PIRMAS miesto dienraĹĄtis
treÄ?iADIENIS, liepos 4, 2012
www.kl.lt
155 (19 456)
A?2š6.1 62;6@ 9 62=<@ !
[NZNV-XY ?RQNXa\_Ă&#x203A; Ya 9V[N /VRYVN b`XN
VaĂ&#x203A;
namai RUBR
Patys sa u archi tektai: verkti
TarÂpiÂninÂkaÂvÄ&#x2122;s dÄ&#x2014;l piÂgesÂniĹł duÂjĹł â&#x20AC;&#x17E;AcheÂmaiâ&#x20AC;&#x153; A.KuÂbiÂlius neÂpaÂĹžeiÂdÄ&#x2014; ÄŻstaÂtyÂmo.
Lietuva 7p.
BalÂtaÂruÂsiÂja deÂmonstÂraÂvo saÂvo kaÂriÂnius rauÂmeÂnis.
Pasaulis 10p.
DauÂgiaÂbuÂÄ?iĹł naÂmĹł balÂkoÂnai keÂlia ir ĹĄiurÂpÄ&#x2026;, ir juoÂkÄ&#x2026;.
Namai 11p.
Profesi nÄ&#x2014;s proga su dienos rengta tografijĹł foparoda konkur bei su architek â&#x20AC;&#x17E;Pats sau tasâ&#x20AC;&#x153; uos miesÄ?io taarchitek dar kar tai tÄ&#x2026; dÄ&#x2014;mesÄŻ atkreipÄ&#x2014; ÄŻ kurie lyg dalykus, bepaste ir tapo nebima, ru nine mĹŤ tisĹł kasdie nybÄ&#x2014;s da iĹĄties tu limi, nors rÄ&#x2014; visĹł akis tĹł badyti .
11
IKA
ar juok tis?
Lina Bie
l.bieliau
liaus skaite@ kaitÄ&#x2014; kl.lt
NesiekÄ&#x2014;
iĹĄsityÄ?io
AntrÄ&#x2026;kart ti autorius surengtos fo gas kvie Vitalijus JankĹŤ toakcijos tÄ&#x2014; nus â&#x20AC;&#x201C; ori ÄŻamĹžinti pasta nas kolear iĹĄ es ginalius, â&#x20AC;&#x17E;pa tĹł balkomÄ&#x2014;s per to projektuo bulintusâ&#x20AC;&#x153; tus.
ď Ž Tra
dicija:
 =Na` `Nb N_ P
UV aRX aN`Â&#x2022; S\ sadĹł frag a\ ]N _\ Q\` VĂ kaip ÄŻ pa mentus siekÄ&#x2014; _\ cNV TN YĂ&#x203A; W\ V _V[X tam tik juokos objektus,Ĺžvelgti ne ir rus spren aV `N c\ SN ÄŻĹžie tiĹĄkÄ&#x2026; gy dimus, o kaip ÄŻ vaiz bÄ&#x2014; diskusijĹł. c\ _V ab` veni net savoTaÄ?iau dai ĹžiĹŤ â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝inoma, mo ďŹ losoďŹ jÄ&#x2026;. uĹž galvĹł. rovus priver kai kurie reikia tÄ&#x2014; susiim juokti iĹĄ mokÄ&#x2014;ti â&#x20AC;&#x17E;Tiek ar ti pasinÄ&#x2014;ra taip savÄ&#x2122;s ir pasidĹžiaug chitek ti, kad je dalyvavÄ&#x2122; mĹŤ tai, tiek pa boras, betblogai. Dar ne rodogalÄ&#x2014;jo pa sĹł kavo pa jau netoli iki Ä?igonĹł ta- spren tikÄ&#x2014;ti, kad uĹžsakovai neĹĄne joâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; juogali diniĹł. Vitalijauskovas. jĹł susilau DaugiausiaibĹŤti tokiĹł nuomo sui prista kÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;iĹĄpjau diskusine, kur gĹł charak tyti 38 darbai konkur- vo vietoje turÄ&#x2014;k tasâ&#x20AC;&#x153; balkonas, lĹł ir ati â&#x20AC;&#x201C; sulipdy te tva tas Vis dÄ&#x2014;l riĹł, nuotaikos. skirtin- ta anga lan plytĹł mĹŤras rĹł butus vaiz to visus autoriĹł ir gui. pa likTarsi bĹŤ dus vie uĹžďŹ ksuo- kokia gyny â&#x20AC;&#x17E;IdÄ&#x2014;ja, ni â&#x20AC;&#x201C; senĹł si paĹĄne binÄ&#x2014; sienaâ&#x20AC;&#x153;, tĹł ÄŻrengta jĹł daugia ja bendras ÄŻspĹŤ rafavome kaip ir pernai, kovas. â&#x20AC;&#x201C; stebÄ&#x2014; ĹĄiu dis bu joArchitek buvo pa sodĹł bendri kai fotog- ko rusiais, bet kaip Ä?iĹł fasadai apsiĹžiĹŤrÄ&#x2014; jĹł namus, to many nais at ÄŻstiklin ďŹ k ti, gusios mu, ko neskonin rodo eklektiĹĄki, tais bal- suosuoti vaizdai mĹŤsĹł Ĺžmo kaip toli pa â&#x20AC;&#x201C; iĹĄkal legĹł uĹžtacijos gi. chao menÄ&#x2014;s niĹł saviin Ĺžen- tĹł bingas ir bĹŤti gra Bent jau ne toks tiĹĄki, terp viâ&#x20AC;&#x17E;Nesvar atspindys. aiĹĄkino saviraiĹĄkos ga turÄ&#x2014;limybÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;,re- to veidas. Ĺžaus, tvarkin paĹĄneko bu, kÄ&#x2026; bĹŤtĹł su vas. go mies- architektas TaÄ?iau â&#x20AC;&#x201C; galvojÄ&#x2122;s mininkas. â&#x20AC;&#x201C; aĹĄ pats esu architek klaipÄ&#x2014;dietis pa SusiÄ&#x2014;mÄ&#x2014; tai ÄŻ fo gebu nu TĹł paÄ?iĹł lan sau ĹĄeitografuo tikino, jog V.Jan uĹž galvĹł si jamus â&#x20AC;&#x17E;rekonst plauti, bet bal gĹł nesufa- bai kĹŤnas pripa ruotiâ&#x20AC;&#x153; konÄ&#x2026; ga Ĺžino, jog sulaukÄ&#x2014; liu fotodar- nei kaimynĹł kaip noriu. ir links Nerei mĹł komen suti jos leidi moâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; kimo, nei bend kia tarĹł, kons tavo pa riĹĄnekovas. ta-
Vitalijus
JankĹŤnas:
Reikia mokÄ&#x2014;ti juokti pasiiĹĄ sidĹžia savÄ&#x2122;s ir paug taip blo ti, kad nÄ&#x2014;ra gai. Dar gonĹł ta boras, ne Ä?inetoli bet jau iki jo.
12
PrieĹĄ versÂlÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; baÂriÂkaÂdoÂmis RimÂkuoÂse jau puÂsÄ&#x2122; mÄ&#x2014;ÂneÂsio liepsÂnoÂja dar neÂreÂgÄ&#x2014;Âtas konf likÂtas. Po inÂciÂdenÂto, kai gyÂveÂnaÂmÄ&#x2026;ÂjÄŻ na mÄ&#x2026; taÂraÂnaÂvo sunk veÂĹžiÂmis, ĹžmoÂnÄ&#x2014;s akÂliÂnai uĹžÂbaÂriÂka daÂvo keÂliÄ&#x2026;. Juo nau doÂjÄ&#x2122;Âsis versÂliÂninÂkas paÂteÂko ÄŻ kebÂliÄ&#x2026; paÂdÄ&#x2014; tÄŻ, nes neÂgaÂli nei ÄŻva ŞiuoÂti, nei iĹĄÂvaÂĹžiuoÂti iĹĄ saÂvo ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s.
ď Ž Spren
dimas:
Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ a_
Kaina 1,30 Lt
ONY X\ [ N` ab _V OĂ aV ]_V aNV Xf aN` cV `VRZ` RV Z\` [N _VNZ`
â&#x20AC;&#x17E;SeÂnaÂmiesÂtis nÄ&#x2014;Âra VIP mieÂgaÂmaÂsis raÂjoÂnas.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos versÂliÂninÂkĹł seÂnaÂmiesÂÄ?io sÄ&#x2026;ÂjunÂgos pirÂmiÂninÂkÄ&#x2014;s LoÂreÂtos BerÂĹžinsÂkieÂnÄ&#x2014;s nuoÂmoÂne, miesÂto centÂre gyÂveÂnanÂtys klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai neÂtuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł pikÂtinÂtis triukĹĄÂminÂgoÂmis kaÂviÂnÄ&#x2014;Âmis.
3p.
Ĺ venÂtoÂjoÂje â&#x20AC;&#x201C; pirÂmoÂji jĹŤÂros auÂka AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
KeÂtuÂriĹł jauÂnuoÂliĹł komÂpaÂniÂjos mauÂdyÂnÄ&#x2014;s jĹŤÂroÂje baiÂgÄ&#x2014;Âsi vieÂno jĹł mirÂtiÂmi. VilÂnieÂtis dviÂdeÂĹĄimtÂmeÂtis AleÂnas E. yra pirÂmoÂji ĹĄiĹł meÂtĹł jĹŤÂ ros paÂsiÂglemĹžÂta auÂka.
AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
PleÂvÄ&#x2014;ÂsaÂvo gelÂtoÂna vÄ&#x2014;ÂliaÂva
AtsÂkyÂrÄ&#x2014; nuo paÂsauÂlio
VersÂliÂninÂko FeÂlikÂso Ĺ˝iÂleÂviÂÄ?iaus sunkÂveÂĹžiÂmiai iĹĄ meÂdieÂnos ÄŻmoÂnÄ&#x2014;s RimÂkuoÂse TieÂsioÂjoÂje gatÂvÄ&#x2014;Âje paÂsta rÄ&#x2026;Âsias dvi saÂvaiÂtes priÂversÂti paÂĹžei diÂnÄ&#x2014;Âti keÂliĹł eisÂmo taiÂsykÂles. â&#x20AC;&#x17E;PaÂĹžeiÂdiÂnÄ&#x2014;ÂjaÂme ir vaÂĹžiuoÂja me pro drauÂdĹžiaÂmÄ&#x2026;ÂjÄŻ ĹženkÂlÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;8 tâ&#x20AC;&#x153;, nors mĹŤÂsĹł sunkÂveÂĹžiÂmiai yra sun kesÂni. Nes kiÂtos iĹĄeiÂties nÄ&#x2014;Âra. Ne maÂnau, kad man kas nors atÂlyÂgins nuoÂstoÂlius, jei aĹĄ uĹžÂsaÂkyÂmo neÄŻÂ vykÂdyÂsiu laiÂkuâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; F.Ĺ˝iÂleÂviÂÄ?ius.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;SiÂtuaÂciÂja: versÂliÂninÂkas F.Ĺ˝iÂleÂviÂÄ?ius taÂpo apÂlinÂkyÂbiĹł ÄŻkaiÂtu â&#x20AC;&#x201C; RimÂkĹł gatÂvÄ&#x2014;s gyÂvenÂtoÂjai uĹžÂbaÂriÂkaÂdaÂvo keÂliÄ&#x2026; ÄŻ jo ÄŻ ÄŻmoÂnÄ&#x2122;.
PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR ZOOLOGIJOS PARKE â&#x20AC;&#x17E;MINI ZOOâ&#x20AC;&#x153; PIRMADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ&#x2026; pirmadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;daâ&#x20AC;&#x153; iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ&#x2026; vienam asmeniui galite zoologijos parko kasoje. PasiĹŤlymas galioja liepos 9 â&#x20AC;&#x201C; rugpjĹŤÄ?io 6 dienomis pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Zoologijos parko â&#x20AC;&#x17E;Mini zooâ&#x20AC;&#x153; darbo laikas: 10.00â&#x20AC;&#x201C;20.00 val.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
NeÂlaiÂmÄ&#x2014; nuÂtiÂko pirÂmaÂdieÂnio paÂva kaÂrÄ&#x2122; Ĺ venÂtoÂsios paÂplĹŤÂdiÂmyÂje apie 17 val. â&#x20AC;&#x17E;PrasÂtai moÂkÄ&#x2014;ÂdaÂmi plaukÂti ke tuÂri jauÂnuoÂliai ĹĄoÂkiÂnÄ&#x2014;Âjo per ban gas, paÂkliuÂvo ÄŻ sĹŤÂkuÂrÄŻ ir grÄŻĹžÂdaÂmi ÄŻ kranÂtÄ&#x2026; paÂteÂko ÄŻ duoÂbÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsaÂko jo PaÂlanÂgos gelÂbÄ&#x2014;ÂtoÂjĹł stoÂties virÂĹĄi ninÂkas JoÂnas PiÂroĹžÂniÂkas. PirÂmaÂdieÂnio paÂvaÂkaÂrÄ&#x2122; banÂgaÂvi mas jĹŤÂroÂje priÂlyÂgo 2 baÂlams. Pap lĹŤÂdiÂmiuoÂse buÂvo iĹĄÂkelÂta gelÂtoÂna vÄ&#x2014; liaÂva. Tai reiĹĄÂkia, kad mauÂdyÂtis yra paÂvoÂjinÂga.
8
2
trečiadienis, liepos 4, 2012
miestas
Dainų šventėje – ir klaipėdiečių balsai
Kornelija Stasiulienė:
Iš viso iš Klaipėdos į septintą kartą ren giamą Moksleivių dainų šventę Vilniu je iškeliaus 1082 jau ni žmonės. Atstovaus: traukiniu į Vilnių vakar išvyko keli šimtai jaunųjų uostamiesčio choristų.
Tris savaitgalio dienas šalies sostinėje vyksiančiai Moksleivių dainų šventei ne menkas pajėgas subūrė ir uostamiesčio atstovai. Unė Liandzbergytė
Vakar traukiniu į Vilnių išvyko per 400 jaunųjų choristų, kurie iškart po kelionės Vilniaus parkų aikš tėse, mokyklose ir stadionuose – iš viso 22 vietose – kartu su kitų miestų moksleiviais pradėjo jung tines repeticijas.
Rytoj iš pat ryto į Vilnių trauki niu pajudės ir uostamiesčio šokėjų kolektyvai, kai kurie šventės daly viai keliaus autobusais. „Iš viso iš Klaipėdos į septin tą kartą rengiamą Moksleivių dai nų šventę Vilniuje iškeliaus 1082 uostamiesčio atributika pasipuošę ir šventiškai nusiteikę jauni žmo
Miestas skaičiuoja dienas iki gimtadienio Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Jubiliejinis Klaipėdos gimtadie nis duos pradžią Jūros šventei. Per penkias dienas įvyks beveik šimtas koncertų ir teatralizuotų renginių.
