2012-07-05 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

www.kl.lt

Tik­rin­to­jų tai­kik­ly­je – vals­ty­bi­nės vė­lia­vos.

Miestas 2p.

KETVIRTADIENIS, liepos 5, 2012

D.Gry­baus­kai­tė jau tre­jus me­tus triū­sia be ato­sto­gų. Il­sė­tis ji ne­si­ren­gia ir šie­met.

Lietuva 7p.

156 (19 457)

Liepos 6 d., penktadienį, laikraštis neišeis.

Kitas dienraščio numeris – liepos 7 d., šeštadienį.

Afe­ra – per „Fa­ce­book“ Lie­tu­vo­je – dar ne­gir­dė­tas su­kčia­vi­mo at­ve­jis. Klai­pė­die­tė Jo­lan­ta S. pra­pliu­po rau­do­ti, kai pa­ma­tė, kad so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­book“ kaž­kas įsi­ lau­žė į jos pro­fi­lį ir vi­siems drau­gams iš­ siun­ti­nė­jo pra­šy­mą pa­sko­lin­ti pi­ni­gų.

Jau­nos mo­ters drau­gai net neį­ta­rė, kad pa­ra­mos pra­šo ne ji.

Kaina 1,30 Lt

„Iš mei­lės nie­ko ne­bū­na.“ Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas įsi­ti­ki­nęs, kad ne­re­tai už­sie­nie­čių dė­me­sys uos­ta­mies­čiui sle­pia pra­gma­tiš­kus tiks­lus.

9p.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Var­tai į Ki­ni­ją at­si­ve­ria

v.spuryte@kl.lt

Pa­ra­šė vy­ro se­se­riai

Suk­čiai itin ge­rai bu­vo iš­stu­di­ja­vę nu­ken­tė­ju­sio­sios biog­ra­fi­ją, to­dėl pir­mų­jų ži­nu­čių ne­va iš Jo­lan­tos S. su­lau­kė jos gi­mi­nai­čiai. „La­bas, ką vei­ki?“ – jo­kių įta­ri­ mų ne­su­ke­lian­čią ži­nu­tę ga­vo Jo­ lan­tos S. vy­ro se­suo.

Po šios ži­nu­tės jau skrie­jo ki­ta, kad ji taip pat nie­ko ne­vei­kia, tie­ siog ieš­ko, kas tu­ri SEB ban­ko elekt­ro­ni­nę ban­ ki­nin­kys­tę.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ki­n i­j os rin­k a dai­r o­s i par­t ne­r ių Va­ka­rų Lie­tu­vo­je. Ki­nų aki­ra­ty­je – ne tik čia ga­mi­na­mi mais­to pro­ duk­tai, bet ir di­zai­ne­rių pa­slau­ gos, me­d i­c i­n os lai­m ė­j i­m ai bei uos­tas. Nes­le­pia­ma, jog jei pa­vyk­ tų pra­ver­ti var­tus į Ki­ni­jos rin­ką, Klai­pė­da la­bai su­stip­rė­tų eko­no­ miš­kai.

4

Vers­lo žval­gy­ba

Pat­rauk­lu: in­ter­ne­to tva­ri­nys „Fa­ce­book“ vi­lio­ja su­kčius ir ga­li tap­ti jų pa­si­pel­ny­mo šal­ti­niu, nes vien Lie­tu­vo­je šia­me tink­le už­si­re­gist­ra­vę yra

daugiau nei mi­li­jo­nas žmo­nių. Visi jie iki šiol nenutuokė, kad socialinis tinklas jau tarnauja ir aferistams.

PIRK DIENRAŠTĮ IR ZOOLOGIJOS PARKE „MINI ZOO“ PIRMADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! Kiekvieną pirmadienį dienraštį „Klaipėda“ iškeisti į bilietą vienam asmeniui galite zoologijos parko kasoje.

Pasiūlymas galioja liepos 9 – rugpjūčio 6 dienomis pateikus tos dienos dienraštį.

Zoologijos parko „Mini zoo“ darbo laikas: 10.00–20.00 val.

„Shut­ters­tock“ fo­to­mon­ta­žas

Va­kar uos­ta­mies­ty­je vie­šė­ju­si spe­ cia­li ki­nų de­le­ga­ci­ja iš­skir­ti­nį dė­ me­sį de­monst­ra­vo Klai­pė­dos vers­ li­nin­kams, ku­rie ga­vo kvie­ti­mą ru­de­nį ap­si­lan­ky­ti Kan­to­no im­ por­to ir eks­por­to mu­gė­je Guan­ džou mies­te. To­kie žval­gy­bi­niai vi­zi­tai iš Ki­ni­jos į Klai­pė­dą pa­sta­ ruo­ju me­tu – vis daž­ nes­ni.

9

2

KETVIRTADIENIS, liepos 5, 2012

miestas

Abi­tu­rien­tams – dar vie­nas šim­tu­kų lie­tus

Lau­ki­mas: abi­tu­rien­tams li­ko su­lauk­ti dar tri­jų eg­za­mi­nų re­zul­ta­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tams šim­ tu­kų der­liu­mi bu­vo gau­sus dar vie­ nas vals­ty­bi­nis eg­za­mi­nas.

Per bio­lo­gi­jos eg­za­mi­ną net 11 uos­ ta­mies­čio abi­tu­rien­tų dar­bai įver­ tin­ti mak­si­ma­liu ba­lų skai­čiu­mi. 7 šim­tu­kus ga­vo „Ąžuo­ly­no“ gim­ na­zi­jos auk­lė­ti­niai, po 2 – Vy­tau­ to Di­džio­jo ir „Vėt­run­gės“ gim­na­ zi­jų moks­lei­viai.

Pa­gal šim­tu­kų gau­są šis eg­za­mi­ nas nu­si­lei­do tik ang­lų kal­bai, kai 15 klai­pė­die­čių su­rin­ko mak­si­ma­ lų ba­lų skai­čių.

Vals­ty­bi­nio bio­lo­gi­jos eg­za­mi­no neiš­lai­kė trys abi­tu­rien­tai. Per­nai neiš­lai­kiu­sių­jų skai­čius bu­vo ke­ liais pro­cen­tais di­des­nis.

Bio­lo­gi­jos eg­za­mi­ną lai­kė 528 moks­lei­viai. 45 pro­c. lai­kiu­sių­jų dar­bai įver­tin­ti nuo 50 iki 100 ba­lų. Šie­met pir­mą kar­tą lai­ky­to vals­ty­ bi­nio geog­ra­fi­jos eg­za­mi­no neiš­lai­ kė po­ra abi­tu­rien­tų. Abu jie mo­

kė­si suau­gu­sių­jų mo­kyk­lo­je. Trys abi­tu­rien­tai iš „Var­po“, „Vėt­run­ gės“ ir „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­jų ga­ vo šim­tu­kus. 35 pro­c. mies­to abi­ tu­rien­tų dar­bai įver­tin­ti nuo 50 iki 100 ba­lų.

Ma­no­ma, kad pra­stes­niems re­ zul­ta­tams įta­kos ga­lė­jo tu­rė­ti ir tai, jog šis eg­za­mi­nas pir­mą kar­tą bu­ vo vals­ty­bi­nis. Tad ne vi­si pa­si­rin­ ku­sie­ji šį da­ly­ką tin­ka­mai įver­ti­no sa­vo ži­nias.

Abi­tu­rien­tams dar li­ko su­lauk­ti vals­ty­bi­nių is­to­ri­jos, che­mi­jos ir fi­ zi­kos eg­za­mi­nų re­zul­ta­tų.

11

– tiek uostamiesčio abiturientų biologijos žinios įvertintos aukščiausiu balu.

Tvar­ka: švenčių dienomis vė­lia­vos prie pa­sta­tų tu­rė­tų ka­bė­ti nuo 7 iki 22 va­lan­dos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tik­rin­to­jai ste­bės vė­lia­vas Ar­tė­jant Vals­ty­bės die­nai klai­pė­die­čiams de­rė­tų pri­si­min­ti apie pi­lie­ti­nę pa­rei­gą – prie na­mų iš­kel­ti Lie­tu­vos tris­pal­vę. To ne­pa­da­riu­sie­ji ri­zi­kuo­ja bū­ti nu­baus­ti.

Unė Liandz­ber­gy­tė

Po va­sa­rio 16-ąją vyk­dy­to vie­ šo­sios tvar­kos pri­žiū­rė­to­jų rei­do paaiš­kė­jo, kad dau­gu­ma gy­ven­to­ jų ty­čia ar ne­ty­čia ne­pai­sė Vals­ty­ bi­nės vė­lia­vos įsta­ty­mo ir tris­pal­ vės neiš­ke­lė.

Daž­niau­siai pa­žei­di­mai nu­sta­ ty­ti nau­juo­se dau­gia­bu­čių kvar­ta­ luo­se.

Kaip pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė, iš vi­ so tą­dien bu­vo už­fik­suo­ta per 100

ofi­cia­lių pa­žei­di­mų, ta­čiau tvar­kos pri­žiū­rė­to­jams bu­vo ne dar­bo die­ na, to­dėl bau­dų jie ne­sky­rė.

Tvar­ką nu­spręs­ta su­griež­tin­ti.

Tad ko­vo 11-ąją uos­ta­mies­ty­je jau pa­tru­lia­vo ke­li eki­pa­žai, ku­rie tik­ ri­no, ar ant vi­sų pa­sta­tų ka­bo vė­ lia­vos.

K.Vin­ti­lai­tė įsi­ti­ki­nu­si, kad tvar­ kos su­griež­ti­ni­mas pa­si­tei­si­no – po ko­vo 11-osios pa­žei­di­mų už­fik­suo­ ta ne­ma­žai, ta­čiau, juos su­gru­pa­ vus pa­gal ad­mi­nist­ra­ci­nius vie­ne­ tus, su­ra­šy­ta tik 30 pro­to­ko­lų. Tad ren­gia­ma­si nau­joms pa­tik­roms.

Ypač aky­lai bus ste­bi­mi tie gy­ven­ to­jai ir įstai­gos, ku­rie jau bu­vo nu­ baus­ti. Šiuo me­tu ša­ly­je ga­lio­jan­ tis Vals­ty­bi­nės vė­lia­vos įsta­ty­mas įpa­rei­go­ja vi­sas įmo­nes ir pri­va­čius as­me­nis ant pa­sta­tų iš­kel­ti tris­pal­

Ypač aky­lai bus ste­ bi­mi tie gy­ven­to­jai ir įstai­gos, ku­rie jau bu­ vo nu­baus­ti.

vę vals­ty­bi­nių šven­čių die­no­mis – va­sa­rio 16-ąją, ko­vo 11-ąją ir lie­ pos 6-ąją.

Už šios pa­rei­gos ne­vyk­dy­mą gy­ ven­to­jams ir įmo­nėms gre­sia ad­ mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė – bau­ dos gy­ven­to­jams nuo 10 iki 30 li­tų, įmo­nėms – dvi­gu­bai di­des­nės.

Bend­ri­joms ne­rei­kia pi­ni­gų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

NEMOKAMI SKELBIMAI

KASSI,

SA I KN

T A R S

AN DA !

Dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jos ne­ sku­ba nau­do­tis sa­vi­val­dy­bės leng­ va­to­mis. Per pus­me­tį iš joms skir­to pa­ra­mos fon­do pa­nau­do­ta tik ma­ ža da­lis lė­šų.

Šie­met uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jų pa­ra­mai bu­vo skir­ ta 223 tūkst. Ta­čiau per pus­me­tį iš­ nau­do­ta tik apie 10 pro­c. lė­šų. Pa­ raiš­kas pa­ra­mai gau­ti pa­tei­kė tik ke­tu­rios bend­ri­jos.

Vie­na pra­šė kom­pen­suo­ti dau­ gia­bu­čio na­mo sie­nų šil­ti­ni­mo dar­ bus. Jiems skir­ta 20 tūkst. li­tų. Dvi bend­ri­jos sa­vi­val­dy­bės pra­šė kom­ pen­suo­ti stei­gi­mo­si iš­lai­das. Jos sie­kė 550 ir 491 li­tų.

Ket­vir­ta bend­ri­ja pa­gal­bos pra­šė elekt­ros įva­do ma­gist­ra­li­nių lai­dų pa­skirs­ty­mo sky­de­lių pa­kei­ti­mui ir bend­ro nau­do­ji­mo ap­švie­ti­mo at­ nau­ji­ni­mui. Iš fon­do jiems skir­ta 6 tūkst. li­tų. „Iš vi­so pa­nau­do­ta tik 27 tūkst. li­tų. Tai la­bai ma­ža da­lis skir­tų lė­ šų. Rū­pi, ko­dėl žmo­nės taip neak­ty­

viai nau­do­ja­si sa­vi­val­dy­bės leng­va­ to­mis. Iš pra­džių ak­ty­vu­mas bu­vo.

Su­lau­kė­me daug skam­bu­čių iš su­ si­do­mė­ju­sių žmo­nių, bet re­zul­ta­tas ma­žas. No­ri­me, kad žmo­nės drą­siai kreip­tų­si. Juk tai di­de­li pi­ni­gai na­ mui“, – sa­kė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Bend­ri­jos pra­šy­mus kom­pen­ suo­ti dar­bų iš­lai­das ga­li pa­teik­ti ir da­bar.

Fon­d as skirs­to­m as du kar­t us per me­t us – pa­va­sa­r į ir ru­d e­ nį. Da­bar tai bus da­ro­ma rug­sė­ jo pa­bai­go­je.

Tačiau pi­ni­gai bendrijoms ski­ ria­mi už jau at­lik­tus dar­bus.

Iš bend­ri­jų fon­do re­mia­ma: Dau­gia­bu­čių na­mų tech­ni­nių de­

fek­tų nu­sta­ty­mas – kom­pen­suo­ja­ ma iki 50 pro­c. iš­lai­dų Dau­gia­bu­čių na­mų bend­ro­jo nau­

do­ji­mo ob­jek­tų at­nau­ji­ni­mas ar mo­ der­ni­za­vi­mas – kom­pen­suo­ja­ma iki 30 pro­c. iš­lai­dų Dau­gia­bu­čių na­mų mo­der­ni­za­vi­

mo ener­ge­ti­nių ir in­ves­ti­ci­nių pro­ jek­tų pa­ren­gi­mas – kom­pen­suo­ja­ ma 100 pro­c. iš­lai­dų Bend­ri­jų stei­gi­ma­sis – kom­pen­

suo­ja­ma 100 pro­c. iš­lai­dų

3

KETVIRTADIENIS, liepos 5, 2012

miestas Va­lys plia­žų smė­lį

Kro­va su­ma­žė­jo

Vyks į Ai­ri­ją

Klai­pė­dos pa­plū­di­mių smė­lis, ku­ria­me pil­na smul­kių ir ašt­ rių at­lie­kų, ket­vir­ta­die­nį bus va­ lo­mas spe­cia­lia ma­ši­na. Dar­ bai bus pra­dė­ti nuo Pir­mo­sios Meln­ra­gės, kur ši pro­ble­ma di­ džiau­sia. Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ jau ra­šė, kad čia į ašt­rias, smul­ kias at­lie­kas su­si­žei­džia ne­ma­ žai poil­siau­to­jų.

Klai­pė­dos jū­rų uos­tas pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį, pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, per­kro­vė 16,851 mln. to­nų kro­vi­nių – tai yra 1,561 mln. to­nų ma­žiau nei per­nai tuo pat me­tu, kai bu­vo per­krau­ ta 18,412 mln. to­nų. Pir­mą­jį šių me­tų pus­me­tį Klai­pė­dos uos­te už­re­gist­ruo­ta 3370 lai­vų įplau­ki­ mas, tik bir­že­lį – 563.

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas nuo penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio lan­ky­sis Ai­ri­jo­je, Gal­way mies­te. Čia šeš­ta­die­nį vyks vie­no iš di­džiau­sių pa­sau­lio jū­ri­nių ren­gi­nių – pres­ti­ži­nės re­ ga­tos „Vol­vo Ocean Ra­ce“ fi­ni­šas ir di­džiu­lė mies­to šven­tė. Į Ai­ri­ją Lie­tu­vos at­sto­vų de­le­ga­ci­ją pa­ kvie­tė re­ga­tos or­ga­ni­za­to­riai.

Neį­ga­lie­ji lau­kia­mi ne vi­sur

Dienos telegrafas

Ju­dė­ji­mo ne­ga­lę tu­ rin­tys klai­pė­die­čiai ga­li pa­tek­ti ne į vi­ sas mies­to sa­vi­val­ dy­bės įstai­gas ir įmo­nes. Tai pa­tvir­ti­ no at­lik­tas ty­ri­mas, to­dėl bus ieš­ko­ma bū­dų, kaip pa­ge­rin­ti si­tua­ci­ją.

Ren­g i­n iai. Uos­t a­m ies­t y­je ne­t rūks ren­g i­n ių, skir­t ų Vals­ty­bės (Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo) die­ nai. Ket­vir­ta­die­nį 19 val. Teat­ro aikš­tė­ je vyks kon­cer­tas. Kar­tu bus mi­ni­mas ir Klai­pė­dos dra­mos teat­ro ak­to­riaus, mies­to gar­bės pi­lie­čio Vy­tau­to Paukš­ tės 80 me­tų ju­bi­lie­jus. Penk­ta­die­nį 12 val. pi­lia­vie­tė­je bus iš­kil­min­gai iš­kel­ ta Lie­tu­vos vė­lia­va. Nuo 12 iki 18 val.

Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le no­rin­tys ga­ lės ap­žiū­rė­ti vi­sų ti­pų Ka­ri­nių jū­rų pa­ jė­gų lai­vus. 14 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to Bo­ta­ni­kos so­de kon­cer­tuos folk­lo­ ro an­samb­liai ir ka­pe­los, veiks ke­ra­mi­ kos dar­bų pa­ro­da. 21 val. vi­si klai­pė­die­ čiai kvie­čia­mi rink­tis Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le ar­ba pi­lia­vie­tė­je ir kar­tu su vi­sa Lie­tu­va bei pa­sau­lio lie­tu­viais gie­ do­ti „Tau­tiš­ką gies­mę“.

Mil­da Ski­riu­tė

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ana­to­ lij Prak­sin (g. 1918 m.), Be­ne­d ik­tas Le­ van­daus­kas (g. 1926 m.), Jus­t i­na Ku­bi­ lie­nė (g. 1931 m.), Ni­ko­la­jus De­ment­je­ vas (g. 1933 m.), Do­na­tas De­vei­k is (g.

1994 m.).

m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė sa­vo įstai­ goms ir įmo­nėms iš­pla­ti­no an­ke­tą, ku­ria siek­ta iš­siaiš­kin­ti, kiek jų yra pri­tai­ky­tos ju­dė­ji­mo, re­gos, klau­ sos ir ki­tų ne­ga­lių tu­rin­tiems gy­ ven­to­jams.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Stra­te­ gi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­ja Ind­rė Bu­te­nie­nė pa­sa­ko­jo, jog 55,4 pro­c. ap­klaus­tų­ įstai­gų dek­la­ra­vo, kad neį­ga­lie­ji ga­li pa­si­nau­do­ti jų tei­kia­mo­mis pa­slau­go­mis.

Kur kas pra­stes­nė si­tua­ci­ja pra­ dė­jus konk­re­čiai do­mė­tis pa­sta­tų pri­tai­ky­mu žmo­nėms, ke­liau­jan­ tiems ve­ži­mė­liuo­se.

37,4 pro­c. ap­klaus­tų įstai­gų at­ sa­kė, kad neį­ga­lie­siems nė­ra jo­ kių kliū­čių pas juos pa­tek­ti. 62,6 pro­c. nu­ro­dė, kad pas juos pa­tek­ ti ne taip pa­pras­ta.

Su­dė­tin­ga: ju­dė­ji­mo ne­ga­lę tu­rin­tiems klai­pė­die­čiams pa­sie­kia­mos ne vi­sos įstai­gos.

„Nė­ra įreng­tos įva­žos ar kel­tu­vo – neį­ga­lia­jam dėl įvai­rių prie­žas­čių su­dė­tin­ga pa­tek­ti į įstai­gą“, – aiš­ ki­no I.Bu­te­nie­nė.

Apk­laus­tie­ji taip pat tu­rė­jo nu­ ro­dy­ti, ar neį­ga­lie­ji ga­li pa­si­nau­ do­ti pa­slau­go­mis, ku­rios tei­kia­ mos ne pir­ma­me, o ki­tuo­se pa­sta­to aukš­tuo­se.

Anot I.Bu­te­nie­nės, tik 10 pro­c. įstai­gų yra įreng­ti lif­tai, ku­rie pri­ tai­ky­ti neį­ga­lie­siems. Da­lis at­sa­kė, kad vi­sos jų pa­slau­gos yra tei­kia­mos pir­ma­me aukš­te, o klien­tams pa­tek­ ti į ki­tus aukš­tus nė­ra bū­ti­ny­bės. „La­biau­siai neį­ga­lie­siems pri­ tai­ky­tos svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­

62,6 pro­c. ap­klaus­ tų­įstai­gų at­sa­kė, kad neį­ga­lie­siems pas juos pa­tek­ti ne taip pa­pras­ta. gos, o pra­sčiau­sia si­tua­ci­ja iki­mo­ kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­go­se. Ta­čiau rei­kia pa­brėž­ti, kad mū­sų sa­vi­val­ dy­bė­je yra su­da­ry­tos są­ly­gos neį­ ga­lie­siems su ki­tais vai­kais vie­no­je kla­sė­je įgy­ti vi­du­ri­nį iš­si­la­vi­ni­mą“, – tvir­ti­no ve­dė­ja.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Taip pat bu­vo do­mė­ta­si, kaip neį­ga­lie­siems pri­tai­ky­tos įstai­gų ir įmo­nių in­ter­ne­ti­nės sve­tai­nės.

Paaiš­kė­jo, kad 70 pro­c. ap­klaus­tų įstai­gų tei­gė, jog tink­la­la­piai neį­ ga­lie­siems ne­pri­tai­ky­ti, 22 pro­c. – kad pri­tai­ky­ti. 8 pro­c. aiš­ki­no, kad sve­tai­nės šiuo me­tu yra at­nau­ji­ na­mos ir bus pri­tai­ky­tos neį­ga­ lie­siems.

I.Bu­te­nie­nė sa­kė, jog įstai­gos pa­ tei­kė in­for­ma­ci­ją, ką rei­kė­tų pa­da­ ry­ti, kad jų ap­lin­ka bū­tų pri­tai­ky­ta neį­ga­lie­siems.

At­lik­to ty­ri­mo pa­grin­du bus su­ da­ro­mas pla­nas, kaip pa­ge­rin­ti si­ tua­ci­ją.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ona Če­pai­t ie­nė, Be­ne­d ik­tas Le­van­ daus­kas, Ni­ko­la­jus De­ment­je­vas, Si­gi­ tas Pi­li­čiaus­kas.

Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 58 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­ si krau­jo­ta­kos ir šir­dies rit­mo su­tri­ki­ mais. Bu­vo paū­mė­ję ir psi­chi­niai su­ si­rgi­mai.

Naujas ka­ti­las at­pi­gin­tų ši­lu­mą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­do­je bus sta­to­mas bio­ku­ ro ka­ti­las. Aps­kai­čiuo­ta, kad jam pra­dė­jus veik­ti klai­pė­die­čiams ši­ lu­mos kai­na tu­rė­tų su­ma­žė­ti iki 3,5 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę.

Šių me­tų pra­džio­je įmo­nės „Klai­pė­ dos ener­gi­ja“ už­sa­ky­mu bu­vo at­lik­ta stu­di­ja. Ji pa­tvir­ti­no, kad ver­ti­nant mies­to ener­ge­ti­kos per­spek­ty­vas iki 2020 me­tų ver­ta sta­ty­ti bio­ku­rą de­ gi­nan­čius įren­gi­nius.

