2012-07-07 Klaipeda

Page 1

8

Nr. 157 (19 458)

Ä— vakar ie

je – L Kinijo

Po Ĺžeme vyksta tamsiosios mater

Likimo iro ja – ban nik tuojan rutis preziden ES Kipras tas . Ma VidurŞe Şa jōroje mio esanti ťalis turė ne tik spr s ti Bend ęsri klausimujos bet ir rōp s, savo kai intis liu.

+ SAVAITĖS HOROSKOPA S IR KRYŽIAŽODI S

VR `V Â 2e QN Z X aĂ&#x; _b\

[Ă– [N

_ ON QVR

[NV QV

_\ QNV • ]N

]\

KiproKULINARIJA p BIB irm ď Ž Rea

lybÄ—: 8V] _\ cN Q\

VoveraiÄ?iĹł der lius

cNZ` aRX` ĹĄa: XV tai, po [R aVX cN projek parko Q\ cNb ti 43 aV `b[X pateikus ZRaĂ&#x; V pe atrink Tf cR [ me eta ka vyko jauko 20 darbĹł. PaN[ Ă˜VNV 2 Rimtos li @ ORa to atran jÄ…. Taip rinÄ™ temÄ…. kas V_ _Ă­] Proble problemos par _VĂ– ]N V[ aV` `N atkur tokiĹł kaip koncepci kau isto ma dÄ—l tĹŤros c\ SV [N[ rerin Kipro va gN PV WN Xb tĹł kul Ĺ˝adama parkĹł, pijas `V [VNV` _R „Pasi ĹĄiuo me dinamojo V gbN YV torius ti. Bal RytĹł Europos jekĹ iaur riodus. pasaulio maĹžintas ko paĹĄalies va V XN YNV` tu ma Ă› W\` c laimÄ— – Ĺžiausiai Ä—s fondÄ… – ES, Tarp vyko nintelis iĹĄ teikti 7 pro N_ X\ VQ gyvena- miausiĹł kitĹł, su kiniais“, Ä?ius uĹž dovams. Kip tau rĹŤpi (TVF) pa Y aĂ­ _\` ] ro poli gulÄ— bankÄ… tven ir Euro tinÄŻ valiutos plotus, gyven- Versalis ir bus vie nors buvo Ä?ius. tikĹł NY aĂş Xb SostinÄ—s ďŹ nansinÄ—s nais, . ecevi riau prista Nors iki vandenslus, skirtus proble pe- bĹŤtĹł (ECB) dÄ—l pa pos centrinÄŻ ZV [Ă› / Nikosi paviljo eceviÄ?ius dĹžio archi- gionĹł, sakÄ— P.Gr pat lige ban ]V_ ma su mos. sko krizÄ—s ta pa ko jos taip – aNV “ „Laiki P.Gr vaiz gani– kuo kultĹŤros Grai nintelis, Ĺža, „Laiki Bank los. Lyg to neturÄ—jo pro Bank“ centre stĹŤks je – muosius kvar niĹł. ristinÄ—s sakojo lio kraĹĄto (IFLA) or ti 20 tai“, ko idÄ—ja jektas: blemĹł kijoje Kipras tĹł kuris su ekono “ – ne o pa limybÄ™ Kinijo Ĺžmo ď Ž Pro Par mi su viesi Pasau nizacija jÄŻ atrink liliui bal na gerus architektĹŤros statas. Futu- mis proble kiÄ… ga dĹžio sianti Kaip svar ekonomi kos augimu, nedarbu ir ti 1 mln. momis. dĹŤrÄ— su rim statinys orga sÄ…, per laikus, rea parkus nis obti pasaunaudoti puikraĹĄtovaiz Dar tais vyk tĹł ty toda bus sojo ka mo tikslÄ… biausiÄ… pir kai sius 500 bar ir ties meme fe tek sto Kip bas sie ďŹ mln. eurĹł pro hou je grindi mi nimui konkur Kipras kitais s. tuvos mÄ…, iĹĄ Ĺžymiau kia 10 vi vietoje, o ĹĄalies klau „Laiki nansinio kra ras nestovÄ—- praĹĄÄ— kitas siteto li galiiĹĄkÄ—lÄ— ES ninkavipa bus pa vyksianÄ?io – zavo tĹł, kurie JinzjĹł ÄŻgyvendi nia- ki statyti Lie kurs cho slenk Bank“, ĹĄiek tiek Cyprus“. Kipro ban ramos pa- niĹł nedarbo proc. Tarp jaunĹłnedar- kad simÄ…. TaÄ?iau sĹł di parkam dos univerteko unika nijo- At parkas ir pri „Cyprus geriau kas „Ban projek Kiekvieno taro. Pra lygis – niekas biudĹžeto Kiprestoranai ir metais rios devizas vienas pajĹŤrio,Ä?iĹł gyveKi ĹžmoĹžinomas sÄ?iu. Tas bes. KlaipÄ— ceviÄ?iui Popular kÄ… vos ty tais nea net nÄ— Skai mokyk k sa tu hek svar ki ti. ku ras po at ver of bus be 30 e bas Ä?iuo sidĹŤrÄ— vie kaip Lie joja, je, biausiĹł pÄ—d zuo tas proc. ir ďŹ nan la. Ĺžemai pusÄ™ ties bank Bank“, po krizÄ—s gali bĹŤti jama, kad Dyko klausimĹł ir Ukrai puliarus tarp MaĹža to, riui P.Gr likti savo eksperto darlinÄ—s jek po“ parodo das“. Tai bus kurĹĄiĹł ir Kipro rijoje. Pa sinis stabi Asta oviene@kl.lt Kipro struo- skirta po Kipro roto paskolinÄ™ nos pa spindys. so parpro lu jos, mlrd. eurĹł. bankai mybÄ— tovaizdĹžio bus pasau zici- „Ex saulis yra jo pademonrijos pevÄ—s at a.dyk lÄ—ĹĄas ÄŻ bankai inves riba. grai kai Kipro galbos praĹĄy mas Bend- 2011 m. jau milijonieriĹł. Rusijos Latvi no ĹĄitÄ… daugiau blemos – GraikijÄ…, ÄŻvaizdÄŻ, dinin parodai atseikÄ— mas su vo Ar pini kams apie po to tavo di sios erddÄ—l pavadi rĹł parku“. Mask „Pa KraĹĄ – is eurĹł. gal pra sun kas eks mo je. kĹł dĹŤrÄ— 25 ga su va bĹŤti jĹł jo gai “ ku tikÄ— deles taÄ?iau na par Ta dino ci sa pagalba ko bus duo nes kultĹŤ „Jie nĹł par su ĹĄalies sia susijusios ro paskutinisirĹĄiau tradi ĹĄiaupaskolÄ… Ä?iau kalbas lai 2,5 mlrd. saulinei BaltĹł „Expo 2013 iĹĄ ES ga „Jie kaĹžjos jĹŤriniĹł vadinimÄ…, ros ti milĹži bje ir bankamsĹĄi ĹĄalis atsi- kai AtÄ—nai ka tis. Bent jau grÄ…Ĺžinti nis ki vadovai ParkĹł miesi pa sugalvojo sios – apie ant Maskva li das. tuo me niĹĄkĹł septy ti panoja komptĹŤ pa BankĹł rodos no da Rusijos neigÄ—. rÄ…jÄ… tu, toriumi. banko seksi iĹĄ skolĹł tiek neslepia, kad Visgi KipValstybÄ—s nuostoliĹł. teko patirsis parkĹł sumos, ti kÄ… „Bal koreguoti vikingĹł kul . RuoĹĄ 2013“, kinai prie Gelto uni- pa dalis. ďŹ nansĹł kuriam tema – vienasgilios krizÄ—s. nas dai ÄŻ RusijÄ…, saulio paramos reikÄ— po jos ReikÄ—s bu. Juk ten eceviÄ?ius sprÄ™s „Expo lies dalyje te sukurti kredito Manau, tam sis Pa 400 ha sau tiek ÄŻ Ki rosi pa- kad Siluanovas ĹĄiÄ… ministras An klau ĹĄa Nauja nijÄ…. tos liĹł dÄ—l to, kai jis, pa bankui pri- reigĹŤnĹł, turÄ—tĹłti, pasak Kip simas, iĹĄ Niko PaskolĹł savaitÄ™ mies pleksÄ…. riai turÄ— tai svar , – teigÄ— P.Gr rinÄ—je tyrÄ™s investi ieĹĄ ro pati savo pakak „ExTaÄ?iau sas apim „Naujos sijos praĹĄymo pabrėŞė, kom Jinzhou cijĹł ÄŻ Grai nuostotybÄ—s visur nebus“ pagalbos, ti 10 mlrd. eurĹł. jĹŤros dĹł-parkĹł vykstanti s, o lek dÄ—mesÄŻ. s skir- Kipro prezidko obliga paskolos negavo. valsty kijos limybÄ— leidĹžia parko cijas, entas De je apie toďŹ as suteiki s bĹŤtĹł neÄŻsi kalĹł so KorÄ—jo vandenynam – met vienas Dabar bu 2 mlrd. eurĹł. turÄ—jo nu vals- tĹŤkst bei. Kipras, ku regis, reikia ĹĄaliĹł komunis vienintelis ĹĄa ris Chris- kol kas nema svarstomos, mo gair raĹĄy . gy ria vo nepa Ĺ iemet da skirta Svetim paĹĄnekovo, baigtas. ta keliama Kipro bankui ti skendi ventojĹł, jau me yra 804 kviero ma Kip tas visoje ES. lies vadovas cialaus pra Ä?iau atitinka Ä?iau aĹĄ Taigi, „Lai recesijo tai kuris lai naĹĄta. Pasak etapas jau naujo iĹĄ po“ pa ĹĄy ro Jo mo mo“, va ďŹ pro je. nansĹł Tie dovaujaki Bank“ kia kas Tin oďŹ gresyvio 1,8 mlrd. partija sa, – sakÄ— mi kĹŤrimo viÄ?ius lau pritrĹŤko kamai eurĹł, Rusijos nedidelÄ—.Kipro ekono taĹ io mÄ—ne nistras. ce na apie (AKEL) tra ji darbininkĹł mikos apie konsul tu-gas. Kadangi kad iĹĄliktĹł Visgi Kip atliks savo diciĹĄkai P.Gre sio apim treÄ?dalÄŻ gyvybin- produktas Ĺ alies bend Buvo ti ras pa „Laiki balsĹł gau- da skelbÄ—, ne viduryje Kip rasis vi tis nors ĹĄa ro atstovai pareigÄ… Kipro gal dydÄŻ Bank“ (BVP) per timo. nuveikta? ĹĄafto ins biro ro spaueurĹł. nÄŻ va papraĹĄÄ— daus lis turi – – Kipro Nors oďŹ parlamento gyventojĹł vyriau 5 mlrd. Nikosija Mask ďŹ nansi ramino, kad, „Kas Pekino land kinai ÄŻ dar bankas, ant- delÄ— Taigi, kredito 17,3–18 mlrd. jie jau pa cialiai niĹł eurĹł pa tam vos uĹž 1,79 sybei teko ÄŻsi bÄ—da riams su partija rinkimus. Ĺ iam tikssiruoĹĄÄ™ pirmi problemĹł, cializmo dokt skolos. mlrd. eurĹł, gyti jo Kipjais. NesleidĹžia, iki kumĹł cijos Bijo lai TaÄ?iau ĹĄaliai suteikti nebus diak si buoto jĹł ďŹ rklausimas eurĹł. Tai lui valdĹžia ninkauti ES. pertĹł, iĹĄ tiesĹł rinos, pa kosi so- Kol Graikijos li pagalbÄ… to dar nieko neÄŻ kÄ… daro piriais slegiamam kad padÄ—tĹł cijĹł norÄ—s sak eksskyrÄ— . Europos – kas Kip kimo? – kÄ… kre gauti sunji sÄ… to ta ban to vis ditoriai liai kaip Kip didelÄ— suma 61 mln. socialde panaĹĄi ÄŻ dau proce ro vado tĹł au Sulot-pakankamu kui atitikti iĹĄskÄ—s IĹĄ rinkĹł mainais? tokiai momen su projek dÄ—l kons ras. kamo ma, skir Kip „Svar ĹĄa- tiksSvarbiausi par mokratĹł par gelÄŻ namÄ… tomis ranko vas nebÄ—ga tikro ta bankui,reikalavimus. tis, nes jos ras jau nega mis pas jÄ… tijĹł. gatilino idÄ—jĹł, ro tijos dek TaÄ?iau lai – pa dytĹł, biausia, tvir my Kipro troikÄ… – ES, mos. tuojasi dÄ—l va laruoja gerinti “, – ko kreip bes, todÄ—l vy virĹĄijo Kip- sumenkino ĹĄalies kredito li skolin- kius jog suge kad Kipras sÄ—s va TVF ir diiki va riau reitingÄ… tis sta renginius ba organizuo paro- ir padÄ—tÄŻ, taip patdarbininkĹł mi pavadi dovas kartÄ… konsul dÄ—l medĹžiĹł ECB. graikĹł no ko klaspal- ÄŻ tarptautiniussybei te- ko tuso. Tai reiĹĄ dinamojo ĹĄlamĹĄ jĹł, li pir kre ti iĹĄsprÄ™ ir kia, kad rukci viÄ?ius. se skolin derina sa kikredito ki mininkauti kad Kipras to- partijai kiprieÄ?iĹł kon sti turkĹł ĹĄiÄ… savaitÄ™ lonizatoriais.ditorius Kip ce riai tis e tos vi Kip ES gato iki ras rinmas mokÄ— gali tik plokĹĄtelÄ™ Bend Tiesa, iktÄ…. De ne ĹĄiol ne ro P.Gr tĹł au tales, bet hektaÄŻsipa pa ja, su tas Yen rijos ĹĄalys“, blogiau nei svarbiausiĹł ir paĹžadÄ—vadovai pakeitÄ— ti dide de Projek naris, les palĹŤ reigodatikslĹł. sisekÄ— pasiek troika PusÄ—s veik 5 Rusijo mas, Kipro – sakÄ— Cosmo ES baigs per jo, kad dery ti kanas. je Kip pir – be Kipras or vas, for daro patys. kinĹł stovas. ganizacinio mininkavi- toďŹ as turi ne ro vadovas kreipÄ—si tris savaites. bas mata D.Chris- tnerius dÄ—l komite ma ÄŻ eu ta kinai parko sÄ… ďŹ nansuoja to at- re gyvena be Ĺžai paŞįstam tĹł ďŹ nansinÄ—sro zonos parĹł, Kip- taip tapo penkt ro Bal tĹł. ViskÄ… Uostamies veik 400 auparamos li tĹŤkst. euro zo tyje Ä…ja timo laikraĹĄ mln. jai. tis rusĹł Limasole leid rusĹł. bos, nos nariĹł, pa iĹĄ septyniolikosir tuoto kiu iĹĄkvie metu ten Ĺžiamas praÄ—ju kalba, praĹĄiu inves lau Ĺ iuo veikia Nors Kipsio mÄ—nesio sia pagal„Dabar ĹžiĹŤrai. keli rupabaigo prie ro sko 72 pro R aĂş je. los, ku torinei c. BVP, a_ " aĂ­X`a Z nÄ—ra di rios siekia b _VN WNb R [V [V\ N_ PUf c\ [b\ delÄ—s, Xb` X paly Z [NV ]N_ Ă˜VNb` N` ď Ž Plu

www.kl.lt

kos.

pasaul is

TAIKIKLYJE LIEOLIMPINÄ– UGNISarkas TUVIŲ Ĺ IR tis pDYSE NET 38 enan PROGRAMO S prim ÄŻ r jĹŤ pa s o v tu

Petdietis KlaipÄ— ceviÄ?ius pa e ras Gr tarp dvide jĹł kliuvo s laimingĹł sĹĄimtie izdĹžio ek va kraĹĄto riems su ku pertĹł, sÄ— sukurtei teikta Kinijoje. Jis kÄ… r tai ti pa igtas ki s bus ba prieĹĄ atida ros metai saulinÄ™ pa rant pa 2013“. po dÄ… „Ex

ijos paieĹĄ

2 A.1 62;6@ 9 62=<@ $

]N`NbYV`?RQNXa\_V QVR[N Ya 7bYVWN[N` b` 4NYV N[`X V`

7 d.

12

Aktorius V.PaukĹĄtÄ— ÄŻsitikinÄ™s, kad Ĺžmogaus esmÄ—s nepakeiÄ?ia joks laikmetis. Ĺ eĹĄtadienio interviu 5p.

10p.

XY Ya cNXN_R- _Ă› VĂ˜VR[Ă› ?RQNXa\ 7b XRc 7\YN[aN

2012 m. liepos

liepos 7, 2012

=<@ $ @ 962 162;6 2 A.

_VNV gNV [R V [Ăş QV Ĺžy _R[ TĂ› X ti paÄ?iĹł

TV HEROJUS

LIOTEKA

GYVENIM VARIKLIS O – MEILĖ

TikÄ—jimas ir aist ra

ininka vimo E

S prad

Šiandien priedai KINO FO TE Žemynų atsira LIS kaltininkasdimo

Şia – su

kartÄ—li u

 @PN[ ]Ve• [b\ a _

Kaina 1,60 Lt

PORTRETAS Q XV

N XN _V ZR [

R cV Ă˜Vb` ] TiraĹž ascijos: = 4_R P Tradi 35 510

PR cV = 4_R

Ĺ˝i­nu­Ä?iĹł ata­ka – ir nak­tÄŻ R Q VNV

_V\ Z

XĂ– Xb \ ]N_ R [b Z ZY[ `

ď Ž

WN " \ `R YĂ› [NV ]b ZV` jo: XV ZR [V menÄ— ď Ž Suak [VNV cV_ a\ NX WNb `R

Jei nak­tÄŻ ar sa­vait­ga­ lÄŻ pa­ry­Ä?iais iĹĄ mie­gĹł pa­Şa­di­no trum­po­ ji Ĺži­nu­tÄ—, ne­gal­vo­ ki­te, kad jus pri­si­mi­ nÄ— slap­tas ger­bÄ—­jas. Grei­Ä?iau­siai jÄ… at­ siun­tÄ— pi­giau po­mi­ do­rus par­duo­dan­tis pre­ky­bos cent­ras ar su­liek­nÄ—­ti siō­lan­tis spor­to klu­bas.

„Bo­sas – pa­var­dÄ— trum­pa ir ge­rai skam­ba, ĹĄtai ir te­ma.“ Vers­li­nin­kas An­ta­nas Bo­sas ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad prieĹĄ ar­tÄ—­jan­Ä?ius Sei­mo rin­ki­mus jo pa­var­dÄ— au­gi­na rei­tin­gus po­li­ti­kams.

3p.

Lie­tu­va plĹŤs­te­lÄ—­jo ÄŻ pa­jō­rÄŻ Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Ĺ il­tĹł ir sau­lÄ—­tĹł orĹł iť­siil­gÄ™ poil­ siau­to­jai vie­nin­gai pa­trau­kÄ— ÄŻ pa­ jō­rio ku­ror­tus. Au­to­mo­bi­liĹł ei­lÄ—s nu­si­drie­kÄ— ir prie ÄŻ Kur­ťiĹł ne­ri­jÄ… ke­lian­Ä?iĹł kel­tĹł, ir prie ÄŻva­Şia­vi­mo ÄŻ Pa­lan­gÄ…. SpÄ—­ja­ma, kad spĹŤs­Ä?iĹł ne­ pa­vyks iť­veng­ti ir sek­ma­die­nÄŻ.

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Vis siō­lo pa­si­keis­ti te­pa­lus

Be­veik ket­ve­rius me­tus klai­pÄ—­die­ tÄŻ trum­po­sio­mis Ĺži­nu­tÄ—­mis ata­ka­vo au­to­ser­vi­sas, ku­ria­me jis ap­si­lan­kÄ— vos vie­nÄ… kar­tÄ…. GrįŞ­tant iĹĄ po­lik­li­ni­kos ir ne­ti­ kÄ—­tai su­ge­dus au­to­mo­bi­liui, vy­ras uŞ­su­ko ÄŻ ar­ti­miau­siÄ… au­to­mo­bi­liĹł re­mon­to ÄŻmo­nÄ™. Tuo­met jis ne­si­ti­ kÄ—­jo, kad ĹĄis at­si­tik­ti­nis ap­si­lan­ky­ mas ge­ro­kai ap­kar­tins gy­ve­ni­mÄ…. At­sii­mant su­re­mon­tuo­tÄ… au­to­ mo­bi­lÄŻ, vy­rÄ… nu­ste­bi­no ga­na di­ de­lÄ—s pa­slau­gĹł kai­nos. Tad jis iť­ kart ÄŻspÄ—­jo, kad ĹĄio au­to­ser­vi­so pa­s lau­go­m is dau­g iau ne­si­nau­dos.

4

Ei­lÄ—s – nuo anks­taus ry­to

„„Ďky­ru­mas: nuo­lat siun­Ä?ia­mos rek­la­mi­nÄ—s trum­po­sios Ĺži­nu­tÄ—s uŞ­tvin­do ne vie­no klai­pÄ—­die­Ä?io mo­bi­lų­jÄŻ te­le­fo­nÄ….

PIRK DIENRAĹ TÄŽ IR ZOOLOGIJOS PARKE „MINI ZOO“ PIRMADIENIAIS LANKYKIS NEMOKAMAI! KiekvienÄ… pirmadienÄŻ dienraĹĄtÄŻ „KlaipÄ—da“ iĹĄkeisti ÄŻ bilietÄ… vienam asmeniui galite zoologijos parko kasoje. PasiĹŤlymas galioja liepos 9 – rugpjĹŤÄ?io 6 dienomis pateikus tos dienos dienraĹĄtÄŻ. Zoologijos parko „Mini zoo“ darbo laikas: 10.00–20.00 val.

Vy­tau­to Liau­dans­kio fo­to­mon­ta­Şas

ÄŽ Ne­rin­gÄ… poil­siau­to­jai pra­dÄ—­jo plĹŤs­ti va­kar nuo 7 val. ry­to. 9 val. per­kÄ—­la jau dir­bo vi­su pa­jÄ—­gu­mu – ne­pai­sy­da­mi gra­fi­ko pluk­dÄ— vi­ si trys kel­tai, ta­Ä?iau, ne­pai­sant pa­ stan­gĹł, prie Nau­jo­sios per­kÄ—­los su­si­da­rÄ— trans­por­to spĹŤs­tys. Il­ giau­sios au­to­mo­bi­liĹł ei­lÄ—s drie­kÄ—­si iĹĄ abie­jĹł Mi­ni­jos gat­vÄ—s pu­siĹł, Ag­ luo­nos gat­vÄ—­je. Kad gat­vÄ—­se ne­kil­tĹł chao­sas, eis­mÄ… te­ko re­ gu­liuo­ti pa­tru­liams.

6

2

šeštadienis, liepos 7, 2012

miestas klaipėdiečiai šventė valstybės dieną

Aist­ros dėl dujų ter­mi­na­lo nu­slo­po

Su­de­rė­jo: Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas E.Gent­vi­las ir bend­ro­vės „Klai­pė­

dos naf­ta“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius R.Ma­siu­lis pa­si­ra­šė su­tar­tį dėl Sus­ kys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo kran­ ti­nių. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Tarp Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jos ir bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ ne­san­tai­ka bai­ gė­si. Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Eu­ ge­ni­jus Gent­vi­las ir „Klai­pė­dos naf­ tos“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ro­kas Ma­siu­lis pa­si­ra­šė su­tar­tį, ku­ri nu­ sta­to, kaip bus fi­nan­suo­ja­mas ter­ mi­na­lo kran­ti­nių ir ki­tos inf­rast­ ruk­tū­ros įren­gi­mas. Per­kir­to Gor­di­jo maz­gą

„Su­si­tar­ti pa­vy­ko ir su­dė­lio­jo­me taip: „Klai­pė­dos naf­ta“ pa­gal Sus­ kys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­ lo įsta­ty­mą fi­nan­suo­ja ter­mi­na­ lo inf­rast­ruk­tū­ros sta­ty­bą, o Uos­to di­rek­ci­ja – pa­gal Uos­to įsta­ty­mą kom­pen­suo­ja tas lė­šas, ku­rias įde­ da „Klai­pė­dos naf­ta“. Ge­nia­liai pa­ pras­tas spren­di­mas“, – pa­si­ra­šęs su­tar­tį džiau­gė­si E.Gent­vi­las. Su­tar­tis bu­vo bū­ti­na, „Klai­pė­dos naf­tai“ ke­ti­nant pa­skelb­ti kran­ti­ nių sta­ty­bos ran­go­vo kon­kur­są. Ko­kios bus ga­lu­ti­nės in­ves­ti­ci­jos į sta­ty­bą, ne­prog­no­zuo­ja­ma, esą jos paaiš­kės tik pa­si­rin­kus ran­go­vą. Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas And­rius Ku­bi­lius ti­ki­no, kad Vy­riau­sy­bė jau pir­ma­die­nį priims spren­di­mus, kaip per 20 me­tų bus ga­ran­tuo­ta Uos­to di­rek­ci­jos in­ves­ti­ci­jų grą­ža. Uos­to rink­lia­vų ne­pa­kaks

Uos­ta­mies­ty­je vie­šė­ju­sio Vy­riau­ sy­bės va­do­vo tei­gi­mu, maž­daug 180 mln. li­tų in­ves­ti­ci­jos į kran­ ti­nes tu­rė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­mos iš du­jų par­da­vi­mo ta­ri­fo bei uos­ to rink­lia­vų. E.Gent­vi­las abe­jo­jo, ar in­ves­ti­ ci­jas pa­vyks su­si­grą­žin­ti iš rink­ lia­vų, nes že­mės nuo­mos mo­kes­

čio šia­me pro­jek­te ne­bus, o lai­vai at­plauks, nors ir di­de­li, bet re­čiau. Esą uos­tui la­biau ap­si­mo­ka priim­ ti dau­giau ma­žes­nių lai­vų. Tei­gia­ma, jei in­ves­ti­ci­jų ne­pa­ vyk­tų su­si­grą­žin­ti per 20 me­tų, ta­ da įsi­jung­tų vals­ty­bės biu­dže­tas. Grė­sė uos­to griū­tis?