Likus mėnesiui iki šventės Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas davė pradžią rugpjūčio pradžioje laukian čiam renginių maratonui. Miesto va dovas žadėjo, kad šiemet Klaipėdos 760-asis gimtadienis ir Jūros šven tė bus kitokie – gilesnio turinio, tu rintys išliekamąją vertę ir išlaikantys „dryžuotos sielos“ dvasią. Klaipėdos gimtadienyje tikima si sulaukti aukščiausiosios Lietu vos valdžios atstovų, delegacijų iš 11 miestų partnerių. „Švęskime patys, nelaukime, kol mus linksmins kiti. Šventė yra vi sų, tad kurkime ją kartu“, – artė jant Klaipėdos gimtadieniui skati no V.Grubliauskas. Kaip sakė Klaipėdos gimtadie nio šventės organizacinės grupės vadovė Nijolė Laužikienė, orga nizuojant gimtadienį atsižvelgta į šurmulio nemėgstančius klaipė diečių poreikius. Tad rugpjūčio 1-oji bus orien tuota į pačius miestiečius. Į darbą
klaipėdiečiai kviečiami eiti pėstute arba bent palikti automobilius se namiesčio prieigose. Gimtadienio šventės organiza toriai intriguoja, kad senamiestyje klaipėdiečių lauks nepamirštamos staigmenos. Tądien vyks iškilmingas Tary bos posėdis, bus apdovanoti kul tūros magistrai, pristatyta mies to heraldikos istoriją primenanti paroda. Vakare lauks specialiai Klaipėdos gimtadieniui sukurtos kompozitoriaus Giedriaus Kupre vičiaus ir režisieriaus Gyčio Pade gimo oratorijos „Miestas ir žmo nės“ premjera. Gimtadienio vakarą vainikuos šventinis fejerverkas, surengtas už miestiečių paaukotus pinigus. Miesto gimtadienio tąsą perims Jūros šventė. Jos vadovas Remigi jus Mockus atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą šventinė mugė vyks ne tris, o net penkias dienas. Joje da lyvauti jau užsiregistravo apie 600 prekybininkų. Pasikeis ir vaikams skirtų rengi nių vieta – iš Meridiano aikštės ji persikels ant Jono kalnelio. Per šventines dienas bus sureng ta apie 90 įvairių stilių koncertų. Žadėta, kad Jūros šventėje tradi ciškai išliks jūriniai akcentai.
nės“, – pasakojo geležinkelio sto tyje vaikus į kelionę išlydėjusi Klai pėdos jaunimo centro direktoriaus pavaduotoja Kornelija Stasiulienė. Vaikų apgyvendinimu ir ki tais klausimais rūpinsis Klaipėdos jaunimo centro direktorius Alek sas Bagdonavičius, kuris jau keletą dienų yra sostinėje ir ten pasitinka atvykstančius klaipėdiečius. Organizatoriai pranešė, kad pa sirengimo šventei ir jos metu sosti nėje budės kelių policijos ir priva čios apsaugos patruliai, greitosios pagalbos ekipažai, Vingio ir Kalnų parkuose – priešgaisrinės apsaugos komandos. Vakarais bus pratęstas viešojo transporto darbo laikas, kad vaikai patogiai ir saugiai galė
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tų sugrįžti į nakvynės vietas. Ap gyvendinimui, kaip paprastai, pa ruoštos mokyklos, bendrabučiai. Šventės repertuaras žada įspū dingų reginių ir staigmenų. Dainų dieną bus dainuojamos retos, se nos lietuvių liaudies dainos. Nus kambės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dainų triptikas „Oi le kia, lekia“, Vytauto Kernagio dainų kompozicija. Bus atlikti ir keli spe cialiai šiai Moksleivių dainų šven tei atrinkti latvių ir estų kūriniai. Šokių diena skirta liaudies ir kla sikinių šokių sūkuryje atskleisti vaiko pasaulį – augimą, žaidimus, pirmuosius jausmus. Trečiąją dieną Kalnų parke bus rengiama vakaronė.
Dainų šventės dalyviai galės pa sidžiaugti ir pačia sostine – vai kams bus leidžiama nemokamai lank yt is muz iej uose, plauk io ti laivu Nerimi, važinėtis atviru autobusu po Vilnių, pigiau pra mogauti vandens parke ir vaišin tis ledais. Šiemet dainų šventė kviečia vi sus prisijungti ir dainuoti su šū kiu „Mūsų vardas – Lietuva“, ku ris siejamas su Valstybės diena. Tikimasi, kad į Vilniuje liepos 6–8 d. vyksiančią Moksleivių dai nų šventę sugužės per 21 tūkst. renginio dalyvių ir keliasdešimt tūkstančių svečių. Tarp jų – šalių kaimynių – Latvijos ir Estijos de legacijos.
3
trečiadienis, liepos 4, 2012
miestas Švenčia dvidešimtmetį
Apžiūrės uostą
Aukoja pinigų
Šiandien 11 val. Karinių jūrų pa jėgų (KJP) Karo laivų flotilėje vyks iškilminga KJP padalinių ir laivų įgulų rikiuotė, skirta KJP atkūrimo 20-osioms metinėms paminėti. Klaipėdiečiai liepos 6 d. 12–18 val. kviečiami apsilan kyti Karinių jūrų pajėgų laivuo se, kurie stovės Kruizinių laivų terminale.
Ketvirtadienį Klaipėdos uos te lankysis ES regionų komiteto nariai – Europos miestų vado vai. Planuojama, jog Klaipėdos uoste apsilankys iš viso apie 100 vadovų iš 27 Europos ša lių. Svečiams laivu bus sureng ta apžvalga, kurios metu jie bus supažindinti su uosto veikla, ga limybėmis, perspektyvomis.
Asociacijos „Mano miestas – Klaipėda“ paskelbtoje akcijoje „Klaipėdiečių dovana Klaipėdai“ dalyvauja vis daugiau įmonių ir pavienių asmenų, kurie aukoja pinigų miesto jubiliejaus fejer verkui. Šiuo metu akcijos spe cialioje sąskaitoje yra 7082 litai, dvi bendrovės turi pervesti dar 7 tūkst. litų.
Triukšmingų taškų – vis daugiau Senamiesčio gyven tojai vėl pakilo kovą į su triukšmu – savi valdybę jie užvertė skundais dėl iš ka vinių sklindančios garsios muzikos. Išeičių, kaip spręs ti problemą, bus ieš koma grandiozinia me pasitarime. Nervina: gyventojai ėmė piktintis ir M.Mažvydo alėjoje įsikūrusiomis lauko kavinėmis.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Viršija leistiną normą
„Skundų sulaukėme iš Žvejų, Da nės gatvių gyventojų. Užsakė me matavimus ir jie parodė, kad triukšmo lygis naktimis tikrai vir šija leistiną normą. Pastaruoju metu skundų iš Žvejų gatvės gy ventojų dar padaugėjo, nes buvo atidaryti du nauji barai“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji spe cialistė Nina Gendvilienė. Jos teigimu, per Europos futbolo čempionatą atsirado ir naujų vietų, iš kurių sklindančiu triukšmu pik tinosi klaipėdiečiai. Tai – M.Maž vydo alėjoje veikiančios kelios ka vinės. „Jose varžybos buvo rodomos per daug televizorių, dar sirgalių šūksniai, aistros, tad M.Mažvy do alėjos gyventojai ėmė skųstis, kad nebegali miegoti. Užsakėme,
kad M.Mažvydo alėjoje naktį būtų atlikti triukšmo matavimai ir lau kiame išvadų“, – teigė N.Gendvi lienė.
Nina Gendvilienė:
Lankytojai mėgsta triukšmingas vietas, nes triukšmas veikia kaip alkoholis. Siūlo trumpiau dirbti
Tačiau ji pripažino, kad nors ir konstatuojami faktai, jog triukš mas viršija leistiną lygį, savival dybė nelabai gali imtis kokių prie monių, nes valstybinę triukšmo kontrolę vykdo policija. „Pareigūnai mums pasiūlė pa rengti miesto tarybos sprendimo projektą, kad tose kavinėse, ku rių veikl a skund žias i gyvento
jai, būtų ribojamas prekybos al koholiu laikas. Jei miesto taryba taip nuspręstų, senamiestis mir tų, nes niekas į kavines nebeitų ir niekam nebereikėtų dirbti“, – tokiai išeičiai nepritarė N.Gend vilienė. Jos manymu, kavinių savininkai patys turėtų elgtis geranoriškiau – savo lėšomis išsimatuoti triukšmo lygį ir muziką leisti tokiu garsu, kad jis neviršytų normos. „Aišku, galbūt verslui tai ir nė ra palanku, nes lankytojai mėgs ta triukšmingas vietas, kadan gi triukšmas veikia taip pat, kaip ir alkoholis“, – tvirtino Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji spe cialistė. Užsisakyti matavimus gali ir pa tys gyventojai, kurie į įvykio vietą dėl triukšmo atvykusiems pareigū nams galėtų parodyti dokumentą apie triukšmo lygį ir tai esą parei gūnams taptų tikru pretekstu su rašyti protokolą.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Gyvybe reikia džiaugtis
Kol kas išeičių, kaip mažinti sena miesčio pramogų keliamą triukšmą, kitą savaitę bus ieškoma specialia me pasitarime, kuriame pakviesti dalyvauti įvairių institucijų atsto vai, verslininkų organizacijos. „Sakiau ir sakysiu, kad sena miestis nėra VIP miegamasis rajo nas. Kai man ėmė nebepatikti ja me gyventi, išsikrausčiau kitur. Gyventojai turėtų būti pakantes ni, džiaugtis, jog bent vasarą se namiestyje yra gyvybės. Jei mes pasenome, tai kiti neprivalo eiti miegoti su vištomis“, – ironizavo Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Loreta Ber žinskienė. Ji pabrėžė, kad dėl jos vadovau jamos organizacijos narių skundų negauta. Gyventojai esą labiausiai nepatenkinti iš kitų miestų atvyku siais verslininkais, kurie išsinuo moja patalpas kavinėms, „padaro biznį ir išvažiuoja“.
Dienos telegrafas Kavinė. Veterinarijos inspektoriai dėl gausybės pažeidimų sustabdė karče mos, esančios Naikupės gatvėje veik lą. Įstaigą tarnyba patikrino, gavus var totojo skundą. Pastarasis pranešė, kad trys asmenys, pietavę šioje įstaigoje, ap sinuodijo maistu. Įstaigoje buvo nusta tyta daug šiurkščių higienos reikalavi mų pažeidimų. Rasta ir produktų, kurių vartojimo terminas pasibaigęs. Tyrimo metu virtame jautienos liežuvyje ras ta salmonelių. Karčemos veikla sustab dyta, kol ši nepašalins pažeidimų. Atsa kingam darbuotojui skirta bauda. Stipendija. Minint Tarptautinę archi tektų dieną, Lietuvos architektų są jungos Klaipėdos apskrities organi zacija išrinko metinės stipendijos ar chitektūros specialybės studentams konkurso nugalėtojus. Jais tapo Kau no technologijos universiteto studen tai, trečiakursiai Darius Kamarūnas ir Jolanta Barkauskaitė, pristatę projek tą „Meno ir pramogų sala“ Danės upėje. Stipendijos konkursui pristatyti darbai eksponuojami Lietuvos architektų są jungos Klaipėdos apskrities organiza cijos patalpose. Mirtys. Vakar Klaipėdos civilinės met rikacijos skyriuje užregistruotos 6 klai pėdiečių mirtys. Mirė Olga Mozževa (gim. 1928 m.), Elzbieta Toleikienė (g. 1930 m.), Jonas Puzinavičius (g. 1931 m.), Ona Čepaitienė (g. 1940 m.), Ana Niun ko (g. 1949 m.), Vidmantas Alfonsas La banauskas (g. 1952 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Olga Mozževa, Jonas Puzinavičius, Elz bieta Toleikienė, Valerij Usečiov. Naujagimiai. Per statistinę parą pagim dė 10 moterų. Gimė 4 mergaitės ir 6 ber niukai. Greitoji. Vakar iki 16 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 55 iškvietimų.
Kelio ženklus „patobulino“ mėlynais dažais Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Prižiūrėtojai nespėja valyti kelio ženklų, kuriuos išmargina vanda lai. Vien P.Lideikio gatvėje tokių yra keletas. Niekdariai apipaišė ir ne taip seniai Pirmojoje Melnragė je pastatytus ženklus.
P.Lideikio gatvėje pastatyti ženk lai „patobulinti“ mėlynais dažais. Įmonės „Gatvių apšvietimas“ ge neralinis direktorius Algimantas Laurinavičius tvirtino, kad tokių ženklų mieste yra daug. „Vandalai ne tik apkeverzoja, bet ir suniokoja ženklus. Kuriose vie tose tokių yra daugiausia, kol kas sunku pasakyti. Ženklus prižiū
rime trumpą laiką, tad kol kas tik sumuojame duomenis“, – tvirti no vadovas. Anot A.Laurinavičiaus, nuterlio ti ženklai valomi pagal grafiką. Jis sudaromas kiekvieną rytą. Problemų dėl apterliotų ženk lų Pirmojoje Melnragėje kyla nebe pirmą kartą. Gyvenvietėje buvo atsiradęs ženklas, leidžiantis automobi liams skrieti 80 kilometrų per va landą greičiu. Niekdariai juodais dažais iki 30 kilometrų per valan dą greitį ribojančiame ženkle iš piešė skaičių 80. Niokotojai kėsinasi ne tik į kelio ženklus. Jie ne kartą buvo apipaišę ir greičio matuoklius – ne vienas jų buvo užteptas dažais.
