Lietuva Konstitucinis Teismas skubos tvarka nagrinės, ar R.Paksas galės siekti Seimo nario mandato.
5p.
Ekonomika
8p.
Nesulaukusi atsiskaitymo už Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbus, „Vėtrūna“ nutraukė sutartį.
Pasaulis
9p.
Auksinės Ispanijos futbolininkų kartos epopėja tęsiasi.
Gruzijoje netyla kalbos, kad šalies vadovas M.Saakašvilis planuoja ilgam įtvirtinti savo valdžią.
10p.
Antradienis liepos 3, 2012 Nr. 154 (19713) Kaunodiena.lt 2 Lt
Komisariate – spąstai karo policijos kapitonui
Senamiestyje kasinėjo be leidimų Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
„Kauno energijai“ gresia tūkstanti nė bauda už be paveldosaugininkų leidimo išraustą griovį Senamies tyje, Nemuno gatvėje. Išgąsdino gyventojus
Į „Kauno dieną“ paskambinęs Se namiestyje, Nemuno gatvėje, gy venantis Žymantas Grafke penk tadienį buvo ne juokais išsigandęs. To priežastis – „Kauno energijos“ užsakymu šalia namo išraustas di džiulis griovys. Siaubą vyrui kėlė tai, kad namas senas ir bet kuriuo momentu dalis jo gali nugarmėti į duobę, kurioje dirbo suvirintojai. Su kaimynais jis kreipėsi į Kul tūros vertybių apsaugos departa mento Kauno teritorinį padalinį (KVAD).
4
Dienos citata „Tarsi nuogas, vien tam, kad žiūrovams atvertų sa vo dūšią“, – išskirtinį „Žmogaus orkestro“ pasirodymą festivalyje „Akacijų alėja“ žada Virgis Stakėnas. Nemalonumai: kapitonui R.Mikalauskui Centro policijos komisariate buvo uždėti antrankiai.
Po „Kauno dienos“ rašinio „Musulmonas policijos komisariate pasijuto pažemin tas“, į redakciją kreipėsi analogišką istori ją Centro policijos komisariate patyręs ka riškis, kuris teisme įrodė, kad pareigūnai buvo neteisūs.
Arūnas Dambrauskas
a.dambrauskas@kaunodiena.lt
Vakaras restorane
Centro policijos komisariato sulai kymo patalpoje su antrankiais bu vo atsidūręs ir Karo policijos Kauno įgulos viršininkas kapitonas Remi gijus Mikalauskas. Neseniai Kauno apylinkės teisme bylą prieš polici
Mokestis už gydymą: legalus ar ne? Ketinimai uždrausti nelegalias priemokas už gydymą bliūkšta kaip muilo burbulas. Ligonių ka sos, atlikusios patikrinimą, kons tatavo, kad ligoniai mokėjo prie mokas už gydytojų konsultacijas, fizioterapijos ir reabilitacijos pro ced ūras, kai kur iuos tyr im us, nors už tai jau sumokėta – gy dymo įstaigos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Vis dėlto pažei dėjų, bent jau Kaune, beveik ne liko, nors ir pripažįstama: kai ku rios gydymo įstaigos pacientams įmokas grąžina. 12p.
Tomo Raginos nuotr.
ninkus laimėjęs kapitonas „Kau no dienai“ papasakojo savo istori ją, kurios vingiai pribloškė ir daug ko mačiusį kariškį. Praėjusių me tų spalį 35 metų R.Mikalauskas su dviem bičiuliais leido vakarą res torane „Žemyn upe“. Kariškis atk reipė dėmesį į apsaugininką, kuris nešiojosi teleskopinę me talinę lazdą.
3p.
2
Fotografijos galerijai – pripažinimas 16p.
2
Antradienis, Liepos 3, 2012
Miestas
Oro kokybė Kaune 0
34
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0 0,29
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
25
200
mg/m3
Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Komisariate – policijos kapi „Kaip kariškis puikiai ži 1 nau, kad tai yra šaltasis ginklas ir juo naudotis draudžia
ma. Apie tai pranešiau paskam binęs į policiją. Ekipažas atvy ko maždaug po pusvalandžio. Pas apsaugininką buvo rasti ir ant rankiai – juos laikyti apsauginin kui taip pat yra nelegalu. Iš kar to pastebėjau, kad policininkai su apsaugininku bendrauja kaip ge ri draugai ir nesirengia imtis ko kių nors priemonių. Suprantama, kad dėl to pasakiau keletą pastabų. Juk negalėjau apsimesti, kad nieko nepastebiu“, – prisiminė R.Mika lauskas. Anot kapitono, išgirdę pasta bas, policininkai pasiūlė važiuoti į Centro policijos komisariatą ir ten parašyti pareiškimą.
Pasipylė ironiškos replikos
Situacija: verslininkė ir „Kauno vandenų“ atstovai pateikia skirtingas versijas, kodėl buvo užlietos pa
talpos.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Verslą skandina lietus, o komunalininkai nereaguoja Jurgita Šakienė
j.sakiene@kaunodiena.lt
Veterinarijos vaistinės ir klini kos V.Krėvės prospekte savinin kė Milda Stankevičienė savaitga lį ramia širdimi stebėjo, kaip pi la lietus, tačiau vakar moters vos neištiko šokas, kai ji atvėrė savo įstaigos duris. Skaičiuoja nuostolius
„Kai pamačiau, kaip čia viskas at rodo, net silpna pasidarė. Beveik visos patalpos užpiltos lietaus ka nalizacijos vandeniu. Jis pakilo per kriauklę – matote, ji visa dumbli na. Permirko daug prekių, kurios buvo sudėtos ant žemės. Užpilta ir laboratorija, kurios įranga kainuoja apie 30 tūkst. litų“, – sunkiai rin ko žodžius M.Stankevičienė. Ji siuto ne tik dėl patirtų nuo stolių, bet ir dėl to, kad jaučiasi palikta likimo valiai. Dėl susida riusios situacijos moteris kalti na bendrovę „Kauno vandenys“, tačiau jos atstovai atsakomybės kratosi. „Jau ketverius metus su jais ka riauju. Visada gieda tą pačią gies melę – vidaus tinklai yra ne mū sų reikalas, skambinkite, jei yra problemų, tik dėl lauko tinklų. Leiskite paklausti, iš kokių tink lų, jei ne lauko, pas mus atėjo ši tas dumblas?“ – niršo M.Stanke vičienė. Kantrybė išseko
Veter in ar ės teig im u, ned aug trūksta, kad ji parduotų savo vers lą. Moteris pasakojo, kad prieš ketverius metus, kai užsikimšo kanalizacija ir nesulaukė „Kauno vandenų“ pagalbos, ji už savo lė šas išvalė aplinkinę nuotekų, taip pat ir lietaus sistemas.
„Netekusi kantrybės pasam džiau įmonę, sumokėjau 1 000 li tų. Galiu parodyti kvitus“, – tvirti no M.Stankevičienė. Nusprendusi daugiau pinigų šiam reikalui ne švaistyti, praėjusį savaitgalį ji pa kliuvo į dar didesnę bėdą. „Nesitikėjau, kad patalpas ga li taip užlieti. Ne naujiena, kai po liūčių plaukia kiemas“, – sa kė moteris. Vaikščiodama po šlapias pur vinas grindis, verslininkė svarstė, kiek sugaiš, kol viską susitvarkys. „Turi būti sterilu – čia atliekame kraujo tyrimus, operacijas“, – ve džiodama po patalpas, kurių grin dų šviesi danga buvo virtusi juo da, sakė M.Stankevičienė.
Tegul nepasakoja. Tai kam tada atva žiavę jie šiandien krapštėsi prie šu linių, jeigu yra tei sūs ir tai tik mano kaltė? Norint įeiti į atskiras patalpas ne vienas duris teko gerokai stumte lėti – jos buvo išbrinkusios nuo vandens ir jau spėjo išsikraipyti. Buvo galima pastebėti, kaip grin dys prie sleksčio ima balti – džiū vant vandeniui liko lietaus nuo gatvių nuplautos druskos. Savo kaltės neįžvelgia
Verslininkei pikčiausia, kad „Kau no vandenys“ nuolat „kuičiasi po šulinius, bet niekas nevyksta“. Bendrovės darbininkai buvo atva žiavę, darbavosi ir po priešpasku tinės liūties.
„Kaip visada, tik pakrapštė ir išvažiavo. Šiandien, kai skam binau, visai nenorėjo atvažiuoti. Vėl sakė tą patį: „Vidaus tinklai yra ne mūsų reikalas.“ Darbinin kus atsiuntė tik tada, kai pagrasi nau, kad kviesiu žurnalistus“, – pasakojo M.Stankevičienė. „Kauno vandenų“ Tinklų sky riaus viršininkas Vytautas Rudys savo bendrovės kaltės dėl įvyku sios avarijos neįžvelgė. Jis ma no, kad palyginti žemai esančios veterinarijos vaistinės ir klinikos patalpos buvo užlietos todėl, kad santechnikos sistema sumontuota be atbulinio vožtuvo arba jis vei kė netinkamai ir neatlaikė per liū tį susidariusio spaudimo. Pasak „Kauno vandenų“ atsto vo, tokia avarija nėra vienintelis atvejis. „Pasitaiko, kad neveikia vožtuvai“, – sakė skyriaus vado vas ir pabrėžė, kad, tinkamai vei kiant vožtuvams, vanduo niekaip negalėtų išsiveržti. Specialistas darė prielaidą, kad iš kriauklės liejosi ne tik lietaus kanalizacijos vanduo. Todėl į ava rijos vietą atvykę „Kauno vande nų“ darbuotojai, anot V.Rudžio, išvalė buitinių nuotekų tinklą. Pastebėjus, kad patalpose nesi jautė bendrai kanalizacijai būdin gos smarvės, V.Rudys spėjo, kad kriauklė gali būti prijungta prie lietaus nuotekų stovo, o tai nėra leistina. M.Stankevičienė įsitiki nusi: avarija įvyko ne dėl vožtuvo, o dėl „Kauno vandenų“ netinka mai atliekamo darbo. „Tegul nepasakoja. Tai kam ta da atvažiavę jie šiandien krapš tėsi prie šulinių, jeigu yra teisūs ir tai tik mano kaltė?“ – nesuti ko moteris. Ji neatmeta galimy bės kreiptis į teismą dėl žalos at lyginimo.
Atvykęs į komisariatą ir paprašęs lapo pareiškimui rašyti, kariškis teigė išgirdęs pašaipią repliką, kad rašyti nereikia, nes R.Mikalausko nurodymu visi policininkai jau esą atleisti iš darbo. „Lapo nedavė. Man liepė atsi sėsti ir palaukti. Sėdėjau tris va landas, supratau, kad galiu tikėtis pačių netikėčiausių dalykų. Po tri jų valandų man pasakė: ateik pa sirašyti. Paklausiau: ką aš turėčiau pasirašyti, jei dar net pareiškimo neparašiau? Tuomet policininkas pasakė: a, tu labai gudrus – tada papūsk į alkotesterį. Kai priminiau, kad savo noru atvykau į komisaria tą ir tikrintis alkotesteriu nematau prasmės, išgirdau, kad tuomet man bus konstatuotas sunkus girtumo laipsnis“, – apie bendravimą su komisariato darbuotojais pasako jo R.Mikalauskas. Jis girtumą sutiko tikrintis Prik lausomybės ligų centre. Policinin kai pasiūlė nuvežti. Tikina gavęs smūgį
„Man liepė lipti į automobilyje esančią grotuotą patalpą. Kai pa klausiau, ar jie mane ruošiasi vežti kaip nusikaltėlį, kažkuris iš parei gūnų smogė į kirkšnis, o kai su klupau, uždėjo antrankius. Paskui
Šešėliai: Centro policijos komisariat
ryti vaizdo įrašai.
įstūmė už grotų ir nuvežė tikrinti“, – pasakojo R.Mikalauskas. Centre kariškiui buvo nustatytas 1,5 promilės girtumas. „Aš ir neslėpiau, kad esu išgėręs. Ne tarnybos metu restorane ka riškiams nedraudžiama būti išgė rus“, – komentavo R.Mikalauskas. Po patikrinimo kapitonas vėl bu vo atvežtas į Centro policijos ko misariatą ir uždarytas į sulaikymo patalpą. „Liaudiškai tariant, policininkai mane išmaudė. Savo noru atvažia vau parašyti pareiškimo, bet buvo uždėti antrankiai ir kaip nusikaltėlis atsidūriau už grotų“, – sakė R.Mi kalauskas ir pabrėžė, kad jam nebu vo leista susisiekti su advokatu. Buvo apkaltintas pažeidimais
Kapitonas iš komisariato buvo iš leistas 10 valandą ryto, tačiau ne malonumai tuo nesibaigė: kariškį užgriuvo kitos negandos. Centro policijos komisariato pa reigūnai R.Mikalauską apkaltino garbės ir orumo įžeidimu ir iškė lė jam dvi administracines bylas. Prasidėjus teisminiams proce sams, kapitonas neteko Karo po licijos Kauno įgulos vado posto ir buvo pervestas į kitas pareigas. Karo policijos štabe R.Mikalaus
Po Parodos gatvės asfal
Žada: istorinis akmens grindinys bus panaudotas kitose miesto gatvėse.
3
Antradienis, Liepos 3, 2012
Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas
spąstai karo itonui
Policija sprendimą apskundė R.Mik al ausk ui pal ank ų teismo sprendimą Kauno apskrit ies VPK apskundė apygardos teismui. Kauno apskrit ies VPK ats tovas spaudai Kęst ut is Kasciukev ič ius pabrėžė: kol nėra galutinio teismo sprendimo, komentuoti situaciją iš policijos pusės būtų neetiška. R.Mikalauską kaltinantys pareigū nai tikina, kad kariškis į Centro po licijos komisariatą buvo atvežtas už administracinės teisės pažeidimus.
t o pareigūnams metami įtarimai, kad gali būti slepiami jų patalpose pada
Teismo pos ėdyje liud ij ęs parei gūnas R.J. tvirt ino, kad kapitonas „įžeid inėjo pat rul ius, atleid inėjo iš darbo, trukdė dirbti, buvo girtas, gąsdino, liepė uždaryti barą, paim ti baro dokumentus. Kai buvo pri statytas į kom isar iatą, numetė sa vo paž ymėjimą, pradėjo įžeidinėti prie visų asmenų, sakė juos (parei gūnus) esant kyšin inkais, kor um puotais, žadėjo visus atleisti“.
Tomo Raginos nuotr.
ko atžvilgiu buvo pradėtas tarny binis patikrinimas, tačiau tyrimas netrukus buvo nutrauktas, nenus tačius drausmės pažeidimų, nu matytų Lietuvos kariuomenės drausmės statute.
„Kauno diena“ rašė, kad pana šūs įtarimai kilo ir į tą patį komi sariatą parašyti pareiškimo dėl va gystės atvykusiam bei policininkus savivale kaltinančiam iraniečiui M.M.A., kurio advokatai kreipėsi į
Vaizdai dingsta
Pirmos institucijos teisme by lą prie policijos pareigūnų laimė jęs kapitonas tvirtino, kad Centro policijos komisariato darbuotojai teismui pateikė ne visą medžiagą, galinčią padėti objektyviai nusta tyti visas jo sulaikymo ir apkalti nimo aplinkybes. Kapitonas ma no, kad galėjo būti nuslėpta vaizdo kamerų komisariate nufilmuota medžiaga, kuri, kariškio teigimu, akivaizdžiai įrodytų, jog policijos patalpose jis nieko neįžeidinėjo ir netrukdė pareigūnams dirbti. Karo policijos vadovybei buvo pateiktas Kauno apskrities vyriau siojo policijos komisariato (VPK) viršininko Algirdo Kaminsko paaiš kinimas dėl filmuotos medžiagos. Rašte tvirtinama, kad tuo laiku, kai komisariate buvo laikomas R.Mika lauskas, dėl techninių kliūčių jokie vaizdai nebuvo užfiksuoti. R.Mikalauskas įtaria, kad situa ciją objektyviai atspindintys įrašai gali būti slepiami.
Remigijus Mikalauskas:
Tikrai neapsiribosiu savo nekaltumo įro dymu. Eisiu iki galo: kreipsiuosi į teismą dėl neteisėto sulaiky mo ir padarytos žalos. generalinį prokurorą Darių Valį, kad policijos pareigūnų atžvilgiu būtų inicijuotas ikiteisminis tyrimas.
M.M.A. pastebėjo, kad mobilia jame telefone nebėra vaizdo įrašų, kuriuos jis buvo padaręs policijos komisariate. Kompiuteriją studi javęs M.M.A. sugebėjo įrašus at kurti. Atkurta medžiaga policijos pareigūnams meta šešėlį, kad iki teisminiam tyrimui galėjo buti pa teikta suklastota vaizdo medžiaga. Kilus tokiems įtarimams, M.M.A. advokatai kreipėsi į ekspertus. Tyrimą atlikę Baltijos pažangių technologijų instituto ekspertai savo išvadose teigia: „Didelė tikimybė, kad vaizdo įra šo failuose esantys dideli tarpai ga li būti atsiradę bandant suklastoti vaizdo įrašą.“ Anot instituto ekspertų, labiau siai tikėtina, kad įrašas buvo modi fikuotas ištrinant atskiras jo dalis. Įžvelgia užnugarį
R.Mikalauskas įtaria, kad savava liauti pareigūnai gali todėl, kad tu ri užnugarį. „Neketinu su tuo taikstytis. Nors kaip kariškis esu reabilituo tas ir laimėjau pirmosios institu cijos teisme, bet tikrai neapsiribo siu savo nekaltumo įrodymu. Eisiu iki galo: kreipsiuosi į teismą dėl ne teisėto sulaikymo ir padarytos ža los“, – tvirtino R. Mikalauskas.
ltu aptiko senojo Kauno grindinį
Tomo Raginos nuotr.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Parodos gatvės įkalnės rekonst rukciją atliekantys darbininkai aptiko senąjį tašytų akmenų grin dinį. Nors vakar akmenys buvo tie siog sukrauti į krūvas, savivaldybė žada, kad šį kartą jie esą bus akylai saugomi.
Ne vienam šioje gatvėje gyvenan čiam kauniečiui kilo klausimas, ar senojo Parodos gatvės grindi nio neištiks A.Juozapavičiaus pro spekte rastų akmenų likimas, kai iš saugomos teritorijos bandy ta pavogti beveik dvi tonas istori nio grindinio. Tuomet vagis sulai kė pastabūs kelininkai.
„Apie Parodos gatvėje rastą se nąjį grindinį žinome. Jį invento rizuojame ir vežame į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą. Vėliau svars tysime, kur jį panaudoti. Yra min čių akmenis panaudoti atnaujinant Rotušės aikštės grindinį“, – sa kė savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakal niškis. Dar anksčiau savivaldybė svarstė galimybę grindinį panau doti Raudonojo Kryžiaus gatvės ir Vaišvydavos plento žiedinei san kryžai įrengti. Vedėjo teigimu, aerodromo te ritorija saugoma, vagysčių netu rėtų būti. Parodos gatvės kalne darbininkai aptiko gana įvairiaus grindinio: ir tašytų akmenų, ir lauko riedulių.
Pokyčiai: festivalio rengėjų teigimu, iš amfiteatro į Kulautuvos par
ką „Akacijų alėja“ perkeliama dėl žiūrovų patogumo.
Tomo Raginos nuotr.
Bardai vėl traukia į Kulautuvą Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Šeštadienį dvyliktą kartą bardų sostine jau vadinamoje Kulautu voje vyks dainuojamosios poezi jos festivalis „Akacijų alėja“. Išsikels iš amfiteatro
„Dainuojamosios poezijos festi valis nėra tik renginys, bet kultū ros reiškinys, kuriame susirenka šimtai atlikėjų, tūkstančiai klau sytojų. „Akacijų alėja“ yra Ku lautuvos vizitinė kortelė“, – sakė Kauno rajono savivaldybės admi nistracijos direktoriaus pavaduo toja Raminta Popovienė. Šiemet pirmą kartą festivalis vyks ne amfiteatre, o Kulautu vos parke. Sieks rekordo
Per dešimtą festivalį šalia am fiteatro buvo pasodinta akacija. Nors renginys perkeliamas į Ku lautuvos parką, medelis judina mas nebus. „Simboliškai jį prisiminsime. Ketiname sukurti medį iš plasti kinių butelių. Norime visiems pa rodyti, kaip šventės dalyviai myli gamtą. Jiems rūpi pušynas, kuria me ir vyks festivalis“, – sakė festi valio direktorius Arūnas Eitutis. Medžiui sukurti žadama pa naudoti apie tūkstantį plastikinių butelių, o festivalio rengėjai tiki si, kad tai įvertins ir rekordų re gistravimo agentūra „Factum“. Įspūdingas koncertas
Festivalis šiemet bus keturių da lių. „Įžangos koncerte dalyvaus „Mažosios akacijos“ atrankos, Respublikinio moksleivių dai nuojamosios poezijos ir V.Ker nagio konkursų laureatai“, – pasakojo festivalio prodiuseris, atlikėjas Virgis Stakėnas. Antroje dalyje publika išvys „Žmogaus orkestro“ pasirody mą. Atlikėjas ant scenos bus vi siškai vienas, be jokio orkestro, pritariamojo vokalo. „Tarsi nuo gas, vien tam, kad žiūrovams at
vertų savo dūšią“, – išskirtinį pa sirodymą žadėjo V.Stakėnas. Didžiajame koncerte pasiro dys žinomi atlikėjai: Neda Malū navičiūtė, Olegas Ditkovskis, Vi das Petkevičius, Vidas Bareikis, Andrius Kaniava. Žavingo šarmo festivaliui pridės ir kitų muzikos žanrų atlikėjai. Romansais džiu gins Liuba Nazarenko, roko atsto vas Tomas Sinickis, bliuzo melo dijas gitaromis brazdins Virgis Jutas. Festivalyje taip pat daly vaus svečiai iš užsienio: atlikėjas iš Italijos Leno Landini ir kolek tyvas iš JAV „Mustard‘s retreat“. Baigiamajame koncerte į dai nuojamąją poeziją galima bus žvilgtelėti kitu kampu ir po sep tynių valandų ant žolės, praleistų tik klausantis, bus galima pritarti artistams ar net pajudėti. „Mūsų festivalį tradiciškai vai nikuos himnas, tačiau šį kartą jis skambės kiek kitaip. Kauno ra jono šeimininkai – choras „Bo žolė“ atliks naują himno versiją. Tikiu, kad liksite sužavėti“, – tei gė V.Stakėnas.
Steigia muziejų Festivalio „Akacijų alėja“ rengėjai nusprendė įsteigti muziejų, kuria me puikuosis įvairiausi ekspona tai, susiję su šia švente. Pirmąjį eksponatą muz iejui pa dovanojo Vytauto Kernag io fon do vadovas – atl ikėjo sūnus Vy tautas Kernag is jaunesnysis. „Tikriausiai visi man pritars, kad dainuojamoji poez ija prasidėjo 1972 m. pasirodžius Dalios Saukai tytės eilėraščių rink in iui „Rugp jūčio žemuogės“. Mes ilgai galvo jome, koks turėt ų būt i pirmasis muziejaus eksponatas, todėl nu sprendėme padovanot i Vytau to Kernagio ne tik parašytą, bet ir iliustruotą dainos rankraščio ori ginalą „Rugpjūčio žemuogės“, – sa kė V.Kernagis jaunesnysis.
UAB „Kauno švara“ prekiauja
KOKYBIŠKU SIJOTU KOMPOSTU
Dėl komposto įsigijimo kreiptis darbo dienomis telefonu 8 699 88 113.
4
antradienis, liepos 3, 2012
miestas
kaunodiena.lt/naujienos/miestas
Senamiestyje kasinėjo be leidimų „Žmonės teiravosi, ar 1 šiems darbams yra pro jektai, ar jie suderinti. Guodėsi,
Viešai: įtariamuosius policija
suguldė tiesiog ant žolės.
Dalios Šalnienės nuotr.
Kriminalinis vaizdelis pusryčiams Diana Krapavickaitė Vakar, apie 10 val., įvažiuojan tieji į Kauną ties Savanorių ir Pramonės pr. sankirta stebė jo neįprastą reginį. Prie gatvės, ant žalios vejos, policijos parei gūnai saugojo kelis suguldytus vyrus. Šalia mėtėsi didžiulis juo das krepšys.
Apie reginį netoli sankryžos Kauno vyriausiojo policijos ko misariato atstovas spaudai Kęs tutis Kasciukevičius nedaug ką tegalėjo pasakyti. Argumentas – vyksta ikiteisminis tyrimas. Atstovo teigimu, operaciją vykdė Organizuoto nusikalsta mumo tyrimo tarnybos pareigū nai. Tai įvykiui suteikia jau visai kitą atspalvį. Pasak K.Kasciukevičiaus, Or ganizuoto nusikalstamumo ty rimo tarnybos pareigūnai mėgi no sustabdyti vieną automobilį, tačiau jo vairuotojas bandė pa sprukti. Pareigūnai bėglį blokavo tar nybiniais automobiliais ir iš sikvietė pastiprinimą. Kol kas policija atskleidžia tik tiek, kad sulaikyti trys lietuviai. Ikiteis minis tyrimas atliekamas dėl turto prievartavimo.
kad namas gali nugriūti, nes ka sama visai šalia sienos. Atvykus į vietą paaiškėjo, kad atliekami ava riniai darbai, tačiau ir jiems Sena miesčio teritorijoje būtinas mūsų departamento sutikimas, nes tai – paveldo zona. Prieš tai būtina at likti archeologinius žvalgymus“, – pasakojo KVAD Kauno teritori nio padalinio vyriausioji valstybi nė inspektorė Asta Naureckaitė. Ji penktadienį sustabdė darbus. Dirba toliau
Vakar Nemuno gatvės gyventojai vėl guodėsi, kad darbininkai suki nėjasi aplink duobę. „Jie vis dar dirba. Paaiškėjo, kad čia eina dar vienas vamzdis, tik šį kartą – po pačiu namu. Tai sužino ję, rangovai pagaliau leidosi į kal bas ir dabar ieškosime kompromi so“, – vakar jau kalbėjo Ž.Grafke.
Asta Naureckaitė:
Senamiesčio teritori joje būtinas mūsų de partamento sutiki mas, nes tai – paveldo zona. Prieš tai būtina atlikti archeologinius žvalgymus. KVAD Kauno teritorinio padali nio inspektorė A.Naureckaitė tei gė, kad vakar rangovams surašytas administracinių teisių pažeidimo protokolas ir šią savaitę bus svars toma, kokią baudą skirti. Ji gali svyruoti nuo 1 iki 3 tūkst. litų. „Žinau, kad rangovai jau dabar susirado archeologus, kurie at liks žvalgymus ir įvertins iškastos duobės būklę. Rangovas turėjo at siklausti ir gyventojų“, – pastebė jo pašnekovė.
Atsivėrė: duobė iškasta visai šalia namo pamatų, todėl Nemuno gatvėje gyvenantys žmonės išsigando, kad
pastatas gali sugriūti.
Bando teisintis
„Kauno energijos“ Šilumos tink lų departamento direktoriui Sigi tas Matelioniui abejonių sukėlė, ar Nemuno gatvės kieme priestatas pastatytas suderinus su atsakin gomis institucijomis. „Jis pastatytas šiluminių tink lų apsaugos zonoje. Reikėtų savi
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
valdybėje patikrinti visus planus ir šio priestato įteisinimą. Kai bu vo tiesiama ši šiluminė trasa, galiu garantuoti, kad šio priestato nebu vo, nes mūsų trasų apsaugos zona – penki metrai nuo bet kurio pasta to sienos“, – aiškino S.Matelionis. Gyventojai jo užuominas apie sava vališką statinį kategoriškai atmetė.
