Ats­ky­rus ši­lu­mos tiekėją nuo ši­ lu­mos punktų, mes tu­ri­me pa­tys pra­dėti kaup­ti tas lėšas, pa­tys juos re­mon­tuo­ti, pri­žiūrė­ti, mokė­ti dar­ bo už­mo­kestį pri­žiūrė­to­jui. Tai ką su­tau­po­me? Tai ant­ras me­las. Da­ bar ne­reikės mokė­ti tų dviejų centų tiekė­jui už prie­žiūrą. Bet ar įskai­ čiuo­ta, kiek mes mokė­si­me as­me­ niui, kurį sam­dy­si­me, kiek kai­nuo­ja su­degęs siurb­liu­kas, kiek kai­nuo­ja nau­jas maz­gas, kai pa­si­bai­gia jo eksp­loa­ta­ci­jos lai­kas, kiek kai­nuo­ ja jo pa­tik­ra? Tai­gi, gy­ven­to­jai vie­ toj dviejų centų pra­dės mokė­ti 30, 40 ar net 50 centų. Ir vi­si skir­tin­ gai, nes na­mai skir­tin­gi.

Yra namų, ku­riuo­se yra šim­tas butų, ir yra namų, ku­riuo­se – trys bu­tai, o maz­gas kai­nuo­ja tūkstan­ čius. Kaip tiems gy­ven­to­jams su­ktis? Grįžti prie malkų?

– Kodėl ma­no­te, kad blo­ga min­ tis at­ri­bo­ti ši­lu­mos tiekėją nuo visų kitų darbų?

– Aš no­riu, kad su­re­mon­tuotų ma­ no au­to­mo­bilį, o man sa­ko, kad ne­ ga­liu jo re­mon­tuo­ti pas au­to­mo­bi­lio par­davėją, nes man ko nors į jį pri­ kiš, būti­nai tu­riu re­mon­tuo­ti jį pas melžė­jas. Čia tas pa­ts. Juk svar­bu ne kas, o kaip pri­žiūrės, kad daik­tas būtų tech­niš­kai tvar­kin­gas, ir eksp­ loa­tuo­ja­mas pa­gal nu­sta­ty­tus pa­ ra­met­rus. O kas juos ge­riau iš­ma­ no? Tik tiekė­jas.

Dar vie­nas me­las, ku­ris yra skleid­žia­mas, – kad kuo dau­ giau pi­nigų tiekė­jas kiš, tuo dau­ giau gaus. Kai­nas re­gu­liuo­ja Kainų ir ener­ge­ti­kos kont­rolės ko­mi­si­ja. „Kai­nas išpūtė ši­lu­mi­nin­kai“, – sa­ko­ma. Pūsk, kiek no­ri, bet kai­ nas nu­sta­to ko­mi­si­ja. Va­di­na­si, ši­lu­mos tiekė­jas ne­suin­te­re­suo­tas su­var­to­ti, su­de­gin­ti dau­giau, nei nu­ma­to nor­ma­ty­vai, nes nuo to jis dau­giau ne­gaus, jis gau­na pi­ni­gus tik nuo tur­to vertės – 5 pro­c. Tai ir ne­me­luo­ki­me dėl ši­to da­ly­ko.

6

PirmADIENIS, liepos 2, 2012

nuomonės

Bal­ti­jos ša­lys ga­li pa­tar­ti tau­py­mo klau­si­mais

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

B „Dur­ne­lius“ ge­riau lai­ky­ti tam­so­je Sau­lius Po­cius

P

ak­ry­pu­siai Te­mi­dei ati­ davęs Ne­r ingą Venc­ kienę Sei­mas pa­manė įvykdęs sa­vo blau­s ią pa­reigą – no­menk­latū­r i­n io po­ rūšio tei­sin­gu­mui pa­vedė įjung­ti aukš­tesnę pa­varą. Ta­čiau jau ki­ tą dieną su­si­reikš­mi­nu­sių par­la­ men­ta­riz­mo amebų triū­sas nu­ėjo per­niek – teisė­ja pa­ti pa­rašė pra­ šymą at­leis­t i ją iš pa­reigų. Tai­g i Sei­mo na­rių įdir­bis pa­si­rodė ver­ tas maž­daug tiek, kiek nar­za­nas, su­pil­tas į uni­tazą.

Ką reiš­kia vi­sos tos kla­jo­jan­čios mįslės ir kas jas skleid­žia?

Jei­gu tai me­las, rei­kia aiš­kiai taip ir pa­sa­ky­ti.

Vis dėlto tam tikrų jėgų trium­fui ne­bu­vo ribų, džiaugs­mas lie­jo­si pa­na­šiai, kaip „Ra­di­jo šou“ veikė­ jui Zbig­ne­v ui su­sprog­d i­nus bo­ butės namą Ne­men­činė­je. Būta ir gai­ž ių įta­rinė­jimų. Vie­nas lei­di­ nys, ku­r io va­do­vai iš dar­bo at­lei­ do vi­sus „ke­do­fi­lus“, net pa­skleidė įta­rimų, kad teisė­ja at­si­sta­ty­di­ni­ mo pra­šymą rašė ne pa­t i, o kaž­ kie­no pa­de­da­ma. Tar­si N.Venc­ kienė būtų bai­gu­si pa­gal­binę mo­ kyklą. Tam, kad būtų pa­n ie­k in­t i ma­nan­tys ki­taip nei sos­tinės eli­ tas, pa­si­telk­t i ir iro­n iš­k i pa­ly­g i­ ni­mai, ir ne­t gi liau­d ies dai­noms būdin­gos ma­ž y­binės kal­bos for­ mos à la „ar­tojė­liai“ ir „dur­ne­liai“. Žod­ž iu, iš vi­sos tos pa­g ie­žos fon­ tanų jau trykš­ta nau­jo­sios raš­t i­ jos pa­mink­lai, skir­ti ap­mėty­ti fe­ ka­li­jo­mis tuos, ku­r ie išdrį­so šok­ ti į akis įsid­ryb­so­ju­siam pa­tri­cijų kla­nui.

Ir slėpti šis, re­g is, iš tiesų tu­r i ką.

Tau­tos ski­l imą į „ke­do­f i­lus“ ir „išk­rypė­l ius“ lėmė ne pe­do­fi ­l i­jos by­la, o tai, kad vis­kas sle­pia­ma.

Tam, kad da­bar būtų ga­l i­ma su­ tai­k y­t i vi­suo­menę, tie­siog būti­ na su šia by­la su­si­ju­sius duo­me­ nis pa­vers­t i ab­so­l iu­čiai vie­š ais.

Be jo­k ių iš­lygų. Pir­miau­sia reikė­ tų pa­v ie­šin­t i tą ge­g užės 17-osios

vaiz­do įrašą, ku­r ia­me už­fi k­suo­ tas mer­gaitės pa­ėmi­mas. Būti­na pa­skelb­t i pa­var­des tų as­menų, ku­rie mo­ka jos ma­mos ad­vo­ka­tui ir vaiką „išė­mu­siai“ ant­sto­lei. Rea­ lios su­mos turėtų būti vi­siems ži­ no­mos, nes pa­sa­kos apie darbą už gra­šius ar dėl įdo­mu­mo ne­ tu­ri jo­k ios vers­lo lo­g i­kos (taip to­ kius pa­sa­ko­ji­mus pa­pras­tai įvar­ di­ja Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja).

Būti­na ir iš­tir­ti bei paaiš­kin­ti žmo­ nėms ki­tus da­ly­kus. Pa­vyzd­ž iui, ar in­ter­ne­te skel­bia­mas 13 „pe­do­ filų“ sąra­šas yra tik­ras, ar iš­si­gal­ vo­tas ir ar ta­me sąra­še pir­muo­ ju įra­šy­tas as­muo tu­r i ry­šių su JAV cent­ri­ne žval­gy­bos val­dy­ba (CŽV), kaip kai kas įta­ria.

Ir prie vie­no šio au­to­riaus straips­ nio at­si­ra­do ko­men­ta­ras, pa­si­ra­ šy­tas „Gau­ja įnir­tin­gai sie­kia tiks­ lo“. Ja­me pa­skelb­tas as­menų, esą nu­ž ud­ž iu­sių Drąsių Kedį ir sie­ kian­č ių su­si­do­ro­t i su jo duk­ra, sąra­š as. Komentare mi­n i­m i du Vals­t ybės sau­g u­mo de­p ar­t a­ men­to (VSD) dar­buo­to­jai, du ži­ no­m i po­l i­t i­kai, trys teisė­jai, vie­ nas teis­mo pir­m i­n in­kas, du ad­ vo­ka­tai, vie­nas tei­si­n in­kas (bu­ vęs VSD dar­buo­to­jas), vie­no ša­ lies mies­to Spe­cia­l iųjų ty­r imų tar­ny­bos val­dy­bos vir­ši­n in­kas, vie­nas pro­ku­ro­ras. Šis sąra­š as ko­men­tarų skil­t y­se, re­g is, skelb­tas bu­vo jau ne kartą, ta­čiau kaž­kodėl nie­kas iki šiol ne­ ti­ria jo au­ten­tiš­ku­mo.

Anks­č iau, dar 2010 m. bir­že­l io 7-ąją, pa­ra­šy­ta­me ki­ta­me ko­men­ ta­re pir­muo­ju nu­me­riu vėliau pa­ si­rod­žiu­sia­me sąra­še įra­šy­tas Ai­ dis bu­vo pri­skir­tas iš JAV ki­lu­sio veikė­jo šei­mai. To­je raš­l ia­vo­je mi­n i­m i platūs jo gi­m i­nystės ry­ šiai ir ame­ri­kie­tiš­ki var­dai bei pa­ vardės. Ai­d is anks­čiau esą galė­ jo va­din­tis dviem ki­tais var­dais – R.V. To­liau – dar įdo­miau, – ci­ta­ta: „Tai Jo­seph A. sūnus, jei tokį tu­ri, aukš­tas CŽV ka­ri­nin­kas, per­ves­ tas dar­bui į Lie­tu­vos VSD, neap­ siš­v ie­čian­t is žmonėms Lie­tu­vo­ je? Tas pa­ts R.V., aukš­tas CŽV ka­ ri­n in­k as, ak­t y­v uo­t as Lie­t u­vos VSD?“ Ką reiš­k ia vi­sos tos kla­jo­jan­čios mįslės ir kas jas skleid­ž ia? Jei­g u tai me­las, rei­k ia aiš­k iai taip ir pa­ sa­ky­ti, o jei ne – kuo grei­čiau pra­ dėti iki­teis­m inį ty­r imą mi­n imų as­menų at­ž vil­g iu.

Ta­čiau kai kam, re­g is, tautą pa­ ran­k iau lai­ky­ti tam­sio­je ne­ž i­nio­ je: kam čia burną au­š in­t i prie­š „dur­ne­lius“, dar pra­si­tar­si ką nors, ko nie­kam ne­rei­k ia ži­no­ti.

al­ti­jos ša­lių per eko­no­mi­ kos krizę pri­tai­ky­tos griež­ tos tau­py­mo prie­monės, ku­ rias pa­sta­ruo­ju me­tu gi­ria dau­ge­lis aukš­to ran­go pa­sau­lio pa­ reigūnų, ne­ga­li būti per­kel­tos ar­ba vi­siš­kai pri­tai­ky­tos šiuo me­tu pro­blemų tu­rin­čioms eu­ro zo­nos pe­ri­fe­ ri­jos vals­tybėms.

Tarp­tau­ti­nio fi­nansų dien­raš­čio „Fi­nan­cial Ti­mes“ re­dak­to­rius Rytų Eu­ro­pai Nei­las Buck­ley tink­la­raš­ty­ je pa­rašė, kad Bal­ti­jos ša­lys, prie­šin­ gai nei Grai­ki­ja, per eko­no­mi­kos kri­ zę ne­turė­jo pa­skolų pro­blemų, ku­rios būtų lėmu­sios did­žiulį eko­no­mi­kos nuo­smukį. Visų Bal­ti­jos ša­lių vals­ ty­bių sko­la 2009 m. bu­vo ma­žesnė nei po 20 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­ duk­to.

Be to, Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos eko­no­mi­kos au­gi­mas prie­š krizę bu­ vo kur kas spar­tes­nis nei Grai­ki­jos.

Bal­ti­jos ša­lių gy­ven­to­jai dar ge­ rai at­si­minė po­so­vie­tinį eko­no­mi­ kos smu­kimą pa­sku­ti­nio­jo XX a. de­ šimt­me­čio pra­džio­je, todėl bu­vo kur kas ge­riau pa­si­rengę nau­jam sunk­ me­čiui. Be to, būda­mos Ru­si­jos kai­ mynės, Bal­ti­jos ša­lys yra kur kas la­ biau suin­te­re­suo­tos iš­lik­ti „Eu­ro­pos pro­jek­te“.

N.Buck­ley tei­gi­mu, rei­kia įver­tin­ ti ir tai, kad pro­fe­sinės sąjun­gos Bal­ ti­jos ša­ly­se yra silp­nesnės, nei, pa­ vyzd­žiui, Grai­ki­jo­je, todėl gy­ven­tojų

Pi­ni­gai: „Fi­nan­cial Ti­mes“ re­dak­to­riaus nuo­mo­ne, Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­

ti­jos pa­vyz­dys įro­do Pietų Eu­ro­pai, kad yra ga­li­my­bių im­tis griežtų tau­py­ mo prie­mo­nių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pro­testų dėl ša­lių vy­riau­sy­bių pa­ si­rink­to griež­to tau­py­mo ir vi­di­nio de­val­va­vi­mo ar at­ly­gi­nimų ma­ži­ni­ mo bu­vo kur kas ma­žiau.

Bal­ti­jos ša­ly­se per krizę svarbų vaid­menį at­li­ko ir emig­ra­ci­ja, dėl ku­ rios Lat­vi­jos bei Lie­tu­vos gy­ven­tojų skai­čius ge­ro­kai su­mažė­jo.

Ta­čiau, anot N.Buck­ley, Bal­ti­jos vals­tybės ga­li pa­teik­ti ne vieną pa­ ta­rimą ša­lims, ku­rios turėtų im­tis griežtų tau­py­mo prie­mo­nių.

Jo tei­gi­mu, tau­py­mo prie­mo­nes rei­kia įves­ti kuo grei­čiau, at­si­sa­kant laips­niš­ko jų tai­ky­mo, ku­ris su­keltų di­desnį vi­suo­menės pa­si­prie­ši­nimą, o su­ma­ži­nus iš­lai­das būti­na im­tis ir struktū­ri­nių re­formų. Be to, tau­py­ mo prie­monės sėkmin­gesnės, jei jas siū­lan­tys po­li­ti­niai ly­de­riai yra ne­ko­ rum­puo­ti ir dek­la­ruo­ja pa­si­ren­gimą sun­kumų naštą da­ly­tis su ša­lies gy­ ven­to­jais.

VD, BNS inf.

Lie­tu­viai mėgsta ato­sto­gas už­sie­ny­je

I

š Bal­ti­jos ša­lių gy­ven­tojų ato­sto­ gau­ti už­sie­ny­je dau­giau­sia mėgs­ ta lie­tu­viai ir es­tai.

ES sta­tis­ti­kos tar­ny­bos „Eu­ ros­tat“ pra­ėju­sią sa­vaitę pa­skelb­tais nau­jau­siais duo­me­ni­mis, dau­giau kaip treč­da­lis – 37 pro­c. – Lie­tu­vos gy­ven­tojų ato­stogų ke­lio­nių per­nai bu­vo už­sie­ny­je. Į už­sienį ilsė­tis trau­ kė to­kia pat da­lis Es­ti­jos gy­ven­tojų.

Pa­gal už­sie­ny­je ato­sto­gau­jan­čių gy­ven­tojų skai­čių es­tai per­nai pri­si­ vi­jo lie­tu­vius, nors ir Lie­tu­vo­je ši da­ lis pa­didė­jo. 2010 m. už­sie­ny­je ato­sto­ga­vo 34 pro­c. Lie­tu­vos ir 31 pro­c.

Es­ti­jos gy­ven­tojų.

3,4

mln. kartų

Lie­tu­vos gy­ven­to­jai vy­ko į ato­stogų ke­lio­nes 2011 m.

Lat­vi­jo­je gy­ven­to­jai už­sie­ny­je ato­ sto­ga­vo kur kas re­čiau – tai darė tik 22 pro­c. gy­ven­tojų. 2010 m. to­kių bu­vo 20 pro­c. „Eu­ros­tat“ skai­čiuo­ja, jog per­nai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai į ato­stogų ke­lio­ nes vy­ko 3,4 mln. kartų, į vers­lo ke­ lio­nes – 0,6 mln. kartų. „Eu­ros­tat“ sta­tis­ti­kai taip pat pa­ stebė­jo, kad Es­ti­jo­je per tre­jus me­ tus, pa­ly­gin­ti su prie­škri­zi­niais 2008-ai­siais, už­fik­suo­tas did­žiau­sias tiek vers­lo ke­lio­nių, tiek ato­stogų iš­ vykų prieau­gis – ati­tin­ka­mai 50 ir 80 pro­c. Lie­tu­vo­je ke­lio­nių skai­čius per tre­jus me­tus kri­to ati­tin­ka­mai 24 ir 10 pro­c.

Už­sie­ny­je per­nai daž­niau­siai ato­sto­ga­vo Liuk­sem­bur­go (100 pro­c.) ir Bel­gi­jos (74 pro­c.) gy­ven­to­jai, re­ čiau­siai – Is­pa­ni­jos (8 pro­c.) ir Ru­ mu­ni­jos (7 pro­c.) gy­ven­to­jai.

Lie­tu­viai į už­sienį vy­ko kiek ak­ty­ viau nei vi­du­ti­nis eu­ro­pie­tis. Iš 1,02 mlrd. ES gy­ven­tojų ke­lio­nių 76 pro­c. su­darė ke­lionės gim­to­jo­je ša­ly­je.

VD, BNS inf.

Sta­tis­ti­ka: dau­giau kaip treč­da­lis

Lie­tu­vos gy­ven­tojų per­nai ato­sto­ ga­vo už­sie­nio ša­ly­se.

Martyno Vidzbelio (BFL) nuotr.

Redakcijos nuomonė gali nesutapti su autorių nuomone. karštOJI linija: reklamos skyrius: Platinimo tarnyba: Prenumeratos skyrius: Buhalterija: 261 3654 261 1688 261 1688 (8 46) 397

212 2022 ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Lukas Miknevičius – 219 1386 VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Stasys Gudavičius – 219 1371

MIESTAS: Rūta Grigolytė – 219 1373 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 EKONOMIKA: Jolita Mažeikienė (redaktorė) – 219 1374 Lina Mrazauskaitė – 219 1388 PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys (redaktorius) – (8 37) 302 258 Mantas Stankevičius – 219 1383 ŠEŠTADIENIS: Darius Sėlenis – (8 37) 302 276 Laima Žemulienė – 219 1374 TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFAI: Gediminas Bartuška – 219 1384 Simonas Švitra – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami.

Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 5500.

767

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3655, 261 3659,

261 3654, 261 3000,

261 9655, 279 1370

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS:

261 3653

PRENUMERATOS SKYRIUS:

261 1688

PLATINIMO TARNYBA:

261 1688

7

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Na ir kas, kad tau­ta ne­pri­sikėlė, – bu­vo sma­gu. Tad kodėl ne­pa­band­žius dar­ syk? Buvę ir esa­mi Arū­no Va­lins­ko bend­ra­žy­giai, įsi­ jautę į po­li­tikų vaid­me­nis, Seimą ban­dys štur­muo­ti dar kartą.

Am­bi­ci­jos: A.Va­lins­ko (dešinėje) bend­ra­žy­giai trauk­tis iš po­li­ti­kos ne­

si­ruo­šia – dau­gu­ma jų Sei­me norėtų dirb­ti ir kitą ka­den­ciją.

Sei­mo juok­da­riai no­ri val­dy­ti to­liau Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ren­gia­si rin­ki­mams

A.Va­lins­ko su­bur­ta Tau­tos pri­si­ kėli­mo par­ti­ja iš po­li­ti­nio žemė­ la­pio jau din­gu­si, bu­vu­sių „pri­si­ kėlėlių“ rei­tin­gai – dug­ne. Ta­čiau no­ro štur­muo­ti po­li­ti­kos aukš­ tu­m as tai neat­š al­d o. Dau­g u­ ma bu­vu­sių ar esamų A.Va­lins­ ko bend­ra­žy­gių laimę mėgins ir būsi­muo­se rin­ki­muo­se. Ne vie­ ną kartą skilę, lakstę po Sei­mo frak­ci­jas, su­si­pykę, kėlę skan­da­ lus, tautą, re­gis, jie no­ri juo­kin­ ti ir to­liau.