Žala: P.Lideikio gatvėje vandalai ženklus išterliojo dažais.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
4
trečiadienis, liepos 4, 2012
miestas
Prieš verslą – barikadomis Keliuką, kuriuo iki šiol į 1 bendrovę atveždavo ža liavą ir išgabendavo produkciją,
blokais, padangomis bei metali nėmis statinėmis užtvėrė kaimy nystėje gyvenantys žmonės. „Tai tęsiasi jau trečią savaitę, – nebegalime įvažiuoti. Mūsų įmonė apdirba medieną, reikia įvažiuoti su rąstais, nėra pro kur. Patiriame nuostolių, niekas net nekalba, kad gali tekti juos kam nors atlyginti. Gyventojai savavaliauja valstybi nėje žemėje ir yra teisūs?“ – klau sė verslininkas. F.Žilevičius kreipėsi į polici ją, savivaldybę, Eismo priežiūros skyrių. Paaiškėjo, kad čia valsty binė žemė, bet nėra kelio. Tik pa liktas privažiavimas prie sklypų. „Tiek gyventojai, tiek ir aš turiu lygią teisę naudotis tuo privažiavi mu. Esu beviltiškoje situacijoje, ir niekas su manimi nekalba, kad kas nors kada nors pajudės“, – kalbė jo 18 metų Rimkuose įmonę turin tis F.Žilevičius. Pats nuristi nuo keliuko tų beto no luitų verslininkas ilgai nesiryžo. Teigė nenorintis provokuoti konf likto su gyventojais. „Jei kas nors nutiks, be abejo, lik siu kaltas aš, nes ardžiau gyvento jų užtvaras. Manau, mūsų valstybė yra teisinė ir tikiu, kad viską gali ma išspręsti remiantis įstatymu“, – tvirtino verslininkas. Taranuoja trečią kartą
Barikadoms atsirasti priežastis buvo labai rimta, tvirtino Rimkų gatvės gyventoja Svetlana Novo chatskaja. „Čia jau buvo riba. Birželio 15 d., penktadienį, kai grįžau namo, į mūsų namo kampą įsirėžęs stovėjo sunkvežimis. Ir taip jau trečią kar tą. Tiesa, ne tos įmonės sunkveži mis tai padarė, bet ką mums dabar daryti? Turime juk kaip nors ap sidrausti nuo panašių dalykų“, – aiškino moteris. Sunkvežimio detektyvas prasi dėjo tada, kai vairuotojas prava žiavo degant raudonam semaforo signalui ir, pamatęs, kad jį vejasi policija, spruko į keliuką tarp namų Rimkų gatvėje. Čia pat ant kalve lės paliko sunkvežimį ir jau pėsčias
bėgo laukais nuo pareigūnų. Palik ta mašina ėmė riedėti laisva pavara ir atsitrenkė į prieš 80 metų staty tą namą, kuris šiandien atrodo kaip po žemės drebėjimo. „Dabar turime problemų dėl draudimo, jie nenori mokėti, nes sutartyje nebuvo punkto apie sunkvežimio taranavimą. Žinau, kad galime būti nubausti admi
Viktoras Krolis
Klaipėdos prek ybos, pramonės ir amat ų rūmų general in is direktor ius
K Sprendimas: keliuką gyventojai savavališkai užtvėrė po to, kai į jų na
mą trečią kartą įvažiavo sunkvežimis.
Feliksas Žilevičius:
Gyventojai savava liauja valstybinėje žemėje ir yra teisūs? nistracine bauda dėl keliuko užtvė rimo, bet kitos išeities nematome“, – teigė S.Novochatskaja. Rimkų gatvės gyventojų teigimu, šitą keliuką yra labai pamėgę gir ti jaunuoliai. Jie esą naktimis be protiškais greičiais važinėja į barąparduotuvę degtinės. „Jiems jokios tvoros nerūpi. O paskutinis įvykis perpildė kant rybės taurę. Tas verslininkas turi nusitiesti savo kelią. Mes delsėme metus, leidome žmonėms dirb ti, bet dabar po pastarojo inciden to nusprendėme – pakaks. Emoci nis stresas siaubingas“, – tvirtino S.Novochatskaja. Įsikišo policija
Policijos inspektorius neslėpė, kad gautas verslininko pareiškimas dėl gyventojų užtverto kelio. „Nors oficialiai ten – ne kelias, tik skiriamoji juosta nuo pramo nės zonos iki gyvenamųjų namų. Dabar laukiame atsakymo iš savi valdybės, kam ta žemė priklauso, o paskui spręsime, ar gyventojai
Komentaras
Pažeidimas: iš įmonės sunkvežimiai verčiami važiuoti Tiesiąja gatve,
nepaisant automobilių svorį ribojančių ženklų.
turėjo teisę keliuką užbarikaduo ti, ar jie nepažeidė įstatymų. To kia situacija, kad nors oru skrisk“, – ironizavo inspektorius. Lygiai prieš metus, pernai birže lį, Rimkų gatvės gyventojai kreipė si į Klaipėdos miesto savivaldybę, klausdami dėl šio kelio. Gavo atsakymą, kad keliukas tarp Rimkų ir Tiesiosios gatvių tikrai nėra gatvė, o tik skiriamo ji juosta. Todėl asfaltuoti ir įreng ti apšvietimo šioje teritorijoje ne numatoma. „Policijos inspektorius nerei kalavo išardyti barikadų, sakė, kai gaus atsakymą iš savivaldybės, ta da ir spręs“, – teigė gyventojai. „Jokių nesutarimų su kaimynys tėje gyvenančiais žmonėmis nėra
Vytauto Liaudanskio nuotr.
buvę. Tiesa, prieš kurį laiką pasi taikė incidentas, kai iš mūsų įmo nės teritorijos ištrūko sarginis šuo ir išgąsdino moterį. Tai policijos inspektorius labai greitai įformino baudą ir turėjau ją sumokėti. O kai man užtvėrė kelią, tai tas pats pa reigūnas sako, kad nieko negali man padėti“, – piktinosi F.Žilevičius. Paslėpti ženklą – ne išeitis
Klaipėdos savivaldybės Transpor to skyriaus specialistas Vytautas Paukštė patvirtino, kad gyventojai neturėjo teisės užtverti tos skiria mosios juostos Rimkuose. Tačiau užbarikaduotam verslinin kui nors laikinai naudotis Tiesiąja gatve, kurioje yra automobilių svo rį ribojantis ženklas, irgi nėra jokių
eista, kai staiga kas ima ir už tveria gatves. Jeigu prieš 20 metų verslininkui leido ten vystyti savo veiklą, tai kaip dabar gali jam tai uždrausti? Taigi, Rim kai – ne miesto centras, tur i būt i koks nors sprendimas. Jei ten verslas nepa geidaujamas, turi būti įspėjimai, termi nai, kada privalėt ų išsik raust yt i. Bet negalima be jokių rimtų priežasčių vers lininko versti stabdyti gamybinę veiklą. Padėt is nenormal i. Tai pirmas atvejis, kai į mus kreipiasi Rūmų narys dėl tokio incidento. Savo žodį turi tarti Klaipėdos savivaldybė, jeigu Rimkuose ateityje nu matoma atsikratyti verslu. Stulbina sava valiavimas: noriu – uždarau gatvę, noriu – atidarau, ir jokios teisybės nebėra. Mes parašėme raštą į savivaldybę, kad kuo skubiau išspręstų šį reikalą.
galimybių. „Laikinas ženklo užden gimas nelabai ką gelbės. Nes pagal detalųjį planą Tiesioji yra D kate gorijos gatvė ir ji neskirta važinėti sunkiasvoriams automobiliams. Tas ženklas „8 t“ yra tam, kad draustų sunkvežimių eismą, kad jie ten va žinėdami nesulaužytų gatvės dan gos“, – paaiškino V.Paukštė. Pro kur važinėti įmonės trans portui, valdininkas negalėjo patar ti. Esą verslininkas ruošė detalųjį planą, jis tą išvažiavimo problemą turėjo išsispręsti jau seniai. „Tuo užtvertu keliuku jie irgi ne galėjo važinėti. Kaip tokios įmonės dirba be įvažos, sunku net suvok ti. Visų pirma jie turėjo susitvarky ti įvažą, o tik po to užsiimti ūkine veikla“, – įsitikinęs V.Paukštė. Vis dėlto vakar vakare verslinin kas F.Žilevičius prasitarė, kad ban dys išardyti barikadas, nes užsaky mai nelaukia. Su tuo, regis, sutiko ir gyventojai. Tačiau tik laikinai. Žmonės neketina taikstytis su sunkaus transporto vilkstinėmis po pat namo langais. Ir pasiryžę kovoti, kad skiriamąja juosta tarp daržų au tomobilių eismas būtų uždraustas.
Dėl iš duobės kylančių garų – nuostaba Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Kai kurių uostamiesčio namų gy ventojai jau kelintą savaitę gyve na tarsi geizerio papėdėje. Dieną naktį čia garuoja atkasta sugedu si šilumos trasa.
Šilutės plento 24 namo gyventojai jau kelias savaites stebi prie namo iškastą duobę, iš kurios kyla garai. Klaipėdiečiai stebisi, kad šilumos tiekėjai neskuba šalinti avarijos. Žmonės pasakojo, kad šilumos tink lų avariją įmonė „Klaipėdos energi ja“ nustatė prieš tris savaites. „Iš pradžių iškasė vieną duobę, nieko nerado, užkasė. Po to ant rą – ir vėl tas pats. Trečioje duo bėje buvo aptiktas gedimas, tačiau ji neužkasta iki šiol, o iš jos, lyg iš
Avarija: iš prie Klaipėdoje esančio Šilutės plento 24 namo iškastos
duobės garai kyla jau tris savaites.
geizerio, kyla garas. Akivaizdu, kad kažkur tinklai praleidžia karš tą vandenį. Nuo šilumos 3–5 met rų atstumu jau pageltonavo žolė“,
Vytauto Liaudanskio nuotr.
– tvirtino gyventojai. Klaipėdie čiams nesuprantama, kodėl įmonė „Klaipėdos energija“ neskuba re montuoti gedimo.
Sudžiūvo: gyventojai įtaria, kad dėl
avarijos nurudavo žolė.
„Ko čia reikia laukti? Po langais tokio dalyko nenorime matyti. Be to, pradės lyti, atvažiuos su sa vo technika ir išvažinės visą žo
lyną. Kas jį sutvarkys?“ – klausė žmonės. Įmonės „Klaipėdos energija“ Šilumos tiekimo tarnybos vado vo pavaduotojas Arūnas Smaguris aiškino, kad šioje šiluminės trasos dalyje yra nustatytas nedidelis de fektas. Specialistams problema žinoma ir yra pasiruošta remonto darbams. „Kol kas negalime remontuoti šios trasos dalies, nes atliekama kitos šilumos magistralės planinė re konstrukcija. Pastarieji darbai bu vo pradėti anksčiau nei užfiksuo tas gedimas ties Šilutės plento 24 namu. Jei užsandarintume šią tra sos dalį, sutriktų šilumos tiekimas šiaurinėje miesto dalyje“, – ko mentavo pavaduotojas. Anot jo, defektą šioje vietoje planuojama pašalinti kitą savaitę.
7
šeštADIENIS, birželio 16, 2012
miestas
pristato
Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras. Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją. Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.
SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.
Projekto rėmėjas:
6
trečiadienis, liepos 4, 2012
nuomonės
Klaipėdiečių dėmesys – Maironiui
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Grigo bičių sąrašas Stasys Gudavičius
V
is a vieš oji informa cin ė erdvė ties iog sprogst a nuo žin ių apie buvusios Kauno teisėjos formuojamą kandidatų į Seimą sąrašą. Ji teisi – reklamos „Sąrašui“ tikrai varg u ar reik ia. O kam? Juk apie jį bei jo atstov ų siūlomas idėjas informac ijos ir taip nes tinga. Turbūt neprist igs ir iki Seimo rink imų.
Kita vertus, vis dėlto egzistuoja tikimybė, kad „Sąrašas“ suge bės peržengti 5 proc. balsų barjerą ir bus atstovaujamas nauja jame Seime. Šis sambūr is ir jo lyderė kaip nie kas kitas moka ryšk iai reikšt is, traukt i žin iasklaidos ir pil ieč ių dėmesį. Kit i pol it ikai, kitos part ijos gal i tik pasvajoti apie tokius sugebėji mus ir tokį nemokamos reklamos kiek į. Vyr iausiajai rink imų komi sijai būt ų pats laikas pasampro taut i: gal derėt ų bent kiek nors pamaž int i tas nemokamos rek lamos apsukas? Panagr inėjus į sąraš ą įraš yt us veikėjus iškart krinta į akis, ko kie jie visi skirting i. Buvęs komu nistas, buvęs Aukščiausiosios Ta rybos deputatas, nebalsavęs už Liet uvos nepriklausomyb ę, bu vęs komjaun imo veikėjas. Ir čia pat – rad ikal iai nusiteikęs signa taras, pagarsėjęs nenusp ėjamu elges iu parlamente, buvęs nu teistasis už lėšų švaist ymą. Dar yra prim ityv ių dainel ių kūrėjas, itin išgarsėjęs viešųjų ryšių akciją primenančia kova dėl susikomp romitavusių Finansin ių nusikal timų tyr imo tarnyb os vadov ų grąž in imo į darbą. Yra ir žurna listais bei publ icistais save vadi
nančių veikėjų, kuriančių pačias fantast išk iausias sąmokslo teo rijas, – kaipg i be jų. Tame sąraše matome ir ekscentr išką aktor ių, ir buv usį kun igą, ir nuolat su vi sais kovojančią Seimo narę. Gal ima nė neabejot i, kad net ru kus ten ats iras ir daug iau itin spalving ų asmenų. Bene labiausiai šiame sąraše ste bina vieno buvusio garsaus auto mobilių sporto lenktynininko pa vardė. Kas juos vis us pas tūmėjo to kiam žingsn iui? Gal ima įtart i, kad ne kova už mergaitę, ne ban dymas spręst i kok ias nors vals tybę kamuojančias problemas, o paprasčiausias išskaičiavimas, siek iant tiesiog patekt i prie val džios lovio. Anot kai kur ių tų žmon ių, nieko toje Liet uvoje gera nel iko, visur tik sąmokslas, tik bjaurast is ir mėšlas, kur į reik ia kuopt i. O kas gi ger iau išk uops, jei ne naujieji Lietuvos „gelbėtojai“ iš violetinės spalvos „sąrašo“? Tok ia peršama nuomonė pana ši į tipišką šustausk išką, murz iš ką arba paleckišką rėkavimą, ku ris neblogai girdimas viešumoje, nes juo paliečiami emociškai pa tys jautriausi rinkėjų charakterio taškai. Tereik ia garsiai pašūkaut i ir gal i būt i tikras, kad dėmesio nepris tigs, – žin iasklaida pastebės, ne mokamos reklamos bus apsčiai, o dal is ant vald žios nuolat piktų žmonių balsuos. Lietuva jau kelis kartus buvo už lipusi ant to pat ies grėbl io. Prisi mink ime Rolandą Paksą, Artūro Paulausko socialliberalus, Vikto ro Uspaskicho Darbo partiją, Arū no Valinsko „šokančių ir dainuo jančių“ sambūr į. Bel ieka tikėt is, kad Lietuvos rin kėjas dabar jau labiau atsparus ir politiškai išprusęs, nei buvo prieš keler ius met us, kai vis ieškojo naujų valstybės „gelbėtojų“. Kita vert us, vis dėlto egz ist uoja tik imybė, kad „Sąrašas“ sugebės peržengt i 5 proc. balsų barjerą ir bus atstovaujamas naujajame Seime. Tik kas garant uos, kad tie ideolog išk ai skirt ing i žmo nės, per šį sambūr į patekę į val džią, neišlakstys į visas puses (t. y. į įvairias kitas frakcijas) kaip ko kios Grigo bitės? Informacija: 397
ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 750
G.Pranskūnas (magistras), A.Šimanskis (komtūras), J.Barauskaitė (Ona Vytautienė), U.Reikalaitė (Sofija, Vytau to dukra), E.Šantaraitė (Ringailė, Vytauto sesuo), E.Kupčiūnas (Vytautas).