Rem­da­ma­sis iš­va­do­mis uos­ta­ mies­čio ši­lu­mos tie­kė­jas ini­ci­juo­ ja ka­ti­li­nės, esan­čios Ši­lu­tės pl.

26, re­konst­ruk­ci­ją. Bū­tent čia ga­ lė­tų bū­ti pa­sta­ty­tas mo­der­nus bio­ ku­ro ka­ti­las. „Mū­sų mies­tas il­gas. Tai tu­ri įta­ kos ši­lu­mos tie­ki­mui. Dėl to bu­

vo ap­si­spręs­ta bio­ku­ro ka­ti­lą sta­ty­ti mies­to vi­du­ry­je. Čia ge­ra vie­ta, ge­ras pri­va­žia­vi­mo ke­lias. Bio­ku­ro ka­ti­las bū­tų sta­to­mas vie­to­je nu­griau­tų se­ nų“, – pa­sa­ko­jo įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ In­ves­ti­ci­jų val­dy­mo sky­ riaus va­do­vas An­ta­nas Ka­ti­nas.

Aps­kai­čiuo­ta, kad pra­dė­ju­si nau­ do­ti bio­ku­ro ka­ti­lą bend­ro­vė kas­ met su­tau­py­tų apie 20 mln. li­ tų są­nau­dų ku­rui pirk­ti. Taip pat apie 6,5 mln. li­tų su­ma­žė­tų iš­lai­ dos ši­lu­mos iš ne­prik­lau­so­mų tie­ kė­jų įsi­gi­ji­mui.

Tad, anot A.Ka­ti­no, ši­lu­mos kai­ na tu­rė­tų sta­bi­li­zuo­tis ir ma­žė­ti iki 3,5 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Skai­ čiuo­jant pa­gal da­bar­ti­nes ši­lu­mos kai­nas Klai­pė­do­je ma­žė­ji­mas siek­ tų 10 pro­c. „Kai­nai įta­kos tu­rė­tų ne tik pa­ keis­tas ka­ti­las, bet ir pa­si­kei­tu­ si ši­lu­mos pir­ki­mo iš ne­prik­lau­so­

mų tie­kė­jų tvar­ka. Taip pat ga­li­mo nau­do­ti ku­ro įvai­ro­vė. Pas­ta­čius ka­ti­lą ga­lė­tu­me nau­do­ti ir du­jas, ir ma­zu­tą, ir bio­ku­rą. Bio­ku­ras yra 30 pro­c. pi­ges­nis nei du­jos“, – pa­sa­ ko­jo va­do­vas.

Anot A.Ka­ti­no, in­ves­ti­ci­jos į di­ de­lės ga­lios bio­ku­ro įren­gi­nius yra di­de­lės.

Aps­kai­čiuo­ta, kad šie dar­bai at­ siei­tų per 15 mln. li­tų. 6 mln. li­ tų pra­šo­ma pa­ra­mos iš ES fon­dų.

Pa­raiš­ka jau pa­teik­ta. Li­ku­sią da­lį įmo­nė pla­nuo­ja fi­nan­suo­ti iš ban­ ko pa­sko­los. Įmo­n ės „Klai­p ė­d os ener­g i­ ja“ pro­jek­tą dar ver­tins Vals­ty­bi­ nė kai­nų kont­ro­lės ir ener­ge­ti­kos ins­pek­ci­ja. Ji žiū­rės, ar in­ves­ti­ci­jos pa­grįs­tos, ko­kia įta­ka kai­nai, įmo­ nei. Pro­jek­tą bend­ro­vė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ pla­nuo­ja įgy­ven­din­ti iki 2014 me­tų.

Vie­ta: bio­ku­ro ka­ti­las bū­tų sta­to­mas įmo­nės ka­ti­li­nės, esan­čios Ši­

lu­tės plen­te, te­ri­to­ri­jo­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

ketvirtadienis, liepos 5, 2012

miestas

Afe­ra – per „Fa­ce­book“

Komentarai

1

Esą rei­kia sku­biai vie­ nam žmo­gui per­ves­ ti 200 li­tų, o Jo­lan­ta S. ki­tą die­ną pi­ni­gus grą­žins.

Ka­dan­gi bro­lie­nė to­kio ban­ko pa­slau­go­mis ne­si­nau­do­jo, pa­reiš­ kė, jog nie­kuo ne­ga­lin­ti pa­dė­ti, ta­ čiau SEB ban­ko elekt­ro­ni­nę ban­ki­ nin­kys­tę tik­rai tu­ri ki­tas jos bro­lis, ne Jo­lan­tos S. vy­ras. „Gal ga­li jam pa­skam­bin­ti ir pa­pra­šy­ti, kad per­ves­tų tuos 200 li­tų? Aš ry­toj ati­duo­siu. Pa­čiai kaž­kaip ne­sma­gu skam­bin­ti, nes pa­sku­ti­nį kar­tą, kai bu­vo­me su­ si­ti­kę, lyg ir ap­si­py­ko­me, su­si­ gin­či­jo­me, tai da­bar kaž­kaip ne­ sma­giai išei­na“, – ži­nu­tė­se suo­kė Jo­lan­ta S. Bro­lie­nė griež­tai at­si­sa­kė tar­pi­ nin­kau­ti ir nu­ro­dė bro­lio te­le­fo­ no nu­me­rį, kad mo­te­ris pa­ti pa­si­ skam­bin­tų. „Ši pa­reiš­kė, kad taip ir pa­da­rys.

Pas­kui ap­si­kei­tė­me dar ke­lio­mis fra­zė­mis, pa­klau­siau, kaip lai­ko­ si ma­no sū­nė­nas. Žo­džiu, net neį­ ta­riau, kad bend­rau­ju ne su sa­vo bro­lie­ne. Kai tai su­ži­no­jau, ma­ne iš­ti­ko šo­kas“, – pri­si­mi­nė Jo­lan­tos bro­lie­nė Vai­va S.

Į ne­ma­lo­nią si­tua­ ci­ją pa­te­ku­si jau­na mo­te­ris iki šiol jau­ čia gė­dą prieš drau­ gus, kad ne­va pra­šė jų pa­sko­lin­ti pi­ni­ gų, nors iš­ties taip ne­da­rė.

Iš­gel­bė­jo at­si­tik­ti­nu­mas

Vai­vos S. bro­lio te­le­fo­no nu­me­ rį ga­vęs ir Jo­lan­ta S. pri­si­sta­tęs as­ muo neužt­ru­ko – vai­ki­nas iš­kart ne­va nuo bro­lie­nės ga­vo sms ži­ nu­tę, jog rei­kia, kad jis į nu­ro­dy­ tą są­skai­tą kuo grei­čiau per­ves­tų 200 li­tų, o ji ki­tą die­ną pi­ni­gus jam grą­žin­sian­ti. „Iš­gel­bė­jo tik at­si­tik­ti­nu­mas, nes tik­rai bu­vau pa­si­ry­žęs pi­ni­ gus per­ves­ti. Ta­čiau tą die­ną grį­ žau la­bai vė­lai ir jau ne­be­tu­rė­jau

Ra­mū­nas Ma­to­nis

Po­l i­ci­jos de­par­ta­men­to Ko­mu­n i­ka­ci­jos sky­r iaus vir­ši­n in­kas

J

ei nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­ra­šy­tų pa­ reiš­ki­mą, tik­riau­siai bū­tų pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas pa­ gal Bau­d žia­mo­j o ko­dek­s o straips­n į dėl ne­tei­sė­to pri­si­jun­g i­mo prie in­for­ma­ci­nės sis­te­mos. Jei pa­ vyk­t ų įro­dy­t i, kad kaž­kas at­si­l ie­pė į mo­ters pra­šy­mą ir į nu­ro­dy­tą są­skai­ tą per­ve­dė pi­ni­gų, tuo­met jau ga­li­ma įžvelg­ti ir su­kčia­vi­mo po­ž y­mių, o už tai gre­sia di­des­nė at­sa­ko­my­bė. Kaip ap­si­sau­go­ti, kad ne­pak­liū­tu­me į to­kias si­tua­ci­jas? Pa­ta­ri­mai pa­pras­ti – rei­kė­ tų nau­do­ti kuo su­dė­tin­ges­nius slap­ta­ žo­džius, į juos įtrauk­ti skai­čių, di­džių­jų rai­džių. Slap­ta­žo­džius rei­kia kas kiek lai­ko keis­ti, jų nie­kam ne­sa­ky­ti, ne­da­ ly­ti. Taip pat rei­kė­tų veng­ti prie so­cia­ li­nių tink­lų, in­ter­ne­ti­nės ban­ki­nin­kys­ tės, elekt­ro­ni­nio pa­što pri­si­jun­gi­nė­ti iš ki­tų, o ne sa­vo kom­piu­te­rio, nes slap­ta­ žo­džius la­bai leng­va at­sek­ti. Nu­si­kal­ti­ mų skai­čius elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je di­ dė­ja, nes į ją per­si­kraus­tė ir su­kčiai.

Ten­den­ci­ja: nu­si­kal­ti­mų elekt­ro­ni­nė­je erd­vė­je dau­gė­ja, nes su­kčiai taip pat mo­der­nė­ja.

jė­gų įsi­jung­ti kom­piu­te­rį. Ma­ niau, kad pi­ni­gus per­ve­siu ki­tą die­ną, ta­čiau, lai­mė, paaiš­kė­jo vi­ sa tie­sa“, – at­si­tik­ti­nu­mu džiau­ gė­si klai­pė­die­tis.

Ta tie­sa to­kia, kad į Jo­lan­tos S. pro­fi­lį so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­ book“ kaž­kas įsi­lau­žė ir jos var­du vi­siems drau­gams, ku­rių bu­vo dau­ giau nei šim­tas, ra­šė ži­nu­tes pra­šy­ da­mas pa­sko­lin­ti pi­ni­gų.

Vie­nų pra­šy­ta 150 li­tų, ki­tų 200 li­tų – is­to­ri­jos bu­vo ku­ria­mos pa­ čios įvai­riau­sios, at­si­žvel­giant į ad­ re­sa­tą ir Jo­lan­tos S. drau­gys­tės su juo is­to­ri­ją.

Pi­ni­gai – sū­ne­lio dan­tims

„Tą die­ną, kai ma­no var­du ma­no drau­gams „Fa­ce­boo­ke“ kaž­kas ra­ šė ži­nu­tes ir pra­šė pa­sko­lin­ti pi­ ni­gų, aš net ne­bu­vau na­mie, ne­ bu­vau prie kom­piu­te­rio. Grį­žu­si pri­si­jun­giau prie so­cia­li­nio tink­lo ir nu­stė­rau pa­ma­čiu­si, kad esu iš­ siun­tu­si dau­gy­bę ži­nu­čių, ku­rio­se pra­šau pa­sko­lin­ti man pi­ni­gų“, –

net ir praė­jus ke­lioms die­noms po in­ci­den­to aša­rų su­lai­ky­ti ne­ga­lė­ jo Jo­lan­ta S. Ji iš­kart puo­lė skam­bin­ti vi­siems drau­gams, ku­rių ne­va pra­šė pa­sko­ lin­ti pi­ni­gų. „Keis­čiau­sia tai, kad vi­si jie pa­ ti­kė­jo, jog „Fa­ce­boo­ke“ bend­ra­vo su ma­ni­mi, nors tai tik­rai bu­vau ne aš. Suk­čius ar ap­ga­vi­kė iš­ties bu­vo ge­rai pa­si­ren­gę – jie iš pra­ džių iš­si­stu­di­juo­da­vo ma­no drau­ gų biog­ra­fi­ją, mū­sų drau­gys­tės is­to­ri­ją, tad ir bu­vo ne­sun­ku ap­ si­me­tus ma­ni­mi bend­rau­ti. Bro­ lio pus­se­se­rei ne­va aš pa­ra­šiau ir pa­pra­šiau, kad pa­sko­lin­tų 150 li­tų, nes trūks­ta pi­ni­gų sū­ne­lio dan­tų tai­sy­mui“, – pa­sa­ko­jo jau­ na mo­te­ris.

Ji pa­si­džiau­gė bent tuo, jog vi­si drau­gai, ku­riems skam­bi­no, ti­ki­no, kad pi­ni­gų ne­per­ve­dė.

Ta­čiau Jo­lan­ta S. iki šiol nė­ra ra­ mi – ji ne­spė­jo per­žiū­rė­ti, kiek jos drau­gų su­lau­kė pra­šy­mų pa­sko­lin­ ti pi­ni­gų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Pri­si­jun­giau prie sa­vo pro­fil­ io „Fa­ce­book“, ta­čiau at­si­jun­giau, nes no­rė­jau pa­si­keis­ti slap­ta­žo­dį, kad nie­kas ne­beį­lįs­tų. Vis­gi per tą aki­mir­ką ne­nau­dė­liai vėl pri­si­jun­ gė ir iš­try­nė ma­no pro­fi­lį, tad vi­ si įro­dy­mai din­go“, – ap­gai­les­ta­vo pa­šne­ko­vė.

Sąs­kai­ta – nu­si­kal­tė­lio

Dėl šios prie­žas­ties ji vis dar svars­ to, ar kreip­tis į po­li­ci­ją, nes ne­bė­ ra įro­dy­mų, kad iš jos pro­fi­lio bu­vo ra­šy­ta drau­gams.

Vie­nin­te­lis li­kęs įro­dy­mas – ban­ ko są­skai­tos nu­me­ris, ku­rį Jo­lan­ ta S. ne­va sms ži­nu­te iš­siun­tė vy­ro bro­liui, kad šis per­ves­tų pi­ni­gų.

Bank ­ o s ą ­s ka i ­t a – LT047044000760619321. „Apie šią są­skai­tą ieš­ko­jau in­ for­ma­ci­jos in­ter­ne­te ir ra­dau, kad ji pri­klau­so kaž­ko­kiam nu­si­kal­tė­ liui, ku­ris sė­di ka­lė­ji­me. Žmo­nės da­li­jo­si nuo­skau­do­mis, esą jau ne kar­tą nuo jo nu­ken­tė­jo, kai jis tar­ pi­nin­ka­vo per­kant įvai­rius daik­tus in­ter­ne­tu“, – tei­gė Jo­lan­ta. Į ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ją pa­te­ku­si jau­ na mo­te­ris iki šiol jau­čia gė­dą prieš drau­gus, kad ne­va pra­šė jų pa­sko­lin­ti pi­ni­gų, nors iš­ties taip ne­da­rė. „To­kio šlykš­taus jaus­mo ne­lin­ kė­čiau net pik­čiau­siam sa­vo prie­ šui – ži­nai, kad esi ne­kal­tas, bet nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. Ma­no is­to­ ri­ja tik by­lo­ja, kad vi­si žmo­nės vir­ tua­lia­me pa­sau­ly­je tu­ri bū­ti itin at­ sar­gūs“, – įsi­ti­ki­nu­si pa­šne­ko­vė.

Gai­lius Kaz­laus­kas

In­ter­ne­t i­n ių sve­tai­n ių kū­r i­mo ir ki­tas IT pa­slau­gas tei­k ian­čios bend­ro­vės di­rek­to­r ius

M

a­nau, kad šio­je si­tua­ci­jo­ je kaž­kas tie­siog at­spė­jo ar­ba ži­no­jo tos mo­ters „Fa­ce­book“ pro­fi­lio slap­ ta­žo­dį. Taip daž­nai pa­si­tai­ko, jei vi­sur nau­do­ja­mas tas pa­ts slap­ta­žo­d is ar­ ba la­bai pa­pras­tas – kai ku­rie žmo­nės tie­siog su­ve­da 12345, ir vis­kas. „Fa­ce­ book“ yra sau­gus, ne­ži­nau, kam pa­vyk­ tų jį „nu­lauž­ti“. Įsi­vaiz­duo­ki­te, jei bū­tų įma­no­ma įsi­lauž­ti į mi­li­jar­dų do­le­rių ver­tės sis­te­mą ir tai vyk­tų kas­dien – juk skan­da­las. To­dėl ir ma­nau, kad si­ tua­ci­ja, ku­rią nag­ri­nė­ja­me, yra pa­ties žmo­gaus neat­sar­gus el­ge­sys su kom­ piu­te­riu ir slap­ta­žo­džiais. Jie tu­rė­tų bū­ ti su­dė­tin­gi, kad ne­pa­vyk­tų at­spė­ti. Be to, la­bai svar­bu ne­leis­ti sa­vo kom­piu­te­ riu nau­do­tis ki­tiems žmo­nėms. Tik­rai ne­sun­ku pri­sė­dus prie ki­to žmo­gaus kom­piu­te­rio su­ras­ti, ko­kį slap­ta­žo­dį jis nau­do­jo pri­si­jung­da­mas prie vie­nos ar ki­tos in­ter­ne­to sve­tai­nės. Mes juo­kau­ ja­me, kad jei esi gud­res­nis už penk­to­ ką, ki­to žmo­gaus slap­ta­žo­džius, pri­sė­ dęs prie jo kom­piu­te­rio, su­ž i­no­si per mi­nu­tę. 99,9 pro­c., kad tą jau­ną mo­te­ rį į to­kią ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ją įvė­lė koks nors pa­ž įs­ta­mas ar pa­ž įs­ta­ma, ku­rie per pe­tį nu­žiū­rė­jo slap­ta­žo­dį ar­ba tu­ rė­jo ga­l i­my­bę pri­sės­t i prie jos kom­ piu­te­rio. In­ter­ne­tas ir kom­piu­te­ris yra to­kie da­ly­kai, su ku­riais rei­kia elg­tis at­ sa­kin­gai, ta­čiau vis­ko bi­jo­ti taip pat ne­ de­rė­tų. Vis­kam rei­kia lai­ko, tad ir mes ga­liau­siai iš­mok­si­me sau­giau bū­ti vir­ tua­lio­je erd­vė­je.

In­for­ma­ci­ja apie naudojimąsi internetu Sta­t is­t i­kos de­par­ta­men­to duo­me­n i­ mis, Lie­t u­vo­je in­ter­ne­t u nau­do­ja­s i apie 65 pro­c. vi­sų 16–74 me­tų am­žiaus gy­ven­to­jų.

Lie­t u­vo­je nau­do­ji­mą­si elekt­ro­n i­n iu pa­štu pa­gal po­pu­lia­ru­mą ve­ja­si so­cia­ li­nių tink­lų sve­tai­nių lan­ky­mas, tam­ pan­tis kas­die­ne re­gu­lia­ria veik­la.

Bent kar­tą per sa­vai­tę in­ter­ne­tu nau­ To­k ią iš­va­dą pa­t vir­t i­na tink­la­la­py­ je So­cial­ba­kers.com skel­bia­ma in­for­ do­ja­si net 96 pro­c. in­ter­nau­tų. ma­ci­ja, kad Lie­tu­vo­je „Fa­ce­book“ jau Dau­g iau­sia in­ter­ne­te ieš­ko­ma in­for­ nau­do­ja­si kiek dau­giau nei pu­sė (50,51 ma­c i­jos, nau­do­ja­ma­s i elekt­ro­n i­n iu pro­c.) vi­sų in­ter­ne­to var­to­to­jų. pa­štu, skai­to­mos nau­jie­nos, laik­raš­ „Fa­ce­book“ var­to­to­jų skai­čius Lie­t u­ čiai ir žur­na­lai. vo­je pa­sie­kė ir jau per­ko­pė mi­li­jo­ną.

5

KETVIRTADIENIS, liepos 5, 2012

miestas

Prem­je­rą su­tiks ne­pa­da­rę na­mų dar­bų Sus­kys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą prie Kiau­lės Nu­ga­ros tu­rin­čios sta­ty­ti „Klai­ pė­dos naf­ta“ ir Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­ja Vy­riau­sy­bės va­do­vą And­rių Ku­bi­lių šian­dien pa­si­tiks ne­pa­si­ ruo­šu­sios.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ti­ki, kad su­tar­tis bus

Tarp jų ne­pa­si­ra­šy­ta su­skys­tin­ tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­ bos prie Kiau­lės Nu­ga­ros su­tar­tis.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja pa­siū­lė su­tar­ty­je įra­šy­ti, kad ji sa­vo lė­šo­mis gi­lins ter­mi­na­ lui rei­ka­lin­gą lai­vy­bos ka­na­lą, su­ tvir­tins Kiau­lės Nu­ga­ros sa­los da­lį, pa­sta­tys pa­pil­do­mus na­vi­ga­ci­nius ženk­lus.

Pa­gal jos siū­ly­mą „Klai­pė­dos naf­ta“ tu­rė­tų sta­ty­ti maž­daug 370 met­rų il­gio du­jų ter­mi­na­lo pir­są.

Su­si­ta­ri­mas ne­pa­siek­tas.

Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Eu­ge­ ni­jus Gent­vi­las kal­ti­no „Klai­pė­ dos naf­tą“, kad ji del­su­si pa­teik­ti su­tar­ties pro­jek­tą, ke­lian­ti ne­pag­ rįs­tus rei­ka­la­vi­mus mo­kė­ti ne­tgi už už­sie­nio kon­sul­tan­tų pa­slau­gas, ku­rių su­tar­tys su­da­ry­tos su „Klai­ pė­dos naf­ta“. „Klai­p ė­d os naf­tos“ at­s to­v ė spau­dai Ind­rė Mi­li­nie­nė tei­gė, kad bend­ro­vė nu­spren­dė kol kas ne­ teik­ti ko­men­ta­rų. „Šiuo me­tu su­tar­tis su Uos­to di­ rek­ci­ja yra to­liau de­ri­na­ma. Ti­ki­ mės, kad ji bus pa­si­ra­šy­ta“, – sa­ kė ji.

Bai­mi­na­si pro­ku­ro­rų

„Pa­gal da­bar­ti­nes ap­lin­ky­bes pa­si­ ra­šęs su­tar­tį bū­čiau tam­po­mas po pro­ku­ra­tū­rą, gal ne­tgi tei­sia­mas“, – aiš­ki­no E.Gent­vi­las.

Sei­mo priim­tas Sus­kys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo įsta­ty­ mas sta­ty­ti šį ter­mi­na­lą įpa­rei­go­ ja „Klai­pė­dos naf­tą“.

Pa­gal Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to įsta­ty­mą bet ko­kią inf­ rast­ruk­tū­rą uos­te tu­ri sta­ty­ti Uos­ to di­rek­ci­ja.

Uos­to di­rek­ci­jos tei­sės ir per­so­ na­lo sky­riaus va­do­vo pa­rei­gas ei­ nan­tis Vai­das Ba­tū­ra aiš­ki­no, kad spe­cia­lios pa­skir­ties Sus­kys­tin­ tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo įsta­

310

– tiek mln. li­tų gali prireikti su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų terminalo statybai.

Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las:

Pa­gal da­bar­ti­nes ap­ lin­ky­bes pa­si­ra­šęs su­tar­tį bū­čiau tam­po­ mas po pro­ku­ra­tū­rą, gal ne­tgi tei­sia­mas. ty­mas šiuo at­ve­ju yra vir­šes­nis už Uos­to įsta­ty­mą, nes jis yra priim­ tas vė­liau.

Uos­to di­rek­ci­jo­je lai­ko­ma­si aiš­ kios nuo­mo­nės, kad ter­mi­na­lo pir­ są tu­ri sta­ty­ti „Klai­pė­dos naf­ta“ .

Pi­ni­gai bus iš uos­to

Šian­dien į Klai­pė­dą at­vy­kęs Vy­ riau­sy­bės va­do­vas A.Ku­bi­lius tu­ rės spręs­ti, kaip su­de­rin­ti įsta­ty­ mų prieš­ta­ra­vi­mus.