A.Va­lins­ko į Seimą at­ves­ti po­li­ti­kai ne­ nus­te­bi­no: ar­ba klim­po skan­da­luo­ se, ar­ba bu­vo tar­si ne­ma­to­mi.

Ro­kas Ži­lins­kas, Lai­mon­tas Di­ nius, Vin­cas Ba­bi­lius, Sau­lius Sto­ ma, Li­gi­tas Ker­na­gis, Dai­nius Bud­ rys, An­ta­nas Ne­dzins­kas, Arūnė Stirb­lytė, Do­nal­da Mei­že­lytė – vi­ si šie buvę „pri­si­kėlėliai“ jau ren­ gia­si būsi­miems Sei­mo rin­ki­mams. Ži­no­ma, ir pa­ts A.Va­lins­kas.

Skir­tin­gos vėlia­vos

R.Ži­lins­kas į Seimą ban­dys pa­tek­ ti su kon­ser­va­to­riais, V.Ba­bi­lius, A.Stirb­lytė, A.Va­lins­kas, A.Ne­ dzins­kas – su li­be­ral­cent­ris­tais. „Krikš­čio­ne“ vir­tu­si Zi­ta Už­lytė taip pat kan­di­da­tuos.

Tik A.Va­lins­ko žmo­na Ing­ri­da ir ak­torė As­ta Bau­kutė, per­bėgu­si į Miš­rią Sei­mo na­rių grupę, vis dar muis­to­si – esą dar neap­sisp­rendė, ar da­ly­vau­ti par­la­men­to rin­ki­muo­se.

Kai ku­riems jų po­li­tinė kar­je­ra su­ si­klostė ne taip jau blo­gai – pa­vyzd­žiui, D.Bud­rys, ne taip se­niai per­ ėjęs pas so­cial­de­mok­ra­tus, lig šiol va­do­vau­ja Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tui.

Vy­tau­tas Kur­pu­ve­sas, su A.Va­lins­ku vie­no­je frak­ci­jo­je iš­buvęs tik ke­le­rius me­tus, vėliau pa­si­rinkęs Vid­man­ to Žie­me­lio „krikš­čio­nis“, o pa­skui ap­leidęs ir juos, va­do­vau­ja Vals­tybės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tui.

Dau­gu­ma tylė­jo

A.Va­lins­ko į Seimą at­ves­ti po­li­ti­ kai ne­nus­te­bi­no: ar­ba klim­po skan­ da­luo­se, ar­ba bu­vo tar­si ne­ma­to­mi.

Buvę Tau­tos pri­si­kėli­mo par­ti­jos, kaž­ka­da va­din­tos „geid­žia­miau­sia koa­li­ci­jos nuo­ta­ka“, na­riai daž­niau­ siai tylė­da­vo ir per Sei­mo po­sėdžius.

Pa­vyzd­žiui, I.Va­lins­kienė per vi­ sus ket­ve­rius me­tus Sei­mo po­sėdžių salė­je, re­mian­tis sta­tis­ti­ka, pra­bi­lo vos 16 kartų. Be­je, I.Va­lins­kienė per tuos me­tus neuž­davė nė vie­no klau­si­mo

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

nei mi­nist­rams, nei įsta­ty­mus pri­ sta­tan­tiems ko­le­goms. Dar pra­sčiau sekė­si Z.Už­ly­tei – ši per visą ka­den­ ciją pra­bi­lo vos 9 kar­tus, taip pat Alek­sand­rui Sa­cha­ru­kui, ku­ris pa­si­ sakė vos 13 kartų. D.Mei­že­lytė kalbė­jo 20 kartų, A.Stirb­lytė – apie 50. Šiuo as­pek­tu šne­kiau­si – L.Di­ nius, L.Ker­na­gis ir R.Ži­lins­kas, jie po­sėdžiuo­se kalbė­jo maž­daug po 100 kartų. Pa­ly­gin­ti su be­veik vi­sais klau­ si­mais pa­si­sa­kan­čiu so­cial­de­mok­ra­ tu Vy­te­niu And­riu­kai­čiu, ku­ris per ket­ve­rius me­tus kalbė­jo be­veik 1900 kartų, tai tik­rai kuklūs skai­čiai.

Komentaras Mor­ta Vidū­naitė Po­l i­to­logė

T

o­k ių as­menų, ar­ba, ga­l i­me sa­k y­t i, per­so­nažų, da­ly­va­ vi­mas liu­di­ja ke­lis da­ly­kus.

Pir­ma, neat­s a­k ingą ir ne­ brandų pa­čių par­t ijų, su ku­r io­m is jie ei­na į rin­k i­mus, po­ž iūrį. Tai visų jau­ nų de­mok­ra­t ijų pro­ble­ma. Aki­vaiz­ du, kad to­k ių as­menų kan­d i­da­ta­v i­ mas – sa­vo­tiš­ka des­pe­ra­ci­ja. Juk kiek yra Sei­mo na­rių, ku­rių nie­kas ne­ž i­no, ne­ma­to, ne­gir­di. Jie bal­suo­ja taip, kaip rei­k ia, ir tuos ket­ve­r ius me­tus Sei­me gy­ve­na ga­na pa­togų gy­ve­n imą. Ta­ čiau tas pa­to­gus gy­ve­ni­mas ga­li grei­ tai baig­tis, ir štai nie­kas ne­no­ri at­si­sa­ ky­ti to sta­tu­so, ga­lios prie­mo­nių.

Į Lie­tuvą vi­lio­ja ra­ga­nos Pa­sau­ly­je gar­sus ke­lio­nių gi­das „Lo­ne­ly Pla­net“ į Lie­tuvą tu­ris­tus vi­lio­ja ap­lan­ky­ti Juodk­rantė­je esantį Ra­ganų kalną.

Įver­ti­no: Ra­ganų kal­no me­dinės

skulptū­ros, anot „Lo­ne­ly Pla­net“, pa­čios įvai­riau­sios – nuo bai­sių iki iš­dy­ku­sių. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Rytų Eu­ro­pos ša­lims pri­sta­ty­ti skirtą naują lei­dinį pa­rengęs „Lo­ ne­ly Pla­net“ jį rek­la­muo­ja tam tik­rais šio re­gio­no ak­cen­tais. Be Ra­ganų kal­no, mi­ni­mas Var­šu­vo­ je eks­po­nuo­ja­mas garsųjį Rac­la­ vicų mūšį vaiz­duo­jan­tis pa­veiks­ las „Rac­ła­wic­ka Pa­no­ra­ma“, Jūros var­go­nai Za­da­re, Kroa­ti­jo­je, taip pat po Čer­no­by­lio ka­tast­ro­fos mies­tu vai­duok­liu ta­pu­si Pri­petė Uk­rai­no­je, Ta­li­ne esan­tis „Vi­ru“ vieš­bu­tis, ku­rio vie­na­me aukš­te

įreng­ti kam­ba­riai su įslap­tin­ta ko­ mu­ni­ka­ci­jos ir se­ki­mo įran­ga, nau­ do­ta so­vietų sau­gu­mo.

Ra­ganų kal­no me­dinės skulptū­ ros, „Lo­ne­ly pla­net“ ver­ti­ni­mu, pa­čios įvai­riau­sios – nuo bai­sių iki iš­dy­ku­sių. Vai­kai čia ga­li nu­čiuož­ ti gi­gan­tiš­ku ra­ga­nos lie­žu­viu, tė­ vai – nu­si­lenk­ti bai­siems šėto­niš­ kiems vei­dams, pa­si­ro­dan­tiems iš už med­žių.

Tei­gia­ma, kad, nu­si­fo­tog­ra­fa­ vus prie kar­puo­tos pa­bai­sos no­ sies ar­ba gno­mo su gry­bo ke­pu­re, nuo tam­sio­sios Lie­tu­vos mi­to­lo­gi­ jos pusės ga­li­ma pa­bėgti vaikš­tant ra­miu pa­jūriu.

BNS inf.

8

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Sei­mo po­sėdis vos ne­vir­to muš­tynė­mis Pas­ku­ti­nia­me pa­va­sa­rio se­si­jos po­sėdy­je par­la­men­ta­rai ne tik už­siėmė įsta­ty­mais, bet ir svaidė­ si kal­ti­ni­mais. Posėd­žio pir­mi­nin­ kui te­ko ra­min­ti, o Sei­mo per­so­ na­lui – skir­ti į at­la­pus vie­nas ki­ tam kim­ban­čius Petrą Gra­žulį ir Pau­lių Sau­dargą.

Pas­ku­ti­nia­me šios se­si­jos po­ sėdy­je tvir­ti­nant naują Ap­lin­kos ko­mi­te­to pir­mi­ninką ki­lo aist­ros – opo­zi­ci­jai at­sto­vau­jan­tis Egi­ di­jus Klum­bys rei­ka­la­vo klau­simą ati­dėti, nes grupė par­la­men­tarų kreipė­si į Eti­kos ko­mi­siją, kad ši iš­tirtų, ar ne­bu­vo pa­žeis­tas sta­tu­ tas bal­suo­jant dėl ko­mi­te­to pir­mi­ nin­ko Jo­no Šimė­no at­sta­ty­di­ni­mo ir jo įpėdi­nio kon­ser­va­to­riaus Jus­ ti­no Ur­ba­na­vi­čiaus pa­sky­ri­mo. „Ta­da kel­kim vi­sus įsta­ty­mus, ku­riuos mūsų ko­mi­te­tas teikė Sei­mui kaip ap­svarstęs, ir ta­da kalbė­kim, kad jie vi­si bu­vo priim­ ti ne­teisė­tai. Neiš­ra­dinė­kim dvi­ ra­čio, ži­nom, kad taip vi­suo­se ko­mi­te­tuo­se dir­ba­ma“, – kalbė­ jo Miš­rios grupės narė Au­re­li­ja Stan­ci­kienė.

Pet­ras Luo­ma­nas:

Pet­rai, tu tas bu­vai, ku­ris ne tris kar­tus iš­si­žadė­jai par­ti­jos, skal­dei, dras­kei.

Ka­dai­se pri­si­dėjęs prie Krikš­ čio­n ių de­m ok­ratų at­k ūri­m o P.Gra­žu­lis ap­kal­ti­no kon­ser­va­to­ rius skal­dy­mu. „No­riu kalbė­ti iš esmės, po­nai kon­ser­va­to­riai: nuo pat Krikš­čio­ nių de­mok­ratų par­ti­jos at­si­ra­di­mo jūs skaldė­te, in­filt­ra­vo­te žmo­nes, draskė­te šitą par­tiją. Taip, po­nas Sau­dar­gai, ta­vo tėvas dau­giau­sia pri­si­dėjo prie par­ti­jos par­da­vi­ mo už Eu­ro­pos Par­la­men­to vie­ tą. Taip, aš tau tą ga­liu pa­sa­kyt“, – karš­čia­vo­si Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo frak­ci­jos na­rys P.Gra­žu­lis.

Jo ra­min­ti pri­ėjo pa­ts kon­ser­ va­to­rius P.Sau­dar­gas. Šį P.Gra­ žu­lis pa­stūmė. Skir­ti par­la­men­ tarų at­skubė­jo Sei­mo per­so­na­lo at­sto­vas.

„Pet­rai, tu tas bu­vai, ku­ris ne tris kar­tus iš­si­žadė­jai par­ti­jos, skal­dei, dras­kei. Ka­i nu­si­lpo ta­ vo įta­ka par­ti­jo­je, tren­kei du­ri­ mis ir išė­jai. Būk ge­ras, ne­sa­kyk taip prie­š ro­dy­da­mas į kitą, nu­si­ plauk pirštą“, – į P.Gra­žu­lio kal­ bas rea­ga­vo Tėvynės sąjun­gosKrikš­čio­nių de­mok­ratų frak­ci­jos na­rys Pet­ras Luo­ma­nas.

Iš­va­karė­se J.Šimė­nas pa­reiškė, kad jo gal­vos pa­rei­ka­la­vo Mėgėjiš­ kos žūklės įsta­ty­mo pa­tai­sas ve­ta­ vu­si Pre­zi­dentė. Šian­dien J.Šimė­ nas pa­teikė naują sąmoks­lo prie­š jį ver­siją. „Įvy­ko ne­gra­žus da­ly­kas. Ma­ nau, kad ma­no at­sta­ty­di­ni­mas bu­vo suor­ga­ni­zuo­tas neat­si­tik­ti­ nai, tai su­ta­po su suin­te­re­suotų as­menų su­si­ta­ri­mu. Ir tas su­si­ta­ ri­mas su­si­jęs su tuo, kad ko­mi­te­tas ir Sei­mo pir­mi­ninkė bu­vo ga­vu­si AB „Ke­to­nas“ skundą dėl A.Stan­ ci­kienės ma­mos sta­tybų Kur­šių ne­ri­jo­je“, – sakė J.Šimė­nas.

Sa­vo tiesą pa­teikė ir ne­se­niai iš kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos pa­si­trau­ ku­si A.Stan­ci­kienė. „Tai me­las, už kurį aš J.Šimė­ nui at­leid­žiu krikš­čio­niš­kai, te­gul gy­ve­na ra­miai ir te­gul ato­sto­gau­ ja ra­miai. Tie­siog žmo­gus pa­rodė tokį vi­siš­kai su­pu­vusį veidą, man la­bai gai­la. Jis ko­mi­te­te at­sto­vau­ da­vo sa­vo šei­mos in­te­re­sams, su­ si­ju­siems su bio­ku­ro vers­lu“, – kalbė­jo A.Stan­ci­kienė. „Tru­putį pa­gal­vo­ki­me ir bai­ki­ me tryp­ti vie­nas kitą“, – ko­le­gas ra­mi­no Tėvynės sąjun­gos-Krikš­ čio­nių de­mok­ratų frak­ci­jos na­rys Eval­das Jur­ke­vi­čius. Šian­dien priim­tas nau­ja­sis Žval­gy­bos įsta­ty­mas, su­griež­ tin­tos bau­dos už ne­le­galų dar­ bą, leis­ta ne­be­ri­bo­ti vals­ty­bi­ nių pen­sijų dir­ban­tiems, taip pat leis­ta darb­da­viams su­da­ry­ti ter­ mi­nuo­tas dar­bo su­tar­tis su nau­ jai įsteig­to­se vie­to­se įdar­bin­tais as­me­ni­mis.

Pre­zi­dentės ve­tuo­tas Mėgėjiš­ kos žūklės įsta­ty­mas ati­dėtas iki ru­dens.

Ta­čiau lie­pos 16-ąją Sei­mas tu­ rės rink­tis į vie­nos die­nos neei­ linę se­siją, ku­rio­je spręs dėl re­ fe­ren­du­mo ato­minės elekt­rinės klau­si­mu.

VD, lrt.lt inf.

Siu­tas: P.Gra­žu­lis pa­sku­ti­nia­me se­si­jos po­sėdy­je da­li­jo ne gėles, o

kal­ti­ni­mus ko­le­goms.

Min­dau­go Vai­čiu­lio (BFL) nuo­tr.

Įvy­kis: prie krui­zi­nių laivų vieš­na­gių jau pri­pratę klaipė­die­čiai šįsyk turės ga­li­mybę iš­vys­ti išs­kir­tinį re­ginį.

Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko nuo­tr.

Klaipė­dos uos­te švar­tuo­sis trys krui­zi­niai lai­vai Klaipė­da šian­dien su­lauks gau­saus būrio už­sie­nio tu­ristų – uos­ta­mies­ty­je švar­tuo­sis net trys krui­zi­niai lai­vai. Vie­nu me­tu klaipė­die­čiai galės iš­vys­ti 198 m il­gio lai­nerį „Eu­ro­pa“, ma­žesnį – 162 m il­gio – „Prin­cess Daph­ne“ ir 218 m il­gio „Bal­mo­ral“.

Su Ba­hamų vėlia­va plau­kio­jan­ tis „Bal­mo­ral“ į mūsų uostą už­suks pirmą kartą, tad šio lai­vo ka­pi­to­nui bus įteik­tas Klaipė­dos uos­to ženk­ las, ku­riuo pa­ger­bia­mi vi­si krui­zi­niai lai­vai per sa­vo pirmą ap­si­lan­kymą.

Krui­zi­nis lai­vas „Bal­mo­ral“ taip pa­va­din­tas Jung­tinės Ka­ra­lystės ka­ ra­lienės Elž­bie­tos II mėgsta­miau­sios pi­lies, esan­čios Ško­ti­jo­je, var­du. Pla­ nuo­ja­ma, kad juo at­vyks apie 1400 tu­ristų. Maž­daug pusė jų iš anks­ to už­si­sakė eks­kur­si­jas po Klaipėdą kar­tu ap­lan­kant ir senąją tur­ga­vietę, Pa­langą, Ne­ringą ar­ba La­pių kaimą, ku­ria­me ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su Lie­ tu­vos pa­vel­du bei kai­miš­ko­sios gy­ ven­se­nos tra­di­ci­jo­mis.

Krui­zi­niu lai­vu „Eu­ro­pa“ at­ vyks apie 500 ke­lei­vių, dau­giau­sia

iš Vo­kie­ti­jos, o „Prin­cess Daph­ne“ at­pluk­dys 400 tu­ristų.

Pa­sak Klaipė­dos tu­riz­mo ir kultū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­ rek­torės Ro­me­nos Sa­vic­kienės, priim­ti tris krui­zi­nius lai­vus vi­ suo­met su­dėtin­ga, bet su šiais iššū­kiais ga­li su­si­do­ro­ti tiek tu­ ris­tus prii­man­čios agentū­ros, tiek Klaipė­dos uos­tas. Šiek tiek keb­lumų su­ke­lia pir­ma­ die­niais uos­ta­mies­ty­je ne­dir­ban­tys mu­zie­jai. Šį kartą Klaipė­dos tu­riz­ mo ir kultū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro ini­cia­ty­va pa­vy­ko su­si­tar­ti su Ma­ žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­ju­ mi, kad šį pir­ma­dienį jis dirbtų ir sa­vo du­ris iki 15 val. ne­mo­ka­mai at­vertų ne tik krui­zi­nių laivų tu­ ris­tams, bet ir vi­siems, pa­gei­dau­

jan­tiems su­si­pa­žin­ti su Klaipė­dos kraš­to is­to­ri­ja. Ta­čiau tai lai­ki­nas spren­di­mas, tad, R.Sa­vic­kienės tei­gi­mu, vertėtų grįžti prie dis­ku­ si­jos apie ga­li­my­bes pa­keis­ti mu­ ziejų dar­bo laiką va­sa­ros se­zo­nu.

Iš vi­so šių metų šil­tuo­ju se­zo­ nu Klaipėdą ap­lan­kys 46 krui­zi­ niai lai­vai.

VD inf.

1400

– maž­daug tiek tu­ristų at­ga­bens 218 m il­gio „Bal­mo­ral“.

Parū­po is­to­ri­nis at­mi­ni­mas Grupė skir­tin­goms frak­ci­joms pri­ klau­san­čių Sei­mo na­rių įre­gist­ra­ vo Tau­tos is­to­rinės at­min­ties įsta­ tymą, ku­ria­me išs­kir­tos vals­tybės šventės, nu­sta­to­ma, ko­kia tvar­ka mi­ni­mos is­to­ri­nių įvy­kių su­kak­ tys, siū­lo­ma su­da­ry­ti Tau­tos is­to­ rinės at­min­ties ta­rybą.

Pro­jek­te įra­šy­ta, kad įsta­ty­mas nu­ sta­tys tau­tos is­to­ri­nio at­mi­ni­mo ob­jektą, vals­tybės po­li­ti­kos, įpras­ mi­nan­čios Lie­tu­vai svar­baus is­to­ ri­nio pa­vel­do at­mi­nimą, for­ma­vi­ mo ir įgy­ven­di­ni­mo prin­ci­pus.