Š
ie metai paskelbti Maironio (1862–1932) metais. Lietuvos klojimo teatrų draugija, Klai pėdos universitetas ir Raseinių rajono savivaldybė, minėdamos Mai ronio 150-ąsias gimimo metines, su darė išplėstinę programą jo drama turgijai populiarinti. Su teatru Maironis iš arti susidūrė 1893 m. kun. Jono Katelės slaptame klojimo teatre, Panemunėlio parapi jos palivarko Naujikuose daržinėje. Panemunėlyje lankėsi daug to me to Lietuvos inteligentų – Vaižgantas, Jonas Basanavičius, Antanas Smeto na, Aleksandras Dambrauskas, Jonas Jablonskis, Antanas Vienažindys, Petras Matulionis. Juos visus vieni jo Lietuvos Nepriklausomybės vil tis. Slaptieji lietuviškieji vakarai yra mūsų valstybingumo, mūsų teatri nės kultūros pradžių pradžia. Klojimo teatrų suvažiavimai kiek vieną kartą vyksta vis kitoje vieto je. Dažniausiai tai būna žymių kul
karštas telefonas
tūros veikėjų gimtosiose sodybose – Paragiai (Lazdynų Pelėda), Ožka baliai (Jonas Basanavičius), Niūro nys (Jonas Biliūnas), Griežionėlės (L.Didžiulienė-Žmona), Zastaučiai (Juozas Vaičkus), Biliakiemis (Anta nas Jasūdis), Laukuva (Marija TallatKelpšienė), Bukantė (Žemaitė), Pa nemunėlis, Naujikai (kun. J.Katelė). Šiais metais liepos 5–6 d. Mairo nio gimtinėje, Pasandravyje (Rasei nių raj.) šaukiamas Lietuvos klojimo teatrų suvažiavimas jau yra XXIV krivūlė iš eilės. Ketvirtis amžiaus kultūrinės veiklos. Pirmas suvažiavimas įvyko dar so vietmečiu (1987 m.) Agluonėnuose. Buvo iškelta tada dar nelegali trispal vė vėliava. Bolševikų valdžia (N.Dy benka, LKP CK) smarkiai priešinosi tam kultūriniam judėjimui. Vadovus represavo. Klojimo teatrinis judėjimas visada turėjo didelę konsoliduojančią reikš mę. Palangos vaidinimą (1899 m.) lai
mino vyskupas M.Paliulionis, Med vėgalio šimtmečio suvažiavime (1999 m.) entuziastingai dalyvavo vysk. A.Vaičius, o pastaraisiais metais savo garsių pirmtakų vieton kaip dvasios vadovas aktyviai įsijungė JE Panevė žio vyskupas Jonas Kauneckas. Krivūlės metu atvykę teatrai iš Klaipėdos, Girdžių, Vilniaus, Balt rušaičių, Kalvarijos, Bilionių, Jurbar ko, Viešintų, Agluonėnų, Skapiškio vaidins ne tik Pasandravyje. Rasei nių rajono kaimuose ir miesteliuose, Betygaloje, Ariogaloje, Šiluvoje, net ant Molavėnų piliakalnio bus suvai dinta per dešimtį spektaklių. Bus pa rodytos net dvi didžiosios Maironio dramos: „Vytautas pas kryžiuočius“ (rež. P.Bielskis) ir „Didysis Vytautas – karalius“ (rež. V.Rumšas). Duok, Dieve, tik gerą orą ir kad ke lias nedulkėtų. Lietuvos klojimo teatrų draugijos Didžiosios lietos vardu –
Kavinėse tvyro netvarka
Molas – orgijų vieta
Esu moteris, todėl man ne vis vien, kaip elgiasi mūsų lyties atstovės. Pa vyzdžiui, kaip negražu, kai moterys eidamos rūko. Estetinio pasigėrėjimo nekelia, kai taip elgiasi ir vyrai. Tačiau damų ir panelių piktnaudžiavimas ci garetėmis einant tarp žmonių – atgra sus vaizdas. Moterys, jei jau užeina nenumaldomas noras parūkyti, pri sėskite ant suoliuko ir nuodykitės.
Kur galima Klaipėdoje skaniai pa valgyti už normalią kainą? Da bar daugelyje viešojo maitinimo įstaigų didžiulė netvarka ir pakel tos kainos. Maisto kokybė taip pat netenkina. Neseniai buvo atidary ta nauja kavinė. Apstulbome, kai mums atnešė apdaužytus, „nu kramtytus“ puodelius. Kainos taip pat kandžiojasi. Gal atsakingos tar nybos nebetikrina maitinimo įstai gų, kad jose į akis krinta netvarka? Tad kyla klausimas, nejaugi uosta miestyje nebėra normalios ir pado rios kavinės?
Astorija
Angelė
397 728
telefonas@kl.lt
Negražu, moterys!
prof. dr. Petras Bielskis
Savaitgalį vakare su draugu nu važiavome pasivaikščioti ant molo. Vakaras buvo šiltas, gra žus, tad ir žmonių nemažai vaikščiojo. Šokiravo tai, jog be veik visi ant molo sėdėję žmo nės, daugiausia jaunimas, gurkš nojo alkoholį. Net tie, kurie buvo atmynę dviračiais, taip pat buvo apsirūpinę alkoholiniais gėri mais. Nejau nemokame norma liai atsipalaiduoti, nelaikydami rankose butelio? Neringa Parengė Česlovas Kavarza
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija reklamos skyrius: 397
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Teatras: scena iš spektaklio „Vytautas pas kryžiuočius“ – derybos pas ordino magistrą: E.Uldukis (Valenrodas),
397 772 397 727 397 706 397 725
397 770
711
Platinimo tarnyba:
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 719
„Namai“: Lina Bieliauskaitė –
397 730
397 713
„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –
Prenumeratos skyrius: 397
397 705
Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide
R
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, liepos 4, 2012
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Reformos kol kas nebus Atrodė, iki dar vienos savivaldybės įstei gimo liko tik vienas kitas žingsnis. Tačiau naujam teritorinių vienetų skaidymui nelinkusi pritarti Prezidentė Dalia Gry bauskaitė.
Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Susikvietė ekspertus
Steigti savivaldybę galima ten, kur gyventojų skaičius ne mažesnis nei 7 tūkst. Taip prieš savaitę nu tarė Seimas, pritaręs konservato riaus Valentino Stundžio siūlytam įstatymo projektui. Tai reikštų, kad šalyje galėtų atsirasti daugiau savi valdybių. Tikėtasi, kad iki 2015 m. savival dos rinkimų nauja savivaldybė at siras bent Pabradėje. Ji ir pati lau kė tokios galimybės. Tačiau Seimo priimtoji patai sa greičiausiai bus Prezidentės ve tuota. Vakar pas D.Grybauskaitę apsilankęs būrys ekspertų ir spe cialistų aiškino, kad reforma būtų nelogiška ir brangi. Atrodo, kad ekspertų argumentai įtikino šalies vadovę. „Įstatymiškai atveriant kelią dar labiau smulkinti savivaldybes, šis atotrūkis tik didės ir tai lems didelius ekonominius bei socialinius netolygumus“, – prane šė prezidentūra po D.Grybauskaitės susitikimo su specialistais. Europoje kitaip?
Prezidentę aplankę Savivaldybių asociacijos, Vidaus reikalų ir Fi nansų ministerijų atstovai tiki no, kad Seimo patvirtinti įstatymo pakeitimai prieštarauja europinei praktikai. „Europoje vyrauja tendenci ja savivaldybes stambinti. Euro pos Taryba yra pabrėžusi, kad di desnėse savivaldybėse yra mažiau demokratijos, tačiau mažose sa vivaldybėse yra mažai ekonomi nio pajėgumo. Tyrimai ir skaičia vimai parodo, kad tas susikirtimo taškas yra efektyviausias, kai yra
Valdančiosios Tėvynės sąjungosLietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) būstinėje teisėsauginin kai atliko patikrinimą dėl galbūt įrengtos klausymosi įrangos.
Stabilumas: Prezidentė D.Grybauskaitė nelinkusi pritarti, kad bū
Sostinėje S.Gucevičiaus gatvėje įsikūrusiose konservatorių parti jos patalpose procesinius veiksmus atliko – tikrino patalpas – keli pro kuratūros ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnai. Būsti nės darbuotojai į patalpas kurį lai ką nebuvo įleidžiami. Konservatorių partijos vykdo masis sekretorius Raimundas Alek na tvirtino, kad „vyksta profil akti nis patikrinimas“, tačiau neigė, jog jį atlieka teisėsaugininkai. Bet Vilniaus apygardos prokuratū ros vyriausiojo prokuroro pavaduo tojas Anatolijus Koržovas patvirti no, kad pareigūnai apžiūrėjo partijos būstinės patalpas atlikdami ikiteis minį tyrimą dėl būstinėje prieš kelias savaites aptiktos klausymosi apara tūros. Išsamiau šio patikrinimo pro kuroras nekomentavo. „Jūs žinote, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atlikta papildoma įvykio vietos ap žiūra“, – sakė prokuroras. Vadovybės apsaugos departa mento vadovas Raimundas Kairys taip pat patvirtino, kad būstinė je atliekant apžiūrą dalyvavo ir šio departamento pareigūnai. „Mes turime prokuratūros pavedimą, mūsų žmonės ten pakviesti dirbti kaip ekspertai“, – sakė R.Kairys. Prokuratūra yra pradėjusi iki teisminį tyrimą dėl galimos klau symosi įrangos valdančiosios kon servatorių partijos būstinėje. Griežčiausia bausmė, numato ma už neteisėtą specialios tech nikos įrengimą ar jos panaudojimą informacijai rinkti, yra laisvės atė mimas iki ketverių metų. Partija pranešė, kad specialio ji klausymosi įranga rasta birželio 12 d. kompiuterio pelėje ir būstinės vidaus kiemelyje augančiame me dyje. Skunde prokurorams prašyta atvykti į įvykio vietą ir ją apžiūrė ti, užfiksuoti ir išimti surastą spe cialiąją techniką.
Gedimino Bartuškos nuotr.
„Klaipėdos“, BNS inf.
apie 40 tūkst. gyventojų – tai be veik atitinka dabartines mūsų sa vivaldybes“, – nurodė Vidaus rei kalų ministerijos atstovas Paulius Skardžius. Savivaldybių asociacijos direk torė Roma Žakaitienė dar pridūrė, kad priėmus tokį įstatymą sunku mų kiltų dėl europinės paramos: „Šis pakeitimas iš esmės kai ku rias savivaldybes gali palikti labai blogoje padėtyje, nes jos bus nepa jėgios panaudoti europinių struk tūrinių lėšų.“
Paulius Skardžius:
Europoje vyrauja tendencija savivaldybes stambinti. Konservatorius nenusileidžia
Tačiau pataisų iniciatorius V.Stun dys nenusileidžia. Esą ekspertų dėstomi argumentai – netinkami. Pasak jo, svarbiausia, kad būtų pa togu gyventojams, savivalda būtų priartina „arčiau žmonių“. Koks Lietuvoje turėtų būti savi valdybių optimalus skaičius ir jų ribos, svarstoma jau ne vienus me tus. Dar 2006-aisiais buvo pareng ta būsimos reformos koncepcija. Tačiau tąsyk skaičiuota, kad valstybei tai atsieitų šimtus mili jonų litų. Tad planai taip ir nugu lė į stalčius. Pastaruoju metu dėl naujos sa vivaldybės įsteigimo rūpinosi tik Pabradė, kuri dabar priklauso Švenčionių rajonui. Tačiau, no rint Pabradėje įsteigti savivaldybę, reikia įstatymu sumažinti minima lų vienoje savivaldybėje gyvenan čių žmonių skaičių.
Ieškojo „blakių“
tų smulkinamos savivaldybės.
Etikos sargai išteisino A.Kubilių Stasys Gudavičius s.gudavicius@diena.lt
Premjeras Andrius Kubilius, į Ru sijos pareigūnus kreipęsis dėl ma žesnių gamtinių dujų kainų bend rovei „Achema“, nepažeidė viešų jų ir privačiųjų interesų derinimo principų. Tai nusprendė Vyriau sioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Verdiktas: tai, kad premjeras
tarpininkavo dėl pigesnių dujų tiekimo „Achemai“, nepriešta rauja įstatymams. „Scanpix“ nuotr.