Vy­riau­sy­bė­je yra lai­ko­ma­si nuo­ sta­tos, kad pi­ni­gų su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bai tu­rė­tų su­ras­ti Uos­to di­rek­ci­ja.

E.Gent­v i­l as sa­k ė, kad to­l es­ nius veiks­m us dėl du­j ų ter­m i­ na­lo sta­ty­bos at­liks tik ta­da, kai tai da­ry­t i įpa­rei­gos Vy­r iau­sy­b ės spren­di­mas.

Uos­to di­rek­ci­jos pra­šy­mu eks­ per­tai įver­t i­n o du­j ų ter­m i­n a­ lo sta­ty­bos kai­ną pa­gal už­sie­nio kon­sul­tan­tų pa­teik­tus duo­me­nis ir kons­ta­vo, kad ji esan­ti per di­ de­lė.

Spren­di­mas Uos­to di­rek­ci­jos lė­ šo­mis sta­ty­ti du­jų ter­mi­na­lą pa­ra­ ly­žiuo­tų Klai­pė­dos uos­to in­ves­ti­ci­ nius pla­nus.

Uos­to di­rek­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų di­rek­to­rius Mar­ty­nas Ar­ mo­nai­tis at­krei­pė dė­me­sį, kad nea­ pib­rėž­ta si­tua­ci­ja dėl du­jų ter­mi­ na­lo sta­ty­bos trik­do pla­nuo­ti uos­to pi­ni­gus.

Du­jų ter­mi­na­lui sta­ty­ti Uos­to di­rek­ci­ja bu­vo nu­ma­čiu­si per 128 mln. li­tų.

Kal­ba­ma, kad rea­liai rei­kės per 310 mln. li­tų.

Ob­jek­tas: prem­je­ras at­vyks­ta žvilg­te­lė­ti į Kiau­lės Nu­ga­ros sa­lą, kur strin­ga Lie­tu­vos stra­te­gi­niai pla­nai.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

pristato

Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas!

Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras.

Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją.

Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus.

Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas.

Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką.

Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ!

Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.

Projekto rėmėjas:

6

ketvirtadienis, liepos 5, 2012

nuomonės

Krū­mokš­nius pa­kei­tė gė­lės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

N Pa­sa­ky­ki­te, kas tas Min­dau­gas?

Ignas Jačauskas

B

ai­su bū­ti už­klup­tam ne­ ti­kė­t u klau­si­mu: o kas tas jū­s ų Min­d au­g as?

Tek­t ų ap­si­r i­bo­t i trum­ pa is­to­r i­ja apie dar trum­p es­n į Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės eg­zis­ta­vi­mą, apie pir­mo­jo ir vie­nin­te­lio Lie­tu­ vos ka­ra­l iaus san­t uo­ką su ku­n i­ gaikš­tie­ne Mor­ta ir dar ke­le­tu is­ to­riš­kai men­kai nau­din­g ų fak­tų, at­si­ga­m i­nan­čių iš dar mo­k yk­lo­

Švęs­ti, anot švie­saus at­mi­ni­mo re­li­gi­jo­ty­ri­ nin­ko Gin­ta­ro Be­res­ ne­vi­čiaus, reiš­kia „mi­ nė­ti tai, kas šven­ta“. je skai­ty­tos lie­tu­v ių kla­si­k ų dra­ ma­tur­g i­jos.

Kad die­na svar­bi – taip. Kad ver­ ta bū­t i įtrauk­ta į vals­ty­bės šven­ čių są­ra­šą, tur­būt nie­kas ne­si­g in­ či­ja. Bet ar ga­l i­te kas nors pa­sa­ ky­t i, kuo Lie­tu­vo­je, be re­tų džiu­ gi­nan­čių išim­čių, ski­r ia­si Va­sa­ rio 16-oji, Ko­vo 11-oji nuo Lie­pos 6-osios? Kuo ki­to­k ios ka­r i­n ių or­ kest­r ų ei­se­nos ir ge­rai „su­pia­rin­ tos“ kal­bos apie vals­ty­bin­gu­mą ir jo reikš­mę prie Sei­mo, Vy­riau­sy­ bės, pre­z i­den­tū­ros?

Gal ki­taip ke­l ia­mos vė­lia­vos prie val­diš­k ų pa­sta­tų?

Pa­vyz­džiui, ir da­bar at­si­ran­da en­ tu­zias­tų, sa­kan­čių, kad nė­ra pui­ kes­nės pro­gos su­g ie­do­t i vals­t y­ bės him­ną, nei per „min­dau­gi­nes“ – už­l i­pus ant te­le­v i­z i­jos bokš­to, ant vi­sų žy­mes­n ių Lie­tu­vos kal­ nų ir pi­lia­kal­nių, ant na­mo sto­go, prie Vy­riau­sy­bės ir prie gim­ta­die­ ni­nio sta­lo. Gal tai il­gai­niui su­ke­ lia tei­s in­g us pa­t rio­t i­n ius jaus­ mus, ko­k į nors ar­che­ti­pi­n į vie­ny­ bės pa­ju­t i­mą, ku­r is bu­vo tik­ras bei nuo­šir­dus ne­bent at­si­ko­vo­ jant ne­prik­lau­so­my­bę.

Bet ar nuo vi­so to pa­si­da­ro aiš­ kiau, kas tas Min­dau­gas ir kuo jis svar­bus? Daug kam – ne.

Yra ke­lios gra­ž ios lie­pos 6-osios tra­d i­ci­jos, pa­vyz­d žiui, moks­lei­ vių dai­nų šven­tė (kuo tai sie­ ja­si su Min­dau­g u bei Lie­t u­vos ka­ra­lys­te?), ku­r i iš na­c io­n a­l i­ nio trans­l iuo­to­jo ete­r io gal net iš­stums ko­m i­sa­r us rek­sus. Ge­ rai ir tai, kad be­ne vie­n in­te­lė te­ le­v i­z i­ja iš tie­s ų nu­spren­dė iš­ siaiš­k in­t i ir vi­s iems išaiš­k in­ ti šios šven­tės bei pa­t ies ka­r ū­ na­v i­mo reiš­k i­n io is­to­r i­nę svar­ bą, at­s i­k ra­tę sal­d žia­žo­d žia­v i­ mo apie vals­t y­bin­g u­mą ir tau­ tos vie­ny­bę ba­las­to.

Dau­ge­ly­je ki­t ų sa­vi­val­dy­bių bus ap­s i­r i­b o­t a vie­t i­n ių folk­lo­ro ar folk­ro­ko gru­pių pa­s i­ro­dy­mais, vė­lia­v ų pa­kė­li­mais.

Neaiš­ku, ar vi­so to rei­k ia. Ne­ma­ ža da­lis tau­tos džiau­g ia­si ne­prik­ lau­so­mai nuo to, ar tai – Min­dau­ go, Jo­no, ar Šven­čiau­sio­sios Mer­ ge­lės Ma­ri­jos ėmi­mo dan­gun die­ na. Nes lais­va­die­nis (gal ir ge­rai) yra svar­bes­nė tau­t i­nės kul­t ū­ros da­lis, nei ka­ž in ko­k ios šven­ti­nės abst­rak­c i­jos, kaip ne­prik­lau­so­ my­b ės at­ga­v i­mas, se­nas se­nas ka­ra­l ius ir jo kar­tos lie­t u­v ių pa­ go­n ių apei­gos trum­piau­sią me­ tų nak­t į.

Sup­ran­ta­ma – pa­t i vals­t y­bė yra da­ri­nys be emo­ci­jų, ji nie­kaip ne­ ver­t i­na psi­cho­lo­g i­n io ir emo­ci­ nio val­d iš­k ų ce­re­mo­n i­jų po­vei­ kio, o tik tu­r i mig­lo­tą tiks­lą tęs­t i sa­vo vals­ty­bi­nę li­ni­ją – emo­ci­jos at­si­ran­da, kai ta­me da­ri­ny­je vei­ kia žmo­nės.

Ir vis dėl­to švęs­t i mums rei­k ia mo­k y­t is. Ne dėl to, kad pa­g rin­ di­nė šven­t i­nė tra­d i­ci­ja bet ku­r ia pro­ga – be­s i­l ie­jan­t ys al­ko­ho­l io upe­l iai (ne tik pro­v in­ci­jo­je, kaip daug kas mėgs­ta sa­ky­ti, bet ir did­ mies­čiuo­se) ar kad tos šven­ti­mo emo­ci­jos kar­tais bū­na per daug. Švęs­t i, anot švie­saus at­m i­n i­mo re­l i­g i­jo­t y­r i­n in­ko Gin­ta­ro Be­res­ ne­vi­čiaus, reiš­k ia „mi­nė­ti tai, kas šven­ta“. Jei tau tai ne­šven­ta, ki­ taip ta­r iant, ne­svar­bu – ku­rių vel­ nių tuo­met mi­nė­ti?

Nė­ra „pui­kes­nės“ pro­gos su­gie­do­ ti vals­ty­bės him­ną, nei per „min­ dau­g i­nes“ už­l i­pus ant te­le­vi­z i­jos bokš­to.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 750

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Ant lai­ve­lio trūks­ta vė­lia­vė­lių

Ne pir­mus me­tus At­gi­mi­mo aikš­ tę puo­šia va­di­na­ma­sis gė­lių lai­ve­lis.

Gar­bė mies­to tvar­ky­to­jams, kad kiek­ vie­nais me­tais jis su­žy­di ryš­kiais žie­ dais. Kiek te­ko skai­ty­ti, dėl kom­po­zi­ ci­jos for­mos ją pri­žiū­rė­ti su­dė­tin­ga.

Ta­čiau ko­dėl ne­bū­tų ga­li­ma tų vir­ve­ lių pa­puoš­ti spal­vin­go­mis vė­lia­vė­lė­ mis? Bū­tent taip, kaip ir bu­vo pir­mai­ siais me­tais. Da­bar jie at­ro­do liūd­nai ir ny­kiai. Klai­pė­do­je vei­kia tiek vi­so­kių bū­re­lių, vyks­ta gau­sy­bė kū­ry­bi­nių už­ siė­mi­mų. Ne­jau­gi jų va­do­vai, jau­ni­mas ne­ga­li pa­ro­dy­ti ini­cia­ty­vos, kad mū­sų mies­tas, bent jau cent­ri­nė jo da­lis, at­ ro­dy­tų gra­žiau ir spal­vin­giau.

Lo­re­ta

Rea­ly­bė: ne vi­si Bi­ru­tės gat­vės 22-ojo na­mo gy­ven­to­jai ne­pa­ten­kin­ti kie­

me au­gan­čio­mis gė­lė­mis.

ti­nio am­žiaus gy­ven­to­jų, ku­rios jau spė­jo ap­lan­ky­ti po­pu­lia­riau­sio uos­ ta­mies­ty­je dien­raš­čio „Klai­pė­da“ re­ dak­ci­ją.

Pa­sis­kun­du­sios dėl iš­rau­tų iš­ša­lu­ sių, ne­pri­žiū­rė­tų krū­mų ir pa­so­din­tų „men­ka­ver­čių“ gė­lių su­kė­lė dis­ku­si­jų ir pa­si­pik­ti­ni­mo aud­rą mū­sų na­me.

Ne­bū­da­mos ap­žel­di­ni­mo spe­cia­ lis­tės mo­te­rys dės­tė sa­vą­ją tie­są, ku­ri ge­ro­kai pra­si­len­kia su rea­ly­be. Pa­so­ din­tos vien­me­tės gė­lės ati­ti­ko si­tua­ ci­ją, nes so­din­ti dau­gia­me­čius au­ga­ lus bu­vo per vė­lu, o ir vien­me­tės gė­lės nė­ra pi­gios, juk ne­pirk­si so­di­nu­kų tur­ gu­je „pas bo­bu­tę“, – kas iš­ra­šys pir­ki­ mą pa­tvir­ti­nan­čius do­ku­men­tus?

23 tūkst. li­tų su­ma už vi­di­nio kie­ mo su­tvar­ky­mą gal at­ro­do ir di­de­lė, ta­čiau ji yra ne vie­nam bu­tui, o vi­ sam na­mui.

Juo­lab kad pra­dė­jus na­mą pri­žiū­ rė­ti bend­ro­vei „Pas­lau­gos būs­tui“, ap­lin­kos tvar­ky­mo pa­slau­gos ge­ro­ kai at­pi­go – da­bar gy­ven­to­jai mo­ka tik 13 cen­tų už kvad­ra­ti­nį met­rą nuo būs­to plo­to, kai se­niau mo­kė­da­vo­ me net 34.

Jau ant­rus me­tus gy­vuo­jan­ti Gy­ ven­to­jų ini­cia­ty­vi­nė gru­pė dėl kie­ mo tvar­ky­mo klau­si­mų su­šau­kė gy­ ven­to­jų su­si­rin­ki­mą, ta­čiau ke­le­tas ar­šiau­sių „ka­ro su gė­lė­mis“ ša­li­nin­ kų bu­vo gar­ses­ni net už mik­ro­fo­ną, ir su­si­rin­ki­mas ta­po pa­na­šus į tur­gų – ne­ga­li­ma bu­vo nie­ko pa­siaiš­kin­ti ar pa­dis­ku­tuo­ti.

Mū­sų, po­zi­ty­viai nu­si­tei­ku­sių gy­ ven­to­jų, tiks­las yra gy­ven­ti gra­žiai ir tvar­kin­gai, gau­ti pa­slau­gas ir ma­ty­ti re­ zul­ta­tą. Ne­pa­tin­gė­ti ap­si­tvar­ky­ti ir pa­ tiems be ad­mi­nist­ra­to­riaus ra­gi­ni­mo.

Pui­kiai su­pran­ta­me, kad už vi­sas gau­na­mas pa­slau­gas rei­kia mo­kė­ti ir nie­ko už dy­ką ne­bū­na. Lai­kai, kai kaž­kas bū­da­vo už dy­ką, praė­jo. To­ dėl no­rė­da­mi puo­se­lė­ti na­mo ge­ro­ vę mes ži­no­me, kad rei­kės ir pri­si­dė­ti fi­nan­siš­kai, ir paau­ko­ti lai­ko.

Nuo­mo­nių skir­tu­mai vi­sa­da bus, ta­čiau žmo­nės, ver­ti­nan­tys gro­žį, ži­ no, kad ir pa­ts pik­čiau­sias už­si­spy­ rė­lis nu­rims žiū­rė­da­mas į ne­by­lų gė­ lės žie­dą.

Upe­lio gat­vė­je – vien duo­bės

ga­li­ma pa­ma­ty­ti? Mer­din­tį se­na­mies­ tį? Apt­riu­šu­sius pa­sta­tus? „Štam­pov­ kė­mis“ pre­kiau­jan­čius Teat­ro aikš­tės „tau­to­dai­li­nin­kus“? Bū­ki­me są­ži­nin­gi ir pa­ban­dy­ki­me į sa­vo mies­tą pa­žvelg­ti iš ša­lies. Ir pa­klaus­ki­me sa­vęs, ar pa­tys va­žiuo­tu­me tu­ris­tau­ti į to­kią vie­tą.

Šan­cha­ju­mi va­di­na­ma­me mies­to pa­ kraš­ty­je, už ge­le­žin­ke­lio, va­žiuo­jant Upe­lio gat­ve, yra ke­lios au­to­mo­bi­lių de­ta­lių par­da­vi­mo aikš­te­lės – „šro­tai“.

Bet, ko ge­ro, kiek­vie­nam, kas ten va­ žiuo­ja, po ke­lio­nės pri­rei­kia dar dau­ giau de­ta­lių, nes gat­ve­lė­je – duo­bė prie duo­bės. Jei gat­vė bū­tų as­fal­tuo­ta, ga­li­ ma bū­tų kal­tin­ti mies­to val­džią. Bet gat­ ve­lė ne­grįs­ta ir ja va­žiuo­ja vien „šro­tų“ klien­tai. Iš de­ta­lių biz­nį su­kan­tys vers­ li­nin­kai ga­lė­tų su­si­mes­ti po ke­lias de­ šim­tis li­tų ir, pa­sam­dę tech­ni­ką, eis­mo juos­tą pa­grei­de­riuo­ti. Kiek ži­nau, ši gat­ ve­lė duo­bė­ta dau­ge­lį me­tų. Vers­li­nin­kai ga­lė­tų ir pa­tys pa­ju­din­ti pirš­tą, kad pas juos at­va­žiuo­jan­tys klien­tai ne­si­keik­tų.

Dai­nius

Nu­siim­ki­me ro­ži­nius aki­nius

Man la­bai keis­ta, kad į Klai­pė­dą dar at­plau­kia krui­zi­niai lai­vai. Ką do­ro čia

Al­bi­na Ber­žans­kie­nė, Dan­guo­lė Be­ne­tie­nė ir Edi­ta Rud­mi­nie­nė

Mar­ty­nas

Šiukš­lės ba­do akis

Kiek­vie­ną­kart ei­nant Tai­kos pro­spek­to ša­li­gat­viu, į akis krin­ta ne­va­lo­ma vie­no dan­gaus kū­no pa­va­di­ni­mu pa­si­puo­šu­sio pre­ky­bos cent­ro au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. Spren­džiant iš smul­kių šiukš­lių, ji šluo­tos ne­ma­čiu­si bent ke­le­tą me­tų.

Ne­bent į po­pier­ga­lius, nuo­rū­kas įsi­su­ ka vė­jas ir iš­sklai­do jas. Pre­ky­bos cent­ro val­dy­to­jai tu­rė­tų su­si­mąs­ty­ti sa­vo įstai­ gos pres­ti­žu, nes pa­sta­tas yra prie itin gau­siai žmo­nių mi­na­mo ša­li­gat­vio.

Ado­mas Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

reklamos skyrius: 397 Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

o­ri­me at­si­liep­ti į M.Ski­riu­ tės straips­nį „Žmo­nes kir­ ši­na gė­ly­tės“ („Klai­pė­da“, 2012 06 27).

Sut­var­ky­tas Bi­ru­tės g. 22-ojo na­ mo vi­di­nis kie­mas gy­ven­to­jus da­bar pa­si­tin­ka vai­vo­rykš­tės spal­vų žie­ dais. Gra­ži, es­te­tiš­kai tvar­kin­ga ap­ lin­ka tei­gia­mai vei­kia žmo­gų, įpa­rei­ go­ja kul­tū­rin­gai elg­tis. Ma­žas gė­lės žie­das daug ką ga­li.

Dau­gu­mos sa­vi­nin­kų spren­di­mu na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čia įmo­ne pa­ si­rin­kus bend­ro­vę „Pas­lau­gos būs­ tui“, Bi­ru­tės g. 22-ojo na­mo vi­di­nis kie­mas pri­si­kė­lė nau­jam gy­ve­ni­mui.

Dar sta­ty­to­jui pri­žiū­rint na­mą, vi­ di­nis kie­mas at­ro­dė ne itin tvar­kin­ gas ir ge­ro­kai ap­leis­tas, o vie­to­mis prie ke­lių na­mo kor­pu­sų net ne­bu­ vo vi­siš­kai ap­žel­din­tas. Di­džio­ji da­ lis nuo na­mo pa­sta­ty­mo pa­so­din­tų de­ko­ra­ty­vi­nių au­ga­lų bu­vo iš­ša­lę, o že­mė ne­bu­vo pa­ruoš­ta to­kiems au­ ga­lams au­gin­ti. Vie­to­mis že­mės au­ ga­lams aug­ti ne­tgi trū­ko.

Nau­ja­sis ad­mi­nist­ra­to­rius iš­kart ėmė­si dar­bo ir jau bir­že­lio pa­bai­go­ je gra­žiai nu­šie­nau­tos ža­liuo­jan­čios ve­jos, sko­nin­gai de­rė­da­mos su gė­lių juos­to­mis, ma­lo­niai nu­tei­kė gy­ven­ to­jų ir na­mo sve­čių akį. Įmo­nės „Pas­lau­gos būs­tui“ pa­ sam­dy­ti pro­fe­sio­na­lias ap­žel­di­ni­mo pa­slau­gas tei­kian­tys ran­go­vai at­li­ko vi­di­nio kie­mo žel­di­nių at­sta­to­muo­ sius dar­bus.

Sie­kiant įver­tin­ti jau se­niau pa­so­din­ tų au­ga­lų, dir­vo­že­mio būk­lę, ga­li­my­bę so­din­ti nau­jus au­ga­lus vie­toj iš­ša­lu­sių ir pe­rau­gu­sių bu­vo kon­sul­tuo­ja­ma­si su Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­re R.Ža­dei­kie­ne.

To­dėl šian­dien Bi­ru­tės g. 22-ojo na­mo vi­di­nis kie­mas sa­vo tvar­kin­ gu­mu ga­li drą­siai kon­ku­ruo­ti su ki­tų nau­jos sta­ty­bos na­mų kie­mais.

Vis dėl­to gra­žiai su­tvar­ky­tas na­mo kie­mas pa­ti­ko ne vi­siems. Pa­si­pik­ti­ no ke­le­tas ar­šiai nu­si­tei­ku­sių vi­du­

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, liepos 5, 2012

lietuva

Eks­ce­len­ci­ja ne­pails­ta, nors ir ne­siil­si Ša­lies va­do­vė Da­lia Gry­baus­kai­tė jau tre­jus me­tus triō­sia be ato­ sto­gų. Atos­to­gau­ti ji ne­si­ruo­ťia ir ťie­met. O prem­je­ras ir Sei­mo pir­mi­nin­kė ren­gia­si at­si­pōs­ti mė­ne­sio pa­bai­go­je.

Ir mins, ir irk­luos

Jus­ti­nas Ar­gus­tas

Prem­je­ras And­rius Ku­bi­lius, kaip ir kas­met, ne­tru­kus skirs lai­ ko ir taip mÄ—gs­ta­mam dvi­ra­Ä?iui, ir pairk­luo­ti. Vy­riau­sy­bÄ—s va­do­ vas sa­vo ato­sto­gas pra­dÄ—s lie­pos 23-ią­jÄ…. Jis ato­sto­gaus vie­nÄ… ar ke­ lias sa­vai­tes – dar neaiť­ku. A.Ku­ bi­lius ak­ty­vĹł poil­sÄŻ ren­gia­si de­rin­ ti su pra­si­dė­ju­sia Sei­mo rin­ki­mĹł kam­pa­ni­ja.

j.argustas@diena.lt

„Ďs­ta­ty­mas ne­nu­ma­to“

„„Tra­sa: prem­je­ras A.Ku­bi­lius per ato­sto­gas tra­di­ciť­kai va­Şiuos dvi­ra­

Ä?iais.

R

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

„Pre­zi­den­tÄ— kaip ir anks­tes­niais me­tais nea­tos­to­gaus. Atos­to­gĹł ne­ nu­ma­to ir Pre­zi­den­to ÄŻsta­ty­mas“, – taip la­ko­niť­kai dÄ—l D.Gry­baus­kai­tÄ—s poil­sio ĹĄiÄ… va­sa­rÄ… at­sa­kÄ— jos at­sto­vÄ— spau­dai Dai­va Ul­bi­nai­tÄ—.

Ta­Ä?iau tai dar ne­reiť­kia, kad D.Gry­baus­kai­tÄ— vi­siť­kai ne­pail­sÄ—s.

Pa­si­bai­gus in­ten­sy­viam po­li­ti­niam se­zo­nui ji ga­li ke­lioms die­noms nu­ vyk­ti at­si­pōs­ti prie jō­ros ar kur ki­ tur.

Ofi­cia­liai Pre­zi­den­tė tuo me­tu nea­tos­to­gaus, to­liau eis sa­vo pa­ rei­gas, ne­bus pa­va­duo­ja­ma Sei­mo pir­mi­nin­kės, nes bus pa­si­ren­gu­si rei­ka­lui esant bet ku­riuo mo­men­ tu grįŞ­ti į dar­bo vie­tą.