Tarp pro­jek­to teikėjų – Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kultū­ros ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kas kon­ser­va­to­ rius Va­len­ti­nas Stun­dys, Sei­mo vi­ce­p ir­m i­n in­kas so­c ial­d e­m ok­ ra­tas Čes­lo­vas Juršė­nas, Sei­mo vi­ce­p ir­m i­n inkė Dar­b o par­t i­jos frak­ci­jos at­stovė Vir­gi­ni­ja Balt­rai­ tienė, tau­ti­nin­kas Gin­ta­ras Son­ gai­la, Krikš­čio­nių par­ti­jos frak­ci­ jos se­niū­nas Vid­man­tas Žie­me­lis, ki­ti Sei­mo na­riai.

Ini­cia­to­riai tvir­ti­na, kad Tau­tos is­to­rinės at­min­ties įsta­ty­mo pro­ jektą pa­reng­ti pa­ska­ti­no sie­kiai puo­selė­ti is­to­rinę sąmonę ir is­to­

rinį at­mi­nimą kaip žmo­gaus ver­ ty­bių orien­ta­ci­jos bei tau­tos vals­ tybės eg­zis­ten­ci­jos pa­matą.

Vie­nin­gas bend­ros is­to­ri­jos praei­ties su­vo­ki­mas yra kiek­ vie­nos tau­tos eg­zis­ ta­vi­mo ob­jek­ty­vu­sis ele­men­tas. „Tai bend­ro su­si­rūpi­ni­mo is­to­ ri­jos po­li­ti­kos būkle Lie­tu­vo­je da­ lis. Vie­nin­gas bend­ros is­to­ri­jos praei­ties su­vo­ki­mas yra kiek­vie­ nos tau­tos eg­zis­ta­vi­mo ob­jek­ty­vu­ sis ele­men­tas ir kar­tu būti­na, nors ne­pa­kan­ka­ma, jos iš­li­ki­mo ir gy­vy­ bin­gu­mo sąly­ga“, – aiš­ki­na­ma­ja­me raš­te tei­gia par­la­men­ta­rai.

Anot jų, pro­jektą reng­ti pa­ska­ti­ no tai, kad šiuo me­tu nėra aiš­kaus teisės ak­tuo­se su­for­mu­luo­to vals­ tybės po­žiū­rio į is­to­ri­nio at­mi­ni­mo iš­sau­go­jimą, nėra nu­ma­ty­ti prio­ ri­te­tai, nea­pibrėž­tos is­to­ri­nio at­ mi­ni­mo fi­nan­sa­vi­mo ga­li­mybės,

fi­nansų sky­ri­mas ir val­dy­mas. Pro­ jek­te nu­ro­do­mos Lie­tu­vo­je šven­ čia­mos šventės, jos skirs­to­mos į vals­tybės, tra­di­ci­nes re­li­gi­nes ir tarp­tau­ti­nes šven­tes, reg­la­men­ tuo­ja­ma, kaip mi­ni­mos vals­ty­bei svar­bios da­tos, ju­bi­lie­jai ir t. t.

Be to, įsta­ty­mu būtų su­da­ro­ma Tau­tos is­to­rinės at­min­ties ta­ry­ba, pa­gal pa­rei­gas jai pri­klau­sytų Sei­ mo kanc­le­ris, Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ ri­jos kanc­le­ris, mi­nist­ro pir­mi­nin­ ko kanc­le­ris, Kultū­ros mi­nis­te­ri­jos kanc­le­ris, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­ te­ri­jos kanc­le­ris, Lie­tu­vos na­cio­na­ linės UNES­CO ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kas, Lie­tu­vos gy­ven­tojų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro va­do­ vas, Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ar­chy­ va­ras, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius, Lie­tu­vos sa­ vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius.

Taip pat į ko­mi­siją ke­tu­ris as­ me­nis de­le­guotų Lie­tu­vos mokslų aka­de­mi­ja, tris as­me­nis – Lie­tu­vos Nep­rik­lau­so­mybės Ak­to sig­na­tarų klu­bas, du – Lie­tu­vos Sąjūdis, vie­ ną – Lie­tu­vos ra­šy­tojų sąjun­ga ar­ba kūry­binės sąjun­gos, du – Lie­tu­vos jau­ni­mo or­ga­ni­za­cijų ta­ry­ba.

VD, BNS inf.

9

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

ekonomika Nau­ja ūkinės veik­los for­ma

De­ga­lai ­ bran­go

€

Nuo rugsė­jo 1-osios Lie­tu­vo­je at­si­ras nau­ja ri­bo­tos ci­vi­linės at­sa­ko­mybės įmonės tei­sinė for­ma – ma­žo­ji bend­ri­ja.

Ma­žo­jo­je bend­ri­jo­je galės būti ne dau­ giau kaip 10 na­rių. Jos steigė­jai galės būti tik fi­zi­niai as­me­nys, jai ne­reikės su­for­ muo­ti įsta­ti­nio ka­pi­ta­lo ir turė­ti sąskai­ tos ban­ke. Mažųjų bend­rijų pa­ja­mos per fi­nan­si­nius me­tus turės būti ne di­desnės kaip 1 mln. litų.

Bend­rovė „Lu­koil“ litrą po­pu­lia­riau­sio 95 markės ben­zi­no penk­ta­dienį par­davė po 4,72 li­to – 2 cen­tais bran­giau nei prie­š sa­ vaitę. „Or­len“ de­ga­linė­se per sa­vaitę ben­ zi­nas pa­bran­go 1 cen­tu, iki 4,71 li­to, o „Sta­ toil“ de­ga­linė­se – 4 cen­tais, iki 4,75 li­to. Dy­ ze­li­no kai­nos „Lu­koil“ de­ga­linė­se per sa­ vaitę pa­didė­jo 2 cen­tais, iki 4,42 li­to, „Or­ len“ de­ga­linė­se – 1 cen­tu, iki 4,41 li­to, o „Sta­toil“ – 4 cen­tais, iki 4,45 li­to už litrą.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2859 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2926 JAV do­le­ris 1 2,7404 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6771 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9569 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1258 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5776 Ru­si­jos rub­lis 100 8,3471 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8736

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

–0,7940 % –0,4130 % –0,7964 % –0,8004 % +0,0040 % +0,3098 % –0,0720 % –0,2223 % –0,0348 %

At­pi­go ry­šys

Kons­ti­tu­ci­ nis Teis­mas (KT) kons­ ta­ta­vo, kad įmokų į ant­ ros pa­ko­pos pen­sijų fon­ dus su­ma­ ži­ni­mas ne­ prieš­ta­rau­ ja Kons­ti­tu­ ci­jai, ta­čiau su­ma­žin­tas įmo­kas rei­ kia kom­pen­ suo­ti.

Nuo lie­pos 1-osios Lie­tu­vo­ je, kaip ir ki­to­se ES ša­ly­se, su­ mažė­jo tarp­tau­ti­nio mo­bi­lio­jo ry­šio ta­ri­fai.

Lūkes­čiai: pen­sijų fondų da­ly­viai ti­ki­si, kad jiems bus kom­pen­suo­ti pra­ra­di­mai dėl su­ma­žintų įmokų iš „Sod­ros“.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Būsi­mas pen­si­jas reiks kom­pen­suo­ti Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

Kons­ti­tu­ci­jai ne­prieš­ta­rau­ja

KT ver­ti­ni­mu, nuo 2009 m. sau­sio 1 d. įmoką su­ma­ži­nus nuo 5,5 iki 3 pro­c., ne­bu­vo pa­neig­ta kau­pia­mo­ sios pen­si­jos esmė, at­si­žvel­giant į tai, kad pen­sijų sis­te­mos re­for­mos pra­džio­je bu­vo nu­sta­ty­tas ne­tgi ma­žes­nis šios įmokos dy­dis.

Kar­tu teis­mas pa­brėžė, kad pa­ gal tei­sinės vals­tybės prin­cipą tei­ sės ak­tai at­ga­li­ne da­ta ne­ga­lio­ja ir 2009-ųjų sau­sio 15 d. bei va­sa­rio 17 d. priim­tos Pen­sijų sis­te­mos re­ for­mos įsta­ty­mo pa­tai­sos, nu­ma­ tan­čios įmokų su­ma­ži­nimą nuo 2009-ųjų pra­džios, bu­vo ne­pa­lan­ kios pen­sijų kau­pi­mo sis­te­mos da­ ly­viams ir pen­sijų kau­pi­mo bend­

rovėms. Šios įsta­ty­mo pa­tai­sos pri­pa­žin­tos prie­šta­rau­jan­čio­mis Kons­ti­tu­ci­jai ir lai­ko­mos įsi­ga­lio­ ju­sio­mis nuo jų ofi­cia­laus pa­skel­ bi­mo „Vals­tybės ži­nio­se“ die­nos.

KT pri­pa­ži­no, kad tei­si­niu re­gu­ lia­vi­mu, ku­riuo nuo 2009 m. lie­pos 1 d. kau­pia­mųjų pen­sijų įmo­kos su­ ma­žin­tos iki 2 pro­c., Kons­ti­tu­ci­ja ne­ pa­žeis­ta, nes 2009-ųjų ba­land­žio 28 d. įsta­ty­mu pen­sijų kaupė­jams 2012– 2014 m. bu­vo nu­sta­ty­tas 6 pro­c. įmo­ kų dy­dis, ku­ris ver­tin­ti­nas kaip su­ma­ žintų įmokų kom­pen­sa­vi­mas.

Ta­čiau 2009 m. bir­že­lio 30 d. įsta­ ty­mu nuo­sta­ta dėl įmo­kos pa­di­di­ ni­mo iki 6 pro­c. bu­vo pa­nai­kin­ta. Įsta­ty­mu Vy­riau­sybė bu­vo įpa­rei­ go­ta Sei­mui pa­teik­ti įsta­tymų pro­

Pen­sijų re­for­ma Lie­tu­vo­je pra­si­dėjo ve­d i­mai į pen­sijų fon­dus bu­vo su­ 2004 m. Nusp­ren­du­siems jo­je da­ ma­ž in­t i iki 2 pro­c. „Sod­ros“ per­ve­ ly­vau­t i į pa­si­r inktą pri­vatų pen­sijų da­mos įmo­kos į fon­dus nuo 2012 m. fondą bu­vo per­ve­da­ma da­l is „Sod­ pra­džios su­ma­žin­tos dar 0,5 pro­cen­ ros“ įmokų. Per­ve­da­ma su­ma au­go, ti­nio punk­to, iki 1,5 pro­c. kol 2007-ai­siais pa­siekė įsta­ty­me nu­ Pen­sijų kau­pi­mo sis­te­ma su­kur­ta sie­ ma­tytą ribą – 5,5 pro­c. kau­pia­mo­sios kiant iš­veng­ti „Sod­ros“ mo­ku­mo kri­ pen­sijos įmo­kos ta­r i­fo. 2009 m. per­ zės po ke­lių de­šimt­me­čių.

Krei­pi­mo­si pa­grin­das įmo­kas. VAAT ver­ti­ni­mu, vi­si pen­sijų kau­pi­mo da­ly­viai tikė­jo­si, kad, pa­si­ kei­tus tei­si­niam re­gu­lia­vi­mui, jiems bus kom­pen­suo­ti pra­ra­di­mai.

VAAT nag­rinė­ja sep­ty­nis pen­sijų fon­ dų da­ly­vių ir tris Pen­sijų fondų da­ly­ vių aso­cia­ci­jos skun­dus „Sod­rai“.

pen­suo­ja­mos, todėl taip pat tu­ri būti el­gia­ma­si ir su tais dir­ban­ čiai­siais, ku­rie nu­sprendė kaup­ ti pen­si­jai“, – sakė Šarū­nas Ruz­ gys, Lie­tu­vos in­ves­ti­cijų ir pen­sijų fondų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas. Jo nuo­mo­ne, Vy­riau­sybė ir Sei­mas, rugsėjį pra­tęsda­mi Pen­sijų sis­te­ mos re­for­mos dis­ku­si­jas, į tai tu­ rėtų būti­nai at­si­žvelg­ti.

Kom­pen­sa­vi­mo for­ma neaiš­ki

Įsi­pa­rei­go­jo su­grąžin­ti

Ant­ros pa­ko­pos pen­sijų kau­pi­mo sis­te­ma

Į KT kreipė­si Vil­niaus apy­gar­dos ad­ mi­nist­ra­ci­nis teis­mas (VAAT). Jo nuo­ mo­ne, su­tar­tis pa­si­rašę pen­sijų kau­ pi­mo sis­te­mos da­ly­viai ir pen­sijų fon­ dai puoselėjo teisėtą lūkestį, kad bus vyk­do­mas vals­tybės pri­siim­tas įsi­pa­ rei­go­ji­mas per­ves­ti 5,5 pro­c. dyd­ž io

jek­tus dėl įmo­kos ta­ri­fo di­di­ni­mo.

Tai, anot KT, yra ver­tin­ti­na kaip įsi­pa­rei­go­ji­mas vi­siems pen­sijų kau­pi­mo sis­te­mos da­ly­viams pa­ di­din­ti įmokų dydį ir kom­pen­suo­ti su­ma­žin­tas įmo­kas.

Šarū­nas Ruz­gys:

Anks­čiau su­ma­žin­tos pen­si­jos da­bar kom­pen­suo­ja­mos, todėl taip pat tu­ri būti el­gia­ma­si ir su tais dir­ban­čiai­siais, ku­rie nu­sprendė kaup­ti pen­si­jai.

Lie­tu­vos pen­sijų kau­pi­mo bend­ rovės ma­no, jog svar­biau­sia pa­ skelb­to KT spren­di­mo nuo­sta­ta yra ta, kad su­ma­ži­nant įmo­kas į pen­ sijų fon­dus pri­valė­jo būti nu­ma­ty­ta ati­tin­ka­ma kom­pen­sa­vi­mo tvar­ka. „Mes su­pran­ta­me, kad vals­tybė tu­ri fi­nan­si­nių sun­kumų vyk­dy­ ti įsi­pa­rei­go­ji­mus, ta­čiau vi­sa­da laikėmės nuo­sta­tos, kad vi­so­mis vi­suo­menės grupė­mis tu­ri būti rūpi­na­masi vie­no­dai. Anks­čiau su­ ma­žin­tos pen­si­jos da­bar yra kom­

Š.Ruz­gys at­kreipė dėmesį į KT spren­di­mo nuo­statą, jog „įsta­ tymų leidė­jas tu­ri siek­ti, kad pen­ siją kaupę as­me­nys ne­pa­tirtų di­ de­lių pra­ra­dimų, o jei­gu to­kie pra­ra­di­mai neiš­ven­gia­mi, pri­va­lo, at­si­žvelg­da­mas ir į vals­tybės fi­nan­ si­nes, eko­no­mi­nes ga­li­my­bes, nu­ sta­ty­ti tei­singą jų kom­pen­sa­vimą, ga­li būti pa­si­ren­ka­mi įvairūs to­kio kom­pen­sa­vi­mo būdai“. Todėl esą KT spren­di­mas ga­li aki­vaizd­žiai pa­veik­ti esamų pen­sijų įsta­tymų pro­jektų pa­grin­di­nes nuo­sta­tas.

Pen­sijų fondų da­ly­vių aso­cia­ci­ jos pir­mi­nin­ko Min­dau­go Ge­dei­ kio tei­gi­mu, aiš­kiau ta­po tik tai, kad KT pri­pa­ži­no, jog su­ma­žin­ tos įmo­kos tu­ri būti kom­pen­suo­ ja­mos. „Bet kom­pen­sa­vi­mo formą pa­si­rinks Sei­mas, todėl lie­ka neaiš­ ku, kaip, kiek ir ka­da“, – teigė jis.

Pa­sak jo, pen­sijų fondų da­ly­viai tikė­jo­si, kad vald­žios spren­di­mas su­ma­žin­ti pen­sijų fon­duo­se kau­ piamų įmokų dydį bus pri­pa­žin­tas an­ti­kons­ti­tu­ci­niu, ko­kiu bu­vo pri­ pa­žin­tas esamų pen­si­ninkų pen­sijų su­ma­ži­ni­mas. „Įver­tinę vi­sus ar­ gu­men­tus neat­me­ta­me ga­li­mybės kreip­tis į Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teismą“, – pa­brėžė M.Ge­dei­kis.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos (EK) nu­ro­dy­ mu mak­si­ma­li skam­bu­čio kai­na su­mažė­jo nuo 1,46 iki 1,21 li­to už mi­nutę, prii­ma­mo skam­bu­ čio kai­na – nuo 0,46 iki 0,33 li­ to. SMS ži­nu­čių kai­na ma­ži­na­ ma nuo 0,46 iki 0,38 li­to. Taip pat pirmą kartą bus nu­sta­ty­ ta mak­si­ma­li maž­me­ninė duo­ menų per­da­vi­mo kai­na – ne dau­giau kaip 2,92 li­to už me­ ga­baitą. Vi­sos kai­nos gy­ven­ to­jams skai­čiuo­ja­mos su pri­ dėtinės vertės mo­kes­čiu.

Mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­torė „Om­ni­tel“ pa­skelbė, kad nu­sta­ tys mak­si­ma­lius ta­ri­fus, ta­čiau pi­giau jos klien­tams kai­nuos duo­menų per­da­vi­mas – 2,85 li­ to už me­ga­baitą. Ki­ta ope­ra­torė „Bitė Lie­tu­va“ nu­sprendė tai­ky­ ti tiks­les­nius ta­ri­fus – 1,2115 li­ to už mi­nutę, prii­ma­mo skam­ bu­čio kai­na sieks 0,3342 li­to, SMS ži­nutės kai­na – 0,3760 li­to, duo­menų per­da­vi­mo kai­na sieks 2,9245 li­to už me­ga­baitą.

Mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­torė „Tele2“ tei­gia neap­si­ri­bo­ju­si EK spren­di­mu ir kai­nas su­ma­žins dar la­biau – ES ša­ly­se (taip pat Is­lan­di­jo­je, Lich­tenš­tei­ne bei Nor­ve­gi­jo­je) skam­bu­tis į Lie­ tuvą ir ki­tas Bend­ri­jos ša­lis kai­ nuos 1,2 li­to už mi­nutę, prii­ma­ mas skam­bu­tis kai­nuos 0,32 li­to už mi­nutę, SMS ži­nu­čių siun­ti­ mas ES ša­ly­se kai­nuos 0,37 li­to, duo­menų per­da­vi­mo kai­na sieks 2,49 li­to už me­ga­baitą.

EK ža­da ir to­liau ma­žin­ti did­ me­ni­nių bei maž­me­ni­nių tarp­ tink­li­nio mo­bi­lio­jo ry­šio pa­slaugų kai­nas ir pa­pras­tin­ti tei­ sinį re­gu­lia­vimą. Pa­vyzd­žiui, ža­da­ma, kad atei­ty­je gy­ven­to­ jai galės iš­lai­ky­ti tą pa­tį te­le­fo­ no nu­merį net ir pa­si­rinkę ki­tos ša­lies ope­ra­to­rių.

BNS, VD inf.

Kon­ku­ruo­ja: kai ku­rie Lie­tu­

vos mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riai EK spren­di­mu nea­psi­ri­bo­jo.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

10

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

sportas

Va­kar po pen­kių va­ lan­dų skry­džio Lie­ tu­vos na­cio­na­li­nė krep­ši­nio rink­ti­nė ga­liau­siai pa­sie­kė kont­ras­tų ku­pi­ną Ka­ra­ka­są. Mo­der­ nų ir ci­vi­li­za­ci­ja per­ si­smel­ku­sį Hjus­to­ną pa­kei­tė švel­nus Ka­ ri­bų jū­ros pa­kran­tės dvelks­mas.

Žal­gi­rie­čiai: (iš dešinės) Man­tas Kal­nie­tis ir Pau­lius Jan­kū­nas iš­nau­do­ja ato­kvė­pio mi­nu­tė­lę Ka­ra­ka­so oro uos­te.

krep­si­nio­sir­dis.lt nuo­tr.

Lie­tu­vos rink­ti­nė – jau prie star­to li­ni­jos Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Links­mie­ji kal­ne­liai

Me­ta­mor­fo­zių ne­sto­ko­jęs Lie­tu­ vos rink­ti­nės pa­si­ren­gi­mas bai­gė­si krep­ši­nin­kų pa­ki­lia nuo­tai­ka. Pas­ ku­ti­nė­se kont­ro­li­nė­se rung­ty­nė­se lie­tu­viai vėl tu­rė­jo ne­ma­žai var­

go su Lon­do­no olim­pi­nių žai­dy­nių šei­mi­nin­kais bri­tais, ta­čiau ir ant­ rą kar­tą juos pa­lau­žė 90:80.