Komisija pripažino, kad premje ro vadovaujama Tėvynės sąjunga 2008 m. yra gavusi piniginių aukų iš „Achemos“. „Tačiau koncernui „Achemos gru pė“ priklausančios įmonės ne vie nus metus nuolatos aukojo ir aukoja pinigines lėšas įvairioms Lietuvo je veikiančioms partijoms ir pavie niams asmenims. Todėl VTEK turi ma informacija nesuteikia pagrindo
teigti, kad A.Kubiliaus vadovaujama partija, sprendžiant iš gautų paauko jimų dažnumo ar jų dydžio, palygin ti su kitomis politinėmis partijomis, galėjo būti išskirtinė „Achemai“, – konstatavo VTEK. Pasak jos, A.Ku biliaus ir jam artimų asmenų nesieja jokie privatieji interesai su „Ache mos grupe“. VTEK nuomone, „premjeras, skatindamas konkrečių Lietuvos ūkio subjektų tarptautinį ekono minį bendradarbiavimą ir siekda mas jų teisėtų interesų apsaugos, veikia pagal įstatymais jam nusta tytus įgalinimus“. „Todėl, A.Ku biliaus tarnybinėje veikloje nesant viešųjų ir privačiųjų interesų konf likto, nėra pagrindo teigti, kad toks jo elgesys yra netinkamas“, – kons tatavo tarnybinės etikos sargai. A.Kubilius pasveikino VTEK sprendimą. Premjeras tvirtino, kad
„Achemos“ prašymas tarpininkau ti pokalbiuose su „Gazprom“ atro dė natūralus. „Achemos“ prašymas padėti jiems pasiekti sprendimą, kad „Gazprom“ perkeltų „Achemą“ iš vidinės „Gazprom“ struktūros į „Gazprom Export“, mums atrodė visiškai natūralus. Mes tokį raštą ir pasirašėme“, – sakė premjeras. „Būdamas Vyriausybės vadovu laikau savo pareiga rūpintis Lietu vos verslu, ypač kai jo reikalus rei kia užtarti kitų šalių vyriausybėse, kaip esame darę ne vieną kartą“, – dėstė A.Kubilius. „Dėl „Gazprom“ tiekiamų dujų Lietuvai man yra te kę kalbėtis ir su Rusijos tuomečiu premjeru Vladimiru Putinu, ir šiais laikais su „Gazprom Export“ vado vu Aleksandru Medvedevu. Tai yra svarbus mūsų atsakomybės rūpes tis. Tai darėm, darom ir darysime toliau“, – pridūrė jis. VTEK svarstė
opozicinės Darbo partijos kreipimą si, ar premjeras A.Kubilius nesupai niojo viešųjų ir privačiųjų interesų, kai 2009 m. Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ vadovybei ir Rusijos vi cepremjerui Viktorui Zubkovui rašė laiškus dėl galimo Jonavos azotinių trąšų gamybos bendrovės „Ache ma“ protegavimo. VTEK prašyta ištirti, ar A.Ku bilius protegavo vieną bendrovę ir pažeidė Viešųjų ir privačių intere sų derinimo bei valstybės tarnybos įstatymą, kai atstovavo išimtinai vienos privačios bendrovės inte resams, pasinaudodamas savo pa reigomis bei siekdamas paveikti ki tų asmenų sprendimą ir žinodamas, kad „Achemos“ grupės įmonės yra jo vadovaujamos partijos rėmėjos. Komisijos sprendimą dėl prem jero Darbo partija pavadino dvejo pų standartų taikymu.
8
trečiadienis, liepos 4, 2012
užribis
Šventojoje – pirmoji jūros auka 1 „Vaikinai nebuvo smarkiai išgėrę, nors prisipažino, kad raga Pakibo bičiuliui ant kaklo
vo vyno. Viskas įvyko akimirksniu. Vieną vaikinų srovė ėmė traukti gi lyn į jūrą. Jis puolė kitam bičiuliui ant kaklo. Tačiau ir šis vos laikėsi ant vandens“, – aiškino J.Pirož nikas. Gelbėdamas savo gyvybę, vai kinas nustūmė ant kaklo pakibu sį bičiulį. „Galėjome turėti ir daugiau au kų. Jie jau kartą buvo lindę į jūrą, nors gelbėtojai jiems paaiškino, kad maudytis pavojinga. Tačiau bešokinėdami per bangas, jie nuo kranto nutolo keliasdešimt met rų, o mėgindami sugrįžti, pakran tę pasiekė visiškai kitoje vietoje, už trijų šimtų metrų“, – situaciją nu pasakojo J.Pirožnikas. Gelbėtojai buvo pastatę ženklus, pranešančius, kad jūros dugne yra duobių. Vienam vaikinų pradėjus skęsti, kitas kompanijos bičiulis dar spėjo išsiropšti į krantą ir nubėgo į gel bėtojų palapinę. Tačiau, pasak J.Pirožniko, gelbė tojai jau buvo nuskubėję į jūrą, nes pastebėjo, jog vandenyje tematyti trys iš keturių buvusių jaunuolių.
Duobių gylis – 4 metrai
„Gelbėti skęstančio vaikino nu skubėjo ir gelbėtojas vandens mo tociklu. Jei jis būtų bent pusę mi nutės išsilaikęs ant vandens, dar būtume spėję. Tačiau jūra paga vo vaikiną ir akimirksniu nubloš kė gilyn“, – apgailestavo J.Pirož nikas. Gelbėtojai Šventosios šiaurinėje dalyje esantį paplūdimį vadina vie nu pavojingiausių. „Ten nuo kranto dugnas smen ga gilyn. Iš pradžių čia gylis yra vos metras ar šiek tiek dau giau, tačiau staiga kojos gali ne bepasiekti dugno, nes atsive ria keturių metrų gylio duobė“,
– perspėjo gelbėtojų stoties vir šininkas. Praėjusią savaitę Palangos gel bėtojams iš bangų teko traukti ke turis įsismarkavusius jaunuolius, kurie drąsą demonstravo šokinė dami nuo jūros tilto. Tą kartą gy vybes pavyko išsaugoti. Siūlo griežtinti atsakomybę
„Jūra juk – ne ežeras, todėl čia ne laimę galima prisišaukti akimirks niu. Jaunimas dažnai nepaiso per spėjimų ir draudžiamųjų ženklų“, – aiškino J.Pirožnikas.
Griežtesnės baus mės už kelių eis mo taisykles atnešė naudos, todėl atsa komybės neturin tiems poilsiauto jams taip pat vertėtų sugriežtinti sankci jas už neatsargų el gesį.
Pasak jo, jau kelerius metus gelbėtojai ragina politikus keis ti įstatymus ir griežtinti neblaivių asmenų atsakomybę už elgesį van denyje. „Juk už girtų maudymąsi jū roje tegresia įspėjimas ar 20– 50 litų bauda. Tai yra juokinga. Kaip sudrausminti tokius ere lius, jei jie tyčiojasi gelbėtojams į akis?“ – klausė Palangos gel bėtojų vadas. Palangiškiai tikino, kad griež tesnės bausmės už kelių eismo taisykles atnešė naudos, todėl atsakomybės neturintiems poil siautojams taip pat vertėtų su griežtinti sankcijas už neatsar gų elgesį.
Vogė metalą, padegė stogą Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Suvirinimo aparatu lauko estra dos stogą pjaustę vagys sugebėjo ne tik pridaryti žalos dėl pavogto metalo, bet dar ir padegė medinį scenos stogelį. Niokotojai įkliuvo tik tuomet, kai sugrįžo į nusikalti mo vietą.
Šventosios pakraštyje esanti lau ko estrada nebenaudojama jau ku rį laiką, tačiau čia retkarčiais ren giami jaunimo koncertai. Retai lankomas objektas patrau kė ilgapirščių dėmesį. Pirmąjį kartą vagys buvo užfiksuoti dar gegužę, kai suvirinimo aparatu pjaustė me talo sijas. Nuo kibirkšties netrukus įsiplieskė ugnis mediniame estra dos stogelyje. Tąsyk liepsnas numalšino atsku bėję ugniagesiai. „Ne kartą esame čia radę pa šalinių asmenų, buvome net duris ir įėjimus užmūriję. Ta
čiau vagys metalą vogė iš tos pusės, kurios nematyti nuo ke lio“, – pasakojo Šventosios kul tūros centro direktorė Rima Be niušienė. Po kurio laiko vagišiai vėl sugrį žo į tą pačią vietą. „Atsitiktinai dėl žalos atlyginimo duomenų į įvykio vietą atvažiavęs mūsų darbuotojas aptiko vėl besi darbuojančius šiuos vagis“, – šiur po įstaigos vadovė. Iškviesti policijos pareigūnai su gebėjo sulaikyti į krūmus išsilaks čiusius vagišius. Kadangi kultūros centrui pada ryta 10 tūkst. litų žala, keturiems kretingiškiams gresia baudžiamo ji atsakomybė. „Ypač vasarą miestelis neatsi gina nuo visokiausių atvykėlių. Pati esu aptikusi šioje estradoje miegančius tris jaunuolius. Įsta tėme metalinius vartus, kad nie kas nepatektų į vidų, tačiau bai su, kad ir jų nepavogtų“, – tikino R.Beniušienė.
Tyrimas: šalyje ažiotažą sukėlusio gandų apie prekybos centruose grobiamus vaikus skleidėjo ėmėsi ieš
koti Klaipėdos policija.
„Shutterstock“ nuotr.
Pareigūnų taikiklyje – gandų skleidėjai Kelis mėnesius interneto erdvėje sklan dę gandai apie prekybos centruose „Akropolis“ grobiamus vaikus galėjo sklisti iš pajūrio.
Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Kreipėsi dėl žalos reputacijai
Paaiškėjo, kad dar gegužės pabai goje Klaipėdos policijos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl me lagingos informacijos apie visuo menei gresiantį pavojų skleidimą, tačiau kol kas įtarimai niekam ne pareikšti. Klaipėdos apygardos vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius pa tvirtino, jog dar gegužės pradžio je pareigūnai turėjo vilčių, kad pa vyks išsiaiškinti gandų skleidėjo asmenybę. „Nemanėme, kad tyrimas bus tamsus“, – tikino G.Danėlius. Gandų skleidėjo ėmėsi ieško ti Klaipėdos policijos Organizuo to nusikalstamumo tyrimo biuro (ONTB) pareigūnai. „Tyrimą pradėjome, kai policijai pareiškimą parašė prekybos centro vadovybė. Dėl skleidžiamų gandų buvo padaryta žala įmonės repu tacijai. Ji užsiima komercine veik la, ir tai suprantama, kad jai yra padaryta žala“, – aiškino Klaipė dos ONTB viršininkas Valdas Na rutavičius. Kretingiškės neapklausė
V.Narutavičius patvirtino, kad uostamiesčio pareigūnams pirmą kartą teko imtis tokios bylos.
„Na, taip, tai pirmas atvejis. Anksčiau tokios praktikos neturė jome“, – teigė V.Narutavičius. Pareigūnai pradėjo tyrimą dėl melagingos informacijos apie visuomenei gresiantį pavojų skleidimą. Viešoje erdvėje pa sklidusios žinios, esą Krimina linės policijos biuro Nusikalti mų elektroninėje erdvėje tyrimo valdyba surinko informaciją apie vieną Kretingos gyventoją A.K., kol kas nepatvirtina nė viena tarnyba. Laikinai Kriminalinės polici jos biuro viršininko pavaduoto jo pareigas einantis Audrius Va leika tikino, kad visa surinkta informacija apie galimą gandų skleidėją yra perduota Klaipėdos pareigūnams. „Tai, kas vyksta elektroninėje erdvėje, aiškinasi mūsų pareigū nai, tačiau toliau ikiteisminį tyri mą atlieka Klaipėdos pareigūnai“, – tvirtino A.Valeika. Pasak jo, už melagingą prane šimą apie visuomenei gresian tį pavojų arba ištikusią nelaimę, jei dėl to kilo žmonių sąmyšis ar ba buvo padaryta didelė turtinė žala, gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dve jų metų. Ikiteisminį tyrimą kuruojantis Klaipėdos miesto apylinkės pro kuratūros prokuroras Simonas Ge
nys nustebo išgirdęs, kad žiniask laidoje jau net įvardijama neva šių gandų skleidėja anksčiau neteista, niekur nedirbanti 37-erių kretin giškė Audrė K. Tačiau kol kas neaišku, ar ji buvo pirmoji paskleidusi šią žinią. Kal bos apie nebūtus vaikų grobimus plito dar gegužę. „Ne tik kad nė vienam asmeniui šiame tyrime nėra pareikšti įtari mai, bet net nėra apklaustų asme nų“, – tikino prokuroras. „Kreipdamiesi į policiją siekė me, kad būtų užkirstas kelias ži nomai melagingų gandų platini mui ir visuomenės bauginimui bei kiršinimui. Todėl nesieksime žalos atlyginimo, o dėl tolesnės tyrimo eigos spręs teisėsaugos pareigū nai“, – sakė „Akropolio“ atstovas ryšiams su visuomene Frederikas Jansonas. Internete – įvairios versijos
Apie viešumoje skleidžiamą pa niką dėl grobiamų vaikų yra pa sisakęs ir vidaus reikalų ministras Artūras Melianas bei Policijos ge neralinis komisaras Saulius Skver nelis. Jie tvirtino, kad nurodys pavaldi niams kuo greičiau išsiaiškinti si tuaciją dėl galimai specialiai viešai platinamos dezinformacijos. Isteriją tarp tėvų sukėlė pasa kojimai, esą prekybos centre bū ta mįslingų mergaičių pagrobimų, jas esą vėliau aptikdavo nuskus tais plaukais ir perrengtas berniu ko rūbais. Tokios istorijos esą pirmiausia paplito jaunų mamų mėgstamo je interneto svetainėje. Vėliau pa nika apie neva masiškai prekybos centruose vagiamus ir organų do norystei išvežamus į užsienį vaikus ėmė sklisti ir viename socialiniame tinklalapyje.
9
trečiadienis, liepos 4, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,02 %
2820
litų
neatskaičius mokesčių vidutiniškai per mėne sį uždirba aukštąjį išsila vinimą turintys Lietuvos gyventojai.
+0,13 %
–0,68 %
kl.lt/naujienos/ekonomika
Skelbs naują konkursą
€
Bendrovei „Vėtrūna“ nutraukus subran gos sutartį su Ignalinos atominės elekt rinės uždarymo projektą įgyvendinančia įmone „Nukem Technologies“, savo su sidomėjimą dalyvauti naujame subran gos konkurse parodė kelios Lietuvos sta tybų įmonės, tarp jų ir „Vėtrūna“. „Nukem Technologies“ informavo, kad konkursą planuoja skelbti liepos pabaigoje, o naujas subrangovas turėtų paaiškėti kitą mėnesį.
Baltarusijos rublis 10000 3,2759 DB svaras sterlingų 1 4,3024 JAV doleris 1 2,7403 Kanados doleris 1 2,6980 Latvijos latas 1 4,9581 Lenkijos zlotas 10 8,2066 Norvegijos krona 10 4,5934 Rusijos rublis 100 8,4327 Šveicarijos frankas 1 2,8738
Degalų kainos
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
pokytis
–0,3529 % +0,4084 % +0,1865 % +0,4879 % +0,0242 % +0,3497 % +0,4813 % +0,2699 % –0,0348 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,73
4,43
2,38
„Kvistija“
4,65
4,35
2,38
„Vakoil“ 4,71 4,41 2,39 Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
86,96 dol. už 1 brl. 100,46 dol. už 1 brl.