Kai bir­že­lį bu­vo pa­tvir­tin­tas Sus­ kys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo įsta­ty­mas, ta­po aiš­ku, kad jo sta­ ty­ba ki­tas Klai­pė­dos uos­to įmo­nes ga­li pa­lik­ti be in­ves­ti­ci­jų inf­rast­ ruk­tū­rai. Nes liū­to da­lį – 230 mln. li­tų – Uos­to di­rek­ci­ja pa­gal tą įsta­ ty­mą tu­rė­tų skir­ti Ter­mi­na­lo inf­ rast­ruk­tū­ros reik­mėms. Nau­ja­sis įsta­ty­mas nu­ma­to, kad tu­rė­ti kran­ti­nę, prie ku­rios sto­vės sta­cio­na­rus lai­vas, išim­ti­nė tei­sė su­teik­ta „Klai­pė­dos naf­tai“, nors tos kran­ti­nės sta­ty­ba tu­ri bū­ti fi­ nan­suo­ja­ma di­rek­ci­jos lė­šo­mis, o tai esą kir­to­si su Vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to įsta­ty­mu, ku­ria­me pa­ra­šy­ta, kad kran­ti­nės yra Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio jū­rų uos­to su­de­da­mo­ji inf­ rast­ruk­tū­ros da­lis ir pri­klau­so di­ rek­ci­jai. Stra­te­gi­nia­me Uos­to di­rek­ci­jos pla­ne nuo 2012 iki 2014 me­tų Du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos reik­mėms nu­ ma­ty­ta 123 mln. li­tų. Bir­že­lio 14 d. di­rek­ci­ja, ga­vu­si nau­ją su­tar­ties va­rian­tą iš „Klai­ pė­dos naf­tos“, pa­si­prie­ši­no. Nes pa­gal jį, vien pir­so sta­ty­bai rei­kė­ tų 177 mln. li­tų. Ne­ga­na to, pi­ni­gų dar rei­kė­tų ak­va­to­ri­jos gi­li­ni­mui, Kiau­lės Nu­ga­ros sa­los šiau­ri­nės da­lies su­tvir­ti­ni­mui. Vi­sa su­ma išaug­tų iki 230 mln. li­tų. Pa­si­ra­šius su­tar­tį to­kio­mis są­ ly­go­m is, esą nė vie­n am ki­tam uos­to įmo­n ių pro­jek­t ui ne­b ū­t ų li­kę pi­ni­gų.

Simbolis: Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­nos pro­ga, skam­bant Lie­tu­vos him­nui, bu­vo iš­kel­ta tris­pal­vė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vals­ty­bės die­ną – iš­kil­mės Vals­ty­bės die­na Klai­pė­do­je pa­mi­nė­ta ypa­tin­gai. Teat­ro aikš­tė­je pa­gerb­tas ju­bi­lie­jų šven­čian­tis ak­to­rius Vy­tau­tas Paukš­tė, pi­lia­ vie­tė­je į dan­gų ki­lo tris­pal­vė, bu­vo pa­leis­tos sal­vės, mies­tie­čiai ga­lė­jo pa­si­gro­žė­ti lai­vais. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ną klai­ pė­die­čiai pra­dė­jo švęs­ti iš­va­ka­rė­ se. Teat­ro aikš­tė­je vy­ko ren­gi­nys, skir­tas pa­gerb­ti 80 me­tų ju­bi­lie­jų šven­čian­tį Klai­pė­dos dra­mos teat­ ro ak­to­rių, mies­to gar­bės pi­lie­tį V.Paukš­tę. Į sce­ną pa­kvies­tas ju­ bi­lia­tas bu­vo pa­si­tik­tas aud­rin­gais plo­ji­mais. V.Paukš­tės pa­svei­kin­ti at­vy­ko bū­rys bend­ra­min­čių, ko­le­gų, val­ džios at­sto­vų, vers­li­nin­kų, at­li­kė­jų, jo ta­len­to ger­bė­jų. Ren­gi­nio me­tu jam bu­vo per­duo­ti aukš­čiau­sių­jų ša­lies va­do­vų svei­ki­ni­mai. Su­si­rin­ku­sie­ji ne­gai­lė­jo V.Paukš­ tei ge­rų žo­džių. Dė­ko­jo už ta­len­tą, ko­le­gos džiau­gė­si, kad bu­vo į ką ly­ giuo­tis. V.Paukš­tę pa­svei­kin­ti ga­lė­jo ir mies­tie­čiai. Po ren­gi­nio prie ju­bi­ lia­to nu­si­drie­kė ei­lė žmo­nių. Va­kar klai­pė­die­tis bu­vo pa­gerb­ tas už nuo­pel­nus Lie­tu­vai ir už ša­ lies var­do gar­si­ni­mą pa­sau­ly­je. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė jam įtei­kė or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­ vai“ Ko­man­do­ro di­dį­jį kry­žių.

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė:

Vals­ty­bė – tai žmo­ nės. Nuo kiek­vie­no iš mū­sų pri­klau­so, kaip skam­bės Lie­tu­ vos var­das.

Va­kar Vals­ty­bės die­na bu­vo mi­ ni­ma pi­lia­vie­tė­je. Vi­dur­die­nį į ren­gi­nį atė­ju­sius klai­pė­die­čius ir mies­to sve­čius pa­si­ti­ko gat­vės cir­ ko tru­pė“Le Ar­tist“. Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­ rū­na­vi­mo die­nos pro­ga, skam­bant Lie­tu­vos him­nui, bu­vo iš­kel­ta tris­

pal­vė. Ren­gi­nio me­tu gro­jo Lie­tu­ vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų or­kest­ras. Su­si­rin­ku­siuo­sius svei­ki­no Klai­ pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė. „Vals­ty­bės die­na – tai šven­tė pi­ lie­čiams, vie­ny­bės die­na. Gal­būt Lie­tu­va bu­vo ži­no­ma ir anks­čiau, bet tik po Min­dau­go ka­rū­na­vi­ mo ji ta­po tik­ra vals­ty­be. Jos kū­ri­ mas vyks­ta ir da­bar. Vals­ty­bė – tai žmo­nės. Nuo kiek­vie­no iš mū­sų pri­klau­so, kaip skam­bės Lie­tu­vos var­das“, – kal­bė­jo di­rek­to­rė. Ce­re­mo­ni­jos me­tu 20 klai­pė­ die­čių bu­vo įteik­ti liu­di­ji­mai – do­ ku­men­tai, skir­ti pa­gerb­ti tuos pi­ lie­čius, ku­rie at­si­lie­pė į tė­vy­nės kvie­ti­mą ir sto­jo į at­ku­ria­mą Lie­ tu­vos ka­riuo­me­nę, gy­nė lais­vę ir ne­prik­lau­so­my­bę iki Ru­si­jos Fe­de­ ra­ci­jos ka­ri­nių pa­jė­gų iš­ve­di­mo iš Lie­tu­vos. Ren­gi­nį vai­ni­ka­vo iš pa­ būk­lo iš­šau­tos trys sal­vės. Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le klai­pė­ die­čiai ga­lė­jo pa­si­gro­žė­ti vi­sų ti­pų Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų lai­vais. Bu­vo eks­po­nuo­ja­mi pen­ki jų. Vals­ty­bės die­ną vai­ni­ka­vo him­ nas. De­vin­tą va­ka­ro jis bu­vo gie­da­ mas Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le.

3

šeštadienis, liepos 7, 2012

miestas

klaipėdiečiai šventė valstybės dieną

Sei­mū­nų tai­ki­nys – el­ny­nas

Ak­ci­ja. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­ro spe­cia­l is­tai nuo lie­pos 9 iki 20 d., kaip ir kas­met, dirbs pa­jū­ry­je. Poil­siau­to­jai bus kon­sul­tuo­ja­mi, kaip sai­k in­gai de­g in­t is sau­lė­je ir sau­g iai mau­dy­tis jū­ro­je. Taip pat ne­mo­ka­mai bus ma­t uo­ja­mas krau­jo spau­d i­mas. Ak­ci­jos me­tu karš­to­mis die­no­mis bus da­l i­ja­m i van­dens bu­te­l iu­kai. Pir­mo­ jo­je Meln­ra­gė­je ak­ci­ja vyks lie­pos 9 ir 10, Ant­ro­jo­je Meln­ra­gė­je – lie­pos 11 ir 13, neį­ga­lių­jų pa­plū­di­my­je – lie­pos 16 ir 17, Gi­ru­liuo­se – lie­pos 18 ir 20 d. Ak­ci­ ja pra­si­dės 11 ir tę­sis iki 14 val.

Ar­tė­jant Sei­mo rin­ ki­mams, suak­ty­vė­ jo gar­sių pro­ble­mų paieš­kos vi­suo­ me­nė­je. Šį­kart Sei­ mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ja at­si­grę­žė į mū­sų kraš­tą, kur jai už­kliu­vo be­veik prieš 20 me­tų Pa­ jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke įsteig­tas vers­ li­nin­ko An­ta­no Bo­ so el­ny­nas.

Eks­kur­si­jos. Ne­mo­ka­mos eks­k ur­si­ jos po Klai­pė­dos uos­tą su­lau­kė di­de­ lio po­pu­l ia­ru­mo. Lais­v ų vie­tų yra li­ kę tik lie­pos 19 ir 24 die­no­mis. No­rin­ čių­jų pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be su­si­pa­žin­ ti su Klai­pė­dos uos­tu pra­šo­ma pa­sku­ bė­ti re­gist­ruo­tis. Lai­vas iš­plau­kia 11, 13 ir 15 va­lan­do­mis.

Tik­ri­no: Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jai pa­rū­po vers­li­nin­kui A.Bo­sui pri­klau­san­čio el­ny­no tei­sė­tu­mas.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

a.dykoviene@kl.lt

Pa­ma­tė po 17 me­tų

Į vie­tą at­vy­ku­si ko­mi­si­ja no­rė­jo iš­ siaiš­kin­ti si­tua­ci­ją, ar tei­sė­tai dar 1995 m. čia įsteig­tas A.Bo­sui pri­ klau­san­tis el­ny­nas, ar vers­li­nin­kas tu­rė­jo tei­sę 3 met­rų aukš­čio tvo­ra už­tver­ti vals­ty­bi­nį miš­ką. El­ny­no plo­tas – 150 ha, da­lis že­mės – pri­va­ti val­da, apie 68 ha nuo­mo­ja­ma iš vals­ty­bės. Už že­ mės nuo­mą A.Bo­sas už 2011 me­tus vals­ty­bei su­mo­kė­jo 31 tūkst. li­tų. Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ to­rius Da­rius Ni­cius ne­slė­pė, kad el­ny­no tei­sė­tu­mo klau­si­mas iš­ky­ la nuo­lat. „Krin­ta tam tik­ras še­šė­lis ir ant Vals­ty­bės sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ ny­bos, kad kaž­kas čia vyks­ta ne­ tei­sė­tai. To­dėl pa­ga­liau rei­kia vis­ ką iš­siaiš­kin­ti“, – sa­kė D.Ni­cius. Ku­ria zoo­lo­gi­jos so­dą

El­ny­no veik­la ple­čia­si, ne taip se­ niai auk­cio­no bū­du bu­vo iš­nuo­mo­ ti vals­ty­bi­niai miš­kai, stei­gia­mas zoo­lo­gi­jos so­das. Esą šios veik­los nė­ra iki ga­lo reg­la­men­tuo­tos. Pa­sak Re­gio­ni­nio par­ko va­do­ vo, jei­gu yra el­ny­nas, na­tū­ra­lu, tu­ ri bū­ti ir tvo­ra. Pa­gal spe­cia­lią­sias že­mės ir miš­ko nau­do­ji­mo są­ly­ gas, pa­ra­šy­ta, kad re­gio­ni­niuo­ se par­kuo­se žvė­ri­nin­kys­tės veik­la ne­ga­li­ma, jei­gu tai dar­ko tra­di­ci­ nį kraš­to­vaiz­dį. Ta­čiau nė­ra jo­kių išaiš­ki­ni­mų, kas tas tra­di­ci­nis kraš­ to­vaiz­dis, ar el­nių ūkis dar­ko tra­di­ ci­nį kraš­to­vaiz­dį, ar ne.

Dienos telegrafas

„Rei­k ia pa­ga­l iau vi­sa tai iš­ siaiš­kin­ti, kad kas kar­tą prieš Sei­ mo rin­ki­mus ne­be­bū­tų ke­lia­mas tas pa­ts klau­si­mas“, – įsi­ti­ki­nęs D.Ni­cius.

Ag­nė Bi­lo­tai­tė:

Ky­šis. Ket­vir­ta­d ie­n io va­ka­rą ne­blai­ vus 42 me­t ų vai­ruo­to­jas, siek­da­mas iš­veng­ti at­sa­ko­my­bės už pa­žei­di­mą, po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams siū­lė 1 tūkst. li­ tų ir ce­men­to. Vy­rui bu­vo nu­sta­ty­tas vi­du­ti­nis gir­tu­mo laips­nis – 1,61 pro­mi­ lės. Pa­rei­gū­nus ban­dęs pa­pirk­ti vy­ras už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Kiek te­ko dis­ku­tuo­ti apie vie­ti­nį au­ten­tiš­ ką kraš­to­vaiz­dį, to­kia gy­vū­ni­ja čia nė­ra bū­ din­ga. Nors, ži­no­ma, el­niai – ne kup­ra­nu­ ga­riai. Tvo­ra: ko­ne vi­soms kont­ro­liuo­jan­čioms ins­ti­tu­ci­joms pa­ves­ta iš­siaiš­

Pa­na­šu į rin­ki­mų šou

A.Bo­sas jau be­veik pri­pra­to, kad su­si­do­mė­ji­mas jo el­ny­nu ir tvo­ro­ mis kas­kart išau­ga prieš rin­ki­mus. „Tai yra ab­so­liu­tus po­li­ti­ka­vi­ mas, vi­sa tai ga­liu įro­dy­ti do­ku­ men­tais“, – tei­gė vers­li­nin­kas. Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­ si­jos na­rė Ag­nė Bi­lo­tai­tė iš­si­su­ ki­nė­jo nuo tie­saus at­sa­ky­mo, ar toks stai­gus su­si­do­mė­ji­mas A.Bo­ sui pri­klau­san­čiu el­ny­nu pa­jū­ry­ je nė­ra su­si­jęs su ar­tė­jan­čiais rin­ ki­mais. „Su­si­do­mė­ji­mas šia te­ma – di­ de­lis, opus ir žmo­nės ieš­ko tie­sos. Įta­kin­gi ir tur­tin­gi žmo­nės tie­siog pa­pras­čiau iš­si­spren­džia sa­vo pro­ ble­mas“, – tvir­ti­no A.Bi­lo­tai­tė. „Vis­kas yra tei­sė­ta, tu­riu vi­

Ava­ri­ja. Ket­vir­ta­die­nį apie 17 val. po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nas Gargž­duo­se, Žal­gi­rio gat­vė­je esan­čio na­mo kie­me at­bu­li­ne ei­ga va­žiuo­da­mas nuo­sa­vu au­to­mo­bi­ liu „Seat Ibi­za“ par­tren­kė dve­jų me­tų mer­gai­tę. Ma­ža­me­tė dėl gal­vos ir pil­vo trau­mų pa­gul­dy­ta į li­go­ni­nę. Ne­lai­mės me­tu 26 me­tų Klai­pė­dos ra­jo­no Vie­šo­ sios po­li­ci­jos sky­riaus Pre­ven­ci­jos po­ sky­rio ty­rė­jas bu­vo neu­ni­for­muo­tas, ne tar­ny­bos me­tu, blai­vus.

kin­ti, ar tri­jų met­rų aukš­čio už­tva­ras vals­ty­bi­nia­me miš­ke – le­ga­lus.

sus do­ku­men­tus, re­gio­ni­nio par­ ko, Ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­ men­to lei­di­mus. La­bai liūd­na, kai pra­si­de­da nau­jas rin­ki­mų se­zo­nas ir pra­de­da­ma po­li­ti­kuo­ti. O tam rei­kia ras­ti te­mą. Bo­sas – pa­var­dė trum­pa ir ge­rai skam­ba, štai ir te­ ma“, – pik­ti­no­si A.Bo­sas. Pa­rū­po že­mės sa­vi­nin­kai?

An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­riai pik­ti­no­si, kad de­šim­tys hek­ta­rų vals­ty­bi­nės že­mės iš­nuo­mo­ta pri­ va­čiam as­me­niui, o yra vie­tos gy­ ven­to­jų, ku­rie, net pa­si­bai­gus že­ mės re­for­mai, li­gi šiol neat­ga­vo jiems pri­klau­san­čios nuo­sa­vy­bės. „Žiū­rint for­ma­liai, vi­si lei­di­mai

iš­duo­ti tei­sė­tai. Bet ši­to­kio­se vie­ to­se ne­ga­li bū­ti to­kių ūkių, be to, nea­ti­tin­ka tvo­rų aukš­tin­gu­mas, už­sta­ty­mas, o ir pa­ties el­ny­no at­ si­ra­di­mas ke­lia daug abe­jo­nių. Kiek te­ko dis­ku­tuo­ti apie vie­ti­nį au­ten­ tiš­ką kraš­to­vaiz­dį, to­kia gy­vū­ni­ ja čia nė­ra bū­din­ga. Nors, ži­no­ma, el­niai – ne kup­ra­nu­ga­riai“, – dės­ tė A.Bi­lo­tai­tė. Pa­si­dai­rę po A.Bo­so val­das el­ ny­ne, pa­var­tę do­ku­men­tus, Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos na­riai pri­pa­ži­no, kad for­ma­liai pa­žei­di­ mų ne­ran­da. Ta­čiau per mė­ne­sį šiuo klau­si­mu at­sa­ky­mus tu­ri pa­ teik­ti pro­ku­ro­rai ir Spe­cia­lių­jų ty­ ri­mų tar­ny­bos pa­rei­gū­nai.

Mir­tys. Už­va­kar Klai­pė­dos ci­vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Do­mi­ce­lė Il­gi­nie­nė (g. 1923 m.), Ta­ma­ra Ru­mian­ ce­va (g. 1926 m.), Al­do­na Lai­mu­tė Pet­ ra­vi­čie­nė (g. 1932 m.), Va­le­rij Usa­čiov (g. 1949 m.), Si­gi­tas Pi­li­čiaus­kas (g. 1952 m.), Ale­xan­der Tsi­mik (g. 1953 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ana Niun­ko, Jus­ti­na Ku­bi­lie­nė, Ana­to­ lij Prak­sin, Ka­zi­mie­ra Kai­rie­nė, Ta­ma­ ra Ru­mian­ce­va. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Ry­toj lai­do­ja­ma Tat­ja­na Bu­čie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 46 iš­kvie­ti­mų. Dau­giau­sia pro­ble­mų klai­pė­die­čiams su­kė­lė karš­tis.

4

šeštadienis, liepos 7, 2012

miestas

Ži­nu­čių ata­ka – ir nak­tį Komentarai Mil­da Dei­man­tė

Vals­ty­bi­nės var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos Ne­są­ž i­n in­gos ko­mer­ci­nės veik­los ir rek­la­mos sky­r iaus ve­dė­ja

R In­for­ma­ci­ja: te­le­rin­ko­da­ros ar par­da­vi­mo te­le­fo­nu pa­slau­gas siū­lan­čios įmo­nės teigia nau­do­jančios

ne savo, o tik tuos duo­me­nis, kuriuos pa­teikia už­sa­ko­vai.

1

Ne­pai­sant įspė­j i­m o, klai­pė­die­tis nuo­lat su­ lauk­da­vo rek­la­mi­nių ži­nu­čių į mo­ bi­lų­jį te­le­fo­ną. Vy­rui jos taip nu­si­bo­do, kad neiš­ ken­tęs ke­lis kar­tus jis krei­pė­si į au­ to­ser­vi­so ad­mi­nist­ra­ci­ją ir va­do­vus liau­tis siųs­ti jam ži­nu­tes ir iš vi­ so iš­brauk­ti iš sa­vo duo­me­nų ba­ zės. Šiems pa­ža­dė­jus, kad ži­nu­čių siun­ti­mas bus nu­trauk­tas, ki­tą­dien jis vėl su­lauk­da­vo ži­nu­tės su nau­ju pa­siū­ly­mu, pa­vyz­džiui, pa­keis­ti au­ to­mo­bi­liui te­pa­lus. Su­ti­ki­mo ne­tu­ri

„Au­to­ser­vi­so nuo­lai­dų kor­te­lės ne­tu­riu. Gal ant pil­do­mo spe­ cia­laus au­to­ser­vi­so blan­ko ir da­ viau su­t i­k i­m ą dėl rek­l a­m os“, – svars­tė pa­šne­ko­vas, ta­čiau vė­ liau įmo­nės va­do­vas pa­ti­ki­no to­ kio su­ti­ki­mo ne­tu­rįs. O te­le­fo­nas ir to­liau pyp­sė­da­vo nuo rek­la­mi­ nių ži­nu­čių. Vy­ras ban­dė kreip­tis į var­to­to­ jų tei­ses gi­nan­čią tar­ny­bą, ta­čiau ne­s ėk­m in­gai. Vai­r uo­to­jas sa­k ė jau ne­beį­si­vaiz­duo­jąs, kaip ga­lė­ tų ap­si­gin­ti nuo įky­rių pa­slau­gos siū­ly­to­jų. Ta­čiau jis nė­ra vie­nin­te­lis, at­si­ dū­ręs pa­na­šio­je si­tua­ci­jo­je. Daž­nas klai­pė­die­tis pri­pa­žįs­ta, kad rek­la­ ma ar pa­slau­gų siū­ly­mas te­le­fo­nu kar­tais pri­lygs­ta vos ne šan­ta­žui.