Per­ga­lės prieš Di­džią­ją Bri­ta­ni­ ją – vie­nin­te­lės, ku­rias mū­siš­kiai iš­ko­vo­jo šia­me pa­si­ren­gi­mo cik­ le. Prieš taip pat olim­pi­nei at­ran­ kai be­si­ren­gian­čius ma­ke­do­nus, grai­kus ir ru­sus Kęstučio Kem­zū­

Žvaigž­dė: Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Ar­vy­das Sa­bo­nis

su­lau­kė di­džiau­sio Ve­ne­sue­los krep­ši­nio sir­ga­lių dė­me­sio.

ros ko­man­da bu­vo pri­vers­ta kel­ti bal­tą vė­lia­vą.

Pas­ku­ti­nė­je re­pe­ti­ci­jo­je taip pat ne­trū­ko ne­su­sip­ra­ti­mų. Pa­nai­ki­ nę 14 taš­kų de­fi­ci­tą, mū­siš­kiai su­ ge­bė­jo lai­mė­ti. Ant­ra­ja­me kė­li­ny­je įsi­smar­ka­vę rink­ti­nės ly­de­riai Li­nas Klei­za ir Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius ga­vo po tech­ni­nę pra­žan­gą ir to įkvėp­ti bri­tai lai­mė­jo at­kar­pą net 15:0.

Po ma­čo ne­pro­fe­sio­na­liai pa­ siel­gu­siems rink­ti­nės sen­bu­viams K.Kem­zū­ra da­vė py­los. „Pra­dė­jo­ me ne­blo­gai žais­ti su bri­tais, bet ne­ži­nau, ko­dėl tie žai­dė­jai, ku­rie pa­ki­lo nuo suo­lo, ne­bu­vo pa­si­ruo­ šę in­ten­sy­viam ir kie­tam žai­di­mui.

Be to, tos tech­ni­nės pra­žan­gos...

Tei­sė­ja­vi­mas ne­ga­li iš­muš­ti mū­sų iš vė­žių. Blo­giau­sia, kad tas tech­ni­ nes pra­žan­gas ga­vo vie­ni iš pa­grin­ di­nių mū­sų žai­dė­jų. Jie ne­ga­li ko­ man­dos įva­ry­ti į pa­vo­jų. Ti­kiuo­si, jie tą su­pra­to. Apie tai bu­vo kal­bė­ ta...“ – nir­šo stra­te­gas.

Tei­sė­ja­vi­mas ne­ga­li iš­muš­ti mū­sų iš vė­žių.

Lie­tu­vos rink­ti­nė Žaidėjas

Ri­man­tas Kau­kė­nas Man­tas Kal­nie­tis Jo­nas Ma­čiu­lis Mar­ty­nas Po­cius To­mas De­li­nin­kai­tis Da­rius Son­gai­la Li­nas Klei­za Ša­rū­nas Ja­si­ke­vi­čius Jo­nas Va­lan­čiū­nas Ro­ber­tas Jav­to­kas Dei­vi­das Dul­kys Pau­lius Jan­kū­nas

Pozicija

Ūgis

Amžius

gy­nė­jas gy­nė­jas puo­lė­jas puo­lė­jas gy­nė­jas puo­lė­jas puo­lė­jas gy­nė­jas vi­du­rio puo­lė­jas vi­du­rio puo­lė­jas puo­lė­jas puo­lė­jas

192 cm 195 cm 198 cm 196 cm 190 cm 206 cm 203 cm 192 cm 213 cm 211 cm 192 cm 203 cm

35 25 27 26 30 34 27 36 20 32 24 28

Vyr. tre­ne­ris Kęs­tu­tis Kem­zū­ra

Ap­sisp­ren­dė dėl su­dė­ties

Po dvi­ko­vos tre­ne­ris pa­skel­bė ga­ lu­ti­nį Lie­tu­vos rink­ti­nės są­ra­šą. Į dvy­lik­tu­ką ne­pa­te­ko trau­mą be­ si­gy­dan­tis Si­mas Ja­sai­tis, taip pat Adas Juš­ke­vi­čius ir An­ta­nas Ka­va­ liaus­kas. „Si­mo si­tua­ci­ja vi­siems aiš­ki. Ke­ lio už­de­gi­mas ne­praė­jo. Esa­me dė­ kin­gi, kad jis į aikš­tę ėjo su­kan­dęs dan­tis ir sten­gė­si kiek­vie­ną die­ ną. Jis pa­ts pa­sa­kė, kad ne­ga­li žais­ti 100 pro­cen­tų, tad ri­zi­kuo­ti ne­ga­lė­ jo­me. Adas žen­gia tei­sin­gu ke­liu, ta­

Lai­mė­jo ir Ny­der­lan­duo­se Tre­čią­ją per­ga­lę iš ei­lės Eu­ro­pos mo­te­rų krep­ši­nio čem­pio­na­to at­ ran­kos var­žy­bo­se iš­ko­vo­jo Lie­tu­ vos rink­ti­nė. Al­gir­do Pau­laus­ko auk­lė­ti­nės iš­vy­ko­je 63:42 su­triuš­ ki­no Ny­der­lan­dų krep­ši­nin­kes.

Lie­tu­vės su 4 per­ga­lė­mis ir vie­na ne­sėk­me iš­lie­ka C gru­pės ly­de­rės. Įpu­sė­jus rung­ty­nėms lie­tu­vai­tės at­ si­li­ko 22:24, ta­čiau ant­ro­je ma­čo da­ly­ je pra­lei­do tik 20 taš­kų, pa­čios įme­tė 39 ir šven­tė įti­ki­na­mą per­ga­lę. Pir­mą­jį

čiau šian­dien jam trūks­ta pa­tir­ties ir meist­riš­ku­mo to­kio ly­gio var­žy­bo­se.

Mes pa­ban­dė­me, bet jam ne­kaip se­ kė­si, nors tų šan­sų jis ne­tu­rė­jo daug.

An­ta­no si­tua­ci­ja pa­na­ši kaip ir Ado. Kri­ti­niais mo­men­tais, jei rei­kia žais­ti ke­lias mi­nu­tes, Da­rius Son­gai­la tu­ ri kur kas di­des­nės pa­tir­ties. Per tas ke­lias mi­nu­tes jis žais la­biau pa­si­ti­ kė­da­mas“, – sa­vo spren­di­mą ar­gu­ men­ta­vo tre­ne­ris.

Trau­mą be­si­gy­dan­tis S.Ja­sai­tis dar iš­reiš­kė vil­tį, kad jei rink­ti­nė pa­teks į Lon­do­no olim­pi­nes žai­dy­nes, jis dar su­grįš į ko­man­dą. „Kal­bė­jo­me apie tai su tre­ne­riais. Jei pa­teks, o aš ti­ kiuo­si, kad taip ir bus, ta­da pa­si­gy­dy­ siu. Da­bar ko­ja ne­jaus di­de­lio krū­vio, tad, ti­kiuo­si, vis­kas bus ge­rai“, – su­ grį­žęs į Lie­tu­vą kal­bė­jo puo­lė­jas.

VD inf.

Lietuva–Didžioji Bri­ta­ni­ja 90:80 (17:24, 20:20, 31:19, 22:17). M.Po­cius 18 taš­k ų, Š.Ja­s i­ke­v i­č ius, J.Ma­č iu­ lis ir R.Jav­to­kas po 9/ K.John­so­nas 18, P.Men­s ah-Bon­su 16, J.Free­lan­ das 14.

Komentaras

Mo­des­tas Pau­laus­kas Emo­cin­gos su­tik­tu­vės

Vie­nu už­sa­ko­muo­ju lėk­tu­vu skri­du­ sios Lie­tu­vos ir Ru­si­jos rink­ti­nės Ka­ ra­ka­są va­kar pa­sie­kė anks­ti ry­te. Šiek tiek už­tru­kę oro uos­te, mū­sų ša­lies krep­ši­nin­kai bu­vo įspū­din­gai pa­si­tik­ti pa­gal Pie­tų Ame­ri­kos tra­di­ci­jas.

At­ro­do, kad bent trum­pam eks­ cent­riš­ko­jo pre­zi­den­to Hu­go Cha­ ve­zo va­do­vau­ja­ma an­tiim­pe­ria­ lis­ti­nė Ve­ne­sue­la yra pa­si­ren­gu­si at­si­ver­ti pa­sau­liui. Or­ga­ni­za­to­riai pa­sam­dė bū­rį vie­tos gy­ven­to­jų, ku­rie, pa­si­tik­da­mi lie­tu­vius, lai­kė mū­sų ša­lies ir Ve­ne­sue­los vė­lia­vė­ les bei pla­ka­tus su svei­ki­ni­mais.

Kiek­vie­nam mū­sų de­le­ga­ci­jos na­riui bu­vo pa­do­va­no­tas Ve­ne­sue­ los vėliavos spal­vų ša­li­kas.

Pir­mą­sias rung­ty­nes lie­tu­viai žais nak­tį iš ant­ra­die­nio į tre­čia­ die­nį. Jų var­žo­vė bus šei­mi­nin­kė – Ve­ne­sue­los rink­ti­nė. Su šio­mis ko­man­do­mis gru­pė­je dar yra Ni­ ge­ri­jos rink­ti­nė.

Re­zul­ta­tas

šių rink­ti­nių su­si­ti­ki­mą Lie­tu­vo­je taip pat lai­mė­jo mū­siš­kės 88:47.

Ki­tas rung­ty­nes mū­sų ša­lies krep­ši­nin­kės lie­pos 4 d. Kau­ne žais su Slo­vė­ni­jos rink­ti­ne.

Re­zul­ta­tas

Lietuvos–Nyderlandai 63:42 (8:13, 16:9, 21:9, 18:11). G.Pet­ro­ny­tė 17 taš­kų (19 at­ko­vo­tų ka­muo­lių), G.Šnio­kai­ tė 12, S.Lin­ke­v i­čie­nė 11/ T.Bro­r ing 9, M.Klein, N.Hal­man, L.Kooij ir M.Beld po 6.

Olim­pi­nis čem­pio­nas

P

rob­le­mų dar yra, bet lai­kas tu­rė­t ų vis­ką už­tu­šuo­t i. Pas­ ku­ti­nė­se rung­ty­nė­se su bri­ tais rink­ti­nės žai­di­mas bu­vo smar­kiai pa­ge­rė­jęs, pa­ly­gin­ti su anks­ čiau žais­to­mis dvi­ko­vo­mis Lie­tu­vo­je ir Hjus­to­ne. Po kiek­vie­nų rung­ty­nių iš­ ryš­kė­ja vie­no­kios ar ki­to­kios klai­dos.

Yra spra­gų gy­ny­bo­je, bet vi­si da­ro klai­ das, nes jei ne­da­ry­tų, krep­ši­ny­je re­zul­ ta­tas bū­tų 0:0.

Pa­s i­r ink­t a su­d ė­t is yra pa­t i stip­r iau­ sia, vis­k as tei­s in­g a, tik gai­l a, kad dėl trau­mos ne­g a­l i žais­t i S.Ja­s ai­t is.

Bet ko­m an­d a yra pa­s i­r uo­š u­s i. Pa­ gal esa­m ą su­d ė­t į ir si­t ua­c i­j ą esa­me mak­s i­m a­l iai pa­s i­r uo­š ę, ir ši­to tu­r i už­tek­t i.

Kaip ir vi­si lie­tu­viai, esu op­ti­mis­tas ir man at­ro­do, kad Lie­tu­va ne­ga­li ne­pa­ tek­ti į olim­pia­dą. Mes pri­va­lo­me užim­ ti ati­tin­ka­mą vie­tą Ve­ne­sue­lo­je ir iš­ko­ vo­ti ke­lia­la­pį į Lon­do­ną.

C gru­pė Komanda

1. Lie­tu­va 2. Slo­vė­ni­ja 3. Slo­va­ki­ja 4. Ny­der­lan­dai 5. Bel­gi­ja

Rung. Perg. Pral.

5 5 4 5 5

4 4 3 1 0

1 1 1 4 5

Taškų sant.

374:294 346:307 270:236 263:348 285:353

11

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

sportas diena.lt/naujienos/sportas

Eu­ro­pą nu­ste­bi­no dar vie­nas lie­tu­vis

Lie­tu­vos spor­ti­nin­kai dar kar­tą įra­šė sa­vo var­dą į Eu­ro­pos leng­ vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­to met­raš­tį. Šuo­li­nin­kas į aukš­tį Rai­vy­ das Sta­nys iš­ko­vo­jo ant­rą­ją vie­tą ir pa­si­puo­šė si­dab­ro me­da­liu. „Dar ne­ga­liu pa­ti­kė­ti, kad esu ant­ ras žmo­gus Eu­ro­po­je, – po ap­do­ va­no­ji­mų ce­re­mo­ni­jos iš džiaugs­ mo sun­kiai žo­džius rin­ko R.Sta­nys.

– Emo­ci­jų la­bai daug. Esu tik­rai pa­ten­kin­tas. Bu­vau šuo­liams pa­ si­ruo­šęs. Ma­nau, atei­ty­je ga­lė­siu pa­siek­ti dau­giau.“ R.Sta­nys šuo­lių į aukš­tį fi­na­lą pra­ dė­jo sėk­min­gai įvei­kęs 2,15 m aukš­ tį, po to tu­rė­jo pro­ble­mų dėl 2,20 m (įvei­kė tik tre­čiuo­ju ban­dy­mu), o 2,24 m vėl per­šo­ko iš kar­to. Var­žy­ bas, ban­dy­da­mi įveik­ti 2,28 m aukš­ tį, tę­sė 9 šuo­li­nin­kai. Rai­vy­das įvei­kė šį aukš­tį ant­ruo­ju ban­dy­mu ir pa­ kar­to­jo as­me­ni­nį re­kor­dą. Ant­ruo­ju bandymu jam pa­klu­so ir 2,31 m. „Kai iš pra­džių du kar­tus su­kly­ dau, bu­vo bai­mės, kad ga­li ne­pa­ vyk­ti. Ta­čiau pa­vy­ko, – šyp­so­jo­ si spor­ti­nin­kas. – Tas lie­tu­viš­kas už­si­spy­ri­mas ir jė­ga pa­dė­jo. Bu­vo vis ne­pa­lan­kus vė­jas – tai iš vie­nos pu­sės, tai iš ki­tos. Pū­tė prie­ši­nis vė­ jas. Iš­bėg­da­vau ir vis ne­nu­bėg­da­vau

– dėl per di­de­lio jė­gų kie­kio. Vė­liau pri­si­tai­kiau ir vis­kas su­si­tvar­kė.“ Ko­va dėl auk­so vy­ko su bri­tu Rob­bie Gra­bar­zu. 2,33 m aukš­čio

Prieš pa­sku­ti­nį šuo­ lį gal­vo­jau, kad jei­gu man pa­vyks, bū­siu Eu­ro­pos čem­pio­nas. įveik­ti ne­pa­vy­ko abiem spor­ti­nin­ kams ir pa­gal ne­sėk­min­gų ban­dy­ mų skai­čių čem­pio­nu ta­po ang­las.

R.Sta­nys pa­sku­ti­niu sa­vo šuo­liu ga­lė­jo iš­kart laimėti auk­so me­da­ lį, ta­čiau ne­pa­vy­ko. „Prieš pa­sku­ti­nį šuo­lį gal­vo­jau, kad jei­gu man pa­vyks, bū­siu Eu­ro­ pos čem­pio­nas. Tai pri­dė­jo įtam­pos – la­bai, – pa­sa­ko­jo apie sa­vo emo­ci­ jas R.Sta­nys. – Ta­čiau ir taip vis­kas bu­vo la­bai ge­rai: pa­sie­kia­u ge­riau­sią se­zo­no re­zul­ta­tą, ge­riau­sią as­me­ni­

nį re­zul­ta­tą. Įs­pū­dis, emo­ci­jos. Daug jė­gų ati­da­viau, nes pir­mą kar­tą ban­ džiau įveik­ti to­kius aukš­čius.“ Pui­kiai Eu­ro­pos čem­pio­na­te pa­ si­ro­dęs R.Sta­nys ne­ga­lės at­švęs­ti iš­ko­vo­to ti­tu­lo. Spor­ti­nin­kas pra­ dės ruoš­tis nau­jiems žy­giams. „Šį­kart at­švęs­ti per­ga­lės ne­ga­ lė­siu, rei­kės iš­kart pra­dės ruoš­tis Lon­do­no olim­pi­nėms žai­dy­nėms.

Tai man taip pat la­bai svar­bus ir ypa­tin­gas star­tas. Jei­gu ten pa­kar­ to­čiau to­kį pa­tį pa­sie­ki­mą kaip Eu­ ro­pos čem­pio­na­te, bū­čiau la­bai pa­ ten­kin­tas“, – tei­gė R.Sta­nys.

Hel­sin­kis – Lie­tu­vos šuo­li­nin­kams į aukš­tį lai­min­gas mies­tas. 1971 m. auk­so me­da­lį ja­me lai­mė­jo Kęs­tu­ tis Šap­ka, ta­pęs pir­muo­ju Lie­tu­vos leng­vaat­le­čiu – Eu­ro­pos čem­pio­nu. Šie­met vy­ku­sia­me že­my­no leng­ vo­sios at­le­ti­kos čem­pio­na­te me­ da­liu pa­sipuo­šė klai­pė­die­tė Li­na Grin­či­kai­tė. Ji pres­ti­ži­nė­je 100 m bė­gi­mo rung­ty­je iš­ko­vo­jo bron­zą.

VD, LAF inf.

Įpė­di­nis: Suo­mi­jos sos­ti­nė­je R.Sta­nys (nuotr.) pa­se­kė prieš 41 me­tus ten pat auk­so me­da­lį iš­ko­vo­ju­sio Kęs­

tu­čio Šap­kos pa­vyz­džiu.

AFP nuo­tr.

De­biu­tas: Kau­ne vyks­tan­čia­me pla­ne­tos čem­pio­na­te šei­mi­nin­kai

kol kas tu­ri var­go net ir žais­da­mi su krep­ši­nio pa­sau­ly­je ma­dų ne­ dik­tuo­jan­čių ša­lių eki­po­mis.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Star­te – krep­ši­nio vi­du­ti­nio­kų pa­mo­kos Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je vyks­tan­ čia­me pa­sau­lio jau­nių (iki 17 me­ tų) vai­ki­nų čem­pio­na­te šei­mi­nin­ kai kol kas at­ro­do van­go­kai. Per pir­mas dve­jas rung­ty­nes du pra­ tę­si­mus su­žai­du­siems Pau­liaus Juo­džio auk­lė­ti­niams te­ko pa­tir­ ti ir ne­sėk­mės kar­tė­lį, ir per­ga­lės džiaugs­mą.

Pir­mą­ją var­žy­bų die­ną šei­mi­ nin­kai bu­vo pri­vers­ti ka­pi­tu­liuo­ ti prieš Ka­na­dos bend­raam­žius 63:69. Lie­tu­viai pra­lai­mė­jo ma­ čą, ku­rį ga­lė­jo lai­mė­ti. Iki pa­grin­ di­nio lai­ko li­kus kiek dau­giau nei mi­nu­tei Lie­tu­va pir­ma­vo pen­kių taš­kų per­sva­ra ir tu­rė­jo ka­muo­lį sa­vo ran­ko­se, ta­čiau la­bai ne­sėk­ min­gai su­si­klos­čiu­si rung­ty­nių pa­bai­ga pa­lai­do­jo jau­nų­jų mū­ sų ša­lies ta­len­tų vil­tis. Ka­na­die­ čiai su­ge­bė­jo at­si­ties­ti, o pa­lū­žę šei­mi­nin­kai per pra­tę­si­mą šau­dė tuš­čiais šo­vi­niais. „Pra­lai­mė­jo­me lai­mė­tas rung­ ty­nes...“ – po dvi­ko­vos ap­mau­ do ne­slė­pė Lie­tu­vos rink­ti­nės ly­ de­ris Ed­vi­nas Šeš­kus.

Sa­vo auk­lė­ti­niui pri­ta­rė ir P.Juo­ dis. „Aki­vaiz­du, kad iš pra­džių vai­ki­nus kaus­tė jau­du­lys. Slė­gė ner­vi­nė įtam­pa. Ži­no­jo­me, kad var­žo­vai pa­lai­kys aukš­tą tem­pą, kai­ta­lios žai­dė­jus. Di­džią­ją rung­ ty­nių da­lį tai pa­vy­ko neut­ra­li­zuo­ti.