Kritęs produktyvumas – karjeros galimybė Vasarą vien žinoji mas, kad atėjo atostogų metas, dažną darbuotoją atbai do nuo darbų. Vis dėlto specialistai ti kina, kad šiltąjį sezo ną sumenkęs pro duktyvumas – nor malu, o darbdaviai badyti pirštu dėl su lėtėjusio tempo taip pat neketina.
darbus motyvacija krinta, o kitiems sumažėjusi darbo kontrolė moty vaciją augina. Todėl tėra tik mitas, kad vasarą, kol vieni atostogauja, likę dirba lyg atlikdami bausmę.“ Jo manymu, vasara – ypač geras laikas dirbantiems kūrybinį darbą, nes dėl mažesnės kontrolės ir spaudimo iš siplečia jų kūrybinė laisvė. Sąlygos priklauso nuo laiko
Priemonės: vasarą išauga bendrovių poreikis savo darbuotojams organizuoti mokymus ir taip kelti smun
kančią jų motyvaciją dirbti.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Demotyvuoja atostogaujantys
Pirmiausia darbuotojų produkty vumas vasarą nuslūgsta dėl fiziolo ginių priežasčių: oro temperatūrai pasiekus 22 laipsnių šilumos ri bą, produktyvumas sulig kiekvie nu laipsniu sumažėja 4 proc., kaip sakė Psichologijos paslaugų centro vadovas Gintaras Klimavičius. „Visai natūralu, kad esant geram orui ir daugumai kolegų atostogau jant motyvacija dirbti dingsta. Ta čiau dėl to esama ir pliusų, ir mi nusų“, – teigė jis. G.Klimavičius pabrėžė, kad va sara darbuotojui yra palankiausias metas parodyti savo sugebėjimus ir atkreipti darbdavio dėmesį: „Vasa ra palanki norintiems kilti karjeros laiptais ar būti matomiems, nes šiuo metų laiku sumažėja konkurencija. Kolegoms atostogaujant dažniausiai
atsiranda netradicinių darbų arba reikia atlikti dalį jų funkcijų.“ Bendrovės „Nepriklausomų vers lo konsultantų grupė“ direktorė Danguolė Skibiniauskienė patiki no, kad vasarą verslas iš tiesų sulė tina darbuotojų apsukas, tačiau tai yra natūralus reiškinys: „Darbuo tojai išeina atostogauti arba jų min tys ne darbe. Ir patys vadovai sako pastebėję, kad darbuotojų produk tyvumas krinta. Kita vertus, vado vai nelinkę manyti, kad produkty vumą šiuo periodu reikia kelti.“ Anot pašnekovės, paprastai ma noma, kad vasarą sulėtėjęs našu mas ir sumažėjusi motyvacija dirb ti yra įprastas reiškinys. Tačiau būdų, kaip ją pakurstyti, esama. Vasarą populiarūs mokymai
D.Skibiniauskienė pasakojo, kad vasarą, palyginti su kitais metų lai kais, tarp verslo organizacijų tampa populiaresni komandiniai, moty
„Shutterstock“ nuotr.
vaciniai renginiai. Jie, anot pašne kovės, tam tikram laikotarpiui pa kelia darbuotojų ūpą ir šiek tiek padidina bendrą įsiklausymą, su sikoncentravimą į tikslą. „Šie užsiėmimai parodo tam tik ras naujas galimybes, naujus spren dimo būdus ir paskatina darbuoto jus imtis iniciatyvos“, – sakė ji. Sudėtingais tarpsniais, anot D.Skibiniauskienės, darbuotojams taip pat padeda konkrečių proble minių situacijų analizė. Pašneko vė pasakojo, kad susikoncentravus ir įvardijus konkrečias problemas priimti naujus jų sprendimo bū dus darbuotojams tampa gerokai lengviau. G.Klimavičius patikino, kad mo tyvaciją organizacijoje labai paska tina ir bendras kolektyvo laisvalai kis. O sumažėjęs bendras tempas ir užsakymų skaičius, taip pat il gėjančios dienos suteikia darbuo tojams daugiau galimybių po dar
bo užsiimti papildoma veikla ir taip pakelti motyvaciją veikti. D.Skibiniauskienės pastebėjimu, šalies verslas jau subrendęs ne tik iš darbuotojo reikalauti darbo rezul tatų, tačiau ir ieškoti būdų kilste lėti darbuotojų motyvaciją. Tačiau tokia darbo kultūra tik įsivažiuoja ir komercines įmones yra palietu si dar menkai. Geras laikas kurti
G.Klimavičius sakė negalintis spręsti, ar smukęs produktyvu mas pirmiausia yra aliarmas darb daviui ar pačiam darbuotojui. Jo manymu, tai yra abipusė proble ma, juo labiau kad vasarą sumažė ja ne tik darbuotojų našumas, bet ir darbdavio lūkesčiai. Tačiau pašnekovas pabrėžė, kad darbuotojai yra skirtingi, todėl ir į sumažėjusią kontrolę reaguo ja skirtingai: „Vieniems atliekant kito – atostogaujančio – žmogaus
G.Klimavičius pabrėžė, kad siekda mas darbuotojų našumo ar didesnės motyvacijos darbdavys turėtų ieško ti kompromisų ir darbą efektyvin ti lankstesniu režimu: „Reikėtų kal bėtis su darbuotojais ir suteikti jiems galimybių formuoti savo darbą, su teikti jiems didesnių įgaliojimų. Pa vyzdžiui, gali būti suteikta galimybė darbą baigti anksčiau, jei darbuotojas ir pradeda dirbti anksčiau. Taip žmo nės dažnai nuveikia daugiau nei su varžyti „nuo 8 val. iki 17 val.“ režimo.“
Gintaras Klimavičius:
Vasara palanki norin tiems kilti karjeros laiptais ar būti mato miems, nes šiuo metų laiku sumažėja kon kurencija. Tačiau pašnekovas atkreipė dė mesį, kad lankstaus darbo modelio efektyvumas priklauso nuo vado vavimo įgūdžių. Anot jo, geras va dovas visuomet sąlygas keičia pagal situaciją. Todėl rudenį darbuotojus grąžinęs prie įprastų darbo sąlygų papildomo streso jiems nesukeltų. „Geras vadovas mato, kokie veiks niai daro įtaką veiklai, ir atsižvel gia į juos, nenustato vienodų darbo taisyklių penkeriems metams iš ei lės. Todėl visai natūralu, kad vasarą ir rudenį darbo sąlygos yra skirtin gos“, – teigė G.Klimavičius.
„City Service“ Lietuvoje vadinsis „Mano būstas“ Lietuvos pastatų ūkio valdymo bendrovė „City Service LT“ keičia pavadinimą į „Mano būstas LT“. Bendrovė paslaugas teiks vartoda ma prekės ženklą „Mano būstas“.
„Įmonės pavadinimo keitimas ir naujo prekės ženklo įvedimas už baigia jau praeitais metais pra dėt ą įmon ių grup ės vartojam ų prekių ženklų sujungimo proce są. Šie pokyčiai padės kryptingai stiprinti mūsų pozicijas rinkoje ir pabrėžti paslaugų išskirtinu mą. Sieksime, kad „Mano būstas“ Lietuvoje būtų atpažįstamas kaip
profesionalios pastatų ir inžine rinių sistemų priežiūros standar tas, užtikrinantis kokybišką, kva lifikuotą, greitą paslaugą, taip pat siūlantis aukštą pridėtinę vertę duodančius sprendimus“, – sa kė bendrovės „Mano būstas LT“ generalinis direktorius Vytautas Turonis. „Mano būstas“ užsiima pasta tų ūkio valdym o proceso adm i nistrav im u, inž in er in ių sistem ų priež iūra ir rem ont u, energ i jos ištekl ių valdym u ir ren ova cija, pas tat ų techn in iu ir ener giniu auditu.
Svarbiausi „Mano būsto“ pri žiūrimi pastatai yra daugiabučiai gyvenamieji namai, komerciniai pastatai, visuomeniniai pastatai, pramoniniai pastatai. Bendrovė teikia paslaugas ko merciniams pastatams ir dau giabučiams namams visoje Lie tuvoje, taip pat administruoja vis uom en in ius ir pram on in ius objektus. Bendrovės klientai yra bankai „Swedbank“, DNB, preky bos tinklai „Iki“ ir „Maxima“, ta bako gamykla „Philip Morris Lie tuva“.
Pokyčiai: bendrovė „City Service LT“ Lietuvoje atsinaujino pakeisda
„Klaipėdos“ inf.
„Mano būsto LT“ archyvo nuotr.
ma pavadinimą.
10
TrečiADIENIS, liepos 4, 2012
pasaulis Blokuos sąsiaurį?
Kankinimų stovyklos
Drebėjo žemė
Irano parlamentas parengė įstaty mo projektą, kuriame numatoma uždaryti Ormūzo sąsiaurį tanklai viams, plaukiantiems į šalis, ku rios remia sankcijas Iranui. Už nu tarimą balsavo 100 iš 290 šiitiškos respublikos parlamentarų. Ormū zo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Arabų jūra. Juo plukdoma di džioji dalis pasaulio naftos.
Sirija dešimtis tūkstančių sulaikytų žmonių laiko „kan kinimų archipelage“, kur jie mušami, kankinami elekt ros šoku ir kitokiais būdais. „Human Rights Watch“ už fiksavo 27 sulaikytųjų cent rus visoje Sirijos teritorijo je, kuriuose buvo laikomi žmonės.
Naujosios Zelandijos sostinę Velingtoną antradienį sudre bino 6,2 balo stiprumo že mės drebėjimas, kaip pra nešė JAV geologijos tarnyba. Drebėjimas 236 km gylyje įvy ko 10.36 val. Grinvičo laiku už maždaug 173 km į šiaurės va karus nuo sostinės. Jį pajuto sostinės gyventojai.
Britų BBC „įžvalgos“ Europos futbolo čempionatas pasibaigė, tačiau aistros dar ver da. Šį kartą diplomatinės.
Ukrainos užsienio reikalų mi nisterijos atstovai pareiškė, kad Didžiosios Britanijos visuome ninis transliuotojas BBC tu rėtų atsiprašyti už pranešimą apie rasizmo grėsmę šalyje, ku ris buvo paskelbtas prieš čem pionatą. Šių metų gegužę BBC laidoje „Panorama“ parodytas doku mentinis filmas, kuriame buvo kalbama apie sirgalių chuliga nizmą Ukrainos ir Lenkijos sta dionuose. Maža to, šiame filme Anglijos rinktinės žaidėjas So las Campbellas patarė anglams vengti kelionių į šias dvi Rytų Europos šalis, nes iš ten, jo nuo mone, „gyvas gali negrįžti“. Parodytas filmas sukėlė pa sipiktinimą ne tik Kijeve, bet ir Varšuvoje. „Aš nežinau, kada mes su lauksime BBC žurnalistų atsi prašymo, bet mes sieksime to“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos Informacinės poli tikos departamento direktorius Olehas Vološynas. Jis pridūrė, kad 2012 m. Euro pos futbolo čempionatą Ukraina ir Lenkija surengė sėkmingai, tai patvirtina ir aukštų svečių vizi tai, ir rekordinis parduotų bi lietų į rungtynes skaičius. O.Vološynas sakė, kad eiliniai europiečiai, kurie apsilankė Uk rainoje, kai vyko čempionatas, išvažiavo su kuo geriausiais pri siminimais apie šalį ir pačių uk rainiečių svetingumą. Tačiau ne visiems BBC „do kumentika“ sukėlė baimę. Grupė aistruolių, daugiausia iš Lenkijos, per eitynes mies te prieš įvykstant jų rinkinės rungtynėms Donecke birželio 19 d. nešė improvizuotą kars tą, kuris simbolizavo protestą prieš futbolininko S.Campbel lo žodžius. BNS inf.
Filmas: BBC filmas, tvirtinantis,
kad anglams Ukrainoje – pavojinga, sukėlė Kijevo pasi piktinimą. „Scanpix“ nuotr.
Vakar kaimynėje Baltarusijoje pa minėta šalies ne priklausomybės diena. Iškilmėse kalbėjęs Baltaru sijos prezidentas Aliaksandras Luka šenka žadėjo, kad „spalvotųjų revoliu cijų“ Baltarusijoje niekuomet nebus.
Pareiškimas: per nepriklausomybės šventę Baltarusijos karinės pajėgos demonstravo raumenis. „Scanpix“ nuotr.
Žadėjo šaliai savarankiškumą Demonstravo karinius raumenis
Visoje Baltarusijoje ir sostinėje Minske netrūko iškilmingų rengi nių. Sostinėje, kaip įprasta, vyko karinis paradas, kurį stebėjo A.Lu kašenka ir kiti aukščiausi šalies pa reigūnai. Baltarusijos žiniasklaida skelbė, kad parade dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. karių, taip pat maždaug 200 kovinės technikos vienetų. Oro parade buvo pristatyti kovi niai sraigtasparniai Mi-8, Mi-24, naikintuvai Su-27, MiG-29, taip pat pilotavimo grupė „Belaja Rus“ su lėktuvais L-39. Parade dalyvavo ne tik Baltaru sijos, bet ir Rusijos ginkluotųjų pa jėgų 76-osios gvardijos desantinės divizijos paradinė tarnyba, buvo Rusijos zenitinis raketų ir patrankų kompleksas „Pancir“. Be to, pasi rodė ir keli kiniški šarvuotieji au tomobiliai, perduoti Baltarusijos armijai. Parade pirmą kartą pri statyti ir zenitiniai raketų komp leksai „Tor-M2“. Nors karinis paradas buvo šven tės kulminacija, Minske ir kituo se šalies miestuose vyko masiniai kultūros renginiai. Prieš vidurnaktį sostinės ir kitų miestų padanges nušvietė 30-ies salvių saliutai. Ne revoliucijos, o integracija
Kalbėdamas per iškilmes Baltaru sijos prezidentas A.Lukašenka pa reiškė, kad niekam nepavyks šaly
je įvykdyti politinių perversmų ir „spalvotųjų revoliucijų“. „Žinome, kad dabar dažniausiai grėsmės iš užsienio pasireiškia per vidaus šaltinius. Tačiau bet kokie mėginimai pasėti mūsų šalyje su maištį, įvykdyti politinius pervers mus, kokias nors spalvotąsias re voliucijas visiškai neperspektyvūs, – pareiškė A.Lukašenka. – Mes pa rodėme visam pasauliui, kaip reikia ginti nacionalinius interesus. Balta rusiai galutinai pasirinko tikrąją ne priklausomybę, parėmę valstybės politinį kursą. Tai, ką iškovojome, išsaugosime ir ateityje.“
Tik mes patys – Balta rusijos liaudis – pasi rinksime savo likimą ir savo raidos kelią.
Taip pat A.Lukašenka minėjo, kad šalies integracija į Rusijos do minuojamas sąjungas nekelia grės mės šalies suverenitetui. „Tik mes patys – Baltarusi jos liaudis – pasirinksime savo li kimą ir savo raidos kelią. Niekur – nei Rytuose, nei Vakaruose, nei Šiaurėje, nei Pietuose – nėra to kių jėgų, kurios priverstų mus pa siduoti ir atsiklaupti“, – sakė Bal tarusijos lyderis.