Pasak S.Matelionio, Nemuno gat vėje buvo atliekami planiniai hid rauliniai bandymai. Po jų paaiškėjo silpniausios trasos vietos. „Vamzdis jau buvo įtrūkęs. Jei būtų žiema, vis kas čia skęstų garuose, o dabar laiku radome įtrūkimą. Tokiems darbams turime laikinus leidimus iš savival dybės“, – aiškino S.Matelionis.
Teismas įpareigojo tirti Klinikų medikų darbą Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Kauno apygardos teismas nu sprendė, kad prokurorai privalo atnaujinti tyrimą dėl Roko Striogos mirties 2009 m. Kauno klinikose, kur vaikui ne iš karto buvo diagno zuotas pandeminis gripas. Prokurorai bandė nutraukti
R.Striogos tėvams ir jų gynėjams teko net kelioms teismų instan cijoms skųsti Kauno miesto apy linkės prokurorės Dalios Saba liauskaitės sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jų 13 metų sūnaus gydymo Klinikose. Proku rorė dar vasarį nusprendė, kad ty rimo tęsti nereikia. Kauno miesto apylinkės teismas paliko galioti prokurorės sprendi mą, tačiau praėjusią savaitę Kauno apygardos teismas tenkino Dianos ir Rimanto Striogų skundą ir pri pažino, kad sprendimas nutraukti tyrimą neteisėtas ir naikintinas. „Teismas pripažino, kad šios si tuacijos negalima vertinti padari
nių atžvilgiu. Nepriklausomai nuo ligonio ligos, gydytojas privalo at likti savo pareigas“, – sakė D. ir R.Striogų advokatas Evaldas Ra polas. Kaip dirbo gydytojos?
Teismas pripažino, kad nutarimas nutraukti tyrimą priimtas neįverti nus visų byloje surinktų duomenų, tarp jų ir tyrimo, kuriame aiškiai pasakyta, kad Klinikų gydytojos sa vo pareigas atliko aplaidžiai ir ne rūpestingai. „Kai yra dvi priešingas išvadas teikiančios ekspertizės, jas įvertinti gali tik teismas. Šiuo at veju prokurorai prisiėmė sau teis mo funkcijas ir bandė apginti Kli nikas“, – dėstė E.Rapolas. Rokas Strioga mirė 2009 m. lapkričio 17 d. Kauno medicinos universiteto klinikose. Berniu kas sirgo vos savaitę. Tėvų atvež tą sergantį vaiką ne iš karto norėta priimti. Tik primygtinai reikalau jant tėvams, tai buvo padaryta. Berniukas duso, tačiau niekas nepaisė vaiko mamos prašymų perkelti jį į Intensyviosios terapi
jos skyrių. Tai buvo padaryta tik rytą, atėjus naujai gydytojų pamai nai. Po trijų parų Rokas mirė. Tėvai įsitikinę, kad efektyvi pagalba jam buvo suteikta per vėlai.
Šiuo atveju prokuro rai prisiėmė sau teis mo funkcijas ir ban dė apginti Klinikas. Nutartis neskundžiama
Už teisybę kovojančius tėvus pri bloškė prokurorų surinkta me džiaga, kurioje aiškinama, kad tuo metu, kai vaikas susirgo, Lietu voje dar nebuvo pandeminio gri po. R.Striogos surinkti duomenys byloja ką kita. Mirusio vaiko tėvai siekia išsiaiškinti, ar gydytojai pa darė viską, kas priklauso pagal jų pareigas. Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė D.Sabaliauskaitė patvir tino, kad jau žino apie teismo nu tartį atnaujinti tyrimą, tačiau tikino
Ieško: teisme R.Strioga vis dar tikisi rasti teisybę.
kol kas negavusi oficialaus doku mento. „Kai paskaitysiu, tada bus aišku, gal ten nurodyti kokie nors dalykai, kurių mes tirdami nepas
Artūro Morozovo nuotr.
tebėjome“, – svarstė prokurorė. Ši teismo nutartis atnaujinti iki teisminį tyrimą yra galutinė ir ne skundžiama.
5
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
„Gazprom“ pageidauja derybų Rusijos koncernas „Gazprom“ ne sutarimus su Lietuva dėl dujų sek toriaus pertvarkos tikisi išspręs ti derybose, dalyvaujant Europos Komisijai.
Perspektyva: R.Paksui durys į Seimą vėl gali būti užvertos prieš pat
parlamento rinkimus.
Gedimino Bartuškos nuotr.
R.Pakso byla – po mėnesio Konstitucinis Teismas (KT) ketina skubos tvarka dar iki Seimo rinkimų išnagrinėti bylą dėl to, ar atitinka Konstituciją įstaty mas, per apkaltą iš prezidento pareigų pa šalintam Rolandui Paksui atveriantis kelią į parlamentą. Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
būdį ir kitas svarbias aplinkybes“, – pridūrė atstovė.
Birželį nespėjo
Nustatytas „inkubacinis periodas“
Netrukus KT išeis atostogų, jos truks beveik mėnesį. Rugpjūtį vėl susi rinkę į darbą Konstitucijos sargai tu rėtų imtis bylos dėl leidimo R.Paksui siekti Seimo nario mandato. Šio klausimo KT planavo imtis dar iki kitą savaitę prasidedančių atostogų. Tačiau nespėta pasireng ti jį nagrinėti, todėl bylos svarsty mas persikėlė į rugpjūtį. „Girdėjau, kad planuota šį klau simą nagrinėti jau birželį. Bet ne suspėta. Matyt, rugpjūtį tikrai bus jo imtasi. Teko girdėti, kad Teis mas nusiteikęs šią bylą išnagrinė ti dar iki rinkimų, nes priimtasis įstatymas yra akivaizdžiai taikytas būsimiems rinkimams. Vadina si, svarbu dar iki rinkimų atsaky ti į klausimą, ar tas įstatymas ati tinka Konstituciją“, – dienraščiui sakė vienas kreipimosi į KT ini ciatorių socialdemokratas Vytenis Andriukaitis. Patvirtino, kad gali paankstinti
KT neneigia, kad sparčiai artėjan tys Seimo rinkimai yra viena aplin kybių, galinčių nulemti, kad įsta tymas dėl R.Pakso kandidatavimo į Seimą Teisme bus svarstomas sku biai, nelaukiant eilės. Neatmetama ir tai, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas jau šį rugpjūtį. Tačiau oficialaus patvirtinimo, kad tikrai tai įvyks, kol kas nėra. „Sprendimus dėl bylos paanks tinimo konkrečiu atveju priima KT. Sprendimui dėl šios bylos paanks tinimo įtakos gali turėti įvairūs veiksniai, taip pat ir tai, kad eili niai Seimo rinkimai, kuriems ak tualus šis pakeitimas, vyks jau po kelių mėnesių“, – yra teigusi KT atstovė spaudai Ramunė Sakalaus kaitė, kuri, beje, nuo liepos vidurio jau nebeeis šių pareigų – jos etatas KT naikinamas. „KT gali paankstinti bylos nag rinėjimą, atsižvelgęs į bylos po
KT gegužės viduryje priėmė 32 Seimo narių grupės prašymą iš nagrinėti, ar atitinka Konstituciją pavasarį parlamentarų priimta ir Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašyta Seimo rinkimų įstaty mo pataisa. Ji leidžia per apkaltą nušalintiems pareigūnams jau po ketverių metų nuo nušalinimo vėl dalyvauti Seimo rinkimuose, nors pagal anksčiau galiojusią tvarką tokiems politikams tai daryti buvo uždrausta iki gyvenimo pabaigos. R.Pakso apkalta buvo sureng ta 2004 m., todėl priimta pataisa leistų jam dalyvauti šiemet spa lį rengiamuose naujojo Seimo rin kimuose. Jeigu prašymą dėl Seimo rinkimų įstatymo pataisų konstitucingumo KT nagrinėtų skubiai, sprendi mas dėl R.Pakso galimybės daly vauti rinkimuose į Seimą gali bū ti priimtas jau rugpjūčio pabaigoje arba rugsėjį. KT nusprendus, kad priimta įstatymo pataisa neatitinka šalies Konstitucijos, opozicinės Tvar kos ir teisingumo partijos lyderiui, europarlamentarui R.Paksui durys į Seimą būtų vėl užvertos. Pagal aštuonerius metus galiojusį Seimo rinkimų įstatymą asmuo, kurį parlamentas apkaltos proceso tvarka pašalino iš pareigų ar panai kino jo Seimo nario mandatą, dau giau niekada negalėjo kandidatuoti į parlamentą. Tokį draudimą pernai sausį sukritikavo Europos Žmogaus Teisių Teismas Strasbūre. Jis kons tatavo, kad ribojimas kandidatuoti į parlamentą visam gyvenimui yra neproporcingas. R.Paksas ne kartą deklaravo ke tinąs pasinaudoti įstatymo atve riama galimybe kandidatuoti į Sei mą, jeigu įstatymas iki kandidatų registravimo pradžios nebus pri pažintas nekonstituciniu arba ne bus pakeistas.
Tai „Gazprom“ akcininkų meti niame susirinkime pareiškė Rusi jos dujų monopolininko valdybos pirmininko pavaduotojas Alek sandras Medvedevas. Paprašy tas pakomentuoti Lietuvos pla nus bendrovę „Lietuvos dujos“ iki 2014-ųjų padalyti į tris dalis, A.Medvedevas tvirtino, kad Lietu va pasirinko ES reikalavimus radi kaliai pritaikyti dujų sektoriui. Pasak A.Medvedevo, „Gazp rom“ yra priverstas savo intere sus ginti teisme, bet tikisi, kad per derybas, į kurias įsitraukė ir Euro pos Komisija, „Lietuvoje visgi nu galės sveikas protas ir šį klausimą bus galima išspręsti civilizuotai“. A.Medvedevas pridūrė, jog su Lenkija dujų sektoriaus pertvarką pavyko sureguliuoti, atsižvelgiant į Rusijos interesus. „Gazprom“ dabar valdo 37 proc., Vokietijos „E.ON Ruhrgas International“ – 39 proc., Ener
getikos ministerija – 17 proc. „Lietuvos dujų“ kapitalo. Vyriausioji tarnybinės etikos ko misija svarstys, ar premjeras And rius Kubilius nesupainiojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. „Gazprom“ vadovybei rašė laiš kus dėl galimo Jonavos bendrovės „Achema“ protegavimo.
Aleksandras Medvedevas:
Tikimės, kad Lietu voje visgi nugalės sveikas protas. Komisija, išnagrinėjusi opozi cinės Darbo partijos frakcijos Sei
me seniūno Vytauto Gapšio pra šymą, dar vasarį nusprendė pradėti tyrimą dėl A.Kubiliaus elgesio. Frakcija teigė, kad Tėvynės sąjunga ne kartą gavo paramos iš „Achemos“ grupei priklausančių įmonių, kurios taip pat rėmė pa vienius konservatorių kandida tus rinkimuose. Vien 2008-ai siais konservatoriai iš „Achemos“ grupės įmonių gavo daugiau kaip 150 tūkst. litų paramos. „Partijos finansines ataskaitas pasirašė pats A.Kubilius. Iš to ga lima spręsti, jog premjeras, kreip damasis į užsienio bendrovę ir už sienio valstybės pareigūnus dėl vienos bendrovės interesų, žino jo, kad jo vadovaujama partija yra gavusi paramą iš įmonių, susijusių su šia bendrove. Esame įsitikinę, kad taip jis supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus“, – tei gė V.Gapšys. A.Kubilius tikino, kad 2009 m. jo pasirašytame laiške „Gazprom“ vadovui nėra jokių užuominų apie kokią nors dujų kainos nuolaidą, o tik prašoma „Achemą“ pervesti į „Gazprom Export“ sistemą. KD, BNS inf.
6
antradienis, liepos 3, 2012
nuomonės
Rinkimuose N.Venckienė susigrumtų su I.Degutiene
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Pastangos ir palaikymas Kęstutis Neverauskas
S
ekmad ien į Kijeve, Euro pos futb olo čempion a to finale, ispanai dar syk į įrodė, kad yra stipr iausi žemyne. „Raudonoji furija“ neuž leid žia sporto karaliaus sosto nei Europoje, nei pasaulyje. Beje, is panai dominuoja ne tik futbole. Keliamieji metai ypatingi ne tik dėl to, kad vasarį būna viena die na daugiau. Kas ketverius metus vyksta Europos futbolo čempiona tas ir vasaros olimpinės žaidynės. Pirmasis renginys paneigia fak tą, kad lietuviams futbolas neįdo mus, antrasis patvirtina, kad krep šinis yra daugiau negu įdomus.
Kuo toliau, tuo vis dau giau mūsų sportininkų įrodinėja, kad esame stiprūs ne tik žaisdami krepšinį. Keistas jausmas buvo matyti, kaip, vykstant Europos čempionatui, lietuviai visą mėnesį vilki sveti mos šalies futbolo marškinėliais ir garbina svetimą vėliavą. Žinant, kad kol kas dar tik mokomės tole rancijos ir pakantumo, o namuose neretai vis dar įsišaknijęs švelnus buitinis nacionalizmas, labai grei tai prisitaikome prie situacijos. Bet tuomet, kai į didžiąsias sporto arenas išeina Liet uvos atstovai, svet im i maršk inėl iai pal iekam i tamsiausiuose spint ų kampuo se, nes visi kaip vienas pasipuo šiame lietuviškais akcentais. Pavyzd žiui, kai žaid žia mūsų to kia mylima vyrų krepšinio rinkti nė, moterys televizoriaus ekrane seka kiekvieną krepšinink ų rau menų judesį, vyrai išpučia žaidė jų sugebėjimus iki aukštumų. Bet visa tai tol, kol šiems sekasi. Kai tik pradeda nesisekt i, mote rys pastebi, kad krepšininkai „ne tok ie jau ir prot ing i“, o vyrams toptelėja mintis, kad jie aikštelėje atrodytų ne ką prasčiau ir „ką jie apskritai treniruotėse veik ia?“. Kas tai? Negarbinga savo šal ies saviplaka? Pralaimėtojai iš tikr ųjų niekam nebeįdomūs. Jų plak imas, deja,
T
eisėjo mantiją jau nusivil kusi Neringa Venckienė rin kimuose žada susigrumti su Seimo pirmininke Irena De gutiene. „Vag ims ir band itams gal as“, „prokuroras sėdės“, „valdžia tu ri tarnauti žmonėms, o ne krimi naliniams dariniams“, – su tokiais šūkiais į rinkimus žengia „Lietuvos sąrašas“. Jį formuoja buvusi Kauno apygardos teismo teisėja N.Venc kienė. Ji pati pareiškė, kad dėl Sei mo nario mandato varžytis norė tų su konservatorių vicepirmininke I.Degutiene. Ši kandidatuos Vilniu je, Naujamesčio rinkimų apygardo je, kurioje balsuoja ir užsienyje gy venantys rinkėjai.
302 250
Tarp išvardytų „Lie tuvos sąrašo“ progra mos gairių pirmiausia minima teisėsaugos pertvarka ir rezonan sinių bylų ištyrimas. Su „Lietuvos sąrašu“, vedami N.Venckienės, Seimą žada šturmuo ti lenktynininkas Stasys Brunza, žurnalistai Vytautas Matulevičius ir Valdas Vasiliauskas, dabartiniai parlamentarai Saulius Stoma, Au relija Stancikienė, Ligitas Kernagis, aktorius Audrius Nakas, Nepriklau
L
reklamos skyrius:
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Mantas Lapinskas – Arūnas Dambrauskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
Veidai: N.Venckienės formuojamame „Lietuvos sąraše“ – ir vienas Klonio
gatvės aktyvistų kunigas J.Varkala.
somybės Akto signataras Algirdas Patackas, buvęs saugumo darbuo tojas Linas Petronis, kunigas Jonas Varkala. Tarp išvardytų pavardžių nėra „Drąsos keliui“ mitingus padėju sio rengti visuomenininko Dariaus Kuolio. Skelbiama, esą jis į politiką eiti nenori. Kuriose vienmandatėse apygardo se kandidatuos išvardyti veikėjai, kol kas neaišku. N.Venckienė įsitikinusi, kad šio politinio darinio nereikės reklamuo
Simono Švitros nuotr.
ti, nes „pedofilijos byla žinoma ko ne visiems“. Tarp išvardytų „Lietuvos sąrašo“ programos gairių pirmiausia minima teisėsaugos pertvarka ir rezonansinių bylų ištyrimas. „Mūsų tikslas – kad į teisiamų jų suolą atsisėstų ne pirmas vagis, bet pirmas prokuroras“, – paskelbė A.Nakas. Kaip bus siekiama įgyvendinti tei sėsaugos atliekamų tyrimų priežiū rą, „Lietuvos sąrašo“ pristatyme ne paaiškinta.
Už švarią jūrą net susimokėtume
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242. „Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
j.argustas@diena.lt
nėra tik liet uv ių bėda. Tark im, fiasko „Euro 2012“ patyrusios Ny derlandų futb olo sup eržvaigž džių rinktinės žaidėjai geriau jau nebūtų paėmę į rankas savo ša lies laikraščių. Skambiais epite tais buvo išplakti visi be išimties. Kita vertus, prasčiausiai čempio nate pasirod žiusiai Air ijos rink tinei po čempionato gausiai susi rinkę gerbėjai dėkojo už pastan gas. Kaip, beje, ir lenkams. Pernai Lietuvos krepšininkai Eu ropos čempionate turėjo savo sie nų pranašumą. Vis dėlto kraupus pralaimėjimas Makedon ijai pa čiame šal ies vidur yje tarsi ato minė bomba sukėlė speng iančią ir nejauk ią tylą. Šiemet rinkt inės žaid imas vėl gi kol kas ned žiug ina. Ir bil iet ų į Londoną dar nėra krepšin ink ų kišenėse. Gal ir nebebus? Jeig u nepatekt ume į olimpines žaidynes, tai greičiausiai virst ų tikra nacional ine traged ija. Juo lab kad mes ten žaidėme nuo pat 1992-ųjų. Vis dėlto kartais reikėtų sustoti ir pasiž iūrėjus atgal įvert int i situa ciją objekt yv iai – mažos šal ies krepšin is yra aukščiausio lyg io pasaulyje. Tai ilgo ir nuoseklaus ugdymo, neblogos krepšinio mo kyklos rezultatas. Būtų neteisinga ir netgi absurdiška kaltinti krepšininkus ar kitus lietu vių sportininkus, kad jie nesisten gia pasirodyti kuo geriau, nesisten gia patekti į prestižinius turnyrus, įskaitant ir olimpiadas. Tikrai sten giasi. Ir tas pastangas visada reikia pastebėti, objektyviai jas įvertinti. O ne nuolat niūriai smerkti. Mūsų sporto federacijoms vis dar tenka kovoti dėl didesnio finansa vimo, kuris kitose šalyse, ko gero, atrodytų absurdiškai mažas. Ne tur ime nė vieno aukštos klasės europin io lyg io stad iono ir Lie tuvos rinkt inės Europos futbolo čempionate teks dar ilgokai pa laukti. Vis tiek sugebame įrodyti, kad valia ir charakteris geba nu lemti labai daug. Sportas, žinoma, yra tik sportas. Vis dėlto pasirodymas olimpinė se žaidynėse yra laikomas šalies garbės reikalu. Kuo toliau, tuo vis daug iau mūsų sportininkų įrodinėja, kad esame stipr ūs ne tik žaisdami krepšin į. Londone gal ime tikėt is medal ių ar bent aukštesnių vietų iš lietu vių lengvaatlečių, irkluotojų, dvi ratininkų, buriuotojų, kitų sporto šak ų atstov ų. Pastangos ir palaikymas yra labai svarbu. Visose gyvenimo srityse.
informacija: E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Justinas Argustas
ietuvos gyventojai yra vie ni iš labiausiai susirūpinu sių Baltijos jūros apsauga. Tarptautinio mokslinių tyri mų tinklo „BalticSTERN“ devynio se Baltijos jūros regiono valstybėse atliktos apklausos duomenimis, su sirūpinimas jūros aplinka stipriau sias yra Švedijoje, Lietuvoje, Estijo je ir Suomijoje. Paklausti, ar sutinka su teiginiu „Aš susirūpinęs Baltijos jūros aplin ka“, Lietuvos gyventojai labai jam pritarė – bendras vidutinis rodiklis buvo 4,35 balo iš galimų 5. Pagal šį rodiklį Lietuva atsiliko tik nuo Šve dijos, kurioje jis siekė 4,41 balo. Lietuvos gyventojai taip pat pri pažino, kad Baltijos jūros aplin kos problemos yra tarp trijų svar biausių. Bendras vidutinis pritarimo šiam teiginiui rodiklis buvo 3,96 ba lo iš galimų 5. Lietuvą čia aplen kė tik Švedija, Suomija ir Estija. Lietuvos gyventojai labiausiai iš
visų kaimynų Baltijos jūros regione pritarė teiginiui, kad jų pareiga yra įsitraukti į jūros apsaugą (3,84 balo), bet, palyginti su kitais, gana tvir tai palaikė ir teiginį, kad jūros aplin kos apsaugos blogėjimas yra išpūs tas (2,56 balo). Pagal pritarimą teiginiui „Pats ga liu suvaidinti vaidmenį gerinant jū ros būklę“ lietuviai buvo sąrašo vi duryje (2,94 balo). Pirmą kartą visų aplink jūrą esan čių šalių gyventojai buvo apklausia mi, kiek jie būtų pasiryžę mokėti, kad būtų sumažintas jūros vandens žydėjimas. Rezultatai parodė, kad už tai būtų linkusi mokėti dauguma ap klaustųjų Lietuvoje – 55 proc. Už Baltijos jūros aplinkos gerinimą jūros regiono šalių gyventojai sutiktų mokėti nuo 14 iki 380 litų per metus. Vienas Lietuvos gyventojas už svei kesnę jūros ekosistemų būklę pasiry žęs mokėti vidutiniškai 22 litus per metus.
302 230
242
Platinimo tarnyba: 302
Prenumeratos skyrius: 302
Atliekant tyrimą taip pat buvo klausiama, kaip aplink jūrą gyve nantys žmonės prie jos leidžia lais valaikį. Paaiškėjo, kad lietuviai, kaip ir vokiečiai, latviai bei lenkai, joje žvejoja mažiau nei kitų Baltijos jūros regiono šalių gyventojai, tačiau lie tuviai ir lenkai daugiausia poilsiau ja paplūdimiuose. KD, BNS inf.
22 litus
– vidutiniškai tiek per metus pasiryžęs mokėti vienas Lietuvos gyvento jas už Baltijos jūros eko logijos gerinimą. 244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 251 302 268 302 266 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
7
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
Prokuroras siūlo įkalinti Buvusį žemės ūkio viceministrą Aušrį Macijauską prokuratūra siū lo įkalinti už piktnaudžiavimą tar nyba.
Vilniaus apygardos prokuratūra teismui pasiūlė buvusį aukštą val dininką į kalėjimą pasodinti devy niems mėnesiams. Dabartinis premjero Andriaus Kubiliaus visuomeninis patarėjas A.Macijauskas kaltinamas tuo, kad 2010 m. rudenį, pasinaudodamas savo pareigomis ir siekdamas as meninės naudos, nurodė Naciona linės žemės tarnybos (NŽT) Kėdai nių žemėtvarkos skyriaus vadovu be konkurso skirti Vigimantą Kisielių. V.Kisielių, kaltinamą kursčius piktnaudžiauti tarnyba ir klasto ti dokumentus, prokuroras pasi ūlė įkalinti pusmečiui. Tokia pat bausmė siūloma ir Artūrui Boga tyriui. Šis kaltinamas piktnaud žiavimu tarnyba. Bylos duomenimis, A.Macijauskas nurodė Valstybinės maisto ir veteri narijos tarnybos (VMVT) vadovo pa reigas ėjusiam A.Bogatyriui laikinai įdarbinti V.Kisielių Kauno VMVT, kad vėliau jis būtų perkeltas į NŽT padalinį Kėdainiuose. Beje, V.Kisielius į Kauno VMVT buvo priimtas kaip pakait in is darbuotojas, dėl to nebuvo gali ma jo perkelti tarnybinio kaitu mo būdu. Teisme yra dar viena A.Maci jausko baudžiamoji byla – Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas nagrinėja Nacionalinės mokėjimo
V.Babiliaus teismas nejuda iš vietos Teismas antrą kartą iš eilės ati dėjo parlamentaro Vinco Babi liaus administracinės bylos dėl eismo įvykio, kai jis, kaip įtaria ma, sukėlė avariją ir pasitraukė iš jos vietos, nagrinėjimą.
Bausmė: buvusiam žemės ūkio viceministrui A.Macijauskui gresia de
vynių mėnesių įkalinimo bausmė.
agentūros direktoriaus Sauliaus Si licko ir buvusio žemės ūkio vicemi nistro A.Macijausko baudžiamąją bylą dėl 19 tūkst. litų vertės išma niųjų telefonų pasisavinimo. A.Macijauskas iš žemės ūkio vi ceministro pareigų atsistatydino 2011-ųjų rudenį esą dėl šeimyni nių aplinkybių. Premjeras A.Ku
Gedimino Bartuškos nuotr.
bilius pasirašė potvarkį, kuriuo A.Macijauską paskyrė savo visuo meniniu konsultantu žemės ūkio klausimais. A.Macijauskas buvo laikomas įta kingu konservatorių veikėju, dir bančiu šios partijos kontroliuoja moje Žemės ūkio ministerijoje. KD, BNS inf.
Teisėjas Olegas Zaicevas pa skelbė, kad V.Babilius neatvyko teismui pranešęs, jog intensyviai ieško advokato. Jo iki posėdžio susirasti nespėjo. Seimo narys taip pat prašė neskirti bylos lie pos 5–19 d., nes bus išvykęs iš Lietuvos. Teisėjas sakė, kad liepos 19 d. yra priešpaskutinė jo darbo die na prieš atostogas, ir bylą atidėjo tai dienai. Teisėjas taip pat pra tęsė administracinės bylos ter miną vieniems metams. Rugsėjį būtų pasibaigęs pusės metų ter minas patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisėjas taip pat atkreipė dėme sį, kad liudytojai pavyzdingai at vyksta į teismą. Į posėdį atvyku siai nėščiai liudytojai teisėjas sakė, kad jei ji negalės dalyvauti kituose posėdžiuose, teismas remsis per tyrimą duotais parodymais. Į posėdį neatvyko automobilio „Mazda 6“, į kurį, kaip įtariama, trenkėsi V.Babiliaus visureigis „VW Touareg“, vairuotojas Min daugas Novikovas ir su juo važia vusi bendrakeleivė. Jaun uol io tėvas Anatol ij us Nov ikovas teisėj ui sakė, kad
sūnus ir mergina išvyko į Lon doną. Maš in a „Mazd a 6“ pri klausė A.Novikovui. Jis teismo pap rašė pripaž int i jį nukentė jusiuoju, ir teismas šį prašymą patenkino. M.Novikovas anksčiau yra sa kęs, kad eismo įvykį sukėlęs par lamentaras jam atrodė neblaivus ir siūlė 25 tūkst. litų, kad nebūtų kviečiama policija.
Seimo narys neat vyko teismui pra nešęs, jog intensy viai ieško advokato. Jo iki posėdžio susirasti nespėjo. V.Babilius anksčiau pripažino kovo 19-ąją vairavęs automobilį, kuris pateko į avariją Vilniuje, tačiau neigė, kad prie vairo sėdo neblaivus. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos užtraukia baudą vairuo tojams nuo 3 iki 4 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto prie mones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administra cinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto prie mones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. KD, BNS inf.