IĹĄ tie­sĹł, nei Pre­zi­den­to ÄŻsta­ty­me, nei Kons­ti­tu­ci­jo­je apie ĹĄa­lies va­do­vo ato­sto­gas ne­kal­ba­ma. Ta­Ä?iau anks­ tes­ni pre­zi­den­tai iĹĄei­da­vo ato­sto­gĹł.

An­tai Val­das Adam­kus su Şmo­na kiek­vie­nais me­tais vė­ly­vą Şie­mą ar anks­ty­vą pa­va­sa­rį vyk­da­vo į Mek­si­ ką, o Al­gir­das Bra­zaus­kas trauk­da­ vo į Ni­dą, Ro­lan­das Pak­sas iť­vyk­da­ vo pail­sė­ti į Lie­tu­vos pa­jō­rį.

Dai­va Ul­bi­nai­tė:

Atos­to­gĹł ne­nu­ma­to Pre­zi­den­to ÄŻsta­ty­mas. „Prem­je­ras su Ĺžmo­na Ra­sa sa­ vo ato­sto­gas pra­dÄ—s da­ly­vau­da­mi tra­di­ci­nia­me jau 11-aja­me sa­vai­ti­ nia­me dvi­ra­Ä?iĹł Ĺžy­gy­je „Suk ÄŻ de­ťi­ nę“. Sa­vai­tÄ™ dvi­ra­Ä?iais su par­ti­jos bi­Ä?iu­liais ke­liaus per Aukť­tai­ti­jÄ….

Prem­je­ro ato­sto­gĹł pla­nuo­se yra ir tra­di­ci­nis Ĺžy­gis bai­da­rė­mis srau­ nio­mis Lie­tu­vos upė­mis ir upe­ liais“, – in­for­ma­vo prem­je­ro at­ sto­vÄ— spau­dai Jar­da Paukť­tie­nÄ—.

Atos­to­gau­jan­tÄŻ prem­je­rÄ… grei­Ä?iau­

siai pa­va­duos fi­nan­sų mi­nist­rė Ing­ri­da Ši­mo­ny­tė.

Bend­raus su ťei­ma

Sei­mo se­si­ja jau bai­gė­si, tad par­ la­men­to va­do­vÄ— taip pat ren­gia­ si at­si­pĹŤs­ti. MaŞ­daug po dvie­jĹł sa­vai­Ä?iĹł ji iť­vyks ÄŻ so­dy­bÄ… Mo­lė­ tuo­se. „Sei­m o pir­m i­n in­k Ä—s dar­b ot­ var­k Ä— su­p la­n uo­ta iki lie­p os vi­ du­rio, o nuo ta­da ji, kaip ir kas­ met, pla­nuo­ja kiek dau­giau lai­ko pra­leis­ti su ĹĄei­ma so­dy­bo­je ne­to­li Mo­lė­tĹł. Sei­mo va­do­vei toks poil­ sis yra pa­ts ge­riau­sias. Ta­Ä?iau net ir to­mis lais­ves­nė­mis nuo pa­rei­gĹł sa­vai­tė­mis nu­ma­to­mi ke­li ren­gi­ niai, ku­riuo­se Sei­mo pir­mi­nin­kÄ— tu­rÄ—s da­ly­vau­ti“, – pra­ne­ťė I.De­ gu­tie­nÄ—s at­sto­vas spau­dai Juo­zas Ruz­gys.

Nei Sei­mo na­riams, nei par­la­ men­to pir­mi­nin­kui ÄŻsta­ty­mai ato­ sto­gĹł, prie­ťin­gai nei Mi­nist­rĹł ka­ bi­ne­to na­riams, ne­nu­ma­to. Pa­gal ÄŻsta­ty­mo rai­dÄ™ tarp Sei­mo se­si­jĹł par­la­men­ta­rai tu­rė­tĹł tÄ™s­ti dar­bÄ… ko­mi­te­tuo­se, ko­mi­si­jo­se, su­si­ti­ki­ nė­ti su rin­kė­jais. Ta­Ä?iau jie vyks­ta ato­sto­gau­ti, nors sa­vo ato­sto­gĹł kol kas neį­tei­si­no.

Lietuvos Respublikos ĹžemÄ—s ĹŤkio ministerija

ES parama pajĹŤrio ĹŤkininkams – tiltas ÄŻ sÄ—kmÄ™ JustÄ— LabutytÄ— DÄ—l svariĹł pasiekimĹł daugeliui ÄŻkvÄ—pimu tapÄ™ pajĹŤrio ĹŤkininkai savo pavyzdĹžiu liudija, kad darbĹĄtumas, sumanumas, uĹžsispyrimas padeda nuversti ir aukĹĄÄ?iausius kalnus. TaÄ?iau ne vienas jĹł galÄ—tĹł pripaĹžinti, kad kelias ÄŻ sÄ—kmÄ™ ir gerovÄ™ be dosnios finansinÄ—s ES paramos bĹŤtĹł gerokai sunkesnis bei ilgesnis. ÄŽtinka ÄŻnoringai rinkai

Ĺ i mintis tapo Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos surengto seminaro „Gerosios praktikos pavyzdĹžiai pasinaudojus Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007– 2013 m. programos priemonÄ—mis“ leitmotyvu.

Savo namĹł duris atvÄ—rÄ™ KlaipÄ—dos apskrities ĹŤkininkai dalijosi patirtimi ir ateities planais, kuriuos taip pat sieja su europiniĹł investicijĹł galimybÄ—mis.

MedsÄ—dĹžiĹł kaime esantis Daivos ir Vidmanto BuivydĹł mÄ—siniĹł galvijĹł veislininkystÄ—s ekologinis ĹŤkis plaÄ?iai Ĺžinomas ne tik Lietuvoje.

Visa Ä?ia uĹžaugintĹł galvijĹł mÄ—sa iĹĄkeliauja ÄŻ Ĺ veicarijÄ….

2011-aisiais ĹŤkis pripaĹžintas paĹžangiausiu ekologiniu ĹŤkiu Lietuvoje.

V.Buivydas – penktos kartos ĹŤkininkas, ĹŤkÄŻ ÄŻsteigÄ™s savo tÄ—vonijoje. Anot paĹĄnekovo, prieĹĄ 20 metĹł ĹĄioje vietoje plytÄ—jo tik aviŞų laukas. Ĺ iandien ĹŤkis aprĹŤpintas paĹžangia technika, Ä?ia auginamas 91 aubrakĹł veislÄ—s galvijas. Ĺ ie raguo-

Ä?iai pasiĹžymi labai kokybiĹĄka, todÄ—l itin vertinama mÄ—sa, nereiklĹŤs paĹĄarams, jiems tinka ir ne itin derlinga ĹžemÄ—.

Dirba ĹĄeimos nariai

ĹŞkis apima 235 ha ĹžemÄ—s ĹŤkio naudmenĹł: apie 50 ha ĹŤkio ploto apsÄ—ta ÄŻvairiomis grĹŤdinÄ—mis kultĹŤromis, likusi dalis – ganyklos. „SamdomĹł ĹžmoniĹł neturime – manome, kad ĹŤkis rentabiliausias, kai jame dirba ĹĄeimos nariai, – pripaĹžino trijĹł sĹŤnĹł tÄ—vas. – Dabar formuojame antrÄ… ĹŤkÄŻ vaikams – norint suteikti daugiau stabilumo tiek sau, tiek jiems, privalu plÄ—stis.“ Sutuoktiniai garsÄ—ja kaip vieni paĹžangiausiĹł ĹĄalies ĹŤkininkĹł, nuolat modernizuojantys ĹŤkÄŻ tiek savo, tiek skolintomis lÄ—ĹĄomis. TaÄ?iau didĹžiausiÄ… postĹŤmÄŻ suteikÄ— ES parama, skirta ĹŤkiui techniĹĄkai modernizuoti. ÄŽsigyti traktoriai, krautuvas, ĹĄienapjovÄ—, presas-vyniotuvas, paĹĄarĹł dalytuvas, kombainas grĹŤdinÄ—ms kultĹŤroms nuimti ir kita moderni technika dirvai, paĹĄarams paruoĹĄti, gyvuliams ĹĄerti.

KPP 2007–2013 m. parama ťiam ōkiui modernizuoti siekia 594 756 litus.

Kaip pripaĹžino D.BuivydienÄ—, norÄ—tĹłsi, kad jĹł uĹžaugintĹł galvijĹł mÄ—sa neiĹĄkeliautĹł ÄŻ uĹžsienÄŻ. Jei ĹŤkininkai patys parduotĹł produkcijÄ…, esÄ… ji bĹŤtĹł ÄŻperkama ir tautieÄ?iams. Tad sutuoktiniai viliasi, jog ilgainiui ĹŤkyje pavyks ÄŻrengti mÄ—sos iĹĄpjaustymo cechÄ… ir patiems jÄ… realizuoti.

ď Ž Ĺ eimininkas: C /bVcfQbV [R`bQĂ›aV[TN `bcNYQfaV [RZR[XĂ– NbO_NXĂş ON[QĂ– “ ]N`NX Ă­XV[V[X\ V\` cRV`YĂ›` _N

Tb\Ă˜VNV “ aNVXNb` OĂ­Q\

NesijauÄ?ia bulviĹł karaliumi

SÄ—klines bulves auginantis dreverniĹĄkis Petras Vasiliauskas ĹŤkÄŻ pradÄ—jo kurti dar 1992-aisiais nuo 9,7 ha ĹžemÄ—s. Tokia veiklos sritis buvo pasirinkta siekiant iĹĄnaudoti palankiÄ… geograďŹ nÄ™ padÄ—tÄŻ. „AmarĹł, kurie platina virusines ligas, Ä?ia palyginti nedaug, nes mus gelbsti jĹŤros vÄ—jai – amarai prieĹĄ jÄŻ nepaskrenda. Tad kitiems su mumis konkuruoti sudÄ—tinga“, – aiĹĄkino P.Vasiliauskas. Per porÄ… deĹĄimtmeÄ?iĹł ĹŤkininkas spÄ—jo pelnyti bulviĹł karaliaus titulÄ…. „GalbĹŤt KlaipÄ—dos rajone kas taip ir vadina, PanevÄ—Ĺžyje yra kitĹł bulviĹł karaliĹł, – ĹĄmaikĹĄtaudamas kuklinosi vyras. – Tiesiog ĹĄiandien Lietuvoje esame vieni stambiausiĹł bulviĹł augintojĹł.“ ĹŞkis, kuriame darbuojasi 6 ĹĄeimos nariai ir 12 samdomĹł darbi-

CfaNba\ =Ra_VX\ [b\a_

ninkĹł, aprĹŤpina pusÄ™ bulviĹł auginimo ĹŤkiĹł Lietuvoje. DreverniĹĄkiai drÄ…siai konkuruoja ne tik su vietos, bet ir kitĹł ES ĹĄaliĹł augintojais.

Daug pasako ir faktas, jog 1999 m. ĹŤkis laimÄ—jo „Kraft Foods Lietuvos“ konkursÄ… sÄ—klinÄ—ms bulvÄ—ms, skirtoms traĹĄkuÄ?iĹł gamybai, auginti. „Apdirbame 1000 ha ĹžemÄ—s, 200 ha iĹĄ jĹł skirta bulvÄ—ms, kiti – grĹŤdams. Produkcijos apskritai uĹžauginame apie 12 tĹŤkst. tonĹłâ€œ, – ÄŻspĹŤdingus skaiÄ?ius vardijo dreverniĹĄkis.

IeĹĄko racionaliĹł sprendimĹł

ĹŞkyje auginamos Osprey, Satinos, Melody, Vinetos, Lauros ir kitĹł veisliĹł bulvÄ—s. Produkcija ĹŤkyje laikoma moderniame sandÄ—lyje, kuriame ÄŻdiegta automatinÄ— klimato kontrolÄ—s sistema.

GrĹŤdines kultĹŤras dreverniĹĄkis renkasi dÄ—l sÄ—jomainos. ĹŞkininko investicijos ÄŻ infrastruktĹŤrÄ… 2011–2012 m. siekia daugiau nei 1 mln. litĹł. KPP 2007– 2013 m. parama, skirta bulviĹł sÄ—klininkystÄ—s ĹŤkio plÄ—trai ir inovacijoms diegti, yra 690 560 litĹł. „TokiĹł svariĹł rezultatĹł kaip ĹĄiandien be ES fondĹł paramos turbĹŤt nebĹŤtume pasiekę“, – pripaĹžino P.Vasiliauskas. Ĺ iuo metu svarbiausias ĹŤkininko tikslas – didinti efektyvumÄ…. „Sieksime mechanizuoti kuo daugiau darbĹł. Pastaruoju metu stipriai susiduriame su problema, kad iĹĄlaidos darbo jÄ—gai labai didÄ—ja“, – ÄŻvertino P.Vasiliauskas.

8

ketvirtadienis, liepos 5, 2012

užribis Siųs pra­ne­ši­mus

Vo­gė iš au­to­mo­bi­lio

Areš­ti­nė­je – ba­do ak­ci­ja

Gy­ven­to­jai ga­li gau­ti ban­do­ muo­sius per­spė­ji­mo pra­ne­ši­ mus dėl ne­lai­mių. Į mo­bi­liuo­ sius te­le­fo­nus per­spė­ji­mus siųs Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­tas.

Ekst­re­ma­lio­s si­tua­ci­jos grės­ mės at­ve­ju per­spė­ji­mo pra­ne­ ši­mai gy­ven­to­jams bus siun­ čia­mi tri­mis kal­bo­mis.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si 53-ejų Klai­ pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­ja, pa­ reiš­ku­si apie va­gys­tę. Pra­ ne­ša­ma, kad va­gys įsi­bro­vė į Aukšt­kie­mių k. esan­tį na­mo ga­ra­žą. Ja­me sto­vė­jo au­to­ mo­bi­lis „Su­ba­ru“. Iš neuž­ra­ kin­tos ma­ši­nos pa­vog­ta daik­ tų už 6 tūkst. li­tų. Įvy­kį ti­ria po­li­ci­ja.

Kre­tin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to areš­ti­nė­je vie­nas su­lai­ ky­ta­sis pa­skel­bė ba­do ak­ci­ją.

Ne kar­tą už va­gys­tes teis­tas 44-erių R.P. pa­skel­bė ba­dau­ siąs dėl jam skir­to su­lai­ky­ mo. Vy­rui teis­mas yra sky­ręs 10 pa­rų ad­mi­nist­ra­ci­nį areš­tą už smul­kų sve­ti­mo tur­to pa­ gro­bi­mą.

Ku­ror­tų siau­bas – gir­tas jau­ni­mas Nors Pa­lan­gos ir Ni­dos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­tai skel­bia, kad šią va­sa­rą ku­ror­tuo­se poil­siau­ti sau­gu, ta­čiau pri­pa­žįs­ta, jog di­džiau­siu gal­vos skaus­mu pa­rei­gū­nams tam­pa gir­ti jau­nuo­liai.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Su­lau­žė vis­ką, ką ra­do

Ant­ra­die­nį vie­no di­džiau­sių Juodk­ ran­tės poil­sio na­mų ad­mi­nist­ra­ci­ja, pra­vė­ru­si vie­no nuo­mo­tų kam­ba­ rių du­ris, nu­stė­ro iš siau­bo. Vi­sas vieš­bu­čio nu­me­ris bu­vo nu­siaub­ tas neat­pa­žįs­ta­mai.

Nors rim­tes­nių muš­ ty­nių dar nė­ra už­fik­ suo­ta, bet vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mus pa­rei­gū­nai registruoja vie­ną po ki­to.

Nak­čiai kam­ba­rį iš­si­nuo­mo­ju­si tri­jų vai­ki­nų kom­pa­ni­ja su­kė­lė to­ kią or­gi­ją, kad vieš­bu­čiui tik­riau­ siai teks skai­čiuo­ti tūks­tan­ti­nius nuo­sto­lius. Įsis­mar­ka­vu­si kom­pa­ni­ja su­lau­ žė kam­ba­ry­je bu­vu­sius bal­dus, iš­ dau­žė vis­ką, ką ra­do. „Su­nio­ko­ta ab­so­liu­čiai vis­kas, ką bu­vo įma­no­ma ras­ti, – bal­dai, su­ dau­žy­tas švies­tu­vas, net su­lau­žy­ta

du­šo ka­bi­na“, – tei­gė Ne­rin­gos po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Si­ gi­tas Švei­kaus­kas.

Paaiš­kė­jo, kad kam­ba­rys bu­vo iš­ nuo­mo­tas vie­ti­nio jau­nuo­lio var­du.

Kol kas aiš­ki­na­ma­si, kas nak­tį pra­ lei­do kar­tu su ne­rin­giš­kiu.

Nors vieš­bu­tis sa­vo tur­tą yra ap­ drau­dęs, ta­čiau vis tiek skai­čiuo­ ja­ma, ko­kią ža­lą pa­da­rė lė­bau­to­ jai. Tri­ju­lė bus pri­vers­ta at­ly­gin­ti nuo­sto­lius. Įk­liu­vo dvi­ra­čio va­gis

Ne­rin­gos po­li­ci­nin­kai šią va­sa­rą plu­ša vos spė­da­mi re­gist­ruo­ti pa­ reiš­ki­mus dėl pa­vog­tų dvi­ra­čių. „Di­džiau­sia pro­ble­ma, kad žmo­ nės juos pa­lie­ka be prie­žiū­ros. Ta­ čiau pa­va­gia ir pri­ra­kin­tus, dvi­ ra­čiai dings­ta iš pre­ky­bos cent­rų aikš­te­lių, san­dė­liu­kų ir kie­mų. Iš vi­so jau din­go 15 dvi­ra­čių“, – ti­ki­ no S.Švei­kaus­kas.

Vie­ną bran­giau­sių dvi­ra­čių, ku­ rio ver­tė sie­kia 5 tūkst. li­tų, mė­gi­ nęs pa­vog­ti jau­nuo­lis bu­vo su­lai­ky­ tas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų. Paaiš­kė­jo, kad dvi­ra­tį mė­gi­no nu­gvelb­ti pri­ klau­so­my­bę nuo nar­ko­ti­kų tu­rin­ tis vai­ki­nas. Kol kas Ne­rin­go­je dar neį­si­su­ko ki­šen­va­giai. „Nė­ra pra­ne­ši­mų apie va­gys­tes plia­že, ta­čiau krep­šių ar mo­bi­lių­jų

Links­my­bės: pa­plū­di­miuo­se ge­rian­tys jau­nuo­liai – ne tik gel­bė­to­jų, bet ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų gal­vos skaus­mas.

te­le­fo­nų jau pa­si­gen­da­ma ka­vi­nė­ se. Pa­si­tai­ko, kad žmo­nės grą­ži­na pa­mes­tus daik­tus, tie­sa, tik už­sie­ nie­čiai“, – ti­ki­no S.Švei­kaus­kas.

Neblaivių dvi­ra­ti­nin­kų bu­mas

Pa­lan­gos ku­ror­te nuo se­zo­no pra­ džios po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai akių ne­ nu­lei­džia nuo gir­tau­jan­čio jau­ni­mo. „Vi­sa bė­da – nak­ti­mis al­ko­ho­ lį par­da­vi­nė­jan­čios ka­vi­nės, ku­rios vei­kia kaip par­duo­tu­vės. Al­ko­ho­ lio pa­var­to­jęs jau­ni­mas ei­na mau­ dy­tis, šo­ki­nė­ja nuo til­to ir kre­čia ki­tas kvai­lys­tes“, – pa­sa­ko­jo Pa­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

lan­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­ nin­kas Al­vy­das Kat­kaus­kas.

Nors rim­tes­nių muš­ty­nių dar nė­ ra už­fik­suo­ta, bet vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mus pa­rei­gū­nai registruoja vie­ną po ki­to. „Ki­šen­va­gių dar ne­bu­vo, bet fik­ suo­ja­me dvi­ra­čių va­gys­tes. Vie­nas jau­nuo­lis įkliu­vo, kai mė­gi­no nu­ gvelb­ti dvi­ra­tį. Paaiš­kė­jo, kad jis yra įvyk­dęs še­šias va­gys­tes“, – aiš­ki­no ko­mi­sa­ria­to va­do­vas. Pa­ lan­gos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai džiau­ gia­si, jog ke­le­rius me­tus vyk­dy­tas pre­ven­ci­nis dar­bas da­vė nau­dos.

„Juk kiek­vie­ną va­sa­rą per­spė­ ja­me žmo­nes ne­pa­li­ki­nė­ti at­vi­rų lan­gų nak­tį, pri­žiū­rė­ti sa­vo au­to­ mo­bi­lius ir ki­tą tur­tą“, – aiš­ki­no A.Kat­kaus­kas.

O štai Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­ gū­nai ste­bi­si, kad Pa­lan­gos gat­vė­se be­veik ne­ma­ty­ti gir­tų vai­ruo­to­jų. „Kas die­ną po du tris gir­tus dvi­ ra­ti­nin­kus nu­bau­džia­me“, – tei­gė A.Kat­kaus­kas.

Tvar­kai pa­lai­ky­ti Pa­lan­go­je va­ sa­ros se­zo­nui de­le­guo­ta 20–30 Vie­šo­jo sau­gu­mo tar­ny­bos pa­ rei­gū­nų.

Krau­pi ava­ri­ja nu­si­ne­šė me­di­ko gy­vy­bę As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos ra­jo­ne va­žiuo­da­mas į pie­no­ve­žį at­si­tren­kė ir žu­vo ži­no­ mas me­di­kas, Ši­lu­tės ra­jo­no ta­ry­ bos na­rys Juo­zas Vi­čius.

Smū­gis: du au­to­mo­bi­lius len­kęs J.Vi­čius kak­to­mu­ša at­si­tren­kė į

sunk­ve­ži­mį.

Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko nuo­tr. („Bal­ti­cum TV“ lai­da „Rei­das“)

Ne­lai­mė nu­ti­ko ant­ra­die­nio va­ka­ rą apie 19 val., kai J.Vi­čius va­žia­ vo į na­mus Ši­lu­tė­je iš Kre­tin­gos.

Vy­ras dau­gy­bę me­tų dir­bo Švėkš­ nos psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nė­je, ta­ čiau po me­di­ci­nos įstai­gų reor­ga­ ni­za­ci­jos ži­no­mas me­di­kas pra­dė­jo dirb­ti Kre­tin­gos psi­chi­kos svei­ka­ tos cent­ro va­do­vu.

57-erių J.Vi­čius va­žia­vo ke­liu Veiviržėnai–Švėkšna. Už Vei­vir­ žė­nų ka­pi­nių, kur grei­tis ri­bo­ja­mas

iki 70 km/val., o už ke­lių de­šim­čių met­rų – iki 50 km/val., pra­si­de­da ke­lio vin­gis.

J.Vi­čiaus vai­ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis „Su­ba­ru Le­ga­cy“ lei­do­si nuo kal­no.

Vy­ras iš­va­žia­vo per iš­ti­si­nę į prieš­ prie­ši­nę eis­mo juos­tą. Spė­ja­ma, kad me­di­kas no­rė­jo ap­lenk­ti net dvi prie­šais va­žia­vu­sias ma­ši­nas.

Tuo me­tu iš už po­sū­kio iš­lin­do sunk­ve­ži­mis „Man“. Įmo­nės „Ši­lu­tės Ram­by­nas“ pie­no­ve­žis va­žia­vo vos 45 km/val. grei­čiu.

Iš­vy­dęs prieš­prie­šiais at­va­žiuo­ jan­tį sunk­ve­ži­mį, J.Vi­čius dar mė­gi­ no su­kti į sa­vo eis­mo juos­tą, ta­čiau ne­bes­pė­jo ir kak­to­mu­ša tren­kė­si į jį.