Vi­lio­ja so­li­džiais pri­zais

Jei pe­rė­jus di­džiu­liu pre­ky­bos cent­ru su­si­gun­dy­tum už­pil­dy­ti vi­sas siū­lo­mas an­ke­tas, bū­tų ga­ li­ma tu­rė­ti ma­žiau­siai tris au­to­ mo­bi­lius ir iš­ti­sus me­tus ato­sto­ gau­ti skir­tin­guo­se šil­tų­jų kraš­tų ku­ror­tuo­se. Bū­tent to­kio­mis do­va­no­mis pir­ kė­jai daž­nai vi­lio­ja­mi mai­nais už

Pas­te­bi­ma, kad rek­ la­mi­nių ži­nu­čių srau­tas suak­ty­vė­ja po al­gų ir ar­tė­jant sa­ vait­ga­liui.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

plū­dis bū­na die­nos me­tu, ta­čiau pa­siū­ly­mo pi­giau ap­si­pirk­ti pre­ ky­bos cent­re ar įsi­gy­ti abo­ne­men­ tą spor­to klu­be ga­li­te su­lauk­ti ir nak­ti­mis. Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ci­jos at­sto­vė Au­re­li­ja Gri­ki­ nai­tė pa­tvir­ti­no, kad ši ins­ti­tu­ci­ja vis daž­niau su­lau­kia su­ne­ri­mu­sių žmo­nių skam­bu­čių ir elekt­ro­ni­nių laiš­kų dėl gau­na­mų laiš­kų su ra­gi­ ni­mais da­ly­vau­ti žai­di­muo­se, ak­ ci­jo­se ir lai­mė­ti pi­ni­gi­nius pri­zus. Žmo­nės tei­rau­ja­si, ko­kiu bū­du skam­bi­nan­čios bend­ro­vės gau­na jų duo­me­nis ir ar tai tei­sė­ta. Jie taip pat skun­džia­si dėl gal­būt ne­tei­sė­tai tvar­ko­mų jų as­mens duo­me­nų. Duo­me­nis pa­tei­kia už­sa­ko­vai

jų pri­va­čius duo­me­nis. O kur dar gau­sy­bė nuo­lai­dų kor­te­lių, ku­rias žmo­nės par­duo­tu­vė­se gau­na mai­ nais už sa­vo as­mens duo­me­nis. Ta­č iau klai­p ė­d ie­č iai pa­s te­b i, kad vie­toj lo­te­ri­jos or­ga­ni­za­to­ rių skam­bu­čių apie lai­mė­tą so­li­dų pri­zą bū­na už­ver­čia­mi rek­la­mi­nė­ mis ži­nu­tė­mis. Kai ku­rie per die­ną su­lau­kia iki de­šim­ties pa­čių įvai­riau­sių pa­siū­ ly­mų. Pas­te­bi­ma, kad rek­la­mi­nių ži­nu­čių srau­tas suak­ty­vė­ja po al­ gų ir ar­tė­jant sa­vait­ga­liui. Nors di­ džiau­sias trum­pų­jų ži­nu­čių ant­

Bend­ro­vės TEO Ko­mu­ni­ka­ci­jos va­ do­vas An­ta­nas Bub­ne­lis pa­ti­ki­no, kad, teik­da­ma te­le­rin­ko­da­ros ar par­ da­vi­mo te­le­fo­nu pa­slau­gas, „Lin­tel“ nau­do­ja tik to­kių pa­slau­gų už­sa­ko­vų pa­teik­tas duo­me­nų ba­zes. Už šių duo­me­nų ba­zių su­da­ry­mą ir val­dy­mą at­sa­ko už­sa­ko­vai. „Įp­ras­tai mū­sų klien­tams pri­ va­tūs as­me­nys pa­tei­kia sa­vo kon­ tak­ti­nius duo­me­nis ir išanks­ti­nius su­ti­ki­mus tie­sio­gi­nei rin­ko­da­rai, pirk­da­mi pre­kes ir pa­slau­gas, da­ ly­vau­da­mi lo­ja­lu­mo ak­ci­jo­se ir ki­ tais tei­sė­tais bū­dais. Žmo­nės, pa­ gei­dau­jan­tys at­si­sa­ky­ti tie­sio­gi­nės

ek­la­mos įsta­ty­mo 13 straips­ ny­je nu­ro­dy­ta, kad rek­la­ ma te­le­fo­nu, te­le­fak­su, te­ lek­s u, elekt­ro­n i­n iu pa­š tu ga­li bū­ti tei­kia­ma tik rek­la­mos var­to­ to­jo su­ti­ki­mu ar jo pra­šy­mu. Drau­džia­ ma tie­sio­giai teik­ti rek­la­mą konk­re­čiam as­me­niui, jei­gu yra aiš­kiai iš­reikš­tas šio as­mens ne­su­ti­ki­mas. Už šia­me straips­ ny­je nu­sta­ty­tų rek­la­mos nau­do­ji­mo rei­ka­la­vi­mų ne­si­lai­ky­mą, rek­la­mi­nės veik­los su­bjek­tams ga­li bū­ti ski­ria­ma bau­da nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. li­tų. Jei­ gu, esant iš­reikš­tam ne­su­ti­ki­mui gau­ti bend­ro­vės pra­ne­ši­mus, žmo­gus vis tiek gau­na ne­pa­gei­dau­ja­mą rek­la­mą, to­kiu at­ve­ju rei­kė­tų kreip­tis į Vals­ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ją ar­ba Mais­

Auš­ra Gu­čie­nė

to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą dėl Rek­la­mos įsta­ty­mo pa­žei­di­mo nu­sta­ty­mo bei pa­ žei­di­mo pro­to­ko­lo su­ra­šy­mo. Vals­ty­ bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ ba, ga­vu­si mi­nė­tų ins­ti­tu­ci­jų su­ra­šy­tus pa­žei­di­mo pro­to­ko­lus, prii­ma nu­ta­ri­ mus bei ski­ria eko­no­mi­nes san­kci­jas ne­pa­gei­dau­ja­mos rek­la­mos sklei­dė­jui. Ak­ci­jų ir lo­ja­lu­mo kor­te­lių sis­te­ma nė­ ra reg­la­men­tuo­ta tei­sės ak­tais. Ta­čiau in­for­ma­ci­ja apie jas, kor­te­lės iš­da­vi­mo tai­syk­lės tu­ri bū­ti aiš­kios ir ne­klai­di­nan­ čios. Var­to­to­jas su lo­ja­lu­mo pro­gra­mos tai­syk­lė­mis pri­va­lo bū­ti su­pa­žin­di­na­ mas iš anks­to, prieš už­pil­dy­da­mas an­ ke­tą. Vers­lo su­bjek­tui nė­ra už­draus­ta nu­ma­ty­ti są­ly­gos, jog var­to­to­jas, no­rė­ da­mas nau­do­tis bend­ro­vės ak­ci­jo­mis ir nuo­lai­dų sis­te­ma, tu­ri nu­ro­dy­ti tam tik­rus kon­tak­tus, ku­riais ga­li bū­ti siun­ čia­mi pra­ne­ši­mai, ta­čiau tam rei­ka­lin­ gas kor­te­lės tu­rė­to­jo su­ti­ki­mas.

mo­nės vi­suo­met tu­rė­tų bū­ ti bud­rūs ir bea­to­dai­riš­kai ne­ teik­ti sa­vo as­mens duo­me­nų įvai­rių ak­ci­jų, žai­di­mų, lo­te­ri­ jų or­ga­ni­za­to­riams. Ap­sisp­ren­dus da­ ly­vau­ti, rei­kė­tų la­bai ati­džiai skai­ty­ti ak­ci­jų tai­syk­les, pa­siū­ly­mus, o pil­dant siū­lo­mas an­ke­tas, at­kreip­ti dė­me­sį į jo­ se pa­tei­kia­mą ar pa­na­šiai for­mu­luo­ja­ mą klau­si­mą „Ar su­tin­ka­te nu­ro­dy­tais kon­tak­ti­niais duo­me­ni­mis gau­ti rek­ la­mi­nius pra­ne­ši­mus, iš­skir­ti­nius pa­ siū­ly­mus ir ki­tą in­for­ma­ci­ją?“ Lie­tu­vos Res­pub­li­kos as­mens duo­me­nų tei­si­nės ap­sau­gos įsta­ty­me nu­sta­ty­ta, kad as­ mens duo­me­nys ga­li bū­ti tvar­ko­mi tie­ sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­lais tik po to, kai duo­me­nų su­bjek­tas duo­da su­ti­ki­mą, t.y. tik tu­rė­da­mi as­mens su­ti­ki­mą įvai­ rių ak­ci­jų ir žai­di­mų or­ga­ni­za­to­riai tu­ri tei­sę siųs­ti pa­siū­ly­mus, kvie­ti­mus da­ly­ vau­ti ak­ci­jo­se, žai­di­muo­se ar lo­te­ri­jo­se.

Kar­tais žmo­nės pa­tei­kia sa­vo as­mens duo­me­nis ir są­mo­nin­gai ar per neap­ dai­ru­mą duo­da su­ti­ki­mą gau­ti laiš­kus ir pa­siū­ly­mus nu­ro­dy­tais kon­tak­tais, o vė­liau apie duo­tą su­ti­ki­mą pa­mirš­ta. Net ir tu­rė­da­mi jū­sų su­ti­ki­mą duo­me­ nų val­dy­to­jai (žai­di­mų ir lo­te­ri­jų or­ga­ ni­za­to­riai) pri­va­lo nu­sta­ty­ti konk­re­tų as­mens duo­me­nų, tvar­ko­mų tie­sio­gi­ nės rin­ko­da­ros tiks­lu, sau­go­ji­mo ter­ mi­ną. Žmo­gus tu­ri tei­sę ži­no­ti, bū­ti in­ for­muo­tas apie sa­vo as­mens duo­me­nų tvar­ky­mą. Kiek­vie­nas as­muo tu­ri tei­sę ne­su­tik­ti, kad bū­tų tvar­ko­mi jo as­mens duo­me­nys tie­sio­gi­nės rin­ko­da­ros tiks­ lais, ne­nu­ro­dy­da­mas ne­su­ti­ki­mo mo­ ty­vų. Duo­me­nų su­bjek­tams bū­ti­na ži­ no­ti, jog net ir da­vę sa­vo su­ti­ki­mą gau­ti in­for­ma­ci­ją rin­ko­da­ros tiks­lais, jie ga­li bet ka­da pa­keis­ti sa­vo nuo­mo­nę ir tu­ ri tei­sę bet ku­riuo me­tu šį su­ti­ki­mą nu­ trauk­ti. Tuo­met duo­me­nų val­dy­to­jas pri­va­lo ne­dels­da­mas ir ne­mo­ka­mai nu­trauk­ti as­mens duo­me­nų tvar­ky­ mo veiks­mus ir in­for­muo­ti duo­me­nų ga­vė­jus.

rin­ko­da­ros skam­bu­čių, bet ka­da tu­ri tei­sę kreip­tis į už­sa­ko­vus ir pa­reikš­ ti sa­vo ne­su­ti­ki­mą, į ku­rį pri­va­lo­ma su­rea­guo­ti. Su­lau­kę to­kių pra­šy­ mų, juos bū­ti­nai per­duo­da­me sa­vo klien­tams“, – sa­kė A.Bub­ne­lis. Ta­čiau jis ma­no, kad nuo­to­li­nis pa­slau­gų ir pre­kių pir­ki­mas te­le­ fo­nu ar in­ter­ne­tu taps vis po­pu­lia­ res­nis ir svar­bes­nis.

„Aki­vaiz­du, jog klien­tai ver­ti­na ga­li­my­bę grei­tai ir pa­to­giai įsi­gy­ ti pa­slau­gas ir pre­kes, gau­ti nau­ jau­sią in­for­ma­ci­ją, ge­riau­sius pa­ siū­ly­mus. Vis dėl­to su­si­dū­rus su klien­tų ne­no­ru tęs­ti po­kal­bį, kon­ sul­tan­tai ne­dels­da­mi at­si­pra­šo už su­truk­dy­mą ir po­kal­bis bū­na nu­ trau­kia­mas“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ ko­vas.

Vals­ty­bi­nės duo­me­nų ap­sau­gos ins­pek­ ci­jos In­for­ma­ci­jos ir tech­no­lo­g i­jų sky­ riaus ve­dė­ja

Ž

Daugiabučio kieme nu­nio­ko­jo tris au­to­mo­bi­lius As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Vie­na­me Vy­tau­to gat­vės na­mų kie­ mų kaž­kam už­kliu­vo trys, spė­ja­ ma, tai pa­čiai klai­pė­die­čių šei­mai pri­klau­san­tys au­to­mo­bi­liai.

Vi­s o­s e tri­j o­s e – „Mer­c e­d es Benz“, „Ford Es­cort“ ir „VW Jet­ ta“ – ma­ši­no­se van­da­lai iš­dau­žė lan­gus. Chu­li­ga­nai sun­kio­jo ne tik prie­ ki­nį ir šo­ni­nius stik­lus, bet iš­ma­lė net stog­lan­gį. Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai kol kas ne­ ga­vo pra­ne­ši­mo apie in­ci­den­tą. Kai­my­nai ma­no, kad kaž­kas taip paauk­l ė­jo ne­va­ž iuo­jan­č ių au­

to­mo­bi­lių, ku­rie jau ke­le­tą me­ tų uži­ma vie­tą kie­me, šei­mi­nin­ kus. Esą jų ne kar­tą bu­vo pra­šy­ta iš­vež­ti ne­va­žiuo­jan­čias ma­ši­nas iš kie­mo, ta­čiau pra­šy­mai lik­da­ vo neiš­girs­ti. Iki bir­ž e­l io pa­b ai­gos vi­s uo­ se ša­l ies mies­t uo­se vy­ko ak­c i­ja, ku­rios me­tu gy­ven­to­jai ga­lė­jo be di­de­lių rū­pes­čių at­si­kra­ty­ti se­nų, ne­b e­va­ž iuo­jan­č ių au­to­m o­b i­l ių ir taip iš­veng­ti bau­dos, ku­ri ga­li bū­ti skir­ta už ap­lin­kos tar­šą. Vals­ty­bės įmo­nės „Re­git­ra“ duo­ me­ni­mis, vien per­nai į Lie­tu­vą bu­ vo įvež­ta dau­giau kaip 216 tūkst. leng­vų­jų au­to­mo­bi­lių, o baig­ta eksp­loa­tuo­ti ir tin­ka­mai su­tvar­ ky­ta tik 34 tūkst.

Pa­si­reiš­kė: van­da­lai Vy­tau­to gat­vė­je per nak­tį iš­dau­žė net tri­jų tai pa­čiai šei­mai pri­klau­san­čių au­to­mo­bi­lių lan­gus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

5

šeštadienis, liepos 7, 2012

Šeštadienio interviu

Vy­tau­tas Paukš­tė: žmo­gus ne­si­kei­čia

A

š­tuo­nias­de­šimt­me­tį šven­ čian­čiai Lie­tu­vos ki­no ir teat­ro le­gen­dai klai­pė­ die­čiui Vy­tau­tui Paukš­tei te­ko ne vie­no gar­saus ša­lies val­ do­vo vaid­muo. Ak­to­riaus įsi­ti­ki­ni­mu, per am­žius žmo­gaus es­mė ne­pa­si­kei­tė.

tiš­ka. Gra­žūs at­si­mi­ni­mai, bet tai vis­kas – bu­vo.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Am­ži­nos nuo­dė­mės ir do­ry­bės

– Teat­re jums te­ko Min­dau­ go vaid­muo. Tai XIII am­žiaus žmo­gus. Ar šiuo­lai­ki­niams žmo­nėms įma­no­ma su­vok­ti, at­kur­ti ir pa­ro­dy­ti, kas ta­da iš tie­sų bu­vo svar­bu ir kaip prieš dau­giau nei 800 me­tų mąs­tė žmo­nės? – Man at­ro­do, kad žmo­gus ir da­ bar, ir prieš ke­lis šim­tus me­tų bu­vo toks pat. Jį kan­ki­no tos pa­čios aist­ ros – mei­lė, nea­py­kan­ta, džiaugs­ mas, aša­ros, vis­kas bu­vo tas pa­ ts. Ir Min­dau­go is­to­ri­ja ta pa­ti. Štai Min­dau­gas ver­tė te­kė­ti duk­rą už kaž­ko­kio ne­my­li­mo vy­ro, ir da­ bar taip pa­si­tai­ko. Gal tik vals­ty­ bės rei­ka­lai kiek ki­to­kie. – Tarp žmo­giš­kų aist­rų, bjau­ riau­sia iki šių lai­kų li­ko nea­py­ kan­ta. Kaip ma­no­te, ko­dėl ji to­ kia ga­ji? – Nea­py­kan­ta taip pat am­ži­nas da­ly­kas. Juk nie­kas ne­si­kei­čia. Kal­ bant apie mū­sų lai­kus – ap­link int­ ri­gos, pa­vy­das, kar­je­ros sie­kis bet ko­kia kai­na. Gi dar ne­la­bai se­nais lai­kais, po­ka­ry­je, dėl di­des­nio bu­to kai­my­nas ga­lė­jo iš­duo­ti kai­my­ną, kad pri­grieb­tų sve­ti­mą ge­rą, ki­tas dėl pa­rei­gų ne­si­bo­dė­jo įskųs­ti ne­ kal­to žmo­gaus. Tai am­ži­ni ne­si­kei­ čian­tys da­ly­kai. Tik rei­kia tam tik­ ros si­tua­ci­jos, tam tik­rų ap­lin­ky­bių ir at­si­ve­ria aist­rų ka­ti­las. Ir žmo­ gus pa­siel­gia niek­šin­gai, nors iki tol, at­ro­do, bu­vo pa­do­rus ir gar­ bin­gas. – Jums te­ko vai­din­ti gar­sia­ja­me fil­me „Her­kus Man­tas“, kaip jums at­ro­do, ar jis bu­vo pa­do­ rus žmo­gus? Ar tai tik mū­sų lai­kus pa­sie­ku­si dar vie­na he­ ro­ji­nė le­gen­da? – Spren­džiant iš to, kad jis no­rė­ jo iš­gel­bė­ti prū­sus, at­ro­do, bu­vo kil­nus žmo­gus. Betgi jo tiks­las vis dėl­to bu­vo ka­ra­liau­ti, val­dy­ti sa­vo tau­tą. Pa­ti in­ten­ci­ja la­bai gra­ži – gel­bė­ti prū­sus, bet val­džios troš­ki­ mas bu­vo. Ži­no­ma, kad vis­kas api­ pin­ta le­gen­do­mis, mes net su­vok­ti ne­pa­jė­gūs, kas bu­vo to­kie Mon­tė ar Min­dau­gas. Bet vis­kas, ką jie da­rė, bu­vo ab­so­liu­čiai žmo­giš­ka ir su­ pran­ta­ma. – Kaip ak­to­riui iš­veng­ti pa­vo­ jaus ir ne­su­si­ta­pa­tin­ti su sa­vo he­ro­ju­mi? Juk bū­na mo­men­tų, kai ta ri­ba tarp vai­dy­bos ir rea­ ly­bės be­veik iš­nyks­ta? – Ka­da žmo­gus per­žen­gia ši­tą ri­bą, jau – psi­chi­kos su­tri­ki­mas. Mums dar stu­di­jų lai­kais pa­tei­kė to­kį pa­ vyz­dį, kai vie­nas juo­dao­dis ak­to­ rius, vai­di­nęs Ote­lą, ku­riam pa­gal sce­na­ri­jų rei­kė­jo pa­smaug­ti Dez­de­ mo­ną, sce­no­je iš tik­rų­jų ėmė du­sin­ ti sa­vo par­tne­rę. Ji spru­ko į gri­mo kam­ba­rį, už­si­ra­ki­no, Ote­las, įsi­jau­

Le­gen­da: ju­bi­lie­jų šven­čian­tis Klaipėdos dramos teatro ak­to­rius

V.Paukš­tė tei­gia sa­vo li­ki­mu skųs­tis ne­ga­lin­tis.

tęs į vaid­me­nį, ėmė lauž­ti du­ris. Tik ki­ti ak­to­riai šiaip taip jį nu­ra­mi­no. Ne­ma­nau, kad tai svei­kas įsi­jau­ti­ mas į vaid­me­nį. Kaž­ko­kia ri­ba tarp teat­ro ir rea­ly­bės tu­ri bū­ti. Įsi­jaus­ ti vai­di­nant rei­kia, bet be tran­so ar is­te­ri­jos. Juk ne­ga­li vi­siš­kai pra­ras­ ti są­mo­nės. Nė­ra svei­ka, kai spek­ tak­lio me­tu ky­la no­ras ką nors pri­ baig­ti.

Aš tik­rai ne­ga­lė­čiau skųs­tis gy­ve­ni­mu, at­ro­do, nie­ko dau­ giau ir ne­rei­kia, bet­ gi žmo­gui nie­kuo­ met ne­ga­na. Iš­sau­go­ti sie­los lais­vę

– Jū­sų nuo­mo­ne, kaip mums per vi­sus tuos is­to­ri­nius ka­tak­ liz­mus pa­vy­ko iš­sau­go­ti lie­tu­ vių kal­bą? – Tu­ri­me dė­ko­ti kai­mui. Ir ne­ga­ li­me sa­ky­ti, kad tik kai­mie­tiš­kas už­si­spy­ri­mas, ne­su­ge­bė­ji­mas mo­ ky­tis kal­bų, pa­dė­jo iš­sau­go­ti lie­ tu­vy­bę. Pa­me­nu si­tua­ci­ją, kai pas mus į „Her­kaus Man­to“ fil­ma­vi­ mą at­vy­ko vie­nas es­tų ak­to­rius ir at­si­ve­žė ru­sų kal­bos ver­tė­ją. Sun­ ku pa­ti­kė­ti, kad tiek me­tų gy­ven­ da­mas oku­pa­ci­jo­je jis ne­sup­ra­to ru­siš­kai. Nors es­tai – už­da­ra tau­ ta. Taip ir su lie­tu­viš­ku kai­mu. Jis bu­vo izo­liuo­tas. Ten ir iš­li­ko mū­sų kal­ba. Vi­si mū­sų po­nai kal­bė­jo len­ kiš­kai. Tai­gi lie­tu­vių kal­bą iš­gel­ bė­jo pra­sčio­kai, tie, ku­rie bu­vo už­ kam­py­je, to­li nuo vi­sų int­ri­gų, tie, ku­rie bu­vo už­siė­mę tik sa­vo kiau­ le, kar­ve, ark­liu. Jei į kai­mus bū­tų gau­siau atė­ję po­nų su sa­vo kul­tū­ ra, lie­tu­viai bū­tų la­biau nu­tau­tė­ ję. Bol­še­vi­kai taip pat la­bai no­rė­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

jo mus nu­tau­tin­ti. Bet jau bu­vo po lai­ko. Kai tek­da­vo fil­muo­tis „Mos­ fil­mo“ ar „Len­fil­mo“ ki­no stu­di­jo­ se, ne­re­tai ma­nęs pa­klaus­da­vo, ar pas mus uni­ver­si­te­te, mo­kyk­lo­ se dės­to lie­tu­viš­kai. Net ne­sup­ras­ da­vau klau­si­mo, o kaip ga­lė­tų bū­ti ki­taip. Nors ki­to­se res­pub­li­ko­se jau do­mi­na­vo ru­sų kal­ba. Bu­vo per vė­ lu mus nu­tau­tin­ti, mū­sų mu­ži­kas – stip­res­nis. Juk po ka­ro ta­me pa­čia­ me Vil­niu­je gir­dė­jo­si tik ru­sų kal­ba. O tuo me­tu, ma­ty­da­mi, kaip sun­ku iš­gy­ven­ti kai­me, kai už dar­ba­die­nį mo­kė­da­vo vos po 50 ka­pei­kų, tė­vai va­rė sa­vo vai­kus į mies­tą. Taip kai­ mo žmo­nės, kal­ban­tys lie­tu­viš­kai, at­skie­dė at­vy­kė­lius Vil­niu­je, taip su­lie­tu­vė­jo ir ki­ti mies­tai.

– Ar yra te­kę bend­rau­ti su Vla­ di­mi­ru Vi­soc­kiu? – Tik vie­ną kar­tą. Ru­sų ar­tis­tas B.Chmel­nic­kis ma­ne pro tar­ny­bi­nį įė­ ji­mą įsi­ve­dė į Ta­gan­kos teat­rą. O ten pa­tek­ti bū­da­vo neį­ma­no­ma. Ir V.Vi­ soc­kis ta­da atė­jo, ma­žu­liu­kas žmo­ ge­lis di­de­le gal­va. Nar­sus ar­tis­tas. Jo dai­nų iki šiol nie­kas taip ir ne­su­ge­bė­jo per­dai­nuo­ti. Jis bu­vo jau nuo­ga sie­la, gy­vas krau­jas, jo­kios išo­rės ne­be­li­ko. Vla­di­mi­ras bu­vo pui­kus poe­tas, il­gai ne­sup­ras­tas ir draus­tas. Jis stip­riai ger­da­vo. Na ir kas, kad ger­da­vo. Jau ge­riau te­gul ge­ria, bet ką nors pa­da­ ro, nei blai­vi­nin­kas ir – tuš­čia vie­ ta. Nuo jo tur­būt ir pra­si­dė­jo ak­to­ riaus amp­lua su­svy­ra­vi­mas. Juk iki tol vi­si ar­tis­tai tu­rė­jo bū­ti gra­žuo­liai, kas ga­lė­jo įsi­vaiz­duo­ti, kad V.Vi­soc­ kis ga­li vai­din­ti Ham­le­tą. O paaiš­kė­ jo, kad svar­biau tai, ką tu vi­du­je tu­ ri, ką ga­li iš­sa­ky­ti, iš­rėk­ti. Tas lū­žis nuo Ta­gan­kos teat­ro ir pra­si­dė­jo. Ten pa­žiū­rė­ta į žmo­gaus sie­los vi­dų, nors ar­tis­tui, ži­no­ma, svar­bu ir išo­ri­niai duo­me­nys. Ru­si­jo­je man te­ko ne­ma­ žai lai­ko pra­leis­ti. Vie­nas žur­na­lis­tas ru­sas man dar 1980 me­tais pir­ma­sis išaiš­ki­no apie Mo­lo­to­vo-Ri­bent­ro­po pa­ktą. Ru­sai la­bai nar­sūs, ne vie­ną kar­tą fil­ma­vi­mo aikš­te­lė­je te­ko ma­ ty­ti, kaip jie drą­siai ir net įžū­liai iš­ rėk­da­vo an­ti­bol­še­vi­ki­nes min­tis, nors vi­si pui­kiai ži­no­jo, kad fil­mų di­rek­to­ riai – KGB skir­ti žmo­nės. – Kaip jūs ver­ti­na­te mo­der­nų­ jį teat­rą? – Aš ne­drįs­čiau jo ver­tin­ti. Nes tai – ne ma­no kar­tos teat­ras. Mū­sų teat­ras – psi­cho­lo­gi­nis, rea­lis­ti­nis. Da­bar­ti­nis teat­ras tru­pu­tį ki­toks. – Ar jau­čia­tės lai­min­gas, kad dir­bo­te to­kį dar­bą? – Ne­ga­lė­čiau skųs­tis. Pro­fe­si­jo­ je pa­sie­kiau ne­ma­žai, tu­riu šei­mą, tu­riu vai­kus, vi­si iš­si­moks­li­nę, vi­si tu­ri sa­vo dar­bus. Aš tik­rai ne­ga­lė­ čiau skųs­tis gy­ve­ni­mu, at­ro­do, nie­ ko dau­giau ir ne­rei­kia, be­tgi žmo­gui nie­kuo­met ne­ga­na.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1932 m. lie­pos 2 d. Kau­ne. 1953 m. – bai­gė Vil­niaus A.Vie­nuo­lio vi­du­ri­nę mo­kyk­lą. 1953–1957 m. – stu­d i­ja­vo Lie­t u­vos vals­ty­bi­nė­je kon­ser­va­to­ri­jo­je. 1957–1962 m. – Ma­r i­jam­po­lės (tuo­ me­čio Kap­su­ko) dra­mos teat­ro ak­ to­rius. Nuo 1963 m. – Klai­pė­dos dra­mos teat­ ro ak­to­rius. 1971–1986 m. – Lie­tu­vos kon­ser­va­to­ri­ jos Klai­pė­dos fa­kul­te­tų dės­ty­to­jas. 1976 m. – LTSR nu­si­pel­nęs ar­tis­tas. 1982 m. – LTSR liau­dies ar­tis­tas. 2002 m. ap­do­va­no­tas LR Vy­riau­sy­ bės me­no pre­mi­ja. 2007 m. Na­cio­na­l i­nės kul­t ū­ros ir me­no pre­mi­jos lau­rea­tas. 2008 m. pel­nė Auk­si­nio sce­nos kry­ žiaus ap­do­va­no­ji­mą. 2008 m. su­teik­tas Klai­pė­dos mies­to gar­bės pi­lie­čio var­das. 2012 m. Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė jam įtei­kė or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro di­dį­jį kry­žių. Su­vai­di­no dau­giau nei 90 vaid­me­nų teat­re, per 50 – ki­ne. Vai­di­no fil­muo­se „Jaus­mai“, „Her­kus Man­tas“, „Sep­ty­nio­li­ka pa­va­sa­rio aki­ mir­kų“, „Sek­lio Ka­lio nuo­ty­kiai“, „Ne­ bū­siu gangs­te­r is, bran­g io­ji“, „Mo­te­ ris ir ke­tu­ri jos vy­rai“, „Ma­no ma­žy­tė žmo­na“, „Čia mū­sų na­mai“ ir kt. Še­šių Lie­tu­vos teat­r ų fes­ti­va­lių lau­ rea­tas. Žmo­na – ak­to­rė Ju­li­ja Sa­ka­lai­tė. Vai­ kai – Ra­sa, Ada, Min­dau­gas.