Jis pridūrė, kad Baltarusija savo istorinį pasirinkimą padarė „pa sirinkusi naujo tipo nepriklau somybę, nukreiptą ne į izoliaciją, o į integraciją, atvirumą“. „Izoliacija – tai aklavietė, o in tegracija – tai pažanga, – tvirti no A.Lukašenka. – Galima saky ti, Dievas davė mums proto, ir mes nuėjome savo keliu. Mes pirmą kartą savo istorijoje pradėjome sta tyti savo nepriklausomą valstybę ir kartu atkurti sugriautus ryšius su Rusija, kitomis sovietinėmis res publikomis.“ Nepamiršo A.Lukašenka įgelti ir opozicijos atstovams. „Įdomu stebėti, kaip opozicinėje spaudoje nuolat matyti viena šalia kitos dvi temos: Lukašenka atiduo da suverenitetą Rusijai ir Lukašen ka nenori nieko atiduoti Rusijai Baltarusijoje. Ir apie viena, ir apie kita dažnai rašo tie patys leidiniai, o kartais net tie patys autoriai“, – sakė A.Lukašenka. Jis pripažino, kad dėl integraci jos į Eurazijos erdvę klausimas ke lia diskusijas, tačiau niekas neturi manyti, kad po integracijos Balta rusija praras savarankiškumą. „Vėl ėmė kalbėti apie suvereni teto atidavimą, nepriklausomybės praradimą ir kitus panašius daly kus. Nepretenduodami į tai, kas svetima, neatiduosime nė vienos savo žemės pėdos. Niekas nepri vers mūsų paaukoti kelių kartų per
kančias pasiektą mūsų liaudies laisvę“, – pabrėžė A.Lukašenka. Kolia paveldės postą?
Pirmadienį duodamas interviu Bal tarusijos naujienų agentūrai „Bel ta“ A.Lukašenka sulaukė klausimo apie savo jaunėlį sūnų Nikolajų. Paklaustas ar ruošia sau įpėdi nį, Baltarusijos vadovas pareiškė, kad ne. „Dažnai nustembu skai tydamas ir girdėdamas kalbas, kad Lukašenka ketina likti amžinai, – sakė A.Lukašenka. – Negali būti jokio pareigų paveldėjimo.“ Tiesa, neseniai viešėdamas Ve nesueloje A.Lukašenka apie savo sūnų Kolią kalbėjo kiek kitaip. Kai Venesuelos vadovas Hugo Chávezas pareiškė, kad „šiandien Venesueloje šventė – mes priima me prezidentą A.Lukašenką ir jo sūnų“, A.Lukašenka atsakė kole gai: „Tu teisingai pasakei, kad šalia mūsų yra mažylis. Tai byloja, kad mes rimtai ir ilgam padėjome mūsų bendradarbiavimo pamatus ir kad po 20–25 metų bus kam perduoti šio bendradarbiavimo estafetę.“ 2007 m. Baltarusijos vadovas taip pat neneigė, kad mažąjį savo sūnų norėtų matyti kaip įpėdinį. „Jeigu kalbėsime apie įpėdinius – rengsiu patį mažiausiąjį“, – tada sakė A. Lukašenka ir pridūrė, kad jo jauniausiasis sūnus – „unikalus žmogus“. „RIA Novosti“, BNS, „Interfax“ inf.
11
TREČIADIENIS, liepos 4, 2012
rubrika
namai
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
Patys sau architektai: verkti ar juoktis? Profesinės dienos proga surengta fo tografijų paroda bei konkursu „Pats sau architektas“ uosta miesčio architektai dar kartą atkreipė dėmesį į dalykus, kurie lyg ir tapo ne bepastebima, ruti nine mūsų kasdie nybės dalimi, nors išties turėtų badyti visų akis.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Nesiekė išsityčioti
Antrąkart surengtos fotoakcijos autorius Vitalijus Jankūnas kole gas kvietė įamžinti pastatų balko nus – originalius, „patobulintus“ ar iš esmės perprojektuotus.
Tradicija: „Pats sau architektas“ fotoparodos žiūrovai galėjo išrinkti savo favoritus.
Vitalijus Jankūnas:
Reikia mokėti pasi juokti iš savęs ir pa sidžiaugti, kad nėra taip blogai. Dar ne či gonų taboras, bet jau netoli iki jo. „Idėja, kaip ir pernai, kai fotog rafavome sodų bendrijų namus, buvo pasižiūrėti, kaip toli pažen gusios mūsų žmonių saviinterpre tacijos ir saviraiškos galimybės“, – aiškino pašnekovas. Tačiau klaipėdietis patikino, jog architektai į fotografuojamus fa
sadų fragmentus siekė žvelgti ne kaip į pajuokos objektus, o kaip į tam tikrus sprendimus, net savo tišką gyvenimo filosofiją. „Žinoma, reikia mokėti pasi juokti iš savęs ir pasidžiaugti, kad nėra taip blogai. Dar ne čigonų ta boras, bet jau netoli iki jo“, – juo kavo pašnekovas. Vitalijaus nuomone, konkur sui pristatyti 38 darbai – skirtin gų charakterių, nuotaikos. Vis dėlto visus autorių užfiksuo tus vaizdus vienija bendras įspūdis – senųjų daugiabučių fasadai ap šiurusiais, bet kaip įstiklintais bal konais atrodo eklektiški, chaotiški, neskoningi. Bent jau ne toks turė tų būti gražaus, tvarkingo mies to veidas. Susiėmė už galvų
V.Jankūnas pripažino, jog fotodar bai sulaukė ir linksmų komentarų,
ir įžiebė diskusijų. Tačiau kai kurie vaizdai žiūrovus privertė susiimti už galvų. „Tiek architektai, tiek parodo je dalyvavę mūsų užsakovai ne galėjo patikėti, kad gali būti tokių sprendinių. Daugiausia diskusi jų susilaukė „išpjautas“ balkonas, kur vietoje turėklų ir atitvarų bu vo sulipdytas plytų mūras ir palik ta anga langui. Tarsi būtų įrengta kokia gynybinė siena“, – stebėjo si pašnekovas. Architekto manymu, kolegų už fiksuoti vaizdai – iškalbingas vi suomenės atspindys. „Nesvarbu, ką būtų sugalvojęs architektas – aš pats esu sau šei mininkas. Tų pačių langų nesu gebu nusiplauti, bet balkoną galiu „rekonstruoti“ kaip noriu. Nereikia nei kaimynų sutikimo, nei bendri jos leidimo“, – konsta tavo pašnekovas.
12
Vytauto Petriko nuotr.
Sprendimas: balkonas turi būti pritaikytas visiems šeimos nariams.
12
TREČIADIENIS, liepos 4, 2012
namai rubrika
Patys sau architektai: verkti ar juoktis? 11 Vitalijus neneigė, jog ši paroda – ir savotiškas istori Pasikeitė poreikiai
jos puslapis, iliustruojantis dvi dešimtį nepriklausomos Lietu vos metų. „Kažkada architektai projektavo vienaip, jų vizijos buvo vienokios, o ilgainiui gyvenimas įneša savų korekcijų, atsiranda kiti prioritetai. Štai anksčiau būdavo projektuoja mi atviri balkonai, o dabar jie įstik linami. Kaip matome, naujos sta tybos daugiabučiuose tai jau tapo kone standartu. O kad žmonės sa vo balkonus paverčia sandėliukais ar juose kažką augina – nuo to ne pabėgsi. Vis tiek estetinis vaizdas, kurį matome pravažiuodami gat ve, mums nekliūva“, – samprota vo pašnekovas.
Kažkada architektai projektavo vienaip, jų vizijos buvo vieno kios, o ilgainiui gyve nimas įneša savų ko rekcijų, atsiranda kiti prioritetai.
Pasak V.Jankūno, kita vertus, tenka pripažinti, jog jei yra suku riamos galimybėms tokioms ar chitektūrinėms interpretacijoms, kalti ne gyventojai, o patys archi tektai. „Ko gero, reikėtų pasimoky ti iš savo klaidų ir tiesiog užbėg ti tokioms galimybėms už akių“, – svarstė pašnekovas. Griūva ištisi kvartalai
Vis dėlto, V.Jankūno nuomone, si tuacija nėra tokia beviltiška, kaip galėtų pasirodyti. „Šia prasme galėtume daug ko pas im ok yt i iš tol im esn ių savo kaimynų – vokiečių. Posovieti niuose gyven am uos iuose kvar taluose jie ėmėsi radikalių poky čių. Nepamirškime, kad tuomet, kai jie buvo statomi, žmonių rei kalavimai gyvenimo kokybei buvo vienokie, o dabar – kitokie. Tai
gi Vokietijoje buvo išgriauti iš tisi kvartalai ir įgyvendinti nau ji projektai arba dalinai nugriauti pastatai – daugiabučiai moder nizuoti ir pritaikyti naujiems gy ventojų poreikiams“, – aiškino specialistas. Pasak architekto, be retų išimčių, Lietuvos gyventojų požiūris į dau giabučių renovaciją liūdina. „Žmonės modernizuoja savo gy venamuosius pastatus, o nesugeba suvienodinti, estetizuoti balkonų. Gal pinigų neturi? Manau, kad ne pinigai esmė. Pirmiausia žmonės turi renovuoti mąstyseną. Juk tie 5 litai papildomų išlaidų per mėne sį kelis metus gyvenimo iš esmės nepakeis. Tačiau jis turės tvarkin gą, gerokai funkcionalesnį, padi dinto ploto balkoną, puikią izolia ciją ir kokybišką aplinkos vaizdą“, – įsitikinęs pašnekovas. Patraukė emocija
Antrą kartą surengta fotoakci ja „Pats sau architektas“ kvietė ne tik paganyti akis, bet ir tradiciš kai atiduoti simpatijas už įsimin tiniausius kadrus. Buvo paskelbtos trys nominaci jos: „Geriausia nuotrauka“, „Ge riausias balkonas“ bei „Geriausiai įstiklintas balkonas“. V.Jankūno teigimu, iš esmės šio se nominacijose pergalę lėmė už fiksuota emocija. „Geriausios nuotraukos“ laurea tu išrinktas darbas, kuriame matyti savadarbis minibalkonas, „prilip dytas“ prie lango. Pašnekovas spėjo, jog galbūt standartinio balkono neturintis būsto šeimininkas taip įrengė ne didelę balandinę. „Geriausio balkono“ nomina cijos rinkimuose triumfavo nuo trauka, kurioje įamžintas buto gyventojų duetas – vyriškis ir jo augintinis. „Turbūt šeimininkas išpjovė balkono apdailą, kad tuo metu, kai jis skaito laikraštį, šuo ir gi galėtų relaksuoti – išlįsti ir žiū rėti, kas vyksta gatvėje“, – šmaikš tavo architektas. „Geriausiai įstiklinto balkono“ nominacijoje, balsuotojų sprendi mu, laimėjo vitražinis eklektiškai įstiklintų balkonų vaizdas.
Eklektika: „Geriausiai įstiklinto balkono“ nominacijos laureatas – devynaukštis namas centrinėje miesto
dalyje – tipiškas uostamiesčio objektas.
Kasdienybė: tokie Klaipėdos daugiabučių namų fasadai daugeliui miestiečių jau nebebado akių.
Konkurso rengėjų nuotr.
Savadarbis: šis vaizdas bene geriausiai atliepia konkurso „Pats sau
architektas“ dvasią.
13
trečiadienis, liepos 4, 2012
sportas
Vyksta atrankos kovos Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Venesueloje prasidėjęs krepšinio atrankos turnyras į Londono vasaros žaidynes, jau pirmame ture pateikė staigmeną.
Pagerbimas: lengvaatletės ir jų treneriai sulaukė mero V.Grubliausko dėmesio.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Lengvaatletėms – miesto vadovų padėkos „Jūs pateikėte gražią dovaną miesto jubiliejui“, – pasidžiaugė meras Vytautas Grubliauskas, priėmęs Europos lengvosios atletikos čempionate puikiai rungtyniavusias klaipėdietes – Liną Grinčikaitę, Nataliją Piliušiną ir Eglę Staišiūnaitę bei jų trenerius.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
V.Grubliauskas ir vicemeras Vytautas Čepas sportininkes pakvietė joms net nepailsėjus – iš
Suomijos bėgikės grįžo sekmadienį. Daugiausia dėmesio sulaukė L.Grinčikaitė. 25-erių sprinterė Helsinkyje iškovojo didžiausią pergalę savo sportinėje karjeroje,
100 m bėgimo rungtyje laimėjusi bronzos medalį. Ji kartu su treneriu Edmundu Norvilu sulaukė padėkos raštų ir vertingų dovanų. Taip pat buvo padėkota N.Piliušinai ir jos treneriams
Mindaugui Krakiui ir Romui Beržinskui. Pirmą kartą tokio aukšto lygio varžybose dalyvavusi klaipėdietė pusfinalyje pagerino asmeninį rekordą ir pateko į finalą. Galutinėje rikiuotėje N.Piliušina buvo aštunta. Maloniai čempionate nustebino ir E.Staišiūnaitė (treneris Donatas Senkus). Ji, bėgusi 400 m per barjerus, asmeninį rezultatą pagerino daugiau nei sekunde. Uostamiesčio lengvaatletė pateko į pusfinalį, o bendroje įskaitoje užėmė 14-ą vietą.
„PYDOS“ projektas pradėtas uostamiestyje
D grupėje Angolos rinktinė kiek nelauktai 88:84 įveikė Makedonijos ekipą. Afrikos žemyno krepšininkai pirmavo nuo pirmųjų minučių. Tačiau baigiantis susitikimui makedonams pavyko sumažinti skirtumą iki 2 taškų. Vis dėlto Afrikos vicečempionams pavyko išsaugoti pergalę. Lietuvos krepšinio aistruolių dėmesys buvo nukreiptas į B grupėje susitikusių Venesuelos ir Nigerijos komandų rungtynes. Šeimininkai išplėšė pergalę tik po sunkios kovos – 71:69. Su Nigerijos rinktine šiąnakt žaidė lietuviai. Lengvą pergalę C grupėje iškovojo Rusijos rinktinė. Davido Blatto auklėtiniai 91:56 įveikė Pietų Korėjos komandą. Taip pat lyg treniruotė rungtynės buvo graikams. Šios šalies rinktinė A grupėje nugalėjo Jordaniją 107:63. Iš kiekvienos grupės į ketvirtfinalį pateks po dvi rinktines.