8
AntrADIENIS, liepos 3, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2875 DB svaras sterlingų 1 4,2849 JAV doleris 1 2,7352 Kanados doleris 1 2,6849 Latvijos latas 1 4,9569 Lenkijos zlotas 10 8,1780 Norvegijos krona 10 4,5714 Rusijos rublis 100 8,4100 Šveicarijos frankas 1 2,8748
pokytis
+0,0487 % –0,1794 % –0,1898 % +0,2914 % – +0,6424 % –0,1354 % +0,7536 % +0,0418 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,69
4,39
2,38
„Vakoil“
4,62
4,32
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,02 %
+0,17 %
7
Buvusi „Tiltra Group“ – nemoki
Degalų kainos
Valiutų kursai
–0,01 %
83,52 dol. už 1 brl. 96,26 dol. už 1 brl.
Buvusi didžiausios Baltijos šalyse ke lių ir tiltų statybos įmonių grupės „Kau no tiltai“ ir bankrutuojančios Lenkijos ke lių ir tiltų statybos įmonės „Poldim“ akci ninkė bendrovė „Lithold“ (buvusi „Tiltra Group“) yra atsidūrusi ties nemokumo ri ba ir kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Grupė „Trakcja-Tiltra“ pranešė, kad „Lithold“ akcininkai birželio 29 d. nu sprendė likviduoti bendrovę.
proc.
šiemet sumenko naujų lengvųjų automobilių rinka.
Verslas imsis valstybės įmonių
Vykdant valstybės įmonių reformą ženg tas esminis žingsnis. Vyriausybė patvirti no Valstybės valdomų įmonių reformos įgyvendinimo komisijos su šalies verslo lyderiais priešakyje sudėtį. Komisijai valstybės įmonių refor mos įgyvendinimo klausimams spręsti vadovaus Lietuvoje integ ruotų telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ generalinis direktorius Arūnas Šikšta. „Vyriausybės buvau paprašytas pasidalyti turima patirtimi bei ži niomis ir pakviestas dirbti Vals tybės valdomų įmonių reformos įgyvendinimo komisijoje. Į šias pa pildomas visuomenines pareigas žiūriu iš pilietinių pozicijų. Tiesio giai mano darbui „Teo“ tai neturės jokios įtakos. Tačiau dėl darbo ko misijoje nusprendžiau pasitraukti iš „Žemaitijos pieno“ valdybos“, – pranešime teigė A.Šikšta. Komisijoje taip pat dirbs „Nasdaq Omx“ Vilniaus biržos vadovė Ar minta Saladžienė, „Swedbank“ vy riausiasis ekonomistas Nerijus Ma čiulis, buvęs „Fermento“ vadovas Viktoras Butkus, „Baltic Manage ment Institute“ generalinis direk torius Jaunius Pusvaškis, investavi mo specialistas Antanas Anskaitis bei „Verslo žinių“ vyriausiasis re daktorius Rolandas Barysas. Vyriausybė birželio pradžioje pri tarė Ūkio ministerijos pasiūlytam valstybės įmonių, kurių bendras turtas yra beveik 30 mlrd. litų, val dymo reformos planui. Į tris gru
pes suskirstytos įmonės turės įgy vendinti griežtą ne mažiau kaip 5 ar 10 proc. kapitalo grąžos normą. Vi sa valstybės turto naudojimo kont rolė perduota Turto fondui, kuriame nuo rugsėjo pradžios veiks Valdymo koordinavimo centras.
Arūnas Šikšta:
Į šias papildomas visuomenines pareigas žiūriu iš pilietinių pozicijų.
Pirmai grupei priskirtos šios vals tybės valdomos įmonės: „Lietuvos jūrų laivininkystė“, Giraitės gink luotės gamykla, „Geoterma“, Vil niaus parodų centras „Litexpo“, poilsio namai „Baltija“. Antrai gru pei – „Klaipėdos nafta“, „Lietu vos geležinkeliai“, Lietuvos paštas, Lietuvos radijo ir televizijos centras, Visagino atominė elektrinė, Lietu vos monetų kalykla. Trečiai grupei – Valstybės turto fondas, Ignalinos atominė elektrinė, „Oro navigacija“, Seimo leidykla „Valstybės žinios“. BNS, KD inf.
Strateguos: valstybės valdomų įmonių reformos kontrolė patikėta įvairių sričių verslo profesionalams. „Shutterstock“ nuotr.
Valstybė dirba nuostolingai Valst ybės vald om os įmonės per nai pat yrė 19,541 mln. litų grynųjų nuos tol ių, o jų paj am os, palyg int i su 2010-ais iais, pad idėj o 2,3 proc . – iki 6,552 mlrd. litų, kaip nurodom a vak ar paskelbtoj e 2011 m. valst ybės valdomų įmon ių atas kaitoj e. 2010 -ais iais įmon ių paj am os bu vo 6,405 mlrd. litų, gryn as is pel
nas – 11,732 mln. litų. Atask ait oj e nės sum okėj o 464,2 mln. litų div i nur od om a, kad, elim in av us ne dendų, arb a 5,4 karto daug iau ne tip in ius mok esč ius valst yb ei ir gu 2010-ais iais. 2011 m. valst ybės bank o „ Snor as“ bank r ot o įtaką , įmon ių turt as siekė 30,108 mlrd. li pern ai valst ybės vald omų įmo tų, įsip areig oj im ai – 6,47 mlrd. litų, nių gryn as is peln as būtų buvęs iš jų fin ans in iai – 5,055 mlrd. litų. 246,64 mln. litų. 2011 m. pab aig oj e valst ybės įmonė Kaip teig iam a atas kait oj e, per se dirb o 41,36 tūkst. darb uotojų, iš nai valst yb ei jos vald om os įmo jų vadov auj anč ių – 503.
„Vėtrūna“ traukiasi iš IAE projekto Milijardinės vertės Ignalinos ato minės elektrinės (IAE) uždary mo darbus atliekančiai bendrovei „Nukem Technologies“ neatsis kaičius su subrangove bendrove „Vėtrūna“, ši praėjusį penktadienį nutraukė sutartį.
Sprendimas: nesulaukusi atsi
skaitymo už darbus bendrovė „Vėtrūna“ traukiasi iš IAE sta tybų aikštelės, darbų neužbai gusi iki galo. IAE nuotr.
Apie savo ketinimus nutraukti 2010-ųjų rugpjūtį pasirašytą subrangos sutartį Lietuvos bendrovė „Vėtrūna“ bendrą Rusijos ir Vokie tijos bendrovę „Nukem Technolo gies“ informavo birželio viduryje. „Nukem Technologies“ nepa dengus susidariusių skolų, „Vėtrūna“ nutraukė sutartį, apie tai iš anksto informavusi užsakovą pagal sutartyje numatytas procedūras. Tai yra pirmas kartas per įmonės 17 metų veiklos istoriją, kai esame priversti nutraukti vieną didžiau
sių savo įmonės sutarčių“, – sakė „Vėtrūnos“ generalinis direktorius Rolandas Baškys. Anot jo, teko pripažinti, kad statant branduolinių atliekų sau gykl as neį man om a dirbt i pro duktyviai. „Už darbus atsiskai tyti nuolat vėluojama, nors tam nėra jokių objektyvių priežasčių. Suderintų ir parengtų darbui pro jektų užsakovas nepateikia mėne sių mėnesius, todėl didžiąją laiko dalį mūsų specialistai priversti tiesiog sėdėti ir laukti. Šiuo atveju mes atsisakome imituoti darbus, apsimesti, kad projektas vykdo mas, ir iš jo pasitraukiame“, – sakė R.Baškys. „Vėtrūna“ nuo gegužės 31 d. yra sustabdžiusi darbus IAE. BNS šal tinių teigimu, „Nukem“ jau apie pusę metų vėluoja atsiskaityti su
„Vėtrūna“, o darbuotojų skaičius objekte buvo palaipsniui mažina mas nuo sausio, kai prasidėjo de rybos.
Atsiskaitymų sutri kimai ir nesutari mai IAE uždarymo statybų aikštelėje kyla dėl vėluojančių ir dėl to brangstan čių darbų. O „Nukem Technologies“ atsto vai anksčiau teigė, kad „Vėtrūnai“ pervesti vėluoja „labai mažą dalį pinigų“, ir tikėjosi susitarti dėl darbų atnaujinimo IAE.
Atsiskaitymų sutrikimai ir ne sutarimai IAE uždarymo statybų aikštelėje kyla dėl vėluojančių ir dėl to brangstančių darbų. Bend rovės „Nukem Technologies“ duo menimis, vien savo lėšų IAE užda ryti bendrovė yra skyrusi apie 64 mln. eurų (220 mln. litų). Jas tikisi atgauti iš Lietuvos. Bendrovė „Nukem Technolo gies“ įgyvendina du didelius IAE uždarymo projektus – įrengia 123 mln. eurų (425 mln. litų) vertės kietųjų radioaktyviųjų atliekų saugoji mo kompleksą (B1) ir stato 193 mln. eurų (666 mln. litų) pradinės vertės laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą (B2 / 3 / 4). Jų statyba vėluoja maždaug 3–4 metus. Pro jekto B1 baigtumas šiuo metu siekia 80 proc., B2 / 3 / 4 – 60 proc. BNS, KD inf.
9
antrADIENIS, liepos 3, 2012
pasaulis Gina Siriją
Atskleidė sąmokslą
Pergalė rinkimuose
Rusija pareiškė turinti objek tyvių duomenų apie Turkijos naikintuvo F-4 „Fantom“, ku rį numušė Sirijos priešlėktu vinės gynybos pajėgos, skryd žio maršrutą. Pasak Rusijos karinių ekspertų, „duomenys aiškiai patvirtina tą faktą, kad lėktuvas pažeidė Sirijos oro erdvę“.
Didžiosios Britanijos laikraš tis „The Sunday Times“ pra nešė, kad šalies žvalgybos tarnybos neva sužinojo, jog 30 metų norvegas islamis tas, dalyvavęs kovotojų treni ruotėse Jemene, ketina įvyk dyti teroro aktą JAV lėktuve, kai vyks olimpinės žaidynės Londone.
Enrique Peña-Nieto (nuotr.), jaunatviškas Meksiką dešimt mečius valdžiusios Institucinės revoliucinės partijos kandida tas, užtikrintai laimėjo šalies prezidento rinkimus. E.PeñaNieto gavo 42 proc. balsų, o jo varžovas, kairiųjų kandidatas Andrésas Manuelis LópezasObradoras, – 31 proc.
Įtartinos M.Saakašvilio politinės reformos Ar Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis rengiasi užimti šalies premjero postą? Buvęs Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė mano, kad M.Saakašvilis, siekdamas išsaugoti valdžią, gali griebtis naujos avantiūros. Išplėstos premjero galios
Kad M.Saakašvilis nebijo rizikuoti, pasaulis jau galėjo įsitikinti 2008 m. Tiesa, tada rizika nepasiteisino. Gruzijai teko patirti kaimynės Ru sijos rūstybę. Tačiau M.Saakaš vilis, nors sulaukė kritikos ne tik namie, bet ir tarptautinėje erdvė je, liko šalies vadovo poste. Tiesa, kitais metais šalies vadovo antroji kadencija baigsis ir M.Saa kašvilis negalės toliau eiti šalies vadovo pareigų. Tačiau, kaip kalba M.Saakašvilio oponentai, jis neke tina taip lengvai atsisakyti įtakos. Kaip? Galima imtis reformų, ku rios leistų užėmus kitą postą, pa vyzdžiui, šalies premjero, išlaikyti ne mažiau įtakos nei būnant pre zidentu. Ministro pirmininko ga lios Gruzijoje buvo sustiprintos dar 2010-aisiais. Šie konstitucijos pakeitimai įsigalios po prezidento rinkimų kitais metais. Kaip rodo apklausos, M.Saakaš vilio partija turi geras galimybes laimėti spalį vyksiančius rinkimus. Sieks likti valdžioje?
Grėsmingą žinią apie M.Saakaš vilio galbūt puoselėjamus planus išsaugoti įtaką pirmasis paskelbė E.Ševardnadzė, dažnai oponuo jantis M.Saakašviliui. „Saakašvilis padarys viską, kad išliktų valdžioje“, – Gruzijos sa
vaitraščiui „Asaval-Dasavali“ tei gė buvęs šalies vadovas ir Tarybų Sąjungos užsienio reikalų minist ras E.Ševardnadzė. „Deja, niekas neduos mums ga rantijos, kad Saakašvilis nesigriebs naujos avantiūros. Atsiprašau Gru zijos liaudies už tai, kad 2003 m. perdaviau valdžią Saakašviliui. Bet tada nebuvo kitos išeities“, – sakė E.Ševardnadzė.
Deja, niekas neduos mums garantijos, kad Saakašvilis nesigriebs naujos avantiūros. Buvęs Gruzijos prezidentas pri dūrė, kad M.Saakašvilis „įvedė ša lyje diktatūrą“, todėl jis, kaip „visa Gruzijos liaudis“, būsimuose rin kimuose rems milijardierių ir opo zicinės koalicijos „Gruzijos sva jonė“ lyderį Bidziną Ivanišvilį. „Esu tikras, kad Ivanišvilis iškovos pergalę ir galės pradėti dialogą su Rusija dėl Gruzijos teritorijos vien tisumo atkūrimo. Toks dialogas vi siškai atitinka Gruzijos liaudies in teresus“, – sakė E.Ševardnadzė. Politikos analitikas Soso Tsint sadzė pabrėžė, kad M.Saakašvi
lio veiksmai leidžia manyti, jog jis ketina užsiimti vietą valdžioje. Ta čiau ekspertas tuoj pat pridūrė, kad prognozuoti, kaip toliau elgsis ša lies vadovas, – rizikinga. Naujas ministras pirmininkas
Politinę audrą Gruzijoje sukėlė antradienį M.Saakašvilio paskelb ta ministrų kabineto pertvarka. Prez id entas nauj uoj u šal ies premjeru patvirtino Vano Mera bišvilį. Po šio prezidento sprendimo parlamentas turės per savaitę su šaukti neeilinį posėdį ir patvirtinti pristatytą vyriausybės sudėtį. Pasak Gruzijos žiniasklaidos, paskyrus V.Merabišvilį, buvusį vi daus reikalų ministrą, vyriausybės vadovu, vidaus reikalų minist ro postą užims gynybos ministras Bačo Achalaja, o jo postą – Gruzi jos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Giga Bokerija. Kaip sakė M.Saakašvilis, nau jasis šalies vyriausybės vadovas „sėkmingai eis naujas pareigas“. Kartu Gruzijos prezidentas pa skelbė, kad vyriausybė vykdys naują programą, kuria bus siekia ma „gerinti kiekvieno Gruzijos pi liečio padėtį“. „V.Merab išv il is gerai dirb o būdamas vidaus reikalų ministro poste. Jis vykdė visas tas užduo
Kaltinimai: M.Saakašvilis deklaruoja, kad nori pasukti Gruziją demok
ratijos keliu, tačiau oponentai tuo netiki.
tis, kurias jam pavedė valstybė, – ar tai buvo kova su korupcija, kri minaliniais nusikaltimais, ar ištisų miestų priverstinai perkeltiems po Gruzijos ir Rusijos karo statyba, – pabrėžė M.Saakašvilis. – Dabar mums iškilo naujas uždavinys – vykdyti naują programą, kurios tikslas – gerinti kiekvieno ša lies piliečio padėtį. Ir aš esu įsiti
„Reuters“ nuotr.
kinęs, kad jis sutramdys nedarbą, kaip anksčiau tai padarė, įveikda mas korupciją ir kriminalinius nu sikaltimus.“ Prezidentas pabrėžė, kad naujo premjero uždavinys bus spręsti su nedarbu susijusias problemas, už tikrinti žemės ūkio plėtotę ir ge rinti sveikatos apsaugą. BNS, AP, AFP inf.
V.Merabišvilis – prieštaringasis prezidento draugas Vano Merabišvilis – būtent šį poli tiką Gruzijos prezidentas Michai las Saakašvilis paskyrė naujuoju šalies premjeru.
Įtartinas: Gruzijoje V.Merabišvilis giriamas dėl to, kad sugebėjo išspręs
ti nemažai vidaus reikalų sistemos problemų, tačiau šis politikas ne sy kį buvo atsidūręs įvairių skandalų centre. „Reuters“ nuotr.
V.Merabišvilis Gruzijoje laikomas įtakinga politine asmenybe. Ne tik dėl to, kad jį su Gruzijos vadovu M.Saakašviliu sieja ilgi metai bend ro darbo, bet ir dėl jo inicijuotų re formų vidaus reikalų sistemoje. V.Merabišvilis vidaus reikalų mi nistro poste dirbo nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki šiol. Per šiuos me tus V.Merabišvilis net užsitarnavo Lavrentijaus Berijos, buvusio Tarybų Sąjungos vidaus reikalų liaudies ko misaro, pravardę, nes nuožmiai ko vojo su korumpuotais pareigūnais.
Tačiau apie V.Merabišvilio žyg darbius daugiau kalba M.Saakaš vilis. O Gruzijoje iki šiol netyla kalbos, kad V.Merabišvilis galėjo prisidėti prie valstybės lėšų, skir tų karo su Rusija nualintiems re gionams atstatyti, iššvaistymo. Kalbama, kad pastatyti namai buvo nekokybiški, kad galėjo būti statomi ne rinkos kainomis, o ge rokai brangiau. Maža to, nepaisant įvykdytų re formų vidaus reikalų sistemoje, V.Merabišvilis kaltintas politiniu persekiojimu. Vienas rimčiausių kaltinimų – 2005 m. įvykdytas jauno banko darbuotojo Sandro Girgvlianio pa grobimas ir nužudymas.
Kaip tada rašė Gruzijos žiniask laida, jaunuolis viename Tbilisio naktiniame klube susipyko su vi daus reikalų ministru, jo žmona ir V.Merabišvilio artimais bendražy giais ministerijoje. Tarp jų buvo Datas Achalaja, Gruzijos žvalgybos biuro vado vas, taip pat jo brolis, gynybos mi nistras Bačo Achalaja. Abu jie yra ne sykį opozicijos kaltinti vykdant politinį persekiojimą. Po šio nusikaltimo, su kuriuo bu vo siejamas V.Merabišvilis, visuo menė reikalavo, kad jis paliktų po stą. Tačiau tuo metu M.Saakašvilis gynė ministrą, kaip daugiausia nu veikusį ministrų kabineto narį. „Democracy & Freedom Watch“ inf.
10
antradienis, liepos 3, 2012
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Futbolo pasauli Vaizdai: dėl kelialapio į olimpines žaidynes mūsų krepšininkams teks kautis ypač savitoje aplinkoje. krepsiniosirdis.lt nuotr.
Pirmieji žingsniai – tankų apsuptyje Jaunius Sarapas Olimpinių žaidynių atrankos ko voms besirengiantys Lietuvos krepšininkai kontrastų kupinoje Venesuelos sostinėje Karakase iš vydo ypač subtilių vaizdų, tačiau rinktinės strategas Kęstutis Kem zūra viliasi, kad savotiška aplinka iš vėžių jo vadovaujamos koman dos neišmuš. Automatai ir tankai
Praėjusią naktį Karakaso „Po liedro“ aren oje buvo suž ais tos pirmosios atrankos turnyro rungtynės. Mūsų grupėje šeimi ninkė Venesuela surėmė ginklus su Nigerija. Ankstyvų trečiadie nio rytą Lietuvos vyrų laukia pir masis išbandymas su venesuelie čiais. Karak as as liet uv ius sut i ko ypatingai: puikios nuotaikos nestokojantys krepšininkai au tom atais ir nep erš aun am om is liem en ėm is ginkl uot ų arm ijos pareigūnų motociklais buvo pa lydėti į „Melija Castilla“ vieš butį, kuriame gausu ir kitų šalių krepšininkų. „Kelionė nebuvo sunki, bet vis tiek užtruko visą dieną. Atskridus pervežė per centrą, kuriame vyko kažkokia fiesta, atvežė į viešbutį, pavalgėme, pasižiūrėjome Vene suelos rungtynių vaizdo įrašų ir nuėjome gulti“, – įspūdžiais da lijosi K.Kemzūra.
Treniruotė karinėje bazėje
Lietuvos krepšininkai jau turėjo keletą treniruočių Karakaso kari nėje bazėje. Krepšininkai plušėjo ne tik krepšinio aikštelėje, bet ir treniruoklių salėje. „Senokai bu vome treniruoklių salėje, bet išė jo daug geriau, nes pusę treniruo tės laiko su žaidėjais dirbo Evaldas (Kandratavičius – rinktinės fizinio pasirengimo treneris – aut. past.), kuris atgaivino žaidėjų raumenis, o paskui pamėtėme į krepšį, pakar tojome derinius“, – apie pirmąją treniruotę pasakojo K.Kemzūra. Rinktinės strategas gyrė gerą pirmųjų Lietuvos rinktinės varžo vų – Venesuelos rinktinės įspūdį. „Parodėme žaidėjams kelių Vene suelos rungtynių iškarpas, kai jie žaidė Pietų Amerikos čempionate, kuriame neblogai pasirodė. Norė jome, kad komanda pajustų varžo vą, pamatytų, prieš ką teks žaisti“, – apie pasirengimą pirmajai dvi kovai sakė vyriausiasis treneris. Pasiilgo Panevėžio kvapo
Lietuvos rinktinės įžaidėjui Ša rūnui Jasikevičiui pirmoji pažin tis su Venesuela sukėlė dvipras mišką įspūdį. „Įspūdžiai įdomūs. Apylinkės aplink viešbutį nevertos dėmesio. Net Panevėžyje, jaučiant nekokį kvapą, buvo geriau, bet po 15 minučių kelio viskas labai gra žu“, – prisimindamas praėjusių metų nuotykius juokavo krepši ninkas.
Pirmąją treniruotę po atvykimo į Pietų Ameriką įžaidėjas įvertino teigiamai. „Po skrydžio, po laisvos dienos treniruotė buvo vangoka ir liūdnoka, bet dirbame tam, kad vėliau būtų lengviau. Reikia pra sitempti, prasilankstyti“, – teigė Š.Jasikevičius. Paklaustas apie rinktinės žaidi mo kokybę ir pasiektą formą, vy riausias komandos krepšininkas teigė matantis šviesą tunelio gale. „Aš visada bandau į viską žiūrėti realistiškai. Nereikia niekam me luoti – visi mato, kad nežaidžiame labai gerai. Optimizmo teikia tai, kad su rusais sužaidėme vieną ge rą kėlinį, su britais – antrą ketvir tį. Žinoma, norėtųsi būti geresnės formos“, – neslėpė žaidėjas. Techninę pražangą paskutiniame draugiškame susitikime su Didžio sios Britanijos ekipa gavęs įžaidė jas išreiškė viltį, kad arbitrai Kara kase vykstančiame turnyre dirbs kompetentingiau. „Nemanau, kad čia reikės taip luptis su varžovais, kaip Hjustone. Tikiuosi, kad bus normalūs teisėjai ir normalios są lygos – vis dėlto šį turnyrą organi zuoja FIBA“, – lūkesčius teisėjavi mo atžvilgiu išsakė Š.Jasikevičius. Vakar lietuviai dirbo ilgesnėje rytinėje treniruotėje, o vietoj va karinės treniruotės visa mūsų ša lies delegacija vyko apžiūrėti are nos ir stebėjo būsimų B grupės varžovų – Venesuelos ir Nigerijos rungtynes.
Trečias mačas – trečias pratęsimas Savos sienos Lietuvos septynio likmečių krepšininkų kol kas ne gelbsti. Kauno „Žalgirio“ arenoje vykstančiame pasaulio jaunių vai kinų čempionate šeimininkai pa tyrė antrąją nesėkmę – 83:91 nusi leido Ispanijos bendraamžiams.
Po trijų turų Pauliaus Juodžio auk lėtiniai žaidė daugiau nei bet ku ri kita šio turnyro komanda. Mače su ispanais, kaip ir pirmose dvie jose dvikovose su Kanada ir Pietų Korėja, ir vėl prireikė pratęsimo.
Vis dėlto jame daugiau jėgų išsau gojo varžovai. „Mums kažkas siunčia išban dymus. Trečios rungtynės – tre čias pratęsimas, o jame jėgų pri trūko. Vyrai šaunuoliai, jie kovojo ir atidavė visą širdį. Vaikinai per tokias rungtynes grūdinasi“, – dėl išsprūdusios pergalės apgailesta vo Lietuvos rinktinės treneris. P.Juodis neslėpė, kad vakar pir menybėse buvusi poilsio diena – gyvybiškai svarbi jauniems jo auklėtiniams. „Liko dvejos rung
tynės su labai pajėgiais varžovais – Europos čempionais kroatais ir Argentina, kuri žaidžia mums neparankų ir kietą krepšinį. Rei kia pailsėti ne tiek fiziškai, kiek emociškai. Pirmos trys dvikovos su trimis pratęsimais pareikala vo tikrai daug jėgų“, – sakė stra tegas. Ketvirtąsias B grupės rungty nes šiandien lietuviai žais su iki šiol nepralaimėjusia Kroatijos rinktine. KD inf.
Rezultatas Lietuva–Ispanija 83:91 (17:13, 15:23, 22:21, 23:20, 6:14). E.Serkevi čius 21, H.Sapryk inas 14, Ž. Jurgu tis 13/A.Sansas 24, A.Mart inas 13, F.Ventura 13.
B grupė Komanda
Išbandymas: Lietuvos jaunieji krepšininkai dvikovoje prieš ispanus
krito tik po pratęsimo.
Tomo Raginos nuotr.
1. Kroatija 2. Ispanija 3. Kanada 4. Lietuva 5. Argentina 6. Pietų Korėja
Rung. Perg. Pral. Taškų sant.
3 3 3 3 3 3
3 2 2 1 1 0
0 1 1 2 2 3
268:189 229:213 202:205 265:268 212:216 238:323
Auksinė Ispanijos futbolininkų karta dar kartą įrodė, kad yra stipriausia ko manda planetoje – Kijeve vykusiame Europos čempio nato finale perra šė futbolo metraš čius ir, nepalikę šan sų italams, apgynė prieš ketverius me tus iškovotą titulą.
Era: auksinė Ispanijos futbolininkų od
Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt
Nepaliko vilčių
Gdanske lygiosiomis 1:1 su italais pirmenybes pradėjusi „Raudonoji Furija“ toliau žygiavo daugiau nei užtikrintai. Tose pirmose rungty nėse praleistas įvartis ir buvo vie nintelis kartas, kai kamuolį iš savo vartų tinklo buvo priverstas išimti komandos vartininkas ir kapitonas Ikeras Casillasas. Nors, prieš fina linį etapą traumą patyrus Carlesui Puyoliui, buvo baiminamasi dėl vi durio gynėjo pozicijos, jį pakeitęs Sergio Ramosas rungtyniavo ne priekaištingai. Ispanai per pagrindinį rungty nių laiką oficialiuose turnyruo se prieš italus nebuvo laimėję nuo 1920-ųjų, tačiau dviejų geriau sių pastarojo dešimtmečio pasau lio vartininkų akistatos svarstyk lės pakrypo Pirėnų futbolininko naudai. Puikią gynybą tiek per at rankos varžybas, tiek finaliniame etape demonstravusi italų gyny ba subyrėjo prieš „tiki-taka“ sti liumi paremtas planetos čempio nų atakas. Per atrankos varžybas italų var tininkas Gianluigi Buffonas bu vo praleidęs vos du įvarčius. Ne
ką geriau varžovams sekėsi ieškoti būdų prie „žydrųjų“ vartų ir Len kijos bei Ukrainos stadionuose – praleisti trys įvarčiai. Finalas Ki jeve viską pakeitė. Trijų Europos ir keturių pasaulio čempionatų daly viui G.Buffonui aikštę teko palikti sunkiai tvardant emocijas.