Po su­si­dū­ri­mo leng­va­sis au­to­mo­bi­ lis dar su­ko­si ir prie­ki­ne da­li­mi įsi­

rė­mė į sunk­ve­ži­mio šo­ną. Smū­gio bū­ta to­kio stip­raus, kad „Su­ba­ru Le­ga­cy“ bu­vo vi­siš­kai su­kne­žin­tas, o sunk­ve­ži­mio prie­ka­bą tem­pian­ti me­ta­li­nė si­ja su­lin­ko.

Ava­ri­jos me­tu J.Vi­čius žu­vo vie­ to­je, jo kū­nas bu­vo su­spaus­tas tarp me­ta­lo krū­va li­ku­sio leng­vo­jo au­ to­mo­bi­lio nuo­lau­žų. Žu­vu­sio­jo kū­ną iš­lais­vi­no at­vy­ kę ug­nia­ge­siai.

54 me­tų sunk­ve­ži­mio vai­ruo­to­ jas au­to­mo­bi­lį vai­ra­vo blai­vus. Vy­ ras per ava­ri­ją ne­nu­ken­tė­jo.

J.Vi­čius be­veik dvi­de­šimt me­ tų va­do­va­vo Švėkš­nos psi­chiat­ri­ jos li­go­ni­nei, bu­vo ži­no­mas vie­tos po­li­ti­kas, Ši­lu­tės ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bos na­rys, pri­klau­sė kon­ ser­va­to­rių par­ti­jai.

9

KETVIRTADIENIS, liepos 5, 2012

klaipėdos verslas Ky­la iš pe­le­nų

Par­duo­da lai­vą

Krin­ta kro­va

Bir­že­lį me­die­nos įmo­nė­je „Vudva&Co“ ki­lęs gais­ras, at­ne­ šęs įmo­nei apie 3 mln. li­tų nuo­ sto­lį, su­vie­ni­jo ki­tus šios sri­ties vers­li­nin­kus. Va­ka­rų Lie­tu­vos me­die­nos per­dir­bė­jų ir eks­por­ tuo­to­jų aso­cia­ci­ja pri­si­de­da, kad įmo­nė įvyk­dy­tų prieš gais­ rą pri­siim­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus klien­tams.

„Li­mar­ko“ lai­vi­nin­kys­tės kom­ pa­ni­ja“ su­da­rė su­tar­tį dėl lai­ vo „Ly­ra“ par­da­vi­mo. Pra­ne­ša­ ma, kad lai­vą pir­kė­jui pla­nuo­ ja­ma per­duo­ti 2012 m. rug­sė­jį. Šie­met kom­pa­ni­ja par­duos jau ant­rą lai­vą. Prieš po­rą mė­ne­sių „Li­mar­ko“ li­ko be „Mar­so“. Par­ da­vus „Ly­rą“, kom­pa­ni­jo­je be­ bus 8 lai­vai.

2012 m. bir­že­lio mė­ne­sį „Klai­ pė­dos naf­ta“ į ter­mi­na­lo tal­ pyk­las per­kro­vė 482 tūkst. t naf­tos pro­duk­tų, 30 pro­c. ma­ žiau nei tuo pa­čiu me­tu per­nai.

Su­ma­žė­ju­sią kro­vą lė­mė „Or­len Lie­tu­va“ ka­pi­ta­li­nis re­mon­tas. „Klai­pė­dos naf­tos“ pa­ja­mos bir­že­lį sie­kė 9,3 mln. li­tų – 2,3 kar­to ma­žiau nei per­nai.

Vals­ty­bės įmo­nės gelbs­ti ša­lies biu­dže­tą Ūkio mi­nis­te­ri­jos ata­skai­to­je skel­bia­ma, kad vals­ty­bės val­do­mų įmo­nių re­zul­ta­tai ge­rė­ ja. Gry­na­sis pel­nas kar­tu su tur­to ir ža­lia­vos mo­kes­čiais vals­ty­bei 2011 m. su­da­rė 246,6 mln. li­tų, t.y. 3,5 kar­to dau­giau nei prieš me­ tus. Sva­rų in­dė­lį čia įne­šė ir Klai­pė­do­je vei­ kian­čios vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Re­kor­di­niai di­vi­den­dai

Ūkio mi­nis­te­ri­jos skai­čia­vi­mais šiais me­tais vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės tu­ri su­mo­kė­ti re­kor­di­nę di­vi­den­dų ir pel­no įmo­kų su­mą.

Ma­no­ma, kad ji sieks pu­sę mi­li­jar­ do li­tų.

Iki bir­že­lio 12 d. vals­ty­bės val­ do­mos įmo­nės jau pa­sky­rė 213 mln. li­tų di­vi­den­dų ir pel­no įmo­ kų į vals­ty­bės biu­dže­tą. Vien įmo­ nė „Klai­pė­dos naf­ta“ už 2011 me­ tus nu­ma­tė di­vi­den­dais iš­mo­kė­ti be­veik 57 mln. li­tų. Už 2011 me­tus trans­por­to sek­to­riu­je dau­giau­sia di­vi­den­dų – 34,2 mln. li­tų – vals­ ty­bei iš­mo­kė­ti tu­ri Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja.

Tie­sio­giai su Klai­pė­dos uos­to veik­la su­si­ję dau­giau nei 800 įmo­ nių, jo­se su­ku­ria­ma dau­giau nei 23 tūkst. dar­bo vie­tų ir 4,5 pro­c. bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to. Tei­ gia­ma, kad bū­tent to­dėl Klai­pė­dos uos­tas eko­no­miš­kai ir stra­te­giš­kai yra ypač svar­bus ob­jek­tas.

ir kro­vi­nių skai­čiais. Per­nai kro­ va Klai­pė­dos uos­te au­go 17 pro­c. ir pa­sie­kė 37 mln. to­nų.

Bend­ra­jam tran­zi­ti­nių kro­vi­nių apy­var­tos per Klai­pė­dos uos­tą di­ dė­ji­mui 2011 me­tais dau­giau­sia įta­kos tu­rė­jo Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­ niai, ku­rie su­da­rė be­veik treč­da­lį vi­sų tran­zi­ti­nių kro­vi­nių. Ru­si­jos kro­vi­niai su­da­rė 10,5 pro­c., o ki­ tų vals­ty­bių − 2,5 pro­c. bend­ro­sios uos­to kro­vos.

2011 me­tais Uos­to di­rek­ci­jos pa­ ja­mos sie­kė 167,5 mln. li­tų, ar­ba 13 pro­c. dau­giau nei 2010 me­tais. Di­ džiau­sią da­lį (87 pro­c.) uos­to pa­ja­ mų su­da­ro rink­lia­vų pa­ja­mos, ku­ rios išau­go 16 pro­c. dėl pa­di­dė­ju­sių kro­vi­nių srau­tų.

Pa­ja­mų iš že­mės nuo­mos bu­ vo gau­ta 20,7 mln. li­tų, ar­ba tik 0,5 pro­c. dau­giau nei 2010 me­tais.

Gry­na­sis pel­nas išau­go nuo 54 mln. iki 68 mln. li­tų. Žy­mų po­vei­kį įmo­ nės gry­na­jam pel­nui tu­rė­jo ban­ko „Sno­ras“ bank­ro­tas. Dėl to Uos­to di­rek­ci­ja pa­ty­rė 17 mln. li­tų nuo­ sto­lių.

Kau­pia lė­šas ter­mi­na­lui

„Sno­ro“ bank­ro­tas ne­pa­vei­kė

Klai­pė­dos uos­to kro­vos mas­tai au­ go ant­rus me­tus iš ei­lės. 2011 me­tai bu­vo re­kor­di­niai ir au­gi­mo tem­pu,

Ūkio mi­nis­te­ri­jos ata­skai­to­je skel­ bia­ma, kad 2011 me­tų „Klai­pė­dos naf­tos“ fi­nan­si­niai re­zul­ta­tai – re­ kor­di­niai. Bend­ro­vės par­da­vi­mo

pa­ja­mos sie­kė 141,3 mln. li­tų – 16 pro­c. dau­giau nei 2010 me­tais.

Di­džiau­sias per vi­są bend­ro­vės veik­lą pa­ja­mas esą lė­mė dar­bas be tar­pi­nin­kų (bu­vo nu­trauk­tas bend­ ra­dar­bia­vi­mas su bend­ro­ve „Naf­tos gru­pė“), naf­tos pro­duk­tų li­ku­čių efek­ty­ves­nis tvar­ky­mas, bend­ro­ vės va­ly­mo įren­gi­niuo­se su­rink­tų naf­tos pro­duk­tų par­da­vi­mas.

Veik­los są­nau­dos ma­žė­jo net 57 pro­c. nuo 17 iki 7,3 mln. li­tų.

Bend­ro­vės trum­pa­lai­kis tur­tas ata­skai­ti­niais me­tais bu­vo 1,7 kar­ to di­des­nis, nes įmo­nė kau­pė lė­šas su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo sta­ty­bai (pa­dė­ta 22 mln. li­tų in­dė­lių, įsi­gy­ta 47 mln. li­tų ver­ty­ bi­nių po­pie­rių).

Bren­da iš nuo­sto­lių

Ant­rus me­tus iš ei­lės Trans­por­to sek­to­riu­je nuo­sto­lin­giau­siai veik­ lą vyk­dė vals­ty­bės val­do­ma įmo­nė Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė, ku­ri pa­ty­rė 28 mln. li­tų nuo­sto­lio, ta­ čiau jis bu­vo 12 mln. ma­žes­nis nei praė­ju­siais me­tais.

Iš 11 Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės lai­vų 7 lai­vai 2011 me­tais dir­bo pa­ gal il­ga­lai­kes nuo­mos su­tar­tis, o li­ ku­siems ke­tu­riems kro­vi­nių rin­ko­je ieš­ko­jo pa­ti bend­ro­vė (2010 me­tais iš 11 lai­vų įmo­nė pa­ti val­dė tik 1).

2011 me­tais Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­ nin­kys­tės pa­ja­mos au­go 26 pro­c. iki 78 mln. li­tų. Tai dau­giau­sia nu­ lė­mė įmo­nės spren­di­mas da­liai lai­ vų kro­vi­nių ieš­ko­ti sa­va­ran­kiš­kai. Įmo­nės gry­no­jo pel­no mar­ža pa­ ge­rė­jo nuo -62,9 pro­c. 2010 me­tais iki -35,3 pro­c. Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­ nin­kys­tė 2011 me­tais grą­ži­no 10 mln. li­tų pa­sko­lų, o 2010-ai­siais bu­vo grą­žin­ta 3,6 mln. li­tų. Pas­ko­ lų li­ku­tis 2011 me­tų pa­bai­go­je su­ da­rė 67 mln. li­tų.

Dė­me­sys: pa­ties di­džiau­sio tarp­tau­ti­nio vers­lo ren­gi­nio Ki­ni­jo­je or­ga­ni­

za­to­riai at­vy­ko į Klai­pė­dą ir kvie­tė vie­tos vers­li­nin­kus ap­si­lan­ky­ti Kan­ to­no im­por­to ir eks­por­to mu­gė­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Var­tai į Ki­ni­ją at­si­ve­ria Tai liu­di­ja su­si­do­mė­ji­ 1 mą mū­sų uos­tu ir jo ga­ li­my­bė­mis, taip pat mies­tu bei re­

gio­nu. „Be jo­kios abe­jo­nės, to­kios vals­ ty­bės dė­me­sys su to­kiu po­ten­cia­lu čia la­bai pa­gei­dau­ja­mas, la­bai svar­ bus ir reikš­min­gas“, – su­tik­da­mas sve­čius iš Ki­ni­jos, kal­bė­jo mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Kiek pa­vyks pra­ver­ti var­tus į Ki­ni­ją, su­dė­tin­ga pa­sa­ky­ti, bet iš Klai­pė­dos nu­skam­bės la­bai konk­ re­ti ži­nia, kad uos­tas pa­si­ren­ gęs kro­vi­nių priė­mi­mui. O ir pa­ts mies­tas yra ge­ras par­tne­ris ne tik eko­no­mi­niam bend­ra­dar­bia­vi­mui, bet ir kul­tū­ri­nių ry­šių plė­to­ji­mui. „Jei mums pa­vyks pra­ver­ti bent var­te­lius į neiš­se­mia­mą Ki­ni­ jos rin­ką, iš to bus di­džiu­lė nau­da mies­tui, uos­tui, vals­ty­bei“, – tei­ gė Klai­pė­dos me­ras.

Pa­sak V.Grub­liaus­ko, eko­no­mi­ nės nau­dos ieš­ko­ji­mas yra pra­gma­ tiš­kas kiek­vie­no to­kio vi­zi­to tiks­ las ir, jei mes ki­nams pa­si­ro­dy­si­me so­li­dūs par­tne­riai, iš ku­rių ga­li­ma tu­rė­ti nau­dos, eko­no­mi­niai ar­gu­ men­tai tu­rė­tų bū­ti pa­lan­kūs mies­ tui ir uos­tui.

Do­mi­na lie­tu­viš­ka pro­duk­ci­ja

Nau­da: Uos­to di­rek­ci­ja ir „Klai­pė­dos naf­ta“ į vals­ty­bės biu­dže­tą su­mo­kės de­šim­tis mi­li­jo­nų li­tų di­vi­den­dų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ki­ni­jos už­sie­nio pre­ky­bos cent­ro vi­ cep­re­zi­den­tas Liu Jian­jun pa­brė­žė, kad Klai­pė­do­je lan­ko­si jau ant­rą kar­ tą. Čia jis bu­vo ly­giai prieš me­tus.

Klai­pė­da sve­čiui pa­li­ko itin ge­rą įspū­dį. Ta­da su­si­pa­ži­no su ne­ma­žai vers­li­nin­kų. Šį kar­tą esą vėl no­ri­ma su­si­tik­ti su se­nais bi­čiu­liais ir už­ megz­ti nau­jus vers­lo kon­tak­tus. „Mū­sų at­vy­ki­mo tiks­las – pri­ sta­ty­ti in­for­ma­ci­ją apie Kan­to­no im­por­to ir eks­por­to mu­gę. Mes no­ rė­tu­me pa­kvies­ti at­vyk­ti kuo dau­ giau vers­li­nin­kų iš Lie­tu­vos, kad jie įsi­lie­tų į Ki­ni­jos rin­ką“, – tei­ gė L.Jian­jun.

Jis pa­brė­žė, kad ki­nus do­mi­na Lie­tu­vo­je pa­ga­min­ti mais­to pro­

duk­tai, mo­der­nios tech­no­lo­gi­jos, di­zai­ne­rių pa­slau­gos ir pa­sie­ki­ mai bio­lo­gi­jos, me­di­ci­nos, la­ze­ rių sri­ty­je. Ki­ni­jos at­sto­vų dė­me­ sį Klai­pė­da pa­trau­kė to­dėl, kad tai yra uos­ta­mies­tis, tu­rin­tis lo­gis­ti­ kos pri­va­lu­mų.

Da­ly­va­vo 144 lie­tu­viai

Pris­ta­ty­da­mas Kan­to­no mu­gę, Ki­ ni­jos de­le­ga­ci­jos at­sto­vas L.Jian­jun pa­si­džiau­gė, kad nuo jos įkū­ri­mo pra­džios 1957 me­tais jau su­reng­ta 111 sėk­min­gų ren­gi­nių.

Liu Jian­jun:

No­rė­tu­me pa­kvies­ti at­vyk­ti kuo dau­giau vers­li­nin­kų iš Lie­tu­ vos, kad jie įsi­lie­tų į Ki­ni­jos rin­ką.

Pas­ta­ro­ji mu­gė, pa­si­bai­gu­si ge­ gu­žės 5 d., pri­trau­kė be­veik 211 tūkst. pir­kė­jų iš 213 už­sie­nio ša­lių ir re­gio­nų.

Ki­ni­jos im­por­to ir eks­por­to pre­ kių mu­gė­je kiek­vie­nais me­tais ap­ si­lan­ko ir da­ly­viai iš Lie­tu­vos.

Daž­niau­siai – di­džių­jų Lie­tu­vos maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­lų at­ sto­vai pa­si­dai­ry­ti ir iš­si­rink­ti pre­ kių. 111-oje mu­gė­je iš vi­so da­ly­va­ vo 144 lie­tu­viai.

112-oji mu­gė vyks spa­lio 15 – lapk­ri­čio 4 die­no­mis. Pla­nuo­ja­ma, kad pa­ro­dos plo­tas sieks dau­giau nei 1 mln. kv. m, ku­riuo­se įsi­kurs 58,7 tūkst. sten­dų.

Ki­ni­jos im­por­to ir eks­por­to pre­kių mu­gės šei­mi­nin­kai – Ki­ni­jos Liau­ dies Res­pub­li­kos pre­ky­bos mi­nis­ te­ri­ja ir Guan­džou pro­vin­ci­jos vy­ riau­sy­bė. Kas­met pa­va­sa­rį ir ru­de­nį ją or­ga­ni­zuo­ja Ki­ni­jos už­sie­nio pre­ ky­bos cent­ras Guan­džou mies­te.

10

kETVIRTADIENIS, LIEPOS 5, 2012

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,2776 DB sva­ras ster­lingų 1 4,2981 JAV do­le­ris 1 2,7417 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,7060 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9575 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2238 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5925 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5161 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8747

+0,0519 % –0,0999 % +0,0511 % +0,2965 % –0,0121 % +0,2096 % –0,0196 % +0,9890 % +0,0313 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,76

4,46

2,38

„Apoil“

4,68

4,38

2,38

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+0,95 %

+1,52 %

Maž­me­ninės ­ pre­ky­bos spur­tas

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,13 %

87,16 dol. už 1 brl.

99,93 dol. už 1 brl.

Maž­me­ninė pre­ky­ba Lie­tu­vo­je ge­gužę, pa­ ly­gin­ti su tuo pa­čiu 2011-ųjų mėne­siu, pa­ didė­jo 5,2 pro­c., – tai bu­vo ket­vir­tas pa­gal dydį au­gi­mas ES, kaip pa­skelbė „Eu­ros­ tat“. Pa­gal me­tinį au­gimą Lie­tuvą ap­lenkė ir pirmą vietą uži­ma Es­ti­ja (10,4 pro­c.), ant­ro­je vie­to­je at­si­dūrė Lat­vi­ja (7,4 pro­c.), tre­čio­je – Ru­mu­ni­ja (5,9 pro­c.). Lietu­ vą taip pat aplenkė ES nepriklausančios Šveicarija ir Norvegija.

12,2

pro­c.

per­nai ūgtelė­jo ry­šių sek­to­riaus in­ves­ti­ci­jos į e. ry­šių inf­rast­ruktūrą.

Pa­var­go dirb­ti tik už pi­ni­gus Šiuo me­tu dar­bo ieš­ko ne tik be­dar­biai. Net de­vy­ni iš de­šim­ties as­menų, tu­rin­čių darbą, gal­vo­ja apie naują. Keis­ti dar­bo­vietę no­ri­si ne tik dėl fi­nan­si­nių mo­tyvų, bet ir ieš­kant ga­li­my­bių, kur sa­ve rea­li­zuo­ti.

Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

Dar­buo­to­jai no­ri at­si­skleis­ti

„Žmo­gus pa­pras­tai ieš­ko ga­li­my­bių pa­nau­do­ti sa­vo ži­nias, gebė­ji­mus, ta­lentą ir no­ri ką nors pa­siek­ti, kad ma­tytų pra­smę ir jaustų pa­si­ten­ki­ nimą. Dar­bas pa­pras­tai už­tik­ri­na pra­gy­ve­nimą, ta­čiau ki­tos svar­bios sąly­gos ran­da­mos ne kiek­vie­na­me dar­be“, – sakė kon­sul­ta­cijų bend­ rovės „OVC Con­sul­ting“ kon­sul­ tantė No­me­da Kuo­dienė. Pa­sak jos, tai pri­klau­so tiek nuo pa­ties dar­ buo­to­jo, tiek nuo darb­da­vio.

biau orien­tuo­tas į sa­vo po­ten­cia­lo rea­li­za­vimą, gerų dar­bo re­zul­ tatų sie­kimą, tuo kri­tiš­kes­nis yra darb­da­viui. Ga­li­mos kliū­tys, pri­ klau­san­čios nuo darb­da­vio, – ne­ sut­var­ky­ti pro­ce­sai, iš­tek­lių sty­ gius, ne­tin­ka­mas va­do­va­vi­mas.

Tai sa­ve rea­li­zuo­ti sie­kian­čius dar­buo­to­jus „žeid­žia“ la­biau­siai ir tai tam­pa prie­žas­ti­mi ieš­ko­ti to­ kios ap­lin­kos, ku­ri leistų jam at­ skleis­ti ir au­gin­ti sa­vo po­ten­cialą, pa­siek­ti pra­smingų re­zul­tatų“, – pa­brėžė pa­šne­kovė. Pa­sak N.Kuo­ dienės, nėra ge­res­nio vais­to kaip aiš­ki abi­pusė ko­mu­ni­ka­ci­ja or­ga­ ni­za­ci­jo­je, kad išei­nan­tys dar­buo­ to­jai ne­taptų staig­me­na ar pro­ble­ ma darb­da­viui.

Ne­pa­ten­kin­ti dar­bo sąly­go­mis

No­me­da Kuo­dienė:

Dar­bas pa­pras­tai už­tik­ri­na pra­gy­ ve­nimą, ta­čiau ki­ tos svar­bios sąly­gos ran­da­mos ne kiek­ vie­na­me dar­be.

„Darb­da­vys tu­ri gebė­ti su­kur­ ti dar­buo­to­jus įsit­rauk­ti ska­ti­nan­ čią ap­linką. Kuo dar­buo­to­jas la­

Dar­bo paieš­kos po­rta­lo CVban­kas.lt at­lik­ta ap­klau­sa at­skleidė, kad dau­ gu­ma dir­ban­čių gal­vo­ja apie dar­ bo kei­timą. Vi­du­ti­niš­kai sep­ty­ni iš de­šim­ties dar­buo­tojų jau yra tvir­tai ap­si­sprendę ir nuo­lat ieš­ko tin­kamų dar­bo pa­si­ūlymų, dar du iš de­šim­ ties darbą norėtų keis­ti, ta­čiau tam ne­si­ryž­ta. Sa­vo dar­bu la­bai pa­ ten­kin­ti vos de­šim­ta­da­lis res­pon­ dentų – jie dar­bo keis­ti ne­pla­nuo­ja ir nau­jo neieš­ko. Dau­giau kaip pu­ sė dir­ban­čių pri­pažįs­ta, kad jų dar­ bas nu­si­bodęs ir ne­beį­do­mus, ir tai yra vie­na iš prie­žas­čių svars­ty­ti ga­ li­mybę dirb­ti ki­tur. „Šiuo me­tu dar­buo­to­jams dar­ be yra svar­biau­sia rea­li­zuo­ti sa­ve, nors per­nai gruodį juos mo­ty­va­ vo ge­ras at­ly­gi­ni­mas. Todėl ne­jus­ da­mi, kad pa­kan­ka­mai įgy­ven­di­na sa­vo no­rus bei po­rei­kius, dar­buo­to­ jai ima svars­ty­ti ga­li­mybę su­si­ras­ti

Dar­buo­to­jams svarbūs da­ly­kai Savęs realizacija

24

16

% 22 Atlyginimas

Santykiai su darbdaviu

18 Santykiai su kolegomis

20

5 Galimybė tobulėti

Sąly­gos: dau­gu­ma ke­ti­nan­čių keis­ti darbą ieš­ko ne di­des­nio at­ly­gi­ni­mo, o ga­li­my­bių sa­ve rea­li­zuo­ti. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

kitą darbą, ku­ria­me jaustų pil­natvę.