Rungtynių statistika Graikija – Jordanija 107:63 (33:12, 23:11, 29:20, 22:20). K.Papanikolaou 19, G.Printezis 16/E.Soobzkovas 14, Z.Abbas 11. Venesuela – Nigerija 71:69 (17:18, 12:9, 22:23, 20:19). G.Vasquezas 24, D.Cubillanas 13/I.Diogu 14, E.Ibekwe 12. Rusija – Pietų Korėja 91:56 (27:16, 18:10, 22:16, 24:14). A.Kirilenka 16, S.Monia 14/ S.Lee (E.Sandrinas) 15, H.-J.Yangas 9. Angola – Makedonija 88:84 (32:21, 21:19, 19:19, 16:25). E.Mingas 24. O.Cipriano 23/B.McCalebbas 21, P.Antičius 17.
Sporto telegrafas Permainos. Praėjusį sezoną Kėdainių „Kėdainiai Triobet“ marškinėlius vilkėjęs Vidas Ginevičius kelsis į Panevėžį ir rungtyniaus „Lietkabelio“ komandoje. Susitikimas: valstybių sporto specialistai klausėsi vieni kitų, pasakojo, kokia jaunųjų sportinin-
kų padėtis jų šalyse.
Tadas Petrauskas „PYDOS – jaunimo pasitraukimo iš sportinės veiklos prevencijos“ projekto pirmoji – įžanginė dalis šiomis dienomis rengiama Klaipėdoje. Specialistai iš trijų šalių sportu sieks mažinti paauglių narkomaniją ir alkoholizmą.
Uostamiestyje sportuoja ir turiningai laisvalaikį leidžia Klaipėdos (Lietuva), Gdynės (Lenkija)
Vytauto Liaudanskio nuotr.
ir Karlskronos (Švedija) jaunieji sportininkai, gimę 1998-2000 metais. Kiekvienai šaliai atstovauja po aštuonis futbolininkus ir tiek pat stalo tenisininkų, kuriuos atlydėjo po keturis trenerius. Projekte dalyvauja „Baltų“ futbolo ir „Laisvosios rankos“ stalo teniso klubų berniukai ir mergaitės. Anot Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centro metodi-
Informacija: A.Brazauskaitė pristatė spe-
cialiai projektui išleistą bukletą.
ninkės Aistės Brazauskaitės, jaunučiai ne vien semiasi patirties treniruotėse, bet ir kaupia žinių bagažą teoriniuose užsiėmimuose, kuriuose įgūdžiais dalijasi svečiai iš Švedijos. Projekto koordinatorės švedės Sissi Sturensson ir Ann-Katrin Olsson sakė, jog prevencinis renginys vyks dvejus metus. Gruodžio mėnesį moksleiviai susirinks į Gdynią, o kitų metų pavasarį – Karlskroną.
Anot viešnių, visose projekte dalyvaujančiose šalyse aktualu išsaugoti jaunosios kartos pomėgį sportuoti. Nes pagundų užmiršti sportą šiais laikais – nemažai. Projekto dalyvius pasveikinęs miesto meras Vytautas Grubliauskas pasidžiaugė, kad ir jaunieji klaipėdiečiai įsijungė į jį. „Būtų sėkmė, jei iš klaipėdiečių būrio sporte išliktų du-trys šiame projekte dalyvaujantys berniukai ir mergaitės“, – sakė V.Grubliauskas.
Škotijoje. Edinburgo „Hearts“ ekipa oficialiai paskelbė, kad naujojo klubo trenerio Johno McGlynno asistentu tapo 37-erių lietuvis Edgaras Jankauskas. Tenisas. 22-jų Ričardas Berankis pergalingai pradėjo teniso turnyrą Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurio prizų fondą sudaro 50 tūkst. JAV dolerių. 169-ą vietą ATP klasifikacijoje užimantis bei septintą reitingą turnyre turintis Lietuvos tenisininkas pirmame rate per 1 val. 10 min. 6:4, 6:3 nugalėjo 27erių Taivano atstovą Jimmy Wangą (ATP-207).
19
trečiadienis, liepos 4, 2012
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.
Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“. Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota. Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti. Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima
pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).
2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 10 d.
Avinas (03 21–04 20). Seksis bendrauti su aplinkiniais, ypač jaunais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei drąsiai numosite ranka į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Jautis (04 21–05 20). Gali kilti gerų idėjų ir aiškių minčių. Puikus laikas imtis protinės veiklos, priimti sprendimus. Tik nebūkite paviršutiniškas ir pernelyg pasitikintis savimi. Dvyniai (05 21–06 21). Lengvas ir ramus laikas. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Neleiskite negatyvioms mintims ir miglotoms nuojautoms valdyti jūsų. Viskas yra taip, kaip turi būti. Vėžys (06 22–07 22). Nesėkmingas laikas. Kils pavojus būti suklaidintam ar pernelyg susižavėti prasta idėja. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis. Liūtas (07 23–08 23). Būsite svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų. Naudinga pabendrauti su vyresniais žmonėmis. Mergelė (08 24–09 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo nuoširdumo ir gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Svarstyklės (09 24–10 23). Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jausitės stiprus ir laisvas, jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama ne itin reikalinga, nes esate pats pajėgus tapti lyderiu. Skorpionas (10 24–11 22). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia daug įvairios veiklos. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Būkite atsargus siekdamas svajonės, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Jūsų norus bus nelengva patenkinti. Bet pasvajoti galima, svarbiausia nesusipainioti, kur fantazijos, o kur realybė. Ožiaragis (12 22–01 20). Laikas atitrūkti nuo realybės ir pasinerti į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite – viskas džiugins sielą, suteiks harmonijos jūsų gyvenimui. Vandenis (01 21–02 19). Jausite šeimos paramą, o namai atrodys saugiausia vieta. Palankus laikas rimtiems pokyčiams ir asmeninėje erdvėje, ir apskritai supančioje aplinkoje. Žuvys (02 20–03 20). Esate pačiame įvykių sūkuryje ir karjeros sėkmė priklauso nuo jūsų ambicijų ir atkaklumo, kurio dabar tikrai nestinga. Sveika nuovoka padės pasirinkti tinkamą kelią. Laikas žengti į priekį.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis bus šilta, bet prognozuojamas smarkus lietus, škvalas ir kruša. Šiandien daug kur lis, vietomis smarkiai, griaudės perkūnija. Kai kur kils škvalas, tikėtina ir kruša. Temperatūra dieną – 22–29 laipsniai šilumos. Rytoj dieną daug kur palis trumpai, griaudės perkūnija. Temperatūra dieną – 24– 29 laipsniai šilumos.
Šiandien, liepos 4 d.
+24
+20
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+22
Šiauliai
Klaipėda
+25
Panevėžys
+22
Utena
+23
4.59 22.20 17.21
186-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 180 dienų. Saulė Vėžio ženkle.
Tauragė
+27
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +25 Brazilija +24 Briuselis +25 Dublinas +18 Kairas +34 Keiptaunas +14 Kopenhaga +22
kokteilis Grįžo šlapias ir sušalęs Vakar Augustinas pliekė sinoptikus už tai, kad jie, anot vyriškio, ne vieną kar tą skelbė netikslią orų prognozę. „Buvo pranešę, kad savaitgalį Lietuvo je vyraus šilti, gal net karšti orai. Tačiau realybė buvo kitokia: oras – vėsus ir net lynojo“, – niršo „Kokteilio“ gerbėjas. Aug ust inas net pareiškė, jog net iksl i orų prognozė – jų darbo brokas. O už broką turėtų atsakyti arba oficialiai at siprašyti jais patikėjusių žmonių. „Praėjusį sekmadien į keikiau sinopti kus septynaukščiais keiksmažodžiais. Tądien turėjau vykti į darbą. Pažiūrėjęs gerą tos dienos orų prognozę, išlėkiau į darbą motoroleriu“, – vakar atlėgęs nuo pykčio ramiau kalbėjo Aurimas. Klaipėdietis prisipažino, kad anksčiau pašaipiai reag uodavo, kai sinopt ikai skelbdavo, kokie bus orai per artimiau sias tris paras ar net savaitę, tačiau sa kėsi tikėjęs pranašavimu pusdieniui. „Po sekmadienio įvykių jau ir tuo ne betikiu“, – teigė skaitytojas.
Londonas +22 Madridas +32 Maskva +27 Minskas +28 Niujorkas +32 Oslas +22 Paryžius +25 Pekinas +31
Praha +26 Ryga +24 Roma +30 Sidnėjus +15 Talinas +20 Tel Avivas +31 Tokijas +29 Varšuva +31
Vėjas
2–8 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+27
+25
Marijampolė
Vilnius
+25
Alytus
Vardai Berta, Birutė, Elžbieta, Gedgailė, Malvina, Teodoras.
liepos 4-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
18
20
19
18
3
18
18
17
16
5
16
19
21
20
3
rytoj
penktadienį
1753 m. gimė prancūzas Johnas Pierre’as Blan chard’as, 1785 m. tapęs pirmuoju žmogumi, oro bal ionu įveik us iu La manšo sąsiaurį. 1807 m. gimė italų karo vadas, kovotojas už lais vę ir pol it in is veikėjas Giuseppe Garibaldi. 1884 m. Prancūz ija pa dovanojo Laisvės statulą Jungtinėms Valstijoms. 1900 m. gimė legend i nis džiazo atlikėjas Loui sas Armstrongas.
1927 m. gimė italų ki no aktorė Gina Lollobrigida.
1934 m. mirė lenk ų kil mės Pranc ūz ij os fiz i kė bei Nobelio premijos laureatė Marie Curie. 1946 m. Karaliaučius pa vadintas Kaliningradu. 1991 m. buvęs sovietų už sien io reikalų min istras Eduardas Ševardnad zė išstojo iš kompartijos. 1994 m. Prancūzijos pre zidentas Francois Mit terrand’as tapo pirmuo ju užs ien io valst yb ės vadovu, kalbėjusiu PAR parlamente.
Šuneliui pagailėjo grožio Nugalėtojo diplomas ir 1 000 eurų (3 450 litų) prizas – tokį kraitį iš Ka lifornijoje (JAV) vykusių šunų rin kimų parsivežė britės Bev Nichol son šunelis.
Laimėjimas įspūdingas tuo, kad tai – negražiausio pasaulyje šuns titulas. 8 metų kinų kuoduotųjų veislės šunelis nugalėjo daugiau nei 20 konkurentų, dalyvavusių 24–uosiuose negražiausio šuns rinkimuose. Maglis, kurio bekailį snukelį puošia tik ilgi gyvaplaukiai, yra nugalėjęs ir nacionaliniuose rinkimuose.
Situacija: šis ūkininkas irgi laukė
lengvo lietučio.
„Klaipėdos“ inf.
„Kokteilio“ pozicija Sutampa su Kęstučio, pasakiusio: „Juo kingiausia, kai sinoptikai pradeda sa palioti apie mėnesio prognozę“.
Pagalba: kasmet pasaulyje gimsta po maždaug 350 tūkst. kūdikių, pradėtų dirbtiniu būdu.
Vėjas papokštavo Šilutėje
5 mln. žmonių – „iš mėgintuvėlio“
Asta priminė apie tai, kaip neseniai Ši lutėje gamta linksmai papokštavo su sinoptikais. Vėjas, kurio šiame mieste lyje, anot orų spėjikų, neturėjo būti to kio stipraus, įsisuko į jų matuoklių ir ki tų stebėjimo įrenginių aikštę. Lūžo ne vienas matuoklis.
Žiauri statistika Anot Aleks andro, viena rad ijo sto tis Maskvoje atliko apklausą, kiek jos klausytojų „pastatyt ų prie sienos si noptikus už jų prognozes“. Teigiamai atsakė daugiau nei pusė res pondentų.
Linksmieji tirščiai Vaistinėje: – Man pusę litro spirito. – O receptą turite? – Taip: kilogramas cukraus, pusė kilog ramo runkelių ir 100 gramų mielių. Česka (397 719; aš geras sinoptikas: šiandien gali lyti, o gali ir nelyti)
„Shutterstock“ nuotr.
Dėl apvaisinimo in vitro procedū ros pasaulyje jau atsirado maž daug 5 mln. naujų žmonių – nuo to laiko, kai prieš 34 metus Anglijoje gimė pirmasis kūdikis „iš mėgintu vėlio“, rodo pirmadienį paskelbti duomenys.
Pradiniai prieštaringi vertinimai dėl tokio mokslininkų kišimo si į gamtą nuslopo ir dabar kasmet gimsta po maždaug 350 tūkst. kū dikių, pradėtų Petri lėkštelėse, pa skelbė Europos žmogaus reproduk cijos ir embriologijos draugija. Tai sudaro maždaug 0,3 proc. iš apytikriai 130 mln. kasmet visame pasaulyje gimstančių kūdikių. „Buvo sukurta milijonai šei mų su vaikais, tuo būdu sumaži nant nevaisingumo naštą“, – sakė Tarptautinio pagalbinių repro
dukcinių technologijų stebėse nos komiteto pirmininkas Davi das Adamsonas. Apvaisinimo in vitro procedū ra, kai kiaušinėlis ir spermatozoi das apsivaisinimui įdedami į Pet ri lėkštelę, ir jos intracitoplazminės injekcijos variantas, kai sperma tozoidas mikroskopine adata yra įšvirkščiamas tiesiogiai į kiauši nėlį, jau tapo įprastu dalyku. Tačiau metams bėgant buvo ir prieštaringų vertinimų – kai kas nuogąstauja, jog tokia procedūra sudaro sąlygas vadinamajam kū dikių dizainui, kai tėvai pasirenka vaikų ypatybes. Vatikanas tai laiko amoraliu da lyku, nes daug embrionų praran dama, be to, buvo kritikuojama tai, kad taikant apvaisinimą mė gintuvėlyje moterys gali susi
laukti vaikų ir būdamos daug vy resnės. Penkių milijonų slenkstis „pa grindžia visas teisines ir morali nes kovas, etinius debatus ir sun kiai iškovotą socialinį pritarimą“, sakė Simonas Fishelis iš koman dos, padėjusios ateiti į pasau lį pirmajam kūdikiui „iš mėgin tuvėlio“ – 1978-aisiais gimusiai Louise Brown. Duomenys rodo, kad kasmet vi same pasaulyje atliekama maždaug 1,5 mln. tokio dirbtinio apvaisini mo procedūrų, daugiau kaip treč dalis jų – Europoje. Sėkmingų atvejų skaičius stabi lizavosi, maždaug trečdalis apvai sintų ir moterims į gimdą perkel tų embrionų sėkmingai išsivysto, gimsta vaikai. BNS inf.
Stilius: visi negražiausio šuns
rinkimų dalyviai pasirodė pasipuošę cilindru. AFP nuotr.