Bet, svar­biau­sia, lei­do­me jiems at­ ko­vo­ti 19 ka­muo­lių po sa­vo krep­ šiu“, – ma­čą ana­li­za­vo stra­te­gas.

Ant­ro­sios rung­ty­nės su Pie­

Re­zul­ta­tai Lietuva–Kanada 63:69 (17:13,

21:17, 9:17, 14:14, 2:8). Ž.Jur­gu­tis, L.Gra­baus­kas ir E.Šeš­kus po 13 taš­ kų/ K.Za­bo ir M.Shayo­kas 16, T.Bel­ lo­tas-Gree­nas 9.

Lietuva–Pietų Ko­rė­ja 119:108

(22:26, 31:31, 23:21, 24:22, 19:8). G.Ža­ la­lis 27, E.Šeš­kus 25, E.Ser­ke­vi­čius 16/ H.Heo 37, Y.Anas 30.

tų Ko­rė­jos krep­ši­nin­kais ta­po dar vie­nu iš­ban­dy­mu. Fan­tas­tiš­kai iš to­li ata­ka­vę Azi­jos at­sto­vai pir­ ma­vo di­džią­ją rung­ty­nių da­lį ir kri­to tik po pa­pil­do­mų 5 mi­nu­čių.

Ko­rė­jie­čiai pa­tai­kė 17 tri­taš­kių iš 40 ir su­kly­do vos 8 sy­kius.

Sve­čiai tu­rė­jo pui­kią pro­gą lai­ mė­ti per pa­grin­di­nį lai­ką. Li­kus žais­ti 2 min. 10 sek., jie pir­ma­vo sep­ty­niais taš­kais, bet tri­taš­kį pa­ tai­kė Ed­vi­nas Šeš­kus, po du taš­ kus pel­nė Er­nes­tas Ser­ke­vi­čius ir Ge­di­mi­nas Ža­la­lis ir lie­tu­viai iš­ plė­šė pra­tę­si­mą. Per jį sėk­mė šyp­so­jo­si šei­mi­nin­kams 119:108. „Su­si­ti­ko­me su ne­stan­dar­ti­ne ko­man­da. Žiū­rė­jo­me įra­šą su is­ pa­nais ir ma­tė­me, kad jų ko­man­ da me­ta po 40 tri­taš­kių per ma­ čą. Ta­da jie ne­pa­tai­kė, o šį­kart pa­tai­kė ko­ne vis­ką. Džiau­giuo­si per­ga­le ir grį­žu­siu psi­cho­lo­gi­niu pa­si­ti­kė­ji­mu“, – po ma­čo kal­bė­ jo lie­tu­vių tre­ne­ris.

Va­kar va­ka­re lie­tu­viai tre­čią­ sias B gru­pės rung­ty­nes žai­dė su is­pa­nais.

A ly­go­je – ar­bit­ro ne­cen­zū­ri­nių žo­džių ti­ra­da fut­bo­li­nin­kui „Tu, pyd..., na... ty­lėk!“ To­kius žo­ džius per ša­lies fut­bo­lo A ly­gos rung­ty­nes iš tei­sė­jo Ir­man­to Ko­ va­len­kos aikš­tė­je tei­gia iš­gir­dęs Vil­niaus „Žal­gi­rio“ sau­gas Man­tas Kuk­lys. Lie­tu­vos fut­bo­lo skan­da­ lų ka­ru­se­lė ir šie­met su­ka­si pa­šė­ lu­siu grei­čiu.

Apie vie­no­kį ar ki­to­kį akib­rokš­tą sta­dio­nuo­se iš­girs­ta­me ko­ne kiek­ vie­ną sa­vai­tę. Jau įpras­ta, kad ne vie­nus me­tus la­žy­bų ly­ga va­di­na­ mas aukš­čiau­siasis ša­lies fut­bo­lo di­vi­zio­nas ži­niask­lai­dos dė­me­sį pa­ trau­kia tik tuo­met, kai įvyks­ta koks nors in­ci­den­tas ar akib­rokš­tas.

Tei­sė­jas I.Ko­va­len­ka ne­su­si­val­dė per penk­ta­die­nį Gargž­duo­se vy­ku­ sias Lie­tu­vos A ly­gos čem­pio­na­to

rung­ty­nes, ku­rio­se ša­lies vi­ce­čem­ pio­nas Vil­niaus „Žal­gi­ris“ ne­su­ ge­bė­jo įveik­ti vie­nos pir­me­ny­bių aut­sai­de­rių – Gargž­dų „Ban­gos“ ko­man­dos – 0:0. „Ne­py­ki­te, jo­kių ko­men­ta­rų ne­ bus“, – pa­reiš­kė I.Ko­va­len­ka, pa­ klaus­tas, ko­dėl aikš­tė­je ėmė­si ver­tin­ti praė­ju­sią sa­vai­tę sa­vo iš­ rink­tą­ją ve­du­sio M.Kuk­lio sek­sua­ li­nę orien­ta­ci­ją ne­cen­zū­ri­niu iš­si­ reiš­ki­mu.

Anot M. Kuk­lio, ar­bit­ras ne­val­ dė si­tua­ci­jos aikš­tė­je, o į prie­kaiš­ tus at­si­mu­ši­nė­jo įžei­di­mais. Be to, jau per pri­dė­tą lai­ką I.Ko­va­ len­ka iš­va­rė iš aikš­tės „Žal­gi­rio“ le­gio­nie­rių kroa­tą To­mis­la­vą Pe­ ką. Pak­laus­tas, už ką bu­vo iš­va­ry­ tas fut­bo­li­nin­kas, tei­sė­jas taip pat

pa­reiš­kė, kad ko­men­ta­rų ne­bus. „Ar­bit­ras tei­sė­ja­vo pa­lan­kiai vie­ nai pu­sei, to­dėl pa­sa­kė­me, ką gal­ vo­ja­me apie to­kį jo dar­bą. Bet be jo­kių keiks­ma­žo­džių ar šiurkš­čių įžei­di­mų. „Ne­be­juo­kink“, „klou­ nas“, „da­rai cir­ką“ – sa­kė­me to­ kius žo­džius, – apie in­ci­den­tą kal­ bė­jo M.Kuk­lys. – O jis man: „Tu, pyd…, na… ty­lėk!“ Aps­tul­bau, nes A ly­go­je dar ne­bu­vau gir­dė­jęs, kad tei­sė­jai taip kal­bė­tų su žai­dė­jais.

Pas­kui dar jis pa­sa­kė: „Džiau­ki­tės, kad prieš „Dai­na­vą“ iš­lin­do­te.“ Tai reiš­kia, kad Lie­tu­vos fut­bo­le vyks­ta kaž­ko­kios ma­chi­na­ci­jos, nes tei­sė­ jas ma­no, kad mums kaž­kas pa­dė­jo rung­ty­nė­se su Aly­taus „Dai­na­va“, to­dėl da­bar tei­sė­ja­vo prieš mus.“ VD, zalgiris–vilnius.lt inf.

Akib­rokš­tas: po šio epi­zo­do ne­su­si­val­dęs ma­čo ar­bit­ras I.Ko­va­len­ka

ne­cen­zū­ri­niais žo­džiais įver­ti­no M.Kuk­lio (Nr. 88) sek­sua­li­nę orien­ta­ ci­ją. zalgiris–vilnius.lt nuo­tr.

12

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

pasaulis Nuo­gas ­ pro­tes­tas

Iš­puo­lis ­ baž­ny­čio­se

Pa­siuntė ­ laišką

Še­šios Uk­rai­nos fe­mi­nis­čių grupės „Fe­men“ narės aikštė­ je Uk­rai­nos sos­tinė­je Ki­je­ve su­rengė nuo­gų krūti­nių pro­ testą. Mo­te­rys pro­tes­ta­vo prie­š Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­ to Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos at­ vy­kimą stebė­ti Eu­ro­pos fut­bo­ lo čem­pio­na­to fi­na­li­nių rung­ ty­nių.

Ke­ni­jos ry­tuo­se esan­čia­me Ga­ri­sos mies­te už­puo­li­kams šau­dant ir gra­na­to­mis ap­ mėtant dvi baž­ny­čias žu­vo 16 ir bu­vo su­žeis­ta dar de­šim­tys žmo­nių. Už­puo­li­kai įsi­veržė į baž­ny­čias, ku­rio­se vy­ko sek­ ma­die­nio pa­mal­dos, o pa­skui pa­bėgo. Ga­ri­sa yra už 140 km nuo Ke­ni­jos ir So­ma­lio sie­nos.

Iz­rae­lio prem­je­ras Ben­ja­ mi­nas Ne­ta­nya­hu (nuotr.) nu­siuntė laišką ne­se­niai iš­ rink­tam Egip­to pre­zi­den­tui Mo­ha­me­dui Mur­si, ku­ria­ me ra­gi­na jį iš­sau­go­ti abie­ jų vals­ty­bių tai­kos su­si­ta­ rimą. Laiš­kas M.Mur­si per­ duo­tas per Iz­rae­lio am­ba­ sadą Kai­re.

Iš­sau­go­jo po­stą Is­lan­di­jos pre­zi­den­tas Óla­fu­ras Rag­na­ras Grímsso­nas to­liau va­ do­vaus ša­liai. Jis dirbs re­kor­dinę penktą ka­den­ciją.

Sus­kai­čia­vus be­veik pusę įvy­ku­ sių rin­kimų balsų pa­skelb­ta, kad so­cia­lis­tas Ó.R.Grímsso­nas ga­vo 52 pro­c. jų, o jo pa­grin­dinė var­ žovė Thóra Arnórsdót­tir – 33 pro­c. balsų.

69 metų Ó.R.Grímsso­nas, bu­ vęs uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius ir ša­lies fi­nansų mi­nist­ras, šia­me rep­re­zen­ta­ci­nia­me po­ste dir­ba nuo 1996 m. Jo var­žovė, po­li­ti­ kos nau­jokė, bu­vo lai­ko­ma nau­ ju vei­du. Ó.R.Grímsso­nas po rin­kimų teigė, kad spar­čiai at­si­gau­nan­čiai Is­lan­di­jai rei­kia jo po­li­tinės nuo­ vo­kos, nes ša­lis ren­gia­si su­dėtin­ goms de­ry­boms dėl na­rystės ES ir spalį vyk­sian­čiam re­fe­ren­du­ mui dėl nau­jos kons­ti­tu­ci­jos. Ó.R.Grímsso­nas, kaip ir dau­ gu­ma is­landų, ne­pri­ta­ria na­rys­ tei ES, nes bai­mi­na­si, kad jo ša­ lis pra­ras su­ve­re­numą. Ta­čiau kai­rio­jo spar­no vy­riau­sybė 2009 m., po fi­nan­sinės ir eko­no­minės griū­ties, kai žlu­go trys did­žiau­ si ša­lies ban­kai ir pri­reikė 2,1 mlrd. do­le­rių fi­nan­sinės pa­gal­ bos iš Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­

do, pa­teikė pra­šymą įsto­ti į šį blo­ ką. Ó.R.Grímsso­nas po to bu­vo griež­tai kri­ti­kuo­ja­mas, kad bu­mo me­tais su­si­drau­ga­vo su ban­ki­nin­ kais ir liaup­si­no jų vers­lu­mo dva­ sią. Iš jo bu­vo juo­kia­ma­si už pa­ ramą tam, kas pa­si­rodė esąs tik bur­bu­las, ku­ris spro­go.

Ta­čiau pa­skui jis pa­ki­lo vi­suo­ menės aky­se du­kart at­si­sa­ky­da­ mas pa­si­ra­šy­ti įsta­ty­mo pro­jektą, pa­gal kurį iš mo­kes­čių mokė­tojų pi­nigų būtų buvę kom­pen­suo­ta Did­žia­jai Bri­ta­ni­jai ir Ny­der­lan­ dams elekt­ro­ni­nio ban­ko „Ice­sa­ ve“ žlu­gimą 2008 m.

BNS inf.

Rekordas: is­lan­dai penktą sykį­

ša­lies va­do­vu iš­rin­ko Ó.R.Grímssoną. „Reu­ters“ nuo­tr.

Rin­ki­mai Mek­si­ko­je Mek­si­ko­je va­kar įvy­ko pre­zi­den­ to rin­ki­mai. Žmonės ša­ly­je pa­var­ go nuo ne­si­liau­jan­čio nar­ko­tikų kont­ra­ban­di­ninkų smur­to.

Bal­suo­ti rin­ki­muo­se ga­li be­veik 80 mln. iš 112 mln. mek­si­kie­čių.

Prieš rin­ki­mus at­lik­tos ap­klau­ sos rodė, kad rin­ki­mus įspūdin­ gai laimės En­ri­que Pe­ña-Nie­to – Ins­ti­tu­cinės re­vo­liu­cinės par­ti­jos (PRI) kan­di­da­tas.

E.Pe­ña-Nie­to anks­čiau bu­ vo tan­kiai ap­gy­ven­tos Mek­si­ko vals­ti­jos gu­ber­na­to­rius. Jo žmo­ na Angé­li­ca Ri­ve­ra yra itin po­pu­ lia­rios mui­lo ope­ros „Iš­dis­ti­liuo­ ta meilė“ žvaigždė. „Ma­no prio­ri­te­tas bus ko­vo­ti su pa­čio­mis skur­do mūsų ša­ly­je šak­ni­ mis“, – sakė E.Pe­ña-Nie­to. Tie­sa, kan­di­da­tas ne­pa­minė­jo ša­ly­je siau­ čian­čio smur­to, ku­ris nuo 2006 m. pa­bai­gos pa­rei­ka­la­vo dau­giau kaip 50 tūkst. žmo­nių gy­vybės.

Ki­tas kan­di­da­tas – André­sas Ma­nue­lis Lópe­zas-Ob­ra­do­ras iš kai­ruo­liš­kos De­mok­ra­tinės re­vo­liu­ ci­jos par­ti­jos (PRD). Jis teigė siek­ sian­tis pa­trauk­ti rinkė­jus, ku­rie ne­ no­ri leis­ti PRI grįžti į vald­žią.

PRI, ku­ri de­šimt­me­čius bu­vo Mek­si­kos vals­tybės si­no­ni­mas, valdė dos­nios glo­bos ir se­lek­ty­

vių rep­re­sijų de­ri­niu, taip pat – rin­kimų re­zul­tatų klas­to­ji­mu izo­ liuo­da­ma po­li­ti­nius prie­ši­nin­kus.

PRI vald­žio­je bu­vo 71 me­tus – iki 2000-ųjų, kai Vi­cen­te Fo­xas iš kon­ser­va­ty­vios Na­cio­na­li­nio veiks­mo par­ti­jos (PAN) bu­vo iš­ rink­tas pre­zi­den­tu. Jį pa­keitęs da­ bar­ti­nis ša­lies va­do­vas Fe­li­pe Cal­ deró­nas taip pat pri­klau­so PAN. Šiais me­tais PAN kan­di­datė iš­ kėlė Jo­se­finą Váz­quez-Motą. 51 metų J.Váz­quez-Mo­ta yra pir­ mo­ji di­delės Mek­si­kie­čių par­ti­ jos kan­di­datė mo­te­ris pre­zi­den­ to rin­ki­muo­se, bet jos kam­pa­ni­ja ne­su­žavė­jo rinkėjų.

BNS inf.

De­ry­bos: Že­ne­vo­je pa­sau­lio dip­lo­ma­ti­jos va­do­vai svarstė, kaip įveik­ti krizę Si­ri­jo­je.

Su­ti­ki­mas Že­ne­vo­je – žings­nis tai­kos link? Že­ne­vos su­si­ti­ki­mas dėl Si­ri­jos, ma­tyt, ga­ li būti va­di­na­mas pir­muo­ju tarp­tau­tinės bend­ruo­menės žings­ne­liu tai­kos šio­je ša­ly­je link. At­ro­do, pa­sau­lis su­vo­kia, kad dels­ti – pa­vo­jin­ga.

B.al As­sa­do klau­si­mas

Že­ne­vo­je pa­sau­lio vals­tybės su­ si­tarė dėl Si­ri­jos pe­rei­na­mo­jo lai­ ko­tar­pio pla­no, ku­ria­me nu­ma­ty­ta ga­li­mybė vald­žio­je lik­ti da­bar­ti­nio re­ži­mo na­riams.

Tie­sa, Va­ka­rai nau­jo­je vie­nybės vy­riau­sybė­je ne­norė­jo nie­ko girdė­ti apie da­bar­tinį ša­lies va­dovą Bas­harą al As­sadą. „As­sa­das vis tiek turės pa­si­ trauk­ti. Jis nie­ka­da neiš­lai­kys abi­ pu­sio su­ti­ki­mo tes­to“, – sakė kon­ fe­ren­ci­jo­je JAV vals­tybės sek­re­torė Hil­la­ry Clin­ton.

Prancū­zi­jos už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras Lau­rent’as Fa­biu­sas laikė­ si to­kios pat po­zi­ci­jos. Jis pa­brėžė: „Aiš­ku, kad As­sa­das pri­va­lo at­si­ sta­ty­din­ti. Nie­kas šiuo me­tu ne­ ga­li įsi­vaiz­duo­ti, kad As­sa­das bus (nau­jo­jo­je) vy­riau­sybė­je <...> (ir kad) jam įma­no­ma su­kur­ti neut­ ra­lią ap­linką.“ Sudė­tin­gi svarstymai

Pa­si­rin­ki­mas: nar­ko­tikų kar­

te­lių dras­ko­ma Mek­si­ka va­kar rin­ko naują ša­lies va­dovą.

AFP nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Vis­gi su­si­ta­ri­me taip ir ne­bu­vo pa­ skelb­tas joks tie­sio­gi­nis ra­gi­ni­mas B.al As­sa­dui tuč­tuo­jau per­leis­ ti vald­žią.

Britų už­sie­nio rei­kalų sek­re­to­ rius Wil­lia­mas Ha­gue’as pri­pa­ži­ no, kad tai bu­vo komp­ro­mi­si­nis su­si­ta­ri­mas, nes Ru­si­ja įti­ki­no ki­ tas did­žią­sias pa­sau­lio vals­ty­bes, kad būtų ne­priim­ti­na į pe­rei­namąjį pro­cesą ne­įtrauk­ti ir da­bar­ti­nio Si­ ri­jos re­ži­mo at­stovų.

Ru­si­jos ir Ki­ni­jos at­sto­vai su­si­ ti­ki­me ak­cen­ta­vo, kad si­rai pri­va­lo pa­tys spręsti, kaip tu­ri būti vyk­do­ ma pe­rei­ga, o ne leis­ti ki­tiems dik­ tuo­ti jų li­kimą.

Ru­si­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ras Ser­ge­jus Lav­ro­vas sakė: „Kaip tiks­liai bus at­lie­ka­mas dar­bas, kad būtų pe­rei­ta prie nau­jo eta­po, nu­ spręs pa­tys si­rai.“

Is­to­ri­ja yra niū­ri teisė­ja – ir ji mus griež­tai teis, jei pa­ si­ro­dy­si­me ne­su­ge­ ban­tys šian­dien pa­ suk­ti tei­sin­gu ke­liu.

Ki­ni­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ras Yang Jie­chi taip pat pa­brėžė, kad „pa­ša­lie­čiai ne­ga­li priim­ti spren­ dimų už Si­ri­jos liaudį“. Ta­čiau Pe­ ki­nas ir Mask­va, ku­rios iki šiol pa­ laikė B.al As­sa­do re­žimą, vis dėlto pa­si­rašė ga­lu­tinį su­si­ta­rimą.

Tarp­tau­ti­nis pa­siun­ti­nys Ko­ fi An­na­nas taip pat sakė, kad pa­tys si­rai tu­ri spręsti, ką jie no­ri ma­ty­ti vie­nybės vy­riau­sybė­je.

Ta­čiau jis pri­dūrė: „Abe­jo­čiau, kad si­rai <...> iš­si­rinktų žmo­nes kru­vi­no­mis ran­ko­mis.“ Ne­pai­sant su­si­ta­ri­mo, sėkmės tai­kos pro­ce­se būtų ga­li­ma tikė­

tis tik tuo at­ve­ju, jei­gu Si­ri­jos pre­ zi­den­tas B.al As­sa­das at­si­sa­kytų vald­žios. To­kią po­zi­ciją pa­lai­ko ir Va­karų ša­lys.