Svarbiausias daly kas futbole – įvar čiai, o mes jų šįkart įmušėme daug.
Pirmąjį smūgį italai patyrė jau 14-ąją susitikimo minutę, kai grei tas čempionų išpuolis baigėsi Da vido Silvos smūgiu galva. 41-ąją minutę Cesare Prandelli vaikinai atsidūrė nokdaune – prieš varti ninką iššokęs Jordi Alba šaltak raujiškai antrą kartą pasiuntė ka muolį į vartus. Šis matadoriškas smūgis tapo lemiamas. Atsitiesti italai nesugebėjo, o jų viltys visiš kai žlugo, kai 64-ąją minutę trau mą patyrė vos prieš kelias minu tes po keitimo aikštėje pasirodęs Thiago Motta. Kadangi tuo me tu C.Prandelli jau buvo išnaudojęs
Sidabrinis Raivydas: Mantas Stankevičius m.stankevicius@diena.lt
Sidabro medalį iš Helsinkyje vy kusio Europos lengvosios atleti kos čempionato į Lietuvą parve žęs šuolininkas į aukštį Raivydas Stanys tikina, kad kartelė 231 cm aukštyje – ne riba.
Suomijos sostinėje lietuvis dėl aukso susikibo su britu Robbie Grabarzu. 233 cm įveikti nepavy ko abiem atletams, bet pagal ne sėkmingų bandymų skaičių čem pionu tapo anglas. – Po apdovanojimų ceremonijos prisipažinai negalintis patikėti, kad esi antras Europoje. Ar jau
patikėjai? – žurnalistai oro uoste paklausė Europos vicečempiono. – Taip, jau patikėjau. Džiugu, esu patenkintas savo rezultatu, nors dėl jo teko kaip reikiant pavargti. Dabar jau keliu sau kitus tikslus. Europos čempionate įgijau labai daug pasiti kėjimo. Asmeninį rekordą pasiekiau turėdamas nemažą rezervą, todėl jaučiu, kad 231 cm – dar ne pabaiga. – Viskas suplanuota šiems me tams? – Jeigu tik spėsiu atsigauti, peršok siu kartelę, kuri bus aukščiau. Fina le perdegiau, nesugebėjau iki galo iš naudoti savo potencialo. – Kokios mintys sukosi galvoje prieš išvykstant į Helsinkį?
11
antradienis, liepos 3, 2012
sportas
is vis dar bejėgis prieš „tiki-taką“
Europos čempionai 1960 m. – Sovietų Sąjunga, 1964 m. – Ispanija, 1968 m. – Italija, 1972 m. – Vakar ų Vok iet ija, 1976 m. – Čekos lovak ija, 1980 m. – Vakar ų Vok ie tija, 1984 m. – Prancūzija, 1988 m. – Nyderlandai, 1992 m. – Danija, 1996 m. – Vok ietija, 2000 m. – Prancūzi ja, 2004 m. – Graik ija, 2008 m. – Is panija, 2012 m. – Ispanija.
Finalas Ispanija–Italija 4:0 (2:0). Kijevas, 63 170 žiūrov ų. Įvarčiai: Dav idas Silva (14 min.), Jordi Alba (41 min.), Fernando Torresas (84 min.), Jua nas Matta (88 min.).
Simbolinė komanda
disėja tęsiasi. Pirėnų futbolininkai triumfavo trečiajame iš eilės didžiajame futbolo turnyre. AFP, „Reuters“ nuotr.
visus keitimus, mačą jo vadovau jama komanda baigė dešimtiese. Tuo pasinaudoję ispanai surengė dar dvi žaibiškas atakas ir laimėjo triuškinamu rezultatu – 4:0. Gerino rekordus
Apginti prieš ketverius metus iš kovoto Europos čempionų titulo per trylika iki šiol vykusių turnyrų dar nebuvo pavykę nė vienos ša lies komandai. Maža to, Ispanijos rinktinė prieš dvejus metus suge bėjo laimėti pasaulio pirmenybes. Trys titulai trijuose didžiuosiuo se turnyruose iš eilės – unikalus pasiekimas. Po šio triumfo Kijeve auksinė ispanų karta gali drąsiai turėti pagrįstų pretenzijų į visų laikų stipriausios pasaulio koman dos vardą. Stulbinamu rezultatu finalą lai mėję ispanai pagerino daug rekor dų. Pergalė finale 4:0 – kol kas di džiausia per Europos čempionatų istoriją. Iki šiol didžiausiu rezultatu buvo pasibaigęs 1972-ųjų finalas, kai Vakarų Vokietija 3:0 sutriuški no Sovietų Sąjungos rinktinę. Beje, tuometę vokiečių koman dą treniravęs Helmutas Schoenas iki sekmadienio vakaro buvo vie nintelis žmogus pasaulyje, kurio treniruojama rinktinė laimėjo Eu
Džiaugsmas: rezultatyviausias čempionato žaidėjas
F.Torresas konfeti lietuje maudėsi su atžalomis.
Vartininkai: G.Buffonas (Italija), I.Casillasas (Ispanija), M.Neueris (Vokietija). Gynėjai: G.Pique, S.Ramosas, J.Al
ba (visi – Ispanija), Pepe, F.Coentrao (abu – Portugalija), P.Lahmas (Vo kietija).
„Tiki-taka“ Žurnalistų sugalvotas terminas, cha rakterizuojantis Ispanijos rinktinės ir „Barcelonos“ klubų žaidimo stilių. „Ti ki-taka“ iš tikrųjų yra vaikams skirtas žaisliukas, tačiau dabar tai daugiau ži noma kaip vienas patraukliausių fut bolo stilių. Pirmasis šį terminą panau dojo „La Sexta“ televizijos komentato rius Andresas Montesas. Per 2006ųjų pasaulio čempionato rungtynes
tarp Ispanijos ir Tuniso jis taip sulygi no patrauklų trumpais perdavimais paremtą savo šalies rinktinės žaidi mą. Teig iama, kad tais metais ispa nai suprato, jog jiems niekada nepa vyks įveikti savo oponentų remian tis jėga ir ger u fiz in iu pasireng imu, todėl nuspręsta neduoti varžovams kamuolio. Taigi „tiki-taka“ pirmiausia yra kombinacinis futbolas. Kamuol į
stengiamasi laikyti ant žemės ir aukš ti bei ilgi perdavimai naudojami retai. Futbolininkai dažniausiai perduoda kamuolį partneriui tiesiai į kojas. Žai dėjai visada stengiasi gerai atsidengti ir dažnai įvairiose aikštės vietose sa vo išsidėstymu sudaro trikampius, o tai padeda neprarasti kamuolio. Fut bolininkų spurtai yra trumpi ir ven giama daug bėgti su kamuoliu.
ropos ir pasaulio čempionatus. Da bar prie šio garbingo sąrašo prisi jungė ir V. Del Bosque. „Sužaidėme nuostabų finalą ir visiškai kontroliavome rungty nes. Svarbiausias dalykas futbo le – įvarčiai, o mes jų šįkart įmu šėme daug. Nors ekipoje turime puolėjų, nusprendėme mačą pra dėti vien tik su atakuojamojo sti liaus saugais, nes jie labai tinka mūsų žaidimo schemoms. Tai vi siškai pasiteisino“, – po mačo kal bėjo V. Del Bosque. Beje, 61-erių iš Salamankos kilęs treneris, stovė damas prie Madrido „Real“ vai ro, 2000 ir 2002 m. dar laimėjo ir Čempionų lygos varžybas. „Varžovai tikrai nusipelnė šios
pergalės ir visiškai pelnytai per rašė futbolo istoriją. Net žaisdami be įprasto klasikinio puolėjo, jie pridarė mums tiek problemų, kad nė negalėjome įsivaizduoti. Kad ir kaip būtų, mums ir finalas yra pui kus rezultatas“, – oponentų pra našumą pripažino Italijos rinktinės vairininkas C.Prandelli. Apie visišką ispanų dominavimą Europos futbole liudija ir tas fak tas, kad net 10 čempionų ekipos žaidėjų buvo įtraukti į simbolinę čempionato rinktinę. Šia perga le čempionai nepralaimėtų oficia lių rungtynių seriją pratęsė iki 20ies. Didžiųjų turnyrų atkrintamųjų varžybų stadijoje ispanai laimėjo 10 kartą iš eilės.
Unikali snaiperio sėkmė
Šiame čempionate netrūko įdo mių ir kartais net kurioziškų nu tikimų. Vienas tokių – nugalėtojų komandos puolėjui Fernando Tor resui tam, kad taptų rezultatyviau siu pirmenybių futbolininku, užte ko vos 189 minučių. Tik dvejas rungtynes startinėje sudėtyje pradėjęs 28-erių Londono „Chelsea“ snaiperis įmušė tris įvar čius, tačiau parsivežė namo „Auksi nį batelį“, kadangi atliko vieną re zultatyvų perdavimą ir aikštelėje praleido mažiau laiko už kitus pen kis po trissyk pasižymėjusius žaidė jus: vokietį Mario Gomezą (rezulta tyvus perdavimas ir 282 min.), rusą Alaną Dzagojevą (253 min.), kroatą
Saugai: D. de Rossi, A.Pirlo (abu – Italija), S.Gerrardas (Anglija), X.Alon so, D.Silva, C.Fabregasas, Xavi, A.Iniesta, S.Busquetsas (visi – Ispa nija), S.Khedira, M.Ozilas (abu – Vo kietija). Puolėjai: C.Ronaldo (Portugalija), M.Balotelli (Italija), Z.Ibrahimovičius (Švedija).
Mario Mandžukičių (270 min.), italą Mario Balotelli (421 min.) ir portu galą Cristiano Ronaldo (480 min.). F.Torresas tapo ir pirmuoju futboli ninku, kuriam pavyko įmušti dvie juose Europos čempionatų fina luose. Panašų pasiekimą užfiksavo saugas Xavi, kuris pirmasis atli ko rezultatyvius perdavimus tiek lemiame 2008-ųjų, tiek 2012-ųjų mačuose dėl žemyno trofėjaus. Jų komandos draugas Andresas Iniesta buvo išrinktas viso čempionato ge riausiu žaidėju. Tai buvo paskutinis turnyras, kurio finaliniame etape dalyvavo 16 komandų. Nuo 2016-ųjų, kai čempionatas vyks Prancūzijoje, dėl trofėjaus kovos jau 24 ekipos.
„Aukso medalis kartais man vaidenasi“ – Prieš kiekvienas varžybas prisi menu trenerio žodžius: „Blogas tas karys, kuris nenori tapti generolu.“ Prieš varžybas svajoju apie aukso medalį. Jis man net vaidenasi. Šį kart atsipirko sunkus darbas ruo šiantis pirmenybėms. Visada keliu sau aukštus tikslus. – Ar per treniruotę esi šokęs aukščiau? – Ne, per treniruotes nesistengia me užbėgti įvykiams už akių. Įveikti daigiau nei 230 cm nesu bandęs. – Prieš kiekvieną šuolį žegno jiesi. Esi tikintis? – Taip, Dievas man yra padėjęs. – Nemažai esi kalbėjęs apie psi
chologiją. Kiek ji lemia tavo pa sirinktoje sporto šakoje? – Psichologija nemažai lemia ne tik mano sporto šakoje. Kiekviename sporte daugiau negu 50 proc. vis ką lemia būtent ji. – Esi minėjęs, kad sieksi Lon don o olimp in ėse žaidyn ėse patekti į finalą. Sidabras Eu ropos čempionate – rimta pa raiška. – Londone bus sunkiau, nes ten su sirinks stipriausi planetos sporti ninkai. Viskas priklausys nuo to, ar pavyks pailsėti po šio čempio nato. Jau dabar turiu daug minčių. Aukščiausias mano tikslas žaidy nėse bus finalas. Dabar džiaugiuo si sėkme Europoje.
– Kodėl po kiekvieno šuolio prieidavai prie trenerės Audros Gavelytės? – Ji visada pataria. Stadione tvy ravo labai didelė įtampa: aplink – kameros, be galo daug žmonių. Trenerės patarimai padėdavo su sikoncentruoti. Ji visada primena, ką neretai pamirštu. Kvalifikacinėse varžybose jaučiausi tvirtai, tačiau finale nespėjau atsigauti fiziškai, teko parodyti savo charakterį. – Bandei įveikti ir 233 cm aukš tį. Ko pritrūko? – Jėgų. Jas išnaudojau bandyda mas įveikti 220 cm aukštį. Jį pa vyko įveikti tik trečiuoju bandymu. Trukdė stiprus vėjas, reikėjo atras ti sėkmingos technikos raktelį. Tre
čiasis bandymas daugiau priklausė nuo jėgos, o ne nuo technikos. Įvei kus šį aukštį, trenerė mane nurami no, priminė, ką reikia daryti. Prieš kiekvieną šuolį sau kartojau: „Tai tavo galimybė, privalai kažką da ryti.“ – Iki Londono olimpinių žai dynių liko mažiau negu mėnuo. Kokie tavo planai? – Stengsiuosi per dvi dienas pail sėti, viską apmąstyti. O vėliau ruo šiuosi toliau. Prieš pat olimpines žaidynes planuoju vykti į stovyk lą. Europos čempionate kūnui teko labai didelis krūvis. Nesu to jautęs: atrodo, kad nukritau iš trečio aukš to ir nusileidau ant kojų. Bet viskas gerai, nes traumų nepatyriau.
Nustebino: Europą nustebinęs
R.Stanys vakar sugrįžo į tėvynę.
Simono Švitros nuotr.
12
antradienis, liepos 3, 2012
15p.
Atsargiai: vabzdžių įgėlimai gali sukelti šoką ir prišaukti mirtį.
sveikata Priemokos už gydymą: baus sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
Sveikatos politikams inicijuojant sveikatos sistemos įstatymų pataisas, kuriose siūloma už nelegalias priemokas bausti gy dymo įstaigų vadovus ir gydytojus, akivaizdu, kad apsidraudi mo nuo tokių nuobaudų sistema jau veikia. Atkakliausi ligo niai susigrąžina nepagrįstai sumokėtas priemokas ir tuo viskas baigiasi.
Nuomonė: į klau
simą, ar didžioji dalis sveikatos priežiūros Lietu voje yra nemokama, teigiamai at sakė vos 7,1 proc. gyventojų iš 1 068 apklaustųjų. „Shutterstock“ nuotr.
Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Kaltas tik steigėjas
Paskelbus Seimo Sveikatos reika lų komiteto ir Valstybinės ligonių kasos duomenis, kad 85-iose ša lies gydymo įstaigose nepagrįstai imami papildomi mokesčiai iš ligo nių, kai kurių įstaigų vadovai suki lo: mes apkaltinti nepagrįstai, ne teisėtų priemokų neimame, tokių faktų per ligonių kasų patikrinimą iš viso neužfiksuota. „Atrodo, kad mes visi esame va gys“, – piktinosi Kauno Centro poliklinikos direktorius Gintaras Aukštakalnis. Jis aiškino, kad vienas iš dviejų jo vadovaujamai įstaigai priskir tų pažeidimų – steigėjo nepatvir tintas mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainynas. „Kainyną poliklinikos steigėjui – Kauno savivaldybei tvirtinti pri statėme bene 2002 m., kai tik pa tvirtinome įstaigos įstatus, tačiau iki šiol negavome nei jokio atsaky mo, nei patvirtinimo. Ar mes dėl to kalti?“ – klausė G.Aukštakalnis. Antrasis Centro poliklinikos pa žeidimas tas, kad įstaigoje nenu matytas darbo laikas mokamoms paslaugoms teikti. „Jokiame teisės akte nėra pa rašyta, kad privaloma skirti laiką mokamoms paslaugoms“, – teisi nosi Centro poliklinikos vadovas. Pažeidimų rado daug
Seimo Sveikatos reikalų komitetui inicijavus ir Sveikatos apsaugos mi nisterijai pavedus, ligonių kasų spe cialistai šį pavasarį atliko patikrini mus dėl galbūt neteisėtų mokėjimų už asmens sveikatos priežiūros pa slaugas, apmokamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
„Buvo nustatyta, kad pacientai sveikatos priežiūros įstaigose mo kėjo priemokas už PSDF biudžeto lėšomis apmokamas gydytojų spe cialistų konsultacijas, fizinės me dicinos ir reabilitacijos gydytojų paskirtą vienos rūšies procedū rų kursą, už kontrastines medžia gas, naudojamas atliekant radiolo ginius tyrimus. Nustatyta atvejų, kai buvo imamas didesnis nei pa tvirtintas mokestis už prisirašymą prie poliklinikos ir mokestis už as mens sveikatos istorijos persiunti mą. Taip pat buvo imtas mokestis už recepto, siuntimo konsultuoti perrašymą, už gydytojų konsulta cinės komisijos pažymos ar siun timo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą išdavimą“, – paskelbė Valstybinė ligonių kasa.
juojantis sveikatos sistemos įsaty mų pataisas. Įdomu tai, kad su juo nesutampa Kauno teritorinės ligo nių kasos (TLK) duomenys dėl ne teisėtų mokėjimų už asmens svei katos priežiūros paslaugas.
Tai yra ligonių skundai, o doku mentacija gydymo įstaigose sutvarkyta nepriekaištingai.
Priemokos be patvirtinimo
Į asmens sveikatos priežiūros įstai gų, kuriose per patikrinimą bu vo rasta pažeidimų, sąrašą pateko Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto Kauno klinikos, Respublikinė Kauno ir Kauno klinikinė ligoninės, visos penkios didžiosios miesto poliklinikos – Dainavos, Kalniečių, Šančių, Šilainių ir Centro, taip pat Panemunės, K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo bei Kauno slaugos ligoninės, miesto Greito sios medicinos pagalbos stotis. Kauno TLK Kontrolės skyriaus vedėja Nijolė Bijanskienė patikslino: visose 12-oje Kauno gydymo įstai gų rastas pažeidimas, kad jų steigė jas nepatvirtino mokamų paslaugų kainų ir jų nustatymo tvarkos. „Tai prieštarauja Lietuvos Res publikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatoms ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų įstatams“, – pa brėžė N.Bijanskienė. Tokiu sąrašu disponuoja Seimo Sveikatos reikalų komitetas, inici
Juoda yra balta
„Nustatyta priemoka už kontras tines medžiagas, atliekant radio loginius tyrimus Kauno kliniko se“, „Nustatyta priemoka, teikiant gydytojų specialistų konsultacijas UAB VAKK“, „Imamas mokestis už atliekamus tyrimus, turint siunti mą konsultacijai ar dienos chi rurgijos paslaugai UAB „Bendro ji medicinos praktika“, V.Griniaus konsultaciniame diagnostiniame kabinete „Pulsas“ ir Kauno klini kose“, – tai pažeidimai, kuriuos konstatavo Kauno TLK. Kauno klinikos pastarąjį kaltini mą kategoriškai neigia. „Kauno teritorinei ligonių kasai atlikus patikrinimą, Kauno kliniko se tokio mokesčio nėra nustatyta“, – rašoma atsakyme „Kauno dienai“. Kauno klinikos taip pat nesutinka su kaltinimais dėl steigėjo nepat virtintų mokamų paslaugų kainų ir jų nustatymo tvarkos, o priemokas
už kontras tin es med žia gas, naudojamas ko m p i u t e r i n ės tomografijos ar magnetinio rezo nanso tyrimams atlikti, ima dėl nepakankamo finansavimo. „Kadangi balo vertė dar priklau so ir nuo kiekvieno mėnesio kom piuterinės tomografijos, magneti nio rezonanso tyrimų balo verčių, kurių dydžiui įtaką daro suteiktų tyrimų kiekis kiekvienoje TLK zo noje, įstaiga dar papildomai pati ria nuostolių. Pavyzdžiui, šių metų sausio–balandžio mėnesiais kom piuterinės tomografijos vidutinė balo vertė buvo 0,68 lito, magne tinio rezonanso tyrimų – 0,75 lito, o Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta 2012 m. paslaugų balo vertė 0,89 lito. Taigi akivaizdu, kad šios paslaugos nėra visiškai apmo kamos iš PSDF biudžeto“, – pabrė žiama Kauno klinikų atsakyme. Nustatytų pažeidimų, kad pa cientams matomoje vietoje ne skelbiama informacija apie moka mas paslaugas ir jų teikimo tvarką Kauno klinikose, neverta nė aiš kintis, kai Kauno TLK teigia, o gy dymo įstaiga neigia ligoniams daug opesnius – finansinius klausimus. Labai liberalus patikrinimas
UAB „Bendroji medicinos prakti ka“ direktorius Vidmantas Samui tis taip pat nesutinka su klinikai priskiriamais pažeidimais. „Priemokos imamos visose pri vačiose gydymo įstaigose, nes Lie
tuvoje galiojantys įsta tymai mums leidžia tai daryti, todėl mūsų niekas nieko keisti net ir neį pareigojo. Be to, ligonių kasų atlik to patikrinimo išvadose remiama si pačių gydymo įstaigų pateiktais duomenimis, kai vienos jų rašė tei sybę, o kitos melavo. Viskas buvo sprendžiama iš popierių. Patikrin ti visas šalies gydymo įstaigas per dešimt dienų, kiek buvo skirta, yra neįmanoma“, – apibendrino gydy tojas V.Samuitis. Ligonių kasų patikrinimas iš da lies vyko pasitikėjimo principu. „Įstaigos užpildė Valstybinės li gonių kasos prie Sveikatos apsau gos ministerijos direktoriaus įsa kymu patvirtintus klausimynus ir buvo įvertinta, ar vidaus dokumen tai atitinka galiojančius teisės ak tus“, – patikslino N.Bijanskienė. Už priemokas grąžina pinigus
Kauno TLK išvadose apie pagrįs tus pacientų skundus dėl neteisė tų priemokų – nė žodžio. Valstybinės ligonių kasos duo menimis, Kauno TLK veiklos zonos asmens sveikatos priežiūros įstai gos pernai gavo 11 pacientų skun dų grąžinti pinigus už paslaugas. Skundų autoriai įtarė, kad gydymo įstaiga vertė mokėti neteisėtai. Du
13
antradienis, liepos 3, 2012
sveikata ŽIV diagnozuotas 58 žmonėms
Kokliušas – pavojinga liga
Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 58 nauji susirgimai ŽIV infekcija. Ji diagnozuota 16 moterų ir 42 vyrams. Pernai per tą patį laikotarpį ŽIV atvejų užregist ruota dvigubai mažiau – 28. Šiemet beveik pusė – 26 žmo nės užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 16 – per heteroseksualius, 3 – per homoseksualius santy kius. Trylikai asmenų užsikrėtimo būdas nenustatytas. Nau jai užregistruotų užsikrėtusiųjų ŽIV amžiaus vidurkis – 36 metai. Iš viso iki šių metų birželio 1 d. šalyje užregistruoti 1 958 ŽIV infekcijos atvejai. Tarp infekuotųjų užregistruoti du vaikai, kurie ŽIV užsikrėtė nuo ŽIV infekuotos motinos.
Sloga, čiaudėjimas, nedidelis karščiavimas, lengvas kosu lys – tai požymiai, būdingi peršalimui. Tai gali būti ir lašeli niu būdu plintančios ligos – kokliušo simptomai. Jis diagno zuojamas laboratoriniais tyrimais. Šiemet kokliušu susirgo 12 Kauno apskrities gyventojų, pernai per visus metus – tik 4. Dauguma ligonių – 12–17 metų paaugliai. Kūdikiai ir ma ži vaikai serga labai sunkiai, pamėlynuoja ir vemia. Sveikimo stadija trunka 2–6 savaites, bet gali tęstis mėnesius. Nuo li gos saugo skiepai. Dažniausia komplikacija – antrinė bakte rinė infekcija, kuri gali sukelti mirtį. Plaučių uždegimas pasi reiškia vienam iš 20 susirgusiųjų kokliušu.
sti nebus ką iš 11 šių skundų buvo pripažinti pa grįstais. Nustatyta grąžintina suma iš Kauno klinikų – 5 923 litų. „Mes tokių sumų nežinome“, – tvirtino Kauno TLK Kontrolės sky riaus vedėja N.Bijanskienė. Pačios įstaigos gavo net 37 skun dus, kurie visi buvo pripažinti pagrįs tais. Tarp šių įstaigų – Kauno klini kos, Dainavos ir Šilainių poliklinikos. Pagal pačių įstaigų pateiktus duome nis grąžintinos sumos atitinkamai sudarė 7 535, 1 235 ir 907 litus. „Pernai įmokas gražinome tik pen kiems pacientams, o nusiskundimų per metus gauname apie 20. Mūsų poliklinikoje per dieną, ne per metus, apsilanko apie 2 000 pacientų, todėl šis santykis tikrai ne esminis, ar ne?“ – pripažino, tikslino ir klausė Šilainių poliklinikos direktorius Vidmantas Obelienius ir pridūrė, kad įmo kas ligoniams dažnai grąžina tik todėl, kad nenori su jais pyktis, nors jie ir neteisūs. Kauno klinikos savo pacien tams praėjusiais metais grąžino 7 535 litus. Svarbiausia – dokumentai
Kodėl ligonių kasos šių pažeidimų nefiksuo ja, jei ligoniai bu vo apmokestinti ne pagrįstai? Kaun o TLK ats tov ė N.Bijanskienė paaiškino labai paprastai: tai yra ligonių skundai, o dokumentacija gydymo įstaigose sutvarkyta nepriekaištingai. Ligo nių kasos tikrino būtent tai. „Jei pacientas yra draustas, už jį apmoka ligonių kasa ir už tas pa slaugas nieko mokėti nebus gali ma. Siūlomame projekte kategoriš kai pasakome, kad jokių priemokų negali būti, išskyrus tas, kurios įteisintos teisės aktais, sveikatos apsaugos ministro įsakymais“, – teigė Seimo Sveikatos reikalų ko miteto pirmininkas Antanas Ma tulas. Jei parlamentarai pataisas priim tų šį rudenį, naujoji tvarka – prie mokų uždraudimas ir baudos me dikams – įsigaliotų kitąmet. Kiek iš to bus naudos ligoniams, kitas klausimas.
7 535
Lt
– tokią sumą Kauno klinikos praėjusiais metais grąžino savo pacientams.