– Kaip jūs pa­ts įsi­vaiz­duo­ja­te Lie­tu­vos atei­tį, ko­kia ji tu­rė­tų bū­ti? – O kad kas ga­lė­tų ži­no­ti, koks tu­ ri bū­ti tas idea­lus ke­lias vals­ty­bei. Kaip čia Just.Mar­cin­ke­vi­čiaus Min­ dau­gas sa­kė: „Kad aš to­liau žiū­riu ir ne­ma­tau, kok­sai li­ki­mas atei­ ty Jos lau­kia. Nie­ko ne­ma­tau, ak­la tam­sa. Gal­būt te­nai ne­liks nei men­ ko ženk­lo iš to, ką aš per di­dį var­gą kū­riau“. Kai pa­si­žiū­ri da­bar, tik­rai – „ak­la tam­sa“. Kas bus ry­toj? Kas vėl ateis į val­džią? La­bai pro­tin­gų žmo­nių ši­tai vals­ty­bei tur­būt ne­ rei­kia, nes jie nu­stum­ti į ša­lį. Atei­ na šut­vė. Akis­ta­ta su le­gen­do­mis

– Jums te­ko ne­ma­žai vai­din­ti su ta­ry­bi­nio ki­no žvaigž­dė­mis, kas pa­li­ko di­džiau­sią įspū­dį? – Aš daug dir­bau su A.Kai­da­novs­ kiu gar­saus re­ži­sie­riaus A.Tar­kovs­ kio mo­ki­niu, su O.Ba­si­laš­vi­liu, su M.Ni­jo­lo­va, su S.Jurs­kiu. Pui­kūs ar­tis­tai. Pui­kūs žmo­nės ir ne­pap­ ras­tai ta­len­tin­gi. Ru­si­ja tu­ri dau­ gy­bę pui­kių ar­tis­tų, jų na­tū­ra ar­tis­

Įvertino: vakar šalies Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė V.Paukštei įtei­kė or­

di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ Ko­man­do­ro di­dį­jį kry­žių.

6

šeštadienis, liepos 7, 2012

miestas

pristato

Metų jūrininko rinkimus Ketvirtą kartą bus tituluotas Metų jūrininkas! Mielieji, kviečiame siūlyti savo darbais, projektais, žygiais žmonėms, miestui ir jūrai labiausiai nusipelniusių 2011-aisiais jūrininkų kandidatūras. Srau­tas: prie Nau­jo­sios per­kė­los va­kar su­si­da­rė ne­re­gė­tos au­to­mo­bi­lių ei­lės.

Titulo laimėtojas bus paskelbtas Kruizinių laivų terminale rugpjūčio 3-iąją. Iki liepos 10 d. siūlykite jūrininko titulo vertus pretendentus. Liepos 12 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus paskelbtas galutinis pretendentų sąrašas. Liepos 13–30 d. balsuodami Jūs rinksite labiausiai šio titulo vertą jūrininką. Liepos 31 – rugpjūčio 2 d. dienraštyje „Klaipėda“ bus pristatyti 3 daugiausia balsų surinkę pretendentai.

Lie­tu­va plūs­te­lė­jo į pa­jū­rį „Nep­ri­si­me­nu, kad bū­tų 1 to­kios au­to­mo­bi­lių ei­ lės. Nei per­nai, nei už­per­nai to­kių

srau­tų ne­tu­rė­jo­me. Nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti, kai vie­nu me­tu at­vyks­ ta vi­sa Lie­tu­va“, – sa­kė Smil­ty­ nės per­kė­los ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Da­rius But­vy­das. Už­va­kar kel­tai vien iš Klai­pė­dos pu­sės į Smil­ty­nę per­kė­lė 2400 au­ to­mo­bi­lių. Prog­no­zuo­ta, kad va­ kar srau­tas bus dar di­des­nis ir vir­ šys 3 tūkst.

Da­rius But­vy­das:

Nie­ko ne­ga­li pa­da­ ry­ti, kai vie­nu me­ tu at­vyks­ta vi­sa Lie­ tu­va.

SIŪLYKITE SAVO JŪRININKĄ! Kandidatus galite siūlyti: „Klaipėdos“ redakcijoje, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras”; „Klaipėdos“ skyriuje, PC „Akropolis“, Taikos pr. 61·; el. paštu jurininkas@kl.lt; portale www.KL.lt.

Pa­gal­ba: eis­mą prie per­kė­los re­gu­lia­vo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai.

Il­giau­sios au­to­mo­bi­lių ei­lės bu­vo nu­si­drie­ku­sios ir prie įva­žia­vi­mo į Pa­lan­gą. Jau va­kar apie vi­dur­die­nį čia su­si­da­rė spūs­tys. Eis­mą prie įva­žia­vi­mo į Pa­lan­gą taip pat re­gu­lia­vo po­li­ci­jos pa­rei­

gū­nai. Kai ku­rios trans­por­to prie­ mo­nės, vy­rau­jant karš­tiems orams, neiš­ven­gė ge­di­mų. Spūs­čių no­rė­ję iš­veng­ti poil­ siau­to­jai ban­dė ap­si­suk­ti ir į ku­ ror­tą va­žiuo­ti ki­tu ke­liu – per Ne­ mir­se­tą. Nors poil­siau­to­jams te­ko įstrig­ti spūs­ty­se, jie bu­vo ga­na ge­ros nuo­ tai­kos ir gal­vo­jo apie poil­sį. Ry­toj iš ku­ror­tų grįž­tan­tiems at­vy­kė­liams vėl teks ap­si­šar­vuo­ ti kant­ry­be. Prog­no­zuo­ja­ma, kad grūs­čių vėl ne­pa­vyks iš­veng­ti. „Be­veik vi­sos trans­por­to prie­ mo­nės ke­lia­mos iš Klai­pė­dos į Smil­ty­nę. Grįž­tan­čių yra vie­na ki­ ta. Jau da­bar aiš­ku, kad ry­toj spūs­ čių neiš­veng­si­me“, – pro­gno­za­vo Smil­ty­nės per­kė­los va­do­vas.

Karšta: be atvangos dirbo ir į Smiltynę žmones keliantys keltai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ne­rin­giš­kiams iš­ly­gų ne­da­rė

Pa­sak D.But­vy­do, poil­siau­to­jų ant­ plū­džiui įta­kos tu­ri ke­lios prie­žas­ tys – ge­ri orai, il­ga­sis sa­vait­ga­lis ir Juodk­ran­tė­je šian­dien vyk­sian­ tis ren­gi­nys, į ku­rį iš­da­ly­ta apie 10 tūkst. kvie­ti­mų. Prie per­kė­los su­si­da­rius spūs­ tims ne­be­bu­vo pai­so­ma ir ne­rin­ giš­kių prio­ri­te­tų. Jie tu­rė­jo sto­vė­ ti bend­ro­je ei­lė­je ir lauk­ti su vi­sais poil­siau­to­jais.

„Ti­kiuo­si, Ne­rin­gos gy­ven­to­jai mus su­pras. Šį sa­vait­ga­lį ne­ga­li­me da­ry­ti iš­ly­gų. Ne ta si­tua­ci­ja. Ne­ ga­li­me lai­ky­ti vie­nos ei­lės tuš­čios ir lauk­ti, ar kas at­va­žiuos, kai tiek ma­ ši­nų. Ga­liu tik at­si­pra­šy­ti už ne­pa­to­ gu­mus“, – ko­men­ta­vo D.But­vy­das. Kel­tai vos spė­jo poil­siau­to­jus kel­ti ir Šiau­rės ra­ge. Po pie­tų čia į pa­gal­bą bu­vo iš­siųs­tas ant­ras kel­ tas. Vie­na trans­por­to prie­mo­nė per­ke­lia 700 ke­lei­vių. Plū­do ir į Pa­lan­gą

Projekto rėmėjas:

7

šeštadienis, liepos 7, 2012

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pre­zi­den­tės pi­ni­gi­nė su­plo­nės Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Pre­zi­den­tė biu­dže­tui ne­tru­kus kai­nuos dau­giau. Mat tre­jus me­ tus spe­cia­lias iš­mo­kas iš Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos (EK) ėmu­si Da­lia Gry­baus­kai­tė jų jau ne­be­gaus, tad ims vi­są jai pri­klau­san­tį at­ly­ gi­ni­mą. Da­lies al­gos at­si­sa­kė

Pre­ten­zi­ja: Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras R.Ozo­las skun­džia­si, kad „Drą­sos ke­lio“ par­ti­ja pe­rė­mė „Lie­

tu­vos są­ra­šo“ pa­va­di­ni­mą.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ne­pa­si­da­li­ja pa­va­di­ni­mo „Lie­tu­vos są­ra­šo“ idė­ją iš­kė­lė vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Už tei­ sin­gu­mą“, ta­čiau ją pe­rė­mė „Drą­sos ke­lio“ par­ti­ja, kaip tvir­ti­na Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ras, ju­dė­ji­mo „Už tei­sin­gu­mą“ na­rys Ro­mual­das Ozo­las. „Vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Už tei­ sin­gu­mą“ iš­kė­lė na­cio­na­li­nio są­ ra­šo idė­ją. Ji bu­vo rea­li­zuo­ta „Lie­ tu­vos są­ra­šo“ pa­va­di­ni­mu. Jo­kių spren­di­mų ini­cia­ty­vi­nė­je gru­pė­je šiuo klau­si­mu dėl idė­jos per­da­vi­ mo „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jai ne­bu­ vo“, – sa­kė R.Ozo­las. Pak­laus­tas, ar „Drą­sos ke­lias“ pa­si­sa­vi­no „Lie­tu­vos są­ra­šo“ pa­ va­di­ni­mą, sig­na­ta­ras tvir­ti­no, kad ne­bū­tų lin­kęs sa­ky­ti, jog są­ra­šo idė­ja bu­vo pa­si­sa­vin­ta, – ji tie­siog paim­ta. „Mes pri­pa­ži­no­me „Drą­ sos ke­lio“ par­ti­jos ap­si­spren­di­mą ei­ti į rin­ki­mus sa­va­ran­kiš­kai, nors su tam tik­ru ap­gai­les­ta­vi­mu, kad skai­do­mas bend­ras fron­tas. Ta­čiau jų tei­sė yra spręs­ti. „Lie­tu­vos są­ra­ šo“ žmo­nes į „Drą­sos ke­lią“ nu­ve­ dė Val­das Va­si­liaus­kas“, – paaiš­ki­ no R.Ozo­las. Žur­na­lis­tas V.Va­si­liaus­kas tei­gė, kad konf­lik­to dėl „Lie­tu­vos są­ra­ šo“ pa­va­di­ni­mo nė­ra, nes jį Da­riaus Kuo­lio pra­šy­mu yra už­pa­ten­ta­vęs Sei­mo na­rys kon­ser­va­to­rius Nag­lis Pu­tei­kis. „Ne­ži­nau, kas iš tie­sų iš­kė­ lė „Lie­tu­vos są­ra­šo“ idė­ją, ją „Drą­ sos ke­lio“ par­ti­jai pri­sta­tė D.Kuo­lys, kaip vie­nas iš ju­dė­ji­mo „Už tei­sin­

gu­mą“ na­rių. Mes ne­ga­li­me sa­vin­tis pa­va­di­ni­mo, ne­tu­ri­me jo­kių pre­ten­ zi­jų, to­dėl mū­sų są­ra­šas, ku­rio dau­ gu­mą su­da­rys ne­par­ti­niai, vi­suo­ me­ni­nin­kai, va­din­sis „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos kan­di­da­tų są­ra­šas“, – paaiš­ ki­no V.Va­si­liaus­kas.

Val­das Va­si­liaus­kas:

Ne­ži­nau, kas iš tie­sų iš­kė­lė „Lie­tu­vos są­ra­ šo“ idė­ją, ją „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jai pri­sta­tė D.Kuo­lys.

Anot R.Ozo­lo, kai „Drą­sos ke­ lio“ par­ti­ja pe­rė­mė „Lie­tu­vos są­ ra­šo“ for­ma­vi­mo ir ve­di­mo į Sei­mo rin­ki­mus tei­sę, su­ma­žė­jo vie­nin­go na­cio­na­li­nio fron­to for­ma­vi­mo ga­ li­my­bė“. „Ta­čiau ap­skri­tai pa­reiš­ki­mas, kad „Drą­sos ke­lias“ į rin­ki­mus ei­na vie­nas, įne­šė aiš­ku­mo į ne­si­ste­mi­ nių par­ti­jų gre­tas. Nuo šiol fron­te bus du po­li­ti­niai da­ri­niai – „Drą­sos

ke­lias“ ir na­cio­na­li­nis su­si­vie­ni­ji­ mas „Už Lie­tu­vą Lie­tu­vo­je“, ku­ rį su­da­ro trys par­ti­jos, ve­dan­čios de­ry­bas dar dėl dvie­jų par­ti­jų pri­ si­jun­gi­mo“, – dės­tė sig­na­ta­ras. Jis bai­mi­na­si, kad an­ti­ko­rup­ci­ nes jė­gas vie­ni­jan­tis fron­tas bus dar la­biau su­skai­dy­tas, nes D.Kuo­ lys ren­ka pa­ra­šus, kad bū­tų įkur­ta „Lie­tu­vos są­ra­šo“ par­ti­ja. „Jei­gu tik­rai ren­gia­ma­si kur­ti par­ti­ją tuo pa­grin­du, tai dar kar­tą tek­tų ap­gai­ les­tau­ti, jog vie­nin­gas fron­tas bū­tų su­skai­dy­tas jau į tris da­lis“, – tvir­ ti­no R.Ozo­las. Jis pa­brė­žė, kad šian­dien neaiš­ ku, kam pri­klau­so „Lie­tu­vos są­ra­ šas“. Pir­ma­die­nį „Drą­sos ke­lio“ par­ ti­jos at­sto­vai ir vi­suo­me­ni­nin­kai pa­skel­bė for­muo­jan­tys „Lie­tu­vos są­ra­šą“. Jį į Sei­mo rin­ki­mus ke­ti­ na ves­ti šią sa­vai­tę iš Kau­no apy­ gar­dos teis­mo tei­sė­jų pa­si­trau­ku­ si Ne­rin­ga Venc­kie­nė. Ket­vir­ta­die­nį prie pre­zi­den­tū­ ros su­reng­tas dar vie­no „Lie­tu­vos są­ra­šo“ stei­gia­ma­sis su­va­žia­vi­ mas. Par­ti­ją to­kiu pa­va­di­ni­mu bu­ ria D.Kuo­lys. „Klaipėdos“, BNS inf.

Len­ki­jos va­do­vas Lie­tu­vo­je lan­kė­si neo­fi­cia­liai Len­ki­jos pre­zi­den­tas Bro­nis­ła­was Ko­mo­rows­kis už­va­kar Lie­tu­vo­je da­ly­va­vo sa­vo te­tos Ste­fa­ni­jos Ma­ ri­jos Ro­mer lai­do­tu­vė­se.

„Pa­mal­dos bu­vo lai­ko­mos Vai­do­ tuo­se, Šv. Apaš­ta­lo Pau­liaus At­ si­ver­ti­mo baž­ny­čio­je. Po to vy­ko lai­do­tu­vės. Len­ki­jos pre­zi­den­tas da­ly­va­vo mi­šio­se ir lai­do­tu­vė­se. Tai yra neo­fi­cia­lus vi­zi­tas“, – sa­kė Len­ki­jos am­ba­sa­dos Vil­niu­je at­sto­ vė Mal­gor­za­ta Mo­zy­ro-Ga­lan . Pa­sak jos, B.Ko­mo­rows­kio dar­ bot­var­kė­je Lie­tu­vo­je dau­giau nie­ ko ne­bu­vo nu­ma­ty­ta. 86 me­ tų S.M.Ro­mer bu­vo Len­ki­jos

pre­zi­den­to se­ne­lės duk­ra. Kaip ra­ šo Len­ki­jos dien­raš­tis „Rzecz­pos­ po­li­ta“, Len­ki­jos pre­zi­den­to te­ta mi­rė pir­ma­die­nį. Vil­niaus kraš­te mo­ky­to­ja dir­bu­ si S.M.Ro­mer, anot dien­raš­čio, lai­ ky­ta be­ne pa­sku­ti­ne iš se­nų­jų Lie­ tu­vos di­di­kų gi­mi­nių pa­li­kuo­nių. Tuo me­tu, kai Lie­tu­va pri­klau­sė So­vie­tų Są­jun­gai, ji dės­tė Že­mės ūkio tech­ni­ku­me, ku­rio pa­grin­du yra su­si­kū­ru­si da­bar­ti­nė Vil­niaus tech­no­lo­gi­jų, vers­lo ir že­mės ūkio mo­kyk­la. B.Ko­mo­rows­kis sa­vo te­tą, gy­ve­ nu­sią kuk­lia­me dvie­jų kam­ba­rių bu­ te Bal­to­jo­je Vo­kė­je, pa­sku­ti­nį kar­tą

ap­lan­kė šių me­tų va­sa­rio 16 d., kai bu­vo at­vy­kęs į Lie­tu­vos ne­prik­lau­ so­my­bės me­ti­nių iš­kil­mes. S.M.Ro­mer se­ne­lė Ma­ria Lud­wi­ ka bu­vo da­bar­ti­nio Len­ki­jos va­do­ vo pro­se­ne­lės Eli­zos Ire­nos Ro­mer se­suo. Kaip ra­šo „Rzecz­pos­po­li­ta“, Lie­tu­vo­je ge­riau­siai ži­no­mas Ro­ me­rių at­sto­vas – ve­lio­nės S.M.Ro­ mer se­ne­lės bro­lis My­ko­las Ro­me­ ris, bu­vęs Len­ki­jos mar­ša­lo Józe­fo Pił­suds­kio ad­ju­tan­tas, vė­liau ta­ pęs Lie­tu­vos kons­ti­tu­ci­nės tei­sės moks­lo kū­rė­ju ir Kau­ne įsi­kū­ru­sio Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­to rek­ to­riu­mi. „Klaipėdos“, BNS inf.

Kiek dau­giau nei 1 mln. li­tų per tre­jus me­tus D.Gry­baus­kai­tei iš­ mo­kė­jo EK. Bir­že­lis bu­vo pa­sku­ ti­nis mė­nuo, kai iš EK ša­lies va­do­ vei per­ves­ta 28 tūkst. li­tų iš­mo­ka. D.Gry­baus­kai­tei, kaip ir ki­tiems bu­vu­siems eu­ro­ko­mi­sa­rams, kiek­ vie­ną mė­ne­sį bu­vo mo­ka­ma va­di­ na­mo­ji spe­cia­li iš­mo­ka. Jų pa­skir­ tis, anot EK, „pa­dė­ti bu­vu­siems ko­mi­sa­rams įsi­lie­ti į dar­bo rin­ką“. „Tre­jus me­tus, kol bu­vo mo­ka­ ma eu­ro­ko­mi­sa­ro kom­pen­sa­ci­ja, D.Gry­baus­kai­tė pu­sė pre­zi­den­to al­ gos grą­žin­da­vo į vals­ty­bės biu­dže­tą. Per šį lai­ko­tar­pį į vals­ty­bės biu­dže­ tą grą­žin­ta 338 400 li­tų. Pa­si­bai­gus EK kom­pen­sa­ci­jos mo­kė­ji­mo lai­kui Pre­zi­den­tei bus mo­ka­mas vi­sas at­ ly­gi­ni­mas“, – in­for­ma­vo pre­zi­den­ tū­ros spau­dos tar­ny­ba. Pu­sė al­gos su­da­rė be­veik 10 tūkst. li­tų. Su kom­pen­sa­ci­ja iš EK Pre­zi­den­tė kas mė­ne­sį gau­ da­vo po 38 tūkst. li­tų. Ta­čiau jau rugp­jū­tį D.Gry­baus­kai­tė gaus vi­ są pre­zi­den­to al­gą, ku­ri sie­kia apie 19 tūkst. li­tų į ran­kas.

už dau­giau nei pu­sę mi­li­jo­no li­tų. Sau­sio pa­bai­go­je – už 515 tūkst. li­tų ir va­sa­rį – už 150–200 tūkst. li­tų. Vy­riau­sy­bės ver­ty­bi­niai po­pie­ riai – pa­grin­di­nė vals­ty­bės sko­ li­ni­mo­si prie­mo­nė. Ver­ty­bi­nių po­pie­rių D.Gry­baus­kai­tė yra įsi­ gi­ju­si ir per­nai bei už­per­nai. Mo­ka­ma pre­zi­den­to ren­ta

Ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas Val­ das Adam­kus gau­na pre­zi­den­ to vals­ty­bi­nę ren­tą. Įs­ta­ty­me nu­ ma­ty­ta, kad šios ren­tos dy­dis yra pu­sė pri­skai­čiuo­to vals­ty­bės va­ do­vo at­ly­gi­ni­mo. To­dėl šiuo me­tu V.Adam­kui iš­mo­ka­ma apie 12,5 tūkst. li­tų. Ren­tos pri­ly­gi­na­mos pen­si­joms ir ki­to­kioms so­cia­li­nėms iš­mo­ koms, to­dėl nuo jų jo­kie mo­kes­ čiai ne­nus­kai­čiuo­ja­mi – kiek pri­ skai­čiuo­ta, tiek ir iš­mo­ka­ma. Vals­ty­bės va­do­vams ren­ta už praė­ju­sį mė­ne­sį mo­ka­ma iki ei­na­ mo­jo mė­ne­sio 25 die­nos. Kons­ti­ tu­ci­ją pa­žei­du­siam ir dėl to per ap­kal­tą iš pre­zi­den­to pos­to 2004 m. pa­ša­lin­tam Ro­lan­dui Pak­sui vals­ty­bi­nė ren­ta ne­mo­ka­ma.

In­ves­tuo­ja į ob­li­ga­ci­jas

Ta­čiau D.Gry­baus­kai­tei pi­ni­gų ir tur­to ne­trūks­ta. 2011 m. pa­teik­ tos tur­to dek­la­ra­ci­jos duo­me­ni­ mis, ji tu­ri 1,179 mln. li­tų ver­tės pri­va­lo­mo re­gist­ruo­ti tur­to, ver­ ty­bi­nių po­pie­rių, me­no kū­ri­nių. Dar 822 tūkst. D.Gry­baus­kai­tė yra su­si­tau­piu­si – tiek per­nai ji tu­rė­jo pi­ni­gi­nių lė­šų. Iš Vy­riau­sia­jai tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jai (VTEK) pa­teik­tos dek­la­ ra­ci­jos ma­ty­ti, kad D.Gry­baus­kai­ tė kiek­vie­nais me­tais in­ves­tuo­ja į Vy­riau­sy­bės ob­li­ga­ci­jas. Vien šie­met per fi­nan­si­nį tar­ pi­nin­ką ji iš Lie­tu­vos Vy­riau­sy­ bės nu­si­pir­ko ver­ty­bi­nių po­pie­rių

Po­ky­čiai: lig šiol D.Gry­baus­kai­

tei bu­vo mo­ka­ma kom­pen­sa­ci­ ja iš EK, to­dėl Pre­zi­den­tė im­da­ vo tik pu­sę jai pri­klau­san­čios al­gos. Ta­čiau ne­tru­kus ji gaus vi­ są. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

8

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

10p.