Ant­ro­je vie­to­je pa­gal svarbą yra at­ ly­gi­ni­mas – šie­met ma­žiau dir­ban­ čių, ku­rie su­tiktų dirb­ti už di­desnį at­ly­gi­nimą pra­stesnė­mis dar­bo sąly­go­mis. Taip pat svarbūs kri­te­ ri­jai – ga­li­mybė to­bulė­ti, san­ty­kiai su ko­le­go­mis ir darb­da­viu“, – tei­ gė bend­rovės „Di­gi­net LT“ di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­ja Vik­to­ri­ja Ste­ po­na­vi­čiūtė.

Ty­rimų bend­rovės „Minds­ha­ re“ ap­klau­sa taip pat at­skleidė, kad ma­žiau­siai pa­ten­kintų dar­bo sąly­ go­mis iš Bal­ti­jos vals­ty­bių yra Lie­ tu­vo­je. 61 pro­c. res­pon­dentų Lie­ tu­vo­je teigė, jog da­bar­tinės dar­bo sąly­gos juos ten­ki­na. Lat­vi­jo­je taip tvir­ti­no 73 pro­c., Es­ti­jo­je – 75 pro­c. ap­klaustųjų. Dar­bo už­mo­kes­tis ten­ki­na 24 pro­c. res­pon­dentų Lie­

tu­vo­je, 29 pro­c. – Lat­vi­jo­je, 18 pro­c.

– Es­ti­jo­je.

Kei­čia­si gink­lai

Dar vi­sai ne­se­niai ge­rus dar­buo­to­ jus darb­da­viams pa­vyk­da­vo iš­lai­ ky­ti pa­si­ūlius di­desnį at­ly­gi­nimą, ta­čiau šiuo me­tu esą ne vi­suo­met toks pa­si­ūly­mas su­lai­ko. „Džiu­ gu, kad pa­tys dar­buo­to­jai su­vo­ kia, kad ge­ros dar­bo sąly­gos – ne tik di­de­lis at­ly­gi­ni­mas. Šiuo me­ tu rin­ko­je ne­daug įmo­nių, ga­lin­ čių kel­ti at­ly­gi­ni­mus, todėl darb­ da­v iai sten­g ia­s i pa­s i­ū ly­t i kitą pri­dėtinę vertę – ne­ma­te­ria­li­nių da­lykų“, – sakė bend­rovės „Hay Group“ At­ly­gio in­for­ma­ci­nių pa­ slaugų va­do­vas Bal­ti­jos ša­lims Eli­gi­jus Ka­jie­ta. Pa­sak jo, rin­ko­je tvy­rant nea­pibrėž­tu­mui šiuo me­

tu tikė­tis, kad at­ly­gi­ni­mai augs, būtų per daug am­bi­cin­ga. „Įmonės, ku­rios pla­nuo­ja pa­kel­ ti at­ly­gi­ni­mus, tai ke­ti­na da­ry­ti at­ sar­giai ir daž­niau­siai tų gru­pių dar­ buo­to­jams, ku­riuos la­biau­siai no­ri iš­lai­ky­ti. Vi­si darb­da­viai suin­te­ re­suo­ti svar­biau­sio­se po­zi­ci­jo­se turė­ti ge­riau­sius žmo­nes“, – teigė pa­šne­ko­vas. Pak­laus­tas, ar vis dar rin­ko­je vyks­ta ko­va dėl ta­lentų ir ar dėl to kei­čiant darbą ga­li­ma tikė­ tis di­des­nio at­ly­gi­ni­mo, E.Ka­jie­ ta pa­brėžė, kad ko­va dėl ta­lentų li­ ko, bet pa­si­keitė gink­lai. „Pi­ni­gai ar­ba di­des­nis at­ly­gi­ni­mas nėra tas gink­las, kurį ga­li sau leis­ti įmonės ir ku­rio da­bar rei­kia dar­buo­to­jams.

Did­žiau­sias gink­las – dar­bo tu­ri­ nys, sta­bi­li bend­rovė, va­do­va­vi­ mo ko­kybė“, – at­kreipė dėmesį jis.

11

ketvirtadienis, liepos 5, 2012

pasaulis Kru­vi­nas ­ iš­kraus­ty­mas

Eks­hu­muos ­ pa­lai­kus

Įk­ve­pian­tis ­ at­ra­di­mas

Vo­kie­ti­jos Karls­rū­hės mies­ te iš­kraus­ty­mas iš būs­to va­ kar bai­gė­si tra­ge­di­ja. Ke­le­tą mė­ne­sių nuo­mos ne­mo­kė­jęs vy­riš­kis paė­mė įkai­tais ant­ sto­lį, šalt­kal­vį, bu­to sa­vi­nin­ ką ir nau­ją­jį nuo­mi­nin­ką. Po­li­ ci­ja štur­ma­vo bu­tą, bet vi­sus pen­kis žmo­nes ra­do ne­gy­vus su šau­ti­nė­mis žaiz­do­mis.

Pa­les­ti­nos na­cio­na­li­nės ad­ mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas Mah­ mu­das Ab­ba­sas lie­pė eks­hu­ muo­ti sa­vo pirm­ta­ko Yas­se­ro Ara­fa­to (nuo­tr.) pa­lai­kus, ki­ lus įta­ri­mų, kad jis ga­lė­jo bū­ ti nu­nuo­dy­tas po­lo­niu. Jo bu­ vo ras­ta Y.Ara­fa­to daik­tuo­se, ku­riuos jo su­tuok­ti­nei grą­ži­ no Pa­ry­žiaus li­go­ni­nė.

Eu­ro­pos bran­duo­li­nių ty­ri­ mų cent­ro moks­li­nin­kai at­ ra­do nau­ją su­ba­to­mi­nę da­le­ lę ir ti­ki­si, kad tai yra Higg­so bo­zo­nas – pa­grin­di­nis Vi­sa­ tos sta­ty­bi­nis ele­men­tas, dar va­di­na­mas die­viš­ką­ja da­le­le.

Jei­gu re­zul­ta­tai pa­si­tvir­tins, tai ga­li tap­ti vie­nu svar­biau­ sių am­žiaus at­ra­di­mų.

Kal­bos įsta­ty­mas, ku­riam po karš­ tų svars­ty­mų pri­ta­ rė Uk­rai­nos par­la­ men­tas, įstū­mė ša­ lį į nau­ją kri­zę, ku­ ri ga­li baig­tis pir­ma­ lai­kiais par­la­men­to rin­ki­mais.

Kivirčas: kal­bos įsta­ty­mas pa­kurs­tė su­si­rė­mi­mus ir par­la­men­to po­sė­džių sa­lė­je, ir gat­vė­se.

AFP nuo­tr.

Ru­sų kal­ba vėl su­prie­ši­no Uk­rai­ną Pre­zi­den­tas ra­gi­na de­rė­tis

Pre­zi­den­tas Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­ čius pra­bi­lo apie pir­ma­lai­kius par­ la­men­to rin­ki­mus. „Aš ma­nau, jog mes tu­ri­me pa­ da­ry­ti vis­ką, kad par­la­men­tas dirb­ tų ir to­liau. Už­baig­ti šią se­si­ją ir, be abe­jo, pra­dė­ti se­si­ją šių me­tų rug­ sė­jį. Tai svar­biau­sias už­da­vi­nys“, – sa­kė ša­lies va­do­vas per su­si­ti­ki­mą su par­la­men­to ir Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos frak­ci­jų va­do­vy­be.

Pre­zi­den­tas pri­dū­rė, kad jei­gu ne­pa­vyks sta­bi­li­zuo­ti par­la­men­to dar­bo, rei­kės pe­rei­ti prie pir­ma­ lai­kių par­la­men­to rin­ki­mų pro­ce­ dū­ros. „Ta­čiau ma­nau, kad, prieš pra­ dė­da­mi šią pro­ce­dū­rą, tu­ri­me iš­ nau­do­ti vi­sas sa­vo ga­li­my­bes. Tu­ ri bū­ti su­reng­tos de­pu­ta­tų de­ry­bos frak­ci­jo­se, be abe­jo, tu­ri bū­ti de­ry­ bos su opo­zi­ci­jos frak­ci­jų va­do­vais, taip pat su Aukš­čiau­sio­sios Ra­dos pir­mi­nin­ku“, – sa­kė V.Ja­nu­ko­vy­ čius.

Pa­tai­sų ne­svars­tė

Anks­čiau tre­čia­die­nį Aukš­čiau­ sio­sios Ra­dos pir­mi­nin­kas Vo­lo­ dy­my­ras Lyt­vy­nas pa­reiš­kė ke­ ti­n ąs at­s i­s ta­ty­d in­t i ir jo­k io­m is ap­l in­k y­b ė­m is ne­pa­s i­ra­š y­s ian­t is įsta­ty­mo, ku­ris smar­kiai iš­ple­ čia ru­sų kal­bos var­to­ji­mą. At­sis­ ta­ty­din­ti ke­ti­na ir jo pa­va­duo­to­jas My­ko­la To­men­ka, ku­ris pri­klau­ so opo­zi­ci­nei Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko blo­ko-Tė­vy­nės frak­ci­jai. Sep­ty­ni opo­zi­ci­nių par­ti­jų de­pu­ta­tai pa­ skel­bė ba­do strei­ką.

Aukš­čiau­sio­ji Ra­da ant­ra­die­nį 248 bal­sais priė­mė įsta­ty­mą „Dėl vals­ty­bi­nės kal­bos po­li­ti­kos pa­ grin­dų“, ne­su­ti­ku­si svars­ty­ti maž­

daug 2 tūkst. pa­tai­sų, ku­rias pa­siū­ lė opo­zi­ci­ja. Do­ku­men­tas lei­džia vie­tos val­džios ins­ti­tu­ci­joms var­ to­ti re­gio­no kal­bas sa­vo dar­be, jei­ gu jų te­ri­to­ri­jo­je gy­ve­na ne ma­žiau kaip 10 pro­c. žmo­nių, ku­rie kal­ba ati­tin­ka­ma kal­ba.

Jev­ge­ni­jus Za­cha­ro­vas:

Šis įsta­ty­mas bus nau­ do­ja­mas tam, kad uk­ rai­nie­čių kal­ba bū­tų ig­no­ruo­ja­ma, o var­to­ ja­ma tik ru­sų, ku­ri nė­ ra nyks­tan­ti ir ku­riai ne­ky­la jo­kių grės­mių.

Opo­zi­ci­ja tai va­di­na „šliau­žian­ čiu dvi­kal­bys­tės įve­di­mu“. Be to, opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai tvir­ti­na, kad bal­sa­vi­mas bu­vo klas­to­ja­mas, nes tarp bal­sų už yra opo­zi­ci­jos de­pu­ ta­tų, ku­rie yra įsta­ty­mo prie­ši­nin­ kai, bal­sų, tarp jų – M.To­men­kos bal­sas.

Kad įsta­ty­mas įsi­ga­lio­tų, bū­ti­na, kad jį pa­si­ra­šy­tų par­la­men­to pir­ mi­nin­kas, pa­skui – Uk­rai­nos pre­ zi­den­tas.

Nu­ken­tė­jo V.Klyč­ko

Bal­sa­vi­mas dėl kal­bos įsta­ty­mo ant­ra­die­nį par­la­men­te bai­gė­si val­ dan­čio­sios Re­gio­nų par­ti­jos ir opo­ zi­ci­jos de­pu­ta­tų su­si­stum­dy­mais.

Pro­tes­tų bei su­si­rė­mi­mų ki­lo ir už par­la­men­to sie­nų.

Ki­je­vo cent­re, prie kul­tū­ros cent­ro „Uk­rai­nos na­mai“, per de­

monst­ran­tų ir po­li­ci­jos su­si­rė­mus nu­ken­tė­jo de­šim­tys žmo­nių. „Uk­rai­n os na­m uo­s e“ tu­r ė­j o bū­ti su­reng­ta pre­zi­den­to spau­ dos kon­fe­ren­ci­ja, bet su­si­rin­kus gau­sy­b ei pro­tes­t uo­to­j ų ji bu­vo at­šauk­ta. Įtū­žę de­monst­ran­tai ėmė svai­ dy­ti į po­li­ci­ją bu­te­lius ir purkš­ ti ae­ro­zo­liu, o pa­rei­gū­nai at­sa­kė aša­ri­nė­mis du­jo­mis. Žur­na­lis­tai pra­ne­šė ma­tę krau­juo­jan­čių žmo­ nių – ir pro­tes­to da­ly­vių, ir po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nų.

Pra­ne­ša­ma, kad nuo aša­ri­nių du­ jų nu­ken­tė­jo ir Uk­rai­nos de­mok­ra­ ti­nio al­jan­so už re­for­mas (UDAR) ly­de­ris, Uk­rai­nos bok­si­nin­kas Vi­ ta­li­jus Klyč­ko.

Anks­čiau jis bal­sa­vi­mą už kal­ bos įsta­ty­mą pa­va­di­no „da­bar­ti­ nio šau­ki­mo par­la­men­to po­li­ti­ne sa­vi­žu­dy­be“ ir pa­ra­gi­no opo­zi­ ci­jos Aukš­čiau­siojo­je Ra­do­je de­ pu­ta­tus at­si­sa­ky­ti sa­vo man­da­tų bei jė­gas su­telk­ti į rin­ki­mų kam­ pa­ni­ją.

Me­di­kų pa­gal­bos prie „Uk­rai­nos na­mų“ pri­rei­kė ži­no­mam žur­na­ lis­tui, laik­raš­čio „Zer­ka­lo ne­de­li“ ap­žval­gi­nin­kui Ser­ge­jui Rach­ma­ ni­nui, ku­ris pri­si­jun­gė prie de­pu­ ta­tų pa­skelb­to ba­do strei­ko.

Kai­nuos mi­li­jar­dus

Val­dan­čio­sios Re­gio­nų par­ti­jos frak­ci­jos pir­mi­nin­kas Alek­sand­ras Jev­re­mo­vas ti­ki­no, kad bal­suo­da­ ma už kal­bos įsta­ty­mą par­ti­ja įvyk­ dė per anks­tes­nius rin­ki­mus rin­kė­ jams duo­tą pa­ža­dą.

Vie­nas įsta­ty­mo au­to­rių Va­di­ mas Ko­les­ni­čen­ka tei­gė, kad do­ ku­men­tas tik pa­tvir­ti­na Uk­rai­nos eu­ro­pie­tiš­ką kur­są bei re­mia­si Eu­ ro­pos re­gio­nų ir tau­ti­nių ma­žu­mų kal­bų char­ti­ja.

Bet Char­ko­vo žmo­gaus tei­sių gy­ nė­jų gru­pės at­sto­vas Jev­ge­ni­jus Za­ cha­ro­vas ti­ki­no, kad char­ti­ja trak­ tuo­ja­ma klai­din­gai. „Šis įsta­ty­mas bus nau­do­ja­mas tam, kad uk­rai­nie­čių kal­ba bū­tų ig­no­ruo­ja­ma, o var­to­ja­ma tik ru­sų, ku­ri nė­ra nyks­tan­ti ir ku­riai ne­ky­ la jo­kių grės­mių“, – aiš­ki­no J.Za­ cha­ro­vas.

Opo­zi­ci­jos po­li­ti­kai su­skai­čia­ vo, kad kal­bos įsta­ty­mo įgy­ven­di­ ni­mas ir ofi­cia­lių do­ku­men­tų ver­ ti­mas į re­gio­ni­nes kal­bas mo­kes­čių mo­kė­to­jams at­sieis 17 mlrd. gri­vi­ nų (5,7 mlrd. li­tų).

Kal­bą mai­no į du­jas?

Opo­zi­ci­ja ti­ki­na, kad nau­jas kal­ bos įsta­ty­mas skal­do ša­lį ir ke­

Kal­bos įsta­ty­mas Nau­ją kal­bos įsta­ty­mą ini­ci­ja­vo pre­ zi­den­to V.Ja­nu­ko­vy­čiaus (nuo­tr.) Re­ gio­nų par­ti­ja, ku­rią re­mia daug ru­sa­ kal­bių tu­r in­t i ry­t i­nė Uk­rai­nos da­l is.

Kri­ti­kai ša­lies va­do­vą ir jo par­ti­ją kal­ ti­na glau­d žiais ry­šiais su Mask­va.

nės kal­bos sta­t u­są. Ji ga­lės bū­t i var­ to­ja­ma teis­muo­se, li­go­n i­nė­se, mo­ kyk­lo­se ir ki­to­se vals­ty­bės įstai­go­se.

Pa­gal įsta­ty­mą ša­lies ry­tuo­se pla­čiai var­to­ja­ma ru­sų kal­ba gaus re­g io­n i­

Uk­rai­nie­čių kal­bai pa­lie­ka­mas vals­ ty­bi­nės kal­bos sta­tu­sas.

Gy­ven­to­jai ga­lės pa­s i­r ink­t i kal­b ą, ku­ria jiems bus iš­duo­ti do­ku­men­tai, – uk­rai­nie­čių ar re­g io­ni­ne.

lia grės­mę vals­ty­bė su­ve­re­nu­mui. „Jie (val­dan­tie­ji – red. pa­st.) da­bar skal­dys vals­ty­bę ne tik pa­gal kal­bi­ nius, bet ir pa­gal re­li­gi­nius bei ki­ tus po­žy­mius“, – įspė­jo Ju­li­jos Ty­ mo­šen­ko blo­ko-Tė­vy­nės frak­ci­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus So­bo­le­vas.

Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si ir po­ li­to­lo­gas Alek­sand­ras Pa­li­jus. „Re­gio­nų par­ti­jos tiks­las – pa­ kurs­ty­ti ne­san­tai­ką ir ski­li­mą vi­ suo­me­nė­je, bet tęs­ti abie­jų pu­sių plė­ši­mą va­do­vau­jan­tis prin­ci­pu „skal­dyk ir val­dyk“, – sa­kė jis Vo­ kie­ti­jos na­cio­na­li­niam trans­liuo­to­ jui „Deuts­che Wel­le.“ Po­li­to­lo­gas pri­mi­nė, kad kal­ bos įsta­ty­mo priė­mi­mas su­ta­po su prem­je­ro M.Aza­ro­vos pa­reiš­ki­ mais apie pro­gre­są du­jų de­ry­bo­se su Ru­si­ja.

A.Pa­li­jus įsi­ti­ki­nęs, kad ru­sų kal­bos klau­si­mas ta­po mai­no­mą­ja mo­ne­ta de­ry­bo­se su Mask­va, ly­giai taip pat, kaip Se­vas­to­po­lis per de­ ry­bas dėl du­jų 2010-ai­siais. Tuo­ met pa­gal Char­ko­vo su­si­ta­ri­mus Uk­rai­na su­ti­ko dar 25 me­tams Ru­ si­jos jū­rų lai­vy­nui iš­nuo­mo­ti Se­ vas­to­po­lio uos­tą, o mai­nais ga­vo 30 pro­c. nuo­lai­dą ru­siš­koms du­ joms.

12

KetvirtADIENIS, liepos 5, 2012

turtas

turtas@diena.lt Redaktorė Jolita Mažeikienė

Iš­ma­nio­ji šil­dy­mo sis­te­ma – su­ma­niems gy­ven­to­jams Yra dau­gybė būdų, kaip su­tau­py­ti ši­lu­mos ener­gi­jos ir jai iš­leid­žiamų pi­nigų. Kai ku­rių gy­ven­tojų pa­tir­tis ro­do, kad pa­ly­gin­ti ne­di­delė in­ves­ti­ci­ja ga­li duo­ti di­delį efektą.

Jo­li­ta Ma­žei­kienė j.mazeikiene@diena.lt

Li­ko tik se­nos sie­nos

Praė­ju­sių metų gruodį ma­žiau­siai už ši­lu­mos ener­giją Lie­tu­vo­je mokė­ jo Ma­žei­kiuo­se esan­čio vie­no dau­ gia­bu­čio gy­ven­to­jai. Neį­ti­ki­ma, bet aki­vaiz­du – už vieną ki­lo­vat­va­landę (kWh) ši­lu­mos ener­gi­jos gy­ven­to­jai mokė­jo vos 88 cen­tus. Šia­me na­ me gy­ve­nan­tiems ma­žei­kiš­kiams 60 kv. m plo­to bu­to šil­dy­mas at­ si­ėjo vos 53 li­tus. O per­nai gruo­ dį sos­tinė­je dau­giau­sia už to­kio pa­ ties plo­to šil­dymą mokė­jo Ag­rastų gatvės gy­ven­to­jai – be­veik 700 li­ tų, Kau­ne Jakš­to gatvės gy­ven­to­jai – 710 litų, o Klaipė­dos Liepų gatvės gy­ven­to­jams te­ko mokė­ti 540 litų.

Ma­žei­kių Sodų gatvės 10-o na­mo bend­ri­jos pir­mi­ninkė Ni­jolė Ši­liaus­ kienė ne­slėpė, kad re­zul­ta­tai pra­no­ ko gy­ven­tojų lūkes­čius. „Tai at­si­ti­ ko todėl, kad re­no­va­ci­jos ėmėmės iš pe­ties. Iš prie­š 40 metų sta­ty­to dau­ gia­bu­čio li­ko tik se­ni blo­kai. Mums pa­si­sekė, nes 85 pro­c. re­no­va­ci­ jos darbų, tarp jų ir ši­lu­mos punk­to mo­der­ni­za­vimą, fi­nan­sa­vo ES. Tie­ sa, daug ką 100 pro­c. fi­nan­sa­vo­me pa­tys, pvz., ra­dia­to­rius, da­vik­lius ir ki­ta, bet nė vie­nas gy­ven­to­jas dėl to ne­si­gai­li“, – dėstė N.Ši­liaus­kienė.

Pa­sak jos, prie­š me­tus at­lik­ta na­mo re­no­va­ci­ja iš pa­grindų gy­ven­to­jams kai­na­vo 125 li­tus už 1 kv. m. Tai­gi, 60 kv. m plo­to bu­to re­no­va­ci­ja at­si­ ėjo 7,5 tūkst. litų. „Pla­nuo­ja­me, kad in­ves­ti­ci­jos at­si­pirks jau po ki­to šil­ dy­mo se­zo­no“, – teigė dau­gia­bu­čio bend­ri­jos pir­mi­ninkė.

pri­reikė vos 1,16 kWh, o anks­tesnė­ mis žie­mo­mis pri­reik­da­vo 5 kWh. „Ši­lumą vi­sa­da pa­tys re­gu­lia­ vomės, iki re­no­va­ci­jos – ši­lu­mos punk­te, da­bar – sa­vo bu­tuo­se. Įsi­ ti­ki­nau, kad nie­kas ge­riau už gy­ ven­to­jus ne­ži­no, kiek rei­kia ši­lu­ mos“, – pa­brėžė N.Ši­liaus­kienė.

Už šil­dymą rei­kia mokė­ti tik tiek, kiek su­var­to­ja pa­ts gy­ ven­to­jas, o ne tiek, kiek į namą ši­lu­mos ener­gi­jos pa­tie­kia ši­ lu­mos tiekė­jas.