Perspė­jo dėl pa­da­ri­nių

Prieš de­ry­bas K.An­na­nas per­spėjo, kad is­to­ri­ja ne­žiūrės pa­lan­kiai į ly­ de­rius, ku­riems ne­pa­vyks­ta pa­ reng­ti stra­te­gi­jos krau­jo lie­ji­mui Si­ri­jo­je nu­trauk­ti. „Is­to­ri­ja yra niū­ri teisė­ja – ir ji mus griež­tai teis, jei pa­si­ro­dy­si­ me ne­su­ge­ban­tys šian­dien pa­suk­ti tei­sin­gu ke­liu“, – sakė K.An­na­nas pen­kioms nuo­la­tinėms Jung­ti­nių Tautų Sau­gu­mo Ta­ry­bos narėms – JAV, Ru­si­jai, Did­žia­jai Bri­ta­ni­ jai, Ki­ni­jai ir Prancū­zi­jai, taip pat re­gio­ninėms vals­tybėms Ka­ta­rui, Tur­ki­jai, Ku­vei­tui bei Ira­kui.

Jis pri­dūrė: „Did­žiau­sio­mis au­ ko­mis taps būtent Si­ri­jos žmonės, ir jų mir­tys bus pa­da­ri­nys – ne vien dėl vie­tos žu­dikų veiksmų, bet ir dėl jūsų ne­su­gebė­ji­mo spręsti tar­ pu­sa­vio ne­su­ta­ri­mus.“ Tie­sa, de­gu­to į me­daus sta­tinę jau šliūkš­telė­jo Si­ri­jos opo­zi­ci­ja.

Jos at­sto­vai pa­reiškė, kad ne­su­tin­ ka su Jung­ti­nių Tautų pla­nu.

Ve­te­ra­nas Si­ri­jos opo­zi­ci­jos va­ do­vas Hait­ha­mas Ma­le­has sakė, kad su­si­ti­ki­mas – lai­ko švais­ty­mas, ir pa­reiškė, kad ne­ke­ti­na sėstis prie vie­no sta­lo su „žu­di­kais“.

Opo­zi­cinės Si­ri­jos Na­cio­na­linės ta­ry­bos at­sto­vai pa­reiškė svei­ki­ nan­tys „ke­lis po­zi­ty­vius ele­men­ tus“, esan­čius su­si­ta­ri­me, bet pri­ dūrė, kad siū­lo­mas pla­nas per­ne­lyg mig­lo­tas. Si­ri­jos Na­cio­na­linės ta­ ry­bos at­stovė Bas­ma Qad­ma­ni sa­ kė: „Svarbūs ele­men­tai tebė­ra per­ne­lyg dvip­ras­miš­ki <...>, pa­ts pla­nas ir­gi per­ne­lyg mig­lo­tas, kad būtų ga­li­ma nu­ma­ty­ti rea­lius ir nea­tidė­lio­ti­nus veiks­mus.“ BNS, AP, AFP inf.

13

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

menas ir pramogos diena.lt/naujienos/kultura

Knygų mugė kvies pri­si­jung­ti Visų skai­tan­čių lau­kia­miau­sias metų įvy­kis Vil­niaus knygų mu­ gė (VKM) ki­tais me­tais kalbės apie jau­ni­mo li­te­ratūrą. Ką tik baigė­si su šia te­ma su­si­ju­sio mu­ gės šūkio paieš­kos, ku­rio­se da­ly­ vau­ti galė­jo net 5 tūkst. knygų bi­ čiu­lių vie­ni­jan­ti so­cia­li­nio tink­lo bend­ruo­menė.

At­mi­ni­mas: aki­mir­kos iš mu­zie­jaus man­sar­dos įkur­tu­vių, pa­šven­ti­ni­mo ir Mai­ro­nio mir­ties me­ti­nių ­minė­ji­mo

iš­kil­mių.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Įgy­ven­din­ta poe­to sva­jonė Šįmet su­kan­ka 80 metų, kai ei­da­mas 70-uo­sius 1932-ųjų bir­že­lio 28 d. mirė li­te­ratū­ros kla­si­kas pre­la­tas Jo­nas Ma­čiu­lisMai­ro­nis. Mi­nint šią datą, šven­tiš­kai ati­da­ry­ta Mai­ro­nio li­te­ratū­ros mu­zie­jaus man­sar­da.

En­ri­ka Strio­gaitė e.striogaite@diena.lt

Gedė­jo vi­sas Kau­nas

„Gavę ži­nią apie jo mirtį, uni­ver­si­te­ tas, se­mi­na­ri­ja, Kau­no moks­lo įstai­ gos, gim­na­zi­jos, žy­mes­nie­ji vi­suo­ menės veikė­jai ir įvai­rios ka­ta­likų or­ga­ni­za­ci­jos ties sa­vo na­mais iškė­ lė ge­du­lo vėlia­vas, per­riš­tas juo­du šy­du“, – 1932 m. bir­že­lio 30 d. rašė tuo­me­tis dien­raš­tis „Ry­tas“.

Po pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos at­si­svei­ki­ni­mo kal­bos kars­tas bu­ vo nu­leis­tas į Kau­no ar­ki­ka­ted­ros ba­zi­li­kos po­že­mius ša­lia vys­ku­po Mo­tie­jaus Va­lan­čiaus. 1937 m. ša­ lia tos pa­čios ka­ted­ros baig­tas sta­ ty­ti mau­zo­lie­jus, į kurį bu­vo per­ neš­ti Mai­ro­nio pa­lai­kai.

Per ket­virtą­sias poe­to mir­ties me­ti­nes jo na­muo­se Ro­tušės a. 13 ati­da­ry­tas Mai­ro­nio mu­zie­jus.

Prak­tiš­kas idea­lis­tas

„Tik­riau­siai vi­si pa­stebė­jo­te, kad prie­š įeigą yra iš­kel­ta vals­ty­binė vėlia­va, per­riš­ta juo­du kas­pi­nu, – sakė Mai­ro­nio li­te­ratū­ros mu­zie­jaus di­rek­torė Al­do­na Ru­sec­kaitė. – Il­gai svarstė­me, ar rei­kia to juo­do ge­du­lo ženk­lo, nes, nors ir mi­ni­me mir­ties

me­ti­nes, Mai­ro­nis yra ir bus gy­vas.

Nors ir liūdną ži­nią prie­š 80 me­ tų pa­skleidė baž­ny­čios var­pai, vis dėlto mes vi­si lai­min­gi, kad Lie­tu­va turė­jo tokį dva­sios mil­žiną.“ Mu­z ie­j i­n in­k ams ap­s i­s pręsti pa­d ėjo pa­t ies Mai­ro­n io žod­ žiai, pa­sa­k y­t i per Vy­tau­to Did­ žio­j o 500-ųjų mir­t ies me­t i­n ių minė­j imą: „Mir­t ies ir jos me­t i­ nių die­n a – tai ge­d u­l o, liū­d e­s io ir mal­d os die­n a.“ Bet ne­t ru­k us to­j e kal­b o­j e pa­b rėžė Vy­t au­ to Did­ž io­j o as­m e­nybės di­dybę: „Ta­č iau re­tas su­d a­ro apie sa­ve di­d esnį sūku­r io ratą.“

Arū­nas Gelū­nas:

Ti­kiu, kad ši erdvė pri­pil­dy­ta idea­liz­mo.

Pa­sak mu­zie­jaus di­rek­torės, ir pa­ts Mai­ro­nis – pre­la­tas, poe­tas, pro­fe­so­rius – ap­link sa­ve su­darė did­žiulį ir ne­blėstamą sūkurį. „Jis bu­vo pra­ktiš­kas idea­lis­tas, – kalbė­jo ar­ki­vys­ku­pas Si­gi­tas Tam­ ke­vi­čius. – O ne­daž­nai nu­tin­ka,

kad sa­vo idea­lius sie­kius žmo­gus pa­jėgtų įgy­ven­din­ti. Jis įgy­ven­di­ no su kau­pu.“ Nau­ja erdvė kultū­rai

Šįmet, mi­nint 150-ąsias Mai­ro­nio gi­mi­mo me­ti­nes, Lie­tu­vių li­te­ratū­ ros mu­zie­jus įkūni­jo poe­to sva­jonę – tre­čia­me na­mo aukš­te įrengė man­sardą. Ją pa­šven­ti­no ar­ki­vys­ ku­pas S.Tam­ke­vi­čius.

Nau­jo­je erdvė­je bus įreng­ta lie­ tu­vių li­te­ratū­ros is­to­ri­jos eks­po­zi­ ci­ja, įsi­kurs edu­ka­cinė klasė, dar­ buo­tojų dar­bo ka­bi­ne­tai. Bend­ras nau­din­ga­sis man­sar­dos plo­tas – 800 kv. m. „Aš ti­kiu, kad ši erdvė pri­pil­dy­ ta idea­liz­mo, – po erdvės pa­šven­ti­ ni­mo ce­re­mo­ni­jos kalbė­jo kultū­ros mi­nist­ras Arū­nas Gelū­nas. – Šian­ dien būtent čia yra Lie­tu­vos šir­dis, čia šian­dien svar­biau­sia vie­ta, kur rei­kia būti.“ Pa­sak A.Gelū­no, Mai­ro­nis be ga­lo gi­liai su­vokė lie­tu­vybę, ka­ta­ li­kybę ir poe­tinį ly­rizmą, ir tai jo as­me­nybę iškėlė į aukš­tu­mas. Jis am­ži­nai ak­tua­lus ir gy­vas, ypač ta­da, kai tau­ta nu­si­me­na, nu­leid­ žia ran­kas. Tuo­met poe­tas su­grįžta su mil­ži­niš­ka jėga ir at­gai­vi­na.

„Čia – knygų erdvė: pri­si­junk“, – skelbs atei­nan­čių metų mu­ gė. Kny­gos su­ku­ria min­čių, siu­ žetų, skai­ty­tojų, ra­šy­tojų ir he­rojų tink­lus, bend­ruo­me­nes, suar­ti­na bi­čiu­lius. Tai pa­brėžė šūkio kon­ kur­se da­ly­vavę mugės drau­gai. „Esu tekstų tink­le“, „skai­ty­ kim kar­tu“, „čia su­si­tin­ka ge­ros kny­gos ir ge­ri žmonės“, „už­mesk knygų tinklą“ – šūkiai, taik­ liai už­čiuopę mugės dva­sią, ta­ po įkvėpi­mo šal­ti­niu VKM or­ga­ ni­za­to­riams. „Čia – knygų erdvė“ reiš­kia, jog kvie­čia­me pri­si­jung­ti vi­sus skai­ty­to­jus prie knygų tink­ lo, įsi­jung­ti į skai­tan­čių bend­ruo­ menę, į bend­ra­vimą per kny­gas, į pa­tį skai­ty­mo pro­cesą, kad galė­ tum iš­did­žiai pa­sa­ky­ti apie sa­ve: svei­ki, aš esu skai­ty­to­jas!“ – sa­ kė VKM pro­jek­to va­dovė Mil­da Gem­bic­kienė.

Ką ir kaip skai­to šian­die­nis jau­ ni­mas? Ko­kie skai­ty­mo būdai ir for­mos jiems pa­trauklūs, ko jie pa­si­gen­da mūsų kny­gy­nuo­se ir bib­lio­te­ko­se? Ar iš tiesų kny­gas pa­keitė in­ter­ne­tas, so­cia­li­niai tink­la­la­piai, ne­daug­žod­žiau­jan­ čių SMS ži­nu­čių kal­ba? Į vi­sus šiuos klau­si­mus ir bus ban­do­ma at­sa­ky­ti mugė­je. Į klau­simą, ar rei­kia šian­die­ niam jau­ni­mui knygų, kai yra vi­ sa­ži­nis „Goog­le“, mūsų kal­bin­ti garsūs Lie­tu­vos žmonės ne­dve­ jo­da­mi at­sakė – taip. Ak­torės La­ri­sos Kal­po­kaitės įsi­ti­ki­ni­mu, knygų nie­kas ne­pa­keis. In­ter­ne­ tas tin­ka in­for­ma­ci­jai, bet ja­me skai­ty­ti kny­gas – per di­de­lis var­ gas ir jo­kio ma­lo­nu­mo. „Ma­no vai­kas užau­go su in­ter­ ne­tu, knygų ne­skaitė. Kai užau­go, ėmė skai­ty­ti kny­gas, todėl ir sa­ kau, kad knygų nie­kas ne­pa­keis, jos – kaip drau­gai“, – įsi­ti­ki­nu­si L.Kal­po­kaitė.

Pa­ti ak­torė pri­si­me­na, kad paaug­lystė­je skai­ty­da­vo daug ir

nuo­lat. „Pers­kai­čiau vi­sus Tho­ mo May­ne Rei­do, Jac­ko Lon­do­ no, Ja­me­so Coo­pe­rio, Wal­te­rio Scot­to ro­ma­nus. Turbūt la­biau­ siai ta­da pa­ti­ko W.Scot­to „Ai­ ven­has“ ir vi­si Th.May­ne Rei­do ro­ma­nai. Nuo­lat skai­tau ir da­ bar, bet sko­nis jau ki­tas. Da­bar mėgsta­miau­sios ma­no kny­gos – Mi­chai­lo Bul­ga­ko­vo „Meist­ras ir Mar­ga­ri­ta“ bei Mi­chai­lo Šo­lo­cho­ vo „Ty­ku­sis Do­nas“, – pa­sa­ko­jo L.Kal­po­kaitė.

La­ri­sa Kal­po­kaitė:

Ma­no vai­kas užau­ go su in­ter­ne­tu, knygų ne­skaitė. Kai užau­go, ėmė skai­ty­ ti kny­gas.

Ne men­kes­n is skai­ty­to­jas paaug­lystė­je bu­vo ir ži­no­mas dai­ni­nin­kas, žur­na­lis­tas, TV lai­ dų vedė­jas Ma­ri­jus Mi­ku­ta­vi­čius.

Jis pri­si­pa­ži­no, kad skaitė vi­sas kny­gas, ko­kias tik ras­da­vo na­ muo­se – nuo lie­tu­vių iki pa­sau­ lio li­te­ratū­ros. „Mėgau nuo­ty­kių li­te­ratūrą, Ju­ les’io Ver­ne’o, Du­mas ro­ma­nus, Sa­lin­gerį, Re­mar­que’ą, išs­ky­rus „Naktį Li­sa­bo­no­je“, pa­ti­ko Bal­ tu­šio „Par­duo­tos va­sa­ros“, – sakė M.Mi­ku­ta­vi­čius ir pri­dūrė, kad ra­ šy­ti­nis žo­dis bus am­ži­nai, ne­svar­bu, ar jis bus pa­sie­kia­mas per spaus­ din­tinę knygą, ar per in­ter­netą.

M.Mi­ku­ta­vi­čius teigė, kad jis pa­ts kur kas mie­liau skai­to spaus­ din­ti­nes kny­gas, net nau­jie­nas su­ži­no ne iš in­ter­ne­to, o skai­ty­da­ mas laik­raš­čius, žur­na­lus, žiūrė­ da­mas TV. VD inf.

Klau­si­mas: ar tik­rai tech­no­lo­gi­jos su­nai­kins tra­di­ci­nes kny­gas? At­sa­

ky­mo bus ieš­ko­ma ki­to­je Vil­niaus knygų mugė­je.

Si­mo­no Švit­ros nuo­tr.

14

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

menas ir pramogos „Vilniaus diena“ rekomenduoja

Kur? „Do­mi­no“ teat­re, Sa­va­no­rių pr. 7.

Ka­da? Šian­dien 19 val. Kiek? 40–60 litų.

Kur? Ki­no teat­re „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, Sa­va­no­rių pr. 7.

Ka­da? Šian­dien 12.40 val. Kiek? 18 litų.

Kur? Bal­ti­jos gin­ta­ro me­no cent­re, Šv. My­ko­lo g. 12.

Ka­da? Iki lie­pos 14 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Sprend­žia žiū­ro­vai

Ani­ma­ci­ja apie eko­lo­giją Se­novės in­terp­re­ta­ci­jos

Ko­me­di­jos „Žirklės“ veiks­mas vyks­ta kir­pyk­lo­je, virš ku­rios gy­ve­ na gar­si pia­nistė. Vieną dieną kir­pyk­lo­je ap­si­lan­ko ins­pek­to­rius ir pra­ne­ša, kad mu­zi­kantė nu­žu­dy­ta. Įta­ria­mai­siais tam­pa vi­si kir­ pyk­lo­je esan­tys žmonės, o kas kal­tas? Ši­to ne­ži­no nei ak­to­riai, nei re­ži­sie­riai, nes tai sprend­žia žiū­ro­vai.

Fil­mo siu­že­tas žiū­rovą nu­kels į spal­vingą pa­saulį, ku­ria­me iš plas­ti­ko su­kur­ta ap­lin­ka kei­čia­si tik vie­nu myg­tu­ko pa­spau­di­mu.

Gam­tos iš­sau­go­ji­mo idėją per­tei­kian­ti is­to­ri­ja, ryš­kias­pal­viai he­ro­ jai, ma­giš­kas pa­sau­lis ir dau­gybė nuo­ty­kių – lie­tu­viš­kai dub­liuo­ta­ me 3D ani­ma­ci­nia­me fil­me vi­sai šei­mai „Lo­rak­sas“.

Kur? VU bib­lio­te­ko­je, Uni­ver­si­te­to g. 3.

Ka­da? Iki rugsė­jo 10 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Dūbu­rio eže­ro pu­sia­sa­ly­je, Za­rasų r.

Ka­da? Lie­pos 5–7 d. Kiek? 98 li­tai.

LIE­TIS – ke­tu­rių jaunų pro­fe­sio­na­lių me­ni­ninkų grupė, ku­rian­ti bal­tiš­kus pa­puo­ša­lus. Vi­ta Le­me­žienė, Au­ri­mas Le­me­žis, Si­gi­ta Jo­ ny­naitė ir Ma­rius Būda pri­sta­to ju­ve­ly­ri­kos ir skulptū­ros pa­rodą „Ašis“. Pa­sak me­ni­ninkų, dau­ge­lis pa­puo­šalų yra ne ko­pi­jos, o lais­ vos senųjų dir­bi­nių in­terp­re­ta­ci­jos.

Kur? Ga­le­ri­jo­je „Me­no ni­ša“, J.Ba­sa­na­vi­čiaus g. 1.

Ka­da? Iki lie­pos 10 d. Kiek? Ne­mo­ka­mai.

Kur? Ki­no teat­re „Mul­ti­ki­no“, Ozo g. 18.

Ka­da? Šian­dien 19.30 val. Kiek? 17 litų.

Ge­riau­sios stu­dentų Ir vėl fes­ti­va­lis fo­tog­ra­fi­jos „Tund­ra“

G.P.Ja­no­nio pa­ro­da „Va­sa­ra“

Strip­ti­zo ere­lio pa­mo­kos

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fo­tog­ra­fi­jos klu­bas kvie­ čia ap­si­lan­ky­ti gra­žiau­sių jo nuo­trau­kų pa­ro­do­ je „Po­ra ir pa­no­ra­mos“. Klu­bas tęsia tra­di­ciją ir šiais me­tais eks­po­nuo­ja gra­žiau­sias 2011–2012 m. se­zo­no nuo­trau­kas.

Ta­py­to­jas, res­tau­ra­to­rius, Vil­niaus dailės aka­de­ mi­jos dėsty­to­jas Gin­ta­ras Pa­le­mo­nas Ja­no­nis – me­no gerbė­jams ge­rai ži­no­mas vi­du­rinės kar­tos lie­tu­vių kūrėjas, su­rengęs per tris­de­šimt per­so­ na­li­nių pa­rodų.

„Ma­giš­ka­sis Mai­kas“ – šau­ni ko­me­di­ja apie strip­ ti­zo šokėją Maiką, ku­ris ap­sii­ma glo­bo­ti jauną at­likėją ir iš­mo­ky­ti jį, kaip pa­šėlu­siai links­min­ tis, rink­tis mo­te­ris ir iš vi­sos šios veik­los už­dirb­ ti krūvą pi­nigų.

De­vintą kartą ren­gia­ma „Tund­ra“ – vie­nas did­žiau­sių ir se­niau­sių elekt­ro­ninės mu­zi­kos fes­ti­va­ lių Bal­ti­jos ša­ly­se. Or­ga­ni­za­to­riai į „Tundrą“ pla­ nuo­ja su­kvies­ti dau­giau nei šimtą at­likėjų iš vi­so pa­sau­lio.

tv programa

LTV

6.00 Labas rytas.

9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k).