Po žeme vyksta tamsiosios materijos paieškos.

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Li­ki­mo iro­ni­ ja – bank­ru­ tuo­jan­tis ES pre­zi­den­tas Kip­ras. Ma­ža Vi­dur­že­mio jūro­je esan­ ti ša­lis turės ne tik spręs­ ti Bend­ri­jos klau­si­mus, bet ir rūpin­tis sa­vo kai­liu.

Rea­lybė: Kip­ro va­do­vams teks ne tik va­do­vau­ti sunk­metį iš­gy­ve­nan­čiai ES, bet ir rūpin­tis sa­vo fi­nan­si­niais rei­ka­lais.

Kip­ro pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­d Rim­tos pro­ble­mos

Prob­le­ma dėl va­di­na­mo­jo Šiaurės Kip­ro šiuo me­tu ma­žiau­siai rūpi ša­lies va­do­vams. Kip­ro po­li­tikų pe­ čius už­gulė fi­nan­sinės pro­ble­mos. Sos­tinės Ni­ko­si­jos cent­re stūkso ban­ko „Lai­ki Bank“ pa­sta­tas. Fu­tu­ ris­tinės ar­chi­tektū­ros sta­ti­nys me­ na ge­rus lai­kus, kai Kip­ras ne­stovė­ jo ties fi­nan­si­nio kra­cho slenks­čiu. „Lai­ki Bank“, ge­riau ži­no­mas kaip „Cyp­rus Po­pu­lar Bank“, po krizės at­si­dūrė ties bank­ro­to ri­ba. Kip­ro ban­kai in­ves­ta­vo di­de­les lėšas į Grai­kiją, ta­čiau ši ša­lis at­si­ dūrė duo­bj­ e ir ban­kams te­ko pa­tir­ ti mil­ži­niškų nuo­sto­lių. Vals­tybės pa­ra­mos ban­kui pri­ reikė po to, kai jis, pa­tyręs nuo­sto­ lių dėl in­ves­ti­cijų į Grai­ki­jos vals­ tybės ob­li­ga­ci­jas, turė­jo nu­ra­šy­ti apie 2 mlrd. eurų. Kip­ro ban­kui tai bu­vo ne­pa­ke­lia­ma naš­ta. Tai­gi, „Lai­ki Bank“ pri­trūko apie 1,8 mlrd. eurų, kad iš­liktų gy­vy­bin­ gas. Ka­dan­gi „Lai­ki Bank“ – ant­ ras pa­gal dydį Kip­ro ban­kas, Kip­ ro vy­riau­sy­bei te­ko įsi­gy­ti jo ak­cijų už 1,79 mlrd. eurų, kad pa­dėtų sun­ kumų sle­gia­mam ban­kui ati­tik­ti ka­ pi­ta­lo pa­kan­ka­mu­mo rei­ka­la­vi­mus. Su­ma, skir­ta ban­kui, vir­ši­jo Kip­ ro ga­li­my­bes, todėl vy­riau­sy­bei te­ ko kreip­tis į tarp­tau­ti­nius kre­di­

to­rius – ES, Tarp­tau­tinį va­liu­tos fondą (TVF) ir Eu­ro­pos cent­rinį banką (ECB) dėl pa­sko­los. Lyg to būtų ma­ža, „Lai­ki Bank“ – ne vie­ nin­te­lis, ku­ris su­si­dūrė su rim­to­ mis pro­ble­mo­mis. Dar 500 mln. eurų pa­ra­mos pa­ prašė ki­tas Kip­ro ban­kas „Bank of Cyp­rus“. Skai­čiuo­ja­ma, kad Kip­ro ban­kai ga­li būti pa­sko­linę grai­kams apie 25 mlrd. eurų. Ar pi­ni­gai bus grąžin­ti – sun­ku tikė­tis. Bent jau tuo me­tu, kai Atė­nai ka­pa­no­ja­si iš gi­lios krizės. Bankų sis­te­ma – vie­nas klau­si­mas, ku­riam spręsti, pa­sak Kip­ro pa­ reigūnų, turėtų pa­kak­ti 10 mlrd. eurų. Ta­čiau pa­gal­bos, re­gis, rei­kia ir vals­ty­bei. Kip­ras, ku­ria­me yra 804 tūkst. gy­ven­tojų, jau ku­ris lai­kas sken­di re­ce­si­jo­je. Tie­sa, Kip­ro eko­no­mi­kos apim­tis ne­di­delė. Ša­lies bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas (BVP) – 17,3–18 mlrd. eurų. Tai­gi, kre­di­to­riams ne­bus di­ delė bėda ša­liai su­teik­ti pa­galbą. Ta­čiau klau­si­mas – ką kre­di­to­riai norės gau­ti mai­nais? Iš rinkų Kip­ras jau ne­ga­li sko­lin­ tis, nes jos ša­lies kre­di­to rei­tingą su­men­ki­no iki va­di­na­mo­jo šlamš­to sta­tu­so. Tai reiš­kia, kad Kip­ras rin­ ko­se sko­lin­tis ga­li tik įsi­pa­rei­go­da­ mas mokė­ti di­de­les palū­ka­nas.

Nors iki krizės Grai­ki­jo­je Kip­ras ne­turė­jo pro­blemų su ne­dar­bu ir eko­no­mi­kos au­gi­mu, da­bar ša­lies eko­no­mi­ka sto­vi vie­to­je, o ne­dar­ bas sie­kia 10 pro­c. Tarp jaunų žmo­ nių ne­dar­bo ly­gis – net 30 pro­c.

Kip­ro pro­ble­mos dau­giau­sia su­si­ju­sios su ša­lies ban­ko sek­ to­riu­mi. Ma­nau, tam kre­di­to­riai turės skir­ ti sa­vo dėmesį.

Tin­ka­mai at­liks sa­vo pa­reigą

Vis­gi Kip­ro at­sto­vai ra­mi­no, kad, nors ša­lis turi fi­nan­si­nių pro­blemų, jie jau pa­si­ruošę pir­mi­nin­kau­ti ES. Šiam tiks­lui vald­žia skyrė 61 mln. eurų. Tai – di­delė su­ma to­kiai ša­ liai kaip Kip­ras. „Svar­biau­sia, kad Kip­ras pa­ro­ dytų, jog su­ge­ba or­ga­ni­zuo­ti to­ kius ren­gi­nius ir kad Kip­ras ga­ li pir­mi­nin­kau­ti ES ne blo­giau nei ki­tos Bend­ri­jos ša­lys“, – sakė Cos­ tas Yen­na­ris, Kip­ro pir­mi­nin­ka­vi­ mo ES or­ga­ni­za­ci­nio ko­mi­te­to at­ sto­vas.

Kaip svar­biau­sią pir­mi­nin­ka­vi­ mo tikslą Kip­ras iškėlė ES biud­že­to klau­simą. Ta­čiau nie­kas nea­be­jo­ja, kad vie­nas svar­biau­sių klau­simų bus ir fi­nan­si­nis sta­bi­lu­mas Bend­ ri­jo­je. Pa­gal­bos pra­šy­mas su­ga­di­no Kip­ro įvaizdį, ir pa­gal­ba iš ES ga­li būti pa­sku­ti­nis šiau­das. Vis­gi Kip­ ro va­do­vai ne­sle­pia, kad dai­ro­si pa­ skolų tiek į Ru­siją, tiek į Ki­niją. Pas­kolų ieš­ko vi­sur

Kip­ro prezidentas De­met­ris Chris­ to­fias – vie­nin­te­lis ša­lies va­do­vas ko­mu­nis­tas vi­so­je ES. Jo va­do­vau­ja­ ma Kip­ro pro­gre­sy­vio­ji dar­bi­ninkų par­ti­ja (AKEL) tra­di­ciš­kai gau­ na apie treč­dalį Kip­ro gy­ven­tojų balsų per par­la­men­to rin­ki­mus. Nors ofi­cia­liai par­ti­ja lai­ko­si so­ cia­liz­mo dokt­ri­nos, pa­sak eks­ pertų, iš tiesų ji pa­na­ši į dau­gelį Eu­ro­pos so­cial­de­mok­ratų par­tijų. Svar­biau­si par­ti­jos dek­la­ruo­ja­mi tiks­lai – pa­ge­rin­ti dar­bi­ninkų kla­ sės pa­dėtį, taip pat išspręs­ti turkų ir graikų kip­rie­čių konf­liktą. De­ja, par­ti­jai iki šiol ne­pa­si­sekė pa­siek­ti svar­biau­sių tikslų. Ru­si­jo­je Kip­ro va­do­vas D.Chris­ to­fias tu­ri ne­ma­žai pa­žįstamų, Kip­ re gy­ve­na be­veik 400 tūkst. rusų. Uos­ta­mies­ty­je Li­ma­so­le leid­žia­mas laik­raš­tis rusų kal­ba, vei­kia ke­li ru­

sų res­to­ra­nai ir mo­kyk­la. Ma­ža to, Kip­ras po­pu­lia­rus tarp Ru­si­jos ir Uk­rai­nos mi­li­jo­nie­rių. Mask­va 2011 m. jau at­seikė­jo sa­lai 2,5 mlrd. eurų. Ta­čiau kal­bas apie ant­rąją pa­skolą Mask­va neigė. Ru­si­jos fi­nansų mi­nist­ras An­to­ nas Si­lua­no­vas šią sa­vaitę pa­brėžė, kad iš Ni­ko­si­jos pra­šy­mo ne­ga­vo. „Nau­jos pa­sko­los su­tei­ki­mo ga­ li­mybės būtų svars­to­mos, ta­čiau aš kol kas ne­ma­čiau ati­tin­ka­mo ofi­ cia­laus pra­šy­mo“, – sakė Ru­si­jos fi­nansų mi­nist­ras. Šio mėne­sio vi­du­ry­je Kip­ro spau­ da skelbė, ne­va Ni­ko­si­ja Mask­vos pa­prašė 5 mlrd. eurų pa­sko­los. Bi­jo Grai­ki­jos li­ki­mo?

Kol kas Kip­ro va­do­vas ne­bėga išskės­to­mis ran­ko­mis pas va­di­ namąją troiką – ES, TVF ir ECB. Kip­ro va­do­vas kartą kre­di­to­rius pa­va­di­no ko­lo­ni­za­to­riais. Tie­sa, šią sa­vaitę Kip­ro va­do­vai pa­keitė plokš­telę ir pa­žadė­jo, kad de­ry­bas su troi­ka baigs per tris sa­vai­tes. Kip­ras kreipė­si į eu­ro zo­nos par­ tne­rius dėl fi­nan­sinės pa­ra­mos ir taip ta­po penktą­ja iš sep­ty­nio­li­kos eu­ro zo­nos na­rių, pa­pra­šiu­sia pa­gal­ bos, pra­ėju­sio mėne­sio pa­bai­go­je. Nors Kip­ro sko­los, ku­rios sie­kia 72 pro­c. BVP, nėra di­delės, pa­ly­

9

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

pasaulis De­zer­ty­ra­vo ka­ri­nin­kas

Dik­ta­to­rius – ­ į kalė­jimą

Klai­dos ir ­ ap­lai­du­mas

Si­ri­jos ge­ne­ro­las Ma­na­fas Tlas­sas (de­šinė­je), ku­ris pa­ laikė glaud­žius ry­šius su pre­ zi­den­tu Bas­ha­ru al As­sa­du bei jo šei­ma, de­zer­ty­ra­vo ir taip ša­lies ly­de­riui su­davė dar vie­ ną skaudų smūgį. Penktą de­ šimtį metų ei­nan­tis ka­ri­nin­kas vyks­ta į Pa­ry­žių, kur gy­ve­na jo tėvas, žmo­na ir se­suo.

Dviem bu­vu­siems Ar­gen­ti­ nos dik­ta­to­riams Jor­ge Vi­de­ lai (nuo­tr.) ir Rey­nal­do Big­no­ne va­di­na­mo­jo­je pa­vogtų kūdi­kių by­lo­je ket­vir­ta­dienį bu­vo skir­ tos griež­tos kalė­ji­mo bausmės – už tai, kad jiems pri­žiū­rint sis­ te­min­gai bu­vo gro­bia­mi kai­riųjų ak­ty­vistų, nu­žu­dytų per 1976– 1983 m. dik­tatūrą, kūdi­kiai.

Ava­ri­ja Ja­po­ni­jos Fu­ku­ši­mos ato­minė­je elekt­rinė­je per­nai kovą įvy­ko dėl žmo­nių kaltės, dėl jų dau­gybės klaidų ir ap­lai­ du­mo, o ne dėl žemės drebė­ ji­mo ir cu­na­mio. To­kią iš­vadą ket­vir­ta­dienį pa­skelbė par­la­ men­to ko­mi­si­jos, su­da­ry­tos ava­ri­jos prie­žas­tims iš­tir­ti, at­ sto­vai.

Ar Kip­ras ka­da nors bus vie­nin­gas? Kip­ras – vie­ta, ku­rio­je gimė graikų meilės deivė Af­ro­ditė. De­ja, ši sa­la iki šiol nėra vie­nin­ga.

„Scan­pix“ nuo­tr.

a­džia – su kartė­liu gin­ti su kitų ES sko­li­nin­kių, ša­lies biud­že­to de­fi­ci­tas 2011 m. vir­ši­jo 6,3 pro­c. BVP, tai­gi, nea­ti­tin­ka ES nu­sta­tytų stan­dartų. „Kip­ro pro­ble­mos dau­giau­sia su­ si­ju­sios su ša­lies bankų sek­to­riu­mi. Ma­nau, tam kre­di­to­riai turės skir­ ti sa­vo dėmesį“, – tvir­ti­no Kip­ro fi­ nansų mi­nist­ras Vas­sas Shiar­ly. Jis pri­dūrė: „Mes žiū­ri­me op­ti­mis­tiš­ kai. Ma­no­me, kad gau­si­me pa­ramą, ku­rią pa­si­telkę re­ka­pi­ta­li­zuo­si­me ban­kus. Džiau­giamės ir si­tua­ci­ ja Grai­ki­jo­je, ma­no­me, kad nau­jo­ ji ša­lies vy­riau­sybė ne­leis Grai­ki­jai pa­lik­ti eu­ro zo­nos.“ Vis­gi Kip­ro va­do­vai bi­jo, kad troi­ ka nea­be­jo­ti­nai spaus Kiprą ma­žin­ ti iš­lai­das, o tai reiš­kia, kad mažės iš­lai­dos tra­di­ci­niams D.Chris­to­fio rėmėjams – vie­šo­jo sek­to­riaus dar­ buo­to­jams. Tie­sa, ša­lies va­do­vas jau yra pa­reiškęs, kad pa­liks po­stą. Jis į pre­zi­den­tus bu­vo iš­rink­tas 2008 m., tai­gi, ki­tais me­tais baig­sis D.Chris­ to­fio pen­ke­rių metų ka­den­ci­ja. Būti­nas nuo­sek­lus pla­nas

Eko­no­mis­tas Ste­lias Pla­tis tvir­ ti­no ne­sąs tik­ras, kad Kip­ro ly­de­ riams pa­vyks įveik­ti krizę. Pa­sak jo, pro­blemų Kip­re ap­stu ne tik bankų sis­te­mo­je, todėl po­li­ ti­kai turėtų pa­ruoš­ti aiš­kią de­rybų

stra­te­giją, ant­raip Kip­rui Eu­ro­pos par­tne­riai pri­mes to­kias pat tau­ py­mo prie­mo­nes, kaip ki­toms eu­ ro zo­nos ša­lims. „Fak­tiš­kai, jei de­ry­bos su troi­ka vyktų rea­lis­ti­niais pa­grin­dais, mes galė­tu­me su­kur­ti pa­grindą mo­der­ nes­nei ir kon­ku­ren­cin­ges­nei eko­ no­mi­kai, ku­ri, užuot smukd­žiu­si šalį, galėtų pa­dėti pa­ge­rin­ti žmo­nių gy­ve­nimą“, – sakė eko­no­mis­tas. Ta­čiau jis pri­dūrė, kad pa­sta­rie­ji Kip­ro po­li­tikų veiks­mai, kai jie ne­ su­gebė­jo įti­kin­ti rinkų, jog pa­dėtis fi­nansų sek­to­riu­je kont­ro­liuo­ja­ma, nu­tei­kia ne­la­bai vil­tin­gai. „Tie pa­ reiš­ki­mai, ku­riuos pa­darė fi­nansų mi­nist­ras V.Shiar­ly ir Cent­ri­nio

ban­ko va­do­vas Pa­ni­cas De­met­ria­ das, nie­ko ne­nu­ra­mi­no. Prie­šin­gai, jie pa­rodė, kad ša­lies po­li­ti­kai ne­ži­ no, kaip su­si­tvar­ky­ti su pro­ble­mo­ mis“, – tvir­ti­no eks­per­tas. At­ha­na­sias Orp­ha­ni­das, buvęs įta­kin­gas ECB pa­reigū­nas ir buvęs Kip­ro cent­ri­nio ban­ko va­do­vas, sa­ kė, kad Kip­ro vald­žia ne­turė­jo pir­ miau­sia nu­ra­šy­ti Grai­ki­jos sko­los ša­lies ban­kams. „Jei ne­būtų buvęs priim­tas toks spren­di­mas, jei būtu­ me bandę ap­sau­go­ti Kip­ro ban­kus, ne­turė­tu­me pro­blemų su „Po­pu­ lar“ ban­ku, ku­rių tu­ri­me šian­dien“, – sakė eko­no­mis­tas. Sa­vo min­tis jis išdėstė laiš­ke ša­lies va­do­vui.

Kip­ras pa­da­ly­tas 1974 m. Šiau­ rinę sa­los dalį, va­di­namąjį turkų Kiprą, užėmė turkų ka­riuo­menė. Iki šiol šiau­rinė­je sa­los da­ly­je dis­ lo­kuo­ta nuo 30 iki 40 tūkst. tur­ kų ka­rių. Tie­sa, šiau­rinį Kiprą pri­pažįs­ta tik Tur­ki­ja. Kar­tu tur­ kai ne­pri­pažįs­ta pie­ti­nio, va­di­na­ mo­jo graikų Kip­ro. De­mar­ka­cijos li­ni­ja drie­kia­si iš sa­los rytų į va­ka­rus. Ji da­li­ja ir ša­lies sos­tinę Ni­ko­siją. Li­ni­ja va­ di­na­ma ža­lią­ja. Sie­nos per­ėji­mo punktų ties ja ne­daug. Pa­sie­ny­ je ne­ra­mumų pa­si­tai­ko la­bai re­ tai, ta­čiau sieną iki šiol pri­žiū­ri Jung­ti­nių Tautų (JT) pa­jėgos. Nors dėl šiau­ri­nio Kip­ro sta­tu­so bu­vo or­ga­ni­zuo­tos ne vie­nos de­ ry­bos, šiuo me­tu bet ko­kios kal­ bos įšal­dy­tos. Vil­čių su­si­tar­ti, re­ gis, ma­žai. Kip­rui beld­žian­tis į ES du­ris Bend­ri­ja pa­si­ūlė at­nau­jin­ti 2003 m. JT pa­rengtą sa­los su­vie­ ni­ji­mo planą. Nors Kip­ro tur­kai su­ti­ko dėl pla­no, jį re­fe­ren­du­me at­metė pie­ ti­nio Kip­ro gy­ven­to­jai. Tai­gi, į ES įsto­jo tik pie­tinė Kip­ro da­lis. Vil­tys su­si­vie­ny­ti at­gi­jo 2008 m., kai graikų Kip­ro va­do­vu bu­ vo iš­rink­tas De­met­ris Chris­top­ has. Jis ne­dels­da­mas ki­bo derė­tis su turkų Kip­ro ly­de­riu Meh­me­tu Ali Ta­la­tu, kad vals­tybė taptų fe­ de­ra­cinė. Ta­čiau šiau­ri­nis Kip­ras

2009 m. į vald­žią iš­si­rin­ko na­cio­ na­lis­ti­nes jėgas, ku­rios skep­tiš­kai žvelgė į de­ry­bas. Tais pat me­tais de­ry­bos nu­trūko. Dip­lo­ma­ti­niai Kip­ro ir Tur­ki­ jos san­ty­kiai iki šiol įtemp­ti. Prieš pat Kip­rui pe­ri­mant ES štur­valą An­ka­ra pa­reiškė, kad ne­ke­ti­na da­ly­vau­ti nė vie­na­me su­si­ti­ki­me, kur teks sėsti prie bend­ro sta­lo su graikų Kip­ro at­sto­vais. Ta­čiau pie­ti­nio Kip­ro at­sto­vai turkų veiks­mais pik­ti­no­si. „Jie net ne­kal­ba su mu­mis“, – sakė Kip­ro už­sie­nio rei­kalų mi­nistrė Era­to Ko­za­kou-Mar­coul­lis. Vis­gi Kip­ro at­sto­vai žadė­jo, kad pa­da­li­ji­mo klau­si­mo jie ne­ke­ti­na kel­ti pir­mi­nin­kau­da­mi ES. Tie­sa, pro­blemų Kip­rui su tur­ kais ky­la ne tik dėl sa­los su­vie­ni­ ji­mo. Tur­kai ėmė ieš­ko­ti dujų ne­ to­li Kip­ro te­ri­to­ri­nių van­denų, o tai pa­pik­ti­no Kip­ro Res­pub­liką. Ce­re­mo­ni­jo­je, po ku­rios bu­vo pra­dėti dujų paieš­kos dar­bai, da­ ly­va­vo Tur­ki­jos ener­ge­ti­kos mi­ nist­ras Ta­ne­ras Yil­di­zas. An­ka­ra tvir­ti­na, kad kol sa­la nėra su­vie­ny­ta, jo­kia vy­riau­sybė ne­ga­li nu­ro­dinė­ti dėl Kip­ro te­ri­ to­ri­nių van­denų. Ta­čiau Kip­ras at­rėžė, kad Tur­ki­ ja ir turkų Kip­ro va­do­vai „pa­žeid­žia tarp­tau­tinę teisę“. Kip­rui pri­tarė ir Grai­ki­jos vy­riau­sybės at­sto­vai. Atė­ nai pa­brėžė, kad tur­kai tu­ri gerb­ ti Kip­ro su­ve­re­ni­tetą, ne­prik­lau­ so­mybę ir te­ri­to­rinį in­teg­ra­lumą. BBC inf.

BBC, „Cyp­rus Mail“, „Der Spie­gel“, BNS inf.

Svar­biau­si skai­čiai Kip­ro bankų pa­sko­los Grai­ki­jai sie­

Kip­ro eko­no­mi­kos apim­tis – vie­na

kia nuo 25 iki 29 mlrd. eurų, ar­ba 160 pro­c. ša­lies BVP.

ma­žiau­sių eu­ro zo­no­je. Ša­lies bankų sekt­ o­rius nu­kentė­jo nuo krizės Grai­ki­jo­je.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šiais me­tais

Skai­čiuo­ja­ma, kad Kip­rui iš kre­di­

Kip­ro eko­no­mi­ka smuks 1,2 pro­c.

to­rių reikėtų apie 10 mlrd. eurų. Šios su­mos reikėtų ša­lies bankų sis­te­mai kė 6,3 pro­c. BVP – vie­nas did­žiau­sių sta­bi­li­zuo­ti. Vy­riau­sybė jau na­cio­na­li­za­vo ban­ vi­so­je eu­ro zo­no­je. Kip­ro vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­ ką „Lai­ki Bank“, ku­riam bu­vo su­teik­tas to­jai, ku­rių yra apie 70 tūkst., gau­na be­veik 1,8 mlrd. eurų pa­gal­bos pa­ke­ did­žiau­sias al­gas eu­ro zo­no­je pa­gal tas. Da­bar 500 mln. eurų pa­ra­mos pa­ prašė ki­tas ban­kas – „Bank of Cyp­rus“. BVP. 2011 m. Kip­ro biud­že­to de­fi­ci­tas sie­

Li­ni­ja: Kiprą jau be­veik ke­tu­ris de­šimt­me­čius da­li­ja va­di­na­mo­ji ža­

lio­ji li­ni­ja, ku­rią sau­go JT pa­jėgos.

„Scan­pix“ nuo­tr.

10

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

pasaulis Jung­ti­nių Vals­tijų gim­ta­die­nis Gran­dio­zi­niais fe­jer­ver­kais ir links­mybė­mis Jung­tinės Vals­ti­ jos pa­minė­jo lie­pos 4-ąją – Ne­ p­rik­lau­so­mybės dieną. Bal­tuo­ siuo­se rūmuo­se su­reng­ta kas­ metė iš­ky­la ka­ri­nin­kams, o Niu­ jor­ke – tra­di­cinės deš­rai­nių kim­ ši­mo var­žy­bos. Jo­se jau šeštą ­ kartą iš eilės trium­fa­vo ne­nu­ga-­ li­ma­sis Joey Chest­nu­tas pra­var­ de Nas­rai (nuo­tr. kairė­je), ku­ris ­ per 10 mi­nu­čių su­šlamštė 68 deš­rai­nius.