Kas antram yra tekę atsilyginti Valstybinės ligonių kasos (VLK)
užsakymu buvo atliktas tyrimas „Liet uv os gyv ent oj ų nuom on ė apie privalomojo sveikatos drau dimo sistemą, ligonių kasų ir svei katos priežiūros įstaigų veiklą“. Į daugiau kaip 50 klausimų atsakė
1 068 nuolatiniai Lietuvos gyvento jai. 72,6 proc. jų per pastaruosius 12 mėn. naudojosi sveikatos priežiū ros paslaugomis, 42,7 proc. vartojo kompensuojamuosius vaistus, 29,2 proc. lankėsi ligonių kasose. Paklausti, ar didžioji dalis sveika
tos priežiūros Lietuvoje yra nemo kama, teigiamai atsakė vos 7,1 proc. gyventojų. 33,4 proc. teigė, kad už paslaugas tenka mokėti – legaliai ar ba nelegaliai. 59,3 proc. respondentų buvo įsitikinę, kad, mokėdami svei katos mokesčius, jie patys padengia savo sveikatos priežiūros išlaidas. Kas antras apklausos dalyvis tei
gė, kad jiems per pastaruosius 12 mėn. yra tekę atsilyginti už svei katos priežiūros paslaugas. Dau giau nei du trečdaliai responden tų asmenišką atsilyginimą medici nos darbuotojams sieja su sveika tos paslaugų kokybe, su geresniu ir greitesniu gydymu. Atsilyginti juos paskatina kiti pacientai arba jie tai daro savo noru, tačiau atsilyginimo įteisinimui nepritartų. Neabejodami medicinos darbuo
tojų profesionalumu, apklausos dalyviai vis dėlto nėra visiškai tikri, kad gydymo įstaigose jais bus tin kamai pasirūpinta. 15,7 proc. Lietu vos gyventojų yra visiškai užtikrinti, kad gydymo įstaigoje jais bus tinka mai pasirūpinta, 17,5 proc. dėl to jau čiasi neužtikrinti, o 62,9 proc. mano, kad gydymo įstaigoje jais bus pasi rūpinta iš dalies. Šių rodiklių vertini mai trejetą metų išlieka nepakitę. Tyrimų duomenys rodo, kad pa
cientus ypač piktina didelės prie mokos už tyrimus į įstaigos kasą (32,9 proc. apklaustųjų) ir neteisėtos priemokos, mokamos ne į kasą (16,8 proc. apklaustųjų) ir didelės priemo kos už gydymą, mokamos į įstaigos kasą (15,4 proc. apklaustųjų). Beje, gyventojų apklausa parodė, kad au ga žmonių, susidūrusių su priemo komis už tyrimus, skaičius. Kas antras Lietuvos gyventojas
pageidautų gauti ataskaitą, kurioje matytųsi ligonių kasų sumokėti pi nigai už jų gydymą (apie suteiktas ir apmokėtas paslaugas). Tokia infor macija pasitarnautų ir kaip korupci jos prevencijos priemonė, atskleis tų privalomojo sveikatos draudimo paskirtį ir naudą. Asmeninės ata skaitos parodytų, kiek iš tiesų kiek vienam kainuoja sveikatos priežiū ra ir kiek moka ligonių kasos.
Tėviškai: LSMU rektorius profesorius R.Žaliūnas (nuotr. viršuje dešinėje), įteikęs beveik tūkstantį diplo
mų šiemečiams absolventams, juos perspėjo, kad pasirinktas kelias nebus lengvas.
Mindaugo Armonavičiaus nuotr.
„Žalgirio“ arenoje įteikta tūkstantis diplomų Laima Zakaraitė Lietuvos sveikatos mokslų uni versitetas (LSMU) per iškilmingą senato posėdį „Žalgirio“ arenoje įteikė diplomus beveik 1 000 šie met studijas baigusių sveikatos mokslų specialistų.
Pirmą kartą LSMU diplomų įtei kimo ceremonija vyko netradici nėje erdvėje. Anot renginio orga nizatorių, ši erdvė pasirinkta tam, kad švente galėtų džiaugtis visa universiteto bendruomenė. Po „Žalgirio“ arenos stogu til po abiejų universiteto akademijų – Medicinos ir Veterinarijos visų septynių fakultetų absolventai, užsienio studentai, jų artimie ji, svečiai, universiteto profesū ra, emeritai.
„Jūs baigėte vieną didžiausių ir konkurencingiausių universitetų, pasirinkote nelengvą, bet pra smingą kelią – sveikatos moks lus“, – sveikindamas absolventus pabrėžė LSMU rektorius profeso rius Remigijus Žaliūnas. LSMU tęsia tradiciją: diplomai tą pačią dieną įteikiami ir absol ventams, ir mokslo darbuotojams, gavusiems mokslo vardus. „Mūsų pareiga – atpažinti ryto jaus talentus. Šia švente siekiame suvienyti universiteto benduo menę ir parodyti jaunajai kartai, kad absolvento diplomas – tai tik žingsnis prasmingos specialisto karjeros kelyje“, – jaunimą drą sino profesorius R.Žaliūnas. LSMU senato pirmininko pava duotojas, Veterinarijos akademi jos, kuri prieš dvejus metus bu
vo sujungta su Kauno medicinos universitetu, kancleris profeso rius Henrikas Žilinskas jaunie siems specialistams davė priesa ką būti savo laiko šeimininkais.
LSMU diplomus šiemet gavo 254 būsimieji medikai, 146 odon
tologai, 110 farmacijos, 149 slaugos, 119 visuomenės sveikatos, 224 ve terinarinės medicinos ir 63 gyvu lininkystės technologijos specia listai. Iš viso 2012 m. LSMU baigė 1 065
absolventai. Mokslo vardai suteikti penkiems
profesoriams ir vienam docentui.
14
antradienis, liepos 3, 2012
sveikata
Norite pailsėti? Atostogaukit Alinančios darbo valandos prie staklių ar kompiuterio, dešimtys puodelių stip rios kavos ir ilgi viršvalandžiai. Tokia daugelio iš mūsų kasdienybė. Juk dar bas neretai tampa svarbesnis ne tik už laisvalaikį, bet ir už asmeninį gyvenimą. Ir kai pagaliau ateina atostogos, kokios jos turi būti? Per kiek laiko įmanoma at gauti jėgas?
Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Metai be poilsio
Kaunietė Milda neatostogavo iš tisus metus. Moteris dirba parda vimų vadybininke, dažnai tvarko darbo reikalus ir pasibaigus darbo valandoms. „Kaip ir visi dirbantys žmonės darbe turiu praleisti aštuonias valandas. Sako, kad darbas biu re švarus, lengvas, bet pavargs
tu turbūt labiau nei duobkasys ar koks nors statybininkas. Grįžus namo reikia pasirūpinti vakarie ne, vaikais. Jiems sumigus sėdu prie darbe nebaigtų tvarkyti do kumentų, sutarčių su klientais. Jei to nepadarysiu šiandien, atsi ras, kas pakeis mane“, – neslėpė 28-erių kaunietė. Milda prasitarė, kad, vos tik su planuoja atostogas, atsiranda dar daugiau darbo, tenka pavaduoti kolegas ir panašiai. „Kelis kartus bandžiau išei ti atostogų. Buvau tikrai pavargusi ir norėjau poilsio. Planavau išvyk ti į poilsinę kelionę, tačiau darb daviai vis sugalvodavo kokių nors priežasčių, kurios mane sulaiky davo nuo atostogų. Tačiau šią va sarą jau planuoju pailsėti. Išvyksiu į Italiją, nors tegavau dvi savaites atostogų“, – savo planais dalijo si Milda. Idealios atostogos – mėnesį
Aleksandras Kriščiūnas:
Juokaujama, kad atostogauti reikia tiek, kad bendradar biai pajustų, kaip be jūsų sunku.
Ar užteks pervargusiai specialistei dviejų savaičių atgauti jėgas? Psi chologė Lina Skromovaitė patvir tina: pereinamasis laikotarpis iš darbo į atostogų režimą trunka ne trumpiau nei savaitę. Pirmąją atostogų savaitę dar gal vojama apie darbą, antrąją savai tę pradedama ilsėtis, atitrūkti nuo darbo ir rūpesčių, trečioji atosto gų savaitė paprastai skiriama poil
Receptas: geriausia atostogauti su artimaisiais ir draugais, pakeitus aplinką, pasyvų poilsį kaitalioti su aktyvia
siui. Ketvirtąją savaitę psichologai pataria skirti sugrįžti į darbo die nos ritmą. Todėl idealiausios ato stogos trunka mėnesį. „Reikia mokėti planuoti darbą ir poilsį. Dirbti pernelyg ilgai nega lima. Didžiąją savo laiko dalį dar bui skiriantis žmogus per atosto gas gali pajusti krizę. Atostogos taip pat turi būti planuojamos, to
dėl prieš jas nuspręskite, ką norė site nuveikti, aplankyti, pamatyti. Taip išvengsite streso ir nemalonių netikėtumų“, – patarė psichologė L.Skromovaitė. Laikas palepinti save
Nemažai žmonių, nors ir daug dirba, atėjus atostogoms netu ri lėšų išvykti į kelionę ar pailsė
ti, todėl savo atostogas praleidžia namuose. „Jie save ramina sakydami, kad per atostogas galės susitvarkyti namus, pasirūpinti sveikata. Ta čiau sveikata rūpintis būtina kas dien, o ne tik sulaukus atostogų“, – pabrėžė psichologė. Atostogas, pasak specialistės, reikia skirti savo pomėgiams, ku
Septynios priežasty Vos tik kiek atšyla, lietuviai pa traukia į gamtą. Daugiabučių gy ventojai rengia iškylas paplūdi miuose ir miškuose, turintieji sa vo kiemus pusryčiauja, pietauja ir vakarieniauja juose. Kavinių lan kytojai renkasi stalelius lauke. Ar taip skaniau?
„Valgymo lauke privalumų yra daug“, – sako dietologė Laisvunė Petkevičienė. Jai pritaria vieno Vi duržemio jūros regiono restorano šefas Tomas Pipiras. Maistas atrodo skanesnis
Vasara: pietūs gamtoje – gaivu, paprasta, daugiau laisvės.
„Shutterstock“ nuotr.
Nemažai tyrimų įrodo, kad val gymas lauke koreliuoja su maisto skonio savybėmis: daugeliui žmo nių lauke valgomas maistas atro do patrauklesnis ir aromatinges nis. Be to, buvimas gryname ore gerokai pagerina apetitą. Dėl šių
priežasčių dietologai ir virėjai re komenduoja mėgautis maistu atvi rose erdvėse, užuot valgant užda rose patalpose. Lauke lengviau atsipalaiduoti
Vienas svarbiausių lauko restora no privalumų – erdvė. Restoranai, persikėlę į lauką, lankytojams su teikia galimybę mėgautis kur kas erdvesne poilsio vieta – tai svar bu žmogaus psichologiniam nusi teikimui. Lauko restoranai leidžia žmogui pamiršti rūpesčius, taip lengviau įveikiamas stresas, valgymo pro cesas tampa malonesnis, lėtesnis, todėl kur kas palankesnis organiz mui. Gauname vitamino D
Šiltąjį sezoną lydinti saulė – dar vienas ypatumas, kuris gerina
15
antradienis, liepos 3, 2012
sveikata sveikata.diena.lt/naujienos
ite visą mėnesį! Pirmą ją atosto gų savaitę dar galvo jama apie darbą, antrąją – pradeda ma ilsėtis, atitrūkti nuo darbo ir rūpes čių, trečio ji atosto gų savaitė paprastai skiriama poilsiui.
Prasti planai kenkia
Lietuvos sveikatos mokslų univer siteto Reabilitacijos klinikos va dovas profesorius Aleksandras Kriščiūnas pritarė psichologei dėl atostogų trukmės ir turinio. „Atostogas galima susigadinti, užsibrėžus tikslą padaryti darbą, kuriam iki šiol neturėjote laiko, su taupyti pinigų, o taip pat numesti svorio. Viso to dažniausiai nepada rysi, bet atostogas susigadinsi tik rai“, – humoro jausmo nestokojo profesorius A.Kriščiūnas. Atostogos reikalingos visiems, nesvarbu, kokį darbą jie dirba, – fi zinį ar protinį. Savaitgaliai ar šven tinės poilsio dienos neprilygsta atostogoms. „Trumpos atostogos, mano ma nymu, turėtų trukti ne trumpiau nei savaitę ir per jas būtina pakeis ti ne tik darbo, bet ir gyvenamą ją aplinką. Ypač svarbu bendrau ti su artimaisiais, šeimos nariais, draugais. Žmogui būtina bend rauti. Atostogauti vienumoje taip pat nėra gerai“, – tikina A.Kriš čiūnas. Bendradarbiai turi pasiilgti
veikla.
rie teikia malonumą, leidžia pail sėti nuo rūpesčių ir nevargina. Psi chologei neretai tenka susidurti su pacientais, kurie pernelyg daug dirbdami patys nenori išeiti ato stogų. Sako, kad darbas – tai ant ri namai. „Ir trumpos, ir pernelyg ilgos atostogos yra blogai. Jei per ato stogas prarandamas noras dirb
„Shutterstock“ nuotr.
ti, nebejaučiama poreikio dirbti ir uždirbti – tai ženklas, kad atosto gaujama pernelyg ilgai. Tai aktua lu mamoms, auginančioms maža mečius vaikus. Jos daugiausia laiko praleidžia namuose, jaučiasi nerei kalingos ir savęs nerealizuoja. Gy venime svarbu išlaikyti balansą“, – naudingų patarimų negailėjo L.Skromovaitė.
Visiems atostogautojams jis patarė pakeisti veiklos pobūdį. Dirbantieji protinį darbą turėtų nesibodėti fi zinės veiklos, o tie, kurie kasdien dirba fizinį darbą, per atostogas turėtų skaityti knygas, spręsti kry žiažodžius. „Juokaujama, kad atostogau ti reikia tiek, kad bendradarbiai pajustų, kaip be jūsų sunku“, – šmaikštavo A.Kriščiūnas. Pasiteiravus, ar visada randa lai ko poilsiui ir atostogoms, profeso rius nuo atsakymo išsisuko. Pati kino, kad poilsiaudamas stengiasi suderinti fizinę ir protinę veiklas ir dažniausiai tai pavyksta. „Valandą per dieną reikia skir ti intensyviam fiziniam darbui. Tai gali būti žaidimai, bėgiojimas, vaikščiojimas. Dar valandą reikia skirti intensyviam protiniam dar bui. Galima mokytis kalbų, spręs ti įvairias užduotis. Svarbiausia išlaikyti balansą, laikytis biologi nio ritmo“, – pabrėžė profesorius A.Kriščiūnas.
Rizika: ir širšės, ir bitės įgėlimas ypač pavojingas alergiškam žmogui.
Bitės geluonyje – mirtis Vasarą poilsį gamtoje neretai ap kartina įvairiausi vabzdžiai, uo dai, bitės, vapsvos. Specialistai primena, kad vabzdžio įgėlimas alergiškiems žmonėms gali baig tis mirtimi. Priklauso nuo reakcijos
„Reakcija į bitės ar širšės įgėli mą gali būti dvejopa: normali ir alerginė. Priklausomai nuo žmo gaus individualios reakcijos, įgė limai gali būti pavojingi gyvybei ir net mirtini, jei laiku nesutei kiama pagalba“, – perspėja Svei katos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo sky riaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė. Specialistė pataria įgėlus vabz džiui stebėti, ar nėra alerginės reakcijos, kuri gali progresuoti iki anafilaksinio šoko. Sunkėjant alerginei reakcijai, gali atsirasti dusulys, ištinti veidas, išberti vi są kūną, nukristi kraujospūdis. Vabzdžiui įgėlus į burną ar ryk lę, staiga gali sutinti kvėpavimo takai ir žmogus pradeda dusti. Atsargiai pašalinti geluonį
ys, kodėl verta valgyti lauke žmogaus savijautą: pakelia nuo taiką, padeda atsipalaiduoti. Nedi delis saulės spindulių kiekis aprū pina žmogaus organizmą vitaminu
Pailsėjęs žmogus labiau pasitenki na maistu. Paprastai valgymas lauke skatina sulėtinti tem pą, atsipalaiduoti. D, reikalingu kaulams stiprinti. Vi taminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, mag nio) apykaitą, padeda šioms me džiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse, taip pat saugo nuo osteo porozės.
Daug grynesnis oras
Pasirinkę stalą lauke žmonės taip pat turėtų pastebėti, kad čia ga li kvėpuoti giliau. Net ir puikią vė dinimo sistemą įsirengęs restoranas ar kavinė negali konkuruoti su lauke esančiu oro tūriu. Miesto centre gal būt ir neįkvėpsite miško tyrumo oro, tačiau bet kuriuo atveju toks pasisė dėjimas bus naudingas sveikatai.
Draugų susitikimų vieta
Nor ite sut ikt i sen iai matyt us draugus ar pažįstamus? Tuomet patogiai įsitaisykite prie lauke esančio staliuko, juolab kad lauko kavines galima aptikti ten, kur yra didžiausi žmonių srautai. Gurkš nojant kokį nors gėrimą galimybė susitikti ir pasikalbėti su seniai matytais draugais išauga kelis kart.
Labiau pasitenkinama maistu
Paprastai valgymas lauke skati na sulėtinti tempą, taigi žmonės neskuba, lėtai mėgaujasi maistu ir bendravimu. Nepatirdami stre so, jie kur kas geriau paruošia sa vo organizmą maistui įsisavinti, todėl geriau veikia virškinimo sis tema, efektyviau absorbuojamos naudingos maisto medžiagos. Val gydamas lėtai žmogus neapsunks ta, išlieka žvalus.
Lauko kavinė – laisvalaikiui
Dažnai žmonės į lauko kavines ateina ne pavalgyti, o su draugais arba artimaisiais gerai praleis ti laiką. Sėdint lauke užtenka sa lotų lėkštės ar kavos puodelio, kad būtų galima šnekučiuotis valan dų valandas. Pietaujant kieme ar gamtoje įdomiau ir daugiau lais vės vaikams. KD inf.
„Shutterstock“ nuotr.
Bitei įgėlus svarbu skubiai paša linti jos geluonį. Tai reikia dary ti ne pirštais ar pincetu, bet nu braukiant elektronine kortele ar bukąja peilio geležtės dalimi. Pirštais ar pincetu suspaudus ge luonį į įgelto žmogaus organizmą gali patekti dar daugiau nuodų. Nukentėjusiajam reikia nu mauti nuo įgeltos galūnės žiedus, laikrodžius, apyrankes, nuseg ti papuošalus. Skausmą ir tinimą
sumažina šaltas kompresas ant įkandimo vietos. Tai gali būti le das ar šaldytuvo kameroje sušal dyti maisto produktai. Juos reikia laikyti mažiausiai 10 min. Nukent ėj us iajam patar ia ma duoti išgerti antihistamini nių vaistų. Jeigu žmogui silpna, svaigsta galva, jį reikia paguldyti ir pakelti kojas aukščiau nei galva, taip pat stebėti ir įvertinti gyvy binius požymius: sąmonę, kvė pavimą, pulsą, odos pokyčius. Brangi kiekviena sekundė
Jei patinimas plinta arba sunkė ja simptomai, patariama kviesti greitąją medicinos pagalbą arba patiems skubiai vežti nukentėju sįjį į artimiausią ligoninę. Pasireiškus labai stipriai orga nizmo reakcijai, ryškėja anafilak sinio šoko požymiai, brangi kiek viena sekundė. Jei nukentėjusysis netenka są monės ir nustoja kvėpuoti, reikia atlikti dirbtinį kvėpavimą. KD inf.
Simptomai, įgėlus bitei smarkiai skauda įgėlimo vietoje, įgelta vieta parausta, patinsta, kūno oda niežti, bitės įkandimo vietoje būna li
kęs geluonis.
16
antradienis, liepos 3, 2012
menas ir pramogos
Publikos aplodismentai atiteko
Kauno fotografijos galerija iš šiuolaiki nio meno mugės „ArtVilnius’12“ grįžo su džiugia naujiena – jai atiteko mugėje apsi lankiusių meno mėgėjų simpatijos. Enrika Striogaitė
e.striogaite@kaunodiena.lt
Prieš atidarant trečiąją šiuolaikinio meno mugę „ArtVilnius’12“, bu vo paskelbti mugės apdovanojimų laimėtojai nurodant, kad dar vieną laimėtoją išrinks jau žiūrovai. Baigiantis mugei paaiškėjo, kad žiūrovų simpatijas pelnė Kauno fotografijos galerija. „Labai nuste bome, kad žiūrovų dauguma sa vo balsus atidavė mūsų galerijai, – sakė Lietuvos fotografijos sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gin taras Česonis, – nes fotografija nė
ra labai populiari, Lietuvoje grynai fotografijos meno kolekcininkų taip pat nėra.“ Buvo akivaizdu, kad Kauno fo tografijos galeriją pristatančioje erdvėje žmonės stabtelėja ir užsi būna. Juos domino galerijos pri statomi autoriai – fotomenininkai Antanas Sutkus ir Romualdas Ra kauskas ir jų sovietmetį atspindin tys darbai. „Gal dėl to, kad darbai nesunkiai perskaitomi, iš jų sklin da paprastumas ir nuoširdumas“, – svarstė G.Česonis. Vieną fotomenininko A.Sutkaus darbą įsigijo latvių kolekcininkas ir
nors galėjo išsirinkti garsųjį kadrą „Maratonas Universiteto gatvėje“, kurį yra įsigijęs dainininkas Elto nas Johnas, fotomeno gerbėjas nu sipirko kitą, gretimą, kadrą „Mara tonas“ iš to paties ciklo. „Mūsų tikslas buvo ne parduoti, o prisistatyti visuomenei, – kalbėjo G.Česonis. – Norime populiarin ti fotomeną, nes, tarkim, Latvijoje yra rimtų meninės fotografijos ko lekcininkų – taigi visai čia pat, to dėl lydi viltis, kad jų atsiras ir Lie tuvoje.“ Mug ėje „ArtViln ius’12“ bu vo eksponuotos ir kauniečio me nin ink o Rom uald o Rak ausk o nuot raukos, taip pat pris taty tas neseniai galerijos išleistas jo ankstyvųjų darbų albumas „Šio kiad ien iai“. Daugel is net ik ėjo, nežinojo, kad R.Rakauskas turi tokių fotografijų, tiksliau, išliku sių juostelių, kuriose užfiksuoti jo, dar dvidešimtmečio jaunuo
lio, beveik pirmieji bandymai – nuoš ird ūs, pap rast i, atl ikt i va dovaujantis daugiau intuicija nei kanonais, kompozicijos ar šviesos taisyklėmis.
Norime populiarin ti fotomeną, nes, tar kim, Latvijoje yra rimtų meninės fo tografijos kolekci ninkų – taigi visai čia pat, todėl lydi viltis, kad jų atsiras ir Lie tuvoje. Du R.Rakausko darbus įsigijo taip pat latvių kolekcininkai, ki ti džiaugėsi nusipirkę unikalių fo tografij ų albumą „Šiokiadieniai“.
Traukė: Kauno fotografijos galerijos
Muzika, suskambusi po keturių šimtm Rėjus Čemolonskas Pažaislio muzikos festivalio kon certas sekmadienio vakarą vilnijo vienuolyno bažnyčioje. Čia skam bėjo senoji religinė muzika – XVI ir XVII a. sandūros mišparų rekonst rukcija Zigmanto III Vazos rūmų koplyčioje. Muzikinis paveldas
Gausiai Pažaislio vienuolyno baž nyčioje susirinkę klausytojai turė jo progą išgirsti retų instrumentų (viola da gamba, teorba) skambesį ir panirti į rimties bei susikaupimo muziką. Puoselėjantys senąją mu ziką choras ir konsortas „Brevis“, senosios muzikos atlikėjai bei eks pertai iš Lenkijos ir Vokietijos su pažindino su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės muzikiniu pa veldu, kuris buvo parengtas vio lončelininko, violininko, senosios muzikos tyrėjo Dariaus Stabinsko pastangomis, dalyvaujant Lietu vos ir užsienio atlikėjams, senosios muzikos ekspertams. Bažnytinės muzikos programa „Laudate pueri Dominum: XVI– XVII a. sandūros Mišparų rekonst rukcija Abiejų Tautų Respubliko je“ – tai bendras choro ir konsorto „Brevis“ senosios muzikos eksper tės Marios Skibos darbas. Muzikologė, dainininkė, kolekty vų „The Pacelli Project“, „Bella Dis cordia“ vadovė, senosios muzikos ekspertė M. Skiba (Lenkija, Vokie tija) pasidalijo savo žiniomis ir pa tirtimi su choru ir konsortu „Brevis“ – buvo atliktas kruopštus tiriama sis darbas ieškant unikalių rankraš čių įvairiose Europos bibliotekose ir atkuriant muzikinę medžiagą, va dovaujantis savitais mišparų žan ro kanonais. Lietuvoje po keturių šimtmečių skambėjo italų, lenkų ir lietuvių autorių, dirbusių karališko joje Vazų kapeloje, dedikavusių sa vo kūrinius mūsų valdovams ir di dikams, bažnytinė muzika. Publikos prašė neploti
Tai, be abejonės, visai kito cha rakterio muzika, nei išvakarėse
skambėjusi Lietuvos liaudies bui ties muziejaus Švč. Mergelės Ma rijos Gimimo bažnyčioje, kurio je Filadelfijos berniukų choras iš JAV atliko taip pat sakralinę mu ziką, temperamentingai, linksmai šlovinančią Viešpatį ir kviečiančią džiaugtis. Pažaislio vienuolyno bažnyčio je skambėjo rimties, susikaupimo, egzistencinių apmąstymų muzika, kiekvienu akordu tarsi bylojanti: „Iš dulkės gimęs dulke pavirsi.“ Dievo didybę, galią ir pranašumą papildė aukšti bažnyčios skliautai ir puiki akustika – muzika skam bėjo tarsi iš tų skliautų, beveik iš dangaus platybės, iš kur žmogaus mažumas dar labiau matomas. Prieš koncertą klausytojų buvo paprašyta, kad jie po atlikto kūri nio neplotų – kaip neplojama per šventas Mišias, todėl sakrali nuo taika ir ypatinga rimtis buvo iš laikyta iki pat koncerto pabaigos. Kartais net norėjosi, kad kažkas tartų bent žodį iš Evangelijos, kad susikaupusi rimtis pradėtų kvė puoti, nes visa, regis, paniro susi telkusiame dvasingumo debesyje.
Pažaislio vienuoly no bažnyčio je skambėjo rimties, su sikaupimo, egzistenci nių apmąsty mų muzika, kiekvienu akordu tar si bylojan ti: „Iš dulkės gimęs dulke pavirsi.“
Unikalu: chorui ir konsortui „Brevis“, užsienio svečiams teko garbė atlikti melodijas, skamb
Apie Dievą ir amžinybę
Per koncertą užslinkusi ypač smar ki liūtis ir nudundėjęs griausti nis organiškai įsiliejo į bažnyčioje sklindančią muziką, regis, dar la biau pabrėžė Dievo didybę ir ga lybę. Bažnyčios šone, pro kažkur pra dėjęs skambiai lašėti į vidų besi veržiantis lietus lyg adatos dū riai smigo tarsi į pačią sąžinę, o gal nuodėmę: vieni klausytojai išgąs tingai ėmė dairytis, kiti – pani rę muzikon, užsimerkę – turbūt priėmė lašėjimą tarsi metaforą, tarsi lašantį laiką, kuris verčia gal voti apie Dievą ir amžinybę. Įspūdį padidino tyliai į bažnyčią, turbūt po rekolekcijų, pasiklausyti muzikos atėjusios vienuolės. Tar nauti Dievui, rinktis dvasingumo kelią, nepaliaujant galvoti apie am žinybę – apie tai bylojo ir jos, ir vil nijanti muzika, ir prapliupusi liū tis, ir nurimę kapsėti lašai.
Prikelti: rekonstruota XVI–XVII a. sandūros muzika buvo atlikta retais senaisiais instrumentais.
Atmosfera: Pažaislio vienuolyno bažnyčioje susirinkę koncerto žiūrovai skendėjo ypatingos rimties ir susikaupi
17
antradienis, liepos 3, 2012
menas ir pramogos
Kauno fotografijos galerijai
s stendas išsiskyrė iš kitų mugėje prisistačiusių galerijų.
mečių
Tomo Urbelionio (BFL) nuotr.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtoja Vita ŽALKAUSKIENĖ. Teisingi atsakymai: GARDŪS PIETŪS (pirm.), TIKRAS DRAUGAS (antr.), KRENTA KAŠTONAI (treč.), GYVATUODEGIS (ketv.), OBUOLMUŠIS (penkt.).
Šią savaitę laimėkite Emilie Richards knygą „Begalinė grandinė“.
bėdavusias karališkojoje Vazų kapeloje.