Pa­sak jos, no­rint įdieg­ti iš­ma­niąją dau­gia­bu­čio ši­lu­mos ūkio val­dy­mo sis­temą kiek­vie­na­me bu­te reikė­jo se­nus ra­dia­to­rius pa­keis­ti į nau­jus su ter­mos­ta­tais (re­gu­lia­to­riais) ir da­vik­liais, ku­rie su­ren­ka in­for­ma­ ciją apie kiek­vie­no bu­to ši­lu­mos su­nau­do­jimą ir per­duo­da į cent­rinį kom­piu­terį. „Cent­ri­nis kom­piu­te­ris sto­vi pas ma­ne bu­te, aš ma­tau vi­ sus 322 ra­dia­to­rius ir se­ku, kiek jie su­var­to­ja ener­gi­jos. Kiek­vie­no bu­ to ata­skai­tas pa­tei­kiu ši­lu­mos tink­ lams ir bend­ri­jos bu­hal­te­rei. Pa­gal pa­čių su­rink­tus duo­me­nis mo­ka­me tiek už šil­dymą, tiek už karštą van­ denį. Ši­lu­mos tink­lai ne­tu­ri jo­kių ga­li­my­bių pri­kiš­ti sa­vo na­gus, t. y. nei pa­di­din­ti, nei su­ma­žin­ti mū­ sų su­var­to­ja­mos ši­lu­mos ener­gi­jos kiekį“, – pa­sa­ko­jo ma­žei­kiškė.

Gy­ven­to­jai ži­no ge­riau­siai

Po pa­sta­to ir ši­lu­mos sis­te­mos re­no­ va­ci­jos minė­tas dau­gia­bu­tis Ma­žei­ kiuo­se su­var­to­ja pen­kis kar­tus ma­ žiau ši­lu­mos nei prie­š re­no­va­ciją.

Praė­jusį šil­dy­mo se­zoną 1 kv. m šil­dy­ti

Pa­lai­ko tau­pymą

„Ši­lu­mos ūkio mo­der­ni­za­vi­mas ir IT ja­me die­gi­mas – neiš­ven­gia­ ma atei­tis. Jų nau­do­ji­mas pa­to­gus ir var­to­to­jams, ir ener­gi­jos tiekė­

jams. Prad­žio­je ban­do­ma kom­piu­ te­ri­zuo­ti ši­lu­mos punk­tus, pa­ma­ žu IT skver­bia­si ir į dau­gia­bu­čių bu­tus, kur ant ra­dia­to­rių už­de­da­ mi ši­lu­mos ap­skai­tos da­vik­liai. Tu­ rint to­kius duo­me­nis, ga­li­ma tiks­liai pa­skirs­ty­ti ši­lu­mos ener­gi­jos kie­ kį“, – sakė Lie­tu­vos ši­lu­mos tie­ kėjų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas Vy­ tautas Sta­siū­nas.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, ši­lu­mos tiekė­ jai ne­si­prie­ši­na, kad būtų ma­ži­ na­mas ši­lu­mos ener­gi­jos su­var­ to­ji­mas, nes vi­lia­si, jog atei­ty­je cent­ra­li­zuo­tai tie­kia­ma ši­lu­mos ener­gi­ja bus pa­trauk­li ir dėl to pa­ daugės var­to­tojų.

Val­dy­mas tik vie­no­se ran­ko­se

Dau­gia­bu­čių ši­lu­mos val­dy­mo IT sis­te­mo­mis pre­kiau­jan­tys at­sto­vai ne­sle­pia, kad gy­ven­tojų su­si­domė­ ji­mas jo­mis ne­di­de­lis. „Gy­ven­to­ jams ne­ky­la klau­simų dėl ap­čiuo­ piamų da­lykų nau­din­gu­mo, t. y. šil­ti­ni­mo va­tos ir ki­ta, bet nuo­lat abe­jo­ja­ma dėl iš­ma­niųjų ši­lu­mos iš­ tek­lių val­dy­mo priemonių“, – sakė bend­rovės „IRTC“ tech­ni­kos di­rek­ to­rius Al­bi­nas Re­kus. Pa­sak jo, at­ sa­ky­ti į klau­simą, o kam to rei­kia, pa­de­da ar­gu­men­tas, kad už šil­dymą rei­kia mokė­ti tik tiek, kiek su­var­to­ja pa­ts gy­ven­to­jas, o ne tiek, kiek į na­ mą ši­lu­mos ener­gi­jos pa­tie­kia ši­lu­ mos tiekė­jas.

Bend­rovės „Ener­gi­jos ser­vi­sas“ di­rek­to­riaus Ri­čar­do Jas­po­nio pa­stebė­ji­mu, ieš­ko­ti ši­lu­mos punk­ to val­dy­mo al­ter­na­tyvų gy­ven­to­jai pra­de­da neap­si­kentę di­de­lių sąs­ kaitų už šil­dymą. „Skai­čiuo­ja­me, kad kom­piu­te­ri­za­vus šil­dy­mo val­ dymą ši­lu­mos ener­gi­jos su­var­to­ji­

mas vi­sa­me dau­gia­bu­ty­je su­mažė­ja apie 20 pro­c. Pag­rin­dinė su­mažė­ji­ mo prie­žas­tis – ga­li­mybę re­gu­liuo­ti šil­dymą tu­rin­tys gy­ven­to­jai pra­de­da ra­cio­na­liai ir sąmo­nin­gai varto­ti ši­ lu­mos ener­giją“, – sakė R.Jas­po­nis.

Pa­sak pa­šne­kovų, rin­ko­je esan­ čios IT ši­lu­mos val­dy­mo sis­te­mos yra ga­na skir­tin­gos ir esą la­bai svar­ bu, vie­na ar abiem kryp­ti­mis val­ do­ma in­for­ma­ci­ja. Jei­gu ga­li­mybę šil­dymą re­gu­liuo­ti tu­ri tik gy­ven­ to­jai – ti­ki­mybė su­tau­py­ti yra la­bai di­delė, jei­gu tai ga­li pa­da­ry­ti ir ši­lu­ mos tiekė­jas – gy­ven­tojų tau­py­mas ga­li būti tik bergžd­žias rei­ka­las.

Siū­lo vi­suo­tinę sis­temą

No­rint su­ma­žin­ti gy­ven­tojų sąskai­ tas už šil­dymą, kaip nuo­lat kar­to­ ja ša­lies po­li­ti­kai, reiktų su­ma­žin­ti ne tik ši­lu­mos su­var­to­jimą, bet su­ tvar­ky­ti ir nee­fek­ty­viai dir­ban­čius dau­gia­bu­čių ši­lu­mos tink­lus. Tuo tiks­lu VšĮ „Smart Green Ci­ty“ yra su­kūru­si vi­suo­tinę ener­gi­jos iš­tek­ lių au­to­ma­ti­zuo­tos in­for­ma­cinės val­dy­mo sis­te­mos kon­cep­ciją. Ta­ čiau ji jau ne pir­mus me­tus dūla po­li­tikų stal­čiuo­se.

Pa­sak VšĮ „Smart Green Ci­ty“ di­rek­to­riaus Rim­gau­do Ža­liaus­ko, dau­gia­bu­čių at­nau­ji­ni­mas tik iš iš­ orės es­minės pro­ble­mos neišspręs, di­de­lio efek­to vals­ty­bei ne­duos ir pa­vie­nių dau­gia­bu­čių ini­cia­ty­vos.

Tei­gia­ma, kad eko­no­mi­nis nau­ din­gu­mas būtų pa­siek­tas tai da­ rant vi­suo­ti­nai. „No­rint su­ma­žin­ti šil­dy­mo iš­ lai­das pir­miau­sia rei­kia op­ti­mi­ zuo­ti ši­lu­mos su­var­to­jimą ir pa­di­ din­ti ši­lu­mos tink­lo efek­ty­vumą.

No­rint tai pa­da­ry­ti pir­miau­sia rei­kia de­mo­no­po­li­zuo­ti ši­lu­mos ener­ge­ti­kos rinką, at­ski­riant ga­ mybą, trans­por­ta­vimą ir pa­skirs­ tymą. Ant­ra, būti­na su­kur­ti ben­ drą ener­gi­jos iš­tek­lių in­for­ma­cinę val­dy­mo sis­temą, ku­ri leistų val­ dy­ti ener­ge­ti­kos tinklų dar­bo ko­ kybę ir at­si­ran­dan­čius nuo­sto­lius.

Ga­li­mybės: no­rint su­ma­žin­ti gy­ven­t

su­var­to­jimą, bet ir su­tvar­ky­ti nee­fe

Tre­čia, in­ves­tuo­ti į IT ener­ge­ti­kos sri­ty­je, sie­kiant su­ma­žin­ti nuo­sto­ lius ir prie­žiū­ros sąnau­das. Taip pat būti­na su­kur­ti vi­suo­tinę in­ for­ma­cinę sis­temą var­to­to­jams, ku­ri leistų vi­sa­pu­siš­kai įsi­ver­ tin­ti si­tua­ciją ir priim­ti ra­cio­na­ lius ši­lu­mos ener­gi­jos var­to­ji­mo spren­di­mus“, – prie­mo­nes var­di­ jo pa­šne­ko­vas. Ta­čiau, R.Ža­liaus­ ko tei­gi­mu, no­rint pa­siek­ti eko­ no­minį efektą rei­kia pa­reng­ti ir priim­ti ati­tin­kamą įsta­ty­minę ba­ zę, o tam nie­kas ryž­tis ne­no­ri.

In­ves­ti­cijų į dau­gia­bu­čio na­mo ši­lu­mos ūkį efek­ty­vu­mo įver­ti­ni­mas Dau­g ia­bu­čio būklė Ne­re­no­vuo­tas Ne­re­no­vuo­tas, bet iš da­lies at­nau­jin­tas (plas­ti­k i­niai lan­gai) Re­no­vuo­tas (sie­nos, lan­gai, sto­gas) Re­no­vuo­tas ir per­tvar­ky­ta ši­lu­mos sis­te­ma Nau­ja sta­ty­ba

Vi­du­ti­niš­kai su­var­ Ši­lu­mos su­var­ to­ja­mos ši­lu­mos to­ji­mo su­mažė­ ener­g i­jos kie­k is ji­mas (pro­c.)** (kWh/kv. m)* 25,998 -

In­ves­ti­cijų dy­dis (li­tais)***

At­si­per­ka­mu­ mo lai­ko­tar­pis (me­tais)****

-

-

17,96

31

2200

3,3

14,965 10,2425 10,205

41 61 61

24 000 26 200 -

27,8 20,5 -

* 2012 m. va­sa­rio duo­me­nys ** Pa­ly­g i­nti su ne­re­no­vuotų namų ši­lu­mos su­var­to­ji­mu *** 60 kv. m bu­to ši­lu­mos sis­te­mos per­tvar­ky­mas **** Skai­čiuo­jant, kad bu­to šil­dy­mo kai­na yra vi­du­t i­niš­kai 350 litų per mėnesį Šal­ti­nis: VšĮ „Smart Green Ci­ty“

13

KetvirtADIENIS, liepos 5, 2012

turtas Smu­ko ­ uos­to kro­va

NT rin­ka ­ ak­ty­vi

Lėčiau au­ga vers­lo sko­los

Klaipė­dos jūrų uos­tas pir­ mą šių metų pus­metį per­ krovė 16,851 mln. tonų kro­vi­nių – 8,5 pro­c. (1,561 mln. tonų) ma­žiau nei per­ nai tuo pat me­tu, kai bu­vo per­krau­ta 18,412 mln. to­ nų. 2011-ai­siais Klaipė­dos uos­tas per­krovė 36,6 mln. tonų kro­vi­nių.

Pre­li­mi­na­riais Re­gistrų cent­ ro duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je per še­šis šių metų mėne­sius par­ duo­ti 10 466 bu­tai ir 3799 in­ di­vi­dualūs na­mai – ati­tin­ ka­mai 3,3 pro­c. ir 11,9 pro­c. dau­giau nei 2011 m. sausio– birželio mėne­siais. Butų par­ da­vi­mo au­gi­mas šie­met kiek sulėtė­jo.

Per pirmą šių metų pus­metį vers­lo pra­dels­tos sko­los pa­ didė­jo 225 mln. litų – 63 mln. ma­žiau nei per­nai. Spar­čiau­ siai pra­dels­tos sko­los šiais me­tais mažė­jo tarp žemės ūkio, elekt­ros, dujų ir van­dens tie­ki­mo bend­ro­vių, o ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to, sta­tybų ir trans­ por­to sek­to­riu­je pa­didė­jo.

Jei­gu ga­li­ mybę šil­ dymą re­ gu­liuo­ti tu­ri tik gy­ ven­to­jai – ti­ki­mybė su­tau­py­ti yra la­bai di­delė, jei­ gu tai ga­li pa­da­ry­ti ir ši­lu­mos tiekė­jas – gy­ven­tojų tau­py­mas ga­li būti tik bergžd­žias rei­ ka­las.

Su­tau­py­ta ši­lu­ma tam­pa tiekėjų nuo­sto­liu Jo­li­ta Ma­žei­kienė Ši­lu­mi­ninkų pa­siaiš­ki­ni­mas, kad jų pel­nas ne­prik­lau­so nuo per­ duo­to ši­lu­mos ener­gi­jos kie­kio, – tik akių dūmi­mas.

Vals­ty­binė kainų ir ener­ge­ti­kos kont­rolės ko­mi­si­ja (VKEKK) dar prie­š me­tus yra išaiš­ki­nu­si, kad ši­lu­mos tiekėjų rea­li­zuo­ja­mas ši­ lu­mos kie­kis ir pel­nas tar­pu­sa­vy­ je ne­su­siję. Ši­lu­mos kainų nu­sta­ty­mo me­ to­di­ko­je yra nu­ma­ty­tas rea­li­zuo­ tos ši­lu­mos kie­kio po­ky­čio ko­ re­ga­vi­mo koe­fi­cien­tas už­tik­ri­na, kad var­to­to­jai ne­per­mokėtų.

VKEKK yra išaiš­ki­nu­si, kad jei pra­ėjusį ata­skai­tinį lai­ko­tarpį ši­ lu­mos ener­gi­jos bu­vo rea­li­zuo­ ta dau­giau, nei pro­gno­zuo­ta, ir ši­lu­mos tiekė­jas dėl to turė­jo dau­giau pa­jamų, šia pa­pil­do­ma pa­jamų su­ma yra ma­ži­na­ma ši­ lu­mos tiekė­jo per atei­nantį lai­ko­ tarpį deng­tinų me­ti­nių sąnaudų

su­ma, įskai­tant nor­ma­ty­vinį pel­ ną, t. y. ati­tin­ka­ma da­li­mi ma­ži­ na­ma atei­nan­čio lai­ko­tar­pio ši­lu­ mos ener­gi­jos kai­na.

Pa­sak VšĮ „Smart Green Ci­ ty“ va­do­vo Rim­gau­do Ža­liaus­ko, pla­nuo­tos ši­lu­mos tiekėjų pa­ja­ mos iš ne­rea­li­zuo­to ši­lu­mos kie­ kio tam­pa ši­lu­mi­ninkų nuo­sto­ liais, ku­r ie nu­s ta­tant ši­l u­m os kainą ki­tam šil­dy­mo se­zo­nui gali būti kom­pen­suo­ja­mi pa­di­di­nant ši­lu­mos kai­nos ta­rifą.

Kad taip skai­čiuo­ja­ma, su­ti­ko ir Lie­tu­vos ši­lu­mos tiekėjų aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tas Vy­tau­tas Sta­siū­ nas. Ta­čiau jis ne­su­ti­ko su nuo­mo­ ne, jog tai reiš­kia, kad už gy­ven­tojų su­tau­pytą ener­giją vėliau vis tiek rei­kia su­mokė­ti. „Nes­var­bu, kad vie­nas na­mas tau­po ši­lu­mos ener­giją, o ki­tam gal tie­kiant ši­lumą ne­pa­ti­ria­ma nuo­s-to­lių tink­luo­se, ta­čiau taip nu­sta­ty­ta, kad vi­si vie­no mies­to gy­ven­to­jai mo­ka vie­nodą kainą“, – sakė jis.

Pla­nuo­tas ir fak­tiš­kai rea­li­zuo­tos ši­lu­mos kie­kis Bend­rovė

tojų sąskai­tas už šil­dymą, reiktų ne tik su­ma­žin­ti ši­lu­mos k­ty­viai vei­kian­čius dau­gia­bu­čių ši­lu­mos tink­lus.

And­riaus Ufar­to (BFL) nuo­tr.

Ba­zi­nis rea­li­zuo­tas ši­lu­mos kie­k is (tūkst. MWh) 2010 m. fak­tiš­kai rea­li­zuo­tos ši­lu­mos kie­k is (tūkst. MWh) 2011 m. fak­tiš­kai rea­li­zuo­tos ši­lu­mos kie­k is (tūkst. MWh)

„Vil­niaus ener­g i­ja“

„Kau­no ener­g i­ja“

„Klaipė­dos ener­g i­ja“

2569,3

1395,8

894,6

2617,8

1381,9

939,1

2316,9

1231,9

827,7 Šal­ti­nis: VKEKK

Komentaras

Rūta Di­dikė

„NOR­DIA BAUB­LYS & Part­ners“

K

aip ir paaiš­k i­no VKEKK, jei ši­lu­mos su­nau­do­ja­ma dau­g iau ir dėl to ši­lu­mos tiekė­j as gau­n a dau­g iau pa­jamų, tos pa­ja­mos ne­pris­k i­r ia­mos tiekė­jo pel­nui, o yra ski­r ia­mos atei­ nan­č ių ata­skai­t i­n ių metų ši­lu­mos tiekė­jo sąnau­doms deng­t i..

Ta­č iau išp­l au­k ia prie­š in­g a si­t ua­ ci­j a, ku­r ios VKEKK ne­p a­ko­men­t a­ vo. Ši­lu­mos kainų nu­s ta­t y­mo me­ to­d i­ko­je nu­ma­t y­t a, kad pa­ja­mos už par­duotą ši­lumą tu­r i pa­deng­t i ši­lu­ mos ga­my­b os, pir­k i­mo, per­da­v i­mo ir par­d a­v i­mo pa­s to­v ią­s ias, veik­los bei kin­t amą­s ias sąnau­d as ir už­t ik­ rin­t i nor­m a­t y­v inį pelną. Šios pa­j a­ mos su­ren­k a­mos iš visų ši­lu­mos var­to­tojų.

Jei dėl tam tikrų veiks­n ių, ku­r ie ne­ bu­vo įver­tin­ti anks­čiau ar jų iš tiesų ne­bu­vo ga­l i­ma įver­t in­t i ir nu­ma­t y­ ti, ši­lu­mos ener­g i­jos bu­vo rea­li­zuo­ta ma­žiau, nei bu­vo pla­nuo­ta, nu­sta­tant ši­lu­mos ener­g i­jos kainą pla­nuo­tos ši­lu­mos tiekė­jo fik­suo­tos sąnau­dos iš gautų pa­jamų ne­pa­si­den­g ia. Ati­ tin­ka­mai ne­pa­dengtų sąnaudų da­ lis turėtų būti per­ke­l ia­ma atei­nan­ tiems me­tams ir ta su­ma įtrau­k ia­ma į kitų metų sąnau­das, ku­rias turės pa­ deng­ti var­to­to­jas, mokė­da­mas už ši­ lumą. Tai reiš­k ia, kad ir ši­lu­mos kai­ na ga­li didė­t i.

PASKOLA DAUGIABUČIO NAMO ATNAUJINIMUI – BŪSTUI, O NE ASMENIUI „Pagal s ta butų savin tistiką, atnaujintų in paskolą ka kai už šildymą ir to, imant kreditą pagal JES rtu per me CA progra SItu ka keliais šimtais ar s sumo- lauja užs mą, bankas nereika tančiu litų net tūkstatyti turt o namo gy mažiau, nei seno negali padidinti ir , taip pat ve tik už šild ntojai, mokantys nes esamos 3 pro palūkanų, c. palūkan ymą. Pav yra fiksuo yzdži os butų 3300 kv. m. dau ui, 55 tiems gy tos. O nepasiturin namo, ku v g e ia n b to u ja č io ms rio jekto vert atnaujinimo pro- mo išlaidos paden atnaujiniė gia ir kuriam yra 1 000 000 Lt proc. Taip pat svarb mos 100 kreditas im u paminė ti , k a d ba metų, sta ndartinio, amas 20 būstui, nko paskola skiriam o ne asm a 60 kv. m, buto savin en in to dalis s kui tenkanti kredi- pasikeitus savinin iui, todėl u valstybė kui nauja būsto sa s p s yra 12600 v Lt, mėnes arama įsipareig ininkas perima ir o (kreditas io ji m įm u o s ka dėl p ir 70 Lt. O palūkanos) – apie - konsultuoja Šia askolos“ juk atnau ulių bank V il n iaus re jin o giabutis sunaudoja tas dau- dovas V giono projektų va iktoras Bu 50 -60 proc. maži draitis. au jant kuro šilumos. Didėkainoms š tumas tik is skirdidės. Be

14

ketvirtadienis, liepos 5, 2012

sportas Pa­ge­ri­no re­kor­dą

Rei­tin­ge – že­myn

Žen­gė į pus­fi­na­lį

Vil­jan­džio mies­te (Es­ti­ja) vy­ku­ sia­me „BIG­BANK Auk­so ly­gos“ va­sa­ros se­zo­no ant­ra­ja­me leng­ vo­sios at­le­ti­kos var­žy­bų eta­pe sėk­mė ly­dė­jo dis­ko me­ti­ką And­ rių Gu­džių. Jis įran­kį nu­skrai­di­no 63,39 m ir, pa­ge­ri­nęs as­me­ni­nį re­kor­dą, nu­si­lei­do tik nu­ga­lė­to­ju ta­pu­siam Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­ nui Ger­dui Kan­te­riui (65,16 m).

Sep­tin­tą kar­tą šie­met pa­skelb­ ta­me Tarp­tau­ti­nės fut­bo­lo fe­de­ ra­ci­jų aso­cia­ci­jos (FI­FA) pa­sau­lio rink­ti­nių rei­tin­ge Lie­tu­vos na­cio­ na­li­nė vie­nuo­li­kė iš 88-osios vie­ tos nu­kri­to į 90-ąją. Rei­tin­ge pir­ mau­ja Eu­ro­pos čem­pio­nės ti­tu­lą ap­gy­nu­si Is­pa­ni­jos (1691 tšk.) ko­ man­da, ant­ra – Vo­kie­ti­ja, į tre­čią­ ją vie­tą iš­stū­mu­si Urug­va­jų.

Lon­do­ne to­liau tę­sia­si Vimbl­do­no tur­ny­ras, ku­rio pri­zų fon­dą su­da­ro 16 mln. sva­rų sterlingų. Va­kar bu­ vo žai­džia­mos ket­virt­fi­na­lio var­žy­ bos. Į pus­fi­na­lį žen­gė ser­bas No­ va­kas Djo­ko­vi­čius ir švei­ca­ras Ro­ ge­ris Fe­de­re­ris. N.Djo­ko­vi­čius 6:4, 6:1, 6:4 pra­no­ko vo­kie­tį Flo­ria­ną Maye­rį, o R. Fe­de­re­ris 6:1, 6:2, 6:2 nu­ga­lė­jo ru­są Mi­chai­lą Juž­nyj.

Per pir­mą­jį bar­je­rą – ga­lin­gu šuo­liu Tie, ku­rie pa­šai­piai ver­ti­no Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nės re­zul­ta­tus kont­ro­li­nė­ se var­žy­bo­se, ga­li nu­ry­ti kar­čią pi­liu­lę: pir­ ma­ja­me olim­pi­nių žai­dy­nių at­ran­kos tur­ ny­ro ma­če Kęs­tu­čio Kem­zū­ros ka­riau­na ne­su­tei­kė jo­kių vil­čių am­bi­cin­ga­jai Ve­ne­sue­los eki­pai.

Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

sia, kad to­je si­tua­ci­jo­je ne­pa­da­rė­ me to, ką nu­brai­žiau, ir neį­me­tė­ me“, – paaiš­ki­no K.Kem­zū­ra.