Kal­ta tech­ni­ka ir įgu­la Oro bend­rovės „Air Fran­ce“ lėktu­ vo ka­tast­ro­fa prie Bra­zi­li­jos kran­ tų 2009 m. įvy­ko dėl tech­ni­nių ge­ dimų, dėl ku­rių blo­gai pa­si­ruo­šu­si įgu­la ne­su­valdė lėktu­vo, todėl jis įkri­to į At­lan­to van­de­nyną ir žu­vo vi­si 228 juo skridę žmonės. Su­ge­do grei­čio da­vik­liai

To­kią iš­vadą ket­vir­ta­dienį pa­teikė ne­laimės prie­žas­tis iš­tyrę Prancū­ zi­jos pa­reigū­nai. Prancū­zi­jos ci­vi­linės avia­ci­jos tar­ny­bos Ty­rimų ir ana­lizės biu­ro (BEA) ga­lu­tinė ata­skai­ta pa­skelb­ ta po be­veik dve­jus me­tus tru­ku­ sios lėktu­vo juodųjų dėžių paieš­ kos van­de­ny­no dug­ne, „Air­bus“ ir „Air Fran­ce“ ne­su­ta­riant, ku­ri iš jų tu­ri pri­siim­ti pa­grin­dinę at­ sa­ko­mybę už šią ka­tast­rofą. BEA pa­teikė dar 25 nau­jas sau­gu­mo re­ ko­men­da­ci­jas. Jos pa­pildė 16 re­ ko­men­da­cijų 2011 m. lie­pos at­ skai­to­je, ku­rio­je dėl ka­tast­ro­fos kal­ti­na­ma lėktu­vo „Air­bus A330“ er­go­no­mi­ka ir ne­tin­ka­mi lėktu­vo pi­lotų veiks­mai. Anot BEA, pi­lo­tai 2009 m. bir­ že­lio 1-osios naktį ne­su­gebė­jo pa­ stebė­ti, kad lai­ne­ris skren­da per že­mai, su­ge­dus grei­čio da­vik­liams, va­di­na­miems Pi­tot vamz­de­liais. Po šios ka­tast­ro­fos „Air Fran­ ce“ vi­sus Prancū­zi­jos bend­rovės „Tha­les“ pa­ga­min­tus lai­ne­rių „Air­bus“ Pi­tot vamz­de­lius pa­keitė nau­jes­nio mo­de­lio grei­čio da­vik­ liais. „Įgu­la bu­vo be­veik vi­siš­kai pra­ra­du­si pa­dėties kont­rolę“, – žur­na­lis­tams sakė ty­ri­mui va­do­ vavęs Alai­nas Bouil­lard’as. Skir­tin­gi ver­ti­ni­mai

BEA ata­skai­to­je pa­brėžia­ma būti­ nybė iš­mo­ky­ti pi­lo­tus taip, kad ne­ pap­ras­to­sios pa­dėties at­ve­ju jie ge­riau pa­žintų lėktu­vo sis­te­mas. „Pi­lo­tai ap­si­ri­bo­ja tuo, ką da­ro pa­

pras­tai... Ne­galė­da­mi su­vok­ti pa­ dėties jie to­liau kar­to­ja tai, ką yra pra­tę da­ry­ti“, – sakė A.Bouillard’as. „Įspūdis toks, kad jie vis kal­ba apie žmo­gaus klaidą, nors tuo aš vi­sai ne­ti­kiu“, – sakė se­serį pra­ra­du­si Kei­ko Ma­rin­ho, va­do­vau­jan­ti aukų ar­timųjų Bra­zi­li­jo­je aso­cia­ci­jai. O Joh­nas Cle­men­sas, ne­tekęs bro­lio per šio lėktu­vo ka­tast­rofą, sakė esąs pa­ten­kin­tas iš­va­do­mis. „Yra ge­ro­kai dau­giau in­for­ma­ci­jos ne­gu anks­čiau, – sakė jis. – Pa­ reigū­nai dir­bo ge­rai, pa­teikė dau­ gybę sau­gu­mo re­ko­men­da­cijų.“ Ne­rea­ga­vo į sig­na­lus

Lėktu­vas „Air­bus A330“ din­go nak­ tį per audrą 2009-ųjų bir­že­lio 1 d. Praė­jo daug dienų, kol ato­kia­me At­ lan­to van­de­ny­no pu­siau­jo re­gio­ne bu­vo pa­stebė­tos plūdu­riuo­jan­čios lėktu­vo nuo­lau­žos. Dar dau­giau lai­ ko pri­reikė, kol jos bu­vo iš­kel­tos. Lėktu­vo juodą­sias dėžes pa­vy­ko iš­kel­ti pa­si­tel­kus po­van­de­ni­nius ro­bo­tus. Dar­bai tru­ko 23 mėne­sius ir kai­na­vo apie 32 mln. eurų. BEA ata­skai­to­je nu­ro­do­ma, kad pi­lo­tai ne­su­gebė­jo tin­ka­mai rea­ guo­ti, kai lėktu­vas „Air­bus“ ne­te­ko aukš­čio kontrolės, už­ša­lus grei­čio da­vik­liams. Kai du pi­lo­tai stengė­ si įver­tin­ti si­tua­ciją, su­grįžo ka­ pi­to­nas, ku­ris prie­š tai bu­vo pa­si­ traukęs iš ka­bi­nos pailsė­ti, ta­čiau jis ne­perėmė lėktu­vo val­dy­mo. Tyrė­jai sun­kiai galė­jo paaiš­kin­ ti, kodėl įgu­la ne­rea­ga­vo į pa­vo­jaus sig­nalą. Ga­li būti, kad jie ne­su­vokė sig­na­lo ar­ba jis bu­vo vi­siš­kai ne­ įky­rus. „Pi­lo­tai for­ma­liai ne­sup­ ra­to, kad pra­ra­do aukš­čio kont­ rolę, nors ka­bi­no­je be­veik mi­nutę skambė­jo pa­vo­jaus sig­na­las“, – teigiama BEA ata­skai­to­je. „Jei­gu BEA būtų manęs, kad dėl šios ne­laimės kal­ta tik įgu­la, mes ne­būtu­me teikę re­ko­men­da­cijų,

kaip to­bu­lin­ti sis­te­mas, ge­rin­ti la­ kūnų pa­ren­gimą ir t. t. Tai reikštų, kad to­kia ne­laimė galė­jo at­si­tik­ti ir ki­toms įgu­loms“, – sakė BEA va­ do­vas Jea­nas Pau­las Troa­de­cas. Tei­si­na sa­vo lakū­nus

Ta­čiau „Air Fran­ce“ iš­kart ėmėsi tei­sin­ti sa­vo lakū­nus ar­gu­men­tuo­ da­ma, kad per­spėji­mo apie aukš­čio pra­ra­dimą sis­te­ma veikė ne­tin­ka­ mai. Sa­vo pra­ne­ši­me fir­ma tvir­ti­ no, jog įgu­la iki pa­sku­tinės mi­nutės stengė­si su­val­dy­ti lai­nerį. „BEA ata­skai­ta ro­do, kad įgu­la veikė pa­gal in­for­ma­ciją, ku­rią teikė prie­tai­sai ir lėktu­vo sis­te­mos, bei lėktu­vo funk­cio­na­vimą, ste­bimą iš ka­bi­nos“, – pa­brėžė „Air Fran­ce“. Pa­sak jos, prie­taisų rod­me­nys, pa­ vo­jaus sig­na­lai, ae­ro­di­na­mi­niai gar­ sai ir lėktu­vo vib­ra­ci­ja ne­lei­do jiems tai­ky­ti tin­kamų veiksmų.

Ty­rinė­to­jai, po­ že­minė­se la­bo­ ra­to­ri­jo­se de­ šimt­me­čius ieš­kan­tys tam­ sio­sios ma­te­ ri­jos, skel­bia int­ri­guo­jan­ čius re­zul­ta­ tus. Bet abe­ jo­nių, ar ši pa­ slap­tin­ga me­ džia­ga ap­skri­ tai eg­zis­tuo­ja, ne­mažė­ja.

Įta­ria ne­ty­činį nu­žu­dymą

Prancūzų ma­gist­ra­tai ti­ria abiejų bend­ro­vių „Air Fran­ce“ ir „Air­ bus“ veiklą dėl įta­ria­mo ne­ty­či­nio nu­žu­dy­mo per šią ka­tast­rofą. Pas­kel­bus BEA ata­skaitą, bend­ rovė „Air­bus“ pa­reiškė, kad im­sis visų sau­gu­mui už­tik­rin­ti rei­ka­lingų prie­mo­nių ir taip pri­si­dės prie ko­ lek­ty­vi­nių pa­stangų oro trans­por­ to sau­gu­mui op­ti­mi­zuo­ti. Ats­ki­ra­me tei­si­nia­me do­ku­men­ te, ku­ris bus pa­teik­tas aukų ar­ ti­mie­siems atei­nantį ant­ra­dienį, sa­ko­ma, kad at­sa­ko­mybė ten­ka ir kly­du­siems pi­lo­tams, ir ne­vei­kian­ tiems grei­čio da­vik­liams, kaip sakė vie­nas šal­ti­nis agentū­rai AFP. Pa­sak jo, 356 pus­la­piuo­se išdės­ ty­ta­me pra­ne­ši­me sa­ko­ma, kad, Pi­ tot vamz­de­liams už­ša­lus ir su­tri­kus grei­čio da­vik­liams, „ka­pi­to­nas ne­ tin­ka­mai ėjo sa­vo pa­rei­gas“ ir „su­ trukdė ki­tam pi­lo­tui rea­guo­ti“. BNS inf.

Triū­sas: Gran Sa­so na­cio­na­linė­je la­bo­ra­to­ri­jo

Tam­sio­sios m Ti­ki­si pro­ver­žio

Vi­sa­ta tu­ri pa­slap­tin­gos ga­lios, ku­ ri jun­gia ga­lak­ti­kas. Ši jėga stip­ resnė už de­šim­čių tūkstan­čių Sau­ lių gra­vi­ta­ciją. Vie­nin­telė pro­ble­ma ta, kad tie­sio­gi­nių jos eg­zis­ta­vi­mo įro­dymų nėra. Šią ne­ma­tomą med­žiagą fi­zi­kai va­di­na tam­sią­ja ma­te­ri­ja. Ma­no­ ma, kad ji su­da­ro dau­giau nei 80 pro­c. vi­sos ma­te­ri­jos. Ji pa­lie­ka tik pėdsa­kus ir užuo­mi­nas apie sa­vo eg­zis­ta­vimą. Bet moks­li­nin­kai ti­ki­ si, kad jau ne­tru­kus vis­kas pa­si­keis. „2012-ie­ji ga­li tap­ti tam­sio­sios ma­ te­ri­jos me­tais, – sakė Ra­fae­lis Lan­ gas, vai­ruo­da­mas iš­si­nuo­motą au­ to­mo­bilį Ita­li­jos Ab­rucų re­gio­no ke­liais. – Net­ru­kus mes bent jau ži­ no­si­me, ar ei­na­me tei­sin­gu ke­liu, ar tu­ri­me ieš­ko­ti kur nors ki­tur.“ Jung­ti­nių Vals­tijų Pur­due uni­ ver­si­te­to fi­zi­kas at­vy­ko į Ita­liją ieš­ ko­ti at­sa­kymų.

sau­gos dar­buo­to­jai pa­tik­ri­no jo ta­ pa­tybę. „Čia jau­tie­si lyg fil­me apie Džeimsą Bondą“, – juo­ka­vo R.Lan­ gas, už­sidė­da­mas šalmą. Fi­zi­ko žings­niai aidė­jo, kai jis žings­nia­vo tu­ne­liu pro be­galę eks­ pe­ri­men­tinės įran­gos. Gran Sa­so na­cio­na­linė­je la­bo­ra­to­ri­jo­je eks­ pe­ri­men­tus at­lie­ka be­veik 1 tūkst. moks­li­ninkų iš 32 ša­lių. Tech­ni­kai mėly­no­mis uni­for­mo­mis pra­si­ lenk­da­mi vie­nas su ki­tu zu­ja pla­ čiais ko­ri­do­riais, vež­da­mi va­gonė­ lius ir krau­tu­vus.

2012-ie­ji ga­li tap­ti tam­sio­sios ma­te­ri­ jos me­tais. Net­ru­kus mes bent jau ži­no­si­me, ar ei­na­me tei­sin­gu ke­liu.

Eks­pe­ri­men­tai tu­ne­ly­je

Klai­da: pa­sak tyrėjų, pi­lo­tai ne­su­gebė­jo pa­stebė­ti, kad lai­ne­ris skren­da per že­mai, su­ge­dus grei­čio da­

vik­liams.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Prieš 30 metų 2900 m aukš­čio Gran Sa­so kalnų ma­sy­ve bu­vo išgręž­ tas 10 km il­gio tu­ne­lis. Čia moks­ li­nin­kai ban­do išaiš­kin­ti tam­sio­sios ma­te­ri­jos pa­slap­tis. Tu­ne­lio vi­du­ry­je švie­čia išė­ji­mo ženk­las. R.Lan­gui iš­li­pus iš au­to­ mo­bi­lio, su­veikė si­re­na, bet vy­riš­ kis ži­no­jo slap­ta­žodį. „Aš esu da­le­lių fi­zi­kas“, – tarė jis ita­liš­kai, ir var­tai at­si­darė. Ap­

Da­lelės vai­duok­liai

Šį mėnesį Stok­hol­me maž­daug tūkstan­tis moks­li­ninkų da­ly­vaus Mar­ce­lio Gross­man­no su­si­ti­ki­me, kur vie­na pa­grin­di­nių temų bus tam­ sio­ji ma­te­ri­ja. Ant kor­tos pa­sta­ty­ta daug: pres­ti­žas, ty­rimų fi­nan­sa­vi­mas ir iš da­lies ne­tgi vi­sos da­le­lių fi­zi­kos kaip moks­lo ša­kos re­pu­ta­ci­ja. Iš tiesų moks­li­nin­kai ne­tu­ri bend­ros nuo­monės, kas yra tam­

11

ŠeštADIENIS, liepos 7, 2012

pasaulis Jung­ti­nių Vals­tijų gim­ta­die­nis

Se­nu­kai žu­di­kai Pa­vy­das, pyk­čio prie­puo­liai, muštynės… Ita­li­jo­je pa­gausė­jo at­ vejų, kai se­ny­vo am­žiaus žmonės žu­do sa­vo žmo­nas ir mei­lu­žes. Nudūrė bu­vu­sią draugę

Bet ko­kio am­žiaus grupė­je būna vyrų, ku­rie apim­ti nea­py­kan­tos ga­li nu­žu­dy­ti mo­terį. To­kių yra ir tarp se­ny­vo am­žiaus žmo­nių, ir jų, kaip įsi­ti­ki­no ita­lai, ga­na daug. Ne­se­niai Pa­ler­me 69 metų pen­ si­nin­kas Ema­nue­le Gua­re­si ban­ dė nu­žu­dy­ti žmoną plak­tu­ku, bet ne­sėkmin­gai. Tą pa­čią dieną 66 metų mo­te­riš­kei iš Me­ra­no pa­si­ sekė ma­žiau. Jos buvęs vai­ki­nas, 32 metų tu­ni­sie­tis Aoui­chaoui Bou­ba­ke­ras, nu­dūrė ją pei­liu. Pas­ta­rai­siais mėne­siais pa­na­šių is­to­rijų, ku­rio­se figū­ruo­ja sep­ tintą, aš­tuntą ir net de­vintą de­ šimtį ei­nan­tys žmonės, Ita­li­jo­je pa­ste­bi­mai pa­daugė­jo.

o­je ty­ri­mus at­lie­ka be­veik 1 tūkst. moks­li­ninkų iš 32 ša­lių.

ma­te­ri­jos paieš­kos sio­ji ma­te­ri­ja. Dau­ge­lis ją api­ brėžia kaip ne­ži­nomą ma­sy­viųjų da­le­lių rūšį. Vie­nin­te­lis dau­giau ar ma­žiau aiš­kus da­ly­kas yra tai, kad be ga­lak­ti­kos tam­sio­ji ma­te­ri­ja ne­ galėtų eg­zis­tuo­ti. Gau­sybės žvaigžd­žių ir jų pla­ netų gra­vi­ta­ci­nių jėgų ne­pa­kaktų kar­tu be­si­su­kan­čių žvaigžd­žių gru­ pėms iš­lai­ky­ti. Tik tam­sio­ji me­ džia­ga ne­leid­žia, sa­ky­ki­me, Paukš­ čių Ta­ko žvaigždėms iš­si­bars­ty­ti tar­si ne­pri­si­se­gu­siems pa­šėlu­sios ka­ru­selės ke­lei­viams. Moks­li­nin­kai įta­ria, kad at­sa­ ky­mas ga­li slypė­ti va­di­na­mo­sio­ se silp­nai sąvei­kau­jan­čio­se ma­sy­ vio­sio­se da­lelė­se (WIMP). Jos ga­li būti sun­kesnės už stam­biau­sius ži­no­mus ato­mus, bet tar­pu­sa­vy­je be­veik ne­sąvei­kau­ja. Šių da­le­lių ne­ma­to ka­me­ros ir de­tek­to­riai, bet jų turėtų būti vi­sur ap­link mus. Mi­li­jar­dai to­kių da­le­ lių kiek­vieną se­kundę pra­le­kia per žmo­nes, pa­sta­tus ir pla­ne­tas tar­si vai­duok­liai. Prieš­ta­rin­gi re­zul­ta­tai

WIMP ta­po karštų ginčų ob­jek­tu, Stok­hol­mo su­si­ti­ki­me dėl to ir­gi turėtų būti daug dis­ku­sijų. Ren­gi­ ny­je turėtų da­ly­vau­ti Ro­mos uni­ ver­si­te­to pro­fe­sorė Ri­ta Ber­na­bei, ku­ri Gran Sa­so tu­ne­ly­je at­lie­ka eks­pe­ri­mentą, va­di­namą DA­MA. Jau ke­letą metų moks­li­ninkė tvir­

ti­na, kad jai pir­mai pa­vy­ko pa­gau­ ti ir iš­ma­tuo­ti tam­sio­sios ma­te­ri­jos da­le­les, bet ko­le­gos moks­li­nin­kai smar­kiai tuo abe­jo­ja. R.Bar­na­bei aiš­ki­na, kad Žemė, su­kda­ma­si ap­link Saulę, kurį laiką ju­da ta pa­čia kryp­ti­mi kaip ir ma­ sy­vios ne­ma­to­mos da­lelės, o ku­ rį laiką – prie­š jų srautą. Moks­li­ ninkės skai­čia­vi­mais, did­žiau­sias Žemės grei­tis šio srau­to at­žvil­giu būna maž­daug bir­že­lio 2 d. Jau ne pir­mus me­tus nuo anks­ ty­vo bir­že­lio pro­fe­sorės de­tek­to­riai fik­suo­ja dau­giau da­le­lių su­si­dūrimų. DA­MA eks­pe­ri­men­to moks­li­nin­ kai tam tik­ru tiks­lu­mu ap­skai­čia­ vo WIMP svorį – jis maž­daug toks pat kaip he­lio ato­mų. Bet fak­tas, kad svo­ris yra ge­ro­kai ma­žes­nis, nei ma­no dau­ge­lis teo­re­tikų, ga­li reikš­ ti vie­na iš dviejų: skai­čia­vi­mo klaidą ar­ba No­be­lio pre­miją. Pro­fe­sorės R.Bar­na­bei ko­le­goms įta­rimų ke­lia ir tai, kad DA­MA de­ tek­to­riai fik­suo­ja ge­ro­kai dau­ giau tam­sio­sios ma­te­ri­jos da­le­lių, nei pro­gno­za­vo teo­re­ti­kai. Kri­ti­kai tei­gia, kad DA­MA moks­li­nin­kai iš da­le­lių jūros trau­kia daug pa­ša­linės in­for­ma­ci­jos ir kad de­tek­to­riai tie­ siog fik­suo­ja va­sarą kai­ti­nan­čios saulės po­veikį. Pėdsakų ne­ra­do

Ieš­ko­da­mi tam­sio­sios ma­te­ri­jos moks­li­nin­kai at­lie­ka dar de­šim­

AFP nuo­tr.

tis eks­pe­ri­mentų vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Su Gran Sa­so la­bo­ra­to­ri­ja kon­ ku­ruo­ja se­no­je ge­le­žies ka­syk­lo­je JAV Mi­ne­so­tos vals­ti­jo­je dir­ban­tys moks­li­nin­kai. Jie ma­tuo­ja pus­lai­di­ nin­kio kris­talų de­for­ma­ciją, ku­rią su­ke­lia WIMP. Vie­nas de­tek­to­rius esą jau už­fik­sa­vo tam­sio­sios ma­te­ ri­jos da­le­lių. Iš urvų iš­lindę moks­li­nin­kai Stok­hol­me pri­sta­tys sa­vo eks­pe­ri­ mentų re­zul­ta­tus, bet var­gu ar jie su­gebės įti­kin­ti moks­linę bend­ruo­ menę. La Sil­los ob­ser­va­to­ri­ja šie­met ba­landį pra­nešė nu­vi­lian­čią ži­nią: iš­tyrę 400 žvaigžd­žių judė­jimą moks­li­nin­kai ne­ra­do jo­kių tam­sio­ sios ma­te­ri­jos po­žy­mių. Dur­ha­mo uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius Car­lo­sas Fren­kas Stok­hol­me taip pat ne­nu­ d­žiu­gins. Jo kom­piu­te­ri­nio mo­de­ lia­vi­mo re­zul­ta­tai ro­do, kad tam­ sio­ji ma­te­ri­ja yra ge­ro­kai šil­tesnė ir tu­ri dau­giau ener­gi­jos – jei­gu ji iš vi­so eg­zis­tuo­ja. „Dėl šio at­ra­d i­m o paau­ko­ jau daug mie­go“, – pri­si­pa­ži­no C.Fren­kas. Da­bar jis abe­jo­ja, ar tam­siąją ma­te­riją ka­da nors pa­ vyks ras­ti. Moks­li­nin­kas ma­no, kad ga­lak­tikų gy­va­vimą ga­liau­siai bus ga­li­ma paaiš­kin­ti pa­ko­re­ga­ vus gra­vi­ta­ci­jos dėsnius, kaip siū­ lo va­di­na­mo­ji mo­di­fi­kuo­ta Niu­to­ no di­na­mi­ka. „Der Spie­gel“ inf.

„Viag­ros“ iš­po­pu­ liarė­ji­mas pri­si­dėjo prie to, kad vy­res­ni vy­rai pa­si­ju­to stip­ res­ni ir ga­lin­ges­ni. Da­bar jie mer­gi­na mo­te­ris, tin­kan­čias jiems į duk­ras. Žmog­žu­dystės iš aist­ros

Ma­ža­me Kam­ped­žinės mies­te­ly­ je 71 metų Sand­ro Riz­zi nu­šovė 42 metų uk­rai­nietę slau­gy­toją, ku­ri ne­si­lei­do mer­gi­na­ma, ir pri­sta­ ty­mo tar­ny­bos dar­buo­toją, ku­ris su­ko apie ją sparną. Ku­neo mies­te 76 metų Vit­to­rio Ni­not­to už­du­si­no še­še­riais me­ tais vy­resnę žmoną, ku­ri kal­ti­no jį dėl ro­ma­no su kam­ba­rių tvar­ky­ to­ja. Vy­rui įgri­so nuo­la­ti­niai prie­ kaiš­tai ir jis mo­terį nu­žudė. Či­vi­tak­va­no­je 82 metų Fir­mi­ nio Di Sa­no griebė šau­tuvą ir šo­ vė į 69 metų vy­riškį, ku­ris daž­nai plepė­da­vo su jo žmo­na. Laimė, šis li­ko gy­vas.