Semas Kinkeidas, tapęs provincijos miestelio bažnyčios pastoriumi, pagaliau pasijunta radęs namus – jis patenkintas gyvenimu Šenandoa slėnyje. Bet jo planai pritraukti prie bažnyčios ispaniškai kalbančių atvykėlių bendruomenę patinka ne visiems. Laimei, į Toms Bruką atkeliauja Eliza Martines ir Semas supranta sutikęs moterį, gebančią rasti kelią į kiekvieno širdį. Eliza neieško draugysčių. Jau ne vienus metus ji šalinasi visų, bijodama, kad jos paslaptys bus atskleistos. Likimas suveda ją su moterimis, kurių pomėgis – siūti skiautinių antklodes. Elizą sujaudina jų siūloma draugystė. Negana to, ji pajunta neįveikiamą potraukį pastoriui Semui. Iš Šenandoa slėnio Elizai nebebus taip lengva išvykti.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Rėjaus Čemolonsko nuotr.
imo rūke.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, liepos 10 d.
18 2
antraDIENIS, liepos 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ��������������������������������� 18 Paslaugos ����������������������������������������� 18, 19 Parduoda � ������������������������������������������������� 19 Perka � �������������������������������������������������� 19, 20 Įvairūs � ������������������������������������������������ 20, 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai ������������������������ 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis �������������������������������������������� 21 Kviečia � ����������������������������������������������� 20, 21 Kviečia mokytis ���������������������������������� 21 Pamesta � ���������������������������������������������������20 Informuoja � ��������������������������������������������� 21
skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai Siūlo darbą Automobilių servisui reikalingi: automobilių mechanikai, važiuoklės meistrai, serviso vadovas. Tel. 8 698 02 939. 976497
Kaišiadorių rajono Rumšiškių Antano Baranausko gimnazijai reikalingas fizikos mokytojas (-a) nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. (dirbti ne visu darbo krūviu). Tel./faks. (8 346) 47 141. 982407
Kepyklai Panemunėje reikalinga bandelių kepėja ir tešlos paruošėjas. Darbas pamainomis. Neturinčius patirties apmokome. Skambinti tel. (8 37) 346 141. 983169
Krovininio transporto servisui Kaune reikalingas automobilių šaltkalvis. Tel. 8 687 37 323. 976950
Logistikos įmonei reikalingi automobilinio krautuvo vairuotojai, turintys pažymėjimą ir darbo patirties. Teirautis tel. 8 675 77 161, e. paštas rimantas@resko.lt. 981822
Maisto prekių parduotuvėje Garliavoje reikalingas apsaugos darbuotojas. Tel. (8 37) 551 758. 980870
Reikalinga (-as) barmenė (-as), galinti dirbti savarankiškai. Darbas Kalniečių mikr., Kaune. Slankusis grafikas. Tel. 8 610 29 225. 983640
Reikalinga (-as) patalpų valytoja (-as) dirbti nuo 17 iki 19 val. 0,25 etato Dainavos r. Tel. 712 525. 978885
Reikalinga (-as) tekstilinių gaminių sukirpėja (-as) – individualus viršutinių vyriškų, moteriškų drabužių modeliavimas, sukirpimas. Patirtis nuo 5 m. Darbas Kauno centre, 1 pamaina. Tel. 8 608 06 591. 981412
Reikalinga kirpėja (-as) Garliavoje, Vytauto g. 67, Grožio salone, II a., IKI parduotuvėje. Tel. 8 699 85 627.
983251
Reikalingas stogdengys-brigadininkas ir kiti darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 608 71 813. 978045
Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai dirbti maršrutu Lietuva–Europa; Europa–Rusija. Būtina darbo patirtis. Tel. (8 37) 362 094, 8 685 77 899.
Siuvame lengvuosius viršutinius mot. drabužius. Skubiai reikalingi 5 patirtį turintys siuvėjai (-os) siūti universaliomis siuvimo mašinomis ir gatavos produkcijos lygintojas (-a). Garantuojame 1200 Lt mėnesinį atlygį. Nuolatinis darbas, laiku mokamas atlyginimas, nedirbame viršvalandžių. Su nerimtais ketinimais nesikreipti. Teirautis tel. 8 601 44 874 nuo 7 iki 16 val. 982141
Statybos įmonei reikalingi: 1. Tinkuotojai; 2. Fasado sienų šiltintojai; 3. Betonuotojaikonstrukcijų montuotojai; 4. Plytelių klojėjai; 5. Staliai statybose; 6. Dažytojai. Tel. (8 37) 375 331. 977668
Tarptautinių pervežimų įmonei reikalingi vairuotojai (CE kategorija, patirtis būtina, RUS ir BY vizos būtų privalumas). Tel. 8 686 70 121. 977656
Transporto paslaugų įmonei reikalingas automobilinio krautuvo vairuotojas. Darbas naktimis. Visos socialinės garantijos. Darbo užmokestis sutartinis. Skambinti nuo 9 iki 17 val. tel. 8 640 16 458. 983666
Transporto-logistikos įmonei reikalingi duonos gaminių atrinkėjai. Darbas naktimis, slankiuoju grafiku. Visos socialinės garantijos. Atlyginimas – sutartinis. Skambinti nuo 9 iki 17 val. tel. 8 640 16 458. 983663
UAB „Kodera“, užsiimanti sunkvežimių naudotų detalių prekyba, siūlo darbą prekių žinovui. Būtina patirtis. Tel. (8 37) 301 022, e. paštas lina@kodera.lt. 981847
UAB „Mantinga“ ieško kepėjos dirbti „Maxima“ Bazė Kaune. Tel. 8 696 26 892. 983070
UAB „Vilpostus“ visai darbo dienai reikalinga (-as) kurjerė (-is) Saulėtekio r. Atlyginimas minimalus ir priedai. Reikalavimas – patirtis. Tel. 208 093. 983737
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837. 969326
Reikalinga Įmonė, turinti autotransportą su šaldymo įranga (iki 3,5 t), siūlo paslaugas ir ieško įmonių bendradarbiauti. Tel. 8 699 98 934. 977617
Klinika „Neuromeda“: echoskopiniai ir kraujo tyrimai, neurologinių ligų, nugaros skausmų diagnostika ir gydymas, psichikos ligų gydymas, kodavimas, išblaivinimas. Tel. 8 613 42 780; www.neuromedicina.lt.
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 979103
976898
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“). Teikia visas odontologijos paslaugas, gydymas su NARKOZE. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – nuo 1000 iki 1500 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265. 981736
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 983656
Aliuminio balkonai – tiesiai iš gamintojo! Balkonų stiklinimas, plastikiniai langai. MONTUOTOJAMS GAMINAME PER 3 DIENAS. UAB „Limpaka“, tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441. 980977
Kompiuterininkų AD servisas taiso nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius: lituoja, instaliuoja programas, šalina virusus, atnaujina navigacijas. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 981305
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, interneto, Wireless tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 980322
Kompiuterių taisymo paslaugos. NEMOKAMAS atvykimas. www.pagalbakompiuteriams.lt. Tel. 8 655 88 600. 982823
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692.
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Atliekame grindų, parketo šlifavimą. Klijuoju plyteles, dažau, tapetuoju. Kalu dailylentes, laminatą. Santechnikos darbai. Tel. 795 508, 8 600 62 210. 967420
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 973358
Atliekame parketo ir grindų šlifavimo be dulkių bei lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 605 13 469. 979946
Atliekame vidaus ir lauko apdailą. Tel. 8 611 40 315.
981764
Statybos, remonto
Atliekame visus statybos, remonto darbus: elektra, santechnika, griovimas, mūrijimas, betonavimas, gipskartonio montavimas, visa apdaila. Tel. 8 699 77 162.
956062
973415
Automobilininkams
Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 616 56 993.
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
968452
Aukštos kokybės dažymas, tapetavimas, langų angokraščių apdaila, sienų ir lubų lyginimas, grindų laminatas. Kainos derinamos. Tel. 8 686 47 904.
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių remontas, pildymas. Automobilinio bokštelio nuoma. Tel. 332 520, 8 699 55 568.
983743
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Pjauname, genime medžius. Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
976165
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI.
972039
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
976193
Dujų įranga automobiliams. Montavimas, remontas, lizingas, kompiuterinė diagnostika. Tiesioginis dujų įpurškimas. UAB „Vikabaltus“, Islandijos pl. 213E, Kaunas, tel. 705 862, 8 676 22 707.
982978
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.
981070
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
965619
Betonuojame laiptus, klojame plyteles, sukame gipsą, glaistome, dažome, įrengiame santechniką ir šildymo sistemas. Šiltiname namus. Tel. 8 650 51 581.
983078
980647
Buitinės technikos remonto
Darbai aukštyje. Tarpblokinių siūlių remontas. Tel. 8 601 37 177.
980661
Atliekame televizorių, garso aparatūros ir kitų el. prietaisų remonto darbus. Galime atvykti. Suteikiame garantiją. Savanorių pr. 155. Tel. 8 617 77 751.
Darome stogų konstrukcijas, dengiame įvairia danga, remontuojame senus stogus, stato stoglangius, karkasinius namus, pavėsines. Tel. 8 689 04 980.
Reikalingi: virėja (-as), virėjos padėjėja (-as). Darbas pamainomis, slankiuoju grafiku. Kaunas. Tel. 8 654 10 012.
„Ardo“, „Ariston“, „Bosch“, AEG ir kt. automatinių skalbyklių, šaldytuvų remontas ir jų prekyba. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 740 086, 8 609 07 201.
Dažau lauko fasadus, sodo namelius, butus, laiptines. Atlieku plastikinių langų apdailą. Esu rimtas darbininkas. Tel. 8 607 03 388, 8 672 77 316. www.m-apdaila.lt.
Reikalingos (-i) skyriaus pardavėjos (-ai), kasininkės (-ai) ir mėsininkas, konditeris (-ė). IKI Girstupis, Kovo 11-osios g. 22, Tel. (8 37) 452 030.
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
981883
Reikalingi: darbininkai prižiūrėti, valyti patalpas, objektus, sandėlininkai, salės, gamybos, apsaugos darbuotojai, vairuotojai. Tel. 8 600 37 610.
Paslaugos Medikų
982758
SKUBIAI DARBAS! Sparčiai (-am) drabužių siuvėjai (-ui)-taisytojai (-ui) siūlome gerą darbą, visą darbo dieną, PC „IKI“, Dainavos mikrorajone. Tel. 8 673 06 774. 983618
Spaustuvė BALTO Kaune skubiai ieško spaudėjų. Darbas su „Heidelberg“ spaudos mašina. Patirtis būtina. Tel. 8 699 302 50, e. paštas info@balto.lt.
979426
Statybos įmonei reikalingi BETONUOTOJAI, brigadininkai betonuotojai, betonuotojų brigados. Tel. 8 650 77 295.
981711
973335
Drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimas. Medžiagos su nuolaida. Sutvarkome dokumentaciją. Tel. 8 674 13 881.
982293
983631
978629
976204
981357
DERMATOLOGIJOS IR ESTETINĖS MEDICINOS KLINIKA „SVEIKA ODA“ Savanorių pr. 79, Kaunas tel. (8 37) 240 080, www.sveikaoda.lt Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692. 956078
Klinika „Neurosveikata“. Patyrę gydytojai psichiatrai gydo įvairius psichikos sutrikimus, pagirių simptomus. Išblaivinimas, kodavimas nuo alkoholio. Trakų g. 12, tel. 8 656 61 610. www.neurosveikata.lt. 965535
980969
977544
Remontuoju automatines skalbykles. Garantija iki 1 metų. Dirbu be poilsio dienų. Tel. 8 606 76 900. 983124
SKUBIAI IR NEMOKAMAI IŠVEŽA nenaudojamą buitinę techniką – šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000, www.kaunakiemis.lt. 981970
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 981103
AKCIJA! ALUPLAST profilio 5 kamerų langai su 30 proc. nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stikl. Roletai. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt. 979436
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt.
974819
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com. 980591
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Stogų dengimas. Tel. 8 619 29 430. 973600
Kasame ekskavatoriais, lyginame buldozeriais, vežame savivarčiais žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas ir kelius į statybų aikšteles. Tel. 8 699 77 162. 973440
Nukelta į 19 p.
193
antraDIENIS, liepos 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Statybos, remonto
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiťkai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448.
Pjaunu vejÄ…, karpau gyvatvores, iĹĄpjaunu krĹŤmus ir medĹžius, tvarkau sodybas, ÄŻmoniĹł teritorijas, daugiabuÄ?iĹł aplinkÄ…. Tel. 8 698 25 582.
Tvarkingi mĹŤro, tinko, betonavimo, gipskartonio, plyteliĹł, laiptiniĹł daĹžymo, apdailos, griovimo, rekonstrukcijos, stogĹł, tvorĹł darbai. Tel. 8 648 27 119.
Pjaunu, genÄ—ju medĹžius ir vÄ—jo iĹĄvartas. Tel. 8 671 70 006.
977752
979782
Dengiame stogus ÄŻvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 971969
Kasu ĹĄulinius, vietinÄ™ kanalizacijÄ…. Valau ir gilinu ĹĄulinius. Surandu vandens gyslÄ…. Suorganizuoju ĹžiedĹł atveĹžimÄ…. Tel. 8 676 67 428. 973092
KeiÄ?iame asbestinius stogus ÄŻ kt. stogĹł dangÄ…, padedame kaimo tipo vietoviĹł gyventojams susitvarkyti dokumentus kompensacijai dÄ—l asbestiniĹł stogĹł keitimo. Tel. 8 687 75 804. 975376
Mini krautuvo BOBCAT nuoma. Kasimo, lyginimo, krovimo darbai. Tel. 8 600 72 223.
983624
MĹŤrininkĹł brigada atlieka ÄŻvairius mĹŤro darbus. MĹŤrija klinkerÄŻ. Tel. 8 676 22 632, 8 600 44 502, 8 600 23 064. 978841
Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, ekskavatorius. Kasame, lyginame, griauname, gręŞiame pamatams skyles, iťkrauname, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801. 930771
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius (universalĹŤs, tinka mĹŤro ir kitiems darbams, lengvai surenkami). Tel. 8 686 79 386, www.stogudengimasjums.lt. 969721
Pakabinamosios lubos: mineralinÄ—s, aliumininÄ—s, fibrocementinÄ—s, plieninÄ—s. LubĹł montavimas. Tel. 8 611 33 973; www.lubos.lt. 978323
Palankiomis kainomis iĹĄnuomojama statybinÄ— technika: automobiliniai kranai, automobiliniai bokĹĄteliai, savivarÄ?iai, buldozeriai, mini krautuvai, statybinÄ— ÄŻranga. Tel. 8 699 35 217.
982931
UAB atlieka stogĹł dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomÄ…ja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas. Tel. 8 688 30 990.
982783
Ĺ˝emÄ—s kasimo, pamatĹł, drenaĹžo, tranĹĄÄ—jĹł ir gręŞimo darbai (20, 30, 40 cm skersmens) mini ekskavatoriumi „Kubota“. VeĹžu ĹžvyrÄ…. Tel. 8 685 43 966. 974120
Vidaus įrangos Apsauginės, vidinės, plisė ŽALIUZĖS, ROLETAI, MARKIZĖS, ROMANETĖS. Tinkleliai nuo vabzdŞių. Balkonų stiklinimas. Atvykimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 981421
APSAUGOS SIGNALIZACIJOS namams, butams, sodyboms, garaĹžams, sodĹł nameliams. VAIZDO STEBÄ–JIMO sistemos. NÄ—ra abonentinio mokesÄ?io. Pigiai. Tel. 8 675 04 304. 981867
Aptraukiame audiniu baldus. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Transportas nemokamai. Tel. 779 101, 8 603 49 621. Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 982198
Aptraukiame minkĹĄtuosius baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ…. Transportas nemokamai. Pensininkams – 10 % nuolaida. Tel. 208 498, 8 604 35 475. 979590
984055
980993
PlokĹĄÄ?iĹłjĹł stogĹł dengimas, ĹĄiltinimas ir renovacija. IlgametÄ— patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt. 978650
ProfesionalĹŤs metalo suvirinimo darbai. Tel. 8 646 14 495, UAB „Deina“, PartizanĹł g. 87A. 980199
Renovuojame, rekonstruojame individualius pastatus. Betonuojame pamatus, mĹŤrijame, ÄŻrengiame tvoras, terasas, dengiame stogus ir t.t. Tel. 8 612 17 917, 8 679 73 878. 980255
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveĹžti medĹžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
NestandartiniĹł baldĹł, spintĹł, drabuĹžiniĹł, pertvarĹł su stumdomomis durimis gamyba. Tel. 8 674 51 779, Arvydas. 980714
VirtuvÄ—s, svetainÄ—s, biuro, miegamojo, vonios, spintĹł ir kitĹł kietĹłjĹł baldĹł gamyba. Garantija, iĹĄsimokÄ—tinai. Tel. 8 679 77 357; www.ivairusbaldai.lt.
982680
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 980872
Skardinimo darbai. SienĹł, stogĹł dengimas skarda. ÄŽvairiĹł lankstiniĹł, lietaus ir vÄ—dinimo sistemĹł gamyba ir montavimas. Tel. 8 656 72 272. 977439
Statome karkasinius ir mĹŤrinius namus. Dengiame stogus. Rekonstruojame. Vidaus ir lauko apdaila. Tveriame tvoras. Konsultuojame, padedame ÄŻsigyti medĹžiagas. Tel. 8 671 94 586, 8 671 94 581. 981921
StogĹł dengimas, ĹĄiltinimas. TarpblokiniĹł siĹŤliĹł remontas. Tel. 8 681 79 195, 8 686 88 034. 980762
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 2 k. butÄ… Ĺ˝. Ĺ anÄ?iuose (b. pl. 36 kv. m, 3/2 a., mĹŤrinis namas, nereikia renovuoti, autonominis ĹĄildymas, signalizacija, po kapitalinio remonto). Tel. 8 674 64 821.
983186
2 kambariĹł butÄ… V.KrÄ—vÄ—s pr. (b. plotas 44,4 kv. m, 5/4 a., gera vieta, maĹžos sÄ…skaitos uĹž ĹĄildymÄ…, suremontuotas, tuĹĄÄ?ias). Tel. 8 686 40 200. 978336
2 kambariĹł butÄ… Ĺ ilainiuose, Baltijos g. 98 (50 kv. m, 5/5 a., kampinis, namas bendrijos, tvarkingas, yra rĹŤsys). Kaina 85 000 Lt. Tel. 8 648 79 656. 6 a sklypÄ… su vasarnamiu (20 kv. m) Rokuose, SB „Jiesia“, 15 km nuo Kauno, labai geras susisiekimas ir mikroautobusu. Aptvertas ir apsodintas. Vanduo visÄ… sezonÄ… geriamas iĹĄ ĹĄaltinio uĹž 100 m. Kaina 44 000 Lt (derinama). Tel. 8 620 39 018.
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 980826
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 979001
Paminklai gamintojo kainomis. IĹĄsimokÄ—tinai. TvorelÄ—s. Pamatai. BirĹĄtono g. 14. Tel. 202 406, 8 612 56 001, akmensgaminiai@gmail.com. 982223
BuitinÄ— technika Defektuota, naudota, nauja buitinÄ— technika. VirtuvÄ—s ÄŻrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 982076
Nauja ir nukainota buitinÄ— technika (orkaitÄ—s, ĹĄaldytuvai ir t.t.), virtuvÄ—s reikmenys. Atidavus senÄ… buitinÄ™ technikÄ… – taikomos nuolaidos! AEG, „Bosch“, „Liebherr“, „Siemens“ ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 821546
StatybinÄ—s medĹžiagos
PREKYBA KIETUOJU KURU: akmens anglys; baltarusiĹĄki durpiĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł briketai; medĹžio pjuvenĹł granulÄ—s. Dirbame I–V 9–17 val. Adresas A.JuozapaviÄ?iaus pr. 7, tel. 746 419, 8 612 63 246. 983134
Supjautos atraiŞos: puťies – 300 Lt; juodalksnio, berŞo, ąŞuolo – 380 Lt. AtraiŞos maiťuose: puťinės – 6 Lt (vnt.); ąŞuolo, berŞo, juodalksnio – 7 Lt (vnt.). Tel. 8 670 32 999. 979066
Perka
976721
GyvenamÄ…jÄŻ namÄ… su mansarda S.Dariaus ir S.GirÄ—no g. (ĹĄildomas dujomis, kietuoju kuru, vandentiekis, kanalizacija). Kaina 270 000 Lt. Tel. 8 635 42 249. 982506
IeĹĄkome iĹĄsinuomoti arba pirkti butÄ… Kaune arba ĹĄalia Kauno. Martynas, tel. 8 657 53 810. 980346
Mōrinį garaŞą Senamiestyje, D.Poťkos g. (bendr. pl. 27 kv. m – 3X9 m, aukťtis 3 m, duobė, metaliniai vartai, uŞdaras rakinamas kiemas). Tinka laikyti mikroautobusus, limuzinus. Kaina 27 000 Lt. Tel. 8 678 74 682. 981850
983455
Parduodamas 7,19 a sodas su mĹŤriniu namu ir mĹŤriniu priestatu SB „Netoniai“, prie tvenkinio. Kaina 92 000 Lt. Tel. 8 699 95 809. 980622
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
967265
Vieno aukĹĄto naujos statybos karkasinÄŻ namÄ… AlksniĹł g., VaiĹĄvydavoje (b. pl. 80 kv. m, 8,5 a sklypas). Kaina 175 000 Lt. Tel. 8 652 21 880. 978155
Parduodu 35 ha Şemės ōkio paskirties Şemę Kauno r., Kuro kaime. Šiuo metu sklypas dirbamas, iťnuomotas. Sklypą supa miťkas, galima vystyti poilsinių sodybų gyvenvietę ar kitą rekreacinės paskirties projektą. Iki Kauno miesto – 28 km. Kadastrinis Nr. 5201/0012:452 (33 ha) ir 5201/0012:453 (2 ha). Tel. 8 606 14 770. 983646
Parduodu blokelius tvorai: skaldyto akmens imitacijos, betoniniai, ĹĄviesĹŤs (dydĹžiai 30x30x15 cm). Tel. 8 617 49 793. 976511
Maisto prekÄ—s Parduodu bulves, morkas, burokÄ—lius, svogĹŤnus, kopĹŤstus, agurkus. Pristatau ÄŻ vietÄ…, iĹĄraĹĄau dokumentus. Tel. 545 842, 8 685 81 393.
982520
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalÄ…. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, nichromÄ…. BirĹželio 23-iosios g. 23A, tel. 312 043, 8 682 40 444. 940009
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, nichromÄ…. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 699 69 731. 939787
976482
Kitos prekės AKCIJA – PJUVENŲ briketams! Parduodame pjuvenų briketus, durpių briketus. AtveŞame. Kreiptis Kalvarijos g. 7, Kaunas, tel. 8 683 54 559, 298 566. 976606
AtveĹžame malkas miĹĄkaveĹžiu. Malkos trinkelÄ—mis. Brangiai perkame miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 28 211. 982521
Ä„Ĺžuolo, berĹžo pjuvenĹł briketus ir baltarusiĹĄkus durpiĹł briketus. Tel. 8 677 44 884. 983396
BerĹžo, uosio, Ä…Ĺžuolo, juodalksnio skaldytos malkos. Tel. 8 613 23 999.
980168
ÄŽvairias malkas (skaldytas arba trinkelÄ—mis). Tel. 8 673 10 627.
977717
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, senus automobilius. VeiveriĹł g. 148A, tel. 392 213, 8 686 40 259. 939636
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, elektros variklius, senus automobilius. VokieÄ?iĹł g. 187, tel. 478 088, 8 681 46 384. 939860
AlavÄ…, nichromÄ…, nerĹŤdijantÄŻ ir instrumentinÄŻ plienÄ…, elektros variklius, generatorius, starterius ir ÄŻvairius metalus. Tel. 8 610 22 688. 939562
Nebrangiai parduodu malkas trinkelÄ—mis ir skaldytas. Tel. 8 610 78 126.
AukĹĄtomis kainomis ÄŻmonÄ— perka ÄŻvairius AUTOMOBILIUS ir kt. technikÄ… (po eismo ÄŻvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 648 74 669.
NebrangĹŤs baltarusiĹĄki durpiĹł briketai (sufasuoti didmaiĹĄiuose po 500 kg) ir pjuvenĹł briketai. AtveĹžame nemokamai. Tel. 8 600 79 065.
AutomobiliĹł supirkimas. Atsiskaitome iĹĄ karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Malkos pigiau. Supjautos trinkelÄ—mis. AtveĹžame. Tel. 8 631 33 736.
982813
975229
974141
Parduodame sausas Ä…Ĺžuolo, uosio, berĹžo, juodalksnio malkas ir atraiĹžas. AtraiĹžos maiĹĄuose. Tel. 8 610 67 001. 945641
Parduodamos malkos. Tel. 8 642 00 055.
981494
981222
AutomobiliĹł supirkimo ÄŻmonÄ— perka automobilius nuo 200 iki 2000 Lt. Atsiskaitome iĹĄ karto. Pasiimame patys. Sutvarkome dokumentus. Tel. 8 615 87 008.
972498
Parduodu berĹžines, alksnines, drebulines malkas. Tel. 8 600 33 331.
Parduodu malkas „iĹĄ pirmĹł rankĹłâ€œ. AtveĹžu miĹĄkaveĹžiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.
SklypÄ… PociĹŤnuose, 2011 m. pripaĹžintuose graĹžiausia kaimo gyvenamÄ…ja vietove (1,4 ha, ribojasi su tvenkiniu). Tel. 8 659 79 940.
981236
939712
978105
Nekilnojamasis turtas kitose vietose
969249
AB brangiausiai Kaune perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą, akumuliatorius, senus automobilius. Iťraťome utilizavimo paŞymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
Akumuliatorius, spalvotĹłjĹł, juodĹłjĹł metalĹł ir nerĹŤdijanÄ?io plieno lauŞą, el. variklius. IĹĄsiveĹžame metalÄ…. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.
982519
DnB bĹŤstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iĹĄnuomoti savo nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Tel. 8 676 22 040, e. paĹĄtas darius.daugela@dnbbustas.lt.
„Metrampa“ brangiai perka juodĹłjĹł ir spalvotĹłjĹł metalĹł lauŞą, automobilius. Moka iĹĄ karto, iĹĄsiveĹža. Ĺ venÄ?ioniĹł g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681, www.metrampa.lt.
939933
8,5 a namĹł valdos sklypÄ… Rokeliuose, naujame kvartale (elektros dÄ—ĹžutÄ—, kelias). Tel. 8 676 22 944.
983241
„AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
28 a namĹł valdÄ… Jonavos r., StaĹĄÄ—nĹł k., ant Neries upÄ—s kranto. Komunikacijos vietinÄ—s, graĹži vietovÄ—. Aplink auga jaunas puĹĄynÄ—lis. Geras kelias, ĹžiemÄ… nuolat valomas. 25 km nuo Kauno miesto. Labai patogu daug keliaujantiems, iki KarmÄ—lavos oro uosto tik 12 km. Tel. 8 606 14 770.
974477
Naujos statybos kotedŞą Noreikiťkėse, dalinė apdaila, visos miesto komunikacijos. Patogus susisiekimas. 7 a sklypas. Tel. 8 656 47 866.
Kitos
982008
966866
983291
Gyva liaudiĹĄka muzika. Grojame ir vedame ÄŻvairias ĹĄventes, jubiliejus, vakarones. Tel. 8 687 64 771. 983242
2 kambariĹł butÄ… labai graĹžioje vietoje Rukloje (b. pl. 51 kv. m, 5/2 a., ilgas 7 m ÄŻstiklintas balkonas). 25 000 Lt, galima derÄ—tis. Tel. 8 600 23 721.