10.00 „Hartlando užuovėja“ (k).

11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida.

12.00 UEFA EURO 2012 finalo rungtynės (k).

14.15 Lietuva – jūrinė valstybė.

14.50 Žinios.

15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7).

16.00 „Hartlando užuovėja“.

17.05 „Senis“ (N-7).

18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.).

18.35, 20.45, 23.10 Sportas. Orai.

18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba.

19.25 „Detektyvė King“ (N-7) (7).

20.25, 22.05 Loterija „Perlas“.

20.30 Panorama.

20.35 Verslas.

20.40 Kultūra.

20.55 Vyrų krepšinio olimpinis atrankos turnyras. Apžvalga.

21.00 UEFA EURO 2012 apžvalga.

22.10 „Mylių Amerika“ (3).

23.05 Vakaro žinios.

23.15 „Detektyvė King“ (N-7) (7) (k).

LNK

6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“.

6.50 „Keista šeimynėlė“ (k).

7.20 Pirmas kartas su žvaigžde (k).

7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k).

8.50 24 valandos (N-7) (k).

LTV 21.00 val.

9.45 „Išdykę seniokai“ (N-7).

10.45 Kitas! (N-7).

11.15 Romantinė komedija „Poniutė kaime“ (JAV, Kanada, 2009 m.) (k).

13.10 Humoro s. „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (1) (JAV, 2008 m.).

13.40 „Keista šeimynėlė“.

14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7).

16.10 KK2 (N-7).

17.10 Nuo... Iki...

18.10 „Šeimynėlė“ (N-7).

18.45 Žinios. Kriminalai.

19.10, 22.19 Sportas. Orai.

19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7).

20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7).

21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7).

21.30 Juokas juokais.

22.00 Žinios. Verslas.

22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7).

22.35 „Havajai 5.0“ (N-7).

23.35 „Įvykis“ (5) (N-7).

0.30 Veiksmo s. „Trauma“ (1) (JAV, 2009 m.)

(N-7).

1.25 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).

TV3

6.55 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

7.25 „Simpsonai“.

7.55 „Darbštuolis Tedas“ (3, 4).

8.55 „Meilės sūkuryje“.

10.00, 10.30 „Pasmerkti“.

11.00 Drama „Žvakių liepsnelės Įlankos gatvėje“ (Kanada, JAV, 2006 m.).

LNK 20.00 val.

13.10 „Bakuganas“.

13.40 „Nepaprastas pasaulis“.

14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“.

14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“.

15.10 „Simpsonai“.

15.40 „Meilės prieglobstis“.

16.40, 17.40 „Paveldėtojai“.

18.45 TV3 žinios.

19.00 TV3 sportas.

19.05 TV3 orai.

19.10 Naujas „Pildyk“ sezonas.

20.10 „Be namų“.

21.00 Ūkininkas ieško žmonos.

21.35 TV3 vakaro žinios.

21.50 TV3 sportas.

21.55 TV3 orai.

22.00 „Dievobaimingos kalės“.

23.00 Fantastinis veiksmo f. „Gyvenama sala“ (Rusija, 2008 m.).

1.20 „Gyvenimas“.

2.15 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.

BTV

6.30 Televitrina.

7.00 Žinios (k).

7.25 Smagiausios akimirkos.

7.50 „Dapkai ir Butkai“.

8.25 „Zaicevas + 1“ (N-7) (k).

9.00 „Kviečiu vakarienės“.

9.30 „Miesčionys“ (N-7).

10.00 „Margoša: moterimi negimstama“.

11.00 Sveikinimai (k).

13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k).

TV3 21.00 val.

15.00 „Srautas I“ (N-7).

16.00 „Baimės faktorius“ (N-7).

17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7).

18.00 Žinios. Sportas. Orai.

18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7).

19.25 „Tylos riba“ (N-7).

20.00 Žinios. Verslas.

20.19 Sportas.

20.23 Orai.

20.25 „Gyvenimo spalvos“.

21.25 Drama „Virš debesų“ (JAV, Jungtinė Karalystė, Ispanija, Kanada, 2004 m.)

(N-14).

23.45 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k).

0.50 „Galileo: norintiems žinoti“.

1.20 „Bamba“ (S).

Lietuvos ryto TV 6.14, 13.15 TV parduotuvė.

6.30 Ryto reporteris.

7.45, 13.00, 20.45, 23.15 Lietuva–Venesuela– Londonas.

8.00 „Oskaro oazė“.

8.15, 14.45 Negaliu tylėti.

9.15 „Merdoko paslaptys“.

10.15 Griūk negyvas! (N-7).

10.35 Gamink sveikiau!

11.05 24/7. Savaitės aktualijų analizė ir komentarai.

12.00 Lietuvos diena.

13.45 Skonio reikalas.

15.45, 16.10 Dok. f. „S.Rushdie. Žodžiai, sukrėtę pasaulį“ (1) (N-7).

16.00, 17.00, 18.00 Žinios.

16.07, 17.17, 18.27, 23.12 Orai.

BTV 20.25 val.

17.20, 23.30 Pašėlę TV pokštai (N-7).

18.30 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Rusija–Korėja. Tiesioginė transliacija.

20.30, 23.00 Reporteris.

20.42 Orai.

21.00 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Graikija–Jordanija. Tiesioginė transliacija.

0.30 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Angola–Makedonija.

Tiesioginė transliacija.

2.30 Olimpinio vyrų krepšinio atrankos turnyro atidarymo ceremonija.

Tiesioginė transliacija.

3.00 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Nigerija–Venesuela. Tiesioginė transliacija.

SPORT1

12.00 Televitrina.

13.00 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF–„Nižnij Novgorod“.

14.45 Italijos „Serie“ A lyga. „Roma“–„Parma“.

16.30 Sporto metraštis.

16.40 Italijos „Serie“ A lyga. „Udinese“–„Lazio“.

18.30 Automoto.

19.00, 21.00, 23.00 Žinios +.

19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga.

21.15 Golfo pradžiamokslis.

21.45 Sportas LT. 50-oji tarptautinė regata „Gintariniai irklai“.

22.45 Olimpinės žaidynės.

23.15 Sportas LT. Ateities krepšinio žvaigždės šiandien (gegužė).

lietuvos ryto tv 18.30 val.

rinkimas, langų apkaustų uždėjimas, frezavimas, virinimas, metalo pjovimas. Registruotis darbo dienomis 9-16 val. tel. 8 620 68 855, 8 650 34 654.

959483

pirmADIENIS, liepos 2, 2012

UAB „IRDAIVA” reikalingi dirbti Vilniuje: betonuotojai, tinkuotojai, staliai-dailidės, fasado šiltintojai, apdailininkai, plytelių klojėjai. Kontakt. tel. 8 659 38 437, 8 659 38 480, 8 659 38 414.

959171

Verpimo įmonei Vilniuje reikalingi darbininkai. Apmokome. Tel. (8 5) 260 1970, 8 698 34 551, skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

961027

paslaugos statybos ir remonto Gamina medžio masyvo vidaus duris iš uosio, ąžuolo. Kokybę garantuoja. www.vidinesdurys.lt. Tel. 8 689 44 984, e. paštas vidinesdurys@zebra.lt.

955284

Technikos remonto SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt.

951181

Visų kompiuterių ir televizorių taisymas Vilniuje, Žalgirio g. 131, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

933624

Kelionių Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 Veik­la: va­sa­ros stu­di­jo­je da­ly­vavę jau­nuo­liai lei­do laiką nuo­sta­bios gam­ tos sup­ ty­je778 ir kūrė fil­mus.

687 58ap­ 503, +44 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com

And­riaus Ufar­to .(BFL) nuo­tr.

Jau­nie­ji ki­no kūrėjai mokė­si dirb­ti su gar­su

959526

Vežame keleivius į Vokietiją, Daniją, Olandiją. Tel. 8 699 01 428, e. paštas pervezimai. info@gmail.com.

952525

Kitos

Jau ke­tu­rio­liktą kartą jau­nie­ji ki­no kū­ rėjai iš 15 ES ša­lių bend­rai dirb­ti rin­ko­si gra­žiau­sia­me Lie­tu­vos kam­pe­ly­je – Kur­ šių ne­ri­jo­je.

Va­sa­ros stu­di­jos trun­ka 14 die­ nų. Pirmąją sa­vaitę stu­den­tai da­ ly­vau­ja se­mi­na­ruo­se. Vėliau, su­ si­skirstę į 11 tarp­tau­ti­nių gru­pių, ku­ria trum­pus ki­no pa­sa­ko­ji­mus. Šie­met stu­dijų te­ma – mu­zi­ ka ir gar­sas ki­ne. Pa­sak pro­jek­ to va­dovės, pa­pras­tai dau­giau­sia dėme­sio ki­ne krei­pia­ma į vaizdą. „Gar­sas ir mu­zi­ka šie­met „Va­ sa­ros ME­DIA stu­di­jo­je“ at­si­ra­do dar ir todėl, kad Lie­tu­vos mu­zi­ kos ir teat­ro aka­de­mi­ja, ku­ri or­ga­

ni­zuo­ja šį pro­jektą, pra­dėjo rink­ti ki­no kom­po­zi­to­rius. Tai la­bai re­ ta ki­no spe­cia­li­za­ci­ja. Ne­daug Eu­ ro­pos ki­no mo­kyklų ren­gia ki­no kom­po­zi­to­rius“, – teigė pro­jek­to „Va­sa­ros ME­DIA stu­di­ja“ va­dovė Ine­sa Kurk­lie­tytė. „Pir­mi me­tai, kaip su­kur­tas ki­no kom­po­zi­to­rių kur­sas, ir iš tikrųjų mes mokėmės kaip tik kom­po­zi­ ci­jos, apie kiną šiais me­tais kaip ir nie­ko ne­turė­jom. Tai čia toks iš­ban­dy­mas pa­žin­ti tai“, – sakė

Nestandartinių baldų gamyba. Aukšta kokybė – žema kaina. www.guobosbaldai.lt. Tel. 8 656 69 099.

760904 Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­ mi­jos stu­dentė Ele­na Ša­taitė.

Did­žia­ja­me ki­ne gar­sas ir mu­ zi­nekilnojamąjį ka ku­ria­mi konk­re­turtą čiam fil­mui ir ne ta­da, ka­ i nu­fikambarių l­muo­ti butas vaiz­dPalanai.

Parduodamas dviejų gos centre, 1A.toTel. Kom­ po­zi­tužo­rbažnyčios, ius, pa­sS.Nėries ak pro­g. jek­ 8va­ 603 62 096. dovės, ku­riant filmą da­ly­vau­955765 ja nuo pat pra­džių. „Gar­sas – tai ne­ma­to­mas me­ nas. Jis yra tai, ko žmonės daž­niau­ Brangiai perkame mišką su žeme arba išsisiai net ne­p as­te­bi. Ta­ čiau be gar­ so kirsti.

Visoje Lietuvoje.

Atsiskaitome iš karto. neeg­ is­tuo­ ja nie­kas nei te­le­vi­zi­jo­je, Tel. 8 z676 41 155.

929896 nei ki­no fil­muo­se. O pa­da­ry­ti ge­ UAB „BEST COMPANY“ Varėnos r. perka: rą garsą, kad jis ne­kliūtų ir su­da­ veršelius, galvijus, avis. Sumokame iš karto. rytų tą efektą, užt­ un­k70 a“,805, – tvir­ ti­ 70 Mokame PVM. Tel. 8 r613 8 613 no gar­ so re­ i­sie­r(8 ius310) Jo­n48 as323.

Jo­cys.

803, 8 601 71ž558, 953105 Va­sa­ros stu­di­jos da­ly­vių su­kur­ ti trum­pi fil­mai sa­vait­galį bu­vo pri­ sta­to­mi Juodk­rantė­je. Ge­riau­si dar­ bai ap­do­va­no­ti skulp­to­riaus Al­gio Kita Kuz­m linė­m is žu­vi­mteismo is. nutar2012 04os20stik­ Vilniaus apygardos

parduoda

perKa

Įvairūs

timi UAB „Joanos avialinijos“ iškelta bankroto VD, lrt.lt inf. byla (c. b. Nr. B2-3323-160/2012). Bankrutuojančios UAB „Joanos avialinijos“ administratoriumi paskirta UAB VERSLO VALDYMO IR RESTRUKTŪRIZACIJOS CENTRAS. Įgaliotas asmuo – V.Česonis, tel. 8 686 83 541. Prašom iki 2012 m. birželio 11 d. imtinai pateikti savo kreditorinius reikalavimus 2012 m. gegužės 2 dienai (bankroto bylos įsiteisėjimo dienai) kartu pridedant kreditorinius reikalavimus patvirtinančių dokumentų tinkamai įformintus nuorašus.

Taip pat prašom nurodyti, ar šių reikalavimų įvykdymas yra užtikrintas, nurodyti, kokiu būdu tai yra padaryta. Kreditorinį reikalavimą pateikti Savanorių pr. 262-105, LT-50204 Kaunas. Informacija tel./faks. (8 37) 229 886.

Pas­vei­ki­no ša­lies va­dovės Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė ir Sei­mo pir­mi­ninkė Ire­na De­gu­ tienė sek­ma­dienį 75-ojo ju­bi­lie­ jaus pro­ga pa­svei­ki­no ope­ros so­ listą Eduardą Ka­niavą.

„Visą gy­ve­nimą pra­lei­do­te su dai­ na ir dai­nai, džiu­gin­da­mas mus, sa­vo klau­sy­to­jus, nuo­šird­žiu dai­ na­vi­mu, ati­duo­da­mas visą sa­ ve mu­zi­kai ir žiū­ro­vui. Jūsų balsą at­pažįs­ta ke­lios kar­tos ir dar ke­lios kar­tos ži­nos Jūsų mo­ki­nius, ku­ riems Jūsų ne­įkai­no­ja­ma pa­tir­tis at­vėrė ke­lius į did­žiąją sceną“, – ra­šo­ma Pre­zi­dentės svei­ki­ni­me.

Pre­zi­dentės tei­gi­mu, E.Ka­nia­va yra įkve­pian­tis pa­vyz­dys žmo­gaus, ku­ris at­ra­do sa­vo ke­lią ir li­ko iš­ti­ ki­mas sa­vo pa­šau­ki­mui. Ša­lies va­ dovė maest­ro pa­linkė­jo dar il­gos drau­gystės su sce­na ir dai­na. Tai pra­nešė Pre­zi­dentės spau­dos tar­ ny­ba.

Kaip in­for­ma­vo Sei­mo pir­mi­ ninkės sek­re­to­ria­tas, I.De­gu­tienė, be ki­ta ko, ju­bi­lia­tui dėko­jo už pe­ da­go­ginę veiklą. „Dėko­ju už tai, kad Jūsų pro­ fe­so­ria­vi­mas Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je se­niai ta­po ne

961016

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, esančio Lvovo g. 105A, Šnipiškių seniūnijoje, Vilniuje, sklypo kad. Nr. 0101/0032:986, bendras plotas 0,2419 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2011 07 13 įsakymas Nr. AD30-1732, 2011 08 01 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.

Nuo­pel­nai: Pre­zi­dentė ir Sei­mo pir­mi­ninkė E.Ka­nia­vai dėko­jo ne tik

už nuo­sta­bius pa­si­ro­dy­mus sce­no­je, bet ir už pe­da­go­ginę veiklą.

tik aka­de­mi­ne veik­la, bet ir stip­riu mo­ra­li­niu dar­bu, pa­čia tik­riau­sia in­ves­ti­ci­ja į atei­ties Lie­tuvą. Ačiū už viską, ką darė­te, da­ro­te ir atei­ ty­je da­ry­si­te var­dan tar­nystės mu­ zi­kai, var­dan tar­nystės sa­vo ša­lies kultū­rai, var­dan tos Lie­tu­vos!“ – svei­ki­ni­me ra­šo I.De­gu­tienė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

E.Ka­nia­va yra ne tik gar­sus ope­ ros so­lis­tas, bet ir Lie­tu­vos kultū­ ros, po­li­ti­kos bei vi­suo­menės veikė­jas. Jis yra pelnęs įvai­rių ap­ do­va­no­jimų, tarp jų – ir Lie­tu­vos did­žio­jo ku­ni­gaikš­čio Ge­di­mi­no or­di­no Ko­man­do­ro kry­žių.

VD, BNS inf.

taletas.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas”. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, 8 671 14 216, Lukiškių g.

5-306, Vilnius, info@regroup.lt. Su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2012 05 23 iki 2012 06 21 darbo dienomis pas projekto rengėją. Parengto detaliojo plano vieša ekspozicija nuo 2012 06 06 iki 2012 06 21 Šnipiškių seniūnijos patalpose, A.Juozapavičiaus g. 10A, Vilnius. Viešas susirinkimas: detaliojo Tel. 261viešas 3653, 261 3655 plano sprendinių aptarimas vyks 2012 skelbimai@vilniausdiena.lt m. birželio 22 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 235 kab., Vilniuje. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui arba organizatoriui raštu iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apDirbti Baltarusijoje reikalingi aukštos kvalifiskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į kacijos apdailininkai: tinkuotojai, dažytojai, jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame plaplytelininkai, staliai.

Socialinės garantijos Statybos įmonei reikalingi kelio darbininkai navimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės Lietuvoje užtikrinamos.

Tel. 8 (8 6455)33231 239. ir apželdintojai.

Kreiptis tel.

6179, teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 980975 8 663 52500.ministerijos Vilniaus teritorijų prie Aplinkos 975124 Kepyklėlei Kalvarijų g. reikalinga vyr. kasiplanavimo ir statybos valstybinės ninkė.„Šeimos Darbas pamainomis.

Tel. 8priežiūros 655 dar77 UAB medicinos klinika“ siūlo skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per 884. bą šeimos gydytojams ir bendrosios prak981080 į mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo tikos slaugytojams.

Informacija tel. 8 618 pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

UAB „IRDAIVA” dirbti Vilniuje reikalingi: 960590 37 721. betonuotojai, mūrininkai, pagalbiniai dar975626 INFORMACIJA APIEtel.

TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. bininkai. Kontakt.

8 659 38 437, 8 659 Pranešame apie kartojamą visuomenės infor38 414.

979395 Įvairūs mavimo procedūrą dėl parengto žemės sklyUABDobrovolės „IRDAIVA” Vilniuje reikalingi: po k. dirbti (5,1100 ha, sklypo Įmonei reikalingi aukštalipiai.

Tel. 8kad.

650Nr. 91 elektrikai, ir kondicionavimo sis0101/0164:31), Panerių seniūnijoje, Vilniuje, 253, 8 699vėdinimo 98 086.

973725 temų montuotojai.

Kontakt. tel. 8 659 38 detaliojo plano. Planavimo pagrindas – 2012 437,balandžio 8 659 3812414. m. d. Detaliojo teritorijų planavi979414 moTransportas, organizatoriaus teisiųlogistika ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042042. Planavimo tikslas – Konditerijos darbąbendrojo Vilniaus pakeisti žemėsįmonė tikslinępriims paskirtįį pagal regione vairuotoją-ekspeditorių, vadybininplano sprendinius, padalyti sklypą, nustatyti Kelionių ką-ekspeditorių ir prekybos agentą.

Tel.De-8 teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą.

611 45 plano 000.

Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, į taliojo organizatorius – UABKauno „4Real“, 976056 Palangą, Šventąją atgal), 35 Lt. A.Goštauto g. 5-79, (ir Vilnius, tel.nuo 8 698 20Tel. 198.

8 699 99rengėjas 965, 8 612 22 227.

Projekto – UAB „RV architektų stu975428 dija“, Pamėnkalnio g. 28-2, Vilnius. Pareng-

binei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (A.Juozapavičiaus g. 9) per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

960851

15

Parengtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas dėl žemės sklypo (kad. Nr. 4142/0400:228), esančio Šatrininkų k., Šatrininkų sen., Vilniaus r. sav., formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo 2012 m. gegužės 10 d. Teritorijų planavimo dokumento rengėjas UAB „EFFECTIVUS“. Tel. 8 646 15 887, e. paštas 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacijaeffectivus@gmail.com.

– www.lietuvalondonas.com.

961170 980641 687 58 503, +44 778 627 1449. InformaciSodininkų bendrijos METALURGAS nariams! ja – www.lietuvalondonas.com.