Am­žius – ne­bes­var­bus

„Mo­ty­vai, to­kie kaip pa­vy­das ir do­mi­na­vi­mas, su am­žiu­mi ne­ si­kei­čia, – blogė­jan­čią sta­tis­tiką ko­men­ta­vo Ro­mos kri­mi­na­listė psi­cho­logė Marg­he­ri­ta Car­li­ni. – Nuo­monė, kad vy­res­ni žmo­ nės iš­min­tin­ges­ni ir ne­pa­si­duo­da aist­roms, yra tie­siog ro­man­tinė idė­ja. Be to, mes iš­gy­ve­na­me stai­ gias kultū­ri­nes per­mai­nas, ku­rios iš pa­matų kei­čia po­rų san­ty­kius. Am­žius tam­pa ne­bes­var­bus.“ Mo­te­rys da­bar ge­riau ži­no sa­vo tei­ses ir ga­li pa­sa­ky­ti „ne“. „Ne­se­niai te­ko su­si­dur­ti su by­ la, ku­rio­je 82 metų mo­te­ris pa­ var­go nuo vy­ro smur­ta­vi­mo ir pa­si­prašė į prie­glaudą, skirtą mo­ te­rims, pa­ty­ru­sioms smurtą. Jos vai­kai ne­norė­jo rink­tis, mo­ti­na ar tėvas, bet ji pa­si­rin­ki­mo ne­turė­ jo“, – pa­sa­ko­jo M.Car­li­ni. Psi­cho­logė turi far­ma­ko­lo­ginį vyrų smur­ti­nio el­ge­sio paaiš­ki­ nimą: „Viag­ros“ iš­po­pu­liarė­ji­ mas pri­si­dėjo prie to, kad vy­res­ni vy­rai pa­si­ju­to stip­res­ni ir ga­lin­ ges­ni. Da­bar jie mer­gi­na mo­te­ris, tin­kan­čias jiems į duk­ras. Kar­tais dėl meilės, kar­tais tam, kad pa­ si­justų jau­nes­ni ir pa­ro­dytų sau bei ki­tiems, kad ga­li kon­ku­ruo­ti su jau­nais vy­rais.“ Daugė­ja sky­rybų

To­kios is­to­ri­jos kar­tais bai­gia­ si tra­ge­di­jo­mis. Si­rakū­zuo­se 36 metų vy­riš­kis kast­ra­vo 80-me­ tį pen­si­ninką, ku­ris bandė nu­vi­ lio­ti jo mer­giną. Se­nu­kas mir­ti­nai nu­krau­ja­vo. Bet daž­niau se­ny­vo am­žiaus po­rų gin­čai bai­gia­si sky­ry­bo­mis, ku­rių pa­sta­ruo­ju me­tu taip pat daugė­ja. „San­ty­kiai kei­čia­si, ir ne­tgi su­bren­du­sios po­ros no­ri pa­ si­mėgau­ti vien­gun­giš­ku gy­ve­ni­ mu, – sakė šei­mos ad­vo­katė Fran­ ces­ca Za­na­si. – Kai vy­ras pa­sie­kia pen­sinį am­žių, jis ga­li pa­keis­ti pu­ siaus­vyrą ir su­žlug­dy­ti san­ty­kius, ku­rie iki šiol at­rodė sta­bilūs. Pa­na­ šiai nu­tin­ka tuo gy­ve­ni­mo lai­ko­ tar­piu, kai vai­kai pa­lie­ka na­mus.“ „La Stam­pos“ inf.

Ste­reo­ti­pas: įsi­ti­ki­ni­mas, kad vy­res­ni žmonės iš­min­tin­ges­ni ir ne­

pa­si­duo­da aist­roms, jau ne­beak­tua­lus.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

12

šeštADIENIS, liepos 7, 2012

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

Ki­ni­jo­je – Lie­tu­vos pa­jū­rį pri­me­n Klai­pė­die­tis Pet­ ras Gre­ce­vi­čius pa­ kliu­vo tarp dvi­de­ šim­ties lai­min­gų­jų kraš­to­vaiz­džio eks­ per­tų, ku­riems su­ teik­ta tei­sė su­kur­ ti par­ką Ki­ni­jo­je. Jis bus baig­tas ki­tais me­tais prieš ati­da­ rant pa­sau­li­nę pa­ro­ dą „Ex­po 2013“.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Par­kų tra­di­ci­jų pra­di­nin­kai

Ruoš­da­mie­si pa­sau­li­nei pa­ro­dai „Ex­po 2013“, ki­nai su­gal­vo­jo šiau­ ri­nė­je ša­lies da­ly­je prie Gel­to­no­sios jū­ros Jinz­hou mies­te su­kur­ti uni­ ka­lų so­dų-par­kų komp­lek­są. Šie­met Ko­rė­jo­je vyks­tan­ti „Ex­ po“ pa­ro­da skir­ta van­de­ny­nams, o

Pro­jek­tas: tai – pir­mi­nė Bal­tų kul­tū­ros par­ko idė­jos vi­zua­li­za­ci­ja, ku­rią pa­ren­gė ki­nų di­zai­ne­riai.

Plu­ša: ki­nai dir­ba die­ną nak­tį, ruoš

ki­tais me­tais vyk­sian­ti Ki­ni­jo­je – par­kams. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ riui P.Gre­ce­vi­čiui te­ko uni­ka­li ga­li­ my­bė pa­lik­ti sa­vo pėd­sa­ką Ki­ni­jo­ je. Kraš­to­vaiz­džio eks­per­to dar­bas – Bal­tų par­kas – bus pa­sau­li­nės pa­ro­dos „Ex­po 2013“ eks­po­zi­ci­ jos da­lis. Nau­ja­sis Pa­sau­lio par­kų komp­ lek­sas apims 400 ha sau­su­mos,

me eta­pe at­rink­ti 43 pro­jek­tai, po to at­ran­ka vy­ko jau pa­tei­kus par­ko kon­cep­ci­ją. Taip li­ko 20 dar­bų. „Pa­si­rin­kau is­to­ri­nę te­mą. Pa­ vy­ko lai­mė­ti. Bal­tų kul­tū­ros par­kas bus vie­nin­te­lis iš Ry­tų Eu­ro­pos re­ gio­nų, nors bu­vo pa­teik­ti 7 pro­jek­ tai“, – sa­kė P.Gre­ce­vi­čius. Par­ko idė­ja – kuo ge­riau pri­sta­ ty­ti pa­sau­liui bal­tų kul­tū­ros pa­li­ ki­mą, iš­nau­do­ti pui­kią ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti Lie­tu­vos kraš­to­vaiz­džio ver­ty­bes. Tai bus Lie­tu­vos pa­jū­rio, šiek tiek Lat­vi­jos, kur­šių ir že­mai­čių gy­ve­ na­mo­sios erd­vės at­spin­dys. „Jie kaž­ko­dėl pa­va­di­no ši­tą par­ ką „Bal­ti­jos jū­ri­nių kul­tū­rų par­ku“. Rei­kės ko­re­guo­ti pa­va­di­ni­mą, nes tai svar­bu. Juk ten vi­kin­gų kul­tū­ros ne­bus“, – tei­gė P.Gre­ce­vi­čius.

taip pat van­dens plo­tus, gy­ve­na­ muo­sius kvar­ta­lus, skir­tus gy­ven­ ti 1 mln. žmo­nių. At­kurs žy­miau­sius par­kus

Tas par­kas ir bus pa­grin­di­nis ob­ jek­tas ki­tais me­tais vyk­sian­čio­je „Ex­po“ pa­ro­do­je, ku­rios de­vi­zas – „Pa­sau­lis yra so­das“. „Jie su­gal­vo­jo pa­de­monst­ruo­ ti sep­ty­nis ki­nų par­kų is­to­ri­jos pe­

rio­dus. Ža­da­ma at­kur­ti pa­čių žy­ miau­sių pa­sau­lio par­kų, to­kių kaip Ver­sa­lis ir ki­tų, su­ma­žin­tas ko­pi­jas su pa­vil­jo­nais, tven­ki­niais“, – pa­ sa­ko­jo P.Gre­ce­vi­čius. Pa­sau­lio kraš­to­vaiz­džio ar­chi­ tek­tų or­ga­ni­za­ci­ja (IF­LA) or­ga­ni­ za­vo kon­kur­są, per jį at­rink­ti 20 pro­jek­tų, ku­rie Jinz­hou ir bus rea­li­ zuo­ti. Kiek­vie­no jų įgy­ven­di­ni­mui skir­ta po pu­sę hek­ta­ro. Pra­di­nia­

Sve­tim­ša­lių neį­si­lei­džia

Suak­me­nė­jo: ki­nai puo­se­lė­ja 150 mln. se­nu­mo par­ką, ku­rio me­džiai

jau se­niai vir­to ak­me­ni­mis.

Tra­di­ci­jos: P.Gre­ce­vi­čius pri­me­na, kad ki­nai par­kus ku­ria jau 5 tūkst. me­tų.

P.Gre­ce­vi­čiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pa­sak pa­šne­ko­vo, vie­nas par­ko kū­ri­mo eta­pas jau baig­tas. Da­bar P.Gre­ce­vi­čius lau­kia nau­jo iš­kvie­ ti­mo. „Kas nu­veik­ta? Bu­vo kon­sul­ta­ ci­jų su Pe­ki­no land­šaf­to ins­ti­tu­ to dar­buo­to­jais. Nes ki­nai į dar­bi­nį pro­ce­są nie­ko neį­si­lei­džia, iki tam tik­ro mo­men­to vis­ką da­ro jų fir­ mos. Ta­čiau su pro­jek­tų au­to­riais kon­sul­tuo­ja­si dėl idė­jų, dėl konst­ ruk­ci­jų, dėl me­džių“, – tvir­ti­no P.Gre­ce­vi­čius. Pro­jek­tų au­to­riai de­ri­na spal­ vas, for­mas, de­ta­les, bet vi­sa ki­ ta ki­nai da­ro pa­tys. Pu­sės hek­ta­ ro Bal­tų par­ko są­ma­ta – be­veik 5 mln. li­tų. Vis­ką fi­nan­suo­ja ki­nų in­ves­tuo­to­jai. „Da­bar lau­kiu iš­kvie­ti­mo au­ to­ri­nei prie­žiū­rai. Šiuo me­tu ten

13

šeštADIENIS, liepos 7, 2012

vakarė Jū­ri­nių nuo­ty­kių ri­te­riai

Pas­ku­ti­nės cik­lo „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ lai­dos žve­jy­ba Ne­rin­ go­je ne­bu­vo pa­ti sėk­min­giau­sia – į žve­jų tink­lus tą­dien taip ir ne­ pak­liu­vo nė vie­nas un­gu­rys. Tad lie­tu­vių pa­mėg­to de­li­ka­te­so vaiz­ du te­ko pa­si­gro­žė­ti tik žu­vų rū­kyk­lo­je... Na, o Klai­pė­dos pa­kran­ tė­se į lai­dos kū­rė­jų tink­lus pa­te­ko int­ri­guo­jan­čios „žu­vys“: le­gen­ di­nės jach­tos „Lie­tu­va“ žy­gių liu­dy­to­jai ir jau­no­ji bu­riuo­to­jų kar­ta, tą­va­kar pa­li­ku­si Klai­pė­dos uos­tą ir iš­ke­lia­vu­si gin­ti Lie­tu­vos gar­ bės į pres­ti­ži­nę Eu­ro­pos bu­ria­vi­mo re­ga­tą. Dar la­biau nu­ste­bi­no du jau­ni ir gra­žūs klai­pė­die­čiai, tą­dien vi­sai neiš­si­gan­dę aud­rin­gos Bal­ti­jos ban­gų ir nė­rę į jas su sa­vo bai­da­rė­mis. Jaut­rios ir šil­tos, ro­man­tiš­kai nu­trūkt­gal­viš­kos is­to­ri­jos – pa­sku­ti­nė­je lai­do­je „Lie­tu­ va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ sek­ma­die­nį, lie­pos 8-ąją, 16.10 val. per LTV.

nan­tis par­kas

š­da­mie­si „Ex­po 2013“ pa­ro­dai.

vyks­ta la­bai in­ten­sy­vūs dar­bai, jie dir­ba ko­ne tri­mis pa­mai­no­mis. Kai bu­vau pa­sku­ti­nį kar­tą, prieš tai bu­vu­sia­me pli­ka­me ak­me­nų lau­ ke ma­čiau su­for­muo­tas kal­ve­les, pa­so­din­tus me­džius“, – tvir­ti­no pro­fe­so­rius.

ap­lin­kos tvar­ky­mo dar­bus. Gy­ ve­na­mų­jų ra­jo­nų ap­lin­ką. Kul­ tū­ra iš tik­ro la­bai aukš­ta. Cent­ ri­nė­se mies­tų gat­vė­se nė šiukš­lės ne­ra­si. Ki­nai la­bai darbš­tūs žmo­ nės“, – tvir­ti­no Bal­tų par­ką Ki­ni­ jo­je su­pro­jek­ta­vęs kraš­to­vaiz­džio eks­per­tas.

Aukš­ta dar­bo kul­tū­ra

P.Gre­ce­vi­čius, as­me­niš­kai su­si­dū­ ręs su ki­nų dar­bo kul­tū­ra, ją ver­ti­ na la­bai ge­rai. Ir pa­nei­gia mi­tą, kad ki­nai ga­mi­na šlamš­tą.

Pet­ras Gre­ce­vi­čius:

Šiuo me­tu ten vyks­ ta la­bai in­ten­sy­vūs dar­bai, žmo­nės dir­ ba ko­ne tri­mis pa­ mai­no­mis. „Mes Lie­tu­vo­je ma­to­me ne pa­ čius ge­riau­sius ki­nų ga­min­tus pro­duk­tus. Mus pa­sie­kia tik tai, ko pa­tys pri­si­pra­šo­me. Ki­nai už­ sa­ky­mą įvyk­do už to­kią kai­ną, ko­kią esa­me pa­si­ruo­šę su­mo­kė­ ti. Ka­dan­gi no­ri­me pi­giai, tai to­ kias pre­kes ir tu­ri­me“, – kal­bė­jo P.Gre­ce­vi­čius. Pro­fe­so­rius tei­gia sa­vo aki­mis ma­tęs vi­siš­kai ki­to­kias ki­niš­kas pre­kes, ne­gu tas, ku­rios par­duo­da­ mos mū­sų pre­ky­bos cent­ruo­se. Ten to­kio šlamš­to esą ma­žai, nors nu­si­ pirk­ti, ži­no­ma, ga­li­ma vis­ko. „Ma­čiau prie olim­pi­nio mies­ te­lio sta­dio­no įreng­tą par­ką, ma­čiau jų res­tau­ra­vi­mo, ki­tus

Idea­li gam­tos mi­nia­tiū­ra

Ki­niš­kas so­das ar­ba par­kas yra sta­ to­mas, o ne so­di­na­mas, pa­žo­džiui iš­ver­tus fra­zę „kur­ti so­dą“ iš ki­ nų kal­bos reiš­kia „kas­ti tven­ki­nį, pil­ti kal­vą“. Bū­tent šis dar­bas yra pir­mas ir svar­biau­sias pra­de­dant kur­ti ki­niš­ką so­dą. Dar­bų pra­džia – dirb­ti­nių kal­vų, tven­ki­nių ir upe­lių for­ma­vi­mas. Kiek­vie­nas jų tu­ri gi­ lią sim­bo­li­nę pra­smę. Kla­si­ki­nia­me so­de tven­ki­nys vi­ sa­da – cent­re. Jis – erd­vės pa­ grin­das, dan­gaus ir ap­lin­kui esan­ čių so­do ele­men­tų veid­ro­dis. Ki­tas svar­bus ele­men­tas – kal­va ar kal­ vos. Taip pa­ma­žu at­si­ran­da dirb­ti­ nai su­for­muo­tas kal­vų ir tven­ki­nių kraš­to­vaiz­dis. Kal­va, tven­ki­nys ir pa­vil­jo­nas su­ku­ria pir­mi­nę so­do for­mą, ku­ ri to­liau plė­to­ja­ma so­di­nant au­ga­ lus. Di­de­lių se­nų me­džių trū­ku­mas kom­p en­s uo­ja­m as mi­n ia­t iū­ro­ mis – ki­niš­kai va­di­na­mo­mis „pen džing“, ja­po­niš­kai – „bon­za“. Kla­si­ki­nia­me so­de ga­li­ma iš­vys­ti tik­rų šio so­di­nin­kys­tės me­no še­ dev­rų. Kla­si­ki­nis ki­niš­kas so­das ap­juos­tas tvo­ra. Par­kų kū­ri­mo me­no pra­kti­ka Ki­ ni­jo­je sie­kia 5 tūkst. me­tų. Jų kū­ry­ ba jiems įau­gu­si į krau­ją. Ki­nai tu­ ri apie 30 is­to­ri­nių par­kų, ku­rie yra įtrauk­ti Į UNES­CO są­ra­šą.

Pra­džia: nau­ja­sis par­kų komp­lek­sas, atspindintis įvairių pasaulio šalių kultūras, apims 400 ha sau­su­mos,

taip pat van­dens plo­tus, gy­ve­na­muo­sius kvar­ta­lus, skir­tus gy­ven­ti 1 mln. žmo­nių.

14

šeštADIENIS, liepos 7, 2012

vakarė

Iz­rae­ly­je šal­ti­barš­čiai ne Kiek­vie­nas sa­ve ger­bian­tis ke­liau­to­jas, vie­šė­da­mas sve­čio­je ša­ly­je, neap­len­kia bent vie­no ki­to žy­mes­nio tu­ris­ti­nio ob­ jek­to. Pir­mą­kart į Iz­rae­lį vy­kęs klai­pė­die­ tis ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius Gied­rius Gus­ tas pri­si­pa­ži­no taip pat ati­da­vęs šią duok­ lę. Juk bū­ti Pa­ža­dė­to­jo­je že­mė­je ir neiš­ vys­ti kad ir gar­sio­sios Rau­dų sie­nos bū­tų ne­su­sip­ra­ti­mas.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

At­ra­do pa­trauk­lią ni­šą

„Bet ko­kiu at­ve­ju tai yra svar­bi mū­ sų is­to­ri­jos da­lis, tam tik­ra pra­sme pa­sau­lio ste­buk­lai, kaž­kas mis­tiš­ ka. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad nu­my­niau vi­sus Kris­taus ke­lius“, – juo­ka­vo pa­šne­ko­vas. Kaip pri­si­pa­ži­no klai­pė­die­tis, į Šven­tą­ją že­mę vi­lio­jo ne tik tu­ris­ ti­nis, bet ir pro­fe­si­nis smal­su­mas. Ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius, ve­dė­jas bei pro­diu­se­ris sve­čio­je ša­ly­je sie­kė už­megz­ti nau­din­gus kon­tak­tus. Tad ti­kė­ti­na, jog jau rug­sė­jo pra­džio­je čia su­rengs vie­ną ar du sa­vo pro­diu­suo­ ja­mo ru­sų at­li­kė­jo kon­cer­tus. „Nu­si­ve­žiau pa­klau­sy­ti dai­ nų įra­šų, žmo­nės bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bę. Su­si­da­rė įspū­dis, kad iš Ru­si­jos į Iz­rae­lį ve­ža vi­są šlamš­ tą. Kon­cer­tų – be­ga­lė, o sa­lės lūž­ ta. Ži­no­ma, at­va­žiuo­ja ir ryš­kiau­ sios Ru­si­jos žvaigž­dės, to­kios kaip Mak­si­mas Gal­ki­nas, Je­fi­mas Šif­ri­ nas ar Bo­ri­sas Moi­se­je­vas“, – var­ di­jo pa­šne­ko­vas. Užk­liu­vo juo­di aki­niai

Klai­pė­die­tis pa­si­džiau­gė, jog net ir per ga­nė­ti­nai trum­pą lai­ką sve­čio­je ša­ly­je su­ge­bė­jo ne­ma­žai pa­ke­liau­ti ir daug ką pa­ma­ty­ti „iš vi­daus“. „Tu­rė­jau kas ma­ne pa­si­ti­ko oro uos­te, „še­fa­vo“, ne­rei­kė­jo rū­pin­

tis, kur gy­ven­ti, kaip ir kur nu­ va­žiuo­ti. Dėl to tik­rai pa­si­se­kė. Taip pat bu­vau smul­kiai inst­ruk­ tuo­tas, ko­kio­mis kal­bo­mis kal­bė­ ti oro uos­te, kaip elg­tis at­skri­dus ir prieš iš­skren­dant“, – pa­sa­ko­ jo Gied­rius. Ta­čiau net ir pui­kiai pa­si­kaus­tęs klai­pė­die­tis nuo­ty­kių neiš­ven­gė.

Gied­rius Gus­tas:

Ma­no ma­ny­mu, tai vie­na sau­giau­sių, jei ne sau­giau­sia vals­ty­bė pa­sau­ly­ je. Ap­sau­ga čia – ge­ le­ži­nė, esi ska­nuo­ ja­mas net pre­ky­bos cent­re. „Tik at­skri­dau, ir iš vi­sos di­džiu­ lės mi­nios, gal ko­kių 300 žmo­nių, ma­ne vie­nin­te­lį pa­si­kvie­tė į ša­ lį. Tie­siog pa­mir­šau nu­siim­ti aki­ nius nuo sau­lės. Ka­dan­gi bi­čiu­liai iš anks­to bu­vo įspė­ję ver­čiau ne­ kal­bė­ti ang­liš­kai ar­ba ru­siš­kai, iš­ kart pa­sa­kiau, kad ga­liu bend­rau­ti tik lie­tu­viš­kai ir vo­kiš­kai. Tai­gi pa­ rei­gū­nai oro uos­te su­pra­to, kad jo­ kio dia­lo­go ne­bus. Ant­raip bū­tų te­ kę il­gai pa­sa­ko­ti, kas, kaip ir kur“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vas.

Sto­te­lė: Gied­rius kar­tu su ki­tais eks­kur­si­jos bend­ra­žy­giais Pa­les­ti­no­

je neat­sis­py­rė pa­gun­dai įsi­gy­ti švie­žių vai­sių.

Pei­za­žas: iš­puo­se­lė­ti Ba­ha­jų so­dai už­bu­ria ne­že­miš­ku gro­žiu, tačiau tu­ris­tai įlei­džia­mi tik į vie­ną aikš­te­lę, vi­sa

Išk­ra­to kiek­vie­ną daik­tą

Anot Gied­riaus, iš­vyks­tan­čių­jų iš ša­lies lau­kia dar griež­tes­nė kont­ ro­lė. Ka­dan­gi ska­nuo­ja­mas kiek­ vie­nas ke­lei­vių ba­ga­žo daik­tas, į oro uos­tą re­ko­men­duo­ja­ma at­vyk­ti prieš skry­dį li­kus ma­žiau­siai trims va­lan­doms. Klai­pė­die­čiui te­ko pa­tir­ti, kad pa­na­šios griež­tos tvar­kos lai­ko­ma­ si dau­ge­ly­je vie­šų­jų vie­tų. „Ma­no ma­ny­mu, tai vie­na sau­ giau­sių, jei ne sau­giau­sia vals­ty­ bė pa­sau­ly­je. Ap­sau­ga čia – ge­le­ ži­nė, esi ska­nuo­ja­mas net pre­ky­bos cent­re. Ta­čiau tai ne­var­gi­na. Pir­ mas die­nas at­ro­dy­da­vo keis­to­kai, kai au­to­bu­se pa­ma­ty­da­vai au­to­ma­ tus „ap­si­žio­ju­sias“ mer­gi­nas, tur­būt tie­siog grįž­tan­čias iš ko­kio bu­dė­ji­ mo. Bet pa­skui ne­bek­rei­pi dė­me­sio, su­pran­ti, kad vi­sa tai dėl te­ro­riz­mo grės­mės“, – aiš­ki­no Gied­rius.

Tel Avi­ve klai­pė­die­čiui sa­vo aki­ mis te­ko iš­vys­ti, kas li­ko iš pra­ban­ gaus nak­ti­nio klu­bo. Prieš ke­le­rius me­tus su­sprog­din­tas sta­ti­nys – tar­si ko­kia re­lik­vi­ja, žu­vu­sie­siems skir­tas pa­mink­las. Pra­ban­giau nei ro­jaus so­dai

Vieš­na­gės me­tu ke­liau­to­jas bu­vo ap­si­sto­jęs Vi­dur­že­mio jū­ros pa­ kran­tė­je stūk­san­čio­je Hai­fo­je. „Tur­būt šis mies­tas ir pa­li­ko di­ džiau­sią įspū­dį. Ypač čia įreng­ti Ba­ha­jų so­dai. Šios re­li­gi­nės bend­ ruo­me­nės at­sto­vai yra iš­si­pir­kę di­ džiu­lę te­ri­to­ri­ją nuo­kal­nė­je ir iš­ puo­se­lė­ję ją iki pa­sa­kiš­ko gro­žio. Tai pra­ban­giau nei ro­jaus so­dai. Tie­sa, tu­ris­tai įlei­džia­mi tik į vie­ną aikš­te­lę, vi­sa ki­ta už­da­ra. Bet ka­ dan­gi sto­vi aukš­tai, vi­są gro­žį ma­ tai kaip ant del­no. Ho­ri­zon­te ply­ti mies­tas ir Vi­dur­že­mio jū­ra. Vaiz­

Trauka: Izraelis, jo istorija, religinės vietos, taip pat išskirtinės poilsio

galimybės vilioja žmones iš viso pasaulio.

das – ne­pa­kar­to­ja­mas“, – įspū­ džiais da­li­jo­si pa­šne­ko­vas. Pa­sak Gied­riaus, nors au­to­bu­sai le­kia ser­pan­ti­nais 60–80 km/h grei­čiu, o vai­ruo­to­jai vie­na ran­ka dar ir mai­go ka­sos apa­ra­tą, eis­mo įvy­kiai čia – re­te­ny­bė. „Per 10 die­nų te­ko ma­ty­ti tik vie­ną ava­ri­ją – ab­so­liu­čiai kvai­lą su­si­dū­ri­mą san­kry­žo­je“, – pri­si­ mi­nė klai­pė­die­tis. Lai­do­tu­vės – už mi­li­jo­nus

Tuo tar­pu į Je­ru­za­lę, pri­si­pa­ži­ no Gied­rius, vei­kiau­siai ant­rą­kart ne­va­žiuo­tų. „Mies­tas iš­si­dės­tęs ant 20 kal­vų, čia la­bai ma­žai ža­lu­mos. Je­ru­za­lė man pri­mi­nė ka­pi­nes. Žmo­nės čia lai­do­jami už bai­sius pi­ni­gus, kiek te­ko gir­dė­ti, nuo 1 mln. do­le­rių. Esą ti­ki­ma, kad po pa­sau­lio griū­ ties Me­si­jas nu­žengs bū­tent į šias

Įs­pū­dis: Je­ru­za­lė klai­pė­die­čiui pri­m

nes tiki, kad čia pa­lai­do­tie­ji iš mi­ru­s

15

šeštADIENIS, liepos 7, 2012

vakarė

pra­stes­ni nei Lie­tu­vo­je

ki­ta už­da­ra.

vie­tas ir čia pa­lai­do­tie­ji iš mi­ru­ sių­jų pri­si­kels pir­miau­siai“, – pa­ sa­ko­jo Gied­rius. Ka­dan­gi prie Rau­dų sie­nos klai­ pė­die­tis lan­kė­si ša­bo me­tu, bu­vo už­draus­ta ją įam­žin­ti iš ar­ti. „Ne­va­žiuo­ja nei trau­ki­niai, nei au­to­bu­sai, ne­dir­ba žy­dų par­duo­tu­ vės. Ir fo­tog­ra­fuo­ti tą die­ną ne­lei­ do, nes fo­tog­ra­fa­vi­mas – dar­bas“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas. Ko ge­ro, vi­si bu­vu­sie­ji Iz­rae­ly­je Gied­riui pri­tar­tų, jog Tel Avi­vas – vi­siš­ka Je­ru­za­lės prie­šin­gy­bė. „Tai mies­tas, ku­ris, sa­ko­ma, pa­bun­ da va­ka­re. Gau­sy­bė ba­rų, klu­bų, res­to­ ra­nų, vieš­bu­čių – nak­ti­nis gy­ve­ni­mas čia ver­da“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis. Gied­rių nu­ste­bi­no ne­to­li jū­ros kran­to stūk­san­tis pa­sta­tas, ku­ rio pir­muo­siuo­se aukš­tuo­se įsi­kū­ rė ope­ros na­mai, o ki­tuo­se įreng­ti pra­ban­gūs apar­ta­men­tai.