Ma­čas bai­gė­si in­ci­den­tu

„Ne vie­ne­rius me­tus žai­džiu rink­ ti­nė­je ir ži­nau, kaip rei­kia pa­skirs­ ty­ti jė­gas. Kont­ro­li­nės var­žy­bos ir ofi­cia­lūs ma­čai yra du skir­tin­gi da­ ly­kai“, – po per­ga­lės 100:82 prieš Ve­ne­sue­los ko­man­dą kal­bė­jo Li­ nas Klei­za.

To­ron­to „Rap­tors“ puo­lė­jas vien per pir­mą­ją rung­ty­nių da­lį su­rin­ko 19 taš­kų, o dvi­ko­vą bai­gė sa­vo są­ skai­to­je tu­rė­da­mas 28 taš­kus.

Vi­si šei­mi­nin­kų tak­ti­niai su­ma­ny­ mai at­si­muš­da­vo į mo­no­li­ti­nę Lie­tu­ vos rink­ti­nės gy­ ny­bos sie­ną.

Rung­ty­nių pa­bai­go­je neiš­veng­ta emo­ci­jų pro­trū­kio. Vi­si šei­mi­nin­kų tak­ti­niai su­ma­ny­mai at­si­muš­da­vo į mo­no­li­ti­nę Lie­tu­vos rink­ti­nės gy­ ny­bos sie­ną. At­si­dū­rę be­si­ve­jan­ čių­jų vaid­me­ny­je, ve­ne­sue­lie­čiai pra­dė­jo ner­vin­tis. Tiek krep­ši­nin­ kai, tiek emo­cin­ga­sis jų tre­ne­ris Eri­cas Mus­sel­ma­nas vis daž­niau reiš­kė pre­ten­zi­jas tei­sė­jams. Li­kus žais­ti 5 sek., K.Kem­zū­ra pa­pra­ šė mi­nu­tės per­trau­kė­lės. Tai la­bai suer­zi­no NBA pa­tir­ties tu­rin­tį Ve­ ne­sue­los stra­te­gą. E.Mus­sel­ma­nas po ma­čo ne­pa­da­vė ran­kos K.Kem­ zū­rai, o praei­da­mas pro ša­lį mes­te­ lė­jo: „Juok­da­rys!“ Iro­niš­ka, ta­čiau sa­ve an­tiim­pe­ ra­lis­ti­ne va­di­nan­čios Ve­ne­sue­los krep­ši­nio rink­ti­nę tre­ni­ruo­ja ame­ ri­kie­tis. Eks­cent­riš­ka­sis šios so­ cia­liz­mo kont­ras­tų ku­pi­nos vals­ ty­bės ly­de­ris Hu­go Cha­ve­zas ne kar­tą Jung­ti­nes Vals­ti­jas yra įvar­ di­jęs kaip blo­gio ašį.

Lie­tu­vos rink­ti­nės vai­ri­nin­kas į E.Mus­sel­ma­no iš­si­šo­ki­mą rea­ ga­vo ra­miai. „Gru­pės var­žy­bo­se kiek­vie­nas taš­kas svar­bus, to­dėl ir paė­miau per­trau­kė­lę. Blo­giau­

Aikš­tė­je – lyg Ho­li­vu­de

Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai su­si­dū­rė ne tik su sau­sa­kim­šai „Po­lied­ro“ are­ ną už­pil­džiu­sių 15 tūkst. aist­ruo­lių mi­nia, bet ir su pro­vo­kuo­jan­čiais Ve­ne­sue­los rink­ti­nės ly­de­rio Grei­ vi­so Vas­que­zo įpro­čiais.

Nau­jo­jo Or­lea­no „Hor­nets“ klu­ be rung­ty­niau­jan­tis gy­nė­jas po be­ veik kiek­vie­no sa­vo taik­laus me­ti­ mo nė­rė­si iš kai­lio – šo­ki­nė­da­vo ir emo­cin­gais mos­tais steng­da­vo­si dar la­biau įaud­rin­ti sa­vo ger­bė­jus. „Ho­li­vu­das... Jei jam ge­riau mai­ vy­tis, te­gul taip da­ro, – var­žo­ vo azar­to ne­su­reikš­mi­no Lie­tu­vos rink­ti­nės ka­pi­to­nas Ro­ber­tas Jav­ to­kas. – Tie jo mo­ja­vi­mai mums tik pri­dė­jo mo­ty­va­ci­jos.“ Su G.Vas­que­zu vie­nos JAV mo­kyk­ los ko­man­do­je rung­ty­nia­vęs L.Klei­ za ne­bu­vo nu­ste­bęs. „Grei­vi­so pie­ tie­tiš­kas bū­das ir įnir­šis pa­de­da jam bū­ti ge­ru krep­ši­nin­ku“, – sa­kė vie­ nas Lie­tu­vos rink­ti­nės ly­de­rių.

Praė­ju­sią nak­tį lie­tu­viai žai­dė ant­rą­sias rung­ty­nes su Ni­ge­ri­jos rink­ti­ne.

Puer­to Ri­kas ar Grai­ki­ja?

Pir­mo­sio­mis ket­virt­fi­na­lio da­ly­vė­ mis po ant­ro­sios var­žy­bų die­nos ta­ po Ru­si­jos, Do­mi­ni­kos Res­pub­li­kos, Puer­to Ri­ko ir Grai­ki­jos rink­ti­nės.

Su vie­na iš pa­sta­rų­jų dvie­jų rink­ ti­nių ket­virt­fi­na­ly­je grei­čiau­siai teks kau­tis mū­sų krep­ši­nin­kams.

Grai­kai ir Puer­to Ri­ko krep­ši­nin­ kai iš ko­vos eli­mi­na­vo Jor­da­ni­ją.

Azi­jos eki­pa A gru­pė­je at­ro­dė be­ vil­tiš­kai – eu­ro­pie­čiams nu­si­lei­ do 63:107, o Cent­ri­nės Ame­ri­kos at­sto­vams – 52:93. Šian­dien ry­te grai­kai ir puer­to­ri­kie­čiai ko­vė­si dėl pir­mo­sios vie­tos gru­pė­je.

Pa­na­ši pa­dė­tis su­si­klos­tė ir C gru­pė­je, kur dvi ne­sėk­mes pa­ty­rė ir na­mo iš­ke­lia­vo Pie­tų Ko­rė­ja. Ko­ rė­jie­čius įvei­kė Ru­si­ja ir Do­mi­ni­kos Res­pub­li­ka. Šan­sus pra­si­brau­ti į ket­virt­fi­na­lį iš­sau­go­jo Ma­ke­do­ni­jos rink­ti­nė, 84:62 su­triuš­ki­nu­si Nau­ jo­sios Ze­lan­di­jos krep­ši­nin­kus.

Var­žo­vai: bu­vę mo­kyk­los drau­gai L.Klei­za ir G.Vas­que­zas pri­si­mi­ni­mus apie praei­tį ati­dė­jo į ša­lį.

To­mo Tu­ma­lo­vi­čiaus (krep­si­nio­sir­dis.lt) nuo­tr.

Sta­tis­ti­ka Lie­tu­va–­Ve­ne­sue­la 2012 07 03, Ka­ra­ka­so „Po­lied­ro“ are­na.

100:82 (23:21, 26:15, 31:28, 20:18)

Lie­tu­va: L.Klei­za 28 taš­kai, M.Kal­nie­tis 13 (8 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai), M.Po­cius 12, J.Ma­čiu­lis (8 at­ko­vo­ti ka­muo­liai) ir Š.Ja­si­ke­vi­čius (7 re­zul­ta­ty­vūs per­ da­vi­mai) po 11, D.Son­gai­la 8, P.Jan­kū­ nas 6, J.Va­lan­čiū­nas 5, R.Kau­kė­nas ir R.Jav­to­kas po 3.

Ve­ne­sue­la: G.Vas­que­zas 24, J.Co­xas ir O.Tor­re­ sas po 14, G.Eche­ni­que 12, D.Cu­bil­la­ nas ir W.Gra­te­ro­las po 5, G.Varg­sas ir H.Ro­me­ro po 4.

Ko­man­dų ro­dik­liai: dvi­taš­kiai – 27/45 (60 pro­c.) ir 17/39 (44 pro­c.), tri­taš­kiai – 9/18 (50) ir 11/25 (44), bau­dų me­t i­mai – 19/24 (79) ir 15/21 (71), at­ko­vo­ti ka­muo­liai – 34 ir 34, re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai – 25 ir 19, klai­dos – 13 ir 16, pe­rim­ti ka­muo­ liai – 9 ir 7.

Vir­tuo­zas: šį kar­tą M.Kal­nie­čio są­skai­to­je – net 8 re­zul­ta­ty­vūs per­da­vi­mai.

AFP nuo­tr.

19

ketvirtadienis, liepos 5, 2012

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė ir „Jotema“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Elizabeth Haynes knygą „Į tamsiausią kampą“.

Elizabeth Haynes. „Į tamsiausią kampą“.

Ketrina ganėtinai ilgai mėgavosi vienišės gyvenimu, kad iš pirmo žvilgsnio atpažintų puikų laimikį – kandidatą į partnerius. Nuostabus, charizmatiškas, spontaniškas Li atrodo kone per geras, kad tai būtų tiesa. O jos draugės aiškiai su tuo sutinka: nė viena neatsispiria jo žavesiui. Bet padūkęs ir kartais valdingas Li elgesys verčia Ketriną jaustis vis labiau izoliuota.

Patyrusi didžiausią savo gyvenimo košmarą ir niekuo nebepasitikinti, ji kruopščiai planuoja, kaip išsigelbėti.

Po ketverių metų, stengdamasi įveikti ją apnikusius demonus, Ketrina drįsta tikėti, kad daugiau niekas nebegresia. Kol vienas telefono skambutis viską pakeičia...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima

pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., DIENA KL KLAIPĖDA (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 10 d.

Avinas (03 21–04 20). Sėkmingas laikas. Patyrinėkite savo emocijas, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Niekam nepirškite savo nuomonės, būkite atsargus su žodžiais.

Jautis (04 21–05 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams bei tolesnei veiklai. Galite priimti netinkamą sprendimą, iššvaistyti per daug pinigų.

Geriau piniginę palikite namuose. O šiaip tai įprasta diena.

Dvyniai (05 21–06 21). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis nei įprastai. Tik tinkamai atsirinkite pokalbio temas ir problemas spręsite jau šiandien, nieko neatidėliokite.

Vėžys (06 22–07 22). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu.

Skirkite laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti, meditacijai.

Liūtas (07 23–08 23). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas susivokti savo mintyse ir priimti tinkamus sprendimus. Paprašykite draugų patarimo, jei dėl ko nors abejojate.

Mergelė (08 24–09 23). Pats laikas rinktis baldus, spalvas ir t. t.

Pasikeis požiūris į vertybes. Atsipalaiduokite, mėgaukitės gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų mintys ir idėjos nesutaps su aplinkinių nuomone, todėl galimi nesutarimai bei konfliktai. Nebandykite kakta pramušti sienos. Geriau spręskite asmenines problemas.

Skorpionas (10 24–11 22). Būsite labai susikaupęs, visus darbus atliksite greitai. Būsite labai jautrus, kitaip vertinsite savo emocijas bei veiksmus. Kai kurie vertinimai gali būti nevisai teisingi. Šaulys (11 23–12 21). Neigiamai vertinsite savo gyvenimą, o jauni pažįstami nepateisins vilčių. Jūsų vertybės prieštaraus supančiam pasauliui.

Neskubėkite reikšti nuomonės.

Ožiaragis (12 22–01 20). Susidursite su skaudžiais dalykais, kurie turės įtakos jūsų namams. Nepavyks su aplinkiniais pasidalyti savo išgyvenimais. Galbūt kas nors išvis nenorės ir negalės suprasti jūsų jausmų.

Vandenis (01 21–02 19). Šiandien aplinkinių sumanymai atrodys kvaili. Jeigu tai tiesa, o jūsų vertinimai teisingi, tikrai galima ginčytis su aplinkiniais, nes, pasitelkus rimtus argumentus, tai seksis puikiai. Žuvys (02 20–03 20). Susidomėsite kūryba. Rašydamas ar kalbėdamas sugebėsite lengvai išreikšti svajones, atrasite įkvėpimo šaltinį.

Tačiau per daug neįsijauskite – kyla pavojus nuskęsti fantazijose.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje toliau prognozuojamas lietus su per­ kūnija. Šiandien daug kur lis trum­ pai, griaudės perkūnija. Tempera­ tūra sieks 22–28 laipsnius šilumos.

Penktadienį taip pat daug kur nu­ matomas trumpas lietus su perkūni­ ja. Naktį temperatūra sieks 15–17, die­ ną 27–30 laipsnių šilumos. Savaitgalį orai smarkiai keistis neturėtų.

Šiandien, liepos 5 d.

+24

+21

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+26

Šiauliai

Klaipėda

+27

Panevėžys

+24

Utena

+25

5.00 22.19 17.19

187-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 179 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+27

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +35 Berlynas +28 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +19 Kairas +34 Keiptaunas +17 Kopenhaga +22

kokteilis Dos­nūs lie­pos mė­ne­siai Ant­r us me­t us paei­l iui lie­pos mė­nuo mus le­pi­na – ir per­nai, ir šį­met lie­pa mums do­va­no­ja net pen­k is sek­ma­ die­nius.

Tie­sa, 2011-ai­siais mums bu­vo dar ge­ riau – mat pen­k i ne tik sek­ma­die­niai, bet ir penk­ta­die­niai bei šeš­ta­die­niai.

Skai­čių, ma­te­ma­ti­kos ger­bė­jai ir ženk­ lų ste­bė­to­jai tvir­ti­no, kad taip, kaip at­ si­t i­ko per­nai, nu­tin­ka tik kas 823 me­ tus. Šį­met vie­nu penk­ta­die­niu ir šeš­ta­die­ niu ma­žiau. Ką da­ry­ti? Nie­ko – iš­ken­tė­ si­me. Bū­na ir blo­g iau.

Bū­ti­na ži­no­ti Lie­pos 6-ąją pri­va­lo­me švęs­ti Vals­ty­ bės die­ną. Tą­d ien dar – Tarp­tau­t i­nė bu­či­nių die­na. Neuž­si­bu­čiuo­k i­te.

Ver­čia­me lie­pos die­nas to­l iau: 11-oji – Pa­sau­l io gy­ven­to­jų die­na. 15-oji – Žal­ gi­rio mū­šio die­na (šį­met su­kan­ka 602 me­tai nuo kau­ty­nių), 17-oji – Pa­sau­lio lie­t u­v ių vie­ny­bės die­na, S.Da­r iaus ir S.Gi­rė­no žu­vi­mo die­na, 20-oji – Tarp­ tau­t i­nė šach­ma­tų die­na.

Londonas +22 Madridas +31 Maskva +28 Minskas +29 Niujorkas +35 Oslas +26 Paryžius +22 Pekinas +30

Praha +28 Ryga +24 Roma +29 Sidnėjus +15 Talinas +21 Tel Avivas +32 Tokijas +28 Varšuva +32

Vėjas

0–6 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

16

17

16

16

3

18

20

22

19

3

rytoj

šeštadienį

23

+25

Alytus

Vardai Šiandien: Antanas, Butginas, Filomena, Gintas, Karolina, Mantmilė

liepos 5-ąją

Rytas

21

Marijampolė

Vilnius

Rytoj: Dominyka (Domė), Ginvilė, Marija, Mindaugas, Narvydas, Nerilė, Nerilis, Nervilė, Nervilas, Pulgis

orai klaipėdoje Šiandien

+28

+23

18

16

2

1791 m. pir­muo­ju Di­džio­ sios Bri­ta­n i­jos am­ba­sa­ do­riu­mi JAV ta­po Geor­ ge Ham­mond.

1811 m. Ve­ne­sue­la ta­po pir­mą­ja Pie­tų Ame­ri­kos vals­t y­be, iš­si­ko­vo­ju­sia ne­prik­lau­so­my­bę.

1830 m. pran­cū­zai oku­ pa­vo Al­žy­rą.

1865 m. pir­mą kar­tą pa­ sau­ly­je įves­tas grei­čio ap­r i­bo­ji­mas: Di­d žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je trau­ki­niai ga­ lė­jo va­žiuo­ti vos 2 my­lių per va­lan­dą grei­čiu.

1911 m. gi­mė Pran­cū­ zi­jos prem­je­ras ir pre­ zi­den­t as (1969–1974) Geor­ges Pom­pi­dou.

1940 m. Ant­ro­jo pa­sau­li­ nio ka­ro me­tais Pran­cū­ zi­jos vy­riau­sy­bė nu­trau­ kė san­ty­kius su Di­džią­ja Bri­ta­ni­ja.

1980 m. šve­das Bjorn Borg penk­tą kar­tą iš ei­ lės lai­mė­j o Vimbl­do­ no (Ang­l i­ja) te­n i­so tur­ ny­rą.

1999 m. Ru­si­jos gy­ny­bos mi­nis­te­ri­ja pra­ne­šė, jog iš­spren­dė ne­su­ta­r i­mus su NA­TO bei už­si­tik­ri­no Al­jan­so lei­di­mą į Ko­so­vą iš­siųs­ti taik­da­rius.

700 km jū­ros ke­lio po tru­pu­tį tirps­ta

Him­nas – be žo­džių „Kok­tei­lio“ agen­tė Pat­ri­ci­ja, šiuo me­tu vyk­dan­t i slap­tą mi­si­ją Is­pa­n i­jo­je, pa­ ste­bė­jo, kad kiek­vie­nas šios ša­lies re­ gio­nas tu­r i sa­vo sa­vi­val­dy­bę ar ki­taip be­s i­va­d i­nan­č ią ins­t i­t u­c i­ją. Jos tu­r i tei­sę sa­va­ran­k iš­kai pa­skelb­ti sa­vo re­ gio­no žmo­nėms, ka­da jiems poil­sio ar šven­čių die­nos. „To­dėl ir him­nas is­pa­nų yra be žo­ džių, o tik „la la la“, – pa­ste­bė­jo Pat­r i­ ci­ja. – Ano­k ia pa­slap­t is – bas­kas ne­ šlo­v ins Is­pa­n i­jos kar­tu su ki­t ų re­g io­ nų is­pa­nais. Si­tua­ci­ja – juo­k in­ga. Kaip tai at­ro­dy­tų, jei Lie­tu­vo­je že­mai­čiai su aukš­tai­čiais taip elg­tų­si.“

Fo­nas: Do­man­tas pa­si­džiau­gė, jog žy­gio me­tu ga­li gro­žė­tis ir ne­nuo­bo­džiu pei­za­žu – ak­me­nin­go­mis sa­lo­mis bei įspū­din­gais skar­džiais.

Sim­pa­ti­jos: ne tik Lie­tu­vo­je, bet

ir Is­pa­ni­jo­je ne itin my­li dvi­ra­ti­ nin­kus.

Pro­jek­to „Mū­sų Bal­ti­jos kran­tas“ da­ly­vių nuo­tr.

Nuo Ma­ri­jo­no Mi­ku­ta­vi­čiaus iki ro­ko, re­po ir kla­si­ki­nės mu­zi­kos. Taip mo­no­to­niš­kas aki­mir­kas žy­gy­je Bal­ti­jos jū­ra pra­skaid­ri­ na klai­pė­die­tis Do­man­tas Lau­ke­vi­čius.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Už­tat kaip ge­rai is­pa­nai žai­džia fut­bo­ lą ir krep­ši­nį. Net Ita­li­jos fut­bo­lo Chuc­ kas Nor­r i­sas – Ma­r io Ba­lo­tel­l is bu­vo be­jė­g is prieš šios ša­l ies rink­ti­nę.

Links­mie­ji tirš­čiai Ge­ro­kai iš­gė­ręs vy­r iš­k is žiū­r i į ven­t i­ lia­to­r ių ir bal­su gal­vo­ja: – Štai taaaiiiiip bė­ga lai­kas... Čes­ka (397 719; ar tie­sa, kad jei pa­sau­ly­je ne­bū­ tų vy­rų, gy­ven­tų daug lai­min­gų, sto­rų mo­te­rų?)

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

„Pir­mo­ji die­na, 51 km nu­plauk­tas.

Sun­kiau nei ti­kė­jau­si, bet op­ti­miz­ mo ir ge­ros nuo­tai­kos ne­trūks­ta.

Bu­vo kliū­čių, su­si­tin­kant su ko­ man­da, bet vis­kas tvar­ko­je, esa­ me ant di­de­lio skar­džio, ruo­šia­mės va­ka­rie­nę ir gul­tus. Lau­kia ro­man­

tiš­ka, gra­ži nak­tis. Ryt vėl šok­siu į „Žai­bą“. No­ro plauk­ti, o dar na­mų link, ne­trūks­ta“, – žy­gio die­no­ raš­ty­je so­cia­li­nia­me tink­le „Fa­ce­ book“ pir­mai­siais įspū­džiais pa­ si­da­li­jo pro­jek­to „Mū­sų Bal­ti­jos kran­tas“ da­ly­vis.

Kaip se­ka­si ke­liau­to­jui, vi­si no­ rin­tie­ji ga­li sek­ti ne tik skai­ty­da­mi apie jo po­ty­rius, bet ir nar­šy­da­mi po

nuo­lat at­nau­ji­na­mus fo­toal­bu­mus.

Do­man­tas pa­ti­ki­no, kol kas ne­ ma­lo­nių ne­ti­kė­tu­mų ar di­de­lių kliū­čių ne­pa­ty­rė. Ta­čiau žy­gei­viui ten­ka bū­ti itin bud­riam, nes ar­ti­ nan­tis prie sa­lų lau­kia ne minkš­tas smė­lis, o ak­me­nys. „Pir­mo­ji die­na, pa­ly­gin­ti su ki­ to­mis, bu­vo nuo­bo­do­ka. Be­veik ne­si­jau­tė nei prieš­prie­ši­nio vė­jo, nei ban­gų. O jau ant­ra ir tre­čia die­ na bu­vo su­dė­tin­ges­nės, – pri­si­pa­ ži­no pa­šne­ko­vas. – Plau­kiu ir 3, ir 4 km nuo kran­to, nes daug kur nu­ kir­ti­nė­ju at­stu­mą ap­lenk­da­mas sa­ las. Ga­li bū­ti, kad bend­ras marš­ru­ to il­gis bus net ma­žes­nis“, – va­kar „Klai­pė­dai sa­kė žy­gei­vis.

Bai­da­rę kran­te au­to­bu­siu­ku ly­ di pa­lai­ky­mo eki­pa­žas – Do­man­to

bro­lis bei du bi­čiu­liai, su ku­riais jis su­si­tin­ka su­tar­tuo­se taš­kuo­se. Ko­ man­da sau­su­mo­je pa­si­rū­pi­na, kad bai­da­ri­nin­kas tin­ka­mai pail­sė­tų ir pa­si­stip­rin­tų.

Iš Ta­li­no į Klai­pė­dą vien­vie­te jū­ ri­ne bai­da­re irk­luo­jan­tis žy­gei­vis va­kar už sa­vo nu­ga­ros jau bu­vo pa­ li­kęs dau­giau nei 100 km ke­lio.

Ant­rą­ją žy­gio die­ną įvei­kęs 38, o tre­čią­ją – 54 km, Do­man­tas vy­lė­ si, kad ket­vir­tą­ją plau­ki­mo die­ną, tre­čia­die­nį, taip pat pa­vyks nu­siir­ ti apie 50 km.

Tad jei ir to­liau vis­kas klos­ty­sis sėk­min­gai, vi­są maž­daug 700 km at­stu­mą klai­pė­die­tis tu­rė­tų įveik­ ti, kaip su­pla­nuo­ta, per po­rą sa­vai­ čių. Pre­li­mi­na­rus fi­ni­šas Klai­pė­do­ je nu­ma­ty­tas lie­pos 14 die­ną.