AnykĹĄÄ?iĹł centre parduodamas trijĹł kambariĹł butas. Tel. 8 682 36 130.
969275
Ĺ ventÄ—ms
981446
Parduodu malkas, turime spygliuoÄ?iĹł ir lapuoÄ?iĹł. VeĹžame skaldytas arba trinkelÄ—mis, po 10 arba 6 erdmetrius. Perku miĹĄkÄ…. Tel. 8 618 07 508.
983651
NamÄ… Aleksote, 250 kv. m, 8 a sklypas, gera vieta, renovuotas, ekonomiĹĄkas. I a. 2 kambariai, virtuvÄ—, vonia, WC, atskiras ÄŻÄ—jimas, II a. 3 kambariai, holas, virtuvÄ—, vonia, WC, III a. mansarda. Tel. 8 687 64 771.
979287
SienĹł ĹĄiltinimas uĹžpildant oro tarpÄ… termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.
974297
982270
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
969594
982190
Visi apĹželdinimo darbai. ÄŽrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285.
974759
BaldĹžiĹł
PastatĹł ĹĄiltinimas putĹł polistirenu, akmens vata. Dedame struktĹŤrinÄŻ tinkÄ…. DaugiabuÄ?iĹł laiptiniĹł remontas. Tinkavimo darbai. www.apsiltiname.lt. Tel. 8 602 56 512, 8 614 45 953. Pigiai parduodame kapsules, krosneles, medĹžiagas, aksesuarus. Tel. 8 698 47 983, Kaunas.
Ĺ aldytuvĹł taisymas uĹžsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896.
975947
981730
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
983066
1 k. butÄ… Jonavoje, PaneriĹł g. (9/6 a., gyv. pl. 12, virtuvÄ— 5 kv. m, WC ir pusvonÄ— kartu, balkonas, naujas remontas, namas renovuotas). Kaina 20 000 Lt. Galimas keitimas ÄŻ butÄ… Kaune. Tel. 8 698 20 630 d. d.
962550
Parduodu malkas: uosio, berĹžo, Ä…Ĺžuolo, alksnio, juodalksnio. Sausas atraiĹžas maiĹĄuose. Tel. 8 630 41 245. 979503
982119
BALTIC METAL, UAB – aukťtomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų lauŞą. Atsiskaitome iť karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 970435
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
antraDIENIS, liepos 3, 2012
klasifikuoti skelbimai
Įvairūs
Perka
Nuomoja
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.
2 kambarių butą V.Krėvės pr. pradžioje. Nuomos kaina 450 Lt ir mokesčiai. Tel. 8 686 40 200.
983696
978375
2 studentams (-ėms) išnuomojamas erdvus kambarys prie Kūno kultūros instituto. Kaina 200 Lt + dalis mokesčių. Tel. 8 684 54 357.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
981564
968707
3 kambarių butą prie „Urmo“ bazės, Taikos pr. (IV a., bendr. pl. 64 kv. m, rakinama laiptinė, su baldais ir buitine technika, interneto prieiga). Kaina 650 Lt (+ mokesčiai). Tel. 425 506, 8 698 86 009.
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989.
983215
Nuomoja tvarkingai šeimai 2,5 kambario butą Birželio 23-iosios g. ( I a., signalizacija, buitinė technika, tvarkingas). Tel. 8 687 58 993.
980717
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500.
979757
Nuomojami kambariai (2 val., parai ir ilgiau) Dujotiekio g. Tel. 8 657 60 707 (skambinti visą parą).
980694
974963
Išsinuomoja
Brangiai superkame visų markių lengvuosius automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius. Išsivežame, tvarkome dokumentus. Tel. 8 643 06 597, 8 604 27 116.
Norėtume išsinuomoti tvarkingą vieno, dviejų kambarių butą Kaune ilgalaikei nuomai. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 684 55 498.
982165
981160
Įvairius senus su defektais ir po avarijos automobilius, kėbulus. Pasiimame patys, išrašome utilizavimo pažymas. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.
Gabenimai „IVECO“, „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
981469
Perku žemės sklypą (4–6 a), Aleksoto– Fredos rajone. Galiu sutvarkyti įvairius sklypo teisinius reikalus. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 420 256, 8 699 75 646 (nuo 20 val.).
979973
„Metrampa“ pigiai atveža birių ir nebirių statybinių medžiagų (0–5 t), krovinius, išveža nenaudojamą buitinę techniką. Perkraustome. Tel. 8 682 55 681.
978481
983674
Pirksiu kol. sodą su nameliu arba sodo sklypą Kaune arba Kauno r. Tel. 308 866, 8 609 96 653.
Atvežame GAZ-53 savivarčiu: juodžemio, smėlio, žvyro, atsijų, skaldos, kompostinių, durpių. Išvežame šiukšles. Tel. 343 278, 8 699 83 319.
982518
Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.
981716
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, durpių. Išvežame statybinį laužą. „Bobcat“ ir savivarčių paslaugos. Tel. 8 698 07 749.
976860
980144
UAB „TORLINA“ brangiai perka juodųjų (iki 800 Lt už t) ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, buitinę techniką, senus automobilius, elektros variklius, akumuliatorius. Galime išvežti savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymas. Ateities pl. 34, Kaunas, tel. (8 37) 44 14 14, 8 698 08 051 (juodieji metalai); (8 37) 44 14 14, 8 611 44 404 (spalvotieji metalai). Darbo laikas I–V 8–17 val., VI 8–13 val.
Atvežame įvairaus juodžemio, smėlio, žemės grunto, durpių, molio, žvyro. Išvežame statybinį laužą. Rašome sąskaitas. Tel. 8 698 25 082. 982024
Nukelta į 21 p.
980738
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
968617
Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali būti bendrabutyje). Tel. 8 600 40 550, 8 676 22 262. Nebrangiai pirksiu namą Kaune ar Kauno r. Gali būti ir dalis namo arba kotedžas. Tel. 8 676 22 528, 8 614 22 030. Perku tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 300 915, 8 614 21 023. 982517
Pamesta Moksleivio pažymėjimą Nr. MP 1116778, reg. Nr. 168, išduotą Monikai Namajuškutei, VšĮ VDU „Rasos” gimnazijos moksleivei, laikyti negaliojančiu. 983202
Užpildę ir išsikirpę šį kvitą, jūs galite užsisakyti skelbimus į „Kauno dieną“ bet kuriame „Kauno spaudos“ kioske
21 3
antraDIENIS, liepos 3, 2012
klasifikuoti skelbimai Kviečia
Pramogos, šventės, laisvalaikis
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Pramogos
FILMŲ VAKARAS! Liepos 18 d. 18.30 val. kviečiame žiūrėti filmą „Kelias į namus“. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia, Draugystės g. 1. Tel. 8 606 78 591. 983334
Poilsis PALANGOJE (vilos, kotedžai). Nakvynės kaina nuo 30 Lt. Savanorių pr. 3 (kieme). Tel. 205 898, 8 673 97 498. 982263
Įvairūs Gabenimai
Kviečiame šeimas ir vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius į Koučingo ir lyderystės vasaros stovyklas nuo liepos 9 dienos. Daugiau informacijos www.tla.lt, tel. 8 656 23 723.
4 naktų kruizo kaina nuo 550 Lt
Sportas Kauno Centro sporto mokykla, Miško g. 3, kviečia 7–16 m. moksleivius, norinčius sportuoti, išmokti pliažo tinklinio pradmenų, smagiai pabendrauti tinklinio aikštelėje ir paplaukioti baseine. Kasdien skiriama 1 valanda tinklinio smėlio aikštyne arba salėje. Plaukiojimas 2 k. per savaitę. Užsiėmimai vyks grupėse. Pirma pamaina liepos 2–9 d., antra – liepos 10–16 d. Stovyklos trukmė – 5 d. d., kaina 45 Lt. Registracija ir informacija tel. (8 37) 423 173, 422 854, Miško g. 3, Kaune. 974235
Atvežu (20 t – 12 kub. m/6X6) juodžemio daržui ir pievelei, malto betono, molio bei statybinio laužo. Savikroviu išvežu molį, sta tybinį laužą. Tel. 8 638 33 222. 979902
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 981043
Atvežu žvyro, smėlio, akmenukų, akmens skaldos, atsijų, juodžemio iki 11 kub. m. Sa vivarčio paslaugos. Tel. 8 618 67 815. 981837
Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi ve žame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes, mal kas ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrau name. Išrašome sąskaitas. Tel. 8 656 21 251. 977421
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siun tinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 980638
„Vikra“ (buvusi J.Pranevičienės įm.) kas dien veža poilsiautojus į Palangą ir Šven tąją. Keleivių draudimas. Keleivius paima me prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt. 978704
G.Babensko įmonė kasdien veža į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270. 980174
Saugus ir greitas keleivių, siuntinių perve žimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Yra tralas. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 971870
Vežame į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paimame iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980. A.Vainorienės firma. 971344
Paskolos
Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt, turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“.
967222
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užsta tą), perkreditavimai, konsultacijos, visų do kumentų tvarkymas. Tel. 412 960.
Kviečia mokytis Komplektuojamos naujos kursų grupės dvyliktokams pasirengti matematikos valstybiniams egzaminams. Registruotis tel. 8 686 17 826. 983243
Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, dekupažo, vilnos, vėlimo, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 209 698, 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4. 982218
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt KRUIZAI – NEUŽMIRŠTAMOS IR ĮSPŪDINGOS ATOSTOGOS!
Talinas–Helsinkis–Stokholmas– St. Peterburgas
VASAROS STOVYKLĖLĖS Kauno m. savivaldybės Vinco Kudirkos viešo ji biblioteka kviečia mažuosius kauniečius į projekto „Skaitykime drauge: atostogos su knyga” vasaros stovyklėles. Rengsime ge riausio skaitytojo – Knygos riterio konkursą, susitiksime su knygų leidėjais, rašytojais, drauge skaitysime, iškylausime, lankysime Vaikų literatūros ir kitus muziejus. Stovyk lėlės veiks: iki liepos 9 d. – Šančių padalinys, Sandėlių g. 7, tel. 740 167. Iki liepos 10 d. – Dainavos padalinys, Sava norių pr. 380, tel. 313 949. Liepos 9–13 d. – Eigulių padalinys, Šiaurės pr. 95, tel. 386 972. Liepos 9–13 d. – Vaikų literatūros skyrius, V.Krėvės pr. 97A, tel. 313 218. Liepos 9–13 d. – Žaliakalnio padalinys, Sa vanorių pr. 56, tel. 206 234. Liepos 16–20 d., rugpjūčio 6–10 d. – „Skry džio“ padalinys, Kalniečių g. 174, tel. 386 893. Liepos 16–20 d. – Aleksoto padalinys, Vei verių g. 43, tel. 295 777. Rugpjūčio 1–12 d. – „Aušros“ padalinys, Aušros g. 37, tel. 730 994. Rugpjūčio 6–10 d. – „Berželio“ padalinys, Taikos pr. 113B, tel. 452 404. Rugpjūčio 7–14 d. – Romainių padalinys, Chodkevičių g. 6, tel. 478 332. Rugpjūčio 20–25 d. – Neries padalinys, Var nių g. 36–43, tel. 363 070. Rugpjūčio 28 d. – geriausieji skaityto jai, skaitymo vadovai bus pakviesti į įšvyką „Maironio keliais”. Registruokitės savo bibliotekose. Daugiau informacijose rasite bibliotekos svetainėje www.kaunas.mvb.lt.
BĖGIMAS „IR STOK UŽ GARBę LIETUVOS!” Valstybės dienos išvakarėse Istorinė Prezi dentūra Kaune kartu su Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacija kviečia bėgimo entuzias tus ir jiems prijaučiančius dalyvauti tradici niame istoriniame bėgime „Ir stok už garbę Lietuvos!”2012, kuris šiais metais dedikuo jamas valstybės moterims. Varžybų pradžia liepos 4 d. 18.30 val., iš karto po parodos „Valstybės moterys: arti mui ir Tėvynei” atidarymo. Bėgime „Ir stok už garbę Lietuvos!”2012 dalyvauti gali vi si bėgimo mėgėjai, turintys gydytojo leidi mą dalyvauti varžybose. Bėgimo startas ir finišas Istorinės Lietuvos Respublikos Prezi dentūros Kaune kiemelyje (Vilniaus g. 33). Varžybų trasos nuotolis 5 km. Bėgimo nu galėtojai ir prizininkai (vyrai ir moterys) bus apdovanojami taurėmis. Visi dalyviai – da lyvio sertifikatais ir atminimo dovanomis. Atminimo taurėmis apdovanojami jauniau sias ir vyriausias (pagal gimimo metus) da lyviai. Registracija. Komandinės paraiškos pa teikiamos iki liepos 3 d. 15 val. e. paštu alfonsasbuliuolis@gmail.com. Varžybų die ną dalyviai registruojami Istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros Kaune kiemelyje (Vilniaus g. 33) nuo 17.10 iki 18.10 val. Informacija apie bėgimą ir jo nuostatai www.lbma.lt.
AB „Ūkio bankas“ LT 12 7010 4000 0177 0651
981540
Skubi paskola už mažiausias palūkanas. Už statas – auksas, automobilis, nekilnojama sis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 981519
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekil nojamasis turtas arba automobiliai. Konsul tuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 979761
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
Graikijos salos–Kroatija 7 naktų kruizo kaina nuo 2044 Lt (asm.) 10 priežasčių, kodėl verta rinktis kruizą: kaina, romantika, virtuvė, įvairovė, vei klos sritys, paprastumas, naujos erdvės, šeima, išskirtinis dėmesys, ypatingas ap tarnavimas. Kaina pateikta iš išvykimo uosto. Dau giau kruizų pasiūlymų www.krantas.lt
Kelionių agentūra „Delta-Interservis“
informuoja
981595
961512
Italija–Ispanija–Prancūzija 4 naktų kruizo kaina nuo 990 Lt (asm.)
Ryga–Stokholmas–Ryga 2 naktų kruizo kaina nuo 110 Lt
Paskolos, perkreditavimai per 1 val. Užsta tas – auksas, nekilnojamasis turtas, auto mobilis. Visų dokumentų tvarkymas, kon sultacijos. Tel. 315 599.
Paskolos palankiomis sąlygomis užstato turėtojams. *Profesionali teisinė pagalba. *Pagalba parduodant NT. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
977370
Laisvės al. 89, Kaunas, tel. (8 37) 424 211 e. paštas kaunas@delta-interservis.lt Karaliaus Mindaugo pr. 49, PPC „Akropolis“, tel. (8 37) 214 701 e. paštas akropolis@delta-interservis.lt
www.deltakeliones.lt ŽIEMOS SEZONO KELIONIŲ AKCIJA* • Iki 50 % nuolaidos. • Pradinė įmoka tik nuo 50 Lt. • Mažiausios kainos garantija. • Galimybė keisti kelionės datą nemokamai. • Plačiausias pasirinkimas.
Poilsinių kelionių kryptys: Hurgada, Šarm aš Šeichas, Taba, Marsa Alamas, Tenerifė. Įspūdingos naujienos: Goa (Indija), Dubajus, Tailandas. Slidinėjimo kelionės: Italija, Austrija. 29 pažintinių kelionių programos * žiemos sezono akcija galioja iki 2012 m. liepos 15 d. VASAROS SEZONO PASIŪLYMAI* Iki 15 % nuolaida pažintinėms kelionėms liepos ir rugpjūčio mėn. Kelionės į Vokietijos atrakcionų parkus (asm.) – nuo 670 Lt. Kruizinės kelionės į Stokholmą (asm.) – nuo 100 Lt. * Daugiau informacijos apie akcijos sąlygas rasite mūsų agentūroje.
informuoja ŠEIMOS SANTYKIŲ INSTITUTAS L.Zamenhofo g. 9/Kurpių g. 10 Kviečiame tėvus, sutuoktinius dalyvauti grupiniuose užsiėmimuose, skirtuose atrasti, su prasti ir vystyti savo vaidmenį šeimoje bei ieškoti kūrybiškų konfliktų sprendimo būdų. Susi tikimas liepos 12 d. 18 val. Šeimos santykių institute. Registracija tel. (8 37) 750 935. Ketvirtadieniais nuo 17.30 val. kviečiame moteris, nukentėjusias nuo smurto, į savitarpio pagalbos grupę. Paslaugos nemokamos. Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 750 935. Teikiama nemokama psichologinė pagalba vaikams ir paaugliams iki 18 metų, patyru siems fizinį ir/ar psichologinį smurtą (patyčios, užgauliojimai, nepriežiūra) mokykloje, šei moje ar gatvėje. Būtina išankstinė registracija tel. (8 37) 750 935.
22
antradienis, liepos 3, 2012
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
renginiai
Mes visi bejėgiai prieš lemtį ir mirtį, tačiau bent šia užuojauta norime palengvinti praradimo skausmą. Mirus Antanui BLEBUI (1931–2012), nuoširdžiai užjaučiame žmoną Aleksandriną, dukras Rasą ir Liną. Veiverių A.Kučingio meno mokyklos bendruomenė
Norėtume, kad mūsų žodžiai būtų dideli, Kad sielvarte sušildytų, paguostų... Mirus ilgamečiam acetatinių siūlų gamyklos „Dirbtinis pluoštas“ KMP ir automatikos cecho viršininkui Vilhelmui GAIGALUI (1937–2012), gilią užuojautą žmonai ir artimiesiems reiškia buvę bendradarbiai. UAB „Korelita“ bendradarbiai
vytauto didŽiojo karo muziejus K.Donelaičio g. 64
Liepos 3 d. 12 val. atidaroma nauja ekspozicija „Antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas Lietuvoje 1941–1956 m.” ir atnaujinta Ginklų istorijos ekspozicija, kurią Karo muziejaus steigėjas brg. gen. Vladas Nagevičius įrengė 1936 m. vasario 16 d. ir pavadino „Šarvų ir ginklų evoliucija”. Įėjimas su kvietimais. Nuo 14 val. įėjimas su muziejaus bilietais. Išsamesnė informacija apie ekspozicijas: <http://kariuomene.kam. lt/lt/kariuomenes_atributika/karo_istorija/ vytauto_didziojo_karo_muziejus/ekspozici jos.html>. Išankstinė ekskursijų, edukacinių programų registracija tel. (8 37) 320 939.
KAUNO FOTOGRAFIJOS GALERIJA Rotušės a. 1/Vilniaus g. 2
Išėjai... iš kur negrįžta niekas, Palikęs svajones, godas, namus... Visiems širdy gėla gili išlieka, Ir skausmas, kad daugiau Tavęs nebus... Tragiškai žuvus Viešosios įstaigos Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties darbuotojui Martynui GECEVIČIUI (1987–2012), šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi VšĮ Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties kolektyvas. Nuoširdžiai užjaučiame Finansų skyriaus vedėją Eleną ŠUMSKAITĘ ir Valstybinės analitinės kontrolės skyriaus vyresnįjį specialistą Konstantiną ŠUMSKĄ, mirus broliui ir tėveliui Borisui ŠUMSKUI. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento kolektyvas Arvydą JUŠKĄ skaudžią netekties valandą, mirus mamai, nuoširdžiai užjaučia UAB „Magistralė“ kolektyvas. Šį sunkų netekties ir liūdesio metą dėl mylimos mamytės mirties nuoširdžiai užjaučiame Irmą Ratienę, jos šeimą ir artimuosius. Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto darbuotojai
PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų per dirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g. 248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129. 955395
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garlia va. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.
Liepos 3 d. 18 val. atidaroma tekstilinin kės Linos Jonikės darbų paroda AŠ MYLIU LIETUVĄ. Tai tekstilės paroda. Tekstilės, kurios pa grindas yra fotografija. Tiek fotografinis atvaizdas, tiek siuvinėjimai darbuose yra lygiai svarbūs. Pasitelkdama vieną seniau sių tekstilės dekoravimo technikų, autorė mažais dygsneliais margina didelių for matų nespalvotas nuotraukas ar jas den giančius perregimus plastiko lakštus, taip sukurdama naujas prasmes. Ši paroda – tai savotiška autorės padėka su ja dirbusiems fotografams: Giedriui Liagui, Albertui Šven čioniui, Rimui Penkauskui, Arūnui Baltėnui, Remiui Ščerbauskui. Deklaratyvus parodos pavadinimas „Aš my liu Lietuvą”, iš pirmo žvilgsnio skambantis kaip nuvalkiotas lozungas, apžiūrėjus paro dą tarsi ištirpsta ir vietoj jo ausyse telieka tylus šnabždėjimas. Tu patiki autore – ji išties myli. Giliai, nuoširdžiai, sąmoningai, bet ne aklai. Pati menininkė rašo: „Lietuvaičiai susitapa tino su paukščiais ir ėmė emigruoti. Sėdžiu Rumšiškių miestelyje ir „visom keturiom” laikausi įsikabinus į savo žemę, kur kuriu darbus bendradarbiaudama su Lietuvos fotografais. Darbai apima dešimties metų kūrybinį procesą. Juose rodau lietuvio tapatumą – tiek tautinį, tiek ir kultūrinį, nulemtą šeimos santykių, visuomeninių, politinių procesų.” Lina Jonikė – viena ryškiausių šiuolaikinės tekstilės kūrėjų Lietuvoje. VDA Kauno dailės institute (KDI) įgijo tekstilininkės specialy bę. Parodose dalyvauja nuo 1993 m. Nuo 2000 m. dėsto KDI tekstilės katedroje. Ku ria šiuolaikinio meno kūrinius, naudodama tekstilės menines priemones. Tekstilės pa rodų „Siuvinys: Lietuva–Suomija” (2005) bei „Pins and Needles” (2006) kuratorė, tarptautinių parodų laureat ė.
971198
MAIRONIO LIETUVIŲ LITERATŪROS MUZIEJUS Rotušės a. 13
LANKYTOJAMS! Kadangi vykdomas vals tybės investicijų projektas „Maironio lietuvių literatūros muziejaus Rotušės a. 13, Kaunas, rekonstravimas”, dėl sudėtingų remonto darbų muziejus lankytojams uždaromas iki rugpjūčio 31 d. Atsiprašome dėl nepatogumų. Esant reikalui, galima skambinti muziejaus svetainėje www.maironiomuziejus.lt nurodytais telefonais.
NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS ir jo padaliniai: M.Žilinsko dailės galerija, Kauno paveikslų galerija, Keramikos mu ziejus, Velnių muziejus, A.Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, A. ir P.Galaunių namai, M.Rakauskaitės ir L.Truikio memo rialinis muziejus, J.Zikaro memorialinis mu ziejus, Istorinė LR Prezidentūra, M.K.Čiurlio nio memorialinis muziejus Druskininkuose,
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt.
vytauto didŽiojo karo muziejus
3 d. 12 val.
V.K.Jonyno galerija Druskininkuos liepos 6 d. (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavi mo dieną) nedirbs.
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33
Liepos 4 d. bus atidaryta paroda VALSTY BĖS MOTERYS: ARTIMUI IR TĖVYNEI. Į Istorinę prezidentūrą Kaune švelniai, elegantiškai, be nereikalingos pompastikos ir skambių šūkių įžengia moterys. Moterys, visą Pirmosios Lietuvos Respublikos laiko tarpį (1918–1940 m.) dirbusios petys petin su vyrais, bet vėliau patyrusios skaudžią neteisybę – beveik ištrintos iš istorijos vadovėlių. Šios parodos tikslas – apžvelgti moterų veiklą Lietuvos viešojoje sferoje Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu ir tinkamai įvertinti jų indėlį į modernios valstybės kūrimo procesą. Taip pat šioje parodoje yra bandoma atsikratyti kai kurių stereotipų ir praplėsti valstybės veikėjo sampratą. Kalbėdami apie valstybinę veiklą ar mąs tymą, daugelis vis dar deda lygybės ženklą tarp politikos ir valstybės, todėl tik moterys politikės turi galimybę būti vadinamos vals tybės veikėjomis, t.y. įgyti solidų, pripažintą statusą. Išskyrus politiką, visa kita moterų veikla priskiriama visuomeninei veiklai, taip lyg ir sumenkinant jų indėlį valstybei. Paroda rengiama siekiant atkreipti dėmesį, kad rūpinimasis artimu yra taip pat svarbu kaip ir politinių vizijų ar strategijų kūrimas. Todėl parodoje „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei” kalbama ne tik apie politikes, bet ir moteris, aktyviai dirbusias kitose vals tybei svarbiose sferose. Ši paroda atskleis, kad aktyvios visuomenininkės taip pat buvo valstybės veikėjos, aiškiai supratusios, kad Tėvynė prasideda nuo žmogaus. Paroda „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei” rengiama dviejose Istorinės LR prezidentūros antrojo aukšto salėse. Pa rodoje atskleidžiamas įvairiapusis moterų veiklos paveikslas: moteris – aktyvi ir jautri pilietė, patriotė, kultūros puoselėtoja, kūrė ja, namų židinio sergėtoja. Pirmojoje salėje lankytojai susipažins su Lietuvos moterų emancipacijos istorija, moterų dalyvavi mu svarbiausiuose šalies politiniuose bei kultūriniuose įvykiuose, įvairių draugijų veikla, išsilavinimo siekiu bei karjeros galimybėmis, moters vaidmeniu šeimoje, jos buitimi. Ekspoziciją papildo ir pagyvina moterų mintys, fotografijos, karikatūros, šaržai. Pristatomas ryškiausių asmenybių – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Felicijos Bortkevičienės, Sofijos Čiurlionienės, Mag dalenos Galdikienės, Liudos Purėnienės, Vincentos Lozoraitienės, Sofijos Smetonie nės, Onos Mašiotienės, Emilijos Pūtvienės ir kitų indėlis vienijant moteris bendram darbui šalies ir piliečių labui. Eksponuo jami rašytojos S.Čiurlionienės, žurnalistės Magdalenos Avietėnaitės bei kitų veikėjų asmeniniai daiktai ir dokumentai. Salė skirta moterų laisvalaikiui ir neformaliam bendravimui. Interjero detalės ir baldai padės pajusti ano meto moters salono – viešiausios privačios namų erdvės vietos atmosferą. Parodos atidaryme svečiai su kvietimais laukiami liepos 4 d. 16.30 val. Nuo liepos 5 d. parodą kviečiami aplankyti visi besidomintieji.
KLAIPĖDOS parodų rūmai Didžioji Vandens g. 2, www.kulturpolis.lt
Darbo laikas: III–VII 11–19 val. PARODOS Iki liepos 22 d. veikia Vokietijos šiuolaiki nio meno paroda „Tarp: naujoji abstrakcija ir naujasis konkretumas”. Organizatorius: Werkstattgalerie, Berlynas. Iki liepos 22 d. veikia Gintaro Palemono Janonio tapybos paroda. RENGINIAI Liepos 3 d. 22 val. – Jaunųjų menininkų festivalis „7.6”: kino naktis. Nemokama. Liepos 4 d. 19 val. – Jono Meko filmas „Pri siminimai iš kelionės į Lietuvą” (1972 m., anglų k., nemokama). Liepos 11 d. 19 val. – Jono Meko filmas „ „Autobiografija žmogaus, kuris nešė praeitį savo akyse” (2000 m., anglų k., nemoka ma). Rugpjūčio 8, 22, 29 d. 22 val. – Marinisti nio kino ciklas. Nemokama.