2012 06 10 11 val. šaukiamas ataskaitinis974465 paskolos rinkiminis SUSIRINKIMAS, kuris vyksKauno Kelmi-į Vežame poilsiautojus iš Vilniaus, Įmonė fiziniams ir jos sodųsuteikia 20-oji g.paskolas 13.(irDarbotvarkė: 1. Veiklos Palangą, Šventąją atgal), Tel. juridiniams asmenims.

Tel.Revizoriaus 8nuo 6563597Lt.atasataskaita ir tvirtinimas.

2.

8 699 99 965, 8 612 22 227.

000. kaita ir tvirtinimas. 3. Sąmatos 978547 tvirtinimas.

975416 4. Įvairūs klausimai. 5. Pirmininko rinkimas.

6. Revizoriaus rinkimai. Susirinkus mažiau nei pusei bendrijos narių, pakartotinis susirinkimas bus šaukiamas 2012 06 24 11 val. toje Kita Kita pačioje vietoje (ta pati darbotvarkė). BendriInformacija apie teritorijų planavimą.

PraBIĮ pirmininkė. „Kontrastų biuras“ visu sąrašu parduojos dedamas rengti(įvairias teritorijoskanceliarines apie 1,012 ha (žeda atsargas prekes) 960769 mės sklypo kad. Nr. 0101/0052:1 –ne0.5398 už didžiausią pasiūlytą, bet mažesnę „Nekilnojamojo Turto Projektai” atliehaUAB ir gretimos Savanorių pr. 119, nei 35 730 Ltteritorijos) kainą.

Pasiūlymai teikiami iki ka kadastrinius matavimus Vilniaus r. sav., Vilkpėdės seniūnijoje, Vilniuje, detalusis 2012 m. birželio 25 d. imtinai uždaruose voSudervės sen., Rastinėnų k., pagrindas SB „Vilma”, planas.

Planavimo organizavimo kuose bankroto administratoriui, UAB „SBS Nr.05 148 kad.

Nr. 4184/0934:0148), – skl.

2012 31 (skl.

Trišalė tyrinėjimo ir projektaLegale“, Ukmergės 369A, Vilnius. prašom sodo) Dausklyvimo darbųgretimo sutartis(neprivatizuoto Nr.g.

A70-23(3.1.36-MP). giau tel.2012 (8UAB 5)m.206 0799, 8 611 Planavimo „Aure servipo Nr.informacijos 147organizatoriai: savininką birželio 8 d.

10 51 518. sas“, UAB „VKI“. tikslas: sklypų val. atvykti priePlanavimo jums priklausančio sklypo ir 971990 ribų patikslinimas prijungiant laisvos valstydalyvauti ženklinant riboženkliais BoguslaVladislavos Salmanovič turto paveldėtobinės žemės pagal bendrojo vo Sovinskio sklypą Nr. 148plano arba sprendiprašom sunius; teritorijos naudojimo ir tvarkymo rejų dėmesiui. Š. m. birželio 27 d. 16 val. sisiekti su darbų vykdytoju Jaroslavu Bazežimo ir statybos reglamentų nustatymas. adresu Vilniaus r., Pagirių vič, Žalgirio g. 131–213, Vilniussen., (tel. 8Mikašiū677 79 Detaliojo plano rengėjas – vyks UAB „Ugna“, Virnų k.,e. SB „Ekspresas”, sklypo kad.

348, paštas topomatik@gmail.com ). Nr. šuliškių g. 16-5, Vilnius, tel. (8 5) 275 0182, 960926 kadastriniai matavimai.

Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- e. 4167/1002:0027 paštas saule@ugna.lt.

Kviečiame dalyvauti.

Matavimus atlieka 983087 tinius.

Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 Kelionių UAB „Baltijos Matavimų Organizacija”, LinIš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun- kmenų g.13, Vilnius. Tel. 8 601 71 112. tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 976256

skelbimai

siūlo darbą siūlo darbą

Įvairūs Įvairūs

paslaugos

paslaugos

Karščiausi Kelionių pasiūlymai Karščiausi Kelionių pasiūlymai

Kelionių organizatorius

Kelionių organizatorius Karščiausi Kelionių A.Vienuolio g.pasiūlymai 6, LT–01104 Vilnius

Kelionių organizatorius Ar svajojate aplankyti Niujorką? Žemiausios žiemos sezono kelionių kainos O galbūt, Jus visada žavėjo Las Vegasas – šviesų, kazino, pasirodymų ir viešbučių rojus?

• Mažiausios kainos garantija!

Pamatykite Šiaurės Ameriką už Atėjo laikasnuostabiąją TIKROMS ATOSTOGOMS! • Nemokamas kelionės keitimas! ypatingą kainą.

• Rinksitės iš plačiausios pasiūlos!

Užsisakykite skrydį iki gegužės 15 dienos,nuo ir Joninių kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga leiskitės į nepamirštamą kelionę 2012 10 110 Lt DOVANA: UŽSISAKANT ŽIEMOS KELIONĘ, 01–2013 03Jus 217įDIENŲ Kviečiame trumpiausios nakties vaDOVANOSIME AUTOMOBILIO Niujorkas nuo 2226 Lt karėlį!

PARKINGĄ VILNIAUS ORO UOSTE! Vašingtonas Lt ir linksmybės iki Baltijos jūrojenuo bus2526 ir disko, Bostonas nuo 2588 Lt ryto!

Egiptas nuo 1295 Lt

Kelionių organizatorius

KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU KELIONĖS AUTOBUSU Alyvų žydėjimo šventė Duobelėje, Latvijoje Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha Čekijos pilys–Čekijos rojus–Praha– –577 577LtLt (05.26.)

95 Ltir Kaprio Didingoji–Italija sala – 1747 Lt Didingoji Italija ir Kaprio sala – 1747 Lt Muziejų naktis Varšuvoje (05.19/20) Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt – 175 Lt Ryga–Saremos sala–Talinas – 377 Lt Čekijos rojus–Praha 577 Lt Šiaurės pilys–Čekijos Italija su poilsiu prie Adrijos–jūros Šiaurės Italija su poilsiu prie Adrijos jūros Šveicarijos nuo 1197 Lt gamtos stebuklai – 1397 Lt nuo 1197 Lt Ryga–Saremos – 377 Lt Kroatija nuo 990sala–Talinas Lt Kroatija nuo 990 Lt pažintinė) Šiaurės Italija (poilsinė Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Ltnuo 1290 Lt Praha-Viena-Budapeštas nuo 627 Lt Kroatija 990 Lt LĖKTUVUnuo IŠ VILNIAUS: LĖKTUVU IŠ VILNIAUS: Praha–Viena–Budapeštas nuoLt619 Lt Ispanija, Kosta Brava nuo 822 Ispanija, Kosta Malta – 904 Lt Brava nuo 822 Lt Malta – 904 Lt(poilsinės) Graikija, Chalkidikė – 979 Lt IŠ VARŠUVOS Graikija, Cgalkidikė – 979 LtLt Lt Ispanija,Hurgada Kosta Dorada – 999 Egiptas, nuo 935 Ispanija, Kosta Dorada Ispanija, Alikantė – Lt1108– 999 Lt Bulgarija nuo 850 Ispanija, Alikantė 1108 Graikija, ––1128 Šri LankaKos nuosala 3500 Lt Lt Graikija, Kos sala – 1128 Turkija, Antalija Lt Lt Kreta nuo 1170 Lt– 1185 Bulgarija, Burgas 1199LtLt Turkija, Antalija Tunisas nuo 770 –Lt–1185 Kroatija, Rijeka – 1279 Lt Lt Bulgarija, Burgas – 1199 Turkija, Marmaris Kroatija, Rijeka – 1289 1279 Lt poilsinės) IŠ VARŠUVOS (pažintinės Bulgarija, Burgas –1289 1199LtLt Lt Turkija, Marmaris Kruizas Nilu nuo 2038 Portugalija,Burgas Algarvė – 1899 Lt 2423 Lt Bulgarija, – 1199 Ltnuo Izraelis–Jordanija–Egiptas LĖKTUVU nuo IŠ VARŠUVOS (poilsinės) Portugalija, Algarvė Lt Marokas 2634 Lt– 1899 Egiptas, Lt; Bulgarija – Kuba nuoHurgada 5853 Ltnuo 995 LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (poilsinės) 995 Lt; Turkija – 1078 Šri Lt Lanka – 3500 Egiptas, Hurgada nuoLt;995 Lt; Kreta – 1170 Lt; Tunisas – 770 Lt IŠ RYGOS:– 995 Lt Bulgarija LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės – poTailandas (pažintinė poilsinė) – nuo 5218 Lt Turkija – 1078 Lt ilsinės): Kruizas Nilu nuo 1440 Lt; Izraelis Šri Lanka – 3500 Lt – Egiptas nuo 1678 Lt; Marokas – 2634 Lt; IŠ VILNIAUS: Kreta – 1170 Lt Kuba – 5853 Lt Egiptas, Tunisas –Hurgada 770 Lt nuo 869 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Ispanija, Maljorka – 1499 Lt LĖKTUVU IŠ VARŠUVOS (pažintinės Pasaka nuo 550 Lt; Top Fun 540 Lt; – poilTurkija, Antalija – 889 Lt sinės) Raganė 550 Lt; Energetikas 600 Lt; Kruizas Nilužmogus nuo 1440 Laimingas – taiLtaš! 600 Lt; Izraelis – Egiptas nuo 1678 Lt Trimitas 520 Lt Marokas – 2634 Lt Kuba – 5853 Lt STOVYKLOS LIETUVOJE Pasaka nuo 550 Lt Top Fun 540 Lt Raganė 550 Lt Energetikas 600 Lt Laimingas žmogus – tai aš! 600 Lt Trimitas 520 Lt

A.Vienuolio g. 6, Faks.

LT-01104 Tel. (8 5) 231 3314.

(8 5)Vilnius 262 9120 Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt www.krantas.lt A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel.Vegasas (8 5) 231nuo 3314.2871 Faks.Lt(8 5) 262 9120 Las Austrija nuo 1305 Lt Lt vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt Torontas nuo 2382 Tenerifės nuonuo 1645 Lt Lt Monrealis 2874 Tailandas nuo 3995 Lt Lt Hiustonas nuo 2964 Vasaros kruizas Ryga–Stokholmas–Ryga Kalgaris nuo 3464 Lt nuo 125 Lt Daugiau kelionių Pamirškite kasdieninius rūpesčius ir atsipapasiūlymų Kaina pateikta į abi pusesjūroje! su oro uostų molaiduokite laive Baltijos www.krantas.lt kesčiais.

Mėgaukitės saule, vėju ir gera nuotaika.

Rezervacijos mokestis iki 100 Lt mokamas papildomai.

Kruizo kaina pateikta iš išplaukimo uosto.

Vietų skaičius ribotas. www.krantas.lt Daugiau informacijos

Pamėnkalnio g. 5/ K.Griniaus g., Vilnius Tel 8-5 262 7777, mob. 8 616 16 777 info@svite.lt, www.svite.lt, www.lek.lt

Graikija, Kreta – piratai 99 Lt 370 Lt Mažieji Laukystos Mažieji Laukystos piratai 370 Lt Bulgarija, Varna – 1099 Holivudo akademija 599599 LtLt Lt Holivudo akademija Portugalija, – 2239 Lt Mes jėga 450 Algarvė Lt Mes jėga 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt Žaidimų galaktika 450 Lt STOVYKLOS Apači indėnaiLIETUVOJE atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Apači indėnai atkeliauja į Lietuvą 450 Lt Pasaka nuo 550 Lt Avataro nuotykiai kartu 450 Lt Avataro 450 Lt Raganė –nuotykiai 550 Lt450kartu Mes šampinjonai Lt Mes pasaulį šampinjonai 450 Laimingas žmogus – taiLtaš!

600 Aplink per 7 dienas 499 Lt Lt Aplink pasaulį perLt 7 dienas 499 Lt Top Fun 640 Lt595 Mano pasaulis Mano pasaulis Kitas variantas 359595 Lt Lt Kitas variantas 359 Lt STOVYKLOS UŽSIENYJE Dodi 550 Lt Dodi kalbos 550 UŽSIENYJE Lt stovykla Estijoje 1790 Lt Anglų STOVYKLOS STOVYKLOS UŽSIENYJE Bulgarijoje 1699 Lt„Pribrežnyj“ 60 Lt dienai Stovykla Ukrainoje Stovykla Ukrainoje Kroatijoje 21491699 Lt Lt„Pribrežnyj“ Kryme „Saliut“ 60 Lt dienai Bulgarijoje 1699 Lt Kryme „Saliut“ AVIABILIETAI* Kroatijoje 2149 Lt 1699 Lt Juodkalnijoje 1899 Baku nuo 1050 Lt;LtLtMaljorka nuo 500 Lt Bulgarijoje 1699 Anglų kalbos stovykla *kainos į abi2149 puses Kroatijoje Lt Estijoje 1790 Lt AVIABILIETAI* Juodkalnijoje 1899 Lt Delis nuo 1870 Lt; Tokijas Estijoje – 2229 Lt; Seulas KELTŲ BILIETAI Anglų kalbos stovykla 1790 Lt –Ryga–Stokholmas 2308 Lt; Singapūras – 2310 Lt; Bankokas AVIABILIETAI* –Talinas–Helsinkis 2409 Delis Lt; nuoPuketas 1870 Lt– 2610 Lt *kainos į abi pusesLt Talinas–Stokholmas Tokijas – 2229 KELTAI Ventspilis–Nyneshamnas Seulas – 2308 Lt Joninės Baltijos– jūroje (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Singapūras 2310 Lt nuo 105 Lt; Ryga–Stokholmas; Talinas–HelKlaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Bankokas – 2409 Lt sinkis; Talinas–Stokholmas Klaipėda–Zasnicas Puketas – 2610 Lt (spec. pasiūlymas) Ventspilis–Nyneshamnas Turku–Alando salos–Stokholmas *kainos į abi puses Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) KELTAI Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) VIZOS Joninės Baltijos (spec. jūroje pasiūlymas) (Tallink 3 d. kruizas) Klaipėda–Zasnicas Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt nuo 105 Lt Turku–Alando salos–Stokholmas Ryga–Stokholmas VIZOS Talinas–Helsinkis Į Rusiją nuo 260 Lt; Baltarusiją nuo 85 Lt Talinas–Stokholmas Ventspilis–Nyneshamnas Klaipėda–Karlshamnas (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Kylis (spec. pasiūlymas) Klaipėda–Zasnicas (spec. pasiūlymas) Turku–Alando salos–Stokholmas VIZOS Į Rusiją nuo 260 Lt Baltarusiją nuo 85 Lt

Orai

Šiandien daugelyje rajonų numatomi trumpi lietūs, dieną numatoma temperatūra – 22–25 laipsniai šilumos. Rytoj vyraus labai šilti, iki 27 laipsnių šilumos, orai, dieną daug kur trumpi lietūs.

Šiandien, liepos 2 d.

+21

+18

Telšiai

+23

Šiauliai

+24

Klaipėda

Panevėžys

+24

Utena

+22

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi

4.47 21.57 17.10 20.36 3.19

184-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 182 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

+24

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +22 Brazilija +24 Briuselis +20 Dublinas +16 Kairas +37 Keiptaunas +16 Kopenhaga +19

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

orai vilniuje Šiandien

+16 +30 +28 +30 +34 +17 +23 +35

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

Vilnius

Marijampolė

Vėjas

+24

Alytus

2–7 m/s

DATOS

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+20

+25

+18

+13

4

+21

+27

+20

+17

2

+21

+29

+22

+18

3

1778 m. mirė kompozitorius, šveicarų filosofas Jeanas Jacques’as Rousseau.

1923 m. gimė lenkų poetė, eseistė ir vertėja, Nobelio literatūros premijos laureatė Wisława Szymborska.

1932 m. gimė lietuvių teatro ir kino aktorius Vytautas Paukštė.

1936 m. gimė poetas, daugelio populiarių dainų autorius Stasys Žlibinas.

1961 m. mirė amerikiečių rašytojas Ernestas Hemingway.

Trečiadienį 1877 m. gimė vokiečių rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas Hermannas Hesse.

1977 m. mirė daugiakalbis Amerikos rusų rašytojas Vladimiras Nabokovas.

1882 m. mirė italų revoliucionierius Giuseppe Garibaldi.

1994 m. nužudytas Kolumbijos futbolininkas Andresas Escobaras, jis netyčia įmušė įvartį į savo komandos vartus pasaulio futbolo čempionato rungtynėse su JAV komanda.

1999 m. mirė JAV rašytojas, knygų apie mafiją autorius Mario Puzo.

prizas Šią savaitę laimėkite dvi knygas iš „Svajonių romanų“ serijos: Charlene Sands „Atsakymas – ne!“ ir Sandros Marton „Jei mane mylėtum...

Niekas nesulaikys milijonieriaus viešbučių magnato Evano Tailerio nuo keršto. Vos pasitaiko palanki proga suvilioti Eleną Rojal, pikčiausio konkurento dukterį, jis ilgai nesvarsto. Evanas planuoja ne tik išgauti šeimos paslaptis iš gundančios viešbučių imperijos paveldėtojos, bet ir pasimėgauti kiekviena keršto akimirka! Ar pavyks įžvalgiam verslininkui suderinti abu dalykus?

Atkaklus verslininkas Dantė Orsinis vyksta į Braziliją apžiūrėti didelio ūkio. Išaiškėja, kad jo paveldėtoja yra Gabrielė, moteris, kurios jis taip ir nesugebėjo pamiršti...

Tačiau kur dingo sėkmingą karjerą Niujorke dariusi moteris? Ir kas tas tamsiaplaukis berniukas, vadinantis ją mama?

neškite į „Vilniaus dienos“ redakciją Labdarių g. 8, Vilnius. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 10 d.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

1

2

3

Vardai Gantautė, Jotvingas, Martinijonas, Marijana, Napoleonas

horoskopai

Antradienį

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės nugalėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusių. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) VD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA VD VILNIUS (žinutės kaina – 1 Lt) arba 2. Iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu at-

+25

+23

+25 +22 +32 +16 +18 +32 +27 +25

4

5

6

7

8

9

10

Avinas (03 21–04 20). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas eina savo keliu, o jūs – savo. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Nė minutėlės neužsimirškite, kontroliuokite save, ir vakare reikalai ims gerėti.

Jautis (04 21–05 20). Aplinkiniai gali neįvertinti jūsų svajingumo ir nesutikti su jūsų idėjomis. Gyvenime atsiras problemų. Susikaupkite ir pagalvokite, kas jums šiandien svarbiausia, suplanuokite būtiniausius reikalus.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate komunikabilus ir sumanus, lengvai atrandate naujų idėjų. Sutiksite autoritetingą žmogų. Tačiau iš naujos pažinties ar susitikimo nieko daug nesitikėkite, greičiausiai tai bus tiesiog malonus pokalbis.

Vėžys (06 22–07 22) Šiandien viską seksis greitai atlikti. Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas ir veiksmus. Galbūt tie įvertinimai bus ne visai teisingi, todėl geriau šiandien pailsėkite ir nusiraminkite.

Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Šiandien nederėtų pernelyg atvirauti, ypač su mažai pažįstamais žmonėmis, nes rytoj galite sulaukti priekaištų dėl neatsargiai išsakytos nuomonės arba savo silpnybių.

Mergelė (08 24–09 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Norėsite prieštarauti kitų žmonių nuomonei, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Svarstyklės (09 24–10 23). Esate neįprastos nuotaikos. Pamilsite vyresnį arba autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo.

Skorpionas(10 24–11 22). Patirsite sunkumų bendraudamas, galite likti nesuprastas, susikivirčyti su vadovaujančiu asmeniu. Todėl tyla šiandien – aukščiausios prabos auksas. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą.

Ožiaragis (12 22–01 20). Jūs labai energingas ir aktyvus, jaučiate nepaprastą jėgų ir motyvacijos antplūdį. Tačiau laikykitės numatyto plano, kad nepristigtumėte jėgų.

Vandenis (01 21–02 19). Viską vertinsite ir branginsite, o gyvenimas ir problemų sprendimas teiks malonumą. Tačiau neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis. Žuvys (02 20–03 20). Neigiamai vertinsite savo idėjas ir mintis, o neteisingai suprasta kitų žmonių nuomonė suklaidins jus, todėl šiandien geriausia tiesiog patylėti ir imtis savo tiesioginių pareigų.