Įžy­mi: Rau­dų sie­ną ke­liau­to­jui pa­vy­ko įam­žin­ti tik iš to­lo, nes lankėsi ten šabo metu.

Jo­kių lie­pia­mų­jų nuo­sa­kų

„Nors Iz­rae­lis – ne­di­de­lė vals­ty­ bė, tai la­bai skir­tin­ga ša­lis – Je­ru­ za­lė vie­no­kia, Hai­fa – ki­to­kia, o Tel Avi­vas toks pa­sau­lie­tiš­kas, kad dar ir kai ku­riems Eu­ro­pos mies­tams iki jo to­li“, – įsi­ti­ki­nęs klai­pė­die­tis. Ke­liau­to­ją su­ža­vė­jo ša­ly­je pui­kiai or­ga­ni­zuo­tas su­si­sie­ki­mas, ne­prie­ kaiš­tin­gi ke­liai, iš­puo­se­lė­ti pa­plū­di­ miai, ku­riuo­se net ga­li­ma nau­do­tis be­lai­džiu in­ter­ne­tu, šva­ra ir tvar­ka. „Pa­vyz­džiui, į pa­plū­di­mius ne­ ga­li­ma įsi­neš­ti stik­lo ta­ros. Tuoj pat pri­si­sta­to ap­sau­ga ir ma­lo­niai pa­pra­šo iš­ger­ti bei iš­mes­ti bu­te­lį. Ir jo­kių lie­pia­mų­jų nuo­sa­kų, vis­ kas pa­sa­ko­ma man­da­giai, su šyp­ se­na“, – pa­ste­bė­jo Gied­rius. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ku­ris var­ gi­no ke­liau­to­ją, – per­ne­lyg įky­rus pa­slau­gu­mas ir dė­me­sys par­duo­ tu­vė­se.

mi­nė di­de­les ka­pi­nes. Žmo­nės čia lai­do­ja­mi už bai­sius pi­ni­gus, u­sių­jų pri­si­kels pir­miau­siai.

„Bet ir vėl gel­bė­da­vo lie­tu­vių kal­ba – ma­ne be­mat pa­lik­da­vo ra­ my­bė­je“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas. Ma­ri­nuo­ti bu­ro­kė­liai – nau­jo­vė

Nors, Gied­riaus ži­nio­mis, Tel Avi­ ve gy­ve­na ne to­kia jau ma­ža lie­ tu­vių bend­ruo­me­nė, lie­tu­vių kal­ bos vie­šu­mo­je jam iš­girs­ti ne­te­ko. Klai­pė­die­čio tei­gi­mu, dau­ge­liu at­ ve­jų Iz­rae­ly­je įma­no­ma su­si­šne­kė­ ti ru­siš­kai. „Te­ko bend­rau­ti su išei­viais iš Ru­si­jos, jie la­bai pa­ten­kin­ ti, vals­ty­bė juos pa­lai­ko, ap­mo­ ka kal­bos kur­sus, tam tik­rą lai­ką kom­pen­suo­ja ir iš­lai­das už būs­ tą. O mais­tas kai­nuo­ja tiek, kiek Lie­tu­vo­je, tad kai­nos šia pra­sme nie­kuo ne­nus­te­bi­no“, – pa­ti­ki­no pa­šne­ko­vas. Gied­riaus tei­gi­mu, Iz­rae­lis yra vals­ty­bė, ku­ri neim­por­tuo­ja mais­

to pro­duk­tų – vis­ką už­siau­gi­na ir pa­si­ga­mi­na pa­ti. „Tur­gu­je ga­li ra­gau­ti ska­niau­ sias aly­vuo­ges, sa­lo­tos, kra­pai – kve­pian­tys. Kar­tą ga­mi­nau šal­ ti­barš­čius – no­rė­jau pa­žiū­rė­ti, kas išeis. Ir bu­vo ska­nu. Grie­ ti­nė pa­na­ši, ke­fy­ras – pa­na­šus, ne­tgi ap­ti­kau ma­ri­nuo­tų bu­ro­ kė­lių. Tie­sa, bu­vo pa­ra­šy­ta, kad tai nau­jo­vė“, – šyp­te­lė­jo pa­šne­ ko­vas. Pri­ver­tė įsi­my­lė­ti

Bū­da­mas Pa­les­ti­no­je, klai­pė­die­tis pir­mą kar­tą pa­ra­ga­vo be­sėk­lių ar­ bū­zų. „La­bai ge­ras da­ly­kas – ne­rei­ kia spau­dy­ti sėk­lų“, – pa­to­gu­mus įver­ti­no jis. Gied­rius pri­si­mi­nęs šyp­so­jo­si, jog vie­nos par­duo­tu­vės sa­vi­nin­ką te­ko pa­kon­sul­tuo­ti dėl lie­tu­viš­kų al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų.

Spren­di­mas: virš ope­ros na­mų Tel Avi­ve įreng­ti pra­

ban­gūs apar­ta­men­tai.

As­me­ni­nio G.Gusto ar­chy­vo nuo­tr.

„Kai jis vie­ną mū­sų gė­ri­mą pri­ sta­tė kaip li­ke­rį, te­ko paaiš­kin­ ti, kad tai yra trauk­ti­nė. Žmo­gus la­bai su­si­do­mė­jęs pa­klau­sė, kas dar jo par­duo­tu­vė­je yra iš lie­tu­ viš­kų gė­ri­mų. O kai pa­pa­sa­ko­jau, ką su kuo re­ko­men­duo­ja­ma už­si­ ger­ti, jis la­bai ap­si­džiau­gė ir pa­ dė­ko­jo – esą tu­rės ką pa­pa­sa­ko­ ti klien­tams“, – juo­kė­si Gied­rius, pa­ti­ki­nęs, kad lie­tu­viš­ki gė­ri­mai tarp vie­tos pir­kė­jų – ga­na po­pu­ lia­rūs. Nors dau­ge­lis pa­sa­ky­tų, jog de­ šim­ties die­nų po­ty­riai sve­čia­me kraš­te per­ne­lyg pa­vir­šu­ti­niš­ki, kad ga­lė­tum pa­sa­ky­ti, jog no­ri čia gy­ ven­ti, ta­čiau Gied­riui tai yra ša­lis, ku­ri pri­ver­tė įsi­my­lė­ti ją „iš pir­mo žvilgs­nio“. „Ne­ga­liu su­lauk­ti, ka­da ten vėl su­grį­šiu“, – at­vi­ra­vo klai­ pė­die­tis.

Tvar­ka: pui­kiai įreng­tuo­se pa­plū­di­miuo­se ga­li­ma mau­dy­tis tik

tuo­se ruo­žuo­se, kur bu­di gel­bė­to­jai.

16

šeštadienis, liepos 7, 2012

sportas

Prieš ketvirtfinalį – Nigerijos dušas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Venesueloje vykstančiame vasaros olimpinių žaidynių krepšinio atrankos turnyre po šios nakties kovų liko keturios komandos. Ar tarp jų yra Lietuvos krepšininkai, buvo atsakyta po mūsų ir Puerto Riko rinktinių susitikimo.

Medaliai: jaunieji uostamiesčio futbolininkai prieš vasaros atostogas laimėjo svarbias varžybas.

Klaipėdiečiams – bronza Česlovas Kavarza Kaune vykusiose lemiamose Lietuvos 13-mečių jaunučių futbolo (9 prieš 9) čempionato varžybose bronzos medaliais pasidabino Klaipėdos futbolo mokyklos – „FM-Baltų“ žaidėjai.

Iš viso pirmenybėse kovojo 54 komandos. Pirmasis etapas vyko keturiose – Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos – zonose. Be vargo kelialapį į laikinąją sostinę iškovojo

trenerių Rimanto Skersio, Rimanto Vilavičiaus ir Leonardo Lukavičiaus auklėtiniai. Uostamiesčio ekipa sėkmingai pradėjo finalines varžybas, 4:0 įveikusi Vilniaus „FM-Ateitį“. Du įvarčius įmušė Artūras Seražidenovas, po vieną – Denisas Kirilenka ir Atas Šerkšnys. Kitose rungtynėse klaipėdiečiai pasidalijo po tašką su alytiškiais – 0:0. Tačiau trečiajame susitikime apmaudžiai 1:2 pralaimėjo Šiaulių futbolo akademijai. Paguodos įvartį įmušė A.Šerkšnys.

Surinkę 4 taškus, klaipėdiečiai grupėje užėmė antrą vietą. Dėl bronzos medalių uostamiesčio berniukai susitiko su bendraamžiais iš Kauno futbolo mokyklos. Uostamiesčio ekipa akivaizdžiai pranoko kauniečius – 4:0. Įvarčius pasiekė Deividas Šiuša, Dovydas Pocius, D.Kirilenka ir A.Seražidenovas. Aukso medalius iškovojo vilniečiai, finale 3:0 įveikę šiauliečius. Į simbolinę čempionato rinktinę pateko vienu geriausių puolėjų pripažintas A.Šerkšnys.

Abi ekipos varžybas savo grupėse baigė pralaimėjimais. Puerto Riko penketukas 84:98 nusileido Graikijai, o lietuviai sulaukė šalto dušo nuo Nigerijos krepšininkų, kurie įveikė mūsiškius 86:80. Nesėkmė didesniu nei 8 taškų skirtumu būtų lietuvius nuridenusi į antrąją vietą ir ketvirtfinalyje būtų tekę susitikti su pajėgia Graikijos ekipa.

Lietuvos ir Nigerijos rungtynių baigtis tragedija tapo varžybų organizatorei Venesuelai. Didžiulius pinigus už teisę rengti turnyrą sumokėję ir ambicingų planų nestokoję venesueliečiai B grupėje liko treti ir pasitraukė iš varžybų. Prieš ketvirtfinalio susitikimą drąsių pareiškimų netrūko abiejose – Lietuvos ir Puerto Riko rinktinių – stovyklose. Nors favoritais buvo įvardyti mūsų šalies žaidėjai, tačiau varžovai tvirtino, kad jie pajėgūs nugalėti lietuvius. Taip pat ketvirtfinalyje kovojo Graikijos – Nigerijos, Makedonijos – Dominikos Respublikos ir Rusijos – Angolos ekipos. Lietuviai pergalės atveju pusfinalyje naktį į sekmadienį susiremtų su makedonais arba Dominikos Respublikos atstovais.

A.Užkuraitis tapo prizininku Česlovas Kavarza Lenkijoje surengtame 17-ajame Eugeniuszo Bryzko jaunių iki 18 metų sunkiosios atletikos turnyre sėkmingai Lietuvos garbę gynė klaipėdietis Andrius Užkuraitis.

Svorio iki 94 kg grupėje kovojęs Bronislavo Vyšniausko auklėtinis pagal Sinklerio sistemos skaičiavi-

mą pelnė 342 taškus ir absoliučioje įskaitoje užėmė antrąją vietą. Mūsų stipruolį aplenkė lenkas Dominikas Mikolajczykas – 351 taškas. Siedlicės mieste jėgas bandęs antrasis klaipėdietis Adomas Kriaučiūnas liko 13-as – 292 taškai. Moterų varžybose mūsų atletės pasirodė kukliau: Kristina Krupelnikova (169 taškai) ir Gintarė Ašmenskaitė (158 taškai) užėmė 11-ą ir 12-ą vietas.

Laureatas: A.Užkuraitis, nedideliu skirtumu nusileidęs nugalėtojui, už-

ėmė antrąją vietą.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

reklamos skyrius: 397

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė – Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 750

397 772 397 727 397 706 397 725

397 770

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 719

„Namai“: Lina Bieliauskaitė –

397 730

„Sveikata“: Sandra Lukošiūtė –

397 713 397 705

Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 „TV diena“: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide

R

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Krasauskienė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus karštas, žai­ buos, trankysis perkūnija. Šiandien dieną oras įkais iki 30 laipsnių. Daug kur trumpai palis, griaudės perkūni­ ja. Sekmadienį atvės. Naktį oro tem­ peratūra sieks 17–20 laipsnių šilumos, dieną – 24–27 laipsnius.

Šiandien, liepos 7 d.

+29

+25

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+29

Šiauliai

Klaipėda

+29

Panevėžys

+28

Utena

+29

5.02 22.18 17.16

189-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 177 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+30

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +24 Brazilija +24 Briuselis +20 Dublinas +16 Kairas +37 Keiptaunas +14 Kopenhaga +20

kokteilis Ar at­si­bu­čia­vo­te? Va­kar pa­sau­ly­je bu­vo Tarp­tau­t i­nė bu­či­nių die­na. Moks­li­nin­kai dau­žo­ si į krū­ti­nes tvir­tin­da­mi, jog bu­čiuo­ tis yra svei­ka. Lū­pų su­si­lie­ti­mas su­ ke­l ia itin stip­r ias tei­g ia­mas emo­ci­ jas, bu­či­n ių me­tu ski­r ia­si ad­re­na­l i­ nas, ku­r is pa­ke­l ia to­nu­są ir net pa­ de­da de­gin­ti ka­lo­ri­jas bei prail­gin­ti gy­ve­ni­mą. Ne­nuils­tan­tys sta­tis­ti­kai ap­skai­čia­vo, kad žmo­gus per gy­ve­ni­mą vi­du­ti­niš­ kai bu­čiuo­ja­si 336 va­lan­das, ar­ba dvi sa­vai­tes. Odon­to­lo­gai die­va­go­ja­si, kad bu­č i­ niai nau­d in­g i dan­t ims. Bu­čiuo­jan­t is iš­ski­r ia­mos bio­lo­g i­nės ir che­m i­nės me­d žia­gos bur­no­je pa­de­da iš­veng­t i ėduo­nies. Gim­nas­ti­kos tre­ne­riai su­skai­čia­vo, jog pa­pras­tas bu­či­nys rei­ka­lau­ja vos dvie­ jų vei­do rau­me­nų dar­bo, ta­čiau pran­ cū­ziš­ko bu­či­nio me­tu dir­ba net 34 vei­ do rau­me­nys. Me­di­kai sa­ko, kad bu­či­nio mi­nu­tė su­ de­gi­na 6,4 ka­lo­ri­jas, jei jis in­ten­sy­vus, ga­li pa­vyk­ti su­de­gin­ti ir 30 ka­lo­ri­jų. Pa­ ly­gi­ni­mui: mi­nu­tę grei­tai ei­da­mi su­de­ gin­si­te tik 4 ka­lo­ri­jas. Re­kor­dų fik­sa­to­r iai pra­ne­šė – Lie­t u­ vos bu­či­nio re­kor­das pri­klau­so Ie­vai Prans­ke­v i­čiū­tei ir Ka­ro­l iui Za­lec­k ui. 19-me­čiai stu­den­tai iš sos­ti­nės 2010 m. pir­mą kar­tą ša­ly­je su­reng­ta­me „Il­giau­ sio bu­či­nio“ kon­kur­se lū­pas su­glau­dę lai­kė net 18 va­lan­dų. O ofi­cia­lus pa­sau­ lio re­kor­das – 46 val. 24 min. ir 9 sek. nuo 2011 m. va­sa­rio 13 d. pri­klau­so su­ tuok­ti­niams Ek­ča­jui ir Lak­sa­nai Ti­ra­ na­ra­tams iš Tai­lan­do. Bu­či­nių kul­tū­ra la­bai skir­tin­ga vi­sa­me pa­sau­ly­je. Pa­vyz­džiui, es­ki­mai kaip ir egip­t ie­čiai iš­reiš­k ia jaus­mus trin­da­ mie­si no­si­mis. Keis­ti drau­di­mai iki šiol pa­pli­tę pa­ sau­ly­je. Pa­v yz­d žiui, JAV, Ko­nek­ ti­k u­to vals­t i­jo­je, su­t uok­t i­n ių po­ roms už­d raus­ta bu­čiuo­t is sek­ma­ die­n į, o barz­do­t iems vy­rams In­ dia­nos įsta­t y­mai ap­skri­tai drau­ džia bu­čiuo­tis.

Londonas +18 Madridas +32 Maskva +27 Minskas +30 Niujorkas +37 Oslas +16 Paryžius +20 Pekinas +30

Praha +25 Ryga +27 Roma +29 Sidnėjus +15 Talinas +24 Tel Avivas +32 Tokijas +27 Varšuva +31

Vėjas

2–5 m/s

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

23

25

24

22

4

20

21

19

17

4

19

22

20

19

3

pirmadienį

Šiandien: Amandas, Astijus, Estera, Sangailas, Vilgailė, Vilibaldas.

1922 m. gi­mė pran­cū­ zų di­zai­ne­ris Pier­re’as Car­di­nas.

1930 m. mi­rė ang­lų ra­šy­ to­jas Art­hu­ras Co­na­nas Doy­le’as, ži­no­mas kaip „Šer­lo­ko Holm­so“ kny­ gos au­to­rius. 1945 m. Mask­vo­je mi­ rė poe­tė Sa­lo­mė­ja Nė­ris (Ba­č ins­k ai­tė-Bu­č ie­n ė). Gi­mė 1904 m. 1954 m. Spring­fil­de, JAV, mi­rė lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­kas Vin­cas Krė­vėMic­ke­vi­čius. 1982 m. be­d ar­bis Mi­ chae­las Fa­ga­nas įsi­bro­ vė į Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos

ka­ra­lie­nės mie­ga­mą­jį Ba­ kin­ga­mo rū­muo­se; spė­ jęs šnek­te­lė­ti su ka­ra­lie­ ne, įsi­bro­vė­lis bu­vo su­lai­ ky­tas rū­mų ap­sau­gos. 1997 m. tūks­tan­čiai krep­ ši­nio aist­ruo­lių vi­są nak­tį Belg­ra­de šven­tė Ju­gos­la­vi­ jos rink­ti­nės per­ga­lę Is­pa­ ni­jo­je pa­si­bai­gu­sia­me Eu­ ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­ pio­na­te; bu­vo nu­siaub­tos ke­l ios par­duo­t u­vės, su­ žeis­ta ma­žiau­siai 20 žmo­ nių, be­veik 100 triukš­ma­ da­rių su­lai­kė po­li­ci­ja.

Kri­to nuo ši­lu­mos smū­gio Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se karš­ tis vir­ši­jo re­kor­dus, o de­šim­tis poil­ siau­to­jų te­ko gel­bė­ti nuo sau­lės ir ši­lu­mos smū­gio.

No­rai: poil­siau­to­jams pa­plū­di­my­je svar­biau­sia – kad ne­pri­reik­tų skė­čio nuo lie­taus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­jū­ry­je karš­tis neuž­si­lai­kys

l.bieliauskaite@kl.lt

Čes­ka (vy­rai, ku­rie prieš išei­da­mi į dar­bą pa­ bu­čiuo­ja sa­vo žmo­nas, gy­ve­na net pen­ke­riais me­tais il­giau nei tie, ku­rie at­si­svei­kin­da­mi ne­ bu­čiuo­ja su­tuok­ti­nės)

+29

Alytus

rytoj

Li­na Bie­liaus­kai­tė įsi­ti­ki­nę, ar bu­čiuo­tis iš­moks­ta­ ma, ar tai įgim­tas su­ge­bė­ji­mas.

Marijampolė

Vardai

liepos 7-ąją

Per­mai­nin­gi orai va­sa­ro­to­jams ar­ti­miau­ sio­mis die­no­mis ne­leis į pa­plū­di­mio ma­ lo­nu­mus ner­ti vi­sa gal­va. Si­nop­ti­kai pro­ gno­zuo­ja, jog pa­ma­žu kiek at­vės ir ne­pa­ vyks iš­veng­ti lie­taus krikš­to.

Abe­jo­nės: moks­li­nin­kai dar nė­ra

Vilnius

Rytoj: Arnoldas, Elžbieta, Elzė, Kilijonas, Vaitautas, Valmantė, Virginija.

orai klaipėdoje Šiandien

+30

+29

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus ve­dė­jo Lion­gi­no Pakš­čio tei­gi­mu, šian­dien ter­mo­met­ro stul­pe­lis Klai­pė­do­je dar kils iki 25–27 laips­nių ši­lu­mos. Pro­tar­

piais tu­rė­tų pa­ly­ti, ga­li­ma per­ kū­ni­ja, o jos me­tu – ir vė­jo su­ stip­rė­ji­mai. Sek­ma­die­nį ženk­les­nių kri­tu­lių ne­lau­kia­ma, bet bus vė­siau, tem­ pe­ra­tū­ra nu­kris iki 21–23 laips­nių ši­lu­mos. Spe­cia­lis­tas pro­gno­za­vo, jog ki­ ta sa­vai­tė, bent jau pir­mo­ji jos pu­

sė, nu­ma­to­ma sau­ses­nė, bet ir dar laips­niu ki­tu vė­ses­nė. Di­džiau­sia trum­po lie­taus ti­ki­my­bė – pir­ma­ die­nį. Atei­nan­čią sa­vai­tę oro tem­pe­ra­ tū­ra die­no­mis bus 19–22, nak­ti­ mis – 12–15 laips­nių ši­lu­mos. Vy­ raus va­ka­rų kryp­čių ne­stip­rūs, 4–9 m/s vė­jai. Bal­ti­jos jū­ros van­duo kol kas įši­ lęs iki 16–17 laips­nių ši­lu­mos. Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos duo­me­ni­mis, lie­pos vi­ du­ti­nė oro tem­pe­ra­tū­ra nu­ma­to­ma 2 laips­niais aukš­tes­nė už vi­du­ti­nę dau­gia­me­tę (vi­du­ti­nė dau­gia­me­tė 16,7 laips­nio). Mė­ne­sio kri­tu­lių kie­kis pro­gno­ zuo­ja­mas tru­pu­tį ma­žes­nis už vi­ du­ti­nį dau­gia­me­tį.

Plia­žuo­se va­kar oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 36 laips­nius pa­vė­sy­je. Įši­lo ir jū­ros van­duo. Meln­ra­gė­je, Gi­ru­liuo­ se jo tem­pe­ra­tū­ra bu­vo 18–19, Smil­ ty­nė­je 16–17 laips­nių ši­lu­mos. „Žmo­nių pil­nas pa­plū­di­mys. At­ ro­do, kad vi­sa Klai­pė­da su­va­žia­vo į plia­žą. To­kios die­nos dar šią va­sa­rą ne­tu­rė­jo­me“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ ras Siak­ki. Plia­že lai­ką lei­du­sius poil­siau­ to­jus te­ko gel­bė­ti nuo sau­lės ir ši­ lu­mos smū­gių. Plia­že dir­ban­čios slau­gy­to­jos vos spė­jo priim­ti per­ kai­tu­sius žmo­nes. To­kių at­ve­jų uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se bu­vo apie 20. Ke­le­tą per­kai­tu­sių žmo­nių te­ko per­duo­ti grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kams.

VIKINGŲ LOTO Nr. 1008 2012 07 04 AUKSO PUODAS – 18 151 143 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 487 519 Lt 09 10 12 18 23 36 Auksinis skaičius 23 Papildomi skaičiai 44 48 6 tarp jų auksinis sk. 18 151 143 Lt (0 priz.) 6 skaičiai 2 487 519 Lt (0 priz.) 5 + papildomas sk. 257 754 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 6 247 Lt (8 priz.) 4 skaičius 150 Lt (444 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (7881 priz.) 2 + papildomas sk. 6 Lt (10704 priz.) Skliaustuose nurodyti Lietuvoje laimėti prizai Prognozė: Aukso puode – 19 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.