KLAIPĖDOS kultūrų komunikacijų centro Meno kiemas Bažnyčių g. 4
Iki liepos 9 d. – Festivalio „GROCK IX” fo tografijų konkurso „GARSI AKIMIRKA 2012” baigiamoji paroda. KKKC Meno kiemas. Nemokama. Daugiau informacijos www.grock.lt. Liepos 16–rugpjūčio 10 d. – Mindaugo Gabrėno fotografijų paroda „Dreamsca pes”. KKKC Meno kiemas. Nemokama. Liepos 20–rugpjūčio 17 d. – tarptautinis projektas „3+3. Jaunas trijų šalių menas”. KKKC I a. meno galerija. Nemokama. Liepos 20–rugpjūčio 20 d. KKKC tarptauti nėje meno rezidentūroje – jaunasis kūrėjas iš Prancūzijos Aymeric Ebrard. Liepos 23–rugpjūčio 14 d. KKKC tarptauti nėje meno rezidentūroje – lietuvių meni ninkė Vaida Tamoševičiūtė. Liepos 28 d. reziduojančios Lietuvos meni ninkės Vaidos Tamoševičiūtės interaktyvus žemės meno workshop’as. KKKC Meno kiemas. Daugiau informacijos www.kulturpolis.lt
M.Žilinsko dailės galerija Nepriklausomybės a. 12
Iki liepos 22 d. veikia paroda „Slovakų grafikos menas. Klasikinės technikos“. Parodoje pristatomi 25 autoriai, atrinkti iš maždaug 2000 Slovakijoje gyvenančių ir aktyviai besireiškiančių menininkų. Ekspozi cijoje pateikiama apie 100 darbų, nuo XX a. pirmos pusės, kai gimė slovakų grafikos tradicijos. Pagrindinis parodos tikslas – pa rodyti Slovakijos grafikos menininkų darbų įvairovę, pristatyti įvairių kartų dailininkus, pademonstruoti klasikinių grafikos tech nikų: litografijos, graviravimo, oforto ir kt. įvairumą ir unikalumą. Paroda lankytojams suteikia progą susitikti su pačiais geriau siais grafikos meno kūriniais ir praleisti laiką fenomenalių kūrėjų draugijoje.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“, tel. 8 700 70 111
„ŽALGIRIO“ ARENA Iki liepos 8 d. 8.45 val. – FIBA U17 pasaulio jaunių krepšinio čempionatas. Bilietus pla tina „Tiketa”, kainos nuo 7 litų. Liepos 28 d. 19.30 val. – pirmasis roko gru pės „red-hot-chili-peppers-04” koncertas Lietuvoje. Bilietus platina „Ticketpro”, kaina 157–257 litai. Liepos 31 d. 20 val. – pirmasis atlikėjo Stingo pasirodymas Kaune, naujausias koncertinis turas „Back to Bass Tour”. Bilie tus platina „Ticketpro” ir „Bilietų Pasaulis”, kaina 156–226 litai.
„ŽALGIRIO“ ARENA
28 d. 19.30 val.
„Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k., išankstinė premjera!) – 3 d. 20.30 val.; 4, 5 d. 11.55, 16.05, 18.10, 20.15 val. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – 4, 5 d. 10.45, 12.45, 14.45, 16.50, 18.55, 21 val. „Magiškasis Maikas“ – iki 5 d. 14.45*, 17, 19.15, 21.45 val. (*išsk. 4, 5 d.). „Roko amžius“ – iki 5 d. 11.15, 13.45, 16.15, 18.40, 21.15 val. „Ronalas Barbaras“ 3D (liet. k.) – 3 d. 22.30 val.; 4 d. 22.15 val. „Mes už... Lietuvą!“ – 3 d. 14, 20 val.; 4, 5 d. 15 val.
Kino centras „cinamon“
3 d. 19.15 val.
23
antradienis, liepos 3, 2012
kas, kur, kada „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – 3 d. 10.30, 12.30, 14.30, 16.30, 18.30 val.; 4, 5 d. 14 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – iki 5 d. 11.30, 13.30, 15.30, 17.25, 19.30 val. „Snieguolė ir medžiotojas“ – iki 5 d. 12.15 val. „Černobylio dienoraščiai“ – 3 d. 16, 22 val. „Diktatorius“ – 3 d. 18 val.; iki 5 d. 21.30 val. „Piratai! Nevykėlių kompanija“ (liet. k., bilieto kaina 6 Lt) – 3 d. 12 val. „Prometėjas“ 3D – 5 d. 22.15 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Geležinis dangus“ (premjera) – iki 5 d. 11, 16.15, 18.30 val. „Magiškasis Maikas“ (premjera) – iki 5 d. 13.30, 20.45 val. IŠANKSTINIAI SEANSAI. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (liet. k.) – 4, 5 d. 10.30, 13.10, 15.50, 18.40, 21.20 val. IŠANKSTINIAI SEANSAI. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ (liet. k.) – 4, 5 d. 11, 13.40, 16, 18.10, 20.30 val. KINO STARTAS SU LNK. „Ledynmetis 4: žemynų atsiradimas“ 3D (pasaulinė prem jera, liet. k.) – 3 d. 19 val. „Diktatorius“ – iki 5 d. 12, 14, 16, 18, 20.30 val. „Madagaskaras 3“ 3D (liet. k.) – iki 5 d. 10.15, 12.45, 15.30, 18.15 (seansas nevyks 3 d.) val.; 3 d. 21.15 val. „Madagaskaras 3“ (liet. k.) – 3 d. 11.30, 14.30, 16.45, 19, 21.45 val.; 4, 5 d. 13, 17.30, 22 val. „Vyrai juodais drabužiais 3“ – 3 d. 13, 15.15, 17.30, 20 val.; 4, 5 d. 15.10, 19.40 val. „Prometėjas“ 3D – 3 d. 11.15, 14.45 val.; 4, 5 d. 21 val. „Bernvakaris Australijoje“ – iki 5 d. 14.15, 19.15 val. „Roko amžius“ – iki 5 d. 16.30, 21.30 val. VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Alvinas ir burundukai 2“ (liet. k.) – iki 5 d. 10.45 val. Bilieto kaina 6 Lt. „Ledynmetis 3“ (liet. k.) – iki 5 d. 11.45 val. Bilieto kaina 6 Lt.
KINO TEATRAS „ROMUVA“ Laisvės al. 54
Liepos 4 d. 19, 21 val. – „Gatvės šokiai 2” (Anglija, Vokietija, T, romantinis, muzikinis, drama). Liepos 5 d. 19 val. – „Gatvės šokiai 2” (Anglija, Vokietija, T, romantinis, muzikinis, drama). 20.30 val. – „Biutiful” (Ispanija, Meksika, drama, T). Liepos 6 d. 19 val. – „Veidrodėli, veidro dėli... Snieguolės istorija” (JAV, nuotykių filmas, N-7). 21 val. – KINO NAKTYS: du seansai už vieno kainą! Bilieto kaina 12 Lt. „Gatvės šokiai 2” (Anglija, Vokietija, T, romantinis, muzikinis, drama). „Mano liūdna meilės istorija” (JAV, romantinis, drama, N-16). Liepos 7 d. 13 val. – „Artūras ir dviejų pasaulių karas”. 15 val. – „Veidrodėli, veid rodėli... Snieguolės istorija” (JAV, nuotykių filmas, N-7). 17 val. – „Purvini žaidimai” (JAV, 2011, T). 19 val. – „Tadas Blinda. Pra džia” (nuotykių filmas, T). 21 val. – „Mes už ...Lietuvą” (Lietuva, dokumentinis filmas apie Lietuvos krepšinio rinktinę). Liepos 8 d. 13 val. – „Artūras ir dviejų pa saulių karas”. 15 val. – „Mano liūdna mei lės istorija” (JAV, romantinis, drama. N-16). 17 val. – „Purvini žaidimai” (JAV, 2011, T). 19 val. – „Tadas Blinda. Pradžia” (nuotykių filmas, T). 21 val. – „Veidrodėli, veidro dėli... Snieguolės istorija” (JAV, nuotykių filmas, N-7, dubliuota lietuviškai).
DAUGIRDO AMFITEATRAS Prieplaukos krantinė
Liepos 4 d. 21.30 val. Krantinės kinas kartu su kino teatru „Kino Pasaka” kviečia išti kimiausius kino mylėtojus pasinerti į jūros bangas drauge su filmu PRIE JŪROS (rež. Pedro González-Rubio, Meksika, 2009).
DAUGIRDO AMFITEATRAS
4 d. 21.30 val.
TV programa 6.00 Labas rytas. 9.00 „Komisaras Reksas“ (N-7) (k). 10.00 „Hartlando užuovėja“ (k). 11.00 LRT vasaros studija. Tiesioginė Lietuvos radijo laida. 12.00 „Senis“ (N-7) (k). 13.15 „Mylių Amerika“ (3). 14.00 Žingsnis po žingsnio. 14.15 Europos vidury. 14.50 Žinios. 15.10 „Komisaras Reksas“ (N-7). 16.00 „Hartlando užuovėja“. 17.05 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35, 20.45, 23.10 Sportas. Orai. 18.45 Nacionalinė paieškų tarnyba. 19.25 „Detektyvė King“ (N-7) (8). 20.25, 22.05 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. 20.35 Verslas. 20.40 Kultūra. 20.55 Vyrų krepšinio olimpinis atrankos turnyras. Apžvalga. 21.00 Stilius. 22.10 „Mylių Amerika“ (4). 23.05 Vakaro žinios. 23.15 „Detektyvė King“ (N-7) (8) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Keista šeimynėlė“ (k). 7.20 Juokas juokais (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 9.45 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7) (k). 10.15 Kažkas atsitiko (N-7). 10.45 Kitas! (N-7). 11.10 „Detektyvė Rizoli“ (6) (N-7) (k). 12.10 „Havajai 5.0“ (N-7) (k). 13.10 „Nickelodeon“ valanda. „iKarli“ (2). 13.40 „Keista šeimynėlė“. 14.10 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 16.10 KK2 (N-7). 17.10 Nuo... Iki... 18.10 „Šeimynėlė“ (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. 19.10, 22.19 Sportas. Orai. 19.15 „Namai, kur širdis“ (N-7). 20.00 „Pavogta laimė 3. Pavojinga sąjunga“ (N-7). 21.00 Pirmas kartas su žvaigžde (N-7). 21.30 Juokas juokais. 22.00 Žinios. Verslas. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo trileris „Siaubo naktis“ (JAV, 2006 m.) (N-14). 0.25 „Trauma“ (2) (N-7). 1.20 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7).
6.40 Teleparduotuvė. 6.55, 14.40 „Kempiniukas Plačiakelnis“. 7.25, 15.10 „Simpsonai“. 7.55 „Darbštuolis Tedas“ (5, 6). 8.55 „Meilės sūkuryje“. 10.00, 10.30 „Pasmerkti“. 11.00 Drama „Holisės Vuds piešiniai“ (JAV, 2007 m.). 13.10 „Bakuganas“. 13.40 „Nepaprastas pasaulis“. 14.10 „Ragai ir kanopos sugrįžta“. 15.40 „Meilės prieglobstis“. 16.40, 17.40 „Paveldėtojai“. 18.45 TV3 žinios. Sportas. Orai. 19.10 Dar pažiūrėsim… 20.10 „Be namų“. 21.00 Ūkininkas ieško žmonos. 21.35 TV3 vakaro žinios. Sportas. Orai. 22.00 „Liudininkai“. 23.00 Fantastinis veiksmo f. „Gyvenama sala 2. Susirėmimas“ (Rusija, 2009 m.). 1.05 „Gyvenimas“. 2.00 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
6.30 Televitrina. 7.00 Žinios (k). 7.25 Smagiausios akimirkos. 8.00 „Labas vakaras, mielasis“. 8.25 „Zaicevas + 1“ (N-7) (k). 9.00 „Kviečiu vakarienės“. 9.30 „Miesčionys“ (N-7). 10.00 „Margoša: moterimi negimstama“. 11.00 „Be namų negerai: naujas gyvenimas“. 12.00 „Daktaras Tyrsa“ (N-7) (k). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 14.00 „Liejyklos gatvė“ (N-7) (k). 15.00 „Srautas I“ (N-7). 16.00 „Baimės faktorius“ (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Liejyklos gatvė“ (N-7). 19.25 „Mano laida“. 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 „Prajuokink mane“. 21.25 Komedija „Lengvi pinigai“ (Kanada,
DATOS (liepos 3 d.) 1998 m.) (N-7). 23.15 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7) (k). 0.20 „Galileo: norintiems žinoti“. 0.50 „Bamba“ (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 „Neskubėk gyventi“. 9.00 Labas rytas (k). 11.30 Nepažintas pasaulis. Gintaras (k). 12.00 Aktoriaus Vytauto Paukštės 80-mečiui. Justino Marcinkevičiaus istorinė drama „Mindaugas“ Trakų pilyje. Vaidina Klaipėdos dramos teatro aktoriai. Vytautas Paukštė, Einoras Jokubauskas, Eglė Barauskaitė ir kiti. (k). 14.40 Vakaro autografas (k). 15.30 Laiko ženklai. 16.15 Grynas gyvenimas. 17.00 Žinios (k). 17.15 Kultūrų kryžkelė. Trembita. 17.30 Gimtoji žemė. 18.00 „Neskubėk gyventi“. 18.30 Aktorės Virginijos Kochanskytės jubiliejui. „Geismų tramvajus“. Tennessee Williamso pjesės ekranizacija (1987 m.). 21.40 Senieji Lietuvos vienuolynai. Vilniaus dominikonų vienuolynas ir Šventosios Dvasios bažnyčia (2006 m.). 22.10 „Prokurorai“ (9). 23.05 Pasaulio dokumentika. „Stromsio viloje“ (4). 23.45 ...Lyg srautinga upė skuba mūsų metai. M.K.Sarbievijaus eiles skaito Algirdas Latėnas. 0.00 Panorama (k). 0.10 Verslas (k). 0.15 Kultūra (k). 0.20 Sportas (k). 0.25 Orai (k). 0.30 „Vilniaus knygų mugė 2012“. Editos Mildažytės knygos „Pasimatymas su Lietuva“ pristatymas (k). 1.15 Muzikos pasaulio žvaigždės. Fortepijono muzikos žvaigždės. Groja pianistas Aleksejus Gryniukas (3).
9.15, 14.30 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00, 16.00 „Išlikimas“. 11.00, 15.00 „Tamsusis riteris“. 12.00, 18.00 „Kaulai“. 13.00 „Darbštuolis Tedas“ (11, 12). 14.00 „Moterų lyga. Vyrai, pinigai ir meilė“. 17.00, 1.15 „Medikopteris“. 19.00, 0.25 „CSI Majamis“. 20.00 „Darbštuolis Tedas“ (13). 20.30 Komedija „Lyga“ (1) (JAV, 2009 m.). 21.00 Komedija „Viena už visus“ (1, 2) (Rusija, 2010 m.). 22.00 Komedija „Ten ir atgal“ (JAV, 1997 m.). 23.55 „Viena už visus“ (1).
8.05, 15.00 Teleparduotuvė. 8.40 „Vaiperis“ (N-7). 9.30 „Galingasis šuo Kriptas“. 10.05 „Muča Luča“. 10.30 „Betmenas“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“ (4). 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“ (N-7). 14.00 „Kremas“ (2). 15.30 „Drakonų kova Z“ (N-7). 16.30 „Marvel animė. Iksmenai“ (7). 17.00 „San Fransisko raganos I“ (N-7). 18.00 „Meilės miestas“. 19.00 „Langai III“ (N-7). 20.00 „Įstatymas ir tvarka. Nusikaltimo motyvai“ (N-7). 21.00 Veiksmo f. „Ginklo broliai“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 22.40 „Mano puikioji auklė“. 23.10 „Išrinktieji“ (N-14). 0.10 „Vaiperis“ (N-7).
10.10 „Andželas ir draugai“. 10.40 Senoji animacija. 11.15, 20.35 Nomeda. 12.05 Interjerų dvikova (1). 13.00, 19.00 „Aistrų verpetai“. 14.00, 21.25 „Moterys meluoja geriau“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 „Martos Stiuart šou“. 17.00 Interjerų dvikova (2). 18.00, 22.15 „Moteris be praeities“. 20.00 Labanakt, vaikučiai.
5.00, 17.20, 23.30, 2.30 Pašėlę TV pokštai. 6.14, 13.15 TV parduotuvė.
6.30 Ryto reporteris. 7.45, 13.00, 20.45, 23.15 Lietuva–Venesuela– Londonas. 8.00 „Oskaro oazė“. 8.15, 14.45 Negaliu tylėti. 9.15 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 10.15 Griūk negyvas! (N-7). 10.35 Šiandien kimba. 11.05 Gongo Gangas. 12.00 Lietuvos diena. 13.45 Skonio reikalas. 15.45, 16.10 „S.Rushdie. Žodžiai, sukrėtę pasaulį“ (2) (N-7). 16.00, 17.00, 18.00 Žinios. 16.07, 17.17, 18.07, 20.42, 23.12 Orai. 18.10 2012 m. FIBA pasaulio jaunių vaikinų (iki 17 metų) krepšinio čempionatas. Lietuva–Kroatija. Tiesioginė transliacija. 20.10 Griūk negyvas! (N-7). 20.30, 23.00 Reporteris. 21.00 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Makedonija–Naujoji Zelandija. Tiesioginė transliacija. 0.30 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Jordanija–Puerto Rikas. Tiesioginė transliacija. 3.00 Olimpinis vyrų krepšinio atrankos turnyras. Venesuela–Lietuva. Tiesioginė transliacija.
9.00 Žinios (k). 9.20 Drama „Švytinti žvaigždė“ (N-7). 11.20 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.50 Kriminalinė komedija „Apvogti vagį“ (N-7). 13.35 Telelaikraštis. 15.50 Drama „Šeštadienio vakaras mažame mieste“ (N-7). 17.30 Nuoga tiesa (k). 18.00 Žinios. 18.30 „Nenuorama Seidė“. 19.30 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.20 Laida „Gyvenimas be streso“. 20.30 Lietuvos dvarai. 21.00 Žinios. 21.19 Orai. 21.20 „Marselio kriminalistai“. 23.10 Žinios (k). 23.30 Dok. f. „The Doors. Kai esi keistas“ (N-14).
7.00, 18.00, 20.00 Žinios. Orai (k.) 7.20, 18.20, 20.20 Kauniečių akimis. 7.30, 18.30, 20.30 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.05 „Muča Luča“. 10.30 „Betmenas“. 11.00 „Džekio Čano nuotykiai“. 11.30 „Burtininkai“. 12.00 „Teresa“. 13.00 „Keršto bučiniai“. 14.00 „Kremas“. 15.00 Teleparduotuvė. 15.30 „Drakonų kova Z“. 16.30 „Marvel animė. Iksmenai“. 17.00 „San Fransisko raganos I“. 19.00 Kitokia Lietuva. 21.00 Veiksmo f. „Ginklo broliai“. 22.40 „Mano puikioji auklė“. 23.10 „Išrinktieji“. 0.10 „Vaiperis“.
8.00 Biografinė drama „Popiežius Borgia“ (Ispanija, 2006 m.) (N-14). 10.30 Drama „Šokis hiphopo ritmu 2“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 12.10 Kriminalinė komiška drama „Didelis ir šaltas“ (Vokietija, kanada, JAV, N.Zelandija, 2005 m.) (N-14). 18.00 Trileris „Palikti vandenyne 2. Dreifas“ (Vokietija, 2006 m.) (N-14). 19.40 Veiksmo f. „Niekada nepasiduok“ (JAV, 2008 m.) (N-14). 21.35 Komiška drama „Dėkui, kad rūkot“ (JAV, 2005 m.) (N-14). 23.15 Trileris „Pasmerktieji“ (JAV, 2007 m.) (S).
12.00 Televitrina. 13.00, 19.00, 21.00, 23.00 Žinios +. 13.15 Italijos „Serie“ A lyga. „Atalanta“–„Roma“. 15.10 Olimpinės žaidynės. 15.25, 19.15 Angliškojo biliardo „Premier“ lyga. 17.10 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Porsche Carrera Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 18.25 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „AirAsia Renault Clio Cup 2012“. IV etapas (Oulton Park). 21.15 Golfo pradžiamokslis. 21.45, 23.15 Profesionalų boksas. P.Williamsas ir K.Cintronas (2010 m.).
1883 m. Prahoje gimė rašytojas Franzas Kafka. 1952 m. gimė aktorė Virginija Kochanskytė. 1962 m. gimė aktorius Tomas Cruise’as. 1962 m. gimė amerikiečių aktorius Tomas Gibsonas. 1969 m. perdozavęs narkotikų, baseine nuskendo grupės „The Rolling Stones“ narys Brianas Jonesas. 1971 m. Paryžiuje mirė JAV roko grupės „The Doors“ narys Jimas Morrisonas.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Labai sėkmingas laikas. Būsite itin supratingas ir kantrus klausytojas, bet tai jums nesuteikia teisės kištis į jus supančių žmonių gyvenimą – venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų. Jautis (04 21–05 20). Pajusite emocinę įtampą, laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien būsite itin plepus, turėsite daug idėjų. Vis dėlto reikia stabtelėti ir apsvarstyti naujus planus ir tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas. Vėžys (06 22–07 22) Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų. Liūtas (07 23–08 23). Dabartinė jūsų padėtis arba supantys žmonės gali pasirodyti ne tokie, kokie atrodė iš pradžių. Galbūt teks įveikti tam tikrus išbandymus. Vakare palankus metas intelektualinei kūrybai. Mergelė (08 24–09 23). Laikas pasinaudoti kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte savo idėjas. Šios savybės ir gebėjimas reikšti mintis trauks ir žavės aplinkinius. Šiuo metu praverstų gera knyga ar filmas. Svarstyklės (09 24–10 23). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Vis dėlto tokia būsena greitai praeis. Skorpionas (10 24–11 22). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis, šeima. Jausite jų supratimą ir palaikymą. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu, nes šiandien prisiimtus įsipareigojimus teks įvykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Ožiaragis (12 22–01 20). Sėkminga diena. Jūsų artimiesiems gali prireikti paramos. Būkite kantrus ir dėmesingas. Jūsų nuoširdumas kai kam gali pasirodyti kaip išsigelbėjimas. Vandenis (01 21–02 19). Turite pakankamai energijos bei motyvacijos, kad pagerintumėte savo gyvenimą. Nesišvaistykite nereikalingomis pastabomis ir nekritikuokite – taip bus geriau ne tik jums, bet ir kitiems. Žuvys (02 20–03 20). Šiandien profesinėje srityje nardysite tarsi žuvis vandenyje. Pasikliaukite nuojauta, kai žinių ir išmanymo nebeužteks. Skirkite daugiau dėmesio aplinkiniams, vakare pasistenkite atsipalaiduoti.
Orai
Sinoptikų teigimu, šiandien šalyje vyraus labai šilti – nuo 22 iki 26 laipsnių šilumos – orai. Daug kur numatomi trumpi lietūs. Rytoj naktį bus 14– 18 laipsnių šilumos, palis. Dieną sušils iki 30 laipsnių, gali palyti, vietomis – su perkūnija.
Šiandien, liepos 3 d.
+22
+25
Telšiai
+24
Šiauliai
Klaipėda
+25
Panevėžys
+23
Utena
+23
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi
4.48 21.57 17.09 21.24 4.26
185-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 181 diena. Saulė Vėžio ženkle.
+26
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +18 Brazilija +24 Briuselis +21 Dublinas +15 Kairas +36 Keiptaunas +17 Kopenhaga +19
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+18 +35 +27 +26 +33 +19 +23 +36
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+21 +21 +30 +15 +20 +32 +26 +31
+26
+25
Vėjas
2–6 m/s
Marijampolė
Vilnius
+22
Alytus
Vardai Anatolijus, Ireniejus, Leonas, Liaudmina, Liudmila, Rytis, Tomas, Vaidilas.
Karštis ir audros
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+26
+19
+9
4
+19
+24
+18
+16
2
+14
+21
+19
+14
2
rytoj
poryt
Ryt inę Jungt in ių Valst ijų dal į užl iejo karšč io bang a. Kai kur termometro stulp el is pak ilo iki 38 laipsn ių karš čio. Atl antos mieste užf iks uot as re kord in is 41 laipsn ių karšt is, toks pat karšt is užf iks uot as ir Šarlotėj e. Kilo didelės audros, jos praž udė maž iau siai 15 žmon ių, 3 mln. gyventoj ų ne teko elektros. Maž iaus iai 40 žmon ių buvo suž eist i. Nep apr astoj i padėt is buvo pas kelbt a Mer il and o, Ohaj o, Vird žin ij os bei Vak ar ų Vird žin ij os valst ij os e ir Kolumbij os apyg ardoj e. Šios e valst ij os e pad ar yt a mil ij on inė žal a elektros perd av imo lin ij oms. „Reuters“ inf., AFP nuotr.
įvairenybės
Kaunietis leisis į giliausią pasaulio urvą 15 lietuvių speleologų laukia ne paprastas nuotykis – vienas iš di džiausių urvotyros klubų Balti jos šalyse „Aenigma“ jau ketvirtą kartą organizuoja kelionę į pasau lio dugnu ir Everestu po žeme ti tuluojamą giliausią urvą Žemėje. Galbūt šiemet lietuviui narui pa vyks pasiekti naują pasaulio urvų gylio rekordą? Vakarų Kaukazo kalnuose esan tis Kruberio-Voronjos urvas – šiuo metu giliausias žinomas urvas Že mėje. Jo gylis prilygsta beveik septy niems Vilniaus televizijos bokštams (2 191 m ± 9 m). Iki šiol nusileisti iki urvo dugno (2 140 m) yra pavy kę vos kelioms dešimtims žmonių, tarp kurių – ir keletas lietuvių. Per ankstesnes „Aenigma“ eks pedicijas į vadinamąjį pasaulio dugną 2 140 m gylyje, prie urve
Pavojai: kad išvystų tokį grožį ir parodytų žmogaus galimybes, lietu
vių speleologai rizikuos gyvybėmis.
esančio vandens telkinio, vadi namojo sifono „Du kapitonai“ sienos, buvo pritvirtintas Lietu vos vardo tūkstantmečio minė jimo ženklas, o lietuvė Saulė Vaš (tuomet – Saulė Pankienė) pasie kė pasaulio moterų speleologių ur vų gylio rekordą. Šiemet lietuvių komanda su Uk rainos ir kitų šalių speleologais tamsoje, drėgmėje ir šaltyje pra leis daugiau nei dvi savaites, mė gins prasiskverbti į dar neištirtą urvo dalį – sifono „Du kapitonai“ gelmes – ir pasiekti naują pasaulio urvų gylio rekordą. „Nardymas po urvuose esan čius vandens telkinius, vadinamus sifonais, yra vienas iš pačių pa vojingiausių ekstremalaus sporto užsiėmimų pasaulyje. Kadangi Kru berio-Voronjos urvo apatinė da
lis apsemta vandens, naują pasau lio urvų gylio rekordą gali pasiekti tik labai gerus naro įgūdžius turintis žmogus“, – teigia lietuvių koman dos vadovas Aidas Gudaitis. Šiemet į sifoną ketina leistis trys narai: lietuvis, rusas ir ukrainietis. Pagal draugišką susitarimą kaunie čiui Vyčiui Vilkui, kaip profesio naliausiam ir daugiausiai patirties turinčiam narui, teks pirmeny bė. „Todėl tikimės, kad jis pasieks didesnį nei 2 191 m gylį“, – vylėsi A.Gudaitis. Lietuvių ekspedicija „Gilyn į Že mės centrą 2012“ – tai didelio tarp tautinio projekto „Bedugnės kvie timas“ dalis, kurį rengia Ukrainos speleologijos asociacija, KruberioVoronjos urvą tyrinėjanti jau dau giau nei 13 metų. KD inf.
Galimybės: į giliausią žinomą Žemės urvą nusileisti galės tik gerus nardymo įgūdžius turintys speleologai.
Organizatorių nuotr.